TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos
ketvirtadienis, rugpjūčio 9 d., 2012 m. Nr. 185 (1384)
Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Rusija sunkvežimiai stovi po kelias dešimtis valandų. Lietuva 5p.
Spartų greitųjų kre ditų portfelio augi mą ketinama pažabo ti griežtesne priežiūra. Tema 8p.
diena.lt
1,30 Lt
Visas rungtynes ru sams į nugaras kvė pavę lietuvių krepši ninkai liko be olimpi nių medalių. Sportas 11p.
Kates šeria ir nuodais
Manau, mums visiems įdomu sužinoti, kiek mū sų gyvena pasaulyje. Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė
5p.
Miestas
2p.
Susirinko kastuvus Namai, akmenimis grįstos gatvės, laivybai tinkamas kanalas. Kasinėji mus Sereikiškių parke baigę archeo logai skaičiuoja radinius ir džiaugia si pasiektais rezultatais. „Visa tai, ką suradome, sisteminsime ir tvarkysi me dar kokius tris mėnesius. Radi nių tikrai daug“, – kalbėjo archeolo gas Mindaugas Mačiulis.
MENAS Kova: vieni gyventojai beglobes kates šeria, kiti jas nuodija. Toks mirties ir gyvenimo ratas sukasi ne vieno sostinės daugiabučio kieme. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus miesto gyventojai, negalintys pa kęsti aplink namus slankiojančių bena mių kačių, nesibodi į pagalbą pasitelkti ir nuodų. O kartais gyvūnų globos organi zacijas šokiruoja ir pačių gyvūnų mylė tojų elgesys.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Saugosi nuodydami gyvūnus
Visai neseniai gyvūnų globos orga nizaciją „Lesė“ ir gyvūnus mylin čius žmones sukrėtė logiško paaiš kinimo neturintis įvykis. Vilniaus Karoliniškių mikrorajone kai kurie gyventojai, saugodami savo gėly nus nuo benamių kačių, į pagal
bą pasitelkia net nuodus. Viena me kiemų, kur benames kates šeria pagyvenusi gyvūnų mylėtoja, grei čiausiai taip savo gyvenimą baigė ne viena užklydėlė. Ten buvo likusi viena taikaus būdo trispalvė pagal organizacijos vykdo mą programą „Pagauk-SterilizuokPaleisk“ sterilizuota katė. Kaimy nai buvo pagrasinę, kad atsikratys ir ja.
2
15p.
Japonų kultūra pasklis Vilniuje
2
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Archeologai jau baigė darbą Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Namai, akmenimis grįstos gatvės, laivybai tinkamas kanalas. Kasi nėjimus Sereikiškių parke baigę archeologai skaičiuoja radinius ir džiaugiasi rezultatais. Laukia „geresnių laikų“
Sereikiškių parką, dar vadinamą Bernardinų sodu, palieka darbi ninkai. Visi radiniai šiuo metu yra uždengti geotekstile ir užberti že mėmis iki „geresnių laikų“. O jau pavasarį savivaldybė turėtų pra dėti parką tvarkyti. Kasinėjimams vadovavęs „Kul tūros paveldo išsaugojimo pajė gų“ atstovas archeologas Mindau gas Mačiulis teigė, kad per beveik pusmetį vykusius kasinėjimus pa vyko rasti tikrai vertingų ekspona tų, papildysiančių miesto istoriją. „Visa tai, ką suradome, siste minsime ir tvarkysime dar ko kius tris mėnesius. Radinių tikrai daug. Jie labai įvairūs, tad bus tik rai gausi kolekcija. Iš viso bus apie 20 tūkst. įvairių radinių. Kai viską sutvarkysime, bus galima kalbė ti apie eksponavimą ir kitus daly kus“, – dėstė archeologas. Darbus pradėjo pavasarį
Vienas pastarųjų archeologų ra dinių prieš baigiant darbus – še
šių metrų pločio XVII a. kanalas. Norint suprasti šio kanalo atsi radimo prasmę, anot kasinėtojų, reikia išmanyti Vilniaus ir Vilnios upės reikšmę miesto istorijoje. „Tai upė, kurios vaga nuolat keisdavosi. Mieste periodiškai kildavo didžiuliai potvyniai ir po kiekvieno iš tokių potvynių pra sidėdavo grandiozinė pertvarka, keisdavosi upės vaga. Tai štai šis kanalas greičiausiai atsirado po vieno iš tokių potvynių“, – dės tė M.Mačiulis. Archeologas pasidžiaugė, kad prietarais apipintą dieną prasidėję kasinėjimai atnešė tiek daug nau dos ir buvo tokie sėkmingi. „Kasinėjimus pradėjome balan dį. Tai buvo 13-oji, be to, penk tadienis, bet štai kokia sėkmin ga pradžia laukė tądien. Dabar jau galima teigti, kad kasinėjimai baigti. Tiesa, žvalgymai dar vyks ta, nes tiesiama elektros linija, tad atradimų gali būti. Bet iš esmės didžioji dalis darbų nuveikta“, – džiaugėsi pašnekovas.
