2012-08-02 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 2, 2012

www.kl.lt

179 (19 480) 12

turtas

82AC6?A.16 2;6@ ?B4=7 �š6<

ab_aN`-Q VR[N Ya ?RQNXa\ _Ă› 7\YVaN :N RVXVR[

Ă›

FinansĹł kr

izÄ—s anali

PasaulinÄ— finansĹł kri zÄ—, besitÄ™ metus, ne sianti jau sprendĹžia daugiau nei ma. Daro ponija turi mos ketverius ilgametÄ—s patirties, kaip visos ÄŻmanomos kÄ—jimĹł ba klaidos. Jalan tvarkytis nepopulia so recesija, taÄ?iau su vadina ekonomi rĹŤs tarp Eu kos istorijos mÄ…ja moropos biu rokratĹł. vadovÄ—liai

Vals­ty­bÄ—s at­kō­ri­mo ĹĄimt­me­Ä?io ju­bi­lie­jus bus mi­ni­mas tik po pen­ke­riĹł me­tĹł, bet pa­si­ren­gi­mas jau pra­dÄ—­tas.

Iz­rae­lio tu­ris­tus ata­ka­vÄ™s te­ro­ris­tas te­bÄ—­ra mÄŻs­lÄ— Bul­ga­ri­jos tei­sÄ—­sau­gai.

Eko­no­mi­nÄ—s iť­min­ties ga­lÄ—­jo pa­si­mo­ky­ti iĹĄ anks­Ä?iau Ja­po­ni­jÄ… iť­ti­ku­sios kri­zÄ—s.

Lietuva 7p.

Pasaulis 11p.

Ĺ iandien priedas

Karolis Ur bo

nas Ty ri mĹł ins Inter natio tituto „Social Dy na nal“ par tne mics ris

zÄ—: neiĹĄm oktos Jap

Ĺ˝ve­jy­ba – kul­kĹł kru­ťo­je Kol ĹĄven­Ä?ia­ma Jō­ ros ĹĄven­tÄ— ir pa­ ger­bia­mi pa­grin­di­ niai jos he­ro­jai – jō­ ros dar­bi­nin­kai, prie Mau­ri­ta­ni­jos kran­ tĹł pa­vo­juo­se Ĺžve­jo­ ja 120 Lie­tu­vos jō­ri­ nin­kĹł. Klai­pÄ—­dos lai­ vy­bos kom­pa­ni­jai „Balt­lan­ta“ pri­klau­ san­Ä?iĹł lai­vĹł „Ir­vin­ ga“ ir „Aras I“ ÄŻgu­los jau dau­giau nei pus­ me­tÄŻ ne tik ne­gau­na al­gĹł, bet ir tu­ri dirb­ ti ap­ťau­do­mi af­ri­kie­ Ä?iĹł ka­ro lai­vĹł.

onijos pa mokos

4,8

trln. eur

Ĺł

giai toks pat per 1990–2 mikos griu nesuvaldomas eko Jau iĹĄgyven no- torius 005 m. vi me Europo mas, kokÄŻ dabar ma pasiskolino Japonija bu ta anksÄ?iau to- prasi (gyventojai ir vers je ir vo las) buvo skolinÄ™s, Tuo metu JAV. bÄ—, kuri ga bene pirmoji vals kad iĹĄgelbÄ— Japonija, nekilnoja Japoni tyto kai vo pamokÄ…, mojo turtĹł mokÄ—jimĹł kad bĹŤtent po pasikeitÄ— eko joje iĹĄ princi- tos nos buvo neadek ekonomikÄ…. ba vaÄ?iai aukĹĄ(nes jas pa dymas yra lanso elementĹł val- elgsena. Ekono nomikos dalyviĹł kÄ—lÄ— skolin mikos vesta pati svarbiau tĹł monÄ— eko sia prie- se buvo teigiama, kad vadovÄ—liuo- cent vimas ÄŻ nekilnojamÄ… lÄ—ĹĄĹł inno rinio ban jÄŻ turtÄ…), ÄŻmonÄ—s veitegijoje. Ĺ a minÄ—s politikos stra- kia turÄ—damos tikslÄ… zervĹł palĹŤ ko ypaÄ? Ĺžemos lis buvo pir reiĹĄgyveno kanos ne moji, kuri daugiau pelno. Kri uĹždirbti kuo no nau skatino ekomikos da zÄ— priver ponijos balanso re jÄ…jÄ… ligÄ… – mokÄ—ji mĹł pakeis ÄŻmones pagrindi tÄ— Ja- tuo metu lyviĹł skolintis. Ir ce nors Japonijos nÄŻ tikslÄ… sukÄ—lÄ— didĹžiusijÄ…. Pirmiausia, ti ÄŻ skolos pro tai vo ma duk la lÄ™ Ĺži bai paklau pymÄ…. panikÄ… tarp nimÄ… tybÄ—s Ĺžmo si visame cija buvals- dĹžiÄ… Taip atsitiko todÄ—l, ir tau- – ypaÄ? niĹł ir vals pasaulyje, auto jÄ… dalÄŻ tur tybÄ—s insti cijĹł. Visos kad dito ir tukos prekÄ—s, mobiliai ir elektro vadovÄ—linÄ—s ninaudotos – tai neleng ir anksÄ?iau buvo ÄŻsigijusios uĹž aktyvĹł ÄŻmonÄ—s spren teo vino krizÄ—s skolintas o to turto di mo. mo priemo rinÄ—s krizÄ—s val lÄ—ĹĄas, vertÄ— smar dy- Bet nÄ—s nevei kiai suma pasko kÄ—. normos sie kÄ— nulÄŻ pro PalĹŤkanĹł tys. Tai lĹł dydĹžiai liko to Şėjo. MokÄ—jimĹł Ä?iau skoli balanso re kie pacentĹł, tayra ni Tuo metu ce ďŹ nansĹł kri analogiĹĄka dabarti buvo paste sija ypaÄ? nekil masis nevyko. Tur nÄ—s mĹł zÄ—s bÄ—tas mokÄ— to, no balanso Japonijos situacija. kainos kri jamojo ir ďŹ nansinio, ji1990–1995 to rekordiĹĄ rÄŻ labai ge krizÄ—s simptomas, turÄ—jo kum. rai kai. Vyko ly- krizÄ—s visus analogiĹĄkus ĹĄian krizÄ— nas garsiau yra iĹĄstudijavÄ™s viesiĹł ekono simptomus: dienÄ—s moks Apie pra minÄ—s privatusis rastÄ… Japo sek- Mins lininkĹł Hymanas minties Philipas ky. EsmÄ— nijos deĹĄimt tai, kad temÄ… kont Japonijos metÄŻ roliuoja ďŹ pinigĹł sistur nansĹł rin paprastai tÄ—si nuo 1986 to kai nĹł burbu las ka, ta pĹŤ- jos iki 1991 m. kai taip pat riant, bankai. O banistorijoje nekilnoja – tuo metu ekonomis mojo turto prarastu tĹł vadi na vienas in turi balansus ir kiekir akcijĹł kai smarkiai deĹĄimtme mi dÄ— kilo. nos Ä?iu. tas, prieĹĄin lis turi bĹŤti paskolinJaponijos Ĺ i Japoni gu nekilnoja at jos ekono ve ju mojo tur bankas pa nuostolÄŻ, nes nĹł burbu mi kos griĹŤ buvo stai to kaitiria las nesus tis ne- 7–8 gus tabdomai gojimas, uĹž indÄ—lis yra jo ÄŻsipa metus, ta laipsniĹĄkas sprogi mas, o grei pĹŤtÄ—si reiÄ?iau ĹĄio bur Ä?iau mo il go laiko lĹŤkanas ir kurÄŻ reikia mokÄ—ti bulo spro padariniai tar kis, kuris pagijÄŻ administ buvo justi baigÄ—si 2003 pio nuosmu- 15 ras dau ruo me tai tĹł. Ĺ is kai giau nei ti. Papkai vertybi m. pabaigo ĹžmonÄ—s sa nĹł burbu niĹł popie je, nas Ĺžy vo didĹžiÄ… pajamĹł iĹĄ las yra vieriĹł kainos kÄ— dug nÄ…. miausiĹł eko jÄ… da lei pasie- pa VÄ—liau ÄŻsi nominiĹł taupyti pi dĹžia, o kitÄ… taupo. Su-lÄŻ saulio finan siĹŤbavus burbulĹł li nei kri zei ni pasausĹł istorijo 2008 m. nekilnoja je. DidĹžiau nÄ—je, daĹžniaugai retai laikomi ko Japonijos akcijos pa mojo turto si jibirŞų fik lietÄ— dar Ĺže kainĹł po suoti indÄ—lis arba siai jie saugomi kaip mes ĹĄiĹł prieĹžas kyÄ?iai Ä?iĹł 1990–200 nÄ™ ribÄ…. DÄ—l je. Dirb Japonijos sostinÄ— monÄ—s. Kol kaip investicinÄ—s prieje Tokijutinai sukel 0 m. Japo yra pakan tos kainos ni- spro kama pasko paklausa, gus nukri burbului to deĹĄimtis tol lĹł kartĹł. ka ir taupy ekonomika yra sveimas tampa kurios ku ria darbo paskolomis, vietas, vie prekiĹł bei tos pa ďŹ nansĹł prie slaugĹł ir investici jĹł ÄŻ mo MokÄ—jimĹł nes paklausÄ…. reiĹĄkia stip balanso krizÄ— pa siriu sumaŞėjimu. paskolĹł paklau sos Tai reiĹĄkia, ď Ž Pavyz taupyti pi dys: 7N ]\ kad suni [V W\` && “ guli banke gai nedirba, t. y. &&" Z X jie Pamo ne _V gĂ› ab _Ă› W liau skatina naudojami, o tai kos iĹĄ Tekan \ cV `b` N[N toY\ TV Xb` VN[ Şėja pinigĹł krizÄ™ plÄ—stis, nes ma- Japonijos valdĹžia Ä?ios SaulÄ—s ĹĄalies QVR [Ă›` X_V vestuo ekonomiko nusprendÄ—, gĂ›` `VZ] giai veikia je, ir tiesio- neveikiant vado a \ Zb` aN kad, klau ti pinigus, kad su vi vÄ—liniams Ă˜VNb 7N ]\ kur sÄ… ir gaivin liams (ÄŻmoniĹł, ĹžmosĹł ekonomikos daly [V W\` ]N Z\ tĹł ekonomi tĹł paviĹł alter ir teorijoms, reikia mode- nija per 1990–20 X\` YV XĂ?` ]N kÄ…. Japona ima uĹždirb niĹł) pajamas. Ĺ˝mo `Nb YV` [RV 05 m. pasi nÄ—s ta – tyvĹł. Logika buvo ieĹĄkoti ir ÄŻ ekono ti Z\ X\ skolino jei privatu mi paprasÄŻmonÄ—s par maĹžiau pinigĹł, nes sis nei 460 trln.kÄ… investavo daugiau duoda ma cijos, nes Ĺžiau produk- skolina ir jokios sektorius nesijenĹł (4,8 ĹžmonÄ—s ma monetari trln. eu priemo To rezulta nes skolini Ĺžiau varto nÄ—s tas – priva rĹł). ma ja, nos, nÄ—s (Ĺžemos palĹŤkatusis pinigĹł spaus ratas. BĹŤtent sis sustojÄ™s. UĹžda sektorius ras dini dÄ—l tokio sugebÄ—to prasidÄ— mirties ra- neveikia, tuomet mas) jo grÄ…Ĺžin jo vals ty ti skoja 1929–193 JAV didĹžioji depre las, o BVP si- t u r bÄ— 2 m. Per aukrito 46 pro i jÄ… go. Ir tai vy c., nedarbas ĹĄalies BVP s k o proc. Toks ko pasiekÄ— 25 pat nedar nepaisa linbo lygis, be jau Ispani nt joje. je, tis nekilnoir jamojo ir pati infi nan sinio turto kainĹł

Kaina 1,30 Lt

„Man ir vÄ—l ne­pa­si­se­kÄ—, nes rei­kia kal­bÄ—­ti po Leo­ni­do Dons­kio.“ Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis juo­ka­vo, jog jau­Ä?ia­si nu­skriaus­tas, kad sa­vo svei­ki­ni­mo kal­bÄ… Klai­pÄ—­dai tu­ri sa­ky­ti po iť­kal­bin­go­jo pro­fe­so­riaus.

6p.

Klai­pÄ—­dÄ… svei­ki­no ir Pre­zi­den­tÄ— Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­da yra mies­tas, ku­rÄŻ ga­li­ ma tik my­lÄ—­ti ir be jo­kiĹł prie­Şas­ Ä?iĹł – taip kons­ta­ta­vo uos­ta­mies­tÄŻ su 760-uo­ju gim­ta­die­niu pa­svei­ kin­ti su­si­rin­kÄ™ ĹĄim­tai gar­biĹł Ĺžmo­ niĹł. Tarp jĹł bu­vo ir Lie­tu­vos Pre­ zi­den­tÄ— Da­lia Gry­baus­kai­tÄ—. Nors dau­giau­sia dÄ—­me­sio skir­ta pa­si­ dĹžiaug­ti Klai­pÄ—­dos iť­skir­ti­nu­mu, neiť­veng­ta ir ĹĄne­kĹł apie ener­ge­ti­ nÄŻ sau­gu­mÄ…. Su­kō­rÄ— darbť­tĹŤs mies­tie­Ä?iai

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pas­kam­bi­no iť Af­ri­kos

Dar lie­pos 10 die­nÄ… Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s dar­bo ins­pek­ci­jos ins­ pek­to­riai su­lau­kÄ— skam­bu­Ä?io iĹĄ Af­ri­kos. Skam­bi­no lai­vo „Ir­vin­ ga“ jō­ri­nin­kas, pra­ťy­da­ mas pa­gal­bos.

4

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„„Si­tua­ci­ja: dau­giau nei ĹĄim­tas Lie­tu­vos jō­ri­nin­kĹł prie Af­ri­kos kran­tĹł Ĺžve­jo­ja ekst­re­ma­lio­mis sÄ…­ly­go­mis, bai­

min­da­mie­si, kad juos ga­li ap­ťau­dy­ti af­ri­kie­Ä?iĹł ka­ri­niai lai­vai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„To­l e­ran­t iť­kas, lais­vas, jau­n at­ viť­kas, verŞ­lus, am­bi­cin­gas mies­ tas“, – to­kie epi­te­tai apie Klai­ pÄ—­dÄ… skam­bÄ—­jo va­kar vy­ku­sia­me iť­k il­m in­ga­m e po­s Ä—­dy­je, skir­ta­ me is­to­ri­nei mies­to su­kak­Ä?iai pa­ mi­nÄ—­ti. Po­sÄ—­dy­je da­ly­va­vo ke­li ĹĄim­tai gar­biĹł sve­Ä?iĹł.

2

2

KETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 2, 2012

miestas

Miestas pa­ger­bė kul­tū­ros ma­gist­rą Klai­pė­da nu­si­len­kė dar vie­nai iš­ki­liai uos­ ta­mies­čio as­me­ny­bei. Va­kar pi­lia­vie­tė­je bu­vo pa­gerb­tas šie­me­tis kul­tū­ros ma­gist­ras – pe­da­go­gas, chor­ve­dys Ro­ber­tas Var­nas.

Ap­žiū­rė­jo: po Klaipėdos 760 metų jubiliejui skirto iškilmingo posėdžio ša­lies Pre­zi­den­tė D.Grybauskaitė

(dešinėje), lydima uostamiesčio mero V.Grubliausko (centre), ne­pra­lei­do pro­gos ap­si­lan­ky­ti pi­lia­vie­tė­je.

Re­ga­li­jos: R.Var­nas ta­po 24-uo­ju klai­pė­die­čiu, pa­si­puo­šu­siu kul­tū­ros

ma­gist­ro žie­du.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tra­di­ciš­kai per mies­to gim­ta­die­nį ren­gia­mos ce­re­mo­ni­jos me­tu me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas R.Var­nui įtei­kė kul­tū­ros ma­gist­ro var­dą pa­ tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus bei auk­ so žie­dą su bri­lian­tu. Šį pa­puo­ša­ lą Pi­lies mu­zie­ju­je sau­go­mo XVI a. re­ne­san­si­nio žie­do pa­vyz­džiu lau­ rea­tams ku­ria klai­pė­die­tis ju­ve­ly­ ras Vi­das Bi­zaus­kas. Šie­me­čio kul­tū­ros ma­gist­ro nuo­ pel­nų są­ra­šas – įspū­din­gas. Pe­da­ go­gas, cho­ri­nės mu­zi­kos bei kul­ tū­ros eks­per­tas, vi­suo­me­ni­nin­kas, dai­nų šven­čių or­ga­ni­za­to­rius ir di­ ri­gen­tas, pub­li­cis­tas, kom­po­zi­to­ rius, do­cen­tas, Klai­pė­dos cho­ri­nės bend­ri­jos sim­bo­lis, ku­rio nu­veik­tų dar­bų at­gar­siai ne tik ge­rai ži­no­mi Lie­tu­vo­je, bet ir Bal­ti­jos vals­ty­bė­ se bei vi­so­je Eu­ro­po­je. R.Var­no ini­cia­ty­va 1988 m. bu­ vo įkur­ta Klai­pė­dos cho­ri­nė bend­ ri­ja „Au­ku­ras“, ku­riai klai­pė­die­tis sėk­min­gai va­do­va­vo iki 2002-ųjų. Kau­ne jo ini­cia­ty­va pra­dė­tas reng­ti vie­nin­te­lis ša­ly­je tarp­tau­ti­nis stu­ den­tų miš­rių cho­rų kon­kur­sas „Ju­ ven­tus“, su­reng­ta ne vie­na Klai­ pė­dos bei Va­ka­rų Lie­tu­vos dai­nų šven­tė, o Sta­sio Šim­kaus kon­kur­ sas išau­gin­tas į tarp­tau­ti­nį aukš­to ly­gio cho­rų ren­gi­nį. Pi­lies mu­zie­jaus Fryd­ri­cho po­ ter­no­je vy­ku­si ti­tu­la­vi­mo ce­re­mo­ ni­ja bu­vo ne tik iš­kil­min­ga, bet ir jau­di­na­mai jaut­ri. „Per dau­ge­lį me­tų plo­nes­niais, sto­res­niais bal­se­liais dau­gy­bė gra­ žių, bal­sin­gų žmo­nių šlo­vi­no Klai­ pė­dą ne tik čia, Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ir aš, bū­da­mas

Pajūrio laiškai

Arbatinė − Galerija Tea House − Gallery

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jų gre­to­se, džiau­giuo­si, kad šian­ dien pa­gerb­ta „Au­ku­ro“ bend­ri­ja, ap­skri­tai cho­ri­nis žan­ras, ku­riam daž­nai trūks­ta dė­me­sio, pa­gar­bos ar klau­sy­to­jų“, – sun­kiai tram­dy­ da­mas jau­du­lį kal­bė­jo R.Var­nas, pri­si­pa­ži­nęs, jog kul­tū­ros ma­gist­ ro žie­dą tu­rė­tų pa­si­da­ly­ti su vi­sais „au­ku­rie­čiais“. Šie­me­tį kul­tū­ros ma­gist­rą svei­ ki­no mies­to va­do­vai, ko­le­gos, ar­ ti­mie­ji, bi­čiu­liai bei anks­tes­nių­jų me­tų lau­rea­tai. Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro rin­ ki­mų tra­di­ci­ja už iš­skir­ti­nius nuo­ pel­nus mies­to kul­tū­rai pa­gerb­ti me­ni­nin­kus ar kul­tū­ros dar­buo­ to­jus puo­se­lė­ja­ma de­šim­tus me­ tus. Šie­met į šį var­dą pre­ten­da­vo 9 klai­pė­die­čiai.

Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rais yra ta­pę 2011 m. Ri­ta Bo­čiu­ly­tė 2010 m. Ri­man­tas Čer­niaus­kas ir

Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė 2009 m. Ana­to­li­jus Kle­men­co­vas,

Juo­zas Šikš­ne­lis ir Vla­das Žul­kus 2008 m. Arū­nas Sa­ka­laus­kas, Ne­

lė Sa­vi­čen­ko ir Vy­tau­tas Te­tens­kas 2007 m. Bro­nius Gra­žys, Aloy­zas

Kaž­dai­lis ir Juo­zas Gu­da­vi­čius 2006 m. Ba­lys Juš­ke­vi­čius, Ka­zys

Kša­nas ir Ed­var­das Ma­li­naus­kas 2005 m. Po­vi­las Gai­dys ir Vy­tau­

tas Grub­liaus­kas

Klai­pė­dą svei­k Tarp jų – Pre­zi­den­ 1 tė D.Gry­baus­kai­tė, Vy­ riau­sy­bės, Sei­mo na­riai, už­sie­

nio ša­lių am­ba­sa­do­riai, Klai­pė­dos mies­t ų par­t ne­r ių de­l e­ga­c i­jos, mies­to ta­ry­bos na­riai, uos­ta­mies­ čio įmo­nių va­do­vai. „Klai­pė­da yra mies­tas, ku­ria­ me ge­ra, įdo­mu ir sau­gu gy­ven­ti. Klai­pė­dos is­to­ri­ja – neį­kai­no­ja­mas tur­tas ir ver­ty­bė. Ją 760 me­tų kū­ rė ir puo­se­lė­jo iš­min­tin­gi ir darbš­ tūs mies­tie­čiai. Vi­sa tai lė­mė, kad Klai­pė­da yra li­be­ra­lus ir at­vi­ras in­ teg­ra­ci­jai mies­tas“, – tei­gė Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis pa­brė­žė, kad uos­ta­mies­tis tu­ri aiš­kią atei­ties vi­zi­ją, nau­jų idė­jų ir yra pa­si­ren­gęs jas įgy­ven­din­ti. „Be­są­ly­giš­kai su­vok­da­mi stra­te­ gi­nius vals­ty­bės ener­ge­ti­nio sau­ gu­mo prin­ci­pus, esa­me at­vi­ri gar­ bin­gai ir są­ži­nin­gai dis­ku­si­jai, kad mies­te at­si­ras­tų vi­sai ša­liai svar­būs ener­ge­ti­niai ob­jek­tai. Ta­čiau na­ cio­na­li­niai prio­ri­te­tai ne­ga­li tap­ti de­ry­bų tur­gu­mi, ir tai tu­ri­me su­ vok­ti vi­si“, – kal­bė­jo uos­ta­mies­ čio va­do­vas.

Au­ka ne­tu­ri jaus­tis

Ša­lies Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė sa­vo kal­bo­je taip pat pa­brė­žė iš­skir­ ti­nę Klai­pė­dos svar­bą Lie­tu­vai. „Jūs sa­ve va­di­na­te ge­rų­jų vė­jų, bet aš sa­ky­čiau, kad esa­te ir ge­

rų­jų van­de­nų mies­tas, nes tap­si­te ne tik jū­ri­nės vals­ty­bės sim­bo­liu, bet ir ša­lies ener­ge­ti­nės ne­prik­ lau­so­my­bės var­tais“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Gry­baus­kai­tė.

Dalia Gry­baus­kai­tė:

Jūs sa­ve va­di­na­te ge­rų­jų vė­jų, bet aš sa­ky­čiau, kad esa­ te ir ge­rų­jų van­de­nų mies­tas.

