2012-08-10 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktADIENIS, RUGPJŪČIO 10, 2012

www.kl.lt

Van­de­ny­je ir ug­ny­je žū­sta vis dau­giau gy­ven­to­jų.

Lietuva 7p.

Ke­lių po­li­ci­jo­je atsiras ir mo­te­riš­kų vei­dų.

186 (19 487)

Ro­bo­to „Cu­rio­si­ty“ iš Mar­so siun­čia­mi vaiz­dai ža­di­na fan­ta­zi­ją.

Užribis 8p. Pasaulis 10p.

No­ri rū­ka­lų? Pirk iš ro­mų

Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ nas per de­šimt­me­ tį ta­po ne­pa­ju­di­na­ mu kont­ra­ban­da pre­kiau­jan­čių ro­ mų bas­tio­nu. Ne­le­ ga­li pre­ky­ba ci­ga­re­ tė­mis po­li­ci­jai – per kie­tas rie­šu­tė­lis. Tei­ si­nin­kai ra­gi­na ki­ taip tram­dy­ti įsta­ty­ mus pa­žei­džian­čius as­me­nis – ati­mant so­cia­li­nes pa­šal­pas ir ne­mo­ka­mą gy­ve­ ni­mą sa­vi­val­dy­bių būs­tuo­se.

Kaina 1,30 Lt

„Į mū­sų teat­ro kie­mą pa­ kliu­vę žmo­nės ma­ny­da­vo, kad čia – ka­lė­ji­mas.“ Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas Ra­mū­nas Kaub­rys apie ka­tast­ro­fiš­ką pa­sta­to būk­lę.

2p.

Ar vai­kai dar­že­ly­je sau­gūs?

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nors ne­pa­žįs­ta­ma­sis Kau­ne iš vai­ kų dar­že­lio nie­kie­no ne­truk­do­mas iš­si­ve­dė pen­kia­me­tę mer­gai­tę, Klai­ pė­dos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­ gų va­do­vai ti­ki­na, kad uos­ta­mies­ty­ je tai bū­tų sun­kiai įma­no­ma.

Su­si­rinks ir aiš­kin­sis

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Siū­lo ir paaug­liams

Va­di­na­mo­jo Ryb­por­to gy­ven­to­jai jau dau­gy­bę me­tų ste­bi, kaip ro­ mai nuo anks­ty­vo ry­to uži­ma sa­vo po­zi­ci­jas: mo­te­rys iš­si­ri­kiuo­ja prie bu­vu­sios „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­ vės, da­bar – pre­ky­bos cent­ro du­ rų, vy­rai įsi­ku­ria vie­na­ me kie­mų.

4

Pa­dė­tis: kasdien kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes vie­šai par­da­vi­nė­jan­čios mo­te­rys de­monst­ruo­ja olim­pi­nę ra­my­

bę – bau­dos jų ne­sus­tab­dys. Šei­my­ni­nis vers­las, į ku­rį sve­ti­mi neį­lei­džia­mi, kles­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Uos­ta­mies­čio me­rą lai­ki­nai pa­va­ duo­jan­tis vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas tei­gė, kad teks šauk­ti švie­ti­mo dar­ buo­to­jų su­si­rin­ki­mą ir aiš­kin­tis, ar tik­rai mū­sų dar­že­liuo­se yra vi­siš­kai už­tik­rin­tas vai­kų sau­gu­mas. „To­kie kal­bė­ji­mai su ko­le­go­mis iš Švie­ti­mo sky­riaus vyks­ta nuo­lat.

Yra įsta­ty­mai, yra dar­že­lių vi­daus tai­syk­lės, bet kol nie­ko neat­si­tin­ ka, tol vis­kas taip ir vyks­ta bend­ru su­si­ta­ri­mu. Pa­vyz­džiui, Bel­gi­jo­je net vi­du­ri­nės mo­kyk­los moks­lei­ vis iš pa­sta­to ne­ga­li išei­ ti sa­va­ran­kiš­kai“, – tei­gė A.Šul­cas.

3

2

penktadienis, RUGPJŪČIO 10, 2012

miestas

Muzikinio teat­ro ma­kia­žui – mi­li­jo­nas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Be­lau­kiant, kol Klai­pė­do­je bus pa­sta­ty­tas nau­jas mu­zi­ki­nis teat­ ras, lo­p o­m as se­n a­s is pa­s ta­t as.

Tam Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja sky­rė mi­li­jo­ną.

Be­lauk­da­mi nau­jo mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bų, teat­ra­lai ėmė­si re­mon­tuo­ ti esa­mas pa­tal­pas, esą nie­kas ne­ ži­no, kiek čia dar teks bū­ti.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro di­ rek­to­riaus Ra­mū­no Kaub­rio tei­gi­ mu, grieb­ta­si by­ran­čio pa­sta­to re­ mon­to, nes to­liau ne­be­ga­li­ma nei taip dirb­ti, nei gy­ven­ti.

Teat­re kei­čia­mi lan­gai, ku­rie yra vi­siš­kai su­pu­vę ir ky­la pa­vo­ jus, kad jie ga­li nu­kris­ti praei­viams ant gal­vų. „Ar ži­no­te, kad praė­ju­sią žie­ mą teat­ro pa­tal­po­se bu­vo mi­nu­ si­nė tem­pe­ra­tū­ra ir mes ne­ga­lė­jo­ me dirb­ti? Da­bar tik už­si­kam­šo­me sky­les, kad ga­lė­tu­me iš­gy­ven­ti dar vie­ną žie­mą“, – tei­gė R.Kaub­rys.

Anot jo, nie­ko ne­da­rant žie­mą iš­gy­ven­ti – ne­rea­lu. „Už šil­dy­mą tu­ri­me mo­kė­ti po 30–40 tūkst. li­tų per mė­ne­sį.

Tiek, kiek su­mo­kė­jo­me už šil­dy­

mą šių me­tų sau­sį, va­sa­rį ir ko­vą, mes ga­lė­jo­me pa­sta­ty­ti gran­dio­ zi­nį spek­tak­lį, pa­si­kvie­tę ryš­kiau­ sius pa­sau­lio me­ni­nin­kus“, – sa­kė R.Kaub­rys.

Pa­sak di­rek­to­riaus, pa­sta­tas ne­ bu­vo re­mon­tuo­tas nuo pat jo pa­ sta­ty­mo. Da­bar at­nau­ji­na­ma tik ava­ri­nės būk­lės sta­ti­nio da­lis. „Tai lai­ki­na, kol pa­ga­liau iš­si­ spręs di­džio­ji te­ma – nau­jo mu­ zi­k i­n io teat­ro sta­ty­b a. Tik­rai ne­m a­n au, kad jis at­s i­ras grei­ tai, tam pri­reiks gal net ne pen­ ke­r ių me­t ų, to­d ėl se­n ą­j į pa­s ta­ tą bū­ti­na ap­si­tvar­ky­ti“, – ti­ki­no R.Kaub­rys.

Bai­gia­mi pa­sta­to re­mon­to dar­bai iš kie­mo pu­sės, tvar­ko­mas sto­gas, kei­čia­mi lan­gai ir va­lo­mas nu­by­rė­ jęs tin­kas. „Pas mus į teat­ro kie­mą už­kly­dę žmo­nės pa­gal­vo­da­vo, kad čia ka­lė­ ji­mas. To­dėl no­rė­jo­me su­tvar­ky­ti, kad pa­do­riau at­ro­dy­tų ir kie­mas“, – sa­kė R.Kaub­rys.

Ta­čiau di­rek­to­rius pa­brė­žė, kad fa­sa­do iš gat­vės pu­sės ne­keis, nes tam rei­ka­lin­gi dar di­des­ni pi­ni­gai. „Iš kai ku­rių žmo­nių su­pran­tu, jog jie ti­ki­si, kad bus su­tvar­ky­tas vi­sas fa­sa­das. De­ja“, – ap­gai­les­ta­ vo teat­ro va­do­vas.

Re­mon­tuo­ja: Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me teat­re kei­čia­mi

lan­gai, tvar­ko­mas sto­gas, lo­po­mos sky­lės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Są­ly­gos: šiuo me­tu Klai­pė­do­je vai­kai tre­ni­ruo­ja­si vos 25 met­rų il­gio „Gin­ta­ro“ ba­sei­ne.

Padėjo olim­pi­nis auk­sas Olim­pi­nį auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­si plau­ki­kė Rū­ta Mei­lu­ty­tė, pa­ ti nė ne­ži­no­da­ma, pa­dė­jo Klai­pė­dai. Po jos trium­fo olim­pia­do­je Ūkio mi­nis­te­ri­ja ga­liau­siai pa­ren­gė Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­ jek­tą, ku­riuo pla­nuo­ja­mą sta­ty­ti Klai­pė­dos ba­sei­ną siū­lo­ma pri­pa­žin­ti vals­ty­bei svar­biu ob­jek­tu.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­ tū­ras Šul­cas.

Me­ras bu­vo iš­si­gan­dęs

Lie­tu­vo­je – vie­nin­te­lis

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ne kar­tą vie­šai iš­sa­ kė nuo­gąs­ta­vi­mus, jog Vy­riau­sy­ bė ne­si­lai­ko duo­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų – kom­pen­sa­ci­jų Klai­pė­dai už sta­ to­mą Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą. Vie­na to­kių kom­pen­sa­ ci­jų – pri­pa­žin­ti Klai­pė­do­je nu­ ma­ty­tą sta­ty­ti ba­sei­ną vals­ty­bi­nės svar­bos ob­jek­tu, kad bū­tų už­tik­ rin­tas fi­nan­sa­vi­mas jo sta­ty­boms. „Pats Ūkio mi­nis­te­ri­jai nu­ve­žiau do­ku­men­tus dėl ba­sei­no, ta­čiau iki šiol nie­kas nie­ko ne­da­ro“, – prieš ke­lias sa­vai­tes tei­gė V.Grub­liaus­kas. Šią sa­vai­tę Ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­ ne­šė, kad jau pa­ren­gė Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl Klai­pė­ dos ba­sei­no pri­pa­ži­ni­mo vals­ty­bei svar­biu ob­jek­tu. „R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lė yra di­de­ lis im­pul­sas sta­ty­ti nau­jus ba­sei­ nus, at­nau­jin­ti esan­čius. Vy­riau­sy­ bė mums pa­ža­dė­jo, jog Klai­pė­dos ba­sei­nas bus pri­pa­žin­tas vals­ty­ bi­nės reikš­mės ob­jek­tu. Len­kia­ mės R.Mei­lu­ty­tei, kad pa­ga­liau gi­ mė tai įtei­sin­sian­čio Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pro­jek­tas“, – džiau­gė­si

Vy­riau­sy­bė šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą svars­tys rugp­jū­čio 23 d. vyk­sian­čia­ me po­sė­dy­je. Ti­ki­ma­si, kad jam bus pri­tar­ta ir Klai­pė­dos ba­sei­no sta­ty­ boms bus už­tik­rin­tas fi­nan­sa­vi­mas.

Pas­ta­te nu­ma­to­ma įreng­ti 50 met­rų il­gio ir 25 met­rų plo­čio ba­ sei­ną su tri­bū­no­mis tūks­tan­čiui žiū­ro­vų, spor­to sa­lę, svei­ka­tin­ gu­mo zo­ną.

Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl Vy­ riau­sy­bės spren­di­mas Klai­pė­dos ba­sei­no at­žvil­giu tu­rė­tų bū­ti tei­gia­ mas, yra ta, jog rugp­jū­čio 30 d. vyks uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dis, ku­ria­me bus svars­to­ma pa­reng­ta Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo prie Kiau­lės Nu­ga­ ros Po­vei­kio ap­lin­kai ata­skai­ta.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

51

Lt

Už maž­daug 80 tūkst. li­tų at­li­kus ga­li­my­bių stu­di­ją paaiš­kė­jo, kad ge­riau­sia vie­ta sta­ty­ti nau­ją ba­sei­ ną yra prie Klai­pė­dos are­nos. Pa­ gal pla­nus bū­tų sta­to­mas ba­sei­nas su svei­ka­tin­gu­mo cent­ru.

Pas­ta­te nu­ma­to­ma įreng­ti 50 met­rų il­gio ir 25 met­rų plo­čio ba­ sei­ną su tri­bū­no­mis tūks­tan­čiui žiū­ro­vų, spor­to sa­lę, svei­ka­tin­gu­ mo zo­ną.

To­kio dy­džio ba­sei­nas bū­tų vie­ nin­te­lis Lie­tu­vo­je.

Rengs tech­ni­nį pro­jek­tą

Jei Vy­riau­sy­bė ba­sei­ną pri­pa­žins vals­ty­bi­nės svar­bos ob­jek­tu, nu­ ma­to­ma, kad pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mas vyk­tų dviem eta­pais.

Pir­m ai­s iais me­tais bū­t ų pa­ reng­t i rei­ka­l in­g i do­k u­m en­tai, tech­ni­nis pro­jek­tas, o per dve­jus me­tus pa­sta­tas bū­tų pa­sta­ty­tas ir įreng­tas. „Pi­ni­gų ki­tiems me­tams rei­kė­ tų pro­jek­ta­vi­mui, o sta­ty­boms lė­ šų jau ga­li­ma ti­kė­tis iš 2014–2020 me­tų ES struk­tū­ri­nių fon­dų“, – tei­gė A.Šul­cas.

Op­ti­mis­ti­nis va­rian­tas – nau­jas ba­sei­nas Klai­pė­do­je tu­rė­tų iš­kil­ti 2015 me­tų pa­bai­go­je. Pre­li­mi­na­ri bend­ra pro­jek­to ver­tė sie­kia 38 mln. li­tų.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

3

penktadienis, RUGPJŪČIO 10, 2012

miestas Pat­vi­no gat­vės

Krei­pė­si į Pre­zi­den­tę

Kon­kur­sas – jū­ros gro­žiui

Klai­pė­dą va­kar vėl už­klu­po smar­ki liū­tis, po ku­rios pa­tvi­ no gat­vės, ku­rio­mis sun­ku bu­ vo va­žiuo­ti ir po pir­ma­die­nio škva­lo. Pa­vyz­džiui, Da­nės gat­ vė­je van­duo sie­kė ko­ne iki ke­ lių. Gat­vės pa­tvi­no, nes liū­tis bu­vo to­kia smar­ki, kad van­ duo ne­spė­jo su­bėg­ti į lie­taus nuo­te­kų sis­te­mą.

Pa­lan­gos me­ras Š.Vait­kus krei­pė­ si į Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ ra­ci­ją ir Pre­zi­den­tę D.Gry­baus­kai­ tę. Jis pra­šo už­tik­rin­ti, kad bū­tų vyk­do­mas tei­sin­gu­mas. Š.Vait­kus nu­ro­dė, jog sa­vi­val­dy­bė šią va­sa­ rą krei­pė­si į teis­mus dėl ne­tei­sė­ tai vei­kian­čių at­rak­cio­nų, ne­le­ga­ lios rek­la­mos, bet ne­su­lauk­ta jo­ kių spren­di­mų.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus kvie­čia ne tik gro­žė­tis Bal­ti­ja, bet pa­ ste­bė­jus tą gro­žį, fik­suo­ti jį nuo­ trau­ko­se ir pa­teik­ti jas tarp­tau­ ti­niam kon­kur­sui http://con­ test.bal­tic­mu­seums.net, ku­ rį or­ga­ni­zuo­ja ap­link Bal­ti­jos jū­ rą esan­tys mu­zie­jai. Gra­žiau­sias Bal­ti­jos nuo­trau­kas rei­kia pa­ teik­ti iki rug­sė­jo 30-osios.

Kal­ne­lius keis vi­sa­me mies­te Klai­pė­dos gat­vė­se ne­be­liks plas­ti­ki­nių grei­ čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių. Il­gai­niui jie bus pa­ keis­ti nau­jais – su­pil­tais iš as­fal­to. Tei­gia­ ma, kad to­kių kal­ne­lių įren­gi­mas pi­ges­nis, o vai­ruo­to­jams bus pa­to­giau.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Eks­pe­ri­men­ti­niai nau­jie­ji kal­ne­liai, vie­toj su­si­dė­vė­ju­sių se­nų­jų, pir­ miau­sia bu­vo įreng­ti Mi­ni­jos gat­ vė­je, Ši­lu­tės plen­te ir Sta­ty­bi­nin­ kų pro­spek­te. Bu­vo ste­bi­ma, ar ši nau­jo­vė efek­ty­vi.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­ na Ša­ka­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad nau­jie­ji kal­ne­liai pa­si­tvir­ti­no. Tad juos pra­ dė­ta įren­gi­nė­ti vi­sa­me mies­te. „Nau­jus kal­ne­lius mon­tuo­ja­me vie­to­se, ku­rio­se se­nie­ji yra su­si­ dė­vė­ję ar ap­ga­din­ti. Pas­ta­rie­ji tar­ nau­ja jau ke­le­rius me­tus. Ap­ga­din­ tų­jų su­re­mon­tuo­ti neį­ma­no­ma.

Il­gai­niui, ma­nau, vi­sa­me mies­te bus įreng­ti nau­ji kal­ne­liai“, – tvir­ ti­no ve­dė­ja.

Be mi­nė­tų vie­tų, nau­jie­ji kal­ne­ liai jau įreng­ti Smil­te­lės, Vin­gio gat­vė­se, Bal­ti­jos pro­spek­te. Šią sa­vai­tę jie bus už­baig­ti Nai­ku­pės gat­vė­je. Nau­jie­ji kal­ne­liai tu­rė­tų at­si­ras­ti ir Nau­jo­jo So­do gat­vė­ je. Se­nie­ji čia jau nuim­ti. Nau­ juo­sius grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­

Irena Šakalienė:

Nau­jus kal­ne­lius mon­tuo­ja­me vie­to­se, ku­rio­se se­nie­ji yra su­si­dė­vė­ję ar ap­ga­din­ti.

Dar­bai: nau­jie­ji kal­ne­liai bus su­mon­tuo­ti ir Nau­jo­jo So­do gat­vė­je.

lius vai­ruo­to­jai ver­ti­na dve­jo­pai.

Vie­ni tvir­ti­no, kad kal­ne­liai nee­ fek­ty­vūs, mat prie jų net ne­rei­kia pri­stab­dy­ti. Ki­ti lai­ko­si prie­šin­gos nuo­mo­nės ir prie­kaiš­tau­ja, kad

kal­ne­lius sun­ku pa­ste­bė­ti. Pa­sak I.Ša­ka­lie­nės, įspė­jan­tys apie kliū­ tį ženk­lai sto­vės prie vi­sų grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių, kaip rei­ka­lau­ ja­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­jie­ji, iš as­fal­to su­pil­ti kal­ne­ liai yra vos ne 6 kar­tus pi­ges­ni už se­nuo­sius.

Vie­nas toks kai­nuo­ja 400 li­tų, o plas­ti­ki­nis – 2 340 li­tų.

Tei­gia­ma, kad pa­pras­tai auk­lė­to­jos pa­žįs­ta tė­vus ir, jei­gu kas nors atei­ na iš pa­ša­lės, įstai­gos dar­buo­to­jos tu­ri su­si­siek­ti su tė­vais. Ki­taip vai­ kų nea­ti­duo­da.

Su iki­mo­kyk­li­nu­kais, pa­sak L.Priž­ gin­tie­nės, el­gia­ma­si at­sar­giai. „Auk­lė­to­jos pri­sii­ma at­sa­ko­my­ bę už vai­kų sau­gu­mą. Net ne­pil­

Re­z ul­ta­tai. Pir­ma­d ie­n į 11 val. vyks Klai­pė­dos vals­ty­bi­n io jū­r ų uos­to lie­ pos mė­ne­sio veik­los re­zul­ta­tų bei per­ spek­ty­v ų ap­ta­ri­mas. Žy­g is. Klai­p ė­d ie­č iai kvie­č ia­m i at­si­ pa­lai­duo­t i gam­to­je ir da­ly­vau­t i šiau­ rie­tiš­ko­jo ėji­mo žy­gy­je. Vi­si no­rin­tie­ji kvie­čia­mi rink­tis šeš­ta­die­nį 11 val. Pir­ mo­jo­je Meln­ra­gė­je prie par­duo­tu­vės.

Vi­sų pra­šo­ma pa­siim­t i svei­k uo­l iš­k ų už­kan­d žių. Po žy­g io da­ly­viai su­rengs iš­ky­lą. Bū­ti­na už­si­re­gist­ruo­ti tel.: (8 46) 234796, 8 612 30 176.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Mi­cei­ kie­nė (g. 1924 m.), Ma­ri­ja Opuš­ne­va (g.

1931 m.), Elz­bie­ta Ka­li­kie­nė (g. 1946 m.), Ar­vy­das Jon­kus (g. 1958 m.).

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės 1 Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė tvir­ti­no, jog

Klai­pė­do­je in­ci­den­tų ne­bu­vo

Sta­tis­ti­ka. Su­ves­ti šven­ti­nės sa­vai­tės re­z ul­ta­tai ir kons­ta­t uo­ta, kad šie­met vy­kę mies­to ju­bi­l ie­jaus ir Jū­ros šven­ tės ren­g i­n iai bu­vo ir sau­ges­n i, ir ge­ res­n i. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės pra­ne­ ši­me tei­g ia­ma, kad tam įta­kos tu­rė­jo ge­ras ren­g i­n ių vie­t ų pa­r in­k i­mas, sėk­ min­gas mu­gės iš­dės­t y­mas, trans­por­ to or­ga­n i­za­v i­mas, ope­ra­t y­v us mies­ to su­t var­k y­mas. Pab­rė­ž ia­ma, kad šie­ met pa­ka­ko ir šiukš­l ių dė­ž ių, ir tua­le­ tų. Po­l i­ci­jai du kar­t us re­čiau nei anks­ tes­n iais me­tais te­ko tram­dy­t i ki­šen­ va­g ius ir ne­blai­v ius chu­l i­ga­nus. Re­ čiau pas ne­ga­l a­v u­s iuo­s ius vy­ko ir me­d i­kai. Ta­č iau pa­ste­b ė­ta, kad ma­ si­n ių ren­g i­n ių vie­to­se tu­rė­t ų bu­dė­ ti dau­g iau grei­to­sios pa­gal­bos bri­ga­ dų. Šie­met to­k ių bu­vo ke­t u­r ios. Pra­ dė­t a svars­t y­t i, kad, sie­k iant iš­veng­ ti ne­lai­m ių, Jū­ros šven­tės me­t u sau­ gu­mą pa­plū­di­my­je už­tik­ri­nan­tys gel­ bė­to­jai tu­rė­t ų bu­dė­t i ir nak­t į. Atk­reip­ tas dė­me­sys, kad per šven­tę bu­vo su­ nio­ko­tos ve­jos. Ant jų bu­vo sta­to­m i au­to­mo­bi­l iai. Atei­t y­je siū­lo­ma šven­ čių me­tu įreng­t i nuo­ro­das, in­for­muo­ jan­čias, kur poil­siau­to­jai ga­l i pa­si­sta­ ty­t i ma­ši­nas.

Spek­tak­lis. Penk­ta­die­nį 18 val. Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je-bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks Klai­pė­dos lė­lių teat­ro spek­tak­lis suau­g u­sie­siems „Ste­buk­l in­gas Pe­le­ nės lai­kas“. Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Ar vai­kai dar­že­ly­je sau­gūs? uos­ta­mies­ty­je vai­ką iš dar­že­lio ga­li pa­siim­ti tik tė­vai. Jei­gu jie iš­vyks­ta, prieš ke­lio­nę tu­ri pa­lik­ti pra­šy­mą, ku­ria­me įpa­rei­go­ja tam tik­rą žmo­ gų pa­siim­ti vai­ką iš dar­že­lio.

