2012-07-31 Kauno diena

Page 1

Miestas

3p.

Teismas dėl buvusio vicemero K.Kriščiūno piktnaudžiavimo tarnyba – rudenį.

Lietuva Rin­ki­mams par­ti­jos ruo­šia­si pa­de­da­mos pro­fe­sio­na­lių pro­pa­gan­di­nin­kų, ir šiems fi­nan­sų ne­gai­li­ma.

5p.

Pasaulis

9p.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus M.Romney Jeruzalę regi tik Izraelio sostine.

Se­no­ji Kur­šių ne­ri­ja su­stin­go O.Du­be­nec­kie­nėsKal­po­kie­nės gra­fi­kos dar­buo­se.

16p.

Antradienis liepos 31, 2012 Nr. 177 (19736) Kaunodiena.lt 2 Lt

vo­jin­gai Kau­no se­na­mies­tį raiz­go Pa­ nu­se­ko ža­li sta­ty­bų vo­ra­tink­liai Ne­mu­nas Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Vil­niaus gat­vė­je, prie pat Ar­ki­ka­ted­ ros ba­zi­li­kos, ža­liais au­dek­lais tar­si vo­ ra­tink­liais ap­si­trau­ kė ke­li pa­sta­tai, iš­ gra­žė­sian­tys iki žie­mos. Ki­tą pa­va­ sa­rį ti­ki­ma­si pra­dė­ ti tvar­ky­ti ir be­ne di­ džiau­sią vo­tį – žy­dų li­go­ni­nę.

Neo­fi­cia­li ži­nia: Bal­ta­ru­si­jo­je Gar­di­ no hid­roe­lekt­ri­nės sta­ty­to­jai nu­se­ ki­no Ne­mu­ną. Ki­lo pa­vo­jus gam­tai, o Kau­ne dėl nu­kri­tu­sio upės van­ dens ly­gio iš ka­na­lo prie sa­los vė­ luo­ja­ma iš­ga­ben­ti dumb­lą. Pa­si­gir­ do ra­gi­ni­mų san­ty­kius su bal­ta­ru­ siais aiš­kin­tis aukš­čiau­siu ly­giu. Kreip­sis į Vy­riau­sy­bę

„To­kio nu­se­ku­sio Ne­mu­no se­niai ne­bu­vo. Tai neiš­ven­gia­mai trik­do lai­vy­bą, stab­do su­pla­nuo­tus dar­ bus, pa­vyz­džiui, dumb­lo iš­ve­ži­mą iš Ne­mu­no sa­los“, – aiš­ki­no Vi­ daus van­dens ke­lių di­rek­ci­jos ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Gin­ tau­tas La­ba­naus­kas.

4

Dienos citata „Bū­da­vo, ap­si­verk­da­vau skai­ty­da­ma trem­ti­nių pri­ si­mi­ni­mus, o da­bar, pra­ bė­gus de­šimt­me­čiui, ap­si­ pra­tau“, –

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Se­niau­sias Vil­niaus gat­vės na­mas

Rau­do­nų ply­tų pa­sta­tas Vil­niaus gat­vė­je ne­to­li Ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­ kos 26 me­tus stūk­so­jo be gy­vy­bės. Il­gai­niui jis bu­vo pa­vir­tęs lin­dy­ne, ke­le­rius me­tus ant jo ka­bė­jo už­ra­ šas „Par­duo­da­ma“. Šie­met apie 1000 kv. m bend­ro plo­to tu­rin­tį na­mą įsi­gi­jęs vers­li­ nin­kas Ed­vi­nas Ma­me­do­vas ti­ki­ na, kad šis pa­sta­tas – se­niau­sias Vil­niaus gat­vė­je. „XVI a. čia sto­vė­jo vie­nas na­me­ lis ga­lu į gat­vę, po to pa­sta­ty­tas dar vie­nas na­me­lis. Tik XVIII a. jie su­ jung­ti į vie­ną na­mą, kaip yra da­bar.

2

sa­ko 1000-ąjį kar­tą pa­si­ro­džiu­sio sa­vait­raš­čio „Trem­ti­nys“ re­dak­to­rė Jo­li­ta Na­vic­kie­nė.

4p. Ei­ga: Vil­niaus g. 10 na­mo sto­gas bus už­deng­tas nau­jo­mis čer­pė­mis, bus res­tau­ruo­ti fron­to­nai, nu­tin­kuo­tos

išo­ri­nės sie­nos.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kū­di­kiui do­va­no­ta šir­dis pri­gi­jo

Pen­kis mė­ne­sius, nuo sū­naus Alan­ to gi­mi­mo die­nos, Vil­niaus San­ta­ riš­kių kli­ni­ko­se pra­lei­du­si kau­nie­ tė Ing­ri­da Li­sins­kie­nė jau pra­de­da gal­vo­ti apie na­mus. To­kia ga­li­my­bė at­si­ra­do tik po to, kai su­lau­kė do­ no­ro šir­dies sa­vo sū­nui ir jis iš­tvė­ rė transp­lan­ta­ci­ją. Kaip ir bū­da­mas ke­tu­rių die­nų iš­tvė­rė šir­dies ope­ ra­ci­ją, su­tei­ku­sią ga­li­my­bę iš­lauk­ti šios neį­kai­no­ja­mos do­va­nos. Alan­ tas yra jau­niau­sias Bal­ti­jos ša­ly­se, ku­riam at­lik­ta to­kia ope­ra­ci­ja. Di­ džiu­lę dar­bo pa­tir­tį su­kau­pęs gy­dy­ to­jas Vir­gi­li­jus Ta­ru­tis pri­si­pa­žįs­ta: to­kio pa­cien­to dar ne­tu­rė­jo. 13p.

Pirmasis lietuvių medalis Londone 11p.


2

Antradienis, liepos 31, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

33

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,20

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

32

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Kau­no se­na­mies­tį raiz­go ža­li sta­ty­b

Au­ten­tiš­kų de­ta­lių pa­sta­ 1 te iš­li­kę la­bai ne­daug, tik ga­ba­liu­kai“, – pa­sa­ko­jo Vil­niaus g.

10 na­mo fa­sa­dų res­tau­ra­vi­mo pro­ jek­to au­to­rė ar­chi­tek­tė As­ta Pri­ koc­kie­nė. Sie­no­se ma­to­mos ap­ tru­pė­ju­sios rau­do­nos ply­tos yra su­mū­ry­tos so­viet­me­čiu, 1986 m. Šiuo me­tu kei­čia­mas na­mo sto­ gas – jis bus už­deng­tas nau­jo­mis čer­pė­mis. Bus res­tau­ruo­ja­mi ir nu­tru­pė­ję fron­to­nai, pa­sta­to sie­ nos, kaip ka­dai­se, bus nu­tin­kuo­tos ir nu­da­žy­tos. Fres­ka su Na­po­leo­nu

„La­bai sku­ba­ma, to­dėl pro­jek­tas iš­skai­dy­tas į ke­lias da­lis. Išo­rė ir vi­dus tvar­ko­mi at­ski­rai“, – pa­sa­ ko­jo apie 26 me­tus Kau­no se­na­ mies­tį dar­kiu­sio pa­sta­to pri­kė­li­mo dar­bus projektuojanti ar­chi­tek­tė. Va­do­vau­jan­tis 1986 m. pro­jek­tu, pa­sta­tas tu­rė­jo bū­ti skir­tas tau­to­ dai­li­nin­kams. „Ant fron­to­no ne­tgi tu­rė­jo bū­ti už­ra­šas „Tau­to­dai­li­nin­ kų są­jun­gos na­mai“. De­ja, pra­dė­jus tvar­ky­ti užė­jo kri­zė ir jis li­ko sto­vė­ ti neuž­baig­tas, neį­reng­tas“, – pri­ si­mi­nė A.Pri­koc­kie­nė. Ki­ti ar­chi­tek­tai ren­gia vi­daus res­tau­ra­vi­mo ir pri­tai­ky­mo pro­ jek­tą. Vi­du­je au­ten­ti­ka taip pat su­si­py­nu­si su so­vie­ti­nio lai­ko­tar­ pio po­tė­piais, ką sau­go­ti, ką ga­li­ ma keis­ti, bus de­ri­na­ma su pa­vel­ do­sau­gi­nin­kais. Vie­na­me ant­ro­jo aukš­to kam­ba­ rių yra iš­li­kę XIX a. sie­ni­nės ta­py­ bos li­ku­čių. Pa­gal fres­ko­je ma­to­mų ka­rei­vių uni­for­mą spė­ja­ma, kad čia pa­vaiz­duo­tas Na­po­leo­no per­si­kė­li­ mas per Ne­mu­ną. Fres­ką, ku­rios da­lį, kaip spė­ja­ma, den­gia vė­les­nio lai­ko­tar­pio tin­kas, pla­nuo­ja­ma res­tau­ruo­ti. Vers­li­nin­kas pa­tal­pas nuo­mos

Pas­ta­tą įsi­gi­jęs vers­li­nin­kas E.Ma­ me­do­vas dar ne­ži­no, kam bus pri­ tai­ky­tas at­nau­jin­tas na­mas. Jo pa­tal­pas E.Ma­me­do­vas ke­ti­na nuo­mo­ti, ta­čiau kol kas dėl nuo­ mos su nie­kuo nė­ra su­si­tar­ta. Sa­vi­nin­ko tei­gi­mu, rea­lu, kad pa­sta­te įsi­kurs res­to­ra­nas, nes Se­ na­mies­ty­je la­biau­siai kles­ti bū­ tent mai­ti­ni­mo įstai­gos. Ki­ta ver­ tus, na­me yra apie 1 tūkst. kv. m

bend­ro­jo plo­to, tad vie­tos gal­būt už­teks ir ke­liems ki­to­kiems nuo­ mi­nin­kams. Išo­rės res­tau­ra­vi­mo dar­bai tu­rė­ tų bū­ti už­baig­ti iki lapk­ri­čio. Vers­ li­nin­kas ti­ki­si, kad iki žie­mos bus ge­ro­kai pa­si­stū­mė­ta ir įren­giant vi­dų. E.Ma­me­do­vas sa­kė dar ne­ži­nąs, kiek šis pir­ki­nys pa­rei­ka­laus pa­pil­ do­mų in­ves­ti­ci­jų, ta­čiau jis nea­be­ jo­ja, kad su­ma vir­šys mi­li­jo­ną li­tų. „Kiek rei­kės, tiek mo­kė­si­me“, – ti­ ki­no vers­li­nin­kas. Na­mo sa­vi­nin­kas džiau­gė­si, kad dar­bai ju­da spar­čiai, apie tai anks­ čiau esą bu­vo ga­li­ma tik pa­sva­jo­ti. Pa­sak E.Ma­me­do­vo, nau­ja­sis Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­ vas Svai­ge­das Stoš­kus to­kius pro­ jek­tus „lai­mi­na, ne­stab­do pri­va­ čios ini­cia­ty­vos“.

No­ri pa­tai­sy­ti įvaiz­dį

Už ke­lių de­šim­čių met­rų esantis kam­pi­nis Vil­niaus gat­vės ir Ro­tu­ šės aikš­tės pa­sta­tas taip pat jau su pa­sto­liais, ap­trauk­tas žals­vu ap­ sau­gi­niu au­dek­lu. Net­ru­kus pra­si­ dės jo fa­sa­do at­nau­ji­ni­mo dar­bai. Šis sta­ti­nys ne­bu­vo kri­ti­nės būk­ lės. Tei­gia­ma, kad ypač ma­to­mo­ je, rep­re­zen­ta­ci­nė­je Se­na­mies­čio vie­to­je esan­tis na­mas pri­va­ląs at­ ro­dy­ti ne­prie­kaiš­tin­gai, juo­lab kad ja­me šei­mi­nin­kau­ja pa­vel­do ko­ky­ bę pri­žiū­rin­tys spe­cia­lis­tai. Pas­ta­ te įsi­kū­ręs KPD Kau­no te­ri­to­ri­nis pa­da­li­nys ir sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros pa­vel­do sky­rius. Ta­me pa­čia­me na­me vei­kia pa­ štas, pa­tal­po­mis nau­do­ja­si ke­lios or­ga­ni­za­ci­jos, rū­sio erd­ves yra įgi­ jęs pri­va­tus as­muo. Vis dėl­to prie fa­sa­dų tvar­ky­mo fi­nan­siš­kai pri­si­ de­da tik KPD ir sa­vi­val­dy­bė. Kul­tū­ros pa­vel­do sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jo Ze­no­no Gir­čio ži­nio­ mis, abi įstai­gos tam nu­ma­čiu­sios skir­ti po 69 tūkst. li­tų. Ne­di­de­les pa­tal­pas tu­rin­tis „Lie­tu­vos pa­štas“, pa­sak Z.Gir­čio, at­si­sa­kė fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti, nes esą ne­tu­ri tam lė­šų. Li­go­ni­nę rea­bi­li­tuos pa­va­sa­rį

Be­ne di­džiau­sias Kau­no se­na­mies­ čio skau­du­lys – ap­gai­lė­ti­nos būk­lės žy­dų li­go­ni­nė.

Pas­kir­tis: tvar­ko­ma­me Vil­niaus gat­vės na­me, kurį įsigijo E.Mamedovas (nuotr. kairėje) yra apie 1 tūkst. kv. m

ja­mos.

Prieš ku­rį lai­ką sta­ti­nį įsi­gi­ju­sios bend­ro­vės „Tarp­tau­ti­nė sku­bio­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos aka­de­mi­ja“ di­rek­to­rius Ne­das Ja­sins­kas ža­da, kad jei nie­kas neuž­gai­šins, sta­ty­bos dar­bai bus pra­dė­ti 2013 m. pa­va­sa­ rį. Čia pla­nuo­ja­ma įreng­ti gy­dy­mo ir moks­lo pa­skir­ties įstai­gą.

Jis nea­be­jo­ja, kad su­ma vir­šys mi­ li­jo­ną li­tų. „Kiek rei­kės, tiek mo­ kė­si­me“, – ti­ki­no vers­li­nin­kas. Už­sa­ko­vai aiš­ki­no, kad Lie­tu­vo­je ieš­ko­jo ar­chi­tek­tų, ku­rie bū­tų kū­rę to­kios pa­skir­ties ob­jek­tus, bet ne­ pa­vy­ko, to­dėl sam­dė JAV kom­pa­

ni­ją, ku­ri spe­cia­li­zuo­ja­si pro­jek­ tuo­da­ma me­di­ci­nos, svei­ka­ti­ni­mo ir moks­lo ob­jek­tus. Priešp­ro­jek­ti­ niai pa­siū­ly­mai te­le­kon­fe­ren­ci­jos bū­du ba­lan­dį bu­vo pri­sta­ty­ti Kau­ no ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos ta­ ry­bai. At­siž­vel­giant į iš­sa­ky­tas pa­sta­ bas, da­bar ren­gia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas. „Pla­nuo­to prie­sta­to, ko ge­ro, ne­bus. Mū­sų reik­mėms bus pri­tai­ky­tas esa­mas pa­sta­tas“, – ko­men­ta­vo N.Ja­sins­kas. Mat po­sė­dy­je bu­vo iš­sa­ky­ta abe­ jo­nių dėl bū­si­mo prie­sta­to ar­chi­ tek­tū­ros es­te­ti­kos. Be to, pri­min­ta, kad dar nė­ra at­lik­ti bū­ti­ni ar­cheo­ lo­gi­niai ty­ri­mai, ku­rie tu­rė­tų nu­ lem­ti, ar bus leis­ta įreng­ti po­že­ mi­nį ga­ra­žą, ar ne. Ša­lia Kau­no pi­lies sto­vin­čios žy­ dų li­go­ni­nės ar­chi­tek­tū­ri­nė iš­vaiz­ da, kaip ža­dė­jo N.Ja­sins­kas, ra­di­ ka­liai ne­si­keis.

Erd­vės: po pa­sta­tu iš­li­kę skliau­tuo­ti

Kau­no ka­vi­nės džiau­gia­si ne vi­sais už Kris­ti­na Ci­pa­ry­tė Kau­no ka­vi­nės, klu­bai, ba­rai va­sa­ ros lau­kia dar ir to­dėl, kad šiuo me­ tų lai­ku į mies­tą plūs­te­lė­ja už­sie­ nie­čių. Kas ne­ži­no, koks lo­bis yra pi­ni­gin­gas klien­tas, at­vy­kęs į sve­ ti­mą ša­lį! De­ja, kar­tais džiaugs­mas virs­ta pro­ble­mo­mis. Sve­čiuo­se da­ro­me ką no­ri­me?

Sezonas: vasarą – ir daugiau klientų, ir problemų.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Kol už tu­riz­mą at­sa­kin­gi val­di­nin­ kai ir už­sie­nie­čių srau­tais no­rin­tys pa­si­gir­ti mies­to po­li­ti­kai tri­na ran­ kas ir skai­čiuo­ja at­vy­ku­sių­jų sta­ tis­ti­ką, vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų per­so­na­las kar­tais ner­vin­gai brau­ kia pra­kai­tą. Lai­ma Vė­že­lie­nė, „Ve­ro Ca­fe“ ka­vi­nės di­rek­to­rė, pa­ste­bė­jo, kad už­sie­nie­čių, at­vyks­tan­čių iš įvai­ rių ša­lių, ypač pa­gau­sė­ja per rep­ re­zen­ta­ci­nius spor­to ren­gi­nius ir

po jų. Vis dėl­to spor­to ger­bė­jai, pa­skui mėgs­ta­mą ko­man­dą at­vy­kę sir­ga­liai – ne pa­ti su­kal­ba­miau­sia ir man­da­giau­sia ka­vi­nės klien­tū­ra. Anot L.Vė­že­lie­nės, per Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­tą bu­vo ne­ma­lo­nių in­ci­den­tų. „Kai ku­rie už­sie­nio sve­čiai sau lei­džia per daug – ke­lia triukš­mą, el­gia­si ag­re­sy­viai, ne­man­da­giai. At­ro­do, kad bu­vi­mas ne sa­vo ša­ly­ je su­tei­kia lei­di­mą elg­tis bet kaip“, – kal­bė­jo L.Vė­že­lie­nė. Prib­loš­kia aro­gan­ci­ja

Ka­vi­nės „Pres­to“ va­do­vė, pra­šiu­si ne­mi­nė­ti pa­var­dės, la­biau­siai nu­ si­vy­lė klien­tais iš kai­my­ni­nės Len­ ki­jos. Nors len­kai tra­di­ciš­kai api­ bū­di­na­mi kaip ge­rų ma­nie­rų Ry­tų Eu­ro­pos pi­lie­čiai, į Lie­tu­vą, ko ge­ ro, at­vyks­ta ne vien šios ša­lies kul­ tū­ros eli­tas.

„Len­kai ne­mėgs­ta kal­bė­ti jo­kia ki­ta kal­ba, tik len­kų“, – at­si­du­so ka­vi­nės di­rek­to­rė. Anot jos, pa­da­vė­jai, ban­dan­tys kal­bė­tis su len­kais ru­siš­kai, nie­ ko ne­pe­ša: len­kai klien­tai ap­si­me­ ta ne­sup­ran­tan­tys. „Pa­si­tai­kė ke­le­tas at­ve­jų, kai sve­ čiai iš Len­ki­jos pa­kė­lę bal­są pik­ti­ no­si, kad lie­tu­viai ne­kal­ba jų gim­ tą­ja kal­ba“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. El­ge­tų pra­keiks­mai

Cent­re įsi­kū­ru­sios ka­vi­nės va­do­ vė ak­cen­ta­vo, kad daug pro­ble­mų su­ku­ria prie lau­ko sta­liu­kų be­si­ su­kio­jan­tys el­ge­tos. Ro­mų tau­ty­ bės pro­fe­sio­na­lės čia ne­pra­len­kia­ mos. „Įžū­liau­sios či­go­nės. Sten­gia­ mės jas iš­va­ry­ti, ta­čiau kar­tais bū­ na bai­su prie jų net pri­si­lies­ti, ka­ dan­gi su­lau­kia­me gra­si­ni­mų, esą


3

Antradienis, liepos 31, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

ų vo­ra­tink­liai K.Krikščiūną teis ru­de­nį Vil­niaus g. 10 na­mo is­to­ri­ja XVI a. pr. sto­vi me­di­nis gy­ve­na­ma­ sis na­mas. XVII a. pr. val­do­je pa­sta­ty­tas mū­ri­ nis gy­ve­na­ma­sis na­mas. Su ki­tais sta­ti­niais 1655–1661 m. per ka­rą pa­ sta­tas su­de­gė, vė­l iau at­sta­t y­tas ir iš­plės­tas, įjun­g iant li­ku­sias ry­ti­nio na­mo da­lis į nau­ją sta­ti­n į, sto­vin­t į il­guo­ju fa­sa­du į Vil­niaus gat­vę. 1732 m. pa­sta­tai vėl su­de­gė per di­ dį­jį mies­to gais­rą. XVIII a. pa­sta­tą at­sta­tė tur­tin­gas mies­tie­tis Kris­tu­ pas Val­te­r is. Ma­no­ma, kad bū­tent šiuo me­tu iš­mū­ry­ti ry­ti­nis ir va­ka­ ri­n is fron­to­nai, sa­vo ar­chi­tek­t ū­r i­ ne iš­raiš­ka la­bai ar­ti­mi pa­sta­tų Ro­ tu­šės a. 28 ir A.Jakš­to g. 1A fron­to­ nams.

bend­ro­jo plo­to, pa­tal­pos bus nuo­mo­ Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

XVIII a. pab. ma­gist­ro ak­te nu­ro­do­ ma, kad dviaukš­čio pa­sta­to ant­ro­jo aukš­to kam­ba­riai ne­re­mon­tuo­ti­ni, vie­nas ne­tin­ka­mas gy­ven­ti. Pir­ma­ ja­me aukš­te įreng­tos par­duo­tu­vės. 1797 m. pa­sta­tas pa­gal tes­ta­men­tą pe­rė­jo Jo­no Frid­ri­cho Alš­lė­be­no ži­ nion. Spė­ja­ma, kad bū­tent šiuo me­ tu ant kam­ba­r io sie­nų ant­ra­ja­me aukš­te bu­vo iš­t a­py­tos ba­t a­l i­nės sce­nos su Na­po­leo­no ka­riais. 1846 m. įkai­no­ji­mo ak­te pa­žy­mė­ta, kad prie gat­vės sto­vi dvie­jų aukš­tų mū­r i­n is gy­ve­na­ma­sis na­mas, ku­ rio pir­ma­ja­me aukš­te bu­vo krau­ tu­vės, po juo – skliau­tuo­ti rū­siai. 1903–1933 m. pa­sta­to pir­ma­ja­me aukš­te bu­vo ke­t u­r ios at­ski­ros pa­ tal­pos, ku­r io­se įvai­r iu me­tu vei­kė krau­t u­vės, ke­pyk­la, vais­t i­nė. Ta­ da bu­vo pa­di­din­tos pir­mo­jo aukš­ to pa­tal­pų an­gos mo­der­nioms vit­ r­i­noms. 1922 m. nuo gat­vės pu­sės pa­sto­gė­je įreng­ti kam­ba­riai su švies­lan­g iais, iki tri­jų aukš­tų pa­kel­tas sto­gas kie­ mo pu­sė­je, įreng­tos dvi nau­jos laip­ ti­nės. Šal­ti­nis: KPD

rū­siai, kai kur jie go­ti­ki­niai.

ž­sie­nie­čiais mus vi­sus pra­keiks“, – pa­sa­ko­jo ka­vi­nės va­do­vė. Ji pri­si­mi­nė at­ve­jį, kai ap­suk­ruo­ lė el­ge­tau­to­ja vos ne­pa­vo­gė pi­ni­gų, ku­riuos pa­li­ko pa­pie­ta­vę klien­tai. Pa­da­vė­jos spė­jo va­gi­lę pa­gau­ti. Tą­ kart ne­bu­vo ap­siei­ta be po­li­ci­jos. Lais­vės alė­jos ka­vi­nių per­so­na­ las jau pa­var­go nuo tų pa­čių vei­ dų. „Vos ne kas­dien atei­na mo­ te­ris, ku­ri jau pen­ke­rius me­tus nėš­čia“, – juo­kė­si „Ve­ro Ca­fe“ di­ rek­to­rė L.Vė­že­lie­nė. „Jei kas pa­sa­ky­tų re­cep­tą, kaip su jais ko­vo­ti, bū­čiau la­bai dė­kin­ga“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė, pa­pa­sa­ko­ju­si, kad įpras­tas die­nos sce­na­ri­jus yra toks: ry­tą iš­pra­šy­ti as­me­nys va­ka­ rop vėl neiš­ven­gia­mai pa­si­ro­do. Bė­dos – ir dėl kau­nie­čių

Vis dėl­to ne dėl vi­sų ka­vi­nių pro­ ble­mų kal­ti ne­kul­tū­rin­gi užie­nie­

čiai ar el­ge­tos. Ko ge­ro, dau­giau­sia bė­dų pri­da­ro kau­nie­čiai klien­tai. „Gė­lės lau­ke, sal­dai­nių krep­še­ lis, ar­bat­pi­ni­gių dė­žu­tė – pa­vog­ti. Apie va­gia­mus laik­raš­čius jau ne­ kal­bu. Žmo­nėms at­ro­do, kad juos ga­li­ma pa­si­sko­lin­ti ir ne­grą­žin­ti“, – ap­mau­do ne­slė­pė Lais­vės alė­jo­je vei­kian­čios ka­vi­nės va­do­vė. Pa­si­tai­ko ir ki­to­kių va­gys­čių at­ ve­jų – va­di­na­mų­jų iš­neš­tų są­skai­ tų. Anot „Char­lie Piz­za“ ka­vi­nės ad­mi­nist­ra­to­rės Vik­to­ri­jos Kent­ rai­tės, daž­niau­siai klien­tai mėgs­ta pa­val­gy­ti ir ne­su­si­mo­kė­ję pa­si­ša­ lin­ti va­ka­re – ta­da žmo­nių dau­ giau ir pa­da­vė­jai ne­spė­ja ste­bė­ti vi­sų sta­liu­kų. V.Kent­rai­tė ste­bė­jo­si įžū­lu­mu: „Žmo­nės ne­re­tai va­gia tie­siai nuo ba­ro. Tar­kim, ci­ga­re­tes, už ku­rias ki­tas klien­tas su­mo­kė­jo, ta­čiau ne­ spė­jo pa­siim­ti.“

Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Bu­vu­sį Kau­no me­ro pa­va­duo­to­ją Kęs­tu­tį Kriš­čiū­ną ir dar ke­lis žmo­ nes žie­mą su­lai­kę pa­rei­gū­nai bai­ gia ty­ri­mą. Vie­na gar­siau­sių Kau­ no ko­rup­ci­jos by­lų teis­me ga­li bū­ ti at­vers­ta rug­sė­jį.

Pu­sę me­tų by­lą ty­rę pa­rei­gū­nai su­for­mu­la­vo ga­lu­ti­nius įta­ri­mus, su ku­riais by­la ke­liaus į teis­mą. K.Kriš­čiū­nui, sa­vi­val­dy­bės kont­ ro­liuo­ja­mos bend­ro­vės „Au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės“ di­ rek­to­riui Al­gi­man­tui Pui­do­kui ir

Bu­vęs me­ro pa­va­ duo­to­jas yra di­ džiau­sia Kau­ne fi­ gū­ra, ku­riai Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ bos pa­rei­gū­nai už­ dė­jo ant­ran­kius. „Kau­no ko­mu­na­li­niam ir bu­tų ūkiui“ va­do­va­vu­siam To­mui Pil­ vi­niui pa­reikš­ti įta­ri­mai pikt­nau­ džia­vi­mu tar­ny­ba. Vi­si įta­ria­mie­ji ne­tru­kus tu­rės ga­li­my­bę su­si­pa­

Pers­pek­ty­va: K.Kriš­čiū­nui li­ko su­si­pa­žin­ti su by­la ir lauk­ti teis­mo.

žin­ti su by­los me­džia­ga. Kai jie tai pa­da­rys, by­lą bus ga­li­ma per­duo­ ti teis­mui. Ti­ki­ma­si, kad jos nag­ ri­nė­ji­mas pra­si­dės rug­sė­jį. Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė No­me­da Ur­bo­na­vi­čie­ nė by­lą ža­dė­jo ko­men­tuo­ti tik ta­ da, kai ji bus per­duo­ta į teis­mą, ta­čiau vie­ša pa­slap­tis, kad ty­ri­ mo cent­re yra K.Kriš­čiū­nas. Bu­ vęs me­ro pa­va­duo­to­jas yra kol kas di­džiau­sia Kau­ne svo­rį tu­rė­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ju­si fi­gū­ra, ku­riai Spe­cia­lių­jų ty­ ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai už­dė­jo ant­ran­kius. K.Kriš­čiū­nas, su­stab­dęs na­rys­tę So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je, ne­te­ ko po­sto, ta­čiau be dar­bo ne­li­ko – prie­globs­tį ra­do so­cial­de­mok­ra­tų užuo­vė­jo­je „Kau­no van­de­ny­se“. A.Pui­do­kas ofi­cia­liai vis dar yra „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lių“ di­rek­to­rius, ta­čiau nuo pa­ rei­gų yra nu­ša­lin­tas.


4

miestas

antradienis, liepos 31, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Krū­vis: Kau­no hid­roe­lekt­ri­nė dėl su­ma­žė­ju­sio van­dens kie­kio dir­ba mi­ni­ma­liu re­ži­mu.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Pa­vo­jin­gai nu­se­ko Ne­mu­nas

Pa­sak jo, šiuo me­tu ties 1 Kau­nu van­dens ly­gis že­ mes­nis 7 cen­ti­met­rais nei pa­sta­ro­

jo de­šimt­me­čio va­sa­ros vi­dur­kis, o ties Birš­to­nu van­duo nu­se­kęs net 30 cm že­miau nei de­šim­ties me­ tų vi­dur­kis. Šią lie­tin­gą va­sa­rą Ne­ mu­no ly­gis toks, lyg ma­žiau­siai vi­są mė­ne­sį bū­tų ali­nu­si ne­re­gė­ta saus­ ra. „Aki­vaiz­du, kad gam­ta čia nie­ kuo dė­ta – upės ly­gis nu­kri­to tik dėl žmo­nių veik­los. Ža­da­me kreip­tis į Vy­riau­sy­bę, kad tarp­tau­ti­niu ly­ giu bū­tų aiš­ki­na­ma­si, kas vyks­ta Bal­ta­ru­si­jo­je. Kol kas tik neo­fi­cia­ liai ži­no­me, kad Gar­di­ne bai­giant elekt­ri­nės sta­ty­bą pil­do­mi van­dens re­zer­vua­rai ir dėl to Ne­mu­nas nu­ se­ko“, – kal­bė­jo G.La­ba­naus­kas.

Neiš­ve­ža dumb­lo

Kri­tęs upės van­dens ly­gis jau dvi sa­vai­tes ne­lei­džia iš­ga­ben­ti dumb­ lo iš Ne­mu­no sa­los. Pa­gal ran­go­vų ir Kau­no sa­vi­val­ dy­bės su­da­ry­tą su­tar­tį sa­la nuo pur­vo tu­rė­jo bū­ti iš­va­ly­ta iki va­sa­ ros pra­džios. De­ja, bir­že­lį pra­dė­jus sek­ti Ne­mu­nui dar­bai vy­ko su per­ trau­ko­mis, o da­bar vi­sai su­sto­jo. „Di­džią­ją da­lį dumb­lo jau iš­pluk­ dė­me, li­ko tik ke­li pro­cen­tai vi­sų dar­bų. Bet dėl kri­tu­sio upės ly­gio bar­žos ne­ga­li at­plauk­ti iki sa­los“,– tei­gė G.La­ba­naus­kas. Elekt­ri­nė dir­ba mi­ni­ma­liai

Kau­no hid­roe­lekt­ri­nės va­do­vas Juo­zas Bart­lin­gas taip pat mi­nė­jo,

kad Kau­no ma­rių ly­gis yra že­mes­ nis nei įpras­ta šiuo lai­ku. „Vie­to­je ke­tu­rių elekt­ri­nės tur­bi­nų vei­kia tik vie­na, bet mies­to ener­gi­jos po­ rei­kiams tai di­de­lės įta­kos ne­tu­ri“, – kal­bė­jo va­do­vas. J.Bart­lin­go tei­ gi­mu, ma­rių van­duo dar ne­nuk­ri­to iki kri­ti­nio ly­gio. „Bu­vo me­tų, kai

Ofi­cia­lių duo­me­nų ne­tu­ri­me. Tik gir­dė­jo­me, jog su­tri­ki­mus su­kė­lė Gar­di­no elekt­ri­nės sta­ty­to­jai.

dėl saus­ros Kau­no ma­rios nu­sek­ da­vo net pu­sant­ro met­ro, o da­bar ly­gis ne­nuk­ri­to dau­giau nei pus­ met­riu. Vis dėl­to bal­ta­ru­siai pa­ si­rin­ko blo­gą lai­ką sa­vo dar­bams, nes da­bar ir taip sau­ses­nis me­ tų lai­ko­tar­pis. Te­lie­ka ti­kė­tis, kad tai il­gai ne­truks“, – vy­lė­si J.Bart­ lin­gas. Drus­ki­nin­kuo­se – pa­vo­jus gam­tai

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Hid­ro­lo­gi­jos sky­riaus vy­ riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Juo­zas Šim­ kus ir­gi pa­tvir­ti­no, kad Ne­mu­no van­dens ly­gis yra ne­nor­ma­liai nu­ kri­tęs. „Pas­ta­rą­sias dvi die­nas ties Drus­ki­nin­kais upė­je van­dens kie­kis jau pa­vo­jin­gai že­mas, to­dėl ten gy­

vū­ni­jai ir au­ga­lams iš­ki­lo pa­vo­jus“, – sa­kė J.Šim­kus. Prie­nų ra­jo­ne ties Ne­ma­jū­nais, Kau­ne ir že­miau esan­čia­me upės ruo­že van­dens ly­gis kol kas dar ne­ ke­lia grės­mės gy­vū­ni­jai ir au­ga­li­jai, bet yra daug ma­žes­nis, nei tu­rė­tų bū­ti pa­gal oro są­ly­gas. „Ši va­sa­ra nė­ra la­bai sau­sa ir vi­ sų upių, iš­sky­rus Ne­mu­no, van­ dens ly­gis yra vi­du­ti­nis – nei per di­de­lis, nei per ma­žas“, – tvir­ti­no J.Šim­kus. To­dėl hid­ro­lo­gas da­ro iš­ va­dą, kad Ne­mu­nas nu­se­ko tik dėl žmo­nių veik­los. „Jo­kių ofi­cia­lių duo­me­nų ne­tu­ri­ me. Tik gir­dė­jo­me, jog su­tri­ki­mus su­kė­lė Gar­di­no elekt­ri­nės sta­ty­to­ jai“, – sa­kė jis.

