2012-08-04 Kauno diena

lietuva

7p.

Pa­si­nau­do­ję nau­ju ­ įsta­ty­mu, at­ver­ti ­ du­ris į lais­vę ­ anks­čiau lai­ko ­ sie­kia šim­tai ­ nu­teis­tų­jų.

ekonomika

pasaulis

9p.

Ve­liuo­nos dva­ro ba­ro­nie­nė O.Vak­sel-­ Lar­son pra­vė­rė du­ris į stul­bi­na­mą sa­vo šei­mos is­to­ri­jos pa­sau­lį.

10p.

Dėl energetinės ­ avarijos Indijoje ­ tamsoje paskendo ­ dešimtadalis ­ planetos ­ gyventojų.

2016-ai­siais ­ Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­čios ­ olim­pi­ados ­ ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją ­ nu­tvieks lie­tu­vių kur­ta ­ švie­sos ins­ta­lia­ci­ja?

25p.

Šeštadienio

Rugpjūčio 4, 2012 Nr. 181 (19740) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Me­da­lio spin­du­liuo­se puo­lė šil­dy­tis val­džia

Našlaičių į Lietuvą neparsivežė Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

„Kau­no die­na“ ra­šė apie neį­ga­lų sū­ nų au­gi­nan­čią Ra­są Zda­ne­vi­čie­nę, ku­rios li­ki­mą pa­ženk­li­no dar vie­nas smū­gis – Da­ni­jo­je bu­vo nu­žu­dy­ta jos se­suo. Ge­rų žmo­nių pa­de­da­ma mo­ te­ris par­si­ve­žė se­sers pa­lai­kus, ta­ čiau tuo jos var­gai ne­si­bai­gė.

Li­ko sve­ti­mo­je ša­ly­je

Ba­lan­dį R.Zda­ne­vi­čie­nę pa­sie­kė ži­nia apie se­sers Li­nos mir­tį. Li­na su šei­ma Da­ni­jo­je gy­ve­no jau ke­le­ rius me­tus. R.Zda­ne­vi­čie­nei ne­ki­lo abe­jo­nių, kad ran­ką prieš jos se­se­rį pa­kė­lė pa­sta­ro­sios su­tuok­ti­nis. Jis daug me­tų at­vi­rai gra­si­no R.Zda­ ne­vi­čie­nės se­se­riai. Vy­ras ne tik nu­žu­dė žmo­ną, bet ir atė­mė mo­ti­ ną iš sa­vo 11-me­tės duk­ ros ir 17-me­čio sū­naus.

2

Dienos citata „Vienai auginti tris vaikus?

Ne, nesunku. Juk žmonės išaugina ir dar daugiau“, – sakė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės močiutė Aldona Meilutienė.

Donato Mockaus piešinys

Rū­tai Mei­lu­ty­tei lai­mė­jus olim­pi­nį auk­ są, pra­si­dė­jo spek­tak­lis pa­gal jau tra­di­ci­nį sce­na­ri­jų: kaip pa­si­kin­ky­ti čem­pio­nės šlo­ vę po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų rek­la­mai? Kau­no sa­vi­val­dy­bė ope­ra­ty­viai ra­do išei­tį.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Pak­vie­tė į eks­kur­si­jas

„Girs­tu­čio“ komp­lek­so ba­sei­nas! Štai to­ji viš­ta, pa­dė­sian­ti auk­si­nį sa­vi­rek­la­mos kiau­ši­nį, nu­švies­ tą R.Mei­l u­ty­t ės šlo­v ės au­reo­ lės. Toks su­m a­ny­m as su­b ren­d o

Kau­no sa­vi­val­dy­bės ka­bi­ne­tuo­se ir kaip­mat pa­si­py­lė pra­ne­ši­mai, kad Kau­n e jau šių me­t ų pa­bai­ go­je du­r is at­vers „mo­d er­n iau­ sias Lie­t u­vo­je“, vi­s us „Eu­ro­p os stan­d ar­t us ati­t in­kan­t is“ ba­sei­ nas, ku­ria­me „bus kur tre­ni­ruo­ ti atei­ties mei­lu­ty­tes ir ti­te­nius“.

18p.

4

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Rugpjûèio 4 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

dieniniu Tik su šešta

dienraðèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A K O M E N

o Á VDU Kaun

2

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

19

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,36

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

34

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Bo­ta­ni­kos so­de – ato­grą­žos Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do oran­že­ri­jo­je va­sa­rą vi­si au­ga­lai at­gy­ja – ūg­te­lė­ja, su­žy­di, pa­gra­žė­ja. Anot ag­ro­no­mės gė­li­nin­ kės Rai­mon­dos Za­bu­ly­tės, ge­ro oro ne­pa­kan­ka – la­bai svar­bu ge­ras vė­di­ ni­mas ir drėg­mė. „Vi­sais au­ga­lais rei­kia rū­pin­tis skir­tin­gai – vie­ni au­ga­lai tu­ri bū­ti ge­riau vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se, ki­ti mėgs­ta karš­tį. To­dėl mes sa­vo dar­bu kom­pen­suo­ja­me ne vi­sai to­bu­las oran­že­ri­jos są­ly­gas“, – pa­sa­ko­ jo R.Za­bu­ly­tė ir pri­dū­rė, kad žie­mą oran­že­ri­jo­je au­ga­lai ne­žy­di, nes so­das ne­tu­ri tam rei­ka­lin­gų stip­rių lem­pų. „Kai tem­pe­ra­tū­ra ge­ro­kai vir­ši­ja 30 laips­nių, ten­ka nuo sau­lės slėp­tis po pal­mių la­pais ato­grą­žų sky­riu­je“, – pa­sa­ko­jo so­do dar­buo­to­ja. R.Za­bu­ly­tės tei­gi­mu, lau­ke oro tem­pe­ra­tū­rai pa­sie­kus 30 ir dau­giau laips­nių, di­džio­jo­je oran­že­ri­jo­je bū­na vė­siau.

Kris­ti­nos Ci­pa­ry­tės, And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus fo­to­re­por­ta­žas

60 spe­cia­ly­bių nie­kas ne­pa­si­rin­ko Kris­ti­na Ci­pa­ry­tė Va­kar sto­jan­tie­ji į aukš­tą­sias mo­ kyk­las su­ži­no­jo ant­ro­jo sto­ji­mo eta­po re­zul­ta­tus. Šian­dien ir pir­ ma­die­nį vyks ant­ra­sis su­tar­čių pa­si­ra­šy­mas.

Li­ko tre­čias šan­sas

Rugp­jū­čio 7 d. Lie­tu­vos aukš­tų­ jų mo­kyk­lų aso­cia­ci­ja bend­ra­jam priė­mi­mui or­ga­ni­zuo­ti (LA­MA BPO) pa­skelbs, kiek ir ko­kių vie­ tų ša­lies aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se li­ko po ant­ro­jo eta­po.

Pas­ku­ti­nė sto­jan­čių­jų dis­tan­ ci­ja pra­si­dės nuo rugp­jū­čio 7-o­ sios ry­to ir tę­sis iki rugp­jū­čio 9 d.

17 val.

Da­ly­vau­jan­tie­ji tre­čia­me priė­ mi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las eta­ pe ne­bep­ri­va­lo lai­ky­tis sa­vo pra­ šy­mų pir­mi­nio są­ra­šo – pasirinkti ga­li­ma ir spe­cia­ly­bes, ku­rių pir­ muo­siuo­se tu­ruo­se sto­jan­ty­sis ne­pa­gei­da­vo.

Jau­nuo­liai rugp­jū­čio 7 d. LA­MA BPO tink­la­la­py­je ga­lės ma­ty­ti, ko­kios spe­cia­ly­bės li­ko, ir rink­tis iš jų. Per pa­sku­ti­nį eta­pą bus ga­li­ ma už­pil­dy­ti 6 sto­ji­mo vie­tas.

Nuo bir­že­lio 1-osios iki lie­pos 23-io­sios jaunuoliai už­pil­dę re­ gist­ra­ci­jos pra­šy­mus sto­ti į aukš­ tą­sias mo­kyk­las, bet ne­da­ly­va­ vę nei pir­ma­ja­me, nei ant­ra­ja­me sto­ji­mų tu­ruo­se, vis vien tu­rės ga­li­my­bę ei­ti į tre­čią­jį.

Tre­čio­jo tu­ro su­tar­čių pa­si­ra­ šy­mai vyks rugp­jū­čio 11–13 d.

Ne­be­ruoš teks­ti­li­nin­kų

Po ant­ro­jo eta­po paaiš­kė­jo, kad 60 spe­cia­ly­bių šiais me­tais vi­siš­ kai ne­su­lau­kė sto­jan­čių­jų. Šie­ met nie­kas iš sto­jan­čių­jų ne­si­rin­

ko teks­ti­lės, leng­vo­sios pra­mo­nės spe­cia­ly­bių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šių spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je ga­li pri­ trūk­ti. Įmant­riais ir il­gais pa­va­di­ni­ mais api­pin­tos spe­cia­ly­bės šie­met taip pat su­lau­kė ma­žiau dė­me­sio. „Tai dau­giau­sia va­dy­bi­nio pro­fi­ lio moks­lai, ta­čiau šio sek­to­riaus ma­ži­ni­mas gal net į nau­dą“, – ko­ men­ta­vo LA­MA BPO pre­zi­den­tas Pra­nas Ži­liu­kas.

Uni­ver­si­te­tuo­se šie­met per pir­mą­jį eta­pą pa­si­ra­šy­ta 10 pro­c. ma­žiau su­tar­čių nei per­nai, ko­le­ gi­jo­se – 20 pro­c. Anot P.Ži­liu­ko, tai ne­kei­čia ten­den­ci­jų, nes pa­ki­ tę skai­čiai ne­di­de­li.

Po to, kas įvy­ ko per se­sers Li­nos šer­me­ nis, aš ne­ga­liu už­krau­ti ma­ mai to­kio rū­ pes­čio.

Šie­met per pir­mą­jį eta­pą pa­si­ra­šy­ta 10 pro­c. ma­žiau su­tar­ čių nei per­nai.

Anš­la­gas į va­dy­bą slops­ta

Dau­giau­sia lais­vų vie­tų uni­ver­ si­te­tuo­se li­ko so­cia­li­nių ir tech­ no­lo­gi­jos moks­lų sri­ty­se, ko­le­gi­ jo­se – vers­lo ir va­dy­bos kryp­čių gru­pė­je.

Per pir­mą­jį tu­rą pa­si­ra­šy­tos be­ veik vi­sos su­tar­tys su me­no mo­ kyk­lo­mis ir Ka­ro aka­de­mi­ja, to­dėl ant­ra­me tu­re šių spe­cia­ly­bių ne­ li­ko. Šie­met išau­go me­di­ci­nos ir tech­no­lo­gi­jos moks­lų po­pu­lia­ru­ mas, to­dėl kon­ku­ren­ci­ja bu­vo ga­ na di­de­lė jau pir­ma­ja­me eta­pe.

Anot P.Ži­liu­ko, tre­čia­ja­me tu­re ga­li­my­bę įsto­ti daž­niau­siai mė­gi­ na pa­si­ry­žu­sie­ji mo­kė­ti už moks­ lus, ka­dan­gi vals­ty­bės fi­nan­suo­ ja­mų vie­tų be­veik ne­lie­ka.

At­gu­lė: velionės pa­lai­kai pa­lai­do­ti šei­mos ka­pe.

Našlaičių į Lie­tu­vą

Da­n i­j os spe­c ia­l is­t ų 1 spren­­di­mu, naš­lai­čiais li­ku­siems vai­kams pa­skir­ta glo­

bė­ja. Toks už­sie­nie­čių spren­di­ mas pri­bloš­kė lie­tu­vę. Vai­kai at­ si­dū­rė lie­tu­vės Auš­ros ir Da­ni­jos pi­lie­čio šei­mo­je.

Toks spren­di­mas bu­vo priim­tas jau ki­tą die­ną po tra­ge­di­jos, kai ar­ ti­mie­ji Lie­tu­vo­je nie­ko ne­ži­no­jo.

Nau­jo­ji glo­bė­ja su žu­vu­sią­ja bu­vo pa­žįs­ta­mos. Vis dėl­to R.Zda­ne­vi­ čie­nei šis žings­nis neat­ro­do nuo­ šir­dus.

Po „Kau­no die­nos“ ra­ši­nio at­si­ ra­do žmo­nių, pa­dė­ju­sių R.Zda­ne­ vi­čie­nei par­si­vež­ti nu­žu­dy­tos se­ sers pa­lai­kus. „Esa­me la­bai dė­kin­gi Da­ni­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nei ir dau­ge­ liui ki­tų, ku­rie mums pa­gel­bė­jo ir fi­nan­siš­kai, ir ry­šiais, konk­re­čiais dar­bais, nuo­šir­džia at­jau­ta“, – žmo­nių ge­ru­mu džiau­gė­si R.Zda­ ne­vi­čie­nė.

De­ja, tai tik vie­na tra­ge­di­jos da­ lis. R.Zda­ne­vi­čie­nė ne­par­si­ve­žė se­ sers vai­kų.

Pa­si­ma­ty­mo lau­kė sa­vai­tę

Fi­ni­šas: aukš­to­sios mo­kyk­los vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas jau

už­pil­dė.

To­mo Luk­šio (BfL) nuo­tr.

Ne­ri­mas: R.Zda­ne

„Da­ni­ja da­ro vis­ką, kad vai­kai lik­ tų ten, Lie­tu­va ne­da­ro nie­ko. Nuo pa­va­sa­rio ne­su­lau­kiau at­sa­ky­mų nei iš am­ba­sa­dos, nei iš Vai­ko tei­

sių ap­sau­gos tar­ny­bos“, – guo­dė­ si R.Zda­ne­vi­čie­nė. Nu­žu­dy­to­sios vy­rui jau atim­tos tė­vys­tės tei­sės.

Pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo, ta­čiau, R.Zda­ne­vi­čie­nės tei­gi­mu, įta­ria­ma­sis sa­vo kal­tės ne­pri­pa­ žįs­ta.

Su sve­ti­mų žmo­nių glo­bo­je at­si­ dū­ru­siais se­sers vai­kais ke­lis mė­ne­ sius mo­te­ris bend­ra­vo per skai­pą. Ji ne­sle­pia, kad vi­są lai­ką neap­lei­do blo­ga nuo­jau­ta, jog vai­kams da­ro­ ma įta­ka iš ša­lies. Ne­ge­ru­mas neiš­ sisk­lai­dė ir kai R.Zda­ne­vi­čie­nė nu­ vy­ko į Da­ni­ją.

Pir­miau­sia lie­tu­vei te­ko vi­są sa­ vai­tę lauk­ti, kol bus pa­skir­tas pa­ si­ma­ty­mas su vai­kais. Da­bar­ti­nė vai­kų glo­bė­ja į su­si­ti­ki­mą neat­vy­ ko. Vai­kus at­ly­dė­jo lie­tu­vės Auš­ros drau­gas da­nas. Da­ly­va­vo vie­ti­niai vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, ver­tė­jai. „Jau­tė­mės keis­tai. At­sa­ky­mas apie vis­ką, ko klau­sė­me, bu­vo vie­ no­das – nor­ma­lu. Nor­ma­lu, kad 11 me­tų mer­gai­tė nak­vo­ja pas vos du mė­ne­sius pa­žįs­ta­mą kla­sės drau­gę.

Nor­ma­lu tai, kad, glo­bė­jai iš­vy­kus į ves­tu­ves, vie­ną die­ną vai­kai nak­ vo­ja pas kai­my­nus, ki­tą – miš­ke kaž­ko­kio­je sto­vyk­lo­je, apie ku­rią net pa­tys ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti“, – ste­bė­jo­si R.Zda­ne­vi­čie­nė.

Bu­vo pa­siil­gę

Vis­gi pa­sa­ko­jant apie su­si­ti­ki­mą su ve­lio­nės se­sers vai­kais R.Zda­ne­vi­ čie­nės bal­sas su­ši­lo: „Bu­vo pa­siil­ gę. Jau­čiau. Juk nuo pat vai­kų gi­ mi­mo mes vi­si gy­ve­no­me kar­tu.“ „Sa­vai­tę bu­vo­me Da­ni­jo­je, bet vai­kus bu­vo leis­ta pa­ma­ty­ti vos dvi va­lan­das. Nie­kaip ne­ga­lė­jo­me pa­ leis­ti vie­ni ki­tų at­si­svei­kin­da­mi“, – at­si­du­so mo­te­ris. R.Zda­ne­vi­čie­nė yra se­sers duk­ros krikš­ta­mo­tė. „Mes su krikš­to duk­ra vi­sa­da bu­vo­me ar­ti­mos. Sau­gau vi­sus jos do­va­no­tus pie­ši­nius ir dar­be­lius.

Da­ni­jo­je, šei­mos na­me, ra­dau sa­vo at­vi­ru­kus, kny­gas, ku­rias jai nuo­lat siųs­da­vau“, – R.Zda­ne­vi­čie­nė tu­ ri di­džiu­lį duk­te­rė­čios do­va­noms skir­tą ap­lan­ką.

Sa­vai­tę lau­kę su­si­ti­ki­mo gi­mi­ nai­čiai ga­lė­jo pa­si­kal­bė­ti ir vie­ni.

Jiems bu­vo leis­ta išei­ti į lau­ką. Da­ ni­jos at­sto­vai li­ko pa­si­ma­ty­mo pa­ tal­pos vi­du­je.

Po­kal­bis, at­ro­dė, bu­vo nuo­šir­ dus, ta­čiau ko ga­li ti­kė­tis iš vai­kų, ku­rie per vie­ną die­ną ne­te­ko dvie­jų ar­ti­miau­sių žmo­nių – ma­mos ir tė­ čio, ga­li­mai nu­žu­džiu­sio ma­mą.

Glo­bė­ja pa­skir­ta me­tams

Da­ni­jo­je R.Zda­ne­vi­čie­nė iš­gir­ do nau­jie­ną – glo­bė­ja naš­lai­čiams

3

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

Miestas Bo­ta­ni­kos so­de – ato­grą­žos

Kam naudinga vasarą šildyti orą?

Tadas Širvinskas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Alinant karščiams vonios kambaryje ieškoti gaivos neverta. Kai kurie kauniečiai įtaria, kad vonios šildytuvai vasarą įšyla dar labiau neatsitiktinai.

e­vi­čie­nės šir­dis ne­rims­ta dėl Da­ni­jo­je li­ku­sių nu­žu­dy­tos se­sers vai­kų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

neparsivežė skir­ta me­tams. „Ko­dėl me­tams?

Ko­dėl ne ke­liems mė­ne­siams?“ – klau­sė R.Zda­ne­vi­čie­nė. Iš Da­ni­jos val­diš­kų ins­ti­tu­ci­jų lie­tu­vė aiš­kaus at­sa­ky­mo neiš­gir­do.

Mo­te­ris tik su­ži­no­jo, kad to­kį spren­di­mą priė­mė spe­cia­lis­tė, at­sa­ kin­ga už R.Zda­ne­vi­čie­nės se­sers žū­ ties by­lą. Su šia spe­cia­lis­te R.Zda­ ne­vi­čie­nei su­si­tik­ti ne­pa­vy­ko.

Lie­tu­vei te­ko vi­są sa­vai­tę lauk­ ti, kol bus pa­skir­ tas pa­si­ma­ty­mas su vai­kais.

Mo­te­ris bu­vo ra­mi­na­ma, kad at­ si­žvelg­ta ir į vai­kų iš­sa­ky­tus no­rus. Čia R.Zda­ne­vi­čie­nės bal­sas pri­ti­lo: „Jie no­ri bend­rau­ti su mu­mis, grįž­ ti čia ato­sto­gau­ti, ta­čiau gy­ven­ti jie esą no­ri Da­ni­jo­je, nors prieš ne­lai­ mę daž­nai guos­da­vo­si, kad no­rė­tų vi­suo­met gy­ven­ti ar­čiau mū­sų kaip anks­čiau, Lie­tu­vo­je.“ Nuo ta­da, kai vai­kai su tė­vais pa­ li­ko Lie­tu­vą ir nuo­lat gy­ven­ti įsi­ kū­rė Da­ni­jo­je, praė­jo tre­ji me­tai.

Vis dėl­to R.Zda­ne­vi­čie­nė ne­sle­

pia, kad jai la­bai keis­tas toks vai­ kų pa­si­rin­ki­mas.

Pra­ra­do at­min­tį

Žy­gių dėl anū­kų su­grą­ži­ni­mo į Lie­ tu­vą ga­lė­tų im­tis R.Zda­ne­vi­čie­nės ma­ma, Da­ni­jo­je li­ku­sių vai­ki­no ir mer­gai­tės se­ne­lė, bet ji dar per­ne­ lyg su­krės­ta duk­ros lai­do­tu­vių. „Po to, kas įvy­ko per se­sers Li­nos šer­me­nis, aš ne­ga­liu už­krau­ti ma­mai to­kio rū­pes­čio“, – ta­rė R.Zda­ne­vi­ čie­nė. Ma­mai – 62-eji. R.Zda­ne­vi­ čie­nė pa­sa­ko­jo, kad per at­si­svei­ki­ni­ mą su nu­žu­dy­ta duk­ra ma­ma nuė­jo į kam­ba­riu­ką ša­lia sa­lės. „Kai atė­jo­me mes, ji ėmė klau­si­ nė­ti, kur ji yra, kur Li­na, kur vai­ kai“, – pri­bloš­kian­čias aki­mir­kas pri­si­mi­nė R.Zda­ne­vi­čie­nė.

Vė­liau gy­dy­to­jai paaiš­ki­no, kad mo­te­ris bu­vo pra­ra­du­si at­min­tį. „Vie­nu me­tu su­si­kau­pė la­bai daug stre­so, ku­ris pa­si­reiš­kė bū­tent taip.

Da­bar ma­mos sa­vi­jau­ta pa­ge­rė­jo, ta­čiau tų ke­lių va­lan­dų ne­pa­me­ na“, – kal­bė­jo R.Zda­ne­vi­čie­nė.

Neat­sa­ky­ti klau­si­mai

R.Zda­ne­vi­čie­nė ieš­ko tei­sin­go spren­di­mo. Ar tei­sin­ga bū­tų steng­ tis, kad se­sers vai­kai žūt­būt bū­tų par­vež­ti į Lie­tu­vą? Ar paau­gę vai­ kai ne­prie­kaiš­taus te­tai, kad par­ve­

žė juos iš sve­čios ša­lies? Ga­lų ga­le, ar pa­ti R.Zda­ne­vi­čie­nė pa­jėgs pa­si­ rū­pin­ti my­li­mais gi­mi­nai­čiais?

Dvie­jų vai­kų ma­ma R.Zda­ne­vi­ čie­nė pir­miau­sia tu­ri rū­pin­tis sa­vo neį­ga­liu jau­nes­niuo­ju sū­nu­mi. Jam ma­mos dė­me­sys ir rū­pes­tis rei­ka­ lin­gi kas­dien. Mo­ters vy­res­nė­lis – di­džiu­lis jos pa­gal­bi­nin­kas, ta­čiau dar nė­ra vi­siš­kai sa­va­ran­kiš­kas.

O ir pa­čios ki­tą­met 40-me­tį švę­ sian­čios mo­ters svei­ka­ta – ne ge­ le­ži­nė. Ji il­gai ga­ly­nė­jo­si su on­ko­ lo­gi­ne li­ga.

Pa­lai­kai – tė­viš­kė­je

Mo­te­ris ti­ki­si, kad lai­kas su­dė­lios min­tis. Gal ir jaus­mai su­si­dė­lios to­li­mo­je ša­ly­je gy­ve­nan­tiems gi­ mi­nai­čiams. R.Zda­ne­vi­čie­nė ži­no – jos šir­dis dėl se­sers vai­kų ne­nu­ rims. Da­ni­jo­je vai­kus kon­sul­ta­vęs psi­cho­lo­gas re­ko­men­da­vo nie­ko ne­kal­bė­ti su vai­kais apie tai, ko­kia tra­ge­di­ja įvy­ko jų šei­mo­je. „Kal­bė­jau su psi­cho­lo­ge Lie­tu­ vo­je. Ji nu­ste­bo pa­si­rink­tu gy­dy­ mo me­to­du. Su­si­kau­pę klau­si­mai ir emo­ci­jos bet ka­da ga­li iš­si­lie­ti ir neaiš­ku, nei kur, nei kaip“, – iš­gy­ ve­na R.Zda­ne­vi­čie­nė.

Jai ra­mu dėl vie­no – se­sers Li­nos ur­na su pa­lai­kais jau tė­viš­kė­je, Stak­ liš­kių se­niū­ni­jo­je, šei­mos ka­pe.

„Prie gyvatuko negalima priliesti rankos, o vonioje – pirtis“, – tū­ žo Boleslovas Drilingas.

Kaunietis kone įsitikinęs, kad „Kauno energija“ klientų vonios šildytuvams pašildyti per karš­ čius tiekia karštesnį vandenį. Kai labai karšta, keliais laipsniais šil­ tesnis šildytuvas nekelia didelio įtarimo, o „Kauno energijai“ neša nemažą pelną, kurio vasarą ben­ drovė stinga. „Kiek galima žmonėms nervus gadinti ir iš jų pelnytis“, – draus­ minti „Kauno energiją“ prašė ne­ patenkintas vartotojas.

Išgirdęs apie kauniečių prie­ kaištus „Kauno energijai“, ben­ drovės atstovas ryšiams su visuo­ mene Ūdrys Staselka nenustebo.

Jis sakė, kad žmonės dėl karšto gyvatuko priekaištauja neretai, tačiau tikino, jog skundai siun­ čiami ne tam adresatui. „Už kiekvieno konkretaus pas­ tato šildymo ir karšto vandens sistemų reguliavimą ir priežiūrą atsakingi šių pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiū­ rėtojai, ne „Kauno energija“, – teigė Ū.Staselka.

Praėjusiais metais gyventojai, kurių butuose yra įrengti vonių šildytuvai, vidutiniškai suvarto­

Svyruoja: vasarą mokestis už

vonios šildytuvą nėra pastovus.

Tomo Raginos nuotr.

jo po 157 kilovatvalandes vienam butui per mėnesį. Šių metų liepos kainomis už tokį kiekį energijos reikėjo atseikėti vidutiniškai po 53 litus. Tiesa, kai kuriuose Kau­ no namuose per mėnesį šilumos suvartojama daugiau nei dvigu­ bai.

Per šildymo sezoną vandens temperatūrai palaikyti reikalin­ gos energijos sąnaudoms nusta­ tyti tam tikri normatyvai. Daž­ niausiai – 160 kilovatvalandžių per mėnesį. Todėl mokestis už vonios šildytuvą būna pastovus.

Čia priėjo Ona...

Ir pasakė: „Jei neįstojote į universitetą, neskubėkite į Ispanijos mandarinų laukus. Jūsų rankų ir proto labai reikia Lietuvoje.“ Paskelbus stojamųjų į aukštąsias mokyklas rezultatus, tūkstančiai neįstojusiųjų jau kraunasi lagaminus ir rengiasi emigruoti.

Užs. 998129

4

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

miestas

Me­da­lio spin­du­liuo­se puo­lė Rea­ly­bė, skir­ta ne vie­ 1 šam pra­ne­ši­mui, yra daug pro­ziš­kes­nė: atei­ties mei­lu­ty­čių ir

ti­te­nių kal­vei, ku­rios sta­ty­ba trun­ ka be­veik pen­ke­rius me­tus, Kau­no sa­vi­val­dy­bė nie­kaip ne­ran­da ope­ ra­to­riaus. „Girs­tu­čio“ komp­lek­so spor­ ti­nei da­liai kon­ce­si­nin­ko ieš­ko­ ta skel­biant ke­tu­ris kon­kur­sus, bet no­rin­čių­jų kaip nė­ra, taip nė­ra. O ga­li­my­bių pa­čiai iš­lai­ky­ti to­kį ob­ jek­tą, rū­pin­tis jo va­dy­ba, užim­tu­ mu Kau­no sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri.

Vis dėl­to, nu­ty­lint ne­ma­lo­nius fak­tus, Kau­no val­džia iš­kil­min­gai pa­kvie­tė mies­tie­čius į eks­kur­si­jas po bū­si­mą­ją plau­ki­mo čem­pio­nų me­da­lių lie­jyk­lą – „Girs­tu­čio“ ba­ sei­ną.

Iš­dy­go ak­li­na sie­na

„Vie­tų skai­čius yra ri­bo­tas, tad į eks­kur­si­ją bus pa­kvies­ti tik iš anks­to už­si­re­gist­ra­vę mies­tie­čiai“, – lyg iš tu­ris­ti­nio lanks­ti­nu­ko lie­ ja­si žo­džiai sa­vi­val­dy­bės pra­ne­ši­ me spau­dai.

Vis dėl­to, ką pa­ma­tys į „Girs­ tu­čio“ ba­sei­no sta­ty­bos aikš­te­ lę atė­ję kau­nie­čiai, pa­sa­ky­ti sun­ ku. Eks­kur­si­jos, apie ku­rias Kau­no sa­vi­val­dy­bė pra­ne­šė jau ki­tą die­ną

po R.Mei­lu­ty­tės olim­pi­nio trium­ fo, pa­si­ro­do, vyks dar ne­grei­tai – tik rugp­jū­čio pa­bai­go­je. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bė, o gal­būt ir ran­go­vai, ne itin no­rė­tų, kad kas nors kai­šio­tų no­sį į ba­sei­no sta­ty­ bos rei­ka­lus.

Ed­var­das Štuo­pis:

Ap­si­lan­ky­mą ob­jek­ te rei­kia de­rin­ti su už­sa­ko­vu – sa­vi­val­ dy­be. „Kau­no die­na“ ne kar­tą yra ra­ šiu­si apie šio komp­lek­so re­konst­ ruk­ci­ją. Sta­ty­bai trun­kant ne vie­ nus me­tus, dien­raš­tis yra įam­ži­nęs įvai­rias „Girs­tu­čio“ ba­sei­no lė­to gi­mi­mo sta­di­jas. Šį­kart, sa­vi­val­dy­bei pa­kvie­tus kau­nie­čius re­gist­ruo­tis į eks­kur­si­ jas, vie­šu­mui kaip­mat bu­vo su­mū­ ry­ta ak­li­na sie­na.

Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai, ku­rie lig šiol ope­ra­ty­viai su­de­rin­da­vo su sta­ty­bi­nin­kais lai­ką, kad žur­na­lis­tai ga­lė­tų juos pa­kal­bin­ti ir pa­fo­tog­ra­ fuo­ti, da­bar tik skės­čio­jo ran­ko­mis.

Jie pa­siū­lė kreip­tis į me­ro pa­ta­rė­ ją vie­šie­siems ry­šiams su vi­suo­ me­ne, be­si­rū­pi­nan­tį ir me­ro įvaiz­ džiu, To­mą Gri­ga­le­vi­čių.

Pa­ta­rė­jas ta­po sar­gu

T.Gri­ga­le­vi­čius tei­gė ne­ga­lįs leis­ti žur­na­lis­tams ap­si­lan­ky­ti „Girs­tu­ ty­je“ anks­čiau, nei nu­ma­ty­ta eks­ kur­si­jos da­ta – rugp­jū­čio 21 d. „Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė su ran­go­vu su­de­ri­no die­ną, ka­da re­ konst­ruo­ja­mą ob­jek­tą ga­lės ap­žiū­ rė­ti kau­nie­čiai ir kar­tu žur­na­lis­tai.

Ran­go­vas ne­su­tin­ka į ob­jek­to vi­ dų įleis­ti pa­ša­li­nių as­me­nų ki­to­ mis die­no­mis“, – raš­tu at­sa­kė me­ ro įvaiz­džio stra­te­gas, pa­pra­šy­tas paaiš­kin­ti, ko­dėl stai­ga pa­si­kei­tė „Girs­tu­čio“ lan­ky­mo są­ly­gos.

Krei­pė­mės į ran­go­vą – įmo­ nę „Ka­mes­ta“, ku­rios dar­buo­to­ jai mie­lai teik­da­vo in­for­ma­ci­ją ži­ niask­lai­dai. Bend­ro­vės tech­ni­nis di­rek­to­rius Ed­var­das Štuo­pis šį kar­tą ėmė ap­ta­kiai aiš­kin­ti: „Vyks­ta da­žy­mo ir aukš­tu­mi­niai dar­bai...“ „Ap­si­lan­ky­mą ob­jek­te rei­kia de­ rin­ti su už­sa­ko­vu – sa­vi­val­dy­be“, – ne­ti­kė­tai pra­si­ta­rė E.Štuo­pis.

Gal­būt bai­mi­na­ma­si, kad pa­te­ kę į ob­jek­tą žur­na­lis­tai iš­siaiš­kins apie ne vi­sai sklan­džią sta­ty­bos ei­ gą? Pa­gal su­tar­tį su ran­go­vu dar­ bai tu­ri bū­ti baig­ti lapk­ri­čio 1 d.

Da­bar sa­vi­val­dy­bė jau skel­bia, kad „Girs­tu­tis“ du­ris at­vers me­tų pa­ bai­go­je.

Fe­de­ra­ci­ja var­di­ja trū­ku­mus

Ši­lai­niai: ba­sei­nas, kur plauk­ti iš­mo­ko R.Mei­lu­ty­tė, jau dau­giau nei de­

šimt­me­tį yra ap­gai­lė­ti­nos būk­lės.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Vi­sa Lie­tu­va už­gniau­žu­si kva­ pą ste­bė­jo auk­si­nį kau­nie­tės plau­ ki­kės R.Mei­lu­ty­tės pa­si­ro­dy­mą.

Nea­be­jo­ju, kad po šio pa­si­ro­dy­ mo tiek Kau­ne, tiek ir vi­so­je ša­ ly­je su­si­do­mė­ji­mas šia spor­to ša­ ka smar­kiai išaugs“, – krei­pia­si į kau­nie­čius mies­to me­ras And­rius Kup­čins­kas sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­ to sve­tai­nė­je. „Džiau­giuo­si, kad jau me­tų pa­ bai­go­je Kau­ne tu­rė­si­me mo­der­ niau­sią ša­ly­je ba­sei­ną, ku­ria­me

Įs­lap­tin­ta: „Girs­tu­tis“ ta­po įslap­tin­tu ob­jek­tu – da­bar jau tik Kau­no val­dži

ga­lės tre­ni­ruo­tis stip­riau­si ša­lies plau­ki­kai ir atei­ties žvaigž­dės. Ti­ ki­mės, kad čia vyks ne tik svar­ biau­sios Lie­tu­vos, bet ir tarp­tau­ ti­nės plau­ki­mo var­žy­bos“, – tei­gia A.Kup­čins­kas.

Vis dėl­to plau­ki­mo spe­cia­lis­tai to­kiems Kau­no me­ro žo­džiams ne­ sku­ba plo­ti. „Jau da­bar aiš­ku, kad šis ba­sei­ nas tu­rės trū­ku­mų“, – apie sta­ to­mą „Girs­tu­čio“ ba­sei­ną ta­rė Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tė Ilo­na Zuo­zie­nė.

Fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tė sa­kė, kad bū­si­ma­sis ba­sei­nas su 8 plau­ki­mo ta­kais at­si­lie­ka nuo pa­sau­li­nių ten­ den­ci­jų. Plau­ki­mo ta­kų mo­der­nia­ me ba­sei­ne jau tu­rė­tų bū­ti de­šimt.

I.Zuo­zie­nė at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad 500 žiū­ro­vų (tiek vie­tų bus „Girs­tu­čio“ ba­sei­no pa­tal­po­se) net Eu­ro­pos jau­nių plau­ki­mo čem­pio­ na­tui neuž­ten­ka. To­kioms var­žy­ boms rei­kia apie 2000 vie­tų.

I.Zuo­zie­nei pri­ta­ria ir Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Gin­tau­tas Bart­kus.

Gel­bė­to­jas – R.Mei­lu­ty­tės var­das?

Sku­bė­da­ma gir­tis apie dar tik sta­ to­mą ba­sei­ną, ku­riam iki šiol ne­ ran­da­ma ope­ra­to­riaus, Kau­no val­ džia kaž­ko­dėl pa­si­kuk­li­no su­reng­ti eks­kur­si­ją į Ši­lai­nių ba­sei­ną. Tą, ku­ria­me pir­muo­sius žings­nius spor­te žen­gė olim­pi­nė čem­pio­nė R.Mei­lu­ty­tė.

Per tris šiltojo sezono mėnesius Kaune suž Policija pažėrė bauginamos statistikos: per tris pastaruosius mėnesius Kaune užregistruoti net 57 eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo dviratininkai.

Vilija Žukaitytė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

39 susižalojo patys

Kauno apskrities vyriausiojo poli­ cijos komisariato (VPK) Kelių po­ licijos valdybos viršininkas Da­ nas Česnauskas informavo, kad 18 atvejų dviratininkai susidūrė su kitomis transporto priemonėmis, o 39 atvejais dviratininkai patys nu­ griuvo nuo dviračio.

Kasmet, atšilus orams, eismo įvykių, per kuriuos nukenčia dvi­ ratininkai, padaugėja. Kaune gau­ sėjant dviračių mėgėjų, auga ir

nelaimingų incidentų skaičius.

Faktas, kad 39 dviratininkai su­ sižalojo patys, liudija apie tai, kad dviratininkai stokoja vairavimo įgūdžių. „Dviratininkai neįvertina savo vairavimo įgūdžių, greičio, todėl susižeidžia“, – susižalojimų priežastis įvardijo D.Česnauskas.

Ko gero, šios statistikos nege­ rina ir Kauno dviračių takų būklė.

Daug kur mieste dviračių takų aps­ kritai nėra.

Vienas žuvo

„Duomenis policija gavo iš gydy­ mo įstaigų. Dėl patirtų sužaloji­

mų dviratininkai kreipėsi pagal­ bos į medikus. Gydymo įstaiga iš karto užfiksuoja atvejį, apie ku­ rį praneša policijai“, – pasakojo D.Česnauskas.

Anot Kelių policijos valdybos viršininko, realūs skaičiai apie su­ žalotus dviratininkus dar didesni, nes ne visada kreipiamasi į gydy­ mo įstaigas.

D.Česnausko duomenimis, per trijų mėnesių laikotarpį vienas dviratininkas žuvo, bet policija ne­ gali pasakyti, dėl kokių priežasčių įvyko tragedija, nes nebaigtas ty­ rimas. „Gali būti, kad jam bevažiuojant sustojo širdis“, – svarstė pareigū­ nas.

Situacijos nedramatizuoja

„Nelaimių, susijusių su dvirati­ ninkais, Kaune padaugėjo todėl, kad labai smarkiai padaugėjo pa­ čių dviratininkų“, – statistikos nedramatizuoja Lietuvos dvirati­ ninkų bendrijos pirmininkas Li­

nas Vainius. Jis priminė, kad va­ žiuojant dviračiu reikia laikytis tų pačių eismo taisyklių, kaip ir vairuojant kitą transporto prie­ monę. „Pastebėjau, kad žmogus, už­ sėdęs ant dviračio, tiesiog nesi­ laiko elementarios eismo kultū­ ros. Juk dauguma dviratininkų turi ir vairuotojo pažymėjimą, žino Kelių eismo taisykles, susi­ pažinę su saugaus eismo pagrin­ dais. Bet atsisėdus ant dvira­ čio kažodėl elgesys pasikeičia ir žmonės viską pamiršta“, – pa­ stebėjo L.Vainius.

Dviratininkų draugijos pirminin­ kas įsitikinęs, kad tie, kurie dvira­ čius mina dažnai, savo vairavimo įgūdžius suformuoja greitai, to­ dėl į nelaimingus incidentus pa­ tenka retai. Daugiausia pavojų ty­ ko naujokų.

Nuogąstaujantiesiems L.Vainius siūlo vadovautis dviratininkų mėgstamu posakiu: „Bijai nugriū­ ti, nesėsk ant dviračio“.

