TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės liepos 19 d., 2012 m. Nr. 167 (1366) Antrojo būsto užsienyje besidai rančių tautiečių žvilgsniai po krizės toli nekrypsta. Ekonomika 7p.
diena.lt
K.Kemzūra paskelbė, kurie dvylika krepšininkų važiuos į Londono olimpines žaidynes. Sportas 11p.
Damaską pasiekę ir ministrą nužudę sukilėliai jau regi Sirijos režimo pabaigą. Pasaulis 12p.
Grobuonis šiepia dantis
1,30 Lt
Mano žinia admirolui buvo ta pati – kartu į Afganistaną atėjome, kartu išeisime. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
6p.
Miestas
2p.
Ginčų objektas – mokykla Savivaldybės taryba nutarė svars tyt i, ar atiduot i suaugus iųjų gim nazij os patalpas Vilniaus gimnas tikos mokyklai. Gimnazij os bend ruomenė pakraupusi: į patalpų re montą investavę savo lėšų mokiniai gali būti išvyti į beveik apleistą mo kyklą. Opozicijos politikai čia įžvel gia interesų konfliktų.
Miestas Spaudimas: šį strategiškai vertingą „MG Baltic“ priklausiusį sklypą Vilniaus pakraštyje už neįvykdomus kreditorinius įsipareigojimus perėmė
Ūkio bankas. D.Mockus jam įprastais metodais siekia šį turtą susigrąžinti.
Skandalingose privatizavimų istorijose linksniuotas koncernas „MG Baltic“ ir jo sa vininkas Darius Mockus vėl griežia dantimis. Jis lieja pagiežą ant Ūkio banko, pasitelkdamas šantažą, spaudimą ir grasinimus.
Augustas Adomonis Lydi mįslingos mirtys
„MG Balt ic“ sav in inko D.Moc kaus aplinkoje jau daugybę metų fiksuojami keisti nelaimingi atsi tikimai. Dauguma jų – buvo fata liški. Daugiau nei prieš dešimt metį savo bute paslaptingai mirė
Gedimino Bartuškos nuotr.
versl in inkas, fil osofo Rom ual do Grigo sūnus Arvydas Grigas, kur į laik ą vad intas tuom et al koh ol iu intensyv iai prek iavusio D.Mockaus suk urtos imp er i jos smegen im is ir idėj ų trest u. A.Grigas atsikėlęs nuėjo į vonią praustis ir staiga krito negyvas.
4
3p.
Teisės į patalpas nori visi
2
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
miestas Kelionė baigėsi duobėje Vakar Vilniuje į griovį statybvietėje įvažiavo ir apsivertė lengvasis automobilis. Per ava riją nukentėjo mašinos vairuotojas. Eismo nelaimė įvyko Savanorių prospekte. Auto mobilis „Mazda“ nukrito ant požeminių ko munikacijų ir apsivertė ant stogo. 38 metų automobilio vairuotojui J.K. nustatyta po litrauma, jis gydomas ligoninėje. Po pietų paaiškėjo, kad automobilis jau ištrauktas. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Perims paviljoną
Savivaldybės taryba nutarė svarstyti, ar atiduoti suaugusių jų gimnazijos patal pas gimnastikos mo kyklai. Bendruome nė pakraupusi: į pa talpų remontą inves tavę ir savų lėšų, mo kiniai gali būti išvyti.
Rūta Grigolytė Vilniaus miesto tarybai dar kartą svarstant dėl Pilies gatvėje esan čių suvenyrų prekybos paviljo nų perdavimo savivaldybės įmo nei, prie savivaldybės vėl piketa vo prekybininkai.
Skaičius: „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje mokosi apie 470 asmenų.
Tiesa, piketas nepadėjo – mies to taryba dėl siūlymo pritarė. Sprendimas įsigalios spalio 1 d. Vieno iš paviljonų prekybi ninkai piketuodami prašė mies to valdžios neatimti darbo vie tų. Paviljonas Pilies gatvėje ties Konstantino Sirvydo skveru pen
keriems metams ne konkurso bū du bus išnuomotas savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“. Paviljoną įmonė žada naudoti kaip riedžių nuomos punktą, taip pat turėtų teisę jį pernuomoti. Savivaldybės Ekonomikos ir in vesticijų departamento direkto riaus Vytauto Griniaus teigimu, paviljonas yra savivaldybės tur tas, o prekybininkai esą tik ga dina gatvės vaizdą: „Išgręžinėjo paviljonus, apkabinėjo, prekiau ja sovietine atributika.“ Taryboje tikinta, kad jiems bus ieškoma alternatyvių prekybos vietų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Susikibo dėl mokyklos Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Įžvelgia interesus
Vilniaus miesto savivaldybės tary boje vakar svarstyta, ar savivaldy bei nuosavybės teise priklausantį turtą perimti iš Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos ir perduoti Vilniaus gimnastikos mokyklai. Abi įstaigos dabar yra viename pastate Kauno gatvėje. Dar prieš vakarykš tį posėdį į „Vilniaus dieną“ kreipė si dėl šių planų susirūpinęs tarybos narys Povilas Tamošauskas. Anot jo, šį projektą „labai stumia savi valdybės Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius Vytautas Grinius“, Lietuvos sportinės gim nastikos federacijos prezidentas. Vietų gerokai per mažai
„Židinio“ gimnazija pastate turi 2844 kv. m, gimnastikos mokykla
– 1414 kv. m. Gimnazijos patalpas norima atiduoti gimnastikos mo kyklai, o mokinius perkelti į „Var po“ suaugusiųjų vidurinę mokyklą, kurioje gali tilpti iki 400 mokinių, joje dabar mokosi jau 350 vaikų. O „Židinio“ gimnazijoje mokosi 470 vaikų. Be to, joje mokosi neįgalie ji“, – situaciją detalizavo P.Tamo šauskas. Tarybos nario teigimu, gimnas tikos mokykla rašte skundžiasi, kad trūksta persirengimo kamba rių, tualetų, vietos aerobikai. „Gimnazijos pastato renova cijai skirtas 1 mln. litų ES struk tūrinių fondų lėšų, apie 0,5 mln. suaukojo mokinių šeimos. Tai vie nintelė suaugusiųjų mokykla Vil niuje, turinti higienos normas ati tinkančias patalpas, gerai įrengta. Dabar norima mokinius perkel ti į nerenovuotą „Varpo“ mokyk lą. Mokyklos bendruomenė buvo
susirinkusi ir kategoriškai pasisa kė prieš šį perkėlimą“, – kad pro jektas „kvepia korupcija“, aiškino P.Tamošauskas. Atsakymai neišsamūs
Pasiūlymą pristatęs V.Grinius sa kė, kad turimos patalpos naudo jamos tik sportinei gimnastikai, o kitoms trims gimnastikos rūšims – meninei gimnastikai, aerobikai, akrobatikai – nuomojamos kitos patalpos Vilniuje. Perkelti viską į vieną pastatą esą būtų ekonomiškai efektyvu. „Kodėl norima perkelti į „Var po“ mokyklą? Dėl to, kad tam pri tarė Švietimo komitetas. Ar aš esu Lietuvos sportinės gimnastikos fe deracijos prezidentas? Taip, esu, – išsamesnių atsakymų į tarybos na rių klausimus nepateikė V.Grinius. – Projektą planuojama baigti šių metų rudenį.“
Piketas: Pilies gatvės prekybininkai bijo likti be darbo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paminklą atidavė miesto žinion Vyriausybė vakar posėdyje pri tarė Kultūros ministerijos pasiū lymui Vilniaus miesto savival dybei perduoti prieš metus pa statytą paminklą mirusiam pre zidentui Algirdui Mykolui Bra zauskui.
Šis paminklas yra Antakalnio ka pinėse, kur palaidotas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietu vos prezidentas. Pasak Kultūros ministerijos, savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas jai skiria savivaldybė. Kadangi Antakalnio kapinės yra Vilniaus miesto savivaldybės žinioje, jai ir bus perduotas ant kapinis paminklas. Iki šiol paminklą patikėjimo teise valdo Kultūros ministeri ja, nes būtent ji organizavo jo su kūrimą ir statybą. 128 tūkst. litų vertės paminklą A.M.Brazaus kui pernai pavasarį pastatė Ta do Balčiūno architektūros biuras – jis laimėjo Kultūros ministe rijos skelbtą konkursą. Pamink las A.M.Brazauskui Antakalnio kapinėse prie jo kapo atideng tas pernai birželio 26-ąją, mi
nint pirmąsias prezidento mir ties metines. Ant A.M.Brazausko kapo bu vo pastatyta granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva. Paminklą kūrė archiktektai T.Balčiūnas, Kristi na Balčiūnaitė ir skulptorius Kęs tutis Balčiūnas. Lėšas paminklui statyti skyrė Vyriausybė. Šis paminklas sulau kė prieštaringų vertinimų – per nai rudenį A.M.Brazausko bend ražygiai buvo pareiškę norą, kad jis būtų pakeistas kitu, nes da bartinė skulptūra esą nepanaši į velionį prezidentą. O paminklo autorius K.Balčiūnas teigė pada ręs viską, ką per tokį trumpą lai ką galėjęs. Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos prezidentas A.M.Bra zauskas po sunkios ligos mirė 2010-ųjų birželio 26 d. Vilniu je. Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993–1998 m., o 2001– 2006 m. dirbo Vyriausybės va dovu. Per Lietuvos tautinį iš sivad av im ą, 1988–1990 m., A.M.Brazauskas vadovavo Lie tuvos komunistų partijai. VD, BNS inf.
3
KetvirtADIENIS, liepos 19, 2012
miestas
Atvykai dirbti – susimokėk Santariškių klinikų vadovybė svars to galimybę apmo kestinti savo dar buotojų automobi lių stovėjimą. Tiesa, tikinama, kad pini gai bus renkami ne siekiant pasipelnyti, o naujai diegiamai sistemai palaikyti.
Art imiausiu metu turėtų būti baig ta kurt i Viešosios ir privačiosios partnerystės studija. Santariškių medicinos įstaigų aso ciacijos administratorius Aurimas Jaskonis, vadovaujant is šiam pro jekt ui, dienraščiui yra teigęs, kad kitų metų prad žioje turėtų atsiras ti privatus investuotojas, padėsian tis išspręsti automobilių stovėjimo aikštelės problemą. „Optimistinis variantas leidž ia ma nyt i, kad 2013 m. prad žioje atsiras privat us invest uotojas, kur is im sis daug iaaukštės stovėjimo aikš telės statybos darbų“, – dėstė A.Jas konis.
Pokyčiai: šiuo metu aikštelę saugo pasamdytos saugos tarnybos darbuotojas, ateityje vietoj jo turėtų at
sirasti elektroniniai vartai.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Negali išvaryti džipo
Jau nuo rudens turėtų būti apmokes tintos aikštelės, kuriomis naudoda vosi klinikų darbuotojai. Kiekvienas medikas ar personalo darbuotojas, parašęs prašymą, už tam tikrą fik suotą mokestį galės įsigyti elektro ninį leidimą ir pasinaudodamas juo pro specialų kelio užtvarą su sumon tuota elektronine nuskaitymo siste ma galės patekti į aikštelę. Pasak Vilniaus universiteto San tariškių klinikų direktoriaus pa vaduotojo infrastruktūrai Vaclovo Jurkuvėno, naujoji sistema šiuo me tu bandoma, o patys darbai turėtų prasidėti pasibaigus atostogoms. „Automobilių statymo tvarka nei dabar, nei ateityje nesikeičia lanky tojams ir neįgaliesiems. Darbuoto jams pokyčių bus, bet greičiausiai po atostogų. Iki šiol visos vietos jiems buvo nemokamos, reikė jo tik susimokėti už pultelius“, – dėstė V.Jurkuvėnas. Naudojantis šiuo metu galiojan čia tvarka ligoninės automobilių statymo aikštelėje pasitaikydavo ir
Rengia galimybių studiją
piktnaudžiavimo atvejų. Anot pašnekovo, būdavo, kad pasinaudoję vienu pulteliu į aikštelę įvažiuo davo keli automobiliai. „Turi būti aiški tvarka. Aš jau dešimt metų dirbu šioje vietoje ir noriu ją palikti sutvarkęs aikštelę. Sistema aiškiai fiksuos, ir su vie na kortele įvažiuoti du automobi liai negalės. Kita problema – štai po mano langais jau kelintą dieną mediko vietoje stovi paciento dži pas, kurio niekaip negaliu išprašy ti. Sako, būsiu čia, kol sirgsiu, ir net policija ratų neblokuoja. Ir šis at vejis toli gražu ne vienintelis“, – skėsčiojo rankomis pašnekovas. Katastrofiškai trūksta vietų
V.Jurkuvėnas įsitikinęs, kad trūks tant vietų įvesti mokesčius tiesiog būtina. Ypač prie tokių svarbių vietų kaip gydymo įstaigos. Anot mediko, kasdien visame Santariš kių miestelyje į darbą atvyksta apie 5 tūkst. darbuotojų, prie jų priside da dar 600–700 studentų. „O kur dar lankytojai? Pusė mi lijono, ne mažiau, per metus. Vietų čia trūksta kaip ir visame mieste. Ir dabar įsivaizduokite – jūs esate
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
chirurgas, gyvenate užmiestyje, o atvažiavęs nerandate vietos, pus valandį zyliojate, kol pagaliau kur nors pakrūmėje numetate savo mašiną ir tada susinervinęs eina te tiesiai į operacinę. Argi tai nor malu? Tiems, kurie nedirba šitoje ligoninėje, viskas atrodo papras ta, tačiau kai mašinos statymo problema gali grėsti sėkmingai operacijai, tai jau nenormalu“, – pabrėžė pašnekovas.
Vaclovas Jurkuvėnas:
Turi būti aiški tvar ka. Aš jau dešimt me tų dirbu šioje vietoje ir noriu ją palikti su tvarkęs aikštelę. Žada mažesnius mokesčius
Kol kas neaišku, nei kiek kainuos stovėjimas, nei ar tarifai bus skir tingi, pavyzdžiui, skirtingus dar bus dirbančiam personalui. Ta čiau aišku, kad stovėjimas kainuos kur kas mažiau, nei šalia esančiose
Vilniaus savivaldybei priklausan čiose aikštelėse. Šiose mokami 2 li tai už valandą. „Kol kas viskas tik svarstoma, ieškoma geriausio būdo. Juk sie kiame apmokestinti ne stovėjimą, o paslaugą, tai yra rinkti pinigus pačiai sistemai išlaikyti, kortelėms administruoti. Ir galiu patikinti, kad čia bus kur kas pigiau, nei gre timose savivaldybės aikštelėse“, – teigė V.Jurkuvėnas. Tiesa, šiuo metu prie įvažiavi mo į Santariškių klinikų aikštelę sėdi budintis darbuotojas, kuriam taip pat mokamas atlyginimas. Ta čiau, pasak V.Jurkuvėno, šis žmo gus atlieka ir kitus darbus, tad jam mokami pinigai yra iš visai ligo ninės apsaugos sistemai skiriamo biudžeto. „Ligoninės apsaugai yra pasam dyta įmonė, ir tai įmonei mokama suma už visą jos darbą. Negalima būtų išskirti to konkretaus budėto jo, nes šiandien jis sėdi aikštelėje, o rytoj jis jau dirba ligoninės apsau goje. Kai bus įdiegta nauja sistema, žmogaus nebereikės ir bus aišku, kiek, kam ir už ką skiriama pinigų“, – pabrėžė pašnekovas.
Pirmuoju statybų etapu planuoja ma suk urt i apie 1 tūkst. stovėjimo vietų. Dar 1250 turėtų atsirasti kiek vėliau. Naujai planuojamose stovė jimo aikštelėse bus įdiegta ir infor mac inė išman iojo valdymo sis tema, leisiant i lank ytojui nek laidž ioti tarp daugybės aikštelių ieš kant stovėjimo vietos. „Dabar vietos žmog ui kartais ten ka ieškoti ir pusvalandį. O jeigu jis skuba? Naujoji sistema parodys, kur yra laisvų vietų. Be to, nau jų aikštel ių atsirad imas nereišk ia, kad bus pamirštos senos. Jau esa ma infrastr uktūra taip pat įsil ies į bendrą stovėjimo Santarišk ių me dicinos miestelyje sistemą“, – kalbė jo A.Jaskonis.
Remiasi tarptautine patirtimi
Pasak V.Jurkuvėno, Santariškių klinikose planuojama tvarka ne nukrito iš dangaus. Panaši siste ma veikia ir kitų Lietuvos miestų bei valstybių kaimynių ligoninė se. Pavyzdžiui, Latvijos sostinėje Rygoje stovėti prie centrinės ligo ninės kainuoja 5 latus (apie 25 litus) už valandą. „Ir ką gi? Gražu pažiūrėti. Aikš telė ten – pustuštė. Žmonės va žiuoja ir stato automobilį tik tuo met, kai tai tikrai būtina. Nes dabar neretai važiuojama, kai kelionė pėsčiomis vos 3 minutes tetrunka. Ir kitų Lietuvos miestų patirtį ga lime pasiskolinti. Kaune, kiek ži nau, aikštelės mokamos“, – kalbė jo V.Jurkuvėnas.
Vienos patalpos – trys tiesos Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Patalpos Stiklių gatvėje – išties svarus turtas, kurio lengvai pa leisti niekas nenorėtų. Dėl jų jau ne vienus metus nesutaria trys šalys. Miesto valdžia vakar nesu tiko patalpų nuomininko atleisti nuo mokesčių.