De­šimt­me­čio ke­lią pa­ženk­li­no 1000-asis nu­me­ris Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

„Trem­ti­nys“ yra sa­vait­raš­tis, nuo 1988 m. ne­pa­kei­tęs pa­va­di­ni­mo, lei­dė­jo, sa­vo tiks­lų, ne­prii­man­tis rek­la­mos. Laik­raš­tis šio­mis die­ no­mis pa­si­ro­dė ap­va­liu skai­čiu­mi – 1000 – pa­žy­mė­tu nu­me­riu. Pa­sa­kiš­kas ti­ra­žas

Pers­pek­ty­vu: J.Na­vic­kie­nė sa­ko, kad sa­vait­raš­čio tu­ri­nį for­muo­ja spe­

ci­fi­nė au­di­to­ri­ja.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

1988 m. lie­pos 30-ąją Kau­ne įkū­rus Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio res­pub­li­ki­nį klu­bą „Trem­ti­nys“, jo ta­ry­bos pir­mi­nin­ku ta­pęs Aud­rius But­ke­vi­čius, to pa­ties klu­bo na­ rė Bi­ru­tė Ne­dzins­kie­nė ir pir­ma­sis „Trem­ti­nio“ re­dak­to­rius Ja­ros­la­ vas Ba­ne­vi­čius spa­lį pa­si­ro­džiu­ sia­me pir­ma­ja­me ro­top­rin­tu pa­ dau­gin­ta­me laik­raš­tė­lio nu­me­ry­je ra­šė apie ren­gia­mas pir­mą­sias eks­ pe­di­ci­jas į bu­vu­sias trem­ties vie­ tas, apie trem­ti­nių pa­lai­kų su­grą­ ži­ni­mą į Lie­tu­vą. Bū­tent ta­me „Trem­ti­ny­je“ Bir­ že­lio 14-oji pir­mą kar­tą įvar­di­ja­ma kaip Tau­tos ge­du­lo die­na, pra­ne­ša­ ma apie so­vie­ti­nės val­džios spren­ di­mą pra­dė­ti 1941–1952 m. iš­kel­ din­tų­jų iš Lie­tu­vos rea­bi­li­ta­ci­ją. Laik­raš­ty­je, ku­rio ti­ra­žas anuo­ met bu­vo pa­sa­kiš­kas – sie­kė 50 tūkst. eg­zemp­lio­rių, bu­vo pri­ me­na­ma apie sta­li­nis­tų Lie­tu­vo­je įvyk­dy­tus nu­si­kal­ti­mus, siū­lo­ma

juos drą­siai kel­ti vie­šu­mon, prieš­ ka­rio ir po­ka­rio me­tų ko­vas va­ din­ti re­zis­ten­ci­ja, prie­šin­tis mė­ gi­ni­mams truk­dy­ti de­mas­kuo­ti sta­li­niz­mo nu­si­kal­ti­mus. Bū­si­mi laik­raš­čio nu­me­riai pa­ ro­dė, kad „Trem­ti­nys“, klu­bui per­sior­ga­ni­za­vus į Lie­tu­vos po­li­ ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gą (LPKTS), drą­siai pa­su­ko už­si­brėž­ tų tiks­lų link. At­sis­py­rė gun­dy­mui pi­ni­gais

„Bū­da­vo, ap­si­verk­da­vau skai­ty­da­ ma trem­ti­nių pri­si­mi­ni­mus, o da­bar, pra­bė­gus de­šimt­me­čiui, ap­si­pra­tau, – pa­sa­ko­ja „Trem­ti­nio“ re­dak­to­rė Jo­li­ta Na­vic­kie­nė. – Gal to­dėl ap­si­ pra­tau, kad laiš­kai su pri­si­mi­ni­mais plau­kia iki šiol – juos vis spaus­di­ na­me, nes Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­ vi­zi­jos rė­mi­mo fon­das re­mia mū­ sų pro­jek­tą „Lie­tu­vos lais­vės ko­vų, trem­ties ir tau­tos ne­tek­čių at­spin­ džiai“. Jį mes rea­li­zuo­ja­me sa­vait­ raš­ty­je, spaus­din­da­mi pri­si­mi­ni­ mus, eks­pe­di­ci­jų, ty­ri­mų, is­to­ri­nės praei­ties įvy­kių ana­li­zes.“ „Trem­ti­nio“ spal­vo­tas 1000-asis nu­me­ris li­ko iš­ti­ki­mas mi­nė­toms ir šian­die­nos ak­tua­li­joms. Laik­raš­ tį iki šiol pre­nu­me­ruo­ja ne tik Lie­ tu­vo­je, bet ir Ka­na­do­je, JAV, Aust­ ra­li­jo­je, įvai­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se, Ru­si­jo­je, kur yra ko­vai už Lie­tu­vos lais­vę bei ne­prik­lau­so­my­bę, ki­

tai spe­ci­fi­nei laik­raš­čio te­ma­ti­kai nea­be­jin­gų žmo­nių. Be­je, ko­va už lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę, laik­raš­ čio lei­dė­jų aki­mis, tę­sia­si iki šiol. „Trem­ti­nys“ ne­prii­ma jo­kios mo­ka­mos rek­la­mos. Lin­kė­ji­mai mo­der­nė­ti

Anot Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­ko Vi­ do Ma­čiu­lio, sun­ku iš­leis­ti pir­mą­jį laik­raš­čio nu­me­rį, ta­čiau dar sun­ kiau – 1000-ąjį. Ži­no­mas žur­na­ lis­tas pa­lin­kė­jo re­dak­ci­jai, ku­rio­je su tech­ni­niu per­so­na­lu te­dir­ba ke­ tu­ri žmo­nės, ir atei­ty­je ne­nu­leis­ ti aukš­tai pa­kel­tos tie­sos sa­ky­mo kar­te­lės. „Lin­kiu „Trem­ti­nio“ re­dak­ci­jai iš­plės­ti sa­vait­raš­čio apim­tį, paį­vai­ rin­ti tu­ri­nį ir ryž­tis jį su­skait­me­ nin­ti, kad sa­vait­raš­tis tap­tų ver­tin­ ga pa­spir­tis tiems, ku­rie ieš­ko tik­rų ži­nių apie Są­jū­džio lai­kų ir ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos svar­biau­sius įvy­kius“, – sa­kė LPKTS pir­mi­nin­ kas dr. Po­vi­las Ja­ku­čio­nis. Ak­ty­viai sa­vait­raš­čiui ra­šan­ti pro­fe­so­rė Ona Vo­ve­rie­nė pa­lin­kė­ jo, kad 1001-asis sa­vait­raš­čio nu­ me­ris tap­tų la­biau vi­sos tau­tos, o ne is­to­ri­jos tri­bū­na. Šis lin­kė­ji­mas pa­si­gir­do pa­čiu lai­ku, nes itin spe­ ci­fi­nė „Trem­ti­nio“ skai­ty­to­jų au­di­ to­ri­ja, bė­gant de­šimt­me­čiams, de­ ja, kas­met tuš­tė­ja.


5

antraDIENIS, liepos 31, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Ne­sii­ma ieš­ki­nio

Ar­tė­jan­tys rin­ki­mai tam­pa ne tik po­li­ti­ kų, bet ir įvai­riau­ sio plau­ko kon­sul­ tan­tų rei­ka­lu. Di­ džio­sios par­ti­jos no­ riai nau­do­ja­si jų pa­ slau­go­mis. Vie­ni po­ li­ti­kai kon­sul­tan­ tams at­si­duo­da vi­ siš­kai, ki­ti – ne.

Sei­mo na­rė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­ nė tei­gia skų­sian­ti teis­mo nu­tar­ tį, ku­ria at­si­sa­ky­ta nag­ri­nė­ti jos ieš­ki­nį prieš Vy­riau­sy­bę.

Pas­lau­gos: pro­fe­sio­na­lūs pro­pa­gan­di­nin­kai pa­ta­ria par­ti­joms, kaip už­tik­rin­ti efek­ty­ves­nę rin­ki­mų kam­pa­ni­ją.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pasitelkti propagandos specialistai Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vie­no neuž­ten­ka

Sei­mo rin­ki­mai ge­ro­kai pa­tuš­tins po­li­ti­kų ir par­ti­jų ki­še­nes, nes iš kam­pa­ni­jos už­dirbs įvai­rių sri­čių kon­sul­tan­tai. Vaiz­do kli­pų ga­my­ba, lanks­ti­nu­kai, rek­la­mi­niai šū­kiai, pla­ka­tai – vi­sa tai par­ti­joms ruoš­ti pa­de­da rek­la­mos bend­ro­vės. Val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai į pa­ gal­bą pa­si­tel­kė bend­ro­vę „VIP Com­m u­n i­ca­t ions“, ku­r iai va­ do­vau­ja bu­vęs pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus pa­ta­rė­jas Da­rius Gu­de­ lis. Kiek And­riaus Ku­bi­liaus va­do­ vau­ja­mi de­ši­nie­ji pa­si­ry­žę at­sei­kė­ti už kli­pus ir ki­tą vaiz­do me­džia­ gą, kol kas neaiš­ku. Tie­sa, tai ne vie­nin­te­lė kon­ser­va­to­rių sam­do­ ma pro­fe­sio­na­lių pro­pa­gan­di­nin­ kų bend­ro­vė – taip pat bend­ra­ dar­biau­ja­ma su įmo­nė­mis „Open

Agen­cy“, „New Agen­cy“. „Nė­ ra taip, kad vi­siš­kai at­si­duo­da­me į rek­la­mos bend­ro­vės ran­kas. Pa­tys ir­gi gal­vo­ja­me šū­kius ir vi­sa ki­ta. Vyks­ta bend­ra­dar­bia­vi­mas“, – pa­ sa­ko­jo Man­tas Ado­mė­nas, kon­ser­ va­to­rių rin­ki­mų šta­bo va­do­vo pa­ va­duo­to­jas. Sam­do ir ak­to­rius

Al­gir­do But­ke­vi­čiaus va­do­vau­ja­mi opo­zi­ci­niai so­cial­de­mok­ra­tai, kaip ir prieš anks­tes­nius rin­ki­mus, sam­ do Stra­te­gi­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­rą. Šiai vie­šų­jų ry­šių bend­ro­vei va­do­ vau­ja bu­vu­si Ro­lan­do Pak­so iš­ti­ki­ ma bend­ra­žy­gė Da­lia Kut­rai­tė. Rei­tin­gų len­te­lė­se pir­mau­jan­ ti Dar­bo par­ti­ja (DP) taip pat ap­ si­sta­čiu­si įvai­riau­siais kon­sul­tan­ tais ir pa­ta­rė­jais. Kaip elg­tis ir kaip kal­bė­ti, par­ti­jos na­rius mo­ko ir ak­ to­riai, ir re­ži­sie­riai. Tai pa­tvir­ti­no DP rin­ki­mų šta­bo va­do­vas Vy­tau­

tas Gap­šys. Jis pa­skel­bė, kad par­ti­ ja sam­do „ge­riau­sius spe­cia­lis­tus“. Ruoš­ti pud­rą rin­kė­jams jiems pa­ de­da Lau­ry­no Fi­li­pa­vi­čiaus bend­ ro­vė „Pro Group“. „Da­ro­me ir se­mi­na­rus, kaip kal­ bė­ti, ap­mo­ko­me ko­man­dą, ta­čiau juos ren­gia­me ne tik prieš rin­ki­ mus, gal tik ar­tė­jant rin­ki­mams tų mo­ky­mų pa­dau­gė­ja. Be­je, kon­sul­ tan­tų tu­ri­me ir tarp sa­viš­kių. Sun­ ku bū­na tik prieš pir­mus rin­ki­ mus“, – nu­ro­dė vie­nas DP rin­ki­mų kam­pa­ni­jos stra­te­gų V.Gap­šys. „Dė­lio­ja vi­są kam­pa­ni­ją“

Eli­gi­jaus Ma­siu­lio li­be­ra­lai taip pat ne­snau­džia. Jų rin­ki­mų šta­bo va­do­vo Rai­mun­do Imb­ra­so tei­gi­mu, Li­be­ra­lų są­jū­dis pa­si­rin­ko rek­la­mos agen­tū­ rą PHD. „Sam­do­me tik šią agen­tū­rą, dau­giau nie­ko, – pa­sa­ko­jo R.Imb­ra­ sas. – Ta bend­ro­vė koor­di­nuos kli­pų kū­ri­mą. Jie mums dė­lio­ja vi­są rin­ki­

mų kam­pa­ni­ją: ir te­le­vi­zi­jo­je, ir ra­di­ ju­je, lau­ko, ir ki­tą rek­la­mą.“

Nė­ra taip, kad vi­siš­ kai at­si­duo­da­me į rek­la­mos bend­ro­vės ran­kas. Ro­lan­do Pak­so Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ja – taip pat kon­sul­tan­ tų ran­ko­se. Skra­ju­tes ir lanks­ti­nu­ kus jai ga­mi­na „Gar­sų pa­sau­lis“, tal­ki­na bend­ro­vės „Piar“ spe­cia­lis­ tai. Al­gio Čap­li­ko Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gai ruoš­tis rin­ki­mams pa­de­da bend­ro­vė „Me­dia­pool“. Ne vie­nos par­ti­jos at­sto­vai aiš­ki­ na, kad rin­ki­mų stra­te­gi­jai pa­kan­ka ir par­ti­jos rin­ki­mų šta­bo „sme­ge­nų“. Juk dau­ge­liui po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vių šie rin­ki­mai – ne pir­mi.

Įž­vel­gia­mas prieš­ta­ra­vi­mas Kons­ti­tu­ci­jai Kon­ser­va­to­riaus Eval­do Jur­ke­ vi­čiaus re­gist­ruo­tos pa­tai­sos, ku­ rios leis­tų pa­pras­čiau trauk­ti at­sa­ ko­my­bėn Sei­mo na­rius, mi­nist­rus, ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą, ga­li prieš­ta­ rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai. Tai kons­ta­ta­vo Sei­mo tei­si­nin­kai.

E.Jur­ke­vi­čius praė­ju­sią sa­vai­tę re­ gist­ra­vo pa­tai­są, ku­ri pre­zi­den­tui vie­nas­me­niš­kai su­tei­kia tei­sę ini­ ci­juo­ti ty­ri­mą dėl ge­ne­ra­li­nio pro­ ku­ro­ro pa­da­ry­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Šiuo me­tu pre­zi­den­tas tai pa­da­ry­ti ga­li tik Sei­mo su­ti­ki­mu nu­ša­li­nęs pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą nuo pa­rei­gų. Sei­mo tei­si­nin­kai ver­ti­na, kad to­kiais at­ve­jais Sei­mo su­ti­ki­mas bū­ti­nas, nes par­la­men­ta­rai da­ly­ vau­ja ski­riant ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­ rą. „Ma­ny­ti­na, kad jei­gu ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą ski­ria ir at­lei­džia pre­zi­ den­tas Sei­mo pri­ta­ri­mu, rei­ka­lin­ gas ir Sei­mo su­ti­ki­mas nu­ša­lin­ti jį nuo pa­rei­gų“, – sa­vo iš­va­do­je ra­ šo ga­li­mą prieš­ta­ra­vi­mą Kons­ti­tu­ ci­jai įžvel­gian­tis Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jos Tei­sės de­par­ta­men­tas. E.Jur­ke­vi­čiaus pa­tai­soms, ku­ rios lei­džia Sei­mo na­rius ir mi­nist­ rus bei prem­je­rą trauk­ti bau­džia­ mo­jon at­sa­ko­my­bėn bend­ra tvar­ka, Tei­sės de­par­ta­men­tas ir­gi nu­ro­do prie­šin­gus Kons­ti­tu­ci­jos straips­

nius. Kons­ti­tu­ci­jos 62 straips­nio 2 da­lis nu­ma­to, kad „Sei­mo na­ rys be Sei­mo su­ti­ki­mo ne­ga­li bū­ti trau­kia­mas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­ my­bėn, sui­ma­mas, ne­ga­li bū­ti ki­ taip su­var­žo­ma jo lais­vė“.

KD, BNS inf.

Nau­ja for­ma Nuo rugp­jū­čio 1-osios Vy­riau­ sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ ja (VTEK) ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja pra­de­da elekt­ro­ ni­nį pri­va­čių­jų in­te­re­sų dek­la­ ra­vi­mą.

Sei­me jau ne kar­tą bu­vo teik­ti ir svars­ to­mi pa­siū­ly­mai, ku­ rie leis­tų leng­viau pa­nai­kin­ti tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Kons­ti­tu­ci­jos 100 straips­nis nu­ ma­to, kad mi­nist­ras pir­mi­nin­kas ir mi­nist­rai ne­ga­li bū­ti pa­trauk­ti bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, suim­ti, ne­ga­li bū­ti ki­taip su­var­žy­ta jų lais­ vė be išanks­ti­nio Sei­mo su­ti­ki­mo, o tarp Sei­mo se­si­jų – be išanks­ti­nio pre­zi­den­to su­ti­ki­mo. Tei­si­nin­kai at­krei­pia dė­me­ sį, kad, no­rint pa­keis­ti imu­ni­te­ to su­tei­ki­mo ir atė­mi­mo iš Sei­mo bei Vy­riau­sy­bės na­rių, ki­tų aukš­tų pa­rei­gū­nų ir tei­sė­jų tvar­ką, rei­kė­tų keis­ti Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­ją. Pas­ta­ro­sios pa­tai­sos prii­ma­mos, tik kai už tai du kar­tus bal­suo­ja ne ma­žiau nei du treč­da­liai vi­sų Sei­mo

„Be abe­jo­nės, skų­siu. Tai for­ ma­lus at­si­sa­ky­mas, o ne pro­ ble­mos spren­di­mas iš es­mės“, – pa­reiš­kė par­la­men­ta­rė. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­ nist­ra­ci­nis teis­mas (VAAT) pra­ ne­šė, kad ne­nag­ri­nės Sei­mo na­rės skun­do, ku­riuo ji pra­šo pa­nai­kin­ti Vy­riau­sy­bės šių me­ tų bir­že­lio 6 d. pa­tvir­tin­tą Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­no da­lį, su­si­ju­sią su Prei­los bo­te­lio sta­ti­nių įtei­ si­ni­mu. Teis­mas nu­ta­rė, kad šis skun­ das ne­pris­kir­ti­nas ad­mi­nist­ra­ci­ nių teis­mų kom­pe­ten­ci­jai. Anot VAAT, ar Vy­riau­sy­bės ak­tai ne­ prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai ar­ba įsta­ty­mams, spren­džia Kons­ti­ tu­ci­nis Teis­mas. Bet po­li­ti­kė pa­brė­žė, kad ji ne­ pra­šiu­si išaiš­kin­ti, ar Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mas ati­tin­ka Kons­ ti­tu­ci­ją, o pra­šiu­si nu­ta­ri­mo da­lį pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia. Anot A.Stan­ci­kie­nės, prieš ra­ šy­da­ma ieš­ki­nį ji kon­sul­ta­vo­si su Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jais ir šie taip pat pri­pa­ži­no, kad tai ne jų teis­mo kom­pe­ten­ci­ja. Ta­ čiau Sei­mo na­rė neat­me­tė ga­li­ my­bės su­rink­ti rei­kia­mą skai­čių par­la­men­ta­rų pa­ra­šų ir kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą dėl Prei­ los bo­te­lio. VAAT spren­di­mą par­la­men­ta­ rė ga­li ap­skųs­ti per 7 die­nas Lie­ tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­nist­ra­ ci­niam teis­mui.

la­men­to na­riams, priim­da­mi ati­ tin­ka­mą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są. Už tai, kad par­la­men­to na­riai bend­ra tvar­ka ga­lė­tų bū­ti pa­trauk­ti bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn, bal­sa­vo 144 par­la­men­to na­riai iš 150. Da­bar­t i­n is Lie­t u­vos Sei­m as per sa­vo ket­ve­rių me­tų ka­den­ ci­ją svars­tė dau­giau kaip dvi de­ šim­tis pro­ku­ro­rų krei­pi­mų­si dėl par­la­men­ta­rų ar tei­sė­jų tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo.

Vi­si as­me­nys, pri­va­lan­tys dek­ la­ruo­ti pri­va­čiuo­sius in­te­re­sus, nau­jos for­mos dek­la­ra­ci­jas tu­ rės pa­teik­ti per po­rą mė­ne­sių – iki rug­sė­jo 30 d., kaip pra­ne­ šė VTEK. Šias dek­la­ra­ci­jas bus ga­li­ma pil­dy­ti tik elekt­ro­ni­niu bū­du ir teik­ti per Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos elekt­ro­ni­nio dek­la­ ra­vi­mo sis­te­mą. Po­pie­ri­nių dek­ la­ra­ci­jų at­si­sa­ko­ma vi­siš­kai. Pri­me­na­ma, kad Sei­mas pa­tai­ sė įsta­ty­mus, to­dėl da­bar dek­la­ ruo­ti rei­kės ge­ro­kai di­des­nę san­ do­rio ver­tę, nei bu­vo iki šiol. Be to, iš­plės­ta as­mens, dir­ban­ čio vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je, są­vo­ ka – dek­la­ruo­ti in­te­re­sus rei­kės ir as­me­nims, pre­ten­duo­jan­tiems dirb­ti vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je, taip pat vals­ty­bės po­li­ti­kų vi­ suo­me­ni­niams kon­sul­tan­tams, pa­dė­jė­jams, pa­ta­rė­jams.

KD, BNS inf.

KD, BNS inf.

Kri­ti­ka: tei­sės spe­cia­lis­tai ne­su­ti­ko dėl Sei­mo na­rio E.Jur­ke­vi­čiaus pa­

siū­ly­mo su­pap­ras­tin­ti tei­si­nio imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mo pro­ce­dū­rą.

na­rių. Tarp abie­jų bal­sa­vi­mų tu­ri bū­ti da­ro­ma ne ma­žes­nė kaip tri­jų mė­ne­sių per­trau­ka. Lie­tu­vos Sei­me jau ne kar­tą bu­vo teik­ti ir svars­to­ mi pa­siū­ly­mai, ku­rie leis­tų leng­viau pa­nai­kin­ti tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę įvai­raus ran­go pa­rei­gū­nams, o kai ku­riems jų iš­vis pa­nai­kin­tų šią pri­ vi­le­gi­ją. Ta­čiau nie­ka­da ne­bū­da­vo su­ren­ka­ma pa­kan­ka­mai bal­sų, kad to­kie pa­siū­ly­mai bū­tų prii­ma­mi. Praė­ju­sią sa­vai­tę Slo­va­ki­jos par­ la­men­ta­rai at­si­sa­kė imu­ni­te­to par­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.


6

Antradienis, liepos 31, 2012

Nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kiek dar rei­kės su­kti į de­ši­nę? Ignas Jačauskas

M

až­daug prieš 15 me­ tų te­ko vie­šė­t i dvi­ ra­čių sos­ti­nė­je Ams­ ter­da­me (ne­svar­bu, kad eu­ro­pie­čiai ją daž­niau va­di­na kai ko ki­to sos­ti­ne). Tuo­met Lie­tu­ vo­je vi­si dar sėk­min­gai va­ži­nė­jo „ram­by­nais“, „ere­l iu­kais“, „škol­n i­ kais“ ir „des­no­mis“, pir­mie­ji vo­kiš­ ki ar ki­to­kie dvi­ra­čiai tik ėmė ras­ tis. Di­d žiau­sią įspū­d į Ny­der­lan­ duo­se tuo­met pa­da­rė net ne dvi­ ra­čių gau­sa ar net ne tai, kad dau­ gu­ma jų bu­vo vi­siš­kai nau­ji ir ne­ pri­ra­kin­ti (dar ir šiuo me­tu tai bū­ tų ne­pa­do­r us pa­siū­ly­mas ti­piš­ kam iš Ry­tų Eu­ro­pos emig­ra­vu­ siam hom­mo cri­m i­na­l is), o tai, kad jiems va­ž iuo­t i skir­tos at­ski­ ros juos­tos, o švie­so­fo­ruo­se daž­ niau įsi­ž ie­bia ne ža­lio žmo­ge­lio, bet dvi­ra­čio kon­tū­rai.

Kaž­ko­dėl vi­si Lie­tu­vo­ je su­pran­ta, kad krep­ ši­nį žais­ti fut­bo­lo sta­ dio­ne ne­pa­to­gu, o le­do ri­tu­liui, kaip sa­ko pa­ va­di­ni­mas, rei­kia ne as­fal­to, o le­do. Tad at­ro­dė vi­siš­kai su­pran­ta­ma, ko­dėl iš pa­ž iū­ros 70–80 me­tų se­ no­l iai net su kas­d ie­n iais pir­k i­ niais mie­l iau sė­da ant dvi­ra­čių, o ne nau­do­ja­si jiems tei­k ia­mo­ mis vie­šo­jo trans­por­to leng­va­to­ mis. Pla­čiau pa­si­dai­rius po Se­ną­ jį že­my­ną, net po­so­vie­ti­nio blo­ko ša­lys ar bent jų di­des­nie­ji mies­tai jau ke­le­ri me­tai „dvi­ra­ti­zuo­ti“. Išs­ ky­rus Lie­tu­vą, ku­rio­je pro­gno­zės ir ge­ri ke­ti­ni­mai nu­ties­ti pa­do­rius dvi­ra­čių ta­kų tink­lus už­mirš­ta­mi iš­kart po vie­šų pa­post­rin­ga­vi­mų,

informacija:

302 250

V

i­suo­me­nės nuo­mo­nės ap­ klau­sos duo­me­ni­mis, re­ li­gin­gais sa­ve lai­ko kiek dau­giau nei du treč­da­liai lie­tu­vių. Vis dėl­to re­li­gin­gų žmo­nių Lie­tu­vo­je po tru­pu­tį ma­žė­ja. Apk­lau­sa pa­ro­dė, kad 69 pro­c. lie­ tu­vių va­di­na sa­ve re­li­gin­gais žmo­nė­ mis. Tik 22 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų sa­ko esan­tys ne­re­li­gin­gi, o įsi­ti­ki­nu­ sių ateis­tų ša­ly­je yra vos 1 pro­c. Per ty­ri­mą bu­vo klau­sia­ma, ar as­ muo sa­ve lai­ko re­li­gin­gu, ne­re­li­gin­ gu žmo­gu­mi ar­ba įsi­ti­ki­nu­siu ateis­ tu, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar lan­ko mal­dos vie­tas. Re­li­gin­gais sa­ve lai­kan­čių per še­ še­rius me­tus su­ma­žė­jo nuo 75 iki 69 pro­c., ne­re­li­gin­gais – pa­dau­gė­jo

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

nuo 19 iki 22 pro­c. 2005 m. įsi­ti­ki­ nu­siais ateis­tais sa­ve va­di­no 2 pro­c. ap­klaus­tų­jų, per­nai gruo­dį at­lie­kant ty­ri­mą – 1 pro­c. „Lie­tu­va pa­ten­ka tarp ša­lių, ku­ rių di­des­nė da­lis gy­ven­to­jų lai­ko sa­ ve re­li­gin­gais ir ku­rio­se be­veik nė­

Lie­tu­va pa­ten­ka tarp ša­lių, ku­rių di­des­nė da­lis gy­ven­to­jų lai­ ko sa­ve re­li­gin­gais ir ku­rio­se be­veik nė­ra ateis­tų.

ra ateis­tų“, – sa­kė ty­ri­mą Lie­tu­vo­je at­li­ku­sios bend­ro­vės „Rait“ val­dy­bos pir­mi­nin­kė In­ga Nau­sė­die­nė. Pa­sau­l i­n is ty­r i­m as, su­d a­rant „Win-Gal­lup In­ter­na­tio­nal“ re­li­gin­ gu­mo ir ateiz­mo in­dek­są, bu­vo at­lik­ tas 57 vals­ty­bė­se. Lie­tu­va pa­gal re­ li­gin­gų žmo­nių da­lį vir­ši­ja pa­sau­li­nį vi­dur­kį, ku­ris sie­kė 59 pro­c. Kai­my­nė­je Len­ki­jo­je re­li­gin­gais sa­ve lai­kė net 81 pro­c. ap­klaus­tų­ jų, Ru­si­jo­je – 55 pro­c., Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se – 60 pro­c. Ki­ to­se Bal­ti­jos ša­ly­se ty­ri­mas ne­bu­vo at­lik­tas. Bend­ro­vė „Rait“ per­nai gruo­dį ap­ klau­sė 1025 Lie­tu­vos gy­ven­to­jus nuo 15 iki 74 me­tų. KD, BNS inf.