mentai ir jau vėlesniais laikais ant tos pačios gynybinės sienos staty ta Bernardinų sodo siena. „Iki šiol buvo manoma, kad Ber nardinų sodo teritorija viduram žiais nebuvo užstatyta. Dabar mes čia radome gatvę, kuri greičiausiai yra viso Vilniaus kvartalo dalis. Jis greičiausiai buvo sugriautas vadi namojo tvano laikotarpiu – XVII a. viduryje. Teritorija dar nevisiškai iš tyrinėta, tad tikimės nemažai radi nių“, – tuomet teigė M.Mačiulis. „Kas bus daroma su atkasta gatvės, gynybinės sienos dalimi, čia jau ne mūsų kompetencijos sritis. Mes uždengėme ir paliko me iki geresnių laikų“, – pabrė žė M.Mačiulis.
Atrado miesto kvartalą
Dienraštis jau rašė, kad birželio 22 d. Sereikiškių parke kasinėdami archeologai aptiko naują Vilniaus kvartalą – akmenimis grįstą gat vę, namų pamatus, šulinių frag mentus. Taip pat atkasti iki šiol nežinomi gynybinės sienos frag
Gedimino Bartuškos nuotr.
Muziejui ruošiama erdvė Paryžiuje gyvenusio ir kūrusio dailininko Vytauto Kasiulio mu ziejaus durys turėtų būti atvertos po metų. Muziejui skirtame pasta te jau vyksta darbai.
Prieš dvejus metus Lietuvą pa siekė vertinga dovana – dailinin ko V.Kasiulio vertingiausių darbų kolekcija. Dailininko našlė kūri nius Lietuvai padovanojo su są lyga, kad jie bus tinkamai ekspo nuojami. Todėl prieš metus buvo pradė ta buvusių Lietuvos dailės muzie jaus saugyklų rekonstrukcija, kur įsikurs muziejus. Prano Gudyno restauravimo centre tapybos restauratoriai Algir das Vaineikis ir Juozapas Blažiūnas ruošia tapytojo V.Kasiulio darbus būsimo muziejaus ekspozicijai. Visi darbai, kuriuos Lietuvai pa dovanojo V.Kasiulio našlė, prieš
dvejus metus atkeliavo aplankuose, todėl dabar restauratoriai kiekvieną darbą tempia ant porėmių, dezinfe kuoja, paskui jie bus rėminami. Muziejuje bus įrengta tapyto jo V.Kasiulio, gyvenusio ir kūru sio Paryžiuje, vertingiausių darbų kolekcija. Iš viso Lietuvai pado vanota per 900 kūrinių, nuolat eksponuojami bus apie 300–400 V.Kasiulio darbų. Kelios salės bus skirtos keičia moms ekspozicijoms, kur pla nuojama rodyti kitų lietuvių išei vių dailininkų kūrinius. „Iš viso kolekcijoje – 951 dar bas. Tai didelis skaičius: apie 260 tapybos kūrinių, per 100 litogra fijų, per 100 pastelių, 200 lengvų guašo akvarelių ant popieriaus, labai didelis pluoštas eskizų – ne didelio formato kūrinių. Atskiras blokas – dovanos, šiek tiek sis temintas archyvas, 10 dėžių, fo
Antradienį apie 21 val. policijos pareigūnai automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo įtartiną au tomobilį „Mitsubishi Colt“, pri klausantį Trakų rajono gyventojui S.P. Prie mašinos stovėjo Trakuo se gyvenantis V.S. Anot policijos, per patikrinimą automobilyje buvo rasti aštuoni aliuminio folijos ritinėliai su au galinės kilmės medžiaga, kaip įta riama, narkotikais. Atlikus kratą V.S. namuose, buvo rasta dar 12
tografij os, dokumentai, spaudi niai, iškarpos iš spaudos, kur apie jį rašoma“, – vardijo Dailės mu ziejaus direktoriaus pavaduotoja Laima Bialopetravičienė. VD, lrt.lt inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kates šeria ir n Tada moteris susku 1 bo ieškoti pagalbos per gyvūnų globos organizacijas.