Vilniaus miesto savivaldybės ta rybos posėdyje vakar nuspręsta bendrovės „Sanmarko“ ir versli ninko Adolfo Žadeikio neatleis ti nuo patalpų Stiklių g. 5 nuomos mokesčio. Taip pat nepatenkintas prašymas nuomos sutartį pratęsti iki 2018 m. rugsėjo. „Jeigu verslininkas žada inves tuoti į tas patalpas, kaip galima ne pritarti, kad sutartis būtų pratęsta? Likus metams iki sutarties galioji mo, dėl ko jis gali norėti investuo
ti?“ – prieš balsavimą sakė Vil niaus meras Artūras Zuokas. Atleidimui nuo nuomos mokes čio priešinasi, kaip įvardija A.Ža deikis, ir „patalpas užėmęs“ buvęs Seimo narys Eduardas Šablinskas. „Negalima tokių pinigų iš mies to atimti. Per tą laikotarpį, kuris buvo, ir tą, kurį norima numatyti į ateitį, nesumokama didelės su mos nuomos mokesčio“, – mano E.Šablinskas. Buvęs parlamenta ras patalpas perėmė 1990-aisiais, dabar nuosavybės teisių klausimas sprendžiamas teismuose. „Savivaldybė su juo pati bylinė jasi, tas pastatas yra probleminis, įsikėlusios, rodos, keturios šei mos, net nesudariusios sutarčių“, – sakė A.Žadeikis. Pats E.Šablins kas tikina, kad tos patalpos, kur yra įsikūręs jis ir kitos šeimos, neturi nieko bendra su A.Žadeikiui nuo mojamomis patalpomis: gyvena
ma antrame aukšte, o nuomoja mos patalpos yra pirmame. Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų depar tamento direktorius Vytautas Gri nius „Vilniaus dienai“ sakė, kad atleidimas nuo nuomos mokesčio vyksta pagal įprastą praktiką: įmo nę ketinama laikinai atleisti nuo mokesčio, nes ji investuos savo lė šas į remontą ir negalės pagal pa skirtį naudoti patalpų. „Įmonė iš sinuomojo patalpas konkurso būdu ir nuo nuomos pradžios tvarkė do kumentus, gavo reikiamus leidi mus remontuoti patalpas ir pritai kyti jas veiklai“, – teigė V.Grinius. Pats verslininkas aiškino, jog negali įeiti į patalpas, kad jas su sitvarkytų ir galėtų pradėti veiklą, nes E.Šablinskas esą jas yra užra kinęs ir neįleidžia. O E.Šablinskas pasakoja ir rodo, kad A.Žadeikis esą nuolat atvyksta į patalpas Stik
Nenaudingos: kol trys šalys nesutaria, patalpos prestižinėje senamies
čio gatvėje stovi nenaudojamos.
lių gatvėje, atveža ir sandėliuoja ten savo daiktus. „Matyt, dėl savų sum et imų jiems naudinga tempti laiką. Pa talpos iš esmės visai suremon
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
tuotos, bet norima susitarti dėl nuomos nemokėjimo į ateitį“, – aiškinamąjį tarybos raštą, kuriame įrašyta data iki 2013-ųjų rugsėjo, rodė E.Šablinskas.
4
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
lietuva
Grobuonis šiepia dantis Jo kraujyje rasta nuodin 1 go etilenglikolio. Tačiau taip ir neišsiaiškinta, kas nunuo
dijo vieną iš alkoholiu prekiaujan čios bendrovės „Mineraliniai van denys“ savininkų. Pasklido gandai, kad A.Grigo turėtų akcijų doku mentai paslaptingai dingo. Visų žvilgsniai nukrypo į A.Grigo vers lo partnerius. Baudžiamoji byla baigėsi šnipš tu, nors tiriant šią kraupią mįslin gą istoriją net buvo ekshumuo ti A.Grigo palaikai, o jų ekspertizė buvo daroma ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje. Ekspertų išvada: mir tis – nesmurtinė. Tiesa, išaiškėjo keistų aplin kybių: žiniasklaida paskelbė, kad ekspertizei talkinusi laborantė, ra dusi kraujyje ne tai, ko reikia, bu vo atleista iš darbo, jai buvo iškel ta byla. Būtent laborantės teismo po sėdyje ir paaiškėjo pritrenkiamas dalykas: kad prokuratūra eksper tizei į Ukrainą nusiuntė visiškai ne įtartinomis aplinkybėmis mirusio verslininko A.Grigo, o gyvo žmo gaus – kalbama, kad A.Grigo tėvo, kraujo mėginį. Kodėl? Kad Ukrai nos ekspertai nerastų ko nors, ko neturėtų rasti? Istorijos tąsa – byla teismo ne pasiekė.
tų buvę reikalinga bylai, taip ir nerado. Į viešumą prasiskverbė užuominų, kad krata buvo atlie kama tik dėl „MG Baltic“ intere sų – esą A.Gureckis galėjo saugoti koncernui pavojingų dokumentų. 2006 m. nusišovė dar vienas bu vęs D.Mockaus verslo partneris, firmos „Status“ savininkas Vladas Bieliauskas. Kokia bus kita auka?
Nusižudžiusių ar itin keistomis aplinkybėmis mirusių D.Mockaus verslo partnerių kruvinąjį sąrašą tęsia ir keistos moterų mirtys. 2005 m. koncerno „MG Bal tic“ valdomos alkoholio gamy bos bendrovės „Stumbras“ val dybą papildė Darius Žakaitis. Jo tėvo pirmoji žmona nusišovė, o D.Žakaičio žmona neaiškiomis ap linkybėmis nukrito nuo laiptų Bel gijoje ir užsimušė.
Nusižudžiusių ar itin keistomis ap linkybėmis mirusių D.Mockaus verslo partnerių kruviną jį sąrašą tęsia ir keis tos moterų mirtys.
Dvi savižudybės
Teismo nepasiekė ir kita Lietu vą sukrėtusi byla, kurioje minima D.Mockaus kompanija: ikiteisminis tyrimas, kuris privedė iki savižu dybės verslininką Antaną Gureckį. Jis, kaip ir A.Grigas, su gyvenimu atsisveikino savo namuose. A.Gu reckis nukreipė į save pistoletą. Savo priešmirtiniame raštelyje buvęs D.Mockaus verslo partne ris, bendrovės „Mitnija“ bend raturtis A.Gureckis parašė, kad iš šio pasaulio pasitraukia būtent dėl D.Mockaus kompanijos ir ki šeninių prokurorų psichologinio teroro. Kaunietis verslininkas A.Gurec kis buvo spaudžiamas iš visų pu sių. Tiek per baudžiamąsias, tiek per civilines bylas. Teisme prieš A.Gureckį buvo pateiktas didžiulis, net 77 mln. litų, civilinis ieškinys – neva dėl vadovaujant bendro vei padarytos žalos. Kai prokuro rai atvyko į A.Gureckio namus da ryti kratos, verslininkas pasiėmė šaunamąjį ginklą ir nusišovė. Per kratą pareigūnai nieko, kas bū
Ar šis tragiškas sąrašas ilgės? Kas bus kitas paslaptingai „savaime“ miręs žmogus? Išgelbėjo nuo bankroto
2007 m. „MG Baltic“ Vilniaus ne kilnojamojo turto ir plėtros centro vardu gavo 46 mln. litų kreditą. Jį padėjo gauti tuometis Ūkio banko stebėtojų tarybos pirmininkas Liu tauras Varanavičius. Tas pats L.Va ranavičius, kuris, būdamas Lietu vos futbolo federacijos prezidentu, mūsų šalyje visiškai nustekeno šią sporto šaką, pavertė ją lažybų vers lo priedėliu. Už šį gautą kreditą „MG Baltic“ užstatė vieną iš savo turimų skly pų – 12 ha žemės plotą šiaurės rytų Vilniaus dalyje, tuojau už Perkūn kiemio rajono. Tai vertingas sklypas, nes per jį planuojama tiesti sostinės vakari nį aplinkkelį. Iš Ūkio banko gautas kreditas faktiškai išgelbėjo „MG Baltic“ nuo bankroto, ant kurio slenksčio
šis koncernas buvo atsidūręs prieš kelerius metus.
jektus. Vadinasi, to sklypo vertė neabejotinai išaugs, kai kelias bus nutiestas“, – kalbėjo ekspertas.
Perėmė sklypą
Tolesnė įvykių eiga parodė, kad ne sąžiningas verslininkas pasinaudo damas banku panūdo išspręsti ne tik einamąsias problemas. Milijo ninis kreditas... buvo pamirštas. 2010-aisiais Vilniaus nekilnoja mojo turto ir plėtros centrui pra dėta bankroto procedūra. Galima įtarti, kad šis bankrotas – dirbti nis. Juo bandoma pridengti „MG Baltic“ nemokumą, nesugebėjimą susidoroti su savo kreditoriniais įsipareigojimais. D.Mockus tikėjosi po Vilniaus nekilnojamojo turto ir plėtros centro bankroto tiesiog nurašyti savo vardu paimtas paskolas ir taip pasisavinti ne vieną milijoną. Per pastaruosius kelerius metus paskolos gavėjai nesugebėjo sumo kėti nei 5 mln. litų palūkanų, nei 2 mln. litų delspinigių. Už tai Ūkio bankas savo dispo zicijon perėmė užstatytą žemės sklypą.
Ėmėsi grasinimų
Supratęs, kad pasipelnymo planas greičiausiai nebeišdegė, D.Moc kus ėmėsi neregėtos atakos prieš jį neva nuskriaudusį Ūkio ban ką. Šio banko darbuotojai susidū rė su šantažu ir spaudimu, o ban ko savininkai netgi sulaukė paties „MG Baltic“ prezidento grasinimų. D.Mockui priklausančiose žiniask
laidos priemonėse gausu insinua cijų apie Ūkio banką ir jo akcinin ką Vladimirą Romanovą. Pastarasis pareiškė neketinąs pasiduoti kon cerno „MG Baltic“ spaudimui ir šantažui. V.Romanovas pabrėžė, kad kon cerno „MG Baltic“ vadovai visiškai be reikalo įsivaizduoja esantys Lie tuvos karaliais. „Nemanau, kad tai, kas pavyks ta su valstybės nuosavybe, jiems pavyks su privačiu turtu“, – tarė V.Romanovas.
Diskusijų laikas baigėsi
Bus tiesiamas kelias
Kol kas žole, krūmais ir medžiais apaugęs kalvotas sklypas Vilniaus pakraštyje nėra labai patrauklus ar vertingas. Tačiau jau 2013 m. turė tų būti pradėta tiesti Vilniaus va karinio aplinkkelio trečioji, pasku tinė, dalis – nuo Ozo iki Ukmergės gatvių. Šiuo metu įgyvendinamas Vakarinio aplinkkelio projekto ant rasis etapas – nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvių. Trečiojo etapo darbai dar pro jektuojami, bet jau aišku, kad ke lias bus tiesiamas ir per „MG Bal tic“ priklausiusį sklypą, kurį už nevykdomus kreditorinius įsipa reigojimus perėmė Ūkio bankas. Akivaizdu, kad šį žemės plo tą „MG Baltic“ tikėjosi labai pel ningai parduoti arba pats užstaty ti komercinės paskirties objektais, kai kelias bus nutiestas. Nekilnojamojo turto ekspertas Žiuljanas Galeckas patvirtino, kad sklypas, per kurį bus tiesiamas svar bus kelias, turi ypatingos vertės. „Tačiau ne ta sklypo dalis, per kurią bus tiesiamas pats kelias, o greta esantys plotai. Svarbus ke lias neabejotinai prideda komer cinės vertės plotams, esantiems šalia nutiesto kelio. Juose galima statyti degalines, kavines, įvairius kitokius komercinės paskirties ob
Vladimiras Romanovas Ūkio banko akcininkas
P
ersk aič iau žin iaskl aidoj e Dariaus Mockaus komenta rą. Sut ink u, kad trečiad ien į spaudoje pasirod žiusiame mano komentare galbūt daug kas nėra tikslu, bet galvoju, kad lavonų skaičius gal i būt i ne mažesnis kaip keturi. Jei jūs uždirbote 6 mln. litų pelno, tai sumokėkite nors palūkanas, o 1 mln. delspinigių bankas galbūt jums at leis. Svarstyti ar diskutuoti su manimi jū sų laikas jau praėjo. Grąžinkite skolą ir niekam neįdomios jūsų diskusijos. Suprantama, po tokių jūsų santykių su Ūkio banku, kuriam negrąžinote skolos ir per trejus metus nesumokė jote nė lito palūkanų, abejoju, ar nors
vienas bankas norės turėti reikalų su tokiu „sąžiningu“ klientu. Kad jūs nesikreipėte į teismą, mes in formuoti, nes už jus, ko gero, tai pada rys prokuratūra su K.Betingiu prieša kyje arba Mokesčių inspekcija. Apie tai mes esame informuoti nuo tada, kada jūs norėjote pasirašyti sutartį su Ūkio banko kliente Violeta Gureckiene, iš kurios nepavyko „išmušti“ 67 mln. litų ir kuriai sakėte, kad jūs mums neįdo mi, mums aktualu atkeršyti Ūkio ban kui. Kai jūs atėjote pas mane į kabine tą, prašydamas išduoti V.Gureckienės sąskaitos Ūkio banke, aš supratau, kad prasilenkėte su protu. Jūsų kompanijos nuotraukų galerijo je dar trūksta vieno veikėjo – Liutau ro Varanavičiaus, tada neaišku, var gu, ar užteks vienos paros palatoje. Teisingai pasakėte: laikas parodys ir žmonės viską supras.
Sutapimai: D.Mockaus (iš kairės) bendrovės „MG Baltic“ viceprezidentų R.Kurlianskio, R.Vingilio, A.Listavičiaus ir valdybos nario R.Raulynaičio veidai ir pavardės šmėkščioja itin mįs
lingose istorijose.
„MG Baltic“ interneto svetainės nuotr.
5
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
lietuva
KalÂbant su BalÂtaÂruÂsiÂja neÂreiÂkia ulÂtiÂmaÂtuÂmĹł EuÂroÂpa tuÂri rasÂti bĹŤÂdĹł su BalÂtaÂruÂsiÂja kalÂbÄ—Âti ne ulÂtiÂmaÂtuÂmĹł ir ne sanÂkciÂjĹł kalÂba. Tai teiÂgia nauÂjaÂsis LieÂtuÂvos amÂbaÂsaÂdoÂrius MinsÂke LiÂnas LinÂkeÂviÂÄ?ius. – ÄŽ BalÂtaÂruÂsiÂjÄ… vyksÂtaÂte toÂkiu meÂtu, kai dviÂĹĄaÂliai sanÂtyÂkiai ta pÄ™ kiek ÄŻtempÂti, ypaÄ? po praÂne ťiÂmo apie BalÂtaÂruÂsiÂjoÂje suÂlaiÂky tus esÄ… LieÂtuÂvai ĹĄniÂpiÂnÄ—ÂjuÂsius ĹžvalÂgyÂbiÂninÂkus. Kaip verÂtiÂnaÂte ĹĄÄŻ foÂnÄ… ir apÂskriÂtai dviÂĹĄaÂliĹł san tyÂkiĹł bĹŤkÂlÄ™? – PirÂmiauÂsia verÂtiÂnu, kad ĹĄi ĹĄaÂlis yra mĹŤÂsĹł kaiÂmyÂnÄ—, ir laÂbai svarÂbi kaiÂmyÂnÄ—. Be abeÂjo, kaiÂmyÂnai suin teÂreÂsuoÂti, kad bĹŤÂtĹł diaÂloÂgas, bend raÂdarÂbiaÂviÂmas, bĹŤÂtĹł kuo maÂĹžiau konfÂlikÂtĹł, ÄŻtamÂpos, kaip jĹŤs saÂkoÂte. ToÂkÄŻ maÂtau saÂvo tiksÂlÄ…. SkirÂtuÂmĹł, ÄŻtamÂpos bĹŤÂta praeiÂtyÂje, maÂtyt, to neiĹĄÂvengÂsiÂme ir ateiÂtyÂje, bet mĹŤÂsĹł tiksÂlas – kad jĹł bĹŤÂtĹł kuo maÂĹžiau. – ÄŽteikÂdaÂma jums skiÂriaÂmuo sius raĹĄÂtus PreÂziÂdenÂtÄ— saÂkÄ—, kad LieÂtuÂva suinÂteÂreÂsuoÂta ES ir BalÂtaÂruÂsiÂjos diaÂloÂgo atÂnauÂjiÂni mu. KoÂkios perÂspekÂtyÂvos ir ko kios sÄ…ÂlyÂgos, kad tai ÄŻvykÂtĹł? – VÄ—lÂgi, BalÂtaÂruÂsiÂja yra svarÂbi eko noÂmiÂnÄ— parÂtneÂrÄ—. LieÂtuÂvos eksÂporÂto ÄŻ BalÂtaÂruÂsiÂjÄ… poÂĹžiĹŤÂriu ji yra sepÂtin toÂje vieÂtoÂje, paÂgal imÂporÂtÄ… – de ťimÂtoÂje. LaÂbai svarÂbus tranÂziÂtas, transÂporÂto reiÂkaÂlai, kroÂvos darÂbai,
R
suÂsiÂjÄ™ su KlaiÂpÄ—Âdos uosÂto paÂjÄ—Âgu mais. ViÂsa tai yra laÂbai diÂdĹžiuÂlis inÂteÂreÂsas. SupÂranÂtaÂma, jog noÂriÂsi, kad tos sÄ…ÂlyÂgos bĹŤÂtĹł kuo paÂlanÂkes nÄ—s ekoÂnoÂmiĹĄÂkai, ir reiÂkia to siekÂti. JeiÂgu atÂsiÂranÂda koÂkiĹł nors poÂliÂti niĹł trikÂdĹžiĹł, jie karÂtais paÂskui kerÂta viÂsai kiÂtu gaÂlu, per fiÂnanÂsiÂnius rei kaÂlus. AiĹĄÂku, noÂrÄ—ÂtĹłÂsi toÂkiĹł daÂlyÂkĹł iĹĄÂvengÂti. – LieÂtuÂvos versÂlas nuoÂgÄ…sÂtaÂvo, kad ES sanÂkciÂjos gaÂli smarÂkiai jam paÂkenkÂti. Ar toÂkia grÄ—sÂmÄ— iĹĄÂliÂkuÂsi? – ReiÂkia suÂprasÂti, kad sanÂkciÂjos tu ri tuÂrÄ—Âti tiksÂlÄ…. Jos neÂgaÂli bĹŤÂti nu kreipÂtos prieĹĄ paÂprasÂtus ĹžmoÂnes, neÂgaÂli kenkÂti paÂprasÂtĹł ĹžmoÂniĹł gy veÂniÂmui. Tai yra kraĹĄÂtuÂtiÂnÄ— prie moÂnÄ—, ir kalÂbos, kad gaÂli bĹŤÂti koks nors nuoÂstoÂlis, yra ne be paÂgrinÂdo. ToÂdÄ—l tuÂriÂme rasÂti bĹŤÂdĹł kalÂbÄ—Âti ne ulÂtiÂmaÂtuÂmĹł, sanÂkciÂjĹł kalÂba. TuÂri me ÄŻtiÂkinÂti vieÂni kiÂtus, kad yra bĹŤÂdĹł bendÂraÂdarÂbiauÂti be konfÂlikÂtĹł. – Ar tai reiĹĄÂkia, kad, jĹŤÂsĹł po ŞiĹŤÂriu, buÂvuÂsi ES straÂteÂgiÂja pa siÂroÂdÄ— neÂviÂsiĹĄÂkai veiksÂminÂga? – TuÂriÂme suÂprasÂti, kad jeiÂgu mes
ÄŻveÂdaÂme koÂkiĹł nors apÂriÂboÂjiÂmĹł, gaÂliÂme paÂstĹŤÂmÄ—Âti juos ÄŻ kiÂtĹł ÄŻtaÂkos glÄ—ÂbÄŻ. NeÂĹžiÂnau, ar mes taip paÂsiek siÂme reÂzulÂtaÂtÄ…. – DviÂĹĄaÂlius sanÂtyÂkius taip pat temÂdo MinsÂko plaÂnai staÂtyÂti atoÂmiÂnÄ™ elektÂriÂnÄ™ vos uĹž 50 ki loÂmetÂrĹł nuo VilÂniaus. Ar tiÂki te, kad ĹĄiuo atÂveÂju ÄŻmaÂnoÂmas kompÂroÂmiÂsas? – Tai vieÂnas iĹĄ klauÂsiÂmĹł, kuÂris priÂsi deÂda prie ÄŻtamÂpos, nes yra tam tikÂras neÂsuÂsiÂkalÂbÄ—ÂjiÂmas, ir mes noÂriÂme, kad tas proÂceÂsas bĹŤÂtĹł kuo skaidÂresÂnis, kad atiÂtikÂtĹł tarpÂtauÂtiÂnes norÂmas, tarpÂtauÂtiÂnius reiÂkaÂlaÂviÂmus, kad po veiÂkio apÂlinÂkai tyÂriÂmai bĹŤÂtĹł atÂlikÂti taip, kaip priÂklauÂso. Ir Ä?ia mes neÂsu siÂkalÂbaÂme iki gaÂlo. AtsÂtuÂmai – laÂbai svarÂbu ir mes laÂbai jautÂriai ĹžiĹŤÂri me, kad tai laÂbai arÂti mĹŤÂsĹł sosÂti nÄ—s. Bet ir balÂtaÂruÂsiams tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂ ti akÂtuaÂlĹŤs sauÂguÂmo klauÂsiÂmai, nes tai yra jĹł teÂriÂtoÂriÂjoÂje, teÂgu ir toÂliau nei MinsÂkas. Tai obÂjekÂtas, kuÂris yra jautÂrus ir techÂnoÂloÂgiĹĄÂkai tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂ ti be prieÂkaiĹĄÂtĹł atÂlikÂtas. – LieÂtuÂva paÂsiÂsaÂko uĹž paÂpras tesÂnÄŻ viÂzĹł reÂĹžiÂmÄ… su BalÂtaÂruÂsiÂ
„„KanÂdiÂdaÂtas: nauÂjaÂsis LieÂtuÂvos amÂbaÂsaÂdoÂrius BalÂtaÂruÂsiÂjoÂje L.LinÂkeÂviÂ
Ä?ius neÂsaÂko, ar gaÂlÄ—ÂtĹł tapÂti uĹžÂsieÂnio reiÂkaÂlĹł miÂnistÂru bĹŤÂsiÂmoÂje VyÂriau syÂbÄ—Âje. ToÂmo LukÂĹĄio (BFL) nuoÂtr.
