2012-08-01 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

TREÄŒIADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 1, 2012

178 (19 479) A?2š6.162; 6@ ?B4=7�š 6<

[NZNVXY Ya ?RQNXa\ _Ă&#x203A; 9V[N /VR YVNb`XNVaĂ&#x203A;

RUBRIKA11

namai

SvajonÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; bĹŤsta

Val­dan­tie­ji biu­dĹže­to pa­tvir­tin­ti ne­sku­bÄ&#x2014;s, tai pa­lik­da­mi nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mui.

Af­ga­nis­ta­no ĹŤki­nin­kai ir vy­riau­sy­bÄ&#x2014; bi­jo, kad pa­si­trau­kus uŞ­sie­nie­Ä?iams ĹĄa­lÄŻ iť­tiks kra­chas.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

s ant van dens

Kadaise iĹĄ vieno KlaipÄ&#x2014;dos me ro sprĹŤdÄ&#x2122; Ĺžo lĹŤpĹł iĹĄdĹžiai â&#x20AC;&#x17E;gyvensime kaip Amsterdameâ&#x20AC;&#x153; vei po sparnuo kiau tata fraze, nei ÄŻga vo kontĹŤrus. realius Kad ir kalbant apie vie kiausiĹł Ny nÄ&#x2026; ryĹĄder dĹł sostinÄ&#x2014;s lansimboliĹł â&#x20AC;&#x201C; bĹŤstus ant vandens.

Klai­pÄ&#x2014;­die­tis no­rÄ&#x2014;­tĹł gy­ven­ti bar­Şo­je, pa­vers­to­je jau­kiu bĹŤs­tu.

Lina Bie

l.bieliausk

liauskai

aite@kl.lt

Miesto vei do

tÄ&#x2014;

ne

puoĹĄia ÄŽvairios bar ve liu kai, Ĺžos, namais virtÄ&#x2122; laiplĹŤ du riuo miuosiuo jan tys ÄŻĹžyse se, jau ta Amsterdamo kana po luouostamies neatsiejama Olan di Ä?io kodÄ&#x2014;l tokiĹł ÄŻvaizdĹžio dalimi.jos elementĹł miestÄ&#x2026; pagyvinan O negalÄ&#x2014;tĹł pÄ&#x2014;doje? atsirasti Ä?iĹł KlaiĹ is klausi duoda ramy mas jau kurÄŻ laikÄ&#x2026; neringam bu bÄ&#x2014;s ir Ĺžurnalistui, aistriuotojui Ruslanui ArbuĹĄaus Rokui kui.

JachtĹł nuo mos bend dovaujan rovei vatis vyras ď Ž Mode konstatuo kas akivaiz lis: ? ? ._ ja Ob Nb` XN` [RN mas DanÄ&#x2014;s du daugeliui: gy tai, veni- â&#x20AC;&#x201C; OR W\ WN W\T Z\ upÄ&#x2014;je apmi ÄŻsitikinÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x17E;PaĹžiĹŤrÄ&#x2014; rÄ&#x2122;s. a\_YNVcĂ&#x; Â Ruslanas. <Y TNÂ&#x2022; OĂ­ dÄ&#x2026; la Ä?iame mieskime, kÄ&#x2026; mes Ä?ia, â&#x20AC;&#x201C; aĂş TN YV Z pa- tik bai pagyvintĹł bar KlaipÄ&#x2014;- pa ma N ]_V aNV X f aV ]N a\ T neÄŻ si Ĺžei dĹžiato centre, turime. ty tĹł, kad jos, bet ir Ĺžos. Ir ne VNZ Tf cR senieji lai Ä?ia verda Te kaip savi nin kai, [V ZbV kurie ĹĄiĹł vai, tokie nimas, kad Ä?ia â&#x20AC;&#x17E;Me ri dia bet

lai iĹĄties yra gy ve- kiame bĹŤs nasâ&#x20AC;&#x153;, ar lÄ&#x2014;s. Ne to vĹł â&#x20AC;&#x201C; varganos kai burlaiviai, miestas te ant van ma Ĺžes ni prie vandens, o ki bĹŤk- bĹŤ Cf aNb a\ =Ra kie Ä?ia tu dens, ir ne _V X\ [b\ tĹł galima ti laiveliai, kuriuos prie SmiltynÄ&#x2014;s ne ĹĄiaip miestas DanÄ&#x2014;je yra nusi rÄ&#x2014;tĹł stovÄ&#x2014; a_ tgi zijos ĹžiĹŤrÄ&#x2014; ar Melnra ÄŻsirengti ti, ti. Klai tam tinka gÄ&#x2014;s pair gyven- plĹŤdimiĹł.â&#x20AC;&#x153; mÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. jÄ&#x2122;s ne vienÄ&#x2026; grin serialas â&#x20AC;&#x17E;Kalnietisâ&#x20AC;&#x153;, pÄ&#x2014;dieÄ?iai, dinis he kurio pamiesto sve PaĹĄnekovas Ä?iai pa PaĹĄnekovas rojus gyveno bar Kainuoja ts puoselÄ&#x2014; prisipaĹžino, jog Ĺžo ir milijo ja svajonÄ&#x2122; ir kaip susi prisiminÄ&#x2014;, jog brÄ&#x2014; je. ÄŻsikurti to- Ruslanas ĹĄypso nus modeliuo ĹžiniĹł, ti to josi, jau dĹžiausiu ÄŻkvÄ&#x2014;pimu jog bene di- spe vaikystÄ&#x2014;je bĹŤdavÄ&#x2122; kius namus, jam tapo galima ras cializuo televiti ir siĹĄkuose Ĺžurtuose runaluose.

Ĺ iandien priedas ď Ž ÄŽkvÄ&#x2014;pim

as: Vb\YNVXV

[Ă&#x203A; ON_ \

` cR_`VWN

Â&#x201C; Z\QR

_[b` [NZ

N` ]NcNQ

V[aN` Â @V

YOR_SV`PU

Â&#x2022; ]YĂ­Qb_

12

Kaina 1,30 Lt Vb\WN[aV`

C\XVRaVW\

` ZVR`aR

<YQR[OR

_TR

aURQR`VT[U\Z

R P\Z [b\a_

Mies­tas ant ang­lĹł Ĺže­mÄ&#x2014;s Lie­tu­vo­je nÄ&#x2014;­ra ki­to mies­to, tu­ rin­Ä?io to­kiÄ&#x2026; stul­ bi­na­mai ÄŻdo­miÄ&#x2026; praei­tÄŻ, kaip Klai­ pÄ&#x2014;­da. Mies­to gi­ mi­mo die­na â&#x20AC;&#x201C; ge­ ra pro­ga pri­ si­min­ti pa­ Ä?ius spal­ vin­giau­ sius uos­ta­ mies­Ä?io is­ to­ri­jos fak­ tus. Pa­vyz­ dĹžiui, kad ir tai, jog da­lis se­ na­mies­Ä?io sto­vi ant Ĺže­miĹł, su­veŞ­ tĹł iĹĄ Lon­do­no.

ÄŽ Sei­mÄ&#x2026; ver­Şia­si ir ne­par­ti­niai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt

Sa­vo lai­mÄ&#x2122; Sei­mo rin­ki­muo­se Klai­ pÄ&#x2014;­do­je ban­dys ir ne­prik­lau­so­mi kan­di­da­tai. Kol kas uŞ­si­re­gist­ra­ vo ke­tu­ri pre­ten­den­tai ÄŻ kan­di­da­ tus, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; ir prieť­ta­rin­gai pa­gar­ sÄ&#x2014;­ju­si As­ta Bau­ku­tÄ&#x2014;.

Kon­ku­ruos su gar­siai kal­ban­Ä?iais

d.janauskaite@kl.lt

Vo­kie­Ä?iai at­si­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; gre­ta kur­ťiĹł

4

Klai­pÄ&#x2014;­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas juo­ka­vo, jog pen­kios die­nos, kol mies­te vyks ren­gi­niĹł ma­ra­to­nas, tik­rai ne­bus leng­vos.

2p.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ&#x2014;

Klai­pÄ&#x2014;­da uni­ka­li jau vien tuo, kad tiks­liai Ĺži­no­ma jos ÄŻkō­ri­mo da­ta â&#x20AC;&#x201C; 1252 me­tĹł rugp­jō­Ä?io 1-oji. TÄ&#x2026;­dien Kur­ťo vys­ku­pas ir Li­vo­ni­jos or­di­nas su­da­rÄ&#x2014; su­tar­tÄŻ dÄ&#x2014;l Me­mel­ bur­go pi­lies sta­ty­bos.

â&#x20AC;&#x17E;Pa­sii­mu tri­mi­tÄ&#x2026;, at­si­svei­ki­ nu su ĹĄei­ma ir ei­nu ĹĄvÄ&#x2122;s­ti.â&#x20AC;&#x153;

Â&#x201E;Â&#x201E; Re­konst­ruk­ci­ja: kas­met mies­to gi­mi­mo die­nÄ&#x2026; rugpjĹŤÄ?io 1-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; gre­ta pi­lia­vie­tÄ&#x2014;s vi­du­ram­ŞiĹł ka­ry­bÄ&#x2026; at­ku­

rian­tys vy­rai nu­ke­lia Ĺžiō­ro­vus ÄŻ Klai­pÄ&#x2014;­dos at­si­ra­di­mo lai­kus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ji ÄŻ Sei­mÄ&#x2026; ant­rai ka­den­ci­jai sa­va­ ran­kiť­kai ban­dys pa­tek­ti Bal­ti­ jos vien­man­da­tÄ&#x2014;­je rin­ki­mĹł apy­ gar­do­je. â&#x20AC;&#x17E;Esu klai­pÄ&#x2014;­die­tÄ&#x2014; ir Klai­pÄ&#x2014;­dos rei­ka­lĹł ne­su pa­lei­du­si iĹĄ aki­ra­Ä?ioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­vo spren­di­mÄ&#x2026; rin­ki­muo­se da­ ly­vau­ti uos­ta­mies­ty­je ko­men­ta­vo A.Bau­ku­tÄ&#x2014;. Pak­laus­ta, ko­dÄ&#x2014;l kan­ di­da­tuo­ja Bal­ti­jos apy­ gar­do­je, ji Ĺžo­dĹžiĹł ÄŻ va­tÄ&#x2026; ne­vy­nio­jo.

3

2

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012

miestas Puo­šia mies­tą

Var­žy­sis „dra­ko­nai“

At­nau­ji­na pės­čių­jų pe­rė­jas

Klai­pė­da jau da­bi­na­si šven­ti­ niu rū­bu. Va­kar Da­nės kran­ti­nė­ se, ruo­že tarp Bir­žos ir Pi­lies til­ tų, pa­ka­bin­tos rau­do­nos ir gel­ to­nos vė­lia­vos. Virš Til­tų gat­vės su­ple­vens ke­lios ei­lės vė­lia­vų su Klai­pė­dos her­bo sim­bo­li­ka, ant Bir­žos til­to bus eks­po­nuo­ja­mos vė­jo gau­dyk­lės. Mies­to pa­puo­ši­ mui skir­ta 60 tūkst. li­tų.

Uos­to di­rek­ci­ja ant­rus me­tus iš ei­lės or­ga­ni­zuo­ja pra­mo­gi­nį ren­gi­nį klai­pė­die­čiams ir mies­ to sve­čiams – „dra­ko­nų“ lai­ vų lenk­ty­nes. „Dra­ko­nai“ lenk­ ty­niaus Da­nės upė­je nuo Jo­ no kal­ne­lio ka­na­lo iki Pi­lies til­to.

Tra­sos il­gis – 600 m. Lenk­ty­nė­ se, ku­rios vyks šeš­ta­die­nį nuo 14 val., da­ly­vaus 22 ko­man­dos.

Klai­pė­do­je sku­ba­ma at­nau­jin­ ti ho­ri­zon­ta­lų gat­vių ženk­li­ni­ mą. Per­da­žo­mos nu­blu­ku­sios pės­čių­jų pe­rė­jos, li­ni­jos. Šie­ met ho­ri­zon­ta­liam gat­vių ženk­ li­ni­mui ir smul­kiam kal­ne­lių re­ mon­tui bei įren­gi­mui iš Ke­ lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­ mos lė­šų bu­vo skir­ta 298,6 tūkst. li­tų.

Mie­lie­ji ma­no gim­to­jo mies­to bend­ra­pi­lie­čiai, ma­lo­nūs ir gar­būs mies­to sve­čiai, Ko­kia gi pir­mo­ji min­tis atei­na, ta­riant vie­nin­te­lio, tad ir ne­pa­ kar­to­ja­mo Lie­tu­vos uos­ta­mies­ čio var­dą? Ką pa­gal­vo­ja­me iš­ gir­dę mi­nint mies­tą Klai­pė­dą?

Ko­kius jaus­mus ir emo­ci­jas pa­ti­ ria­me gre­tin­da­mi jū­ros, uos­to, žu­ vėd­rų vaiz­dus ir ta­pa­tin­da­mi vi­sa tai su tuo pa­čiu Klai­pė­dos var­du?

Tik­riau­siai ne­suk­ly­siu teig­da­mas, kad kiek žmo­nių, tiek min­čių, tiek emo­ci­jų, tiek ver­ti­ni­mų.

Ta­čiau nea­be­jo­ti­nai ra­si­me gau­ sy­bę pa­na­šu­mų, kal­bant apie Klai­ pė­dą, jū­rą, uos­tą, klai­pė­die­čius, kad ir kaip skir­tin­gai be­jaus­tu­me, be­kal­bė­tu­me. Di­din­ga di­džio mies­ to, sa­vo gim­ta­die­nį šven­čian­čio bū­tent tik­rą­ją sa­vo gi­mi­mo die­ ną is­to­ri­ja – tai tur­tas ir ver­ty­bė, ku­rią sep­ty­nis šimt­me­čius ir še­ šias de­šim­tis me­tų kū­rė gar­būs ir iš­min­tin­gi mū­sų pro­tė­viai. Šian­ die­ni­nė Klai­pė­da – tai di­na­miš­ kas ir verž­lus, jau­nat­viš­kai am­ bi­cin­gas ir bran­džiai at­sa­kin­gas, pra­smin­gai ku­rian­tis ir iš­ra­din­ gai šven­čian­tis, vi­sa­da nuo­šir­dus ir nie­ka­da abe­jin­gas mies­tas, jau­ nat­viš­kai ir ener­gin­gai pla­kan­čia šir­di­mi, mies­tas su sa­vi­ta dva­sia, tie­siog mies­tas dry­žuo­ta sie­la. Tu­ ri­me džiaug­tis ir iš­mok­ti di­džiuo­

tis, kad esa­me to­kie sa­vi­ti, nors gal kai kam at­ro­dy­tų lyg ir esa­me šiek tiek ki­to­kie, kad esa­me mies­tie­čiai dry­žuo­to­mis sie­lo­mis ir at­vi­ro­mis šir­di­mis. Ži­no­ma, kaip ir vi­si, tu­ri­me ir rū­pes­čių, tu­ri­me ir kuo pa­si­bė­da­ vo­ti, pa­si­skųs­ti, o gal kai ką pa­ grįs­tai net ir ap­skųs­ti, bet li­ki­me iš­ti­ki­mi pa­tys sau –jei mo­ka­me ge­rai dirb­ti, ge­ba­me pra­smin­ gai kur­ti, tad džiau­ki­mės ir links­ mai bei iš­ra­din­gai švęs­ki­me mies­ to gim­ta­die­nį ir Jū­ros šven­tę, tam da­bar lai­kas. Juk tai mū­sų gim­ta­ sis mies­tas, ku­ria­me gy­vent ge­ ra, mies­tas, ku­ria­me kur­ti ver­ta, mies­tas ku­rį my­lė­ti neiš­ven­gia­ ma, ir vi­sa tai – Klai­pė­da.

Nuo­šir­džiai su ju­mis Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, Klai­pė­dos mies­to me­ras

Sve­čiai: dau­giau­sia žmo­nių Klai­pė­do­je lau­kia­ma penk­ta­die­nį ir sa­vait­ga­lį.

Ren­gi­niai įsiū­buos Klai­pė­dą Klai­pė­do­je šian­ dien pra­si­de­da pen­ kias die­nas truk­ sian­tis mies­to ju­bi­ lie­jui skir­tų ren­gi­nių ma­ra­to­nas ir Jū­ros šven­tė.

Brangūs jūrinės valstybės piliečiai, laipėdos gimtadienis – jaudulį ir pasididžiavimą kelianti akimirka. Gilios istorinės miesto šaknys mums teikia orumo ir primena visas iki šiol čia gyvenusias kartas, jų veiklos palikimą. Senovės simbolika, architektūra ir metraščiuose aprašyta ekonominės veiklos raida liudija apie pagarba grįstus santykius, amatininkų darbštumą, apie pastangas atstatyti namus ir uostą po gaisrų ar karų. Miesto tėvų sukurtas herbas – tai priesakas gyventojams per amžius plėtoti prekybą ir jūrų verslą. Šiandien į Klaipėdą Lietuva yra atgręžusi pramonės ateitį, laivybos magistralėmis per uostą suartėja su visu pasauliu. Todėl uostamiesčio 760 metų sukaktis – svarbi data kraštui ir valstybei.

K

Reikšmingo visuomenei įvykio proga sveikinu sutelktą uostamiesčio bendruomenę: Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, jūrinių įmonių kolektyvus bei visus gyventojus. Dėkoju už bendradarbiavimą, supratingumą ir darnią kaimynystę.

Išskirtinę padėką reiškiu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvui, patikimam mūsų partneriui, gebančiam laiku pristatyti krovinius ir suprantančiam permainingas jūros darbo sąlygas.

Kuo nuoširdžiausi sveikatos ir stiprybės linkėjimai KLASCO darbuotojų bendrijai – savo veikla kuriančiai dabarties miesto bruožus ir anksčiau gyvenimą su prekybos uostu siejusiems darbo veteranams.

Tegu dar ilgai mus vienija jūra ir Klaipėda! Su miesto gimtadieniu, su Jūros švente!

Audrius Pauža AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Ti­kiuo­si, jog su­lauk­si­me gau­saus sve­čių bū­rio ir gra­žiai švę­si­me.

Mies­tas jau yra vi­siš­kai pa­si­ren­gęs, klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams pa­ruoš­ta per šim­tą ren­gi­nių, to­dėl šven­tė iš­ties bus įspū­din­ga – kiek­ vie­na die­na su sa­vo spal­va ir vė­ju“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Ren­gi­nių ma­ra­to­nas pra­si­dės anks­tų ry­tą gy­ven­to­jų ža­di­ni­mu.

Vė­liau Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je bus iš­kel­ta mies­to vė­lia­va.

Pag­rin­di­niu ren­gi­niu nea­be­jo­ ti­nai taps iš­kil­min­gas mies­to ta­ ry­bos po­sė­dis, skir­tas Klai­pė­dos 760-ajam ju­bi­lie­jui. Jis vyks Kon­ cer­tų sa­lė­je. Į šį po­sė­dį yra pa­kvies­ta apie 700 žmo­nių – Klai­pė­dos mies­tų par­ tne­rių de­le­ga­ci­jos, įvai­rių uos­ta­ mies­čio or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Po­sė­dy­je dalyvaus ir ša­lies Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Po to ji ap­si­lan­kys Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ ri­jos mu­zie­ju­je, da­ly­vaus jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je prie pa­ mink­lo „Al­bat­ro­sas“. „Sma­gu, kad šven­ti­niuo­se mies­ to ren­gi­niuo­se su­lauk­si­me ir Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­nos De­gu­tie­nės. Ji į Klai­pė­dą at­vyks penk­ta­die­nį ir da­

ly­vaus jū­ri­nin­kų ei­ty­nė­se“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

Pag­rin­di­nį pra­ne­ši­mą iš­kil­min­ ga­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je

Po­sė­dy­je dalyvaus ir ša­lies Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė.

skai­tys fi­lo­so­fas ir Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­rys Leo­ni­das Dons­kis. „Džiau­gia­mės, kad jis su­ti­ko.

L.Dons­kis apie Klai­pė­dą yra kal­ bė­jęs ir ra­šęs įvai­riuo­se kon­teks­ tuo­se, to­dėl pa­kvie­tė­me jį skai­ty­ti pra­ne­ši­mo ir per Klai­pė­dos gim­ ta­die­nį“, – spren­di­mą ko­men­ta­vo uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­

mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė.

Tre­čia­die­nį Da­nės gat­vė­je pra­ si­de­da ir pen­kias die­nas truk­sian­ ti šven­ti­nė tau­to­dai­li­nin­kų mu­gė.

Jo­je lau­kia­ma apie 600 pre­ky­bi­ nin­kų.

Mies­to ju­bi­lie­jų va­ka­re vai­ni­kuos spe­cia­liai jam Gy­čio Pa­de­gi­mo ir Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus su­kur­ ta ora­to­ri­ja „Mies­tas ir žmo­nės“ – sa­vo­tiš­kas eks­kur­sas per Klai­pė­dos is­to­ri­ją.

Skam­bant jos bai­gia­mie­siems ak­cen­tams dan­gų virš pi­lia­vie­tės nu­švies fe­jer­ver­kas, ku­riam pi­ni­gų au­ko­jo klai­pė­die­čiai ir uos­ta­mies­ čio įmo­nės. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiuo me­tu fe­jer­ver­kui jau su­rink­ta 26 tūkst. li­tų, ta­čiau prie jo pri­si­dė­ti dar ga­li­ma iki tre­čia­die­nio 11 val.

