Miestas
3p.
Teismas dėl buvusio vicemero K.Kriščiūno piktnaudžiavimo tarnyba – rudenį.
Lietuva Rinkimams partijos ruošiasi padedamos profesionalių propagandininkų, ir šiems finansų negailima.
5p.
Pasaulis
9p.
JAV respublikonų kandidatas į prezidentus M.Romney Jeruzalę regi tik Izraelio sostine.
Senoji Kuršių nerija sustingo O.DubeneckienėsKalpokienės grafikos darbuose.
16p.
Antradienis liepos 31, 2012 Nr. 177 (19736) Kaunodiena.lt 2 Lt
vojingai Kauno senamiestį raizgo Pa nuseko žali statybų voratinkliai Nemunas Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Vilniaus gatvėje, prie pat Arkikated ros bazilikos, žaliais audeklais tarsi vo ratinkliais apsitrau kė keli pastatai, iš gražėsiantys iki žiemos. Kitą pava sarį tikimasi pradė ti tvarkyti ir bene di džiausią votį – žydų ligoninę.
Neoficiali žinia: Baltarusijoje Gardi no hidroelektrinės statytojai nuse kino Nemuną. Kilo pavojus gamtai, o Kaune dėl nukritusio upės van dens lygio iš kanalo prie salos vė luojama išgabenti dumblą. Pasigir do raginimų santykius su baltaru siais aiškintis aukščiausiu lygiu. Kreipsis į Vyriausybę
„Tokio nusekusio Nemuno seniai nebuvo. Tai neišvengiamai trikdo laivybą, stabdo suplanuotus dar bus, pavyzdžiui, dumblo išvežimą iš Nemuno salos“, – aiškino Vi daus vandens kelių direkcijos ge neralinis direktorius Gin tautas Labanauskas.
4
Dienos citata „Būdavo, apsiverkdavau skaitydama tremtinių pri siminimus, o dabar, pra bėgus dešimtmečiui, apsi pratau“, –
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Seniausias Vilniaus gatvės namas
Raudonų plytų pastatas Vilniaus gatvėje netoli Arkikatedros bazili kos 26 metus stūksojo be gyvybės. Ilgainiui jis buvo pavirtęs lindyne, kelerius metus ant jo kabėjo užra šas „Parduodama“. Šiemet apie 1000 kv. m bendro ploto turintį namą įsigijęs versli ninkas Edvinas Mamedovas tiki na, kad šis pastatas – seniausias Vilniaus gatvėje. „XVI a. čia stovėjo vienas name lis galu į gatvę, po to pastatytas dar vienas namelis. Tik XVIII a. jie su jungti į vieną namą, kaip yra dabar.
2
sako 1000-ąjį kartą pasirodžiusio savaitraščio „Tremtinys“ redaktorė Jolita Navickienė.
4p. Eiga: Vilniaus g. 10 namo stogas bus uždengtas naujomis čerpėmis, bus restauruoti frontonai, nutinkuotos
išorinės sienos.
Artūro Morozovo nuotr.
Kūdikiui dovanota širdis prigijo
Penkis mėnesius, nuo sūnaus Alan to gimimo dienos, Vilniaus Santa riškių klinikose praleidusi kaunie tė Ingrida Lisinskienė jau pradeda galvoti apie namus. Tokia galimybė atsirado tik po to, kai sulaukė do noro širdies savo sūnui ir jis ištvė rė transplantaciją. Kaip ir būdamas keturių dienų ištvėrė širdies ope raciją, suteikusią galimybę išlaukti šios neįkainojamos dovanos. Alan tas yra jauniausias Baltijos šalyse, kuriam atlikta tokia operacija. Di džiulę darbo patirtį sukaupęs gydy tojas Virgilijus Tarutis prisipažįsta: tokio paciento dar neturėjo. 13p.
Pirmasis lietuvių medalis Londone 11p.
2
Antradienis, liepos 31, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
33
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,20
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
32
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauno senamiestį raizgo žali statyb
Autentiškų detalių pasta 1 te išlikę labai nedaug, tik gabaliukai“, – pasakojo Vilniaus g.
10 namo fasadų restauravimo pro jekto autorė architektė Asta Pri kockienė. Sienose matomos ap trupėjusios raudonos plytos yra sumūrytos sovietmečiu, 1986 m. Šiuo metu keičiamas namo sto gas – jis bus uždengtas naujomis čerpėmis. Bus restauruojami ir nutrupėję frontonai, pastato sie nos, kaip kadaise, bus nutinkuotos ir nudažytos. Freska su Napoleonu
„Labai skubama, todėl projektas išskaidytas į kelias dalis. Išorė ir vidus tvarkomi atskirai“, – pasa kojo apie 26 metus Kauno sena miestį darkiusio pastato prikėlimo darbus projektuojanti architektė. Vadovaujantis 1986 m. projektu, pastatas turėjo būti skirtas tauto dailininkams. „Ant frontono netgi turėjo būti užrašas „Tautodailinin kų sąjungos namai“. Deja, pradėjus tvarkyti užėjo krizė ir jis liko stovė ti neužbaigtas, neįrengtas“, – pri siminė A.Prikockienė. Kiti architektai rengia vidaus restauravimo ir pritaikymo pro jektą. Viduje autentika taip pat susipynusi su sovietinio laikotar pio potėpiais, ką saugoti, ką gali ma keisti, bus derinama su pavel dosaugininkais. Viename antrojo aukšto kamba rių yra išlikę XIX a. sieninės tapy bos likučių. Pagal freskoje matomų kareivių uniformą spėjama, kad čia pavaizduotas Napoleono persikėli mas per Nemuną. Freską, kurios dalį, kaip spėjama, dengia vėlesnio laikotarpio tinkas, planuojama restauruoti. Verslininkas patalpas nuomos
Pastatą įsigijęs verslininkas E.Ma medovas dar nežino, kam bus pri taikytas atnaujintas namas. Jo patalpas E.Mamedovas ketina nuomoti, tačiau kol kas dėl nuo mos su niekuo nėra susitarta. Savininko teigimu, realu, kad pastate įsikurs restoranas, nes Se namiestyje labiausiai klesti bū tent maitinimo įstaigos. Kita ver tus, name yra apie 1 tūkst. kv. m
bendrojo ploto, tad vietos galbūt užteks ir keliems kitokiems nuo mininkams. Išorės restauravimo darbai turė tų būti užbaigti iki lapkričio. Vers lininkas tikisi, kad iki žiemos bus gerokai pasistūmėta ir įrengiant vidų. E.Mamedovas sakė dar nežinąs, kiek šis pirkinys pareikalaus papil domų investicijų, tačiau jis neabe joja, kad suma viršys milijoną litų. „Kiek reikės, tiek mokėsime“, – ti kino verslininkas. Namo savininkas džiaugėsi, kad darbai juda sparčiai, apie tai anks čiau esą buvo galima tik pasvajoti. Pasak E.Mamedovo, naujasis Kul tūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vado vas Svaigedas Stoškus tokius pro jektus „laimina, nestabdo priva čios iniciatyvos“.
Nori pataisyti įvaizdį
Už kelių dešimčių metrų esantis kampinis Vilniaus gatvės ir Rotu šės aikštės pastatas taip pat jau su pastoliais, aptrauktas žalsvu ap sauginiu audeklu. Netrukus prasi dės jo fasado atnaujinimo darbai. Šis statinys nebuvo kritinės būk lės. Teigiama, kad ypač matomo je, reprezentacinėje Senamiesčio vietoje esantis namas privaląs at rodyti nepriekaištingai, juolab kad jame šeimininkauja paveldo koky bę prižiūrintys specialistai. Pasta te įsikūręs KPD Kauno teritorinis padalinys ir savivaldybės Kultūros paveldo skyrius. Tame pačiame name veikia pa štas, patalpomis naudojasi kelios organizacijos, rūsio erdves yra įgi jęs privatus asmuo. Vis dėlto prie fasadų tvarkymo finansiškai prisi deda tik KPD ir savivaldybė. Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo Zenono Girčio žinio mis, abi įstaigos tam numačiusios skirti po 69 tūkst. litų. Nedideles patalpas turintis „Lietuvos paštas“, pasak Z.Girčio, atsisakė finansiškai prisidėti, nes esą neturi tam lėšų. Ligoninę reabilituos pavasarį
Bene didžiausias Kauno senamies čio skaudulys – apgailėtinos būklės žydų ligoninė.
Paskirtis: tvarkomame Vilniaus gatvės name, kurį įsigijo E.Mamedovas (nuotr. kairėje) yra apie 1 tūkst. kv. m
jamos.
Prieš kurį laiką statinį įsigijusios bendrovės „Tarptautinė skubiosios medicinos pagalbos akademija“ direktorius Nedas Jasinskas žada, kad jei niekas neužgaišins, statybos darbai bus pradėti 2013 m. pavasa rį. Čia planuojama įrengti gydymo ir mokslo paskirties įstaigą.
Jis neabejoja, kad suma viršys mi lijoną litų. „Kiek reikės, tiek mo kėsime“, – tikino verslininkas. Užsakovai aiškino, kad Lietuvoje ieškojo architektų, kurie būtų kūrę tokios paskirties objektus, bet ne pavyko, todėl samdė JAV kompa
niją, kuri specializuojasi projek tuodama medicinos, sveikatinimo ir mokslo objektus. Priešprojekti niai pasiūlymai telekonferencijos būdu balandį buvo pristatyti Kau no architektūros ir urbanistikos ta rybai. Atsižvelgiant į išsakytas pasta bas, dabar rengiamas techninis projektas. „Planuoto priestato, ko gero, nebus. Mūsų reikmėms bus pritaikytas esamas pastatas“, – komentavo N.Jasinskas. Mat posėdyje buvo išsakyta abe jonių dėl būsimo priestato archi tektūros estetikos. Be to, priminta, kad dar nėra atlikti būtini archeo loginiai tyrimai, kurie turėtų nu lemti, ar bus leista įrengti pože minį garažą, ar ne. Šalia Kauno pilies stovinčios žy dų ligoninės architektūrinė išvaiz da, kaip žadėjo N.Jasinskas, radi kaliai nesikeis.
Erdvės: po pastatu išlikę skliautuoti
Kauno kavinės džiaugiasi ne visais už Kristina Ciparytė Kauno kavinės, klubai, barai vasa ros laukia dar ir todėl, kad šiuo me tų laiku į miestą plūstelėja užsie niečių. Kas nežino, koks lobis yra pinigingas klientas, atvykęs į sve timą šalį! Deja, kartais džiaugsmas virsta problemomis. Svečiuose darome ką norime?
Sezonas: vasarą – ir daugiau klientų, ir problemų.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kol už turizmą atsakingi valdinin kai ir užsieniečių srautais norintys pasigirti miesto politikai trina ran kas ir skaičiuoja atvykusiųjų sta tistiką, viešojo maitinimo įstaigų personalas kartais nervingai brau kia prakaitą. Laima Vėželienė, „Vero Cafe“ kavinės direktorė, pastebėjo, kad užsieniečių, atvykstančių iš įvai rių šalių, ypač pagausėja per rep rezentacinius sporto renginius ir
po jų. Vis dėlto sporto gerbėjai, paskui mėgstamą komandą atvykę sirgaliai – ne pati sukalbamiausia ir mandagiausia kavinės klientūra. Anot L.Vėželienės, per Europos vyrų krepšinio čempionatą buvo nemalonių incidentų. „Kai kurie užsienio svečiai sau leidžia per daug – kelia triukšmą, elgiasi agresyviai, nemandagiai. Atrodo, kad buvimas ne savo šaly je suteikia leidimą elgtis bet kaip“, – kalbėjo L.Vėželienė. Pribloškia arogancija
Kavinės „Presto“ vadovė, prašiusi neminėti pavardės, labiausiai nu sivylė klientais iš kaimyninės Len kijos. Nors lenkai tradiciškai api būdinami kaip gerų manierų Rytų Europos piliečiai, į Lietuvą, ko ge ro, atvyksta ne vien šios šalies kul tūros elitas.
„Lenkai nemėgsta kalbėti jokia kita kalba, tik lenkų“, – atsiduso kavinės direktorė. Anot jos, padavėjai, bandantys kalbėtis su lenkais rusiškai, nie ko nepeša: lenkai klientai apsime ta nesuprantantys. „Pasitaikė keletas atvejų, kai sve čiai iš Lenkijos pakėlę balsą pikti nosi, kad lietuviai nekalba jų gim tąja kalba“, – prisiminė moteris. Elgetų prakeiksmai
Centre įsikūrusios kavinės vado vė akcentavo, kad daug problemų sukuria prie lauko staliukų besi sukiojantys elgetos. Romų tauty bės profesionalės čia nepralenkia mos. „Įžūliausios čigonės. Stengia mės jas išvaryti, tačiau kartais bū na baisu prie jų net prisiliesti, ka dangi sulaukiame grasinimų, esą
3
Antradienis, liepos 31, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
ų voratinkliai K.Krikščiūną teis rudenį Vilniaus g. 10 namo istorija XVI a. pr. stovi medinis gyvenama sis namas. XVII a. pr. valdoje pastatytas mūri nis gyvenamasis namas. Su kitais statiniais 1655–1661 m. per karą pa statas sudegė, vėl iau atstat ytas ir išplėstas, įjung iant likusias rytinio namo dalis į naują statin į, stovint į ilguoju fasadu į Vilniaus gatvę. 1732 m. pastatai vėl sudegė per di dįjį miesto gaisrą. XVIII a. pastatą atstatė turtingas miestietis Kristu pas Valter is. Manoma, kad būtent šiuo metu išmūryti rytinis ir vaka rin is frontonai, savo architekt ūr i ne išraiška labai artimi pastatų Ro tušės a. 28 ir A.Jakšto g. 1A fronto nams.
bendrojo ploto, patalpos bus nuomo Artūro Morozovo nuotr.
XVIII a. pab. magistro akte nurodo ma, kad dviaukščio pastato antrojo aukšto kambariai neremontuotini, vienas netinkamas gyventi. Pirma jame aukšte įrengtos parduotuvės. 1797 m. pastatas pagal testamentą perėjo Jono Fridricho Alšlėbeno ži nion. Spėjama, kad būtent šiuo me tu ant kambar io sienų antrajame aukšte buvo išt apytos bat al inės scenos su Napoleono kariais. 1846 m. įkainojimo akte pažymėta, kad prie gatvės stovi dviejų aukštų mūr in is gyvenamasis namas, ku rio pirmajame aukšte buvo krau tuvės, po juo – skliautuoti rūsiai. 1903–1933 m. pastato pirmajame aukšte buvo ket ur ios atskiros pa talpos, kur iose įvair iu metu veikė kraut uvės, kepykla, vaist inė. Ta da buvo padidintos pirmojo aukš to patalpų angos modernioms vit rinoms. 1922 m. nuo gatvės pusės pastogėje įrengti kambariai su švieslang iais, iki trijų aukštų pakeltas stogas kie mo pusėje, įrengtos dvi naujos laip tinės. Šaltinis: KPD
rūsiai, kai kur jie gotikiniai.
žsieniečiais mus visus prakeiks“, – pasakojo kavinės vadovė. Ji prisiminė atvejį, kai apsukruo lė elgetautoja vos nepavogė pinigų, kuriuos paliko papietavę klientai. Padavėjos spėjo vagilę pagauti. Tą kart nebuvo apsieita be policijos. Laisvės alėjos kavinių persona las jau pavargo nuo tų pačių vei dų. „Vos ne kasdien ateina mo teris, kuri jau penkerius metus nėščia“, – juokėsi „Vero Cafe“ di rektorė L.Vėželienė. „Jei kas pasakytų receptą, kaip su jais kovoti, būčiau labai dėkinga“, – šyptelėjo pašnekovė, papasakojusi, kad įprastas dienos scenarijus yra toks: rytą išprašyti asmenys vaka rop vėl neišvengiamai pasirodo. Bėdos – ir dėl kauniečių
Vis dėlto ne dėl visų kavinių pro blemų kalti nekultūringi užienie
čiai ar elgetos. Ko gero, daugiausia bėdų pridaro kauniečiai klientai. „Gėlės lauke, saldainių krepše lis, arbatpinigių dėžutė – pavogti. Apie vagiamus laikraščius jau ne kalbu. Žmonėms atrodo, kad juos galima pasiskolinti ir negrąžinti“, – apmaudo neslėpė Laisvės alėjoje veikiančios kavinės vadovė. Pasitaiko ir kitokių vagysčių at vejų – vadinamųjų išneštų sąskai tų. Anot „Charlie Pizza“ kavinės administratorės Viktorijos Kent raitės, dažniausiai klientai mėgsta pavalgyti ir nesusimokėję pasiša linti vakare – tada žmonių dau giau ir padavėjai nespėja stebėti visų staliukų. V.Kentraitė stebėjosi įžūlumu: „Žmonės neretai vagia tiesiai nuo baro. Tarkim, cigaretes, už kurias kitas klientas sumokėjo, tačiau ne spėjo pasiimti.“
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Buvusį Kauno mero pavaduotoją Kęstutį Kriščiūną ir dar kelis žmo nes žiemą sulaikę pareigūnai bai gia tyrimą. Viena garsiausių Kau no korupcijos bylų teisme gali bū ti atversta rugsėjį.
Pusę metų bylą tyrę pareigūnai suformulavo galutinius įtarimus, su kuriais byla keliaus į teismą. K.Kriščiūnui, savivaldybės kont roliuojamos bendrovės „Auto mobilių stovėjimo aikštelės“ di rektoriui Algimantui Puidokui ir
Buvęs mero pava duotojas yra di džiausia Kaune fi gūra, kuriai Specia liųjų tyrimų tarny bos pareigūnai už dėjo antrankius. „Kauno komunaliniam ir butų ūkiui“ vadovavusiam Tomui Pil viniui pareikšti įtarimai piktnau džiavimu tarnyba. Visi įtariamieji netrukus turės galimybę susipa
Perspektyva: K.Kriščiūnui liko susipažinti su byla ir laukti teismo.
žinti su bylos medžiaga. Kai jie tai padarys, bylą bus galima perduo ti teismui. Tikimasi, kad jos nag rinėjimas prasidės rugsėjį. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Nomeda Urbonavičie nė bylą žadėjo komentuoti tik ta da, kai ji bus perduota į teismą, tačiau vieša paslaptis, kad tyri mo centre yra K.Kriščiūnas. Bu vęs mero pavaduotojas yra kol kas didžiausia Kaune svorį turė
Tomo Raginos nuotr.
jusi figūra, kuriai Specialiųjų ty rimų tarnybos pareigūnai uždėjo antrankius. K.Kriščiūnas, sustabdęs narystę Socialdemokratų partijoje, nete ko posto, tačiau be darbo neliko – prieglobstį rado socialdemokratų užuovėjoje „Kauno vandenyse“. A.Puidokas oficialiai vis dar yra „Automobilių stovėjimo aikšte lių“ direktorius, tačiau nuo pa reigų yra nušalintas.
4
miestas
antradienis, liepos 31, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Krūvis: Kauno hidroelektrinė dėl sumažėjusio vandens kiekio dirba minimaliu režimu.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Pavojingai nuseko Nemunas
Pasak jo, šiuo metu ties 1 Kaunu vandens lygis že mesnis 7 centimetrais nei pastaro
jo dešimtmečio vasaros vidurkis, o ties Birštonu vanduo nusekęs net 30 cm žemiau nei dešimties me tų vidurkis. Šią lietingą vasarą Ne muno lygis toks, lyg mažiausiai visą mėnesį būtų alinusi neregėta saus ra. „Akivaizdu, kad gamta čia nie kuo dėta – upės lygis nukrito tik dėl žmonių veiklos. Žadame kreiptis į Vyriausybę, kad tarptautiniu ly giu būtų aiškinamasi, kas vyksta Baltarusijoje. Kol kas tik neoficia liai žinome, kad Gardine baigiant elektrinės statybą pildomi vandens rezervuarai ir dėl to Nemunas nu seko“, – kalbėjo G.Labanauskas.
Neišveža dumblo
Kritęs upės vandens lygis jau dvi savaites neleidžia išgabenti dumb lo iš Nemuno salos. Pagal rangovų ir Kauno savival dybės sudarytą sutartį sala nuo purvo turėjo būti išvalyta iki vasa ros pradžios. Deja, birželį pradėjus sekti Nemunui darbai vyko su per traukomis, o dabar visai sustojo. „Didžiąją dalį dumblo jau išpluk dėme, liko tik keli procentai visų darbų. Bet dėl kritusio upės lygio baržos negali atplaukti iki salos“,– teigė G.Labanauskas. Elektrinė dirba minimaliai
Kauno hidroelektrinės vadovas Juozas Bartlingas taip pat minėjo,
kad Kauno marių lygis yra žemes nis nei įprasta šiuo laiku. „Vietoje keturių elektrinės turbinų veikia tik viena, bet miesto energijos po reikiams tai didelės įtakos neturi“, – kalbėjo vadovas. J.Bartlingo tei gimu, marių vanduo dar nenukrito iki kritinio lygio. „Buvo metų, kai
Oficialių duomenų neturime. Tik girdėjome, jog sutrikimus sukėlė Gardino elektrinės statytojai.
dėl sausros Kauno marios nusek davo net pusantro metro, o dabar lygis nenukrito daugiau nei pus metriu. Vis dėlto baltarusiai pa sirinko blogą laiką savo darbams, nes dabar ir taip sausesnis me tų laikotarpis. Telieka tikėtis, kad tai ilgai netruks“, – vylėsi J.Bart lingas. Druskininkuose – pavojus gamtai
Lietuvos hidrometeorologijos tar nybos Hidrologijos skyriaus vy riausiasis specialistas Juozas Šim kus irgi patvirtino, kad Nemuno vandens lygis yra nenormaliai nu kritęs. „Pastarąsias dvi dienas ties Druskininkais upėje vandens kiekis jau pavojingai žemas, todėl ten gy
vūnijai ir augalams iškilo pavojus“, – sakė J.Šimkus. Prienų rajone ties Nemajūnais, Kaune ir žemiau esančiame upės ruože vandens lygis kol kas dar ne kelia grėsmės gyvūnijai ir augalijai, bet yra daug mažesnis, nei turėtų būti pagal oro sąlygas. „Ši vasara nėra labai sausa ir vi sų upių, išskyrus Nemuno, van dens lygis yra vidutinis – nei per didelis, nei per mažas“, – tvirtino J.Šimkus. Todėl hidrologas daro iš vadą, kad Nemunas nuseko tik dėl žmonių veiklos. „Jokių oficialių duomenų neturi me. Tik girdėjome, jog sutrikimus sukėlė Gardino elektrinės statyto jai“, – sakė jis.
Dešimtmečio kelią paženklino 1000-asis numeris Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
„Tremtinys“ yra savaitraštis, nuo 1988 m. nepakeitęs pavadinimo, leidėjo, savo tikslų, nepriimantis reklamos. Laikraštis šiomis die nomis pasirodė apvaliu skaičiumi – 1000 – pažymėtu numeriu. Pasakiškas tiražas
Perspektyvu: J.Navickienė sako, kad savaitraščio turinį formuoja spe
cifinė auditorija.
Tomo Raginos nuotr.
1988 m. liepos 30-ąją Kaune įkūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio respublikinį klubą „Tremtinys“, jo tarybos pirmininku tapęs Audrius Butkevičius, to paties klubo na rė Birutė Nedzinskienė ir pirmasis „Tremtinio“ redaktorius Jarosla vas Banevičius spalį pasirodžiu siame pirmajame rotoprintu pa daugintame laikraštėlio numeryje rašė apie rengiamas pirmąsias eks pedicijas į buvusias tremties vie tas, apie tremtinių palaikų sugrą žinimą į Lietuvą. Būtent tame „Tremtinyje“ Bir želio 14-oji pirmą kartą įvardijama kaip Tautos gedulo diena, praneša ma apie sovietinės valdžios spren dimą pradėti 1941–1952 m. iškel dintųjų iš Lietuvos reabilitaciją. Laikraštyje, kurio tiražas anuo met buvo pasakiškas – siekė 50 tūkst. egzempliorių, buvo pri menama apie stalinistų Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus, siūloma
juos drąsiai kelti viešumon, prieš kario ir pokario metų kovas va dinti rezistencija, priešintis mė ginimams trukdyti demaskuoti stalinizmo nusikaltimus. Būsimi laikraščio numeriai pa rodė, kad „Tremtinys“, klubui persiorganizavus į Lietuvos poli tinių kalinių ir tremtinių sąjungą (LPKTS), drąsiai pasuko užsibrėž tų tikslų link. Atsispyrė gundymui pinigais
„Būdavo, apsiverkdavau skaityda ma tremtinių prisiminimus, o dabar, prabėgus dešimtmečiui, apsipratau, – pasakoja „Tremtinio“ redaktorė Jolita Navickienė. – Gal todėl apsi pratau, kad laiškai su prisiminimais plaukia iki šiol – juos vis spausdi name, nes Spaudos, radijo ir tele vizijos rėmimo fondas remia mū sų projektą „Lietuvos laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspin džiai“. Jį mes realizuojame savait raštyje, spausdindami prisimini mus, ekspedicijų, tyrimų, istorinės praeities įvykių analizes.“ „Tremtinio“ spalvotas 1000-asis numeris liko ištikimas minėtoms ir šiandienos aktualijoms. Laikraš tį iki šiol prenumeruoja ne tik Lie tuvoje, bet ir Kanadoje, JAV, Aust ralijoje, įvairiose Europos šalyse, Rusijoje, kur yra kovai už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę, ki
tai specifinei laikraščio tematikai neabejingų žmonių. Beje, kova už laisvę ir nepriklausomybę, laikraš čio leidėjų akimis, tęsiasi iki šiol. „Tremtinys“ nepriima jokios mokamos reklamos. Linkėjimai modernėti
Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Vi do Mačiulio, sunku išleisti pirmąjį laikraščio numerį, tačiau dar sun kiau – 1000-ąjį. Žinomas žurna listas palinkėjo redakcijai, kurioje su techniniu personalu tedirba ke turi žmonės, ir ateityje nenuleis ti aukštai pakeltos tiesos sakymo kartelės. „Linkiu „Tremtinio“ redakcijai išplėsti savaitraščio apimtį, paįvai rinti turinį ir ryžtis jį suskaitme ninti, kad savaitraštis taptų vertin ga paspirtis tiems, kurie ieško tikrų žinių apie Sąjūdžio laikų ir neprik lausomos Lietuvos svarbiausius įvykius“, – sakė LPKTS pirminin kas dr. Povilas Jakučionis. Aktyviai savaitraščiui rašanti profesorė Ona Voverienė palinkė jo, kad 1001-asis savaitraščio nu meris taptų labiau visos tautos, o ne istorijos tribūna. Šis linkėjimas pasigirdo pačiu laiku, nes itin spe cifinė „Tremtinio“ skaitytojų audi torija, bėgant dešimtmečiams, de ja, kasmet tuštėja.