ja. KoÂkiĹł iniÂciaÂtyÂvĹł nuÂmaÂtoÂma ĹĄioÂje sriÂtyÂje? – Daug kas jau paÂsiekÂta. PrieĹĄ po rÄ… meÂtĹł paÂsiÂraÂĹĄyÂtas suÂsiÂtaÂriÂmas dÄ—l paÂprasÂtesÂnÄ—s keÂlioÂniĹł tvarÂkos pa sieÂnio ruoÂĹže dar nÄ—Âra ÄŻgyÂvenÂdinÂtas. LauÂkiaÂme, kaÂda BalÂtaÂruÂsiÂja bus pa siÂruoÂĹĄuÂsi gaÂluÂtiÂnai atÂlikÂti viÂsus dar bus. Ne karÂtÄ… girÂdÄ—ÂjoÂme sigÂnaÂlĹł, kad neÂdaug trĹŤksÂta. StraÂteÂgiĹĄÂkai mĹŤÂsĹł tiksÂlas – suÂdaÂryÂti sÄ…ÂlyÂgas BalÂtaÂru siÂjos ĹžmoÂnÄ—ms vaÂĹžiuoÂti, paÂmaÂtyÂti paÂsauÂlÄŻ, bendÂrauÂti. EsaÂme paÂsiÂrenÂgÄ™ daÂlyÂtis viÂsu tuo, kÄ… tuÂriÂme paÂsieÂkÄ™. StraÂteÂgiĹĄÂkai svarÂbu, kad BalÂtaÂruÂsi jos ĹžmoÂnÄ—s tuÂrÄ—ÂtĹł kuo paÂprasÂtesÂnes gaÂliÂmyÂbes keÂliauÂti, paÂmaÂtyÂti paÂsauÂ
lÄŻ, ir kaiÂmyÂnĹł vaidÂmuo ĹĄioÂje siÂtuaÂci joÂje yra laÂbai svarÂbus. – Ĺ ieÂmet esaÂte priÂpaÂĹžiÂnÄ™s, kad kalÂbÄ—ÂjoÂtÄ—s su soÂcialÂdeÂmokÂra tais dÄ—l gaÂliÂmyÂbÄ—s po rinÂkiÂmĹł uĹžimÂti uĹžÂsieÂnio reiÂkaÂlĹł miÂnist ro poÂstÄ…. Ar toÂkia gaÂliÂmyÂbÄ— vis dar jĹŤÂsĹł akiÂraÂtyÂje? – DaÂbar mes kalÂbaÂme kiÂtais klau siÂmais. VyksÂtaÂme ÄŻ ĹĄaÂlÄŻ atÂstoÂvauÂti mĹŤÂsĹł valsÂtyÂbÄ—s inÂteÂreÂsams. Ĺ iaÂme etaÂpe reiÂkia svarsÂtyÂti, kaip geÂriau atÂlikÂti ĹĄias paÂreiÂgas, ir disÂkuÂtuo ti hiÂpoÂteÂtiÂniais klauÂsiÂmais, maÂtyt, neÂverÂta. VD, BNS inf.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Po pertvarkos pacientai pagalbÄ… gaus greiÄ?iau Karolina JakaitytÄ— Pristatydami greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkos eigÄ… ir rezultatus medikai teigÄ—, kad po pertvarkos pacientams bus teikiamos kokybiĹĄkesnÄ—s medicininÄ—s paslaugos.
„Šia reforma pirmiausia siekiama pagerinti situacijÄ… pacientui ir pagreitinti greitosios pagalbos atvykimÄ… ÄŻ iĹĄkvietimo vietą“, – kalbÄ—dama apie reformos tikslus sakÄ— sveikatos apsaugos viceministrÄ— Janina KumpienÄ—. Pasak jos, nesvarbu, ar Ĺžmogus po insulto, infarkto ar avarijos, labai svarbu yra jam padÄ—ti paÄ?iÄ… pirmÄ… valandÄ…, nes jai praÄ—jus galima labai daug prarasti. Anot viceministrÄ—s, reforma buvo ruoĹĄiama beveik ketverius metus. Ji turi tris pagrindinius akcentus. Pirmas – buvo pakeistas mokÄ—jimo principas. Iki tol ÄŻvairiose Lietuvos vietovÄ—se buvo skirtingai mokama uĹž greitosios pagalbos paslaugas. Dabar pagrindiniu mokÄ—jimo objektu tapo gyventojas. Buvo nustatyta dispeÄ?erinÄ—s funkcijos ir greitosios pagalbos paslaugos kaina uĹž vienÄ… gyventojÄ…. DispeÄ?erinÄ—s tarnybos kaina – 1,95 balo (1 balas yra 0,89 lito). Tose dispeÄ?erinÄ—se, kurios centralizuoja funkcijas, kaina iĹĄauga iki 4 balĹł. Greitosios pagalbos paslaugĹł ÄŻkainiai – du. Vienas jĹł skirtas miesto gyventojui, kitas – kaimo. Atitinkamai skatinamos jungtis
savivaldybÄ—s, turinÄ?ios maĹžiau nei dvi brigadas. ÄŽprastai uĹž miesto gyventojÄ… mokama 43,5 balo, bet jei susijungta su kita savivaldybe, uĹž abiejĹł savivaldybiĹł miesto gyventojus balas padidinamas iki 45,5. Vienas kaimo gyventojas vertinamas 48,4 balo, susijungus savivaldybÄ—ms – 50,4 balo.
Janina KumpienÄ—:
Šia reforma pirmiausia siekiama pagerinti situaciją pacientui ir pagreitinti greitosios pagalbos atvykimą į iťkvietimo vietą. Antra, pradedant nuo minimalių reikalavimų, jei savivaldybėje nėra dviejų visos sudėties brigadų, tokia savivaldybė turėtų sujungti savo pajėgas su kita artimiausia savivaldybe. „Nes jei yra dvi ne visos sudėties brigados, vienu metu atsitikus
dviem ÄŻvykiams, ÄŻ antrÄ… ÄŻvykÄŻ nÄ—ra kam nuvaĹžiuoti. Antrasis ligonis turÄ—tĹł laukti pirmosios brigados, kol ji grÄŻĹĄ iĹĄ kito ÄŻvykio. Tokia situacija labai rizikinga“, – aiĹĄkino viceministrÄ— J.KumpienÄ—. TokiĹł savivaldybiĹł Lietuvoje buvo 17. Ministro ÄŻsakymu jau pusantrĹł metĹł trunkanÄ?io savivaldybiĹł susitvarkymo terminas pratÄ™stas dar kartÄ… – iki ĹĄiĹł metĹł rugpjĹŤÄ?io 1 d. ViceministrÄ— teigÄ—, jog susitikime, kuriame dalyvavo ir savivaldybiĹł merai, buvo uĹžtikrinta, kad iki nustatytos datos savivaldybÄ—s iĹĄsprÄ™s visas problemas. TreÄ?ias reformos aspektas – centralizuoti dispeÄ?erines. Dabar veikianÄ?ios 58 turÄ—tĹł susikoncentruoti ÄŻ deĹĄimt. VĹĄÄŽ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius TadeuĹĄas Rodzas tvirtino, kad nuo sausio 1 d. jis pamaĹžu ÄŻgyvendino ĹĄÄŻ modelÄŻ. Kadangi Vilniaus apskrityje yra aĹĄtuonios savivaldybÄ—s, gydytojo T.Rodzo ÄŻstaigoje jau veikia centralizuota dispeÄ?erinÄ—, kuri valdo visĹł aĹĄtuoniĹł savivaldybiĹł automobilius. Lietuvoje iki reformos buvo 54 greitosios pagalbos vieĹĄosios ÄŻstaigos ir keturios privaÄ?ios bei 56 dispeÄ?erinÄ—s tarnybos. Lietuvos bendra situacija ĹĄiuo klausimu nuo kitĹł ĹĄaliĹł labai skiriasi. O ĹĄtai Latvijoje tÄ—ra viena dispeÄ?erinÄ—, Estijoje – trys, jos reorganizuojasi ÄŻ dvi. VarĹĄuvoje, Austrijoje ir kitose valstybÄ—se maĹždaug 2 mln. gyventojĹł tenka viena dispeÄ?erinÄ—.
ď Ž Darbas: CVY[VNb` T_RVa\`V\` ZRQVPV[\` ]NTNYO\` `a\afWR WNb cRVXVN PR[
a_NYVgb\aN QV`]RĂ˜R_V[Ă› Xb_V cNYQ\ cV`Ăş N ab\[VĂş CVY[VNb` N]`X_VaVR` `N cVcNYQfOVĂş Nba\Z\OVYVb` 4RQVZV[\ /N_ab X\` [b\a_
6
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
nuomonės
Gyrė Lietuvą už indėlį Afganistane
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
Prioritetas dviem dienoms
Lukas Miknevičius
K
aip atrodyt ų, jei susi siek imo ministras pa skelbt ų, kad dvi die nas per metus galima drąsiai važinėti be vairuotojo pa žymėjimo, nes tai paskatintų gy ventojų norą mok yt is vair uot i? Absurdiška mintis, bet tikriausiai ne visiems, nes apl inkos min ist ras Ged im inas Kazlauskas iš es mės taip ir pasielgė. Ministro įsa kymu prieš kur į laiką pakeistose Mėgėjiškos žūklės taisyklėse at sirado punktas, numatantis, kad liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. žve jot i ir užsiimti povandenine me džiokle gal ima be leidimo.
Mūsų šalyje ir taip kiek viena diena yra diena, kai galima žvejoti be leidimo. Kam to reik ia, mat yt, vien as G.Kazl ausk as tež ino. Apl inkos min ister ija skelbia, kad taip sie kiama popul iar int i mėgėjų žūk lę, tačiau toks arg umentas neįt i kina, nes užtenka paž iūrėti, kiek žvejų tupi mūs ų vandenų pa krantėse ir kiek surenkama lė šų už žūklės leidimus, kad taptų akivaizdu, jog didelė dal is žve jų ir taip leid imo niek uomet ne pirko. Tai rodo ir žūklės reikme nim is prek iaujanč ių versl in in kų apyvarta. Liet uvoje parduo ta apie 80 tūkst. žūklės leid imų, o verslininkai sako, kad iš to, kiek jie parduoda įvair ios įrangos, ga lima daryti išvadą, jog mūsų šaly je yra apie 170 tūkst. meškerioto jų, o gal ir daug iau. Be to, mūsų šalyje ir taip kiek viena diena yra diena, kai gal i ma žvejot i be leid imo. Juk vasa rą vykdami pailsėti prie ežero ar plaukt i baidarėm is, daugel is įsi meta ir meškerę. Ar nors vienas toks sezoninis žvejys pasir ūpina leidimu? Vargu. Kita vertus, o kam to reik ia? Juk kiekv ienas daug iau laiko prie vandens praleid žiant is žvejys mėgėjas pal iudys, kad kuprinėje ieškot i leid imo tenka labai retai. Yra nemažai tokių, kuriems to da ryti neteko nė karto per 20 ir dau giau metų. Ypač grotesk iškai šis G.Kazlaus ko popul izmo proverž is pasiro
dė tiems, kurie stebėjo Seime to mis dienom is vyk us ias disk u sijas dėl Mėgėjiškos žūklės įsta tymo pataisų. Kai G.Kazlauskas aišk ino nor įs populiarinti mėgė jų žūklę, Seimas, ypač tuomet is Apl inkos kom iteto pirm in inkas Jonas Šimėnas, rodos, stengėsi padar yt i viską, kad mėgėjų žūk lė Lietuvoje taptų tik tuščiu laiko švaistymu, be vilties sugauti ko kią žuv į. Seimui užteko proto nepritart i, kad žvejai versl in inkai tinklus galėt ų mirk yt i ir mažesn iuose nei 500 ha ežeruose, bet daugy bė žvejams mėgėjams nepalan kių nuostatų įstatymo pataisose, kurias Prezidentė Dalia Grybaus kaitė vetavo ir prie kur ių parla mentarai grįš ruden į, liko. Ypač daug aistr ų kėlė ir vis dar kelia pataisa, pagal kurią iš žvejų būrelių būtų atimti jų nuomojami vandens telk in ių plotai. Niekam ne paslapt is, kad toks J.Šimėno siūlymas, kur is užk liuvo ir Pre zidentei, buvo nutaik ytas konk rečiai prieš dal į Merk io upės išsi nuomojusį žvejų klubą „Merkys“. Kodėl? Todėl, kad šio klubo na riai ne kartą aštriai kritikavo J.Ši mėną ir žvejus verslininkus pro teg uojančius jo pasiūlymus bei sumanymus užtvenkti ir hidroe lektrinėmis apstatyti kone visas Lietuvos upes. „Merk io“ klubas savo priž iūrimą upės ruožą nuolat žuvina, prižiū ri ir samdo saugos tarnybą, ku rios darbuotojai nuo upės vaiko brakon ier ius. Tiesa, už žvejybą šiame upės ruože reik ia mokė ti daugiau nei valstybės prižiūri muose vandens telkiniuose. To kia neva nelygybė ir piktina J.Ši mėną. Jis klausia, kodėl žvejų klubas negalėtų to pat ies daryt i visuomen in iais pag rindais. At sak ymas – galėt ų, tačiau to ne leidžia Lietuvos įstatymai. Kokiu pagrindu gali imtis veiksmų prieš brakonieriaujant į asmenį, jei ne si turto šeimininkas? Žinoma, ga lima skambint i gamtosaug in in kams, bet apie tai, kok ia tik imy bė jų sulaukti, jau rašiau. Ir tai ne gamtos inspektorių kaltė – netu rėdamas benzino prie kiekvienos upės neprilakstysi. Tai suprato ir D.Grybauskaitė. Vetuodama įsta tymą ji pareiškė, kad valdininkai prižiūrėti vandenų nesugebės. Ką gi, ginčų katilas verda, dūmai rūkst a, tik žvejams mėgėjams nuo to nei šilt a, nei šalt a. Nes jiems svarbiausia, kad galų ga le būt ų užt ikr inta viena vien in telė Mėgėjiškos žūklės įstatymo nuostata. Būtent, kad mūsų šalyje prioritetas yra mėgėjų, o ne vers linė žūklė. O tai reišk ia, kad tinklų vidaus vandenyse apskritai turi nelikti.
ietuvoje viešintis NATO vy riausiasis sąjungininkų pa jėgų Europoje vadas Jamesas G.Stavridis padėkojo Lietu vai už indėlį Afganistane ir pagyrė Vilniuje įkurtą Energetinio saugumo centrą, kuris netrukus turėtų tapti NATO kompetencijos centru. JAV admirolas pabrėžė, kad Af ganistane, kur saugumą vietos pa jėgoms NATO tikisi perduoti iki 2014 m. pabaigos, šiandien matoma „tikra pažanga“.
Rasa Juknevičienė:
buvo ta pati – kartu atėjome, kartu išeisime“, – sakė R.Juknevičienė. Ministrė pranešė, kad JAV admi rolui ordino „Už nuopelnus Lietu vai“ Komandoro kryžius skirtas už tai, jog jis asmeniškai daug prisidė jo prie to, kad „mūsų regione NATO narystė taptų praktinė, kad kartu su NATO planuotume savo gynybą la bai konkrečiai, labai realistiškai, kad mūsų regione vyksta karinės praty bos su realistiniu scenarijumi“. Ordiną admirolui įteikusi Preziden tė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į Karaliaučiuje didinamą Rusijos kari
nį pajėgumą, kuris, pasak šalies vado vės, „reikalauja užtikrinti patikimą ir lanksčią NATO pajėgų sąveiką Balti jos regione per bendras pratybas, mo kymus, taip pat plėtojant išmaniosios gynybos iniciatyvas“. „Šiemet įtvirtinome Lietuvos ir Baltijos regiono saugumui svarbias kolektyvinės gynybos garantijas – NATO gynybos planus, oro policijos misiją. Dabar turime užtikrinti, kad Aljanso pajėgos būtų pasirengusios praktiškai jas įgyvendinti“, – sakė Prezidentė. VD, BNS inf.