Rugp­jū­čio 1-osios programa 7.30 val. – teat­ra­li­zuo­tas gy­ven­to­jų ža­di­ni­mas (Klai­pė­dos se­na­mies­tis)

Pre­zi­den­to var­du“ ati­da­ry­mas (Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jus)

9 val. – mies­to vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja (Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė)

15 val. – pa­ro­dos, skir­tos Klai­pė­dos

11 val. – iš­kil­min­gas po­sė­dis, skir­tas Klai­pė­dos mies­to įkū­ri­mo 760 me­tų su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mo pro­gai (Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė)

mies­to he­ral­di­kai, ati­da­ry­mas ir lei­di­ nio apie mies­to he­ral­di­ką pri­sta­ty­mas (Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus) 16 val. – Kul­tū­ros ma­gist­rų žie­dų

įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja (Pi­lies mu­zie­ jaus Fryd­ri­cho po­ter­na)

12 val. – šven­ti­nė mu­gė (Da­nės gat­

vė – Šiau­rės ra­gas)

17 val. – ren­gi­nys „Se­nuo­sius Klai­

14 val. – jū­ri­nin­kų pa­ger­bi­mo ce­re­

pė­d os gy­v en­t o­j us pri­s i­m e­n ant“ (Skulp­tū­rų par­kas prie Tau­ti­nių kul­ tū­rų cent­ro)

mo­ni­ja (Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus) 14 val. – Šv. Jo­no At­mi­ni­mo baž­ny­ čios sim­bo­li­nio ker­ti­nio ak­mens at­ sta­to­mam baž­ny­čios bokš­tui pa­dė­ji­ mo ce­re­mo­ni­ja (Tur­gaus gat­vė) 14.30 val. – pa­ro­dos „Su pir­mo­jo

19 val. – ka­me­ri­nio cho­ro iš Vo­kie­

ti­jos kon­cer­tas (par­kas prie Kon­cer­ tų sa­lės) 21.30 val. – ora­to­ri­ja „Mies­tas ir žmo­nės“ ir fe­jer­ver­kas (Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė)

3

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012

miestas

Jū­ro­je ro­man­ti­kos ne­daug

Gim­ta­die­niai. Ra­di­jo sto­t is „La­lu­na“ mies­to gim­ta­die­nio die­ną, rugp­jū­čio 1-ąją, pa­kvie­tė švęs­ti tą­dien gi­mu­sius klai­pė­die­čius. Nuo bir­že­lio pir­mo­sios jie bu­vo re­g ist­ruo­ja­mi „La­lu­nos“ ete­ ry­je. Apie 40 už­si­re­gist­ra­vu­sių su­kak­ tu­v i­n in­k ų ir juos ly­d in­tys as­me­nys 16 val. pa­kvies­ti į vie­ną uos­ta­mies­čio res­to­ra­nų. Čia jų lauks gim­ta­d ie­n io vai­šės, pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nų šo­kių ko­lek­ty­vo „Žu­vėd­ra“ po­ros pa­si­ ro­dy­mas, at­li­kė­jo Dei­vy­do Bas­čio dai­ nos. Kiek­vie­nam ju­bi­l ia­tui bus įteik­ tas dip­lo­mas – ser­ti­fi­ka­tas, liu­di­jan­tis, kad gi­mė kar­tu su Klai­pė­da.

Bai­gė­si dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skelb­tas bal­sa­vi­mas Me­tų jū­ ri­nin­ko rin­ki­muo­se.

Klai­pė­die­čiai šie­met pa­siū­lė 18 gar­bin­go ti­tu­lo ver­tų pre­ten­ den­tų. Šian­dien, ry­ toj ir po­ryt dien­raš­ ty­je pri­sta­ty­si­me tris, ku­riems skai­ ty­to­jai ati­da­vė dau­ giau­sia bal­sų.

Kon­cer­tas. Tre­čia­d ie­n į 18 val. Gi­ru­ lių bib­l io­te­ko­je-bend­r uo­me­nės na­ muo­se vyks ne­stan­dar­t iš­kai in­terp­ re­tuo­jan­čio, aris­tok­ra­tiš­ko ir eksp­re­ sy­vaus pia­n is­to Vik­to­ro Paukš­te­l io kon­cer­tas. Tai pro­g ra­mos „Pė­d ink į Gi­ru­lius“ ren­gi­nys. Šach­ma­tai. Ket­vir­ta­die­nį nuo 15 iki 19 val. Skulp­tū­rų par­ko cent­ri­nė­je aikš­ te­lė­je vyks šach­ma­tų tur­ny­rai. Kvie­ čia­mi vi­si, no­rin­tys pa­žais­ti.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“, jau ket­vir­ tus me­tus skel­bian­tis Me­tų jū­ri­ nin­ko rin­ki­mus, tę­sia tau­rią tra­ di­ci­ją pa­gerb­ti iš­ki­liau­sius šios pro­fe­si­jos at­sto­vus. „Ne­ma­ža da­lis klai­pė­die­čių vie­ naip ar ki­taip su­si­ję su šia pro­fe­si­ ja, tad jiems šis ren­gi­nys ak­tua­lus ir svar­bus“, – sa­kė dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­la­na Ma­či­jaus­kie­nė.

Dvi sa­vai­tes po­rta­le www.kl.lt vy­ko bal­sa­vi­mas, kur iš­ryš­kė­ jo trys ly­de­riai, pre­ten­duo­jan­tys į Me­tų jū­ri­nin­ko ti­tu­lą. Vie­nas jų – jū­ri­nio kel­to ka­pi­to­nas, sa­vo sri­ties

Kan­di­da­tas: jū­rų ka­pi­to­nas V.Val­te­ras – vie­nas iš tri­jų klai­pė­die­čių, pre­ten­duo­jan­čių į Me­tų jū­ri­nin­ko ti­tu­lą.

pro­fe­sio­na­las, daug me­tų sėk­min­ gai dir­ban­tis bend­ro­vė­je „DFDS Sea­ways“ Vy­tau­tas Val­te­ras.

Jū­ri­nin­ku tap­ti jis sva­jo­jo dar vai­kys­tė­je. Nors šei­mo­je jū­ri­nin­kų ne­bu­vo, iš Gargž­dų ki­lęs V.Val­te­ras prieš 17 me­tų pra­dė­jo pro­fe­sio­na­ laus jū­ri­nin­ko kar­je­rą.

Ko­le­gos jį api­bū­di­na kaip kruopš­ tų, už­si­spy­ru­sį že­mai­tį.

Kar­je­rą lai­ve jis pra­dė­jo dirb­da­ mas tre­čiuo­ju ka­pi­to­no pa­dė­jė­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ju. V.Val­te­ras tvir­ti­na, jog nie­ka­ da ne­si­gai­lė­jo pa­si­rin­kęs jū­ri­nin­ko ke­lią. „Kiek­vie­na pro­fe­si­ja tu­ri sa­vi­ tą at­spal­vį, ta­čiau ši spe­cia­ly­bė anaip­tol ne ro­man­tiš­ka, nors tie, ku­rie su tuo ne­su­si­du­ria, ma­no ki­ taip“, – tvir­ti­no „Re­gi­na Sea­ways“ kel­to ka­pi­to­nas V.Val­te­ras.

Me­tų jū­ri­nin­kas bus pa­skelb­ tas ir ap­do­va­no­tas rugp­jū­čio 3 d.

19 val. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­

le. Su V.Val­te­ru į šį ti­tu­lą pre­ten­ duo­ja And­rius Gri­nius, vy­res­ny­sis me­cha­ni­kas, ku­ris ge­si­nant gais­rą lai­ve už­tik­ri­no lai­vo įren­gi­nių dar­ bą, kar­tu su ka­pi­to­nu va­do­vau­da­mi įgu­lai sėk­min­gai iš­gel­bė­jo dar­buo­ to­jus bei ke­lei­vius, taip pat Vik­to­ ras Po­zon­ke­vi­čius – jau­nas ka­pi­to­ nas, sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las, – už jū­ri­nin­kų in­te­re­sų gy­ni­mą, jų pro­ ble­mų vie­ši­ni­mą, straips­nių jū­ri­ne te­ma­ti­ka ra­šy­mą.

Į Sei­mą ver­žia­si ir ne­par­ti­niai „Ne­ga­liu bū­ti ne­pi­lie­ 1 tiš­ka ir leis­ti rin­kė­jus ap­gau­di­nė­ti kan­di­da­tams, ku­rie

tik gar­siai kal­ba apie eu­ta­na­zi­ją, nes no­ri iš­gar­sė­ti, ar­ba suak­ty­vė­ ja tik li­kus pus­me­čiui iki rin­ki­mų ir be jo­kių ar­gu­men­tų nu­spren­ džia Ne­rin­gai Venc­kie­nei pa­nai­ kin­ti tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę“, – kal­ bė­jo A.Bau­ku­tė.

Pa­tir­ties ne­tu­ri

Bal­ti­jos rin­ki­mų apy­gar­do­je pre­ ten­den­tas į kan­di­da­tus yra in­ži­ nie­rius Eit­vy­das Vai­dau­gas. „Man ne­pa­tin­ka par­ti­jos, nes jų pro­gra­ mos yra sa­va­nau­diš­kos, to­dėl rin­ ki­muo­se ir nu­spren­džiau da­ly­vau­ ti sa­va­ran­kiš­kai. Nors po­li­ti­ko­je pa­tir­ties ne­tu­riu, ta­čiau jau­čiuo­si stip­rus ir siek­siu tik per­ga­lės“, – tei­gė E.Vai­dau­gas.

Nors jis gy­ve­na se­na­mies­ty­je, Da­nės rin­ki­mų apy­gar­do­je, ta­čiau da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se nu­spren­dė Bal­ti­jos rin­ki­mų apy­gar­do­je. „To­ je apy­gar­do­je gy­ve­na dau­giau nu­ skriaus­tų žmo­nių, ku­riems rei­ kia pa­gal­bos“, – sa­vo spren­di­mą paaiš­ki­no E.Vai­dau­gas.

Mi­nist­ro ne­bi­jo

Du pre­ten­den­tai į sa­va­ran­kiš­kus kan­di­da­tus už­si­re­gist­ra­vo Ma­rių apy­gar­do­je. Vie­nas jų – tei­si­nin­ kas Ge­di­mi­nas Po­cius. Jis kan­di­ da­tuo­ja Ma­rių apy­gar­do­je, nes jos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­na.

Dienos telegrafas

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 2 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ire­na Zi­nai­ da Ci­dzi­kie­nė (g. 1934 m.), Va­le­rian Po­ no­ma­riov (g. 1938 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ga­li­na Sil­čen­ko­va, Ol­ga Grin­ko, Ni­ko­ laj Čer­via­kov, Do­mi­nin­kas Vac­lo­vas Kund­ro­tas, Vac­lo­va Bud­g i­n ie­nė, La­ zars Kob­rins.

„Nė­ra po­rei­kio rin­ki­muo­se da­ly­ vau­ti su par­ti­ja. Ste­bė­jau anks­ tes­n ius rin­k i­m us ir nė vie­n as kan­di­da­tas ne­pa­da­rė to, ką ža­ dė­jo“, – spren­di­mą rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti sa­va­ran­kiš­kai ko­men­ ta­vo G.Po­cius.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 9 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 49 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­ dė­si šir­dies rit­mo, krau­jo­ta­kos su­t ri­ ki­mais.

Tam, kad pre­ten­ den­tai į kan­di­da­ tus ga­lė­tų to­liau da­ ly­vau­ti rin­ki­muo­se ir var­žy­tis su par­ti­ jų iš­kel­tais na­riais, jiems rei­kės su­rink­ ti tūks­tan­tį pa­ra­šų.

AB „Klaipėdos energija“ AB „Klaipėdos energija“ ieško informuoja

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< ?268.9.C6:.6'

Pak­laus­tas, ar tu­ri pa­tir­ties po­ li­ti­ko­je, pa­šne­ko­vas bu­vo la­ko­ niš­kas: „Vi­si mes vie­naip ar ki­taip su­si­ję su po­li­ti­ka, jo­je tu­ri­me pa­ tir­ties. Kaip sa­va­ran­kiš­kas kan­di­ da­tas da­ly­va­vau sa­vi­val­dos rin­ki­ muo­se“.

Sa­vo per­ga­le rin­ki­muo­se jis įsi­ti­ ki­nęs, esą ki­taip net ne­da­ly­vau­tų.

Ma­rių rin­ki­mų apy­gar­do­je į Sei­ mą ban­dys pa­tek­ti ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Ar ši kan­di­da­tū­ra ne­ke­lia bai­mės var­ žo­vams? „O kas sa­kė, kad jis lai­ mės?“ – klau­si­mu į klau­si­mą at­ sa­kė G.Po­cius.

Pa­ra­das. Se­no­vi­nių au­to­mo­bi­l ių sa­ vi­nin­kai, pa­mi­nė­da­mi Klai­pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­jų, šeš­ta­die­nį or­ga­ni­zuo­ja ret­ro­tech­ni­kos pa­ra­dą ir pa­ro­dą. Au­ to­mo­bi­liai 12 val. iš Šau­lių gat­vės pa­ju­ dės se­na­mies­čio link ir va­žiuos cent­ ri­nė­mis mies­to gat­vė­mis. 13 val. Man­ to gat­vės da­ly­je nuo Lie­pų iki S.Dau­ kan­to gat­vės vyks šių ma­ši­nų pa­ro­ da. Pa­sig­ro­žė­ti au­to­mo­bi­liais bus ga­ li­ma iki 17 val.

Sie­kis: Sei­mas vi­lio­ja ir par­ti­joms

Rinks tūks­tan­tį pa­ra­šų

Ma­rių rin­ki­mų apy­gar­do­je sa­vo lai­ mę rin­ki­muo­se į Sei­mą ban­dys dar vie­nas ne­prik­lau­so­mas kan­di­da­tas – pro­diu­se­ris Gin­tau­tas Mie­lei­ka.

Ta­čiau su juo su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko, nes ke­lias die­nas jo mo­bi­lu­sis te­le­ fo­nas bu­vo iš­jung­tas.

Tam, kad pre­ten­den­tai į kan­ di­da­tus ga­lė­tų to­liau da­ly­vau­

Dėl rekonstruotos šilumos trasos pri-

■ aukštasis universitetinisjungimo išsilavinimas (personalo vadyba, 2 diedarbų nuo rugpjūčio administravimas); nosdarbo 24 valandos iki 3 dienos 23 va■ darbo teisės žinios, geras kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo žinojimas; landos klausimais bus nutrauktas šilumos tieki■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; mas rusų); karšto vandens ruošimui šiems ■ užsienio kalbų žinios (anglų, ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos namams:kėlimo žinios; ne­prik­lau­san­čius kan­■ di­puikūs da­tus.

darbo kompiuteriu įgūdžiai; Darželio g. 11; energetikos (privalumas).

Ge­di­m■ i­npatirtis o Bar­tuš­ kos nuo­tr. sektoriuje

Šturmanų g. 20; 1.?/< =</Ï16@' darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ti rin­ki­muo­se ir var­■žy­ tis su par­ Naikupės g. 25, 25A, 27, 27A; įvairių ataskaitų ruošimas; ti­jų iš­kel­tais na­riais,■ jiems rei­ k ės Nidos g. 3;kėlimo programos ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos su­rink­ti tūks­tan­tį pa­rįgyvendinimas; a­šų rin­ki­mų Kalnupės g. 20; bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių apy­gar­do­je, ku­rio­je ■pre­ ten­den­ tai organizavimas; Taikos pr.

68; nu­spren­dė da­ly­vau­ti■Sei­ mo rin­ki­ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Sulupės g. 26. ir metinių vertinimo muo­se.

■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas pokalbių organizavimas; Informacijos tel. (8 46) 410 869.

Pa­ra­šų rin­ki­mo la­pai pre­ten­den­ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei tams į kan­di­da­tus bus■iš­ duo­ti rugp­ Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. inicijavimas. jū­čio 10 d., o su­rink­tÁ:<;¼ @6Ï9<' us pa­ra­šus rei­ Užs.991750 kės pri­sta­ty­ti iki rug­s■ė­jatsakingą o 4 d. ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d.

Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

4

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

miestas

Mies­tas ant ang­lų že­mės 1

„Mes pra­ne­ša­me, te­gul kiek­vie­nam bus ži­no­ ma, kad to­je vie­to­je, kur su­si­lie­ja Dan­gė ir Me­mel (Ne­mu­nas), Die­ vo gar­bei ir krikš­čio­niš­ko­jo ti­kė­ ji­mo sklei­di­mui tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ ta pi­lis, ku­ri bus ati­duo­ta nuo­mai Šven­čiau­sios Pa­ne­lės Ma­ri­jos na­ mų Teu­to­nų or­di­no bro­liams“, – prieš 760 me­tų ra­šė Kur­šo vys­ku­ pas bro­lis Hein­ri­chas.

Dau­gy­bę me­tų prie upės ir ma­rių san­ta­kos įkur­ta pi­lis bei gre­ta išau­ gęs mies­tas bu­vo va­di­na­mas dviem var­dais – vo­kiš­kai Me­me­liu ir lie­ tu­viš­kai Klai­pė­da.

Kęs­tu­tis De­me­rec­kas:

Pu­sė se­no­jo Lon­do­ no pa­sta­ty­ta iš mū­ sų me­die­nos.

Ar ga­li bū­ti, kad vo­kie­čiai įkū­rė pi­lį vie­tos žmo­nių ap­gy­ven­din­to­ je vie­to­je, svars­tė Ma­žo­sios Lie­tu­ vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys. „Esa­ma XV am­žiaus pra­džios liu­di­ji­mų, kad že­mai­čiai nuo se­no Me­me­lį va­di­no Klai­pė­da.

Tu­ri­me la­bai silp­nus ar­gu­men­ tus, lei­džian­čius svars­ty­ti, ar ne­ bū­ta čia bal­tiš­kos gy­ven­vie­tės. Tai pa­tvir­ti­nan­čių fak­tų nė­ra, bet ša­lu­ ti­nių tei­gi­nių ga­li­ma ras­ti“, – tei­ gė J.Ge­nys.

Pa­sak is­to­ri­ko, vi­sai ne­to­li tos vie­tos, kur or­di­nas pa­sta­tė pi­lį, ne vie­ną šimt­me­tį gy­va­vo vie­nos tur­tin­giau­sių bal­tų gen­čių – kur­ šių gy­ven­vie­tės: ry­tuo­se – Jo­niš­ kės, šiau­riau, da­bar­ti­nės ply­ti­nės apy­lin­kė­se – Pur­ma­lių, pie­čiau – Rum­piš­kių, ten, kur da­bar tuo pa­ čiu var­du va­di­na­ma mies­to gat­vė.

Ne­to­lie­se yra bu­vęs stip­rus ir dau­ gy­be po­žiū­rių svar­bus tri­jų gy­ven­ vie­čių cent­ras, ku­rį su­da­rė apie ki­ lo­met­ro at­stu­mu vie­na nuo ki­tos iš­si­dės­čiu­sios Žar­dės, Lais­tų ir Di­bi­ šių pi­lys su gy­ven­vie­tė­mis gre­ta jų. „Di­džio­ji mįs­lė, ar žo­dis „Klai­pė­ da“ yra tik­ras vie­ti­nės kil­mės pa­ va­di­ni­mas, ar tai že­mai­čių su­kur­ tas or­di­no pi­lies var­das“, – svars­tė J.Ge­nys.

Tad mėgs­tan­t ie­s iems min­ ti praei­ties mįs­les dar yra ką veik­ ti, kaps­tan­tis po anks­ty­vuo­sius vi­ du­ram­žius.

Klai­pė­do­je – Lon­do­no že­mė

Mies­to is­to­ri­jos sal­dai­niu­kais ga­ li­ma bū­tų pa­va­din­ti įdo­mius ir net

pi­kan­tiš­kus įvy­kius, ku­riuos tu­rė­tų ži­no­ti kiek­vie­nas klai­pė­die­tis.

Vie­nu to­kių ga­li­ma bū­tų va­din­ ti fak­tą, kad ne­ma­ža se­na­mies­čio da­lis yra – Lon­do­no že­mė. Mies­to praei­ties ži­no­vas, lei­dyk­los „Lib­ra Me­me­len­sis“ sa­vi­nin­kas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas tei­gė, kad vie­na įdo­ miau­sių te­mų yra Klai­pė­dos ry­šiai su Ang­li­ja.

1740 me­tais pra­si­dė­jo di­džio­ji me­die­nos pre­ky­ba, ta­da Klai­pė­da ta­po di­džiau­siu me­die­nos eks­por­ to uos­tu Bal­ti­jos jū­ro­je. Tai tę­sė­si apie 200 me­tų.

Sie­liai ke­liau­da­vo Ne­mu­nu že­ myn iki Klai­pė­dos. Čia me­die­na bū­da­vo su­pjau­na­ma ir pa­krau­na­ ma į lai­vus. Šio­je vie­to­je bu­vo dau­ giau­sia vė­jo lentp­jū­vių, dau­giau­sia lai­vų sta­tyk­lų. „Pu­sė se­no­jo Lon­do­no pa­sta­ty­ ta iš mū­sų me­die­nos. Bur­lai­viai iš Ang­li­jos at­plauk­da­vo tuš­ti, to­dėl bū­da­vo pri­krau­ti ba­las­to. Jį su­da­rė Lon­do­no že­mė: smė­lis ir žvy­ras su tit­na­go prie­mai­šo­mis. Iš tos ang­ liš­kos že­mės bu­vo su­pil­ta sau­su­ma pel­kė­to­se mū­sų se­na­mies­čio vie­ to­se ir pa­lei Dan­gę. Vi­sas Šiau­rės ra­gas iki pat Pi­lies til­to, kur se­niau bu­vo įlan­ka, iš­ki­lo čia pi­lant Lon­ do­no grun­tą“, – pa­sa­ko­jo K.De­ me­rec­kas.

Mies­tas su­kles­tė­jo, išau­go, pra­ tur­tė­jo tik pre­ky­bos me­die­na dė­ka.

Kas sa­vai­tę į Ang­li­ją iš­plauk­da­vo ne ma­žiau kaip ke­tu­ri lai­vai.

Dėl kles­tin­čios pre­ky­bos me­die­ na tik Klai­pė­da tu­rė­jo nuo­la­ti­nį pa­ što ry­šį su Lon­do­nu. Vi­sos ry­ti­nės Bal­ti­jos pa­kran­tės ša­lys laiš­kus į Ang­li­ją siun­tė per mū­sų mies­tą.

Uni­ka­lu­mas: se­na­mies­ty­je be­veik ne­li­ko prieš gais­rą pa­sta­ty­tų na­mų, ta­čiau mies­tas iš­lai­kė se­ną­jį pla­na­vi­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Lui­zė va­di­no ma­žą­ja Mask­va

1807–1808 me­tais Klai­pė­da bu­ vo ta­pu­si Prū­si­jos sos­ti­ne, nes čia gy­ve­no ka­ra­liš­ko­ji šei­ma.

Na­po­leo­no ka­rų ži­no­vas, Ka­ry­ bos is­to­ri­jos klu­bo Klai­pė­do­je va­ do­vas Egi­di­jus Kaz­laus­kis pa­sa­ko­ jo, kad ka­ra­lie­nė Lui­zė čia var­go ir va­di­no mū­sų mies­tą ma­žą­ja Mask­ va, nes čia, kaip ir Ru­si­jos sos­ti­nė­ je, esan­ti int­ri­gų iršt­va. Gra­žio­ji val­do­vė ne­no­rė­jo čia grįž­ti.

Jos vy­riau­sio­ji rū­mų da­ma sa­ vo die­no­raš­ty­je ra­šė apie tai, koks pur­vi­nas yra šis mies­te­lis.

Bū­tent ka­ra­liš­ko­sios šei­mos įsa­ ky­mu Žą­sų aikš­tė­je, ku­rio­je ry­tais mar­ši­ruo­da­vo gvar­die­čiai, iš­pil­ ti še­ši ve­ži­mai smė­lio. Tuo me­tu skir­ta pi­ni­gų pir­ma­jam mies­te vie­ ša­jam tua­le­tui įreng­ti. Kad ka­ra­lie­ nei ir ka­ra­lai­čiams ne­rei­kė­tų brai­ dy­ti po pur­vą, Lie­pų gat­vė­je bu­vo pa­klo­ti me­di­niai ša­li­gat­viai.

