PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Triukšmo tyrimas Klaipėdoje kainavo nepigiai – šimtus tūkstančių litų.
Miestas 3p.
penktadienis, liepos 20, 2012
Į politinę kampaniją neteisėtai įsisukusią A.Zuokienę tramdys rinkimų prievaizdai.
Lietuva 7p.
168 (19 469)
Tel Avivas įvardijo teroro akto Bulgarijoje užsakovą.
Pasaulis 10p.
Prie kapo – akibrokštas Motinos netekusiai klaipėdietei laido jimo paslaugas tei kiančios firmos at stovai, į Joniškės ka pines atgabenę mi rusiosios kūną, pa reiškė, kad iškraus karstą ant žemės ir paliks gulėti ant ke lio, nes jie turi sku bėti pagal kitą užsa kymą.
Kaina 1,30 Lt
„Galima trenkti per nosį, bet svarbu, kad ta nosis būtų.“ Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius komentavo siūlymą griežčiau bausti statinių neprižiūrinčius savininkus.
3p.
Pakeliui į Latviją – lenkų eibės Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Lenkų futbolo aistruoliai para lyž iav o Liep oj os gyv en im ą, o pak el iui į Latv ij os uost am iest į prikrėtė eibių ir degalinėje šalia Klaipėdos.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Žinia apie mirtį atskriejo naktį
Velionės artimiesiems paprieštara vus, nes laidotuvių procesija buvo numatyta tik po dviejų valandų, Skuodo rajone registruotos ritua linių paslaugų įmonės „Juodoji ro žė“ atstovė pareiškė, kad giminai čiai patys galės savo automobiliu gabenti mirusiąją, jei nesutiks su sąlygomis. „Tai ne tik įžūlu grasinti numes ti kūną su karstu ant žemės, bet ir byloja visišką nepagarbą žmonėms. Tai elementarus šantažas“, – vos tramdydama apmaudą pasakojo klaipėdietė Irina Bespa miatnova.
4
Pribloškė degalinės darbuotojus
Smūgis: prieš dvi valandas iki motinos laidotuvių I.Bespamiatnovos laukė šokas – ritualinių paslaugų įmo
nės vadovė pareiškė iškrausianti karstą ir važiuosianti vykdyti kito užsakymo.
Vytauto Petriko nuotr.
Vakar apie 10 val. ryto „Lukoil“ de galinėje greta Klaipėdos keli lenkiš kais valstybiniais numeriais pažy mėtų automobilių keleiviai sukėlė sąmyšį. Jie aprašinėjo degalinės sieną ir šaudė petardas. Vaizdo kameros užfiksavo iš de galinės išvažiuojančius tris auto mobilius. Futbolo aistruoliai iš kai myninės šalies policijos pareigūnų buvo netrukus sulaikyti netoli Pa langos. Visi įtariamieji nugaben ti į kurorto policijos ko misariatą.
METŲ JŪRININKO RINKIMAI BALSUOKITE IR IŠRINKITE JŪRININKĄ, KURĮ BŪTŲ GALIMA TITULUOTI KETVIRTUOJU METŲ JŪRININKU! Kandidatų sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 2 p.
8
2
PENKTADIENIS, liepos 20, 2012
miestas
PRISTATO
METŲ JŪRININKO RINKIMUS BALSUOKITE UŽ SAVO KANDIDATĄ 1. Anatolijus Bataščiukas, vyresnysis kapitono padėjėjas, ištikimas jūrininko profesijai. Parvyko iš Afrikos turėdamas didelių sveikatos problemų, tačiau nepasiduoda ligai ir ryžtingai siekia grįžti į jūrą.
10. Viktoras Račkovas, – už mokslinius jūrų ir vandenynų tyrimus, už publikacijas jūros tematika, už jaunimo skatinimą rinktis jūrininko profesiją, už didelę meilę ir ištikimybę pajūrio kraštui.
2. Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių darbą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuotojus bei keleivius.
11. Romualdas Šostakas, jūrininkas, gerbiantis ir vertinantis savo profesiją, atsidavęs Lietuvai ir uostamiesčiui.
3. Artūras Kalibartas, vyriausiasis mechanikas, vertinamas kaip vienas geriausių, kompetentingiausių specialistų, – už žmogiškumą, šilumą ir profesionalumą. 4. Sergejus Koškinas, kapitonas, sąžiningas ir dėmesingas savo įgulai, raginantis siekti profesinių aukštumų, profesi onalumo. 5. Viktoras Kozakas, tolimojo plaukiojimo kapitonas, turintis ilgametę patirtį Lietuvos laivyne, – už savo pastovumą, ištikimybę jūrinei profesijai. 6. Juozas Liepuonius, jūrų kapitonas, aktyviai dalyvaujantis Jūrų kapitonų klubo veikloje, – už materialinę paramą Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentams, bendradarbiavimą su Jūrų muziejumi, jūrinių reliktų saugojimą. 7. Viktoras Osipovas, kapitonas, kuris kasdieniame darbe visada vadovaujasi principu: saugiai dirbanti įgula – saugus laivas, saugus krovinys. 8. Vilius Pakalniškis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, jūrų teisės specialistas, knygos „Laivybos sąvokų aiškinimas“ autorius, – už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdai ir jūrai. 9. Viktoras Pozonkevičius, jaunas kapitonas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų problemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.
12. Vladimiras Tarasovas, nusipelnęs kapitonas, daug metų sėkmingai dirbantis jūroje, įkvėpęs ne vieną jauną kapitoną atsiduoti savo darbui ir jūrai. 13. Vytautas Valteras, jūrinio kelto kapitonas, savo srities profesionalas, daug metų sėkmingai dirbantis AB „DFDS Seaways“. 14. Valdemaras Vizbaras, – už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, populiarinimą bei jaunimo įtraukimą į buriavimą ir jūrinę veiklą. 15. Olegas Voitiekus, laivo „TOR Corona“ vyr. kapitono padėjėjas, turintis ilgametę patirtį, perduodantis ją savo sekėjams, profesionalus, atsakingas ir atsidavęs darbui bei komandai. 16. Vytautas Vozgirdas, vyr. mechanikas, – už ilgametį darbą, profesionalumą ir išmonę labai sudėtingomis sąlygomis perdislokuojant laivą iš Australijos į Kanarų salas. 17. Arnoldas Zažeckis, augęs jūrininko šeimoje ir dar vaikystėje susipažinęs su šia nelengva profesija, sėkmingai su ja susiejo savo gyvenimą. 18. Ričardas Zažeckis, jūrininkas, savo ilgametę patirtį perduodantis studentams bei užtikrinantis bendradarbiavimą su užsienio šalių jūreiviais. 19. Aleksandras Zbitnevas, kapitonas, turintis 30 metų darbo patirtį, gebantis užtikrinti kokybišką įgulos darbą, – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Projekto globėjas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
Nustebino: V.Grubliausko skaitomos pasakos klausėsi daugybė klaipėdieč ių vaikų.
Meras skaitė vaikams Uostamiesčio vadovas vakar pasirodė neįprastame amplua – trumpam tapo pa sakų seneliu. Unė Liandzbergytė
„Pasaka yra neišsemiamas geru mo, grožio, meilės ir išminties šal tinis“, – viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje vykusiame renginyje „Merai skaito vaikams“ teigė Vy tautas Grubliauskas. Mažųjų paklaustas, kokias pasa kas pats mėgo skaityti vaikystėje, meras neslėpė, kad jam patikdavo rusiškos pasakos apie brolelio kvai lelio žygdarbius, o vėliau, kai šiek tiek paaugo, susidomėjo kitų šalių pasakomis. Vienos mėgstamiausių
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Valdininkai suskubo paliepti dar bininkams dar kartą pašalinti Tiltų gatvėje rastus defektus, kad už re monto darbus nereikėtų mokėti.
Projekto rėmėjas
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų jūrininkas, „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, PC „Akropolyje“ ( Taikos pr. 61) esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Balsai, atiduoti portale, bus sumuojami su balsais, pateiktais balsavimo lapeliuose.
Kitais metais, kai re konstrukcijai bus už darytas Pilies tiltas, vis tiek teks leisti visiems važiuoti Tiltų gatve.
METŲ JŪRININKO RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
– „Sinbado nuotykiai“ bei „Tūks tantis ir viena naktis“. Vaikams skaityti meras pasirinko Kazio Binkio eiliuotą pasaką „Bal tas vilkas“. „Yra trys stebuklingos „s“ – skai tymas, svajonė ir siekimas“, – sa vo įžvalgomis dalijosi uostamies čio vadovas. Renginyje dalyvavo ir leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguo lė Viliūnienė. Šios leidyklos orga nizuojamas projektas „Augu skai tydamas“ kelia problemą, kad vis daugiau ne tik suaugusiųjų, bet ir
vaikų vietoj knygos renkasi televi zorių, internetą ir kompiuterinius žaidimus, todėl yra būtina skatin ti skaitymą. „Lietuvoje kiekvienas suaugęs žmogus per savaitę skaitymui vi dutiniškai skiria tik 17 minučių, kai, pavyzdžiui, suomiai skaito net 46 minutes. O kuo mes prastesni? – retoriškai klausė D.Viliūnienė. Vėliau vaikams buvo išdalyti kny gų medžiai – plakatai su medžiu, kurį vaikai turėtų „apauginti“ sa vo perskaitytų knygų pavadini mais. Taigi rudenį sužaliuos sa votiška giria – bus surengta vaikų perskaitytų knygų medžių paroda ir konkursas. Tokių knygų medžių visą vasarą galima pasiimti knygynuose „Pe gasas“.
Tiltų gatvė kratosi defektų
„Netrukus baigsis Tiltų gatvei po jos rekonstrukcijos suteiktas ga rantinis laikotarpis, tad neseniai su rangovais apėjome ją, pažiūrėjome, ką dar reikia patvarkyti, ir rangovai sutiko tai padaryti“, – teigė Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai. Rugpjūčio 3 d. titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale.
Vytauto Petriko nuotr.
Šiuo metu darbininkai nustaty tus defektus kaip tik ir šalina. Jie, anot L.Dūdos, nėra dideli. „Prie šulinių yra per dideli įdubimai, todėl kaupiasi lietaus vanduo. Yra dar keli trūkumai, kurie bus paša linti“, – aiškino Miesto ūkio de partamento direktorius. Darbi ninkai Tiltų gatvėje šiemet jau
Darbai: darbininkai šalina prie šulinių atsiradusius įdubimus.
plušėjo kovą – jie lygino išsiklai piusį grindinį. Specialistai pripažįsta, kad prieš beveik penkerius metus už maž daug 7 mln. litų rekonstruotą Tiltų gatvę tenka nuolat tvarkyti tik dėl to, kad ja važiuoja miesto autobu sai, o gatvė buvo projektuota pės tiesiems ir dviratininkams. Šiuo metu savivaldybėje suda ryta komisija sprendžia, ar leisti Tiltų gatve važiuoti visoms trans porto priemonėms, išskyrus kro vininius automobilius. Tokia gali
Vytauto Petriko nuotr.
mybė svarstoma, nes į savivaldybę kreipėsi verslininkai. „Kol kas buvome susirinkę tik vieną kartą, o dabar beveik vi si komisijos nariai atostogaujame, tad rinksimės rugpjūtį ar rugsė jį. Bet ir svarstyti nėra ko, nes ki tais metais, kai rekonstrukcijai bus uždarytas Pilies tiltas, vis tiek teks leisti visiems važiuoti Tiltų gatve“, – konstatavo L.Dūda. Beveik neabejojama, kad po to Tiltų gatvei vėl prireiks nepigaus remonto.
3
PENKTADIENIS, liepos 20, 2012
miestas Padovanojo medelius
Sulaukė palaiminimo
Oficialus startas
Asociacija „Mano miestas – Klaipėda“ vaikų globos namų „Smiltelė“ auklėtinius ir dar buotojus pradžiugino dovana – vakar pasodino dvi raudon lapes pilnavidures gudobeles. Tai tęstinė asociacijos tradici ja naujais želdiniais pagražinti vis kitos miesto vaikų globos įstaigos aplinką.
Klaipėdos jūrų uosto valdy ba vakar pritarė sutarčiai su bendrove „Klaipėdos nafta“ dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros įren gimo. Iki rugpjūčio 10-osios turi būti pasirašytas ir susita rimas dėl investicijų į termina lo infrastruktūrą, kompensavi mo tvarkos bei sąlygų.
Vakar Klaipėdoje statomo ke leivių ir krovinių jūrinio ter minalo pamatuose įbetonuo ta atminimo kapsulė. Termina lo statybai bus skirta 200 mln. Lt valstybės, ES ir privačių lė šų. Manoma, kad terminalas į uostamiestį pritrauks naują keltų liniją. Pirmųjų keleivių ti kimasi sulaukti kitą vasarą.
Triukšmo tyrimams – šimtai tūkstančių Miesto taryba ne trukus turėtų susi pažinti ir patvirtin ti Klaipėdos triukš mo žemėlapius, ku rie pagaminti pagal ES reikalavimus.
Vanduo. Šiandien nuo 8 iki 13 val. uos tamiestyje dėl trasos defekto šalinimo bus nutrauktas šilumos tiekimas karš tam vandeniui ruošti Šiaulių gatvės 11, 13, 15, 17 ir 19 namams. Prieauglis. Lietuvos jūr ų muz iejuje – džiugi žinia. Pirmą kartą muziejaus istorijoje jauniklį atsivedė Šiaurės jū rų liūtė. Turnyras. Smiltynės paplūdimyje šį savaitgal į susir ungs lėkščiasv yd žio sportininkai. Jie varžysis tarptautinia me paplūdimio lėkščiasvydžio turny re „Sun Beam 2012“. Šiemečiame ren ginyje užsireg istravo 16 komandų iš Lietuvos bei užsienio. „Sun Beam“ tur nyras Lietuvoje organizuojamas ant rąkart.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Triukšmą ištirti ir išdėstyti gautus duomenis žemėlapiuose buvo pri valu penkiems didiesiems Lietuvos miestams. Klaipėdoje transporto ir pra monės įmonių keliamą triukšmą dvejus metus tyrė viešųjų pirki mų konkurso būdu atrinkta bend rovė „HNIT-BALTIC“, už šį dar bą sumokėta beveik 236 tūkst. litų iš valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšų. Už šiuos pinigus atlikti mata vimai sugulė į dešimt žemėla pių. Miesto tarybai bus pateikti du komplektai. Viename jų dides ni, kitame mažesni žemėlapių rin kiniai. Kaip teigė savivaldybės Miesto ūkio departamento Aplinkos koky bės skyriaus vyr. specialistė Rena ta Chockevičienė šiuos žemėlapius įpareigoja rengti ir tvirtinti Euro
Dienos telegrafas
Faktas: triukšmą mieste kelia transportas bei šalia uosto esančios pramonės įmonės.
pos Parlamento ir Komisijos direk tyva bei Lietuvos Respublikos tei sės aktai. Patvirtintų žemėlapių duomenys bus naudojami triukšmo prevenci jos zonų, tyliųjų zonų nustatymui, atnaujinant triukšmo prevencijos veiksmų planą, informuojant vi suomenę, teikiant duomenis Eu ropos Komisijai. Savivaldybėms svarbu žinoti gy venamosios vietovės teritorijas, kuriose triukšmaujama labiau nei leistina pagal normas, kad būtų ga
lima numatyti, kokiomis priemo nėmis mažinti triukšmą. Paklausta, kodėl tirtas tik trans porto bei pramonės įmonių ke liamas triukšmas, savivaldybės valdininkė atsakė, kad to dary ti neįpareigoja teisės aktai. Be to, tai yra nuolat kintantis triukšmo šaltinis, jį sumodeliuoti techniškai nebūtų įmanoma. Savivaldybės yra įpareigotos to kius žemėlapius peržiūrėti ir tai syti ne rečiau kaip kas penkerius metus. „Nepasakysiu nieko naujo,
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Svarbu žinoti gyve namosios vietovės teritorijas, kuriose triukšmaujama la biau nei leistina pa gal normas.
Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 8 klaipėdiečių mirtys. Mirė Magdalena Butkevičienė (g. 1929 m.), Borisas Krilevskis (g. 1932 m.), Tamara Lipatova (g. 1937 m.), Jurgis Saulius Kalvaitis (g. 1941 m.), Simas Kar dišauskas (g. 1949 m.), Juozas Strėla (g. 1962 m.), Daiva Mikitenko (g. 1964 m.), Saulius Rusteika (g. 1966 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aldona Stonkienė, Jonas Naglis, Sergo Ksenofontovas, Adelė Rojienė, Alvyra Žiukienė, Petronėlė Grikštaitė, Borisas Krilevskis. Joniškės kapinės. Šiandien laidojama Tamara Lipatova.
daugiausia triukšmo yra prie di džiųjų miesto gatvių bei netoli uos to įmonių“, – apibendrino brangų tyrimą R.Chockevičienė.
Naujagimiai. Per statistinę parą pa gimdė 11 moterų. Gimė 5 berniukai ir 6 mergaitės.
Griuvenų sąrašas pamažu trumpėja Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdos apleistų, netvarkomų ir pavojų žmonėms keliančių pasta tų sąrašas per metus sutrumpėjo keturiais statiniais. Tačiau tai ne reiškia, kad tiek apsileidėlių savo nuosavybę sutvarkė.
Apleistų pastatų sąrašas, kuris kasmet tvirtinamas savivaldybės tarybos, šiemet sutrumpėjo ketu riais adresais, nors iš jo išbraukti septyni, o įtraukti trys nauji. Da bar jame – 35 pastatai. Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros sky riaus vedėjas Gediminas Pocius, mintinai žinantis visus miesto skauduliais tapusius pastatus, tei gė, jog dalį griuvenų iš sąrašo iš braukė tik todėl, kad pasikeitė jų savininkai. Mat tik juridiniai asme nys privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį didindami val
dininkai tikisi pastūmėti savinin kus rūpintis savo nekilnojamuoju turtu. Taip atsitiko su Didžiosios Vandens gatvės 28-uoju namu, jo valdytojas dar pernai buvo bendro vė, o pamažu visus šio statinio bu tus įsigijo vienas žmogus. Kretingos gatvės 100-uoju nu meriu pažymėtas pastatas, klai pėdiečių vadinamas Holivudu, iš valytas, angos užsandarintos ir nebešiurpina miesto gyventojų. Panašiai sutvarkyta ir buvusi par duotuvė Nendrių gatvėje. Buvęs „Baltijos“ kino teatras, nors iškuoptas, nudažytas, už dengtas ir aptvarkytas, vis dar neišbrauktas iš sąrašo, nes tebėra avarinis ir tebekelia grėsmę žmo nėms bei aplinkai. Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto nariai siūlė neleisti iš šio są rašo išbraukti greta Liepojos gatvės 10-ojo namo nebaigtą statyti pa statą, apaugusį medžiais ir kelian tį pavojų.
35
– tiek apleistų, netvarko mų ir pavojų žmonėms keliančių pastatų yra Klaipėdoje. Į sąrašą vėl įtrauktas buvusio malūno pastatas Kūlių Vartų gat vėje, Gluosnių gatvės 11 bei Skau tų gatvės 33-iuoju numeriu pažy mėti statiniai. Sulaukęs priekaišto dėl pernelyg švelnaus bendravimo su apsilei dėliais G.Pocius patikino, kad ga lėtų ne tik baudas apsileidėliams skirti. „Galima kumščiu trenkti į stalą ir po nosimi pamojuoti, svarbiau sia, kad būtų ta nosis“, – pasiteisi no valdininkas.
Neišbraukė: nors buvęs „Baltijos“ kino teatras iškuoptas ir naujai už
dengtas, vis dar yra avarinės būklės.
Vytauto Petriko nuotr.
4
PENKTADIENIS, liepos 20, 2012
miestas
Prie kapo – akibrokštas Žinia, kad Skuodo rajone 1 Barstyčių kaimo apylin kėse vienkiemyje gyvenusi mama
mirė, moterį pasiekė naktį. „Aš susisiekiau su Skuodo po licijos apylinkės inspektoriumi. Paaiškinau, kad esu Klaipėdoje. Policijos pareigūnas paskambino į ritualinių paslaugų įmonę Skuo de, kuri skelbėsi, jog už mokestį gali atvežti kūną į Klaipėdą, ir pa prašė 1,2 lito už kilometrą“, – pa sakojo I.Bespamiatnova. Netrukus klaipėdietei paskambi no įmonės „Juodoji rožė“ atstovė ir išvardijo, kokias paslaugas siūlo. „Ji už 1 660 litų pasiūlė sutvar kyti kūną, aprengti ir su kars tu atvežti į Klaipėdą. Juk į mor gą mirusįjį veža tik tuomet, kai įtaria smurtinę mirtį. Kitos išei ties mes neturėjome“, – pasako jo moteris. Norėjo palikti ant žemės
Įmonės atstovė pirmiausia atva žiavo į Klaipėdą pasiimti pinigų. „Sumokėjau 1 tūkst. litų ir pa prašiau sąskaitos. Darbuotoja pa reiškė, kad vėliau ją man išrašys. Tačiau paskui atstovė pasakė, jog kūną į Klaipėdą atveš trečiadienį 10 val. ryto arba 16 val., nes firma turi daug užsakymų“, – pasakojo I.Bespamiatnova. Moteris jau bu vo sutarusi su stačiatikių popu, kad laidotuvės Joniškės kapinėse vyks trečiadienį 11.30 val. „Įmonės atstovė pati su kita mergina kūną atvežė 9.30 val. į ka pines ir pareiškė, kad karstą iškels ant žemės bei paliks“, – su šiurpu prisimindama pasakojo moteris. Tokį skuodiškės pareiškimą iš girdę klaipėdiečiai duobkasiai ap stulbo ir išrėžė atvykėlei į akis, kad šitaip niekas nesielgia. „Ji dar pasakė, kad gal pas mus čia, Klaipėdoje, ir kita tvarka, bet ji elgsis taip, kaip Skuode yra pripra tusi elgtis. Dar pagrasino, kad jei mes nesutiksime su jos sąlygomis, galime pasiimti kūną savo mašina ir išsivežti kur norime“, – kraupo I.Bespamiatnova. Išsivežė velionę nepaaiškinusi
Duobkasiai atvykėlei paaiškino, kad duobė dar tik kasama ir pa prastai firmos atstovai šitaip ne sielgia, o kūno nemėto ant kelio. „Ką žmonės pagalvos? Dar taip nėra buvę, kad kas nors kapinėse dviem valandoms kūną ant žemės būtų numetęs“, – kalbėjo duobę kasęs Nerijus. Duobkasiui firmos atstovė atšo vė, kad kaimuose taip iki šiol lai dojama. „Neva karstas pastatomas ant žemės, ir viskas. Na, gal penkioms minutėms, kol atsisveikins arti mieji, gali taip būti. O juk Klaipė doje jau daugelį metų karstas atve žamas, pastatomas ant specialaus rėmo ir artimieji atsisveikina su velioniu kaip žmonės“, – kalbė jo Nerijus. Tačiau skuodiškė apsisuko ir iš važiavo katafalku su jame buvusiu kūnu. „Kur yra mano mama, aš net ir nežinau. Kur ji vežioja kūną, nie kas nesiteikė paaiškinti“, – į kapi nes atskubėjusiems „Klaipėdos“ žurnalistams trečiadienį pasakojo I.Bespamiatnova.
Įžeidimas: klaipėdiečių šeima dėl grasinimo dviem valandoms palikti velionę ant kapinių kelio svarsto ga
limybę kreiptis į teismą dėl moralinės žalos.
Irina Bespamiatnova:
Įmonės atstovė pati su kita mergina kū ną atvežė 9.30 val. į kapines bei pareiš kė, kad karstą iškels ant žemės ir paliks.
Moteris nužingsniavo į šalia Jo niškės kapinių įsikūrusią laidojimo paslaugų įmonę „Aterna“ ir išgir do patikinimą, kad mamos kūnas yra patalpintas rūsyje ir šios įmo nės katafalkas palydės velionę į pa skutinę kelionę. „Už šią paslaugą „Aternos“ at stovai nepaprašė nė lito“, – prisi pažino moteris.
Konkurencija: velionės artimieji įtaria, jog nepagarbaus elgesio su
laukė dėl to, kad duobkasius nusprendė samdyti iš kitos laidojimo pa slaugų firmos, kuri dirba Klaipėdoje. Vytauto Petriko nuotr.
būti paprašyta daugiausiai 150 li tų. Na, bet aš jau nesiginčijau“, – kalbėjo I.Bespamiatnova. Kaltės neįžvelgia
Mažai uždirbo?
Mir us ios ios šeim a spėja, jog Skuodo laidojimo paslaugos fir mos atstovų atžagarumo sulaukė todėl, kad iš prašytų 1 660 litų už paslaugas klaipėdiečiai nusiderė jo 570 litų. „Aš atsisakiau už 350 litų jų pa siūlytų duobkasių bei dar 220 litų kainuojančių nešikų. Mes duobka sius pasisamdėme Klaipėdoje. Jie ir duobę iškasė, ir karstą į ją įleido“, – vardijo klaipėdietė. Moterį nustebino tai, kad už kū no atvežimą iš Skuodo į Klaipėdą firma paprašė 350 litų. „O įkainiuose nurodyta, kad už kilometrą imamas 1,2 lito mokes tis. Už 120 kilometrų kelią turėjo
Laidojimo paslaugas teikiančios įmonės „Juodoji rožė“ vadovė Diana Hoffmann aiškino, jog jai mirusiosios artimieji buvo prane šę, kad laidojama bus Lėbartų ka pinėse. „O vėliau paaiškėjo, kad laidos Joniškės kapinėse. Tai patys žmo nės keitė laidojimo vietą“, – savo poziciją aiškino D.Hoffmann. Tačiau I.Bespamiatnova tikino, kad laidotuvių laiką firmos vado vė žinojo iš vakaro. „Ji pati pasakė, kad kitaip nespės, nes yra kitas užsakymas“, – skuo diškei prieštaravo klaipėdietė. D.Hoffmann teigė, kad mirusią ją atvežė tada, kai dar tik buvo ka sama kapo duobė.
AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<
Dėl remonto darbų nuo liepos 22 dienos 24 valandos iki liepos 26 dienos 22 valan?268.9.C6:.6' dos bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems pastatams: išsilavinimas (personalo vadyba, Vingio g. 1, 2, 3,■4,aukštasis 5, 7, 9, 11,universitetinis 13, 15; Šilutės pl. 68, 70, administravimas); 72, 74, 76, 82, 84, 86, 88, 90, 105A; ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Smiltelės g. 2, 4, 6, 8, 10, 12;nurodymų personalo klausimais žinojimas; metodinių I.Simonaitytės g.■1,3–5 3, 5, 7, 9,darbo 11, 13,personalo 15, 17, 19,valdymo 21, 23, 25, 27. patirtis; metai srityje ■ užsienio Informacija tel. (8 46) 410 kalbų 869. žinios (anglų, rusų); personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; Užs. 990200 Atsiprašome dėl■galimų nepatogumų. ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).
1.?/< =</Ï16@' ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos
„Mes su ja buvome susitikę ir aš jai sakiau, kad mes galime tik ta da atvežti. Jei jie būtų šarvoję, būtų kitaip buvę. O čia buvo iš karto lai dojama, ir pigiai – iš pačių pigiau sių variantų“, – kalbėjo D.Hoff mann. Ritualinių paslaugų įmonės
Komentaras Raimundas Poc ius
Liet uvos rit ual in ių paslaug ų asociacijos valdyb os pirm in inkas
S
udėtinga situacija – iš pirmo žvilgsnio. Ši Skuodo įmonė nė ra mūsų asociacijos narė. Ta čiau vis dėlto asociacija turi gar bės kodeksą ir mes jo laikomės. Šioje srityje dirbu 15 metų ir man dar neteko girdėti, kad įmonė pirma laiko atvežtų kūną ir paliktų. Būna, kad žiemą duob kasiai nespėja iškasti duobės. Šią istori ją net sunku komentuoti. Respublikoje išskirčiau dvi vietas, apie kurias daž nai rašo žiniasklaida. Tai Klaipėda, kur vyksta trintis tarp dviejų stambesnių kompanijų, ir Kaunas, kur dėl informa cijos apie mirtį gavimo prasideda Lau kinius Vakarus primenančios kovos. Tačiau tokią istoriją, kad būtų atvežtas kūnas ir jį būtų ketinta palikti duobka siams, man pirmą kartą teko išgirsti. Aš čia įžvelgčiau teisminį procesą dėl mo ralinės žalos. Vėlavimą suprantu, vė luojama ne tik dėl ritualinių paslaugų įmonių kaltės, vėluojama dėl įvairių priežasčių. Tokiais atvejais sakau, kad nėra kur skubėti, juk velionis jau mirė. Tačiau kas nutiktų, kad velionį užkastų pirma laiko? O jei ne visi artimieji spėtų su juo atsisveikinti? Taigi tai būtų baisus dvasinis smūgis žmogui. Tiesa, mūsų veikloje buvo grasinimų prisiteisti ieš kinį už išteptą lietpaltį. Dėl to, kad laido jimo kompanija nebuvo įsitikinusi, ar karsto apačioje dažai visiškai išdžiūvę, buvo apkaltinta velionio artimojo, kuris nešė karstą ir išsitepė. Buvo bandymas prisiteisti žalą už tai, kad artimieji nupir ko patį pigiausią karstą ir metant žemės grumstą lūžo karsto dangtis. Ši paslauga yra labai jautri, firmų darbuotojai turi iš manyti savo darbą ir mokėti nuraminti nelaimę patyrusius artimuosius.
vadovė tikino, jog artimiesiems apskritai pasisekė, kad viskas bu vo padaryta, kaip jie norėjo. „Aš suradau kitą katafalką ir jiems už jį nereikės mokėti. Ir nekalbėjau taip, kaip jie teigia. Ten žmonių nebuvo, tik dukra ir du duobkasiai“, – teigė D.Hoff mann. Firmos vadovė aiškino, kad ji problemas išsprendė ir klientė be reikalo ją kaltina nepagarbiu elge siu artimiesiems ir velionei.
5
penktadienis, liepos 20, 2012
miestas
Našlaičiai kabinasi į gyvenimą Globos namuose užaugusiems jaunuo liams savarankiško gyvenimo pradžia ne retai tampa rimtu išbandymu – valsty bės skiriamos pašalpos pragyvenimui už tenka vos pusmečiui.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
kabinasi į gyvenimą visomis išgalė mis“, – apie buvusius auklėtinius kalbėjo globos namų direktorė.
