2012-08-07 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 7, 2012

www.kl.lt

183 (19 484) .;A?.162;6@ ?B4=7 �š6< $

11 `cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Hepatito klasta tĹŤ

B.Ko­mo­rows­kis pri­mi­nÄ—, kad Lie­tu­va ÄŻsi­pa­rei­go­jo ÄŻves­ti len­kiť­kÄ… pa­var­dĹžiĹł ra­ťy­bÄ….

Sik­hai pik­ti­no­si be­pras­mÄ—­mis Ĺžu­dy­nÄ—­mis JAV Vis­kon­si­no vals­ti­jo­je.

Pasaulis 10p.

Lietuva 7p.

Sun­kia ke­pe­nĹł li­ga ga­li­ma uŞ­si­krÄ—s­ti ir per­py­lus krau­jÄ….

Augustas Adomo UĹžsikrÄ—tÄ— nuo do

lyje

nis

norĹł kraujo

Ĺ˝urnalistas, legen dinÄ—s laidos „KrepĹĄinio pasau lyje“ das MaÄ?iulis – ener kĹŤrÄ—jas Vigingas, visada pasitempÄ™s, geros nuotaikos. TokÄŻ jÄŻ paŞįsta dauguma Lietuvos ĹžmoniĹł. Ir tik patys ar timiausieji matÄ—, kaip sunku jam buvo, kol ÄŻveikÄ— sunkiÄ… ligÄ… – hepa titÄ…. Jo virusu V.MaÄ?iu lis uĹžsikrÄ—tÄ— tuomet, kai dar nie kam ÄŻ galvÄ… nebuvo ĹĄovÄ™ tikrinti perpi kokybÄ—s. Privalomas lamo kraujo donorĹł kraujo tikrinimas ÄŻdiegtas tik 1993 m. „JaunystÄ—je vienas bendrakursÄ—s vyras, gydytojas, grįŞęs iĹĄ JAV parveŞė tenykĹĄtÄ™ patirtÄŻ nusilpusÄŻ

DiagnozÄ— trenkÄ— visu smarkumu. Pri-

ď Ž NukentÄ—jo:

C :N Ă˜Vb YV` UR]NaVab b `V X_Ă› aĂ› ab\ ZRa XNV QN_ [VR XNZ Ă&#x; TNY cĂ– [R Ob c\ \ cĂ? aVX _V[ aV ]R_ vÄ—lai ]V YN Z\ X_Nb W\ X\

PaaiĹĄkÄ—ja labai

Xf OĂ›` liĹŤto dalÄŻ valstybÄ—s „DaĹžnas, iĹĄgirdÄ™s reikÄ— ne vieno il 4RQVZV[\ /N_ab X\` [b lÄ—ĹĄĹł. Hepatito ĹžodÄŻ „hepati\_a go virusai sukelia ĹŤmiÄ… tas“, mano, kad Serga net ir vaikai tai – paprasta ligydymo kurso, fekcijÄ…, kepenĹł uĹž ar lÄ—tinÄ™ inga. PaprasÄ?iausia kude jos forma – heriuos iĹĄtverti bu nĹł cirozÄ™ ar net vÄ— gimÄ…, kepepatitas A, vadina moji gelta. Deja, Şį. vo ď Ž Naujausiais PSO B ir C hepatitai nelengva. duomenimis, payra daug klasduomenimis, namuo saulyje kasmet uĹž Du tyrimĹł meto tin ges ni“, – Vil dai sikrÄ—tusiĹłjĹł viru se uĹžsikreÄ?ia 35 niu je, Lietuvos si- proc., kelionÄ— niu hepatitu A (VHA) Statistikos duome moks lĹł aka de mi se – 18 proc. DaĹžniau yra uĹžregistruojo je su reng to je nimis, Lietusiai VHA galima uĹžsi jama apie 1,4 mln. voje uĹžregistruo diskusijoje, kaip krÄ—sti per neĹĄvarias atvejĹł, virusiniu heta 3000 sergansuvaldyti sparrankas, todÄ—l norint patitu B (VHB) – 240 Ä?iĹłjĹł hepatitu C. Ä?iai plintanÄ?iÄ… li organizmÄ… stiprin iĹĄvengti uĹžkrato, mln., virusiniu heMedikĹł ÄŻsitikigÄ…, ti kraujo perpyliypaÄ? svarbu laiky patitu C (VHC) – apie ĹžiniĹł stokÄ… akcen visuomenÄ—s nimu, tokiĹł ligoniĹł, mu. Pasinaudojau tis asmens higienos. 150 mln. Kiekvietavo juolab viruso ta pa Efektyviausia pro nais metais apie kas galÄ—jo Ĺžinoti, kad tirtimi, bet apsaugos viceminist sveikatos neĹĄiotojĹł, yra daug dau filaktinÄ— priemonÄ— 600 tĹŤkst. ĹžmoniĹł rÄ— Nora Ri- 80 giau – apie tame kraujyje bo nuo VHA – vakci mirĹĄta nuo hepati gali bĹŤti hepatito 000. kienÄ—. nacija. to B sukeltĹł komp virusĹł?“ – prisilikacijĹł, o 350 tĹŤkst. UĹžkreÄ?iamĹłjĹł ligĹł minÄ— V.MaÄ?iulis. Vilniaus SantariĹĄ uĹžsikrÄ—tusiĹł asmekiĹł klinikĹł Heir AIDS centď Ž Pastaruoju me nĹł mirĹĄta nuo ke ro direktorius do patolo DaugybÄ™ metĹł jis tu daugelyje pasaupenĹł paĹžeidimĹł. centas Saulius buvo hepatito die gijos, gastroenterologijos ir ÄŒap lio ĹĄaliĹł pakito epi viruso neĹĄiotojas, linskas pateikÄ— dar tologijos centro va demiologiniai VHB bet apie tai nedovas Jonas tÄ…: vienÄ… fakir VHC infekcijĹł pli ď Ž Nors Lietuvo Valantinas patyrÄ—: Ĺžinojo ir nesupra Lietuvoje hepati je 2006–2011 m. timo ypatumai. Ĺ ie to, kodÄ—l jauÄ?iasi 90 proc. Ĺžmoto C virusas susi- pokyÄ?iai rgimo hepatitu A kasmet nustatomas niĹł, uĹžsikrÄ—tusiĹł prastai. Iki tol, kol stebimi ir Lietuvo rodikliai nekito, ĹĄiehepatito C virumaĹždaug 500 vie je. 2011 m. duomenimis, iĹĄ vi met stebimas su donorĹł. vo nustatyta diagno nÄ… dienÄ… bu- su, net neÄŻtaria esan sĹł 229 virusinio hesirgimĹł VHA pa tys uĹžkrato nezÄ—. Ji trenkÄ— vidi- patito atve dÄ—jimas. Vien tik ĹĄiotojai. Palyginti su kito su smarkumu. Pri jĹł, 60 uĹžregistruo Vilniaus apskrity mis valstybÄ—reikÄ— ne vieno ilta ĹŤmiĹł je VHB, 43 – ĹŤmĹŤs per pirmÄ…jÄŻ ĹĄiĹł me mis, tai labai daug, go gydymo kurso, „Liga beveik besi VHC, 17 – ĹŤmiĹł VHA, tĹł pusmetÄŻ uĹžreviruso paplitikuriuos iĹĄtverti mptomÄ— – ji mas likusieji – lÄ—tiniai gistruota 17 VHA pastebima tik tuo buvo nelengva. 17 kartĹł didesnis arba nepatikslin atvejĹł, iĹĄ kuriĹł VHA met, kai iĹĄsivysnei Lenkijoje ti. Beveik visĹł uĹžsikrÄ— nustatytas aĹĄtuo ir net 375 kartus to grÄ—smingi kepe LaimÄ—, ĹĄiandien niems vaikams. PastusiĹłjĹł hepatitais didesnis nei VonĹł funkcijos pavy B ir C uĹžsikrÄ—timo kutinis ĹĄios infek kietijoje. kas, jauÄ?iasi gerai. ras jau svei- Ĺžeidimai, o jĹł gydy vieta ir bĹŤdas lie cijos susirgimĹł skaimas yra labai Jis drÄ…sina serka neiĹĄaiĹĄkinti. Remian Ä?iaus padidÄ—jimas sudÄ—tingas“, – pa Hepatitu uĹžkrÄ—sto ganÄ?iuosius, ragi tis 2001–2011 m. stebÄ—tas 2006 m. na ne tik iĹĄsitirti brėŞė profesokraujo perpyrodikliais, sergamu (99 atvejai). limas ligoniui gali rius J.Valantinas. sveikatÄ…, jauÄ?iant mas ĹŤmiais virubĹŤti viena iĹĄ libent menkiausiĹł si niais gos jos problemĹł, bet JÄŻ papildÄ— vicemi hepatitais B ir C prieĹžasÄ?iĹł. Disku maŞėja. VHB ir gydantis pasinistrÄ— N.Ribosijos dalyviai ir VHC retai pasi ď Ž 2011 m. epidemio tvirtino, kad tai le kienÄ—, sakydama, tikÄ—ti gydytojais reiĹĄkia ĹŤmiomis loginiai duomenys mia du pagrinbei sa kad hepatito C formomis, todÄ—l dau rodo, kad beveik diniai veiksniai: kurios padeda iĹĄtver vo jÄ—gomis, gydymas ne tik su gelis atvejĹł lieka pusÄ— VHA atvejĹł nesaugĹŤs kraujo dÄ—tingas, bet ir ti. ne(47 nustatyti. proc.) uĹžsikrÄ—timo tyrimai ir atlygin labai brangus, kas He pa titai nÄ—ra lengvai vieta nÄ—ra iĹĄaiĹĄkintina met sunaudoja suvaldoma uĹžkreÄ?ia ta. UĹžkreÄ?iamĹłjĹł donorystÄ—. moji liga, ji daĹž ligĹł ir AIDS

Ĺ iandien priedas

VÄ—t­ra smo­gÄ— dar kar­tÄ…

no ir mÄ—gintuvÄ—

Nematoma grÄ—smÄ— yra daug arÄ?iau, nei manome. Tai – hepatitas, kurio nebylus virusas smogia ĹŤmiai, tiesiogiai ir skaudĹžiai.

12

centro

plinta nepastebimai.

Kaina 1,30 Lt

nai

„Vyk­siu ne­bent ÄŻ Lat­vi­jÄ… – kad ga­lÄ—­Ä?iau pa­si­gir­ti, jog per ato­sto­gas bu­vau iť­va­ Ĺžia­vÄ™s ÄŻ uŞ­sie­nÄŻ.“ Atos­to­gau­ti ĹĄian­dien pra­dÄ—­jÄ™s uos­ta­mies­Ä?io me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas eg­zo­tiť­ko poil­sio ne­pla­nuo­ja.

2p.

Ka­pi­to­nÄ… pa­pik­ti­no tei­sy­bÄ—? As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pa­gal­bos ĹĄau­kia­si 120 Lie­tu­vos jō­ ri­nin­kĹł. ÄŽgu­los, per­se­kio­ja­mos ir ap­ťau­do­mos af­ri­kie­Ä?iĹł ka­ri­niĹł lai­ vĹł, ekst­re­ma­lio­mis sÄ…­ly­go­mis Ĺžve­ jo­ja prie Mau­ri­ta­ni­jos kran­tĹł. Jō­ri­ nin­kai rei­ka­lau­ja, kad juos grÄ…­Şin­ tĹł ÄŻ Lie­tu­vÄ…, ta­Ä?iau na­mo kol kas grį­Şo tik lai­vĹł ka­pi­to­nai. „„Su­maiť­tis: van­dens ap­sem­to­je Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vÄ—­je Ĺžmo­nÄ—s svars­tÄ— – ei­ti ar va­Şiuo­ti.

PraÄ—­jus vos sa­vai­tei po pir­mo­jo aud­ros smō­gio, Klai­pÄ—­da su­lau­kÄ— dar vie­no – ťį­ kart su itin stip­ria liō­ti­mi, aki­mirks­niu pa­ tvindĹžiusia dau­ge­lÄŻ mies­to gat­viĹł ir na­mĹł. Sti­chi­ja ne tik var­tÄ— au­to­mo­bi­lius ir me­ dĹžius, bet ir kÄ—­lÄ— pa­tÄŻ tik­riau­siÄ… siau­bÄ… pa­ kri­ku­siems klai­pÄ—­die­Ä?iams.

Dai­va Jan­aus­kai­tÄ— Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— Ap­ver­tÄ— mik­roau­to­bu­sÄ…

Va­kar po ra­mios dar­bo die­nos Klai­ pÄ—­do­je vÄ—l mai­ťÄ—­si dan­gus ir Ĺže­mÄ—, Ĺžai­bai skro­dÄ— dan­gĹł, vÄ—­jas lau­ Şė me­dĹžiĹł ĹĄa­kas, iĹĄ bal­ko­nĹł ne­ťÄ— neap­dai­riai pa­lik­tus daik­tus. Tuo me­tu kie­muo­se lyg Ĺžais­lai va­Şi­nÄ—­ jo­si ĹĄiukť­liĹł kon­tei­ne­riai, iĹĄ jĹł iť­ vers­tos at­lie­kos nu­klo­jo kie­mus. Po

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

19 va­lan­dos taip ap­te­mo, jog at­ro­ dÄ—, kad iĹĄ tie­sĹł atÄ—­jo pa­sau­lio pa­ bai­ga. Ĺ ÄŻ ÄŻspō­dÄŻ dar la­biau su­stip­ ri­no iĹĄ dan­gaus pa­si­py­lu­si ga­lin­ga liō­tis. VÄ—­jo gō­siĹł bō­ta to­kiĹł stip­riĹł, kad Lō­Şų gat­vÄ—­je ties 4-uo­ju na­mu net mik­roau­to­bu­sÄ… nu­bloť­kÄ— ant ĹĄo­ no. Virs­da­mas jis uŞ­griu­vo ant gre­ ta sto­vin­Ä?iĹł leng­vų­jĹł au­to­mo­bi­liĹł. Ĺ io ÄŻvy­kio me­tu su­mai­to­ tos ke­tu­rios ma­ťi­nos.

4

Pa­gal­bos ťauks­mas

Lai­vai ĹĄal­dy­tu­vai „Ir­vin­ga“ ir „Aras I“ pri­klau­so lai­vy­bos kom­pa­ni­jai „Balt­lan­ta“. „Klai­pÄ—­da“ jau pra­ne­ ĹĄÄ—, kad dvie­jĹł Ĺžve­jy­bi­niĹł lai­vĹł ÄŻgu­ los – apie 120 jō­ri­nin­kĹł – dau­giau nei pus­me­tÄŻ ne tik ne­gau­na at­ly­gi­ ni­mĹł, bet pa­sta­ruo­ju me­tu juos dar ir ap­ťau­do af­ri­kie­Ä?iĹł ka­ri­niai lai­vai. Jō­ri­nin­kai iĹĄ Af­ri­kos pa­skam­bi­no ÄŻ Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ™ dar­bo ins­ pek­ci­jÄ…, iť­dÄ—s­tÄ— si­tua­ci­jÄ…, ÄŻ ku­riÄ… pa­kliu­vo, ir pa­pra­ ĹĄÄ— pa­gal­bos.

5

2

ANTRADIENIS, RUGPJŪČIO 7, 2012

miestas

Stu­den­tams – ant­ras šan­sas Au­gus­tė Ber­ta­šiū­tė Pa­si­bai­gus ant­ra­jam sto­ji­mo eta­ pui į aukš­tą­sias mo­kyk­las, stu­den­ tai su­ži­no­jo, ko­kie uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos at­vė­rė jiems du­ris.

Jau­nuo­liai pra­šy­muo­se ne­ga­lė­ jo pa­si­rink­ti nau­jos stu­di­jų pro­ gra­mos, o tik keis­ti pir­mo­jo eta­po pro­gra­mų ei­liš­ku­mą. Ant­ra­ja­me sto­ji­mo eta­pe stu­di­ juo­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te pir­mu nu­me­riu pa­gei­da­vo 407 stu­den­tai. Iš vi­so su­lauk­ta 2 744 pa­gei­da­vi­mų. Kaip ir pir­mo­jo eta­po me­tu, dau­ giau­sia stu­den­tų pa­si­rin­ko vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo stu­di­jas. Šią pro­ gra­mą pir­mu nu­me­riu pa­si­rin­ko 48 stu­den­tai, po­pu­lia­ru­mu ne­nu­si­lei­ do rek­rea­ci­jos ir tu­riz­mo stu­di­jos, šias stu­di­jas pir­mu nu­me­riu pa­žy­ mė­jo 32 stu­den­tai, tre­čio­je vie­to­je li­ko ki­ne­zi­te­ra­pi­ja. Ją pir­mu nu­me­ riu pa­si­rin­ko 25 stu­den­tai. Po pir­mo­jo eta­po iš 1 682 pa­ kvies­tų­jų su­tar­čių pa­si­ra­šy­ti neat­ vy­ko 321 stu­den­tas. Anot Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­ le­gi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo aka­de­mi­nei veik­lai Ša­rū­no Ber­lins­

ko, po ant­ro­jo sto­ji­mo eta­po čia su­ lauk­ta 665 pa­gei­da­vi­mų stu­di­juo­ti. Ta­čiau pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių pa­kvies­ ta 290 stu­den­tų. „Dau­giau­sia stu­ den­tų pa­kvie­tė­me į tech­no­lo­gi­nes stu­di­jų pro­gra­mas – net 200. Di­ de­lio dė­me­sio su­lau­kė bio­me­di­ ci­nos kryp­ties stu­di­jų pro­gra­mos – slau­ga, ki­ne­zi­te­ra­pi­ja. Ka­dan­gi esa­me di­džiau­sia ko­le­gi­ja, tu­rin­ti įvai­rių stu­di­jų pro­gra­mų, stu­den­ tų su­si­do­mė­ji­mas jo­mis ne­ma­žė­ ja“, – džiau­gė­si pa­šne­ko­vas. Iš 1 400 pa­kvies­tų­jų stu­di­juo­ ti Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­ je pir­muo­ju eta­pu su­tar­čių ne­pa­si­ ra­šė 400 stu­den­tų. Lie­tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la taip pat ne­sto­ko­jo bū­ si­mų stu­den­tų dė­me­sio. Di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ja aka­de­mi­nei veik­lai In­ga Bar­tu­se­vi­čie­nė tei­gė, kad ant­ro­jo eta­po me­tu su­lau­kė 575 stu­den­tų pa­gei­da­vi­mų stu­di­juo­ti, su­da­ry­ti su­tar­tis bu­vo pa­kvies­ti 55 stu­den­tai. Di­džiau­sio stu­den­tų dė­me­sio abie­jų eta­pų me­tu su­lau­ kė jū­rų lai­va­ve­dy­ba. Po pir­mo­jo eta­po iš 505 pa­kvies­ tų­jų stu­di­juo­ti 135 stu­den­tai neat­ vy­ko pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių.

Pažeidimų rado kas aštuntoje įmonėje As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Meras ilsėsis namuose Pa­si­bai­gus šven­ti­ niam ma­ra­to­nui at­ gau­ti jė­gas bei pa­da­ ry­ti ne­di­de­lę pau­ zę nu­spren­dė ir uos­ ta­mies­čio me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. Li­na Bie­liaus­kai­te l.bieliauskaite@kl.lt

Tad nuo šian­dien dau­giau nei dviem sa­vai­tėms jis val­džios vai­ rą per­da­vė sa­vo pa­va­duo­to­jui Ar­ tū­rui Šul­cui. „Pla­na­vau ato­sto­gau­ti sa­vai­tę vė­ liau, ta­čiau sek­re­to­ria­tas pa­si­žiū­rė­ jo, kad esu neiš­nau­do­jęs dar praė­ju­ sių me­tų ato­sto­gų. To­dėl kad ka­da nors kam nors ne­tap­čiau naš­ta, kai rei­kės mo­kė­ti išei­ti­nes iš­mo­kas, pa­ ma­niau, jog pa­leng­vin­siu naš­tą bū­ si­miems biu­dže­tams, – šmaikš­ta­vo V.Grub­liaus­kas. – O jei rim­tai, sa­ vai­tę anks­čiau išei­nu, nes lai­kas da­bar šiek tiek leng­vė­les­nis, ki­ta ver­tus, nuo­var­gis po šven­tės ir ap­ skri­tai po me­tų bei ke­tu­rių mė­ne­sių dar­bo tik­rai jau­čia­si.“ Dvi su pu­se sa­vai­tės pla­nuo­jan­tis ato­sto­gau­ti me­ras pa­ti­ki­no mo­bi­lio­jo te­le­fo­no neiš­si­jung­siąs, nes esą li­ko ak­tua­lių dar­bų, ku­riuo­se ga­li pri­siei­

m.skiriute@kl.lt

Šiais me­tais šven­tė­je vei­kė 49 lau­ ko ka­vi­nės, įvai­riais mais­to pro­ duk­tais pre­kia­vo dau­giau nei 130 įmo­nių ir ūki­nin­kų. Pra­si­dė­jus šven­tei bu­vo kal­ba­ ma, kad vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įmo­nės yra pa­si­ren­gu­sios sau­giai ir ska­niai pa­mai­tin­ti di­de­lį sve­čių srau­tą. Ta­ čiau, at­si­žvel­giant į anks­tes­nių me­tų pa­tir­tį, Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba kas­dien kont­ ro­lia­vo pre­kiau­jan­čius mais­tu. „Šven­tė vy­ko pen­kias die­nas ir dar neįp­ras­to­mis, mais­tui lai­ky­ti ne­pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis: die­nos bu­vo karš­tos, pre­ky­bos įran­ga ne­ sta­cio­na­ri. Mū­sų tar­ny­ba daug dė­ me­sio sky­rė tam, kad bū­tų už­tik­ rin­tas tin­ka­mas mais­to tvar­ky­mas ir šven­tės da­ly­viai bū­tų ap­sau­go­ ti nuo ga­li­mos ri­zi­kos“, – ti­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos l.e.p. vir­ ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja Jū­ra­tė Ma­ čiu­lie­nė. Ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­riai dau­ giau dė­me­sio krei­pė į tas įmo­nes, ku­rios at­si­ve­žė ga­ta­vus vie­šo­jo mai­ti­ni­mo pa­tie­ka­lus. Jie nu­sta­tė, kad 13 pro­c. įmo­nių pa­žei­dė vie­no­ kius ar ki­to­kius rei­ka­la­vi­mus. Kai ku­rios bend­ro­vės trū­ku­mus tai­sė vie­to­je.

Ap­tar­nau­ti nau­jus marš­ru­tus pa­ no­ro ma­žiau įmo­nių nei ti­kė­ta­ si. Ti­ki­ma­si, kad kon­kur­sas pa­si­ baigs sėk­min­gai ir vie­šo­jo trans­ por­to per­tvar­ką bus pra­dė­ta įgy­ ven­din­ti lai­ku.

Ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­ to­riai dau­giau dė­me­ sio krei­pė į tas įmo­ nes, ku­rios at­si­ve­žė ga­ta­vus vie­šo­jo mai­ ti­ni­mo pa­tie­ka­lus.

Spe­cia­lis­tai kons­ta­ta­vo, kad šie­ met, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tais, pa­žei­di­mų nu­sta­ty­ta ma­žiau. „Pa­dė­tis tik­rai ge­rė­ja. Dau­ge­ lis įmo­nių iš anks­to ruo­šia­si pre­ ky­bai. Vie­no­je įmo­nė­je už­drau­dė­ me pre­kiau­ti 88 kg pa­tie­ka­lų, nes jie at­si­ve­žė ne­pa­kan­ka­mai šal­dy­mo įran­gos, pa­žei­dė lai­ky­mo są­ly­gas ir ma­tė­me, kad tie pro­duk­tai ga­li bū­ti ne­sau­gūs“, – tei­gė J.Ma­čiu­lie­nė. Iš var­to­to­jų ins­pek­to­riai ga­vo tik vie­ną nu­si­skun­di­mą dėl ne­tin­ka­mo pro­duk­to. Dėl ap­si­nuo­di­ji­mo mais­ tu per šven­tę pra­ne­ši­mų ne­gau­ta.

ti da­ly­vau­ti ir poil­siau­jant. Juo la­biau kad ir to­li­mų ke­lio­nių mies­to va­do­ vas šį­syk ne­pla­nuo­ja. „Ne­bent į Lat­vi­ją – kad ga­lė­čiau pa­si­gir­ti, jog per ato­sto­gas bu­vau iš­va­žia­vęs į už­sie­nį“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Anot V.Grub­liaus­ko, bus ką nu­ veik­ti ir na­muo­se, be to, ne už kal­nų – rug­sė­jo 1-oji. Me­ras pa­ si­džiau­gė, jog be stre­sų, ne­si­žval­ gant į laik­ro­dį bus ga­li­ma pa­si­rū­ pin­ti at­ža­lų svei­ka­tos pa­žy­mo­mis bei mo­kyk­li­niais krep­še­liais.