Kar­tą prieš Ka­lė­das Lui­zė grį­žo iš mies­to aikš­tės, ku­rio­je bu­vo iš­si­ri­ kia­vu­sios pre­kei­vių pa­la­pi­nės. Sa­vo die­no­raš­ty­je ka­ra­lie­nė guo­dė­si ne­ pa­ma­čiu­si nie­ko įdo­maus, to­dėl ji ne­nu­si­pir­ko net nie­ku­čio.

Ka­ra­liš­ko­ji po­ra bu­vo ap­si­sto­ ju­si vie­na­me gra­žiau­sių mies­to pa­sta­tų – pirk­lio Kon­sen­ci­jaus na­me, ku­ria­me da­bar re­zi­duo­ja mies­to me­ras.

Sa­vo laiš­ke tė­vui Lui­zė skun­dė­si, esą na­mas – lyg po­pie­ri­nis, per jo lan­gus taip ko­šia vė­jas, jog jos vy­

Že­mė: Šiau­rės ra­gas taip pat su­for­muo­tas iš grun­to, ku­rį kaip ba­las­tą į mū­sų mies­tą bur­lai­viai at­ga­be­no iš Lon­do­no.

rui Fryd­ri­chui Vil­hel­mui III bai­su, kad neį­lūž­tų krū­ti­nė.

Na­po­leon­me­čiu Klai­pė­do­je bu­vo tel­kia­mi į ne­lais­vę pa­te­kę is­pa­nai. „Bū­ta su­si­ta­ri­mo, kad vi­si is­ pa­nai, ku­rie bu­vo paim­ti į ne­lais­ vę ar pa­bė­gę iš Na­po­leo­no ar­mi­ jos, iš vi­sos Ru­si­jos bus su­rink­ti ir at­vež­ti į Klai­pė­dą, iš kur tu­rė­jo bū­ti iš­ga­ben­ti į tė­vy­nę. Apie is­pa­ nų bu­vi­mą čia li­ko pa­tys blo­giau­si pri­si­mi­ni­mai. Jie bu­vo tik­ras mies­ to siau­bas. Ke­li is­pa­nai prie Send­ va­rio ke­lio pa­pjo­vė žy­dą. Vie­nas su­si­py­ko su žmo­na ir ją nu­žu­dė.

Jie bu­vo mu­šei­kos, smur­tau­to­jai, plie­kę­si ir tar­pu­sa­vy­je“, – pa­sa­ko­ jo E.Kaz­laus­kis.

Pra­tur­tė­jo per gais­rą

Dar vie­nas Klai­pė­dos praei­ties fak­ tas, su­si­jęs su vo­kie­čių pirk­lio ir ar­ cheo­lo­go Hen­ri­ko Šly­ma­no, le­gen­ di­nės Tro­jos at­ra­dė­jo, var­du, ga­lė­tų tap­ti dra­ma­ti­nio siu­že­to fil­mo pa­ grin­du.

1854 me­tais Klai­pė­dą nu­siau­bė di­dy­sis mies­to gais­ras. Bū­ta ver­ si­jų, kad jį su­kė­lė pa­de­gė­jai, no­rė­ ję iš pa­vy­do su­pleš­kin­ti kon­ku­ren­ tų san­dė­lį.

Tuo me­tu vy­ko Kry­mo ka­ras.

Ru­si­jai neut­ra­lu­mą de­monst­ra­vu­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sios Prū­si­jos mies­tas Me­me­lis bu­vo ta­pęs uos­tu, iš ku­rio ka­ro apim­tos Ru­si­jos pre­kės pa­sklis­da­vo po pa­ sau­lį. To­dėl mies­te bu­vo dau­gy­bė san­dė­lių. Čia bū­tent tuo me­tu sa­vo iš Ru­ si­jos at­si­ga­ben­tas pre­kes lai­kė ir pirk­lys H.Šly­ma­nas.

Jam ne­pa­vy­ko ras­ti san­dė­lio, to­ dėl man­tą jis su­kro­vė iš ža­lios me­ die­nos pa­sta­ty­to­je dar­ži­nė­je, ku­ ri sto­vė­jo gre­ta sie­liams pluk­dy­ti skir­to ka­na­liu­ko.

Taip ta­da dar tik sva­jo­ju­sio apie Tro­jos paieš­kas H.Šly­ma­no pre­kės li­ko svei­kos.

Nie­kam ne­ži­no­mas pirk­lys li­ko be kon­ku­ren­tų ir ga­vo ne­ma­žą pel­ ną, ku­ris lei­do pa­si­ner­ti į ar­cheo­lo­ gi­nius ty­ri­nė­ji­mus, ga­liau­siai at­ve­ du­sius prie di­džių­jų at­ra­di­mų.

Po ne­lai­mės – va­gys­tės

Apie šį gais­rą pa­pa­sa­ko­jęs Klai­pė­ dos praei­ties ži­no­vas is­to­ri­kas Dai­ nius Eler­tas tei­gė, jog da­bar sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio mas­to ne­ lai­mė tai bu­vo.

Stip­rus vė­jas iš­ne­šio­jo ug­nį po vi­są mies­tą. Įsip­lies­ku­si šiau­ri­nė­je da­ly­je už upės, ug­nis per­šo­ko Da­nę ir nu­šla­vė tą da­lį, ku­rią da­bar va­di­ na­me se­na­mies­čiu.

Mies­te tais me­tais gy­ve­no apie 5 tūkst. žmo­nių. Gais­ras su­nai­ki­no apie pu­sės tūks­tan­čio šei­mų būs­ tus, vi­siš­kai su­de­gė apie 500 įvai­ rių pa­sta­tų.

Di­dy­sis gais­ras at­sklei­dė ir čia gy­ve­nu­sių žmo­nių silp­ny­bes, lei­ do pa­si­reikš­ti aist­roms ir že­miau­ siems ins­tink­tams. Vie­ni tra­ge­di­jos aki­vaiz­do­je sku­bė­jo pa­dė­ti tė­vy­ nai­niams, o ki­ti pa­si­sten­gė ras­ti sau nau­dos.

D.Eler­tas pa­sa­ko­jo, kad gais­ro me­tu nuo Jo­no baž­ny­čios bokš­to nu­kri­to ir iš­si­ly­dė var­pas. Vie­nas vers­lus klai­pė­die­tis iš jo me­ta­lo pa­ga­mi­no dau­gy­bę žie­dų su įra­ šais neei­li­niam įvy­kiui at­min­ti.

Juos par­da­vęs mies­tie­tis ga­vo ne tik pel­no sau, bet ir di­džią­ją da­lį pi­ni­gų sky­rė lab­da­rai.

Ki­ti duo­me­nys by­lo­ja ir apie mies­tie­čių go­du­mo pro­ver­žius.

Po gais­ro prie­mies­čiuo­se at­lik­ta dau­gy­bė kra­tų. Jų me­tu ieš­ko­ta iš gais­ro su­nio­ko­tų par­duo­tu­vių bei gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­grob­tų ver­ ty­bių.

Po šios di­džiau­sios XIX am­žiaus mies­to ne­lai­mės at­sta­ty­ti pa­sta­tus leis­ta tik ant se­nų­jų sta­ti­nių pa­ ma­tų, taip iš­lai­ky­ta se­no­ji mies­to struk­tū­ra.

5

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012

miestas

Baž­ny­čiai – nau­ja pradžia Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šian­dien Klai­pė­do­je – is­to­ri­nė die­ na, nes bus pa­šven­tin­tas Šv. Jo­no baž­ny­čios ker­ti­nis ak­muo. Ši ce­re­ mo­ni­ja taps baž­ny­čios ir jos bokš­to at­sta­ty­mo sta­ty­bos dar­bų pra­džia.

Klai­pė­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų Šv.

Jo­no baž­ny­čios ker­ti­nio ak­mens pa­šven­ti­ni­mo ak­tą pa­si­ra­šys Lie­tu­ vos liu­te­ro­nų baž­ny­čios vys­ku­pas Min­dau­gas Sa­bu­tis, uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ir baž­ny­čios at­sta­ty­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės pir­mi­nin­kas Jur­gis Auš­ra.

Ak­tas ir šios die­nos dien­raš­tis „Klai­pė­da“ bus įdė­ti į atei­ties kar­ toms skir­tą kap­su­lę, ku­ri bus įkas­ ta prie ker­ti­nio ak­mens. „La­bai gra­ži są­sa­ja, jog baž­ny­ čios ir jos bokš­to ker­ti­nis ak­muo bus pa­šven­tin­tas rugp­jū­čio 1 d., per Klai­pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­jų.

Baž­ny­čia sim­bo­li­zuo­ja il­gą ir su­ dė­tin­gą mies­to is­to­ri­ją, nes ji, kaip ir Klai­pė­da, iš­gy­ve­no daug pa­ki­li­ mų ir ne­tek­čių“, – tei­gė Klai­pė­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų bend­ruo­me­ nės ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Klai­pė­dos Jo­no baž­ny­čia bu­vo vie­na se­niau­sių baž­ny­čių Lie­tu­vo­ je. Ji Tur­gaus gat­vės pa­bai­go­je pa­ sta­ty­ta 1706 m. Tais pa­čiais me­tais ji bu­vo ir pa­šven­ti­na, o baž­ny­čios bokš­tas bu­vo sta­to­mas to­liau.

1854 m. baž­ny­čia per di­dį­jį gais­rą su­de­gė, ta­čiau per ke­le­rius me­tus mies­tie­čių pa­stan­go­mis ji bu­vo at­

sta­ty­ta. 1857 m. jai ir bu­vo su­teik­ tas Šv. Jo­no var­das. 75 m baž­ny­ čios bokš­tas bu­vo baig­tas sta­ty­ti tik 1864 m. ir ji vei­kė tol, kol so­ viet­me­čiu bu­vo nu­griau­ta.

Klai­pė­dos Jo­no baž­ ny­čia bu­vo vie­na se­ niau­sių baž­ny­čių Lie­tu­vo­je. „Ats­ta­to­mai baž­ny­čiai bus su­ teik­tas Šv. Jo­no At­mi­ni­mo baž­ny­ čios var­das, kad bū­tų įpras­min­tas Klai­pė­dos kraš­te gy­ve­nu­sių ir ne sa­vo va­lia jį pa­li­ku­sių žmo­nių at­

mi­ni­mas“, – tei­gė L.Pet­rai­tie­nė.

Pir­miau­sia pla­nuo­ja­ma at­sta­ty­ ti baž­ny­čios bokš­tą, ku­ris, ti­kė­ti­na, taps tu­ris­tų trau­kos ob­jek­tu. „Pla­nuo­ja­me da­ly­vau­ti Kul­tū­ ros mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se kon­kur­suo­se, ku­riuo­se pi­ni­gai ski­ ria­mi pa­vel­do ob­jek­tams sau­go­ti, bend­ra­dar­biau­ja­ma ir su Vo­kie­ti­ jos am­ba­sa­da. Tik nuo gau­to fi­nan­ sa­vi­mo, pi­ni­gų kie­kio ir pri­klau­sys, ka­da baž­ny­čia ir bokš­tas bus at­sta­ ty­ti. Ma­nau, kad tai truks ne vie­nus me­tus“, – ne­slė­pė L.Pet­rai­tie­nė.

Ats­ta­ty­tos baž­ny­čios erd­vias pa­ tal­pas nu­ma­to­ma pri­tai­ky­ti ne tik pa­ra­pi­jos po­rei­kiams, jos bū­tų at­ vi­ros ir mies­to bend­ruo­me­nei – vyk­tų ka­me­ri­niai ren­gi­niai.

Įdo­mu: sve­čiai iš Vo­kie­ti­jos su­si­do­mė­ję klau­sė­si pa­sa­ko­ji­mų apie Klai­pė­dą.

Lin­kė­jo at­sta­ty­ti pi­lį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dą ap­lan­kė gau­si de­le­ga­ci­ja iš Vo­kie­ti­jos, Man­hei­mo – mies­to, ku­ris yra uos­ta­mies­čio par­tne­ris.

Vie­ta: Šv. Jo­no At­mi­ni­mo baž­ny­čia bus at­sta­to­ma jos is­to­ri­nė­je vie­to­

je – Tur­gaus gat­vės pa­bai­go­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šis vi­zi­tas bu­vo skir­tas Klai­pė­dos ir Man­hei­mo drau­gys­tės de­šimt­me­ čiui pa­mi­nė­ti, nes prieš tiek me­tų ir bu­vo pa­si­ra­šy­ta bend­ra­dar­bia­vi­ mo su­tar­tis.

Taip pa­čiais me­tais įkur­ta ir Man­hei­mo mies­tų par­tne­rių aso­ cia­ci­ja. „Jos tiks­las – ge­rin­ti bend­ ra­dar­bia­vi­mą įvai­rio­se sri­ty­se su mies­tais par­tne­riais, to­dėl ir lan­ ko­mės Klai­pė­do­je, nes ma­tau, kaip ga­li­ma plė­to­ti drau­gys­tę“, – tei­gė

Man­hei­mo mies­tų par­tne­rių aso­ cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Bernd’as Joer­ ge­nas. Jis pa­ts 1941 m. gi­mė Klai­ pė­do­je, ta­čiau po po­ros me­tų su tė­vais emig­ra­vo į Vo­kie­ti­ją. „Klai­pė­da – man la­bai ar­ti­mas mies­tas, nes jis gy­vas tė­vų pri­si­ mi­ni­muo­se“, – ti­ki­no sve­čias.

De­le­ga­ci­ja Klai­pė­do­je vie­ši ke­tu­ rias die­nas. Vo­kie­čiai džiau­gė­si, jog ga­li da­ly­vau­ti bent ke­liuo­se Klai­pė­ dos ju­bi­lie­jaus ren­gi­niuo­se.

Juos ypač pa­ma­lo­ni­no ir Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, kiek­vie­nam sve­čiui įtei­kęs po sim­ bo­li­nį uos­ta­mies­čio her­bą. „Klai­pė­dai la­biau­siai lin­kiu at­ sta­ty­ti pi­lį“, – ju­bi­lie­jaus pro­ga lin­kė­jo B.Joer­ge­nas.

6

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

nuomonės

Dvi­ra­čių ta­kai – am­ži­na dis­ku­si­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kas ne­mo­ka plauk­ti – ne lie­tu­vis!

Man­tas Stan­ke­vi­čius

V

a­k ar pen­k io­l ik­m e­ tė plau­k i­kė Rū­ta Mei­ lu­t y­tė nu­šluos­tė no­ sį stip­r iau­s ioms pa­ sau­l io at­le­tėms. Dėl jos spor­t i­n io cha­rak­te­r io Lie­t u­va ga­l i tik di­ džiuo­tis. „Dar ne­sup­ran­tu, kas at­si­t i­ko, rei­ kia dar su­pras­t i“, – po fi­na­l i­n io plau­k i­mo žur­na­l is­t ų mi­n iai sa­kė lie­tu­vė.

Ma­nau, kad nie­kas ne­sup­ra­to ir iki šiol ne­sup­ran­ta. Ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą ti­kė­jo­me, kad bū­tent plau­ki­ kai ga­li ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos spor­to is­to­r i­jai pa­do­va­no­t i auk­ są? Ar mes pri­si­me­na­me plau­k i­ kus, kai pra­by­la­me apie olim­pi­ nius atei­ties lai­mė­ji­mus?

Rū­ta pa­kei­tė is­to­r i­ją. Prieš ki­tas olim­pi­nes žai­dy­nes vi­si pri­si­min­ si­me šį trium­fą ir įra­šy­si­me jos pa­

Ar nors vie­nas iš mū­ sų bū­da­mas pen­kio­ li­kos tu­rė­jo sva­jo­nę tap­ti pa­vyz­džiu ki­ tiems spor­ti­nin­kams? var­dę prie fa­vo­r i­t ų. Vi­si ap­l in­k i­ niai sa­kys: „Dvi­ra­čių tre­kas, leng­ vaat­le­čiai, ta jau­na plau­k i­kė ir gal krep­ši­nin­kai“.

Prieš pat olim­pi­nes žai­dy­nes, kai bu­vo tvir­t i­na­mas rink­t i­nės są­ra­ šas, Lie­t u­vos plau­k i­mo fe­de­ra­ci­ jos pre­z i­den­tė Ilo­na Ju­d i­ta Zuo­ zie­nė la­bai at­sar­g iai kal­bė­jo apie plau­k i­kės ga­li­my­bes.

Ar­gu­men­tas bu­vo pa­pras­tas – jau­ no­ji spor­ti­nin­kė ne­bu­vo da­ly­va­vu­ si nei Eu­ro­pos, nei pa­sau­l io čem­ pio­na­t uo­se dėl sa­vo jau­no am­ žiaus. Pa­t ir­t ies sto­ka ir abe­jo­nės, ar paaug­lė (kad ir kaip keis­tai vi­sa­ me kon­teks­te skam­bė­tų šis žo­dis) su­ge­bės su­tvar­dy­ti sa­vo emo­ci­jas, ne­lei­do fe­de­ra­ci­jos at­sto­vams gar­ siai kal­bė­ti apie me­da­lius.

Ar nors vie­nas iš mū­sų bū­da­mas pen­k io­l i­kos tu­rė­jo sva­jo­nę tap­

ti pa­v yz­d žiu ki­t iems spor­t i­n in­ kams? Neat­s i­t ik­t i­nai plau­k i­mo rink­t i­nės tre­ne­r is Žil­v i­nas Ov­ siu­kas, tre­ni­ruo­jan­tis Gied­rių Ti­ te­n į, pa­sa­kė, kad da­bar vi­si spor­ ti­n in­kai tu­r i ly­g iuo­t is į Rū­tą. Ar paaug­lys­tė­je nors vie­nas pa­gal­ vo­jo­te apie tai, ar kė­lė­te sau to­ kius tiks­lus?

Paaug­lys­tė­je kė­liau du tiks­lus, su­ si­ju­sius su spor­tu: iš­mok­t i plauk­ ti ir va­ž iuo­ti dvi­ra­čiu. Apie me­da­ lius ir olim­pi­nes žai­dy­nes ne­gal­ vo­jau. Apie tai rim­čiau su­si­mąs­ čiau tik prieš Pe­k i­no olim­pi­nes žai­dy­nes. Ta­d a į spor­t i­n in­k us žvilg­te­lė­jau su bal­tu pa­v y­du. Ta­ da di­džia­vau­si Lie­tu­va. Kaip ir šie­ met, jau­di­nau­si žiū­rė­da­mas olim­ pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mą.

Nors trans­l ia­ci­jos re­ž i­sie­r iai tik ke­l ias se­kun­des lei­do pa­si­ž iū­rė­ ti į mū­sų spor­ti­nin­kus, to už­te­ko, kad ga­l i­ma bū­tų di­d žiuo­t is žmo­ nė­m is, ku­r ie nuo vai­k ys­tės tu­ rė­jo aukš­tes­nių tiks­lų ir kiek­vie­ ną die­ną sie­kė aukš­čiau­sio taš­ ko – ga­l i­my­bės bū­t i va­di­na­mam olim­pie­čiu.

Bu­vo be ga­lo daug ra­š y­t a apie spor­t i­n in­kams su­tei­k ia­mas są­ly­ gas tre­n i­r uo­t is ir ruoš­t is pa­g rin­ di­niams star­tams. Kiek­vie­nas in­ ter­v iu pra­si­dė­da­vo žo­d žiais, kad są­ly­gos nė­ra pa­čios ge­r iau­sios...

Ta­čiau tuo gal­būt ir­g i ga­l i­me di­ džiuo­t is. Bent jau per olim­pi­nes žai­dy­nes. Tu­ri­me ge­le­ž i­nių žmo­ nių, ku­r ie su­ge­ba pa­si­r uoš­t i žai­ dy­nėms ir pri­vers­t i mus puoš­t i sa­vo au­to­mo­bi­lius tau­ti­nė­mis vė­ lia­vė­lė­mis.

Ar pri­si­me­na­te fra­zę „krep­ši­nis su­ vie­ni­ja tau­tą“? Šį­kart tau­tą su­vie­ni­ jo plau­k i­mas, Rū­ta Mei­lu­ty­tė.

Pa­m irš­k i­me fak­tą, kad ji olim­pi­ nėms žai­dy­nėms ruo­šė­si ne Lie­ tu­vo­j e. Auk­s o me­d a­l is sig­n a­l i­ zuo­ja nau­ją Lie­t u­vos spor­to vys­ ty­mo­si erą. „Rei­k ia ba­sei­nų, ne­t u­r i­me tin­ka­ mų ba­sei­nų“, – taip įpu­sė­da­vo dau­ ge­l is in­ter­v iu. De­ga­me rau­do­ną sig­na­l i­nę ava­r i­nę lem­pu­tę ir ieš­ ko­me pa­pras­to at­sa­ky­mo: „Ba­sei­ nų bus.“ Bet čia jau ki­ta te­ma.

Kol kas pa­lauk­si­me, ka­da gat­vė­je iš­v y­si­me nau­jo­sios R.Mei­lu­t y­tės su­k ur­tos ma­n i­k iū­ro ma­dos au­ką – tri­m is spal­vo­m is nu­la­k uo­t i na­ gai vi­sai ge­rai at­ro­do. Šyp­so­ki­mės, džiau­ki­mės ir... iš­mo­ ki­me plauk­ti.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Tai­syk­lė: dvi­ra­ti­nin­kai su­ke­lia dau­ge­lio pės­čių­jų nei­gia­mą reak­ci­ją.

U

os­ta­m ies­č io sa­v i­val­dy­ bė ne­pa­ro­do ryž­to iš­tai­sy­ti klai­dos ir iš­gel­bė­ti pės­čiųjų nuo mies­to cent­re ša­li­gat­ vius oku­pa­vu­sių dvi­ra­ti­nin­kų.

Tiems, kam daž­nai pri­rei­kia bū­ ti Klai­pė­do­je ar bent va­sa­rą ten­ka trum­pam už­suk­ti, į akis krin­ta ste­bi­ nan­ti si­tua­ci­ja, su­si­klos­čiu­si dėl dvi­ ra­čių ta­kų. Ta­čiau krin­ta ne ta pra­ sme, ko­kios ti­ki­tės.

Her­kaus Man­to gat­vės ša­li­gat­vio vi­sas cent­ras pa­žy­mė­tas kaip dvi­ra­čių ta­kas, o pės­tie­siems pa­lik­ti tik pa­tys

karštas telefonas

397 728

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kraš­te­liai. Du met­rai ša­li­gat­vio cent­re skir­ti dvi­ra­čiams, o pės­tie­siems pa­ lik­ta vos po pus­met­rį šo­nuo­se.

Ta­me pus­met­ry­je žmo­nėms pra­ si­lenk­ti neį­ma­no­ma, vai­kiš­kas ve­ ži­mė­lis tuo la­biau neiš­si­ten­ka, ir jį ten­ka stum­ti per plau­ką nuo va­žiuo­ ja­mo­sios da­lies.

