TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugpjūčio 2 d., 2012 m. Nr. 179 (1378) Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejus bus minimas dar po penkerių metų, bet pasirengimas jau pradėtas. Lietuva 4p.
Rinkdamiesi būstą gyventojai vis dažniau dairosi į individualius namus užmiestyje. Ekonomika 5p.
diena.lt
1,30 Lt
Izraelio turistus atakavęs teroristas tebėra mįslė Bulgarijos teisėsaugai. Pasaulis 7p.
Vandenis siaubia atėjūnai
Jau ne vienus me tus gamtosauginin kai skambina pa vojaus varpais, kad Lietuvos telkiniuo se įsiviešpatavo rainuotieji vėžiai. Jie nenuodingi, juos galima valgyti, ta čiau telkinyje, kuria me gyvena, jie nai kina viską. O jų pa čių naikinti kviečia mi vilniečiai.
Jei per artimiausius 10 metų nerasime būdų Baltijos šalims suartėti, jos neegzistuos. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis
6p.
Miestas
2p.
Balsuosime naujose kabinose Ruošiantis rudenį vyksiantiems Sei mo rink imams Viln iaus mieste pa sigesta reik iamo inventor iaus. Dėl šios priež ast ies sav ivaldybė pirks 31 balsavimo kabiną, 31 balsadėžę ir 12 balsav imo apyl ink ių bei apygar dos iškabų. Visų šių rink imams rei kalingų priemonių pirkimo konkur so vertė – beveik 109 tūkst. litų.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Miestas
Gyvena jau dešimtmečius
Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuo tieji vėžiai vis labiau užkariauja mū sų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietos siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius. Gausi vėžių invazija Lietuvos telkiniuose už fiksuota 1994 m. Iki tol, kaip teigė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros pavel do skyriaus vedėja Jolanta Radžiū nienė, jie čia buvo pavieniai. Iki 1994 m. Platelių ežeras buvo laikomas vieninteliu, kuriame šių vė žių nėra, tačiau tais me tais atėjūnai pasiekė ir jį.
2
3p.
Rado aktoriaus skriaudikę
Galas: mėsingus ir gardžius plačiažnyplius vėžius gurmanams netrukus gali tekti pamiršti, nes juos baigia
išnaikinti svetimšaliai iš Šiaurės Amerikos. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia išsitirti
skydliaukės funkciją su 34 % nuolaida – tik už 52 lt ir atlikti šiuos laboratorinius tyrimus: skydliaukę stimuliuojančio hormono (tsH) nustatymas, laisvo tiroksino (ft4) nustatymas, laisvo trijodtironino (ft3) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (atPo) nustatymas.
Rūpinkitės savo sveikata! Dėl tyrimo kreiptis į Registratūros 102 kab.
Pasiūlymas galioja iki 2012-08-31 Programos kaina ne poliklinikos pacientams
69 Lt
2
kETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 2, 2012
miestas
12p.
Krepšininkams Londone – svarbus mūšis.
Vandenis siau
„Manoma, kad jie mūsų 1 telkiniuose atsirado dėl keleto priežasčių. Viena jų – žmo
nės, nepažindami rainuotųjų vėžių ir neskirdami jų nuo plačiažnyplių ir siauražnyplių, juos gaudė, gal būt parsivežė iš užsienio ir paleido į savo telkinius. Vėliau, kai moks lininkai pradėjo atlikti tyrimus, pamatė, kad čia ne mūsiškiai vė žiai. Kita atsiradimo priežastis – jų kiaušinėliai netyčia atkeliavo į Lietuvą su vandens augalais visais vandens keliais“, – kaip svetimša liai atsidūrė mūsų šalyje, pasakojo J.Radžiūnienė. Neša marą
Pageidavimas: prieš 10 metų lentvariečiai jau rinko parašus, kad jų gyvenvietė būtų priskirta Vilniaus
savivaldybei.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lentvarį nori atiduoti Vilniui Konservatorius Paulius Saudar gas siūlo Lentvarį iš Trakų rajono savivaldybės perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Parlamen taras Seimo posėdžių sekretoria te įregistravo tokį Teritorijos ad ministracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisos projektą.
P.Saudargo tvirtinimu, jung tis prie Vilniaus pageidauja pa tys Lentvario gyventojai, sutin ka ir Vilniaus miesto savivaldybė, tik kelią tokiai iniciatyvai anks čiau yra užkirtusi Trakų rajono savivaldybė. Pasak P.Saudargo, apie 80 proc. Lentvario gyventojų dirba Vilniu je, tačiau jų mokamas gyventojų pajamų mokestis įskaitomas į Tra kų rajono savivaldybės biudžetą. Parlamentaras teigia, kad ši savi valdybė Lentvariui skiria nepa kankamai dėmesio. „Ši savivaldybė, perskirstydama lėšas, skiria nepakankamą dėme sį Lentvario miestui: daugiau nei dešimtmetį neremontuojamos gatvės ir šaligatviai, nepakanka mai užtikrinamas viešasis sau gumas, aukštas nusikalstamumo lygis, girtavimas, narkomanija.
Kitaip tariant, Lentvario miestui Trakų rajono savivaldybėje ten ka antrarūšio miesto statusas“, – rašoma pataisos aiškinamaja me rašte.
Naudodamiesi mies to maršrutiniais au tobusais Lentvario gyventojai už susi siekimą mokėtų pi giau, o ir autobusai važinėtų dažniau.
Parlamentaras primena, kad 2002 m. buvo surinkti beveik 3 tūkst., apie ketvirtadalį visų Lentvario gyventojų, parašų, reikalau jant miestą prijungti prie Vilniaus miesto savivaldybės. 2002 m. rugsėjo 18 d. sprendi mu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė neprieštarauti Lentvario miesto prijungimui prie Vilniaus miesto savivaldybės. P.Saudargas teigia, kad Lentva rio prijungimas prie Vilniaus padės
spręsti ir socialines bei ekonomi nes problemas. Kaip viena jų įvar dijamas susisiekimas su sostine. „Šiuo metu Lentvario gyven tojai naudojasi privačių vežė jų paslaugomis, tačiau Lentva rio miestą prijungus prie Vilniaus miesto savivaldybės atsirastų ga limybė Lentvarį integruoti į Vil niaus miesto viešojo transpor to tinklą. Naudodamiesi miesto maršrutiniais autobusais Lent vario gyventojai už susisiekimą mokėtų pigiau, o ir autobusai va žinėtų dažniau“, – aiškina parla mentaras. Taip pat P.Saudargas siūlo pri jungti Lentvarį prie Vilniaus mies to vandentiekio ir nuotekų tinklų – taip, jo teigimu, sumažėtų ge riamojo vandens ir nuotekų tvar kymo kaina lentvariškiams. „Atsakingai ir efektyviai pa naudojant Vilniaus miesto savi valdybės biudžeto, kurio pajamos padidėtų dėl Lentvario miesto gy ventojų sumokamų į savivaldybės biudžetą įskaitomų mokesčių, lė šas būtų galima pagerinti ir plėto ti esamą Lentvario miesto infrastruktūrą“, – rašo parlamentaras. VD, BNS inf.
Prezidentė apdovanos už vienybę
Didžiausia bėda, pašnekovės tei gimu, – kad rainuotieji vėžiai, pa lyginti su mūsiškiais, yra visiš kai nereiklūs aplinkai: nei vandens švarumui, nei vandens temperatū rai, nei apšvietimui. Taigi rodiklis, kad telkinyje daug vėžių, vadinasi, vanduo labai švarus, čia negalioja. „Plačiažnyplius vėžius limituo ja vandens švarumas. Jei padaugė ja biogenų, vanduo susidrumsčia ir jie žūsta. O rainuotieji tokiomis sąlygomis kuo puikiausiai gyvena“, – sakė Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja ir pridūrė, kad ne reiklumas aplinkai būdingas vi siems invaziniams organizmams – tiek augalams, tiek gyvūnams.
Normaliai jie žuvų nepagauna, bet jei pavyksta nugvelbti kokią paliegusią ar sergančią, tai jiems jau puota. Pasak mokslininkės, jie labai ag resyvūs ir nereiklūs maistui. Tai reiškia, kad ėda viską: pradedant prasčiausiu maistu – žole, baigiant vieni kitais. Kita didžiulė bėda – kad telkinyje, kuriame įsikuria, jie viską naikina. „Pirmiausia, ėda visų žuvų ikrus. Antra, jie yra vėžių maro ne šiotojai, tačiau patys juo neserga. Ir šį ligos užkratą jie neša iš vieno van dens telkinio į kitą“, – didžiausias blogybes, daromas mūsų vėžiams, vardijo J.Radžiūnienė.
Puota: naktį į šeštadienį visi vilniečiai
būdas kovoti su šiais vėžiagyviais –
Jie aktyviai plinta, jų visur daug. Kaip sakė pašnekovė, net Neryje, kur yra ir sunkiųjų metalų, ir švi no, apstu rainuotųjų vėžių. Jie mė sėdžiai, jų maistas paprastai – gen danti žuvis, sliekai, vabalai. „Normaliai jie žuvų nepagauna, bet jei pavyksta nugvelbti kokią paliegusią ar sergančią, tai jiems jau puota. Tačiau iš blogo gyve nimo tampa ir vegetarais“, – vė žių mitybos ypatumus atskleidė mokslininkė.
Rugpjūčio 25 d. Vilniuje vyksian čiame didžiausiame sporto ren ginyje „Velomaratonas 2012“ vie ningiausiai komandai bus įteiktas Lietuvos Prezidentės Dalios Gry bauskaitės apdovanojimas.
Rinkimams pirks naujas
Renginio dieną daugiausia dvira čių mėgėjų subūrusiai ir Veloma ratono trasą įveikusiai komandai Prezidentė įteiks specialųjį pri zą – Vieningiausios komandos marškinėlius. „Dviratis – tai laisvė, energi ja ir savitarpio pagalba. Kviečiu visus minančius dviratį suburti didžiausią komandą ir kartu siek ti tikslo. Susivieniję visada pasie kiame daugiau“, – sakė D.Gry bauskaitė. Unikalūs Vieningiausios ko mandos marškinėliai skirti žmo nėms už aktyvų komandinį daly vavimą, lyderystę ir pilietiškumą paskatinti. Velomaratonas – trečius metus iš eilės rugpjūtį vykstantis popu
Ruošiantis rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams Vilniaus mieste pasigesta reikiamo inventoriaus. Savivaldybė pirks 31 balsavimo ka biną, 31 balsadėžę ir 12 balsavimo apylinkių bei apygardos iškabų.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Garbė: vieningiausia Velomaratono komanda priims apdovanojimą
iš šalies vadovės D.Grybauskaitės rankų.
liariausias dviratininkų renginys. Nemokamai registruotis į Velo maratoną gali visi norintys iki rugpjūčio 18 d., o dalyviai, suspėję
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
tai padaryti iki rugpjūčio 10 d., renginio dieną startuos su vardi niais numeriais. VD, BNS inf.
Iš viso bus perkamos šešios dvi vietės, šešios trivietės, aštuonio lika keturviečių ir viena šešiavietė kabina. Reikalavimuose numatytos standartinės kabinų, balsadėžių ir iškabų ypatybės. Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Aprūpinimo ir trans porto skyriaus vedėjo pavaduotojas Vasilijus Fiodorovas sakė, kad net 17-oje apylinkių yra poreikis keis ti rinkimams reikalingus daiktus: balsadėžes, balsavimo kabinas ar
apylinkių iškabas. „Pirkimas vyk domas keičiant seną, netinkamą naudoti įrangą“, – teigė V.Fiodo rovas. Skelbto pirkimo konkurso vertė – beveik 109 tūkst. litų. Naujausias balsavimo kabinų, balsadėžių ir iš kabų pirkimo konkursas buvo vyk domas praėjusiais metais prieš sa vivaldos rinkimus. Konkurso sąlygose numatyta, kad balsavimo kabinos, balsadėžės ir iškabos gaminamos pagal griež tus reikalavimus. Balsavimo kabi nos turi būti pilkos spalvos, sie nos – iš lengvo nepermatomo ne plonesnio nei trys milimetrai plastiko. Užuolaidos audinys turi būti nepermatomas, pilkos spal vos, pakabinamas, lengvai slan kiojant is. Balsadėžė gam in am a iš skaidraus, permatomo, ne plo nesnio nei penkių milimetrų plas
3
kETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 2, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
ubia atėjūnai
Vėžių gaudynės Šiltos vasaros naktys – tinkamiau sias metas vėžiauti, gera proga pa rodyti atėjūnams vėžiams, kad pas mus vas arot i nedera. Taig i rytoj 21 val. Pavilnių ir Verkių regioninių park ų direkcija bei Lietuvos gam tos fondas kviečia vėžiaut i Balsio ežere, kur iame, pasak organizato rių, rainuotieji vėžiai jau visai pra rado svečių kuklumą ir įsijautė į šeimininkų vaidmenį. Vėžiautojai lauk iami Balsio ežero paplūdimy je prie gelbėtojų namelio.
Nelaimė: garsus aktorius J.Budraitis automobilio buvo partrenktas
netoli Kalvarijų turgaus.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Sužalojo moteris skonį, gali pasakyti, kad valgo ki tokį vėžį. Išvirti jie atrodo taip pat, kaip ir mūsų vėžiai. Tik, priešingai nei plačiažnyplių, rainuotųjų vėžių žnyplėse nėra mėsos. Būtina naikinti
Mokslininkų tyrimai rodo, kad daugiau nei pusėje Lietuvos ežerų yra šių vėžių. Svarbiausias klau simas – kaip juos naikinti, kol jie neišnaikino mūsiškių vėžių ir žuvų. J.Radžiūnienės teigimu, dabar pa skelbta Aplinkos ministerijos pro grama, pagal kurią invazinėms rū šims turi būti taikomos specialaus naikinimo priemonės. Rainuotasis vėžys įtrauktas į ypatingo pavo jingumo ir ypač greitai plintančių rūšių sąrašą, yra parengti šių vėžių naikinimo veiksmų planai. „Būtent Balsio ežerui parengtas i kviečiami gaudyti rainuotųjų vėžių. Kaip skelbia akcijos rengėjai, „geriausias tas veiksmų planas. Norint, kad jų – juos suvalgyti“. „Shutterstock“ nuotr. neliktų, juos reikia gaudyti ir nai kinti“, – sakė mokslininkė. Nors Reikia gerai išvirti Nors jie daro nepataisomą žalą gaudymas yra vienas iš aktyvių ko Rainuotieji vėžiai vikrūs ir sparčiai mūsų vandens telkinių gyventojams, vos su jais būdų, jis nėra vienintelis. dauginasi, yra mažesni už mūsiš žmogui jie nepavojingi, juos galima Kitas būdas yra slopinti jų daugi kius. Jų galima sugauti įvairiau valgyti. „Visus vėžius, nesvarbu, jie nimąsi cheminėmis priemonėmis. sių – nuo plačiažnyplio vėžio iki rainuotieji ar ne, reikia virti kunku „Yra ir biologinių reguliavimo žiogo dydžio. Juos atskirti, pasak liuojančiame vandenyje – 100 laips būdų juos naikinant. Pavyzdžiui, J.Radžiūnienės, galima tik ištrau nių temperatūroje – ne mažiau kaip Juodkrantėje kormoranai naikina kus iš vandens. Rainuotųjų vėžių penkiolika minučių. Taip apdoro mi šaudant petardas, kad atšoktų uodegėlė yra tamsiai ruda su dar tuose vėžiuose viskas žūsta ir jokios kiaušiniai, kai išgąsdintos patelės tamsesniais dryžiais. Akys šviesiai žalos žmogui jie padaryti negali“, – pakyla. Dėl to neišsirita jaunikliai. pilkos, o plačiažnyplių – tamsiai tvirtino pašnekovė. Panaši priemonė parengta ir šiems rudos. Rainuotųjų žnyplės siau Jos teigimu, tik gurmanai, ku vėžiams naikinti“, – pasakojo pa resnės ir mažesnės nei mūsiškių. rie atskiria vėžio rūšį pagal mėsos šnekovė.