Lietuva iš Afganista no trauksis su visais sąjungininkais. Kar tu atėjome, kartu išei sime. „Aš prisimenu Lietuvos darbą pro vincijos atkūrimo komandoje Gore, specialiųjų pajėgų operacijose, treni ruojant Afganistano saugumo pajė gas. Visose šiose srityse matome tikrą pažangą“, – Vilniuje sakė J.G.Stav ridis ir padėkojo Lietuvai už darbą konflikto apimtoje Azijos valstybėje. Kiek anksčiau apsilankęs Vilniu je veikiančiame Energetinio saugu mo centre, JAV admirolas sakė tikįs, kad ši įstaiga prisidės prie energeti nio saugumo ir efektyvumo NATO. „Šis centras, tikiuosi, spręs kai ku riuos esminius šiandien nerimą ke liančius klausimus dėl energetinio saugumo ir energetinio efektyvu mo“, – kalbėjo JAV admirolas. J.G.Stavridis taip pat teigiamai įvertino Baltijos šalių oro policijos misiją, kurią pavadino geru išma niosios gynybos pavyzdžiu. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė po susitikimo sakė pa tikinusi admirolą, kad Lietuva iš Af ganistano trauksis kartu su visais są jungininkais. „Mano žinia admirolui
Apdovanojimas: NATO vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui
admirolui J.G.Stavridžiui Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė ordino „Už nuo pelnus Lietuvai“ Komandoro kryžių. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Neatskleidžia, kaip balsuos referendume
P
rezidentė kol kas neatsklei džia, kaip siūlytų rudenį bal suoti žmonėms patariamaja me referendume dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos, tačiau ragina Vyriausybę pagaliau su teikti šalies gyventojams visą infor maciją apie šį projektą. „Aš pirmiausia norėčiau agituo ti Vyriausybę pagaliau paaiškin ti žmonėms, duoti visą informaciją apie projektą, įdėti į visus valdžios tinklalapius, pradedant Vyriausy be, baigiant Užsienio reikalų mi nisterija ir Energetikos ministerija,
Dalia Grybauskaitė:
Tiktai kai žmonės ži nos viską, turės patys priimti sprendimą. atsakymus į visus neaiškius klau simus. Ir tiktai kai žmonės žinos viską, turės patys priimti sprendi mą“, – trečiadienį žurnalistams sa kė D.Grybauskaitė, paklausta, kaip agituotų balsuoti būsimame refe rendume. Pirmadienį Seimas nuta
rė, kad 2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais vyks konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl AE statybos. Referendume gyventojams bus pa teiktas vienintelis teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, o žmonės turės pasirinkti vieną iš dviejų atsa kymų: „taip“ arba „ne“. Seimas yra pritaręs elektrinės sta tybai, tačiau galutiniai investiciniai sprendimai bus priimti iki 2015 m. pabaigos. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,63 %
1,182
+0,77 %
+0,36 %
Uždirbo mažiau pelno Valstybės valdomos įmonės pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų grynojo pelno, arba 23 proc. mažiau nei pernai sausį–kovą – tada jis siekė 132,749 mln. litų. Teigiama, kad pelno sumažėjimą lėmė prastesni transporto sektoriaus įmonių veiklos rezultatai dėl mažesnių krovinių srautų, mažesnis medienos pardavimo mastas ir ūgtelėjusios įmonių veiklos sąnaudos.
mlrd. litų
pirmą pusmetį siekia „Sodros“ deficitas.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3851 DB svaras sterlingų 1 4,3992 JAV doleris 1 2,8097 Kanados doleris 1 2,7758 Latvijos latas 1 4,9588 Lenkijos zlotas 10 8,2896 Norvegijos krona 10 4,6258 Rusijos rublis 100 8,6808 Šveicarijos frankas 1 2,8748
pokytis
+0,2339 % +0,2598 % +0,1140 % +0,3616 % –0,0282 % +0,2831 % +0,1255 % +0,1373 % –0,0174 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,83
4,54
2,38
„Kvistija“
4,71
4,46
2,37
„Vakoil“
4,82
4,54
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
89,04 dol. už 1 brl. 104,01 dol. už 1 brl.
Antri namai užsienyje nepaklausūs Sunkiai išgalintys įsigyti namus šalyje, gyventojai apie antrąjį būstą užsienyje gali tik pasvajoti. Pastebėjusios paklausos stag naciją, agentūros liovėsi siūlyti nekilnojamąjį turtą (NT) svetur. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Susidomėjimas išgaravo
Net ir krintančios NT užsienyje kainos lietuvių investuoti į antrą jį būstą svetur negundo. Pavienės NT agentūros, tarpininkavusios ieškant būsto užsienyje, šiandien sako šių objektų paklausos nema tančios. Todėl agentūros jau kurį laiką NT siūlo tik vietos rinkoje ir pasiūlos pokyčių artimiausiu me tu nežada. NT agentūrų atstovai pasakojo, kad iki krizės antrojo būsto užsie nyje paklausa šiek tiek augo. Tačiau stabilus jo poreikis taip ir nesusi formavo. Šalį užklupusi krizė dar labiau pakoregavo gyventojų gali mybes. Sunkiai begalėdami įpirkti būstą Lietuvoje, jie į užsienio rin kas išvis liovėsi dairęsi. Prieš ke tverius–šešerius metus tarpinin kavusi perkant būstą užsienyje, NT agentūra „Etapas Group“ šiuo me tu objektų svetur nesiūlo. „Žmonės negali įpirkti pirmojo būsto, tad poreikis įsigyti antrąjį tiek Lietuvos kurortinėse zonose, tiek užsienyje pranyko. Pokyčiai pastebėti prasidėjus sunkmečiui“, – sakė bendrovės „Etapas Group“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Miškinis. Į rinkas patekti sunku
NT agentūros „Apex Real Estate“ direktorius Ričardas Klevickas pa tvirtino, kad jau porą metų šalies gyventojai nesidomi NT nei Pran cūzijoje, nei Egipte. Jis spėliojo, kad taip nutiko dėl gana sudėtin gos gyventojų finansinės padėties. „Šiuo metu NT objektų užsienyje nesiūlome. Tačiau kontaktų su vie tos agentūromis, jau pusantrų me tų nenaudojamų, dar turime. Tad objektų ieškotume tik esant užsa kymui“, – sakė R.Klevickas. Kita vertus, jis neslėpė, kad ir anksčiau antrojo būsto pasiūla Prancūzijoje buvo menka. Juolab kad susisiekimas su Prancūzijos miestu Nica, kuriame NT prekiau ta daugiausia, – prastas. „Tiesioginių skrydžių į šį miestą nėra, o su persėdimais skristi ir su dėtinga, ir gana brangu – tuo me tu skrydis kainuodavo mažiausiai 800 litų. O automobiliu važiuoti – toli“, – sakė pašnekovas. Tačiau siūlyti NT kitose, geriau pasiekia mose šalyse R.Klevickas sakė ne ketinąs. Jis patikino, kad įsilieti į naują rinką nėra paprasta. Norint
perprasti šalies ekonominę padė tį ir vietos teisę – turto registravi mą, pirkimą, mokesčius ir pan., – svetimoje rinkoje reikia pabūti ilgą laiką ir bendradarbiauti su vietos teisininkais. „Reikia nemažo įdirbio. Nema nau, kad tokios investicijos Lie tuvoje gali atsipirkti. Lietuva nėra tinkama rinka: šalyje yra tik vienas kitas žmogus, galintis sau leisti NT užsienyje. Arba sau leisti gali, ta čiau mano, kad jam paprasčiau tie siog nuvykti į užsienį atostogų“, – svarstė pašnekovas.
Ričardas Klevickas:
Lietuvoje yra tik vie nas kitas žmogus, ga lintis sau leisti NT už sienyje.
sienyje dažniausiai dairydavosi 2 ar 3 kambarių butų, kainavusių vidu tiniškai 200 tūkst. eurų. Paradoksalu, tačiau būsto kainos Palangoje prieš ketverius–šešerius metus buvo labai panašios į kainas Turkijoje, kaip pasakojo D.Miškinis. Nors vasaros sezonas šioje užsienio šalyje, kitaip nei Lietuvoje, – garan tuotas. Taip pat bendrovė prekia vo NT Ispanijoje ir Bulgarijoje, ta čiau Ispanijoje kainos buvo gerokai aukštesnės, o Bulgarijoje pirkėjus atbaidydavo trumpesnis sezonas, prasčiau išvystyta turizmo infrast ruktūra ir išpūstos NT kainos. „Turkijos Alanijos kurorte būs to kainos svyruodavo nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, Ispanijos Ali kantės regione būstas kainuodavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų“, – sakė D.Miškinis. Anot jo, didžioji dauguma klientų antrąjį būstą įsi gydavo Turkijoje. Renkasi Latvijos pajūrį
Dėl paklausos nesiskundžia
Nors šalies NT agentūros guodžia si nepakankama paklausa, užsie nio agentūros susidomėjimo sty giaus nejaučia. Turkijos kurorte Alanijoje esančios NT agentūros „Prima Real Estate“ pardavimo vadybininkas Enesas Altundalis patikino, kad šalies NT rinka Lie tuvos pirkėjų nestokoja: „Rinka palanki nuo 2005 m. iki šiol. Bet aš tikiu, kad pirkėjų kiekvienais me tais tik daugės.“ E.Altundalis pasakojo, kad lie tuviai paprastai susidomi galimybe įsigyti apartamentus mieste. Anot jo, iš esamų klientų matyti, kad pirkėjams svarbu gražus iš apar tamentų atsiveriantis vaizdas, taip pat nedidelis atstumas iki miesto ir paplūdimio bei apylinkėse esančios parduotuvės. Pašnekovas iš Turkijos patikino, kad žmonės noriai domisi NT Tur kijoje bei jį perka ir tai dažnai da ro padedami agentūrų: „Mes su jo mis pasirašome labai sudėtingas ir svarbias sutartis. Todėl klientų pi nigai ir teisės yra saugios. Pirkėjai tai žino, todėl dažnai turtą perka per agentūras.“ Būstų kainos – lietuviškos
D.Miškinis pasakojo, kad NT ob jektų užsienyje pirkėjus galima suskirstyti į du tipus. Vieni būstą užsienyje vertina kaip investiciją ir jį nuomoja turistams, kiti jį per ka savo reikmėms. Anot R.Klevic ko, prieš porą metų gyventojai už
Kol būsto paklausa pietinėse šalyse smunka, kaimynėse Latvijoje, Es tijoje ir Lenkijoje ji išliko, kaip teigė NT agentūros „Ober-Haus“ gene ralinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras. „Estijoje ir Lenkijoje susidomė jimo nėra, bet vis labiau domimasi Latvijos pakraščiu, pajūriu, esan čiu arčiau Lietuvos. Kadangi Lie tuvos pajūryje jau tapo ankšta, lie tuviai randa vietos už šalies sienų: Papėje, Liepojoje, kartais Jūrmalo je“, – sakė jis. Pašnekovas patikino, kad Latvi joje, kaip ir kitose šalyse, įsigyja mo antrojo būsto paskirtis išlieka tokia pati. Anot jo, tai yra investi cija, būstas asmeniniam naudoji mui arba viskas kartu: „Būdinga ta pati laisvalaikio būsto investicijos funkcija – žmonės būstą nuomoja arba augina turto vertę.“ Anot jo, NT kainos šalyse kai mynėse pastaruoju metu po trupu tį auga. Vis dėlto Latvijos pajūryje, kaip sakė pašnekovas, atitinkamos būklės būstą galima įsigyti pigiau nei prie jūros Lietuvoje. Investuoja savomis lėšomis
Būsto kainos visoje Europoje, kaip teigė D.Miškinis, šiuo metu ne smarkiai nukritusios. Tačiau tuo gundyti klientų neskubama. Anot jo, artimiausiu metu siūlyti NT ob jektų užsienyje bendrovė nesiren gia, nes gyventojai investicijas į NT sunkmečiu vertina skeptiškai, o Europoje ypač teigiamų ekono
Pirkinys: įsigydami antrąjį būstą užsienyje gyventojai atsižvelgia ne
tik į jo kainą, bet ir susisiekimą su šalimi ar vaizdą pro balkoną.
mikos atsigavimo ženklų nematy ti. D.Miškinio teigimu, dažniausiai gyventojai NT užsienyje įsigydavo nuosavomis, o ne bankų skolinto mis lėšomis. Be to, bankai ir patys nėra linkę kredituoti svetur perka mo būsto. DNB banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, ban kas paskolų įsigyti būstui užsieny je neteikia. Kredituoti klientų NT užsienyje bankas nesiima dėl Atsa kingo skolinimo taisyklių. Nors ir tokios paklausos, anot jo, nėra. „Anksčiau klientas galėdavo pirkti būstą svetur, o įkeisti jau tu rimą būstą Lietuvoje. Tačiau Atsa kingo skolinimo taisyklės numa to, kad suteikiant paskolą turi būti įkeičiamas perkamas būstas. Užsie nio šalyse esantį būstą įkeisti sudė tinga“, – sakė A.Vilkancas. Anot jo, įkeisti svetur esantį turtą įmanoma, tačiau konsultacijos, jo įvertinimas ir dokumentų parengimas kainuotų kelias dešimtis tūkstančių litų.
„Shutterstock“ nuotr.
8
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
tema
Europos lyderiai lošia va ban Pirmą kartą per dvejus metus Europos lyderiams priėmus ryž tingą politinį kompromisą ir sumažinus Vokietijos diktatą prii mant sprendimus, visas pasaulis sutriko – kas laukia ES, kurios ekonomika yra didžiausia pasaulyje? Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Inter nat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Naujas pasaulio modelis
Per krizę geriausiai išryškėja ap gavystės, slapti susitarimai ir kitos ekonominių sindikatų machinaci jos. Nuo pat šios krizės pradžios buvo aptiktos didžiausios istorijo je finansinės piramidės (Bernardo Madoffo), reitingų agentūrų ma nipuliavimas suteikiant investici nius reitingus, tarpbankinių palū kanų normos LIBOR falsifik avimo skandalas („Barclays“ bei kiti dar neidentifikuoti bankai) ir daug ki tų. Atrodo, kad socialinis susita rimas dėl finansų įstaigų veiklos nebeveikia. Ir šis suvokimas jau visuotinis. Dėl pernelyg didelių galimybių manipuliuoti esama sistema ir įro dymų, kad tokių pasinaudojimo at vejų tikrai būna, netyla kalbos dėl naujos finansinės ir apskritai pa saulio ekonomikos konstrukci jos. Visuomenei reikia naujos Bre ton Vudso konferencijos – tokios, kokia buvo po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulio lyderiai susirin ko ir nusprendė sukurti palankes nes taisykles, padėsiančias tolygiau paskirstyti išteklius ir sumažin ti socialinę nelygybę. Šie priimti sprendimai nuosekliai perėjo ra dikalaus ekonominio liberalizmo link ir peržengė ribas, kurios bū tinos socialinei lygybei ir tvariam ekonominiam augimui užtikrin ti. Taip atsidūrėme čia – trilijonai eurų niekuo neparemtų finansinių priemonių, sukėlusių spekuliacijos bangas ir užtikrinusių tolesnį do minuojančių bankų konglomeratų įsitvirtinimą. Būtina apsaugoti visus
Naujų taisyklių poreikis išaugo la biau nei bet kada. Mažieji ekono mikos dalyviai – mažosios vals tybės, mažieji verslai ir „mažieji“ žmonės (vertinant pagal pajamas) – nėra apsaugoti ir yra tapę pasku tine ekonominės mitybos grandi nės dalimi, t. y. grobiu bet kam di desniam. Visiška finansinės sistemos lais vė ir smarkus ekonominis darvi nizmas peržengė visas ribas. Rei kalingi kapitalo srautų judėjimo apribojimai, kad nebūtų pučiami turto burbulai ir skatinamas neža
5,9 proc.
augo Lietuvos ekonomika 2011 m.
botas skolinimasis. Būtina prista tyti pasaulinį susitarimą dėl ska tinimo naudoti bendrą rezervinę valiutą, kuruojamą Tarptautinio valiutos fondo. Didesnė pasaulinė ekonominė integracija atves prie aiškesnio ir kur kas labiau apčiuo piamo nusiginklavimo. Dabar jam beprasmiškai išleidžiami pinigai, kurie galėtų būti panaudoti skurs tančių ir neišsilavinusių šalių lygiui kelti, taip pat kaip apsauginė prie monė nuo ateities krizių.