Jau dis­ku­tuo­ta, kad pir­mą­ją eis­ mo juos­tą rei­kė­tų ati­duo­ti vie­ša­jam trans­por­tui ir da­lį tos juos­tos at­skir­ti kaip dvi­ra­čių ta­ką, taip jį „nu­ke­liant“ nuo ša­li­gat­vio. Dau­ge­lis dis­ku­si­jos da­ly­vių su­ti­ko su to­kiu pa­siū­ly­mu,

ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pa­ra­gi­no kreip­tis į Ke­lių po­li­ci­jos biu­rą, kad pa­rei­gū­nai iš­ma­tuo­tų, ar pir­mo­jo­ je eis­mo juos­to­je įren­gus dvi­ra­čių ta­ką bū­tų iš­lai­ky­ti tech­ni­niai pa­ ra­met­rai, bū­ti­ni va­žiuo­ja­ma­jai ke­ lio da­liai.

Dis­ku­si­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad šis klau­si­mas tu­ri bū­ti svars­to­mas ar­ti­ miau­sia­me Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dy­je. Ga­vus jos iš­va­das, dis­ku­si­ jos bus tę­sia­mos.

gi­nos taip ne­siel­gia, o čia gar­baus am­žiaus žmo­gus. Tai kam tos ka­bi­ nos rei­ka­lin­gos?

rė­jau ra­miai pa­gu­lė­ti. Ta­čiau ap­link gal­vą laks­tė vai­kai, ne­šda­mi smė­lį į vei­dą. Pak­lau­siau tė­vų, ko­dėl jie ne­ pri­žiū­ri sa­vo at­ža­lų? Su­lau­kiau at­sa­ ky­mo, kad esu se­nu­kas ir jei kas ne­ pa­tin­ka, ga­liu ei­ti ki­tur.

Dia­na

telefonas@kl.lt

Aud­ros pa­da­ri­niai

Pie­ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je prie P.Ma­ šio­to pro­gim­na­zi­jos mė­to­si šiukš­lės, ku­rias iš­var­tė sek­ma­die­nį ki­lu­si aud­ ra. Tos šiukš­lės vis dar ne­sut­var­ky­ tos. Pa­na­ši si­tua­ci­ja ir dar ke­lio­se vie­to­se. Ne­su­rink­tos nu­lau­žy­tos ša­ kos, kai kur neį­ma­no­ma praei­ti.

Ag­nė

Pės­tie­ji trik­do eis­mą

No­rė­jau iš­va­žiuo­ti iš sto­vė­ji­mo aikš­ te­lės. Jo­je yra tik vie­na eis­mo juos­ ta. Vi­du­riu ke­lio ėjo pės­čia­sis ir net ne­ma­nė pa­si­trauk­ti. Kant­riai lau­ kiau, kol jis su­si­pras. Ga­liau­siai te­ ko pa­nau­do­ti gar­si­nį sig­na­lą, tik ta­da žmo­gus at­si­to­kė­jo ir iš­si­gan­dęs pa­si­ trau­kė ant ša­li­gat­vio.

Egi­di­jus

Ap­leis­tos gat­vės

Ko­dėl mū­sų mies­te to­kios ap­leis­tos gat­vės? Ant ša­li­gat­vių že­lia žo­lės, jie nu­sė­ti dul­kė­mis. Taip yra I.Si­mo­ nai­ty­tės, Deb­re­ce­no ir dau­ge­ly­je ki­ tų gat­vių. Val­džia tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ ti, kad to­kių da­ly­kų ne­bū­tų.

Onu­tė

Kaip per­si­reng­ti pa­plū­di­my­je

Kai ku­rie žmo­nės su­ge­ba per­si­reng­ti sė­dė­da­mi vi­du­ry­je pa­plū­di­mio. Bu­ vau ne­to­li se­ny­vo am­žiaus mo­ters, ku­ri nė kiek ne­pri­si­deng­da­ma ėmė per­si­ren­gi­nė­ti. Jos drau­gė bent pa­ si­slė­pė pa­la­pi­nė­je. Net jau­nos mer­

Sau­lius Ani­lio­nis Gim­na­zi­jos se­niū­nai­tis

Aloy­zas

Stu­den­tai ke­lia­mi be nuo­lai­dų

Esu stu­den­tė, kė­liau­si į Smil­ty­ nę. Nus­te­bau, kad stu­den­tams nė­ ra nuo­lai­dų. Kai­no­raš­ty­je įra­šy­ta 50 pro­c. nuo­lai­da, to­kia įpras­tai tai­ko­ ma stu­den­tams. Sup­ran­tu, kad per­ kė­li­mo kai­na nė­ra di­de­lė, bet ir ke­lei­ vių klai­din­ti ne­rei­kė­tų.

Be­vai­sės pa­stan­gos

As­ta

Į jū­ro­je esan­čius plū­du­rus, žy­min­ čius vie­tas, kur ne­ga­li­ma mau­dy­ tis, poil­siau­to­jai ne­krei­pia dė­me­sio.

Vie­nas po ki­to plau­kia dar to­liau. Ir ge­ro­kai to­liau. Gel­bė­to­jai nie­ko ne­ da­ro. Gir­dė­jau, kad jie ne­tu­ri tei­sės nu­baus­ti pa­žei­dė­jų, ta­čiau bent įspė­ ti ga­lė­tų.

Ra­sa

Šiurkš­tūs poil­siau­to­jai

Esu pen­si­nin­kas. Esant to­kiems orams, nu­ta­riau pail­sė­ti prie jū­ros. Žmo­nių ant­plū­dis – mil­ži­niš­kas. No­

Vy­rų man­da­gu­mas

Ne­jau­gi Klai­pė­dos vy­rai pa­mir­šo džen­tel­me­niš­ku­mo pra­dme­nis? Net lip­da­mi į vie­šą­jį trans­por­tą kai ku­rie stum­do­si, neuž­lei­džia vie­tos mo­te­ rims. Esu pen­si­nin­kė ir toks el­ge­ sys man ne­sup­ran­ta­mas. Ne­sa­kau, kad vi­si vy­rai taip el­gia­si, bet daž­nai ten­ka at­si­dur­ti to­kio­se si­tua­ci­jo­se, kai stip­rio­sios ly­ties at­sto­vai el­gia­ si ne­de­ra­mai.

Va­len­ti­na Pa­ren­gė Maž­vy­das Lau­ri­nai­tis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Skel­bia radę iš­da­viką Jus­ti­nas Ar­gus­tas Kas nu­te­ki­no slaptą in­for­ma­ciją ži­niask­lai­dai apie tai, kaip kon­ser­ va­to­riai ruo­šia­si rin­ki­mams? At­sa­ ky­mo į šį klau­simą de­ši­niųjų vir­ šūnės va­kar ieš­ko­jo visą dieną. Jų akys kryps­ta į par­la­men­tarą Man­ tą Adomėną.

Pla­nai: kitų metų biud­žetą grei­čiau­siai tvir­tins ne da­bar­ti­nis Sei­

mas, bet lapk­ritį su­si­rinkę nau­jie­ji par­la­men­ta­rai.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Biud­že­to tvir­tin­ti ne­skubės At­ro­do, kad da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji sa­ vo su­for­muo­to biud­že­to pa­tvir­tin­ti ne­ skubės. Ga­lu­tinį spren­dimą dėl biud­že­to priims jau nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas, jo su­for­muo­ta nau­ja Vy­riau­sybė ir Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

No­ri būti kultū­rin­gi

Val­dan­tie­ji šie­met ne­skubės kuo greičiau pa­tvir­t in­t i kitų me­ tų vals­tybės biud­že­to – tai da­ rys lapk­ri­čio vi­du­ry­je su­si­rinkęs nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas. Kitų metų biud­žetą val­dan­tie­ji for­ muo­ja jau nuo pa­va­sa­r io, ta­ čiau sku­bin­ti įvy­kių prie­š rin­ ki­m us ir po jų ne­s i­ren­g ia. Tai pa­tvir­ti­no val­dan­čio­sios koa­li­ ci­jos at­sto­vai.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis, Li­be­ralų są­ jūdžio ly­de­ris, tei­gia, kad sku­bin­ti įvy­kių nėra pra­smės ir toks spren­ di­mas – lo­giš­kas. „Kol kas jo­kio su­si­ta­ri­mo sku­bin­ti (biud­že­to pri­ ėmimą – red. pa­st.) nėra. Taip, jis bus pa­teik­tas dar šios ka­den­ci­jos Sei­me, ta­čiau jį svars­ty­ti ir priim­ ti ga­lu­ti­nius spren­di­mus reiks jau nau­jos ka­den­ci­jos par­la­men­ta­ rams. Tai, kad biud­že­tus tvir­tin­da­ vo se­no­sios ka­den­ci­jos par­la­men­ tai, grei­čiau išim­tis nei tai­syklė.

Po­li­tinės kultū­ros lo­gi­ka sa­ko, kad nau­ja­sis Sei­mas ne­ga­li gy­ven­ti pa­ gal se­no­jo Sei­mo iš­reikštą va­lią“, – ti­ki­no E.Ma­siu­lis.

To­kiam po­žiū­riui pri­tarė ir kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos vi­ce­pir­mi­ninkė Ra­sa Juk­ne­vi­čienė. „Tik­rai nė­ ra to­kio po­žiū­rio, kad rei­kia pa­ skubė­ti su biud­že­tu. Bus įpras­ tai“, – kalbė­jo ji. Vis dėlto politikė pri­dūrė iš­lygą: „Nors vis­kas pri­ klau­sys nuo Sei­mo va­lios.“

Prie mo­kes­čių ne­si­lies?

Galbūt į vald­žią atei­sian­tys opo­zi­ ci­jos at­sto­vai la­bai di­de­lių biud­že­to ko­rek­cijų ne­ža­da. So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius kal­ba tik apie smul­kius pa­tai­sy­mus. „Ne, mo­kes­čių tik­rai ne­kei­si­me.

Ne­bent pla­nuo­ja­me su­ma­žin­ti pri­ dėtinės vertės mo­kestį mėsai, taip pat vieš­bu­čiams. Jei jau mo­kes­čių sis­temą ko­re­guo­si­me, tai da­ry­si­me sis­te­miš­kai ir ne­sku­bo­tai“, – už­tik­ ri­no A.But­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, val­dan­tie­ji biud­že­ tui for­muo­ti lig šiol ne­ski­ria de­ ra­mo dėme­sio ir už­sii­ma rin­kimų kam­pa­ni­ja.

Įtarimai: M.Adomėnas galėjo

nutekinti slaptą informaciją apie konservatorių rinkimų strategiją.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Kon­ser­va­to­riai: pa­vie­šin­ta med­žia­ga yra nuo­tru­pos Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ratų (TS-LKD) cent­r i­n is rin­k imų šta­bas ne­pa­neigė, kad va­ kar pa­v ie­šin­t i po­kal­bių apie rin­k imų stra­te­g iją frag­men­tai ati­tin­ka tik­rovę. „Mums ma­lo­nu, kad mūsų ne­ž i­n ia iš kur išt­rauktų po­kal­bių nuo­t ru­pos tu­ ri­nin­gesnės ir nu­si­pel­no dau­giau vie­ šo­jo dėme­s io ne­g u mūsų po­l i­t i­n ių

opo­nentų pa­skelb­tos pro­g ra­mos“, – pa­reiškė šta­bo va­do­vas R.Alek­na.

TS-LKD pra­nešė vi­sa­da siek­sian­tys „in­for­muo­t i rinkė­jus apie tikrąją pa­ dėtį, ga­limų po­li­ti­nių pa­si­rin­kimų pa­ da­r i­n ius Lie­t u­vos vals­t y­bei bei jos žmo­nių ge­ro­vei ir ob­jek­ty­viai ver­tin­ ti opo­nen­tus“.

Ži­n iask­lai­do­je va­kar pa­skelb­ta, kad TS-LKD rin­k imų šta­b e esą stra­te­ guo­ta, kaip derėtų vyk­dy­t i kon­ser­ va­to­rių rin­k imų kam­pa­niją: ge­ri­nant prem­je­ro ir par­ti­jos ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus įvaizdį, juo­di­nant opo­nen­ tus, gąsdi­nant rinkė­jus pro­ble­mo­mis vals­t y­bei, jei­g u ru­denį ne­bus pa­si­ rink­tas „po­li­t i­kos tęsti­nu­mas“.

Lobių paieškos

Klaipėdos

Ne­ma­žins iš­laidų in­ves­ti­ci­joms

Kaip galėtų at­ro­dy­ti 2013 m. vals­ tybės biud­že­tas, dar neaiš­ku. Bet ži­no­ma vie­na: jis turėtų būti pa­ na­šus į šių­metį – asig­na­vi­mai tik­rai ne­didės. Apie tai yra sakęs ir prem­ je­ras And­rius Ku­bi­lius, ir Pre­zi­ dentė D.Gry­baus­kaitė. Tie­sa, pla­ nuo­ja­ma šiek tiek pa­di­din­ti iš­lai­das biud­že­ti­ninkų at­ly­gi­ni­mams. „Mes tik­rai ne­su­tik­si­me, kad vi­ soms in­ves­ti­cinėms pro­gra­moms iš­lai­dos būtų ma­ži­na­mos ko­kiu nors konk­re­čiu pro­cen­tu. Kai taip da­ro­ma, tai ir at­si­ran­da il­ga­lai­kių pro­blemų: po­li­ci­ninkų, pa­sie­nie­čių, kitų biud­že­ti­ninkų al­gos ne­ga­li būti kar­po­mos me­cha­niš­kai. Ma­no­me, kad biud­že­tas tu­ri būti pla­nuo­ja­ mas sie­kiant įgy­ven­din­ti Vy­riau­ sybės pro­gramą – tai ir da­ry­si­me“, – kalbė­jo A.But­ke­vi­čius.

Išim­tis – 2004-ie­ji Pa­gal ga­l io­jan­č ią tvarką kitų metų biud­že­to pro­jek­tas Vy­r iau­sybę tu­ ri pa­siek­t i rugsėjį, o iki spa­l io 17 d. tu­r i būti per­duo­t as Sei­mui svars­ ty­t i ir priim­t i. Sei­m o rin­k i­m ai vyks spalį, nau­ja­s is par­l a­men­t as į pir­muo­s ius po­s ėdžius su­s i­r inks lapk­r i­čio vi­du­r y­je. Iki gruod­ž io turėtų būti su­for­muo­ta nau­ja Vy­r iau­

Išmė­sinė­ta par­ti­jos rin­kimų stra­ te­gi­ja, rin­kimų tak­ti­ka ir ki­tos svar­bios de­talės. Tai va­kar ta­po ži­no­ma vi­suo­me­nei. Taip at­si­ti­ko todėl, kad ži­niask­lai­dai bu­vo nu­ te­kin­tas rin­kimų šta­bo na­rių pa­ si­ta­ri­mo su viešųjų ry­šių spe­cia­ lis­tais pro­to­ko­las.

De­ši­nie­ji va­kar nuo pat ry­to pra­dėjo ieš­ko­ti iš­da­vi­ko. Ke­li kon­ ser­va­to­rių rin­kimų šta­bo na­riai,

dien­raš­čio ži­nio­mis, pirš­tu be­dė į par­la­men­tarą M.Adomėną. Šis – neei­linė figū­ra. Jis yra rin­kimų šta­bo va­do­vo pa­va­duo­to­jas.

Tei­gia­ma, esą slap­tus par­ti­jos po­p ie­r ius ži­n iask­l ai­d ai pa­rodė būtent jis. M.Adomė­nas esą vie­ nam dien­raš­čiui taip at­si­dėko­ jo už tai, kad šis pa­skelbė apie jo pla­nus trauk­tis iš rin­kimų šta­ bo. Tai davė re­zul­tatų: kitą die­ ną M.Adomė­nas „per­si­gal­vo­jo“ ir iš šta­b o nu­s prendė ne­b e­s it­rauk­ti. Šios is­to­ri­jos he­ro­jai, ži­no­ma, to­ kią in­for­ma­ciją nei­gia. „Ži­no­me, kas nu­te­ki­no. Ne, tai ne M.Adomė­nas“, – va­kar suirzęs kalbė­jo de­ši­niųjų rin­kimų šta­bo va­do­vas Rai­mun­das Alek­na. Tie­sa, jis tik pa­tvir­ti­no, kad iš­da­vi­kas – sa­viš­kis.

sybė, ku­r i ir turės per­ž iūrė­t i biud­ žetą ir pa­teik­t i sa­vo pa­sta­bas nau­ jam Sei­mui.

Iki šiol Sei­mo rin­kimų me­tais atei­ nan­čių metų biud­že­tus be­veik vi­ suo­met tvir­tin­da­vo nau­jos ka­den­ci­ jos par­la­men­ta­rai. Tik 2004-ai­siais tai pa­si­sku­bi­no pa­da­r y­t i se­na­sis Sei­mas.

KUR? Prie parduotuvės ZARA.

KADA? Šeštadienį, rugpjūčio 4 d. nuo 13 val.

KAS? Surask lobį, atrakink skrynią ir laimėk TOPO CENTRO

įsteigtą prizą – planšetinį kompiuterį ir daug kitų vertingų prizų!

KONCERTAS IR ŠOKIAI: Irūnos bei Mariaus Jampolskio

dainos bei piratiškos salsos žingsnelių pamokos.

PRAMOGOS: Vaikai galės pavirsti norimais personažais, o šaržų meistras pieš ieškomiausių piratų portretus.

Vaišėms visų laukia picerijos „Mambo pizza“ saldžiųjų lobių dalybos.

Laukiame jūsų!

KLAIPĖDA

8

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

užribis Su­lai­kė vog­tą BMW

Įk­liu­vo deg­tin­da­ris

sig­na­li­za­ci­ja ne­gel­bė­jo

Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės pa­sie­nie­čiai su­lai­kė iš Lie­tu­ vos per Ni­dos pa­sie­nio kont­ro­ lės punk­tą į Ka­li­ning­ra­do sri­ tį vy­ku­sį tik­riau­siai vog­tą au­ to­mo­bi­lį „BMW X6“ ka­za­chiš­ kais vals­ty­bi­niais re­gist­ra­ci­jos nu­me­riais. 2011 m. pa­ga­min­to au­to­mo­bi­lio iden­ti­fi­ka­vi­mo nu­ me­riai bu­vo su­klas­to­ti.

Pa­rei­gū­nams įkliu­vo au­to­mo­ bi­liu „Opel Ast­ra“ 40 l na­mi­nės deg­ti­nės ve­žęs 46-erių plun­giš­ kis V.Č. Vy­ro nuo­mo­ja­mame ga­ ra­že, ras­ta 150 l na­mi­nės deg­ti­ nės ir 350 l dy­ze­li­no. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė na­mi­nę deg­ti­nę ga­mi­ nu­sį G.P. Ras­ta įran­ga na­mi­nei deg­ti­nei ga­min­ti, apie 8 tūkst. l rau­go ir apie 300 l pro­duk­ci­jos.

Uos­ta­mies­ty­je pra­din­go apy­ nau­jis au­to­mo­bi­lis. „BMW 525“ pa­vog­tas iš Su­ki­lė­lių g.

Au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas ma­ ši­ną pa­li­ko kie­me su įjung­ ta ap­sau­gos sig­na­li­za­ci­ja. Ta­ čiau pir­ma­die­nio va­ka­rą ma­ ši­na pra­din­go. Au­to­mo­bi­lis yra draus­tas, nuo­sto­liai tiks­ li­na­mi.

Per šventę mieste apribos eismą Klai­pė­die­čiai jau va­ kar va­ka­re pa­ju­to pra­si­de­dan­tį mies­to šven­čių ma­ra­to­ną.

Bu­vo ap­ri­bo­tas eis­ mas, marš­ru­tus šiek tiek pa­kei­tė au­to­bu­ sai. Or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­na šven­tės me­ tu pa­mirš­ti au­to­ mo­bi­lius ir per­sės­ti į vie­šą­jį trans­por­tą.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po skau­džių ava­ri­jų Pa­lan­go­je ir Klai­pė­dos ra­jo­ne į li­go­ni­nes pa­te­ ko trys žmo­nės, vie­nas jau­nuo­lis mi­rė įvy­kio vie­to­je.

Pa­si­ruo­ši­mas: va­kar jau bu­vo su­sta­ty­ta ne­ma­ža da­lis eis­mą Jū­ros šven­tės me­tu ri­bo­jan­čių ženk­lų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ženk­lų pri­rei­kė daug

Eis­mo ap­ri­bo­ji­mams mies­to ju­bi­ lie­jaus ir Jū­ros šven­tės me­tu pra­dė­ ta ruoš­tis dar už­va­kar. Se­na­mies­ ty­je bu­vo sta­to­mi ke­lio ženk­lai. „Ruoš­tis rei­kė­jo iš anks­to. Iš kar­ to vi­sų ženk­lų ne­ga­li­me su­sta­ty­ti, o jų rei­kia tik­rai daug“, – tvir­ti­no įmo­nės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius. Įvai­rūs eis­mo ap­ri­bo­ji­mai se­na­ mies­ty­je ga­lios iki sek­ma­die­nio va­ ka­ro. Nuo ant­ra­die­nio 18 val. trans­ por­to prie­mo­nės ne­be­ga­lė­jo va­žiuo­ti Til­tų gat­ve. Mies­to au­to­bu­sai ėmė va­ži­nė­ti taip, kaip sa­vait­ga­liais.

Tre­čia­die­nį nuo 13 val. bus už­da­ ry­ta Tur­gaus gat­vė. Nuo ry­to eis­ mas bus ri­bo­ja­mas Da­nės gat­vės da­ly­je nuo Pi­lies til­to iki J.Ka­ro­so gat­vės. Čia vyks tau­to­dai­lės mu­gė.

Lai­ki­nai įva­žiuo­ti, su­sto­ti ir iš­si­ krau­ti ga­lės tik mu­gės da­ly­viai.

Eis­mą re­gu­liuos pa­rei­gū­nai

Tre­čia­die­nį ir nuo penk­ta­die­nio po­pie­tės iki sek­ma­die­nio vė­laus va­ka­ro bus drau­džia­ma įva­žiuo­ti į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­ją.

Tai ga­lės pa­da­ry­ti tik šven­tės da­ly­ viai ir ap­tar­nau­jan­tis trans­por­tas. „Šven­tės me­tu lau­kia­me aukš­ čiau­sių ša­lies va­do­vų, ofi­cia­lių de­le­ga­ci­jų vi­zi­tų. Tad eis­mą re­gu­ liuos ir trans­por­to srau­tus val­dys po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai“, – tvir­ti­no įstai­gos „Klai­pė­dos šven­tės“ di­ rek­to­rius Re­mi­gi­jus Moc­kus. Tiek po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, tiek sa­vi­val­ dy­bės, tiek vie­šo­jo trans­por­to at­ sto­vai gy­ven­to­jus ir mies­to sve­čius ra­gi­na ne­vyk­ti į šven­tę au­to­mo­bi­ liais. Pa­ta­ria­ma per­sės­ti į vie­šą­ jį trans­por­tą.

