PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
TREÄŒIADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 1, 2012
178 (19 479) A?2š6.162; 6@ ?B4=7�š 6<
[NZNVXY Ya ?RQNXa\ _Ă&#x203A; 9V[N /VR YVNb`XNVaĂ&#x203A;
RUBRIKA11
namai
SvajonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; bĹŤsta
ValÂdanÂtieÂji biuÂdĹžeÂto paÂtvirÂtinÂti neÂskuÂbÄ&#x2014;s, tai paÂlikÂdaÂmi nauÂjos kaÂdenÂciÂjos SeiÂmui.
AfÂgaÂnisÂtaÂno ĹŤkiÂninÂkai ir vyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014; biÂjo, kad paÂsiÂtrauÂkus uĹžÂsieÂnieÂÄ?iams ĹĄaÂlÄŻ iĹĄÂtiks kraÂchas.
Lietuva 7p.
Pasaulis 10p.
s ant van dens
Kadaise iĹĄ vieno KlaipÄ&#x2014;dos me ro sprĹŤdÄ&#x2122; Ĺžo lĹŤpĹł iĹĄdĹžiai â&#x20AC;&#x17E;gyvensime kaip Amsterdameâ&#x20AC;&#x153; vei po sparnuo kiau tata fraze, nei ÄŻga vo kontĹŤrus. realius Kad ir kalbant apie vie kiausiĹł Ny nÄ&#x2026; ryĹĄder dĹł sostinÄ&#x2014;s lansimboliĹł â&#x20AC;&#x201C; bĹŤstus ant vandens.
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis noÂrÄ&#x2014;ÂtĹł gyÂvenÂti barÂĹžoÂje, paÂversÂtoÂje jauÂkiu bĹŤsÂtu. Lina Bie
l.bieliausk
liauskai
aite@kl.lt
Miesto vei do
tÄ&#x2014;
ne
puoĹĄia ÄŽvairios bar ve liu kai, Ĺžos, namais virtÄ&#x2122; laiplĹŤ du riuo miuosiuo jan tys ÄŻĹžyse se, jau ta Amsterdamo kana po luouostamies neatsiejama Olan di Ä?io kodÄ&#x2014;l tokiĹł ÄŻvaizdĹžio dalimi.jos elementĹł miestÄ&#x2026; pagyvinan O negalÄ&#x2014;tĹł pÄ&#x2014;doje? atsirasti Ä?iĹł KlaiĹ is klausi duoda ramy mas jau kurÄŻ laikÄ&#x2026; neringam bu bÄ&#x2014;s ir Ĺžurnalistui, aistriuotojui Ruslanui ArbuĹĄaus Rokui kui. JachtĹł nuo mos bend dovaujan rovei vatis vyras ď Ž Mode konstatuo kas akivaiz lis: ? ? ._ ja Ob Nb` XN` [RN mas DanÄ&#x2014;s du daugeliui: gy tai, veni- â&#x20AC;&#x201C; OR W\ WN W\T Z\ upÄ&#x2014;je apmi ÄŻsitikinÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;PaĹžiĹŤrÄ&#x2014; rÄ&#x2122;s. a\_YNVcĂ&#x; Â Ruslanas. <Y TNÂ&#x2022; OĂ dÄ&#x2026; la Ä?iame mieskime, kÄ&#x2026; mes Ä?ia, â&#x20AC;&#x201C; aĂş TN YV Z pa- tik bai pagyvintĹł bar KlaipÄ&#x2014;- pa ma N ]_V aNV X f aV ]N a\ T neÄŻ si Ĺžei dĹžiato centre, turime. ty tĹł, kad jos, bet ir Ĺžos. Ir ne VNZ Tf cR senieji lai Ä?ia verda Te kaip savi nin kai, [V ZbV kurie ĹĄiĹł vai, tokie nimas, kad Ä?ia â&#x20AC;&#x17E;Me ri dia bet lai iĹĄties yra gy ve- kiame bĹŤs nasâ&#x20AC;&#x153;, ar lÄ&#x2014;s. Ne to vĹł â&#x20AC;&#x201C; varganos kai burlaiviai, miestas te ant van ma Ĺžes ni prie vandens, o ki bĹŤk- bĹŤ Cf aNb a\ =Ra kie Ä?ia tu dens, ir ne _V X\ [b\ tĹł galima ti laiveliai, kuriuos prie SmiltynÄ&#x2014;s ne ĹĄiaip miestas DanÄ&#x2014;je yra nusi rÄ&#x2014;tĹł stovÄ&#x2014; a_ tgi zijos ĹžiĹŤrÄ&#x2014; ar Melnra ÄŻsirengti ti, ti. Klai tam tinka gÄ&#x2014;s pair gyven- plĹŤdimiĹł.â&#x20AC;&#x153; mÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. jÄ&#x2122;s ne vienÄ&#x2026; grin serialas â&#x20AC;&#x17E;Kalnietisâ&#x20AC;&#x153;, pÄ&#x2014;dieÄ?iai, dinis he kurio pamiesto sve PaĹĄnekovas Ä?iai pa PaĹĄnekovas rojus gyveno bar Kainuoja ts puoselÄ&#x2014; prisipaĹžino, jog Ĺžo ir milijo ja svajonÄ&#x2122; ir kaip susi prisiminÄ&#x2014;, jog brÄ&#x2014; je. ÄŻsikurti to- Ruslanas ĹĄypso nus modeliuo ĹžiniĹł, ti to josi, jau dĹžiausiu ÄŻkvÄ&#x2014;pimu jog bene di- spe vaikystÄ&#x2014;je bĹŤdavÄ&#x2122; kius namus, jam tapo galima ras cializuo televiti ir siĹĄkuose Ĺžurtuose runaluose.
Ĺ iandien priedas ď Ž ÄŽkvÄ&#x2014;pim
as: Vb\YNVXV
[Ă&#x203A; ON_ \
` cR_`VWN
Â&#x201C; Z\QR
_[b` [NZ
N` ]NcNQ
V[aN` Â @V
YOR_SV`PU
Â&#x2022; ]YĂQb_
12
Kaina 1,30 Lt Vb\WN[aV`
C\XVRaVW\
` ZVR`aR
<YQR[OR
_TR
aURQR`VT[U\Z
R P\Z [b\a_
MiesÂtas ant angÂlĹł ĹžeÂmÄ&#x2014;s LieÂtuÂvoÂje nÄ&#x2014;Âra kiÂto miesÂto, tu rinÂÄ?io toÂkiÄ&#x2026; stul biÂnaÂmai ÄŻdoÂmiÄ&#x2026; praeiÂtÄŻ, kaip Klai pÄ&#x2014;Âda. MiesÂto gi miÂmo dieÂna â&#x20AC;&#x201C; ge ra proÂga pri siÂminÂti pa Ä?ius spal vinÂgiau sius uosÂta miesÂÄ?io is toÂriÂjos fak tus. PaÂvyz dĹžiui, kad ir tai, jog daÂlis se naÂmiesÂÄ?io stoÂvi ant ĹžeÂmiĹł, suÂveŞ tĹł iĹĄ LonÂdoÂno.
ÄŽ SeiÂmÄ&#x2026; verÂĹžiaÂsi ir neÂparÂtiÂniai VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
SaÂvo laiÂmÄ&#x2122; SeiÂmo rinÂkiÂmuoÂse Klai pÄ&#x2014;ÂdoÂje banÂdys ir neÂprikÂlauÂsoÂmi kanÂdiÂdaÂtai. Kol kas uĹžÂsiÂreÂgistÂra vo keÂtuÂri preÂtenÂdenÂtai ÄŻ kanÂdiÂda tus, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; ir prieĹĄÂtaÂrinÂgai paÂgar sÄ&#x2014;ÂjuÂsi AsÂta BauÂkuÂtÄ&#x2014;. KonÂkuÂruos su garÂsiai kalÂbanÂÄ?iais
d.janauskaite@kl.lt
VoÂkieÂÄ?iai atÂsiÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; greÂta kurÂĹĄiĹł
4
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas juoÂkaÂvo, jog penÂkios dieÂnos, kol miesÂte vyks renÂgiÂniĹł maÂraÂtoÂnas, tikÂrai neÂbus lengÂvos.
2p.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014;
KlaiÂpÄ&#x2014;Âda uniÂkaÂli jau vien tuo, kad tiksÂliai ĹžiÂnoÂma jos ÄŻkĹŤÂriÂmo daÂta â&#x20AC;&#x201C; 1252 meÂtĹł rugpÂjĹŤÂÄ?io 1-oji. TÄ&#x2026;Âdien KurÂĹĄo vysÂkuÂpas ir LiÂvoÂniÂjos orÂdiÂnas suÂdaÂrÄ&#x2014; suÂtarÂtÄŻ dÄ&#x2014;l MeÂmel burÂgo piÂlies staÂtyÂbos.
â&#x20AC;&#x17E;PaÂsiiÂmu triÂmiÂtÄ&#x2026;, atÂsiÂsveiÂki nu su ĹĄeiÂma ir eiÂnu ĹĄvÄ&#x2122;sÂti.â&#x20AC;&#x153;
Â&#x201E;Â&#x201E; ReÂkonstÂrukÂciÂja: kasÂmet miesÂto giÂmiÂmo dieÂnÄ&#x2026; rugpjĹŤÄ?io 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; greÂta piÂliaÂvieÂtÄ&#x2014;s viÂduÂramÂĹžiĹł kaÂryÂbÄ&#x2026; atÂkuÂ
rianÂtys vyÂrai nuÂkeÂlia ĹžiĹŤÂroÂvus ÄŻ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos atÂsiÂraÂdiÂmo laiÂkus.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
Ji ÄŻ SeiÂmÄ&#x2026; antÂrai kaÂdenÂciÂjai saÂva ranÂkiĹĄÂkai banÂdys paÂtekÂti BalÂti jos vienÂmanÂdaÂtÄ&#x2014;Âje rinÂkiÂmĹł apy garÂdoÂje. â&#x20AC;&#x17E;Esu klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; ir KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos reiÂkaÂlĹł neÂsu paÂleiÂduÂsi iĹĄ akiÂraÂÄ?ioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂvo sprenÂdiÂmÄ&#x2026; rinÂkiÂmuoÂse da lyÂvauÂti uosÂtaÂmiesÂtyÂje koÂmenÂtaÂvo A.BauÂkuÂtÄ&#x2014;. PakÂlausÂta, koÂdÄ&#x2014;l kan diÂdaÂtuoÂja BalÂtiÂjos apy garÂdoÂje, ji ĹžoÂdĹžiĹł ÄŻ vaÂtÄ&#x2026; neÂvyÂnioÂjo.
3
2
TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012
miestas Puošia miestą
Varžysis „drakonai“
Atnaujina pėsčiųjų perėjas
Klaipėda jau dabinasi šventi niu rūbu. Vakar Danės krantinė se, ruože tarp Biržos ir Pilies til tų, pakabintos raudonos ir gel tonos vėliavos. Virš Tiltų gatvės suplevens kelios eilės vėliavų su Klaipėdos herbo simbolika, ant Biržos tilto bus eksponuojamos vėjo gaudyklės. Miesto papuoši mui skirta 60 tūkst. litų.
Uosto direkcija antrus metus iš eilės organizuoja pramoginį renginį klaipėdiečiams ir mies to svečiams – „drakonų“ lai vų lenktynes. „Drakonai“ lenk tyniaus Danės upėje nuo Jo no kalnelio kanalo iki Pilies tilto. Trasos ilgis – 600 m. Lenktynė se, kurios vyks šeštadienį nuo 14 val., dalyvaus 22 komandos.
Klaipėdoje skubama atnaujin ti horizontalų gatvių ženklini mą. Perdažomos nublukusios pėsčiųjų perėjos, linijos. Šie met horizontaliam gatvių ženk linimui ir smulkiam kalnelių re montui bei įrengimui iš Ke lių priežiūros ir plėtros progra mos lėšų buvo skirta 298,6 tūkst. litų.
Mielieji mano gimtojo miesto bendrapiliečiai, malonūs ir garbūs miesto svečiai, Kokia gi pirmoji mintis ateina, tariant vienintelio, tad ir nepa kartojamo Lietuvos uostamies čio vardą? Ką pagalvojame iš girdę minint miestą Klaipėdą? Kokius jausmus ir emocijas pati riame gretindami jūros, uosto, žu vėdrų vaizdus ir tapatindami visa tai su tuo pačiu Klaipėdos vardu? Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad kiek žmonių, tiek minčių, tiek emocijų, tiek vertinimų. Tačiau neabejotinai rasime gau sybę panašumų, kalbant apie Klai pėdą, jūrą, uostą, klaipėdiečius, kad ir kaip skirtingai bejaustume, bekalbėtume. Didinga didžio mies to, savo gimtadienį švenčiančio būtent tikrąją savo gimimo die ną istorija – tai turtas ir vertybė, kurią septynis šimtmečius ir še šias dešimtis metų kūrė garbūs ir išmintingi mūsų protėviai. Šian dieninė Klaipėda – tai dinamiš kas ir veržlus, jaunatviškai am bicingas ir brandžiai atsakingas, prasmingai kuriantis ir išradin gai švenčiantis, visada nuoširdus ir niekada abejingas miestas, jau natviškai ir energingai plakančia širdimi, miestas su savita dvasia, tiesiog miestas dryžuota siela. Tu rime džiaugtis ir išmokti didžiuo
tis, kad esame tokie saviti, nors gal kai kam atrodytų lyg ir esame šiek tiek kitokie, kad esame miestiečiai dryžuotomis sielomis ir atviromis širdimis. Žinoma, kaip ir visi, turime ir rūpesčių, turime ir kuo pasibėda voti, pasiskųsti, o gal kai ką pa grįstai net ir apskųsti, bet likime ištikimi patys sau –jei mokame gerai dirbti, gebame prasmin gai kurti, tad džiaukimės ir links mai bei išradingai švęskime mies to gimtadienį ir Jūros šventę, tam dabar laikas. Juk tai mūsų gimta sis miestas, kuriame gyvent ge ra, miestas, kuriame kurti verta, miestas kurį mylėti neišvengia ma, ir visa tai – Klaipėda. Nuoširdžiai su jumis Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras
Svečiai: daugiausia žmonių Klaipėdoje laukiama penktadienį ir savaitgalį.
Renginiai įsiūbuos Klaipėdą Klaipėdoje šian dien prasideda pen kias dienas truk siantis miesto jubi liejui skirtų renginių maratonas ir Jūros šventė.
Brangūs jūrinės valstybės piliečiai, laipėdos gimtadienis – jaudulį ir pasididžiavimą kelianti akimirka. Gilios istorinės miesto šaknys mums teikia orumo ir primena visas iki šiol čia gyvenusias kartas, jų veiklos palikimą. Senovės simbolika, architektūra ir metraščiuose aprašyta ekonominės veiklos raida liudija apie pagarba grįstus santykius, amatininkų darbštumą, apie pastangas atstatyti namus ir uostą po gaisrų ar karų. Miesto tėvų sukurtas herbas – tai priesakas gyventojams per amžius plėtoti prekybą ir jūrų verslą. Šiandien į Klaipėdą Lietuva yra atgręžusi pramonės ateitį, laivybos magistralėmis per uostą suartėja su visu pasauliu. Todėl uostamiesčio 760 metų sukaktis – svarbi data kraštui ir valstybei.
K
Reikšmingo visuomenei įvykio proga sveikinu sutelktą uostamiesčio bendruomenę: Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, jūrinių įmonių kolektyvus bei visus gyventojus. Dėkoju už bendradarbiavimą, supratingumą ir darnią kaimynystę. Išskirtinę padėką reiškiu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvui, patikimam mūsų partneriui, gebančiam laiku pristatyti krovinius ir suprantančiam permainingas jūros darbo sąlygas. Kuo nuoširdžiausi sveikatos ir stiprybės linkėjimai KLASCO darbuotojų bendrijai – savo veikla kuriančiai dabarties miesto bruožus ir anksčiau gyvenimą su prekybos uostu siejusiems darbo veteranams. Tegu dar ilgai mus vienija jūra ir Klaipėda! Su miesto gimtadieniu, su Jūros švente!