Dėl nau­jų marš­ru­tų – var­žy­bos Mil­da Ski­riu­tė

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ins­pek­to­riai per šią Jū­ros šven­tę pre­kiau­to­jams lie­pė išim­ti iš pre­ky­bos be­veik 100 kg ne­ko­ky­biš­kų mais­to pro­duk­tų. Nus­ta­ty­ta, kad 13 pro­c. įmo­nių dir­ bo pa­žeis­da­mos tai­syk­les ir chi­gie­ nos rei­ka­la­vi­mus.

Pau­zė: V.Grub­liaus­kas vi­lia­si, jog per ato­sto­gas pa­vyks kiek at­si­pūs­ti.

Nuo rug­sė­jo Klai­pė­do­je ne­be­liks še­šių marš­ru­tų, ku­riuos ap­tar­nau­ ja marš­ru­ti­niai tak­si. Per­mai­nos lau­kia va­di­na­mų­jų mik­riu­kų, ku­ rie pa­žy­mė­ti 2, 7, 5, 15, 14, 11-uo­ ju nu­me­riu. Vie­to­je šių marš­ru­tų at­si­ras aš­ tuo­ni nau­ji, ku­rie bus įjung­ti į bend­rą vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą. Taip pat vie­nas marš­ru­tas – 21-as – bus atim­tas iš di­džio­jo ve­žė­jo ir per­duo­tas ma­žie­siems. Nau­jie­ji marš­ru­tai su­skirs­ty­ti pa­gal zo­nas. Šiau­ri­nei pri­ski­ria­mi 7, 15A, cent­ri­nei – 21, 2A, 13, 14A, pie­ti­nei – 2B, 11A ir 20-as marš­ ru­tai. Kon­kur­se, ku­rio me­tu bus iš­rink­ ti ve­žė­jai šiems marš­ru­tams ap­tar­ nau­ti, da­ly­vau­ja sep­ty­nios įmo­nės. Va­kar bu­vo at­plėš­ti vo­kai su jų pa­ teik­tais pa­siū­ly­mais. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad pa­ siū­ly­mų bu­vo vi­soms zo­noms. Kon­kur­se da­ly­vau­ja ne tik da­bar­ ti­niai, ku­riems tei­kia­ma pir­mu­mo tei­sė, bet ir nau­ji ve­žė­jai. G.Ne­niš­ kis ne­slė­pė, kad ti­kė­ta­si su­lauk­ti dau­giau pa­siū­ly­mų. Kon­kur­so są­ ly­gas bu­vo pa­siė­mu­sios 18 įmo­nių. „Yra įmo­nių, ku­rios kon­kur­se da­ ly­vau­ja su­da­riu­sios jung­ti­nės veik­

los su­tar­tį. Gal ve­žė­jai ap­skai­čia­vo, kad taip la­biau ap­si­mo­ka“, – tvir­ ti­no di­rek­to­rius. Anot jo, va­kar pra­dė­ta ver­tin­ ti pa­siū­ly­mus. Iki sa­vai­tės pa­bai­ gos ke­ti­na­ma su­da­ry­ti pre­li­mi­na­ rią ei­lę. Nu­ga­lė­to­jus, jei ne­bus ap­skun­di­ mų, ke­ti­na­ma iš­rink­ti, kaip ir nu­ ma­ty­ta, iki rug­sė­jo 1 die­nos. G.Ne­ niš­kio tei­gi­mu, jo­kių pre­ten­zi­jų kol kas ne­su­lauk­ta. Su­tar­tis su kon­kur­są lai­mė­ju­siais ve­žė­jais bus su­da­ro­ma pen­ke­riems me­tams. Vie­nas da­ly­vis pa­siū­ly­mą ga­lė­jo teik­ti tik vie­nam pa­ke­tui. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką į bend­rą­ ją sis­te­mą įsi­lie­ju­siems marš­ru­

ti­niams tak­si mo­ka­ma bus kaip ir au­to­bu­sams – pa­gal nu­va­žiuo­tus ki­lo­met­rus. Mies­to te­ri­to­ri­jo­je juo­se ga­lios ir vi­si au­to­bu­sų bi­lie­tai. Marš­ru­ti­niai tak­si pri­va­lės su­sto­ti tik au­to­bu­sų sto­te­lė­se. Kont­ro­lę vyk­dys ta pa­ti įmo­nė kaip ir au­to­bu­suo­se. Rei­ka­ lau­ja­ma, kad marš­ru­tus ap­tar­nau­ tų ne se­nes­nės nei 10 me­tų trans­ por­to prie­mo­nės. Jo­se tu­ri bū­ti nuo 14 iki 25 vie­tų. Pert­var­ka ne­lie­čia ve­žė­jų, ku­rie ap­ tar­nau­ja 6, 8, 9, 10-ąjį marš­ru­tus. Ti­ki­ma­si, kad, at­si­ra­dus nau­jiems marš­ru­tams, dau­gės pa­to­gu­mų ke­ lei­viams – bus ga­li­ma ge­riau su­si­ siek­ti su sker­si­nė­mis gat­vė­mis.

Nu­ma­ty­ti nau­ji ma­žų­jų au­to­bu­sų marš­ru­tai 2A – Spor­ti­nin­kų gat­vė, Tai­kos pro­

spek­tas, Deb­re­ce­no gat­vė ir at­gal. 2B – va­žiuos iš „Jū­ri­nin­kų“ sto­te­lės,

Vin­gio gat­ve, Ši­lu­tės plen­tu, Deb­re­ce­ no gat­ve, Tai­kos pro­spek­tu ir Smil­te­ lės gat­ve grįš į Vin­gio gat­vę. 7-as – Ma­zū­riš­kės, Tau­ra­lau­kis, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė ir at­gal. 11A – „Šer­nų“ so­dai, Lė­bar­tai, Rim­ kai, Jū­ri­nin­kų pro­spek­tas, Mo­gi­lio­ vo, Smil­te­lės gat­vės, pre­ky­bos cent­ ras BIG ir at­gal.

14A – or­ga­ni­zuo­ja­mas tre­čia­die­ niais, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. Jis su­jungs Til­žės tur­gų su se­nuo­ju tur­gu­mi. Va­žiuos iš „Tur­gaus“ sto­te­ lės, Kū­lių Var­tų, Til­žės gat­vė­mis, o grįš Sau­sio 15-osios gat­ve ir Tai­kos pro­spek­tu. 15A – dar­bo die­no­mis: Ka­lo­tė, Ma­

ža­sis Kai­me­lis, Man­to, Pries­to­čio, Mo­kyk­los, Deb­re­ce­no gat­vės, Tai­ kos pro­spek­tas. Grįž­da­mas su­ks ir į Du­by­sos gat­vę. Sa­vait­ga­liais bus su­ trum­pin­tas marš­ru­tas iki au­to­bu­sų sto­ties. 20-as – Smel­tės kvar­ta­lo „Ma­rių“

13-as – Sau­sio 15-osios, Til­žės, Mo­

kyk­los, Pries­to­čio, S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no, Nau­jo­ji Uos­to, Pi­lies ir Sau­sio 15-osios gat­vės.

sto­t e­l ė, Nend­r ių, Pie­t i­n ė gat­v ės, Tai­kos pro­spek­tas, Nai­ku­pės gat­ vės, Mi­ni­jos gat­vė, Smel­tės kvar­ ta­las.

3

ANTRADIENIS, RUGPJŪČIO 7, 2012

miestas su­si­rin­ko mu­zie­ji­nin­kai

Kvie­čia į žy­gį

Re­mon­tuos Jo­niš­kės gat­vę

De­vin­tą kar­tą ren­gia­ma Bal­ti­jos mu­zeo­lo­gi­jos mo­kyk­la pir­ma­ die­nį sa­vo dar­bą pra­dė­jo Klai­ pė­do­je. Į uos­ta­mies­tį at­vy­ko 40 mu­zie­ji­nin­kų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Es­ti­jos. Juos priė­mė Lie­ tu­vos jū­rų mu­zie­jus. Šių me­tų mo­kyk­los te­ma yra skir­ta mu­ zie­jų rin­ki­niams kaip bend­ra­vi­ mo su vi­suo­me­ne bū­dui.

Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi at­si­pa­lai­ duo­ti gam­to­je ir da­ly­vau­ti šiau­ rie­tiš­ko ėji­mo žy­gy­je. Pir­mo­jo­ je Meln­ra­gė­je prie par­duo­tu­vės ket­vir­ta­die­nį vi­si kvie­čia­mi rink­ tis 17.15 val., šeš­ta­die­nį – 11 val. Bus ei­na­ma į Ant­rą­ją Meln­ra­gę. Po žy­gio vi­si ga­lės su­si­reng­ti iš­ ky­lą. Bū­ti­na už­si­re­gist­ruo­ti tel.: 8 46 234 796, 8 612 30 176.

Ki­tą sa­vai­tę ti­ki­ma­si pra­dė­ti il­ gai lauk­tą Jo­niš­kės gat­vės re­ konst­ruk­ci­ją. Pra­džio­je bus re­ mon­tuo­ja­ma at­kar­pa nuo bend­ ro­vės „Klai­pė­dos bal­dai“ iki Jo­ niš­kės ka­pi­nių. Re­konst­ruk­ci­ jos me­tu bus re­mon­tuo­ja­ma va­ žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis, ša­li­gat­ viai, lie­taus nuo­te­kų ir ki­tos sis­ te­mos.

Spor­ti­nin­kų gat­vė­je bus šva­riau Klaipėdoje at­si­ra­ do dar vie­nas nau­ jo ti­po šiukš­lių kon­ tei­ne­ris, ku­rio ypa­ tu­mus be­veik me­ tus skir­ta iš­ban­dy­ ti miesto Spor­ti­nin­ kų gat­vės 21-ojo na­ mo gy­ven­to­jams.

Dienos telegrafas Kro­va. Lie­pą įmo­nė „Klai­pė­dos naf­ta“ į ter­mi­na­lo tal­pyk­las per­kro­vė 543 tūkst. to­nų naf­tos pro­duk­tų – 15 pro­c. ma­žiau nei per­nai per tą pa­tį mė­ne­sį. Pre­li­mi­na­ rios pa­ja­mos sie­kė 9,1 mln. li­tų – 7 pro­c. ma­žiau, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu mė­ne­siu. Įmo­nės sep­ty­nių mė­ ne­sių pre­li­mi­na­rios pa­ja­mos sie­kia 78,5 mln. li­tų – 13 pro­c. ma­žes­nės, pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Kon­fe­ren­ci­ja. Tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­ die­nį Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­jo­je I.Si­ mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ko­je vyks Tarp­tau­ti­ nės bib­lio­te­ki­nin­kų aso­cia­ci­jų ir ins­ti­tu­ ci­jų fe­de­ra­ci­jos bei Lie­tu­vos bib­lio­te­ki­ nin­kų drau­gi­jos or­ga­ni­zuo­ja­ma tarp­tau­ ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Bib­lio­te­kos tink­luo­se: ku­rian­čios, da­ly­vau­jan­čios, bend­ra­dar­ biau­jan­čios“.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je dau­gė­ja ban­do­mų­jų po­ že­mi­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rių. Va­kar dar vie­nas jų įreng­tas ir pri­sta­ty­ tas Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ ky­mo cent­ro (KRATC) va­do­vams bei mies­to vi­ce­me­rui Ar­tū­rui Šul­ cui prie Spor­ti­nin­kų gat­vės 21-ojo na­mo. Šį kar­tą tai suo­mių pa­ga­min­tas ap­va­lus, pu­siau po­že­mi­nis kon­tei­ ne­ris, ku­rio plas­ti­ki­nis kor­pu­sas puoš­tas me­di­nė­mis len­tu­tė­mis. Įren­gi­nys ga­li bū­ti įvai­rių spal­vų bei ap­dai­los, ku­ri de­ri­na­ma prie ap­lin­ki­nių pa­sta­tų. Jo tal­pa – 3 ku­ bi­niai met­rai. Kon­tei­ne­ris tu­ri dang­tį, į plas­ti­ ki­nę šach­tą įlei­džia­mas dvi­gu­bas ar­muo­to po­lie­ti­le­no mai­šas, ku­rio apa­čia at­ri­ša­ma, o tu­ri­nys iš­kra­ to­mas į at­lie­kų ga­be­ni­mo ma­ši­ną. Jei dėl ko­kių nors prie­žas­čių mai­ šas bū­tų su­ga­din­tas, čia pat vie­to­ je jį įma­no­ma pa­keis­ti grei­čiau nei per pus­va­lan­dį.

Kon­cer­tas. Tre­čia­die­nį 18 val. Gi­ru­lių bib­ lio­te­ko­je-bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks šan­so­nų va­ka­ras. Kon­cer­tuos akor­deo­ nis­tai Žy­gi­man­tas Lau­ri­na­vi­čius ir Do­na­ tas But­kus. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas. Ypa­tu­mai: A.Šul­cas pa­ste­bė­jo, kad Spor­ti­nin­kų gat­vė­je su­mon­tuo­tas kon­tei­ne­ris neer­zins gy­ven­to­jų šai­

žiais gar­sais.

Ka­dan­gi kon­tei­ne­ris bu­vo įreng­ tas praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je, pir­ma­die­nį ga­li­ma bu­vo įsi­ti­kin­ ti, kad į vi­dų lie­taus van­duo ne­ pa­te­ko. Bend­ro­vės „Eko­no­vus“ vyk­do­ ma­sis di­rek­to­rius Rai­mun­das Či­ gas tei­gė, kad ke­li pa­na­šūs įren­gi­ niai su­mon­tuo­ti Kau­ne ir Vil­niu­je. Suo­mi­jo­je, kur ir yra ga­mi­na­mi, to­ kie kon­tei­ne­riai daž­niau su­mon­ tuo­ja­mi ku­ror­ti­nė­se vie­to­vė­se ar­ ba prie­mies­čiuo­se, kur gy­ven­to­jų tan­ku­mas ma­žes­nis. Jei­gu šis mo­de­lis bū­tų pa­si­rink­ tas klai­pė­die­čių, ga­lė­tų bū­ti su­ mon­tuo­ti ir 5 ku­bi­nių met­rų tal­pos kon­tei­ne­riai, be to, spe­cia­lio­mis spal­vo­mis pa­žy­mė­ti bei skir­tin­go­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mis an­go­mis iš­si­ski­rian­tys at­lie­kų rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai. Vi­sų ban­do­mų­jų kon­tei­ne­rių pri­ sta­ty­muo­se da­ly­vau­jan­tis A.Šul­cas

R.Či­gas tei­gė, kad šio ti­po kon­tei­ne­ riai yra apie 10–15 pro­cen­tų pi­ges­ni nei kon­ku­ren­tų ga­mi­niai. at­krei­pė dė­me­sį, kad Spor­ti­nin­kų gat­vė­je at­si­ra­du­sio įren­gi­nio dang­ tis ne­ke­lia šai­žaus triukš­mo, to­dėl

ne­tu­rė­tų er­zin­ti gy­ven­to­jų. R.Či­ gas tei­gė, kad šio ti­po kon­tei­ne­riai yra apie 10–15 pro­cen­tų pi­ges­ni nei kon­ku­ren­tų ga­mi­niai. Da­bar skir­tin­go­se Klai­pė­dos vie­to­ se jau su­mon­tuo­ti ke­tu­ri ban­do­mie­ji po­že­mi­niai at­lie­kų kon­tei­ne­riai. Ar­ ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma pa­teik­ti gy­ven­to­jų teis­mui pu­siau po­že­mi­nį kon­tei­ne­rį Poil­sio gat­vė­je ir po­že­mi­ nį kon­tei­ne­rį ne­to­li pi­lia­vie­tės. Kiek vė­liau ke­ti­na­ma įreng­ti ban­do­mą­ją aikš­te­lę Dra­gū­nų mik­ ro­ra­jo­ne ir se­na­mies­ty­je. Be­veik me­tus nau­do­ję­si šiais kon­tei­ne­ riais gy­ven­to­jai bus ap­klaus­ti, jų nuo­mo­nės ke­ti­na­ma pai­sy­ti pa­ren­ kant tin­ka­miau­sių Klai­pė­dai aikš­ te­lių mo­de­lius.

Po miesto šven­čių ne­spė­ta iš­si­kuop­ti As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Va­kar ry­tą iš JAV krui­zi­nio lai­vo Klai­pė­do­je iš­li­pę tu­ris­tai vi­sų pir­ ma pa­ma­tė Jū­ros šven­tės lie­ka­nas – kran­ti­nė­je neiš­vež­tas šiukš­les ir ak­va­to­ri­jo­je plū­du­riuo­jan­čius tuš­ čius bu­te­lius.

Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le po sa­ vait­ga­lio su­plak­ta­me dumb­le plū­ du­ria­vo praė­ju­sios šven­tės liu­di­ ji­mas. Uos­to ak­va­to­ri­ją pri­žiū­rin­ti Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­ja va­ly­mo dar­bams at­lik­ti su­tar­tį yra su­da­riu­si su bend­ro­ve Bal­ti­ jos bun­ke­ria­vi­mo agen­tū­ra. Tad ši kom­pa­ni­ja ir tu­rė­tų su­rink­ti šiukš­ les iš uos­to ak­va­to­ri­jos.

Pa­sak Uos­to di­rek­ci­jos at­sto­vės, su jais su­tar­tis su­da­ry­ta tre­jiems me­tams. Da­nės upės šva­ra rū­pi­na­si mies­ tas, to­kiems dar­bams pa­sam­dęs bend­ro­vę „Klai­pė­dos žel­di­niai“. Skir­tin­gai nei Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lo prie­kran­tė, Da­nė va­kar ry­tą jau bu­vo šva­ri. Tos pa­čios bend­ro­ vės dar­buo­to­jai šiukš­les iš van­dens grai­bė ir Pi­lies uos­te­ly­je. „Plas­ti­ki­nės tuš­čios ta­ros su­rin­ ko­me ne vie­ną kon­tei­ne­rį. Bu­te­lius mū­sų žmo­nės graibs­tė nuo kran­ti­ nės sie­te­liais, ta­ra leng­va, vė­jas ją pri­pla­ka prie kran­to. Šie­met šven­ tė il­ges­nė, žmo­nių dau­giau. Tai ir šiukš­lių dau­giau nei per­nai“, – pa­ sa­ko­jo bend­ro­vės „Klai­pė­dos žel­ di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­ la­ši­nas.

Pa­ra­ma. Stu­den­tai, ku­rie pa­gei­dau­ja gau­ ti Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sti­pen­di­ ją, ga­li teik­ti do­ku­men­tus. Sti­pen­di­jos ski­ ria­mos pa­žan­giems aukš­to­sio­se mo­kyk­ lo­se be­si­mo­kan­tiems ant­ro ir vy­res­nių kur­sų stu­den­tams, ne vy­res­niems kaip 25 me­tų, kai šei­mos pa­ja­mos, at­skai­čius mo­kes­čius, ten­kan­čios vie­nam šei­mos na­riui, yra ne di­des­nės kaip du vals­ty­bės re­mia­mų pa­ja­mų dy­džiai – 700 li­tų. Simpoziumas. Didžiausiame šalies ku­ rorte surengtas projekto „Šventosios že­ mės atminties ženklai“ dailės simpoziu­ mas, skirtas Palangai. Jo metu 23 meni­ ninkai – nuolatiniai bei nauji projekto da­ lyviai iš Palangos, Alytaus, Joniškio, Klai­ pėdos, kitų Lietuvos miestų bei Latvijos – beveik savaitę įgyvendino savo kūry­ bines idėjas. Menininkų sukurtos insta­ liacijos visuomenei bus pristatytos rug­ pjūčio 9 d. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Vin­cas Lei­pus (g. 1913 m.), Va­le­ri­ja Ur­bo­nie­nė (g. 1923 m.), Ni­na Gor­bins­ka­ja (g. 1927 m.), Jo­nas Ma­ci­ko­ nis (g. 1931 m.), Ele­na Da­lia Vaiš­no­rie­nė (g. 1942 m.), Piot­ras Cel­ko­vas (g. 1951 m.), Ni­ko­laj Ve­re­mij (g. 1954 m.), Leo­nas Pet­ raus­kas (g. 1955 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Leo­nas Pet­raus­kas, Va­le­ri­ja Ur­bo­nie­nė, Ni­ko­laj Ve­re­mij, Ele­na Da­lia Vaiš­no­rie­ nė, Piot­ras Cel­ko­vas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­ niu­kai.

Pa­si­ti­ko: į Klai­pė­dą at­plau­kę tu­ris­tai Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pir­miau­sia

pa­ma­tė kal­nus šiukš­lių – tiek kran­te, tiek van­de­ny­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 75 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­ čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, šir­ dies pro­ble­mo­mis, aukš­tu krau­jos­pū­džiu, gal­vos ir pil­vo skaus­mais, vi­du­ria­vi­mu.

4

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

miestas

Vėt­ra smo­gė dar kar­tą 1

Ug­nia­ge­siai iš­va­da­vo žmo­nes, lai­mė, nė vie­nas jų rim­čiau ne­nu­ ken­tė­jo.

Užt­vė­rė Pi­lies gat­vę

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je di­des­nių ne­lai­mių iš­veng­ta. Ta­čiau mies­to cent­ras at­ro­dė siau­bin­gai. Ypač nu­ken­tė­jo Pi­lies gat­vė. Čia ant va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies nu­griu­vo me­dis ir už­tvė­rė eis­mą. Au­to­mo­bi­liai su­ko ša­li­gat­viais, o kai ku­rie vai­ruo­to­jai pa­ban­dė šią gat­vę ap­lenk­ti su­kda­mi į se­na­ mies­tį. Ta­čiau ir Sker­dė­jų gat­vė­je ty­so­jo nu­lauž­ta di­džiu­lio me­džio ša­ka. Vai­ruo­to­jai ją pa­tys pa­trau­ kė ir at­si­dū­rė ak­la­vie­tė­je – Dar­žų gat­vė iki pu­sės blauz­dų bu­vo ap­ sem­ta van­dens.

Pra­ga­ras tru­ko pus­va­lan­dį

jo ne vie­nam api­brai­žy­mų, su­ tren­ki­mų pa­ty­ru­siam žmo­gui, ta­čiau sun­kiai su­ža­lo­tų, at­ro­ do, ne­bu­vo. Me­d žiai ma­š i­n as už­g riu­vo S.Šim­kaus gat­vė­je, aikš­te­lė­je prie S.Da­cho mo­kyk­los bei Vil­ties gat­ vė­se. Aud­ros nu­lauž­tas me­dis už­tvė­ rė ke­lią Lie­po­jos gat­ve va­žia­vu­siam au­to­bu­sui.

Pa­sak Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ope­ra­ci­jų va­do­vo, vie­nu me­tu gau­ta pra­ne­ši­mų apie be­ maž tris de­šim­tis nu­vir­tu­sių me­ džių. Gel­bė­to­jai pir­miau­sia sku­ bė­jo ten, kur bu­vo ki­lu­si grės­mė žmo­nių svei­ka­tai. „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­re, įsi­kū­ ru­sia­me „Sa­tur­ne“, pir­kė­jai su­šla­ po ko­jas, ka­na­li­za­ci­jos van­duo pa­ plū­do ir ap­sė­mė grin­dis. Ne­ma­žai skam­bu­čių su­lauk­ta dėl van­dens už­lie­tų rū­sių. Si­nop­ti­kų duo­me­ni­mis, škva­las pra­si­dė­jo 19.20 val. ir už­tru­ko ly­ giai pus­va­lan­dį. Pa­na­šu, kad stip­riau­sias vė­jo ruo­žas siau­bė šiau­ri­nę Klai­pė­dos da­lį. Škva­lo me­tu piet­ry­čių vė­jas 10 met­rų aukš­ty­je sie­kė 28 met­rus per se­kun­dę, o 20 met­rų aukš­ty­je – 38 met­rus per se­kun­dę. Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je jau bu­ vo gied­ras dan­gus, kai uos­ta­mies­ čio šiau­rė­je dar tran­kė­si per­kū­ni­ ja ir žai­ba­vo. Aud­ros nu­lauž­tas me­dis už­tvė­ rė ke­lią Lie­po­jos gat­ve va­žia­vu­siam au­to­bu­sui. Si­nop­ti­kai ti­ki­no, kad to­kią sti­ chi­ją bu­vo nu­ma­tę dar ry­tą. Ni­do­ je to­kio sti­chi­jos siau­tu­lio ne­bu­vo, ten vė­jo grei­tis sie­kė tik 16 met­ rų per se­kun­dę. Iš Pa­lan­gos ži­nių apie stip­res­nį vė­ją ne­gau­ta. Jau nak­tį Klai­pė­do­je iš va­ka­rų pa­ si­su­kęs vė­jas bu­vo ne stip­res­nis nei 16 met­rų per se­kun­dę, šian­dien pra­ na­šau­ja­ma 19–21 laips­nis ši­lu­mos ir 10–15 met­rų per se­kun­dę vė­jas.