Ji dar kar­tą pa­brė­žė, jog prie Klai­ pė­dos tu­ri bū­ti pa­sta­ty­tas su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las, ku­ris tik­rai ne­bus pa­vo­jin­gas. „No­rė­čiau, jog Klai­pė­da di­džiuo­ tų­si, kad prie jos at­si­ras toks ob­jek­ tas, o ne ma­ny­tų, kad yra kaž­ko­kia au­ka“, – pa­brė­žė Pre­zi­den­tė. Ta­čiau su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­ gi­jus Ma­siu­lis sa­vo svei­ki­ni­mo kal­ bo­je aukš­čiau­sioms val­džios ins­ti­ tu­ci­joms lin­kė­jo, kad jos su­pras­tų Klai­pė­dos reikš­mę Lie­tu­vai ir tin­ ka­mai tai ver­tin­tų.Klai­pė­dą ir jos gy­ven­to­jus taip pat svei­ki­no ir Eu­ ro­pos Par­la­men­to na­rys, fi­lo­so­fas ir eseis­tas Leo­ni­das Dons­kis. Jis pri­

Džiaugs­mas: tradicinėje žuvusių jūr

si­pa­ži­no skai­ty­siąs esė, skir­tą Klai­ pė­dą, ku­rią pa­ra­šė tik šią sa­vai­tę. „Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis, per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas“, – pa­ grin­di­nis esė sa­ki­nys skam­bė­jo iš L.Dons­kio lū­pų. Per­kė­lė ka­riš­kiai

Po iš­kil­min­go po­sė­džio vy­ko sim­ bo­li­nis Klai­pė­dos me­ro priė­mi­mas, ta­čiau Pre­zi­den­tė ja­me pa­bu­vo vos ke­lias aki­mir­kas. Ji iš­vy­ko ap­žiū­rė­ti

2004 m. Sta­nis­lo­vas Do­mar­kas,

Gin­ta­ras Gra­jaus­kas ir Dai­va Kša­ nie­nė 2003 m. Jo­nas Ge­nys, Al­gis Kli­še­

vi­čius ir Vy­tau­tas Paukš­tė

Kviečiame pasižiūrėti vieno seniausių laivų Lietuvoje ekspozicijos. Ekspoziciją rasite Kurpių g. 7 Come to see the oldest ship in Lithuania exhibition. You will find it in Kurpių street 7

Atidarymas rugpjūčio 3 d. (penktadienį) 17.00 val. Pavaišinsime poezija, muzika ir žolelių arbata.

Pa­si­ro­dy­mas: į iš­kil­min­gą po­sė­dį su­si­rin­ku­sius sve­čius pra­džiu­gi­no ir ma­žie­ji at­li­kė­jai.

Gau­sa: pa­si­klau­sy­ti Kl

3

KETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 2, 2012

miestas Dienos telegrafas

Ren­gi­niai. Ket­vir­ta­die­nį to­liau šur­mu­ liuos šven­ti­niai ren­gi­niai. Nuo 9 val. Da­ nės gatvėje–Šiaurės ra­ge vyks šven­ti­nė mu­gė. 14 val. I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­ je bus ati­da­ry­ta pa­ro­da iš Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jaus rin­ki­nio „O jū­ra su­pa­si lai­ vais...“. 16 val. Tur­gaus gat­vė­je bus ati­da­ ry­ta Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus pa­ro­da „Dan­gės uos­tas iš praei­ties“. 17 val. skve­ re tarp To­mo ir Di­džio­sios Van­dens gat­ vių vyks lau­ko ta­py­bos pro­jek­to „Sank­ ry­ža“ ati­da­ry­mas. Ja­me da­ly­vaus dai­li­ nin­kai iš Lie­tu­vos, Ka­zachs­ta­no, Ta­dži­ kis­ta­no, Uk­rai­nos, Azer­bai­dža­no ir Gru­ zi­jos. 20 val. Teat­ro aikš­tė­je Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro sim­fo­ni­ nis or­kest­ras ir cho­ras, Lat­vi­jos miš­rus cho­ras „Laiks“, Klai­pė­dos cho­ras „Can­ ta­re“ ir so­lis­tai inst­ru­men­ta­lis­tai at­liks K.Jen­kins kū­ri­nį „Sta­bat ma­ter“.

Tra­di­ci­ja: vakar, kaip ir kasmet rugpjūčio 1-ąją, Klai­pė­dos pi­lia­vie­

tė­je iškilmingai pakelta mies­to vė­lia­va.

Pa­gar­ba: per iškilmes nepamiršti pirmtakai – pri­si­me­nant se­nuo­sius

klai­pė­die­čius, prie jų at­mi­ni­mui skir­to pa­mink­lo pa­dė­ta gė­lių.

ki­no ir Pre­zi­den­tė

Sveikata. Klaipėdos miesto visuome­ nės sveikatos biuro specialistai pratę­ sia pajūrio akciją: „Už saugų poilsį pa­ plūdimyje“. Rugpjūčio 2–3 dienomis nuo 11 val. visuomenės sveikatos spe­ cialistai konsultuos poilsiautojus, kaip saikingai ir saugiai degintis bei maudy­ tis, taip pat nemokamai matuos kraujo spaudimą. Akcijos metu bus dalinami vandens buteliukai. Poilsiautojus spe­ cialistai pasitiks I-oje Melnragėje, priei­ goje prie jūros. Šach­ma­tai. Ket­vir­ta­die­nį nuo 15 iki 19 val. Skulp­tū­rų par­ko cent­ri­nė­je aikš­te­ lė­je vyks šach­ma­tų tur­ny­rai. Kvie­čia­mi vi­si no­rin­tys pa­žais­ti. Šuo­lis. Klai­pė­dos pa­ra­šiu­ti­nin­kų klu­ bas, mi­nė­da­mas 15 me­tų veik­los su­ kak­tį, do­va­no­ja klai­pė­die­čiams ir mies­ to sve­čiams įspū­din­gą re­gi­nį – pa­ro­do­ mą­jį nu­si­lei­di­mą pa­ra­šiu­tais į Meln­ra­ gės pa­plū­di­mį. Pa­ra­šiu­ti­nin­kų pa­si­ro­ dy­mu bus ga­li­ma pa­si­džiaug­ti šį šeš­ta­ die­nį 15 val. Su­kak­tis. Tre­čia­die­nį su­ka­ko 77 me­ tai, kai bu­vo įsteig­tas Lie­tu­vos ka­ri­nis lai­vy­nas kaip sa­va­ran­kiš­kos gink­luo­ to­sios pa­jė­gos su pir­muo­ju lai­vu „Pre­ zi­den­tas Sme­to­na“.

roje pagerbimo ceremonijoje Lie­tu­vos va­do­vę D.Grybauskaitę šil­tai su­ti­ko uos­ta­mies­čio jū­ri­nin­kų bend­ruo­me­nė.

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės, ap­si­lan­kė Pi­ lies mu­zie­ju­je. Vė­liau Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­ vu ji iš Klai­pė­dos bu­vo nu­pluk­dy­ta į Smil­ty­nę da­ly­vau­ti tra­di­ci­nė­je jū­ ri­nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je. Prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo, skir­ to į jū­rą išė­ju­siems ir ne­grį­žu­siems jū­ri­nin­kams, su­si­rin­ko uos­ta­mies­ čio jū­ri­nin­kų bend­ruo­me­nė. „Klai­pė­da be jū­ri­nin­kų ne­bū­ tų Klai­pė­da, o Lie­tu­va be Klai­pė­

dos ne­bū­tų Lie­tu­va. Di­džiuo­juo­si, jog Lie­tu­va ga­li pa­si­gir­ti pui­kiais, darbš­čiais jū­ri­nin­kais, o tie, ku­rie išė­jo, yra iš­li­kę mū­sų šir­dy­je ir at­ min­ty­je“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė. Ji prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo pa­ dė­jo vai­ni­ką, taip pa­gerb­da­ma vi­sus iš jū­ros ne­grį­žu­sius jū­ri­nin­kus. Uos­ta­mies­tis – sos­ti­nė?

Vai­ni­kų, gė­lių pa­dė­jo ir Klai­pė­dos me­ras V.Grub­liaus­kas, Lie­tu­vos

lai­pė­dai skir­tų svei­ki­ni­mų į spe­cia­lų po­sė­dį bu­vo pa­kvies­ti ke­li šim­tai žmo­nių.

jū­ri­nin­kų są­jun­gos, Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo at­sto­vai, Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los stu­den­tai. Il­ga­me­tis to­li­mo­jo plau­kio­ji­mo ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­le­ris pa­si­džiau­ gė, jog Die­vas Klai­pė­dai ne­pa­gai­lė­ jo jū­ri­nin­kų. „Jie sta­t ė ne tik lai­v us, jais skro­d ė van­d e­ny­n us, pa­d ė­jo iš­ kil­ti ir Klai­pė­dos mies­tui. Klai­ pė­da, jū­ri­nin­kai pa­ro­dys, kad, jei rei­kė­tų, uos­ta­mies­tis ga­lė­tų tap­ti

Vy­tau­to Liau­dans­kio ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­tu­vos sos­ti­ne“, – kal­bė­jo S.Ši­ le­ris. Toks pa­svars­ty­mas D.Gry­ baus­kai­t ę pri­ver­t ė nu­s i­š yp­so­t i. Po ce­re­mo­ni­jos ša­lies Pre­zi­den­ tė iš­vy­ko į Vil­nių. Ju­bi­lie­jų va­kar švęs­ti pra­dė­ju­si Klai­pė­da links­my­bes tęs dar ke­tu­ rias die­nas, nes mies­to gim­ta­die­ nio ren­gi­niai įsi­lies į Jū­ros šven­tę, ku­ri truks iki sek­ma­die­nio va­ka­ ro. Prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta per 100 ren­gi­nių.

Duo­bė. Gel­bė­to­jai tre­čia­die­nį apie 17 val. gel­bė­jo į duo­bę pa­kliu­vu­sias apie 15–16 me­tų mer­gi­nas iš Vo­kie­ti­jos. Ša­lia jų bu­vo ir ma­ma. Mer­gi­nos mau­dė­si ir pa­ju­to, kad ne­jau­čia dug­no. Jos ka­bi­no­ si vie­na į ki­tą ir pra­dė­jo skęs­ti. Į pa­gal­ bą at­sku­bė­jo ne­to­lie­se bu­vę gel­bė­to­jai. Plia­že bu­din­tys me­di­kai joms su­tei­kė pir­mą­ją pa­gal­bą. Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kų ne­pri­rei­kė. Duo­bė bu­vo pa­žy­ mė­ta spe­cia­liu ženk­lu, bet poil­siau­to­jos jo ne­pai­sė. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ol­ga Pin­čiuk (g. 1923 m.), Ana Zvez­di­na (g. 1926 m.), Kleo­pa Smil­ge­vi­čie­nė (g. 1931 m.), Re­gi­ na Joa­na Varž­ga­lie­nė (g. 1938 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mos Liud­mi­la Čai­ki­na, Jad­vy­ga Ša­dei­kie­nė, Re­gi­na Joa­na Varž­ga­lie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­le­rian Po­no­ma­riov, Ana Zvez­di­na, Ire­na Zi­nai­da Ci­dzi­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai.

Svei­ki­no: šam­pa­no tau­res už Klai­pė­dą kė­lė ir de­le­ga­ci­jos iš Ku­dži na­riai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų.

4

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

miestas

Žve­jy­ba – kul­kų kru­šo­je 1

„Mums pa­sa­kė, kad lai­ vas žve­jo­ja prie Mau­ri­ta­ ni­jos. Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai il­gą lai­ką ne­gau­na at­ly­gi­ni­mų, to­dėl at­si­sa­ko dirb­ti ir pra­šo darb­da­vių juos par­ vež­ti na­mo“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos vy­ riau­sia­sis ins­pek­to­rius Ed­mun­das Gus­tai­nis. Jū­ri­nin­kai tvir­ti­no, kad vie­toj jų ne­le­ga­liai dir­ba Uk­rai­nos ir Bal­ta­ ru­si­jos pi­lie­čiai. Taip pat vy­rai ti­ ki­no, kad pa­si­bai­gė lai­vo žve­jy­bos li­cen­ci­ja ir jie ver­čia­mi žve­jo­ti ne­ tei­sė­tai, to­dėl ky­la rea­lus pa­vo­jus gy­vy­bėms. „Mums pra­ne­šė, kad lai­vo įgu­ la ver­čia­ma žve­jo­ti ir ją dar ap­šau­ do af­ri­kie­čiai. Ka­dan­gi mū­siš­kiai li­cen­ci­jų ne­tu­ri, tai vie­ti­nės ša­ lies struk­tū­ros sa­vo eko­no­mi­nius van­de­nis gi­na gink­lu“, – pa­sa­ko­ jo E.Gus­tai­nis. Dar­bo ins­pek­to­riai ėmė do­mė­tis si­tua­ci­ja lai­ve „Ir­vin­ga“ ir nu­sta­tė, kad ja­me iš 70 žmo­nių 41 – Lie­tu­ vos pi­lie­tis. „Į sig­na­lą su­rea­ga­vo­me tą pa­ čią die­ną, nu­va­žia­vo­me į lai­vy­bos bend­ro­vę. Va­do­vai pri­pa­ži­no, kad yra ap­mo­kė­ji­mo pro­ble­mų, ta­čiau nei­gė, kad jū­ri­nin­kams gre­sia fi­ zi­nis pa­vo­jus“, – pa­sa­ko­jo E.Gus­ tai­nis. Dar­bo ins­pek­to­riai iš­siaiš­ki­no, kad jū­ri­nin­kai dir­ba pa­gal kont­rak­ tą, jie įdar­bin­ti už 800 li­tų per mė­ ne­sį ir gau­na prie­dus. Bend­ro­vė ža­ dė­jo par­ga­ben­ti jū­ri­nin­kus na­mo.

Ta­čiau šių pa­si­ža­dė­ji­mų neį­vyk­dė. „Iš­siaiš­ki­no­me, kad „Ir­vin­gos“ ka­pi­to­nas pa­bė­go. Įsi­vaiz­duo­ki­ te, ko­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­rė lai­ vo jū­ri­nin­kai“, – ste­bė­jo­si E.Gus­ tai­nis. „Jei žmo­gus dau­giau nei du mė­ ne­sius ne­gau­na at­ly­gi­ni­mo, ga­li vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ti su­tar­tį. Da­ lis įgu­los taip ir pa­da­rė“, – tvir­ti­no ins­pek­to­rius.

Pet­ras Be­kė­ža

Lie­tu­vos jū­r i­n in­k ų są­jun­gos pir­m i­n in­kas

A

Su­ki­lo jū­ri­nin­kų ar­ti­mie­ji

Tei­sy­bės ieš­ko­ti ėmė ir ki­to „Balt­ lan­tai“ pri­klau­san­čio lai­vo „Aras I“ klai­pė­die­čių jū­ri­nin­kų ar­ti­mie­ji.

Ed­mun­das Gus­tai­nis:

Mums pa­sa­kė, kad lai­vo įgu­la ver­čia­ma žve­jo­ti ir juos ap­šau­ do af­ri­kie­čiai.

Jie pra­ne­šė, kad dar be­veik 80 Lie­tu­vos pi­lie­čių, pa­si­bai­gus dar­bo su­tar­ties ter­mi­nui, ir­gi ne­ga­li grįž­ti na­mo, – esą nė­ra pi­ni­gų nei jų pa­ keis­ti ki­ta įgu­la, nei už ką jū­ri­nin­ kus par­ga­ben­ti į Klai­pė­dą. Šis lai­vas taip pat žve­jo­ja prie Mau­ri­ta­ni­jos kran­tų. „Nuo rei­so pra­džios – jau dau­ giau nei pu­sę me­tų – vy­rai ne­ga­ vo al­gų, ne­ga­li grįž­ti na­mo. Ma­ža

Komentaras

At­lan­te: pro­gno­zuo­ja­ma, kad lai­vų „Aras I“ ir „Ir­vin­ga“ įgu­lų koš­ma­ras

tu­rė­tų baig­tis rug­sė­jo pra­džio­je.

to, jie dir­ba nuo­la­ti­nė­je įtam­po­ je, nes juos da­bar per­se­kio­ja ir ap­ šau­do af­ri­kie­čių ka­ro lai­vai. Toks įspū­dis, kad tai – XXI am­žiaus ver­ go­vė“, – ne­val­dė emo­ci­jų prie Af­ ri­kos kran­tų už­stri­gu­sių jū­ri­nin­kų ar­ti­mie­ji. Bend­ro­vės tink­la­la­py­je pa­žy­mė­ ta, kad „Aras I“ yra At­lan­to van­

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

de­ny­ne, ta­čiau ne­nu­ro­dy­ta, į ko­kį uos­tą iš­vyks­ta ar at­vyks­ta, pa­sta­ bų skil­ty­je pa­ra­šy­ta, jog lai­vas lau­ kia nu­ro­dy­mų. „Aras I“ – di­de­lis žve­jy­bi­nis lai­ vas-šal­dy­tu­vas, ku­rio įgu­lą ofi­cia­ liai su­da­ro 74 jū­ri­nin­kai. Ka­pi­to­nas grįž­ta na­mo

Dau­giau aiš­ku­mo šio­je is­to­ri­jo­je ti­ kė­ta­si su­lauk­ti iš lai­vo „Aras I“ ka­ pi­to­no Alek­sand­ro F. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, lai­vo ka­pi­to­ną ga­lė­jo iš­tik­ti šir­dies smū­gis. „Jis tu­rė­jo iš­vyk­ti na­mo rugp­ jū­čio 1 die­ną. Ka­da grįš, ne­ži­nau. Dau­giau nie­ko ne­ži­nau, kai su­ grįš, vis­ką pa­pa­sa­kos. Apie dar­bo rei­ka­lus ne­klau­si­nė­jau, ži­nau, kad jam bu­vo blo­gai su šir­di­mi, ir dėl to pa­pra­šiau, kad grįž­tų“, – pa­sa­ko­jo lai­vo „Aras I“ ka­pi­to­no žmo­na. Ka­pi­to­no žmo­na vis dėl­to pra­si­ ta­rė, jog si­tua­ci­ja prie Mau­ri­ta­ni­ jos kran­tų – la­bai įtemp­ta, ten yra pa­vo­jin­ga. Dau­giau kal­bė­ti ji ne­pa­no­ro. Iš­šo­vė tik ke­lis kar­tus?

Prie Af­ri­kos įstri­gu­sių lai­vų „Ir­vin­ ga“ ir „Aras I“ sa­vi­nin­kas – bend­ ro­vė „Balt­lan­ta“. Jos di­rek­to­rius Bro­nius Bi­kul­čius, pa­klaus­tas apie lai­vus „Ir­vin­ga“ ir „Aras I“, pri­pa­ži­no, jog bend­ro­vė­je da­bar – sun­kus me­tas, ta­čiau kad įgu­los dir­ba ekst­re­ma­lio­mis są­ly­ go­mis, pri­pa­žin­ti ne­no­rė­jo. „Ta kal­ba bu­vo lai­ve „Ir­vin­ga“. Vie­no jū­ri­nin­ko žmo­na dir­ba mū­ sų įmo­nė­je, tai pa­sa­ko­jo, jog kaž­ką gir­dė­jo, kad prieš du mė­ne­sius šau­ dė. Jo­kio pa­vo­jaus jū­ri­nin­kų gy­vy­ bėms nė­ra, tai jau praė­jęs eta­pas“, – ti­ki­no B.Bi­kul­čius. Kai ku­rie jū­ri­nin­kai ret­kar­čiais su­si­sie­kia su ar­ti­mai­siais Klai­pė­ do­je. Šie tvir­ti­na, kad pa­sta­ruo­ju me­tu juos nuo­lat ly­di ka­ro lai­vai. „Nie­ko ten pa­na­šaus nė­ra. Mū­ sų lai­vai – ne­gink­luo­ti. Jū­ri­nin­kai šne­ka ne­tie­są. Kad jie nie­ko ne­su­ gau­na, kad ma­žai už­dirbs, čia jau ki­tas da­ly­kas, bet ten tik­rai nie­kas ne­šau­do“, – ti­ki­no B.Bi­kul­čius.

f­r i­ko­je yra bu­vu­si ne vie­ na to­k ia si­tua­ci­ja, kai mū­ sų ša­lies jū­ri­nin­kams te­ko dirb­ti to­kio­mis pa­vo­jin­go­ mis są­ly­go­mis. Ta­da da­bar­ti­nis Lie­tu­ vos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Ka­li­ning­ra­de Vac­la­vas Stan­ke­vi­čius bu­vo Sei­mo na­ rys. Jo pa­de­da­mi iš­ju­di­no­me Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, nes jū­ri­nin­kai bu­vo pa­lik­ti li­ki­mo va­liai, jie ne­tu­rė­jo pi­ni­gų net bi­lie­tams grį­ži­mui na­mo nu­si­pirk­ti. Ka­dan­gi pa­gal mū­sų ša­lies Kons­ti­tu­ci­ ją vals­ty­bė tu­ri rū­pin­tis sa­vo pi­lie­čiais, mes kė­lė­me klau­si­mą, kad vals­t y­bė pa­si­r ū­pin­tų Lie­tu­vos jū­ri­nin­kais. Kai ku­rių net do­ku­men­tų ga­lio­ji­mas bu­vo pa­si­bai­gęs. Iš­rei­ka­la­vo­me, kad jiems nu­pirk­t ų bi­l ie­t us, su­t var­k y­t ų do­k u­ men­t us ir par­ga­ben­t ų. Ta­da net ne­ bu­vo aiš­k u, kas yra lai­vo sa­vi­n in­kai. Šiuo at­ve­ju sa­vi­nin­kai yra aiš­k ūs. Pa­ gal mū­sų įsta­ty­mus vals­ty­bė sa­vo lė­ šo­mis ga­li par­ga­ben­ti tuos jū­ri­nin­kus na­mo, o ta­da iš­si­rei­ka­lau­ti, kad iš­lai­das pa­deng­tų lai­vo sa­vi­nin­kas. Rei­kia, kad jū­ri­nin­kų ar­ti­mie­ji raš­tu kreip­tų­si į Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, kad jie ju­din­ tų „Balt­lan­tą“, rei­kia su­kel­ti kuo di­des­nį šur­mu­lį, ta­da gal vis­kas pa­ju­dės. Sup­ ran­tu, žmo­nės bai­mi­na­si kel­ti skan­da­ lus, po to­k ių in­ci­den­t ų su darb­da­viu ieš­ko­ti nau­jo dar­bo sun­kiau, ypač kai iš pa­skos vel­ka­si „skan­da­lis­to“ šlei­fas, ne­pai­sant to, kad žmo­gus ko­vo­jo už sa­ vo tei­ses. Jū­ri­nin­kai bi­jo, ta­čiau ko­vo­ti rei­kia, ant­raip už­mur­dys ir pa­liks ant le­do. Ki­tos išei­ties nė­ra.