Audrius Pauža AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius
Vytauto Petriko nuotr.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Tikiuosi, jog sulauksime gausaus svečių būrio ir gražiai švęsime. Miestas jau yra visiškai pasirengęs, klaipėdiečiams ir miesto svečiams paruošta per šimtą renginių, todėl šventė išties bus įspūdinga – kiek viena diena su savo spalva ir vėju“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Renginių maratonas prasidės ankstų rytą gyventojų žadinimu. Vėliau Klaipėdos piliavietėje bus iškelta miesto vėliava. Pagrindiniu renginiu neabejo tinai taps iškilmingas miesto ta rybos posėdis, skirtas Klaipėdos 760-ajam jubiliejui. Jis vyks Kon certų salėje. Į šį posėdį yra pakviesta apie 700 žmonių – Klaipėdos miestų par tnerių delegacijos, įvairių uosta miesčio organizacijų atstovai. Posėdyje dalyvaus ir šalies Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. Po to ji apsilankys Mažosios Lietuvos isto rijos muziejuje, dalyvaus jūrininkų pagerbimo ceremonijoje prie pa minklo „Albatrosas“. „Smagu, kad šventiniuose mies to renginiuose sulauksime ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės. Ji į Klaipėdą atvyks penktadienį ir da
lyvaus jūrininkų eitynėse“, – teigė V.Grubliauskas. Pagrindinį pranešimą iškilmin game miesto tarybos posėdyje
Posėdyje dalyvaus ir šalies Prezidentė Da lia Grybauskaitė.
skaitys filosofas ir Europos Parla mento narys Leonidas Donskis. „Džiaugiamės, kad jis sutiko. L.Donskis apie Klaipėdą yra kal bėjęs ir rašęs įvairiuose konteks tuose, todėl pakvietėme jį skaityti pranešimo ir per Klaipėdos gim tadienį“, – sprendimą komentavo uostamiesčio savivaldybės Ugdy
mo ir kultūros departamento di rektorė Nijolė Laužikienė. Trečiadienį Danės gatvėje pra sideda ir penkias dienas truksian ti šventinė tautodailininkų mugė. Joje laukiama apie 600 prekybi ninkų. Miesto jubiliejų vakare vainikuos specialiai jam Gyčio Padegimo ir Giedriaus Kuprevičiaus sukur ta oratorija „Miestas ir žmonės“ – savotiškas ekskursas per Klaipėdos istoriją. Skambant jos baigiamiesiems akcentams dangų virš piliavietės nušvies fejerverkas, kuriam pinigų aukojo klaipėdiečiai ir uostamies čio įmonės. Skaičiuojama, kad šiuo metu fejerverkui jau surinkta 26 tūkst. litų, tačiau prie jo prisidėti dar galima iki trečiadienio 11 val.
Rugpjūčio 1-osios programa 7.30 val. – teatralizuotas gyventojų žadinimas (Klaipėdos senamiestis)
Prezidento vardu“ atidarymas (Lie tuvos jūrų muziejus)
9 val. – miesto vėliavos pakėlimo ceremonija (Klaipėdos piliavietė)
15 val. – parodos, skirtos Klaipėdos
11 val. – iškilmingas posėdis, skirtas Klaipėdos miesto įkūrimo 760 metų sukakties paminėjimo progai (Klaipė dos koncertų salė)
miesto heraldikai, atidarymas ir leidi nio apie miesto heraldiką pristatymas (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) 16 val. – Kultūros magistrų žiedų
įteikimo ceremonija (Pilies muzie jaus Frydricho poterna)
12 val. – šventinė mugė (Danės gat
vė – Šiaurės ragas)
17 val. – renginys „Senuosius Klai
14 val. – jūrininkų pagerbimo cere
pėd os gyv ent oj us pris im en ant“ (Skulptūrų parkas prie Tautinių kul tūrų centro)
monija (Lietuvos jūrų muziejus) 14 val. – Šv. Jono Atminimo bažny čios simbolinio kertinio akmens at statomam bažnyčios bokštui padėji mo ceremonija (Turgaus gatvė) 14.30 val. – parodos „Su pirmojo
19 val. – kamerinio choro iš Vokie
tijos koncertas (parkas prie Koncer tų salės) 21.30 val. – oratorija „Miestas ir žmonės“ ir fejerverkas (Klaipėdos piliavietė)
3
TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012
miestas
Jūroje romantikos nedaug
Gimtadieniai. Radijo stot is „Laluna“ miesto gimtadienio dieną, rugpjūčio 1-ąją, pakvietė švęsti tądien gimusius klaipėdiečius. Nuo birželio pirmosios jie buvo reg istruojami „Lalunos“ ete ryje. Apie 40 užsiregistravusių sukak tuv in ink ų ir juos lyd intys asmenys 16 val. pakviesti į vieną uostamiesčio restoranų. Čia jų lauks gimtad ien io vaišės, pasaulio ir Europos čempionų šokių kolektyvo „Žuvėdra“ poros pasi rodymas, atlikėjo Deivydo Basčio dai nos. Kiekvienam jubil iatui bus įteik tas diplomas – sertifikatas, liudijantis, kad gimė kartu su Klaipėda.
Baigėsi dienraščio „Klaipėda“ skelbtas balsavimas Metų jū rininko rinkimuose. Klaipėdiečiai šiemet pasiūlė 18 garbingo titulo vertų preten dentų. Šiandien, ry toj ir poryt dienraš tyje pristatysime tris, kuriems skai tytojai atidavė dau giausia balsų.
Koncertas. Trečiad ien į 18 val. Giru lių bibl iotekoje-bendr uomenės na muose vyks nestandart iškai interp retuojančio, aristokratiško ir ekspre syvaus pian isto Viktoro Paukštel io koncertas. Tai prog ramos „Pėd ink į Girulius“ renginys. Šachmatai. Ketvirtadienį nuo 15 iki 19 val. Skulptūrų parko centrinėje aikš telėje vyks šachmatų turnyrai. Kvie čiami visi, norintys pažaisti.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dienraštis „Klaipėda“, jau ketvir tus metus skelbiantis Metų jūri ninko rinkimus, tęsia taurią tra diciją pagerbti iškiliausius šios profesijos atstovus. „Nemaža dalis klaipėdiečių vie naip ar kitaip susiję su šia profesi ja, tad jiems šis renginys aktualus ir svarbus“, – sakė dienraščio „Klai pėda“ rinkodaros projektų vadovė Milana Mačijauskienė. Dvi savaites portale www.kl.lt vyko balsavimas, kur išryškė jo trys lyderiai, pretenduojantys į Metų jūrininko titulą. Vienas jų – jūrinio kelto kapitonas, savo srities
Kandidatas: jūrų kapitonas V.Valteras – vienas iš trijų klaipėdiečių, pretenduojančių į Metų jūrininko titulą.
profesionalas, daug metų sėkmin gai dirbantis bendrovėje „DFDS Seaways“ Vytautas Valteras. Jūrininku tapti jis svajojo dar vaikystėje. Nors šeimoje jūrininkų nebuvo, iš Gargždų kilęs V.Valteras prieš 17 metų pradėjo profesiona laus jūrininko karjerą. Kolegos jį apibūdina kaip kruopš tų, užsispyrusį žemaitį. Karjerą laive jis pradėjo dirbda mas trečiuoju kapitono padėjė
Vytauto Petriko nuotr.
ju. V.Valteras tvirtina, jog nieka da nesigailėjo pasirinkęs jūrininko kelią. „Kiekviena profesija turi savi tą atspalvį, tačiau ši specialybė anaiptol ne romantiška, nors tie, kurie su tuo nesusiduria, mano ki taip“, – tvirtino „Regina Seaways“ kelto kapitonas V.Valteras. Metų jūrininkas bus paskelb tas ir apdovanotas rugpjūčio 3 d. 19 val. Kruizinių laivų termina
le. Su V.Valteru į šį titulą preten duoja Andrius Grinius, vyresnysis mechanikas, kuris gesinant gaisrą laive užtikrino laivo įrenginių dar bą, kartu su kapitonu vadovaudami įgulai sėkmingai išgelbėjo darbuo tojus bei keleivius, taip pat Vikto ras Pozonkevičius – jaunas kapito nas, savo srities profesionalas, – už jūrininkų interesų gynimą, jų pro blemų viešinimą, straipsnių jūrine tematika rašymą.
Į Seimą veržiasi ir nepartiniai „Negaliu būti nepilie 1 tiška ir leisti rinkėjus apgaudinėti kandidatams, kurie
tik garsiai kalba apie eutanaziją, nes nori išgarsėti, arba suaktyvė ja tik likus pusmečiui iki rinkimų ir be jokių argumentų nuspren džia Neringai Venckienei panai kinti teisinę neliečiamybę“, – kal bėjo A.Baukutė. Patirties neturi
Baltijos rinkimų apygardoje pre tendentas į kandidatus yra inži nierius Eitvydas Vaidaugas. „Man nepatinka partijos, nes jų progra mos yra savanaudiškos, todėl rin kimuose ir nusprendžiau dalyvau ti savarankiškai. Nors politikoje patirties neturiu, tačiau jaučiuosi stiprus ir sieksiu tik pergalės“, – teigė E.Vaidaugas. Nors jis gyvena senamiestyje, Danės rinkimų apygardoje, tačiau dalyvauti rinkimuose nusprendė Baltijos rinkimų apygardoje. „To je apygardoje gyvena daugiau nu skriaustų žmonių, kuriems rei kia pagalbos“, – savo sprendimą paaiškino E.Vaidaugas. Ministro nebijo
Du pretendentai į savarankiškus kandidatus užsiregistravo Marių apygardoje. Vienas jų – teisinin kas Gediminas Pocius. Jis kandi datuoja Marių apygardoje, nes jos teritorijoje gyvena.
Dienos telegrafas
Mirtys. Vakar Klaip ėdos civ il inės metrikacijos skyriuje užregistruotos 2 klaipėdiečių mirtys. Mirė Irena Zinai da Cidzikienė (g. 1934 m.), Valerian Po nomariov (g. 1938 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Galina Silčenkova, Olga Grinko, Niko laj Červiakov, Domininkas Vaclovas Kundrotas, Vaclova Budg in ienė, La zars Kobrins.
„Nėra poreikio rinkimuose daly vauti su partija. Stebėjau anks tesn ius rink im us ir nė vien as kandidatas nepadarė to, ką ža dėjo“, – sprendimą rinkimuose dalyvauti savarankiškai komen tavo G.Pocius.
Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 13 moterų. Gimė 4 mergaitės ir 9 berniukai. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 49 iškvie timų. Klaipėdiečiai daugiausia skun dėsi širdies ritmo, kraujotakos sut ri kimais.
Tam, kad preten dentai į kandida tus galėtų toliau da lyvauti rinkimuose ir varžytis su parti jų iškeltais nariais, jiems reikės surink ti tūkstantį parašų.
AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ ieško informuoja
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< ?268.9.C6:.6'
Paklaustas, ar turi patirties po litikoje, pašnekovas buvo lako niškas: „Visi mes vienaip ar kitaip susiję su politika, joje turime pa tirties. Kaip savarankiškas kandi datas dalyvavau savivaldos rinki muose“. Savo pergale rinkimuose jis įsiti kinęs, esą kitaip net nedalyvautų. Marių rinkimų apygardoje į Sei mą bandys patekti ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Ar ši kandidatūra nekelia baimės var žovams? „O kas sakė, kad jis lai mės?“ – klausimu į klausimą at sakė G.Pocius.
Paradas. Senovinių automobil ių sa vininkai, paminėdami Klaipėdos 760 metų jubiliejų, šeštadienį organizuoja retrotechnikos paradą ir parodą. Au tomobiliai 12 val. iš Šaulių gatvės paju dės senamiesčio link ir važiuos cent rinėmis miesto gatvėmis. 13 val. Man to gatvės dalyje nuo Liepų iki S.Dau kanto gatvės vyks šių mašinų paro da. Pasigrožėti automobiliais bus ga lima iki 17 val.
Siekis: Seimas vilioja ir partijoms
Rinks tūkstantį parašų
Marių rinkimų apygardoje savo lai mę rinkimuose į Seimą bandys dar vienas nepriklausomas kandidatas – prodiuseris Gintautas Mieleika. Tačiau su juo susisiekti nepavyko, nes kelias dienas jo mobilusis tele fonas buvo išjungtas. Tam, kad pretendentai į kan didatus galėtų toliau dalyvau
Dėl rekonstruotos šilumos trasos pri-
■ aukštasis universitetinisjungimo išsilavinimas (personalo vadyba, 2 diedarbų nuo rugpjūčio administravimas); nosdarbo 24 valandos iki 3 dienos 23 va■ darbo teisės žinios, geras kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo žinojimas; landos klausimais bus nutrauktas šilumos tieki■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; mas rusų); karšto vandens ruošimui šiems ■ užsienio kalbų žinios (anglų, ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos namams:kėlimo žinios; nepriklausančius kan■ dipuikūs datus. darbo kompiuteriu įgūdžiai; Darželio g. 11; energetikos (privalumas). Gedim■ inpatirtis o Bartuš kos nuotr. sektoriuje
Šturmanų g. 20; 1.?/< =</Ï16@' darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ti rinkimuose ir var■žy tis su par Naikupės g. 25, 25A, 27, 27A; įvairių ataskaitų ruošimas; tijų iškeltais nariais,■ jiems rei k ės Nidos g. 3;kėlimo programos ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos surinkti tūkstantį parįgyvendinimas; ašų rinkimų Kalnupės g. 20; bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių apygardoje, kurioje ■pre tenden tai organizavimas; Taikos pr. 68; nusprendė dalyvauti■Sei mo rinki su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Sulupės g. 26. ir metinių vertinimo muose. ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas pokalbių organizavimas; Informacijos tel. (8 46) 410 869. Parašų rinkimo lapai pretenden mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei tams į kandidatus bus■iš duoti rugp Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. inicijavimas. jūčio 10 d., o surinktÁ:<;¼ @6Ï9<' us parašus rei Užs.991750 kės pristatyti iki rugs■ėjatsakingą o 4 d. ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.
Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.
4
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
miestas
Miestas ant anglų žemės 1
„Mes pranešame, tegul kiekvienam bus žino ma, kad toje vietoje, kur susilieja Dangė ir Memel (Nemunas), Die vo garbei ir krikščioniškojo tikė jimo skleidimui turi būti pastaty ta pilis, kuri bus atiduota nuomai Švenčiausios Panelės Marijos na mų Teutonų ordino broliams“, – prieš 760 metų rašė Kuršo vysku pas brolis Heinrichas. Daugybę metų prie upės ir marių santakos įkurta pilis bei greta išau gęs miestas buvo vadinamas dviem vardais – vokiškai Memeliu ir lie tuviškai Klaipėda.
Kęstutis Demereckas:
Pusė senojo Londo no pastatyta iš mū sų medienos.
Ar gali būti, kad vokiečiai įkūrė pilį vietos žmonių apgyvendinto je vietoje, svarstė Mažosios Lietu vos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. „Esama XV amžiaus pradžios liudijimų, kad žemaičiai nuo seno Memelį vadino Klaipėda. Turime labai silpnus argumen tus, leidžiančius svarstyti, ar ne būta čia baltiškos gyvenvietės. Tai patvirtinančių faktų nėra, bet šalu tinių teiginių galima rasti“, – tei gė J.Genys. Pasak istoriko, visai netoli tos vietos, kur ordinas pastatė pilį, ne vieną šimtmetį gyvavo vienos turtingiausių baltų genčių – kur šių gyvenvietės: rytuose – Joniš kės, šiauriau, dabartinės plytinės apylinkėse – Purmalių, piečiau – Rumpiškių, ten, kur dabar tuo pa čiu vardu vadinama miesto gatvė. Netoliese yra buvęs stiprus ir dau gybe požiūrių svarbus trijų gyven viečių centras, kurį sudarė apie ki lometro atstumu viena nuo kitos išsidėsčiusios Žardės, Laistų ir Dibi šių pilys su gyvenvietėmis greta jų. „Didžioji mįslė, ar žodis „Klaipė da“ yra tikras vietinės kilmės pa vadinimas, ar tai žemaičių sukur tas ordino pilies vardas“, – svarstė J.Genys. Tad mėgstant ies iems min ti praeities mįsles dar yra ką veik ti, kapstantis po ankstyvuosius vi duramžius. Klaipėdoje – Londono žemė
Miesto istorijos saldainiukais ga lima būtų pavadinti įdomius ir net
pikantiškus įvykius, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas klaipėdietis. Vienu tokių galima būtų vadin ti faktą, kad nemaža senamiesčio dalis yra – Londono žemė. Miesto praeities žinovas, leidyklos „Libra Memelensis“ savininkas Kęstutis Demereckas teigė, kad viena įdo miausių temų yra Klaipėdos ryšiai su Anglija. 1740 metais prasidėjo didžioji medienos prekyba, tada Klaipėda tapo didžiausiu medienos ekspor to uostu Baltijos jūroje. Tai tęsėsi apie 200 metų. Sieliai keliaudavo Nemunu že myn iki Klaipėdos. Čia mediena būdavo supjaunama ir pakrauna ma į laivus. Šioje vietoje buvo dau giausia vėjo lentpjūvių, daugiausia laivų statyklų. „Pusė senojo Londono pastaty ta iš mūsų medienos. Burlaiviai iš Anglijos atplaukdavo tušti, todėl būdavo prikrauti balasto. Jį sudarė Londono žemė: smėlis ir žvyras su titnago priemaišomis. Iš tos ang liškos žemės buvo supilta sausuma pelkėtose mūsų senamiesčio vie tose ir palei Dangę. Visas Šiaurės ragas iki pat Pilies tilto, kur seniau buvo įlanka, iškilo čia pilant Lon dono gruntą“, – pasakojo K.De mereckas. Miestas suklestėjo, išaugo, pra turtėjo tik prekybos mediena dėka. Kas savaitę į Angliją išplaukdavo ne mažiau kaip keturi laivai. Dėl klestinčios prekybos medie na tik Klaipėda turėjo nuolatinį pa što ryšį su Londonu. Visos rytinės Baltijos pakrantės šalys laiškus į Angliją siuntė per mūsų miestą.