Mi­si­ja: į van­dens spąs­tus pa­te­kę vai­ruo­to­jai tu­rė­jo spręs­ti mįs­lę, kaip iš­si­va­duo­ti iš ne­pa­vy­dė­ti­nos si­tua­ci­jos, į kurią netikėtai pateko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žve­jų, Til­tų, Her­kaus Man­to gat­vė­je po ge­ le­žin­ke­lio til­tu van­ dens bu­vo tiek, kad au­to­mo­bi­liai jo­mis pra­va­žiuo­ti ne­ga­lė­ jo. J.Ja­no­nio gat­vė vei­kiau pri­mi­nė Ve­ ne­ci­jos ka­na­lą. Pa­da­ri­niai: stai­gus vė­jo gū­sis nu­ver­tė kro­vi­ni­nį au­to­mo­bi­lį ant gre­ta sto­vin­čių leng­vų­jų ma­ši­nų. „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jo nuo­tr.

Teat­ro aikš­tė vir­to di­de­liu eže­ru ir ta­po ne­pra­va­žiuo­ja­ma. Žve­jų, Til­tų, Her­kaus Man­to gat­vė­je po ge­le­žin­ke­lio til­tu van­ dens bu­vo tiek, kad au­to­mo­bi­liai jo­mis pra­va­žiuo­ti ne­ga­lė­jo. J.Ja­no­ nio gat­vė vei­kiau pri­mi­nė Ve­ne­ci­ jos ka­na­lą. Prieš aš­tun­tą va­ka­ro Da­nės gat­ vė la­biau pri­mi­nė upę – van­dens su­si­kau­pė aukš­čiau ke­lių. Au­to­

mo­bi­liai ge­so, ne vie­nas vai­ruo­to­ jas pa­li­ko juos tie­siog gat­vė­se, ki­ti ma­ši­nas ban­dė iš­stum­ti pa­tys. Me­dis – ant ma­ši­nos sto­go

Ug­nia­ge­sių pa­gal­bos vie­nu me­tu kvies­ta­si ke­lio­se vie­to­se, kur me­ džiai už­griu­vo au­to­mo­bi­lius su žmo­nė­mis vi­du­je. Bu­rių gat­vė­je su­sto­ję pa­lauk­ ti, kol nu­rims aud­ra, žmo­nės ne­

Kliū­tis: Pi­lies gat­vė­je vėt­ros nu­vers­tas me­dis pa­ra­ly­žia­vo eis­mą.

si­ti­kė­jo, kad vė­jas me­dį už­vers ant ma­ši­nos sto­go. Pa­na­šiai at­si­ti­ko ir Bokš­tų bei Vy­tau­to gat­vių san­kry­žo­je sto­vė­ ju­siai ma­ši­nai. Gi­ru­liuo­se me­dis su­mai­to­ jo kem­pin­gą ir su­ža­lo­jo žmo­ nes. Pa­siek­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius me­di­kams su­truk­dė ant ke­lio vė­jo su­gul­dy­ti me­džiai. Me­di­ kai ti­ki­no, kad pa­gal­bos rei­kė­

Stichija: kai kuriems klaipėdiečiams vėtra atnešė didelių nuostolių.

5

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

Aktualijos

Ka­pi­to­ną pa­pik­ti­no tei­sy­bė? 1

„Jie pra­šo darb­da­vių par­ vež­ti juos į Klai­pė­dą“, – pa­sa­ko­jo Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­ pek­ci­jos uos­ta­mies­čio sky­riaus vy­riau­sia­sis ins­pek­to­rius Ed­mun­ das Gus­tai­nis. Jū­ri­nin­kai ti­ki­no, kad pa­si­bai­gė lai­vo žve­jy­bos li­cen­ci­ja ir jie ver­ čia­mi žve­jo­ti ne­tei­sė­tai. Ti­kė­ti­na, kad žve­jai li­cen­ci­jų ne­ tu­ri, to­dėl vie­ti­nės ša­lies struk­tū­ ros sa­vo eko­no­mi­nius van­de­nis gi­ na gink­lu. Ne­pa­ti­ko for­mu­luo­tė

Pa­vo­jus: vie­ta, kur yra nu­sken­du­sios bar­žos lie­ka­nos, bu­vo pa­žy­mė­ta ženk­lais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žaloja nu­sken­du­si bar­ža Prieš ke­lias­de­šimt me­tų Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je nu­ sken­du­sios bar­žos lie­ka­nos ža­lo­ja poil­siau­to­jus. Pa­vo­jin­gą vie­tą gel­bė­to­jai bu­vo pa­žy­mė­ję spe­cia­liais ženk­lais, bet poil­siau­to­jai jų ne­pai­sė. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Bar­žos lie­ka­nos jū­ro­je yra už ke­lių šim­tų met­rų nuo cent­ri­nio įė­ji­mo Ant­ro­sios Meln­ra­gės link. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad į lie­ka­nų me­ta­li­nius stry­pus jau su­si­ža­lo­jo ma­žiau­siai sep­ty­ni poil­ siau­to­jai.

„Ga­li bū­ti ir dau­giau. Gal ki­ti į mus pa­gal­bos ne­si­krei­pė. Su­ža­lo­ ji­mai ne­bu­vo sun­kūs“, – pa­sa­ko­ jo A.Sak­ki. Gel­bė­to­jai šią vie­tą bu­vo pa­žy­ mė­ję spe­cia­liu ženk­lu, drau­džian­ čiu mau­dy­tis į vie­ną ir į ki­tą pu­sę 30 met­rų. Ta­čiau poil­siau­to­jai ne­lin­kę pai­ sy­ti ženk­lų. Ties pa­vo­jin­ga zo­na bu­vo įsi­kū­rę ne­ma­žai plia­žo lan­ ky­to­jų.

„Poil­siau­to­jai ne­pai­so jo­kių ženk­ lų – nei žy­min­čių duo­bes, nei drau­ džian­čių mau­dy­tis. Jo­kios reak­ci­jos. Įs­pė­ji žo­džiu, kad ne­ga­li­ma da­ry­ ti vie­no ar ki­to da­ly­ko, klau­sia, kur pa­ra­šy­ta. Pa­ro­dai ženk­lą, at­rė­žia, kad nie­kas ne­sa­kė“, – apie gel­bė­ to­jų kas­die­ny­bę pa­sa­ko­jo A.Sak­ki. Į nu­sken­du­sią bar­žą poil­siau­to­ jai su­si­ža­lo­jo ir praė­ju­siais me­tais. Anot A.Siak­ki, iš­trauk­ti pa­vo­jin­gas lie­ka­nas – su­dė­tin­ga.

Pa­lan­go­je – „Nak­ties se­re­na­dos“

At­sit­vė­rė ty­los sie­na

Dau­giau aiš­ku­mo šio­je is­to­ri­jo­je ti­ kė­ta­si su­lauk­ti iš lai­vo „Aras I“ ka­ pi­to­no Alek­sand­ro F. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­mis, lai­ vo ka­pi­to­ną iš­ti­ko šir­dies smū­gis. „Apie dar­bo rei­ka­lus ne­klau­si­nė­ jau, ži­nau, kad jam bu­vo blo­gai su šir­di­mi, ir to­dėl pa­sa­kiau, kad grįž­ tų“, – pa­sa­ko­jo lai­vo „Aras I“ ka­ pi­to­no žmo­na. Ka­pi­to­nas grį­žo į Klai­pė­dą praė­ ju­sį ket­vir­ta­die­nį. Šį fak­tą ki­tą­dien dien­raš­čiui pa­tvir­ti­no jo žmo­na.

Gin­ta­ro mu­zie­jaus te­ra­so­je Pa­lan­go­ je vėl skam­bės kla­si­ki­nės mu­zi­kos gar­sai – vi­są sa­vai­tę nuo ry­to­jaus klau­sy­to­jai ga­lės gė­rė­tis „Nak­ties se­ re­na­dų“ fes­ti­va­lio kon­cer­tais.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė fil­har­mo­ni­ja šį uni­ka­lų Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ ro kon­cer­tų cik­lą po at­vi­ru dan­gu­ mi ren­gia kas­met nuo 1971-ųjų. Pa­sak Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­ kest­ro di­rek­to­riaus Egi­di­jaus Mik­ šio, de­šimt­me­čius po­pu­lia­ru­mo ne­pra­ran­dan­čios „Nak­ties se­re­ na­dos“ Pa­lan­go­je jau ta­po tra­di­ ci­ja dau­ge­liui kla­si­ki­nės mu­zi­kos ger­bė­jų. „Di­džio­ji da­lis klau­sy­to­jų, be abe­jo, yra lie­tu­viai, ta­čiau įdo­ mu tai, kad su­lau­kia­me ne­ma­žai sve­čių iš Ru­si­jos. Tai – ypa­tin­ ga pub­li­ka, in­te­lek­tua­lai, ku­riems ši mu­zi­ka yra bran­gi“, – sa­kė D.Mik­šys. Gra­fų Tiš­ke­vi­čių re­zi­den­ci­jos ir par­ko ro­man­tiš­ka ap­lin­ka nuo­sta­ biai de­ra su rū­mų te­ra­so­je skam­ ban­čia gra­cin­ga kla­si­ka ir vi­lio­ja ne tik pa­jū­rio poil­siau­to­jus, bet ir įžy­mius mu­zi­kos at­li­kė­jus.

Ėmę do­mė­tis si­tua­ci­ja lai­ve „Ir­vin­ ga“ ins­pek­to­riai nu­sta­tė, kad ja­me yra apie 70 žmo­nių, 41 – Lie­tu­vos pi­lie­tis. „Mes iš­siaiš­ki­no­me, kad „Ir­vin­ gos“ ka­pi­to­nas pa­bė­go. Įsi­vaiz­ duo­ki­te, ko­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­ dū­rė lai­vo jū­ri­nin­kai“, – ste­bė­jo­si E.Gus­tai­nis. Ši dar­bo ins­pek­to­riaus iš­tar­ta fra­zė, pa­vie­šin­ta dien­raš­ty­je „Klai­ pė­da“, pa­pik­ti­no lai­vo „Ir­vin­ga“ ka­pi­to­ną. „Ko­dėl jūs ra­šo­te, kad aš pa­bė­ gau? Aš pa­ra­šiau pra­šy­mą, at­siun­ tė ki­tą ka­pi­to­ną, aš per­da­viau lai­vą ir grį­žau na­mo, nie­kur ne­pa­bė­gau, vis­kas bu­vo ci­vi­li­zuo­tai“, – tvir­ti­ no ka­pi­to­nas. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad esant įtemp­tai si­tua­ci­jai ka­pi­to­no pa­ kei­ti­mą įgu­la ga­lė­jo su­pras­ti ne ki­ taip, kaip pa­bė­gi­mą, nes vi­si ki­ti jū­ri­nin­kai li­ko prie Mau­ri­ta­ni­jos, kur ne­ži­nia kas ir ka­da į gal­vą šaus gink­luo­tiems af­ri­kie­čiams. Įgu­los bus su­grą­žin­tos na­mo tik po mė­ne­sio. „Bai­gė­si tie lai­kai, kai ka­pi­to­nas lai­ve bu­vo tė­vas, mo­ti­na, pro­ku­ ro­ras ir tei­sė­jas, da­bar kiek­vie­ nas rū­pi­na­si sa­vo kai­liu“, – se­nų tra­di­ci­jų mir­tį liūd­nai kons­ta­ta­vo vie­nas dien­raš­čio kal­bin­tas dau­ gy­bę me­tų jū­ro­se pra­lei­dęs klai­ pė­die­tis.

Mo­te­ris sa­kė, kad jos vy­ras il­si­ si, ir pa­siū­lė pa­skam­bin­ti po pie­tų. Su­tar­tu lai­ku te­le­fo­no ra­ge­lio nie­ kas ne­be­pa­kė­lė. Šau­dy­mai bai­gė­si. Tai­ka?

Prie Af­ri­kos įstri­gu­sių lai­vų „Ir­vin­ ga“ ir „Aras I“ sa­vi­nin­kas – bend­ ro­vė „Balt­lan­ta“. Pak­laus­tas apie lai­vus, jos di­rek­to­rius Bro­nius Bi­ kul­čius pri­pa­ži­no, kad bend­ro­vė­je da­bar sun­kus me­tas. Lai­vų „Ir­vin­ga“ ir „Aras I“ žve­ jy­bos li­cen­ci­jos ga­lio­ji­mo lai­kas bai­gė­si. Kai ku­rie jū­ri­nin­kai ret­kar­čiais su­si­sie­kia su ar­ti­mai­siais Klai­pė­ do­je. Jie tvir­ti­na, kad lai­vus nuo­ lat ly­di ka­ri­niai lai­vai. Dau­giau apie tai ban­dė­me su­ ži­no­ti iš bu­vu­sio „Ir­vin­gos“ ka­ pi­to­no.

Bai­gė­si tie lai­kai, kai ka­pi­to­nas lai­ve bu­ vo tė­vas, mo­ti­na, pro­ku­ro­ras ir tei­sė­ jas, da­bar kiek­vie­ nas rū­pi­na­si sa­vo kai­liu.

– Ar yra ko­kia nors konf­ron­ta­ ci­ja su tais af­ri­kie­čiais? – Lai­vai da­bar ne­dir­ba, ko­kia ga­li bū­ti konf­ron­ta­ci­ja? – O kai dir­bo? – O kai dir­bo, vi­sa­da yra konf­ron­ ta­ci­ja, kaž­ko­kie su­si­dū­ri­mai. – Ar da­bar ky­la pa­vo­jus įgu­ loms, ar yra pa­grin­do ne­ri­mau­ ti jų ar­ti­mie­siems, ar jiems ten yra sau­gu? – Pa­vo­jaus da­bar jo­kio nė­ra. Veik­la su­stab­dy­ta, jie lauks, kol tie klau­si­ mai bus išaiš­kin­ti. – Ar ga­lė­jo jū­sų ko­le­gai lai­vo „Aras I“ ka­pi­to­nui dėl to kil­ti svei­ka­tos pro­ble­mų? – Ne­bū­ti­nai dėl to svei­ka­tos pro­ble­ mos ky­la. Pap­ras­čiau­siai – įtemp­ tas dar­bas. „Balt­lan­tos“ va­do­vas B.Bi­kul­čius pa­tvir­ti­no, kad lai­vo „Aras I“ įgu­ lą pla­nuo­ja­ma par­ga­ben­ti rug­sė­jo 5 die­ną, „Ir­vin­gos“ – taip pat rug­sė­ jo pra­džio­je. Esą dau­giau žmo­nių į At­lan­tą ne­bus siun­čia­ma, nes ten ne­bė­ra kur žve­jo­ti.

Au­ra: rū­mų ir par­ko ro­man­tiš­ka ap­lin­ka nuo­sta­biai de­ra su te­ra­so­je

skam­ban­čia gra­cin­ga kla­si­ka. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Per dau­giau kaip ke­tu­ris de­šimt­ me­čius „Nak­ties se­re­na­dų“ sce­no­ je kon­cer­ta­vo dau­gy­bė gar­sių ša­lies ir už­sie­nio me­ni­nin­kų, skam­bė­ jo iš­ki­liau­sia mu­zi­ka. Kaip ir kas­ met, „Nak­ties se­re­na­do­se“ skam­ bės W.A.Mo­zar­to „Ma­žo­ji nak­ties mu­zi­ka“. Ne­pap­ras­tai po­pu­lia­rų ir pla­čiai iš­gar­sė­ju­sį ren­gi­nį ini­ci­ja­vo pa­ grin­di­nio „Nak­ties se­re­na­dų“ at­li­ kė­jo – Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro

va­do­vas ir di­ri­gen­tas pro­f. Sau­lius Son­dec­kis. Drau­ge kur­tas mu­zi­kos va­sa­ rų Pa­lan­go­je tra­di­ci­jas šian­dien or­kest­ras puo­se­lė­ja su nau­ju me­ no va­do­vu ir di­ri­gen­tu, smui­ki­ nin­ku Ser­ge­ju­mi Kry­lo­vu, ku­ ris pa­gar­bą tra­di­ci­joms de­ri­na su no­va­to­riš­kais spren­di­mais ir idė­jo­mis. Kon­cer­tų pra­džia – 20 val. „Klai­pė­dos“ inf.

Grį­žo: prie Af­ri­kos kran­tų dvie­jų ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis žve­jo­ju­sių

lai­vų „Ir­vin­ga“ ir „Aras I“ ka­pi­to­nai jau – Klai­pė­do­je, ta­čiau jų įgu­los li­ ko At­lan­te. „Klai­pė­dos“ ar­chy­vo nuo­tr.

6

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

nuomonės

Ko­dėl vi­si „va­ro“ ant jau­ni­mo?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ona Zo­ny­tė

M Skęs­tan­ti tau­ta Lu­kas Mik­ne­vi­čius

A

r­ba lie­t u­v iams vi­siš­ kai ne­bū­d in­gas sa­v i­ sau­gos jaus­mas, ar­ba itin bū­din­ga sa­vi­dest­ ruk­ci­ja. Nie­kaip ki­taip neį­ma­no­ ma paaiš­k in­t i sken­duo­l ių ša­l ies van­de­ny­s e skai­č iaus. Pa­v yz­ džiui, vien praė­ju­sią sa­vai­tę ga­ lą po van­de­n iu ga­vo ma­ž iau­siai de­vy­ni žmo­nės, šie­met iš­trauk­tų sken­duo­lių skai­čius spar­čiai ar­tė­ ja prie 200. Ga­l i­ma pa­pras­t ai su­skai­č iuo­t i: 200 sken­duo­l ių per me­t us – tai be­veik pus­p enk­to tūks­t an­č io žmo­n ių per ne­prik­lau­so­my­b ės lai­ko­tar­pį.

Jei to­kiu tem­pu ir to­ liau, grei­tai ga­lė­si­ me ne­be­suk­ti gal­vos dėl „Sod­ros“ de­fi­ci­to – tau­ta grei­čiau iš­si­ skan­dins nei pa­sens. Pa­s i­tel­k us pri­m i­t y­v ų pa­ly­g i­n i­ mą, ko­k į mėgs­ta apie emig­ra­ci­ jos mas­tą ra­šan­t ys ap­ž val­g i­n in­ kai, ga­l i­ma tar­ti, kad jau nu­sken­ do Laz­di­jų dy­d žio mies­te­lis. Jei to­k iu tem­pu ir to­l iau, grei­tai ga­lė­s i­me ne­b e­suk­t i gal­vos dėl „Sod­ros“ de­fi­ci­to – tau­ta grei­čiau iš­si­skan­dins nei pa­sens. Pap­lū­d i­m iuo­s e bu­d in­č ius gel­ bė­to­jus tu­rė­tų im­ti ne­vil­tis. Apie sken­duo­lius pra­ne­ša­ma kas­dien, kas­d ien te­le­v i­z i­jų „Ži­n ios“ ro­do eže­r ų ar upių dug­ną nar­šan­čius na­r us, ku­r ie ieš­ko nu­sken­du­sių žmo­n ių pa­lai­k ų. Ne tik šie­met – kiek­v ie­ną va­sa­rą tas pa­t s per tą pa­t į. Koks re­zul­ta­tas? Ab­so­l iu­čiai jo­k io, nes di­d žio­ji da­ lis tau­tie­čių šven­tai ti­k i, kad mo­ ka pui­k iai plauk­ti ir jo­k ie pa­vo­jai van­de­ny­je jiems ne­g re­sia. Šis įsi­ ti­k i­n i­mas daž­nu at­ve­ju su­stip­r i­ na­mas gau­siu al­ko­ho­lio kie­k iu. Taip pat kaip žie­mą al­ko­ho­l iu mal­ši­na­ma bai­mė pa­si­plau­k io­t i ant le­do ly­ties po Kur­šių ma­rias. Juk stin­tos ei­na!

Ži­no­ma, vi­sai ga­li bū­ti, kad tarp tų 200 sken­duo­lių per me­tus bū­ta ir iš­ties ge­r ų plau­k i­k ų. Ta­čiau pus­bu­te­l is deg­t i­nės sau­ lės ato­kai­to­je, po­ra ieš­mų šaš­ly­ kų ir bea­to­dai­riš­kas šuo­lis į šal­tą van­de­n į nie­ko bend­ra su mo­kė­ ji­mu ar ne­mo­kė­ji­mu plauk­t i ne­ tu­ri. Už­tat tu­r i la­bai daug bend­ra su pro­to ir at­sa­ko­my­bės sto­ka. „Iki ki­to kran­to nu­plauk­siu lais­ vai“, „ta juo­da vė­l ia­va – ne­są­mo­ nė, ei­nu mau­dy­t is“, „žiū­rėk, ko­k į sal­to pa­da­r y­siu nuo liep­to“. To­ kių pa­reiš­k i­mų nea­be­jo­ti­nai esa­ me gir­dė­ję kiek­vie­nas. Ir daž­nai taip el­g ia­si ne pa­si­ro­dy­ ti trokš­tan­tys paaug­liai, o suau­gę, iš pa­ž iū­ros pro­tin­g i žmo­nės. Ta­čiau ato­sto­gau­t i išė­ju­siems ir prie van­dens at­si­dū­r u­siems lie­ tu­v iams kaž­kas tar­s i už­tem­do pro­tą. Kas lie­tu­viams iš­muš­tų iš gal­vos no­rą ne­pro­t in­gai ri­z i­k uo­t i? At­ ro­do, kad tik fi­nan­si­nės prie­mo­ nės. Juk nuo­sek­l iai griež­t i­nant at­sa­ ko­my­b ę už Ke­l ių eis­mo tai­syk­ lių pa­žei­d i­mus šioks toks re­z ul­ ta­tas bu­vo pa­siek­tas – žu­v u­sių­ jų ke­l iuo­se skai­čius kas­met ma­ žė­ja, o ne­ma­žai vai­ruo­to­jų pa­liu­ dy­t ų, kad ir at­sa­ko­my­bės gat­vė­ se dau­g iau. Ana­lo­g iš­kai rei­kė­t ų elg­t is ir su van­de­nų ere­l iais: pri­ver­tei gel­ bė­to­jus pa­plu­šė­ti – būk ma­lo­nus, su­si­mo­kėk, įsi­r iog­l i­nai į van­de­ nį gir­tas – krapš­t yk pi­n i­g ų bau­ dai, nes ri­z i­k uo­ji ne tik sa­vo, bet ir ki­tų žmo­nių sau­gu­mu. Juk, pa­ vyz­d žiui, pa­kel­t i sraig­tas­par­n į, kad nuo at­ski­lu­sios le­do ly­t ies nu­k rapš­ty­t ų ten įstri­g u­sius žve­ jais sa­ve va­d i­nan­čius ašt­r ių po­ jū­čių mė­gė­jus, kai­nuo­ja de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų. Kas už tai su­mo­ ka? Mes vi­si. O juk už ke­lių idio­tų nuo­t y­k ius mo­kė­t i nė vie­nas ne­ no­ri­me. Vi­sa­me šia­me kon­teks­te nai­v iai skam­ba val­d žios žmo­n ių sam­ pro­t a­v i­mai apie tai, kad Rū­tos Mei­lu­ty­tės ir ki­tų mū­sų plau­k i­k ų lai­mė­ji­mai pa­ska­t ins lie­t u­v ius mo­ky­tis plauk­ti ir taip gal­būt pri­ si­dės prie to, kad po­li­ci­jos su­ves­ ti­nė­se pra­ne­ši­mų apie pa­sken­du­ sius žmo­nes su­ma­žė­tų. Ta­č iau nie­ko pa­na­š aus ne­bus. Ne­bū­tų nuo­sta­bu, jei kas nors nu­ sken­do po to, kai triukš­min­gai ir svai­g iai at­šven­tęs Rū­tos per­ga­lę su­ma­nė iš­si­mau­dy­ti.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

an šis klau­si­mas iš­ki­lo iš­ gir­dus ki­tą klau­si­mą: „Ko­ dėl jau­ni­mas kei­kia­si?“ O at­sa­ky­mas pa­pras­tas: koks pa­vyz­dys, toks ir re­zul­ta­tas. Kei­kia­si vi­si, ne­pai­sant nei am­ žiaus, nei ly­ties, nei iš­si­la­vi­ni­mo ar ko­kių nors ki­tų sa­vy­bių. Iš tie­sų tai mū­sų elg­se­na ar kal­bė­ se­na pri­klau­so nuo to, ko­kio­je ap­ lin­ko­je esa­me tą aki­mir­ką. Jei tai pa­ skai­ta ar dar­bo­vie­tė, žmo­gus bus pa­si­tem­pęs ir val­dys sa­vo šne­ka­mą­ ją kal­bą, o jei tai drau­gų ra­tas, net ne­pas­te­bė­si vie­no ar ki­to iš­sprū­du­ sio keiks­ma­žo­džio.