Dviratininkų avarijų priežastys Važiavimas neblaiviems; vairavimo įgūdžių stoka; važiavimas važiuojamąja kelio

dalimi, nors įrengti dviračių takai; įvažiavimas į kelią iš šalia esan-

čių teritorijų, kiemų, neįsitikinus, ar saugu, ir susidūrimas su keliu važiuojančia transporto priemone; važiavimas šaligatviu, sukeliant

pavojų pėstiesiems; kelio dangos neįvertinimas (duo-

bės, šulinio dangčiai, netikėtos kliūtys, šlapias arba apledėjęs kelias, žvyras); tamsiu paros metu važiavimas

be atšvaitų, žibintų, šviesą atspindinčios liemenės; važiavimas kelkraščiu ne pagal

eismo kryptį, taip sukeliant pavojų pėstiesiems; šviesoforų signalų nepaisymas.

5

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

šil­dy­tis val­džia Sa­vi­val­ dy­bė ne itin no­rė­ tų, kad kas nors kai­ šio­tų no­ sį į ba­sei­no sta­ty­bos rei­ka­lus.

Li­ku­čiai: au­to­mo­bi­lių li­ku­čiai ba­dė akis praei­viams.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Nak­tį su­de­gė ke­tu­ri au­to­mo­bi­liai Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

žia spren­džia, ka­da ga­li­ma nu­švies­ti dar­bų ei­gą.

Eks­kur­si­jos da­ly­viai bū­tų šo­ki­ ruo­ti iš­vy­dę, ko­kio­mis są­ly­go­mis spor­ti­nę kar­je­rą tu­rė­jo pra­dė­ti ne tik olim­pi­nė čem­pio­nė, bet ir ki­ ti olim­pia­do­se, ki­tuo­se tarp­tau­ti­ niuo­se tur­ny­ruo­se sėk­min­gai da­ly­ va­vę plau­ki­kai: Rim­vy­das Šal­čius, Sau­lius Bi­ne­vi­čius, Ro­lan­das Gim­ bu­tis, Min­vy­das Pac­ke­vi­čius.

Ba­sei­no, du­šų, per­si­ren­gi­mo kam­ba­rių, tre­ni­ruok­lių sa­lės būk­ lė jau daug me­tų yra ap­verk­ti­na. O val­di­nin­kų stal­čiuo­se me­tai po me­tų dul­ka pa­tvir­tin­tas tech­ni­nis Ši­lai­nių ba­sei­no re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas. „Dar­bai vis ati­dė­lio­ja­mi“, – ap­ gai­les­ta­vo Kau­no plau­ki­mo mo­ kyk­los di­rek­to­rius Ša­rū­nas Ma­žu­ tai­tis.

Jis ti­ki­si, kad ba­sei­nas su­lauks dau­giau dė­me­sio, kai plau­ki­mo spor­to mo­kyk­la kreip­sis į Kau­no ta­ry­bą su pra­šy­mu su­teik­ti Ši­lai­ nių ba­sei­nui R.Mei­lu­ty­tės var­dą.

Tre­ni­ruo­tis nė­ra kur

Kau­no plau­ki­mo mo­kyk­los di­rek­ to­rius Š.Ma­žu­tai­tis su ne­ri­mu lau­ kia ru­dens. „Kas­met tu­ri­me dau­ giau no­rin­čių­jų lan­ky­ti plau­ki­mo tre­ni­ruo­tes, nei ga­li­me priim­ti. Po R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lės grei­čiau­siai no­rin­čių­jų lan­ky­ti mū­sų mo­kyk­lą bus dar dau­giau“, – ma­no jis.

Kau­no plau­ki­mo mo­kyk­la tu­ri tris ba­sei­nus: Dai­na­vos, Vi­li­jam­ po­lės ir Ši­lai­nių. Kaip mi­nė­ta, pa­ sta­ra­sis la­biau­siai ap­leis­tas.

Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­ die­nį Aši­ga­lio gat­vė­je su­pleš­kė­ jo ke­tu­ri au­to­mo­bi­liai. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Be­veik nea­ be­jo­ja­ma, kad vie­na ma­ši­na bu­vo pa­deg­ta ty­čia ir nuo jos už­si­lieps­ no­jo sto­vė­ju­sios ša­lia.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„Vi­li­jos“ ba­sei­ne ne­se­niai at­nau­ jin­ta plau­ki­mo vo­nia, bet li­ko ne­ re­mon­tuo­ti du­šai, tre­ni­ruo­čių sa­lė, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai, ad­mi­nist­ ra­ci­jos pa­tal­pos.

Ge­riau­sios būk­lės yra re­no­vuo­ tas Dai­na­vos ba­sei­nas, ta­čiau jis lan­ko­mas ne tik spor­to mo­kyk­los auk­lė­ti­nių – šį ba­sei­ną la­biau­siai pa­mė­gę no­rin­tys pa­plau­kio­ti kau­ nie­čiai. Di­de­liam žmo­nių srau­tui ne­pri­tai­ky­ta oro ven­ti­lia­ci­ja nuo­ lat per­krau­ta. „Mies­tui ba­sei­nai yra bū­ti­ni, nes vi­sus vai­kus pri­va­lo­me mo­ ky­ti plauk­ti. Vi­sa­da sa­kau, kad ba­sei­nui iš­lai­dos yra ma­žes­nės nei kars­tui“, – vaiz­džiai kal­bė­jo Š.Ma­žu­tai­tis.

žaloti 57 dviratininkai

Pa­ža­di­no sprogs­tan­čios pa­dan­gos

Apie 3.30 val., nak­tį, Aši­ga­lio gat­ vės ke­lių dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jus pa­ža­di­no spro­gi­nė­jan­čių pa­dan­ gų gar­sas. Kie­me žmo­nės iš­vy­do lieps­no­jan­čius au­to­mo­bi­lius. At­ vy­kus ug­nia­ge­siams, de­gė du au­ to­mo­bi­liai. Lieps­nos ėmė lai­žy­ti ir ša­lia sto­vinčias ma­ši­nas.

Vi­siš­kai su­de­gė leng­vie­ji au­ to­mo­bi­liai „Opel Ze­fi­ra“, pa­ga­ min­ta 2001 m., ir 1997 m. lai­dos „Re­nault Me­ga­ne Sce­nic“. Ap­de­ gė au­to­mo­bi­lio „Peu­geot“, pa­ga­ min­to 2006 m., de­ši­ny­sis šo­nas, šo­ni­nis veid­ro­dė­lis, ga­li­nė pa­dan­ ga, ap­rū­ko sa­lo­nas, iš­du­žo ga­li­nis ir šo­ni­niai stik­lai.

Ap­de­gė ir dar vie­nas au­to­mo­bi­ lis – 1985 m. pa­ga­min­to „Maz­da 626“. Ap­de­gė au­to­mo­bi­lio de­ši­ ny­sis šo­nas, sa­lo­nas, su­de­gė ga­ li­nis ži­bin­tas, iš­du­žo ga­li­nis ir šo­ ni­niai stik­lai.

Ma­ši­nos nak­tį bu­vo pa­lik­tos dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se prie trans­for­ma­to­ri­nės. Lieps­nos ap­ nio­ko­jo ir šį sta­ti­nį. Ap­de­gė trans­ for­ma­to­ri­nės du­rys ir sie­na.

Fik­sa­vo ug­nia­ge­sių veiks­mus

Šį kar­t ą gy­ven­to­jai ne­gai­l ė­jo kri­ti­kos ug­nia­ge­siams. „Kau­no die­nai“ liu­dy­to­jai mi­nu­čių tiks­ lu­mu iš­dės­tė gel­bė­to­jų veiks­mų se­ką.

Nak­tį, 3.30 val., apie ne­lai­mę bu­vo pra­neš­ta bend­ruo­ju pa­gal­ bos te­le­fo­nu; 3.38 val. at­vy­ko vie­ nas ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­lis, de­ja, tech­niš­kai ne­tvar­kin­gas.

Liu­dy­to­jų skai­čia­vi­mu, po 7 min. ug­nia­ge­siams pa­vy­ko pa­ leis­ti van­de­nį ir pra­dė­ti ge­sin­ ti. Lieps­nas pa­vy­ko už­ge­sin­ti, kai at­va­žia­vo dar 4 ug­nia­ge­sių au­to­ cis­ter­nos.

Po 25 min. nuo pra­ne­ši­mo ne­ lai­mės vie­to­je li­ko dvi gel­bė­to­jų ma­ši­nos.

Ty­či­nis pa­de­gi­mas

Gais­rų ty­rė­jų ver­ti­ni­mu, ug­nis įsi­lieps­no­jo neat­si­tik­ti­nai. Gais­ ras bu­vo su­kel­tas ty­čia. Ža­lia­kal­ nio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl tur­to su­ nai­ki­ni­mo vi­suo­me­nei pa­vo­jin­gu bū­du.

Ap­de­gu­sių au­to­mo­bi­lių griau­ čiai po triukš­min­gos nak­ties ir ki­ tą die­ną sto­vė­jo kaip pa­mink­lai, pri­me­nan­tys nak­ties koš­ma­rą.

Ei­da­mi pro ša­lį žmo­nės gūž­čio­ jo pe­čiais, ki­ti fo­tog­ra­fa­vo ne­lai­ mės vie­tą.

Praė­ju­sią va­sa­rą au­to­mo­bi­ lių gais­rų ban­ga ri­to­si Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­ne. Au­to­mo­bi­liai de­gė ir Žei­me­nos gat­vė­je.

Ava­ri­jos au­kos – Kli­ni­ko­se Kau­no kli­ni­kų at­sto­vė spau­dai Mil­da Damb­raus­kie­nė in­for­ma­ vo, kad at­vež­ti pen­ki va­kar per krau­pią ava­ri­ją Kė­dai­nių ra­jo­ne, ne­to­li Kau­no ra­jo­no ri­bos, nu­ken­ tė­ję žmo­nės.

Tendencija: daugėjant dviratininkų, grėsmingai gausėja ir nelaimingų atsitikimų.

Gintaro Vaičekausko nuotr.

Per ava­ri­ją su­si­dū­rė pen­ki au­to­ mo­bi­liai. Skel­bia­ma, kad du žmo­ nės žu­vo, o sep­ty­ni nu­vež­ti į gy­ dy­mo įstai­gas. „Du ne­pil­na­me­čiai – 12-me­ tis ber­niu­kas ir 14-me­tė mer­gai­ tė yra gy­do­mi Vai­kų in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­riu­je. Jų abie­jų būk­lė la­bai sun­ki. Du po ava­ri­jos at­vež­ti suau­gu­sie­ji pa­gul­dy­ti į Neu­ro­chi­ rur­gi­jos in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­

rių“, – tei­gė M.Damb­raus­kie­nė.

Vie­no suau­gu­sio­jo būk­lė, anot Kli­ni­kų at­sto­vės, yra grės­min­ga, ki­to būk­lė po ope­ra­ci­jos yra pa­ge­ rė­ju­si. Jis bus per­kel­tas į bend­rą­jį Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­rių, kur bus tę­sia­mas sta­co­na­ri­nis gy­dy­mas. „Nu­ken­tė­ju­sie­ji pa­ty­rė sun­ kias gal­vos trau­mas, lū­žo kau­lai, su­ža­lo­ti vi­daus or­ga­nai“, – sa­ kė M.Damb­raus­kie­nė. Ji pri­dū­rė, kad da­lis nu­ken­tė­ju­sių­jų iš ava­ri­ jos vie­tos į li­go­ni­nę at­vež­ti be są­ mo­nės.

Vie­nas ne­pil­na­me­tis, su­tei­kus jam me­di­ci­ni­nę pa­gal­bą, iš­leis­tas gy­dy­tis na­mo am­bu­la­to­riš­kai.

KD inf.

6

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

savaitė

Ne­dar­bo bau­bas pa­smerk­tas?

Kitoks žvilgsnis

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

La­bai auk­si­nė žu­ve­lė

Poetas Kęstutis Navakas

P

o Lais­vės alė­ją vaikš­to su­var­gęs žmo­ge­lis, kiek­ vie­nam su­tik­tam grei­ta­ kal­be iš­ber­da­mas: „La­ ba-die­na-gal-no­r i­te-su­ž i­no­t i-ko­ dėl-ken­tė­jo-Jė­z us-Kris­t us?“ Nie­ kas ne­no­ri, tad žmo­ge­liui dar ne­ jau­kiau. Juo la­biau kad Lie­tu­vo­je ant­ro­ji re­li­gi­ja pa­ste­bi­mai nu­stel­ busi pir­mą­ją. Vis dėl­to pa­sku­ti­nę sa­vai­tę vi­siš­kai pa­si­kei­tė tos ant­ ro­sios re­li­gi­jos iko­nos­ta­sas, ja­me vie­toj vy­rų mū­rų ko­man­dos at­si­ ra­do vie­na švie­siap­lau­kė mo­ki­nu­ kė. Na, ir pra­si­dė­jo!

Gal tai „Kau­no ge­nas“, gal auk­lė­ji­mo iš­da­va, ta­čiau ši paaug­lė ro­do kuo pui­kiau­sią pa­vyz­ dį mū­sų nau­jie­siems emig­ran­tams.

Ne­ži­nau, ar yra Lie­tu­vo­je dar koks žur­na­lis­tas, nie­ko ne­ra­šęs apie Rū­ tą Mei­lu­ty­tę. Ne­bent jo spe­cia­li­za­ ci­ja bū­tų že­mės ūkis ar kri­mi­na­lai.

Kaž­ko­dėl nie­kas nie­ko apie ją li­gi šiol ne­bu­vo gir­dė­jęs, nors Lie­tu­ vos re­kor­dų ir li­gi šiol bu­vo pa­sie­ ku­si. Da­bar apie mū­sų auk­si­nę žu­ ve­lę juk ra­šo vi­si nuo Emy­ra­tų iki Ma­lai­zi­jos, tad kur čia at­si­lik­si.

Ypač tai pa­ste­bi­ma so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“. Ten at­ke­liau­ja ir vi­si kur nors pa­ste­bė­ti straips­ niai, pa­si­py­lė įvai­r ios ka­r i­ka­t ū­ ros ir net pa­veiks­lai, kur Rū­ta sto­ vi su me­da­liu ant krū­ti­nės ir aša­ra aky. Ki­tą die­ną po auk­si­nio plau­ki­ mo ten ap­skri­tai sun­ku bu­vo ras­ ti ką nors ne apie ją. Pa­žįs­ta­ma ra­ šy­to­ja, no­rė­da­ma pa­si­kon­sul­tuo­ ti dėl už­stri­gu­sio kom­piu­te­rio, sa­ vo teks­tą pra­dė­jo: „At­sip­ra­šau, kad ra­šau ne apie Rū­tą...“ Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas, šiuo me­tu re­zi­duo­jan­tis Liuk­sem­ bur­ge, tiek krykš­ta­vo ir ko­men­ta­ vo šią te­mą, lyg bū­tų mū­sų plau­ ki­kės tre­ne­ris. Žai­biš­kai rea­ga­vo tink­la­la­pis 5braškės.lt, va­lan­da po auk­si­nio plau­ki­mo pa­skel­bęs

Š

to­kį teks­tą: „Ma­nau, kad ne vie­na mer­gi­na šį­ryt kė­lė­si anks­čiau, kad pa­si­da­r y­t ų pa­t rio­t i­n į ma­n i­k iū­ rą, ku­rį pa­dik­ta­vo jau­nu­tė ta­len­ tin­ga Lie­tu­vos plau­ki­kė, be­je, gi­ mu­si po Žu­vų ženk­lu. O aš jau ku­ kuo­ju mar­ga na­muo­se! Tai­gi, ren­ ka­mės spal­vas ir pie­šiam na­gus pa­gal R.Mei­lu­ty­tę: nykš­tys – bal­ ta­me fo­ne olim­pi­niai žie­dai, smi­ lius – gel­to­nas, vi­du­ri­ny­sis pirš­tas – ža­lias, be­var­dis – mū­sų Tris­pal­ vė, ma­žiu­kas – rau­do­nas.“ Gal ki­tą die­ną jau ir iš tie­sų ne vie­na „ku­ka­ vo mar­ga na­muo­se“?

Kau­no val­d žia iš­syk pa­k vie­tė kau­n ie­čius ap­lan­k y­t i bai­g ia­mą re­konst­ruo­ti „Girs­tu­čio“ ba­sei­ną (keis­tas ob­jek­tas eks­k ur­si­joms, bet kon­teks­tas įpa­rei­go­ja). Bet­ rūks­ta lie­t u­v iš­k ų šla­ge­r ių apie nau­ją­ją he­ro­ję, jiems, be­je, čem­pio­ nės pa­var­dė bū­tų itin tin­ka­ma.

Kas at­si­ti­ko? Ar svar­bu tik me­da­ lis, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ko­kio­ je spor­to ša­ko­je jis lai­mė­tas? Ar, jei auk­są lai­mė­tų ko­kia spor­ti­nio ėji­ mo at­sto­vė, da­bar vi­si kal­bė­tų apie spor­ti­nį ėji­mą? Ne vi­sai. Plau­ki­mas Lie­tu­vo­je tu­ri ir tra­di­ci­jų, ir čem­ pio­nų. Olim­pi­niais čem­pio­nais ar me­da­li­nin­kais yra ta­pę ne tik dau­ ge­lio pri­si­me­na­ma Li­na Ka­čiu­šy­ tė, bet ir vie­nas iš Są­jū­džio ly­de­rių Ar­vy­das Juo­zai­tis. Vis­gi R.Mei­lu­ ty­tė uni­ka­li ir šia­me kon­teks­te. Vi­ sų pir­ma dėl am­žiaus. Jei ji bū­tų gi­mu­si ne ko­vą, o rugp­jū­tį, ap­skri­ tai dar ne­ga­lė­tų da­ly­vau­ti olim­ pia­do­je. Ant­ra – dėl ryž­to ir sta­bi­ lu­mo. Ir tre­čia – dėl be­komp­ro­mi­ siš­kai pa­trio­ti­nės lai­ky­se­nos. Gal tai „Kau­no ge­nas“, gal auk­lė­ji­mo iš­da­va, ta­čiau ši paaug­lė ro­do kuo pui­kiau­sią pa­vyz­dį mū­sų nau­jie­ siems emig­ran­tams, į Lie­tu­vą lin­ ku­siems nu­mo­ti ran­ka. Ži­no­ma, kad ją sa­vi­na­si bri­tai, ap­ gai­les­tau­da­mi, jog „bri­tų moks­lei­ vė“ plau­kė ne už Jung­ti­nę Ka­ra­lys­ tę. Vie­nas iš te­nykš­čių laik­raš­čių ra­šė, jog ši plau­ki­kė „tu­ri tap­ti bri­ te“. Nea­be­jo­ju, kad tai jai siū­lo­ma. Į tai Rū­ta ra­miai at­sa­ko, jog nie­ka­ da to ne­bus ar­ba ap­skri­tai pa­siū­ lo bri­tų žur­na­lis­tams už­duo­ti šį klau­si­mą lie­tu­viš­kai. Tai­gi, su­dė­ jus vi­sas šias ap­lin­ky­bes, ga­li­me da­ry­ti iš­va­dą, kad tai iš tie­sų ma­ žas ste­buk­las.

Vie­no­je nuo­trau­ko­je R.Mei­lu­ty­tė sto­vi ša­lia Jo­no Va­lan­čiū­no, be­ veik du­kart že­mes­nė. Vis dėl­to krep­ši­nin­kas ša­lia plau­ki­kės at­ ro­do kaž­koks fo­ni­nis, ne itin svar­ bus, at­si­tik­ti­nis. Nes ji spin­di. Net ne auk­su. O sa­vo lie­tu­viš­ku­mu ir as­me­ny­bės jė­ga.

informacija:

302 250

– Ar rei­kė­tų dar di­din­ti MMA? – Čia pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus yra kai­ nų au­gi­mas. Tuos žmo­nes, ku­rie gau­ na mi­ni­ma­lią al­gą, vals­ty­bė bū­tent ir tu­ri sau­go­ti. To­dėl ji įsi­ki­ša ir MMA ko­re­guo­ja. Bet pro­ble­ma ta, kad ket­ ve­rius me­tus MMA ne­di­dė­jo. Per tą lai­ko­tar­pį kai­nos au­go ir ypač to­kių pre­kių bei pa­slau­gų, ku­rias var­to­ja žmo­nės su mi­ni­ma­lio­mis pa­ja­mo­mis.

Tai­gi, šis pa­di­di­ni­mas – vė­luo­jan­tis.

– Bet juk nie­kas ne­truk­do tar­tis su darb­da­viu.

– Prob­le­ma ir yra, ko­dėl MMA ko­re­ guo­ja­ma vals­ty­bės? O to­dėl, kad tie, ku­rie dir­ba, ne­su­ge­ba su­sior­ga­ni­zuo­ ti stip­rių pro­fsą­jun­gų.

– Lie­tu­vo­je gau­nan­čių­jų MMA pro­cen­tas ne­pap­ras­tai di­de­lis.

Tai ne­liu­di­ja, kad tie vi­si žmo­nės skurs­ta?

– Tie skai­čiai yra įvai­riai in­terp­re­tuo­ ja­mi. Apie 20 pro­c. gau­nan­čių­jų MMA su­skai­čiuo­ja­ma su tais, ku­rie dir­ba ne­vi­są dar­bo die­ną. Sun­ku kont­ro­ liuo­ti, ar jie taip įfor­min­ti, kad ma­ žiau mo­kė­tų mo­kes­čių. Lie­tu­vo­je MMA gau­na ne­kva­li­fi­kuo­ti dar­buo­to­jai. To­ kių – apie 2 pro­c. Tie­sa, nė­ra nor­ma­

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė va­do­vau­ja­si to­kia eko­no­mi­ne dokt­ri­na, kad vals­ ty­bei į šiuos rei­ka­lus ne­la­bai rei­kė­tų kiš­tis. Esą eko­no­mi­ka tu­ri veik­ti, vei­ kiant pa­klau­sos ir pa­siū­los dės­niams, – pa­gal tai tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ti ir su­ si­re­gu­liuo­ti dar­bo rin­ka. Kaip ir ki­tos rin­kos. Bet ki­to­se ša­ly­se net de­ši­nie­ji taip kal­bė­ti ne­drįs­ta.

– Vie­ni pro­gno­zuo­ja, kad ne­dar­ bas augs, ki­ti – kad ma­žės. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė?

– Kol kas ne­ma­tau prie­žas­čių si­tua­ ci­jai blo­gė­ti. Tai lei­džia ma­ny­ti, kad ne­dar­bas pa­laips­niui tu­rė­tų ma­žė­ ti. Da­lis žmo­nių iš­va­žiuos, bet vis­kas pri­klau­sys nuo gy­ven­to­jų pa­ja­mų au­ gi­mo ir drą­sos tas pa­ja­mas leis­ti. O jos nė­ra. Ma­to­me, kad in­dė­liai to­liau kau­pia­si ban­kuo­se. Aki­vaiz­du: žmo­nės ne­la­bai pa­si­ti­ki si­tua­ci­ja, nes yra gąs­ di­na­mi, kad bus kri­zė ir ne­drįs­ta pi­ni­ gų leis­ti. Jei ne­lei­džia pi­ni­gų, ne­ku­ria­ mos ir dar­bo vie­tos, įmo­nėms ne­rei­kia dau­giau dar­buo­to­jų, ne­rei­kia dau­giau pre­kių ar pa­slau­gų. Svar­bu, kad di­dė­ tų vi­daus pa­klau­sa. Tur­tin­ges­nie­ji da­lį sa­vo pa­ja­mų iš­lei­džia ne ša­lies vi­du­je, tai­gi da­lis pi­ni­gų iš­ke­liau­ja. O su ma­ žas pa­ja­mas gau­nan­čiais žmo­nė­mis yra prie­šin­gai: kai au­ga jų pa­ja­mos, jos lie­ka ša­ly­je. Ir bū­tent tas mi­ni­ ma­lios al­gos pa­di­dė­ji­mas pir­miau­siai nu­plauks mū­sų ša­lies vers­li­nin­kams.

Daž­nai gir­di­me gąs­di­ni­mus apie ant­rą kri­zės ban­gą, apie ne­sta­bi­lu­mus eu­ro zo­no­je. Bet, man re­gis, jų reikš­mė per­ ver­ti­na­ma. Nu­ro­do­ma eks­por­to reikš­ mė, bet kol kas prie­lai­dų ma­ny­ti, kad jis ma­žės, nė­ra. Juo la­biau kad šio­je sri­ty­je esa­me pa­ty­rę, mū­sų vers­li­nin­ kai su­ge­ba kau­tis to­se rin­ko­se ir pan.

Tai­gi, pe­si­mis­ti­nių ženk­lų ma­žai. Tai lei­džia kal­bė­ti apie op­ti­mis­ti­nes pro­ gno­zes, apie ne­dar­bo ma­žė­ji­mą. Kiek jis ma­žės, di­džią­ja da­li­mi pri­klau­sys nuo vi­daus var­to­ji­mo.

Ro­mas La­zut­ka:

Žmo­nės ne­la­bai pa­si­ ti­ki si­tua­ci­ja, nes yra gąs­di­na­mi, kad bus kri­zė ir ne­drįs­ta pi­ni­ gų leis­ti.

– Šios Vy­riau­sy­bės po­žiū­rį į ne­ dir­ban­čiuo­sius ne taip se­niai dar­syk pri­mi­nė prem­je­ro pa­ta­ rė­jas Min­dau­gas Ma­jaus­kas. Jis pa­sa­kė, kad jau­ni­mas dar­bo vie­ tą tu­ri su­si­kur­ti pa­ts – esą tai ne vals­ty­bės rū­pes­tis.

– Toks po­žiū­ris tru­pu­tį ci­niš­kas, bet tie­sos yra. Mū­sų uni­ver­si­te­tai iš­lei­ džia daug ga­bių jau­nuo­lių, kai ku­rie iš jų pa­jė­gūs kur­ti dar­bo vie­tas (jie tai ir da­ro), ta­čiau yra pro­fe­si­jų, kur tai da­ry­ti neį­ma­no­ma. Ką da­ry­ti vi­rė­jui ar­ba mū­ri­nin­kui? Dirb­ti at­si­tik­ti­nius dar­bus iš­siė­mus vers­lo liu­di­ji­mą? Vi­ siš­kai nu­si­ša­lin­ti nuo ne­dar­bo pro­ ble­mos Vy­riau­sy­bė ne­ga­li. And­riaus

Lie­tu­vos žmo­nės kal­ba Ais­tė Kniu­rai­tė Švie­sio­ji me­da­lio pu­sė. Šią sa­vai­tę vi­ sų lie­tu­vių šir­dis už­plū­do ne­pap­ras­tai di­de­l is pa­si­d i­d žia­v i­mas sa­vo vals­t y­ be. Lon­do­no olim­pia­do­je pen­k io­l i­ka­ me­tės Rū­tos Mei­lu­ty­tės iš­ko­vo­tas auk­ so me­da­lis vi­siems lie­tu­viams kils­te­lė­ jo no­sis į vir­šų (gal­būt la­biau nei pa­čiai Rū­tai). Vi­sas pa­sau­l is ste­bė­jo­si to­k ios jau­nos spor­t i­n in­kės per­ga­le ir pui­k iu re­z ul­ta­t u. Pa­si­py­lė vie­ši aukš­čiau­sių Lie­tu­vos va­do­v ų svei­k i­n i­mai, kad au­ ga to­k ia pui­k i nau­jų, jau­nų ir per­spek­ ty­vių Lie­tu­vos plau­k i­k ų kar­ta. Nes­lėp­ siu, ir man bu­vo ge­ra gir­dė­t i Lie­tu­vos him­ną per ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ją ir ma­ty­ti auk­so me­da­l į, ka­ban­t į ant Rū­ tos kak­lo.

Tam­s io­j i me­d a­l io pu­s ė. Jau po pir­ mų­jų sėk­m in­g ų Rū­tos plau­k i­mų im­ta

kal­bin­t i pir­muo­s ius tre­ne­r ius, aiš­k in­ tis, kur ir kaip mer­gai­tė pra­dė­jo plauk­ ti, ko­k į ba­sei­ną lan­kė. Čia ir paaiš­kė­ja vi­sos sėk­m in­gos is­to­r i­jos su­bti­ly­b ės.

Ne­l a­b ai Lie­t u­vo­j e yra kur čem­pio­ niš­k ai mo­k y­t is plauk­t i. Ba­s ei­n ai per trum­pi, plau­k i­mo ta­ke­l iai per siau­r i, ba­s ei­nų re­no­va­c i­jų ne­l a­b ai bū­t a per vi­s ą ne­prik­l au­s o­my­b ės lai­ko­t ar­p į ir dar plau­k iant rei­k ia sau­go­t is, kad lu­ bos ant gal­vos ne­nuk­r is­t ų. Pa­ma­č ius ge­r iau­s ius mū­s ų ba­s ei­nus, daž­n iau­ siai pa­s i­da­ro liūd­na, bet yra al­ter­na­ ty­va – Lie­t u­vos eže­rai. Vis­ką su­dė­jus, vėl pa­si­tar­nau­ja Lie­t u­vo­je la­bai pa­pli­ tęs reiš­k i­nys – emig­ra­ci­ja. Ten, kur yra są­ly­gos ir kur ne­rei­k ia kry­ž iaus ke­l ių nuei­t i. Tai gal ne­rei­k ia taip jau la­b ai pyk­t i, kai Ang­l i­j os spau­d a sa­v i­n a­s i R.Mei­lu­t y­tę, juk prie Lie­t u­vos plau­k i­ mo olim­pi­n io auk­so Ang­l i­jos ba­sei­nai pri­si­dė­jo la­biau.

Pa­bai­gai. Po šio įvy­k io Lie­t u­vo­je tik­ rai at­si­ras ba­sei­nas, ati­t in­kan­t is rei­ka­ la­vi­mus ir stan­dar­tus, gal ir la­bai bran­ giai ne­kai­nuos ja­me plauk­t i, nes at­ro­ do, kad da­bar bū­si­me plau­k i­k ų ša­l is.

Bet čia tur­būt bū­tų pa­ts ge­riau­sias sce­ na­ri­jus, jei ne­bus taip, kaip vi­sa­da – po kiek lai­ko pa­si­mir­šo...

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

ią sa­vai­tę mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga (MMA) pa­di­dė­jo iki 850 li­tų. Ar tai ką nors pa­keis?

Eko­no­mis­to, Vil­niaus uni­ver­ si­te­to pro­fe­so­riaus Ro­mo La­zut­kos nuo­mo­ne, skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­ bės tai tik­rai ne­su­ma­žins. „Tai la­bai ne­reikš­min­gas dy­dis.

San­ty­ki­nė skur­do ri­ba maž­daug to­ kia ir yra – apie 800 li­tų. Bet ži­no­ me, kad žmo­nės gy­ve­na šei­mo­je, na­ mų ūkiuo­se, to­dėl tas pa­di­dė­ji­mas bus ne­žy­mus“, – sa­kė jis.

lu, kad, tar­kim, ieš­ko­mas au­to­mo­bi­ lių re­mon­ti­nin­kas-šalt­kal­vis, bet jam te­siū­lo­ma mi­ni­ma­li al­ga. Ko­dėl po to skun­džia­ma­si, kad dar­buo­to­jo ne­ran­ da ir sa­ko, kad nė­ra no­rin­čių­jų dirb­ti?

Tai­gi, už­dir­ban­čių­jų MMA yra daug dėl įvai­rių prie­žas­čių.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 120.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Dė­ko­ju už rek­la­mą

Į lais­vę no­ri beveik 500 nu­teis­tų­jų Įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, išei­ti į lais­vę pir­ma lai­ko iš ke­tu­rio­li­kos ša­lies įka­li­ni­mo įstai­gų sie­kia be­ veik 500 nu­teis­tų­jų.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Ūkio ban­ko in­ves­t i­ci­nės gru­pės pre­z i­den­tas

P

o­nas Ged­vy­das Vai­naus­kas su ma­no nuo­trau­ka, ku­ri jam at­ro­do pa­ti bai­siau­sia, jau api­bė­go vi­sas re­dak­ci­ jas. Už­ki­bo pas sa­vus. Kaip žu­ve­ lė ant kab­liu­ko pa­si­mo­vė ant me­ la­gin­go pra­ne­ši­mo, kad Bos­ni­jos mol­že­mio ga­myk­la „Bi­rač“ su­stab­ dė ga­my­bą.

Ga­myk­la net per kri­zę ne tik ne­ sus­tab­dė ga­my­bos nė vie­nai va­lan­ dai, bet, ma­žin­da­ma pri­klau­so­my­ bę nuo mo­no­po­lis­ti­nio du­jų tie­kė­jo, in­ten­sy­viai dir­ba ener­gi­jos iš­lai­ dų ma­ži­ni­mo sri­ty­je, die­gia nau­jas tech­no­lo­gi­jas, įgy­ven­di­na­ma kie­to­jo ku­ro nau­do­ji­mo ga­my­bo­je pro­jek­tą, kad ši­lu­mi­nė ener­gi­ja bū­tų gau­na­ ma du­ji­nį ir skys­tą­jį ku­rą pa­kei­čiant pi­giau­sios rū­šies ku­ru – ang­li­mi. Ši

Pa­žan­ga: nau­ja ga­myk­los kie­to­jo ku­ro sis­te­ma – efek­ty­viau­sias spren­

di­mas ši­lu­mos ener­gi­jos ga­my­bai.

Ga­myk­los „Bi­rač“ ar­chy­vo nuo­tr.

in­ves­ti­ci­ja at­neš 1,5 mln. eu­rų eko­ no­mi­jos kiek­vie­ną mė­ne­sį.

To­les­nės ga­myk­los „Bi­rač“ in­ ves­ti­ci­jos nu­ma­to­mos į elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bą – esa­mos tur­bi­ nos re­konst­ruk­ci­ją ir nau­jų tur­bi­ nų mon­ta­vi­mą.

Da­bar tam­pa aiš­ku, kas sklei­ džia juo­kin­gus gan­dus apie ma­ne, kad aš ir šioks, ir toks, ir net gink­lų pre­ky­bos ba­ro­nas. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, jau pa­si­py­lė pa­siū­ly­mai už­ sa­ky­mams iš įvai­rių ša­lių gy­ny­bos mi­nist­rų.

Šiųmetė „Mi­si­ja Si­bi­ras“ baig­ta Va­kar ry­tą trau­ki­niu į Vil­nių grį­žo pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras’12“ da­ly­ viai, ku­rie lan­kė lie­tu­vių trem­ties vie­tas Ru­si­jo­je, Cha­ka­si­jos res­pub­ li­ko­je.

Sos­ti­nės ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je su­tik­ti eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai sa­kė ten nu­ke­ lia­vę per 2 tūkst. ki­lo­met­rų, su­tvar­ kę aš­tuo­ne­rias ka­pi­nes. Ma­tu­ro kai­ me­ly­je eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai pa­sta­tė iš Lie­tu­vos at­si­vež­tą tau­to­dai­li­nin­ ko Vid­man­to Za­kar­kos su­kur­tą me­ di­nį 2,5 met­ro aukš­čio kry­žių. „Sut­var­ky­da­vo­me kry­žius, at­kel­ da­vo­me juos nuo že­mės, su­tvir­tin­ da­vo­me, kad jie sto­vė­tų il­giau, nu­ va­ly­da­vo­me sa­ma­nas“, – nu­veik­tus dar­bus var­di­jo vie­nas eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių Pau­lius Auš­kal­nis. „La­biau­siai šir­dį su­vir­pi­no kry­ žiai, ku­riuos mes pa­kė­lė­me, nes iš pra­džių įei­ni į miš­ką ir nie­ko ne­ ma­tai. Kry­žiai gal­būt kur nors gu­ li, bet tu rea­liai net ne­pas­te­bi, kad juos praei­ni. O pa­skui, kai pra­ka­ po­ji vi­są krū­vą ša­kų, tik ta­da ga­li at­ras­ti, kad tai yra ka­pas. Ir kai su­ tvar­kai tą vie­tą, tau už šir­dies grie­ bia. Tų aki­mir­kų, kai praei­ni pro tuos di­džiu­lius dviejų–trijų met­rų kry­žius, ne­ga­li pa­mirš­ti, tai įstrin­ ga gi­liai šir­dy­je“, – įspū­džiais da­ li­jo­si jau­niau­sia eks­pe­di­ci­jos da­ly­ vė Mo­ni­ka Jurk­šai­ty­tė.

P.Auš­kal­nis tei­gė, kad jam di­ džiau­sią įspū­dį pa­da­rė ply­no­je vie­ to­je ant kal­ne­lio bu­vu­sios ka­pi­nės. „Apė­mė la­bai ge­ras jaus­mas, kai at­kė­lė­me ap­sa­ma­no­ju­sius di­džiu­ lius kry­žius ant aukš­to kal­no, kur ap­link tik tai­ga ir uo­dai – dau­giau nie­ko. Tai bu­vo da­le­lė Lie­tu­vos, ku­rią mes ra­do­me už 5 tūkst. ki­lo­ met­rų. Tai su­vie­ni­ja“, – sa­kė jis.

Anot eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių, ke­ le­to ka­pi­nių ne­pa­vy­ko ras­ti, nors į jas ke­lia­vo tu­rė­da­mi tiks­lius orien­ ty­rus. „Iš vi­so ap­lan­kė­me dvy­li­ka ka­pi­nių, de­ja, kai kur kry­žiai bu­vo tiek su­trę­šę ir su­griu­vę, kad jų tie­ siog ne­ga­lė­jo­me at­kel­ti. Tas ka­pi­

nes tie­siog už­re­gist­ra­vo­me. Lan­kė­ mės vie­to­se, kur bu­vo karš­tis, ply­nė ir nie­ko ne­ra­do­me. Ar­ba ka­pi­nių ten ne­bu­vo, ar­ba už­lai­do­ta“, – pa­sa­ko­ jo M.Jurk­šai­ty­tė. Pa­sak P.Auš­kal­ nio, vie­tos gy­ven­to­jai ne­tu­ri tra­di­ ci­jų rū­pin­tis ir kruopš­čiai pri­žiū­rė­ti ar­ti­mų­jų ka­pus. „Iš­va­žiuo­da­mi pa­ li­ko­me gra­žiau­sius ka­pus mies­te­lių ka­pi­nė­se“, – sa­kė vai­ki­nas.

Lie­tu­vių ka­pus eks­pe­di­ci­jos da­ ly­viai iden­ti­fi­kuo­da­vo pa­gal kry­ žius, ant dau­ge­lio jų dar bu­vo ga­li­ma įskai­ty­ti ir lie­tu­viš­kas pa­var­des. Jau­ nuo­liai taip pat bend­ra­vo su bu­vu­ siais trem­ti­niais ir jų pa­li­kuo­ni­mis, vie­tos gy­ven­to­jais. Dau­gu­ma vie­ tos gy­ven­to­jų mi­si­jos da­ly­vius su­ti­ ko ge­ra­no­riš­kai. Anot P.Auš­kal­nio, šie­met ne­bu­vo itin sun­ku ke­liau­ti pės­čio­mis, dau­giau lai­ko ir pa­stan­gų rei­kė­jo skir­ti or­ga­ni­za­ci­niams rei­ka­ lams. Eks­pe­di­ci­jos da­ly­vių su­ti­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je Vil­niu­je da­ly­va­vo už­

sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Eval­das Ig­na­ta­vi­čius. Sep­tin­tus me­tus ren­ gia­mo pro­jek­to da­ly­viai eks­pe­di­ci­ją pra­dė­jo lie­pos 20 d.

Mo­ni­ka Jurk­šai­ty­tė:

Iš vi­so ap­lan­kė­me dvy­li­ka ka­pi­nių, de­ja, kai kur kry­žiai bu­vo tiek su­trę­šę ir su­griu­ vę, kad jų tie­siog ne­ga­ lė­jo­me at­kel­ti.