5
antraDIENIS, liepos 31, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Nesiima ieškinio
Artėjantys rinkimai tampa ne tik politi kų, bet ir įvairiau sio plauko konsul tantų reikalu. Di džiosios partijos no riai naudojasi jų pa slaugomis. Vieni po litikai konsultan tams atsiduoda vi siškai, kiti – ne.
Seimo narė Aurelija Stancikie nė teigia skųsianti teismo nutar tį, kuria atsisakyta nagrinėti jos ieškinį prieš Vyriausybę.
Paslaugos: profesionalūs propagandininkai pataria partijoms, kaip užtikrinti efektyvesnę rinkimų kampaniją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Pasitelkti propagandos specialistai Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vieno neužtenka
Seimo rinkimai gerokai patuštins politikų ir partijų kišenes, nes iš kampanijos uždirbs įvairių sričių konsultantai. Vaizdo klipų gamyba, lankstinukai, reklaminiai šūkiai, plakatai – visa tai partijoms ruošti padeda reklamos bendrovės. Valdantieji konservatoriai į pa galbą pasitelkė bendrovę „VIP Comm un icat ions“, kur iai va dovauja buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Darius Gude lis. Kiek Andriaus Kubiliaus vado vaujami dešinieji pasiryžę atseikėti už klipus ir kitą vaizdo medžia gą, kol kas neaišku. Tiesa, tai ne vienintelė konservatorių samdo ma profesionalių propagandinin kų bendrovė – taip pat bendra darbiaujama su įmonėmis „Open
Agency“, „New Agency“. „Nė ra taip, kad visiškai atsiduodame į reklamos bendrovės rankas. Patys irgi galvojame šūkius ir visa kita. Vyksta bendradarbiavimas“, – pa sakojo Mantas Adomėnas, konser vatorių rinkimų štabo vadovo pa vaduotojas. Samdo ir aktorius
Algirdo Butkevičiaus vadovaujami opoziciniai socialdemokratai, kaip ir prieš ankstesnius rinkimus, sam do Strateginių komunikacijų centrą. Šiai viešųjų ryšių bendrovei vado vauja buvusi Rolando Pakso ištiki ma bendražygė Dalia Kutraitė. Reitingų lentelėse pirmaujan ti Darbo partija (DP) taip pat ap sistačiusi įvairiausiais konsultan tais ir patarėjais. Kaip elgtis ir kaip kalbėti, partijos narius moko ir ak toriai, ir režisieriai. Tai patvirtino DP rinkimų štabo vadovas Vytau
tas Gapšys. Jis paskelbė, kad parti ja samdo „geriausius specialistus“. Ruošti pudrą rinkėjams jiems pa deda Lauryno Filipavičiaus bend rovė „Pro Group“. „Darome ir seminarus, kaip kal bėti, apmokome komandą, tačiau juos rengiame ne tik prieš rinki mus, gal tik artėjant rinkimams tų mokymų padaugėja. Beje, konsul tantų turime ir tarp saviškių. Sun ku būna tik prieš pirmus rinki mus“, – nurodė vienas DP rinkimų kampanijos strategų V.Gapšys. „Dėlioja visą kampaniją“
Eligijaus Masiulio liberalai taip pat nesnaudžia. Jų rinkimų štabo vadovo Raimundo Imbraso teigimu, Liberalų sąjūdis pasirinko reklamos agentū rą PHD. „Samdome tik šią agentūrą, daugiau nieko, – pasakojo R.Imbra sas. – Ta bendrovė koordinuos klipų kūrimą. Jie mums dėlioja visą rinki
mų kampaniją: ir televizijoje, ir radi juje, lauko, ir kitą reklamą.“
Nėra taip, kad visiš kai atsiduodame į reklamos bendrovės rankas. Rolando Pakso Tvarkos ir teisin gumo partija – taip pat konsultan tų rankose. Skrajutes ir lankstinu kus jai gamina „Garsų pasaulis“, talkina bendrovės „Piar“ specialis tai. Algio Čapliko Liberalų ir centro sąjungai ruoštis rinkimams padeda bendrovė „Mediapool“. Ne vienos partijos atstovai aiški na, kad rinkimų strategijai pakanka ir partijos rinkimų štabo „smegenų“. Juk daugeliui politinės kampanijos dalyvių šie rinkimai – ne pirmi.
Įžvelgiamas prieštaravimas Konstitucijai Konservatoriaus Evaldo Jurke vičiaus registruotos pataisos, ku rios leistų paprasčiau traukti atsa komybėn Seimo narius, ministrus, generalinį prokurorą, gali priešta rauti Konstitucijai. Tai konstatavo Seimo teisininkai.
E.Jurkevičius praėjusią savaitę re gistravo pataisą, kuri prezidentui vienasmeniškai suteikia teisę ini cijuoti tyrimą dėl generalinio pro kuroro padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo metu prezidentas tai padaryti gali tik Seimo sutikimu nušalinęs prokuratūros vadovą nuo pareigų. Seimo teisininkai vertina, kad tokiais atvejais Seimo sutikimas būtinas, nes parlamentarai daly vauja skiriant generalinį prokuro rą. „Manytina, kad jeigu generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezi dentas Seimo pritarimu, reikalin gas ir Seimo sutikimas nušalinti jį nuo pareigų“, – savo išvadoje ra šo galimą prieštaravimą Konstitu cijai įžvelgiantis Seimo kanceliari jos Teisės departamentas. E.Jurkevičiaus pataisoms, ku rios leidžia Seimo narius ir minist rus bei premjerą traukti baudžia mojon atsakomybėn bendra tvarka, Teisės departamentas irgi nurodo priešingus Konstitucijos straips
nius. Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalis numato, kad „Seimo na rys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsako mybėn, suimamas, negali būti ki taip suvaržoma jo laisvė“.
KD, BNS inf.
Nauja forma Nuo rugpjūčio 1-osios Vyriau sioji tarnybinės etikos komisi ja (VTEK) ir Valstybinė mokes čių inspekcija pradeda elektro ninį privačiųjų interesų dekla ravimą.
Seime jau ne kartą buvo teikti ir svars tomi pasiūlymai, ku rie leistų lengviau panaikinti teisinę neliečiamybę. Konstitucijos 100 straipsnis nu mato, kad ministras pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti bau džiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų lais vė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio prezidento sutikimo. Teisininkai atkreipia dėme sį, kad, norint pakeisti imunite to suteikimo ir atėmimo iš Seimo bei Vyriausybės narių, kitų aukštų pareigūnų ir teisėjų tvarką, reikėtų keisti Lietuvos Konstituciją. Pastarosios pataisos priimamos, tik kai už tai du kartus balsuoja ne mažiau nei du trečdaliai visų Seimo
„Be abejonės, skųsiu. Tai for malus atsisakymas, o ne pro blemos sprendimas iš esmės“, – pareiškė parlamentarė. Vilniaus apygardos admi nistracinis teismas (VAAT) pra nešė, kad nenagrinės Seimo narės skundo, kuriuo ji prašo panaikinti Vyriausybės šių me tų birželio 6 d. patvirtintą Kur šių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano dalį, susijusią su Preilos botelio statinių įtei sinimu. Teismas nutarė, kad šis skun das nepriskirtinas administraci nių teismų kompetencijai. Anot VAAT, ar Vyriausybės aktai ne prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, sprendžia Konsti tucinis Teismas. Bet politikė pabrėžė, kad ji ne prašiusi išaiškinti, ar Vyriausy bės nutarimas atitinka Kons tituciją, o prašiusi nutarimo dalį pripažinti negaliojančia. Anot A.Stancikienės, prieš ra šydama ieškinį ji konsultavosi su Konstitucinio Teismo teisėjais ir šie taip pat pripažino, kad tai ne jų teismo kompetencija. Ta čiau Seimo narė neatmetė gali mybės surinkti reikiamą skaičių parlamentarų parašų ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Prei los botelio. VAAT sprendimą parlamenta rė gali apskųsti per 7 dienas Lie tuvos vyriausiajam administra ciniam teismui.
lamento nariams, priimdami ati tinkamą Konstitucijos pataisą. Už tai, kad parlamento nariai bendra tvarka galėtų būti patraukti bau džiamojon atsakomybėn, balsavo 144 parlamento nariai iš 150. Dabart in is Liet uvos Seim as per savo ketverių metų kaden ciją svarstė daugiau kaip dvi de šimtis prokurorų kreipimųsi dėl parlamentarų ar teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Visi asmenys, privalantys dek laruoti privačiuosius interesus, naujos formos deklaracijas tu rės pateikti per porą mėnesių – iki rugsėjo 30 d., kaip prane šė VTEK. Šias deklaracijas bus galima pildyti tik elektroniniu būdu ir teikti per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio dekla ravimo sistemą. Popierinių dek laracijų atsisakoma visiškai. Primenama, kad Seimas patai sė įstatymus, todėl dabar dekla ruoti reikės gerokai didesnę san dorio vertę, nei buvo iki šiol. Be to, išplėsta asmens, dirban čio valstybinėje tarnyboje, sąvo ka – deklaruoti interesus reikės ir asmenims, pretenduojantiems dirbti valstybinėje tarnyboje, taip pat valstybės politikų vi suomeniniams konsultantams, padėjėjams, patarėjams.
KD, BNS inf.
KD, BNS inf.
Kritika: teisės specialistai nesutiko dėl Seimo nario E.Jurkevičiaus pa
siūlymo supaprastinti teisinio imuniteto panaikinimo procedūrą.
narių. Tarp abiejų balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Lietuvos Seime jau ne kartą buvo teikti ir svarsto mi pasiūlymai, kurie leistų lengviau panaikinti teisinę neliečiamybę įvairaus rango pareigūnams, o kai kuriems jų išvis panaikintų šią pri vilegiją. Tačiau niekada nebūdavo surenkama pakankamai balsų, kad tokie pasiūlymai būtų priimami. Praėjusią savaitę Slovakijos par lamentarai atsisakė imuniteto par
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
Antradienis, liepos 31, 2012
Nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kiek dar reikės sukti į dešinę? Ignas Jačauskas
M
aždaug prieš 15 me tų teko viešėt i dvi račių sostinėje Ams terdame (nesvarbu, kad europiečiai ją dažniau vadina kai ko kito sostine). Tuomet Lietu voje visi dar sėkmingai važinėjo „rambynais“, „erel iukais“, „školn i kais“ ir „desnomis“, pirmieji vokiš ki ar kitokie dviračiai tik ėmė ras tis. Did žiausią įspūd į Nyderlan duose tuomet padarė net ne dvi račių gausa ar net ne tai, kad dau guma jų buvo visiškai nauji ir ne prirakinti (dar ir šiuo metu tai bū tų nepador us pasiūlymas tipiš kam iš Rytų Europos emigravu siam hommo crim inal is), o tai, kad jiems važ iuot i skirtos atski ros juostos, o šviesoforuose daž niau įsiž iebia ne žalio žmogelio, bet dviračio kontūrai.
Kažkodėl visi Lietuvo je supranta, kad krep šinį žaisti futbolo sta dione nepatogu, o ledo rituliui, kaip sako pa vadinimas, reikia ne asfalto, o ledo. Tad atrodė visiškai suprantama, kodėl iš paž iūros 70–80 metų se nol iai net su kasd ien iais pirk i niais miel iau sėda ant dviračių, o ne naudojasi jiems teik iamo mis viešojo transporto lengvato mis. Plačiau pasidairius po Seną jį žemyną, net posovietinio bloko šalys ar bent jų didesnieji miestai jau keleri metai „dviratizuoti“. Išs kyrus Lietuvą, kurioje prognozės ir geri ketinimai nutiesti padorius dviračių takų tinklus užmirštami iškart po viešų papostringavimų,
informacija:
302 250
V
isuomenės nuomonės ap klausos duomenimis, re ligingais save laiko kiek daugiau nei du trečdaliai lietuvių. Vis dėlto religingų žmonių Lietuvoje po truputį mažėja. Apklausa parodė, kad 69 proc. lie tuvių vadina save religingais žmonė mis. Tik 22 proc. Lietuvos gyventojų sako esantys nereligingi, o įsitikinu sių ateistų šalyje yra vos 1 proc. Per tyrimą buvo klausiama, ar as muo save laiko religingu, nereligin gu žmogumi arba įsitikinusiu ateis tu, nepriklausomai nuo to, ar lanko maldos vietas. Religingais save laikančių per še šerius metus sumažėjo nuo 75 iki 69 proc., nereligingais – padaugėjo
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
nuo 19 iki 22 proc. 2005 m. įsitiki nusiais ateistais save vadino 2 proc. apklaustųjų, pernai gruodį atliekant tyrimą – 1 proc. „Lietuva patenka tarp šalių, ku rių didesnė dalis gyventojų laiko sa ve religingais ir kuriose beveik nė
Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų lai ko save religingais ir kuriose beveik nėra ateistų.
ra ateistų“, – sakė tyrimą Lietuvoje atlikusios bendrovės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. Pasaul in is tyr im as, sud arant „Win-Gallup International“ religin gumo ir ateizmo indeksą, buvo atlik tas 57 valstybėse. Lietuva pagal re ligingų žmonių dalį viršija pasaulinį vidurkį, kuris siekė 59 proc. Kaimynėje Lenkijoje religingais save laikė net 81 proc. apklaustų jų, Rusijoje – 55 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijose – 60 proc. Ki tose Baltijos šalyse tyrimas nebuvo atliktas. Bendrovė „Rait“ pernai gruodį ap klausė 1025 Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų. KD, BNS inf.
Apie tikrąją švenčių prasmę
A
nt nosies – graži diena: Žo linė, Švč. Mergelės Mari jos dangun ėmimo šventė. Kas ji yra mums, visiems Lietuvos piliečiams, nepriklauso mai nuo išpažįstamo tikėjimo? Pirmiausia tai – paskutinė valsty binė šventė vasarą, o šis faktas tau tiečiams, įpratusiems kombinuo ti kas tik įmanoma, net ir dienas, yra labai svarbus. Tai – paskuti nė galimybė racionaliai prisiderin ti atostogas, pailginti jas bent viena diena. Kitiems – laisvadienis, ku rį kartais gali prisidurti prie savait galio ir nurūkti iki pajūrio ar į so dybą. Vis dėlto pramogos ir laisvadie niai – savo keliu, o tikėjimas – sa vo. Kažin, kiek praeivių Vilniaus ar Kauno gatvėse sugebėtų paaiškin ti tikrąją šios dienos prasmę? Tele vizija, radijas sąžiningai transliuoja atlaidus, kuriuose noriai šmėžuoja įvairaus lygio valdžios atstovai, ta čiau kurie iš mūsų juose dalyvau
jame ar bent jau žiūrime sėdėdami prie televizorių ekranų? Spėju, kad daugiausia tai senyvo amžiaus žmo nės, neturintys sveikatos nukakti iki artimiausių maldos namų. Manau, kad tai yra savotiškas pa radoksas. Mes tarsi ir švenčiame ka talikiškas šventes, bet apie jų pra smę nesusimąstome. Mums, XXI a. gyventojams, tai – tik progos pail sėti prie vandens telkinių, ilgiau pa miegoti, išvakarėse ilgiau pasisve čiuoti pas draugus etc. Ir taip – su dauguma švenčių, ne vien Žoline, bet ir su Velykomis, Kalėdomis. Įsivaizduoju, kaip sukiltume vi si, jei, pvz., būtų nuspręsta rugpjū čio 15-ąją paversti eiline darbo die na, jau ne valstybine švente. Turbūt sakytume, kad tai pakerta mūsų ti kėjimą. Nors anuomet, kai tikėji mas buvo draudžiamas, man regis, jis buvo net stipresnis. Moterys ras davo laiko ir 12 Kūčių patiekalų pa gaminti, ir kuklesnes dovanas gau nantys vaikai ne ką mažiau laukdavo
Kalėdų, ir vieną dieną tešvenčiamos Velykos nebuvo mažesnė šventė. Laukiu Žolinės ir mąstau, ką tą dien veiks daug um a taut ieč ių. Džiaugsis galį ilgiau pamiegoti, ap lankyti draugus, pasilepinti keps neliu kolektyviniame sode ar pae žerėje. Visa tai – nuostabūs dalykai, galiausiai juk ir seni žmonės saky davo: kuo daugiau giminių susiren ka per Žolinę, tuo geresni bus kiti metai. Tik taip norėtųsi, kad tuose susirinkimuose būtų kuo daugiau gražių kalbų, pamąstymų – taip sa kant, sielos dalykų, ne vien alkoho lio upės ir nuo kepsnių sprogstan tys pilvai. Tądien derėtų atsisveikinti su žolynais, susimąstyti apie didžią sias gamtos dovanas ar pasimelsti mintijant apie begalinę meilę, kurią skleidė Švenčiausioji Mergelė Mari ja. Susimąstyti juk taip paprasta – tereikia paklausti savęs, ką reiškia įrašai kalendoriuje. Rasa Vakarienė
Laiškai ir komentarai neatspindi redakcijos nuomonės
reklamos skyrius:
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Tikėjimas ir lietuviai
jog tur ime tapt i žal iuoju miest u ar žaliąja valstybe. Kodėl taip sakau – dalykas pa prastas. Vasarą kaip ir daugel is retai susilaikau nuo pag undos net ir į darb ą atv ykt i dvirač iu. Būt ų gal ima pasvajot i ir apie to lesn ius žyg ius, bet ent uz iazmas nunyksta vos pabandžius tradici nį maršrutą, pavyzd žiui, iš vadi namojo miegamojo rajono į sos tinės centrą: jau po 1,5 kilomet ro pasit inka arba pėsčiųjų tiltas, nuo kurio tenka nusileisti tiesiai į gatvę (nėra net šal igatv io, kur į būtų gal ima nutepl iot i bent sim bol inėm is dviračių tako žymė mis), tuomet tik intis, kad pavyks išvengti postūmio į nugarą iš pro šalį lekiančio automobilių srauto, keltis per ką tik atnaujintą tiltą. Yra ir kita galimybė – važ iuoti til to kelkraščiu, tačiau ten kaip ty čia per vidur į kyšo elektros stul pai, kurių niekaip nepavyktų ap važ iuot i. Vis dėlto bandant tai daryti, tektų suktelėti vairą į kai rę, ne į dešinę, kaip dabar įpras ta kel iaujant dviračiais, ir nusi teikti olimpiniam skryd žiui į Ne rį. Panašūs nuotyk iai dviratinin kų lauk ia ir Kaune, ir Šiauliuose, Alyt uje, Klaipėdoje. Sąrašas be galinis. Šiuolaik inės mados verčia mies tų merus taip pat tapt i entuz ias tingais dvirat in inkais. Neaišk u, ar atsitiktinai Vilniaus meras nu lipo nuo dviračio ir stojo prie rie džio, kur iuo braut is per žmon ių min ias senam iest yje ar lenkt y niaut i su automobil iais gatvėse patog iau. Net ir Kauno meras džiūgauja, esą, kai dviračių mėgėjų laik ino joje sostinėje daugėja, „reikės sku biau atnaujint i dvirač ių tak us“. Vienas ką tik atliktas tyrimas ro do: bent penktadalis žmonių pa likt ų automobil į garaže ir imt ų dvirat į, jei važ inėjant mieste ne tektų rizikuoti gyvybe. Kažkodėl visi Lietuvoje supranta, kad krep šin į žaisti futbolo stadione nepa togu, o ledo rituliui, kaip sako pa vadinimas, reik ia ne asfalto, o le do. Dviračiams užtekt ų norma lių tak ų.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Siela: Lietuva patenka tarp šalių, kurių didesnė dalis gyventojų yra religingi.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antrADIENIS, liepos 31, 2012
lietuva
RĹŤÂpinÂsis suÂtarÂtiÂmi dÄ—l elektÂriÂnÄ—s staÂtyÂbos EnerÂgeÂtiÂkos viÂceÂmiÂnistÂras Ĺ˝yÂgiÂmanÂtas VaiÂÄ?iĹŤÂnas vaÂdoÂvaus speÂciaÂliai darÂbo gruÂpei, kuÂri nagÂriÂnÄ—s viÂsus klauÂsiÂmus, suÂsiÂju sius su KonÂceÂsiÂjos suÂtarÂties su jaÂpoÂnĹł bendÂroÂve „HiÂtaÂchi“ dÄ—l Vi saÂgiÂno atoÂmiÂnÄ—s elektÂriÂnÄ—s (VAE) staÂtyÂbos paÂrenÂgiÂmu. PremÂjeÂro AndÂriaus KuÂbiÂliaus pa siÂraÂĹĄyÂtu poÂtvarÂkiu suÂdaÂryÂta ĹĄeÂĹĄiĹł paÂreiÂgĹŤÂnĹł darÂbo gruÂpÄ—, kuÂri „kar tu su VAE proÂjekÂto daÂlyÂviais tuÂri nagÂriÂnÄ—Âti klauÂsiÂmus, suÂsiÂjuÂsius su KonÂceÂsiÂjos suÂtarÂties proÂjekÂte nu maÂtyÂtais suÂsiÂtaÂriÂmais ir kiÂtoÂmis suÂtarÂties proÂjekÂto sÄ…ÂlyÂgoÂmis“. Ĺ i gruÂpÄ—, kuÂrioÂje dirÂba premÂje ro paÂtaÂrÄ—Âjai, MiÂnistÂro pirÂmiÂninÂko tarÂnyÂbos, ĹŞkio, FiÂnanÂsĹł ir Ener geÂtiÂkos miÂnisÂteÂriÂjĹł valÂdiÂninÂkai, taip pat tuÂrÄ—ÂtĹł paÂteikÂti „siĹŤÂlyÂmus dÄ—l bendÂros poÂziÂciÂjos dÄ—l suÂtarÂties proÂjekÂte nuÂmaÂtyÂtĹł suÂsiÂtaÂriÂmĹł sÄ…Â lyÂgĹł ir priÂreiÂkus dÄ—l klauÂsiÂmĹł, su siÂjuÂsiĹł su kiÂtoÂmis suÂtarÂties proÂjek to sÄ…ÂlyÂgoÂmis“. DarÂbo gruÂpÄ— taip pat tuÂrÄ—s nag riÂnÄ—Âti kiÂtus klauÂsiÂmus, kuÂriĹł, kaip teiÂgiaÂma poÂtvarÂkyÂje, „tinÂkaÂmas ir opeÂraÂtyÂvus sprenÂdiÂmas tuÂri ÄŻtaÂ
kos KonÂceÂsiÂjos suÂtarÂties proÂjekÂte nuÂmaÂtyÂtĹł suÂsiÂtaÂriÂmĹł paÂrenÂgiÂmui ir VAE proÂjekÂto daÂlyÂviĹł teiÂgiaÂmo gaÂluÂtiÂnio inÂvesÂtaÂviÂmo sprenÂdiÂmo priÄ—ÂmiÂmui“.
GrunÂtÄ… tyÂriÂnÄ—ÂjanÂtys speÂciaÂlisÂtai neÂnus taÂtÄ—, kad po bĹŤÂsiÂma ViÂsaÂgiÂno atoÂmiÂne elektÂriÂne bĹŤÂtĹł koÂkiĹł nors akÂtyÂviĹł tekÂto niÂniĹł lĹŤÂĹžiĹł. KonÂceÂsiÂjos suÂtarÂtis su „HiÂtaÂchi“ tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti paÂsiÂraÂĹĄyÂta iki ĹĄiĹł me tĹł paÂbaiÂgos.