Ava­ri­jo­se – mir­tis, lū­žiai, trau­mos

„Va­žiuo­jant į ba­lių ma­ši­ną rei­kia pa­lik­ti na­mie. Prie­šin­gu at­ve­ju ma­ tuo­ji ma­tuo­ji alaus bo­ka­lus, ne­pa­ma­ tuo­ji, ir ky­la pro­ble­mos. Kam rei­kia sa­ve taip sun­kiai ban­dy­ti?“ – iro­ni­ zuo­da­mas klau­sė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Va­žiuo­jant į ba­lių ma­ši­ną rei­kia pa­ lik­ti na­mie. Prie­šin­ gu at­ve­ju ma­tuo­ji ma­tuo­ji alaus bo­ka­ lus, ne­pa­ma­tuo­ji, ir pro­ble­mos ky­la.

Au­to­bu­sai va­žiuos ki­taip

Mies­to ju­bi­lie­jaus ir Jū­ros šven­tės me­tu kei­sis fak­tiš­kai vi­sų au­to­bu­ sų marš­ru­tai.

Už­da­rius eis­mą cent­ri­nė­je mies­ to da­ly­je – Til­tų, Da­nės, Nau­jo­ jo So­do gat­vė­se bei Man­to gat­vės da­ly­je, di­džio­ji da­lis au­to­bu­sų jas ap­va­žiuos Pi­lies, Nau­ją­ja Uos­to, S.Dau­kan­to gat­vė­mis. Vie­nin­te­ lio 10 marš­ru­to au­to­bu­sai va­žiuos Ban­gų gat­ve. Už­da­rius Man­to gat­ vės da­lį, kei­sis 26 marš­ru­to pa­sku­ ti­nė sto­te­lė. Pap­ras­tai šiuo nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­sas va­žiuo­da­vo iki At­gi­mi­mo aikš­tės sto­te­lės. Nuo ket­vir­ta­die­nio 16 val. jis marš­ru­tą baigs prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to.

Pa­sak G.Ne­niš­kio, rei­kia at­kreip­ ti dė­me­sį, kad penk­ta­die­nį nuo 19.30 val., pa­kė­lus Pi­lies til­tą, vi­ si au­to­bu­sai se­na­mies­tį ap­va­žiuos Mo­kyk­los gat­vės via­du­ku.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šven­čių me­tu Pi­lies gat­ve ga­lės va­žiuo­ti tik vie­ša­sis trans­por­tas.

Or­ga­ni­zuos spe­cia­lius rei­sus

G.Ne­niš­kis pa­brė­žė, kad au­to­bu­sų va­žiuos daug, trans­por­to prie­mo­ nių už­teks vi­siems.

Kaip įpras­ta per šven­tes, or­ga­ni­ zuo­ja­mi spe­cia­lie­ji rei­sai: 66, 88, 140 ir 170. Jie va­žiuos ir nak­ti­mis – iki 1 val.

Iš pie­ti­nės mies­to da­lies klai­pė­ die­čius ir mies­to sve­čius at­veš ir par­veš 66, 88, 140 nu­me­riais pa­ žy­mė­ti au­to­bu­sai. Jie ati­tin­ka su­ trum­pin­tus 6, 8, ir 14 marš­ru­tus. Šie au­to­bu­sai va­žiuos iki „Tur­gaus“ sto­ te­lės. G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, žmo­nių ve­ži­mas į šiau­ri­nę mies­to da­lį šiek tiek pro­ble­miš­kes­nis. Čia trūks­ta vie­tos ap­si­suk­ti au­to­bu­sams.

Ke­lei­viai tre­čia­die­nį, ket­vir­ta­die­ nį ir sek­ma­die­nį į šiau­ri­nę mies­to da­lį bus ve­ža­mi iš lai­ki­no­sios sto­ te­lės, ku­ri bus įreng­ta prie vieš­bu­ čio Nau­jo­jo So­do gat­vė­je.

Kai bus už­da­ry­tas Man­to gat­vės ruo­žas nuo Nau­jo­jo So­do iki S.Dau­ kan­to gat­vės, 170 nu­me­rio au­to­bu­ sas va­žiuos iš „Bib­lio­te­kos“ sto­te­ lės. Spe­cia­lių marš­ru­tų au­to­bu­sai va­žiuos 5–10 mi­nu­čių in­ter­va­lu.

„Ka­dan­gi trans­por­to prie­mo­nių spūs­čių ne­pa­vyks iš­veng­ti, nuo gra­fi­ko ga­li at­si­lik­ti įpras­tų marš­ ru­tų au­to­bu­sai. Tai neiš­ven­gia­ma.

Ke­lei­vių pra­šo­me kant­ry­bės – pa­ lauk­ti tas 5 mi­nu­tes“, – pra­šė di­ rek­to­rius.

Gė­ri­mai – tik plas­ti­ki­nė­je ta­ro­je

Au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams šven­tės me­tu pa­ta­ria­ma mies­to cent­rą ap­ va­žiuo­ti Mo­kyk­los gat­ve.

R.Moc­kus taip pat pra­šė penk­ta­ die­nį, kai vyks jū­ri­nių or­ga­ni­za­ci­jų ei­ty­nės, žiū­ro­vų ne­si­brau­ti į gat­vę ir ne­stab­dy­ti eis­mo. To­kių at­ve­jų yra bu­vę anks­tes­niais me­tais. „Pa­to­giau­sia ei­ty­nių da­ly­vius bus ste­bė­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Čia vyks kom­pa­ni­jų pri­si­sta­ty­mas“, – pa­ta­rė or­ga­ni­za­to­rius.

R.Moc­kus pri­mi­nė, kad, kaip ir anks­tes­niais me­tais, Jū­ros šven­tės te­ri­to­ri­jo­je esan­čioms pre­ky­bos ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nėms vi­ są šven­ti­nį lai­ko­tar­pį al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus iš­si­neš­ti ga­li­ma par­duo­ti tik ne­dūž­tan­čio­je ta­ro­je. „Tvar­ka iš­lie­ka to­kia pat, kaip ir per­nai. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas, kad šį­kart šven­tė po­ra die­nų il­ges­nė“, – pa­brė­žė R.Moc­kus.

Mies­to ju­bi­lie­jaus ir Jū­ros šven­tės die­no­mis eis­mas drau­džia­mas Nuo ant­ra­die­nio – Til­tų g.

Ne­lai­mė­mis ke­liuo­se pa­ženk­lin­ tas pir­ma­die­nis tra­giš­kai bai­gė­ si 24-erių vil­nie­čiui. Vai­ki­nas bu­ vo mir­ti­nai su­ža­lo­tas au­to­mo­bi­lio, kai nak­tį iš­bė­go sker­sai Lie­po­jos link ve­dan­čio plen­to iš už Pa­lan­ gos esan­čio miš­ko.

Vai­ki­ną apie 1 val. nak­ties ke­ly­ je par­tren­kė au­to­mo­bi­liu „Hyun­dai San­ta Fe“ va­žia­vęs Lat­vi­jos pi­lie­ tis. Spė­ja­ma, kad drau­gės au­to­mo­ bi­liu va­žia­vęs S.M. iš­li­po iš su­sto­ ju­sios ma­ši­nos ir pa­si­lei­do sker­sai ke­lio ne­tu­rė­da­mas jo­kių švie­są at­ spin­din­čių ženk­lų.

Ki­tos Pa­lan­go­je įvy­ku­sios ava­ri­ jos au­ka iki šiol gy­do­ma li­go­ni­nė­je.

Ne­lai­mė nu­ti­ko, kai apie 70 me­tų vy­ras, va­žiuo­da­mas dvi­ra­čiu, iš­va­ žia­vo iš ša­lu­ti­nio ke­lio ir nė­rė per Ga­nyk­lų gat­vę.

Tuo me­tu pa­grin­di­niu ke­liu va­ žia­vo 63-ejų pa­lan­giš­kis, ku­ris vai­ ra­vo „Opel Vect­ra“.

Vai­ruo­to­jas ne­spė­jo su­stab­dy­ ti au­to­mo­bi­lio ir par­tren­kė dvi­ra­ti­ nin­ką. Per eismo įvykį su­ža­lo­tas vy­ riš­kis bu­vo nu­ga­ben­tas į li­go­ni­nę. Jis gy­do­mas rea­ni­ma­ci­jos pa­la­to­je.

Klai­pė­dos ra­jo­ne po pir­ma­die­nio va­ka­rą įvy­ku­sio­s ava­ri­jo­s į li­go­ni­nę pa­te­ko dvi tos pa­čios mar­kės au­to­ mo­bi­lius vai­ra­vu­sios ir kak­to­mu­ša su­si­dū­ru­sios mo­te­rys.

Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 18.20 val. ke­ly­je Klaipėda–Kretinga. Nuo Kre­tin­gos pu­sės Klai­pė­dos link va­žia­vu­si 32-ejų K.B. au­to­mo­bi­ liu „Re­nault Me­ga­ne“ iš­va­žia­vo į prieš­prie­šą ir tren­kė­si į at­va­žiuo­ jan­tį tos pa­čios mar­kės au­to­mo­ bi­lį, ku­rį vai­ra­vo 55-erių Z.M. Per ava­ri­ją abi klai­pė­die­tės pa­ty­rė įvai­ rių trau­mų. Vie­na mo­te­ris gy­do­ma neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riu­je, ki­ta – krū­ti­nės chi­rur­gi­jos sky­riu­je. Po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si ne­lai­mės ap­lin­ky­bes, paim­ti vai­ruo­to­jų krau­ jo mė­gi­niai blai­vu­mui nu­sta­ty­ti.

Eis­mo ap­ri­bo­ji­mai ne­ga­lio­ja šio­je zo­

Nuo tre­čia­die­nio – Tur­gaus, Teat­ro, no­je gy­ve­nan­tiems ar dir­ban­tiems as­

Žve­jų, Da­nės g.

Nuo penk­ta­die­nio – Pi­lies gat­vė­je,

lei­džiant va­žiuo­ti vie­ša­jam ke­lei­vi­ niam trans­por­tui, Man­to gat­vė­je – nuo S.Dau­kan­to g. iki Da­nės g., Lie­pų gat­ vė­je – nuo Man­to iki J.Ka­ro­so g., Nau­ jo­jo So­do gat­vė­je – nuo Man­to iki Puo­ džių g.

me­nims bei ap­tar­nau­jan­čiam trans­ por­tui.

Gy­ven­to­jai ir dir­ban­tys as­me­nys pa­

rei­gū­nams tu­rės pa­teik­ti do­ku­men­ tus, įro­dan­čius jų gy­ve­na­mą­ją ar dar­ bo vie­tą.

Vi­si eis­mo ap­ri­bo­ji­mai bus pa­nai­kin­

ti vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą.

Kryp­tis: sker­sai pa­grin­di­nio ke­

lio nė­ręs dvi­ra­ti­nin­kas Pa­lan­go­ je pa­te­ko po au­to­mo­bi­lio ra­tais.

9

trečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,20 %

35,7 mln. li­tų

šie­met gy­ven­to­jai lai­mė­jo lo­te­ri­jo­se.

–0,39 %

+0,67 %

Kei­čia­si ­ mo­kes­čiai Nuo šian­dien mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga (MMA) di­dė­ja 50 li­tų ir sieks 850 li­tų. Taip pat įsi­ga­ lio­ja 5,15 li­to mi­ni­ma­lus va­lan­di­nis at­ly­gis.

Dėl pa­di­dė­ju­sios MMA nuo 72 iki 77 li­tų di­dė­ ja mi­ni­ma­li pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo mė­ne­sio įmo­ka. Pen­si­jų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ka už vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mus as­ me­nis nuo 210,4 li­to di­dė­ja iki 223,55 li­to. Ne­ dar­bo drau­di­mo įmo­ka už šiuos as­me­nis nuo 8,8 li­to di­dė­ja iki 9,35 li­to.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4098 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4209 JAV do­le­ris 1 2,8131 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8097 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9588 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3874 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6547 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7429 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8739

pokytis

+0,1498 % +0,1042 % +0,0284 % +0,4325 % +0,0121 % +0,5370 % +0,4164 % +0,1983 % –0,0313 %

Pre­ky­ba iš po sta­lo gy­va l.mrazauskaite@diena.lt

Ne­le­ga­li veik­la tę­sia­si

Dau­ge­lis ša­lies gy­ven­to­jų dar pui­ kiai at­me­na lai­kus, kai va­di­na­ mo­ji pre­ky­ba iš po sta­lo bu­vo be­ ne vie­nin­te­lis bū­das įsi­gy­ti bal­dų, dra­bu­žių, ge­res­nės ko­ky­bės nei ant pre­kys­ta­lių siū­lo­mos mė­sos ir dau­ge­lį ki­tų bui­ti­nių bei mais­ to pre­kių. Ke­lias va­lan­das iš­sto­ vė­jus ei­lė­je daž­nai paaiš­kė­da­vo, kad pre­kių ar bent jau jų pa­si­rin­ ki­mo ne­bė­ra. Di­de­lė da­lis pre­kių ant pre­kys­ta­lių pa­pras­čiau­siai ne­ pa­tek­da­vo ir bū­da­vo par­duo­da­ma iš po sta­lo: tie­siai iš pre­ky­bi­nin­kų ran­kų ir ge­ro­kai di­des­nė­mis kai­no­ mis ar­ba mai­nan­tis ki­to­mis pre­kė­ mis ar pa­slau­go­mis.

Nors vė­liau ne­le­ga­lią pre­ky­ bą im­ta kont­ro­liuo­ti mais­to ta­lo­ nais, o šian­dien – ka­sos apa­ra­tais, pre­ky­bos iš po sta­lo ap­raiš­kų esa­ ma ir da­bar. To­kios pre­ky­bos tiks­ las iš­lie­ka ne­pa­ki­tęs – pa­si­pel­ny­ti. Šian­dien tai da­ro­ma tau­pant mo­ kes­čiams skir­tas lė­šas.

Pas­ta­rai­siais me­tais dau­giau­ sia ne­re­gist­ruo­tos veik­los at­ve­jų iš di­džių­jų ša­lies mies­tų už­fik­suo­ta Kau­no ap­skri­ty­je, ma­žiau – Klai­ pė­dos ir Vil­niaus. 2011 m. Vals­ty­bi­ nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) vi­so­je ša­ly­je nu­sta­tė dau­giau nei 1,3 tūkst. as­me­nų, vyk­džiu­sių ne­re­gist­ruo­tą veik­lą. O per 2012 m. pir­mą pus­me­tį nu­sta­ty­ti 792 to­kie as­me­nys.

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,61

2,37

„Apoil“

4,89

4,57

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,12 dol. už 1 brl.

106,27 dol. už 1 brl.

Pre­ky­ba no­rin­tis vers­tis gy­ven­to­ jas tu­ri bū­ti įre­gist­ra­vęs in­di­vi­dua­ lią veik­lą ar įstei­gęs ju­ri­di­nį as­me­nį.

In­di­vi­dua­lia veik­la be­si­ver­čian­tys gy­ven­to­jai, pre­ky­bą vyk­dan­tys pa­ tal­po­se, pri­va­lo nau­do­ti ka­sos apa­ ra­tus, o pri­sta­tan­tys pre­kes į na­mus – kiek­vie­nam pir­kė­jui iš­duo­ti pre­ kių ar pa­slau­gų pirkimo–pardavimo kvi­tą ar­ba są­skai­tą fak­tū­rą. To da­ry­ti ne­rei­kia tik pre­kiau­jant lau­ke – to­kiu at­ve­ju mi­nė­ti do­ku­men­tai iš­duo­da­ mi tik pir­kė­jui pa­gei­dau­jant.

Apie veik­lą pra­ne­šė pir­kė­jas

Šių me­tų lie­pos vi­du­ry­je Kau­ne at­li­ku­si pa­tik­ri­ni­mą VMI nu­sta­tė, kad mais­to pa­pil­dais pre­kiau­jan­ti įmo­nė per du mė­ne­sius į bu­hal­te­ ri­nę ap­skai­tą neįt­rau­kė be­veik 113 tūkst. li­tų ir ne­dek­la­ra­vo 24 tūkst. li­tų pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. „Gy­ven­to­jas, pir­kęs mais­to pa­ pil­dų, pra­ne­ši­me VMI tei­gia, kad pa­pra­šius kvi­to už įsi­gy­tas pre­kes bend­ro­vės dar­buo­to­ja jo ne­da­vė, bet iš­ra­šė pre­kių už­sa­ky­mo do­ku­ men­tą. Ja­me ne­bu­vo jo­kių įmo­nės rek­vi­zi­tų, ap­tar­na­vu­sio dar­buo­to­ jo duo­me­nų ir ki­tos pri­va­lo­mos in­ for­ma­ci­jos“, – pra­ne­ši­me spau­dai tei­gė Kau­no ap­skri­ties VMI vir­ši­ nin­kas Gin­tau­tas Mu­zi­kas.

Anot jo, mais­to pa­pil­dus par­ duo­dan­ti įmo­nė skel­bė­si in­ter­ne­ te, ta­čiau ne bend­ro­vės, o fi­zi­nio as­mens var­du: „Ma­tyt, taip ti­kė­ ta­si iš­veng­ti kont­ro­liuo­jan­čių ins­ ti­tu­ci­jų dė­me­sio.“ Pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­no: už 4 rū­ šių mais­to pa­pil­dus, įsi­gy­tus per kont­ro­li­nį pir­ki­mą, bend­ro­vės va­ dy­bi­nin­kė pre­ky­bos vie­to­je įreng­ tu elekt­ro­ni­niu ka­sos apa­ra­tu į ap­ skai­tą neįt­rau­kė be­veik 200 li­tų ir pir­kė­jui neiš­da­vė ka­sos kvi­to. „At­lie­kant ope­ra­ty­vų pa­tik­ri­ ni­mą ša­lia ka­sos apa­ra­to taip pat ras­tas ir seg­tu­vas, ku­ria­me bu­vo fik­suo­ja­mas mais­to pa­pil­dų par­ da­vi­mas. Ana­li­zuo­da­mi įmo­nės gau­tas pa­ja­mas, įtrauk­tas į ap­

A 95

Ka­sos apa­ra­tai bū­ti­ni

Pirk­ti iš po sta­lo gy­ven­to­jus šian­dien mo­ ty­vuo­ja ne per men­ka pa­siū­la par­duo­tu­ vė­se, o ma­žes­nės pre­kių kai­nos.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

Vakar Tink­las

Ne­re­gist­ruo­tą veik­lą vyk­džiu­sių as­me­nų skai­čius Apsk­ri­tis

Suk­čiai: daž­niau­siai ne­re­gist­ruo­ta veik­la už­sii­ma pre­kiau­jan­tys mais­to

pro­duk­tais, pra­mo­ni­nė­mis pre­kė­mis ir tei­kian­tys gro­žio pa­slau­gas.

Gied­riaus Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

skai­tą nau­do­jant ka­sos apa­ra­tą, VMI spe­cia­lis­tai pa­si­ge­do seg­tu­ ve už­fik­suo­tų par­da­vi­mų“, – sa­kė G.Mu­zi­kas. Už tai bend­ro­vės dar­ buo­to­jai su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­ nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­las ir skir­ta 100 li­tų bau­da, o di­rek­to­rei teks su­mo­kė­ti 5 tūkst. li­tų bau­dą.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, be ne­re­ gist­ruo­tos veik­los vyk­dy­mo, taip pat nu­sta­to­ma ir ki­tų pa­žei­di­mų: gy­ven­to­jai į ap­skai­tą neįt­rau­kia gau­tų pa­ja­mų, neiš­duo­da pi­ni­gų su­mo­kė­ji­mą pa­tvir­ti­nan­čių do­ku­ men­tų, pre­kiau­ja pre­kė­mis be įsi­ gi­ji­mo do­ku­men­tų.

Tei­si­na­si ne­ži­no­ję

Gy­ven­to­jai ap­ga­vys­tėms nea­be­jin­gi

Vi­so­je Lie­tu­vo­je, kaip tei­gė Kau­no ap­skri­ties VMI Mo­kes­ti­nių prie­ vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ju­ di­ta Stan­kie­nė, dau­giau­sia ne­re­ gist­ruo­tos veik­los at­ve­jų pa­pras­tai nu­sta­to­ma pre­ky­bos sek­to­riu­je, kont­ro­liuo­jant pre­kiau­jan­čius gė­ lė­mis, vai­siais ir dar­žo­vė­mis, pra­ mo­ni­nė­mis pre­kė­mis, taip pat tei­ kian­čius gro­žio pa­slau­gas. Anot jos, ne­re­tai pa­žei­dė­jai me­la­gin­gai aiš­ki­na­si apie prie­vo­lę re­gist­ruo­ tis ne­ži­no­ję.

Nors pre­kių iš po sta­lo kai­nos, ti­kė­ ti­na, ne­re­tai že­mes­nės, pir­kė­jai pa­ žei­di­mams abe­jin­gi vis dėl­to ne­lie­ ka. J.Stan­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad daž­nai ne­le­ga­lios pre­ky­bos ir ne­re­gist­ruo­ tos veik­los at­ve­jai išaiš­ki­na­mi bū­tent ti­riant gy­ven­to­jų pa­teik­tą in­for­ma­ ci­ją. Ją gy­ven­to­jai daž­nai per­duo­da VMI pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu. „Šie­met VMI jau su­lau­kė be­veik 1,5 tūkst. pra­ne­ši­mų apie įvai­rius pa­ste­bė­tus mo­kes­ti­nius pa­žei­di­ mus“, – sa­kė ji.

2011 m. 2012 m.*

Vil­niaus

214

115

Kau­no

445

326

Klai­pė­dos

149

131

* Pir­mas pus­me­tis Šal­ti­nis: VMI

Anot pa­šne­ko­vės, sie­kiant nu­ sta­ty­ti ne­le­ga­lios pre­ky­bos, ne­re­ gist­ruo­tos veik­los at­ve­jus taip pat ste­bi­ma pre­ky­ba in­ter­ne­te: tik­ ri­na­ma, ar par­da­vė­jai įre­gist­ra­ vę veik­lą, ana­li­zuo­ja­mi skel­bi­mai, ku­riuo­se gy­ven­to­jai skel­bia­si pre­ kiau­jan­tys ne tik mais­to pa­pil­dais, bet ir ki­tais pro­duk­tais.

792

as­me­nys,

vyk­dę ne­re­gist­ruo­tą pre­ ky­bos vers­lą, nu­sta­ty­ti pir­mą šių me­tų pus­me­tį.

Euro likimas paaiškės šiomis dienomis Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­ri­mų ins­ti­tu­to „So­cial Dy­na­mics In­ter­na­tio­nal“ par­tne­ris

Š

ian­dien pra­si­de­dan­tis dvie­jų die­nų JAV Fe­de­ra­li­nių re­zer­ vų sis­te­mos (FRS), at­lie­kan­ čios ša­lies cent­ri­nio ban­ko funk­ci­ją, val­dy­bos su­si­rin­ki­mas ir ry­toj pra­de­da­mas Eu­ro­pos cent­

ri­nio ban­ko (ECB) po­sė­dis yra du be­ne svar­biau­si šių me­tų įvy­kiai.