Šiandien viena didžiausią grėsmę keliančių problemų yra rekordinis nedarbas, ypač probleminėse valstybėse. Tačiau tam reikia nežmoniškų pastangų ir sugebėjimo nustumti į šalį asmeninius ir nacionalinius in teresus. Šalių skirtumai vis mažė ja ir tampa ne tokie reikšmingi, bet gerokai išsiplėtė ekonominiai skir tumai ir atskirtis, o tai ir yra pa grindinis šio dešimtmečio iššūkis. Europos dilema
Europoje politiniai nesutarimai ir nacionalinių interesų kėlimas aukščiau visko apmažėjo, pradė ta ieškoti kompromisų. Dėl vieno fakto nesutarimų nebėra – jei ES ir euras nori išlikti, turi būti sudary tos sąlygos ir aiški strategija, kaip bus vykdoma tolesnė integracija, t. y. judėjimas bendros bankinės, fis kalinės ir politinės sąjungos link. Tačiau didžiausia problema kyla nustatant gaires ir aprašant stra tegijos įgyvendinimą. Tuomet na cionaliniai interesai vėl įgauna aiš kią formą. Norint sukurti bankų sąjungą privalomas centralizuotas prie žiūros organas ir bendra indėlių draudimo sistema, kuri visas eu rą įsivedusias valstybes ir jų bankų indėlininkus užtikrintų, kad indėlis Ispanijoje yra tiek pat saugus, kiek ir indėlis Vokietijoje. Be šio užtik rinimo visi bandymai gelbėti ban kų rinkas probleminėse valstybė se yra tik pinigų švaistymas, nes papildomai įlieti pinigai Ispanijo je išimami kaip indėliai ir išvežami atgal į Vokietiją, Olandiją bei kitas saugiomis laikomas valstybes. To kia „gelbėjimo“ logika – mažų ma žiausiai trumparegiška. Bendras iždas
Fiskalinė sąjunga sunkiai įgyven dinama, nes ji Europos Komisijai suteikia galimybę vetuoti valsty bių biudžetų projektus ir įpareigo ti juos koreguoti. Tai, kad praran damas suverenumas, ypač skaudu didelių valstybių politikams. Ta čiau fiskalinė unija leistų pratęs
ti šią integracijos dalį ir sukurti vi sas tinkamas prielaidas bendroms euroobligacijoms, o tai galų ga le išspręstų didžiausią ES proble mą – nuolat kylančias palūkanas ir brangstantį skolinimą atskiroms ES valstybėms. Ilgainiui būtų sukurtas bendras Europos iždas, kuris leistų centralizuotai kontroliuoti fiskali nės sąjungos ekonomikas ir sukur ti veikiančius prevencinius bei sta bilizacinius mechanizmus. Paskutinė, politinė, sąjunga yra bene sudėtingiausia, nes dabartinė institucija – Europos Parlamentas, kuri būtų atsakinga už šios centra lizuotos funkcijos perėmimą, vis dar nėra įgavusi pakankamai ga lių, kad galėtų efektyviai perim ti visos ES politines funkcijas. Ta čiau tai neišvengiama ir bendras parlamentas, sprendžiantis kas dienius klausimus, vienodinan tis teisės aktus ir kuriantis palan kias įstatymines bazes tolesnei ES integracijai, yra būtinas efektyviai funkcionuojančios ekonominės są jungos parametras. Viena įdarbinimo sistema
Žinoma, be šių institucijų kūrimo si, privaloma įgyvendinti kitas es mines ir greičiau rezultatų duo siančias reformas. Šiandien viena didžiausią grėsmę keliančių pro blemų yra rekordinis nedarbas, ypač probleminėse valstybėse. Tam reikia intelektinio visų Europos ly derių bendradarbiavimo, siekiant sukurti palankias darbo jėgos judė jimo ir įdarbinimo visoje ES sąly gas. Nors trumpai vertėtų pamiršti nacionalinius interesus ir užtikrin ti, kad visos ES mastu būtų sukurta moderni įdarbinimo aplinka ir pa lankios sąlygos bet kuriam Europos piliečiui gauti darbą. Tai netgi turė tų būti valstybiniu mastu skatina ma kiekvienoje šalyje. Tik taip bus išspręsta jaunimo ir kitų gyventojų nedarbo problema. Kalbama, jog ES turi pati sau sukurti naująjį Maršalo planą, kad padėtų probleminėms valstybėms, t. y. padėtų savo viduje sukurti ge rovę ir pakeisti nacionalinius prio ritetus bei išankstines nuomones. Ir naujasis Maršalo planas – tik rai ne papildomas pinigų spaus dinimas. Tai sudėtingas strategi nis ekonomikos plėtros ir augimo planavimas visos ES mastu. Būtina ieškoti būdų, kaip sukurti galimy bes kilti konkurencingumui, didin ti investicijas į specialybių keitimą, padėti prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų, galų gale – įgyven dinti tvarią edukacinę politiką vi sos ES mastu. Priešingu atveju euro, galbūt ir visos ES, eksperimentas žlugs. Palengva, su dideliais skausmais ir konvulsijomis, pirštų rodymais, kaltų paieškomis ir greičiausiai neišvengiamais kariniais konflik tais. Vienybė arba skurdas. Alter natyvų nėra.
Judėjimas: sutariama, kad norint išlaikyti ES ir eurą, turi būti laikomasi
Kur mūsų Lietuva?
Ekonominiu požiūriu Baltijos ša lys yra tapusios krizės sprendimo pavyzdžiu visoje Europoje. 2011 m. Lietuvos bendrasis vidaus produk tas (BVP) augo 5,9 proc. ir buvo ant ras pagal augimo dydį visoje ES. Pir mieji buvo estai (7,6 proc. augimas), po mūsų – latviai (5,5 proc.). Kriti kos buvo apstu, tačiau išvengėme valiutos devalvacijos, kurios gali mų padarinių neįmanoma įvertinti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dau giau nei du trečdaliai paskolų išduo ti eurais, greičiausiai tai būtų buvusi ekonominė katastrofa, kuri būtų su kėlusi nemokumo bangą ir kur kas didesnių socialinių padarinių. Nors BVP rodiklis džiugina, so cialinė situacija gerokai liūdnesnė. Esame septinti ES pagal nedarbą, kuris siekia net 13,6 proc. Mus len kia problematiškiausios valstybės, tokios kaip Ispanija, Graikija, Por tugalija ir kitos. Greičiausiai šis ro
diklis būtų kone dvigubai didesnis, jei ne dar viena emigracijos banga. Ir čia drįstu pabrėžti, kad tai, jog žmonės turi galimybę emigruo ti ir rasti pajamų šaltinį kitoje ša lyje, yra geras požymis. Alternaty va – skursti bei gyventi iš pašalpų ir taip toliau didinti valstybės biu džeto skylę.
Netyla kalbos dėl naujos finansinės ir apskritai pasaulio ekonomikos konstrukcijos. Mūsų šalies perspektyva šios Europos krizės kontekste yra dve jopa. Viena vertus, mes turime ga na didelį valdžios aparatą, vis dar neefektyviai paskirstomas ES lė
9
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
tema
nque: vienybė arba skurdas ES šalių ekonomikos augimo ir nedarbo rodikliai Šalis
bendrų bankinės, fiskalinės ir politinės sąjungos sąlygų.
šas, kurias būtų galima nukreip ti energetikos bei šilumos ūkiams modernizuoti bei konkurenci jai juose skatinti, taip pat turime nuo eksporto labai priklausan čią ekonomiką. Pastarasis rodik lis yra viena iš silpnųjų Lietuvos vietų, nes vidaus rinka vis dar ne stipri (didelis nedarbas, maži at lyginimai), o pagrindinės eks porto partnerės gali nustoti pirkti produkciją, ir tai sukeltų dar vieną krizės bangą. Tačiau yra ir kita pusė – turime tokius pranašumus kaip kelias už sienio kalbas mokantis jaunimas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pa gal pragyvenimo lygį tikrai nerei kalaujantis tiek eurų, kiek, tarki me, Airijos jaunuoliai. Todėl esame labai patraukli šalis intelektinėms užsienio investicijoms, kai reikia informacinių technologijų, finan sų ir kitų specialistų, galinčių dirb ti tarptautinėje rinkoje.
„Shutterstock“ nuotr.
Breton Vudso sistema Breton Vudso sistema buvo tarptau tinė finansų, fiksuot ų val iutos kur sų sistema, įsigalėjusi po Antrojo pa saulinio karo. 1944 m. sudaryta JAV bei Did žiosios Britanijos ir pasirašy ta visų 44 valst ybių sąjung in ink ių delegatų. Buvo kur iama tais ykl ių siste ma, institucijos ir procedūros tarpt aut inei finan sų sistemai reg u liuot i. Viena svar biausių per Breton Vudso konferenci ją įkurtų organiza cij ų buvo Tarp taut in is rekonst rukcijos ir plėtros bankas (viena iš penk ių Pas aul io banko ir Tarptaut in io val iu
tos fondo inst itucijų). Šios organ iza cijos pradėjo veikti 1946 m., pakan kamam skaičiui šalių ratifi kavus su sitarimą. Breton Vuds o sistem a įpareigoj o kiekvieną šal į laikytis tam tikros pi nig ų politikos. Esminis jos principas – užtikrinti, kad šalies valiutos keiti mo kursas nenukr ypt ų daug iau nei 1 proc. nuo pasaul in io auk so vertės kurso. Sistema žlugo 1971 m. JAV pa naik inus auks o kon vertavimo į JAV dole rius gal imybę. Breton Vudso sistema padėjo ją suk ūrusioms vals tyb ėms (ypač JAV) kontrol iuot i tarptau tin ius konfl ikt us ir siekti bendr ų tikslų.
BVP augimas (proc.)*
Nedarbas (proc.)**
Estija
7,6
10,9
Lietuva
5,9
13,6
Latvija
5,5
15,3
Lenkija
4,3
9,9
Švedija
3,9
7,3
Slovakija
3,3
13,6
Islandija
3,1
6,4
Vokietija
3
5,6
Austrija
2,7
4
Suomija
2,7
7,5
Rumunija
2,5
7,2
Malta
2,1
5,9
Belgija
1,9
7,2
Bulgarija
1,7
12,1
Čekija
1,7
6,8
Prancūzija
1,7
10
Liuksemburgas
1,6
5,3
Vengrija
1,6
10,7
Norvegija
1,4
3
Nyderlandai
1,2
5
Danija
0,8
7,6
Didžioji Britanija
0,8
8,1
Airija
0,7
14,8
Ispanija
0,8
24,1
Kipras
0,5
10,4
Italija
0,4
10,1
Slovėnija
–0,2
8,1
Portugalija
–1,6
15,1
Graikija
–6,9
22
* 2011 m.; ** 2012 m.
Maršalo planas Tai pagalbos Europai per Šaltąjį karą programa, kurią po Antrojo pasauli nio karo pristatė JAV generolas ir po litikas George’as C.Marshallas (1953 m. apdovanotas Nobelio premija). Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją. Maršalo planas padėjo atkur ti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikala
vo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administ ruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkur ta Europos ekonominio bendradar biavimo organizacija. Jos tikslas bu vo centralizuoti ir planingai reguliuo ti ekonomiką
10
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
sportas D.Motiejūnas pelnė 20 taškų
P.Mykolaičio sėkmė
T.Švedkausko debiutas
Trečią pergalę NBA vasaros ly gos varžybose iškovojo Do nato Motiejūno atstovauja mas Hjustono „Rockets“ klu bas, 99:88 nugalėjęs Portlan do „Trail Blazers“ krepšinin kus. Lietuvis pelnė 20 taškų ir atkovojo 12 kamuolių. Kitą mačą „Rockets“ žais su Čika gos „Bulls“ komanda.
61-ąjį kartą Airijoje įvyku sių tarptautinių lengvosios atletikos varžybų „Cork Ci ty Sports“ šuolių į tolį rung tį laimėjo Povilas Mykolaitis (nuotr.). Lietuvos olimpiečio rezultatas – 7,80 m. Antrąją vietą užėmė japonas Yohei Su gai – 7,64 m, trečias buvo bri tas Mattas Burtonas – 7,62 m.
Italijos futbolo elito sezonui besirengiantis „AS Roma“ klu bas kontroliniame mače 2:1 įveikė Vienos „Rapid“ (Austri ja) ekipą. Nugalėtojų gretose debiutavo 18-metis vartinin kas Tomas Švedkauskas (fksuduva.lt nuotr.): lietuvis 80-ąją minutę pakeitė rumu ną Bogdaną Lobontą.
Išgelbėti galėjo tik pergalė Europos jaunimo (iki 20 m.) vai kinų krepšinio čempionate Kazio Maksvyčio auklėtiniams niekaip nepavyksta atsipeikėti nuo šlovin gų praėjusių metų prisiminimų.
Slovėnijoje vykstančių varžybų antrojo etapo rungtynes Latvijos bendraamžiams 75:78 pralaimėję lietuviai buvo atsidūrę ant prara jos krašto. Net ik ėtai nus il eid ę kaimy nams, mūs išk iai gerokai su komplikavo savo padėtį F gru pėje. Vos vieną pergalę per 4 įskaitinius mačus turinčių lie tuvių likimas sprendėsi vakar vakare, kai paskutinėse grupės
rungtynėse lietuviai egzamina vo Turkiją. K.Maksvyčio koman dai net pergalės prieš turkus ga lėjo būti per mažai. Ispanų sėkmė mače su slovėnais, o latvių – su italais eliminuotų mūsiškius iš kovos dėl medalių. VD inf.
Statistika Lietuva–Latvija 75:78 (20:21, 20:18, 13:17, 22:22). E.Ulanovas 15 tašk ų, A.Butkev ič ius 14, D.Red i kas 13/J.Timma ir A.Helmanis po 15, M.Vitolas 13.
„Žalgirio“ trenerių štabe – ir gerai pažįstami veidai Kauno „Žalgirio“ va dovai intensyviai braižo ateinančio sezono kontūrus – trenerių štabe nese niai komandos vairą perėmusiam Joanui Plazai padės Olive ris Kostičius ir Sau lius Štombergas.
Kolegos: O.Kostičius (nuotr. kairėje) ir S.Štombergas (nuotr. dešinė
je) padės naujajam „Žalgirio“ vyriausiajam treneriui J.Plazai.
Marius Bagdonas Kaimynai: Latvijos dvidešimtmečiai sujaukė lietuvių planus.
m.bagdonas@diena.lt
fibaeurope.com nuotr.
Ispanas pageidavo lietuvio
Keturis sezonus su pertraukomis „Žalgirio“ marškinėlius vilkėju sį ir 1999-aisiais Kauno klubą į is torinį triumfą Eurolygoje atvedusį S.Štombergą savo komandoje pa geidavo matyti pats J.Plaza. 38-erių klaipėdietis laikomas la bai perspektyviu specialistu. Bai gęs profesionalaus krepšininko karjerą, S.Štombergas nenutolo nuo krepšinio. 2010 m. jis pradėjo dirbti „Žalgirio“ dublerių koman dos trenerių štabe, o netrukus pe rėmė Nacionalinėje krepšinio lygo je (NKL) rungtyniaujančios Kauno „Žalgirio-Sabonio krepšinio cent ro“ ekipos vairą. Pagrindinės ko mandos trenerių kolektyvą jis pa pildė 2011-ųjų lapkritį ir praėjusį sezoną talkino Aleksandrui Trifu novičiui. Anot „Žalgiriui“ ateinantį sezo ną diriguosiančio 48-erių J.Plazos, puikiai Kauno klubo virtuvę pažįs tantis ir ne vienus metus koman dai atidavęs S.Štombergas bus la bai geras ir naudingas talkininkas. Asistentai – tie patys
Taip pat sutartį metams su klubu pratęsęs 39-erių O.Kostičius, kaip ir komandos legionierius Mar ko Popovičius, jau yra „Žalgirio“ senbuvis. Serbas į laikinąją sostinę atvyko 2010 m. ir tapo tuo metu „Žalgi
rio“ klubą treniravusio savo tau tiečio Aco Petrovičiaus asistentu. Pastarajam palikus LKL čempionų gretas, O.Kostičius pratęsė dar bą trenerių štabe ir buvo iš pradžių Rimanto Grigo, po to – graiko Ili jo Zouro asistentu. Praėjusį sezo ną specialistas pradėjo su jaunai siais Kauno „Baltų“ krepšininkais, tačiau netrukus sugrįžo į pagrin dinę „Žalgirio“ komandą ir talkino A.Trifunovičiui, su kuriuo anks čiau kartu dirbo Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipoje.
Tikimės, kad su žai dėjais rasime bend rą kalbą ir pavyks susitarti dėl naujų sutarčių. Trenerių štabe liks ir Mindaugas Brazys. Jis ir toliau rūpinsis varžo vų žaidimo analize. Vilčių suburti lietuvišką ekipą nestokojančio klubo vadovai jau anksčiau buvo užsiminę, kad norė tų, jog trenerių štabe dirbtų vietos specialistai. „Stengiamės laikytis tokios strategijos: nors vyriausia sis treneris bus užsienietis, tačiau jo padėjėjai turėtų būti puikiai mū sų šalies krepšinio problemas iš manantys Lietuvos specialistai“, – yra sakęs klubo sporto direkto rius Vitoldas Masalskis.
Vaidoto Grigo nuotr.
Pats J.Plaza taip pat nepageida vo į Lietuvą atsivežti savo asisten tų ir mielai sutiko dirbti su jau ne vienus metus „Žalgiryje“ praleidu siais treneriais. Derėsis dėl naujų sutarčių
Sutartis su septyniais krepšinin kais naujam sezonui jau turin tis „Žalgiris“ toliau rimtai žvalgo si pastiprinimo. Šiomis dienomis baigėsi Tomo Delininkaičio ir Dai niaus Šalengos sutartys. Pagal su sitarimą klubas turėjo pirmenybę abiejų žaidėjų kontraktus pratęsti dar metams, tačiau to nepadarė. „Nors sutarčių nepratęsėme, tai nereiškia, kad Tomo ir Dainiaus pas laug ų ats isakom e. Ties iog ankstesnių sutarčių sąlygos neati tiko dabartinės finansinės situaci jos krepšinio rinkoje. Tikimės, kad su žaidėjais rasime bendrą kalbą ir pavyks susitarti dėl naujų sutar čių“, – dienraščiui tvirtino V.Ma salskis. Šiuo metu „Žalgiris“ turi ga liojančias sutartis su Mantu Kal niečiu, Vyteniu Lipkevičiumi, Mindaugu Kuzminsku, Pauliumi Jankūnu, Robertu Javtoku ir kroa tais M.Popovičiumi ir Mario De lašu. Jau anksčiau „Žalgirio“ savi ninkas Vladimiras Romanovas yra patvirtinęs, kad norėtų sukirs ti rankomis su Lietuvos rinktinės įžaidėju Šarūnu Jasikevičiumi ir Maskvos CSKA marškinėlius vil kėjusiu Darjušu Lavrinovičiumi.
11
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
sportas
Sprendimas: K.Kemzūros vadovaujamas trenerių štabas pakeitė olimpiniame atrankos turnyre kovojusios
rinktinės sudėtį.
M.Kalnietis.
Š.Jasikevičius.
M.Pocius.
R.Kaukėnas.
J.Mačiulis.
S.Jasaitis.
L.Kleiza.
R.Seibutis.
P.Jankūnas.
D.Songaila.
J.Valančiūnas.
A.Kavaliauskas.
Dvyliktukas Londone – kitoks nei Karakase Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabas pasirinko ko vinį olimpinį dvyliktuką, nors galutinė žaidėjų sudėtis dar galės būti keičiama. Komandoje nebeliko Tomo Deli ninkaičio ir Deivido Dulkio, pa dėjusių iškovoti olimpinį kelialapį atrankos turnyre Venesueloje. Į pa grindinę rikiuotę grįžo dėl traumų šias varžybas praleidę Simas Jasai tis ir Renaldas Seibutis. Karakase vykusiose varžybose T.Delininkaitis per trejas rungty nes žaidė 13 minučių, pelnė 11 taškų ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus, D.Dulkys per du mačus aikštėje pra leido 5 minutes ir surinko 3 taškus. „Pirmiausia labai dėkojau Dei vidui už jo darbą viso pasirengimo olimpiadai laikotarpiu. Jis mums ypač padėjo per treniruotes, kai vieną ar kitą žaidėją kankino trau mos. Kaip krepšininkas, jis turi la bai daug gerų savybių, gali įmesti, gerai ginasi. Vis dėlto jautėsi, kad jam, kaip rinktinės debiutantui, kartais pritrūkdavo patirties, ypač esant sudėtingesnėms situaci joms. Tikiuosi, kad laikas, praleis tas sportuojant su komanda, Dei vidui taip pat davė daug naudingų
dalykų. Kalbant apie vyrų rinktinę, šiandien jis yra perspektyvinio pla no, ateities žaidėjas, – sakė rinkti nės vyriausiasis treneris K.Kem zūra. – Dėl Tomo apsispręsti buvo sunkiau. Jo pozicijoje buvo didelė konkurencija ir galutinį sprendi
Kęstutis Kemzūra:
Tikiuosi, kad laikas, praleistas sportuojant su komanda, Deivi dui taip pat davė daug naudingų dalykų.
mą nulėmė ne koks nors to ar ki to kandidato žaidimo lygio skirtu mas, kuris tikrai nėra didelis, bet tam tikri taktiniai dalykai. Po to, kai paaiškėjo, kad neturėsime Ro berto Javtoko, po diskusijų su kitais treneriais priėjome prie išvados,
kad, susiklosčius tokiai padėčiai, reikalingesni aukštesni gynėjų li nijos žaidėjai. Juolab, kad Renal das Seibutis, kaip ir Simas Jasaitis, turėję sveikatos problemų, yra at sigavę. Jie pajūryje surengtoje tre niruočių stovykloje demonstravo puikią sportinę formą ir labai sėk mingai vėl įsiliejo į komandą.“ Su S.Jasaičiu ir R.Seibučiu olim pinėms žaidynėms toliau rengsis Mantas Kalnietis, Šarūnas Jasike vičius, Martynas Pocius, Rimantas Kaukėnas, Jonas Mačiulis, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, Darius Songaila, Antanas Kavaliauskas ir Jonas Valančiūnas. Po liepos 20-osios keisti rinkti nės sudėtį bus galima tik tuo atve ju, jeigu kuris nors dvyliktuko žai dėjas patirs traumą. Iki išvykos į Maskvos priemies tį Chimkus, kur liepos 22-ąją vyks draugiškos rungtynės su Rusijos nacionaline komanda, mūsų krep šininkai treniruosis Kaune. VD inf.