Vilniaus policija antradienį sura do ir apklausė garsų kino bei teat ro aktorių Juozą Budraitį tą pačią dieną automobiliu partrenkusią vairuotoją. Ji tikriausiai bus baudžiama administracine tvarka.
Automobilis BMW 71 metų me nininką partrenkė 13.55 val. sos tinės Turgaus ir Kalvarijų gatvių sankryžoje. Aktoriui koją perva žiavęs automobilis iš įvykio vie tos nuvažiavo. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, o policija ėmė ieškoti avarijos kaltininko. Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato Valdy mo organizavimo skyriaus Vie šųjų ryšių poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius BNS sakė, kad policija nepraėjus nė dviem valandoms namuose rado ir į ap
klausą Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo sau gumui tyrimo skyriuje atvežė L.B., gimusią 1978 m. Policijai buvo žinomi automobilio valsty biniai numeriai. Pasak P.Radvilavičiaus, pra dėta administracinės bylos pa gal Administracinių teisės pa žeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį teisena. Šis straipsnis nu mato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimu kitam asme niui padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Už tai vairuotojai gresia bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų arba gali būti atimta teisė vai ruoti nuo vienų iki dvejų metų. „Jeigu paaiškės kitų pažeidimų, tyrimas gali būti perkvalifikuo tas“, – BNS sakė P.Radvilavičius. Tyrimas tęsiamas. VD, BNS inf.
balsadėžes tiko su anga viršuje balsavimo biuleteniams mesti. Balsadėžėje turi būti atsidaranti anga biule teniams išimti, kuri yra antspau duojama. Balsadėžė turi būti su tvirtu pagrindu, fasadinėje daly je – Vytis. Balsavimo apylinkių ir apygardos iškabų medžiaga – 5–7 milimetrų storio plastikas. Iška bos fonas turi būti tamsiai žalias, raidės – baltos.
Laimikis: pareigūnai nelegaliose degalinėse rado ne tik talpyklų,
bet ir degalų išpilstymo įrangą.
Nelegalios degalinės Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) in formuoja, kad Vilniaus rajone aptiko tris nelegalias degalines. Čia rasta ir penkios tonos dyze lino, supilto į Mokesčių inspekci joje neregistruotas talpyklas, de galų perpylimo įranga.
109 tūkst. litų
miestui kainuos pasi ruošti Seimo rinkimams.
Vilniaus AVMI nuotr.
Inventorius: keliolika rinkimų apylinkių sostinėje turės nebe tokias, o
naujas iš skaidraus plastiko pagamintas balsadėžes.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pagiriuose, Maišiagaloje ir Vai dotuose neteisėtą veiklą vykdan tys gyventojai jokių degalų įsigi jimą patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo. Mokesčių ins pektoriams jie aiškino, kad dega lai nupilti iš vilkikų, kurie grįžo iš Rusijos.
„Iš trečiųjų šalių įvežtus dega lus galima naudoti tik toje pačio je transporto priemonėje, kurioje jie buvo įvežti. Šiuo atveju degalai buvo perpilti į kitas talpyklas, gy ventojai į valstybės biudžetą ne sumokėjo daugiau nei 5 tūkst. li tų akcizo“, – informavo Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas Marius Žemgulis. Vilniaus AVMI pabrėžia, kad už rastus neteisėtai degalų talpyklo se laikomus degalus ir pilstymo įrangą pažeidėjams gresia admi nistracinė atsakomybė ir bauda iki 20 tūkst. litų. VD inf.
4
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Minimali alga galėtų dar padidėti Minimali mėnesio alga (MMA) ga lėtų dar labiau didėti, jei būtų su sitarta su darbdaviais, kaip teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Visada maniau ir sakiau, kad jau galima pradėti po truputį kelti ir minimalųjį atlyginimą. Bet, be jokios abejonės, turi būti sutari mas su darbdaviais, nes tai tie siogiai liečia ir juos“, – lanky damasi Klaipėdoje žurnalistams sakė Prezidentė. Anot jos, MMA padidini mas gali būti ypač skausmingas smulkiajam verslui. „Bet mū sų minimalusis atlyginimas yra vienas mažiausių regione, kone mažiausias, todėl manau, kad ir pramonininkai, ir verslas turė tų suprasti, jog atsargus vartoji mo skatinimas taip pat yra būti nas ekonomikai. Taigi laipsniškai didinti dar reiks“, – teigė D.Gry bauskaitė. Nuo vakar MMA padidėjo 50 litų, iki 850 litų. Svarstoma gali mybė nuo 2013 m. pradžios MMA
Vizitas: Prezidentė D.Grybaus
kaitė Klaipėdoje ne tik pasveiki no su Jūros švente, bet ir pako mentavo kai kurias aktualijas.
didinti iki 900 litų, nors jau pasi girdo svarstymų ir apie 1000 li tų ribą. Viešėdama Klaipėdoje Prezi dentė komentavo Lietuvos san tykius su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“. Paklausta apie Lietuvos parei gūnų laimėjimu vadinamą Stok holmo arbitražo sprendimą, vals tybės vadovė atsakė: „Mes tokio sprendimo tikėjomės, nes ma nome, kad esame teisūs. Ir iš viso manau, kad geriausia ne kariauti, o tartis ir kalbėti, ką visada Lie tuvos Vyriausybė ir siūlė „Gazprom“.“ Vertindami arbitražo sprendi mą, Lietuvos pareigūnai pabrėžia, jog „Gazprom“ nepavyko pasiek ti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų įpareigota atsisakyti savo inici juoto „Lietuvos dujų“ veiklos ty rimo. Kalbėdama apie Klaipėdoje planuojamą statyti suskystintų jų gamtinių dujų terminalą, Pre zidentė pabrėžė, kad tai nebus pavojingas objektas ir atneš nau dos uostamiesčiui. „Pirmiausia nemanau, kad tai pavojingas ob jektas. Jau yra pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, jokio pavojaus čia nėra. Tai šva rus objektas, modernus, palyginti nedidelis, nes tai bus tik laivas“, – sakė ji. D.Grybauskaitės teigimu, Klai pėdai terminalas turėtų būti di džiulis pasididžiavimas. „Tai bus didžiulė nauda ir naujos dar bo vietos. Norėčiau, kad Klaipė da didžiuotųsi, o ne manytų, kad yra kokia nors auka“, – kalbėjo Prezidentė. Lietuvos Vyriausybė tikisi iki 2014 m. pabaigos įrengti suskys tintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris leistų Lietuvai gauti dujas iš kitų šaltinių nei Rusijos dujų kon cernas „Gazprom“. Valstybės vadovė taip pat pa sveikino Klaipėdą 760-mečio ir vakar prasidėjusios Jūros šven tės proga. VD, BNS inf.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Praras imunitetą Prezidentė Dalia Grybauskai tė ketina patenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašy mą panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjo Vytauto Butvilo teisinę neliečiamybę.
„Dar negavome to prašymo. Jį iš nagrinėsiu, kitą savaitę priimsiu sprendimą, bet, kiek žinau me džiagą ir kiek esu informuota dar anksčiau, matyt, sprendimas bus teigiamas“, – žurnalistams Klai pėdoje sakė D.Grybauskaitė. Anot Generalinės prokuratūros, teisėjas V.Butvilas Radviliškio savivaldybės tarybos nario pra šė paveikti vietos seniūną, siek damas savavališkai įrengti kelią į daugiabučio namo kiemą. Se niūnijos darbuotojai kelią į dau giabučio namo kiemą įrengė. Radviliškio rajono Šeduvos se niūnijos seniūnui konservatoriui Kostui Dočkui ir Radviliškio rajo
no tarybos nariui konservatoriui Aloyzui Juodžiui jau pareikšti įta rimai dėl piktnaudžiavimo. Prieš tai teisėjas V.Butvilas ci vilinėje byloje priėmė bendro vės, kurios akcininkas yra A.Juo dis, interesams palankų neteisėtą sprendimą – atmetė šiai bendro vei iškeltą ieškinį. A.Juodis ir K.Dočkus jau ne pirmą kartą patenka į teisėsaugos akiratį. Specialiųjų tyrimų tarny bos pareigūnai šiemet kovą A.Juo džiui pateikė įtarimus dėl galimo kyšininkavimo sprendžiant dau giabučių namų administravimo klausimus, o K.Dočkus buvo įta riamas piktnaudžiavimu. Pagal Konstituciją teisėjas ne gali būti patrauktas baudžiamo jon atsakomybėn, suimtas, nega li būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo. VD, BNS inf.
Pasiūlymas: apie tai, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis 2018-ųjų iškilmėms, pirma prabilo Seimo pirmi
ninkė I.Degutienė.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pasirengimas jubiliejui truks kelerius metus Lietuva jau pradeda rengtis valstybės atkūrimo šimtmečiui, nors šis jubiliejus bus minimas tik po daugiau kaip penkerių metų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimas priėmė nutarimą
Pavasarį priimtu Seimo nutarimu 2018-ieji paskelbti Lietuvos vals tybės atkūrimo šimtmečio metais. „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbtas nepriklauso mos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas žymi išskirtinį Lietuvos is torijos įvykį ir pradeda Lietuvos kaip nepriklausomos ir demokra tinės valstybės istoriją“, – teigia ma nutarime. Jame visos valdžios institucijos raginamos 2012–2018 m. ypatingą dėmesį skirti „visuomenės valsty binei savivokai ir pilietinei atsako mybei ugdyti“. Vyriausybei iki šių metų spalio pasiūlyta parengti specialios vals tybės atkūrimo šimtmečio minė jimo programos metmenis ir su daryti koordinacinę programos įgyvendinimo grupę. Vyriausybė ir savivaldybės ragi namos užtikrinti deramą minėjimo programos finansavimą. Pasiūlymų dar negausu
Jau iki šių metų rugsėjo 10 d. valstybės ir savivaldos institu cijos, įstaigos, kūrybinės sąjun gos, visuomeninės organizacijos ir bendruomenės paragintos teik ti pasiūlymus atkurtos valstybės šimtmečio minėjimo programai parengti. Nors iki nustatyto termino li ko vos kelios savaitės, pasiūlymai teikiami vangiai. „Atostogų metas, – skėstelėjo rankomis Seimo kan
celiarijos Komunikacijos departa mento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Sin kevičiūtė. – Dabar tik kartkartė mis paskambina pasiteirauti dėl to, kokio pobūdžio projektai galė tų sudominti programos rengėjus. Tikimės, kad po atostogų pasiūly mų jau turėsime, jie galbūt pasipils prieš pat laikotarpio pabaigą.“
Neatmetama, kad iki 2018 m. bus ap sispręsta perlaidoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus. Be to, anot jos, nors prelimina ri minėjimo programa turėtų būti parengta dar šiemet, iki 2018-ųjų bus koreguojama ir tikslinama, at sižvelgiant į projektų įgyvendini mo galimybes. Ne per anksti
Pasak I.Sinkevičiūtės, prieš pen kerius metus pradėti rengtis 2018aisiais vyksiančiam minėjimui ne per anksti: „Kai kurie minėjimo pro gramos projektai bus ilgalaikiai, pa vyzdžiui, kokios knygos galėtų būti parengtos iki to laiko, kokios istori nės studijos atliktos, kokie pamink lai galėtų atsirasti ir taip toliau.“ Dar neaišku, kiek šalies biudže tui kainuos atkurtos Lietuvos vals tybės šimtmečio minėjimas ir pasi
rengimas jam. „Apie tai dar anksti kalbėti. Tik kai bus aiški programa, kai bus patvirtinti projektai, bus galima matyti bent preliminarius skaičius“, – kalbėjo specialistė. Kita vertus, anot jos, į prelimina rią programą bus įrašyti tik tie ilga laikiai pasirengimo minėjimui pro jektai, kuriems įgyvendinti atsiras atitinkamas finansavimas. Apie tai, kad jau dabar reikė tų rengtis 2018-ųjų iškilmėms, yra kalbėjusi ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios iniciaty va buvo priimtas Seimo nutarimas šiuo klausimu. Perlaidosime palaikus?
Neatmetama, kad iki 2018 m. bus apsispręsta perlaidoti buvusio Lietuvos Tarybos nario, pirmojo ir paskutiniojo tarpukario Lietu vos prezidento Antano Smetonos palaikus. Sov ietams okupav us Liet u vą 1940 m. į užsienį pasitraukęs A.Smetona 1944 m. sausio 9 d. žuvo per gaisrą savo sūnaus bute Jungtinių Amerikos Valstijų Kliv lando mieste. Buvęs Lietuvos va dovas pirmiausia buvo palaidotas Klivlando „Knollwood Cemete ry Mausoleum“. Tačiau 1975 m. jo palaikai perkelti į „All Souls“ kapi nes Čerdono miestelyje. Iki šiol A.Smetonos šeima ir ar timieji prieštaravo, kad prezidento palaikai būtų perkelti į Lietuvą. Tačiau politikai turi slaptos vil ties, kad per artimiausius kelerius metus iki atkurtos valstybės šimt mečio dėl A.Smetonos perlaidoji mo bus susitarta.
Prezidento A.Brazausko iniciatyva Tai jau nebe pirmas atvejis, kai Lietu va dideliems valstybiniams jubilie jams pradeda rengtis dar gerokai prieš priartėjant pačiai iškiliai datai.
2009-aisiais, tad pasirengimas jam pra sidėjo prieš 12 metų iki pačių iškilmių.
1998-aisiais prie prezidentūros pra dėjo veikti A.Brazausko įsteigta Lietu Valstybinės komisijos sudėtis buvo vos tūkstantmečio minėjimo direkci išties solidi: visi trys valstybės vado ja, kurios vadovu buvo paskirtas isto Dar 1997 m. gegužę tuometis preziden vai – prezidentas, Seimo pirmininkas rikas Gediminas Ilgūnas. tas Algirdas Brazauskas savo pasirašy ir premjeras, taip pat dar dvi dešimtys Tiek komisija, tiek direkcija iki pat tu dekretu sudarė specialią valstybinę aukščiausio rango valstybės pareigū 2009-ųjų koordinavo įvairius pasi komisiją pasirengti Lietuvos tūkstant nų, didžiausių miestų merai, muziejų rengimo jubiliejiniams metams pro mečio minėjimui. Šis jubiliejus buvo tik direktoriai, visuomenės veikėjai. jektus.