Pasikeitė požiūris
Klaipėdos vaikų globos namų „Ry tas“ direktorė Regina Milašie nė tvirtina, kad per pastaruosius 5–6 metus labai pasikeitė požiūris į našlaičio parengimą ir išleidimą į savarankišką gyvenimą. „Anksčiau viskas buvo trupu tį kitaip. Ir vaikų namai tada kitaip atrodė – lyg gyventum kareivinėse, o ne šeimynose, kaip dabar“, – sa kė R.Milašienė. Esą viskas po truputį keičiasi, pradedant nuo globos namų įvaiz džio, darbuotojų kvalifikacijos, nuo požiūrio į vaikus. Nors pripažįsta ma, kad rezultatas ne visada toks, kokio laukiama. „Kaip visose šeimose pasitai ko visko – vaikų globos auklėtiniai taip pat nueina gyvenimo klystke liais. Bet mus stebina, kad jų skai čius labai nedidelis“, – tvirtino R.Milašienė. Pernai Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ darbuotojai atliko tyrimą: apklausė 40 buvusių auk lėtinių ir paaiškėjo, kad tik du iš jų pabuvojo įkalinimo įstaigose. „Patys stebėjomės tais rezulta tais. Ne vienas jų baigė aukštąsias mokyklas, kai kurie net po kelias. Jie
Skiria valstybės pašalpą
Šiemet į savarankišką gyvenimą Klaipėdoje iš globos namų išėjo 10 jaunuolių. Našlaičiams, sulauku siems pilnametystės, įsikūrimui valstybė skiria 9 tūkst. 50 litų. „Tų pinigų grynais jie negauna. Jaunuoliai pristato prekių ir pa
Regina Milašienė:
Mes labai džiaugia mės dėl kiekvienos jų sėkmės, kad vai kai stengiasi nekar toti savo tėvų klaidų.
slaugų sąskaitas, o jos yra apmo kamos“, – sakė Klaipėdos savival dybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Audronė Liesystė. Pasak A.Liesytės, tokią tvarką numato įstatymas. Jei valstybės pašalpos našlaitis neišnaudoja iki 25 metų, tų pinigų likutis jam ati duodamas grynais, bet ne daugiau nei 1 MGL, t.y. 350 litų.
Savarankiški: jaunuoliams iš globos namų valstybė gyvenimo pradžiai skiria 9 tūkst. litų.
Būsto laukia 317 jaunuolių
Vienas svarbiausių dalykų savaran kišką gyvenimą pradėjusiems naš laičiams – būsto klausimas. R.Mi lašienės teigimu, nėra taip, kad jaunuoliams sukraunama manta ir buvę globos namų auklėtiniai išlei džiami į niekur. Jie baigia 12 klasių ir gyvena glo bos namuose, nesvarbu, kad jau yra pilnamečiai. Pagal įstatymą, jei jaunuolis kažkur mokosi ir ta įstai ga turi bendrabučius, jis persikelia gyventi tenai. „Kartais nuomojame jiems būs tą iš jų sukauptų našlaičio pašalpos pinigų. Jų mes neleidžiame ir iš laikymui nepanaudojame, kol vai kas gyvena pas mus“, – pripažino R.Milašienė. Į biologines tėvų šeimas iš glo bos namų vaikai grįžta labai re
tais atvejais. Klaipėdos savival dybės Socialinio būsto skyriaus duomenimis, šiuo metu sąraše yra 317 našlaičių, laukiančių sociali nio būsto. Įstatyme nurodyta, kad našlai čiai tam turi pirmumo teisę. „Mes jiems skiriame didžiau sią procentą visų suteikiamų so cialinių būstų. Šiemet jie suteikti trims našlaičiams. Bendroje ei lėje socialinio būsto laukia apie 2 tūkst. šeimų ir asmenų“, – tvir tino Socialinio būsto skyriaus vy resnioji specialistė Danguolė Dei mantienė. Sukaupia gyvenimo pradžiai
Šiemet Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ į savarankišką gyvenimą išleido penkis jaunuo lius. Direktorės teigimu, globos
Vytauto Liaudanskio nuotr
namų darbuotojai ir toliau ste bi tolesnį jų gyvenimą bent po rą metų, o kartais ir ilgiau bend rauja, jei buvę auklėtiniai patys to nori. Direktorės teigimu, vaikams, gyvenantiems globos namuose, kaupiasi našlaičio pašalpa, kar tais mirus artimiesiems jie pavel di kažkokį turtą, taip pavyksta su kaupti net solidžią sumą gyvenimo pradžiai. „Būna tokių atvejų, kad susikau pia nemenka pinigų suma, esame net butą nupirkę ir bendrabučio kambarį, kiti – nuomojasi. Teko ne kartą kovoti su giminėmis dėl naš laičiams priklausančios dalies. Mes labiausiai džiaugiamės dėl kiekvie nos jų sėkmės, kad vaikai stengia si nekartoti tėvų klaidų“, – sakė R.Milašienė.
6
penktadienis, liepos 20, 2012
nuomonės
Politikams tauta nerūpi
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Viršūnių estetikos paieškos
Ignas Jačauskas
E
ksp ert ų, narst anč ių aukšt ųjų Liet uvos po lit in ių sluoksn ių etiką, mūsų šalyje yra kok ie 3 mln. (čia, matyt, su vaikais ir se noliais). Užtat estetikos vertintojų – kur kas maž iau. Bet, nepaisant to, archetipinis noras graž intis ir visu tuo grožėt is nesvet imas nė vienai gyvai būt ybei. Net ir po lit inėms virš ūnėms. Toks įspū dis, kad kuo aukštesnė socialinė, turt inė ar kok ia kita asmenų ka tegorija, tuo tas grož io trošk imas tampa kolekt yv iškesn is, labiau suprantamas ne kaip noras sa
Net jei kitąmet Lietu voje politinius proce sus toliau veiks ma sinės psichozės švy tuoklė, monumenta lus grožis turėtų vis ką užglaistyti. vo atvaizdus sudėt i į kieno nors operatyv inę atm int į, bet iš tiesų įsiamž inti. Aišk u, visur yra išimčių. Bet štai – gražėja Seimas. Taip, reik ia, nes kit ąmet Liet uva pirm in ink aus ES, atvyks krūva ES valstybių de leg uot ų pareig ūnų, mat yt, taip pat tur inč ių jautresn ius estet i kos receptor ius. Taig i, viskas tu ri būt i nepriekaišt inga. Net jei ki tąmet Lietuvoje politinius proce sus tol iau veiks masinės psicho zės švyt uoklė, net jei vyks kok ie nors nepador ūs perversmai, mo numentalus grož is turėt ų viską užg laist yt i. Tiesa, su sąlyga, kad grož io sąvoką įsisąmon ins ir Vil niaus sav ivaldybė, niekaip nesu sikalbant i su kitomis vald žiomis, kas, kaip ir iš kur turės tvark yt i Seimo prieigas. 6,372 mln. – tok ia suma žadama Seimo „atnaujintojams“, gerai ži nom iems Liet uvoj e versl in in kams – įmonei Panevėž io stat y bos trestui (PST). Nedrąsus balsas iš liaudies galėtų klustelėti: kodėl vieniems verslininkams Lietuvo
je sekasi taip, lyg jie būtų surinkę vis ą įmanomą pas ag ų ir palan kių astrolog ų prog noz ių kolekci ją, o kiti vargsta ir niekada negau na valstybinių užsakymų? Matyt, tie laiming ieji yra savo sri ties šaunuol iai. Nors po pav yz džių su kitais PST statytais objek tais, pavyzd žiui, Valdov ų rūmais, jau imtos kurti legendos apie Lie tuvoje stebuklingai brangstančias statybas. Iš ties ų Liet uvoj e vis uomenei svarbūs stat in iai pabrangst a ir penk iskart, tačiau daug iausia, ką gali padaryti teisėsauga ir net pra džioje amž iaus statyboms prieši nęsi politikai, – išraišk ingai gūžte lėti pečiais ir skėstelėti rankomis. Į tai, kad šimtmečius turintys sto vėti Valdov ų rūmai (bent jau taip turėtų būti atsiž velg iant į statybų sąmatą) ėmė skil inėt i dar jų ne pabaig us, užsakovai taip pat mo ja ranka – ai, pasitaisys. Populistai skaičiuotų, kiek už tuos pinigus galėjo būti sumokėta pen sijų, pašalpų, stipendijų, išgelbėta beg lobių šunel ių, paukštel ių. Ne būk ime naiv ūs – niekas čia nieko negelbėtų. Bet svarbiausia, kad ir nebandyt ų gelbėt i. Nes valst ybi niame sektor iuje veik ia paslap ting i dėsn iai, reik alaujant ys iš leist i visus „atl iekamus“ pin ig us iki paskut in io lito, kad ir kur tai vyktų. Seimo atveju užsimota ne tgi dar daug iau: estet ikos virš ū nių bus siek iama skolon. Mat tuos 6,372 mln. Seimas turi tik mintyje: pinig ų esą planuojama gaut i par davus Seimo valdomą nek ilnoja mąjį turtą – poilsines Siaurio eže ro pakrantėje bei Palangoje. O kad niekas jų pirkti už tok ią kai ną nė neketina – jau ne Seimo rei kalas. Tarkime, taip elgtųsi pilietis Anupras, atėjęs į banką jis pareikš tų: mano tvartas labai brang us, aš jį tikrai parduosiu ir grąž insiu jums paskolą už tą butą Viln iaus centre. Geriausiu atveju Anupras būtų išprašytas lauk, o blog iausiu – net išvežtas į sielos gydyklą. Sov iet inės nomenklat ūros pal i kimu apsikarsčiusios įstaigos gali plačiai planuoti „atsinaujinimus“, o kai kurios griūvančios įstaigėlės iš tiesų neturi pirtelių, kurias galėtų iškeisti į savo patalpų remontus. Tiesa tai ar ne – sunk u pasak y ti, bet bent jau tai ima pastebėti ir kai kurių ministerijų vadovai. Ta čiau gyvename laisvosios rinkos laikais. Tad giliai įkvėpkime ir lau kime to išsiskleisiančio įstabaus grož io stebuklo.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
V
isas pasaulis šiandien su nerimu stebi, kas bus su didžiausia pasaulio ekono mika – Europos Sąjunga. Kol kas yra atostogų sezonas ir per šį „šventą“ laiką niekas nieko negalvoja ir niekas nieko nesprendžia, nors eu ro zonos krizė kasdien vis gilėja. Kai Vokietijos vadovė Angela Mer kel pareiškė, kad jos šalis yra kate goriškai prieš euroobligacijas, tapo aišku, kad Graikijos bankrotas ir išė jimas iš euro zonos yra neišvengia mas. Kodėl tokiais žodžiais A.Mer kel akimirksniu pasmerkė Graikiją? Todėl, kad jei būtų išleistos eu roobligacijos, atskirų ES šalių skola taptų bendra. Tai ne tik užkrautų papildomą finansi nę naštą Vokietijai, bet ir vi siškai demoralizuotų bankru tuojančias valstybes, kurios jau dabar protestuoja ir nenori lai kytis fiskalinės drausmės. Visiškai aišku, kad jau šį rudenį ES laukia labai dideli sukrėtimai, kurie iš esmės reiškia klausimus: iš
Mūsų politikieriai prieš akis mato vien tik būsimus rinkimus į Seimą. Tas noras pa tekti į parlamentą yra toks didelis, kad kai kuriems aiškiai išde rino protą.
liks pati ES ir – svarbiausia – ar išliks euras. Suprantama, paprasčiausias sprendimas – eliminuoti Graikiją iš euro zonos. Tačiau šis veiksmas problemą iš spręstų trumpam, nes dar dides nės problemos ES laukia Ispanijoje,
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Andriaus Deltuvos karikatūra
kurios bankus būtina neatidėlio jant sanuoti jau šiandien. Jei tai ne bus padaryta, ir šitos šalies laukia nacionalinis bankrotas. Tik bėda ta, kad tokiam veiksmui reikia milijardų, kurių kitos euro zonos šalys skolin ti nebenori. Būtent dėl visų šių priežasčių ir mūsų Prezidentė Dalia Grybauskai tė perspėjo Lietuvos politikus, kad artinasi antroji krizės banga. Prezi dentė yra visiškai teisi: krizė jau čia pat, pasibaigus atostogų sezonui Va karuose. Dar vienas klausimas: o ką daro Lietuva, kad šita banga jos nenub lokštų į visišką ES užkampį? Juk jau dabar Graikijos politikai gąsdina sa vo tautiečius, kad jiems teks gyventi taip, kaip žmonės gyvena Lietuvoje, tai yra, jų masteliais, – labai blogai. Išsigandęs tokių baisumų vienas į
pensiją išėjęs vaistininkas net vie šai nusižudė. Žodžiu, jau dabar Lietuvoje žmo nės gyvena skurdžiai. Kas bus, kai užgrius antroji krizės banga? Kol kas negirdėti, kad Lietuva ruoš tųsi šiam ekonominiam smūgiui, nes mūsų politikieriai prieš akis mato vien tik būsimus rinkimus į Seimą. Tas no ras patekti į parlamentą yra toks di delis, kad kai kuriems aiškiai išderi no protą. Todėl ką jau čia kalbėti apie kažkokią artėjančią krizę, kurios mū sų valstybėje dar nematyti. Taip, pas mus dar nematyti. Bet ji tikrai ateis. Įdomu, kaip tada po nai politikai ir valdininkai pasiteisins prieš tautą? Juk akivaizdu, jie šian dien nieko nedaro, kad antroji krizės banga skausmingai nesmogtų Lietu vos žmonėms.
centrą nebeįmanoma nepamačius nuogybių praeiti – visos pusnuogės, bambos – išverstos, atsiprašant, kaip kokiam viešnamyje.
nusipirkti bandelę su persikais, tačiau jos kainos etiketės nebuvo. Paklaususi pardavėjos, kiek kainuoja, gavau pik tą atsakymą: „Nu gi litą!“ Ir desertui dar – iš nepasitenkinimo perkreiptą veidą. Reikėtų pamokyti aptarnau jantį personalą mandagumo.
Birutė
Nebegali gyventi nešvaroje
Gyvenu Reikjaviko gatvėje ir esu pa sipiktinęs nešvara joje. Mano ir ki tos aplinkinės gatvės nevalomos, netvarkytos, nebeįmanoma apsikęs ti. Prikritę medžių lapų ir žiedų, pri nešta smėlio, kur tik dedi žingsnį, vi sur šiukšlės. Labai tikiuosi, kad kas nors, pamatęs laikraštyje šią žinutę, imsis tvarkymo. Olegas
Užmiršo lietuvišką žodį
Atėjo baisūs laikai – o gal turėčiau sa kyti „scary“ laikai? Vis rečiau tenka išgirsti iš jaunimo žodį „atsiprašau“, kurį jau kaip ir pakeitė žodis „sorry“. Visokie interneto žodynai pridaro dar daugiau žalos, mat užėję į bet kokią jaunimėlio mėgstamą vietą girdimi vien „facebookai“ ir „skaipai“. Gaila, kad šitaip sunkiai iškovotą tautos žo dį pakeičia angliškos šiukšlės.