Unikalumas: senamiestyje beveik neliko prieš gaisrą pastatytų namų, tačiau miestas išlaikė senąjį planavimą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Luizė vadino mažąja Maskva
1807–1808 metais Klaipėda bu vo tapusi Prūsijos sostine, nes čia gyveno karališkoji šeima. Napoleono karų žinovas, Kary bos istorijos klubo Klaipėdoje va dovas Egidijus Kazlauskis pasako jo, kad karalienė Luizė čia vargo ir vadino mūsų miestą mažąja Mask va, nes čia, kaip ir Rusijos sostinė je, esanti intrigų irštva. Gražioji valdovė nenorėjo čia grįžti. Jos vyriausioji rūmų dama sa vo dienoraštyje rašė apie tai, koks purvinas yra šis miestelis. Būtent karališkosios šeimos įsa kymu Žąsų aikštėje, kurioje rytais marširuodavo gvardiečiai, išpil ti šeši vežimai smėlio. Tuo metu skirta pinigų pirmajam mieste vie šajam tualetui įrengti. Kad karalie nei ir karalaičiams nereikėtų brai dyti po purvą, Liepų gatvėje buvo pakloti mediniai šaligatviai. Kartą prieš Kalėdas Luizė grįžo iš miesto aikštės, kurioje buvo išsiri kiavusios prekeivių palapinės. Savo dienoraštyje karalienė guodėsi ne pamačiusi nieko įdomaus, todėl ji nenusipirko net niekučio. Karališkoji pora buvo apsisto jusi viename gražiausių miesto pastatų – pirklio Konsencijaus name, kuriame dabar reziduoja miesto meras. Savo laiške tėvui Luizė skundėsi, esą namas – lyg popierinis, per jo langus taip košia vėjas, jog jos vy
Žemė: Šiaurės ragas taip pat suformuotas iš grunto, kurį kaip balastą į mūsų miestą burlaiviai atgabeno iš Londono.
rui Frydrichui Vilhelmui III baisu, kad neįlūžtų krūtinė. Napoleonmečiu Klaipėdoje buvo telkiami į nelaisvę patekę ispanai. „Būta susitarimo, kad visi is panai, kurie buvo paimti į nelais vę ar pabėgę iš Napoleono armi jos, iš visos Rusijos bus surinkti ir atvežti į Klaipėdą, iš kur turėjo būti išgabenti į tėvynę. Apie ispa nų buvimą čia liko patys blogiausi prisiminimai. Jie buvo tikras mies to siaubas. Keli ispanai prie Send vario kelio papjovė žydą. Vienas susipyko su žmona ir ją nužudė. Jie buvo mušeikos, smurtautojai, pliekęsi ir tarpusavyje“, – pasako jo E.Kazlauskis. Praturtėjo per gaisrą
Dar vienas Klaipėdos praeities fak tas, susijęs su vokiečių pirklio ir ar cheologo Henriko Šlymano, legen dinės Trojos atradėjo, vardu, galėtų tapti dramatinio siužeto filmo pa grindu. 1854 metais Klaipėdą nusiaubė didysis miesto gaisras. Būta ver sijų, kad jį sukėlė padegėjai, norė ję iš pavydo supleškinti konkuren tų sandėlį. Tuo metu vyko Krymo karas. Rusijai neutralumą demonstravu
Vytauto Petriko nuotr.
sios Prūsijos miestas Memelis buvo tapęs uostu, iš kurio karo apimtos Rusijos prekės pasklisdavo po pa saulį. Todėl mieste buvo daugybė sandėlių. Čia būtent tuo metu savo iš Ru sijos atsigabentas prekes laikė ir pirklys H.Šlymanas. Jam nepavyko rasti sandėlio, to dėl mantą jis sukrovė iš žalios me dienos pastatytoje daržinėje, ku ri stovėjo greta sieliams plukdyti skirto kanaliuko. Taip tada dar tik svajojusio apie Trojos paieškas H.Šlymano prekės liko sveikos. Niekam nežinomas pirklys liko be konkurentų ir gavo nemažą pel ną, kuris leido pasinerti į archeolo ginius tyrinėjimus, galiausiai atve dusius prie didžiųjų atradimų. Po nelaimės – vagystės
Apie šį gaisrą papasakojęs Klaipė dos praeities žinovas istorikas Dai nius Elertas teigė, jog dabar sunku net įsivaizduoti, kokio masto ne laimė tai buvo. Stiprus vėjas išnešiojo ugnį po visą miestą. Įsiplieskusi šiaurinėje dalyje už upės, ugnis peršoko Danę ir nušlavė tą dalį, kurią dabar vadi name senamiesčiu.
Mieste tais metais gyveno apie 5 tūkst. žmonių. Gaisras sunaikino apie pusės tūkstančio šeimų būs tus, visiškai sudegė apie 500 įvai rių pastatų. Didysis gaisras atskleidė ir čia gyvenusių žmonių silpnybes, lei do pasireikšti aistroms ir žemiau siems instinktams. Vieni tragedijos akivaizdoje skubėjo padėti tėvy nainiams, o kiti pasistengė rasti sau naudos. D.Elertas pasakojo, kad gaisro metu nuo Jono bažnyčios bokšto nukrito ir išsilydė varpas. Vienas verslus klaipėdietis iš jo metalo pagamino daugybę žiedų su įra šais neeiliniam įvykiui atminti. Juos pardavęs miestietis gavo ne tik pelno sau, bet ir didžiąją dalį pinigų skyrė labdarai. Kiti duomenys byloja ir apie miestiečių godumo proveržius. Po gaisro priemiesčiuose atlikta daugybė kratų. Jų metu ieškota iš gaisro suniokotų parduotuvių bei gyvenamųjų namų pagrobtų ver tybių. Po šios didžiausios XIX amžiaus miesto nelaimės atstatyti pastatus leista tik ant senųjų statinių pa matų, taip išlaikyta senoji miesto struktūra.
5
TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012
miestas
Bažnyčiai – nauja pradžia Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šiandien Klaipėdoje – istorinė die na, nes bus pašventintas Šv. Jono bažnyčios kertinis akmuo. Ši cere monija taps bažnyčios ir jos bokšto atstatymo statybos darbų pradžia.
Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios kertinio akmens pašventinimo aktą pasirašys Lietu vos liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas ir bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės pirmininkas Jurgis Aušra. Aktas ir šios dienos dienraštis „Klaipėda“ bus įdėti į ateities kar toms skirtą kapsulę, kuri bus įkas ta prie kertinio akmens. „Labai graži sąsaja, jog bažny čios ir jos bokšto kertinis akmuo bus pašventintas rugpjūčio 1 d., per Klaipėdos 760 metų jubiliejų. Bažnyčia simbolizuoja ilgą ir su dėtingą miesto istoriją, nes ji, kaip ir Klaipėda, išgyveno daug pakili mų ir netekčių“, – teigė Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruome nės tarybos narė Lilija Petraitienė. Klaipėdos Jono bažnyčia buvo viena seniausių bažnyčių Lietuvo je. Ji Turgaus gatvės pabaigoje pa statyta 1706 m. Tais pačiais metais ji buvo ir pašventina, o bažnyčios bokštas buvo statomas toliau. 1854 m. bažnyčia per didįjį gaisrą sudegė, tačiau per kelerius metus miestiečių pastangomis ji buvo at
statyta. 1857 m. jai ir buvo suteik tas Šv. Jono vardas. 75 m bažny čios bokštas buvo baigtas statyti tik 1864 m. ir ji veikė tol, kol so vietmečiu buvo nugriauta.
Klaipėdos Jono baž nyčia buvo viena se niausių bažnyčių Lietuvoje. „Atstatomai bažnyčiai bus su teiktas Šv. Jono Atminimo bažny čios vardas, kad būtų įprasmintas Klaipėdos krašte gyvenusių ir ne savo valia jį palikusių žmonių at
minimas“, – teigė L.Petraitienė. Pirmiausia planuojama atstaty ti bažnyčios bokštą, kuris, tikėtina, taps turistų traukos objektu. „Planuojame dalyvauti Kultū ros ministerijos organizuojamuose konkursuose, kuriuose pinigai ski riami paveldo objektams saugoti, bendradarbiaujama ir su Vokieti jos ambasada. Tik nuo gauto finan savimo, pinigų kiekio ir priklausys, kada bažnyčia ir bokštas bus atsta tyti. Manau, kad tai truks ne vienus metus“, – neslėpė L.Petraitienė. Atstatytos bažnyčios erdvias pa talpas numatoma pritaikyti ne tik parapijos poreikiams, jos būtų at viros ir miesto bendruomenei – vyktų kameriniai renginiai.
Įdomu: svečiai iš Vokietijos susidomėję klausėsi pasakojimų apie Klaipėdą.
Linkėjo atstatyti pilį Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdą aplankė gausi delegacija iš Vokietijos, Manheimo – miesto, kuris yra uostamiesčio partneris.
Vieta: Šv. Jono Atminimo bažnyčia bus atstatoma jos istorinėje vieto
je – Turgaus gatvės pabaigoje.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Šis vizitas buvo skirtas Klaipėdos ir Manheimo draugystės dešimtme čiui paminėti, nes prieš tiek metų ir buvo pasirašyta bendradarbiavi mo sutartis. Taip pačiais metais įkurta ir Manheimo miestų partnerių aso ciacija. „Jos tikslas – gerinti bend radarbiavimą įvairiose srityse su miestais partneriais, todėl ir lan komės Klaipėdoje, nes matau, kaip galima plėtoti draugystę“, – teigė
Manheimo miestų partnerių aso ciacijos pirmininkas Bernd’as Joer genas. Jis pats 1941 m. gimė Klai pėdoje, tačiau po poros metų su tėvais emigravo į Vokietiją. „Klaipėda – man labai artimas miestas, nes jis gyvas tėvų prisi minimuose“, – tikino svečias. Delegacija Klaipėdoje vieši ketu rias dienas. Vokiečiai džiaugėsi, jog gali dalyvauti bent keliuose Klaipė dos jubiliejaus renginiuose. Juos ypač pamalonino ir Klaipė dos meras Vytautas Grubliauskas, kiekvienam svečiui įteikęs po sim bolinį uostamiesčio herbą. „Klaipėdai labiausiai linkiu at statyti pilį“, – jubiliejaus proga linkėjo B.Joergenas.
6
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
nuomonės
Dviračių takai – amžina diskusija
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kas nemoka plaukti – ne lietuvis! Mantas Stankevičius
V
ak ar penk iol ikm e tė plauk ikė Rūta Mei lut ytė nušluostė no sį stipr iaus ioms pa saul io atletėms. Dėl jos sport in io charakter io Liet uva gal i tik di džiuotis. „Dar nesuprantu, kas atsit iko, rei kia dar suprast i“, – po final in io plauk imo žurnal ist ų min iai sakė lietuvė. Manau, kad niekas nesuprato ir iki šiol nesupranta. Kada pastarąjį kartą tikėjome, kad būtent plauki kai gali nepriklausomos Lietuvos sporto istor ijai padovanot i auk są? Ar mes prisimename plauk i kus, kai prabylame apie olimpi nius ateities laimėjimus? Rūta pakeitė istor iją. Prieš kitas olimpines žaidynes visi prisimin sime šį triumfą ir įrašysime jos pa
Ar nors vienas iš mū sų būdamas penkio likos turėjo svajonę tapti pavyzdžiu ki tiems sportininkams? vardę prie favor it ų. Visi apl ink i niai sakys: „Dviračių trekas, leng vaatlečiai, ta jauna plauk ikė ir gal krepšininkai“. Prieš pat olimpines žaidynes, kai buvo tvirt inamas rinkt inės sąra šas, Liet uvos plauk imo federaci jos prez identė Ilona Jud ita Zuo zienė labai atsarg iai kalbėjo apie plauk ikės galimybes. Argumentas buvo paprastas – jau noji sportininkė nebuvo dalyvavu si nei Europos, nei pasaul io čem pionat uose dėl savo jauno am žiaus. Pat irt ies stoka ir abejonės, ar paauglė (kad ir kaip keistai visa me kontekste skambėtų šis žodis) sugebės sutvardyti savo emocijas, neleido federacijos atstovams gar siai kalbėti apie medalius. Ar nors vienas iš mūsų būdamas penk iol ikos turėjo svajonę tap
ti pav yzd žiu kit iems sport in in kams? Neats it ikt inai plauk imo rinkt inės trener is Žilv inas Ov siukas, treniruojantis Giedrių Ti ten į, pasakė, kad dabar visi spor tin inkai tur i lyg iuot is į Rūtą. Ar paauglystėje nors vienas pagal vojote apie tai, ar kėlėte sau to kius tikslus? Paauglystėje kėliau du tikslus, su sijusius su sportu: išmokt i plauk ti ir važ iuoti dviračiu. Apie meda lius ir olimpines žaidynes negal vojau. Apie tai rimčiau susimąs čiau tik prieš Pek ino olimpines žaidynes. Tad a į sport in ink us žvilgtelėjau su baltu pav ydu. Ta da didžiavausi Lietuva. Kaip ir šie met, jaudinausi žiūrėdamas olim pinių žaidynių atidarymą. Nors transl iacijos rež isier iai tik kel ias sekundes leido pasiž iūrė ti į mūsų sportininkus, to užteko, kad gal ima būtų did žiuot is žmo nėm is, kur ie nuo vaik ystės tu rėjo aukštesnių tikslų ir kiekvie ną dieną siekė aukščiausio taš ko – gal imybės būt i vadinamam olimpiečiu. Buvo be galo daug raš yt a apie sport in inkams suteik iamas sąly gas tren ir uot is ir ruošt is pag rin diniams startams. Kiekvienas in terv iu prasidėdavo žod žiais, kad sąlygos nėra pačios ger iausios... Tačiau tuo galbūt irg i gal ime di džiuot is. Bent jau per olimpines žaidynes. Turime gelež inių žmo nių, kur ie sugeba pasir uošt i žai dynėms ir priverst i mus puošt i savo automobilius tautinėmis vė liavėlėmis. Ar prisimenate frazę „krepšinis su vienija tautą“? Šįkart tautą suvieni jo plauk imas, Rūta Meilutytė. Pam iršk ime faktą, kad ji olimpi nėms žaidynėms ruošėsi ne Lie tuvoj e. Auks o med al is sign al i zuoja naują Liet uvos sporto vys tymosi erą. „Reik ia baseinų, net ur ime tinka mų baseinų“, – taip įpusėdavo dau gel is interv iu. Degame raudoną signal inę avar inę lemputę ir ieš kome paprasto atsakymo: „Basei nų bus.“ Bet čia jau kita tema. Kol kas palauksime, kada gatvėje išv ysime naujosios R.Meilut ytės suk urtos man ik iūro mados auką – trim is spalvom is nulak uot i na gai visai gerai atrodo. Šypsokimės, džiaukimės ir... išmo kime plaukti.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Taisyklė: dviratininkai sukelia daugelio pėsčiųjų neigiamą reakciją.