Ko­dėl re­tas as­muo ge­ba įver­tin­ti tai, ką tu­ri­me šian­dien, pa­ste­bė­ti jau­ni­mo pa­ sie­ki­mus? To­li ieš­ko­ti ne­rei­kia. Te­ko pa­bu­vo­ti neo­fi­cia­liuo­se su­ si­bū­ri­muo­se, kur su­ki­nė­ja­si ir tam tik­ras pa­rei­gas uži­man­tys as­me­nys, ir jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų na­riai. Ten taip pat ge­ria­ma, taip pat rū­ ko­ma, taip pat juo­kau­ja­ma ar nu­si­ kei­kia­ma, taip pat dis­ku­tuo­ja­ma vie­ no­kia ar ki­to­kia te­ma. Pap­ras­čiau­siai vyks­ta žmo­giš­kas bend­ra­vi­mas. Vie­ nin­te­liai skir­tu­mai ne­bent am­žius ir po­kal­bių te­mos. Pri­si­me­nu, kaip vie­ nas vai­ki­nas klau­sė: „Ko­dėl tu bi­jai to dės­ty­to­jo? Vie­ną­kart su­gė­rė­me, ir vis­kas pui­ku“. To­kiuo­se po­kal­biuo­se pa­si­pi­la ne­ si­bai­gian­čios de­jo­nės apie emig­ra­ci­ją – esą jau­ni­mas emig­ruo­ja, Lie­tu­vo­je liks tik pen­si­nin­kai. O kam jau­ni­mas jums rei­ka­lin­gas? Iš­gir­dus skam­bias fra­zes, pa­vyz­ džiui, „Jau­ni­mas – mū­sų atei­tis“, ne­ju­čia pa­jau­ti, kaip daug kas pas mus yra vir­tę ab­sur­du.

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Vel­niop tą elekt­ri­nę!

Sup­ran­ta­ma, kad nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė nie­kam ne­rei­ka­lin­ga. Tai bus dar vie­na „ato­mi­nė“ afe­ra, ku­ rių per 22 me­tus jau pri­si­žiū­rė­jo­me iki so­ties. Bai­ki­te pa­ga­liau mus mul­ kin­ti ir lai­ky­ti kvai­liais. Juk vi­sa tai ne­są­mo­nė, skir­ta po­nu­lių ki­še­nėms pa­pil­dy­ti. Ed­ga­ras

Pre­ky­bi­nin­kai lu­pi­ka­vo

Per Jū­ros šven­tę su šei­ma bu­vo­me pa­si­pik­ti­nę ir nu­si­vy­lę pre­ky­bi­nin­kų gob­šu­mu. Pa­si­tai­kė karš­ta die­na, tad

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Algydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Žmo­nės, gal pir­ma pa­tys pa­ti­kė­ki­te tuo, ką sa­ko­te! Mo­kė­ki­te įver­tin­ti tai, ką tu­ri­te, su­ge­bė­ki­te nu­kreip­ti tin­ka­ma link­me, ska­tin­ki­te ne­bi­jo­ti iš­šū­kių. Tik ei­nant šia kryp­ti­mi spar­nuo­tos fra­zės įgaus ko­kią nors rea­les­nę pra­smę. O lai­kan­tis se­no­jo po­žiū­rio, esą jau­ ni­mas nie­kam ti­kęs, teks su­si­tai­ky­ti su min­ti­mi, jog lik­si­te prie „su­ski­lu­ sios gel­dos“. Tuo­met iš tie­sų lie­tu­ vai­čiai ir to­liau vyks skin­ti apel­si­nų, va­ly­ti pa­tal­pų ar ra­vė­ti dar­žų ten, kur ab­sur­do ir ste­reo­ti­pų ma­žiau. Bet iki šiol vis gir­di­me se­ną gies­ me­lę – Lie­tu­vo­je tę­sia­si ne­si­bai­gian­ tis pro­tų nu­te­kė­ji­mas. Kad tai vyks­ ta jau dau­gy­bę me­tų, vi­si ži­no­me, ta­čiau kas pa­da­ry­ta, kad to ne­bū­tų, ne­ga­li pa­sa­ky­ti nie­kas.

„Bai­giau va­dy­bą ir sė­džiu dar­ bo bir­žo­je“, – guo­džia­si pa­žįs­ta­mas vai­ki­nas. „Baig­siu edu­ko­lo­gi­ją ir tik­riau­siai iš­vyk­siu dirb­ti į Ang­li­ją, nes dar­ bo čia ne­gau­siu“, – kal­ba kam­ba­rio drau­gė. Pa­na­šias fra­zes ten­ka gir­dė­ti daž­ no­kai, o ir kas be­lie­ka, jei ne­su­ge­bi iš­si­ko­vo­ti vie­tos po Lie­tu­vos sau­le. Ko­dėl re­tas as­muo ge­ba įver­tin­ ti tai, ką tu­ri­me šian­dien, pa­ste­bė­ ti jau­ni­mo pa­sie­ki­mus? To­li ieš­ko­ ti ne­rei­kia. Pa­čio­je Klai­pė­do­je yra veik­laus jau­ni­mo, be­si­bu­rian­čio į or­ga­ni­za­ci­jas, stu­den­tų klu­bus, drau­gi­jas, da­ly­vau­jan­čio kon­kur­ suo­se ar net tarp­tau­ti­nė­se spor­to var­žy­bo­se.

pra­dė­jo­me dai­ry­tis, kur nu­si­pirk­ti ge­ ria­mo van­dens. Pe­rė­jo­me vi­są mu­gę – už ma­žą bu­te­liu­ką van­dens bu­vo pra­ šo­ma 3 li­tų. Ne­ti­kė­tai vie­no­je vie­to­je pa­ma­tė­me po 2,5. Ta­čiau, kol iš pi­ ni­gi­nės su­krapš­čiau pi­ni­gus už ma­žą van­dens bu­te­liu­ką, par­da­vė­jas tie­siog ma­no aki­vaiz­do­je iš­tai­sė kai­ną į 3 li­tus ir bū­tent tiek pa­pra­šė su­mo­kė­ti. Ne­ pa­si­gė­di­jo net to, kad van­de­nį pir­kau dviem sa­vo vai­kams.

mau­kė alų. Vie­nas ko­jas su­si­kro­vė su vi­sais ba­tais, o ki­tas bu­vo ba­so­ mis bei pur­vi­no­mis ko­jo­mis.

Vir­gi­ni­ja

Pur­vi­na sė­dy­nes

Pri­ta­riu dau­ge­lio klai­pė­die­čių nuo­ mo­nei, kad Jū­ros šven­tė daž­nai pri­ me­na ma­si­nį nu­si­gė­ri­mą. Sa­vait­ga­lį va­žia­vau į mies­to cent­rą, kai au­to­ bu­se du ne­blai­vūs vy­rai de­monst­ ra­ty­viai su­si­kė­lę ko­jas ant sė­dy­nių

Re­gi­na

Gi­ra pri­mi­nė van­de­nį

Jū­ros šven­tė­je no­rė­jo­me iš­ger­ti gi­ros. Jau bu­vo va­ka­ras, tad pa­pra­šy­tas jos ne vie­nas pre­ky­bi­nin­kas pa­si­tei­sin­ da­vo, kad ši jau bai­gė­si. Bet vie­toj jos bū­ti­nai pa­siū­ly­da­vo pirk­ti alaus. Kai pa­ga­liau vie­no­je vie­to­je ap­ti­ko­me gi­ ros, ap­si­džiau­gė­me. Nors vė­liau pa­ si­gai­lė­jo­me. Su­mo­kė­jo­me po 4 li­tus už stik­li­nę, ta­čiau gi­ra la­biau pri­mi­ nė van­de­nį. Net su­si­da­rė įspū­dis, kad to­ji „gi­ra“ vi­so la­bo bu­vo van­de­niu pra­ska­lau­tos alaus sta­ti­nės tu­ri­nys. Va­le­ri­jus Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

Andriaus Deltuvos karikatūra

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ANTRADIENIS, RUGPJŪČIO 7, 2012

lietuva

Seimo nariai nelinkę įteisinti savo atostogų Seimo etikos sargų vadovas nėra tikras, kad dabartiniai parlamentarai iki kadencijos pabaigos norės priimti Seimo narių darbo sąlygų įstatymą, kuris naujai reglamentuotų kitos kadencijos tautos išrinktųjų veiklą.

Skirtas kitam parlamentui

Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt

Dauguma ilsisi

Liepos pradžioje baigėsi Seimo pavasario sesija. Iki pat rugsėjo 10-osios parlamentarai neturės plenarinių posėdžių. Todėl dabar Seimo nariai faktiškai ilsisi, nors formaliai neturi įteisintų atostogų. Tarp Seimo sesijų parlamentarai turėtų tęsti darbą komitetuose, komisijose, susitikinėti su rinkėjais, dirbti su dokumentais. Tikriausiai kai kurie taip ir elgiasi. Tačiau absoliuti dauguma nė neslepia, kad ilgą, beveik dviejų mėnesių, laikotarpį tarp sesijų išnaudoja tingiam poilsiui, atostogoms Lietuvoje arba užsienyje. Tik kartkartėmis užsuka darban peržiūrėti vieno kito dokumento, pasikalbėti su rinkėjais ar suinteresuotųjų grupių atstovais. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas dienraščiui pripažino beveik atostogaujantis. „Vieną dieną iš tikrųjų ilsiesi, kitą dieną padirbi šiek tiek. Kadangi Seimo narių atostogos niekaip nereglamentuotos, šį laikotarpį tarp sesijų traktuojame kaip kas suprantame. Jokių sankcijų už tai nenumatyta. Išskyrus, jeigu tuo metu vyksta ko-

Poilsis: Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas

Irena Degutienė:

Tos atostogos galbūt ne tokios, kokių norėtume, todėl, kad rinkimai artėja, o rinkimai yra mūsų, politikų, darbo dalis.

kie nors komitetų ar komisijų posėdžiai. Bet jie labai reti“, – teigė A.Salamakinas. Pasak jo, EPK posėdžiai iki pat sesijos, prasidedančios rugsėjo 10-ąją, neturėtų vykti. Ir todėl, kad nelabai yra svarstytinų klausimų, ir todėl, kad būtų sunku surinkti išsibarsčiusius komisijos narius.

pripažino irgi „beveik atostogaujantis“.

Koreguoja rinkimai

Tiesa, šių metų Seimo narių „atostogų“ grafiką kiek koreguoja artėjantys parlamento rinkimai. „Per rinkimų kampaniją tenka kiek daugiau su rinkėjais pabendrauti, ne vien poilsiauti“, – pabrėžė A.Salamakinas. „Tos atostogos galbūt ne tokios, kokių norėtume, todėl, kad rinkimai artėja, o rinkimai yra mūsų, politikų, darbo dalis“, – yra sakiusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Konstitucinis Teismas dar 2004 m. paragino atskiru įstatymu nustatyti tautos išrinktųjų pareigas, teises ir garantijas. Be kita ko, Konstitucijos prievaizdai nurodė įteisinti ir Seimo narių atostogas.

Lenkiškos pavardės turėtų būti rašomos lenkiškai

Šį savaitgalį Lietuvoje paskendo mažiausiai devyni žmonės. Aštuonis skenduolius iš įvairių vidaus vandens telkinių ištraukė ugniagesiai gelbėtojai, vienas žmogus nuskendo Baltijos jūroje.

Po kelių dienų jis žuvo aviakastrofoje Smolenske. Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje abi šalys įsipareigojo leisti tautinių mažumų atstovams „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį“ ir numatė, kad detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje. Lietuva teigia, kad ji visiškai laikosi sutarties nuostatų.

Pasak Klaipėdos apskrities policijos, šeštadienį apie 13 val. Smiltynėje prie gelbėjimo stoties jūroje nuskendo 44 metų vyras iš Panevėžio. Penktadienį Kaune, Lampėdžio ežere, ir Jurbarko rajone iš Nemuno upės ugniagesiai ištraukė du nuskendusius vyrus. Šeštadienį gelbėtojai ištraukė dar du skenduolius – Šiaulių rajono Jakštaičių kaime iš Bubių vandens telkinio 36 metų vyro, o Rokiškio rajono Nemeniūnų kaime iš Laukagalio tvenkinio – 43 metų vyro kūnus. Sekmadienį ugniagesiai ištraukė dar keturis nuskendusius žmones. Širvintų rajone iš Karališkių kaimo tvenkinio ištraukė 48 metų vyro kūną, o Vilniaus rajone iš Rastinėnų kaimo tvenkinio – 28 metų nuskendusiojo lavoną. Marijampolės rajono Mačiuliškės kaime Alaburdos ežere nuskendo 25 metų vyras, o Jonavoje, Sodų gatvėje esančiame tvenkinyje, – 12 metų berniukas.

BNS inf.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Įsitikinimas: Lenkijos prezidentas B.Komorowskis tvirtina, kad Lie-

tuva jau 1994-aisiais įsipareigojo įvesti lenkišką pavardžių rašybą.

aš kaip tik visokeriopai skatinu Lenkijos dalyvavimą šioje misijoje. Nederėtų tautinės mažumos problemų perkelti į NATO saugumo politiką“. Lietuvos Seimas 2010 metais atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Seimas sprendimą priėmė tą pačią dieną, kai Lietuvoje lankėsi tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis.

Tačiau tai iki šiol nepadaryta. Teisės ekspertai dar pernai parengė Seimo narių įstatymo projektą, kuriame buvo numatytos Seimo narių darbo sąlygos, privilegijos, taip pat atostogų trukmė, jų pradžia ir pabaiga. Tačiau Seime sudaryta darbo grupė, vadovaujama Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovo Stasio Šedbaro, nusprendė gerokai apkarpyti parengtąjį projektą. Iš jo, be kita ko, buvo išimtos nuostatos dėl parlamentarų atostogų. „Konstitucijoje apie Seimo narių atostogas nėra nė žodžio, o tautos išrinktiesiems negalioja Darbo kodeksas ar Valstybės tarnybos įstatymas“, – teigė S.Šedbaras.

Savaitgalį paženklino skenduoliai

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė, kad būtina tvirtai reikalauti, jog Lietuva leistų dokumentuose rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis.

Lenkijos vadovo nuomone, reikia siekti, kad naudos gautų abi pusės. „Lenkijos ir Lietuvos valstybių pasirašytoje 1994 metų sutartyje Lietuva yra įsipareigojusi, be kita ko, įvesti lenkišką pavardžių rašybą. Esu realistas – savaime tai neįvyks. Turime būti tvirti“, - interviu savaitraščiui „Wprost“ sakė B.Komorowskis. „Sunku pamiršti tai, kad dvi dienos iki Smolenske įvykusios lėktuvo katastrofos Lenkijos prezidentui buvo parodyta didelė nepagarba. Buvo pažadėta, kad jo vizitas į Vilnių paskatins Lietuvos valstybę įvykdyti sutarties sąlygas. Tačiau paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu, prasidedant vizitui, Lietuvos Seimas atmetė siūlytą lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis įstatymą. Mano siūlymas? Būtina organizuoti politinius paketus, siekiant, kad abi pusės gautų naudos“, - kalbėjo prezidentas. Paklaustas, ar Lenkija gali atsisakyti dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, Lenkijos prezidentas atsakė neigiamai: „Ne. Priešingai,

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

A.Salamakinas su juo nesutinka. „Tai, kad Konstitucijoje tiesiogiai neparašyta apie Seimo narių atostogas, dar nieko nereiškia. Nes Konstitucinis Teismas ne vieną ir ne du kartus yra pasakęs, kad būtina atskiru įstatymu nustatyti parlamentarų atostogas“, – tikino EPK vadovas. Tačiau, anot A.Salamakino, Seime vyrauja nuotaika nenustatyti atostogų. „S.Šedbaras yra taip užsiminęs – geriau jau priimti kokį nors Seimo narių veiklos įstatymą negu jokio. O, pasak jo, jeigu projekte liktų nuostatos dėl atostogų, tuomet joks įstatymas nebūtų išvis priimtas“, – pasakojo politikas. Bet A.Salamakinas nėra tikras, ar Seimas nepaskandins bet kokio parlamentarų veiklą reguliuojančio įstatymo. „Prie šio projekto Seime turėtų būti grįžta per du paskutinius dabartinės kadencijos mėnesius. Bet Seime tikrai nemažai kolegų, įsitikinusių, kad tokio įstatymo išvis nereikia, kad neva viską galima surašyti į Seimo statutą. Bet taip, anot Konstitucinio Teismo, negalima. Būtinas atskiras įstatymas“, – pabrėžė jis. EPK vadovas atkreipė dėmesį, kad Seimo priimtą įstatymą gali vetuoti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl, jeigu jame nebus kai kurių nuostatų, valstybės vadovė turės galimybių jas pasiūlyti. „Seimo narių darbo sąlygų įstatymas, jeigu jis būtų šiame parlamente priimtas, būtų taikomas kitam Seimui“, – pridūrė A.Salamakinas. Jis spėjo, kad Seimo nariai tik po pirmojo rinkimų turo spalio 14-ąją galutinai apsispręs, ar jiems „apsimoka priimti naująjį įstatymą“.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

9

– tiek žmonių Lietuvoje paskendo šį savaitgalį.

Karšta: gelbėtojai per praėjusias

poilsio dienas nepristigo darbo.

8

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

užribis

Pat­ru­liams tal­kins bel­gų avi­ga­niai Jau ne­tru­kus uos­ ta­mies­čio po­li­ci­ nin­kai dirbs sy­kiu su tar­nau­ti iš­mo­ ky­tais bel­gų avi­ ga­niais Pu­ma ir Zo­ro. Net 10 sa­vai­ čių kur­sus bai­gę šu­nys sim­bo­liš­kai pri­ly­gi­na­mi Po­li­ci­ jos mo­kyk­los ab­ sol­ven­tams.

Moks­lai: E.Šle­ko­nio au­gin­ti­nis mo­ka su­lai­ky­ti nu­si­kal­tė­lį.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ge­res­ni už Rek­są

Ži­no­da­mi, kad ki­tuo­se mies­tuo­se po­li­ci­nin­kai, dir­ban­tys su šu­ni­ mis, su­lau­kė gy­ven­to­jų pa­gar­bos bei pri­pa­ži­ni­mo, uos­ta­mies­čio pa­tru­li­nės tar­ny­bos pa­rei­gū­nai taip pat ne kar­tą svars­tė to­kią ga­ li­my­bę. Pat­ru­liai pri­si­me­na, kaip gi­mė min­tis au­gin­tis tar­ny­bi­nius šu­nis. Ne­leng­va tar­ny­ba bū­tų kur kas efek­ty­ves­nė, jei pa­rei­gū­nai tu­rė­ tų pa­ti­ki­mus ke­tur­ko­jus pa­gal­bi­ nin­kus. Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai – su­tuok­ti­niai Egi­di­jus ir Ana Šle­ ko­niai su­bran­di­no min­tį užau­gin­ti tar­ny­bai po­li­ci­jo­je šu­niu­kus ir šio dar­bo ėmė­si pa­tys. Ko ge­ro, ta­da, kai po­ra ap­si­ spren­dė tap­ti ki­no­lo­gais, nė neį­ta­ rė, kad ke­tur­ko­jai taps ne tik jų tar­

ny­bos pa­gal­bi­nin­kais, bet ir šei­mos na­riais. „Vi­sa­da sva­jo­jau tu­rė­ti šu­nį, bet ne­si­ža­viu de­ko­ra­ty­vi­nė­mis veis­ lė­mis. Man šuo tu­ri bū­ti di­de­lis, stip­rus, pro­tin­gas, iš­tver­min­gas ir jud­rus. Ma­niau, to­kie yra vo­kie­čių avi­ga­niai, bet da­bar ži­nau – bel­ gų avi­ga­niai, ki­taip va­di­na­mi ma­ li­nua, yra de­šimt kar­tų grei­tes­nės reak­ci­jos ir su­ma­nes­ni. Sun­kiai įsi­ vaiz­duo­čiau sa­vo gy­ve­ni­mą be Pu­ mos“, – at­vi­ra­vo Pat­ru­lių rink­ti­nės 1-osios kuo­pos mo­bi­laus bū­rio vy­ res­nio­ji pa­tru­lė A.Šle­ko­nė.

me­sio bei jė­gų rei­ka­lau­jan­tys au­ gin­ti­niai. „Kad ga­lė­tu­me su šu­ni­mis dirb­ti, tu­ri­me tap­ti jiems au­to­ri­te­tais. To­ dėl, nors gy­ve­na­me drau­ge, kiek­ vie­nas še­ria­me ir dre­suo­ja­me sa­

Keturkojai lai­kė eg­za­mi­ną

vo šu­nį. Drau­ge bū­na­me dar­be ir na­muo­se, jie mums – lyg vai­kai, – pa­sa­ko­jo Pat­ru­lių rink­ti­nės 1-o­ sios kuo­pos 1-ojo bū­rio vy­riau­sia­ sis pa­tru­lis E.Šle­ko­nis. – Kai šu­ niu­kai tru­pu­tį paau­go, lai­kė pir­mą­jį eg­za­mi­ną – Ki­no­lo­gi­jos cent­re bu­ vo tes­tuo­ja­mi. Kaip ne kiek­vie­nas žmo­gus ga­li dirb­ti po­li­ci­jo­je, taip

Su­tuok­ti­niai Šle­ko­niai prieš po­ rą me­tų veis­ly­ne įsi­gi­jo du vie­nos va­dos po­ros mė­ne­sių šu­ne­lius, pa­ tys su­gal­vo­jo jiems var­dus ir pa­si­ sky­rė, kad Egi­di­jus bus Zo­ro šei­mi­ nin­kas, o Ana au­gins Pu­mą. Taip už mies­to gy­ve­nan­čio­je šei­ mo­je at­si­ra­do du jud­rūs ir daug dė­

Sa­vy­bės: bel­gų avi­ga­niai pa­si­žy­mi ypa­

tin­ga jė­ga, stai­gia reak­ci­ja ir jud­ru­mu.

Pa­leis­to šū­vio ne­ga­li su­grą­žin­ti, o šu­nį bet ku­rią aki­mir­ką ga­li pa­si­kvies­ti at­gal.

Gink­las: nuo policijos tar­ny­bi­nio šuns ge­

riau ne­bėg­ti.