Erzina demonstruojami privalumai
Tautvydas
Nebegaliu tylėti – privalau duoti šiek tiek pylos pajūrio merginoms! Sup rantu, kad vasara, tačiau argi būti na demonstruoti savo kūno linijas visiems aplinkiniams? Pro miesto
Nuvylė pardavėja
Užvakar per pietų pertrauką užėjusi į M.Mažvydo alėjoje esančią kepyk lą buvau labai pasipiktinusi. Norėjau
Regimantas Alionis
Patricija
Beskoniai ananasai
Neseniai Sportininkų gatvės kioske lyje pirkau ananasą. Padėjau, kad dar šiek tiek panoktų, pastovėtų, nes, kiek pastaruoju metu perku, visi kaž kokie be skonio. Šiaip juk nieko jiems neatsitinka, o dabar prapjoviau ir be veik visą teko išmesti, nes buvo su kirmijęs. Nesuprantu, iš kur čia tokie prasti ananasai – ar pasikeitė tiekė jai, ar kokie nors verslininkai nori bet kokiu būdu pasipelnyti? Albinas Parengė Unė Liandsbergytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Platinimo tarnyba: 397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
397 770
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, liepos 20, 2012
lietuva
Politikės bandymai agituoti atsirūgs Seimo rinkimuose nesiregistravo, bet jau akivaizdžiai agituo ja. Taip elgiasi Seimo narė Agnė Zuokienė. Į rinkimų kampaniją jau įsijautusią parlamentarę tramdys rinkimų prievaizdai. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Platina ir ligoninėse
Spalvotą 15 puslapių leidinį su klausimais ir atsakymais sau, po litinio judėjimo „Taip“ simbolika ir dešrelių, margarino bei jogurto nuotraukomis išplatinusi parla mentarė A.Zuokienė gali sulauk ti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kirčio. Seimo rinkimuose ketinanti da lyvauti A.Zuokienė kaip politinės kampanijos dalyvė lig šiol neuž siregistravo, tačiau prieš rinkėjus jau pudruojasi. Akivaizdžiai rin kimų bukletą išleidusi parlamen tarė jį pradėjo platinti visoje Lie tuvoje. Kaip pati prisipažino, netgi li goninėse ir poliklinikose. Vilniaus mero žmona aiškina, kad leidinys platinamas visoje šalyje, tačiau ypač daug bukletų nugulė sosti nės Senamiesčio apygardoje. Bū tent čia A.Zuokienė ir ketina kan didatuoti. Tač iau nor ėd am a agit uo ti A.Zuokienė turėtų registruotis kaip savarankiška politinės kam panijos dalyvė, bet to iki šiol nepa darė. Ji teisinasi, kad rinkimų dva sia ir partijos simbolika alsuojantis leidinys – visai ne agitacija. Lyg ataskaita, bet ne
„22 klausimai Seimo narei Agnei Zuokienei“ – skelbia leidinio pa vadinimas. Kiekvieną A.Zuokie nės klausimą ir atsakymą „puošia“ jos vyro Artūro Zuoko vadovauja mo politinio sambūrio „Taip“ sim bolika.
Bet A.Zuokienė, į Seimą pateku si su Liberalų ir centro sąjungos są rašu, o dabar, kaip pati aiškina, ne partinė, dienraščiui įrodinėja, kad tai – jos kaip Seimo narės ataskai ta rinkėjams. „Taip, tai mano ataskaita. Iš ko kių lėšų sumokėsiu? Dalį, matyt, iš parlamentinių, dalį – ne, nes dalis ten informacijos apie darbą parlamente, dalis ne“, – muistėsi A.Zuokienė.
Zenonas Vaigauskas:
Ji gali gauti administ racinę baudą, jei taip elgiasi. Tokių dalykų būti neturėtų.
Kokiu tiražu šis leidinys išleistas ir kiek kainuos mokesčių mokėto jams, ji nepatikslino. A.Zuokienė informavo, kad leidinys platina mas visoje Lietuvoje. „Gražus su tapimas, kad ir jus pasiekė Sena miesčio apylinkėje, tačiau tai – ne agitacija, – įrodinėjo A.Zuokienė. – Ar matėte nors vieną agitacinį žodį? Nors vieną. Jūs juokaujate, nieko ten nėra.“ Nurodo, ko nevalgyti
A.Zuokienė leidinyje ne tik aiš kina, kiek daug ir kokių gerų dar bų padarė, bet ir dėsto, ką valgy ti ir ko ne. Ar neužsitrauks A.Zuokienė maisto gamintojų rūstybės? Ko dėl apie maisto produktus reikia
skelbti neva Seimo narės ataskai toje? „Nematau čia nieko bloga. Turiu oficialius atsakymus iš ati tinkamų tarnybų. Ir aš gamintojus visur skelbiu. Tegul jie pabando paduoti į teismą, puikiai žino, kad 100 proc. pralaimėtų. O mano, kaip Seimo narės, pareiga yra įspėti“, – dėliojo merienė. Z.Vaigauskas aiškinsis
Politinių partijų ir politinių kam panijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas skelbia, kad prasidėjus politinei kampanijai vi sos išlaidos, skirtos politinei kam panijai finansuoti, gali būti paden giamos tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Kaip savarankiškam politinės kampanijos dalyviui būtina užsi registruoti iki rugpjūčio 10-osios. Dauguma kandidatų tai jau seniai padarė ir laisvai agituoja. Taip bū tina elgtis tam, kad VRK matytų, kaip ir kas finansuoja rinkimų agi taciją, kad būtų vedamos finansi nės ataskaitos. Galiausiai, tik ta da galima priimti ir gauti aukas bei paramą. A.Zuokienės viražai su platina mu leidiniu VRK pirmininkui Ze nonui Vaigauskui sukėlė įtarimų. „Ji gali gauti administracinę bau dą, jei taip elgiasi. Tokių dalykų būti neturėtų. Bet jos mums dar niekas neapskundė“, – teigė Z.Vai gauskas. Tiesa, jis pastebėjo, kad A.Zuo kienė šiuo atveju galėtų veikti kaip referendumo sumažinti Seimo na rių skaičių iniciatyvinės grupės na rė. Tačiau A.Zuokienė pati tai pa neigė.
Masalas: A.Zuokienė aiškina, kad kalbėdamasi su savimi atsiskaito rin
kėjams – esą tai jos rinkimų ataskaita.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Galėjo iššvaistyti trečdalį milijono Prezidentė vyks į olimpiados sostinę Prokurorų prašoma ištirti, ar Vals tybinė ligonių kasa (VLK) padarė daugiau nei trečdalio milijono litų žalą valstybei. Tokią žalą Ligonių kasa galėjo padaryti Privalomo jo sveikatos draudimo fondo biu džetui, kai įsigijo Europos sveika tos draudimo korteles.
Valstybės kontrolė pranešė nu stačiusi, kad VLK nepagrįstai nu traukė supaprastinto konkurso procedūras, vėliau paskelbė naujo pavyzdžio kortelių įsigijimo kon kursą, bet su laimėtoju sudarė su
tartis gaminti seno pavyzdžio kor teles. „Taip buvo pažeisti Viešųjų pir kimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavi mo principai. VLK, seno pavyzdžio korteles įsigijusi brangiau nei ne pagrįstai nutraukto pirkimo me tu siūlyta mažiausia kaina, galėjo padaryti 365,3 tūkst. litų žalą fon do biudžetui“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime. Valstybės kontrolė teigia, kad VLK darbuotojų veiksmuose gali būti nusikalstamos veiklos požy
Dosjė: Valstybės kontrolė perdavė prokurorams ištirti medžiagą apie
finansinius pažeidimus Valstybinėje ligonių kasoje, finansuojančioje šalies gydymo įstaigas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
mių, todėl audito medžiagą per davė Generalinei prokuratūrai. Be to, pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, atlikdami Priva lomojo sveikatos draudimo fondo auditą, kontrolieriai negalėjo doku mentais pagrįsti dalies išlaidų. „Nustatyta daug atvejų, kai svei katos priežiūros įstaigoms ligonių kasos apmokėjo paslaugas, kurių suteikimo tikrumu nebuvo gali ma įsitikinti vertinant medicininę dokumentaciją“, – rašoma prane šime. Auditoriai, be kita ko, nustatė, kad didžiąją dalį fondo biudžeto iš laidų sudaro mokėjimas už sveika tos priežiūros paslaugas, kurių ba zinė kaina nepagrįsta sąnaudomis. Ligonių kasa, centralizuotai pirk dama vaistus, neatsižvelgė į svei katos priežiūros įstaigų turimus vaistinių preparatų likučius ir biu džeto lėšas naudojo, neįvertinusi realaus vaistų poreikio. „Per auditą nustatyta, kad kai kuriose ligoninėse vaistinių prepa ratų likučiai viršijo metams skiria mų ir sunaudojamų vaistų kiekį“, – teigia Valstybės kontrolė.
Vizitas: Prezidentė D.Grybauskaitė Londone stebės olimpinių žaidy
„Klaipėdos“, BNS inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kitą savaitę vyks į vasaros olim pines žaidynes rengiantį Londo ną. Ten susitiks su karaliene Elž bieta II, Lietuvos sportininkais, stebės žaidynių atidarymą.
Prezidentės patarėja Daiva Ulbi naitė sakė, kad šalies vadovė Di džiosios Britanijos sostinėje lan kysis liepos 27–29 d. „Planuojamas susitikimas su karaliene Elžbieta II. Preziden tė taip pat stebės olimpinių žai
dynių atidarymo ceremoniją, ap silankys olimpiniame kaimelyje, ten susitiks su Lietuvos sporti ninkais“, – sakė D.Ulbinaitė. Pasak jos, D.Grybauskaitė taip pat planuoja stebėti plaukimo varžybas, kuriose startuos plau kikas Giedrius Titenis, ir Lietu vos bei Argentinos vyrų krepši nio rinktinių rungtynes. Rugpjūčio 4 ir 5 d. į Londono olimpines žaidynes ketina vykti premjeras Andrius Kubilius.
nių atidarymą ir lietuvių sportininkų startus.
„Klaipėdos“, BNS inf.
8
penktadienis, liepos 20, 2012
užribis
Senolė įkrito į jūrą Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Palangoje nuo jūros tilto prieplau kėlės į vandenį įkrito ir žuvo gar baus amžiaus moteris. Pareigūnai aiškinasi velionės asmenybę.
Vakar apie įvykį policijai ir gelbė tojams pranešė ant tilto nuo anks tyvo ryto žvejoję vyrai. Vienas jų vėliau pasakojo, kad apie 7 val. ry to atėjo pagyvenusi, apie 70 metų moteris, atsisėdo ant prieplaukė lės krašto ir porą valandų žiūrėjo į vandenį. Prieš devintą ji staiga nugriuvo į vandenį. Kūnas nepaniro, o plūdu riavo paviršiuje. Senolės gelbėti į jūrą šoko žve jys. Ištraukta ant tilto moteris bu vo nebegyva. Teismo medicinos ekspertai tu rėtų nustatyti, ar senolė mirė nuo ligos, ar prigėrė.
Gelbėtojai iš patirties teigia, kad nuskendęs žmogus grimzta į dug ną, o jei į vandenį patenka jau mi ręs, kūnas laikosi ant vandens. Spėjama, kad moteris nusižudė ar ba, pasijutusi blogai, į vandenį ga lėjo įkristi jau mirusi. Pareigūnai bando nustatyti ve lionės asmenybę, todėl prašo vi suomenės pagalbos ir pateikia ke lis jos daiktus. Už trijų kilometrų į pietus nuo Palangos, Šaipių kaimo ribose, tre čiadienį po pietų maudėsi palangiš kių pora. 1991 metais gimusi mer gina dingo bangose. Jos draugas nesugebėjo jai padėti. Vakar mer ginos kūnas dar nebuvo rastas. Paplūdimiuose iškeltos raudonos vėliavos, lietingas ir šaltas oras iš baidė poilsiautojus, tačiau gelbė tojams nėra kada ilsėtis – apgirtę ir įsidrąsinę žmonės bando bristi į vandenį. Juos nuolat tenka vaikyti iš banguotos jūros.
Drovumas: futbolo aistruoliai slėpė veidus nuo fotoobjektyvo.
Vytauto Petriko nuotr.
Pakeliui į Latviją – lenkų eibės 1
Nors degalinės darbuo tojai patys nuvalė ap rašinėtą sieną, pareigūnai kelias valandas laikė 13 lenkų Palangos policijos komisariate. Laukta ver tėjos, kuri turėjo padėti išsiaiškin ti, kas labiausiai pasižymėjo dega linėje netoli Klaipėdos. Apie pavojų įspėjo iš anksto
Daiktai: velionę prašoma pažinti iš jos apibūdinimo ir daiktų. Moteris
vilkėjo violetinės spalvos kelnes, rožinę palaidinę, žalią megztinį, vio letinę striukę, avėjo baltais sportiniais bateliais su lipdukais. Šalia ras ta rankinė su skara. Moteris galėjo turėti šunelį. Policijos nuotr.
Radiacijos ženklas sukėlė paniką Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Gavusios pranešimą apie keistus konteinerius, pažymėtus radiaci jos ženklu, specialiosios tarnybos vakar skubėjo į Vėžaičių miestelį.
Į įvykio vietą buvo išsiųsti Klaipė dos apskrities priešgaisrinės gel bėjimo valdybos specialistai, Ra diacinės saugos centro darbuotojai, aplinkosaugininkai, policija. Paaiškėjo, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių fi lialo teritorijoje buvo aptikti pen ki aprūdiję metaliniai konteineriai su ženklu, įspėjančiu apie radiaci nę spinduliuotę. „Radome kelis 25 cm aukščio ir 15 cm skersmens apvalius konteinerius su radiacijos ženklu. Tačiau radiaci jos fonas neviršija gamtoje esančios radiacijos spinduliuotės. Nustatytas 0,1 mikrosivertų radiacinis fonas“, – aiškino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vado vas Vytautas Kasparaitis. Klaipėdos radiacinės saugos prie žiūros ir kontrolės skyriaus vyriau
sioji specialistė Kristina Savickaja teigė, kad užfiksuotas spinduliavi mas žmonėms pavojaus nekelia. „Radome penkis tokius kontei nerius: du didesnius ir tris mažes nius. Matyti, kad jie čia galėjo gu lėti ilgai, nes yra aprūdiję“, – tikino K.Savickaja. Informaciją su nuotraukomis, kad Vėžaičių miestelyje įsikū rusio Lietuvos agrarinių ir miš kų mokslų centro teritorijoje guli pavojingi konteineriai, gavo Klai pėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Radinius pastebėjęs žmogus surašė skundą aplinkosauginin kams. Vakar specialiosios tarnybos ap žiūrėjo įvykio vietą ir nustatė, kad apšvita neviršija leistinų normų. Aiškinamasi, iš kur šie metaliniai konteineriai galėjo atsirasti. „Juos mes radome už mechani nių dirbtuvių esančioje teritorijo je. Įstaigos vadovai nežino, iš kur jie atsirado. Pastebėjome, kad šio je vietoje guli daugybė išmestų ne benaudojamų buities prietaisų“, – tvirtino K.Savickaja.
Ketvirtadienio vakare Liepojo je turėjo būti žaidžiamos Europos lygos turnyro pirmojo etapo pir mosios rungtynės tarp „Liepajas Metalurgs“ ir Varšuvos „Legia“ komandų. Buvo gauta žinių, kad per mū sų šalies teritoriją vyks apie 300 transporto priemonių iš Lenkijos. Lenkų futbolo sirgaliai pasižymi išskirtiniu agresyvumu. Bendrovės „Lukoil Baltija“ maž meninės prekybos direktorius Ro mas Turlinskas pasakojo, kad dega linių tinklo vadovams apie galimus lenkų futbolo aistruolių išpuolius pranešta dar išvakarėse. Policija informavo, kokiu marš rutu važiuos galintys bėdų sukelti aistruoliai, ir patarė sustiprinti de galinių apsaugą, o jei neįmanoma apsisaugoti, degalines uždaryti. „Kol kas nieko baisaus neįvyko. Kur kas daugiau bėdų gali būti, kai visa ši minia po varžybų patrauks atgal, o tai gali įvykti naktį“, – va kar teigė R.Turlinskas. Kaltę prisiėmė du aistruoliai
Palangos policijos komisariate lai kyti lenkai „Klaipėdos“ žurnalis tams nenorėjo aiškinti savo elgesio motyvų, juokavo važiavę maudy tis prie jūros ir netikėjo, kad vaka re į Liepojos futbolo stadioną galė jo ir nepakliūti. Padedami vertėjos, Klaipėdos rajono policijos pareigūnai išsiaiš
Nuotaika: kaimyninės šalies futbolo aistruoliai Palangos policijos ko
misariate praleido keturias valandas.
kino, kad vienas sulaikytųjų lenkų aprašinėjo degalinės sieną, o kitas iššovė petardą.
ti iš Palangos policijos komisaria to ir išvyko į Liepoją. Liepojoje – okupacijos pojūčiai
Buvo gauta žinių, kad per mūsų šalies teritoriją vyks apie 300 transporto prie monių iš Lenkijos.