U
ostam iesč io sav ivaldy bė neparodo ryžto ištaisyti klaidos ir išgelbėti pėsčiųjų nuo miesto centre šaligat vius okupavusių dviratininkų. Tiems, kam dažnai prireikia bū ti Klaipėdoje ar bent vasarą tenka trumpam užsukti, į akis krinta stebi nanti situacija, susiklosčiusi dėl dvi račių takų. Tačiau krinta ne ta pra sme, kokios tikitės. Herkaus Manto gatvės šaligatvio visas centras pažymėtas kaip dviračių takas, o pėstiesiems palikti tik patys
karštas telefonas
397 728
Vytauto Liaudanskio nuotr.
krašteliai. Du metrai šaligatvio centre skirti dviračiams, o pėstiesiems pa likta vos po pusmetrį šonuose. Tame pusmetryje žmonėms pra silenkti neįmanoma, vaikiškas ve žimėlis tuo labiau neišsitenka, ir jį tenka stumti per plauką nuo važiuo jamosios dalies. Jau diskutuota, kad pirmąją eis mo juostą reikėtų atiduoti viešajam transportui ir dalį tos juostos atskirti kaip dviračių taką, taip jį „nukeliant“ nuo šaligatvio. Daugelis diskusijos dalyvių sutiko su tokiu pasiūlymu,
ir Klaipėdos savivaldybė paragino kreiptis į Kelių policijos biurą, kad pareigūnai išmatuotų, ar pirmojo je eismo juostoje įrengus dviračių taką būtų išlaikyti techniniai pa rametrai, būtini važiuojamajai ke lio daliai. Diskusijos dalyviai sutarė, kad šis klausimas turi būti svarstomas arti miausiame Saugaus eismo komisijos posėdyje. Gavus jos išvadas, diskusi jos bus tęsiamos.
ginos taip nesielgia, o čia garbaus amžiaus žmogus. Tai kam tos kabi nos reikalingos?
rėjau ramiai pagulėti. Tačiau aplink galvą lakstė vaikai, nešdami smėlį į veidą. Paklausiau tėvų, kodėl jie ne prižiūri savo atžalų? Sulaukiau atsa kymo, kad esu senukas ir jei kas ne patinka, galiu eiti kitur.
Diana
telefonas@kl.lt
Audros padariniai
Pietinėje Klaipėdos dalyje prie P.Ma šioto progimnazijos mėtosi šiukšlės, kurias išvartė sekmadienį kilusi aud ra. Tos šiukšlės vis dar nesutvarky tos. Panaši situacija ir dar keliose vietose. Nesurinktos nulaužytos ša kos, kai kur neįmanoma praeiti. Agnė
Pėstieji trikdo eismą
Norėjau išvažiuoti iš stovėjimo aikš telės. Joje yra tik viena eismo juos ta. Viduriu kelio ėjo pėsčiasis ir net nemanė pasitraukti. Kantriai lau kiau, kol jis susipras. Galiausiai te ko panaudoti garsinį signalą, tik tada žmogus atsitokėjo ir išsigandęs pasi traukė ant šaligatvio. Egidijus
Apleistos gatvės
Kodėl mūsų mieste tokios apleistos gatvės? Ant šaligatvių želia žolės, jie nusėti dulkėmis. Taip yra I.Simo naitytės, Debreceno ir daugelyje ki tų gatvių. Valdžia turėtų pasirūpin ti, kad tokių dalykų nebūtų. Onutė
Kaip persirengti paplūdimyje
Kai kurie žmonės sugeba persirengti sėdėdami viduryje paplūdimio. Bu vau netoli senyvo amžiaus moters, kuri nė kiek neprisidengdama ėmė persirenginėti. Jos draugė bent pa sislėpė palapinėje. Net jaunos mer
Saulius Anilionis Gimnazijos seniūnaitis
Aloyzas
Studentai keliami be nuolaidų
Esu studentė, kėliausi į Smilty nę. Nustebau, kad studentams nė ra nuolaidų. Kainoraštyje įrašyta 50 proc. nuolaida, tokia įprastai taiko ma studentams. Suprantu, kad per kėlimo kaina nėra didelė, bet ir kelei vių klaidinti nereikėtų.
Bevaisės pastangos
Asta
Į jūroje esančius plūdurus, žymin čius vietas, kur negalima maudy tis, poilsiautojai nekreipia dėmesio. Vienas po kito plaukia dar toliau. Ir gerokai toliau. Gelbėtojai nieko ne daro. Girdėjau, kad jie neturi teisės nubausti pažeidėjų, tačiau bent įspė ti galėtų. Rasa
Šiurkštūs poilsiautojai
Esu pensininkas. Esant tokiems orams, nutariau pailsėti prie jūros. Žmonių antplūdis – milžiniškas. No
Vyrų mandagumas
Nejaugi Klaipėdos vyrai pamiršo džentelmeniškumo pradmenis? Net lipdami į viešąjį transportą kai kurie stumdosi, neužleidžia vietos mote rims. Esu pensininkė ir toks elge sys man nesuprantamas. Nesakau, kad visi vyrai taip elgiasi, bet dažnai tenka atsidurti tokiose situacijose, kai stipriosios lyties atstovai elgia si nederamai. Valentina Parengė Mažvydas Laurinaitis
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Platinimo tarnyba: 397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
397 770
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Skelbia radę išdaviką Justinas Argustas Kas nutekino slaptą informaciją žiniasklaidai apie tai, kaip konser vatoriai ruošiasi rinkimams? Atsa kymo į šį klausimą dešiniųjų vir šūnės vakar ieškojo visą dieną. Jų akys krypsta į parlamentarą Man tą Adomėną.
Planai: kitų metų biudžetą greičiausiai tvirtins ne dabartinis Sei
mas, bet lapkritį susirinkę naujieji parlamentarai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Biudžeto tvirtinti neskubės Atrodo, kad dabartiniai valdantieji sa vo suformuoto biudžeto patvirtinti ne skubės. Galutinį sprendimą dėl biudžeto priims jau naujos kadencijos Seimas, jo suformuota nauja Vyriausybė ir Prezi dentė Dalia Grybauskaitė. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Nori būti kultūringi
Valdantieji šiemet neskubės kuo greičiau patvirt int i kitų me tų valstybės biudžeto – tai da rys lapkričio viduryje susirinkęs naujos kadencijos Seimas. Kitų metų biudžetą valdantieji for muoja jau nuo pavasar io, ta čiau skubinti įvykių prieš rin kim us ir po jų nes ireng ia. Tai patvirtino valdančiosios koali cijos atstovai. Eligijus Masiulis, Liberalų są jūdžio lyderis, teigia, kad skubinti įvykių nėra prasmės ir toks spren dimas – logiškas. „Kol kas jokio susitarimo skubinti (biudžeto pri ėmimą – red. past.) nėra. Taip, jis bus pateiktas dar šios kadencijos Seime, tačiau jį svarstyti ir priim ti galutinius sprendimus reiks jau naujos kadencijos parlamenta rams. Tai, kad biudžetus tvirtinda vo senosios kadencijos parlamen tai, greičiau išimtis nei taisyklė. Politinės kultūros logika sako, kad naujasis Seimas negali gyventi pa gal senojo Seimo išreikštą valią“, – tikino E.Masiulis. Tokiam požiūriui pritarė ir kon servatorių partijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė. „Tikrai nė ra tokio požiūrio, kad reikia pa skubėti su biudžetu. Bus įpras tai“, – kalbėjo ji. Vis dėlto politikė pridūrė išlygą: „Nors viskas pri klausys nuo Seimo valios.“
Prie mokesčių nesilies?
Galbūt į valdžią ateisiantys opozi cijos atstovai labai didelių biudžeto korekcijų nežada. Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius kalba tik apie smulkius pataisymus. „Ne, mokesčių tikrai nekeisime. Nebent planuojame sumažinti pri dėtinės vertės mokestį mėsai, taip pat viešbučiams. Jei jau mokesčių sistemą koreguosime, tai darysime sistemiškai ir neskubotai“, – užtik rino A.Butkevičius. Jo teigimu, valdantieji biudže tui formuoti lig šiol neskiria de ramo dėmesio ir užsiima rinkimų kampanija.
Įtarimai: M.Adomėnas galėjo
nutekinti slaptą informaciją apie konservatorių rinkimų strategiją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Konservatoriai: paviešinta medžiaga yra nuotrupos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų (TS-LKD) centr in is rink imų štabas nepaneigė, kad va kar pav iešint i pokalbių apie rink imų strateg iją fragmentai atitinka tikrovę. „Mums malonu, kad mūsų než in ia iš kur ištrauktų pokalbių nuot rupos tu riningesnės ir nusipelno daugiau vie šojo dėmes io neg u mūsų pol it in ių
oponentų paskelbtos prog ramos“, – pareiškė štabo vadovas R.Alekna. TS-LKD pranešė visada sieksiantys „informuot i rinkėjus apie tikrąją pa dėtį, galimų politinių pasirinkimų pa dar in ius Liet uvos valst ybei bei jos žmonių gerovei ir objektyviai vertin ti oponentus“.
Žin iasklaidoje vakar paskelbta, kad TS-LKD rink imų štab e esą strate guota, kaip derėtų vykdyt i konser vatorių rink imų kampaniją: gerinant premjero ir partijos lyderio Andriaus Kubiliaus įvaizdį, juodinant oponen tus, gąsdinant rinkėjus problemomis valst ybei, jeig u rudenį nebus pasi rinktas „polit ikos tęstinumas“.
Lobių paieškos
Klaipėdos
Nemažins išlaidų investicijoms
Kaip galėtų atrodyti 2013 m. vals tybės biudžetas, dar neaišku. Bet žinoma viena: jis turėtų būti pa našus į šiųmetį – asignavimai tikrai nedidės. Apie tai yra sakęs ir prem jeras Andrius Kubilius, ir Prezi dentė D.Grybauskaitė. Tiesa, pla nuojama šiek tiek padidinti išlaidas biudžetininkų atlyginimams. „Mes tikrai nesutiksime, kad vi soms investicinėms programoms išlaidos būtų mažinamos kokiu nors konkrečiu procentu. Kai taip daroma, tai ir atsiranda ilgalaikių problemų: policininkų, pasieniečių, kitų biudžetininkų algos negali būti karpomos mechaniškai. Manome, kad biudžetas turi būti planuoja mas siekiant įgyvendinti Vyriau sybės programą – tai ir darysime“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Išimtis – 2004-ieji Pagal gal iojanč ią tvarką kitų metų biudžeto projektas Vyr iausybę tu ri pasiekt i rugsėjį, o iki spal io 17 d. tur i būti perduot as Seimui svars tyt i ir priimt i. Seim o rink im ai vyks spalį, naujas is parl ament as į pirmuos ius pos ėdžius sus ir inks lapkr ičio vidur yje. Iki gruodž io turėtų būti suformuota nauja Vyr iau
Išmėsinėta partijos rinkimų stra tegija, rinkimų taktika ir kitos svarbios detalės. Tai vakar tapo žinoma visuomenei. Taip atsitiko todėl, kad žiniasklaidai buvo nu tekintas rinkimų štabo narių pa sitarimo su viešųjų ryšių specia listais protokolas. Dešinieji vakar nuo pat ryto pradėjo ieškoti išdaviko. Keli kon servatorių rinkimų štabo nariai,
dienraščio žiniomis, pirštu bedė į parlamentarą M.Adomėną. Šis – neeilinė figūra. Jis yra rinkimų štabo vadovo pavaduotojas. Teigiama, esą slaptus partijos pop ier ius žin iaskl aid ai parodė būtent jis. M.Adomėnas esą vie nam dienraščiui taip atsidėko jo už tai, kad šis paskelbė apie jo planus trauktis iš rinkimų šta bo. Tai davė rezultatų: kitą die ną M.Adomėnas „persigalvojo“ ir iš štab o nus prendė neb es itraukti. Šios istorijos herojai, žinoma, to kią informaciją neigia. „Žinome, kas nutekino. Ne, tai ne M.Adomėnas“, – vakar suirzęs kalbėjo dešiniųjų rinkimų štabo vadovas Raimundas Alekna. Tiesa, jis tik patvirtino, kad išdavikas – saviškis.
sybė, kur i ir turės perž iūrėt i biud žetą ir pateikt i savo pastabas nau jam Seimui. Iki šiol Seimo rinkimų metais atei nančių metų biudžetus beveik vi suomet tvirtindavo naujos kadenci jos parlamentarai. Tik 2004-aisiais tai pasiskubino padar yt i senasis Seimas.
KUR? Prie parduotuvės ZARA.
KADA? Šeštadienį, rugpjūčio 4 d. nuo 13 val. KAS? Surask lobį, atrakink skrynią ir laimėk TOPO CENTRO
įsteigtą prizą – planšetinį kompiuterį ir daug kitų vertingų prizų!
KONCERTAS IR ŠOKIAI: Irūnos bei Mariaus Jampolskio
dainos bei piratiškos salsos žingsnelių pamokos.
PRAMOGOS: Vaikai galės pavirsti norimais personažais, o šaržų meistras pieš ieškomiausių piratų portretus.
Vaišėms visų laukia picerijos „Mambo pizza“ saldžiųjų lobių dalybos.
Laukiame jūsų! KLAIPĖDA
8
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
užribis Sulaikė vogtą BMW
Įkliuvo degtindaris
signalizacija negelbėjo
Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai sulaikė iš Lietu vos per Nidos pasienio kontro lės punktą į Kaliningrado sri tį vykusį tikriausiai vogtą au tomobilį „BMW X6“ kazachiš kais valstybiniais registracijos numeriais. 2011 m. pagaminto automobilio identifikavimo nu meriai buvo suklastoti.
Pareigūnams įkliuvo automo biliu „Opel Astra“ 40 l naminės degtinės vežęs 46-erių plungiš kis V.Č. Vyro nuomojamame ga raže, rasta 150 l naminės degti nės ir 350 l dyzelino. Pareigūnai sulaikė naminę degtinę gami nusį G.P. Rasta įranga naminei degtinei gaminti, apie 8 tūkst. l raugo ir apie 300 l produkcijos.
Uostamiestyje pradingo apy naujis automobilis. „BMW 525“ pavogtas iš Sukilėlių g. Automobilio savininkas ma šiną paliko kieme su įjung ta apsaugos signalizacija. Ta čiau pirmadienio vakarą ma šina pradingo. Automobilis yra draustas, nuostoliai tiks linami.
Per šventę mieste apribos eismą Klaipėdiečiai jau va kar vakare pajuto prasidedantį miesto švenčių maratoną. Buvo apribotas eis mas, maršrutus šiek tiek pakeitė autobu sai. Organizatoriai ragina šventės me tu pamiršti auto mobilius ir persėsti į viešąjį transportą.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Po skaudžių avarijų Palangoje ir Klaipėdos rajone į ligonines pate ko trys žmonės, vienas jaunuolis mirė įvykio vietoje.
Pasiruošimas: vakar jau buvo sustatyta nemaža dalis eismą Jūros šventės metu ribojančių ženklų.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ženklų prireikė daug
Eismo apribojimams miesto jubi liejaus ir Jūros šventės metu pradė ta ruoštis dar užvakar. Senamies tyje buvo statomi kelio ženklai. „Ruoštis reikėjo iš anksto. Iš kar to visų ženklų negalime sustatyti, o jų reikia tikrai daug“, – tvirtino įmonės „Gatvių apšvietimas“ ge neralinis direktorius Algimantas Laurinavičius. Įvairūs eismo apribojimai sena miestyje galios iki sekmadienio va karo. Nuo antradienio 18 val. trans porto priemonės nebegalėjo važiuoti Tiltų gatve. Miesto autobusai ėmė važinėti taip, kaip savaitgaliais. Trečiadienį nuo 13 val. bus užda ryta Turgaus gatvė. Nuo ryto eis mas bus ribojamas Danės gatvės dalyje nuo Pilies tilto iki J.Karoso gatvės. Čia vyks tautodailės mugė. Laikinai įvažiuoti, sustoti ir išsi krauti galės tik mugės dalyviai. Eismą reguliuos pareigūnai
Trečiadienį ir nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vėlaus vakaro bus draudžiama įvažiuoti į Kruizinių laivų terminalo teritoriją. Tai galės padaryti tik šventės daly viai ir aptarnaujantis transportas. „Šventės metu laukiame aukš čiausių šalies vadovų, oficialių delegacijų vizitų. Tad eismą regu liuos ir transporto srautus valdys policijos pareigūnai“, – tvirtino įstaigos „Klaipėdos šventės“ di rektorius Remigijus Mockus. Tiek policijos pareigūnai, tiek savival dybės, tiek viešojo transporto at stovai gyventojus ir miesto svečius ragina nevykti į šventę automobi liais. Patariama persėsti į viešą jį transportą.
