TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės liepos 10 d., 2012 m. Nr. 159 (1358) Seimo nario V.Mazuronio įsigy tos biuro patalpos prestižiniame sostinės rajone – kreditorių akiratyje. Lietuva 5p.
Sovietinės okupacijos padarytą žalą skaičiuojanti komisija pateikė slaptus siūlymus Vyriausybei. Lietuva 7p.
diena.lt
Rumunijos premjero V.Pontos (nuotr.) politinė kova su šalies vadovu T.Băsescu sukėlė nerimą Vakaruose. Pasaulis 12p.
Vilniaus pašonę siaubė audra Nuplėšti namų sto gai, su šaknimis iš rauti šimtamečiai medžiai, ant žemės besimėtantys dau giabučių balkonai. Visą dieną Šalčinin kuose netilo kalbos ir vyko darbai. Mies telis tvarkėsi po jį pirmadienio rytą nusiaubusios „amžiaus audros“.
1,30 Lt
Nenorėčiau palinkėti grįžti į senuosius laikus, kai teisėsaugos institucijų vadovai tiesiogiai priklausė nuo politikų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
6p.
Miestas
3p.
Miesto vadovai didina skolas Šiaurės invest icijų bankas Viln iaus miesto sav ivaldybei paskol ino 8,5 mln. eurų (29,325 mln. litų). Miesto valdž ia teisinasi, jog beveik mil ijar do litų skolų našta viln iečiams di dinama tik todėl, kad reik ia stat y ti nuotekų dumblo valymo įreng i nius, tiest i apl inkkel ius, statyt i šilu minę elektr inę, tiest i vandent iekį į naujus mikrorajonus.
Miestas Andrejus Žukovskis
Rekordinis karštis pareikalavo aukų
a.zukovski@diena.lt
Sumaišė žemę su dangumi
Kruša, lietus ir vėjo sūkurys Šalči ninkų gyventojus užklupo ankstyvą pirmadienio rytą. Tuoj po šeštos va landos prasidėjusi stichija mieste lio gyventojus gąsdino apie ketvirtį valandos. Vėliau audros debesys per Didžiųjų Baušių ir Akmeninės kaimus, niokodamos pasėlius ir žmonių turtą, pasi traukė į Baltarusiją.
2
Istorija: namo stogą tvarkantis Mečislovas prisiminė, kad prieš septynerius metus Didžiuosiuose Baušiuo
se įsismarkavusi audra į orą pakėlė jo vairuojamą kombainą.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Netaikys vien tik sostinei Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad numatoma šilumos ūkio pertvarka, gamybą atskiriant nuo tiekimo, nebus pri taikyta vien tik Vilniui.
Pertvarka: energetikos ministras A.Sekmokas tvirtina, kad šilumos
sistemos reforma gali paliesti didžiuosius Lietuvos miestus.
4p.
Vytauto Petriko nuotr.
Anot min istro, reform a gal i pa liesti didžiuosius Lietuvos mies tus – Viln ių, Kauną, Klaipė dą, Pan evėžį ir Šiaul ius, tač iau nereik ia reg ul iuot i „kiekv ien o varžtel io“. Vyriausybė pritarė šilumos ūkio pertvarkos gairėms, kurios, kaip ti kimasi, padės suskaidyti monopo lijas.
Šilumos įstatymu daugiabučių šilumos punktai jau perduoti na mų administratoriams, ir tai, anot A.Sekmoko, yra „labai natūrali jų nuosavybė“, o dabar reikia žengti kitą žingsnį. Energetikos ministerija pasiūlė šilumos ūkį pertvarkyti pagal ES energetikos reikalavimus – atskir ti veiklų nuosavybę, kaip tai iš es mės jau yra elektros sektoriuje ir per dvejus metus numatoma pa daryti dujų ūkyje. Plačiau skaitykite
Ekonomika
8
Menas
15p.
Griaus Balkanų melodijos Jau šį penkt ad ienį sost inėj e lau kia Balk anų, Ukrain os klezm er ių ir Lotynų Amer ikos ritmų bei elek troninės muzikos šventė – muz ik i niame for ume po atv ir u dang um i „Tern o Viln a Open air 2012“ per kus in ink as iš Pietų Afr ikos, Lie tuvos didžėj ai ir kiti muzikantai parodys, kad muz ikoj e tikrai įma nom as darn us skirtingų kultūrų dialogas.
2
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
miestas
Talka: išvirtusius medžius ir šakas Šalčininkuose tvarkė ne tik komunalininkai, bet ir eiliniai gyventojai.
Vilniaus pašonę siaubė
Dar vakar vakare bemaž 1 2 tūkst. žmonių buvo be elektros, šimtai namų neteko sto
gų, buvo išdaužti langai, gyventojų daržai iš tolo priminė ką tik paga mintas salotas – kruša ir lietus į vienalytę masę suplakė visus ža lumynus nuo kopūstų ir bulvių iki krapų ir agurkų. Su siaubu pirmadienio rytą pri simenantys Šalčininkų gyvento jai džiaugėsi, kad iki šiol nema tytas gamtos reiškinys nesužalojo žmonių. „Jeigu viskas būtų prasidėję ne 6.15 val., o valanda vėliau, kai visa centrinė gatvė būna pilna mašinų ir visi važiuoja į darbą, būtų buvę bėdų. Namų stogai, šiferis, net bal konai skraidė, didžiuliai medžiai su šaknimis virto ant žemės. Gerai, kad nebuvau tuo metu savo kioske, nes nežinau, ką būtų reikėję dary ti“, – pasakojo šalia Šalčininkų au tobusų stoties paviljone prekiau janti moteris.
Kruša ir lietus į vie nalytę masę suplakė visus žalumynus nuo kopūstų ir bulvių iki krapų ir agurkų.
Matė rausvą debesį
Kilus audrai Šalčininkuose pra sidėjo smarki kruša, o dienraščio kalbintos prekybininkės liudijo, kad kai kurie suspėjo pamatyti ir artėjantį audros debesį. „Mano dukra man pasakojo, kad žiūrėjo pro langą ir pamatė de besį, bet tokį juodą, kokio niekad nematė. Kad audra, pati supratau tuomet, kai staiga aptemo – buvo tamsu kaip naktį. Tada prasidėjo kruša. Ji buvo kaip vientisa siena,
jeigu kas būtų buvę lauke, abejoju, ar būtų pajėgę paeiti“, – dėstė var do nepaminėjusi moteris. O štai netoli savivaldybės ant suoliuko sėdintis Zdislavas audrą pramiegojo, tačiau nežinojo, kaip šalinti audros padarinius. Vyriškis suko galvą, ką reiks daryti su į jo kiemą nukritusiu... namo stogu. „Suprantu – audra yra tuomet, kai šiferio lapą nuplėšia, medį nu laužia, bet kad visą stogą atneštų su karkasu... to dar nebuvo. Kur dabar tą šeimininką surasti? Gal kokį skelbimą į laikraštį parašyti. Man juk kieme šito gero irgi nerei kia“, – skundėsi šalčininkietis. Suspėjo nufilmuoti pradžią
Nepaliestos viesulo liko Dieve niškės, sėkme džiaugėsi ir Turge lių seniūnas, nes škvalas išsikvėpė kaip tik ties jo seniūnijos ribomis. Didžiuosiuose Baušiuose su šeima gyvenantis Andrejus rodė vėjo nu plėštą didžiąją dalį stogo, o lietus užpylė visus namus. Skubiai už daręs langus vyriškis mobiliajame telefone įrengta kamera ėmėsi fil muoti tai, kas vyksta už lango, ta čiau dėl stiprėjančio vėjo tai tedarė vos 13 sekundžių. „Vos spėjau uždaryti orlaidę, ir prasidėjo. Vėjas į langus pradėjo daužytis, šiferis skraido, pro stogą vanduo tiesiog kaip iš kibiro į vidų bėga. Tik virtuvė sausa liko, o visa kita užpylė“, – skundėsi Didžiųjų Baušių gyventojas. Skubėjo gelbėti šiferio
Andrejus jau spėjo nuvykti į Šal čininkus ir parašyti prašymą dėl gamtos stichijos padarytų nuosto lių atlyginimo. Tačiau aukso kalnų vyriškis nesitiki. „Jų pirmas klausimas buvo, ar namas draustas. O kur jis bus draustas? Čia niekas jų nedraudžia, juk ir tokių audrų niekada nebūda
Terminas: Šalčininkų rajono mero pavaduotojas A.Andruškevičius žadė
jo, kad jau šiandien bus atnaujintas elektros tiekimas gyventojams.
Išbandymas: labiausiai nukentėjo senesnių ir aukštesnių namų stogai.
vo, tik ta vienintelė prieš septyne rius metus“, – dėstė Andrejus. Jo šeima po stichijos taip pat pri versta gyventi be elektros. „Elekt ros tiekimą jau atnaujino, bet mes patys nejungiame. Visi laidai per mirkę, lempučių lizdai su vande niu. Kol stogo neaptvarkysim ir namas neišdžius, teks taip pagy venti“, – tvirtino pašnekovas. Kaip tvarkytis su audros pada riniais, nežinojo ir Andrejaus kai mynė Janina. Vėjas ant šono pa guldė moters tvartą. Ji kol kas nesikreipė paramos, tačiau ketina tai padaryti vyrui sugrįžus iš ko mandiruotės. „Vyras Suomijoje, tik vaikai bu vo namie. Kai lauke aptemo, puo liau pro duris į lauką gelbėti stogo dangos. Mes ją kaip tik ruošiamės keisti, ji prie namo sudėta. Bet kai pamačiau, kas darosi, tuoj pat dingau atgal. Vaikai irgi kuo toliau nuo langų pradėjo slėptis, labai iš sigando. Gerai, kad šiferiui nie ko neatsitiko, grįš vyras – reikės dėl tvarto rašyti kokį prašymą“, – svarstė moteris.
Andrejaus tėvas Mečislovas nė neabejojo: tokios smarkios aud ros Šalčininkuose dar nėra buvę. Prieš septynetą metu kombainą vairavęs vyriškis teigė, kad anuo met vėjo taip pat būta smarkaus, tačiau ne tokio kaip pirmadienio rytą. „Tada kaip tik pakliuvau į tos audros centrą. Vėjas net kilstelėjo kombainą nuo žemės. Tokia čia pas mus vieta, bet tokių smarkų audrų kaip ši nėra buvę, aš nežinau apie tokią, net mano tėvai man nepa sakojo“, – dėstė remontuoti stogą besiruošiantis vyriškis. Prašo Vyriausybės paramos
Dienraščio kalbintas Šalčininkų ra jono mero pavaduotojas Andžejus Andruškevičius pasakojo savo aki mis stichijos šėlsmo nematęs. „Kai man paskambino ir pranešė apie audrą, buvau Eišiškėse, bet tuoj pat išvažiavau. Šalčininkuose buvau prieš septynias, tačiau jau viskas buvo pasibaigę. Beliko kibti į darbą“, – žurnalistams teigė me ro pavaduotojas.
Anot rajono valdžios atstovo, šiuo metu užsibrėžtas tikslas ar timiausią dieną visiems gyvento jams atnaujinti elektros tiekimą, o iki kitos savaitės galutinai pašalin ti stichijos padarinius. „Planavome, kad tos pačios die nos vakarą vėl visi turės elektrą, ta čiau, matydamas įvykio mastą, ne norėčiau skubinti įvykių, manau, kad elektra atsiras po dienos. Kaip matote, jau spėjome išvežti išvers tus medžius, labai didžiuojuosi ir mūsų žmonėmis, kurie ištikus ne laimei prisidėjo prie tvarkymo dar bų – be jokio raginimo tempė šakas, medžius, dėjo viską į krūvą“, – tei gė mero pavaduotojas. Pagalbą Šalčininkams atsiuntė ir Vilniaus rajono valdžia. Iš greti mos savivaldybės atkeliavo medkir čių komanda. Be to, vakar A.And ruškevičius jau spėjo pabendraut su Ministro pirmininko kanceliarija dėl pagalbos Šalčininkų rajonui skyrimo. Kiek sieks stichijos padaryta žala, vi cemeras kol kas nedrįso spėti – esą tai bus nustatyta tik tuomet, kai į sa vivaldybę kreipsis visi nukentėjusieji.
3
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sostinės skola vis auga Šiaurės inv est ic ijų bank as (ŠIB) Vilniaus miesto savivaldybei pa skolino 8,5 mln. eurų (29,325 mln. litų). Miest o valdž ia sak o did i nanti beveik milijardo litų skolą, nes reikia finansuoti investicijų projektus.
Bankas ir savivaldybė 20 metų pa skolos sutartį pasirašė vakar. „Ši paskola, suteikta vienai iš mūsų valstybių narių, prisidės ge rinant gyvenimo kokybę mieste. Dar vienas dviračių takas ar pa
audra
naikintas nuotekų dumblo kva pas atlieka svarbų vaidmenį, da rant miestą patrauklesnį, didinant jo konkurencingumą“, – praneši me teigė ŠIB prezidentas Henrikas Normannas. Pinigai bus panaudoti Geležinio Vilko gatvei rekonstruoti, nuo tekų dumblo valymo infrastruktū rai, biodujoms iš dumblo gaminti, kombinuotai šilumos elektrinei, į naujus gyvenamuosius rajonus miesto vandentiekiui nutiesti. Planuojama, kad dalis paskolos
bus skirta viešosios paskirties pa statams renovuoti – iš viso ketina ma renovuoti 260 tūkst. kvadrati nių metrų ploto. Pernai ŠIB Vilniui suteikė 33 mln. litų 20 metų paskolą, skirtą miesto kelių infrastruktūros, energijos efek tyvumo didinimo ir viešojo trans porto atnaujinimo projektams. 2010 m. bankas suteikė 15 metų 69 mln. litų paskolą, skirtą Vilniaus vakari nio aplinkkelio, dumblo valymo ir mokyklų atnaujinimo projektams. BNS inf.
Perspektyvos: didžiausia Lietuvoje Vilniaus miesto savivaldybė turi ir pačią didžiausią skolą kreditoriams.
Statys viaduką Pilaitėje Įgyvendinant Vilniaus miesto va karinio aplinkkelio antrojo eta po statybų projektą ir bendrovei „Kauno tiltai“ ruošiantis statyti via duką, nuo šios dienos iki rugpjūčio 31-osios keičiamas eismas Pilaitės prospekto dalyje.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Žala: stichija sunaikino beveik visą šių metų derlių.
Šiuo laiku bus draudžiamas trans porto eismas Pilaitės prospek to dalyje tarp T.Narbuto gatvės ir Senojo Pilaitės kelio, važiuojant iš miesto centro link Pilaitės. Važiuojant nuo Pilaitės link miesto centro, transporto eismas bus nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą Pilaitės prospekto dalyje tarp Senojo Pilaitės kelio ir Sietyno gatvės. „Šiuo metu tiesiami jungiamie ji viaduko keliai, atliekami kiti pa ruošiamieji jo statybos darbai, to dėl ir pakeista eismo schema“, – sakė 169 mln. litų vertės pro jektą įgyvendinančių „Kauno til
tų“ atstovė spaudai Rimantė Jab lonskytė. Vakariniame Vilniaus aplinkke lyje ties Pilaitės prospektu bus pa statyta dviejų lygių dobilo lapo tipo sankirta, kuri pratęs Pilaitės pro spektą ir bus 46,7 m ilgio, beveik 19 m pločio. Jos statyba bus pra dėta liepos pabaigoje. Įgyvendinant antrąjį vakarinio aplinkkelio etapą, per mažiau nei trejus metus bus nutiestas 2,84 km ilgio naujas šešių eismo juostų gatvės ruožas nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Joje iškils iš viso keturi tiltai: 46,7 m ilgio automobilių eismui skirtas viadukas aplinkkelio sankirtoje ties L.Asanavičiūtės gatve, 48,8 m ilgio viadukas pėstiesiems ir dviratinin kams aplinkkelio ir V.Maciulevi čiaus gatvių sankirtoje, 46,72 m il gio viadukas ties D.Gerbutavičiaus gatve ir ties Pilaitės prospektu, dėl kurio ir įvedami eismo apribojimai.