Pas­kui va­do­vas pri­pa­ži­no, kad lie­pos 18 d. vis dėl­to bu­vo in­ci­ den­tas, kai pa­tru­liuo­jan­tys JAV ir Se­ne­ga­lo ka­ri­niai lai­vai „Ir­vin­gos“ ka­pi­to­nui lie­pė su­sto­ti, ta­čiau jis ne­pak­lu­so. Ta­da į lie­tu­vių lai­vą ir iš­šo­vė. Bet įgu­lai esą jo­kio pa­vo­ jaus nė­ra. B.Bi­kul­čiaus tei­gi­mu, tik­rai nie­ kas nuo­la­tos ne­šau­do ir ne­per­se­ kio­ja. Pa­si­tei­ra­vus, ar yra ga­li­my­ bė jū­ri­nin­kus par­ga­ben­ti na­mo, B.Bi­kul­čius at­sa­kė klau­si­mu: o kas to­liau? Esą rei­kia ką nors su­gau­ti, kad juos par­ga­ben­tų. „Balt­lan­tos“ va­ do­vas pa­tvir­ti­no, kad „Aro I“ įgu­ lą pla­nuo­ja­ma par­ga­ben­ti rug­sė­jo 5 die­ną, „Ir­vin­gos“ – taip pat rug­ sė­jo pra­džio­je. Ir dau­giau žmo­nių į At­lan­to van­de­ny­ną esą ne­be­siųs, nes ten ne­bė­ra kur žve­jo­ti. In­for­ma­ci­jos dėl pa­si­bai­gu­sių žve­jy­bos li­cen­ci­jų B.Bi­kul­čius nei pa­tvir­ti­no, nei pa­nei­gė. „Tai ne vi­sai taip. Si­tua­ci­ja to­ kia, kad nė­ra kur žve­jo­ti. Gal tie lai­vai ir įlen­da kur ne­rei­kia, bet čia jau jų ini­cia­ty­va. Su­gau­ti no­ri vi­ si. Šio­mis die­no­mis iš vi­so spren­ džia­mas lai­vy­no klau­si­mas“, – už­ si­mi­nė B.Bi­kul­čius. Apie si­tua­ci­ją prie Af­ri­kos kran­ tų, į ku­rią pa­kliu­vo Lie­tu­vos pi­lie­ čiai, dien­raš­tis „Klai­pė­da“ tei­ra­vo­ si ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos. Mi­nis­te­ri­jos pa­rei­gū­nai apie tai ne­tu­rė­jo jo­kių duo­me­nų. Ins­ti­tu­ ci­jos at­sto­vai va­kar ti­ki­no, kad lau­ kia ar­ti­mų­jų raš­tiš­ko krei­pi­mo­si dėl pa­gal­bos.

5

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

miestas

Paš­ven­tin­o atgimimą

Iškilmės: Šv. Jo­no bažnyčios atstatymo pradžios liudininkais vakar tapo gausus būrys dvasininkų, politikų,

klaipėdiečių ir miesto svečių. Vytauto Petriko nuotr.

Tarp gau­sy­bės mies­to ju­bi­lie­jui skir­tų ren­ gi­nių – nau­jų sta­ty­bų pra­džia. Va­kar bu­ vo pa­šven­tin­tas at­sta­to­mo Šv. Jo­no baž­ ny­čios bokš­to ker­ti­nis ak­muo. Gre­ta jo įkas­ta kap­su­lė atei­ties kar­toms. Au­gus­tė Ber­ta­šiū­tė

Ku­ni­gas Rein­hol­das Mo­ras pri­si­ mi­nė, kai tar­nau­da­mas so­vie­ti­nė­je ka­riuo­me­nė­je bu­vo iš­kvies­tas į as­ me­ni­nį po­kal­bį su ar­mi­jos ge­ne­ro­ lu. Ge­ne­ro­las liu­di­jo: kai Šv. Jo­no baž­ny­čia bu­vo su­griau­ta, al­to­riaus da­ly­je vis dar sto­vė­jo dvi skulp­ tū­ros – su­ski­lu­si Mo­zės ir svei­ka Kris­taus. „Ši die­na man sie­ja­si su anų lai­kų is­to­ri­ja – Kris­tus pri­si­kė­lė. Šian­ dien mes ban­do­me pri­kel­ti šią baž­ ny­čią, ku­ri sto­vės Die­vo gar­bei“, – kal­bė­jo ku­ni­gas. Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­dos kanc­le­ris F.W.Neh­lo lin­kė­jo sėk­mės mies­tie­ čiams ir džiau­gė­si glau­džiu tau­tų ry­šiu. „Ši baž­ny­čia yra įro­dy­mas, kaip lie­tu­viai ir vo­kie­čiai ga­li bend­ ra­dar­biau­ti ir kar­tu iš­sau­go­ti is­to­ ri­nį pa­li­ki­mą“, – sa­kė jis.

Gre­ta pa­šven­tin­to ker­ti­nio ak­mens at­gu­lė pa­li­ki­mas atei­ties kar­toms – kap­su­lė, su­teik­sian­ti ži­nių apie svar­ biau­sius šios die­nos fak­tus. Baž­ny­čios at­sta­ty­mo ini­cia­ty­ vi­nės gru­pės va­do­vas Jur­gis Auš­ra at­sklei­dė, kad jo­je įdė­tas ak­mens pa­šven­ti­ni­mo teks­tas, anos die­ nos laik­raš­čio „Klai­pė­da“ nu­me­ ris, gin­ta­ro bei lie­tu­viš­kų pi­ni­gų. Klai­pė­dos šv. Jo­no baž­ny­čia bu­vo vie­na se­niau­sių baž­ny­čių Lie­tu­vo­ je. Ji Tur­gaus gat­vės pa­bai­go­je pa­ sta­ty­ta 1706 m. Tais pa­čiais me­tais baž­ny­čia bu­vo ir pa­šven­ti­na, o jos bokš­tas bu­vo sta­to­mas to­liau. 1854 m. baž­ny­čia per di­dį­jį gais­rą su­de­gė, ta­čiau per ke­le­rius me­tus mies­tie­čių pa­stan­go­mis ji bu­vo at­ sta­ty­ta. 1857 m. jai ir bu­vo su­teik­ tas Šv. Jo­no var­das. 75 m baž­ny­ čios bokš­tas bu­vo baig­tas sta­ty­ti tik 1864 m. ir mal­dos na­mai vei­

Rein­hol­das Mo­ras:

Šian­dien mes ban­do­ me pri­kel­ti šią baž­ny­ čią, ku­ri sto­vės Die­vo gar­bei. kė tol, kol so­viet­me­čiu bu­vo nu­ griau­ti. Ats­ta­to­mai baž­ny­čiai bus su­teik­tas Šv. Jo­no At­mi­ni­mo baž­ ny­čios var­das, kad bū­tų įpras­min­ tas Klai­pė­dos kraš­te gy­ve­nu­sių ir ne sa­vo va­lia jį pa­li­ku­sių žmo­nių at­mi­ni­mas. Pir­miau­sia pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ ti baž­ny­čios bokš­tą, ku­ris, ti­kė­ti­na, taps tu­ris­tų trau­kos ob­jek­tu.

A.Griniaus gyvenimas – jūra Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ren­gia­mi Me­tų jū­ri­nin­ko rin­ki­mai ne­tru­kus pa­sieks kul­mi­na­ci­ją – šie­me­čio lau­ rea­to var­das bus pa­skelb­tas ry­toj 19 val. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le iš­ kil­min­gos ce­re­mo­ni­jos me­tu.

Ket­vir­tą­kart vyks­tan­čiuo­se rin­ki­ muo­se dėl klai­pė­die­čių sim­pa­ti­jų ir gar­bin­go ti­tu­lo var­žė­si 18 pre­ten­ den­tų. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ti­tu­ la­vi­mo šven­tės iš­va­ka­rė­se pri­sta­to jū­ri­nin­kus, pel­niu­sius dau­giau­sia skai­ty­to­jų bal­sų. Po dvi sa­vai­tes tru­ku­sio bal­sa­vi­ mo iš­ryš­kė­jo trys ly­de­riai, pre­ten­ duo­jan­tys į Me­tų jū­ri­nin­ko var­dą. Vie­nas jų – šiuo me­tu jū­ri­nia­me kel­te „Pat­ria Sea­ways“, ku­ris kur­

suo­ja tarp Es­ti­jos ir Šve­di­jos, dir­ ban­tis vy­riau­sia­sis me­cha­ni­kas And­rius Gri­nius. Į gar­bin­gą ti­tu­lą jū­ri­nin­kas bu­ vo pa­siū­ly­tas už tai, kad ge­si­nant gais­rą lai­ve už­tik­ri­no sklan­dų įren­ gi­nių dar­bą ir kar­tu su ka­pi­to­nu va­do­vau­da­mi įgu­lai iš­gel­bė­jo dar­ buo­to­jus bei ke­lei­vius. Kaip pri­si­pa­ži­no A.Gri­nius, apie gais­rą kel­te „Lis­co Glo­ria“ ga­lįs kal­bė­ti tik prie alaus bo­ka­lo su ten tai­po­gi bu­vu­siais jū­ri­nin­kais. Aki­ vaiz­du, jog tos nak­ties įspū­džiai iki šiol neišb­lė­so iš klai­pė­die­čio at­ min­ties. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė­je pra­dė­jęs dirb­ti 1979-ai­siais, šiuo me­tu jū­ri­nin­kas at­sto­vau­ja „DFDS Sea­ways“ kom­pa­ni­jai. Be Klai­pė­dos jū­rei­vys­tės mo­ kyk­los, A.Gri­nius yra bai­gęs Kau­

no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. Iki ta­po jū­ri­nin­ku, vy­ras dir­bo įmo­ nė­se, ku­rios re­mon­tuo­da­vo lai­ vus, tad, kaip pa­ts pri­si­pa­žįs­ta, vi­sas jo gy­ve­ni­mas su­si­jęs su lai­ vais ir jū­ra. „Ir šian­dien džiau­giuo­si, kad esu jū­ro­je, tarp tik­rų, stip­rių, jū­rą my­ lin­čių vy­rų“, – tvir­ti­no A.Gri­nius. Su­su­ma­vus šių­me­čius Me­tų jū­ ri­nin­ko bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus, be A.Gri­niaus, dau­giau­sia klai­pė­die­ čių sim­pa­ti­jų pel­nė jū­ri­nio kel­to ka­pi­to­nas, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­ las, daug me­tų sėk­min­gai dir­ban­tis bend­ro­vė­je „DFDS Sea­ways“ Vy­ tau­tas Val­te­ras, taip pat Vik­to­ras Po­zon­ke­vi­čius – jau­nas ka­pi­to­nas, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las, įver­tin­ tas už jū­ri­nin­kų in­te­re­sų gy­ni­mą, jų pro­ble­mų vie­ši­ni­mą bei straips­ nių jū­ri­ne te­ma­ti­ka ra­šy­mą.

6

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

nuomonės

Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Leo­ni­das Dons­kis

„Agur­kų se­zo­nu“ gelbs­ti olim­pia­da Stasys Gudavičius

L

ie­pos pa­bai­ga ir rugp­ jū­t is apie po­l i­t i­k ą ra­ šan­t iems žur­na­l is­tams – sun­k iau­sias me­t ų lai­ kas. Dėl ma­si­nių ato­sto­g ų nau­jie­ nų srau­tas ge­ro­kai iš­sen­ka. Toks me­tų lai­ko­tar­pis žur­na­lis­tų va­di­na­mas įvai­riai – agur­kų se­zo­ nu, va­sa­ros sky­le, kvai­luo­ju ar­ba tuš­čiuo­ju pe­r io­du. Lie­t u­vos po­l i­t i­ko­je da­bar – aki­ vaiz­dus „agur­k ų se­zo­nas“. Te­le­ vi­zi­jos ir ra­di­jo ži­nios ne­re­tai pra­ de­da­mos nau­jie­no­mis iš ki­tų pa­ sau­l io kraš­t ų. Laik­raš­čių pus­la­ pių, skir­tų Lie­tu­vos ak­tua­l i­joms, su­ma­žė­ja, juo­se daž­nai spaus­di­ na­mi in­ter­viu su nea­tos­to­gau­jan­ čiais pa­rei­g ū­nais, se­nų te­mų pri­ mi­n i­mai, anon­s ai apie bū­si­mą po­l i­ti­n į se­zo­ną, pro­gno­zės.

Ne vi­sa­da rin­kė­jas ga­ li at­skir­ti, kas yra tik­ rai sva­ri po­li­ti­nė ži­nia, o kas – tik nuo­žmios kam­pa­ni­jos pa­dik­tuo­ tas komp­ro­ma­tas. Atos­to­gau­ja vi­sas Sei­mas, di­des­ nė da­l is Vy­r iau­sy­bės su prem­je­ ru prie­ša­k y­je, dau­g u­ma mies­t ų me­rų. Pre­zi­den­tė ato­sto­gų ne­tu­ri, bet da­ly­vau­ja dau­g iau­sia šven­ti­ niuo­se ren­gi­niuo­se, taip pat daug „dir­ba su do­k u­men­tais ir po­sė­ džiau­ja su pa­ta­rė­jais“. Šį­met nau­jie­nų srau­t ą „agur­k ų se­zo­nu“ gelbs­t i Lon­do­ne vyks­ tan­čios olim­pi­nės žai­dy­nės. Rū­ tos Mei­lu­t y­tės auk­si­n iai grybš­ niai van­dens spor­to sta­dio­ne lei­ do ži­niask­lai­dai pa­si­reikš­ti, to­dėl, at­ro­dy­t ų, jau vis­ką ži­no­me apie čem­pio­nę, jos plau­k i­mo kar­je­ rą, po­mė­g ius, cha­rak­te­r io sa­v y­ bes, tė­vus, ar­ti­muo­sius, gi­mi­nes, drau­gus. Olim­pia­da baig­sis rugp­jū­čio vi­ du­r y­je. Tad iki to lai­ko ži­n ių ne­ tu­rė­tu­me pri­stig­ti.

Po­l i­t i­kai ir­g i pri­si­tai­ko prie to­ kio „olim­pi­n io gra­fi ­ko“. Vie­nas per ki­t ą jie nau­do­jo­s i ga­l i­my­ be pa­svei­k in­t i R.Mei­lu­t y­tę, pa­ si­d žiaug­t i jos sėk­me, pa­ko­men­ tuo­t i si­t ua­ci­ją mū­sų plau­k i­mo sek­to­r iu­je, paai­ma­nuo­t i dėl ba­ sei­nų sty­g iaus. Ga­l i­ma net nea­be­jo­t i, kad po­l i­t i­ kai pa­si­nau­dos ir ki­tais lie­t u­v ių spor­ti­nin­k ų pa­sie­k i­mais. Ki­t a ver­t us, pa­si­bai­g us olim­pi­ nėms žai­dy­nėms po­l i­t i­n is gy­ve­ ni­mas Lie­t u­vo­je tu­rė­t ų pa­g y­vė­ ti, ne­pai­sant ne­t gi to, kad ato­sto­ gų se­zo­nas dar ne­si­baigs iki pat rug­sė­jo. Juk ar­tė­ja spa­l is, kai bus ren­ka­ mas nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas. Rin­k i­mų kam­pa­n i­ja jau vyks­ta, nors ir la­bai van­g iai. Maž­daug po sa­vai­tės Vy­r iau­sio­ji rin­k i­mų ko­ mi­si­ja pra­dės ofi­cia­liai re­g ist­ruo­ ti kan­di­da­tus į nau­ją­jį par­la­men­ tą. Rug­sė­jį, kai da­bar­ti­nis Sei­mas su­si­rinks į pa­sku­ti­nę sa­vo se­si­ją, re­g ist­ra­ci­ja bus baig­ta ir rin­k i­mų kam­pa­n i­ja išeis į fi­n i­šo tie­sią­ją – mė­ne­sį iki bal­sa­vi­mo vyks in­ten­ sy­vi agi­ta­ci­ja. Se­zo­nas, prieš rin­k i­mus ne­re­tai pa­ly­di­mas in­for­ma­ci­niais ka­rais, tai yra komp­ro­m i­tuo­jan­čių nau­ jie­nų apie po­li­ti­nius kon­ku­ren­tus pa­tei­k i­mu ži­n iask­lai­dai, vie­šų­jų ry­šių kam­pa­n i­jo­m is, per ku­r ias pa­si­tai­ko ir va­di­na­mų­jų juo­dų­jų tech­no­lo­g i­jų. To­dėl ir šie­met ga­l i­ma ti­kė­t is to­ kio po­bū­d žio nau­jie­nų pliūps­ nio. Ne vi­sa­da rin­kė­jas ga­li at­skir­ ti, kas yra tik­rai sva­r i po­l i­t i­nė ži­ nia, o kas – tik nuo­ž mios kam­pa­ ni­jos pa­dik­tuo­tas komp­ro­ma­tas, sie­k iant ap­juo­din­t i kon­ku­ren­tus ir taip iš­peš­t i kuo dau­g iau bal­sų spa­l į. Bet to­kio po­bū­džio ži­nios pa­pras­ tai bū­na ak­tua­lios tik iki rin­ki­mų. Kai tik jie pa­si­bai­g ia, vi­si po­li­ti­kai stai­ga vis­ką už­mirš­ta, puo­la da­ly­ tis gau­tą val­d žią ir nė ne­pri­si­me­ na, kaip vos prieš ke­lias sa­vai­tes dėl vi­sų pa­sau­l io nuo­dė­m ių kri­ ti­ka­vo opo­nen­tus. Tad šį­kart „agur­kų se­zo­no“ pa­bai­ ga, re­g is, ga­l i tu­rė­t i spe­ci­fi ­n į – ne van­de­nin­g ų ža­lių dar­žo­vių, o ait­ rų ar­tė­jan­čių rin­ki­mų – kva­pą. Šio se­zo­no vai­sius ra­gau­si­me vė­ly­vą ru­de­n į, kai pa­ma­ty­si­me, ko­k į Sei­ mą iš­rin­ko­me, kas val­dys Lie­tu­vą ar­tė­jan­čius ket­ve­rius me­tus.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

K

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

lai­pė­da ir Tro­jos at­ra­di­mas. Vo­kie­čių vers­li­nin­kas Hein­ ri­chas Schlie­man­nas (1822– 1890). Jis kal­ba vo­kie­čių, ang­lų, olan­dų, pran­cū­zų, is­pa­nų, po­ rtu­ga­lų, ara­bų, tur­kų ir se­no­sio­mis grai­kų ir lo­ty­nų kal­bo­mis. 1854 m. spa­ lio 5 d. – di­dy­sis Klai­pė­dos gais­ras, per ku­rį žūs­ta di­džio­ji mies­to ir pre­ky­bi­ nių san­dė­lių da­lis. Išs­ky­rus H.Schlie­ man­no san­dė­lius. Bū­da­mas aš­tuo­ne­ rių jis pa­ža­da su­ras­ti ir at­kas­ti Tro­ją. Per ka­si­nė­ji­mus Tur­ki­jo­je at­ran­da­mas Pria­mo lo­bis, ku­rį H.Schlie­man­nas skel­bia Tro­jos at­ra­di­mu. Iš tik­rų­jų jis ka­si­nė­da­mas su­grio­vė Tro­jos li­ku­čius, bet at­ka­sė dar se­nes­nį Mi­kė­nų val­do­ vo lo­bį. Tai se­ren­di­pi­tas – Co­lum­ bus ieš­ko­jo In­di­jos, o at­ra­do Ame­ri­ką. Um­ber­to Eco ne­mi­ni Tro­jos ir Mi­kė­ nų val­do­vo lo­bio at­ra­di­mo se­ren­di­ pi­to, bet Klai­pė­da su­si­ju­si su juo – su ne­pla­nuo­tu ir ne­nu­ma­ty­tu pa­sau­li­nio mas­to at­ra­di­mu. Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Klai­pė­do­je gi­mė Pra­nas Mor­kus. Ki­no sce­na­ris­tas, ra­šy­to­jas, pub­li­ cis­tas, di­si­den­tas. Vil­niaus ži­no­vas. Per Klai­pė­dą ir per jos žmo­gaus nu­ brėž­tą eti­nę bei in­te­lek­tua­li­nę tra­ jek­to­ri­ją ve­ria­si ir Vil­nius. Ra­šy­da­ mas sa­vo kny­gą „Vil­niaus var­dai“ To­mas Venc­lo­va dau­giau­sia kon­sul­ ta­vo­si su P.Mor­ku­mi. P.Mor­kus Vil­ nių at­vė­rė Jo­si­fui Brods­kiui, sa­vo drau­gui. Di­si­den­tų ka­vi­nė „Ne­rin­ ga“ ir J.Brods­kio „Lie­tu­viš­ka­sis di­ ver­tis­men­tas“. P.Mor­kus – T.Venc­ lo­vos ir Alek­sand­ro Štro­mo drau­gas bei bend­ra­žy­gis. Jis so­vie­ti­nės pro­ pa­gan­dos uja­mam ir ko­ne­vei­kia­mam

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Nus­te­bi­no pi­lie­tiš­ku­mas

Sku­bė­da­ma į dar­bą net ne­pas­te­bė­ jau, kaip iš švar­ko ki­še­nės iš­kri­to pi­ ni­gi­nė. Po ke­lių aki­mir­kų iš­gir­dau šauks­mą, pra­šan­tį su­sto­ti. At­sig­rę­ žu­si pa­ma­čiau pa­skui ma­ne at­bė­gan­ tį vy­riš­kį, ku­ris ir grą­ži­no pi­ni­gi­nę. Al­do­na