Avarijose – mirtis, lūžiai, traumos
„Važiuojant į balių mašiną reikia palikti namie. Priešingu atveju ma tuoji matuoji alaus bokalus, nepama tuoji, ir kyla problemos. Kam reikia save taip sunkiai bandyti?“ – ironi zuodamas klausė viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Gintaras Neniškis:
Važiuojant į balių mašiną reikia pa likti namie. Priešin gu atveju matuoji matuoji alaus boka lus, nepamatuoji, ir problemos kyla.
Autobusai važiuos kitaip
Miesto jubiliejaus ir Jūros šventės metu keisis faktiškai visų autobu sų maršrutai. Uždarius eismą centrinėje mies to dalyje – Tiltų, Danės, Naujo jo Sodo gatvėse bei Manto gatvės dalyje, didžioji dalis autobusų jas apvažiuos Pilies, Naująja Uosto, S.Daukanto gatvėmis. Vieninte lio 10 maršruto autobusai važiuos Bangų gatve. Uždarius Manto gat vės dalį, keisis 26 maršruto pasku tinė stotelė. Paprastai šiuo numeriu pažymėtas autobusas važiuodavo iki Atgimimo aikštės stotelės. Nuo ketvirtadienio 16 val. jis maršrutą baigs prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto. Pasak G.Neniškio, reikia atkreip ti dėmesį, kad penktadienį nuo 19.30 val., pakėlus Pilies tiltą, vi si autobusai senamiestį apvažiuos Mokyklos gatvės viaduku.
Vytauto Petriko nuotr.
Švenčių metu Pilies gatve galės važiuoti tik viešasis transportas. Organizuos specialius reisus
G.Neniškis pabrėžė, kad autobusų važiuos daug, transporto priemo nių užteks visiems. Kaip įprasta per šventes, organi zuojami specialieji reisai: 66, 88, 140 ir 170. Jie važiuos ir naktimis – iki 1 val. Iš pietinės miesto dalies klaipė diečius ir miesto svečius atveš ir parveš 66, 88, 140 numeriais pa žymėti autobusai. Jie atitinka su trumpintus 6, 8, ir 14 maršrutus. Šie autobusai važiuos iki „Turgaus“ sto telės. G.Neniškio teigimu, žmonių vežimas į šiaurinę miesto dalį šiek tiek problemiškesnis. Čia trūksta vietos apsisukti autobusams. Keleiviai trečiadienį, ketvirtadie nį ir sekmadienį į šiaurinę miesto dalį bus vežami iš laikinosios sto telės, kuri bus įrengta prie viešbu čio Naujojo Sodo gatvėje. Kai bus uždarytas Manto gatvės ruožas nuo Naujojo Sodo iki S.Dau kanto gatvės, 170 numerio autobu sas važiuos iš „Bibliotekos“ stote lės. Specialių maršrutų autobusai važiuos 5–10 minučių intervalu.
„Kadangi transporto priemonių spūsčių nepavyks išvengti, nuo grafiko gali atsilikti įprastų marš rutų autobusai. Tai neišvengiama. Keleivių prašome kantrybės – pa laukti tas 5 minutes“, – prašė di rektorius. Gėrimai – tik plastikinėje taroje
Automobilių vairuotojams šventės metu patariama miesto centrą ap važiuoti Mokyklos gatve. R.Mockus taip pat prašė penkta dienį, kai vyks jūrinių organizacijų eitynės, žiūrovų nesibrauti į gatvę ir nestabdyti eismo. Tokių atvejų yra buvę ankstesniais metais. „Patogiausia eitynių dalyvius bus stebėti Atgimimo aikštėje. Čia vyks kompanijų prisistatymas“, – patarė organizatorius. R.Mockus priminė, kad, kaip ir ankstesniais metais, Jūros šventės teritorijoje esančioms prekybos ir viešojo maitinimo įmonėms vi są šventinį laikotarpį alkoholinius gėrimus išsinešti galima parduoti tik nedūžtančioje taroje. „Tvarka išlieka tokia pat, kaip ir pernai. Vienintelis skirtumas, kad šįkart šventė pora dienų ilgesnė“, – pabrėžė R.Mockus.
Miesto jubiliejaus ir Jūros šventės dienomis eismas draudžiamas Nuo antradienio – Tiltų g.
Nelaimėmis keliuose paženklin tas pirmadienis tragiškai baigė si 24-erių vilniečiui. Vaikinas bu vo mirtinai sužalotas automobilio, kai naktį išbėgo skersai Liepojos link vedančio plento iš už Palan gos esančio miško. Vaikiną apie 1 val. nakties kely je partrenkė automobiliu „Hyundai Santa Fe“ važiavęs Latvijos pilie tis. Spėjama, kad draugės automo biliu važiavęs S.M. išlipo iš susto jusios mašinos ir pasileido skersai kelio neturėdamas jokių šviesą at spindinčių ženklų. Kitos Palangoje įvykusios avari jos auka iki šiol gydoma ligoninėje. Nelaimė nutiko, kai apie 70 metų vyras, važiuodamas dviračiu, išva žiavo iš šalutinio kelio ir nėrė per Ganyklų gatvę. Tuo metu pagrindiniu keliu va žiavo 63-ejų palangiškis, kuris vai ravo „Opel Vectra“. Vairuotojas nespėjo sustabdy ti automobilio ir partrenkė dvirati ninką. Per eismo įvykį sužalotas vy riškis buvo nugabentas į ligoninę. Jis gydomas reanimacijos palatoje. Klaipėdos rajone po pirmadienio vakarą įvykusios avarijos į ligoninę pateko dvi tos pačios markės auto mobilius vairavusios ir kaktomuša susidūrusios moterys. Nelaimė nutiko apie 18.20 val. kelyje Klaipėda–Kretinga. Nuo Kretingos pusės Klaipėdos link važiavusi 32-ejų K.B. automobi liu „Renault Megane“ išvažiavo į priešpriešą ir trenkėsi į atvažiuo jantį tos pačios markės automo bilį, kurį vairavo 55-erių Z.M. Per avariją abi klaipėdietės patyrė įvai rių traumų. Viena moteris gydoma neurochirurgijos skyriuje, kita – krūtinės chirurgijos skyriuje. Poli cijos pareigūnai aiškinasi nelaimės aplinkybes, paimti vairuotojų krau jo mėginiai blaivumui nustatyti.
Eismo apribojimai negalioja šioje zo
Nuo trečiadienio – Turgaus, Teatro, noje gyvenantiems ar dirbantiems as
Žvejų, Danės g. Nuo penktadienio – Pilies gatvėje,
leidžiant važiuoti viešajam keleivi niam transportui, Manto gatvėje – nuo S.Daukanto g. iki Danės g., Liepų gat vėje – nuo Manto iki J.Karoso g., Nau jojo Sodo gatvėje – nuo Manto iki Puo džių g.
menims bei aptarnaujančiam trans portui.
Gyventojai ir dirbantys asmenys pa
reigūnams turės pateikti dokumen tus, įrodančius jų gyvenamąją ar dar bo vietą. Visi eismo apribojimai bus panaikin
ti vėlų sekmadienio vakarą.
Kryptis: skersai pagrindinio ke
lio nėręs dviratininkas Palango je pateko po automobilio ratais.
9
trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,20 %
35,7 mln. litų
šiemet gyventojai laimėjo loterijose.
–0,39 %
+0,67 %
Keičiasi mokesčiai Nuo šiandien minimali mėnesinė alga (MMA) didėja 50 litų ir sieks 850 litų. Taip pat įsiga lioja 5,15 lito minimalus valandinis atlygis. Dėl padidėjusios MMA nuo 72 iki 77 litų didė ja minimali privalomojo sveikatos draudimo mėnesio įmoka. Pensijų socialinio draudimo įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus as menis nuo 210,4 lito didėja iki 223,55 lito. Ne darbo draudimo įmoka už šiuos asmenis nuo 8,8 lito didėja iki 9,35 lito.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4098 DB svaras sterlingų 1 4,4209 JAV doleris 1 2,8131 Kanados doleris 1 2,8097 Latvijos latas 1 4,9588 Lenkijos zlotas 10 8,3874 Norvegijos krona 10 4,6547 Rusijos rublis 100 8,7429 Šveicarijos frankas 1 2,8739
pokytis
+0,1498 % +0,1042 % +0,0284 % +0,4325 % +0,0121 % +0,5370 % +0,4164 % +0,1983 % –0,0313 %
Prekyba iš po stalo gyva l.mrazauskaite@diena.lt
Nelegali veikla tęsiasi
Daugelis šalies gyventojų dar pui kiai atmena laikus, kai vadina moji prekyba iš po stalo buvo be ne vienintelis būdas įsigyti baldų, drabužių, geresnės kokybės nei ant prekystalių siūlomos mėsos ir daugelį kitų buitinių bei mais to prekių. Kelias valandas išsto vėjus eilėje dažnai paaiškėdavo, kad prekių ar bent jau jų pasirin kimo nebėra. Didelė dalis prekių ant prekystalių paprasčiausiai ne patekdavo ir būdavo parduodama iš po stalo: tiesiai iš prekybininkų rankų ir gerokai didesnėmis kaino mis arba mainantis kitomis prekė mis ar paslaugomis. Nors vėliau nelegalią preky bą imta kontroliuoti maisto talo nais, o šiandien – kasos aparatais, prekybos iš po stalo apraiškų esa ma ir dabar. Tokios prekybos tiks las išlieka nepakitęs – pasipelnyti. Šiandien tai daroma taupant mo kesčiams skirtas lėšas. Pastaraisiais metais daugiau sia neregistruotos veiklos atvejų iš didžiųjų šalies miestų užfiksuota Kauno apskrityje, mažiau – Klai pėdos ir Vilniaus. 2011 m. Valstybi nė mokesčių inspekcija (VMI) visoje šalyje nustatė daugiau nei 1,3 tūkst. asmenų, vykdžiusių neregistruotą veiklą. O per 2012 m. pirmą pusmetį nustatyti 792 tokie asmenys.
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,61
2,37
„Apoil“
4,89
4,57
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
90,12 dol. už 1 brl. 106,27 dol. už 1 brl.
Prekyba norintis verstis gyvento jas turi būti įregistravęs individua lią veiklą ar įsteigęs juridinį asmenį. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, prekybą vykdantys pa talpose, privalo naudoti kasos apa ratus, o pristatantys prekes į namus – kiekvienam pirkėjui išduoti pre kių ar paslaugų pirkimo–pardavimo kvitą arba sąskaitą faktūrą. To daryti nereikia tik prekiaujant lauke – tokiu atveju minėti dokumentai išduoda mi tik pirkėjui pageidaujant.
Apie veiklą pranešė pirkėjas
Šių metų liepos viduryje Kaune atlikusi patikrinimą VMI nustatė, kad maisto papildais prekiaujanti įmonė per du mėnesius į buhalte rinę apskaitą neįtraukė beveik 113 tūkst. litų ir nedeklaravo 24 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. „Gyventojas, pirkęs maisto pa pildų, pranešime VMI teigia, kad paprašius kvito už įsigytas prekes bendrovės darbuotoja jo nedavė, bet išrašė prekių užsakymo doku mentą. Jame nebuvo jokių įmonės rekvizitų, aptarnavusio darbuoto jo duomenų ir kitos privalomos in formacijos“, – pranešime spaudai teigė Kauno apskrities VMI virši ninkas Gintautas Muzikas. Anot jo, maisto papildus par duodanti įmonė skelbėsi interne te, tačiau ne bendrovės, o fizinio asmens vardu: „Matyt, taip tikė tasi išvengti kontroliuojančių ins titucijų dėmesio.“ Pasitikėjimo telefonu pateikta informacija pasitvirtino: už 4 rū šių maisto papildus, įsigytus per kontrolinį pirkimą, bendrovės va dybininkė prekybos vietoje įreng tu elektroniniu kasos aparatu į ap skaitą neįtraukė beveik 200 litų ir pirkėjui neišdavė kasos kvito. „Atliekant operatyvų patikri nimą šalia kasos aparato taip pat rastas ir segtuvas, kuriame buvo fiksuojamas maisto papildų par davimas. Analizuodami įmonės gautas pajamas, įtrauktas į ap
A 95
Kasos aparatai būtini
Pirkti iš po stalo gyventojus šiandien mo tyvuoja ne per menka pasiūla parduotu vėse, o mažesnės prekių kainos. Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
Neregistruotą veiklą vykdžiusių asmenų skaičius Apskritis
Sukčiai: dažniausiai neregistruota veikla užsiima prekiaujantys maisto
produktais, pramoninėmis prekėmis ir teikiantys grožio paslaugas.
Giedriaus Savickio (BFL) nuotr.
skaitą naudojant kasos aparatą, VMI specialistai pasigedo segtu ve užfiksuotų pardavimų“, – sakė G.Muzikas. Už tai bendrovės dar buotojai surašytas administraci nių teisės pažeidimų protokolas ir skirta 100 litų bauda, o direktorei teks sumokėti 5 tūkst. litų baudą.
Pašnekovės teigimu, be nere gistruotos veiklos vykdymo, taip pat nustatoma ir kitų pažeidimų: gyventojai į apskaitą neįtraukia gautų pajamų, neišduoda pinigų sumokėjimą patvirtinančių doku mentų, prekiauja prekėmis be įsi gijimo dokumentų.
Teisinasi nežinoję
Gyventojai apgavystėms neabejingi
Visoje Lietuvoje, kaip teigė Kauno apskrities VMI Mokestinių prie volių departamento direktorė Ju dita Stankienė, daugiausia nere gistruotos veiklos atvejų paprastai nustatoma prekybos sektoriuje, kontroliuojant prekiaujančius gė lėmis, vaisiais ir daržovėmis, pra moninėmis prekėmis, taip pat tei kiančius grožio paslaugas. Anot jos, neretai pažeidėjai melagingai aiškinasi apie prievolę registruo tis nežinoję.
Nors prekių iš po stalo kainos, tikė tina, neretai žemesnės, pirkėjai pa žeidimams abejingi vis dėlto nelie ka. J.Stankienė pasakojo, kad dažnai nelegalios prekybos ir neregistruo tos veiklos atvejai išaiškinami būtent tiriant gyventojų pateiktą informa ciją. Ją gyventojai dažnai perduoda VMI pasitikėjimo telefonu. „Šiemet VMI jau sulaukė beveik 1,5 tūkst. pranešimų apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidi mus“, – sakė ji.
2011 m. 2012 m.*
Vilniaus
214
115
Kauno
445
326
Klaipėdos
149
131
* Pirmas pusmetis Šaltinis: VMI
Anot pašnekovės, siekiant nu statyti nelegalios prekybos, nere gistruotos veiklos atvejus taip pat stebima prekyba internete: tik rinama, ar pardavėjai įregistra vę veiklą, analizuojami skelbimai, kuriuose gyventojai skelbiasi pre kiaujantys ne tik maisto papildais, bet ir kitais produktais.
792
asmenys,
vykdę neregistruotą pre kybos verslą, nustatyti pirmą šių metų pusmetį.