Atvykę savanoriai nufotografa vo katę, įdėjo skelbimą ir vos per porą dienų atsirado moteris ir pa sisiūlė gyvūną priimti į savo so dybą, kol jai bus rasti nuolatiniai namai. Tačiau gerų naujienų turinčių savanorių laukė nemaloni staigme na – katės nebėra. Ją užmigdė pati globėja. Moters aiškinimu, ji neva bijojusi, kad sena katė vis tiek bus nugalabyta, norinčių ją priglausti neatsiras, o mirti nuo adatos leng viau nei nuo nuodų. „Drastiškas ir nesuprantamas poelgis. Myli gyvūnus, o paima ir užmigdo“, – situacijos absurdiš kumu stebėjosi gyvūnų globos or ganizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Užkalnienė.
Žmonės bijo liudyti, bijo konfliktų su kai mynais, nenori kiš tis, nes jiems reikia ten gyventi.
Sunku pagauti pažeidėjus
Gedimino Bartuškos nuotr.
aliuminio folijos paketėlių su gal būt narkotine medžiaga. V.S. sulaikytas ir uždarytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkoti nėmis ar psichotropinėmis me džiagomis be tikslo jas platinti. Trečiadienio naktį apie 1 val. Trakuose Patrulių būrio pareigū nai sulaikė 32 metų R.R. ir 21 metų A.Ž., kurie automobilyje „Volks wagen Passat“ turėjo ir vartojo narkotines medžiagas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. VD, BNS inf.
Stebėti Lietuvos ir Rusijos krepšininkų dvikovos susirin ko tūkstančiai vilniečių. Lauko kavinės, terasos ir visos vie tos, kur tik buvo sumontuoti rungtynes transliuojantys ek ranai, žmonių trūkumu nesi skundė. Ant suoliukų ir kiek tolėliau nuo pagrindinės mi nios šliejosi net benamiai. De ja, mūsų viltims šiandien ne buvo lemta išsipildyti...
Vesta Užkalnienė:
Svaiginosi vidury Trakų Trakuose policija sulaikė tris nar kotinių medžiagų turinčius vyrus. Kai kurie jų vartojo narkotikus.
Vilniaus senamiestį paskandino nusivylimas
Artūro Morozovo nuotr.
Nebuvo suprastas taip pasielgusios globėjos elgesys, tačiau organiza cijos atstovai negalėjo atsistebėti ir tokiu neapdairiu kaimynų elgesiu. Pasak jų, juk nuodus gali aptikti ne tik beglobiai, bet ir kaimynų augi nami gyvūnai, galiausiai net ma ži vaikai. Kaip teigė pašnekovė, gyvento jai neturi teisės imtis jokių priemo nių, nes tai traktuojama kaip žiau rus elgesys su gyvūnais. „Gyvūnų laikymo Vilniaus mies to savivaldybės teritorijoje taisyklės nedraudžia berti nuodų gėly nuose ar panašiose vietose, tačiau draudžia padėti maistą, kuriame yra nuodų, daiktų ar medžiagų, gyvūnui keliančių mirties ar su žalojimo pavojų. Asmenys, atlie kantys graužikų ir įvairių parazitų dezinsekciją, deratizaciją ir dezin fekciją privalo vadovautis higienos normų reikalavimais ir pasirūpin ti, kad nenukentėtų kiti gyvūnai“, – aiškino savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas. Lietuvos Respublikos administ racinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis nustato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Jame sakoma, kad žiaurus elgesys su gy vūnais, taip pat jų kankinimas už traukia baudą piliečiams nuo 100
Populiacija: gyvūnų globos organiza
namių gyvūnų Vilniuje. Daugiausia b to rajonuose.
iki 1 tūkst. litų ir pareigūnams nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų. Taigi žiauriai besielgiantiems asmenims turėtų būti taikomos baudos, bet, V.Užkalnienės teigi mu, nustatyti pažeidėją yra be ga lo sunku. „Todėl, kad žmonės bijo liudy ti, bijo konfliktų su kaimynais, ne nori kištis, nes jiems reikia ten gy venti. Nuodijama labai daug kur,
3
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
miestas
6p.