Apie tik­rą­ją šven­čių pra­smę

A

nt no­sies – gra­ži die­na: Žo­ li­nė, Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­ jos dan­gun ėmi­mo šven­tė. Kas ji yra mums, vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams, ne­prik­lau­so­ mai nuo iš­pa­žįs­ta­mo ti­kė­ji­mo? Pir­miau­sia tai – pa­sku­ti­nė vals­ty­ bi­nė šven­tė va­sa­rą, o šis fak­tas tau­ tie­čiams, įpra­tu­siems kom­bi­nuo­ ti kas tik įma­no­ma, net ir die­nas, yra la­bai svar­bus. Tai – pa­sku­ti­ nė ga­li­my­bė ra­cio­na­liai pri­si­de­rin­ ti ato­sto­gas, pail­gin­ti jas bent vie­na die­na. Ki­tiems – lais­va­die­nis, ku­ rį kar­tais ga­li pri­si­dur­ti prie sa­vait­ ga­lio ir nu­rūk­ti iki pa­jū­rio ar į so­ dy­bą. Vis dėl­to pra­mo­gos ir lais­va­die­ niai – sa­vo ke­liu, o ti­kė­ji­mas – sa­ vo. Ka­žin, kiek praei­vių Vil­niaus ar Kau­no gat­vė­se su­ge­bė­tų paaiš­kin­ ti tik­rą­ją šios die­nos pra­smę? Te­le­ vi­zi­ja, ra­di­jas są­ži­nin­gai trans­liuo­ja at­lai­dus, ku­riuo­se no­riai šmė­žuo­ja įvai­raus ly­gio val­džios at­sto­vai, ta­ čiau ku­rie iš mū­sų juo­se da­ly­vau­

ja­me ar bent jau žiū­ri­me sė­dė­da­mi prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų? Spė­ju, kad dau­giau­sia tai se­ny­vo am­žiaus žmo­ nės, ne­tu­rin­tys svei­ka­tos nu­kak­ti iki ar­ti­miau­sių mal­dos na­mų. Ma­nau, kad tai yra sa­vo­tiš­kas pa­ ra­dok­sas. Mes tar­si ir šven­čia­me ka­ ta­li­kiš­kas šven­tes, bet apie jų pra­ smę ne­su­si­mąs­to­me. Mums, XXI a. gy­ven­to­jams, tai – tik pro­gos pail­ sė­ti prie van­dens tel­ki­nių, il­giau pa­ mie­go­ti, iš­va­ka­rė­se il­giau pa­si­sve­ čiuo­ti pas drau­gus etc. Ir taip – su dau­gu­ma šven­čių, ne vien Žo­li­ne, bet ir su Ve­ly­ko­mis, Ka­lė­do­mis. Įsi­vaiz­duo­ju, kaip su­kil­tu­me vi­ si, jei, pvz., bū­tų nu­spręs­ta rugp­jū­ čio 15-ąją pa­vers­ti ei­li­ne dar­bo die­ na, jau ne vals­ty­bi­ne šven­te. Tur­būt sa­ky­tu­me, kad tai pa­ker­ta mū­sų ti­ kė­ji­mą. Nors anuo­met, kai ti­kė­ji­ mas bu­vo drau­džia­mas, man re­gis, jis bu­vo net stip­res­nis. Mo­te­rys ras­ da­vo lai­ko ir 12 Kū­čių pa­tie­ka­lų pa­ ga­min­ti, ir kuk­les­nes do­va­nas gau­ nan­tys vai­kai ne ką ma­žiau lauk­da­vo

Ka­lė­dų, ir vie­ną die­ną teš­ven­čia­mos Ve­ly­kos ne­bu­vo ma­žes­nė šven­tė. Lau­kiu Žo­li­nės ir mąs­tau, ką tą­ dien veiks dau­g u­m a tau­t ie­č ių. Džiaug­sis ga­lį il­giau pa­mie­go­ti, ap­ lan­ky­ti drau­gus, pa­si­le­pin­ti keps­ ne­liu ko­lek­ty­vi­nia­me so­de ar pae­ že­rė­je. Vi­sa tai – nuo­sta­būs da­ly­kai, ga­liau­siai juk ir se­ni žmo­nės sa­ky­ da­vo: kuo dau­giau gi­mi­nių su­si­ren­ ka per Žo­li­nę, tuo ge­res­ni bus ki­ti me­tai. Tik taip no­rė­tų­si, kad tuo­se su­si­rin­ki­muo­se bū­tų kuo dau­giau gra­žių kal­bų, pa­mąs­ty­mų – taip sa­ kant, sie­los da­ly­kų, ne vien al­ko­ho­ lio upės ir nuo keps­nių sprogs­tan­ tys pil­vai. Tą­dien de­rė­tų at­si­svei­kin­ti su žo­ly­nais, su­si­mąs­ty­ti apie di­džią­ sias gam­tos do­va­nas ar pa­si­mels­ti min­ti­jant apie be­ga­li­nę mei­lę, ku­rią sklei­dė Šven­čiau­sio­ji Mer­ge­lė Ma­ri­ ja. Su­si­mąs­ty­ti juk taip pa­pras­ta – te­rei­kia pa­klaus­ti sa­vęs, ką reiš­kia įra­šai ka­len­do­riu­je. Ra­sa Va­ka­rie­nė

Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės

reklamos skyrius:

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ti­kė­ji­mas ir lie­tu­viai

jog tu­r i­me tap­t i ža­l iuo­ju mies­t u ar ža­lią­ja vals­ty­be. Ko­dėl taip sa­kau – da­ly­kas pa­ pras­tas. Va­sa­rą kaip ir dau­ge­l is re­tai su­si­lai­kau nuo pa­g un­dos net ir į dar­b ą at­v yk­t i dvi­ra­č iu. Bū­t ų ga­l i­ma pa­sva­jo­t i ir apie to­ les­n ius žy­g ius, bet en­t u­z iaz­mas nu­nyks­ta vos pa­ban­džius tra­di­ci­ nį marš­ru­tą, pa­vyz­d žiui, iš va­di­ na­mo­jo mie­ga­mo­jo ra­jo­no į sos­ ti­nės cent­rą: jau po 1,5 ki­lo­met­ ro pa­si­t in­ka ar­ba pės­čių­jų til­tas, nuo ku­rio ten­ka nu­si­leis­ti tie­siai į gat­vę (nė­ra net ša­l i­gat­v io, ku­r į bū­tų ga­l i­ma nu­tep­l io­t i bent sim­ bo­l i­nė­m is dvi­ra­čių ta­ko žy­mė­ mis), tuo­met ti­k in­tis, kad pa­vyks iš­veng­ti po­stū­mio į nu­ga­rą iš pro ša­lį le­kian­čio au­to­mo­bi­lių srau­to, kel­tis per ką tik at­nau­jin­tą til­tą. Yra ir ki­ta ga­li­my­bė – va­ž iuo­ti til­ to kelk­raš­čiu, ta­čiau ten kaip ty­ čia per vi­du­r į ky­šo elekt­ros stul­ pai, ku­rių nie­kaip ne­pa­vyk­tų ap­ va­ž iuo­t i. Vis dėl­to ban­dant tai da­ry­ti, tek­tų su­kte­lė­ti vai­rą į kai­ rę, ne į de­ši­nę, kaip da­bar įpras­ ta ke­l iau­jant dvi­ra­čiais, ir nu­si­ teik­ti olim­pi­niam skry­d žiui į Ne­ rį. Pa­na­šūs nuo­ty­k iai dvi­ra­ti­nin­ kų lau­k ia ir Kau­ne, ir Šiau­liuo­se, Aly­t u­je, Klai­pė­do­je. Są­ra­šas be­ ga­li­nis. Šiuo­lai­k i­nės ma­dos ver­čia mies­ tų me­rus taip pat tap­t i en­tu­z ias­ tin­gais dvi­ra­t i­n in­kais. Neaiš­k u, ar at­si­tik­ti­nai Vil­niaus me­ras nu­ li­po nuo dvi­ra­čio ir sto­jo prie rie­ džio, ku­r iuo brau­t is per žmo­n ių mi­n ias se­na­m ies­t y­je ar lenk­t y­ niau­t i su au­to­mo­bi­l iais gat­vė­se pa­to­g iau. Net ir Kau­no me­ras džiū­gau­ja, esą, kai dvi­ra­čių mė­gė­jų lai­k i­no­ jo­je sos­ti­nė­je dau­gė­ja, „rei­kės sku­ biau at­nau­jin­t i dvi­ra­č ių ta­k us“. Vie­nas ką tik at­lik­tas ty­ri­mas ro­ do: bent penk­ta­da­lis žmo­nių pa­ lik­t ų au­to­mo­bi­l į ga­ra­že ir im­t ų dvi­ra­t į, jei va­ž i­nė­jant mies­te ne­ tek­tų ri­zi­kuo­ti gy­vy­be. Kaž­ko­dėl vi­si Lie­tu­vo­je su­pran­ta, kad krep­ ši­n į žais­ti fut­bo­lo sta­dio­ne ne­pa­ to­gu, o le­do ri­tu­liui, kaip sa­ko pa­ va­di­ni­mas, rei­k ia ne as­fal­to, o le­ do. Dvi­ra­čiams už­tek­t ų nor­ma­ lių ta­k ų.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

Sie­la: Lie­tu­va pa­ten­ka tarp ša­lių, ku­rių di­des­nė da­lis gy­ven­to­jų yra re­li­gin­gi.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244


7

antrADIENIS, liepos 31, 2012

lietuva

Rō­pin­sis su­tar­ti­mi dÄ—l elekt­ri­nÄ—s sta­ty­bos Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ĺ˝y­gi­man­tas Vai­Ä?iō­nas va­do­vaus spe­cia­liai dar­bo gru­pei, ku­ri nag­ri­nÄ—s vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­ sius su Kon­ce­si­jos su­tar­ties su ja­po­nĹł bend­ro­ve „Hi­ta­chi“ dÄ—l Vi­ sa­gi­no ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s (VAE) sta­ty­bos pa­ren­gi­mu. Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­ si­ra­ťy­tu po­tvar­kiu su­da­ry­ta ĹĄe­ťiĹł pa­rei­gō­nĹł dar­bo gru­pÄ—, ku­ri „kar­ tu su VAE pro­jek­to da­ly­viais tu­ri nag­ri­nÄ—­ti klau­si­mus, su­si­ju­sius su Kon­ce­si­jos su­tar­ties pro­jek­te nu­ ma­ty­tais su­si­ta­ri­mais ir ki­to­mis su­tar­ties pro­jek­to sÄ…­ly­go­mis“. Ĺ i gru­pÄ—, ku­rio­je dir­ba prem­je­ ro pa­ta­rÄ—­jai, Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, ĹŞkio, Fi­nan­sĹł ir Ener­ ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jĹł val­di­nin­kai, taip pat tu­rÄ—­tĹł pa­teik­ti „siō­ly­mus dÄ—l bend­ros po­zi­ci­jos dÄ—l su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­tĹł su­si­ta­ri­mĹł sÄ…­ ly­gĹł ir pri­rei­kus dÄ—l klau­si­mĹł, su­ si­ju­siĹł su ki­to­mis su­tar­ties pro­jek­ to sÄ…­ly­go­mis“. Dar­bo gru­pÄ— taip pat tu­rÄ—s nag­ ri­nÄ—­ti ki­tus klau­si­mus, ku­riĹł, kaip tei­gia­ma po­tvar­ky­je, „tin­ka­mas ir ope­ra­ty­vus spren­di­mas tu­ri ÄŻta­

kos Kon­ce­si­jos su­tar­ties pro­jek­te nu­ma­ty­tĹł su­si­ta­ri­mĹł pa­ren­gi­mui ir VAE pro­jek­to da­ly­viĹł tei­gia­mo ga­lu­ti­nio in­ves­ta­vi­mo spren­di­mo priÄ—­mi­mui“.

Grun­tÄ… ty­ri­nÄ—­jan­tys spe­cia­lis­tai ne­nus­ ta­tÄ—, kad po bō­si­ma Vi­sa­gi­no ato­mi­ne elekt­ri­ne bō­tĹł ko­kiĹł nors ak­ty­viĹł tek­to­ ni­niĹł lō­ŞiĹł. Kon­ce­si­jos su­tar­tis su „Hi­ta­chi“ tu­rÄ—­tĹł bō­ti pa­si­ra­ťy­ta iki ĹĄiĹł me­ tĹł pa­bai­gos.

A.Ku­bi­lius nea­be­jo­ja, kad apie 17 mlrd. li­tĹł kai­nuo­sian­ti VAE bus pra­dÄ—­ta sta­ty­ti 2015-ai­siais, o baig­ ta – iki 2022 me­tĹł. Prem­je­ras sa­vait­ga­lÄŻ ap­si­lan­ kÄ— nu­ma­to­mo­je ato­mi­nÄ—s elekt­ri­ nÄ—s sta­ty­bos vie­to­je. „AĹĄ Ä?ia bu­vau prieĹĄ me­tus. Ta­da ma­tÄ—m tik Ĺža­liÄ… tuť­Ä?iÄ… lau­kÄ… bei vi­zi­jas, kaip at­ro­ dys VAE. O da­bar jau su­si­pa­Şi­no­ me su lie­tu­viĹł ir ame­ri­kie­Ä?iĹł at­lie­ ka­mais geo­lo­gi­niais ty­ri­mais, ku­rie ati­tin­ka aukť­Ä?iau­sius tarp­tau­ti­niĹł ty­ri­mĹł stan­dar­tus“, – sa­kÄ— aikť­te­ lÄ™ ap­Şiō­rÄ—­jÄ™s A.Ku­bi­lius. „Mums pa­ro­dÄ—, kaip da­ro­mi grÄ™­ Ĺži­niai, kaip at­ro­do grun­to ir uo­lie­nĹł mÄ—­gi­niai. GrÄ™­Şi­niai da­ro­mi gi­liau­ siai iki 220 met­rĹł, ta­da siun­Ä?ia­mi ÄŻ tarp­tau­ti­nes la­bo­ra­to­ri­jas ir pa­ gal pa­tvir­tin­tas me­to­di­kas ti­ria­mi. Tie­siog ma­to­me, kad rea­lĹŤs dar­bai

„„Ga­ran­ti­ja: prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­ti­ki­no, kad ato­mi­nÄ—s elekt­ri­nÄ—s sta­

ty­bos pra­si­dÄ—s jau 2015-ai­siais.

ren­giant VAE pro­jek­tÄ… yra pra­dÄ—­ti, nu­ma­to­ma pa­ma­tĹł duo­bÄ— bus 25 met­rĹł gy­lio. Pa­Ä?ios sta­ty­bos pra­ si­dÄ—s 2015 m., bet iki to lai­ko pra­ dÄ—­ti svar­biau­si pa­si­ren­gi­mo dar­ bai“, – kal­bÄ—­jo prem­je­ras.

To­mo Luk­ťio (BFL) nuo­tr.

Pa­sak jo, prieĹĄ ke­le­rius me­tus yra at­lik­ti ty­ri­mai dÄ—l tek­to­ni­niĹł lō­ŞiĹł bō­si­mos elekt­ri­nÄ—s vie­to­je, ir tarp­ tau­ti­niai eks­per­tai uŞ­fik­sa­vo, kad ak­ty­viĹł lō­ŞiĹł nÄ—­ra. KD, BNS inf.

Kaune tvarkomos uĹžterĹĄtos teritorijos ir upÄ—s Per 2007−2013 m. Europos SÄ…jungos finansavimo laikotarpÄŻ nemaĹžai lÄ—ĹĄĹł skiriama didĹžiausioms aplinkosaugos problemoms sprÄ™sti: nuotekoms tvarkyti, regioniniams sÄ…vartynams ÄŻrengti, daugiabuÄ?iams renovuoti, pajĹŤrio juostai iĹĄsaugoti ir kt. Gyvenimo kokybÄ—s gerinimas

Veiklos nukreiptos ÄŻ gyventojĹł gyvenimo kokybÄ—s gerinimÄ…, gamtos apsaugÄ…, aplinkosaugos perspektyvĹł numatymÄ…. GerĹł pokyÄ?iĹł aplinkosaugoje jau gali pajusti Lietuvos gyventojai, besimÄ—gaudami ĹĄvaresniu vandeniu, sutvarkytomis apylinkÄ—mis, sukurtomis naujomis rekreacinÄ—mis zonomis. DidĹžiausi prioritetai, skiriant ES fondĹł lÄ—ĹĄas aplinkosaugai, numatyti labiausiai pokyÄ?iĹł reikalaujanÄ?ioms sritims: vandentvarkai, atliekoms tvarkyti ir daugiabuÄ?iams renovuoti. Kauno apskrityje iĹĄ ES fondĹł ir valstybÄ—s biudĹžeto ďŹ nansuojami 44 aplinkosaugos projektai, kuriĹł vertÄ— daugiau nei 474 mln. litĹł. IĹĄ jĹł daugiau nei 385 mln. litĹł skirti iĹĄ ES fondĹł. Parama Kauno upÄ—ms gaivinti

Lyginant su didĹžiaisiais Europos miestais, Lietuvos miestai kol kas dar nemoka pasinaudoti jĹł turimomis upÄ—mis. Kaunas ĹĄiuo atĹžvilgiu yra ÄŻsikĹŤrÄ™s itin geroje vietoje – dviejĹł didĹžiĹłjĹł Lietuvos upiĹł santakoje. Tai miestui suteikia iĹĄskirtinÄ™ rekreacinÄ™ ir ekologinÄ™ zonÄ…. Deja, tokie objektai, kaip Nemuno salos kanalas arba miestieÄ?iĹł vadinama senvagÄ—, ne vienus metus buvo lyg Ĺžiojanti miesto piktĹžaizdÄ—. Vienas iĹĄ didĹžiausiĹł Kauno rajone su ES fondĹł parama ÄŻgyvendinamĹł projektĹł – Nemuno salos kanalo Kauno mieste iĹĄvalymas ir sutvarkymas. UĹž teritorijos sutvarkymÄ… atsakingas Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos

ď Ž Tvarka: `bacN_XfaN aR_Va\_VWN =NYRZ\[\ TNacĂ›WR VN[QVR[ Q VbTV[N XNb

[VRĂ˜VĂş NXĂ&#x;

skyriaus vyr. specialistas RamĹŤnas Judeika dĹžiaugÄ—si, kad projektas jau artÄ—ja ÄŻ pabaigÄ…. Ĺ iuo metu yra likÄ™ iĹĄveĹžti tik 200 kub. m grunto ir sutvarkyti ĹĄlaitus. „Darbai buvo kiek pristojÄ™ dÄ—l vandens trĹŤkumo kanale. Visgi baigiamieji veiksmai jau suplanuoti ir tikimÄ—s juos pabaigti artimiausiu metu“, – sakÄ— R.Judeika. Nemuno salÄ… ir senvagÄ™ galima laikyti ne tik viena iĹĄ vertingiausiĹł ekologiniĹł, bet ir viena iĹĄ vertingiausiĹł rekreacijai pritaikytĹł zonĹł miesto centrinÄ—je dalyje. DidĹžiausia problema buvo ta, kad senvagÄ—s potencialas nebuvo iki galo iĹĄnaudojamas dÄ—l ilgus metus terĹĄto ir be prieĹžiĹŤros palikto senvagÄ—s pavirĹĄinio vandens. VietovÄ—s ekologinÄ— ir biologinÄ— bĹŤklÄ—, ekosistema ir cheminÄ— sudÄ—tis buvo itin paĹžeista, o per daugelÄŻ metĹł senvagÄ—je susikaupÄ— didelis kiekis dumblo, kuriame gausu ÄŻvairios kilmÄ—s aplinkai kenksmingĹł terĹĄalĹł. Ĺ ie terĹĄalai ne tik gadino miesto estetinÄŻ veidÄ…,

bet ir toliau blogino vandens ekosistemÄ…. NesiÄ—mus jokiĹł veiksmĹł, miestas galiausiai bĹŤtĹł praradÄ™s unikaliÄ… rekreacinÄ™ zonÄ…. Atliekant vandentvarkos darbus senvagÄ—je, buvo siekiama ekologiĹĄkai subalansuotos Nemuno salos plÄ—tros ir iĹĄsaugoti egzistuojanÄ?ias ekosistemas. TokiĹł vietĹł kaip senvagÄ— sutvarkymas gali turÄ—ti ÄŻtakos ir viso Kauno miesto plÄ—trai, ir naujoms verslo ĹĄakoms, iĹĄnaudojant miestÄ… supanÄ?ias upes, atsirasti.

Ĺ ios teritorijos sutvarkymo darbams buvo skirti beveik 2 mln. litĹł Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo paramos. Ĺ ioje 24 arus uĹžimanÄ?ioje teritorijoje prieĹĄ 50 metĹł plentĹł valdyba buvo ÄŻrengusi saugyklas, ÄŻ kurias buvo pilamas traukiniais atveĹžtas bitumas. DÄ—l susidariusios situacijos teritorijoje bet kada galÄ—jo kilti gaisras, ÄŻvykti nelaimingas atsitikimas, o uĹžterĹĄtumas laikui bÄ—gant galÄ—jo plisti. UĹž teritorijos sutvarkymÄ… atsakinga Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistÄ— Laima GriauslytÄ— pripaĹžino, kad ĹĄiÄ… pavojingÄ… vietÄ… bĹŤtinai reikÄ—jo sutvarkyti ir ne tik dÄ—l aplinkosauginiĹł problemĹł. „Šioje teritorijoje bet kada galÄ—jo ÄŻvykti nelaimingas atsitikimas. IĹĄ talpyklĹł iĹĄsiliejÄ™s bitumas, pakaitinus saulei, tampa klampia mase. Iki nelaimÄ—s tokiose teritorijose – vienas Ĺžingsnis“, − sakÄ— L.GriauslytÄ—. Pagrindinis projekto tikslas buvo iĹĄvalyti uĹžterĹĄtÄ… teritorijÄ… ir paĹĄalinti talpyklas, kuriose telkĹĄojo bitumas ir kitos buitinÄ—s atliekos. Be ĹĄiĹł atliekĹł, teritorijoje buvo gausu ir ÄŻvairiĹł buitiniĹł ĹĄiukĹĄliĹł, betoniniĹł, asfalto atliekĹł. TerĹĄalais buvo uĹžterĹĄti ir gruntas bei gruntiniai vandenys, tad teko juos surinkti ir paĹĄalinti. ÄŽgyvendinus projektÄ…, galima drÄ…siai sakyti, buvo neutralizuota dar viena aplinkai ir gyventojams pavojinga Kauno mieste esanti teritorija.

Sutvarkyta uĹžterĹĄta teritorija

Didelė paŞanga padaryta ir tvarkant uŞterťtas teritorijas. Tai yra viena iť prioritetinių aplinkosaugos problemų, kurioms spręsti buvo ir vis dar yra pasitelkiamos lėťos iť ES struktōrinių fondų. Viena iť labiausiai uŞterťtų ir ES finansavimą teritorijai tvarkyti gavusių teritorijų Kauno rajone – Petraťiōnų seniōnijos teritorija ťalia pastato Palemono g. 22.

5 hektarai uĹžterĹĄto grunto

Pasitelkiant ES fondĹł lÄ—ĹĄas sÄ—kmingai ÄŻgyvendinamas ir senĹł valymo ÄŻrenginiĹł tvarkymo projektas. BuvusiĹł Kauno mÄ—sos kombinato valymo ÄŻrenginiĹł teritorijai Kauno Julijanavos gatvÄ—je iĹĄvalyti ir sutvarkyti iĹĄ ES struktĹŤriniĹł fondĹł buvo paskirti daugiau nei 2 mln. litĹł. MÄ—sos kombinatas ĹĄioje vietoje dirbo nuo 1923 m., taÄ?iau 1994 m.

bankrutavo. Nuo to laiko, uĹždarius kombinatÄ…, valymo ÄŻrenginiai taip ir liko neiĹĄmontuoti, o teritorijoje nebebuvo atliekami jokie tvarkymo darbai. Be to, ÄŻ nepriĹžiĹŤrimÄ… teritorijÄ… vietiniai gyventojai ir netoliese ÄŻsikĹŤrusios ÄŻmonÄ—s privertÄ— ÄŻvairaus pobĹŤdĹžio atliekĹł. Atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad penkiuose hektaruose esantis gruntas ir jo gruntiniai vandenys yra uĹžterĹĄti sunkiaisiais metalais bei naftos produktais. BĹŤtent dÄ—l ĹĄios teritorijos ir buvo parengtas projektas teritorijai iĹĄvalyti. Buvo surinktas ir utilizuotas gruntas, susikaupusios komunalinÄ—s atliekos, iĹĄgriauti buvÄ™ valymo ÄŻrenginiai, sutvarkyta teritorija ir suformuotas ĹĄvaraus grunto sluoksnis. 10 hektarĹł teritorijoje, prieĹĄ pradedant tvarkymo darbus, buvo atvirĹł talpyklĹł, pilnĹł susikaupusio neĹĄvaraus vandens bei kitokiĹł aplinkai pavojingĹł terĹĄalĹł. „Šiuo metu teritorijos tvarkymo darbai yra baigti, ji visiĹĄkai iĹĄvalyta, uĹžsÄ—ta ĹžolÄ—. Beliko tik sutvarkyti dokumentus“, − sakÄ— Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas R.Judeika. Projekto idÄ—ja ir ÄŻgyvendintos veiklos prisidÄ—jo prie prioritetiniĹł ES valstybinÄ—s ir regioninÄ—s politikos tikslĹł – maĹžinti aplinkos tarĹĄÄ…, iĹĄvalyti kraĹĄtovaizdÄŻ nuo jÄŻ bjaurojanÄ?iĹł beĹĄeimininkiĹł statiniĹł, gerinti gyvenimo kokybÄ™, skatinti gyvenimui bei rekreacijai palankiĹł zonĹł plÄ—trÄ…. UĹžs. 995377


8

antrADIENIS, liepos 31, 2012

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4047 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4163 JAV do­le­ris 1 2,8123 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7976 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9582 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3426 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6354 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7256 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

pokytis

+0,5167 % +0,2406 % +0,1531 % +0,4344 % –0,0141 % –0,2189 % –0,7813 % +0,1067 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,58

2,37

„Va­koil“

4,86

4,55

2,39

Kau­no regiono gyventojai džiau­gia­si pro­ga ­keis­ti sto­gus

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

89,57 dol. už 1 brl. 105,82 dol. už 1 brl.

Ūkio au­gi­mas iš­lie­ka sta­bi­lus Lie­tu­vos ūkio au­gi­mas ant­rą šių me­tų ket­vir­tį bu­vo šiek tiek lė­tes­ nis, nei ti­kė­ta­si, ta­čiau niū­ria­me Eu­ro­pos kon­teks­te pa­sie­kė so­li­dų re­zul­ta­tą.

Sta­tis­ti­kai su­skai­čia­vo, kad Lie­ tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) pir­mą šių me­tų pus­me­tį, pa­ ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2011-ųjų lai­ ko­tar­piu, pa­di­dė­jo 3 pro­c. ir pa­gal to me­to kai­nas sie­kė 53,4 mlrd. li­ tų. Ant­rą šių me­tų ket­vir­tį, pa­ly­ gin­ti su 2011 m. balandžio–birželio mė­ne­siais, Lie­tu­vos BVP pa­di­dė­jo 2,1 pro­c. iki 28,053 mlrd. li­tų.

tu­vos eko­no­mi­ka tu­rė­tų at­si­lai­ky­ti nuo re­ce­si­jos, ta­čiau atei­nan­čiais ket­vir­čiais po­ky­čiai vei­kiau­siai bus pa­kan­ka­mi tik esa­mai sta­tus quo pa­lai­ky­ti“, – tei­gė R.Me­dais­ ky­tė. SEB ban­ko vy­res­nio­sios ana­li­ti­ kės Vi­li­jos Tau­rai­tės tei­gi­mu, ant­rą 2012 m. ket­vir­tį eko­no­mi­kos plėt­ ra bu­vo lė­tes­nė nei pir­mą, ta­čiau tai ne­lai­ky­ti­na eko­no­mi­kos nu­si­lpi­mo sig­na­lu ar ne­di­de­lės eks­por­to rin­kų pa­klau­sos pa­da­ri­niu. „Da­bar­ti­nia­ me niū­ro­ka­me ES eko­no­mi­kos au­ gi­mo že­mė­la­py­je tai ga­na so­li­dus re­zul­ta­tas“, – pa­brė­žė ji.

Ma­žes­niam Lie­ tu­vos BVP au­gi­ mui ant­rą ket­ vir­tį įta­kos tu­ rė­jo Ma­žei­kių naf­tos per­dir­ bi­mo ga­myk­los su­stab­dy­mas.

„Mes ti­kė­jo­mės 3 pro­c. au­gi­mo šį ket­vir­tį, tad nau­jau­si re­zul­ta­tai kiek nu­vy­lė“, – tei­gė DNB ban­ko vy­res­ny­sis ana­li­ti­kas Ro­kas Ban­ ce­vi­čius. Ban­ko „Fi­nas­ta“ vy­riau­ sio­sios eko­no­mis­tės Rū­tos Me­ dais­ky­tės tei­gi­mu, ant­ro šių me­tų ket­vir­čio BVP re­zul­ta­tas nea­ti­ti­ko net pa­čios at­sar­giau­sios eko­no­ mis­tų pro­gno­zės. „Eko­no­mi­kos au­gi­mo lė­tė­ji­mas yra neiš­ven­gia­ mas, tu­rint ome­ny­je pra­stė­jan­čią Va­ka­rų Eu­ro­pos ūkio būk­lę. Lie­

Ana­li­ti­kų tei­gi­mu, ma­žes­niam Lie­tu­vos BVP au­gi­mui ant­rą ket­vir­tį įta­kos tu­rė­jo Ma­žei­kių naf­tos per­dir­ bi­mo ga­myk­los su­stab­dy­mas dėl ka­ pi­ta­li­nio re­mon­to. „Neįs­kai­tant ra­fi­ nuo­tų naf­tos pro­duk­tų ga­my­bos, ki­tų pra­mo­nės ša­kų ir eks­por­to re­zul­ta­tai iš­li­ko tvir­ti“, – sa­kė V.Tau­rai­tė. SEB pro­gno­zuo­ja, kad Lie­tu­vos BVP šie­met augs 3,5 pro­c., DNB – kad 3 pro­c., „Fi­nas­ta“ – 2,8 pro­c., „Swed­bank“ – 3,3 pro­c. BNS, KD inf.

At­si­nau­ji­ni­mas: M.Alek­sand­ra­vi­čius džiau­gia­si at­nau­jinęs seną na­mo sto­go dangą nau­juo­ju, mo­der­niu ši­

fe­riu.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ke­li šim­tai Kau­no re­gio­no gy­ven­ tojų jau at­nau­ji­na sa­vo namų sto­ gus už Kai­mo plėtros 2007–2013 m. pro­gra­mos (KPP) prie­monės „Kai­ mo at­nau­ji­ni­mas ir plėtra“ veik­ los „As­bes­ti­nių stogų dan­gos kei­ti­ mas“ pa­ra­mos lėšas. Ned­ve­jo­jo nė aki­mir­kos

An­ta­nas Venskū­nas gimė ir užau­go Rin­gaudų kai­me. „Čia ir naują na­ mą pa­si­sta­čiau prie­š 22 me­tus, nes man ši gy­ven­vietė la­bai mie­la“, – pa­sa­ko­jo vy­ras, prie ku­rio na­ mo dar ne­se­niai virė dar­bas. „Da­ bar be­li­ko pa­baig­ti tik kai ku­riuos kam­pus ir bus vis­kas“, – džiaugė­ si A.Venskū­nas. Jis sakė, kad as­bes­ti­niu ši­fe­riu deng­tas jo na­m o sto­gas per 22 me­t us ne­b u­vo tiek su­s i­d ėvėjęs, kad jį reikėtų ver­kiant keis­ti dėl var­van­č ių lašų ar ski­l inė­jan­č ių lakštų. „Ma­n au, dar gal de­š imt metų būčiau galėjęs nie­ko ne­da­ ry­ti, bet ne­gi pra­lei­si to­kią pui­ kią pro­gą“, – aiš­ki­no pra­ktiš­kas vy­ras, pa­teikęs pa­raišką vos iš­ girdęs apie KPP prie­monės „Kai­ mo at­nau­ji­ni­mas ir plėtra“ veiklą

„As­bes­ti­nių stogų dan­gos kei­ti­ mas“. Vy­ras sakė pirkęs lie­tu­višką neas­bes­tinį vyš­ninės spal­vos ši­ ferį. „Man ši spal­va la­bai priim­ ti­na ir gra­žiai at­ro­dys“, – ma­no A.Venskū­nas. Lie­taus nu­tekė­ji­mo sis­temą jis pa­li­ko tą pa­čią. „Ji dar ne­surū­di­ju­ si, todėl jos ne­kei­čiau“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Jam bus kom­pen­suo­ta pusė iš­laidų ne tik už ši­fe­rio dangą, bet ir izo­lia­cinę plėvelę, krai­gus, vėja­ len­tes, ki­tus sto­go ele­men­tus. Dar­buo­ja­si pa­ts

Aka­de­mi­jos mies­te­ly­je do­mi­nuo­ja dau­gia­bu­čiai, ta­čiau yra ir senų in­ di­vi­dua­lių namų. Min­dau­gas Alek­ sand­ra­vi­čius sakė sa­vo na­mui kei­ tęs stogą pa­ts. „Užt­ru­kau pu­sant­ro mėne­sio pa­deng­ti nau­ja dan­ga 140 kv. m stogą“, – pa­sa­ko­jo vy­ras. Jis sakė, kad stogą rengė­si keis­ti bet ku­riuo at­ve­ju. Mat se­na­sis jau lei­do van­denį, at­rodė nees­te­tiš­kai. Ne­nuos­ta­bu, juk na­mas pra­stovė­jo jau pus­šimtį metų. Nuo ta­da ne­bu­vo keis­tas ir sto­gas. Prie­monės „Kai­mo at­nau­ji­ni­mas ir plėtra“ veik­la „As­ bes­ti­nių stogų dan­gos kei­ti­mas“ at­ si­ra­do pa­čiu lai­ku. Su­tau­py­siu ne­ ma­žai lėšų“, – džiaugė­si jis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

M.Alek­sand­ra­vi­čius med­žia­gas – izo­lia­cinę plėvelę, neas­bes­tinį ši­ ferį, sto­go ele­men­tus pir­ko iš trijų tiekėjų. „Te­ko pa­keis­ti ir per­den­gi­ mus, ku­rie per dau­gelį metų bu­vo la­bai su­trūniję. Tie­sa, už me­di­nes da­lis ne­kom­pen­suo­ja“, – kalbė­jo M.Alek­sand­ra­vi­čius. Norė­jo svei­kesnės ap­lin­kos

Gra­žia­me Rau­dond­va­rio mies­te­ ly­je gy­ve­nan­tis Po­vi­las Ja­nu­šaus­ kas sakė se­niai laukęs ga­li­mybės pa­keis­ti seną sto­go dangą. „Ji ne­ bu­vo kri­tinės būklės, nors jau tar­ na­vo apie 30 metų, bet ži­nau apie as­bes­to žalą ir sva­jo­jau at­si­kra­ty­ ti šia med­žia­ga“, – pa­sa­ko­jo P.Ja­ nu­šaus­kas. Jis jau se­niai pla­na­vo keis­ti ir lie­ taus nuo­tekų sis­temą. „Ji jau bu­ vo se­na, daug kur prarū­di­ju­si, pro sky­les lašė­jo lie­taus van­duo. Da­ bar at­nau­ji­nau šią įrangą už pu­ sę kai­nos“, – džiaugė­si rau­dond­ va­riš­kis. Jis pa­ts vežė seną as­bestą į La­ pių sąvar­tyną sa­vo au­to­bu­siu­ku. Na­cio­na­linė mokė­ji­mo agentū­ra kom­pen­suo­ja pusę nuim­to se­no­jo as­bes­ti­nio ši­fe­rio trans­por­ta­vi­mo ir sąvar­ty­no vartų mo­kes­čio. Jau mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos

Pa­gal KPP prie­monės „Kai­mo at­ nau­ji­ni­mas ir plėtra“ veiklą „As­ bes­ti­nių stogų dan­gos kei­ti­mas“ bu­vo pa­teik­tos 8 039 pa­raiš­kos, ku­rio­se pra­šo­ma dau­giau kaip 50 mln. litų. Dėl tin­ka­mu­mo kri­te­rijų nea­ti­ti­ki­mo ar­ba pa­čių pa­reiškėjų pra­šy­mu iš­re­gist­ruo­tos 263 pa­raiš­ kos. Pa­ra­ma šiuo me­tu pa­tvir­tin­ta 7 721 pa­reiškė­jui. Pat­vir­tin­ta pa­ra­ mos su­ma sie­kia 48,35 mln. litų, o pir­mie­ji as­bes­to stogą pa­keitę ir vi­ sus rei­kia­mus do­ku­men­tus pa­teikę kai­mo gy­ven­to­jai jau džiau­gia­si ir jiems iš­mokė­ta pa­ra­ma – 868,2 tūkst. litų. Ki­tus pa­ra­mos gavė­jus, ku­rie jau pa­teikė mokė­ji­mo pra­šy­ mus, pri­klau­san­ti pa­ra­ma taip pat pa­sieks ar­ti­miau­siu me­tu. Užs. 992556

Nau­da: P.Ja­nu­šaus­kas, pa­si­nau­dojęs pa­ra­ma, pa­keitė stogą ir lie­taus

nuo­tekų sis­temą.