Dienos telegrafas

Sau­gik­liai: Klai­pė­dos pe­da­go­gai die­va­go­ja­si, kad tik išim­ti­niais at­ve­jais ma­žy­lius ga­li pa­siim­ti ne tė­vai.

na­me­čiams bro­liams ar se­se­rims dar­že­li­nu­kų ne­lei­džia­me iš­si­ves­ ti. Už­fik­suo­tas tik fak­tas, kai vai­ kas sa­va­va­liš­kai išė­jo iš dar­že­lio, auk­lė­to­ja tuo­met bu­vo nu­baus­ta už ne­prie­žiū­rą. To­kių di­de­lių in­ ci­den­tų, kaip Kau­ne, mes ne­sa­me tu­rė­ję“, – tvir­ti­no L.Priž­gin­tie­nė.

Bū­na, kai tė­vai iš­si­sky­rę ir vie­ nam tė­vų su vai­ku yra ap­ri­bo­ti pa­ si­ma­ty­mai. To­kiais at­ve­jais vai­ko auk­lė­to­jos nea­ti­duo­da.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Su šeima – su­tar­ty­s

Pa­sak uos­ta­mies­čio vai­kų dar­že­ lio „Pu­rie­na“ di­rek­to­rės Vir­gi­ni­jos Le­tu­kie­nės, tai, kas nu­ti­ko Kau­ne, įma­no­ma ir Klai­pė­do­je. „Pa­si­tai­ko, kad mū­sų dė­me­sys pri­blės­ta, ypač va­sa­rą, kai vai­kai mig­ruo­ja po ki­tus dar­že­lius. Bet šiaip sau­gik­liai yra. Su šei­ma su­ da­ro­ma su­tar­tis, ku­rio­je pa­ra­šy­ta, kad vai­ką ati­duo­ti ga­li­ma tik pa­ tiems tė­vams ar­ba tė­vų su auk­lė­

to­ja su­pa­žin­din­tiems as­me­nims“, – tvir­ti­no ugdymo įstaigos di­rek­ to­rė.

Tai yra Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ti­pi­nė su­tar­tis, pa­ruoš­ta vi­soms iki­mo­kyk­li­nėms įstai­goms. „Ir ten jo­kių in­terp­re­ta­ci­jų bū­ti ne­ga­li. Pe­da­go­gams esa­me griež­ tai pa­sa­kę: ne­pa­žįs­ta­te atė­ju­sio pa­siim­ti vai­ko žmo­gaus, skam­ bi­na­te tė­vams“, – ti­ki­no V.Le­tu­ kie­nė.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ie­va Ge­nu­t ie­nė, Sta­n is­lo­vas Gu­raus­ kas, Ele­na Al­do­na Bui­v y­d ie­nė, Ona Mi­cei­k ie­nė, Ar­vy­das Jon­kus.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 16 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 52 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si gal­vos skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais. Į me­di­kus krei­pė­si vabz­džių su­gel­ti as­me­nys, ku­riuos iš­ti­ko aler­g i­ nė reak­ci­ja.

4

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

miestas

Įta­ri­mai: spė­ja­ma, kad įžū­lius kont­ra­ban­dos pre­ky­bi­nin­kus kaž­kas dangs­to. Bū­tent to­dėl šios mo­te­rys net ir vi­du­ry die­nos drą­siai siū­lo įsi­gy­ti ne­le­ga­liai į Klai­pė­dą at­ga­ben­tų rū­ka­lų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

No­ri rū­ka­lų? Pirk iš ro­mų 1

„Jie jau­čia­si ne­bau­džia­ mi. Jei ki­to­se mies­to vie­ to­se kont­ra­ban­dos pre­kei­viai dar bent sle­pia­si, čia ne­le­ga­lūs rū­ka­ lai siū­lo­mi vi­siš­kai at­vi­rai“, – pa­ sa­ko­jo il­gą lai­ką pre­ky­bos cent­ro priei­gas ste­bin­tis klai­pė­die­tis Al­ gi­man­tas.

Vy­ras ti­ki­no, jog ne kar­tą yra skam­bi­nęs į po­li­ci­ją, ta­čiau pa­ rei­gū­nai pa­siū­lė pra­neš­ti ta­da, kai vyks ci­ga­re­čių pir­ki­mas. „Aš jau įsiu­tęs pa­sa­kiau: čia kas de­šimt mi­nu­čių par­duo­da­ma po ke­lis pa­ke­lius, ko jūs dar lau­kia­ te?“ – pik­ti­no­si vy­ras.

Pen­kių še­šių mo­te­rų kom­pa­ni­ ja Nai­ku­pės gat­vė­je die­no­mis ke­lia to­kį er­ze­lį, lyg po dau­gia­bu­čių lan­ gais bū­tų įsi­kū­ru­si vi­sa tur­ga­vie­tė. „Jos čia ir pyks­ta­si, ir tai­ko­si, kei­kia vie­na ki­tą. Mo­te­rys už­ka­ bi­nė­ja praei­vius, o šiems pik­tai at­ šo­vus, kad ne­no­ri jų pa­slau­gų, pa­ ly­di keiks­ma­žo­džiais. Be­lik­tų, kad ku­ri čia pa­gim­dy­tų ant tų laip­tų“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si vie­tos gy­ ven­to­jas.

Ta­čiau žmo­nes la­biau­siai pik­ti­na tai, kad ro­mai par­da­vi­nė­ja ci­ga­re­tes paaug­liams. „Jei par­duo­tu­vė­se ar kios­kuo­se bi­jo­ma tai da­ry­ti, tai šioms mo­te­ rims ne­svar­bu – suau­gęs ar vai­kas iš jų pirks“, – kal­bė­jo Al­gi­man­tas. Ži­no įsta­ty­mų rė­mus

Mė­gi­ni­mai su­tram­dy­ti kont­ra­ban­ dos pla­tin­to­jus pa­tiems ro­mams ke­lia šyp­se­ną.

Pui­kiai ži­no­da­mos įsta­ty­mus, mo­te­rys su sa­vi­mi ne­šio­ja­si tik leis­ti­ną kie­kį rū­ka­lų – ke­tu­ris pa­ ke­lius. Di­des­nius ci­ga­re­čių kie­kius gy­ve­na­mo­jo na­mo kie­me sau­go čia įsi­kū­rę ro­mų vy­rai. „Pa­mė­gi­nus vos priar­tė­ti, či­go­ nės iš­si­laks­to ar­ba pa­ke­lia są­my­šį, kad jų vy­rai ži­no­tų, jog pa­si­ro­dė po­li­ci­ja. Ta­čiau pa­rei­gū­nai ga­lė­tų pir­ma su­čiup­ti jų vy­riš­kius su ci­ ga­re­tė­mis, ta­da mo­te­rų im­tis“, – pa­ta­rė nuo­lat ro­mų biz­nį pro lan­ gą ste­bin­tis vie­tos gy­ven­to­jas.

Vers­le – tik šei­mos na­riai

Klai­pė­dos mies­to 2-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Gin­ta­ ras La­sic­kas ti­ki­no, kad ne­svar­bu, kas sto­vė­tų prie Nai­ku­pės gat­vė­je

esan­čios par­duo­tu­vės: ro­mas, len­ kas ar ki­nas, jo už tai nie­kas ne­nu­ baus. „Per die­ną dvie­jų tri­jų skam­bu­ čių su­lau­kiu dėl ro­mų el­ge­sio prie bu­vu­sios „Juodk­ran­tės“ par­duo­tu­ vės. Pir­miau­sia žmo­gus pa­klau­sia, ka­da iš­vy­si­me ro­mus? Aš mė­gi­nu aiš­kin­ti, kad ne­ga­li­me mes jų nei iš­vy­ti, nei su­rin­kę iš­vež­ti“, – kal­ bė­jo G.La­sic­kas.

So­cia­li­niuo­se būs­tuo­se įsi­kū­ rę ro­mai nie­kur ne­dir­ba, gy­ve­na iš so­cia­li­nių pa­šal­pų ir ver­čia­si kont­ ra­ban­dos par­da­vi­nė­ji­mu. „Tie­siog Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ ne dau­giau­sia so­cia­li­nių būs­tų, o pla­nuo­ja­ma, kad į Mi­ni­jos gat­vės bend­ra­bu­tį bus su­kel­ti tie, ku­rie ne­su­ge­ba su­si­mo­kė­ti už pa­tar­na­vi­

Vie­nai ro­mų tau­ty­ bės mo­te­rų teis­mai yra sky­rę be­veik mi­ li­jo­ną li­tų bau­dų, o tai by­lo­ja, kad nu­sta­ ty­tos baus­mės – ne­ veiks­min­gos.

mus. Spė­ju, jog šia­me ra­jo­ne ro­mų tau­ty­bės as­me­nų tik pa­dau­gės. Jie čia sto­vės, spjau­dy­sis, vai­kus su­ ps, my­lė­sis“, – pro­gno­za­vo G.La­ sic­kas.

Jo tei­gi­mu, Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ ne už kont­ra­ban­dos par­da­vi­nė­ji­mą bu­vo su­lai­ky­ti ir nu­baus­ti tik ro­mų tau­ty­bės as­me­nys. „Sve­ti­mi šia­me biz­ny­je ne­si­su­ka.

Iš pa­var­džių aki­vaiz­du, kad tai vie­ nos gi­mi­nės mo­te­rys. Čia „dir­ba“ duk­ros, mo­ti­nos, se­se­rys ir se­ne­ lės“, – kal­bė­jo pa­rei­gū­nas.

Bau­dų nie­kas ne­be­bi­jo

Šie­met 2-asis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tas už pre­ky­bą kont­ra­ban­di­nė­ mis ci­ga­re­tė­mis jau su­ra­šė 22 pro­ to­ko­lus. „Paim­ta 1780 pa­ke­lių su ru­siš­ko­ mis ban­de­ro­lė­mis. Už ad­mi­nist­ra­ ci­nius tei­sės pa­žei­di­mus nu­ma­to­ mos bau­dos, už tai nė­ra nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, į ka­lė­ji­ mus tų žmo­nių ne­so­di­na“, – ti­ki­ no G.La­sic­kas.

Įs­ta­ty­mai už pa­kar­to­ti­nius nu­si­ žen­gi­mus nu­ma­to ne­ma­žas bau­das – nuo 10 iki 20 tūkst. ar net iki 50 tūkst. li­tų. „Jei anks­čiau tei­sė­jų šir­dis ro­mų mo­te­rys minkš­tin­da­vo kal­bo­mis apie vai­kus, tai da­bar tei­sė­jui ran­ka ne­be­sud­re­ba – ski­ria­mos di­džiau­ sios bau­dos. Bet joms – nė mo­tais.

Dar ne­su gir­dė­jęs, kad ant­sto­liui bū­tų pa­vy­kę išieš­ko­ti nors li­tą“, – pa­ste­bė­jo G.La­sic­kas.

Vie­nai šios tau­ty­bės mo­te­rų teis­ mai yra sky­rę be­veik mi­li­jo­ną li­ tų bau­dų, o tai by­lo­ja, kad nu­sta­ ty­tos baus­mės yra ne­veiks­min­gos šio vers­lo at­sto­vėms. „De­šimt pa­ke­lių ci­ga­re­čių ga­li­ ma tu­rė­ti. Anks­čiau bu­vo ga­li­ma ne­šio­tis 4 pa­ke­lius, ta­čiau ne taip se­no­kai ši tvar­ka bu­vo at­šauk­ta. Tai po­li­ci­jai ran­kas su­ri­šo“, – kal­bė­jo G.La­sic­kas.

Am­ži­no po­sto ne­bus

Ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai ti­ki­no, kad ne­le­ga­lių rū­ka­lų ga­li nu­si­pirk­ti tik kar­tą. „Mū­sų vi­sų vei­dus jie ge­rai at­ si­me­na. Ant­ro kar­to tik­rai ne­bus.

Nė­ra taip leng­va už­fik­suo­ti pir­ ki­mo at­ve­jį. Be­je, už to­kių pre­kių įsi­gi­ji­mą at­sa­ko­my­bės nė­ra, drau­ džia­ma tik par­da­vi­nė­ti“, – pri­mi­ nė pa­rei­gū­nas.

G.La­sic­kas įsi­ti­ki­nęs, kad si­tua­ ci­ja ga­li pa­si­keis­ti tik tuo­met, kai pa­tys žmo­nės ne­to­le­ruos kont­ra­ ban­da įvež­tų pre­kių. „Apk­lau­sos by­lo­ja, jog žmo­nės no­riai įsi­gy­ja pi­ges­nių de­ga­lų, ci­ ga­re­čių ir ne­su­ka gal­vos, kad tai yra ne­le­ga­lu“, – pa­ste­bė­jo G.La­ sic­kas.

Gy­ven­to­jų prie­kaiš­tai, kad po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­si­sten­gia su­ tram­dy­ti kont­ra­ban­dos par­da­vė­jų, G.La­sic­ko ma­ny­mu, nė­ra tei­sin­ gi, nes po­li­ci­ja sa­vo dar­bą dir­ba, o kad sis­te­ma ne­veiks­ni, nė­ra po­li­ci­ jos at­sa­ko­my­bė. „Ten – ne am­ži­no­ji ug­nis ir am­ ži­no po­sto ten ne­bus“, – iro­ni­za­vo G.La­sic­kas.

net sam­džiu­si sau­gos tar­ny­bą ko­ vai su kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų par­ da­vė­jais. „Mus pa­čius po teis­mus už­tą­ sė. Tik pi­ni­gus iš­lei­do­me, ir vis­ kas. Ne­se­niai vie­na mi­nis­te­ri­ja re­ ko­men­da­vo, jog pa­ga­min­tu­mė­me ženk­lus su už­ra­šais, kad ne­ga­li­ma pre­kiau­ti kont­ra­ban­di­nė­mis pre­ kė­mis. Jų per nak­tį ne­li­ko“, – tvir­ ti­no R.Ku­bi­lie­nė.

Se­na­ja­me tur­gu­je rū­ka­lus siū­lo ir lie­tu­vių tau­ty­bės žmo­nės, ta­čiau ir jų nie­kas ne­ga­li su­tram­dy­ti. „Tai ne­le­ga­lūs pre­kei­viai, jie juk ne­si­nuo­mo­ja pre­ky­bi­nių vie­tų, aš jų kont­ro­liuo­ti ne­ga­liu. Pak­lau­ sus, ką čia vei­kia, jie at­šau­na, kad tai ne mū­sų rei­ka­las, nes yra vie­šo­ je erd­vė­je. O mes ma­no­me, kad jei jie čia sto­vi, va­di­na­si, yra „sto­gas“.

Nes tai yra vie­šo­sios po­li­ci­jos rei­ ka­las“, – aiš­ki­no R.Ku­bi­lie­nė.

Di­rek­to­rė ti­ki­no pa­ti re­gė­ju­si vaiz­dą, kaip du jau­ni po­li­ci­jos pa­ tru­liai, ei­da­mi pro to­kius pre­kei­ vius, įnin­ka į po­kal­bį tar­pu­sa­vy­je ir pra­žings­niuo­ja lyg ne­ma­ty­da­mi to, kas vyks­ta tur­gu­je. „Jei aš pa­ban­dy­čiau ku­rį nors šių pre­kei­vių pa­tik­rin­ti ar iš­vy­ti, pa­ti su­lauk­čiau san­kci­jų. Žmo­gui ne­ga­ li­ma už­draus­ti sto­vė­ti“, – pa­ste­bė­ jo R.Ku­bi­lie­nė.

Ko­va – pa­ro­di­jų teat­ras

R.Ku­bi­lie­nės ma­ny­mu, tai, kad šie ne­le­ga­lai yra glo­bo­ja­mi tei­sė­sau­ gos, pa­ro­dy­tų eks­pe­ri­men­tas, jei sve­ti­mi pa­ban­dy­tų čia pat par­duo­ti nors vie­ną ci­ga­re­čių pa­ke­lį. „Po­li­ci­ja per tris mi­nu­tes pri­si­ sta­ty­tų. Spė­ju, kad ne­spė­tu­mė­te par­duo­ti. Man re­gis, ta ko­va su šia veik­la pri­me­na pa­ro­di­jų teat­rą“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

R.Ku­bi­lie­nė pa­ste­bė­jo, kad kont­ ra­ban­di­nių rū­ka­lų pre­ky­ba Klai­pė­ do­je su­tri­ko po spe­cia­lių ope­ra­ci­jų, kai įkliu­vo kont­ra­ban­dos tie­kė­jai. „Juk at­va­žiuo­ja­ma pra­ban­gio­ mis ma­ši­no­mis ir už tur­ga­vie­tės iš­krau­na­mi di­džiu­liai kie­kiai ci­ ga­re­čių. Va, šiuos tie­kė­jus ir rei­kia gau­dy­ti“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

Drą­są įžie­bia „sto­gas“?

Ant­ras mies­tie­čiams įpras­tas to­ kių pre­kei­vių po­stas – Se­no­ji tur­ ga­vie­tė.

Tur­ga­vie­tės va­do­vė Ra­mu­tė Ku­ bi­lie­nė ti­ki­no, ad­mi­nist­ra­ci­ja yra

Su­ge­bė­jo iš­vy­ti

Prie­šin­gai tvir­ti­no Nau­jo­sios tur­ ga­vie­tės va­do­vė Zi­nai­da Kar­pa­lo. „Mes jų nuo pat pir­mos die­nos neį­si­lei­do­me. Mū­sų tur­ga­vie­tės

Komentaras

Gied­rius Da­nė­lius

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ros vy­r iau­sia­sis pro­k u­ro­ras

Š

iai veik­lai su­tram­dy­ti yra pa­ kan­ka­mai inst­r u­men­t ų. Juk jei as­muo ne­mo­ka teis­mo pa­ skir­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių bau­dų, ga­l i­ma skir­t i areš­tą. Žmo­nėms, ku­r ie bran­gi­na lais­vę, tai yra svar­bu. Ta­čiau daž­niau­siai to­kia veik­la už­sii­ma tie, ku­ rie ne­tu­ri jo­kios nuo­sa­vy­bės. Ko ge­ro, yra gy­ve­ni­me to­kia tai­syk­lė: kai nie­ko ne­tu­ri, tai ir ne­rei­kia nie­ko. Man yra te­ kę gir­dė­ti Kau­no teis­me nu­tar­tį, ku­ria­ me ro­mų tau­ty­bės mo­te­riai, ku­ri vie­na au­gi­no ke­lis vai­kus, bu­vo skir­tas rea­lus lais­vės atė­mi­mas. Ta­čiau tai baus­mė už nar­ko­t i­k ų pla­t i­ni­mą. Kal­bant apie kont­ra­ban­di­nes pre­kes, tam, kad kil­tų bau­d žia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, rei­k ia dis­ po­nuo­ti ak­ci­zi­nė­mis pre­kė­mis, ku­rių ver­tė yra ne ma­žes­nė nei 32,5 tūkst. li­ tų. Tik­riau­siai at­sa­ko­my­bės kar­te­lė yra nu­leis­ta per že­mai. Kal­ti­na­mie­ji tai ži­ no ir tuo nau­do­ja­si. Ma­ny­čiau, rei­kė­tų ei­ti ki­tu ke­liu – rei­kia di­din­ti tei­sės pa­ žei­d i­mams ne­pa­kan­t u­mo lau­ką. Pa­ vyz­d žiui, tos įmo­nės, ku­r ioms bu­vo iš­kel­tos bau­džia­mo­sios by­los ar­ba jos yra sko­lin­gos „Sod­rai“, ne­ga­lė­tų da­ly­ vau­t i vie­šų­jų pir­k i­mų kon­k ur­suo­se.

Tiems as­me­n ims, ku­r ie sis­te­m in­gai, de­šim­tis kar­tų pa­žei­džia ad­mi­nist­ra­ci­ nę tei­sę, siū­ly­čiau atim­ti ga­li­my­bę pre­ ten­duo­ti į so­cia­li­nes pa­šal­pas ar so­cia­ li­nius būs­tus. Juk tai by­lo­ja, kad to­kie gy­ven­to­jai šios vals­ty­bės tvar­kos ne­ ger­bia, o tik nau­do­ja­si su­tei­kia­mo­mis ga­ran­ti­jo­mis. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas yra pa­brė­žęs, kad baus­mė tu­ ri bū­ti at­gra­san­ti nuo nau­jo pa­žei­di­mo pa­da­ry­mo.

tai­syk­lė­se pa­ra­šy­ta, kad te­ri­to­ri­jo­ je ne­ga­li­ma pre­kiau­ti ne­le­ga­lio­mis pre­kė­mis, o prie tur­ga­vie­tės priei­ gų pre­ky­ba yra drau­džia­ma“, – pa­ sa­ko­jo Z.Kar­pa­lo.

Kont­ra­ban­dos pre­kei­viai įsi­kū­ rė ki­ta­pus gat­vės ir ci­ga­re­tes siū­lo prie pre­ky­bos cent­ro du­rų. „Sam­dė­me sau­gos tar­ny­bą ir nuo­lat juos vai­kė­me. Sup­ra­tę, kad nie­kas ne­to­le­ruos to­kios veik­los, jie nu­sto­jo čia ro­dy­tis“, – pa­ste­ bė­jo Z.Kar­pa­lo.

5

penktadienis, RUGPJŪČIO 10, 2012

miestas

Darbai: AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojų rūpestis šiandien – ne vien vandens gamyba ir tiekimas, bet ir nuotekų surinkimas, jų valymas, uostamiesčio lietaus nuotekų sistemos priežiūra.

AB „Klaipėdos vanduo“ – 110 metų istorija Šiandien viena seniausių uostamiesčio įmonių, iki šiol tiekianti klaipėdiečiams vandenį iš seniausios Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje vandenvietės Liepų g. 49, mini 110 metų veiklos sukaktį. Štai ką rašė „Lietuviška ceitunga“, vos pasibaigus Klaipėdos 650 metų jubiliejaus šventėms: „1902 metų rugpjūčio 2 dieną Liepų (anuomet Aleksandro) gatvėje įvyko iškilmingas vandentiekio atidarymas. Jo metu burmistrui Altenbergui miesto architektas Pietšas (Pietsch) įteikė vandenvietės raktus. Miesto vadovas, pasidžiaugęs svarbiu įvykiu, priėmė statybą. Didelis koncertas ta proga buvo surengtas Šaulių namų sode. Iškilmės buvo pratęstos „Viktorijos“ viešbutyje“.

Vandentiekio pradžia

Daugiau kaip prieš šimtmetį Klaipėdos miesto gydytojas F.J.Morgen savo knygoje rašė: „Miestiečiai vandenį ima iš viešųjų šulinių, tačiau jie tik keliose vietose yra tinkamai įrengti. Upės vanduo maistui netinka, nes vėjai Danės vandenį sumaišo su jūros vandeniu“. Į civilizuotą vandens tiekimą miestas ėjo ilgus dešimtmečius.

Jau 1856 metais Klaipėdoje veikė 41 viešas šulinys-kolonėlė, kurių vanduo buvo naudojamas maistui gaminti, arkliams girdyti, gaisrams gesinti. Nuo XIX a. pabaigos savo gręžinius ir autonominius vandentiekius Klaipėdoje pradėjo įrenginėti atskiros įmonės bei įstaigos: nutiesus 1875-aisiais metais Klaipėdos–Tilžės geležinkelį, prie stoties garvežiams aprūpinti buvo pastatytas vandentiekio bokštas.

Savo vandentiekį turėjo Klaipėdos medienos fabrikas, paštas.

Vandens tiekimo skaičiai

Tarpukario laikotarpiu (1918– 1940) vandens tiekimas miestui svyravo apie milijoną kubinių metrų per metus. Vandentiekio linijų 1930 metais Klaipėdoje buvo daugiau nei 42 kilometrai, tinklų plėtra tęsėsi ir vėlesniais metais.