Vytauto Petriko nuotr.

ne kiek­vie­nas šuo ga­li tap­ti tar­ ny­bi­niu. Vos pus­ket­vir­to mė­ne­sio am­žiaus šu­niu­kai įro­dė, kad ati­tin­ ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus.“ Šu­nys mo­ko­mi nuo­lat, ke­lis­kart per sa­vai­tę. Ki­no­lo­gi­jos cent­re Vil­ niu­je mo­kė­si abu ke­tur­ko­jų šei­mi­ nin­kai ir jų au­gin­ti­niai. Įgy­tas ži­ nias pa­rei­gū­nai tai­kė mo­ky­da­mi avi­ga­nius Klai­pė­do­je. Ta­čiau tuo jų la­vi­ni­mas ne­si­ bai­gė, ke­tur­ko­jai bus mo­ko­mi vi­ są gy­ve­ni­mą. Jei ne­pa­tirs trau­mų ir neužk­lups li­gos, bel­gų avi­ga­niai ga­li tar­nau­ti žmo­nių la­bui ne ma­ žiau nei de­šim­tį me­tų. De­gan­čio krau­jo šu­nys

„Ši­tie šu­nys la­bai im­lūs moks­ lui. Jie vi­są lai­ką no­ri bend­rau­ti su šei­mi­nin­ku, leng­vai pa­si­duo­ da dre­suo­ja­mi. Mo­ky­mo me­tu mo­de­liuo­ja­me rea­lias si­tua­ci­jas. Pa­vyz­džiui, ieš­ko­ti pa­si­kly­du­sio žmo­gaus. Iš ko­le­gų, dir­ban­čių ki­

Pri­si­ri­ši­mas: pareigūnė A.Šle­ko­nė ne­beį­si­vaiz­

duo­ja gy­ve­ni­mo be Pu­mos.

tuo­se mies­tuo­se, ži­no­me, kad šie­ met la­bai daž­nai te­ko ieš­ko­ti miš­ kuo­se pa­si­kly­du­sių žmo­nių. Ypač ma­lo­nu, kai au­gin­ti­niai ran­da gy­ vus žmo­nes ir ne­rei­kia kvies­ti la­ vo­nų ieš­ko­ti iš­mo­ky­tus šu­nis“, – ti­ki­no ki­no­lo­gas. Šuns uos­lės kol kas ne­pra­len­ kė joks įren­gi­nys ar me­cha­niz­mas. Dar vie­na tar­ny­bi­nių šu­nų ver­tė – pa­leis­to šū­vio ne­ga­li su­grą­žin­ti, o šu­nį bet ku­rią aki­mir­ką ga­li pa­si­ kvies­ti at­gal. Zo­ro ir Pu­ma gat­vė­se ne­pat­ru­ liuos, jie į tar­ny­bą bus ve­ža­mi spe­ cia­liu trans­por­tu su vė­di­ni­mo sis­ te­ma. Nes pa­var­gęs, per­kai­tęs šuo už­duo­ties ga­li ir neat­lik­ti. Jie tal­ kins pa­rei­gū­nams su­lai­kant įta­ria­ muo­sius, sau­gant juos iki at­vyks po­li­ci­jos pa­stip­ri­ni­mas. „Kai po­li­ci­nin­kas dir­ba su šu­ ni­mi, žmo­nėms ne­ky­la no­ras prie­šin­tis“, – su­tar­ti­nai ti­ki­no pa­tru­liai. Pa­rei­gū­nai pa­sa­ko­jo, kad sun­ kiai iš išo­rės at­ski­ria­mi au­gin­ti­ niai – ne­vie­no­do bū­do. Zo­ro yra šiurkš­tes­nių ju­de­sių, tik­ras pa­ti­ nas, mėgs­ta žais­ti ka­muo­liu­ku, o Pu­ma kur kas grakš­tes­nė, jai la­ biau pa­tin­ka tam­py­ti pe­le va­di­na­ mą daik­tą. Pu­ma ir Zo­ro be ga­lo jud­rūs ir ne­nus­tygs­tan­tys vie­to­je, kaip sa­ko jų šei­mi­nin­kai, – de­gan­čio krau­jo šu­nys. Kol jie yra ap­tva­re ar ma­ši­ no­je, el­gia­si ra­miai, ta­čiau iš­ves­ti į lau­ką su pa­va­dė­liu su­pran­ta, kad tuoj rei­kės vyk­dy­ti už­duo­tį ir to­dėl ne­nus­tygs­ta. Ar mau­ti au­gin­ti­niams ant­snu­kį, tu­ri nu­spręs­ti šei­mi­nin­kas. Ta­po par­tne­riais

Prieš sa­vai­tę Šle­ko­nių au­gin­ti­niai ga­vo dip­lo­mus. Va­kar Pu­ma jau dir­bo kar­tu su šei­mi­nin­ke. Pat­ru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas ne­slė­pė pa­si­di­džia­vi­mo pa­val­di­niais ir ti­ki­no nea­be­jo­jąs, kad Pu­ma ir Zo­ro taps pui­kiais pa­ gal­bi­nin­kais ir ne­nu­vils uos­ta­mies­ čio gy­ven­to­jų. „La­bai il­gai Klai­pė­dos pa­tru­ liai ne­tu­rė­jo tar­ny­bi­nių šu­nų. Anks­čiau dir­bę žmo­nės ne­bu­ vo to­kie aist­rin­gi ki­no­lo­gai kaip Egi­di­jus ir Ana, to­dėl šu­nų te­ ko at­si­sa­ky­ti. Vis­kas pri­klau­ so nuo žmo­nių, o Šle­ko­niai yra tik­ri fa­na­ti­kai“, – gy­rė pa­val­di­ nius I.La­pin­šas. A.Šle­ko­nės rie­šas iš­mar­gin­tas mė­ly­nių. Jau­na mo­te­ris at­vi­rau­ ja pa­ban­džiu­si sa­vo au­gin­ti­nę dre­ suo­ti be tam skir­tos ran­ko­vės. „Ji su­grie­bė ran­ką tvir­tai, bet jos ne­per­kan­do, o tai ro­do šuns in­te­ lek­tą. To­kiais dan­ti­mis jai ran­kos kau­lą su­triuš­kin­ti bū­tų vie­ni juo­ kai“, – pa­sa­ko­jo apie au­gin­ti­nę jau­na mo­te­ris. Šle­ko­niai su­pran­ta, kad dirb­da­mi su šu­ni­mis bus įpa­rei­go­ti bet ku­ riuo pa­ros me­tu, ne­pai­sant lais­va­ die­nių ar ato­sto­gų, sku­bė­ti, jei bus gau­tas pa­gal­bos pra­šy­mas. Su­tuok­ti­niai įsi­gi­jo bel­gų avi­ga­ nius už sa­vus pi­ni­gus, ta­čiau vis­ ką, ko ke­tur­ko­jams rei­kia, pa­rū­pi­na po­li­ci­ja: pa­ša­rą, bū­das, dre­sa­vi­mo prie­mo­nes bei pa­va­dė­lius. „Jie da­bar to­kie pat po­li­ci­nin­kai, kaip ir mes, nes lie­me­nes tu­ri. Da­ bar mes – par­tne­riai“, – kons­ta­ta­ vo E.Šle­ko­nis.

9

antrADIENIS, rugpjūčio 7, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,68 %

6

–0,24 %

+0,33 %

Iš­siur­bė ­ ma­žiau naf­tos Naf­tos ga­vy­bos bend­ro­vės šie­met pir­mą pus­me­tį iš­ga­vo 53,4 tūkst. to­nų naf­tos, ar­ba 2,8 pro­c. ma­žiau nei per­nai to­kiu pat lai­ku, kai jos iš­siur­bė 54,9 tūkst. to­ nų. Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­ba pra­ne­šė, kad dau­giau­sia naf­tos pir­mą pus­me­tį iš­ ga­vo Len­ki­jos naf­tos per­dir­bi­mo bend­ro­ vės „Lo­tos“ val­do­ma įmo­nė „Lo­tos Geo­ naf­ta“ – 19,8 tūkst. to­nų, ar­ba 13,6 pro­c. ma­žiau nei per­nai.

proc. kri­to sunk­ve­ži­mių par­da­vi­mas Eu­ro­po­je per pir­mą šių me­tų pus­me­tį.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3466 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3565 JAV do­le­ris 1 2,7910 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7877 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9574 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4888 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6591 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7346 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8735

pokytis

–1,6545 % –0,9053 % –1,4199 % –1,0085 % –0,0706 % +0,9478 % –0,5677 % +0,3470 % –0,0244 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,95

4,62

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,85

4,53

2,37

„Va­koil“

4,89

4,57

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,02 dol. už 1 brl. 108,28 dol. už 1 brl.

Lie­tu­vių idė­jos – pa­sau­lio ly­de­riams Va­sa­rą Vil­niaus dai­lės aka­ de­mi­jos stu­den­tų su­kur­tos bui­ti­nių prie­tai­sų kon­cep­ci­ jos pa­te­ko į pa­sau­ lio ge­riau­sių tris­de­ šim­tu­ką.

Ke­le­tas pa­siū­ly­tų idė­jų

Pa­siū­ly­mai: ži­no­mo bui­ti­nių prie­tai­sų ga­min­to­jo kon­kur­se lie­tu­viai

pri­sta­tė kon­cep­ci­nius projektus „Šal­dy­tu­vo no­sis“ ir „Drus­ki­nantis šaukš­tas“. „Elect­ro­lux“ ar­chy­vo nuo­tr.

Dau­giau nei 1200 pro­jek­tų šie­met su­lau­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me bui­ ti­nių prie­tai­sų kon­cep­ci­jų kon­kur­ se „Elect­ro­lux De­sign Lab 2012“ iš 30-ies ge­riau­sių pa­te­ko dvie­jų lie­ tu­vių dar­bai. Šie Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos stu­den­tų te­mai „Po­ ty­rių di­zai­nas“ su­kur­ti pro­jek­tai yra iš­skir­ti­nio di­zai­no, ino­va­ty­vūs ir pa­rem­ti įvai­riais ju­ti­mais. „Elect­ro­lux De­sign Lab“ ko­ mi­si­ja į pus­fi­na­lį at­rin­ko Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ant­ro kur­so di­ zai­no stu­den­tų Bar­bo­ros Ado­ mo­ny­tės „Drus­ki­nan­tį šaukš­tą“ (angl. – „Salt Spoon“) ir Vi­liaus Drin­ge­lio pro­jek­tą „Šal­dy­tu­vo no­ sis“ (angl. – „Frid­ge No­se“). Da­ly­ viai iš Lie­tu­vos kon­kur­sui iš vi­so bu­vo pa­tei­kę 27 pro­jek­tus. B.Ada­mo­ny­tės prie­tai­sas „Drus­ ki­nan­tis šaukš­tas“ lei­džia iš­spręs­ ti pro­ble­mą, kai vie­nam iš val­gy­ to­jų sriu­bo­je (ar ki­ta­me skys­ta­me pa­tie­ka­le) trūks­ta drus­kos ar ko­

kio prie­sko­nio, o ki­tam ro­do­si per daug. Šis kon­cep­tua­lus šaukš­tas, ku­rio kor­pu­sas už­pil­dy­tas kap­ su­lė­mis, su­tei­kia ga­li­my­bę in­di­ vi­dua­liai do­zuo­ti įvai­rius skys­tos kon­sis­ten­ci­jos pa­gar­dus – drus­

Kon­kur­sas ska­ti­no stu­den­tus su­kur­ti prie­tai­sus na­mams, ku­rie šei­mi­nin­kams su­teik­tų įvai­res­nės ju­ti­mi­nės pa­tir­ties. ką, alie­jų, prie­sko­nius ir t.t. Te­rei­ kia ju­tik­li­nia­me ek­ra­ne pa­spaus­ ti pliu­so ar­ba mi­nu­so ženk­lą, ir šaukš­tas au­to­ma­tiš­kai nu­sta­tys no­ri­mą prie­sko­nių iš­purš­ki­mo ly­gį ir, pa­len­kus šaukš­tą, iš­purkš juos smul­kiais la­še­liais.

V.Drin­ge­lio su­kur­tas prie­tai­sas „Šal­dy­tu­vo no­sis“ rū­pi­na­si šal­dy­ tu­ve lai­ko­mo mais­to sau­gu­mu var­ to­to­jui. Tar­si šal­dy­tu­vo no­sis vei­ kian­tis tik­rik­lis su­da­ry­tas iš vy­riš­ko del­no dy­džio pa­grin­di­nio prie­tai­so, tvir­ti­na­mo prie šal­dy­tu­vo du­re­lių, ir 15 spe­cia­lių pa­ga­liu­kų, ku­riuos rei­kia su­smeig­ti į šal­dy­tu­ve lai­ko­ mus pro­duk­tus. Kiek­vie­nas iš jų, ana­li­zuo­da­mas pro­duk­to mo­le­ku­ les, pa­grin­di­niam prie­tai­sui duo­da sig­na­lą, kad konk­re­tus pro­duk­tas jau pra­dė­jo ges­ti ir var­to­to­jui lai­ kas jo at­si­kra­ty­ti. Šių me­tų kon­kur­so te­ma „Pa­ty­ ri­mo di­zai­nas“ ska­ti­no stu­den­tus sem­tis įkvė­pi­mo iš pro­fe­sio­na­lių kū­rė­jų – vir­tu­vės še­fų, res­to­ra­ nų val­dy­to­jų, ar­chi­tek­tų, in­ter­je­ ro ir ma­dos di­zai­ne­rių, tech­no­ lo­gi­jų gu­ru – pa­tir­ties ir su­kur­ti prie­tai­sus na­mams, ku­rie šei­mi­ nin­kams su­teik­tų įvai­res­nės ju­ti­ mi­nės pa­tir­ties.

Dau­gu­ma į ge­riau­sių tris­de­šim­tu­ką at­rink­tų kon­cep­ci­nių prie­tai­sų yra skir­ti nau­do­ti vir­tu­vė­je ir ne vie­ nam iš jų pa­nau­do­tos gar­so tech­ no­lo­gi­jos. Pa­vyz­džiui, gė­ri­mų ma­ tuok­lis „Me­lo­di“ (aut. Ele­na Sit­ni­ko­ va, Ka­na­da) iš­pil­tą skys­čio kie­kį lei­ džia įver­tin­ti ne po fak­to, o pro­ce­so me­tu skleis­da­mas ati­tin­ka­mus gar­ sus. Iš­ma­nu­sis plak­tu­vas (aut. Ock Hwa-Jin, Pie­tų Ko­rė­ja) plak­da­mas ir skleis­da­mas gar­są lei­džia pa­jus­ ti pla­ki­nio fak­tū­rą – nuo gru­bios iki vie­na­ly­tės. O ki­tas plak­tu­vas „Tem­ po“ pa­ren­ka ir gro­ja to­kios truk­mės mu­zi­ki­nį kū­ri­nį, kiek rei­kia lai­ko iš­ plak­ti ar su­trin­ti kok­tei­liui, sriu­bai ar pa­da­žui. „Ti­de“ mai­šy­mo įran­ kiai (aut. An­ne Be­rit Ki­gen-Bje­ring, Nor­ve­gi­ja) taip pat mais­to kon­sis­ ten­ci­ją ir tem­pe­ra­tū­rą pa­ver­čia ati­ tin­ka­mais gar­sais. Pa­na­šiai „el­gia­si“ ir iš­ma­nio­ji lėkš­tė „SmartP­la­te“ (aut. Ju­lian Ka­rau­la­ni, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Ru­mu­ni­ja), ku­ri iden­ti­fi­kuo­ja su­de­ da­mą­sias da­lis, pa­ren­ka na­tas, har­ mo­ni­ją ir rit­mą, taip pa­ma­lo­nin­da­ ma ne tik pa­tie­ka­lo ra­gau­to­jo akis, bet ir au­sis.

„Ma­nau, kad mū­sų ju­tik­li­ nio su­vo­ki­mo svar­ba ne­pa­kan­ka­ mai įver­tin­ta šian­die­nos di­zai­ne – per­ne­lyg daug reikš­mės tei­kia­ ma iš­vaiz­dai. O kas, jei į di­zai­ ną įtrauk­tu­me dau­giau po­jū­čių – pa­vyz­džiui, ga­lė­tu­me užuo­sti, kas skam­bi­na, ar­ba pa­jus­ti, ką ro­do te­le­vi­zo­rius“, – sa­kė Hen­ri­kas Ot­ to, „Elect­ro­lux“ glo­ba­laus di­zai­no vy­res­ny­sis vi­cep­re­zi­den­tas. Aukš­čiau­si lie­tu­vių stu­den­ tų lai­mė­ji­mai šia­me tarp­tau­ti­nia­ me kon­kur­se bu­vo 2009 m. (te­ma „90 me­tų į prie­kį“): VDA stu­den­ tės Ine­sos Ma­la­fej dau­gia­funk­cė du­šo ka­bi­na „Smart Spa­ce“ pa­ te­ko tarp 25 ge­riau­sių, o ba­ka­lau­ rės To­mos Brun­dzai­tės in­dap­lo­vė „Bi­fo­lia­te“ su ki­tais 7 ge­riau­siais var­žė­si fi­na­le. „Klaipėdos“ inf.

ma­žiau sko­lų Lie­pą Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pra­dels­ tos sko­los išau­go 42 mln. li­tų ir pa­ sie­kė 3,16 mlrd. li­tų.

Vi­du­ti­nė vie­no vy­ro pra­dels­ta sko­la sie­kia 4,7 vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­ čio (ne­to), o vie­nos mo­ters – 2,8. Šiuo me­tu pra­dels­tų sko­lų tu­ri dau­giau nei 244 tūkst. gy­ven­to­jų, kaip ro­do as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ duo­me­nys.

La­biau­siai strin­ga gy­ven­to­jų at­si­skai­ ty­mai už fi­nan­si­nes pa­slau­gas.

„Lie­pa bu­vo ant­ras mė­nuo iš ei­lės, kai žmo­nių sko­los au­go lė­čiau, be to, vi­dur­va­sa­rį su­ma­žė­jo ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų bend­ro­vių sko­li­nin­kų. Ta­ čiau šie po­ky­čiai trum­pa­lai­kiai, nu­ lem­ti va­sa­rai bū­din­gų se­zo­ni­nių dar­ bų ir su­ma­žė­ju­sių iš­lai­dų už būs­tą“, – sa­kė Ma­rius Zai­kaus­kas, gy­ven­to­ jams skir­tos as­me­ni­nės kre­di­to is­to­ ri­jos sis­te­mos „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“ pro­jek­to va­do­vas. De­rė­tų ne­pa­mirš­ti ir bend­ros sko­lų pa­den­gi­mo ei­lu­tės, kaip at­ krei­pė dė­me­sį M.Zai­kaus­kas, ku­ rio­je reikš­min­ges­nių po­slin­kių ne­ fik­suo­ja­mi. Tei­gia­ma, kad lie­pą, kaip ir bir­že­lį, gy­ven­to­jai pa­den­gė 55 mln. li­tų anks­tes­nių sko­lų. „Ir to­liau la­biau­siai strin­ga gy­ven­to­ jų at­si­skai­ty­mai už fi­nan­si­nes pa­ slau­gas“, – sa­kė ji. Pag­rin­di­nė pra­dels­tų sko­lų po­rtfe­ lio da­lis ten­ka vy­rams – 72 pro­c. vi­ sų pra­dels­tų sko­lų, o mo­te­rims – 28 pro­c. Vi­du­ti­nė vie­no vy­ro pra­dels­ tos sko­los su­ma sie­kia 7968 li­tus, ati­tin­ka­mai vie­nos mo­ters – 4790 li­tus. Di­džiau­sia įsi­sko­li­nu­sių žmo­ nių da­lis yra Lie­tu­vos did­mies­čiuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Nub­rė­žė sau­ges­nio in­ves­ta­vi­mo gai­res Lie­tu­vos ban­kas, siek­da­mas ge­ rin­t i ša­l ies fi­n an­s i­n ių prie­m o­ nių rin­ko­je tei­kia­mų in­ves­ti­ci­ nių pa­slau­gų ko­ky­bę ir už­tik­rin­ ti in­ves­tuo­to­jų ap­sau­gą, pa­ren­ gė gai­res.

Tai Bend­ro Eu­ro­pos pi­ni­gų rin­ kos fon­dų api­brė­ži­mo gai­rės bei Pag­rin­di­nės in­for­ma­ci­jos in­ves­ tuo­to­jams do­ku­men­to ren­gi­mo ir in­for­ma­ci­jos šia­me do­ku­men­te pa­tei­ki­mo gai­rės.

Pag­rin­di­nės in­for­ma­ci­jos in­ves­ tuo­to­jams do­ku­men­to ren­gi­mo ir in­for­ma­ci­jos šia­me do­ku­men­te pa­tei­ki­mo gai­rių tiks­las – paaiš­ kin­ti svar­biau­sius pa­grin­di­nės in­ for­ma­ci­jos in­ves­tuo­to­jams do­ku­ men­to ren­gi­mo as­pek­tus ir pa­dė­ti val­dy­mo įmo­nėms tin­ka­mai įgy­ ven­din­ti ati­tin­ka­mų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus. Gai­rė­se ap­ra­šy­ti ge­ros pra­kti­ kos pa­vyz­džiai ir bū­dai, kaip pa­ siek­ti do­ku­men­to re­gu­lia­vi­mo

tiks­lą, kad in­ves­tuo­to­jams pri­ va­lo­ma pa­teik­ti in­for­ma­ci­ja bū­ tų aiš­ki ir pa­pras­ta. Taip pat nu­ ro­dy­ti veiks­niai, į ku­riuos tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma pa­si­ren­kant struk­t ū­r i­z uo­t ų­j ų ko­l ek­ty­v i­n io in­ves­ta­vi­mo su­bjek­tų veik­los re­ zul­ta­tų sce­na­ri­jus, pa­tei­kia­mi pa­ ta­ri­mai, kaip šie sce­na­ri­jai tu­rė­tų bū­ti pri­sta­ty­ti in­ves­tuo­to­jams. Pri­dė­tas pa­grin­di­nės in­for­ma­ci­ jos in­ves­tuo­to­jams do­ku­men­to pa­vyz­dys. Bend­ro Eu­ro­pos pi­ni­

Gy­ven­to­jų sko­lų au­gi­mas 2012 m.

gų rin­kos fon­dų api­brė­ži­mo gai­ rių pa­grin­di­nis tiks­las – at­kreip­ti rin­kos da­ly­vių dė­me­sį į vi­so­je Eu­ ro­po­je bend­rą pi­ni­gų rin­kos fon­ do api­brė­ži­mą ir taip už­tik­rin­ti ne tik tei­si­nį aiš­ku­mą, bet ir pa­ge­rin­ ti in­ves­tuo­to­jų ap­sau­gą. Ti­ki­ma­si, kad bend­ras pi­ni­gų rin­kos fon­dų api­brė­ži­mas leis aiš­kiau at­skir­ ti fon­dus, ku­rių veik­la yra la­bai griež­tai ap­ri­bo­ta nuo fon­dų, ku­ rių veik­la yra ne taip ri­bo­ja­ma. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Mė­nuo Sau­sis Va­sa­ris Ko­vas Ba­lan­dis Ge­gu­žė Bir­že­lis Lie­pa Rugp­jū­tis

Pra­dels­ti mo­kė­ji­mai (mlrd. li­tų) 2,76 2,80 2,82 2,88 2,93 3,05 3,12 3,16 Šal­ti­nis: „Ma­noc­re­di­tin­fo.lt“

10

antrADIENIS, rugpjūčio 7, 2012

pasaulis Ne­ke­ti­na ­ kiš­tis

Pa­gal­bos ­ ne­rei­kia

Ro­bo­tas ­ jau Mar­se

Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­ was Ko­mo­rows­kis (kairėje) iš­reiš­ kė nuo­mo­nę, kad ne­tiks­lin­ga bū­ti tar­pi­nin­ku dia­lo­ge tarp Uk­rai­nos pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus (dešinėje) ko­man­dos ir opo­zi­ci­ jos. Pa­sak Len­ki­jos va­do­vo, tar­pi­ nin­ku ga­li­ma bū­ti ta­da, kai yra dvi ša­lys, pa­si­ren­gu­sios dia­lo­gui, ta­ čiau Uk­rai­no­je to nė­ra.

Ita­li­ja šiuo me­tu ne­rei­ka­lau­ja eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mo me­cha­ niz­mo pa­gal­bos – su­pirk­ti ša­ lies vals­ty­bi­nių ob­li­ga­ci­jų, kad su­ma­žė­tų sko­li­ni­mo­si kai­na. Apie to­kį spren­di­mą pra­ne­šė Ita­li­jos ban­ko va­do­vas Ig­na­cio Vis­co. Pa­sak jo, kreip­sis Ita­li­ja į fon­dą ar ne, pri­klau­sys nuo Ita­li­jos biu­dže­to ir re­for­mų.

NA­SA sėk­min­gai Mar­se nu­tup­ dė 2,5 mlrd. do­le­rių kai­na­vu­ sį ty­ri­mų ro­bo­tą „Cu­rio­si­ty“, ofi­ cia­liai ži­no­mą kaip Mar­so moks­ lo la­bo­ra­to­ri­ja. Pa­sak NA­SA moks­li­nin­kų, ma­žo au­to­mo­bi­lio dy­džio mar­saei­giu su su­dė­tin­ gais che­mi­nių ty­ri­mų prie­tai­sais bus ieš­ko­ma Mar­se gal­būt eg­ zis­ta­vu­sios gy­vy­bės pėd­sa­kų.