A.KuÂbiÂlius neaÂbeÂjoÂja, kad apie 17 mlrd. liÂtĹł kaiÂnuoÂsianÂti VAE bus praÂdÄ—Âta staÂtyÂti 2015-aiÂsiais, o baig ta – iki 2022 meÂtĹł. PremÂjeÂras saÂvaitÂgaÂlÄŻ apÂsiÂlan kÄ— nuÂmaÂtoÂmoÂje atoÂmiÂnÄ—s elektÂri nÄ—s staÂtyÂbos vieÂtoÂje. „AĹĄ Ä?ia buÂvau prieĹĄ meÂtus. TaÂda maÂtÄ—m tik ĹžaÂliÄ… tuĹĄÂÄ?iÄ… lauÂkÄ… bei viÂziÂjas, kaip atÂro dys VAE. O daÂbar jau suÂsiÂpaÂĹžiÂno me su lieÂtuÂviĹł ir ameÂriÂkieÂÄ?iĹł atÂlie kaÂmais geoÂloÂgiÂniais tyÂriÂmais, kuÂrie atiÂtinÂka aukĹĄÂÄ?iauÂsius tarpÂtauÂtiÂniĹł tyÂriÂmĹł stanÂdarÂtus“, – saÂkÄ— aikĹĄÂte lÄ™ apÂĹžiĹŤÂrÄ—ÂjÄ™s A.KuÂbiÂlius. „Mums paÂroÂdÄ—, kaip daÂroÂmi grę ŞiÂniai, kaip atÂroÂdo grunÂto ir uoÂlieÂnĹł mÄ—ÂgiÂniai. GrÄ™ÂĹžiÂniai daÂroÂmi giÂliau siai iki 220 metÂrĹł, taÂda siunÂÄ?iaÂmi ÄŻ tarpÂtauÂtiÂnes laÂboÂraÂtoÂriÂjas ir pa gal paÂtvirÂtinÂtas meÂtoÂdiÂkas tiÂriaÂmi. TieÂsiog maÂtoÂme, kad reaÂlĹŤs darÂbai
„„GaÂranÂtiÂja: premÂjeÂras A.KuÂbiÂlius paÂtiÂkiÂno, kad atoÂmiÂnÄ—s elektÂriÂnÄ—s staÂ
tyÂbos praÂsiÂdÄ—s jau 2015-aiÂsiais.
renÂgiant VAE proÂjekÂtÄ… yra praÂdÄ—Âti, nuÂmaÂtoÂma paÂmaÂtĹł duoÂbÄ— bus 25 metÂrĹł gyÂlio. PaÂÄ?ios staÂtyÂbos pra siÂdÄ—s 2015 m., bet iki to laiÂko pra dÄ—Âti svarÂbiauÂsi paÂsiÂrenÂgiÂmo dar bai“, – kalÂbÄ—Âjo premÂjeÂras.
ToÂmo LukÂĹĄio (BFL) nuoÂtr.
PaÂsak jo, prieĹĄ keÂleÂrius meÂtus yra atÂlikÂti tyÂriÂmai dÄ—l tekÂtoÂniÂniĹł lĹŤÂĹžiĹł bĹŤÂsiÂmos elektÂriÂnÄ—s vieÂtoÂje, ir tarp tauÂtiÂniai eksÂperÂtai uĹžÂfikÂsaÂvo, kad akÂtyÂviĹł lĹŤÂĹžiĹł nÄ—Âra. KD, BNS inf.
Kaune tvarkomos uĹžterĹĄtos teritorijos ir upÄ—s Per 2007−2013 m. Europos SÄ…jungos finansavimo laikotarpÄŻ nemaĹžai lÄ—ĹĄĹł skiriama didĹžiausioms aplinkosaugos problemoms sprÄ™sti: nuotekoms tvarkyti, regioniniams sÄ…vartynams ÄŻrengti, daugiabuÄ?iams renovuoti, pajĹŤrio juostai iĹĄsaugoti ir kt. Gyvenimo kokybÄ—s gerinimas
Veiklos nukreiptos ÄŻ gyventojĹł gyvenimo kokybÄ—s gerinimÄ…, gamtos apsaugÄ…, aplinkosaugos perspektyvĹł numatymÄ…. GerĹł pokyÄ?iĹł aplinkosaugoje jau gali pajusti Lietuvos gyventojai, besimÄ—gaudami ĹĄvaresniu vandeniu, sutvarkytomis apylinkÄ—mis, sukurtomis naujomis rekreacinÄ—mis zonomis. DidĹžiausi prioritetai, skiriant ES fondĹł lÄ—ĹĄas aplinkosaugai, numatyti labiausiai pokyÄ?iĹł reikalaujanÄ?ioms sritims: vandentvarkai, atliekoms tvarkyti ir daugiabuÄ?iams renovuoti. Kauno apskrityje iĹĄ ES fondĹł ir valstybÄ—s biudĹžeto ďŹ nansuojami 44 aplinkosaugos projektai, kuriĹł vertÄ— daugiau nei 474 mln. litĹł. IĹĄ jĹł daugiau nei 385 mln. litĹł skirti iĹĄ ES fondĹł. Parama Kauno upÄ—ms gaivinti
Lyginant su didĹžiaisiais Europos miestais, Lietuvos miestai kol kas dar nemoka pasinaudoti jĹł turimomis upÄ—mis. Kaunas ĹĄiuo atĹžvilgiu yra ÄŻsikĹŤrÄ™s itin geroje vietoje – dviejĹł didĹžiĹłjĹł Lietuvos upiĹł santakoje. Tai miestui suteikia iĹĄskirtinÄ™ rekreacinÄ™ ir ekologinÄ™ zonÄ…. Deja, tokie objektai, kaip Nemuno salos kanalas arba miestieÄ?iĹł vadinama senvagÄ—, ne vienus metus buvo lyg Ĺžiojanti miesto piktĹžaizdÄ—. Vienas iĹĄ didĹžiausiĹł Kauno rajone su ES fondĹł parama ÄŻgyvendinamĹł projektĹł – Nemuno salos kanalo Kauno mieste iĹĄvalymas ir sutvarkymas. UĹž teritorijos sutvarkymÄ… atsakingas Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos
ď Ž Tvarka: `bacN_XfaN aR_Va\_VWN =NYRZ\[\ TNacĂ›WR VN[QVR[ Q VbTV[N XNb
[VRĂ˜VĂş NXĂ&#x;
skyriaus vyr. specialistas RamĹŤnas Judeika dĹžiaugÄ—si, kad projektas jau artÄ—ja ÄŻ pabaigÄ…. Ĺ iuo metu yra likÄ™ iĹĄveĹžti tik 200 kub. m grunto ir sutvarkyti ĹĄlaitus. „Darbai buvo kiek pristojÄ™ dÄ—l vandens trĹŤkumo kanale. Visgi baigiamieji veiksmai jau suplanuoti ir tikimÄ—s juos pabaigti artimiausiu metu“, – sakÄ— R.Judeika. Nemuno salÄ… ir senvagÄ™ galima laikyti ne tik viena iĹĄ vertingiausiĹł ekologiniĹł, bet ir viena iĹĄ vertingiausiĹł rekreacijai pritaikytĹł zonĹł miesto centrinÄ—je dalyje. DidĹžiausia problema buvo ta, kad senvagÄ—s potencialas nebuvo iki galo iĹĄnaudojamas dÄ—l ilgus metus terĹĄto ir be prieĹžiĹŤros palikto senvagÄ—s pavirĹĄinio vandens. VietovÄ—s ekologinÄ— ir biologinÄ— bĹŤklÄ—, ekosistema ir cheminÄ— sudÄ—tis buvo itin paĹžeista, o per daugelÄŻ metĹł senvagÄ—je susikaupÄ— didelis kiekis dumblo, kuriame gausu ÄŻvairios kilmÄ—s aplinkai kenksmingĹł terĹĄalĹł. Ĺ ie terĹĄalai ne tik gadino miesto estetinÄŻ veidÄ…,
bet ir toliau blogino vandens ekosistemÄ…. NesiÄ—mus jokiĹł veiksmĹł, miestas galiausiai bĹŤtĹł praradÄ™s unikaliÄ… rekreacinÄ™ zonÄ…. Atliekant vandentvarkos darbus senvagÄ—je, buvo siekiama ekologiĹĄkai subalansuotos Nemuno salos plÄ—tros ir iĹĄsaugoti egzistuojanÄ?ias ekosistemas. TokiĹł vietĹł kaip senvagÄ— sutvarkymas gali turÄ—ti ÄŻtakos ir viso Kauno miesto plÄ—trai, ir naujoms verslo ĹĄakoms, iĹĄnaudojant miestÄ… supanÄ?ias upes, atsirasti.
Ĺ ios teritorijos sutvarkymo darbams buvo skirti beveik 2 mln. litĹł Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo paramos. Ĺ ioje 24 arus uĹžimanÄ?ioje teritorijoje prieĹĄ 50 metĹł plentĹł valdyba buvo ÄŻrengusi saugyklas, ÄŻ kurias buvo pilamas traukiniais atveĹžtas bitumas. DÄ—l susidariusios situacijos teritorijoje bet kada galÄ—jo kilti gaisras, ÄŻvykti nelaimingas atsitikimas, o uĹžterĹĄtumas laikui bÄ—gant galÄ—jo plisti. UĹž teritorijos sutvarkymÄ… atsakinga Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistÄ— Laima GriauslytÄ— pripaĹžino, kad ĹĄiÄ… pavojingÄ… vietÄ… bĹŤtinai reikÄ—jo sutvarkyti ir ne tik dÄ—l aplinkosauginiĹł problemĹł. „Šioje teritorijoje bet kada galÄ—jo ÄŻvykti nelaimingas atsitikimas. IĹĄ talpyklĹł iĹĄsiliejÄ™s bitumas, pakaitinus saulei, tampa klampia mase. Iki nelaimÄ—s tokiose teritorijose – vienas Ĺžingsnis“, − sakÄ— L.GriauslytÄ—. Pagrindinis projekto tikslas buvo iĹĄvalyti uĹžterĹĄtÄ… teritorijÄ… ir paĹĄalinti talpyklas, kuriose telkĹĄojo bitumas ir kitos buitinÄ—s atliekos. Be ĹĄiĹł atliekĹł, teritorijoje buvo gausu ir ÄŻvairiĹł buitiniĹł ĹĄiukĹĄliĹł, betoniniĹł, asfalto atliekĹł. TerĹĄalais buvo uĹžterĹĄti ir gruntas bei gruntiniai vandenys, tad teko juos surinkti ir paĹĄalinti. ÄŽgyvendinus projektÄ…, galima drÄ…siai sakyti, buvo neutralizuota dar viena aplinkai ir gyventojams pavojinga Kauno mieste esanti teritorija.
Sutvarkyta uĹžterĹĄta teritorija
Didelė paŞanga padaryta ir tvarkant uŞterťtas teritorijas. Tai yra viena iť prioritetinių aplinkosaugos problemų, kurioms spręsti buvo ir vis dar yra pasitelkiamos lėťos iť ES struktōrinių fondų. Viena iť labiausiai uŞterťtų ir ES finansavimą teritorijai tvarkyti gavusių teritorijų Kauno rajone – Petraťiōnų seniōnijos teritorija ťalia pastato Palemono g. 22.
5 hektarai uĹžterĹĄto grunto
Pasitelkiant ES fondĹł lÄ—ĹĄas sÄ—kmingai ÄŻgyvendinamas ir senĹł valymo ÄŻrenginiĹł tvarkymo projektas. BuvusiĹł Kauno mÄ—sos kombinato valymo ÄŻrenginiĹł teritorijai Kauno Julijanavos gatvÄ—je iĹĄvalyti ir sutvarkyti iĹĄ ES struktĹŤriniĹł fondĹł buvo paskirti daugiau nei 2 mln. litĹł. MÄ—sos kombinatas ĹĄioje vietoje dirbo nuo 1923 m., taÄ?iau 1994 m.
bankrutavo. Nuo to laiko, uĹždarius kombinatÄ…, valymo ÄŻrenginiai taip ir liko neiĹĄmontuoti, o teritorijoje nebebuvo atliekami jokie tvarkymo darbai. Be to, ÄŻ nepriĹžiĹŤrimÄ… teritorijÄ… vietiniai gyventojai ir netoliese ÄŻsikĹŤrusios ÄŻmonÄ—s privertÄ— ÄŻvairaus pobĹŤdĹžio atliekĹł. Atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad penkiuose hektaruose esantis gruntas ir jo gruntiniai vandenys yra uĹžterĹĄti sunkiaisiais metalais bei naftos produktais. BĹŤtent dÄ—l ĹĄios teritorijos ir buvo parengtas projektas teritorijai iĹĄvalyti. Buvo surinktas ir utilizuotas gruntas, susikaupusios komunalinÄ—s atliekos, iĹĄgriauti buvÄ™ valymo ÄŻrenginiai, sutvarkyta teritorija ir suformuotas ĹĄvaraus grunto sluoksnis. 10 hektarĹł teritorijoje, prieĹĄ pradedant tvarkymo darbus, buvo atvirĹł talpyklĹł, pilnĹł susikaupusio neĹĄvaraus vandens bei kitokiĹł aplinkai pavojingĹł terĹĄalĹł. „Šiuo metu teritorijos tvarkymo darbai yra baigti, ji visiĹĄkai iĹĄvalyta, uĹžsÄ—ta ĹžolÄ—. Beliko tik sutvarkyti dokumentus“, − sakÄ— Kauno miesto savivaldybÄ—s Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas R.Judeika. Projekto idÄ—ja ir ÄŻgyvendintos veiklos prisidÄ—jo prie prioritetiniĹł ES valstybinÄ—s ir regioninÄ—s politikos tikslĹł – maĹžinti aplinkos tarĹĄÄ…, iĹĄvalyti kraĹĄtovaizdÄŻ nuo jÄŻ bjaurojanÄ?iĹł beĹĄeimininkiĹł statiniĹł, gerinti gyvenimo kokybÄ™, skatinti gyvenimui bei rekreacijai palankiĹł zonĹł plÄ—trÄ…. UĹžs. 995377
8
antrADIENIS, liepos 31, 2012
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,4047 DB svaras sterlingų 1 4,4163 JAV doleris 1 2,8123 Kanados doleris 1 2,7976 Latvijos latas 1 4,9582 Lenkijos zlotas 10 8,3426 Norvegijos krona 10 4,6354 Rusijos rublis 100 8,7256 Šveicarijos frankas 1 2,8748
pokytis
+0,5167 % +0,2406 % +0,1531 % +0,4344 % –0,0141 % –0,2189 % –0,7813 % +0,1067 % +0,0104 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,58
2,37
„Vakoil“
4,86
4,55
2,39
Kauno regiono gyventojai džiaugiasi proga keisti stogus
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
89,57 dol. už 1 brl. 105,82 dol. už 1 brl.
Ūkio augimas išlieka stabilus Lietuvos ūkio augimas antrą šių metų ketvirtį buvo šiek tiek lėtes nis, nei tikėtasi, tačiau niūriame Europos kontekste pasiekė solidų rezultatą.
Statistikai suskaičiavo, kad Lie tuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą šių metų pusmetį, pa lyginti su atitinkamu 2011-ųjų lai kotarpiu, padidėjo 3 proc. ir pagal to meto kainas siekė 53,4 mlrd. li tų. Antrą šių metų ketvirtį, paly ginti su 2011 m. balandžio–birželio mėnesiais, Lietuvos BVP padidėjo 2,1 proc. iki 28,053 mlrd. litų.
tuvos ekonomika turėtų atsilaikyti nuo recesijos, tačiau ateinančiais ketvirčiais pokyčiai veikiausiai bus pakankami tik esamai status quo palaikyti“, – teigė R.Medais kytė. SEB banko vyresniosios analiti kės Vilijos Tauraitės teigimu, antrą 2012 m. ketvirtį ekonomikos plėt ra buvo lėtesnė nei pirmą, tačiau tai nelaikytina ekonomikos nusilpimo signalu ar nedidelės eksporto rinkų paklausos padariniu. „Dabartinia me niūrokame ES ekonomikos au gimo žemėlapyje tai gana solidus rezultatas“, – pabrėžė ji.
Mažesniam Lie tuvos BVP augi mui antrą ket virtį įtakos tu rėjo Mažeikių naftos perdir bimo gamyklos sustabdymas.
„Mes tikėjomės 3 proc. augimo šį ketvirtį, tad naujausi rezultatai kiek nuvylė“, – teigė DNB banko vyresnysis analitikas Rokas Ban cevičius. Banko „Finasta“ vyriau siosios ekonomistės Rūtos Me daiskytės teigimu, antro šių metų ketvirčio BVP rezultatas neatitiko net pačios atsargiausios ekono mistų prognozės. „Ekonomikos augimo lėtėjimas yra neišvengia mas, turint omenyje prastėjančią Vakarų Europos ūkio būklę. Lie
Analitikų teigimu, mažesniam Lietuvos BVP augimui antrą ketvirtį įtakos turėjo Mažeikių naftos perdir bimo gamyklos sustabdymas dėl ka pitalinio remonto. „Neįskaitant rafi nuotų naftos produktų gamybos, kitų pramonės šakų ir eksporto rezultatai išliko tvirti“, – sakė V.Tauraitė. SEB prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,5 proc., DNB – kad 3 proc., „Finasta“ – 2,8 proc., „Swedbank“ – 3,3 proc. BNS, KD inf.
Atsinaujinimas: M.Aleksandravičius džiaugiasi atnaujinęs seną namo stogo dangą naujuoju, moderniu ši
feriu.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Keli šimtai Kauno regiono gyven tojų jau atnaujina savo namų sto gus už Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Kai mo atnaujinimas ir plėtra“ veik los „Asbestinių stogų dangos keiti mas“ paramos lėšas. Nedvejojo nė akimirkos
Antanas Venskūnas gimė ir užaugo Ringaudų kaime. „Čia ir naują na mą pasistačiau prieš 22 metus, nes man ši gyvenvietė labai miela“, – pasakojo vyras, prie kurio na mo dar neseniai virė darbas. „Da bar beliko pabaigti tik kai kuriuos kampus ir bus viskas“, – džiaugė si A.Venskūnas. Jis sakė, kad asbestiniu šiferiu dengtas jo nam o stogas per 22 met us neb uvo tiek sus id ėvėjęs, kad jį reikėtų verkiant keisti dėl varvanč ių lašų ar skil inėjanč ių lakštų. „Man au, dar gal deš imt metų būčiau galėjęs nieko neda ryti, bet negi praleisi tokią pui kią progą“, – aiškino praktiškas vyras, pateikęs paraišką vos iš girdęs apie KPP priemonės „Kai mo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą
„Asbestinių stogų dangos keiti mas“. Vyras sakė pirkęs lietuvišką neasbestinį vyšninės spalvos ši ferį. „Man ši spalva labai priim tina ir gražiai atrodys“, – mano A.Venskūnas. Lietaus nutekėjimo sistemą jis paliko tą pačią. „Ji dar nesurūdiju si, todėl jos nekeičiau“, – pasakojo vyras. Jam bus kompensuota pusė išlaidų ne tik už šiferio dangą, bet ir izoliacinę plėvelę, kraigus, vėja lentes, kitus stogo elementus. Darbuojasi pats
Akademijos miestelyje dominuoja daugiabučiai, tačiau yra ir senų in dividualių namų. Mindaugas Alek sandravičius sakė savo namui kei tęs stogą pats. „Užtrukau pusantro mėnesio padengti nauja danga 140 kv. m stogą“, – pasakojo vyras. Jis sakė, kad stogą rengėsi keisti bet kuriuo atveju. Mat senasis jau leido vandenį, atrodė neestetiškai. Nenuostabu, juk namas prastovėjo jau pusšimtį metų. Nuo tada nebuvo keistas ir stogas. Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veikla „As bestinių stogų dangos keitimas“ at sirado pačiu laiku. Sutaupysiu ne mažai lėšų“, – džiaugėsi jis.
Tomo Raginos nuotr.
M.Aleksandravičius medžiagas – izoliacinę plėvelę, neasbestinį ši ferį, stogo elementus pirko iš trijų tiekėjų. „Teko pakeisti ir perdengi mus, kurie per daugelį metų buvo labai sutrūniję. Tiesa, už medines dalis nekompensuoja“, – kalbėjo M.Aleksandravičius. Norėjo sveikesnės aplinkos
Gražiame Raudondvario mieste lyje gyvenantis Povilas Janušaus kas sakė seniai laukęs galimybės pakeisti seną stogo dangą. „Ji ne buvo kritinės būklės, nors jau tar navo apie 30 metų, bet žinau apie asbesto žalą ir svajojau atsikraty ti šia medžiaga“, – pasakojo P.Ja nušauskas. Jis jau seniai planavo keisti ir lie taus nuotekų sistemą. „Ji jau bu vo sena, daug kur prarūdijusi, pro skyles lašėjo lietaus vanduo. Da bar atnaujinau šią įrangą už pu sę kainos“, – džiaugėsi raudond variškis. Jis pats vežė seną asbestą į La pių sąvartyną savo autobusiuku. Nacionalinė mokėjimo agentūra kompensuoja pusę nuimto senojo asbestinio šiferio transportavimo ir sąvartyno vartų mokesčio. Jau mokamos kompensacijos
Pagal KPP priemonės „Kaimo at naujinimas ir plėtra“ veiklą „As bestinių stogų dangos keitimas“ buvo pateiktos 8 039 paraiškos, kuriose prašoma daugiau kaip 50 mln. litų. Dėl tinkamumo kriterijų neatitikimo arba pačių pareiškėjų prašymu išregistruotos 263 paraiš kos. Parama šiuo metu patvirtinta 7 721 pareiškėjui. Patvirtinta para mos suma siekia 48,35 mln. litų, o pirmieji asbesto stogą pakeitę ir vi sus reikiamus dokumentus pateikę kaimo gyventojai jau džiaugiasi ir jiems išmokėta parama – 868,2 tūkst. litų. Kitus paramos gavėjus, kurie jau pateikė mokėjimo prašy mus, priklausanti parama taip pat pasieks artimiausiu metu. Užs. 992556
Nauda: P.Janušauskas, pasinaudojęs parama, pakeitė stogą ir lietaus
nuotekų sistemą.
9
antrADIENIS, liepos 31, 2012
pasaulis Tragedija Lenkijoje
Referendumas žlugo
Mirtina liga
Devyni žmonės Lenkijoje žu vo traukiniui susidūrus su mikroautobusu. Mikroauto busas, vežęs dešimt žmo nių – aštuonias moteris ir du vyrus, įvažiavo į nesaugomą pervažą netoli Lodzės mies to. Įsirėžęs traukinys mik roautobusą nustūmė bėgiais apie 30 m.
Rumunijos premjeras Victoras Ponta, žlugus referendumui dėl šalies prezidento atstatydini mo, pareiškė, kad prezidentas Traianas Băsescu (nuotr.) ne beturės legitimumo, net jeigu liks dirbti savo poste. Preziden tas išvengė apkaltos, nes balsa vusiųjų skaičius nepasiekė 50 proc. registruotų rinkėjų.
Mažiausiai vienas žmogus mi rė nuo pražūtingo Ebolos vi ruso vienoje Ugandos sos tinės ligoninėje. Su šiuo pa cientu bendravusiems gydy tojams ir medicinos darbuo tojams paskelbtas karantinas. Iš viso sostinėje liga nusine šė dviejų žmonių gyvybę. Kita auka mirė Mulago ligoninėje.
M.Romney Jeruzalė – tik Izraelio sostinė Kartą kandidatas į JAV prezidentus Mittas Romney Ru siją pavadino geo politine priešinin ke. Dabar politikas Jeruzalę pavadino Izraelio sostine. Rin kimų triukas? O gal M.Romney užsienio politikos vizija?
Jeruzalės problema Izraelis, okupavęs didelę arabams priklausiusią rytinę šio miesto dalį per 1967 m. vykusį Šešių dienų karą ir vėliau ją aneksavęs, tvirtina, kad visa Jeruzalė turi tapti žydų valsty bės „amžina ir nedalijama sostine“. Tačiau palestiniečiai nori, kad Rytų Jeruzalė taptų jų pažadėtos valsty bės sostine, ir įnirtingai priešinasi bet kokiems Izraelio mėginimams reikšti savo teises į šią miesto da lį. Didžioji dalis tarptautinės bend ruomenės, įskaitant JAV, Jeruzalės oficialiai nepripažįsta Izraelio sos tine dėl tebesitęsiančio konfl ikto su palestiniečiais. Tvirtinama, kad šis klausimas galės būti išspręstas tik per galutines derybas dėl mies to statuso. Deklaravo: kaip ir B.Obama prieš kelerius metus, M.Romney (nuotr.) leido aiškiai suprasti, kad Jeruzalę lai
ko Izraelio sostine.