Tur­gus bjau­ro­ja se­na­mies­tį

Ma­nau, kad Se­na­sis tur­gus mies­to cent­re yra ne­rei­ka­lin­gas. Tai so­vie­ tų lai­kais at­si­ra­du­si ne­są­mo­nė. Daž­ nai ei­nu pro tą vie­tą ir jau pli­ka aki­mi ma­ty­ti, kad šis ob­jek­tas tie­siog bjau­ ro­ja vi­są se­na­mies­tį. Pats Klai­pė­dos se­na­mies­tis yra pa­ly­gin­ti tvar­kin­ gas, dau­ge­lis na­mų su­re­mon­tuo­ti ir

di­džia­jam ru­sų poe­tui, ne­pri­lygs­ta­ mam W.Shakespeare‘o ver­tė­jui, No­ be­lio pre­mi­jos lau­rea­tui Bo­ri­sui Pas­ ter­na­kui įtei­kia lie­tu­vių in­te­li­gen­ti­jos pa­lai­ky­mo laiš­ką. Jis, P.Mor­kus, žy­ miam ru­sų ra­šy­to­jui Be­ne­dik­tui Je­ ro­fe­je­vui pri­lip­do Ve­neč­kos pra­var­dę. Jo drau­go, di­džio­jo pe­ter­bur­gie­čio, už vis­ką la­biau­siai pa­sau­ly­je my­lė­ju­sio gim­tą­jį Sankt Pe­ter­bur­gą, o jo ne­ma­ tant sie­ku­sio jo pri­si­mi­ni­mų lan­kan­ tis Ve­ne­ci­jo­je, J.Brods­kio pa­mink­li­nės len­tos ati­da­ry­me Vil­niu­je da­ly­va­vo trys No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tai Wis­ ła­wa Szim­bors­ka, Czes­ła­was Mi­łos­ zas ir Günte­ris Gras­sas. Sy­kiu ir dar vie­nas di­dis klai­pė­die­tis, Brods­kio ir Mi­łos­zo drau­gas T.Venc­lo­va. Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Klai­pė­do­je gi­mė di­dis lie­tu­vių poe­ tas, ver­tė­jas, di­si­den­tas ir žmo­gaus tei­sių gy­nė­jas T.Venc­lo­va. Tuo me­tu ra­šy­to­jas An­ta­nas Venc­lo­va mo­ky­to­ jau­ja Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ na­zi­jo­je, ku­ri vė­liau virs­ta Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio vi­du­ri­ne mo­kyk­la ir ku­ ri šian­dien vėl yra Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja. Tai man Niu­jor­ke pa­pa­sa­ko­jo se­nas niu­jor­kie­tis, sy­kiu ir se­nas klai­pė­die­tis, Gargž­duo­se gi­męs Gri­ša Bir­ma­nas – Her­ma­no Pe­relš­ tei­no drau­gas, A.Venc­lo­vos mo­ki­nys Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­ zi­jo­je. T.Venc­lo­va ra­šė: „Ži­no­jau, kad už jū­ros yra Šve­di­ja, va­di­na­si, lais­vė“. Iš čia – ki­to kran­to il­ge­sys, ži­no­ji­mas, kad lais­vė ki­ta­me jū­ros kran­te. Ži­no­ ji­mas, kad už Šven­to­sios bai­gia­si Lie­ tu­va, o ana­pus Bal­ti­jos jū­ros pra­si­de­da lais­vė. To­mai, šian­dien ji jau yra čia. Lais­vė pra­si­de­da Klai­pė­do­je. Lais­vės pa­ža­das sly­pė­jo čia dar ta­da, kai 1971 me­tais Al­gir­das Ara­mi­nas Klai­pė­do­je nu­fil­ma­vo kul­ti­nį lie­tu­viš­ką fil­mą, for­ ma­vu­sį ma­žiau­siai dvi kar­tas, įskai­ tant ma­no kar­tą – „Ma­ža iš­pa­žin­tis“. Tais pa­čiais me­tais če­kas Mi­lo­šas For­ ma­nas JAV su­kū­rė pa­mink­lą hi­pių erai ek­ra­ni­za­vęs ro­ko ope­rą „Plau­kai“. O mū­sų lais­vės pro­jek­tas sly­pė­jo jū­ro­je

ir Klai­pė­dos dva­sio­je. Tais pa­čiais me­ tais. Bent jau mes tuo ti­kė­jo­me. Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Kre­tin­go­je gi­mė, o Klai­pė­do­je užau­go di­džiau­sias Lie­tu­vos krep­ši­ nio meist­ras iki Ar­vy­do Sa­bo­nio eros – Mo­des­tas Pau­laus­kas, vie­na Eu­ro­ pos krep­ši­nio le­gen­dų. Klai­pė­do­je gi­ mė žy­mus ru­sų var­go­ni­nin­kas, Alek­ sand­ro Gol­den­vei­ze­rio ir Alek­sand­ro Ge­di­kės mo­ki­nys, neuž­mirš­ta­mas J.S.Ba­cho in­terp­re­ta­to­rius Ga­ris Grod­ber­gas. Klai­pė­da – ne tik jū­ros ir eu­ro­pie­tiš­kas is­to­ri­jas pa­sa­ko­jan­ čio vė­jo mies­tas. Ji – ak­to­rių, džia­zo meist­rų, me­ni­nin­kų ir eseis­tų mies­ tas. Ji – poe­to Gin­ta­ro Gra­jaus­ko ir eseis­to Ro­lan­do Ras­taus­ko mies­tas. Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Be Lem­ber­go ne­sup­ra­si Lvo­vo. Be Bres­lau ne­sup­ra­si Vroc­la­vo. Be Dan­ ci­go ne­sup­ra­si Gdans­ko – bent jau taip man sa­kė len­kų ra­šy­to­jas Krzysz­ to­fas Czy­zews­kis, ku­ris Gdans­ką su­ pra­to tik per­skai­tęs G.Gras­so ro­ma­ną „Skar­di­nis būg­ne­lis“ ir vi­są jo Dan­ ci­go tri­lo­gi­ją. O be Me­me­lio ne­sup­ ra­si Klai­pė­dos. Per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Be Vil­niaus Lie­tu­va ne­bū­tų Vi­du­ rio Eu­ro­po­je. O be Klai­pė­dos Lie­tu­va ne­bū­tų Bal­ti­jos vals­ty­bė. Be Vil­niaus ir Klai­pė­dos Lie­tu­va glū­dė­tų gi­liai Ry­tų Eu­ro­po­je. Atei­ties Lie­tu­va bus tiek šiau­rės va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­ bė, kiek jo­je bus Klai­pė­dos, kiek jo­je sklei­sis Klai­pė­da. Jei atei­nan­čios kar­ tos no­rės su­si­vok­ti di­de­lė­je ne­di­de­lės ša­lies is­to­ri­jo­je, joms teks pa­mė­gin­ti įmin­ti Bal­ti­jos re­gio­no pa­slap­tį – at­ pai­nio­ti šį ta­pa­ty­bių maz­gą, ku­ria­me per­si­pi­na šiau­rės, va­ka­rų, ry­tų ir vi­ du­rio Eu­ro­pos tra­jek­to­ri­jos. Nes per Klai­pė­dą ve­ria­si pa­sau­lis. Per Klai­pė­dą jis at­ran­da­mas. Kalba, pasakyta iškilmingame posėdyje, skirtame Klaipėdos įkūrimo sukakties paminėjimo proga.

tik­rai puo­šia mies­tą. Ta­čiau tur­gus, at­leis­ki­te, ši­ta­me kon­teks­te yra bai­ si pikt­žaiz­dė, ku­rią rei­kė­tų iš­rau­ti su vi­so­mis šak­ni­mis. Ga­lė­tų ge­riau jau sto­vė­ti koks nors pre­ky­bos cent­ras ar koks ad­mi­nist­ra­ci­nis na­mas, žo­ džiu, bet kas, bet tik ne tur­gus. Ma­ nau, ati­duo­ti to­kią vie­tą ci­ga­re­čių kont­ra­ban­di­nin­kams ir šiaip spe­ku­ lian­tams tik­rai nė­ra to­lia­re­giš­ka.

Pras­ta ma­te­ma­ti­ka

Ap­si­pir­ki­nė­jau mais­to pre­kių par­ duo­tu­vė­je. Su­si­mo­kė­ti rei­kė­jo 31 li­tą ir 31 cen­tą. Pa­da­viau ka­si­nin­kei to­kią su­mą, kad gau­čiau 70 li­tų grą­žą. Ta­ čiau su­lau­kiau 70 cen­tų. Pa­sis­kun­ dus dėl to, su­lau­kiau ki­to­kios grą­žos – 100 li­tų ir 31 cen­to. Ga­lop ka­si­nin­ kė su­si­gau­dė skai­čia­vi­mo ving­ry­bė­se ir ma­no kant­ry­bės ne­be­se­ki­no.

Ri­man­tas

Ne­ra­mu­mai Spor­ti­nin­kų gat­vė­je

Išei­da­mas iš par­duo­tu­vės, ša­lia jos įė­ji­ mo pa­ma­čiau olim­pi­nių žai­dy­nių ver­tą pa­si­ro­dy­mą. Du įkau­šę jau­nuo­liai san­ ty­kius aiš­ki­no­si kumš­čiais, o juos ap­ sto­ję žiū­ro­vai karš­tai pa­lai­kė kiek­vie­nas sa­vo pu­sę. De­ja, re­gi­nys tru­ko neil­gai – vie­nas da­ly­vių pa­ts neiš­si­lai­kė ant ko­jų ir skau­džiai kri­to ant be­to­ni­nės dan­gos. Šio­je gat­vė­je to­kie vaiz­dai – daž­ni.

Li­na

Nuo­la­ti­nis triukš­mas

Gy­ve­nu ša­lia Ma­lū­ni­nin­kų gat­ vės esan­čio Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to bend­ra­bu­čio. Ša­lia jo nuo­lat bū­ riuo­ja­si jau­ni­mas, gar­siai klau­san­tis mu­zi­kos iki vė­lu­mos. Tran­ki mu­zi­ka sklin­da ir iš bend­ra­bu­čio, tad ten­ka klau­sy­tis ke­lių „kon­cer­tų“ iš­kart. Ar bend­ra­bu­čio val­džiai tai ne­kliū­na? Ka­zi­mie­ras Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Os­val­das

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012

lietuva

Pa­si­ren­gi­mas truks ke­le­rius me­tus Lie­tu­va jau pra­de­da reng­tis vals­ty­bės at­kū­ ri­mo šimt­me­čiui, nors šis ju­bi­lie­jus bus mi­ ni­mas tik po dau­giau kaip pen­ke­rių me­tų. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sei­mas priė­mė nu­ta­ri­mą

Pa­va­sa­rį priim­tu Sei­mo nu­ta­ri­mu 2018-ie­ji pa­skelb­ti Lie­tu­vos vals­ ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio me­tais. „1918 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos Ta­ry­bos pa­skelb­tas ne­prik­lau­so­ mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo ak­tas žy­mi iš­skir­ti­nį Lie­tu­vos is­ to­ri­jos įvy­kį ir pra­de­da Lie­tu­vos kaip ne­prik­lau­so­mos ir de­mok­ra­ ti­nės vals­ty­bės is­to­ri­ją“, – tei­gia­ ma nu­ta­ri­me. Ja­me vi­sos val­džios ins­ti­tu­ci­jos ra­gi­na­mos 2012–2018 m. ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti „vi­suo­me­nės vals­ty­ bi­nei sa­vi­vo­kai ir pi­lie­ti­nei at­sa­ko­ my­bei ug­dy­ti“. Vy­riau­sy­bei iki šių me­tų spa­lio pa­siū­ly­ta pa­reng­ti spe­cia­lios vals­ ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ ji­mo pro­gra­mos met­me­nis ir su­ da­ry­ti koor­di­na­ci­nę pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo gru­pę. Vy­riau­sy­bė ir sa­vi­val­dy­bės ra­gi­ na­mos už­tik­rin­ti de­ra­mą mi­nė­ji­mo pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mą. Pa­siū­ly­mų dar ne­gau­su

Jau iki šių me­tų rug­sė­jo 10 d. vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ ci­jos, įstai­gos, kū­ry­bi­nės są­jun­ gos, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir bend­ruo­me­nės pa­ra­gin­tos teik­ ti pa­siū­ly­mus at­kur­tos vals­ty­bės šimt­me­čio ­mi­nė­ji­mo pro­gra­mai pa­reng­ti.

Nors iki nu­sta­ty­to ter­mi­no li­ ko vos ke­lios sa­vai­tės, pa­siū­ly­mai tei­kia­mi van­giai. „Atos­to­gų me­tas, – skės­te­lė­jo ran­ko­mis Sei­mo kan­ ce­lia­ri­jos Ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­ men­to Par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jos ir at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ie­va Sin­ ke­vi­čiū­tė. – Da­bar tik kart­kar­tė­ mis pa­skam­bi­na pa­si­tei­rau­ti dėl to, ko­kio po­bū­džio pro­jek­tai ga­lė­ tų su­do­min­ti pro­gra­mos ren­gė­jus. Ti­ki­mės, kad po ato­sto­gų pa­siū­ly­ mų jau tu­rė­si­me, jie gal­būt pa­si­pils prieš pat lai­ko­tar­pio pa­bai­gą.“

Neat­me­ta­ma, kad iki 2018 m. bus ap­ si­spręs­ta per­lai­do­ti tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos pa­lai­kus. Be to, anot jos, nors pre­li­mi­na­ ri mi­nė­ji­mo pro­gra­ma tu­rė­tų bū­ti pa­reng­ta dar šie­met, iki 2018-ųjų bus ko­re­guo­ja­ma ir tiks­li­na­ma, at­ si­žvel­giant į pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­ mo ga­li­my­bes. Ne per anks­ti

Pa­sak I.Sin­ke­vi­čiū­tės, prieš pen­ ke­rius me­tus pra­dė­ti reng­tis 2018ai­siais vyk­sian­čiam mi­nė­ji­mui ne per anks­ti: „Kai ku­rie mi­nė­ji­

Pa­siū­ly­mas: apie tai, kad jau da­bar rei­kia pra­dė­ti ruoš­tis 2018-ųjų iš­kil­mėms, pir­ma pra­bi­lo Sei­mo pir­mi­

nin­kė I.De­gu­tie­nė.

mo pro­gra­mos pro­jek­tai bus il­ga­ lai­kiai, pa­vyz­džiui, ko­kios kny­gos ga­lė­tų bū­ti pa­reng­tos iki to lai­ko, ko­kios is­to­ri­nės stu­di­jos at­lik­tos, ko­kie pa­mink­lai ga­lė­tų at­si­ras­ti ir taip to­liau.“ Dar neaiš­ku, kiek ša­lies biu­dže­ tui kai­nuos at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ ty­bės šimt­me­čio mi­nė­ji­mas ir pa­si­ ren­gi­mas jam. „Apie tai dar anks­ti kal­bė­ti. Tik kai bus aiš­ki pro­gra­ma, kai bus pa­tvir­tin­ti pro­jek­tai, bus ga­li­ma ma­ty­ti bent pre­li­mi­na­rius skai­čius“, – kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Ki­ta ver­tus, anot jos, į pre­li­mi­na­ rią pro­gra­mą bus įra­šy­ti tik tie il­ga­ lai­kiai pa­si­ren­gi­mo mi­nė­ji­mui pro­

Ty­ri­mo ne­pa­vy­ko su­stab­dy­ti Ru­si­jos du­jų kon­cer­nui „Gazp­rom“ Stok­hol­mo ar­bit­ra­že ne­pa­vy­ko pa­ siek­ti, kad Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė bū­ tų įpa­rei­go­ta at­si­sa­ky­ti sa­vo ini­ci­ juo­to „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los ty­ri­ mo, kaip tei­gė vals­ty­bei at­sto­vau­ jan­tis ad­vo­ka­tas Vi­lius Ber­na­to­nis.

„Es­mi­nis „Gazp­rom“ rei­ka­la­vi­ mas bu­vo pri­pa­žin­ti, kad vals­ty­ bės veiks­mai ini­ci­juo­jant „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los ty­ri­mą bu­vo ne­tei­sė­ ti ir pa­žei­dė ak­ci­nin­kų su­tar­tį. Bu­ vo ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas įpa­rei­go­ti Lie­tu­vos vals­ty­bę at­si­sa­ky­ti veik­los ty­ri­mo, bet ši­to ar­bit­ra­žas neį­pa­ rei­go­jo“, – sa­kė V.Ber­na­to­nis. Anot jo, Stok­hol­mo ar­bit­ra­žas nu­spren­dė, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė tu­rė­jo tei­sę pra­dė­ti „Lie­tu­vos du­ jų“ veik­los ty­ri­mą ir sa­vo veiks­mais ak­ci­nin­kų su­tar­ties ne­pa­žei­dė. „Ta­čiau ar­bit­ra­žas tvir­ti­no, kad tam tik­ri klau­si­mai yra su­re­gu­liuo­ti ak­ci­nin­kų su­tar­ty­je ir vals­ty­bei ne­ bū­tų tei­sin­ga siek­ti tuos klau­si­mus iš­spręs­ti per veik­los ty­ri­mą. Vals­ ty­bė ne­ga­li siek­ti to­kių prie­mo­nių, ku­rios apei­tų ak­ci­nin­kų su­tar­tį“, – tei­gė V.Ber­na­to­nis. Pa­sak ad­vo­ka­to, vie­nas to­kių klau­ si­mų yra ak­ci­nin­kų su­tar­ties nuo­sta­ tos dėl Lie­tu­vai tie­kia­mų gam­ti­nių du­jų kai­nos nu­sta­ty­mo. „Ar­bit­ra­žo nuo­mo­ne, gin­čus, su­si­ju­sius su ak­

ci­nin­kų su­tar­ties nuo­sta­to­mis dėl du­jų kai­nų, rei­kia spręs­ti ar­bit­ra­ že“, – sa­kė V.Ber­na­to­nis.

Vi­lius Ber­na­to­nis:

Gin­čus, su­si­ju­sius su ak­ci­nin­kų su­tar­ ties nuo­sta­to­mis dėl du­jų kai­nų, rei­kia spręs­ti ar­bit­ra­že. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad Stok­hol­mo ar­bit­ra­žas at­me­tė „Gazp­rom“ pre­ten­zi­jas, įskai­tant rei­ka­la­vi­mus dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo, Lie­tu­vai ir ga­lu­ti­nai pa­tvir­ti­no Vy­ riau­sy­bės tei­sę ini­ci­juo­ti „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los ty­ri­mą Vil­niaus apy­ gar­dos teis­me. Ta­čiau, anot mi­nis­te­ri­jos, ar­bit­ ra­žas kons­ta­ta­vo, kad klau­si­mai dėl du­jų kai­nos tai­ky­mo Lie­tu­vai ne­ga­ li bū­ti nag­ri­nė­ja­mi at­lie­kant veik­ los ty­ri­mo pro­ce­dū­rą – šiuos rei­ ka­la­vi­mus Vy­riau­sy­bė ga­li reikš­ti pa­čia­me Stok­hol­mo ar­bit­ra­že. „Gazp­rom“ pa­brė­žė, kad Stok­ hol­mo ar­bit­ra­žas pa­ten­ki­no di­džią­ją da­lį Ru­si­jos kon­cer­no rei­ka­la­vi­mų ir ap­gy­nė jo, kaip „Lie­tu­vos du­jų“ ak­

ci­nin­ko, tei­ses. „Gazp­rom“ taip pat ak­cen­ta­vo Stok­hol­mo ar­bit­ra­žo po­ zi­ci­ją, kad gin­čai dėl gam­ti­nių du­ jų tie­ki­mo bei tran­zi­to są­ly­gų ir ki­ tų „Gazp­rom“ bei „Lie­tu­vos du­jų“ ko­mer­ci­nių san­ty­kių, ku­riuos re­gu­ liuo­ja ak­ci­nin­kų su­tar­tis, tu­ri bū­ti spren­džia­mi ne Lie­tu­vos teis­muo­ se, o ar­bit­ra­že. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas yra ap­kal­ti­nęs „Gazp­ rom“, kad šis Lie­tu­vai du­jas tie­ kia ne­tei­sin­ga kai­na. Mi­nist­ras yra tei­gęs, kad jei ne­pa­vyks gra­žiuo­ju su­tar­ti su „Gazp­rom“, gin­čas ga­li per­si­kel­ti į Stok­hol­mo ar­bit­ra­žą. Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė Ru­si­jos kon­cer­ną dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­ vi­mo nu­sta­tant du­jų kai­ną yra ap­ skun­du­si ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai. Tei­gia­ma, kad, siek­da­mas spaus­ti Lie­tu­vą, „Gazp­rom“ ša­liai tai­ko di­ des­nes du­jų kai­nas nei Lat­vi­jai bei Es­ti­jai ir ki­toms ES vals­ty­bėms. Per­nai bir­že­lį „Gazp­rom“ pa­tei­ kė pir­mą­jį skun­dą Stok­hol­mo ar­ bit­ra­žui ir pra­šė sku­biai už­draus­ ti Lie­tu­vos teis­mams spręs­ti by­lą dėl „Lie­tu­vos du­jų“ veik­los ty­ ri­mo, ta­čiau spe­cia­lu­sis ar­bit­ras skun­dą at­me­tė. Rugp­jū­čio pa­bai­ go­je „Gazp­rom“ vėl krei­pė­si į ar­ bit­ra­žo ins­ti­tu­tą su pra­šy­mu pra­ dė­ti pro­ce­są. „Klaipėdos“, BNS inf.

jek­tai, ku­riems įgy­ven­din­ti at­si­ras ati­tin­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas. Apie tai, kad jau da­bar rei­kė­tų reng­tis 2018ųjų iš­kil­mėms, yra kal­bė­ju­si ir Sei­ mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, ku­rios ini­cia­ty­va bu­vo priim­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas šiuo klau­si­mu. Per­lai­do­si­me pa­lai­kus?

Neat­me­ta­ma, kad iki 2018 m. bus ap­si­spręs­ta per­lai­do­ti bu­vu­sio Lie­tu­vos Ta­ry­bos na­rio, pir­mo­jo ir pa­sku­ti­nio­jo tar­pu­ka­rio Lie­tu­ vos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos pa­lai­kus. So­v ie­tams oku­pa­v us Lie­t u­ vą 1940 m. į už­sie­nį pa­si­trau­kęs

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

A.Sme­to­na 1944 m. sau­sio 9 d. žu­vo per gais­rą sa­vo sū­naus bu­te Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Kliv­ lan­do mies­te. Bu­vęs Lie­tu­vos va­ do­vas pir­miau­sia bu­vo pa­lai­do­tas Kliv­lan­do „Knoll­wood Ce­me­te­ ry Mau­so­leum“. Ta­čiau 1975 m. jo pa­lai­kai per­kel­ti į „All Souls“ ka­ pi­nes Čer­do­no mies­te­ly­je. Iki šiol A.Sme­to­nos šei­ma ir ar­ ti­mie­ji prieš­ta­ra­vo, kad pre­zi­den­to pa­lai­kai bū­tų per­kel­ti į Lie­tu­vą. Ta­čiau po­li­ti­kai tu­ri slap­tos vil­ ties, kad per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus iki at­kur­tos vals­ty­bės šimt­ me­čio dėl A.Sme­to­nos per­lai­do­ji­ mo bus su­si­tar­ta.

Pa­gy­rė Lie­tu­vą Nau­ją ata­skai­tą pa­skel­bęs JAV vals­t y­bės de­par­ta­m en­tas tei­ gia­mai įver­ti­no Lie­tu­vos val­ džios pa­stan­gas už­tik­rin­ti re­li­ gi­nę lais­vę.

„Kons­ti­tu­ci­ja ir ki­ti įsta­ty­mai, vyk­do­ma po­li­ti­ka už­tik­ri­na re­li­gi­ nę lais­vę, o pra­kti­ko­je Vy­riau­sy­bė ger­bia re­li­gi­nę lais­vę. Vy­riau­sy­bė žen­gė žings­nius, kad pa­ge­rin­tų ir ap­sau­go­tų tei­sę į re­li­gi­nę lais­vę“, – ra­šo­ma ata­skai­to­je. Do­ku­men­te ap­žvel­gia­mas tei­ si­nis re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių reg­la­men­ta­vi­mas, val­džios ir vi­ suo­me­nės po­žiū­ris. JAV pa­brė­žė, kad per­nai Vy­riau­sy­bė ir pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė daug pri­si­dė­jo sau­go­ da­ma žy­dų pa­vel­dą, nors vi­suo­ me­nė­je ir pa­si­tai­kė an­ti­se­mi­tiz­ mo ap­raiš­kų. Ver­tin­da­mas pa­dė­tį vi­so­je Eu­ ro­po­je, JAV vals­ty­bės de­par­ta­ men­tas pa­ste­bė­jo, kad di­dė­jant et­ni­nei, ra­si­nei ir re­li­gi­nei įvai­ ro­vei, kai kur dau­gė­ja kse­no­fo­bi­ jos, an­ti­se­mi­tiz­mo ir ne­to­le­ran­ci­ jos is­la­mui. Ame­ri­kie­čiai pa­brė­žia, kad kai ku­rio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se, tarp jų Bel­gi­jo­je ir Pran­cū­zi­jo­je, priim­ ti tei­sės ak­tai dėl ap­ran­gos pa­vei­ kia mu­sul­mo­nus. Kri­tiš­kai įver­ tin­ta ir Veng­ri­ja, ku­rio­je priim­tas

Pas­tan­gos: ame­ri­kie­čiai nu­sta­tė,

kad Lie­tu­vo­je už­tik­ri­na­ma re­li­gi­ nė lais­vė. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

nau­jas įsta­ty­mas, nu­ma­tan­tis, kad par­la­men­tas tu­ri bal­sa­vi­mu pri­pa­žin­ti re­li­gi­nes or­ga­ni­za­ci­ jas. Šie­met įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mui, pri­pa­žin­tų re­li­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų su­ma­žė­jo nuo 300 iki 32. Išs­kir­da­mas pa­sau­li­nes ten­ den­ci­jas, JAV vals­ty­bės de­par­ ta­men­tas per­spė­ja, kad re­li­gi­nei lais­vei daug kur yra iš­ki­lęs pa­vo­ jus. Daug kri­ti­kos su­lau­kė Ki­ni­ja dėl veiks­mų prieš Ti­be­to bu­dis­ tus, ypač blo­gai taip pat įver­tin­ tos Šiau­rės Ko­rė­ja, Mian­ma­ras, Erit­rė­ja, Ira­nas, Sau­do Ara­bi­ja, Su­da­nas ir Uz­be­kis­ta­nas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

užribis Din­go se­no­lis

Ta­ra­na­vo ma­ši­ną

Pa­vo­gė au­to­mo­bi­lį

Po­li­ci­ja ieš­ko be ži­nios din­gu­ sio 83 m. Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­vo. Lie­pos 25 d. po pie­tų Tai­kos pr. 10 na­me gy­ve­nan­tis vy­ras išė­jo pa­si­vaikš­čio­ti ir iki šiol ne­grį­žo. V.Ro­ma­no­vas yra apie 170 cm ūgio, mė­ly­nų akių, ne­tu­ri dan­ tų. Ži­nan­čius, kur ga­li bū­ti šis žmo­gus, pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354 163 ar­ba 354 166.