Pa­sak pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rių, pastaroji lie­tu­vių eks­pe­di­ci­ja lie­ tu­vių trem­ties vie­to­se Cha­ka­si­jos res­pub­li­ko­je lan­kė­si dau­giau kaip prieš 20 me­tų.

KD, BNS inf.

Sug­rįž­tu­vės: į Vil­nių va­kar grį­žo dvi sa­vai­tes tru­ku­sios „Mi­si­jos Si­bi­

ras’12“ da­ly­viai.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ ni­mis, iki lie­pos 27 d. bu­vo gau­ti 483 nu­teis­tų­jų pra­šy­mai pa­leis­ ti juos į lais­vę anks­čiau. Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos ap­svars­tė 250 pra­šy­mų.

Pa­ten­kin­ti 158 pra­šy­mai, nu­ spręs­ta 92 nu­teis­tų­jų lyg­ti­nai ne­ pa­leis­ti, kaip pra­ne­šė mi­nis­te­ri­ja.

Ko­mi­si­jų spren­di­mai dėl lyg­ ti­nio pa­lei­di­mo nė­ra ga­lu­ti­niai – juos tu­ri pa­tvir­tin­ti teis­mas. Jo spren­di­mai taip pat dar ga­li bū­ti skun­džia­mi apy­gar­dų teis­mams.

Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­ kės teis­me ket­vir­ta­die­nį svars­ty­ ti pir­mie­ji Ma­ri­jam­po­lės pa­tai­sos na­muo­se vei­kian­čios Lyg­ti­nio pa­ lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­di­mai dėl nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo pir­ma lai­ko.

Nag­ri­nė­ti bent še­ši tei­ki­mai dėl Lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ko­mi­si­jos spren­di­mų ir du nu­teis­tų­jų skun­ dai dėl jiems ne­pa­lan­kių ko­mi­si­ jos spren­di­mų. Kol kas nu­spręs­ta pa­tvir­tin­ti spren­di­mus dėl pen­ kių nu­teis­tų­jų pa­lei­di­mo į lais­ vę anks­čiau. Dėl vie­no nu­teis­to­jo pa­lei­di­mo pir­ma lai­ko prieš­ta­rau­ ja pro­ku­ro­ras.

Teis­m as, ga­v ęs ko­m i­s i­jos spren­di­mą, pro­ku­ro­rui pra­ne­ ša apie pa­tvir­ti­ni­mo nag­ri­nė­ji­mo da­tą ir šis ga­li iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę dėl ko­mi­si­jos spren­di­mo.

Ar teis­mas pa­tvir­tins ko­mi­si­jos spren­di­mą, ku­riam prieš­ta­rau­ ja pro­ku­ro­ras, kol kas ne­ži­no­ma.

De­šimt nu­teis­tų­jų yra pa­tei­kę pra­

Malonė: lie­pos 1-ąją įsi­ga­lio­jęs

Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mas lei­džia da­lį nu­teis­tų­jų pa­leis­ti iš ka­lė­ ji­mų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

šy­mus ne­šio­ti elekt­ro­ni­nes apy­ ran­kes. Pra­šy­mai gau­ti iš Pa­ne­vė­žio pa­tai­sos na­mų, kur baus­mę at­lie­ka nu­teis­tos mo­te­rys, ir Vil­niaus pa­ tai­sos na­mų. Be to, neo­fic­ ia­lio­mis ži­nio­mis, ne­šio­ti elekt­ro­ni­nę apy­ ran­kę yra pra­šęs vie­nas nu­teis­ta­ sis, ku­ris at­lie­ka baus­mę sos­ti­nės Snie­go gat­vė­je, va­di­na­mo­jo­je pa­ rei­gū­nų ko­lo­ni­jo­je, kur ka­li nu­si­ kal­tę bu­vę pa­rei­gū­nai.

Nuo lie­pos 1-osios įsi­ga­lio­jus nau­jam Pro­ba­ci­jos įsta­ty­mui, Ka­ lė­ji­mų de­par­ta­men­tas už sa­vo lė­ šas jau yra iš­si­nuo­mo­jęs 100 to­kių apy­ran­kių komp­lek­tų. Jas ga­lės ne­šio­ti lyg­ti­nai į lais­vę pa­leis­ ti as­me­nys, taip pat tie, ku­riems baus­mės vyk­dy­mas ati­dė­tas.

KD, BNS inf.

Pareikšti įtarimai dėl papirkimo Vilniaus apygardos prokuratūra sulaikytam „Čili Holdings“ val­ dybos pirmininkui ir pagrindi­ niam ją valdančios bendrovės „LTk Capital“ akcininkui Tadui Karosui (nuotr.) bei grupei pri­ klausančios įmonės finansinin­ kui pareiškė įtarimus dėl papir­ kimo ir dokumentų klastojimo, juos nuspręsta paleisti už pinigi­ nį užstatą.

Vilniaus apygardos prokuratū­ ros prokuroras Linas Kuprusevi­ čius sakė, kad abiem įtariamie­ siems paskirtas vienodo dydžio piniginis užstatas. Jis turėtų bū­ ti sumokėtas iki pirmadienio.

Pareigūnai nemato būtinybės kreiptis į teismą dėl įtariamųjų suėmimo. „Abu turi darbą, gyvenamą­ ją vietą, neteisti“, – apie kar­ domosios priemonės paskyrimo pasirinkimą sakė prokuroras. Jo teigimu, piniginis užstatas yra viena iš griežtesnių kardomųjų priemonių.

Turimomis žiniomis, T.Karosui ir finansininkui skirtas po 50 tūkst. litų piniginis užstatas. Specialių­ jų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtariamuo­ sius sulaikė ketvirtadienio rytą.

T.Karosas ir finansininkas įta­ riami pasiūlę bankroto admi­ nistratoriui 30 tūkst. litų kyšį.

Pasak STT, vėliau pažadėta pi­ nigų suma per kelis kartus bu­ vo perduota už neteisėtą veiki­ mą sulaikytų asmenų bendrovių naudai.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo papirkimo kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organi­ zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

KD, BNS inf.

8

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Prokurorai ne­nus­ta­tė jokių pa­žei­di­mų Pro­ku­ro­rai kons­ta­ta­vo, kad po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir ant­sto­lė ne­ vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mų ko­vo pa­ bai­go­je, kai Gar­lia­vo­je ban­dy­ta įvyk­dy­ti Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės duk­ters per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ ra­ci­ją.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra va­kar pra­ne­šė, kad Pa­ne­vė­žio apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra nu­trau­kė iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo vals­ty­ bės tar­nau­to­jų pikt­nau­džia­vi­mo ir tar­ny­bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo vyk­dant Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­ kės teis­mo spren­di­mą paim­ti glo­ bo­ti­nę iš Ne­rin­gos Venc­kie­nės.

Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas pa­gal bu­vu­sios Kau­no apy­gar­dos teis­ mo tei­sė­jos N.Venc­kie­nės pa­reiš­ ki­mus, ku­riuo­se tei­gia­ma, kad šių me­tų ko­vo 23 d. jos tė­vų na­muo­ se bu­vo su­ža­lo­ta glo­bo­ti­nė mer­ gai­tė bei te­ta. Pa­sak pro­ku­ro­rų, per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, kad ant­sto­lės So­na­tos Vai­ce­kaus­ kie­nės, po­li­ci­jos ir ap­sau­gos pa­ rei­gū­nų veiks­muo­se ne­bu­vo nei įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mo, nei tar­ny­ bos pa­rei­gų neat­li­ki­mo po­žy­mių, to­dėl pro­ku­ro­rai priė­mė nu­ta­ri­mą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trauk­ti.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra at­krei­ pė dė­me­sį, kad nu­ta­ri­mas nu­ trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ga­li bū­ti skun­džia­mas aukš­tes­nia­jam pro­ku­ro­rui. N.Venc­kie­nė neat­me­ tė, kad taip ir bus pa­da­ry­ta.

Kė­dai­nių ra­jo­no apy­lin­kės teis­ mas praė­ju­sių me­tų gruo­džio 16-ąją nu­spren­dė N.Venc­kie­nės bro­lio Drą­siaus Ke­džio ir jo su­ gy­ven­ti­nės L.Stan­kū­nai­tės duk­rą, ku­rią glo­bo­jo N.Venc­kie­nė, per­ duo­ti mo­ti­nai. Ko­vo 23 d. ban­dy­ ta teis­mo spren­di­mą įvyk­dy­ti, ta­ čiau to pa­da­ry­ti ne­su­ge­bė­ta. Ki­lus su­maiš­čiai N.Venc­kie­nės na­muo­ se mer­gai­tės per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ra­ci­ja nu­trauk­ta.

Teis­mo spren­di­mas mer­gai­tę per­duo­ti jos mo­ti­nai L.Stan­kū­ nai­tei įvyk­dy­tas šių me­tų ge­gu­ žės 17-ąją.

Da­bar jau mi­ręs dvi­gu­ba žmog­ žu­dys­te kal­ti­na­mas D.Ke­dys bu­ vu­sią su­gy­ven­ti­nę L.Stan­kū­nai­tę kal­ti­no par­da­vi­nė­jus jų duk­rą pe­ do­fi­lams. Ta­čiau L.Stan­kū­nai­tei pe­do­fi­li­jos by­lo­je įta­ri­mai ne­pa­ teik­ti. Dėl šios nu­si­kals­ta­mos vei­ kos kal­ti­na­mas vie­nin­te­lis da­bar jau mi­ręs And­rius Ūsas.

KD inf.

Operacija: perduodant mergaitę pareigūnai savo įgaliojimų neviršijo.

Artūro Morozovo nuotr.

Af­ga­nis­ta­no sos­ti­ nė­je Ka­bu­le ne­blai­ vūs įkliu­vo trys Lie­ tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų (KOP) ka­riai.

Tai jau ne pir­mas kar­tas, kai ka­riai Af­ ga­nis­ta­ne pri­čium­ pa­mi var­to­jan­tys al­ko­ho­lį.

Ver­dik­tas: ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ras E.Ma­žei­kis tei­

gia, kad spren­di­mas dėl gir­ta­vu­sių ka­rių bus priim­tas, kai bus gau­ta me­džia­ga iš Af­ga­nis­ta­no.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Af­ga­nis­ta­ne įkliu­vo gir­ti lie­tu­vių ka­riai Pas­ta­ra­sis in­ci­den­tas įvy­ko ge­gu­ žę, ka­riuo­me­nė jo iki šiol ne­vie­ši­ no. Lie­tu­vos ka­riai al­ko­ho­lį var­to­jo po skry­džio. „Tai bu­vo ne per skry­ dį, tai bu­vo tar­pas tarp skry­džių, kai jie, įta­ria­ma, var­to­jo al­ko­ho­lį“, – sa­kė KOP va­das ge­ne­ro­las ma­jo­ ras Ed­var­das Ma­žei­kis.

Anot jo, dėl šio įvy­kio Af­ga­nis­ ta­ne atliekamas ty­ri­mas, jis be­veik baig­tas. „Nu­siųs­tas pa­klau­si­mas į Af­ga­nis­ta­ną ir, kai bus gau­ta me­ džia­ga, Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jos va­do­vy­bė priims spren­di­mą“, – sa­kė KOP va­das.

Praė­jus maž­daug sa­vai­tei nuo įvy­kio pi­lo­tai par­skri­do į Lie­tu­vą.

Kiek jie pri­pū­tė į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį, neatsk­lei­džia­ma, kol ne­gau­ta vi­ sa me­džia­ga iš Af­ga­nis­ta­no. Neį­var­ di­ja­mos ir ka­rių pa­var­dės. Ži­no­ma tik tai, kad ka­ro po­li­ci­ja Af­ga­nis­ta­no

sos­ti­nė­je Ka­bu­le ap­ti­ko tris ne­blai­ vius Lie­tu­vos KOP ka­rius – pi­lo­tą, in­ži­nie­rių ir bor­to ope­ra­to­rių.

Prieš pu­sant­rų me­tų per pa­tik­ri­ni­mą Af­ ga­nis­ta­ne dis­lo­kuo­ to­se lie­tu­vių ka­rių pa­jė­go­se bu­vo ne­ blai­vūs ap­tik­ti ka­pi­ to­nas ir du vy­res­nie­ ji lei­te­nan­tai.

Vi­si jie, pa­sak E.Ma­žei­kio, Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nė­je tar­nau­ja maž­ daug po 20 me­tų. Da­bar du įkliu­vę ka­riai ser­ga, vie­nas ato­sto­gau­ja.

E.Ma­žei­kio tei­gi­mu, įvy­kio ty­ri­ mas kiek už­tru­ko, nes jis su­si­jęs su ki­tų ša­lių ka­ro po­li­ci­ja, ku­ri ir už­ fik­sa­vo įvy­kį. „Mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ ja al­ko­ho­lio var­to­ji­mo klau­si­mu yra la­bai griež­ta. Pa­var­to­jus al­ko­ho­ lio tar­ny­bos me­tu pa­pras­tai gre­sia bū­ti at­leis­tam iš tar­ny­bos“, – sa­kė E.Ma­žei­kis.

Pak­laus­tas, kiek lai­ko už­truks ty­ ri­mas, jis tei­gė, kad ka­dan­gi įvy­kis nu­ti­ko ki­to­je ša­ly­je, ty­ri­mui pri­ reiks kiek dau­giau lai­ko nei įpras­ tai, ta­čiau pus­me­čio ar me­tų esą tik­rai bū­tų per daug. Al­ko­ho­lis tarp Af­ga­nis­ta­ne tar­nau­jan­čių ka­rių ne nau­jie­na. Prieš pu­sant­rų me­tų per pa­tik­ri­ni­mą ne­blai­vūs ap­tik­ti ka­ pi­to­nas ir du vy­res­nie­ji lei­te­nan­ tai. Vy­rai jau ki­tą die­ną bu­vo par­ skrai­din­ti na­mo ir vė­liau at­leis­ti.

KD, BNS inf.

9

šeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

3,1 proc.

au­go maž­me­ni­nė pre­ky­ba Lie­tu­vo­je per me­tus, kaip pa­skel­bė „Eu­ros­tat“.

Užd­rau­dė ­ kiau­lių im­por­tą Lie­tu­va dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pro­ ver­žio lai­ki­nai už­drau­dė kiau­lių, jų pro­ duk­tų ir pa­ša­rų im­por­tą iš Uk­rai­nos.

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba in­for­ma­vo, kad ap­ri­bo­ji­mai įve­da­mi, kol bus išaiš­kin­ta vi­ru­so kil­mė. Af­ri­ki­ nio kiau­lių ma­ro ži­di­nys nu­sta­ty­tas Za­ po­ro­žės sri­ty­je, Uk­rai­nos piet­ry­čiuo­se.

Te­ko su­nai­kin­ti vi­sas ten au­gin­tas 198 kiau­les.

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien kiekis Santykis

Valiuta

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,4092 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3838 JAV do­le­ris 1 2,8194 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8046 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9568 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4154 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6797 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6810 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8739

pokytis

+0,7685 % –0,2685 % +0,5277 % +0,1679 % –0,0464 % +0,3243 % +0,5544 % +0,2390 % +0,0244 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,60

2,37

„Va­koil“

4,89

4,57

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,09 dol. už 1 brl.

106,06 dol. už 1 brl.

Švie­sos pa­si­ro­dy­mais aki­na už­sie­nį Jau­nas vers­li­nin­kas Ado­mas Bu­la­vas drą­ siai ir už­tik­rin­tai pla­nuo­ja, kad per atei­ nan­čių olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­ re­mo­ni­ją Bra­zi­li­jo­je lie­tu­vių su­kur­tas švie­ sos ins­ta­lia­ci­jas pa­ma­tys vi­sas pa­sau­lis.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Švie­sos ins­ta­lia­ci­jas pa­tal­po­se ir ant pa­sta­tų ku­rian­čios bend­ro­vės „PM Screen Group“ įkū­rė­jas ir va­do­vas sa­ko, kad vie­tos rin­ka – per ankš­ta.

Tre­jus me­tus veik­lą vyk­dan­ti įmo­nė jau dai­ro­si į tur­tin­giau­sias už­sie­nio ša­lis, nes ma­no, kad tik jos ga­li pa­ dė­ti rea­li­zuo­ti jau­nos ir verž­lios ko­ man­dos am­bi­ci­jas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ki­lo vers­ lo idė­ja?

– Dar stu­di­juo­da­mas ar­chi­tek­tū­ rą nuo­lat ste­bė­da­vau tech­no­lo­gi­jų nau­jo­ves įvai­rio­se pra­mo­nės sri­ ty­se, o prieš 4–5 me­tus at­si­tik­ti­nai in­ter­ne­te pa­ma­čiau kli­pą apie to­kio ti­po pro­jek­ci­jas Vo­kie­ti­jo­je. Iš­kart su­pra­tau, kad tai ga­li bū­ti rim­tas me­no ir vers­lo mi­ši­nys, ku­ris Lie­ tu­vo­je dar ne­bu­vo ži­no­mas.

Ka­dan­gi nie­ka­da vis­ko vie­nu me­ tu ne­pa­da­ry­si, su­stab­džiau stu­di­ jas ir pra­dė­jau eks­pe­ri­men­tuo­ti – iš pra­džių kū­riau vos ba­tų dy­džio plo­ to ins­ta­lia­ci­jas. Tuo me­tu in­for­ma­ ci­jos apie šias švie­sos tech­no­lo­gi­jas trū­ko, rei­kė­jo vis­ką iš­mok­ti pa­čiam.

Ka­dan­gi mėgs­tu ko­man­di­nį dar­ bą, pa­si­kvie­čiau pri­si­jung­ti ke­le­ tą drau­gų. Su­dė­tin­gas mo­ky­mo­si eta­pas tru­ko vie­nus ar dve­jus me­ tus, kol ga­liau­siai su­lau­kė­me pir­mo pa­siū­ly­mo da­ry­ti ins­ta­lia­ci­ją nak­ ti­nia­me klu­be. Po to vis­kas pra­dė­jo la­bai grei­tai ju­dė­ti pir­myn.

– Kaip ver­ti­na­te pir­mą­jį sa­vo pa­si­ro­dy­mą?

– Įdė­jo­me daug dar­bo, ta­čiau pir­ ma­sis dar­bas ne­bu­vo įspū­din­gas.

Jis mums bu­vo svar­bes­nis dėl kon­ tak­tų: su­si­pa­ži­no­me su di­džė­jais, klu­bo sa­vi­nin­kais, ku­rie pa­ma­tė ins­ta­lia­ci­jų prin­ci­pą ir kaip ga­li­ma jas iš­plė­to­ti iki di­des­nio mas­te­lio.

– Ar už­mez­gus pa­žin­čių rei­ka­ lai pa­ju­dė­jo spar­čiau?

– Taip. Bend­ra­vi­mas yra es­mi­nis da­ly­kas vys­tant idė­ją, ypač pra­ mo­gų vers­le. To­dėl ten vi­suo­met tu­ ri bū­ti „karš­tas“: vi­sur da­ly­vau­ti, tu­rė­ti di­džiu­lį pa­žįs­ta­mų bū­rį. Ka­ dan­gi man pa­čiam bend­rau­ti su žmo­nė­mis yra ma­lo­nu, sun­ku­mų dėl to nie­ka­da ne­tu­rė­jau ir per ke­ lis mė­ne­sius su­si­pa­ži­nau su svar­

biau­siais žmo­nė­mis šia­me vers­le.

Juo la­biau kad me­ną ver­ti­na dau­ ge­lis, o jo pra­mo­gi­niuo­se ren­gi­niuo­ se la­bai trūks­ta. Į vers­lą įvilk­ta kū­ ry­ba daug kam pa­ti­ko. Įdo­mu, kad pa­čio­je veik­los pra­ džio­je Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se lei­ do­me dan­gaus ži­bin­tus, ant jų už­ ra­šę sa­vo no­rus. Tą­kart pa­no­rė­jau, kad atei­nan­čiais me­tais mū­sų pro­ jek­tus pa­ma­ty­tų 5 tūkst. žmo­nių.

Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet juos tais me­tais pa­ma­tė apie 150 tūkst. žmo­nių. Tai­ gi vis­kas vys­tė­si la­bai grei­tai, gal­būt kai ku­rie eta­pai atė­jo net grei­čiau, nei mes jiems su­bren­do­me.

Bend­ra­vi­mas yra es­ mi­nis da­ly­kas vys­ tant idė­ją, ypač pra­ mo­gų vers­le.

– Ko­kiuo­se ren­gi­niuo­se lie­tu­ viai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su jū­sų ku­ria­mais švie­sos pa­si­ro­dy­ mais?

– Jau tre­čią pro­jek­tą vyk­dė­me at­ li­kė­jo Da­vi­do Guet­tos kon­cer­te – tai bu­vo or­ga­ni­za­to­rių pa­si­ti­kė­ ji­mo mu­mis ženk­las, nes jie mus pa­si­kvie­tė pa­tys. Tuo­met pa­si­py­lė ir ki­ti pro­jek­tai: or­ga­ni­za­vo­me ke­ lias ins­ta­lia­ci­jas ant Tra­kų pi­lies, o vie­nas di­džiau­sių pro­jek­tų vy­ko bend­ra­dar­biau­jant su „Eu­ro­bas­ket 2011“ ko­man­da, kai per tie­sio­gi­nes trans­lia­ci­jas da­rė­me šou ant Kau­no ro­tu­šės ir pri­si­dė­jo­me prie „Eu­ro­ bas­ket 2011“ bur­tų trau­ki­mo ce­re­ mo­ni­jos. Ją ma­tė vi­sas pa­sau­lis.

Eks­por­tas: vers­li­nin­kas A.Bu­la­vas ma­no, kad ša­lies rin­ka jų ku­ria­mų švie­sos ins­ta­lia­ci­jų įpirk­ti ne­ga­li, to­dėl

ieš­ko už­sa­ko­vų di­des­nė­se už­sie­nio rin­ko­se.

ka jums at­ro­do per­spek­ty­viau­ sia?

– Orien­tuo­ja­mės į už­sie­nio rin­kas, nes su­pra­to­me, kad mū­sų pa­slau­ gos Lie­tu­vos rin­kai neį­kan­da­mos.

Di­džiuo­sius čia vyks­tan­čius ren­gi­ nius ga­li­ma su­skai­čiuo­ti ant vie­nos ran­kos pirš­tų, to­kius ren­gi­nius ga­ lin­čias sau leis­ti bend­ro­ves – taip pat. Aiš­ku, dir­ba­me ir su ma­žes­ niais pro­jek­tais, pa­vyz­džiui, da­ly­ vau­ja­me pri­va­čiuo­se va­ka­rė­liuo­se, ruo­šia­me pro­jek­ci­jas pro­duk­tų pri­ sta­ty­mams.

Tie­sa, po to, kai bu­vo­me pri­pa­ žin­ti pro­jek­te „Vers­lauk“, už­mez­gė­ me la­bai ge­rus san­ty­kius su mies­tų sa­vi­val­dy­bė­mis. Su Vil­niaus sa­vi­ val­dy­be jau ruo­šia­me la­bai di­de­les staig­me­nas sos­ti­nės gy­ven­to­jams ir sve­čiams. Iš­duo­ti ga­liu tik tiek, kad bus daug švie­sų ir daug gar­so.

– Tad į ko­kias už­sie­nio rin­kas sie­kia­te įsi­lie­ti?

– Žval­go­mės į tur­tin­gas ša­lis, ku­ rio­se ši sri­tis tu­ri per­spek­ty­vų. Kaip mi­nė­jau, jau or­ga­ni­za­vo­me švie­sos ins­ta­lia­ci­jas Gru­zi­jo­je, Da­ni­jo­je, Es­ti­jo­je, su­lau­kė­me Skan­di­na­vi­jos, Kau­ka­zo, Af­ri­kos, Vi­du­rio Eu­ro­ pos ša­lių, net to­li­mo­sios Bra­zi­li­jos su­si­do­mė­ji­mo. Va­do­vau­juo­si to­kiu prin­ci­pu: ne­rei­kia daug par­tne­rių – rei­kia tu­rė­ti ke­le­tą jų, bet ga­lin­ čių pa­dė­ti mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti ga­li­my­bes.

– Lie­tu­vo­je kon­ku­ren­tų šio­ je sri­ty­je ne­daug, o už­sie­ny­je jų ne­trūks­ta. Ar tvir­tai įsi­lie­ti į už­sie­nio rin­kas yra rea­lu?

– Tech­no­lo­gi­niu at­žvil­giu tu­ri­ me par­tne­rių vi­so­je Eu­ro­po­je, ku­ rie mus ap­rū­pi­na rei­kia­ma įran­ga,

rei­ka­lui esant. O kū­ry­bi­nio po­ten­ cia­lo ne­trūks­ta, kaip ir di­de­lio no­ ro pa­ro­dy­ti, kur yra vi­siems ne­ži­no­ ma Lie­tu­vė­lė.

At­siž­velg­da­mi į tai ir nė kiek ne­ juo­kau­da­mi svars­to­me apie da­ ly­va­vi­mą 2016-ai­siais olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je Bra­zi­li­jo­je.

– Ar iki tol ža­da­te dar kaip nors nu­ste­bin­ti žmo­nes?

– Iš pra­džių pro­jek­ci­jo­je nau­do­jo­ me 3D ani­ma­ci­jas, bet at­si­žvelg­ da­mi į nau­jau­sias tech­no­lo­gi­jas ir pa­ma­tę klien­tų po­rei­kį atei­nan­ čiuo­se pro­jek­tuo­se pri­sta­ty­si­me tech­no­lo­gi­jas, kai pa­ti pro­jek­ci­ja bend­rau­ja su žiū­ro­vais. Ga­li bū­ti, kad ir Lie­tu­vo­je pa­da­ry­si­me to­kio ly­gio pro­jek­tą. Pa­lai­ky­ki­me tai pa­ slap­ty­je.

RAYMOND FISMAN, EDWARD MIGUEL

EKONOMIKOS GANGSTERIAI

– Ar tai bu­vo di­džiau­sias ir įspū­din­giau­sias jū­sų pa­si­ro­dy­ mas per vi­sus veik­los me­tus?

– Ne, vie­nas di­džiau­sio mas­to pa­ si­ro­dy­mų vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo 2011 m. Gru­zi­jo­je, Tbi­li­sy­je, maž­ daug po me­tų veik­los. Or­ga­ni­za­ vo­me Ka­lė­dų eg­lu­tės įžie­bi­mo ce­ re­mo­ni­jos šou. Ja­me da­ly­va­vo tiek žmo­nių, kiek ne­bu­vau ma­tęs net Vin­gio par­ke. Mes su ko­man­da ju­ to­me la­bai ma­lo­nų, žo­džiais ne­nu­ sa­ko­mą jaus­mą.

– Tu­ri­te pa­tir­ties ir Lie­tu­vos, ir už­sie­nio rin­ko­se. Ku­ri rin­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, asmeninio archyvo nuo­tr.

VISKAS, KĄ NORĖJAI SUŽINOTI APIE TAMSIĄJĄ EKONOMIKOS PLĖTROS PUSĘ.

www.baltoslankos.lt

10

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

12p.

Parduotas inkstas laimės neatnešė nei donorei, nei recipientui.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Di­dy­sis ap­te­mi­mas: 10 pro­c. pla­ne­tos gy­ven­tojų be elekt­ros Ar būtų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kad vi­so­je ES dingtų elekt­ra? Sun­ku? An­tai In­di­jo­je su­ tri­kus elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mui tam­so­je skendė­jo apie 670 mln. žmo­nių.

Ki­lo netvarka

Šios sa­vaitės pra­džio­je dvi die­nas iš eilės did­žiulė­je Šiaurės In­di­jos te­ ri­to­ri­jo­je su­tri­ko elekt­ros tie­ki­mas.

Pa­sau­ly­je ant­ro­je pa­gal gy­ven­tojų skai­čių ša­ly­je ava­ri­ja elekt­ros tink­ luo­se su­kėlė chaosą.

In­di­jos sos­tinė­je De­ly­je su­sto­jo met­ro­po­li­te­no trau­ki­niai, iš­si­jungė švie­so­fo­rai, ne­veikė da­lis par­duo­ tu­vių. La­biau­siai ne­pa­si­sekė tiems in­dams, ku­rie ke­ti­no ava­ri­jos die­ ną vyk­ti trau­ki­niais. Tūkstan­čiai žmo­nių įstri­go sto­ty­se, nes elekt­ ri­niai trau­ki­niai ne­galė­jo pa­judė­ ti iš vie­tos.

Ka­syk­lo­se be elekt­ros įstri­go ir kal­na­ka­siai. Tik oro uos­tai ir li­go­ ninės, tu­rin­čios at­sar­gi­nius ge­ne­ ra­to­rius, veikė įpras­tai. „Po­werg­rid Cor­po­ra­tion of In­dia Ltd.“ ener­ge­ ti­kos bend­rovės at­sto­vui Na­res­hui Ku­ma­rui te­ko kons­ta­tuo­ti: „Šiau­ rės, šiaurės rytų ir rytų tink­lai ne­ vei­kia, ta­čiau mes dir­bam ir grei­tai juos su­tvar­ky­si­me.“ Kodėl įvy­ko ge­di­mas? Prie­žas­tis, kaip tvir­ti­no In­di­jos pa­reigū­nai, gan pa­pras­ta – kai ku­rios ša­lies vals­ti­ jos su­var­to­jo dau­giau ener­gi­jos, nei leid­žia­ma, todėl įvy­ko tinklų per­kro­ va. Bent to­kią ava­ri­jos prie­žastį įvar­ di­jo In­di­jos fe­de­ra­li­nis ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Sus­hil­ku­ma­ras Shin­de.

Do­mi­no efek­tas

Iš pra­džių, kaip sakė ener­ge­ti­kai, di­de­lio ener­gi­jos var­to­ji­mo neat­

laikė šiaurės rytų Im­pa­lo tink­las, jun­gian­tis pen­kias vals­ti­jas. Vėliau, do­mi­no prin­ci­pu, prie šio tink­lo pri­si­jungė va­ka­ri­nis Džai­sal­me­rio, šiau­ri­nis Le­ho ir ša­lies vi­du­rio Bu­ ba­neš­va­ro tink­lai.

Iš vi­so šie tink­lai kar­tu su­dėjus elekt­ra ap­rūpi­na net de­vy­nias šiaurės rytų In­di­jos vals­ti­jas, ku­ rio­se gy­ve­na be­veik pusė In­di­jos gy­ven­tojų. In­di­jos elekt­ros bend­ rovės džiaugė­si tik tuo, kad joms pa­vy­ko sku­biai at­nau­jin­ti elekt­ ros ener­gi­jos tie­kimą – ki­taip nei Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se, kur 2003 m. din­gus elekt­rai Ry­tinė­je pa­krantė­ je, re­mon­tas tru­ko ke­lias die­nas.

Kal­ti­ni­mai vie­ni ki­tiems

Į pa­sau­lio ga­lin­giau­sių vals­ty­bių bū­ rį sie­kian­ti įsi­verž­ti In­di­ja iki šiol ne­ su­ge­ba re­for­muo­ti ener­ge­ti­kos sek­ to­riaus. Už tai ša­lies vers­las ne­gailė­jo kri­ti­kos vy­riau­sy­bei. „Vis didė­jan­tis ato­trūkis tarp pa­ga­mi­na­mos ir su­ var­to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą“, – kalbė­jo Chand­ra­ji­tas Ba­ner­jee, In­di­jos pra­ monės kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vas.

Jis pri­dūrė, jog vy­riau­sybė tu­ri ak­ty­viau rūpin­tis, kad tiek ang­lys grei­čiau pa­siektų elekt­ri­nes, tiek būtų per­tvar­ky­ta In­di­jos elekt­ros skirs­tomųjų tinklų sis­te­ma.

Fe­de­ra­li­niai pa­reigū­nai dėl ava­ ri­jos ap­kal­ti­no Ha­ri­ja­nos, Pand­ža­ bo ir Utar Pra­de­šo vals­ti­jas, ku­rios su­var­to­jo ne­leis­ti­nai di­delį kie­

kį elekt­ros. Tie­sa, kel­tos įvai­rios ava­ri­jos prie­žas­čių ver­si­jos. Vie­ni tvir­ti­no, kad elekt­ros sty­gius galė­ jo at­si­ras­ti dėl su­mažė­ju­sio hid­roe­ lekt­ri­nių elekt­ros ener­gi­jos ge­ne­ ra­ci­jos pa­jėgu­mo, nes šiau­ri­niuo­se In­di­jos re­gio­nuo­se neišk­ri­to pla­ nuo­tas kie­kis kri­tu­lių. Dar ki­ta ver­ si­ja – van­dens pri­trūkę ša­lies ūki­ nin­kai ėmė var­to­ti dau­giau elekt­ros van­de­niui pum­puo­ti, todėl vir­ši­ jo nor­mas.

Ta­čiau vals­tijų va­do­vai cent­ri­ nei vald­žiai at­rėžė, kad ši kont­ro­ liuo­ja elekt­ros sis­temą ir tu­ri per­ spėti vals­ti­jas, jei kas nors vyks­ta ne pa­gal planą. Ta­čiau tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta. „Kal­ti­ni­mai, kad vals­ti­ jos at­sa­kin­gos už ener­ge­tinės sis­te­ mos ko­lapsą, – klai­din­gi. Apsk­ri­tai anks­ti kalbė­ti, nes nie­kas ne­ži­ no, kodėl ki­lo ava­ri­ja“, – pik­ti­no­si Ha­ri­ja­nos vals­ti­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Aji­tas Sha­ra­nas.

Vis didė­jan­tis ato­ trūkis tarp pa­ga­ mi­na­mos ir su­var­ to­ja­mos elekt­ros ener­gi­jos jau se­niai ke­lia su­si­rūpi­nimą.

Pa­sak jo, kai su­tri­ko elekt­ros per­ da­vi­mas, vals­ti­ja net ne­vir­ši­jo leis­ ti­nos nor­mos.

JAV ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai iškė­ lė ver­siją, kad elekt­ros per­da­vi­mo su­tri­ki­mai In­di­jo­je tik­riau­siai ki­lo dėl elekt­ros tinklų val­dy­tojų ap­lai­ du­mo. Pa­sak spe­cia­listų, pro­ble­ma tai, kad dėl stai­gaus In­di­jos vys­ty­ mo­si dau­ge­ly­je ša­lies re­gionų nuo­ lat stin­ga elekt­ros ener­gi­jos.

Elekt­ros su­tri­ki­mas Nau­ja­ja­me De­ly­je skaičiais

370

mln. žmo­nių 8–10 va­landų li­ko be elekt­ros ener­gi­jos su­ge­dus elekt­ros per­da­vi­mo tink­lams.

Dėl elekt­ros trūku­mo sos­tinė­je ne­veikė

6 van­dens va­ly­mo įren­gi­niai.

900 MW bu­vo ener­gi­jos su­var­to­ji­mo

per­vir­šis Šiaurės elekt­ros tink­le, ku­ris iš­si­jungė.

Elekt­ros poreikis per piką – 5000 MW. Pa­čia­me De­ly­je pa­ga­mi­na­mos

elekt­ros kie­kis – 1300–1500 MW. Radž­ga­to elekt­rinė – 46 MW. Ba­dar­pu­ro elekt­rinė – 580 MW. Du­jo­mis va­ro­ma elekt­rinė – 225 MW. Pra­ga­čio elekt­rinė – 280 MW. Ba­va­nos du­jinė elekt­rinė – 208 MW. NDPL – 40 MW. 3500 MW – De­lis gau­na iš Šiaurės tink­lo.

Dėl šios prie­žas­ties fe­de­ra­linė elekt­ros bend­rovė ro­ta­ci­jos prin­ ci­pu pri­va­lo iš­jung­ti elektrą tam tik­ro­je da­ly­je ša­lies te­ri­to­ri­jos, kad tink­luo­se elekt­ros ne­trūktų.

Ta­čiau ne­re­tai vals­ty­binė elekt­ ros bend­rovė tie­siog ne­no­ri at­ jung­ti elekt­ros kai ku­riems ša­lies re­gio­nams, ir tai ga­li su­kel­ti elekt­ ros trūkumą.

Vis dėlto In­di­jos pa­reigū­nai gynė­ si, kad ša­lies elekt­ros ener­gi­jos sis­ te­ma per ava­riją bu­vo tin­ka­mai kont­ro­liuo­ja­ma. Bet Su­rend­ras Rao, buvęs In­di­jos ener­ge­ti­kos sis­te­mos va­do­vas, pa­brėžė: „Tiek vals­tijų, tiek cent­rinė vald­žia tu­ri iš­jung­ ti var­to­to­jams, ku­rie vir­ši­jo leis­tiną su­var­to­ji­mo normą, elektrą. Jei tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta, galė­jo kil­ti pa­na­ šus in­ci­den­tas. Ma­nau, kad vis­kas turės būti nuo­dug­niai iš­tir­ta.“ Ža­la eko­no­mi­kai?

Ži­nia apie did­žiu­lio mas­to elekt­ros ener­gi­jos per­da­vi­mo su­tri­ki­mus In­di­jo­je ap­skrie­jo visą pa­saulį.

Kai ku­rie In­di­jos pa­reigū­nai pa­ brėžė, kad to­kio mas­to ava­ri­ja galė­ jo su­duo­ti skaudų smūgį In­di­jos pa­ti­ki­mu­mui tarp in­ves­tuo­tojų. „Mūsų įvaiz­dis da­bar ge­ro­kai su­ prastė­jo“, – ap­gai­les­ta­vo Na­res­has Chand­ra, buvęs In­di­jos am­ba­sa­ do­rius JAV. Ta­čiau jis pri­dūrė, kad guod­žia tai, jog elekt­ros ener­gi­jos tie­ki­mas bu­vo sku­biai at­nau­jin­tas. „Kol kas In­di­ja mo­ko­si ir nė­ ra pa­sie­ku­si aukš­to tech­no­lo­gi­nio iš­si­vys­ty­mo. Ta­čiau pa­sieks“, – vylė­si N.Chand­ra.

Vis dėlto, pa­sak kitų eks­pertų, pro­ble­ma – ne tik iš­si­vys­ty­mas, bet ir vals­tybės ener­ge­tinė po­li­ti­ka. Šiuo me­tu tiek ang­lies, ku­rią de­ gi­nant ga­mi­na­ma did­žio­ji da­lis In­ di­jos elekt­ros ener­gi­jos, at­sar­gas, tiek visą elekt­ros tie­ki­mo sis­temą kont­ro­liuo­ja fe­de­ra­linė vald­žia.

An­tai cent­ra­li­zuo­tai trans­por­tuo­ ti ža­lia­vas did­žiulė­je ša­ly­je užt­run­ ka ir daž­nai elekt­rinės pri­stin­ga ku­ro elekt­rai ga­min­ti. Be to, šio ku­ro nuo­ lat stin­ga, nes ang­lies ga­vy­ba ša­ly­je ma­žai pa­didė­jo, o nau­jos elekt­rinės dygs­ta kaip gry­bai po lie­taus.

Ga­liau­siai vy­riau­sybė ne­no­ri su­ skai­dy­ti elekt­ros sek­to­riaus, nes taip re­gio­nams su­teiktų dau­giau au­to­no­mi­jos.

In­di­jos po­li­ti­kams pa­ran­ku iš­ lai­ky­ti elekt­ros sek­to­rių vals­tybės ran­ko­se, kad galėtų kont­ro­liuo­ti ener­gi­jos kainą ir iš gy­ven­tojų su­ si­rink­ti pa­pil­domų po­pu­lia­ru­mo taškų, nors eks­per­tai įspėjo, kad po­pu­liz­mas ener­ge­ti­ko­je stab­do in­ves­ti­ci­jas ir mo­der­ni­za­ciją.