5
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,34 %
0,00 %
3,6 mln.
registruotų elektroninės bankininkystės klientų turi Lietuvos komerciniai bankai.
–0,44 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Sausį spręs, ar išduoti
€
Didžiosios Britanijos teismas kitų me tų sausį spręs, ar buvusius bankrutuo jančio banko „Snoras“ akcininkus Rai mondą Baranauską ir Vladimirą Anto novą išduoti Lietuvai. Posėdis vyks ne šių metų gruodį, kaip buvo planuota, o 2013 m. sausio 21 d. Buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maž daug 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo.
Baltarusijos rublis 10000 3,3832 DB svaras sterlingų 1 4,3956 JAV doleris 1 2,8046 Kanados doleris 1 2,7999 Latvijos latas 1 4,9591 Lenkijos zlotas 10 8,3882 Norvegijos krona 10 4,6539 Rusijos rublis 100 8,6603 Šveicarijos frankas 1 2,8732
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,7801 % –0,5723 % –0,3022 % –0,3488 % +0,0060 % +0,0095 % –0,0172 % –0,9448 % –0,0244 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,60
2,37
„Kvistija“
4,80
4,50
2,37
„Vakoil“
4,89
4,57
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
88,55 dol. už 1 brl. 105,76 dol. už 1 brl.
Daugiabučius išmaino į namus
Butų pasiūla didžiuosiuose šalies miestuose sparčiai lenkia paklausą. Tačiau gyventojai, užuot įsigiję butą mieste, vis dažniau dairosi į individualius namus užmiestyje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Verslo centrai pustuščiai
Pirmą šių metų pusmetį nekilno jamojo turto (NT) rinka gyvuoja atostogų režimu, kaip teigia bend rovės „Inreal valdymas“ Konsul tacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. Anot jo, beveik visuose Lietuvos didmiesčių NT sektoriuose junta mas sulėtėjimas, jis neturėtų stai giai sumažėti ir rudenį. Komercinio NT rinkoje pirmą šių metų pusmetį aktyvesnis buvo tik verslo centrų sektorius. A.Anta navičiaus teigimu, per šį laikotarpį buvo statomi aštuoni verslo centrai ir visi jie – Vilniuje. „Kaun e ir Klaipėd oje versl o centrų rinkoje stagnacija tęsia si jau kelerius metus. Investuoja ma vien Vilniuje, nors ir sostinė je situacija keičiasi: pasiūla auga gana sparčiai, o rinkos situacija ir išoriniai veiksniai rodo, kad dau giau ploto artimiausiu metu nela bai reikės. Pusė patalpų tuščios“, – sakė jis. Kaune ir Klaipėdoje nauji plė tros projektai nevykdomi, todėl manoma, kad laisvų patalpų plo tai šiuose miestuose iki metų pa baigos mažės. O Vilniuje tikimasi, kad laisvų patalpų padaugės. Šios tendencijos, kaip pabrėžė A.Anta navičius, Kaune ir Klaipėdoje lems stabilias kainas. Teigiama, kad kainos pradės stabilizuotis ir Vil niuje: „Kadangi pasiūla sostinė je išaugusi, didėja ir konkurenci ja rinkoje. Net pavieniais atvejais matome, jog patalpų nuomoto jai kainas sumažina, kad surastų nuomininką.“
Investuoti nesiryžta
Stabtelėjimas juntamas ir preky bos centrų rinkoje. Nors, kaip teigė A.Antanavičius, auganti mažme ninė prekyba leidžia tikėtis rinkos atsigavimo, tačiau jau antrą ket virtį iš eilės laisvų patalpų preky bos centruose daugėja. Tai lemia didžiųjų prekybos centrų vykdo ma nuomininkų rotacija, kai silp nesni iškeičiami į stipresnius. „Be to, statistika rodo, kad jau kelerius metus didžiuosiuose ša lies miestuose nesikuria nauji pre kybos centrai. Pagrindinė proble ma yra tai, kad prekybos centruose dažniausiai prekiaujama ne būti niausiomis prekėmis. O tai reiškia, kad ekonomikos sunkmečiu jo pa darinius pirmoji pajunta prekybos centrų rinka. Puikiai tai suprasda mi ir matydami išorinius ekonomi kos rodiklius investuotojai nesiima investuoti į didelius projektus“, – aiškino A.Antanavičius.
Arnoldas Antanavičius:
Butų ir individualių namų kainų skirtu mas nelabai didelis, o nuosavi namai asoci juojasi su aukštesne gyvenimo kokybe. Skolintis palanku
Vakaruose optimistinės nuotai kos išblėsusios, ir tai byloja Lie tuvos verslo lūkesčiai, tad ir savo finansinių galimybių vertinimas yra pras tesn is, kaip patvirt in o banko „Finasta“ vyriausioji eko nomistė Rūta Medaiskytė. Kita
vertus, ji pabrėžė, kad tokia pa dėtis, kai žmonės mažiau vartoja, lemia žemas būsto paskolų palū kanų normas, kurios turėtų išsi laikyti bent vienus metus. „Tačiau Lietuvos kredito rinkai tai smarkiai neatsilieps, nes kre dituodami naujus objektus bankai bus atsargesni, o ūkio subjektai sa vo galimybes imti paskolas vertins kritiškai“, – sakė R.Medaiskytė. Jeigu bankas kreditą būsto pirkėjui suteiktų, dabar, anot jos, imti būsto paskolą yra palankus metas. Vis dėlto A.Antanavičius pa brėžė, kad NT mažiau įsigyjama su būsto paskolomis. Anot jo, žmo nės finansinių įsipareigojimų dar vengia, todėl mieliau būstą įsigy ja savomis lėšomis: „Jei skolinasi, tai labai nedaug. Dažniausiai vie ną turtą keičia kitu.“ Būstų daugiau, nei reikia
Gyventojams savo finansines ga limybes vertinant atsargiai, būsto paklausa šalyje pasiūlos nepaveja. Būsto rinkoje optimistinių nuo taikų pasigendama, tačiau jau ke letą ketvirčių NT rinkos dalyvius stebina vis aktyvėjantis individua lių namų sektorius. A.Antanavičiaus teigimu, butų rinkoje pastebimas paklausos smu kimas. Anot jo, pirmą šių metų pus metį, palyginti su praėjusių metų lai kotarpiu, sandorių šalyje sumažėjo 1,8 proc.: „Atrodo, kad žmonės kei čia savo prioritetus ir vis dažniau renkasi individualius namus. Juo la biau kad butų ir individualių namų kainų skirtumas nelabai didelis, o nuosavi namai asocijuojasi su aukš tesne gyvenimo kokybe.“ A.Anta navičius prognozavo, kad indivi dualių namų sektorius ir toliau augs.
Pasirinkimas: butų pasiūla naujos statybos namuose šių metų pirmą
pusmetį auga žaibiškai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pastebima, kad pasiūlos augimas naujos statybos daugiabučių sek toriuje pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, yra žaibiškas, kaip sakė A.Antanavi čius. Anot jo, pasiūla paklausą vir šija du tris kartus – per šį pusmetį iš viso sudaryta vos 800 butų pir kimo–pardavimo sandorių. Jis neslėpė, kad tolesnis tokio masto butų pasiūlos augimas pa kenktų rinkai, nes parduoti NT tap tų sudėtinga: „Jeigu pasiūla didėja, natūralu, kad parduoti likusius lais vus ne tokius patrauklius butus bus sunkiau. Tuomet natūraliai išky la pinigų srautų problema. Juk ob jektai paprastai statomi padedant bankams. Jeigu nėra pardavimo, grąžinti kreditą, sumokėti mokes čius ir atlyginimus tampa kur kas sudėtingiau. Todėl manau, kad ne tokie sėkmingi projektai gali netgi nutraukti veiklą, bankrutuoti.“
dalyvių elgesį, šiais metais nebu vo, kaip pabrėžė advokatų kon toros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerė ir advokatė Aušra Mudė naitė. Tačiau teigiamų postūmių esama – pirmą šių metų pusmetį ir toliau buvo tobulinami įstaty mai, sprendžiamos jų spragos. „Pirmą šių metų pusmetį Vy riausybė inicijuoja taikos sutarčių sudarymą dėl keliolikos NT ob jektų statybos šalies pajūryje. Po litinė galia pakeitė nuostatą – ji mano, kad vertinant viešąjį inte resą reikia ne vien atitikti forma lias sąlygas, bet ir žiūrėti į ekono minius argumentus, pavyzdžiui, kad sunaikinti milijonų vertas in vesticijas nėra pats racionaliausias sprendimas“, – sakė A.Mudėnaitė. Taip pat, kaip pabrėžė advokatė, aiškėja valstybinės žemės nuomos ir naudojimo reikalavimai: „Žaidi mo taisyklės aiškėja, nors nebūti nai tampa liberalesnės, o tai labai gerai, nes rinkos žaidėjai turi aiš kesnę teisinę atspirtį priimti vers lo sprendimus.“
Tobulina įstatymus
Teisinėje srityje esminių poky čių, iš esmės pakeitusių NT rinkos
6
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
nuomonės
Tyrimo nepavyko sustabdyti
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
R
„Agurkų sezonu“ gelbsti olimpiada
Stasys Gudavičius
L
iepos pabaiga ir rugpjū tis apie pol it iką rašan tiems žurnalistams yra sunk iausias met ų lai kas. Dėl masinių atostogų naujie nų srautas gerokai išsenka. Žurna listams neretai tenka imtis gana silpnų arba pritemptų temų, ku riomis būtų galima užpildyti laik raščius, televizijos žinių minutes ar naujienų portalų puslapius. Toks metų laikotarpis žurnalistų vadinamas įvairiai – agurkų sezo nu, vasaros skyle, kvailuoju arba tuščiuoju per iodu.
Ne visada rinkėjas ga li atskirti, kas yra tik rai svari politinė žinia, o kas – tik nuožmios kampanijos padiktuo tas kompromatas. Liet uvos pol it ikoje dabar – aki vaizdus „agurkų sezonas“. Televi zijos ir radijo „Žinios“ neretai pra dedamos naujienomis iš kitų pa saul io krašt ų. Laikraščių pusla pių, skirtų Lietuvos aktualijoms, sumažėja, juose dažnai spaus dinami interviu su neatostogau jančiais pareig ūnais, senų temų prim in imai, anons ai apie būsi mą pol itin į sezoną, prognozės ir kartais kok io nors visuomeninio reišk inio anal izės. Atostogauja visas Seimas, dides nė dal is Vyr iausyb ės su prem jer u priešak yje, daug uma mies tų mer ų. Prez identė atostog ų ne tur i, bet dalyvauja daug iaus ia švent in iuose reng in iuose, taip pat daug „dirba su dok umentais ir posėd žiauja su patarėjais“. Šįmet naujienų srautą „agurkų se zonu“ gelbėja tik Londone vyks tančios olimpinės žaidynės. Rū tos Meilutytės auksiniai grybšniai vandens sporto stadione leido ži niasklaidai prasinešti, todėl, atro dytų, jau viską žinome apie čem pionę, jos plaukimo karjerą, pomė gius, charakterio savybes, tėvus, artimuosius, gimines, draugus.
Olimpiada baigsis rugpjūčio vi dur yje. Tad iki to laiko žin ių ne turėtume pristigti. Pol it ikai irg i prisitaiko prie tok io „olimpinio grafi ko“. Vienas per ki tą jie naudojosi galimybe pasvei kinti R.Meilutytę, pasidžiaugti jos sėkme, pakoment uot i sit uaciją mūsų plauk imo sektoriuje, paai manuoti dėl baseinų styg iaus. Galima net neabejoti, kad analo giškai pol it ikai pasinaudos ir ki tais liet uv ių sport in ink ų laimė jimais. Kita vert us, pas ibaig us olimpi nėms žaidynėms politinis gyve nimas Liet uvoje turėt ų kiek pa gyvėt i, nepais ant net gi to, kad atostog ų sezonas dar nesibaigs iki pat rugsėjo. Juk artėja spal is, kai bus renka mas naujos kadencijos Seimas. Rink imų kampan ija jau vyksta, nors ir kiek vangokai. Maždaug po savaitės Vyr iausioji rink imų kom isija pradės oficial iai reg ist ruot i kand idat us į naująjį par lamentą. Rugsėjį, kai dabart in is Seimas susir inks į paskut inę sa vo sesiją, reg istracija bus baigta ir rink imų kampan ija išeis į fin i šo tiesę – mėnesį iki balsav imo vyks intensyvi agitacija. Sezonas prieš rink imus neretai palydimas informaciniais karais, tai yra kompromituojančių nau jienų apie pol it in ius konk uren tus pateik imu žin iasklaidai, vie šųjų ryšių kampanijomis, per ku rias pasitaiko ir vadinamųjų juo dųjų technolog ijų. Todėl ir šiemet galima tikėtis to kio pobūd žio naujienų pliūps nio. Ne visada rinkėjas gali atskir ti, kas yra tikrai svari politinė ži nia, o kas – tik nuož mios kampa nijos padiktuotas kompromatas, siek iant apjuodinti konkurentus ir taip išpešti kuo daug iau balsų spal į. Bet tok io pobūd žio žin ios pa prastai būna aktualios tik iki rin kimų. Kai tik jie baig iasi, visi poli tikai staiga viską užmiršta, puola dalytis gautą vald žią ir nė nepri simena, kaip vos prieš kel ias sa vaites dėl visų pasaul io nuodė mių kritikavo oponentus. Tad šįkart „agurkų sezono“ pabai ga, reg is, gali turėti specifi n į – ne vanden ing ų žal ių daržov ių, bet aitr ų artėjančių rink imų – kva pą. Šio sezono vaisius ragausi me vėlyvą ruden į, kai pamat y sime, kok į Seimą išr inkome, kas valdys Liet uvą ateinančius ket verius metus.
us ij os duj ų konc ern ui „Gazprom“ Stokholmo ar bitraže nepavyko pasiek ti, kad Lietuvos Vyriausybė būtų įpareigota atsisakyti savo ini cijuoto „Lietuvos dujų“ veiklos tyri mo, kaip teigė valstybei atstovaujan tis advokatas Vilius Bernatonis. „Esminis „Gazprom“ reikalavi mas buvo pripažinti, kad valstybės veiksmai inicijuojant „Lietuvos du jų“ veiklos tyrimą buvo neteisėti ir pažeidė akcininkų sutartį. Buvo ke liamas reikalavimas įpareigoti Lietu vos valstybę atsisakyti veiklos tyri mo, bet šito arbitražas neįpareigojo“, – sakė V.Bernatonis. Anot jo, Stokholmo arbitražas nu sprendė, kad Lietuvos valstybė turėjo teisę pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą ir savo veiksmais akcininkų sutarties nepažeidė. „Tačiau arbitražas tvirtino, kad tam tikri klausimai yra sureguliuoti akcininkų sutartyje ir valstybei ne būtų teisinga siekti tuos klausimus išspręsti per veiklos tyrimą. Valsty bė negali siekti tokių priemonių, ku rios apeitų akcininkų sutartį“, – tei gė V.Bernatonis. Pasak advokato, vienas tokių klau simų yra akcininkų sutarties nuosta tos dėl Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kainos nustatymo. „Arbitražo
nuomone, ginčus, susijusius su akci ninkų sutarties nuostatomis dėl du jų kainų, reikia spręsti arbitraže“, – sakė V.Bernatonis. Energetikos ministerija pranešė, kad Stokholmo arbitražas atmetė „Gazp rom“ pretenzijas, įskaitant reikalavi mus dėl žalos atlyginimo, Lietuvai ir galutinai patvirtino Vyriausybės teisę inicijuoti „Lietuvos dujų“ veiklos ty rimą Vilniaus apygardos teisme.