1933-iaisiais Klaipėdoje jau buvo nutiesta 30,5 km ūkinių vandenų kanalizacijos tinklų ir 7,5 km lietaus kanalizacijos.

Po Antrojo pasaulinio karo vandentiekio veikla Klaipėdoje buvo atnaujinta 1945 metų gegužės

Iš įmonės archyvo Palaikė persekiojamus bendradarbius

Iki Stalino mirties buvo areštuoti vandentiekio įmonės direktorius, vyriausiasis inžinierius, vyriausioji buhalterė, keletas kitų darbuotojų. Net tokioje atšiaurioje santvarkoje žmonės palaikė persekiojamus bendradarbius. Iš 1947 metų įsakymo: „Drg. Glovackas darbo laiko metu užsiima ne savo darbo reikalais, o tvarko sulaikyto už politiką buvusio darbuotojo Lukšio materialinius reikalus. Drg. Glovackui reiškiu papeikimą su įspėjimu. Drg. Zujevai: įsakymo kopiją persiųsti NKVD viršininkui.“ Senieji klaipėdiečiai grįžo neilgam

Nauda: 2010 metais Dumpių nuotekų valykloje pastatyti įrenginiai iš

dumblo dujų pagamina net 70 proc. nuotekų išvalymo procesui reikalingos elektros energijos.

mėnesį. Netrukus prasidėjo sparti vandentiekio plėtra. 1991 metais Klaipėdoje pasiektas maksimalus patiekto vandens kiekis – 37,5 mln. kub. m per metus. Nuo 1992 metų prasidėjo vandens suvartojimo mažėjimas. Jį nulėmė didelių gamybos įmonių žlugimas, vandens skaitiklių butuose įrengimas.

Bendras eksploatuojamų tinklų ilgis dabar yra daugiau nei 1400 kilometrų.

Iki 2004 metų patiekto vandens kiekis nuolat mažėjo ir pasiekė 11,1 mln. kub. m. Po to jis stabilizavosi vos aukštesniame lygyje, tačiau prasidėjus krizei vandens sunaudojimas dar sumažėjo. Praėjusiais metais miestui patiekta 9,8 mln. kub. m vandens ir vandens naudojimo mažėjimo tendencijos išlieka.

Bendrovės dabartis

AB „Klaipėdos vanduo“ rūpestis šiandien – ne vien vandens gamyba ir tiekimas, bet ir nuotekų surinkimas, jų valymas, uostamiesčio lietaus nuotekų sistemos priežiūra.

Per pastaruosius metus AB „Klaipėdos vanduo“ valdos smarkiai išsiplėtė. Klaipėdos gyventojai bei įmonės geriamąjį vandenį gauna iš bendrovei „Klaipėdos

vanduo“ priklausančių vandenviečių: šiaurinę Klaipėdos miesto dalį vandeniu aprūpina 1-oji vandenvietė, o pietinę - 3-ioji. Gargždų miestas vandenį gauna iš vandenvietės, esančios Laugaliuose.

Bendrovė aptarnauja jau ne vien Klaipėdos ir Gargždų miestus, bet ir Priekulės gyvenvietę, naujai iškilusius Klaipėdos priemiesčių kvartalus. 2011 metų pabaigoje bendrovės globon perimtas visas Klaipėdos rajono vandentvarkos ūkis –54 vandenvietės ir 16 nuotekų valyklų, kurių daugumą reikia atnaujinti, kad vartotojai gautų kokybišką vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugą.

Bendras eksploatuojamų tinklų ilgis dabar yra daugiau nei 1400 kilometrų. Nutiesus naujus tinklus, plečiantis veiklos teritorijai, klientų padaugėjo nuo 63 iki 84 tūkstančių. Šiuo metu klojama dar per 100 km naujų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.

Taip pat buvo įgyvendinti dideli technologiniai projektai – atliktas vandens gerinimas 3-iojoje vandenvietėje, statomi vandens gerinimo filtrai 1-ojoje, pastatyti dumblo pūdymo, biodujų gamybos ir kogeneraciniai elektros energijos gamybos įrenginiai, statomi nuotekų dumblo džiovinimo įrengimai.

Pagal kokybės rodiklius bendrovė prilygsta ir net lenkia kolegas iš senosios Europos valstybių.

Pirmaisiais pokario metais tarybų valdžios kvietimu grįžo nemažai senųjų klaipėdiečių, karo metu pasitraukusių į Vokietiją. Pritapti prie naujos santvarkos jiems sekėsi sunkiai. Vėliau daugelis, tarp jų – ir dirbusių vandentiekyje, išvažiavo į Vokietiją. Iš direktoriaus įsakymo: „Kanalizatorių Buižiną atleisti iš darbo nuo 1959 08 20 dėl išvykimo į Vokietiją. Atostoginius [išmokėti] už 30 dienų.“ Tarnybinis transportas

Vandentiekio tinklų tarnybų vadovai (miesto tinklai buvo padalyti į du rajonus) ilgą laiką po savo ūkį vaikščiojo pėsčiomis. 1953 metais jiems buvo skirti tarnybiniai dviračiai. Matyt, šias transporto priemones įmonei pavyko gauti Tiekimo skyriaus viršininko apsukrumo dėka, nes trečiasis dviratis kaip tik jam ir atiteko. „Skirti I ir II [tinklų] rajonų vadovams bei Tiekimo skyriaus viršininkui draugams K.K.Jurgučiui, H.S.Danilevičiui, V.I.Domšenko naujus nenaudotus „Sarkana zvaigzne“ markės dviračius su pompa ir instrumentais tarnybiniam naudojimui gamybos ir eksploatavimo tikslais.“ Darbo drausmė

Visą tarybinį laikotarpį rimta problema buvo darbo drausmė, taip pat ir alkoholio vartojimas: „1949 08 30 16.00 į Vandentiekio trestą paskambino alaus daryklos direktorius dėl to, kad Abonentų skyriaus kontrolierius drg. (...), tikrindamas alaus darykloje vandens matavimo skaitiklį, prisigėrė ir ėmė kivirčytis. Už gėrimą darbo metu ir kivirčo kėlimą drg. (...) reiškiu pastabą ir įspėju, kad tokiems atvejams pasikartojus bausiu griežtai.“

Užs.100077

6

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

nuomonės

Plo­na kvai­ly­bės li­ni­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prieš įsta­ty­mą (ne)vi­si ly­gūs Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

K

aip Lie­t u­vos įsta­t y­mai pa­žei­d žia­m i dėl „ge­r ų“ dar­bų? Ogi štai kaip.

Pa­kal­b ė­si­me apie vie­ ną to­k į liūd­nai pa­gar­s ė­ju­s į in­c i­ den­tą, dėl ku­rio Briu­se­ly­je vėl kal­ ba­ma apie dip­lo­ma­tų iš Mins­ko at­ šau­ki­mą.

Lie­t u­vos ka­r iuo­me­nė pa­t vir­t i­no, kad bir­že­lio 4 d. už­fi k­sa­vo oro erd­ vės pa­žei­di­mą. Bū­tent tuo pat me­tu pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kad iš mū­sų ša­lies į Bal­ta­ru­si­ją įskri­do ne­di­de­lis lėk­t u­vas, ku­r is nu­skri­do iki Mins­ ko ir ne­to­li jo iš­me­tė apie tūks­tan­t į pliu­ši­nių meš­kiu­kų, ku­riais reiš­kia­ ma pa­ra­ma ko­vai už žo­džio lais­vę.

Ko­dėl pa­rei­gū­nai pa­ tei­kia vi­suo­me­nei skir­tin­gą in­for­ma­ci­ ją apie mįs­lin­gą in­ci­ den­tą, o jei tiks­liau, Lie­tu­vos įsta­ty­mų pa­ žei­di­mą.

Rugp­jū­čio 9 d. mū­sų kraš­to ap­sau­ gos mi­n ist­rė pa­reiš­kė: „Lie­t u­vos oro erd­vė tik­rai ne­bu­vo pa­žeis­ta.

Nuo­lat Lie­tu­vo­je bū­na įvai­r ūs pri­ va­t ūs ma­žes­n i lėk­t u­vė­l iai, jų bu­ vo ir tuo­met, ta­čiau jo­k ių pa­žei­d i­ mų fik­suo­ta ne­bu­vo... Lie­t u­va ne­ tu­ri jo­k ių duo­me­nų apie ko­k į nors in­ci­den­tą“.

Rea­guo­da­ma į Mins­ko konf­l ik­tą su Stok­hol­mu po­li­ti­kė pri­dū­rė: „Be­lie­ ka tik so­l i­da­r i­z uo­t is su Šve­d i­ja. Ši­ toks el­ge­sys, dip­lo­ma­tų iš­me­ti­mas yra la­bai keis­tas ir nea­ti­tin­ka nei ge­ ros kai­my­nys­tės, nei bend­ra­dar­bia­ vi­mo tarp vals­ty­bių prin­ci­po“.

No­rė­tų­si šio­je vie­to­je mi­nist­rės pa­ klaus­ti, ar kai­my­ni­nės Bal­ta­ru­si­jos sie­nos pa­žei­d i­mas ati­t in­ka ge­ros kai­my­nys­tės prin­ci­pus? Įdo­mūs šio­je is­to­ri­jo­je du klau­si­mai: pir­ma, ko­dėl Lie­t u­vos pa­rei­g ū­nai pa­tei­k ia vi­suo­me­nei skir­t in­gą in­ for­ma­ci­ją apie mįs­l in­gą in­ci­den­ tą, o jei tiks­l iau, Lie­tu­vos įsta­ty­mų pa­žei­di­mą? Ant­ra, kas ir kam su­tei­ kė tei­sę Lie­tu­vą, jos te­ri­to­ri­ją ir oro

erd­vę nau­do­t i kaip plac­dar­mą pa­ na­šioms ak­ci­joms?

Apie san­ty­kių su Bal­ta­ru­si­ja komp­li­ ka­vi­mą šio­je vie­to­je jau net ne­ver­ta kal­bė­ti. Jei mes dar gal­vo­ja­me, kad su kai­my­nais su­gy­ven­si­me, po to­ kių „ak­ci­jų“ tie pa­tys kai­my­nai vei­ kiau­siai il­gai mąs­tys, ar su mu­m is įma­no­ma apie ką nors konst­ruk­ty­ vaus kal­bė­ti.

Vis dėl­to kal­ba su­ka­si apie ga­l i­mą Lie­tu­vos įsta­ty­mų lau­ž y­mą.

Lie­tu­vos aukš­tų pa­rei­gū­nų ir ka­riš­ kių ne­su­si­kal­bė­ji­mas lei­d žia spė­t i, kad mū­sų sie­na ga­l i­mai bu­vo pa­ žeis­ta, o da­bar ban­do­ma glais­t y­t i skan­da­lą.

Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sių pa­rei­gū­nų jaut­ri reak­ci­ja į in­ci­den­tą ir­gi lei­džia ma­ny­ti, kad va­di­na­ma­sis „meš­kiu­ kų de­san­tas“ pa­sie­kė ša­lies te­ri­to­ri­ ją ir nė­ra mi­tas.

O ir pa­t ys šve­dai net ne­si­var­g i­no slėp­ti, kad iš Lie­tu­vo­je esan­čio Po­ ciū­nų ae­rod­ro­mo jų tau­t ie­čiai pa­ ki­lo į Bal­ta­ru­si­ją ir ten nume­tė meš­ kiu­kus.

Bal­ta­ru­si­jos reak­ci­ja pa­reikš­t i Šve­ di­j ai sa­vo ne­p a­s i­ten­k i­n i­m ą dėl „meš­k iu­k ų ak­ci­jos“ pui­k iai pa­ro­dė (kas, re­g is, pa­čia­me Mins­ke se­n iai ži­no­ma), kad Lie­tu­va – nie­k uo dė­ ta. Bal­ta­r u­si­jos va­do­vai jau se­n iai ga­lė­jo įsi­t i­k in­t i, kad Lie­t u­vo­je, re­ gis, yra gan įpras­ta (po­l i­t iš­kai mo­ ty­va­vus) pa­žeis­t i ne­po­l i­t i­nius (na­ cio­na­li­nius) įsta­ty­mus.

Lo­giš­kai mąs­tant, jei ne­tei­sė­tą Lie­ tu­vos sie­nos kir­t i­mą įvar­dy­si­me kaip „ge­rą“ dar­bą de­mok­ra­t i­jos la­ bui, gal­būt Lie­tu­vos pi­l ie­čiai, įsi­g i­ ję lėk­tu­vus (ge­riau­sia, re­gist­ruo­tus ko­kio­je nors Šiau­rės ša­ly­je) nie­kie­ no ne­bau­d žia­mi ga­lės kirs­t i mū­sų sie­ną?

Aki­vaiz­dus ofi­cia­l ios po­z i­ci­jos ne­ su­de­r i­n i­mas tarp ne­va „kaž­ką“ fik­ sa­v u­sių Lie­t u­vos ka­r iš­k ių ir ka­te­ go­r iš­kos mi­n ist­rės lai­k y­se­nos (jog nie­ko ne­bu­vo) ne­ke­l ia pa­si­t i­kė­ji­ mo. Ko­dėl? Na, sun­k u su­vok­t i, ko­ dėl vie­ni sa­ko, kad pa­žei­di­mas bu­ vo, o ki­ti (stai­ga) ka­te­go­riš­kai šį fak­ tą ima neig­ti.

Ga­l iau­siai, „so­l i­da­r i­z uo­t is“ su ša­l i­ mi, ku­r ios pi­l ie­čiai (net, mū­sų po­ li­t i­k ų aki­mis žiū­r int, dirb­da­mi „ge­ rus“ dar­bus) ga­li­mai pa­žei­dė Lie­tu­ vos įsta­ty­mus (ne­le­ga­l iai kir­to sie­ ną) – ne­de­ra nė vie­nam mū­sų ša­ lies pi­lie­čiui.

Da­bar lie­ka su­lauk­ti Lie­tu­vos reak­ ci­j os į Briu­s e­l io vėl svars­to­m ą spren­d i­mą at­šauk­t i vi­sus Bend­r i­ jos dip­lo­ma­tus iš Bal­ta­ru­si­jos.

Tie­sa, int­ri­ga čia var­gu ar bus.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

As­ta Dy­ko­vie­nė

750

K

ū­ry­bin­gi žmo­nės nuo­lat ba­lan­suo­ja ant be­pro­ty­ bės ri­bos. Ne­re­tai tas jų ba­ lan­sa­vi­mas ap­lin­ki­niams ne­ken­kia. Kol kas nors per­žen­gia plo­ ną ne­ma­to­mą li­ni­ją. Į to­kį už­ri­bį pa­te­ko Ru­si­jos pank­ ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ mer­gi­nos, su­ma­niu­sios tam tik­ra pra­sme vie­šai „nu­si­leng­vin­ti“ be­ne svar­biau­sio­je sta­čia­ti­kių šven­tyk­lo­je.

Dė­vė­da­mos ryš­kių spal­vų dra­bu­ žius ir megz­tas sli­di­nin­ko kau­kes, šių me­tų va­sa­rį jos su­ren­gė „pan­kų mal­ dą“ Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ro­je.

Tei­gia­ma, jog taip mer­gi­nos at­vi­rai pa­smer­kė Ru­si­jos Or­to­dok­sų cerk­ vės prie­lan­ku­mą vy­riau­sy­bei.

Tas jų pan­kiš­kas klie­de­sys pla­čiai pa­skli­do vir­tua­lio­je erd­vė­je. Mi­nu­tę tru­ku­sio­je „dai­no­je“ jos esą krei­pė­ si į Die­vo Mo­ti­ną, ra­gin­da­mos ją „iš­ vy­ti Pu­ti­ną“ iš val­džios.

Ma­čiau šį įra­šą, ir ne­drįs­čiau tai pa­va­din­ti nei dai­na, nei pro­tes­tu prieš V.Pu­ti­ną. Tai bu­vo tik keis­tai kly­kian­čios, pusp­li­kės ir iš šo­no lyg pusk­vai­šės at­ro­dan­čios mer­gio­tės, ku­rios tryp­čio­jo sa­kyk­lo­je. Be­je, ši vie­ta cerk­vė­je tu­ri ypa­tin­gą sak­ra­li­ nę reikš­mę, tad ne­nuos­ta­bu, kad ti­ kin­tie­ji taip su­py­ko.

Ki­taip ta­riant – „įsi­leisk kiau­lę į baž­ny­čią, tai ir ant al­to­riaus už­lips“. Šį „pa­si­ro­dy­mą“ nu­trau­kė ap­sau­gos dar­buo­to­jai.

karštas telefonas

397 728

Ne­pa­gei­dau­ti­ni pir­kė­jai

Kas­dien lan­kau­si par­duo­tu­vė­je, pri­ klau­san­čiai vie­nam pre­ky­bos tink­lų.

Ne­bu­vo die­nos, kad prie par­duo­tu­ vės ne­sė­dė­tų be­na­mis. Sė­di ir pra­šo pi­ni­gų. La­bai ne­ma­lo­nu pro jį ei­ti, nes šis įdė­miai nu­žiū­ri­nė­ja kiek­vie­ ną praei­nan­tį­jį. Kai su vai­ku sto­vė­ jau ei­lė­je prie ka­sos, jis taip pat sto­ vė­jo ei­lė­je. Pir­ko pi­giau­sią vy­ną. Nuo jo skli­do ne­ge­ras kva­pas, ša­lia esan­ tys žmo­nės pra­dė­jo sa­ky­ti, kad ei­tų lauk. Ta­čiau nie­kas ne­siė­mė veiks­ mų, par­da­vė­ja nu­ske­na­vo pre­kę ir pa­sa­kė kai­ną, o jam trū­ko pi­ni­gų.

Pra­dė­jo pra­šy­ti ki­tų pir­kė­jų ir, kai nie­kas ne­da­vė, nuė­jo to­liau sė­dė­ti prie par­duo­tu­vės. Ne­jau­gi ne­ga­li­ma neap­tar­nau­ti tų be­na­mių? Jei­gu pri­ va­lo, tai bent ap­tar­na­vę nuo par­duo­ tu­vės nu­vy­tų.

Ra­sa

Tai­gi, vie­nas „me­niš­kas“ veiks­mas pa­kei­tė gy­ve­ni­mą. Mer­ge­lės jau pus­ me­tį lei­džia ka­lė­ji­me.

Ir ne­nuos­ta­bu, kad V.Pu­ti­no val­ džia su­rea­ga­vo žai­biš­kai. Klau­si­mas, ar rei­kė­jo jas įka­lin­ti ir juo­lab iš­kel­ ti bau­džia­mą­ją by­lą. Ma­ny­čiau, tai – pa­čios val­džios klai­da, nes baus­mių už bui­ti­nį chu­li­ga­niz­mą sky­ri­mas per pa­sau­lį nu­vil­ni­jo kaip nau­ja di­si­den­ tų per­se­kio­ji­mo ban­ga.

Ne­ži­nau, ar stra­pa­lio­nes cerk­vė­je prieš pa­mal­džius ti­kin­čiuo­sius ga­li­ ma pa­va­din­ti po­li­ti­ne ko­va.

Pa­me­nu vie­ną at­ve­jį, kai, at­kū­rus Nep­rik­lau­so­my­bę, di­si­den­tu stai­ ga vir­to vie­nas vei­kė­jas, ku­ris ke­le­

Po Kau­ne įvy­ku­sio in­ci­den­to, kai bu­vo pa­grob­ta ma­ža­me­tė iš vai­kų dar­že­lio, li­kau su­krės­ta. Prieš ke­le­rius me­tus pa­ti su­si­dū­riau su dar­že­lio auk­lė­to­jų abe­jin­gu­mu. Na­mas, ku­ria­me gy­ve­nu, sto­vi prie vai­kų dar­že­lio. Išė­jau į bal­ ko­ną, pa­ste­bė­jau kie­me laks­tan­čius vai­kus ir auk­lė­to­jas, ku­rios šne­ku­ čia­vo­si, į nie­ką ne­kreip­da­mos dė­me­ sio. Ma­no aki­vaiz­do­je dvi ma­žos mer­ gai­tės, su­si­ki­bu­sios už ran­kų, išė­jo iš dar­že­lio te­ri­to­ri­jos. Iš kar­to iš­sku­bė­ jau į gat­vę at­gal par­ves­ti ma­ža­me­čių.

Juk vai­kams ga­lė­jo kas nors nu­tik­ti, ne­sup­ran­tu, kaip dar­že­lio auk­lė­to­jos taip neat­sa­kin­gai el­gia­si.

Al­do­na

Ne­ro­do Klai­pė­dos pro­gra­mos

Ma­no te­le­vi­zo­rius pri­jung­tas prie ko­lek­ty­vi­nės an­te­nos. Prieš mė­ ne­sį nu­sto­jo ro­dy­ti Klai­pė­dos pro­ gra­mą. Krei­piau­si į ap­tar­nau­jan­čią įmo­nę, ta­čiau nie­kas ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti, kam pri­klau­so mū­sų na­ mas. Ad­mi­nist­ra­ci­ja tei­gė, kad

tą me­tų so­viet­me­čiu sė­dė­jo ka­lė­ji­me.

Paaiš­kė­jo, kad jis bu­vo nu­baus­tas už ka­pų plė­ši­mą, ki­taip ta­riant, bu­vo pa­gau­tas už tai, kad nu­mi­rė­liams lu­ pi­nė­jo auk­si­nius dan­tis ir iš to ban­dė pra­si­gy­ven­ti. Bet pa­si­kei­tus si­tua­ci­ jai stai­ga vir­to „di­si­den­tu“.

Mer­gi­nos iš „Pus­sy Riot“ ir­gi iš pa­na­šios ope­ros. Nie­kin­gas cha­ miz­mas, ne­su­vo­ki­mas, ką, kur ir ka­ da ga­li­ma da­ry­ti vir­to be­veik po­li­ti­ ne by­la. O pa­pras­čiau­sios chu­li­ga­nės – po­li­ti­nė­mis kan­ki­nė­mis.

Gru­pės ly­de­rė teis­me pa­reiš­kė, kad jai ir ki­toms dviem gru­pės na­ rėms iš­kel­ta by­la yra pa­na­ši į Sta­li­ no lai­kų rep­re­si­jas ir per­spė­jo, kad Ru­si­jos po­li­ti­nė sis­te­ma ju­da žlu­gi­ mo kryp­ti­mi.

Mer­gi­nų ad­vo­ka­tai pra­šė jas iš­ tei­sin­ti ar­gu­men­tuo­da­mi, kad net chu­li­ga­niz­mo ne­bu­vo, o pa­žei­di­mą „ga­li­ma trak­tuo­ti tik kaip ti­kin­čių­ jų re­li­gi­nių jaus­mų įžei­di­mą ar­ba jų gar­bi­na­mų daik­tų pa­nie­ki­ni­mą“.

Pro­ku­ro­ras rei­ka­lau­ja tei­sia­mo­ sioms skir­ti po tre­jus me­tus lais­vės atė­mi­mo už re­li­gi­nės nea­py­kan­tos kurs­ty­mą.

Sep­ty­ni iš de­vy­nių nu­ken­tė­ju­sių­jų su­ti­ko su to­kiu siū­ly­mu, du pa­pra­šė skir­ti mer­gi­noms lyg­ti­nę baus­mę.

Nors į ka­lė­ji­mą, kaip juo­kau­ja ma­ no vie­nas bi­čiu­lis, „Pus­sy Riot“ bū­ tų ga­li­ma so­din­ti ne­bent už ka­tast­ ro­fiš­ką jų mu­zi­ką ir tai, ką jos pa­čios va­di­na dai­no­mis.