Pri­si­mi­nė Hi­ro­ši­mos au­kas 1945 m. rugp­jū­čio 6 d., bai­gian­tis Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui, ame­ ri­kie­čių bom­bo­ne­šis B-29 nu­me­tė ato­mi­nę bom­bą ant Ja­po­ni­jos Hi­ ro­ši­mos mies­to.

Se­ny­vo am­žiaus žmo­nės, li­kę gy­ vi per šį bom­bar­da­vi­mą, au­kų ar­ ti­mie­ji, vy­riau­sy­bės pa­rei­gū­nai ir sve­čiai iš už­sie­nio da­ly­va­vo kas­me­ tė­je ce­re­mo­ni­jo­je Hi­ro­ši­mos tai­kos me­mo­ria­li­nia­me par­ke. Ato­mi­nės bom­bos spro­gi­mas Hi­ro­ši­mą pa­ver­tė bran­duo­li­niu pra­ga­ru, ku­ris nu­si­ne­šė apie 140 tūkst. žmo­nių gy­vy­bę. Ce­re­mo­ni­ja pra­si­dė­jo su­gau­dus šven­tyk­los var­pui, tuo me­tu su­si­ rin­ku­sie­ji nu­len­kė gal­vas ty­los mi­ nu­tei. Var­pas su­skam­bė­jo 8.15 val. vie­tos lai­ku – tiks­liai tą mi­nu­tę, kai nu­mes­ta ato­mi­nė bom­ba Hi­ro­ši­ mo­je. Dar po tri­jų die­nų ame­ri­kie­ čiai su­bom­bor­da­vo Ja­po­ni­jos uos­ ta­mies­tį Na­ga­sa­kį. Čia žu­vo dar 80 tūkst. gy­ven­to­jų. Są­jun­gi­nin­kai ar­gu­men­ta­vo, kad ato­mi­niai bom­bar­da­vi­mai pa­dė­ jo grei­čiau už­baig­ti ka­rą – taip pa­ spar­tin­ta Ja­po­ni­jos ka­pi­tu­lia­ci­ja ir iš­veng­ta vė­liau tai me­tais pla­nuo­ tos sau­su­mos pa­jė­gų in­va­zi­jos. Po še­šių die­nų, rugp­jū­čio 15-ąją, Ja­ po­ni­jos im­pe­ra­to­rius Hi­ro­hi­tas pa­ skel­bė be­są­ly­giš­ką Ja­po­ni­jos ka­pi­ tu­lia­ci­ją. Mi­nė­ji­mas vy­ko tuo me­tu, kai Ja­ po­ni­jo­je ne­ty­la dis­ku­si­jos dėl bran­ duo­li­nės ener­gi­jos po Fu­ku­ši­mos ne­lai­mės. Bir­že­lį ša­lies prem­je­ras Yos­hi­hi­ko No­da nu­ro­dė iš nau­jo įjung­ti du su­stab­dy­tus reak­to­rius. Pa­sak vy­riau­sy­bės va­do­vo, ša­lis pri­sti­go elekt­ros ener­gi­jos. Ta­čiau prieš ato­mi­nę ener­ge­ti­ką pa­si­sa­kan­tys japonai kri­ti­ka­vo to­ kį vy­riau­sy­bės spren­di­mą. 38 me­tų Ku­mi­ko Oka­mo­to, per­si­ kė­lu­si gy­ven­ti į Hi­ro­ši­mą iš ka­tast­ ro­fų nu­nio­ko­tos Šiau­rės Ja­po­ni­ jos, pa­reiš­kė: „Nė­ra jo­kio skir­tu­mo tarp ato­mi­nių bom­bų ir bran­duo­li­ nių ava­ri­jų.“ BNS inf.

140 tūkst.

žmo­nių gy­vy­bę nusinešė atominės bombos sprogimas Hirošimoje.

Tie, ku­rie po kru­vi­ nų sker­dy­nių Ko­lo­ ra­do vals­ti­jo­je kal­ bė­jo, kad tai – ne pa­sku­ti­nė to­kia tra­ge­di­ja Ame­ri­ ko­je, yra pra­na­šai. Nuo žu­dy­nių dar neat­si­ga­vu­sią ša­ lį vėl su­krė­tė krau­ pus in­ci­den­tas. Šį kar­tą Vis­kon­si­ne.

Pyk­tis: si­kų bend­ruo­me­nė Ame­ri­ko­je ne­sle­pia, kad nuo­lat tam­pa vie­tos ekst­re­mis­tų tai­ki­niu.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šūviai už re­li­gi­nes pa­žiū­ras? Įsi­ver­žė į šven­to­vę

Šau­dy­mas Ouk Kri­ke, JAV vi­du­rio va­ka­ruo­se, – jau ant­ras pa­na­šus iš­puo­lis Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se per pa­sta­rą­sias tris sa­vai­tes. Šį kar­tą žu­di­ko tai­ki­niu ta­po si­ kų šven­to­vė. Aukš­tas pra­pli­kęs apie 40 me­tų bal­tao­dis, gink­luo­tas pu­siau au­ to­ma­ti­niu 9 mm gink­lu, įžen­gė į si­kų šven­tyk­lą sek­ma­die­nį 10.30 val. vie­tos lai­ku. Tuo me­tu šven­ to­vės vir­tu­vė­je mo­te­rys ga­mi­no sek­ma­die­ni­nius val­gius. Iš vi­so, pa­sak po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nų, šau­lys šven­to­vė­je ir jos priei­ go­se nu­šo­vė še­šis žmo­nes. Vy­ro ta­pa­ty­bės po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai ne­pa­vie­ši­no, nors iš kar­to nu­sta­tė, kas jis toks. Va­kar bu­vo at­lik­tos kra­tos ir žu­ di­ko na­muo­se šiau­ri­nia­me Ouk Kri­ko prie­mies­ty­je Ka­da­hy­je. Bai­ min­da­mie­si, kad na­mas, kaip Ko­ lo­ra­de, ga­lė­jo bū­ti už­mi­nuo­tas, pa­rei­gū­nai sku­biai eva­ka­vo žmo­ nes iš tri­jų ap­lin­ki­nių na­mų. Šau­lį įvy­kio vie­to­je pir­mie­ji pa­ si­ti­ko sku­biai į šven­tyk­lą at­vy­kę du pa­rei­gū­nai. Vie­ną po­li­ci­nin­ ką žu­di­kas iš pa­sa­lų su­žei­dė. Ta­ čiau jo par­tne­ris ne­sut­ri­ko ir šau­ lį nu­ko­vė. Kaip pra­neš­ta iš Mil­vo­kio li­go­ ni­nės, į ku­rią bu­vo pri­sta­ty­ti su­ žeis­tie­ji, me­di­kų, tri­jų nu­ken­tė­ ju­sių­jų, taip pat pa­rei­gū­no, būk­lė – sun­ki. Kaip ra­šė dien­raš­tis „The Mil­ wau­kee Jour­nal Sen­ti­nel“, tarp su­žeis­tų­jų bu­vo ir šven­to­vės va­

do­vas Sat­wan­tas Ka­le­ka. Pa­sak liu­di­nin­kų, jis ne­sėk­min­gai ban­ dė su­stab­dy­ti už­puo­li­ką.

Dėl Die­vo mei­lės, pa­li­ki­te pa­ga­liau mus vi­sus ra­my­bė­je. Ra­sis­ti­nis iš­puo­lis?

Pa­rei­gū­nai ir fe­de­ra­li­niai agen­tai iš­puo­lį įvar­di­jo kaip bui­ti­nio te­ro­ riz­mo ak­tą. Ta­čiau apie nu­si­kal­ti­ mo mo­ty­vus jie ne­kal­bė­jo. Pa­sak ži­niask­lai­dos, nu­si­kal­tė­lis bu­vo ne­se­niai iš­si­sky­ręs su mer­gi­na. „Mes ver­ti­na­me mas­tą ir ga­li­ mus iš­puo­lio pa­da­ri­nius. Ver­ti­na­ me tai kaip vi­daus te­ro­riz­mo in­ci­ den­tą“, – sa­kė Ouk Kri­ko po­li­ci­jos va­das Joh­nas Ed­ward­sas. Kai ku­rie liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad už­puo­li­kas bu­vo iš­si­ta­tui­ra­ vęs skai­čius 9/11, žy­min­čius te­ ro­ro iš­puo­lį Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se 2001 m. rug­sė­jo 11-ąją. „Jis tu­rė­jo ta­tui­ruo­čių – tiks­liai ne­ži­nau, ko­kie tai bu­vo ženk­lai, ar jie sim­bo­li­za­vo ko­kius nors jo įsi­ ti­ki­ni­mus, ap­skri­tai ką jie iš vi­so reiš­kia“, – sa­kė JAV al­ko­ho­lio, ta­ ba­ko, šau­na­mų­jų gink­lų ir sprog­ me­nų biu­ro at­sto­vas Tho­ma­sas Aher­nas, ap­klau­sęs liu­di­nin­kus. Si­kai JAV daž­nai pai­nio­ja­mi su mu­sul­mo­nais, to­dėl ne­re­tai tam­ pa prieš is­la­mą nu­si­sta­čiu­sių ak­ ty­vis­tų tai­ki­niais. Ži­niask­lai­dos lei­di­niai pa­brė­žė, kad už­puo­li­

kas ga­lė­jo bū­ti ra­sis­tas ar skus­ ta­gal­vis. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad šau­ liui įsi­ver­žus į šven­tyk­lą ki­lo chao­ sas. 29 me­tų Ja­pa­las Sing­has, ku­ris po in­ci­den­to kal­bė­jo su mal­di­nin­ kais, sa­kė, kad dau­ge­lis liu­di­nin­kų pa­ty­rė šo­ką, bet pri­si­mi­nė kai ku­ rias de­ta­les. „Jis įė­jo į šven­tyk­lą, vė­liau pa­ te­ko į pa­tal­pą, kur lai­ko­mas Šven­ ta­sis Raš­tas, ir tie­siog pa­šo­vė ten dau­giau žmo­nių, daug žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo J.Sing­has. 42 me­tų ga­myk­los dar­bi­nin­kas Nav­ree­tas Ra­ma­nas tei­gė: „Tai ke­lia siau­bą. Tai mū­sų mal­dos vie­ta. Jei­gu šven­to­vė ne­bė­ra sau­ gi vie­ta, kur tuo­met sau­gu? Nie­ kur ne­be­sau­gu.“ Vy­ras guo­dė­ si bent jau tuo, kad šios šau­dy­nės įvy­ko apie 10.30 val. vie­tos lai­ku, nes vė­liau mal­dos na­muo­se tu­ rė­jo pra­si­dė­ti po­pie­ti­nės pa­mal­ dos, į ku­rias bū­tų su­si­rin­kę dau­ giau nei 300 žmo­nių. Jag­ji­tas Sing­has Ka­le­ka, vie­ no iš žu­vu­sių per šau­dy­mą bro­ lis, tram­dy­da­mas aša­ras pa­sa­kė: „Dėl Die­vo mei­lės, pa­li­ki­te pa­ga­ liau mus vi­sus ra­my­bė­je.“ Iš­puo­liai su­krė­tė

Šau­dy­nės Ouk Kri­ke nea­be­jo­ti­ nai pa­di­dins spau­di­mą pre­zi­den­ tui Ba­rac­kui Oba­mai ir jo var­žo­vui res­pub­li­ko­nui Mit­tui Rom­ney at­ kreip­ti dė­me­sį į gink­lų kont­ro­lės pro­ble­mas. JAV va­do­vas po ne­lai­mės pa­ skel­bė, kad jis ir pir­mo­ji ša­lies

Si­kai – ekst­re­mis­tų tai­kik­ly­je Pa­gal re­li­gi­nę tra­di­ci­ją si­kai dė­

vi tur­ba­nus, den­gian­čius jų ne­ker­ pa­mus plau­kus, taip pat žel­do il­ gas barz­das. JAV gy­ve­na 500–700 tūkst. šios bend­ruo­me­nės na­rių. Si­kiz­mą iš­pa­žįs­tan­čių žmo­nių

skai­č ius pa­s au­l y­j e sie­k ia apie 30 mln. Dau­giau­sia jų gy­ve­na In­ di­jo­je. Nuo 2001 m. rug­sė­jo 11-osios

ata­kų JAV prieš bend­ruo­me­nę bu­vo įvyk­dy­ta apie 700 ra­sis­ti­nių iš­puo­lių. Praė­ju­siais me­tais Ka­li­for­ni­jos

Sak­ra­men­to mies­te bu­vo nu­šau­ ti du si­kai. Ta­me pa­čia­me mies­te bu­vo su­muš­tas ir si­kas tak­si vai­ ruo­to­jas. Mi­či­ga­no vals­ti­jo­je bu­vo nu­nio­

ko­ta si­kų šven­to­vė, o Va­šing­to­ne vie­na si­kų šei­ma ga­vo gra­si­na­mą­ jį laiš­ką.

po­nia Mi­chel­le Oba­ma bu­vo la­bai nu­liū­din­ti su­ži­no­ję apie šias šau­ dy­nes. M.Rom­ney taip pat pa­ siun­tė sa­vo užuo­jau­tą. Žu­dy­nės su­krė­tė ir In­di­jos prem­je­rą Man­mo­ha­ną Sing­hą, ku­ri taip pat yra si­kas: „Tai, kad šio be­pras­mio smur­to ak­to tai­ki­ niu ta­po re­li­gi­nio gar­bi­ni­mo vie­ ta, yra ypač skau­du. Esu la­bai su­ krės­tas ir nu­liū­din­tas.“ „Dai­ly Mail“, „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 7, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

He­pa­ti­to klas­ta tū­no ir mė­gin­tu­vė­ly­je Ne­ma­to­ma grės­mė yra daug ar­čiau, nei ma­no­me. Tai – he­ pa­ti­tas, ku­rio ne­by­ lus vi­ru­sas smo­gia ūmiai, tie­sio­giai ir skau­džiai.

Au­gus­tas Ado­mo­nis Už­sik­rė­tė nuo do­no­rų krau­jo

Žur­na­lis­tas, le­gen­di­nės lai­dos „Krep­ši­nio pa­sau­ly­je“ kū­rė­jas Vi­ das Ma­čiu­lis – ener­gin­gas, vi­sa­da pa­si­tem­pęs, ge­ros nuo­tai­kos. To­kį jį pa­žįs­ta dau­gu­ma Lie­tu­vos žmo­ nių. Ir tik pa­tys ar­ti­miau­sie­ji ma­ tė, kaip sun­ku jam bu­vo, kol įvei­kė sun­kią li­gą – he­pa­ti­tą. Jo vi­ru­su V.Ma­čiu­lis už­si­krė­tė tuo­met, kai dar nie­kam į gal­vą ne­ bu­vo šo­vę tik­rin­ti per­pi­la­mo krau­jo ko­ky­bės. Pri­va­lo­mas do­no­rų krau­jo tik­ri­ni­mas įdieg­tas tik 1993 m. „Jau­nys­tė­je vie­nas gy­dy­to­jas, bend­ra­kur­sės vy­ras, grį­žęs iš JAV par­ve­žė te­nykš­tę pa­tir­tį nu­si­lpu­sį

Diag­no­zė tren­kė vi­ su smar­ku­mu. Pri­ rei­kė ne vie­no il­go gy­dy­mo kur­so, ku­ riuos iš­tver­ti bu­vo ne­leng­va. or­ga­niz­mą stip­rin­ti krau­jo per­py­li­ mu. Pa­si­nau­do­jau ta pa­tir­ti­mi, bet kas ga­lė­jo ži­no­ti, kad ta­me krau­jy­je ga­li bū­ti he­pa­ti­to vi­ru­sų?“ – pri­si­ mi­nė V.Ma­čiu­lis. Dau­gy­bę me­tų jis bu­vo he­pa­ti­to vi­ru­so ne­šio­to­jas, bet apie tai ne­ ži­no­jo ir ne­sup­ra­to, ko­dėl jau­čia­si pra­stai. Iki tol, kol vie­ną die­ną bu­ vo nu­sta­ty­ta diag­no­zė. Ji tren­kė vi­ su smar­ku­mu. Pri­rei­kė ne vie­no il­ go gy­dy­mo kur­so, ku­riuos iš­tver­ti bu­vo ne­leng­va. Lai­mė, šian­dien vy­ras jau svei­ kas, jau­čia­si ge­rai. Jis drą­si­na ser­ gan­čiuo­sius, ra­gi­na ne tik iš­si­tir­ti svei­ka­tą, jau­čiant bent men­kiau­sių jos pro­ble­mų, bet ir gy­dan­tis pa­si­ ti­kė­ti gy­dy­to­jais bei sa­vo jė­go­mis, ku­rios pa­de­da iš­tver­ti.

Nukentėjo: V.Ma­čiu­lis hepatitu už­si­krė­tė tuo­met, kai dar nie­kam į gal­vą ne­bu­vo šo­vę tik­rin­ti per­pi­la­mo krau­jo ko­ ky­bės.

Paaiš­kė­ja la­bai vė­lai

„Daž­nas, iš­gir­dęs žo­dį „he­pa­ti­ tas“, ma­no, kad tai – pa­pras­ta li­ ga. Pap­ras­čiau­sia jos for­ma – he­ pa­ti­tas A, va­di­na­mo­ji gel­ta. De­ja, B ir C he­pa­ti­tai yra daug klas­ tin­ges­n i“, – Vil­n iu­je, Lie­t u­vos moks­l ų aka­d e­m i­jo­je su­reng­to­je dis­ku­si­jo­je, kaip su­val­dy­ti spar­ čiai plin­tan­čią li­gą, vi­suo­me­nės ži­nių sto­ką ak­cen­ta­vo svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­rė No­ra Ri­ bo­kie­nė. Vil­niaus San­ta­riš­kių kli­ni­kų He­ pa­to­lo­gi­jos, gast­roen­te­ro­lo­gi­jos ir die­to­lo­gi­jos cent­ro va­do­vas Jo­nas Va­lan­ti­nas pa­ty­rė: 90 pro­c. žmo­ nių, už­si­krė­tu­sių he­pa­ti­to C vi­ru­ su, net neį­ta­ria esan­tys už­kra­to ne­ šio­to­jai. „Li­ga be­veik be­si­mpto­mė – ji pa­ste­bi­ma tik tuo­met, kai iš­si­vys­ to grės­min­gi ke­pe­nų funk­ci­jos pa­ žei­di­mai, o jų gy­dy­mas yra la­bai su­dė­tin­gas“, – pa­brė­žė pro­fe­so­ rius J.Va­lan­ti­nas. Jį pa­pil­dė vi­ce­mi­nist­rė N.Ri­bo­ kie­nė, sa­ky­da­ma, kad he­pa­ti­to C gy­dy­mas ne tik su­dė­tin­gas, bet ir la­bai bran­gus, kas­met su­nau­do­ja

liū­to da­lį vals­ty­bės lė­šų. He­pa­ti­to vi­ru­sai su­ke­lia ūmią ar lė­ti­nę in­ fek­ci­ją, ke­pe­nų už­de­gi­mą, ke­pe­ nų ci­ro­zę ar net vė­žį. Du ty­ri­mų me­to­dai

Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vo­je už­re­gist­ruo­ta 3000 ser­gan­ čių­jų he­pa­ti­tu C. Me­di­kų įsi­ti­ki­ ni­mu, to­kių li­go­nių, juo­lab vi­ru­so ne­šio­to­jų, yra daug dau­giau – apie 80 000. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ ro di­rek­to­rius do­cen­tas Sau­lius Čap­lins­kas pa­tei­kė dar vie­ną fak­ tą: Lie­tu­vo­je he­pa­ti­to C vi­ru­sas kas­met nu­sta­to­mas maž­daug 500 do­no­rų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis vals­ty­bė­ mis, tai la­bai daug, vi­ru­so pa­pli­ti­ mas 17 kar­tų di­des­nis nei Len­ki­jo­je ir net 375 kar­tus di­des­nis nei Vo­ kie­ti­jo­je. He­pa­ti­tu už­krės­to krau­jo per­py­ li­mas li­go­niui ga­li bū­ti vie­na iš li­ gos prie­žas­čių. Dis­ku­si­jos da­ly­viai tvir­ti­no, kad tai le­mia du pa­grin­ di­niai veiks­niai: ne­sau­gūs krau­jo ty­ri­mai ir at­ly­gin­ti­na do­no­rys­tė.

12

Gedimino Bartuškos nuort.

Ser­ga net ir vai­kai Nau­jau­siais PSO duo­me­ni­mis, pa­

sau­ly­je kas­met už­si­krė­tu­sių­jų vi­ru­si­ niu he­pa­ti­tu A (VHA) yra už­re­gist­ruo­ ja­ma apie 1,4 mln. at­ve­jų, vi­ru­si­niu he­ pa­ti­tu B (VHB) – 240 mln., vi­ru­si­niu he­ pa­ti­tu C (VHC) – apie 150 mln. Kiek­vie­ nais me­tais apie 600 tūkst. žmo­nių mirš­ta nuo he­pa­ti­to B su­kel­tų komp­li­ ka­ci­jų, o 350 tūkst. už­si­krė­tu­sių as­me­ nų mirš­ta nuo ke­pe­nų pa­žei­di­mų. Nors Lie­tu­vo­je 2006–2011 m. su­si­

rgi­mo he­pa­ti­tu A ro­dik­liai ne­ki­to, šie­ met ste­bi­mas su­si­rgi­mų VHA pa­di­ dė­ji­mas. Vien tik Vil­niaus ap­skri­ty­je per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį už­re­ gist­ruo­ta 17 VHA at­ve­jų, iš ku­rių VHA nu­sta­ty­tas aš­tuo­niems vai­kams. Pas­ ku­ti­nis šios in­fek­ci­jos su­si­rgi­mų skai­ čiaus pa­di­dė­ji­mas ste­bė­tas 2006 m. (99 at­ve­jai). 2011 m. epi­de­mio­lo­gi­niai duo­me­nys

ro­do, kad be­veik pu­sė VHA at­ve­jų (47 pro­c.) už­si­krė­ti­mo vie­ta nė­ra išaiš­kin­ ta. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro

duo­me­ni­mis, na­muo­se už­si­kre­čia 35 pro­c., ke­lio­nė­se – 18 pro­c. Daž­niau­siai VHA ga­li­ma už­si­krės­ti per ne­šva­rias ran­kas, to­dėl no­rint iš­veng­ti už­kra­to, ypač svar­bu lai­ky­tis as­mens hi­gie­nos. Efek­ty­viau­sia pro­fi­lak­ti­nė prie­mo­nė nuo VHA – vak­ci­na­ci­ja. Pas­ta­ruo­ju me­tu dau­ge­ly­je pa­sau­

lio ša­lių pa­ki­to epi­de­mio­lo­gi­niai VHB ir VHC in­fek­ci­jų pli­ti­mo ypa­tu­mai. Šie po­ky­čiai ste­bi­mi ir Lie­tu­vo­je. 2011 m. duo­me­ni­mis, iš vi­sų 229 vi­ru­si­nio he­ pa­ti­to at­ve­jų, 60 už­re­gist­ruo­ta ūmių VHB, 43 – ūmūs VHC, 17 – ūmių VHA, li­ku­sie­ji – lė­ti­niai ar­ba ne­pa­tiks­lin­ti. Be­veik vi­sų už­si­krė­tu­sių­jų he­pa­ti­tais B ir C už­si­krė­ti­mo vie­ta ir bū­das lie­ka nei­šaiš­kin­ti. Re­mian­tis 2001–2011 m. ro­dik­liais, ser­ga­mu­mas ūmiais vi­ru­ si­niais he­pa­ti­tais B ir C ma­žė­ja. VHB ir VHC re­tai pa­si­reiš­kia ūmio­mis for­ mo­mis, to­dėl dau­ge­lis at­ve­jų lie­ka ne­ nus­ta­ty­ti. He­pa­ti­tai nė­ra leng­vai su­ val­do­ma už­kre­čia­mo­ji li­ga, ji daž­nai plin­ta ne­pas­te­bi­mai.