Visa tai vyko toje statinio pusėje, kuri nėra stebima vaizdo kamerų. Kitiems vienuolikai užsieniečių pareigūnai pretenzijų neturėjo, nors tiek minėtoje degalinėje, tiek Palangoje jie viešai šlapinosi. Kaltais prisipažinusiems dviem lenkams surašyti administracinių tei sės pažeidimų protokolai, jiems turė tų būti skirtos baudos. Ar užsienie čiai jas sumokės, galima tik spėlioti. Vakar po pietų kaimyninės ša lies futbolo aistruoliai buvo išleis
Tuo metu Liepojos gyventojai šiur po nuo kelių tūkstančių lenkų sirga lių antplūdžio. Socialiniuose tink lalapiuose vakar sklido žinia, kad miestiečiai jaučiasi tarytum būtų okupuoti lenkų, kurie nuo ankstyvo ryto mieste girtavo, gąsdino mies tiečius pirotechnikos sprogimais. Keli tūkstančiai apgirtusių, vie šai besišlapinančių futbolo aist ruolių aprašinėjo Liepojos pasta tų sienas bei suoliukus. Liepojos policijos vadai, pasak interneti nės žiniasklaidos, skubiai atšaukė iš atostogų poilsiaujančius parei gūnus, nes policijos pajėgų neuž teko chuliganams tramdyti. Vie tos policijos atstovė Ineta Mikutė pranešė, kad sulaikyti keli atvykė liai, kurie bus baudžiami už alko holio vartojimą bei apgirtusių pa sirodymą viešose vietose, pastatų sienų terliojimą.
Į policiją – su granata saujoje Daiva Janauskaitė Klaipėdoje, centrinėje miesto da lyje, vyras rado kovinę granatą ir nepabijojo ją pats nunešti į polici jos komisariatą.
55 metų klaipėdietis Aleksandras užvakar apie pusę dešimtos vakaro Sinagogų gatvėje prie šiukšlių kon teinerio pastebėjo įtartiną daiktą. Vyras suprato, kad tai granata, ir
nunešė radinį į Tilžės gatvėje esan tį 1-ąjį policijos komisariatą. Su tokiu radiniu atėjusio žmogaus nustebinti policininkai nesuabejojo, kad reikalas rimtas, ir neutralizuo ti pavojingą daiktą iškvietė Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rink tinės „Aras“ specialistus. Šie nustatė, kad tai F-1 tipo gra nata, ir išgabeno ją neutralizuo ti. Pareigūnai stebėjosi klaipėdie čio poelgiu.
Policininkai aiškinasi, kas galė jo pavojingą daiktą padėti viešoje vietoje ir kokių tikslų turėta tokiu veiksmu. „Aro“ specialistai kol kas nepaaiškino, kada sprogmuo buvo pagamintas ir ar jis buvo pavojin gas aplinkiniams. Išminuotojai ne kartą yra įspė ję miestiečius, kad radus ką nors panašaus į sprogmenį jokiu būdu jo neliesti ir apie tai iškart infor muoti policiją.
9
PenktADIENIS, liepos 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,01 %
45,3 proc.
Lietuvos gyventojų reguliariai taupo kas mėnesį.
–0,14 %
+0,63 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Padidėjo būsimos pensijos
€
Lietuvos gyventojų antros pakopos pen sijų fonduose kaupiamos lėšos šiemet sausį–birželį išaugo 351 mln. litų – 2,4 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai buvo sukaupta 143 mln. litų. Lietuvos in vesticijų ir pensijų fondų asociacijos duo menimis, nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004 m. kiek vieno dalyvio kaupiamos lėšos didėjo vi dutiniškai 4,6 proc. per metus.
Baltarusijos rublis 10000 3,3853 DB svaras sterlingų 1 4,3998 JAV doleris 1 2,8098 Kanados doleris 1 2,7815 Latvijos latas 1 4,9612 Lenkijos zlotas 10 8,3007 Norvegijos krona 10 4,6078 Rusijos rublis 100 8,7708 Šveicarijos frankas 1 2,8742
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,0059 % +0,0136 % +0,0036 % +0,2053 % +0,0484 % +0,1339 % –0,3891 % +1,0368 % –0,0209 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,84
4,55
2,37
„Apoil“
4,84
4,55
2,37
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,20 dol. už 1 brl. 106,83 dol. už 1 brl.
Gimtadienis – proga sutaupyti Šūsnies įvairių nuo laidų kortelių žūt būt gali prireikti vie ną kartą metuose – per gimimo die ną. Kai kurie preky bininkai savo klien tams negaili itin solidžių nuolaidų, tačiau ši tradicija Lietuvoje dar nėra tokia gaji kaip užsie nyje.
Nuolaidos gimimo dienos proga* Vieta Nacionalinis operos ir baleto teatras Nemokamas bilietas ir 30 proc. nuolaida kartu einantiems „CanCan“ 40 proc. maistui, 20 proc. gėrimams
Jolita Mažeikienė
Nuolaida %
%
%
%
„Čili“ 30 proc.
%
Druskininkų vandens parkas 20 proc.
%
„Rimi“ 20 proc.
%
„Crocs“ 15 proc.
%
„Iki“ 10 proc.
%
„Douglas“ 10 proc.
%
j.mazeikiene@diena.lt
Speciali rinkodara
Lietuvoje prekybininkai vis dar la biau linkę švęsti savo, o ne klien tų gimtadienius. Nors suteikiant nuolaidų korteles prašoma ir gimi mo datos bei duomenų susisiekti, paprastai retas kuris gimimo die nos proga klientui atsiunčia sveiki nimą. Nedaugelis prie sveikinimų prideda ir specialų pasiūlymą pa sinaudoti nuolaida ar kvietimą at vykti atsiimti dovanėlės. O užsienyje, ypač Jungtinėse Valstijose, gimtadienio rinkoda ra ypač paplitusi. Gimimo dienos proga klientai nemokamai vaišina mi restoranuose, gauna įvairių do vanų užėję į parduotuves, kuriose dažnai apsiperka, gali pasinaudo ti itin didelėmis nuolaidomis, pvz., už pusę kainos nusipirkti fotoapa ratą ar dviratį. Sveikindamos savo klientus įmonės užsienyje net neįpareigoja jų specialiai ką nors tą dieną pirk ti. Kai kuriose šalyse pasinaudo ti gimtadienio pasiūlymais varto tojai gali ne tik savo gimimo dieną, bet ir visą savaitę ar net tą mėnesį, kurį yra gimę. Taip bandoma kurti ilgalaikius santykius su klientu. Tik smagus žaidimas
„Labiausiai džiaugiausi gimtadie nio proga apsipirkdama kūno prie žiūros priemonių parduotuvėje ir prie kasos padavusi to tinklo lo jalumo kortelę gavau solidžių do vanų – visko, ką pirkau, davė po
Dėmesys: Lietuvoje dovanoti dovanas klientams jų gimimo dienos proga nepopuliaru.
antrą vienetą. Bet taip buvo ne Lie tuvoje. Šią dovaną nuolat atsimenu ir vis svajoju vėl ten apsipirkti per savo gimtadienį“, – sakė Lietuvos marketingo asociacijos ekspertų grupės narė Giedrė Pukienė. Jos teigimu, sveikinimai gimimo die nos proga malonūs, ypač iš įmo nių, kurių paslaugomis naudojiesi ir esi lojalus. „Tai geras komuni kacijos būdas su lojaliais klientais, kurie tą dieną turi progą pasijusti išskirtiniai. Jeigu tai daroma ma siniu pasiūlymu, tiesiog neįdomu. Norisi asmeninio dėmesio“, – sa kė rinkodaros specialistė. Pasak Lietuvos marketingo aso ciacijos valdybos pirmininko Si mono Bartkaus, gimtadienio die nos nuolaidos yra labiau abipusis smagumas, negu tiesioginė nau da bet kuriai pusei. „Tokia proginė nuolaida yra žaismingo bendravi mo su klientu dalis, tačiau tai nedi dina klientų lojalumo. Parduotuvei toks rinkodarinis veiksmas nekai nuoja daug, nuolaida taikoma tik nedidelei pirkėjų daliai. Vartotojai į tokią nuolaidą taip pat labiau žiū ri kaip į vienkartinį smagumą ne gu į apčiuopiamą naudą“, – mano pašnekovas. Pasak jo, šiuo atveju tiktų perfrazuoti žinomą patarlę ir sakyti, kad „mažos dovanėlės džiugina, tačiau draugystės ne stiprina“.
Trumpalaikės akcijos
Lietuvoje yra buvę pavyzdžių, kai galiojantys gimimo dienos pasiūly mai buvo panaikinti, pvz., pernai draudimo bendrovė „Seesam Lie tuva“ kelis mėnesius klientams gi mimo dienos proga suteikdavo 30 proc. nuolaidą draudimo paslau goms įsigyti, išskyrus transpor to priemonių KASKO draudimą. „Tai buvo laikina akcija, kurios lai kas pasibaigė. Šiuo metu ir toliau siunčiame sveikinimus savo klien tams gimimo dienos proga, tačiau specialių nuolaidų netaikome“, – sakė bendrovės „Seesam Lietuva“ rinkodaros specialistas Eugenijus Mažiulis.
Lietuvoje prekybininkai vis dar labiau linkę švęsti savo, o ne klientų gimtadienius. Šiuo met u prek yb os tink lo „Iki“ klientams gimimo dieną su nuolaidų kortelėmis „IKI Pre mija“ ir „Mylimiausia“ suteikia ma 10 proc. nuolaida visam pir kinių krepšeliui (išskyrus tabako gaminius ir akcijines prekes) taip pat laikina. „Nuolaidą gimtadie
„Shutterstock“ nuotr.
nio dieną į „Iki“ apsipirkti atėju siems pirkėjams šiemet prekybos tinklas dovanoja savo 20-ojo gim tadienio Lietuvoje proga“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ry šių departamento vadovas Valdas Lopeta. „Iki“ statistika rodo, kad kiek vieną mėnesį prekybos tinklas sa vo pirkėjams, kuriems suteikiamos nuolaidos jų gimimo dieną, pa dovanoja iki 100 tūkst. litų nuo laidų. Dovanoja malonias emocijas
Kitas prekybos tinklas „Rimi“ nuolaidas ir specialius pasiūly mus gimtadienio proga pradėjo taikyti daugiau nei prieš metus. „Pradėjome nuo 20 proc. nuolai dos tortams ir sulaukėme teigia mos pirkėjų reakcijos. Todėl nuo šių metų pradžios pirkėjams, per kantiems su lojalumo kortele, siū lome 20 proc. nuolaidą ne tik tor tams, bet ir pyragams, vynams bei pelėsiniam sūriui. Nevadintume to tiesiogine rinkodaros priemo ne, kurios tikslas padidinti parda vimą, tai labiau lojalumą skatinanti priemonė, atsidėkojimas ir dėme sys pirkėjams. Tiesiogiai indėlio į pardavimą ja nesiekiame“, – sakė bendrovės „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta StanaitytėČesnulienė.
„Salamander“ dviguba nuolaida „Senukai“ dukart daug iau taškų
2x 2x
*daugeliu atveju būtina turėti nuolaidų korteles
Pasak jos, ši priemonė vertinama kaip prekybos tinklo išskirtinumas, savita kalba ir bendravimas su sa vo pirkėju. Picerijų tinklas „Čili“ klientų lo jalumą skatina suteikdamas 30 proc. nuolaidą vienai sąskaitai visą gim tadienio mėnesį. „Labai norėtume, kad savo svarbias šventes lankyto jai paminėtų „Čili“ tinklo restora nuose. Taip pat tokio pobūdžio pa siūlymai padeda efektyviai pasiekti savo lankytojus ir didinti jų loja lumą. Šiais laikais visi dalija nuo laidas. Akcijos, susijusios su asme nine proga, turi didesnę išliekamąją vertę, nes vartotojas patiria malonių emocijų“, – sakė bendrovės „Čili“ reklamos ir komunikacijos skyriaus vadovė Virgita Valiūnaitė. Pasak R.Stan aitytės-Česn u lienės, gimtadienis – puiki pro ga leisti klientui pasijusti išskir tiniam, pastebėtam, pasveikinti jį ir pasiūlyti įsigyti prekių šventi niam stalui gerokai pigiau nei vi siems kitiems.
10
penktADIENIS, liepos 20, 2012
pasaulis
48 tonos
sidabro iškeltos iš britų prekybinio laivo, 1941 m. nuskendusio prie Airijos krantų.
Paskelbė grafiką
Pasikėsinimai į dvasinius vadovus
Baltarusijos atominės elektrinės pirmo jo bloko fizinis paleidimas numatytas 2018 m. balandį, energetinis paleidimas – tų pačių metų birželį. Tai vakar pranešė elektrinės statybos generalinės rangovės bendrovės NIAEP atstovas Jurijus Pusto vojus per pasitarimą su statybos ir monta vimo organizacijų atstovais Maskvoje. Ant rasis blokas turėtų būti paleistas per 18 mėnesių po to, kai pradės veikti pirmasis.
Visa Kazanės policija ieško nusikaltė lių, kurie vakar ryte susprogdino Totorijos muftijaus Ilduso Faizovo vairuojamą au tomobilį ir laiptinėje sušaudė Musulmonų dvasinės valdybos mokymo skyriaus vir šininką Valiulą Jakupovą. Šis mirė pakeliui į ligoninę, o muftijus, sprogimo bangos iš mestas iš automobilio, išgyveno. Pareigū nai įtaria, kad išpuolius surengė radikalieji islamistai.