Mer­gi­noms tur­būt pa­kak­tų vie­šai at­si­pra­šy­ti vi­sų ti­kin­čių­jų, o lais­ vės atė­mi­mo baus­mė pri­si­kvai­lio­ ju­sioms pan­kėms Ru­si­ją tik priar­ tin­tų prie Šiau­rės Ko­rė­jos. Lauk­ti nuo­spren­džio li­ko sa­vai­tė ir pa­ma­ ty­si­me, ar ru­sams pa­vyks iš­narp­lio­ ti šį maz­gą. mies­tas yra pa­da­ly­tas į tris ap­tar­ na­vi­mo zo­nas. Va­lan­dą klau­si­nė­jau dar­buo­to­jų, kur ga­lė­čiau su­ži­no­ti, kam pa­ves­ta tvar­ky­ti mū­sų na­mo te­le­vi­zi­jos ge­di­mus. Kai pa­ga­liau pa­vy­ko su­ras­ti at­sa­kin­gus as­me­ nis, su­lau­kiau pa­ža­do, kad at­vyks meist­ras. Ki­tą die­ną meist­ras at­ vy­ko į na­mus, ta­čiau ge­di­mo ne­ ra­do ir, nie­ko ne­paaiš­ki­nęs, išė­jo.

Klai­pė­dos pro­gra­mos ne­ma­tau iki šiol. Pi­ni­gus rei­kia mo­kė­ti kas mė­ ne­sį, ta­čiau kaip ga­li­ma mo­kė­ti už ne­ko­ky­biš­kas pa­slau­gas?

Al­do­na B.

Er­zi­nan­čios rek­la­mos

Pre­nu­me­ruo­ju laik­raš­čius ir kiek­vie­ ną ry­tą ei­nu iki pa­što dė­žu­tės. Ta­čiau tarp laik­raš­čių ran­du ir rek­la­mi­nių buk­le­tų. Man vi­siš­kai neak­tua­lu, ko­ kios ak­ci­jos vyks­ta pre­ky­bos cent­ruo­ se ar kur bran­giau­siai su­per­ka auk­są.

Be rei­ka­lo po­pie­rių nau­do­ja toms rek­ la­moms.

Dei­man­tė Pa­ren­gė Au­gus­tė Ber­ta­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Į ka­lė­ji­mą „Pus­sy Riot“ bū­tų ga­li­ma so­ din­ti ne­bent už ka­ tast­ro­fiš­ką mu­zi­ką ir tai, ką jos pa­čios va­di­ na dai­no­mis.

Auk­lė­to­jų neap­dai­ru­mas

telefonas@kl.lt

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Da­bar trum­pas eks­kur­sas. Įsi­vaiz­ duo­ki­te, kad į jū­sų bu­tą, ku­ris kiek­ vie­nam yra ne tik tvir­to­vė, bet tam tik­ra pra­sme ir šven­to­vė, stai­ga įsi­ ver­žia laip­ti­nė­je sto­vi­nia­vę paaug­ liai ir pra­de­da, švel­niai ta­riant, šė­lio­ ti. Kaip elg­si­tės? Tei­sin­gai, jei pa­tys ne­su­ge­bė­si­te iš­vy­ti įsi­bro­vė­lių, kvie­ si­te po­li­ci­ją. Po to, ži­no­ma, rei­ka­lau­ si­te nu­baus­ti chu­li­ga­nus.

Su ru­sų pan­kė­mis – tas pa­ts. Tik štai jos ne­pra­šy­tos „šė­lio­jo“ ne šiaip ko­kio pa­pras­to mask­vie­čio „chruš­ čiov­kė­je“, o Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ ted­ro­je.

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 10, 2012

lietuva Grasina ir PrezidentĹŤrai

Ĺ iemet ugnis ir vanduo pasiglemŞė daugiau gyvybiĹł nei ankstesniais metais. Dauguma ĹžmoniĹł Şōsta dÄ—l savo paÄ?iĹł aplaidumo.

PrezidentĹŤra, kaip ir Seimas, sulaukÄ— grasinamojo pobĹŤdĹžio elektriniĹł laiĹĄkĹł ir kreipÄ—si dÄ—l jĹł ÄŻ teisÄ—saugÄ….

„„Rea­ly­bė: ťią va­sa­rą ne vie­na de­ťim­tis Şmo­nių sken­do ir Bal­ti­jos jō­ro­je. Jų gy­vy­bės bu­vo iť­sau­go­tos tik gel­

bė­to­jų pa­stan­gų dė­ka.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

Daugiau ĹžmoniĹł sudega ir paskÄ™sta Per septynis mÄ—nesius Lietuvoje kilo daugiau kaip 8 tĹŤkst. gaisrĹł. Palyginti su praÄ—jusiĹł metĹł tuo paÄ?iu laikotarpiu, jĹł skaiÄ?ius sumaŞėjo 6,7 proc., taÄ?iau gaisruose Ĺžuvo 102 ĹžmonÄ—s, o pernai per tÄ… patÄŻ laikotarpÄŻ Ĺžuvo 84 gyventojai.

Taip pat pastebima, kad pastaruoju metu daugÄ—ja skÄ™stanÄ?iĹł ir nuskendusiĹł ĹžmoniĹł. Nuo birĹželio 1 iki rugpjĹŤÄ?io 8 d. vien ugniagesiai jau iĹĄtraukÄ— 72 skenduolius.

TaÄ?iau jĹł Lietuvoje yra kur kas

R

daugiau, nes skenduolius traukia gelbÄ—jimo stoÄ?iĹł gelbÄ—tojai ir patys gyventojai.

Pasak PrieĹĄgaisrinÄ—s apsaugos ir gelbÄ—jimo departamento, pernai nuo sausio 1 iki rugpjĹŤÄ?io 8 d. buvo iĹĄtraukta 120 skenduoliĹł, o ĹĄiemet – 136. Ĺ iemet jau kilo 13 gaisrĹł, kuriuose iĹĄ karto Ĺžuvo po du ĹĄalies gyventojus, ir vienas gaisras, pasiglemŞęs tris gyvybes. Miestuose Ĺžuvo 42 ĹžmonÄ—s, o miesteliuose ir kaimuose – 60.

136

Trylika Şmonių Şuvo Vilniuje, deťimt – Kaune, aťtuoni – Klaipėdoje.

31 gyventojas Şuvo dėl neatsargaus rōkymo, 30 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 15 – dėl krosnių, Şidinių ir dōmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių paŞeidimų. Be to, devyni gyventojai Şuvo dėl prieťgaisrinės saugos taisyklių paŞeidimų eksploatuojant elektros įrangą, trys – dėl padegimų, o deťimties Şmonių Şōties prieŞastys dar tikslinamos.

skenduoliai iĹĄtraukti iĹĄ vandens telkiniĹł ĹĄiais metais.

PrezidentÄ—s spaudos tarnyba vakar patvirtino, kad buvo gauti grasinamo ir ÄŻĹžeidĹžiamo turinio laiĹĄkai su nuotraukomis. Jie prezidentĹŤrÄ… pasiekÄ— praÄ—jusiÄ… ir ĹĄiÄ… savaitÄ™.

Apie tokius laiĹĄkus treÄ?iadienÄŻ praneĹĄÄ— ir Seimo kanceliarija. Ministro pirmininko tarnyba teigia tokiĹł laiĹĄkĹł negavusi. „Ateis laikas ir mes imsimÄ—s jĹŤsĹł uĹž slavĹł tautĹł – rusĹł, ukrainieÄ?iĹł ir baltarusiĹł – ÄŻĹžeidimą“, – raĹĄoma viename iĹĄ Baltijos ĹĄaliĹł pilieÄ?iams grasinanÄ?iĹł laiĹĄkĹł, iliustruotĹł egzekucijĹł nuotraukomis.

Kaip sakÄ— Seimo kanclerÄŻ ĹĄiuo metu pavaduojantis Seimo TeisÄ—s departamento vadovas Andrius KabiĹĄaitis, elektroninis laiĹĄkas buvo raĹĄytas rusĹł kalba, tame paÄ?iame laiĹĄke pridÄ—tas ir greiÄ?iausiai elektronine vertykle atliktas vertimas darkyta lietuviĹł kalba.

LaiĹĄku atsiĹłstose nuotraukose, anot A.KabiĹĄaiÄ?io, pridÄ—tos, kaip spÄ—jama, Antrojo pasaulinio karo egzekucijĹł nuotraukos su prieraĹĄais – „pribalty“ (Baltijos ĹĄaliĹł gyventojai).

Jo teigimu, laiĹĄkÄ… pasiraĹĄÄ— nacionalistinÄ—s organizacijos „Slavianskij sojuz“ (SlavĹł sÄ…junga) atstovai iĹĄ Ukrainos. „KlaipÄ—dos“, BNS inf.

„Klaipėdos“, BNS inf.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

Socialiai remtiniems daugiabuÄ?iĹł renovacija nekainuoja nÄ— cento Lina JauniĹĄkÄ— Vis daugiau gyventojĹł, turinÄ?iĹł teisÄ™ ÄŻ kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ…, naudojasi valstybÄ—s lengvata daugiabuÄ?iĹł namĹł renovacijai. Ĺ i lengvata yra didelÄ— pagalba daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojams, norintiems renovuoti savo namÄ…, taÄ?iau neiĹĄgalintiems to padaryti savo lÄ—ĹĄomis.

Nors vienas kitas besiprieĹĄinantis gyventojas, anot jo, pasitaiko kiekviename daugiabutyje.

Daugiau nei 100 daugiabuÄ?iĹł namĹł MolÄ—tuose administruojanÄ?ios bendrovÄ—s „MolÄ—tĹł ĹĄvara“ atstovo teigimu, ĹĄiuo metu atnaujinimo projektai vykdomi trijuose namuose. Juose maĹždaug treÄ?dalis butĹł priklauso asmenims, turintiems teisÄ™ ÄŻ kompensacijas uĹž ĹĄildymÄ….

ÄŽvertina visus pranaĹĄumus

Netekus darbo ar dÄ—l kitĹł prieĹžasÄ?iĹł suprastÄ—jus ďŹ nansinÄ—ms galimybÄ—ms, bĹŤsto paskolos grÄ…Ĺžinimo naĹĄtÄ… perima valstybÄ—. Jeigu pensininkai, vieniĹĄi asmenys ar nepasiturinÄ?ios ĹĄeimos oďŹ cialiai turi teisÄ™ ÄŻ kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ…, valstybÄ— kompensuoja visas daugiabuÄ?io namo atnaujinimo iĹĄlaidas tol, kol jiems priklauso teisÄ— ÄŻ bĹŤsto ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensacijÄ….

LengvatĹł kritikai teigia, kad kai asmenys gauna kompensacijas uĹž ĹĄildymÄ…, jĹł suinteresuotumas daugiabuÄ?io namo atnaujinimu dingsta. TaÄ?iau uĹždarosios akcinÄ—s bendrovÄ—s „MolÄ—tĹł ĹĄvara“ vadybininkas daugiabuÄ?iĹł namĹł modernizavimui Mindaugas ÄŒirba patikino, kad apsisprendimas palaikyti arba atmesti daugiabuÄ?io namo atnaujinimo programÄ… nepriklauso nuo to, ar gyventojas turi teisÄ™ ÄŻ kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ….

ValstybÄ— kompensuoja visas daugiabuÄ?io namo atnaujinimo iĹĄlaidas tol, kol asmeniui priklauso teisÄ— ÄŻ bĹŤsto ĹĄildymo iĹĄlaidĹł kompensacijÄ….

TreÄ?dalis – socialiai remtiniems

Paskolas lengvatinÄ—mis sÄ…lygomis DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programai pagal JESSICA ďŹ nansavimo modelÄŻ teikia trys bankai – „Swedbank“, SEB ir Ĺ iauliĹł bankas. Banko „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus vadovÄ—s Editos RimokaitytÄ—s teigimu, asmenĹł, uĹž kuriuos valsty-

bÄ— moka kreditÄ… ir palĹŤkanas, skaiÄ?ius atskiruose daugiabuÄ?iuose namuose gali sudaryti net 75 proc. „Pagal nustatytas procedĹŤras asmuo privalo kreiptis ÄŻ savivaldybÄ™, kurios teritorijoje yra deklaravÄ™s savo gyvenamÄ…jÄ… vietÄ…. Pateikiant praĹĄymÄ… pirmÄ… kartÄ…, prieĹĄ tai reikÄ—tĹł kreiptis ÄŻ daugiabuÄ?io namo valdytojÄ… ir gauti dokumentus, patvirtinanÄ?ius, kad asmuo dalyvauja daugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo programoje.

SavivaldybÄ— ÄŻvertinusi ÄŻsipareigoja nepasiturinÄ?iam asmeniui iĹĄduoti PaĹžymÄ… dÄ—l teisÄ—s ÄŻ kredito ir palĹŤkanĹł apmokÄ—jimÄ…. Ĺ ia paĹžymÄ… asmuo turi pristatyti namo valdytojui“, pasakojo E.RimokaitytÄ—.

Atnaujinamo daugiabuÄ?io namo valdytojas, gavÄ™s paĹžymÄ…, kreipiasi ÄŻ bankÄ… ir pristato iĹĄ savivaldybÄ—s bei nepasiturinÄ?io asmens gautus dokumentus. Jo kreditÄ… ir palĹŤkanas uĹž daugiabuÄ?io namo renovacijÄ… apmoka savivaldybÄ—.

Investicija ÄŻ ateitÄŻ

M.ÄŒirba teigÄ—, kad visuomet susitikimuose su daugiabuÄ?iĹł namĹł butĹł gyventojais paaiĹĄkina esamÄ… lengvatĹł gavimo tvarkÄ…. TaÄ?iau ĹžmonÄ—ms daĹžniausiai reikia papildomai priminti, kad ĹĄie savivaldybÄ—je pasitikrintĹł, ar jiems priklauso kompensacija uĹž ĹĄildymÄ…, ir pristatytĹł paĹžymas dÄ—l teisÄ—s ÄŻ kredito ir palĹŤkanĹł apmo-

ď Ž GraĹžu: Na[NbWV[aN` QNbTVNObaV` Cf b\[Ăş TNacĂ›WR :\YĂ›ab\`R

kÄ—jimÄ… administratoriui. NorÄ—dami, kad valstybÄ— kompensuotĹł visas iĹĄlaidas uĹž daugiabuÄ?io namo atnaujinimo paskolÄ… bei palĹŤkanas, darbingo amĹžiaus gyventojai turi kas tris mÄ—nesius, o pensininkai – kas ĹĄeĹĄis mÄ—nesius pateikti paĹžymÄ…, ÄŻrodanÄ?iÄ… teisÄ™ ÄŻ kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ….

Jeigu ĹĄeima mokÄ—jo paskolÄ… uĹž daugiabuÄ?io namo atnaujinimÄ…, vienam iĹĄ jos nariĹł netekus darbo ir ÄŻgijus teisÄ™ ÄŻ kompensacijÄ… uĹž ĹĄildymÄ…, paskola ir palĹŤkanos bus mokamos valstybÄ—s lÄ—ĹĄomis.

Ir atvirkĹĄÄ?iai – susiradus darbÄ… ir ĹĄeimos pajamoms virĹĄijus nustatytas normas, paskolÄ… ĹĄeima turÄ—s mokÄ—ti savo lÄ—ĹĄomis.

/B=. N_PUfc\ [b\a_

SkaiÄ?iai ď Ž Atnaujinta Lietuvoje – 461. ď Ž Ĺ iuo metu ruoĹĄia investicijĹł pla-

nus – 258. ď Ž Perka techninius projektus – 114. ď Ž Vykdo rangos konkursus – 108. ď Ž Atlieka rangos darbus – 58.

Informacija Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

8

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

užribis Ap­vo­gė sve­čiai

Su­lai­kė įta­ria­mą­jį

Ra­do sprog­me­nų

Dar vie­nas klai­pė­die­tis par­ si­ve­dė na­mo ne­pa­žįs­ta­mus žmo­nes, ku­rie jį ap­vo­gė. Ant­ra­ die­nį va­ka­re 44 m. Bal­ti­jos pr. gy­ven­to­jas sa­vo na­muo­se gir­ ta­vo su ne­pa­žįs­ta­mais vy­ru ir mo­te­ri­mi. Vė­liau jie šei­mi­nin­ką su­mu­šė ir pa­vo­gė 5 tūkst. li­tų kai­na­vu­sius daik­tus. Įta­ria­mie­ ji ga­li bū­ti apie 25 me­tų.

Tre­čia­die­nį Deb­re­ce­no g. 7-aja­ me na­me gy­ve­nan­tis klai­pė­die­ tis pa­ts su­lai­kė va­gį, ku­rį įta­rė iš­va­ka­rė­se pa­vo­gus iš bend­ros vir­tu­vės jo daik­tus. Ant­ra­die­ nį šei­mi­nin­kas vir­tu­vė­je pa­si­ ge­do sa­vo kup­ri­nės bei dau­gy­ bės bui­ties daik­tų. Su­lai­ky­ta­sis – 44 m. be­na­mis po ap­klau­sos po­li­ci­jo­je iš­leis­tas.

Va­kar iš­mi­nuo­to­jai sku­bė­jo į Va­na­gų kai­mą Ag­luo­nė­nų se­ niū­ni­jo­je. Čia se­no­sios vo­kiš­kos mo­kyk­los pa­sta­te gy­ve­nan­ti mo­te­ris ka­sė dar­žą ir ra­do du apie 20 cen­ti­met­rų il­gio į mi­ nas pa­na­šius daik­tus. Tą pa­čią die­ną Jos­kau­dų miš­ke ap­tik­ ti 59 įvai­raus ka­lib­ro pa­sta­ro­jo ka­ro ar­ti­le­ri­jos svie­di­niai.

Ke­lių po­li­ci­jo­je bus dau­giau mo­te­rų Ke­lių po­li­ci­jo­je vėl per­mai­nos – jau ne­tru­ kus bus su­for­muo­ti du pa­tru­lių bū­riai, ku­rie kont­ro­liuos eis­mo sau­gu­mą vi­so­je Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pri­žiū­ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Spa­lio 1 d. tu­rė­tų bū­ti su­for­muo­ti du bū­riai, ku­riuo­se tar­naus 70 pa­ rei­gū­nų, po 35 po­li­ci­nin­kus kiek­ vie­na­me bū­ry­je. Kol kas iš anks­ čiau bu­vu­sio Ma­gist­ra­li­nių ke­lių prie­žiū­ros bū­rio su­for­muo­tas vie­ nas ke­lių pa­tru­lių bū­rys. Ant­ra­sis dar tik ku­ria­mas.

Ke­ti­na­ma lai­ky­tis ES re­ko­men­ da­ci­jos ir šią kuo­pą for­muo­ti iš ly­ gaus skai­čiaus vy­rų ir mo­te­rų. To­ kių nuo­sta­tų jau ne vie­nus me­tus lai­ko­ma­si Es­ti­jo­je.

Ar­gu­men­tuo­ti ty­ri­mai bei gy­ve­ ni­mo pra­kti­ka pa­ro­dė, kad mo­te­rys pa­rei­gū­nės yra kur kas at­spa­res­nės pa­gun­dai paim­ti ky­šį. To­dėl ti­ki­ ma­si, kad toks ly­čių ba­lan­sas leis pa­tai­sy­ti pra­stą ke­lių po­li­ci­nin­kų re­pu­ta­ci­ją.

Be to, sie­kia­ma, kad pa­rei­gū­nai vy­rai pa­si­temp­tų ir bū­tų tvar­kin­ ges­ni.

Kol kas yra su­for­muo­tas vie­nas bū­rys, ku­ria­me dir­ba tik dvi mo­ te­rys.

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas mi­nė­jo, kad tar­ny­bai kuo­po­je jau yra at­rink­ta apie 20 pa­rei­gū­nių.

Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos pa­rei­gū­ nai kas­dien gaus vis nau­jas už­duo­ tis, to­dėl jų dar­bas ne­bus ru­ti­ni­nis, atė­ję į tar­ny­bą, kaip nu­ro­dy­ta gra­ fi­ke, jie su­ži­nos, kur tą die­ną dirbs ir ko­kią už­duo­tį tu­rės vyk­dy­ti. Ma­ no­ma, kad tai taip pat tei­gia­mai veiks pa­tru­lius.

Pa­sa­ko­da­mas apie šiems pa­ tru­liams ke­lia­mas už­duo­tis, Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ką ato­sto­ gų me­tu pa­va­duo­jan­tis Min­dau­gas Džer­mei­ka ti­ki­no, kad kuo­pa ak­ty­ viai bend­raus su te­ri­to­ri­nių po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tų pa­rei­gū­nais. Iš jų gau­tos ži­nios leis pla­nuo­ti pa­tru­ liams dar­bus.

Pa­vyz­džiui, ke­lių pa­tru­liai jau ne kar­tą va­žia­vo į Pla­te­lius, iš kur

Pa­si­rin­ki­mas: ke­lių po­li­ci­jos kuo­pos va­das A.Jan­kus įsi­ti­ki­nęs, kad pa­rei­gū­nės pri­vers ko­le­gas pa­si­temp­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bu­vo gau­ta ži­nių, kad poil­siau­ jan­tys prie eže­ro žmo­nės ne­re­tai vai­ruo­ja ne­blai­vūs, be vai­ruo­to­ jo pa­žy­mė­ji­mo, pa­da­ro ki­tų pa­ žei­di­mų. To­dėl jau ke­lis kar­tus į Pla­te­lius bu­vo pa­siųs­ti pa­tru­lių

eki­pa­žai iš Klai­pė­dos. Griež­tas pa­tik­ri­ni­mas su­draus­mi­no vai­ ruo­to­jus. „Pag­rin­di­nis tiks­las – ne tiek nu­baus­ti pa­žei­dė­jus, bet pri­vers­ti pa­ti­kė­ti, kad ir ato­kio­se vie­to­vė­

se si­tua­ci­ja ke­liuo­se yra ste­bi­ma bei už­kirs­ti ke­lią ne­bau­džia­mu­ mui. Poil­sio zo­noms ke­ti­na­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį, – aiš­ki­ no Ke­lių po­li­ci­jos kuo­pos va­das A.Jan­kus.

Teis ka­na­pių tie­kė­jus Vai­ruo­to­jas kal­ti­na pa­gro­bi­mu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mą pa­sie­kė ka­na­pių par­da­vė­jų gau­jos bei jų klien­tų by­la. De­šimt jau­nų žmo­nių bus tei­sia­mi dėl 17 nu­si­kal­ti­mų.

Uos­ta­mies­čio Or­ga­ni­zuo­to nu­ si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­ rei­gū­nai su­se­kė ir de­mas­ka­vo gau­ją jau­nų vy­rų, ku­rie tiek­ da­vo klai­pė­die­čiams ka­na­pes.

Po­li­ci­nin­kai iš­siaiš­ki­no de­šim­ ties su šiais nar­ko­ti­kais su­si­ju­ sių žmo­nių san­ty­kius. Paaiš­kė­ jo, kad sep­ty­ni įta­ria­mie­ji juos par­da­vi­nė­jo, tie­sa, dviem jau­ nuo­liams pa­vy­ko įti­kin­ti pa­rei­ gū­nus, kad jie vi­so la­bo tik var­ to­jo kvai­ša­lus.

To­dėl par­da­vi­nė­jus ka­na­pes kal­ti­na­mi pen­ki jau­ni žmo­nės.