Lietuvos vyrų krepšinio olimpinės rinktinės 1992 m. Barselona (3-ioji vieta): Ar
vydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurti naitis, Sergejus Jovaiša, Artūras Kar nišovas, Gintaras Einikis, Arūnas Vi sockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Alvy das Pazdrazdis, vyriausiasis treneris Vladas Garastas. 1996 m. Atlanta (3-ioji vieta): Ar
vydas Sabonis, Šarūnas Marčiulio nis, Artūras Karnišovas, Rimas Kur tinaitis, Saulius Štombergas, Gintaras Einikis, Darius Lukminas, Rytis Vaišvi la, Tomas Pačėsas, Eurelijus Žukaus
kas, Mindaugas Žukauskas, vyriausia sis treneris Vladas Garastas. 2000 m. Sidnėjus (3-ioji vieta): Ša
rūnas Jasikevičius, Saulius Štomber gas, Mindaugas Timinskas, Gintaras Einikis, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Eurelijus Žukauskas, To mas Masiulis, Dainius Adomaitis, Da rius Maskoliūnas, Andrius Giedraitis, Kęstutis Marčiulionis, vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. 2004 m. Atėnai (4-oji vieta): Ša
rūn as Jas ik ev ič ius, Arv yd as Ma cij ausk as, Saul ius Štomb erg as, Ra mūn as Šišk ausk as, Dar ius Song ai
la, Eur el ij us Žuk ausk as, Kšyšt of as Lavrinovičius, Dainius Šalenga, Ro bertas Javtokas, Mindaugas Žukaus kas, Donatas Slanina, Vidas Ginevi čius, vyriausiasis treneris Antanas Sireika. 2008 m. Pekinas (4-oji vieta): Ša
rūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškaus kas, Rimantas Kaukėnas, Simas Jasai tis, Kšyštofas Lavrinovičius, Darjušas Lavrinovičius, Linas Kleiza, Robertas Javtokas, Jonas Mačiulis, Mindaugas Lukauskis, Marius Prekevičius, Mari jonas Petravičius, vyriausiasis trene ris Ramūnas Butautas.
Gedimino Bartuškos, Vytauto Liaudanskio, Vytauto Petriko, Artūro Morozovo nuotr.
12
kETVIRTADIENIS, liepos 19, 2012
pASAULIS
22
benzinvežius, priklausančius NATO, talibai susprogdino Afganistano šiaurėje.
Sprogo autobusas
Aukščiausias laipsnis
Bulgarijoje šalia Burgaso oro uosto vakar sprogo autobusas, kuriuo važiavo turistai iš Izraelio. Žuvo mažiausiai penki žmonės. Teroro akto versijos pareigūnai kelti ne skubėjo, bet Izraelio žiniasklaida šių me tų pradžioje rašė, kad Tel Avivas baimina si teroro aktų prieš savo piliečius Bulgari joje. Laikraščiai tuomet skelbė, kad išpuo lius ketina surengti šiitų teroristų organi zacija „Hezbollah“.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas, prieš keletą dienų atleidęs armijos va dą Ri Yong-ho, vakar gavo aukščiausią ka rinį laipsnį – maršalo. Apžvalgininkai tei gia, kad šitaip naujasis komunistinės vals tybės lyderis stiprina kariuomenės kont rolę ir valdžią šalyje. Anksčiau maršalo laipsnis priklausė Kim Jong-uno tėvui Kim Jong-ilui, kuris šių metų vasarį po mirties buvo paaukštintas iki generalisimo.
Kartais iš skirtingų Damasko rajonų pasi girsta spro gimai. Da bar tankai šturmuoja Kabūno rajoną.
Mūšiai: Sirijos sostinė Damaskas, kur iki šiol buvo ramu, virto karo zona.
„Scanpix“ nuotr.
Konfliktas pasiekė lemiamą fazę
Sirijos maištinin kai skelbia sostinė je Damaske pradėję lemiamą puolimą: mieste užvirė nuožmūs mūšiai, iškilo barikados, nužu dyti du vyriausybės nariai.
Žuvo prezidento svainis
Damasko centre esančioje saugu mo būstinėje vakar susisprogdi nus mirtininkui žuvo gynybos mi nistras generolas Daoudas Rajha ir jo pavaduotojas, prezidento Basha ro al Assado svainis Assefas Shaw katas. Pastarasis buvo vedęs šalies vadovo seserį Bushrą. Sprogimas nugriaudėjo tuo me tu, kai pastate vyko aukščiausio lygio pareigūnų posėdis. Įtaria ma, kad sprogdintojas dirbo kurio nors B.al Assado aplinkos žmonių apsaugininku. Per išpuolį taip pat buvo sužeisti nacionalinio saugumo vadas Hishamas Ikhtiaras bei vidaus rei kalų ministras Mohammadas Ib rahimas al Shaaras.
Valdžia nepajėgi gintis?
Apžvalgininkai teigia, kad šis įvy kis gali tapti svarbiu posūkiu kovoje su B.al Assado režimu. Faktas, kad sprogdintojas sugebėjo sėkmingai nusitaikyti į aukštus Sirijos pa reigūnus ir patekti į saugumo būs tinę, pakurstė abejonių, ar valdžia vis dar pajėgi apsiginti. Įkvėpti su kilėliai tiki, kad konfliktas pasiekė lemiamą fazę ir kad pergalė – jau ne už kalnų. Tač iau Sir ijos valstyb inė te levizija paskelbė, kad vakarykš tis išpuolis tik dar labiau įkvėps šalį kovoti su „teroristais ir nu sikalstamomis gaujomis“. Tele vizija taip pat pranešė, kad nužu dyto gynybos ministro pareigas perėmė kariuomenės štabo virši
Iš Vilniaus skambėjo raginimai Sprogimai Sirijos sostinėje, per kuriuos žuvo gynybos minist ras, patvirtina būtinybę Jungti nių Tautų (JT) Saugumo Tarybai priimti ryžtingą rezoliuciją. Tai vakar Vilniuje pareiškė britų už sienio reikalų sekretorius Willia mas Hague’as (nuotr.).
Jo teigimu, „Sirijai gresia chaosas ir žlugimas, ir dar blogesnė situa cija nei ta baisi padėtis, kuri įsi vyravo pastaraisiais mėnesiais“. „Neturiu papildomos informaci jos, bet visi tokie įvykiai sustip rina argumentus, kad reikia stip rios ir ryžtingos JT rezoliucijos“, – žurnalistams sakė W.Hague’as po susitikimo su Lietuvos užsie nio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu.
Nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje turinti Didžioji Britani ja su Vakarų sąjungininkais siekia priimti sankcijas Sirijai numa
tančią rezoliuciją, bet tam kol kas priešinasi Rusija ir Kinija. W.Hague’as sakė, kad rezoliucija turėtų būti priimta iki savaitės pa baigos, nes Didžioji Britanija ne nori jos atidėlioti ilgesniam laikui. Jis pabrėžė, kad šiuo atveju rezoliucija nesankcionuotų karinių veiksmų. Britų diplomatijos vado vo teigimu, rezoliucija turėtų nu matyti JT pasiuntinio Kofi Annano taikos plano įgyvendinimą, laiki nosios vyriausybės, į kurią įeitų opozicija, sukūrimą ir sankcijas tiems, kas trukdo tai įvykdyti. „Tai būtų stipresnė rezoliuci ja nei kas nors, ką esame priėmę iki šiol, bet dar neturime Rusi jos ir Kinijos paramos“, – kalbė jo W.Hague’as. BNS inf.
ninkas generolas Fahdas Jassimas al Furayjus. Prieštaringi pranešimai
Damaskas, kur gyvena daug pre zidento B.al Assado šalininkų, il gą laiką buvo nutolęs nuo tiesio ginio konflikto, bet dabar mūšiai jame verda jau penktą dieną iš ei lės. Į kelis rajonus įvesti tankai, virš miesto skraido sraigtaspar niai, kyla dūmų stulpai. Į sostinę vedantys keliai vakar buvo užb lokuoti. Laisvoji Sirijos armija paskelbė, kad operacija, pavadinta „Damas ko vulkanu“, yra gerai suplanuota ir kad į sostinę dar praėjusią savaitę buvo pasiųsta šimtai kovotojų. „Kartais iš skirtingų Damas ko rajonų pasigirsta sprogimai, – vakar pasakojo sukilėlių atstovė spaudai Susan Ahmad. – Dabar tankai šturmuoja Kabūno rajoną. Jie apšaudo gyvenamuosius na mus, šaudo į visus judančius tai kinius. Jų tikslas – suimti žmones ir juos nušauti. Žmonės bėga, jie stengiasi ištrūkti iš Kabūno.“ Taip pat buvo pranešimų apie susišaudymą ir dūmų kamuolius prie parlamento, apie degančias kareivines. Bet valdžia ir sukilėliai teikia skirtingą informaciją apie tuos pačius įvykius, o Vakarų žur nalistų veikla Sirijoje griežtai ap ribota, todėl patikrinti pranešimų beveik neįmanoma. Nori griežtų sankcijų
Diplomatinės pastangos sustabdy ti smurtą Sirijoje vis dar neduoda rezultatų. Kovos pasiekė Damaską tuo metu, kai Jungtinių Tautų (JT) vadovai bando įtikinti Rusiją ir Ki
Taik inys: gynyb os
ministras D.Rajha žuvo, kai per aukščiau sio lygio pareigūnų posėdį nu griaudėjo sprogimas.
niją pritarti įversti griežtas sankci jas Sirijos režimui. Vakarų valstybės siekia priim ti rezoliuciją, kuri priverstų Sirijos vyriausybę per 10 dienų atitrauk ti sunkiąją karo techniką iš mies tų ir grąžinti kareivius į kareivines. Priešingu atveju JT Saugumo Ta rybai būtų teikiama rezoliucija dėl sankcijų. Rusija blokuoja rezoliuciją
Atsakydamas į Vakarų priekaištus, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar teigė, kad Maskva nesilaiko įsikabinusi Siri jos režimo, bet siūlomai JT Saugu mo Tarybos rezoliucijai nepritaria. Pasak S.Lavrovo, sankcijos Si rijos vadovybei reikštų tiesioginę paramą opozicijai. „Užuot raminę opoziciją, kai kurie mūsų partneriai ragina ją teisti savo veiksmus“, – aiškino S.Lavrovas. BBC, CNN inf.
13
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
menas ir pramogos Puikūs pietūs knygų graužikams Knygos gali būti ne tik įdomios, storos, bet ir skanios. Vokietijoje įsikūrusi kūrybinė agentūra „Korefe“ pri statė kuo tikriausią valgomą knygą. Kol kas tai vienin telė knyga, kurią galima ir skaityti, ir gaminti bei val gyti. Kiekvienas puslapis pagamintas iš makaronų, ly giai taip pat, kaip būtų ruošiama lazanija. Turint tokią tešlą gaminti visiškai paprasta – pasirinktus produk tus dedate tarp lapų ir pašaunate į orkaitę. Kol kas knygos tiražas – kuklus, vos kelios dešimtys. VD inf.
Festivalyje – ir baroko muzika, ir žydų dainos Šį savaitgalį Pažais lio muzikos fes tivalis kvies pasi klausyti ir barokinio bei indiško skambe sio fleitos garsų, ir tradicinės žydų muzikos.
Talentingas fagotininkas
Šį šeštadienį Šv. Kryžiaus (Kar melitų) bažnyčioje vyks sakralinės muzikos koncertas, kurį klausy tojams dovanos atlikėjai Vytautas Sriubikis (fleita), Povilas Bingelis (fagotas), Roma Jaraminaitė (vio lončelė) ir Vaiva Eidukaitytė-Sto rastienė (klavesinas). „Muzika į žmogaus kasdienį gy venimą įneša džiaugsmo: rūpesčiai įgyja kitą prasmę, į žmonių tarpu savio santykius įsilieja šiluma, akys kitaip mato pasaulį, o ausys girdi tai, kas malonu ir gera širdžiai. Ji daro stebuklus ir sieloje, nes apdovanoja jautrumu, nuoširdumu, noru siek ti šviesos ir grožio. Pamilęs muziką žmogus eina Didžiuoju keliu ir jo širdis yra kupina tyro džiaugsmo“, – taip muzikologė Marytė Gustai nienė atsiliepia apie talentingo fa gotininko P.Bingelio muzikavimą. Retą, subtilaus tembro instru mentą profesionaliai valdantis Kau no valstybinio choro meno vado vo ir dirigento Petro Bingelio sūnus Povilas yra įgijęs du magistro laips nius, dvejus metus grojo ES jaunimo simfoniniame orkestre, o šiuo metu gyvena ir dirba Šveicarijoje. Susitinka seni draugai
Koncerte greta P.Bingelio stos vi suomet kūrybingas, naujų idėjų nestokojantis fleitininkas V.Sriu bikis, fleitą prakalbinantis tiek eg zotiškais Indijos garsais, tiek su btiliais baroko muzikos tonais, ir senosios muzikos ansamblio „Af fectus“ narės R.Jaraminaitė ir V.Ei dukaitytė-Storastienė, kurios savo veikloje koncentruojasi į vėlyvojo Renesanso ir baroko epochų muzi kos studijas bei autentišką jos in terpretaciją. Koncerte, be baroko epochos ge nijaus Johanno Sebastiano Bacho opusų, skambės vieno garsiausių šių dienų Latvijos kompozitorių Peterio Vasko sakralinės muzikos
Pagarba: dainininkas R.Karpis koncertui „Laiškai iš praeities“ rinkosi
sau artimas dainas.
kūriniai. Klausytojai turės progą susipažinti su Lietuvoje retai at liekama įstabaus norvegų kom pozitoriaus Olavo Bergo, itin daug dėmesio skiriančio mediniams pu čiamiesiems populiarinti, muzika. Kviečia į sinagogą
Sekmadienį Kauno choralinėje si nagogoje nuoširdumo kupiną pro gramą „Laiškai iš praeities“ pristatys dainininkas Rafailas Karpis (tenoras) ir pianistas Darius Mažintas. Koncerte skambės retai atlieka mos aranžuotos žydų liaudies dai nos, jidiš kalba atliekamos žydų kilmės kompozitorių Mordechai Gebirtigo, Yosefo Kotliaro, Alexan derio Olshanetsky, Chayos Chay tin, Gabrielio Grado, Israelio Sher mano dainos balsui ir fortepijonui, įspūdingi prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio kūriniai „Fregt di velt“ ir „Kaddish“. Ryškūs jaunosios lietuvių muzikų kartos atstovai šiuo projektu siekia įprasminti iki Antrojo pasaulinio ka ro buvusios žydų kultūros atminimą, o R.Karpis kartu nori prisiliesti prie savo šaknų ir prisiminti jidiš kalbą, kuri yra ties išnykimo riba. „Tai ganėtinai svarbus socialinis ir istorinis reiškinys – pagerbimas, paminėjimas tų Lietuvos piliečių, kurių nebegalime matyti. Dainas rinkau pats – tai man artima, tai man įdomu, tai – sąsajos su mano šaknimis“, – teigė dainininkas. Balsui ir fortepijonui aranžuotose
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
žydų tautos dainose atsispindi tuo metu gyvenusių žmonių jausmai, socialinės problemos. Dainos tar si byloja apie tai, kad norint sukurti ir išlaikyti stiprią kultūrą nebūtinai reikia turėti savo žemę. Daugelio dainų tekstų autoriai yra glaudžiai susiję su Vilniaus ir tuometės Lie tuvos istorija – jie buvo aktyvūs kultūros veikėjai, tad per šiuos ren ginius klausytojai turės unikalią ga limybę išgirsti retai atliekamus ne paprasto grožio ir turinio kūrinius. Savita interpretacija
Lietuvos muzikos ir teatro akade mijos absolventas R.Karpis neap siriboja teatrine veikla, bet aktyviai koncertuoja, atlieka įvairią kame rinę muziką, ypatingą dėmesį ski ria žydų kilmės kompozitorių mu zikai populiarinti. Dirigentas profesorius Saulius Sondeckis apie R.Karpiui akom panuosiantį pianistą D.Mažintą yra pasakęs: „Tai – jaunas, ak tyviai koncertuojantis pianistas. Savo muzikalumu ir savita, įdo mia interpretacija jis jau atkreipė mūsų klausytojų auditorijos dė mesį ir pripažinimą. Šis pianistas yra vertas tarptautinės publikos dėmesio.“ Pianistas yra daugelio konkursų laureatas, aktyviai kon certuoja Lietuvoje ir už jos ribų, yra daugelio akademinės muzikos po puliarinimo projektų dalyvis ir ini ciatorius. VD inf.
Kolumbietis ruošia knygą Rudenį Lietuvoje koncertuosian tis Kolumbijos popscenos žvaigž dė Juanesas (nuotr.) savo gerbė jams pranešė, kad ruošiasi išleis ti autobiografinę knygą. Ji pasiro dys jau kitų metų pradžioje.