9

antrADIENIS, liepos 31, 2012

pasaulis Tra­ge­di­ja ­ Len­ki­jo­je

Re­fe­ren­du­mas žlu­go

Mir­ti­na ­ li­ga

De­vy­ni žmo­nės Len­ki­jo­je žu­ vo trau­ki­niui su­si­dū­rus su mik­roau­to­bu­su. Mik­roau­to­ bu­sas, ve­žęs de­šimt žmo­ nių – aš­tuo­nias mo­te­ris ir du vy­rus, įva­žia­vo į ne­sau­go­mą per­va­žą ne­to­li Lo­dzės mies­ to. Įsi­rė­žęs trau­ki­nys mik­ roau­to­bu­są nu­stū­mė bė­giais apie 30 m.

Ru­mu­ni­jos prem­je­ras Vic­to­ras Pon­ta, žlu­gus re­fe­ren­du­mui dėl ša­lies pre­zi­den­to at­sta­ty­di­ni­ mo, pa­reiš­kė, kad pre­zi­den­tas Traia­nas Băses­cu (nuo­tr.) ne­ be­tu­rės le­gi­ti­mu­mo, net jei­gu liks dirb­ti sa­vo po­ste. Pre­zi­den­ tas iš­ven­gė ap­kal­tos, nes bal­sa­ vu­siųjų skai­čius ne­pa­sie­kė 50 pro­c. re­gist­ruo­tų rin­kė­jų.

Ma­žiau­siai vie­nas žmo­gus mi­ rė nuo pra­žū­tin­go Ebo­los vi­ ru­so vie­no­je Ugan­dos sos­ ti­nės li­go­ni­nė­je. Su šiuo pa­ cien­tu bend­ra­vu­siems gy­dy­ to­jams ir me­di­ci­nos dar­buo­ to­jams pa­skelb­tas ka­ran­ti­nas. Iš vi­so sos­ti­nė­je li­ga nu­si­ne­ šė dvie­jų žmo­nių gy­vy­bę. Ki­ta au­ka mi­rė Mu­la­go li­go­ni­nė­je.

M.Rom­ney Je­ru­za­lė – tik Iz­rae­lio sos­ti­nė Kar­tą kan­di­da­tas į JAV pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ney Ru­ si­ją pa­va­di­no geo­ po­li­ti­ne prie­ši­nin­ ke. Da­bar po­li­ti­kas Je­ru­za­lę pa­va­di­no Iz­rae­lio sos­ti­ne. Rin­ ki­mų triu­kas? O gal M.Rom­ney už­sie­nio po­li­ti­kos vi­zi­ja?

Je­ru­za­lės pro­ble­ma Iz­rae­lis, oku­pa­vęs di­de­lę ara­bams pri­klau­siu­sią ry­ti­nę šio mies­to da­lį per 1967 m. vy­ku­sį Še­šių die­nų ka­rą ir vė­liau ją anek­sa­vęs, tvir­ti­na, kad vi­sa Je­ru­za­lė tu­ri tap­ti žy­dų vals­ty­ bės „am­ži­na ir ne­da­li­ja­ma sos­ti­ne“. Ta­čiau pa­les­ti­nie­čiai no­ri, kad Ry­tų Je­ru­za­lė tap­tų jų pa­ža­dė­tos vals­ty­ bės sos­ti­ne, ir įnir­tin­gai prie­ši­na­si bet ko­kiems Iz­rae­lio mė­gi­ni­mams reikš­ti sa­vo tei­ses į šią mies­to da­ lį. Di­džio­ji da­lis tarp­tau­ti­nės bend­ ruo­me­nės, įskai­tant JAV, Je­ru­za­lės ofi­cia­liai ne­pri­pa­žįs­ta Iz­rae­lio sos­ ti­ne dėl te­be­si­tę­sian­čio konf­l ik­to su pa­les­ti­nie­čiais. Tvir­ti­na­ma, kad šis klau­si­mas ga­lės bū­ti iš­spręs­tas tik per ga­lu­ti­nes de­ry­bas dėl mies­ to sta­tu­so. Dek­la­ra­vo: kaip ir B.Oba­ma prieš ke­le­rius me­tus, M.Rom­ney (nuotr.) lei­do aiš­kiai su­pras­ti, kad Je­ru­za­lę lai­

ko Iz­rae­lio sos­ti­ne.

Ne­su­lai­kė lie­žu­vio

„Ša­lis, ku­ri tarp­tau­ti­nė­je are­no­je nuo­lat pa­sto­ja mums ke­lią, – Ru­ si­ja. Ži­no­ma, mes ne prie­šai, mes ne­ka­riau­ja­me, bet ne­rei­kė­tų abe­ jo­ti, kad Ru­si­ja – mū­sų geo­po­li­ ti­nė prie­ši­nin­kė“, – kaž­ka­da sa­kė M.Rom­ney. Taip jis su­rea­ga­vo į ne­ty­čia per įjung­tą mik­ro­fo­ną Seu­le nu­girs­ tą JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­mos ir tuo­me­čio Ru­si­jos pre­zi­den­to Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo po­kal­bį dėl prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos Eu­ro­po­je. M.Rom­ney už­kliu­vo tai, kad B.Oba­ma, jo gal­va, nuo­lai­džiau­ja Ru­si­jai. Tie­sa, ta­da kan­di­da­tui te­ ko at­rem­ti kri­ti­kos pliūps­nį – tiek iš B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­rei­ gū­nų, tiek iš po­li­ti­kos eks­per­tų. Kai ku­rie tei­gė, kad res­pub­li­ko­ no kal­bos – Šal­to­jo ka­ro at­gy­ve­na. Lai­mė, ta­da vi­si ga­na grei­tai pa­ mir­šo M.Rom­ney „įžval­gas“. Ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę M.Rom­ ney ir vėl pri­si­šne­kė­jo, ir šį kar­tą jo žo­džius, bent jau pa­les­ti­nie­čiai, il­ gai pri­si­mins.

„La­bai jau­di­nan­tis įspū­dis bū­ ti Je­ru­za­lė­je, Iz­rae­lio sos­ti­nė­je“, – pa­reiš­kė M.Rom­ney. Res­pub­li­ko­no kal­bos kaip rei­ kiant už­rūs­ti­no Pa­les­ti­nos va­do­ vus. Juk Je­ru­za­lę sa­vo sos­ti­ne lai­ko ne tik Iz­rae­lis, bet ir Pa­les­ti­na. Šven­to­jo mies­to klau­si­mas – vie­nas la­biau­siai gin­či­ja­mų per il­ ga­me­tį Iz­rae­lio ir pa­les­ti­nie­čių konf­lik­tą.

La­bai jau­di­nan­tis įspū­dis bū­ti Je­ru­za­ lė­je, Iz­rae­lio sos­ti­ nė­je. Vieni svei­ki­na, kiti pik­ti­na­si

Ži­no­ma, Iz­rae­lio prem­je­rui Ben­ja­ mi­nui Ne­ta­nya­hu ne­li­ko nie­ko ki­ ta, tik pa­dė­ko­ti M.Rom­ney už gra­ žius žo­džius. „No­riu pa­dė­ko­ti jums už šiuos la­bai stip­rius pa­lai­ky­mo ir drau­ gys­tės su Iz­rae­liu bei Je­ru­za­le žo­

džius, ku­riuos iš­gir­do­me šian­dien“, – džiau­gė­si Iz­rae­lio vy­riau­sy­bės va­do­vas. O pa­les­ti­nie­čiai rea­ga­vo tul­žin­ gai. Pa­les­ti­nos au­to­no­mi­jos at­ sto­vai pa­skel­bė, kad M.Rom­ney pa­reiš­ki­mas – ža­lin­gas JAV in­te­re­ sams Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se. „M.Rom­ney pa­reiš­ki­mai ken­kia tai­kai, sau­gu­mui ir sta­bi­lu­mui, – pik­ti­no­si pa­les­ti­nie­čių vy­riau­sia­sis de­ry­bi­nin­kas Sae­bas Era­ka­tas. – Net jei­gu šis pa­reiš­ki­mas yra rin­ki­mų kam­pa­ni­jos da­lis, jis ne­priim­ti­nas. Kam­pa­ni­ja nie­ka­da ne­tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma ken­kiant pa­les­ti­nie­čiams. M.Rom­ney to­kiais pa­reiš­ki­mais gi­ ria oku­pa­ci­ją, nau­sė­di­jų plėt­rą ir ekst­re­miz­mą šia­me re­gio­ne.“ S.Era­ka­tas pri­dū­rė: „Ry­tų Je­ ru­za­lė yra oku­puo­ta. Pa­gal dvie­jų vals­ty­bių spren­di­nį, ku­rį pa­lai­ko vi­sas pa­sau­lis, įskai­tant JAV ir dau­ gu­mą Iz­rae­lio žmo­nių, Ry­tų Je­ru­ za­lė bus Pa­les­ti­nos sos­ti­nė, o Va­ ka­rų Je­ru­za­lė – Iz­rae­lio sos­ti­nė.“ Tie­sa, M.Rom­ney – ne pir­mas kan­di­da­tas į JAV va­do­vus, ku­ris Je­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ru­za­lę įvar­di­jo bū­tent kaip Iz­rae­lio sos­ti­nę. Prieš be­veik ket­ve­rius me­tus, 2008 m. rugp­jū­tį, de­mok­ra­tų kan­ di­da­tas B.Oba­ma ir­gi iš­sa­kė pa­na­ šią po­zi­ci­ją. „Je­ru­za­lė taps Iz­rae­lio sos­ti­ne. Esu sa­kęs tai anks­čiau ir pa­sa­ky­siu vėl“, – da­li­jo pa­ža­dus B.Oba­ma. Iš Iz­rae­lio į Len­ki­ją

Iš Iz­rae­lio M.Rom­ney lėk­tu­vas pa­su­ko į Len­ki­ją, ar­ti­mą Va­šing­ to­no są­jun­gi­nin­kę Vi­du­rio Eu­ro­ po­je. Sa­vo vi­zi­tą res­pub­li­ko­nas pra­dė­ jo ap­si­lan­ky­da­mas Len­ki­jos uos­ ta­mies­ty­je Gdans­ke, ten jis su­si­ti­ ko su bu­vu­siu Len­ki­jos pre­zi­den­tu Le­chu Wa­łę­sa, ne sy­kį kri­ti­ka­vu­siu B.Oba­mos už­sie­nio po­li­ti­ką, ir ša­ lies prem­je­ru Do­nal­du Tus­ku. Eks­per­tų ne­nus­te­bi­no M.Rom­ ney vi­zi­tas į Len­ki­ją. Prie­šiš­ka re­to­ri­ka Ru­si­jos at­žvil­ giu gar­sė­jan­tis res­pub­li­ko­nas ne sy­ kį kri­ti­ka­vo B.Oba­mos san­ty­kių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ką, nuo

Vi­sos už­sie­nio am­ba­sa­dos yra įsi­kū­ ru­sios Tel Avi­ve, o Je­ru­za­lė­je vei­kia jų kon­su­la­tai. 1995 m. JAV Kong­re­ sas priė­mė va­di­na­mą­jį Je­ru­za­lės am­ba­sa­dos įsta­ty­mą, Je­ru­za­lę pri­ pa­žįs­tan­tį Iz­rae­lio sos­ti­ne ir nu­ro­ dan­tį, kad Ame­ri­kos am­ba­sa­da tu­ rė­tų bū­ti per­kel­ta į šį mies­tą. Ta­čiau šia­me tei­sės ak­te nu­ma­ty­ta iš­ly­ga, lei­džian­ti pre­zi­den­tui lai­ki­nai ati­ dė­ti am­ba­sa­dos per­kė­li­mą dėl „na­ cio­na­li­nio sau­gu­mo“ prie­žas­čių. Šia iš­ly­ga pa­si­nau­do­jo JAV pre­zi­den­tai Bil­las Clin­to­nas, Geor­ge’as W.Bus­has ir B.Oba­ma, to­dėl mi­nė­tas įsta­ty­mas fak­tiš­kai nie­ka­da ne­vei­kė.

ku­rios nu­ken­tė­jo JAV in­te­re­sai Vi­ du­rio Eu­ro­po­je. Pa­sak res­pub­li­ko­ no, B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ja re­ gio­ną pa­li­ko li­ki­mo va­liai. Tie­sa, eks­per­tai tei­gė, kad M.Rom­ney ga­ lė­tų šiek tiek pa­keis­ti plokš­te­lę. „Rom­ney kal­bos, kad Ru­si­ ja – di­džiau­sia JAV geost­ra­te­gi­nė pro­ble­ma, šiek tiek ker­ta­si net su ame­ri­kie­čių po­žiū­riu. Ir len­kai re­gi pa­sau­lį kiek de­li­ka­čiau“, – pa­brė­ žė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tas Char­le­sas Kup­cha­nas. BNS, „Voi­ce of Ame­ri­ca“, „Chi­ca­go Sun-Ti­mes“ inf.

D.Che­ney: spren­di­mas dėl S.Pa­lin – klai­da Vie­nas įta­kin­giau­sių JAV res­pub­li­ ko­nų par­ti­jos na­rių, bu­vęs vi­cep­re­ zi­den­tas Dic­kas Che­ney, pa­reiš­kė, kad par­ti­jos kan­di­da­tas į pre­zi­den­ tus Mit­tas Rom­ney tu­rė­tų ge­rai pa­ svars­ty­ti prieš pa­skir­da­mas sa­vo kan­di­da­tą į vi­cep­re­zi­den­to po­stą.

D.Che­ney Geor­ge’o W.Bus­ho val­ dy­mo me­tais bu­vo lai­ko­mas pil­ kuo­ju kar­di­no­lu ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Duo­da­mas in­ter­viu JAV te­le­vi­zi­ jai „ABC News“ D.Che­ney pa­brė­žė,

kad M.Rom­ney tu­rė­tų pa­si­rink­ti la­ biau pa­ty­ru­sį vei­kė­ją nei Sa­rah Pa­lin, ku­rią 2008 m. rin­ki­muo­se par­si­rin­ ko bu­vęs Ba­rac­ko Oba­mos var­žo­vas Joh­nas McCai­nas. Pa­sak D.Che­ney, „spren­di­mas dėl S.Pa­lin – klai­da“. „Man pa­tin­ka gu­ber­na­to­rė S.Pa­ lin, – sa­kė D.Che­ney. – Ta­čiau, spren­džiant iš jos biog­ra­fi­jos, ji gu­ber­na­to­re iš­bu­vo kiek? Dve­jus me­tus? Ne­ma­nau, kad iš­lai­kė eg­ za­mi­ną <...> dėl pa­si­ruo­ši­mo pe­ rim­ti pre­zi­den­to po­stą.“

Kol kas da­bar­ti­nis res­pub­li­ko­nų kan­di­da­tas M.Rom­ney dar nė­ra pa­ si­rin­kęs kan­di­da­to į vi­cep­re­zi­den­ to po­stą, li­kus maž­daug trims mė­ ne­siams iki ša­lies va­do­vo rin­ki­mų. Jei­gu M.Rom­ney at­si­žvelgs į D.Che­ney per­spė­ji­mą, jis ga­li nu­ spręs­ti ne­si­rink­ti par­tne­rių, ku­rie dėl sa­vo pa­tir­ties ga­li su­lauk­ti ne­ pa­gei­dau­ja­mų pa­ly­gi­ni­mų su S.Pa­ lin, – to­kių kaip Nau­jo­sios Mek­si­ kos gu­ber­na­to­rė Su­sa­na Mar­ti­nez, Pie­tų Ka­ro­li­nos gu­ber­na­to­rė Nik­ki

Ha­ley ar­ba Nau­jo­jo Džer­sio gu­ber­ na­to­rius Chri­sas Chris­tie. Šiuo me­tu pa­grin­di­niais pre­ ten­den­tais tap­ti M.Rom­ney kam­ pa­ni­jos po­ri­nin­kais lai­ko­mi Oha­jo se­na­to­rius Ro­bas Port­ma­nas, ku­ ris ga­lė­tų už­tik­rin­ti res­pub­li­ko­nų kan­di­da­to po­pu­lia­ru­mą šio­je per­ mai­nin­gai bal­suo­jan­čio­je vals­ti­jo­ je, taip pat bu­vęs Mi­ne­so­tos vals­ti­ jos gu­ber­na­to­rius Ti­mas Paw­len­ty, ku­ris bu­vo iš­rink­tas du kar­tus. „ABC News“, BNS inf.

Ga­lia: D.Che­ney (nuotr.) dėl sa­vo

įta­kos ne­re­tai bu­vo va­di­na­mas G.W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­jos pil­ kuo­ju ge­ne­ro­lu. AFP nuo­tr.


10

antradienis, liepos 31, 2012

sportas

Steng­sis per­ga­le iš­sklai­dy­ti svi­lė­sius Pir­ma­sis Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų bly­ nas Lon­do­no olim­ pia­do­je stip­riai pri­ svi­lo – mū­siš­kiai net 23 taš­kų skir­tu­mu nu­si­lei­do ar­gen­ti­ nie­čiams.

Sta­tis­ti­ka Lie­tu­va­–Ar­gen­ti­na 2012 07 30, Lon­do­no krep­ši­nio are­na.

79:102

(23:24, 16:27, 22:27, 18:24) Lie­tu­va: L.Klei­za 20 taš­kų (7 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), P.Jan­kū­nas 14, D.Son­gai­la 11, J.Ma­čiu­ lis 7, M.Kal­nie­tis (5 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­ mai), Š.Ja­si­ke­vi­čius (4 klai­dos) ir J.Va­lan­ čiū­nas po 6, M.Po­cius 5 (6 klai­dos), R.Kau­ kė­nas 4.

Ar­gen­ti­na: L.Sco­la 32, E.Gi­no­bi­lis 21 (10 at­ko­vo­tų ka­ muo­lių, 6 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai, 4 pe­ rim­ti ka­muo­liai), C.Del­fi­no 20 (6/9 tri­taš­ kių), A.No­cio­nis 10, P.Pri­gio­nis 9 (6 re­zul­ta­ ty­vūs per­da­vi­mai), J.P.Gu­tier­re­zas 6, L.Gu­ tier­re­zas 3, F.Cam­paz­zo 1.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ža­dė­jo, bet ne­su­ge­bė­jo

„Ne­tu­rė­jo­me jo­kių šan­sų“, – re­ zul­ta­tu 79:102 pra­lai­mė­tą dvi­ko­vą api­bend­ri­no rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra. Iki šiol lie­tu­viai olim­pi­nes žai­ dy­nes pra­lai­mė­ji­mu bu­vo pra­dė­ ję tik sy­kį. 2000 m. Sid­nė­ju­je Jo­no Kaz­laus­ko va­do­vau­ja­ma ko­man­da 48:50 nu­si­lei­do Ita­li­jos krep­ši­nin­ kams, ta­čiau ga­liau­siai pa­si­da­bi­no bron­zos me­da­liais.

Lei­do­me var­žo­vams do­mi­nuo­ti ir vi­siš­ kai jų ne­sus­tab­dė­me gin­da­mie­si. Nors prieš ma­čą lie­tu­viai ža­dė­ jo vy­riau­sią olim­pia­dos eki­pą nu­ ste­bin­ti grei­tu žai­di­mu, pa­ty­rę ar­ gen­ti­nie­čiai dik­ta­vo sa­vo są­ly­gas ir, pui­kiai skirs­tę ka­muo­lį, su­ren­ gė tik­rą krep­ši­nio spek­tak­lį bei vie­ nin­te­liai pir­ma­ja­me tu­re per­ko­pė 100 taš­kų ri­bą. „Lei­do­me var­žo­vams do­mi­nuo­ ti ir vi­siš­kai jų ne­sus­tab­dė­me gin­ da­mie­si. Be to, bu­vo­me be­jė­giai prieš Lui­są Sco­lą ir Ma­nue­lį Gi­no­ bi­lį. Įme­tė­me be­veik 80 taš­kų, bet ne­bliz­gė­jo­me, at­ro­dė­me sta­tiš­kai, ka­muo­lys ne­ju­dė­jo, ne­pa­tai­kė­me

Ko­man­dų ro­dik­liai:

Pa­tir­tis: P.Jan­kū­nas ne kar­tą su­klai­di­no ar­gen­ti­nie­čių ly­de­rį L.Sco­la.

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

iš to­li, nors var­žo­vai leis­da­vo mes­ ti“, – pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­tis var­ di­jo K.Kem­zū­ra.

Re­zul­ta­tai

Ban­gi­niai pa­kei­tė ryk­lius

„Pag­rin­di­nė ne­sėk­mės prie­žas­tis – blo­ga gy­ny­ba, ypač prieš de­ri­nu­ką „dvie­se prieš du“. Pul­da­mi taip pat ne­su­žai­dė­me, kaip ga­lė­tu­me, o to­ kia jų tak­ti­ka, kai lei­do mums mes­ ti iš to­li, tik­rai nu­ste­bi­no ir iš­mu­šė iš vė­žių. Gai­la, bet tri­taš­kių ne­pa­tai­kė­ me“, – ran­ko­mis skės­čio­jo blan­kiai rung­ty­nia­vęs Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius. Ar­gen­t i­n ie­č iai at­s i­re­van­š a­vo už 2010-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­ to ket­virt­fi­na­lį, ku­ria­me lie­tu­viai nu­šla­vė juos 104:85. Š.Ja­si­ke­vi­čius šių dvie­jų Ar­gen­ ti­nos rink­ti­nių ly­gin­ti ne­no­rė­jo. „Šie­me­tis ar­gen­ti­nie­čių žai­di­mas lai­ko­si ant tri­jų ban­gi­nių (L.Sco­ los, M.Gi­no­bi­lio bei Car­lo­so Del­fi­ no – aut. pa­st.), o ano­je ko­man­do­je bu­vo tik aš­tuo­ni ryk­liu­kai“, – vaiz­ din­gai kal­bė­jo ve­te­ra­nas. Kiek ki­to­kios nuo­mo­nės bu­vo Li­ nas Klei­za. „Var­žo­vai tik­rai jau­tė nuo­skau­dą už 2010-ųjų įvy­kius ir

dvi­taš­kiai – 25/50 (50 pro­c.) ir 25/44 (57 pro­c.), tri­taš­kiai – 3/10 (30) ir 11/27 (41), bau­dų me­ti­mai – 20/22 (91) ir 19/26 (73), re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 16 ir 21, at­ko­vo­ti ka­muo­liai – 36 ir 34, pe­rim­ti ka­muo­liai – 2 ir 12, klai­dos – 16 ir 7.

JAV–Prancūzija 98:71 (22:21, 30:15, 26:15, 20:20). K.Du­ran­tas 22 taš­kai (9 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), K.Lo­ve’as 14, K.Bryan­tas 10/A.Trao­re 12, T.Par­ke­ ris 10. Tunisas–Nigerija 56:60 (7:18, 16:14, 8:13, 25:15). A.Rzi­gas 18, M.Ben Romd­ha­ne’as ir M.Kech­r i­das po 12/A.Ami­nu 15, I.Dio­gu 13. Brazilija–Australija 75:71 (19:20, 17:15, 20:14, 19:22). L.Bar­b o­s a 16, M.Huer­tas 15, A.Va­re­jao 12/P.Mill­sas 18, J.Ing­le­sas 15, D.An­der­se­nas 14. Prob­le­mos: ant Lie­tu­vos rink­ti­nės at­sar­gi­nių suo­le­lio vi­rė aist­ros.

žai­dė la­bai azar­tiš­kai“, – pa­žy­mė­jo vie­nas iš Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­rių. Žais ki­taip

Šian­dien A gru­pės ant­ro­je dvi­ko­ vo­je mū­siš­kiai steng­sis įveik­ti Ni­ ge­ri­ją, ku­riai pra­lai­mė­jo Ka­ra­ka­se vy­ku­sia­me olim­pi­nia­me at­ran­kos tur­ny­re. Ni­ge­rie­čiai po per­mai­nin­gos ko­ vos 60:56 įvei­kė Tu­ni­są. „Tu­ri­me ne­pa­lūž­ti ir ruoš­tis ma­ čui su Ni­ge­ri­ja, ku­ria­me sprę­sis gy­ve­ni­mo ar­ba mir­ties klau­si­mas. Pra­lai­mė­ti ant­rą­sias rung­ty­nes iš ei­lės bū­tų tik­rai ne­sma­gu“, – tvir­ ti­no Š.Ja­si­ke­vi­čius. „Ti­kiuo­si, kad pir­mo­ji skau­di ne­sėk­mė ko­man­dą pa­veiks tei­gia­ mai. Mums rei­kia ro­dy­ti cha­rak­te­rį ir di­des­nį no­rą. Ne­ga­li­me taip žais­ ti kaip pir­mą­jį ma­čą“, – ryž­to ne­ sto­ko­jo ir L.Klei­za.

bus nuo­bo­do­ka, bet nie­ko ne­pa­da­ ry­si – mes sten­gia­mės ge­rai at­lik­ti sa­vo dar­bą“, – sa­kė NBA žvaigž­dė Ko­be Bryan­tas. B gru­pė­je staig­me­nų neuž­fik­ suo­ta. Per­ga­les pir­ma­ja­me tu­re iš­ ko­vo­jo fa­vo­ri­tės – Is­pa­ni­jos, Ru­si­ jos ir Bra­zi­li­jos rink­ti­nės.

Ispanija–Kinija 97:81 (19:17, 34:24, 16:19, 28:21). P.Ga­so­l is 21, S.Iba­ka 17, J.C.Na­var­ro 14/Y.Jian­l ia­n is 30, Zh.Wan­gas 15, J.Che­nas 12. Rusija–Didžioji Bri­t a­n i­j a 95:75 (24:19, 25:15, 22:24, 24:17). A.Ki­ri­len­ ka 35, A.Šve­das 16 (13 re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų), V.Fri­dzo­nas 14/L.Den­ gas 26, P.Men­sah-Bon­su 22, J.Free­ lan­das 13.

Fa­vo­ri­tai ne­suk­lu­po

A gru­pės ly­de­re po pir­mo­jo tu­ ro, kaip ir ti­kė­ta­si, ta­po Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų rink­ti­nė, 98:71 su­triuš­ki­nu­si pran­cū­zus. „Per pir­mą­jį kė­li­nį dėl pra­žan­ gų bu­vo dau­go­ka pau­zių, o to­ kiais at­ve­jais su­dė­tin­ga įgy­ti per­ sva­rą. Ti­kiuo­si, kad li­ku­sius ma­čus mes taip pat lai­mė­si­me 20–30 taš­ kų skir­tu­mu. Žiū­ro­vams tik­riau­siai

Dė­me­sys: po per­ga­lės prieš pran­cū­zus tre­ne­rį M.Krzy­zews­kį ir JAV eki­

pos žai­dė­jus šil­tai pa­svei­ki­no JAV pir­mo­ji le­di M.Oba­ma.

AFP nuo­tr.


11

antradienis, liepos 31, 2012

sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas

Du olim­pi­niai fi­na­lai – jau is­to­ri­nis įvy­kis Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos (LPF) pre­zi­den­tė Ilo­na Ju­di­ta Zuo­zie­nė tvir­ti­no, kad du mū­sų plau­ki­kai Lon­do­no olim­pia­dos fi­na­luo­se – jau is­to­ri­nis įvy­kis.

„Tai, ką Lon­do­ne jau pa­sie­kė Rū­ ta Mei­lu­ty­tė ir Gied­rius Ti­te­nis, yra nau­jas įra­šas ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos plau­ki­mo is­to­ri­jo­je. Iki šiol vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Ja­nu­ šai­tis plau­kė olim­pia­dos fi­na­le – sėk­mė jį ly­dė­jo 2004-ai­siais Atė­ nuo­se“, – sa­kė LPF va­do­vė.

Staig­me­na: R.Mei­lu­ty­tė su ge­riau­siu re­zul­ta­tu pa­te­ko į fi­na­lą ir triumfavo jame.

Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

Lie­tu­vė grei­tes­nė ir už čem­pio­nes

Ilo­na Ju­di­ta Zuo­zie­nė:

Rū­ta Mei­lu­ty­tė te­bes­te­bi­na plau­ki­mo pa­sau­lį: už­tik­rin­tai lai­mė­ ju­si at­ran­kos bei pus­fi­na­lio var­žy­bas, va­kar 15-me­tė lie­tu­vė ko­ vo­jo XXX olim­pi­nių žai­dy­nių fi­na­le ir laimėjo aukso medalį! Apie me­da­lį ne­gal­vo­jo

Pus­f i­n a­ly­je nau­jo­j i plau­k i­m o žvaigž­du­tė 100 m krū­ti­ne įvei­kė per 1 min. 05,21 sek. ir, net 0,59 sek. pa­ge­ri­nu­si ru­sei Ju­li­jai Je­fi­mo­ vai nuo 2009-ųjų ba­lan­džio pri­ klau­siu­sį Eu­ro­pos re­kor­dą, su ge­ riau­siu re­zul­ta­tu pa­te­ko į fi­na­lą. „Pa­gal pus­fi­na­lius nie­ko ne­ga­ li­ma spręs­ti. Olim­pia­do­je pil­na staig­me­nų. Fi­na­le plauk­siu ne­gai­ lė­da­ma jė­gų. Sten­giuo­si ne­gal­vo­ ti apie fi­na­lą, juo­lab apie me­da­lį. Bus ko­va, steng­siuo­si pa­da­ry­ti vis­ ką, ką ga­liu“, – po per­ga­lės pus­fi­ na­ly­je po­rta­lui spor­tas.in­fo sa­kė R.Mei­lu­ty­tė. Ant­ra pus­fi­na­ly­je bu­vo 2008ųjų olim­pi­nė ir 2011-ųjų pa­sau­ lio čem­pio­nė ame­ri­kie­tė Re­bec­ca So­ni – 1 min. 05,98 sek., tre­čią­ją vie­tą užė­mė 2009-ųjų pa­sau­lio ir 2010-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­nė J.Je­ fi­mo­va – 1 min. 06,57 sek. Į fi­na­lą taip pat pra­si­bro­vė tris­kart olim­pi­ nė bei sep­ty­nis­kart pa­sau­lio čem­ pio­nė aust­ra­lė Lei­sel Jo­nes, 2010ųjų Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nė da­nė Rik­kė Pe­der­sen. Pro­gos pa­žiū­rė­ti, kaip fi­na­le su ti­tu­luo­to­mis var­žo­vė­mis ko­vos Rū­ta, ne­no­rė­jo pra­leis­ti ir Lie­tu­ vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė, vie­na pa­ra pra­tę­su­si sa­vo vi­zi­ tą Lon­do­ne. R.Meilutytės rezultatas finale – 1 min. 05,47 sek. Sidabrą pelnė R.Soni – 1 min. 05,55 sek., bronzą iškovojo japonė S.Suzuki – 1 min. 06,46 sek.

1 min. 0,84 sek. Po pir­mų­jų 50 m lie­tu­vis bu­vo 3-io­jo­je po­zi­ci­jo­je. „Prit­rū­ko jė­gų. Pra­džia bu­vo per ašt­ri. Jau­čiau­si ge­rai, ma­niau, kad iš­trauk­siu iki pa­bai­gos, bet, ma­tyt, per daug no­rė­jau. Vis dėl­to aš­tun­ to­ji vie­ta nė­ra pra­stas re­zul­ta­tas“, – po fi­na­lo in­ter­viu spor­tas.in­fo sa­kė Lie­tu­vos plau­ki­kas. Olim­pi­niu čem­pio­nu ta­po Ca­ me­ro­nas van der Burg­has iš Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) – 58,46 sek. Jis 0,12 sek. pa­ge­ri­no aust­ra­ lui Bren­to­nui Ric­kar­dui pri­klau­siu­ sį pa­sau­lio re­kor­dą. Si­dab­ro me­ da­lis įteik­tas aust­ra­lui Chris­tia­nui Spren­ge­riui – 58,93 sek., bron­zą pel­nė ame­ri­kie­tis Bren­da­nas Han­ se­nas – 59,49 sek. 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­do­je G.Ti­te­nis užė­mė 12-ąją vie­tą. Var­žo­vai pa­žįs­ta­mi

Per­ga­le bok­so tur­ny­rą pra­dė­jo dvi­de­šimt­me­tis Eval­das Pet­raus­ kas (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 60 kg).

Lie­tu­vis 1/16 fi­na­lo 20:12 (6:4, 6:4, 8:4) nu­ga­lė­jo 2008-ųjų Eu­ro­ pos vi­ce­čem­pio­ną veng­rą Mik­lo­šą Var­gą. Aš­tunt­fi­na­ly­je E.Pet­raus­ kas iš­mė­gins jė­gas su tur­ku Fa­ti­hu Ke­le­su, ku­ris še­šio­likt­fin ­ a­ly­je 15:8 (5:4, 6:1, 4:3) įvei­kė Ab­del­ba­ke­rą Cha­dį iš Al­žy­ro. Su F.Ke­le­su mū­sų bok­si­nin­ kas tu­rė­jo iš­mė­gin­ti jė­gas šie­met Trab­zo­ne vy­ku­sio olim­pi­nės at­ran­ kos tur­ny­ro pus­fi­na­ly­je, bet tur­kas pa­si­da­vė be ko­vos. Bur­tų va­lia tie­siai į svo­rio ka­te­ go­ri­jos iki 69 kg aš­tunt­fi­na­lį pa­ te­kęs Egi­di­jus Ka­va­liaus­kas rugp­ jū­čio 3-ią­ją pirš­ti­nes su­rems su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos at­sto­vu Fred­ die Evan­su, ku­ris še­šio­likt­fi­na­ly­je 18:10 (7:5, 5:2, 6:3) nu­ga­lė­jo Ilya­są Ab­ba­dį iš Al­žy­ro. E.Ka­va­liaus­kas su F.Evan­su bu­ vo su­si­ti­kęs per­nai pa­sau­lio čem­ pio­na­to ket­virt­fi­na­ly­je ir pri­ver­ tė jį ka­pi­tu­liuo­ti jau 2-aja­me raun­de.