Nesulaikė liežuvio
„Šalis, kuri tarptautinėje arenoje nuolat pastoja mums kelią, – Ru sija. Žinoma, mes ne priešai, mes nekariaujame, bet nereikėtų abe joti, kad Rusija – mūsų geopoli tinė priešininkė“, – kažkada sakė M.Romney. Taip jis sureagavo į netyčia per įjungtą mikrofoną Seule nugirs tą JAV vadovo Baracko Obamos ir tuomečio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pokalbį dėl priešraketinės gynybos Europoje. M.Romney užkliuvo tai, kad B.Obama, jo galva, nuolaidžiauja Rusijai. Tiesa, tada kandidatui te ko atremti kritikos pliūpsnį – tiek iš B.Obamos administracijos parei gūnų, tiek iš politikos ekspertų. Kai kurie teigė, kad respubliko no kalbos – Šaltojo karo atgyvena. Laimė, tada visi gana greitai pa miršo M.Romney „įžvalgas“. Tačiau praėjusią savaitę M.Rom ney ir vėl prisišnekėjo, ir šį kartą jo žodžius, bent jau palestiniečiai, il gai prisimins.
„Labai jaudinantis įspūdis bū ti Jeruzalėje, Izraelio sostinėje“, – pareiškė M.Romney. Respublikono kalbos kaip rei kiant užrūstino Palestinos vado vus. Juk Jeruzalę savo sostine laiko ne tik Izraelis, bet ir Palestina. Šventojo miesto klausimas – vienas labiausiai ginčijamų per il gametį Izraelio ir palestiniečių konfliktą.
Labai jaudinantis įspūdis būti Jeruza lėje, Izraelio sosti nėje. Vieni sveikina, kiti piktinasi
Žinoma, Izraelio premjerui Benja minui Netanyahu neliko nieko ki ta, tik padėkoti M.Romney už gra žius žodžius. „Noriu padėkoti jums už šiuos labai stiprius palaikymo ir drau gystės su Izraeliu bei Jeruzale žo
džius, kuriuos išgirdome šiandien“, – džiaugėsi Izraelio vyriausybės vadovas. O palestiniečiai reagavo tulžin gai. Palestinos autonomijos at stovai paskelbė, kad M.Romney pareiškimas – žalingas JAV intere sams Artimuosiuose Rytuose. „M.Romney pareiškimai kenkia taikai, saugumui ir stabilumui, – piktinosi palestiniečių vyriausiasis derybininkas Saebas Erakatas. – Net jeigu šis pareiškimas yra rinkimų kampanijos dalis, jis nepriimtinas. Kampanija niekada neturėtų būti vykdoma kenkiant palestiniečiams. M.Romney tokiais pareiškimais gi ria okupaciją, nausėdijų plėtrą ir ekstremizmą šiame regione.“ S.Erakatas pridūrė: „Rytų Je ruzalė yra okupuota. Pagal dviejų valstybių sprendinį, kurį palaiko visas pasaulis, įskaitant JAV ir dau gumą Izraelio žmonių, Rytų Jeru zalė bus Palestinos sostinė, o Va karų Jeruzalė – Izraelio sostinė.“ Tiesa, M.Romney – ne pirmas kandidatas į JAV vadovus, kuris Je
„Reuters“ nuotr.
ruzalę įvardijo būtent kaip Izraelio sostinę. Prieš beveik ketverius metus, 2008 m. rugpjūtį, demokratų kan didatas B.Obama irgi išsakė pana šią poziciją. „Jeruzalė taps Izraelio sostine. Esu sakęs tai anksčiau ir pasakysiu vėl“, – dalijo pažadus B.Obama. Iš Izraelio į Lenkiją
Iš Izraelio M.Romney lėktuvas pasuko į Lenkiją, artimą Vašing tono sąjungininkę Vidurio Euro poje. Savo vizitą respublikonas pradė jo apsilankydamas Lenkijos uos tamiestyje Gdanske, ten jis susiti ko su buvusiu Lenkijos prezidentu Lechu Wałęsa, ne sykį kritikavusiu B.Obamos užsienio politiką, ir ša lies premjeru Donaldu Tusku. Ekspertų nenustebino M.Rom ney vizitas į Lenkiją. Priešiška retorika Rusijos atžvil giu garsėjantis respublikonas ne sy kį kritikavo B.Obamos santykių su Rusija „perkrovimo“ politiką, nuo
Visos užsienio ambasados yra įsikū rusios Tel Avive, o Jeruzalėje veikia jų konsulatai. 1995 m. JAV Kongre sas priėmė vadinamąjį Jeruzalės ambasados įstatymą, Jeruzalę pri pažįstantį Izraelio sostine ir nuro dantį, kad Amerikos ambasada tu rėtų būti perkelta į šį miestą. Tačiau šiame teisės akte numatyta išlyga, leidžianti prezidentui laikinai ati dėti ambasados perkėlimą dėl „na cionalinio saugumo“ priežasčių. Šia išlyga pasinaudojo JAV prezidentai Billas Clintonas, George’as W.Bushas ir B.Obama, todėl minėtas įstatymas faktiškai niekada neveikė.
kurios nukentėjo JAV interesai Vi durio Europoje. Pasak respubliko no, B.Obamos administracija re gioną paliko likimo valiai. Tiesa, ekspertai teigė, kad M.Romney ga lėtų šiek tiek pakeisti plokštelę. „Romney kalbos, kad Rusi ja – didžiausia JAV geostrateginė problema, šiek tiek kertasi net su amerikiečių požiūriu. Ir lenkai regi pasaulį kiek delikačiau“, – pabrė žė tarptautinių santykių ekspertas Charlesas Kupchanas. BNS, „Voice of America“, „Chicago Sun-Times“ inf.
D.Cheney: sprendimas dėl S.Palin – klaida Vienas įtakingiausių JAV respubli konų partijos narių, buvęs vicepre zidentas Dickas Cheney, pareiškė, kad partijos kandidatas į preziden tus Mittas Romney turėtų gerai pa svarstyti prieš paskirdamas savo kandidatą į viceprezidento postą.
D.Cheney George’o W.Busho val dymo metais buvo laikomas pil kuoju kardinolu administracijoje. Duodamas interviu JAV televizi jai „ABC News“ D.Cheney pabrėžė,
kad M.Romney turėtų pasirinkti la biau patyrusį veikėją nei Sarah Palin, kurią 2008 m. rinkimuose parsirin ko buvęs Baracko Obamos varžovas Johnas McCainas. Pasak D.Cheney, „sprendimas dėl S.Palin – klaida“. „Man patinka gubernatorė S.Pa lin, – sakė D.Cheney. – Tačiau, sprendžiant iš jos biografijos, ji gubernatore išbuvo kiek? Dvejus metus? Nemanau, kad išlaikė eg zaminą <...> dėl pasiruošimo pe rimti prezidento postą.“
Kol kas dabartinis respublikonų kandidatas M.Romney dar nėra pa sirinkęs kandidato į vicepreziden to postą, likus maždaug trims mė nesiams iki šalies vadovo rinkimų. Jeigu M.Romney atsižvelgs į D.Cheney perspėjimą, jis gali nu spręsti nesirinkti partnerių, kurie dėl savo patirties gali sulaukti ne pageidaujamų palyginimų su S.Pa lin, – tokių kaip Naujosios Meksi kos gubernatorė Susana Martinez, Pietų Karolinos gubernatorė Nikki
Haley arba Naujojo Džersio guber natorius Chrisas Christie. Šiuo metu pagrindiniais pre tendentais tapti M.Romney kam panijos porininkais laikomi Ohajo senatorius Robas Portmanas, ku ris galėtų užtikrinti respublikonų kandidato populiarumą šioje per mainingai balsuojančioje valstijo je, taip pat buvęs Minesotos valsti jos gubernatorius Timas Pawlenty, kuris buvo išrinktas du kartus. „ABC News“, BNS inf.
Galia: D.Cheney (nuotr.) dėl savo
įtakos neretai buvo vadinamas G.W.Busho administracijos pil kuoju generolu. AFP nuotr.
10
antradienis, liepos 31, 2012
sportas
Stengsis pergale išsklaidyti svilėsius Pirmasis Lietuvos krepšininkų bly nas Londono olim piadoje stipriai pri svilo – mūsiškiai net 23 taškų skirtumu nusileido argenti niečiams.
Statistika Lietuva–Argentina 2012 07 30, Londono krepšinio arena.
79:102
(23:24, 16:27, 22:27, 18:24) Lietuva: L.Kleiza 20 taškų (7 atkovoti kamuoliai), P.Jankūnas 14, D.Songaila 11, J.Mačiu lis 7, M.Kalnietis (5 rezultatyvūs perdavi mai), Š.Jasikevičius (4 klaidos) ir J.Valan čiūnas po 6, M.Pocius 5 (6 klaidos), R.Kau kėnas 4.
Argentina: L.Scola 32, E.Ginobilis 21 (10 atkovotų ka muolių, 6 rezultatyvūs perdavimai, 4 pe rimti kamuoliai), C.Delfino 20 (6/9 tritaš kių), A.Nocionis 10, P.Prigionis 9 (6 rezulta tyvūs perdavimai), J.P.Gutierrezas 6, L.Gu tierrezas 3, F.Campazzo 1.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Žadėjo, bet nesugebėjo
„Neturėjome jokių šansų“, – re zultatu 79:102 pralaimėtą dvikovą apibendrino rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Iki šiol lietuviai olimpines žai dynes pralaimėjimu buvo pradė ję tik sykį. 2000 m. Sidnėjuje Jono Kazlausko vadovaujama komanda 48:50 nusileido Italijos krepšinin kams, tačiau galiausiai pasidabino bronzos medaliais.
Leidome varžovams dominuoti ir visiš kai jų nesustabdėme gindamiesi. Nors prieš mačą lietuviai žadė jo vyriausią olimpiados ekipą nu stebinti greitu žaidimu, patyrę ar gentiniečiai diktavo savo sąlygas ir, puikiai skirstę kamuolį, suren gė tikrą krepšinio spektaklį bei vie ninteliai pirmajame ture perkopė 100 taškų ribą. „Leidome varžovams dominuo ti ir visiškai jų nesustabdėme gin damiesi. Be to, buvome bejėgiai prieš Luisą Scolą ir Manuelį Gino bilį. Įmetėme beveik 80 taškų, bet neblizgėjome, atrodėme statiškai, kamuolys nejudėjo, nepataikėme
Komandų rodikliai:
Patirtis: P.Jankūnas ne kartą suklaidino argentiniečių lyderį L.Scola.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
iš toli, nors varžovai leisdavo mes ti“, – pralaimėjimo priežastis var dijo K.Kemzūra.
Rezultatai
Banginiai pakeitė ryklius
„Pagrindinė nesėkmės priežastis – bloga gynyba, ypač prieš derinuką „dviese prieš du“. Puldami taip pat nesužaidėme, kaip galėtume, o to kia jų taktika, kai leido mums mes ti iš toli, tikrai nustebino ir išmušė iš vėžių. Gaila, bet tritaškių nepataikė me“, – rankomis skėsčiojo blankiai rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius. Argent in ieč iai ats irevanš avo už 2010-ųjų pasaulio čempiona to ketvirtfinalį, kuriame lietuviai nušlavė juos 104:85. Š.Jasikevičius šių dviejų Argen tinos rinktinių lyginti nenorėjo. „Šiemetis argentiniečių žaidimas laikosi ant trijų banginių (L.Sco los, M.Ginobilio bei Carloso Delfi no – aut. past.), o anoje komandoje buvo tik aštuoni rykliukai“, – vaiz dingai kalbėjo veteranas. Kiek kitokios nuomonės buvo Li nas Kleiza. „Varžovai tikrai jautė nuoskaudą už 2010-ųjų įvykius ir
dvitaškiai – 25/50 (50 proc.) ir 25/44 (57 proc.), tritaškiai – 3/10 (30) ir 11/27 (41), baudų metimai – 20/22 (91) ir 19/26 (73), rezultatyvūs perdavimai – 16 ir 21, atkovoti kamuoliai – 36 ir 34, perimti kamuoliai – 2 ir 12, klaidos – 16 ir 7.
JAV–Prancūzija 98:71 (22:21, 30:15, 26:15, 20:20). K.Durantas 22 taškai (9 atkovoti kamuoliai), K.Love’as 14, K.Bryantas 10/A.Traore 12, T.Parke ris 10. Tunisas–Nigerija 56:60 (7:18, 16:14, 8:13, 25:15). A.Rzigas 18, M.Ben Romdhane’as ir M.Kechr idas po 12/A.Aminu 15, I.Diogu 13. Brazilija–Australija 75:71 (19:20, 17:15, 20:14, 19:22). L.Barb os a 16, M.Huertas 15, A.Varejao 12/P.Millsas 18, J.Inglesas 15, D.Andersenas 14. Problemos: ant Lietuvos rinktinės atsarginių suolelio virė aistros.
žaidė labai azartiškai“, – pažymėjo vienas iš Lietuvos rinktinės lyderių. Žais kitaip
Šiandien A grupės antroje dviko voje mūsiškiai stengsis įveikti Ni geriją, kuriai pralaimėjo Karakase vykusiame olimpiniame atrankos turnyre. Nigeriečiai po permainingos ko vos 60:56 įveikė Tunisą. „Turime nepalūžti ir ruoštis ma čui su Nigerija, kuriame spręsis gyvenimo arba mirties klausimas. Pralaimėti antrąsias rungtynes iš eilės būtų tikrai nesmagu“, – tvir tino Š.Jasikevičius. „Tikiuosi, kad pirmoji skaudi nesėkmė komandą paveiks teigia mai. Mums reikia rodyti charakterį ir didesnį norą. Negalime taip žais ti kaip pirmąjį mačą“, – ryžto ne stokojo ir L.Kleiza.
bus nuobodoka, bet nieko nepada rysi – mes stengiamės gerai atlikti savo darbą“, – sakė NBA žvaigždė Kobe Bryantas. B grupėje staigmenų neužfik suota. Pergales pirmajame ture iš kovojo favoritės – Ispanijos, Rusi jos ir Brazilijos rinktinės.
Ispanija–Kinija 97:81 (19:17, 34:24, 16:19, 28:21). P.Gasol is 21, S.Ibaka 17, J.C.Navarro 14/Y.Jianl ian is 30, Zh.Wangas 15, J.Chenas 12. Rusija–Didžioji Brit an ij a 95:75 (24:19, 25:15, 22:24, 24:17). A.Kirilen ka 35, A.Švedas 16 (13 rezultatyvių perdavimų), V.Fridzonas 14/L.Den gas 26, P.Mensah-Bonsu 22, J.Free landas 13.
Favoritai nesuklupo
A grupės lydere po pirmojo tu ro, kaip ir tikėtasi, tapo Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinė, 98:71 sutriuškinusi prancūzus. „Per pirmąjį kėlinį dėl pražan gų buvo daugoka pauzių, o to kiais atvejais sudėtinga įgyti per svarą. Tikiuosi, kad likusius mačus mes taip pat laimėsime 20–30 taš kų skirtumu. Žiūrovams tikriausiai
Dėmesys: po pergalės prieš prancūzus trenerį M.Krzyzewskį ir JAV eki
pos žaidėjus šiltai pasveikino JAV pirmoji ledi M.Obama.
AFP nuotr.
11
antradienis, liepos 31, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Du olimpiniai finalai – jau istorinis įvykis Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentė Ilona Judita Zuozienė tvirtino, kad du mūsų plaukikai Londono olimpiados finaluose – jau istorinis įvykis.
„Tai, ką Londone jau pasiekė Rū ta Meilutytė ir Giedrius Titenis, yra naujas įrašas nepriklausomos Lietuvos plaukimo istorijoje. Iki šiol vienintelis Vytautas Janu šaitis plaukė olimpiados finale – sėkmė jį lydėjo 2004-aisiais Atė nuose“, – sakė LPF vadovė.
Staigmena: R.Meilutytė su geriausiu rezultatu pateko į finalą ir triumfavo jame.
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Lietuvė greitesnė ir už čempiones
Ilona Judita Zuozienė:
Rūta Meilutytė tebestebina plaukimo pasaulį: užtikrintai laimė jusi atrankos bei pusfinalio varžybas, vakar 15-metė lietuvė ko vojo XXX olimpinių žaidynių finale ir laimėjo aukso medalį! Apie medalį negalvojo
Pusf in alyje naujoj i plauk im o žvaigždutė 100 m krūtine įveikė per 1 min. 05,21 sek. ir, net 0,59 sek. pagerinusi rusei Julijai Jefimo vai nuo 2009-ųjų balandžio pri klausiusį Europos rekordą, su ge riausiu rezultatu pateko į finalą. „Pagal pusfinalius nieko nega lima spręsti. Olimpiadoje pilna staigmenų. Finale plauksiu negai lėdama jėgų. Stengiuosi negalvo ti apie finalą, juolab apie medalį. Bus kova, stengsiuosi padaryti vis ką, ką galiu“, – po pergalės pusfi nalyje portalui sportas.info sakė R.Meilutytė. Antra pusfinalyje buvo 2008ųjų olimpinė ir 2011-ųjų pasau lio čempionė amerikietė Rebecca Soni – 1 min. 05,98 sek., trečiąją vietą užėmė 2009-ųjų pasaulio ir 2010-ųjų Europos čempionė J.Je fimova – 1 min. 06,57 sek. Į finalą taip pat prasibrovė triskart olimpi nė bei septyniskart pasaulio čem pionė australė Leisel Jones, 2010ųjų Europos vicečempionė danė Rikkė Pedersen. Progos pažiūrėti, kaip finale su tituluotomis varžovėmis kovos Rūta, nenorėjo praleisti ir Lietu vos Prezidentė Dalia Grybauskai tė, viena para pratęsusi savo vizi tą Londone. R.Meilutytės rezultatas finale – 1 min. 05,47 sek. Sidabrą pelnė R.Soni – 1 min. 05,55 sek., bronzą iškovojo japonė S.Suzuki – 1 min. 06,46 sek.
1 min. 0,84 sek. Po pirmųjų 50 m lietuvis buvo 3-iojoje pozicijoje. „Pritrūko jėgų. Pradžia buvo per aštri. Jaučiausi gerai, maniau, kad ištrauksiu iki pabaigos, bet, matyt, per daug norėjau. Vis dėlto aštun toji vieta nėra prastas rezultatas“, – po finalo interviu sportas.info sakė Lietuvos plaukikas. Olimpiniu čempionu tapo Ca meronas van der Burghas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) – 58,46 sek. Jis 0,12 sek. pagerino austra lui Brentonui Rickardui priklausiu sį pasaulio rekordą. Sidabro me dalis įteiktas australui Christianui Sprengeriui – 58,93 sek., bronzą pelnė amerikietis Brendanas Han senas – 59,49 sek. 2008-ųjų Pekino olimpiadoje G.Titenis užėmė 12-ąją vietą. Varžovai pažįstami
Pergale bokso turnyrą pradėjo dvidešimtmetis Evaldas Petraus kas (svorio kategorija iki 60 kg).
Lietuvis 1/16 finalo 20:12 (6:4, 6:4, 8:4) nugalėjo 2008-ųjų Euro pos vicečempioną vengrą Miklošą Vargą. Aštuntfinalyje E.Petraus kas išmėgins jėgas su turku Fatihu Kelesu, kuris šešioliktfin alyje 15:8 (5:4, 6:1, 4:3) įveikė Abdelbakerą Chadį iš Alžyro. Su F.Kelesu mūsų boksinin kas turėjo išmėginti jėgas šiemet Trabzone vykusio olimpinės atran kos turnyro pusfinalyje, bet turkas pasidavė be kovos. Burtų valia tiesiai į svorio kate gorijos iki 69 kg aštuntfinalį pa tekęs Egidijus Kavaliauskas rugp jūčio 3-iąją pirštines surems su Didžiosios Britanijos atstovu Fred die Evansu, kuris šešioliktfinalyje 18:10 (7:5, 5:2, 6:3) nugalėjo Ilyasą Abbadį iš Alžyro. E.Kavaliauskas su F.Evansu bu vo susitikęs pernai pasaulio čem pionato ketvirtfinalyje ir priver tė jį kapituliuoti jau 2-ajame raunde.
– Prezidente, o jūs ar nesijau dinote prieš R.Meilutytės fi nalą? – Manau, kad Rūta jaudino si labiau... Jos jaudulys – vie noks, mūsų – kitoks. Džiugu, kad R.Meilutytė dalyvavo toje pačio je rungtyje, kaip ir mūsų 1980ųjų olimpinė čempionė Lina Ka čiušytė. – Kai buvo tvirtinama olim pinė rinktinė, apie Rūtos ga limybes kalbėjote atsargiai. Abejojote? – Rūta dar nėra startavusi nei Eu ropos, nei pasaulio čempionatuose. Turint galvoje R.Meilutytės amžių, buvo neramu, kaip ji psichologiš
Komentaras
12
Žilvinas Ovsiukas Plauk imo trener is
F
Rezultatu nenusivylė
23-ejų Giedrius Titenis plaukimo 100 m krūtine finale užėmė aštun tąją vietą. Trenerio Žilvino Ovsiuko auklė tinis distancijoje krūtine sugaišo
Rūta įrodė, kad net labai tituluotos var žovės jai nė motais. Ji daro tai, ką gali ir sugeba, o gali labai daug.
Pranašumas: E.Petrauskas (kairėje) privertė kapituliuoti 2008-ųjų Eu
ropos vicečempioną M.Vargą.
AFP nuotr.
inalas yra finalas – G.T ite nis paprasčiausiai perde gė. Gal ima sak yt i, kad jis lem iamam plauk imui pri trūko kantrybės. Tai taktikos klaida, kuri atsiranda, kai sportininkas labai stengiasi. Visi suprantame, kad reikia daryti tai, ką darei ir prieš tai. Prieš finalinį plaukimą mes su Gied rium i kalbėjomės apie jaudul į. Bet kuris žmogus, esant tokiai stresinei sit uacijai, gal i suk lyst i dar ydamas tai, ką jau buvo daręs daugybę kar
kai atlaikys tokio lygio varžybas kaip olimpinės žaidynės. Rūta įro dė, kad net labai tituluotos varžo vės jai nė motais. Ji daro tai, ką gali ir sugeba, o gali labai daug. – Kas, jūsų nuomone, lemia puikius R.Meilutytės rezul tatus? – Plaukimas – sporto šaka, ku rioje gali atsiskleisti ir labai jauni sportininkai, ir vyresnio amžiaus atletai. Rūtos fenomeno paslap tis – talentas ir darbas, motyva cija bei noras siekti tikslo. Manau, kad ji turi ir įgimtų psichologinių sportininkės savybių. – Ne vienas sporto ekspertas yra pabrėžęs, kad R.Meiluty tės rezultatai priklauso ir nuo to, kad ji treniruojasi ne Lie tuvoje. Ar pritariate? – Lietuvoje taip pat stengia mės sudaryti visas sąlygas mūsų plaukikams, tačiau mūsų federa cijos finansinės galimybės ribotos. Lietuva finansiškai prisideda prie R.Meilutytės tobulėjimo – Tauti nis olimpinis komitetas ir federa cija savo lėšomis remia sportinin kės stovyklas, išvykas į varžybas. – Kokio rezultato tikitės iš G.Titenio antrosios rungties? – Aštuntoji vieta olimpinėse žai dynėse – labai didelis pasiekimas. Kai prognozavome Giedriaus re zultatus, svarstėme apie finalą. Jis užduotį jau įvykdė. G.Titenis dar plauks 200 m krūtine, todėl jam linkiu susikaupti ir šiam startui.
Istorija 1992 m. Barselonos olimpiada: R.Mažuolis – 10-oji vieta (50 ir 100 m laisvuoju stiliumi), 1996 m. At lantos olimpiada: D.Grigal ion is – 13-oji vieta (100 m nugara), 2000 m. Sidnėjaus olimpiada: S.Bine vič ius, R.Gimbut is, M.Packev i čius, A.Savickas – 16-oji vieta (es tafetė 4 po 100 m laisvuoju stiliu mi), 2004 m. Atėnų olimpiada: V.Janušait is – 4-oji vieta (200 m kompleksin is plauk imas), 2008 m. Pek ino olimpiada: G.Titen is – 12-oji vieta (100 m krūtine).
tų. Labai lengva nesusivaldyti ir tie siog kažko neatlikti tinkamai. Ar įmanoma sutramdyti sportinį jau dulį? Olimpinės žaidynės – aukščiau sias sportininko karjeros taškas. Per nepriklausomos Lietuvos plaukimo istoriją Giedrius – kol kas yra antrasis žmogus olimpiados finale. Tai – dide lis pasiekimas. Dabar belieka tik susi kaupti ir atlaikyti tekusį krūvį. Mūsų sport in inkai yra kovotojai, o visu tempu dirbt i savaitę tikrai ne lengva. Džiaug iamės jų rez ultatais. Mus įkvepia R.Meilut ytės pasiek i mai. Turime į ją lygiuotis. Lietuvoje yra ne vienas talentingas vaikas, kur is galėt ų žengt i olimpie čių pėdom is. Rūta – viena iš tų vai kų. Kur dingsta Liet uvos talentai? Rūta treniruojasi ne Lietuvoje. Ji už sienyje tur i puik ias sąlygas, o Lie tuvoje talentai prarandam i, nes jie tiesiog net ur i sąlyg ų parodyt i savo galimybių.
12
antradienis, liepos 31, 2012
sportas
Sėkmė: 65-mečiai žalgiriečiai, kurių gretose yra ir „Žalgirio“ klubo savinin-
kas V.Romanovas (su kamuoliu), jau pateko į pusfinalį.
Vaidoto Grigo nuotr.
Koziris: olimpinis čempionas R.Ubartas (geltoni marškinėliai, Nr. 18) sėkmingai kovoja dėl kamuolio.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Šeimininkai diktuoja sąlygas varžovams Kaune įsibėgėjusiame Europos veteranų krepšinio čempionate lietuvių komandos – sunkiai įkandamas riešutas daugumai užsienio ekipų.
Nugalėtojų gretose žaidė ir šio čempionato organizacinio komi teto vadovas Anatolijus Čupkovas bei aktyviai sportinę formą palai kantis „Žalgirio“ klubo savininkas Vladimiras Romanovas. Aikštėje – ir R.Ubartas
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Žalgiriečiai – lyderiai
Kaun o „Žalg ir io“ veteran ai kol kas žengia be pralaimėjimų. Pir mą etap ą be nuos tol ių įveik ė 55-erių ir 65-erių metų amžiaus grupėse rungtyniaujantys žalgi riečiai. 55 metų amžiaus grupėje „Žalgi ris“ 74:45 pranoko Kočevės ekipą iš Slovėnijos ir ketvirtfinalyje su sitiks su Vokietijos krepšininkais. Žalgiriečių gretose šį kartą trūko Prienų „Rūdupio“ trenerių šta
be dirbančio Mindaugo Arlausko, tačiau ir be jo aikštės šeimininkai iškovojo pergalę. Nugalėtojų eki poje išsiskyrė Rašidas Abeljano vas, Vitoldas Masalskis, Vytautas Ribinskas, Liudas Žukaitis ir Ser gejus Jovaiša. Dešimčia metų vyresnių žalgi riečių ekipa 67:32 sutriuškino suo mių HNMKY komandą ir pateko į pusfin alį. Skandinavai neturėjo jo kių šansų – Marijono Zinkevičiaus, Algimanto Riaukos, Juozo Rimkaus bei Jono Kurševičiaus vedama eki pa jau 1-ajame kėlinyje išsiveržė į priekį 11:2.
30–35 metų grupėje konkurencijos neturi praeities krepšinio žvaigž džių perpildyta „Top Sport“ eki pa. Keturis Eurolygos čempionus – Eurelijų Žukauską, Mindaugą Žukauską, Saulių Štombergą bei Tomą Masiulį – savo gretose tu rinti komanda laimėjo jau du susi tikimus iš eilės. 45 metų grupėje sėkmingai rung tyniauja dvi pergales iškovojusi „Patvanka“, tarp penkiasdešimt mečių – Vilniaus „Salilita“, kurio je sėkmingiausiai dėl atšokusių ka muolių (vid. 8,3) kovoja 1992-ųjų olimpinis čempionas disko meti kas Romas Ubartas.
Moterų varžybose puikiai se kasi vilnietėms. 40 metų grupėje konkurencijos kol kas nesulaukia „Svaja“, kuriai atstovauja ir 1997ųjų Europos čempionė Jolanta Vi lutytė. 50 ir 55 metų grupėse neklumpa „Kamanės“ komandos: penkias dešimtmetės jau įveikė čekes ir vokietes, o penkeriais metais vy resnės Vilniaus krepšininkės nu galėjo latves. Žais trikrepšį
„Apsilankiau visose septynio se salėse ir negirdėjau jokių rim tų priekaištų, čempionatas vyksta sklandžiai ir sėkmingai. Netrukus startuos ir trikrepšio turnyras, ku riame galės jėgas išbandyti krepšinį mėgstančios šeimos“, – sakė Euro pos čempionato organizacinio ko miteto vadovas A.Čupkovas. Rytoj prie Lietuvos kūno kul tūros akademijos (LKKA) pats is
Komentaras Vladimiras Romanovas „Žalg ir io“ klubo sav in inkas
P
rieš rungt ynes su suom iais buvo nem igo nakt is. Iki vė lumos steb ėj ome Liet uvos ir Arg ent in os krepš in ink ų rungt ynes olimp iadoj e, o po skau daus liet uv ių pral aimėjimo ilg ai ne galėj ome užm igt i. Laimei, Suom ij os kom and a nebuvo lyg iavertė varž o vė „Žalg ir io“ veter an ams, todėl mū sų trener is leido par ungt yn iaut i vi siems žaidėj ams.
torinio žaidimo – trikrepšio – iš radėjas Anatolijus Nesmejanovas mokys žaisti netradicinį krepšinį. Jėgas išmėgins ir praeityje žinomi krepšininkai – V.Masalskis, Virgi nijus Jankauskas, Vaidas Jurgilas, L.Žukaitis, M.Arlauskas, Henrikas Giedraitis.
Lietuvė greitesnė ir už čempiones 11 Pekino olimpinių žaidy nių vicečempionė Gintarė Scheidt Gintarei vėjas palankus
sėkmingai pradėjo buriavimo var žybas Londone. Po dviejų „Laser Radial“ jachtų klasės plaukimų Lietuvos sporti ninkė yra 7-ojoje vietoje. Pirma jame plaukime lietuvę aplenkė tik bendrosios įskaitos lyderė Anna lise Murphy iš Airijos. Antrąjį plaukimą Gintarė baigė 13-oji. Bendrojoje įskaitoje 2-ąją vie tą užima belgė Evi van Acker, tre čia yra Marit Bouwmeester iš Ny derlandų. Vyrų „Laser“ klasėje startavęs Rokas Milevičius po dviejų plau kimų tarp 49 dalyvių – 38-ojo je vietoje. Abu plaukimus lietuvis baigė 37-asis. Pirmauja pasaulio čempionas australas Tomas Slingsby’s, antro joje vietoje yra Gvatemalos buriuo tojas Juanas Ignacio Maegli Ague ro, trečiąją poziciją užima kroatas Tonci Stipanovičius. Į finalą nepateko
Gimnastikos daugiakovės varžy bose Laura Švilpaitė tarp 60-ies atrankos dalyvių užėmė 50-ąją vietą.
Startas: po pirmųjų dviejų plaukimų G.Scheidt – 7-ojoje vietoje.
Lietuvė daugiakovėje surin ko 50,299 balo. Į finalą pateko 24 sportininkės. L.Švilpaitė nuo 24ąją vietą užėmusios australės Ash leigh Brennan atsiliko 3,933 balo. Aukščiausią – 18-ąją vietą – Lie tuvos gimnastė užėmė atrami
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
nio šuolio (11,933 balo) varžybose. Pratimuose ant lygiagrečių (13,500 balo) Laura buvo 39-oji, laisvuo siuose pratimuose (12,666 balo) – 62-oji, o pratimuose ant buomo (11,900 balo) – 71-oji. KD, LTOK inf.
13
antradienis, liepos 31, 2012
15p.
Kaitri saulė tikrai sukelia odos vėžį.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Trijų mėnesių kauniečio kūne plaka latvio širdis Jau penkis mėne sius Vilniaus Santa riškių klinikose su sūneliu Alantu gy venanti kaunietė Ingrida Lisinskienė viliasi, kad po kelių savaičių prasidės kelias namo. Ket virtą gyvenimo die ną pirmą kartą ope ruotas ir dar nė ke turių mėnesių ne turėdamas patyręs širdies transplan taciją Alantas yra jauniausias Balti jos šalių gyventojas, kuriam atlikta tokia operacija.
Laikas transplan tologijo je yra ypač svarbus, nes truk mė, kai šir dis turi pri glusti kito je krūtinė je, nereko menduoja ma ilgesnė kaip 3 va landos.
Gelbėtojas: V.Taručiui dar nebuvo tekę atlikti širdies transplantacijos tokiam mažam vaikui.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Širdis atskraidinta sraigtasparniu
„Yra potencialus donoras. Jei su taps kraujo grupės, visi reikalingi tyrimų duomenys, ryžtamės šir dies transplantacijai?“ – birže lio 26-osios vidudienį kauniečiai Ingrida ir Arūnas Lisinskai išgir do viltingą ir bauginantį Santariš kių klinikų širdies chirurgo Virgili jaus Taručio klausimą. Vaikelio tėvai prisipažįsta patyrę lengvą šoką, bet ilgai galvoti nebu vo kada, reikėjo skubėti. „Žinojome, kad tokio amžiaus vaikeliui rasti širdies donorą tiki mybė labai labai maža. Ir medikai mums neteikė didelių vilčių“, – tų akimirkų niekada nepamirš tuomet jau daugiau nei tris mėnesius San tariškėse su sūneliu gyvenusi I.Li sinskienė.
Vos dešimčia minučių anksčiau, kai Alanto tėvai išgirdo V.Taručio klausimą, Nacionalinis transplan tacijos biuras sulaukė Rygos Stra dinos klinikinės ligoninės „BaltT ranspl ant“ Latv ijos skyr iaus vadovo Sergejaus Truškovo skam bučio. Apie galimybę vykti eksplantuo ti donoro širdies koordinatorė Asta Lukošiūtė informavo kardiochirur gus, į pagalbą buvo pakviesta sraig tasparnio įgula. Laikas transplantologijoje yra ypač svarbus, nes trukmė, kai šir dis turi priglusti kitoje krūtinėje, nerekomenduojama ilgesnė kaip 3 valandos. Tą pačią naktį Karinių oro pajė gų sraigtasparnio „Mi-8“ įgula iš Rygos tarptautinio oro uosto į Vil niaus universiteto ligoninės Santa riškių klinikas perskraidino svar biausią gyvybės organą – širdį.
Darbo praktikoje to nebuvo
„Maži vaikai tokiomis širdies ligo mis serga retai, bet kartu yra tiki mybė jiems rasti donorą, – aiškino sėkmingai transplantacijos opera ciją atlikęs patyręs profesionalas daktaras V.Tarutis. – Tokiais atve jais svarbu, kad atitiktų ne žmo gaus amžius, bet širdies tūris ir ki ti rodikliai.“
Laikas būtų skai čiuojamas dienomis. Ilgiausiai jis išgy ventų apie pusmetį.
Ar vaikeliui dar buvo kokia nors gal imyb ė išg yvent i be šird ies transplantacijos? Daktaras V.Ta rutis atviras: „Ne. Ir laikas būtų
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
skaičiuojamas dienomis. Ilgiau siai jis išgyventų apie pusmetį.“ Vos keturis kilogramus sverian čiam Alantui birželio 27 d., apie 0.30 val., pradėta širdies transp lantacijos operacija. Tuo metu, kai Latvijoje kažkas dar raudojo ir gedėjo sūnaus, bet sutiko jo širdį paaukoti gelbėjant kito vaikelio gyvybę. Tuo met u, kai dar vien ą be miegę naktį palatoje rąžė rankas ir vilties ašaras liejo Alanto ma ma Ingr id a bei vietos nerad ęs, ją guod ęs, skausm ą tramd ęs ir apie sūnų svajojęs berniuko tė vas Arūnas. „Darbo praktikoje širdies per sodinimo niekada anksčiau nete ko atlikti tokio amžiaus pacientui. Mūsų centre operuojami įvairiau sią, sudėtingiausią patologiją tu rintys vaikai, tačiau toks atvejis – pirmas. Šiam kūdikiui buvo la
bai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamu mas“, – vėliau pasakys transp lantac ijai vad ovav ęs V.Tar ut is, kuris 2.30 val. perkėlė širdį, o apie 4.30 val. su medikų koman da baigęs sunkų darbą apie sėk mingai atliktą operaciją pats pra nešė tėvams. Kokia buvo tėvų reakcija, išgir dus šią žinią, spėti nesunku: visai medikų komandai, ypač V.Taru čiui ir vaikų kardiologei Ritai Su dikienei, dėkingi vyras su žmona iš laimės apsikabino ir apsiverkė. Susapnavo vaiko vardą
Alantas – antrasis vaikas I. ir A.Li sinskų šeimoje: pirmajam, dukre lei, penkeri metai. Per antrąjį nėštumą Ingrida jau tėsi gerai. Iki 32 savaitės gydyto ja ginekologė teigė, kad vaikelis sveikas.
14
14
antradienis, liepos 31, 2012
sveikata Karštojo savaitgalio aukos
Per mėnesį reikia 1 000 donorų
Rekordiškai karštą savaitgalį į Kauno medikus kreipėsi ne mažai žmonių, kurie dėl karščio buvo nualpę. Tai vyresnio amžiaus žmonės, kurie tvarkėsi savo daržuose, soduose, kapinėse, neįvertinę jėgų ir per ilgai užsibuvę saulėje. Kauno greitosios pagalbos medikai buvo kviesti dėl aukšto krau jospūdžio, širdies ritmo sutrikimų. Net aštuoni žmonės nu kentėjo, kai jiems įgėlė bitės ar širšės. Du iš jų dėl to ištiko anafilaksinis šokas. Į medikus kreipėsi ir susižaloję poilsiau tojai, ypač prie vandens, susižeidę kojas į butelių šukes. Me dikai pataria per karščius gerti daug vandens, nebūti saulė kaitoje, nuo jos itin saugoti vaikus.
„Vasarą, kai daugelis žmonių atostogauja, ištuštėja ne tik miesto gatvės. Kauno klinikų Kraujo centras taip pat sulau kia mažiau potencialių donorų“, – nerimauja šio centro va dovė Jolanta Jeroch. Kraujo poreikis vasarą išauga, nes pa daugėja sunkių traumų. Be to, nesustoja darbas operaci nėse – kasdien atliekama apie 150 operacijų. Per jas ar po jų vienam ligoniui gali prireikti net keliolikos donorų krau jo, o iš viso per mėnesį Klinikose panaudojama daugiau nei 1 000 donorų kraujo. Iš anksto pasirengti vasaros sezonui ir sukaupti kraujo atsargų negalima, nes kraujas yra gyvas au dinys ir jo produktai gali būti saugomi ne ilgiau nei mėnesį.
Trijų mėnesių kauniečio kūne plaka latvio širdis
„Taip įvyko, kad, nuė 13 jus pas kitą ginekolo gę, per eilinę apžiūrą ji pastebėjo:
vaisius turi širdies defektą, – pa sakojo I.Lisinskienė. – Iš Kauno klinikų nuvykome į Santariškes, kur patvirtino kompleksinę šir dies ligą – nepakankamumą, blo gai dirbantį mitralinį vožtuvą, fib roelastozę ir kitas blogybes.“ Iš pradžių tėvai ketino vaikui duoti Raivydo vardą. Likus po rai dienų iki gimdymo, mama su sapnavo, kad jos sūnelis prašė si jį pavadinti Alantu. Jau vėliau, naršydama internete ir ieškoda ma vardo kilmės, sužinojo, kad yra upelis Alantas Plungės rajone, kairysis Minijos intakas, ir upelis Molėtų rajone. Krikštynos ligoninėje
Širdies ligomis niekada nesirgę Ingrida ir Arūnas sūnaus gimimo laukė su nerimu. Jie žinojo, kad Alantui reikės širdies transplan tacijos. Vaikelis gimė lengvai, natūra liu būdu, tačiau dėl širdies ligos mama su juo taip ir liko ligoninė je nuo tada, kovo 2-osios. Alanto gyvybė reanimacijos skyriuje buvo palaikoma vaistais. Jau po keturių dienų kūdikis pa tyrė pirmąją operaciją: bandy ta koreguoti vožtuvus, tačiau tai nepagelbėjo. Naujagimio krikš tynos kovo 27 d. Santariškių kli nikose buvo liūdnos, tačiau spin dėjo viltimi. Alantui nuolat reikėjo vaistų, jis duso, birželio 1 d. buvo atliktas zondavimas – praplėsta aorta, bet tai padėjo tik laikinai.
Pasekmė: „Maži vaikai sunkiomis širdies ligomis serga retai, todėl yra
didesnė tikimybė jiems rasti donorą“, – bent tuo džiaugiasi V.Tarutis.
Tėvai savo sūnui mielai būtų paaukoję savo širdis, bet galėjo tik viltis medikų paguoda ir lauk ti stebuklo. Pamiega po 4 valandas
„Nurimk, mažuti, nurimk...“ – kalbančios mamos akys ir širdis visą laiką buvo su sūnumi. Santariškių klinikose moteris nuo ryto iki ryto niekur neišeida ma gyvena greta sūnaus ir sūnumi jau penkis mėnesius. Labai dažnai po darbų atvyksta ir Arūnas. „Alantui girdomi ir leidžiami vaistai. Jam slopinama imuni nė sistema, nes baiminamasi šir dies atmetimo reakcijos, – aiš kino jūras ašarų išliejusi Ingrida. – Praėjusią savaitę jam išėmė ka teterį. Tikimės, kad per artimiau
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
sias dvi savaites pagaliau prasidės kelias namo.“ Per parą maždaug po keturias valandas pamieganti moteris ne slepia, kad šis skaudus gyvenimo įvykis privertė perkainoti daug vertybių. „Kitaip vertiname gyvenimą, branginame kiekvieną akimirką, nes rytoj sūnus gali ir nepabusti, – tramdydama emocijas prisipa žįsta mama, bet netrukus pagyvė jusi ir tarsi sau teigia: – Žinau, kad viskas bus gerai. Buvo ir pranašin gų sapnų...“ Prie Alanto upelio Ingrida ir Arūnas dar nebuvo. Ten dar nuva žiuos. Ir būtinai nusiveš jau paau gusį sūnų Alantą. „Labai tikiuosi, kad tai įvyks...“ – mamos akyse sublizgėjo ašaros.
Operatyvus ir koordinuotas darbas Birželio 26-osios naktį VUL Santa
riškių klinikose buvo atlikta širdies transplantacija vos 4 kilogramus sve riančiam 3 mėnesių kūdikiui. Ši transplantacija yra išskirtinė dėl
daugelio aspektų. Pirmą kartą Lietu vos transplantologijos istorijoje širdis gauta iš kaimyninės šalies. Pirmą kar tą mūsų chirurgai vyko į kaimyninę šalį eksplantuoti (išimti) širdies. Išskirtinis šis atvejis dar ir todėl,
„Maliarija žmogus nuo žmogaus neuž sikrečia, nebent įvyktų koks kazuis tinis atvejis“, – po to, kai Užkrečiamųjų li gų ir AIDS centras paskelbė, kad vie nas kaunietis ser ga šia mums nebū dinga liga, nurami no gydytoja Auksė Mickienė.
ras yra pasirašęs sutartį su Krašto ap saugos ministerija, pagal kurią kari niai sraigtasparniai talkina perskraidi nant donoro organus. Į pagalbą kvie čiami ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai bei policija.
teziologijos ir reanimacijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Ver sockas sako, kad, nors ir viskas praė jo sklandžiai, galutinai pasveikti da bar reikia ne tik profesionalios prie žiūros, bet ir laiko.
Operatyviai ir sklandžiai donoro
Lietuvoje šiuo metu širdies transp
organą transportavo Kaune, Antra jame paieškos ir gelbėjimo poste bu dėjusi įgula, vadovaujama kapitono Laimio Aleknavičiaus.
lantacijos laukia 3 vaikai. Žmonėms, kurie netenka savo atžalų, dovanoti jų organus kitų gyvybei gelbėti yra nepaprastai sunku.
kad kūdikio širdelė nuo gimimo ne pajėgė visaverčiai dirbti ir transplan tacija buvo vienintelis jo gyvybės iš gelbėjimas. Vilčių greitai sulaukti do noro nebuvo. Patyrę gydytojai savo praktikoje sunkiai gali rasti panašią istoriją, kai kūdikiui donoro organo sulaukiama greitai. Tai galima vadin ti stebuklu ar Dievo dovana.
Biuro koordinatoriams tenka ypa
Širdies transplantacijoje yra svar
tingos svarbos darbas – sureguliuoti sklandų, sinchronišką visų tarnybų darbą, nes operacijos tokiais atve jais yra pradedamos dviejose ligoni nėse – operuojamas donoras ir reci pientas. Koordinatorių darbas buvo atliktas nepriekaištingai.
bi žmogaus kūno masė, ūgis. Parink ti širdelę vaikui keblu dėl to, kad do norų būna mažai. Lietuvos vaikų transplantologijos istorijoje iki šiol širdies persodinimo operacijos at liktos 2 vaikams iki trejų metų.
Dabar mažasis pacientas gydo
Nacionalinis transplantacijos biu
mas Santariškių klinikų Vaikų anes
jos šalių, kurioje tokios operacijos at liekamos.
Mūsų šalis – vienintelė iš trijų Balti
Apsauga: rengiantis į kelionę, juolab
sultuoti su specialistais.
Drąsuolis maliar Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Vaistų prieš kelionę negėrė
Maliarija kaunietis užsikrėtė Afri koje. Vyras su dar šešiais draugais keliavo automobiliais per Maroką, Mauritaniją, Senegalą, Malį, Gam biją. Dar prieš kelionę vyrai buvo atėję į Kauno klinikinės ligoninės polik liniką pasiskiepyti prieš geltoną jį drugį, nes be skiepų į kai kurias iš šių šalių neįleidžia. Apsilankė pas infektologą. Jis keliautojus perspėjo, kad būtina ne tik pasiskiepyti, bet ir gerti vaistus prieš maliariją. „Bet jie – drąsūs vyrukai, sakė, kad tai – nesąmonė, jie vaistų ne gers. Visose šalyse, išskyrus Ma roką, labai paplitęs sukėlėjas plas modium falciparum, kuris yra labai piktas, sukelia pačią sunkiausią li gos formą, yra atsparus įprastiems vaistams“, – aiškino Lietuvos svei katos mokslų universiteto Infekci nių ligų klinikos vadovė docentė A.Mickienė. Ji tikina, kad dar prieš kelionę vyrams reikėjo gerti tuos vaistus, kurie veikia atsparius maliarijos sukėlėjus. Deja, keliautojai atsisakė bet kokių vaistų. Galbūt dėl stip raus jų šalutinio poveikio? „Vieni iš šių vaistų gali sukelti nemigą, rankų drebėjimą, trauku lius, haliucinacijas – psichologinio dirglumo požymius, bet tokių vais
tų Lietuvoje netgi nėra. Tie, kurių yra, būtų labai tikę, jie saugūs, ša lutinio poveikio nesukelia“, – aiš kino gydytoja A.Mickienė. Nedelsiant grįžo namo
Vienas iš septynių žygio draugų maliarijos pavojaus neišvengė. Li gos simptomus jis pajuto, likus sa vaitei iki kelionės pabaigos. Vyrą pradėjo krėsti šaltis, iki 40 laipsnių pakilo kūno temperatūra. Iš pradžių kaunietis gydėsi pats – gė rė paracetamolį. Vaistinėje išsiprašė antibiotikų, bet ir jie nepadėjo.
Maliarijos kompli kacijos yra sunkios, ypač kai išsivysto smegenų maliarija.
„Tuomet kreipėsi į gydytojus, nes savijauta buvo labai bloga. Lie tuviui labai greitai diagnozavo ma liariją, paskyrė vaistų nuo jos. Tie vaistai labai geri, patys naujausi. Mes tokių neturime, jų yra tik Šve dijoje“, – aiškino Infekcinių ligų klinikos vadovė A.Mickienė. Vaistus nuo maliarijos reikia ger ti tik tris dienas, rytą ir vakare, bet daug – net po 4 tabletes. Išgėręs pirmąsias ir nieko nelaukdamas kaunietis sėdo į lėktuvą ir grįžo namo.
15
antradienis, liepos 31, 2012
sveikata Paplūdimyje mokė gaivinti
Šilainiškiai galės sportuoti
Per tris praėjusio savaitgalio dienas Lietuvoje ugniagesiai iš traukė septynis nuskendusius žmones. Kaune, Lampėdžių paplūdimyje, Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragino poilsiautojus pasirūpinti savo ir kitų sveikata, mokė gaivin ti apalpusius, skendusius žmones. Kol vieni matavosi krau jospūdį, kiti, apsupę biuro direktorę Astą Gricienę, klausėsi pirmosios pagalbos kurso. Specialistė ant manekenų rodė, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą, ką daryti už springus. Kai kurie poilsiautojai čia pat išbandė, ką išmokę. Kaip alternatyva tingiam poilsiui paplūdimyje buvo pristaty tas sveikatą stiprinantis šiaurietiškas ėjimas su lazdomis.
Šilainių seniūnijoje artimiausiu metu planuojama įreng ti lauko treniruoklius, atnaujinti krepšinio aikšteles ir įsigy ti kilnojamąją pakylą. Vietos bendruomenių savivaldos pro gramai iš valstybės biudžeto šiemet buvo skirta 1 mln. litų. Šilainių seniūnijai iš šios programos buvo skirta beveik 126 tūkst. litų. „Greičiausiai bendruomenė galės džiaugtis nau jais lauko treniruokliais. Jie bus įrengti šalia Rasytės gatvės einančio pėsčiųjų tako, netoli šlaito. Planuojame atnaujinti ir tarp daugiabučių esančias apleistas krepšinio aikšteles“, – pasakojo Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius. Visa tai skirta rajono gyventojų sveikatai stiprinti.
Saulė ir vėžys tampa draugais Justė Kiburytė Itin karštos kelios pastarosios va saros ir gydytojų perspėjimai apie didėjantį sergamumą melanoma bei kitomis odos vėžio formomis verčia saugoti odą nuo saulės.
Kaip tai daryti, pataria gydytojas dermatologas Pragiedrulis Velička ir vaistininkė Zita Janušauskienė.
egzotiškas šalis, būtina ne tik pasiimti vaistų, bet ir dėl jų vartojimo pasikon „Shutterstock“ nuotr.
r ijos neišvengė „Ligonis skrido būdamas labai sunkios būklės: iškankintas aukš tos temperatūros, intoksikuotas. Skrydis truko vienuolika valandų. Laimė, komplikacijų išvengė, nors jų rizika buvo labai didelė: kai atė jo pas mus, kraujo tyrimų rodikliai buvo pribloškiantys“, – pasakojo ligonį gydžiusi A.Mickienė. Komplikacijos labai sunkios
Keliautojas iškart buvo paguldytas į Kauno klinikinę ligoninę. Gydy mas tęstas tais pačiais, Afrikoje jo įsigytais vaistais. „Maliarijos sukėlėjo nebeaptiko me, nes gydymas buvo efektyvus. Per kelias dienas pagerėjo kraujo rodikliai, sustiprėjo organizmas“, – pasakojo ir džiaugėsi gydytoja A.Mickienė. Vadinasi, maliarija, mums ma žai pažįstama liga, nėra tokia bai si, kaip ją įsivaizduojame? Gydy toja infektologė paaiškino, kad yra keturių rūšių maliarijos sukėlėjų. Kai kurie jų gali pasislėpti kepeny se ir pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų. Plasmodium falciparum sukėlėjas į kepenis neįsiskverbia, būna tik eritrocituose, o išnaikin tas nebeatsikuria. Vis dėlto maliarijos komplikaci jos yra sunkios, ypač kai išsivys to smegenų maliarija. Ji gali sukel ti traukulius, sutrikdyti smegenų kraujotaką, nes parazitai dauginasi eritrocituose ir jie užkemša smul kiąsias smegenų kraujagysles. Dėl
to išsivysto koma ir ligonis miršta. „Kitos komplikacijos – inkstų nepakankamumas, kraujavimas. Mūsų pacientui labai pasisekė. Sa kė, daugiau taip nedarys“, – nusi juokė A.Mickienė. Kiti su juo keliavusieji po Afriką lyg ir nesusirgo, nors vaistų ligos profilaktikai taip pat negėrė. Gy dytoja spėjo, kad galbūt infekuoti uodai jiems neįkando, todėl ir ne susirgo. Žmogus nuo žmogaus maliarija neužsikrečia, nebent būtų perpil tas sergančiojo kraujas arba užsi krėstų narkotikų vartotojai, nau dojęsi ta pačia adata.
Kaip apsisaugoti? 2002–2011 m. įvežt ine mal iar ija Liet uvoje sirgo 39 žmonės (20 jū reivių, 10 turistų, 7 asmenys, išvy kę darbo tikslu, 1 studentas, 1 leg io nierius), iš kurių du mirė. Uodai yra maliarijos sukėlėjų per nešėjai. Jie labiausiai puola saulei leid žiant is ir tekant. Apsisaugot i nuo uodų naudojamos uodus atbai dančios priemonės – repelentai. Gal ima apdorot i ir gyvenamąsias patalpas: susukta į tabletę, impreg nuota pyretroidu virv utė deg ina ma nakčiai miegamuosiuose. Virš lovos pakabinamas impregnuotas permetr inu ar delt ametr inu au deklas, atsigulus jo kraštai pak iša mi po čiuž iniu.
– Skelbiama, kad pastaraisiais metais melanoma ir kitos odos vėžio formos diagnozuojamos dvigubai daugiau žmonių nei prieš kelerius metus. Kodėl taip yra: pagerėjo diagnostika ar padidėjo sergamumas? P. V.: „Tai, kad piktybinės odos li gos dažnėja ir jomis serga vis jau nesni žmonės, daugiausia lemia pasikeitę gyvenimo įpročiai bei są lygos. Žmonės gauna per daug ult ravioletinių spindulių, nes lanko si soliariumuose, daugiau keliauja po pasaulį. Šiaurės ir Pietų pus rutuliuose gyvenančių žmonių oda skiriasi, todėl ji skirtingai reaguo ja ir į saulės spindulius. Tai, kad odos vėžio atvejų už fiksuojama vis daugiau, lemia ir pagerėjusi diagnostika. O ir patys žmonės turi daugiau informaci jos apie piktybinius odos navikus. Prieš 50 ar 100 metų žmonės taip pat sirgdavo melanoma, bet ne vi si tai žinodavo.“ – Ar visi, būdami saulėkaito je, degindamiesi, vienodai ri zikuojame susirgti odos vė žiu? Kaip jo saugotis? P.V.: „Daugiau melanoma ar kitos odos vėžio formos yra nustatomos pirmojo ir antrojo odos tipo žmo nėms: mėlynakiams, šviesiaplau kiams, raudonplaukiams, strazda notiesiems. Kitaip tariant, tiems, kurių oda saulėje raudonuoja ir re tai arba iš viso neįdega. Atidžiau saulėkaitoje rekomen duočiau būti ir tiems asmenims, kurių giminaičiams yra nustatyta piktybinių odos navikų. Riziką su sirgti melanoma bei kitomis odos vėžio formomis sumažina apsau ginė kosmetika nuo saulės.“ Z.J.: „Tyrimais įrodyta, kad kosmetika, apsauganti odą nuo saulės, maksimaliai veiksminga tuomet, kai yra naudojama tin kamai, – kai ja tepamasi mažiau siai 15 minučių prieš einant į lau ką. Būtina, kad kremas įsigertų į odą, maždaug per tiek laiko pra deda veikti apsauginės medžiagos. Už apsaugą nuo žalingų saulės spindulių poveikio atsakingi kos metikos priemonių sudėtyje esan tys specialūs filtrai. Jų būna dviejų rūšių: fizinių ir cheminių. Pirmieji atspindi saulės šviesą ir ją išsklai do, yra kur kas stabilesni ir atspa
resni išorės veiksniams, praktiškai nesukelia jokių odos reakcijų. Cheminiai filtrai saulės spindu lius sugeria. Jie mažiau atsparūs aplinkai, gali tapti alerginių odos reakcijų priežastimi. Tokie filtrai apsauginių kremų nuo saulės ga myboje naudojami vis rečiau, bet kartais dar pasitaiko. Dėl to ren kantis priemonę labai svarbu ati džiai perskaityti etiketės infor maciją. Geriausia, jei kosmetikos priemonės sudėtyje yra fotostabi lių filtrų. Pastarieji apsaugo odą ne tik nuo nudegimo, bet ir nuo UVA bei UVB spindulių, fotosenėjimo.“ – Sakoma, kad kremą reikia vartoti dozuotai, kaip vaistus, nes priešingu atveju jis bus ne veiksmingas. Ar tai tiesa? Z.J.: „Tai labai svarbu. Pagal tarptautines rekomendacijas nuo saulės odą saugančio kremo kiekis turėtų būti 2 mg/cm2, taigi, norint ištepti visą kūną vidutinio sudėji mo žmogui, reikėtų apie 30 ml kre mo. Neteisingai dozuojant kosme tikos priemonę, jos efektyvumas siekia vos 20–40 proc.
Cheminiai filtrai saulės spindulius sugeria. Apsauginę kosmetiką nuo sau lės geriausia pirkti vaistinėse. Kiekvienam pageidaujančiam vi sada mielai patariame, kaip iš vengti odos nudegimų, kurie labai dažnai gali būti melanomos ar kitų odos vėžio rūšių priežastis, ką da ryti odai nudegus – kaip sušvel ninti nemalonius pojūčius.“ – Tiems, kurių odoje yra pig mentinių darinių, apgamų, saulėje degintis nevalia? Z.J.: „Vengti saulės nereikia, bet odos darinių apsaugai rekomen duojami specialūs pleistriukai, pieštukai. Jei pigmentinių dėmių odoje padaugėja, apgamai kin ta, reikia apsilankyti pas gydyto ją specialistą.“ P.V.: „Kiekvieno iš mūsų odo je galima aptikti bent po kelis įvai raus dydžio bei atspalvio apgamus, pigmentinių dėmių. Dauguma jų visiškai nepavojingi, bet kai kurie apgamai ar dėmės būna atipiniai, pakitę, iš jų gali išsivystyti agresy viausia odos vėžio forma – mela noma. Odoje esančius pigmenti nius darinius reikia vertinti pagal asimetriją, kraštų nelygumą, spal vos pokyčius, dydį. Jei dariniai kin ta, jie pradeda niežėti, šlapiuoti ar kraujuoti, būtina kreiptis į medi kus. Apsilankyti pas gydytoją pa tartina visais atvejais, kai tik kyla kokių nors abejonių.“
Liaudiški patarimai saulės nubučiuotiesiems Norint rasti tinkamą vaistą sau
lės nudegusiai odai gydyti, toli ieš koti nereikia. Vienas iš dažniausiai naudojamų augalų – alavijas, arba alijošius, kurį daugelis augina na muose. Vėsinamąjį ir atpalaiduo jamajį poveikį turintys sultingi sy vai staigiai numalšina nudegimo sukeltą skausmą. „Yra ne vienas alavijo naudo
jimo būdas. Galima išspausti au galo sulčių ir šiek tiek praskiedus jas vandeniu tepti ant nudegu sios vietos. Kitas būdas – pasida ryti kompresą iš alavijo nuoviro ir uždėti jį ant perštinčios odos“, – pasakojo garsioji žolininkė Jadvy ga Balvočiūtė. Dar vienas gydomasis augalas –
kraujažolė. Šiaurės Amerikos indė nai šį augalą jau nuo seno naudojo sudirgintai odai gydyti, o jo gydo mosios savybės ir šiandien plačiai taikomos medicinoje. Rekomen duojama pasigaminti kompresą iš kraujažolių nuoviro, tačiau gy dytis galima ir kitaip – suvilgius augalą šiltu vandeniu ir uždėjus jį ant skaudamos vietos. Tokiu pačiu principu galima
naudoti ir medetkas, kurios seniai žinomos kaip puikus vaistas nude gimams, įbrėžimams, bėrimams ir kitiems odos negalavimams gy dyti. Gydomąjį kompresą reikia nuo
lat keisti nauju. Geriausią poveikį turi šaltas kompresas, nes tada jis sugeria karštį ir mažina skausmą. Nudegus odai, žolininkė siūlo
gerti priešalerginės mikstūros. „Jei manote, kad gali prasidėti alerginė reakcija, reikėtų pasigaminti arba tos iš mažųjų plūdenų arba lakišių. Tai ne tik pagerins savijautą, bet ir užkirs kelią galimoms komplikaci joms“, – moko žolelių žinovė. Gydytoja dermatovenerologė
Gondinga Pabrinkienė teigia, kad nusprendus gydytis tradicine me dicina, reikėtų rinktis tik tuos au galus, kurių poveikis yra tikrai ži nomas. „Tikrai ne viskas, kas auga miške,
tinka gydytis. Kai kurie augalai tu ri fototoksinių medžiagų. Jos, rea guodamos į ultravioletinius spin dulius, virsta toksinais. Tokiu atve ju gali atsirasti dar rimtesnių bė dų“, – įspėjo medikė. Ji taip pat patarė perštinčią odą
vilgyti atšaldyta juoda arbata arba uždėti rūgpienio kompresą, kuris sugeria karštį ir ramina.
16
antradienis, liepos 31, 2012
menas ir pramogos
Autentika: Klaipėdos krašto tautodailės rinkinyje galima pamatyti senųjų Kuršių nerijos kaimo vaizdų – gyvenamųjų ir ūkinių pastatų.
Brangus O.Dubeneckienės-Kalpokienės pa XVI Thomo Manno festivalyje buvo pri statyta M.K.Čiurlionio muziejaus darbuo tojos Irmantės Šarakauskienės pareng ta paroda „Kuršių nerijos apžavėta“ ir tautodailės rinkinys, kuriame sudėti me nininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpo kienės (1891–1967) kūriniai, sukurti 1926 m. jai vasarojant Kuršių nerijoje.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Sukurti šį rinkinį buvo di delis dar bas, prade dant nuo eskizinių piešinių ir baigiant spalvotais kūriniais.
medžiaga tiksliai dokumentuojan ti unikalų, tačiau nykstantį Kuršių nerijos paveldą.
Vasaros Kuršių nerijoje
Pasak I.Šarakauskienės, paro dos pagrindas – Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomas Olgos DubeneckienėsKalpokienės (1891–1967) Klaipė dos krašto kaimų: Nidos (Hakeno, Skruzdynės ir Purvynės), Preilos ir Klaipėdos miesto tautodailės rin kinys, sukurtas 1926 m. Jį sudaro 29 akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais bei numeracija, su dėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką. Vien am e pieš inyje užf iks uo ta seno laivo pirmagalį puošian ti skulptūra, matyta Klaipėdos mieste, kit uose 28 kūrin iuose įamžintas ją sužavėjęs unikalus Kuršių nerijos kultūrinis pavel das. Juose užfiksuoti pastabios menininkės dėmesį patraukę vie tiniai statiniai, jų puošybos de talės, saviti antkapiniai pamink lai – krikštai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai – kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės. Dvidešimt penkiuose rinkinio la puose įamžinti Nidos bei jos dalių – Skruzdynės, Purvynės, Hakeno (dar vadinto Atragiu) vaizdai, tri juose matomi Preilos fragmentai. Tai ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė
Rinkinį įsigijo muziejus
Minėtą Klaipėdos krašto tauto dailės rinkinį parodoje papildo jo paruošiamieji piešiniai bei es kizai, pasiskolinti parodai iš Lie tuvos teatro, muzikos ir kino bei Neringos istorijos muziejų. Paro doje buvo eksponuojama ir iš vie no rinkinio piešinio „Žvejų val tys. Lapas 9“ gimusi drobė „Nida mėnesienoje“, sukurta tais pa čiais 1926 m. bei pasiskolinta pa rodai iš kolekcininko P.Stepona vičiaus rinkinio. Dailės kūrinius parodoje paįvai rina dvi O.Dubeneckienės-Kal pokienės nuotraukos, aptiktos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, kuriose ji užfiksuota tais pačiais 1926 m. Kuršių nerijoje. Pati menininkė autobiografijo je mini, kad yra sukūrusi Klaipė dos krašto tautod ailės rink inį (pieš in iai, akvarelės), kurį dar 1926 m. gruodžio 7 d. įsigijo Na cion al in is M.K.Čiurl ion io dai lės muziejus, anuomet vadinęsis Čiurl ion ies Gal er ija. Ats im in i muose dailininkė prisimena, kad šio rinkinio sukūrimas buvęs di delis darbas, pradedant nuo es kizinių piešinių ir baigiant spal votais kūrin iais, jį kūrus i pusę vasaros, 1926 m. atostogaudama Kuršių nerijoje.
Detalės: O.Dubeneckienė-Kalpokienė įamžino senąją žvejybos techniką.
Apdovanota talentais
Iš Livonijos vokiečių šeimos ki lus i O.Dub en eck ienė-Kalp o kienė (merg. Schwede) gimė 1891 m. gegužės 30 d. Sankt Peterbur ge, inžinieriaus ir muzikanto Jono Schwede‘s šeimoje. Tėvų namuose Sankt Peterbur ge dažnai skambėjo muzika ir buvo pilna muzikantų, mat muziką mė gęs jos tėvas buvo kamerinės mu zikos draugijos narys ir griežė pir
muoju smuiku kvartete bei orkestre. Olgos sceniniai gabumai atsi skleidė jau per tėvų namuose vyk davusius vakarėlius, tik tėvas jiems nepritarė, užtat visokeriopai ska tino gimnazijoje išryškėjusį po linkį dailei, samdė privačius mo kytojus. Mokėsi dailininkų studijose
Pasak dailininkės, baigusi gimnaziją ji pradėjo savarankišką gyvenimą:
vertėsi smulkiais darbeliais – piešė atvirukus, darė eskizus pagalvėlėms, kol išgirdusi, kad profesorius Le vas Dmitrievas-Kavkazskis (1849– 1916) gabesnius jaunuolius priima į savo studiją nemokamai, pasiprašė į ją priimama. Čia O.Schwede mokė si apie 4 metus. Profesoriui mirus, dailės moks lus tęsė kitų garsių dailininkų stu dijose. Tuo pat metu studijavo šo kio, pantomimos meną.
17
antradienis, liepos 31, 2012
menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos
Baltijos trienalėje – plati žanrų paletė Paskutinėmis vasaros dienomis Vilniuje prasidėsianti 11-oji Bal tijos tarptautinio meno trienalė skirta vien kinui ir performan sams. Net šimtą jų atliks vienas žmogus.
Artūro Morozovo nuotr.
alikimas Ištekėjusi už Peterburge studi javusio ir dirbusio lietuvių kilmės architekto, dailininko ir pedago go Vladimiro Dubeneckio (1888– 1932), su juo 1919 m. atvyko į Lie tuvą. Bandė įsikurti Kaune, tačiau, nepavykus rasti darbo, 1919 m. ru denį išvyko į Berlyną, kur, anot me nininkės, V.Dubeneckis dirbo dai lininku baldų fabrike, o ji gilinosi į choreografij os žinias. Sugrįžo į Kauną
1921 m. sugrįžo į Kauną (jame gy veno iki pat mirties). Įstojo į Lie tuvos meno kūrėjų draugiją ir tų pačių metų rugsėjo 15 d. gavo lei dimą įsteigti privačią baleto mo kyklą, išugdžiusią pirmąją Lietu vos baleto šokėjų kartą. O.Dubeneckienė rengė koncer tus ir buvo viena pirmųjų Lietu vos Valstybės teatro choreografių: sukūrė šokius kone visoms 1921– 1924 m. teatre statytoms operoms, o juos atliko O.Dubeneckienės mo kiniai. 1925 m. į Lietuvą atvykus balet meisteriui Pavelui Petrovui, cho reografo darbą perdavė jam, o pa ti ėmėsi kurti kostiumus Valstybės teatro pastatymams, dažnai bend radarbiaudama su jų scenografijas kūrusiu vyru V.Dubeneckiu. Kos tiumų eskizų, anot dailininkės, ji sukūrė keletą šimtų. Vėliau O.Du beneckienė-Kalpokienė kūrė ir scenografijas (daugiau nei 10 pa statymų). Nuo 1923 m. O.DubeneckienėKalpokienė dalyvavo visose Lie tuvos meno kūrėjų, Lietuvių dai lės, Lietuvos dailininkų draugijų rengtose parodose, jos kūriniai eksp on uot i ir parod ose užs ie nyje: Rygoje, Taline, Drezdene ir Niujorke. Be gausybės spektaklių kostiumų ir scenografijų, dailininkė yra su kūrusi nemažai portretų, daugiau sia Valstybės teatro artistų: Kipro Petrausko, Adelės Galaunienės, Aleksandro Kutkaus (1928), Ma rijos Juozapaitytės, taip pat savo antrojo vyro, už kurio ištekėjo po V.Dubeneckio mirties, dailininko Petro Kalpoko.
Šiuol aik in iam e men o cent re (ŠMC) vyksiančios 11-osios trienalės kuratoriai – Roterda mo „Witte de With“ meno cent ro direktorė Defne Ayas ir Londo no LUX direktorius Benjaminas Cookas. D.Ayas kvietimu prie koman dos prisijungė ir Niujorke gy venantys menininkai Michae las Portnoy bei Ieva Misevičiūtė. Kuratorius aplankė originali min tis – trienalės menininkų kūrybą jie nutarė pristatyti per vieną vie nintelį žmogų. Mindaugą (šis vardas reiškia „daugelio minimas, garsus“ ar ba „daug menantis“, „daugia mintis, išmintingas“) per triena lę kasdien instruktuos, užduotis
jam skirs vis kitas menininkas, o publika jį sutikti ir pamatyti galės kasdien vis kitose Vilniaus vie tose. Vakarais Mindaugas ilsė sis – jo įkūnytos idėjos persikels į menininkų solo performansų ir kino renginių programą, kuri vyks ŠMC. Rugpjūčio 24 d. renginį atidarys šimtas iškilmingų Mindaugo pa sirodymų, režisuojamų M.Port noy. Bus pristatytas ir pirmasis iš dvylikos Marko Aerialo Wal lerio filmo epizodų, kurį šis bri tų menininkas filmuos per visą trienalę. „Charizmaterijoje“ – ŠMC Didžiosios salės scenoje – atidarymo vakarą bus parodytas šveicarų choreografės Alexand ros Bachzetsis projektas „Kūri nys, šokamas solo“. A.Bachzetsis „Kūrinys, šoka mas solo“ – tai serija mikroper formansų, kurių kiekviename metodiškai kartojamos tam tik ros judesio instrukcijos. Jas at lieka dvi vienodai apsirengusios
šokėjos, kurios, lyg viena iš kitos mokydamos ar vogdamos, keičia si choreografij os elementais ir pa laipsniui juos transformuoja. Trienalė truks iš viso 12 die nų: rugpjūčio 24–rugsėjo 9 d., išskyrus pirmadienius ir antra dienius. Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos atsidarančioje ŠMC Kin o sal ėje vis ą trien al ės lai ką kasdien bus rodoma 8 valan dų trukmės filmų programa „Ci nema of the Self“. Joje, be kitų, – škotų menininko Luke’o Fow lerio sukurtas filmas „Visos pa sidalijusios asmenybės“ – radi kaliojo škotų psichiatro Ronaldo Davido Laingo portretas; kana dietės Moyros Davey „Les God desses“ apie XVIII a. britų rašy toją Mary Wollstonecraftą; filmas „Apgaulingas protas“, kurį sukū rė britų menininkas Edas Atkin sas, suintriguotas André Bretono bute likusių daiktų. KD inf.
Simbolis: 100 menininkų per
formansų atliks vienas žmogus – Mindaugas. ŠMC nuotr. kas: Baltijos tarptautinio meno trienalė. kur: Šiuol aikiniame meno centre (Vokiečių g. 2, Vilniuje). kada: Rugpjūčio 24 d.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Stasys ŠPIRKAUSKAS. Teisingi atsakymai: ŽEMSIURBĖ (pirm.), KARKLYNAS (antr.), ŠEŠTOKAS (treč.), BARAVYKAS (ketv.), ŽAIZDRAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Eknath Easwaran knygą „Proto pergalė“.
Nėra nieko svarbiau, nei gebėti suvokti, ką mes galvojame – kokie mūsų jausmai, troškimai, norai; kaip mes matome pasaulį ir save. Mokėjimas valdyti mintis atveria vilčių horizontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti savo gyvenimą ir charakterį, tarpusavio santykius, išmokti įveikti kasdienio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padėsiančius tapti kūrybingesniems ir gyvenimo kliūtis paversti galimybėmis augti ir tobulėti.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 7 d.
18 2
antraDIENIS, liepos 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � ��������������������������������������������19, 20, 21 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia � ����������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
Paslaugos Medikų
Siūlo darbą Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939. 992452
Įmonei reikalingas automobilinio bokštelio ZIL vairuotojas. Tel. 8 640 33 003, 8 687 26 408. 992865
Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 992047
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 989456
Logistikos įmonė ieško vairuotojų su nuosavu mikroautobusu Kaune. Teirautis tel. 8 612 12 778. 994496
Reikalinga siuvėja (-as) dirbti 1 pamaina. Visos socialinės garantijos. Nemokančias apmokysime. Tel. (8 37) 362 955, e. paštas angliskas.stilius@gmail.com. 991539
Reikalingi „Bobcat“ (būtina C kategorija) ir ekskavatorinio krautuvo operatoriai. Būtina sklypų planiravimo, trinkelių pagrindų ruošimo patirtis. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446. 993132
Reikalingi (-os) darbininkai (-ės) dirbti maisto pramonės įmonėje. Darbas 2 pamainomis Kauno r. Tel. 8 624 00 637. 994832
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820. 987891
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129. 986843
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 988071
Statybos įmonei reikalingi plytelių klojėjai, fasadų šiltintojai, dažytojai, betonuotojai ir gelžbetonio konstrukcijų montuotojai. Skambinti tel. (8 37) 375 331. 994477
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777. 993864
Teisinių paslaugų įmonė priims praktikai studentą, besimokantį teisės magistro studijose. CV siųsti statprasoc@takas.lt, tel. 8 687 15 981. 994755
Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą (daliniai ADR kroviniai), gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. Skambinti tel. 8 699 59 009. 993244
UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.
992500
BIOFIRST klinikoje ilgametę patirtį turinti medicinos mokslų daktarė, radiologė-echoskopuotoja atlieka įvairių sričių ECHOSKOPINIUS TYRIMUS. Naujuoju išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu Jums bus atlikti tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI bei ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubo sąnariai dėl įgimtos klubo sąnarių displazijos. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 983660
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956066
993416
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 956082
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 986749
Kamuoja dažnas, skausmingas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas? Turite erekcijos ar potencijos sutrikimų? O gal sergate akmenlige? Atvykite į BIOFIRST kliniką ir ilgametę tarptautinę patirtį turintis medicinos mokslų daktaras, UROLOGAS Darijus Skaudickas Jums suteiks išsamią konsultaciją, kurios metu bus atliekama prostatos, šlapimo pūslės ir inkstų echoskopija, bei paskirs atitinkamą gydymą. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 993415
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965547
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt.
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986193
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 983266
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
981748
981328
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
987879
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 985478
Apdaila. Greitai ir kokybiškai glaistome, dažome, tapetuojame, dedame vidinius ir išorinius kampus, klojame laminatą. Nuperkame medžiagas. Tel. 8 671 97 046. 992461
Atliekame glaistymo, dažymo, tapetavimo, gipskartonio sukimo, dailylenčių kalimo, laminato klojimo darbus. Nuperkame, atvežame medžiagas. Tel. 8 622 24 711. 993492
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
984927
967430
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 980345
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Remontuoju kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222.
Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų. Tel. 8 674 96 271.
994589
988890
991912
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.
Statybos, remonto
995141
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 968472
Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991006
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
981078
Buitinės technikos remonto
985397
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 983001
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
981380
991062
Bituminių, šlaitinių stogų remontas (ir nedidelių plotų). Tel. 8 699 31 989. info@ dregme.lt.
988688
AEG, ARDO, ARISTON, BEKO, BOSCH, HANSA, LIEBHERR ir kt. šaldytuvų, skalbyklių remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.
992992
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.
994984
980680
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Dažau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikinių langų apdailą. Esu rimtas meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt.
991505
993495
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981974
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Metalo keramikos protezams – 50 % nuolaida. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientams su ligonių kasos iškvietimais. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348.
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908.
969350
990408
984s565
995136
987093
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.
976197
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.
990121
Kompiuterininkų
990959
988939
MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, stabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061.
994775
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I-VI.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
976921
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 992056
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. 991413
Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 990756
Dengiu stogus visomis stogų dangos rūšimis: skarda, bituminėmis ir molinėmis čerpėmis. Lietvamzdžių sistemos. Skardinimas. Tel. 8 615 46 034. 992159
Nukelta į 19 p.
193
antraDIENIS, liepos 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Ĺ iltiname sienas, stogus ir grindis, uĹžpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7â&#x20AC;&#x201C;10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
Paslaugos Statybos, remonto
980880
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 984001
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visĹł tipĹł) transporto paslaugos. ÄŽrengiame komunikacijas: vandentiekio, drenaĹžo, buitiniĹł nuotekĹł ir kt. Tel. 8 677 45 566.
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ&#x2014;dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 987904
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ&#x2014;gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 984123
984510
Gaminame iĹĄ metalo laiptus, laiptinÄ&#x2014;s duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancĹŤziĹĄkus balkonus. Tel. 8 675 16 865. 987433
GrindĹł betonavimas Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantijÄ&#x2026;, tiekiame medĹžiagas. Tel. 8 678 19 899.
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980781
TRINKELIŲ KLOJIMAS. KokybiĹĄkai kloju trinkeles, vejos bortelius, ÄŻrengiu vandens nutekÄ&#x2014;jimo sistemas. KokybÄ&#x2122; garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 979801
987141
Griovimo darbai. SavivarÄ?iu savikroviu iĹĄveĹžame statybines atliekas. EkskavatoriĹł, buldozeriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 990385
Hermetizuojame blokiniĹł pastatĹł siĹŤles ir sienas. Tvarkome iĹĄtrupÄ&#x2014;jusias plytas. Garantija 5 m. Tel. 8 613 50 882. 992414
KaminĹł ÄŻdÄ&#x2014;klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 980611
KaminĹł ÄŻdÄ&#x2014;klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt. 984771
KaminĹł ÄŻdÄ&#x2014;klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430. 985542
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ&#x2026;, skaldÄ&#x2026;, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas bei kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 988918
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenaĹžo nuotakynas. SavivarÄ?iai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.
994340
Kloju trinkeles. Tel. 8 641 53 152.
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ&#x2026;ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. VeĹžame savivarÄ?iu savikroviu atsijas, juodĹžemÄŻ, kompostÄ&#x2026;, ĹĄiukĹĄles, medienÄ&#x2026; iki 21 kub. EkskavatoriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000. 990396
Ĺ˝emÄ&#x2014;s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ&#x2014;jĹł ir grÄ&#x2122;Ĺžimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi â&#x20AC;&#x17E;Kubotaâ&#x20AC;&#x153;. VeĹžu ĹžvyrÄ&#x2026;. Tel. 8 685 43 966. 982256
993178
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. UniversalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 990725
PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Ďrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567. 991452
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;. 982791
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ&#x2026;. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
Vidaus ÄŻrangos Aliuminio balkonai â&#x20AC;&#x201C; tiesiai iĹĄ gamintojo! BalkonĹł stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB â&#x20AC;&#x17E;Limpakaâ&#x20AC;&#x153;, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 988333
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, sodyboms, butams, garaĹžams, sodĹł nameliams. VAIZDO STEBÄ&#x2013;JIMO SISTEMOS. NÄ&#x2014;ra abonentinio mokesÄ?io. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 991069
Gaminame iĹĄ puĹĄies, uosio, Ä&#x2026;Ĺžuolo ÄŻvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168. 993000
ÄŽvairios durys pigiau. Didelis spalvĹł, modeliĹł pasirinkimas. Naujiena â&#x20AC;&#x201C; stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
980262
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 987679
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 994265
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ&#x2026; termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 982688
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
â&#x20AC;&#x17E;ABDONOâ&#x20AC;&#x153; kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, â&#x20AC;&#x17E;Bauerâ&#x20AC;&#x153; ir kt. patalynÄ&#x2122; sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB â&#x20AC;&#x17E;ABDONASâ&#x20AC;&#x153; (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; nuolaidos. Transportas â&#x20AC;&#x201C; nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
993982
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 995012
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ&#x2014;s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 986008
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ&#x2026;. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 993328
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ&#x2026;. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 994346
VirtuvÄ&#x2014;s, svetainÄ&#x2014;s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 969295
Nauja ir nukainota buitinÄ&#x2014; technika (orkaitÄ&#x2014;s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ&#x2014;s reikmenys. Atidavus senÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; taikomos nuolaidos! AEG, â&#x20AC;&#x17E;Boschâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Liebherrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Siemensâ&#x20AC;&#x153; ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821565
Baldai Nauja ir naudota prekybos ÄŻranga â&#x20AC;&#x201C; UAB â&#x20AC;&#x17E;NNPIâ&#x20AC;&#x153;: kokybiĹĄkai montuojame, parduodame prekybos ÄŻrangÄ&#x2026;, suteikiame nuolaidas. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt. 988360
Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 987788
Ĺ˝olÄ&#x2014;s, krĹŤmĹł pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 992372
StatybinÄ&#x2014;s medĹžiagos
990226
991596
994042
IeĹĄkome iĹĄsinuomoti arba pirkti butÄ&#x2026; Kaune arba ĹĄalia Kauno. Martynas, tel. 8 657 53 810. 980354
Parduodamas tvarkingas 4 kambariĹł butas EiguliĹł mikrorajone (9/1 a., bendras plotas 82 kv. m). Tel. 8 604 19 505. 994057
Parduodu 1,5 kambario butÄ&#x2026; V.KrÄ&#x2014;vÄ&#x2014;s pr. (37 kv. m, 4 aukĹĄtas, su balkonu, saulÄ&#x2014;ta pusÄ&#x2014;). Be tarpininkĹł. Tel. 8 698 34 480.
Gaminame ÄŻvairiĹł matmenĹł statybinÄ&#x2122; medienÄ&#x2026;, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. RomainiĹł g. 29A, Kaunas. 985649
ÄŽvairiÄ&#x2026; statybinÄ&#x2122; medienÄ&#x2026;, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraiĹžas. Transporto paslaugos. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 951842
Parduodu bulves, morkas, burokÄ&#x2014;lius, svogĹŤnus, kopĹŤstus, agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ&#x2026;, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 992945
AKCIJA â&#x20AC;&#x201C; PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenĹł briketus, durpiĹł briketus. AtveĹžame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 992006
AtveĹĄime geros kokybÄ&#x2014;s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 984081
AtveĹžame malkas miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ&#x2026; su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955 986862
BerĹžo, uosio, Ä&#x2026;Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 993400
ÄŽvairias malkas (skaldytas arba trinkelÄ&#x2014;mis). Tel. 8 673 10 627. 991924
Parduodu 75 arĹł sklypÄ&#x2026; Kauno r., PaĹĄtuvoje (rami vieta, netoli Nemuno, puikus privaĹžiavimas, tinka statytis namui ir sodybai). Kaina 64 000 Lt. Tel. 8 685 55 552.
967248
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru. 986991
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
987061
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ&#x2014;mis. AtveĹžame. Tel. 8 631 33 736. 991900
Nebrangiai parduodu malkas trinkelÄ&#x2014;mis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 975241
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974149
Parduodame Ä&#x2026;Ĺžuolines, uosines, berĹžines, juodalksnio malkas (rÄ&#x2026;stais, trinkelÄ&#x2014;mis, skaldytas). Perkame miĹĄkÄ&#x2026; visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 984664
1 k. butÄ&#x2026; Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ&#x2014; 5 kv. m, WC ir pusvonÄ&#x2014; kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ&#x2026; Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 981454
987924
Parduodu malkas: uosio, berĹžo, Ä&#x2026;Ĺžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraiĹžas maiĹĄuose. PerveĹžu krovinius. Tel. 8 630 41 245.
Skaldytas berĹžo malkas. 6,5 m kaina 700 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 994789
Supjautos atraiĹžos: puĹĄies â&#x20AC;&#x201C; 300 Lt; juodalksnio, berĹžo, Ä&#x2026;Ĺžuolo â&#x20AC;&#x201C; 380 Lt. AtraiĹžos maiĹĄuose: puĹĄinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; 6 Lt (vnt.); Ä&#x2026;Ĺžuolo, berĹžo, juodalksnio â&#x20AC;&#x201C; 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 993342
Perka â&#x20AC;&#x17E;Metrampaâ&#x20AC;&#x153; brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 969269
AB brangiausiai Kaune perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, akumuliatorius, senus automobilius. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989155
Kitos prekÄ&#x2014;s
Malkas â&#x20AC;&#x201C; lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., â&#x20AC;&#x17E;Aujama-creditâ&#x20AC;&#x153;.
970799
Parduodu malkas, turime spygliuoÄ?iĹł ir lapuoÄ?iĹł. VeĹžame skaldytas arba trinkelÄ&#x2014;mis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku miĹĄkÄ&#x2026;. Tel. 8 618 07 508.
983178
992694
994712
962558
Parduodu malkas (trinkelÄ&#x2014;mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ&#x2014;s. Tel. 8 614 95 487.
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ&#x2014;s. Dirbame Iâ&#x20AC;&#x201C;V 9â&#x20AC;&#x201C;17 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.
Maisto prekÄ&#x2014;s
SodÄ&#x2026; su nameliu ĹĄalia Kauno. Tel. 8 646 46 366, (8 37) 333 555. www.simokusilas.lt.
Parduodu malkas â&#x20AC;&#x17E;iĹĄ pirmĹł rankĹłâ&#x20AC;&#x153;. AtveĹžu miĹĄkaveĹžiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
991144
976534
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
983422
Pigiai parduodu ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł malkas ir Ä&#x2026;Ĺžuolo bei juodalksnio atraiĹžas. Tel. 8 688 55 419.
Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, ĹĄviesĹŤs (dydĹžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793.
parduoda
Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.
992656
991194
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ&#x2014;tinai. TvorelÄ&#x2014;s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com.
989745
989983
982099
NEMOKAMAI iĹĄveĹžame bet kokÄŻ nereikalingÄ&#x2026; metalo lauĹžÄ&#x2026;, buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026;. Mokamai â&#x20AC;&#x201C; senus baldus, ĹĄiukĹĄles ir visa kt. Pjauname medĹžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
8,5 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ&#x2014;ĹžutÄ&#x2014;, kelias). Tel. 8 676 22 944.
Roletai, visĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ&#x2014;s gamintojo kainomis. Matavimas ir montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt.
Defektuota, naudota, nauja buitinÄ&#x2014; technika. VirtuvÄ&#x2014;s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
980845
LANGAI, ROLETAI, Ĺ˝ALIUZÄ&#x2013;S, MARKIZÄ&#x2013;S, ROMANETÄ&#x2013;S, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł. GaraĹžo vartai. BalkonĹł stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ&#x2014; patirtis. UAB â&#x20AC;&#x17E;Verslo gamaâ&#x20AC;&#x153;. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
Renovuojame, rekonstruojame individualius pastatus. Betonuojame pamatus, mĹŤrijame, ÄŻrengiame tvoras, terasas, dengiame stogus ir t.t. Tel. 8 612 17 917, 8 679 73 878.
â&#x20AC;&#x17E;AUJAMAâ&#x20AC;&#x153; VERTÄ&#x2013;JŲ PASLAUGOS
987192
993989
980222
Kitos
20 a namĹł valdos sklypÄ&#x2026; JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ&#x2014; elektra, arti dujos, galimybÄ&#x2014; prijungti kanalizacijÄ&#x2026;, sklypÄ&#x2026; galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.
Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ&#x2026;, porolonÄ&#x2026;. Transportas nemokamai. Pensininkams â&#x20AC;&#x201C; 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475.
978662
989089
982231
992101
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB â&#x20AC;&#x17E;Deinaâ&#x20AC;&#x153;, PartizanĹł g. 87A.
BuitinÄ&#x2014; technika
KavinÄ&#x2014; UAB â&#x20AC;&#x17E;Partizanaiâ&#x20AC;&#x153; kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ&#x2026;, atĹĄvÄ&#x2122;sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
975955
994474
KokybiĹĄkai tinkuojame. Tel. 8 680 39 989, 397 624.
Ĺ ventÄ&#x2014;ms
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 986162
Parduodame sausas Ä&#x2026;Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas, atraiĹžas ir pjuvenĹł briketus. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001. 990763
AB superka senus ir nevaĹžiuojanÄ?ius automobilius. Atsiskaito iĹĄ karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 989173
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ&#x2014;nĹł g. 8, 9â&#x20AC;&#x201C;17 val., tel. 8 686 83 409. 992884
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ&#x2014; perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ&#x2026; (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 981517
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ&#x2014; perka visĹł markiĹł automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 988722
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ&#x2014;bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 983719
BALTIC METAL, UAB â&#x20AC;&#x201C; aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 970447
Brangiai juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauĹžÄ&#x2026;: aliuminÄŻ, varÄŻ, ĹžalvarÄŻ, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968731
Brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUĹ˝Ä&#x201E;, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹža patys. IĹĄveĹža senus automobilius. VandĹžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 980736
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, liepos 31, 2012
klasifikuoti skelbimai
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS 2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.
Festivalio bankas
Festivalá pristato
Festivalá remia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Informaciniai rëmëjai:
Festivalio dienraðtis
Didysis rëmëjas
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
Perka AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 980713
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990991
Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.
989893
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 990091
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 981492
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
Nukelta į 21 p.
213
antraDIENIS, liepos 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Išsinuomoja
Perka Malkas miškavežiais (juodalksnio, drebulės, beržo). Tel. 8 686 06 994. 995055
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498. 994669
Gabenimai
Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 308 866, 8 676 22 528. 994041
992441
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
„Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 614 86 047.
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 880 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
Atvešiu pigiausiai (nuo 1 iki 4 kub. m) žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 699 91 442, 8 620 35 691.
988597
980757
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
983693
Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 994039
980158
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982043
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 984422
Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 991949
Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, juodžemio, žemių, asfalto drožlių. Išvežame senus baldus. Tel. 8 676 75 341. 991763
Įvairūs Nuomoja 3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 994424
3 kambarių bute – 17 kv. m kambarį studentams (pageidautina vaikinams) prie Muzikinio teatro. Visi patogumai, šviesolaidinis internetas, telefono linija. Kaina sutartinė. Tel. 229 619, 8 645 82 941. 994768
Nuo rugsėjo 1 d. privačioje valdoje Vilijampolėje išnuomojamas 26 kv. m kambarys (virtuvė, dušas, koridorius) studentėms (-ams) ar jaunai porai. Tel. 8 627 77 775. 995013
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
974967
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971886
Vežu keleivius ir krovinius į muges, turgus ir į Lenkiją apsipirkti (iki 1,5 t krovinys). Tel. 8 685 00 421.
995506
Paskolos
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 981062
Gabename krovinius, perkraustome baldus, pianinus „Ford Transit“ (11 kub. m) ir MB 609 (25 kub. m). Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 650 71 087, 8 605 63 146. 991260
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
986105
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978727
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Kas valdo jūras? Ne tik Neptūnas! 12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms.
992569
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
968641
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 302 535, 8 600 41 775.
971363
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
980197
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
986232
A.Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Klaipėda–Kylis
Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlas www.krantas.lt Užsisakyk keltų bilietus internetu, parašyk savo nuomonę ir laimėk talpią, gražią ir patogią kelioninę „Krantas Travel“ piniginę.
967251
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 981614
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 981559
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
Kviečia Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010. 986616
Naujas privatus darželis Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune! Laukiame vaikučių nuo metukų iki šešerių. Mažos grupės, visas maitinimas, naujos patalpos, erdvus kiemas, meniniai ir sportiniai užsiėmimai, lankstus priežiūros grafikas. Informacija ir registracija tel. 8 656 52 203 ir www.7nykstukai.lt. 992856
981538
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 990824
Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.
Nebrangus poilsis Šventojoje, privačiame vienkiemyje. Patogumai bendri. Pasiūlymas tinka mėgstantiems ramybę. Galima statyti palapines ir namelius ant ratų. Tel. 8 638 54 440. 981847
Kviečia mokytis Bakalauras eksternu: vadyba, teisė, užsienio kalbos, finansai, psichologija. www.tsmi.lt. Tel. 8 678 58 856.
961524
991929
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
Komplektuojamos naujos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826.
979780
Kiti
983248
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 08 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 08 22. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 990208
Dėmesio! Piliečiai, kurie esate nesusimokėję UAB „Simokų Šilas“ už paslaugas, prašom paskambinti tel. 8 646 46 366, nes ruošiame ieškinius teismui.
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 982222
992640
informuoja VšĮ ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS rugpjūčio 1 d. 17 val. kviečia tėvus į nemokamą paskaitą TĖVŲ AUTORITETAS. Paskaitą skaitys šeimos psichoterapeutė Roma Šerkšnienė. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935 arba e. paštu pagalba@ssinstitut.lt.
LIETUVOS RADIJO STOTIES KŪRĖJUI ATMINTI Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje, A.Mickevičiaus g. 19, popietė, skirta Lietuvos radijo stoties kūrėjo Alfonso Jurskio ir jo žmonos Onos atminimui. Rašytojas Laimonas Inis prista tys A.Jurskio knygą „Sudiev, Tėvyne, prie šo pavergtoji...” Dalyvaus dukra Snieguolė Jurskytė, sūnūs, artimieji. Koncertuos solis tė Rita Preikšaitė, smuikininkė Ilona Klusai tė, pianistė Daiva Stulgytė. 18 val. – šv. Mišios Šv. Mykolo Arkange lo (Įgulos) bažnyčioje, skirtos Alfonsui Jurskiui ir jo žmonai Onai. Palaikų per laidojimas šeštadienį, rugpjūčio 4 d., Karūžiškėse, Laukuvos parapijoje, prie Medvėgalio kalno. KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
kviečia į stalo žaidimų popietes. Rugpjūčio mėnesį jos vyks kiekvieną ketvirtadienį 16 val. 322 kamb. arba, jei bus palankus oras, žaisime po ąžuolais bibliotekos kieme. Suksime galvas, išmėginsime sėkmę azar tiškuose, sudėtinguose ir linksmuose žaidi muose. Turininga pramoga, dozė teigiamų emocijų ir smagus bendravimas – viskas įskaičiuota! Alias, Risk, Scrabble, Dixit, Uno ir dar daug kitų žaidimų iš „Hobbyshop” laukia tavęs. Belieka griebti draugą (-ę) už parankės ir lėkti pas mus. Galima atsinešti ir savo žaidimų. Jei žaisti, tai žaisti bibliotekoje! Įėjimas nemokamas.
22
antradienis, liepos 31, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
renginiai „ŽALGIRIO“ ARENA
Telydi paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Mirus mylimai mamytei Vladei Liutkienei, nuoširdžią užuojautą reiškiame ir stiprybės linkime Birutei Mačienei ir jos šeimai. Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai
Liepos 31 d. 20 val. – pirmasis atlikėjo Stingo pasirodymas Kaune, naujausias koncertinis turas „Back to Bass Tour”.
M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Nepriklausomybės a. 12
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame docentą Virginijų KUNDROTĄ, mirus brangiam tėveliui. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenė
Dėkoja Dėkojame visiems, kurie su meile, širdies šiluma, atjauta ir visapusiška pagalba buvo su mumis šią sunkią netekties valandą, palydint mylimą vyrą ir tėtį Romualdą RIAUKĄ į amžinojo poilsio vietą. Žmona Nerėta ir sūnus Romualdas
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 984593
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KRE MAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kau nas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 991982
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 987269
Liepos 31 d. 17 val. – Duncano Higginso (Jungtinė Karalystė) parodos UNLOUD atidarymas. „Unloud” – tai tarpusavyje susijusi įvairių meno sričių mozaika, susidedanti iš tapy bos, piešinių, tekstų, skaitmeninių vaizdų, garso ir videod arbų. D.Higginsas šį tebesi tęsiantį projektą plėtoja jau nuo 2005 m. Paroda susideda iš daugiau nei 1600 paveikslų, susipinančių į visumą bei suku riančių išbaigtą idėją. Darbai yra 10x7,5 cm dydžio ir sukurti tarp 2005 ir 2011 m. Kiek vienas paveikslas, kuris sudaro „Unloud”, yra atsakas į tiesioginį autoriaus susidū rimą su kažkuo: vieta, asmeniu, daiktu, idėja, emocija ar klausimu, ką menininkas patyrė Solovkų salyne Šiaurės Rusijoje. D.Higginsas Šiaurės Rusiją apibūdina kaip apgaubtą reto giedro ramumo ir grožio, pro kurį prasiskverbia irstantis blogis. „Kai 2004-ųjų gruodį išlipau iš lėktuvo Šiaurės Rusijos Solovkų* salose, mano supratime įvyko staigių ir ryškų poslinkių, suvokiant savo kultūros vietą pasaulyje. Solovkai man yra ribų, sienos, ypatingo klimato, gamtos, tikėjimo, žiaurumo, grožio ir fantazijų kraš tutinumų vieta. Ši patirtis ir apibrėžia „Un loud” kontekstą. Visų pirma mane jaudina tyrinėjamos istorijos ir bandau per tapybą išreikšti asmeniškumo bei istorijos sąlytį. Iš naujo sujungdamas vaizdus aš pasitelkiu meną į istoriškai aktyvų pokalbį apie mūsų smurto istoriją. Būtina prisiminti, pažinti istoriją, nes mes joje dabar gyvename,” – teigia parodos autorius. D.Higginsas yra vaizduojamojo meno kūrėjas, gyvenantis Shef fi elde, Jungtinėje Karalystėje. Jis dėstytojauja Norvegijoje, Bergeno Meno ir dizaino akademijoje, ir Notingamo Trento universitete Jungtinėje Karalystėje. *Solovkų salos yra tik 165 km nutolusios nuo poliarinio rato. Salynas yra žinomas dėl savo vaizdingo grožio. XV a. čia įkurtas vienuolynas yra vienas iš garsiausių ir švenčiausių Rusijoje bei tapęs pagrindine piligrimystės vieta. Tai yra ir tremties vieta, kur XX a. buvo įrengtas vienas iš pirmųjų ir didžiausias Sovietų Gulago kalėjimas. Paroda veiks iki 2012 09 02.
XIV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2012 Nida, Juodkrantė
FESTIVALIO PROGRAMA Rugpjūčio 1 d., trečiadienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evange likų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – trečia programa SUMMERTIME. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigen tas ALGIRDAS VIZGIRDA. Solistai JULIJA STUPNIANEK-KALĖDIENĖ (sopranas), IGNAS MISIŪRA (bosas), ALGIRDAS VIZGIRDA (flei ta), ROBERTAS BEINARIS (obojus), PAULIUS BIVEINIS (smuikas), SAULIUS ŠIAUČIULIS (fortepijonas), EDMUNDAS FEDERAVIČIUS (mušamieji). Programa: CLAUDE BOLLING – „Senti mentale” iš Siuit os fleitai ir džiazo trio; ANTONinas DVOŘÁkas – Styginių kvartetas Nr. 12 F-dur („Amerikietiškas”), op. 96; GEORGE’AS GERSHWINAS – Dainos: „The man I love”, „Embraceable you”, „How long has this been going on?”, „Oh, lady be good!” (I.Gershwino ž.); Trys preliudai
„ŽALGIRIO“ ARENA
31 d. 20 val.
smuikui ir styginiams (Nailios Galiamovos aranžuotė), Klaros lopšinė „Summertime” bei Porgio ir Besės duetas „Bess, you is my woman now” iš operos „Porgy ir Bess” (I.Gershwino ž.); DUKE ELLINGTON – Dai nos: „Caravan”, „In a sentimental mood” ir „It don’t mean a thing” (Williamo Zinno aranžuotė styginiams); JOHNNY MANDEL – Daina „The shadow of your smile” (F.Webs terio ž.); LEONARDO BERNSTEINO – daina „Tonight” iš miuziklo „Vestsaido istorija” (S.Sondheimo ž.); JEROME’as KERNAS – daina „Smoke gets in your eyes” iš opere tės „Roberta” (O.Harbacho ž.); BERNHAR DAS HENRIKAS CRUSELLAS – Divertismentas obojui ir styginiams C-dur, op. 9; RICCARDO COCCIANTE – Klodo Frolo daina „Être prêtre et aimer une femme” iš miuziklo „Pary žiaus katedra” (L.Plamondono ž.). Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje, rug pjūčio 5 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – ketvirta programa „VUNDERKINDAS W.A.MOZARTAS LONDONE”. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. Solistai: RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sopranas), ANDRIUS PUPLAUSKIS (fagotas), ALGIRDAS VIZGIRDA (fleita), PAULIUS BIVEINIS (smuikas), RIČARDAS VYTAS (altas), RAIMONDAS JASIUKAITIS (violončelė), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Simfonija Nr. 5 B-dur, KV 22; Tema ir variacijos C-dur „Ah, vous dirai-je, maman”, KV 265; Kvartetas G-dur fleitai, smuikui, altui ir violončelei, KV 285a; Arijos iš operų „Bastjenas ir Bastjenė”, „Mitrida tas, Ponto karalius”, „Lucijus Sula”, „Kara lius piemuo”; Koncertas fagotui ir orkestrui B-dur, KV 191; Divertismentas F-dur, KV 138.
A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS V.Putvinskio g. 64
Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienį, 17 val. – Sau lės Kisarauskienės darbų parodos SUPLYŠĘ ANTIGONĖS KELIONĖS atidarymas. S.Kisarauskienė (g. 1937, Kaune) priklauso kartai, kurios kūryba formavosi sudėtingu sovietmečio laikotarpiu. Menininkė yra viena iš tų asmenybių, kurios nepakluso ideologiniams sistemos reikalavimams ir ėjo modernistinių ieškojimų keliu. Jos kū rybai būdinga drąsi ir laisva meninė raiška, kupina eksperimentų. Garbingos sukakties progai skirtoje parodoje eksponuojami dailininkės darbai, sukurti 1961–2011 m. Ekspozicijos darbų spektrą sudaro kartono raižiniai, molio tipijos, monotipijos, tapyba ant drobės ir kartono, mišria technika atlikti kūriniai. Technikų įvairovė – vienas iš išskirtinių S.Kisarauskienės kūrybos bruožų. Autorė itin pamėgo gan retai Lietuvos dailėje naudotas moliotipijas. Parodos koncepcijai akstiną davė S.Kisarauskienės kūrinys – grafikos triptikas „Suplyšę Antigonės kelionės” (2003). Antigonė – tarsi pačios dailininkės vidinis autoportretas. Ekspozicijoje apibendrinamas menininkės kūrybinis kelias, kuris yra neatsiejamas nuo jos kaip moters – žmonos, motinos – likimo. Moters tema, vaizdinys dailininkės kūryboje užima žymią vietą ir kartojasi visuose kūrybos laikotarpiuose. Dailininkei įdomios dramatiškos, aistringai su likimu kovojančios antikos tragedijų moterys – Antigonė, Ismenė, Medėja. Menininkės kūriniuose herojės iš pažiūros yra trapios, subtilios, tačiau spinduliuoja vidinę stipry bę ir veržlumą. Kita svarbi grupė S.Kisarauskienės kūryboje yra sakralinės temos darbai. Religinių siužetų įvairovė nėra didelė, autorė mieliau renkasi skirtingas vienos ar kitos pamėgtos temos variacijas. Septintojo dešimtmečio kartono raižiniuose išskirtinai dominuo ja siužetas „Prie stalo”. Tai Paskutinės vakarienės interpretacijos, atskleidžiančios
Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia 2 d. 20 val.
savitą dailininkės santykį su sakralia tikro ve: Paskutinė vakarienė yra permanentinis įvykis, jos dalyviai yra ne tik Kristus bei apaštalai, bet ir visa žmonija, ir pati autorė bei jos laiko, aplinkos žmonės. Simboliška, kad jubiliejaus proga S.Kisarauskienė ir jos kūryba sugrįžta į gimtąjį miestą. Prieškario Kaune prabėgo dailininkės vaikystės metai, menininkės pri siminimuose išlikę to laikotarpio vaizdiniai turėjo įtakos ir kūrybai. Paroda veiks iki 2012 09 02.
LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJUS Vytauto pr. 52
Iki rugpjūčio 10 d. renginių salėje veikia Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fa kulteto Tekstilės katedros studentų kūrybos paroda PORTRETAS. Parodoje dalyvauja jaunosios tekstilininkės: Aistė Voverytė, Do nata Butkutė, Asta Krikščiūnaitė, Rūta Nau jalytė, Agnietė Janušaitė, Gertrūda Žiliūtė, Aistė Jančiūtė, Skaistė Ručinskaitė, Edita Karvelytė. Autorių darbuose panaudota klasikinio gobeleno, žakardinio audimo ir autorinės technikos.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Iki rugpjūčio 26 d. veikia Agnės Deveiky tės-Liškauskienės, Sauliaus Paliuko ir Jovi tos Aukštikalnytės-Varkulevičienės paroda TAPYBOS. Tapyba – ypatinga kalba ir kiekvieno tapy tojo ji yra skirtinga. Paroda „Tapybos” – tai galimybė pažinti A.Deveikytės-Liškauskie nės, S.Paliuko ir J.Aukštikalnytės-Varkulevi čienės tapybos kalbą. Parodoje eksponuojami darbai skirtingi at likimo būdu, temų pasirinkimu, bet kartu ir artimi: išlaikantys tapybos ekspresyvumą, gestiški, lyriškai kontempliatyvūs ir pagrįsti asmeniniais išgyvenimais. Žinoma, kyla nesusikalbėjimo, prieštaravi mo grėsmė. Tačiau dar studijuodami (visi baigę VDA Kauno dailės fakultetą, tapybos studiją) parodos autoriai rengė bendras parodas. Iki šiol vienijančios kūrybinės idėjos skatina ir toliau tęsti bendrą tapybos kelią. Dažnai šių menininkų kūrybinės raiškos būdai susipina ir praranda griežtas ribas: tapyba priartėja prie piešinio, videoinstaliacija papildo ar net pakeičia tapybą, o „sulopytos” drobės praplečia tapybos suvokimo ribas.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” 3D – iki 2 d. 17.40*, 19.55, 22.15 val. (*išsk. 1 d.). „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” – iki 2 d. 12, 14.15, 16.30, 19, 21.15 val. „Tamsos riterio sugrįžimas” – iki 2 d. 11.45, 15, 18.15, 21.30 val. „Kosmopolis” – iki 2 d. 21.45* val. (*išsk. 1 d.). „MS1: Kalėjimo griūtis” – iki 2 d. 19.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras” 3D – 2 d. 22.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 2 d. 17, 20.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11.40, 13.40, 15.40, 17.40* val. (*tik 1 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” (du bliuota lietuviškai) – iki 2 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val. „Roko amžius” – 1 d. 21.45 val. „Madagaskaras 3” (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11.10, 13.10 val. „Černobylio dienoraščiai” – iki 2 d. 15.10 val. „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D (premjera) – iki 2 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45, 23.05 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ (prem
Kino centras „FORUM CINEMAS“ 31 d. 21.15 val.
23
antradienis, liepos 31, 2012
kas, kur, kada jera) – iki 2 d. 14, 16.45, 19, 21.30 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ (premjera) – iki 2 d. 11, 14.30, 18, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas 3D (liet. k.) – iki 2 d. 10.30, 13, 15.30, 17.30, 19.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 2 d. 11.30, 16.15 val. „Raudonos šviesos“ – iki 2 d. 18.30, 21 val. „Mielas draugas“ – iki 2 d. 14.15, 19.15 val. „MS1: Kalėjimo griūtis“ – iki 2 d.17, 21.45 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – iki 2 d. 17.45, 20.30 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 2 d. 12.30 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 2 d. 10.15, 15.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 2 d. 13.45 val. „Prometėjas“ 3D – iki 2 d. 22 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Rio“ (liet. k.) – iki 2 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Bjaurusis Aš“ (liet. k.) – iki 2 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Laisvės al. 54
Rugpjūčio 1 d. 17 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 19 val. – „Biutiful” (Ispanija, Meksika, drama, T). Rugpjūčio 2 d. 17 val. – „Rizikinga erzinti diedukus” (JAV, veiksmo komedija, T, 2010 m.). 19 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 21 val. – „Blitz” (Didžioji Britanija, 2011 m., T, trileris). Rugpjūčio 3 d. 19 val. – „Subtilumas” (komedija, romantinis, Prancūzija, 2011 m., T). 21 val. – Kino naktys. Du seansai už vieno kainą! Bilieto kaina 12 Lt. „Viena diena” (2011 m., T, romantinis, drama, JAV). „Blitz” ( Didžioji Britanija, T, 2011 m., trileris). Rugpjūčio 4 d. 13 val. – „Vėžliuko Semio nuotykiai” (filmas visai šeimai, nuoty kių, animacija, 2010 m., Belgija). 15 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, reþ. Stephanas Elliottas). 17 val. – „Prisi mink mane” (JAV, romantinis, drama, T). 19 val. – „Subtilumas” (komedija, romanti nis, 2011 m., Prancūzija, T). Rugpjūčio 5 d. 13 val. – „Vėžliuko Semio nuotykiai” (filmas visai šeimai, nuotykių, animacija, 2010 m., Belgija). 15 val. „Sub tilumas” (komedija, romantinis, Pran cūzija, 2011m., T). 17 val. – „Bernvakaris Australijoje” (Australija, Didžioji Britanija, 2011 m., komedija, N 13, rež. Stephanas Elliottas). 19 val. – „Viena diena” (JAV, ro mantinis, drama, 2011 m., T).
KRANTINĖS KINAS Prieplaukos krantinė
Kiek porų džiazas suvedė ir išskyrė? Kiek iš jų liko bendrai gyvenimo improvizacijai? Vieną tokių istorijų šį trečiadienį, rugpjūčio 1 d., 21.30 val. pristato „Krantinės kinas” ir „A-One Films”. Filmas „Čiko ir Rita” (Chico and Rita, rež. Fernando Trueba, Javieris Mariscalis, Tono Errando; Ispanija, Didžioji Britanija, 2010 m.) pasakoja apie 1948-ųjų Kubą. Jaunas gabus pianistas Čiko puoselėja dideles svajones. Jo partnerė Rita – ne pakartojamo grožio dainininkė, turinti nepaprasto grožio balsą. Porą jungia muzika ir romantiški troškimai, tačiau jųdviejų gyvenimo kelionė skausminga ir audringa. Skambant originaliam garsaus Kubos pianisto Bebo Valdés garso takeliui, filme „Čiko ir Rita” perteikiamos gyvenimo dramos bei fiksuojamas svarbus džiazo mu zikos evoliucijos momentas. Filmas buvo nominuotas „Oskarui” ir pelnė kelis svar bius apdovanojimus: 2011 m. – geriausias animacinis filmas, Europos filmų apdova nojimai; 2012 m. – Gaudi apdovanojimas; 2011 – Gojos apdovanojimas.
TV programa 6.00 Labas rytas 9.00 „Ryto suktinis“. 10.00 „Skaičiuojame laiką iki 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių“ (D.Britanija, 2012 m.). 10.30 Olimpinė studija. 10.55, 14.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. 12.45 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. 13.40 Žinios. 14.00, 18.15 Olimpinė studija. 16.00 Olimpinė studija. 16.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Lietuva–Nigerija. Per pertrauką – „Olimpinė studija“. 18.30 Šiandien. 18.50, 20.45 Sportas. Orai. 19.00 Europos vidury. 19.30 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. Kultūra. 20.50 „Londoniada“. 21.55, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Vyrų krepšinio turnyro pogrupio rungtynės. Prancūzija–Argentina. Per pertrauką – plaukimas. 23.45 Vakaro žinios. 23.50 Sportas. Orai. 0.00 „Detektyvė King“ (N-7).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (8) (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Realybės šou „Kitas!“ (N-7). 11.20 Veiksmo komedija „Tikras vyras“ (JAV, Vokietija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinis trileris „Lūžis“ (JAV, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 0.55 „Trauma“ (N-7). 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (8) (N-7).
7.00, 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30, 15.10 „Simpsonai“. 8.00 „Hana Montana“. 8.30 „Tusono sūnūs“ (1) (JAV, 2010 m.). 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Dinotopija“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2002 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Kartą Pietų Amerikoje 2011. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Karinė drama „Smėlynų gyvatės“ (JAV, Kanada, 2009 m.). 1.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 7.00 7.25 8.00
KRANTINĖS KINAS
1 d. 21.30 val.
Televitrina. Žinios (k). „Galileo: norintiems žinoti“. „Plėšrūnai. Keisčiausi pasaulio gyvūnai“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 Žmogus prieš gamtą. Negyvenama sala.
DATOS (liepos 31 d.) 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 Komedija „Sukčius“ (Kanada, 2010 m.) (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Telebim-bam. 8.30 UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ – 20. Dok. f. „Krikštai“ (1998 m.) (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Irklavimas. Atranka, paguodos plaukimai, ketvirtfinaliai, pusfinaliai. Dalyvauja M.Griškonis, R.Maščinskas, S.Ritter, D.Vištartaitė. Tiesioginė transliacija. 15.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Žirgų sportas. Konkūrai. Tiesioginė transliacija. 17.30 Žinios (k). 17.45 „Neskubėk gyventi“. 18.15 Dok. f. „Medininkai. Nebaigta byla“ (1996 m.). 19.00 LNOBT spektaklis. G.Puccini opera „Toska“. Dirigentas V.Viržonis, režisierius N.Kuningas. 21.00 Senieji Lietuvos vienuolynai. Pažaislio kamaldulių vienuolynas ir bažnyčia (2006 m.). 21.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Plaukimas. Finalai, pusfinaliai. (gali dalyvauti G.Titenis ir M.Sadauskas). Tiesioginė transliacija. 23.00 „Prokurorai“. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.13 Kultūra (k). 0.16 Sportas (k). 0.19 Orai (k). 0.20 „Londoniada“. Dienos apžvalga (k). 1.05 Vilniaus knygų mugė 2012. Agnės Narušytės knygos „Lietuvos fotografija. 1990–2010“ pristatymas (k).
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00, 21.00, 23.55 „Viena už visus“. 17.00, 1.20 „Medikopteris“. 19.00, 0.25 „CSI Majamis“. 22.00 Veiksmo f. „Pragaras“ (JAV, 1999 m.).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40, 0.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“ (4). 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Kriminalinis trileris „Laisvės šalis“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 23.10 „Mano puikioji auklė“. 23.40 „4400“ (8) (N-7).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 13.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Nemylimi“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Aistrų verpetai“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.25 „Nemylimi“.
22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.45, 0.20 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.35 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.50 Dok. f. „Anoreksikai berniukai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.35 Dok. f. „Paskutinė Göringo paslaptis“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 22.00 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Išnykęs komunizmo pasaulis“ (1) (N-7). 21.00, 23.35 Reporteris.
9.00 Gyvenu čia (k). 9.30 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (N-7). 11.15 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.45 Komedija „Kitas!“ (N-7). 13.10 Romantinė komedija „Meilės vadyba“ (N-7). 14.45 Melomano pusvalandis. 15.15 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 17.00 Nuoga tiesa (k). 17.30 Telelaikraštis. 18.00 Lietuvos dvarai. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.20 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 „Naisių vasara“ (N-7). 21.00 „Marselio kriminalistai“. 22.50 Veiksmo komedija „Galingasis Stenas“ (N-14). 0.35 Trileris „Gundanti klasta“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Geniuko Vudžio šou“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Kovotojas Reksas“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Lietuva – poezijos skambesy (k). 21.00 Kriminalinis trileris „Laisvės šalis“. 23.10 „Mano puikioji auklė“. 23.40 „4400“. 0.40 „Vaiperis“ (k).
8.00 Nuotykių komedija „Darvino apdovanojimai“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 9.40 Veiksmo komedija „Taksi 4“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 11.15 Komedija „Fido“ (Kanada, 2006 m.) (N-14). 18.00 Biografinis dok. f. „JAV prieš Džoną Lenoną“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.45 Veiksmo trileris „Jokių stabdžių“ (Vokietija, 2008 m.) (N-14). 21.30 Trileris „Gyvatė“ (Prancūzija, 2006 m.) (N-14). 23.35 Drama „Apreiškimo knyga“ (Australija, 2006 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Urawa Red Diamonds“. 13.45 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 14.15 Futbolo dievai. Garrincha. 14.45 Pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionatas. 15.45, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 16.00, 22.00 Sportas LT. 17.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“–Madrido „Real“. 18.30 Automoto. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. 20.00 „2010 m. Azijos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių taurė“. 21.15 Futbolo dievai. G.Mülleris. 23.15 Klubų karaliai. „AC Milan“.
1914 m. gimė prancūzų komedinio kino aktorius Louis de Funèsas. 1944 m. žuvo prancūzų pilotas, rašytojas Antoi-ne’as de Saint-Exupéry. 1953 m. gimė fleitininkas Valentinas Gelgotas. 1963 m. gimė britų elektroninės muzikos atlikėjas Fatboy Slim. 1965 m. gimė britų rašytoja J.K.Rowling, knygų apie Harį Poterį autorė. 1966 m. gimė Valdas Ivanauskas, futbolininkas, treneris. 1991 m. pasienio poste Medininkuose omonininkai žiauriai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena tyrinėti, analizuoti, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį, todėl galite drąsiai padėti draugui išsirinkti naujus baldus, užuolaidas, kitas interjero detales. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, apie ką svajosite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas rezultatyvus bendravimas su svarbiais žmonėmis. Vakarop būsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti ateitį ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų pasirinkimas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa dar neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Šaulys (11 23–12 21). Jums bus suprantamos kitų emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, neatskleiskite savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Kurkite ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai pasirinkti. Žuvys (02 20–03 20). Viskas seksis, lengvai pasieksite viską, ką būsite suplanavęs. Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.
Orai
Šią savaitę karščiai ir audros pasitrauks iš Lietuvos. Šiandien nebus karšta, vietomis trumpai palis. Temperatūra sieks 21–24 laipsnius šilumos. Trečiadienį lietaus nenumatoma. Naktį bus 11–14, dieną 20–24 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 31 d.
+21
+21
Telšiai
+23
Šiauliai
Klaipėda
+24
Panevėžys
+24
Utena
+22
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.27 21.21 15.54 19.56 3.20
213-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 153 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +18
Londonas +20 Madridas +36 Maskva +29 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +26
orai kaune šiandien
+24
+23
Praha +26 Ryga +24 Roma +34 Sidnėjus +14 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +26
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+23
Alytus
0–6 m/s
Vardai Elena, Ignacas, Ignotas, Ignė, Sanginas, Sangirdė, Vykintė.
Siaubė audros
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+23
+20
+14
3
+17
+21
+18
+14
3
+19
+24
+21
+18
2
rytoj
poryt
Po karščių bangos Vidur io Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, užgriuvo aud ros. Apie audras pranešta iš Austrijos, Vengrijos ir Čekijos. Austrijoje sužeis ta 13 žmonių. Jie nukentėjo žemutinėje Austrijoje vykusioje viduramž ių mu gėje, kai audros išverst i med žiai už griuvo ant palapinių. Čekijoje ir Veng rijoje nutraukti elektros laidai, užblo kuot i kel iai, kai kur vanduo apsėmė namus. Stipri audra praūžė ir per ke lias Čekijos vietoves. Stiprus vėjas gū siuose siekė 120 km/val. Kai kuriuose rajonuose užfiksuota 300 žaibo iškro vų per minutę. PAP inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Paskutinis noras – tapti jūros dalimi Vidmantas Matutis v.matutis@diena.lt
Tradicija: specialiai įrengta pelenų barstymo į jūrą vieta Kotkoje.
Vidmanto Matučio nuotr.
Pasaulyje populiarėja tradicija mi rusių žmonių pelenus išbarstyti jū rose. Lietuvoje laidojimas Baltijoje nėra populiarus, tačiau įmanomas. Jau būta atvejų, kai krematoriume sudeginti palaikai išplukdyti lai vu ar jachta į jūrą ir išbarstyti arba nuleisti urnoje. Buvo ir dar vienas atvejis, kai į jūrą palaikai išbarsty ti iš lėktuvo. Bene žymiausias pelenų laido jimo jūroje atvejis Lietuvoje už fiksuotas 2004 m. liepos 9-ąją. Tuomet laive „Šakiai“ įvykdyta pa skutinė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko išeivijoje, jūrų kapito no, mokslininko okeanologo Povi lo Almio Mažeikos valia. Išplaukus laivui į jūrą, denyje pagoniškame
aukure rusenant ugniai, Lietuvos baltų religinės bendruomenės dva sininkas krivis Jonas Trinkūnas ir „Baltų ainių“ ansamblis atliko lai dojimo apeigas. Tai ir suformavo tam tikrą lietuvišką pelenų išbars tymo jūroje tradiciją. Kaip pastebėjo jūrų kapitonas Eimutis Astikas, Lietuvoje nėra juridiškai reglamentuota laidoji mo jūroje tvarka. Rekomendacijų apie laidojimą jūroje nebuvę ir so vietiniuose kapitono dokumentuo se. Vis dėlto angliškame „Kapitono medicininio žinyno“ variante yra aprašyta laidojimo jūroje tvarka. Daugelyje šalių yra įrengtos spe cialios vietos, kur išbarstomi su deginti panorusiųjų būti palaido tiems jūroje palaikai. Tiesa, jos yra skirtos vietos bendruomenėms ir plačiau nepristatomos.
Antai Suomijoje, šalia Kotkos, buvusio uosto dalyje, yra specia liai įrengta pelenų išbarstymo į jūrą vieta. Ji išsiskiria ypatinga aplinka. Iš akmenų suformuotos įlankėlės pakrantės. O jos smaigalyje – ne didelė salelė. Joje pastatytas laivo inkaras. Į salelę veda metalinis til telis. Prie inkaro ir yra ta vieta, kur renkamasi išbarstyti mirusiojo pe lenus. Būti toje vietoje nėra jauku, nes galvoje kirba mintis, kad tai yra dalies žmonių paskutinio poilsio vieta. Nepaisant to, šioje gražioje vietoje suomiai dažnai lankosi su šeimomis. Anot vietos gidų, ši vieta yra po puliari – suomiai mėgsta laivus, vandenis, gamtą, todėl dažnai pa reiškia valią būtent taip po mirties susilieti su gamta.
Prezidento giminaičių dvaras pasmerktas? Lenkijos prezidento Bronislawo Komorowskio giminaičiams pri klausęs dvaras Biržų rajone ga li būti išardytas. Tokią nuomonę pareiškė Kultūros paveldo depar tamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė, apsilankiusi ir apžiūrė jusi medinį Pabiržės (Balandiškių) dvarą. Anot paveldosaugininkės, šiuo metu Biržų rajono savivaldybei priklausantis itin prastos būklės statinys galėtų būti išmontuotas ir saugomas. Manoma, kad šį dvarą kaip kraitį XIX a. pradžioje tekėdama už gra fo Komorovskio šiai giminei atnešė Teklė Borovskytė. 1920 m. dvarą – 266 ha – valdė Marija Kamaraus kienė (Komorowska), tačiau jis bu vo nugyventas.
Palikimas: kadaise prabangūs B.Komorowskio giminaičių dvaro rūmai buvo dviejų aukštų, su fligeliais ir me
diniais bokšteliais.
Po Antrojo pasaulinio karo dvaro centre buvo įkurta mašinų ir trak torių stotis, vėliau patalpos ati
Lietuvos dvarų duomenų bazės, Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
duotos Pabiržės vidurinei mokyk lai. Mediniuose rūmuose gyveno žmonės.
Anot KPD pranešimo, dvaras yra avarinės būklės, atsidūręs ties išny kimo riba. „Neaišku, kodėl prieš de
šimtmetį dar visiškai neblogos būk lės kultūros paveldo objektas, užuot ieškojus jo restauravimo ir pritai kymo galimybių, buvo taip nugy ventas, kad šiandien jau prašoma išbraukti jį iš Kultūros vertybių re gistro“, – stebimasi pranešime. KPD direktorė D.Varnaitė pa brėžė, kad autentiška medinė ar chitektūra civilizuotame pasaulyje yra labai vertinama ir rūpestingai saugoma. Jos manymu, nesant ga limybių sutvarkyti griūvantį pasta tą artimiausiu metu, reikėtų jį iš matuoti ir išmontuoti statinį bei saugoti, kol pasikeis ir finansinės galimybės, ir požiūris. Lenkijos prezidento B.Komo rowskio tėvas yra gimęs Rokiškio rajone, Kavoliškio dvare. KD, BNS inf.