Esa­ma duo­me­nų, kad da­lis par­

duo­da­mų ka­na­pių bu­vo užau­gin­ ta vie­no­je Ma­žei­kių ra­jo­no so­dy­ bo­je. Į kal­ti­na­mų­jų suo­lą sės ir 1993 m. gi­mu­si klai­pė­die­tė. Mer­gi­ nos au­to­mo­bi­ly­je pa­rei­gū­nai ap­ ti­ko apie 85 gra­mus džio­vin­tų ka­ na­pių.

Kra­tų me­tu ras­ta ir dau­giau „žo­ lės“. Trys gru­puo­tės ly­de­riai yra suim­ti, ki­tiems įta­ria­mie­siems pa­skir­tos švel­nes­nės už suė­mi­mą kar­do­mo­sios prie­mo­nės. Ka­na­ pių var­to­to­jai bu­vo jau­no am­žiaus klai­pė­die­čiai, kai ku­rie jų – ne­pil­ na­me­čiai.

Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas už ne­ tei­sė­tą dis­po­na­vi­mą nar­ko­ti­nė­ mis ar psi­chot­ro­pi­nė­mis me­džia­ go­mis, tu­rint tiks­lą jas pla­tin­ti, nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą nuo 2 iki 8 me­tų.

O jei­gu nar­ko­ti­kai par­duo­da­mi ne­pil­na­me­čiams, ski­ria­ma baus­ mė sie­kia nuo 3 iki 12 me­tų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vil­ki­ko vai­ruo­to­jas pa­ke­liui iš Klai­ pė­dos į Bal­ta­ru­si­ją mįs­lin­go­mis ap­ lin­ky­bė­mis at­si­dū­rė Vil­niaus či­go­ nų ta­bo­re.

Į uos­ta­mies­čio As­me­nų paieš­kos po­sky­rį krei­pė­si vie­nos Klai­pė­ dos per­ve­ži­mų įmo­nės dar­buo­to­ jai. Pra­neš­ta, kad din­go į rei­są iš­va­ žia­vęs 41 me­tų vil­ki­ko vai­ruo­to­jas ir jo vai­ruo­ja­ma ma­ši­na.

Kol pa­rei­gū­nai aiš­ki­no­si ap­lin­ky­ bes, sužinota, kad vil­ki­kas at­si­ra­do.

Jis bu­vo ap­tik­tas Vil­niu­je, Kir­ti­mų gat­vė­je, či­go­nų ta­bo­ro te­ri­to­ri­jo­je.

Kro­vi­nys ne­bu­vo pa­lies­tas, tu­ri­ mo­mis ži­nio­mis, au­to­mo­bi­lis taip pat bu­vo svei­kas. Ta­čiau ži­nių apie vai­ruo­to­ją vis dar ne­tu­rė­ta.

Klai­pė­do­je pra­dė­ta din­gu­sio as­ mens paieš­kos by­la. Į pa­rei­gū­nus pa­ gal­bos krei­pė­si din­gu­sio­jo žmo­na.

Nuo­ty­kiai: ko­dėl iš Klai­pė­dos į Bal­ta­ru­si­ją kro­vi­nį ve­žęs klai­pė­die­tis vai­

ruo­to­jas at­si­dū­rė Vil­niaus ta­bo­re, vis dar neaiš­ku.

Dar po die­nos ieš­ko­mas klai­pė­ die­tis at­si­ra­do. Vy­ras pa­te­ko į li­go­ ni­nę. Kol kas pa­rei­gū­nams ne­si­se­ka su juo su­si­kal­bė­ti. Kaip vai­ruo­to­jas pa­te­ko į ta­bo­rą, ką jis ten vei­kė, dar iki ga­lo ne­ži­no­ma.

Ofi­cia­liai pra­ne­ša­ma, kad tre­čia­ die­nį po pie­tų klai­pė­die­tis į li­go­ni­ nę bu­vo pri­sta­ty­tas iš S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je esan­čio ta­bo­ro, me­di­kai jam diag­no­za­vo sėd­mens už­de­gi­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ap­žiū­rė­ję li­go­nį gy­dy­to­jai iš vai­ruo­to­jo iš­gir­do, kad nuo rugp­ jū­čio 4 d. jis prie­var­ta bu­vo lai­ ko­mas ta­bo­re. Kiek tie­sos šiuo­ se žo­džiuo­se, kol kas pa­rei­gū­nai ne­ži­no. Jei vy­ras nie­kam ne­tu­rės pre­ten­zi­jų, paieš­kos by­la bus nu­ rauk­ta. Bet jei­gu jis ir to­liau ti­kins, kad bu­vo lai­ko­mas jė­ga, iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas bus tę­sia­mas ir po­li­ ci­ja aiš­kin­sis vai­ruo­to­jo san­ty­kius su či­go­nais.

9

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

OMX Vilnius

–0,36 %

13,5

OMX Riga

+0,10 %

–0,20 %

Ma­žė­ja pre­ky­bos de­fi­ci­tas Lie­tu­vos eks­por­tas šių me­tų sausį–bir­ želį sie­kė 35,615 mlrd. li­tų, im­por­tas – 39,821 mlrd. li­tų, ar­ba ati­tin­ka­mai 7,3 pro­c. bei 4,6 pro­c. dau­giau nei per ati­ tin­ka­mą 2011-ųjų lai­ko­tar­pį. Lie­tu­vos už­sie­nio pre­ky­bos de­fi­ci­tas šie­met, pa­ ly­gin­ti su pir­mu 2011 m. pus­me­čiu, su­ ma­žė­jo 13,8 pro­c., iki 4,206 mlrd. li­ tų, kaip pra­ne­šė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas.

proc.

per me­tus vi­du­ti­niš­ kai Lie­tu­vo­je pa­bran­go cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­ma.

ekonomika

OMX Tallinn

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3451 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3773 JAV do­le­ris 1 2,7932 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8098 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4996 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7454 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8671 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8738

pokytis

+0,0628 % +0,6322 % +0,0645 % +0,4397 % –0,0242 % +0,5894 % +1,0584 % +0,8473 % –0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,97

4,66

2,37

„Apoil“

4,89

4,59

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,76 dol. už 1 brl.

112,37 dol. už 1 brl.

Iš­lai­džiau­si – pra­di­nu­kų tė­ve­liai Par­duo­tu­vė­se jau pra­si­dė­jo nau­ji moks­ lo me­tai ir mo­ki­nių tė­vams ky­la gal­vos skaus­mas. Šie­met mo­kyk­li­nės pre­kės ne­bran­go, bet šei­mų fi­nan­si­nė pa­dė­tis ne­pa­ge­rė­jo. Lau­kia­ma dau­giau vien­kar­ti­ nės pa­ra­mos mo­kyk­li­nėms pre­kėms įsi­ gy­ti ga­vė­jų.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

De­šim­ta­da­lis al­gos

Kaip ir kas­met, vos pra­si­dė­jus rug­ p­jū­čiui di­die­ji pre­ky­bos tink­lai jau pra­dė­jo pre­ky­bą mo­kyk­li­nė­mis pre­ kė­mis. Pre­ky­bi­nin­kai ge­rai ži­no, kiek mo­ki­nių tė­ve­liai pa­si­ren­gę iš­leis­ti pi­ni­gų vai­kams su­ruoš­ti į mo­kyk­lą, ir sten­gia­si, kad užė­ję į par­duo­tu­vę jie ras­tų vis­ką, ko rei­kia: nuo pieš­tu­ kų iki ra­šo­mų­jų sta­lų bei kom­piu­te­ rių. Pa­sak pre­ky­bos cent­rų at­sto­vų, bū­ti­niau­sių mo­kyk­li­nių reik­me­ nų krep­še­lis vi­du­ti­niš­kai sie­kia nuo 50 iki 100 li­tų ir dau­giau. Kaip sa­kė pre­ky­bos tink­lo „Ri­mi“ vie­šų­jų ry­šių va­do­vė Ra­min­ta Sta­nai­ty­tė-Čes­nu­ lie­nė, vis dėl­to iš­ruoš­ti vai­ką į mo­ kyk­lą kai­nuo­ja ge­ro­kai dau­giau. „Per­nai prieš rug­sė­jo 1-ąją at­ li­ko­me ty­ri­mą – šei­mos mo­kyk­li­ nėms pre­kėms pla­na­vo iš­leis­ti dau­ giau nei de­šim­ta­da­lį sa­vo mė­ne­sio pa­ja­mų. Vi­du­ti­niš­kai po 310 li­tų.

Ne­ma­no­me, kad šių me­tų ten­den­ ci­jos kei­sis. Ta­čiau į tai grei­čiau­siai įei­na ir uni­for­ma, spor­ti­nė ap­ran­ ga. Dau­giau­sia daik­tų rei­kia pirk­ ti pir­mo­kui, ki­to­se kla­sė­se ga­li­ma iš­si­vers­ti ir neat­nau­ji­nus vi­so mo­ kyk­li­nio „gar­de­ro­bo“ bei „įran­kių“ rin­ki­nio“, – sa­kė ji.

Pirmokams ne­gai­li

Mo­kyk­li­nis krep­še­lis, per­ka­mas pra­ di­nu­kui ir vy­res­niam mo­ki­niui, ski­ ria­si. „Vy­res­nių kla­sių moks­lei­vio pir­ki­nių krep­še­lis ga­li siek­ti nuo 50 li­tų. Api­pirk­da­mi pra­di­nu­kus tė­ve­ liai iš­lei­džia dau­giau, jų krep­še­lis pa­ pras­tai pra­si­de­da nuo 100 li­tų. Taip yra to­dėl, kad mo­ky­to­jų pa­tei­kia­ mas pra­di­nu­kams rei­kia­mų pre­kių są­ra­šas yra il­ges­nis, taip pat to­dėl, kad tė­ve­liai ne­re­tai pra­de­dan­tiems moks­lei­viams per­ka pa­čios aukš­ čiau­sios ko­ky­bės ga­mi­nius, pa­vyz­ džiui, kup­ri­nes itin tvir­to­mis nu­ ga­rė­lė­mis“, – sa­kė pre­ky­bos tink­lo „Iki“ Vie­šų­jų ry­šių de­par­ta­men­to va­do­vas Val­das Lo­pe­ta.

Lei­dyk­los „Pres­vi­ka“, ren­gian­ čios ir lei­džian­čios mo­kyk­li­nes pra­ ty­bas, di­rek­to­rės Vio­le­tos Bi­lai­šy­tės pa­ste­bė­ji­mu, ak­ty­viau­siai per­ka­mi

pra­di­nių kla­sių pra­ty­bų są­siu­vi­niai. „Pra­ty­bos pra­di­nu­kams pra­de­da­ mos pirk­ti jau moks­lo me­tams pa­ si­bai­gus. Vi­sos vie­nam pra­di­nu­kui rei­kia­mos pra­ty­bos kai­nuo­ja apie 70 li­tų. O vy­res­nių kla­sių moks­lei­viai iš­lei­džia ma­žiau ir ap­skri­tai pra­ty­ bų są­siu­vi­nius per­ka ne taip ak­ty­ viai. Tarp vy­res­nių kla­sių yra la­bai pa­pli­tu­si pra­ty­bų ko­pi­ja­vi­mo pro­b­ le­ma“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Kai­nos ne­si­kei­tė

„Iki“ pre­ky­bos tink­lo at­sto­vas V.Lo­ pe­ta pra­si­ta­rė, jog šie­met dau­gu­mą mo­kyk­li­nių pre­kių tie­kė­jai pa­bran­ gi­no, ta­čiau esą pre­ky­bos tink­las pa­si­sten­gė, kad kai­nų ly­gis iš­lik­tų toks pat kaip per­nai. „Kas­met ieš­ ko­me ga­li­my­bių pir­kė­jams pa­teik­ti pre­kių ma­žes­ne kai­na, tu­ri­me įvai­ rių spe­cia­lių pa­siū­ly­mų, da­ro­me vis pa­trauk­les­nes ak­ci­jas“, – sa­kė jis.

Būtiniausių mokyklinių reikmenų krepšelis vidutiniškai siekia nuo 50 iki 100 litų ir daugiau.

Bend­ro­vės „Ma­xi­ma LT“ at­sto­vės ry­šiams su vi­suo­me­ne Ol­gos Ma­ laš­ke­vi­čie­nės tei­gi­mu, mo­kyk­li­nių pre­kių kai­nos ne­pa­ki­to nuo praė­ju­ sių me­tų. „Esa­me ap­skai­čia­vę, kad vis­ką, ko rei­kia mo­ki­niui, mū­sų pre­ ky­bos tink­le ga­li­ma įsi­gy­ti už 60 li­ tų – tai bū­ti­nos kan­ce­lia­ri­nės pre­ kės ir kup­ri­nė. Nuo tė­vų ga­li­my­bių, po­rei­kių ar nuo to, į ku­rią kla­sę ei­na moks­lei­vis, pri­klau­so ir mo­kyk­li­nių pir­ki­nių krep­še­lis“, – sa­kė ji.

E. par­duo­tu­vės „Pi­gu.lt“ va­do­vo Dai­niaus Liu­lio tei­gi­mu, ar­tė­jant moks­lo me­tams mo­kyk­li­nės pre­kės per­ka­mos la­bai ak­ty­viai. „Di­džiau­ sio pi­ko ti­ki­mės ant­ro­je rugp­jū­čio pu­sė­je, ta­čiau jau da­bar ma­to­me, kad mo­kyk­li­nių pre­kių par­da­vi­mas, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, iš­ augs apie 30 pro­c.“, – sa­kė D.Liu­ lys. Skai­čiuo­ja­ma, kad mo­kyk­li­nių pre­kių in­ter­ne­tu ga­li­ma įsi­gy­ti iki 50 pro­c. pi­giau.

Iš­lai­dos: bran­giau­siai į mo­kyk­lą su­ruoš­ti kai­nuo­ja pir­mo­ką, o kuo mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai vy­res­ni, tuo

tė­vai jiems pa­ruoš­ti mo­kyk­lai ski­ria ma­žiau pi­ni­gų.

Per­ka ke­lis kar­tus

Pre­ky­bi­nin­kai yra pa­ste­bė­ję, kad prieš rug­sė­jo 1-ąją dau­giau pi­ni­ gų mo­kyk­li­nėms pre­kėms iš­lei­ džia ma­žes­nių mies­tų ir mies­te­lių nei did­mies­čių gy­ven­to­jai. „Ma­žes­nių mies­tų šei­mos mo­ kyk­li­nėms pre­kėms dar prieš rug­ sė­jo 1-ąją ski­ria vi­du­ti­niš­kai po 350 li­tų, o did­mies­čiuo­se gy­ve­nan­ čios šei­mos ap­si­pirk­ti prieš nau­jus moks­lo me­tus vi­du­ti­niš­kai ski­ria ma­žiau pi­ni­gų – po 260 li­tų. Ti­ kė­ti­na, kad did­mies­čių gy­ven­to­ jai mo­kyk­li­nių pre­kių įsi­gy­ja ke­lis kar­tus per me­tus, o ma­žes­niuo­ se mies­tuo­se sten­gia­ma­si jau prieš moks­lo me­tų pra­džią pa­si­ruoš­ti vi­ siems me­tams“, – tei­gė R.Sta­nai­ ty­tė-Čes­nu­lie­nė.

Pa­sak V.Lo­pe­tos, mo­kyk­li­nių pre­kių pir­ki­mas pa­pras­tai įsi­bė­gė­ja rugp­jū­tį, kai dau­gu­ma vai­kų bei jų tė­ve­lių su­grįž­ta iš ato­sto­gų ir no­ ri baig­ti pa­si­ruoš­ti grei­tai atei­sian­ tiems nau­jiems moks­lo me­tams. „Anks­ty­viau­si pir­kė­jai yra pra­ di­nu­kų tė­ve­liai, ku­rie mo­kyk­li­nes pre­kes per­ka vos ga­vę pre­kių są­ra­ šus iš mo­ky­to­jų. Vis dėl­to rug­sė­jo 1-ąją mo­kyk­li­nių pre­kių po­pu­lia­ ru­mas ne­su­ma­žė­ja – mo­kyk­li­nės pre­kės gau­siau per­ka­mos dar iki rug­sė­jo vi­du­rio“, – sa­kė jis.

Rei­kia vals­ty­bės pa­gal­bos

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos Pi­ni­gi­nės pa­ra­mos sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ri­ma Kur­lians­kie­nė pri­mi­nė, kad nuo lie­pos 1 d. iki spa­lio 20 d. tė­vai ga­li kreip­tis į So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­

rių ir pra­šy­ti so­cia­li­nės pa­ra­mos sa­vo mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams.

So­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta dvie­jų rū­ šių pa­ra­ma – tai mo­ki­nių ne­mo­ka­ mas mai­ti­ni­mas ir pa­ra­ma mo­ki­nio reik­me­nims įsi­gy­ti.

Pa­ra­ma mo­ki­nio reik­me­nims – tai vien­kar­ti­nė vals­ty­bės pa­ra­ma, ku­ri ski­ria­ma pra­si­de­dant nau­ jiems moks­lo me­tams. Ga­vus pra­ šy­mą spren­di­mas prii­ma­mas per 10 dar­bo die­nų, o pa­ra­ma mo­ki­nio reik­mėms įsi­gy­ti iš­mo­ka­ma gry­ nai­siais pi­ni­gais. „Dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­ niams ga­li kreip­tis as­me­nys, ku­rių šei­mos pa­ja­mos vie­nam šei­mos as­ me­niui per mė­ne­sį ne­vir­ši­ja 525 li­ tų. Vien­kar­ti­nė pa­ra­ma mo­ky­mo­si reik­mėms sie­kia 156 li­tus. Šie­met so­cia­li­nei pa­ra­mai mo­kyk­li­niams reik­me­nims skir­ta apie 22 mln. li­tų.

Ti­ki­ma­si, kad vien­kar­ti­nė pa­ra­ma mo­ky­mo­si reik­mėms bus su­teik­ta 139 tūkst. mo­ki­nių. Per­nai ši pa­ra­ ma bu­vo su­teik­ta 137 tūkst. mo­ki­ nių“, – sa­kė R.Kur­lians­kie­nė.

Lau­rio Viks­nės (BFL) nuo­tr.

Komentaras Julita Varanauskienė

SEB ban­ko šei­mos fi­nan­sų eks­per­tė

G

a­li­ma pa­sa­ky­ti, kad kar­tais pa­si­g irs­tan­t ys nuo­gąs­ta­ vi­mai dėl ga­l i­mos ant­ros sunk­me­čio ban­gos dar ne­ tu­rė­tų pa­veik­ti daž­nos šei­mos iš­lai­dų mo­kyk­li­nėms pre­kėms dy­džio. Tau­ pant vai­kams iš­lai­dos ma­ž i­na­mos šei­mo­je tik tuo­met, kai jau vi­sos ki­tos ga­li­my­bės iš­nau­do­tos. Be to, di­d žio­ ji da­lis gy­ven­to­jų dar ne­gal­vo­ja apie bran­ges­nį šil­dy­mą, to­dėl ne­ko­re­guo­ ja ir da­bar­ti­nių sa­vo iš­lai­dų pla­nų. Ži­no­ma, ruo­šian­t is nau­jiems moks­ lo me­tams, dau­ge­liui šei­mų pra­vers eko­no­mi­nio sunk­me­čio išug­dy­ti įgū­ džiai pla­nuo­ti pir­ki­nius iš anks­to, ieš­ ko­ti pre­kių pi­giau e. par­duo­tu­vė­se ar ki­tur, pirk­ti ne vis­ką iš kar­to ar­ba jung­ tis į di­des­nes gru­pes ir pirk­ti did­me­ ni­ne kai­na.

Ki­t a ver­t us, prie­l ai­dų, ko­dėl šie­met iš­l ai­dos mo­k yk­los reik­mėms tu­rė­t ų pa­d i­dė­t i, taip pat nė­ra.

10

penktADIENIS, rugpjūčio 10, 2012

pasaulis

50 tūkst.

pa­bė­gė­lių iš Si­ri­jos ieš­ko prie­globs­čio Tur­ki­jo­je.

Ar­tė­ja nau­ja mais­to kri­zė?

Iš­va­di­no ­ kek­še

Jung­ti­nių Tau­tų mais­to ir že­mės ūkio or­ ga­ni­za­ci­ja įspė­jo apie ga­li­mą nau­ją mais­ to kri­zę, kai dėl liū­čių Bra­zi­li­jo­je, saus­ros Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir ga­my­bos sun­ku­ mų Ru­si­jo­je pa­sau­li­nės mais­to kai­nos lie­ pą, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu mė­ne­siu, šok­ te­lė­jo 6 pro­c. Eks­per­tai su ne­ri­mu pri­si­ me­na 2007–2008 m. mais­to kri­zę, kai au­gan­čios kai­nos pa­kurs­tė ne­ra­mu­mus Egip­te, Hai­ty­je ir ki­to­se ša­ly­se.

Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­go­ zi­nas ame­ri­kie­čių po­pmu­zi­kos žvaigž­dę Ma­don­ną pa­va­di­no bu­vu­sia kek­še, kai ši per sa­vo kon­cer­tą Mask­vo­je pa­ra­gi­no pa­ leis­ti tei­sia­mas mer­gi­nų pank­ro­ko gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­res. „Kiek­vie­na bu­vu­si kek­šė su am­žiu­mi sie­kia vi­siems pa­moks­ lau­ti apie mo­ra­lę. Ypač per kon­cer­tus ir gast­ro­les už­sie­ny­je“, – so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­ra­šė po­li­ti­kas.

„Vi­sai kaip na­mie“, – ste­bi­si moks­li­nin­ kai, žiū­rė­da­mi į mar­saei­gio „Cu­rio­ si­ty“ at­siųs­tas rau­ do­no­sios pla­ne­tos nuo­trau­kas.

Pa­na­šu­mas: Mar­so pa­vir­šius NA­SA moks­li­nin­kams pri­mi­nė Ka­li­for­ni­jos Mo­ha­vių dy­ku­mą.

„Scan­pix“, „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mar­so vaiz­dai pri­mi­nė na­mus Nu­fo­tog­ra­fa­vo ho­ri­zon­tą

JAV na­cio­na­li­nė ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nist­ra­ci­ja (NA­SA) pub­li­kuo­ja vis nau­jas Mar­so nuo­ trau­kas. Praė­jus ke­lioms die­noms po to, kai nu­si­lei­do, moks­li­nių ty­ri­ mų ro­bo­tas „Cu­rio­si­ty“ pir­mą kar­ tą pa­kė­lė „gal­vą“, ku­rio­je įmon­ tuo­tos ka­me­ros, ir nu­fo­tog­ra­fa­vo pla­ne­tos šiau­ri­nį ho­ri­zon­tą. „Dėl „Cu­rio­si­ty“ mes tar­si pa­ tys ap­si­lan­kė­me pla­ne­to­je, kur tiek daug sa­vi­tų, mar­sie­tiš­kų, bet tuo pat me­tu ir daug bend­rų su Že­me da­ly­kų. Tie kal­nai fo­ne, tie iš­rai­žy­ ti pi­ra­mi­di­niai kal­na­gūb­riai – vi­sa tai yra pa­na­šu, pa­vyz­džiui, į Mo­ha­ vių dy­ku­mą Ka­li­for­ni­jo­je, ir tai yra nuo­sta­bu! Va­di­na­si, Mar­se ga­li­ma jaus­tis kaip na­mie“, – sa­kė pro­jek­te da­ly­vau­jan­tis Ka­li­for­ni­jos tech­no­ lo­gi­jų ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis moks­ li­nin­kas Joh­nas Grot­zin­ge­ris.

Mar­saei­gis „Cu­rio­si­ty“ ap­suks ka­me­rą ap­link sa­vo ašį, o NA­SA spe­cia­lis­tai iš nuo­trau­kų su­mon­ tuos Mar­so pa­no­ra­mi­nį vaiz­dą.