Rusijos ir Gruzijos karo metinės paminėtos piketu Vilniuje.
nuodais gis yra nepagarba ne tik gyvybei, bet ir sterilizacijos programas įgy vendinantiems savanoriams, taip pat gyvūnų gerovei aukojantiems žmonėms. „Nėra niekur numatyta, kad ve terinaras neturi teisės užmigdy ti sterilizuotą ir paskiepytą gyvū ną, bet tai jau yra etikos klausimas. Sveikų gyvūnų jie nemigdo. Kiek teko susidurti, girdėti, kiek žmonės nešė užmigdyti sveiką gyvūną, jų veterinarai nemigdė. Tose pačiose Buivydiškėse, kur, jei neklystu, tą katę ir užmigdė, jie taip nesielgda vo. Siųsdavo gyvūną pas mus. O šis atvejis visiškai nesuprantamas“, – tokio veterinaro poelgio paaiškini mų nerado V.Užkalnienė. Sulaukia daugybės pranešimų
acija sulaukia daug pranešimų dėl be benamių kačių yra senuosiuose mies Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
bet žmonės tyli“, – pasakojo „Le sės“ vadovė. Peržengtos etikos normos
Minėtomis aplinkybėmis nepatei sinamas ir katę užmigdžiusio ve terinarijos gydytojo elgesys. Kaip sakė gyvūnų globos organizaci jos atstovai, kas jau kas, o jis turė jo žinoti, kad tai yra paskiepytas, sterilizuotas gyvūnas. Toks poel
Pagal programą „Pagauk-Sterili zuok-Paleisk“ sterilizuojami glo bėjų šeriami, prižiūrimi benamiai gyvūnai. Ją vykdant sterilizuo ti gyvūnai yra žymimi specialiu ženklu – jiems įkerpamas ausies galiukas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės gyvūnų laikymo tai sykles tokius gyvūnus draudžia ma gaudyti sanitarinei tarnybai, išskyrus atvejus, kai jie kelia pa vojų kitiems gyvūnams, žmonių turtui ar jiems reikia veterinarų pagalbos. V.Užkalnienė pasakojo, kad gy vūnų globos organizacija sulaukia labai daug pranešimų dėl benamių gyvūnų. Pasak jos, gal tai koks su tapimas, bet daugiausia benamių kačių yra senuosiuose miesto ra jonuose: Karoliniškėse, Justiniš kėse, Antakalnyje ir kituose. Gy ventojai į organizaciją kreipiasi dėl keleto priežasčių. „Moteriškės, kurios maitina be names kates, kreipiasi dėl sterili zacijos. Būna atvejų, kai skambina negeranoriški kaimynai ir piktina si, kad katės sėdi ant jų mašinų. Jie reikalauja, kad atvažiuotume ir jas išgaudytume. Man tai juokin ga, kas ten atsitinka – nupėduoja mašiną? Juk tai nuplaunamas da lykas. O paprastai žmonės krei piasi, kad padėtume pagauti, pri glaustume“, – dėstė pašnekovė.
2012 m. skelbimų statistika
Atseikėjo: ranka rankon su A.Zuoku (kairėje) miesto taryboje dirbantis Ž.Savickas sulaukė dosnios pa
ramos.
Galiūnui skirtos lėšos užrūstino mero oponentus Vilniaus konservatoriai kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos ko misiją su prašymu ištirti savival dybės administracijos direkto riaus sprendimą skirti 100 tūkst. litų mero Artūro Zuoko bendra žygio ir savivaldybės tarybos na rio Žydrūno Savicko organizuoja miems renginiams.
938 šunys ir 735 katės. Namus rado 3053 gyvūnai. Iš jų –
1800 šunų ir 1198 katės. Nugaišo arba buvo užmigdyti 93
gyvūnai. Iš jų – 56 šunys ir 35 katės. Likimas nežinomas 592 gyvūnų.