Vilius Bernatonis:
Ginčus, susijusius su akcininkų sutarties nuostatomis dėl dujų kainų, reikia spręsti arbitraže. Tačiau, anot ministerijos, arbit ražas konstatavo, kad klausimai dėl dujų kainos taikymo Lietuvai nega li būti nagrinėjami atliekant veiklos tyrimo procedūrą – šiuos reikalavi mus Vyriausybė gali reikšti pačiame Stokholmo arbitraže. „Gazprom“ pabrėžė, kad Stokhol mo arbitražas patenkino didžiąją dalį Rusijos koncerno reikalavimų ir apgy
nė jo, kaip „Lietuvos dujų“ akcininko, teises. „Gazprom“ taip pat akcenta vo Stokholmo arbitražo poziciją, kad ginčai dėl gamtinių dujų tiekimo bei tranzito sąlygų ir kitų „Gazprom“ bei „Lietuvos dujų“ komercinių santy kių, kuriuos reguliuoja akcininkų su tartis, turi būti sprendžiami ne Lietu vos teismuose, o arbitraže. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra apkaltinęs „Gazp rom“, kad šis Lietuvai dujas tiekia neteisinga kaina. Ministras yra tei gęs, kad jei nepavyks gražiuoju su tarti su „Gazprom“, ginčas gali per sikelti į Stokholmo arbitražą. Lietuvos Vyriausybė Rusijos kon cerną dėl galimo piktnaudžiavimo nustatant dujų kainą yra apskundusi ir Europos Komisijai. Teigiama, kad, siekdamas spausti Lietuvą, „Gazp rom“ šaliai taiko didesnes dujų kai nas nei Latvijai bei Estijai ir kitoms ES valstybėms. Pernai birželį „Gazprom“ pateikė pirmąjį skundą Stokholmo arbitra žui ir prašė skubiai uždrausti Lietu vos teismams spręsti bylą dėl „Lie tuvos dujų“ veiklos tyrimo, tačiau specialusis arbitras skundą atmetė. Rugpjūčio pabaigoje „Gazprom“ vėl kreipėsi į arbitražo institutą su pra šymu pradėti procesą. VD, BNS inf.
Verdiktas: Stokholmo arbitražas atmetė „Gazprom“ pretenzijas Lietuvai dėl dujų sektoriaus pertvarkos.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Turime suvienyti jėgas
L
ietuva, Latvija ir Estija yra per mažos valstybės, kad ilgalai kėje perspektyvoje išliktų veikdamos vienos pačios, to dėl ateityje turi glaudžiau bendradar biauti. Tai teigia Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis. „Mano nuomone, kiekviena šalis – Estija, Latvija, Lietuva – yra per ma ža, kad ilgalaikėje perspektyvoje išgy ventų veikdamos vienos pačios. Jei per artimiausius 10 metų nerasime būdų suartėti, šios šalys neegzistuos“, – Latvijos televizijai sakė A.Bėrzinis.
„Bandysiu daryti viską, kiek tai atitinka logiškus Latvijos interesus, kad galėtume kartu judėti pirmyn. Estija sugebėjo geriau bendradar biauti su Suomija ir perimti patirtį daugelyje sektorių. Latvija ir Lietu va perėjo savo procesus, verslo inte resai susidurdavo, verslas tapo svar besnis už valstybių interesus, ypač kai kuriuose projektuose. Bet dabar jau suaugome“, – teigė jis. „Jei norime išgyventi pasaulyje, turime suvienyti savo jėgas“, – kal bėjo Latvijos prezidentas.
A.Bėrzinis taip pat sakė buvęs su jaudintas penkiolikmetės Rūtos Mei lutytės pergalės Londono olimpinė se žaidynėse, kur ji iškovojo aukso medalį 100 metrų plaukimo krūti ne rungtyje. „Lietuva turi ryškų pa siekimą olimpinėse žaidynėse, jie investavo į jaunimą. Tegu mums ir mūsų kaimynams taip sekasi. Jei ką nors panašaus galima pasiekti esant 15 metų, tai nuostabu. Noriu pasvei kinti lietuvius“, – teigė Latvijos pre zidentas. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: PLATINIMO TARNYBA:
261 1688 261 1688
7
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
pasaulis diena.lt/naujienos/pasaulis
6
Atnaujino tiekimą
mlrd. dolerių kompensacijos rugsėjo 11osios aukoms iš „Al Qaedos“, Talibano ir Irano pareikalavo Niujorko teismas.
Indijos inžinieriai vakar at naujino elektros tiekimą po dvi dienas trukusių milžiniško masto tinklų gedimų, dėl ku rių be šviesos buvo likusi pu sė šalies. Smulkusis verslas ir didžiosios įmonės patyrė mili jardinių nuostolių, o Indijos re putacija smuko užsienio inves tuotojų akyse.
Mįslė: sprogdintojo tapatybė iki šiol nenustatyta, nors įtariama, kad jis galėjo būti Švedijos arba Didžio
sios Britanijos pilietis. „Scanpix“ nuotr.
Teroristas paliko sunkų galvosūkį
Bulgarijos policija vakar paskelbė vyro, kuris įtariamas praei tą mėnesį susisprogdinęs turistus iš Izraelio vežančiame auto buse Juodosios jūros Burgaso kurorte ir užmušęs šešis žmo nes, fotorobotu padarytą nuotrauką. Šviesus jaunuolis
Kompiuteriu sudarytame atvaizde matomas jaunas vyras šviesia oda, šviesiomis akimis, aukšta kakta ir trumpais kaštoniniais plaukais. Naudodami šiuolaikines tech nologijas ir metodus ekspertai iš turimų duomenų atkūrė sprog dintojo mirtininko veidą. Bulgarijos gyventojai raginami su sisiekti su Vidaus reikalų ministeri ja, jeigu ką nors žino apie šioje nuo traukoje matomą vyrą. Tyrėjams kol kas nesiseka nustatyti įtariamo sprogdintojo tapatybės. Po liepos 18 d. įvykdyto išpuolio buvo rasta tik jo galva ir galūnės, todėl įtaria ma, kad sprogmenys tikriausiai bu vo pritvirtinti jam prie liemens.
Pareigūnai nesu gebėjo rasti sprog dintojo pirštų at spaudų ir DNR atitikmenų jokiose tarptautinėse duo menų bazėse. Tapatybė nežinoma
Pareig ūn ai nes ugeb ėjo rast i sprogdintojo pirštų atspaudų ir DNR atitikmenų jokiose tarptau tinėse duomenų bazėse. Praeitą savaitę Bulgarijos tink lalapis bivol.bg paskelbė pirmą
Įkaltis: sprogimo vietoje rastas padirbtas JAV Mičigano valstijos vai
ruotojo pažymėjimas, kurį, kaip įtariama, turėjo sprogdintojas.
sias įtariamojo galvos nuotraukas po jo žūties. Šiose nuotraukose matomas veidas smarkiai sudarkytas, tačiau vienas iš autopsiją atlikusių pato logų Kosijus Jankovas patvirtino, kad nuotraukos autentiškos. K.Jankovas dienraščiui „24 Čassa“ sakė, kad vyro akių spalva buvo tarp rudos ir žalios. Kita užpuoliko palaikus tyru si patologė Galina Mileva anks čiau nurodė, kad užpuolikas buvo nuo 25 iki 30 su trupučiu metų. Jo oda buvo šviesi, tačiau vyras ga lėjo būti arabų kilmės. Kalbėjo rusiškai
Per sprogdinimą Burgaso oro uos te, kuris buvo pirmoji tokio pobū džio ataka Bulgarijoje, žuvo penki izraeliečiai turistai ir bulgaras vai ruotojas, dar apie 30 žmonių bu vo sužeista. Izraelis dėl šios atakos kaltina Iraną ir Libane įsitvirtinusius jo „teroristinius tarpininkus“ – isla mistų grupuotę „Hezbollah“, ta čiau Teheranas paneigė bet kokias sąsajas su šiuo incidentu. Užsienio žiniasklaida skel bė, kad sprogdintojas galėjo bū ti Švedijos arba Didžiosios Brita nijos pilietis ir gerai mokėjo rusų kalbą. Dar daugiau painiavos įnešė sprogimo vietoje rastas padirbtas JAV Mičigano valstijos vairuotojo pažymėjimas, kuris, kaip įtariama, priklausė teroristui. BNS, BBC inf.
8
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
tema
Finansų krizės analizė: neiš Pasaulinė finansų krizė, besitęsianti jau daugiau nei ketverius metus, nesprendžiama. Daromos visos įmanomos klaidos. Ja ponija turi ilgametės patirties, kaip tvarkytis su vadinamąja mo kėjimų balanso recesija, tačiau ekonomikos istorijos vadovėliai nepopuliarūs tarp Europos biurokratų. Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Jau išgyventa anksčiau
Japonija buvo bene pirmoji valsty bė, kuri gavo pamoką, kad būtent mokėjimų balanso elementų val dymas yra pati svarbiausia prie monė ekonominės politikos stra tegijoje. Šalis buvo pirmoji, kuri išgyveno naująją ligą – mokėjimų balanso recesiją. Pirmiausia, tai sukėlė didžiulę paniką tarp vals tybės žmonių ir valstybės institu cijų. Visos vadovėlinės ir anksčiau naudotos teorinės krizės valdy mo priemonės neveikė. Palūkanų normos siekė nulį procentų, ta čiau skolinimasis nevyko. Turto, ypač nekilnojamojo ir finansinio, kainos krito rekordiškai. Vyko ly giai toks pat nesuvaldomas ekono mikos griuvimas, kokį dabar mato me Europoje ir JAV. Tuo metu Japonijoje iš princi po pasikeitė ekonomikos dalyvių elgsena. Ekonomikos vadovėliuo se buvo teigiama, kad įmonės vei kia turėdamos tikslą uždirbti kuo daugiau pelno. Krizė privertė Ja ponijos įmones pagrindinį tikslą pakeisti į skolos mažinimą ir tau pymą. Taip atsitiko todėl, kad di džiąją dalį turto ir aktyvų įmonės buvo įsigijusios už skolintas lėšas, o to turto vertė smarkiai sumažėjo. Bet paskolų dydžiai liko tokie pa tys. Tai yra analogiška dabartinės finansų krizės situacija.
Japonijos 1990–1995 m. kri zė turėjo visus analogiškus šian dienės krizės simptomus: privatu sis sektorius (gyventojai ir verslas) buvo prasiskolinęs, nekilnojamo jo turto kainos buvo neadekva čiai aukštos (nes jas pakėlė skolin tų lėšų investavimas į nekilnojamąjį turtą), centrinio banko ypač žemos rezervų palūkanos neskatino eko nomikos dalyvių skolintis. Ir nors tuo metu Japonijos produkcija bu vo labai paklausi visame pasauly je, – ypač automobiliai ir elektroni kos prekės, – tai nelengvino krizės sprendimo. Mokėjimų balanso recesija
Tuo metu buvo pastebėtas mo kėjimų balanso krizės simpto mas, kurį labai gerai yra išstudija vęs vienas garsiausių ekonominės minties mokslininkų Hymanas Philipas Minsky. Esmė tai, kad pi nigų sistemą kontroliuoja finansų rinka, paprastai tariant, bankai. O bankai taip pat turi balansus ir kiekvienas indėlis turi būti pa skolintas, priešingu atveju ban kas patiria nuostolį, nes indėlis yra jo įsipareigojimas, už kurį rei kia mokėti palūkanas ir jį admi nistruoti. Paprastai žmonės sa vo didžiąją dalį pajamų išleidžia, o kitą taupo. Sutaupyti pinigai re tai laikomi kojinėje, dažniausiai jie saugomi kaip indėlis arba kaip in vesticinės priemonės. Kol yra pa kankama paskolų paklausa, tol
Apie prarastą Japonijos dešimtmetį Japon ijos turto kainų burbulas pū tėsi nuo 1986 iki 1991 m. – tuo met u nek ilnojamojo turto ir akcijų kainos smark iai kilo. Ši Japon ijos ekonom ikos griūt is ne buvo staig us sprog imas, o greičiau laipsniškas ilgo laikotarpio nuosmu kis, kur is baigėsi 2003 m. pabaigoje, kai vertybinių popierių kainos pasie kė dugną. Vėl iau įsisiūbavus pasau linei krizei 2008 m. Japon ijos birž ų akcijos pal ietė dar žemesnę ribą. Dėl šių priežasčių 1990–2000 m. Japoni
jos istor ijoje ekonom ist ų vad inam i prarastu dešimtmečiu. Japonijos nekilnojamojo turto kai nų burbulas nesustabdomai pūtėsi 7–8 metus, tačiau šio burbulo sprogi mo padariniai buvo justi daugiau nei 15 metų. Šis kainų burbulas yra vie nas žymiausių ekonominių burbulų pasaulio finansų istorijoje. Didžiausi nekilnojamojo turto kainų pokyčiai fiksuoti Japonijos sostinėje Tokiju je. Dirbtinai sukeltos kainos burbului sprogus nukrito dešimtis kartų.
ekonomika yra sveika ir taupymas tampa paskolomis, kurios kuria darbo vietas, vietos prekių bei pa slaugų ir investicijų į finansų prie mones paklausą. Mokėjimų balanso krizė pasi reiškia stipriu paskolų paklausos sumažėjimu. Tai reiškia, kad su taupyti pinigai nedirba, t. y. jie guli banke nenaudojami, o tai to liau skatina krizę plėstis, nes ma žėja pinigų ekonomikoje, ir tiesio giai veikia visų ekonomikos dalyvių (įmonių, žmonių) pajamas. Žmonės ima uždirbti mažiau pinigų, nes įmonės parduoda mažiau produk cijos, nes žmonės mažiau vartoja, nes skolinimasis sustojęs. Uždaras ratas. Būtent dėl tokio mirties ra to prasidėjo JAV didžioji depresi ja 1929–1932 m. Per ją šalies BVP krito 46 proc., nedarbas pasiekė 25 proc. Toks pat nedarbo lygis, beje, jau Ispanijoje.
4,8 trln. eurų
per 1990–2005 m. pasiskolino Japonija, kad išgelbėtų ekonomiką.
ES yra unikali dėl to, kad ji yra labai jauna ekonominė konst rukcija.