Dar­buo­sis dve­jus me­tus

2011 m. lapk­ri­tį iš Že­mės pa­leis­tas „Cu­rio­si­ty“ rugp­jū­čio 6 d. sėk­min­ gai nu­si­lei­do Mar­se, Gei­lo kra­te­rio ra­jo­ne. Au­to­mo­bi­lio „Mi­ni Coo­per“ dy­džio ro­bo­tas rau­do­no­sios pla­ne­ tos pa­vir­šių ty­ri­nės dve­jus me­tus.

Mar­saei­gio „Cu­rio­si­ty“, ku­ris lai­ko­mas pir­mą­ja vi­siš­kai su­komp­ lek­tuo­ta mo­bi­lia la­bo­ra­to­ri­ja, ka­da nors pa­siųs­ta į ki­tą dan­gaus kū­

ną, pa­grin­di­nė už­duo­tis bus ieš­ ko­ti įro­dy­mų, ar la­biau­siai į Že­mę pa­na­šio­je pla­ne­to­je eg­zis­tuo­ja ar­ ba ka­da nors eg­zis­ta­vo svar­biau­sios są­ly­gos, rei­ka­lin­gos mik­roor­ga­niz­ mų evo­liu­ci­jai.

Mes tar­si pa­tys lan­ kė­mės pla­ne­to­je, kur tiek daug sa­vi­ tų, mar­sie­tiš­kų, bet tuo pat me­tu ir daug bend­rų su Že­me da­ ly­kų.

Mar­saei­gy­je „Cu­rio­si­ty“ įreng­ti moks­li­niai prie­tai­sai lei­džia at­lik­ti geo­lo­gi­nius ir geo­che­mi­nius ty­ri­ mus, tir­ti pla­ne­tos at­mos­fe­rą ir kli­ ma­tą, ieš­ko­ti or­ga­ni­nių me­džia­gų ir van­dens pėd­sa­kų.

Moks­li­nin­kai ti­ki­si, kad po ke­lių sa­vai­čių „Cu­rio­si­ty“ pra­dės va­ži­ nė­ti po Mar­są, o po po­ros mė­ne­ sių mar­saei­gis tu­rė­tų pa­siek­ti Gei­ lo kra­te­rio cent­re stūk­san­tį 5 km aukš­čio kal­ną – pa­grin­di­nę dve­jus me­tus truk­sian­čių moks­li­nių ty­ri­ mų vie­tą.

Moks­li­nin­kai ma­no, kad va­di­ na­ma­sis Eo­li­dės kal­nas, taip pat ži­no­mas kaip Šar­po kal­nas, tur­ būt yra su­si­for­ma­vęs iš nuo­sė­di­ nių uo­lie­nų, ku­rios anks­čiau tik­

riau­siai den­gė vi­są kra­te­rio įdu­bą. Šių uo­lie­nų ty­ri­mai ga­li bū­ti la­bai svar­būs, aiš­ki­nan­tis Mar­so geo­lo­ gi­nę is­to­ri­ją.

Drą­sios pro­gno­zės

Šis 2,5 mlrd. pro­jek­tas yra pir­mo­ji NA­SA ast­ro­bio­lo­gi­jos ty­ri­mų mi­si­ ja nuo Mar­so zon­dų „Vi­king“ skry­ džių praei­to am­žiaus 8-aja­me de­ šimt­me­ty­je. Sėk­min­gas mar­saei­gio nu­si­lei­di­mas ta­po la­bai svar­biu pa­ sie­ki­mu JAV kos­mi­nei agen­tū­rai. Ji pri­vers­ta ko­re­guo­ti sa­vo stra­te­gi­ją dėl ma­ži­na­mo moks­lo ty­ri­mų biu­

dže­to, taip pat ne­se­niai už­bai­gė 30 me­tų vyk­dy­tą daug­kar­ti­nio nau­ do­ji­mo erd­vė­lai­vių skry­džių pro­gra­mą.

Mar­so ty­r i­n ė­j i­m o pro­g ra­m a įkve­pia da­ry­ti drą­sias pro­gno­zes.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ast­ro­no­mas Mar­ti­nas Ree­sas ma­no, kad jau ši žmo­nių kar­ta ga­li pa­ma­ty­ti Mar­ so pa­vir­šiu­mi vaikš­čio­jan­tį ast­ro­ nau­tą. „Kvai­la bū­tų kal­bė­ti, kaip kai ku­rie da­ro, kad ma­si­nė emig­ra­ci­ ja į kos­mo­są leis pa­bėg­ti nuo Že­ mės pro­ble­mų, – sa­kė ast­ro­no­

mas. – Bet aš ti­kiu ir vi­liuo­si, kad kai ku­rie da­bar gy­ve­nan­tys žmo­nės vaikš­čios Mar­su. O po šimt­me­čio ki­to ne­di­de­lės žmo­nių gru­pės ga­ lės ten ap­si­gy­ven­ti au­to­no­miš­kai nuo Že­mės.“ Per­nai Mask­vo­je bai­gė­si 520 die­ nų tru­kęs imi­ta­ci­nis skry­dis į Mar­ są. Še­ši sa­va­no­riai iš Ru­si­jos, Pran­ cū­zi­jos, Ita­li­jos ir Ki­ni­jos sėk­min­gai iš­lai­kė 17 mė­ne­sių izo­lia­ci­ją kap­su­ lė­je, kur imi­ta­vo skry­dį į rau­do­ną­ ją pla­ne­tą, iš­si­lai­pi­ni­mą jo­je ir grį­ ži­mą į Že­mę. „The Dai­ly Mail“, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

Iš kur at­si­ra­do pa­slap­tin­ga dė­mė?

Pa­ti pir­mo­ji nuo­trau­ka, ku­rią mar­saei­gis „Cu­rio­si­ty“ pa­da­rė nu­si­lei­dęs ant Mar­so pa­vir­šiaus, su­jau­di­no moks­li­nės fan­tas­ti­kos mė­gė­jų pro­tus.

Ne­di­de­lės raiš­kos nuo­trau­ko­je ma­to­mas pa­slap­tin­gas ob­jek­tas – neaiš­kios for­mos dė­mė, pa­ki­lu­ si virš ho­ri­zon­to. At­siž­vel­gus į at­ stu­mą, per ku­rį da­ry­ta nuo­trau­ka, ob­jek­tas tu­rė­tų bū­ti ne­ma­žas. Dar pa­slap­tin­ges­nis at­ro­do fak­tas, kad ki­to­je šios Mar­so da­lies nuo­trau­ ko­je, da­ry­to­je po dvie­jų va­lan­dų, jo­kios dė­mės nė­ra.

En­tu­zias­tai puo­lė juo­kau­ti, kad mar­sie­tis iš Her­ber­to Well­so „Pa­ sau­lių ka­ro“ pa­ste­bė­jo at­vy­kė­lius iš Že­mės ir sku­bė­da­mas sa­vo tri­

mis ko­jo­mis spė­jo pa­si­slėp­ti. In­ ter­ne­te pa­si­py­lė dis­ku­si­jos ir ver­si­jos – nuo op­ti­nių efek­tų iki tie­siog pur­vi­no ob­jek­ty­vo.

Ta­čiau abe­jo­nes iš­sklai­dė spe­ cia­lis­tai, iš­nag­ri­nė­ję nuo­trau­kas iš Mar­so or­bi­tos. Pa­ly­do­vai nu­fo­tog­ ra­fa­vo vi­sus be­si­lei­džian­čio apa­ ra­to ele­men­tus. Į piet­ry­čius nuo „Cu­rio­si­ty“ nu­si­lei­do ši­lu­mi­nis ek­ra­nas, at­si­sky­ręs nuo mar­saei­ gio dar iki nu­si­lei­di­mo, kad šis ga­ lė­tų iš­skleis­ti sa­vo na­vi­ga­ci­jos ra­ da­rą. Už 600 m į šiau­rės va­ka­rus nu­kri­to va­rik­lis, lė­ti­nęs mar­saei­gio kri­ti­mą pa­sku­ti­nė­mis nu­si­lei­di­mo se­kun­dė­mis. Jo su­kel­tą dul­kių de­ be­sį tik­riau­siai ir už­fik­sa­vo vie­na iš 17-os mar­saei­gio ka­me­rų. ne­wsru.com inf.

Mįs­lė: ne­di­de­lės raiš­kos nuo­t-

rau­ko­je ma­to­mas pa­slap­tin­gas ob­jek­tas – neaiš­kios for­mos dė­mė, pa­ki­lu­si virš ho­ri­zon­to.

„Scan­pix“ nuo­tr.

11

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

pramogų

gidas

Redaktorė Rita Bočiulytė

Uni­ka­li ka­lig­ra­fi­jos pa­ro­da – ant van­dens Šio­mis die­no­mis Da­nės upė Klai­pė­ dos cent­re pa­si­ puo­šė uni­ka­lia raš­ to me­no pa­ro­da ant van­dens – ka­lig­ra­fi­ jos kū­ri­niais de­ko­ ruo­to­mis bu­rė­mis.

Do­na­ta Por­va­nec­kai­tė:

„Me­nas – me­nui“ – jau praė­jęs lai­kas. No­ri­si tą me­ną „iš­trans­liuo­ ti“. O ka­lig­ra­fi­ja įvel­ka jį į vir­tua­lų rū­bą.

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė r.bociulyte@kl.lt

Puoš­me­na: ka­lig­ra­fi­jos me­no pa­ro­da ant bu­rių Da­nės upė­je su­psis iki vė­ly­vo ru­dens.

Bran­gu, bet ver­ta

Už­va­kar į Da­nės upę prie Bir­žos til­ to bu­vo at­pluk­dy­ti pir­mie­ji po­nto­ nai su bu­rė­mis, ku­rios vir­to ka­lig­ ra­fi­jos me­no kū­ri­niais. Dėl stip­raus vė­jo eks­po­na­vi­mas už­tru­ko, ir vi­ sos 12 bu­rių su 11 au­to­rių raš­to me­ no dar­bais su­plaz­dė­jo tik va­kar.

Praū­žus ofi­cia­liems Klai­pė­dos mies­to 760 me­tų ju­bi­lie­jaus ren­ gi­niams, uos­ta­mies­čio me­ni­nin­ kų gru­pė „Žu­vies akis“ ir bend­ ro­vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to“ duk­te­ri­nė įmo­nė „Klai­pė­dos pi­lies uos­tas“ pra­tę­sė šven­ti­nį ma­ra­to­ ną, cent­ri­nę mies­to ar­te­ri­ją – Da­ nės upę – iš­da­bin­da­mi ka­lig­ra­fi­jos kū­ri­niais de­ko­ruo­to­mis bu­rė­mis. Šio uni­ka­laus raš­to me­no pro­jek­ to biu­dže­tas – 20 tūkst. li­tų. Anot jo koor­di­na­to­rės me­no­ty­ri­nin­kės Go­dos Gied­rai­ty­tės, bū­tų pri­rei­ kę de­šimt kar­tų dau­giau lė­šų, jei ne „Klai­pė­dos pi­lies uos­to“ pa­ra­ ma. „Krei­pė­mės į dau­giau nei 50 įmo­nių, pra­šy­da­mi pa­dė­ti ir pri­si­ dė­ti. At­si­lie­pė tik Al­vy­das But­kus, „Klai­pė­dos pi­lies uos­to“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius. Ma­tyt, jį vie­nin­te­lį mū­sų idė­ja įti­ki­no“. Uos­ti­nin­kai ne tik pa­sko­li­no po­nto­nus, bet ir at­ pluk­dė juos, nu­me­tė in­ka­rus ir kaip ko­kie ek­vi­lib­ris­tai ant ban­gų su­ mon­ta­vo me­ni­nin­kų su­pro­jek­tuo­ tas sim­bo­li­nes bu­res su at­spaus­tais ka­lig­ra­fi­jos kū­ri­niais.

Pro­jek­to su­ma­ny­to­jai guo­dė­si, kad tai bran­gu, ir idė­jos įgy­ven­di­ ni­mas už­tru­ko il­gai. Bu­res iš­pluk­ dy­ti į Da­nę ke­ti­no dar bir­že­lį, kad jos ant van­dens su­ptų­si vi­są ju­bi­ lie­ji­nės Klai­pė­dos va­sa­rą. Bet bu­ vo vi­sai pra­ra­dę fi­nan­si­nę vil­tį. Kai paaiš­kė­jo, kad Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­das ir Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bė vis dėl­to sky­rė šiam pro­ jek­tui lė­šų, ban­dė įsi­terp­ti į Jū­ros šven­tės pro­gra­mą. Vėl ne­pa­si­se­kė – Jū­ros šven­tė ne­priė­mė po sa­vo spar­nu. „Gal taip ir ge­riau, – svars­

Menas: net pučiant stipriam vėjui, uostininkai iškėlė kaligrafijos bures.

Burės: ant šešių pontonų – 11-os menininkų kūriniai.

tė G.Gied­rai­ty­tė su ki­tu pro­jek­to ku­ra­to­riu­mi dai­li­nin­ku Min­dau­ gu Pet­ru­liu. – Bū­tu­me pa­sken­ dę šven­tės šur­mu­ly­je. Tie­sa, mū­ sų ka­lig­ra­fi­jos bu­res bū­tų pa­ma­tę dau­giau žmo­nių, mies­to sve­čių...“

Klai­pė­dos dva­sią at­spin­din­čius ka­ lig­ra­fi­jos dar­bus. Jų au­to­riai – raš­to me­ni­nin­kai Anas­ta­sia Ku­laz­hen­ko (Bal­ta­ru­si­ja / Lie­tu­va), Mas­si­mo Po­lel­lo (Ita­li­ja), Leo Ray (Iz­rae­lis), Jean Lar­cher (Pran­cū­zi­ja), Kat­ha­ ri­na Pie­per (Vo­kie­ti­ja) bei Al­ber­tas Gurs­kas, Il­ja Kle­men­co­vas, Ro­ma­ nas Kle­men­co­vas, Li­di­ja Kuk­lie­nė, Ag­nė Pi­vo­riū­nai­tė ir Do­na­ta Por­ va­nec­kai­tė (Lie­tu­va).

Pri­me­na spar­nuo­tą fra­zę

Da­bar, kai ka­lig­ra­fij­ a ant bu­rių jau plaz­da, su­pda­ma­si ant van­dens, džiu­gi­na ir pro­jek­to ren­gė­jus, ir au­to­rius, ir šiaip praei­vius, žings­ niuo­jan­čius Da­nės kran­ti­nė­mis tarp Bir­žos ir Pi­lies til­tų. Ir vi­siems pri­me­na spar­nuo­tą po­sa­kį: Klai­pė­ da – Lie­tu­vos ka­lig­ra­fi­jos sos­ti­nė.

Prie šio var­do įtvir­ti­ni­mo itin pri­si­dė­jo gar­sus klai­pė­die­tis ka­ lig­ra­fi­jos meist­ras pro­f. Al­gis Kli­ še­vi­čius (1950–2008). Jo dė­ka per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­čius uos­ta­mies­ty­je su­si­bū­rė stip­ri me­ ni­nin­kų ka­lig­ra­fų gru­pė, tę­sian­ ti An­ta­no Ku­čo, Al­ber­to Gurs­ko ir ki­tų Lie­tu­vos ka­lig­ra­fi­jos meist­rų su­for­muo­tas tra­di­ci­jas. Klai­pė­do­ je ini­ci­juo­tos ir vy­ko ke­tu­rios Lie­ tu­vos šrif­to ir ka­lig­ra­fi­jos pa­ro­dos „Raš­to me­nas“ (1992, 1999, 2004,

2009), nuo­lat ren­gia­mi įvai­rūs ka­ lig­ra­fi­niai pro­jek­tai, o nuo 2006 m. lei­džia­mas vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je tęs­ti­nis lei­di­nys „Ka­lig­ra­fi­jos są­siu­vi­niai“, ku­ris po­pu­lia­ri­na ir pro­pa­guo­ja ka­lig­ra­fi­jos me­ną tarp pro­fe­sio­na­lų ir mė­gė­jų. Me­tams bai­gian­tis pa­si­ro­dy­sian­tis „Ka­lig­ ra­fi­jos są­siu­vi­nių“ nu­me­ris vi­sas bus skir­tas šiam raš­to me­no pro­ jek­tui ant van­dens.

Kaip aiš­ki­no or­ga­ni­za­to­riai, idė­ ja – pri­sta­ty­ti Klai­pė­dos mies­ tui svar­bius ele­men­tus, t.y. uos­ ta­mies­tį sim­bo­li­zuo­jan­čias bu­res ir raš­to me­ną, tarp­tau­ti­niu pro­ jek­tu „Ka­lig­ra­fi­ja ant bu­rių“ gi­mė dar 2010-ai­siais ir bu­vo įgy­ven­di­ na­ma ke­liais eta­pais. 2011-ai­siais su­reng­tas tarp­tau­ti­nis kon­kur­sas, ku­rio re­zul­ta­tai šių me­tų pra­džio­ je iš­skleis­ti pa­ro­do­se Klai­pė­do­ je ir Šiau­liuo­se. Pro­jek­te da­ly­va­vo 40 me­ni­nin­kų iš 9 pa­sau­lio ša­lių – Vo­kie­ti­jos, Iz­rae­lio, Pran­cū­zi­jos, Ru­mu­ni­jos, Ja­po­ni­jos, Ita­li­jos, Ru­ si­jos, Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos. Iš jų pa­teik­tų kū­ri­nių ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ ja at­rin­ko įdo­miau­sius ir la­biau­siai

Ver­tins ir gam­ta

Da­bar jų kū­ri­niai adap­tuo­ti ir at­ spaus­ti ant tri­kam­pes bu­res imi­ tuo­jan­čių ten­tų, įtvir­tin­tų me­ta­ lo konst­ruk­ci­jo­se. Vie­nos bu­rės aukš­tis – 5 m, plo­tis – 2,5 m. Da­ nės upė­je jos tu­rė­tų ple­vė­suo­ti iki spa­lio pa­bai­gos. „Žiū­rė­sim, kaip ne tik žmo­nės, bet ir gam­ta ver­ti­na ka­lig­ra­fi­ją, – šyp­so­jo­si G.Gied­rai­ty­tė. – Esa­me pa­si­ruo­šę tas bu­res re­mon­tuo­ti, nes tai eks­pe­ri­men­ti­nis pro­jek­tas, da­ro­me pir­mą­syk, ka­žin ar vis­ką nu­ma­tė­me.“ „Ir gam­ta tą me­ną ver­tins. Iš­ties įdo­mu, kaip ji rea­guos. Čia gi ne

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sau­gi ga­le­ri­ja, – svars­tė spe­cia­liai iš Kau­no at­va­žia­vu­si vie­na iš pa­ ro­dos ant van­dens au­to­rių gra­fi­kė D.Por­va­nec­kai­tė, su­kū­ru­si ka­lig­ra­ fi­nį „Hai­ku Klai­pė­dai“. – Tas bu­rių dy­dis ir adap­ta­ci­jos pa­gal jų for­ma­ tą – ne tai le­mia me­no ko­ky­bę. Iš tik­rų­jų šis pro­jek­tas ne­kei­čia es­ mės. Bet ku­rią me­no for­mą ga­li­ma adap­tuo­ti erd­vė­je. Bet šiuo at­ve­ju svar­bu ir kon­teks­tas. Man Klai­pė­da – eg­zo­ti­ka. Džiu­gu čia bū­ti, in­filt­ ruo­ti į šią vie­tą sa­vo dar­bus. Ją pa­ puoš­ti man bu­vo įdo­mu. „Me­nas – me­nui“ – jau praė­jęs lai­kas. No­ri­si tą me­ną „iš­trans­liuo­ti“. O ka­lig­ra­ fi­ja įvel­ka jį į vir­tua­lų rū­bą.“ M.Pet­ru­lis tei­gė, kad tai rep­li­ka bur­lai­viams ir anaip­tol ne pa­sku­ti­ nis to­kio po­bū­džio raš­to me­no pro­ jek­tas: „Gal šis bus net tęs­ti­nis. Ka­ lig­ra­fi­ja ga­li at­si­ras­ti bet kur – ant van­dens, smė­lio, pa­sta­tų, til­tų...“ „Glo­ba­lio­je, vir­tua­lio­je vi­suo­ me­nė­je raš­to me­nas la­bai svar­bus, – ma­no G.Gied­rai­ty­tė. – Mąs­to­me, gal atei­ty­je ver­ta ant po­nto­nų su­ reng­ti at­vi­ras dirb­tu­ves, kad žmo­ nės pa­ma­ty­tų, kaip tai vyks­ta.“

12

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

pramogų gidas teat­ras gast­ro­liuo­ja Pa­lan­go­je

Se­na tra­di­ci­ja – kas­met rugp­jū­tį Klai­pė­dos dra­mos teat­ras ap­ lan­ko Pa­lan­gą – ne­nut­rū­ko ir šie­met. Gast­ro­lių jis su­si­ruo­šė jau šią sa­vai­tę. Rugp­jū­čio 8-ąją spek­tak­lių ma­ra­to­ną ku­ror­te pra­dė­jo M.Gav­ra­no „Vis­kas apie mo­te­ris“ (rež. D.Ta­mu­le­vi­čiū­ tė), rugp­jū­čio 9-ąją pa­ro­dy­tas E.E.Schmit­to „Pa­leis­tu­vis“ (rež.

P.Gai­dys), šian­dien – E.Ki­šo­no „Ei, Džul­je­ta“ (rež. A.Viz­gir­da), ry­toj – J.Kes­sel­rin­go „Ar­še­ni­kas ir se­ni nė­ri­niai“ (rež. P.Gai­dys) ir sek­ma­die­nį klai­pė­die­čių vieš­na­gę Pa­lan­go­je už­baigs M.Gav­ ra­no „Vis­kas apie vy­rus“ (rež. A.Le­be­liū­nas).

KUR? Se­no­jo­je gim­na­zi­jo­je Pa­lan­go­je (Jū­ra­tės g. 13).

KA­DA? Rugp­jū­čio 10–12 d. 20 val.

KAI­NA? 11,5–26,5 Lt, bi­lie­tus pla­ti­na „Bi­lie­tų pa­sau­lis“.

Dai­nuos ir ga­mins pa­šte­tą

Fi­ni­šuo­jan­čio Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės va­sa­ros kon­cer­tų cik­ lo pa­bai­go­je ry­toj bus pa­teik­tas „Ope­ros pa­šte­tas“. Teat­ra­li­zuo­ to ku­li­na­ri­nio kon­cer­to dai­ni­nin­kai Dia­na Tiš­ko­vai­tė, Ag­nė Sa­ bu­ly­tė, Jo­nas Sa­ka­laus­kas ir pro­jek­to mu­zi­kos va­do­vas Vy­tau­ tas Lu­ko­čius, ku­ris gros for­te­pi­jo­nu, klau­sy­to­jams pa­ti­kės mu­ zi­kos ir ku­li­na­ri­jos me­nų sin­te­zės pa­slap­tis. Šia­me int­ri­guo­jan­ čia­me ren­gi­ny­je ne tik skam­bės po­pu­lia­rios ope­rų ari­jos, due­ tai, bet vyks ir pa­šte­to ga­my­ba bei ra­ga­vi­mas. „Ku­li­na­ri­ja – ir­gi kū­ry­ba“, – ti­ki­no pa­šte­tą sce­no­je ruo­šian­ti Ag­nė.

KUR? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lės (Šau­lių g. 36) par­ko est­ra­do­je.

KA­DA? Rugp­jū­čio 11 d. 20 val.

KAI­NA? 15, 20 Lt.

„Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ ar For­te­pi­jo­ni­nės mu­zi­kos re­či­ta­lis po at­vi­ru dan­gu­mi, ro­man­sų va­ka­ras ant per Kur­šių ma­rias plau­kian­čio mu­zi­kuo­jan­čio kel­to de­nio ir Via­čes­la­vo Ga­ne­li­no miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ka“ prem­je­ra Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re – tai vis XV tarp­tau­ti­nio ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ ren­gi­niai, vi­lio­jan­tys pub­li­ką pa­sku­ti­nė­mis va­sa­ros die­no­mis.

Re­či­ta­lis: pia­nis­tė M.Kal­ve­ly­tė šiuo­syk skam­bins for­te­

pi­jo­nu skve­re prie „Ar­kos“.

Ri­ta Bo­čiu­ly­tė Jo­vi­ta Na­vic­kai­tė Po „Ar­ka“ – tru­pi­nė­lis Pa­ry­žiaus

Įpu­sė­jęs „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­ jū­ry­je“ ant­rą­jį fes­ti­va­lio mė­ne­ sį pra­dė­jo Ne­rin­go­je, kur Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­ je rugp­jū­čio 4-ąją sa­vo so­li­nę pro­ gra­mą „Mo­te­rų dai­nos“ pri­sta­tė Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tė Da­lia Kuž­mars­ky­tė, įti­ki­nu­si, kad mo­te­rys kom­po­zi­to­rės nie­kuo ne­ nu­si­lei­džia vy­rams – ve­da­mos be­ są­ly­giš­kos mei­lės mu­zi­kai, ta­len­ tin­gos mo­te­rys vi­sais lai­kais kū­rė nuo­sta­bią vo­ka­li­nę mu­zi­ką. Kon­ cer­te „Mo­te­rų dai­nos“ pir­mą­kart Lie­tu­vo­je skam­bė­jo žy­miau­si įvai­ rių laik­me­čių mo­te­rų kom­po­zi­to­rių su­kur­ti vo­ka­li­niai kū­ri­niai.

O šį­va­kar 21 val. į int­ri­guo­jan­ tį for­te­pi­jo­ni­nės mu­zi­kos kon­cer­tą uos­ta­mies­čio skve­re prie „Ar­kos“ pa­mink­lo kvie­čia fes­ti­va­lio vieš­nia – pia­nis­tė Ma­ri­ja Kal­ve­ly­tė.

Ne­rin­go­je gy­ve­nan­čios ir dir­ ban­čios pia­nis­tės kar­je­ro­je – daug lem­tin­gų at­si­tik­ti­nu­mų. Ta­čiau, jos

So­lis­tai: V.Bal­sy­tė ir V.Ta­ra­so­vas mu­zi­kuo­jan­

čia­me kel­te dai­nuos ro­man­sus.

pa­čios tei­gi­mu, vie­nus di­džiau­sių gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos iš­ban­dy­mų bei pa­sie­ki­mų ji pa­ty­rė Pa­ry­žiu­je, stu­di­juo­da­ma te­nykš­tė­je kon­ser­ va­to­ri­jo­je pro­f. M.Be­roff ir D.Pas­ qual for­te­pi­jo­no bei J.N.Crocq ka­ me­ri­nio an­samb­lio kla­sė­se.

Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­ de­mi­jos (LMTA) is­to­ri­jo­je Ma­ri­ja bu­vo ant­ro­ji stu­den­tė, ku­riai nu­ si­šyp­so­jo lai­mė iš­vyk­ti stu­di­juo­ti Pa­ry­žiaus kon­ser­va­to­ri­jo­je. „Bū­ tent ten iš­mo­kau to, ko Lie­tu­vo­je kol kas, de­ja, nė­ra ga­li­my­bių pa­si­ mo­ky­ti – džia­zo, šiuo­lai­ki­nės mu­ zi­kos imp­ro­vi­za­ci­jų“, – pa­sa­ko­jo M.Kal­ve­ly­tė.

Da­nės upės pa­šo­nė­je vyk­sian­čia­ me kon­cer­te pia­nis­tė at­liks kom­ po­zi­to­rių M.Cle­men­ti ir C.Vi­ne so­ na­tas bei pri­sta­tys J.Ca­ge kū­ri­nius pre­pa­ruo­tam for­te­pi­jo­nui. Pa­sak M.Kal­ve­ly­tės, šiuo­lai­ki­nių kom­ po­zi­to­rių kū­ri­niuo­se to­kia for­te­ pi­jo­ni­nės mu­zi­kos at­li­ki­mo tech­ni­ ka po­pu­lia­ri: „Kuo­met į for­te­pi­jo­no sty­gas tam tik­ra se­ka pri­de­da­ma įvai­rių daik­čiu­kų – trin­tu­kų, pieš­ tu­kų, varž­te­lių, jo skam­be­sys vi­siš­

kai pa­si­kei­čia. For­te­pi­jo­nas tam­pa to­ni­niu mu­ša­muo­ju inst­ru­men­ tu. Ma­nau, jog prie tra­di­ci­nio šio inst­ru­men­to skam­be­sio įpra­tu­siai pub­li­kai tai bus įdo­mu iš­girs­ti“.

Nuo 2006-ųjų M.Kal­ve­ly­tė or­ ga­ni­zuo­ja jau­nus me­ni­nin­kus vie­ ni­jan­tį šiuo­lai­ki­nio ne­ko­mer­ci­nio me­no fes­ti­va­lį „Vil­niaus vei­dai“, ku­ria­me ir pa­ti at­lie­ka šiuo­lai­ki­ nę mu­zi­ką. Ji su LMTA Kom­po­zi­ ci­jos ka­ted­ros stu­den­tais, pia­nis­te Ma­ri­ja Gri­ke­vi­čiū­te bei flei­ti­nin­ ku Jus­ti­nu Ma­čiu Lie­tu­vo­je ir už­ sie­ny­je nuo­lat ren­gia šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos pro­jek­tus „Mu­sic Is Ve­ry Im­por­tant“.

Su­si­lies du fes­ti­va­liai

Pa­siil­gu­sių­jų se­no ge­ro ru­siš­ko ro­man­so ry­toj 20 val. lau­kia pri­ si­švar­ta­vęs Šiau­rės ra­ge VI fes­ ti­va­lis ant van­dens „Mu­zi­kuo­ jan­tis kel­tas“, ku­rio fi­na­li­nia­me šio se­zo­no rei­se po Kur­šių ma­ rias XV „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­ jū­ry­je“ sve­čiuo­sis su Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro so­lis­tų pa­reng­ tu ro­man­sų va­ka­ru. Ja­me bus vis­

ko – ir sod­raus jaus­mo, ir leng­vos sa­ty­ros. „Mu­zi­kuo­jan­čiu kel­tu“ po Kur­ šių ma­rias ke­liau­sian­tis kon­cer­tas drau­ge su so­lis­tais Va­le­ri­ja Bal­sy­ te, Jad­vy­ga Grik­šie­ne, Na­ta­li­ja Ur­ ni­kie­ne, Lo­re­ta Ra­me­lie­ne, Ja­na Ta­ra­so­va ir Via­čes­la­vu Ta­ra­so­vu, smui­ki­nin­ke Ri­ma Ta­mo­šiū­nai­te bei kon­cert­meis­te­re Lo­re­ta Pia­sec­kie­ne žiū­ro­vus per­kels į vie­ną iš A.Če­cho­ vo pje­sių, kur skam­bant ru­siš­kiems ro­man­sams ir gurkš­no­jant ar­ba­tą su­si­pi­na žmo­nių li­ki­mai.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro so­ lis­tų pa­si­ro­dy­mas „Mu­zi­kuo­jan­ čio kel­to“ is­to­ri­jo­je – ant­ra­sis. „2007-ai­siais bu­vo­me pir­mie­ ji, uos­ta­mies­čio pub­li­ką pa­kvie­ tę į pa­si­plau­kio­ji­mą Kur­šių ma­rio­ mis skam­bant gy­vai mu­zi­kai. Po pen­ke­rių me­tų mes ir vėl čia“, – džiau­gė­si V.Ta­ra­so­vas.

Ro­man­sų va­ka­ro me­tu žiū­ro­vai iš­girs ne tik kla­si­ki­nius M.Glin­kos, N.Lis­to­vo, A.Ru­binš­tei­no ro­man­ sus, bet ir ru­sų kom­po­zi­to­rių su­ kur­tas ret­ro dai­nas, skam­bė­ju­sias le­gen­di­niuo­se ru­sų ki­no fil­muo­se. „Ru­sų ro­man­sai – tai sa­vo­tiš­kas sie­los vais­tas ir mums, at­li­kė­jams, ir klau­sy­to­jams, – ma­no J.Ta­ra­so­ va. – Ro­man­suo­se žmo­gus ieš­ko sa­vęs ir sa­ve ran­da. Kai šią dva­sios bū­se­ną pa­ti­ria, jis pa­pras­tai įgau­ na nau­ją sti­mu­lą gy­ven­ti ir kur­ti.

Ro­man­sas pa­de­da su­vok­ti, ko­kio­je gy­ve­ni­miš­ko­je si­tua­ci­jo­je šiuo me­ tu esi, ir lei­džia ženg­ti to­liau, jau­ čian­tis lai­min­ges­niu, dva­sin­ges­niu. Štai čia ir sly­pi vi­sa ro­man­sų trau­ ka ir ma­gi­ja“.

Su­bū­rė di­džiu­lę ko­man­dą

Tuo me­tu Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re vyks­ta pa­sku­ti­nės V.Ga­ne­li­ no ir Si­gi­to Ge­dos miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ka“ re­pe­ti­ci­jos. Į il­gai lauk­ tą na­cio­na­li­nę prem­je­rą Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro ren­gia­mas XV tarp­tau­ti­nis ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­ jū­tis pa­jū­ry­je“ žiū­ro­vus pa­kvies jau rugp­jū­čio 17 ir 18 d. 19 val.

Ste­bint re­pe­ti­ci­ją, kol kas sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip at­ro­dys ir koks bus šis miu­zik­las, pir­mą­syk žen­ gian­tis į re­per­tua­ri­nio teat­ro sce­ną.

Nors prem­je­ra – jau po sa­vai­tės,

Kęs­tu­tis S.Jakš­tas:

„Vel­nio nuo­ta­ka“ pa­ čiu­po ma­ne ir ne­be­pa­ lei­džia. Bet šis kar­tas – su­dė­tin­giau­sias. dar nė­ra vi­sų de­ko­ra­ci­jų, te­be­siu­ va­mi ar­tis­tų kos­tiu­mai, re­ži­sie­rius su tru­pe te­beš­li­fuo­ja spek­tak­lio mi­zans­ce­nas. „Dė­lio­ja­mės sce­ną!

Im­ki­tės kaž­kas ini­cia­ty­vos!“ – gir­ dė­ti re­ži­sie­riaus bal­sas iš sa­lės. Ki­ tą­syk pa­ts sku­ba į sce­ną ir pa­ro­do, kaip rei­kia vai­din­ti.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro is­to­ ri­jo­je be­ne bran­giau­sias spek­tak­lis su­bū­rė ir kaip nie­ka­da di­de­lę sta­ ty­to­jų ko­man­dą. Dir­ba­ma nau­ jo­viš­kai. Di­ri­gen­tas, re­ži­sie­rius ir cho­reog­ra­fas tu­ri net ne po vie­ ną asis­ten­tą, o re­ži­sie­rius – dar ir dvi pa­dė­jė­jas. Be to, nau­ja­jam pa­ sta­ty­mui teat­ras pa­si­tel­kė švie­ sų dai­li­nin­ką ir vi­zua­li­za­to­rę, pa­ puo­šian­čią jį vi­deop­ro­jek­ci­jo­mis.

Spek­tak­liui akom­pa­nuos teat­ro or­ kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Dai­niaus Pa­ vi­lio­nio, bet kol kas iš or­kest­ri­nės gir­dė­ti vien pia­ni­nas ir ma­ty­ti di­ ri­gen­to asis­ten­to Dmit­ri­jaus Zlot­ ni­ko mos­tai.

Kęs­tu­tis S.Jakš­tas – ne tik „Vel­ nio nuo­ta­kos“ re­ži­sie­rius, bet ir jos ins­ce­ni­za­ci­jos au­to­rius, spe­cia­ liai šiam pa­sta­ty­mui pa­ra­šęs pje­ sę Ka­zio Bo­ru­tos apy­sa­kos „Bal­ta­ ra­gio ma­lū­nas“ mo­ty­vais. „Da­bar ja ga­lės nau­do­tis vi­si teat­rai, ku­rie no­rės sta­ty­ti „Vel­nio nuo­ta­ką“, – iš­di­džiai šyp­so­jo­si jis.

Iš tik­rų­jų jis ne ra­šy­to­jas, o po­ pu­lia­rus te­le­vi­zi­jos, ki­no ir E.Nek­ ro­šiaus teat­ro ak­to­rius, jau ket­vir­ti me­tai dir­ban­tis Kau­no mu­zi­ki­nia­ me teat­re vy­riau­siuo­ju re­ži­sie­riu­ mi. Pats yra pa­sta­tęs be­ne 8 spek­ tak­lius Kau­ne, Či­ka­go­je (JAV) ir Vil­niu­je.

Jo san­ty­kiai su miu­zik­lu „Vel­ nio nuo­ta­ka“ – ypa­tin­gi. Sta­to jį jau penk­tą­kart! Pir­mą­syk jį pa­sta­ tė 2003-ių­jų dai­nų šven­tei Vin­gio par­ke. Vė­liau du­kart – „Sie­mens“

13

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

pramogų gidas „Per­mai­nų vė­jas“ iš Pa­ry­žiaus

Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro (KKKC) Pa­ro­dų rū­muo­ se va­kar ati­da­ry­ta jau­no me­ni­nin­ko iš Pran­cū­zi­jos Ay­me­ri­co Eb­rar­do (g. 1977 m.) per­so­na­li­nė pa­ro­da „Per­mai­nų vė­jas“. Au­ to­rius gy­ve­na ir ku­ria Pa­ry­žiu­je, eks­pe­ri­men­tuo­ja su įvai­rio­ mis me­di­jo­mis, dau­giau­sia ku­ria ins­ta­lia­ci­jas. A.Eb­rar­das do­mi­ si mi­to­lo­gi­ja, ar­cheo­lo­gi­ja ir su­bjek­ty­viais ma­žai­siais pa­sa­ko­ji­ mais, ku­rie jo kū­ry­bo­je re­zo­nuo­ja per mis­te­ri­ją, kil­mės mįs­lin­ gu­mą ir rea­ly­bės nea­pib­rėž­tu­mą. Tai at­si­spin­di ir nau­jau­sio­je ins­ta­lia­ci­jo­je, gi­mu­sio­je re­zi­duo­jant Klai­pė­do­je.

KUR? KKKC Pa­ro­dų rū­muo­se (Di­džio­ji Van­dens g. 2).

KA­DA? Iki rugp­jū­čio 26 d.

KAI­NA? 2, 4 Lt.

A.Kar­ve­lio „Pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tas“

Šian­dien klai­pė­die­tis dai­li­nin­kas Ar­vy­das Kar­ve­lis (g. 1965) uos­ta­mies­čio Ba­ro­ti ga­le­ri­jo­je pri­sta­tys sa­vo ta­py­bos pa­ro­dą „Pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tas“. Kaip aiš­ki­no ga­le­ri­jos di­rek­to­rė An­ dže­li­ka Ba­ro­ti, iki rugp­jū­čio 29-osios veik­sian­ti pa­ro­da su­for­ muo­ta iš drau­gų mėgs­ta­mų sa­vi­tos šio dai­li­nin­ko sti­lis­ti­kos kū­ ri­nių – nau­jau­sių dar­bų ir anks­tes­nių me­tų kū­ry­bos. Gal to­ dėl pa­ts au­to­rius ir va­di­na ją „pa­gei­da­vi­mų kon­cer­tu“. Juo­lab kad pa­ro­dos ati­da­ry­mas su­tam­pa su „Kar­ve­li­nė­mis“ – ta­py­to­jo gim­ta­die­niu, links­mai šven­čia­mu Klai­pė­dos bo­he­mos.

KUR? Ba­ro­ti ga­le­ri­jo­je Klai­pė­do­je (Aukš­to­ji g. 1).

KA­DA? Ver­ni­sa­žas – rugp­jū­čio 10 d. 18 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

r­tė­ja prie na­cio­na­li­nės prem­je­ros

Suo­kal­bi­nin­kai: V.Ganelino „Velnio nuotakoje“, statomoje Klaipėdos muzikiniame teatre, K.Ne­vu­lio Pin­čiu­

kas Arū­no Ra­me­lio gir­tuok­lį Rau­pį įkal­bi­nės pa­vog­ti Gird­vai­nio žir­gus.

Gird­vai­nis: J.Mi­liui bū­ti Jur­gos su­ža­dė­ti­niu – ne­be nau­jie­na. Jis šia­me

amp­lua per­nai pa­si­ro­dė ko­mer­ci­nia­me „Vel­nio nuo­ta­kos“ pa­sta­ty­me.

are­no­je. Dar bu­vo vien­kar­ti­nis pro­ jek­tas Pa­ne­vė­žio oro uos­te, tarp lėk­tu­vų. Nuo per­nykš­čio ko­mer­ ci­nio „Vel­nio nuo­ta­kos“ pa­sta­ty­ mo K.S.Jakš­tas griež­tai at­si­ri­bo­jo, sa­ky­da­mas, kad su juo ne­tu­ri nie­ko bend­ra. Jo penk­ta­sis „Vel­nio nuo­ ta­kos“ pa­sta­ty­mas bus Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re. Šie­met ja­me jis re­pe­ta­vo po po­rą sa­vai­čių sau­ sį, ge­gu­žę, bir­že­lį, o nuo rugp­jū­čio pra­džios dė­lio­ja pa­sku­ti­nius spek­ tak­lio štri­chus.

Ne­rei­kė­tų ly­gin­ti su fil­mu

„Tas kū­ri­nys pa­čiu­po ma­ne ir ne­ be­pa­lei­džia. Bet šis kar­tas – su­dė­ tin­giau­sias, – pri­si­pa­ži­no miu­zik­ lo re­ži­sie­rius. – Pir­mą­syk „Vel­nio nuo­ta­ka“ iš­vys švie­są teat­ro sce­ no­je ir tu­ri šan­sų pa­kliū­ti į jo re­ per­tua­rą. Jei taip bus, ma­no sva­jo­ nė iš­si­pil­dys. Čia jai – pa­ti ge­riau­sia vie­ta. Šia­me teat­re ma­tau di­džiu­lį žmo­nių no­rą dirb­ti, čia daug pui­ kių me­ni­nin­kų. Gal kar­tais trūks­ ta mo­ty­va­ci­jos, stip­rių pa­sta­ty­mų, kad jie pa­jus­tų sa­vo ver­tę. Aš pa­ts kar­tu su jais, vi­są­laik sce­no­je. La­bai džiau­giuo­si, kai koks nors ste­buk­ las įvyks­ta. Klai­pė­dos mu­zi­ki­niam teat­rui sun­ku vi­so­mis pra­smė­mis, bet tai yra va­ka­ri­nis mū­sų kul­tū­ros for­pos­tas.“ Arū­no Žeb­riū­no mu­zi­ki­nis fil­ mas „Vel­nio nuo­ta­ka“, ki­no ek­ra­ nuo­se pa­si­ro­dęs 1973-iai­siais, pa­ ke­rė­jo lie­tu­vių šir­dis V.Ga­ne­li­no mu­zi­ka ir S.Ge­dos poe­ti­niais teks­ tais, vir­tu­siais dai­no­mis.

Miu­zik­lo sta­ty­to­jai teat­re vie­nas per ki­tą ti­ki­no, kad pub­li­ka jo ne­ tu­rė­tų ly­gin­ti su fil­mu. Tai du skir­ tin­gi me­no kū­ri­niai. K.S.Jakš­tas tei­gė, kad spek­tak­ly­je ne­bus jo­kių

Jur­ga: J.But­ky­tė bus Bal­ta­ra­gio duk­tė.

Pin­čiu­kas: spek­tak­ly­je iš an­ge­lo D.Nor­vi­las virs Paud­ru­vės liū­no vel­niu.

ties­mu­kiš­kų sim­bo­lių, bet ne­trūks me­ta­fo­rų, ir pub­li­ka tu­rės pro­gą su­si­mąs­ty­ti apie sa­vo men­ta­li­te­tą. „Ko­dėl mes, bū­da­mi to­kio­je pil­ko­ je at­mos­fe­ro­je, gy­ven­da­mi to­kia­me gi­lia­me liū­ne, vis dėl­to esa­me to­kie links­mi, op­ti­mis­tai?.. Mes mo­ka­ me links­min­tis, pa­si­juok­ti iš sa­vęs ir ki­tų, iro­ni­zuo­ti, aist­rin­gai my­lė­ti ir ne­kęs­ti, ko­vo­ti už sa­vo lai­mę net ta­da, kai mū­šis pra­lai­mė­tas, žo­džiu – pil­nak­rau­jiš­kai gy­ven­ti ir ti­kė­ti. „Vel­nio nuo­ta­ko­je“ apie tai pra­ bil­sim su tik­ru lie­tu­viš­ku hu­mo­ru.

La­bai mėgs­tu to­kias si­tua­ci­jas, kai ir grau­du, ir links­ma vie­nu me­tu“, – dės­tė re­ži­sie­rius.

Jam ant­ri­no da­vat­kos Ur­šu­lės vaid­me­nį ku­rian­ti Au­re­li­ja Do­vy­ dai­tie­nė: „Bus la­bai daug veiks­ mo, ju­de­sio, šo­kių – daug sce­ni­ nio šou, ki­tų teat­re iki šiol ne­re­gė­tų da­ly­kų“.

Jur­gą dai­nuo­sian­ti Ju­di­ta But­ ky­tė už­si­mi­nė, kad šį­kart „Vel­nio nuo­ta­ko­je“ bus dau­giau fi­lo­so­fi­ jos ir vi­so to, kas bū­din­ga tik teat­ rui. Vir­gi­ni­jus Pup­šys, ku­riam te­ ko Bal­ta­ra­gio vaid­muo, ma­no, kad šis pa­sta­ty­mas žiū­ro­vams ga­li pa­ dė­ti at­ras­ti vi­sai ki­tą šio miu­zik­lo „kam­pą“: „Teat­ras tu­ri uni­ka­lią sa­ vy­bę – jis su­ku­ria spe­ci­fi­nę at­mos­ fe­rą, pa­slap­tį, erd­vę min­čių ga­ny­ mui... Šiuo­lai­ki­nis teat­ras daž­nai su­tirš­ti­na, pa­ryš­ki­na šou ele­men­ tus. Ta­čiau vie­naip ar ki­taip teat­ ras už­bu­ria. To­dėl ti­kiuo­si, jog ir šio miu­zik­lo prem­je­ro­je žiū­ro­vai teat­ro bur­tus pa­tirs“.