– Pre­zi­den­te, o jūs ar ne­si­jau­ di­no­te prieš R.Mei­lu­ty­tės fi­ na­lą? – Ma­nau, kad Rū­ta jau­di­no­ si la­biau... Jos jau­du­lys – vie­ noks, mū­sų – ki­toks. Džiu­gu, kad R.Mei­lu­ty­tė da­ly­va­vo to­je pa­čio­ je rung­ty­je, kaip ir mū­sų 1980ųjų olim­pi­nė čem­pio­nė Li­na Ka­ čiu­šy­tė. – Kai bu­vo tvir­ti­na­ma olim­ pi­nė rink­ti­nė, apie Rū­tos ga­ li­my­bes kal­bė­jo­te at­sar­giai. Abe­jo­jo­te? – Rū­ta dar nė­ra star­ta­vu­si nei Eu­ ro­pos, nei pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se. Tu­rint gal­vo­je R.Mei­lu­ty­tės am­žių, bu­vo ne­ra­mu, kaip ji psi­cho­lo­giš­

Komentaras

12

Žil­vi­nas Ov­siu­kas Plau­k i­mo tre­ne­r is

F

Re­zul­ta­tu ne­nu­si­vy­lė

23-ejų Gied­rius Ti­te­nis plau­ki­mo 100 m krū­ti­ne fi­na­le užė­mė aš­tun­ tą­ją vie­tą. Tre­ne­rio Žil­vi­no Ov­siu­ko auk­lė­ ti­nis dis­tan­ci­jo­je krū­ti­ne su­gai­šo

Rū­ta įro­dė, kad net la­bai ti­tu­luo­tos var­ žo­vės jai nė mo­tais. Ji da­ro tai, ką ga­li ir su­ge­ba, o ga­li la­bai daug.

Pra­na­šu­mas: E.Pet­raus­kas (kai­rė­je) pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti 2008-ųjų Eu­

ro­pos vi­ce­čem­pio­ną M.Var­gą.

AFP nuo­tr.

i­na­las yra fi­na­las – G.T i­te­ nis pa­pras­čiau­siai per­de­ gė. Ga­l i­ma sa­k y­t i, kad jis le­m ia­mam plau­k i­mui pri­ trū­ko kant­ry­bės. Tai tak­ti­kos klai­da, ku­ri at­si­ran­da, kai spor­ti­nin­kas la­bai sten­gia­si. Vi­si su­pran­ta­me, kad rei­kia da­ry­ti tai, ką da­rei ir prieš tai. Prieš fi­na­li­nį plau­ki­mą mes su Gied­ riu­m i kal­bė­jo­mės apie jau­du­l į. Bet ku­ris žmo­gus, esant to­kiai stre­si­nei si­t ua­ci­jai, ga­l i su­k lys­t i da­r y­da­mas tai, ką jau bu­vo da­ręs dau­gy­bę kar­

kai at­lai­kys to­kio ly­gio var­žy­bas kaip olim­pi­nės žai­dy­nės. Rū­ta įro­ dė, kad net la­bai ti­tu­luo­tos var­žo­ vės jai nė mo­tais. Ji da­ro tai, ką ga­li ir su­ge­ba, o ga­li la­bai daug. – Kas, jū­sų nuo­mo­ne, le­mia pui­kius R.Mei­lu­ty­tės re­zul­ ta­tus? – Plau­ki­mas – spor­to ša­ka, ku­ rio­je ga­li at­si­skleis­ti ir la­bai jau­ni spor­ti­nin­kai, ir vy­res­nio am­žiaus at­le­tai. Rū­tos fe­no­me­no pa­slap­ tis – ta­len­tas ir dar­bas, mo­ty­va­ ci­ja bei no­ras siek­ti tiks­lo. Ma­nau, kad ji tu­ri ir įgim­tų psi­cho­lo­gi­nių spor­ti­nin­kės sa­vy­bių. – Ne vie­nas spor­to eks­per­tas yra pa­brė­žęs, kad R.Mei­lu­ty­ tės re­zul­ta­tai pri­klau­so ir nuo to, kad ji tre­ni­ruo­ja­si ne Lie­ tu­vo­je. Ar pri­ta­ria­te? – Lie­tu­vo­je taip pat sten­gia­ mės su­da­ry­ti vi­sas są­ly­gas mū­sų plau­ki­kams, ta­čiau mū­sų fe­de­ra­ ci­jos fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ri­bo­tos. Lie­tu­va fi­nan­siš­kai pri­si­de­da prie R.Mei­lu­ty­tės to­bu­lė­ji­mo – Tau­ti­ nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas ir fe­de­ra­ ci­ja sa­vo lė­šo­mis re­mia spor­ti­nin­ kės sto­vyk­las, iš­vy­kas į var­žy­bas. – Ko­kio re­zul­ta­to ti­ki­tės iš G.Ti­te­nio ant­ro­sios rung­ties? – Aš­tun­to­ji vie­ta olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se – la­bai di­de­lis pa­sie­ki­mas. Kai pro­gno­za­vo­me Gied­riaus re­ zul­ta­tus, svars­tė­me apie fi­na­lą. Jis už­duo­tį jau įvyk­dė. G.Ti­te­nis dar plauks 200 m krū­ti­ne, to­dėl jam lin­kiu su­si­kaup­ti ir šiam star­tui.

Is­to­ri­ja 1992 m. Bar­se­lo­nos olim­pia­da: R.Ma­žuo­lis – 10-oji vie­ta (50 ir 100 m lais­vuo­ju sti­liu­mi), 1996 m. At­ lan­tos olim­pia­da: D.Gri­ga­l io­n is – 13-oji vie­ta (100 m nu­ga­ra), 2000 m. Sid­nė­jaus olim­pia­da: S.Bi­ne­ vi­č ius, R.Gim­bu­t is, M.Pac­ke­v i­ čius, A.Sa­vic­kas – 16-oji vie­ta (es­ ta­fe­tė 4 po 100 m lais­vuo­ju sti­liu­ mi), 2004 m. Atė­nų olim­pia­da: V.Ja­nu­šai­t is – 4-oji vie­ta (200 m komp­lek­si­n is plau­k i­mas), 2008 m. Pe­k i­no olim­pia­da: G.Ti­te­n is – 12-oji vie­ta (100 m krū­ti­ne).

tų. La­bai leng­va ne­su­si­val­dy­ti ir tie­ siog kaž­ko neat­lik­ti tin­ka­mai. Ar įma­no­ma su­tram­dy­ti spor­ti­nį jau­ du­lį? Olim­pi­nės žai­dy­nės – aukš­čiau­ sias spor­ti­nin­ko kar­je­ros taš­kas. Per ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos plau­ki­mo is­to­ri­ją Gied­rius – kol kas yra ant­ra­sis žmo­gus olim­pia­dos fi­na­le. Tai – di­de­ lis pa­sie­ki­mas. Da­bar be­lie­ka tik su­si­ kaup­ti ir at­lai­ky­ti te­ku­sį krū­vį. Mū­sų spor­t i­n in­kai yra ko­vo­to­jai, o vi­su tem­pu dirb­t i sa­vai­tę tik­rai ne­ leng­va. Džiau­g ia­mės jų re­z ul­ta­tais. Mus įkve­pia R.Mei­lu­t y­tės pa­sie­k i­ mai. Tu­ri­me į ją ly­giuo­tis. Lie­tu­vo­je yra ne vie­nas ta­len­tin­gas vai­kas, ku­r is ga­lė­t ų ženg­t i olim­pie­ čių pė­do­m is. Rū­ta – vie­na iš tų vai­ kų. Kur dings­ta Lie­t u­vos ta­len­tai? Rū­ta tre­ni­ruo­ja­si ne Lie­tu­vo­je. Ji už­ sie­ny­je tu­r i pui­k ias są­ly­gas, o Lie­ tu­vo­je ta­len­tai pra­ran­da­m i, nes jie tie­siog ne­t u­r i są­ly­g ų pa­ro­dy­t i sa­vo ga­li­my­bių.


12

antradienis, liepos 31, 2012

sportas

Sėk­mė: 65-me­čiai žal­gi­rie­čiai, kurių gretose yra ir „Žalgirio“ klubo savinin-

kas V.Romanovas (su kamuoliu), jau pa­te­ko į pus­fi­na­lį.

Vaidoto Grigo nuotr.

Ko­zi­ris: olim­pi­nis čem­pio­nas R.Ubar­tas (gel­to­ni marš­ki­nė­liai, Nr. 18) sėk­min­gai ko­vo­ja dėl ka­muo­lio.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Šei­mi­nin­kai dik­tuo­ja są­ly­gas var­žo­vams Kau­ne įsi­bė­gė­ju­sia­me Eu­ro­pos ve­te­ra­nų krep­ši­nio čem­pio­na­te lie­tu­vių ko­man­dos – sun­kiai įkan­da­mas rie­šu­tas dau­gu­mai už­sie­nio eki­pų.

Nu­ga­lė­to­jų gre­to­se žai­dė ir šio čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­ te­to va­do­vas Ana­to­li­jus Čup­ko­vas bei ak­ty­viai spor­ti­nę for­mą pa­lai­ kan­tis „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas. Aikš­tė­je – ir R.Ubar­tas

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Žal­gi­rie­čiai – ly­de­riai

Kau­n o „Žal­g i­r io“ ve­te­ra­n ai kol kas žen­gia be pra­lai­mė­ji­mų. Pir­ mą eta­p ą be nuo­s to­l ių įvei­k ė 55-erių ir 65-erių me­tų am­žiaus gru­pė­se rung­ty­niau­jan­tys žal­gi­ rie­čiai. 55 me­tų am­žiaus gru­pė­je „Žal­gi­ ris“ 74:45 pra­no­ko Ko­če­vės eki­pą iš Slo­vė­ni­jos ir ket­virt­fi­na­ly­je su­ si­tiks su Vo­kie­ti­jos krep­ši­nin­kais. Žal­gi­rie­čių gre­to­se šį kar­tą trū­ko Prie­nų „Rū­du­pio“ tre­ne­rių šta­

be dir­ban­čio Min­dau­go Ar­laus­ko, ta­čiau ir be jo aikš­tės šei­mi­nin­kai iš­ko­vo­jo per­ga­lę. Nu­ga­lė­to­jų eki­ po­je iš­si­sky­rė Ra­ši­das Abel­ja­no­ vas, Vi­tol­das Ma­sals­kis, Vy­tau­tas Ri­bins­kas, Liu­das Žu­kai­tis ir Ser­ ge­jus Jo­vai­ša. De­šim­čia me­tų vy­res­nių žal­gi­ rie­čių eki­pa 67:32 su­triuš­ki­no suo­ mių HNMKY ko­man­dą ir pa­te­ko į pus­fin ­ a­lį. Skan­di­na­vai ne­tu­rė­jo jo­ kių šan­sų – Ma­ri­jo­no Zin­ke­vi­čiaus, Al­gi­man­to Riau­kos, Juo­zo Rim­kaus bei Jo­no Kur­še­vi­čiaus ve­da­ma eki­ pa jau 1-aja­me kė­li­ny­je iš­si­ver­žė į prie­kį 11:2.

30–35 me­tų gru­pė­je kon­ku­ren­ci­jos ne­tu­ri praei­ties krep­ši­nio žvaigž­ džių per­pil­dy­ta „Top Sport“ eki­ pa. Ke­tu­ris Eu­ro­ly­gos čem­pio­nus – Eu­re­li­jų Žu­kaus­ką, Min­dau­gą Žu­kaus­ką, Sau­lių Štom­ber­gą bei To­mą Ma­siu­lį – sa­vo gre­to­se tu­ rin­ti ko­man­da lai­mė­jo jau du su­si­ ti­ki­mus iš ei­lės. 45 me­tų gru­pė­je sėk­min­gai rung­ ty­niau­ja dvi per­ga­les iš­ko­vo­ju­si „Pat­van­ka“, tarp pen­kias­de­šimt­ me­čių – Vil­niaus „Sa­li­li­ta“, ku­rio­ je sėk­min­giau­siai dėl at­šo­ku­sių ka­ muo­lių (vid. 8,3) ko­vo­ja 1992-ųjų olim­pi­nis čem­pio­nas dis­ko me­ti­ kas Ro­mas Ubar­tas.

Mo­te­rų var­žy­bo­se pui­kiai se­ ka­si vil­nie­tėms. 40 me­tų gru­pė­je kon­ku­ren­ci­jos kol kas ne­su­lau­kia „Sva­ja“, ku­riai at­sto­vau­ja ir 1997ųjų Eu­ro­pos čem­pio­nė Jo­lan­ta Vi­ lu­ty­tė. 50 ir 55 me­tų gru­pė­se ne­klum­pa „Ka­ma­nės“ ko­man­dos: pen­kias­ de­šimt­me­tės jau įvei­kė če­kes ir vo­kie­tes, o pen­ke­riais me­tais vy­ res­nės Vil­niaus krep­ši­nin­kės nu­ ga­lė­jo lat­ves. Žais trik­rep­šį

„Ap­si­lan­kiau vi­so­se sep­ty­nio­ se sa­lė­se ir ne­gir­dė­jau jo­kių rim­ tų prie­kaiš­tų, čem­pio­na­tas vyks­ta sklan­džiai ir sėk­min­gai. Net­ru­kus star­tuos ir trik­rep­šio tur­ny­ras, ku­ ria­me ga­lės jė­gas iš­ban­dy­ti krep­ši­nį mėgs­tan­čios šei­mos“, – sa­kė Eu­ro­ pos čem­pio­na­to or­ga­ni­za­ci­nio ko­ mi­te­to va­do­vas A.Čup­ko­vas. Ry­toj prie Lie­tu­vos kū­no kul­ tū­ros aka­de­mi­jos (LKKA) pa­ts is­

Komentaras Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

P

rieš rung­t y­nes su suo­m iais bu­vo ne­m i­go nak­t is. Iki vė­ lu­mos ste­b ė­j o­me Lie­t u­vos ir Ar­g en­t i­n os krep­š i­n in­k ų rung­t y­nes olim­p ia­do­j e, o po skau­ daus lie­t u­v ių pra­l ai­mė­ji­mo il­g ai ne­ ga­lė­j o­me už­m ig­t i. Lai­mei, Suo­m i­j os ko­m an­d a ne­bu­vo ly­g ia­ver­tė var­ž o­ vė „Žal­g i­r io“ ve­te­r a­n ams, to­dėl mū­ sų tre­ne­r is lei­do pa­r ung­t y­n iau­t i vi­ siems žai­dė­j ams.

to­ri­nio žai­di­mo – trik­rep­šio – iš­ ra­dė­jas Ana­to­li­jus Nes­me­ja­no­vas mo­kys žais­ti ne­tra­di­ci­nį krep­ši­nį. Jė­gas iš­mė­gins ir praei­ty­je ži­no­mi krep­ši­nin­kai – V.Ma­sals­kis, Vir­gi­ ni­jus Jan­kaus­kas, Vai­das Jur­gi­las, L.Žu­kai­tis, M.Ar­laus­kas, Hen­ri­kas Gied­rai­tis.

Lie­tu­vė grei­tes­nė ir už čem­pio­nes 11 Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­ nių vi­ce­čem­pio­nė Gin­ta­rė Scheidt Gin­ta­rei vė­jas pa­lan­kus

sėk­min­gai pra­dė­jo bu­ria­vi­mo var­ žy­bas Lon­do­ne. Po dvie­jų „La­ser Ra­dial“ jach­tų kla­sės plau­ki­mų Lie­tu­vos spor­ti­ nin­kė yra 7-ojo­je vie­to­je. Pir­ma­ ja­me plau­ki­me lie­tu­vę ap­len­kė tik bend­ro­sios įskai­tos ly­de­rė An­na­ li­se Murp­hy iš Ai­ri­jos. Ant­rą­jį plau­ki­mą Gin­ta­rė bai­gė 13-oji. Bend­ro­jo­je įskai­to­je 2-ąją vie­ tą uži­ma bel­gė Evi van Ac­ker, tre­ čia yra Ma­rit Bouw­mees­ter iš Ny­ der­lan­dų. Vy­rų „La­ser“ kla­sė­je star­ta­vęs Ro­kas Mi­le­vi­čius po dvie­jų plau­ ki­mų tarp 49 da­ly­vių – 38-ojo­ je vie­to­je. Abu plau­ki­mus lie­tu­vis bai­gė 37-asis. Pir­mau­ja pa­sau­lio čem­pio­nas aust­ra­las To­mas Slings­by’s, ant­ro­ jo­je vie­to­je yra Gva­te­ma­los bu­riuo­ to­jas Jua­nas Ig­na­cio Maeg­li Ague­ ro, tre­čią­ją po­zi­ci­ją uži­ma kroa­tas Ton­ci Sti­pa­no­vi­čius. Į fi­na­lą ne­pa­te­ko

Gim­nas­ti­kos dau­gia­ko­vės var­žy­ bo­se Lau­ra Švil­pai­tė tarp 60-ies at­ran­kos da­ly­vių užė­mė 50-ąją vie­tą.

Startas: po pirmųjų dviejų plaukimų G.Scheidt – 7-ojoje vietoje.

Lie­tu­vė dau­gia­ko­vė­je su­rin­ ko 50,299 ba­lo. Į fi­na­lą pa­te­ko 24 spor­ti­nin­kės. L.Švil­pai­tė nuo 24ąją vie­tą užė­mu­sios aust­ra­lės Ash­ leigh Bren­nan at­si­li­ko 3,933 ba­lo. Aukš­čiau­sią – 18-ąją vie­tą – Lie­ tu­vos gim­nas­tė užė­mė at­ra­mi­

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

nio šuo­lio (11,933 ba­lo) var­žy­bo­se. Pra­ti­muo­se ant ly­giag­re­čių (13,500 ba­lo) Lau­ra bu­vo 39-oji, lais­vuo­ siuo­se pra­ti­muo­se (12,666 ba­lo) – 62-oji, o pra­ti­muo­se ant buo­mo (11,900 ba­lo) – 71-oji. KD, LTOK inf.


13

antradienis, liepos 31, 2012

15p.

Kaitri sau­lė tikrai sukelia odos vė­žį.

sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

sveikata

Tri­jų mė­ne­sių kau­nie­čio kū­ne pla­ka lat­vio šir­dis Jau pen­kis mė­ne­ sius Vil­niaus San­ta­ riš­kių kli­ni­ko­se su sū­ne­liu Alan­tu gy­ venanti kau­nie­tė Ing­ri­da Li­sins­kie­nė vi­lia­si, kad po ke­lių sa­vai­čių pra­si­dės ke­lias na­mo. Ket­ vir­tą gy­ve­ni­mo die­ ną pir­mą kar­tą ope­ ruo­tas ir dar nė ke­ tu­rių mė­ne­sių ne­ tu­rė­da­mas pa­ty­ręs šir­dies transp­lan­ ta­ci­ją Alan­tas yra jau­niau­sias Bal­ti­ jos ša­lių gy­ven­to­jas, ku­riam at­lik­ta to­kia ope­ra­ci­ja.

Lai­kas transp­lan­ to­lo­gi­jo­ je yra ypač svar­bus, nes truk­ mė, kai šir­ dis tu­ri pri­ glus­ti ki­to­ je krū­ti­nė­ je, ne­re­ko­ men­duo­ja­ ma il­ges­nė kaip 3 va­ lan­dos.

Gel­bė­to­jas: V.Ta­ru­čiui dar ne­bu­vo te­kę at­lik­ti šir­dies transp­lan­ta­ci­jos to­kiam mažam vai­kui.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Šir­dis atskraidinta sraig­tas­par­niu

„Yra po­ten­cia­lus do­no­ras. Jei su­ taps krau­jo gru­pės, vi­si rei­ka­lin­gi ty­ri­mų duo­me­nys, ryž­ta­mės šir­ dies transp­lan­ta­ci­jai?“ – bir­že­ lio 26-osios vi­du­die­nį kau­nie­čiai Ing­ri­da ir Arū­nas Li­sins­kai iš­gir­ do vil­tin­gą ir bau­gi­nan­tį San­ta­riš­ kių kli­ni­kų šir­dies chi­rur­go Vir­gi­li­ jaus Ta­ru­čio klau­si­mą. Vai­ke­lio tė­vai pri­si­pa­žįs­ta pa­ty­rę leng­vą šo­ką, bet il­gai gal­vo­ti ne­bu­ vo ka­da, rei­kė­jo sku­bė­ti. „Ži­no­jo­me, kad to­kio am­žiaus vai­ke­liui ras­ti šir­dies do­no­rą ti­ki­ my­bė la­bai la­bai ma­ža. Ir me­di­kai mums ne­tei­kė di­de­lių vil­čių“, – tų aki­mir­kų nie­ka­da ne­pa­mirš tuo­met jau dau­giau nei tris mė­ne­sius San­ ta­riš­kė­se su sū­ne­liu gy­ve­nu­si I.Li­ sins­kie­nė.

Vos de­šim­čia mi­nu­čių anks­čiau, kai Alan­to tė­vai iš­gir­do V.Ta­ru­čio klau­si­mą, Na­cio­na­li­nis transp­lan­ ta­ci­jos biu­ras su­lau­kė Ry­gos Stra­ di­nos kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės „BaltT­ ransp­l ant“ Lat­v i­jos sky­r iaus va­do­vo Ser­ge­jaus Truš­ko­vo skam­ bu­čio. Apie ga­li­my­bę vyk­ti eksp­lan­tuo­ ti do­no­ro šir­dies koor­di­na­to­rė As­ta Lu­ko­šiū­tė in­for­ma­vo kar­dio­chi­rur­ gus, į pa­gal­bą bu­vo pa­kvies­ta sraig­ tas­par­nio įgu­la. Lai­kas transp­lan­to­lo­gi­jo­je yra ypač svar­bus, nes truk­mė, kai šir­ dis tu­ri pri­glus­ti ki­to­je krū­ti­nė­je, ne­re­ko­men­duo­ja­ma il­ges­nė kaip 3 va­lan­dos. Tą pa­čią nak­tį Ka­ri­nių oro pa­jė­ gų sraig­tas­par­nio „Mi-8“ įgu­la iš Ry­gos tarp­tau­ti­nio oro uos­to į Vil­ niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­ riš­kių kli­ni­kas per­skrai­di­no svar­ biau­sią gy­vy­bės or­ga­ną – šir­dį.

Dar­bo pra­kti­ko­je to ne­bu­vo

„Ma­ži vai­kai to­kio­mis šir­dies li­go­ mis ser­ga re­tai, bet kar­tu yra ti­ki­ my­bė jiems ras­ti do­no­rą, – aiš­ki­no sėk­min­gai transp­lan­ta­ci­jos ope­ra­ ci­ją at­li­kęs pa­ty­ręs pro­fe­sio­na­las dak­ta­ras V.Ta­ru­tis. – To­kiais at­ve­ jais svar­bu, kad ati­tik­tų ne žmo­ gaus am­žius, bet šir­dies tū­ris ir ki­ ti ro­dik­liai.“

Lai­kas bū­tų skai­ čiuo­ja­mas die­no­mis. Il­giau­siai jis iš­gy­ ven­tų apie pus­me­tį.

Ar vai­ke­liui dar bu­vo ko­kia nors ga­l i­my­b ė iš­g y­ven­t i be šir­d ies transp­lan­ta­ci­jos? Dak­ta­ras V.Ta­ ru­tis at­vi­ras: „Ne. Ir lai­kas bū­tų

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

skai­čiuo­ja­mas die­no­mis. Il­giau­ siai jis iš­gy­ven­tų apie pus­me­tį.“ Vos ke­tu­ris ki­log­ra­mus sve­rian­ čiam Alan­tui bir­že­lio 27 d., apie 0.30 val., pra­dėta šir­dies transp­ lan­ta­ci­jos ope­ra­ci­ja. Tuo me­tu, kai Lat­vi­jo­je kaž­kas dar rau­do­jo ir ge­dė­jo sū­naus, bet su­ti­ko jo šir­dį paau­ko­ti gel­bė­jant ki­to vai­ke­lio gy­vy­bę. Tuo me­t u, kai dar vie­n ą be­ mie­gę nak­tį pa­la­to­je rą­žė ran­kas ir vil­ties aša­ras lie­jo Alan­to ma­ ma Ing­r i­d a bei vie­tos ne­ra­d ęs, ją guo­d ęs, skaus­m ą tram­d ęs ir apie sū­nų sva­jo­jęs ber­niu­ko tė­ vas Arū­nas. „Dar­bo pra­kti­ko­je šir­dies per­ so­di­ni­mo nie­ka­da anks­čiau ne­te­ ko at­lik­ti to­kio am­žiaus pa­cien­tui. Mū­sų cent­re ope­ruo­ja­mi įvai­riau­ sią, su­dė­tin­giau­sią pa­to­lo­gi­ją tu­ rin­tys vai­kai, ta­čiau toks at­ve­jis – pir­mas. Šiam kū­di­kiui bu­vo la­

bai anks­ti diag­no­zuo­tas ket­vir­to laips­nio šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­ mas“, – vė­liau pa­sa­kys transp­ lan­ta­c i­jai va­d o­va­v ęs V.Ta­r u­t is, ku­ris 2.30 val. per­kė­lė šir­dį, o apie 4.30 val. su me­di­kų ko­man­ da bai­gęs sun­kų dar­bą apie sėk­ min­gai at­lik­tą ope­ra­ci­ją pa­ts pra­ ne­šė tė­vams. Ko­kia bu­vo tė­vų reak­ci­ja, iš­gir­ dus šią ži­nią, spė­ti ne­sun­ku: vi­sai me­di­kų ko­man­dai, ypač V.Ta­ru­ čiui ir vai­kų kar­dio­lo­gei Ri­tai Su­ di­kie­nei, dė­kin­gi vy­ras su žmo­na iš lai­mės ap­si­ka­bi­no ir ap­si­ver­kė. Su­sap­na­vo vai­ko var­dą

Alan­tas – ant­ra­sis vai­kas I. ir A.Li­ sins­kų šei­mo­je: pir­ma­jam, duk­re­ lei, pen­ke­ri me­tai. Per ant­rą­jį nėš­tu­mą Ing­ri­da jau­ tė­si ge­rai. Iki 32 sa­vai­tės gy­dy­to­ ja gi­ne­ko­lo­gė tei­gė, kad vai­ke­lis svei­kas.

14


14

antradienis, liepos 31, 2012

sveikata Karš­to­jo sa­vait­ga­lio au­kos

Per mė­ne­sį rei­kia 1 000 do­no­rų

Re­kor­diš­kai karš­tą sa­vait­ga­lį į Kau­no me­di­kus krei­pė­si ne­ ma­žai žmo­nių, ku­rie dėl karš­čio bu­vo nual­pę. Tai vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­rie tvar­kė­si sa­vo dar­žuo­se, so­duo­se, ka­pi­nė­se, neį­ver­ti­nę jė­gų ir per il­gai už­si­bu­vę sau­lė­je. Kau­no grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai buvo kvie­­sti dėl aukš­to krau­ jos­pū­džio, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mų. Net aš­tuo­ni žmo­nės nu­ ken­tė­jo, kai jiems įgė­lė bi­tės ar šir­šės. Du iš jų dėl to iš­ti­ko ana­fi­lak­si­nis šo­kas. Į me­di­kus krei­pė­si ir su­si­ža­lo­ję poil­siau­ to­jai, ypač prie van­dens, su­si­žei­dę ko­jas į bu­te­lių šu­kes. Me­ di­kai pa­ta­ria per karš­čius ger­ti daug van­dens, ne­bū­ti sau­lė­ kai­to­je, nuo jos itin sau­go­ti vai­kus.

„Va­sa­rą, kai dau­ge­lis žmo­nių ato­sto­gau­ja, iš­tuš­tė­ja ne tik mies­to gat­vės. Kau­no kli­ni­kų Krau­jo cent­ras taip pat su­lau­ kia ma­žiau po­ten­cia­lių do­no­rų“, – ne­ri­mau­ja šio cent­ro va­ do­vė Jo­lan­ta Je­roch. Krau­jo po­rei­kis va­sa­rą išau­ga, nes pa­ dau­gė­ja sun­kių trau­mų. Be to, ne­sus­to­ja dar­bas ope­ra­ci­ nė­se – kas­dien at­lie­ka­ma apie 150 ope­ra­ci­jų. Per jas ar po jų vie­nam li­go­niui ga­li pri­reik­ti net ke­lio­li­kos do­no­rų krau­ jo, o iš vi­so per mė­ne­sį Kli­ni­ko­se pa­nau­do­ja­ma dau­giau nei 1 000 do­no­rų krau­jo. Iš anks­to pa­si­reng­ti va­sa­ros se­zo­nui ir su­kaup­ti krau­jo at­sar­gų ne­ga­li­ma, nes krau­jas yra gy­vas au­ di­nys ir jo pro­duk­tai ga­li bū­ti sau­go­mi ne il­giau nei mė­ne­sį.

Tri­jų mė­ne­sių kau­nie­čio kū­ne pla­ka lat­vio šir­dis

„Taip įvy­ko, kad, nuė­ 13 jus pas ki­tą gi­ne­ko­lo­ gę, per ei­li­nę ap­žiū­rą ji pa­ste­bė­jo:

vai­sius tu­ri šir­dies de­fek­tą, – pa­ sa­ko­jo I.Li­sins­kie­nė. – Iš Kau­no kli­ni­kų nu­vy­ko­me į San­ta­riš­kes, kur pa­tvir­ti­no komp­lek­si­nę šir­ dies li­gą – ne­pa­kan­ka­mu­mą, blo­ gai dir­ban­tį mit­ra­li­nį vož­tu­vą, fib­ roe­las­to­zę ir ki­tas blo­gy­bes.“ Iš pra­džių tė­vai ke­ti­no vai­kui duo­ti Rai­vy­do var­dą. Li­kus po­ rai die­nų iki gim­dy­mo, ma­ma su­ sap­na­vo, kad jos sū­ne­lis pra­šė­ si jį pa­va­din­ti Alan­tu. Jau vė­liau, nar­šy­da­ma in­ter­ne­te ir ieš­ko­da­ ma var­do kil­mės, su­ži­no­jo, kad yra upe­lis Alan­tas Plun­gės ra­jo­ne, kai­ry­sis Mi­ni­jos in­ta­kas, ir upe­lis Mo­lė­tų ra­jo­ne. Krikš­ty­nos li­go­ni­nė­je

Šir­dies li­go­mis nie­ka­da ne­si­rgę Ing­ri­da ir Arū­nas sū­naus gi­mi­mo lau­kė su ne­ri­mu. Jie ži­no­jo, kad Alan­tui rei­kės šir­dies transp­lan­ ta­ci­jos. Vai­ke­lis gi­mė leng­vai, na­tū­ra­ liu bū­du, ta­čiau dėl šir­dies li­gos ma­ma su juo taip ir li­ko li­go­ni­nė­ je nuo ta­da, ko­vo 2-osios. Alan­to gy­vy­bė rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je bu­vo pa­lai­ko­ma vais­tais. Jau po ke­tu­rių die­nų kū­di­kis pa­ ty­rė pir­mą­ją ope­ra­ci­ją: ban­dy­ ta ko­re­guo­ti vož­tu­vus, ta­čiau tai ne­pa­gel­bė­jo. Nau­ja­gi­mio krikš­ ty­nos ko­vo 27 d. San­ta­riš­kių kli­ ni­ko­se bu­vo liūd­nos, tačiau spin­ dė­jo vil­ti­mi. Alan­tui nuo­lat rei­kė­jo vais­tų, jis du­so, bir­že­lio 1 d. bu­vo at­lik­tas zon­da­vi­mas – pra­plės­ta aor­ta, bet tai pa­dė­jo tik lai­ki­nai.

Pasekmė: „Ma­ži vai­kai sunkiomis šir­dies li­go­mis ser­ga re­tai, todėl yra

didesnė ti­ki­my­bė jiems ras­ti do­no­rą“, – bent tuo džiaugiasi V.Ta­ru­tis.

Tė­vai sa­vo sū­nui mie­lai bū­tų paau­ko­ję sa­vo šir­dis, bet ga­lė­jo tik vil­tis me­di­kų pa­guo­da ir lauk­ ti ste­buk­lo. Pa­mie­ga po 4 va­lan­das

„Nu­rimk, ma­žu­ti, nu­rimk...“ – kal­ban­čios ma­mos akys ir šir­dis vi­są lai­ką bu­vo su sū­nu­mi. San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se mo­te­ris nuo ry­to iki ry­to nie­kur nei­šei­da­ ma gy­ve­na gre­ta sū­naus ir sū­nu­mi jau pen­kis mė­ne­sius. La­bai daž­nai po dar­bų at­vyks­ta ir Arū­nas. „Alan­tui gir­do­mi ir lei­džia­mi vais­tai. Jam slo­pi­na­ma imu­ni­ nė sis­te­ma, nes bai­mi­na­ma­si šir­ dies at­me­ti­mo reak­ci­jos, – aiš­ ki­no jū­ras aša­rų iš­lie­ju­si Ing­ri­da. – Praė­ju­sią sa­vai­tę jam išė­mė ka­ te­te­rį. Ti­ki­mės, kad per ar­ti­miau­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

sias dvi sa­vai­tes pa­ga­liau pra­si­dės ke­lias na­mo.“ Per pa­rą maž­daug po ke­tu­rias va­lan­das pa­mie­gan­ti mo­te­ris ne­ sle­pia, kad šis skau­dus gy­ve­ni­mo įvy­kis pri­ver­tė per­kai­no­ti daug ver­ty­bių. „Ki­taip ver­ti­na­me gy­ve­ni­mą, bran­gi­na­me kiek­vie­ną aki­mir­ką, nes ry­toj sū­nus ga­li ir ne­pa­bus­ti, – tram­dy­da­ma emo­ci­jas pri­si­pa­ žįs­ta ma­ma, bet ne­tru­kus pa­gy­vė­ ju­si ir tar­si sau tei­gia: – Ži­nau, kad vis­kas bus ge­rai. Bu­vo ir pra­na­šin­ gų sap­nų...“ Prie Alan­to upe­lio Ing­ri­da ir Arū­nas dar ne­bu­vo. Ten dar nu­va­ žiuos. Ir bū­ti­nai nu­si­veš jau paau­ gu­sį sū­nų Alan­tą. „La­bai ti­kiuo­si, kad tai įvyks...“ – ma­mos aky­se su­bliz­gė­jo aša­ros.