Be to, „Kauno tiltai“ su partne riais iki 2013 m. vėlyvo rudens už 40,5 mln. litų vakariniame aplink kelyje esančią elektros oro liniją pakeis kabeline. Kol linija neper kelta, ji trukdo tiesti gatvę. Iki šių metų pabaigos ketinama atlikti 60 proc. visų aplinkkelio projekte numatytų darbų. VD, BNS inf.
169 mln. litų
kainuos nutiesti vaka rinio aplinkkelio ruožą nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės.
4
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
miestas
Išbandymas: Moksleivių dainų šventės dalyviai turėjo ir žygiuoti, ir repetuoti, ir koncertuoti karštyje.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Karščio banga smogė net sveikiesiems Ilgojo savaitgalio tvankuma privertė pa plušėti medikus: greitosios pagalbos dar buotojai per kol kas karščiausias šių metų dienas vos spėjo pasirūpinti žmonėmis, sunegalavusiais dėl aukštos oro tempe ratūros. Dažniausi karščių padariniai sveikatai – perkaitimas, šilumos smūgis, infarktas ir insultas.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Suglebę šventės dalyviai
Ilgąjį savaitgalį Lietuvoje saulę vis keitė liūtys, bet beveik nuolat laikėsi 27–32 laipsnių karštis. Rea liai jaučiama oro temperatūra, va dinamasis karščio indeksas, siekė 30–41 laipsnį. Vilniaus greitosios medicinos pa galbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja GMP paslaugos orga nizavimui Vanda Pumputienė sakė, kad stoties darbuotojai savaitgalį daug dėmesio turėjo skirti Moks leivių dainų šventės dalyviams. Kaitroje vaikai turėjo ir žygiuoti, ir repetuoti, ir koncertuoti vakarais karščiui dar neatlėgus. „Vilniuje per šventę iškvietimų dėl perkaitimo, šilumos smūgių buvo devyni mokiniams ir trylika suau gusiesiems. Esant šilumos smū giui kūno temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, savaitgalį buvo daugiau perkaitimo požymių: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, suglebi mas“, – apie nemaloniąją šventės dalį pasakojo V.Pumputienė. Patys jaunieji dalyviai „Vilniaus dienai“ per šventę pasakojo dides nių problemų dėl karščio nepajutę, nors ištverti eitynes ir repeticijas buvo nelengva. Tačiau moksleiviai pripažino, kad šiek tiek išgąsdinu sių incidentų vis dėlto neišvengta. „Viena šokėja žygiuodama apal po, jai prireikė pagalbos“, – sek madienį pasakojo vienas Plungės M.Oginskio meno mokyklos or kestro muzikantų.
Anot V.Pumputienės, per plau čius per dieną išgarinama apie 300 mililitrų vandens, pašalinant apie 20 proc. kūno šilumos. „Organizmas paskirsto šilumos atidavimą į aplinką, tad žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, sumažėja troškulio jausmas. Tačiau tai apgau linga savijauta, nes jeigu organizmas nepapildomas skysčiais, tirštėja kraujas“, – aiškino V.Pumputienė.
Medikės patarimu, jaunesniems žmonėms per karščius sportuo jant ar sunkiau dirbant svarbiau sia išvengti dehidratacijos. Neten kama ne tik skysčių, bet ir natrio, chloro, kalcio, magnio ir daug ki tų medžiagų, todėl neužtenka ger ti vien paprasto vandens – reikia ir skysčių su įvairiomis druskomis. Taip pat derėtų atsisakyti sinteti nių drabužių, riebaus maisto. Nuskęsta vis daugiau
Žmonėms, ypač vyres nio amžiaus, sumažė ja troškulio jausmas. Tačiau tai apgaulinga savijauta. Gydytojos kardiologės teigimu, jauniems žmonėms tai ne taip pa vojinga, nes organizmas lengviau adaptuojasi. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jau esant sklero tiniams pakitimams galvos sme genų ar širdies kraujagyslėse, gali išsivystyti infarktas arba insultas.
Nors maudynės taip pat gelbsti nuo karščio, tačiau neatsargus maudy masis šiais metais pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Dar prieš pastarąjį savaitgalį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamentas pranešė, kad situacija dėl nuskendimų šiemet kelia ypatingą susirūpinimą. Iki liepos 5 d. ugniagesiai buvo ištraukę 87 skenduolius, iš jų šešis vaikus. Pernai per tą patį laiko tarpį buvo ištraukti 78 nuskendę žmonės. Nuskendusių gyventojų skaičius yra dar didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, poli cininkai, pasieniečiai, gyventojai. Vien per užpraėjusį karštą savait galį įvairiuose šalies vandens telki niuose nuskendo aštuoni žmonės. Pastarasis savaitgalis buvo dar tragiškesnis: Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo departamentas pra nešė, kad Lietuvoje nuskendo net vienuolika žmonių, iš jų du vaikai.
Stichijų aukos pasaulyje
Tirštėja kraujas
Alpimas: dažnai karštyje sąmonės netenka jauni žmonės, kurie ilgai
stovi.
Liepos 6 d. Vilniaus GMP stotis užfiksavo tris miokardo infark to atvejus. Labai karštą liepos 7 d. Vilniaus GMP vyko pagal penkis iškvietimus dėl miokardo infarktų. „Paprastai tiek nebūna, daugoka“, – komentavo V.Pumputienė. Vė sesnę liepos 8-ąją Vilniaus GMP stotis užfiksavo vieną miokardo infarkto atvejį. Per šias tris die nas Vilniaus mieste – 21 insultas, 12 apalpimo atvejų.
Pavojus jauniems
Lauko renginiai per karščius ne veltui laikomi dideliu išbandymu ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams. Esant aukštai oro temperatūrai daugiausia apalpsta jauni žmonės, kurie ilgai stovi. „Kraujas suteka į kojas, į širdį priteka mažiau veninio kraujo – tai reiškia, kad širdis dirba pustuštė. Į smegenis nepriteka pa kankamas kraujo kiekis ir žmogus alpsta“, – sakė V.Pumputienė.
JAV oro temperatūra kai kur iose valst ijose viršijo 40 laipsn ių, dėl karščio mirė maž iausiai 40 žmo nių. Misūr io valst ijoje, Sent Luiso mieste, savaitgalį užf iks uot a 46 laipsnių temperatūra. Rusijos pietuose esančiame Kras nod aro reg ione kilus staig iems potvyniams žuvo daug iau nei 170 žmon ių. Rusijoje pirmad ien is pa skelbtas gedulo diena.
5
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
lietuva
Biuras Žvėryne – kreditorių akiratyje Iš abejotinos reputacijos verslininko turto geriau nepirkti, nes ateity gali turėti bėdų. Tokią pamoką, regis, bus išmokęs Tvarkos ir teisingumo partijos vienas lyderių Valentinas Mazuronis. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Sulaukė piktų laiškų
V.Mazuronio įsigytos biuro patal pos prestižiniame sostinės rajone – lyg bankrutuojančių verslininkų prieglauda. Gimtuosiuose Šiauliuo se sodą ir butą pardavę Mazuroniai prieš metus dar nežinojo, kad būsi mas pirkinys prabangiame Vilniaus Žvėryno mikrorajone apkars. Iš abejotinos reputacijos versli ninko Kęstučio Kamblevičiaus biu ro patalpas įsigijęs V.Mazuronis lig šiol negali atsiginti nemalonių laiš kų ir kreditorių skambučių. Už 150 tūkst. litų biuro patalpas pirkęs V.Mazuronis jas perleido sū nui, architektui. Šis čia įkūrė savo dirbtuves. Tačiau ankstesni patalpų savininkai bendrovių, registruotų šiuo adresu, lig šiol neišregistravo. „Kai apie tai sužinojau prieš gerą pusmetį, iš karto kreipiausi į Re gistrų centrą. Maniau, kad jau išre
gistruota. Su pardavėju sutarėme, kad išregistruos. Nes prieš pus metį pasiekė laiškai dėl mokesčių ar pan.“, – dūsavo V.Mazuronis. Rado internete
Skelbimą apie nekilnojamąjį turtą sostinėje politikas rado interne te ir aiškino, kad verslininko anks čiau nepažinojo. Taip pat neigė, esą K.Kamblevičius yra buvusio par lamentaro, Tvarkos ir teisingumo partijos nario Vytauto Kamblevi čiaus giminaitis. Politikas į Registrų centrą ke tina kreiptis darsyk, – kad bend rovės, registruotos jam priklausan čių patalpų adresu, būtu pagaliau išregistruotos. Verslininkas „pamiršo“
Patalpas Mazuroniams pardavęs K.Kamblevičius aiškina, kad išre gistruoti bendroves – reikalas su dėtingas: „Ten administruojama įmonė. Bus viskas sutvarkyta. Na,
Painiava: patalpos šiame name priklauso Mazuroniams, tačiau čia registruotos ir įtartinos bendrovės.
taip jau atsitiko. Yra ir mano kaltės, nes kaip ir buvau pamiršęs.“ Verslininkas ilgai aiškino, kad, norint pakeisti registracijos ad resą, esą reikia iš naujo tvirtinti bendrovės įstatus, o tai užtrunka. V.Mazuronio anksčiau jis sakė ne pažinojęs. Lig šiol Mazuroniams priklausan čių patalpų Žvėryne adresu veikia kelios bendrovės: UAB „Kesaris“, kurios akcininkas K.Kamblevičius,
Simono Švitros nuotr.
ir UAB „Agrolitas-Service Plius“. Dar viena šiuo adresu registruota bendrovė – UAB „Siamas“ – bank rutuojanti. O su K.Kamblevičiumi siejamos bendrovės „Struktus“ ir „Bentota“ jau bankrutavusios. K.Kambl ev ič ius ir jo vald o mos bendrovės lig šiol bylinėja si su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus parko estrados nuo mos. Ieškinių sumos – šimtatūks tantinės.
150 tūkst. litų
– už tiek biuro patalpas Žvėryne pirko V.Mazuronis.
6
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
nuomonės
Prezidentė: teisėsaugos negalima politizuoti
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Konservatoriška skaičių magija Stasys Gudavičius
P
rieš porą savaičių besi baig iant Seimo pavasa rio sesijai atsit iko vie nas graudž iai juok in gas dalykas. Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai negalėjo susi taik yt i su pralaimėjimu per bal sav imą dėl Konst it ucijos patai sos, kur i kitaip apibrėžtų šeimos sampratą – susietų ją pirmiausia su santuoka.
Viskas paprasta – val dantieji tiesiog niekaip nenorėjo pripažinti pralaimėjimo jiems principiniu šeimos sampratos klausimu. Pritrūko vos vieno balso, kad to kiai pataisai būtų pritarta per pir mąjį balsavimą. Už ją buvo 93 Sei mo nariai. Konstitucijai pataisyti reikia dviejų trečdalių parlamen tarų palaikymo. Seime iš viso yra 141 vieta. Vad inasi, du trečdal iai balsų yra 94 mandatai. Bet konservator iai po tok io vos vieno bals o pral aimėjimo pa bandė nesudėti ginklų. Seimo Eti kos ir procedūrų komisijos nariai gavo jų pak lausimą išaišk inti, ką reišk ia „du trečdal iai Seimo na rių“. Atkreiptas dėmesys, kad da bar dvi parlamentarų vietos yra laisvos ir Seime faktiškai turime (ir iki kadencijos pabaigos turė sime) tik 139 nar ius. Vadinasi, pa sak TS-LKD atstovų, du trečdaliai turėtų būti skaičiuojami nuo 139 Seimo narių. Jeig u taip, tuomet, anot konser vator ių, 93 Seimo nar ių bals ai kaip tik ir yra du trečdal iai nuo esamo parlamentarų skaičiaus. Taig i, TS-LKD tvirtinimu, Konsti tucijos pataisai pritarta. Konst it uc inės teisės žin ov ai ir šiaip pol it inį gyven imą aky lai sekant ys žmonės tokį kon servator ių kreipimąsi į etikos ir procedūrų sargus iškart pavadi no bergždž iu laiko bei pastangų švaistymu. Nes iki šiol visuomet visi kval ifi kuotos daugumos rei kal auj ant ys bals av im ai būda vo skaičiuojam i nuo Konst it uci joje numatyto Seimo nar ių skai
čiaus – 141, nepaisant to, kiek tuo metu faktiškai vietų parlamente yra užimta. Kas ats it iko, kad kons ervato riams staiga išk ilo toks, kalbėk i me atvirai, kvailokas klausimas? Viskas paprasta – valdantieji tie siog niekaip nenorėjo pripaž int i pralaimėjimo jiems principin iu šeimos sampratos klausimu. Todėl, kaip sakoma, ir ieškojo smegenų užpakalinėje kūno da lyje. Etikos komisija konservatoriams atsakė rimtai – nusiraminkit ir ne švaistykit laiko tokiais savo klau simais, nes kval ifi k uota daug u ma buvo, yra ir visąlaik bus skai čiuojama tik nuo Konst it ucijo je numat yto Seimo nar ių skai čiaus. Ironiškiau žvelgiant į visą šią isto riją būtų galima gaižiai pajuokau ti, kad, reg is, neturintys ką veikti konservator iai galėtų Etikos ko misijos pak laust i dar kok ių nors savaime suprantamų dalykų, pa vyzdž iui, ar tikrai Joninių naktis yra trumpiausia metuose arba ar tikrai Žemė apvali? Kaip teisingai pastebėjo vienas interneto komentator ius – „kon servator iai pas iž ym i tuo, kad dažnai įrod inėja neį manomus dalykus“. Arba kitas, parašęs, kad Seimo nar iai, matyt, „visai nebe turi ką veikti, jeigu užsiima tokio mis nesąmonėmis, lyg nebūtų ki tų problemų šalyje, tik tai, kaip suskaičiuoti parlamentarus“. TS-LKD tok iu savo pak lausimu etikos sargams susitapat ino su rad ikal iais pareišk imais garsė janč iu Egid ijum i Klumbiu. Šis pol it ik as prieš keler ius met us parengė nuostabą sukėlusį pa klausimą Konst it ucin iam Teis mui, ar šis Teismas yra... teismų sistemos dalis. Konstitucijos sargai tada priėmė šį pak lausimą ir po kurio laiko jį išnagr inėję pateikė E.Klumbiui atsakymą su sunkokai slepiama iron ijos gaidele: „Prielaida, esą Konst itucin is Teismas nėra teis mas, kertasi su paties pareiškėjo prašymo šioje byloje logika: jeigu, kaip teig ia pareiškėjas, Konstitu cin is Teismas nėra teismas, ne suprant ama, kodėl pareiškėjas kreipiasi būtent į šį teismą, prašy damas ištirti, ar Konstitucijai ne prieštarauja vienos iš valst ybės valdž ią įgyvend inančių inst it u cijų priimtas teisės aktas.“ Po to atvejo E.Klumbys daug iau nebesikreipė į Konstitucinį Teis mą su keistais pak lausimais. Ma tyt, suprato, kad neverta gėdingai gaišti savo ir Teismo laiko. Ar po Etikos komisijos išvados tą pat į supras ir konservatoriai?