Teroristas nustatytas, užsakovas – numanomas Bulgarijos pareigūnai paskelbė sprogdintojo mirtininko, kurio iš puolis Burgaso oro uoste pareikalavo šešių žmonių gyvybės, nuotrauką. Izraelis, kaip visada, kaltina Iraną. Nepatraukiantis dėmesio
Bulgarijos vyriausybė vakar pa skelbė vaizdo medžiagą, kurio je matyti vyras, kaip įtariama, su sprogdinęs bombą prie izraeliečių turistų autobuso. Be to, pareigū nai pranešė, kad turi jo pirštų at spaudus. „Tai žmogus, visiškai nepatraukiantis daugiau dėmesio nei bet kuris kitas turistas. Tam vyrui maždaug 36 metai. Turime jo pirš tų atspaudus“, – spaudos konfe rencijoje sakė vidaus reikalų mi nistras Cvetanas Cvetanovas. Jis pridūrė, kad pareigūnai sugebėjo paimti DNR pavyzdžius nuo sprog dintojo pirštų ir dabar tikrinamos duomenų bazės, tikintis nustaty ti jo tapatybę. Minėtoje vaizdo medžiagoje ma tyti baltasis su labai ilgais plau kais, kurie gali būti ir perukas. Vy ras vaikšto po Burgaso oro uostą, kur buvo įvykdytas išpuolis, vil ki mėlynus trikotažinius marški nėlius, šortus, avi baltus sportba čius, užsidėjęs beisbolo kepuraitę bei akinius. Matyti, kad jis ant nugaros ne šasi tamsią išsipūtusią kuprinę, o priekyje – nešiojamojo kompiu
terio krepšį. Vaizdo medžiagą pa skelbė televizijos stotys, pareigūnai prašo visuomenės pagalbos. Panika, dūmai, lavonai
Trečiadienį Burgaso oro uoste sprogimas prie autobuso nugriau dėjo tada, kai į jį lipo ir savo bagažą krovė maždaug 50 izraeliečių tu ristų, ką tik atskridusių iš Tel Avi vo. Per sprogimą žuvo penki tu ristai, vairuotojas bulgaras ir pats mirtininkas. Izraelio žiniasklaida pranešė, kad daugelis atskridusių turistų buvo izraeliečių abiturientai, ku rie greitai turėjo būti pašaukti į ar miją. Liudininkai pasakojo, kaip pa nikos apimti keleiviai šokinėjo pro autobuso langus, o ant žemės gu lėjo lavonai sprogimo bangos nu plėštais drabužiais. Aidėjo greito sios pagalbos automobilių sirenos, į dangų virš oro uosto, kur įvykdy tas išpuolis, kilo juodi dūmai. „Buvau autobuse, mes ką tik bu vome atsisėdę, kai po kelių sekun džių išgirdome tikrai garsų spro gimą, – Izraelio armijos radijui pasakojo turistas Galas Malka. – Visas autobusas užsiliepsnojo.“
Per išpuolį 34 turistai buvo su žeisti, jie specialiai atsiųstu lėktu vu nuskraidinti atgal į Izraelį. Į tė vynę bus parskraidinti ir žuvusių izraeliečių palaikai. Irano kerštas?
Tai kruviniausias išpuolis prieš iz raeliečius užsienyje nuo 2004 m. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu dėl sprogimo tuojau pat apkaltino nesutaikomą prieši ninką Iraną. Kiti pareigūnai baks nojo į „Hezbollah“, Irano remiamą šiitų kovotojų grupuotę, veikiančią Libane. „Izraelis griežtai reaguos į Irano terorą, – sakė B.Netanyahu. – Pas taruosius kelis mėnesius matėme Irano bandymus pakenkti izraelie čiams Tailande, Indijoje, Gruzijoje, Kenijoje, Kipre ir kitose vietose.“ Išpuolį Burgase, kuris buvo įvyk dytas per 18-ąsias atakos prieš žy dų bendruomenės centrą Argen tinoje metines, griežtai pasmerkė Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija, taip pat – Bulga rijos musulmonų lyderiai. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audro nius Ažubalis kolegai iš Izraelio iš siuntė užuojautos laišką.
Įtariamasis: paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti baltasis su labai il
gais plaukais, vaikštantis po Burgaso oro uostą.
Izraelis taip pat laikė Iraną at sakingu už minėtą 1994 m. išpuo lį Argentinoje, kuris pareikalavo 85 žmonių gyvybės. Teheranas šiuos kaltinimus neigė ir kaltino Izrae lį dėl branduolinių technologijų mokslininkų bei aukšto rango ka riškių nužudymo pastaraisiais me tais. Pavojų jau būta
Izraelis ir Bulgarija, kurios 13 proc. gyventojų sudaro musulmonai, pa laiko gerus santykius, o Juodosios jūros pakrantė tapo populiaria iz
„Reuters“ nuotr.
raeliečių atostogų vieta. 2011 m. į ES neseniai įstojusioje Bulgarijoje apsilankė 140 tūkst. izraeliečių. Sausį Izraelio visuomeninė te levizija pranešė, kad neturtingos Bulgarijos valdžia užkirto kelią iš puoliui – surado bombą autobu se, kuris buvo užsakytas izraelie čių turistams į slidinėjimo kurortą nuvežti. Po to, kai buvo rasta bomba, ke liuose slidinėjimo kurortuose, ku riuos yra pamėgę izraeliečiai, pra dėjo budėti bulgarų kariai. BNS, BBC inf.
Įtampa auga jau 30 metų Izraelis ir Iranas jau tris dešimt mečius nuolat svaidosi abipusiais kaltinimais dėl išpuolių prieš sa vo piliečius.
Taikinys: Izraelio žiniasklaida pranešė, kad daugelis į Bulgariją atskri
dusių turistų buvo izraeliečių abiturientai, kurie greitai turėjo būti pa šaukti į armiją.
Kai Teherane buvo nužudyti bran duolinės fizikos mokslininkai, Iranas apkaltino Izraelį. Kai už puolikai šiemet atakavo Izraelio diplomatus, Tel Avivas apkaltino Teheraną. Šių metų gegužę Irano valstybi nė televizija „Press TV“ pranešė, kad teisėsaugos pareigūnai pako rė vyrą, apkaltintą vieno bran duolinės fizikos mokslininko nu žudymu. Majidas Jamali Fashi buvo nu teistas už šnipinėjimą ir Irano universiteto profesoriaus Mas soudo Ali Mohammadi žmogžu dystę 2010 m. sausį. Prokurorai teigė, kad jis dirbo Izraelio žval gybai „Mossad“ ir už žmogžudys tę gavo 120 tūkst. dolerių.
Izraelis, kaip įprasta, tokių pa reiškimų nekomentavo. Šiemet sausį Iranas nusiuntė laišką Jungtinių Tautų generali niam sekretoriui. Jame tvirtino, kad branduolinės fizikos moksli ninkų žmogžudystės yra teroristų išpuoliai ir turi vienodą braižą. „Yra akivaizdžių įrodymų, kad su šiomis žmogžudystėmis susi jusios užsienio šalys“, – teigia ma laiške. Balandį Iranas pranešė išar dęs Izraelio terorizmo ir sabotažo tinklą, kuris planavo atakas šalies viduje. Valstybinė televizija tuo met skelbė, kad vykdant areštus konfiskuota ginklų ir sprogmenų. „Sunkios mėnesius trukusios Irano žvalgybos pastangos leido nustatyti bloguosius ir išaiškin ti Sionistų regioninį komandinį centrą, rasti bei identifikuoti ko mandinio centro aktyvius agen tus“, – pranešime teigė Irano žval
gybos ministerija. Izraelis tuomet atkirto, kad Iranas kas keletą mė nesių skleidžia dezinformaciją. Izraelio ir Irano santykiai pra dėjo šlyti po 1979 m., kai Irane įvyko Islamo revoliucija. 2005 m. išrinktas prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pradėjo reikšti griežtą antiizraelietišką ir antiva karietišką retoriką. Kai Teheranas pradėjo plėtoti branduolinę pro gramą, kilo ginkluoto konflikto pavojus. Izraelis, kaip įtariama, jau tu rintis branduolinį ginklą ir su prantantis Teherano priešiškumą, užsiminė galįs atakuoti Iraną, kad neleistų jam pagaminti branduo linio ginklo. „Visas pasaulis supranta, jog privalome padaryti viską, ką ga lime, kad neleistume Iranui kelti pavojaus kitiems“, – sakė Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. CNN inf.
11
penktadienis, liepos 20, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Festivalis dalijasi kūrybos džiaugsmu Kaip niekad anks ti prasidėjęs Klaipė dos muzikinio teat ro rengiamas XV tarptautinis operos ir simfoninės muzi kos festivalis „Muzikinis rugp jūtis pajūryje“ jau liepą publikai pažė rė pirmąją puokštę renginių – netikėtų ir nemokamų.
Dalyviai: klaipėdiečių festivalį pradėjusiame tarptautiniame trijų šalių projekte „In Theatre“ Lietuvai atstovavo uostamiesčio Muzikinis teatras
bei jo artistai Dalia Kužmarskytė, Regina Bagdanavičiūtė, Tomas Pavilionis, Virginijus Pupšys ir Artūras Kozlovskis.
Nacionaliniai kaimynų ypatumai
Teatralizuotu koncertu Palangoje antradienį baigėsi penkias dienas skirtingose pajūrio vietovėse vy kęs projektas „In Theatre“: tarp tautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirb tuvės. Unikalus muzikinis edu kacinis renginys aplankė Bitėnus, Drevernos prieplauką, Klaipėdą, Juodkrantę bei Palangą. „Daina daro stebuklus – daina ir teatras“, – atsisveikindami su Lietuvos žiū rovais sakė jungtinės tarptautinio teatro trupės nariai. Keletą metų ieškotas kūrybinis sprendimas, kaip skirtingų tau tų meninę patirtį sujungti vieno je teatro scenoje, gimė Lenkijos Elblongo A.Sveruk teatro direkto riui Miroslavui Siedleriui. „Norė jau sukurti tokį projektą, kuriame kaimyninės šalys galėtų parody ti viena kitai nors dalį savo muzi kinės kultūros. Žinome „ABBA“, „Roxette“ ir dar keletą muzikos grupių, bet ar esame girdėję po puliariausias švedų, lietuvių, lenkų dainas, kurias dainuoja tiek jaunas, tiek senas?..“ – svarstė „In Theat re“ iniciatorius. „In Theatre“ subūrė po penkis lietuvių, lenkų ir švedų teatralus.
Bendroje programoje Lenkijos Elb longo A.Sveruk dramos teatro artis tai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai bei aktoriai iš Švedi jos atliko muzikinius kūrinius, ku riuos galima vadinti neoficialiais šių šalių nacionaliniais himnais. Jiems projekto metu buvo suteiktas ne tik naujas skambesys, bet ir sceninė raiška – teatralizuotame koncerte klausytojai išgirdo Vytauto Kerna gio, „Anties“, „Aktorių trio“ dai nas, lenkų kompozitorių M.Gre chuta, M.Rodowicz, K.Gaertner ir A.Osiecka kūrinius, švedų U.Lun dell, Carl Michael Bellman ir kitų autorių sukurtus hitus. „Mums tai buvo nepamirštamas scenos ir gyvenimo nuotykis. Šis projektas sudarė galimybę ne tik pažinti kaimynines šalis, bet ir jų žmones, pamatyti mūsų skirtumus ir panašumus. Pagaliau padėjo įsi tikinti, jog visus, mylinčius teatrą, sieja bendra idėja, bendras suvo kimas, todėl kalbiniai, kultūriniai skirtumai nebetenka prasmės. Sce noje vieni kitus mes suprantame iš žvilgsnio – ir to pakanka“, – sakė projekto dalyvis švedų aktorius ir režisierius Jerkeris Fahlstromas. Liepos mėnesį „In Theatre“ pro jektas žiūrovams jau buvo prista
tytas dešimtyje koncertų Lenkijoje ir Lietuvoje. Rugpjūčio 31 – rug sėjo 4 dienomis paskutinieji pen ki tarptautinio teatro pasirodymai vyks Švedijoje. Prapliups renginių lietus
Klaipėdos 760-ajam gimtadieniui dedikuotas „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ liepą žiūrovams prista tys ir daugiau išskirtinių renginių. Rytoj festivalis persikels į Pa langos gintaro muziejų. Ten pajū rio gyventojus ir Palangos svečius į instrumentinės muzikos koncertą 20 val. pakvies duetas – muzikantė iš JAV Ayke Agus, meistriškai atlie kanti smuiko ir fortepijono impro vizacijas, bei smuikininkas Marty nas Švėgžda von Bekkeris. Ieškančiųjų dvasios ramybės, laiko apmąstymams ir peno sie lai festivalio metu laukia sakra linis renginys – šį sekmadienį 15 val. vyks Šv. Pranciškaus Asyžie čio koplyčios konsekravimo cere monija ir kompozitoriaus Alvido Remesos kūrinių koncertas. Ja me Klaipėdos valstybinio muzi kinio teatro orkestras, choras, so listai Rita Petrauskaitė (sopranas) ir Artūras Kozlovskis (bosas) at liks A.Remesos Šv. Mišias, skirtas
Nerijaus Jankausko nuotr.
M.K.Čiurlionio 130-osioms gi mimo metinėms paminėti, bei VI „Prisikėlimo“ simfoniją. Girulių bibliotekoje ir bendruo menės namuose liepos 25 d. 18 val. susirinkusieji turės galimybę dar kartą išvysti publikos pamėgtą vie nos dalies vodevilį „Sveikas, Čarli!“, skirtą garsaus XX a. komiko ir kino legendos Ch.Chaplino kūrybai. Operos naktys ir baletas
„Muz ik in is rugpj ūt is paj ūry je“ tradiciškai laukia ir klasikinės operos gerbėjų. G.Rossini’o ko miška opera „Sevilijos kirpėjas“ paliks savo įprastus namus, teatro sceną, ir liepos 26 d. 19 val. skam bės Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro lauko estradoje, o liepos 27 d. 21 val. – Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Don Bazili jaus vaidmenį joje atliks festivalio svečias – charizmatiškasis bosas Liudas Mikalauskas. Pirmąjį festivalio mėnesį už baigs Klaipėdos valstybinio mu zikinio teatro baleto trupė, lie pos 28, 29 ir 31 dienomis nuo 10 iki 21 val. uostamiestyje sureng sianti atviras kūrybines dirbtu ves „Ore“. Danės upės pašonė je, aikštėje prie paminklo „Arka“,
Jerkeris Fahlstromas:
Mums tai buvo nepa mirštamas scenos ir gyvenimo nuotykis. muzikinio teatro šokėjai praei viams pademonstruos skirtingų šokio technikų, sceninių kostiumų bei grimo subtilybes, bendraus su vaikais bei atliks ištraukas iš šo kio spektaklių „Sveikas, Čarli!“, „Meilės uostas“, „Prarastos sie los“, „Kruvinos vestuvės“ ir kitų choreografinių kūrinių.
12
penktadienis, liepos 20, 2012
pramogų gidas Su temperamentinga elegancija
Viena geriausių šalies pianisčių Guoda Gedvilaitė (g. 1975) ry toj parke prie Klaipėdos koncertų salės valdys savo instrumen tą kaip didelį orkestrą. Temperamentas ir nuostabus garsas, ele gancija ir grojimas be pastangų – tai šios pianistės atpažini mo bruožai. Programa „Temperamentinga elegancija“ taikliai at skleis atlikėjos charakterį. Jos muzikos gaivumas bei gyvybin gumas klausytoją pasiims į fantastišką fortepijoninių garsų odi sėją. Koncerte skambės M.Ravelio, F.Chopino, A.Ginastera’os, A.Piazzolla’os / G.Gedvilaitės muzika. KUR? Klaipėdos koncertų salės (Šaulių g. 36) parko estradoje. KADA? Liepos 21 d. 20 val. KAINA? 15, 20 Lt.
Muzikuojančiame kelte – Merūnas
Rytoj festivalyje ant vandens „Muzikuojantis keltas“ po marias su publika dvi valandas plaukios scenos džentelmenas Merū nas Vitulskis. Populiariosios ir klasikinės muzikos atlikėjas žada dovanoti šiltą ir įsimintiną vakarą. Muzikiniame telešou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjęs Merūnas per keletą karjeros metų spėjo pavergti daugelio klausytojų širdis. „Muzikuojančiame kelte“ at likėjas pasirodys jau antrąsyk. Jis atliks tiek geriausiai žinomas savo dainas, tiek naujus kūrinius, kurių Merūno repertuare atsi randa bemaž kiekvieną mėnesį. KUR? „Muzikuojančiame kelte“ / „Nida“ (Danės g. 1). KADA? Liepos 21 d. 20 val. KAINA? 59 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
„Stebuklų šalyje“ – ekstremali akrobatika Žmogaus galimy bėms nėra ribų, o ir netikėčiausios srities darbo rezultatai nere tai verčia kitus žavė tis ir juos mėgdžioti.