Chao­sas: mi­li­jo­ninė In­di­jos sos­tinė D

Phil­li­pas F.Sche­we, elekt­ros sis­ temų spe­cia­lis­tas, per­spėjo, kad In­di­jos elekt­ros ener­gi­jos sis­te­ mo­je ga­li kil­ti dar ne vie­nas pa­na­ šus in­ci­den­tas.

O In­di­jos is­to­ri­kas Ra­ma­chand­ ras Gu­has pri­minė, kad ava­ri­jos In­di­jo­je yra daž­nos ne tik elekt­ ros tink­luo­se, ta­čiau ir ge­le­žin­ke­ liuo­se, o tai, pa­sak jo, ro­do, kad vy­ riau­sybė – be­dantė. „In­di­ja turėtų liau­tis vaiz­duo­ti sa­ve kaip did­žiąją pa­sau­lio ga­lią, o su­si­kon­cent­ruo­ti į sa­vo vi­daus pro­ble­mas“, – pik­ti­ no­si is­to­ri­kas.

Shai­lend­ra Tshwant, ap­lin­ko­ sau­gos ak­ty­vistė ir ener­ge­ti­kos kon­sul­tantė, pa­brėžė, kad net at­ si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių pa­nau­do­ ji­mas elekt­ros ga­my­bai In­di­jo­je – vy­riau­sybės ran­ko­se, o tai, pa­sak jos, stab­do pa­žangą. „At­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai, to­kie kaip vėjas, van­duo ir saulė, tu­ri bū­ ti de­cent­ra­li­zuo­ti. Ma­nau, čia glūdi at­sa­ky­mas“, – kalbė­jo ak­ty­vistė.

11

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Vil­tys ­ pa­lai­do­tos?

Tar­ny­bos ­ nu­galė­jo

Mir­ties ­ bausmė

Mask­va ra­gi­na sku­biai ras­ ti Ko­fi An­na­nui, kuris ket­vir­ ta­dienį pa­li­ko Jung­ti­nių Tau­ tų ir Arabų ly­gos spe­cia­lio­jo pa­siun­ti­nio Si­ri­jai po­stą, pa­ mainą. Apž­val­gi­nin­kai per­ spėja, kad šis žings­nis pa­lai­ do­jo pa­sku­ti­nes vil­tis ras­ti taikų pi­lie­ti­nio konf­lik­to Si­ri­ jo­je spren­dimą.

Ru­si­jos mag­na­tas Alek­sand­ ras Le­be­de­vas pa­reiškė, kad nu­sprendė nu­trauk­ti sa­vo vers­lo veiklą. „Vis­kas, aš pa­si­ duo­du – spe­cia­lio­ji tar­ny­ba nu­ galė­jo, – sakė A.Le­be­de­vas. – ­ Jie per­ėjo ir per ma­no as­me­ ninį gy­ve­nimą, ir per ma­no vers­lo par­tne­rius, ir per ma­no po­li­ti­nius įsi­ti­ki­ni­mus.“

Ja­po­ni­jo­je va­kar įvyk­dy­ta mir­ ties bausmė 40-me­čiui ma­ nia­kui, ku­ris išp­rie­var­ta­vo 19-metę stu­dentę ir su­de­gi­ no jos kūną, ir 31 metų va­giui, ku­ris 2007 m. dėl pi­nigų nu­ žudė du gi­mi­nai­čius. Ja­po­ni­ jos vy­riau­sybė mir­ties baus­ mę grąži­no šie­met kovą, po 20 mėne­sių per­trau­kos.

Ang­lių karš­tinė In­di­jo­je Pag­rin­dinė In­di­jos ža­lia­va, nau­ do­ja­ma elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ bai, – ang­lys. Ang­lių rei­kia, tad sun­kiau dir­ba ir jas ka­san­tys in­ dai. Ma­ža to, ang­lių pra­monė kaip vėžys nai­ki­na gamtą.

De­lis su­tri­kus elekt­ros tie­ki­mui bu­vo pa­ra­ly­žiuo­ta – tūkstan­čiai žmo­nių ne­galė­jo vyk­ti trau­ki­niais, su­tri­ko eis­mas.­ „Scan­pix“ nuo­tr.

Tie­sa, dau­ge­lis In­di­jos stam­biųjų vers­lo ir pra­monės įmo­nių elekt­ros ener­gi­jos pa­si­ga­mi­na pa­čios.

Nuo­sa­vus ge­ne­ra­to­rius tu­ri ir dau­ge­lis gy­ve­namųjų namų, ypač did­žiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se.

Nors bran­gu iš­lai­ky­ti as­me­ni­nius elekt­ros ga­my­bos šal­ti­nius, jų In­ di­jo­je, re­gis, tik daugės, nes vis dau­giau žmo­nių ne­pa­si­ti­ki vals­ty­ bi­ne ener­ge­ti­kos sis­te­ma. Žmonės iš­si­gandę ir pa­si­pik­tinę

Vy­riau­sybė po ava­ri­jos su­laukė gau­sybės prie­kaištų, nes dau­ge­lis mi­nistrų taip ir ne­galė­jo paaiš­kin­ ti, kas nu­ti­ko sis­te­mo­je.

Ava­ri­ja elekt­ros tink­luo­se in­dams pri­minė ir įsi­senė­ju­sias ener­ge­ti­kos sis­te­mos pro­ble­mas, ypač inf­rast­ruktū­ros su­si­dėvėjimą.

Opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai ne­pra­lei­do pro­gos įgel­ti vy­riau­sy­bei. „Tai – mil­ži­niš­ka klai­da. Tai tiek va­dy­bos, tiek ap­skri­tai po­li­ti­kos ne­sėkmė.

Tai ša­lies ener­ge­ti­kos sek­to­riaus

pa­ra­ly­žius“, – pik­ti­no­si Pra­kas­has Ja­va­de­ka­ras, opo­zi­ci­jo­je esan­čios par­ti­jos „Bha­ra­tiya Ja­na­ta“ na­rys.

In­dai tvir­ti­no, kad elekt­ros tie­ ki­mo su­tri­ki­mai su­kėlė jiems tiek baimę, tiek pa­si­pik­ti­nimą.

49 metų namų šei­mi­ninkė Kir­ ti Shri­vas­ta­va sakė, kad be elekt­ros iš­bu­vo be­veik dvi die­nas. „Ne­bu­vo van­dens, ne­bu­vo elekt­ ros, nie­kas ne­ži­no­jo, ka­da ji at­si­ras.

Si­tua­ci­ja tik­rai bu­vo įtemp­ta. Net par­duo­tuvės ne­veikė. Da­bar be­ lie­ka su­lauk­ti tik nu­si­kaltė­lių ant­ plūdžio“, – pik­ti­no­si indė.

Trau­ki­nių eis­mo su­tri­ki­mas bu­ vo dar vie­nas šal­tas du­šas. In­di­jos ge­le­žin­ke­liai – dau­giau­sia žmo­nių pa­sau­ly­je per­ve­žan­ti trans­por­to sis­te­ma.

62 metų Jas­wan­tas Kau­ras, įstri­ gęs Nau­jo­jo De­lio cent­rinė­je sto­ ty­je, skundė­si, kad elekt­ros su­ tri­ki­mas dieną pa­vertė koš­ma­ru. „Ma­no ki­šenės tuš­čios. Ne­tu­riu ko val­gy­ti, esu al­ka­nas ir pa­vargęs.

Ma­nau, kad vy­riau­sybė at­sa­kin­ga už šią ava­riją“, – sakė se­ny­vo am­ žiaus vy­ras. „Dai­ly Mail“, „New York Ti­mes“, CNBC, „The Ti­mes of In­dia“ inf.

Gu­lam gy­ve­na šiaur­ry­tinė­je In­di­ jo­je. Vi­si jos šei­mos na­riai – ang­ lia­ka­siai, o ir ji dir­ba šia­me vers­le. Ša­lia did­žiulės ka­syk­los, ku­rio­ je plu­ša Gu­lam, jos vy­ras ir bro­ liai, stūkso ne­di­delė tro­belė, ku­ rio­je ji su vy­ru gy­ve­na. Ka­syk­lo­je ang­lys ka­sa­mos žemės pa­vir­šiu­ je. Ap­lin­kui lauką stūkso pa­juodę kal­nai, o per jo vi­durį sru­ve­na už­ terš­tos oran­žinės upės.

Gu­lam tėvas, ang­lia­ka­sys, žu­ vo ka­syk­lo­je. Jos vy­ras ir bro­liai paaug­liai ka­syk­lo­se taip pat kas­ dien ri­zi­kuo­ja gy­vy­be.

Dar­bi­nin­kai kas­dien iš­ka­sa to­ nas ang­lių. Ta­čiau In­di­jos, ku­rio­je gy­ve­na 1,2 mlrd. žmo­nių, po­rei­ kiai kas­dien au­ga. Šiuo me­tu net 70 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos In­di­ja pa­si­ga­mi­na de­gin­da­ma ang­lis.

Ang­lių po­rei­kis ver­čia ka­syk­las veik­ti visą par­ą.

Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Dau­gu­mai jų vi­sai ne­svar­bu, kad ang­lies ka­sy­ba ša­ly­je nai­ki­na miš­kus ir ter­šia dir­ba­mus lau­kus, ką jau kalbė­ti apie oro už­ terš­tumą dėl šio ku­ro de­gi­ni­mo.

In­di­jo­je ang­lių vers­las lei­do su­ si­kur­ti iš­ti­soms im­pe­ri­joms.

An­tai, už švarų van­denį vie­no­ je In­di­jos vals­tijų at­sa­kin­gas mi­ nist­ras Vin­cen­tas Pa­la ir jo šei­ma pra­lo­bo būtent iš ang­lių vers­lo.

Val­di­nin­kas sa­ko „be­si­gai­lin­tis, jog dau­ge­lis upių, ku­rios jo jau­ nystės lai­kais bu­vo šva­rios, da­ bar yra už­terš­tos“.

Ta­čiau tuoj pat pri­dūrė, kad „rei­kia ras­ti pu­siaus­vyrą tarp gam­tos ap­sau­gos ir ang­lies vers­ lo“. Už šį po­žiūrį V.Palą smar­kiai

kri­ti­ka­vo Pat­ri­cia Muk­him, lei­di­ nio „The Shil­long Ti­mes“ re­dak­ torė: „Dau­ge­lis upių valstijoje, iš kur kilęs V.Pa­la, yra už­terš­tos tok­sinė­mis med­žia­go­mis. Ta­čiau jis nič­nie­ko ne­pa­darė. Po­li­ti­ka – tai pi­ni­gai, o ang­lių ba­ro­nai tu­ ri daug pi­nigų, todėl kont­ro­liuo­ ja po­li­tiką.“ Nors In­di­jo­je draud­žia­ma ka­ syk­lo­se dirb­ti ne­pil­na­me­čiams, ka­syk­la, ku­rio­je dir­ba Gu­lam bro­ liai, yra gen­čių kont­ro­liuo­ja­mo­ je te­ri­to­ri­jo­je, todėl tu­ri spe­cialų sta­tusą ad­mi­nist­ra­cinė­je In­di­jos sis­te­mo­je.

Ang­lių par­davė­jai In­di­jo­je net va­di­na­ mi ba­ro­nais. Ne­nuos­ ta­bu, kad į šį verslą įsi­sukę ir dau­ge­lis In­di­jos po­li­tikų. Čia vei­kian­čių ka­syklų sa­vi­nin­ kai ne­pri­va­lo lai­ky­tis bendrų ka­ sy­bos tai­syk­lių.

Kaip sa­ko P.Muk­him, vie­tos po­li­ti­kos ly­de­riai nau­do­ja­si spe­ cia­liu sta­tu­su, kad galėtų plės­ ti ka­sybą.

Ne­lai­mių ka­syk­lo­se pa­si­tai­ko la­bai daž­nai. Gu­lam pa­sa­ko­jo, kad prie­š kurį laiką vie­no­je po­že­mi­ nių ka­syklų van­duo už­lie­jo dar­bi­ nin­kus. Ta­čiau ka­syk­los sa­vi­nin­ kas net pen­kias die­nas ne­pra­nešė apie ne­laimę.

Dau­ge­lis mir­čių ka­syk­lo­se ne­ būna do­ku­men­tuo­ja­mos, o me­di­ ci­ninė pa­gal­ba čia ap­skri­tai neeg­ zis­tuo­ja. „Mes tu­ri­me ei­ti ke­lis ki­lo­met­rus iki ar­ti­miau­sio mies­ to, kad par­si­neš­tu­me van­dens. Čia vi­sur van­duo už­terš­tas, jei mau­dy­ sitės, jums nu­slinks plau­kai ir nu­ degs oda“, – pa­sa­ko­jo Gu­lam. „Chris­tian Scien­ce Mo­ni­tor“ inf.

JAV šiaurės rytų elekt­ros krizė 2003 m. dėl ava­ri­jos elekt­ros tink­ luo­se be elekt­ros li­ko dau­g iau nei 50 mln. žmo­nių Ka­na­do­je ir Jung­ tinė­se Vals­t i­jo­se. Iš vi­so elekt­ros ne­bu­vo aš­t uo­n io­se JAV vals­t i­jo­ se ir Ka­na­dos On­ta­ri­jo pro­vin­ci­jo­ je. Po ava­ri­jos bu­vo nu­sta­ty­ta, kad did­ž iau­sią elekt­ros tinklų ava­r iją Šiaurės Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je su­kėlė trijų elekt­ros per­da­v i­mo li­n ijų ge­ di­mas Oha­jo vals­t i­jo­je. At­l i­k us ty­ rimą, kas kal­tas dėl elekt­ros tinklų ava­r i­jos, nu­sta­t y­ta, kad in­ci­dentą su­kėlė pro­g ra­minė įran­ga.

Dar­bas: In­di­jos ang­lia­ka­siai kas­met pri­vers­ti iš­kas­ti vis dau­giau šio

ku­ro, nes elekt­ros po­rei­kis ša­ly­je au­ga kaip ant mie­lių. AFP nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis Prancū­zi­jos piet­va­ka­riuo­se ­ esan­čia­me Ba­jo­nos mies­te pra­ėjusį sa­vait­galį šur­mu­lia­vo baskų kultū­ros fes­ti­va­lis. 350 tūkst. žmo­nių ke­lias die­nas mėga­vo­si pa­ra­dais, sa­liu­tais, kon­cer­tais, taip pat ko­ri­da, ku­ ri Prancū­zi­jo­je pa­pras­tai neor­ ga­ni­zuo­ja­ma. Kaip at­sa­kas gar­ sia­jai San Fer­mi­no šven­tei su­ gal­vo­tas Ba­jo­nos fes­ti­va­lis ta­ po ne ma­žiau spal­vin­gas. „Scanpix“ nuotr.

Nėra nuo­trau­kos – nėra pro­ble­mos Ši­taip Bal­ta­ru­si­jos tvarką api­ būdi­no de­monst­ran­tai, šią sa­ vaitę su­rengę ak­ci­jas suim­tam fo­ tog­ra­fui ir tink­la­raš­ti­nin­kui An­to­ nui Su­ria­pi­nui pa­lai­ky­ti.

Apie kal­ti­ni­mus ne­pra­ne­ša

20-me­tis vai­ki­nas, suim­ta­sis va­ di­na­mo­jo­je pliu­ši­nio de­san­to by­ lo­je, jau dau­giau nei dvi sa­vai­tes lai­ko­mas tar­dy­mo izo­lia­to­riu­ je. Ko­kie kal­ti­ni­mai jam bu­vo ar ga­li būti pa­teik­ti, ne­pra­ne­ša­ma.

A.Su­ria­pi­nas suim­tas po to, kai in­ter­ne­te pa­skelbė nuo­trau­kas, ku­rio­se – pliu­ši­niai meš­kiu­kai, lie­pos 4 d. iš­mes­ti virš Bal­ta­ru­si­ jos iš Šve­di­jos lėktu­vo.

Jau­nuo­lio tėvas And­re­jus Su­ ria­pi­nas areštą va­di­na ab­sur­diš­ ku: „Kol tai ne­nu­ti­ko ma­no sūnui, net ne­pa­gal­vo­jau, kad mūsų ša­ ly­je ga­li dėtis to­kie da­ly­kai. Būna to­kių at­vejų, kad su­mu­ša žur­na­ lis­tus, bet aš apie tai su­ži­no­jau tik po sūnaus areš­to. Ma­nau, tai yra ab­sur­diš­ka.“ Neo­fi­cia­liais duo­ me­ni­mis, A.Su­ria­pi­nas įta­ria­mas pri­si­dėjęs prie ne­teisė­to Bal­ta­ru­ si­jos sie­nos kir­ti­mo. Už tokį nu­ si­žen­gimą gre­sia kalė­ji­mo baus­ mė iki sep­ty­ne­rių metų.

Ap­lai­du­mas kai­na­vo po­stus

Bal­ta­ru­si­jos vald­žia iš pra­džių neigė pra­ne­ši­mus apie „pliu­šinį de­santą“ ir va­di­no juos pro­vo­ka­ ci­ja. Kai in­for­ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­no, pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ka­ šen­ka pa­gra­si­no at­sa­kin­giems pa­reigū­nams bausmė­mis ir ne­su­ laužė duo­to žod­žio. Lie­pos 31 d. už ne­tin­kamą pa­reigų vyk­dymą iš po­stų pa­ša­lin­ti sie­nos ap­sau­ gos va­do­vas Igo­ris Rač­kovs­kis ir oro pa­jėgų bei oro gy­ny­bos va­das Dmit­ri­jus Pach­mel­ki­nas. Šve­di­jos leng­va­sis lėktu­vas per Lie­tu­vos te­ri­to­riją lie­pos pra­džio­ je ne­kliu­do­mas įskri­do į Bal­ta­ru­ si­jos oro erdvę iki pat sos­tinės

Mins­ko ir nu­metė 876 pliu­ši­ nius meš­kiu­kus su žod­žio laisvę gi­nan­čiais lanks­ti­nu­kais. Vėliau paaiškė­jo, kad šią ak­ciją su­rengė Šve­di­jos viešųjų ry­šių bend­rovė „Stu­dio To­tal“.

Už bend­ri­nin­ka­vimą pa­žeid­ žiant vals­tybės sieną bu­vo su­lai­ ky­tas ne tik A.Su­ria­pi­nas, bet ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tas Ser­ ge­jus Ba­ša­ri­mo­vas, iš ku­rio šve­dai norė­jo iš­si­nuo­mo­ti butą, bet vė­ liau SMS ži­nu­te pa­nai­ki­no už­sa­ kymą. Šiam ir­gi gre­sia sep­ty­ne­ ri me­tai kalė­ji­mo. Už grotų bu­vo at­si­dūru­si ir S.Ba­ša­ri­mo­vo mer­gi­ na Iri­na, bet pa­reigū­nai kitą die­ ną ją pa­lei­do. Švedija vakar pranešė, kad Bal­ tarusija išsiuntė iš šalies švedų ambasadorių dėl jo veiklos žmo­ gaus teisių gynimo srityje.

Ji Iz­rae­ly­je bu­vo var­gin­ga imig­rantė iš Ru­si­jos, jis – pa­ si­tu­rin­tis vo­kie­tis vers­li­nin­kas. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ pa­sa­ ko­ja Ve­ros ir Wal­te­ rio is­to­riją, ku­rio­je su­si­pynė skur­das, skaus­mas, ne­vil­tis ir pre­ky­ba or­ga­nais.

Ne baimė, o juokas

Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai pri­si­pa­ ži­no, kad ne­si­tikė­jo to­kių pa­da­ ri­nių. Lėktuvą pi­lo­tavęs To­mas Ma­zet­ti prie­š te­le­vi­zi­jas ka­me­ras pa­reiškė: „Dik­ta­to­rius ga­li kel­ ti baimę, jo ga­li ne­kęsti, bet kai tik iš jo ima­ma juok­tis, jo die­nos su­skai­čiuo­tos. Tai ir bu­vo mū­ sų tiks­las. Mes grei­tai įsi­ti­ki­no­ me, kad nė vie­nas pro­fe­sio­na­lus pi­lo­tas ne­drįstų įgy­ven­din­ti mū­ sų idė­jos. Į mūsų pa­si­ūly­mus vi­ si at­sa­kinė­jo, kad tai yra vi­siš­kai be­pro­tiš­kas, pa­vo­jin­gas ir ne­įgy­ ven­di­na­mas pla­nas. Todėl nu­ sprendė­me viską at­lik­ti pa­tys.

Už­si­rašė­me į pi­lo­ta­vi­mo pa­mo­ kas, ga­vo­me li­cen­ciją.“ „Stu­dio To­tal“ va­do­vas Pe­ras Crom­wel­las ti­ki­no, kad nie­kas iš vie­tos bal­ta­ru­sių jiems ne­tal­ki­no ir kad pa­tek­ti į Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ riją bu­vo la­bai leng­va, nes in­ter­ ne­te ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai ra­do visą rei­ka­lingą in­for­ma­ciją apie Bal­ta­ru­si­jos oro gy­nybą. „Eu­ro­news“, ne­wsru.com inf.

Įtariamasis: „pliušinio desanto“ nuotrauką paskelbęs A.Suriapinas

tardymo izoliatoriuje laikomas jau ilgiau nei dvi savaites. Lenta.ru nuotr.

Mastai: Jungtinių Tautų skaičiavimais, kasmet pasaulyje nelegaliai perso

Par­duo­tas inks­tas lai Bu­vo likę ke­li mėne­siai

Šie žmonės tar­pu­sa­vy­je ne­turė­jo nie­ko bend­ra. Jie pri­klausė skir­tin­ goms kultū­roms, kalbė­jo skir­tin­ go­mis kal­bo­mis ir nie­ka­da ne­bu­vo su­si­tikę. Vie­nin­te­lis juos su­jungęs da­ly­kas bu­vo ne­vil­tis.

2008-ai­s iais 74 metų vers­l i­ nin­kas iš Vo­kie­ti­jos Šiaurės Rei­ no-Vest­fa­li­jos žemės nu­sprendė pa­m in­t i įsta­ty­m us ir mo­ralės nor­mas, kad iš­gelbėtų sa­vo gy­ vybę. Vers­l i­n in­kas bu­vo var­d u Wal­te­ris, nuo 50 metų jį ka­ma­vo aukš­tas krau­jospū­dis. 20 metų jis bu­vo pri­vers­tas var­to­ti stip­rius vais­tus, bet ga­liau­siai nu­si­lpni­no inks­tus, ku­rių funk­ci­ja yra ša­lin­ti tok­si­nus iš krau­jo. Wal­te­riui pri­ reikė dia­lizės.

De­ja, or­ga­niz­mas į šią pro­cedūrą rea­ga­vo la­bai pra­stai, vy­ras kentė­ jo spaz­mus ir skaus­mus. At­si­ra­do ir šir­dies su­tri­kimų, gy­dy­to­jai da­ rė vieną ope­ra­ciją po ki­tos. Sup­ rastė­jo imu­ninė sis­te­ma, taip pat psi­chinė būklė.

Gy­dy­to­jai pa­sakė, jog pa­cien­tas gy­vens tik ke­letą mėne­sių. Wal­ te­ris ži­no­jo, kad eilė­je gau­ti nau­ ją inkstą jis yra vie­nas pa­sku­ti­ nių ir kad lauk­ti tektų bent ke­letą metų. Vers­li­nin­ko šei­mos na­

riai pik­ti­no­si vis la­biau. Vo­kie­ti­ jos gy­dy­to­jai jiems at­rodė lyg dia­ lizės ma­fij­ a, ku­riai rūpi tik kas­met išplėš­ti 70 tūkst. eurų (240 tūkst. litų) už vais­tus ir pro­cedū­ras.

Bet tuo­met Wal­te­rio gi­mi­nai­ čiai per te­le­vi­ziją pa­matė do­ku­ men­tinį filmą apie pre­kybą or­ga­ nais. Žur­na­lis­tai griež­tai kri­ti­ka­vo šią ne­teisėtą veiklą, bet, Wal­te­rio svei­ka­tai kas­dien blogė­jant, fil­me ro­do­mi nu­si­kaltė­liai ėmė at­ro­dy­ti kaip vie­nin­te­liai įma­no­mi gelbė­ to­jai. Vers­li­nin­ko šei­mos na­riai kreipė­si į žur­na­lis­tus ir pa­bandė su­si­siek­ti su or­ganų pre­kei­viais.

Šiandien apie atliktą operaciją moteriai primena ne tik 15 cm randas kairėje pilvo pusėje, bet ir nuolatinis skausmas dešinėje.

Skel­bi­mas: „Ieš­ko­mi do­no­rai“

2008 m. liepą Wal­te­ris išsk­ri­do į Stam­bulą, kur turė­jo su­si­tik­ti su tar­pi­nin­ku. Iš ten vo­kie­tis pro­pe­ le­ri­niu lėktu­vu bu­vo nu­skrai­din­tas

į Ko­sovą. Tuo pa­čiu lėktu­vu skri­ do 50-metė vieš­bu­čio kam­ba­rinė iš Iz­rae­lio Ve­ra Ševd­ko. Mo­te­ris vos prie­š ke­letą mėne­sių bu­vo emig­ra­ vu­si iš Mask­vos, pa­li­ku­si 10-metę dukrą su bu­vu­siu vy­ru.

V.Ševd­ko Iz­rae­ly­je tikė­jo­si ge­ res­nio gy­ve­ni­mo, bet bu­vo įklam­ pin­ta į sko­las. Gy­ve­ni­mas Tel Avi­ ve kai­nuo­ja bran­giai, duk­ra Nas­tia kiek­vieną kartą verk­da­vo į te­le­fo­ no ra­gelį, o kam­ba­rinės at­ly­gi­ni­mo ne­pa­ka­ko nei skryd­žiams na­mo, nei ga­li­my­bei at­si­vež­ti dukrą į Tel Avivą.

Kartą au­to­busų sto­ty­je V.Ševd­ko pa­ėmė ne­mo­kamą ru­sišką laik­raštį ir ja­me pa­matė skel­bimą: „Ieš­ko­mi inkstų do­no­rai.“ Skel­bi­me žadė­tas dos­nus at­ly­gis, ja­me bu­vo nu­ro­dy­ tas te­le­fo­no nu­me­ris. Pas­kam­bi­nus at­si­liepęs vy­ras pa­žadė­jo 10 tūkst. do­le­rių (28 tūkst. litų), ir mo­te­ris su­ti­ko.

Pirmą kartą ji Wal­terį pa­matė Stam­bu­le. Su­si­ti­ki­mas bu­vo trum­ pas. Po to ji vėl pa­matė jį sto­vintį prie­ky­je eilė­je prie mui­tinės. Pa­ sak V.Ševd­ko, vy­ras bu­vo aukš­tas, už ran­kos laikė žmoną. Wal­te­ris ir Ve­ra tar­pu­sa­vy­je ne­kalbė­jo, bet ke­lia­vo ten pat – į kli­niką „Me­di­ cus“, esan­čią Ko­so­vo sos­tinės pa­ kraš­ty­je.

13

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 4, 2012

pasaulis Baskų kultūros festivalis

Per­galėms įkve­pia va­das Pirmą Lon­do­no olim­pia­dos sa­ vaitę Šiaurės Korė­ja tvir­tai laikė­si pa­grin­di­nių vals­ty­bių me­da­li­nin­ kių de­šim­tu­ke. Ko­kia yra šios at­ si­li­ku­sios ko­mu­nis­tinės vals­tybės sėkmės pa­slap­tis?

Pa­ke­lia žmo­nių dva­sią

odinama 10 tūkst. inkstų, o organų mafija varto milijardus.

„Scanpix“ nuotr.

imės neat­nešė Li­ko ran­das ir skaus­mas

Šian­dien apie at­liktą ope­ra­ciją mo­ te­riai pri­me­na ne tik 15 cm ran­das kairė­je pil­vo pusė­je, bet ir nuo­la­ ti­nis skaus­mas de­šinė­je, kur likęs inks­tas at­lie­ka dviejų darbą.

Ji iki šiol pri­si­me­na tą dieną, kai pa­skam­bi­no skel­bi­me nu­ro­dy­tu nu­me­riu ir Tel Avi­vo au­to­busų sto­ ties ka­vinė­je su­si­ti­ko su maž­daug 30-ies metų mėly­na­kiu vy­ru, ku­ris kalbė­jo ru­siš­kai. Jis pa­klausė, ko­kia yra jos krau­jo grupė ir bend­ra svei­ ka­tos būklė.

Ki­ta­me su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo dar dvi mo­te­rys, po­ten­cia­lios do­norės.

Vy­ras rodė joms sa­vo randą ir aiš­ ki­no, kad pui­kiai jau­čia­si su vie­nu inks­tu, taip pat kad dau­gybė žmo­ nių, įkai­tant jo pa­ties mo­čiutę, su vie­nu inks­tu iš­gy­ve­na iki 80 metų.

Bet rea­lybė vi­sai ki­to­kia: or­ga­ nus išim­ti la­bai pa­vo­jin­ga tiek do­ no­rams, tiek re­ci­pien­tams, nes ky­la ŽIV, he­pa­ti­to ir ki­to­kių ligų grės­ mė. Kentė­da­ma skaus­mus V.Ševd­ ko da­bar su­pran­ta, kad par­duo­ti inks­to ne­reikė­jo.

Ati­davė duk­rai pusę gy­ve­ni­mo

Po Ve­ros ir Wal­te­rio san­do­rio pra­ ėjo ket­ve­ri me­tai. Nors apie jį ta­po ži­no­ma teisė­sau­gai, tiek da­ly­viai,

tiek pa­gal­bi­nin­kai li­ko ne­nu­baus­ ti. Wal­te­ris da­bar ser­ga odos vė­ žiu. Su Ve­ros inks­tu jis iš­gy­ve­no ge­ro­kai il­giau, nei jam pro­gno­za­ vo gy­dy­to­jai. Vers­li­nin­kas at­si­sakė bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga, šei­ ma pa­skubė­jo su­nai­kin­ti vi­sus po­ pie­rius ir ki­tus įkal­čius.

V.Ševd­ko, Priš­ti­nos li­go­ninė­ je ga­vu­si voką su 8100 do­le­rių (23 tūkst. litų), at­skrai­di­no dukrą į Tel Avivą. 15-metė Nas­tia ži­no, ką pa­ darė jos mo­ti­na. „Ji ati­davė man pusę gy­ve­ni­mo“, – sakė paauglė, ku­ri da­bar sten­gia­ si ne­var­gin­ti ir ne­jau­din­ti ma­mos, nors tai pa­vyks­ta ne vi­sa­da. Nas­ tia džiau­gia­si nau­ju gy­ve­ni­mu ir užau­gu­si no­ri tap­ti gy­dy­to­ja, kad galėtų rūpin­tis mo­ti­na.

V.Ševd­ko pa­sa­ko­jo, kad, be skaus­mo, daž­nai jau­čia silp­numą.

Or­ganų pre­kei­viai sakė, kad jai te­ reikės nuei­ti į li­go­ninę, kur gy­dy­ to­jai su­teiks visą pa­galbą, rei­ka­ lingą po ope­ra­ci­jos. Bet mo­te­ris to ne­pa­darė, nes me­di­ci­nos pa­slau­ gos kai­nuo­ja bran­giai. 8100 do­le­ rių se­niai ne­bėra. Ve­ra iš­lei­do juos duk­rai, sko­loms su­mokė­ti, dar nu­ si­pir­ko dra­bu­žių iš Ki­ni­jos. Vo­kas iš­tuštė­jo jau po trijų mėne­sių.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Šiaurės Korė­ja į Lon­doną at­ siuntė 56 spor­t i­n in­k us, ku­r ie var­žo­si 11-oje spor­to šakų. Per pirmą olim­pia­dos sa­vaitę auk­ so me­da­lius pelnė trys šios ša­ lies sun­kiaat­le­čiai ir vie­na dziu­ do im­ty­ni­ninkė. Šiaurės Korė­jos at­sto­vai taip pat var­žo­si bok­so, nar­dy­mo, sta­lo te­ni­so, šau­dy­mo iš lan­ko var­žy­bo­se.

Auk­są pelnęs Kim Un-gu­kas, pa­siekęs naują re­kordą sun­kio­sios at­le­ti­kos var­žy­bo­se vyrų svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 62 kg, nuo­pel­nus už per­galę skyrė sa­vo ša­lies ly­de­ riui. „Laimė­jau pir­miau­sia dėl to, kad švie­su­sis Aukš­čiau­sia­sis Va­ das Kim Jong-unas davė man jė­ gos ir drąsos“, – žur­na­lis­tams Lon­do­ne sakė spor­ti­nin­kas.

Dziu­do im­tynė­se svo­rio ka­te­ go­ri­jo­je iki 52 kg trium­fa­vu­si An Kum-ae taip pat tryš­ko dėkin­gu­ mu ša­lies va­do­vui: „Ne­ga­liu bū­ ti lai­min­gesnė ne­gu da­bar, nes ga­ liu skir­ti sa­vo auk­sinį me­dalį mūsų did­žia­jam ly­de­riui Kim Jong-unui.“ To­kia iš­ti­ki­mybė ir pa­si­did­žia­vi­ mas yra kaip tik tai, ko da­bar rei­ kia 28 metų Kim Jong-unui, ku­ ris per­ėmė nu­skur­din­tos 25 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čios vals­tybės vai­ rą iš pra­ėjusį gruodį mi­ru­sio tėvo Kim Jong-ilo. Nuo­la­ti­nis mais­to

sty­gius la­bai iš­var­gi­no tautą, to­ dėl olim­pinė karš­tinė ta­po pui­kia ga­li­my­be pa­kel­ti žmo­nių dva­sią ir lo­ja­lumą.

Svar­biau­sia – iš­ti­ki­mybė

Šiaurės Korė­jo­je olim­pia­dai skir­ta daug dėme­sio, gy­ven­to­jai ren­ka­si žiūrė­ti rung­ty­nių vie­šo­se vie­to­se įreng­tuo­se lau­ko ek­ra­nuo­se. „Ma­ ty­da­ma, kaip lai­mi­me auk­so me­ da­lius, jau­čiuo­si la­bai lai­min­ga, au­ga pa­si­did­žia­vi­mas“, – vals­ty­ bi­nei te­le­vi­zi­jai sakė vie­na mo­te­ris, ku­rios var­das ne­bu­vo pa­teik­tas.

Pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­ šams – Jung­tinėms Vals­ti­joms ar­ba Pietų Korė­jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių.

Seu­lo Šiaurės Korė­jos stu­dijų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Lee Wooyoun­gas aiš­ki­no, kad at­le­tai Šiau­ rės Korė­jo­je pri­ski­ria­mi eli­tui, jais rūpi­na­ma­si vals­tybės ly­giu.

Pietų Korė­jo­je gy­ve­nan­tis pa­ bėgėlis iš Pchen­ja­no Bang Gukyeon­gas pri­dūrė, kad at­le­tus at­ ren­ka Ko­mu­nistų par­ti­jos Spor­to ko­mi­te­tas, jie tre­ni­ruo­ja­mi nuo ma­žens ir lan­ko spe­cia­li­zuo­tas mo­ kyk­las, kur yra ge­rai mai­ti­na­mi.

Bang Gu-kyeon­gas pa­ts lankė to­kią spe­cia­li­zuotą mo­kyklą, kur bu­vo mo­ko­mas tek­von­do. Kiek­

vieną sa­vaitę jam tek­da­vo klau­ sy­tis po ke­tu­rias va­lan­das „ideo­ lo­gi­nio la­vi­ni­mo“ pa­mokų, skirtų lo­ja­lu­mui ug­dy­ti. „Jie žaid­žia būda­mi ki­to­kio mąsty­mo, – apie tau­tie­čių spor­ ti­ninkų men­ta­li­tetą pa­sa­ko­jo ki­ tas pa­bėgėlis iš Šiaurės Korė­jos Kim Yo-ha­nas. – Ab­so­liu­ti iš­ti­ ki­mybė sa­vo ša­liai ir sa­vo ly­de­riui yra Šiaurės Korė­jos at­letų spor­ tiš­ku­mo es­mi­nis pa­ma­tas.“ Kim Yo-ha­no tėvas Šiaurės Korė­jo­je bu­vo fut­bo­lo, o mo­ti­na – rit­minės gim­nas­ti­kos tre­nerė.

Gan­dai apie dar­bo sto­vyk­las

Grįžu­sių na­mo Kim Un-gu­ko, An Gum-ae ir kitų auk­so me­da­ lių laimė­tojų lauks dosnūs pi­ni­ gi­niai pri­zai, bu­tai, au­to­mo­bi­liai ir ki­ti prie­dai, to­kie kaip šal­dy­tu­ vai ir te­le­vi­zo­riai. Be to, jie iš kar­to gaus aukštą so­cia­linį sta­tusą, bus ti­tu­luo­ja­mi did­vy­riais ar­ba liau­ dies at­le­tais.

Ta­čiau pra­laimė­ji­mas, ypač did­žiau­siems prie­šams – Jung­ tinėms Vals­ti­joms ir Pietų Korė­ jai, ir­gi ga­li turė­ti pa­da­ri­nių. Gan­ dai, kad na­mo grįžę spor­ti­nin­kai siun­čia­mi tie­siai į dar­bo sto­vyk­ las, lie­ka tik gan­dais, bet, anot Kim Yo-ha­no, pa­pras­tai jie kvie­ čia­mi į po­kal­bius, ku­riuo­se ver­ti­ na sa­vo ir kitų žai­dimą. Jei­gu per tokį po­kalbį at­le­tas bus pri­pa­žin­ tas ne­lo­ja­liu Bran­gia­jam Ly­de­riui, jis ga­li būti pa­ša­lin­tas iš spor­ to or­ga­ni­za­ci­jos ir su­lauk­ti pa­pil­ domų san­kcijų. „ABC News“ inf.

Padė­ka: sun­kiaat­letė Rim Jong-sim ir ki­ti Šiaurės Korė­jos auk­so me­da­lių laimė­to­jai už per­galę dėko­ja

sa­vo did­žia­jam va­dui.

AFP nuo­tr.

14

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

16p.

R.Mei­lu­ty­tė su olim­pia­da at­si­svei­ki­no re­kor­du.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

Sužeistos viltys: S.Kru­pec­kai­tė – vis dar be olim­pi­nio me­da­lio Va­kar Lon­do­no olim­pia­do­je star­ta­vo vie­na di­džiau­sių Lie­tu­vos vil­čių – dvi­ra­čių sporto žvaigž­dė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė. De­ja, mū­ sų olim­pie­tė tarp kei­ri­no rung­ties pri­zi­nin­kių ne­pa­te­ko.

Var­žo­vės ko­vo­jo al­kū­nė­mis

Ga­li­my­bė: S.Kru­pec­kai­tė ry­toj mė­gins at­si­grieb­ti sprin­to var­žy­bo­se.

Lie­tu­vė sėk­min­gai įvei­kė pir­mą­jį kei­ri­no rung­ties eta­pą – be pa­guo­ dos va­žia­vi­mo pra­si­bro­vė į pus­fi­ na­lį, tre­čio­je at­ran­kos gru­pė­je į prie­kį pra­lei­du­si tik 2009-ųjų pa­ sau­lio kei­ri­no čem­pio­nę ki­nę Shu­ ang Guo. Iš­kart į pus­fi­na­lį pa­te­ko ir ki­tos pa­grin­di­nės Si­mo­nos kon­ku­ren­tės – 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­dos ir 2012ųjų pa­sau­lio čem­pio­nė bri­tė Vic­to­ria Pend­le­ton, 2008-ųjų olim­pi­nė vi­ce­ čem­pio­nė ir 2012-ųjų pa­sau­lio kei­ri­ no čem­pio­nė aust­ra­lė An­na Mea­res, vo­kie­tė Kris­ti­na Vo­gel.