S
eime svarstomos iniciatyvos keisti generalinio prokuro ro ir generalinio policijos ko misaro skyrimo tvarką, pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, – bandymai politizuoti teisėsaugos ins titucijas. Siūloma nauja redakcija
„Tai traktuoju kaip mėginimą politi zuoti teisėsaugos institucijas. Jau šį procesą esame perėję prieš 10–15 me tų. Nenorėčiau palinkėti Lietuvos vi suomenei ir valstybei grįžti į senuo sius laikus, kai teisėsaugos institucijų vadovai tiesiogiai priklausė nuo poli tikų“, – sakė D.Grybauskaitė. Seimas yra pritaręs darbo grupės parengto naujojo Policijos veiklos įstatymo projekto pateikimui. Šiuo projektu bus keičiama ir policininkų darbo, ir generalinio policijos komi saro skyrimo tvarka, išplečiamos po licijos pareigūnų teisės. Iki šiol generalinį policijos komi sarą vidaus reikalų ministro siūly mu ir Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia prezidentas. Naujoji redak cija numato, kad policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro tei kimu penkerių metų kadencijai ski ria ir atleidžia Vyriausybė. Nebeliktų šiuo metu įstatyme numatytos poli cijos generalinio komisaro atskaito mybės prezidentui. Pritarė valstybės vadovei
Regresas: Prezidentė D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad teisėsaugos institu
cijų pavaldumo pakeitimas Lietuvą grąžintų 10–15 metų atgal.
Be to, Seimo valdyba yra sudariu si darbo grupę, kuri iki rugsėjo 15 d. turėtų parengti Konstitucijos pataisų projektą ir dėl prokuratūros sistemos pavaldumo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi teto pirmininkas Stasys Šedbaras yra užsiminęs, kad šiuo atveju taip pat gali būti svarstoma galimybė proku ratūrą perduoti vykdomajai valdžiai. „Pasaulio praktikoje paprastai pro kuratūros sistema būna labiau susie ta su vykdomąja valdžia“, – yra sa kęs jis. Pagal dabar galiojantį Konstitu cijos straipsnį generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Premjeras Andrius Kubilius aiški na, kad tokioms diskusijoms netin kamas laikas prieš rinkimus, tačiau teigia, kad po rinkimų teisėsaugos sistemos pertvarką reikėtų svarsty ti. „Tikrai nemanau, kad į kadenci jos pabaigą reikėtų tokias sistemi nes pertvarkas svarstyti. Tačiau kaip surasti tinkamą balansą tarp Seimo, prezidento institucijos, Vyriausybės ir teisėsaugos institucijų, numatant jų atskaitomybės ir veiklos planavi
Vytauto Liaudanskio nuotr.
mo reikalus, – tą klausimą ateity, ne rinkimų kampanijos įkaršty, manau, reikėtų svarstyti“, – pareiškė jis.
Andrius Kubilius:
Nemanau, kad į ka dencijos pabaigą reikėtų tokias sistemines pertvarkas svarstyti.
„Daug dalykų atsinešėme iš praeities“
Prezidentė taip pat pareiškė, kad Lietuvai dar reikia mokytis kovoti su korupcija, tačiau džiaugėsi teisėsau gos institucijų darbu šioje srityje. „Džiaugiuosi, kad neliko baimės prieš bet kokį nusikaltimą, kad teisė saugos institucijos jau drįsta paliesti ir pozicijos politiką, ir opozicijos, kad jau nėra tos baimės ir poreikio atsi klausti, ar galima, kad jeigu yra nusi kalstama veika, atliekamas tyrimas“, – pasveikinusi Vilniuje vakar prasi
dėjusios tarptautinės „Transparency International“ vasaros mokyklos da lyvius pareiškė D.Grybauskaitė. „Gerai, kad labai rimtų ir sveikin tinų antikorupcinių įstatymų pa ketas priimtas, tad priemonių labai daug sukurta – reikia išmokti jomis tinkamai naudotis. Jomis tik prade dame mokytis naudotis“, – sakė ji. Prezidentė svarstė, kad korupcijos lygį Lietuvoje lemia ir „tarybinės sis temos“ paveldas: „Manau, kad anti korupcinė kova yra ir mūsų menta liteto, ir supratimo klausimas – kas tai yra korupcija, kas yra duoti kyšį, ką reiškia buitinė korupcija, ar tai ge rai, ar blogai, ar ji smerktina. Matyt, tai dar ir kartų kaitos klausimas, nes daugelį dalykų atsinešėme iš praei ties, iš tarybinės sistemos, kai reikėjo slėptis, pirkti, kaip nors kitaip gau ti rezultatą. Taigi tai ir kartų, ir pa tyrimo, ir galų gale požiūrio klausi mas, bet judame gera linkme ir labai džiaugiuosi, kad toks supratimas vis labiau ateina, atsakomybės jausmas, skaidrumo visuomenėje jausmas vis didesnis.“ VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pateikti siūlymai – konfidencialūs Vyriausybės komisija, sudaryta derybinėms nuostatoms ir veiks mų planui parengti, siekiant atly ginimo už Sovietų Sąjungos oku pacijos padarytą žalą, pateikė sa vo siūlymus, tačiau jų turinio ne komentuoja.
Ekspertų grupei vadovavusi Lie tuvos gyventojų genocido ir re zistencijos tyrimo centro gene ral inė direktorė Teresė Bir utė Burauskaitė sakė gal int i pasa kyti tik tiek, kad vienas siūlymų yra parengti išsamų leidinį įvai riomis kalbomis. „Pateikėm, bet tai konfidenciali medžiaga ir pri klauso nuo Vyriausybės, kaip ji ją įvert ins. Net ur im e teisės pasa kyti, ką mes pasiūlėme“, – sakė T.B.Burauskaitė. „Viską, kas susiję su žalos ap skaičiavimu, atlyginimu, argu mentacija, mes siūlome sudėti į leidinį įvairiomis kalbomis. Būtų gerai, kad vienoje vietoje būtų tarptautiniu požiūriu pateikta mūsų istorija, ypač pradžioje, kai
R
buvome okupuoti, aneksuoti“, – kalbėjo centro vadovė. Pasak jos, komisija mano, kad jai būtų pra sminga tęsti darbą, bet dėl to tu ri nuspręsti Vyriausybė. Gegužės pabaigoje nutarta suda ryti specialią komisiją derybinėms nuostatoms ir veiksmų planui pa rengti, siekiant atlyginimo už So vietų Sąjungos okupacijos pada rytą žalą. Lietuvos užsienio reikalų mi nistras Audronius Ažubalis nese niai teigė, kad jis per savo kaden ciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą Rusijoje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo atsa kyta negatyviai. Šeštadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 54 proc. ap klaustų šalies gyventojų mano, jog Lietuva turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti per okupaciją padarytą žalą. 41 proc. apklausos dalyvių į tokį klausimą atsakė neigiamai, 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė. VD, BNS inf.
Pasiūlymas: pasak komisijai va
dovavusios T.B.Burauskaitės, okupacijos žalos įvertinimo dar bą prasminga tęsti toliau.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atmetė skundą dėl suėmimo Vilniaus apygardos teismas pa skelbė, kad buv us iems bank o „Snoras“ akcininkams Raimon dui Baranauskui ir Vladimirui Ant on ov ui suė mim as skirt as pagrįstai.
Teismas galutinėmis ir neskundžiamomis nutartimis atmetė V.Antonovo ir R.Baranausko gynėjų skundus dėl suėmimo. Generalinės prokuratūros pro kuroras Darius Stankevičius sakė, kad paskelbus šias nutartis neliko kliūčių įtariamųjų ekstradicijai, nes teismas nepanaikino nei suėmimo, nei Europos arešto orderių. Dabar priimtos teismo nutartys Londono teismui nebus specialiai siunčiamos, tačiau jeigu teismas pareikalaus, bus pateiktas įrody mas, kad anksčiau pateikti duo menys galioja ir jų teismas ne panaikino. Įtariamųjų gynėjų skundus teismas išnagrinėjo pra ėjusią savaitę. Teismas padarė išvadą, kad su ėmimas paskirtas nepažeidžiant teisės aktų, pareigūnai privalėjo inicijuoti pakartotinį kreipimąsi į teismą dėl suėmimo.
V.Antonovui ir R.Baranauskui šių metų gegužę pateikti įtarimai dėl didelės vertės turto – apie 1,7 mlrd. litų – pasisavinimo. Šiuo metu abu įtariamieji yra Londone. R.Baranausko ir V.An tonovo ekstradicijos byla Londo ne nagrinėjama nuo 2011 m. lapk ričio pabaigos, patys įtariamieji nesutinka būti perduoti Lietuvai. Londono Vestministerio magist rato teismas gegužės viduryje nu sprendė bylos nagrinėjimą atidėti iki liepos. VD, BNS inf.
1,7
mlrd. litų
pasisavinimu įtariami buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai V.Antonovas ir R.Baranauskas.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Japoniškame restorane verda gyvenimas Lina Pusvaškytė Dar visai neseniai japonų virtuvė Lietuvoje buvo reta egzotika ir gana didelė prabanga, bet šiandien jau daugelis žino, kas yra sušiai, gunkanai, sašimiai. Atsiranda vis daugiau ne tik japoniško maisto gerbėjų, bet ir vietų, kur jo galima paskanauti. Viena tokių – Klaipėdoje įsikūrę „Dao sushi“ restoranai, savo klientams siūlantys ne tik maistą, bet ir daugybę kitokių „japoniškų“ pramogų. Ne tik skrandžiui, bet ir sielai
Restoranų tinklo „Dao sushi“ vadovė Aida Akelaitytė pasakojo, kad jos šeima jau seniai yra sveiko maisto gerbėja. „O dėl sušių esame tiesiog pamišę, – juokauja ji. – Vieną dieną pasvarstėme, kad tokių žmonių, kuriems svarbu valgyti šviežią ir estetiškai paruoštą maistą, kurie dievina japonų virtuvę, Lietuvoje turi būti ir daugiau. Tad kodėl savo pomėgio nepavertus gyvenimo būdu bei verslu? Juo labiau kad japoniško maisto restoranų tuo metu buvo dar labai nedaug.“ Taip prieš pusantrų metų atsirado pirmasis restoranėlis Herkaus Manto gatvėje. Kiek vėliau – prekybos centre „Big“. A.Akelaitytė įsitikinusi, kad didžiausias „Dao sushi“ pranašumas – kokybiškas ir skanus maistas, kurio galima paragauti ne tik restorane, bet ir užsisakyti į namus. Be to, restoranėliuose nuolat vyksta įvairių renginių: sušių gamybos pamokėlės, kurias veda patyręs virtuvės šefas, sušių ir vyno degustacijos, arbatos gėrimo ceremonijos, japoniškų filmų peržiūros, grožio vakarai, per kuriuos išbandomos japoniškos kosmetikos priemonės ir procedūros, skaitomos paskaitos apie sveiką gyvenseną.
„Ateityje ketiname rengti japoniško rašto ir lankstinių – origamių – pamokėles, – savo svajonėmis dalijasi verslininkė. – Žodžiu, darome tai, kas mums labai patinka, ir stengiamės rasti bendraminčių, kuriuos domina tie patys dalykai: Japonijos kultūra, menas, sveikas gyvenimo būdas ir, žinoma, geras maistas.“ Sėkmę atneša išskirtinumas
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys bei restorano „Medžiotojų užeiga“ vadovas Ričardas Mačiulaitis tvirtina, kad šiuo metu maitinimo paslaugų rinka bent jau didžiuosiuose miestuose gana gyva. „Štai pas mus Kaune, ypač senamiestyje, labai intensyviai kuriasi įvairios maitinimo įstaigos. Tai dažniausiai didelių investicijų ir įdirbio nereikalaujančios mažos kavinukės, greitojo maisto užkandinės, alinės, vyninės. Ir manau, kad šis procesas nesustos. Pirma, didėja turistų srautai, antra, formuojasi kitokia kavinių, restoranų kultūra – į juos ateinama ne tik pavalgyti, bet ir praleisti laisvalaikio, pabendrauti su draugais, susipažinti su naujais žmonėmis“, – sako jis. Asociacijos atstovas mano, kad maitinimo įstaigos sėkmę lemia jos gebėjimas išsiskirti iš konkurentų, pasiūlyti klientui tai, ko jis neras kitoje vietoje. Svarbu kokybiškas, skanus maistas, jauki aplinka, taip pat įvairios papildomos pramogos ar paslaugos. „Tarkime, vadinamosios rytinės kavinės siūlo paskaityti laikraščių, jose galima rasti turistams skirtos informacijos, žemėlapių, lankstinukų. Vakare lankytojus traukia biliardo stalai, gyva muzika“, – pasakoja R.Mačiulaitis. Šiame versle žengiantiems pirmuosius žingsnius jis pataria gerai
apmąstyti būsimos kavinės ar restorano idėją, nusistatyti, kokiam lankytojui ši vieta skirta, kuo ji išsiskirs iš aplinkinių, kokie numatomi srautai. „Ypač gaila, kai gera idėja miršta dėl neįvertintos rizikos ir netinkamai sudėliotų investicijų, – apgailestauja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys. – Todėl dar prieš pradedant kurti savo maitinimo įstaigą būtina pasikonsultuoti su šį verslą išmanančiais žmonėmis. Yra Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kuri mielai pataria naujokams, yra sukurta kitų pradedančiųjų verslininkų konsultavimo mechanizmų. Jei įgyvendindami savo originalią idėją pasiremsite jų patirtimi – tik laimėsite.“ Pradžia su VSF parama
Pasak A.Akelaitytės, Lietuvoje pradėti restoranų ar kitokį smulkųjį verslą nelengva. „Tenka susidurti su nemažai biurokratizmo, išmanyti teisės aktų peripetijas, dar nespėjus nieko uždirbti – mokėti didžiulius mokesčius. Taigi pradedant verslą reikia susiplanuoti išlaidas ne tik tiesioginėms investicijoms, bet ir mokesčiams – o tai nemažos sumos. A.Akelaitytei verslo pradžią gerokai palengvino iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gauta lengvatinė paskola, už kurią verslininkė įsigijo restoranėliui būtinos įrangos, baldų, automobilį maistui pristatyti į namus, naudojo kaip apyvartines lėšas. Šį fondą administruojančios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Audrius Zabotka pasakojo, kad lengvatinės VSF paskolos sparčiai populiarėja. Vien šiais metais jų buvo išduota 5,3 mln. li-
Parama: padedama Verslumo skatinimo fondo, savo pomėgį A.Ake
laitytė pavertė verslu.
tų. „Tai puiki verslo pradžios priemonė, nes kartu su lengvatine paskola galima pasinaudoti ir kitomis INVEGOS paslaugomis – iki 80 proc. paskolos sumos garantija ir 95 proc. paskolos palūkanų kompensacija. Taip pat pradedantiesiems verslininkams rengiami nemokami mokymai, teikiamos konsultacijos“, – vardija A.Zabotka.
HAAP Media nuotr.
Lengvatines paskolas iki 86 tūkst. litų, kurios teikiamos iš Europos socialinio fondo lėšų, gali gauti jaunos, veikiančios iki vienų metų, labai mažos ir mažos įmonės ar verslininkai, dirbantys pagal individualios veiklos ar verslo liudijimą bei veikiantys ne ilgiau kaip metus, taip pat socialinės įmonės.
8
antradienis, liepos 10, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
€
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,78
4,48
2,38
„Kvistija“
4,72
4,42
2,38
„Vakoil“
4,71
4,41
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
84,66 dol. už 1 brl. 98,45 dol. už 1 brl.
Neužtikrino konkurencijos Sveikatos apsaugos ministro suda ryta komisija konstatavo, kad dėl neužtikrintos konkurencijos per kant ortopedijos technines prie mones nusižengimą padarė Vals tybinės ligonių kasos (VLK) dar buotojas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime teigiama kad VLK direktoriaus pavaduotojas valdymui ir darbo organizavimui Vytautas Kriauza yra tiesiogiai atsakingas už kompensuojamųjų ortopedijos technikos priemonių aprūpinimo procesus reguliuo jančių teisės aktų nuostatų tai kymą, aiškinimą ir įgyvendinimą. Jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Ministro sudaryta komisija taip pat konstatavo, kad VLK direk torius Algis Sasnauskas tarny binio nusižengimo, susijusio su Konkurencijos įstatymo pažeidi mu, nepadarė. Ši komisija tarny binį tyrimą dėl VLK vadovų atliko įsiteis ėj us Liet uvos vyr iaus io jo administracinio teismo (LVAT) sprendimui.