Daina „La Camisa Negra“ išgar sėjęs Juanesas ryšius su Lietuva mezgė jau anksčiau – jo portretą galima išvysti ir kito iš Kolumbi jos kilusio lietuvių daininin ko Jurgio Didžiulio debiuti nėje fotografijos parodoje. Šįkart Juanesas nusprendė pats išbandyti kitą meno sri tį – rašymą. „Ši knyga bus dar vie nas būdas ir dar viena priemonė suartėti su gerbėjais. Jiems padė koti ir atskleisti save. Noriu parodyti, kas aš esu, ką veikiu, ką tu riu. Noriu, kad ma ne mylintys žmonės susipažintų ir su ma no aplinkoje esančiais man brangiais žmonė mis: šeima, draugais, gru pės nariais“, – sakė į aktyvią muzikinę ir visuomeninę veiklą po pertraukos grįžęs Juanesas. Dar liepos pradžioje atlikė jas surengė kelių valandų fo
tosesiją, per kurią fotografavosi būsimos knygos viršeliui. Pasak Juaneso, knygoje bus pasakojama apie jo gyvenimą, koncertus, jų užkulisius, apie atlikėjo vaikystę ir, kaip jis sako, net apie sunkio sios metalo muzikos laikus. Įdo mu tai, kad didžiąją knygos tu rinio dalį sudarys ne tekstas, o svarbiausius gyvenimo momentus ir intriguojamą, kupiną emocijų Juaneso gyvenimo istoriją at skleidžiančios fotografijos. Kol dienos šviesą išvys Ju aneso knyga, su atlikėju pa simatyti ir šėlti jo akusti niame koncerte bus galima jau lapkričio 7 d. Vilniaus „Sie mens“ arenoje. Atlikėjo koncertą sostinės areno je apšildys kon certo ambasa doriumi tapęs J.Didžiulis, kuris šiam pasirody mui paruoš niekur negirdėtą, Lotynų Amerikos ritmais paremtą ir Kolum bijos dvasia alsuo jančią koncertinę programą. VD inf.
14
KetvirtADIENIS, liepos 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 22.30 val. KIEK? 7 litai.
KUR? „Forum cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 12.20, 15, 17.20 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Iki liepos 21 d. KIEK? Nemokamai.
Asmenybės trauka
Madagaskaras Europoje Meno tiltas
Julio Medemo filme „Žemė“ Anchelis, dezinfekuotojas, paleistas iš psi chiatrinės ligoninės, atvyksta į mažą Ispanijos miestelį, kuriame turi išnaikinti dirvoje užsiveisusias lervas. Vyno gamintojai kenkėjus kal tina dėl „žemiško“ vyno skonio. Anchelis užmezga net kelis roma nus, tačiau ar moterys susitaikys, kad jis keliauja su savo vaiduokliais?
Pašėlusių žvėrelių – liūto Alekso, zebro Marčio, žirafos Melmano ir hipopotamės Glorijos – ketvertukas vis dar rezga planus, kaip grįžti į Niujorko zoologijos sodą. Šįkart „Madagaskaro IV“ herojams tenka kirsti Europą, ten jie prisijungia prie klajojančio cirko. Ar pasiekti tikslo jiems nesukliudys beglobių gyvūnų gaudytoja?
KUR? Užupio kavinėje, Užupio g. 2. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? „Litexpo“ rūmuose, Laisvės pr. 5. KADA? Iki 2013-ųjų vasario 1 d. KIEK? 10 litų.
„Artscape“ dailės programoje pristatomi išskirtiniai užsienio šalių menininkų projektai drauge su lietuvių kūrėjų darbais. Šiais me tais pirmoje projekto „Artscape“ parodoje pristatoma šiuolaikinio Izraelio menininko Rano Slavino kūryba kartu su lietuvių tapyto jo Andriaus Zakarausko naujausiais darbais.
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Tiek, kiek negaila.
KUR? M.K.Čiurlionio g. 100. KADA? Rytoj 18 val. KIEK? Nemokamai.
Vasaros vakarai su poezija
Ir kelionėms, ir akims
Tikros elektronikos Bėk, grožėkis, vakaras atsipūsk
Vasaros literatūros seminarų viešąją programą, susidedančią iš kūrybinių dirbtuvių ir pasiro dymų, Lietuviškuose-rusiškuose skaitymuose šiandien tęsia poetai Eugenijus Ališanka (nuotr.), Julius Keleras, Ilzė Butkutė ir Sergejus Gandlevskis.
Duris atvėrė Antikvarinių automobilių ir techni nių sporto šakų šlovės muziejus, kurio iniciato rius – sportininkas Stasys Brundza. Lankytojai gali susipažinti ir su amerikietiškais „Cadillac“, ir prisiminti pobedas bei moskvičius.
Prieš mėnesį naują albumą „Long Way Home“ iš leidęs lietuvių elektroninės estrados pasididžia vimas duetas „Golden Parazyth“ sutiko prisijung ti ir scenoje pasveikinti projekto „Vilnius Tempe rature“ komandą.
Visi skuodžiantys, lakstantys, bėgiojantys, skrie jantys neturėtų praleisti progos su bendramin čiais ir patyrusiais treneriais pabėgioti bei atlikti keletą pratimų viename didžiausių žaliųjų plo tų mieste – Vingio parke.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Afrika.LT (1). 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Kine kaip kine. 21.45, 22.15, 23.30 Drama „Amžinoji šviesa“ (1987 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.50 Pasaulio dokumentika. „Kankinimai“ (3).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2) (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k).
LTV 21.45 val.
10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Koncertas „Ledų šventė 2010“ (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (3). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (3) (N-7). 0.30 „Trauma“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Hana Montana“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Atkovotas kamuolys“ (JAV, 2005 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.
LNK 22.35 val.
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“ (4). 14.10 „Ant bangos“. 14.40 Anim. s. „Madagaskaro pingvinai“ (1) (JAV, 2009 m.). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“ (8). 23.00 „Meteoritas“. 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Srautas I“ (N-7).
TV3 14.40 val.
16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Tarptautinis grožio konkursas „Miss Supranational 2011“. 22.35 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. Populiarioji dokumentika. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Teritorija. 10.50 Dok. f. „R.Reaganas“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.45 Skonio reikalas. 14.45, 22.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „R.Reaganas“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „R.Reaganas“ (2) (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai.
BTV 20.25 val.
18.10 Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) krepšinio čempionatas. Lietuva–Slovėnija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 20.10 Pašėlę TV pokštai (N-7). 21.00, 0.20 Reporteris. 21.52, 1.12 Orai. 21.55, 1.15 Lietuva–Londonas. 22.10 Lietuva tiesiogiai. 23.45 Pasaulio krepšinio apžvalga. 1.30 Dok. f. „R.Reaganas“ (2) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos (II). 13.45 Klubų karaliai. „Al Ahly“. 14.15 Sporto metraštis. 14.25 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Roma“. 16.05 Angliškojo biliardo Premier lyga. 17.50 Meninė gimnastika. Berlyno „Masters“ taurė. 19.15 Sportas LT. Jaunimo kultūrizmo čempionatas. 19.45 Olimpinės žaidynės. 20.00 Sportas LT. XXVI A.Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos. 21.15 Miesto iššūkis. Ekstremalios dviratininkų kovos (III). 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 23.15 Klubų karaliai. „Bayern Munich“.
lietuvos ryto tv 10.50 val.
>=38B4@89>A X<>=\ ?@88<A X 30@1Y D08@C>B> 9Y 4:A?438B>@8[ D03F18=8=:Y 4:A?438B>@8[ 8@ ?@4:F1>A 064=BY 4;
&/;738>9=+7 .+;,>3 /8=?+;A4/ ;/35+ 63813 :+1+6,383+3 N< .+;,>9=94+3 9< 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973< ?+6 =/6
ketvirtADIENIS, liepos 19, 2012
PaveikslÄ&#x2026; kĹŤrÄ&#x2014; daugybÄ&#x2014; rankĹł
' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
ÄŽ LietuvÄ&#x2026; trumpam grÄŻĹžÄ&#x2122;s Ĺžinomas dailininkas Amerikos lietuvis Ray Bartkus praÄ&#x2014;jusÄŻ savaitgalÄŻ Pasaulio (/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; lietuviĹł jaunimo ,38385+3 :79597/ &/6 susitikime kĹŤrÄ&#x2014; naujÄ&#x2026; Lietuvos vardo uĹžraĹĄÄ&#x2026;.
<5+7,38=3 .+;,9
.3/8973< 8>9 353 ?+6
Paveikslas buvo kuriamas iĹĄ tĹŤks tanÄ?iĹł ĹžmoniĹł rankĹł atspaudĹł, o jo viduryje â&#x20AC;&#x201C; Ĺžodis â&#x20AC;&#x17E;Lietuvaâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ ÄŻ kartÄ&#x2026; darbui naudoti ne tep tukai, o guminÄ&#x2014;s pirĹĄtinÄ&#x2014;s ir daĹžai. PrisidÄ&#x2014;ti kuriant galÄ&#x2014;jo kiekvienas festivalio dalyvis. Pasak meninin ko, pagrindinÄ&#x2014; kĹŤrinio idÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; pa raĹĄyti Lietuvos vardÄ&#x2026; kitaip, nau joviĹĄkai. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iek tiek keiÄ?iame Lietuvos pavadinimÄ&#x2026;. Norime ÄŻdÄ&#x2014;ti daugiau visokiĹł ÄŻtakĹł iĹĄ viso pasaulio, nes visas jaunimas suvaĹžiavÄ&#x2122;s Ä?ia iĹĄ ÄŻvairiĹł pasaulio ĹĄaliĹł. Ten kartais naudojamos kitokios raidÄ&#x2014;s, kitaip raĹĄoma, tad bandome sudÄ&#x2014;ti Lie tuvos vardÄ&#x2026; bĹŤtent iĹĄ kitokiĹł rai dĹžiĹł, kuriĹł galbĹŤt nÄ&#x2014;ra oficialio je Lietuvos abÄ&#x2014;cÄ&#x2014;lÄ&#x2014;jeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo R.Bartkus. NestandartinÄ&#x2122; pieĹĄimo techni kÄ&#x2026; garsus Lietuvos ir pasaulio me nininkas pasirinko tam, kad kĹŤri nyje galÄ&#x2014;tĹł ÄŻsiamĹžinti kiekvienas norintis. â&#x20AC;&#x17E;PrieĹĄ tĹŤkstanÄ?ius metĹł pir mi ĹžmoniĹł pieĹĄiniai buvo rankos, apvestos uolose. Tai labai primi tyvus, bet labai efektingas ÄŻvaiz disâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirtino jis. Kurdami savo rankĹł atspaudĹł mozaikÄ&#x2026;, pasaulio lietuviai tikino jauÄ?iantys vienybÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Keistas jausmas, labai smagu visÄ&#x2026; rankÄ&#x2026; ÄŻkiĹĄti ÄŻ daĹžus kaip vai kui. Primena vaikystÄ&#x2122;, saugumÄ&#x2026;, ramybÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; projekte dalyva vusi mergina. â&#x20AC;&#x17E;Jausmas labai ge ras, nes tos Lietuvos, bĹŤnant iĹĄÂ
PASLAUGOS Statybos ir remonto +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
Technikos remonto % ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA tikino 84BCD>94 ?@8AB0B><4 3C@[ pa 4; Â&#x201E;Â&#x201E;IdÄ&#x2014;ja: iĹĄeivijos menininkas R.Bartkus norÄ&#x2014;jÄ&#x2122;s, kad8:8 prie =5>@<028 veikslo prisiliestĹł kuo daugiau ĹžmoniĹł. â&#x20AC;&#x17E;Shutterstockâ&#x20AC;&#x153; nuotr. 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
vykus, iĹĄ tikrĹłjĹł trĹŤksta, o jeigu dar galima prie jos kĹŤrimo prisi dÄ&#x2014;ti menu, tai iĹĄ viso dĹžiugu. Ir Holivude yra rankĹł alÄ&#x2014;ja, kur tie siog palieki savo atspaudÄ&#x2026;, o Ä?ia ÄŻ LietuvÄ&#x2026; ÄŻdedi. PrasmÄ&#x2014; yra graĹži, graĹži ir idÄ&#x2014;jaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tikino savo at spaudÄ&#x2026; palikusi kita susitikimo dalyvÄ&#x2014;. R.Bartkus dĹžiaugiasi grÄŻĹžÄ&#x2122;s ÄŻ LietuvÄ&#x2026;, taÄ?iau netrukus iĹĄskren da atgal ÄŻ NiujorkÄ&#x2026;. Apsilanky mas tÄ&#x2014;vynÄ&#x2014;je menininkui paliko gerĹł ÄŻspĹŤdĹžiĹł.
â&#x20AC;&#x17E;AntradienÄŻ grÄŻĹžtu ÄŻ NiujorkÄ&#x2026;, 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 bet ĹĄiaip ruoĹĄiuosi parodai?4@D4G8<08 Lietu 9Y 4; 4 ?0NB0A 8=5>$6<08; 2>< voje. LapkriÄ?io 8 d. atidarau di delÄ&#x2122; tapybos darbĹł parodÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Tita nikoâ&#x20AC;&#x153; galerijoje. Bus labai didelis Kitos projektas, tad turÄ&#x2014;siu daug dar 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F boâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kalbÄ&#x2014;jo EEE 6C>1>A10;308 ;B jis. 1\ I O4<0 :08=0 4; R.Bartkus 1991 m. emigra vo ÄŻ JAV. Jo darbai puoĹĄia garsius Amerikos leidinius, tokius kaip â&#x20AC;&#x17E;New York Timesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Timeâ&#x20AC;&#x153; ir ki ti.NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ Dailininkas yra ir 50 litĹł nomi turtÄ&#x2026; nalo banknoto autorius. ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= LRT inf. 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PARDUODA
VilÂniuÂje â&#x20AC;&#x201C; juÂveÂlyÂriÂkos ĹĄe devÂrai PERKA VilÂniaus pubÂliÂkai suÂteikÂta reÂta proÂga iĹĄÂvysÂti paÂsauÂliÂnio garÂso ju veÂlyÂro AlekÂsandÂro Ĺ epÂkaus kĹŤÂri nius â&#x20AC;&#x201C; kiÂtÄ&#x2026; antÂraÂdieÂnÄŻ BaĹžÂnyÂtiÂnio paÂvelÂdo muÂzieÂjuÂje bus atiÂdaÂryÂta jo pirÂmoÂji paÂroÂda LieÂtuÂvoÂje.
PaÂroÂdoÂje eksÂpoÂnuoÂjaÂma dviÂde ťimt paÂpuoÂĹĄaÂlĹł: kryÂĹžeÂliai, ĹžieÂdai, paÂkaÂbuÂÄ?iai, ausÂkaÂrai. ViÂsi obÂjekÂtai suÂkurÂti iĹĄ aukÂso, puoĹĄÂti deiÂman tais, saÂfyÂrais, kiÂtais branÂgiaiÂsiais akÂmeÂniÂmis. A.Ĺ epÂkaus paÂroÂda paÂpilÂdo ir praÂpleÂÄ?ia BaĹžÂnyÂtiÂnio paÂvelÂdo mu zieÂjuÂje eksÂpoÂnuoÂjaÂmÄ&#x2026; aukÂsaÂkaÂliĹł dirÂbiÂniĹł loÂbyÂnÄ&#x2026;. GreÂta, nuoÂlaÂtiÂnÄ&#x2014;Âje muÂzieÂjaus eksÂpoÂziÂciÂjoÂje, VilÂniaus kaÂtedÂros loÂbyÂno koÂlekÂciÂjoÂje roÂdoÂ
mi VilÂniaus, AugsÂburÂgo, GdansÂko, FloÂrenÂciÂjos meistÂrĹł dirÂbiÂniai. PaÂroÂda suÂteiÂkia reÂtÄ&#x2026; proÂgÄ&#x2026; gre ta paÂmaÂtyÂti skirÂtinÂgoÂse epoÂcho se suÂkurÂtus aukÂsaÂkaÂlysÂtÄ&#x2014;s dirÂbi nius, atÂsekÂti konkÂreÂÄ?iam laiÂkui bĹŤÂdinÂgus bruoÂĹžus, ĹĄianÂdieÂnos kĹŤÂriÂniuoÂse atÂrasÂti praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł epo chĹł ĹžyÂmes, ÄŻsiÂtiÂkinÂti meÂniÂnin ko A.Ĺ epÂkaus kĹŤÂryÂbos saÂviÂtuÂmu. PaÂroÂdoÂje lanÂkyÂtoÂjai atÂpaÂĹžins sak raÂliÂnÄ&#x2014;s ir paÂsauÂlieÂtiÂnÄ&#x2014;s aukÂsaÂka lysÂtÄ&#x2014;s isÂtoÂriÂjÄ&#x2026;, iĹĄÂvys meÂno groÂŞį ir meistÂrysÂtÄ&#x2014;s aukĹĄÂtuÂmas. A.Ĺ epÂkus dirÂba su laÂbai bran gioÂmis, karÂtais egÂzoÂtiĹĄÂkoÂmis me dĹžiaÂgoÂmis, jis kuÂria iĹĄÂskirÂtiÂnius vaÂdiÂnaÂmoÂjo gryÂnoÂjo meÂno dar bus, kuÂrie yra ne tik nuoÂstaÂbĹŤs
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 kĹŤÂriÂniai, bet ir paÂtoÂgĹŤs dÄ&#x2014;ÂvÄ&#x2014;Âti pa :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> puoÂĹĄaÂlai. RaÂĹĄyÂdaÂmi ir kalÂbÄ&#x2014;ÂdaÂmi
4; apie A.Ĺ epÂkĹł, meÂno kriÂtiÂkai ir ko % J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! leÂgos atÂkreiÂpia dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ, kad â&#x20AC;&#x17E;lais D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> vÄ&#x2014; kurÂti ir neÂprikÂlauÂsoÂmo meÂni +>:0<4 , + 4; ninÂko jauÂseÂna nuo pat kĹŤÂryÂbiÂnio keÂlio praÂdĹžios buÂvo bĹŤÂdinÂga ĹĄiam taÂlenÂtinÂgam ĹžmoÂgui, ÄŻ kuÂrÄŻ neÄŻÂmaÂnoÂma neÂsiÂlyÂgiuoÂtiâ&#x20AC;&#x153;. A.Ĺ epÂkaus juÂveÂlyÂriÂkos paÂro Kita da BaĹžÂnyÂtiÂnio paÂvelÂdo muÂzieÂjuÂje 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ veiks iki 2012 m. spaÂlio 1 d. B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> VD inf. 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> KAS? A.Ĺ epÂkaus juÂveÂlyÂriÂkosÂ&#x201E; @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - -
- R- / & * & - U60;8>B0A darÂbĹł pa roÂdos ati daÂr yÂm0A<C> as. I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 KUR? BaĹžÂnyÂtiÂnio paÂvelÂdoÂ&#x201E; < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> muÂzieÂjuÂje, Ĺ v. MyÂkoÂlo g. 9. @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 KAÂDA? LieÂpos 24 d. 17 val. 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA DosjÄ&#x2014;
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: A.Ĺ epÂk us giÂm Ä&#x2014; 1954 m. MoÂkÄ&#x2014; B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = si KauÂno 5-ojoÂj e viÂduÂr iÂnÄ&#x2014;Âj e mo 5>@<02890 B4; 50:A kykÂloÂj e. 1972 m. ÄŻstoÂj o ÄŻ VilÂn iaus
ÄŽVAIRĹŞS
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽvaizÂdis: A.Ĺ epÂkaus kĹŤÂriÂniai eksÂpoÂnuoÂjaÂmi beÂveik 150-ies ĹĄaÂliĹł meÂ
no gaÂleÂriÂjoÂse.