Pamokos iš Tekančios Saulės šalies
Japonijos valdžia nusprendė, kad, neveikiant vadovėliniams mode liams ir teorijoms, reikia ieškoti al ternatyvų. Logika buvo paprasta – jei privatusis sektorius nesiskolina ir jokios monetarinės priemonės (žemos palūkanos, pinigų spaus dinimas) neveikia, tuomet valstybė turi skolintis ir pati investuoti pini gus, kad sukurtų paklausą ir gaivin tų ekonomiką. Japonija per 1990– 2005 m. pasiskolino ir į ekonomiką investavo daugiau nei 460 trln. jenų (4,8 trln. eurų). To rezultatas – pri vatusis sektorius sugebėjo grąžinti skolas, o BVP augo. Ir tai vyko ne paisant nekilnojamojo ir finansinio turto kainų burbulo sprogimo, ku ris kainas sumenkino 87 proc., skai čiuojant nuo aukščiausio taško. Japonijos patirtis aiškiai paro do, kad fiskalinės priemonės, ku rių imamasi tik prasidedant mokė jimų balanso krizei, kai privatusis sektorius nebesiskolina ir taupo, kad grąžintų ankstesnes paskolas, yra ypač efektyvios. Ir dabartiniai Europos bei JAV pasiūlymai spręs ti krizę spausdinant pinigus ir lai kant palūkanas arti nulio ribos yra neveiksmingi. Vienintelis būdas spręsti mokėjimų balanso krizę yra valstybinė intervencija, kai valdžia savo ekonomikos naudai atsveria susidariusį nenorą skolintis perim dama besiskolinančiojo vaidmenį. Europos klaidos
Pasaulyje ekonomiškai stipriausios ES ir JAV yra padariusios pirmus
Pavyzdys: Japonijos 1990–1995 m. krizė turėjo visus analogiškus šiandi
žingsnius krizei spręsti, tačiau to liau eiti nesiryžta. Europa yra už strigusi ties valstybiniais interesais ir pamiršta pagrindinę ES idėją – integraciją ir stiprią vidaus eko nomiką. Stipriosios Europos šalys Vokietija ir Olandija nesutinka su visos ES mastu planuoja momis išlaidomis, nes tai esą pa žeistų jų va l s t y bių gy ventojų in teresus. Tai ir
yra didžiausias paradoksas – norė jimas priklausyti stipriausiam pa saulyje ekonominiam vienetui, kuris turėtų vientisą ekonominę ir politinę strategiją, tačiau savo valstybės interesų iškė limas aukščiau visos ES. ES yra unikali dėl to, kad ji yra la bai jau na eko nom i n ė
9
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
tema
šmoktos Japonijos pamokos
(pirmiausia šios turėtų norėti sko lintis), o jos investuotų į ekonomiką – kurtų darbo vietas, parengtų nau jus projektus ir skatintų investicijas. Tačiau labiausiai ES lyderiai suneri mę dėl Mastrichto kriterijų ir užuot ieškoję krizės sprendimo įgyvendina taupymo programas, kurios tik su kuria didesnį pagreitį krizei plėtotis. Nors, verta paminėti, Vokietija nea titinka Mastrichto kriterijų jau be ne 10 metų. Vizija
Vienintelis būdas spręs ti mokėjimų balanso krizę yra valstybi nė intervenci ja, kai valdžia savo ekono mikos naudai atsveria susi dariusį neno rą skolintis pe rimdama besi skolinančiojo vaidmenį.
ienės krizės simptomus, tačiau Japonijos pamokos likęs pasaulis neišmoko.
konstrukcija. Tam, kad ji priartėtų prie JAV modelio, t. y. prie Jungti nių Europos valstijų, reikia ženg ti labai daug integracinių žingsnių. Jei ES valstybės būtų turėjusios at skiras valiutas ir nebūtų buvę euro, ši krizė tikrai nebūtų buvusi tokia didelė, nes kiekviena šalis būtų ga lėjusi panaudoti mokėjimų balan so krizei spręsti tinkančias prie mones. Šiandien matome, kaip iš probleminių valstybių – Ispanijos, Ita lijos, Portugalijos, Graikijos – in dėliai išvežami į saugesnių vals
tybių bankus. Tai sukelia tipinę mokėjimų balanso krizę tose ša lyse, nes jų įsipareigojimai lie ka, tačiau bankai neturi kur pi nigų paskolinti. Prieš penkerius metus pinigų srautas tekėjo vi sai kita kryptimi. Tada Vokietijos ir Olandijos bankai, norėdami už dirbti daugiau pinigų ir atitinka mai didesnį pelną investuotojams bei priedus banko vadovybei, ypač dideles sumas skolindavo Graiki jai, Ispanijai ir kitoms valstybėms bei jų bankams. O šie pinigai buvo panaudoti paprastai – investuota
Nors dabar vykstantys svarb ūs Europ os ir JAV centr in ių ban kų posėdžiai gali sukurti iliuziją, kad sprendimai jau pakeliui, pa stangų reikia įdėti kur kas dau giau. Integrac ija neįv yksta per vieną minutę, ir ES tikrai netaps Jungtinėmis Europos valstijomis per kelis mėnesius. Tam turi bū ti num atytas bent 10 met ų pe rein am as is laikotarp is, per kur į būtų daroma milžiniška ekono minė intervencija visos ES mas tu – tokia, kokią matėme Japoni joje prieš 20 metų. Taip pradėtume judėti link tik ros federacinės sąjungos, atsakin gos už visus iki vieno savo na rius, neišskiriant nė vienos šalies kaip lygesnės. Per šį pereinamąjį laikotarpį būtų atkurta ekonomi nė pusiausvyra, proble minių valstybių ūkis atsi gautų, nedarbas sumažėtų iki valdomo dydžio (dabar tiniai 25 proc. Ispanijoje ir 23 proc. Graikijoje yra ne tik ne valdomas dydis, tai – katast rofa), o visa ES galėtų nuosek liai sukurti efektyviai veikiantį ekonomikos valdymo mechaniz mą. Šiandienis taupymo kelias yra pražūtingas ir jis atves ne tik į euro bei ES žlugimą, tačiau ga li parklupdyti visą pasaulio eko nomiką.
Finansinių krizių padariniai Kelerius metus traukiasi kredi
tai ir atsikratoma blogųjų pasko lų. Dėl kredito susitraukimo išlieka stabiliausi verslai. Turtas atpinga tiek, kad investi cijų vidinis pelningumas vėl tam pa patrauklus. Kapituliuoja neprofesionalūs, spekuliaciniai rinkos dalyviai. Valstybės parama užtikrina, kad ekonomikos nuosmukis ne virstų ilgalaike depresija.
„Shutterstock“ nuotr.
į nekilnojamąjį turtą, inf rastruktūros projek tus ir statybos sekto rių. Tai išpūtė kainų burbulą ir jis netruko sprog ti. Tuomet pinigų kryptis pasi keitė. Ir šis krypties pasikeitimas nebūtų nieko bloga, jei ES bū tų integruota ir veiktų efektyviai siekdama stabilumo visos Euro pos mastu. Tokiu atveju Vokie tijos ir Olandijos bankai, maty dami grįžtančius pinigų srautus, juos skolintų savoms valstybėms
Didžiausios finansų krizės pasaulyje Krizė
Metai
Did žioji depresija
1929–1935
JAV indėlių ir paskolų krizė
1989–1991
Japonijos turto kainų burbulas
1986–1991
Meksikos ekonominė krizė
1994–1995
Azijos finansų krizė
1997–1998
Rusijos finansų krizė
1998
Argentinos ekonominė krizė
1999–2002
Interneto bendrovių burbulas
2000–2002
Pasaulio ekonominė krizė
2007
10
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Irkluotojus įkvėpė olimp Lietuvos irkluoto jai Saulius Ritteris ir Rolandas Maš činskas šiandien bandys pakarto ti plaukikės Rūtos Meilutytės žygdar bį – iškovoti olimpi nį medalį.
Susitarė: kinės ir korėjietės nepaisė teisėjų įspėjimų.
„Reuters“ nuotr.
Žiūrovai nušvilpė azijiečių gudrybes Olimpiniame moterų badmintono turnyre įsiplieskė skandalas: Kini jos sportininkės tyčia pralaimėjo varžovėms iš Pietų Korėjos.
Pasaulinė badmintono federacija (WBF) nesportiniu elgesiu apkalti no ir diskvalifikavo kines Yu Yang ir Wang Xiaoli bei Pietų Korėjos atsto ves Jung Kyung-Eun ir Kim Ha-Na. Teigiama, kad Kinijos badminto nininkės dvejetų A grupėje tyčia nu sileido korėjietėms 14:21, 11:21, bet kartu su jomis pateko į kitą etapą. Sirgal iai, matyd am i, kad ki nės daro vieną po kitos absurdiš kas klaidas, nušvilpė olimpietes. Žaidėjos nepaisė ir teisėjų įspėji mo baigti akivaizdžią vaidybą. Po varžybų korėjietės atsisakė ką nors komentuoti, o Kinijos sportininkės pareiškė, kad pralaimėjo, nes var žovės buvo „labai stiprios“. WBF taip pat diskvalifikavo Pie
tų Korėjos žaidėjas Ha Jung-Eun ir Kim Min-Jung bei Indonezijos badmintonininkes Meilianą Jua hari ir Greysia Polii. Teisėjai kelis kartus stabdė šių duetų žaidimą ir įspėjo sportinin kes, kad reikia kovoti garbingai. Galiausiai dvikova buvo nutrauk ta, bet, atsižvelgus į indoneziečių protestą, vėl atnaujinta. Rezultatu 18:21, 21:14, 21:12 laimėjo korėjie tės ir kartu su Indonezijos olimpie tėmis iš C grupės pateko į atkrinta mąsias varžybas. Apie priešolimpinius azijiečių suokalbius yra kalbėjęs ir Lietuvos badmintono rinktinės ir Kęstučio Navicko treneris Juozas Špelveris, teigęs, esą lietuvio konkurentai keistomis pergalėmis ir pralaimėji mais vieni kitiems dovanojo reitin go taškus, kad į olimpiadą patektų daugiau Azijos šalių atstovų.
Išbandymas: olimpiados debiutantai S.Ritteris (dešinėje) ir R.Maščinska
landijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Dalyvauti olimpiados finale, ma nau, yra kiekvieno sportininko svajonė“, – sakė S.Ritteris. – Sauliau, ar finalas Londone – tavo ir Rolando šio sezono vir šūnė? – paklausėme irkluotojo. – Prieš olimpines žaidynes tokio
gero rezultato nesitikėjome. Ne būtume nusiminę nepatekę į finalą. Norėjome gerai pakovoti su varžo vais. Pavyko sėkmingai irkluoti – ir techniniu, ir fiziniu požiūriu. – Ar su Rolandu pasikalbate apie tikslus lemiamam startui? – Stengiamės apie tai negalvoti. Fi nalo dieną reikės ypač susikaupti. Jei gu tai pavyks, rezultatas bus geras.
– Kas svarbiausia irkluojant dviese? – Pirmiausia – techninis sinchro niškumas, bet jis neįmanomas be tam tikro nusiteikimo, abipusio supratimo. – Kaip jaučiatės irkluotojų kai melyje? Mindaugas Griškonis pasakojo, kad labai daug apsau gos pareigūnų. Tai netrukdo?
Jaunoji plaukikė prabilo Lietuvos olimpiečiams Londono arenos vakar suteikė ir džiugios, ir karčios didžiojo sporto patirties.
VD inf.
Plauks ir 50 metrų
Olimpinei čempionei Rūtai Mei lutytei nepavyko įveikti atrankos barjero plaukiant 100 m laisvuo ju stiliumi. Lietuvė nuotolį nuplaukė per 56,33 sek. ir 4-ojoje grupėje buvo penktoji, o bendroje įskaitoje tarp 48 dalyvių – 29-ojoje pozicijoje, kurią pasidalijo su Singapūro at stove Mylene Ong. Iki pusfinalio šešioliktuko R.Meilutytei pritrū ko net 1,9 sek. Lietuvos plaukikė po varžybų sakė, kad yra patenkinta rezultatu, nors šiai rungčiai specialiai nesi rengė, be to, pradėjo jausti nuo vargį, kuris atsirado ir dėl prasto miego. Rytoj Rūta dalyvaus 50 m plau kimo laisvuoju stiliumi atrankos varžybose. Į finalą neprasibrovė Giedrius Ti tenis, plaukimo 200 m krūtine pus finalyje užėmęs 11-ąją vietą – 2 min. 9,95 sek. Iki laimingųjų aštuntuko anykštėnui pritrūko 0,64 sek. Vakar vakare pusfinalyje kovo jo Vytautas Janušaitis. Jis 200 m kompleksinio plaukimo atrankos varžybose tarp 36 dalyvių pasiekė 14-ąjį rezultatą – 1 min. 59,84 sek. J.Bernoto siurprizai
varžybų bendrojoje įskaitoje paki lo į 8-ąją vietą. Trečiąjį plaukimą lietuvis baigė tryliktas, o ketvirtąjį – aštuntas ir turi 43 baudos taškus. Lyde rio pozicijoje – olandas Doria nas van Rijsselberge’as (6 baudos taškai), 2-ojoje vietoje – lenkas Przemyslawas Miarczynskis (15), o trečias – britas Nickas Demp sey (18). Pekino žaidynių vicečempionė Gintarė Scheidt „Laser Radial“ jachtų klasės bendrojoje įskaito je su 37 baudos taškais (netto) yra 6-ojoje vietoje. Tebepirmauja ai
rė Annalise Murphy (12), belgė Evi Van Acker (14) ir olandė Ma rit Bouwmeester (19). Rokas Milevičius „Laser“ jach tų bendrojoje įskaitoje – 37-asis (netto 182 baudos taškai). Pir mauja Kipro atstovas Pavlosas Kontidesas (12), australas Tomas Slingsby (13) ir kroatas Tončis Stipanovičius (19). 2011-ųjų Europos čempionas Mindaugas Griškonis nepateko į irklavimo varžybų pusfinalį ir ko vos dėl 7–12 vietų. Vakar 1-ojoje pusfin alio grupė je lietuvis vienviete 2000 m įvei
Olimpinių žaidynių debiutantas Nesėkmė: K.Baužai (mėlynas kimono) nepavyko įveikti tituluotojo Juozas Bernotas banglenčių RS:X I.Iliadžio.
11
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas
14p.
V.Mackevičius teptuką iškeitė į dviratį.
Varžovai grumiasi ne vien krepšinio aikštėje
pinė čempionė
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kaune vykstančiame Europos ve teranų krepšinio čempionate aist ros kunkuliuoja ne tik sporto salė se, bet ir už jų ribų. Tikrino žaidėjų pasus
as šiandien finale kovos su varžovais iš Argentinos, Slovėnijos, Naujosios Ze Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
– Šunimis pjudo (juokiasi). Jei gu rimtai – niekas netrukdo. Ap sauga turi būti, nors, kol įveikia me visus patikrinimo užkardus, šiek tiek užtrunka kelionė iki tre niruočių ir varžybų vietos. Gyve name po vieną, sąlygos puikios. Džiaugiuosi, kad įsikūrėme ne pa grindiniame olimpiniame kaime lyje. Ten turbūt daugiau šurmu lio negu čia.