Euro likimas paaiškės šiomis dienomis Karolis Urbonas Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ partneris
Š
iandien prasidedantis dviejų dienų JAV Federalinių rezer vų sistemos (FRS), atliekan čios šalies centrinio banko funkciją, valdybos susirinkimas ir rytoj pradedamas Europos cent
rinio banko (ECB) posėdis yra du bene svarbiausi šių metų įvykiai. Po įspūdingų ECB vadovo Mario Draghi kalbų „darysime viską, kad euras gyvuotų“ visas pasaulis su nerimu laukia rytojaus ECB posė džio, kuriame, žinoma, bus priva lu reaguoti į šiandien JAV priimtus sprendimus. Tiesą sakant, ver tinant dabartinę trapią pasaulio ekonominę situaciją galima drą siai teigti, kad gyvename neeili niais laikais, kai pasaulio finansų sistema yra ties sugriuvimo riba ir didžiajai daliai pasaulio ekonomi kos grasina visišku krachu. Ir tai nėra perdėta baimė. Tai, kas įvyks
rytoj ir poryt per ECB posėdį, Eu ropos ir viso pasaulio ekonomikos kryptį pakeis iš esmės. Trumpai apie posėdį. ECB vado vas siūlo stiprinti Europos integra ciją ir suteikti banko licenciją Euro pos stabilizaciniam mechanizmui (ESM) – fondui, kuris buvo naudo jamas gelbėjant Graikiją, Portuga liją ir kitas problemines valstybes. Tai reiškia, kad visos Europos mas tu būtų sukurta Iždo institucija, ga linti nuolat ir legaliai kontroliuo ti visos Europos valstybių finansus bei bankus. Taigi per ateinančias dvi dienas bus priimtas sprendi mas, nulemsiantis euro ir visos Eu
ropos ateitį, – tolesnė integracija, kolektyvinis problemų sprendimas ir centralizuotų valdžios institucijų sukūrimas. Arba nacionaliniai in teresai, vidinės rietenos ir viso to sukeltas chaosas, euro bei ES išfor mavimas. Blogiausia yra tai, kad di džiausias integracijos priešininkas – Vokietijos centrinio banko vado vas Jensu Widmannas – turi stiprų balsą ateinančiame rytojaus posė dyje ir veikiausiai sieks jau taisykle ES susitikimuose tapusio kompro misinio varianto, kuriame Vokietija būtų lygesnė už kitas ES valstybes. Tai gali gerokai sumažinti optimiz mą dėl integracijos.
Tačiau yra kita medalio pusė – šiandienis JAV susitikimas. Jame bus sprendžiama, ar bus trečią kartą per šią krizę įjungiama dolerių spausdi nimo mašina. Jei bus nuspręsta pa leisti „žaliųjų“ konvejerį, tai bus ge ras signalas eurui kiekybės požiūriu, nes JAV dolerio kursas tokiu atveju tikrai smuks. Ir, žinodami JAV suge bėjimą mobilizuotis bei operatyviai priimti sunkius sprendimus, Eu ropos lyderiai gali atsidurti neigia mame kontekste su nacionalinėmis ir asmeninėmis ambicijomis; ne pamirškime ir ypatingų biurokrati nių procedūrų, sunkinančių svarbių sprendimų priėmimą.
10
TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012
pasaulis Programišių ataka
Brangus vakarėlis
Balanos gadynė
Kompiuterių įsilaužėliai praei tą vasarą sugebėjo prieiti prie Europos Vadovų Tarybos pir mininko Hermano Van Rom puy ir dešimties kitų aukštų ES pareigūnų elektroninio pašto paskyrų. JAV tyrėjai kelia prielaidą, kad įsibrovėliai gali būti susiję su Kinijos vy riausybe.
Vokietijos teismas 20-mečiui stažuotojui Matthiasui L. nu rodė atlyginti 227 tūkst. eurų policijos išlaidų po to, kai jau nuolis suorganizavo neteisėtą vakarėlį paplūdimyje per so cialinį tinklą „Facebook“. Į va karėlį užsiregistravo tūkstan čiai žmonių, o pareigūnams teko juos išprašyti.
Indiją antrą dieną iš eilės kre čia milžiniško masto elektros tinklų gedimai. Vakar išsijun gus trims regioniniams tink lams be elektros liko daugiau nei pusė šalies. Pasak Indijos pareigūnų, avarija įvyko dėl to, kad šalies valstijos vartojo daugiau energijos, „nei leidžia joms nustatytos ribos“.
Vizitas apkarto „Jei lenkai balsuotų JAV pre zidento rinkimuose, Barackas Obama laimėtų“, – pabrėžė „The Warsaw Voice“ redaktorius Andrzejus Jonas.
Regis, respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Mittas Rom ney nesužavėjo lenkų, nors bu vęs Lenkijos prezidentas ir „Solidarumo“ judėjimo vedlys Lechas Wałęsa jį priėmė kaip niekuomet šiltai. Tačiau pats „Solidarumas“ ir kiti šio judėjimo nariai nuo vi zito atsiribojo. Pasak judėjimo, M.Romney savo šalyje nuolat priešiškai pasisako prieš pro fesines sąjungas. „Deja, mūsų draugai Amerikoje, kurie atsto vauja 12 mln. darbuotojų, mus informavo, kad M.Romney pa laiko išpuolius prieš profesi nes sąjungas ir prieš darbuotojų teises, – buvo sakoma „Solida rumo“ paskelbtame pareiškime. – „Solidarumas“ nėra susijęs su M.Romney vizitu ir susitikimu su L.Wałęsa ir niekuomet ne kvietė jo atvykti į Lenkiją.“ Tiesa, pats L.Wałęsa negailė jo šiltų žodžių M.Romney ir jo kalboms apie strateginę Lenki jos svarbą JAV ir Rusijos keliamą grėsmę. „Tikiuosi, kad jums pa siseks, nes jūsų sėkmės reikia ne tik JAV, bet ir Europai, visam pa sauliui“, – kalbėjo L.Wałęsa. M.Romn ey žingsn iuojant Gdansko gatvėmis vieni lenkai palaikė respublikoną, kiti ne. „Sėkmės, pone Romney“, – surėkė vienas lenkas. Kita mo teris atsakė: „Obama.“ Tada vyras rėžė: „Daugiau nereikia obamų.“ Tačiau moteris nepa sidavė ir vėl sušuko: „Obama!“ Nors M.Romney rodė paramą Lenkijai, pasak kai kurių apžval gininkų, lenkai nemato problemų ir su demokratų administraci ja, todėl respublikonui Lenkijo je vargu ar pavyks surinkti daug populiarumo taškų. BBC, CNN inf.
Nesužavėjo: M.Romney vizi
tas į Lenkiją lenkų pernelyg nesudomino. AFP nuotr.
Afganistanas – kiau ras rėtis? Kad ir kiek pinigų čia sukiši, pa dėtis nesikeičia? Re gis, taip. Milijardai, skirti Afganistanui atstatyti, arba nuke liauja vietos val dininkams į kiše nes, arba iššvaisto mi betiksliams pro jektams.
Realybė: Afganistano gamintojai neįsivaizduoja, kaip reikės verstis, kai užsieniečiai pasitrauks iš jų šalies.
„Reuters“ nuotr.
Užsieniečių pinigai – kaip narkotikai Korupcija – Afganistano vėžys
Nori pralobti – važiuok į Afganis taną? Skamba absurdiškai, žinant, kad ši šalis – viena skurdžiausių pasaulio valstybių, kurios ekono mika, švelniai tariant, merdi. Pralobti Afganistane gali iš kas met į šalį pumpuojamų milijardų dolerių. Antai, Tokijo konferenci joje nuspręsta, kad Afganistanas gaus dar 16 mlrd. per kitus kele rius metus. Tiesa, bent jau šį kar tą tarptautiniai donorai nuolankūs nebuvo. Jie aiškiai įspėjo Afganis tano valdžią, kad pinigus šalis ma tys kaip savo ausis, jei korupcijos problemos šalyje nebus ryžtingai sprendžiamos. Visgi didžiausi Afganistano rė mėjai amerikiečiai paskaičiavo, kad per pastaruosius metus šaly je buvo iššvaistyti milijardai JAV dolerių. Pasak JAV specialiojo inspekto riaus Afganistanui Johno Sopko, lėšos buvo iššvaistytos dėl blogo Afganistane vykdomų projektų pla navimo ir įgyvendinimo. Maža to, milijardai taip pat gali būti išmesti į balą, jei pasitraukus tarptautinėms pajėgoms projektai sustos. J.Sopko ataskaitoje konstatavo: „JAV rizikuoja iššvaistyti milijar dus dolerių, jeigu Amerikos finan suojamos plėtros programos nebus palaikomos Afganistano vyriau sybės. Dešimtmetį trukusios kovos ir kraujo liejimas, taip pat daugiau nei 89 mlrd. dolerių lėšų, skirtų Afganistanui atstatyti, nepadėjo panaikinti rimtų problemų.“ Kaip teigiama ataskaitoje, did žiausios problemos, dėl kurių ga li būti iššvaistyta nemaža dalis
JAV vyriausybės į didelio masto infrastruktūros projektus inves tuotų 400 mln. dolerių, – plana vimo, koordinavimo ir įgyvendini mo trūkumai. Kliuvo ir amerikiečiams, atsainiai prižiūrintiems projektus. „JAV ar mijos priimtos statybos atliktos taip prastai, jog kai kurių milijonus dole rių kainavusių pasienio policijos ba zių neįmanoma naudoti pagal pa skirtį“, – ataskaitoje tvirtino J.Sopko. Ataskaita paskelbta tuo metu, kai NATO šalys jau pradėjo mažin ti Afganistane likusį 130 tūkst. ka rių kontingentą. Visas Aljanso kovines pajėgas planuojama išvesti iki 2014 m. pa baigos. Kartu inspektoriai perspėjo, kad, atsakomybę už saugumo užtikri nimą perdavus afganistaniečių pa jėgoms, statybų projektų išlaidos tikriausiai dar labiau padidės.
Tarptautinė bend ruomenė papras čiausiai nesuvokia, kad parama turi už tikrinti tvarią plėtrą.
Ar padės reformos?
Vakarų remiamas Afganistano pre zidentas Hamidas Karzai pripažino, kad jo vyriausybė – korumpuota. Jis paskelbė, jog imsis neatidė liotinų reformų problemai spręs ti. „Nors yra nemenkų pasiekimų, suvokiame problemas. Turime ko voti su korupcija, stiprinti įstaty
mo viršenybę ir skatinti ekonomi kos plėtrą“, – žadėjo H.Karzai. Ar reformos ką nors pakeis – niekas nesiima spėlioti. Dabar si tuacija Afganistane tokia, kad šalis, pasak tarptautinės organizacijos „Transparency International“, yra ketvirta pagal korupcijos lygį pa saulyje. Hamidullah Farooqi, Kabulo uni versiteto ekonomikos profesorius, sakė: „Atvirai kalbant, Afganistane nėra legalios ekonomikos. Visi, kas įsitraukę į ekonominę veiklą, vie naip ar kitaip yra korumpuoti. Šiuo atveju niekas negali konkuruoti. Nerasite vieno sąžiningo žmogaus. Paprasčiausiai nėra sąlygų.“ Ekonomika merdi, lėšos švaistomos
Skaičiuojama, kad dabar net 97 proc. Afganistano ekonomikos su daro pinigai, kuriuos skiria tarp tautiniai donorai. „Mūsų ekono mika priklausoma nuo užsienio pinigų. Ekonomika nėra tvari. Štai kodėl parama turi mums padėti at sistoti ant kojų ir užtikrinti mūsų nepriklausomybę“, – kalbėjo Af ganistano finansų ministras Haz ratas Omaras Zakhilwalas. Tik ar pakaks laiko? Remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, iki 2025 m. užsienio parama Afganis tanui gali sumenkti 90 proc. Afganistano verslininkai su ne rimu laukia užsieniečių pasitrau kimo. „Jau dabar produkcijos ly gis smuko apie 30 proc. Parama turi didelę reikšmę mūsų gamybos sektoriui“, – sakė Abdulas Jaffaras Safi, Afganistano prekybos grupės, siejančios 1,2 tūkst. gamintojų vi soje šalyje, vadovas.
Pats A.J.Safi vadovauja netoli Kabulo esančiam plastiko fabri kui „Shorhat Plastics“. Pasak jo, verslas smuko ir jis nežino, ar tai pabaiga. A.J.Safi įspėjo, kad to liau smunkant gamybai jam ga li tekti atleisti apie 160 fabriko darbuotojų. Ghulamas Mabi Yousofi, kilimų gamintojas, teigė, kad kilimus pa staruosius metus jis gamina tik užsieniečiams. „Kai užsieniečiai paliks Afganistaną, kilimų vers las žlugs. Juk žmonės nevalgo ki limų, o parduoti ką nors reikia. Tai – prabangos prekė“, – apgailesta vo verslininkas. Pasitraukus tarptautinėms pa jėgoms darbo Afganistane gali ne tekti ir daug išsimokslinusių jaunų žmonių. Daugelis jų dabar dirba užsieniečių vertėjais ir patarėjais. Jau dabar nedarbo lygis Afganista ne siekia 35 proc. Profesorius H.Farooqi pabrėžė: „Aš nematau galimybių, kad su sikurs daugiau darbo vietų. Mes tikrai nesuvokiame, kas laukia 2015 m.“ Analitikė Martine van Bijlert tvirtino, kad daugelis projektų Af ganistane vykdomi atsainiai, visai nemąstant, kokia iš jų gali būti il galaikė nauda. „Tarptautinė bend ruomenė paprasčiausiai nedaro nieko, kad parama užtikrintų tva rią plėtrą, nebūtų laikina. Niekas nežino, kaip reikia atstatyti šią ša lį. Jie leidžia nesuvokiamas sumas, tačiau nežino kam, net ir nenori žinoti. Didžioji dalis skirtų pinigų Afganistane turtingais pavertė vos kelis žmones“, – sakė ekspertė. „Stars and Stripes“, AFP, BNS inf.
11
TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Svajonė – būstas ant vandens Kadaise iš vieno Klai pėdos mero lūpų iš sprūdę žodžiai „gy vensime kaip Ams terdame“ veikiau ta po sparnuota fra ze, nei įgavo realius kontūrus. Kad ir kal bant apie vieną ryš kiausių Nyderlan dų sostinės simbolių – būstus ant vandens.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Miesto veido nepuošia
Įvairios baržos, namais virtę lai vel iukai, plūd ur iuojantys įžy miuosiuose Amsterdamo kanaluo se, jau tapo neatsiejama Olandijos uostamiesčio įvaizdžio dalimi. O kodėl tokių miestą pagyvinančių elementų negalėtų atsirasti Klai pėdoje? Šis klausimas jau kurį laiką ne duoda ramybės ir žurnalistui, aist ringam buriuotojui Ruslanui Rokui Arbušauskui. Jachtų nuomos bendrovei va dovaujantis vyras konstatuoja tai, kas akivaizdu daugeliui: gyveni mas Danės upėje apmiręs. „Pažiūrėkime, ką mes čia, pa čiame miesto centre, turime. Te neįsižeidžia savininkai, bet kai kurie šių laivų – varganos būklės. Ne tokie čia turėtų stovėti, – įsi
Modelis: R.R.Arbušauskas neabejoja, jog motorlaivį „Olga“ būtų galima pritaikyti patogiam gyvenimui.
tikinęs Ruslanas Rokas. – Klaipė dą labai pagyvintų baržos. Ir ne tik jos, bet ir senieji laivai, tokie kaip „Meridianas“, ar mažesni burlai viai, kiti laiveliai, kuriuos būtų ga lima įsirengti ir gyventi. Klaipė diečiai, miesto svečiai pamatytų,
kad čia verda gyvenimas, kad čia išties yra miestas prie vandens, o ne šiaip miestas prie Smiltynės ar Melnragės paplūdimių.“ Pašnekovas prisipažino, jog ir pats puoselėja svajonę įsikurti to kiame būste ant vandens, ir netgi
Danėje yra nusižiūrėjęs ne vieną tam tinkamą vietą. Kainuoja ir milijonus
Ruslanas Rokas šypsojosi, jog bene didžiausiu įkvėpimu jam tapo tele vizijos serialas „Kalnietis“, kurio
Įkvėpimas: šiuolaikinė baržos versija – modernus namas, pavadintas „Silberfisch“, plūduriuojantis Vokietijos mieste Oldenberge.
Vytauto Petriko nuotr.
pagrindinis herojus Dankanas Ma klaudas gyveno baržoje. Pašneko vas prisiminė, jog brėžinių, kaip susimodeliuoti tokius namus, jau vaikystėje būdavę galima rasti ir specializuotuose ru siškuose žurnaluose.
12
thedesignhome.com nuotr.
12
TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012
namai rubrika
Stilius: visokių laivelių, kuriuose gyvenimas verda ir dieną, ir naktį, galima išvysti ir Paryžiuje, Senos krantinėje.
publicdomainpictures.net, cruises.about.com, wineterroirs.com nuotr.
Svajonė – būstas ant vandens
Puošmena: įvairiausi namai ant vandens tapo neatsiejama gausiai turistų lankomo Amsterdamo įvaizdžio dalimi.