Po įspū­din­gų ECB va­do­vo Ma­rio Drag­hi kal­bų „da­ry­si­me vis­ką, kad eu­ras gy­vuo­tų“ vi­sas pa­sau­lis su ne­ri­mu lau­kia ry­to­jaus ECB po­sė­ džio, ku­ria­me, ži­no­ma, bus pri­va­ lu rea­guo­ti į šian­dien JAV priim­tus spren­di­mus. Tie­są sa­kant, ver­ ti­nant da­bar­ti­nę tra­pią pa­sau­lio eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją ga­li­ma drą­ siai teig­ti, kad gy­ve­na­me neei­li­ niais lai­kais, kai pa­sau­lio fi­nan­sų sis­te­ma yra ties su­griu­vi­mo ri­ba ir di­džia­jai da­liai pa­sau­lio eko­no­mi­ kos gra­si­na vi­siš­ku kra­chu. Ir tai nė­ra per­dė­ta bai­mė. Tai, kas įvyks

ry­toj ir po­ryt per ECB po­sė­dį, Eu­ ro­pos ir vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kos kryp­tį pa­keis iš es­mės.

Trum­pai apie po­sė­dį. ECB va­do­ vas siū­lo stip­rin­ti Eu­ro­pos in­teg­ra­ ci­ją ir su­teik­ti ban­ko li­cen­ci­ją Eu­ro­ pos sta­bi­li­za­ci­niam me­cha­niz­mui (ESM) – fon­dui, ku­ris bu­vo nau­do­ ja­mas gel­bė­jant Grai­ki­ją, Por­tu­ga­ li­ją ir ki­tas pro­ble­mi­nes vals­ty­bes.

Tai reiš­kia, kad vi­sos Eu­ro­pos mas­ tu bū­tų su­kur­ta Iž­do ins­ti­tu­ci­ja, ga­ lin­ti nuo­lat ir le­ga­liai kont­ro­liuo­ ti vi­sos Eu­ro­pos vals­ty­bių fi­nan­sus bei ban­kus. Tai­gi per atei­nan­čias dvi die­nas bus priim­tas spren­di­ mas, nu­lem­sian­tis eu­ro ir vi­sos Eu­

ro­pos atei­tį, – to­les­nė in­teg­ra­ci­ja, ko­lek­ty­vi­nis pro­ble­mų spren­di­mas ir cent­ra­li­zuo­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų su­kū­ri­mas. Ar­ba na­cio­na­li­niai in­ te­re­sai, vi­di­nės rie­te­nos ir vi­so to su­kel­tas chao­sas, eu­ro bei ES iš­for­ ma­vi­mas. Blo­giau­sia yra tai, kad di­ džiau­sias in­teg­ra­ci­jos prie­ši­nin­kas – Vo­kie­ti­jos cent­ri­nio ban­ko va­do­ vas Jen­su Wid­man­nas – tu­ri stip­rų bal­są atei­nan­čia­me ry­to­jaus po­sė­ dy­je ir vei­kiau­siai sieks jau tai­syk­le ES su­si­ti­ki­muo­se ta­pu­sio komp­ro­ mi­si­nio va­rian­to, ku­ria­me Vo­kie­ti­ja bū­tų ly­ges­nė už ki­tas ES vals­ty­bes.

Tai ga­li ge­ro­kai su­ma­žin­ti op­ti­miz­ mą dėl in­teg­ra­ci­jos.

Ta­čiau yra ki­ta me­da­lio pu­sė – šian­die­nis JAV su­si­ti­ki­mas. Ja­me bus spren­džia­ma, ar bus tre­čią kar­tą per šią kri­zę įjun­gia­ma do­le­rių spaus­di­ ni­mo ma­ši­na. Jei bus nu­spręs­ta pa­ leis­ti „ža­lių­jų“ kon­ve­je­rį, tai bus ge­ ras sig­na­las eu­rui kie­ky­bės po­žiū­riu, nes JAV do­le­rio kur­sas to­kiu at­ve­ju tik­rai smuks. Ir, ži­no­da­mi JAV su­ge­ bė­ji­mą mo­bi­li­zuo­tis bei ope­ra­ty­viai priim­ti sun­kius spren­di­mus, Eu­ ro­pos ly­de­riai ga­li at­si­dur­ti nei­gia­ ma­me kon­teks­te su na­cio­na­li­nė­mis ir as­me­ni­nė­mis am­bi­ci­jo­mis; ne­ pa­mirš­ki­me ir ypa­tin­gų biu­rok­ra­ti­ nių pro­ce­dū­rų, sun­ki­nan­čių svar­bių spren­di­mų priė­mi­mą.

10

TrečiADIENIS, rugpjūčio 1, 2012

pasaulis Prog­ra­mi­šių ata­ka

Bran­gus ­ va­karė­lis

Ba­la­nos ­ ga­dynė

Kom­piu­te­rių įsi­laužė­liai praei­ tą va­sarą su­gebė­jo priei­ti prie Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bos pir­ mi­nin­ko Her­ma­no Van Rom­ puy ir de­šim­ties kitų aukštų ES pa­reigūnų elekt­ro­ni­nio ­ pa­što pa­skyrų. JAV tyrė­jai ­ ke­lia prie­laidą, kad įsib­rovė­liai ga­li būti su­si­ję su Ki­ni­jos vy­ riau­sy­be.

Vo­kie­ti­jos teis­mas 20-me­čiui sta­žuo­to­jui Matt­hia­sui L. nu­ rodė at­ly­gin­ti 227 tūkst. eurų po­li­ci­jos iš­laidų po to, kai jau­ nuo­lis suor­ga­ni­za­vo ne­teisėtą va­karėlį pa­plūdi­my­je per so­ cia­linį tinklą „Fa­ce­book“. Į va­ karėlį už­si­re­gist­ra­vo tūkstan­ čiai žmo­nių, o pa­reigū­nams te­ko juos išp­ra­šy­ti.

In­diją ant­rą dieną iš eilės kre­ čia mil­ži­niš­ko mas­to elekt­ros tinklų ge­di­mai. Va­kar iš­si­jun­ gus trims re­gio­ni­niams tink­ lams be elekt­ros li­ko dau­giau nei pusė ša­lies. Pa­sak In­di­jos pa­reigūnų, ava­ri­ja įvy­ko dėl to, kad ša­lies vals­ti­jos var­to­jo dau­giau ener­gi­jos, „nei leid­žia joms nu­sta­ty­tos ri­bos“.

Vi­zi­tas ap­kar­to „Jei len­kai bal­suotų JAV pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se, Ba­rac­kas Oba­ma laimėtų“, – pa­brėžė „The War­saw Voi­ce“ re­dak­to­rius Andr­ze­jus Jo­nas.

Re­gis, res­pub­li­konų kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ ney ne­su­žavė­jo lenkų, nors bu­ vęs Len­ki­jos pre­zi­den­tas ir „So­li­da­ru­mo“ judė­ji­mo ved­lys Le­chas Wałę­sa jį pri­ėmė kaip nie­kuo­met šil­tai.

Ta­čiau pa­ts „So­li­da­ru­mas“ ir ki­ti šio judė­ji­mo na­riai nuo vi­ zi­to at­si­ri­bo­jo. Pa­sak judė­ji­mo, M.Rom­ney sa­vo ša­ly­je nuo­lat prie­šiš­kai pa­si­sa­ko prie­š pro­ fe­si­nes sąjun­gas. „De­ja, mūsų drau­gai Ame­ri­ko­je, ku­rie at­sto­ vau­ja 12 mln. dar­buo­tojų, mus in­for­ma­vo, kad M.Rom­ney pa­ lai­ko iš­puo­lius prie­š pro­fe­si­ nes sąjun­gas ir prie­š dar­buo­tojų tei­ses, – bu­vo sa­ko­ma „So­li­da­ ru­mo“ pa­skelb­ta­me pa­reiš­ki­me.

– „So­li­da­ru­mas“ nėra su­si­jęs su M.Rom­ney vi­zi­tu ir su­si­ti­ki­mu su L.Wałę­sa ir nie­kuo­met ne­ kvietė jo at­vyk­ti į Len­kiją.“ Tie­sa, pa­ts L.Wałę­sa ne­gailė­ jo šiltų žod­žių M.Rom­ney ir jo kal­boms apie stra­te­ginę Len­ki­ jos svarbą JAV ir Ru­si­jos ke­liamą grėsmę. „Ti­kiuo­si, kad jums pa­ si­seks, nes jūsų sėkmės rei­kia ne tik JAV, bet ir Eu­ro­pai, vi­sam pa­ sau­liui“, – kalbė­jo L.Wałę­sa.

M.Rom­n ey žings­n iuo­jant Gdans­ko gatvė­mis vie­ni len­kai pa­laikė res­pub­li­koną, ki­ti ne. „Sėkmės, po­ne Rom­ney“, – surėkė vie­nas len­kas. Ki­ta mo­ te­ris at­sakė: „Oba­ma.“ Ta­da vy­ras rėžė: „Dau­giau ne­rei­kia obamų.“ Ta­čiau mo­te­ris ne­pa­ si­davė ir vėl su­šu­ko: „Oba­ma!“ Nors M.Rom­ney rodė pa­ramą Len­ki­jai, pa­sak kai ku­rių ap­žval­ gi­ninkų, len­kai ne­ma­to pro­blemų ir su de­mok­ratų ad­mi­nist­ra­ci­ ja, todėl res­pub­li­ko­nui Len­ki­jo­ je var­gu ar pa­vyks su­rink­ti daug po­pu­lia­ru­mo taškų.

BBC, CNN inf.

Ne­su­žavė­jo: M.Rom­ney vi­zi­

tas į Len­kiją lenkų per­ne­lyg ne­su­do­mi­no.

AFP nuo­tr.

Af­ga­nis­ta­nas – kiau­ ras rėtis? Kad ir kiek pi­nigų čia su­ki­ši, pa­ dėtis ne­si­kei­čia? Re­ gis, taip. Mi­li­jar­dai, skir­ti Af­ga­nis­ta­nui at­sta­ty­ti, ar­ba nu­ke­ liau­ja vie­tos val­ di­nin­kams į ki­še­ nes, ar­ba išš­vais­to­ mi be­tiks­liams pro­ jek­tams.

Rea­lybė: Af­ga­nis­ta­no ga­min­to­jai ne­įsi­vaiz­duo­ja, kaip reikės vers­tis, kai už­sie­nie­čiai pa­si­trauks iš jų ša­lies.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Už­sie­nie­čių pi­ni­gai – kaip nar­ko­ti­kai Ko­rup­ci­ja – Af­ga­nis­ta­no vėžys

No­ri pra­lob­ti – va­žiuok į Af­ga­nis­ taną? Skam­ba ab­sur­diš­kai, ži­nant, kad ši ša­lis – vie­na skurd­žiau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių, ku­rios eko­no­ mi­ka, švel­niai ta­riant, mer­di.

Pra­lob­ti Af­ga­nis­ta­ne ga­li iš kas­ met į šalį pum­puo­jamų mi­li­jardų do­le­rių. An­tai, To­ki­jo kon­fe­ren­ci­ jo­je nu­spręsta, kad Af­ga­nis­ta­nas gaus dar 16 mlrd. per ki­tus ke­le­ rius me­tus. Tie­sa, bent jau šį kar­ tą tarp­tau­ti­niai do­no­rai nuo­lankūs ne­bu­vo. Jie aiš­kiai įspėjo Af­ga­nis­ ta­no vald­žią, kad pi­ni­gus ša­lis ma­ tys kaip sa­vo au­sis, jei ko­rup­ci­jos pro­ble­mos ša­ly­je ne­bus ryž­tin­gai sprend­žia­mos.

Vis­gi did­žiau­si Af­ga­nis­ta­no rė­ mėjai ame­ri­kie­čiai pa­skai­čia­vo, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus ša­ly­ je bu­vo išš­vais­ty­ti mi­li­jar­dai JAV do­le­rių.

Pa­sak JAV spe­cia­lio­jo ins­pek­to­ riaus Af­ga­nis­ta­nui Joh­no Sop­ko, lėšos bu­vo išš­vais­ty­tos dėl blo­go Af­ga­nis­ta­ne vyk­domų pro­jektų pla­ na­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo. Ma­ža to, mi­li­jar­dai taip pat ga­li būti iš­mes­ti į balą, jei pa­si­trau­kus tarp­tau­tinėms pa­jėgoms pro­jek­tai su­stos.

J.Sop­ko ata­skai­to­je kons­ta­ta­vo: „JAV ri­zi­kuo­ja išš­vais­ty­ti mi­li­jar­ dus do­le­rių, jei­gu Ame­ri­kos fi­nan­ suo­ja­mos plėtros pro­gra­mos ne­bus pa­lai­ko­mos Af­ga­nis­ta­no vy­riau­ sybės. De­šimt­metį tru­ku­sios ko­vos ir krau­jo lie­ji­mas, taip pat dau­giau nei 89 mlrd. do­le­rių lėšų, skirtų Af­ga­nis­ta­nui at­sta­ty­ti, ne­padė­jo pa­nai­kin­ti rimtų pro­blemų.“ Kaip tei­gia­ma ata­skai­to­je, did­ žiau­sios pro­ble­mos, dėl ku­rių ga­ li būti išš­vais­ty­ta ne­ma­ža da­lis

JAV vy­riau­sybės į di­de­lio mas­to inf­rast­ruktū­ros pro­jek­tus in­ves­ tuotų 400 mln. do­le­rių, – pla­na­ vi­mo, koor­di­na­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­ mo trūku­mai.

Kliu­vo ir ame­ri­kie­čiams, at­sai­niai pri­žiū­rin­tiems pro­jek­tus. „JAV ar­ mi­jos priim­tos sta­ty­bos at­lik­tos taip pra­stai, jog kai ku­rių mi­li­jo­nus do­le­ rių kai­na­vu­sių pa­sie­nio po­li­ci­jos ba­ zių ne­įma­no­ma nau­do­ti pa­gal pa­ skirtį“, – ata­skai­to­je tvir­ti­no J.Sop­ko.

Atas­kai­ta pa­skelb­ta tuo me­tu, kai NA­TO ša­lys jau pra­dėjo ma­žin­ ti Af­ga­nis­ta­ne li­kusį 130 tūkst. ka­ rių kon­tin­gentą.

Vi­sas Al­jan­so ko­vi­nes pa­jėgas pla­nuo­ja­ma iš­ves­ti iki 2014 m. pa­ bai­gos.

Kar­tu ins­pek­to­riai per­spėjo, kad, at­sa­ko­mybę už sau­gu­mo už­tik­ri­ nimą per­da­vus af­ga­nis­ta­nie­čių pa­ jėgoms, sta­tybų pro­jektų iš­lai­dos tik­riau­siai dar la­biau pa­didės.

Tarp­tau­tinė bend­ ruo­menė pa­pras­ čiau­siai ne­su­vo­kia, kad pa­ra­ma tu­ri už­ tik­rin­ti tva­rią plėtrą.

Ar pa­dės re­for­mos?

Va­karų re­mia­mas Af­ga­nis­ta­no pre­ zi­den­tas Ha­mi­das Kar­zai pri­pa­ži­no, kad jo vy­riau­sybė – ko­rum­puo­ta.

Jis pa­skelbė, jog im­sis nea­tidė­ lio­tinų re­formų pro­ble­mai spręs­ ti. „Nors yra ne­menkų pa­sie­kimų, su­vo­kia­me pro­ble­mas. Tu­ri­me ko­ vo­ti su ko­rup­ci­ja, stip­rin­ti įsta­ty­

mo vir­še­nybę ir ska­tin­ti eko­no­mi­ kos plėtrą“, – žadė­jo H.Kar­zai.

Ar re­for­mos ką nors pa­keis – nie­kas ne­sii­ma spėlio­ti. Da­bar si­ tua­ci­ja Af­ga­nis­ta­ne to­kia, kad ša­lis, pa­sak tarp­tau­tinės or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“, yra ket­vir­ta pa­gal ko­rup­ci­jos lygį pa­ sau­ly­je.

Ha­mi­dul­lah Fa­roo­qi, Ka­bu­lo uni­ ver­si­te­to eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius, sakė: „At­vi­rai kal­bant, Af­ga­nis­ta­ne nėra le­ga­lios eko­no­mi­kos. Vi­si, kas įsit­raukę į eko­no­minę veiklą, vie­ naip ar ki­taip yra ko­rum­puo­ti. Šiuo at­ve­ju nie­kas ne­ga­li kon­ku­ruo­ti.

Ne­ra­si­te vie­no sąži­nin­go žmo­gaus.

Pap­ras­čiau­siai nėra sąlygų.“ Eko­no­mi­ka mer­di, lėšos švais­to­mos

Skai­čiuo­ja­ma, kad da­bar net 97 pro­c. Af­ga­nis­ta­no eko­no­mi­kos su­ da­ro pi­ni­gai, ku­riuos ski­ria tarp­ tau­ti­niai do­no­rai. „Mūsų eko­no­ mi­ka pri­klau­so­ma nuo už­sie­nio pi­nigų. Eko­no­mi­ka nėra tva­ri. Štai kodėl pa­ra­ma tu­ri mums pa­dėti at­ si­sto­ti ant kojų ir už­tik­rin­ti mūsų ne­prik­lau­so­mybę“, – kalbė­jo Af­ ga­nis­ta­no fi­nansų mi­nist­ras Haz­ ra­tas Oma­ras Zak­hil­wa­las.

Tik ar pa­kaks lai­ko? Re­mian­tis Pa­sau­lio ban­ko skai­čia­vi­mais, iki 2025 m. už­sie­nio pa­ra­ma Af­ga­nis­ ta­nui ga­li su­menk­ti 90 pro­c.

Af­ga­nis­ta­no vers­li­nin­kai su ne­ ri­mu lau­kia už­sie­nie­čių pa­si­trau­ ki­mo. „Jau da­bar pro­duk­ci­jos ly­ gis smu­ko apie 30 pro­c. Pa­ra­ma tu­ri di­delę reikšmę mūsų ga­my­bos sek­to­riui“, – sakė Ab­du­las Jaf­fa­ras Sa­fi, Af­ga­nis­ta­no pre­ky­bos grupės, sie­jan­čios 1,2 tūkst. ga­min­tojų vi­ so­je ša­ly­je, va­do­vas.

Pats A.J.Sa­fi va­do­vau­ja ne­to­li Ka­bu­lo esan­čiam plas­ti­ko fab­ri­ kui „Shor­hat Plas­tics“. Pa­sak jo, vers­las smu­ko ir jis ne­ži­no, ar tai pa­bai­ga. A.J.Sa­fi įspėjo, kad to­ liau smun­kant ga­my­bai jam ga­ li tek­ti at­leis­ti apie 160 fab­ri­ko dar­buo­tojų.

Ghu­la­mas Ma­bi You­so­fi, ki­limų ga­min­to­jas, teigė, kad ki­li­mus pa­ sta­ruo­sius me­tus jis ga­mi­na tik už­sie­nie­čiams. „Kai už­sie­nie­čiai pa­liks Af­ga­nis­taną, ki­limų vers­ las žlugs. Juk žmonės ne­val­go ki­ limų, o par­duo­ti ką nors rei­kia. Tai – pra­ban­gos prekė“, – ap­gai­les­ta­ vo vers­li­nin­kas.

Pa­sit­rau­kus tarp­tau­tinėms pa­ jėgoms dar­bo Af­ga­nis­ta­ne ga­li ne­ tek­ti ir daug iš­si­moks­li­nu­sių jaunų žmo­nių. Dau­ge­lis jų da­bar dir­ba už­sie­nie­čių vertė­jais ir pa­tarė­jais.

Jau da­bar ne­dar­bo ly­gis Af­ga­nis­ta­ ne sie­kia 35 pro­c.

Pro­fe­so­rius H.Fa­roo­qi pa­brėžė: „Aš ne­ma­tau ga­li­my­bių, kad su­ si­kurs dau­giau dar­bo vietų. Mes tik­rai ne­su­vo­kia­me, kas lau­kia 2015 m.“ Ana­li­tikė Mar­ti­ne van Bij­lert tvir­ti­no, kad dau­ge­lis pro­jektų Af­ ga­nis­ta­ne vyk­do­mi at­sai­niai, vi­sai nemąs­tant, ko­kia iš jų ga­li būti il­ ga­laikė nau­da. „Tarp­tau­tinė bend­ ruo­menė pa­pras­čiau­siai ne­da­ro nie­ko, kad pa­ra­ma už­tik­rintų tva­ rią plėtrą, ne­būtų lai­ki­na. Nie­kas ne­ži­no, kaip rei­kia at­sta­ty­ti šią ša­ lį. Jie leid­žia ne­su­vo­kia­mas su­mas, ta­čiau ne­ži­no kam, net ir ne­no­ri ži­no­ti. Did­žio­ji da­lis skirtų pi­nigų Af­ga­nis­ta­ne tur­tin­gais pa­vertė vos ke­lis žmo­nes“, – sakė eks­pertė. „Stars and Stri­pes“, AFP, BNS inf.

11

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Sva­jo­nė – būs­tas ant van­dens Ka­dai­se iš vie­no Klai­ pė­dos me­ro lū­pų iš­ sprū­dę žo­džiai „gy­ ven­si­me kaip Ams­ ter­da­me“ vei­kiau ta­ po spar­nuo­ta fra­ ze, nei įga­vo rea­lius kon­tū­rus. Kad ir kal­ bant apie vie­ną ryš­ kiau­sių Ny­der­lan­ dų sos­ti­nės sim­bo­lių – būs­tus ant van­dens.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mies­to vei­do ne­puo­šia

Įvai­rios bar­žos, na­mais vir­tę lai­ ve­l iu­kai, plū­d u­r iuo­jan­tys įžy­ miuo­siuo­se Ams­ter­da­mo ka­na­luo­ se, jau ta­po neat­sie­ja­ma Olan­di­jos uos­ta­mies­čio įvaiz­džio da­li­mi. O ko­dėl to­kių mies­tą pa­gy­vi­nan­čių ele­men­tų ne­ga­lė­tų at­si­ras­ti Klai­ pė­do­je? Šis klau­si­mas jau ku­rį lai­ką ne­ duo­da ra­my­bės ir žur­na­lis­tui, aist­ rin­gam bu­riuo­to­jui Rus­la­nui Rokui Ar­bu­šaus­kui.

Jach­tų nuo­mos bend­ro­vei va­ do­vau­jan­tis vy­ras kons­ta­tuo­ja tai, kas aki­vaiz­du dau­ge­liui: gy­ve­ni­ mas Da­nės upė­je ap­mi­ręs. „Pa­žiū­rė­ki­me, ką mes čia, pa­ čia­me mies­to cent­re, tu­ri­me. Te neį­si­žei­džia sa­vi­nin­kai, bet kai ku­rie šių lai­vų – var­ga­nos būk­lės.