Ir adrenalino mėgėjams
Rugpjūčio 3 ir 4 dienomis uosta miestyje vyksiančio gatvės cirko festivalio „Stebuklų šalis“ metu iš vysime tai, kas vers aikčioti iš nuo stabos dar ir dėl to, kad vargu ar ga li būti mūsų pakartota, – solidžias tradicijas turinčių ir laurus viso pa saulio cirko renginiuose skinančių kolektyvų iš Olandijos bei Austra lijos akrobatikos šou. Jūros šventės ir 760-ojo Klaipė dos miesto jubiliejaus iškilmių me tu uostamiestyje vyks vienintelis Lietuvoje tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“, į „Švy turio menų doko“ Orlen Land va saros terasą, įsikursiančią „Meme lio miesto“ teritorijoje, kviesiantis naujovių mėgėjus. „Stebuklų šalis“ – tai cirkas, jungiantis visų klasiki nių šio žanro šakų elementus, kad žiūrovui papasakotų vaizduotę pa kerinčias istorijas. Festivalyje pasirodys prestižinių tarptautinių konkursų laureatai, garsiausių šiuolaikinio scenos meno bei tarpdisciplininio meno festiva lių Edinburge, Honkonge bei garsio jo „Burning Man“, rengiamo Neva dos dykumoje (JAV), dalyviai, kurių gretose – klounados, komedijos žanrų, iliuzijos meno bei kitų kryp
Piruetai: pasaulyje garsiems olandų „Bencha Theater“ akrobatikos vir
Įgudę: neigti fizikos dėsnius australų „ThisSideUp“ – kasdienis užsiė
čių atstovai. Naujų įspūdžių porcija paruošta ir adrenalino mėgėjams – „Stebuklų šalyje“ jų laukia susitiki mai su akrobatikos meistrais.
Virtuozai iš Olandijos
tuozams lankai padeda atlikti netikėčiausius judesius ore.
Gatvės cirko festiva lyje Klaipėdoje pa sirodys laurus viso pasaulio cirko ren giniuose skinantys akrobatai iš Olandi jos ir Australijos.
Atvyks bebaimiai australai
Komandos „ThisSideUp“ akroba tai iš Australijos, šiuo metu gast roliuojantys Europoje, „Stebuklų šalyje“ pristatys kvapą gniaužian tį šou „Controlled Falling Project“ („Kontrol iuojam as krit im as“). Stulbinami fiziniai įgūdžiai, triu kai, surepetuoti taip, kad įsigertų į
raumenis, įtampa ir tempas – nuo lat atnaujinamas pasirodymas ne veltui pelnė aukščiausią įvertini mą Edinburgo alternatyviojo teat ro festivalyje Škotijoje. Akrobatų trijulė vadinama „mi tų griovėjais“ – tik, skirtingai nei šitaip pavadintos televizijos lai dos komanda, jie žaidžia su fizi kos dėsniais, pasitelkę savo pačių kūnus. „Į cirko įgūdžius žvelgia me iš mokslo pozicijų. Ir, patikė kite, nuo pavojingų dalykų lengvai tampi priklausomas. Pirmus kartus regisi, jog žaidi su gyvybe, bet il gainiui tai tampa įpročiu“, – sako trupės nariai. Melburno nacionalinės cirko meno akademijos absolventai scenoje pasi rodo be diržų, tinklų ir kitokių pagal binių priemonių – jokios apsaugos, išskyrus raumeningas rankas ir me tų metus tobulintus įgūdžius. „Suk rečiantis, pavergiantis, keliantis mir tiną baimę ir triumfuojantį džiugesį – toks ir turėtų būti cirkas!“ – dek laruoja „ThisSideUp“ vyrukai.
mimas, nuo kurio jie prisipažįsta esą maloniai priklausomi.
Į festivalį antrąsyk atvyksta olandų akrobatų kolektyvas „Bencha Thea ter“. Kvapą gniaužiantys pasirody mai, pagardinti muzikos bei šokio, jau pirmajame renginyje puikiai derėjo prie industrinio „Memelio miesto“ peizažo. Šiemet dešimtmetį švenčiančio olandų „Bencha Theater“ spektak liai – tai įkūnytos poetinės fantazi jos, mistinis muzikos ir kūnų dialo gas, kuris kaskart skamba vis kitaip, nes šis kolektyvas savo pasirodymus rodo įvairiausiose erdvėse. „Meme lio miesto“ teritorijoje esantis di džiulis kranas tapo vienu įdomiau sių jų scenografijos atributų. Olandų šou yra oro ir balansavi mo akrobatikos susijungimas šoky je, o už lyriškų, magiškos nuotaikos persmelktų piruetų slepiasi išskirti nė fizinė forma ir profesinis meistriš kumas. Jo dėka „firminis“ kolektyvo rekvizitas – paprastos ilgos medžiagi nės juostos – tampa pagrindu įmant riausiems triukams.
„Bencha Theater“ trupės nariai – artistai iš įvairių šalių, vadovaujami Rachelės Melief. Gimusi artistų šei moje, būsimoji teatro įkūrėja ir meno vadovė studijavo šokį bei šokio pe dagogiką Roterdamo šokio akademi joje ir, Niujorke įgijusi šiuolaikinio bei džiazinio šokio įgūdžių, pradė jo tarptautinę karjerą. Prisijungu si prie akrobatikos ir teatro grupės „Corpus“, įsikūrusios Amsterda me, ji atrado akrobatiką, kuri tapo antruoju artistės pašaukimu.
Kaip patekti Bil iet us į reng in į plat ina „Tiket a“ (www.tiketa.lt). Žiūrovai galės pasi rinkt i jiems pat raukl iausią var ian tą iš bilietų, galiosiančių penktadie nį, šeštadienį (kaina – po 17 Lt) arba abi dienas (22 Lt). Bilietas suteiks tei sę prireikus palikti renginio teritori ją ir vėl sugrįžti į „Stebuklų šal į“ ste bėti pasirodymų. Vaikai iki trejų me tų bus įleidžiami nemokamai.
Deivis vaidina komedijoje Šiandien į Klaipėdą užsuks „Do mino“ teatras su savo didžiausia metų premjera – komedija „Dakta ras“, kurioje vaidmenį gavo ir klai pėdietis.
Pagal garsaus rašytojo ir dramaturgo Branislavo Nušičiaus pjesę pastaty tame spektaklyje gausu charakterin gų personažų bei juokingų situaci jų. Scenoje žiūrovai išvys visą būrį žymiausių Lietuvos aktorių – Sau lių Siparį, Marių Jampolskį, Andrių Bialobžeskį, Inetą Stasiulytę, Kos tą Smoriginą, Eimutį Kvoščiauską, Editą Užaitę, Tomą Vaškevičiūtę ir kitus. Tarp jų – pirmą kartą šiame žanre debiutuojantis populiarusis klaipėdietis atlikėjas Deivis (Deivi das Norvilas). Komediją režisavo
Adolfas Večerskis, „Domino“ teatro žiūrovams pažįstamas kaip spektak lio „Meilė pagal grafiką“ kūrėjas. Spektaklis publiką įtrauks į ku riozišką istoriją... Turtingos šei mos galva (S.Siparis) nutaria pa sipuikuoti prieš aplinkinius ir nusprendžia savo sūnui (Deivis) suteikti filosofijos mokslų daktaro išsilavinimą. Tačiau krimsti moks lų jam nelemta dėl lengvabūdiško gyvenimo. Tad jo vardu bei pavar de mokytis išsiunčiamas sūnaus draugas (E.Kvoščiauskas). Po kele rių metų studijų užsienyje apsime tėlis sugrįžta su filosofijos mokslų daktaro diplomu. Tačiau netikėta telegrama sujaukia turtingo jau nuolio tėvo planus ir atskleidžia tikrąją daktaro laipsnio prie sūnaus
pavardės kainą. Paskui telegramą į namus atskriejęs laiškas pribloškia tėvą – į jo namus atvyksta profeso rius, marti ir anūkas! Ramus tėvo gyvenimas virsta pragaru... Pjes ės autor ius B.Nuš ič ius (1864–1938) – žymus serbų ra šytojas, dramaturgas. Kūrė eilė raščius, prozą, dirbo diplomatinį, administracinį darbą, vadovavo teatrams. Pasaulinio pripažinimo sulaukė pirmiausia kaip dramatur gas, jo kūryba gretinama su Molje ro, N.Gogolio. Savo pjesėse jis ne gailestingai demaskavo bukus ir pagiežingus miesčionis, jų pasi pūtėlišką puikybę, garbės troški mą ir dviveidišką moralę. B.Nuš ič iaus kom ed ijas itin mėgsta statyti įvairiausi pasau
„Daktaras“: scenoje – visas būrys žinomų Lietuvos aktorių, tarp kurių
– ir D.Norvilas, sukūręs lengvabūdžio sūnaus vaidmenį.
lio teatrai, nes jos sulaukia neįti kėtino populiarumo. Daugelis šio autoriaus pjesių virto kino scena rijais, o filmai pagal juos sulaukė apdovanojimų.
KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Liepos 20 d. 19 val. KAINA? 40–60 Lt.
13
penktadienis, liepos 20, 2012
pramogų gidas Tapytojos kelyje – Baltijos pajūris
Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia Antano Gu daičio mokinės, šiemet 85-metį atšventusios vilnietės dailininkės Galinos Petrovos-Džiaukštienes personalinė tapybos paroda. Joje eksponuojami 35 autorės darbai, didžioji dalis – tapyba, anksty vieji ir naujausi paveikslai bei koliažai. Anot muziejaus direktorės Loretos Turauskaitės, ši paroda Palangai ir Baltijos pajūriui yra iš skirtinė, nes joje vyrauja pajūrio tema. Puiki galimybė Palangoje pamatyti dailininkes garsiuosius darbus, čia nutapytus dar praė jusiame amžiuje. KUR? A.Mončio namuose-muziejuje Palangoje (S.Daukanto g. 16). KADA? Iki rugpjūčio 15 d. KAINA? Muziejaus lankymas – 4 Lt.
Tarp akademizmo ir vaikiškumo
Klaipėdos jaunimo kultūrinė organizacija „Kultūros raktas“ dai lės gerbėjams šiandien pristatys jauną grafikę Tomą Šlimaitę ir jos grafikos parodą graikišku pavadinimu „Di“. Autorė kilusi iš Kupiškio rajono, mokėsi Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijoje, Vilniaus dailės akademijoje baigė grafikos magistro studijas, o dabar grįžo į uostamiestį. Parodoje „Di“ Toma priešina du polius ir jiems būdingas savybes: vaikų kūrybos spontaniškumą, ryš kumą, deformaciją lygina su akademiniu sterilumu, taisyklingo mis formomis, akademinio piešinio specifika. KUR? „Kultūros namuose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). KADA? Liepos 20 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Plenerą pradės akvarelių paroda Lietuvos dailės muziejus rytoj visus kviečia į dailininkų Renatės Lūšis (Klaipėda), Irinos Novokreščiono vos ir Ake’s Franzeno (Karlskrona, Švedija) akvarelių parodos pristaty mą ir tarptautinio akvarelės plenero atidarymo vakarą Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.
Spektras: kiekviename savo paveiksle Eva Vasi panaudoja visas paletės spalvas.
Eva Vasi: „Spalva valgo spalvą“ Šiandien Klaipėdos apskrities Ievos Si monaitytės biblio tekoje vyks susiti kimas su dailininke Eva Vasi (Prancūzi ja), kurios tapybos paroda „Spalva val go spalvą“ jau ekspo nuojama bibliote kos galerijoje „13L“. Mokslininkę patraukė dailė
Eva Vasi (Ieva Vanagienė) gimė 1943 m. Lietuvoje. Ji – psicholo gijos mokslų daktarė, daug me tų dirbusi Vilniaus universitete. Be straipsnių rašymo, paskaitų skai tymo, dalyvavimo įvairiose konfe rencijose, jos veikla buvo susijusi ir su kūryba. Dailė ją traukė visą laiką. Lais valaikiu piešdavo, tapydavo. La bai patikdavo tapyti portretus. Nuo 1983 m. pradėjo lankyti dailės studiją „Paletė“ Vilniuje. Eva Va si visada žavėjosi studijos vadovo, žymaus Lietuvos dailininko Rimo Balčiūno kūryba, kuri taip pat tu rėjo įtakos jos tolimesnei kūrybinei veiklai. Lankydama studiją ji tapė naiviojo meno stiliumi. Nuo 1984 m. su savo darbais pasirodė dauge lyje kolektyvinių parodų, surengė penkias personalines ekspozicijas. 1987 m. dailininkė dalyvavo paro doje Maskvoje, kur buvo apdova nota bronzos medaliu. Jos paveikslai buvo eksponuo jami Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Prancūzijoje. Nemažai darbų įsigi jo meno kolekcininkai iš įvairių ša lių – Lietuvos, Vokietijos, Ameri kos, Italijos, Australijos, Kanados,
Suomijos, Švedijos, Danijos, Izrae lio ir kitur.
ninkė ištraukia iš savo atminties tai, kas seniai glūdi jos pasąmonėje.
Gyvena ir tapo kalnuose
Kūryboje veda procesas
2007-aisiais Eva Vasi pradėjo pen sininkės karjerą. Apsigyveno labai gražioje vietoje –Vogėzų kalnuose ir
Evai Vasi labai svar bu, kad spalvų skleidžiama ener gija paveiksle būtų harmoninga.
pradėjo intensyviai tapyti. Naivu sis meno stilius nebeviliojo. Pasit raukusi nuo visų kitų darbų, ji kaip niekada džiaugėsi, kad pagaliau gali būti savimi. Paveikta dieviško Rytų Prancūzijos gamtos grožio – kalnų panoramos ji medituoja, filosofuo ja, rašo knygą ir tapo. Pradėjusi paveikslą ji nežino, kas jame gims. Kiekviena spalvos dėmė, jos forma, atsitiktinis rankos jude sys, palietęs drobę, padiktuoja jai siužetą. O jį jau gvildena vykstant tapybos procesui. Tokiu būdu daili
Būtent procesas ją nukreipia ir padeda atrasti savitus, netikėtus sprendimus. Kiekvienam paveiksle ji panaudoja vi sas paletės spalvas. Dailininkės ma nymu, spalva valgo spalvą, todėl labai svarbu, kad jų skleidžiama energija paveiksle būtų harmoninga. To auto rė ir siekia savo tapyboje. Ir gana sėk mingai. Eva Vasi negali gvildenti vis tos pačios temos, jos keičiasi, kaip ir viskas gyvenime. Ypač autorę domi na žmogaus būties problemos. Anot jos – žmogus išeina ir išlieka; išliki mo formos įvairios, kaip ir energijos, kuria pavirsime, formos. Nuo 2007-ųjų Eva Vasi kiekvie ną vasarą dalyvauja Elzaso krašto dailininkų pleneruose, pernai sausį su kitais dailininkais savo naujau sius darbus eksponavo Strasbūre, „Maison d‘Art“ galerijoje. Susitikimas su ja Klaipėdoje – lie pos 20 d. 16 val. I.Simonaitytės bib liotekos galerijoje „13L“ (Herkaus Manto g. 25). Renginyje dalyvaus dailininkės Eva Vasi ir Renatė Lū šis, menotyrininkas Petras Šmitas, muzikuos prof. Pranas Narušis.