Ant­ra­die­nį apie 17 val. Plun­gės raj., ke­ly­je Šiau­liai – Pa­lan­ga vil­ki­ko „Man“ ne­su­val­dė 61 m. tel­šiš­kis. Sunk­ve­ži­mis su­si­dū­rė su at­va­žiuo­jan­čiu „Toyo­ta Rav 4“. Ava­ri­jos me­tu nu­ken­tė­jo leng­vo­sios ma­ši­nos vai­ruo­to­jas bei du jo ke­lei­viai. 56 m. vy­ras sun­kiai su­ža­lo­tas, jo bend­ra­ke­ lei­viai gy­do­mi am­bu­la­to­riš­kai.

Ant­ra­die­nį iš ry­to pa­bu­du­si uos­ta­mies­čio Prie­nų g. gy­ve­ nan­ti 32 m. mo­te­ris pa­ma­tė, kad ne­bė­ra jos 2005 m. pa­ga­ min­to au­to­mo­bi­lio „Toyo­ta Co­ rol­la“. Dar ne­se­niai pa­rei­gū­nai teig­da­vo, kad šios mar­kės ma­ ši­nos ne­do­mi­na va­gių, pa­sta­ rų­jų mė­ne­sių įvy­kiai ro­do, kad si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė.

In­ci­den­tą miš­ke ty­rė net 9 me­tus De­vy­ne­rius me­tus pa­rei­gū­nai aiš­ki­no­ si, kas at­si­ti­ko tarp dvie­jų miš­ko urė­di­jos dar­buo­to­jų ir tri­jų ci­vi­lių vy­rų miš­ke. Dėl per­ne­lyg il­go teis­mo pro­ce­so nu­teis­tas Skuo­do ra­jo­no gy­ven­to­jas ke­ti­na by­li­nė­ tis Žmo­gaus Tei­sių Teis­me ir rei­ka­lau­ti pi­ni­gi­nės kom­pen­sa­ci­jos. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ma­nė, kad už­tiks bra­ko­nie­rius

Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me pa­skelb­tas nuo­spren­dis Skuo­do ra­ jo­no gy­ven­to­jui Re­mi­gi­jui Kin­čiui už tai, kad su­mu­šė pa­rei­gas ėju­sį as­me­nį ir pa­gro­bė jo gink­lą. Pa­na­ šu, jog spren­di­mą pa­skel­bęs tei­sė­ jas įver­ti­no kiek­vie­no šios is­to­ri­jos da­ly­vio veiks­mus, ta­čiau tik­rie­ji jų mo­ty­vai li­ko ne­ži­no­mi. 2003 me­tų ge­gu­žės 5-osios nak­ tį Sau­lius Dau­gin­tis, ta­da vos pra­ dė­jęs dirb­ti jė­ge­riu – miš­ko urė­di­ jos dar­buo­to­ju me­džiok­lės plo­tams pri­žiū­rė­ti, nu­va­žia­vo į gi­rią ne­to­li Že­my­tės kai­mo Skuo­do ra­jo­ne šer­ ti gy­vū­nų. Vy­ras miš­ko ke­ly­je pa­ma­tė „Volks­ wa­gen Golf“ pra­vi­ro­mis du­re­lė­mis be ga­li­nių sė­dy­nių. Miš­ko sar­gas įta­ rė, kad miš­ke vaikš­ti­nė­ja bra­ko­nie­ riai ir su­sku­bo kvies­ti į pa­gal­bą sa­vo vy­res­nį­jį ko­le­gą Bro­nių Gal­di­ką. Abu jė­ge­riai pa­si­slė­pė pa­sa­lo­je lauk­da­mi pa­si­ro­dant bra­ko­nie­rių.

tus jie pa­siė­mė, bet pa­ke­liui na­mo pa­ma­tė po­li­ci­nin­kus ir ra­di­nius iš­ me­tė. Be­ne ki­tą die­ną iš­mes­tą man­tą jie pa­dė­jo prie par­ti­za­nų ka­po miš­ ke ir pa­skam­bi­nę pra­ne­šė, kur jė­ ge­ris ga­li ras­ti pra­ras­tus daik­tus. Po šio in­ci­den­to bu­vo su­lai­ky­ti ke­tu­ri šios is­to­ri­jos da­ly­viai. Ty­ ri­mo me­tu įta­ri­mai dviem iš jų at­ mes­ti. Tik R.Kin­čius ir jo drau­gas neat­sik­ra­tė kal­tės. Tie­sa, ant­ra­sis vy­ras pa­spru­ko į Pran­cū­zi­ją, sto­jo tar­nau­ti į Pran­ cū­zi­jos už­sie­nio le­gio­ną, bet įvyk­ dė nu­si­kal­ti­mą ir bu­vo įka­lin­tas. Kol neat­liks baus­mės už­sie­ny­je, į Lie­tu­vą jis ne­bus grą­žin­tas ir tei­ sia­mas.

Miš­ke žvan­gė­jo gink­lai

Tuo me­tu į miš­ką ki­tu au­to­mo­ bi­liu at­va­žia­vo vie­tos gy­ven­to­jas R.Kin­čius, nes jis su­lau­kė sa­vo bi­ čiu­lio skam­bu­čio, ne­va jį su drau­ gu už­puo­lė na­mi­nės deg­ti­nės ga­ min­to­jai.

Pa­na­šu, jog spren­ di­mą pa­skel­bęs tei­ sė­jas įver­ti­no kiek­ vie­no šios is­to­ri­jos da­ly­vio veiks­mus, ta­čiau tik­rie­ji jų mo­ ty­vai li­ko ne­ži­no­mi.

Jė­ge­riai ma­tė, kaip R.Kin­čius blaš­ko­si po tam­sų miš­ką šauk­da­ mas drau­gą var­du. Miš­ko sar­gai iš­ lin­do iš pa­sa­los ir ėmė su šiuo žmo­ gu­mi aiš­kin­tis san­ty­kius. Po šio „aiš­ki­ni­mo­si“ miš­ke li­ ko ne­ma­žai iš­šau­tų iš pis­to­le­to bei

Baus­mę at­liks sa­vait­ga­lį

Ope­ra­ty­vu­mas: 2003 me­tais miš­ke nuai­dė­ję šū­viai teis­mo ver­ti­ni­mo

su­lau­kė tik šie­met.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

me­džiok­li­nio šau­tu­vo tū­tų. Vė­liau jė­ge­riai ti­ki­no pyš­ki­nę į dan­gų bei ko­jas, bet R.Kin­čius tvir­ti­no, kad kul­kos zvim­bė vi­sai ša­lia jo au­sų. Pa­tiks­lin­ti šias ap­lin­ky­bes teis­me ne­be­pa­vy­ko, nes B.Gal­di­kas mi­rė ne­su­lau­kęs by­los nag­ri­nė­ji­mo. Miš­ke ki­lo su­maiš­tis. Jau­na­sis jė­ge­ris pa­spru­ko, din­go ir R.Kin­ čiaus bi­čiu­lis, kvie­tę­sis pa­gal­bą. Gar­baus am­žiaus B.Gal­di­kas ir kur kas jau­nes­nis R.Kin­čius su­si­ ki­bo. Vy­rai ri­to­si, kol pail­so. Lyg fil­me, su­sė­dę vie­nas prieš ki­tą, pra­dė­jo aiš­kin­tis, kas yra kas. Jė­ge­ris pa­ti­ki­no, kad yra įga­lio­tas sau­go­ti me­džiok­lės plo­tus, o jo var­

žo­vas me­la­vo esąs po­li­ci­nin­kas. B.Gal­di­kas kyš­te­lė­jo ran­ką į ki­še­ nę, bet iš­trau­kė ne pa­žy­mė­ji­mą, o pei­lį, ir vy­rai vėl su­si­ki­bo. Stai­ga prie be­si­mu­šan­čių­jų pri­ siar­ti­no dar vie­nas vy­ras, R.Kin­ čiaus drau­gas, ir spy­rė B.Gal­di­kui į gal­vą. Tas ne­te­ko są­mo­nės ir nu­ griu­vo. Vy­rai pa­sku­bė­jo ding­ti iš grum­ ty­nių vie­tos. Gro­bį pa­li­ko prie ka­po

Net­ru­kus vie­nas jų pri­si­mi­nė miš­ke pa­me­tęs laik­ro­dį. Grį­žę to­je vie­to­ je jie ap­ti­ko jė­ge­rio pa­mes­tus pei­lį, ži­bin­tu­vė­lį ir pis­to­le­tą. Šiuos daik­

R.Kin­čius įro­di­nė­jo, kad su­si­ mu­šė su B.Gal­di­ku ne siek­da­mas atim­ti gink­lą ir ne­ži­no­jo, jog ri­ta­ si su pa­rei­gū­nui pri­ly­gi­na­mu as­ me­niu. Da­bar sun­ku net su­vok­ti, ko­dėl šio in­ci­den­to narp­lio­ji­mas už­si­tę­ sė de­vy­ne­rius me­tus. Skuo­diš­kis ke­lis kar­tus bu­vo suim­tas ir ne vie­ną die­ną pra­lei­do areš­ti­nė­je. Teis­me jis ti­ki­nio, kad tik dėl to neiš­vy­ko dirb­ti į už­sie­nį, kur tu­rė­jo kont­rak­tą, li­ko ne­su­kū­ ręs šei­mos ir neuž­dir­bęs pa­kan­ka­ mai pi­ni­gų. Teis­mas sky­rė R.Kin­čiui 40 pa­ rų areš­to. Ka­dan­gi ne­ma­žai lai­ko jis jau pra­lei­do areš­ti­nė­je, li­ko ma­ žes­nio­ji baus­mės da­lis. Dir­ban­čiam vy­rui leis­ta baus­mę at­lik­ti per poil­ sio die­nas. Vie­nas kal­ti­ni­mas, suė­ jus se­na­čiai, at­mes­tas.

Miesto cent­re – su­dė­tin­gos eis­mo są­ly­gos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ap­ri­bo­jus eis­mą cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, eis­mo są­ly­gos ta­po su­dė­tin­ gos. Di­de­lių spūs­čių va­kar pa­vy­ko iš­veng­ti, ta­čiau neil­gai trun­kan­čių – ne. Vai­ruo­to­jų pra­šo­ma ap­si­šar­ vuo­ti kant­ry­be.

Trans­por­to prie­mo­nės va­kar ne­be­ ga­lė­jo va­žiuo­ti Til­tų, Tur­gaus, Da­ nės gat­vės da­ly­je nuo Pi­lies til­to iki J.Ka­ro­so gat­vės. Šią te­ri­to­ri­ją vie­ša­sis trans­por­tas ap­va­žia­vo Pi­lies, Nau­ją­ja Uos­to, Nau­jo­jo So­do gat­vė­mis. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis va­kar tvir­ti­no, kad kol kas di­de­lių pro­ble­ mų ne­ky­la – si­tua­ci­ja val­do­ma. „Kas­met Jū­ros šven­tės me­tu už­ da­ro­mos tos pa­čios gat­vės. Ste­ buk­lų nė­ra. Jei rei­kės, eis­mą pra­dės

re­gu­liuo­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai“, – pa­sa­ko­jo R.Ši­dei­kis. Vir­ši­nin­kas pa­ta­rė žmo­nėms į šven­tę vyk­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, dvi­ra­čiu ar pės­čio­mis. Vai­ruo­to­jams au­to­mo­bi­lius re­ko­men­duo­ja­ma pa­ lik­ti ato­kiau už­da­ry­tų te­ri­to­ri­jų. Anot R.Ši­dei­kio, prie įva­žų į se­na­ mies­tį, kur vyks ren­gi­niai, bu­dės ir eis­mą re­gu­liuos pa­rei­gū­nai. Į te­ri­to­ ri­ją bus įlei­džia­mi tik čia gy­ve­nan­čių ar dir­ban­čių žmo­nių ma­ši­nos. Vai­ruo­to­jai tu­rės pa­teik­ti tai įro­ dan­čius do­ku­men­tus. Vien paaiš­ ki­ni­mo neuž­teks. Nuo­mos su­tar­ties bus pra­šo­ma iš šio­je te­ri­to­ri­jo­je būs­ tą nuo­mo­jan­čių ra­tuo­tų as­me­nų. R.Ši­dei­kis žmo­nėms ap­va­žiuo­ ti mies­to cent­rą pa­ta­rė Mo­kyk­los gat­ve. „Vai­ruo­to­jai ke­lio­nę tu­rė­ tų su­si­pla­nuo­ti, at­si­žvel­gę į eis­ mo ap­ri­bo­ji­mus“, – pa­brė­žė pa­ rei­gū­nas.

Karš­ta: va­kar eis­mą daug kur mies­te te­ko re­gu­liuo­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

Klaipėdos verslas

Šven­ti­nės mu­gės: nau­da vers­lui ir mies­tui Pen­kias die­nas truk­ sian­ti Jū­ros šven­tės mu­gė į Klai­pė­dą at­ vi­lio­jo šim­tus pre­ kiau­to­jų ne tik iš ki­ tų Lie­tu­vos mies­ tų, bet ir iš už­sie­nio. Ti­ki­ma­si, kad mu­ gė bus pel­nin­ga tiek pre­ky­bi­nin­kams, tiek ir mies­tui.

Su­ma­žė­jo: šių me­tų mu­gė­je pre­ky­bos vie­tų be­veik 600, šiek tiek ma­žiau nei per­nai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pir­me­ny­bė tau­to­dai­li­nin­kams

Lai­mu­tis Aša­ka iš Pa­ne­vė­žio šven­ ti­nė­je mu­gė­je Klai­pė­do­je pre­kiau­ja pir­mą kar­tą. Čia at­va­žia­vo su­vi­lio­ tas liu­di­ji­mų, kad mu­gė­je pre­kiau­ti ap­si­mo­ka, kad pre­ky­bi­nin­kams čia ge­rai se­ka­si. Nors bu­vo tik pa­ti mu­gės pra­ džia, tau­to­dai­li­nin­kas džiau­gė­si, kad die­na pra­si­dė­jo sėk­min­gai. „Jau par­da­viau ne­ma­žai. Net ne­ si­ti­kė­jau, kad pa­čią pir­mą die­ną iš ry­to ką nors nu­pirks. Ma­nau, jog ke­lio­nės iš­lai­dos jau at­si­pir­ko“, – džiau­gė­si tau­to­dai­li­nin­kas. Tau­to­dai­li­nin­kė iš Šiau­lių šven­ ti­nė­je mu­gė­je pre­kia­vo sa­vo pa­čios ga­min­to­mis se­gė­mis. Mo­te­ris tei­ gė, kad šių me­tų nau­jie­na – pa­ puo­ša­lai iš li­no ir gin­ta­ro. Kol­jė ir apy­ran­kė kai­nuo­ja 250 li­tų. Tau­to­ dai­li­nin­kė tvir­ti­no, kad tai – au­to­ ri­nis vie­ne­ti­nis dar­bas, to­dėl ir kai­ nuo­ja bran­giau. „Lie­tu­vius dar do­mi­na ir li­nas, ir gin­ta­ras, to­dėl ir ga­mi­nu. Kaip sek­ sis pre­kiau­ti mu­gė­je, ne­ži­nau“, – tei­gė tau­to­dai­li­nin­kė Re­gi­na Kark­ lie­nė. At­gai­va ma­moms

Jau­na ma­ma iš Pa­ne­vė­žio į mu­gę at­ve­žė par­duo­ti sa­vo pa­čios pa­siū­ tus na­tū­ra­lios me­džia­gos vai­kiš­kus rū­be­lius. „La­bai ne­se­niai pra­dė­jo­me šį vers­lą. Pa­tys tuos dra­bu­žė­lius siu­ va­me. Net keis­ta, kad yra to­kia pa­klau­sa“, – ste­bė­jo­si Da­lia Švei­ naus­kė. Mo­te­ris pri­pa­žįs­ta, kad daž­nai vai­kams ma­mos per­ka dra­bu­žė­lius pi­gių rū­bų par­duo­tu­vė­se, ta­čiau jai siū­ti ir par­duo­ti vai­kiš­kus dra­bu­žė­ lius vis tiek ap­si­mo­ka. „Pa­ti tu­riu du ma­žus vai­kus ir pui­kiai ži­nau: kuo na­tū­ra­les­nės me­džia­gos, tuo ge­riau vai­kui. Tą su­pran­ta ir ki­tos ma­mos, to­dėl mū­ sų vers­las pa­si­tei­si­na“, – tvir­ti­no D.Švei­naus­kė. Ža­lia­vos yra at­rai­žos. To­dėl sa­vi­ kai­na esą pi­ges­nė, o ir pa­tys ga­mi­ na, pa­tys par­duo­da. „Kai pa­ti ėmiau ieš­ko­ti vir­šu­ti­ nių dra­bu­žė­lių vai­kui, paaiš­kė­jo, kad jie kai­nuo­ja net ke­lis šim­tus li­ tų, o vis­ką, pa­si­ro­do, ga­li­ma pa­si­ siū­ti pa­tiems ir dar ki­tus ap­rū­pin­ ti“, – džiau­gė­si pa­ne­vė­žie­tė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Fi­lo­so­fuo­jan­tis bi­ti­nin­kas

Šven­tės mu­gę pa­puo­šė iš Kel­mės ra­jo­ne esan­čio Ty­tu­vė­nų mies­te­lio at­vy­kęs bi­ti­nin­kas Ar­vy­das Ma­ziu­ kas, at­si­ve­žęs sa­vo bi­ty­no me­daus ir vaš­ko dir­bi­nių. „Esu tre­čios kar­tos bi­ti­nin­kas. Ne­no­ri­me gir­tis, bet dir­ba­me la­bai daug. Tai jau la­biau gy­ve­ni­mo bū­das nei vers­las“, – ti­ki­no bi­ti­nin­kas. Vi­sa jo šei­ma lie­ja, pjaus­to ir ga­ mi­na dau­giau nei 100 rū­šių žva­ kių. A.Ma­ziu­kui svar­biau bū­ti tarp žmo­nių, juos mo­ky­ti, švies­ti, ro­ dy­ti, kas ta bi­ti­nin­kys­tė, o pre­ky­ba esą ne svar­biau­sias da­ly­kas. „Jei mies­tai pa­pra­šo, ran­da fi­ nan­sa­vi­mo šal­ti­nį, mes pa­ro­ do­me pla­čiau, kaip vi­sa tai at­si­ ran­da. Juk iš ama­ti­nin­kų ir pa­tys mies­tai at­si­ra­do: vie­nas ply­ tas de­gė, ki­tas me­dų rin­ko, tre­ čias ko­kį šer­ną par­tem­pė, taip ir su­si­kū­rė mies­tai“, – fi­lo­so­fa­vo A.Ma­ziu­kas.

Fi­lo­so­fas: A.Ma­ziu­kas įsi­ti­ki­nęs,

kad pre­kiau­to­jų mi­si­ja yra iš­vi­lio­ti žmo­nes į mies­tą su šei­ma.

Se­gės: tau­to­dai­li­nin­kė iš Šiau­lių

R.Kark­lie­nė mu­gė­je siū­lė au­to­ri­ nius pa­puo­ša­lus.

Dau­giau lie­tu­viš­kų ga­mi­nių

Klai­pė­die­tė et­no­lo­gė Va­le­ri­ja Jan­ kū­nai­tė sa­ko, kad ši mu­gė yra tra­ di­ci­nė. Jos iš­ta­kos sie­kia ta­ry­bi­nius lai­kus, kai par­duo­tu­vė­se pre­kių bū­da­vo ne­daug, o žmo­nės ti­kė­da­

si­ve­žė par­duo­ti pa­ties pa­ga­min­tų su­ve­ny­ri­nių ke­ra­mi­kos dir­bi­nių.

duk­tų sau­gą ir ko­ky­bę, ypač esant karš­tiems orams. Pra­šo­ma šven­tės me­tu su­siau­ rin­ti pa­tie­ka­lų ir pre­kių asor­ti­ men­tą, veng­ti ri­zi­kin­gų mais­to pro­duk­tų, dau­giau ga­min­ti leng­ vų, po­pu­lia­rių ir mėgs­ta­mų už­ kan­džių ar pre­kiau­ti su­fa­suo­tais, grei­tai ne­gen­dan­čiais mais­to pro­ duk­tais.

Šven­tė­je veiks 49 lau­ko ka­vi­nės, įvai­ riais mais­to pro­duk­ tais pre­kiaus per 130 įmo­nių ir ūki­nin­kų. Bi­ti­nin­kas pri­pa­ži­no, kad da­ly­ va­vi­mas šio­je mu­gė­je jam kai­na­vo ne­ma­žai. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riams 5 die­noms už pre­ky­bos vie­tą su­ mo­kė­ti rei­kė­jo 700 li­tų. „Ar at­si­pirks? Net ne­ži­nau. Mes daug apie sa­ve skel­bia­me pa­sau­liui, siun­ti­nė­ja­me sa­vo ga­mi­nius ir kaž­ kaip gy­vi. Ži­no­te, tie pi­ni­gai ne­tu­ri bū­ti tiek ak­cen­tuo­ja­mi. Mes, pre­ ky­bi­nin­kai, esa­me tam, kad žmo­ nės išei­tų į mies­tą pa­si­vaikš­čio­ ti su šei­ma, vai­kais, svar­biau­sia – kad žmo­nėms bū­tų gra­žu, pre­ ky­ba – ant­ro­je vie­to­je“, – dės­tė A.Ma­ziu­kas. Ta­čiau bi­ti­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad už tai ne­tu­rė­tų mo­kė­ti pa­ts da­ly­ vis. Esą to­kia pra­kti­ka la­bai pa­pli­ tu­si už­sie­ny­je.