Ne to­kie čia tu­rė­tų sto­vė­ti, – įsi­

Mo­de­lis: R.R.Ar­bu­šaus­kas nea­be­jo­ja, jog motorlaivį „Ol­ga“ bū­tų ga­li­ma pri­tai­ky­ti pa­to­giam gy­ve­ni­mui.

ti­ki­nęs Rus­la­nas Rokas. – Klai­pė­ dą la­bai pa­gy­vin­tų bar­žos. Ir ne tik jos, bet ir se­nie­ji lai­vai, to­kie kaip „Me­ri­dia­nas“, ar ma­žes­ni bur­lai­ viai, ki­ti lai­ve­liai, ku­riuos bū­tų ga­ li­ma įsi­reng­ti ir gy­ven­ti. Klai­pė­ die­čiai, mies­to sve­čiai pa­ma­ty­tų,

kad čia ver­da gy­ve­ni­mas, kad čia iš­ties yra mies­tas prie van­dens, o ne šiaip mies­tas prie Smil­ty­nės ar Meln­ra­gės pa­plū­di­mių.“ Paš­ne­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog ir pa­ts puo­se­lė­ja sva­jo­nę įsi­kur­ti to­ kia­me būs­te ant van­dens, ir ne­tgi

Da­nė­je yra nu­si­žiū­rė­jęs ne vie­ną tam tin­ka­mą vie­tą.

Kai­nuo­ja ir mi­li­jo­nus

Rus­la­nas Rokas šyp­so­jo­si, jog be­ne di­džiau­siu įkvė­pi­mu jam ta­po te­le­ vi­zi­jos se­ria­las „Kal­nie­tis“, ku­rio

Įkvėpimas: šiuolaikinė baržos versija – modernus namas, pavadintas „Silberfisch“, plūduriuojantis Vokietijos mieste Oldenberge.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­grin­di­nis he­ro­jus Dankanas Ma­ klaudas gy­ve­no bar­žo­je. Paš­ne­ko­ vas pri­si­mi­nė, jog brė­ži­nių, kaip su­si­mo­de­liuo­ti to­kius na­mus, jau vai­kys­tė­je bū­da­vę ga­li­ma ras­ti ir spe­cia­li­zuo­tuo­se ru­ siš­kuo­se žur­na­luo­se.

12

thedesignhome.com nuotr.

12

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 1, 2012

namai rubrika

Stilius: visokių laivelių, kuriuose gyvenimas verda ir dieną, ir naktį, galima išvysti ir Paryžiuje, Senos krantinėje.

publicdomainpictures.net, cruises.about.com, wineterroirs.com nuotr.

Sva­jo­nė – būs­tas ant van­dens

Puošmena: įvairiausi namai ant vandens tapo neatsiejama gausiai turistų lankomo Amsterdamo įvaizdžio dalimi.

Šian­dien neiš­se­mia­ 11 mi in­for­ma­ci­jos aruo­ dai be­si­do­min­tie­siems šia te­ma

priei­na­mi vir­tua­lio­je erd­vė­je. Pa­ sak Rus­la­no Roko, in­ter­ne­te ga­li­ ma ras­ti įvai­rių par­duo­da­mų lai­vų, ku­rie pri­tai­ky­ti ar ga­li bū­ti pri­tai­ ky­ti gy­ve­ni­mui ant van­dens. „Olan­di­jo­je, Danijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje la­bai daug to­ kių lai­vų, ta­čiau pa­tys pi­giau­si, kai­ nuo­jan­tys apie 10–20 tūkst. eu­rų, – per pra­sti, ne­pa­to­gūs. Jų il­gis sie­kia 9 m, plo­tis – vos 2 m. Sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, kaip to­kiuo­se įma­no­ma gy­ ven­ti. Ma­no ma­ny­mu, op­ti­ma­lus il­ gis bū­tų 20–24 m, o – plo­tis – 5–6 m“, – var­di­jo bu­riuo­to­jas.

Rus­la­no Roko nuo­mo­ne, Klai­ pė­dai la­bai tik­tų iš­vaiz­džios bu­ri­ nės Tem­zės bar­žos. Tie­sa, jų kai­nos pra­si­de­da nuo 100 tūkst. eu­rų.

Spe­cia­liai gy­ve­ni­mui ant van­dens sta­ty­ti būs­tai ar­ba „Me­ri­dia­no“ ana­lo­go bur­lai­viai – tar­si pra­ban­ gūs apar­ta­men­tai. Jie ga­li kai­nuo­ti ir dau­giau nei 1 mln. eu­rų. „Ki­ti lai­vai, ku­riuos ga­li­ma pa­ly­ gin­ti su lof­tais, – tin­ka­mi įsi­reng­

ti se­nie­ji prekybiniai, žve­jy­bi­niai lai­vai, yra pa­ly­gin­ti ne­bran­gūs, po 40–60 tūkst. eu­rų. Ta­čiau teo­riš­ kai įper­ka­mi, jie pa­rei­ka­lau­tų la­bai daug iš­lai­dų re­mon­tui“, – pri­pa­ži­ no pa­šne­ko­vas.

At­si­ras­tų ir Lie­tu­vo­je

Rus­la­nas Rokas nea­be­jo­ja, jog tin­ka­mų lai­vų ga­li­ma su­si­ras­ti ir Klai­pė­do­je. „Kad ir le­gen­di­nis lai­ vas „Ol­ga“ – ma­nau, jis la­bai tik­tų to­kiam rei­ka­lui“, – pa­ste­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

Jo aki­mis, ko­mu­ni­ka­ci­jų pra­ sme la­bai pa­to­gios „ap­gy­ven­din­ti“ kran­ti­nės tarp Bir­žos ir Pi­lies til­tų, jei tik jos bū­tų de­ra­mai su­pro­jek­ tuo­tos – da­bar esą jos skir­tos lai­ vams dau­žy­ti ir lau­žy­ti. „Čia ga­li­ma prisi­jung­ti elekt­ rą ir van­de­nį, bet klau­si­mas, kiek tai kai­nuo­tų. Gal ge­riau ge­ne­ra­ to­rius? Va­di­na­si, kaž­ka­da jį tu­rė­si bur­bin­ti, į­krau­ti aku­mu­lia­to­rius ir mai­tin­ti vi­są sis­te­mą. Ži­no­ma, ga­ li nau­do­ti vė­jo ge­ne­ra­to­rius, sau­lės ba­te­ri­jas. Ki­tas klau­si­mas – kaip at­si­kra­ty­ti nuo­te­kų. Mū­sų kli­ma­ ti­nė­mis są­ly­go­mis la­bai ak­tua­lu ir šil­dy­mas. Vi­są lai­vą rei­kė­tų ap­si­ šil­dy­ti iš vi­daus – kaip ir kuo, vėl at­ski­ras klau­si­mas. Tu­ri bū­ti ne tik šil­ta, bet ir at­spa­ru van­de­niui ir net žiur­kėms“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas.

Bu­riuo­to­jo ma­ny­mu, Klai­pė­dos val­džiai pa­vyz­džiu ga­lė­tų bū­ti skan­ di­na­vai. Jo ži­nio­mis, už Ko­pen­ha­ gos, Stok­hol­mo cent­re plū­du­riuo­ jan­čius bur­lai­vius ne­rei­kia mo­kė­ti ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių – ši pri­vi­ le­gi­ja su­tei­kia­ma už tai, kad tai tie­ siog yra mies­to puoš­me­na.

Rus­la­nas Rokas Ar­bu­šaus­kas:

Ka­dan­gi šią sva­jo­nę puo­se­lė­ju nuo se­no, ma­nau, kad vis­kas su­ de­ri­na­ma. Klau­si­mas, ar no­rė­tų su ma­ni­mi kas nors taip gy­ven­ti.

Lon­do­ne, Tem­zė­je, pri­si­švar­ta­ vu­sios bar­žos tik ku­rį lai­ką at­lei­ džia­mos nuo kran­ti­nės mo­kes­čio, o po to pri­va­lo iš tos vie­tos pa­si­ ša­lin­ti. Tad jų sa­vi­nin­kai grie­bia­si

„Shutterstock“ nuotr.

gud­ry­bės – kart­kar­tė­mis mig­ruo­ ja iš vie­nos vie­tos į ki­tą.

Anot jo, pui­kių ga­li­my­bių pa­ gy­vin­ti mies­to gy­ve­ni­mą, su­teik­ti jam ypa­tin­go ža­ve­sio neiš­nau­do­ja ne tik Klai­pė­da. Įvai­rūs lai­vai ir lai­ ve­liai ga­lė­tų puoš­ti ir Kau­no, ir Vil­ niaus van­de­nis. „Ko ge­ro, di­džiau­sias mū­sų mi­ nu­sas – kli­ma­to są­ly­gos, ku­rios for­ muo­ja ir po­žiū­rį, ir po­rei­kį. Štai olan­ dams, ku­riems te­ko at­si­ko­vo­ti že­mę iš jū­ros, gy­ven­ti bar­žo­se – po­rei­kis.

Pas mus to­kiems kaip aš tai bū­tų po­ mė­gis“, – pri­pa­ži­no bu­riuo­to­jas.

Paš­ne­ko­vas neat­me­ta, jog en­ tu­zias­tus ga­li stab­dy­ti ne tik ne­ ma­žos in­ves­ti­ci­jos, bet ir su­dė­tin­ ga to­kių ob­jek­tų reg­la­men­ta­vi­mo pro­ce­dū­ra. Tačiau didelis noras esą įveiktų visas kliūtis.

Drėg­mė – neiš­ven­gia­ma

Gy­ve­nant bar­žo­je ar ki­ta­me gy­ ve­ni­mui pri­tai­ky­ta­me lai­ve tek­tų su­si­tai­ky­ti ir su ki­tais spe­ci­fi­niais niuan­sais, kaip an­tai ne­stan­dar­ ti­nė, ankš­tes­nė nei tra­di­ci­niuo­se būs­tuo­se pa­tal­pų erd­vė, taip pat nuo­lat tvy­ran­ti drėg­mė.

Rus­la­nas Rokas pri­si­pa­ži­no, jog pri­si­tai­ky­ti prie pa­sta­ro­jo niuan­so bū­tų ga­na su­dė­tin­ga. „Bet ka­dan­gi šią sva­jo­nę puo­se­ lė­ju nuo se­no, ma­nau, kad vis­kas su­de­ri­na­ma. Klau­si­mas, ar no­rė­tų su ma­ni­mi kas nors taip gy­ven­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Buitis: proziškas kasdienybės vaizdelis Londone – namus kuria ne tik gėlės.

13

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

sportas

Spor­to pa­sau­lis mo­ko­si tar­ti lie­tu­vės pa­var­dę

Ūgis – 172 cm, svo­ris – 64 kg.

Iš­si­la­vi­ni­mas: Pli­mu­to (D.Bri­ta­ni­

ja) ko­le­džo moks­lei­vė.

Lais­va­lai­kio po­mė­giai: ki­no fil­mai,

tre­ne­ris – Gied­rius Mar­ti­nio­nis, da­bar­ ti­nis tre­ne­ris – Jo­nat­ha­nas Rud­das.

Kar­je­ra: 2011 m. Eu­ro­pos jau­ni­mo

olim­pi­nis fes­ti­va­lis, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 2-oji vie­ta, 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 3-io­ji vie­ta, 2012 m. tarp­tau­ti­nės var­ žy­bos Pran­cū­zi­jo­je, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 50 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 2012 m. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos čem­ pio­na­tas, 100 m krū­ti­ne – 1-oji vie­ta, 2012 m. XXX Lon­do­no olim­pi­nės žai­ dy­nės, 100 m krū­ti­ne –1-oji vie­ta.

m.bagdonas@diena.lt

Nau­ja Pli­mu­to did­vy­rė

Di­džiau­si Ang­li­jos dien­raš­čiai taip pat ne­slė­pė sim­pa­ti­jų nau­jai plau­ ki­mo žvaigž­dei ir su pa­vy­do kar­

d. Kau­ne.

Spor­tuo­ja nuo 2003 m. Pir­ma­sis

Ma­rius Bag­do­nas

Bri­tai pa­vy­di

R.Mei­lu­ty­tė gi­mė 1997 m. ko­vo 19

bend­ra­vi­mas su drau­gais.

Auk­si­niu pa­si­ro­dy­ mu Lon­do­no olim­ pi­nia­me ba­sei­ne spor­to mė­gė­jus ir spe­cia­lis­tus už­bū­ ru­si pen­kio­li­ka­me­ tė Rū­ta Mei­lu­ty­tė su­lau­kė už­sie­nio ži­ niask­lai­dos liaup­sių bei svei­ki­ni­mų.

„R.Mei­lu­ty­tė 0,08 sek. grei­čiau pa­lie­tė ba­sei­no sie­ne­lę nei Re­bec­ ca So­ni ir taip už­bai­gė sa­vo ste­ buk­lin­gą pa­sa­ką. Mū­sų moks­lei­vė plau­kė grei­čiau­siai“, – džiū­ga­vo bri­tų in­ter­ne­to po­rta­las „This is Ply­mouth“.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos piet­va­ka­ riuo­se esan­čia­me Pli­mu­te pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­tus su tė­vu gy­ve­ na ir sa­vo meist­riš­ku­mą pas tre­ne­rį Jo­nat­ha­ną Rud­dą ke­lia jau­no­ji Lie­ tu­vos olim­pi­nė čem­pio­nė.

Vos 250 tūkst. gy­ven­to­jų tu­rin­tis Pli­mu­tas gar­sė­ja kaip plau­ki­mo ta­ len­tų kal­vė. Prieš tre­jus me­tus Ita­ li­jo­je vy­ku­sia­me pla­ne­tos čem­pio­ na­te šuo­lių nuo 10 m bokš­to auk­so me­da­lį iš­ko­vo­jo Tho­mas Ro­ber­tas Da­ley. Šiam Pli­mu­to spor­ti­nin­kui tuo­met taip pat bu­vo vos 15 me­tų.

R.Mei­lu­ty­tės per­ga­le mies­tie­čiai džiau­gė­si ne ma­žiau nuo­šir­džiai. „Mes be­veik vi­si ver­kė­me. Tai toks di­džiu­lis pa­sie­ki­mas, – BBC re­ por­te­riui pri­si­pa­ži­no vie­na iš mo­ kyk­los tre­ne­rių Sa­rah Dunn. – Kai ji at­vy­ko pas mus prieš tre­jus me­ tus, iš kar­to pa­ma­tė­me, kad Rū­ ta tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą. La­bai džiau­giuo­si, kad ji yra ne tik nuo­ sta­bi spor­ti­nin­kė, bet ir la­bai ge­ ra moks­lei­vė. Ji dar to­kia jau­na, o jau pa­sie­kė to­kį nuo­sta­bų re­zul­ta­ tą. Di­džiuo­ja­mės ja.“

Čem­pio­nės dos­jė

Pra­na­šu­mas: R.Mei­lu­ty­tė nu­stel­bė ti­tu­luo­tas var­žo­ves – olim­pi­nes bei pa­sau­lio čem­pio­nes ir re­kor­di­nin­kes.

tė­liu kons­ta­ta­vo: gai­la, kad R.Mei­ lu­ty­tė, lip­da­ma ant aukš­čiau­sio olim­pia­dos pri­zi­nin­kų pa­ky­los laip­te­lio, bu­vo su Lie­tu­vos tris­ pal­ve, o ne su Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos vė­lia­va. „Pen­kio­li­ka­me­tė mo­ki­nu­kė iš Pli­mu­to stul­bi­na­mai iš­ko­vo­jo auk­ są. Gai­la, kad ji at­sto­va­vo Lie­tu­ vai“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė bul­va­ ri­nis „Dai­ly Mail“.

Jam pri­ta­rė ir įta­kin­gas li­be­ra­ lus dien­raš­tis „The In­de­pen­dent“: „R.Mei­lu­ty­tė iš Pli­mu­to lai­mė­jo auk­są, bet jis ati­te­ko ne Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai.“ Fe­no­me­na­lus R.Mei­lu­ty­tės pa­ sie­ki­mas su­lau­kė at­gar­sių ir už At­ lan­to. CNN lie­tu­vę iš­rin­ko die­ nos olim­pie­te. „Tai – šo­ki­ruo­jan­ti per­ga­lė. Šiai mer­gy­tei – tik 15 me­ tų, o ant jos kak­lo jau švy­ti olim­pi­ nis auk­so me­da­lis“, – su­si­ža­vė­ji­mo ne­slė­pė po­pu­lia­riau­sia JAV te­le­vi­ zi­ja pa­sau­ly­je.

Ita­li­jo­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, plau­ ki­mas krū­ti­ne daž­nai pa­va­di­na­mas

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuotr.

„var­ly­te“. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties di­džiau­si Ape­ni­nų spor­to dien­raš­ čiai Rū­tą pra­mi­nė Var­le ka­ra­lie­ne.

Ji yra ne tik nuo­sta­bi spor­ti­nin­kė, bet ir la­ bai ge­ra moks­lei­vė.

Pri­si­mi­nė D.Kas­pa­rai­tį

Šmaikš­tu­mu nuo Va­ka­rų ži­niask­ lai­dos neat­si­li­ko ir Ru­si­jos di­džiau­ si spor­to dien­raš­čiai. „So­vets­kij sport“ lie­tu­vę pa­va­di­no Jau­ną­ja ter­mi­na­to­re. „Prieš olim­pi­nes žai­dy­nes apie šią pen­kio­li­ka­me­tę mer­gai­čiu­kę nie­kas nie­ko ne­ži­no­jo, o da­bar apie ją kal­ba­ma prie kiek­vie­no olim­pi­ nio Lon­do­no kam­po. Spe­cia­lis­ tai iš­plė­tę akis, o lie­tu­vės var­žo­vės šo­ki­ruo­tos“, – ra­šė ru­sai. „So­vets­kij sport“ pa­brė­žė, kad, ne­pai­sant ypač jau­no am­žiaus, spor­ti­nin­kei jau ne­trūks­ta įžū­lu­ mo. „Su ži­niask­lai­da ji bend­rau­

ja ly­giai to­kia pa­čia vei­do iš­raiš­ka, kaip Da­rius Kas­pa­rai­tis le­do ri­tu­ lio aikš­tė­je jė­gos veiks­mu griau­ da­mas neap­dai­rius opo­nen­tus“, – ra­šė „So­vets­kij sport“. „R.Mei­lu­ty­tė iš nie­kam ne­ži­ no­mos plau­ki­kės ta­po olim­pia­ dos žvaigž­de, – ra­šė JAV nau­jie­nų agen­tū­ra ESPN. – Bū­da­ma 15-os, ji at­vy­ko į olim­pi­nes žai­dy­nes su pa­ pras­tais tiks­lais – da­ly­vau­ti ir ati­ duo­ti vi­sas jė­gas, gal­būt pa­si­links­ min­ti. Auk­so me­da­lis bu­vo to­li­ma sva­jo­nė. Vis dėl­to jau po pir­mo­jo plau­ki­mo vis­kas ap­si­ver­tė aukš­ tyn ko­jo­mis.“ Emo­ci­jų ne­slė­pė ir „Reu­ters“: „Moks­lei­vė auk­so me­da­liu šo­ki­ra­ vo pa­sau­lį.“ Dar prieš ke­lias die­nas 15-me­tė Rū­ta su kla­sės drau­gais sė­dė­jo Pli­ mu­to ko­le­dže. Šian­dien ji – olim­pi­ nė čem­pio­nė.

Lie­tu­vos plau­ki­mo ta­len­tas, be­si­mo­kan­ti ir be­si­tre­ni­ruo­jan­ ti Ang­li­jos vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, štur­ma­vo 100 m plau­ki­mo krū­ti­ne

Lie­tu­vos mo­te­rų plau­ki­mo re­kor­ dų 50 m ba­sei­ne au­to­rė ir bend­rau­ to­rė: 50 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 25,67 sek., 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 55,57 sek., 200 m lais­vuo­ju sti­liu­mi – 2 min. 02,68 sek., 50 m nu­ga­ra – 29,58 sek., 100 m nu­ga­ra – 1 min. 02,72 sek., 50 m krū­ti­ne – 30,99 sek., 100 m krū­ ti­ne – 1 min. 05,21 sek., es­ta­fe­tė 4 po 100 lais­vuo­ju sti­liu­mi (su G.Apa­ na­vi­čiū­te, R.Dva­riš­ky­te, A.Dob­ro­ vols­kai­te) – 3 min. 54,97 sek., es­ta­ fe­tė 4 po 200 m lais­vuo­ju sti­liu­mi (su A.Dob­ro­vols­kai­te, M.Ap­či­ni­ko­ vai­te, E.Bie­lec­kai­te) – 8 min. 47,75 sek., komb. es­ta­fe­tė 4 po 100 m (su R.Dva­r iš­k y­t e, A.Dob­r o­v ols­k ai­t e, G.Apa­na­vi­čiū­te) – 4 min. 12,30 sek.

vir­šū­nę“, – komp­li­men­tus žars­tė „Dai­ly Mail“.

Vo­kie­čiai suir­zę

Sen­sa­cin­ga lie­tu­vės per­ga­lė pra­ džiu­gi­no ne vi­sus. Vo­kie­ti­jos ZDF te­le­vi­zi­jos ko­men­ta­to­rius per tie­ sio­gi­nį ete­rį vie­šai sua­be­jo­jo R.Mei­lu­ty­tės „šva­ru­mu“.

Užuot svei­ki­nęs mū­sų plau­ki­kę, vo­kie­tis tei­gė, kad džiaug­tis Lie­ tu­vos jau­no­sios ta­len­tės sėk­me per anks­ti, kol nė­ra at­sa­ky­mo iš do­pin­ go kont­ro­lės. „Olim­pi­nis re­kor­das jau at­si­dū­rė pa­vo­ju­je. Trys lie­tu­viai bu­vo lai­mė­ję olim­pi­nius me­da­lius, bet vi­si jie tai pa­da­rė plauk­da­mi su So­vie­tų Są­jun­gos vė­lia­va“, – op­ti­ mis­tiš­kiau ra­šė įta­kin­gas „Swim­ ming World Ma­ga­zi­ne“.

Nuo olim­pia­dos re­kor­do, ku­ris pri­klau­so Lei­sel Jo­nes iš Aust­ra­li­ jos – 1 min. 5,17 sek. – R.Mei­lu­ty­ tę pus­fi­na­ly­je tes­ky­rė vos aki­mir­ka.

Ame­ri­kie­čiai nea­be­jo­ja, kad 2016ai­siais Rio de Ža­nei­ro olim­pia­do­je lie­tu­vė šį re­zul­ta­tą pa­ge­rins.