Pus­fi­na­ly­je su S.Kru­pec­kai­te va­ žia­vo A.Mea­res, K.Vo­gel, taip pat ka­na­die­tė Mo­ni­ka Sul­li­van, Hon­ kon­go at­sto­vė Sze Wai Lee ir olan­ dė Wil­ly Ka­nis. Li­kus dviem ra­tams iki fi­ni­šo, lie­tu­vė iš­si­ver­žė į ant­rą­ ją po­zi­ci­ją, ta­čiau var­žo­vės, ne­tgi pa­si­stum­dy­damos al­kū­nė­mis, už­ kir­to ke­lią Si­mo­nai ir ji fi­ni­ša­vo tik penk­ta. Į fi­na­lą iš šios gru­pės pa­te­ko A.Mea­res, M.Sul­li­van ir S.Wai Lee, iš ant­ro­sios – V.Pend­le­ton, Sh.Guo ir pran­cū­zė Cla­ra San­chez.

S.Kru­pec­kai­tė, vis dar ne­tu­rin­ ti sa­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­ je olim­pi­nio me­da­lio, va­kar va­ka­re var­žė­si tik dėl 7–12 vie­tų.

Re­kor­dų škva­las

Ko­man­dų sprin­to auk­so me­da­liais džiau­gė­si Vo­kie­ti­jos mo­te­rys ir Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­rai.

Vo­kie­tės trium­fa­vo po at­ski­ro tei­sė­jų spren­di­mo, nes pir­miau­ sia čem­pio­nė­mis bu­vo pa­skelb­tos du­kart pa­sau­lio re­kor­dą ge­ri­nu­sios ki­nės. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad jos pa­ žei­dė var­žy­bų reg­la­men­tą, to­dėl bu­vo disk­va­li­fik ­ uo­tos.

Var­žo­vės, ne­tgi pa­ si­stum­dy­damos al­ kū­nė­mis, už­kir­to ke­lią Si­mo­nai ir ji fi­ ni­ša­vo tik penk­ta.

Iš pra­džių bri­tės V.Pend­le­ton ir Jess Var­nish du ra­tus įvei­kė per 32,526 se­k. ir 0,23 sek. pa­ge­ri­no nuo ba­lan­džio mė­ne­sio vo­kie­tėms K.Vo­gel and Mi­riam Wel­te pri­klau­ siu­sį aukš­čiau­sią pla­ne­tos pa­sie­ ki­mą, bet po ke­lių aki­mir­kų ki­nės Gong Jin­jie ir Sh.Guo su­gai­šo tre­ ke 32,442 sek.

Tre­čią­syk ki­nės ge­ri­no pa­sau­ lio re­kor­dą fi­na­le, ta­čiau jis bu­vo anu­liuo­tas, o pir­mo­ji vie­ta skir­

ta vo­kie­tėms. Bron­zos me­da­liai įteik­ti Aust­ra­li­jos dvi­ra­ti­nin­kėms A.Mea­res and Kaar­le McCul­loch, ku­rios ma­ža­ja­me fi­na­le nu­ga­lė­jo uk­rai­nie­tes.

Auk­sas – bri­tams

Du­syk pa­sau­lio re­kor­dą ge­ri­no ir olim­pi­niais čem­pio­nais ta­pę Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­rai.

Pir­miau­sia Phi­li­pas Hin­de­sas, Ja­so­nas Ken­ny’s ir Chri­sas Hoy’us tris ra­tus įvei­kė per 42,747 sek. ir 0,167 sek. pa­ge­ri­no vo­kie­čiams pri­klau­siu­sį re­kor­dą, po to fi­na­le ta pa­ti tri­ju­lė su­gai­šo jau tik 42,600 sek. ir, nu­ga­lė­ję pran­cū­zus, pel­nė auk­so me­da­lius.

Bron­zos me­da­liai, kaip ir prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne, ati­te­ko Vo­kie­ti­jos sprin­to meist­rams.

Ch.Hoy’us ta­po ti­tu­luo­čiau­siu tre­ko dvi­ra­ti­nin­ku. Jo są­skai­to­je – še­ši me­da­liai, iš jų pen­ki – auk­so.

Dar vie­nas pa­sau­lio re­kor­das kri­to ko­man­di­nė­se per­se­kio­ji­mo lenk­ty­nė­se. Bri­tai Edas Clan­cy’s, Ste­ve­nas Bur­ke’as, Pe­te­ris Ken­ naug­has ir Ge­rain­tas Tho­mas 4 km nu­my­nė per 3 min. 52,499 sek. ir 0,796 sek. pa­ge­ri­no jiems pa­tiems nuo ba­lan­džio pri­klau­siu­sį pa­sie­ ki­mą.

KD inf.

Ko­va: Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kė (rau­do­na-gel­to­na ap­ran­ga) pus­fi­na­ly­je bu­vo iš­si­ver­žu­si į ant­rą­ją po­zi­ci­ją.

Ro­ber­to Dač­kaus (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

15

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas Ame­ri­kie­tis – per stip­rus

Lie­tu­vės liks ­ B di­vi­zio­ne

Ren­gia­si ­ se­zo­nui

Ne­sėk­min­gai Va­šing­to­ne vyks­tan­čio tarp­tau­ti­nio „CI­ TI Open“ tur­ny­ro aš­tunt­fi­na­ lis su­si­klos­tė Ri­čar­dui Be­ran­ kiui (nuo­tr.). Pa­jė­giau­sias Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­kas 3:6, 1:6 pra­lai­mė­jo ame­ri­kie­čiui Mar­ dy Fis­hui (ATP-15). Pir­ma­die­nį R.Be­ran­kis ATP rei­tin­ge pa­kils į 85-ąją vie­tą.

Pra­lai­mė­ji­mu Ma­ke­do­ni­jo­je vyks­tan­čio Eu­ro­pos jau­nių (iki 18 me­tų) mer­gi­nų krep­ši­nio čem­pio­na­to B di­vi­zio­no ket­ virt­fi­na­lio eta­pą bai­gė ir į pus­ fi­na­lį, ku­ria­me bus ko­vo­ja­ma dėl tri­jų ke­lia­la­pių į A di­vi­zio­ ną, ne­pa­te­ko Lie­tu­vos rink­ti­ nė, 62:72 pra­lai­mė­ju­si Ang­li­ jos eki­pai.

Vir­gi­ni­jaus Šeš­kaus (nuo­ tr.) tre­ni­ruo­ja­ma LKL bron­zos me­da­lių lai­mė­to­ja Prie­nų „Rū­ du­pio“ eki­pa jau tu­ri su­tar­tis ki­tam se­zo­nui su Gin­ta­ru Ka­ džiu­liu, Ar­nu La­buc­ku, Ge­di­ mi­nu Ore­li­ku, Ar­tū­ru Mi­lak­niu, Pau­liu­mi Iva­naus­ku, Žy­gi­man­ tu Ja­na­vi­čiu­mi, Taut­vy­du Šle­ žu ir Do­man­tu Šeš­ku­mi.

Pa­ku­ten­ti ner­vus ame­ri­kie­čiams ar ra­miai ruoš­tis le­ mia­mai A gru­pės dvi­ko­vai su Tu­ ni­su? To­kią di­le­ mą prieš šian­dien vyk­sian­tį ma­čą su olim­pi­niais čem­ pio­nais spren­dė Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ ris Kęs­tu­tis Kem­ zū­ra.

Pa­žįs­ta­mi: iki šian­die­nos ma­čo K.Kem­zū­ra ir M.Krzy­zews­kis var­žy­bų aikš­tė­je pa­sku­ti­nį kar­tą bu­vo su­si­ti­kę 2010-ai­siais per pa­sau­lio čem­pio­na­tą.

Ame­ri­kie­čių re­kor­dai lie­tu­vių ne­bau­gi­na Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

JAV eki­pa ne­si­tre­ni­ra­vo

Ni­ge­ri­jos ko­man­dą su­triuš­ki­nę ir šūs­nį olim­pi­nių re­kor­dų pa­ge­ri­nę JAV krep­ši­nin­kai lau­kia ki­tos sa­ vo au­kos. Nors „Sva­jo­nių ko­man­ dos“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Mi­ke’as Krzy­zews­kis įsi­ti­ki­nęs, kad leng­vo pa­si­vaikš­čio­ji­mo su lie­tu­viais ne­ bus, olim­pia­dos fa­vo­ri­tai gal­vo­ja tik apie per­ga­lę.

29 pa­tai­ky­ti tri­taš­kiai, 156 per vie­nas rung­ty­nes įmes­ti taš­kai bei per­ga­lė 83 taš­kų skir­tu­mu – to­ kius olim­pi­nių žai­dy­nių re­kor­dus JAV rink­ti­nė pa­sie­kė 156:73 lai­mė­ ju­si rung­ty­nes su Ni­ge­ri­jos eki­pa. „Pa­tai­kė­me fan­tas­tiš­kai. Mū­sų vy­ ru­kai tie­siog ne­ga­lė­jo pra­mes­ti“, – šyp­so­jo­si M.Krzy­zews­kis.

JAV eki­pos stra­te­gas at­šau­kė va­ ka­rykš­tę tre­ni­ruo­tę. Ga­li bū­ti, kad tarp tre­ne­rio ir NBA žvaigž­džių ga­ lio­ja tam tik­ras su­si­ta­ri­mas. Prieš dvi­ko­vą su ni­ge­rie­čiais M.Krzy­ zews­kis ir­gi bu­vo sky­ręs lais­vą die­ ną ir jo krep­ši­nin­kai su­žai­dė lyg iš na­tų.

L.Klei­za ža­dė­jo kau­ty­nes

Vie­nas iš JAV rink­ti­nės re­kor­di­nin­ kų Car­me­lo Ant­ho­ny, per dvi­ko­vą su Ni­ge­ri­ja pel­nęs 37 taš­kus, sa­vo nuo­pel­nų ne­su­reikš­mi­no ir džiau­ gė­si pui­kiai pra­leis­tu lai­ku. „Pa­siek­ti to­kį gra­žų re­kor­dą – pui­kus jaus­mas. Žai­dė­me la­bai aukš­to ly­gio krep­ši­nį“, – kal­bė­jo Niu­jor­ko „Knicks“ žvaigž­dė.

Lie­tu­vos ir JAV rink­ti­nių ke­liai olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se su­si­kirs po aš­tuo­ne­rių me­tų per­trau­kos. Atė­nų žai­dy­nių gru­pės rung­ty­nė­se mū­ siš­kiai 94:90 įvei­kė ame­ri­kie­čius,

ta­čiau ma­če dėl bron­zos stip­res­ni bu­vo var­žo­vai – 104:96.

Abie­jo­se ko­man­do­se yra po du krep­ši­nin­kus, ku­rie žai­dė ir prieš aš­tuo­ne­rius me­tus. Su C.Ant­ho­ny ame­ri­kie­čiams tuo­met at­sto­va­vo LeB­ro­nas Ja­me­sas, o lie­tu­vių eki­ pos mo­hi­ka­nai yra Ša­rū­nas Ja­si­ke­ vi­čius ir Da­rius Son­gai­la. „Ger­bia­me lie­tu­vius, nes žai­ džiant su jais leng­vo pa­si­vaikš­čio­ ji­mo nie­ka­da ne­bū­na. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę rim­tai ko­vai“, – pa­gar­ biai pa­reiš­kė C.Ant­ho­ny.

Re­zul­ta­tai A gru­pė Lietuva–Prancūzija 74:82 (21:25, 22:14, 9:20, 22:23). L.Klei­za 17 taš­k ų, M.Po­cius 15, S.Ja­sai­tis 11/T.Par­ke­ris 27, N.Ba­tu­mas 21, B.Dia­was 10.

Argentina–Tunisas 92:69 (14:28, 26:12, 31:16, 21:13). E.Gi­no­bi­l is 24, C.Del­fi ­no 21, L.Sco­la 20/S.Mej­ris 19, M.El Mab­rou­kas 16.

JAV–Nigerija 156:73 (49:25, 29:20, 41:17, 37:11). C.Ant­ho­ny 37 (10/12 tri­ taš­kių), R.Westb­roo­kas 21, K.Bryan­ tas 16/I.Dio­gu 27, C.Ogu­chis 11.

Car­me­lo Ant­ho­ny:

Ger­bia­me lie­tu­vius, nes žai­džiant su jais leng­vo pa­si­vaikš­čio­ji­ mo nie­ka­da ne­bū­na.

Jis taip pat pri­si­pa­ži­no lau­kian­ tis aki­mir­kos, kai ga­lės akis į akį su­si­tik­ti su bu­vu­siu bend­rak­lu­ biu iš Den­ve­rio „Nug­gets“ Li­nu Klei­za. „Lau­kiu akis­ta­tos su juo, nes ma­čiau, kaip šis žai­dė­jas NBA bren­do ir to­bu­lė­jo. Ma­nau, kad bus įdo­mus su­si­ti­ki­mas“, – sa­kė krep­ ši­nin­kas.

L.Klei­za sa­vo ruoš­tu ža­dė­jo int­ ri­gą. „Sva­jo­nių ko­man­dos, ku­rios ne­ga­lė­tu­me nu­ga­lė­ti, šia­me olim­ pi­nia­me tur­ny­re nė­ra. Mes ne­bi­ jo­me ame­ri­kie­čių, ei­si­me ir kau­si­ mės. Vis­kas yra įma­no­ma, o kaip bus, pa­ma­ty­si­me“, – pa­si­ti­kė­ji­ mo ne­sto­ko­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­ris.

Jis ne­su­reikš­mi­no ir to, kad A gru­pė­je grei­čiau­siai teks ket­vir­to­ji vie­ta. „Kad ir ko­kie var­žo­vai lauk­ tų ket­virt­fi­na­ly­je – is­pa­nai ar ru­

Ga­li­my­bė: per rung­ty­nes su Ni­ge­ri­jos eki­pa ame­ri­kie­čiai pa­ge­ri­no net

ke­lis olim­pi­nio krep­ši­nio re­kor­dus.

A gru­pė Šalis

1. JAV 2. Ar­gen­ti­na 3. Pran­cū­zi­ja 4. Lie­tu­va 5. Ni­ge­ri­ja 6. Tu­ni­sas

AFP nuo­tr.

B gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

Šalis

3 2 2 1 1 0

0 1 1 2 2 3

364:207 258:219 224:236 225:237 186:284 188:262

1. Ru­si­ja 2. Is­pa­ni­ja 3. Bra­zi­li­ja 4. Aust­ra­li­ja 5. D.Bri­ta­ni­ja 6. Ki­ni­ja

sai, tu­rė­si­me žais­ti, dau­žy­tis, ko­ vo­ti“, – kal­bė­jo puo­lė­jas.

Fa­vo­ri­tai iš­si­gel­bė­jo

Olim­pi­nia­me krep­ši­nio tur­ny­ re la­bai ne­daug trū­ko iki pir­mo­ sios sen­sa­ci­jos – Ru­si­jos rink­ti­nė tik per ste­buk­lą iš­si­gel­bė­jo ma­če su bra­zi­lais.

Su­si­ti­ki­mo pa­bai­go­je Mar­ce­lin­ho Huer­tas bu­vo dviem taš­kais iš­ve­

Perg.

Pral.

Taškų sant.

3 3 2 1 0 0

0 0 1 2 3 3

243:203 258:229 216:208 222:218 215:241 196:251

dęs Pie­tų Ame­ri­kos at­sto­vus į prie­ kį, ta­čiau pa­sku­ti­nė­mis ket­vir­to­jo kė­li­nio se­kun­dė­mis iš aikš­tės de­ši­ nio­jo kraš­to Vi­ta­li­jus Fri­dzo­nas pa­ tai­kė tri­taš­kį – 75:74. „Per­ga­lė su­tei­kia la­bai daug pa­ si­ti­kė­ji­mo jė­go­mis. Dar kar­tą įro­ dė­me, kad nie­ka­da ne­pa­si­duo­da­ me“, – kal­bė­jo le­mia­mo me­ti­mo au­to­rius. „Pri­va­lo­me pa­si­mo­ky­ ti iš šio pra­lai­mė­ji­mo. Jie pa­tai­

B gru­pė Australija–Kinija 81:61 (21:22, 28:11, 12:19, 20:9). P.Mill­sas 20, D.An­der­so­ nas 17, J.Ing­le­sas 13/Sh.Wan­gas 21, J.Yi 13, J.Che­nas 10.

Rusija–Brazilija 75:74 (15:20, 25:12, 19:21, 16:21). A.Ki­r i­len­ka 19, T.Moz­ go­vas 18, A.Šve­das 17/L.Bar­bo­sa 16, L.Tay­lo­ras 12.

Di­džio­ji Britanija–Ispanija 78:79 (15:24, 14:13, 19:23, 30:19). L.Den­gas 26, J.Free­lan­das 25/J.Cal­de­ro­nas 19, P.Ga­so­lis 17, M.Ga­so­lis 12.

kė la­bai su­dė­tin­gą me­ti­mą. Tur­ būt V.Fri­dzo­nas ga­lė­tų mes­ti dar de­šimt to­kių me­ti­mų ir dau­giau, ko ge­ro, ne­pa­tai­ky­tų nė kar­to“, – tvir­ti­no M.Huer­tas.

Pa­na­ši dra­ma įvy­ko ir Is­pa­ni­jos bei Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ma­če, ta­ čiau sėk­mė vėl­gi ly­dė­jo fa­vo­ri­tus.

Bri­tai tri­taš­kiais ket­vir­ta­ja­me kė­ li­ny­je pa­nai­ki­no 12 taš­kų de­fi­ci­tą, ta­čiau is­pa­nai iš­si­gel­bė­jo – 79:78.

16

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas

R.Mei­lu­ty­tė su olim­pia­da at­si­svei­ki­no re­kor­du Auk­si­nė lie­tu­vai­tė Rū­ta Mei­lu­ty­tė bai­gė pa­si­ro­dy­mą XXX olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, o ko­vas Lon­do­ne pra­dė­jo mū­sų ša­lies leng­vaat­le­čiai.

Sa­vo gru­pė­je – grei­čiau­sia

Va­kar mo­te­rų plau­ki­mo 50 m lais­ vuo­ju sti­liu­mi at­ran­kos var­žy­bo­ se olim­pi­nė čem­pio­nė R.Mei­lu­ ty­tė nuo­to­lį įvei­kė per 25,55 sek., pa­ge­ri­no Lie­tu­vos re­kor­dą (bu­vo 25,67 sek.) ir ta­po 5-osios gru­pės nu­ga­lė­to­ja, ta­čiau tai ne­ga­ran­ta­vo ke­lia­la­pio į pus­fi­na­lį.

Ge­riau­sią re­zul­ta­tą pa­sie­kė olan­ dė Ra­no­mi Kro­mo­wid­jo­jo – 24,51 sek. Ne­daug at­si­li­ko jos ko­man­dos drau­gė Mar­leen Veld­huis – 24,57 sek. ir bri­tė Fran­ces­ca Hal­sall – 24,61 sek.

Bend­ro­je įskai­to­je tarp 73 rung­ ties da­ly­vių R.Mei­lu­ty­tė su var­ žo­ve iš Suo­mi­jos pa­si­da­li­jo 26– 27 vie­tas. Iki še­šio­lik­tu­ko lie­tu­vei pri­trū­ko 0,28 sek.

Vy­rų var­žy­bo­se dar vie­ną olim­ pi­nį me­da­lį – jau 20-ąjį – iš­ko­vo­ jo JAV žvaigž­dė Mi­chae­las Phelp­

sas: jis lai­mė­jo 200 m komp­lek­si­nį plau­ki­mą – 1 min. 54,27 sek. Šios rung­ties pus­fi­na­ly­je ko­vo­jęs Vy­ tau­tas Ja­nu­šai­tis užė­mė 13-ąją vie­tą – 2 min. 00,13 sek.

Vi­sų lai­kų ti­tu­luo­čiau­sią olim­ pie­tį M.Phelp­są te­le­fo­nu pa­svei­ ki­no ir JAV pre­zi­den­tas Ba­ra­cas Oba­ma.

Aš ne­nag­ri­nė­ju var­žo­vų, nes tai di­di­na psi­cho­lo­gi­ nę įtam­pą.

Me­da­lis ne­to­li

Vos vie­nas bar­je­ras nuo olim­ pi­nio me­da­lio ski­ria bok­si­nin­ką Eval­dą Pet­raus­ką. Svo­rio ka­te­go­ ri­jos iki 60 kg aš­tunt­fi­na­ly­je lie­

tu­vis 16:12 (6:3, 4:3, 6:6) nu­ga­lė­ jo Eu­ro­pos čem­pio­ną tur­ką Fa­ti­hą Ke­le­są. Ket­virt­fi­na­ly­je pir­ma­die­ nį E.Pet­raus­kas iš­mė­gins jė­gas su 2009-ųjų pa­sau­lio čem­pio­nu bei 2011-ųjų Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nu ita­lu Do­me­ni­co Va­len­ti­no. „Eval­das su juo nie­ka­da ne­bu­vo su­si­ti­kęs rin­ge. Jei mes pri­me­si­me ita­lui sa­vo ko­vos ma­nie­rą, rea­lu lai­mė­ti. Ko­vo­si­me ir siek­si­me per­ ga­lės bei me­da­lio“, – ryž­tin­gai kal­ bė­jo E.Pet­raus­ko tre­ne­ris Vla­di­mi­ ras Ba­je­vas. „Ge­ras prie­ši­nin­kas, ma­čiau, kaip jis ko­vo­ja, bet aš ne­nag­ri­nė­ju var­žo­vų, nes tai di­di­na psi­cho­lo­gi­ nę įtam­pą“, – apie D.Va­len­ti­no sa­ kė E.Pet­raus­kas.

Ne­pa­si­se­kė Egi­di­jui Ka­va­liaus­ kui (iki 69 kg) – jis aš­tunt­fin ­ a­ly­je 7:11 (2:1, 3:4, 2:6) pra­lai­mė­jo bri­ tui Fred­die Evan­sui.

Star­tai: R.Mei­lu­ty­tė olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se pa­ge­ri­no Lie­tu­vos ir Eu­ro­

pos re­kor­dus.

Bok­so tur­ny­re įsi­plies­kė ir pir­ ma­sis skan­da­las. Uk­rai­nos rink­ti­ nės va­do­vai pa­tei­kė ape­lia­ci­ją dėl Jev­ge­ni­jaus Chit­ro­vo dvi­ko­vos su bri­tu Ant­ho­ny Ogo­go. Su­si­ti­ki­ mas bai­gė­si ly­gio­sio­mis 18:18, bet tei­sė­jai per­ga­lę sky­rė olim­pia­dos šei­mi­nin­kui, nors jis du kar­tus bu­vo nok­dau­ne. Uk­rai­nie­čių pro­ tes­tas Lon­do­ne bu­vo at­mes­tas du kar­tus, to­dėl šios ša­lies na­cio­na­ li­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas pra­dė­jo reng­ti do­ku­men­tus Spor­to ar­bit­ ra­žo teis­mui.

Aust­ra – aukš­tyn

Pergalė: E.Petrauskas (dešinėje) privertė kapituliuoti Europos čempioną F.Kelesą.

Ne­sėk­mė: M.Paš­ke­vi­čiui ke­lią į ket­virt­fi­na­lį už­kir­to Bra­zi­li­jos im­ty­ni­nin­kas.

Pir­mo­ji iš Lie­tu­vos leng­vaat­le­čių star­ta­vo sep­tyn­ko­vi­nin­kė Aust­ ra Sku­jy­tė.

100 m bar­je­ri­nio bė­gi­mo var­ žy­bo­se lie­tu­vė pa­sie­kė ge­riau­sią sa­vo re­zul­ta­tą šį se­zo­ną – 14,00 sek. ir su 978 taš­kais tarp 38 da­ ly­vių bu­vo 32-ojo­je vie­to­je. As­ me­ni­nį re­kor­dą Aust­ra pa­ge­ri­no šuo­lių į aukš­tį sek­to­riu­je – 192 cm (1 132 taš­kai) ir po ant­ro­sios rung­ties su 2 110 taš­kų pa­ki­lo į 4-ąją vie­tą.

Pir­m a­vo bri­t ė Jes­s i­ca En­n is (2 249), ame­ri­kie­tė Hy­leas Foun­ tain (2 224) ir ki­ta bri­tė Ka­ta­ri­na John­son-Thomp­son (2 146).

Va­ka­re 100 m at­ran­kos bė­gi­ mų 2-aja­me eta­pe star­ta­vo Li­na Grin­č i­kai­t ė, kva­l i­f i­ka­c i­n į nor­ ma­ty­vą – 8,10 m – mė­gi­no įveik­ti šuo­li­nin­kas į to­lį Po­vi­las My­ko­lai­ tis, o 63 m dis­ko me­ti­mo nor­ma­ ty­vą – Zi­nai­da Send­riū­tė.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Dziu­do meist­rai su­klu­po

Min­dau­gas Griš­ko­nis irk­la­vi­mo var­žy­bo­se užė­mė aš­tun­tą­ją vie­tą.

Va­kar B fi­na­le (dėl 7–12 vie­tų) 26erių lie­tu­vis vien­vie­te val­ti­mi 2 000 m dis­tan­ci­ją įvei­kė per 7 min. 15,32 sek. ir, 4,15 sek. nu­si­lei­dęs ku­bie­ čiui An­ge­lui Four­nie­rui Rod­ri­gue­ zui, fi­ni­ša­vo ant­ras.

Lie­tu­vos irk­luo­to­jas B fi­na­le ap­ len­kė tre­čio­jo­je po­zi­ci­jo­je li­ku­sį dvie­jų pa­sta­rų­jų olim­pia­dų čem­ pio­ną nor­ve­gą Ola­fą Tuf­te’ą bei Ar­gen­ti­nos, Ki­ni­jos ir Bel­gi­jos at­ sto­vus.

Su olim­pia­da at­si­svei­ki­no abu Lie­tu­vos dziu­do meist­rai – Ka­ro­lis Bau­ža (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 90 kg) ir Ma­rius Paš­ke­vi­čius (+100 kg).

K.Bau­ža aš­tunt­fi­na­ly­je su­klu­po tre­čia­die­nį, o M.Paš­ke­vi­čius – va­ kar. Ma­rius pir­miau­sia aiš­kia per­ sva­ra per 64 sek. nu­ga­lė­jo Va­nua­tu sa­ly­no at­sto­vą Na­za­rio Fai­kai­fo­nu, bet aš­tunt­fi­na­ly­je po pra­tę­si­mo ka­ pi­tu­lia­vo prieš Pa­na­me­ri­kos žai­dy­ nių čem­pio­ną bra­zi­lą Ra­fae­lį Sil­vą. Šian­dien ko­vą tęs bur­len­ti­nin­kas Juo­zas Ber­no­tas. Jis po še­šių plau­ ki­mų vy­rų RS:X kla­sė­je tarp 38 bur­ len­ti­nin­kų su 52 bau­dos taš­kais yra 9-ojo­je vie­to­je.

Bend­ro­jo­je įskai­to­je pir­mau­ ja olan­das Do­ria­nas van Rijs­sel­ ber­ge’as – 6 bau­dos taš­kai. Ant­rą­ ją vie­tą re­ga­to­je su 17 bau­dos taš­kų uži­ma vo­kie­tis To­nis Wil­hel­mas, tre­čio­jo­je po­zi­ci­jo­je – len­kas Prze­ mys­la­was Miarc­zyns­kis (18).

KD inf.

Blyks­te­lė­jo: A.Sku­jy­tė lai­mė­jo dau­gia­ko­vi­nin­kių šuo­lių į aukš­tį rung­tį. Alf­re­do Plia­džio (fo­to­die­na.lt) nuo­tr.

17

Šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

sportas

Ve­te­ra­nų čem­pio­na­te – me­da­lių da­ly­bos so me­da­liais pa­si­puo­šė Vil­niaus „Ka­m a­n ė“, fi­n a­l e 47:19 pa­l au­ žu­si lat­ves. Lat­vi­jos krep­ši­nin­kes vil­nie­tės bu­vo įvei­ku­sios ir gru­ pės var­žy­bo­se 35:23.

Pen­ke­r iais me­tais jau­n es­n ių krep­ši­nin­kių gru­pė­je „Ka­ma­nė“ fi­n a­l e su­s i­t iks su Sankt Pe­ter­ bur­go „Spar­tak“ klu­bu. Ši dvi­ko­ va pra­si­dės šian­dien 12 val.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Sep­tin­ta­sis Eu­ro­pos ve­te­ra­nų krep­ ši­nio čem­pio­na­tas priar­tė­jo prie fi­ ni­šo – šį sa­vait­ga­lį Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je paaiš­kės vi­sų am­žiaus gru­ pių stip­riau­sie­ji.

Dėl aukš­čiau­sios pra­bos ap­do­va­ no­ji­mų kau­sis ir abi „Žal­gi­rio“ ve­ te­ra­nų ko­man­dos. Į 65-erių me­tų gru­pės fi­na­lą pra­si­bro­vė sa­vo gre­to­se Ana­to­li­ jų Čup­ko­vą, Ge­di­mi­ną Bud­ni­ką ir Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą tu­rin­tys žal­ gi­rie­čiai. Jie šian­dien 10.15 val. pa­ grin­di­nė­je are­nos aikš­tė­je dėl auk­ so kau­sis su Uk­rai­nos at­sto­vais.

Ma­ža­ja­me fi­na­le Nevs­kio ve­te­ra­ nai iš Ru­si­jos var­žy­sis su lat­viais.

Pui­kų žai­di­mą va­kar pus­fi­na­ly­ je pa­de­monst­ra­vę de­šim­čia me­tų jau­nes­ni žal­gi­rie­čiai 90:54 su­do­ ro­jo Vil­niaus „Sa­li­li­tos“ ko­man­ dą. Tra­di­ciš­kai šei­mi­nin­kus į prie­kį ve­dė Vy­tau­tas Ri­bins­kas, Ser­ge­jus Jo­vai­ša, Vi­tol­das Ma­sals­kis, Ra­ ši­das Abel­ja­no­vas bei Min­dau­gas Ar­laus­kas.

Fi­na­le žal­gi­rie­čiai su­si­tiks su šve­dais, ku­rie kiek ne­ti­kė­tai 58:53 pa­lau­žė Mol­do­vos krep­ši­nin­kus.

Pas­ta­rie­ji iki šio ma­čo bu­vo lai­mė­ ję vi­sas dvi­ko­vas. Su šve­dais žal­

Ana­to­li­jus Čup­ko­vas:

Ap­do­va­no­ji­mus gaus ir ket­vir­tą­sias vie­tas užė­mu­sios ko­ man­dos.

Bar­je­ras: 55 me­tų gru­pė­je Kau­no žal­gi­rie­čiams ke­lia­la­pį į fi­na­lą lė­mė per­ga­lė prieš Vil­niaus „Sa­li­li­tą“.

gi­rie­čiai šia­me tur­ny­re jau bu­vo kar­tą su­si­ti­kę. Pir­mo­sio­se B gru­ pės rung­ty­nė­se kau­nie­čiai ne­sun­ kiai nu­ga­lė­jo sve­čius iš Skan­di­na­ vi­jos 67:44. 55-erių me­tų gru­pės fi­na­las vyks ry­toj 9 val.

Auk­so me­da­lių sieks ir Vil­niaus „Sta­ty­b os“ ve­te­ra­n ai. Sos­t i­n ės

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

krep­ši­nin­kai 60 me­tų gru­pės pus­ fi­na­ly­je 67:43 pa­lau­žė če­kus. Fi­ na­le jų var­žo­vai bus ru­sai, 80:48 su­triuš­ki­nę uk­rai­nie­čius.

Dėl aukš­čiau­sių ap­do­va­no­ji­mų Lie­tu­vos ko­man­dos ko­vos be­veik vi­so­se am­žiaus gru­pė­se. Vie­nin­ te­lė išim­tis – 45 me­tų gru­pės var­

žy­bos, ku­rio­se tarp ke­tu­rių stip­ riau­sių­jų ne­pra­sib­ro­vė nė vie­na čem­pio­na­to šei­mi­nin­kų eki­pa – me­da­lius iš­si­da­lys uk­rai­nie­čiai, ita­lai bei dvi ru­sų eki­pos.

Mo­te­r ų var­ž y­b o­s e pir­m o­ sios čem­pio­nės paaiš­kė­jo va­kar.

55 me­tų gru­pės var­žy­bo­se auk­

„Džiau­gia­mės, kad sklan­džiai ir sėk­min­gai vy­ku­sios pir­me­ny­bės priar­tė­jo prie pa­bai­gos. Tur­ny­ ro da­ly­vių lau­kia svar­biau­si ma­ čai ir ap­do­va­no­ji­mai. Juos gaus ir ket­vir­tą­sias vie­tas užė­mu­sios ko­ man­dos. No­rė­jo­me, kad ma­ža­ja­ me fi­na­le pra­lai­mė­ju­sioms eki­ poms lik­tų ma­lo­nių pri­si­mi­ni­mų apie šias var­žy­bas ir Kau­no mies­ tą“, – sa­kė or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­ to va­do­vas A.Čup­ko­vas.

Svar­b iau­s i čem­p io­n a­to mū­ šiai, kaip ir vi­sos tur­ny­ro dvi­ko­ vos, yra at­vi­ros žiū­ro­vams ir ne­ mo­ka­mos.

18

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

20p.

aukštyn žemyn

NA­SA dir­bęs lie­tu­vis ti­ki, kad ki­nai gy­vens Mė­nu­ly­je.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Rū­tos mo­čiu­tė: anū­kė Lie­tu­vo Vos tik bai­gus auk­ su įver­tin­tą dis­tan­ ci­ją aša­rų skli­di­nos Rū­tos Mei­lu­ty­tės akys kaž­ko ieš­ko­ jo tri­bū­no­je. Kur ji?

Kur ji? Su­ra­do! 78 me­tų ži­la­gal­vė sku­ bė­jo že­myn, iš 58 ei­ lės pa­čia­me spor­to sa­lės vir­šu­je, ir šau­ kė: „Rū­ta, Rū­ta!“

„Kaip tu, kaip ta­vo svei­ka­ta, ar nie­ko ne­trūks­ta, ar tau na­mie ne­liūd­na, mo­čiu­te?“ – nuo­šalio­je ka­vi­nu­kė­je anū­kei rū­pė­jo tik mo­čiu­tė, o ne jos pa­čios pa­sie­ki­mai ar ką tik pa­sau­lį su­dre­bi­nęs ti­tu­las.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Net­ru­kus jas sky­rė ke­li met­rai, tu­ rėk­lai ir nie­ko ar­tyn ne­lei­džian­tys griež­ti ap­sau­gi­nin­kai. Čem­pio­ nė nu­švi­to, švys­te­lė­jo ją išau­gi­nu­ siai mo­čiu­tei olim­pi­nę puokš­tę: iš lai­mės ver­kian­čios jų akys ir sie­los bu­vo kar­tu.

Skry­dis į Lon­do­ną

„Esu lai­min­giau­sia mo­čiu­tė pa­sau­ ly­je, – jau­niau­sios is­to­ri­jo­je plau­

Švie­sa: tris anū­kus užau­gi­nu­si A.Mei­lu­tie­nė spin­du­liuo­ja ge­ru­mu ir lai­me.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Su­vie­ni­jo: jau­niau­sia plau­ki­mo is­to­r

19

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn

os neiš­duos ki­mo olim­pi­nės čem­pio­nės R.Mei­ lu­ty­tės se­ne­lė bei ant­ro­ji ar ne­tgi da­bar jau pir­mo­ji jos ma­ma, kaip mer­gi­na va­di­na Al­do­ną Mei­lu­tie­ nę, spin­dė­jo švie­sa. – Tie­sa, aš ly­ giai taip pat jau­čiau­si ir prieš olim­ pi­nes žai­dy­nes Lon­do­ne, nes tu­riu tris nuo­sta­bius anū­kus.“ Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­nė­ je, kur plau­kė tris vai­kus tu­rin­ čio Sau­liaus Mei­lu­čio pa­gran­du­kė pen­kio­li­ka­me­tė Rū­ta, mo­čiu­tė pri­ va­lė­jo bū­ti. „To la­bai rei­kia Rū­tai, ji pra­šė, rū­pi­no­si, ar jau nu­pir­kau bi­lie­tą, nes bū­ti­nai no­rė­jo, kad tu ma­ty­ tum, kaip ji plauks“, – sū­nus Sau­ lius aiš­ki­no ma­mai, ku­ri bu­vo nu­ spren­du­si olim­pia­dą ste­bė­ti sa­vo na­muo­se Ši­lai­niuo­se per te­le­vi­ zo­rių.

Mo­čiu­tė Kau­ne ne­bu­vo pra­lei­du­ si be­veik nė vie­nų my­li­mos anū­kės var­žy­bų nuo jos vai­kys­tės ir kar­je­ ros pra­džios. „Ne­bai­su“, – nu­si­juo­kė il­gai ne­ ra­gin­ta ke­liau­ti pas anū­kę ener­gin­ ga ži­la­gal­vė, pa­si­tei­ra­vus apie skry­ dį lėk­tu­vu.

Pas­ku­ti­nį kar­tą ji skri­do prieš ke­ lias­de­šimt me­tų, va­di­na­muo­ju ku­ ku­rūz­ni­ku iš Kau­no į Pa­lan­gą.

Kai sky­rė olim­pi­nė ri­ba

Per Rū­tos skry­dį 50 met­rų il­gio olim­pi­nia­me ba­sei­ne mo­čiu­tei užė­mė kva­pą ir at­ro­dė, kad iš krū­ ti­nės iš­šoks šir­dis.

Tą va­ka­rą ji šau­kė ir ver­kė iš džiaugs­mo kaip ir di­de­lė da­lis

Lie­tu­vos, kai Rū­ta rea­li­za­vo dau­ ge­lio žmo­nių neį­gy­ven­din­tas sva­ jo­nes. „Per tą jau­du­lį net la­ga­mi­ną pa­ mir­šau, – tram­dy­da­ma aša­ras nu­ si­juo­kė mo­čiu­tė. – Tai, kad jis ma­ no, ap­sau­gos dar­buo­to­jai at­pa­ži­no pa­gal olim­pi­nę puokš­tę.“ Taip, tą pa­čią, ku­rią Rū­ta ga­vo kar­tu su auk­so me­da­liu ir švys­te­ lė­jo mo­čiu­tei, ku­rios iš džiaugs­mo aša­ro­to­mis aki­mis il­gai ieš­ko­jo tarp ki­tų žiū­ro­vų.

Atsk­ri­du­si į Lon­do­ną A.Mei­lu­ tie­nė ke­lio­li­ka me­tų au­gin­tą anū­ kę ma­tė la­bai trum­pai. Ji ir mo­čiu­tė bu­vo tar­si skir­tin­go­se vals­ty­bė­se, jas sky­rė olim­pi­nio kai­me­lio ri­ba ir vis­ką ste­bin­tys ap­sau­gos dar­ buo­to­jai.

Tik ki­tą die­ną, po auk­si­nės Lie­ tu­vai nak­ties, jos ga­lė­jo ap­si­ka­bin­ ti, su­si­ta­ru­sios su­si­tik­ti vie­na­me pre­ky­bos cent­re.

Dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių laik­raš­ čiuo­se, in­ter­ne­to tink­la­la­piuo­se jau mir­gė­jo R.Mei­lu­ty­tės nuo­trau­kos, to­dėl slėp­da­ma­si nuo ap­lin­ki­nių žvilgs­nių kuk­li, dė­me­sio ne­mėgs­ tan­ti paaug­lė į su­si­ti­ki­mą atė­jo vei­ dą slėp­da­ma po gob­tu­vu. Mo­čiu­ tės ran­ko­se bu­vo ta pa­ti olim­pi­nė puokš­tė. „Kaip tu, kaip ta­vo svei­ka­ta, ar nie­ko ne­trūks­ta, ar tau na­mie ne­ liūd­na, mo­čiu­te?“ – nuo­ša­lio­je ka­ vi­nu­kė­je anū­kei rū­pė­jo tik mo­čiu­ tė, o ne jos pa­čios pa­sie­ki­mai ar ką tik pa­sau­lį su­dre­bi­ nęs ti­tu­las.