Da­ly­vis: L.Aša­ka į Jū­ros šven­tę at­

Mu­gė su­ma­žė­jo

At­si­per­ka: nors pre­ky­bos vie­tos kai­nuo­ja ne­pi­giai, Klai­pė­dos šven­ti­nė­

je mu­gė­je pre­kiau­jan­tys tau­to­dai­li­nin­kai ti­ki­na, kad tai at­si­per­ka.

vo­si, kad ap­si­pirks bū­tent per Jū­ ros šven­tę. Ta­da at­si­ras­da­vo ne tik mais­to pro­duk­tų, bet ir na­mų apy­ vo­kos daik­tų. „Ši­ta mu­gė – la­bai mar­ga, čia yra vis­ko, la­bai daug at­vež­ti­nių ga­mi­ nių iš už­sie­nio, ne­ma­žai per­par­da­ vi­nė­to­jų. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai blo­gai. Bet jei­gu jau yra šven­ti­nė mu­gė, no­rė­tų­si, kad dau­giau bū­tų tra­di­ci­nių lie­tu­viš­kų ga­mi­nių, kad iš­ra­din­giau juos pa­teik­tų, kad pri­ tai­ky­tų juos ši­tai šven­tei“, – sam­ pro­ta­vo V.Jan­kū­nai­tė. Klai­pė­die­tė pa­ste­bė­jo ir kai ku­ riuos ne­sklan­du­mus – kai ku­rios pre­ky­bi­nin­kų pa­la­pi­nės su­sta­ty­tos prieš sau­lę, mais­to pro­duk­tai kais­ ta, mė­sos ga­mi­niai – ant pre­kys­ta­ lių, o ne vit­ri­no­se ar šal­dy­tu­vuo­se. Tai rė­žia akį.

Ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba būd­raus

Tei­gia­ma, kad mu­gė­je pre­kiau­jan­ čius mais­tu ir šį kar­tą aky­lai pri­žiū­ rės Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos dar­buo­ to­jai. Šiais me­tais šven­tė­je veiks 49 lau­ko ka­vi­nės, įvai­riais mais­to pro­ duk­tais pre­kiaus per 130 įmo­nių ir ūki­nin­kų. Pag­rin­di­nis dė­me­sys skir­tas di­ džiau­sią ri­zi­ką ke­lian­čioms vie­šo­ jo mai­ti­ni­mo įmo­nėms, at­vyks­tan­ čioms į Jū­ros šven­tę iš ki­tų ša­lies mies­tų su jau pa­ga­min­tais pa­tie­ka­ lais, ku­riuos šven­tės me­tu tik pa­ šil­dys. Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­ba ra­gi­na pre­kiau­to­jus ob­ jek­ty­viai įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes, ga­ran­tuo­ti jų tie­kia­mų mais­to pro­

Vie­šo­sios įstai­gos „Jū­ros šven­tė“ va­do­vas Re­mi­gi­jus Moc­kus pa­ tvir­ti­no, kad šie­met bu­vo pa­ruoš­ta 540 vie­tų mu­gės pre­kiau­to­jams, 46 lau­ko ka­vi­nėms, dar 40 lai­ki­niems pre­kiau­to­jams. Ta­čiau pri­pa­ži­no, kad per­nai tau­to­dai­li­nin­kai iš­pir­ko dau­giau vie­tų. „Per­nai pir­mą kar­tą mu­gės pa­la­pi­nės iš­si­ri­kia­vo Da­nės gat­ vė­je nuo „Teo“ pa­sta­to iki Šiau­ rės ra­go, ten bu­vo pa­ruoš­tos dvi pre­ky­bi­nin­kų ei­lės. Kai kas ne­ pa­si­tei­si­no. Tie, ku­rių pa­la­pi­nės bu­vo ar­čiau ga­myk­los sie­nos, va­ži­nė­jan­čių au­to­mo­bi­lių bu­vo at­skir­ti nuo pir­kė­jų. Šie­met tos idė­jos at­si­sa­kė­me“, – pri­si­mi­nė R.Moc­kus. Pre­ky­bi­nin­kai bu­vo la­bai ne­pa­ ten­kin­ti, jie sa­va­va­liš­kai užė­mė ki­ tas vie­tas. Šie­met, no­rė­da­mi iš­veng­ti to­ kios ne­tvar­kos, or­ga­ni­za­to­riai tą vie­ną ei­lę pa­nai­ki­no, to­dėl ir pre­ ky­bos vie­tų ma­žiau. Per­nai rink­lia­vų už pre­ky­bos vie­ tas mu­gė­je su­rink­ta apie 400 tūkst. li­tų. Kiek pa­vyks su­rink­ti šie­met, ne­prog­no­zuo­ja­ma.

10

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3832 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3956 JAV do­le­ris 1 2,8046 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7999 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3882 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6539 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6603 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8732

–0,34 %

–0,7801 % –0,5723 % –0,3022 % –0,3488 % +0,0060 % +0,0095 % –0,0172 % –0,9448 % –0,0244 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,37

„Apoil“

4,77

4,47

2,38

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos teis­mas kitų me­ tų sausį spręs, ar bu­vu­sius bank­ru­tuo­ jan­čio ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kus Rai­ mondą Ba­ra­nauską ir Vla­di­mirą An­to­ novą iš­duo­ti Lie­tu­vai. Posė­dis vyks ne šių metų gruodį, kaip bu­vo pla­nuo­ta, o 2013 m. sau­sio 21 d. Bu­vu­siems „Sno­ro“ ak­ci­nin­kams pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl maž­ daug 1,7 mlrd. litų vertės „Sno­ro“ tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,44 %

Sausį spręs, ar iš­duo­ti

De­ga­lų kai­nos pokytis

0,00 %

88,55 dol. už 1 brl. 105,76 dol. už 1 brl.

3,6 mln.

re­gist­ruotų elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės klientų tu­ri Lie­tu­vos ko­mer­ci­niai ban­kai.

Butų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose sparčiai lenkia paklausą. Tačiau gyventojai, užuot įsigiję butą mieste, vis dažniau dairosi į individualius namus užmiestyje.

Pa­si­rin­ki­mas: butų pa­si­ūla nau­jos sta­ty­bos na­muo­se šių metų pirmą pus­metį au­ga žai­biš­kai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Daugiabučius iš­mai­no į na­mus Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Vers­lo cent­rai pus­tuš­čiai

Pirmą šių metų pus­metį ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ka gy­vuo­ja ato­stogų re­ži­mu, kaip tei­gia bend­ rovės „In­real val­dy­mas“ Kon­sul­ ta­cijų ir ana­lizės de­par­ta­men­to va­do­vas Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius. Anot jo, be­veik vi­suo­se Lie­tu­vos did­mies­čių NT sek­to­riuo­se jun­ta­ mas sulėtė­ji­mas, jis ne­turėtų stai­ giai su­mažė­ti ir ru­denį. Ko­mer­ci­nio NT rin­ko­je pirmą šių metų pus­metį ak­ty­ves­nis bu­vo tik vers­lo centrų sek­to­rius. A.An­ta­ na­vi­čiaus tei­gi­mu, per šį lai­ko­tarpį bu­vo sta­to­mi aš­tuo­ni vers­lo cent­rai ir vi­si jie – Vil­niu­je. „Kau­ne ir Klaipė­do­je vers­lo cen­ trų rin­ko­je stag­na­ci­ja tęsia­si jau ke­le­rius me­tus. In­ves­tuo­ja­ma vien Vil­niu­je, nors ir sos­tinė­je si­tua­ci­ja kei­čia­si: pa­si­ūla au­ga ga­na spar­čiai, o rin­kos si­tua­ci­ja ir išo­ri­niai veiks­ niai ro­do, kad dau­giau plo­to ar­ti­ miau­siu me­tu ne­la­bai reikės. Pusė pa­talpų tuš­čios“, – sakė jis. Kau­ne ir Klaipė­do­je nau­ji plėtros pro­jek­tai ne­vyk­do­mi, todėl ma­no­ ma, kad laisvų pa­talpų plo­tai šiuo­se mies­tuo­se iki metų pa­bai­gos ma­ žės. O Vil­niu­je ti­ki­ma­si, kad laisvų pa­talpų pa­daugės. Šios ten­den­ci­ jos, kaip pa­brėžė A.An­ta­na­vi­čius, Kau­ne ir Klaipė­do­je lems sta­bi­lias kai­nas. Tei­gia­ma, kad kai­nos pra­ dės sta­bi­li­zuo­tis ir Vil­niu­je: „Ka­

dan­gi pa­si­ūla sos­tinė­je išau­gu­si, didė­ja ir kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je. Net pa­vie­niais at­ve­jais ma­to­me, jog pa­ talpų nuo­mo­to­jai kai­nas su­ma­ži­na, kad su­rastų nuo­mi­ninką.“ Investuoti nesiryžta

Stab­telė­j i­m as jun­ta­m as ir pre­ ky­bos centrų rin­ko­je. Nors, kaip teigė A.An­ta­n a­v i­č ius, au­gan­t i maž­me­ninė pre­ky­ba leid­žia tikė­ tis rin­kos at­si­ga­vi­mo, ta­čiau jau ant­rą ket­virtį iš eilės laisvų pa­ talpų pre­ky­bos cent­ruo­se daugė­ ja. Tai le­m ia did­ž iųjų pre­k y­b os centrų vyk­d o­m a nuo­m i­n inkų ro­ta­ci­ja, kai silp­nes­ni iš­kei­čia­mi į stip­res­nius. „Be to, sta­tis­ti­ka ro­do, kad jau ke­le­rius me­tus did­žiuo­siuo­se ša­ lies mies­tuo­se ne­si­ku­ria nau­ji pre­ ky­bos cent­rai. Pag­rin­dinė pro­ble­ ma yra tai, kad pre­ky­bos cent­ruo­se daž­niau­siai pre­kiau­ja­ma ne­ būti­ niau­sio­mis prekė­mis. O tai reiš­kia, kad eko­no­mi­kos sunk­me­čiu jo pa­ da­ri­nius pir­mo­ji pa­jun­ta pre­ky­bos centrų rin­ka. Pui­kiai tai su­pras­da­ mi ir ma­ty­da­mi išo­ri­nius eko­no­mi­ kos ro­dik­lius in­ves­tuo­to­jai ne­sii­ma in­ves­tuo­ti į di­de­lius pro­jek­tus“, – aiš­ki­no A.An­ta­na­vi­čius. Sko­lin­tis pa­lan­ku

Va­ka­ruo­se op­ti­mis­tinės nuo­tai­ kos išblė­su­sios, ir tai by­lo­ja Lie­ tu­vos vers­lo lūkes­čiai, tad ir sa­vo fi­nan­si­nių ga­li­my­bių ver­ti­ni­mas yra pra­s tes­n is, kaip pa­tvir­t i­n o

ban­ko „Fi­nas­ta“ vy­riau­sio­ji eko­ no­mistė Rūta Me­dais­kytė. Ki­ta ver­tus, ji pa­brėžė, kad to­kia pa­ dėtis, kai žmonės ma­žiau var­to­ja, le­mia že­mas būsto pa­skolų palū­ kanų nor­mas, ku­rios turėtų iš­si­ lai­ky­ti bent vie­nus me­tus. „Ta­čiau Lie­tu­vos kre­di­to rin­kai tai smar­kiai neat­si­lieps, nes kre­ di­tuo­da­mi nau­jus ob­jek­tus ban­kai bus at­sar­ges­ni, o ūkio su­bjek­tai sa­vo ga­li­my­bes im­ti pa­sko­las ver­ tins kri­tiš­kai“, – sakė R.Me­dais­ kytė. Jei­gu ban­kas kre­ditą būsto pirkė­jui su­teiktų, da­bar, anot jos, im­ti būsto pa­skolą yra pa­lan­kus me­tas.

Ar­nol­das An­ta­na­vi­čius:

Butų ir in­di­vi­dua­lių namų kainų skir­tu­ mas ne­la­bai di­de­lis, o nuo­sa­vi na­mai aso­ci­ juo­ja­si su aukš­tes­ne gy­ve­ni­mo ko­ky­be. Vis dėlto A.An­ta­na­vi­čius pa­ brėžė, kad NT ma­žiau įsi­gy­ja­ma su būsto pa­sko­lo­mis. Anot jo, žmo­ nės fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų dar ven­gia, todėl mie­liau būstą įsi­gy­ ja sa­vo­mis lėšo­mis: „Jei sko­li­na­si, tai la­bai ne­daug. Daž­niau­siai vie­ ną turtą kei­čia ki­tu.“

Būstų dau­giau, nei rei­kia

Gy­ven­to­jams sa­vo fi­nan­si­nes ga­ li­my­bes ver­ti­nant at­sar­giai, būsto pa­klau­sa ša­ly­je pa­si­ūlos ne­pa­ve­ja. Būsto rin­ko­je op­ti­mis­ti­nių nuo­ taikų pa­si­gen­da­ma, ta­čiau jau ke­ letą ket­vir­čių NT rin­kos da­ly­vius ste­bi­na vis ak­tyvė­jan­tis in­di­vi­dua­ lių namų sek­to­rius. A.An­ta­na­vi­čiaus tei­gi­mu, butų rin­ko­je pa­ste­bi­mas pa­klau­sos smu­ ki­mas. Anot jo, pirmą šių metų pus­ metį, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų lai­ ko­tar­piu, san­do­rių ša­ly­je su­mažė­jo 1,8 pro­c.: „At­ro­do, kad žmonės kei­ čia sa­vo prio­ri­te­tus ir vis daž­niau ren­ka­si in­di­vi­dua­lius na­mus. Juo la­ biau kad butų ir in­di­vi­dua­lių namų kainų skir­tu­mas ne­la­bai di­de­lis, o nuo­sa­vi na­mai aso­ci­juo­ja­si su aukš­ tes­ne gy­ve­ni­mo ko­ky­be.“ A.An­ta­ na­vi­čius pro­gno­za­vo, kad in­di­vi­ dua­lių namų sek­to­rius ir to­liau augs. Pas­te­bi­ma, kad pa­si­ūlos au­gi­mas nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­čių sek­ to­riu­je pirmą šių metų pus­metį, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, yra žai­biš­kas, kaip sakė A.An­ta­na­vi­ čius. Anot jo, pa­si­ūla pa­klausą vir­ ši­ja du tris kar­tus – per šį pus­metį iš vi­so su­da­ry­ta vos 800 butų pir­ kimo–pardavimo san­do­rių. Jis ne­slėpė, kad to­les­nis to­kio mas­to butų pa­si­ūlos au­gi­mas pa­ kenktų rin­kai, nes par­duo­ti NT tap­ tų su­dėtin­ga: „Jei­gu pa­si­ūla didė­ja, natū­ra­lu, kad par­duo­ti li­ku­sius lais­ vus ne to­kius pa­trauk­lius bu­tus bus sun­kiau. Tuo­met natū­ra­liai iš­ky­

la pi­nigų srautų pro­ble­ma. Juk ob­ jek­tai pa­pras­tai sta­to­mi pa­de­dant ban­kams. Jei­gu nėra par­da­vi­mo, grąžin­ti kre­ditą, su­mokė­ti mo­kes­ čius ir at­ly­gi­ni­mus tam­pa kur kas su­dėtin­giau. Todėl ma­nau, kad ne to­kie sėkmin­gi pro­jek­tai ga­li ne­tgi nu­trauk­ti veiklą, bank­ru­tuo­ti.“ To­bu­li­na įsta­ty­mus

Tei­sinė­je sri­ty­je es­mi­nių po­ky­ čių, iš esmės pa­kei­tu­sių NT rin­kos da­ly­vių el­gesį, šiais me­tais ne­bu­ vo, kaip pa­brėžė ad­vo­katų kon­ to­ros „Raid­la Le­jins & Nor­cous“ par­tnerė ir ad­vo­katė Auš­ra Mudė­ naitė. Ta­čiau tei­giamų po­stūmių esa­ma – pirmą šių metų pus­metį ir to­liau bu­vo to­bu­li­na­mi įsta­ty­ mai, sprend­žia­mos jų spra­gos. „Pirmą šių metų pus­metį Vy­riau­ sybė ini­ci­juo­ja tai­kos su­tar­čių su­da­ rymą dėl ke­lio­li­kos NT ob­jektų sta­ ty­bos ša­lies pa­jūry­je. Po­li­tinė ga­lia pa­keitė nuo­statą – ji ma­no, kad ver­ti­nant viešąjį in­te­resą rei­kia ne vien ati­tik­ti for­ma­lias sąly­gas, bet ir žiūrė­ti į eko­no­mi­nius ar­gu­men­ tus, pa­vyzd­žiui, kad su­nai­kin­ti mi­ li­jonų ver­tas in­ves­ti­ci­jas nėra pa­ts ra­cio­na­liau­sias spren­di­mas“, – sa­ kė A.Mudė­naitė. Taip pat, kaip pa­ brėžė ad­vo­katė, aiškė­ja vals­ty­binės žemės nuo­mos ir nau­do­ji­mo rei­ka­ la­vi­mai: „Žai­di­mo tai­syklės aiškė­ja, nors ne­būti­nai tam­pa li­be­ra­lesnės, o tai la­bai ge­rai, nes rin­kos žaidė­jai tu­ri aiš­kesnę tei­sinę at­spirtį priim­ ti vers­lo spren­di­mus.“

11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012

pasaulis At­nau­ji­no ­ tie­ki­mą

Pa­kei­tė ­ ly­tį

Ap­šau­do ­ nai­kin­tu­vais

In­di­jos in­ži­nie­riai va­kar at­ nau­ji­no elekt­ros tie­ki­mą po dvi die­nas tru­ku­sių mil­ži­niš­ ko mas­to tink­lų ge­di­mų, dėl ku­rių be švie­sos bu­vo li­ku­si pu­sė ša­lies. Smul­ku­sis vers­ las ir di­džio­sios įmo­nės pa­ty­ rė mi­li­jar­di­nių nuo­sto­lių, o In­ di­jos re­pu­ta­ci­ja smu­ko už­sie­ nio in­ves­tuo­to­jų aky­se.

Ho­li­vu­do re­ži­sie­rius Lar­ry Wa­chows­ki vie­šai at­sklei­dė, kad da­bar yra mo­te­ris, rek­ la­muo­da­mas sa­vo nau­ją­jį fil­ mą „De­be­sų at­la­sas“, ku­ria­ me vai­di­na ak­to­rius To­mas Hank­sas. 47 me­tų ki­no kū­rė­ jui bu­vo at­lik­ta ly­ties kei­ti­mo ope­ra­ci­ja, po ku­rios pa­si­rin­ko mo­te­riš­ką var­dą La­na.

Si­ri­jos ka­riš­kiai pa­si­nau­do­ jo reak­ty­vi­niais nai­kin­tu­vais Ale­po mies­tui ap­šau­dy­ti, kaip tre­čia­die­nį agen­tū­rai AFP pra­ ne­šė Jung­ti­nių Tau­tų ste­bė­ji­ mo mi­si­jos Si­ri­jo­je at­sto­vė. JT ste­bė­to­jai dis­lo­kuo­ti Si­ri­jo­je ste­bė­ti, kaip lai­ko­ma­si pa­liau­ bų, ku­rių iš tik­rų­jų nie­ka­da ir ne­bu­vo lai­ko­ma­si.

Vil­ki­no lai­do­tu­ves Pa­kuo­čių ga­my­bos įran­gos mil­ži­ nę „Tet­ra Pak“ įkū­ru­sios šei­mos pa­vel­dė­to­jas Han­sas Kris­tia­nas Rau­sin­gas tre­čia­die­nį pri­si­pa­ži­ no vil­ki­nęs žmo­nos lai­do­tu­ves, kai jos yran­tis kū­nas bu­vo ras­tas už­deng­tas šiukš­lių mai­šais jųd­ vie­jų vi­lo­je Lon­do­ne.

Mįs­lė: sprog­din­to­jo ta­pa­ty­bė iki šiol ne­nus­ta­ty­ta, nors įta­ria­ma, kad jis ga­lė­jo bū­ti Šve­di­jos ar­ba Di­džio­sios

Bri­ta­ni­jos pi­lie­tis. „Scan­pix“ nuo­tr.

Te­ro­ris­tas pa­li­ko sun­kų gal­vo­sū­kį

49 me­tų mi­li­jo­nie­rius H.K.Rau­ sin­gas tai pa­reiš­kė Ai­zel­vor­to ka­rū­nos teis­me Lon­do­ne. Vy­ras pri­pa­ži­no, kad neuž­tik­ri­no pri­ va­lo­mo ir oraus pa­lai­do­ji­mo sa­ vo ve­lio­nei žmo­nai Evai, gi­mu­siai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Jis taip pat pri­si­pa­ži­no vai­ra­ vęs au­to­mo­bi­lį, kai bu­vo ap­svai­ gęs nuo nar­ko­ti­kų. H.K.Rau­sin­gas bu­vo suim­tas praei­tą mė­ne­sį įta­riant, kad jis nu­ žu­dė sa­vo 48 me­tų žmo­ną, kai bir­

že­lio 9 d. po­li­ci­ja ra­do jos pa­lai­kus pra­ban­giuo­se šei­mos na­muo­se. Pa­rei­gū­nai apieš­ko­jo su­tuok­ti­ nių na­mą pra­ban­gia­me Lon­do­no Čel­sio ra­jo­ne, kai H.K.Rau­sin­gas bu­vo su­lai­ky­tas įta­riant, jog vai­ ra­vo ne­blai­vus. Su­tuok­ti­niai Rau­sin­gai ne­slė­ pė dau­ge­lį me­tų sten­gę­si įveik­ ti pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų, taip pat gar­sė­jo kaip dos­nūs lab­ da­rin­gų nar­ko­ma­nų rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­gų rė­mė­jai. 86 me­tų H.K.Rau­sin­go tė­vas Han­sas iš­plė­tė sa­vo tė­vo įkur­tą „Tet­ra Pak“ bend­ro­vę ir pa­ver­tė ją mi­li­jar­dų do­le­rių ver­tės vers­ lu, ku­ris su­kė­lė re­vo­liu­ci­ją mais­ to ir gė­ri­mų pa­kuo­čių sri­ty­je, ta­ čiau vė­liau par­da­vė bend­ro­vės ak­ci­jas. BNS inf.

Bul­ga­ri­jos po­li­ci­ja va­kar pa­skel­bė vy­ro, ku­ris įta­ria­mas praei­tą mė­ne­sį su­si­sprog­di­nęs tu­ris­tus iš Iz­rae­lio ve­žan­čia­me au­to­bu­se Juo­do­sios jū­ros Bur­ga­so ku­ror­te ir už­mu­šęs še­šis žmo­nes, fo­ to­ro­bo­tu pa­da­ry­tą nuo­trau­ką. Švie­sus jau­nuo­lis

Kom­piu­te­riu su­da­ry­ta­me at­vaiz­de ma­to­mas jau­nas vy­ras švie­sia oda, švie­sio­mis aki­mis, aukš­ta kak­ta ir trum­pais kaš­to­ni­niais plau­kais. Nau­do­da­mi šiuo­lai­ki­nes tech­no­ lo­gi­jas ir me­to­dus eks­per­tai iš tu­ ri­mų duo­me­nų at­kū­rė mir­ti­nin­ko sprog­din­to­jo vei­dą. Bul­ga­ri­jos gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi su­ si­siek­ti su vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ ja, jei­gu ką nors ži­no apie šio­je nuo­ trau­ko­je ma­to­mą vy­rą. Ty­rė­jams kol kas ne­si­se­ka nu­sta­ty­ti įta­ria­mo sprog­din­to­jo ta­pa­ty­bės. Po lie­pos 18 d. įvyk­dy­to iš­puo­lio bu­vo ras­ta tik jo gal­va ir ga­lū­nės, to­dėl įta­ria­ma, kad sprog­me­nys tik­riau­siai bu­vo pri­tvir­ tin­ti jam prie lie­mens.