Konkurencijos ta ryba yra nustačiu si, kad ortopedijos techninių priemo nių gamintojai suda rė draudžiamus su sitarimus. LVAT galutine ir neskundžia ma nutartimi yra pripažinęs, kad Konkurencijos tarybos sprendimas skirti baudas Ortopedijos ir reabi litacijos paslaugų teikėjų asociaci jai ir devynioms ortopedijos tech nines priemones gaminančioms įmonėms, sudariusioms kartelinį susitarimą, yra teisėtas. Konkurencijos taryba yra nusta čiusi, kad ortopedijos techninių priemonių gamintojai sudarė drau džiamus susitarimus dėl apdraus tiesiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kom pensuojamų ortopedijos techninių priemonių kainų, gamybos kiekio ir siekė pasidalyti biudžeto lėšas, skirtas šioms priemonėms kom pensuoti. Dėl šių susitarimų buvo neracionaliai naudojamos biudže to lėšos, suprastėjo pacientų aprū pinimas, jie turėjo mokėti didesnes priemokas už iš dalies kompensuo jamas ortopedijos technines prie mones, konkurenciją ribojantys susitarimai lėmė ir žemesnę prie monių kokybę. BNS, VD inf.
–0,51 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3226 DB svaras sterlingų 1 4,3515 JAV doleris 1 2,8076 Kanados doleris 1 2,7554 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,1389 Norvegijos krona 10 4,5905 Rusijos rublis 100 8,5079 Šveicarijos frankas 1 2,8744
+0,47 %
OMX Tallinn
–0,34 %
Pinga pramonės produkcija
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
pokytis
Gamintojų parduotos pramonės pro dukcijos kainos per metus padidėjo 2,6 proc., o vien per birželį sumažėjo 3,8 proc. Per metus labiausiai pabrango atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo – 12,2 proc., elektros, dujų, garo tieki mo ir oro kondicionavimo produkcija – 11,3 proc., o atpigo tabako gaminių ga myba – 10,1 proc. bei mašinų ir įrangos remontas – 9,7 proc.
+0,5630 % +1,1906 % +1,8908 % +1,2754 % –0,0181 % –0,6409 % –0,1957 % +0,3562 % +0,0070 %
35
mln. litų
vertės Vyriausybės obli gacijų emisija vakar baig ta platinti NASDAQ OMX Vilniaus biržoje.
Nors nė pats ener getikos ministras Arvydas Sekmokas nežino, koks bus ši lumos ūkio pertvar kos efektas, šilu mos kainą bus ban doma sumažinti naikinant monopo lijas ir statant bioku ro katilines.
Konkurencija: valdžia tikisi, kad šilumos ūkyje atskyrus gamybą nuo tiekimo atpigs šiluma. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Sutarė skaldyti monopolijas Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Galimybės kitiems
Vyriausybė vakar pasitarime iš es mės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numa to didesniuose miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo. Pa sak premjero Andriaus Kubiliaus, pasitarime nustatytų pertvarkos gairių principinių nuostatų niekas neginčijo ir siūlė imtis įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą ši lumos ūkyje. Energetikos viceministro Kęstu čio Žilėno teigimu, strateginės ši lumos ūkio pertvarkos gairių kryp tys yra konkurencija, efektyvumas ir skaidrumas. „Esama situacija ro do, kad centralizuoto šilumos tie kimo sektoriuje veikiančios mo nopolinės įmonės nenori įsileisti potencialių konkurentų“, – pa brėžė jis. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog negerai, kad Lietuvoje ga minant šilumos energiją dominuo ja gamtinės dujos (74 proc.), taip pat pareikalauta šilumos energijos galia daugelyje miestų yra mažes nė nei instaliuota galia. Esą nege rai, kad šilumos energijos suvar tojimo efektyvumui didinti trukdo daug energijos sunaudojantys ne renovuoti daugiabučiai, kurių da lis šalyje siekia apie 56 proc. Esą šilumos ūkio skaidrumui kenkia ir tai, kad Lietuvoje yra išskaidyta valstybinių institucijų kompeten cija ir atsakomybė šilumos sekto
riuje veikiančių įmonių priežiūros, taip pat kainų nustatymo, investi cijų derinimo ir vartotojų gynimo klausimais. Todėl dalį savivaldos funkcijų šilumos ūkio sektoriu je planuojama perduoti valstybės kompetencijai.
gavatų. Teigiama, kad tuose mies tuose, kuriuose šilumos gamybos apimtis maža, gamybos ir tiekimo atskirti neapsimokėtų.
Naudinga ne tik Vilniui
Nors šiuo metu su didžiausiomis šilumos ūkio problemomis susidu riama Vilniuje, kurio šilumos ūkis iki 2016 m. išnuomotas Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai bend rovei „Vilniaus energija“ ir kuria me yra vienos didžiausių šalyje ši lumos kainų, teigiama, kad šilumos ūkio pertvarka netaikoma tik Vil niui. Anot energetikos ministro A.Sekmoko, reforma gali palies ti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius, tačiau nereikia regu liuoti „kiekvieno varžtelio“. „Ten, kur yra galima konkuren cija šilumos gamyboje, ji turėtų vykti ir didėti. Ir konkurencija tiek tarp nepriklausomų šilumos ga mintojų, tiek tarp išteklių, iš ku rių gaminama šiluma. Mes netu rėtume sukurti vieno monopolio dujų sektoriuje, bet lygiai taip pat yra rizika pakeisti jį į biokuro mo nopolį. Iš tikrųjų turėtume turėti alternatyvų, kad užtikrintume ge riausią ir pigiausią šilumos gamy bą“, – sakė A.Sekmokas. Anot jo, šiuo metu nekalbama apie reformą tuose miestuose, kur šilumos ga mybos pajėgumas yra iki 30 me
Vytautas Stasiūnas:
Neprognozuojami reformų procesai kelia susirūpini mą, nes fragmen tiškos pertvarkos, sukelia sumaištį ir nepasiekiami pla nuoti tikslai.
Šilumos įstatymu daugiabučių šilumos punktai jau perduoti na mų administratoriams, ir tai, anot A.Sekmoko, yra „labai natūrali jų nuosavybė“, o dabar reikia žengti kitą žingsnį, t. y. atskirti šilumos gamybą nuo perdavimo.
Skuba kelia susirūpinimą
Šilumos ūkio pertvarkos tikslas yra panaikinti šilumos ūkio mono polijas statant biokuro katilines ir taip mažinant šildymo kainas. Ši lumos ūkio įstatymo ir kitų įsta tymų pataisas įpareigota parengti Energetikos ministerija. Anksčiau buvo žadėta, kad įstatymus dėl ša lies šilumos ūkio pertvarkos keti nama priimti iki naujų Seimo rin kimų šių metų rudenį, tačiau jis nesiryžo prognozuoti, per kiek laiko galėtų būti įgyvendinta tokia pertvarka ir koks būtų jos efektas šilumos kainai. Šiai šilumos ūkio pertvar kai priešinasi šilumos gaminto jai, kurie šiuo metu atlieka ir ši lumos energijos tiekimo funkciją. „Visa tai vyksta gana stichiškai, be kompleksinio energetikos infrastruktūros planavimo ir nekoordi nuojant su valstybės energetinės strategijos įgyvendinimu. Šilu mos tiekėjams, kurie yra atsakin gi prieš visuomenę ir vartotojus už patikimą ir kokybišką aprūpi nimą šilumine energija, tinkamai neparuošti ir todėl neprognozuo jami reformų procesai kelia susi rūpinimą, nes, kaip rodo patirtis, fragmentiškos pertvarkos, nesu sietos su viso šilumos ūkio funk cionavimu, sukelia sumaištį ir nepasiekiami planuoti tikslai“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas kreipimesi dėl šilumos ūkio pertvarkos.
9
antrADIENIS, liepos 10, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Celiakija gali užklupti ir senatvėje Vis labiau populiarėjant Vidur žemio regiono patiekalams, ku riuose gausu gliuteno turinčių prod uktų (duon a, mak ar on ai, pic a), daugėj a serg anč ių ne įprastomis ligomis. Viena jų – celiakija.
Trūkumas: pastebima, kad lietuviai per mažai valgo vaisių ir daržovių.
„Shutterstock“ nuotr.
Skaidulinės medžiagos apsaugo nuo ligų Grūdiniai, ankštiniai produktai, vaisiai, uogos ir daržovės – vertingas ne tik vitaminų ir mineralinių medžiagų, baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Pastarosios sumažina sunkių ligų riziką.
Vartoja per mažai
Respublikinio mitybos centro at liktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, lie tuviai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų, valgo nepa kankamai šviežių daržovių ir vai sių, grūdinių produktų. Nacionalinio maisto ir veteri narijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji spe cialistė Vita Gapšytė priminė, kad žmogaus organizmui per parą reikia ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau kaip 32 g skaidulinių medžiagų. Pasak V.Gapšytės, pagrindiniai maisto produktai, su kuriais gau nama skaidulinių medžiagų, – dar žovės, vaisiai, rupi duona, visų grū do dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami viso grūdo arba pilno grūdo), pupelės, avižos. Skaidulinių medžiagų yra ir ki tuose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose ki tose daržovėse (morkose, kopūs tuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuo se, avietėse), riešutuose. Gausu skaidulinių medžiagų kviečių, avižų ir miežių sėlenose. Ženklinti neprivaloma
Specialistė apgailestavo, kad ne vi sada žinome apie skaidulinių med žiagų kiekį maisto produktuose, kuriuos įsigyjame parduotuvėse, – tai gali būti paženklinta etiketė je, tačiau neprivaloma. Maistinės skaidulos, kaip ir bal tymai, angliavandeniai, riebalai, yra energijos šaltinis: 1 g skaiduli nių medžiagų suteikia 8 kJ, arba 2 kcal, energijos. Užrašu „skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar kitu tą patį reiškian čiu teiginiu gali būti ženklinami tik tokie maisto produktai, kurių 100 g
yra mažiausiai 3 g skaidulinių med žiagų (arba 100 kcal tenka mažiau siai 1,5 g skaidulinių medžiagų). Produktai, kurių 100 g yra ma žiausiai 6 g skaidulinių med žiagų (arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų), gali bū ti ženklinami užrašu „daug skaidu linių medžiagų“ ar kitu tą patį reiš kiančiu teiginiu.
Daug skaidulinių medžiagų tu rintis maistas padeda sulieknėti, nes tokius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o tuomet greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas paprastai turi mažiau kalorijų nei toks pat kiekis mažiau skaidulinių medžiagų tu rinčio maisto.
Mažina ligų riziką
Pasak V.Gapšytės, skaidulinės medž iagos pal engv in a maisto judėjimą virškinimo traktu, apsau go nuo vidurių užkietėjimo, suma žina cholesterolio koncentraciją ir gliukozės kiekį kraujyje po valgio. Kaip pabrėžė Nacionalinio mais to ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistė, moksliniais tyrimais įrodytas skaidulinių medžiagų vaid muo storosios žarnos vėžio profi laktikoje, suvartojus tinkamą jų kie kį mažėja koronarinės širdies ligos, II tipo cukrinio diabeto rizika. Yra duomenų, kad skaidulinių medžiagų vartojimas sumažina krūties vėžio išsivystymo tikimybę moterims po menopauzės.
Būtinas saikas
Tačiau specialistė įspėjo, kad per didelis skaidulinių medžiagų su vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį. Kai skaidulinių medžiagų suvar tojama daug (75–80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pil numo jausmas. Kartais diskomfortą jaučia žmo nės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir suvartojantys didelį kiekį skaidulinių medžiagų. Per didelis suvartojamų skaidu linių medžiagų kiekis taip pat ga li sutrikdyti jodo, cinko, magnio ar kalcio įsisavinimą.
Veikiant gliutenui, o tai yra bal tym as, kur io yra kvieč iuos e, miežiuose, avižose ir rugiuose, pažeidžiami plonųjų žarnų gau reliai – prasideda jų atrofija. Šie pok yč iai trikd o maisto med žiagų įsisavinimą. Ligą, be gliu teno, lemia ir kiti veiksniai: ap linkos, genetiniai ir mikrofloros pokyčiai. Celiakija galima susirgti įvai raus amžiaus, bet 60 proc. naujų ligos atvejų diagnozuojama suau gusiesiems, 15–20 proc. – perko pusiesiems 60 metų ribą. Suaugusiesiems ši liga gali atsi rasti po chirurginės intervencijos, persirgtos virusinės infekcijos, patirtų sunkių stresų, nėštumo metu arba po gimdymo. Gliutenas yra pagrindinis kvie čių, miežių, rugių ir sudedamųjų jų dalių (gliadinų ir gliuteninų) struktūrinis baltymas, tešlai su
teikiantis elastingumo ir visko ziškumo. Dėl žemės ūkio mechanizaci jos, pramoninio pesticidų ir trą šų naudojimo atsiranda naujų rūšių kviečių, kurie žmogui su kelia šalutinę imuninę reakciją. Be to, trumpėja duonos raugi nimo procesas, dėl to padidėja toksinių gliuteno peptidų kon centracija duonos gaminiuose.
Nuo celiakijos ir jos komplikacijų bei ankstyvos mirties gali apsaugoti anks tyva diagnostika ir veiksmingas gydy mas begliutene dieta. Kodėl svarbu diagnozuoti ce liakiją? Celiakija – limfomos ri zikos veiksnys. Nuo ligos ir jos komplikacijų bei ankstyvos mir ties gali apsaugoti ankstyva diag nostika bei veiksmingas gydymas begliutene dieta. VD inf.
Simptomai ir diagnostika Spazm in iai pilvo skausm ai, vi dur ių pūtim as, lėtin is vidur iav i mas ir (arb a) vid ur ių užk ietėj i mas, tušt in im as is „rieb iom is“ iš matom is, maž akr auj ystė, svor io mažėj im as, esant ger am apet i tui, arb a nep aaišk in am as svor io didėj im as.
Nustatytas celiak ijos ryšys su kito mis autoimun inėm is ligom is: her petiškasis dermatitas, nuo insulino priklausomas I tipo cukrinis diabe tas, kepenų ligos, pankreatitas, sis teminė raudonoji vilkligė, širdies li gos (išem inė, miokard itas, kard io miopatija) ir kt.
Dantų emal io defekt ai, met ab o linės kaulų ligos (osteopen ija, os teoporozė, kaulų ar sąnarių skaus mai), nuovarg is, silpnumas, energ i jos stoka, depresija, burnos opos, brend imo sut rik imai, migren in iai galvos skausmai. Kūdik iai, vaikai, paaugl iai, sergantys cel iak ija, daž nai patiria augimo sutrikimų, vargi na vėmimas, pilvo pūtimas, atsiran da elgesio pokyčių.
Cel iak ija diagnozuojama atl iekant kraujo, genetinius tyrimus. Ligą pa tvirtina endoskopiniai pathistologi jos tyrimo rezultatai. Rekomenduojama tirti visus celia kija sergančio žmogaus šeimos na rius, nors jiems ir nepasireišk ia jo kie simptomai. Šeimos nar iams, sergantiems autoimuninėmis ligo mis, iki 25 proc. padidėja rizika su sirgti celiak ija.
VD inf.
Patarimai Kaip maitintis, norint su maistu gau Priešpiečiai. Valgydami priešpie ti pakankamą skaidulinių medžiagų čius turėtumėte gauti apie 9 g skai kiekį. dulų. Tai įgyvendinsite pasirinkę sa lotas, keletą vaisių ar javainių. Pusryčiai. Pradėkite dieną nuo daug skaidulinių medžiagų turinčių pusry Pietūs. Jei jūsų pietų lėkštėje pusę čių. Pusryčiaujant rekomenduojama maisto kiekio sudarys daržovės, ne gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. sunkiai gausite ir likusius 11 g reika Neperdirbti grūdai ir nesijotų mil lingų skaidulinių medžiagų. tų duona yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galite įdė ti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Pagardinkite savo pusryčius vaisiais ir uogomis.