Šiandien neišsemia 11 mi informacijos aruo dai besidomintiesiems šia tema
prieinami virtualioje erdvėje. Pa sak Ruslano Roko, internete gali ma rasti įvairių parduodamų laivų, kurie pritaikyti ar gali būti pritai kyti gyvenimui ant vandens. „Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje labai daug to kių laivų, tačiau patys pigiausi, kai nuojantys apie 10–20 tūkst. eurų, – per prasti, nepatogūs. Jų ilgis siekia 9 m, plotis – vos 2 m. Sunku įsivaiz duoti, kaip tokiuose įmanoma gy venti. Mano manymu, optimalus il gis būtų 20–24 m, o – plotis – 5–6 m“, – vardijo buriuotojas. Ruslano Roko nuomone, Klai pėdai labai tiktų išvaizdžios buri nės Temzės baržos. Tiesa, jų kainos prasideda nuo 100 tūkst. eurų. Specialiai gyvenimui ant vandens statyti būstai arba „Meridiano“ analogo burlaiviai – tarsi praban gūs apartamentai. Jie gali kainuoti ir daugiau nei 1 mln. eurų. „Kiti laivai, kuriuos galima paly ginti su loftais, – tinkami įsireng
ti senieji prekybiniai, žvejybiniai laivai, yra palyginti nebrangūs, po 40–60 tūkst. eurų. Tačiau teoriš kai įperkami, jie pareikalautų labai daug išlaidų remontui“, – pripaži no pašnekovas. Atsirastų ir Lietuvoje
Ruslanas Rokas neabejoja, jog tinkamų laivų galima susirasti ir Klaipėdoje. „Kad ir legendinis lai vas „Olga“ – manau, jis labai tiktų tokiam reikalui“, – pastebėjo pa šnekovas. Jo akimis, komunikacijų pra sme labai patogios „apgyvendinti“ krantinės tarp Biržos ir Pilies tiltų, jei tik jos būtų deramai suprojek tuotos – dabar esą jos skirtos lai vams daužyti ir laužyti. „Čia galima prisijungti elekt rą ir vandenį, bet klausimas, kiek tai kainuotų. Gal geriau genera torius? Vadinasi, kažkada jį turėsi burbinti, įkrauti akumuliatorius ir maitinti visą sistemą. Žinoma, ga li naudoti vėjo generatorius, saulės baterijas. Kitas klausimas – kaip atsikratyti nuotekų. Mūsų klima tinėmis sąlygomis labai aktualu ir šildymas. Visą laivą reikėtų apsi šildyti iš vidaus – kaip ir kuo, vėl atskiras klausimas. Turi būti ne tik šilta, bet ir atsparu vandeniui ir net žiurkėms“, – vardijo pašnekovas. Buriuotojo manymu, Klaipėdos valdžiai pavyzdžiu galėtų būti skan dinavai. Jo žiniomis, už Kopenha gos, Stokholmo centre plūduriuo jančius burlaivius nereikia mokėti komunalinių mokesčių – ši privi legija suteikiama už tai, kad tai tie siog yra miesto puošmena.
Ruslanas Rokas Arbušauskas:
Kadangi šią svajonę puoselėju nuo seno, manau, kad viskas su derinama. Klausimas, ar norėtų su manimi kas nors taip gyventi.
Londone, Temzėje, prisišvarta vusios baržos tik kurį laiką atlei džiamos nuo krantinės mokesčio, o po to privalo iš tos vietos pasi šalinti. Tad jų savininkai griebiasi
„Shutterstock“ nuotr.
gudrybės – kartkartėmis migruo ja iš vienos vietos į kitą.
Anot jo, puikių galimybių pa gyvinti miesto gyvenimą, suteikti jam ypatingo žavesio neišnaudoja ne tik Klaipėda. Įvairūs laivai ir lai veliai galėtų puošti ir Kauno, ir Vil niaus vandenis. „Ko gero, didžiausias mūsų mi nusas – klimato sąlygos, kurios for muoja ir požiūrį, ir poreikį. Štai olan dams, kuriems teko atsikovoti žemę iš jūros, gyventi baržose – poreikis. Pas mus tokiems kaip aš tai būtų po mėgis“, – pripažino buriuotojas. Pašnekovas neatmeta, jog en tuziastus gali stabdyti ne tik ne mažos investicijos, bet ir sudėtin ga tokių objektų reglamentavimo procedūra. Tačiau didelis noras esą įveiktų visas kliūtis.
Drėgmė – neišvengiama
Gyvenant baržoje ar kitame gy venimui pritaikytame laive tektų susitaikyti ir su kitais specifiniais niuansais, kaip antai nestandar tinė, ankštesnė nei tradiciniuose būstuose patalpų erdvė, taip pat nuolat tvyranti drėgmė. Ruslanas Rokas prisipažino, jog prisitaikyti prie pastarojo niuanso būtų gana sudėtinga. „Bet kadangi šią svajonę puose lėju nuo seno, manau, kad viskas suderinama. Klausimas, ar norėtų su manimi kas nors taip gyventi“, – šypsojosi pašnekovas.
Buitis: proziškas kasdienybės vaizdelis Londone – namus kuria ne tik gėlės.
13
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
sportas
Sporto pasaulis mokosi tarti lietuvės pavardę
Ūgis – 172 cm, svoris – 64 kg. Išsilavinimas: Plimuto (D.Britani
ja) koledžo moksleivė. Laisvalaikio pomėgiai: kino filmai,
treneris – Giedrius Martinionis, dabar tinis treneris – Jonathanas Ruddas. Karjera: 2011 m. Europos jaunimo
olimpinis festivalis, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m laisvuoju stiliumi – 2-oji vieta, 100 m laisvuoju stiliumi – 3-ioji vieta, 2012 m. tarptautinės var žybos Prancūzijoje, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 50 m krūtine – 1-oji vieta, 2012 m. Didžiosios Britanijos čem pionatas, 100 m krūtine – 1-oji vieta, 2012 m. XXX Londono olimpinės žai dynės, 100 m krūtine –1-oji vieta.
m.bagdonas@diena.lt
Nauja Plimuto didvyrė
Didžiausi Anglijos dienraščiai taip pat neslėpė simpatijų naujai plau kimo žvaigždei ir su pavydo kar
d. Kaune.
Sportuoja nuo 2003 m. Pirmasis
Marius Bagdonas
Britai pavydi
R.Meilutytė gimė 1997 m. kovo 19
bendravimas su draugais.
Auksiniu pasirody mu Londono olim piniame baseine sporto mėgėjus ir specialistus užbū rusi penkiolikame tė Rūta Meilutytė sulaukė užsienio ži niasklaidos liaupsių bei sveikinimų.
„R.Meilutytė 0,08 sek. greičiau palietė baseino sienelę nei Rebec ca Soni ir taip užbaigė savo ste buklingą pasaką. Mūsų moksleivė plaukė greičiausiai“, – džiūgavo britų interneto portalas „This is Plymouth“. Didžiosios Britanijos pietvaka riuose esančiame Plimute pasta ruosius trejus metus su tėvu gyve na ir savo meistriškumą pas trenerį Jonathaną Ruddą kelia jaunoji Lie tuvos olimpinė čempionė. Vos 250 tūkst. gyventojų turintis Plimutas garsėja kaip plaukimo ta lentų kalvė. Prieš trejus metus Ita lijoje vykusiame planetos čempio nate šuolių nuo 10 m bokšto aukso medalį iškovojo Thomas Robertas Daley. Šiam Plimuto sportininkui tuomet taip pat buvo vos 15 metų. R.Meilutytės pergale miestiečiai džiaugėsi ne mažiau nuoširdžiai. „Mes beveik visi verkėme. Tai toks didžiulis pasiekimas, – BBC re porteriui prisipažino viena iš mo kyklos trenerių Sarah Dunn. – Kai ji atvyko pas mus prieš trejus me tus, iš karto pamatėme, kad Rū ta turi didžiulį potencialą. Labai džiaugiuosi, kad ji yra ne tik nuo stabi sportininkė, bet ir labai ge ra moksleivė. Ji dar tokia jauna, o jau pasiekė tokį nuostabų rezulta tą. Didžiuojamės ja.“
Čempionės dosjė
Pranašumas: R.Meilutytė nustelbė tituluotas varžoves – olimpines bei pasaulio čempiones ir rekordininkes.
tėliu konstatavo: gaila, kad R.Mei lutytė, lipdama ant aukščiausio olimpiados prizininkų pakylos laiptelio, buvo su Lietuvos tris palve, o ne su Didžiosios Britani jos vėliava. „Penkiolikametė mokinukė iš Plimuto stulbinamai iškovojo auk są. Gaila, kad ji atstovavo Lietu vai“, – nusivylimo neslėpė bulva rinis „Daily Mail“. Jam pritarė ir įtakingas libera lus dienraštis „The Independent“: „R.Meilutytė iš Plimuto laimėjo auksą, bet jis atiteko ne Didžiajai Britanijai.“ Fenomenalus R.Meilutytės pa siekimas sulaukė atgarsių ir už At lanto. CNN lietuvę išrinko die nos olimpiete. „Tai – šokiruojanti pergalė. Šiai mergytei – tik 15 me tų, o ant jos kaklo jau švyti olimpi nis aukso medalis“, – susižavėjimo neslėpė populiariausia JAV televi zija pasaulyje. Italijoje, kaip ir Lietuvoje, plau kimas krūtine dažnai pavadinamas
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
„varlyte“. Būtent dėl šios priežasties didžiausi Apeninų sporto dienraš čiai Rūtą praminė Varle karaliene.
Ji yra ne tik nuostabi sportininkė, bet ir la bai gera moksleivė. Prisiminė D.Kasparaitį
Šmaikštumu nuo Vakarų žiniask laidos neatsiliko ir Rusijos didžiau si sporto dienraščiai. „Sovetskij sport“ lietuvę pavadino Jaunąja terminatore. „Prieš olimpines žaidynes apie šią penkiolikametę mergaičiukę niekas nieko nežinojo, o dabar apie ją kalbama prie kiekvieno olimpi nio Londono kampo. Specialis tai išplėtę akis, o lietuvės varžovės šokiruotos“, – rašė rusai. „Sovetskij sport“ pabrėžė, kad, nepaisant ypač jauno amžiaus, sportininkei jau netrūksta įžūlu mo. „Su žiniasklaida ji bendrau
ja lygiai tokia pačia veido išraiška, kaip Darius Kasparaitis ledo ritu lio aikštėje jėgos veiksmu griau damas neapdairius oponentus“, – rašė „Sovetskij sport“. „R.Meilutytė iš niekam neži nomos plaukikės tapo olimpia dos žvaigžde, – rašė JAV naujienų agentūra ESPN. – Būdama 15-os, ji atvyko į olimpines žaidynes su pa prastais tikslais – dalyvauti ir ati duoti visas jėgas, galbūt pasilinks minti. Aukso medalis buvo tolima svajonė. Vis dėlto jau po pirmojo plaukimo viskas apsivertė aukš tyn kojomis.“ Emocijų neslėpė ir „Reuters“: „Moksleivė aukso medaliu šokira vo pasaulį.“ Dar prieš kelias dienas 15-metė Rūta su klasės draugais sėdėjo Pli muto koledže. Šiandien ji – olimpi nė čempionė. Lietuvos plaukimo talentas, besimokanti ir besitreniruojan ti Anglijos vidurinėje mokykloje, šturmavo 100 m plaukimo krūtine
Lietuvos moterų plaukimo rekor dų 50 m baseine autorė ir bendrau torė: 50 m laisvuoju stiliumi – 25,67 sek., 100 m laisvuoju stiliumi – 55,57 sek., 200 m laisvuoju stiliumi – 2 min. 02,68 sek., 50 m nugara – 29,58 sek., 100 m nugara – 1 min. 02,72 sek., 50 m krūtine – 30,99 sek., 100 m krū tine – 1 min. 05,21 sek., estafetė 4 po 100 laisvuoju stiliumi (su G.Apa navičiūte, R.Dvariškyte, A.Dobro volskaite) – 3 min. 54,97 sek., esta fetė 4 po 200 m laisvuoju stiliumi (su A.Dobrovolskaite, M.Apčiniko vaite, E.Bieleckaite) – 8 min. 47,75 sek., komb. estafetė 4 po 100 m (su R.Dvar išk yt e, A.Dobr ov olsk ait e, G.Apanavičiūte) – 4 min. 12,30 sek.
viršūnę“, – komplimentus žarstė „Daily Mail“. Vokiečiai suirzę
Sensacinga lietuvės pergalė pra džiugino ne visus. Vokietijos ZDF televizijos komentatorius per tie sioginį eterį viešai suabejojo R.Meilutytės „švarumu“. Užuot sveikinęs mūsų plaukikę, vokietis teigė, kad džiaugtis Lie tuvos jaunosios talentės sėkme per anksti, kol nėra atsakymo iš dopin go kontrolės. „Olimpinis rekordas jau atsidūrė pavojuje. Trys lietuviai buvo laimėję olimpinius medalius, bet visi jie tai padarė plaukdami su Sovietų Sąjungos vėliava“, – opti mistiškiau rašė įtakingas „Swim ming World Magazine“. Nuo olimpiados rekordo, kuris priklauso Leisel Jones iš Australi jos – 1 min. 5,17 sek. – R.Meiluty tę pusfinalyje teskyrė vos akimirka. Amerikiečiai neabejoja, kad 2016aisiais Rio de Žaneiro olimpiadoje lietuvė šį rezultatą pagerins.
Tarp sirgalių – ir Prezidentė „Ne veltui pasilikau, – sakė dėl moterų plaukimo 100 m krūtine finalo, kurį laimėjo Rūta Meiluty tė, savo vizitą Didžiojoje Britani joje pratęsusi Lietuvos Preziden tė Dalia Grybauskaitė. – Tai vertė jo pamatyti!“
Kai Rūtos treneris Jonathanas Ruddas pažadėjo Prezidentei po apdovanojimo atvesti savo auklėti nę pasikalbėti, šalies vadovė mielai
sutiko palaukti. Netrukus paaiš kėjo, kad R.Meilutytė pakviesta į dopingo kontrolę ir ten gali užsi būti net valandą. „Aš palauksiu“, – tvirtai tarė Prezidentė ir kantriai laukė olimpinės čempionės jau iš tuštėjusiame baseine. Po geros valandos, jau džiaugs mo ašaroms nudžiūvus, pasiro dė laiminga, bet nedrąsi čempio nė ir pateko į Prezidentės glėbį. Šalies vadovė buvo pirmoji, kuri
savo rankose laikė Rūtos iškovotą aukso medalį. Prezidentės pirmoji dovana Rūtai – dėžutė iš Lietuvos atvežtų saldainių. „Kai būsi Lietuvoje, asmeniškai pakviesiu apsilankyti Preziden tūroje“, – pažadėjo D.Grybaus kaitė. Rūta sakė, jog jai didelė garbė, kad jos plaukimą stebėjo Lietuvos Prezidentė.
Susitikimas: Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė viena iš pirmųjų pa-
„Klaipėdos“, ltok.lt inf.
Broniaus Čekanausko (LTOK) nuotr.
sveikino R.Meilutytę ir jos trenerį J.Ruddą.
14
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
sportas
Čempionė aplankė savo trenerį
Susitikimas: I.Dumbauskaitė parvežė medalį parodyti tinklinį žaisti iš-
mokiusiam treneriui V.Piešinui.
Mažvydas Laurinaitis Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) paplūdimio tinklinio čempionate aukso medalį laimėjusi Ieva Dumbauskaitė, iš Vilniaus trumpam grįžusi į Klaipėdą, nuskubėjo susitikti su pirmuoju treneriu Valdemaru Piešinu.
Šešerius metus „Viesulo“ spor to centre ugdęs I.Dumbauskaitę, treneris išlydėjo gabią auklėtinę į sostinę. „Klaipėdoje nėra uždaro ma niežo, kuriame būtų galima žie mą žaisti tinklinį ant smėlio“, – atsisveikinimo priežastį įvardijo V.Piešinas. I.Dumbauskaitės ir kartu žai džiančios Monikos Povilaitytės iš Tytuvėnų pergalės pajudino ir tin klinio reikalus uostamiestyje.