Pa­rei­gū­nai ne­su­ge­ bė­jo ras­ti sprog­din­ to­jo pirš­tų at­spau­dų ir DNR ati­tik­me­nų jo­kio­se tarp­tau­ti­nė­ se duo­me­nų ba­zė­se. Ki­ta už­puo­li­ko pa­lai­kus ty­ru­si pa­to­lo­gė Ga­li­na Mi­le­va anks­čiau nu­ro­dė, kad už­puo­li­kas bu­vo nuo 25 iki 30 su tru­pu­čiu me­tų. Jo oda bu­vo švie­si, ta­čiau vy­ras ga­lė­jo bū­ ti ara­bų kil­mės. Kal­bė­jo ru­siš­kai

Per sprog­di­ni­mą Bur­ga­so oro uos­ te, ku­ris bu­vo pir­mo­ji to­kio po­bū­

džio ata­ka Bul­ga­ri­jo­je, žu­vo pen­ki iz­rae­lie­čiai tu­ris­tai ir bul­ga­ras vai­ ruo­to­jas, dar apie 30 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta. Iz­rae­lis dėl šios ata­kos kal­ti­na Ira­ną ir Li­ba­ne įsi­tvir­ti­nu­sius jo „te­ro­ris­ti­nius tar­pi­nin­kus“ – is­la­ mis­tų gru­puo­tę „Hez­bol­lah“, ta­ čiau Te­he­ra­nas pa­nei­gė bet ko­kias są­sa­jas su šiuo in­ci­den­tu. Už­sie­nio ži­niask­lai­da skel­bė, kad sprog­din­to­jas ga­lė­jo bū­ti Šve­di­jos ar­ba Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­lie­tis ir ge­rai mo­kė­jo ru­sų kal­bą. Dar dau­giau pai­nia­vos įne­šė spro­gi­mo vie­to­je ras­tas pa­dirb­tas JAV Mi­či­ga­no vals­ti­jos vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas, ku­ris, kaip įta­ria­ma, pri­klau­sė te­ro­ris­tui. BNS, BBC inf.

Ta­pa­ty­bė ne­ži­no­ma

Pa­rei­gū­nai ne­su­ge­bė­jo ras­ti sprog­ din­to­jo pirš­tų at­spau­dų ir DNR ati­tik­me­nų jo­kio­se tarp­tau­ti­nė­se duo­me­nų ba­zė­se. Praei­tą sa­vai­tę Bul­ga­ri­jos tink­ la­la­pis bi­vol.bg pa­skel­bė pir­mą­ sias įta­ria­mo­jo gal­vos nuo­trau­kas po jo žū­ties. Šio­se nuo­trau­ko­se ma­to­mas vei­ das smar­kiai su­dar­ky­tas, ta­čiau vie­nas iš au­top­si­ją at­li­ku­sių pa­to­ lo­gų Ko­si­jus Jan­ko­vas pa­tvir­ti­no, kad nuo­trau­kos au­ten­tiš­kos. K.Jan­ko­vas dien­raš­čiui „24 Čas­ sa“ sa­kė, kad vy­ro akių spal­va bu­vo tarp ru­dos ir ža­lios.

Įkal­tis: spro­gi­mo vie­to­je ras­tas pa­dirb­tas JAV Mi­či­ga­no vals­ti­jos vai­

ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas, ku­rį, kaip įta­ria­ma, tu­rė­jo sprog­din­to­jas.

Silpnybė: sutuoktiniai Rausingai neslėpė daugelį metų stengęsi

įveikti priklausomybę nuo narkotikų, taip pat garsėjo kaip dosnūs labdaringų narkomanų reabilitacijos įstaigų rėmėjai. „Reuters“ nuotr.

Pa­žei­stas oru­mas Ita­li­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas vie­no­je neįp­ras­to­je by­lo­je tarp dvie­jų pusb­ro­lių ant­ra­die­nį nu­ spren­dė, jog įžei­dus pa­sa­ky­mas vy­rui, kad jis yra „be­kiau­šis“ (it. – non hai le pal­le), yra nu­si­kal­ti­ mas, už ku­rį ga­li bū­ti skir­ta bau­ da, nes tai žei­džia vy­ro oru­mą.

Vie­nas ad­vo­ka­tas, var­du Vit­to­rio, pa­pra­šė iš­kel­ti šią by­lą jo pusb­ ro­liui Al­ber­to, ku­ris yra tai­kos tei­sė­jas, dėl fra­zės, iš­tar­tos per įnir­tin­gą žo­džių dvi­ko­vą teis­mo sa­lė­je Ita­li­jos pie­ti­nia­me Po­ten­ cos mies­te. „Neat­siž­vel­giant į pa­var­to­to pa­sa­ky­mo vul­ga­ru­mą, jis nea­be­ jo­ti­nai yra įžei­džia­mas, – tei­sė­ jas Mau­ri­zio Fu­mo pa­reiš­kė sa­vo nu­tar­ty­je. – Taip sie­kia­ma au­kai

pri­skir­ti ne vien vy­riš­ku­mo sty­ gių, bet ir cha­rak­te­rio silp­nu­mą, ryž­to, kom­pe­ten­ci­jos ir sa­vit­var­ dos trū­ku­mą – sa­vy­bių, ku­rios, tei­sin­gai ar klai­din­gai, te­bė­ra sie­ ja­mos su vy­riš­ko­sios ly­ties at­sto­ vais.“ Teis­mas taip pat nu­sta­tė, kad įžei­di­mas, ku­ris bu­vo iš­sa­ky­tas dar­bo vie­to­je, da­ly­vau­jant tre­ čio­sioms ša­lims, ga­li kenk­ti Vit­ to­rio re­pu­ta­ci­jai. Vit­to­rio ad­vo­ka­tas ar­gu­men­ta­ vo, jog šis pa­sa­ky­mas per­ša min­ tį, kad jo klien­tas „ma­žiau ver­tas nei ki­ti vy­rai, nes jis ne­tu­ri šių at­ ri­bu­tų“. Da­bar tei­sė­jas tu­rės nu­spręs­ti, ko­kią bau­dą Al­ber­to tu­rės su­mo­ kė­ti Vit­to­rio. BNS inf.

12

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012

turtas

Fi­nan­sų kri­zės ana­li­zė: neiš Pa­sau­li­nė fi­nan­sų kri­zė, be­si­tę­sian­ti jau dau­giau nei ket­ve­rius me­tus, ne­spren­džia­ma. Da­ro­mos vi­sos įma­no­mos klai­dos. Ja­ po­ni­ja tu­ri il­ga­me­tės pa­tir­ties, kaip tvar­ky­tis su va­di­na­mą­ja mo­ kė­ji­mų ba­lan­so re­ce­si­ja, ta­čiau eko­no­mi­kos is­to­ri­jos va­do­vė­liai ne­po­pu­lia­rūs tarp Eu­ro­pos biu­rok­ra­tų.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Jau iš­gy­ven­ta anks­čiau

Ja­po­ni­ja bu­vo be­ne pir­mo­ji vals­ty­ bė, ku­ri ga­vo pa­mo­ką, kad bū­tent mo­kė­ji­mų ba­lan­so ele­men­tų val­ dy­mas yra pa­ti svar­biau­sia prie­ mo­nė eko­no­mi­nės po­li­ti­kos stra­ te­gi­jo­je. Ša­lis bu­vo pir­mo­ji, ku­ri iš­gy­ve­no nau­ją­ją li­gą – mo­kė­ji­mų ba­lan­so re­ce­si­ją. Pir­miau­sia, tai su­kė­lė di­džiu­lę pa­ni­ką tarp vals­ ty­bės žmo­nių ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jų. Vi­sos va­do­vė­li­nės ir anks­čiau nau­do­tos teo­ri­nės kri­zės val­dy­ mo prie­mo­nės ne­vei­kė. Pa­lū­ka­nų nor­mos sie­kė nu­lį pro­cen­tų, ta­ čiau sko­li­ni­ma­sis ne­vy­ko. Tur­to, ypač ne­kil­no­ja­mo­jo ir fi­nan­si­nio, kai­nos kri­to re­kor­diš­kai. Vy­ko ly­

giai toks pat ne­su­val­do­mas eko­no­ mi­kos griu­vi­mas, ko­kį da­bar ma­to­ me Eu­ro­po­je ir JAV. Tuo me­tu Ja­po­ni­jo­je iš prin­ci­ po pa­si­kei­tė eko­no­mi­kos da­ly­vių elg­se­na. Eko­no­mi­kos va­do­vė­liuo­ se bu­vo tei­gia­ma, kad įmo­nės vei­ kia tu­rė­da­mos tiks­lą už­dirb­ti kuo dau­giau pel­no. Kri­zė pri­ver­tė Ja­ po­ni­jos įmo­nes pa­grin­di­nį tiks­lą pa­keis­ti į sko­los ma­ži­ni­mą ir tau­ py­mą. Taip at­si­ti­ko to­dėl, kad di­ džią­ją da­lį tur­to ir ak­ty­vų įmo­nės bu­vo įsi­gi­ju­sios už sko­lin­tas lė­šas, o to tur­to ver­tė smar­kiai su­ma­žė­jo. Bet pa­sko­lų dy­džiai li­ko to­kie pa­ tys. Tai yra ana­lo­giš­ka da­bar­ti­nės fi­nan­sų kri­zės si­tua­ci­ja. Ja­po­ni­jos 1990–1995 m. kri­zė tu­rė­jo vi­sus ana­lo­giš­kus šian­die­nės kri­zės simp­to­mus: pri­va­tu­sis sek­

Apie pra­ras­tą Ja­po­ni­jos de­šimt­me­tį Ja­po­n i­jos tur­to kai­nų bur­bu­las pū­ tė­si nuo 1986 iki 1991 m. – tuo me­t u ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to ir ak­ci­jų kai­nos smar­k iai ki­lo. Ši Ja­po­n i­jos eko­no­m i­kos griū­t is ne­ bu­vo stai­g us spro­g i­mas, o grei­čiau laips­niš­kas il­go lai­ko­tar­pio nuo­smu­ kis, ku­r is bai­gė­si 2003 m. pa­bai­go­je, kai ver­ty­bi­nių po­pie­rių kai­nos pa­sie­ kė dug­ną. Vė­l iau įsi­siū­ba­vus pa­sau­ li­nei kri­zei 2008 m. Ja­po­n i­jos bir­ž ų ak­ci­jos pa­l ie­tė dar že­mes­nę ri­bą. Dėl šių prie­žas­čių 1990–2000 m. Ja­po­ni­

jos is­to­r i­jo­je eko­no­m is­t ų va­d i­na­m i pra­ras­tu de­šimt­me­čiu. Ja­po­ni­jos ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­ nų bur­bu­las ne­sus­tab­do­mai pū­tė­si 7–8 me­tus, ta­čiau šio bur­bu­lo spro­gi­ mo pa­da­ri­niai bu­vo jus­ti dau­giau nei 15 me­tų. Šis kai­nų bur­bu­las yra vie­ nas žy­miau­sių eko­no­mi­nių bur­bu­lų pa­sau­lio fi­nan­sų is­to­ri­jo­je. Di­džiau­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nų po­ky­čiai fik­suo­ti Ja­po­ni­jos sos­ti­nė­je To­ki­ju­ je. Dirb­ti­nai su­kel­tos kai­nos bur­bu­lui spro­gus nu­kri­to de­šim­tis kar­tų.

to­rius (gy­ven­to­jai ir vers­las) bu­vo pra­si­sko­li­nęs, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to kai­nos bu­vo nea­dek­va­čiai aukš­ tos (nes jas pa­kė­lė sko­lin­tų lė­šų in­ ves­ta­vi­mas į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą), cent­ri­nio ban­ko ypač že­mos re­ zer­vų pa­lū­ka­nos ne­ska­ti­no eko­ no­mi­kos da­ly­vių sko­lin­tis. Ir nors tuo me­tu Ja­po­ni­jos pro­duk­ci­ja bu­ vo la­bai pa­klau­si vi­sa­me pa­sau­ly­je, – ypač au­to­mo­bi­liai ir elekt­ro­ni­ kos pre­kės, – tai ne­leng­vi­no kri­zės spren­di­mo.

4,8 trln. eurų

per 1990–2005 m. pasiskolino Japonija, kad išgelbėtų ekonomiką.

Mo­kė­ji­mų ba­lan­so re­ce­si­ja

Tuo me­tu bu­vo pa­ste­bė­tas mo­kė­ji­ mų ba­lan­so kri­zės simp­to­mas, ku­ rį la­bai ge­rai yra iš­stu­di­ja­vęs vie­ nas gar­siau­sių eko­no­mi­nės min­ties moks­li­nin­kų Hy­ma­nas Phi­li­pas Mins­ky. Es­mė tai, kad pi­ni­gų sis­ te­mą kont­ro­liuo­ja fi­nan­sų rin­ka, pa­pras­tai ta­riant, ban­kai. O ban­ kai taip pat tu­ri ba­lan­sus ir kiek­ vie­nas in­dė­lis tu­ri bū­ti pa­sko­lin­ tas, prie­šin­gu at­ve­ju ban­kas pa­ti­ria nuo­sto­lį, nes in­dė­lis yra jo įsi­pa­rei­ go­ji­mas, už ku­rį rei­kia mo­kė­ti pa­ lū­ka­nas ir jį ad­mi­nist­ruo­ti. Pap­ ras­tai žmo­nės sa­vo di­džią­ją da­lį pa­ja­mų iš­lei­džia, o ki­tą tau­po. Su­ tau­py­ti pi­ni­gai re­tai lai­ko­mi ko­ji­ nė­je, daž­niau­siai jie sau­go­mi kaip in­dė­lis ar­ba kaip in­ves­ti­ci­nės prie­ mo­nės. Kol yra pa­kan­ka­ma pa­sko­lų pa­klau­sa, tol eko­no­mi­ka yra svei­ ka ir tau­py­mas tam­pa pa­sko­lo­mis, ku­rios ku­ria dar­bo vie­tas, vie­tos pre­kių bei pa­slau­gų ir in­ves­ti­ci­jų į fi­nan­sų prie­mo­nes pa­klau­są. Mo­kė­ji­mų ba­lan­so kri­zė pa­si­ reiš­kia stip­riu pa­sko­lų pa­klau­sos su­ma­žė­ji­mu. Tai reiš­kia, kad su­ tau­py­ti pi­ni­gai ne­dir­ba, t. y. jie gu­li ban­ke ne­nau­do­ja­mi, o tai to­ liau ska­ti­na kri­zę plės­tis, nes ma­ žė­ja pi­ni­gų eko­no­mi­ko­je, ir tie­sio­ giai vei­kia vi­sų eko­no­mi­kos da­ly­vių (įmo­nių, žmo­nių) pa­ja­mas. Žmo­nės ima už­dirb­ti ma­žiau pi­ni­gų, nes įmo­nės par­duo­da ma­žiau pro­duk­ ci­jos, nes žmo­nės ma­žiau var­to­ja, nes sko­li­ni­ma­sis su­sto­jęs. Už­da­ras ra­tas. Bū­tent dėl to­kio mir­ties ra­ to pra­si­dė­jo JAV di­džio­ji dep­re­si­ ja 1929–1932 m. Per ją ša­lies BVP kri­to 46 pro­c., ne­dar­bas pa­sie­kė 25 pro­c. Toks pat ne­dar­bo ly­gis, be­je, jau Is­pa­ni­jo­je.

Pa­vyz­dys: Ja­po­ni­jos 1990–1995 m. kri­zė tu­rė­jo vi­sus ana­lo­giš­kus šian­di

Pa­mo­kos iš Te­kan­čios Sau­lės ša­lies

Ja­po­ni­jos val­džia nu­spren­dė, kad, ne­vei­kiant va­do­vė­li­niams mo­de­ liams ir teo­ri­joms, rei­kia ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų. Lo­gi­ka bu­vo pa­pras­ ta – jei pri­va­tu­sis sek­to­rius ne­si­ sko­li­na ir jo­kios mo­ne­ta­ri­nės prie­mo­nės (že­mos pa­lū­ka­ nos, pi­ni­gų spaus­di­ni­mas) ne­vei­kia, tuo­met vals­t y­b ė t u ­r i sko­ lin­ tis ir pa­ti in­

ves­tuo­ti pi­ni­gus, kad su­kur­tų pa­ klau­są ir gai­vin­tų eko­no­mi­ką. Ja­po­ ni­ja per 1990–2005 m. pa­si­sko­li­no ir į eko­no­mi­ką in­ves­ta­vo dau­giau nei 460 trln. je­nų (4,8 trln. eu­rų). To re­zul­ta­tas – pri­va­tu­sis sek­to­rius su­ge­bė­ jo grą­žin­ti sko­ las, o BVP au­ go. Ir tai vy­ko nep ­ a i s­ a n t n e ­k i l n ­ o­ ja­mo­jo ir fi­n an­s i­ nio tur­ to kai­nų

13

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012

turtas Pa­si­ti­kė­ji­mas nu­si­lpo

Eu­ro kur­sas smun­ka

Ne­no­ri bend­ros va­liu­tos

Vers­lo ir var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ ji­mo eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka in­dek­sas, ku­rį skai­čiuo­ja Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja, lie­pą, pa­ly­ gin­ti su bir­že­liu, smu­ko maž­ daug 2 pro­c., iki 87,9 pro­c. In­dek­sas lie­pą smu­ko ket­ vir­tą mė­ne­sį iš ei­lės, ir nusi­ leido žemiausiai per 35 mė­ nesius.

Va­kar Azi­jo­je eu­ro kur­sas smu­ ko ki­tų va­liu­tų at­žvil­giu. Eu­ro kur­sas JAV do­le­rio at­žvil­giu, ant­ ra­die­nį Niu­jor­ke sie­kęs 1,2302 JAV do­le­rio, tre­čia­die­nį To­ki­ju­ je smu­ko iki 1,2284 JAV do­le­rio. O jenos atžvilgiu sumažėjo nuo 96,12 iki 95,84 jenos. JAV dole­ rio kursas jenos atžvilgiu smuko nuo 78,13 iki 77,99 jenos.

Apk­lau­sa pa­ro­dė, jog 51 pro­c. vo­kie­čių įsi­ti­ki­nę, kad la­biau­ siai eko­no­miš­kai iš­si­vys­čiu­siai Eu­ro­pos ša­liai bū­tų ge­riau­sia ne­bep­rik­lau­sy­ti 17 na­rių tu­rin­ čiai eu­ro zo­nai. 29 pro­c. res­ pon­den­tų tei­gė, kad ša­liai at­ si­sa­ky­ti eu­ro ne­bū­tų nau­din­ ga. 71 proc. vokiečių nori, kad Graikija paliktų euro zoną.

š­mok­tos Ja­po­ni­jos pa­mo­kos

Vie­nin­te­lis bū­das spręs­ ti mo­kė­ji­mų ba­lan­so kri­zę yra vals­ty­bi­nė in­ter­ven­ci­ja, kai val­džia sa­ vo eko­no­mi­ kos nau­dai at­ sve­ria su­si­da­ riu­sį ne­no­rą sko­lin­tis pe­ rim­da­ma be­si­ sko­li­nan­čio­jo vaid­ me­nį. e­nės kri­zės simp­to­mus, ta­čiau Ja­po­ni­jos pa­mo­kos li­kęs pa­sau­lis neiš­mo­ko.

bur­bu­lo spro­gi­mo, ku­ris kai­nas su­ men­ki­no 87 pro­c., skai­čiuo­jant nuo aukš­čiau­sio taš­ko. Ja­po­ni­jos pa­tir­tis aiš­kiai pa­ro­ do, kad fis­ka­li­nės prie­mo­nės, ku­ rių imamasi tik pra­si­de­dant mo­kė­ ji­mų ba­lan­so kri­zei, kai pri­va­tu­sis sek­to­rius ne­be­sis­ko­li­na ir tau­po, kad grą­žin­tų anks­tes­nes pa­sko­las, yra ypač efek­ty­vios. Ir da­bar­ti­niai Eu­ro­pos bei JAV pa­siū­ly­mai spręs­ ti kri­zę spaus­di­nant pi­ni­gus ir lai­ kant pa­lū­ka­nas ar­ti nu­lio ri­bos yra ne­veiks­min­gi. Vie­nin­te­lis bū­das spręs­ti mo­kė­ji­mų ba­lan­so kri­zę yra vals­ty­bi­nė in­ter­ven­ci­ja, kai val­džia

sa­vo eko­no­mi­kos nau­dai at­sve­ria su­si­da­riu­sį ne­no­rą sko­lin­tis pe­ rim­da­ma be­si­sko­li­nan­čio­jo vaid­ me­nį. Eu­ro­pos klai­dos

Pa­sau­ly­je eko­no­miš­kai stip­riau­ sios ES ir JAV yra pa­da­riu­sios pir­ mus žings­nius kri­zei spręs­ti, ta­ čiau to­liau ei­ti ne­si­ryž­ta. Eu­ro­pa yra už­stri­gu­si ties vals­ty­bi­niais in­te­re­sais ir pa­mirš­ta pa­grin­di­nę ES idė­ją – in­teg­ra­ci­ją ir stip­rią vi­ daus eko­no­mi­ką. Stip­rio­sios Eu­ ro­pos ša­lys Vo­kie­ti­ja ir Olan­di­ja ne­su­tin­ka su vi­sos ES mas­tu pla­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nuo­ja­mo­mis iš­lai­do­mis, nes tai esą pa­žeis­tų jų vals­ty­bių gy­ven­to­jų in­ te­re­sus. Tai ir yra di­džiau­sias pa­ ra­dok­sas – no­rė­ji­mas pri­klau­sy­ti stip­riau­siam pa­sau­ly­je eko­no­mi­ niam vie­ne­tui, ku­ris tu­rė­tų vien­ ti­są eko­no­mi­nę ir po­li­ti­nę stra­te­ gi­ją, ta­čiau sa­vo vals­ty­bės in­te­re­sų iš­kė­li­mas aukš­čiau vi­sos ES. ES yra uni­ka­li dėl to, kad ji yra la­ bai jau­na eko­no­mi­nė konst­ruk­ci­ja. Tam, kad ji priar­tė­tų prie JAV mo­ de­lio, t. y. prie Jung­ti­nių Eu­ro­pos vals­ti­jų, rei­kia ženg­ti la­bai daug in­ teg­ra­ci­nių žings­nių. Jei ES vals­ty­ bės bū­tų tu­rė­ju­sios at­ski­ras va­liu­

tas ir ne­bū­tų bu­vę eu­ro, ši kri­zė tik­rai ne­bū­tų bu­vu­si to­kia di­de­lė, nes kiek­ vie­na ša­lis bū­tų ga­ lė­ju­si pa­nau­do­ti mo­ kė­ji­mų ba­lan­so kri­zei spręs­ti tin­kan­čias prie­mo­nes. Šian­dien ma­to­me, kaip iš pro­ble­mi­nių vals­ty­bių – Is­pa­ni­jos, Ita­li­jos, Por­tu­ga­li­jos, Grai­ki­jos – in­dė­liai iš­ve­ža­mi į sau­ges­nių vals­ty­bių ban­kus. Tai su­ke­lia ti­ pi­nę mo­kė­ji­mų ba­lan­so kri­zę to­se ša­ly­se, nes jų įsi­pa­rei­go­ji­mai lie­ ka, ta­čiau ban­kai ne­tu­ri kur pi­ ni­gų pa­sko­lin­ti. Prieš pen­ke­rius

me­tus pi­ni­gų srau­tas te­kė­jo vi­ sai ki­ta kryp­ti­mi. Ta­da Vo­kie­ti­jos ir Olan­di­jos ban­kai, no­rė­da­mi už­ dirb­ti dau­giau pi­ni­gų ir ati­tin­ka­ mai di­des­nį pel­ną in­ves­tuo­to­jams bei prie­dus ban­ko va­do­vy­bei, ypač di­de­les su­mas sko­lin­da­vo Grai­ki­ jai, Is­pa­ni­jai ir ki­toms vals­ty­bėms bei jų ban­kams. O šie pi­ni­gai bu­ vo pa­nau­do­ti pa­pras­tai – in­ves­ tuo­ta į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, inf­ rast­ruk­tū­ros pro­jek­tus ir sta­ty­bos sek­to­rių. Tai iš­pū­tė kai­nų bur­bu­lą ir jis ne­tru­ko sprog­ti. Tuo­met pi­ ni­gų kryp­tis pa­si­kei­tė. Ir šis kryp­ties pa­si­kei­ti­mas ne­bū­ tų nie­ko blo­ga, jei ES bū­tų in­teg­ruo­ ta ir veik­tų efek­ty­viai siek­da­ma sta­ bi­lu­mo vi­sos Eu­ro­pos mas­tu. To­kiu at­ve­ju Vo­kie­ti­jos ir Olan­di­jos ban­kai, ma­ty­da­mi grįž­tan­čius pi­ni­gų srau­ tus, juos sko­lin­tų sa­voms vals­ty­ bėms (pir­miau­sia šios tu­rė­tų no­rė­ti sko­lin­tis), o jos in­ves­tuo­tų į eko­no­ mi­ką – kur­tų dar­bo vie­tas, pa­reng­tų nau­jus pro­jek­tus ir ska­tin­tų in­ves­ ti­ci­jas. Ta­čiau la­biau­siai ES ly­de­riai su­ne­ri­mę dėl Mast­rich­to kri­te­ri­jų ir užuo­t ieš­ko­ję kri­zės spren­di­mo įgy­ ven­di­na tau­py­mo pro­gra­mas, ku­rios tik su­ku­ria di­des­nį pa­grei­tį kri­zei plė­to­tis. Nors, ver­ta pa­mi­nė­ti, Vo­ kie­ti­ja nea­ti­tin­ka Mast­rich­to kri­te­ ri­jų jau be­ne 10 me­tų. Vi­zi­ja