20

r­ i­jo­je olim­pi­nė čem­pio­nė R.Mei­lu­ty­tė su­tei­kė daug džiaugs­mo lie­tu­viams.

Kartu: R.Šven­čio­nie­nė, daug džiugių akimirkų praleidusi su S.Meilučiu ir jo vaikais, ap­si­ver­kė, kai Rū­ta

per auk­si­nį plau­ki­mą vos tik įšo­ko į ba­sei­ną.

Rasos Švenčionienės asmeninio archyvo nuo­tr.

Tre­čio­ji Rū­tos ma­ma ti­ki, kad mer­gi­na ne­pa­si­keis Da­rius Sė­le­nis Tre­čio­ji ma­ma. Taip ga­li­ma pa­va­ din­ti olim­pi­nį auk­so me­da­lį plau­ ki­mo rung­ty­je iš­ko­vo­ju­sios Rū­tos Mei­lu­ty­tės tė­vo Sau­liaus gy­ve­ni­ mo drau­gę Ra­są Šven­čio­nie­nę.

Tu­ri me­ni­nin­kės gys­le­lę

Ang­lų ir ru­sų kal­bų spe­cia­lis­ tė 51 me­tų kau­nie­tė R.Šven­čio­ nie­nė, pa­va­din­ta tre­čią­ja ma­ma, neį­si­žei­džia. Ir link­si gal­vą: to­kia ji ta­po po to, kai 2001 m. ba­lan­dį, ant­rą­ją šv.Ve­ly­kų die­ną, Vil­niu­ je pės­čių­jų pe­rė­jo­je au­to­mo­bi­lio mir­ti­nai bu­vo su­ža­lo­ta Rū­tos ma­ ma. Ant­rą­ja ma­ma yra nuo vai­ kys­tės mer­gai­tę au­gi­nu­si jos mo­ čiu­tė Al­do­na. „Su­ta­ria­me pui­kiai, ti­kiuo­ si, kad taip pat gal­vo­ja ir Rū­ta“, – šil­tai apie R.Mei­lu­ty­tę, pa­žįs­ta­mą nuo ta­da, kai jai bu­vo 8-eri, kal­ba R.Šven­čio­nie­nė.

To­kios pat nuo­mo­nės yra ir olim­pi­nės čem­pio­nės mo­čiu­tė Al­do­na Mei­lu­tie­nė. Ko dar Lie­tu­ va ne­ži­no apie Rū­tą? „Ji tu­r i me­n i­n in­k ės gys­l e­ lę – la­bai gra­žiai pie­šia. Kai bu­ vo de­vy­ne­rių, lan­kė ke­ra­mi­kos pa­mo­kas ir pa­ga­mi­no daug įdo­ mių da­ly­kė­lių, – šyp­so­si Ra­sa. – Kai ku­rie yra ma­no na­muo­se, bet dau­gu­ma – pas mo­čiu­tę Ši­lai­ niuo­se. Rū­tos pie­ši­niai bu­vo la­bai įdo­mūs. Do­mi­nuo­ja žmo­nės, gy­ vū­nai, gam­tos vaiz­dai. Kiek­vie­ nas tu­rė­jo sa­vo is­to­ri­ją, kiek­vie­

no­je de­ta­lė­je ga­li at­ras­ti ką nors įdo­maus.“ R.Šven­čio­nie­nė ne­sle­pia, kad sun­ku bū­ti ir kar­tu ne­bū­ti ma­ma, ta­čiau bend­rą kal­bą su jos my­li­ mo­jo Sau­liaus duk­ra mo­te­ris ra­do la­bai leng­vai.

Ir ji, ir bro­liai – la­bai drau­giš­ki ir ko­mu­ni­ ka­bi­lūs. „Ir ji, ir bro­liai – la­bai drau­giš­ki ir ko­mu­ni­ka­bi­lūs, – ti­ki­na R.Šven­čio­ nie­nė, o pa­pra­šy­ta iš­skir­ti tik vie­ną R.Mei­lu­ty­tės sa­vy­bę, il­gai ne­gal­vo­ ja: – Rū­ta la­bai ge­ros šir­dies.“ Vai­šins sil­ke ir sal­du­my­nais

Ra­sa pa­pa­sa­ko­jo vie­ną epi­zo­dą, ku­ris at­sklei­dė, ko­kia jaut­ri Rū­ tos šir­dis.

Kar­tą R.Šven­čio­nie­nė, Sau­lius Mei­lu­tis ir Rū­ta vaikš­čio­jo Lais­ vės alė­ja. Mer­gai­tė stai­ga su­sto­ jo, pa­ma­čiu­si iš­mal­dos pra­šan­čią ži­la­gal­vę. „Tai – mū­sų mo­čiu­tė“, – aki­ mirks­niu su­si­grau­di­no R.Mei­lu­ ty­tė, pa­gy­ve­nu­sią mo­te­rį su­ta­pa­ ti­nu­si su jos itin my­li­ma mo­čiu­te.

Iš Lon­do­no į Lie­tu­vą grį­šian­čiai R.Mei­lu­ty­tei Ra­sa su mo­čiu­te pa­ ruoš Rū­tos itin mėgs­ta­mos sil­kės, ko­kį nors sal­du­my­ną, gal­būt ir Al­ do­nos pui­kiai ga­mi­na­mos fir­mi­nės viš­tos krū­ti­nė­lės.

Po per­ga­lės Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos sos­ti­nė­je, ne­no­rė­da­ma truk­ dy­ti Rū­tos, la­bai lai­min­ga ir su­si­ grau­di­nu­si Ra­sa jai nu­siun­tė SMS ži­nu­tę: „Ver­kiau nuo tos mi­nu­tės, kai įšo­kai į van­de­nį, ir ne­ga­liu su­ sto­ti...“ „Ap­ka­bink ją nuo ma­nęs“, – dar vie­na trum­po­ji Ra­sos ži­nu­tė at­skrie­jo į Sau­liaus mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­ną.

Vie­na su aša­ro­mis

Kaip R.Šven­čio­nie­nė rea­guo­ja į bri­tų pa­reiš­ki­mus, kad Rū­ta – jų, kad tu­rė­tų priim­ti Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos pi­lie­ty­bę? „Oi, jų pi­lie­ty­bės ji nie­ka­da ne­ priims. To ne­bus, – nea­be­jo­ja Ra­ sa. – Ti­kiuo­si, ne, ti­kiu, kad Rū­ta po šios per­ga­lės ne­pa­si­keis ir vi­sa­ da liks to­kia pa­ti.“ Be­je, kur tre­čio­ji Rū­tos ma­ma ste­bė­jo auk­si­nį plau­ki­mą? Sa­vo na­muo­se Kau­ne, Per­kū­no alė­jo­ je. Vie­na. „Ne­ga­lė­jau bū­ti Lon­do­ne. Per te­le­vi­zi­ją žiū­rė­jau vie­na, nes bu­ vo per­ne­lyg daug įtam­pos, jau­du­ lio ir aša­rų“, – nuo­šir­džiai pri­si­ pa­ži­no Ra­sa.

Tie­sa, jos aša­ras Rū­ta vis dėl­ to ma­tė.

Kam­ba­ry­je, kur mo­te­ris žiū­rė­ jo te­le­vi­zo­rių, ant sie­nos ka­bo jos fo­tog­ra­fuo­tos Rū­tos nuo­trau­ka.

Mer­gai­tė įam­žin­ta jos my­li­miau­ sio­je vie­to­je, Kau­ne, Ši­lai­niuo­se, so­de­ly­je prie na­mų, su obuo­liu­ kais ran­ko­se.

20

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn

Rū­tos mo­čiu­tė: anū­kė Lie­tu­vo

Emocijos: nuo mažumės augintą ir lyg akies vyzdį saugotą Rūtelę jos močiutė A.Meilutienė į D. Britaniją išleido slėpdama ašaras, kurios iš ilgesio susikaupia ir dabar.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo, Aldonos Meilutienės asmeninio archyvo nuo­tr.

19 A.Mei­lu­tie­nė – dau­ giau nei Rū­tos mo­čiu­tė. Mer­gai­tei Ver­ta me­da­lio už mei­lę

bu­vo ket­ve­ri, kai neteko mamos.

Al­do­nos sū­nus Sau­lius tam, kad iš­lai­ky­tų šei­mą, dir­bo JAV. Iš ten at­siųs­da­vo pi­ni­gų, do­va­nų, dra­bu­ žių, į jų ki­še­nes pri­kai­šio­jęs šo­ko­ la­du­kų vai­kams ir ilgus laiš­kus.

Min­dau­gą, Mar­gi­rį ir Rū­tą au­gi­ no mo­čiu­tė. Ji bu­vu­si siu­vė­ja. „Kai mar­ti žu­vo, bu­vo sun­ku, – ne­slė­pė A.Mei­lu­tie­nė. – Vis­ gi žmo­nės iš­gy­ve­na dar sun­kes­ nių aki­mir­kų. Vie­nai au­gin­ti tris vai­kus? Ne, ne­sun­ku. Juk žmo­nės išau­gi­na ir dar dau­giau.“ „Ši mo­čiu­tė taip pat ver­ta me­ da­lio“, – nuo­šir­džiai api­bend­ri­ no ne­to­li Mei­lu­čių na­mų esan­čios ka­vi­nės „Tink­las“ sa­vi­nin­kė, ku­

ri ma­tė, kaip Al­do­na su di­džiau­sia mei­le au­gi­no tris anū­kus.

Spor­tiš­ka ir ak­ty­vi mo­čiu­tė kiek­ vie­ną die­ną kel­da­vo­si 5.45 val. pa­ bė­gio­ti. Sug­rį­žu­si ga­min­da­vo pus­ ry­čius ir kel­da­vo vaikus, po to ly­dė­da­vo juos į mo­kyk­lą, pa­si­tik­ da­vo, pa­duo­da­vo pie­tus. Jos vir­tas ko­šes ypač pa­mė­go vy­riau­sias anū­ kas Min­dau­gas. Va­sa­rą ke­tu­rie­se va­ žiuo­da­vo į Pa­lan­gą. Pa­dė­jo vai­kams kuo tik bu­vo įma­no­ma, o daž­nai – net ir neį­ma­no­ma. Bet kar­tu anū­ kai dir­bo ir mo­kė­si bū­ti sa­va­ran­kiš­ ki: tvar­kė ap­lin­ką, pjo­vė ir ka­ru­čiais ve­žio­jo žo­lę, pri­žiū­rė­jo so­de­lį. „Kai rei­kė­da­vo, bu­vau griež­ta, – sa­kė A.Mei­lu­tie­nė. – Bet vai­kų nie­ ka­da ne­mu­šiau, tik pa­gąs­din­da­ma ne­stip­riai plekš­te­lė­da­vau del­nu per už­pa­ka­liu­ką.“

Spor­tiš­ka ir ak­ty­vi

„Rū­tos mo­čiu­te!“ – šauk­da­vo kie­ mo ber­niu­kai, pra­šy­da­mi iš­leis­ti Rū­tą su jais pa­žais­ti čia pat esan­ čia­me mo­kyk­los sta­dio­ne fut­bo­lo ar krep­ši­nio. „Jos žai­džia su lė­lė­mis“, – at­sa­ ky­da­vo mo­čiu­tei Rū­ta, kai ši pa­ si­tei­rau­da­vo, ko­dėl ji nei­na į ki­tą pu­sę, dar­že­lio te­ri­to­ri­ją, kur rink­ da­vo­si mer­gai­tės. „Ji su vy­res­niais bro­liais kars­tė­ si į me­džius, dūk­da­vo, bu­vo pil­na ener­gi­jos“, – šyp­so­jo­si svei­kuo­ liams sim­pa­ti­zuo­jan­ti mo­čiu­tė, ku­ri žie­mą mau­dy­da­vo­si le­di­nia­ me van­de­ny­je.

Pir­mą kar­tą Pa­lan­go­je to­kia­me jū­ros van­de­ny­je iš­si­mau­dė prieš ke­lias­de­šimt me­tų gruo­džio mė­ ne­sį, kai kū­ną bu­čia­vo iš dan­

gaus nu­si­lei­du­sios šal­tos snai­gės. „Tie­sa, da­bar ga­liu tik grei­tai ir daug vaikš­čio­ti, – šyp­te­lė­ju­si at­si­ du­so A.Mei­lu­tie­nė, ku­ri sa­vo ta­kais Kau­ne vaikš­to su ėji­mui skir­to­mis laz­do­mis. – Gy­dy­to­jai siū­lė ope­ra­ ci­ją, nes nu­si­dė­vė­jo kremz­lės. Pi­ ni­gė­lių neuž­te­ko, bet ra­dau pui­kų gy­dy­to­ją ir po jo pa­skir­tos mankš­ tos jau ne­jau­čiu skaus­mo ir ope­ra­ ci­jos ne­rei­kia.“ No­rė­jo, kad bū­tų krep­ši­nin­kė

Bū­tent Al­do­na pir­mo­ji nu­ve­dė ener­ gin­gą­ją Rū­tą į Ši­lai­nių ba­sei­ną pas pir­mą­jį tre­ne­rį Gied­rių Mar­ti­nio­nį.

Me­džiais mėgs­tan­ti kars­ty­ tis mer­gai­tė iš­kart šo­ko į ba­sei­ną.

Plau­ki­mas ją aki­mirks­niu su­ža­vė­jo. „Ji bu­vo to­kia ma­ža, to­kia už­ si­de­gu­si ir taip no­rė­jo plauk­ti“, –

tei­gė G.Mar­ti­nio­nis, ku­ris at­kak­ liai pra­šė, kad mo­čiu­tė leis­tų Rū­tai lan­ky­ti ba­sei­ną.

Vis dėl­to iš­ti­ki­mi Kau­no „Žal­ gi­r io“ krep­š i­n io sir­ga­l iai Rū­tos tė­tis ir mo­čiu­tė no­rė­jo, kad mer­ gai­tė žais­tų krep­ši­nį, o ne taš­ky­ tų­s i chlor­kal­k ių pri­sod­r in­ta­m e ba­sei­ne. Iš­gir­dę, kad A.Sa­bo­nio krep­ši­nio mo­kyk­lo­je gar­si krep­ ši­nin­kė Li­na Damb­raus­kai­tė ren­ ka mer­gai­čių gru­pę, nu­ve­dė Rū­tą mo­k y­t is ant­ro­s ios lie­t u­v ių re­l i­ gi­jos. „Mo­čiu­te, ką ten veik­ti. Su­si­ ren­ka ma­žės, krep­ši­nio žais­ti ne­ mo­ka, sle­pia­si už užuo­lai­dų“, – jau po pir­mų­jų tre­ni­ruo­čių guo­ dė­si Rū­ta.

Net­ru­kus jai pa­siū­lė spor­tuo­ti su ber­niu­kais. Pa­ti­ko la­biau, bet vi­sus

NA­SA dir­bęs lie­tu­vis ti­ki, kad ki­nai gy Ame­ri­kos lie­tu­vis Gin­tau­ tas Vit­kus, dirbęs Na­cio­ na­li­nė­je ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nist­ra­ci­jo­ je (NA­SA), šie­met į tė­vy­ nę grį­žo ne tik va­sa­ro­ti, bet ir kon­sul­tuo­ti kos­ mi­nio pa­ly­do­vo skry­ džio pro­jek­tą pa­ren­gu­ sį Kau­no jau­ni­mą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Pa­tek­ti tarp pus­šim­čio

„La­bai ma­lo­nu, kad Lie­tu­va nu­ spren­dė tu­rė­ti nors ir ne­di­de­lį, bet sa­vo pa­ly­do­vą. Bū­tų pui­ku rea­li­ zuo­ti šį pro­jek­tą ir pa­tek­ti tarp tų 50 įvai­rių pa­sau­lio ša­lių ins­ti­tu­ci­ jų, ku­rios į kos­mo­są siųs sa­vo pa­ ly­do­vus, – po ap­si­lan­ky­mo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te 76-erių G.Vit­kus ne­slė­pė ge­ros nuo­tai­kos. – Tai – pui­ki ga­li­my­bė, nes Lie­tu­vai vie­nai bū­tų per­ne­lyg sun­ku to­kiu me­tu pa­kel­ti fi­nan­si­nę naš­tą, ku­ rią, pa­de­dant ES, pa­si­da­lys vi­si.“ ES fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to QB 50 tiks­las – 2015 m. į kos­mi­nę or­bi­

tą pa­kel­ti pa­gal 50 skir­tin­gų ins­ ti­tu­ci­jų, dau­giau­sia uni­ver­si­te­tų, rea­li­zuo­tus pro­jek­tus, pa­ga­min­tus 10x10 cm dy­džio, apie 1 ki­log­ra­mo svo­rio na­no­pa­ly­do­vus. „Vi­si pa­ly­do­vai tu­rė­tų bū­ti pa­ kel­ti iš Ba­ren­co jū­ro­je plau­kio­jan­ čio po­van­de­ni­nio lai­vo, su tuš­čia ba­lis­ti­ne ra­ke­ta, – paaiš­ki­no VšĮ „Ino­va­ty­vūs in­ži­ne­ri­niai pro­jek­tai“ moks­lo plėt­ros di­rek­to­rius To­mas Ne­ver­daus­kas, daug bend­rau­jan­ tis su sve­čiu iš JAV, Ka­li­for­ni­jos. – Kiek­vie­nas pa­ly­do­vas tu­rės bend­ rą mo­du­lį, ti­rian­tį jo­nos­fe­rą ir dar kiek­vie­ną at­ski­rą mi­si­ją.“ Iš dau­gy­bės pa­teik­tų pro­jek­tų te­li­ko 72, iš jų pa­tvir­tin­ti ir du lie­ tu­vių – Kau­no bei Vil­niaus. Da­

21

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

os neiš­duos taš­kus ant „i“ su­dė­lio­jo li­ki­mas ar­ ba Rū­tos trau­ma.

Trau­ma bu­vo lem­tin­ga

„Rū­tos mo­čiu­te, Rū­tos mo­čiu­te!

Rū­ta su­si­lau­žė ko­ją!“ – vie­ną die­ną kaip pei­lis smi­go į šir­dį na­mie be­ si­tvar­kan­čiai Al­do­nai anū­kės drau­ gų šūks­niai.

Ener­gin­ga mo­čiu­tė grei­tai nu­sku­ bė­jo į kie­mą, per­šo­ko per tvo­rą. „Ji su ber­niu­kais ri­de­no be­si­mė­ čiu­sį be­to­ni­nį ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nio dang­tį. Jis kri­to Rū­tai ant ko­jos ir smar­kiai su­ža­lo­jo pė­dą, – mo­čiu­ tė pri­si­mi­nė, kaip Rū­tą ant pe­čių par­si­ne­šė na­mo, iš­ve­žė į li­go­ni­ nę, kur jai kons­ta­ta­vo pė­dos kau­ lo įtrū­ki­mus. – Rū­te­lė bu­vo liūd­na, nes ko­ja bu­vo su­gip­suo­ta vi­są mė­ ne­sį. Gy­dy­to­jai jai il­gam už­drau­dė šo­ki­nė­ti ir pa­ta­rė lan­ky­ti ne krep­ ši­nį, bet plau­ki­mą. O juk apie tai ji tik ir sva­jo­jo.“

Rū­ta la­bai bi­jo, kad bus par­duo­ta da­lis jos vai­kys­tės – tas že­ mės skly­pas su na­ mu­ku.

Net­ru­kus Rū­ta Ši­lai­nių ba­sei­ną pra­dė­jo lan­ky­ti du kar­tus per die­ ną: už­kan­du­si avi­ži­nių dribs­nių ar ko­šės su džio­vin­tais vai­siais anks­ti ry­te ir po pa­mo­kų, į ku­rias ei­da­vo šla­piais plau­kais, krims­da­ma su­ muš­ti­nį. „Pail­sėk, mo­čiu­te, aš pa­ti“, – 11– 12 me­tų mer­gai­tė kar­tais ir pa­ti ry­ tais iš­si­vir­da­vo ko­šės.

Ji vi­sa­da pra­šy­da­vo atei­ti į vi­sas var­žy­bas, nors Al­do­na bū­tų ėju­si ir be pra­šy­mų.

Pa­si­tel­kė šven­tą me­lą

„Jei Rū­tą iš­ve­ši, mir­siu, neišt­ver­ siu“, – liūd­nai sa­ky­da­vo Di­džio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je įsi­tvir­ti­nu­siam sū­nui Sau­liui, ku­ris grei­tai su­pra­to, kad lau­rus ski­nan­ti duk­ra ta­len­tin­ga.

Tė­vas duk­rai su­ra­do Pli­mu­te plau­ki­mo mo­kyk­lą. Iš pra­džių Rū­ ta la­bai ne­no­rė­jo iš­va­žiuo­ti iš Lie­ tu­vos ir lie­jo daug aša­rų. „Tau bus ge­riau“, – slėp­da­ma aša­ras sa­kė mo­čiu­tė.

„Tau bus liūd­na, tu liū­dė­si“, – kūk­čio­jo try­li­ka­me­tė Rū­ta, ku­rios 22-ejų bro­lis Min­dau­gas jau bu­vo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o Kau­ne gy­ ve­nan­tis tei­sę stu­di­juo­jan­tis, ren­ gi­nius or­ga­ni­zuo­jan­tis 19-me­tis Mar­gi­ris per dar­bus ne vi­sa­da bū­ da­vo na­muo­se. „Ne, juk ži­nai, kad aš links­ma, įsi­jung­siu mu­zi­ką ir šok­siu vie­na, – ver­kian­čia šir­di­mi šyp­so­jo­si ir me­ la­vo mo­čiu­tė Al­do­na. – Aš jau ne­ ga­liu bū­ti at­sa­kin­ga už ta­ve. Au­gi, esi verž­li, to­dėl ta­ve ge­riau pri­žiū­ rės tė­tis.“ Iš­vy­kus Rū­tai, mo­čiu­tė daug daž­niau per­žiū­ri nuo­trau­kas, jos ran­ki­nė­je yra ke­lios anū­kės do­va­ no­tos smulk­me­nos, pie­ši­nu­kai ir už­ra­šy­ti svei­ki­ni­mai, ku­riuos jį lai­ ko vo­ke­liuo­se.

Ke­lio­nė na­mu­ku ant ra­tų

„Ji la­bai nuo­šir­di, la­bai rū­pes­tin­ ga, ypač šei­mos na­riams, ir la­bai ge­ros šir­dies vai­kas“, – gy­rė Rū­tą mo­čiu­tė.

Ka­dai­se anū­kė jai pra­si­ta­rė, kad nu­si­pirks na­mu­ką ant ra­tų. Per­ nai, kai jos su­si­ti­ko Kar­mė­la­vos oro uos­te, Rū­ta mo­čiu­tei pri­mi­nė, kad tos sva­jo­nės ne­pa­mir­šo: „To­kį na­mu­ką aš nu­si­pirk­siu. Va­žiuo­si­ me pa­žiū­rė­ti pa­sau­lio.“ Ko­dėl Al­do­na ne­vyks­ta gy­ven­ ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją pas Sau­lių ir my­li­mus vai­kus? Taip anū­kus va­ di­na mo­čiu­tė.

Ge­ra­šir­dė mo­te­ris šyp­so­si: Rū­ ta la­bai bi­jo, kad bus par­duo­ta da­ lis jos vai­kys­tės – tas že­mės skly­ pas su na­mu­ku. „Ji la­bai ne­no­ri pra­ras­ti tos gūž­ tos, jai daug pri­si­mi­ni­mų ke­lian­ čio so­do, ku­ria­me vaikš­čio­jo ba­ sa, laks­tė kie­me, žai­dė sta­dio­ne, – šyp­so­jo­si mo­čiu­tė. – Jos akys de­ga, ji la­bai no­ri grįž­ti.“ Kaip tuo­met A.Mei­lu­tie­nė ver­ti­ na bri­tų pa­reiš­ki­mus, kad Pli­mu­to moks­lei­vė tap­tų Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos pi­lie­te? „Rū­tai tai neį­do­mu. Ji ne kar­tą griež­tai sa­kė, kad yra tik už Lie­tu­vą, – ryž­tu blyks­te­lė­jo mo­čiu­tės akys, su­si­gniau­žė raukš­lė­ta ran­ka, ku­ria truk­te­lė­jo ža­lios spal­vos marš­ki­nė­ lius su Vy­čiu ir už­ra­šu „Lie­tu­va“. – Ji jo­kiu bū­du ne­plauks už Bri­ta­ni­ją ir Lie­tu­vos neiš­duos. Aš tai ži­nau, aš tai ga­ran­tuo­ju.“

y­vens Mė­nu­ly­je lį pro­jek­to lė­šų tu­rė­tų pa­deng­ti jo kū­rė­jai, da­lį – ES. Vie­nam pro­jek­ tui rea­li­zuo­ti, aukš­čiau­sių tech­ no­lo­gi­jų pa­ly­do­vui kur­ti ir pa­leis­ ti rei­kia maž­daug 500 tūkst. – 1 mln. li­tų.

Apie pa­slap­tis ne­pa­sa­ko­jo

„Ne­ma­nau, kad tap­si­me ne­tur­ tin­ges­ni, įver­ti­nus, kiek kai­nuo­ ja to­kie pro­jek­tai. Juo­lab, kad yra pui­ki pro­ga šią fi­nan­si­nę naš­ tą pa­s i­d a­ly­t i su dar 49 ins­t i­ tu­c i­jo­m is iš skir­t in­g ų ša­l ių“, – nuo 1989 m. at­ga­vęs se­ne­lių že­mę ir kiek­vie­ną va­sa­rą į Lie­ tu­vą at­vyks­tan­tis G.Vit­kus mie­ lai su­t i­ko pa­d ė­t i kau­n ie­č iams.

Pra­kal­bus apie dar­bą NA­SA, ra­

ke­tų na­vi­ga­ci­jos sis­te­mo­je ir ka­ri­ nių lėk­tu­vų pra­mo­nė­je, vy­ras nu­ si­juo­kė. „Daug kas bu­vo pa­žy­mė­ta žo­ džiu „slap­tai“ ir su­skirs­ty­ta pa­ gal laips­nius. Apie tai, ži­no­ma, aš ne­pa­sa­ko­siu“, – G.Vit­kus paaiš­ki­ no, ko­dėl ne­si­ren­gia at­skleis­ti įdo­ miau­sių da­ly­kų.

Vis­gi pri­pa­ži­no, kad dar­bas NA­ SA kos­mo­so klau­si­mais jam bu­ vo mie­les­nis ir daug įdo­mes­nis nei ka­ri­nių lėk­tu­vų pra­mo­nė­je. „Kos­mo­se dar­bų ne­ma­žės, tik ky­ la klau­si­mas, kas jų im­sis ir kas tai fi­nan­suos, – re­to­riš­kai klau­sė G.Vit­ kus. – Jei ne­bū­tų pa­ly­do­vų, var­gu ar vis­kas taip iš­si­plės­tų ir to­bu­lė­tų.“

24

At­vi­ras: „Ne­su iš tų, ku­ris per eg­za­mi­nų se­si­ją sky­nė šim­tu­kus, bet mo­kyk­lą bai­giau su pa­gy­ri­mu“, – sa­

ko ge­riau­sias ES jau­na­sis moks­li­nin­kas P.Ka­va­liaus­kas, už pripažinimą pa­gerb­tas mū­sų ša­lies pre­zi­den­ tū­ro­je.

Jus­tės Rut­kaus­kai­tės nuo­tr.

Eksperimentų su žmo­nė­mis ne­da­rys Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ge­riau­siu Eu­ro­pos Są­jun­gos jau­ nuo­ju moks­li­nin­ku ta­pu­sio mo­ ki­nio Po­vi­lo Ka­va­liaus­ko ran­ko­ se – bran­dos ates­ta­tas su pa­gy­ri­ mu ir ke­lio­nės į Lon­do­no jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­mą bi­lie­tas. Su­ die Lie­tu­vai?

Ar be­grįš į Lie­tu­vą iš ne­tru­kus Lon­do­ne pra­si­dė­sian­čio Jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­mo mu­sių ty­ri­ nė­ji­mu iš­gar­sė­jęs Kau­no Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no gim­na­zi­ jos abi­tu­rien­tas P.Ka­va­liaus­kas?

Ar jo neiš­pai­ki­no per­nai pel­ny­ ta 7 tūkst. eu­rų pre­mi­ja, lai­mė­ ta ke­lio­nė į Lon­do­ną, tarp­tau­ti­nį Stok­hol­mo jau­nų­jų moks­li­nin­kų fo­ru­mą, No­be­lio pre­mi­jos lau­ rea­tų ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos sa­vai­tę? „Aš, kaip ir di­džio­ji da­lis jau­ni­ mo, gar­bi­nau už­sie­nį ir ma­niau, kad tik ten ver­ta mo­ky­tis“, – to­ kie bu­vo pir­mie­ji mo­kyk­lą bai­ gu­sio ir ta­pu­sio lais­vu bei ne­ prik­lau­so­mu vai­ki­no žo­džiai, bet ne­tru­kus jis nu­ra­mi­no: – Pa­bu­ vo­jęs ki­tur su­pra­tau, kad ten tik­ rai nė­ra ge­riau. Lie­tu­vo­je ga­li­ma gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­ jos, ga­li­my­bę dirb­ti la­bo­ ra­to­ri­jo­je, o už­sie­ny­je tai bū­tų daug sun­kiau.“

Va­di­na­si, atė­jus lai­kui rink­tis pro­fe­si­ją Po­vi­las min­ti­mis gy­ve­ na la­bo­ra­to­ri­jo­se? „Ne­bu­vau tas, ku­ris sky­nė šim­ tu­kus, ta­čiau nė­ra eg­za­mi­no, ku­rį bū­čiau iš­lai­kęs že­miau nei 50 ba­ lų“, – at­vi­rai pri­si­pa­ži­no Po­vi­las, pa­gal bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­ tus pa­ban­džius nu­spė­ti to­les­nį jo gy­ve­ni­mo ke­lią.

To­les­nė vaikino gy­ve­ni­mo sto­ te­lė – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Gam­ tos mokslų fa­kul­te­tas. Čia Povilas nuo rudens stu­di­juos mo­le­ku­li­nę bio­lo­gi­ją. Vaikinas įsitikinęs, kad kaip tik šio­je sri­ty­je bus dau­giau­ sia at­ra­di­mų.

Iš pri­gim­ties esu eks­pe­ri­men­tuo­to­ jas, o toks gy­dy­to­ jas li­go­niams ne­pa­ tik­tų. „Mo­le­ku­li­nės bio­lo­gi­jos spe­cia­ lis­tas ap­rė­pia vi­sas gam­tos moks­ lų ži­nias, ge­ba jas ana­li­zuo­ti ir su­ pras­ti mo­le­ku­li­niu lyg­me­niu. Tai lyg­muo, nuo ku­rio pra­si­de­da gy­

vy­bė“, – ži­no gim­na­zi­jos abi­tu­ rien­tas.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad bai­gęs šias stu­di­jas ži­nias ga­lės pri­tai­ky­ti tir­da­mas an­ti­bio­ti­kams at­spa­ rias bak­te­ri­jas. Bū­tent už ty­ri­ mą apie na­mi­nių mu­sių vaid­me­ nį pla­ti­nant at­spa­rias bak­te­ri­jų pa­der­mes Po­vi­las pel­nė ge­riau­ sio ES jau­no­jo moks­li­nin­ko mo­ ki­nio var­dą. Ši sri­tis jį te­be­do­ mi­na. „No­riu su­ži­no­ti, ko­dėl bak­ te­ri­jos tam­pa at­spa­rios, kaip tai pa­ža­bo­ti. No­riu įkur­ti Lie­tu­vo­je pir­mą­jį moks­li­nį cent­rą, ku­ria­ me bū­tų dir­ba­ma tik in­fek­ci­nių li­gų sri­ty­je, ir at­pa­žin­ti jas ne­tgi la­bai re­tas, pra­dė­ti pa­sau­ly­je dar neat­lie­ka­mus ty­ri­mus, kad dau­ giau su­ži­no­tu­me apie žmo­nėms itin pa­vo­jin­gas žar­ny­no in­fek­ ci­jas su­ke­lian­čias bak­te­ri­jas jer­ si­ni­jas. Joms pri­klau­so ir ma­ro su­kė­lė­jas“, – už­si­sva­jo­ja jau­nas žmo­gus.

Sug­rį­žęs į praei­tį Po­vi­las ti­ki­ na il­gai gal­vo­jęs ir apie me­di­ci­nos stu­di­jas, ta­čiau sa­vęs vil­kin­čio gy­dy­to­jo cha­la­tą neį­si­vaiz­duo­ja. „Iš pri­gim­ties esu eks­pe­ri­men­ tuo­to­jas, o toks gy­dy­to­jas li­go­ niams ne­pa­tik­tų“, – šmaikš­tau­ ja Po­vi­las.

Amplua: Povilas nėra sausas moksliukas, jis labai mėgsta pokštauti. Povilo Kavaliausko asmeninio archyvo nuotr.

22

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn

Iš aš­tuo­nias­de­šimt aš­tuo­nių die­nų, tei­ sės stu­den­to Jo­kū­ bo Va­si­levs­kio pra­ leis­tų Šiau­rės Nor­ ve­gi­jo­je, dvi­de­šimt trys bu­vo sau­lė­tos, o per vi­sas ki­tas py­ lė lie­tus. Ne­pai­sant to, vai­ki­nas na­mo ne­sku­ba – čia jau­ čia­si tar­si už­bur­tas.

Neįp­ras­ta: lai­kas, kai die­na tę­sia­si be pa­bai­gos, at­vy­kė­lį per­ke­lia į ne­rea­lų pa­sau­lį.

Po­lia­ri­nia­me ra­te už­stri­gu Mo­ni­ka Vi­soc­ky­tė Ten, kur ly­ja ir ne­su­tems­ta

Jau ant­ra lie­tu­vio Jo­kū­bo Va­si­levs­ kio va­sa­ra bė­ga at­šiau­riau­sia­me Eu­ro­pos kam­pe­ly­je – Šiau­rės po­ lia­ri­nia­me ra­te, Nor­ve­gi­jo­je. Ne­ pai­sant, kad oras čia įšy­la tik iki de­šim­ties laips­nių ir kas­dien ly­ ja, vai­ki­nas mė­gau­ja­si ty­la, ra­my­ be, ato­sto­go­mis, ku­rios jam dar ir pel­nin­gos.

Jei šiau­rė­je ly­ja, tai nuo anks­taus ry­to iki pat su­te­mų. Tie­sa, su­te­mos – ne­tin­ka­mas žo­dis, nes Šiau­rės po­lia­ri­nia­me ra­te ne­tems­ta. Bir­ že­lio mė­ne­sį pra­si­dė­ju­sios po­lia­ ri­nės nak­tys tę­sia­si iki pat vė­ly­vo rugp­jū­čio.

Jo­kū­bas Lie­tu­vo­je krem­ta tei­sės moks­lus. Pa­si­bai­gus pa­skai­toms ir pra­si­dė­jus va­sa­ros ato­sto­goms, jau ant­rus me­tus iš ei­lės trau­kia už­si­ dirb­ti į Šiau­rės Nor­ve­gi­ją. Čia 21 me­tų vai­ki­nas dir­ba gel­bė­to­ju lau­ko ba­sei­ne, pri­žiū­ri Ba­lan­ge­no mies­ te­lio ato­sto­gų komp­lek­so ap­lin­ką.

Džiau­gia­si, kad li­ki­mas nu­bloš­kė bū­tent į to­li­mą­jį Ba­lan­ge­ną. „Du skry­džiai lėk­tu­vu, kiek­vie­ nas trun­ka šiek tiek dau­giau nei dvi va­lan­das. Po to – ke­lio­nė au­

to­bu­su, o ga­lu­ti­nė sto­te­lė pa­sie­ kia­ma lai­vu. Taip iš Lie­tu­vos su­ ko­riau 2 681 ki­lo­met­rą ir at­vy­kau į sa­vo dar­bo vie­tą“, – ke­lio­nę į po­ lia­ri­nį ra­tą api­bū­di­na Jo­kū­bas.

Api­ma keis­tas jaus­mas

Ne tik tu­ris­tai ža­vi­si Šiau­rės Nor­ ve­gi­ja. Ša­lies gy­ven­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad kraš­to­vaiz­dis čia pa­ts gra­žiau­ sias. Ir nors vi­du­va­sa­rį ter­mo­met­ ras ro­do vos 10 laips­nių, ke­liau­to­jų po šį re­gio­ną ap­stu.

Nor­ve­gus, šve­dus, suo­mius, da­ nus, ru­sus, lie­tu­vius, įvai­riau­sių tau­ty­bių žmo­nes trau­kia iš­skir­ ti­nis kraš­to­vaiz­dis ir po­lia­ri­nės nak­tys. „Už de­šim­ties ki­lo­met­rų nuo Ba­lan­ge­no pūp­so na­cio­na­li­nio Nor­ve­gi­jos kal­no sta­tu­są tu­rin­ ti Ste­tin­do vir­šū­nė. Ne­pa­tin­gė­ju­ sie­ji pa­va­žiuo­ti dar 800 ki­lo­met­rų, at­si­du­ria šiau­riau­sia­me Eu­ro­pos taš­ke – Nord­ka­pe“, – pa­ta­ria Jo­ kū­bas.

Jis ma­tė, kad gam­ta po­lia­ri­nia­ me ra­te ga­na skur­di, o tu­ris­tams di­džiau­sią įspū­dį pa­lie­ka kal­nų vir­ti­nės, fior­dai ir na­tū­ra­lus, žmo­ gaus ran­kos dar ne­pa­lies­tas kraš­ to­vaiz­dis.

„Kur pa­žvelg­si, ap­link kal­nai, van­duo ir miš­kai – vi­siš­ka ra­my­ bė. Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad at­si­ dū­rei ne­gy­ve­na­mo­je sa­lo­je. Pats daž­nai jau­čiuo­si lyg įstri­gęs lai­ke.

Ra­my­bė, ty­la ir nuo­lat į akis spi­gi­ nan­ti die­nos švie­sa su­ku­ria keis­tą jaus­mą“, – da­li­jo­si įspū­džiais lie­ tu­vis.

„Di­de­lis lai­vas anks­ti ry­tą iš­plau­ kia į van­de­ny­ną ir gru­pė smal­suo­ lių lau­kia, kol iš gel­mių iš­nirs jū­ rų ga­liū­nas. Pats ban­gi­nių sa­fa­ry­je ne­da­ly­va­vau, ta­čiau ban­gi­nį te­ko ma­ty­ti. Jei anks­ti ry­tą sė­si­te į lai­vą ir plauk­si­te vie­to­mis, ku­rio­se vyks­ ta sa­fa­ris, di­de­lė ti­ki­my­bė, kad su­ tik­si­te į jus spok­san­tį gra­žuo­lį“, – įspū­džiais da­li­ja­si Jo­kū­bas.

Vi­lio­ja ban­gi­nių sa­fa­ris

Jo­kū­bas juo­kau­ja, kad ga­li sa­ve va­ din­ti Ro­bin­zo­nu Kru­zu, ku­riam di­ džiau­sia pra­mo­ga bu­vo pa­si­gau­ ti žu­vų, lai­pio­ti uo­lo­mis ir tie­siog ge­rė­tis gam­ta. „Mies­te­ly­je, ku­ria­me dir­bu, pra­ mo­gų ne per dau­giau­sia. Jau­ni­mas la­biau­siai mėgs­ta kop­ti į kal­nus. Šiau­rė­je šis spor­tas po­pu­lia­riau­ sias. Mėgs­tu žve­jo­ti, juo­lab kad žve­jy­ba čia vi­sa­da sėk­min­ga. Va­sa­ rą į Ba­lan­ge­ną at­vyks­ta daug žve­ jų iš Ru­si­jos“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas, ma­tęs, kaip po sėk­min­gos ke­lių va­ lan­dų žve­jy­bos iš tink­lų trau­kia­ma de­šim­tys stam­bių lai­mi­kių.