Ope­ra­ty­vus ir koor­di­nuo­tas dar­bas Bir­že­lio 26-osios nak­tį VUL San­ta­

riš­kių kli­ni­ko­se bu­vo at­lik­ta šir­dies transp­lan­ta­ci­ja vos 4 ki­log­ra­mus sve­ rian­čiam 3 mė­ne­sių kū­di­kiui. Ši transp­lan­ta­ci­ja yra iš­skir­ti­nė dėl

dau­ge­lio as­pek­tų. Pir­mą kar­tą Lie­tu­ vos transp­lan­to­lo­gi­jos is­to­ri­jo­je šir­dis gau­ta iš kai­my­ni­nės ša­lies. Pir­mą kar­ tą mū­sų chi­rur­gai vy­ko į kai­my­ni­nę ša­lį eksp­lan­tuo­ti (išim­ti) šir­dies. Išs­kir­ti­nis šis at­ve­jis dar ir to­dėl,

„Ma­lia­ri­ja žmo­gus nuo žmo­gaus neuž­ sik­re­čia, ne­bent įvyk­tų koks ka­zuis­ ti­nis at­ve­jis“, – po to, kai Užk­re­čia­mų­jų li­ gų ir AIDS cent­ras pa­skel­bė, kad vie­ nas kau­nie­tis ser­ ga šia mums ne­bū­ din­ga li­ga, nu­ra­mi­ no gydytoja Auk­sė Mic­kie­nė.

ras yra pa­si­ra­šęs su­tar­tį su Kraš­to ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­ja, pa­gal ku­rią ka­ri­ niai sraig­tas­par­niai tal­ki­na per­skrai­di­ nant do­no­ro or­ga­nus. Į pa­gal­bą kvie­ čia­mi ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos sraig­tas­par­niai bei po­li­ci­ja.

te­zio­lo­gi­jos ir rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Šio sky­riaus ve­dė­jas dr. Kęs­tu­tis Ver­ soc­kas sa­ko, kad, nors ir vis­kas praė­ jo sklan­džiai, ga­lu­ti­nai pa­sveik­ti da­ bar rei­kia ne tik pro­fe­sio­na­lios prie­ žiū­ros, bet ir lai­ko.

Ope­ra­ty­viai ir sklan­džiai do­no­ro

Lie­tu­vo­je šiuo me­tu šir­dies transp­

or­ga­ną trans­por­ta­vo Kau­ne, Ant­ra­ ja­me paieš­kos ir gel­bė­ji­mo po­ste bu­ dė­ju­si įgu­la, va­do­vau­ja­ma ka­pi­to­no Lai­mio Alek­na­vi­čiaus.

lan­ta­ci­jos lau­kia 3 vai­kai. Žmo­nėms, ku­rie ne­ten­ka sa­vo at­ža­lų, do­va­no­ti jų or­ga­nus ki­tų gy­vy­bei gel­bė­ti yra ne­pap­ras­tai sun­ku.

kad kū­di­kio šir­de­lė nuo gi­mi­mo ne­ pa­jė­gė vi­sa­ver­čiai dirb­ti ir transp­lan­ ta­ci­ja bu­vo vie­nin­te­lis jo gy­vy­bės iš­ gel­bė­ji­mas. Vil­čių grei­tai su­lauk­ti do­ no­ro ne­bu­vo. Pa­ty­rę gy­dy­to­jai sa­vo pra­kti­ko­je sun­kiai ga­li ras­ti pa­na­šią is­to­ri­ją, kai kū­di­kiui do­no­ro or­ga­no su­lau­kia­ma grei­tai. Tai ga­li­ma va­din­ ti ste­buk­lu ar Die­vo do­va­na.

Biu­ro koor­di­na­to­riams ten­ka ypa­

Šir­dies transp­lan­ta­ci­jo­je yra svar­

tin­gos svar­bos dar­bas – su­re­gu­liuo­ti sklan­dų, sinch­ro­niš­ką vi­sų tar­ny­bų dar­bą, nes ope­ra­ci­jos to­kiais at­ve­ jais yra pra­de­da­mos dvie­jo­se li­go­ni­ nė­se – ope­ruo­ja­mas do­no­ras ir re­ci­ pien­tas. Koor­di­na­to­rių dar­bas bu­vo at­lik­tas ne­prie­kaiš­tin­gai.

bi žmo­gaus kū­no ma­sė, ūgis. Pa­rink­ ti šir­de­lę vai­kui keb­lu dėl to, kad do­ no­rų bū­na ma­žai. Lie­tu­vos vai­kų transp­lan­to­lo­gi­jos is­to­ri­jo­je iki šiol šir­dies per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos at­ lik­tos 2 vai­kams iki tre­jų me­tų.

Da­bar ma­ža­sis pa­cien­tas gy­do­

Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­

mas San­ta­riš­kių kli­ni­kų Vai­kų anes­

jos ša­lių, ku­rio­je to­kios ope­ra­ci­jos at­ lie­ka­mos.

Mū­sų ša­lis – vie­nin­te­lė iš tri­jų Bal­ti­

Ap­sau­ga: ren­gian­tis į ke­lio­nę, juo­lab

sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tais.

Drą­suo­lis ma­lia­r Marijana Jasaitienė

m.jasaitiene@kaunodiena.lt

Vais­tų prieš ke­lio­nę ne­gė­rė

Ma­lia­ri­ja kau­nie­tis už­si­krė­tė Af­ri­ ko­je. Vy­ras su dar še­šiais drau­gais ke­lia­vo au­to­mo­bi­liais per Ma­ro­ką, Mau­ri­ta­ni­ją, Se­ne­ga­lą, Ma­lį, Gam­ bi­ją. Dar prieš ke­lio­nę vy­rai bu­vo atė­ję į Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės po­lik­ li­ni­ką pa­si­skie­py­ti prieš gel­to­ną­ jį dru­gį, nes be skie­pų į kai ku­rias iš šių ša­lių neį­lei­džia. Ap­si­lan­kė pas in­fek­to­lo­gą. Jis ke­liau­to­jus per­spė­jo, kad bū­ti­na ne tik pa­si­skie­py­ti, bet ir ger­ti vais­tus prieš ma­lia­ri­ją. „Bet jie – drą­sūs vy­ru­kai, sa­kė, kad tai – ne­są­mo­nė, jie vais­tų ne­ gers. Vi­so­se ša­ly­se, iš­sky­rus Ma­ ro­ką, la­bai pa­pli­tęs su­kė­lė­jas plas­ mo­dium fal­ci­pa­rum, ku­ris yra la­bai pik­tas, su­ke­lia pa­čią sun­kiau­sią li­ gos for­mą, yra at­spa­rus įpras­tiems vais­tams“, – aiš­ki­no Lietuvos svei­ katos mokslų universiteto Infekci­ nių ligų klinikos vadovė do­cen­tė A.Mic­kie­nė. Ji ti­ki­na, kad dar prieš ke­lio­nę vy­rams rei­kė­jo ger­ti tuos vais­tus, ku­rie vei­kia at­spa­rius ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jus. De­ja, ke­liau­to­jai at­si­sa­kė bet ko­kių vais­tų. Gal­būt dėl stip­ raus jų ša­lu­ti­nio po­vei­kio? „Vie­ni iš šių vais­tų ga­li su­kel­ti ne­mi­gą, ran­kų dre­bė­ji­mą, trau­ku­ lius, ha­liu­ci­na­ci­jas – psi­cho­lo­gi­nio dirg­lu­mo po­žy­mius, bet to­kių vais­

tų Lie­tu­vo­je ne­tgi nė­ra. Tie, ku­rių yra, bū­tų la­bai ti­kę, jie sau­gūs, ša­ lu­ti­nio po­vei­kio ne­su­ke­lia“, – aiš­ ki­no gy­dy­to­ja A.Mic­kie­nė. Ne­del­siant grį­žo na­mo

Vie­nas iš sep­ty­nių žy­gio drau­gų ma­lia­ri­jos pa­vo­jaus neiš­ven­gė. Li­ gos simp­to­mus jis pa­ju­to, li­kus sa­ vai­tei iki ke­lio­nės pa­bai­gos. Vy­rą pra­dė­jo krės­ti šal­tis, iki 40 laips­nių pa­ki­lo kū­no tem­pe­ra­tū­ra. Iš pra­džių kau­nie­tis gy­dė­si pa­ts – gė­ rė pa­ra­ce­ta­mo­lį. Vais­ti­nė­je iš­si­pra­šė an­ti­bio­ti­kų, bet ir jie ne­pa­dė­jo.

Ma­lia­ri­jos komp­li­ ka­ci­jos yra sun­kios, ypač kai iš­si­vys­to sme­ge­nų ma­lia­ri­ja.

„Tuo­met krei­pė­si į gy­dy­to­jus, nes sa­vi­jau­ta bu­vo la­bai blo­ga. Lie­ tu­viui la­bai grei­tai diag­no­za­vo ma­ lia­ri­ją, pa­sky­rė vais­tų nuo jos. Tie vais­tai la­bai ge­ri, pa­tys nau­jau­si. Mes to­kių ne­tu­ri­me, jų yra tik Šve­ di­jo­je“, – aiš­ki­no In­fek­ci­nių li­gų kli­ni­kos va­do­vė A.Mic­kie­nė. Vais­tus nuo ma­lia­ri­jos rei­kia ger­ ti tik tris die­nas, ry­tą ir va­ka­re, bet daug – net po 4 tab­le­tes. Iš­gė­ręs pir­mą­sias ir nie­ko ne­lauk­da­mas kau­nie­tis sė­do į lėk­tu­vą ir grį­žo na­mo.


15

antradienis, liepos 31, 2012

sveikata Paplūdimyje mokė gaivinti

Ši­lai­niškiai galės sportuoti

Per tris praėjusio savaitgalio dienas Lietuvoje ugniagesiai iš­ traukė septynis nuskendusius žmones. Kaune, Lampėdžių paplūdimyje, Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragino poilsiautojus pasirūpinti savo ir kitų sveikata, mokė gaivin­ ti apalpusius, skendusius žmones. Kol vieni matavosi krau­ jospūdį, kiti, apsupę biuro direktorę Astą Gricienę, klausėsi pirmosios pagalbos kurso. Specialistė ant manekenų rodė, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą, ką daryti už­ springus. Kai kurie poilsiautojai čia pat išbandė, ką išmokę. Kaip alternatyva tingiam poilsiui paplūdimyje buvo pristaty­ tas sveikatą stiprinantis šiaurietiškas ėjimas su lazdomis.

Ši­lai­nių se­niū­ni­jo­je ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma įreng­ ti lau­ko tre­ni­ruok­lius, at­nau­jin­ti krep­ši­nio aikš­te­les ir įsi­gy­ ti kil­no­ja­mą­ją pa­ky­lą. Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­ gra­mai iš vals­ty­bės biu­dže­to šie­met bu­vo skir­ta 1 mln. li­tų. Ši­lai­nių se­niū­ni­jai iš šios pro­gra­mos bu­vo skir­ta be­veik 126 tūkst. li­tų. „Grei­čiau­siai bend­ruo­me­nė ga­lės džiaug­tis nau­ jais lau­ko tre­ni­ruok­liais. Jie bus įreng­ti ša­lia Ra­sy­tės gat­vės ei­nan­čio pės­čių­jų ta­ko, ne­to­li šlai­to. Pla­nuo­ja­me at­nau­jin­ti ir tarp dau­gia­bu­čių esan­čias ap­leis­tas krep­ši­nio aikš­te­les“, – pa­sa­ko­jo Ši­lai­nių se­niū­nas Gin­tau­tas Sin­ke­vi­čius. Vi­sa tai skir­ta ra­jo­no gy­ven­to­jų svei­ka­tai stip­rin­ti.

Sau­lė ir vė­žys tam­pa draugais Jus­tė Ki­bu­ry­tė Itin karš­tos ke­lios pa­sta­ro­sios va­ sa­ros ir gy­dy­to­jų per­spė­ji­mai apie di­dė­jan­tį ser­ga­mu­mą me­la­no­ma bei ki­to­mis odos vė­žio for­mo­mis ver­čia sau­go­ti odą nuo sau­lės.

Kaip tai da­ry­ti, pa­ta­ria gy­dy­to­jas der­ma­to­lo­gas Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka ir vais­ti­nin­kė Zi­ta Ja­nu­šaus­kie­nė.

eg­zo­tiš­kas ša­lis, bū­ti­na ne tik pa­siim­ti vais­tų, bet ir dėl jų var­to­ji­mo pa­si­kon­ „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

r­ i­jos neiš­ven­gė „Li­go­nis skri­do bū­da­mas la­bai sun­kios būk­lės: iš­kan­kin­tas aukš­ tos tem­pe­ra­tū­ros, in­tok­si­kuo­tas. Skry­dis tru­ko vie­nuo­li­ka va­lan­dų. Lai­mė, komp­li­ka­ci­jų iš­ven­gė, nors jų ri­zi­ka bu­vo la­bai di­de­lė: kai atė­ jo pas mus, krau­jo ty­ri­mų ro­dik­liai bu­vo pri­bloš­kian­tys“, – pa­sa­ko­jo li­go­nį gy­džiu­si A.Mic­kie­nė. Komp­li­ka­ci­jos la­bai sun­kios

Ke­liau­to­jas iš­kart bu­vo pa­gul­dy­tas į Kau­no kli­ni­ki­nę li­go­ni­nę. Gy­dy­ mas tęs­tas tais pa­čiais, Af­ri­ko­je jo įsi­gy­tais vais­tais. „Ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jo ne­beap­ti­ko­ me, nes gy­dy­mas bu­vo efek­ty­vus. Per ke­lias die­nas pa­ge­rė­jo krau­jo ro­dik­liai, su­stip­rė­jo or­ga­niz­mas“, – pa­sa­ko­jo ir džiau­gė­si gy­dy­to­ja A.Mic­kie­nė. Va­di­na­si, ma­lia­ri­ja, mums ma­ žai pa­žįs­ta­ma li­ga, nė­ra to­kia bai­ si, kaip ją įsi­vaiz­duo­ja­me? Gy­dy­ to­ja in­fek­to­lo­gė paaiš­ki­no, kad yra ke­tu­rių rū­šių ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jų. Kai ku­rie jų ga­li pa­si­slėp­ti ke­pe­ny­ se ir pa­si­reikš­ti po ke­lių mė­ne­sių ar net me­tų. Plas­mo­dium fal­ci­pa­rum su­kė­lė­jas į ke­pe­nis neį­sisk­ver­bia, bū­na tik erit­ro­ci­tuo­se, o iš­nai­kin­ tas ne­beat­si­ku­ria. Vis dėl­to ma­lia­ri­jos komp­li­ka­ci­ jos yra sun­kios, ypač kai iš­si­vys­ to sme­ge­nų ma­lia­ri­ja. Ji ga­li su­kel­ ti trau­ku­lius, su­trik­dy­ti sme­ge­nų krau­jo­ta­ką, nes pa­ra­zi­tai dau­gi­na­si erit­ro­ci­tuo­se ir jie už­kem­ša smul­ kią­sias sme­ge­nų krau­ja­gys­les. Dėl

to iš­si­vys­to ko­ma ir li­go­nis mirš­ta. „Ki­tos komp­li­ka­ci­jos – inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas, krau­ja­vi­mas. Mū­sų pa­cien­tui la­bai pa­si­se­kė. Sa­ kė, dau­giau taip ne­da­rys“, – nu­si­ juo­kė A.Mic­kie­nė. Ki­ti su juo ke­lia­vu­sie­ji po Af­ri­ką lyg ir ne­su­sir­go, nors vais­tų li­gos pro­fi­lak­ti­kai taip pat ne­gė­rė. Gy­ dy­to­ja spė­jo, kad gal­būt in­fe­kuo­ti uo­dai jiems neį­kan­do, to­dėl ir ne­ su­sir­go. Žmo­gus nuo žmo­gaus ma­lia­ri­ja neuž­sik­re­čia, ne­bent bū­tų per­pil­ tas ser­gan­čio­jo krau­jas ar­ba už­si­ krės­tų nar­ko­ti­kų var­to­to­jai, nau­ do­ję­si ta pa­čia ada­ta.

Kaip ap­si­sau­go­ti? 2002–2011 m. įvež­t i­ne ma­l ia­r i­ja Lie­t u­vo­je sir­go 39 žmo­nės (20 jū­ rei­vių, 10 tu­ris­tų, 7 as­me­nys, iš­vy­ kę dar­bo tiks­lu, 1 stu­den­tas, 1 le­g io­ nie­rius), iš ku­rių du mi­rė. Uo­dai yra ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jų per­ ne­šė­jai. Jie la­biau­siai puo­la sau­lei lei­d žian­t is ir te­kant. Ap­si­sau­go­t i nuo uo­dų nau­do­ja­mos uo­dus at­bai­ dan­čios prie­mo­nės – re­pe­len­tai. Ga­l i­ma ap­do­ro­t i ir gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas: su­suk­ta į tab­le­tę, imp­reg­ nuo­ta py­ret­roi­du vir­v u­tė de­g i­na­ ma nak­čiai mie­ga­muo­siuo­se. Virš lo­vos pa­ka­bi­na­mas imp­reg­nuo­tas per­met­r i­nu ar del­t a­met­r i­nu au­ dek­las, at­si­gu­lus jo kraš­tai pa­k i­ša­ mi po čiu­ž i­niu.

– Skel­bia­ma, kad pa­sta­rai­siais me­tais me­la­no­ma ir ki­tos odos vė­žio for­mos diag­no­zuo­ja­mos dvi­gu­bai dau­giau žmo­nių nei prieš ke­le­rius me­tus. Ko­dėl taip yra: pa­ge­rė­jo diag­nos­ti­ka ar pa­di­dė­jo ser­ga­mu­mas? P. V.: „Tai, kad pik­ty­bi­nės odos li­ gos daž­nė­ja ir jo­mis ser­ga vis jau­ nes­ni žmo­nės, dau­giau­sia le­mia pa­si­kei­tę gy­ve­ni­mo įpro­čiai bei są­ ly­gos. Žmo­nės gau­na per daug ult­ ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių, nes lan­ko­ si so­lia­riu­muo­se, dau­giau ke­liau­ja po pa­sau­lį. Šiau­rės ir Pie­tų pus­ ru­tu­liuo­se gy­ve­nan­čių žmo­nių oda ski­ria­si, to­dėl ji skir­tin­gai rea­guo­ ja ir į sau­lės spin­du­lius. Tai, kad odos vė­žio at­ve­jų už­ fik­suo­ja­ma vis dau­giau, le­mia ir pa­ge­rė­ju­si diag­nos­ti­ka. O ir pa­tys žmo­nės tu­ri dau­giau in­for­ma­ci­ jos apie pik­ty­bi­nius odos na­vi­kus. Prieš 50 ar 100 me­tų žmo­nės taip pat sirg­da­vo me­la­no­ma, bet ne vi­ si tai ži­no­da­vo.“ – Ar vi­si, bū­da­mi sau­lė­kai­to­ je, de­gin­da­mie­si, vie­no­dai ri­ zi­kuo­ja­me su­si­rgti odos vė­ žiu? Kaip jo sau­go­tis? P.V.: „Dau­giau me­la­no­ma ar ki­tos odos vė­žio for­mos yra nu­sta­to­mos pir­mo­jo ir ant­ro­jo odos ti­po žmo­ nėms: mė­ly­na­kiams, švie­siap­lau­ kiams, rau­donp­lau­kiams, straz­da­ no­tie­siems. Ki­taip ta­riant, tiems, ku­rių oda sau­lė­je rau­do­nuo­ja ir re­ tai ar­ba iš vi­so neį­de­ga. Ati­džiau sau­lė­kai­to­je re­ko­men­ duo­čiau bū­ti ir tiems as­me­nims, ku­rių gi­mi­nai­čiams yra nu­sta­ty­ta pik­ty­bi­nių odos na­vi­kų. Ri­zi­ką su­ si­rgti me­la­no­ma bei ki­to­mis odos vė­žio for­mo­mis su­ma­ži­na ap­sau­ gi­nė kos­me­ti­ka nuo sau­lės.“ Z.J.: „Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad kos­me­ti­ka, ap­sau­gan­ti odą nuo sau­lės, mak­si­ma­liai veiks­min­ga tuo­met, kai yra nau­do­ja­ma tin­ ka­mai, – kai ja te­pa­ma­si ma­žiau­ siai 15 mi­nu­čių prieš ei­nant į lau­ ką. Bū­ti­na, kad kre­mas įsi­ger­tų į odą, maž­daug per tiek lai­ko pra­ de­da veik­ti ap­sau­gi­nės me­džia­gos. Už ap­sau­gą nuo ža­lin­gų sau­lės spin­du­lių po­vei­kio at­sa­kin­gi kos­ me­ti­kos prie­mo­nių su­dė­ty­je esan­ tys spe­cia­lūs filt­rai. Jų bū­na dvie­jų rū­šių: fi­zi­nių ir che­mi­nių. Pir­mie­ji at­spin­di sau­lės švie­są ir ją iš­sklai­ do, yra kur kas sta­bi­les­ni ir at­spa­

res­ni išo­rės veiks­niams, pra­ktiš­kai ne­su­ke­lia jo­kių odos reak­ci­jų. Che­mi­niai filt­rai sau­lės spin­du­ lius su­ge­ria. Jie ma­žiau at­spa­rūs ap­lin­kai, ga­li tap­ti aler­gi­nių odos reak­ci­jų prie­žas­ti­mi. To­kie filt­rai ap­sau­gi­nių kre­mų nuo sau­lės ga­ my­bo­je nau­do­ja­mi vis re­čiau, bet kar­tais dar pa­si­tai­ko. Dėl to ren­ kan­tis prie­mo­nę la­bai svar­bu ati­ džiai per­skai­ty­ti eti­ke­tės in­for­ ma­ci­ją. Ge­riau­sia, jei kos­me­ti­kos prie­mo­nės su­dė­ty­je yra fo­tos­ta­bi­ lių filt­rų. Pas­ta­rie­ji ap­sau­go odą ne tik nuo nu­de­gi­mo, bet ir nuo UVA bei UVB spin­du­lių, fo­to­se­nė­ji­mo.“ – Sa­ko­ma, kad kre­mą rei­kia var­to­ti do­zuo­tai, kaip vais­tus, nes prie­šin­gu at­ve­ju jis bus ne­ veiks­min­gas. Ar tai tie­sa? Z.J.: „Tai la­bai svar­bu. Pa­gal tarp­tau­ti­nes re­ko­men­da­ci­jas nuo sau­lės odą sau­gan­čio kre­mo kie­kis tu­rė­tų bū­ti 2 mg/cm2, tai­gi, no­rint iš­tep­ti vi­są kū­ną vi­du­ti­nio su­dė­ji­ mo žmo­gui, rei­kė­tų apie 30 ml kre­ mo. Ne­tei­sin­gai do­zuo­jant kos­me­ ti­kos prie­mo­nę, jos efek­ty­vu­mas sie­kia vos 20–40 pro­c.

Che­mi­niai filt­rai sau­lės spin­du­lius su­ge­ria. Ap­sau­gi­nę kos­me­ti­ką nuo sau­ lės ge­riau­sia pirk­ti vais­ti­nė­se. Kiek­vie­nam pa­gei­dau­jan­čiam vi­ sa­da mie­lai pa­ta­ria­me, kaip iš­ veng­ti odos nu­de­gi­mų, ku­rie la­bai daž­nai ga­li bū­ti me­la­no­mos ar ki­tų odos vė­žio rū­šių prie­žas­tis, ką da­ ry­ti odai nu­de­gus – kaip su­švel­ nin­ti ne­ma­lo­nius po­jū­čius.“ – Tiems, ku­rių odo­je yra pig­ men­ti­nių da­ri­nių, ap­ga­mų, sau­lė­je de­gin­tis ne­va­lia? Z.J.: „Veng­ti sau­lės ne­rei­kia, bet odos da­ri­nių ap­sau­gai re­ko­men­ duo­ja­mi spe­cia­lūs pleist­riu­kai, pieš­tu­kai. Jei pig­men­ti­nių dė­mių odo­je pa­dau­gė­ja, ap­ga­mai kin­ ta, rei­kia ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ ją spe­cia­lis­tą.“ P.V.: „Kiek­vie­no iš mū­sų odo­ je ga­li­ma ap­tik­ti bent po ke­lis įvai­ raus dy­džio bei at­spal­vio ap­ga­mus, pig­men­ti­nių dė­mių. Dau­gu­ma jų vi­siš­kai ne­pa­vo­jin­gi, bet kai ku­rie ap­ga­mai ar dė­mės bū­na ati­pi­niai, pa­ki­tę, iš jų ga­li iš­si­vys­ty­ti ag­re­sy­ viau­sia odos vė­žio for­ma – me­la­ no­ma. Odo­je esan­čius pig­men­ti­ nius da­ri­nius rei­kia ver­tin­ti pa­gal asi­met­ri­ją, kraš­tų ne­ly­gu­mą, spal­ vos po­ky­čius, dy­dį. Jei da­ri­niai kin­ ta, jie pra­de­da nie­žė­ti, šla­piuo­ti ar krau­juo­ti, bū­ti­na kreip­tis į medi­ kus. Ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­ją pa­ tar­ti­na vi­sais at­ve­jais, kai tik ky­la ko­kių nors abe­jo­nių.“

Liaudiški patarimai saulės nubučiuotiesiems Norint rasti tinkamą vaistą sau­

lės nudegusiai odai gydyti, toli ieš­ koti nereikia. Vienas iš dažniausiai naudojamų augalų – alavijas, arba alijošius, kurį daugelis augina na­ muose. Vėsinamąjį ir atpalaiduo­ jamajį poveikį turintys sultingi sy­ vai staigiai numalšina nudegimo sukeltą skausmą. „Yra ne vienas alavijo naudo­

jimo būdas. Galima išspausti au­ galo sulčių ir šiek tiek praskiedus jas vandeniu tepti ant nudegu­ sios vietos. Kitas būdas – pasida­ ryti kompresą iš alavijo nuoviro ir uždėti jį ant perštinčios odos“, – pasakojo garsioji žolininkė Jadvy­ ga Balvočiūtė. Dar vienas gydomasis augalas –

kraujažolė. Šiaurės Amerikos indė­ nai šį augalą jau nuo seno naudojo sudirgintai odai gydyti, o jo gydo­ mosios savybės ir šiandien plačiai taikomos medicinoje. Rekomen­ duojama pasigaminti kompresą iš kraujažolių nuoviro, tačiau gy­ dytis galima ir kitaip – suvilgius augalą šiltu vandeniu ir uždėjus jį ant skaudamos vietos. Tokiu pačiu principu galima

naudoti ir medetkas, kurios seniai žinomos kaip puikus vaistas nude­ gimams, įbrėžimams, bėrimams ir kitiems odos negalavimams gy­ dyti. Gydomąjį kompresą reikia nuo­

lat keisti nauju. Geriausią poveikį turi šaltas kompresas, nes tada jis sugeria karštį ir mažina skausmą. Nudegus odai, žolininkė siūlo

gerti priešalerginės mikstūros. „Jei manote, kad gali prasidėti alerginė reakcija, reikėtų pasigaminti arba­ tos iš mažųjų plūdenų arba lakišių. Tai ne tik pagerins savijautą, bet ir užkirs kelią galimoms komplikaci­ joms“, – moko žolelių žinovė. Gydytoja dermatovenerologė

Gondinga Pabrinkienė teigia, kad nusprendus gydytis tradicine me­ dicina, reikėtų rinktis tik tuos au­ galus, kurių poveikis yra tikrai ži­ nomas. „Tikrai ne viskas, kas auga miške,

tinka gydytis. Kai kurie augalai tu­ ri fototoksinių medžiagų. Jos, rea­ guodamos į ultravioletinius spin­ dulius, virsta toksinais. Tokiu atve­ ju gali atsirasti dar rimtesnių bė­ dų“, – įspėjo medikė. Ji taip pat patarė perštinčią odą

vilgyti atšaldyta juoda arbata arba uždėti rūgpienio kompresą, kuris sugeria karštį ir ramina.


16

antradienis, liepos 31, 2012

menas ir pramogos

Au­ten­ti­ka: Klaipė­dos kraš­to tau­to­dailės rin­ki­ny­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti se­nųjų Kur­šių ne­ri­jos kai­mo vaizdų – gyvenamųjų ir ūkinių pastatų.

Brangus O.Du­be­nec­kienės-Kal­po­kienės pa XVI Tho­mo Man­no fes­ti­va­ly­je bu­vo pri­ sta­ty­ta M.K.Čiur­lio­nio mu­zie­jaus dar­buo­ to­jos Ir­mantės Ša­ra­kaus­kienės pa­reng­ ta pa­ro­da „Kur­šių ne­ri­jos ap­žavė­ta“ ir tau­to­dailės rin­ki­nys, ku­ria­me su­dėti me­ ni­ninkės Ol­gos Du­be­nec­kienės-Kal­po­ kienės (1891–1967) kūri­niai, su­kur­ti 1926 m. jai va­sa­ro­jant Kur­šių ne­ri­jo­je.

En­ri­ka Strio­gaitė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Su­kur­ti šį rin­kinį bu­vo di­ de­lis dar­ bas, pra­de­ dant nuo es­ki­zi­nių pie­ši­nių ir bai­giant spal­vo­tais kūri­niais.

med­žia­ga tiks­liai do­ku­men­tuo­jan­ ti uni­kalų, ta­čiau nyks­tantį Kur­šių ne­ri­jos pa­veldą.

Va­sa­ros Kur­šių ne­ri­jo­je

Pa­sak I.Ša­ra­kaus­kienės, pa­ro­ dos pa­grin­das – Na­cio­na­li­nia­me M.K.Čiur­lio­nio dailės mu­zie­ju­je sau­go­mas Ol­gos Du­be­nec­kienėsKal­po­kienės (1891–1967) Klaipė­ dos kraš­to kaimų: Ni­dos (Ha­ke­no, Skruz­dynės ir Pur­vynės), Prei­los ir Klaipė­dos mies­to tau­to­dailės rin­ ki­nys, su­kur­tas 1926 m. Jį su­da­ro 29 ak­va­re­lių ir pie­ši­nių la­pai su au­to­ri­niais pa­va­di­ni­mais, paaiš­ki­ni­mais bei nu­me­ra­ci­ja, su­ dėti į pa­čios dai­li­ninkės su­kurtą ap­lanką. Vie­n a­m e pie­š i­ny­je už­f ik­s uo­ ta se­no lai­vo pir­ma­galį puo­šian­ ti skulptū­ra, ma­ty­ta Klaipė­dos mies­te, ki­t uo­se 28 kūri­n iuo­se įam­žin­tas ją su­žavėjęs uni­ka­lus Kur­šių ne­ri­jos kultū­ri­nis pa­vel­ das. Juo­se už­fik­suo­ti pa­sta­bios me­ni­ninkės dėmesį pa­traukę vie­ ti­niai sta­ti­niai, jų puo­šy­bos de­ talės, sa­vi­ti ant­ka­pi­niai pa­mink­ lai – krikš­tai, tik šiam kraš­tui būdin­gi žve­jy­bos lai­vai – kurė­nai bei juos ženk­li­nu­sios ir puo­šu­sios vėtrungės. Dvi­de­šimt pen­kiuo­se rin­ki­nio la­ puo­se įam­žin­ti Ni­dos bei jos da­lių – Skruz­dynės, Pur­vynės, Ha­ke­no (dar va­din­to At­ra­giu) vaiz­dai, tri­ juo­se ma­to­mi Prei­los frag­men­tai. Tai ne tik ver­tin­gi me­no kūri­niai, bet ir ne­įkai­no­ja­ma iko­nog­ra­finė

Rin­kinį įsi­gi­jo mu­zie­jus

Minėtą Klaipė­dos kraš­to tau­to­ dailės rin­kinį pa­ro­do­je pa­pil­do jo pa­ruo­šia­mie­ji pie­ši­niai bei es­ ki­zai, pa­si­sko­lin­ti pa­ro­dai iš Lie­ tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no bei Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­ziejų. Pa­ro­ do­je bu­vo eks­po­nuo­ja­ma ir iš vie­ no rin­ki­nio pie­ši­nio „Žvejų val­ tys. La­pas 9“ gi­mu­si drobė „Ni­da mėne­sie­no­je“, su­kur­ta tais pa­ čiais 1926 m. bei pa­si­sko­lin­ta pa­ ro­dai iš ko­lek­ci­nin­ko P.Ste­po­na­ vi­čiaus rin­ki­nio. Dailės kūri­nius pa­ro­do­je pa­įvai­ ri­na dvi O.Du­be­nec­kienės-Kal­ po­kienės nuo­trau­kos, ap­tik­tos Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ju­je, ku­rio­se ji už­fik­suo­ta tais pa­čiais 1926 m. Kur­šių ne­ri­jo­je. Pa­ti me­ni­ninkė au­to­biog­ra­fi­jo­ je mi­ni, kad yra su­kūru­si Klaipė­ dos kraš­to tau­to­d ailės rin­k inį (pie­š i­n iai, ak­va­relės), kurį dar 1926 m. gruod­žio 7 d. įsi­gi­jo Na­ cio­n a­l i­n is M.K.Čiur­l io­n io dai­ lės mu­zie­jus, anuo­met va­dinę­sis Čiur­l io­n ies Ga­l e­r i­ja. At­s i­m i­n i­ muo­se dai­li­ninkė pri­si­me­na, kad šio rin­ki­nio su­kūri­mas buvęs di­ de­lis dar­bas, pra­de­dant nuo es­ ki­zi­nių pie­ši­nių ir bai­giant spal­ vo­tais kūri­n iais, jį kūru­s i pusę va­sa­ros, 1926 m. ato­sto­gau­da­ma Kur­šių ne­ri­jo­je.