Ar­tis­tai – kaip kas­ka­di­nin­kai

Anot re­ži­sie­riaus, žiū­ro­vų lau­kia int­ri­ga: „Pa­ma­ty­si­te teat­rą, ko­kio ne­ma­tė­te, nes vi­si dir­ba kaip kas­ ka­di­nin­kai, ant ri­bos...“

Net tris vaid­me­nis – Pin­čiu­ ko, Anup­ro ir Die­vo – spek­tak­ly­je ga­vęs Kęs­tu­tis Ne­vu­lis įsi­ti­ki­nęs, kad per ko­ne ke­tu­ris sa­vo gy­va­vi­ mo de­šimt­me­čius „Vel­nio nuo­ta­ ka“ ak­tua­lu­mo ne­pra­ra­do: „Kar­ tų po­žiū­rio į gy­ve­ni­mą skir­tu­mai, gė­rio ir blo­gio prieš­prie­ša, mei­lės paieš­kos – bu­vo, yra ir bus ak­tua­ lu. Pub­li­ka ga­li ti­kė­tis tik­rai įdo­ maus re­gi­nio, ku­ris, ko ge­ro, la­ biau pri­mins mu­zi­kos ir ju­de­sio šou nei dra­mos vei­ka­lą. Tai ro­do, kad teat­ras yra gy­vas or­ga­niz­mas ir ja­me tel­pa įvai­rios sce­ni­nės raiš­ kos for­mos“. „Kur­da­mas spek­tak­lio cho­reog­ ra­fij­ ą, pir­miau­sia sie­kiau ju­de­siu pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­ją. To­dėl nau­do­ ju la­bai skir­tin­gas šo­kio tech­ni­kas – nuo kla­si­kos iki šiuo­lai­ki­nio šo­ kio. Tam tik­ra pra­sme šis miu­zik­ las lau­žys tra­di­ci­jas, bet juk to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kia mū­sų už­duo­tis – su­kur­ti kaž­ką nau­jo, sa­vi­to“, – tei­gė spek­tak­lio cho­reog­ra­fas iš Lat­vi­jos Ag­ris Da­ ni­le­vi­čas.

O „Vel­nio nuo­ta­kos“ dai­li­nin­kė Kot­ry­na Dau­jo­tai­tė aiš­ki­no, kad Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro sce­ no­je no­ri „su­kur­ti šva­rią, iš­gry­ nin­tą erd­vę su lie­tu­viš­ku prie­ sko­niu – tink­las, pel­kė, šu­li­nio ren­ti­nys, gir­nos, me­dis, li­nas... Ir vi­sa tai su­ps bal­ta ple­ve­nan­ti vi­ su­ma...“ „Vel­nio nuo­ta­ko­je“ pa­si­ro­dys be­ne vi­si Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro ar­tis­tai. Kiek­vie­ną vaid­ me­nį ku­ria bent du at­li­kė­jai. Tarp jų ir kvies­ti­niai – Je­ro­ni­mas Mi­ lius (Gird­vai­nis) ir Dei­vi­das Nor­ vi­las (Pin­čiu­kas) bei teat­ro sce­ no­je pir­mą­syk de­biu­tuo­sian­ti dar vie­na po­pmu­zi­kos at­li­kė­ja Ro­si­ta Va­lan­čiū­tė (Jur­ga).

14

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

sportas Sporto telegrafas

Grįžo. Vilniuje buvo surengtas iškilmingas Lietuvos olimpinės čempionės plaukikės Rūtos Meilutytės sutikimas. Tautos numylėtine tapusios penkiolikmetės aikštėje laukė didelė minia. Olimpiadoje R.Meilutytė sukūrė tikrą sensacija ir tapo įžymybe ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių. Tiesiai iš olimpinių žaidynių Londone parskridusią R.Meilutytę pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei olimpinė 200 metrų plaukimo krūtine čempionė, Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė Lina Kačiušytė, olimpinių žaidynių plaukimo prizininkas Arvydas Juozaitis.

Pagerbtuvės. Sportininkų namuose buvo pasveikintas būrelis senjorų, praėjusį savaitgalį tapusių Europos senjorų krepšinio čempionato nugalėtojais ir prizininkais. Padėkos raštai įteikti Algirdui Lingei, Vladui Baltuš-

kai, Algimantui Riaukai, Algimantui Žičkui, Vladimirui Lebidevui ir Kazimierui Budriui.

Sugrįžtuvės. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjai, atrodo, nori kuo greičiau pamiršti pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse. Vakar į Lietuvą grįžę krepšininkai nenorėjo bendrauti ir skubėjo palikti Vilniaus oro uostą. Grįžo ne visa rinktinė – Šarūnas Jasikevičius ir Rimantas Kaukėnas nusprendė vykti pas savo šeimas, Paulius Jankūnas ir Mantas Kalnietis pasirinko atostogų maršrutą. Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra, paklaustas, ar jau kalbėjosi su Lietuvos krepšinio federacijos atstovais dėl galimybės tęsti darbą, atsakė: „Neturėjome kada kalbėtis. Kai man pasakys, kad aš turėsiu pateikti analizę, tada ją ir pateiksiu. Tada ir žiūrėsime. Kol kas nežinau, ar norėčiau likti dar vienam olimpiniam ciklui“.

Londonas – mažiau mielas „Prieš ketverius metus surengta Pekino olimpiada buvo įspūdingesnė, – palygino bėgikė Lina Grinčikaitė, grįžusi iš Londono vasaros žaidynių. – Kinijoje buvo daugiau renginių, pramogų, jaukesnis olimpinis kaimelis ir atmosfera – šiltesnė. O Didžiojoje Britanijoje viso šito trūko.“ Fotosesija: klaipėdietes E.Staišiūnaitę ir L.Grinčikaitę sunku atpažinti.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

L.Grinčikaitė pasiilgo namų

17-18-ąja vietomis su ukrainiete Olesia Povh pasidalijusi klaipėdietė savo rezultatu žaidynėse buvo patenkinta – pateko į pusfinalį, pagerino ne tik savo, bet ir Lietuvos rekordą.

Tačiau šaltas oras, lietus, vėjas sprinterę vertė galvoti apie kuo greitesnę kelionę namo. „Nebuvo ką veikti, norėjosi namo, – atviravo sportininkė. – Aplankėme Londoną, tačiau nei olimpiniame kaimelyje, nei mieste nesijautė olimpinės dvasios. Pasigedau gausesnės žaidynių simbolikos.“ Su auklėtine nesutiko treneris Edmundas Norvilas, apie Didžiosios Britanijos sostinę susidaręs geresnį įspūdį. „Miestas – patiko, matėsi, kad pasiruošęs, – sakė jis. – Temzės upės tiltai išpuošti olimpiniais žiedais. Ypač gražu būdavo, kai sutemdavo ir sušvisdavo jie.“ Dar vykdama į olimpiadą L.Grinčikaitė atkreipė dėmesį į britų abejingumą. „Atskridus į Londoną teko stovėti ilgoje eilėje su kitais keleiviais –nebuvo atskiro tako atletams. Bagažas sportininkus pasiekė paskutinius.“ Neturėdamos ką veikti L.Grinčikaitė ir kita Klaipėdos atstovė Eglė Staišiūnaitė aplankė Pasaulio antidopingo agentūrą, kurioje atsakiusios į dešimt klausimų, visam laikui gavo britų policininkų kepures, su kuriomis surengė linksmą fotosesiją. „Agentūrą aplankę sportininkai gaudavo įvairių drabužių, galvos apdangalų, sportinio inventoriaus. Ir galėdavo įsiamžinti linksmose nuotraukose, – pasakojo L.Grinčikaitė. – Su Egle nusprendėme tapti britų policininkėmis. Pačios sumanėme. Buvo daug gardaus juoko.“ Trūko žaidynių dvasios

E.Norvilas irgi aukštesnius pažymius rašė kinams, tik retai už ką

specialistas gyrė šių žaidynių organizatorius. „Olimpinis stadionas iš išorės atrodė puikiai, tačiau Pekino pagrindinė arena buvo nepalyginti gražesnė, – įvertino treneris.

– Britai pranoko kinus geresniais bėgimo takais ir lengvosios atletikos varžybų lankomumu, nes Londone nuo pirmosios dienos tribūnos buvo sausakimšos.“ E.Norvilas, kaip ir auklėtinė, olimpiadoje pasigedo geros atmosferos. „Pekine jautėsi, kad esame tikroje olimpiadoje. Suprantu britus, juk įrengti miesto centre kaimelį – sunkus uždavinys, – dalijosi įspūdžiais klaipėdietis. – Kai važinėjome po kaimelį, jis priminė statybų aikštelę – visur riogsojo pastoliai.“ Treneris matė ir daugiau negatyvių dalykų. „Nepatiko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto štabas. Pekino žaidynėse atėjus į štabą rasdavome ne tik bilietų į norimas varžybas, bet ir dar ko nors. Londone delegacijos vadovus sutikdavai nebent valgykloje. Išskyrus Algirdą Raslaną, kuris dažnai mus pakalbindavo, o kitų beveik nesutikdavome. Nesakau, kad jie turėjo lakstyti paskui sportininkus, tačiau ir olimpinės dvasios nepakėlė“, – sakė E.Norvilas.

Specialistas įsitikinęs, kad draugiškumo trūko ir dėl to, jog atletai gyveno atskirai – vieni viename aukšte, kiti – kitame. „Gal Pekine mes buvom draugiškesni, nes kartu skridome užsakomaisiais lėktuvais, o į šias žaidynes vienas lietuvis nuskrenda, o kitas jau išskrenda. Bendros Lietuvos rinktinės dvasios ir nebuvo“, – apgailestavo E.Norvilas.

Susirgo abi bėgikės

O ir oras nuotaikos nekėlė. „L.Grinčikaitė per dieną spėjo sušalti ir susirgti sloga, o E.Staišiūnaitė susirgo po varžybų“, – šalto oro išdaigas vardijo treneris.

Tačiau E.Norvilas liko patenkintas auklėtinės L.Grinčikaitės

pasirodymu. „Šiose žaidynėse sugriežtintos 100 m bėgimo taisyklės, todėl sunkiau patekti į pusfinalį. Kad patekome į pusfinalį, esame labai laimingi, – džiaugėsi jis. – Lina pritildė skeptikus, pagerinusi šalies rekordą, kuris nuo 2003 metų priklausė Agnei Visockaitei-Eggerth. Įdomu pastebėti, kad L.Grinčikaitė rekordą pagerino per Agnės gimimo dieną. Eksrekordininkė paskambinusi pasveikino naująją rekordininkę.“ E.Staišiūnaitei žaidynėse padėjęs E.Norvilas neslėpė, kad 400 m bėgimo per barjerus rungtyje dalyvavusiai antrai klaipėdietei buvo sunku kovoti. Bėgikė tarp 43 sportininkių liko 34-a. „Eglė iškovojo kelialapį į žaidynes paskutinę akimirką. Nespėjo geriau pasiruošti, – vardijo priežastis treneris. – Bėgikė nepriprato prie elastingesnės tako dangos – per arti pribėgdavo prie barjero. Jau per treniruotes bandėme perprasti dangą, tačiau neužteko laiko.“ „Rezultatas tai tikrai prastas, – pripažino E.Staišiūnaitė, distanciją nubėgusi per 57,79 sek. – Tai visa sekunde daugiau nei asmeninis rekordas.“ Jungtinėse Amerikos Valstijose studijas baigusi sportininkė prisipažino, kad olimpiadoje labai jaudinosi, dėl nerealios atmosferos stadione neįstengė susikoncentruoti. „Buvo stiprokas vėjas, kuris trukdė bėgti, – pasakojo pirmojoje olimpiadoje dalyvavusi E.Staišiūnaitė. – Suklydau ties penktuoju barjeru. Po to klaidos sekė viena po kitos. Nes anksti suklydus, prarandi bėgimo ritmą ir nukenčia greitis bei rezultatas.“ E.Norvilui neteko Londone matyti plaukikės Rūtos Meilutytės auksinio pasirodymo. Pergalingą žygį jis stebėjo būdamas Klaipėdoje. „Tačiau ranką Rūtai paspaudžiau olimpiniame kaimelyje. Dar iki šiol neplaunu ant rankos likusių aukso dulkelių“, – juokėsi treneris.

19

penktadienis, rugpjūčio 10, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta.

Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus. Tik nepamirškite darbo!

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkmingas laikas. Puikiai suprasite aplinkinius. Tik neskubėkite niekam patarinėti, pasilaikykite savo nuomones ir spėliones sau, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Dvyniai (05 21–06 21). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitiems, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos, galite sulaukti patarimo. Neabejokite savo sėkme.

Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Bendraudamas pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų.

Mergelė (08 24–09 23). Jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Kilus kivirčui galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate nepatenkintas pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteikia naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Polinkis analizuoti, noras suvokti įvairių dalykų esmę nedera su jūsų gyvenimo būdu. Per didelis smalsumas gali nepatikti aplinkiniams ir dėl to gali kilti konfliktų.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Žuvys (02 20–03 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių.

Valdykitės. Griebkitės jau išbandytų atsipalaidavimo būdų. Visi nemalonumai praeis, ir jau rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais.

Orai

Savaitės pabaiga Lietuvoje bus lietinga ir vėsi, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien lis daugelyje rajonų, temperatūra pakils iki 17–19 laipsnių.

Trumpas lietus kai kuriose vietovėse numatomas ir šeštadienį bei sekmadienį. Savaitgalio naktimis temperatūra bus 12–15 laipsnių, dienomis termometro stulpelis nepakils aukščiau nei 19 laipsnių.

Šiandien, rugpjūčio 10 d.

+17

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+17

5.45 21.02 15.17

223-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 143 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +40 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18

kokteilis Svar­bi skai­ty­to­jos iš­va­da Aną­d ien „Kok­tei­l iui“ pa­skam­bi­nu­ si Sva­l ia džiu­g iu bal­su pra­ne­šė, kad priė­jo prie vie­nos iš­va­dos. Ko­k ios?

Tai, jog anks­tes­n iais am­ž iais lie­t u­ viai bu­vo pa­lai­dū­nai – mė­go gru­pi­ nes suei­t is.

Mo­te­r is pa­da­rė at­ra­d i­mą, daug kar­ tų per­k lau­siu­si liau­d ies dai­ną, ku­ rios teks­te yra šie žo­d žiai: „Ber­nu­ žė­l i, ne­svo­l iok, ži­po­ną su­t rin­si, ap­ ka­bink, pa­bu­čiuok – sa­vą­ją pa­ž in­si.

O kad my­l iu, tai my­l iu, my­l iu vi­sas kar­tu. Jei po vie­ną my­lė­čiau – ki­tos pa­si­kar­t ų“.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Ne kiek­vie­nas su barz­da yra ožys.

Mo­te­rys apie mo­te­ris Mo­te­r is pa­sa­kė – mo­te­r is pa­da­rė! Jei­ gu mo­te­r is pa­sa­kė ir ne­pa­da­rė, va­d i­ na­si, mo­te­r is pa­juo­ka­vo.

Mo­ters lo­g i­ka: „Ge­r iau gra­ž iuo­ju pa­ sa­kyk, ant­raip pa­ti pri­si­gal­vo­siu – bus blo­g iau!“ Vi­sa, ką mo­te­r is da­ro na­muo­se, – ne­ pas­te­bi­ma. Pas­te­bi­ma tam­pa tuo­met, kai ji to ne­da­ro.

Mo­ters sie­la am­ž i­nai lin­ku­si į prieš­ta­ ra­v i­mus: tai gy­ve­n i­me trūks­ta vy­ro, tai yra vy­ras, bet nė­ra gy­ve­ni­mo.

Mo­te­r iš­ka lo­g i­ka su­kur­ta tam, kad su­ trik­tų vy­riš­ka psi­chi­ka.

Londonas +25 Madridas +39 Maskva +22 Minskas +19 Niujorkas +30 Oslas +19 Paryžius +27 Pekinas +32

Praha +22 Ryga +16 Roma +31 Sidnėjus +17 Talinas +16 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +20

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+18

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

mo­ters – ne­duok Die­ve, dar su­ pra­si­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Vai­k i­n as klau­s ia sa­vo nuo­t a­kos bro­l io: – Ir daž­nai tu žiū­ri į mū­sų kam­ba­r į pro rak­tų sky­lu­tę?

– Tik ta­da, kai ten ne­ž iū­r i tė­vai. Čes­ka (397 719; ži­nu­tę apie triukš­mo ža­lą iš­mo­ki­te at­min­ti­nai. Klau­si­nė­siu)

Aistė, Astorija (Astra), Astrida, Aurimas, Laurencija, Laurynas, Narimantas.

rugpjūčio 10-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

17

17

15

6

15

18

17

15

6

14

17

17

15

3

rytoj

sekmadienį

1874 m. Užu­lė­nio kai­me (Ute­nos ap­skri­t is) gi­mė pir­ma­sis Lie­tu­vos pre­z i­ den­tas An­ta­nas Sme­to­na, 1940 m. pa­si­trau­kęs iš Lie­ tu­vos ir po ket­ve­rių me­tų mi­ręs Kliv­lan­de (JAV).

1885 m. Bal­ti­mo­rės mies­ te (JAV) pra­dė­jo va­ži­nė­ti pir­ma­sis pa­sau­ly­je elekt­ ra va­ro­mas tram­va­jus.

1945 m. mi­rė ame­ri­kie­čių kil­mės fi­zi­kas, pro­fe­so­rius bei iš­ra­dė­jas Ro­b er­t as Hut­ching­sas God­dard’as.

Jis su­konst­ra­vo pir­mą­ją skys­to­jo ku­ro ra­ke­tą.

1966 m. pa­leis­tas kos­ mi­n is apa­ra­tas „Or­bi­ter 1“, ku­ris pir­ma­sis per­da­ vė ga­l i­mo nu­si­lei­d i­mo vie­tos Mė­nu­ly­j e nuo­ trau­kas.

2003 m. įvy­ko pir­mo­sios kos­m i­nės ves­tu­vės. Ju­ ri­jus Ma­len­čen­ka, Tarp­ tau­t i­nės kos­m i­nės sto­ ties va­das, bu­vo kos­mo­ se, o jo nuo­ta­ka Je­ka­te­ri­ na Dmit­ri­je­va – Že­mė­je.

2008 m. Pa­lan­gos ka­pi­nė­ se, šei­mos ka­pa­vie­tė­je, pa­ lai­do­tas pa­sku­ti­ny­sis tie­ sio­gi­nis gra­fų Tiš­ke­vi­čių, ku­rie val­dė Pa­lan­gą per 100 me­tų, pa­li­kuo­nis Alf­ re­das Tiš­ke­vi­čius. A.Tiš­ ke­vi­čius mi­rė 2008 m. lie­ pos 10 d. Var­šu­vo­je.

SMS ži­nu­čių re­kor­di­nin­kas Vie­nas 17-me­tis tre­ čia­die­nį ap­gy­nė jam pri­klau­san­tį grei­ čiau­sio Ame­ri­ko­ je SMS ži­nu­čių ra­šy­ to­jo ti­tu­lą per „nykš­ čių dvi­ko­vą“, su­reng­ tą Niu­jor­ko Taim­ so aikš­tė­je, ste­bint džiaugs­min­gai šau­ kian­tiems ger­bė­jams.

Stichija neleidžia atsikvėpti Nugalėjo: A.Weirschke’as jau ant­rą­kart pel­nė 50 tūkst. do­le­rių pre­mi­ją.

Pa­ta­ri­mas: ne­si­sten­ki­te su­pras­ti

Vardai

Aus­ti­nas Weirschke’as jau ant­rą­ kart per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus pel­nė 50 tūkst. do­le­rių pre­mi­ją, įvei­kęs de­šimt ki­tų mo­bi­lių­jų te­le­ fo­nų kla­via­tū­rų mai­gy­to­jų pirš­tų grei­čio, at­min­ties ir teks­to sklan­ du­mo rung­ty­se. Per vie­ną iš šio kon­kur­so eta­pų iš­si­lai­kę da­ly­viai

tu­rė­jo už­riš­to­mis aki­mis per 45 sek. su­rink­ti po­pu­lia­rios lop­ši­nės „Twink­le, twink­le“ teks­tą.

A.Weirschke’as sa­kė pa­to­bu­li­nęs sa­vo įgū­džius, tre­ni­ruo­da­ma­sis su sa­vo mo­ti­na, ku­ri, pa­sak vai­ki­no, bu­vo „ma­no SMS su­si­ra­ši­nė­ji­mo tre­ne­rė“.

Ta­čiau pa­pra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti, kaip jau­čia­si iš­ko­vo­jęs šią per­ga­lę, šis paaug­lys tik­riau­siai bū­tų no­rė­ jęs at­sa­ky­ti dar vie­na SMS ži­nu­te.

Sto­vė­da­mas prie mik­ro­fo­no kuk­lus nu­ga­lė­to­jas te­su­ge­bė­jo iš­le­men­ti: „Tik­rai ne­ži­nau, ką pa­sa­ky­ti.“ BNS inf.

Sektantai po žeme gimdė vaikus Rusijos pareigūnai viename Ka­ zanės priemiestyje aptiko pože­ minį bunkerį, kuriame apie 70 vienos islamiškos sektos narių beveik dešimtmetį gyveno be šildymo ir nematydami saulės šviesos.

Tarp šios sektos narių buvo 20 vaikų, iš kurių jauniausiam tebuvo 18 mėnesių. Daugelis šių vaikų buvo gimę po žeme ir niekada nebuvo matę saulės šviesos.

Radus šį bunkerį, patikrinta ten buvusių nepilnamečių sveikata.

Tuomet paaiškėjo, kad viena 17metė laukiasi kūdikio.

Kaip pranešė valstybinė televizija „Vesti“, Kazanėje aptiktas bunkeris priklauso vadinamajai faizrahmanistų sektai, kurios 83 metų lyderis Faizrahmanas Satarovas pasiskelbė pranašu ir savo namą paskelbė nepriklausoma islamo valstybe.

XX a. 8-ąjį dešimtmetį F.Satarovas buvo vieno įtakingo sunitų dvasininko padėjėjas. Jo sekėjai buvo skatinami skaityti sektos lyderio rankraščius, o daugumai narių nebūdavo leidžiama išeiti iš aštuonių aukštų požeminio bunkerio, kuris buvo iškastas po F.Satarovo namo pamatais.

Prokurorai pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl šios sektos veiklos ir pa-

reiškė, kad šis judėjimas bus išardytas, jeigu jis tęs neteisėtą veiklą – pavyzdžiui, neleis savo nariams naudotis medicinos pagalba ir mokytis švietimo įstaigose.

Nė vienas sektos narys nebuvo suimtas, nors policija veikiausiai imsis tikrinti įtarimus, ar kai kurie vaikai nebuvo lytiškai išnaudojami.

Teismas taip pat spręs, ar vaikams bus leista likti su savo tėvais.

Kazanė, esanti už 800 km į pietryčius nuo Maskvos, yra Tatarstano respublikos, kurioje dauguma gyventojų yra musulmonai, sostinė.

BNS inf.

Kelias savaites nesibaigiančios liūtys neleidžia atsikvėpti Filipinų gyvento­ jams, kenčiantiems nuo potvynių ir nuošliaužų. Nuo pirmadienio stichija nusinešė mažiausiai 19 žmonių gyvybę, dauguma jų žuvo per nuošliaužą sosti­ nės Manilos priemiestyje. Nuo liūčių ir potvynių iš viso nukentėjo beveik pu­ sė milijono šeimų, arba maždaug 2 mln. žmonių. Jie apgyvendinami mokyklose, sporto salėse ir šventyklose įrengtose laikinose prieglaudose, bet jose trūksta vietų. Valdžia kreipėsi į savanorius pra­ šydama pagalbos tiekiant nukentėjusie­ siems maistą, geriamąjį vandenį ir pir­ mo būtinumo priemones.

CNN inf., AFP nuotr.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1013 2012 08 08 AUKSO PUODAS – 29 430 583 Lt DIDYSIS PRIZAS – 5 712 553 Lt 23 28 37 39 42 45 Auksinis skaičius 40 Papildomi skaičiai 11 33 6 tarp jų auksinis sk. 29 430 583 Lt (0 priz.)

6 skaičiai 5 712 553 Lt (0 priz.)

5 + papildomas sk. 477 607 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 3 213 Lt (17 priz.)

4 skaičius 158 Lt (461 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (8770 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (11556 priz.)

Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai Prognozė: Aukso puode – 34 mln. Lt Didysis prizas – 8 mln. Lt