Nors da­bar vyks­tan­tys svar­būs Eu­ ro­pos ir JAV cent­ri­nių ban­kų po­ sė­džiai ga­li su­kur­ti iliu­zi­ją, kad spren­di­mai jau pa­ke­liui, pa­stan­gų rei­kia įdė­ti kur kas dau­giau. In­teg­ ra­ci­ja neį­vyks­ta per vie­ną mi­nu­tę, ir ES tik­rai ne­taps Jung­ti­nė­mis Eu­ ro­pos vals­ti­jo­mis per ke­lis mė­ne­ sius. Tam tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas bent 10 me­tų pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, per ku­rį bū­tų da­ro­ma mil­ži­niš­ka eko­no­mi­nė in­ter­ven­ci­ja vi­sos ES mas­tu – to­kia, ko­kią ma­tė­me Ja­ po­ni­jo­je prieš 20 me­tų. Taip pra­dė­tu­me ju­dė­ti link tik­ ros fe­d e­ra­c i­n ės są­ jun­gos, at­sa­kin­gos už vi­sus iki vie­no sa­vo na­ rius, neišs­ki­riant nė vie­ nos ša­lies kaip ly­ges­nės. Per šį pe­rei­na­mą­jį lai­ko­ tar­pį bū­tų at­kur­ta eko­ no­m i­n ė pu­s iaus­v y­ra, pro­ble­mi­nių vals­ty­bių ūkis at­si­gau­tų, ne­dar­ bas su­ma­žė­tų iki val­do­mo dy­džio (da­bar­ti­niai 25 pro­c. Is­pa­ni­jo­je ir 23 pro­c. Grai­ki­jo­je yra ne tik ne­ val­do­mas dy­dis, tai – ka­tast­ro­fa), o vi­sa ES ga­lė­tų nuo­sek­liai su­kur­ti efek­ty­viai vei­kian­tį eko­no­mi­kos val­dy­mo me­cha­niz­mą. Šian­die­ nis tau­py­mo ke­lias yra pra­žū­tin­ gas ir jis at­ves ne tik į eu­ro bei ES žlu­gi­mą, ta­čiau ga­li par­klup­dy­ti vi­są pa­sau­lio eko­no­mi­ką.

14

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

sportas Sporto renginiai

Buriuotoja – šeštoje vietoje

Nepateko į finalą

Šeštadienį 10 val. Pirmosios Melnragės paplūdimyje vyks Lietuvos paplūdimio regbio čempionatas. Taip pat rungtyniaus senjorai, jaunuoliai ir moterys. 11 val. Danės upėje rengiamoje regatoje, kurią organizuoja Klaipėdos irklavimo klubas, varžysis aštuonvietės valtys. Startas – prie Jono kalnelio kanalo.

Londono vasaros olimpinių žaidynių buriavimo regatoje Pekino žaidynių vicečempionė Gintarė Scheidt šeštąją „Laser Radial“ klasės rungtį baigė keturiolikta, tačiau bendrojoje įskaitoje su 51 baudos tašku išsaugojo šeštąją vietą. Pirmauja airė Annalise Murphy (12 baudos tšk.). Buriuotojų laukia dar dvi rungtys.

Mindaugas Griškonis nepateko į olimpiados vienviečių valčių 2000 m rungties finalą. Lietuvis, įveikęs distanciją per 7 min. 31,72 sek., savo grupėje liko penktas. Mūsų atletas varžysis dėl 7-osios vietos. Į finalą pateko tris pirmąsias vietas užėmę Naujosios Zelandijos, Švedijos ir Vokietijos atstovai.

R.Meilutytė antrąkart nenudžiugino Londono vasaros žaidynių sensacija ir lietuvių nacionaline heroje tapusi Rūta Meilutytė nepateko į 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties pusfinalį. Lietuvė kvalifikacinėse varžybose distanciją įveikusi per 56,33 sek., savo grupėje užėmė penktąją vietą. Greičiausia buvo Turkijos atstovė Burcu Dolunay, sugaišusi 55,35 sek. Galutinėje rikiuotėje R.Meilutytė kartu su Singapūro plaukike Mylene Ong pasidalijo 29-ąja vieta. Po kvalifikacinių varžybų pirmavo kinė Yi Tang (53,28 sek.). Į pusfinalio etapą pateko 16 plaukikių. Jaunosios lietuvių plaukimo žvaigždės rezultatai šioje rungtyje teikė didelių vilčių – 2011-aisiais Turkijoje vykusiame Europos jaunimo festivalyje ji iškovojo bronzos medalį. Be to, R.Meilutytei priklauso šios rungties Lietuvos rekordas – 55,57 sek. Sėkmingai olimpiadą pradėjo Vytautas Janušaitis, patekęs į 200 m kompleksinio plaukimo pusfinalį. Lietuvio laikas – 1 min. 59,84 sek. Jis paskutinėje, penktojoje,

kvalifikacinių varžybų grupėje užėmė septintą vietą. Šioje grupėje pirmavo amerikietis Ryanas Lochte – 1 min. 58,03 sek. Lietuvis užėmė keturioliktąją vietą tarp šešiolikos į pusfinalį patekusių plaukikų. Absoliučiai greičiausias buvo vengras Laszlo Csehas – 1 min. 57,2 sek. Pusfinalis vyko vėlų trečiadienį vakarą. Giedrius Titenis 200 metrų krūtine vyrų pusfinalio pirmojoje grupėje liko penktas. Bendroje įskaitoje jis užėmė vienuoliktąją vietą. Mūsų šalies atstovas distanciją baigė per 2 min. 9,95 sek. Lietuvio grupėje nepralenkiamas buvo britas Michaelas Jamiesonas – 2 min. 8,02 sek., antrasis – amerikietis Clarkas Burckle – 2 min. 9,11 sek. Kitoje pusfinalio grupėje greičiausiai plaukė vengras Danielis Gyurta –2 min. 8,32 sek. „Klaipėdos“ inf.

Viltis: rytoj R.Meilutytė dar sieks aukštos vietos 50 m distancijoje.

Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.

Pergalės Baltijos šalių čempionate Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Latvijoje vykusiame Baltijos šalių irklavimo čempionate Lietuvos garbę sėkmingai gynė klaipėdiečiai.

Nugalėtojai: jaunieji klaipėdiečiai su treneriu A.Šiugždiniu.

Dviratininkų sėkmė Utenoje Česlovas Kavarza Klaipėdos dviratininkai gerai kovojo keturių dienų lenktynėse Utenoje. Sportininkai įveikė 254 km.

Sportininkams teko lenktyniauti 4 dienas ir įveikti 254,5 km. Pirmąją dieną vykusiose 78 km grupinėse lenktynėse geriausiai tarp uostamiesčio atstovų pasirodęs Laurynas Jucikas užėmė 4-ąją vietą. Antroji diena buvo dar geresnė klaipėdiečiams. Iš pradžių L.Jucikas laimėjo 2,5 km asmenines lenktynes. Antras šioje rung-

tyje buvo komandos draugas Emilis Kareiva. Po pietų surengtose 44 km grupinėse lenktynėse pergalę šventė Klaipėdos ekipos narys Arvydas Birenis. L.Jucikas buvo trečias. Kitądien dalyvių laukė 58 km distancija. Nepralenkiamas buvo E.Kareiva, vos aplenkęs antrąją vietą pelniusį L.Juciką, kuris užėmė tokią pat poziciją paskutiniajame – 72 km etape. Generalinėje įskaitoje pergalę šventė L.Jucikas. E.Kareiva užėmė 3 vietą. Klaipėdos sporto centro komanda buvo geriausia komandinėje įskaitoje.

Geriausiai kovojo keturviete be vairininko valtimi plaukusi įgula, kurią sudarė Edvardas Babarskas, Gediminas Girdvainis, Tautvydas Vaitekūnas ir Mantas Malakauskas. Liudviko Mileškos ir Tado Katlioriaus auklėtiniai iškovojo aukso medalius. Vienviečių valčių klasėje bronzos medaliu pasidabino patyręs irkluotojas Tomas Plauška. Jaunesni irkluotojai varžėsi jaunių grupėje. Dviviečių be vairininko valčių klasėje antri buvo Mantas Muliuolis ir Jurgis Jurgilevičius, treti – Karolis Šimaitis ir Jonas Mockevičius. Merginų varžybose antrąją vietą užėmė Eglės Kvedarienės treniruojamos Gintarė Kasnauskytė ir Greta Kugeliavičiūtė. Jūrmaloje varžėsi penkių valstybių sportininkai iš Suomijos, Rusijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos.

Lyderiai: keturviečių valčių kovą niekam nepralaimėję klaipėdiečiai.

19

ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su svarbiais žmonėmis. Palankus laikas pasirašyti sutartis, ieškoti verslo partnerių ar rėmėjų. Apmąstęs praeities įvykius padarykite išvadas ir nebekartokite senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai ir svajonės nesutaps su vertybinėmis nuostatomis. Atrodys, kad nuviliate kitus žmones. Verčiau nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus, rūpintis verslu, pradėti sportuoti. Neiššvaistykite savęs nereikšmingiems dalykams, dabar galite nuveikti svarbių darbų. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam, susižavėti apgaulinga idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia ar kokius įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai, mokslams. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Gailėsitės kadaise neteisingai nusprendęs ar ko nors nepadaręs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys bus jums nepriimtinas, norėsite pamokslauti, auklėti, dėl to galite susipykti ar sugadinti nuotaiką sau ir kitiems. Pasistenkite nekreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Nesistenkite pakeisti situacijos, net jei ir labai viskas nepatinka. Palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl savo svajonių gali tekti elgtis prieštaraujant savo moraliniams nusistatymams. Nespręskite filosofinių klausimų ir globalių problemų, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Vandenis (01 21–02 19). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namuose, pakenkti jūsų santykiams su sutuoktiniu. Prieš ko nors imantis, patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas ne tik bus malonus, bet ir turės didelės įtakos siekiant karjeros.

Orai

Savaitės pabaigoje Lietuvoje dienos ir naktys bus vis šiltesnės. Šiandien be lietaus, temperatūra sieks 24–26 laipsnius šilumos. Penktadienį gali vietomis trumpai palyti, temperatū­ ra naktį bus 14–17, dieną 26–29 laips­ niai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 2 d.

+24

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+23

Utena

+25

5.31 21.18 15.47

215-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 151 diena. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +31 Brazilija +26 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +19 Kopenhaga +23

kokteilis Neiš­lai­kė kant­ry­bė Šim­tą me­tų sa­vo nuo­mo­nės ne­reiš­ku­ si Si­ma, pa­skai­čiu­si apie ata­kas prieš ve­ge­ta­r us, neišt­vė­rė. Nu­si­kei­k u­si rie­ biau nei kiau­l ie­nos tau­kai mo­te­r is pa­ reiš­kė: „Rei­kė­tų ge­rai „pri­lup­ti“, kad su­ gal­vo­tum to­kių „vė­jų“ ir ma­raz­mų pa­ra­ šy­t i. Juo­kas ima, kai pa­skai­tai, kad ve­ ge­ta­rai nu­si­lpsta kaip epu­šės la­pe­l iai ir ple­ve­na vė­jy­je tik to­dėl, kad ne­rai­to­ ja jau­čio ar kiau­lės kum­pio... Ki­tas kraš­ tu­ti­nu­mas – mo­čiu­tė mat „kom­bin­žy­rą“ mui­li­ja į sa­ve“ ir yra svei­ka kaip ri­di­kas. Ar­ba sau­lės pliūps­n iai dau­ge­l iui sme­ ge­nis vei­k ia, ar­ba mes jau vi­si taip „nu­ pu­šo­me“, ar­ba aš kaž­ko ne­be­sup­ran­tu. Žmo­nės ge­rie­ji, yra dar kny­g ų, ku­rio­se ga­li­ma pa­si­g i­lin­ti ir pra­tur­tin­ti sa­vo ži­ nias. Ga­lų ga­le ir tų ve­ge­ta­rų ga­li­ma ras­ ti – neiš­mi­rė jie kaip di­no­zau­rai. Aš su vy­r u jau 30 me­t ų gy­ve­nu, 15 iš jų – jis ve­ge­ta­ras, bet kad bū­tų „dur­nius“...

Ve­ge­ta­rai – per­ka­ru­sios ka­liau­sės? O skai­ty­to­jas E tu­ri sa­vo nuo­mo­nę: „Ve­ ge­ta­rai (idė­ji­n iai, o ne jais ta­pę dėl ke­ pe­nų li­g ų ir pan.) yra iš tie­sų psi­chi­niai li­go­niai. Ne vie­ną to­k į per sa­vo gy­ve­ni­ mė­l į te­ko su­tik­ti. Ne­ž i­no­da­mas, kad jis ve­ge­ta­ras, pa­gal­vo­da­vau sa­vy­je, kad su tuo žmo­gu­mi (dar­žo­ve) kaž­kas ne taip. Ne­konst­r uk­t y­v ūs, sa­v y­je nu­sken­dę, per­ka­rę lyg ka­liau­sės ir la­bai pro­ble­mi­ niai dar­bi­niais klau­si­mais žmo­ge­liai. E įsi­ti­k i­nęs, kad ne psi­chi­ka su­šlu­buo­ ja be mė­sos, o su­šlu­ba­vu­si psi­chi­ka ją (mė­są) at­me­ta. Kaž­ko­k ia bai­mė gy­ve­ ni­mui. „Dėl Die­vo mei­lės, te­gul pa­tys ne­val­go mė­sos. Bet tuos, ku­rie sa­vo vai­kiu­kams ją drau­d žia, rei­k ia izo­liuo­ti nuo vai­k ų. Kad lė­tai, bet už­tik­rin­tai jų ne­žu­dy­tų, – nir­šo vy­riš­kis. – Kaip sa­ko­ma, esi tas, ką val­gai. Val­gai gy­v ū­ną – esi gy­vas, val­ gai tik au­ga­lą – pa­ts esi dar­žo­vė.“

Londonas +21 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +31 Oslas +18 Paryžius +24 Pekinas +30

Praha +30 Ryga +25 Roma +34 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +31

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

23

22

21

5

21

21

19

18

4

rytoj

šeštadienį

20

Marijampolė

Vilnius

+25

Alytus

Vardai Alfonsas, Euzebijus, Guoda, Gustavas, Steponas, Tautvydas.

rugpjūčio 2-ąją

Rytas

18

+25

+26

19

20

4

1754 m. gi­mė Pie­re Char­ les L’En­fant, pran­cū­z ų in­ž i­n ie­r ius, su­pla­na­vęs JAV sos­ti­nę Va­šing­to­ną. 1892 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ki­no pra­mo­n i­n in­ kas Jack War­ner, kar­tu su bro­liu Har­ry įstei­gęs ki­no kom­pa­ni­ją „War­ner Brot­hers Pic­tu­res Inc.“. 1921 m. Nea­po­ly­je mi­rė ita­lų te­no­ras En­ri­co Ca­ ru­so. 1922 m. mi­rė te­le­fo­no iš­ra­dė­jas ško­tas Ale­xan­ der Gra­ham Bell.

1924 m. Ber­ly­ne gi­mė Sta­sys Lo­zo­rai­t is, dip­ lo­ma­tas, po­li­ti­kas, tei­si­ nin­kas. Mi­rė 1994 m.

1944 m. virš Bel­gi­jos spro­ gus lėk­tu­vui žu­vo ka­ro la­ kū­nas Jo­seph P. Ken­ne­dy, bū­si­mo­jo JAV pre­zi­den­to John F. Ken­ne­dy bro­lis. 1970 m. bri­tų ka­riai Šiau­ rės Ai­ri­jo­je pir­mą kar­tą pa­ nau­do­jo gu­mi­nes kul­kas riau­ši­nin­kams tram­dy­ti. 1990 m. po nu­trū­ku­sių de­ ry­bų naf­tos ga­v y­bos bei pa­sie­nio klau­si­mais Ira­ko tan­kai ir ar­m i­jos da­l i­n iai įsi­ver­žė į Ku­vei­to te­ri­to­ri­ją; Ku­vei­to ka­ra­l iš­ko­ji šei­ma pa­bė­go į Sau­do Ara­bi­ją.

Nau­ja cir­ko ar­tis­tė gi­mė Klai­pė­do­je Įs­pū­din­gi ak­ro­ba­ ti­niai pa­si­ro­dy­ mai, juo­kin­gi klou­ nai, gy­vū­nų triu­ kai, mu­zi­ka, spal­ vo­tas šur­mu­lys – tuo jau be­veik mė­ ne­sį klai­pė­die­čius džiu­gi­na „Bal­ti­jos cir­kas“. Koks gy­ve­ ni­mas ver­da už cir­ ko ku­po­lo, ži­no tik ar­tis­tai.

Globa: Klaipėdoje gimusia beždžionės jaunikle Masia rūpintis tenka cirko artistams, nes jos motina ir tėvas

Ona Zo­ny­tė

Komp­lek­tas: ne vie­ną vy­riš­kį

toks vaiz­de­lis pri­ver­čia sei­lę nu­ ry­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Pas gy­dy­to­ją įei­na pa­cien­tas ir skun­ džia­si: – Gy­dy­to­jau, pa­dė­k i­te – ma­no nuo­mo­ nė ne­su­tam­pa su vir­ši­nin­ko. Čes­ka (397 719; te­gul ką no­ri tie ve­ge­ta­rai ma­no: ma­žo su­val­kie­tiš­ko ski­lan­džio ne­mai­ ny­čiau į ve­ži­mą po­mi­do­rų)

Įžen­gus į cir­ko už­ku­li­sius spal­vin­ gų klou­nų ne­si­ma­tė, ta­čiau ke­lią pa­sto­jo ke­tur­ra­gis ožys. „Tai mū­sų ta­lis­ma­nas Prin­cas. Jis vie­nin­te­lis pa­sau­ly­je toks be­bai­mis ožys, su­ge­ban­tis per­šok­ti per de­ gan­tį lan­ką“, – pa­sa­ko­jo „Bal­ti­jos cir­ko“ įkū­rė­jas ir di­rek­to­rius Pet­ ras Va­ria­ko­jis. Ša­li­mais vaikš­to be­ždžio­nės. Jų po­ra Klai­pė­do­je su­si­lau­kė jau­nik­ lio. Ta­čiau mo­ti­na at­si­sa­kė au­ gin­ti nau­ja­gi­mę, tad ma­žy­le ten­ka rū­pin­tis cir­ko ar­tis­tams. Vos sprin­

– iš­di­dus pa­ti­nė­lis Si­mio­nas at­si­sa­kė au­gin­ti nau­ja­gi­mę.

džio dy­džio be­ždžio­nė­lė pa­krikš­ty­ ta Ma­sios var­du. Nau­ja­gi­mė ne­la­bai do­mi­no ir tė­vą – iš­di­dus pa­ti­nė­lis Si­mio­nas ruo­šė­si ar­tė­jan­čiam pa­si­ro­dy­mui. Ap­reng­tas sce­ni­niu kos­tiu­mu jis pa­mir­šo sa­vo pri­gim­tį vaikš­čio­ti ke­tu­rio­mis. „Si­mio­nas, dar ne­pra­si­dė­jus cir­ ko nu­me­riui, kaip žmo­gus vaikš­to iš­si­tie­sęs“, – juo­kė­si P. Va­ria­ko­jis. Ar cir­kas gy­vū­nų kan­ki­ni­mas? Toks klau­si­mas iš­ki­lo ir klai­pė­die­čiams. Bu­vo gau­tas skun­das dėl cir­ko ark­

lių, be­si­ga­nan­čių ša­lia esan­čio­je pie­vo­je. Ma­ny­ta, kad jie ne­tin­ka­ mai pri­žiū­ri­mi, ta­čiau cir­ke ap­si­ lan­kę tik­rin­to­jai tu­rė­jo kons­ta­tuo­ ti, kad skun­das ne­pa­sit­vir­ti­no. Žir­gai die­ną ga­no­si pie­vo­je, gir­ do­mi van­de­niu. Van­duo at­ne­ša­ mas iš cir­ke įreng­to mi­ni van­den­ tie­kio. Va­ka­rais gy­vū­nai įve­da­mi į jiems pa­sta­ty­tą pa­la­pi­nę, ku­rio­je vė­su, pa­kan­ka­mai erd­vės ir jiems pa­tiek­ta vi­sa ku­pe­ta šie­no. „Bal­ti­jos cir­kas“ vie­nin­te­lis pro­ fe­sio­na­lus cir­kas Lie­tu­vo­je. Jis yra

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eu­ro­pos cir­ko aso­cia­ci­jos na­rys. P.Va­ria­ko­jis pa­sa­ko­jo, kad nu­vy­ kus sve­tur dau­ge­lis ma­no, jog tai vals­ty­bi­nis Lie­tu­vos cir­kas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je cir­ko me­nas lie­ka lyg ir už vi­sų įsta­ty­mų, o dir­ban­tie­ji cir­ ke, anot P.Va­ria­ko­jo, apie pen­si­ją ga­li tik pa­sva­jo­ti. „Mes esa­me pa­si­šven­tę var­dan žmo­nių poil­sio, dir­ba­me ir sa­vait­ ga­liais. Su­tei­kia­me ga­li­my­bę nors dviem va­lan­doms pa­bėg­ti nuo ru­ ti­nos bei rū­pes­čių“, – at­vi­ra­vo cir­ ko di­rek­to­rius.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.