12

ANTRADIENIS, rugpjūčio 7, 2012

sveikata

Žudanti sa­vi­gy­da – abor­tas vaistais In­ter­ne­ti­nių su­si­ra­ši­nė­ji­mų sve­tai­nės pil­ nos mer­gi­nų pa­gal­bos šauks­mų – joms sku­biai rei­ka­lin­gi vais­tai ne­pa­gei­dau­ti­ nam nėš­tu­mui nu­trauk­ti. Ona Zo­ny­tė

Ta­čiau tai ne­reiš­kia, jog pa­var­to­jus tab­le­čių pro­ble­ma dings be pa­sek­ mių. Neat­sa­kin­gi žai­di­mai me­di­ ka­men­ti­niu abor­tu ga­li baig­tis net mir­ti­mi. „Šie vais­tai Lie­tu­vo­je nė­ra įtei­ sin­ti. Kai me­di­ka­men­tai par­da­ vi­nė­ja­mi ne­le­ga­liai, mo­te­rys juos nau­do­ja bet ka­da ir bet kur. Vi­ sa bė­da tai, jog nė­ra to­kių vais­tų par­da­vi­mo ir nau­do­ji­mo kont­ro­ lės. Juos var­to­da­mos mo­te­rys ri­zi­ kuo­ja – ga­li kil­ti komp­li­ka­ci­jų. Pa­ vyz­džiui, pra­si­dė­ti krau­ja­vi­mas. Jei ne­bus su­teik­ta me­di­ci­ni­nė pa­gal­ ba, joms gre­sia mir­ti­nas nu­krau­ja­ vi­mas“, – pa­sa­ko­ja Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Zi­ta Daub­lie­nė. Lie­tu­vo­je ne­le­ga­li pre­ky­ba vais­ tais itin ga­ji. Įsi­gy­ti me­di­ka­men­ ti­nių nėš­tu­mo nu­trau­ki­mo vais­tų taip pat ne­su­dė­tin­ga. „Par­duo­du vais­tus nėš­tu­mo nu­trau­ki­mui, kai­ na 300 li­tų už komp­lek­tą. Vais­tai

iki šios die­nos dar nie­ko ne­nu­vy­ lė, tai­gi 100 pro­c. pa­ti­ki­mi. Siun­čiu į vi­sus mies­tus bei už­sie­nio ša­lis“, – ra­šo­ma in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės skel­bi­me.

Zi­ta Daub­lie­nė:

Vi­sa bė­da tai, jog nė­ ra to­kių vais­tų par­ da­vi­mo ir nau­do­ji­mo kont­ro­lės. Juos var­ to­da­mos mo­te­rys ri­ zi­kuo­ja – ga­li kil­ti komp­li­ka­ci­jų.

To­kių vais­tų kai­na – 300 li­tų. Tuo tar­pu inst­ru­men­ti­nis abor­tas gy­dy­mo įstai­go­je, kai nė­ra me­di­ci­ ni­nių in­di­ka­ci­jų jam at­lik­ti, at­siei­ na apie 320 li­tų.

Akistata: Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jos Z.Daub­lie­nės praktikoje yra pa­

si­tai­kę at­ve­jų, kai mo­te­rys krei­pė­si pa­gal­bos dėl ki­lu­sių komp­li­ka­ci­jų pa­var­to­jus vais­tų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Ma­no dar­bo pa­tir­ty­je yra pa­si­ tai­kę at­ve­jų, kai mo­te­rys krei­pė­si pa­gal­bos dėl ki­lu­sių komp­li­ka­ci­ jų pa­var­to­jus vais­tų. Jos nu­trau­kė nėš­tu­mą me­di­ka­men­ti­niu abor­tu, ta­čiau pra­si­dė­jęs krau­ja­vi­mas ne­ si­lio­vė. Lai­mei, pa­gal­ba joms bu­ vo su­teik­ta lai­ku“, – tei­gė gi­ne­ko­

lo­gė Z. Daub­lie­nė. Anot gy­dy­to­jos, me­di­ka­men­ti­nis nėš­tu­mo nu­trau­ ki­mas yra vie­nas iš me­to­dų, nau­ do­ja­mų pa­sau­ly­je. Vie­nur jis yra įtei­sin­tas, ki­tur – ne. Pa­sak me­di­kės, pir­miau­sia vais­ tas tu­ri bū­ti ski­ria­mas pa­gal in­ di­ka­ci­ją, nėš­tu­mo dy­dį, mo­ters

svei­ka­tą. Vais­tai yra vie­na iš prie­ mo­nių nėš­tu­mui nu­trauk­ti to­kio­ je ša­ly­je kaip Šve­di­ja, kur me­di­ka­ men­ti­nis abor­tas įtei­sin­tas. Ta­čiau Lie­tu­vo­je vais­tai neį­tei­ sin­ti, va­di­na­si, ir toks nėš­tu­mo nu­trau­ki­mo bū­das taip pat yra ne­ tei­sė­tas.

He­pa­ti­to klas­ta tū­no ir mė­gin­tu­vė­ly­je 11

Daugėja: iš vi­so Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti 1 977 už­si­krė­tu­sie­ji ŽIV as­me­nys.

Klai­pė­do­je – 8 nau­ji ŽIV at­ve­jai Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį Lie­ tu­vo­je nu­sta­ty­ti 77 nau­ji žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­so (ŽIV) at­ve­jai, 8 iš jų – Klai­pė­do­je.

Tai dvi­gu­bai dau­giau nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį – tuo­met bu­ vo ati­tin­ka­mai nu­sta­ty­ti 35 at­ve­jai, pra­ne­ša Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ras (ULAC). Už­sik­rė­tu­sių ŽIV vy­rų dvi­gu­ bai dau­giau nei mo­te­rų – ati­tin­ ka­mai 53 ir 24. Dau­gu­ma (33) as­ me­nų ŽIV in­fek­ci­ja už­si­krė­tė per švirkš­čia­mų­jų nar­ko­ti­kų var­to­ji­mą, 23 – he­te­ro­sek­sua­lius, 4 – ho­mo­ sek­sua­lius ly­ti­nius san­ty­kius, 17 – už­si­krė­ti­mo ke­lias ne­ži­no­mas. Šie­met ŽIV in­fek­ci­jos at­ve­jų nu­ sta­ty­ta vi­so­se ap­skri­ty­se, iš­sky­rus Ma­ri­jam­po­lės. Vil­niaus ap­skri­ty­je – 26 at­ve­jai, Kau­no – 15, Klai­pė­dos

– 8, Šiau­lių – 7, Aly­taus ir Tel­šių – po 5, Pa­ne­vė­žio ir Tau­ra­gės – po 3, Ute­nos 2. Nus­ta­ty­ti trys už­sie­nie­ čiai, už­si­krė­tę ŽIV. Šie­met išaiš­ kin­tų ŽIV už­si­krė­tu­sių­jų am­žiaus vi­dur­kis – 36 me­tai, kaip ir per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Iš vi­so iki šių me­tų lie­pos 1 die­nos Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti 1 977 už­si­krė­ tu­sie­ji ŽIV as­me­nys, iš ku­rių 1 626 vy­rai ir 351 mo­te­ris. Iš vi­so Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ta 310 AIDS at­ve­jų. Šie­met 10 pro­c. as­me­nų ŽIV in­ fek­ci­ja nu­sta­ty­ta pa­sku­ti­nė­je ŽIV sta­di­jo­je – AIDS. Do­mi­nuo­jan­tys AIDS žy­min­tys su­si­rgi­mai: ŽIV su­kel­ta en­ce­fa­lo­pa­ti­ja bei plau­čių tu­ber­ku­lio­zė. Vi­siems su­si­rgu­sie­ siems AIDS yra ski­ria­mas vals­ty­ bės kom­pen­suo­ja­mas an­ti­vi­ru­si­ nis gy­dy­mas. „Klai­pė­dos“ inf.

Lie­t u­vo­j e do­n o­r ų krau­jas ti­ria­mas dviem me­to­dais: in­di­vi­dua­liai, kai vie­na­ me mė­gin­tu­vė­ly­je ti­ria­mas tik vie­ no do­no­ro krau­jas, ir gru­pė­mis, kai su­mai­šo­mas ke­lių ar net ke­lias­de­ šim­ties do­no­rų krau­jas. „Ne­rei­kia di­de­lių su­ge­bė­ji­mų, kad su­vok­tu­me, kaip mi­ši­ny­je su­ma­žė­ ja vi­ru­so nu­sta­ty­mo jaut­ru­mas“, – at­krei­pė dė­me­sį S.Čap­lins­kas ir pa­ ly­gi­ni­mui pa­siū­lė įsi­vaiz­duo­ti la­še­lį už­krės­to krau­jo, pa­te­ku­sio į olim­pi­ nio dy­džio ba­sei­ną. Sau­gu­mą už­tik­rin­ti pri­va­lu

In­di­vi­dua­lus do­no­rų krau­jo ty­ri­ mas vi­sa­me pa­sau­ly­je lai­ko­mas sau­giau­siu, nuo to­kio krau­jo ne­bu­ vo už­krės­tas nė vie­nas žmo­gus. Vie­na­me mė­gin­tu­vė­ly­je ti­riant ke­lių do­no­rų krau­ją, ga­li­my­bė ap­ tik­ti he­pa­ti­to C vi­ru­są su­ma­žė­ ja nuo 19 iki 57 kar­tų. Spren­di­mą, ko­kį me­to­dą rink­tis, prii­ma krau­ jo do­no­rys­tės įstai­ga. „At­si­ran­da vis dau­giau cent­ rų, ku­riuo­se dėl sau­ges­nio me­to­do pa­si­rin­ki­mo nie­kam ne­ky­la abe­jo­ nių“, – pa­si­džiau­gė kli­ni­kų Krau­ jo cent­ro va­do­vė Jo­lan­ta Je­roch. – Pri­va­lo­me už­tik­rin­ti mak­si­ma­ lų sau­gu­mą, ir apie tai net ne­tu­rė­ tų bū­ti dis­ku­tuo­ja­ma.“ Priei­ta prie iš­va­dos, kad gru­pi­nis krau­jo ty­ri­mas gal­būt pa­si­tei­sin­tų ša­ly­se, kur nė­ra mo­ka­mos krau­ jo do­no­rys­tės. Už pi­ni­gus ne­re­tai krau­ją duo­da at­sa­ko­my­bės jaus­mo sto­ko­jan­tys žmo­nės. Na­cio­na­li­nio

krau­jo cent­ro va­do­vas Vy­te­nis Ka­ li­ba­tas pa­tei­kė pa­vyz­dį: nuo 2005 iki 2010 m. bu­vo nu­sta­ty­ti 165 he­ pa­ti­tu už­krės­ti krau­jo mė­gi­niai, iš jų di­džio­ji da­lis – net 157 pri­klau­sė at­ly­gin­ti­niems do­no­rams. Svar­bu, kad ži­no­tų

Tik­rin­tis krau­ją ir at­sa­kin­gai ver­ tin­ti sa­vo bei ar­ti­mų­jų svei­ka­tą kvie­tė tie, ku­riems he­pa­ti­tas – ne tik sau­sas sta­tis­ti­kos skai­čius, bet ir ser­gan­tys žmo­nės. Žmo­gaus at­sa­ko­my­bės ir stip­ry­ bės vaid­me­nį pa­brė­žė ir ki­ta he­pa­ ti­to au­ka – dis­ku­si­jos da­ly­vis Min­ dau­gas, dir­ban­tis Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­re. Kaip siek­ti­ną pa­vyz­dį S.Čap­ lins­kas įvar­di­jo si­tua­ci­ją diag­no­ zuo­jant ŽIV. „Pa­si­mo­ky­ti ga­li­ma bū­tų iš si­ tua­ci­jos su ŽIV. Kai ski­ria­mas fi­ nan­sa­vi­mas pre­ven­ci­jai, ne­tau­po­ ma diag­nos­ti­kai, tai ir re­zul­ta­tai ati­tin­ka­mi“, – api­bend­ri­no Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro va­ do­vas. Ska­tin­ti ne­mo­ka­mą krau­jo do­ no­rys­tę, ne­gai­lė­ti lė­šų diag­nos­ti­ kai, ra­gin­ti vi­suo­me­nę, kad rū­pin­ tų­si svei­ka­ta, – to­kio­mis iš­va­do­mis baig­ta dis­ku­si­ja. Svar­biau­sia – neuž­si­merk­ti prieš pro­ble­mas ir jas ope­ra­ty­viai spręs­ti. Prie to­ kios iš­va­dos priė­jo dis­ku­si­jos da­ ly­viai ir sve­čiai, pri­si­jun­gę prie ži­ nių apie he­pa­ti­tą po­pu­lia­ri­ni­mo ak­ci­jos „Ne­ma­tau, ne­gir­džiu, ne­ kal­bu“.

VHB ga­li­ma už­si­krės­ti per ly­ti­nius san­ty­kius, per ne­ste­ri­lius me­di­ci­ni­nius įran­

kius, bend­rai nau­do­jant dan­tų še­pe­tė­

lį, ada­tas, skus­tu­vus, ma­ni­kiū­ro, pe­ di­kiū­ro reik­me­nis, per krau­ją. Mo­ti­na ga­li vi­ru­są per­duo­ti vai­siui

nėš­tu­mo ar­ba gim­dy­mo me­tu. Pag­rin­di­nis VHC už­si­krė­ti­mo ke­

lias – per už­krės­tą vi­ru­su krau­ją.

VHB ir VHC pro­fil­ ak­ti­ka Ap­si­sau­go­ti nuo VHB pa­de­da skie­

pai, nuo VHC skie­pų nė­ra. Ne­si­nau­do­ki­te ki­tų as­me­nų sku­

ti­mo­si pei­liu­kais, ada­to­mis, švirkš­ tais, ma­ni­kiū­ro, pe­di­kiū­ro reik­me­ni­ mis, dan­tų še­pe­tu­ku ir ki­to­mis prie­ mo­nė­mis. Nau­do­ki­te gu­mi­nes pirš­ti­nes, jei

ten­ka lies­ti krau­ją, au­di­nius, krau­juo­ tus ar ki­tais bio­lo­gi­niais skys­čiais su­ terš­tus tam­po­nus, žaiz­das ir kt.

13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 7, 2012

sveikata Che­mo­te­ra­pi­ja prieš­ta­rin­ga

Tirs dėl Dau­no sind­ro­mo

Išau­gi­no krau­ja­gys­les

Vė­žio gy­dy­mui tai­ko­ma che­ mo­te­ra­pi­ja ga­li pa­žeis­ti svei­kas ląs­te­les, ku­rios tu­rė­tų ga­min­ ti pro­tei­nus, ap­sau­gan­čius nuo vė­les­nio vė­žio re­ci­dy­vo, ra­šo­ ma žur­na­le „Na­tu­re Me­di­ci­ne“. Vi­sa tai paaiš­ki­na, ko­dėl vė­žį taip sun­ku su­nai­kin­ti or­ga­niz­ me ir taip leng­va la­bo­ra­to­ri­nė­ mis są­ly­go­mis.

Švei­ca­ri­jo­je ap­ro­buo­tas nau­ jas ty­ri­mas dėl Dau­no sind­ro­ mo pre­na­ta­li­nia­me pe­rio­de. Nuo rugp­jū­čio bus ti­ria­mas nėš­čių krau­jas dėl 21 chro­mo­so­mos tri­ so­mi­jos. Mo­ti­nos ti­ki­si ap­si­sau­ go­ti nuo ser­gan­čių Dau­no sind­ ro­mu vai­kų, ta­čiau žmo­gaus tei­ sių gy­nė­jų or­ga­ni­za­ci­jos per­spė­ ja dėl pa­dau­gė­sian­čių abor­tų.

Moks­li­nin­kams la­bo­ra­to­ri­nė­mis są­ly­go­mis iš ka­mie­ni­nių ląs­te­lių pa­vy­ko išau­gin­ti smul­kias krau­ ja­gys­les. Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės gau­tos po rie­ba­lų nu­siur­bi­mo. Ti­ki­ma, kad jau ar­ti­miau­siu lai­ku smul­kias krau­ja­gys­les bus ga­li­ ma pa­nau­do­ti at­lie­kant ko­ro­na­ ri­nių ar­te­ri­jų nuo­srū­vio ope­ra­ci­ jas ir transp­lan­to­lo­gi­jo­je.

Nu­de­gu­siuosius gelbsti vais­tai iš gam­tos Lu­kas Ki­vi­ta Va­sa­riš­ki orai vi­lio­ja pa­si­džiaug­ ti ši­lu­ma, ta­čiau daž­nai il­giau pa­ bu­vus sau­lės ato­kai­to­je ten­ka gel­ bė­ti skaus­min­gai nu­rau­du­sią odą. Lai­mė, yra bū­dų nu­mal­šin­ti nu­de­ gu­sios odos skaus­mą be di­de­lių iš­ lai­dų.

Statistika: nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų mirę žmonės sudarė dau­giau nei pu­sę, t.y. 56,3 pro­c. visų mirusiųjų.

„Shutterstock“ nuotr.

Pusė mirčių – dėl šir­dies Per­nai Lie­tu­vo­je mi­rė 1 083 žmo­nė­mis ma­žiau nei 2010 me­tais. Iš vi­so 2011 m. mi­rė 41 037 žmo­nės. Tai paaiš­kė­jo Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cent­ro Mir­ ties prie­žas­čių re­gist­rui api­bend­ri­ nus 2011 m. duo­me­nis. „Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mir­ties prie­žas­čių struk­tū­ra jau dau­ge­ lį me­tų iš­lie­ka ne­pa­ki­tu­si. Trys pa­grin­di­nės mir­ties prie­žas­tys – krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gos, pik­ty­ bi­niai na­vi­kai ir išo­ri­nės mir­ties prie­žas­tys 2011 m. su­da­rė 85,1 pro­c. vi­sų mir­ties prie­žas­čių. Nuo krau­ jo­ta­kos sis­te­mos li­gų mi­rė dau­giau nei pu­sė, t.y. 56,3 pro­c., nuo pik­ ty­bi­nių na­vi­kų – 19,8 pro­c., o nuo išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių – 9,1 pro­c. vi­sų mi­ru­sių­jų“, – tei­gė Mir­ ties prie­žas­čių re­gist­ro va­do­vė Vi­ lė Ci­cė­nie­nė. 2011 m. Lie­tu­vo­je mi­rė 20 944 vy­rai, 592 ma­žiau nei už­per­nai. Dau­giau­sia – 47,7 pro­c. vy­rų mi­ rė nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų. Kas tre­čio mi­ru­sio vy­ro pa­grin­di­ nė mir­ties prie­žas­tis bu­vo iše­mi­nė šir­dies li­ga, kas de­šim­to – sme­ge­ nų krau­ja­gys­lių (ce­reb­ro­vas­ku­li­ nė) li­ga. Nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų 2011 m. Lie­tu­vo­je mi­rė 4 505 vy­rai, t.y. 21,5 pro­c. vi­sų mi­ru­sių vy­rų. Dau­giau­ sia vy­rų mi­rė nuo tra­chė­jos, bron­ chų ir plau­čių, prie­ši­nės liau­kos,

skran­džio ir sto­ro­sios žar­nos pik­ ty­bi­nių na­vi­kų. Nuo išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių vy­rų ne­tek­ta 3,2 kar­to dau­giau nei mo­te­rų, iš vi­so – 2 826. 54,9 pro­c. jų mi­rė nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­ mų – trans­por­to įvy­kių, nu­kri­tę, pa­sken­dę, ap­si­nuo­di­ję, 28,9 pro­c. nu­si­žu­dė.

Nuo išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių vy­rų ne­ tek­ta 3,2 kar­to dau­ giau nei mo­te­rų.

Ket­vir­to­je vie­to­je tarp vy­rų mir­ ties prie­žas­čių yra virš­ki­ni­mo sis­ te­mos li­gos. 2011 m. nuo jų mi­rė 1 156 vy­rai ir su­da­rė 5,5 pro­c. vi­sų mi­ru­sių vy­rų. 2011 m. Lie­tu­vo­je mi­rė 20 093 mo­te­rys, t.y. 491 ma­žiau nei 2010 m. Dau­giau­sia mo­te­rų – 65,1 pro­c. – mi­rė nuo krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų. Nuo pik­ty­bi­nių na­vi­kų 2011 m. mi­rė 3 601 mo­te­ris – 17,9 pro­c. vi­ sų mi­ru­sių mo­te­rų. Iš jų dau­giau­sia mi­rė nuo krū­ties, skran­džio, kiau­

ši­džių ir sto­ro­sios žar­nos pik­ty­bi­ nių na­vi­kų. Nuo išo­ri­nių mir­ties prie­žas­čių mi­rė 894 mo­te­rys, t.y. 4,4 pro­c. vi­sų mi­ru­sių mo­te­rų. 2011 m. 39,7 pro­c. mi­ru­sių vy­rų ir 15,8 pro­c. mi­ru­sių mo­te­rų bu­vo 16–64 m. am­žiaus. Dau­giau­sia dar­bin­go am­žiaus vy­rų mi­rė nuo lė­ti­nės iše­mi­nės šir­dies li­gos (14,6 pro­c.), ty­či­nio su­si­ža­lo­ji­mo (7,7 pro­c.), bron­chų ir plau­čių pik­ty­bi­nių na­vi­kų (4,8 pro­c.). Iš 16–64 m. am­žiaus mi­ru­ sių mo­te­rų 9,4 pro­c. mi­rė nuo lė­ti­ nės iše­mi­nės šir­dies li­gos,7,9 pro­c. – nuo krū­ties pik­ty­bi­nių na­vi­kų, 4,2 pro­c. – nuo kiau­ši­džių pik­ty­ bi­nių na­vi­kų. 2011 m. mi­rė 146 1–17 me­tų am­ žiaus vai­kai, – 107 ber­niu­kai ir 39 mer­gai­tės. 48,6 pro­c. vai­kų mi­rė dėl išo­ri­ nių mir­ties prie­žas­čių, 13,0 pro­c. – dėl ner­vų sis­te­mos li­gų, 11,0 pro­c. dėl pik­ty­bi­nių na­vi­kų ir 10,3 pro­c. – dėl įgim­tų for­ma­vi­mo­si ydų. Nuo išo­ri­nių mir­ties prie­žas­ čių 2011 m. mi­rė 56 ber­niu­kai ir 15 mer­gai­čių. Vien trans­por­to įvy­kių me­tu žu­vo 18 ber­niu­kų ir 15 mer­ gai­čių. 2011 m. mi­rė 144 kū­di­kiai (64 mer­gai­tės ir 80 ber­niu­kų), t.y. 9 kū­di­kiais ma­žiau nei 2010 m. Pag­ rin­di­nės kū­di­kių mir­ties prie­žas­ tys yra pe­ri­na­ta­li­nio pe­rio­do li­gos (47,2 pro­c.), įgim­tos for­ma­vi­mo­si ydos (31,9 pro­c.) ir išo­ri­nės mir­ties prie­žas­tys (6,9 pro­c.). „Klai­pė­dos“ inf.