„Jau turime projektą tokiam ma niežui, – pasidžiaugė Lietuvos nu sipelnęs treneris. – Jei jį patvirtins – statysime prie „Viesulo“ sporto centro.“ Ugdytojas įsitikinęs, kad auklė tinė nesustos. „Ieva turi stiprų charakte rį. Tokia pat tvirta ir Monika. Jos abi žemaitiško būdo, – džiaugėsi V.Piešinas. – Pasaulio čempiona tą Kipre jos laimėjo dėl tvirto cha rakterio.“ Specialistas žino, kad perei ti iš jaunimo varžybų į suaugusių jų bus sunku, tačiau tiki, kad pro cesas neužtruks. V.Piešinas mato tinklininkes 2016 metų Rio de Ža neiro olimpinėse žaidynėse. „Abi – fiziškai stiprios, jei nie ko nenutiks, I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė rungtyniaus Brazi lijoje“, – įsitikinęs V.Piešinas.
Senjorų medaliai
Sąlygos: per pirmąjį kėlinį Lietuvos krepšininkai leido Nigerijos ekipos žaidėjams įmesti tik 8 taškus.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Įkvepiantis revanšas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su kaupu atsirevanšavo Nigerijos komandai už nesėkmę olimpinės atrankos turnyre Venesueloje. Pirmoji pergalė
Karakase lietuviai nusileido afri kiečiams 80:86, o vakar Londone parklupdė juos 72:53. Tai – pirmoji Lietuvos krepši ninkų pergalė XXX olimpinių žai dynių A grupėje. Po pral aim ėj im o Argent in ai 79:102, vyriausiasis treneris Kęstu tis Kemzūra į starto penketą vieto je Martyno Pociaus išleido Rimantą Kaukėną. Su juo mačą pradėjo Man tas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Linas Kleiza ir Jonas Valančiūnas.
Nuo pat pirmųjų susitikimo mi nučių buvo matyti, kad antrą kartą užlipti ant to paties grėblio lietu viai nenusiteikę. Komandą į prie kį traukė solidžiai žaidę veteranai Šarūnas Jasikevičius ir Darius Son gaila. Nors Afrikos atstovams bu vo pavykę išlyginti rezultatą – 8:8, mūsiškiai netrukus nutolo – 29:11. Trečiajame kėlinyje sėkmingai į žaidimą įsiliejo ir Antanas Ka valiauskas. Slaptas K.Kemzūros ginklas suveikė nepriekaištingai – olimpiados debiutantas per 12 mi nučių pelnė 6 taškus. Ketvirtadienį Lietuvos krep šininkai išmėgins jėgas su pran cūzais. „Klaipėdos“ inf.
Statistika Lietuva–Nigerija 2012 07 31, Londono krepšinio arena.
72:53
(14:8, 20:19, 22:13, 16:13) Lietuva: D.Songaila 12 taškų, K.Kleiza 11, R.Kaukė nas 10, Š.Jasikevičius 9 (9 rezultatyvūs per davimai), S.Jasaitis ir P.Jankūnas po 7, A.Kavaliauskas 6, M.Pocius ir J.Valančiūnas po 4, J.Mačiulis 2.
Nigerija: I.Diogu ir A.F.Aminu po 12, A.Aminu 10, T.Skinnas 9, D.Obasohanas 6, K.Archibon gas 2, C.Oguchis ir O.Oyedejis po 1.
Komandų rodikliai: dvitaškiai – 22/41 (54 proc.) ir 15/50 (30 proc.), tritaškiai – 3/13 (23) ir 1/16 (6), baudų metimai – 19/21 (90) ir 20/29 (69), rezultatyvūs perdavimai – 19 ir 3, at kovota kamuolių – 42 ir 41, perimta – 7 ir 4, klaidos – 18 ir 16.
Sėkmė: G.Pridotkas (dešinėje) buvo patenkintas savo pasirodymu.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kaune vykusiame Lietuvos senjorų lengvosios atletikos klasikinių metimų čempionate tarp moterų triumfavo klaipėdietė Jadvyga Putinienė.
Sėkmingai rungtyniavęs mūsų miesto tvirtuolis Gintaras Pridot kas bendroje vyrų įskaitoje užėmė trečiąją vietą. J.Putinienė buvo ab soliučiai geriausia, laimėjusi pen kiakovę. Nenuilstanti senjorė to liausiai nusviedė ietį, numetė kūjį.
Pastarąjį įrankį pasiuntusi 26 m 78 cm, klaipėdietė pasiekė Lietuvos 65-69 metų senjorių rekordą. Vyrų „Penkiakūjo“ varžybose nugalėtoju tapo kaunietis Rimantas Medišauskas, antrasis buvo vilnie tis Leonardas Varnas, o ant trečio jo prizininkų pakylos laiptelio ko pė „Ąžuolo“ senjorų sporto klubo pirmininkas G.Pridotkas, vos taš ku aplenkęs ketvirtoje vietoje likusį Rimantą Šimkūną iš sostinės. „Pasiekiau du asmeninius re kordus, – džiaugėsi klaipėdietis. – Net pats stebėjausi, iš kur plūste lėjo tiek jėgų.“
Rezultatai B grupė Rusija–Kinija 73:54 (20:12, 20:13, 21:14, 12:15). A.Kir ilenk a 16, A.Šve das 14, A.Kaun as 13/Jianlianas Yi 16. Ispanija–Australija 82:70 (14:19, 23:13, 26:10, 19:28). P.Gasolis 20, R.Fer nandezas 17, M.Gasol is 12/J.Inglesas ir B.Newley’s po 12, P.Millsas 11. Blykstelėjo: D.Songaila mūsų rinktinėje buvo rezultatyviausias.
19
trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, todėl svajosite apie pasyvų poilsį prie jūros. Stabtelėkite ir atsipūskite. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams bus nesuvokiamas jūsų svajingumas, jūsų idėjos ir idealai. Dėl to gali kilti ginčų ir net konfliktų. Pagalvokite, kas jums svarbiausia, ir imkitės tik būtiniausių reikalų. Dvyniai (05 21–06 21). Esate energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį. Pasistenkite tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors išliejote begalę energijos. Vėžys (06 22–07 22). Jei artimam žmogui prireiks pagalbos, būtinai pagelbėkite, net jei atrodys, kad neturite galimybių. Nevertėtų pernelyg susižavėti komplimentais, tai gali būti paprasčiausias pataikavimas. Liūtas (07 23–08 23). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai. Pasistenkite būti diplomatiškas, neskubėkite kategoriškai piršti savo nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Būkite atsargus – galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų tolesnį jūsų gyvenimą. Tikėtinos įvairios nemalonios staigmenos ir netikėtumai. Svarstyklės (09 24–10 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų minčių, lengvai pasiduosite įvairioms pagundoms. Tai emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Jausitės prislėgtas, gyvenimas atrodys nemielas, o jūs vienišas ir nelaimingas. Pasistenkite vyti tokias mintis – bloga nuotaika praeis ir jau kitą dieną pasaulis nušvis naujomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, su malonumu imsitės knygos ar pažiūrėsite filmą. Gal tiesiog taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų? Ožiaragis (12 22–01 20). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Tačiau per daug neįsijauskite – kils pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti realybės pojūtį. Vandenis (01 21–02 19). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu, viskas erzina ir pykdo. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Pasistenkite nuo visko atsiriboti ar kur nors išvykti porai dienų. Žuvys (02 20–03 20). Seksis spręsti svarbias problemas ir ne tik savas, bet ir svetimas. Kolegos ir vadovas pagirs jūsų darbštumą ir entuziazmą. Pasistenkite jų nuvilti.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus šilta, vietomis gali truputį palyti. Šiandien bus 19–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra bus 10–14, dieną pakils iki 24–26 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 1 d.
+20
+18
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+22
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+22
Panevėžys
+20
Utena
+20
5.30 21.20 15.50
214-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 152 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +27 Brazilija +25 Briuselis +26 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +21
kokteilis Liepė vykti pas psichologą Kai „Kokteil is“ paraš ė, jog Pas aul io sveik atos organ iz ac ija žmones, vi sišk ai nevalganč ius gyv ul inės kil mės produkt ų, oficial iai pripaž ino li goniais, tarp skaitytojų kilo audra, gal net didesnė nei sekmad ien į praūžė pajūryje. Vegetare prisistačiusi Rūta „Kokteilio“ skyriaus vedėjui dėl rašomų nesąmo nių pačiam liepė apsilankyti pas psi chologą. Tiesa, moter is pat i pastebėjo, kad vi sur reikal ingas sveikas protas ir nor mos, net valgant vien augalus.
Puoselėkime maisto tradicijas Garbaus amž iaus, tačiau gerai besi jaučiant i – energ inga ir žval i Priešė pabrėžė, kad valgo viską, ypač lietu višk ų kiaul ių lašinuk us, be kur ių ne gal i gyventi. „Dabar labai madinga propaguoti įvai rių taut ų virt uves, atmetant liet uv iš kus patiekalus, nors jie – ne vien iš mė sos. Mano giminėje daug ilgaamžių, su laukusių 90 ir daug iau metų. Jie valgė nemažai mėsos, – sakė moteris. – Aukš tiname kinų, indų pat iekalus. Tačiau prisim ink ime savo kilmę, puoselėk i me savo – lietuviško maisto tradicijas. Pritariu autoriui, kad vegetarizmas yra rimtas nuk rypimas nuo prig imt inės normos, o ypač kai vaikai yra privers tiniai vegetarai. Tai tolygu vaiko žaloji mui ir žaidimui su jo gyvybe.“
Valgo, kad net ausys linksta Ina papasakojo, kad jos 85-erių mo čiutė visą gyvenimą valgė mėsą. Ir ne bet kok ią, o kuo riebesnę. Negana to, ji dar valgo ant duonos riekės užsitepu si kiaul ienos tauk ų. „Gal todėl močiutė tvirta, – džiaugėsi Ina. – Pat i daržą sukasa ir, jei reik ia, ki tiems padeda.“
„Kokteilio“ klausimas Kodėl nerv ų ląstelės gimsta ir miršta, o riebalų – gyvena amž inai?
Nuomonė: Lietuvos valstiečiai,
kaimiečiai ir žemdirbiai pritartų sprendimui kiaulę paskelbti na cionaliniu žemės ūkio gyvuliu.
Linksmieji tirščiai Nakt is. Skambutis į dur is. Joškė atida ro dur is, o ten žmog ysta stovi, kaukę ant galvos užsitempęs: – Greitai nešk visą auksą, kiek turi, ki taip nušausiu! – Ui, o 150 kg aukso gerai bus? – Aišku, kad gerai, tik nešk greičiau! – Sara, auksas tu mano, tavęs atėjo. Česka (397 719; jei pasiūlysite rūkyto kumpio – nerasiu jėgų atsisakyti)
Londonas +26 Madridas +36 Maskva +31 Minskas +27 Niujorkas +27 Oslas +21 Paryžius +29 Pekinas +25
Praha +27 Ryga +23 Roma +33 Sidnėjus +14 Talinas +20 Tel Avivas +36 Tokijas +31 Varšuva +26
Vėjas
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+24
+21
Vilnius
Marijampolė
+21
Alytus
Vardai Alfonsas, Almeda, Bartautas, Bartautė, Meilė
rugpjūčio 1-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
16
18
18
16
3
18
23
22
20
3
21
24
21
20
3
rytoj
penktadienį
1251 m. kronikose pirmą kartą paminėtas Klaipė dos vardas. 1520 m. gimė Lietuvos didysis kunigaikštis Žy gimantas Augustas. 1779 m. Prancūzijos lai vynas pradėjo visiškai kontrol iuot i Lam anš o sąsiaurį. 1818 m. JAV gimė pir moji profes ional i mo ter is astronomė Mar ia Mitchell. 1922 m. paskelbta pir moj i Nepr ikl aus omos Lietuvos Konstitucija.
1936 m. gimė gars us pranc ūz ų diz ain er is Yvesas Saint Laurent’as.
1963 m. Didžioji Britani ja sut iko suteikt i Maltai nepriklausomybę 1964 metais. 1991 m. į apyvartą išleis ti bendr ieji talonai, ku rie kartu su rubliais cir kuliavo iki 1992 m. 1993 m. Lietuvos Respub likoje nut raukt i atsiskai tymai užsienio valiuta. 2008 m. eidamas 82-uo sius metus mirė žymus Liet uvos choreografas, tautinių šokių kūrėjas ir puoselėtojas profesorius Juozas Gudavičius.
Skaitomiausi – meilės romanai Už pokštą – baudos našta
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lietuviai – nepataisomi romantikai. Bent jau tai leidžia spręsti šalies bibliotekų lankytojų pomėgiai: tarp didžiausią paklausą turinčių knygų pirmauja meilės romanai.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė ataskaitą, kuri rodo, jog populiariausios lietuvių grožinės literatūros rašytojos tarp bibliotekų skaitytojų buvo meilės romanų autorės Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. E.De Strozzi knygos paimtos 16 630 kartų, I.Buivydaitės-Kupčinskienės – 14 979 kartus. Į klausimą, kas lemia tokį šio žanro populiarumą, Lietuvos bibliotekininkų sąjungos (LBS) pirmininkas Petras Zurlys atsakė be kritikos: tokie lengvi skaitiniai visada buvo įdomūs. „Atsimenu, net ir tarybiniais metais tie meilės romanai buvo populiarūs ir juos su malonumu žmonės skaitydavo. Didžioji dalis ir dabar juos skaito. Manau, kad tai nėra blogai“, – teigė P.Zurlys. Meilės romanai esą nėra prasta literatūra: jie vėliau atveda ir prie rimtosios literatūros. „Skaitantis žmogus ateina į biblioteką, jis konsultuojasi su bibliotekininku, šis jam pasiūlo ką nors įdomesnio. Ilgainiui žmogus pamėgsta ir kokį nors kitą žanrą. Apskritai geriau, kad skaito, negu neskaito“, – sakė LBS pirmininkas. P.Zurlio teigimu, bibliotekos, gal kiek ir pataikaudamos skaitytojams, kai turėjo nedaug pinigų, pirkdavo tas knygas, kurias žmonės labiausiai skaito: „Per pastaruosius dvejus trejus metus, kai nebuvo pinigų, buvo perkama populiarioji literatūra. Žmonės ką randa, tą ir skaito“.
Vokietijos teismas vienam 20-mečiui nurodė apmokėti 227 tūkst. eurų (apie 783 litus) policijos išlaidų po to, kai jaunuolis suorganizavo neteisėtą vakarėlį pietiniame Konstancos mieste per socialinį tinklą „Facebook“.
Populiariausi lietuvių grožinės literatūros autoriai Elena De Strozzi (16 630 kartų),
Justinas Marcinkevičius (7452 kartai),
Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
Daiva Vaitkevičiūtė (7233 kartai),
(14 979 kartai), Vytautas Ažušilis (8923 kartai),
Vytautas V.Landsbergis (6651 kartas),
Vytautas Račickas (8708 kartai),
Romualdas Granauskas (6380 kartų),
Jurga Ivanauskaitė (8561 kartas),
Sigitas Parulskis (5047 kartai).
Kaltinamasis Matthias L. laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad yra dalyvavęs kituose vakarėliuose, apie kuriuos būdavo skelbiama „Facebook“, todėl sumanęs organizuoti didesnį renginį viešajame paplūdimyje prie Konstancos ežero. Laikraštis nurodė, kad į šį vakarėlį užsiregistravo tūkstančiai žmonių, paspaudusių mygtuką „Dalyvausiu“, tačiau miesto valdžia šias linksmybes iš anksto uždraudė. Į paplūdimį buvo pasiųsti beveik 300 policininkų, turėjusių neįleisti nesankcionuoto vakarėlio dalyvių. Atėjo tik apie 150 žmonių, o aštuoni atsisakę išeiti buvo sulaikyti. „Esu buvęs kituose neteisėtuose „Facebook“ vakarėliuose ir pagalvojau: „Galiu surengti kai ką geriau“, – Matthias L. sakė „Bild am Sonntag“. Laikraštis teigia, kad jaunuolis uždirba tik apie 560 eurų (1934 litus) per mėnesį, tačiau dabar turės atlyginti miesto ir policijos patirtas išlaidas. „Kai pažiūriu į sąskaitą, man darosi bloga“, – skundėsi Matthias L. Badeno-Viurtembergo žemės VRM pareigūnas Gunteris Loosas sakė, kad bus reikalaujama, jog jaunuolis sumokėtų kompensaciją. „Mes neabejotinai surinksime šią sumą pagal žemės taisykles“, – nurodė jis. BNS inf.