Vakarienė. Savo racioną papildysi te skaidulinėmis medžiagomis vaka rienei ir užkandžiams pasirinkdami vaisius, daržoves ar sumuštinį su vi sų grūdo dalių duona.
Dieta: sergant celiakija nevalia valgyti kai kurių grūdinių patiekalų.
10
antradienis, liepos 10, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Londone – dvikova ir su JAV krepšininkais kritinis. Reikia ruoštis ir kon centruotis būtent toms rungty nėms. Laimėti ketvirtfinalį yra svarbiausia“, – pabrėžė Lietuvos rinktinės strategas. Iš Venesuelos mūsų šalies krep šininkai grįžta šiandien. Po kelių dienų poilsio žaidėjai susirinks į Palangą, kur bus surengta pa skutinė priešolimpinė treniruo čių stovykla.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lietuvos krepšininkai Londono olimpines žaidynes pradės vie noje grupėje su daugkartine šių varžybų čempione JAV rinktine, 2011-ųjų Europos vicečempione Prancūzijos komanda ir 2008 m. Pekino žaidynių bronzos meda lių laimėtoja Argentina.
Mūsiškių varžovai paaiškėjo Ve nesueloje ištraukus olimpinio turnyro burtus. A grupėje su lie tuviais, amerikiečiais, prancūzais ir argentiniečiais taip pat varžy sis Nigerijos bei Tuniso krepši ninkai. Nigerijos rinktinė Karakase iš kovojo paskutinį kelialapį į Lon doną – atrankos varžybų mače dėl 3-iosios vietos 88:73 įveikė Do minikos Respublikos atstovus. „Patekome į vieną grupę su pagrindine olimpiados favori te – JAV komanda, stipriomis Prancūzijos ir Argentinos eki pomis. Tunisiečiai mums ma žai pažįstami, bet jie laimėjo Af rikos čempionatą. Nuo Nigerijos skaudžiai Karakase nukentėjo me ne tik mes“, – apie būsimus varžovus kalbėjo Lietuvos rinkti nės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Olimpiadą mūsiškiai pradės lie pos 30 d. 0.15 val. (Lietuvos lai ku) dvikova su Argentinos krep šininkais. „Užduotis grupėje – sužais ti kuo geriau ir užimti kuo aukš tesnę vietą. Visuose tokiuose tur nyruose ketvirtfin alio barjeras yra
Komentaras Mindaugas Balčiūnas
Lietuvos krepšin io federacijos general in is sekretor ius
G
albūt net ger iau būt i su stipr iaus iom is kom an dom is vienoje grup ėje, kad nesusitiktume su jo mis ketvirtfinalyje. Šio turnyro nea bejot in i favor itai yra amer ik iečiai, todėl mums paranku su jais pradė ti varžybas, o ne susitikti lemiamo je turnyro stadijoje.
Olimpinis tvarkaraštis Liepos 30 d. 0.15 val. (Lietuvos
laiku) – su Argentina. Liepos 31 d. 16.30 val. – su Ni
gerija. Rugpjūčio 2 d. 11 val. – su Pran
cūzija. Rugpjūčio 4 d. 16.30 val. – su
JAV. Rugpjūčio 6 d. 13.15 val. – su
Tunisu.
A grupė
B grupė
JAV
Ispanija
Argentina
Australija
Prancūzija
Brazilija
Nigerija
Rusija
Tunisas
Kinija
Lietuva
Didžioji Britanija
komandą talentingus jaunus krepšininkus.
J.Plaza: „Žalgirio“ siekiai sutampa su manaisiais“ Kauno „Žalgirio“ komandai naująjį sezoną vadovaus Joanas Pla za – su 48-erių Ispanijos krepšinio specialistu Lietuvos čem pionų klubas sudarė vienų metų sutartį. Almantas Kiveris
Vakar J.Plaza oficialiai atsisveikino su Sevilijos „Cajasol“ ekipa, kurio je praleido pastaruosius tris sezo nus. Prieš tai ispanas trejus metus treniravo Madrido „Real“ krepši ninkus. Su karališkuoju klubu stra tegas 2007 m. tapo Ispanijos čem pionu ir iškovojo ULEB taurę. „Kauno „Žalgiris“ – aukščiausio lygio legendinis klubas. Tokio pa jėgumo ir istorinės reikšmės ko mandą kiekvienas treneris svajoja treniruoti nors kartą per gyvenimą. Ispanijoje „Žalgiris“ turi labai gerą vardą, todėl man didelė garbė tapti šios komandos treneriu“, – išskir tiniame interviu „Vilniaus dienai“ teigė J.Plaza. – Treneri, visą karjerą dirbo te Ispanijoje. Ar lengvai apsi sprendėte atvykti į Kauną? – Sprendimą priimti nebuvo sunku. Su „Žalgirio“ savininku Vladimiru Romanovu ir klubo vadovais bend ravome tiek gyvai, tiek telefonu ir gana lengvai radome bendrą kalbą. Man imponavo jų užsidegimas, kad komanda dar labiau tobulėtų, kar tu siekiant į ekipą integruoti ir ta lentingus jaunus krepšininkus, ku rių Lietuvoje tikrai netrūksta. Tokie norai visiškai sutapo su manai siais, todėl radau labai daug prie žasčių priimti šį iššūkį.
Pažįstami: prieš dvejus metus Lietuvos ir JAV krepšininkai kovėsi
pasaulio čempionato pusfinalyje.
Tikslai: J.Plaza (dešinėje) pabrėžė, kad jam imponuoja „Žalgirio“ savininko V.Romanovo siekis integruoti į
Tomo Raginos nuotr.
– Ar jau spėjote aptarti būsimo sezono tikslus? – Pirmiausia turime būti nenuga limi namuose. Rezultatus daugu moje lygų nulemia tai, kiek per galių iš savo arenos leidi išsivežti varžovams. Žinoma, tai priklauso ir nuo sudėties, tačiau mūsų tiks las turi būti toks, kad atvykdami į Kauną svečiai drebėtų ir nė negal votų laimėti pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje. Kalbant apie žaidimo strategiją, didžiąja dalimi sutinku su posakiu: puolimu galima laimėti rungtynes, o gynyba – čempionatus. Per savo karjerą mano komanda yra buvusi ketvirta Europoje ir pagal rezulta
tyvumą, ir pagal gynybą. Rasti ba lansą tarp šių komponentų yra vie na svarbiausių užduočių.
Komentaras
– Atvykstate į komandą, kuri išlaikys praėjusio sezono krep šininkų branduolį. Ką galite pa sakyti apie juos? – Geriausias komplimentas yra tas, kad kai aš treniravau Madrido ar Sevilijos ekipas, norėjau dalį žalgi riečių turėti jose. Klausdavau klubo vadovų, ar galėčiau pasikviesti juos į Ispaniją, todėl dabar bus malonu su jais dirbti Lietuvoje. Dar svar biau, kad „Žalgiris“ turi aiškią li niją, kurios laikosi. Tai yra ne tik vieno ar kito žaidėjo įsigijimas, bet ir jaunimo integravimas į koman dą, kad talentingiausi žaidėjai ga lėtų tapti rimta paspirtimi.
J
„Žalgiris“ – aukš čiausio lygio legen dinis klubas. Tokio pajėgumo ir isto rinės reikšmės ko mandą kiekvienas treneris svajoja tre niruoti nors kartą per gyvenimą.
– Kaip vertinate Eurolygos burtus ir „Žalgiriui“ tekusią C grupę? – Ispanai, vertindami Eurolygos burtus savo šalies komandoms, teigė, kad Vitorijos „Caja Labo ral“ grupė yra stipriausia. Ir be šios ekipos, mums teko dar kelios gar sios ekipos. Pirėjo „Olympiakos“, Milano „EA7 Emporio Armani“, Stambulo „Anadolu Efes“ bus labai rimtos žalgiriečių varžovės, tačiau svarbiausia bus mūsų pačių žai dimas. Praėjusį sezoną „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo net penkias rungtynes namuose, to negalime sau leisti ir tikiu, kad šiemet „Žal girio“ arena ir į ją susirinksiantys gerbėjai išvys daugiau pergalių.
Vladimiras Romanovas
„Žalg ir io“ krepšin io klubo sav in inkas
oanas Plaza – kval if ik uotas, griežt as trener is. Jis aišk iai pasakė, ką sugeba ir ko pagei dauja. Trener is nekėlė reika lav imų, kad „Žalg ir is“ būt ų sukomp lektuotas tik iš labai ger ų žaidėjų, jis pats pasir yžęs daug dirbt i su jaun i mu ir išugdyti stiprų komandos rezer vą. Tris sezonus stovėjęs prie Madrido „Real“ komandos vairo, o praėjusį se zoną treniravęs Sevilijos „Cajasol“ eki pą, J.Plaza perduos „Žalg iriui“ ir nau dingus Ispanijos krepšinio mokyklos dalykus. Nors trener iui naują sutart į siūlė „Cajasol“ klubas, jis nori dirbti Eu rolygoje rungtyniaujančiame klube. Ispano teig imu, krepšin ink ų tit ulai, vardai jiems dar neužtikrina nuolati nės vietos aikštėje, daug žaidimo mi nučių per rungtynes. Tai jie turi užsi dirbt i išl iedam i nemažai prakaito ir įrodydami savo vertę per treniruotes. Jeig u mums pav yks sudar yt i sut ar tis su Darjuš u Lavr inov ič ium i ir Ša rūnu Jas ikev ič ium i, bus pirm as at vejis ne tik Liet uvoje, bet ir Europoje, kai „Žalg ir is“, gal ima sak yt i, apsieis be leg ion ier ių. Kroat as Marko Pop ov i čius jau ne pirmą sezoną vilkės „Žal gir io“ maršk inėl ius, nes yra pakanka mai naud ingas, atsidavęs komandai ir myl imas jos gerbėjų krepš in inkas. Marko nel aikome leg ion ier ium i, jis mums – savas.
– Kokie jūsų vasaros planai? Kada ketinate atvykti į Kauną? – Praėjusią savaitę FIBA prašymu rengiau paskaitas Turkijoje. Dabar kelioms dienoms grįžau į Seviliją, kad užbaigčiau kelis formalumus. Po to keliausiu į Argentiną, kur su Željko Obradovičiumi ir Etor re Messina vadovausime krepšinio seminarams. Su „Žalgiriu“ suta rėme, kad iki oficialios sezono pra džios komanda turės šešių savaičių pasiruošimo laikotarpį. Į Kauną stengsiuosi atvykti kiek anksčiau, kad susiderinčiau visas darbui bū tinas detales.
11
antradienis, liepos 10, 2012
sportas Iškovojo sidabrą
Lietuvis – vicečempionas
Užkariavo Vimbldoną
Laura Asadauskaitė ir Justi nas Kinderis iškovojo Bulga rijoje įvykusio Europos šiuo laikinės penkiakovės čempio nato sidabrą mišrių estafečių varžybose. Lietuviai surinko 5 936 taškus ir į priekį pralei do tiek pat taškų surinkusius baltarusius Anastasiją ir Mi chailą Prokopenkas.
Prancūzijoje surengto Eu ropos buriavimo „Laser Ra dial“ jachtų klasės čempiona te sidabro medaliu apdovano tas Kauno buriavimo mokyk los „Bangpūtys“ trenerio Li no Grabnicko auklėtinis Mar tis Pajarskas. Karolis Janulio nis užėmė 6-ąją vietą, o Milda Eidukevičiūtė – 16-ąją.
Vimbldono teniso turny ro vienetų varžybas septin tą kartą laimėjo šveicaras Roger Federeris (nuotr.), fi nale 4:6, 7:5, 6:3, 6:4 įveikęs škotą Andy Murray, ir penk tą kartą – amerikietė Serena Williams, finale 6:1, 5:7, 6:2 nugalėjusi lenkę Agnieszką Radwanską.
Olimpiniai lūkesčiai buvo didesni Teisę dalyvauti Londono olimpia doje iškovojo dvi dešimt mūsų šalies lengvaatlečių, ta čiau ar jie visi vyks į žaidynes, paaiškės po Lietuvos tauti nio olimpinio komi teto (LTOK) spren dimo.
Marius Bagdonas Pirmą kartą Lietuvoje surengtame 2-ajame pasaulio jaunių (iki 17 me tų) krepšinio čempionate triumfa vo favoritai – vidutiniu 39,8 taškų skirtumu visus varžovus nuo savo kelio nušlavę Jungtinių Amerikos Valstijų vaikinai.
Finišas: daugiakovininkas D.Draudvila paskutinis iš Lietuvos lengvaatlečių įveikė olimpinės atrankos barjerą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Pritrūko tik centimetro
„Mes jau padėjome tašką. Pas kutinis atletas, įvykdęs olimpi nės atrankos normatyvą, – de šimtkovininkas Darius Draudvila. Lengvosios atletikos federacijos taryba patvirtino dvidešimties sportininkų sąrašą. Jį teiksime Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, tikimės, kad visoms kandidatūroms bus pritarta“, – sakė šalies lengvaatlečių rinkti nės vyriausiasis treneris Kęstu tis Jezepčikas. Pasak trenerio, tokio olimpiečių skaičiaus ir tikėtasi, nors laimin gųjų galėjo būti daugiau. Šį kartą nepasisekė 800 m bėgi kams, Pekino olimpinių žaidynių dalyviams Vitalijui Kozlovui ir Eg lei Balčiūnaitei, taip pat jaunajam disko metikui Andriui Gudžiui, 800 m bėgikei Natalijai Piliušinai, o šuolininkui Dariui Aučynai iki B lygio normatyvo pritrūko vos vie no centimetro.
Amerikiečiai – vėl pasaulio čempionai
AFP nuotr.
„Dab ar sport in inkai ruo šis olimpiadai pagal individua lias programas. Ėjikai ir mara tonininkai jau išvyko treniruotis į kalnus. Virgilijus Alekna keti na patikrinti jėgas tarptautinėse varžybose Londone, po traumos atsigaunantis sprinteris Rytis Sa kalauskas ir Austra Skujytė treni ruosis Lenkijoje“, – apie priešo limpinius lengvaatlečių darbus papasakojo K.Jezepčikas.
kiai“, – šypsojosi JAV gyvenantis ir besitreniruojantis lietuvis. Da rius pridūrė, kad olimpinį norma tyvą tikėjosi įvykdyti prieš mėne sį Čekijoje, tačiau ten pasirodymo nebaigė dėl prastų oro sąlygų. „Kažkodėl nebuvau registruo tas Europos čempionatui, todėl teko galvoti apie kitus startus. Susikaupiau ir pasiekiau tai, ką norėjau“, – kalbėjo daugiakovi ninkas.
Vos spėjo į startą
V.Aleknos karjera – solidžiausia
Dešimtkovininkas D.Draudvila pripažino, kad dėl kelialapio į Lon doną reikėjo nemažai paplušėti. „Dabar jaučiuosi puikiai. Olim piada – mano gyvenimo svajonė. Atvirajame Baltarusijos čempio nate tiesiog pasisekė, buvo palan kios oro sąlygos, nors dėl organi zatorių kaltės vos nepavėlavau į varžybas – jos prasidėjo viena diena anksčiau, nei buvo skelb ta. Į Baltarusiją atskubėjau trečią valandą nakties, o jau 10 valandą – startas. Miego stoka trikdė, bet kai pailsėjau, viskas klostėsi pui
Prieš ketverius metus Pekino žai dynėse dalyvavo 17 mūsų šalies lengvaatlečių, iš jų sėkmingiausiai pasirodė disko metikas V.Alekna, iškovojęs bronzos medalį. Arčiausiai dešimtuko buvo ma ratono bėgikė Živilė Balčiūnai tė (11-oji vieta) ir sprinterė Lina Grinčikaitė (14). Ėjikės Sonata Mi lušauskaitė ir Kristina Saltanovič užėmė atitinkamai 15-ąją ir 18-ąją pozicijas. Londono olimpiada V.Aleknai bus penktoji, A.Skujytei ir K.Sal tanovič – ketvirtoji.