OrganizatoriĹł nuotr.
daiÂlÄ&#x2014;s insÂt iÂt uÂto PraÂmoÂn iÂnÄ&#x2014;s dai ' -+ & * , -
- *T , lÄ&#x2014;s kaÂtedÂr Ä&#x2026;, jÄ&#x2026; baiÂg Ä&#x2014; 1977-ai +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> siais. 1988 m.A4=8]=89>94 iĹĄÂv yÂko ÄŻ 8;=8C94 JungÂt i A:;F 6 L=8?8N:8[ nes Ame r i k os Vals t i j as. 1992 m. ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A Man h70 aÂt a ne ÄŻsteiÂ?;0=0A g Ä&#x2014; saÂvo ÄŻmoÂn Ä&#x2122; ?0 34B0;CA8A ,;0=0D8<> â&#x20AC;&#x17E;Alex Ĺ ep k usâ&#x20AC;&#x153;.<84AB> A.Ĺ epÂA0D8D0;3F1\A kaus paÂpuoÂ03<8 6@8=30A! 8;=80CA ĹĄaÂl ai parÂ38@4:B>@80CA d aÂv iÂnÄ&#x2014;Âj aÂm i?0D03C>B>9> beÂveik 150- =8AB@0289>A ies Ame XA0:F<0A r iÂkos @ ir kiÂt Ĺł ĹĄaÂl iĹł meÂn o 34B0;8>9> gaÂleÂr iÂj oÂB4@8B>@89[ s e. MeÂn iÂ?;0=0D8<> n inÂk as gyÂ>@60=8G0B> veÂn a @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ neÂtoÂl i NiuÂj orÂko, HadÂs oÂn o upÄ&#x2014;s slÄ&#x2014;ÂnyÂj e.
+, ,;0=0D8<> B8:A;0A! =4 :48Z80=B O4<\A A:;F?> B8:A;8=\A ?0A:8@B84A 8@ 14=3@>9> ?;0=> A?@4=38=8[ ?0B8:A;8=B8 A:;F?> @810A 8@ ?;0=C>90<>A B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y ,;0=0D8<> >@60=8G0B>@8CA! % J 0;B>=0AH X : * *0A8=A:8> 6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 Tel. 261 3653, 261 3655 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 skelbimai@vilniausdiena.lt B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 â&#x20AC;&#x17E;CanCan pizzaâ&#x20AC;&#x153; restoranĹł tinklui Vil?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA niuje reikalingi: VIRÄ&#x2013;JAI, PICŲ KEPÄ&#x2013;JAI, 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> PAGALBINIAI VITUVÄ&#x2013;S DARBUOTOJAI. ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A Be patirties apmokome. Skambinti tel. < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 865955181. CV siĹłsti elektroniniu paĹĄtu 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> delano@delano.lt. BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 988143 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 PASLAUGOS D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? Statybos ir remonto A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;4< ,;K07/49>:5,4 B4@8B>@89[ AB0BF1>A 8=A?4:289>A mis. 1 kv. ?;0=0D8<> m â&#x20AC;&#x201C; nuo <04;>4= >07 7 Lt.8@ Konsultuojame, dir bame ?;8=:>A visoje Lietuvoje. Tel. 8;=80CA 8 689 68B4@8B>@89[ 528. ?@84 <8=8AB4@89>A 982863 ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A $ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ KelioniĹł )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ Pa?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A langÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8
699 99 965, 8 , 612 22 -
- *T 227. ' -+ & * , +S 975441 ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ÄŽVAIRĹŞS ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 Kita 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I 2012 m. liepos 30 d. 10 val. Vilniaus r. Rukai< 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 niĹł sen. JuodiĹĄkiĹł k., SB â&#x20AC;&#x17E;RoĹžÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;, bus atlieka<> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 miTransportas, sklypo, kad. Nr.4180/1205:0227, kadaslogistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I triniai matavimai. KvieÄ?iame gretimo sklypo, :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= paveldÄ&#x2014;tojus O /,<-N *4794,?= kad. Nr.4180/1205:0223, at?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 vykti dÄ&#x2014;l ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribĹł suderinimo. Vyk?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 dytojas UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodezija ir topograďŹ jaâ&#x20AC;&#x153;, inĹž. B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 Mindaugas Tel. 8I 686 373,
B0;8>9> ?;0=> Vakulskas. >@60=8G0B>@8CA % 24J -40;H adresas KalvarijĹł g. 8;=8CA B4; 125-516, Vilnius. (>NB0CB> 6 990335 ,@>94:B> @4=6\90A J- 0@278B4:B[ ABC 2012 m. liepos 31 d.I 9 % val. Vilniaus r. Marijam3890H ,0<\=:0;=8> 6 k., 8;=8CA polio sen. AkmeniĹĄkiĹł SB â&#x20AC;&#x17E;Vitaâ&#x20AC;&#x153;, bus,0@4=6 atlie-
84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; ,0<\=:0;=8> 6 =5>@<02890 B48:80 <0 B4; ,;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48:80<8 ?;0=0D8<> >@60=8G0B>@8C8 8@ ?@>94:B> @4=6\9C8 @0NBC 8@ B4;45>=C 8:8 D84N> 0? B0@8<> 384=>A B<4AB[ ?;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A
15
skelbimai
ďŹ jaâ&#x20AC;&#x153;, inĹž. Mindaugas Vakulskas. Tel. 8 686 24 ,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 373, adresas KalvarijĹł g. 125-516, Vilnius.
M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 990359 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> Informuojame, kad 2012 07 31 9 val.XA0:F<0A bus Ĺženkli- 3\; O4<\A A:;F?> :03 ! namos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribos, @ ĹžemÄ&#x2014;s sklypo proj. 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ skl. Nr. 1188-1, esanÄ?io TarnÄ&#x2014;nĹł k., PagiriĹłA4= sen., 8; Vilniaus r. KvieÄ?iame dalyvauti gretimĹł sklypĹł =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> proj. skl. Nr. 1117-5 ir Nr. 1117-2 savininkÄ&#x2026; Anto94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 nÄ&#x2026;@8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % Piatikonis, proj. skl. Nr. 221 savininkÄ&#x2026;, proj. skl. Nr. 1232-3 savininkÄ&#x2026; TeisiĹł JonÄ&#x2026; MatuleviJ '' & H
4; savininkÄ&#x2122; VandÄ&#x2026; 4 ?0NB0A Ä?iĹł, proj. skl. Nr. 1228-2 Voini4P42B8DCA$6<08; 2>< lo. 2012 07 31 10 val. bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribos, ĹžemÄ&#x2014;s sklypo proj. skl. Nr. 1188 91:<8,.4 14=3@89>A + -( 2, >38=8=:[ esanÄ?io TarnÄ&#x2014;nĹł k., PagiriĹł sen., Vilniaus r. AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 =0@80<A 5, E KvieÄ?iame gretimĹł sklypĹł 0B0A:08B8=8A proj. skl. dalyvauti D0; N0C:80<0A Nr.@8=:8<8=8A 1409-1 savininkÄ&#x2026; ViktorÄ&#x2026; Basiukait ir proj. - + :C@8A DF:A 4;<8 O *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: skl. Nr. 1661-2 savininkÄ&#x2026; FranciĹĄekÄ&#x2026; Jasiuto9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A viÄ?.%,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 2012 07 31 11 val. bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s 0B0A:08B0 BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA sklypo ribos, 8@ ĹžemÄ&#x2014;s sklypo proj. skl. Nr. 1188-7,0B0A :08B0 SkurbutÄ&#x2014;nĹł 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A esanÄ?io k., PagiriĹł sen., Vilniaus r. UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A KvieÄ?iame dalyvauti gretimĹł sklypĹł proj. skl. Nr. -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 1044 savininkÄ&#x2122; JadvygÄ&#x2026; KuzborskajÄ&#x2026;, proj. skl. Nr.?CA48 1058-114=3@89>A savininkÄ&#x2026;=0@8[ PiotrÄ&#x2026; ?0:0@B>B8=8A JasiutoviÄ?, proj. skl. ACA8@8=:8 Nr.<0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 250 savininkÄ&#x2026;, proj. skl. Nr. 1124-3 savininkÄ&#x2122; Kita TanÄ&#x2122; SafareviÄ?ienÄ&#x2122;, proj. skl. Nr. 1262-1 savinin?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 kÄ&#x2026; M NaglÄŻ skl. Nr.@4=? 1068-1 savininkÄ&#x2122; F Ĺ eibokÄ&#x2026;, :9><,=>Q proj. -4?<,=D =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ SvetlanÄ&#x2026; Duk. 2012 07 31 12.30 val. bus Ĺženkli/, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= namos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribos, ĹžemÄ&#x2014;s proj. ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> sklypo 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 skl. Nr. 1188-4, esanÄ?io KeturiasdeĹĄimt TotoriĹł 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D k.,:0 PagiriĹł sen., Vilniaus r. KvieÄ?iame dalyvau 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: ti C34@D\A gretimĹł sklypĹł proj. skl. Nr. 1055-2 savininkÄ&#x2026; A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' Ä&#x152;eslavÄ&#x2026; Michalkovskij, proj. skl. Nr. 1259-1 saviA:; @ A:; :03 @ ! ninkÄ&#x2026; KazÄŻ PenkauskÄ&#x2026;, skl. Nr. 1069-3 !02,70D )680<2S= proj. 2 *4794?= sa- ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F vininkÄ&#x2026; StanislavÄ&#x2026; Ĺ evel. 2012 07 31 13.30 val. 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribos, ĹžemÄ&#x2014;s D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ sklypo proj. skl. Nr. 1188-5, esanÄ?io Keturiasde- 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 ĹĄimt TotoriĹł k., PagiriĹł sen., Vilniaus r. KvieÄ?ia*7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC me dalyvauti gretimo sklypo proj. skl. Nr. 10735Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: 31/ 15.30
@,7 2 A8A84:B8 savininkÄ&#x2122; LiailÄ&#x2026; BuÄ?ackajÄ&#x2026;. 2012*0@>A;0DC 07 AC 30@1[ DF:3FB>9C %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R val. bus Ĺženklinamos ĹžemÄ&#x2014;s sklypo ribos, Ĺže- D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; mÄ&#x2014;s sklypo proj. skl. Nr. 1188-6, esanÄ?io Balto9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< sios VokÄ&#x2014;s k., PagiriĹł sen., Vilniaus r. KvieÄ?iame
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 dalyvauti gretimĹł sklypĹł proj.",>,@48?= skl. Nr. 1243 savi@40P4,80 /,7B@,?>4 ,>7406, kami ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł, kad. Nr. 4154/1031:0025 KelioniĹł ninkÄ&#x2122; AngelÄ&#x2122; DĹžiautienÄ&#x2122;, proj. skl. Nr. 1244 sair 4154/1031:0036, kadastriniai matavimai. vininkÄ&#x2122; ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 AntaninÄ&#x2026; JaraminienÄ&#x2122;. RengÄ&#x2014;jas â&#x20AC;&#x201C; UAB J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 KvieÄ?iame gretimĹł sklypĹł Nr. 24@0K,80 ir Nr. 37 =4?9 sa- â&#x20AC;&#x17E;Gintekaâ&#x20AC;?, 6809Q 2 *4794?= (07
SaltoniĹĄkiĹł g. 29/3-408, Vilnius; tel. >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 vininkus atvykti dÄ&#x2014;l ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł ribĹł suderi- (8 5) 279 0908, e. p. info@ginteka.lt.
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
ÄŽVAIRĹŞS
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
nimo. Vykdytojas UAB â&#x20AC;&#x17E;Geodezija ir topogra-
%
990027
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO B iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos se 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " - )8CAB>=0A =C> Galioja tik iĹĄvykimams VASARA ANT BANGŲ *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B kmadieniais KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;KYLIS. Kaina tik 1696 Lt* 9?: !> su grÄŻĹžimu atgal po savaitÄ&#x2014;s (tik%,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ĹĄeĹĄtadieniais) OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ Kelto bilietas dviem keleiviams kajutÄ&#x2014;je :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: BilietĹł kiekis uĹž specialiÄ&#x2026; kainÄ&#x2026; kiekviesu langu ir automobiliui ÄŻ abi puses. ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 name reise ribotas. I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, - -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 Automobilio aukĹĄtis turi bĹŤti iki 1,85 m. KLAIPÄ&#x2013;DAâ&#x20AC;&#x201C;ZASNICAS. Kaina nuo 899 Lt 8C9>@:0A =C> B 6,<S7O - ?8;3><08 Bilietai ne rezervuojami, o parduodaKelto bilietas trims keleiviams ir automo 0N8=6B>=0A =C> B ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: mi iĹĄ karto. biliui ÄŻ vienÄ&#x2026; pusÄ&#x2122;. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Daugiau informacijos www.krantas.lt DÄ&#x2014;mesio:
%
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyT0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B mai.lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 I B &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 B Lt LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I 9?:
!> Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B nuo 1197 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Kroatija nuo 990 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B mai.lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B 904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa <,4645, nija, Kosta:= =,7, E
!> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali @4B0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas ?72,<45, ?<2,= E
!> â&#x20AC;&#x201C;<:,>45, &4506, E !> 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Lt; Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Egiptas, Hurgada nuo" ;:47=49S= 1440 Lt; Bulgarija 24;>,= ?<2,/, 9?: !> â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poilH<4 !,96, E !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G ( ! '% <0>, E
!> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas 68?B0A )C@6030 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; (?94=,= E !> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= STOVYKLOS LIETUVOJE <?4C,= #47? 9?: !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B getikas 600 Lt; Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas 520 B Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I MaĹžieji Laukystos piratai 370 Lt "0= 5S2, !> Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Mano pasaulis 595 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Kitas variantas 359 Lt ",9: ;,=,?74= !>
4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !)
STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 BLt dieStovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 "# %& " $A" & %C;60@89>94 B nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo'>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D B 1299 Lt; AnglĹł kalbos je @>0B89>94 1699 Lt; Italijoje !> /409,4 stovykla Estijoje 1790 Lt
<B80 F',74?>D !> ( &
AVIABILIETAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Pirkti internetu: www. lek.lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> (yra ir pigios aviakompanijos) ?:/6,7945:50 !>
&O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !>
KELTAI -F60I B>:7>;<0A % # Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis;
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;NynesTalinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas;
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> hamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ,96:6,= E !>
;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A KRUIZAI 6,49:= O ,-4 ;?=0= VidurĹžemio # jĹŤroje (spec. kaina) KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> Baltijos jĹŤroje &B2,E'>:63:78,= VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026;
(,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,=
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vėsius ir lietingus orus. Šiandien lis stipriai, gali griaudėti perkūnija. Oro temperatūra bus 16–18 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį trumpai, dieną protarpiais palis. Naktį bus 12–14 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 18–19 laipsnių.
Šiandien, liepos 19 d.
+16
+16
Telšiai
+18
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.08 21.41 16.33 5.37 21.16
201-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 165 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +37 Keiptaunas +20 Kopenhaga +18
Londonas +20 Madridas +38 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +31 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +33
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
2–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+18
+16
+12
4
+16
+18
+16
+11
6
+16
+19
+16
+9
4
šeštadienį 1834 m. gimė prancūzų tapytojas impresionistas ir skulptorius Edgaras Degas.
1374 m. mirė Francesco Petrarca, italų mokslininkas, poetas, vadinamas humanizmo tėvu. 1814 m. gimė revolverio išradėjas amerikietis Samuelis Coltas. 1877 m. pirmąjį Vimbl dono teniso turnyrą l aimėjo Spenceris Gore’as. 1893 m. gimė rusų poetas Vladimiras Majakovskis. 1935 m. gimė rusų
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas: Susan Mallery „Kaip iš giedro dangaus“ ir Vicki Lewis-Thompson „Žaidimas prasideda“ Visą gyvenimą Heilė gyveno lyg uždaryta. Klausydama tėvo patarimų, ką veikti, kaip rengtis ir net už ko tekėti, ji visiškai susipainiojo. Bet nuo šiol ji gyvens pagal savas taisykles ir elgsis taip, kaip geros mergaitės paprastai nesielgia! Čia pasirodo Kevinas. Keletą dienų jie praleis didžiuliame kabriolete ir jaukiuose viešbučiuose. Būdama devyniolikos Kelė nuoga nusifotografavo vyrų žurnalui. Sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Netyčia juodu vėl susitinka ir žaidimas prasideda.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 24 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Aurėja, Auksė, Gailigandas, Ksaveras, Mantgailė, Simachas, Vincentas
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+18
+18
Praha +23 Ryga +20 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +19 Tel Avivas +35 Tokijas +25 Varšuva +22
4
5
6
7
8
9
10
aktorius, režisierius Vasilijus Ivanovas, suvaidinęs Šerloką Holmsą televizijos filmų cikle. 1947 m. gimė grupės „Queen“ muzikantas Brianas May. 1957 m. mirė rašytoja Marija RastauskienėLazdynų Pelėda. 1971 m. gimė Ukrainos boksininkas Vitalijus Kličko. 1983 m. gimė dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia.
Avinas (03 21–04 20). Su dėkingumu priimkite tai, kas gera nutiko jūsų gyvenime, net jei jums tai atrodo visai nereikšmingos smulkmenos. Tik nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų, kurių vėliau nenorėsite ar negalėsite įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, pokalbiai suksis apie malonius dalykus. Juokaudamas netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai įveikti bet kokias kliūtis. Apmąstęs praeities įvykius padarysite teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, nebekartokite senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, galėsite padėti jiems patarimais, remdamasis asmenine patirtimi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, o ir vėliau nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus ir drąsiai priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite sėkmingo laiko smulkmenoms, pailsėti suspėsite ir vėliau. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jei pritruks idėjų, galite pasisemti jų iš knygos ar filmo. Svarstyklės (09 24–10 23). Viskas užklups vienu metu, ir ne tik geros naujienos. Problemų dėl karjeros iškils tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais žmonėmis. Geriau būtų atsipalaiduoti. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų norai neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Vandenis (01 21–02 19). Galite tikėtis naudos iš pavaldinių. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Dėl dabartinių idealų gali tekti paaukoti tam tikras savo gyvenimo vertybes. Nespręskite esminių klausimų, nes tam šiuo metu nepalankus laikas.