Nuo­ty­kių mė­gė­jai į Šiau­rės Nor­ ve­gi­ją vyks­ta ir dėl ban­gi­nių sa­fa­ rio. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas – vie­ ta, kur ga­li­ma pa­ma­ty­ti di­džiau­sius pa­sau­ly­je dan­ty­tuo­sius ban­gi­nius.

Ga­li­ma pa­ma­ny­ ti, kad at­si­dū­rei ne­ gy­ve­na­mo­je sa­lo­je.

Pats daž­nai jau­čiuo­ si lyg įstri­gęs lai­ke.

Ra­my­bė, ty­la ir nuo­ lat į akis spi­gi­nan­ti die­nos švie­sa su­ku­ ria keis­tą jaus­mą. Šiau­rės Nor­ve­gi­jo­je už­dar­biau­ jan­tis lie­tu­vis lais­va­lai­kį daž­niau­ siai lei­džia su kny­ga. Re­to­mis die­ no­mis, kai ne­ly­ja, skai­to įsi­tai­sęs kal­nų tro­be­lės te­ra­so­je, iš kur at­si­ ve­ria nuo­sta­būs vaiz­dai.

„Vie­tos gy­ven­to­jai, o ir čia at­ vyks­tan­tys tu­ris­tai neiš­ran­kūs.

Sū­puo­ja­si kė­dė­je, gurkš­no­ja ar­ba­ tą, žvel­gia į kal­nus, kvė­puo­ja gry­ nu miš­kų oru. Sa­ko, to­kios ato­sto­ gos jiems pa­tin­ka“, – api­bend­ri­na jau­nas vai­ki­nas.

Ty­la – ge­ra by­la

„Nor­ve­gai kuk­lūs. Jei­gu ga­li pa­si­ sta­ty­ti tri­jų aukš­tų na­mą, ge­riau pa­si­sta­tys ne­di­de­lę tro­be­lę kal­ nuo­se. Jei­gu ga­li įpirk­ti mer­se­ de­są, pirks ope­lį“, – šyp­so­si Jo­ kū­bas.

Su šiau­rie­čiais vai­ki­nui daug bend­rau­ti ne­te­ko, nes jie už­da­ri, ra­mūs žmo­nės. Jo­kū­bui at­min­tin įstri­go vie­nas žve­jys. At­vy­kęs į Ba­ lan­ge­ną jis ke­tu­rioms die­noms iš­ si­nuo­mo­jo tro­be­lę. Anks­ti ry­tą iš­ plauk­da­vo į jū­rą žve­jo­ti, o su­grį­žęs va­ka­re vir­da­vo žu­vie­nę. Taip kiek­ vie­ną die­ną. „Kas nors pa­sa­ky­tų, kad at­si­sky­ rė­lis, bet jiems, nor­ve­gams, taip įpras­ta. Ty­lą jie ver­ti­na la­biau už be­ver­tį tauš­kė­ji­mą. Jei­gu bend­rau­ ja, tai da­ro la­bai man­da­giai ir ma­ lo­niai. Iš jų ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti pa­ gar­bos ki­tam“, – vie­ti­nius žmo­nes per­pra­to jau­nuo­lis iš Lie­tu­vos.

Uni­ka­lu: gam­ta šiau­rė­je skur­di, todėl akį glos­to kiekvienas augalas, savaip maloni net ir tokio plėšrūno, kaip baltasis lokys, draugija. Fior­dai, kriok­liai, ma­ži mies­te­liai kal­nų pa­pė­dė­se –

23

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn Pu­sę me­tų – die­na, pu­sę – nak­tis Po­l ia­r i­n is ra­tas ar­ba po­l ia­ra­t is, dar va­d i­n a­m as speig­ra­č iu, yra to­l i­ miau­sia vie­ta nuo aši­ga­l io, ku­r io­je bent kar­tą per me­t us žie­mą sau­lė ne­pa­ky­la, o kar­tą va­sa­rą ne­nu­si­lei­ džia. Šiau­rės pus­r u­t u­ly­je tai vyks­ ta per va­sa­ros sau­lėg­r į­žą, o Pie­t ų – per žie­mos sau­lėg­r į­žą. Ties po­l ia­ ra­čiu taip nu­tin­ka tik kar­tą per me­ tus, o nuo po­l ia­ra­čio iki aši­ga­l io to­ kių die­nų skai­čius di­dė­ja.

Ties Šiau­rės aši­ga­liu pu­sę me­tų bū­ na die­na, o ki­tą pu­sę – nak­tis (nuo pa­va­sa­r io ly­g ia­d ie­n io iki ru­dens ly­gia­die­nio bū­na die­na). Ties Pie­tų aši­ga­liu – at­virkš­čiai – nuo pa­va­sa­ rio ly­gia­die­nio iki ru­dens ly­gia­die­ nio bū­na nak­tis. Po­lia­ra­čiai kaip ir ato­grą­žos yra du. Šiau­rės po­lia­ri­nis ra­tas ei­na per Ru­ si­ją, Alias­ką (JAV), Ka­na­dą, Gren­lan­ di­ją, Suo­mi­ją, Nor­ve­gi­ją, Šve­di­ją ir la­ bai ma­žą sa­lą į šiau­rę nuo Is­lan­di­jos.

Is­lan­di­jos šiau­rės kran­tas priei­na la­ bai ar­ti prie Šiau­rės po­lia­ri­nio ra­to. Šal­ti­nis: Vi­ki­pe­di­ja Jo­kū­bo Va­si­levs­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo, „Shutterstock“ nuo­tr.

us die­nai už­mig­ti ne­leng­va Sa­mių kal­ba nyks­ta

Jo­kū­bas su­si­ža­vė­jo sa­miais, gy­ve­ nan­čiais dar aukš­čiau į šiau­rę. Jie už­sii­ma el­nių au­gi­ni­mu. „Sa­mių gen­tys at­si­ra­do pir­mai­ siais mū­sų eros am­žiais. Tik­ru sa­ miu sa­ve ga­li va­din­ti tas, ku­ris tu­ri sa­miš­ko krau­jo ir mo­ka šne­ kė­ti uni­ka­lia ir, de­ja, la­bai spar­čiai nyks­tan­čia sa­mių kal­ba“, –apgai­ lestaudamas pa­sa­ko­ja Jo­kū­bas.

Jam kar­tą te­ko akis į akį su­si­dur­ ti su el­nių au­gin­to­jais. Tai įvy­ko ta­ da, kai Ba­lan­ge­no mies­te­ly­je vy­ko tra­di­ci­nė sa­mių šven­tė. Nors vi­si Nor­ve­gi­jos sa­miai mo­ka nor­ve­giš­ kai, tar­pu­sa­vy­je jie šne­ka sa­va, sa­ mių kal­ba. „La­bai įdo­mios tra­di­ci­nės sa­ mių dai­nos joo­jiij­kos, kai de­šimt mi­nu­čių kar­to­ja­mas vie­nas gar­sas.

Tai šiek tiek pri­me­na mū­sų su­tar­ ti­nes“, – pa­ly­gi­no vai­ki­nas.

Pak­laus­tas, ar šiau­rie­čiai ką nors ži­no apie lie­tu­vius, Jo­kū­bas tu­rė­jo ką at­sa­ky­ti. „Čia gy­ve­nan­tys nor­ve­gai ste­bi­si lie­tu­vių va­lia daug ir sun­kiai dirb­ ti, gi­ria mū­sų są­ži­nin­gu­mą. Kol kas blo­guo­ju šiau­rie­čiai mū­sų ne­mi­ni.

Ti­kė­ki­mės, ir ne­mi­nės“, – nu­si­ šyp­so­jo Jo­kū­bas.

Atos­to­gos: tei­sės stu­den­tas J.Va­si­levs­kis mė­gau­ja­si ra­mia vė­sia nor­ve­giš­ka va­sa­ra.

ti­piš­kas Nor­ve­gi­jos pei­za­žas, kuris, anot vieno keliautojo iš Lietuvos, ko gero prilygsta rojui.

24

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

aukštyn žemyn Nuo Lie­tu­vos iki JAV G.Vit­kus gi­mė 1935 m. Za­ra­suo­se.

Su tė­vais per­si­kė­lė gy­ven­ti į Klai­pė­ dą, 1939 m. – į Šiau­lius. Ant­ra­sis pa­ sau­li­nis ka­ras nu­bloš­kė iki Vo­kie­ ti­jos.

1950 m. iš Miun­che­no sto­vyk­los

emig­ra­vo į JAV, Bos­to­ną, kur gy­ve­ no vie­na­me bu­te su sep­ty­nio­mis šei­mo­mis.

JAV lan­kė Wes­tern High gim­

na­zi­ją, 1952 m. įsto­jo į Way­ne Sta­ te uni­ver­si­te­tą, ga­vo in­ži­nie­riaus me­cha­ni­ko dip­lo­mą, žai­dė krep­ši­ nį Det­roi­to „Ko­vo“ ko­man­do­je. 1957 m. su lie­tu­vių krep­ši­nin­kais bu­vo Pie­tų Ame­ri­ko­je, 1964 m. – Aust­ra­ li­jo­je. Įsi­dar­bi­no „North­ro­pe“ kom­pa­ni­

jo­je Ka­li­for­ni­jo­je, Ho­tor­no mies­te, ir dir­bo lėk­tu­vų pra­mo­nė­je. Dirb­ da­mas va­ka­rais mo­kė­si, ga­vo Pie­ tų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­to in­ži­nie­ riaus ma­gist­ro laips­nį. Vė­liau dir­bo ra­ke­tų na­vi­ga­ci­jos sis­te­mų sri­ty­je.

Su NA­SA pro­jek­tais dir­bo ir išė­jęs į pen­si­ją.

1966 m. Či­ka­go­je su­si­pa­ži­no su

Ra­mu­ne Ju­li­ja Jur­kū­nai­te, gi­mu­sia Aust­ri­jo­je, lie­tu­vių šei­mo­je, at­vy­ku­ sia gast­ro­lių su teat­ru. 1970 m. su­si­ tuo­kė. Tu­ri du sū­nus: Da­rių ir Li­ną.

Smal­su: kosmosas se­niai do­mi­na Že­mės gy­ven­to­jus, nors jis sun­kiai su­vo­kia­mas net ir ge­nia­liau­siems pro­tams.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

NA­SA dir­bęs lie­tu­vis ti­ki, kad ki­nai gy­vens Mė­nu­ly­je 21 „Kos­m o­s as ne­p a­s i­kei­t ė, – pa­ Mė­nu­ly­je ame­ri­kie­čiai bu­vo

klaus­tas, kaip jam tai at­ro­dė dar­ bo pra­d žio­je ir da­bar, šyp­te­l ė­jo Gin­tau­tas. – Tik pa­d au­g ė­jo pa­ ly­do­vų, ra­dia­ci­jos, sau­lės blyks­ nių. Di­džiau­sią pa­žan­gą kos­mo­ so sri­ty­je da­ro Ki­ni­ja. Gai­la, bet Va­ka­r ų vals­ty­b ės ro­d o ma­ž iau en­tu­ziaz­mo, nors tai le­mia ir fi­ nan­sai, ku­r ių daug iš­l ei­d žia­m a ka­rams.“ Klau­sia­mas apie tai, kad JAV, Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bės da­bar daug pi­ni­gų ski­ria kos­mo­so tu­riz­ mui, G.Vit­kus ne­slė­pė – jam ši te­ ma nė­ra ak­tua­li ir įdo­mi.

„Yra tur­tuo­lių, ku­rie į tai in­ves­ tuo­ja pi­ni­gų ir ti­ki­si už­dirb­ti dar dau­giau. Jei tai bus pi­gu, ži­no­ma, at­si­ras daug žmo­nių, ku­rie no­rės nu­skris­ti į kos­mo­są ar Mė­nu­lį“, – svars­tė G.Vit­kus.

Jis pa­me­na, kaip ka­dai­se bu­ vo la­bai daug dis­ku­si­jų prieš pir­ muo­sius skry­džius į Mė­nu­lį. Vie­ ni tei­gė, kad nu­si­lei­dus pa­ly­do­vui jis pa­skęs tarp dul­kių ir nie­ko ne­ si­ma­tys. Ki­tų tei­gi­mu, dul­kių Mė­ nu­ly­je nė­ra tiek daug, kaip at­ro­dė iš Že­mės.

Pa­si­tei­ra­vus apie pla­čiai skleis­ tas są­moks­lo teo­ri­jas, pa­gal ku­rias ame­ri­kie­čių Mė­nu­ly­je ne­bu­vo, tai iliust­ruo­ja slap­ta su­kur­tas fil­mas,

Gin­tau­tas pa­pur­tė gal­vą: „Bu­vo. Ir at­skrai­di­no grun­to, mi­ne­ra­lų, že­ mės pa­vyz­džių.“ Dėl atei­vių gal­vos ne­su­ka

Keis­ta, bet ne vie­nus me­tus su NA­SA pro­jek­tais dir­bęs lie­tu­vis ne­tu­ri nuo­mo­nės apie atei­vius iš kos­mo­so, spe­ku­lia­ci­jas šia te­ma, gar­sią­ją Ros­ve­lo is­to­ri­ją, kur ne­ va 1947 m. su­du­žo atei­vių kos­mi­ nis lai­vas. „Dėl atei­v ių ne­s u­k u gal­vos.

Tik­rai, tik­rai, – ti­ki­no G.Vit­kus.

– Bet gy­vy­bė kaž­kur tu­ri bū­ti, nes ast­ro­no­mi­niais skai­čiais kos­mo­ sas, vi­sa­ta yra sun­kiai su­vo­kia­mi pro­tu.“

Pra­kal­bus apie, jo nuo­mo­ ne, svar­biau­sius pa­sta­rų­jų 20–30 me­tų pa­sie­ki­mus kos­mo­so sri­ty­je, Ame­ri­kos lie­tu­vis iš­sky­rė ga­li­my­ bes skait­me­ni­niu bū­du nu­fo­tog­ra­ fuo­ti to­li­miau­sius ob­jek­tus ir Že­ mę iš kos­mo­so. „La­bai daug nau­jo su­ži­no­jo­me apie mū­sų pa­čių Že­mę pa­ki­lę į ko­ mo­są ir nu­fo­tog­ra­fa­vę ją iš aukš­tai, – su šiek tiek jun­ta­mu ame­ri­kie­ tiš­ku ak­cen­tu žo­džių ieš­ko­jo Gin­ tau­tas. – O ką kal­bė­ti apie siųs­tus pa­ly­do­vus ir zon­dus į Mar­są, skait­ me­ni­nes nuo­trau­kas iš tos ar ki­tų pla­ne­tų, at­lik­tus nuo­to­li­nius ty­ri­ mus ir svar­biau­sia – dėl tech­ni­kos iš­sau­go­tą žmo­gaus gy­vy­bę.“

La­bai daug nau­ jo su­ži­ no­jo­me apie mū­ sų pa­čių Že­mę, kai pa­ki­lo­me į kos­mo­ są ir nu­ fo­tog­ra­fa­ vo­me ją iš aukš­tai.

Be­ga­ly­bė: NA­SA dir­bu­sio Ame­ri­kos lie­tu­vio G.Vit­kaus nuo­mo­ne, gy­vy­bė kos­mo­se tu­ri bū­ti.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tu­ri ser­ben­ty­ną

Ko­kios pro­gno­zės kos­mo­so sri­ty­ je per ar­ti­miau­sius 20–30 me­tų?

G.Vit­kus nea­be­jo­jo, kad ki­nai jau gy­vens Mė­nu­ly­je. „Jie ne­s i­rek­l a­m uo­ja ir ty­l iai dir­ba, – tei­gė lie­tu­vis. – O kai ten tu­r ės ba­z ę, daug leng­v iau pa­sieks ir ki­tas pla­ne­tas. Kad ir Mar­są, kur po tiek lai­ko ga­li bū­ ti jau pra­dė­tas skry­dis ir į Rau­do­ ną­ją pla­ne­tą.“ Prie erd­vė­lai­vių, Sa­tur­no, Mar­ so, Mė­nu­lio ko­mi­te­tų, te­les­ko­pų pro­jek­tų daug me­tų dir­bęs lie­tu­ vis dar kar­tą pri­pa­ži­no, kad Va­ka­ rai per­ne­lyg daug lė­šų ski­ria ka­ro pra­mo­nei. Pas­ta­ruo­ju me­tu su­ma­ žė­jo do­mė­ji­ma­sis Mar­su, o dėl ka­rų pi­ni­gų trūks­ta ir moks­li­nin­kams, ir pa­pras­tiems žmo­nėms. „Per ka­rus kos­mo­sas la­bai nu­ ken­tė­jo. De­ja, žmo­gui bū­din­ga ka­ riau­ti nuo se­nų se­no­vės, – įsi­ti­ki­ nęs Gin­tau­tas. Pas­te­bė­jus, kad jis pa­ts dir­bo ir prie ka­ri­nių lėk­tu­vų, pri­pa­ži­no, kad šis dar­bas bu­vo įdo­ mus. – Vis­gi daug įdo­miau dirb­ti prie kos­mi­nių pro­jek­tų, nes trau­ kia ne­ži­nia.“ Grį­žęs į Lie­tu­vą G.Vit­kus at­vyks­ ta ir į sa­vo so­dy­bą, ir į 12,5 ha plo­to ser­ben­ty­ną, ku­ris yra Dau­gai­liuo­ se, ne­to­li Ute­nos. „At­ga­vęs že­mę kon­sul­ta­vau­si su Dot­nu­vos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tais.

Jie nu­sta­tė, kad čia ge­riau­sia au­ gin­ti ser­ben­tus. Taip ir įklim­pau, – nu­si­kva­to­jo 11 me­tų ūki­nin­kau­ jan­tis G.Vit­kus. – De­ja, iš to ne­pra­ gy­ven­si. Tai – tik daug dar­bo rei­ ka­lau­jan­tis ho­bis.“ Pa­juo­ka­vus, koks ser­ben­tų sko­ nis bū­tų kos­mo­se, Gin­tau­tas nu­si­ juo­kė: „Ne­koks. Jie grei­tai su­džiū­ tų. Ir nors la­biau mėgs­tu mė­ly­nes, ser­ben­tų uo­gie­nė la­bai ska­ni.“

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

25

menas ir pramogos

Ve­liuo­nos dva­ro ato­dan­gos

Per il­gus gy­ve­ni­mo sve­tur de­šimt­me­ čius iš­lai­ky­ta to­bu­ la lie­tu­vių kal­bos tar­tis, gar­baus am­ žiaus neuž­ge­sin­ta ener­gi­ja ir už­si­spy­ ri­mas res­tau­ruo­ ti gi­mi­nės pa­li­ki­mą – vie­ną iš gra­žiau­ sių Lie­tu­vos dva­rų.

To­kia yra Lie­tu­vos ir Ka­na­dos pi­lie­ tė, Ve­liuo­nos dva­ ro sa­vi­nin­kė ba­ro­ nie­nė Ol­ga Vak­selLar­son.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Vak­se­lio tulp­me­džiai

„Pa­žiū­rėk, vai­ke­li, į šį pa­sta­tą – ja­me kaž­ka­da gy­ve­no ta­vo pro­tė­ viai“, – su­val­kie­tiš­ku ak­cen­tu kal­ ban­ti jau­na mo­te­ris at­krei­pė gal pen­ke­rių me­tų pyp­lio dė­me­sį į Ve­ liuo­nos dva­ro me­di­nį pa­sta­tą su bal­to­mis ko­lo­no­mis.

Pa­si­ro­do, ap­lan­ky­ti dva­ro su par­ku į Ve­liuo­ną at­va­žia­vo me­di­ nius kla­si­ciz­mo sti­liaus rū­mus apie 1820 m. pa­sta­čiu­sio lie­tu­vio My­ ko­lo Za­les­kio pa­li­kuo­nė. Ją la­bai ma­lo­niai su­ti­ko pa­sku­ti­nių dva­ ro sa­vi­nin­kų – Agė­jaus ir Zi­nai­dos Vak­se­lių duk­ra Ol­ga.

Ener­gin­ga, pa­si­tem­pu­si, nors įžen­gu­si jau į de­vin­tą de­šim­tį, Fak­tas: Ve­liuo­nos dva­re pra­bė­go po­nios Ol­gos vai­kys­tė ir paaug­lys­tė.

O.Vak­sel-Lar­son la­bai džiau­gė­si „Ma­no tė­vai dva­rą res­tau­ra­vo ne­ti­kė­ta pa­žin­ti­mi su Za­les­kių pa­ Su­si­du­ li­kuo­ne. Bū­tent Za­les­kiai (vie­nas iš 1925–1939 m. Nes­lėp­siu, da­bar riu su ai­ My­ko­lo Za­les­kio pa­li­kuo­nių bu­vo su­si­du­riu su ai­be di­džiu­lių res­ bo­ta­ni­kos ži­no­vas) čia įvei­sė par­ tau­ra­vi­mo pro­ble­mų, ku­rias sun­ be di­džiu­ ką, ku­rį itin rū­pes­tin­gai puo­se­lė­jo ku spręs­ti daug lai­ko pra­lei­džiant lių res­tau­ šve­dų kil­mės Ol­gos tė­ve­lis Agė­jus už­sie­ny­je, ta­čiau aš vis vien at­kak­ ra­vi­mo Vak­se­lis, at­ve­žęs iš už­sie­nio ne vie­ liai ei­nu už­si­brėž­to tiks­lo link“, – šva­ria lie­tu­vių kal­ba aiš­ki­no ba­ro­ ną me­de­lį ir pa­so­di­nęs par­ke. pro­ble­ At­vež­ti­niai me­džiai ta­po šio par­ nie­nė. mų, ku­ Cent­ri­niuo­se dva­ro rū­muo­se, ko ak­cen­tais: di­džio­ji tuo­pa, glaus­ ta­ša­kis ąžuo­las, juo­do­sios ir vei­ be­je, pri­pa­žin­tuo­se gra­žiau­siais rias sun­ mu­ti­nės pu­šys, si­dab­ri­nė lie­pa, me­di­niais dva­ro rū­mais Lie­tu­vo­ ku spręs­ti rau­do­na­sis kle­vas, gels­va­žie­džiai je, neiš­li­ko nei bu­vu­sio in­ter­je­ro daug lai­ tulp­me­džiai ir pan. Bū­tent iš šio so­ su lu­bų lip­di­niais, nei geo­met­ri­nio do tulp­me­džiai pa­pli­to po Lie­tu­vą. raš­to par­ke­to, nei rel­je­fi­nių kok­lių ko pra­lei­ kros­nių, ro­ko­ko sti­liaus bal­dų. džiant už­ Gra­žiau­sias me­di­nis dva­ras „Be­veik vi­siš­kai pa­keis­tas rū­mų Be­maž 40-ąjį kar­tą į Lie­tu­vą at­ pa­tal­pų iš­pla­na­vi­mas“, – pa­sa­ko­ sie­ny­je. va­žiuo­jan­ti po­nia Ol­ga ste­bi­na sa­ jo šei­mi­nin­kė, ves­da­ma cent­ri­nių vo ryž­tu at­kur­ti bu­vu­sį tė­vų dva­ rū­mų ko­ri­do­riu­mi, ku­rio vi­du­ry­ rą, ku­rį 1909 m. įsi­gi­jo jos se­ne­lis je stūk­so­jo iš­li­kę au­ten­tiš­ki me­ ir pa­do­va­no­jo sū­nui Agė­jui. Juo­ ta­li­niai sraig­ti­niai laip­tai į ant­rą Gra­fas P.Zo­bo­vas – gi­mi­nė li se­no­vi­niai bal­dai. „Štai ku­ni­ lab kad nė vie­nas gar­sus dva­ri­nin­ aukš­tą. kas, iš­sky­rus gra­fie­nę Fe­li­ci­ją Lai­ So­vie­tų de­šimt­me­čiais nu­ken­tė­ Vie­no­je iš iš­va­ly­tų, bet dar ne­ gaikš­čio Pla­to­no Zu­bo­vo – Ru­si­jos mę Plia­te­rie­nę, ne­sug­rį­žo į Lie­tu­vą jo net ko­ri­do­rius – bu­vo įspraus­tas res­tau­ruo­tų me­nių gau­su gar­sios ca­rie­nės Je­ka­te­ri­nos II pa­sku­ti­nio ir ne­res­tau­ra­vo sa­vo bu­vu­sių dva­ į rū­mų vi­dų per ne­mok­šiš­ką 1947– Vak­se­lių ir ki­tų gi­mi­nės ša­kų at­ fa­vo­ri­to, so­fa, – mos­te­lė­jo ran­ka į sto­vų po­rtre­tų, her­bų, sto­vi ke­ is­to­ri­nį bal­dą po­nia Ol­ga. – Aš – rų so­dy­bų.

1948 m. pa­sta­to re­mon­tą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

P.Zu­bo­vo šeš­tos kar­tos at­sto­vė.“ Iš­vy­du­si nu­ste­bu­sias pa­šne­ko­vės akis, ba­ro­nie­nė ve­da sa­vo gi­mi­nės me­džio vin­giais: „Šio ku­ni­gaikš­ čio anū­kė Ol­ga Zu­bo­va iš­te­kė­jo už ma­no pro­se­ne­lio Leo­no Vak­se­lio, o jo se­suo – už po­rtu­ga­lų di­di­ko de Fa­ria e Kast­ro. Pas­ta­ro­ji at­ša­ka il­ gą lai­ką val­dė Rau­do­nės pi­lį, ku­rią bu­vo įsi­gi­jęs gra­fas P.Zu­bo­vas.“ Be­je, iki šiol prie Rau­do­nės pi­ lies esan­tis re­tų le­li­jų šlai­tas va­ di­na­mas kas­te­riu­ku – pa­gal Kast­ ro pa­var­dę.

Po­nią Ol­gą į Ve­liuo­ną su­grą­ži­no gi­li pa­gar­ba ir mei­lė tė­vui A.Vak­se­ liui, ku­rį, kaip tei­gia­ma, my­lė­jo ir dva­ro sam­di­niai. „Kai 1941-ai­siais so­vie­tai pra­ dė­jo sui­mi­nė­ti jiems ne­pa­ran­kius žmo­nes, vie­ną sau­sio nak­tį pas mus at­bė­go bu­vę dva­ro dar­bi­nin­ kai ir įspė­jo tė­ve­lį apie jam ir šei­ mai gre­sian­tį pa­vo­jų. Mū­sų šei­ma pa­si­trau­kė į Va­ka­rus, o pra­si­dė­jus ka­rui su vo­kie­čiais vėl grį­žo į dva­rą.

26

26

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

menas ir pramogos

Ve­liuo­nos dva­ro ato­dan­gos

Iš­sau­go­jo: gar­sio­jo ru­sų dai­li­nin­ko Kar­lo Briu­lo­vo ta­py­tas Ol­gos ma­mos, Z.Vak­sel, po­rtre­tas.

m. tė­tis žu­vo, o 25 1943 po me­tų ma­ma su ma­

no ma­žuo­ju bro­liu­ku ant ran­kų ir vie­nu la­ga­mi­nu pa­si­trau­kė į Va­ka­ rus“, – pa­sa­ko­jo ba­ro­nie­nė.

Klau­san­tis jos pa­sa­ko­ji­mo, re­ gis, lo­giš­ka ir tai, kad iš gar­sios gi­ mi­nės ki­lu­si ir jos ma­ma. Z.Vak­sel, tre­čio­ji A.Vak­se­lio žmo­na (su pir­ mą­ja jis iš­si­sky­rė, o ant­ro­ji žu­vo au­toa­va­ri­jo­je) – iš gar­sios Yčų gi­ mi­nės, ku­riai pri­klau­sė ir pir­ma­sis ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos fi­nan­sų, su­si­sie­ki­mo, pre­ky­bos ir pra­mo­nės mi­nist­ras.

Di­džiuo­ja­si tė­vu

Į Va­ka­rus pa­si­trau­kė ir abi Vak­se­ lių duk­ros, ku­rios tuo ne­ra­miu lai­ ku mo­kė­si Kau­ne. Aš­tuo­nio­lik­me­tė Ol­ga iš Vo­kie­ti­jos il­gai­niui per­si­ kraus­tė į Ka­na­dą, kur vi­są gy­ve­ ni­mą dir­bo ver­tė­ja di­džiau­sia­me šios ša­lies ban­ke. Ba­ro­nie­nė iki šiol pui­kiai kal­ba net sep­ty­nio­mis kal­ bo­mis, iš ku­rių vie­na – lie­tu­vių.

Anot pa­šne­ko­vės, jos tė­vas Agė­ jus mo­kė­jo dar dau­giau kal­bų, pui­kiai kal­bė­jo lie­tu­viš­kai (pa­ sta­rą­ją iš­mo­ko iš So­fi­jos Ky­man­ tai­tės-Čiur­lio­nie­nės), tar­pu­ka­riu dės­tė Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­ te­te grai­kų ir lo­ty­nų kal­bas. „Per gy­ve­ni­mą ne­su­ti­kau ant­ro tokio iš­si­la­vi­nu­sio žmo­gaus, koks bu­vo ma­no tė­vas“, – tvir­ti­no po­ nia Ol­ga.

Gi­mi­nys­tės ry­šys pa­šne­ko­vę sie­ja ir su Ru­si­jos im­pe­ri­jos vals­ ty­bi­nio him­no mu­zi­kos au­to­riu­mi ku­ni­gaikš­čiu Alek­se­ju­mi Lvo­vu, su­kū­ru­siu ne vie­ną ope­rą, kon­cer­ tą smui­kui ir or­kest­rui.

Per gy­ve­ni­mą ne­ su­ti­kau ant­ro tokio iš­si­la­vi­nu­sio žmo­ gaus, koks bu­vo ma­ no tė­vas.

Kai 1861 m. kom­po­zi­to­riaus A.Lvo­vo klau­sa vi­sai nu­si­lpo ir jį pra­dė­jo pul­ti įvai­rios li­gos, jis at­ si­sa­kė Ru­si­jos ca­ro rū­mų or­kest­ro ka­pe­los di­rek­to­riaus pa­rei­gų ir iš­ va­žia­vo į anuo­me­tės Ru­si­jos im­pe­ ri­jos pa­kraš­tį – Lie­tu­vą, kur ap­si­ gy­ve­no duk­ros Pau­li­nos Ro­mai­nių dva­re ša­lia Kau­no. „Ma­no se­ne­lis Alek­sand­ras Vak­ se­lis ve­dė Pau­li­ną Lvo­vą – bū­tent jie kar­tu 1909 m. pir­ko ir vė­liau ma­no tė­čiui pa­do­va­no­jo Ve­liuo­nos dva­rą“, – pa­sa­ko­jo O.Vak­sel.

Vak­se­lių her­bo kil­mė

Spal­vin­ga ba­ro­nie­nės gi­mi­nės is­ to­ri­ja sie­kia pa­čius neį­ti­ki­miau­sius praei­ties fak­tus. Van­de­ny­je pa­svi­ręs lai­vo in­ka­ras – rak­tas nuo dar vie­

nos Vak­se­lių gi­mi­nės pa­slap­ties.

1741 m. Ru­si­jos im­pe­ra­to­riaus Pet­ro I pa­ve­di­mu iš Kam­čiat­kos uos­to Alias­kos link lei­do­si ant­ro­ji eks­pe­di­ci­ja, ku­rios už­duo­tis – iš­ siaiš­kin­ti, ar Si­bi­ras jun­gia­si sau­ su­ma su Šiau­rės Ame­ri­ka.

Vie­nam iš lai­vų va­do­va­vo da­ nas Vi­tus Be­rin­gas, o ki­tam – ru­ sas Alek­se­jus Či­ri­ko­vas.

Nors abu lai­vai plau­kė į Ry­tus, jų ke­lius iš­sky­rė aud­ra. Kai V.Be­rin­go įgu­la pa­ga­liau pa­ma­tė Alias­kos pu­ sia­sa­ly­je kal­ną, pa­su­ko at­gal, ta­čiau prie ne­ži­no­mos Ko­man­do­rų sa­ly­ no sa­los (vė­liau pa­va­din­tos Be­rin­ go var­du) lai­vas už­plau­kė ant sek­ lu­mos. Ta­me lai­ve tar­na­vo ir šve­das Sve­nas Vak­se­lis.

Kai iš­li­pu­si į sa­lą lai­vo įgu­la dėl skor­bu­to ne­te­ko da­lies sa­vo ko­ man­dos ir ka­pi­to­no, jū­rei­viai va­du iš­si­rin­ko S.Vak­se­lį. Jo va­do­vau­ja­ ma įgu­la iš su­du­žu­sio lai­vo pa­sta­tė nau­ją ir grį­žo į Kam­čiat­ką. „Vi­si par­plau­ku­sie­ji bu­vo ap­do­ va­no­ti. S.Vak­se­lio sū­nui bu­vo su­ teik­tas ba­ro­no ti­tu­las, o anū­kas Leo­nas ve­dė gra­fo Pla­to­no Zu­bo­vo anū­kę“, – šyp­sojo­si ba­ro­nie­nė.

Ar­ti­miau­siuo­se 83-ejų baronie­ nės pla­nuo­se – plauk­ti gar­sio­jo pro­tė­vio S.Vak­se­lio lai­vo marš­ru­ tu. Gre­ta jos bus gy­ve­ni­mo ke­lio­ nės pa­ly­do­vas – ant­ra­sis su­tuok­ ti­nis, ku­rį ji pa­mi­lo ir ku­riam šir­dį ati­da­vė su­lau­ku­si 67-erių.

Unikalu: cent­ri­nis dva­ro kompleksas pri­pa­žin­tuo­se gra­žiau­siais me­di­niais dva­ro rū­mais Lie­tu­vo­je.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Iš­li­ko: šie sraig­ti­niai laip­tai – be­ne vie­nin­te­lis au­ten­tiš­ko in­ter­je­ro at­

spin­dys.

Iš­si­la­vi­nęs: A.Vak­se­lis jau­nys­tė­je stu­di­ja­vo Sor­bo­nos ir ki­tuo­se uni­

ver­si­te­tuo­se.

27 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������������������������ 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Rasta ������������������������������������������������������������ 29 Dovanoja ������������������������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

UAB „Soloservis“ ieško patyrusių automobilių šaltkalvių, šaltkalvių ir suvirintojų dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus prašom siųsti jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

991941

Medikų

Atsisakymo nuo alkoholio ir tabako priklausomybių metodikos pristatymas 2012 08 06. Lieknėjimo metodikos pristatymas vyks 2012 08 07. Tel. 8 670 97 959, www.laisvi.lt.

996534

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, pakuotojus, krovėjus.

Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.

998267

Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

993314

Automobilių servisui reikalingi: serviso vadovas, važiuoklės meistrai, automobilių mechanikai. Tel. 8 698 02 939.

992455

Bendrovei reikalingas sandėlininkas metalo sandėlyje. Reikalavimai: sąžiningumas, tvarkingumas, kruopštumas. Privalumai: galiojantis prikabinėtojo pažymėjimas, kranininko pažymėjimas, darbo patirtis.

Tel. 8 618 05 800.

996253

Ieškau namų ŠEIMININKĖS, kuri tvarkytų namus, aplinką (namų ruošos darbai), lengvai bendrautų su paaugliais (šeimoje 16 m. vaikas). Yra galimybė gyventi tame pačiame name. Tel. 8 612 50 586.

997340

Įmonė ieško statybos darbininkų. Kontaktinis tel. 8 698 10 662.

990918

Kaune esanti kepykla, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius ir duoną, ieško darbuotojų: KEPĖJOS (-o)-konditerės (-io) (atlyginimas 90–100 Lt už darbo dieną, atskaičius mokesčius; darbo patirtis būtina);.

PARDAVĖJOS (-o) (darbo užmokestis – nuo 900 Lt per mėn., atskaičius mokesčius; darbo patirtis nebūtina). Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, apmokamas atostogas, 15 darbo dienų per mėnesį slankųjį grafiką, teisingą požiūrį į darbuotojus. Į savo kolektyvą priimsime darbščius, sąžiningus ir jokių žalingų įpročių neturinčius asmenis. Informacija tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti tikraduona@gmail.com.

997956

Kepyklėlė-parduotuvė Aleksote, Kaune, ieško kepėjų ir gamybos vadovės. Siūlome puikias darbo sąlygas, motyvuojantį darbo užmokestį. Tel. 8 646 00 988, e. paštas ltgurmanas@gmail.com.

995404

Norvegijoje reikalingi: santechnikai, mašinų operatoriai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.

996869

Reikalinga (-as) vaflių kepėja (-as). Tel. 8 656 60 075.

998212

Reikalinga pagalbinė darbuotoja (-as) siuvimo įmonei. Privalumas – patirtis siuvimo įmonėje. Kauno centras, 1 pamaina.

Atlyginimas pagal susitarimą. tel. 8 608 06 591.

998856

Reikalinga slaugė prižiūrėti močiutę namuose nuo rugsėjo 1 d. Tel. 8 679 75 761.

997359

Reikalingas sandėlio darbuotojas dirbti Kaune, Aleksote. Aukštasis arba aukštesnysis techninis išsilavinimas. Elektrinio krautuvo teisės. CV siųsti adresu darbas@sabina.lt. Tel. 8 686 72 129.

995560

Siūlome darbą automobilių šaltkalviui Aleksote. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

998496

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

998493

Tarptautinių pervežimų įmonė ieško: vyr. buhalterio, vadybininko, mechaniko. Kreiptis tel. 8 676 23 382.

998145

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

993861

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis važinėjant po Europą būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

993866

Transporto kompanijai reikalingas vilkiko vairuotojas, turintis CE kategorijas ir ADR pažymėjimą (daliniai ADR kroviniai), gyvenantis Kaune arba Kauno rajone. Skambinti tel. 8 699 59 009.

996444

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958527

UAB „Solotransa“ reikalingas vairuotojas (CE kat.) dirbti Lietuvoje. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 10 705.

997540

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8–17 val.).

998603

UAB „Jargala’’ reikalingas vairuotojas, turintis E kategoriją, patirties, be žalingų įpročių. Tel. 8 656 99 307.

995138

996832

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic.

Nr. 2103).

Paslaugos

Siūlo darbą

Profesionalus MASAŽISTAS atliks viso kūno masažą, pagelbės atsiradus problemoms.

Taikau klasikinio-energetinio masažo formulę. Tel. 8 611 40 061.

Besaikis alkoholio vartojimas naikina žmogaus organizmą: sutrinka širdies ritmas, degraduoja protiniai sugebėjimai, moterys tampa nevaisingos, išsivysto tokios ligos, kaip gastritas, skrandžio opos, kepenų cirozė, virškinamojo trakto organų vėžys. Tačiau dažnai skaudžių pasekmių galima išvengti laiku pasirūpinus savimi. Atvykite į BIOFIRST kliniką, kur Jums bus atliktas efektyvus priklausomybės nuo alkoholio gydymas – KODAVIMAS. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

998698

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

994237

Esate pasmerktas sąnario keitimo operacijai ir nežinote kaip išvengti skalpelio? Kamuoja išsiplėtusios kojų venos?

O gal skundžiatės virškinimo ar kraujotakos sutrikimais? Ilgametę tarptautinę patirtį ir sėkmingą biologinės medicinos praktiką turintis gyd. chirurgas, homotoksikologas Alvidas Didžiulis pasiūlys Jums išeitį – NECHIRURGINĮ traumų, ligų gydymą NATŪRALIAIS MEDIKAMENTAIS. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

994714

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

998319

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

992181

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

993963

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

993958

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970709

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

993950

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

987095

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

981332

Taisau kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222.

994591

Statybos, remonto

995166

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

970470

PATARIAME, kaip APŠILTINTI

Automobilininkams

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją.

Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

986195

Automobilių kompiuterinė diagnostika.

Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

983268

Buitinės technikos remonto

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405.

992607

Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.

995281

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas.

Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

988894

998697

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų. Tel. 8 674 96 271.

991913

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

991007

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

985430

981384

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

Balkonų stiklinimas aliuminio stumdomomis sistemomis. Skardiname balkonų apačią. Greitai, kokybiškai, nebrangiai! Tel. 8 650 58 252.

998195

997385

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

988693

AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194.

997913

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

994005

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

996786

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Paslaugos Statybos, remonto Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959119

Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

996356

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

996498

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas.

Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

980614

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

988922

Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija.

Tel. 454 854, 8 617 24 686.

998314

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

997498

Klojame trinkeles, statome bortelius, tvoras. Šiltiname fasadus, dažome, dedame dekoratyvinį tinką. Tel. 8 648 30 345, 8 620 71 855.

989542

Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas.

Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.

996339

MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788.

989630

PAMATŲ įrengimas. Liejame visų tipų pamatus. Įrengiame lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynus. Tel. 8 631 79 567.

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

998085

Santechnikos darbai, šildymo sistemų, vandentiekio nuotekų ir prietaisų montavimas, kaminų įdėklai ir keraminių plytelių klojimas. Tel. 8 623 95 666.

995574

Šiltiname poliuretano putomis naujos ir senos statybos namų stogus ir perdengimus. Tel. 8 699 31 818, e. paštas dorminta@gmail.com.

979932

Stogai, fasadai, karkasiniai, šiaudiniai namai. Atliekame visus statybos, remonto ir apdailos darbus. Tel. 8 651 22 355, e. paštas erentas1@gmail.com.

998110

Tinkuojame kalkiniu cementiniu skiediniu.

Tel. 8 685 01 565.

995653

Tvarkingi mūro, tinko, betonavimo, gipskartonio, plytelių, laiptinių dažymo, padailos, griovimo, rekonstrukcijos, stogų, tvorų darbai. Tel. 8 648 27 119.

998012

UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka elektrotechnikos ir santechnikos montavimo darbus daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Tel. 8 655 95 250.

993305

Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

996371

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

989531

Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

992257

Vidaus įrangos

991456

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką.

Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

997928

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

990447

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

991050

Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

990101

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Butų remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

996513

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

978665

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996069

Profesionalus vonių restauravimas.

Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

992431

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

994269

992374

987227

996687

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Fasadų šiltinimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

LANGAI, ROLETAI, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

989747

Baldžių

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 09 05 skelbia pirmąsias viešąsias varžytynes turtui: 11 val. 2,0000 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirtis, unikalus Nr. 520300100037, Sausinės k., Kauno r., pradinė kaina 6 000,00 Lt; 11.30 val. 2,0000 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirties, unikalus Nr. 520300100046, Sausinės k., Kauno r., pradinė kaina 5 000,00 Lt; 12 val.

2,4774 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirtis, unikalus Nr. 463300010017, Vareikių k., Jonavos r., pradinė kaina 8 000,00 Lt; 12.30 val. 3,3000 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirtis, unikalus Nr. 532700110024, Daškonių k., Kėdainių r., pradinė kaina 6 600,00 Lt; 13.30 val. 7,3000 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirtis, unikalus Nr. 534000020028, Medvėdų k., Kėdainių r., pradinė kaina 20 000,00 Lt; 14 val. 7,3000 ha žemės sklypui, miško ūkio paskirtis, unikalus Nr. 434000020031, Medvėdų k., Kėdainių r., pradinė kaina 40 000,00 Lt, priklausantiems Rasuolei ir Gintautui Sadauskams.

Dėl turto apžiūros skambinti Gintautui Sadauskui, tel. 8 622 26 077. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – disponavimas turtu (hipoteka). Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1B, Kaune.

Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

998054

10 arų sklypą namų valdai Vaišvydavoje, Mikalinės akligatvyje. 1 a kaina 7 000 Lt. Tel. 8 612 33 579, 8 613 31 807.

997986

2 a. mūrinį namą Vaišvydavoje (bendr. pl.

260 kv. m, 15,5 a žemės, 5 kambariai), prie vandens, netoli miškas. Reikalingas kapitalinis remontas. Tel. 8 653 19 992.

997621

2 k. butą Kalniečiuose, už „Dubingių“ parduotuvės (5/2 a., b. pl. 50,6 kv. m, maži mokesčiai, signalizacija, rūsys). Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 634 24 006.

998133

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą.

Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

993332

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963864

Šventėms

2 kambarių butą Kovo 11-osios g., prie Girstupio (5/5 a., b. pl. 43,8 kv. m, tvarkingas, galima gyventi iš karto, su baldais). Kaina sutartinė. Tel. 8 699 11 755.

996601

3 kambarių butą Garliavoje, S.Lozoraičio g.

(5/5 a., b. pl. 58 kv. m). Be tarpininkų. Tel. 8 657 81 132.

992179

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

986849

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

989639

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

982963

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

991198

Pjaunu malkas. Tel. 8 616 71 652.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

998059

Pjaunu, genėju medžius ir vėjo išvartas. Tel. 8 671 70 006.

997892

Profesionalios medžių priežiūros paslaugos: genime, šaliname, nupjauname keliančius pavojų medžius, išfrezuojame kelmus. Tel. 8 645 34 444.

989887

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 09 05 10 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytynes gyvenamajam namui, plane pažymėtam 1A2p, bendr. pl. 316,48 kv. m, šiltnamiui, plane pažymėtam 3Š1m, užstatytas plotas 23,84 kv. m, kiemo statiniams (kiemo aikštelei, tvorai) ir 0,0837 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 190101560053, esantiems K.Petrausko g. 33, Kaune, priklausantiems Mildai ir Antanui Šiugždoms. Pradinė turto kaina 720 000,00 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – disponavimas turtu (hipoteka). Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1B, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

998052

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 09 05 15 val. skelbia antrąsias viešąsias varžytynes 0,4212 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 440011357725, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyv. namų statybos, Akacijų g. 20, Kaune, priklausančiam Artur Ramm ir Jolitai Ramm. Pradinė turto kaina 51 000,00 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1b, Kaune. Informacija tel. (8 37) 422 057, 221 126, 8 687 84 840.

998053

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 09 05 15 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytynes 2 kambarių butui su rūsiu, bendr. pl. 37,22 kv. m, esančiam P.Plechavičiaus g. 9–5, Kaune, priklausančiam Audronei Girnienei. Pradinė turto kaina 54 320,00 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – disponavimas turtu (hipoteka). Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1B, Kaune. Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

998336

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2012 09 05 9 val. skelbia pirmąsias viešąsias varžytynes 3 kambarių butui su rūsiu 13,74 kv. m, pažymėtu R-17, bendr. pl. 91,73 kv. m, butas tuščias, 4 aukšte, namas plytinis, esančiam Kampo g. 25–29, Kaune, priklausančiam Editai ir Stasiui Lavrinavičiams. Pradinė turto kaina 180 000,00 Lt. Norintieji dalyvauti viešosiose varžytynėse turi įnešti 10 proc. pradinės turto vertės į antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoros sąskaitą Nr. LT334010042500493336 AB „DNB bankas”, banko kodas 40100. Parduodamo turto nuosavybės apribojimas – disponavimas turtu (hipoteka). Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pradžios turi teisę pateikti antstolei savo teisę patvirtinančius dokumentus. Pirmosios viešosios varžytynės vyks Nemuno g. 25–1B, Kaune.

Informacija tel. 422 057, 221 126, antstolė S.Vaicekauskienė, antstolės padėjėjos N.Mickūnienė, O.Kačenauskaitė.

150 a žemės sklypą Ilgakiemyje, Garliavos sen. (80X185 m). Geodeziniai-topografiniai matavimai, greta nauji namai. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 670 46 111.

998015

Sodą Zapyškio sen., Kauno r. (2 a. mūrinis namas, b. pl. 66,84 kv. m, yra trifazė, vanduo iš šulinio, rūsys, garažas, geras kelias).

Tel. 8 611 41 853.

992674

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

993434

1 kambario butą Jonavoje, Chemikų g. (5/3 a., nauji plastikiniai langai, balkonas įstiklintas, šarvuotos durys, dalis baldų, b. pl.

35,63, kambarys 17,08, virtuvė 9,11 kv. m).

Kaina 29 000 Lt. Derėsimės. Tel. 8 618 06 918.

998033

2 aukštų mūrinį, apšiltintą namą Radviliškio r., gražioje, ramioje Vaitiekūnų gyv., prie Šušvės užtvankos (116 kv. m, 5 kambariai, visi patogumai, nauja katilinės įranga, 15 kv. m virtuvė su židiniu, 2 garažai, sodas, 20 a sklypas). Kaina 87 000 Lt. Galima keisti į tvarkingą 2 kamb. butą (I a.)

Kaune. Tel. 8 620 10 908.

992997

3 ha tvarkingą sodybą Prienų r. (gyvenamasis namas, lauko baldai, pavėsinė, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai) su visais patogumais.

Tel. 8 614 01 881.

998165

Miškų ūkio paskirties žemės sklypą 0,8 ha (buvusi sodyba) Kazlų Rūdos sav., netoli Jūrės tvenkinio. Tel. 8 699 98 082.

996643

Parduodu 10 a žemės sklypą Palangoje, Vytauto g. Kaina 250 000 Lt. Tel. 8 616 98 354.

996229

Pigiai parduodu 2 kambarių butą Vilniuje, Antakalnyje (4 a., mūrinis namas). Kaina 138 000 Lt. Tel. 8 678 09 410.

994440

Buitinė technika

998051

Gerą 250 kv. m namą ramioje vietoje. Tel. 8 656 53 333.

997381

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914192

Nebrangiai parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

993490

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

985403

998311

Parduodu 75 arų sklypą Kauno r., Paštuvoje (rami vieta, netoli Nemuno, puikus privažiavimas, tinka statytis namui ir sodybai). Kaina 64 000 Lt. Tel. 8 685 55 552.

994713

Sodą SB „Inkaras 2“, prie Zatyšių karjero (2 a. mūrinis namas, 6 a sklypas, apšiltintas, su šildymu, prie pat miško, iki karjero 300 m, šulinys). Kaina 80 000 Lt. Tel. 8 698 29 369.

998772

Sodą SB „Tauralaukis“, už Didžiųjų Lapių (12 a sklypas, iš jų 3 a miško, galinis, 77 kv. m namas, ūkinis pastatas, graži aplinka). Kaina 57 500 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 682 43 719.

998049

Sodą, esantį Kauno miesto ribose, „Amalių“ sodininkų bendrijoje (4,2 a žemės, nedidelis namelis, galima namo statyba). Tel. (8 37) 454 412.

996583

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118.

990242

Naudotą vokišką buitinę techniką (1 m. garantija): šaldytuvus, šaldiklius, skalbimo mašinas, indaploves, džiovykles. Pristatome nemokamai visoje Lietuvoje. Tel. 8 644 99 301.

979096

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821618

Baldai Nauja ir naudota prekybos įranga – UAB „NNPI“: kokybiškai gaminame, parduodame prekybos įrangą; vamzdinės konstrukcijos. Geros kainos. Tel. 8 684 22 221; www.nnpi.lt.

988403

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.

Parduoda

970800

Statybinės medžiagos

Perka

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

991857

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

997934

Latvišką uosinį parketą (23 kv. m). 1 kv. m kaina 50 Lt. Tel. 8 698 29 369.

998780

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

997938

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

20% visoms prekėms Iki rugpjūčio 10 d.

3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

979814

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

991839

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

994369

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

992131

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

993466

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

987245

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

995329

986234

Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

983423

Parduodu įvairias malkas, medienos atraižas. Atvežu į vietą. Tel. 8 686 18 627.

995739

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

993199

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

994274

Įvairūs Nuomoja Išnuomojama dalis namo (atskiras įėjimas, skaitikliai, įvadai, 3 gyv. kambariai, 3 tamsūs kamb., WC, vonia, šildymas dujomis ir kietuoju kuru). Tel. 8 612 50 586.

996723

Studentams nuomoja 2 kambarių butą K.Donelaičio g. 63, šalia VDU (su baldais, pirmajame aukšte). Tel. 8 682 42 425.

998121

Išsinuomoja Sąžininga dirbanti pora išsinuomotų vieno kambario butą. Tel. 8 606 43 348.

998038

990992

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432.

998181

998609

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

998447

Gabenimai Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

991953

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

996773

Transportas. Perkraustymas. www.limesa. lt. Tel. 8 687 48 399.

985325

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail. com.

986106

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

996152

970883

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

984800

„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

978731

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

997578

Kviečia mokytis

992785

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 985338

987928

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

„Kauno dienos“ skelbimų skyriaus e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

998117

998506

998722

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000.

994894

997602

913472

parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

„THOMAS PHILIPPS“

998435

Pranešame, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. šaukiamas bankrutuojančios UAB „Aviapaslauga“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo vieta – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Susirinkimo pradžia – 10 val.

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

997683

Totalus prekių išpardavimas

Buriu TARO kortomis. Individuali astrologinė prognozė. Tel. 8 671 79 447.

992105

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Kitos prekės

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

995692

989180

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

998531

989159

985651

Kiti

997634

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56.

Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

Paskolos

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

984998

RASTA Lais­vės al. ras­tas mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas. Tel. 8 605 88 198, Al­gir­das.

30 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 4, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

Šokiai, dainavimas Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Stu­ dijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 20, 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

997543

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Kas valdo jūras? Ne tik Neptūnas!

12 uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms.

KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Klaipėda–Kylis

Klaipėda–Karlshamnas Klaipėda–Zasnicas Ryga–Stokholmas Talinas–Stokholmas Talinas–Helsinkis Stokholmas–Helsinkis Talinas–Marienhamnas–Stokholmas Kopenhaga–Oslas Amsterdamas–Niukastlas www.krantas.lt Užsisakyk keltų bilietus internetu, parašyk savo nuomonę ir laimėk talpią, gražią ir patogią kelioninę „Krantas Travel“ piniginę.

Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

Festivalio dienraðtis

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“

Tel. (8 41) 399 544, 8 642 19 000, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt.

KELIONĖS IŠ KAUNO BE PAPILDOMŲ MOKESČIŲ (degalai) 08 06 – prisijunkite prie Šiaulių uni­ versiteto darbuotojų grupės.

Harco kalnai. Falkensteinas–Kve­ dlinburgas–Wernigorode–Gosla­ ras–Rammelsbergo rūdų kasyklos– Wolfsburgas, „Volkswagen“ gamykla „Autostad“. Trukmė 5 d./4 n. Kaina 670 Lt.

08 10 – Krokuva–Zakopanė–Velička.

3 d./2 n. 355 Lt. Gidas Ričardas Jakutis.

08 11 – Seinai–Vygriai–Augustavas (plaukimas laivu – 25 Pln). 79 Lt. 08 17 – Varšuva–Krokuva–Osvenci­ mas–Čenstakava. 3 d./2 n. 355 Lt. Gidas R.Jakutis.

08 17 – Torunė–Malborkas–Sopotas– Gdanskas–Elblongas. 3 d./2 n. 399 Lt. 08 20 – Kroatijos istorijos ir gamtos lo­ biai. 10 d./9 n. 1285 Lt. 08 24 – Seinai–Varšuva–Velička–Kroku­ va–Čenstakava. 3 d./2 n. 399 Lt. Gidas R.Jakutis.

Kelionių programos www.travelcentre.lt

informuoja VAIKŲ VASAROS POILSIO DIENOS STOVYKLA „VASARA SU KNYGA“, ku­rią or­ga­ni­zuo­ja V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos „Auš­ros“ pa­da­li­nys ir ben­druo­me­nės cen­tras „Ža­lia­kal­nio auš­ra“, vai­kams ren­gia: rug­pjū­čio 6 d. 14.30 val. – su­si­ti­kimą su bib­lio­fil­u, Kau­no ko­le­gi­jos dės­ty­to­ju Ri­čar­du Venc­ ku­mi; rug­pjū­čio 7 d. 14.30 val. – edu­ka­ci­nę-pa­žin­ti­nę iš­vy­ką į Kau­no Eu­ro­pos in­for­ma­ci­jos cen­trą „Eu­ro­pe di­rect” ir Ba­lio Sruo­gos me­mo­ria­li­nį mu­zie­jų; rug­pjū­čio 8 d. 14.30 val. – M. ir K.Pet­raus­kų lie­tu­vių mu­zi­kos mu­zie­jų; rug­pjū­čio 9 d. 14.30 val. – edu­ka­ci­nė-pa­žin­ti­nė iš­vy­ka į Vai­kų li­te­ra­tū­ros mu­zie­jų; rug­pjū­čio 10 d. 14.30 val. – edu­ka­ci­nė-pa­žin­ti­nė iš­vy­ka į Kau­no ma­rių re­gio­ni­nį par­ką drau­ ge su ra­šy­to­ju Lai­mo­nu Iniu; rug­pjū­čio 13 d. 14.30 val. – iš­vy­ka į Kau­no Pa­min­kli­nę Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čią.

Pa­žin­ti­nius už­si­ė­mi­mus apie kny­gas, dai­lę vai­kams ves mo­ky­to­ja Ras­ma Rau­do­nie­nė, fo­ to­gra­fas Ri­čar­das Šak­nys, so­cia­li­nės dar­buo­to­jos iš Ben­druo­me­nės cen­tro „Ža­lia­kal­nio auš­ ra”, sa­va­no­riai ir bib­lio­te­ki­nin­kės.

Sto­vyk­la vei­kia dar­bo die­no­mis nuo 11 iki 17 val. Auš­ros g. 38 („Aušros” bib­lio­te­ko­je).

V.Ku­dir­kos vie­šo­ji bib­lio­te­ka kvie­čia ma­žuo­sius kau­nie­čius į tęs­ti­nio pro­jek­to „Skai­ty­ki­me drau­ge: atos­to­gos su kny­ga” va­sa­ros sto­vyk­lė­les. „Ber­že­lio“ pa­da­li­ny­je (Tai­kos pr. 113B) rug­pjū­čio 6–10 d. lan­ky­to­jai su­si­tiks su dai­li­nin­kė­mis Li­na Dū­dai­te ir Ie­va Juk­ny­te, ke­liaus į Vaikų li­te­ra­tū­ros mu­zie­jų, da­ly­vaus skai­ty­mo kon­kur­se.

Sto­vyk­lė­lės veiks: „Skry­džio” pa­da­li­ny­je (Kal­nie­čių g. 174) rug­pjū­čio 6–10 d., Ro­mai­nių pa­ da­li­ny­je (Chod­ke­vi­čių g. 6) ir Ne­ries pa­da­li­ny­je (Var­nių g. 36–43) rug­pjū­čio 20–25 d.

Ge­riau­sie­ji V.Ku­dir­kos vie­šo­sios bib­lio­te­kos skai­ty­to­jai – „Kny­gų ri­te­riai” ir skai­ty­mo va­do­ vai rug­pjū­čio 28 d. ke­liaus į pa­žin­ti­nę iš­vy­ką „Mai­ro­nio ke­liais”.

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 18 val. Ðv. Pranciðkaus Ksavero (Jëzuitø) baþnyèioje ALGIRDAS BUDRYS (klarnetas) IRENA BUDRYTË-KUMMER (vargonai) Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Isaac Albeniz, Carl Maria von Weber, Gabriel Fauré, Felix Alexandre Guilmant Áëjimas nemokamas

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAI! Savaitgalis Milane – 650 Lt (asm.).

Skrydis, 4* viešbutis su pusryčiais, kelionės maršrutas.

Savaitė Maljorkoje – 1200 Lt (asm.).

Skrydis, 3* viešbutis su maitinimu viskas įskaičiuota, kelionės maršrutas.

Savaitė Maltoje – 1400 Lt (asm.).

Skrydis, 3* apartamentų tipo viešbutis, kelionės maršrutas.

Didysis rëmëjas

Algirdas Budrys Irena Budrytë-Kummer

Asta Krikðèiûnaitë

Rita Novikaitë

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 19 val.

Pociûnø aerodrome Mano ðirdis dainuoja Tau VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras AVANTI Vadovas Robertas Bliðkevièius Solistës: ASTA KRIKÐÈIÛNAITË (sopranas) RITA NOVIKAITË (mecosopranas) Angelo Mariani, Fabio Campana, Camille Saint-Sa?ns, Jacques Offenbach, Vincenzo Bellini, Ruperto Chapi, Léo Delibes, Giuseppe Verdi, Felix Mendelssohn, Edward Elgar, Teisutis Makaèinas Bilieto kaina 15 Lt

Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose.

Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos.

Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

informuoja

Kviečia

TREMTINIŲ SĄSKRYDIS „SU LIETUVA ŠIRDY...“ ARIOGALOJE Rug­pjū­čio 4 d., šeš­ta­die­nį, Ario­ga­lo­je, Du­by­sos slė­ny­je, tra­di­ci­nis Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­ nių, trem­ti­nių ir lais­vės ko­vų da­ly­vių są­skry­dis SU LIETUVA ŠIRDY. Šven­tą­sias Mi­šias au­kos ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius, dai­nuos jung­ti­nis trem­ti­nių cho­ras, kon­cer­tuos so­lis­tai ir me­no ko­lek­ty­vai. Su­si­ti­ki­me prie Du­by­sos, eše­lo­nų se­sės ir bro­liai...

PROGRAMA 10.30 val. – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ro kon­cer­tas Ario­ga­los gat­vė­se. 11 val. – šven­ti­nė ei­se­na į Du­by­sos slė­nį. 12 val. – šv. Mi­šias au­ko­ja ar­ki­vys­ku­pas S.Tam­ke­vi­čius. 13 val. – šven­tės ati­da­ry­mas, sve­čių svei­ki­ni­mai, trem­ti­nių, par­ti­za­nų pri­si­ mi­ni­mai ir ei­lės ir dai­nos. 14 val. – jung­ti­nio LPKTS cho­ro kon­cer­tas. 15–19 val. – šven­ti­ nė po­pie­tė. Da­ly­vaus so­lis­tai R.Preik­šai­tė, T.La­di­ga, A.Vil­čins­kas, V.Po­vi­lio­nie­nė, Ne­makš­čių an­sam­blis, ro­ko gru­pė „Thun­der­ta­le”. ŽYGIS, SKIRTAS KOVOTOJAMS UŽ LIETUVOS LAISVę Rug­pjū­čio 4 d. 9 val. – šiau­rie­tiš­ko ėji­mo (apie 8 km) žy­gis APEIKIM LIETUVĄ, skir­tas ko­vo­ to­jams už Lie­tu­vos lais­vę.

Ren­ka­mės Pa­ne­mu­nė­je, A.Sme­to­nos al. pra­džio­je, prie plia­žo (ėji­mo laz­das tu­rė­ti). Mo­ky­ si­mės pa­žin­ti au­ga­lus. Pa­si­tei­rau­ti tel. 8 615 72 600, Da­nu­tė.

Kviečiu apsilankyti Londone olimpinių žai­ dynių metu. Dviviečio kambario kaina 200 svarų už savaitę. Tel. 00447765462523, Rasa. E. paštas kunkiene@ntlworld.com.

981865

Dovanoja Geriems žmonėms dovanojame ne­ mokamą internetą. Pasiūlymas galio­ ja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Iš­ sami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt.

AKCIJA

1 + 5 SKELBIM

AI

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!

Kauno diena

977008

31

šeštadienis, rugpjūčio 4, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

Povilas Vytautas Valaitis (1943–2012) Vasarai persiritus į antrąją pusę, rugpjūčio 3 d. nutrūko mūsų gerbiamo ir mylimo Mokytojo, kolegos Povilo Vytauto Valaičio gyvenimo kelias.

P.V.Valaitis buvo darbštus ir kūrybingas, stiprus ir energingas, smalsus ir dėmesingas visiems kolegoms – bendraamžiams ar vyresniems, nesvarbu, kiek laiko – metus ar keliolika metų jie būtų dirbę kartu, jaunesniems, tik pra­ dėjusiems perprasti televizijos kūrimo ir transliavimo technines galimybes, draugams ir bičiuliams, nesvarbu, kokioje srityje jie dirbtų, artimiesiems, ku­ riems kartais dėl didelio užimtumo ir darbo likdavo truputį mažiau laiko... Šias žmogiškas savybes jis perėmė pirmiausia iš savo tėvų – Klemenso Valai­ čio ir Magdelenos Mikalauskaitės-Valaitienės, sėmėsi jų iš kasdienio, kartais nelengvo gyvenimo, atsirinko iš aplinkos.

P.V.Valaitis, būdamas ryškus žmogus ir specialistas kiekviename darbe, kurį jis dirbo, tobulino save ir aktyviai bendraudamas su lietuviškosios kultū­ ros, ypač dailės kūrėjais. Visada jis siekė tik geriausių rezultatų – dirbdamas inžinieriumi, domėdamasis dailės istorija ar skaitydamas knygas.

Gimęs 1943 m. Kaune, P.V.Valaitis 1959 m. baigė tuometę Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1960 m. pradėjo dirbti Kauno radijo gamykloje aparatū­ ros reguliuotoju. 1962–1966 m. tarnavo Baltijos kariniame laivyne. Po tarny­ bos – 1966 m. grįžo dirbti į tą pačią Kauno radijo gamyklą aparatūros regu­ liuotoju. 1967–1975 m. radiotechniko specialybę įgijo mokydamasis Kauno politechnikume. 1974–2001 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos Kauno di­ rekcijoje, 2001–2006 m. dirbdamas viešojoje įstaigoje Kauno televizija, kūrė televiziją Kaune.

Visais savo gyvenimo periodais P.V.Valaitis dirbo labai atsakingai, tobuli­ nosi ir savo pavyzdžiu skatino kitus. Gal dėl to daugelis Lietuvos televizijos ir radijo kūrėjų Kaune jį ir šiandien tebevadina Mokytoju... ...Kiekvieno iš mūsų gyvenimas prasmingas pirmiausia tuo, kad visus mus – išėjusius ir likusius – suvienija atminimas ir atsiminimai. Likę gyven­ ti, esant reikalui, stiprinamės išėjusiųjų paliktu gerumu ir prisiminimais...

Visa tai daro mus geresnius, stiprina mūsų dvasią. Dėkojame likimui, kad mums teko garbė dirbti su P.V.Valaičiu – niekada nepailsusiu, niekada neiš­ davusiu...

Sakoma, kad pats didžiausias yra netekties skausmas. Išeinant į begaly­ bę dalijamės tą sunkią naštą su P.V.Valaičio artimaisiais – žmona Danute, se­ serimi Laima.

Velionis pašarvotas šarvojimo salėje Vytauto pr. 44A. Šv. Mišios – rugpjū­ čio 5 d. (sekmadienį) 8.30 val. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytau­ to Didžiojo bažnyčioje). Urna su palaikais išnešama iš šarvojimo salės sekma­ dienį 15 val. Velionis laidojamas Panemunės kapinėse.

Viešosios įstaigos Kauno televizija kolektyvas

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

987273

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

Mirus buvusiam ilgamečiam Lietuvos veterinarijos akademijos rektoriui profesoriui Rimantui KARAZIJAI, liūdime dėl skaudžios netekties, nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius, dalijamės netekties skausmu.

Rektoriaus R.KARAZIJOS darbai ir nuopelnai Lietuvos mokslui, valstybei visada išliks jį pažinojusiųjų atmintyje.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir miesto tarybos nariai Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos ilgamečio rektoriaus, žemės ūkio ministro, Kauno rajono garbės ženklo laureato Rimanto Karazijos mirties skaudžią netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines ir artimuosius.

Kauno rajono savivaldybės vardu mero pirmasis pavaduotojas, pavaduojantis merą, Petras Mikelionis Mirus buvusios televizorių gamyklos „Banga“ ilgamečiam darbuotojui Rimantui VANAGUI, netekties ir liūdesio valandą šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia buvę bendradarbiai – bangiečiai.

Dėl mylimos mamos mirties sunkią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Prienų rajono savivaldybės merą Vytą Bujanauską.

Kauno rajono savivaldybės vardu mero pirmasis pavaduotojas, pavaduojantis merą, Petras Mikelionis

Negrįžtamai išeina artimieji, Ir niekad nesutiksi jų gyvenimo kely.

Nors taip norėtųsi tą laiką sustabdyti, Pabūt su tais, kurių susigrąžinti negali.

Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėl mylimos mamytės mirties Virginijų IVAŠKEVIČIŲ, jo šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno liftai“ bendradarbiai.

Skaudžią netekties valandą, mirus mylimam Tėveliui, 2-ojo šeimos sveikatos priežiūros skyriaus gydytoją Ligitą KAŽEMEKAITIENĘ nuoširdžiai užjaučia Všį Kauno Dainavos poliklinikos darbuotojai.

renginiai KAUNO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA Mui­ti­nės g. 8A

Rug­pjū­čio 5 d. 16 val. – Lie­tu­vos ka­ me­ri­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tas.

Da­ly­vau­ja: Alek­san­dra Bart­feld (var­go­nai, Vo­kie­ti­ja), Vik­to­ri­ja Ku­kaus­kai­tė (smui­kas), An­na Bu­ja­no­vai­tė (var­go­nai).

Kon­cer­to pro­gra­mo­je – J.S.Bacho, A.Vi­val­ di, G.F.Han­delio, J.Mas­se­net ir ki­tų kom­po­ zi­to­rių kū­ri­niai.

KAUNO APSKRITIES VIEšOJI BIBLIOTEKA Ra­das­tų g. 2

Rug­pjū­čio 9 d. 17.30 val. Kau­no ru­sų kul­ tū­ros cen­tras „Moks­las – Švie­sa” kvie­čia į su­si­ti­ki­mą su Tat­ja­na Rin­ke­vi­čie­ne.

Da­ly­vau­ja: Rū­ta Rin­ke­vi­čiū­tė (for­te­pi­jo­ nas), Sau­lė Rin­ke­vi­čiū­tė (smui­kas), Ne­ri­jus Ba­ku­la (akor­de­on ­ as).

Pro­gra­mo­je As­to­ro Piazzollos, ar­gen­ti­nie­ tiš­ko tan­go meist­ro, kū­ri­niai. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

994537

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve­ žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil­ sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr.

44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

994720

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

991623

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KRE­ MAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste.

Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kau­ nas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

991983

DATOS (rugpjūčio 4 d.)

KAUNO MIESTO MUZIEJUS kvie­čia vi­sus pri­si­jung­ti prie nau­jos edu­ ka­ci­nės pro­gra­mos VAIZDŲ PARALELĖS: KAUNAS SOVIETMEČIU IR DABAR kū­ri­mo!

Pra­šom Jū­sų siųs­ti nuo­trau­kas su so­viet­me­ čio Kau­no vaiz­dais (se­na­mies­tis, nau­ja­ mies­tis, žmo­nės, in­ter­je­rai, au­to­mo­bi­liai ir kt.), ku­rie yra pa­si­kei­tę ly­gi­nant su da­bar­ti­mi. Nuo­trau­kas ga­li­te siųs­ti e. paš­tu mies­to­mu­zie­jus@kau­nas.lt ar­ba ad­re­su Kau­no mies­to mu­zie­jus, M.Va­lan­čiaus g. 6, LT-44275, Kau­nas.

XIV tarp­tau­ti­nis ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­sa­ros fes­ti­va­lis KURŠIŲ NERIJA 2012 Ni­da, Juod­kran­tė

FESTIVALIO PROGRAMA Rug­pjū­čio 4 d., šeš­ta­die­nį, 20 val. Juod­ kran­tės Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio (evan­ ge­li­kų liu­te­ro­nų) baž­ny­čio­je, rug­pjū­čio 5 d., sek­ma­die­nį, 20 val. Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je – ket­vir­ta pro­gra­ma

VUNDERKINDAS W.A.MOZARTAS LONDONE. At­li­kė­jai: fes­ti­va­lio or­kest­ras MUSICA HUMANA, me­no va­do­vas ir di­ri­gen­tas ALGIRDAS VIZGIRDA. So­lis­tai: RAMINTA VAICEKAUSKAITĖ (sop­ra­nas), ANDRIUS PUPLAUSKIS (fa­go­tas), ALGIRDAS VIZGIRDA (flei­ta), PAULIUS BIVEINIS (smui­kas), RIČARDAS VYTAS (al­tas), RAIMONDAS JASIUKAITIS (vio­lon­če­lė), BALYS VAITKUS (kla­ve­si­nas).

Pro­gra­ma: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Sim­fo­ni­ja Nr. 5 B-dur, KV 22; Te­ma ir va­ria­ci­jos C-dur „Ah, vous di­rai-je, ma­man”, KV 265; Kvar­te­tas G-dur flei­tai, smui­kui, al­tui ir vio­lon­če­lei, KV 285a; Ari­jos iš ope­rų „Bast­je­nas ir Bast­je­nė”, „Mit­ri­da­tas, Pon­to ka­ra­lius”, „Lu­ci­jus Su­la”, „Ka­ra­lius pie­muo”; Kon­cer­tas fa­go­tui ir or­kest­rui B-dur, KV 191; Di­ver­tis­men­tas F-dur, KV 138.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kau­no ma­žo­ji g. 2, Vil­ki­ja, Kau­no r., tel. 556 400

Iki rug­sė­jo 1 d. vei­kia Rum­šiš­kių kultūros centro Pra­vie­niš­kių sky­riaus ke­ra­mi­kos bū­ re­lio darbų pa­ro­da.

kinas „ROMUVOS“ KINO TEATRAS Lais­vės al. 54

Rug­pjū­čio 4 d. 13 val. – „Vėž­liu­ko Se­mio nuo­ty­kiai” (fil­mas vi­sai šei­mai, nuo­ty­ kių, ani­ma­ci­ja, 2010 m., Bel­gi­ja). 15 val.

– „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 17 val. – „Pri­si­ mink ma­ne” (JAV, ro­man­ti­nis, dra­ma, T).

19 val. – „Sub­ti­lu­mas” (ko­me­di­ja, ro­man­ti­ nis, 2011 m., Pran­cū­zi­ja, T).

Rug­pjū­čio 5 d. 13 val. – „Vėž­liu­ko Se­mio nuo­ty­kiai” (fil­mas vi­sai šei­mai, nuo­ty­kių, ani­ma­ci­ja, 2010 m., Bel­gi­ja). 15 val. „Sub­ ti­lu­mas” (ko­me­di­ja, ro­man­ti­nis, Pran­ cū­zi­ja, 2011m., T). 17 val. – „Bern­va­ka­ris Aust­ra­li­jo­je” (Aust­ra­li­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, 2011 m., ko­me­di­ja, N 13, rež. Step­hanas El­liottas). 19 val. – „Vie­na die­na” (JAV, ro­ man­ti­nis, dra­ma, 2011 m., T).

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

1821 m. gimė prancūzų dizaineris Louis Vuittonas.

1859 m. gimė Knutas Hamsunas, norvegų rašytojas, Nobelio premijos laureatas.

1875 m. mirė danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas.

1900 m. gimė Elizabeth Bowes-Lyon, Anglijos karaliaus Jurgio VI žmona, žinoma kaip Karalienė Motina.

1901 m. JAV gimė džiazo atlikėjas Louisas Armstrongas.

1955 m. gimė amerikiečių aktorius Billy Bobas Thorntonas.

1961 m. gimė JAV prezidentas Barackas Obama.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Būsite labai pozityviai nusiteikęs. Savo gera nuotaika užkrėsite ir aplinkinius, dėl to visi darbai eisis kur kas sklandžiau. Tik nepasiduokite per didelei euforijai ir nesišvaistykite pažadais.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę.

Galbūt pritrūks kantrybės bendraujant.

Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.

Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Viskas, ką suplanuosite, eisis kaip iš pypkės. Tik neužsnūskite ant laurų ir nenustokite siekti savo tikslų.

Vėžys (06 22–07 22). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite įvairiausiems nesklandumams.

Liūtas (07 23–08 23). Jūsų atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos.

Nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Mergelė (08 24–09 23). Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprastai, juk bus ir ne tokių palankių dienų. Vakare laukia malonus romantiškas susitikimas.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums gali mesti iššūkį. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena.

Skorpionas (10 24–11 22). Jus vertina dėl jūsų gebėjimo susitvarkyti su sunkiausiomis užduotimis. Mėgstate iššūkius ir mėgaujatės spręsdamas net pačias kebliausias problemas. Nebijokite imtis iniciatyvos, juk esate gimęs būti lyderiu. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vėliau privers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate labai įsitempęs ir irzlus. Tokia jūsų nuotaika gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl geriau patylėkite ir nesivelkite į ginčus.

Vandenis (01 21–02 19). Paskubėkite susitvarkyti visus svarbius reikalus, nes artėja nepalankus laikotarpis.

Kuo daugiau padarysite šiandien, tuo lengviau bus ateityje. Žuvys (02 20–03 20). Draugai prieštaraus jūsų idėjoms ir tai jus labai liūdins bei skaudins. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų santykiams.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, gali palyti su perkūnija. Šiandien galimas lietus, vietomis su perkūnija. Temperatūra bus 21–26 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį laikysis 13–15, dieną 25–28 laipsnių temperatūra, kritulių nenumatoma. Pirmadienis bus dar karštesnis, vėl palis su perkūnija.

Šiandien, rugpjūčio 4 d.

+22

+21

Telšiai

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+24

Utena

+23

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.34 21.13 15.39 21.30 8.38

217-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 149 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23

Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +26 Pekinas +30

orai kaune šiandien

Praha +28 Ryga +21 Roma +34 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24

+26

+24

Vėjas

0–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Vardai Šiandien:

Domantas, Dominykas, Gerimantas, Irta, Milgedė.

Rytoj:

Felicisimas, Mintarė, Nona, Osvaldas, Rimtas, Vaidotas, Vilija.

Spe­leo­lo­gų eks­pe­di­ci­jos pro­ble­mos

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+21

+25

+21

+15

2

+19

+25

+22

+20

1

+22

+27

+24

+21

2

rytoj

poryt

Va­kar pra­neš­ta, kad nu­trū­ko ry­šys su spe­leo­lo­gais, ku­r ie lei­d žia­si į gi­l iau­ sią pa­sau­lio Kruberio–Voronjos ur­vą, esan­tį Ab­cha­zi­jo­je. Kau­ka­zo kal­nuo­se, kur yra ur­vas, su­bju­ro oras. Eks­pe­di­ci­ jos at­sto­vė Vai­da Jur­kė­nie­nė sa­kė, kad ry­šys su di­des­nia­me nei 1200 m gy­ly­ je esan­čio­m is sto­v yk­lo­m is nu­t rū­ko.

Anot Lie­tu­vių ko­man­dos va­do­vo Ai­ do Gu­daičio, lie­tūs Vo­ron­jos ur­ve yra di­d žiau­sias pa­vo­jus, nes tuo­met kai ku­r ios ur­vo da­lys yra stai­ga už­tvin­ do­mos. Vakare LNK pranešė, kad ry­ šys su lietuviais buvo dingęs dėl tech­ ninių problemų, o vėliau atsirado.

BNS inf., speleo.lt nuo­tr.

įvairenybės

Ape­ti­tas: ku­li­na­ri­jos fes­ti­va­ly­je Mek­si­ke vi­rė­jai sutepė 53 met­rų mek­si­kie­tiš­ką su­muš­ti­nį. 700 ki­log­ra­mų sve­rian­tį mil­ži­ną ga­mi­no 55 vi­rė­jai. Kaip pra­ne­šė BNS, skir­tin­go­se su­muš­ti­

nio vie­to­se vi­rė­jai įdė­jo skir­tin­go įda­ro – mė­sos, viš­tie­nos, jū­rų gėrybių, ka­la­ku­tie­nos, žu­vų, be­ko­no ir ki­tų su­de­da­mų­jų da­lių. Pa­sak fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių, tuo jie no­rė­jo at­kreip­ti vi­ suo­me­nės dė­me­sį į mek­si­kie­tiš­ką vir­tu­vę.

AFP nuo­tr.