Kandidatai Atrankos A lygio normaty
vai: Virgilijus Alekna (disko me timas), Austra Skujytė (septynko vė), Zinaida Sendriūtė (disko me timas), Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas), Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas), Neringa Aidietytė (20 km sportinis ėjimas), Rytis Sakalauskas (100 m), Rasa Drazdauskaitė (maratonas), Dia na Lobačevskė (maratonas), Re malda Kergytė (maratonas), Ai rinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Ma rius Žiūkas (20 km sportinis ėji mas), Raivydas Stanys (šuoliai į aukštį). Atrankos B lygio normatyvai:
Povilas Mykolaitis (šuoliai į tolį), Sonata Tamošaitytė (100 barjeri nis bėgimas), Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas), Indrė Ja kubaitytė (ieties metimas), Lina Grinčikaitė (100 m), Darius Draud vila (dešimtkovė), Eglė Staišiūnai tė (400 m barjerinis bėgimas).
Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykusia me finalo mače amerikiečiai 95:62 sutriuškino Australijos rinktinę ir apgynė prieš dvejus metus Vokie tijoje iškovotą čempionų titulą. „Ši pergalė mus džiugina la biau, nei prieš dvejus metus iško voti aukso medaliai. Turėjome ne mažai rūpesčių, tačiau atsilaikėme. Didžiuojuosi savo vaikinais – jie puikiai suprato, kad atstovaujame Jungtinių Amerikos Valstijų krep šiniui. Pasitikėjome savimi ir vieni kitais – tai ir buvo raktas į sėkmę“, – džiaugėsi JAV komandos strate gas Donaldas Showalteris. Naudingiausiuoju žaidėju bu vo pripažintas JAV ekipos lyde ris Jahlilas Okaforas. „Komandinė pergalė – svaresnis apdovanojimas nei asmeninis prizas“, – kuklinosi amerikietis. Į simbolinį penketą buvo išrink ti australas Dantė Exumas, rezul tatyviausias turnyro krepšinin kas argentinietis Gabrielis Deckas, kroatas Mario Hezonja bei ame rikiečiai J.Okaforas ir Justise’as Winslow. Pauliaus Juodžio vadovaujami Lietuvos septyniolikmečiai užėmė devintąją vietą.
Rezultatai Finalas. JAV–Australija 95:62
(22:14, 16:10, 26:19, 31:19). Dėl 3-iosios vietos. Kroatija–Ispa
nija 95:62 (22:14, 16:10, 26:19, 31:19).
Lietuvos sunkiaatlečiams – skaudus IWF smūgis Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Iš Lietuvos sunkiaatlečių atim tas vienintelis kelialapis į Londo no olimpines žaidynes – ši žinia iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) buvo lyg žaibas iš giedro dangaus.
Pastarosiomis dienomis nemažai diskutuota, kas atstovaus mūsų šaliai Londone – Ramūnas Vyšniauskas ar Aurimas Didžbalis? Anot nacio nalinės rinktinės vyriausiojo trene
rio Bronislavo Vyšniausko, tai turėjo paaiškėti po vakar Lenkijoje vykusių varžybų, kuriose ketino išmėginti jė gas abu Lietuvos stipruoliai. IWF varžybų direktorius Atti la Adamfis žiniasklaidai pareiškė, kad Lietuva neturi vietos olimpia doje. Anot jo, vienintelį bilietą te ko atimti dėl kol kas nepatvirtin tų dopingo kontrolės rezultatų. A.Adamfis negalėjo patvirtinti ar paneigti, kurio mūsų sunkiaatle čio testo rezultatas galbūt teigia mas, bet pridūrė, kad galutiniams olimpinės atrankos rezultatams
Stasys Mėčius:
Jei kas nors būtų bu vę blogai, kritę kokių nors įtarimų – tikrai būtume žinoję. įtakos galėjo turėti ir kurios nors kitos šalies atleto nusižengimas. Europos čempionate Turkijoje šį met varžėsi šeši Lietuvos stipruo liai – Donatas Anuškevičius, Marius
Mickevičius, Žygimantas Stanulis, A.Didžbalis, R.Vyšniauskas ir Vin cas Šlevinskis. Akyliausiai buvo tikrinamas tris medalius laimėjęs A.Didžbalis. Neoficialiais duomeni mis, būtent jis gali būti pažeidęs an tidopingo taisyklių reikalavimus. B.Vyšniauskas vakar buvo nepa siekiamas – jo mobilusis telefonas buvo išjungtas arba nuolat užim tas. Neatsiliepė ir A.Didžbalis bei R.Vyšniauskas. IWF pranešimas pribloškė Lietu vos rinktinės narius su B.Vyšniaus ku rengiantį trenerį Stasį Mėčių.
„Eina sau...“ – sunkiai atsiduso patyręs specialistas ir pridūrė, kad išgirdęs nemalonią žinią net atsi sėdo. S.Mėčius teigė, kad apie juo dą scenarijų nebuvo jokių minčių – sportininkai ruošėsi žaidynėms. „Jei kas nors būtų buvę blogai, kritę kokių nors įtarimų – tikrai būtume žinoję“, – apmaudo neslėpė 1976 m. pasaulio jaunimo čempionas. Šalių, dalyvausiančių olimpiado je, sąrašą IWF pirmą kartą paskel bė birželio 26-ąją. Tarp 84 valsty bių lietuvių nebuvo, bet sumaištis kilo tik dabar.
12
antradienis, liepos 10, 2012
pasaulis Svarbiausia – įvaizdis
Nauji nuostoliai
Garbingas jubiliejus
Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas pareiškė, kad ša lies įvaizdis užsienyje neats pindi situacijos. Jo manymu, Maskvos pozicija pasauly je nušviečiama vienašališkai. V.Putinas pridūrė, kad Ru sijos atstovai dažnai nemo ka paaiškinti šalies veiksmų tarptautinėje arenoje.
Vos prieš tris savaites pradė jusi dirbti Graikijos vyriausy bė, kuri išlaikė pasitikėjimo egzaminą parlamente, paty rė nuostolių – kilus konflik tui dėl svarbių derybų su ES ir Tarptautinio valiutos fondo auditoriais, iš jos pasitraukė darbo ministro pavaduotojas Nikas Nikolopulas.
Naujausia pasaulyje valstybė, Pietų Sudanas, vakar šven tė savo vienų metų gimtadie nį. Didžiausias praėjusių me tų Pietų Sudano pasiekimas – kad nebuvo grįžta prie ka ro su Sudanu. Pilietinis ka ras tarp abiejų šalių truko de šimtmečius, kol Pietų Suda nas tapo nepriklausomas.
Kova dėl valdžios Egipte – dar vienas Musulmonų brolijos apsistumdymas su karine šalies valdžia.
Egipto parlamento pirmininkas Saadas al Katatni, priklausantis Musulmonų brolijai, po prezidento įsako vėl sušaukti kariškių paleistą Liaudies Susirinkimą pakvietė susi rinkti žemųjų rūmų deputatus, tarp kurių dominuoja islamiškos jėgos. Parlamentą teismo sprendimu buvo paleidusi Aukščiausioji gink luotųjų pajėgų taryba (SCAF), kuri šalį valdė po to, kai buvo nuverstas prezidentas Hosni Mubarakas. M.Mursi, kuris po rinkimų iš stojo iš Musulmonų brolijos, to kiu žingsniu stojo prieš įtakingų kariškių SCAF, taip pat šalies teis mų sistemą ir kai kurias pasaulie tines partijas. Tačiau vakar M.Mursi buvo aiškiai pasakyta, kad parlamento uždary mas – „galutinis sprendimas“. Aukščiausiojo teismo atstovai pareiškė, kad jų sprendimas negali būti peržiūrėtas net to reikalaujant šalies vadovui. Tiesa, kariškiai, ku rie laikė apsupę parlamento pasta tą nuo tada, kai šis buvo paleistas, leido kai kuriems deputatams grįž ti. Prieš tai SCAF vadovybė buvo susirinkusi į posėdį. Ekspertai pa stebėjo, kad M.Mursi žingsnis ka riškiams galėjo būti netikėtas. Tiesa, vakar viešai SCAF vadovas lauko maršalas Husseinas Tantawi ir prezidentas M.Mursi demonstra vo vienybę. Jie abu dalyvavo kadetų įšventinimo ceremonijoje, vienas su kitu kalbėjosi ir diskutavo. Tačiau parlamentas turi susi rinkti šiandien ir lieka neaišku, kaip toliau klostysis įvykiai. M.Mursi yra nurodęs, kad per atei nančias 60 dienų turi būti surengti nauji parlamento rinkimai. Kai kurie analitikai šį pareiškimą įvertino kaip kompromisą su kariškiais. „Reuters“, BBC, BNS inf.
Pusiausvyra: kas laimės kovą dėl
įtakos Egipte – kariškiai ar nauja sis šalies vadovas M.Mursi?
„Reuters“ nuotr.
Sumaištis: jau kurį laiką finansų krizės prislėgtą Rumuniją krečia politinė audra, kurios auka tapo ir šalies vadovas T.Băsescu.
„Scanpix“ nuotr.
Politinis chaosas Rumunijoje Jau kurį laiką besitęsianti krizė Rumuni joje, regis, pasiekė kulminaciją, kai par lamentas iš pareigų praėjusią savaitę at šaukė šalies vadovą Traianą Băsescu. Da bar savo žodį tars tauta. Visuomenės nuomonė
Liepos pabaigoje dėl prezidento nušalinimo referendume balsuos rumunai. Nuotaikos šalyje – pras tos. Jei šalies vadovas bus paša lintas, rudenį Rumunijoje kar tu su parlamento bus rengiami ir išankstiniai prezidento rinkimai. 2007 m. T.Băsescu jau pavyko išsaugoti postą, kai jam paramą išreiškė 75 proc. šalies gyventojų. Ar pavyks antrąsyk? Kol kas apklausos rodo, kad ša lies vadovas gali būti atstatydin tas. Kaip rodo apklausa, kurią su rengė vietos radijo stotis „Europa FM“, 64,3 proc. rumunų balsuo tų už prezidento pašalinimą, 27 proc. remtų prezidentą, o 8 proc. nėra apsisprendę. T.Băsescu populiarumas smar kiai krito po to, kai šis parėmė vi suomenėje itin nemėgstamas tau pymo priemones. Rumunija su Tarptautiniu valiutos fondu yra pasirašiusi 5 mlrd. eurų vertės fi nansinės pagalbos paketą, o mai nais už tai Bukareštas įsipareigojo kaip reikiant susiveržti diržus. Politinės audros
Prezidento nušalinimą parlamen te organizavo daugumą turinti so
cialistų ir liberalų koalicija. Jos at stovai piktinosi, kad šalies vadovas pažeidė konstituciją ir darė spau dimą vyriausybei, nors šalies va dovo pareigos Rumunijoje – rep rezentacinės.
Jei viskas klostysis kaip dabar, T.Băses cu gali būti nuša lintas, tačiau rumu nams įtakos gali turėti ir tarptautinė nuomonė.
Šalies vadovas formuoja užsie nio politiką ir skiria ministrą pir mininką. Vis dėlto vyriausybės atsto vai iš liberalų ir socialistų koalici jos argumentavo, kad konstituciją T.Băsescu pažeidė, todėl praėjusį penktadienį surengė balsavimą dėl jo galių suspendavimo. Už laikiną prezidento nušalini mą nuo pareigų balsavo 258 par lamentarai iš 432. Šiais metais ša lyje pasikeitė jau dvi vyriausybės,
o dabartinei vadovauja Victoras Ponta iš socialistų ir liberalų. Prezidentinė Demokratų libe ralų partija perėjo į opoziciją, tad šalies vadovas atsidūrė opozicijoje tiek ministrų kabinetui, tiek par lamentui. Teismo sprendimas
Be to, kad šalies parlamentas su spendavo šalies vadovą T.Băses cu, vyriausybė siekė prastumti ir konstitucijos pataisas, kurios nu mato referendumų organizavimo šalyje pokyčius. Pagal Rumunijos konstituciją dabar referendumo daugumos re zultatas skaičiuojamas atsižvelgus į visų rinkėjų skaičių šalyje, o vy riausybė siekė patvirtinti reformą, pagal kurią rezultatas priklausytų nuo to, koks skaičius rinkėjų bal savo. Analitikai sakė, jog tokios refor mos – palankios premjerui V.Pon tai, kad šis sustiprintų savo ga lias. Tačiau vakar Konstitucinis teis mas atmetė tokios reformos gali mybę. Prezidentinė Demokratų liberalų partija pareiškė, kad ministro pir mininko brukamos reformos pa žeidžia Rumunijos suverenitetą. Kadangi teismas atmetė refor mą, T.Băsescu turi galimybių iš likti, nors vyriausybė ir gali imtis skelbti specialius nutarimus, ku rių teismas negalės atmesti. Dirbti su premjeru T.Băsescu tikrai bus sunku. Praėjusią savai tę abu politikai susikibo dėl to, kas turi atstovauti Rumunijai Europos Taryboje.
Nors ten dažniausiai vyksta ša lies vadovas, V.Ponta pareiškė, kad jis taip pat vyks. Tarptautinė reakcija
Politinė krizė Rumunijoje sukė lė ir pasaulio susidomėjimą, nes V.Pontos partija, pašalinus prezi dentą, rudenį vyksiančius parla mento ir šalies vadovo rinkimus, kaip rodo apklausos, laimės. ES, Jungtinės Valstijos ir kitos Vaka rų šalys pabrėžė seksiančios įvy kius Rumunijoje, kad čia būtų iš laikyta pagarba demokratinėms normoms. Pasak Vakarų, Rumunijos po litikai turi gerbti įstatymo virše nybę. Europos Komisija net įpa reigojo savo teisininkus įvertinti prezidento galių suspendavimą. Politikos ekspertai sakė, kad tarptautinis spaudimas gali pa skatinti rumunus nekelti šalyje krizės ir per referendumą palaikyti šalies vadovą T.Băsescu. Tiesa, jie pridūrė, kad neatmestinas ir pre zidento nušalinimo scenarijus. „Jei viskas klostysis kaip dabar, T.Băsescu gali būti nušalintas, ta čiau rumunams įtakos gali turėti ir tarptautinė nuomonė, – progno zavo politikos komentatorius Mir cea Marianas. – Vyriausybei tarp tautinis spaudimas taip pat labai neparankus.“ Tačiau vienas Bukarešto verty binių popierių biržos analitikas, neskelbęs savo pavardės, pripaži no: „Ilgalaikė žala Rumunijos, kaip demokratinės šalies, įvaizdžiui jau padaryta. Manau, kad nacionalinė valiuta gali išlikti nestabili.“ „Reuters“, „Deutsche Welle“, BNS inf.
13
antradienis, liepos 10, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Galimybė sukurti pašto ženklą patiems Lietuvos paštas kviečia kiekvieną gyventoją tapti pašto ženklo auto riumi ir skelbia pašto ženklų, pa što bloko ir ženklintų atvirukų kū rimo konkursus. Geriausių darbų autoriai bus apdovanoti piniginė mis premijomis, o nugalėtojų pro jektai – spausdinami.
Tarp jų bus šešios temos, ku rias pasiūlė gyventojai. Iš gyven tojų pasiūlytų temų Pašto ženklų leidybos komisija atrinko šešias: Lietuvos kariuomenė, atvirlaiškių mainai (angl. – postcrossing), švy turiai, lazerių pramonė, Motinos ir Tėvo dienos.