– Ką veikiate laisvalaikiu? – Pasižvalgome po apylinkes, per televizorių stebime kitų mūsų spor tininkų pasirodymus. Labai džiau giamės R.Meilutytės pergale. Jos triumfas – paskata ir mums. Svars tėme: jeigu penkiolikametė gali taip varžytis su suaugusiomis ir dau giau patirties sukaupusiomis plau kikėmis, kodėl mes negalime mesti iššūkio irklavimo grandams?
apie nuovargį kė per 7 min. 31,72 sek., aplenkęs tik olimpinį čempioną 36-erių norvegą Olafą Tufte’ą – 7 min. 35,31 sek. Dziudo imtynių turnyre Karolis Bauža (svorio kategorija iki 90 kg) nugalėjo prancūzą Romainą Buf fetą, bet antrąją dvikovą pralai mėjo Graikijai atstovaujančiam pasaulio ir Europos čempionui gruzinui Iliasui Iliadžiui ir baigė pasirodymą olimpiadoje. Išsidalijo medalius
Asmeninėse dviračių lenktynė se laikui dalyvavęs Ramūnas Na
Šiomis dienomis Tarptautinės krepšinio veteranų organizacijos (FIMBA) vadovams teko svarsty ti ne vieną dalyvių skundą. Tris pergales 55 metų grupė je iškovoję ir šiandien pusfinalyje su švedais kovosiantys Moldovos veteranai buvo priversti rodyti sa vo pasus. Varžovams kilo įtarimų, kad kai kurie šios komandos krep šininkai yra gerokai jaunesni, nei leidžia reglamentas. Oponentų įtarimai nepasitvirtino – neįkliu vo nė vienas moldavas. „Tokių nesusipratimų pasitaiko kiekvienose veteranų varžybose. Kažkam pasirodo, kad varžovas per jaunas ar per stiprus, – sakė Europos čempionato organiza cinio komiteto vadovas Anatoli jus Čupkovas. – Visus protestus sprendžia ne pirmenybių organi zacinis komitetas, bet FIMBA at stovai. Kaune kol kas jokių rimtų incidentų neužfiksuota.“ Kitame šios amžiaus grupės pusfinalyje Kauno „Žalgirio“ ve teranai, kurių gretose yra Serge jus Jovaiša, Vitoldas Masalskis ir Mindaugas Arlauskas, susitiks su Vilniaus „Salilitos“ krepšinin kais. Chuliganų išpuolis
vardauskas tarp 37 dalyvių užėmė 21-ąją vietą. Lietuvis 49 km nuvažiavo per 55 min. 12,32 sek. Aukso medalį iško vojo britas Bradley Wigginsas – 50 min. 39,54 sek. Moter ų varž yb os e, kur io se Liet uva dėl Rasos Lel eiv yt ės dop ingo skand al o prarad o vie tą, triumfavo amer ik iet ė Kris tin Armstrong – ji apgynė prieš ketver ius met us Pek in e iškovo tą olimp in ės čemp ion ės tit ul ą, 29 km nuvaž iav us i per 37 min. 34,82 sek. VD inf.
Antradienio vakarą čempionato dalyviai buvo susitikę „Combo“ klube. Nuotaikingo vakaro me tu FIMBA vadovai paskelbė atei nančių pasaulio ir Europos čem pionatų šeimininkus. Kitąmet veteranų planetos pir menybės vyks Salonikuose (Grai kija), o estafetę iš lietuvių perims čekai – 2014-ųjų metų Europos čempionatas vyks Ostravoje. „Svečiai džiaugiasi, kad čem
„Scanpix“ nuotr.
nyre.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
pionatas Kaune vyksta sklandžiai. Apmaudu, kad pakilias nuotaikas apkartino nemalonus inciden tas. Ukrainiečiams keliaujant iš „Combo“ į viešbutį, juos užpuolė chuliganai, pavogė vieno krepši ninko dokumentus“, – apgailes tavo A.Čupkovas.
jos senjorai, 65:53 įveikę suomių HNMKY. „Latvijos komandą neblogai pa žįstu. Manau, kad mums latviai – įveikiami varžovai. Vis dėlto ve teranų krepšinyje visko būna“, – įvykiams užbėgti už akių neno rėjo A.Čupkovas.
Anatolijus Čupkovas:
Žaidė trikrepšį
Visus protestus sprendžia ne pirme nybių organizacinis komitetas, bet FIMBA atstovai. Šiandien dėl vietos finale kovos ir 65 metų grupėje rungtyniau janti „Žalgirio“ komanda, kurios garbę gina ir pats A.Čupkovas. Mūsiškių varžovais bus Latvi
Vakar aikštelėje prie Lietuvos kū no kultūros akademijos (LKKA) įvyko šeimų trikrepšio turnyras. 2002-aisiais naują krepšinio variantą sukūręs Sankt Peterbur go profesorius Anatolijus Nesme janovas pristatė savo išradimą. „Trikrepšis labai panašus į di dįjį krepšinį, bet emocingesnis. Tinkamas ir mažiems vaikams, ir suaugusiesiems. Kurdamas šį žai dimą norėjau palengvinti žemų ir mažiau patyrusių krepšinio entu ziastų dalią“, – yra sakęs A.Nes mejanovas.
M.Phelpsas – ant medalių kalno JAV plaukikas Michaelas Phelp sas tapo daugiausia olimpinių medalių per visą žaidynių istori ją iškovojusiu sportininku.
Viltis: G.Scheidt bendroje įskaitoje po šešių plaukimų yra šeštoje vietoje.
Naujovė: tradicinio krepšinio mėgėjai išmėgino jėgas ir trikrepšio tur-
Įspūdingą savo trofėjų kolekci ją jis jau papildė ir Londone. Pir miausia Michaelas su Nathanu Adrianu, Cullenu Jonesu ir Rya nu Lochte pelnė sidabrą estafe tėje 4 po 100 m laisvuoju stiliumi – 3 min. 10,38 sek. Po to M.Phelp sas 200 m peteliške nuplaukė per 1 min. 53,01 sek. ir nusileido tik Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atstovui Chadui le Closui – 1 min. 52,96 sek. Galiausiai Michaelas su R.Lochte, Conoru Dwyeru ir Ric ky Berensu laimėjo estafetę 4 po 200 m laisvuoju stiliumi – 6 min. 59,70 sek.
Tad dabar M.Phelpso sąskai toje – 19 olimpinių medalių: 15 aukso bei po 2 sidabro ir bron zos. JAV plaukikas pagerino bu vusios Sovietų Sąjungos gimnas tės Larisos Latyninos rekordą – ji 1956–1964 m. iškovojo 9 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos apdovano jimus. 2004-aisiais Atėnų olimpiado je M.Phelpsas pelnė 8 medalius (6 aukso ir 2 bronzos), 2008-aisiais Pekino žaidynėse – taip pat 8 (vi sus – aukso). Londone tituluočiau sias pasaulio sportininkas dalyvaus dar trijų rungčių varžybose. „Sveikinu JAV plaukiką, bet ma nau, kad moterims sportininkėms dar negreitai pavyks pagerinti ma no rekordą“, – sakė L.Latynina. VD inf.
Trofėjus: 15-ąjį aukso medalį
M.Phelpsas iškovojo estafečių varžybose. „Reuters“ nuotr.
12
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
sportas Rezultatai Argentina–Prancūzija
64:71 (12:19, 17:13, 24:23, 11:16). E.Ginobilis 26 taškai, L.Scola 16, P.Prigionis 7 (8 rezultatyvūs perdavimai)/T.Parke ris 17, N.Batumas 14, N.De Colo 11.
JAV–Tunisas 110:63 (21:15, 25:18, 39:14, 25:16). C.Anthony ir K.Lo ve’as po 16, K.Durantas 13/M.Benas Romdhane’as 22 , M.Hadidane’as 11, M.Kechridas 9. Did žioj i
Britanija–Brazilija 62:67 (11:4, 16:23, 16:21, 19:19). P.Men sah-Bonsu (13 atkovotų kamuolių) ir N.Reikingas po 13, L.Dengas 12/T. Splitteris 21, M.Huertas 13, M.Vieira ir A.Varejao po 8.
A grupė Komanda
1. JAV 2. Argentina 3. Lietuva 4. Nigerija 5. Prancūzija 6. Tunisas
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 1 1 1 1 0
0 1 1 1 1 2
208:134 166:150 151:155 113:128 142:162 119:170
Perg.
Pral.
Taškų sant.
2 2 2 0 0 0
0 0 0 2 2 2
168:129 179:151 142:133 141:157 137:162 135:170
B grupė Įtampa: K.Kemzūros nuomone, mačas su prancūzais bus labai sunkus.
Komanda Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Trečiasis barjeras – su akiniuotu T.Parkeriu Atsitiesti po pirmojo niukso sugebėję Lietuvos krepšininkai džiaugiasi, jog viskas pra sideda iš naujo. Šiandien olimpiniame krepšinio turnyre Kęstučio Kemzūros auklėti niai stos į ypatingos svarbos dvikovą su Prancūzija. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pergalė – jau praeitis
Olimpinio turnyro antrajame ma če 72:53 Nigeriją įveikę lietuviai pakilo į 3-iąją A grupės vietą, ta čiau euforijos rinktinės stovyklo je nesijaučia. „Grįžome į normalią padėtį, bet laukia labai sunkios rungtynės su prancūzais“, – pažymėjo naciona linės komandos strategas Kęstutis Kemzūra.
Mantas Kalnietis:
Mūsų šansai neblo gi, tačiau grupėje no rėtume užimti kuo aukštesnę vietą. Puikiai antroje rungtynių su ni geriečiais dalyje į žaidimą įsiliejęs Antanas Kavaliauskas savo šan so greičiausiai sulauks ir šiandien – treneris pagyrė puolėją už sėk mingą olimpinį debiutą. „Džiaugiuosi Antanu. Mums la bai svarbu, kad kiekvienose rung tynėse atsirastų žaidėjas, galin tis komandai suteikti postūmį“, – kalbėjo K.Kemzūra. „Psichologiškai jaučiamės ge riau. Mūsų šansai neblogi, ta čiau grupėje norėtume užimti kuo aukštesnę vietą. Mačas su pran
cūzais bus labai sunkus ir svarbus. Sieksime pergalės“, – ryžto ne stokojo Kauno „Žalgirio“ gynėjas Mantas Kalnietis. Žvaigždės akis į akį
Tony Parkerio vedami Europos vi cečempionai, gavę į kailį nuo ame rikiečių 71:98, atsigriebė įveikę Ar gentinos komandą – 71:64. Su apsauginiais akiniais žai džiantis T.Parkeris iniciatyvos ėmėsi tuomet, kai to labiausiai reikėjo. 4-ojo kėlinio viduryje bū tent San Antonijaus „Spurs“ lyde ris pelnė 6 taškus iš eilės ir po šios atkarpos Pietų Amerikos atstovai jau neatsitiesė. Prancūzijos rinktinės strategas Vincentas Collet stropiai atliko namų darbus. 102 taškus į lietuvių krepšį įmetę argentiniečiai šįsyk sugebėjo pelnyti vos 64 taškus. „Tai buvo ypatingos rungtynės, – po mačo pripažino T.Parkeris. – Manu (Emanuelis Ginobilis – aut. past.) yra vienas iš geriausių ma no draugų. Mes žaidžiame taip il gai kartu, kad kovoti skirtingose barikadų pusėse buvo iš tiesų la bai keista.“ Į Londoną V.Collet atsivežė aš tuonis krepšininkus, kurie pernai Lietuvoje iškovojo Senojo žemy no sidabrą. Iš rinktinės branduolį sudaran čių lyderių šiemet tetrūksta tik Joachimo Noah, tačiau rinktinės marškinėlius vėl apsivilko Ronny Turriafas.
Amerikiečiai smaginosi
JAV rinktinė 110:63 sutriuškino Tuniso reprezentacinę ekipą. Nors afrikiečiai sėkmingai pradėjo su sitikimą ir netgi pirmavo, Mike’o Krzyzewskio auklėtiniai be vargo
perėmė iniciatyvą. „Tikslas bu vo labai paprastas – kaip įmano ma lygiau paskirstyti laiką visiems rinktinės krepšininkams“, – sakė M.Krzyzewskis. Net pralaimėję 47 taškų skir
Taika: JAV ekipos žvaigždė L.Jamesas po rungtynių
draugiškai šnektelėjo su tunisiečiu M.Kechridu.
1. Rusija 2. Ispanija 3. Brazilija 4. Australija 5. D.Britanija 6. Kinija
Kas, kada? Šiandien 11 val. Prancūzija–Lietuva; 13.15 val. Australija–Kinija; 15.30 val. Argentina–Tunisas; 18.45 val. Brazilija–Rusija; 22 val. Ispanija–Didžioji Britanija; rugpjūčio 3 d. 0.15 val. JAV–Nigerija.
tumu, Tuniso krepšininkai geros nuotaikos neprarado – po rungty nių Mohamedas Hadidane’as nu siavė savo sportinį batelį ir, priėjęs prie NBA žvaigždės Kobe Bryanto, paprašė ant jo pasirašyti.
Virtuozas: T.Parkeris rado spragų net tankiausiose
argentiniečių gynybos užtvarose.
AFP nuotr.
13
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 2, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Zaraso ežero saloje, Zarasuose. KADA? Rugpjūčio 3–5 d. KIEK? 93 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Rytoj 21.10 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Mokėk tiek, kiek atlikėjas vertas.
Galapagų naktys
Mados užkulisiai
Fanko plėšrūnai
Per 30 grupių iš Lietuvos ir viso pasaulio festivalyje „Galapagai / Roko naktys“ privers šėlti net dvi dienas. Koncertuos lietuvių le gendos „Bix“, „Siela“, „Soul Stealer“, „G&G Sindikatas“, Andrius Ma montovas, „Mandragora“, taip pat pasaulinės žvaigždės „Chase & Status“, „Oomph!“ ir kitos grupės iš plačiosios Europos.
Dokumentinis prancūzų režisieriaus Pierre’o Thorettono filmas apie žymųjį „Dior“ mados namų vadovą Yvesą Saint Laurent’ą. Filmo au torius leidžia pažvelgti anapus skambiausių antraščių, be audringo profesinio gyvenimo, ne mažiau dėmesio skiria ir Y.Saint Laurent’o santykiams su verslo bei gyvenimo partneriu Pierre’u Bergé.
Projekto „Vilnius Temperature“ vyrukų komanda prie šventinio sta lo ilgai neužsisėdėjo ir kviečia į dar vieną pasimatymą gyvai. Šįkart scenoje pasirodys viena geriausių fank / acid jazz muziką grojančių grupių visoje Lietuvoje – „Bekešo vilkai“. Per devynerius gyvavimo metus muzikantai niekuomet negrojo naudodamiesi fonograma.
KUR? Karališko sodo uosto prieplaukoje, Karaimų g. 57, Trakai. KADA? Rytoj 19.30 val. KIEK? 43–63 litai.