Uostamiestyje artimiausias 10 dienų vyks 38-asis tarptautinis akvarelės pleneras, kurį tradiciškai organizuoja klaipėdietė dailininkė R.Lūšis. Plene ro tema „Klaipėdos skulptūrų parko pasakojimai“ pradėta gvildenti per nai, bus tęsiama šiemet ir kitąmet. Laukiama, kad į plenerą šiandien su sirinks 18 dailininkų iš Lietuvos, Vo kietijos, Švedijos ir Suomijos. Tapy tojų R.Lūšis, I.Novokreščionovos ir A.Franzeno akvarelių parodos pri statymas ir plenero atidarymo vaka ras P.Domšaičio galerijoje yra vienas iš šiemečio plenero renginių. R.Lūšis gimė 1942 m. Klaipėdoje, mokėsi Riazanės (Rusija) aukštesnio joje meno mokykloje, studijavo dai lės pedagogiką Vilniaus dailės akade mijoje. Parodose dalyvauja nuo 1968
m. Žymi akvarelės meistrė parodoje pristatys amžininkų portretus, kurių daugiau kaip per 50 kūrybinės veik los metų sukurta visa galerija. I.Novokreščionova gimė 1962 m. Klaipėdoje, studijavo Sankt Peter burgo I.Repino valstybiniame dai lės institute, nuo 1987 m. dalyvau ja parodose. Dabar gyvena ir kuria Karlskronoje (Švedija). Dailinin kė nuolat grįžta į Lietuvos ir gimto jo miesto kūrybinį gyvenimą. Pag rindinės jos kūrybos temos – gėlės, jūra, miestas. Jau keletą metų me nininkė aktyviai dalyvauja parodo se Švedijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir tarptautiniuose akvarelės pleneruo se bei bienalėse. A.Franzenas gimė 1952 m., gyve na Karlskronoje, dirbo meno tera pijos srityje, nuo 1983 m. – įvairio se Švedijos švietimo įstaigose. Kuria akvarelės, akrilo, grafik os, forogra fijos srityse. „Aš manipuliuoju vaiz dais“, – teigė autorius. Vernisažas ir plenero atidarymo vakaras – liepos 21 d. 16 val. P.Dom šaičio galerijoje (Liepų g. 33). Paro da veiks iki rugpjūčio 31 d.
Kūriniai: A.Franzeno „Apkabinimas“, I.Novokreščionovos „Natiurmor
tas su žaliu obuoliu“ ir R.Lūšis „Moters portretas“.
14
penktadienis, liepos 20, 2012
sportas
Legionierius: Nathanas Smithas
į Lietuvą atvyko iš Kanados.
Pratybos: „Atlanto“ klubo, besirengiančio Lietuvos futbolo A lygos čempionato kovoms, treniruotėje – gausus futbolininkų būrys.
Vytauto Petriko nuotr.
„Atlante“ – neįtikėtinos permainos Lietuvos futbolo A lygos čempionato kovoms besiruošiančiame Klaipėdos „Atlante“ – didelis sujudimas. Vyriausiuoju treneriu paskirtas prancūzas Sebastienas Roquesas, sporto direktoriaus portfelis įteiktas italui Giorgio Bissonui.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Specialistai iki sezono pabaigos žada padėti veltui. Jei pavyks išsaugoti vietą A lygoje, tuomet su jais bus sudarytos sutartys. Užsieniečiai nesiskundžia blogomis treniruočių sąlygomis, atvirkščiai, Klaipėdoje beveik viskas patinka. Komandoje daug legionierių – kroatų, prancūzų, kanadiečių ir italas. Kurie sekmadienį rungtyniaus Vilniuje su „Žalgiriu“ – neaišku, priklausys nuo to, kiek į Klaipėdą bus atsiųsta paleidžiamųjų žaidėjų raštų. Pagal lygos nuostatus rungtynėms galima registruoti aštuonis legionierius,
žaisti vienu metu gali penki. Klubo prezidentas Romualdas Jonaitis sakė, jog kol baigsis registracijos laikas, iki rugpjūčio 1 dienos, į komandą atvyks dar žaidėjų – laukiamas vienas kroatas ir trys futbolininkai iš Rusijos. Per pertrauką „Atlantas“ atsisveikino su vartininkais Giedriu Štreimikiu ir Mantu Šumskiu, juos pakeis kanadietis Maksimiras Luboricas ir Tauragės „Taure“ žaidęs Mantas Gintalas. Su komanda atsisveikino kapitonas Dmitrijus Šiškinas, Donatas Surblys, Karolis Atutis, Evaldas Užkuraitis, Deividas Kapustas, Vygantas Zubavičius, Žilvinas Kymantas.
Į ekipą grįžo Ernestas Razonas, ją dar papildė Kėdainių „Nevėžyje“ rungtyniavęs Gabrielius Zagurskas, Vilniaus „Žalgiriui“ priklausantys Markas Beneta ir Edgaras Žarskis, Estijoje žaidęs Ramūnas Macežinskas. Buvęs vyriausiasis treneris Romualdas Norkus vadovaus dublerių ekipai. S.Roqueso asistentu bus ir R.Norkui padės Mindaugas Jonelys. Naujoji klubo valdžia nusiteikusi optimistiškai –viliasi pakelti Klaipėdos komandą iš paskutiniosios vietos. Po 19 rungtynių „Atlantas“ turi 7 taškus, artimiausia – Gargždų „Banga“ turi 15 taškų.
Vadovybė: vyriausiasis treneris S.Roquesas, prezidentas R.Jonaitis ir
sporto direktorius G.Bissonas tiki, kad pavyks išsaugoti vietą A lygoje.
Kviečia golfo čempionatas
Pateko į ketvirtfinalį
Tris dienas „National Golf Resort“ golfo klube vyks šalies mėgėjų golfo pirmenybės, kuriose dalyvaus nemažas būrys pajėgių žaidėjų.
Mažvydas Laurinaitis
Vakar buvo užsiregistravę daugiau kaip 70 šios sporto šakos mėgėjų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Skandinavijos šalių. Tikimasi, kad iki varžybų pradžios dalyvių bus dar daugiau. Vienas pagrindinių pretendentų į auksą – ne kartą Lietuvos čempionu tapęs klaipėdietis Antanas Sadauskas, moterų varžybose sėkmė prognozuojama Miglei Rusteikaitei. Pirmąsias dvi dienas kovos golfo lauke prasidės 8 val. Trečiąją dieną kovą dėl nugalėtojų vardų tęs 72 geriausi golfininkai. „Klaipėdos“ inf.
Lietuviai išsikapstė iš sudėtingos situacijos ir tęs kovas Europos jaunimo krepšinio čempionate.
Favoritas: specialistai mano, kad vyrų grupėje pergalę švęs A.Sadauskas.
Nors antrąjį etapą mūsų krepšininkai baigė triuškinama pergale prieš turkus – 76:45, tačiau ar lietuviai pateks į ketvirtfinalį, buvo atsakyta vėliau vykusiose Slovėnijos ir Ispanijos komandų rungtynėse. Varžybose su turkais Lietuvos ekipa jau pirmąjį kėlinį dėl prakirsto antakio prarado vieną lyderių Dovydą Rediką. Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo visas varžybas ir neleido suabejoti savo pranašumu.
Vėl rezultatyvumu išsiskyrė Edgaras Ulanovas, pelnęs 14 taškų. 12 taškų pridėjo Rokas Giedraitis, 10 – Vytenis Čižauskas, 9 – Paulius Vaitiekūnas. Klaipėdietis Arnas Butkevičius šįkart rezultatyvumu nepasižymėjo – surinko 4 taškus. Šeimininkai slovėnai, nugalėję ispanus, ne tik išsaugojo lietuviams galimybes kovoti dėl medalių, bet ir kilstelėjo į juos antrąją vietą. Šiandien dėl patekimo į pusfinalį Lietuvos rinktinė varžysis su Graikijos bendraamžiais. Pergalės atveju lauktų kova su Serbijos ir Latvijos poros nugalėtoju. Ketvirtfinalyje dar žais: vokiečiai su ispanais ir prancūzai su slovėnais.
19
penktadienis, liepos 20, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.
Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertais ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite gailėtis. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite sulaukti komplimentų ir pagyrų. Tačiau neverta pernelyg susižavėti ir patikėti tokiu meilikavimu, jūsų laukia dar didesni darbai ir iššūkiai. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Apmąstykite savo gyvenimą, pasiekimus ir klaidas. Per daug neatviraukite, o savo nuomonę ir spėliones pasilaikykite sau, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite naujų būdų atitrūkti nuo tikrovės – realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis, bet stenkitės įgyvendinti savo svajas. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite nusiteikęs romantiškai, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Vakare ištrūkite iš namų į gamtą ar bent į parką pasivaikščioti. Šaulys (11 23–12 21). Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir gyvenime įgyta patirtimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą, atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos baigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais.
Orai
Šiandien visoje Lietuvoje numato mas lietus, oro temperatūra bus 16– 18 laipsnių šilumos. Šeštadienį ir nak tį, ir dieną vietomis laukiamas trum palaikis lietus. Temperatūra nak tį bus 11–14, dieną 17–18 laipsnių šilu mos. Sekmadienį bus šiek tiek šil čiau, lyti turėtų mažiau.
Šiandien, liepos 20 d.
+17
+17
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+16
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+17
Utena
+17
5.10 21.39 16.29
202-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 164 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +20
kokteilis Ispanų pajūryje – lukštų kalnai? Pad isk ut uot i apie sit uaciją paplūd i miuose panoro Končita, šiuo metu gy venant i Ispanijoje. „Girdėjau pasakojimų apie ispanų silp nybę gliaudyt i saulėgrąžas, tačiau kol pat i nepamačiau, tol nelabai tikėjau, – „Kokteiliui“ parašė Končita. – Paplūdimy je, kuriame lankausi, pagyvenę žmonės, apsikarstę aukso grand inėlėmis, „sėm kas“ gliaudo saujom is. Gerai nors lukš tus nemeta po kojomis, o susirenka. Jau nimas saulėgrąžas lukštena sparčiau ir didesn iais kiek iais. Jaunuol iai skir iasi nuo senjor ų ir tuo, kad lukštus varo sau po kojomis. Vaizdas kraupus. Aš visada maniau, kad pasaulyje pirmauja šios sri ties stachanoviečiai – mūsų rytiniai kai mynai, tačiau šiandien galiu drąsiai teig ti – ispanai juos lenkia.“
Londonas +19 Madridas +38 Maskva +22 Minskas +20 Niujorkas +22 Oslas +16 Paryžius +21 Pekinas +33
Praha +21 Ryga +18 Roma +31 Sidnėjus +15 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +25 Varšuva +21
Vėjas
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+17
+17
Vilnius
Marijampolė
Alvydas, Aurelijus, Česlovas, Elijas, Jeronimas, Vismantė
+18
Alytus
liepos 20-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
16
17
17
16
7
17
17
17
15
6
16
18
18
16
4
rytoj
sekmadienį
Po Minijos gatve – senovinis grindinys
1304 m. gimė italų poe tas Francesco Petrarca. 1880 m. baigėsi antroji britų invaz ija į Afganis taną. 1917 m. serbai, kroatai ir slovėnai nusprendė įkurt i sąjungą – Jugos laviją. 1919 m. įsteigtas pirma sis Liet uvos valst yb ės ordinas „Už tėvynę“ (nuo 1920 02 03 – Vyties kry žius) – iki 1928 m. vienin tel is Liet uvos valst ybi nis apdovanojimas.
1947 m. gimė meksi kieč ių gitar istas Car los Santana.
Nr. 1010
2012 07 18 AUKSO PUODAS – 21 428 759 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 679 464 Lt Auksinis skaičius 48 Papildomi skaičiai 25 45 6 tarp jų auksinis sk. 21 428 759 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 893 154 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 345 407 Lt (0 priz.)
Gyvenimas: pajūryje galima pa
matyti to, ko kitur nepamatysi.
Baltijos pajūryje Vaikinas flirtuoja su mergina: – Eime pas mane, parodysiu tau fokusą. – Gerai, bet, jei ką, tą fok us ą pat s ir auklėsi.
Neliks celiulito
Radybos: E.Abromavičius, tyrinėdamas senųjų Smeltės kapinių ribas
Minijos gatvėje, aptiko akmeninį grindinį.
Rekonstruojant Minijos gatvę, aptiktos ne tik didžiulės visų pamirštos Smeltės ka pinės, bet ir akmeninis grindinys. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Linksmieji tirščiai Žmona, būdama su meiluž iu, išg irdo net ikėtai dur is rak inant į vyrą. Mote ris greitai pastatė meiluž į į kampą, apibarstė talk u. Grįžęs vyras žiūr i į kampą: – O kas čia? – Čia nauja statula, mačiau pas mūsų kaimynę tok ią – man patiko. Po aistringos nakties vyras ryte nuėjo į virtuvę užkaisti arbatos. Vieną puo del į atnešė prie statulos ir sako: – Imk, aš pas kaimynę dvi dienas sto vėjau, niekas net vandens nedavė. Česka (397 719; šiandien po darbo eisiu prie jūros – pasideginti)
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Žvalgydami Minijos gatvėje esan čių senųjų Smeltės kapinių ribas, archeologai atrado ir seną akme ninį grindinį. Patikrinę metalo detektoriumi, pamestų metalinių daiktų jame nerado. „Kartais tokiose vietose pasi taiko įkritusių monetų, bet ta me ruože, kurį patikrinome, rado me tik žalvarinį šaukštą su sunkiai įskaitomais vokiškais įrašais, grei čiausiai tai – XX amžiaus pradžios įnagis“, – pasakojo archeologas Egidijus Abromavičius. Spėjama, kad grindinys šalia senųjų Smeltės
kapinių yra buvusios gatvės ar ta ko dalis. Akmenys sukloti daugiau nei metro gylyje. Manoma, kad jie buvo užpilti gruntu naikinant se nąją gatvę. Šiuo metu, saugojantis vagišių, grindinys užkastas. Esą dabar ma dinga vogti senus akmenis ir kloti juos privačiuose kiemuose. „Tie akmenys užkasti, nes buvo atvejis Kretingoje, kai iš po nak ties senojo grindinio Vilniaus gat vėje neberadome. Kažkas jau buvo akmenis išsilupęs ir išsivežęs“, – prisiminė E.Abromavičius. Minijos gatvės grindinys pakan kamai giliai, esą, jei kas sugalvos išsikasti, bus iš karto pastebėtas.
1969 m. JAV astronautas Neil Armstrong tapo pir muoju žmogumi, išsilai pinusiu Mėnulyje. 1974 m. Turkija okupavo šiaurinę Kipro salos dalį. 1976 m. po 11 mėnesių skryd žio JAV kosm in is aparatas „Viking I“ nusi leido Marse. 1993 m. Liet uvoje nu traukta talonų apyvarta. 1994 m. Bosnijos serbai atmetė taikos planą, ku riuo buvo siūloma už baigti 27 mėnesius trun kantį karą regione.
VIKINGŲ LOTO
03 07 12 20 26 39
„Kokteilis“, kur iam pritar ia šimtatūks tant inė moter ų arm ija, tęsia kovą su cel iul itu. Vieni kovos būdų – sportas ir judėjimas. Pav yzd žiui, pasivaikščiojimai, šok iai, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar rie dučiais gerina limfinę ir venų mikrocir kul iaciją. Jei aktyvesn iam sportui ne pakanka laiko, tai bent jau kuo dažniau įtempkite šlaunų ir sėdmenų raumenis, tai galima daryti kad ir vairuojant ar ap siperkant parduotuvėje. Tai puikus bū das raumenims išjudinti. O sportuojant sporto klubuose su celiulitu kovoti pa deda anticeliulitinė aerobika.
Vardai
5 skaičiai 5 487 Lt (10 priz.) 4 skaičius 120 Lt (605 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (9515 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (11998 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. Prognozė: Aukso puode – 23 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt