2012-08-04 Klaipeda

Page 1

8

Nr. 181 (19 482)

10p.

12

Ä— vakar

_R-XY Ya cNXN _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

ęs įveik Jōrą

PREMJERINĂ“

2 A.1 62;6@ ? B4=7�š 6< !

pasauli s igĹžde

va apti Ĺž NET dtysis a slDoi38 pte i tikPROGRAMOS

S“ „X FAKTORIAUr TAIKIKLYaJE s netu

inink

r baida

Parduotas nei donor inkstas laimÄ— ei, nei recipi s neatn eĹĄÄ— entui.

]N`NbYV`?RQNXa\_V QVR[N Ya 7bYVWN[N` b` 4NYV N[`X V`

TERASA

www.kl.lt

mi planeto s gyve mas: 10 proc. ntojĹł b e elekt ros Ăžio 4 d. 2012 m. rugpjä

RUGPJĹŞÄŒIO 4, 2012

! 7�š6< ?B4= 162;6@ 2 A.

Ar bĹŤtĹł galima ÄŻsivaizduo dingtĹł elek trikus elek tra? Sunku? ti, kad visoje ES An skendÄ— tros energijos tai Indijoje sujo apie 670 mln tiekimui tam soje . ĹžmoniĹł . Kilo netva

kÄŻ elekt ros. Tie avarijos sa, keltos ÄŻvairios tvirtino, prieĹžasÄ?iĹł ver si DÄ—l ĹĄios jo atsiras kad elektros sty jos. Vieni elekt prie ros bend Ĺžasties fede lektriniĹł ti dÄ—l sumaŞėju gius galÄ—- ci ralinÄ— rovÄ— sio hidroepu priva rka racijos elektros ener Ĺ ios savaitÄ—s lo iĹĄjungrotacijos printik pa gijos ge ti elektr pradĹžio Indijos jÄ—gumo, nes ne- tinkroje dalyje ĹĄa eilÄ—s did ĹĄiau je dvi regionuo laikÄ— ĹžiulÄ—je luose elekt lies teritori Ä… tam nuotas se neiĹĄk riniuose ritorijo Ĺ iaurÄ—s dienas iĹĄ jun ĹĄiaurÄ—s rytĹł jos, kad ros kie je In sija – van kis krituliĹł. Dar rito pla- rosTaÄ?iau neretai netrĹŤktĹł. Pasauly sutriko elektros dijos te- do giantis penkias Impalo tink las, je antro mi vals tie no ki ninkai Ä—mÄ—dens pritrĹŤkÄ™ kita ver- jung bendrovÄ— tievalstybinÄ— elekttijas. VÄ—liau mas. skaiÄ?iĹł principu, je pagal pri ĹĄa siog ne ĹĄa no luose su lyje avarija elektgyventojĹł ĹĄiausijungÄ— vakari prie ĹĄio tink , vandeniui vartoti daugiau lies ĹŤki- regioti elektros kai kÄ—lÄ— chaos nis lo pumpuo kuriems ri atelektros nams, ros tinkrinis Le Indijos ti, todÄ—l ĹĄalies ho ir ĹĄa DĹžaisalmerio, jo normas. Ä…. ros trĹŤku ir tai gali su ba neĹĄ sos lies vir varo kelti elekttinÄ—je De mÄ…. vidurio ĹĄimetropo TaÄ?iau BuVis dÄ—lto ly IĹĄ viso tinklai. nei vald valstijĹł vado ĹĄviesofo liteno traukiniai,je sustojo elekt Indijos ĹĄie tink si, vai cent Ĺžiai pa rai, neveikÄ— iĹĄsijungÄ— ra aprĹŤpi lai kartu su liuoja elekt atrėŞė, kad ri- te kad ĹĄalies elekt reigĹŤnai gynÄ—tuviĹł. La dÄ—jus dalis par ĹĄiaurÄ— ma ĹĄi ros na biau kont ros energijos net de s rytĹł sistemÄ… siai nepa ro- kont per avarijÄ… duoindams, vynias spÄ—ti valsti Indi sisir tu rio si nÄ… vyk kurie ketino avasekÄ— tiems gy se gyvena be jos valstijas, ku- ne pagal jas, jei kas nors ri per- buvÄ™sroliuojama. Bet buvo tinkamai ti planÄ…. veik pusÄ— ventojĹł. Surend rijos dievyks Indi pa Ta ĹžmoniĹł traukiniais. rovÄ—s dĹžiaugIndijos elekt Indijos jos daryta. „Kalti Ä?iau tai nebu ta vadovas, jos energetikos ras Rao, TĹŤkstan ÄŻstri nimai, pa vo sis riniai trau go stotyse, Ä?iai pa ros bendatsakin Ä—si tik gos uĹž ener kad valsti- tiek centrinÄ—brėŞė: „Tiek temos nes vyko kiniai ne tuo, ti iĹĄ vie valstijĹł, valdĹžia getinÄ—s galÄ—jo elekt- ros ener skubiai atnau kad joms mos kolapsÄ…, tos. pajudÄ—siste- ti vartotojams, tu jinti elekt- anksti kalbÄ— – klaidingi. gi Kasyklo kurie vir ri iĹĄjungsuvarto JungtinÄ— jos tiekimÄ… Apsk ti, nes ji ĹĄijo leis no, – kalnaka se be elektros niekas ritai nebuvo mo normÄ…, elektr tinÄ… dingus se Valstijose, kitaip nei Ha kodÄ—l kilo ava siai. Tik ÄŻstrigo neĹžipa kur 2003 elekt ninÄ—s, rija“, – rijanos oro uos ir je, ĹĄus inci daryta, galÄ—jo Ä…. Jei tai ` tai tu m. vals pik remontas rai RytinÄ—je pa ratorius, rinÄ?ios atVR`ab krantÄ—- nistras Ajitas tijos energetikostinosi turÄ—s dentas. Manau, kilti panasarginiusir ligotruko ke Ă˜VĂş Z veikÄ— bĹŤti nuo X_N[ Sharanas. lias die miCor “ ]N dugniai kad viskas poration ÄŻprastai. „Po gene- Kal nas. iĹĄtirta.“ 9VRabc\` tikos bend of India Ltd.“ wergrid ÄŽ tinimai vieni Ĺ˝ala eko Vis didÄ— pa ki NacVW\` V_ nomikai? Kumarui rovÄ—s atstovui energe- rÄŻ saulio galingiau tiems \` 9 jan Ĺ˝i nia apie tis ato2`aVW sie trĹŤkis rÄ—s, ĹĄiaurÄ—teko konstatuo Nareshui su kianti ÄŻsiverĹž siĹł valstybiĹł bĹŤ` NYVĂş “ energijos didĹžiulio mas tarp ti geba re ti: s rytĹł ir veikia, formuo Indija iki ĹĄiol neminamos pagaVWĂş /NYaVW\ rytĹł tink „Šiau- to Indijoje perdavimo to elektros ta ti sutriki ap bWb[TĂ› a_ juos su Ä?iau mes dirbam lai ne- kririaus. UĹž tai ĹĄalies energetikos sekmus tojamos ir suvarKai ku skriejo visÄ… pa tvar tikos vy verslas TV[NYVNV ` ir greitai saulÄŻ. KodÄ—l ÄŻvykysime.“ brėŞė, kadrie Indijos pareigĹŤ atotrĹŤkis riausybei. „Vis negailÄ—jo V_ aNV] \_V ko gedi energi elektros kaip tvir didÄ—jan tarp pa nai pamas? Prie YNV]Ă›Q\` jo suduo tokio masto jos tis ti ava Ĺžastis, vartojamos elektgaminamos paprasta no Indijos pareigĹŤ YV[\ VXV 8 kelia su jau seniai patikimu ti skaudĹł smĹŤg rija galÄ—ir suseniai ke b\ AN mui tarp sirĹŤpinim lia susirĹŤpiros energijos ÄŻ RYV\ [ jos suvar – kai kurios ĹĄa nai, gan Chand „MĹŤsĹł jau investuo Indijos lies vals /NYaVW\` X Ä…. leidĹžiama,tojo daugiau ener tojĹł. ti- monÄ—s rajitas Baner nimą“, – kalbÄ— prastÄ—jo“,ÄŻvaizdis dabar XZ jo jee, Indi gerokai konfede – apgai va. Bent todÄ—l ÄŻvyko tinklĹłgijos, nei Ă› N]VR $ jos praChand raci to Ă&#x;cRVX ra, buvÄ™s lestavo Nares sudijo Indi kiÄ… avarijos prie perkro- ak Jis pridĹŤrÄ—, jog jos vadovas. Pasak jo, dorius has V `NcNVaR` Indijos kai sutri JAV. Ta R_ Qc davi ambasaministrasjos federalinis ĹžastÄŻ ÄŻvar- greityviau rĹŤpintis, vyriausybÄ— tu ko N_R ] energeti ri tinosmas, valstija net elektros per- guodĹžia tai, Ä?iau jis pridĹŤrÄ—, Sushilku kad tiek Ä?iau pa kos _V[R ONVQ jog maras Shin nevirĹĄi normos. anglys bĹŤtĹł per siektĹł elekt Vb` WĂ­ jo leis- tiekimas buvo elektros ener kad de. XRcVĂ˜ rines, tiek Domino JAV ener tvarkyta gi skubiai skirstomĹłj „Kol kas efektas Indijos atnaujin jos cV` 1 9Nb lÄ— versijÄ…, getikos specia IĹĄ pradĹžiĹł, Indija ra pasie tas. listai kad elekt aN`• QNYf mo Federali Ĺł tinklĹł sistema.elektros su kaip didelio X_N[ trikimai niai pa ros per iĹĄkÄ—- iĹĄsivys kusi aukĹĄto kosi ir nÄ—rijos energijos sakÄ— energeti reigĹŤ In techno da Ăş /NYaVW\` logi vartojimo kai, bo apkaltino Hari nai dÄ—l ava- dÄ—l elektros dijoje tikriausiaivimo vylÄ—si tymo. TaÄ?iau ir Utar Xa\  :Ă­` tinklĹł janos, Pand N.Cha pasieks“ nio du neatkilo , – ď Ž Vis dÄ—lto, ndra. suvarto PradeĹĄo vals las: ]_\WR Ĺža- tai,mo. Pasak spe valdytojĹł aplaiElektros Chao tijas, jo neleis cia ď Ž Tiks sas: ZV sutriki tinai di kurios mo kad dÄ—l staigaus listĹł, problema problema – pasak kitĹł eks YV W\ [V[Ă› 6[ ti viedelÄŻ kiesi dau pertĹł, Indi ir valstybÄ—s ne tik iĹĄsivys mas Nau QV W\` `\` kÄ… dary lat stin gelyje ĹĄalies re jos vystyty aV[Ă› 1R ko vis draugas Tojajame ga elekt YV` `b a_V gionĹł nuoĹ iuo me energetinÄ— po mas, bet kad te atros ener Xb` RYR Phillipas li tu tiek Delyje „Gaila, vo atsiradÄ™s vasariui ginant Xa _\` aVR gijos. anglies, tika. temĹł spe F.Schewe, elekt ga pa me skaiÄ?ia XV ZbV Ob Bu kas dijos elektminama didĹžio kuriÄ… de- In cialistas, atÄ—jus c\ ]N _N negavo nam. ros is da nors Yf Vb\ aN “ aĂ­ perspÄ—jo, sisspor ar ka ĹžygÄŻ. VÄ—- mas, taÄ?iau nes Ĺžygiui tiek visÄ… ros energijos,ji dalis In- modijos elektros rus tis, X`aN[ Ă˜VNV Z sky kad ir jis, vimo, iĹĄ tuvome, domÄ— sis ÄŻ tokÄŻ kontroliuoelektros tieki atsargas, ĹĄus je gali kilti dar energijos sis ď Ž DÄ—l elekt \ [VĂş [R krito sa tuoda dÄ™ dÄ—jau Ä?iau lie temo ne vienas inciden TNYĂ› W\ cfX yra lei jog anks bet jiems jokio ďŹ nan riame spor ruodavomÄ—s 6 vandens ros trĹŤkumo Antai centja federalinÄ— valdsistemÄ… pana aV a_Nb XV nors sostinÄ— O Indijos tas. valymo ralizuotai Ĺžia. bo, ku pat treni legijos ba[VNV` `b girdau, plaukti, je neveikÄ— ti tÄ— iĹĄ klu Ĺža ÄŻren isto lia ď Ž gy to a_V X\ RV` transpor 900 MW vas ras Gu giniai. liau Taip dÄ— per monÄ—s ko dzber has pri rikas Ramachand ZN` tuobuvo ener ka ir daĹž didĹžiulÄ—je ĹĄa pervirĹĄis 8–10 va paramÄ…. valstybi davom eski dare minÄ—, Indi lyje nai elekt viai ban  @PN[ ]Ve• [b\ gijos UnÄ— Lian Ĺ iaurÄ—s dos kad elektrai rinÄ—s pri uĹžtrun- ros joje yra daĹž nu a_ be elekt landĹł liko elektros suvartojimo niai gis jĹŤKlaipÄ— kur atlikinÄ— sivertus bai ď Ž Elekt gaminti. nos ne avarijos stinga ku tinkluo gyve tinkle, ku ros ener mÄ— se manto Ĺžy tu su ros poreik . gi lat ap gi tik Be atro ne, se, stin to, nÄ— elektris taÄ?iau ĹĄio gijos liuo ga, is per pikÄ… iĹĄsijungÄ—. ď Ž PaÄ?ia sugedus Svajo pirmas Do tĹł jis kar das, kaip aut.past.)“ rodÄ— ir gele Kadan je, kartais jas, sei maĹžai pa nes anglies ga kuro nuo- riau se, o tai, pasak – 5000 me Dely vaiĹĄa neat elekt me sus (bĹŤ ti atgal – MW. vyba ĹĄa perdavi didÄ—jo, u je elektros jo, rodo, ĹžinkesybÄ— – Tai ne joporÄ… riumi Nor per kumai dygsta kaip lyje o nau kiekis – pagaminamos mo tink ros be kad vyRusnÄ— ne kra no kÄ— atsivers tui sun siĹžadÄ—ti svaÄŻro1300–1500 lams. grybai po jos elektrinÄ—s liautis vaizduodantÄ—. „Indija ra – prieĹĄ ď Ž RadĹž nais Ma niu plau dekad iĹĄ man vo Ga ma nio gato elekt turÄ—tĹł tis MW. Do liau bu lietaus. ti sa pasaulio ka rodo, rinÄ— – 46 kompa mi Paulio Ĺ˝ygis buvo dare prieĹžas gio tikslas ir reikia skaidyti siai vyriausybÄ— ď Ž Badar galiÄ…, o ve kaip didĹžiÄ…jÄ… liu duo te MW. ÄŻ sa puro elekt rimta no Ĺžy galima ir Pau iĹĄ Ĺ vedijos. tÄ—vui, bai Ĺžutuotaip re elektros sekto nenori su- no vo vidaus pro susikoncentruo o van rinÄ— – 580 ď Ž Dujo . nio gionams blemas“, nÄ—s. „Ma rodyti, kad nÄ—s egzis ÄŻgyriaus, ti si istori mis varo MW. mis BaltijÄ… P.Paulio tijÄ…, taÄ?iau pÄ—au pa nes jo su kas. ma no tonomi – piktiteiktĹł jas sva elektrinÄ— tas ď Ž Praga ve dyti ir Shailend jos. daugiau – 225 MW. Ä?io elekt dikuo kusiam Bal mo prie Klai ti, kad kad mes apleisIndijos ra Tshwa rinÄ— – 280 saugos keliau ď Ž Bava politi ta tam, negalima nt, aplin perplau pakeliui na aktyvistÄ— laikyti MW. nos du sunku. jĹł konsultantÄ—, kojinÄ— elekt elektros kams paranku oro sÄ…- ja ir gims per kur kas ir me, ď Ž ener do NDPL vusiam tĹł. asrinÄ— ran tu mÄ— sek iĹĄjie ro kios geti kose, – 208 MW. toriĹł vals pa – 40 MW. sinauji sitenÄ— gi kai at myn. Mano tupalan sisiekiau, vendin tybÄ—s nanÄ?iĹł brėŞė, kad net kos dos kran ĹĄi svajo energijos kad galÄ—tĹł kont ď Ž 3500 univer vÄ™s dÄ— ne pa- ti net tada, su MW – De mus pir garsinti Liemus roliuoti jimas elektros iĹĄtekliĹł panau atTaÄ?iau . KlaipÄ—dos jÄ… studija su sutruk aĹĄ su jais mandą“, – sirinkti kainÄ… ir iĹĄ gy lis gauna veda ga dovy ven raďŹ iĹĄ Ĺ iaurÄ— Jos ir svajonÄ— yra pÄ—dÄ… bei na ku lygos, ne ÄŻ ko tÄ— ryĹĄÄŻ taĹĄkĹł, papildomĹł po tojĹł su- jos,riausybÄ—s ran mybai Indijoje anksÄ?iaulinÄ™ geog s tinklo. nors eks kose, o puliaru – niai jau stichija. priÄ—mÄ— madarininkas. stabdo meninÄ— kraĹĄtÄ… Klai kartais sunlÄ—je, populiz mo tai, pasak per te sociatas jau se vo bai dens kartais kaip vÄ— mas ener tai ÄŻspÄ—jo, lÄ—jo „Atsinau paĹžangÄ…. vÄ…, sa sakojo Kad ir mĹŤsĹł Lietu nuonuga investi kad kaip je, Doman ypaÄ? su van jinantys getiko tycijas ir – duo nÄ—s ne RusnÄ— RusnÄ™. ti vÄ—jas, iĹĄtek moderni je stabdo svajo gamta, gi gyvenu jas, o van sosi rinÄŻ nuonas. – do gyven bai myliu“, ti decent vanduo ir saulÄ—,liai, tokie zacijÄ…. kumai met ÄŻ jĹŤ ro la ralizuo dosi vie syk at vis tiek jÄ… Ĺžino vaikinas. „Kadan kad ne krau , – ĹĄyp Bal- Sun ĹĄie atsakymas“, ti. Manau, turi bĹŤmis“ anÄ… Ä?iau pa Ä?ius lei aĹĄ Ä?ia glĹŤdi atrodo, no veno perplaukti i prisi – kalbÄ— - Ta D.Laukevi su kuriais ti atsima jo aktyvistÄ—. tis ĹĄirdĹžia k su drau kÄŻ nai, teka kai jis tas. Min per- Kompanio BaltijÄ…, plau DomanrÄ… kilo po to, lonumui kÄ— perplau vo ma tijos jĹŤ sa gi siog sakÄ—. kodÄ—l gu tie marias. Prajau, o plaukÄ— pagalvo nÄ—s jĹŤra? „Tada dĹžius kelio VW\ZV` V_ nepaban V `b `aVPU X\ X\c\a [b\YNa aR bXRcVĂ˜VbV N_R [Ă›WR 1 9NRa V_ ONVQ : XRYV\ ngva `NcVZV O ď Ž Nele aV` [R aVX _Ă­]V[

IJA KULINAR Bazilikais

kvepianti virtuvĂ

+

SAVAITÓS AS HOROSKOP DIS IR KRYŽIAŽO te baidare ke-rs

n kÄ™s, no pakra jĹŤros tikslÄ… pasie metltijos lo trĹł Ba Ä?iasi savo s Ĺžygio ki raĹĄÄ™s lome 600 ki keviÄ?ius jau paskutiniu lionÄ—s laikÄ… ta ga,o ke u kaip Lau neatme . VisÄ… rĹł orĹł Daugia mantas suma mantas Do jam ge liavÄ™s pagailÄ—jo sÄ?iomis sau aparatu, Do ir s gamta ÄŻveikti pÄ— ius fiksavÄ™ ygÄ…. ko ÄŻspĹŤdĹž minimĹł kn rus te raĹĄtÄŻ, o atsi dieno s paraĹĄyti limybÄ—

I TV HEROJA

Kelionė į Palangą – paprastesnė ir greitesnė. Miestas 3p.

IR MOTINOSKOMEDIJOS SĂ–NAUS 370 mln. Ĺžm

oniĹł

IS KINO FOTEL prezidentas Kaip JAV su vampyrais kovojo

Ĺ iandien priedai

Kaina 1,60 Lt

S PORTRETA

Jō­ros ĹĄven­tÄ— il­gi­si bu­riĹł 120 TiraĹžas 35

Re­tas ku­ris ren­gi­nys Lie­ tu­vo­je ga­lÄ—­ tĹł di­dĹžiuo­ tis to­kiu il­ gaam­Şiť­ ku­mu kaip Klai­pÄ—­dos Jō­ros ĹĄven­tÄ—. Ne kar­tÄ… kei­tu­si pa­va­ di­ni­mÄ…, rō­bÄ…, iť­gy­ ve­nu­si am­ŞiĹł san­ dō­rÄ…, san­tvar­kĹł virs­mÄ… – ĹĄian­dien ji ta­po ÄŻvy­kiu, be ku­ rio ne­beį­si­vaiz­duo­ ja­mas uos­ta­mies­Ä?io gy­ve­ni­mas.

„Svei­ka­ta ir gy­vy­bÄ— yra svar­biau­sia, vi­si ki­ti Ĺže­miť­ ki rō­pes­Ä?iai lie­ka kran­te.“

Be­veik 700 ki­lo­met­rĹł Bal­ti­jos jō­ra bai­da­re yrÄ™­sis Do­man­tas Lau­ke­vi­Ä?ius pa­Şi­no es­mi­nius da­ly­kus.

12p.

Paskelbtas MetĹł jĹŤrininkas

„„Titulas: kapitonas V.Valteras pa­

pildÄ— MetĹł jĹŤrininkĹł gretas.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Lina BieliauskaitÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Di­dŞiau­sias me­tų įvy­kis

Po po­ros me­tĹł Jō­ros ĹĄven­tÄ— pa­ si­tiks so­li­dĹł 80-me­Ä?io ju­bi­lie­jĹł. Sun­ku pa­ti­kÄ—­ti, nes nuo­lat keis­da­ ma­si, at­si­nau­jin­da­ma, nors ir su­ kau­pu­si mil­Şi­niť­kÄ… pa­tir­ties ba­ga­ Şą, ji iť­lie­ka jau­nat­viť­ka, links­ma ir spal­vin­ga.

4

„„Le­gen­da: kai ku­riems klai­pÄ—­die­Ä?iams pagrindinis JĹŤros ĹĄventÄ—s per­so­na­Şas – Nep­tō­nas iki ĹĄiol aso­ci­juo­ja­

si su talentingu ťvie­saus at­mi­ni­mo ak­to­riu­mi V.Kanc­le­riu.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

DienraĹĄÄ?io „KlaipÄ—da“ rengiamus MetĹł jĹŤrininko rinkimus vakar vaini­ kavo iĹĄkilminga titulavimo ceremo­ nija – ĹĄventinio vakaro metu paaiť­ kÄ—jo, kad ĹĄiemet daugiau­ sia klaipÄ—dieÄ?iĹł balsĹł pel­ nÄ— Vytautas Valteras.

2

2

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 4, 2012

miestas Jūros šventė įsibėgėjo Didžiausia Klaipėdoje ir Lietuvoje Jūros šventė įsiū­ bavo uostamiestį. Miestas pulsuoja šventės ritmu. Jau vakar į Klaipėdą atvyko mi­ nios žmonių, kuriuos suvi­ liojo renginių gausa. Jūros šventės kulminacija – šian­ dien, nes renginių bus dar daugiau, vidurnaktį dangų nušvies spalvingas fejer­ verkas. Jūros šventė baig­ sis sekmadienio vakarą.

Paskelbtas Metų jūrininkas 1 Savo srities profesiona­ las, jūrinio kelto kapitonas, daug Linkėjo lengvos bangos

metų sėkmingai dirbantis „DFDS Seaways“ kompanijoje, tapo ke­ tvirtuoju Metų jūrininku. 17 metų jūrai atidavęs klaipėdietis ir iškil­ mių vakarą liko ištikimas pareigai. Tad sveikinimus, dovanas bei Metų jūrininko simbolį – meni­ ninko Svajūno Jurkaus sukurtą skulptūrėlę „Vaikystės svajonė“ – priėmė laureato žmona Jurgita ir 14-metis sūnus Paulius.

Vytautas Valteras:

Tikrai žinau, kad visi nominantai ir visi jūrininkai yra verti Metų jūrininko vardo.

Tuo tarpu laureato žodžiai šven­ tės dalyviams, rinkimų organizato­ riams skambėjo garso įraše. „Metų jūrininko rinkimai yra dėmesys, kurį dovanoja visuome­ nė jūrininkams ir jų šeimoms. Tai ir yra didžiausia dovana visiems mums, dirbantiems laivuose, uos­ to tarnybose, laivybos kompa­ nijose, studijuojantiems jūrinius mokslus. Tikrai žinau, kad visi no­ minantai ir visi jūrininkai yra ver­ ti Metų jūrininko vardo. Ir ši no­ minacija priklauso jums visiems.

Jūrininkų vardu dėkoju „Klaipė­ dos“ dienraščiui ir visiems daly­ vavusiems balsavime už dėmesį ir pagarbą jūrinei profesijai. Vi­ siems linkiu šventinės nuotaikos, esantiems jūroje – lengvos ban­ gos, jūrininkų šeimoms – ramy­ bės, ūžiant stipriems vėjams“, – kalbėjo V.Valteras. Sunkiai vagoja jūras

Kaip pripažino Metų jūrininko rin­ kimų globėjas – susisiekimo mi­ nistras Eligijus Masiulis, ši pro­ fesija tik knygose ir filmuose gali pasirodyti labai romantiška. „Iš tiesų tai labai sunki, kiekvieną dieną verčianti išgyventi ir susitarti su jūra profesija. Mūsų jūrininkai nusipelno didelės vi­ sų miestiečių pagarbos. Ir ne ma­ žiau pagarbos nusipelno tie, kurie ištikimai, kantriai laukia jūrinin­ kų čia, krante. Šiandien, džiaug­ damasis tokia gražia diena ir to­ kia gražia Metų jūrininko tradicija, noriu bent trupinėliu prisidėti prie tos pagarbos išreiškimo mū­ sų jūrininkams, kurie taip sunkiai vagoja viso pasaulio jūras ir kurie nori grįžti į savo uostą“, – svei­ kindamas susirinkusiuosius kal­ bėjo E.Masiulis. Metų jūrininko rėmėjo – „For­ tum Klaipėda“ direktoriaus Juo­ zo Donielos pastebėjimu, išvengti Klaipėdos asociacijų su jūra, uostu, jūrininkais tiesiog neįmanoma, su šia sritimi susiję dauguma miesto įmonių, čia gyvenančių žmonių. „Tad mūsų, kaip Klaipėdoje dir­

Atstovai: bendrovės „Fortum Klaipėda“ vadovas J.Doniela laureatui skirtą dovaną įteikė V.Valtero šeimai – sūnui

Pauliui ir žmonai Jurgitai.

bančios kompanijos, pasirinkimas yra neabejotinas. Džiugu, kad tu­ rime galimybę dalyvauti ir prisi­ dėti prie šios puikios iniciatyvos“, – titulavimo ceremonijoje kalbėjo J.Doniela. Tapo simboline uvertiūra

V.Valtero šeimai bendrovės vado­ vas įteikė laureatui įsteigtą simbo­ linę dovaną – vazą, sukurtą iš 100 proc. perdirbto stiklo. Kaip pabrėžė J.Doniela, ji at­ spindi „Fortum“ kompanijos filo­ sofiją ir vieną pagrindinių veiklos principų – atsakingai naudojant gamtinius išteklius, mažinti įta­ ką klimato kaitai, rūpintis švaria ir harmoninga aplinka. Ketvirtus metus dienraščio „Klaipėda“ rengiami Metų jūri­ ninko rinkimai tapo simboline Jū­ ros šventės uvertiūra – jos atidary­ mo ceremonijos dalimi. Kaip ir ankstesniais metais, prieš susirinkdami į Kruizinių laivų ter­

Vytauto Petriko nuotr.

minalą, kur vyksta iškilmingas laureato paskelbimas ir pagerbi­ mas, miesto jūrinių ir kranto kro­ vos įmonių bei organizacijų dar­ buotojai, uostamiesčio svečiai bei menininkai, kūrėjai dalyvavo šven­ tinėje eisenoje centrinėmis Klaipė­ dos gatvėmis. Jūros šventės atidarymo cere­ moniją šiemet kartu su meru Vy­ tautu Grubliausku paskelbė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Metų jūrininko laureatais yra tapę: 2009 m. – tolimojo plaukiojimo ka-

pitonas Sigitas Šileris. 2010 m. – tolimojo plaukiojimo ka-

pitonas Jakubas Jakubovskis. 2011 m. – bocmanas Algirdas Traš-

kevičius.

Dėmesys: E.Masiulis pabrėžė,

jog jūrininkai nusipelno didelės visų miestiečių pagarbos.

Šven­tė­je – dė­me­sys is­to­ri­niams lai­vams Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Jū­ros šven­tė­je jū­ri­nių ak­cen­tų ne­ trūks­ta. Vie­nas jų – is­to­ri­niai lai­vai, ku­rių pa­ra­das Klai­pė­do­je bu­vo su­ reng­tas pir­mą kar­tą.

Vaiz­das: Pi­lies uos­te­ly­je pri­švar­tuo­ti 13 is­to­ri­nių lai­vų trau­kė smal­suo­

lių žvilgs­nius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nors pa­ra­das vy­ko tik va­kar va­ka­ re, ta­čiau klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai lai­vus ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti vi­ są die­ną. Pi­lies uos­te­ly­je ties pa­ su­ka­muo­ju til­te­liu bu­vo pri­švar­ tuo­ta try­li­ka is­to­ri­nių tra­di­ci­nių žve­jų lai­vų iš Lie­tu­vos, Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos. Klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai juos smal­siai ap­žiū­ri­nė­jo, skai­ tė sten­duo­se pa­teik­tą in­for­ma­ci­ją apie šiuos lai­vus, rin­ko in­for­ma­ci­ nę me­džia­gą.

Di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo su­lau­ kė ir ne­ti­kė­tai su­reng­ta at­rak­ci­ ja – Pla­te­lių luo­tas at­si­švar­ta­vo ir nu­plau­kė Pi­lies uos­te­lio ka­na­ lu. Žmo­nės vis svars­tė, ar luo­tas neap­si­vers, ta­čiau jis sau­giai grį­ žo į sa­vo vie­tą. Min­tis su­reng­ti to­kią tra­di­ci­nių ar­ti­mo­jo area­lo žve­jų lai­vų su­plau­ ki­mą ki­lo Jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­ rei Ol­gai Ža­lie­nei, kai ji lan­kė­si Ka­li­ning­ra­do pa­sau­li­nio van­de­ny­ no mu­zie­jaus su­reng­to­je „Van­dens asamb­lė­jo­je“, ku­rio­je da­ly­va­vo ir Jū­rų mu­zie­jaus ku­rė­nas. Jū­ros šven­tės da­ly­viai taip pat ga­lė­jo iš­vys­ti lai­vą iš Ka­li­ning­ra­ do, ku­ris ati­tem­pė du ma­žes­nius lai­ve­lius: nor­ve­giš­ką ir suo­miš­ką. Suo­mių irk­li­nė val­tis yra itin ar­ cha­jiš­ka: jos is­to­ri­ja sie­kia lai­kus,

ap­ra­šy­tus „Ka­le­va­los“ epe. Ru­ sų ku­rė­nui „Muz1“ at­plau­ki­mas į Klai­pė­dą – pir­mas rim­tas iš­ban­ dy­mas. Ta­čiau jį lai­vas ir įgu­la at­ lai­kė pui­kiai. Prie Lie­tu­vos sie­nos jį pa­si­ti­ko lie­tu­viš­kie­ji „bro­liai“ – Jū­rų mu­zie­jaus ku­rė­nas „SiuD1“ ir ku­rė­nas iš Ni­dos „Kur­šis“. Žmo­ nėms bu­vo eks­po­nuo­ja­mi ir ku­rė­ nas „STURM1“ bei trys ven­te­ri­nės val­tys. Dar vie­nas eks­po­na­tas – ža­kuv­ka – Aist­ma­rių žve­jų val­tis iš Gdans­ ko mu­zie­jaus. Dė­me­sio ver­ti bu­vo ir ku­te­ris „Ga­len­to“, Pla­te­lių luo­ tas ir do­rė „Kop­ga­lis“ Vi­si šie lai­vai da­ly­va­vo va­kar va­ ka­re vy­ku­sia­me is­to­ri­nių lai­vų pa­ ra­de „Dan­gės flo­ti­lė“. Dėl šio pa­ ra­do dvi va­lan­das bu­vo pa­kel­tas Pi­lies til­tas.

3

ŠEŠTADIENIS, RUGPJŪČIO 4, 2012

miestas

Jūros šventė įsibėgėjo

Į ku­ror­tą – nau­ja es­ta­ka­da Vai­ruo­to­jai Pa­lan­ gą nuo šiol pa­sieks grei­čiau ir pa­pras­ čiau. Trans­por­to prie­mo­nėms leis­ ta va­žiuo­ti re­konst­ ruo­ja­mos Ja­kų san­ kry­žos es­ta­ka­da, ku­rios kryp­tis Kau­ nas–Pa­lan­ga. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ jos su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja nau­ją es­ta­ka­dą, ku­rios il­gis 317 m, va­kar įver­ti­no ir lei­do ja ati­da­ry­ti eis­mą. Už pro­jek­tą at­sa­kin­gas įmo­nės „Kau­no til­tai“ sta­ty­bos aikš­te­lės va­do­vas Kęs­tu­tis Stan­kus tvir­ti­ no, kad vi­sas Ja­kų žie­di­nės san­ kry­žos re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas bus baig­tas vė­ly­vą ru­de­nį. Ta­čiau, anot jo, pa­leis­ti trans­ por­to prie­mo­nių eis­mą es­ta­ka­da Kau­nas–Pa­lan­ga bu­vo bū­ti­na, sie­ kiant už­baig­ti dar­bus. „Pa­gal san­kry­žos re­konst­ruk­ci­ jos tech­ni­nį pro­jek­tą ruo­žas, ku­ riuo anks­čiau au­to­mo­bi­liai iš Kau­ no žie­du va­žiuo­da­vo į Pa­lan­gą, bus ne­be­nau­do­ja­mas. To­dėl šis ke­lias

Nau­jo­vė: Ja­kų san­kry­žos es­ta­ka­da Kau­nas–Pa­lan­ga eis­mas ati­da­ry­tas va­k ar.

tu­ri bū­ti išar­dy­tas, su­tvar­ky­ta ap­ lin­ka, pa­sė­ta žo­lė. Kol eis­mas bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas se­nuo­ju ke­liu, šių dar­bų ne­ga­lė­jo­me dirb­ti“, – pa­ brė­žė K.Stan­kus. Bend­ro­vė „Kau­no til­tai“ yra at­ li­ku­si apie 90 pro­c. vi­sų Ja­kų žie­ di­nės san­kry­žos ant­ro­jo eta­po re­ konst­ruk­ci­jos dar­bų. Jie vyks­ta pa­gal pla­ną. Vi­siš­kai už­baig­ti pro­jek­tą pla­ nuo­ja­ma iki lapk­ri­čio 30 d. Taip yra nu­ma­ty­ta ir su­tar­ty­je. Šiuo me­tu yra bai­gia­mi trans­por­to žie­

Bai­gia­ma jau įreng­ti ir es­ta­ka­dą Pa­lan­gaKau­nas, ku­rios il­gis 552 m. Pla­nuo­ja­ma, kad eis­mas ja bus ati­da­ry­tas spa­lį. do re­konst­ruk­ci­jos dar­bai, da­žo­ mos es­ta­ka­dos, tvar­ko­ma ap­lin­ka, įren­gia­mi ap­sau­gi­niai ati­tva­rai bei

„Kau­no til­tai“ nuo­tr.

es­ta­ka­dų ir trans­por­to žie­do ap­ švie­ti­mas. Bai­gia­ma jau įreng­ti ir es­ta­ka­dą Pa­lan­ga–Kau­nas, ku­rios il­gis 552 m. Pla­nuo­ja­ma, kad eis­ mas ja bus ati­da­ry­tas spa­lį. Ja­k ų žie­d i­n ės san­k ry­ž os re­ konst­ruk­ci­jos ant­ro­jo eta­po dar­ bų ver­tė – 48,6 mln. li­tų. Pir­mo­jo Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos re­konst­ ruk­ci­jos eta­po me­tu bend­ro­vė „Kau­no til­tai“ pa­sta­tė il­giau­sią Lie­tu­vo­je es­ta­ka­dą, ku­rios il­gis yra 610 m. Šių dar­bų ver­tė sie­kė 83,8 mln. li­tų.

Klai­pė­die­čiams parūpo vys­tan­čios gė­lė­s Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai su­ne­ri­mo dėl mies­ to gė­ly­nų. Bai­mi­na­ma­si, kad gė­lės lais­to­mos per re­tai ir jos ga­li nu­ džiū­ti. Pri­žiū­rė­to­jai ra­mi­no, kad si­tua­ci­ja kont­ro­liuo­ja­ma ir mies­te gė­lės tik­rai ne­nu­vys.

Mies­to gė­ly­n ais su­s i­r ū­p i­n u­s ios klai­p ė­d ie­t ės tvir­t i­n o, kad ap­ žiū­rė­jo vi­sus gė­ly­nus, esan­čius mies­te. „Gė­lės bu­vo ne­pa­lais­ty­tos. Kai ku­rios, pa­so­din­tos lo­ve­liuo­se, jau vys­ta, jų la­pai gels­ta. Ne­sup­ran­tu, ko­dėl taip ne­pri­žiū­ri­mos gė­lės. Juk mies­to val­džia tam ski­ria pi­ni­gų“, – ste­bė­jo­si mo­te­rys. Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas aiš­ki­no, kad gė­lės lais­to­mos pa­gal si­tua­ci­ją, at­si­žvel­giant į oro są­ly­

gas. Va­do­vas pri­pa­ži­no, kad die­ nos, kai mo­te­rys vy­ko ap­žiū­rė­ti gė­ly­nų, iš­va­ka­rė­se gė­lės ne­bu­vo pa­lais­ty­tos. „Die­ną prieš li­jo, tad nak­tį lais­ ty­ti gė­lių neap­si­mo­kė­jo. Tai pa­da­ rė­me ki­tą die­ną. Gal klai­pė­die­čius su­klai­di­no sau­sas že­mės pa­vir­šius, nes gi­liau ji bū­na drėg­na. Šak­nims drėg­mės tik­rai už­ten­ka. Ne­ga­li­me per­lais­ty­ti gė­lių, nes pra­dės pū­ti šak­nys“, – tvir­ti­no va­do­vas. Pa­sak G.Va­la­ši­no, gė­lių lais­ty­ ti die­ną ne­ga­li­ma, nes jos nu­džius. Šie dar­bai pra­de­da­mi, kai at­slūgs­ ta karš­tis – apie 22–24 val. ir tę­sia­ si iki pa­ry­čių. „Gė­ly­nų mies­te daug, vi­sus rei­ kia pa­lais­ty­ti. Bū­ti­na ypač at­kreip­ti dė­me­sį į va­zas, nes jo­se že­mė grei­ čiau iš­džiūs­ta“, – pa­sa­ko­jo di­rek­ to­rius. Anot jo, gė­ly­nams vie­ną kar­tą pa­lais­ty­ti rei­kia apie 25 kub. met­rų van­dens.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 22 po­ros. Žie­ dus su­mai­nys Ri­ma Va­liš­ke­vi­čiū­tė ir Min­dau­gas Gvoz­das, Sal­vi­ja Plauš­kai­tė ir Li­nas Lu­ko­še­vi­čius, Na­ta­li­ja Ov­sia­ni­ ko­va ir Igor Mi­chai­lov, Rū­ta Liu­džiū­tė ir Do­na­tas Gruz­bar­dis, As­ta Mi­le­ry­tė ir To­mas Ma­ka­ro­vas, Eg­lė Bu­kan­ty­tė ir Tho­mas Gre­ver, Ri­kan­tė Ta­raš­ku­tė ir Ne­ri­jus Mar­kaus­kas, Ge­no­vai­tė Ki­sa­ raus­kai­tė ir Do­na­tas Liu­lai­tis, Ok­sa­na Švec ir Mi­chail Ko­šar­nyj, Ra­sa Avi­žiu­ tė ir To­mas Zu­ma­ras, Ol­ga Alek­sand­ro­ va ir Rus­la­nas Ju­ro­vas, Ži­vi­lė Sla­vins­ kai­tė ir And­rius Griš­ke­vi­čius, Anas­ta­si­ ja Met­lion­ko­va ir Ge­na­dij Ki­ka­va, Mar­ ga­ri­ta Čič­ki­na ir Ser­gej Mi­ke­ta, Ie­va Či­ žaus­kai­tė ir Kęs­tu­tis Ka­vec­kis, Vik­to­ri­ ja Juš­ke­vi­čiū­tė ir Ra­mū­nas Mil­vy­das, Ži­vi­lė Ka­va­liaus­kai­tė ir Vla­das Ju­ce­vi­ čius, Va­le­ri­ja Mar­čen­ko­va ir Eduar­das Be­lia­je­vas, Je­ka­te­ri­na Ver­cho­tu­ro­va ir Alek­sandrs Ba­ra­novs, Skais­tė Stu­kai­tė ir Ar­nas Man­lei­ka, Dar­ja Mas­lo­bo­je­va ir De­nis Buz­nia­kov, Ely­tė Luk­šie­nė ir And­rej Ka­mins­kij. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Pet­ras La­pins­kas (g. 1926 m.), Ona Lab­ren­cie­nė (g. 1933 m.), Jo­nas Po­ciū­nas (g. 1937 m.), Ivan Diat­ lov (g. 1941 m.), Ge­no­vai­tė Krū­mi­nie­nė (g. 1955 m.), Vla­di­mir Vo­rob­jov (g. 1957 m.), Vik­tor Va­sil­jev (g. 1958 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vik­tor Va­sil­jev, Pet­ro­ne­lė By­tau­tie­nė, Bi­r u­tė No­rei­k ie­nė, Ona Lab­ren­cie­nė, ry­toj – Ivan Diat­lov, Ge­no­vai­tė Krū­mi­ nie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Jo­nas Po­ciū­nas. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 48 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško Rekonstruotos šilumos trasos prijungi=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

mo darbams rugpjūčio 6 dienos nuo 24 valandos iki rugpjūčio 7 dienos 23 valandos bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: Šilutės pl. 70, 72, 74, 76, 82, 84, 86, 1.?/< =</Ï16@' 88, 90, 103, 105A. ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; I.Simonaitytės g. 1, 2, 3, 5, 7, 9, 11, 13, ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo 15, 17, 19, 21, 23, 25, 27.programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės pokyčių Vingio g. 1, struktūros 2, 3, 4,ir5,pareigybių 7, 9, 11, 13, 15. organizavimas; g. 2, 4, 6, 8, rengimas; 10, 12. ■ su darboSmiltelės funkcijomis susijusių procedūrų ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių Informacija organizavimas; tel. (8 46) 410 869. ?268.9.C6:.6'

■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. inicijavimas. Nuo­mo­nė: kai ku­rie klai­pė­die­čiai pik­ti­no­si, kad mies­te pra­stai pri­žÁ:<;¼ @6Ï9<' iū­ Užs. 996959

ri­mos gė­lės.

■tatsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­ r. ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

4

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

miestas

Retro: tarpukariu pradėta švęsti Jūros šventė nestokojo ne tik jūrinės simbolikos, bet ir militaristinių akcentų, tokių kaip povandeniniai laivai.

Redakcijos archyvo nuotr.

Jū­ros šven­tė il­gi­si bu­rių 1

1934-ųjų rugp­jū­čio 14 die­ną su­reng­ta pir­mo­ ji – tuo­met dar Jū­ros die­na – bu­ vo skir­ta jū­rai, jū­rei­vys­tei bei jū­ri­ nėms pro­fe­si­joms po­pu­lia­rin­ti. Iš es­mės ši mi­si­ja gy­va ir šian­dien. Is­to­ri­ja, be ki­ta ko, by­lo­ja, jog anuo­met į šven­tes ne­kas­die­nių įspū­džių pa­si­sem­ti su­gu­žė­da­vę da­ly­viai iš ki­tų Lie­tu­vos kam­pe­lių tu­rė­da­vo ir ne­džiu­gios pa­tir­ties – pir­mą­kart pa­ma­tę jū­rą ir ne­ži­no­ da­vę, kaip jo­je elg­tis, sve­čiai skęs­ da­vo Bal­ti­jos ban­go­se. Il­gai­niui žmo­nės ta­po ne tik at­ sar­ges­ni, bet ir iš­ran­kes­ni. Na­tū­ra­ lu, kad su ypa­tin­gu mies­to ren­gi­ niu pra­mo­gau­to­jai sie­ja ir di­de­lius lū­kes­čius. Tuo tar­pu dau­ge­lis klai­pė­die­ čių sa­vo vai­kys­tės, jau­nys­tės Jū­ros šven­tes pri­si­me­na ge­ro­kai kuk­les­ nes, pra­de­dant ren­gi­nių įvai­ro­ve ir bai­giant truk­me. Ta­čiau, kaip tvir­ ti­no Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je užau­ gęs mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas, ir anuo­met Jū­ros šven­tė gy­ve­ni­mo rit­mą pa­keis­da­vo neat­ pa­žįs­ta­mai. „Bū­da­mi vai­kai, Jū­ros šven­tės lauk­da­vo­me kaip di­džiau­sio me­tų įvy­kio. Se­na­mies­tis bū­da­vo ku­pi­ nas gy­vy­bės – gal­būt ja­me ir ne­su­ si­rink­da­vo tiek daug pre­kei­vių kaip šian­dien, bet veiks­mo tik­rai ne­stig­ da­vo. Šios šven­tės la­bai lauk­da­vau ir no­rė­da­vau, kad ji bū­tų bent ko­ kius tris kar­tus per me­tus“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vas. Kar­na­va­lai – sal­dus pri­si­mi­ni­mas

V.Grub­liaus­kas spė­jo, jog dau­ge­liui klai­pė­die­čių, kaip ir jam, di­džiau­ sią įspū­dį pa­lik­da­vo šven­ti­nis kar­ na­va­las. „Pa­me­nu, ei­se­na bū­da­vo il­ga, įspū­din­ga, spal­vin­ga, žais­min­ga – bent taip man at­ro­dy­da­vo vai­kys­tė­je. Tai, ko ge­ro, bū­tų pa­grin­di­nis ak­cen­ tas, ku­ris la­biau­siai įstri­go į at­min­ tį“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. V.Grub­liaus­kas ne­nei­gė, jog da­ly­vau­ti šven­ti­nia­me kar­na­va­le mies­to įmo­nėms bū­da­vę pri­va­lu, ta­čiau di­rek­ty­vas „iš aukš­čiau“ pa­tei­sin­da­vo ne­pras­tas re­zul­ta­ tas – anuo­met Jū­ros šven­tės kar­ na­va­lai iš­ties su­trauk­da­vo mi­nias žiū­ro­vų.

ry­bi­niais lai­kais mū­sų val­džia ap­ skri­tai šios šven­tės ne­nu­ma­ri­no, ir ji ren­gia­ma iki šiol. O il­gai­niui šven­tė la­bai kei­tė­si, di­dė­jo, bū­ ta iš­ties vy­ku­sių ren­gi­nių, iš­skir­ ti­nių da­ly­kų. Štai Al­vy­do Viz­gir­ dos re­ži­suo­ta šven­tė bu­vo tie­siog nuo­sta­bi“, – pri­si­mi­nė ak­to­rė. Kei­tė­si ir gra­žė­jo

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Šios šven­tės la­bai lauk­da­vau ir no­ rė­da­vau, kad ji bū­ tų bent ko­kius tris kar­tus per me­tus. „Ka­dan­gi da­bar to­kios di­rek­ ty­vi­nės nuo­sta­tos ne­bė­ra, be­lie­ka ti­kė­tis są­mo­nin­gu­mo ir pa­trio­tiš­ ku­mo. Ži­no­ma, tam tik­rų at­mai­ nų, rein­kar­na­ci­jos šiuo­lai­ki­nė­ mis prie­mo­nė­mis yra ir da­bar, tik apim­tys vi­siš­kai ne tos, o ir žais­ min­gu­mo, iš­ra­din­gu­mo, ma­ny­ čiau, pri­stin­ga. Kaip ir mies­te vei­kian­čių bend­ro­vių, pir­miau­ sia – jū­ri­nių įmo­nių, ak­ty­vu­mo. Jos ga­lė­tų pa­puoš­ti kar­na­va­li­ nę ei­se­ną ori­gi­na­lio­mis, ne­ti­kė­ to­mis kau­kė­mis, neat­pa­žįs­ta­mai pa­keis­tais au­to­mo­bi­liais – iš­ra­ din­gu­mui ri­bų nė­ra“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Me­ras vi­lia­si, kad il­gai­niui šven­ ti­nis kar­na­va­las at­gims – jei ir ne toks pra­šmat­nus kaip Rio de Ža­ nei­re, bent jau už­mo­jais priar­tės prie at­si­mi­ni­muo­se iš­li­ku­sių Jū­ros šven­tės kar­na­va­lų. Idea­lus mo­de­lis pa­gal me­rą

V.Grub­liaus­ko nuo­mo­ne, di­džiau­ sias Jū­ros šven­tės iš­skir­ti­nu­mas ir stip­ry­bė tu­rė­tų bū­ti ryš­kūs jū­ri­niai ak­cen­tai, ma­ri­nis­ti­nė dva­sia. „Kiek­vie­nas ren­gi­nys bu­vo sa­ vi­tas, tu­rė­jo skir­tin­gą spal­vą, spren­di­mo vi­nį, vie­ni­jan­čią idė­ ją. Kaž­ka­da bu­vo vie­nas il­gas sta­ las, kaž­ka­da – sa­los, kaž­ka­da rū­ kai, vė­jai – kas tik no­ri. Vis dėl­to,

Leo­ni­das Dons­kis:

Jū­ros šven­tė bu­vo ga­na pa­na­ši į ki­tas ta­ry­bi­nes šven­tes, tik su jū­ros sim­bo­li­ ka bei jū­ri­niais ak­ cen­tais. Ta­čiau jo­je Klai­pė­dos aro­ma­to bu­vo ma­žai.

ma­no įsi­vaiz­da­vi­mu, idea­lus Jū­ros šven­tės mo­de­lis bu­vo tuo­met, kai į jos pro­gra­mą įsi­lie­jo „The Tall Ships“ re­ga­ta – ta­da mies­tas, knibž­dė­jęs bur­lai­viais ir bu­riuo­ to­jais, įga­vo ypa­tin­go ža­ve­sio“, – pri­si­mi­nė V.Grub­liaus­kas. Me­ras nea­be­jo­ja, jog to­kio iš­skir­ ti­nu­mo, ža­ve­sio bei gy­vy­bės Jū­ ros šven­tei su­teik­tų pres­ti­žiš­kiau­ sia pa­sau­ly­je jach­tų re­ga­ta „Vol­vo Ocean Ra­ce“, ta­čiau dėl tei­sės tap­ ti var­žy­bų uos­tu 2015-ai­siais Klai­ pė­dos dar lau­kia at­kak­li kon­ku­ren­ ci­nė ko­va. Mies­to va­do­vo tei­gi­mu, šian­ die­nė sie­kia­my­bė – ieš­ko­ti spren­ di­mų, tu­rin­čių iš­lie­ka­mą­ją me­ni­ nę ver­tę, o ne su­kti leng­viau­siu po­pkul­tū­ros ke­liu bei orien­tuo­tis į kie­ky­bę. V.Grub­liaus­kas pri­dū­ rė, jog nau­jų po­ky­čių ženk­lų jau ma­ty­ti ir šie­me­tės šven­tės pro­ gra­mo­je. „Ma­nau, kad rei­kė­tų grą­žin­ti ir ge­rą se­ną idė­ją, nors tai kai­nuo­ja ne­pi­giai – jū­ri­nių dai­nų kon­kur­są. Vėl­gi kū­rė­jų nė­ra daug, bet gal to­ kie kon­kur­sai juos pa­ska­tin­tų bū­ ti ak­ty­ves­nius“, – svars­tė uostamiesčio me­ras.

Ni­jo­lė Sa­bu­ly­tė:

Kai kas sa­ko, kad šis ren­gi­nys – sti­chi­ nė ne­lai­mė. Bet vis tiek gra­ži ta Jū­ros šven­tė.

Ga­lė­jo ir nu­ma­rin­ti

Pir­mie­ji uos­ta­mies­čio Dra­mos teat­ro ak­to­rės Ni­jo­lės Sa­bu­ly­ tės pri­si­mi­ni­mai apie Jū­ros šven­ tę sie­kia sep­tin­tą­jį de­šimt­me­tį, kai 1966-ai­siais, bai­gu­si anuo­me­tę Vals­ty­bi­nę kon­ser­va­to­ri­ją, at­vy­ko gy­ven­ti į Klai­pė­dą. Jau kiek vė­liau drau­ge su ko­le­ga Alek­sand­ru Ši­mans­kiu N.Sa­bu­ly­ tė be­ne du de­šimt­me­čius ves­da­vo Jū­ros šven­tės kon­cer­tus. Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no ak­to­rė, šis ren­gi­ nys jai tik­rai ne­ža­di­na aso­cia­ci­jų su dar­bu. „Aiš­ku, tų me­tų šven­tės pa­si­li­ ko at­min­ty­je. Pag­rin­di­niai ren­gi­ niai bū­da­vo su­kon­cent­ruo­ti Teat­ ro aikš­tė­je ir truk­da­vo vie­ną dvi die­nas. Svar­biau­si ak­cen­tai – jū­ ri­nin­kų pa­ger­bi­mas, ei­se­na, mu­ gė, kon­cer­tas, kar­na­va­las. Ir mū­ sų ak­to­riai daug kur da­ly­vau­da­vo, vie­ni – ves­da­vo kon­cer­tą, ki­ti – kar­na­va­le, tre­ti per­si­kū­ny­da­vo į ko­kius nors vei­kė­jus. Štai Nep­tū­ ną yra vai­di­nęs Vy­tau­tas Kanc­le­ ris, po to tą es­ta­fe­tę pe­rė­mė ki­ti“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė. N.Sa­bu­ly­tė pri­si­pa­ži­no ne­ga­lin­ti pa­sa­ky­ti, kad ta­ry­bi­nių lai­kų šven­ tes pri­si­me­na su di­de­le nos­tal­gi­ja. „Anks­čiau jos tie­siog bū­da­vo kom­pak­tiš­kes­nės, ak­cen­tai la­bai ryš­kiai su­dė­lio­ti. Sma­gu, kad ta­

N.Sa­bu­ly­tė tik ap­gai­les­ta­vo, kad šian­dien ren­gi­nių re­ži­sie­riai de­ra­ mai neiš­nau­do­ja klai­pė­die­tiš­kų pa­ jė­gų, per men­kai duo­da pa­si­reikš­ti ir Dra­mos teat­ro ak­to­riams. „Kai kas sa­ko, kad šis ren­gi­nys – sti­chi­nė ne­lai­mė. Ži­no­ma, gy­ ve­nant se­na­mies­ty­je ten­ka ma­ty­ ti ir tų gir­tuok­lys­čių, ir ke­le­tą nak­ tų ne­pa­mie­go­ti. Bet vis tiek gra­ži ta Jū­ros šven­tė – ji pa­ky­lė­ja, džiu­gi­ na, gar­si­na Klai­pė­dą“, – šyp­so­jo­ si pa­šne­ko­vė. Klai­pė­dos 760-me­čio pro­ga į gim­tą­jį mies­tą trum­pam su­grį­žęs eu­ro­par­la­men­ta­ras, fi­lo­so­fas pro­ fe­so­rius Leo­ni­das Dons­kis pri­si­ pa­ži­no ne­ga­lįs su­si­da­ry­ti ob­jek­ ty­vaus vaiz­do, kaip pa­sta­rai­siais me­tais kei­tė­si Jū­ros šven­tė – vis dėl­to Lie­tu­vo­je klai­pė­die­tis re­tas sve­čias. „Kal­bant apie vai­kys­tę – ta­ry­ bi­nių lai­kų šven­tei sen­ti­men­tų ne­jau­čiu. Tai bu­vo vi­sai ki­to­kia, ta­ry­bų Lie­tu­va, ir Jū­ros šven­tė bu­vo ga­na pa­na­ši į ki­tas ta­ry­bi­ nes šven­tes, tik su jū­ros sim­bo­li­ ka bei jū­ri­niais ak­cen­tais. Ta­čiau jo­je Klai­pė­dos aro­ma­to, kaž­ko­ kio uni­ka­lu­mo bu­vo ma­žai. Ir jei ne tie jū­ri­niai mo­men­tai, per­si­ kė­lęs į ki­tą šven­tę, bū­tum pa­ma­ tęs daug pa­na­šu­mų“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Ta­čiau Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­ lau­so­my­bę, L.Dons­kio nuo­mo­ne, rei­ka­lai ėmė kryp­ti į ge­ra. „At­si­ra­do ka­me­ri­nių ren­gi­nių, me­no ak­ci­jų, per­for­man­sų, gra­žių teat­ra­liz­aci­jos mo­men­tų, at­si­ra­do tai, kas bu­vo su­si­ję su Ba­ro­ti ga­le­ ri­ja, su Be­nu Šar­ka, „Gliu­kų“ teat­ ru. Tai bu­vo iš­ties uni­ka­lūs, ne­pa­ na­šūs į nie­ką da­ly­kai. Ma­nau, kad Jū­ros šven­tė kei­tė­si su pa­čia Klai­ pė­da ir gra­žė­jo per ko­kius pa­sta­ ruo­sius 15 me­tų“, – įžval­go­mis da­ li­jo­si klai­pė­die­tis.

5

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Šeštadienio interviu

D.Kanc­le­ry­tė: su­kur­siu ele­gi­ją tė­čiui As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

K

lai­pė­die­tė re­ži­sie­rė ir do­ku­ men­ti­nių fil­mų au­to­rė Da­lia Kanc­le­ry­tė me­na pui­kų lai­ ką jos gy­ve­ni­me, kai į teat­ro sce­ną lip­da­vo kar­tu su gar­siuo­ju sa­vo tė­čiu Vy­tau­tu Kanc­le­riu. Šie­met ly­ giai 15 me­tų, kai šio gar­saus ar­tis­to, sa­vo­tiš­ko Klai­pė­dos sim­bo­lio, ne­bė­ ra. D.Kanc­le­ry­tė sa­ko, jog fil­mui apie tė­vą jau su­bren­do lai­kas. Sce­no­je kar­tu su tė­vu

– Šiuo me­tu bai­gia­te fil­mą „Mi­ si­ja“, fil­muo­ja­te dar vie­ną – „Trokš­tu gy­ven­ti“. Ar ke­ti­na­te su­kur­ti fil­mą apie V.Kanc­le­rį? – Bus fil­mas ir apie tė­tį, net pa­va­ di­ni­mą su­gal­vo­jau „Ele­gi­ja Vy­tau­ tui Kanc­le­riui“. Dar nie­ko ne­pra­ dė­jau, vi­sos idė­jos sklan­do gal­vo­je. Rei­kia ra­šy­ti pro­jek­tą ir ieš­ko­ti pi­ ni­gų, o apie pa­tį su­ma­ny­mą kal­bė­ti ne­no­rė­čiau. Šie­met jau 15 me­tų, kai tė­čio ne­bė­ra. Pa­gal­vo­jau, kad jau lai­kas pra­dė­ti apie jį kal­bė­ti, nors apie tai mąs­čiau vi­sus tuos me­ tus, ta­čiau idė­ja apie fil­mą tik da­ bar įgi­jo konk­re­čius kon­tū­rus. Fil­ mas bus apie tos kar­tos li­ki­mą.

Ge­nai: gar­sių ar­tis­tų šei­mos duk­ra D.Kanc­le­ry­tė kū­ry­bai iš­ti­ki­ma vi­są gy­ve­ni­mą.

– Juk jū­sų tė­tis Vy­tau­tas Kanc­ le­ris – sa­vo­tiš­kas Klai­pė­dos sim­bo­lis... – Duk­rai la­bai sun­ku apie tai kal­bė­ ti. Man pir­miau­sia jis yra tė­tis, la­ bai stip­rus, la­bai di­de­lis, ypa­tin­gas tė­tis. Ku­ris sce­no­je tap­da­vo ne tė­ čiu, o vi­siš­kai ki­tu per­so­na­žu. Kaip aš sie­lo­da­vau­si kaž­kur te­nai teat­ ro kam­pu­ty­je, kad jis neuž­mirš­tų teks­to. Bū­da­vo la­bai bau­gu, kai pa­ da­ry­da­vo ko­kią pau­zę, ji gal­būt bu­ vo pra­smi­nė, o man jau at­ro­dy­da­vo, kad tė­tis teks­tą pa­mir­šo. Ly­giai taip pat jau­čiau­si, kai vai­din­da­vo ma­ ma (Lai­ma Ker­niū­tė-Kanc­le­rie­nė). La­bai gra­žus lai­kas bu­vo, džiaug­ da­vau­si tais spek­tak­liais, kad jie vai­di­no, ves­da­vo ren­gi­nius kar­tu, o aš tū­no­jau už­ku­li­siuo­se. Bet ypač di­de­lį džiaugs­mą iš­gy­ve­nau vai­ din­da­ma kar­tu su tė­vu spek­tak­ly­je „Dvy­li­ka bro­lių juod­var­niais laks­ tan­čių“. Tė­tis vai­di­no ere­lį, o aš – ne­klau­ža­dą ma­žą paukš­čiu­ką, ku­ris ap­si­šau­kė ka­ra­liu­mi: „Aš ka­ra­lius, ka­ra­liu­kas“. Ta­da pa­gal sce­na­ri­ jų mes su tė­čiu ei­da­vo­me pas iš­ min­čių, jis tu­rė­da­vo iš­spręs­ti gin­ čą, ku­ris gi iš mū­sų – ka­ra­lius. Man tas sek­ma­die­nis bū­da­vo di­džiau­sia šven­tė, mes kar­tu ei­da­vo­me į dar­bą, ne į spek­tak­lį, o į dar­bą. Už vai­di­ni­ mą už­dirb­da­vau rub­lį. O rub­lis, jūs ne­ži­no­te, kas bu­vo rub­lis tais lai­ kais! Tai – ne li­tas, už vie­ną rub­ lį bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti 11 po­rci­jų le­dų po 9 ka­pei­kas ir 20 la­bai ska­ nių ban­de­lių su varš­ke po 5 ka­pei­ kas. Tai pa­ts ska­niau­sias da­ly­kas, ku­rį bu­vo ga­li­ma gau­ti tais lai­kais. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kiek aš su tuo rub­liu ga­lė­da­vau nu­veik­ti. Tie­sa, tą spek­ tak­lį kas ant­rą sek­ma­die­nį mes vai­ din­da­vo­me pa­kai­to­mis su ak­to­riaus Ro­mual­do Grin­ce­vi­čiaus duk­ra Ra­ mu­ne Grin­ce­vi­čiū­te. Man bū­da­vo la­bai liūd­na, kai ne­vai­din­da­vau. To­kia tad ma­no teat­ri­nė kar­je­ra.

– Ar tikrai, kad vi­sus to­kius pa­ bė­gė­lius su tam tik­ra po­li­ti­ne praei­ti­mi spe­cia­liai ap­gy­ven­ di­no ša­lia tuo­me­čio ta­ry­bi­nio sau­gu­mo? – Jie tik­rai įsi­kū­rė sau­gu­mie­čių pa­ šo­nė­je. Pa­ra­dok­sa­lu, bet ta kai­my­ nys­tė su­ta­po tik to­dėl, kad tai bu­ vo vie­nas iš re­tų pa­sta­tų, ku­ris bu­vo su svei­kais lan­gų stik­lais. Ma­no tė­ tis į Klai­pė­dą at­va­žia­vo iš kar­to po ka­ro 1945 me­tais, ma­ma – po me­tų. Pa­sa­ko­jo, kad ga­li­ma bu­vo už­siim­ti ko­kį tik no­ri na­mą. Na­mai Klai­pė­ do­je bu­vo tuš­ti. Tai tas ša­lia sau­gu­ mo, ku­ria­me ap­si­gy­ve­no tė­vai, bu­vo su stik­lais. Jie ten ir įsi­kė­lė. Dar vie­ na bė­da, kad tuo me­tu vy­ko di­džiu­lės va­gys­tės. Ma­ma pa­sa­ko­jo, kad vog­ da­vo vis­ką, net ta­bu­re­tes. Po ka­ro tai ir­gi bu­vo di­de­lis tur­tas. Ta­me na­me gy­ve­nan­tys teat­ra­lai paei­liui sau­go­ da­vo vie­ni ki­tų daik­tus, kad na­mų neap­vog­tų. Iš pa­sa­ko­ji­mų at­si­me­ nu, kad ma­ma ga­vo to­kį „in­te­li­gen­to pa­ke­tą“ – tai bu­vo au­dek­lo ga­ba­las, ta­bo­ka, ar­ba­ta, ir vi­sa tai pa­vo­gė.

Pri­sig­lau­dė po­ka­rio Klai­pė­do­je

Sva­jo­nė – šok­ti ba­le­tą

– Ar tie­sa, kad jū­sų tė­tis Klai­ pė­do­je at­si­dū­rė slaps­ty­da­ma­sis

– Pa­sa­ko­ja­ma, kad sva­jo­jo­te šok­ti ba­le­tą. Ar tai bu­vo rea­

nuo ta­ry­bi­nių sau­gu­mie­čių rep­ re­si­jų? Esą jis pri­klau­sė ge­ne­ro­ lo Po­vi­lo Ple­cha­vi­čiaus ar­mi­jai? – Taip, tai tie­sa. Bet ši­tai vi­sa­da bu­vo sle­pia­ma, apie tai bu­vo ne­kal­ ba­ma, bet la­bai daug kas ši­tą fak­tą ži­no­jo. At­si­me­nu ko­miš­ką si­tua­ci­ją, kai tė­vai su­si­pyk­da­vo, ma­ma jį va­ din­da­vo ple­cha­vi­čiu­ku. Bet to­liau ta te­ma bu­vo ne­dis­ku­tuo­ja­ma ir ne­ klau­sia­ma, kas, ko­dėl ir kaip. O po Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo aš tie­ siog neiš­si­kal­bė­jau su tė­vu apie tai, ne­spė­jau. Kiek tos tei­sy­bės apie jo da­ly­va­vi­mą P.Ple­cha­vi­čiaus ar­mi­ jo­je, ne­tu­riu jo ver­si­jos. To­kių, kaip tė­vas, Klai­pė­do­je bu­vo ir dau­giau. Jie vi­si čia su­va­žia­vo ir ma­nė, kad tai to­li­miau­sias Lie­tu­vos taš­kas, ir nie­kas čia jų neat­ras.

li sva­jo­nė, ar tik vai­kiš­ki pa­ mąs­ty­mai, kai dau­ge­lis ber­niu­ kų no­rė­jo bū­ti kos­mo­nau­tais, o mer­gai­tės – ba­le­ri­no­mis? – Tai bu­vo la­bai rea­li sva­jo­nė. Kai ma­ma ma­nęs lau­kė­si, ji žur­na­le „Ogo­niok“ at­ra­do ba­le­ri­nos nuo­ trau­ką, pa­si­ka­bi­no ją prie lo­vos ir nuo­la­tos žiū­rė­da­vo prieš už­mig­ da­ma. Ji sva­jo­jo, jei gims duk­re­lė, no­rė­tų, kad ji bū­tų ba­le­ri­na. Tai­gi ma­ma dai­rė­si į tą ba­le­ri­nos nuo­ trau­ką ne vel­tui, ma­ža bu­vau la­ bai lanks­ti, ne­bu­vo jo­kio sun­ku­mo ko­ja pa­lies­ti gal­vą, iki sep­ty­ne­rių me­tų įsi­jung­da­vau ra­di­ją ir šok­ da­vau. Vi­sas kū­nas lyg ir bu­vo su­kur­tas šo­kiui. Tė­vai lei­do ma­ ne į ba­le­tą, bet pa­skui at­ra­do, kad tu­riu šir­dies pro­ble­mų. Gy­dy­to­jai pri­šne­kė­jo, kad ne­be­ga­li­ma šok­ ti, kad tu­rė­čiau kuo ma­žiau ju­dė­ ti, pri­gąs­di­no, kad 12 me­tų rei­kės da­ry­ti ope­ra­ci­ją. Ma­ma la­bai iš­ si­gan­do. Bet aš vis tiek šok­da­vau pa­ti sau. Aš ir da­bar la­bai mėgs­ tu šok­ti. – Prisimenama, kad jūs ir sa­vo stu­den­tus nu­ste­bin­da­vo­te pi­ rue­tais. – Pa­si­tai­ky­da­vo. Kai, dir­bant su re­ži­sū­ros spe­cia­ly­bės stu­den­tais, jie vi­sai iš­si­kvėp­da­vo, no­rė­da­ma vėl juos iš­ju­din­ti, pa­ro­dy­da­vau kai ką iš sa­vo „ba­le­ri­nos“ ta­len­tų. Jiems bū­da­vo šo­kas. Sa­ky­da­vau: nie­ko jūs ne­ga­li­te, o jie man: o ką jūs, dės­ty­ to­ja, ga­li­te? Ir aš jiems pa­de­monst­ ruo­da­vau rat­lan­kį. Įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip jie nu­steb­da­vo, pa­ma­tę to­ kį pu­sam­žės mo­ters lanks­tu­mą. La­bai pa­tin­ka šok­ti, tiks­liau, bū­ ti mu­zi­ko­je ir vi­si re­ži­sū­ri­niai su­ ma­ny­mai su stu­den­tais ir­gi bū­da­ vo su­si­ję su šo­kiu. Nors spe­cia­liai to ne­si­mo­kiau. Vai­kys­tės Klai­pė­dos šven­tės

– Kaip jū­sų vai­kys­tė­je Klai­ pė­do­je švęs­da­vo ma­si­nes šven­tes?

– Bu­vo Jū­ros šven­tė, o vi­sos ki­ tos šven­tės – „rau­do­nos“, ta­ry­ bi­nės. Pa­me­nu, bu­vau dar ma­ža, vy­ko spa­lio re­vo­liu­ci­jos me­ti­nės. Teat­ro ar­tis­tai pri­va­lė­jo da­ly­vau­ ti šio­je šven­tė­je. Klai­pė­do­je nė vie­ no ak­to­riaus ne­bu­vo pa­na­šaus į Le­ni­ną, o Le­ni­nas de­monst­ra­ci­jo­ je tu­rė­jo bū­ti. Tai bu­vo nu­spręs­ta, kad R.Grin­ce­vi­čius bus Le­ni­nas. Jis bu­vo la­bai ge­ras ak­to­rius. Tad gri­muo­to­jas Ka­mins­kas jį gri­muo­ da­vo 4 va­lan­das, kad Ro­mual­das tap­tų pa­na­šus į re­vo­liu­ci­jos va­ dą. Po to tas Le­ni­nas va­žiuo­da­vo sunk­ve­ži­mio kė­bu­le iš­kė­lęs ran­ką ir mo­juo­da­vo klai­pė­die­čiams. Vi­ si plo­da­vo. – O ko­kia ta­da bū­da­vo Jū­ros šven­tė? – O Jū­ros šven­tė bu­vo vi­sai ki­to­ kia. Tai bū­da­vo vi­sų pir­ma kar­na­ va­las, ku­rio taip ir ne­pa­vy­ko vė­liau at­gai­vin­ti. Jis toks ir ne­beat­gi­mė šiais lai­kais. Ta­da kiek­vie­na įmo­ nė tu­rė­jo pa­ruoš­ti sa­vo pa­si­ro­dy­ mą. Bu­vo duo­da­mas įsa­ky­mas. Ir su­gal­vo­da­vo, ir pa­si­ruoš­da­vo, bū­ da­vo la­bai iš­mo­nin­gi. Tė­tis, pa­si­ keis­da­mas su R.Grin­ce­vi­čiu­mi, vai­ din­da­vo Nep­tū­ną. Atp­lauk­da­vo iš ma­rių nuo Smil­ty­nės į Da­nę su že­ berk­lu. Gra­ži šven­tė bū­da­vo. „Gies­mių gies­mės“ ieš­ko­ji­mai

– Jūs da­bar daž­nai va­ži­nė­ja­ te po Lie­tu­vą ir skai­to­te heb­ra­ jų poe­zi­jos še­dev­rą „Gies­mių gies­mė“. Kaip ki­lo ši min­tis ir ko­dėl pa­si­rin­ko­te šį kū­ri­nį? – Vie­ni sa­ko, kad tai yra heb­ra­ jų poe­zi­jos per­las. Tai yra taip, bet man yra ki­taip, man tai yra Die­vo žo­dis. Bet ką tai reiš­kia? Jis atė­jo per žmo­gų. Mes vi­si pui­kiai su­vo­ kia­me, kas yra įkvė­pi­mas ir ne­bū­ ti­nai me­ni­nin­kui. Kas yra „Gies­mių gies­mės“ au­to­rius, mes juk ir da­bar ne­ži­no­me. Spė­ja­ma, kad tai bu­vo mo­te­ris. To­kių žo­džių, kaip ten, aš dau­giau nie­kur ne­ra­dau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

– Ko­dėl iš vi­so pa­si­rin­ko­te šį kū­ri­nį sa­vo skai­ty­mams? – Ma­no min­ty­se „Gies­mių gies­ mė“ at­si­ra­do la­bai se­niai. Le­ ning­ra­de dar stu­di­jų lai­kais žiū­ rė­jau vie­ną spek­tak­lį. Jo pa­bai­go­je vy­ras ir mo­te­ris skai­tė šio kū­ri­nio iš­trau­ką ru­siš­kai. Aš bu­vau su­ krės­ta. Klau­siau: kas tai yra, aš ne­ži­nau ši­tos poe­zi­jos. Kas tai? Koks gro­žis! Su­ži­no­jau, kad tai – iš­trau­ka iš bib­li­jos „Gies­mių gies­mė“. Su­si­ra­dau, pa­skai­čiau, nie­ko pa­na­šaus te­nai ne­ra­dau. Ne­ra­dau nė vie­nos ei­lu­tės, to, kas skam­bė­jo ma­ny­je. – Bet juk yra be­ga­lės ver­ti­mų. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad poe­zi­ ja yra tai, kas pra­ran­da­ma ver­ čiant kū­ri­nį į ki­tą kal­bą? – Tą „Gies­mių gies­mę“, ku­rią skai­tau, su­ran­kio­jau iš vie­no, iš ki­to ver­ti­mo. La­bai ati­džiai rin­ kau­si. Žmo­nės klau­so ma­žuo­ se mies­te­liuo­se, kai­me­liuo­se ir ver­kia.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1953 m. bir­že­lio 1 d. Šiau­liuo­se. Mo­kė­si Klai­pė­dos 5-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės kon­ser­va­to­r i­ jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tuo­se bai­gė lie­ tu­vių li­te­ra­tū­ros ir re­ži­sū­ros spe­cia­ ly­bę. Po stu­di­jų 2 me­tus dir­bo mo­ky­to­ja ru­siš­ko­je mo­kyk­lo­je Klai­pė­do­je. Nuo 1974-ųjų dau­g iau nei 20 me­t ų dės­ty­to­ja­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, dės­tė re­ži­sū­rą. Po to – dar­bas te­le­vi­z i­jo­je, kū­rė TV lai­das. Re­ži­sa­vo ren­gi­nius del­fi­na­riu­me. Su­kū­rė 9 do­ku­men­ti­nius fil­mus.

6

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas

Žaidynėse viltį įžiebė A.Skujytė Savaitę trunkančiose vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkų medalių skrynioje vis dar vienintelis medalis, kurį iškovojo plaukikė R.Meilutytė. Viltį, kad Lietuva turės dar vieną medalį, įžiebė septynkovininkė Austra Skujytė, po dviejų rungčių pakilusi į ketvirtąją vietą. Po dviejų rungčių – ketvirta

Kovą dėl žaidynių medalių vakar pradėjusi 32-ejų septynkovininkė A.Skujytė, laimėjo antrąją – šuolių į aukštį – rungtį. Ji pirmu bandymu įveikė 192 cm aukštį. Pasiekusi asmeninį rekordą, surinko 1132 taškus. Bendroje įskaitoje po dviejų rungčių A. Skujytė su 2110 taškų pakilo į ketvirtą poziciją. Pirmojoje 100 m barjerinio bėgimo rungtyje mūsiškė distanciją įveikė per 14 sek. (geriausias asmeninis sezono rezultatas). Už šį rezultatą ji pelnė 978 taškus, tačiau bendroje įskaitoje užėmė 32-ą vietą tarp 38 dalyvių. Vakar dar vyko rutulio stūmimo ir 200 m bėgimo rungtys. Šiandien žaidynių dalyvės varžysis šuolių į

Galimybė: A.Skujytė, gerai pradėjusi vasaros žaidynes, turi progą pa-

kartoti sidabrinį pasirodymą.

tolį, ieties metimo ir 800 m bėgimo rungtyse. Londono olimpiada A.Skujytei – ketvirtoji: 2000 metais Sidnėjuje ji buvo dvylikta (6034 taškai), 2004-aisiais Atėnuose iškovojo sidabrą (6435 taškai), o 2008-aisiais Pekine varžybų nebaigė.

AFP nuotr.

Plaukikė R.Meilutytė – 26-oji

Olimpinė čempionė 15-metė plaukikė Rūta Meilutytė vakar Londone išbandė jėgas trečiojoje – 50 m laisvuoju stiliumi – rungtyje. Lietuvė, distanciją įveikusi per 25,55 sek., 0,12 sek. pagerino jai priklausiusį šalies rekordą, savo gru-

pėje buvo pirma. Tačiau bendroje įskaitoje R.Meilutytė kartu su tokį pat rezultatą parodžiusia suome Hanna-Maria Seppala pasidalijo 26-27 vietas tarp 73-ijų dalyvių ir į pusfinalį nepateko.

– Lina Grinčikaitė. Antrojoje olimpiadoje dalyvaujanti klaipėdietė gynė šalies garbę 100 m rungtyje. Pusfinalio varžybos vyks šiandien 21.35 val. Ar jose dalyvaus mūsų bėgikė, buvo atsakyta vakar.

Dziudo imtynininkai suklupo

Fantastinis rezultatyvumas

Aštuntfinalyje suklupo Marius Paškevičius. Pirmojoje svorio per 100 kg grupės kovoje 32-ejų lietuvis per 64 sek. įveikė Nazario Faikaifonu iš Vanuatu, tačiau aštuntfinalyje nusileido Panamerikos žaidynių čempionui brazilui Rafaeliui Silvai. Kiek anksčiau svorio iki 90 kg grupėse aštuntfinalyje pralaimėjo ir kitas Lietuvos dziudo imtynių atletas Karolis Bauža, turėjęs pripažinti olimpinį bronzos medalį iškovojusio praėjusių metų pasaulio ir Europos čempiono Iliaso Iliadžio iš Graikijos pranašumą. L.Grinčikaitės startas

Vėlų penktadienio vakarą olimpiniame stadione prie starto linijos stojo greičiausia Lietuvos moteris

Vyrų krepšinio turnyro A grupės trečio turo paskutinėse rungtynėse JAV rinktinė sutriuškino Nigerijos penketuką 83 taškų skirtumu – 156:73 (49:25, 29:20, 41:17, 33:11). Amerikiečiai iškovojo trečią pergalę iš eilės. 156 vienos komandos pelnyti taškai – naujas visų laikų olimpinių žaidynių rezultatyvumo rekordas. Amerikiečiai vien per pirmą ketvirtį pelnė net 49 taškus, o 100 taškų ribą peržengė nė neįpusėjus trečiam ketvirčiui. Nugalėtojų gretose nesustabdomas buvo Carmelo Anthony, surinkęs net 37 taškus ir pataikęs net 10 tritaškių iš 12. Visa tai jis padarė vos per 14 minučių. „Klaipėdos“ inf.

Medalių lietus dviračių treke Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdoje vykusiose Lietuvos jaunučių žaidynių dviračių sporto treko varžybose didelis būrys uostamiesčio sportininkų tapo prizininkais.

Emilis Kareiva, Laurynas Jucikas ir Paulius Gustys buvo greičiausi komandų sprinto rungtyje. Tie patys dviratininkai kartu su Jevgenijumi Suchovėjumi iškovojo aukso medalius komandinėse persekiojimo lenktynėse.

Vyrukų pavyzdžiu pasekė ir merginos. Kristina Jakubovskaja, Karolina Bačėnaitė ir Eglė Purvinytė laimėjo tokią pat rungtį. Šiek tiek nepasisekė komandinio sprinto rungtyje rungtyniavusioms K.Jakubovskajai ir K.Bačėnaitei. Klaipėdietės, užėmusios antrąją vietą, vos akimirka pralaimėjo panevėžietėms Emilei Manikaitei ir Olivijai Baleišytei. Gerai uostamiesčio jaunučiai kovojo ir asmeninėse varžybose. Sprinto rungtyje vicečempionu tapo P.Gustys, bronzos

medalį iškovojo E.Kareiva. Omniumo daugiakovėje (6 rungtys) tarp 24 dalyvių E.Kareiva iškovojo sidabro medalį, o L.Jucikas buvo trečias. Dailiosios lyties atstovėms nepavyko prasibrauti tarp prizininkių. Sprinto rungtyje geriausiai iš Klaipėdos komandos atstovių pasirodžiusi K.Jakubovskaja buvo ketvirta. Tokią pat poziciją mūsų dviratininkė užėmė omniumo daugiakovėje. K.Bačėnaitė liko penktoje vietoje.

Susikaupimas: sprinto rungties starto šūvio laukė K.Jakubovskaja ir

K.Bačėnaitė.

Medalininkai: treneris A.Šiugždinis su sėkmingai pasirodžiusiais auklėtiniais L.Juciku ir E.Kareiva. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba: 397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

397 770

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: Sandra Lukošiūtė – 397 705 Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

Užsakymų skyrius „Akropolyje“, 397 737 Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 397 713 e. paštas akropolis@kl.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Dė­ko­ju už ne­mo­ka­mą rek­la­mą Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Ūkio ban­ko in­ves­t i­ci­nės gru­pės pre­z i­den­tas

P

o­nas Ged­vy­das Vai­naus­ kas su ma­no nuo­trau­ka, ku­ri jam at­ro­do pa­ti bai­ siau­sia, jau api­bė­go vi­sas re­dak­ci­jas. Už­ki­bo pas sa­vus. Kaip žu­ve­lė ant kab­liu­ko pa­si­mo­vė ant me­la­gin­go pra­ne­ši­mo, kad Bos­ni­ jos mol­že­mio ga­myk­la „Bi­rač“ su­ stab­dė ga­my­bą. Ga­myk­l a net per kri­z ę ne tik ne­s us­tab­d ė ga­my­b os nė vie­n ai va­l an­d ai, bet, ma­ž in­d a­m a pri­ klau­s o­m y­b ę nuo mo­n o­p o­l is­

ti­n io du­j ų tie­k ė­jo, in­ten­sy­v iai dir­ba ener­g i­jos iš­l ai­d ų ma­ž i­n i­ mo sri­ty­je, die­g ia nau­jas tech­ no­lo­gi­jas, įgy­ven­di­na­ma kie­to­jo ku­ro nau­do­ji­mo ga­my­bo­je pro­ jek­tą, kad ši­lu­mi­nė ener­gi­ja bū­tų gau­na­ma du­ji­nį ir skys­tą­jį ku­rą pa­kei­čiant pi­giau­sios rū­šies ku­ ru – ang­li­mi. Ši in­ves­ti­ci­ja at­neš 1,5 mln. eu­rų eko­no­mi­jos kiek­ vie­ną mė­ne­sį. To­les­nės ga­myk­los „Bi­rač“ in­ ves­ti­ci­jos nu­ma­to­mos į elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bą – esa­mos tur­ bi­nos re­konst­ruk­ci­ją ir nau­jų tur­ bi­nų mon­ta­vi­mą. Da­bar tam­pa aiš­ku, kas sklei­ džia juo­kin­gus gan­dus apie ma­ne, kad aš ir šioks, ir toks, ir net gink­lų pre­ky­bos ba­ro­nas. Kad ir kaip bū­ tų keis­ta, jau pa­si­py­lė pa­siū­ly­mai už­sa­ky­mams iš įvai­rių ša­lių gy­ny­ bos mi­nist­rų.

Pro­ku­ro­rai kons­ta­ta­vo, kad po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nai ir ant­sto­lė ne­vir­ ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mų ko­vo pa­bai­go­ je, kai Gar­lia­vo­je ban­dy­ta įvyk­dy­ ti Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės duk­ters per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ra­ci­ją.

De­šimt nu­teis­tų­jų yra pa­tei­ kę pra­šy­mus ne­šio­ti elekt­ro­ni­nes apy­ran­kes. Pra­šy­mai gau­ti iš Pa­ne­ vė­žio pa­tai­sos na­mų, kur baus­mę at­lie­ka nu­teis­tos mo­te­rys, ir Vil­ niaus pa­tai­sos na­mų. Be to, neo­ fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, ne­šio­ti elekt­ ro­ni­nę apy­ran­kę yra pra­šęs vie­nas nu­teis­ta­sis, ku­ris at­lie­ka baus­mę sos­ti­nės Snie­go gat­vė­je, va­di­na­ mo­jo­je pa­rei­gū­nų ko­lo­ni­jo­je, kur ka­li nu­si­kal­tę bu­vę pa­rei­gū­nai. Nuo lie­pos 1-osios įsi­ga­lio­jus nau­jam Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mui, Ka­ lė­ji­mų de­par­ta­men­tas už sa­vo lė­ šas jau yra iš­si­nuo­mo­jęs 100 to­kių apy­ran­kių komp­lek­tų. Jas ga­lės ne­šio­ti lyg­ti­nai į lais­vę pa­leis­ti as­ me­nys, taip pat tie, ku­riems baus­ mės vyk­dy­mas ati­dė­tas.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra va­kar pra­ ne­šė, kad Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra nu­trau­kė iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo vals­ty­bės tar­ nau­to­jų pikt­nau­džia­vi­mo ir tar­ ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo vyk­dant Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą paim­ti glo­bo­ti­nę iš Ne­ rin­gos Venc­kie­nės. Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas pa­gal bu­ vu­sios Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jos N.Venc­kie­nės pa­reiš­ki­mus, ku­riuo­se tei­gia­ma, kad šių me­tų ko­ vo 23 d. jos tė­vų na­muo­se bu­vo su­ ža­lo­ta glo­bo­ti­nė mer­gai­tė bei te­ta. Pa­sak pro­ku­ro­rų, per iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad ant­sto­lės So­na­tos Vai­ce­kaus­kie­nės, po­li­ci­jos ir ap­sau­gos pa­rei­gū­nų veiks­muo­se ne­bu­vo nei įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, nei tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo po­žy­ mių, to­dėl pro­ku­ro­rai priė­mė nu­ta­ ri­mą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trauk­ti. Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra at­krei­pė dė­me­sį, kad nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ga­li bū­ti skun­ džia­mas aukš­tes­nia­jam pro­ku­ro­ rui. N.Venc­kie­nė neat­me­tė, kad taip ir bus pa­da­ry­ta. Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mas praė­ju­sių me­tų gruo­džio 16ąją nu­spren­dė N.Venc­kie­nės bro­lio Drą­siaus Ke­džio ir jo su­gy­ven­ti­nės L.Stan­kū­nai­tės duk­rą, ku­rią glo­bo­jo N.Venc­kie­nė, per­duo­ti mo­ti­nai. Ko­ vo 23 d. ban­dy­ta teis­mo spren­di­mą įvyk­dy­ti, ta­čiau to pa­da­ry­ti ne­su­ge­ bė­ta. Ki­lus su­maiš­čiai N.Venc­kie­nės na­muo­se mer­gai­tės per­da­vi­mo mo­ ti­nai ope­ra­ci­ja nu­trauk­ta.

„Klaipėdos“, BNS inf.

„Klaipėdos“ inf.

Pa­žan­ga: nau­ja ga­myk­los kie­to­jo ku­ro sis­te­ma – efek­ty­viau­sias

spren­di­mas ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bai.

Ga­myk­los „Bi­rač“ ar­chy­vo nuo­tr.

Į lais­vę no­ri pu­sė tūks­tan­čio nu­teis­tų­jų Įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, išei­ti į lais­vę pir­ma lai­ko iš ke­tu­rio­li­kos ša­lies įka­li­ni­mo įstai­gų sie­kia be­ veik 500 nu­teis­tų­jų.

Malonė: lie­pos 1-ąją įsi­ga­lio­jęs

Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas lei­džia da­ lį nu­teis­tų­jų pa­leis­ti iš ka­lė­ji­mų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ ni­mis, iki lie­pos 27 d. bu­vo gau­ti 483 nu­teis­tų­jų pra­šy­mai pa­leis­ ti juos į lais­vę anks­čiau. Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos ap­svars­tė 250 pra­šy­mų. Pa­ten­kin­ti 158 pra­šy­mai, nu­ spręs­ta 92 nu­teis­tų­jų lyg­ti­nai ne­ pa­leis­ti, kaip pra­ne­šė mi­nis­te­ri­ja. Ko­mi­si­jų spren­di­mai dėl lyg­ ti­nio pa­lei­di­mo nė­ra ga­lu­ti­niai – juos tu­ri pa­tvir­tin­ti teis­mas. Jo spren­di­mai taip pat dar ga­li bū­ti skun­džia­mi apy­gar­dų teis­mams. Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­ kės teis­me ket­vir­ta­die­nį svars­ty­

Ne­nus­ta­tė pa­žei­di­mų

ti pir­mie­ji Ma­ri­jam­po­lės pa­tai­sos na­muo­se vei­kian­čios Lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­di­mai dėl nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo pir­ma lai­ko. Nag­ri­nė­ti bent še­ši tei­ki­mai dėl Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­ di­mų ir du nu­teis­tų­jų skun­dai dėl jiems ne­pa­lan­kių ko­mi­si­jos spren­ di­mų. Kol kas nu­spręs­ta pa­tvir­tin­ ti spren­di­mus dėl pen­kių nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo į lais­vę anks­čiau. Dėl vie­no nu­teis­to­jo pa­lei­di­ mo pir­ma lai­ko prieš­ta­rau­ja pro­ ku­ro­ras. Teis­mas, ga­vęs ko­mi­si­jos spren­di­mą, pro­ku­ro­rui pra­ne­ša apie pa­tvir­ti­ni­mo nag­ri­nė­ji­mo da­ tą ir šis ga­li iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę dėl ko­mi­si­jos spren­di­mo. Ar teis­ mas pa­tvir­tins ko­mi­si­jos spren­di­ mą, ku­riam prieš­ta­rau­ja pro­ku­ro­ ras, kol kas ne­ži­no­ma.

8

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

10p.

Parduotas inkstas laimės neatnešė nei donorei, nei recipientui.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Di­dy­sis ap­te­mi­mas: 10 pro­c. pla­ne­tos gy­ven­tojų be elekt­ros Ar būtų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kad vi­so­je ES dingtų elekt­ra? Sun­ku? An­tai In­di­jo­je su­ tri­kus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui tam­so­je skendė­jo apie 670 mln. žmo­nių. Ki­lo netvarka

Šios sa­vaitės pra­džio­je dvi die­nas iš eilės did­žiulė­je Šiaurės In­di­jos te­ ri­to­ri­jo­je su­tri­ko elekt­ros tie­ki­mas. Pa­sau­ly­je ant­ro­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių ša­ly­je ava­ri­ja elekt­ros tink­ luo­se su­kėlė chaosą. In­di­jos sos­tinė­je De­ly­je su­sto­jo met­ro­po­li­te­no trau­ki­niai, iš­si­jungė švie­so­fo­rai, ne­veikė da­lis par­duo­ tu­vių. La­biau­siai ne­pa­si­sekė tiems in­dams, ku­rie ke­ti­no ava­ri­jos die­ ną vyk­ti trau­ki­niais. Tūkstan­čiai žmo­nių įstri­go sto­ty­se, nes elekt­ ri­niai trau­ki­niai ne­galė­jo pa­judė­ ti iš vie­tos. Ka­syk­lo­se be elekt­ros įstri­go ir kal­na­ka­siai. Tik oro uos­tai ir li­go­ ninės, tu­rin­čios at­sar­gi­nius ge­ne­ ra­to­rius, veikė įpras­tai. „Po­werg­rid Cor­po­ra­tion of In­dia Ltd.“ ener­ge­ ti­kos bend­rovės at­sto­vui Na­res­hui Ku­ma­rui te­ko kons­ta­tuo­ti: „Šiau­ rės, šiaurės rytų ir rytų tink­lai ne­ vei­kia, ta­čiau mes dir­bam ir grei­tai juos su­tvar­ky­si­me.“ Kodėl įvy­ko ge­di­mas? Prie­žas­tis, kaip tvir­ti­no In­di­jos pa­reigū­nai, gan pa­pras­ta – kai ku­rios ša­lies vals­ti­ jos su­var­to­jo dau­giau ener­gi­jos, nei leid­žia­ma, todėl įvy­ko tinklų per­kro­ va. Bent to­kią ava­ri­jos prie­žastį įvar­ di­jo In­di­jos fe­de­ra­li­nis ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Sus­hil­ku­ma­ras Shin­de. Do­mi­no efek­tas

Iš pra­džių, kaip sakė ener­ge­ti­kai, di­de­lio ener­gi­jos var­to­ji­mo neat­

laikė šiaurės rytų Im­pa­lo tink­las, jun­gian­tis pen­kias vals­ti­jas. Vėliau, do­mi­no prin­ci­pu, prie šio tink­lo pri­si­jungė va­ka­ri­nis Džai­sal­me­rio, šiau­ri­nis Le­ho ir ša­lies vi­du­rio Bu­ ba­neš­va­ro tink­lai. Iš vi­so šie tink­lai kar­tu su­dėjus elekt­ra ap­rūpi­na net de­vy­nias šiaurės rytų In­di­jos vals­ti­jas, ku­ rio­se gy­ve­na be­veik pusė In­di­jos gy­ven­tojų. In­di­jos elekt­ros bend­ rovės džiaugė­si tik tuo, kad joms pa­vy­ko sku­biai at­nau­jin­ti elekt­ ros ener­gi­jos tie­kimą – ki­taip nei Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, kur 2003 m. din­gus elekt­rai Ry­tinė­je pa­krantė­ je, re­mon­tas tru­ko ke­lias die­nas. Kal­ti­ni­mai vie­ni ki­tiems

Į pa­sau­lio ga­lin­giau­sių vals­ty­bių bū­ rį sie­kian­ti įsi­verž­ti In­di­ja iki šiol ne­ su­ge­ba re­for­muo­ti ener­ge­ti­kos sek­ to­riaus. Už tai ša­lies vers­las ne­gailė­jo kri­ti­kos vy­riau­sy­bei. „Vis didė­jan­tis ato­trūkis tarp pa­ga­mi­na­mos ir su­ var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą“, – kalbė­jo Chand­ra­ji­tas Ba­ner­jee, In­di­jos pra­ monės kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vas. Jis pri­dūrė, jog vy­riau­sybė tu­ri ak­ty­viau rūpin­tis, kad tiek ang­lys grei­čiau pa­siektų elekt­ri­nes, tiek būtų per­tvar­ky­ta In­di­jos elekt­ros skirs­tomųjų tinklų sis­te­ma. Fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai dėl ava­ ri­jos ap­kal­ti­no Ha­ri­ja­nos, Pand­ža­ bo ir Utar Pra­de­šo vals­ti­jas, ku­rios su­var­to­jo ne­leis­ti­nai di­delį kie­

kį elekt­ros. Tie­sa, kel­tos įvai­rios ava­ri­jos prie­žas­čių ver­si­jos. Vie­ni tvir­ti­no, kad elekt­ros sty­gius galė­ jo at­si­ras­ti dėl su­mažė­ju­sio hid­roe­ lekt­ri­nių elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ ra­ci­jos pa­jėgu­mo, nes šiau­ri­niuo­se In­di­jos re­gio­nuo­se neišk­ri­to pla­ nuo­tas kie­kis kri­tu­lių. Dar ki­ta ver­ si­ja – van­dens pri­trūkę ša­lies ūki­ nin­kai ėmė var­to­ti dau­giau elekt­ros van­de­niui pum­puo­ti, todėl vir­ši­ jo nor­mas. Ta­čiau vals­tijų va­do­vai cent­ri­ nei vald­žiai at­rėžė, kad ši kont­ro­ liuo­ja elekt­ros sis­temą ir tu­ri per­ spėti vals­ti­jas, jei kas nors vyks­ta ne pa­gal planą. Ta­čiau tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. „Kal­ti­ni­mai, kad vals­ti­ jos at­sa­kin­gos už ener­ge­tinės sis­te­ mos ko­lapsą, – klai­din­gi. Apsk­ri­tai anks­ti kalbė­ti, nes nie­kas ne­ži­ no, kodėl ki­lo ava­ri­ja“, – pik­ti­no­si Ha­ri­ja­nos vals­ti­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Aji­tas Sha­ra­nas.

Vis didė­jan­tis ato­ trūkis tarp pa­ga­ mi­na­mos ir su­var­ to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą. Pa­sak jo, kai su­tri­ko elekt­ros per­ da­vi­mas, vals­ti­ja net ne­vir­ši­jo leis­ ti­nos nor­mos. JAV ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai iškė­ lė ver­siją, kad elekt­ros per­da­vi­mo su­tri­ki­mai In­di­jo­je tik­riau­siai ki­lo dėl elekt­ros tinklų val­dy­tojų ap­lai­ du­mo. Pa­sak spe­cia­listų, pro­ble­ma tai, kad dėl stai­gaus In­di­jos vys­ty­ mo­si dau­ge­ly­je ša­lies re­gionų nuo­ lat stin­ga elekt­ros ener­gi­jos.

Elekt­ros su­tri­ki­mas Nau­ja­ja­me De­ly­je skaičiais

370

mln. žmo­nių 8–10 va­landų li­ko be elekt­ros ener­gi­jos su­ge­dus elekt­ros per­da­vi­mo tink­lams.

Dėl elekt­ros trūku­mo sos­tinė­je ne­veikė

6 van­dens va­ly­mo įren­gi­niai. 900 MW bu­vo ener­gi­jos su­var­to­ji­mo

per­vir­šis Šiaurės elekt­ros tink­le, ku­ris iš­si­jungė. Elekt­ros poreikis per piką – 5000 MW. Pa­čia­me De­ly­je pa­ga­mi­na­mos

elekt­ros kie­kis – 1300–1500 MW. Radž­ga­to elekt­rinė – 46 MW. Ba­dar­pu­ro elekt­rinė – 580 MW. Du­jo­mis va­ro­ma elekt­rinė – 225 MW. Pra­ga­čio elekt­rinė – 280 MW. Ba­va­nos du­jinė elekt­rinė – 208 MW. NDPL – 40 MW. 3500 MW – De­lis gau­na iš Šiaurės tink­lo.

Dėl šios prie­žas­ties fe­de­ra­linė elekt­ros bend­rovė ro­ta­ci­jos prin­ ci­pu pri­va­lo iš­jung­ti elektrą tam tik­ro­je da­ly­je ša­lies te­ri­to­ri­jos, kad tink­luo­se elekt­ros ne­trūktų. Ta­čiau ne­re­tai vals­ty­binė elekt­ ros bend­rovė tie­siog ne­no­ri at­ jung­ti elekt­ros kai ku­riems ša­lies re­gio­nams, ir tai ga­li su­kel­ti elekt­ ros trūkumą. Vis dėlto In­di­jos pa­reigū­nai gynė­ si, kad ša­lies elekt­ros ener­gi­jos sis­ te­ma per ava­riją bu­vo tin­ka­mai kont­ro­liuo­ja­ma. Bet Su­rend­ras Rao, buvęs In­di­jos ener­ge­ti­kos sis­te­mos va­do­vas, pa­brėžė: „Tiek vals­tijų, tiek cent­rinė vald­žia tu­ri iš­jung­ ti var­to­to­jams, ku­rie vir­ši­jo leis­tiną su­var­to­ji­mo normą, elektrą. Jei tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta, galė­jo kil­ti pa­na­ šus in­ci­den­tas. Ma­nau, kad vis­kas turės būti nuo­dug­niai iš­tir­ta.“ Ža­la eko­no­mi­kai?

Ži­nia apie did­žiu­lio mas­to elekt­ros ener­gi­jos per­da­vi­mo su­tri­ki­mus In­di­jo­je ap­skrie­jo visą pa­saulį. Kai ku­rie In­di­jos pa­reigū­nai pa­ brėžė, kad to­kio mas­to ava­ri­ja galė­ jo su­duo­ti skaudų smūgį In­di­jos pa­ti­ki­mu­mui tarp in­ves­tuo­tojų. „Mūsų įvaiz­dis da­bar ge­ro­kai su­ prastė­jo“, – ap­gai­les­ta­vo Na­res­has Chand­ra, buvęs In­di­jos am­ba­sa­ do­rius JAV. Ta­čiau jis pri­dūrė, kad guod­žia tai, jog elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas bu­vo sku­biai at­nau­jin­tas. „Kol kas In­di­ja mo­ko­si ir nė­ ra pa­sie­ku­si aukš­to tech­no­lo­gi­nio iš­si­vys­ty­mo. Ta­čiau pa­sieks“, – vylė­si N.Chand­ra. Vis dėlto, pa­sak kitų eks­pertų, pro­ble­ma – ne tik iš­si­vys­ty­mas, bet ir vals­tybės ener­ge­tinė po­li­ti­ka. Šiuo me­tu tiek ang­lies, ku­rią de­ gi­nant ga­mi­na­ma did­žio­ji da­lis In­ di­jos elekt­ros ener­gi­jos, at­sar­gas, tiek visą elekt­ros tie­ki­mo sis­temą kont­ro­liuo­ja fe­de­ra­linė vald­žia. An­tai cent­ra­li­zuo­tai trans­por­tuo­ ti ža­lia­vas did­žiulė­je ša­ly­je užt­run­ ka ir daž­nai elekt­rinės pri­stin­ga ku­ro elekt­rai ga­min­ti. Be to, šio ku­ro nuo­ lat stin­ga, nes ang­lies ga­vy­ba ša­ly­je ma­žai pa­didė­jo, o nau­jos elekt­rinės dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus. Ga­liau­siai vy­riau­sybė ne­no­ri su­ skai­dy­ti elekt­ros sek­to­riaus, nes taip re­gio­nams su­teiktų dau­giau au­to­no­mi­jos. In­di­jos po­li­ti­kams pa­ran­ku iš­ lai­ky­ti elekt­ros sek­to­rių vals­tybės ran­ko­se, kad galėtų kont­ro­liuo­ti ener­gi­jos kainą ir iš gy­ven­tojų su­ si­rink­ti pa­pil­domų po­pu­lia­ru­mo taškų, nors eks­per­tai įspėjo, kad po­pu­liz­mas ener­ge­ti­ko­je stab­do in­ves­ti­ci­jas ir mo­der­ni­za­ciją.

Chao­sas: mi­li­jo­ninė In­di­jos sos­tinė D

Phil­li­pas F.Sche­we, elekt­ros sis­ temų spe­cia­lis­tas, per­spėjo, kad In­di­jos elekt­ros ener­gi­jos sis­te­ mo­je ga­li kil­ti dar ne vie­nas pa­na­ šus in­ci­den­tas. O In­di­jos is­to­ri­kas Ra­ma­chand­ ras Gu­has pri­minė, kad ava­ri­jos In­di­jo­je yra daž­nos ne tik elekt­ ros tink­luo­se, ta­čiau ir ge­le­žin­ke­ liuo­se, o tai, pa­sak jo, ro­do, kad vy­ riau­sybė – be­dantė. „In­di­ja turėtų liau­tis vaiz­duo­ti sa­ve kaip did­žiąją pa­sau­lio ga­lią, o su­si­kon­cent­ruo­ti į sa­vo vi­daus pro­ble­mas“, – pik­ti­ no­si is­to­ri­kas. Shai­lend­ra Tshwant, ap­lin­ko­ sau­gos ak­ty­vistė ir ener­ge­ti­kos kon­sul­tantė, pa­brėžė, kad net at­ si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių pa­nau­do­ ji­mas elekt­ros ga­my­bai In­di­jo­je – vy­riau­sybės ran­ko­se, o tai, pa­sak jos, stab­do pa­žangą. „At­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai, to­kie kaip vėjas, van­duo ir saulė, tu­ri bū­ ti de­cent­ra­li­zuo­ti. Ma­nau, čia glūdi at­sa­ky­mas“, – kalbė­jo ak­ty­vistė.

9

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Vil­tys ­ pa­lai­do­tos?

Tar­ny­bos ­ nu­galė­jo

Mir­ties ­ bausmė

Mask­va ra­gi­na sku­biai ras­ ti Ko­fi An­na­nui, kuris ket­vir­ ta­dienį pa­li­ko Jung­ti­nių Tau­ tų ir Arabų ly­gos spe­cia­lio­jo pa­siun­ti­nio Si­ri­jai po­stą, pa­ mainą. Apž­val­gi­nin­kai per­ spėja, kad šis žings­nis pa­lai­ do­jo pa­sku­ti­nes vil­tis ras­ti taikų pi­lie­ti­nio konf­lik­to Si­ri­ jo­je spren­dimą.

Ru­si­jos mag­na­tas Alek­sand­ ras Le­be­de­vas pa­reiškė, kad nu­sprendė nu­trauk­ti sa­vo vers­lo veiklą. „Vis­kas, aš pa­si­ duo­du – spe­cia­lio­ji tar­ny­ba nu­ galė­jo, – sakė A.Le­be­de­vas. – ­ Jie per­ėjo ir per ma­no as­me­ ninį gy­ve­nimą, ir per ma­no vers­lo par­tne­rius, ir per ma­no po­li­ti­nius įsi­ti­ki­ni­mus.“

Ja­po­ni­jo­je va­kar įvyk­dy­ta mir­ ties bausmė 40-me­čiui ma­ nia­kui, ku­ris išp­rie­var­ta­vo 19-metę stu­dentę ir su­de­gi­ no jos kūną, ir 31 metų va­giui, ku­ris 2007 m. dėl pi­nigų nu­ žudė du gi­mi­nai­čius. Ja­po­ni­ jos vy­riau­sybė mir­ties baus­ mę grąži­no šie­met kovą, po 20 mėne­sių per­trau­kos.

Ang­lių karš­tinė In­di­jo­je Pag­rin­dinė In­di­jos ža­lia­va, nau­ do­ja­ma elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ bai, – ang­lys. Ang­lių rei­kia, tad sun­kiau dir­ba ir jas ka­san­tys in­ dai. Ma­ža to, ang­lių pra­monė kaip vėžys nai­ki­na gamtą.

De­lis su­tri­kus elekt­ros tie­ki­mui bu­vo pa­ra­ly­žiuo­ta – tūkstan­čiai žmo­nių ne­galė­jo vyk­ti trau­ki­niais, su­tri­ko eis­mas.­ „Scan­pix“ nuo­tr.

Tie­sa, dau­ge­lis In­di­jos stam­biųjų vers­lo ir pra­monės įmo­nių elekt­ros ener­gi­jos pa­si­ga­mi­na pa­čios. Nuo­sa­vus ge­ne­ra­to­rius tu­ri ir dau­ge­lis gy­ve­namųjų namų, ypač did­žiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se. Nors bran­gu iš­lai­ky­ti as­me­ni­nius elekt­ros ga­my­bos šal­ti­nius, jų In­ di­jo­je, re­gis, tik daugės, nes vis dau­giau žmo­nių ne­pa­si­ti­ki vals­ty­ bi­ne ener­ge­ti­kos sis­te­ma. Žmonės iš­si­gandę ir pa­si­pik­tinę

Vy­riau­sybė po ava­ri­jos su­laukė gau­sybės prie­kaištų, nes dau­ge­lis mi­nistrų taip ir ne­galė­jo paaiš­kin­ ti, kas nu­ti­ko sis­te­mo­je. Ava­ri­ja elekt­ros tink­luo­se in­dams pri­minė ir įsi­senė­ju­sias ener­ge­ti­kos sis­te­mos pro­ble­mas, ypač inf­rast­ruktū­ros su­si­dėvėjimą. Opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai ne­pra­lei­do pro­gos įgel­ti vy­riau­sy­bei. „Tai – mil­ži­niš­ka klai­da. Tai tiek va­dy­bos, tiek ap­skri­tai po­li­ti­kos ne­sėkmė. Tai ša­lies ener­ge­ti­kos sek­to­riaus

pa­ra­ly­žius“, – pik­ti­no­si Pra­kas­has Ja­va­de­ka­ras, opo­zi­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos „Bha­ra­tiya Ja­na­ta“ na­rys. In­dai tvir­ti­no, kad elekt­ros tie­ ki­mo su­tri­ki­mai su­kėlė jiems tiek baimę, tiek pa­si­pik­ti­nimą. 49 metų namų šei­mi­ninkė Kir­ ti Shri­vas­ta­va sakė, kad be elekt­ros iš­bu­vo be­veik dvi die­nas. „Ne­bu­vo van­dens, ne­bu­vo elekt­ ros, nie­kas ne­ži­no­jo, ka­da ji at­si­ras. Si­tua­ci­ja tik­rai bu­vo įtemp­ta. Net par­duo­tuvės ne­veikė. Da­bar be­ lie­ka su­lauk­ti tik nu­si­kaltė­lių ant­ plūdžio“, – pik­ti­no­si indė. Trau­ki­nių eis­mo su­tri­ki­mas bu­ vo dar vie­nas šal­tas du­šas. In­di­jos ge­le­žin­ke­liai – dau­giau­sia žmo­nių pa­sau­ly­je per­ve­žan­ti trans­por­to sis­te­ma. 62 metų Jas­wan­tas Kau­ras, įstri­ gęs Nau­jo­jo De­lio cent­rinė­je sto­ ty­je, skundė­si, kad elekt­ros su­ tri­ki­mas dieną pa­vertė koš­ma­ru. „Ma­no ki­šenės tuš­čios. Ne­tu­riu ko val­gy­ti, esu al­ka­nas ir pa­vargęs.

Ma­nau, kad vy­riau­sybė at­sa­kin­ga už šią ava­riją“, – sakė se­ny­vo am­ žiaus vy­ras. „Dai­ly Mail“, „New York Ti­mes“, CNBC, „The Ti­mes of In­dia“ inf.

Gu­lam gy­ve­na šiaur­ry­tinė­je In­di­ jo­je. Vi­si jos šei­mos na­riai – ang­ lia­ka­siai, o ir ji dir­ba šia­me vers­le. Ša­lia did­žiulės ka­syk­los, ku­rio­ je plu­ša Gu­lam, jos vy­ras ir bro­ liai, stūkso ne­di­delė tro­belė, ku­ rio­je ji su vy­ru gy­ve­na. Ka­syk­lo­je ang­lys ka­sa­mos žemės pa­vir­šiu­ je. Ap­lin­kui lauką stūkso pa­juodę kal­nai, o per jo vi­durį sru­ve­na už­ terš­tos oran­žinės upės. Gu­lam tėvas, ang­lia­ka­sys, žu­ vo ka­syk­lo­je. Jos vy­ras ir bro­liai paaug­liai ka­syk­lo­se taip pat kas­ dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­be. Dar­bi­nin­kai kas­dien iš­ka­sa to­ nas ang­lių. Ta­čiau In­di­jos, ku­rio­je gy­ve­na 1,2 mlrd. žmo­nių, po­rei­ kiai kas­dien au­ga. Šiuo me­tu net 70 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos In­di­ja pa­si­ga­mi­na de­gin­da­ma ang­lis. Ang­lių po­rei­kis ver­čia ka­syk­las veik­ti visą par­ą. Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Dau­gu­mai jų vi­sai ne­svar­bu, kad ang­lies ka­sy­ba ša­ly­je nai­ki­na miš­kus ir ter­šia dir­ba­mus lau­kus, ką jau kalbė­ti apie oro už­ terš­tumą dėl šio ku­ro de­gi­ni­mo. In­di­jo­je ang­lių vers­las lei­do su­ si­kur­ti iš­ti­soms im­pe­ri­joms. An­tai, už švarų van­denį vie­no­ je In­di­jos vals­tijų at­sa­kin­gas mi­ nist­ras Vin­cen­tas Pa­la ir jo šei­ma pra­lo­bo būtent iš ang­lių vers­lo. Val­di­nin­kas sa­ko „be­si­gai­lin­tis, jog dau­ge­lis upių, ku­rios jo jau­ nystės lai­kais bu­vo šva­rios, da­ bar yra už­terš­tos“. Ta­čiau tuoj pat pri­dūrė, kad „rei­kia ras­ti pu­siaus­vyrą tarp gam­tos ap­sau­gos ir ang­lies vers­ lo“. Už šį po­žiūrį V.Palą smar­kiai

kri­ti­ka­vo Pat­ri­cia Muk­him, lei­di­ nio „The Shil­long Ti­mes“ re­dak­ torė: „Dau­ge­lis upių valstijoje, iš kur kilęs V.Pa­la, yra už­terš­tos tok­sinė­mis med­žia­go­mis. Ta­čiau jis nič­nie­ko ne­pa­darė. Po­li­ti­ka – tai pi­ni­gai, o ang­lių ba­ro­nai tu­ ri daug pi­nigų, todėl kont­ro­liuo­ ja po­li­tiką.“ Nors In­di­jo­je draud­žia­ma ka­ syk­lo­se dirb­ti ne­pil­na­me­čiams, ka­syk­la, ku­rio­je dir­ba Gu­lam bro­ liai, yra gen­čių kont­ro­liuo­ja­mo­ je te­ri­to­ri­jo­je, todėl tu­ri spe­cialų sta­tusą ad­mi­nist­ra­cinė­je In­di­jos sis­te­mo­je.

Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­ mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Čia vei­kian­čių ka­syklų sa­vi­nin­ kai ne­pri­va­lo lai­ky­tis bendrų ka­ sy­bos tai­syk­lių. Kaip sa­ko P.Muk­him, vie­tos po­li­ti­kos ly­de­riai nau­do­ja­si spe­ cia­liu sta­tu­su, kad galėtų plės­ ti ka­sybą. Ne­lai­mių ka­syk­lo­se pa­si­tai­ko la­bai daž­nai. Gu­lam pa­sa­ko­jo, kad prie­š kurį laiką vie­no­je po­že­mi­ nių ka­syklų van­duo už­lie­jo dar­bi­ nin­kus. Ta­čiau ka­syk­los sa­vi­nin­ kas net pen­kias die­nas ne­pra­nešė apie ne­laimę. Dau­ge­lis mir­čių ka­syk­lo­se ne­ būna do­ku­men­tuo­ja­mos, o me­di­ ci­ninė pa­gal­ba čia ap­skri­tai neeg­ zis­tuo­ja. „Mes tu­ri­me ei­ti ke­lis ki­lo­met­rus iki ar­ti­miau­sio mies­ to, kad par­si­neš­tu­me van­dens. Čia vi­sur van­duo už­terš­tas, jei mau­dy­ sitės, jums nu­slinks plau­kai ir nu­ degs oda“, – pa­sa­ko­jo Gu­lam. „Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

JAV šiaurės rytų elekt­ros krizė 2003 m. dėl ava­ri­jos elekt­ros tink­ luo­se be elekt­ros li­ko dau­g iau nei 50 mln. žmo­nių Ka­na­do­je ir Jung­ tinė­se Vals­t i­jo­se. Iš vi­so elekt­ros ne­bu­vo aš­t uo­n io­se JAV vals­t i­jo­ se ir Ka­na­dos On­ta­ri­jo pro­vin­ci­jo­ je. Po ava­ri­jos bu­vo nu­sta­ty­ta, kad did­ž iau­sią elekt­ros tinklų ava­r iją Šiaurės Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je su­kėlė trijų elekt­ros per­da­v i­mo li­n ijų ge­ di­mas Oha­jo vals­t i­jo­je. At­l i­k us ty­ rimą, kas kal­tas dėl elekt­ros tinklų ava­r i­jos, nu­sta­t y­ta, kad in­ci­dentą su­kėlė pro­g ra­minė įran­ga.

Dar­bas: In­di­jos ang­lia­ka­siai kas­met pri­vers­ti iš­kas­ti vis dau­giau šio

ku­ro, nes elekt­ros po­rei­kis ša­ly­je au­ga kaip ant mie­lių. AFP nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis Prancū­zi­jos piet­va­ka­riuo­se ­ esan­čia­me Ba­jo­nos mies­te pra­ėjusį sa­vait­galį šur­mu­lia­vo baskų kultū­ros fes­ti­va­lis. 350 tūkst. žmo­nių ke­lias die­nas mėga­vo­si pa­ra­dais, sa­liu­tais, kon­cer­tais, taip pat ko­ri­da, ku­ ri Prancū­zi­jo­je pa­pras­tai neor­ ga­ni­zuo­ja­ma. Kaip at­sa­kas gar­ sia­jai San Fer­mi­no šven­tei su­ gal­vo­tas Ba­jo­nos fes­ti­va­lis ta­ po ne ma­žiau spal­vin­gas. „Scanpix“ nuotr.

Nėra nuo­trau­kos – nėra pro­ble­mos Ši­taip Bal­ta­ru­si­jos tvarką api­ būdi­no de­monst­ran­tai, šią sa­ vaitę su­rengę ak­ci­jas suim­tam fo­ tog­ra­fui ir tink­la­raš­ti­nin­kui An­to­ nui Su­ria­pi­nui pa­lai­ky­ti. Apie kal­ti­ni­mus ne­pra­ne­ša

20-me­tis vai­ki­nas, suim­ta­sis va­ di­na­mo­jo­je pliu­ši­nio de­san­to by­ lo­je, jau dau­giau nei dvi sa­vai­tes lai­ko­mas tar­dy­mo izo­lia­to­riu­ je. Ko­kie kal­ti­ni­mai jam bu­vo ar ga­li būti pa­teik­ti, ne­pra­ne­ša­ma. A.Su­ria­pi­nas suim­tas po to, kai in­ter­ne­te pa­skelbė nuo­trau­kas, ku­rio­se – pliu­ši­niai meš­kiu­kai, lie­pos 4 d. iš­mes­ti virš Bal­ta­ru­si­ jos iš Šve­di­jos lėktu­vo. Jau­nuo­lio tėvas And­re­jus Su­ ria­pi­nas areštą va­di­na ab­sur­diš­ ku: „Kol tai ne­nu­ti­ko ma­no sūnui, net ne­pa­gal­vo­jau, kad mūsų ša­ ly­je ga­li dėtis to­kie da­ly­kai. Būna to­kių at­vejų, kad su­mu­ša žur­na­ lis­tus, bet aš apie tai su­ži­no­jau tik po sūnaus areš­to. Ma­nau, tai yra ab­sur­diš­ka.“ Neo­fi­cia­liais duo­ me­ni­mis, A.Su­ria­pi­nas įta­ria­mas pri­si­dėjęs prie ne­teisė­to Bal­ta­ru­ si­jos sie­nos kir­ti­mo. Už tokį nu­ si­žen­gimą gre­sia kalė­ji­mo baus­ mė iki sep­ty­ne­rių metų. Ap­lai­du­mas kai­na­vo po­stus

Bal­ta­ru­si­jos vald­žia iš pra­džių neigė pra­ne­ši­mus apie „pliu­šinį de­santą“ ir va­di­no juos pro­vo­ka­ ci­ja. Kai in­for­ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­no, pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­ šen­ka pa­gra­si­no at­sa­kin­giems pa­reigū­nams bausmė­mis ir ne­su­ laužė duo­to žod­žio. Lie­pos 31 d. už ne­tin­kamą pa­reigų vyk­dymą iš po­stų pa­ša­lin­ti sie­nos ap­sau­ gos va­do­vas Igo­ris Rač­kovs­kis ir oro pa­jėgų bei oro gy­ny­bos va­das Dmit­ri­jus Pach­mel­ki­nas. Šve­di­jos leng­va­sis lėktu­vas per Lie­tu­vos te­ri­to­riją lie­pos pra­džio­ je ne­kliu­do­mas įskri­do į Bal­ta­ru­ si­jos oro erdvę iki pat sos­tinės

Mins­ko ir nu­metė 876 pliu­ši­ nius meš­kiu­kus su žod­žio laisvę gi­nan­čiais lanks­ti­nu­kais. Vėliau paaiškė­jo, kad šią ak­ciją su­rengė Šve­di­jos viešųjų ry­šių bend­rovė „Stu­dio To­tal“. Už bend­ri­nin­ka­vimą pa­žeid­ žiant vals­tybės sieną bu­vo su­lai­ ky­tas ne tik A.Su­ria­pi­nas, bet ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tas Ser­ ge­jus Ba­ša­ri­mo­vas, iš ku­rio šve­dai norė­jo iš­si­nuo­mo­ti butą, bet vė­ liau SMS ži­nu­te pa­nai­ki­no už­sa­ kymą. Šiam ir­gi gre­sia sep­ty­ne­ ri me­tai kalė­ji­mo. Už grotų bu­vo at­si­dūru­si ir S.Ba­ša­ri­mo­vo mer­gi­ na Iri­na, bet pa­reigū­nai kitą die­ ną ją pa­lei­do. Švedija vakar pranešė, kad Bal­ tarusija išsiuntė iš šalies švedų ambasadorių dėl jo veiklos žmo­ gaus teisių gynimo srityje.

Ji Iz­rae­ly­je bu­vo var­gin­ga imig­rantė iš Ru­si­jos, jis – pa­ si­tu­rin­tis vo­kie­tis vers­li­nin­kas. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ pa­sa­ ko­ja Ve­ros ir Wal­te­ rio is­to­riją, ku­rio­je su­si­pynė skur­das, skaus­mas, ne­vil­tis ir pre­ky­ba or­ga­nais.

Ne baimė, o juokas

Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai pri­si­pa­ ži­no, kad ne­si­tikė­jo to­kių pa­da­ ri­nių. Lėktuvą pi­lo­tavęs To­mas Ma­zet­ti prie­š te­le­vi­zi­jas ka­me­ras pa­reiškė: „Dik­ta­to­rius ga­li kel­ ti baimę, jo ga­li ne­kęsti, bet kai tik iš jo ima­ma juok­tis, jo die­nos su­skai­čiuo­tos. Tai ir bu­vo mū­ sų tiks­las. Mes grei­tai įsi­ti­ki­no­ me, kad nė vie­nas pro­fe­sio­na­lus pi­lo­tas ne­drįstų įgy­ven­din­ti mū­ sų idė­jos. Į mūsų pa­si­ūly­mus vi­ si at­sa­kinė­jo, kad tai yra vi­siš­kai be­pro­tiš­kas, pa­vo­jin­gas ir ne­įgy­ ven­di­na­mas pla­nas. Todėl nu­ sprendė­me viską at­lik­ti pa­tys. Už­si­rašė­me į pi­lo­ta­vi­mo pa­mo­ kas, ga­vo­me li­cen­ciją.“ „Stu­dio To­tal“ va­do­vas Pe­ras Crom­wel­las ti­ki­no, kad nie­kas iš vie­tos bal­ta­ru­sių jiems ne­tal­ki­no ir kad pa­tek­ti į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ riją bu­vo la­bai leng­va, nes in­ter­ ne­te ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ra­do visą rei­ka­lingą in­for­ma­ciją apie Bal­ta­ru­si­jos oro gy­nybą. „Eu­ro­news“, ne­wsru.com inf.

Įtariamasis: „pliušinio desanto“ nuotrauką paskelbęs A.Suriapinas

tardymo izoliatoriuje laikomas jau ilgiau nei dvi savaites. Lenta.ru nuotr.

Mastai: Jungtinių Tautų skaičiavimais, kasmet pasaulyje nelegaliai perso

Par­duo­tas inks­tas lai Bu­vo likę ke­li mėne­siai

Šie žmonės tar­pu­sa­vy­je ne­turė­jo nie­ko bend­ra. Jie pri­klausė skir­tin­ goms kultū­roms, kalbė­jo skir­tin­ go­mis kal­bo­mis ir nie­ka­da ne­bu­vo su­si­tikę. Vie­nin­te­lis juos su­jungęs da­ly­kas bu­vo ne­vil­tis. 2008-ai­s iais 74 metų vers­l i­ nin­kas iš Vo­kie­ti­jos Šiaurės Rei­ no-Vest­fa­li­jos žemės nu­sprendė pa­m in­t i įsta­ty­m us ir mo­ralės nor­mas, kad iš­gelbėtų sa­vo gy­ vybę. Vers­l i­n in­kas bu­vo var­d u Wal­te­ris, nuo 50 metų jį ka­ma­vo aukš­tas krau­jospū­dis. 20 metų jis bu­vo pri­vers­tas var­to­ti stip­rius vais­tus, bet ga­liau­siai nu­si­lpni­no inks­tus, ku­rių funk­ci­ja yra ša­lin­ti tok­si­nus iš krau­jo. Wal­te­riui pri­ reikė dia­lizės. De­ja, or­ga­niz­mas į šią pro­cedūrą rea­ga­vo la­bai pra­stai, vy­ras kentė­ jo spaz­mus ir skaus­mus. At­si­ra­do ir šir­dies su­tri­kimų, gy­dy­to­jai da­ rė vieną ope­ra­ciją po ki­tos. Sup­ rastė­jo imu­ninė sis­te­ma, taip pat psi­chinė būklė. Gy­dy­to­jai pa­sakė, jog pa­cien­tas gy­vens tik ke­letą mėne­sių. Wal­ te­ris ži­no­jo, kad eilė­je gau­ti nau­ ją inkstą jis yra vie­nas pa­sku­ti­ nių ir kad lauk­ti tektų bent ke­letą metų. Vers­li­nin­ko šei­mos na­

riai pik­ti­no­si vis la­biau. Vo­kie­ti­ jos gy­dy­to­jai jiems at­rodė lyg dia­ lizės ma­fij­ a, ku­riai rūpi tik kas­met išplėš­ti 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų) už vais­tus ir pro­cedū­ras. Bet tuo­met Wal­te­rio gi­mi­nai­ čiai per te­le­vi­ziją pa­matė do­ku­ men­tinį filmą apie pre­kybą or­ga­ nais. Žur­na­lis­tai griež­tai kri­ti­ka­vo šią ne­teisėtą veiklą, bet, Wal­te­rio svei­ka­tai kas­dien blogė­jant, fil­me ro­do­mi nu­si­kaltė­liai ėmė at­ro­dy­ti kaip vie­nin­te­liai įma­no­mi gelbė­ to­jai. Vers­li­nin­ko šei­mos na­riai kreipė­si į žur­na­lis­tus ir pa­bandė su­si­siek­ti su or­ganų pre­kei­viais.

Šiandien apie atliktą operaciją moteriai primena ne tik 15 cm randas kairėje pilvo pusėje, bet ir nuolatinis skausmas dešinėje.

Skel­bi­mas: „Ieš­ko­mi do­no­rai“

2008 m. liepą Wal­te­ris išsk­ri­do į Stam­bulą, kur turė­jo su­si­tik­ti su tar­pi­nin­ku. Iš ten vo­kie­tis pro­pe­ le­ri­niu lėktu­vu bu­vo nu­skrai­din­tas

į Ko­sovą. Tuo pa­čiu lėktu­vu skri­ do 50-metė vieš­bu­čio kam­ba­rinė iš Iz­rae­lio Ve­ra Ševd­ko. Mo­te­ris vos prie­š ke­letą mėne­sių bu­vo emig­ra­ vu­si iš Mask­vos, pa­li­ku­si 10-metę dukrą su bu­vu­siu vy­ru. V.Ševd­ko Iz­rae­ly­je tikė­jo­si ge­ res­nio gy­ve­ni­mo, bet bu­vo įklam­ pin­ta į sko­las. Gy­ve­ni­mas Tel Avi­ ve kai­nuo­ja bran­giai, duk­ra Nas­tia kiek­vieną kartą verk­da­vo į te­le­fo­ no ra­gelį, o kam­ba­rinės at­ly­gi­ni­mo ne­pa­ka­ko nei skryd­žiams na­mo, nei ga­li­my­bei at­si­vež­ti dukrą į Tel Avivą. Kartą au­to­busų sto­ty­je V.Ševd­ko pa­ėmė ne­mo­kamą ru­sišką laik­raštį ir ja­me pa­matė skel­bimą: „Ieš­ko­mi inkstų do­no­rai.“ Skel­bi­me žadė­tas dos­nus at­ly­gis, ja­me bu­vo nu­ro­dy­ tas te­le­fo­no nu­me­ris. Pas­kam­bi­nus at­si­liepęs vy­ras pa­žadė­jo 10 tūkst. do­le­rių (28 tūkst. litų), ir mo­te­ris su­ti­ko. Pirmą kartą ji Wal­terį pa­matė Stam­bu­le. Su­si­ti­ki­mas bu­vo trum­ pas. Po to ji vėl pa­matė jį sto­vintį prie­ky­je eilė­je prie mui­tinės. Pa­ sak V.Ševd­ko, vy­ras bu­vo aukš­tas, už ran­kos laikė žmoną. Wal­te­ris ir Ve­ra tar­pu­sa­vy­je ne­kalbė­jo, bet ke­lia­vo ten pat – į kli­niką „Me­di­ cus“, esan­čią Ko­so­vo sos­tinės pa­ kraš­ty­je.

11

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis

Per­galėms įkve­pia va­das Pirmą Lon­do­no olim­pia­dos sa­ vaitę Šiaurės Korė­ja tvir­tai laikė­si pa­grin­di­nių vals­ty­bių me­da­li­nin­ kių de­šim­tu­ke. Ko­kia yra šios at­ si­li­ku­sios ko­mu­nis­tinės vals­tybės sėkmės pa­slap­tis? Pa­ke­lia žmo­nių dva­sią

odinama 10 tūkst. inkstų, o organų mafija varto milijardus.

„Scanpix“ nuotr.

imės neat­nešė Li­ko ran­das ir skaus­mas

Šian­dien apie at­liktą ope­ra­ciją mo­ te­riai pri­me­na ne tik 15 cm ran­das kairė­je pil­vo pusė­je, bet ir nuo­la­ ti­nis skaus­mas de­šinė­je, kur likęs inks­tas at­lie­ka dviejų darbą. Ji iki šiol pri­si­me­na tą dieną, kai pa­skam­bi­no skel­bi­me nu­ro­dy­tu nu­me­riu ir Tel Avi­vo au­to­busų sto­ ties ka­vinė­je su­si­ti­ko su maž­daug 30-ies metų mėly­na­kiu vy­ru, ku­ris kalbė­jo ru­siš­kai. Jis pa­klausė, ko­kia yra jos krau­jo grupė ir bend­ra svei­ ka­tos būklė. Ki­ta­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo dar dvi mo­te­rys, po­ten­cia­lios do­norės. Vy­ras rodė joms sa­vo randą ir aiš­ ki­no, kad pui­kiai jau­čia­si su vie­nu inks­tu, taip pat kad dau­gybė žmo­ nių, įkai­tant jo pa­ties mo­čiutę, su vie­nu inks­tu iš­gy­ve­na iki 80 metų. Bet rea­lybė vi­sai ki­to­kia: or­ga­ nus išim­ti la­bai pa­vo­jin­ga tiek do­ no­rams, tiek re­ci­pien­tams, nes ky­la ŽIV, he­pa­ti­to ir ki­to­kių ligų grės­ mė. Kentė­da­ma skaus­mus V.Ševd­ ko da­bar su­pran­ta, kad par­duo­ti inks­to ne­reikė­jo. Ati­davė duk­rai pusę gy­ve­ni­mo

Po Ve­ros ir Wal­te­rio san­do­rio pra­ ėjo ket­ve­ri me­tai. Nors apie jį ta­po ži­no­ma teisė­sau­gai, tiek da­ly­viai,

tiek pa­gal­bi­nin­kai li­ko ne­nu­baus­ ti. Wal­te­ris da­bar ser­ga odos vė­ žiu. Su Ve­ros inks­tu jis iš­gy­ve­no ge­ro­kai il­giau, nei jam pro­gno­za­ vo gy­dy­to­jai. Vers­li­nin­kas at­si­sakė bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga, šei­ ma pa­skubė­jo su­nai­kin­ti vi­sus po­ pie­rius ir ki­tus įkal­čius. V.Ševd­ko, Priš­ti­nos li­go­ninė­ je ga­vu­si voką su 8100 do­le­rių (23 tūkst. litų), at­skrai­di­no dukrą į Tel Avivą. 15-metė Nas­tia ži­no, ką pa­ darė jos mo­ti­na. „Ji ati­davė man pusę gy­ve­ni­mo“, – sakė paauglė, ku­ri da­bar sten­gia­ si ne­var­gin­ti ir ne­jau­din­ti ma­mos, nors tai pa­vyks­ta ne vi­sa­da. Nas­ tia džiau­gia­si nau­ju gy­ve­ni­mu ir užau­gu­si no­ri tap­ti gy­dy­to­ja, kad galėtų rūpin­tis mo­ti­na. V.Ševd­ko pa­sa­ko­jo, kad, be skaus­mo, daž­nai jau­čia silp­numą. Or­ganų pre­kei­viai sakė, kad jai te­ reikės nuei­ti į li­go­ninę, kur gy­dy­ to­jai su­teiks visą pa­galbą, rei­ka­ lingą po ope­ra­ci­jos. Bet mo­te­ris to ne­pa­darė, nes me­di­ci­nos pa­slau­ gos kai­nuo­ja bran­giai. 8100 do­le­ rių se­niai ne­bėra. Ve­ra iš­lei­do juos duk­rai, sko­loms su­mokė­ti, dar nu­ si­pir­ko dra­bu­žių iš Ki­ni­jos. Vo­kas iš­tuštė­jo jau po trijų mėne­sių. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Šiaurės Korė­ja į Lon­doną at­ siuntė 56 spor­t i­n in­k us, ku­r ie var­žo­si 11-oje spor­to šakų. Per pirmą olim­pia­dos sa­vaitę auk­ so me­da­lius pelnė trys šios ša­ lies sun­kiaat­le­čiai ir vie­na dziu­ do im­ty­ni­ninkė. Šiaurės Korė­jos at­sto­vai taip pat var­žo­si bok­so, nar­dy­mo, sta­lo te­ni­so, šau­dy­mo iš lan­ko var­žy­bo­se. Auk­są pelnęs Kim Un-gu­kas, pa­siekęs naują re­kordą sun­kio­sios at­le­ti­kos var­žy­bo­se vyrų svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 62 kg, nuo­pel­nus už per­galę skyrė sa­vo ša­lies ly­de­ riui. „Laimė­jau pir­miau­sia dėl to, kad švie­su­sis Aukš­čiau­sia­sis Va­ das Kim Jong-unas davė man jė­ gos ir drąsos“, – žur­na­lis­tams Lon­do­ne sakė spor­ti­nin­kas. Dziu­do im­tynė­se svo­rio ka­te­ go­ri­jo­je iki 52 kg trium­fa­vu­si An Kum-ae taip pat tryš­ko dėkin­gu­ mu ša­lies va­do­vui: „Ne­ga­liu bū­ ti lai­min­gesnė ne­gu da­bar, nes ga­ liu skir­ti sa­vo auk­sinį me­dalį mūsų did­žia­jam ly­de­riui Kim Jong-unui.“ To­kia iš­ti­ki­mybė ir pa­si­did­žia­vi­ mas yra kaip tik tai, ko da­bar rei­ kia 28 metų Kim Jong-unui, ku­ ris per­ėmė nu­skur­din­tos 25 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čios vals­tybės vai­ rą iš pra­ėjusį gruodį mi­ru­sio tėvo Kim Jong-ilo. Nuo­la­ti­nis mais­to

sty­gius la­bai iš­var­gi­no tautą, to­ dėl olim­pinė karš­tinė ta­po pui­kia ga­li­my­be pa­kel­ti žmo­nių dva­sią ir lo­ja­lumą. Svar­biau­sia – iš­ti­ki­mybė

Šiaurės Korė­jo­je olim­pia­dai skir­ta daug dėme­sio, gy­ven­to­jai ren­ka­si žiūrė­ti rung­ty­nių vie­šo­se vie­to­se įreng­tuo­se lau­ko ek­ra­nuo­se. „Ma­ ty­da­ma, kaip lai­mi­me auk­so me­ da­lius, jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga, au­ga pa­si­did­žia­vi­mas“, – vals­ty­ bi­nei te­le­vi­zi­jai sakė vie­na mo­te­ris, ku­rios var­das ne­bu­vo pa­teik­tas.

Pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­ šams – Jung­tinėms Vals­ti­joms ar­ba Pietų Korė­jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių. Seu­lo Šiaurės Korė­jos stu­dijų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lee Wooyoun­gas aiš­ki­no, kad at­le­tai Šiau­ rės Korė­jo­je pri­ski­ria­mi eli­tui, jais rūpi­na­ma­si vals­tybės ly­giu. Pietų Korė­jo­je gy­ve­nan­tis pa­ bėgėlis iš Pchen­ja­no Bang Gukyeon­gas pri­dūrė, kad at­le­tus at­ ren­ka Ko­mu­nistų par­ti­jos Spor­to ko­mi­te­tas, jie tre­ni­ruo­ja­mi nuo ma­žens ir lan­ko spe­cia­li­zuo­tas mo­ kyk­las, kur yra ge­rai mai­ti­na­mi. Bang Gu-kyeon­gas pa­ts lankė to­kią spe­cia­li­zuotą mo­kyklą, kur bu­vo mo­ko­mas tek­von­do. Kiek­

vieną sa­vaitę jam tek­da­vo klau­ sy­tis po ke­tu­rias va­lan­das „ideo­ lo­gi­nio la­vi­ni­mo“ pa­mokų, skirtų lo­ja­lu­mui ug­dy­ti. „Jie žaid­žia būda­mi ki­to­kio mąsty­mo, – apie tau­tie­čių spor­ ti­ninkų men­ta­li­tetą pa­sa­ko­jo ki­ tas pa­bėgėlis iš Šiaurės Korė­jos Kim Yo-ha­nas. – Ab­so­liu­ti iš­ti­ ki­mybė sa­vo ša­liai ir sa­vo ly­de­riui yra Šiaurės Korė­jos at­letų spor­ tiš­ku­mo es­mi­nis pa­ma­tas.“ Kim Yo-ha­no tėvas Šiaurės Korė­jo­je bu­vo fut­bo­lo, o mo­ti­na – rit­minės gim­nas­ti­kos tre­nerė. Gan­dai apie dar­bo sto­vyk­las

Grįžu­sių na­mo Kim Un-gu­ko, An Gum-ae ir kitų auk­so me­da­ lių laimė­tojų lauks dosnūs pi­ni­ gi­niai pri­zai, bu­tai, au­to­mo­bi­liai ir ki­ti prie­dai, to­kie kaip šal­dy­tu­ vai ir te­le­vi­zo­riai. Be to, jie iš kar­to gaus aukštą so­cia­linį sta­tusą, bus ti­tu­luo­ja­mi did­vy­riais ar­ba liau­ dies at­le­tais. Ta­čiau pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­šams – Jung­ tinėms Vals­ti­joms ir Pietų Korė­ jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių. Gan­ dai, kad na­mo grįžę spor­ti­nin­kai siun­čia­mi tie­siai į dar­bo sto­vyk­ las, lie­ka tik gan­dais, bet, anot Kim Yo-ha­no, pa­pras­tai jie kvie­ čia­mi į po­kal­bius, ku­riuo­se ver­ti­ na sa­vo ir kitų žai­dimą. Jei­gu per tokį po­kalbį at­le­tas bus pri­pa­žin­ tas ne­lo­ja­liu Bran­gia­jam Ly­de­riui, jis ga­li būti pa­ša­lin­tas iš spor­ to or­ga­ni­za­ci­jos ir su­lauk­ti pa­pil­ domų san­kcijų. „ABC News“ inf.

Padė­ka: sun­kiaat­letė Rim Jong-sim ir ki­ti Šiaurės Korė­jos auk­so me­da­lių laimė­to­jai už per­galę dėko­ja

sa­vo did­žia­jam va­dui.

AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Jū­rą įvei­kęs bai­da­ri­nin­kas

Tikslas: projekto „Mūsų Baltijos krantas“ dalyvis D.Laukevičius jūrine baidare per dvi savaites įveikė apie 700 km Baltijos kelio nuo Talino iki Klaipėdos ir taip originaliai sujungė trijų Ba

Dau­giau kaip 600 ki­lo­met­rų Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­te bai­da­re ke­ lia­vęs Do­man­tas Lau­ke­vi­čius jau­čia­si sa­vo tiks­lą pa­sie­kęs, nors gam­ta ir pa­gai­lė­jo jam ge­rų orų, o pa­sku­ti­nius žy­gio ki­lo­met­ rus te­ko įveik­ti pės­čio­mis sau­su­ma. Vi­są ke­lio­nės lai­ką ra­šęs die­no­raš­tį, o įspū­džius fik­sa­vęs apa­ra­tu, Do­man­tas neat­me­ta ga­ li­my­bės pa­ra­šy­ti at­si­mi­ni­mų kny­gą.

Unė Liandz­ber­gy­tė Sva­jo­nė gi­mė se­niai

Nelengva: kelionėje D.Laukevičiui nuolat teko kovoti su stichijomis ir

rūpintis ne tik savimi, bet ir baidare.

Tai ne pir­mas Do­man­to žy­gis jū­ ra – prieš po­rą me­tų jis su kom­pa­ nio­nais Ma­riu­mi Nor­vai­ša ir Pau­ liu­mi Pau­lio­niu plau­kė per Bal­ti­ją iš Šve­di­jos. Žy­gis bu­vo de­di­kuo­ tas P.Pau­lio­nio tė­vui, bai­da­re per­ plau­ku­siam Bal­ti­ją, ta­čiau žu­vu­ siam pa­ke­liui na­mo prie Klai­pė­dos kran­tų. Ta­čiau ši sva­jo­nė gi­mė kur kas anks­čiau. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te so­cia­li­nę geog­ra­fi­ją stu­di­ja­vęs Do­man­tas jau se­niai jau­tė ry­šį su gam­ta, ypač su van­dens sti­chi­ja. „Ka­dan­gi gy­ve­nu Rus­nė­je, kar­tais at­ro­do, kad ne krau­jas, o van­duo te­ka ma­no ve­no­mis“, – šyp­so­si Do­man­tas. Min­tis per­plauk­ti Bal­ ti­jos jū­rą ki­lo po to, kai jis su drau­ gu tie­siog sa­vo ma­lo­nu­mui per­ plau­kė ma­rias. „Ta­da pa­gal­vo­jau, o ko­dėl gi ne­pa­ban­džius ke­lio­nės jū­ra? Pra­

dė­jau do­mė­tis, ar ka­da nors kas nors yra lei­dę­sis į to­kį žy­gį. Vė­ liau iš­gir­dau, jog anks­čiau lie­tu­ viai ban­dė per­plauk­ti, bet jiems

Ka­dan­gi gy­ve­nu Rus­nė­je, kar­tais at­ ro­do, kad ne krau­jas, o van­duo te­ka ma­no ve­no­mis.

su­truk­dė ne­pa­lan­kios oro są­ ly­gos, aš su jais su­si­sie­kiau, jie priė­mė ma­ne į ko­man­dą“, – pa­ sa­ko­jo bai­da­ri­nin­kas. Sun­ku­mams nepasidavė

Ta­čiau šie­met į jū­ri­nį nuo­ty­ kį D.Lau­ke­vi­čius lei­do­si vie­nas. Kom­pa­nio­nai, su ku­riais aną­syk per­plau­kė Bal­ti­ją, plauk­ti at­si­ sa­kė.

„Gai­la, kad te­ko vis­ką da­ry­ti vie­ nam. Bu­vo at­si­ra­dęs drau­gas To­ mas, ta­čiau atė­jus pa­va­sa­riui at­ kri­to ir jis, nes žy­giui ne­ga­vo­me jo­kio fi­nan­sa­vi­mo, iš­sky­rus spor­ to klu­bo, ku­ria­me spor­tuo­da­vo­me, pa­ra­mą. Taip pat tre­ni­ruo­da­vo­mės Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos ba­ sei­ne, kur at­li­ki­nė­da­vome es­ki­mo­ sus (bū­das, kaip ap­si­ver­tus bai­da­re at­si­vers­ti at­gal – aut.pa­st.)“. Do­man­tui sun­ku­mai neat­ro­dė rim­ta prie­žas­tis iš­si­ža­dė­ti sva­jo­ nės. „Ma­no žy­gio tiks­las bu­vo įro­ dy­ti ir pa­ro­dy­ti, kad ga­li­ma ir rei­kia ke­liau­ti, kad sva­jo­nės eg­zis­tuo­ ja ir gims­ta tam, kad mes jas įgy­ ven­din­tu­me, jų ne­ga­li­ma ap­leis­ ti net ta­da, kai at­ro­do per sun­ku. Jos ir ve­da mus pir­myn. Ma­no as­ me­ni­nė sva­jo­nė yra gar­sin­ti Lie­tu­ vą, sa­vo kraš­tą Klai­pė­dą bei na­mus – Rus­nę. Kad ir kaip kar­tais sun­ku at­ro­do gy­ven­ti mū­sų Lie­tu­vė­lė­je, aš vis tiek ją la­bai my­liu“, – nuo­ šir­džiai pri­si­pa­ži­no vai­ki­nas.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

vakarė

ne­tu­ri tiks­lo tap­ti žvaigž­de

altijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – pakrančių miestus.

Stichija: kartais jūra būdavo tokia pikta, kad baidarę tekdavo tempti krantu.

nu sa­vęs ir ne­sa­kau: „Aš Do­man­ tas, pa­da­riau tą ir aną“. Ma­no gy­ ve­ni­mo tiks­las nė­ra bū­ti žvaigž­de, tie­siog ge­ra kar­tais gir­dė­ti žmo­ nes kal­ban­tis, kad kaž­koks lie­tu­ vis bai­da­re par­plau­kė Bal­ti­jos jū­ra iš Ta­li­no į Klai­pė­dą. Man as­me­niš­ kai už­ten­ka, kad žmo­nės ži­no, jog yra lie­tu­vių, ku­rie nu­vei­kia kaž­ką ge­ra.“ Pak­laus­tas, ko­kių dar am­bi­ci­ jų tu­ri, vai­ki­nas pra­si­ta­rė, kad pla­ nuo­ja ka­da nors pa­trauk­ti Va­ka­rų van­de­nų link, ta­čiau pla­nai ne­ konk­re­tūs ir bus sun­kiai ap­čiuo­

pia­mi iki tol, kol gal­būt at­si­ras stip­rūs rė­mė­jai. Iš žy­gio grį­žu­siam su tiek įspū­ džių ir emo­ci­jų jau­nam vai­ki­nui vi­du­je kar­tais žyb­te­li min­tis pa­ra­ šy­ti kny­gą. „Gal tai bū­tų pa­na­šu į E.He­ming­vė­jaus „Se­nį ir jū­rą“. Tai ma­no min­tys, jos lie­ja­si leng­vai, kai ten­ka pa­čiam vis­ką iš­gy­ven­ti. Bū­ tų la­bai sma­gu, ta­čiau rei­kė­tų pa­ gal­bos iš li­te­ra­tū­ros ži­no­vų“. O kol kas, kaip ir dau­gu­ma to­kio am­žiaus žmo­nių, Do­man­tas sva­jo­ja apie pa­ pras­tus že­miš­kus da­ly­kus – su­si­ ras­ti bu­tą nuo­mai ir įdo­mų dar­bą.

Komanda: rusniškį D.Laukevičių žygyje lydėjo jo idėją palaikę brolis Vykintas ir ištikimi bičiuliai Andrius Baubkus ir Ignas Pakalniškis.

Asmeninio D.Laukevičiaus archyvo nuotr.

Va­rik­lis – už­si­spy­ri­mas

Tiems, ku­rie vi­sa­da tvir­tai sto­vi sau­su­mo­je, tur­būt sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, koks gy­ve­ni­mas yra jū­ro­je, kur nė­ra kas­die­nių rū­pes­čių, ru­ ti­nos, dar­bo. Jū­ro­je ga­li ne tik pa­ ner­ti po van­de­niu, bet ir pa­si­ner­ ti į vie­nat­vę, į sa­ve. Kai nu­sii­ri nuo kran­to, esi pa­ts sa­vo li­ki­mo val­do­ vas. Ma­lo­niau­sias žy­gio mo­men­tas Do­man­tui bu­vo jū­ro­je su­tik­ti ruo­ niai, o di­džiau­sias iš­šū­kis – ne­pa­ lan­kios kryp­ties vė­jas, per­se­kio­ jęs jau­nuo­lį il­gą lai­ką. „Svei­ka­ta ir gy­vy­bė yra svar­biau­sia, vi­si ki­ti

že­miš­ki rū­pes­čiai lie­ka kran­te. Ta­ da at­si­ran­da už­si­spy­ri­mas įveik­ ti vis­ką, ką esi už­si­brė­žęs, ar­ba net dar dau­giau. Psi­cho­lo­giš­kai kar­tais bū­na sun­ku, imi gal­vo­ti, ką vei­kia na­miš­kiai, pa­jun­ti, koks stip­rus yra tar­pu­sa­vio ry­šys, kam grį­žęs pa­sa­ ky­si ge­rą žo­dį ar at­lik­si ge­rą dar­bą. Daug mąs­tai, kas tu esi, ką da­rai. Kar­tais pyks­tie­si su sa­vi­mi, jei ko ne­pa­siė­mei ar neat­li­kai tam tik­ rų dar­bų. La­bai pa­de­da mu­zi­ka – plauk­da­mas vi­sa­da jos klau­siau­si. Kar­tais, kai la­bai iš­sek­da­vau, im­ da­vau skai­čiuo­ti yrius iki kran­to.

Ta­čiau vi­sa­da bū­da­vo sti­mu­las – min­tis, jog tai da­rau dėl žmo­nių, ku­rie ma­ni­mi ti­ki“, – iš­gy­ve­ni­mais da­li­jo­si Do­man­tas. Po­pu­lia­ru­mas lai­ki­nas

Ar sal­dus šlo­vės sko­nis, juk pa­ sta­ruo­ju me­tu Do­man­tui ne­trūks­ ta ži­niask­lai­dos dė­me­sio? Vai­ki­nas ti­ki­na to ne­su­reikš­mi­nąs, nes po­ pu­lia­ru­mas tė­ra lai­ki­nas da­ly­kas, o jo žy­gio tiks­las ne­bu­vo su­si­jęs su no­ru iš­gar­sė­ti. „Dė­me­sys tai yra, tai, žiū­rėk, jo jau ne­bė­ra. Nie­ka­da ne­su­reikš­mi­

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

vakarė

Po­lia­ri­nia­me ra­te už­stri­gus

Atos­to­gos: tei­sės stu­den­tas J.Va­si­levs­kis mė­gau­ja­si ra­mia vė­sia nor­

ve­giš­ka va­sa­ra.

Neįp­ras­ta: lai­kas, kai die­na tę­sia­si be pa­bai­gos, at­vy­kė­lį per­ke­lia į ne­rea­lų pa­sau­lį.

Iš aš­tuo­nias­de­šimt aš­tuo­nių die­nų, tei­sės stu­den­to Jo­kū­bo Va­ si­levs­kio pra­leis­tų Šiau­rės Nor­ve­gi­jo­je, dvi­de­šimt trys bu­vo sau­ lė­tos, o per vi­sas ki­tas py­lė lie­tus. Ne­pai­sant to, vai­ki­nas na­mo ne­sku­ba – čia jau­čia­si tar­si už­bur­tas. Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ten, kur ly­ja ir ne­su­tems­ta

Jau ant­ra lie­tu­vio J.Va­si­levs­kio va­sa­ra bė­ga at­šiau­riau­sia­me Eu­ ro­pos kam­pe­ly­je – Šiau­rės po­ lia­ri­nia­me ra­te, Nor­ve­gi­jo­je. Ne­ pai­sant, kad oras čia įšy­la tik iki de­šim­ties laips­nių ir kas­dien ly­ ja, vai­ki­nas mė­gau­ja­si ty­la, ra­my­ be, ato­sto­go­mis, ku­rios jam dar ir pel­nin­gos. Jei šiau­rė­je ly­ja, tai nuo anks­taus ry­to iki pat su­te­mų. Tie­sa, su­te­mos – ne­tin­ka­mas žo­dis, nes Šiau­rės po­lia­ri­nia­me ra­te ne­tems­ta. Bir­ že­lio mė­ne­sį pra­si­dė­ju­sios po­lia­ ri­nės nak­tys tę­sia­si iki pat vė­ly­vo rugp­jū­čio. Jo­kū­bas Lie­tu­vo­je krem­ta tei­sės moks­lus. Pa­si­bai­gus pa­skai­toms ir pra­si­dė­jus va­sa­ros ato­sto­goms, jau ant­rus me­tus iš ei­lės trau­kia už­si­dirb­ti į Šiau­rės Nor­ve­gi­ją. Čia 21 me­tų vai­ki­nas dir­ba gel­bė­to­ju lau­ko ba­sei­ne, pri­žiū­ri Ba­lan­ge­ no mies­te­lio ato­sto­gų komp­lek­ so ap­lin­ką. Džiau­gia­si, kad li­ki­ mas nu­bloš­kė bū­tent į to­li­mą­jį Ba­lan­ge­ną. „Du skry­džiai lėk­tu­vu, kiek­vie­ nas trun­ka šiek tiek dau­giau nei dvi va­lan­das. Po to – ke­lio­nė au­ to­bu­su, o ga­lu­ti­nė sto­te­lė pa­sie­ kia­ma lai­vu. Taip iš Lie­tu­vos su­ ko­riau 2 681 ki­lo­met­rą ir at­vy­kau į sa­vo dar­bo vie­tą“, – ke­lio­nę į po­ lia­ri­nį ra­tą api­bū­di­na Jo­kū­bas. Api­ma keis­tas jaus­mas

Ne tik tu­ris­tai ža­vi­si Šiau­rės Nor­ ve­gi­ja. Ša­lies gy­ven­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad kraš­to­vaiz­dis čia pa­ts gra­žiau­ sias. Ir nors vi­du­va­sa­rį ter­mo­met­ ras ro­do vos 10 laips­nių, ke­liau­to­jų po šį re­gio­ną ap­stu.

„Už de­šim­ties ki­lo­met­rų nuo Ba­l an­ge­n o pūp­so na­c io­n a­l i­n io Nor­ve­gi­jos kal­no sta­tu­są tu­rin­ti Ste­tin­do vir­šū­nė. Ne­pa­tin­gė­ju­sie­ji pa­va­žiuo­ti dar 800 ki­lo­met­rų, at­si­ du­ria šiau­riau­sia­me Eu­ro­pos taš­ke – Nord­ka­pe“, – pa­ta­ria Jo­kū­bas. Jis ma­tė, kad gam­ta po­lia­ri­nia­me ra­te ga­na skur­di, o tu­ris­tams di­džiau­sią įspū­dį pa­lie­ka kal­nų vir­ti­nės, fior­ dai ir na­tū­ra­lus, žmo­gaus ran­kos dar ne­pa­lies­tas kraš­to­vaiz­dis. „Kur pa­žvelg­si, ap­link kal­nai, van­duo ir miš­kai – vi­siš­ka ra­my­ bė. Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad at­si­dū­rei ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Pats daž­nai jau­čiuo­si lyg įstri­gęs lai­ke. Ra­my­ bė, ty­la ir nuo­lat į akis spi­gi­nan­ti die­nos švie­sa su­ku­ria keis­tą jaus­ mą“, – da­li­jo­si įspū­džiais lie­tu­vis.

ti žu­vų, lai­pio­ti uo­lo­mis ir tie­siog ge­rė­tis gam­ta. „Mies­te­ly­je, ku­ria­me dir­bu, pra­ mo­gų ne per dau­giau­sia. Jau­ni­mas la­biau­siai mėgs­ta kop­ti į kal­nus. Šiau­rė­je šis spor­tas po­pu­lia­riau­ sias. Mėgs­tu žve­jo­ti, juo­lab kad žve­jy­ba čia vi­sa­da sėk­min­ga. Va­sa­ rą į Ba­lan­ge­ną at­vyks­ta daug žve­ jų iš Ru­si­jos“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas, ma­tęs, kaip po sėk­min­gos ke­lių va­ lan­dų žve­jy­bos iš tink­lų trau­kia­ma de­šim­tys stam­bių lai­mi­kių. Nuo­ty­kių mė­gė­jai į Šiau­rės Nor­ ve­gi­ją vyks­ta ir dėl ban­gi­nių sa­fa­ rio. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas – vie­ ta, kur ga­li­ma pa­ma­ty­ti di­džiau­sius pa­sau­ly­je dan­ty­tuo­sius ban­gi­nius. „Di­de­lis lai­vas anks­ti ry­tą iš­plau­ kia į van­de­ny­ną ir gru­pė smal­suo­ lių lau­kia, kol iš gel­mių iš­nirs jū­ rų ga­liū­nas. Pats ban­gi­nių sa­fa­ry­je ne­da­ly­va­vau, ta­čiau ban­gi­nį te­ko ma­ty­ti. Jei anks­ti ry­tą sė­si­te į lai­vą ir plauk­si­te vie­to­mis, ku­rio­se vyks­ ta sa­fa­ris, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­ tik­si­te į jus spok­san­tį gra­žuo­lį“, – įspū­džiais da­li­ja­si Jo­kū­bas. Šiau­rės Nor­ve­gi­jo­je už­dar­biau­ jan­tis lie­tu­vis lais­va­lai­kį daž­niau­ siai lei­džia su kny­ga. Re­to­mis die­ no­mis, kai ne­ly­ja, skai­to įsi­tai­sęs kal­nų tro­be­lės te­ra­so­je, iš kur at­si­ ve­ria nuo­sta­būs vaiz­dai. „Vie­tos gy­ven­to­jai, o ir čia at­ vyks­tan­tys tu­ris­tai neiš­ran­kūs. Sū­puo­ja­si kė­dė­je, gurkš­no­ja ar­ba­ tą, žvel­gia į kal­nus, kvė­puo­ja gry­ nu miš­kų oru. Sa­ko, to­kios ato­sto­ gos jiems pa­tin­ka“, – api­bend­ri­na jau­nas vai­ki­nas.

Vi­lio­ja ban­gi­nių sa­fa­ris

Ty­la – ge­ra by­la

Nor­ve­gus, šve­dus, suo­mius, da­ nus, ru­sus, lie­tu­vius, įvai­riau­sių tau­ty­bių žmo­nes trau­kia iš­skir­ ti­nis kraš­to­vaiz­dis ir po­lia­ri­nės nak­tys.

Ga­li­ma pa­ma­ny­ ti, kad at­si­dū­rei ne­ gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Pats daž­nai jau­čiuo­ si lyg įstri­gęs lai­ke. Ra­my­bė, ty­la ir nuo­ lat į akis spi­gi­nan­ti die­nos švie­sa su­ku­ ria keis­tą jaus­mą.

Jo­kū­bas juo­kau­ja, kad ga­li sa­ve va­ din­ti Ro­bin­zo­nu Kru­zu, ku­riam di­ džiau­sia pra­mo­ga bu­vo pa­si­gau­

„Nor­ve­gai kuk­lūs. Jei­gu ga­li pa­si­ sta­ty­ti tri­jų aukš­tų na­mą, ge­riau pa­si­sta­tys ne­di­de­lę tro­be­lę kal­

nuo­se. Jei­gu ga­li įpirk­ti mer­se­de­są, pirks ope­lį“, – šyp­so­si Jo­kū­bas. Su šiau­rie­čiais vai­ki­nui daug bend­rau­ti ne­te­ko, nes jie už­da­ri, ra­ mūs žmo­nės. Jo­kū­bui at­min­tin įstri­ go vie­nas žve­jys. At­vy­kęs į Ba­lan­ge­ną jis ke­tu­rioms die­noms iš­si­nuo­mo­ jo tro­be­lę. Anks­ti ry­tą iš­plauk­da­vo į jū­rą žve­jo­ti, o su­grį­žęs va­ka­re vir­da­ vo žu­vie­nę. Taip kiek­vie­ną die­ną. „Kas nors pa­sa­ky­tų, kad at­si­sky­ rė­lis, bet jiems, nor­ve­gams, taip įpras­ta. Ty­lą jie ver­ti­na la­biau už be­ver­tį tauš­kė­ji­mą. Jei­gu bend­rau­ ja, tai da­ro la­bai man­da­giai ir ma­ lo­niai. Iš jų ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti pa­ gar­bos ki­tam“, – vie­ti­nius žmo­nes per­pra­to jau­nuo­lis iš Lie­tu­vos. Sa­mių kal­ba nyks­ta

Jo­kū­bas su­si­ža­vė­jo sa­miais, gy­ve­ nan­čiais dar aukš­čiau į šiau­rę. Jie už­sii­ma el­nių au­gi­ni­mu. „Sa­mių gen­tys at­si­ra­do pir­mai­ siais mū­sų eros am­žiais. Tik­ru sa­

miu sa­ve ga­li va­din­ti tas, ku­ris tu­ri sa­miš­ko krau­jo ir mo­ka šne­ kė­ti uni­ka­lia ir, de­ja, la­bai spar­čiai nyks­tan­čia sa­mių kal­ba“, –apgai­ lestaudamas pa­sa­ko­ja Jo­kū­bas. Jam kar­tą te­ko akis į akį su­si­dur­ ti su el­nių au­gin­to­jais. Tai įvy­ko ta­ da, kai Ba­lan­ge­no mies­te­ly­je vy­ko tra­di­ci­nė sa­mių šven­tė. Nors vi­si Nor­ve­gi­jos sa­miai mo­ka nor­ve­giš­ kai, tar­pu­sa­vy­je jie šne­ka sa­va, sa­ mių kal­ba. „La­bai įdo­mios tra­di­ci­nės sa­ mių dai­nos joo­jiij­kos, kai de­šimt mi­nu­čių kar­to­ja­mas vie­nas gar­sas. Tai šiek tiek pri­me­na mū­sų su­tar­ ti­nes“, – pa­ly­gi­no vai­ki­nas. Pak­laus­tas, ar šiau­rie­čiai ką nors ži­no apie lie­tu­vius, Jo­kū­bas tu­rė­jo ką at­sa­ky­ti. „Čia gy­ve­nan­tys nor­ ve­gai ste­bi­si lie­tu­vių va­lia daug ir sun­kiai dirb­ti, gi­ria mū­sų są­ži­nin­ gu­mą. Kol kas blo­guo­ju šiau­rie­čiai mū­sų ne­mi­ni. Ti­kė­ki­mės, ir ne­mi­ nės“, – nu­si­šyp­so­jo Jo­kū­bas.

Pu­sę me­tų – die­na, pu­sę – nak­tis Po­l ia­r i­n is ra­tas ar­ba po­l ia­ra­t is, dar va­d i­n a­m as speig­r a­č iu, yra to­l i­ miau­sia vie­ta nuo aši­ga­l io, ku­r io­je bent kar­t ą per me­t us žie­mą sau­lė ne­pa­ky­la, o kar­tą va­sa­rą ne­nu­si­lei­ džia. Šiau­rės pus­r u­t u­ly­je tai vyks­ ta per va­s a­ros sau­lėg­r į­ž ą, o Pie­t ų – per žie­mos sau­lėg­r į­ž ą. Ties po­l ia­ ra­čiu taip nu­t in­ka tik kar­tą per me­ tus, o nuo po­l ia­ra­čio iki aši­ga­l io to­ kių die­nų skai­č ius di­dė­ja. Ties Šiau­rės aši­ga­liu pu­sę me­tų bū­ na die­na, o ki­tą pu­sę – nak­tis (nuo pa­va­sa­rio ly­gia­die­nio iki ru­dens ly­ gia­d ie­n io bū­na die­na). Ties Pie­t ų aši­ga­liu – at­virkš­čiai – nuo pa­va­sa­ rio ly­g ia­die­nio iki ru­dens ly­g ia­die­ nio bū­na nak­tis. Po­lia­ra­čiai kaip ir ato­g rą­žos yra du. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas ei­na per Ru­si­ ją, Alias­ką (JAV), Ka­na­dą, Gren­lan­di­ ją, Suo­mi­ją, Nor­ve­gi­ją, Šve­di­ją ir la­bai ma­žą sa­lą į šiau­rę nuo Is­lan­di­jos. Is­ lan­di­jos šiau­rės kran­tas priei­na la­bai ar­ti prie Šiau­rės po­lia­ri­nio ra­to. Šal­ti­nis: Vi­ki­pe­di­ja

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

vakarė

die­nai už­mig­ti ne­leng­va

J.Va­si­levs­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo, „Shutterstock“ nuo­tr.

Uni­ka­lu: gam­ta šiau­rė­je skur­di, todėl akį glos­to kiekvienas augalas, savaip maloni net ir tokio plėšrūno, kaip baltasis lokys, draugija. Fior­dai, kriok­liai, ma­ži mies­te­liai kal­nų pa­pė­dė­

se – ti­piš­kas Nor­ve­gi­jos pei­za­žas, kuris, anot vieno keliautojo iš Lietuvos, ko gero, prilygsta rojui.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, ga­ li palyti su perkūnija. Šiandien ga­ limas lietus, vietomis su perkūnija. Temperatūra bus 22–26 laipsniai ši­ lumos. Sekmadienio naktį laikysis 13–15, dieną 25–28 laipsnių tempera­ tūra, kritulių nenumatoma. Pirmadienis bus dar karštesnis, vėl palis su perkūnija.

Šiandien, rugpjūčio 4 d.

+22

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+24

Utena

+23

5.35 21.14 15.39

217-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 149 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23

kokteilis Be sies­tos is­pa­nai nu­mir­tų? Anot Is­p a­n i­jo­je ma­lo­n iai lai­k ą lei­ džian­čios Džo­ze­fi­nos, šio­je ša­ly­je sies­ ta (pie­tų poil­sis) – šven­tas rei­ka­las. Pa­tys is­pa­nai sa­ko, kad sies­ta – ne sė­ dė­ji­mas ra­miai fo­te­ly­je ar dryb­so­ji­mas ant so­fos. Sies­ta – poil­sis, nor­ma­liai nu­ min­gant lo­vo­je. Net šios vals­ty­bės me­ di­kai tvir­ti­na, kad karš­tuo­ju me­tų lai­ ku Is­pa­ni­jos vie­to­se, ku­r io­se bū­na di­ de­l i karš­čiai, poil­sis – bū­ti­nas. „Toks įspū­d is, kad žmo­nės tur­būt be sies­tos ten nu­mir­tų“, – šai­pė­si Džo­ze­ fi­na. Vie­no­je tu­r is­t ų lan­ko­mo­je baž­nyt­ kai­m io su­ve­ny­r ų par­duo­t u­vė­je klai­ pė­d ie­tei pa­si­se­kė ras­t i ang­l iš­kai kal­ ban­t į par­da­vė­ją, ku­r is, pa­si­ro­do, bu­ vo ir sa­vi­nin­kas. „Jau­nas vy­ras sa­kė, kad dar per­nai jis sies­tai už­da­ry­da­vo par­duo­tu­vę, o šie­ met jau ne­be. Pro­tin­gas, ma­nau, – pa­ gy­rė su­tik­tą­jį lie­tu­vė. – Ta­čiau is­pa­nai – „prie tin­gi­nio“, jiems net šiau­ri­nė­je ša­ lies da­ly­je rei­ka­lin­ga sies­ta. Tas par­da­ vė­jas sa­kė, kad is­pa­nams dar­bas yra „the pain“ – skaus­mas. Sa­ky­čiau, la­bai taik­l iai api­bū­di­no. Bet vis dau­g iau is­ pa­nų po tru­pu­t į pra­t i­na­si prie skaus­ mo, nes ma­to, kad be skaus­mo gy­ve­ nant pi­ni­g ų ne­bus.“ Džo­ze­fi ­nai šir­d į pa­g los­tė per sies­t ą ma­t y­ta bo­bu­ly­čių kom­pa­n i­ja. Mo­te­ riš­kės, pa­si­r in­k u­sios joms pa­t in­kan­ tį res­to­ra­nė­l į sė­d i me­d žių ar skė­čių pa­vė­sy­je pa­siė­mu­sios ka­vos ir py­ra­ gai­čių. „Vi­sos pa­si­puo­šu­sios, lū­pas ryš­kiai pa­ si­da­žiu­sios, plau­kai su­tvar­ky­ti, ran­kos žie­duo­tos. Joms, is­pa­nėms, la­bai tin­ka auk­sas ar­ba kas auk­su ži­ba“, – juo­ka­vo vieš­nia iš Lie­tu­vos. O va­ka­re, kai Džo­ze­fi ­na vaikš­čio­da­ vo pro­me­na­da, jai į akis la­bai kris­da­ vo se­ne­liu­kai – „fra­je­riai“, lyg nu­žen­gę iš fil­mų, ku­r iuo­se vai­din­da­vo Mar­cel­ lo Mast­roian­ni. „Marš­ki­nu­kai su­kiš­ti į kel­nes, o jos juo­ kin­gai aukš­tai už­kel­tos ant lie­mens, švar­kas „a la at­sai­n iai“ už­mes­tas ant pe­čių, ran­kos – ki­še­nė­se, aki­n iai nuo sau­lės – net jei­g u jos ir nė­ra, kad „bo­ bi­kes“ ga­lė­tų nu­ž iū­r i­nė­ti“, – pa­ste­bė­ji­ mais da­l i­jo­si klai­pė­die­tė.

Snau­da: po pie­tų is­pa­nai su­min­ga

lyg mig­do­mų­jų vais­tų išgėrę.

Čes­ka (šian­dien su­si­tik­si­me Jū­ros šven­tė­je. Tu­rė­ki­te pi­ni­gų alui. Iki)

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +26 Pekinas +30

Praha +28 Ryga +21 Roma +34 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24

Vėjas

0–8 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

19

20

18

17

5

18

22

21

19

2

rytoj

pirmadienį

22

+24

Alytus

Vardai Šiandien: Domantas, Dominykas, Gerimantas, Irta, Milgedė

rugpjūčio 4-ąją

Rytas

19

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Felicisimas, Mintarė, Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaidotas, Vilija

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+24

21

19

3

1704 m., tę­sian­t is Is­pa­ ni­jos ka­rams, po Is­pa­ ni­jos pa­si­da­v i­mo bri­tai už­gro­bė Gib­ral­ta­rą, taip pa­brėž­da­m i sa­vo ka­r i­ nę ga­lią. 1792 m. gi­mė vie­nas žy­ miau­sių ang­lų ro­man­ ti­k ų ir mąs­t y­to­jų, prie­ ši­nę­sis ang­lų po­l i­t i­kai bei kon­s er­v a­t y­v ioms ver­ty­bėms, poe­tas Per­ cy Byss­he Shel­ley. Mi­rė 1822 m. 1875 m. Ko­p en­h a­go­ je mi­rė da­nų ra­šy­to­jas

Hans Chris­t ian An­der­ sen. Pa­sau­li­nę šlo­vę pel­ nė ra­šy­da­mas vai­kams pa­sa­kas („Bjau­r u­sis an­ čiu­kas“, „Snie­go ka­ra­lie­ nė“, „Nau­ji ka­ra­liaus dra­ bu­žiai“ ir kt.). 1900 m. mi­rė ru­sų ta­ py­to­jas pei­za­ž is­tas Isa­ kas Le­vi­ta­nas. Jis su­k ū­ rė dau­g iau kaip 1 000 ta­py­bos dar­bų, ak­va­re­ lių, pa­ste­lių, iliust­ra­ci­jų, pie­ši­n ių. Gi­mė 1860 m. Ky­bar­tuo­se, ne­tur­tin­g ų žy­dų šei­mo­je.

1901 m. Nau­ja­ja­me Or­ lea­ne gi­mė le­gen­di­nis džia­zo at­l i­kė­jas Louis Armst­rong.

Po šil­to sa­vait­ga­lio lau­kia vė­sa Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­ čius ir mies­to sve­ čius le­pins šil­ti ir sau­lė­ti orai. Prog­ no­zuo­ja­ma, kad ki­tą sa­vai­tę ši­lu­ma pa­si­ trauks. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys tvir­ti­no, kad šeš­ta­die­nį nu­ma­to­mas ne­di­de­ lis de­be­suo­tu­mas. Ry­tą tarp 10 ir 11 va­lan­dos ga­li­mas silp­nas lie­tus. Vy­raus šil­ti, bet ne karš­ti orai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad bus 20–22 laips­niai ši­lu­mos. „Žmo­nės tu­rė­tų bū­ti pa­ten­kin­ ti“, – svars­tė L.Pakš­tys. Nak­tį ter­mo­met­ro stul­pe­lis nu­ kris iki 14–16 laips­nių. Sek­ma­die­nį lie­taus ne­nu­ma­to­ ma. Prog­no­zuo­ja­ma, kad oro tem­ pe­ra­tū­ra šok­tels iki 22–24 laips­nių ši­lu­mos. Nak­tį ji sieks 15–17 laips­ nių ši­lu­mos. Pūs 4–9 m/s stip­ru­ mo pie­tų vė­jas. L.Pakš­čio tei­gi­mu, ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je dar iš­si­lai­kys šil­ti orai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad pir­ma­die­nį bus 24–26 laips­niai ši­lu­mos. Nuo ant­ra­die­nio pra­dės vės­ ti. Die­no­mis vy­raus 18–21 laips­nis ši­lu­mos. Nak­ti­mis oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 12–14 laips­nių ši­lu­mos. Lau­ kia­ma, kad sa­vai­tė bus lie­tin­ga. Nuo ant­ra­die­nio su­stip­rės vė­jas. Jo grei­tis sieks 10–15 m/s, gū­siai – iki 17 m/s. „Kiek už­truks vė­ses­nis pe­rio­ das, sun­ku pa­sa­ky­ti“, – tvir­ti­no L.Pakš­tys.

Prog­no­zė: sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai dar ga­lės pa­si­džiaug­ti šil­tais orais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.