KUR? S.Moniuškos skverelyje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Marijos ir Jurgio Šlapelių name, Pilies g. 40. KADA? Iki rugpjūčio 21 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. KA DA? Šiandien 10–12 val. KIEK? Nemokamai.
Džiazas pasitinkant saulėlydį
Pietų muzika gyvai
Tapybiški sostinės vaizdai
Paskaita norintiems rašyti
Džiazo žvaigždžių muzikos festivalį „Galvės“ lai ve pasitinkant saulėlydį tęsia džiazo kvintetas – Kęstutis Vaiginis, Jeffas Cascaro (Vokietija), Dmit rijus Golovanovas, Eugenijus Kanevičius ir latvis Kasparas Kurdeka.
Kasdien vilniečiai kviečiami į S.Moniuškos skve relį papietauti ir tuo pat metu pasiklausyti gyvos muzikos. Šįkart savo kūryba dalysis dainuojamo sios poezijos atstovė Rūta Urbonavičiūtė, nu sprendusi išbandyti jėgas viena.
Scenografė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė kasmet surengia po vieną ar kelias personalines parodas – piešinių, pastelių arba tapybos darbų. Ši tapybos darbų paroda – pasigrožėjimas Vil niaus skverais ir senamiesčio bokštais.
Vasaros literatūros seminaruose, skirtuose Šiau rės Amerikos ir Europos studentų meniniam ra šymui tobulinti, paskaitą skaitys Paryžiaus Wie senthalio centro direktorius užsienio ryšiams Shimonas Samuelsas.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite. 10.00 „Sportas be sienų“. 10.30, 12.45 Olimpinė studija. 10.55 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Prancūzija– Lietuva. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 13.15 Dok. f. „Sveiki, sugrįžę namo“ (2004 m.). 14.00 Žinios. 14.20 Dok. f. „Olimpiniai prisiminimai“ (2008 m.). 15.15 Olimpinė studija. 15.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Boksas. Aštuntfinaliai. 17.40 Europos vidury. 18.15 Šiandien. 18.35, 20.45 Sportas. Orai. 18.45 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Brazilija–Rusija. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. Kultūra. 20.50 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio rungtynės. Ispanija– Didžioji Britanija. Per pertrauką – „Vakaro žinios“ ir V.Janušaičio plaukimas. 23.45 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“ (3, 4).
LTV 15.30 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2012“. Pirmoji diena (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (5) (N-7). 0.30 „Trauma“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“.
LNK 14.10 val.
8.00 „Tusono sūnūs“ (4, 5). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Kvaila teorija“ (JAV, 2009 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Veiksmo f. „Volkeris, Teksaso reindžeris. Išbandymas ugnimi“ (JAV, 2005 m.). 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 9.00 9.30
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). „Kviečiu vakarienės“. „Miesčionys“ (N-7).
TV3 20.10 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Lietuvos komiko vakaras 2012. 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 Brydės (k). 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00 Lietuva–Londonas. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Teritorija. 10.50 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta.
BTV 20.25 val.
15.45, 16.10, 1.10 „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Vasara su Asta. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (3) (N-7). 21.00, 0.10 Reporteris. 21.42, 0.52 Orai. 21.45, 0.55 Lietuva–Londonas. 22.35 Vasara su Asta. 23.35 Pasaulio krepšinio apžvalga.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Šonaslydis. 14.15 2010 m. pasaulio standartinių šokių čempionatas. 15.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (birželis). 15.45, 19.15, 22.10 Olimpinės žaidynės. 16.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–Kijevo „Budivelnik“. 17.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 20.05 Sporto metraštis. 20.15, 21.15 2010 m. pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionatas. 22.25 Futbolo dievai. Raúlis. 23.15 Kelias į Londoną.
lietuvos ryto tv 18.20 val.
;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
14
Technikos remonto
menas ir pramogos
% ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 diena.lt/naujienos/laisvalaikis @@@ 5+>8+53/73< 6=
TepÂtuÂkÄ&#x2026; iĹĄÂkeiÂtÄ&#x2014; ÄŻ dviÂraÂtÄŻ
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
Ĺ˝iÂnoÂmas taÂpyÂtoÂjas VlaÂdas Mac keÂviÂÄ?ius nuÂsprenÂdÄ&#x2014; skleisÂti ĹžiÂniÄ&#x2026; apie skursÂtanÂÄ?iĹł ĹĄaÂliĹł proÂbleÂmas ir ĹĄiam tiksÂlui paÂsiÂrinkÂo dviÂraÂtÄŻ, kuÂriuo ÄŻveiks 24 km disÂtanÂciÂjÄ&#x2026;.
TaÂpyÂtoÂjas V.MacÂkeÂviÂÄ?ius karÂtu su UNIÂCEF koÂmanÂda paÂsiÂryÂĹžo pri siÂjungÂti prie diÂdĹžiauÂsio dviÂraÂÄ?iĹł renÂgiÂnio LieÂtuÂvoÂje â&#x20AC;&#x17E;VeÂloÂmaÂraÂto nas 2012â&#x20AC;&#x153;. Jis keÂtiÂna vaÂĹžiuoÂdaÂmas dviÂraÂÄ?iu skleisÂti ĹžiÂniÄ&#x2026;, kad kiek vieÂnas gaÂli priÂsiÂdÄ&#x2014;Âti prie skurs tanÂÄ?iĹł paÂsauÂlio ĹĄaÂliĹł vaiÂkĹł gyÂvy bÄ&#x2014;s gelÂbÄ&#x2014;ÂjiÂmo. â&#x20AC;&#x17E;SeÂna tieÂsa, kad duoÂti yra ge riau nei gauÂti. Ĺ is renÂgiÂnys â&#x20AC;&#x201C; puiÂki proÂga suÂburÂti ĹžmoÂnes, kuÂrie gy veÂniÂme sieÂkia ĹĄio to dauÂgiau nei nauÂdos sau. O jei paÂdÄ&#x2014;Âti kiÂtiems gaÂliÂma tik smaÂgiai miÂnant peÂda lus, atÂsiÂsaÂkyÂti toÂkios proÂgos bĹŤÂ tĹł neÂdoÂvaÂnoÂtiÂnaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; vilÂnie tis meÂniÂninÂkas V.MacÂkeÂviÂÄ?ius. MeÂno ir praÂmoÂgĹł versÂle ĹžiÂno mas taÂpyÂtoÂjas teiÂgÄ&#x2014;, kad jo daÂlyÂva viÂmÄ&#x2026; VeÂloÂmaÂraÂtoÂne gaÂliÂma paÂva dinÂti neÂdiÂdeÂliu inÂdÄ&#x2014;Âliu rĹŤÂpiÂnanÂtis varÂginÂgĹł vaiÂkĹł liÂkiÂmais. â&#x20AC;&#x17E;Nors pa sauÂlis ĹženÂgia ÄŻ prieÂkÄŻ, kasÂmet nuo baÂdo ir liÂgĹł mirĹĄÂta deÂĹĄimÂtys tĹŤks tanÂÄ?iĹł maÂĹžyÂliĹł. Ĺ iurÂpu. TaÂÄ?iau jei ĹžmoÂgus esi gyÂvas, sveiÂkas ir bent ĹĄiek tiek apÂsiÂrĹŤÂpiÂnÄ&#x2122;s, toÂkie fakÂtai tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł ne tik ĹĄiurÂpinÂti, bet ir pa skaÂtinÂti iĹĄÂtiesÂti paÂgalÂbos ranÂkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s V.MacÂkeÂviÂÄ?ius. DaiÂliÂninÂkas atÂskleiÂdÄ&#x2014;, kad dvi raÂÄ?iĹł renÂgiÂnys jam â&#x20AC;&#x201C; itin prie ĹĄir dies. â&#x20AC;&#x17E;Tai transÂporÂto prieÂmoÂnÄ&#x2014;, kuÂri po ranÂka kiekÂvieÂnÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026;. Nors tuÂriu auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ, juo beÂveik neÂsiÂnauÂdoÂju. MiesÂte miÂnant peÂ
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;
PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4;
ÄŽVAIRĹŞS
Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂraÂma: V.MacÂkeÂviÂÄ?ius tiÂkiÂsi, kad per dviÂraÂÄ?iĹł ĹžyÂgÄŻ skelÂbiaÂma ĹžiÂnia
paÂdÄ&#x2014;s atÂkreipÂti dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ ÄŻ baÂdauÂjanÂÄ?iĹł ĹĄaÂliĹł proÂbleÂmas.
daÂlus gaÂliÂma greiÂtai paÂsiekÂti bet kuÂrÄŻ taĹĄÂkÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; jis. PlaÂnuoÂjaÂma, kad UNIÂCEF ren giÂnyÂje dviÂraÂÄ?iais lenkÂtyÂniaus ne tik V.MacÂkeÂviÂÄ?ius, bet ir dauÂgiau garÂsiĹł vilÂnieÂÄ?iĹł.
Kita
OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> KoÂmanÂdos naÂriai ÄŻveiks 24 km 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> mÄ&#x2014; gÄ&#x2014;ÂjĹł disÂtanÂciÂjÄ&#x2026; sosÂtiÂnÄ&#x2014;s seÂna 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> mies Ä?io gatÂvÄ&#x2014;Âmis ir NeÂries kranÂti @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - ne, o kiekÂvieÂnam& - daÂlyÂviuiU60;8>B0A bus ÄŻteikÂ
- R- / & * 0A<C> tos UNIÂCEF atÂmiÂniÂmo doÂvaÂnÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014;s. I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> VD inf. @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: ju danÂÄ?iais 3D vaizÂdais renÂgiÂniĹł B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = en tuÂziasÂtai â&#x20AC;&#x17E;DisÂkoÂhoÂliÂkaiâ&#x20AC;&#x153; praÂdÄ&#x2014;Âjo 5>@<02890 B4; 50:A rĹŤÂ pinÂtis jau prieĹĄ geÂrÄ&#x2026; pus meÂtÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;PyÂraÂmidâ&#x20AC;&#x153; , muÂzi -
- *T kos nakÂtyÂje, ne ' -+ & * lei dĹžian Ä?ius nu stoÂvA:;F?> Ä&#x2014;Âti vie toÂje rit +S ,0@4=6B0A O4<\A 4A0=Z8> D>D> mus paÂL=8?8N:8[ skaÂninsA4=8]=89>94 aukĹĄÂÄ?iauÂs 8;=8C94 ios koÂA:;F 6 ?> :03 @ ! ky bÄ&#x2014;s garÂso, vaizÂdo, 14=3@0A ?;>B0A speÂciaÂliĹłÂjĹł tĹł, 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> efek ťvie sos tech niÂkos ir sceÂ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> 03<8 nog raÂfiÂn iĹł spren diÂmA0D8D0;3F1\A Ĺł deÂserÂtas. =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> Tad nos nak fesÂtiÂvaÂl io, de vie XA0:F<0A @ ties di kuoÂto B4@8B>@89[ elektÂroÂ?;0=0D8<> niÂnei mu ziÂkai, 34B0;8>9> >@60=8G0B> afi ťoÂje ne be reiÂkaÂlo puiÂkuoÂja @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ si drÄ&#x2026;Âsus ĹĄĹŤÂkis: â&#x20AC;&#x17E;PirÂmas. TikÂras. ReiÂvas.â&#x20AC;&#x153; PirÂmieÂji piÂgiauÂsi biÂlieÂtai â&#x20AC;&#x17E;BiÂlieÂtĹł paÂsauÂlioâ&#x20AC;&#x153; kaÂsoÂse buÂvo iĹĄÂ parÂduoÂti per keÂlias dieÂnas.
Ĺ imÂtaÂtĹŤksÂtanÂtiÂnes miÂnias di dĹžiauÂsiuoÂse paÂsauÂlio muÂziÂkos fesÂtiÂvaÂliuoÂse suÂtrauÂkianÂÄ?iĹł varÂdĹł ĹĄio ĹžanÂro ĹžiÂnoÂvams tikÂrai neÂreiÂkia priÂstaÂtyÂti â&#x20AC;&#x201C; RoÂni SiÂze su MC Dy naÂmiÂte, DJ AphÂroÂdiÂte su MC Ju nior Red ir DJ HyÂpe su MC DadÂdy Earl. RenÂgiÂniui jau daÂbar kliÂjuoÂja ma moÂderÂniauÂsio reiÂvo LieÂtuÂvos isÂtoÂriÂjoÂje etiÂkeÂtÄ&#x2014;. RyaÂnas WilÂliamÂsas, geÂriau Ĺži noÂmas kaip RoÂni SiÂze, yra laiÂko mas vieÂnu draÂmenÂbeiÂso kulÂtĹŤÂros praÂdiÂninÂkĹł. ElektÂroÂniÂnÄ&#x2014;s muÂzi kos paÂĹžiÂba su MC DyÂnaÂmiÂte jau yra vieÂĹĄÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; LieÂtuÂvoÂje ir ĹĄokÂdiÂnÄ&#x2122; mĹŤÂsĹł pubÂliÂkÄ&#x2026;, o jauÂnesÂnÄ&#x2014;s karÂtos
atÂstoÂvams DJ HyÂpe bei DJ Aph roÂdiÂte ir jĹł paÂsiÂroÂdyÂmus puo ťianÂtiems MC JuÂnior Red bei MC DadÂdy Earl viÂziÂtas mĹŤÂsĹł ĹĄaÂlyÂje bus pirÂmaÂsis. Ne vieÂnÄ&#x2026; disÂkoÂteÂkiÂninÂkĹł kar tÄ&#x2026; ĹĄoÂkiĹł aikĹĄÂteÂlÄ&#x2014;Âse iĹĄauÂgiÂnuÂsius draÂmenÂbeiÂso auÂtoÂriÂteÂtus iĹĄ Di dĹžioÂsios BriÂtaÂniÂjos paÂsiÂtiks vieÂtos atÂliÂkÄ&#x2014;ÂjĹł kaÂriauÂna: ĹžanÂro riÂbĹł mu ziÂkoÂje neÂpaiÂsanÂtis VaiÂper su aĹĄt raÂlieÂĹžuÂviu MC MesÂsiah, ypaÂtinÂgÄ&#x2026; proÂgraÂmÄ&#x2026; ruoÂĹĄianÂtis â&#x20AC;&#x17E;G&G sin diÂkaÂtoâ&#x20AC;&#x153; naÂrys PusÂhaz, lauÂĹžyÂtais ritÂmais ĹžongÂliÂruoÂjanÂtis Cr-edit ir dubsÂtepo skamÂbeÂsio LieÂtuÂvoÂje imÂporÂtuoÂtoÂjas â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia giÂliai ĹĄakÂnis ÄŻleiÂdÄ&#x2122;s briÂtas MarÂkas SplinÂteÂris. Kad paÂsoÂtinÂtos likÂtĹł ne tik au sys, bet ir akys, areÂnos erdÂvÄ&#x2014;Âje iĹĄÂ kils ÄŻspĹŤÂdinÂgo dyÂdĹžio piÂraÂmiÂdÄ&#x2014;s forÂmos konstÂrukÂciÂja, ant kuÂrios
VD inf.