Detalės: O.Du­be­nec­kienė-Kal­po­kienė įam­ži­no senąją žvejybos techniką.

Ap­do­va­no­ta ta­len­tais

Iš Li­vo­ni­jos vo­kie­čių šei­mos ki­ lu­s i O.Du­b e­n ec­k ienė-Kal­p o­ kienė (merg. Schwe­de) gimė 1891 m. ge­gužės 30 d. Sankt Pe­ter­bur­ ge, in­ži­nie­riaus ir mu­zi­kan­to Jo­no Schwede‘s šei­mo­je. Tėvų na­muo­se Sankt Pe­ter­bur­ ge daž­nai skambė­jo mu­zi­ka ir bu­vo pil­na mu­zi­kantų, mat mu­ziką mė­ gęs jos tėvas bu­vo ka­me­rinės mu­ zi­kos drau­gi­jos na­rys ir griežė pir­

muo­ju smui­ku kvar­te­te bei or­kest­re. Ol­gos sce­ni­niai ga­bu­mai at­si­ skleidė jau per tėvų na­muo­se vyk­ da­vu­sius va­karė­lius, tik tėvas jiems ne­pri­tarė, už­tat vi­so­ke­rio­pai ska­ ti­no gim­na­zi­jo­je iš­ryškė­jusį po­ linkį dai­lei, sam­dė pri­va­čius mo­ ky­to­jus. Mokė­si dai­li­ninkų stu­di­jo­se

Pa­sak dai­li­ninkės, bai­gu­si gim­na­ziją ji pra­dėjo sa­va­ran­kišką gy­ve­nimą:

vertė­si smul­kiais dar­be­liais – piešė at­vi­ru­kus, darė es­ki­zus pa­galvėlėms, kol iš­gir­du­si, kad pro­fe­so­rius Le­ vas Dmit­rievas-Kav­kazs­kis (1849– 1916) ga­bes­nius jau­nuo­lius prii­ma į sa­vo stu­diją ne­mo­ka­mai, pa­si­prašė į ją prii­ma­ma. Čia O.Schwe­de mokė­ si apie 4 me­tus. Pro­fe­so­riui mi­rus, dailės moks­ lus tęsė kitų gar­sių dai­li­ninkų stu­ di­jo­se. Tuo pat me­tu stu­di­ja­vo šo­ kio, pan­to­mi­mos meną.


17

antradienis, liepos 31, 2012

menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos

Bal­ti­jos trie­na­lė­je – pla­ti žan­rų pa­le­tė Pas­ku­ti­nė­mis va­sa­ros die­no­mis Vil­niu­je pra­si­dė­sian­ti 11-oji Bal­ ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­na­lė skir­ta vien ki­nui ir per­for­man­ sams. Net šim­tą jų at­liks vie­nas žmo­gus.

Artūro Morozovo nuotr.

a­li­ki­mas Iš­tekė­ju­si už Pe­ter­bur­ge stu­di­ ja­vu­sio ir dir­bu­sio lie­tu­vių kilmės ar­chi­tek­to, dai­li­nin­ko ir pe­da­go­ go Vla­di­mi­ro Du­be­nec­kio (1888– 1932), su juo 1919 m. at­vy­ko į Lie­ tuvą. Bandė įsi­kur­ti Kau­ne, ta­čiau, ne­pa­vy­kus ras­ti dar­bo, 1919 m. ru­ denį iš­vy­ko į Ber­lyną, kur, anot me­ ni­ninkės, V.Du­be­nec­kis dir­bo dai­ li­nin­ku baldų fab­ri­ke, o ji gi­li­nosi į cho­reog­ra­fij­ os ži­nias. Sugrį­žo į Kauną

1921 m. su­grįžo į Kauną (ja­me gy­ ve­no iki pat mir­ties). Įsto­jo į Lie­ tu­vos me­no kūrėjų drau­giją ir tų pa­čių metų rugsė­jo 15 d. ga­vo lei­ dimą įsteig­ti pri­va­čią ba­le­to mo­ kyklą, išugd­žiu­sią pirmąją Lie­tu­ vos ba­le­to šokėjų kartą. O.Du­be­nec­kienė rengė kon­cer­ tus ir bu­vo vie­na pirmųjų Lie­tu­ vos Vals­tybės teat­ro cho­reog­ra­fių: su­kūrė šo­kius ko­ne vi­soms 1921– 1924 m. teat­re sta­ty­toms ope­roms, o juos at­li­ko O.Du­be­nec­kienės mo­ ki­niai. 1925 m. į Lie­tuvą at­vy­kus ba­let­ meis­te­riui Pa­ve­lui Pet­ro­vui, cho­ reog­ra­fo darbą per­davė jam, o pa­ ti ėmėsi kur­ti kos­tiu­mus Vals­tybės teat­ro pa­sta­ty­mams, daž­nai bend­ ra­dar­biau­da­ma su jų sce­nog­ra­fi­jas kūru­siu vy­ru V.Du­be­nec­kiu. Kos­ tiumų es­kizų, anot dai­li­ninkės, ji su­kūrė ke­letą šimtų. Vėliau O.Du­ be­nec­kienė-Kal­po­kienė kūrė ir sce­nog­ra­fi­jas (dau­giau nei 10 pa­ sta­tymų). Nuo 1923 m. O.Du­be­nec­kienėKal­po­kienė da­ly­va­vo vi­so­se Lie­ tu­vos me­no kūrėjų, Lie­tu­vių dai­ lės, Lie­tu­vos dai­li­ninkų drau­gijų reng­to­se pa­ro­do­se, jos kūri­niai eks­p o­n uo­t i ir pa­ro­d o­se už­s ie­ ny­je: Ry­go­je, Ta­li­ne, Drez­de­ne ir Niu­jor­ke. Be gau­sybės spek­tak­lių kos­tiumų ir sce­nog­ra­fijų, dai­li­ninkė yra su­ kūru­si ne­ma­žai po­rtretų, dau­giau­ sia Vals­tybės teat­ro ar­tistų: Kip­ro Pet­raus­ko, Adelės Ga­lau­nienės, Alek­sand­ro Kut­kaus (1928), Ma­ ri­jos Juo­za­pai­tytės, taip pat sa­vo ant­ro­jo vy­ro, už ku­rio iš­tekė­jo po V.Du­be­nec­kio mir­ties, dai­li­nin­ko Pet­ro Kal­po­ko.

Šiuo­l ai­k i­n ia­m e me­n o cent­ re (ŠMC) vyk­sian­čios 11-osios trie­na­lės ku­ra­to­riai – Ro­ter­da­ mo „Wit­te de With“ me­no cent­ ro di­rek­to­rė Def­ne Ayas ir Lon­do­ no LUX di­rek­to­rius Ben­ja­mi­nas Coo­kas. D.Ayas kvie­ti­mu prie ko­man­ dos pri­si­jun­gė ir Niu­jor­ke gy­ ve­nan­tys me­ni­nin­kai Mi­chae­ las Port­noy bei Ie­va Mi­se­vi­čiū­tė. Ku­ra­to­rius ap­lan­kė ori­gi­na­li min­ tis – trie­na­lės me­ni­nin­kų kū­ry­bą jie nu­ta­rė pri­sta­ty­ti per vie­ną vie­ nin­te­lį žmo­gų. Min­dau­gą (šis var­das reiš­kia „dau­ge­lio mi­ni­mas, gar­sus“ ar­ ba „daug me­nan­tis“, „dau­gia­ min­tis, iš­min­tin­gas“) per trie­na­ lę kas­dien inst­ruk­tuos, už­duo­tis

jam skirs vis ki­tas me­ni­nin­kas, o pub­li­ka jį su­tik­ti ir pa­ma­ty­ti ga­lės kas­dien vis ki­to­se Vil­niaus vie­ to­se. Va­ka­rais Min­dau­gas il­sė­ sis – jo įkū­ny­tos idė­jos per­si­kels į me­ni­nin­kų so­lo per­for­man­sų ir ki­no ren­gi­nių pro­gra­mą, ku­ri vyks ŠMC. Rugp­jū­čio 24 d. ren­gi­nį ati­da­rys šim­tas iš­kil­min­gų Min­dau­go pa­ si­ro­dy­mų, re­ži­suo­ja­mų M.Port­ noy. Bus pri­sta­ty­tas ir pir­ma­sis iš dvy­li­kos Mar­ko Ae­ria­lo Wal­ le­rio fil­mo epi­zo­dų, ku­rį šis bri­ tų me­ni­nin­kas fil­muos per vi­są trie­na­lę. „Cha­riz­ma­te­ri­jo­je“ – ŠMC Di­džio­sios sa­lės sce­no­je – ati­da­ry­mo va­ka­rą bus pa­ro­dy­tas švei­ca­rų cho­reog­ra­fės Ale­xand­ ros Bach­zet­sis pro­jek­tas „Kū­ri­ nys, šo­ka­mas so­lo“. A.Bach­zet­sis „Kū­ri­nys, šo­ka­ mas so­lo“ – tai se­ri­ja mik­ro­per­ for­man­sų, ku­rių kiek­vie­na­me me­to­diš­kai kar­to­ja­mos tam tik­ ros ju­de­sio inst­ruk­ci­jos. Jas at­ lie­ka dvi vie­no­dai ap­si­ren­gu­sios

šo­kė­jos, ku­rios, lyg vie­na iš ki­tos mo­ky­da­mo­s ar vog­da­mos, kei­čia­ si cho­reog­ra­fij­ os ele­men­tais ir pa­ laips­niui juos trans­for­muo­ja. Trie­na­lė truks iš vi­so 12 die­ nų: rugp­jū­čio 24–rugsėjo 9 d., iš­sky­rus pir­ma­die­nius ir ant­ra­ die­nius. Po dau­giau nei de­šimt­me­čio per­trau­kos at­si­da­ran­čio­je ŠMC Ki­n o sa­l ė­je vi­s ą trie­n a­l ės lai­ ką kas­dien bus ro­do­ma 8 va­lan­ dų truk­mės fil­mų pro­gra­ma „Ci­ ne­ma of the Self“. Jo­je, be ki­tų, – ško­tų me­ni­nin­ko Lu­ke’o Fow­ le­rio su­kur­tas fil­mas „Vi­sos pa­ si­da­li­ju­sios as­me­ny­bės“ – ra­di­ ka­lio­jo ško­tų psi­chiat­ro Ro­nal­do Da­vi­do Lain­go po­rtre­tas; ka­na­ die­tės Moy­ros Da­vey „Les God­ des­ses“ apie XVIII a. bri­tų ra­šy­ to­ją Ma­ry Wolls­to­nec­raf­tą; fil­mas „Ap­gau­lin­gas pro­tas“, ku­rį su­kū­ rė bri­tų me­ni­nin­kas Edas At­kin­ sas, suint­ri­guo­tas André Bre­to­no bu­te li­ku­sių daik­tų. KD inf.

Sim­bo­lis: 100 me­ni­nin­kų per­

for­man­sų at­liks vie­nas žmo­gus – Min­dau­gas. ŠMC nuo­tr. kas: Bal­ti­jos tarp­tau­ti­nio me­no trie­na­lė. kur: Šiuo­l ai­ki­nia­me me­no cent­re (Vo­kie­čių g. 2, Vil­niu­je). kada: Rugp­jū­čio 24 d.

kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Stasys ŠPIRKAUSKAS. Teisingi atsakymai: ŽEMSIURBĖ (pirm.), KARKLYNAS (antr.), ŠEŠTOKAS (treč.), BARAVYKAS (ketv.), ŽAIZDRAS (penkt.).

Šią savaitę laimėkite Eknath Easwaran knygą „Proto pergalė“.

Nėra nieko svarbiau, nei gebėti suvokti, ką mes galvojame – kokie mūsų jausmai, troškimai, norai; kaip mes matome pasaulį ir save. Mokėjimas valdyti mintis atveria vilčių hori­zontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti savo gyvenimą ir charakterį, tarpusavio santykius, išmokti įveikti kasdie­nio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padėsiančius tapti kūrybingesniems ir gyvenimo kliūtis paversti galimy­bėmis augti ir tobulėti.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.


18 2

antraDIENIS, liepos 31, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19

skelbimai

Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � ��������������������������������������������19, 20, 21 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia � ����������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

Paslaugos Medikų

Siūlo darbą Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939. 992452

Įmonei reikalingas automobilinio bokštelio ZIL vairuotojas. Tel. 8 640 33 003, 8 687 26 408. 992865

Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 992047

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 989456

Logistikos įmonė ieško vairuotojų su nuosavu mikroautobusu Kaune. Teirautis tel. 8 612 12 778. 994496

Reikalinga siuvėja (-as) dirbti 1 pamaina. Visos socialinės garantijos. Nemokančias apmokysime. Tel. (8 37) 362 955, e. paštas angliskas.stilius@gmail.com. 991539

Reikalingi „Bobcat“ (būtina C kategorija) ir ekskavatorinio krautuvo operatoriai. Būtina sklypų planiravimo, trinkelių pagrindų ruošimo patirtis. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446. 993132

Reikalingi (-os) darbininkai (-ės) dirbti maisto pramonės įmonėje. Darbas 2 pamainomis Kauno r. Tel. 8 624 00 637. 994832

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820. 987891

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129. 986843

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 988071

Statybos įmonei reikalingi plytelių klojėjai, fasadų šiltintojai, dažytojai, betonuotojai ir gelžbetonio konstrukcijų montuotojai. Skambinti tel. (8 37) 375 331. 994477

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777. 993864

Teisinių paslaugų įmonė priims praktikai studentą, besimokantį teisės magistro studijose. CV siųsti statprasoc@takas.lt, tel. 8 687 15 981. 994755

Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą (daliniai ADR kroviniai), gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. Skambinti tel. 8 699 59 009. 993244

UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.

992500

BIOFIRST klinikoje ilgametę patirtį turinti medicinos mokslų daktarė, radiologė-echoskopuotoja atlieka įvairių sričių ECHOSKOPINIUS TYRIMUS. Naujuoju išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu Jums bus atlikti tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI bei ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubo sąnariai dėl įgimtos klubo sąnarių displazijos. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 983660

Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956066

993416

Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 956082

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 986749

Kamuoja dažnas, skausmingas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas? Turite erekcijos ar potencijos sutrikimų? O gal sergate akmenlige? Atvykite į BIOFIRST kliniką ir ilgametę tarptautinę patirtį turintis medicinos mokslų daktaras, UROLOGAS Darijus Skaudickas Jums suteiks išsamią konsultaciją, kurios metu bus atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija, bei paskirs atitinkamą gydymą. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 993415

Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965547

Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.

Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986193

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 983266

Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

981748

981328

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.

987879

„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 985478

Apdaila. Greitai ir kokybiškai glaistome, dažome, tapetuojame, dedame vidinius ir išorinius kampus, klojame laminatą. Nuperkame medžiagas. Tel. 8 671 97 046. 992461

Atliekame glaistymo, dažymo, tapetavimo, gipskartonio sukimo, dailylenčių kalimo, laminato klojimo darbus. Nuperkame, atvežame medžiagas. Tel. 8 622 24 711. 993492

Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.

984927

967430

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 980345

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222.

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų. Tel. 8 674 96 271.

994589

988890

991912

Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.

Statybos, remonto

995141

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 968472

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991006

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

981078

Buitinės technikos remonto

985397

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 983001

Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.

981380

991062

Bituminių, šlaitinių stogų remontas (ir nedidelių plotų). Tel. 8 699 31 989. info@ dregme.lt.

988688

AEG, ARDO, ARISTON, BEKO, BOSCH, HANSA, LIEBHERR ir kt. šaldytuvų, skalbyklių remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.

992992

Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.

994984

980680

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

Dažau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikinių langų apdailą. Esu rimtas meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt.

991505

993495

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981974

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikos protezams – 50 % nuolaida. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.

SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.

969350

990408

984s565

995136

987093

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.

Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

976197

Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.

990121

Kompiuterininkų

990959

988939

MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, stabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061.

994775

Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I-VI.

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.

976921

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 992056

Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. 991413

Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 990756

Dengiu stogus visomis stogų dangos rūšimis: skarda, bituminėmis ir molinėmis čerpėmis. Lietvamzdžių sistemos. Skardinimas. Tel. 8 615 46 034. 992159

Nukelta į 19 p.


193

antraDIENIS, liepos 31, 2012

klasifikuoti skelbimai Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.

Paslaugos Statybos, remonto

980880

Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 984001

Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visĹł tipĹł) transporto paslaugos. ÄŽrengiame komunikacijas: vandentiekio, drenaĹžo, buitiniĹł nuotekĹł ir kt. Tel. 8 677 45 566.

Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 987904

Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 984123

984510

Gaminame iĹĄ metalo laiptus, laiptinÄ—s duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancĹŤziĹĄkus balkonus. Tel. 8 675 16 865. 987433

GrindĹł betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantijÄ…, tiekiame medĹžiagas. Tel. 8 678 19 899.

StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980781

TRINKELIŲ KLOJIMAS. KokybiĹĄkai kloju trinkeles, vejos bortelius, ÄŻrengiu vandens nutekÄ—jimo sistemas. KokybÄ™ garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 979801

987141

Griovimo darbai. SavivarÄ?iu savikroviu iĹĄveĹžame statybines atliekas. EkskavatoriĹł, buldozeriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 990385

Hermetizuojame blokiniĹł pastatĹł siĹŤles ir sienas. Tvarkome iĹĄtrupÄ—jusias plytas. Garantija 5 m. Tel. 8 613 50 882. 992414

KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 980611

KaminĹł ÄŻdÄ—klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt. 984771

KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430. 985542

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas bei kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 988918

Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenaĹžo nuotakynas. SavivarÄ?iai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.

994340

Kloju trinkeles. Tel. 8 641 53 152.

UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. VeĹžame savivarÄ?iu savikroviu atsijas, juodĹžemÄŻ, kompostÄ…, ĹĄiukĹĄles, medienÄ… iki 21 kub. EkskavatoriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 990396

Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł ir gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 982256

993178

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. UniversalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 990725

PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Ďrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567. 991452

Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 982791

PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

Vidaus ÄŻrangos Aliuminio balkonai – tiesiai iĹĄ gamintojo! BalkonĹł stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 988333

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, sodyboms, butams, garaĹžams, sodĹł nameliams. VAIZDO STEBÄ–JIMO SISTEMOS. NÄ—ra abonentinio mokesÄ?io. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 991069

Gaminame iĹĄ puĹĄies, uosio, Ä…Ĺžuolo ÄŻvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168. 993000

Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

980262

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 987679

Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 994265

SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 982688

t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.

„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.

BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.

993982

Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 995012

Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 986008

Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 993328

Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 994346

VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 969295

Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821565

Baldai Nauja ir naudota prekybos ÄŻranga – UAB „NNPI“: kokybiĹĄkai montuojame, parduodame prekybos ÄŻrangÄ…, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt. 988360

Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 987788

Žolės, krōmų pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 992372

StatybinÄ—s medĹžiagos

990226

991596

994042

IeĹĄkome iĹĄsinuomoti arba pirkti butÄ… Kaune arba ĹĄalia Kauno. Martynas, tel. 8 657 53 810. 980354

Parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas EiguliĹł mikrorajone (9/1 a., bendras plotas 82 kv. m). Tel. 8 604 19 505. 994057

Parduodu 1,5 kambario butÄ… V.KrÄ—vÄ—s pr. (37 kv. m, 4 aukĹĄtas, su balkonu, saulÄ—ta pusÄ—). Be tarpininkĹł. Tel. 8 698 34 480.

Gaminame ÄŻvairiĹł matmenĹł statybinÄ™ medienÄ…, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. RomainiĹł g. 29A, Kaunas. 985649

ÄŽvairiÄ… statybinÄ™ medienÄ…, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 951842

Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, kopĹŤstus, agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 992945

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenĹł briketus, durpiĹł briketus. AtveĹžame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 992006

AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 984081

AtveĹžame malkas miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955 986862

BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 993400

ÄŽvairias malkas (skaldytas arba trinkelÄ—mis). Tel. 8 673 10 627. 991924

Parduodu 75 arĹł sklypÄ… Kauno r., PaĹĄtuvoje (rami vieta, netoli Nemuno, puikus privaĹžiavimas, tinka statytis namui ir sodybai). Kaina 64 000 Lt. Tel. 8 685 55 552.

967248

Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru. 986991

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

987061

Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ—mis. AtveĹžame. Tel. 8 631 33 736. 991900

Nebrangiai parduodu malkas trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 975241

NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974149

Parduodame Ä…Ĺžuolines, uosines, berĹžines, juodalksnio malkas (rÄ…stais, trinkelÄ—mis, skaldytas). Perkame miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 984664

1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 981454

987924

Parduodu malkas: uosio, berĹžo, Ä…Ĺžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraiĹžas maiĹĄuose. PerveĹžu krovinius. Tel. 8 630 41 245.

Skaldytas berĹžo malkas. 6,5 m kaina 700 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 994789

Supjautos atraiŞos: puťies – 300 Lt; juodalksnio, berŞo, ąŞuolo – 380 Lt. AtraiŞos maiťuose: puťinės – 6 Lt (vnt.); ąŞuolo, berŞo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 993342

Perka „Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 969269

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989155

Kitos prekÄ—s

Malkas – lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130.

Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

970799

Parduodu malkas, turime spygliuoÄ?iĹł ir lapuoÄ?iĹł. VeĹžame skaldytas arba trinkelÄ—mis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 07 508.

983178

992694

994712

962558

Parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ—s. Tel. 8 614 95 487.

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

Maisto prekÄ—s

SodÄ… su nameliu ĹĄalia Kauno. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555. www.simokusilas.lt.

Parduodu malkas „iĹĄ pirmĹł rankĹłâ€œ. AtveĹžu miĹĄkaveĹžiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

991144

976534

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

983422

Pigiai parduodu ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł malkas ir Ä…Ĺžuolo bei juodalksnio atraiĹžas. Tel. 8 688 55 419.

Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, ĹĄviesĹŤs (dydĹžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.

parduoda

Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

992656

991194

Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com.

989745

989983

982099

NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.

Roletai, visĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ—s gamintojo kainomis. Matavimas ir montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt.

Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.

980845

LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdŞių. GaraŞo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

Renovuojame, rekonstruojame individualius pastatus. Betonuojame pamatus, mĹŤrijame, ÄŻrengiame tvoras, terasas, dengiame stogus ir t.t. Tel. 8 612 17 917, 8 679 73 878.

„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS

987192

993989

980222

Kitos

20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.

Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475.

978662

989089

982231

992101

ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A.

BuitinÄ— technika

KavinÄ— UAB „Partizanai“ kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ…, atĹĄvÄ™sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.

975955

994474

KokybiĹĄkai tinkuojame. Tel. 8 680 39 989, 397 624.

Ĺ ventÄ—ms

Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 986162

Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas, atraiĹžas ir pjuvenĹł briketus. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001. 990763

AB superka senus ir nevaĹžiuojanÄ?ius automobilius. Atsiskaito iĹĄ karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989173

Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauŞą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ—nĹł g. 8, 9–17 val., tel. 8 686 83 409. 992884

AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 981517

AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 988722

Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 983719

BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 970447

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968731

Brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹža patys. IĹĄveĹža senus automobilius. VandĹžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 980736

Nukelta ÄŻ 20 p.


20 2

antraDIENIS, liepos 31, 2012

klasifikuoti skelbimai

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS 2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Informaciniai rëmëjai:

Festivalio dienraðtis

Didysis rëmëjas

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Perka AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 980713

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990991

Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.

989893

Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 990091

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 981492

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

Nukelta į 21 p.


213

antraDIENIS, liepos 31, 2012

klasifikuoti skelbimai Išsinuomoja

Perka Malkas miškavežiais (juodalksnio, drebulės, beržo). Tel. 8 686 06 994. 995055

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498. 994669

Gabenimai

Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 308 866, 8 676 22 528. 994041

992441

Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

„Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 614 86 047.

UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 880 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.

Atvešiu pigiausiai (nuo 1 iki 4 kub. m) žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 699 91 442, 8 620 35 691.

988597

980757

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

983693

Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 994039

980158

Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982043

Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 984422

Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 991949

Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, juodžemio, žemių, asfalto drožlių. Išvežame senus baldus. Tel. 8 676 75 341. 991763

Įvairūs Nuomoja 3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 994424

3 kambarių bute – 17 kv. m kambarį studentams (pageidautina vaikinams) prie Muzikinio teatro. Visi patogumai, šviesolaidinis internetas, telefono linija. Kaina sutartinė. Tel. 229 619, 8 645 82 941. 994768

Nuo rugsėjo 1 d. privačioje valdoje Vilijampolėje išnuomojamas 26 kv. m kambarys (virtuvė, dušas, koridorius) studentėms (-ams) ar jaunai porai. Tel. 8 627 77 775. 995013

Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).

974967

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971886

Vežu keleivius ir krovinius į muges, turgus ir į Lenkiją apsipirkti (iki 1,5 t krovinys). Tel. 8 685 00 421.

995506

Paskolos

Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 981062

Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146. 991260

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986105

Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978727

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Kas valdo jūras? Ne tik Neptūnas! 12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms.

992569

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

968641

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 302 535, 8 600 41 775.

971363

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

Karščiausi kelionių pasiūlymai

980197

„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

986232

A.Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Klaipėda–Kylis

Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlas www.krantas.lt Užsisakyk keltų bilietus internetu, parašyk savo nuomonę ir laimėk talpią, gražią ir patogią kelioninę „Krantas Travel“ piniginę.

967251

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 981614

Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 981559

Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

Kviečia Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010. 986616

Naujas privatus darželis Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune! Laukiame vaikučių nuo metukų iki šešerių. Mažos grupės, visas maitinimas, naujos patalpos, erdvus kiemas, meniniai ir sportiniai užsiėmimai, lankstus priežiūros grafikas. Informacija ir registracija tel. 8 656 52 203 ir www.7nykstukai.lt. 992856

981538

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 990824

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

Nebrangus poilsis Šventojoje, privačiame vienkiemyje. Patogumai bendri. Pasiūlymas tinka mėgstantiems ramybę. Galima statyti palapines ir namelius ant ratų. Tel. 8 638 54 440. 981847

Kviečia mokytis Bakalauras eksternu: vadyba, teisė, užsienio kalbos, finansai, psichologija. www.tsmi.lt. Tel. 8 678 58 856.

961524

991929

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

Komplektuojamos naujos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826.

979780

Kiti

983248

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 08 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 08 22. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 990208

Dėmesio! Piliečiai, kurie esate nesusimokėję UAB „Simokų Šilas“ už paslaugas, prašom paskambinti tel. 8 646 46 366, nes ruošiame ieškinius teismui.

Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 982222

992640

informuoja VšĮ ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS rug­pjū­čio 1 d. 17 val. kvie­čia tė­vus į ne­mo­ka­mą pa­skai­tą TĖVŲ AUTORITETAS. Pa­skai­tą skai­tys šei­mos psi­cho­te­ra­peu­tė Ro­ma Šerkš­nie­nė. Bū­ti­na iš­anks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja tel. (8 37) 750 935 ar­ba e. paš­tu pa­gal­ba@ssins­ti­tut.lt.

LIETUVOS RADIJO STOTIES KŪRĖJUI ATMINTI Rug­pjū­čio 3 d., penk­ta­die­nį, 16 val. Kau­no įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­je, A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19, po­pie­tė, skir­ta Lie­tu­vos ra­di­jo sto­ties kū­rė­jo Al­fon­so Jurs­kio ir jo žmo­nos Onos at­mi­ni­mui. Ra­šy­to­jas Lai­mo­nas Inis pri­sta­ tys A.Jurs­kio kny­gą „Su­diev, Tė­vy­ne, prie­ šo pa­verg­to­ji...” Da­ly­vaus duk­ra Snie­guo­lė Jurs­ky­tė, sū­nūs, ar­ti­mie­ji. Kon­cer­tuos so­lis­ tė Ri­ta Preik­šai­tė, smui­ki­nin­kė Ilo­na Klu­sai­ tė, pia­nis­tė Dai­va Stul­gy­tė. 18 val. – šv. Mi­šios Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­ lo (Įgu­los) baž­ny­čio­je, skir­tos Al­fon­sui Jurs­kiui ir jo žmo­nai Onai. Pa­lai­kų per­ lai­do­ji­mas šeš­ta­die­nį, rug­pjū­čio 4 d., Ka­rū­žiš­kė­se, Lau­ku­vos pa­ra­pi­jo­je, prie Med­vė­ga­lio kal­no. KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.

kvie­čia į sta­lo žai­di­mų po­pie­tes. Rug­pjū­čio mė­ne­sį jos vyks kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį 16 val. 322 kamb. ar­ba, jei bus pa­lan­kus oras, žai­si­me po ąžuo­lais bib­lio­te­kos kie­me. Su­ksi­me gal­vas, iš­mė­gin­si­me sėk­mę azar­ tiš­kuo­se, su­dė­tin­guo­se ir links­muo­se žai­di­ muo­se. Tu­ri­nin­ga pra­mo­ga, do­zė tei­gia­mų emo­ci­jų ir sma­gus ben­dra­vi­mas – vis­kas įskai­čiuo­ta! Alias, Risk, Scrab­ble, Di­xit, Uno ir dar daug ki­tų žai­di­mų iš „Hob­bys­hop” lau­kia tavęs. Be­lie­ka grieb­ti draugą (-ę) už pa­ran­kės ir lėk­ti pas mus. Ga­li­ma at­si­neš­ti ir sa­vo žai­di­mų. Jei žais­ti, tai žais­ti bib­lio­te­ko­je! Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.


22

antradienis, liepos 31, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

renginiai „ŽALGIRIO“ ARENA

Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Mirus mylimai mamytei Vladei Liutkienei, nuoširdžią užuojautą reiškiame ir stiprybės linkime Birutei Mačienei ir jos šeimai. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai

Lie­pos 31 d. 20 val. – pir­ma­sis at­li­kė­jo Stingo pa­si­ro­dy­mas Kau­ne, nau­jau­sias kon­cer­ti­nis tu­ras „Back to Bass Tour”.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Ne­pri­klau­so­my­bės a. 12

Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame docentą Virginijų KUNDROTĄ, mirus brangiam tėveliui. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenė

Dėkoja Dėkojame visiems, kurie su meile, širdies šiluma, atjauta ir visapusiška pagalba buvo su mumis šią sunkią netekties valandą, palydint mylimą vyrą ir tėtį Romualdą RIAUKĄ į amžinojo poilsio vietą. Žmona Nerėta ir sūnus Romualdas

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve­ žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil­ sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 984593

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KRE­ MAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kau­ nas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 991982

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 987269

Lie­pos 31 d. 17 val. – Dun­ca­no Hig­gin­so (Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė) pa­ro­dos UNLOUD ati­da­ry­mas. „Un­loud” – tai tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­si įvai­rių me­no sri­čių mo­zai­ka, su­si­de­dan­ti iš ta­py­ bos, pie­ši­nių, teks­tų, skait­me­ni­nių vaiz­dų, gar­so ir vi­de­od­ ar­bų. D.Hig­gin­sas šį te­be­si­ tę­sian­tį pro­jek­tą plėtoja jau nuo 2005 m. Pa­ro­da su­si­de­da iš dau­giau nei 1600 pa­veiks­lų, su­si­pi­nan­čių į vi­su­mą bei su­ku­ rian­čių iš­baig­tą idė­ją. Dar­bai yra 10x7,5 cm dy­džio ir su­kur­ti tarp 2005 ir 2011 m. Kiek­ vie­nas pa­veiks­las, ku­ris su­da­ro „Un­loud”, yra at­sa­kas į tie­sio­gi­nį au­to­riaus su­si­dū­ ri­mą su kaž­kuo: vie­ta, as­me­niu, daik­tu, idė­ja, emo­ci­ja ar klau­si­mu, ką me­ni­nin­kas pa­ty­rė So­lov­kų sa­ly­ne Šiau­rės Ru­si­jo­je. D.Hig­gin­sas Šiau­rės Ru­si­ją api­bū­di­na kaip ap­gaub­tą re­to gied­ro ra­mu­mo ir gro­žio, pro ku­rį pra­si­skver­bia irs­tan­tis blo­gis. „Kai 2004-ųjų gruo­dį iš­li­pau iš lėk­tu­vo Šiau­rės Ru­si­jos So­lov­kų* sa­lo­se, ma­no su­pra­ti­me įvy­ko stai­gių ir ryš­kų po­slin­kių, su­vo­kiant sa­vo kul­tū­ros vie­tą pa­sau­ly­je. So­lov­kai man yra ri­bų, sie­nos, ypa­tin­go kli­ma­to, gam­tos, ti­kė­ji­mo, žiau­ru­mo, gro­žio ir fan­ta­zi­jų kraš­ tu­ti­nu­mų vie­ta. Ši pa­tir­tis ir api­brė­žia „Un­ loud” kon­teks­tą. Vi­sų pir­ma ma­ne jau­di­na ty­ri­nė­ja­mos is­to­ri­jos ir ban­dau per ta­py­bą iš­reikš­ti as­me­niš­ku­mo bei is­to­ri­jos są­ly­tį. Iš nau­jo su­jung­da­mas vaiz­dus aš pa­si­tel­kiu me­ną į is­to­riš­kai ak­ty­vų po­kal­bį apie mū­sų smur­to is­to­ri­ją. Bū­ti­na pri­si­min­ti, pa­žin­ti is­to­ri­ją, nes mes jo­je da­bar gy­ve­na­me,” – tei­gia pa­ro­dos au­to­rius. D.Hig­gin­sas yra vaiz­duo­ja­mo­jo me­no kū­rė­jas, gy­ve­nan­tis Shef ­fi el­de, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. Jis dės­ty­to­jau­ja Nor­ve­gi­jo­je, Ber­ge­no Me­no ir di­zai­no aka­de­mi­jo­je, ir Noting­a­mo Tren­to uni­ver­si­te­te Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je. *So­lov­kų sa­los yra tik 165 km nu­to­lu­sios nuo po­lia­ri­nio ra­to. Sa­ly­nas yra ži­no­mas dėl sa­vo vaiz­din­go gro­žio. XV a. čia įkur­tas vie­nuo­ly­nas yra vie­nas iš gar­siau­sių ir šven­čiau­sių Ru­si­jo­je bei ta­pęs pa­grin­di­ne pi­lig­ri­mys­tės vie­ta. Tai yra ir trem­ties vie­ta, kur XX a. bu­vo įreng­tas vie­nas iš pir­mų­jų ir di­džiau­sias So­vie­tų Gu­la­go ka­lė­ji­mas. Pa­ro­da veiks iki 2012 09 02.