„Darbus konkursui gali teikti vi si gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Svar biausia, kad sukurti pašto ženklai atspindėtų temą ir atitiktų kelia mus reikalavimus, todėl labai tiki mės, kad šiame konkurse savo jė gas išbandys ne tik profesionalūs dailininkai, bet ir kitų sričių atsto vai“, – sakė Lietuvos pašto Parda vimų tarnybos direktorius Arūnas Venckavičius. Pirmą kartą gyventojai kviečia mi sukurti du ženklintus atvirukus tema „Šv. Kalėdos ir Naujieji me tai“. Ženklinti atvirukai – tai atvi rukai su iš karto atspaustais pašto ženklais. Iš viso kitais metais Lietuvos paštas išleis 18 skirtingų temų iliustruojančius 22 pašto ženklus, vieną pašto bloką ir du ženklintus atvirukus.
Arūnas Venckavičius:
Labai tikimės, kad šiame konkurse savo jėgas išbandys ne tik profesionalūs daili ninkai, bet ir kitų sri čių atstovai.
vietos laimėtojui atiteks 1000 litų, trečios – 750 litų premija. Už pašto bloko su trimis per foruotais pašto ženklais projekto sukūrimą pirmos vietos laimėto jui atiteks 2100 litų, antros vietos – 1400, trečios – 1050 litų pre mija. Ženklintų atvirukų geriau sio projekto autorius bus apdo vanotas 1500 litų, antros vietos laimėtojas – 1000, trečios – 750 litų premija. 2013 m. išleidžiamų pašto ženk lų, pašto blokų ir ženklintų atviru kų temos ir konkurso sąlygos skel biamos Lietuvos pašto interneto puslapyje www.post.lt. Per metus Lietuvos paštas vi dutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų. VD inf.
Geriausių pašto ženklų, pašto bloko ir ženklintų atvirukų projek tų autoriams bus mokamos pinigi nės premijos. Pirmos vietos laimė tojui už sukurtą vieną pašto ženklą bus skirta 1000 litų, antros vietos – 750, trečios – 450 litų. Geriausio darbo autoriui, sukūru siam dviejų pašto ženklų projektą, bus įteikta 1500 litų premija. Antros
2,1
tūkst. litų
bus skirta pirmos vietos laimėtojui.
Organizatorių nuotr.
Deimantai atgims paveiksluose Liepos 13 d., penktadienį, Vil niaus deimantų muziejuje pra sidės Svetlanos Ovinovos darbų paroda „Prabanga ne yda“ – jo je eksponuojami unikalia akva relės technika ant senovinio po pieriaus išlieti paveikslai.
Parodos autoriai pavadinimu „Prabanga ne yda“ tikino, kad tai – ne tik aliuzija į brangakmenių vertę, bet ir į moteriškojo grožio kilnumą, aristokratizmą. Subtilus poetiškumas ir filo sofinis darbų pagrindas sužadina fantazijas, skatina pajusti bohe miškų laikų alsavimą, kai mote rys galėjo dėvėti nėrinius, šilką ir figūrą pabrėžiančias suknias, nusėtas brangenybėmis. Kai vy rai sėmėsi įkvėpimo iš grakščios apnuogintų pečių linijos ir iškirp čių, kai moterims buvo leidžiama
būti be galo moteriškomis... Pris tatomi akvareliniai šedevrai, de rantys prie muziejaus eksponatų, kiekvienam ekspozicijos lanky tojui suteiks galimybę atrasti sa vo vidinę žmogiškąją prabangą ir subtilių jausmų lobynus. Tai ne pirmoji Sankt Peterbur go dailininkės paroda Lietuvoje. Nuo 2011 m. balandžio Vilniuje įvyko jau penkios asmeninės pa rodos ir viena jungtinė, po kurių atsirado jos kūrybos gerbėjų. Taip pat 2011 m. liepą S.Ovinova da lyvavo tarptautiniame Lietuvoje vykusiame plenere. S.Ovinovos akvarelės paro da bus eksponuojama Vilniaus deimantų muziejuje, Vokiečių g. 11, liepos 13–rugpjūčio 3 d. Pa roda bus atidaryta liepos 13-ąją 17 val. VD inf.
14
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Iki liepos 23 d. KIEK? 2–5 litai.
KUR? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien. KIEK? 27–62 litai.
Tapybiška filosofija
Sprendimų receptai
Islandijos mūzos
Antroji Suomijos menininko Ismo Olavio Hyvärineno tapybos pa roda – tarptautinio vaizduojamosios dailės festivalio „Menas se nuosiuose Lietuvos dvaruose“ programos dalis. Nors menininko darbus daugelis vadintų tiesiog abstrakcijomis, jis pats savo kūry bą pakrikštijo filosofiniais peizažais arba filosofine tapyba.
Nors filmų apie įvairius pavojus sukurta apsčiai, režisierė Coline Serreau filme „Globali netvarka ir lokalūs sprendimai“ nusprendė, kad dabar metas veikti: valstiečiai, filosofai ir ekonomistai čia var dija ne tik priežastis, kodėl patekome į ekologinę, finansinę ir poli tinę krizę, bet ir galvoja naujoves bei bando kitus kelius.
Kamerinėje aplinkoje koncertuos jau ne pirmą kartą Lietuvoje viešinčios Islandijos kultūros ambasadorės – Reikholto trio: Au ður Hafsteinsdóttir (smuikas), Bryndís Halla Gylfadóttir (violon čelė), Steinunn Birna Ragnarsdóttir (fortepijonas). Jų talentas įver tintas ne viename prestižinio konkurso laurais.
KUR? Vingio parke. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vienuolyno kieme, Trakų g. 9 / 1. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus miesto rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Nuo liepos 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus universitete, Universiteto g. 3. KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
Sveikam kūnui ir sveikai sielai
Kitoks folkloro skambesys
Kūrybinio rašymo pamokos
Poros ir panoramos
Vilniečiai ir sostinės svečiai kiekvieną antradienį kviečiami į jogos užsiėmimus gamtos apsuptyje – tiek pradedantiems, tiek pažengusiems siūlomi pratimai nebus sudėtingi, tačiau padės atsipalai duoti po darbo dienos.
Gyvai skambančių antradienių tradiciją tęsia grupė „Rasabasa“. Televizijoje sužibėjusi voka listė nepaskendo tarp popmuzikos blizgučių ir atrado savitą stilių, kuris sulaukia vis daugiau simpatijų Lietuvoje bei užsienyje.
Trečią kartą rengiama nepriklausomų tarptau tinių kūrybinio rašymo programų sesija – ketu rias savaites JAV ir Europos studentai dalyvaus prozos, poezijos, vaikų ir negrožinės literatūros kūryboje bei paskaitose.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Fotog rafijos klubas kviečia apsilankyti savo gražiausių nuotraukų parodoje „Pora ir panoramos“. Ekspo zicija veikia VU Centrinės bibliotekos patalpose, trečiame aukšte.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Tuk tuk Indija“ (1). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Stilius. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 „Tuk tuk Indija“ (2). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k).
LTV 18.45 val.
7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Nuotykių komedija „Blondinės“ (JAV, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (6). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.35 Vakaro seansas. Trileris „Įsilaužimas“ (JAV, 1999 m.) (N-14). 0.30 „Trauma“ (6) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.45 7.00 7.25 7.55 8.25
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Darbštuolis Tedas“. Serialas „Hana Montana“ (1) (JAV, 2008 m.).
LNK 21.30 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Veiksmo komedija „Šanchajaus riteriai“ (JAV, Honkongas, 2003 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (3). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Amerikos nindzė“ (JAV, 1985 m.). 0.55 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 8.25 9.00 9.30
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Labas vakaras, mielasis“. „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). „Kviečiu vakarienės“. „Miesčionys“ (N-7).
TV3 20.10 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Mano laida“. 20.15 Verslas. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Viskas apie seksą“ (Kanada, 2007 m.) (N-14). 23.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.50 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15, 14.45 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (tęs.) (N-7).
BTV 20.25 val.
17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Vasara su Asta. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 22.45 Vasara su Asta. 23.45 Reporteris. 0.40 Lietuva–Londonas. 0.55 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 14.50 Olimpinės žaidynės. 15.05 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 16.45, 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 18.30 Kelias į Londoną. 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park).
lietuvos ryto tv 13.45 val.
0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
(/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ,38385+3 :79597/ &/6
<5+7,38=3 .+;,9 .3/8973< 8>9 353 ?+6
antradienis, liepos 10, 2012
PASLAUGOS Statybos ir remonto
PenkÂtaÂdieÂnÄŻ neaÂbe jinÂgi roÂmĹł ir BalÂka nĹł muÂziÂkai kvieÂÄ?ia mi uĹžÂsukÂti ÄŻ muÂzi kiÂnÄŻ foÂruÂmÄ&#x2026; po at viÂru danÂguÂmi â&#x20AC;&#x17E;Ter no VilÂna OpeÂnair 2012â&#x20AC;&#x153;.
+738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
Technikos remonto % ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽvairovÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;OrienÂtal TroÂpiÂcal SoundÂsysÂtemâ&#x20AC;&#x153; klauÂsyÂtoÂjus uĹžÂburs Bal =5>@<028 kaÂnĹł puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł, UkÂraiÂnos klezÂmeÂ90 I riĹł,EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< LoÂtyÂnĹł AmeÂriÂkos ir elekt roÂni nio svinÂgo miÂĹĄiÂniu.
OrganizatoriĹł nuotr.
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
SosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje skamÂbÄ&#x2014;s BalÂkaÂnĹł ir roÂmĹł muÂziÂka
Kitos
FesÂtiÂvaÂlÄŻ, kuÂrio ĹĄĹŤÂkis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;KulÂtĹŤÂ rĹł diaÂloÂgas â&#x20AC;&#x201C; muÂziÂka sieÂnĹł neÂtu ri!â&#x20AC;&#x153;, atiÂdaÂrys RoÂmĹł viÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s centÂro ĹĄoÂkÄ&#x2014;ÂjĹł koÂlekÂtyÂvas â&#x20AC;&#x17E;Ro ma De Dromâ&#x20AC;&#x153;. JaÂme taip pat pa siÂroÂdys KirÂtiÂmĹł ÄŻĹžyÂmyÂbÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; GraÂfo slaÂpyÂvarÂdĹžiu ĹžiÂnoÂmas daiÂniÂnin kas, auÂtenÂtiĹĄÂkos Ä?iÂgoÂnĹł muÂziÂkos atÂliÂkÄ&#x2014;Âjas. VaÂkaÂrÄ&#x2014;Âlio kulÂmiÂnaÂciÂja bus spe ciaÂliai ÄŻ fesÂtiÂvaÂlÄŻ atÂvykÂsianÂtys uni kaÂlĹł skamÂbeÂsÄŻ tuÂrinÂtys â&#x20AC;&#x17E;OrienÂtal TroÂpiÂcal SoundÂsysÂtemâ&#x20AC;&#x153;, proÂpa guoÂjanÂtis â&#x20AC;&#x17E;orienÂtal dubâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;bal kan grooÂvesâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;cumÂbia beatsâ&#x20AC;&#x153;. JÄŻ ÄŻkĹŤÂrÄ&#x2014; iĹĄ PietÂryÂÄ?iĹł UkÂraiÂnos kiÂlÄ&#x2122;s JaÂnecÂkas AltsÂhuÂleÂris, karĹĄÂÄ?iauÂsiĹł â&#x20AC;&#x17E;La BolsÂcheÂviÂtosâ&#x20AC;&#x153; vaÂkaÂrÄ&#x2014;ÂliĹł Vo kieÂtiÂjoÂje renÂgÄ&#x2014;Âjas. Jis voÂkieÂÄ?ius, o vÄ&#x2014;Âliau ir RuÂsiÂjos, LenÂkiÂjos, LieÂtu vos, SloÂvaÂkiÂjos klauÂsyÂtoÂjus suÂĹža vÄ&#x2014;Âjo BalÂkaÂnĹł puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł, UkÂrai nos klezÂmeÂriĹł, LoÂtyÂnĹł AmeÂriÂkos ir elektÂroÂniÂnio svinÂgo mikÂsais. VieÂnaÂme vaÂkaÂrÄ&#x2014;ÂliĹł VysÂbaÂde ne J.AltsÂhuÂleÂris suÂsiÂpaÂĹžiÂno su Ĺži noÂmu â&#x20AC;&#x17E;worldâ&#x20AC;&#x153; muÂziÂkos ir dĹžiaÂzo
atÂliÂkÄ&#x2014;Âju, â&#x20AC;&#x17E;gypÂsy swingâ&#x20AC;&#x153; stiÂliaus koÂlekÂtyÂvo â&#x20AC;&#x17E;AbÂsinÂto OrÂchestÂraâ&#x20AC;&#x153; naÂriu ClinÂtoÂnu HeÂneÂke. GimÂta jaÂme KeipÂtauÂne ĹĄis perÂkuÂsiÂninÂkas kaip seÂsiÂjiÂnis muÂziÂkanÂtas paÂdÄ&#x2014;Âjo ÄŻraÂĹĄyÂti diÂdĹžiauÂsius PieÂtĹł AfÂriÂkos ĹĄoÂkiĹł muÂziÂkos hiÂtus. JuoÂdu suÂkĹŤÂrÄ&#x2014; eksÂpeÂriÂmenÂtiÂnÄŻ proÂjekÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Orien tal TroÂpiÂcal SoundÂsysÂtemâ&#x20AC;&#x153;, kuÂria me skamÂba rinkÂtiÂnÄ&#x2014; Ä?iÂgoÂnĹł, ĹžyÂdĹł, ArÂtiÂmĹłÂjĹł RyÂtĹł, AfÂriÂkos ir LoÂtyÂnĹł AmeÂriÂkos â&#x20AC;&#x17E;cumÂbiaâ&#x20AC;&#x153; stiÂliĹł ÄŻkvÄ&#x2014;p ta ĹĄoÂkiĹł muÂziÂka. Kai J.AltsÂhuÂleÂris koÂleÂgai C.Hei neÂke uĹžÂsiÂmiÂnÄ&#x2014; apie kvieÂtiÂmÄ&#x2026; ap siÂl anÂk yÂt i LieÂt uÂvoÂje, jis, pa sak apÂlinÂkiÂniĹł, tieÂsiog paÂĹĄoÂko iĹĄ dĹžiaugsÂmo. PieÂtĹł AfÂriÂkos per kuÂsiÂninÂkas yra tieÂsioÂgiÂnis litÂvaÂkĹł muÂziÂkanÂtĹł paÂliÂkuoÂnis â&#x20AC;&#x201C; jo seÂne lis XX a. pr. emigÂraÂvo ÄŻ PieÂtĹł Af riÂkÄ&#x2026; bĹŤÂtent iĹĄ LieÂtuÂvos. MiesÂto fesÂtiÂvaÂlyÂje paÂsiÂroÂdys ir sosÂtiÂnÄ&#x2014;s diÂdĹžÄ&#x2014;Âjus SpitÂzin, at stoÂvauÂjanÂtis koÂlekÂtyÂvui â&#x20AC;&#x17E;CotÂton Swing Club VilÂnius â&#x20AC;&#x201C; Mainzâ&#x20AC;&#x153;. Jis klauÂsyÂtoÂjus dĹžiuÂgins balÂkaÂnĹł bei
4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; Ä?iÂgoÂnĹł muÂziÂkai bĹŤÂdinÂgais svin go ritÂmais. Taip pat iĹĄ keÂlioÂniĹł po VoÂkieÂtiÂjÄ&#x2026;, PranÂcĹŤÂziÂjÄ&#x2026; ir LatÂviÂjÄ&#x2026; na mo grÄŻÂĹžÄ&#x2122;s koÂlekÂtyÂvas turtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;BalÂtic Bal NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ kanâ&#x20AC;&#x153;. Jo na r iai dau g e liui ĹžiÂnoÂmi ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= kaip pirÂmĹłÂjĹł LieÂtuÂvoÂje paÂĹĄÄ&#x2014;ÂluÂsios 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; meÂriĹł ir Ä?iÂgoÂniĹĄÂkos Bal kaÂnĹł, klez muÂziÂkos vaÂkaÂrÄ&#x2014;ÂliĹł renÂgÄ&#x2014;Âjai. PirÂmas fesÂtiÂvaÂlis â&#x20AC;&#x17E;TerÂno VilÂnaâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Jau nas VilÂniusâ&#x20AC;&#x153;) 2008 m. vyÂko Ä?i goÂnĹł taÂboÂre, kuÂriaÂme paÂsiÂro %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> dÄ&#x2014; NaÂtasÂha AtÂlas ir N.O.H.A. Ĺ is
4; ren giÂnys taÂpo beÂne ÄŻdoÂmiauÂsiu tĹł meÂtĹł ÄŻvyÂkiu sosÂtiÂnÄ&#x2014;Âje. Jo traÂdiÂci % J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! jas daÂbar tÄ&#x2122;Âsia KirÂtiÂmĹł kulÂtĹŤÂros D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> cent ras, ÄŻsiÂkĹŤÂrÄ&#x2122;s prie pat VilÂniaus +>:0<4 , + 4; oro uosÂto. ÄŽ fesÂtiÂvaÂlÄŻ â&#x20AC;&#x17E;TerÂno VilÂnaâ&#x20AC;&#x153; meÂlo maÂnai kvieÂÄ?iaÂmi atÂvykÂti takÂsi, au toÂbuÂsu ar ÄŻ VilÂniaus oro uosÂtÄ&#x2026; ve Şan Ä?iu trauÂkiÂniu. Kita
PARDUODA
PERKA
ÄŽVAIRĹŞS
VD inf. 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> Kur? VilÂniaus KirÂtiÂmĹłÂ&#x201E; 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> kulÂtĹŤÂros centÂre.Â&#x201E; @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - KaÂda? LieÂpos 13 d. 19 val.