KUR? VilÂniaus ĹŞkioÂ&#x201E; banÂko teatÂro areÂnoÂje. KAÂDA? RugÂsÄ&#x2014;Âjo 14 d. KIEK? 33 liÂtai (biÂlieÂtai brangs).
PuÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł ĹžyÂgis seÂnaÂmiesÂtyÂje Jei paÂvarÂgoÂte nuo vaÂsaÂros raÂmy bÄ&#x2014;s, ĹĄÄŻ sekÂmaÂdieÂnÄŻ gaÂliÂte iĹĄÂlÄŻsÂti ÄŻ Pi lies ir DiÂdĹžiÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; gatÂves â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia austÂrĹł puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł orÂkestÂras atÂliks traÂdi ciÂnius alÂpiĹł reÂgioÂno kĹŤÂriÂnius.
AustÂriÂjos puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł instÂruÂmen tĹł orÂkestÂras iĹĄ NatÂters miesÂteÂlio sekÂmaÂdieÂnÄŻ orÂgaÂniÂzuoÂja eiÂtyÂnes su muÂziÂka PiÂlies ir DiÂdĹžiÄ&#x2026;Âja gat vÄ&#x2014;Âmis RoÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s aikĹĄÂtÄ&#x2014;s link. OrÂkestÂras saÂvo konÂcerÂtĹł tuÂrÄ&#x2026; po LieÂtuÂvÄ&#x2026; praÂdÄ&#x2014;Âjo lieÂpos 31 d., o ap lanÂkÄ&#x2122;s DrusÂkiÂninÂkus, KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2026;,
PaÂlanÂgÄ&#x2026;, baiÂgiaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ konÂcerÂtÄ&#x2026; su rengs VilÂniuÂje. NatÂters puÂÄ?iaÂmĹłÂjĹł instÂruÂmenÂtĹł orÂkestÂras ÄŻkurÂtas 1837 m. Jo bran duoÂlÄŻ suÂdaÂro dauÂgiau nei 65 atÂli kÄ&#x2014;Âjai, 13 garÂbÄ&#x2014;s naÂriĹł, iĹĄ kuÂriĹł da lis dauÂgiau nei puÂsÄ&#x2122; saÂvo amÂĹžiaus akÂtyÂviai daÂlyÂvaÂvo orÂkestÂro veik loÂje. Nuo 2011-ĹłjĹł orÂkestÂrui va doÂvauÂja diÂriÂgenÂtas, proÂfeÂsioÂna lus muÂziÂkanÂtas, ilÂgaÂmeÂtis orÂkest ro pirÂmaÂsis fleiÂtiÂninÂkas MiÂchaeÂlis CeÂde. NatÂters miesÂto orÂkestÂras
geÂrai ĹžiÂnoÂmas traÂdiÂciÂnÄ&#x2014;s AlÂpiĹł reÂgioÂno muÂziÂkos gerÂbÄ&#x2014;Âjams vi soÂje AustÂriÂjoÂje ir uĹž jos riÂbĹł. Or kestÂre, be paÂtyÂruÂsiĹł muÂziÂkanÂtĹł, yra daug jauÂnĹł atÂliÂkÄ&#x2014;ÂjĹł. KonÂcer to proÂgraÂmoÂje â&#x20AC;&#x201C; komÂpoÂziÂtoÂriĹł Jo hanÂno StrausÂso, BedÂĹ&#x2122;iÂcho Sme taÂnos, FranÂzo LehĂĄÂro, FranÂzo von SuppĂŠ kĹŤÂriÂniai. VD inf.
KUR? VilÂniaus roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s prieiÂgoÂse. KAÂDA? RugpÂjĹŤÂÄ?io 5 d. 17.30 val. KIEK? NeÂmoÂkaÂmai.
ÄŽVAIRĹŞS
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
%
Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;-
996144
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel.#,2
(18 (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas uostĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ KELTŲ BILIETAI INTERNETU: :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraKlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O ĹĄyk savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graRygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: ĹžiÄ&#x2026; ir patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> piniginÄ&#x2122;. Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis
%
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
RuÂduo su ĹĄoÂkiĹł muÂziÂka Jau rugÂsÄ&#x2014;Âjo viÂduÂryÂje ĹŞkio banÂko teatÂro areÂnÄ&#x2026; uĹžÂlies elektÂroÂniÂnÄ&#x2014;s muÂziÂkos nakÂtis â&#x20AC;&#x17E;PyÂraÂmidâ&#x20AC;&#x153; su pa sauÂliÂnio garÂso ÄŻĹžyÂmyÂbÄ&#x2014;Âmis.
UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 Kita ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: 9>A ?8@<8=8=:\ ketvirtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 2, 2012 /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= ?K /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ mis. 1 kv. m â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 Lt. Konsultuojame, 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 528. 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: /
@,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C *0@>A;0DC %0G4 993786 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< KelioniĹł
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 IĹĄ/ÄŻ@40P4,80 LondonÄ&#x2026; saugiai, greitai veĹžame siun/,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, PASLAUGOS KelioniĹł tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 Statybos ir remonto J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci6809Q 2 *4794?= (07
>494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. ja â&#x20AC;&#x201C; www.lietuvalondonas.com.
A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A
' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 ! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
Norvegijoje santechnikai, B0;8>9> ?;0=> reikalingi: >@60=8G0B>@8CA I % maĹĄinĹł J -40;H operatoriai. Reikalavimas â&#x20AC;&#x201C; anglĹł k. Visos (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; socialinÄ&#x2014;s garantijos. Tel. 8 605 83 595. ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 996870 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1747 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1197 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B www.kelioniupasiulyPirkti internetu: =;,945, :=>, <,@, 9?: !> mai.lt ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta â&#x20AC;&#x201C; <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> Bâ&#x20AC;&#x201C; 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; =;,945, %C;60@890 =C> B nija, Kosta:=>, :<,/, E !> Dorada â&#x20AC;&#x201C; 999 Lt; Ispanija, Ali =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B kantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108; Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt; <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt; Bulgarija, Burgas @4B0 =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt; Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt; Turkija, (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 ?72,<45, ?<2,= E
!> Lt;<:,>45, &4506, E !> Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt; Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt; Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B 3500 Lt; Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 24;>,= ?<2,/, 9?: !> sinÄ&#x2014;s). Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelisâ&#x20AC;&#x201C; G $) "% ?72,<45, E !> Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt;
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt (?<645, E !> STOVYKLOS LIETUVOJE H<4 !,96, E !> Pasaka nuo 550 Lt; RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Ener G ( ! '% <0>, E
!> getikas 600 Lt; Laimingas BĹžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !> ",<:6,= E !> ?-, E !> "# %& " #$% %,=,6, 9?: !> (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I aĹĄ! 600 Lt; Trimitas B 520 Lt ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I MaĹžieji Laukystos piratai B370 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Avataro nuotykiai kartu 450 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Mes ĹĄampinjonai 450 Lt -060=\ I B Mano pasaulis 595 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Kitas variantas 359 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt die4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) nai; Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt; Bulgarijo :/4 !> je =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; AnglĹł B kalbos "# %& " $A" & %C;60@89>94 B Lt stovykla Estijoje 1790 '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B AVIABILIETAI !> /409,4 Pirkti internetu: www. lek.lt <B80 F',74?>D !> ( & (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; ?:/6,7945:50 !>Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤ-F60I B>:7>;<0A % # lymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤly 0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> mas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS ÄŻ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; 6,49:= O ,-4 ;?=0= nuo 85 Lt #
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964= (,749,=E'>:63:78,= *09>=;474=E#B90=3,89,= 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
15
ketvirtadienis, rugpjūčio 2, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975453
Perka Įmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkinius (1 ha – 5 000 Lt), senus eglynus, beržynus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš karto. Tel. 8 688 82 727. 995092
Įvairūs INFORMACIJA apie GARO KATILO Nr. 6 (GK 6) REKONSTRUKCIJOS, PRITAIKANT KATILĄ BIOKURO NAUDOJIMUI, TERMOFIKACINĖJE ELEKTRINĖJE Nr. 2 (E-2, ELEKTRINĖS G. 2, VILNIUS) galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, LT02300 Vilnius. Tel. (8 5) 266 7199, 1899, faks. (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas Garo katilo Nr. 6 (GK 6) rekonstrukcija, pritaikant katilą biokuro naudojimui, termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (Elektrinės g. 2, Vilnius). 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta Vilniaus apskritis, Vilniaus miestas, Vilkpėdės seniūnija, Elektrinės g. 2. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai Garo katilo Nr. 6 rekonstrukcijai, pritaikant katilą biokuro naudojimui termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (Elektrinės g. 2, Vilniuje), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2012 06 04 raštas Nr. VR-1.7-399) 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2012 06 14 raštu Nr. (12-37)-2-2090 kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad: 1. Nevertinama, kad yra nepalankus aplinkos reljefas, šalia praeina pietinis aplinkkelis. 2. Neišanalizuotas galimas neigiamas su UAB „Vilniaus energija“ planuojama ūkine veikla susijęs oro užterštumo ir triukšmo poveikis gretimų teritorijų gyventojams. 3. Nuo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos nedideliu atstumu yra nutolę gyvenamieji namai, dėl ko yra galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla, galimi konfliktai. 4. Pateiktoje poveikio aplinkai atrankos išvadoje nėra įvertinta, jog planuojamai ūkinei veiklai turi būti nustatoma sanitarinės apsaugos zona pagal teršiančių medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą 1. Atrankos persvarstymo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas pritarė priimtai atrankos išvadai dėl planuojamos ūkinės veiklos ir informavo, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2. Atrankos persvarstymo metu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas pritarė priimtai atrankos išvadai dėl planuojamos ūkinės veiklos ir informavo, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 3. Planuojamai ūkinei veiklai bus atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros. 4. Visos planuojamos ūkinės veiklos metu susidarančios nuotekos bus valomos. 5. Siekiant sumažinti degimo metu susidarančio sieros dioksido kiekį dūmuose arba pilnai išvengti jo susidarymo, bus naudojamas mažai arba visai sieros neturintis biokuras. 6. Azoto oksidų ir anglies monoksido kiekio mažinimui degimo produktuose pasirinkta „verdančio sluoksnio“ biokuro deginimo technologija. Kaip antrinę azotų oksidų mažinimo dūmuose priemonę numatoma naudoti selektyvų nekatalitinį azoto oksidų mažinimo metodą. 7. Kietųjų dalelių kiekio mažinimui bus sumontuotas elektrostatinis kietųjų dalelių filtras ir kondensacinis dūmų ekonomaizeris. 8. Statybos metu susidarysiančios atliekos bus perduodamos atliekų tvarkytojams. 7. Priimta galutinė atrankos išvada Garo katilo Nr. 6 rekonstrukcijai, pritaikant katilą biokuro naudojimui, termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 (Elektrinės g. 2, Vilniuje) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2012 07 24 raštas 997495
Kita 688-oji DNSB (į. k. 124989641) perleido UAB „Verslo kubas“ (į. k. 301842591) teisę į Felikso Paškevičiaus (g. 1949 m.) 630,98 Lt skolą už komunalines paslaugas. Prašom atsiskaityti per 3 d. po paskelbimo. Tel. 8 603 58 026. 995351
skelbimai
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje dienos ir naktys bus vis šiltesnės. Šiandien be lietaus, temperatūra sieks 24–26 laipsnius šilumos. Penktadienį gali vietomis trumpai palyti, temperatūra naktį bus 14–17, dieną 26–29 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 2 d.
+24
+26
Telšiai
+25
Šiauliai
+25
Klaipėda
Panevėžys
+23
Utena
+25
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.31 21.17 15.46 20.52 6.00
215-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 151 diena. Saulė Liūto ženkle.
+25
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +31 Brazilija +26 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +19 Kopenhaga +23
Londonas +21 Madridas +34 Maskva +27 Minskas +27 Niujorkas +31 Oslas +18 Paryžius +24 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+25
Alytus
0–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+25
+21
+14
2
+22
+28
+23
+16
3
+21
+27
+19
+14
2
penktadienį
šeštadienį
Ubagų diena, Porciunkulė, Šv. Mergelės angeliškosios šventė 1788 m. mirė anglų 1921 m. mirė italų tenodailininkas Thomas ras Enrico Caruso. Gainsborough’as. 1922 m. mirė telefono 1799 m. mirė prancūzas išradėjas škotas AlexanJacques’as Étienne’as deris Grahamas Bellas. Montgolfier, oro baliono 1924 m. Berlyne gimė išradėjas. Stasys Lozoraitis, diplo1870 m. Londone atida- matas, politikas, teisirytas pirmasis požemi- ninkas. nis geležinkelis „Tower 1939 m. gimė teatroloSubway“. gas, kritikas, žurnalistas 1892 m. gimė JAV kino Egmontas Georgas Janpramonininkas Jackas sonas. Warneris, vienas kino ben- 1982 m. gimė Portugali1942 m. gimė Čilės radrovės „Warner Brothers jos futbolininkas Héldešytoja Isabel Allende. Pictures Inc.“ steigėjų. ris Postiga.
Šią savaitę laimėkite Aleksandros Teresės Veličkienės „Antikos mitologijos žinyną“.
Žinyne autorė supažindina su graikų ir romėnų mitais, siekia aprėpti jų personažų bei įvaizdžių visumą. Leidinys skiriamas visiems, kurie domisi senąja graikų mitologija.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Alfonsas, Euzebijus, Guoda, Gustavas, Steponas, Tautvydas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+25
+26
Praha +30 Ryga +25 Roma +34 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +31
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su svarbiais žmonėmis. Palankus laikas pasirašyti sutartis, ieškoti verslo partnerių ar rėmėjų. Apmąstęs praeities įvykius padarykite išvadas ir nebekartokite senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai ir svajonės nesutaps su vertybinėmis nuostatomis. Atrodys, kad nuviliate kitus žmones. Verčiau nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Labai energingas laikotarpis, tinkantis įgyvendinti planus, rūpintis verslu, pradėti sportuoti. Neiššvaistykite savęs nereikšmingiems dalykams, dabar galite nuveikti svarbių darbų. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam, susižavėti apgaulinga idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia ar kokius įsivaizdavote. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Palankus metas kūrybai, mokslams. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Gailėsitės kadaise neteisingai nusprendęs ar ko nors nepadaręs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys bus jums nepriimtinas, norėsite pamokslauti, auklėti, dėl to galite susipykti ar sugadinti nuotaiką sau ir kitiems. Pasistenkite nekreipti dėmesio į nereikšmingus dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Nesistenkite pakeisti situacijos, net jei ir labai viskas nepatinka. Palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti bus sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl savo svajonių gali tekti elgtis prieštaraujant savo moraliniams nusistatymams. Nespręskite filosofinių klausimų ir globalių problemų, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Vandenis (01 21–02 19). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai namuose, pakenkti jūsų santykiams su sutuoktiniu. Prieš ko nors imantis, patartina atsargiai apsvarstyti visas galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas ne tik bus malonus, bet ir turės didelės įtakos siekiant karjeros.