Gar­si žo­li­nin­kė Jad­vy­ga Bal­vo­čiū­ tė tei­gia, kad no­rint ras­ti tin­ka­mą vais­tą odai gy­dy­ti to­li ieš­ko­ti ne­rei­ kia. Vie­nas daž­niau­siai nau­do­ja­mų au­ga­lų – ala­vi­jas ar­ba ali­jo­šius, ku­rį dau­ge­lis au­gi­na na­muo­se. Vė­si­nan­ tį ir at­pa­lai­duo­jan­tį po­vei­kį tu­rin­ tys sul­tin­gi sy­vai stai­giai nu­mal­ši­ na nu­de­gi­mo su­kel­tą skaus­mą. „Yra ne vie­nas ala­vi­jo nau­do­ji­ mo bū­das. Ga­li­ma iš­spaus­ti au­ ga­lo sul­tis ir šiek tiek pra­skie­dus jas van­de­niu tep­ti ant nu­de­gu­sios vie­tos. Ki­tas bū­das – pa­si­da­ry­ti komp­re­są iš ala­vi­jo nuo­vi­ro ir už­ dė­ti jį ant per­štin­čios odos“, – pa­ sa­ko­jo J.Bal­vo­čiū­tė. Dar vie­nas ge­rai ži­no­mas gy­do­ ma­sis au­ga­las – krau­ja­žo­lė. Šiau­ rės Ame­ri­kos in­dė­nai šį au­ga­lą jau nuo se­no nau­do­jo su­dir­gin­tai odai gy­dy­ti, o jo gy­do­mo­sios sa­vy­bės ir šian­dien pla­čiai tai­ko­mos me­di­ ci­no­je. Re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­ga­ min­ti komp­re­są iš krau­ja­žo­lių nuo­ vi­ro, ta­čiau gy­dy­tis ga­li­ma ir ki­taip. J.Bal­vo­čiū­tės tei­gi­mu, net su­vil­ gius au­ga­lą šil­tu van­de­niu ir už­dė­ jus jį ant skau­da­mos vie­tos, gy­do­

ma­sis po­vei­kis iš­liks. To­kiu pa­čiu prin­ci­pu ga­li­ma nau­do­ti ir me­det­ ką, ku­ri se­niai ži­no­ma kaip pui­kus vais­tas nu­de­gi­mams, įbrė­ži­mams, bė­ri­mams ir ki­tiems odos ne­ga­la­ vi­mams gy­dy­ti. J.Bal­vo­čiū­tė pa­brė­žia, kad gy­do­ mą­jį komp­re­są rei­kia nuo­lat keis­ ti nau­ju. Ge­riau­sią po­vei­kį tu­ri šal­ tas komp­re­sas, nes ta­da jis su­ge­ria karš­tį ir ma­ži­na skaus­mą. Nu­de­gus odai, žo­li­nin­kė siū­lo ger­ti prie­ša­ler­gi­nės miks­tū­ros. „Jei ma­no­te, kad ga­li pra­si­dė­ti aler­gi­nė reak­ci­ja, rei­kė­tų pa­si­ga­min­ti ar­ba­ tos iš ma­žų­jų plū­de­nų ar­ba la­ki­šių. Tai ne tik pa­ge­rins sa­vi­jau­tą, bet ir už­kirs ke­lią ga­li­moms komp­li­ka­ci­ joms“, – mo­kė žo­le­lių ži­no­vė. Kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Odos ir ve­ ne­ri­nių li­gų sky­riaus gy­dy­to­ja der­ ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Gon­din­ga Pab­ rin­kie­nė tei­gia, kad nu­spren­dus gy­dy­tis tra­di­ci­ne me­di­ci­na rei­kė­tų rink­tis tik tuos au­ga­lus, ku­rių po­ vei­kis yra tik­rai ži­no­mas. „Tik­rai ne vis­kas, kas au­ga miš­ ke, tin­ka gy­dy­mui. Kai ku­rie au­ga­ lai tu­ri fo­to­tok­si­nių me­džia­gų. Tai to­kios me­džia­gos, ku­rios rea­guo­ da­mos į ult­ra­vio­le­ti­nius spin­du­ lius virs­ta tok­si­nais. To­kiu at­ve­ju ga­li at­si­ras­ti dar rim­tes­nių bė­dų“, – įspė­jo me­di­kė. G.Pab­rin­kie­nė taip pat pa­ta­ rė per­štin­čią odą vil­gy­ti at­šal­dy­ta juo­da ar­ba­ta ar­ba už­dė­ti rūg­pie­ nio komp­re­są, ku­ris su­ge­ria karš­ tį ir ra­mi­na.

Pagalba: nudegusiesiems odą saulėje re­ko­men­duo­ja­ma pa­si­ga­min­ti

komp­re­są iš krau­ja­žo­lių nuo­vi­ro.

14

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

sportas Pateko į finalą

Nugalėjo Tuniso ekipą

Turime ir bronzos medalį

Lietuvos sportininkas Virgilijus Alekna pateko į olimpinių žaidynių disko metimo rungties finalą. Atrankos varžybose mūsų šalies atstovas neįvykdė normatyvo – nenumetė disko 65 m. Tačiau lietuvio rezultatas – 63 m 88 cm buvo absoliučiai dešimtas ir garantavo vietą finale, kuris vyks šiandien 21.45 val.

Paskutinėse A grupės rungtynėse Lietuvos krepšininkai po atkaklios kovos nugalėjo Afrikos čempionus Tuniso žaidėjus 76:63 (7:18, 22:17, 21:19, 26:9). Lietuviai, žaidynėse iškovoję dvi pergales ir patyrę tris nesėkmes, pateko į ketvirtfinalį. Jame mūsų ekipa susirems su Rusijos penketuku.

Londono žaidynėse sėkmingai rungtyniavęs graikų ir romėnų imtynių atstovas Aleksandras Kazakevičius užėmė trečiąją vietą svorio iki 74 kg grupėje. 26-erių lietuvis dėl bronzos medalio 3:0 įveikė 2007 ir 2009 metų pasaulio vicečempioną – varžovą iš Danijos – 27-erių Marką Overgaardą Malseną.

Senjorams – Europos čempionato titulai

E.Staišiūnaitė džiaugėsi, kad nebuvo paskutinė.

Pasirodymas:

Klaipėdietė liko 34-a Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Antroji Klaipėdos lengvaatletė – Eglė Staišiūnaitė – Londono vasaros žaidynėse pasirodė prasčiau nei 100 m bėgimo rungtyje 17-18 vietas pasidalijusi Lina Grinčikaitė.

23-ejų Jungtinėse Amerikos Valstijose šią vasarą studijas baigusi sportininkė 400 m bėgimo per barjerus rungties galutinėje įskaitoje užėmė 34-ą vietą tarp 43 dalyvių. E.Staišiūnaitė, distanciją įveikusi per 57,79 sek., savo grupėje tarp aštuonių bėgikių užėmė penktąją vietą. Klaipėdietė nepagerino asmeninio rekordo, kuris yra 56,58 sek. Jei būtų pakartojusi jį, mūsų olimpietė būtų buvusi tik 26-a. Greičiausiai atrankos varžybose bėgo rusė Natalija Antiuch (53,90 sek.), čekė Zuzana Hejnova (53,96 sek.) ir Kaliese Spencer (54,02 sek.) iš Jamaikos.

Sporto telegrafas Buriavimas. Sekmadienį startavusios pagrindinės Lietuvos buriuotojų varžybos – Kuršių marių regata – prasidėjo netradicine pirmo etapo distancija. Reaguodami į prognozuojamą štilį, regatos teisėjai nusprendė neplaukti kaip įprasta į Palangą ir nustatė gana trumpą kelių kilpų distanciją Baltijos jūroje Kaliningrado kryptimi. Geriausiai su tokiomis varžybų sąlygomis pavyko susidoroti jachtos „Hornas“ įgulai, vadovaujamai kapitono Šarūno Abraičio. Ji į lyderius išsiveržė nuo pat starto ir pagal perskaičiuotą laiką pirmame etape buvo greičiausia. Greičiausiai pagal tikrą laiką pirmame etape atplaukė jachtos „Extreme“ komanda su kapitonu Aisčiu Kalanavičiumi. Sutrumpintoje distancijoje po pirmo etapo pagal perskaičiuotą laiką pirmauja jachta „Nida“ su kapitonu Arūnu Burkšu.

Nugalėtojai: tarp čempionais tapusių 65-mečių krepšininkų buvo ir du klaipėdiečiai – A.Riauka ir A.Žičkus.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Kaune vykusiame 7-ajame Europos krepšinio senjorų čempionate net vienuolika Lietuvos komandų rungtyniavo finaluose. Daugeliui ekipų lemiamos kovos susiklostė sėkmingai. Iš laikinosios sostinės su medaliais grįžo gražus būrys klaipėdiečių.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lengviausią pergalę finale iškovojo Kauno „Žalgirio“ 55-59 metų krepšininkai, tarp kurių buvo ir du mūsų miesto atstovai Vladas Baltuška ir Algirdas Lingė. Lietuviai dėl aukso įveikė Švedijos rinktinę 77:55. Pergalės buvo laukiama, nes Lietuvos garbę gynė legendinio „Žalgirio“ žvaigždynas Vitoldas Masalskis, Virginijus Jankauskas, Sergejus Jovaiša, Liudas Žukaitis, Mindaugas Arlauskas. Šių krepšininkų šešėlyje buvę Klaipėdos žaidėjai finale pasirodė kukliai – V.Baltuška per 11 min. pelnė 1 tašką, A.Lingė per tokį pat laiką – nė vieno. 35-mečių čempionate be didesnio vargo čempionų titulus iškovojo „Top Sport“ ekipai atstovavę Eurelijus Žukauskas ir Saulius Štombergas. Lietuviai lemiamame susitikime įveikė Latvijos rinktinę 82:67. Nors E.Žukauskas finale per 25 min. pelnė vos 4 taškus, tačiau, surinkęs 25 naudingumo balus, buvo geriausias ekipos žai-

dėjas. Vidurio puolėjas įmetė abu dvitaškius, abi baudas, 9 kartus atkovojo kamuolį. S.Štombergas per 24 min. prie pergalės prisidėjo 10 taškų. Tituluotas krepšininkas galėjo būti rezultatyvesnis, tačiau iš 11 baudų įmetė vos 4. Aukso medalius iškovojo ir Kauno „Žalgirio“ komandos 65-69 metų senjorai, kurių gretose buvo du uostamiesčio Algimantai – Riauka ir Žičkus. Lietuviai svarbiausiame mače 70:63 palaužė Ukrainos penketuką. Beveik be keitimų – 36 min. – rungtyniavęs A.Riauka prie pergalės prisidėjo 4 taškais, A.Žičkus taškų nepelnė. Trys mūsų krepšininkai iškovojo sidabro medalius. Tokios spalvos žetonu buvo apdovanotas Giedrius Vasilkevičius, rungtyniavęs 40-mečių žaidėjų pirmenybėse. Jo atstovaujamas „Dastros-Alkajo“ penketukas finale suklupo žaisdamas su Juodkalnijos rinktine 85:91. Klaipėdietis per 25 min. surinko vos 3 taškus. 60-mečių krepšininkų komandų pirmenybėse sidabro medalius iš-

Priežiūra: kol teks žaisti, krepšininkai neužmiršdavo ir senelių pareigų.

kovojo Vilniaus „Statyba“, kurioje žaidė ir klaipėdietis Vladimiras Lebidevas. Lietuviai finale pralaimėjo Rusijai net 39:58. Uostamiesčio atstovas per 11 min. nepataikė nė karto – tris kartus neįmetė dvitaškių ir tiek pat kartų nebuvo taiklus mesdamas baudas. 70-mečių varžybose Lietuvos rinktinė finale 46:48 nusileido rusams. Šalies garbę gynęs Kazimieras Budrys per 20 min. surinko 4 taškus. Moterų varžybose klaipėdiečių nebuvo. Daug metų Klaipėdos „Žuvėdros“ garbę gynusi Rima Daunienė, šiuo metu gyvenanti Panevėžyje, tapo čempione su SKK ekipa. 35 metų

lietuvės finale nesunkiai 68:49 nugalėjo Rusijos rinktinę. R.Daunienė per 12 min. surinko 5 taškus. Čempionės vardą iškovojo ir penkeriais metais vyresnių moterų varžybose žaidusi Alina Galvelytė. Klaipėdoje gimusi ir čia aktyviausius krepšininkės karjeros metus praleidusi senjorė žaidė Vilniaus „Svajos“ komandoje. Vilnietės varžybose dėl pirmosios vietos 67:53 įveikė „Carpathian Bears“ klubą iš Ukrainos. A.Galvelytė per 6 min. taškų nepelnė. Iš viso Kaune varžėsi 1 700 vyrų ir moterų iš 22 valstybių. Daugiausia ekipų atvyko iš Rusijos, tačiau pagal iškovotus trofėjus nepralenkiami buvo lietuviai.

19

antradienis, rugpjūčio 7, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Laminarija antradienis – Garantas trečiadienis – Ardometras ketvirtadienis – Skaistykla penktadienis – Vaizdelis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, galbūt aplinkiniams ji visai nepatiks. Valdykite savo emocijas ir liežuvį, nes galite įsivelti į nemalonų konfliktą, kurio padariniai gali būti ganėtinai skaudūs. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nieko keista – jie taip pat turi teisę turėti savo nuomonę, net jei jums ji atrodo nepriimtina. Iš ryto labai tiksliai suplanuokite visus dienos reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad jums nelemta įgyvendinti savo svajones ir tikslus, jausitės taip, lyg kas nos jums specialiai trukdytų. Bet net jei kol kas užsibrėžtos aukštumos jums nepasiekiamos, atminkite, kad tai laikini sunkumai ir atkaklumas anksčiau ar vėliau bus vainikuotas. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, dėl to labai tinkamas laikas dirbti komandoje. Jūs gebate ne tik vykdyti nurodymus, bet esate gimęs būti lyderiu ir vadovu. Nebijokite imtis šio vaidmens. Mergelė (08 24–09 23). Gresia priimti neteisingą sprendimą, kuris gali neigiamai paveiktų tolesnius jūsų planus. Būkite pasirengę įvairioms staigmenoms. Svarstyklės (09 24–10 23). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Nesigėdykite dalytis savo patirtimi net ir su vyresniais ir autoritetingesniais asmenimis. Skorpionas (10 24–11 22). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar piešdamas lengvai išreikšite svajones, jausmus. Tačiau pernelyg neįsijauskite – kils pavojus nuskęsti fantazijose. Šaulys (11 23–12 21). Būsite pasinėręs į romantiką, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Jei dar nesate sutikęs savo antrosios pusės, tikėtina, kad būtent šią dieną gali tai įvykti. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali sugadinti nuotaiką ir numušti jūsų entuziazmą. Nepasiduokite iškilus pirmai problemai. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Pajusite, kad galite pasiekti užsibrėžtų tikslų. Domins politika, istorija, religija. Kils noras tapti geresniam. Žuvys (02 20–03 20). Leisite laiką su brangiais žmonėmis ir patirsite malonių įspūdžių. Galbūt tai bus romantiškas pasimatymas, triukšmingas vakarėlis ar išvyka į gamtą.

Orai

Artimiausios dienos nebus karštos, numatomi lietūs su perkūnija. Šiandien termometrai rodys 20–23 laipsnius šilumos. Palyti turėtų daug kur, galima perkūnija. Trečiadienio naktį trumpas lietus numatomas pajūry, dieną trumpas lietus su perkūnija prognozuojamas daugelyje rajonų. Naktį bus 12–16, dieną apie 20–22 laipsnius šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 7 d.

+20

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+21

Utena

+20

5.40 21.08 15.27

220-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 146 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +40 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +20 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20

kokteilis Par­duok bu­tą – nu­si­pirk ra­my­bę Kaip ir kas­met, tra­d i­ciš­kai at­si­ran­da pi­lie­čių, ku­riuos pa­pik­ti­na Jū­ros šven­ tės triukš­mas. Štai Her­kaus Man­to gat­vė­je gy­ve­nan­ ti Ma­r i­jo­na nir­šo iš pyk­čio šeš­ta­die­n į, kai jos gat­vė­je bu­vo su­reng­tos krep­ši­ nio var­ž y­bos. Gy­ven­to­ją pik­t i­no ne krep­ši­n in­kai, o ne­ž mo­niš­ką triukš­mą kė­lęs ren­g i­nio įgar­sin­to­jas – kaž­koks di­d žė­jus – gal Ge­na­di­jus, gal Ger­ma­nas. „Jis taip gar­siai lei­do mu­zi­ką, kad ne­ ga­lė­jau tver­t is, – guo­dė­si Ma­r i­jo­na. – Ban­d žiau už­si­da­r y­t i lan­gą ir bal­ko­ ną, bet tuo­met bu­tas virs­da­vo šilt­na­ miu, ku­r is nie­k uo ne­si­skir­da­vo nuo pir­t ies.“ „Kraus­t y­k is tu, Ma­r i­j o­n a, ten, kur triukš­mo nė­ra, – re­ko­men­da­vo Du­ ki­n in­kas. – Triukš­mas cent­re bu­vo ir bus. Kur tu­r i vyk­t i šven­tės, jei ne pa­ grin­d i­nė­je mies­to da­ly­je? Jei ne­pa­ tin­ka, par­duok bu­tą, nu­si­pirk ra­my­bę. Dar ir ant­ram bu­t ui pi­n i­g ų liks. Mes, klai­pė­die­čiai, ne­kreip­k i­me dė­me­sio į cy­pau­jan­čias „cyp­da­vat­kes“. O Ne­s up­ran­t an­t is pa­no­ro pa­k laus­ ti Ma­r i­jo­nos: „Jei taip blo­gai gy­ven­ ti cent­re, ko­dėl ne­si­ke­l ia­te į ra­mes­nę vie­tą?“

Londonas +21 Madridas +31 Maskva +31 Minskas +27 Niujorkas +29 Oslas +19 Paryžius +23 Pekinas +31

Praha +23 Ryga +20 Roma +33 Sidnėjus +20 Talinas +20 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +22

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+21

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

19

19

19

18

7

17

18

18

17

10

16

17

16

15

7

rytoj

ketvirtadienį

1858 m. gi­mė Mar­t y­nas Jan­k us, lie­tu­v ių švie­tė­jas, pub­li­cis­tas, vie­nas tau­ti­nio at­gi­mi­mo są­jū­džio va­do­vų , „Auš­ros“ ir „Var­po“ re­dak­ to­r ius, dau­ge­l io žur­na­lų bei laik­raš­čių lei­dė­jas. Mi­rė 1946 me­tais Vo­kie­ti­jo­je. 1937 m. gi­mė JAV ki­no me­no aka­de­m i­jos „Os­ ka­rais“ ap­do­va­no­tas ki­ no ir teat­ro ak­to­rius Dus­ tin Hoff­man. 1945 m. SSRS pa­skel­bė ka­rą Ja­po­ni­jai, ta­čiau ši po sa­vai­tės ka­pi­tu­lia­vo.

1960 m. gi­mė TV se­ ria­lo „X fai­lai“ žvaigž­dė Da­vid Du­chov­ny

Holivudo aktorė Natalie Portman ištekėjo už baleto choreografo Benjamino Millepied.

Išs­kir­ti­nis: va­kar į Klai­pė­dą at­plau­kė krui­zi­nis lai­vas „Crys­tal Simp­ho­ny“, ku­ria­me ap­tar­nau­jan­čio per­so­

na­lo be­veik tiek, kiek ir ke­lei­vių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uostamiestyje – prabangus galiūnas Klai­pė­do­je vie­šė­jo tre­čias pa­gal dy­dį šį se­zo­ną pas mus at­plau­kęs krui­zi­nis lai­vas, ku­ria­me dir­ba ir 5 lie­tu­viai.

Links­mie­ji tirš­čiai Lai­do­t u­vės. Vi­si ge­d i. Priei­na vie­nas vy­ru­kas ir klau­sia ki­to: – O ką čia lai­do­ja? – Ma­tai ten tą vy­rą juo­dais aki­niais ir su di­d žiu­liu šu­niu? Tai to vy­ro uoš­vę lai­do­ja. – O kas jai bu­vo, kad mi­rė? – Na, ma­tai, tas šuo mir­ti­nai už­pjo­vė. – Aaa... O už kiek ga­l i­ma tą šu­n į nu­si­ pirk­t i? – Pa­la, pa­la, stok į ei­lę! Čes­ka (397 719; klai­pė­die­čiai, ar esa­te už tai, kad ir to­liau vyk­tų Jū­ros šven­tė?)

1963 m. Di­d žio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je įvyk­dy­tas „di­dy­sis trau­k i­n io api­plė­š i­m as“. Nu­s i­k al­tė­l ių gru­p ė su­ stab­dė iš Glaz­go į Lon­do­ ną vy­ku­sį pa­što trau­k i­n į ir pa­gro­bė 2,6 mln. sva­rų ster­lin­gų. 1974 m. JAV pre­z i­den­tas Ri­chard Ni­xon per te­le­vi­ zi­ją pa­skel­bė, jog dėl Vo­ ter­gei­to skan­da­lo rugp­jū­ čio 9 die­ną at­si­sta­ty­dins iš sa­vo pa­rei­gų. R.Ni­xo­nas ta­ po pir­ma­sis at­si­sta­ty­di­nęs pre­zi­den­tas JAV is­to­ri­jo­je.

Ištekėjo juodoji Holivudo gulbė

Di­de­lės dis­k u­si­jos taip pat ki­lo, kai skai­t y­to­jai per­skai­tė, kad nuo gat­vės ar kai­my­nų triukš­mo ge­riau­siai gelbs­ ti au­sų kamš­te­l iai. Pet­ras dau­žė­si į krū­t i­nę: „Esu iš­ban­ dęs ke­l ių ga­min­to­jų au­sų kamš­te­l ius – nuo pra­mo­n i­n ių iki ka­r i­n ių. Jie ne­ pa­de­da.“ Ali­na tvir­ti­na, kad kamš­tu­kai – ne išei­tis. Jie ne tik ne­pa­de­da, bet dar ir truk­do.

bi, į ją su­va­žiuo­ja įvai­riau­sių keis­ tuo­lių ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir už­ sie­nio.

Donatas, Drąsutis, Jogailė, Jogilė, Kajetonas, Klaudija, Sikstas.

rugpjūčio 7-ąją

Kamš­tu­kai ne­gelbs­ti

Sve­čiai: Jū­ros šven­tė – nuo­sta­

Vardai

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

JAV lai­vy­bos li­ni­jos „Crys­tal Crui­ ses“ lai­ne­ris „Crys­tal Simp­ho­ ny“ Klai­pė­do­je vie­šė­jo pir­mą kar­ tą. 238 met­rų il­gio lai­vas at­pluk­dė 728 ke­lei­vius, dau­gu­ma jų – JAV pi­lie­čiai. Aukš­tos pra­ban­gos kla­sei pri­ski­ ria­mas lai­vas iš­skir­ti­nis tuo, kad jo

įgu­lą ir ap­tar­nau­jan­tį per­so­na­lą su­da­ro 500 žmo­nių. Pap­ras­tai to­ kiuo­se lai­vuo­se per­so­na­las ne­vir­ ši­ja treč­da­lio ke­lei­vių skai­čiaus. „Crys­tal Simp­ho­ny“ ka­zi­no bei ba­ ruo­se dir­ba ir 5 lie­tu­viai. Pa­sak Klai­pė­dos tu­riz­mo ir in­for­ ma­ci­jos cent­ro va­do­vės Ro­me­nos Sa­vic­kie­nės, lai­ne­rio ke­lei­viams bu­vo pa­siū­ly­tos 9 eks­kur­si­jos. Sve­ čiai iš­vy­ko į Juodk­ran­tę, Kre­tin­gą,

Pla­te­lius, žval­gė­si po Klai­pė­dą ir ap­gai­les­ta­vo, kad ne­sus­pė­jo at­vyk­ ti į Jū­ros šven­tę. Ypa­tin­gų pa­gei­da­vi­mų jie ne­tu­ rė­jo, tik krui­zi­nius ke­lei­vius ku­ ruo­jan­čios tu­riz­mo kom­pa­ni­jos pa­pra­šė, kad kiek­vie­nam į eks­kur­ si­ją vyks­tan­čiam tu­ris­tui bū­tų pa­ rū­pin­ta po du bu­te­liu­kus mi­ne­ra­li­ nio van­dens. Anks­čiau to­kių no­rų krui­zi­nių lai­vų tu­ris­tai esą ne­bu­ vo pa­reiš­kę. Lai­vas į Klai­pė­dą at­plau­kė iš Var­ ne­miun­dės, pir­ma­die­nio pa­va­ka­re iš­plau­kė į Ry­gą, pa­skui – į Ta­li­ną ir Sankt Pe­ter­bur­gą. Iki šiol di­džiau­si Klai­pė­dą ap­ lan­kę lai­ne­riai bu­vo 290 m il­ gio „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ ir 261 m il­gio „Orio­na“.

Pora susituokė pagal judėjų pa­ pročius šeštadienio vakarą vienoje privačioje rezidencijoje netoli Big Suro Kalifornijoje, savo artimųjų ir draugų akivaizdoje, o tarp sve­ čių buvo glamūrinio elito atstovė Ivanka Trump. 31 metų „Oskaro“ laureatė pra­ dėjo susitikinėti su prancūzu B.Millepied 2009 m. pabaigoje, kai susipažino su juo kuriant filmą „Juodoji gulbė“. 2010-ųjų gruodį N.Portman pa­ skelbė, jog yra susižadėjusi ir lau­ kiasi kūdikio, o jųdviejų sūnus Alephas gimė kitų metų birželį. Žinia apie N.Portman vestuves buvo paskelbta praėjus šešiems mėnesiams po to, kai garsenybės išprovokavo gandus, jog jiedu slap­ ta susituokė. Šiemet vasarį per JAV Kino akademijos apdovanojimų ce­ remoniją žvaigždės pastebėti mū­ vintys vienodus žiedus. Tąsyk sa­ vo privatumą budriai sauganti pora atsisakė komentuoti šiuos gandus. BNS, „Klaipėdos“ inf.

Uždarumas: sūnų auginantys

aktorė ir choreografas susituo­ kė pasislėpę nuo svetimų akių.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.