- R- / & * & - U60;8>B0A Kai na? Ne moÂkaÂm0A<C> ai. I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = KetÂvirÂtaÂdieÂnÄŻ praÂsiÂdeÂdanÂtis Pa 5>@<02890 B4; 50:A liÂniÂniĹł, vilÂnoÂniĹł auÂdiÂn iĹł. PaÂma sauÂlio lieÂtuÂviĹł jauÂniÂmo suÂsiÂtiÂki tyÂsiÂte, kaip kuÂriaÂmi traÂpĹŤs dirÂbi mas sveÂÄ?ius paÂsiÂtiks ne tik pla ' -+ & * niai â&#x20AC;&#x201C; soÂdai, , mar -
- *T guÂÄ?iai, verÂ, bos, D>D> Ä?ia konÂfeÂrenÂciÂne proÂgraÂma, dis +S kaip,0@4=6B0A ĹžieÂdĹžiaÂO4<\A mi irA:;F?> orÂnaÂ4A0=Z8> menÂtais 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F kuÂsiÂjoÂmis, teatÂro, kiÂno seanÂsais, ?> :03 @ ! raiÂĹžoÂmi puoÂdai, suÂĹž 14=3@0A ?;>B0A iÂnoÂsiÂte, kad konÂcerÂtais, bet ir traÂdiÂciÂnÄ&#x2014;Âmis lie kaiÂmo 70 kal viai kalÂ?;0=0A daÂvo ne tik viÂ?0 34B0;CA8A ,;0=0D8<> tuÂviĹĄÂkoÂmis daiÂnoÂmis, ĹĄoÂkiais, se 6@8=30A! nis, sklen des, <84AB> vyÂrius, uĹžÂrakÂtus 03<8 ir 8;=80CA A0D8D0;3F1\A =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> noÂvÄ&#x2014;s lieÂtuÂviĹł traÂdiÂciÂjoÂmis. kausÂtÄ&#x2014; ark lius. Tau XA0:F<0A @ tiÂniĹł kos tiuÂmĹł ko lekÂc i 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> RĹŤÂpinÂdaÂmaÂsis, kad lieÂtuÂviĹĄÂkos jÄ&#x2026; ĹžiĹŤÂroÂvai gaÂlÄ&#x2014;s iĹĄÂvysÂti ĹĄeĹĄÂtaÂdie @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ traÂdiÂciÂjos iĹĄÂlikÂtĹł ne tik tauÂtoÂsa nÄŻ, lieÂpos 14-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;. LieÂtuÂvos eduÂko kos rinÂkiÂniuoÂse ar seÂneÂliĹł pa loÂgiÂjos uniÂverÂsiÂteÂto (LEU) choÂras saÂkoÂjiÂmuoÂse, LieÂtuÂvos liauÂdies â&#x20AC;&#x17E;Ave viÂtaâ&#x20AC;&#x153; atÂliks konÂcerÂtiÂnÄ&#x2122; pro kulÂtĹŤÂros centÂras paÂrenÂgÄ&#x2014; kulÂtĹŤÂ graÂmÄ&#x2026;, iĹĄÂkilÂminÂgai, soÂliÂdĹžiai, riÂnÄ&#x2122; proÂgraÂmÄ&#x2026;, kuÂria sieks suÂdo ŞaisÂminÂgai deÂmonstÂruos draÂbu minÂti iĹĄ viÂso paÂsauÂlio suÂsiÂrinÂku Şius ir jĹł deÂtaÂles. sius tauÂtieÂÄ?ius. ÄŽ ViÂsuoÂmeÂnÄ&#x2014;s harÂmoÂniÂzaÂviÂmo Bus roÂdoÂmi seÂriÂjos â&#x20AC;&#x17E;GyÂvoÂji tra parÂke vykÂsianÂtÄŻ smaÂgĹł vaÂkaÂro diÂciÂjaâ&#x20AC;&#x153; filÂmai, suÂpaÂĹžinÂdiÂnanÂtys su nÄ&#x2014;s paÂsiÂĹĄoÂkiÂmÄ&#x2026; kvies, graÂĹžius lie viÂsĹł LieÂtuÂvos reÂgioÂnĹł XIXâ&#x20AC;&#x201C;XX a. tuÂviĹĄÂkus ĹĄoÂkius ir ĹžaiÂdiÂmus roÂdys pr. liauÂdies draÂbuÂĹžiais, jĹł dÄ&#x2014;ÂvÄ&#x2014;Âji LEU folkÂloÂro anÂsambÂlis â&#x20AC;&#x17E;PoÂrin mo ypaÂtuÂmais, taip pat verpsÂtÄ&#x2014; gÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, lankytojai galÄ&#x2014;s stebÄ&#x2014;ti, kaip mis, raÂteÂliais, stakÂlÄ&#x2014;Âmis, kuÂrioÂmis dirba amatininkai tradicinÄ&#x2014;se lie per saÂvo gyÂveÂniÂmÄ&#x2026; daĹžÂna moÂte tuviĹĄkose dirbtuvÄ&#x2014;se, bus skaito ris nuausÂdaÂvo ĹĄimÂtus metÂrĹł li mos paskaitos, rodomi filmai. VD inf. niÂniĹł droÂbiĹł paÂtaÂlyÂnei, rieÂtiÂmus
PaÂĹžinÂtis su seÂnoÂsioÂmis lieÂtuÂviĹł traÂdiÂciÂjoÂmis
Â&#x201E;Â&#x201E;TraÂdiÂciÂjos: PaÂsauÂlio lieÂtuÂviĹł jauÂ
niÂmo suÂsiÂtiÂkiÂmo daÂlyÂviai bus mo koÂmi ir seÂnĹłÂjĹł lieÂtuÂviĹł amaÂtĹł. KÄ&#x2122;sÂtuÂÄ?io VaÂnaÂgo (BFL) nuoÂtr
4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ Tel. 261 3653, 261 36550? A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X skelbimai@vilniausdiena.lt 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims6 ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybinin<\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X kÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A 611 45 000.
983977 ' -+ & * ,
-
- *T , +S Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju graďŹ ku ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ PilaitÄ&#x2014;s mikrorajone. Tel. (8 45) 510 021, 8 ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F 659 48 753. 986163 ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 UAB â&#x20AC;&#x17E;VIADUKASâ&#x20AC;&#x153; siĹŤlo darbÄ&#x2026; elektrikui 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I remontininkui, kuris mokÄ&#x2014;tĹł remontuoti < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 kÄ&#x2014;limo mechanizmus. Reikalavimai: dar<> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 bo patirtis ir atitinkami kvaliďŹ kacijos paTransportas, logistika ĹžymÄ&#x2014;jimai. Darbo uĹžmokestis pagal su- I <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= sitarimÄ&#x2026;. Esant reikalui darbuotojas gali ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 bĹŤti apgyvendinamas. Tel. 8A:;F?Y 615 29=CAB0BFB8 327. ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 985880 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
<\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H 4; 4 ?0NB0A 4P42B8DCA$6<08; 2>< 91:<8,.4 >38=8=:[ 14=3@89>A + -( =0@80<A 5, E AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A ,?9: 4;<8 O *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A PASLAUGOS :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? â&#x20AC;&#x201C; profesiona -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 lios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gy?CA48 14=3@89>A =0@8[ ACA8@8=:8 ventojams. Tel. 8 618 77 ?0:0@B>B8=8A 600; www.kraus<0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita tymokomanda.lt. ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 965747 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= KelioniĹł ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 VeĹžame keleivius ÄŻ VokietijÄ&#x2026;, DanijÄ&#x2026;, Olandi:0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: pervezimai. jÄ&#x2026;. C34@D\A Tel. 8 699A4= 01 428, e. paĹĄtas -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' info@gmail.com. A:; @ A:; :03 @ ! 986136 !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ ?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. PalangÄ&#x2026;, D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 8 30;FD0CB8 699 99 965, 8 612 22 @81>O4=:;808A 227. O4=:;8=0=B %>6CA;0 975433 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, KelioniĹł ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 6809Q 2 *4794?= (07
>494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
15
skelbimai
ÄŽVAIRĹŞS
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel.;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29 (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, DÄ&#x2014;mesio: Pasinaudok pasiĹŤlymu ir aplankyk rojaus F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> - Akcija galioja kelionÄ&#x2014;ms iki 2012 08 31. kampelÄŻ Ĺ iaurÄ&#x2014;s Vokietijoje su draugais ar OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, - BilietĹł kiekis uĹž specialiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; kiekvienaĹĄeima. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> me7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 reise ribotas. Kelto bilietas trivietei kajutei ir automobi I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, - Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m. lio perkÄ&#x2014;limui iĹĄ/ÄŻ ZasnicÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; nuo 300 Lt/ 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O - Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iĹĄ asmeniui! 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: karto. PAKETO KAINA (3 + AUTOMOBILIS) %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Daugiau informacijos www.krantas.lt TIK 899 Lt
%
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I Bir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt Didingoji Italija 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 I B Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B nuo 1197 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt ",7>, E !> Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A <,4645, 2,764/46S E !> Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; B 999 Lt 68?B0A )C@6030 =C> =;,945, :=>, :<,/, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E
Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt L@8 0=:0 =C> B <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt @4B0 =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Turkija, Marmaris 1289 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt; Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= 995 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt; Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt G $) "% ?72,<45, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; po 08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> ilsinÄ&#x2014;s): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis H<4 !,96, E !> â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; G ( ! '% <0>, E
!> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> STOVYKLOS LIETUVOJE A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt;
C@:890 =B0;890 I B =49S= RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Energetikas 600 Lt; <?4C,= #47? 9?: !> Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt; C<,074= E 24;>,= 9?: !> Trimitas 520 Lt ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B 370 Lt MaĹžieji Laukystos piratai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I Holivudo akademija 599 Lt B :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt ",9: ;,=,?74= !> Kitas variantas 359 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Dodi 550 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE "# %& " $A" & %C;60@89>94 Bâ&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B Lt Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 !> /409,4 Bulgarijoje 1699 Lt <B80 F',74?>D !> ( & Kroatijoje 2149 Lt Juodkalnijoje 1899 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> AVIABILIETAI* ?:/6,7945:50 !> Delis nuo 1870 Lt; Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt; Seulas &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> â&#x20AC;&#x201C;-F60I B>:7>;<0A 2308 Lt; SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt; Bankokas % # â&#x20AC;&#x201C; 0;8=0AI)4;A8=:8A 2409 Lt; Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt 074= 9?: !> *kainos ÄŻ abi puses
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KELTAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> nuo 105 Lt; Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Hel ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> sinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando &B2,E'>:63:78,= VIZOS (,749,=E 07=4964= ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt; BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Kaitrai truputį atlėgus, orai šią savaitę bus šilti ir lietingi. Šiandien sušils nuo 20 iki 24 laipsnių, daug kur palis. Trečiadienį vėl gali būti karščiau – temperatūra kils iki 27 laipsnių, trumpi lietūs galimi daugelyje rajonų. Ketvirtadienį sinoptikai prognozuoja 19–24 laipsnius šilumos ir lietų visoje šalyje. Naktimis šią savaitę bus 12–17 laipsnių šilumos.
Šiandien, liepos 10 d.
+20
+20
+22
Telšiai
Šiauliai
+23
Klaipėda
Panevėžys
+24
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.55 21.51 16.56 0.00 13.26
192-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 174 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +23 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18
Londonas +19 Madridas +33 Maskva +26 Minskas +27 Niujorkas +28 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
+23
+23
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+23
Alytus
0–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+23
+21
+15
2
+23
+26
+24
+17
1
+23
+21
+13
3
ketvirtadienį
prizas Šią savaitę laimėkite Marcelo Birmajerio knygą „Vienos moters istorija“.
Romanas „Vienos moters istorija“ gimė kaip kino juostos scenarijus. Pagrindinei romano veikėjai Izabelei Masalvi netrukus sukaks keturiasdešimt. Per vieną bendraklasių susitikimą ji vėl susiduria su Eugenijum Turaciu – šis vėliau ją veda, bet, siekdamas užtikrinti jos ištikimybę ir paklusnumą, nevengia pakelti prieš ją rankos. Naivi, nesugebanti apsiginti ir įskaudinta Izabelė pavirsta savo neįtikimo grožio auka.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
liepos 17 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Zigmas Skaisgiris. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: kontrastas (pirmadienis), žaidimas (antradienis), apsakymas (trečiadienis), bulviakasis (ketvirtadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Amalija, Eimirė, Gilvainis, Prudencija, Rufina, Sigutė
horoskopai
Septyni broliai miegantys (jei šią dieną lyja, lietus nesiliaus septynias dienas arba septynias savaites) 1509 m. gimė pran- mantė Jasukaitytė. cūzų religijos refor- 1954 m. gimė britų matorius, protestan- grupės „Pet Shop Botas Johnas Calvinas. ys“ vokalistas Neilas 1830 m. gimė pran- Tennantas. cūzų dailininkas 1972 m. gimė Koimpresionistas Ca- lumbijos aktorė Somille’is Pissarro. fia Vergara. 1935 m. gimė lite- 1980 m. gimė ameratūros tyrinėtojas rikiečių dainininkė, Juozapas Girdzijaus- TV žvaigždė Jessica kas. Simpson. 1948 m. gimė rašy- 1985 m. gimė Vokie1871 m. gimė prancūzų rašytotoja, Kovo 11-osios tijos futbolininkas jas Marcelis Proustas. Akto signatarė Vid- Mario Gómezas.
trečiadienį
+21
Praha +25 Ryga +23 Roma +31 Sidnėjus +20 Talinas +23 Tel Avivas +33 Tokijas +28 Varšuva +26
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų jus suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus išvesti iš pusiausvyros. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai pavyks susitarti su aplinkiniais, nes būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Sekite savo mintis – tai gali būti labai svarbu. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite pratrūkti emocijomis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali baigtis. Būkite pasirengę įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės priėmęs neteisingą sprendimą. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite erdvių, kur galėtumėte realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų jausmai, emocijos ir gyvenimo principai šiuo metu keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti problemas ir judėti pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso tik nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir iškart jas įgyvendinti. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.