Tarp sir­ga­lių – ir Pre­zi­den­tė „Ne vel­tui pa­si­li­kau, – sa­kė dėl mo­te­rų plau­ki­mo 100 m krū­ti­ne fi­na­lo, ku­rį lai­mė­jo Rū­ta Mei­lu­ty­ tė, sa­vo vi­zi­tą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je pra­tę­su­si Lie­tu­vos Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. – Tai ver­tė­ jo pa­ma­ty­ti!“

Kai Rū­tos tre­ne­ris Jo­nat­ha­nas Rud­das pa­ža­dė­jo Pre­zi­den­tei po ap­do­va­no­ji­mo at­ves­ti sa­vo auk­lė­ti­ nę pa­si­kal­bė­ti, ša­lies va­do­vė mie­lai

su­ti­ko pa­lauk­ti. Net­ru­kus paaiš­ kė­jo, kad R.Mei­lu­ty­tė pa­kvies­ta į do­pin­go kont­ro­lę ir ten ga­li už­si­ bū­ti net va­lan­dą. „Aš pa­lauk­siu“, – tvir­tai ta­rė Pre­zi­den­tė ir kant­riai lau­kė olim­pi­nės čem­pio­nės jau iš­ tuš­tė­ju­sia­me ba­sei­ne.

Po ge­ros va­lan­dos, jau džiaugs­ mo aša­roms nu­džiū­vus, pa­si­ro­ dė lai­min­ga, bet ne­drą­si čem­pio­ nė ir pa­te­ko į Pre­zi­den­tės glė­bį. Ša­lies va­do­vė bu­vo pir­mo­ji, ku­ri

sa­vo ran­ko­se lai­kė Rū­tos iš­ko­vo­tą auk­so me­da­lį. Pre­zi­den­tės pir­mo­ji do­va­na Rū­tai – dė­žu­tė iš Lie­tu­vos at­vež­tų sal­dai­nių. „Kai bū­si Lie­tu­vo­je, as­me­niš­kai pa­kvie­siu ap­si­lan­ky­ti Pre­zi­den­ tū­ro­je“, – pa­ža­dė­jo D.Gry­baus­ kai­tė.

Rū­ta sa­kė, jog jai di­de­lė gar­bė, kad jos plau­ki­mą ste­bė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė.

Susitikimas: Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė viena iš pirmųjų pa-

„Klaipėdos“, ltok.lt inf.

Broniaus Čekanausko (LTOK) nuotr.

sveikino R.Meilutytę ir jos trenerį J.Ruddą.

14

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

sportas

Čempionė aplankė savo trenerį

Susitikimas: I.Dumbauskaitė parvežė medalį parodyti tinklinį žaisti iš-

mokiusiam treneriui V.Piešinui.

Mažvydas Laurinaitis Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) paplūdimio tinklinio čempionate aukso medalį laimėjusi Ieva Dumbauskaitė, iš Vilniaus trumpam grįžusi į Klaipėdą, nuskubėjo susitikti su pirmuoju treneriu Valdemaru Piešinu.

Šešerius metus „Viesulo“ spor­ to centre ugdęs I.Dumbauskaitę, treneris išlydėjo gabią auklėtinę į sostinę. „Klaipėdoje nėra uždaro ma­ niežo, kuriame būtų galima žie­ mą žaisti tinklinį ant smėlio“, – atsisveikinimo priežastį įvardijo V.Piešinas.

I.Dumbauskaitės ir kartu žai­ džiančios Monikos Povilaitytės iš Tytuvėnų pergalės pajudino ir tin­ klinio reikalus uostamiestyje.

„Jau turime projektą tokiam ma­ niežui, – pasidžiaugė Lietuvos nu­ sipelnęs treneris. – Jei jį patvirtins – statysime prie „Viesulo“ sporto centro.“ Ugdytojas įsitikinęs, kad auklė­ tinė nesustos. „Ieva turi stiprų charakte­ rį. Tokia pat tvirta ir Monika. Jos abi žemaitiško būdo, – džiaugėsi V.Piešinas. – Pasaulio čempiona­ tą Kipre jos laimėjo dėl tvirto cha­ rakterio.“ Specialistas žino, kad perei­ ti iš jaunimo varžybų į suaugusių­ jų bus sunku, tačiau tiki, kad pro­ cesas neužtruks. V.Piešinas mato tinklininkes 2016 metų Rio de Ža­ neiro olimpinėse žaidynėse. „Abi – fiziškai stiprios, jei nie­ ko nenutiks, I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė rungtyniaus Brazi­ lijoje“, – įsitikinęs V.Piešinas.

Senjorų medaliai

Są­ly­gos: per pir­mą­jį kė­li­nį Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai lei­do Ni­ge­ri­jos eki­pos žai­dė­jams įmes­ti tik 8 taš­kus.

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

Įk­ve­pian­tis re­van­šas Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė su kau­pu at­si­re­van­ša­vo Ni­ge­ri­jos ko­man­dai už ne­sėk­mę olim­pi­nės at­ran­kos tur­ny­re Ve­ne­sue­lo­je.

Pir­mo­ji per­ga­lė

Ka­ra­ka­se lie­tu­viai nu­si­lei­do af­ri­ kie­čiams 80:86, o va­kar Lon­do­ne par­klup­dė juos 72:53.

Tai – pir­mo­ji Lie­tu­vos krep­ši­ nin­kų per­ga­lė XXX olim­pi­nių žai­ dy­nių A gru­pė­je.

Po pra­l ai­m ė­j i­m o Ar­gen­t i­n ai 79:102, vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­ tis Kem­zū­ra į star­to pen­ke­tą vie­to­ je Mar­ty­no Po­ciaus iš­lei­do Ri­man­tą Kau­kė­ną. Su juo ma­čą pra­dė­jo Man­ tas Kal­nie­tis, Jo­nas Ma­čiu­lis, Li­nas Klei­za ir Jo­nas Va­lan­čiū­nas.

Nuo pat pir­mų­jų su­si­ti­ki­mo mi­ nu­čių buvo matyti, kad ant­rą kar­tą už­lip­ti ant to pa­ties grėb­lio lie­tu­ viai ne­nu­si­tei­kę. Ko­man­dą į prie­ kį trau­kė so­li­džiai žai­dę ve­te­ra­nai Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius ir Da­rius Son­ gai­la. Nors Af­ri­kos at­sto­vams bu­ vo pa­vy­kę iš­ly­gin­ti re­zul­ta­tą – 8:8, mū­siš­kiai ne­tru­kus nu­to­lo – 29:11.

Tre­čia­ja­me kė­li­ny­je sėk­min­gai į žai­di­mą įsi­lie­jo ir An­ta­nas Ka­ va­liaus­kas. Slap­tas K.Kem­zū­ros gink­las su­vei­kė ne­prie­kaiš­tin­gai – olim­pia­dos de­biu­tan­tas per 12 mi­ nu­čių pel­nė 6 taš­kus.

Ket­vir­ta­die­nį Lie­tu­vos krep­ ši­nin­kai iš­mė­gins jė­gas su pran­ cū­zais. „Klaipėdos“ inf.

Sta­tis­ti­ka Lie­tu­va–­Ni­ge­ri­ja 2012 07 31, Lon­do­no krep­ši­nio are­na.

72:53

(14:8, 20:19, 22:13, 16:13) Lie­tu­va: D.Son­gai­la 12 taš­kų, K.Klei­za 11, R.Kau­kė­ nas 10, Š.Ja­si­ke­vi­čius 9 (9 re­zul­ta­ty­vūs per­ da­vi­mai), S.Ja­sai­tis ir P.Jan­kū­nas po 7, A.Ka­va­liaus­kas 6, M.Po­cius ir J.Va­lan­čiū­nas po 4, J.Ma­čiu­lis 2.

Ni­ge­ri­ja: I.Dio­gu ir A.F.Ami­nu po 12, A.Ami­nu 10, T.Skin­nas 9, D.Oba­so­ha­nas 6, K.Ar­chi­bon­ gas 2, C.Ogu­chis ir O.Oye­de­jis po 1.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 22/41 (54 pro­c.) ir 15/50 (30 pro­c.), tri­taš­kiai – 3/13 (23) ir 1/16 (6), bau­dų me­ti­mai – 19/21 (90) ir 20/29 (69), re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 19 ir 3, at­ ko­vo­ta ka­muo­lių – 42 ir 41, pe­rim­ta – 7 ir 4, klai­dos – 18 ir 16.

Sėkmė: G.Pridotkas (dešinėje) buvo patenkintas savo pasirodymu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kaune vykusiame Lietuvos senjorų lengvosios atletikos klasikinių metimų čempionate tarp moterų triumfavo klaipėdietė Jadvyga Putinienė.

Sėkmingai rungtyniavęs mūsų miesto tvirtuolis Gintaras Pridot­ kas bendroje vyrų įskaitoje užėmė trečiąją vietą. J.Putinienė buvo ab­ soliučiai geriausia, laimėjusi pen­ kiakovę. Nenuilstanti senjorė to­ liausiai nusviedė ietį, numetė kūjį.

Pastarąjį įrankį pasiuntusi 26 m 78 cm, klaipėdietė pasiekė Lietuvos 65-69 metų senjorių rekordą.

Vyrų „Penkiakūjo“ varžybose nugalėtoju tapo kaunietis Rimantas Medišauskas, antrasis buvo vilnie­ tis Leonardas Varnas, o ant trečio­ jo prizininkų pakylos laiptelio ko­ pė „Ąžuolo“ senjorų sporto klubo pirmininkas G.Pridotkas, vos taš­ ku aplenkęs ketvirtoje vietoje likusį Rimantą Šimkūną iš sostinės. „Pasiekiau du asmeninius re­ kordus, – džiaugėsi klaipėdietis. – Net pats stebėjausi, iš kur plūste­ lėjo tiek jėgų.“

Re­zul­ta­tai B gru­pė Rusija–Kinija 73:54 (20:12, 20:13, 21:14, 12:15). A.Ki­r i­len­k a 16, A.Šve­ das 14, A.Kau­n as 13/Jianlianas Yi 16.

Ispanija–Australija 82:70 (14:19, 23:13, 26:10, 19:28). P.Ga­so­lis 20, R.Fer­ nan­de­zas 17, M.Ga­so­l is 12/J.Ing­le­sas ir B.New­ley’s po 12, P.Mill­sas 11.

Blykstelėjo: D.Songaila mūsų rinktinėje buvo rezultatyviausias.

19

trečiadienis, rugpjūčio 1, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, todėl svajosite apie pasyvų poilsį prie jūros. Stabtelėkite ir atsipūskite.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams bus nesuvokiamas jūsų svajingumas, jūsų idėjos ir idealai. Dėl to gali kilti ginčų ir net konfliktų. Pagalvokite, kas jums svarbiausia, ir imkitės tik būtiniausių reikalų.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate energingas, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį. Pasistenkite tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote nuveikti, nors išliejote begalę energijos.

Vėžys (06 22–07 22). Jei artimam žmogui prireiks pagalbos, būtinai pagelbėkite, net jei atrodys, kad neturite galimybių. Nevertėtų pernelyg susižavėti komplimentais, tai gali būti paprasčiausias pataikavimas.

Liūtas (07 23–08 23). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai. Pasistenkite būti diplomatiškas, neskubėkite kategoriškai piršti savo nuomonės.

Mergelė (08 24–09 23). Būkite atsargus – galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų tolesnį jūsų gyvenimą. Tikėtinos įvairios nemalonios staigmenos ir netikėtumai.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų minčių, lengvai pasiduosite įvairioms pagundoms. Tai emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis.

Skorpionas (10 24–11 22). Jausitės prislėgtas, gyvenimas atrodys nemielas, o jūs vienišas ir nelaimingas. Pasistenkite vyti tokias mintis – bloga nuotaika praeis ir jau kitą dieną pasaulis nušvis naujomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, su malonumu imsitės knygos ar pažiūrėsite filmą. Gal tiesiog taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų?

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Tačiau per daug neįsijauskite – kils pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti realybės pojūtį.

Vandenis (01 21–02 19). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu, viskas erzina ir pykdo. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Pasistenkite nuo visko atsiriboti ar kur nors išvykti porai dienų. Žuvys (02 20–03 20). Seksis spręsti svarbias problemas ir ne tik savas, bet ir svetimas. Kolegos ir vadovas pagirs jūsų darbštumą ir entuziazmą. Pasistenkite jų nuvilti.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus šilta, vietomis gali truputį palyti. Šiandien bus 19–24 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį temperatūra bus 10–14, dieną pakils iki 24–26 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 1 d.

+20

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+20

Utena

+20

5.30 21.20 15.50

214-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 152 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +27 Brazilija +25 Briuselis +26 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +21

kokteilis Lie­pė vyk­ti pas psi­cho­lo­gą Kai „Kok­tei­l is“ pa­ra­š ė, jog Pa­s au­l io svei­k a­tos or­ga­n i­z a­c i­ja žmo­nes, vi­ siš­k ai ne­val­gan­č ius gy­v u­l i­nės kil­ mės pro­duk­t ų, ofi­cia­l iai pri­pa­ž i­no li­ go­niais, tarp skai­ty­to­jų ki­lo aud­ra, gal net di­des­nė nei sek­ma­d ie­n į praū­žė pa­jū­ry­je.

Ve­ge­ta­re pri­si­sta­čiu­si Rū­ta „Kok­tei­lio“ sky­riaus ve­dė­jui dėl ra­šo­mų ne­są­mo­ nių pa­čiam lie­pė ap­si­lan­ky­ti pas psi­ cho­lo­gą.

Tie­sa, mo­te­r is pa­t i pa­ste­bė­jo, kad vi­ sur rei­ka­l in­gas svei­kas pro­tas ir nor­ mos, net val­gant vien au­ga­lus.

Puo­se­lė­ki­me mais­to tra­di­ci­jas Gar­baus am­ž iaus, ta­čiau ge­rai be­si­ jau­čian­t i – ener­g in­ga ir žva­l i Prie­šė pa­brė­žė, kad val­go vis­ką, ypač lie­tu­ viš­k ų kiau­l ių la­ši­nu­k us, be ku­r ių ne­ ga­l i gy­ven­ti. „Da­bar la­bai ma­din­ga pro­pa­guo­ti įvai­ rių tau­t ų vir­t u­ves, at­me­tant lie­t u­v iš­ kus pa­tie­ka­lus, nors jie – ne vien iš mė­ sos. Ma­no gi­mi­nė­je daug il­gaam­žių, su­ lau­ku­sių 90 ir dau­g iau me­tų. Jie val­gė ne­ma­žai mė­sos, – sa­kė mo­te­ris. – Aukš­ ti­na­me ki­nų, in­dų pa­t ie­ka­lus. Ta­čiau pri­si­m in­k i­me sa­vo kil­mę, puo­se­lė­k i­ me sa­vo – lie­tu­viš­ko mais­to tra­di­ci­jas.

Pri­ta­riu au­to­riui, kad ve­ge­ta­riz­mas yra rim­tas nu­k ry­pi­mas nuo pri­g im­t i­nės nor­mos, o ypač kai vai­kai yra pri­vers­ ti­niai ve­ge­ta­rai. Tai to­ly­gu vai­ko ža­lo­ji­ mui ir žai­di­mui su jo gy­vy­be.“

Val­go, kad net au­sys links­ta Ina pa­pa­sa­ko­jo, kad jos 85-erių mo­ čiu­tė vi­są gy­ve­ni­mą val­gė mė­są. Ir ne bet ko­k ią, o kuo rie­bes­nę. Ne­ga­na to, ji dar val­go ant duo­nos rie­kės už­si­te­pu­ si kiau­l ie­nos tau­k ų. „Gal to­dėl mo­čiu­tė tvir­ta, – džiau­gė­si Ina. – Pa­t i dar­žą su­ka­sa ir, jei rei­k ia, ki­ tiems pa­de­da.“

„Kok­tei­lio“ klau­si­mas Ko­dėl ner­v ų ląs­te­lės gims­ta ir mirš­ta, o rie­ba­lų – gy­ve­na am­ž i­nai?

Nuo­mo­nė: Lie­tu­vos vals­tie­čiai,

kai­mie­čiai ir žem­dir­biai pri­tar­tų spren­di­mui kiau­lę pa­skelb­ti na­ cio­na­li­niu že­mės ūkio gy­vu­liu.

Links­mie­ji tirš­čiai Nak­t is. Skam­bu­tis į du­r is. Još­kė ati­da­ ro du­r is, o ten žmo­g ys­ta sto­vi, kau­kę ant gal­vos už­si­tem­pęs: – Grei­tai ne­šk vi­są auk­są, kiek tu­ri, ki­ taip nu­šau­siu!

– Ui, o 150 kg auk­so ge­rai bus?

– Aiš­ku, kad ge­rai, tik ne­šk grei­čiau!

– Sa­ra, auk­sas tu ma­no, ta­vęs atė­jo. Čes­ka (397 719; jei pa­siū­ly­si­te rū­ky­to kum­pio – ne­ra­siu jė­gų at­si­sa­ky­ti)

Londonas +26 Madridas +36 Maskva +31 Minskas +27 Niujorkas +27 Oslas +21 Paryžius +29 Pekinas +25

Praha +27 Ryga +23 Roma +33 Sidnėjus +14 Talinas +20 Tel Avivas +36 Tokijas +31 Varšuva +26

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+21

Vilnius

Marijampolė

+21

Alytus

Vardai Alfonsas, Almeda, Bartautas, Bartautė, Meilė

rugpjūčio 1-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

18

18

16

3

18

23

22

20

3

21

24

21

20

3

rytoj

penktadienį

1251 m. kro­ni­ko­se pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Klai­pė­ dos var­das.

1520 m. gi­mė Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Žy­ gi­man­tas Au­gus­tas.

1779 m. Pran­cū­zi­jos lai­ vy­nas pra­dė­jo vi­siš­kai kont­ro­l iuo­t i La­m an­š o są­siau­rį.

1818 m. JAV gi­mė pir­ mo­ji pro­fe­s io­na­l i mo­ te­r is ast­ro­no­mė Ma­r ia Mit­chell.

1922 m. pa­skelb­ta pir­ mo­j i Nep­r ik­l au­s o­mos Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ja.

1936 m. gi­mė gar­s us pran­c ū­z ų di­z ai­n e­r is Yve­sas Saint Lau­rent’as.

1963 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja su­t i­ko su­teik­t i Mal­tai ne­prik­lau­so­my­bę 1964 me­tais.

1991 m. į apy­var­tą iš­leis­ ti bend­r ie­ji ta­lo­nai, ku­ rie kar­tu su rub­liais cir­ ku­lia­vo iki 1992 m.

1993 m. Lie­tu­vos Res­pub­ li­ko­je nu­t rauk­t i at­si­skai­ ty­mai už­sie­nio va­liu­ta.

2008 m. ei­da­mas 82-uo­ sius me­tus mi­rė žy­mus Lie­t u­vos cho­reog­ra­fas, tau­ti­nių šo­kių kū­rė­jas ir puo­se­lė­to­jas pro­fe­so­rius Juo­zas Gu­da­vi­čius.

Skaitomiausi – meilės romanai Už pokštą – baudos našta

Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Lietuviai – nepataisomi romantikai. Bent jau tai leidžia spręsti šalies bibliotekų lankytojų pomėgiai: tarp didžiausią paklausą turinčių knygų pirmauja meilės romanai.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) pateikė ataskaitą, kuri rodo, jog populiariausios lietuvių grožinės literatūros rašytojos tarp bibliotekų skaitytojų buvo meilės romanų autorės Elena De Strozzi ir Irena Buivydaitė-Kupčinskienė. E.De Strozzi knygos paimtos 16 630 kartų, I.Buivydaitės-Kupčinskienės – 14 979 kartus. Į klausimą, kas lemia tokį šio žanro populiarumą, Lietuvos bibliotekininkų sąjungos (LBS) pirmininkas Petras Zurlys atsakė be kritikos: tokie lengvi skaitiniai visada buvo įdomūs. „Atsimenu, net ir tarybiniais metais tie meilės romanai buvo populiarūs ir juos su malonumu žmonės skaitydavo. Didžioji dalis ir dabar juos skaito. Manau, kad tai nėra blogai“, – teigė P.Zurlys.

Meilės romanai esą nėra prasta literatūra: jie vėliau atveda ir prie rimtosios literatūros. „Skaitantis žmogus ateina į biblioteką, jis konsultuojasi su bibliotekininku, šis jam pasiūlo ką nors įdomesnio.

Ilgainiui žmogus pamėgsta ir kokį nors kitą žanrą. Apskritai geriau, kad skaito, negu neskaito“, – sakė LBS pirmininkas.

P.Zurlio teigimu, bibliotekos, gal kiek ir pataikaudamos skaitytojams, kai turėjo nedaug pinigų, pirkdavo tas knygas, kurias žmonės labiausiai skaito: „Per pastaruosius dvejus trejus metus, kai nebuvo pinigų, buvo perkama populiarioji literatūra. Žmonės ką randa, tą ir skaito“.

Vokietijos teismas vienam 20-mečiui nurodė apmokėti 227 tūkst. eurų (apie 783 litus) policijos išlaidų po to, kai jaunuolis suorganizavo neteisėtą vakarėlį pietiniame Konstancos mieste per socialinį tinklą „Facebook“.

Populiariausi lietuvių grožinės literatūros autoriai Elena De Strozzi (16 630 kartų),

Justinas Marcinkevičius (7452 kartai),

Irena Buivydaitė-Kupčinskienė

Daiva Vaitkevičiūtė (7233 kartai),

(14 979 kartai), Vytautas Ažušilis (8923 kartai),

Vytautas V.Landsbergis (6651 kartas),

Vytautas Račickas (8708 kartai),

Romualdas Granauskas (6380 kartų),

Jurga Ivanauskaitė (8561 kartas),

Sigitas Parulskis (5047 kartai).

Kaltinamasis Matthias L. laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad yra dalyvavęs kituose vakarėliuose, apie kuriuos būdavo skelbiama „Facebook“, todėl sumanęs organizuoti didesnį renginį viešajame paplūdimyje prie Konstancos ežero. Laikraštis nurodė, kad į šį vakarėlį užsiregistravo tūkstančiai žmonių, paspaudusių mygtuką „Dalyvausiu“, tačiau miesto valdžia šias linksmybes iš anksto uždraudė. Į paplūdimį buvo pasiųsti beveik 300 policininkų, turėjusių neįleisti nesankcionuoto vakarėlio dalyvių.

Atėjo tik apie 150 žmonių, o aštuoni atsisakę išeiti buvo sulaikyti. „Esu buvęs kituose neteisėtuose „Facebook“ vakarėliuose ir pagalvojau: „Galiu surengti kai ką geriau“, – Matthias L. sakė „Bild am Sonntag“.

Laikraštis teigia, kad jaunuolis uždirba tik apie 560 eurų (1934 litus) per mėnesį, tačiau dabar turės atlyginti miesto ir policijos patirtas išlaidas. „Kai pažiūriu į sąskaitą, man darosi bloga“, – skundėsi Matthias L. Badeno-Viurtembergo žemės VRM pareigūnas Gunteris Loosas sakė, kad bus reikalaujama, jog jaunuolis sumokėtų kompensaciją. „Mes neabejotinai surinksime šią sumą pagal žemės taisykles“, – nurodė jis.

BNS inf.