XIV tarp­tau­ti­nis ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­sa­ros fes­ti­va­lis KURŠIŲ NERIJA 2012 Ni­da, Juod­kran­tė

FESTIVALIO PROGRAMA Rug­pjū­čio 1 d., tre­čia­die­nį, 20 val. Juod­ kran­tės Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio (evan­ge­ li­kų liu­te­ro­nų) baž­ny­čio­je, rug­pjū­čio 2 d., ket­vir­ta­die­nį, 20 val. Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je – tre­čia pro­gra­ma SUMMERTIME. At­li­kė­jai: fes­ti­va­lio or­kest­ras MUSICA HUMANA, me­no va­do­vas ir di­ri­gen­ tas ALGIRDAS VIZGIRDA. So­lis­tai JULIJA STUPNIANEK-KALĖDIENĖ (sop­ra­nas), IGNAS MISIŪRA (bo­sas), ALGIRDAS VIZGIRDA (flei­ ta), ROBERTAS BEINARIS (obo­jus), PAULIUS BIVEINIS (smui­kas), SAULIUS ŠIAUČIULIS (for­te­pi­jo­nas), EDMUNDAS FEDERAVIČIUS (mu­ša­mie­ji). Pro­gra­ma: CLAUDE BOLLING – „Sen­ti­ men­ta­le” iš Siu­it­ os flei­tai ir džia­zo trio; ANTONinas DVOŘÁkas – Sty­gi­nių kvar­te­tas Nr. 12 F-dur („Ame­ri­kie­tiš­kas”), op. 96; GEORGE’AS GERSHWINAS – Dai­nos: „The man I lo­ve”, „Emb­ra­ce­ab­le you”, „How long has this be­en going on?”, „Oh, la­dy be go­od!” (I.Gers­hwi­no ž.); Trys pre­liu­dai

„ŽALGIRIO“ ARENA

31 d. 20 val.

smui­kui ir sty­gi­niams (Nai­lios Ga­lia­mo­vos aran­žuo­tė), Kla­ros lop­ši­nė „Sum­mer­ti­me” bei Por­gio ir Be­sės du­e­tas „Bess, you is my wo­man now” iš ope­ros „Por­gy ir Bess” (I.Gers­hwi­no ž.); DUKE ELLINGTON – Dai­ nos: „Ca­ra­van”, „In a sen­ti­men­tal mo­od” ir „It don’t me­an a thing” (Wil­lia­mo Zin­no aran­žuo­tė sty­gi­niams); JOHNNY MANDEL – Dai­na „The sha­dow of your smi­le” (F.Webs­ te­rio ž.); LEONARDO BERNSTEINO – dai­na „To­night” iš miu­zik­lo „Vest­sai­do is­to­ri­ja” (S.Sond­hei­mo ž.); JEROME’as KERNAS – dai­na „Smo­ke gets in your eyes” iš ope­re­ tės „Ro­ber­ta” (O.Har­ba­cho ž.); BERNHAR­ DAS HENRIKAS CRUSELLAS – Di­ver­tis­men­tas obo­jui ir sty­gi­niams C-dur, op. 9; RICCARDO COCCIANTE – Klo­do Fro­lo dai­na „Être prêtre et ai­mer une fem­me” iš miu­zik­lo „Pa­ry­ žiaus ka­ted­ra” (L.Pla­mon­do­no ž.). Rug­pjū­čio 4 d., šeš­ta­die­nį, 20 val. Juod­kran­tės Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio (evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų) baž­ny­čio­je, rug­ pjū­čio 5 d., sek­ma­die­nį, 20 val. Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je – ket­vir­ta pro­gra­ma „VUNDERKINDAS W.A.MOZARTAS LONDONE”. At­li­kė­jai: fes­ti­va­lio or­kest­ras MUSICA HUMANA, me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas ALGIRDAS VIZGIRDA. So­lis­tai: RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sop­ra­nas), ANDRIUS PUPLAUSKIS (fa­go­tas), ALGIRDAS VIZGIRDA (flei­ta), PAULIUS BIVEINIS (smui­kas), RIČARDAS VYTAS (al­tas), RAIMONDAS JASIUKAITIS (vio­lon­če­lė), BALYS VAITKUS (kla­ve­si­nas). Pro­gra­ma: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Sim­fo­ni­ja Nr. 5 B-dur, KV 22; Te­ma ir va­ria­ci­jos C-dur „Ah, vous di­rai-je, ma­man”, KV 265; Kvar­te­tas G-dur flei­tai, smui­kui, al­tui ir vio­lon­če­lei, KV 285a; Ari­jos iš ope­rų „Bast­je­nas ir Bast­je­nė”, „Mit­ri­da­ tas, Pon­to ka­ra­lius”, „Lu­ci­jus Su­la”, „Ka­ra­ lius pie­muo”; Kon­cer­tas fa­go­tui ir or­kest­rui B-dur, KV 191; Di­ver­tis­men­tas F-dur, KV 138.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS V.Putvinskio g. 64

Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, 17 val. – Sau­ lės Kisarauskienės darbų parodos SUPLYŠĘ ANTIGONĖS KELIONĖS atidarymas. S.Kisarauskienė (g. 1937, Kaune) priklauso kartai, kurios kūryba formavosi sudėtingu sovietmečio laikotarpiu. Menininkė yra viena iš tų asmenybių, kurios nepakluso ideologiniams sistemos reikalavimams ir ėjo modernistinių ieškojimų keliu. Jos kū­ rybai būdinga drąsi ir laisva meninė raiška, kupina eksperimentų. Garbingos sukakties progai skirtoje parodoje eksponuojami dailininkės darbai, sukurti 1961–2011 m. Ekspozicijos darbų spektrą sudaro kartono raižiniai, molio­ tipijos, monotipijos, tapyba ant drobės ir kartono, mišria technika atlikti kūriniai. Technikų įvairovė – vienas iš išskirtinių S.Kisarauskienės kūrybos bruožų. Autorė itin pamėgo gan retai Lietuvos dailėje naudotas moliotipijas. Parodos koncepcijai akstiną davė S.Kisarauskienės kūrinys – grafikos triptikas „Suplyšę Antigonės kelionės” (2003). Antigonė – tarsi pačios dailininkės vidinis autoportretas. Ekspozicijoje apibendrinamas menininkės kūrybinis kelias, kuris yra neatsiejamas nuo jos kaip moters – žmonos, motinos – likimo. Moters tema, vaizdinys dailininkės kūryboje užima žymią vietą ir kartojasi visuose kūrybos laikotarpiuose. Dailininkei įdomios dramatiškos, aistringai su likimu kovojančios antikos tragedijų moterys – Antigonė, Ismenė, Medėja. Menininkės kūriniuose herojės iš pažiūros yra trapios, subtilios, tačiau spinduliuoja vidinę stipry­ bę ir veržlumą. Kita svarbi grupė S.Kisarauskienės kūryboje yra sakralinės temos darbai. Religinių siužetų įvairovė nėra didelė, autorė mieliau renkasi skirtingas vienos ar kitos pamėgtos temos variacijas. Septintojo dešimtmečio kartono raižiniuose išskirtinai dominuo­ ja siužetas „Prie stalo”. Tai Paskutinės vakarienės interpretacijos, atskleidžiančios

Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia 2 d. 20 val.

savitą dailininkės santykį su sakralia tikro­ ve: Paskutinė vakarienė yra permanentinis įvykis, jos dalyviai yra ne tik Kristus bei apaštalai, bet ir visa žmonija, ir pati autorė bei jos laiko, aplinkos žmonės. Simboliška, kad jubiliejaus proga S.Kisarauskienė ir jos kūryba sugrįžta į gimtąjį miestą. Prieškario Kaune prabėgo dailininkės vaikystės metai, menininkės pri­ siminimuose išlikę to laikotarpio vaizdiniai turėjo įtakos ir kūrybai. Paroda veiks iki 2012 09 02.

LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJUS Vy­tau­to pr. 52

Iki rug­pjū­čio 10 d. ren­gi­nių sa­lė­je vei­kia Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Kau­no dai­lės fa­ kul­te­to Teks­ti­lės ka­ted­ros stu­den­tų kū­ry­bos pa­ro­da PORTRETAS. Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja jau­no­sios teks­ti­li­nin­kės: Ais­tė Vo­ve­ry­tė, Do­ na­ta But­ku­tė, As­ta Krikš­čiū­nai­tė, Rū­ta Nau­ ja­ly­tė, Ag­nie­tė Ja­nu­šai­tė, Ger­trū­da Ži­liū­tė, Ais­tė Jan­čiū­tė, Skais­tė Ru­čins­kai­tė, Edi­ta Kar­ve­ly­tė. Au­to­rių dar­buo­se pa­nau­do­ta kla­si­ki­nio go­be­le­no, ža­kar­di­nio au­di­mo ir au­to­ri­nės tech­ni­kos.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do­ne­lai­čio g. 16

Iki rugpjūčio 26 d. veikia Ag­nės De­vei­ky­ tės-Liš­kaus­kie­nės, Sau­liaus Pa­liu­ko ir Jo­vi­ tos Aukš­ti­kal­ny­tės-Var­ku­le­vi­čie­nės pa­ro­da TAPYBOS. Ta­py­ba – ypa­tin­ga kal­ba ir kiek­vie­no ta­py­ to­jo ji yra skir­tin­ga. Pa­ro­da „Ta­py­bos” – tai ga­li­my­bė pa­žin­ti A.De­vei­ky­tės-Liš­kaus­kie­ nės, S.Pa­liu­ko ir J.Aukš­ti­kal­ny­tės-Var­ku­le­vi­ čie­nės ta­py­bos kal­bą. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­mi dar­bai skir­tin­gi at­ li­ki­mo bū­du, te­mų pa­si­rin­ki­mu, bet kartu ir ar­ti­mi: iš­lai­kan­tys ta­py­bos eks­pre­sy­vu­mą, ges­tiš­ki, ly­riš­kai kon­tem­plia­ty­vūs ir pa­grįs­ti as­me­ni­niais iš­gy­ve­ni­mais. Ži­no­ma, ky­la ne­su­si­kal­bė­ji­mo, prieš­ta­ra­vi­ mo grės­mė. Ta­čiau dar stu­di­juo­da­mi (vi­si bai­gę VDA Kau­no dai­lės fa­kul­te­tą, ta­py­bos stu­di­ją) pa­ro­dos au­to­riai ren­gė ben­dras pa­ro­das. Iki šiol vie­ni­jan­čios kū­ry­bi­nės idė­jos ska­ti­na ir to­liau tęs­ti ben­drą ta­py­bos ke­lią. Daž­nai šių me­ni­nin­kų kū­ry­bi­nės raiš­kos bū­dai su­si­pi­na ir pra­ran­da griež­tas ri­bas: ta­py­ba pri­ar­tė­ja prie pie­ši­nio, vi­deoins­ta­lia­ci­ja pa­pil­do ar net pa­kei­čia ta­py­bą, o „su­lo­py­tos” dro­bės pra­ple­čia ta­py­bos su­vo­ki­mo ri­bas.

kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” 3D – iki 2 d. 17.40*, 19.55, 22.15 val. (*išsk. 1 d.). „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” – iki 2 d. 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15 val. „Tamsos riterio sugrįžimas” – iki 2 d. 11.45, 15, 18.15, 21.30 val. „Kosmopolis” – iki 2 d. 21.45* val. (*išsk. 1 d.). „MS1: Kalėjimo griūtis” – iki 2 d. 19.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras” 3D – 2 d. 22.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 2 d. 17, 20.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11.40, 13.40, 15.40, 17.40* val. (*tik 1 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” (du­ bliuota lietuviškai) – iki 2 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val. „Roko amžius” – 1 d. 21.45 val. „Madagaskaras 3” (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11.10, 13.10 val. „Černobylio dienoraščiai” – iki 2 d. 15.10 val. „FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D (premjera) – iki 2 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45, 23.05 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ (prem­

Kino centras „FORUM CINEMAS“ 31 d. 21.15 val.


23

antradienis, liepos 31, 2012

kas, kur, kada jera) – iki 2 d. 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ (premjera) – iki 2 d. 11, 14.30, 18, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas 3D (liet. k.) – iki 2 d. 10.30, 13, 15.30, 17.30, 19.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 2 d. 11.30, 16.15 val. „Raudonos šviesos“ – iki 2 d. 18.30, 21 val. „Mielas draugas“ – iki 2 d. 14.15, 19.15 val. „MS1: Kalėjimo griūtis“ – iki 2 d.17, 21.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 2 d. 17.45, 20.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 2 d. 12.30 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 2 d. 10.15, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 2 d. 13.45 val. „Prometėjas“ 3D – iki 2 d. 22 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Rio“ (liet. k.) – iki 2 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Bjaurusis Aš“ (liet. k.) – iki 2 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.

„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Lais­vės al. 54

Rug­pjū­čio 1 d. 17 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 19 val. – „Biu­ti­ful” (Is­pa­ni­ja, Mek­si­ka, dra­ma, T). Rug­pjū­čio 2 d. 17 val. – „Ri­zi­kin­ga er­zin­ti die­du­kus” (JAV, veiks­mo ko­me­di­ja, T, 2010 m.). 19 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 21 val. – „Blitz” (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., T, tri­le­ris). Rug­pjū­čio 3 d. 19 val. – „Sub­ti­lu­mas” (ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, Pran­cū­zi­ja, 2011 m., T). 21 val. – Ki­no nak­tys. Du se­an­sai už vie­no kainą! Bi­lie­to kai­na 12 Lt. „Vie­na die­na” (2011 m., T, ro­man­ti­nis, dra­ma, JAV). „Blitz” ( Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, T, 2011 m., tri­le­ris). Rug­pjū­čio 4 d. 13 val. – „Vėž­liu­ko Se­mio nuo­ty­kiai” (fil­mas vi­sai šei­mai, nuo­ty­ kių, ani­ma­ci­ja, 2010 m., Bel­gi­ja). 15 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, reþ. Step­hanas El­liottas). 17 val. – „Pri­si­ mink ma­ne” (JAV, ro­man­ti­nis, dra­ma, T). 19 val. – „Sub­ti­lu­mas” (ko­me­di­ja, ro­man­ti­ nis, 2011 m., Pran­cū­zi­ja, T). Rug­pjū­čio 5 d. 13 val. – „Vėž­liu­ko Se­mio nuo­ty­kiai” (fil­mas vi­sai šei­mai, nuo­ty­kių, ani­ma­ci­ja, 2010 m., Bel­gi­ja). 15 val. „Sub­ ti­lu­mas” (ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, Pran­ cū­zi­ja, 2011m., T). 17 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 19 val. – „Vie­na die­na” (JAV, ro­ man­ti­nis, dra­ma, 2011 m., T).

KRANTINĖS KINAS Prie­plau­kos kran­ti­nė

Kiek po­rų džia­zas su­ve­dė ir iš­sky­rė? Kiek iš jų li­ko ben­drai gy­ve­ni­mo im­pro­vi­za­ci­jai? Vie­ną to­kių is­to­ri­jų šį tre­čia­die­nį, rug­pjū­čio 1 d., 21.30 val. pri­sta­to „Kran­ti­nės ki­nas” ir „A-One Films”. Fil­mas „Či­ko ir Ri­ta” (Chi­co and Ri­ta, rež. Fer­nan­do Tru­e­ba, Ja­vieris Ma­ris­calis, To­no Er­ran­do; Is­pa­ni­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2010 m.) pa­sa­ko­ja apie 1948-ųjų Ku­bą. Jau­nas ga­bus pia­nis­tas Či­ko puo­se­lė­ja di­de­les sva­jo­nes. Jo part­ne­rė Ri­ta – ne­ pa­kar­to­ja­mo gro­žio dai­ni­nin­kė, tu­rin­ti ne­pa­pras­to gro­žio bal­są. Po­rą jun­gia mu­zi­ka ir ro­man­tiš­ki troš­ki­mai, ta­čiau jųd­vie­jų gy­ve­ni­mo ke­lio­nė skaus­min­ga ir aud­rin­ga. Skam­bant ori­gi­na­liam gar­saus Ku­bos pia­nis­to Be­bo Valdés gar­so ta­ke­liui, fil­me „Či­ko ir Ri­ta” per­tei­kia­mos gy­ve­ni­mo dra­mos bei fik­suo­ja­mas svar­bus džia­zo mu­ zi­kos evo­liu­ci­jos mo­men­tas. Fil­mas bu­vo no­mi­nuo­tas „Os­ka­rui” ir pel­nė ke­lis svar­ bius ap­do­va­no­ji­mus: 2011 m. – ge­riau­sias ani­ma­ci­nis fil­mas, Eu­ro­pos fil­mų ap­do­va­ no­ji­mai; 2012 m. – Gau­di ap­do­va­no­ji­mas; 2011 – Go­jos ap­do­va­no­ji­mas.

TV programa 6.00 Labas rytas 9.00 „Ryto suktinis“. 10.00 „Skaičiuojame laiką iki 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių“ (D.Britanija, 2012 m.). 10.30 Olimpinė studija. 10.55, 14.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. 12.45 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. 13.40 Žinios. 14.00, 18.15 Olimpinė studija. 16.00 Olimpinė studija. 16.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Lietuva–Nigerija. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 18.30 Šiandien. 18.50, 20.45 Sportas. Orai. 19.00 Europos vidury. 19.30 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. Kultūra. 20.50 „Londoniada“. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Prancūzija–Argentina. Per pertrauką – plaukimas. 23.45 Vakaro žinios. 23.50 Sportas. Orai. 0.00 „Detektyvė King“ (N-7).

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (8) (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Realybės šou „Kitas!“ (N-7). 11.20 Veiksmo komedija „Tikras vyras“ (JAV, Vokietija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinis trileris „Lūžis“ (JAV, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 0.55 „Trauma“ (N-7). 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (8) (N-7).

7.00, 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 8.30 „Tusono sūnūs“ (1) (JAV, 2010 m.). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Dinotopija“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2002 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Karinė drama „Smėlynų gyvatės“ (JAV, Kanada, 2009 m.). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

6.30 7.00 7.25 8.00

KRANTINĖS KINAS

1 d. 21.30 val.

Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 Žmogus prieš gamtą. Negyvenama sala.

DATOS (liepos 31 d.) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 Komedija „Sukčius“ (Kanada, 2010 m.) (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

8.00 Telebim-bam. 8.30 UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ – 20. Dok. f. „Krikštai“ (1998 m.) (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Irklavimas. Atranka, paguodos plaukimai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai. Dalyvauja M.Griškonis, R.Maščinskas, S.Ritter, D.Vištartaitė. Tiesioginė transliacija. 15.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Žirgų sportas. Konkūrai. Tiesioginė transliacija. 17.30 Žinios (k). 17.45 „Neskubėk gyventi“. 18.15 Dok. f. „Medininkai. Nebaigta byla“ (1996 m.). 19.00 LNOBT spektaklis. G.Puccini opera „Toska“. Dirigentas V.Viržonis, režisierius N.Kuningas. 21.00 Senieji Lietuvos vienuolynai. Pažaislio kamaldulių vienuolynas ir bažnyčia (2006 m.). 21.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. Finalai, pusfinaliai. (gali dalyvauti G.Titenis ir M.Sadauskas). Tiesioginė transliacija. 23.00 „Prokurorai“. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.13 Kultūra (k). 0.16 Sportas (k). 0.19 Orai (k). 0.20 „Londoniada“. Dienos apžvalga (k). 1.05 Vilniaus knygų mugė 2012. Agnės Narušytės knygos „Lietuvos fotografija. 1990–2010“ pristatymas (k).

9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00, 23.55 „Viena už visus“. 17.00, 1.20 „Medikopteris“. 19.00, 0.25 „CSI Majamis“. 22.00 Veiksmo f. „Pragaras“ (JAV, 1999 m.).

8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40, 0.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“ (4). 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Kriminalinis trileris „Laisvės šalis“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 23.10 „Mano puikioji auklė“. 23.40 „4400“ (8) (N-7).

10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 13.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Nemylimi“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Aistrų verpetai“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.25 „Nemylimi“.

22.25 „Moteris be praeities“.

6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.45, 0.20 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.35 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.50 Dok. f. „Anoreksikai berniukai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris.

9.00 Gyvenu čia (k). 9.30 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (N-7). 11.15 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.45 Komedija „Kitas!“ (N-7). 13.10 Romantinė komedija „Meilės vadyba“ (N-7). 14.45 Melomano pusvalandis. 15.15 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 17.00 Nuoga tiesa (k). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Lietuvos dvarai. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.20 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 „Naisių vasara“ (N-7). 21.00 „Marselio kriminalistai“. 22.50 Veiksmo komedija „Galingasis Stenas“ (N-14). 0.35 Trileris „Gundanti klasta“ (N-14).

7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Lietuva – poezijos skambesy (k). 21.00 Kriminalinis trileris „Laisvės šalis“. 23.10 „Mano puikioji auklė“. 23.40 „4400“. 0.40 „Vaiperis“ (k).

8.00 Nuotykių komedija „Darvino apdovanojimai“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 9.40 Veiksmo komedija „Taksi 4“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 11.15 Komedija „Fido“ (Kanada, 2006 m.) (N-14). 18.00 Biografinis dok. f. „JAV prieš Džoną Lenoną“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.45 Veiksmo trileris „Jokių stabdžių“ (Vokietija, 2008 m.) (N-14). 21.30 Trileris „Gyvatė“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 23.35 Drama „Apreiškimo knyga“ (Australija, 2006 m.) (S).

12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Urawa Red Diamonds“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 14.15 Futbolo dievai. Garrincha. 14.45 Pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionatas. 15.45, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 16.00, 22.00 Sportas LT. 17.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 18.30 Automoto. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 20.00 „2010 m. Azijos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių taurė“. 21.15 Futbolo dievai. G.Mülleris. 23.15 Klubų karaliai. „AC Milan“.

1914 m. gimė prancūzų komedinio kino aktorius Louis de Funèsas. 1944 m. žuvo prancūzų pilotas, rašytojas Antoi-ne’as de Saint-Exupéry. 1953 m. gimė fleitininkas Valentinas Gelgotas. 1963 m. gimė britų elektroninės muzikos atlikėjas Fatboy Slim. 1965 m. gimė britų rašytoja J.K.Rowling, knygų apie Harį Poterį autorė. 1966 m. gimė Valdas Ivanauskas, futbolininkas, treneris. 1991 m. pasienio poste Medininkuose omonininkai žiauriai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tyrinėti, analizuoti, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį, todėl galite drąsiai padėti draugui išsirinkti naujus baldus, užuolaidas, kitas interjero detales. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas rezultatyvus bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vakarop būsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateitį ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa dar neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Jums bus suprantamos kitų emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, neatskleiskite savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kurkite ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai pasirinkti. Žuvys (02 20–03 20). Viskas seksis, lengvai pasieksite viską, ką būsite suplanavęs. Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.


Orai

Šią savaitę karščiai ir audros pasitrauks iš Lietuvos. Šiandien nebus karšta, vietomis trumpai palis. Temperatūra sieks 21–24 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį bus 11–14, dieną 20–24 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 31 d.

+21

+21

Telšiai

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+22

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

5.27 21.21 15.54 19.56 3.20

213-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 153 dienos. Saulė Liūto ženkle.

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +18

Londonas +20 Madridas +36 Maskva +29 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +26

orai kaune šiandien

+24

+23

Praha +26 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus +14 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+23

Alytus

0–6 m/s

Vardai Elena, Ignacas, Ignotas, Ignė, Sanginas, Sangirdė, Vykintė.

Siau­bė aud­ros

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+23

+20

+14

3

+17

+21

+18

+14

3

+19

+24

+21

+18

2

rytoj

poryt

Po karš­čių ban­gos Vi­du­r io Eu­ro­pos ša­lis, tarp jų ir Lie­tu­vą, už­griu­vo aud­ ros. Apie aud­ras pra­neš­ta iš Aust­ri­jos, Veng­ri­jos ir Če­ki­jos. Aust­ri­jo­je su­žeis­ ta 13 žmo­nių. Jie nu­ken­tė­jo že­mu­ti­nė­je Aust­ri­jo­je vy­ku­sio­je vi­du­ram­ž ių mu­ gė­je, kai aud­ros iš­vers­t i me­d žiai už­ griu­vo ant pa­la­pi­nių. Če­ki­jo­je ir Veng­ ri­jo­je nu­trauk­ti elekt­ros lai­dai, už­blo­ kuo­t i ke­l iai, kai kur van­duo ap­sė­mė na­mus. Stip­ri aud­ra praū­žė ir per ke­ lias Če­ki­jos vie­to­ves. Stip­rus vė­jas gū­ siuo­se sie­kė 120 km/val. Kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se už­fik­suo­ta 300 žai­bo iš­kro­ vų per mi­nu­tę. PAP inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Pas­ku­ti­nis no­ras – tap­ti jū­ros da­li­mi Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@diena.lt

Tra­di­ci­ja: spe­cia­liai įreng­ta pe­le­nų bars­ty­mo į jū­rą vie­ta Kot­ko­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Pa­sau­ly­je po­pu­lia­rė­ja tra­di­ci­ja mi­ ru­sių žmo­nių pe­le­nus iš­bars­ty­ti jū­ ro­se. Lie­tu­vo­je lai­do­ji­mas Bal­ti­jo­je nė­ra po­pu­lia­rus, ta­čiau įma­no­mas. Jau bū­ta at­ve­jų, kai kre­ma­to­riu­me su­de­gin­ti pa­lai­kai iš­pluk­dy­ti lai­ vu ar jach­ta į jū­rą ir iš­bars­ty­ti ar­ba nu­leis­ti ur­no­je. Bu­vo ir dar vie­nas at­ve­jis, kai į jū­rą pa­lai­kai iš­bars­ty­ ti iš lėk­tu­vo. Be­ne žy­miau­sias pe­le­nų lai­do­ ji­mo jū­ro­je at­ve­jis Lie­tu­vo­je už­ fik­suo­tas 2004 m. lie­pos 9-ąją. Tuo­met lai­ve „Ša­kiai“ įvyk­dy­ta pa­ sku­ti­nė Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­ko išei­vi­jo­je, jū­rų ka­pi­to­ no, moks­li­nin­ko okea­no­lo­go Po­vi­ lo Al­mio Ma­žei­kos va­lia. Išp­lau­kus lai­vui į jū­rą, de­ny­je pa­go­niš­ka­me

au­ku­re ru­se­nant ug­niai, Lie­tu­vos bal­tų re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės dva­ si­nin­kas kri­vis Jo­nas Trin­kū­nas ir „Bal­tų ai­nių“ an­samb­lis at­li­ko lai­ do­ji­mo apei­gas. Tai ir su­for­ma­vo tam tik­rą lie­tu­viš­ką pe­le­nų iš­bars­ ty­mo jū­ro­je tra­di­ci­ją. Kaip pa­ste­bė­jo jū­rų ka­pi­to­nas Ei­mu­tis As­ti­kas, Lie­tu­vo­je nė­ra ju­ri­diš­kai reg­la­men­tuo­ta lai­do­ji­ mo jū­ro­je tvar­ka. Re­ko­men­da­ci­jų apie lai­do­ji­mą jū­ro­je ne­bu­vę ir so­ vie­ti­niuo­se ka­pi­to­no do­ku­men­tuo­ se. Vis dėlto ang­liš­ka­me „Ka­pi­to­no me­di­ci­ni­nio ži­ny­no“ va­rian­te yra ap­ra­šy­ta lai­do­ji­mo jū­ro­je tvar­ka. Dau­ge­ly­je ša­lių yra įreng­tos spe­ cia­lios vie­tos, kur iš­bars­to­mi su­ de­gin­ti pa­no­ru­sių­jų bū­ti pa­lai­do­ tiems jū­ro­je pa­lai­kai. Tie­sa, jos yra skir­tos vie­tos bend­ruo­me­nėms ir pla­čiau ne­pris­ta­to­mos.

An­tai Suo­mi­jo­je, ša­lia Kot­kos, bu­vu­sio uos­to da­ly­je, yra spe­cia­ liai įreng­ta pe­le­nų iš­bars­ty­mo į jū­rą vie­ta. Ji iš­si­ski­ria ypa­tin­ga ap­lin­ka. Iš ak­me­nų su­for­muo­tos įlan­kė­lės pa­kran­tės. O jos smai­ga­ly­je – ne­ di­de­lė sa­le­lė. Jo­je pa­sta­ty­tas lai­vo in­ka­ras. Į sa­le­lę ve­da me­ta­li­nis til­ te­lis. Prie in­ka­ro ir yra ta vie­ta, kur ren­ka­ma­si iš­bars­ty­ti mi­ru­sio­jo pe­ le­nus. Bū­ti to­je vie­to­je nė­ra jau­ku, nes gal­vo­je kir­ba min­tis, kad tai yra da­lies žmo­nių pa­sku­ti­nio poil­sio vie­ta. Ne­pai­sant to, šio­je gra­žio­je vie­to­je suo­miai daž­nai lan­ko­si su šei­mo­mis. Anot vie­tos gi­dų, ši vie­ta yra po­ pu­lia­ri – suo­miai mėgs­ta lai­vus, van­de­nis, gam­tą, to­dėl daž­nai pa­ reiš­kia va­lią bū­tent taip po mir­ties su­si­lie­ti su gam­ta.

Pre­zi­den­to gi­mi­nai­čių dva­ras pa­smerk­tas? Len­ki­jos pre­zi­den­to Bro­nis­la­wo Ko­mo­rows­kio gi­mi­nai­čiams pri­ klau­sęs dva­ras Bir­žų ra­jo­ne ga­ li bū­ti išar­dy­tas. To­kią nuo­mo­nę pa­reiš­kė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ ta­men­to (KPD) di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė, ap­si­lan­kiu­si ir ap­žiū­rė­ ju­si me­di­nį Pa­bir­žės (Ba­lan­diš­kių) dva­rą. Anot pa­vel­do­sau­gi­nin­kės, šiuo me­tu Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­tis itin pra­stos būk­lės sta­ti­nys ga­lė­tų bū­ti iš­mon­tuo­tas ir sau­go­mas. Ma­no­ma, kad šį dva­rą kaip krai­tį XIX a. pra­džio­je te­kė­da­ma už gra­ fo Ko­mo­rovs­kio šiai gi­mi­nei at­ne­šė Tek­lė Bo­rovs­ky­tė. 1920 m. dva­rą – 266 ha – val­dė Ma­ri­ja Ka­ma­raus­ kie­nė (Ko­mo­rows­ka), ta­čiau jis bu­ vo nu­gy­ven­tas.

Pa­li­ki­mas: ka­dai­se pra­ban­gūs B.Komorowskio giminaičių dva­ro rū­mai bu­vo dvie­jų aukš­tų, su fli­ge­liais ir me­

di­niais bokš­te­liais.

Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro dva­ro cent­re bu­vo įkur­ta ma­ši­nų ir trak­ to­rių sto­tis, vė­liau pa­tal­pos ati­

Lie­tu­vos dva­rų duo­me­nų ba­zės, Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

duo­tos Pa­bir­žės vi­du­ri­nei mo­kyk­ lai. Me­di­niuo­se rū­muo­se gy­ve­no žmo­nės.

Anot KPD pra­ne­ši­mo, dva­ras yra ava­ri­nės būk­lės, at­si­dū­ręs ties iš­ny­ ki­mo ri­ba. „Neaiš­ku, ko­dėl prieš de­

šimt­me­tį dar vi­siš­kai ne­blo­gos būk­ lės kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, užuo­t ieš­ko­jus jo res­tau­ra­vi­mo ir pri­tai­ ky­mo ga­li­my­bių, bu­vo taip nu­gy­ ven­tas, kad šian­dien jau pra­šo­ma iš­brauk­ti jį iš Kul­tū­ros ver­ty­bių re­ gist­ro“, – ste­bi­ma­si pra­ne­ši­me. KPD di­rek­to­rė D.Var­nai­tė pa­ brė­žė, kad au­ten­tiš­ka me­di­nė ar­ chi­tek­tū­ra ci­vi­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je yra la­bai ver­ti­na­ma ir rū­pes­tin­gai sau­go­ma. Jos ma­ny­mu, ne­sant ga­ li­my­bių su­tvar­ky­ti griū­van­tį pa­sta­ tą ar­ti­miau­siu me­tu, rei­kė­tų jį iš­ ma­tuo­ti ir iš­mon­tuo­ti sta­ti­nį bei sau­go­ti, kol pa­si­keis ir fi­nan­si­nės ga­li­my­bės, ir po­žiū­ris. Len­ki­jos pre­zi­den­to B.Ko­mo­ rows­kio tė­vas yra gi­męs Ro­kiš­kio ra­jo­ne, Ka­vo­liš­kio dva­re. KD, BNS inf.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.