Iš jų – 430 šunų ir 114 kačių. Gyvunugloba.lt inf.
Sostinės savivaldybės BNS at siųstuose atsakymuose paaiški nama, kad spalio 6 ir 7 d. Vilniuje pirmą kartą vyks Pasaulio galiūnų čempionatas, arba „Savickasclas si“. Kitur šis renginys dar vadina mas „Savickas sport festival“. Tai esą daugiakompleksis tarptautinis sporto turnyras, kuris pirmą kartą organizuojamas Lietuvoje.
Regi interesų konfliktą
„Vertiname ir gerbiame Ž.Savic ko laimėjimus sporto srityje, ta čiau šiuo atveju akivaizdu, kad administracijos direktorius Val das Klimantavičius mokesčių mo kėtojų pinigus paskyrė išskirtinai politiniam bendražygiui“, – tre čiadienį sakė Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas. Pasak jo, paskirdamas pinigines lėšas iš rezervo fondo politinio bendražygio organizuojamiems sporto renginiams, V.Klimantavi čius akivaizdžiai įsivėlė į viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Etikos sargams adresuotame skunde nurodoma, kad V.Kli mantavičius paskyrė 50 tūkst. litų Lietuvos galiūnių federacijos or ganizuojamam Pasaulio galiūnų čempionato etapui, kurio pagrin dinis iniciatorius ir reklamos vei das yra Ž.Savickas, o pats sporto renginys pavadintas „Savickasclassic“. Kitus 50 tūkst. litų gavusios vie šosios įstaigos „Sporto festivalis“ viena iš dalininkių yra Ž.Savicko sutuoktinė Jurgita Savickienė, o pati viešoji įstaiga yra įregistruo ta Juridinių asmenų registre ma žiau nei prieš du mėnesius.
Valdas Benkunskas:
Administracijos di rektorius V.Kliman tavičius mokesčių mokėtojų pinigus paskyrė išskirtinai politiniam bendra- žygiui. Varžybose esą dalyvaus visi pa jėgiausi pasaulio galiūnai iš Eu ropos, Rusijos, Ukrainos, Šiaurės Amerikos ir Australijos. Pasak savivaldybės atstovų, į čempionatą ketina atvykti ir gar sus kino aktorius, buvęs kultūris tas ir JAV Kalifornijos gubernato rius Arnoldas Schwarzeneggeris. Susijusi ir žmona
Atvyks A.Schwarzeneggeris?
Namų ieško 1703 gyvūnai. Iš jų –
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
2011 m. savivaldybių tarybų rinki muose ir dabartinis administraci jos direktorius V.Klimantavičius, ir Ž.Savickas dalyvavo ir buvo iš rinkti į Vilniaus miesto savival dybės tarybą, priklausydami tam pačiam A.Zuoko ir Vilniaus koa licijos sąrašui. Šiuo metu Ž.Savic kas priklauso Vilniaus miesto sa vivaldybės tarybos frakcijai TAIP.
„Kadangi iš Kūno kultūros ir spor to departamento Galiūnų federa cija (kaip neolimpinė sporto šaka) negauna finansavimo, tai miestas, kuriame vyks tokio lygio varžybos ir jo vardą garsins žinomas visame pasaulyje galiūnas Ž.Savickas, ne gali nepadėti lėšomis rengiant tokį renginį“, – lėšų skyrimą paaiški no merijos Viešųjų ryšių skyriaus darbuotoja Daiva Savickienė.
Anot jos, varžybas transliuos TV kanalas „Eurosport“. Dar 50 tūkst. litų iš rezervo fon do skirta kitą dieną po čempiona to planuojamam sporto festiva liui, kuriame esą dalyvaus mėgėjai ir profesionalai įvairių sporto šakų varžybose. Per festivalį vyks se minarai sporto ir sveikatingumo tema, sporto inventoriaus paro da-mugė. Festivalį rengia viešoji įstaiga „Sporto festivalis“. Nemaža su ma atseikėta viešajai įstaigai, kuri įkurta vos prieš pusantro mėnesio. Įstaiga Registrų centre įregistruo ta šių metų birželio 11 d., o pinigai skirti liepos 24 d. įsakymu. Paklausta, ar nerizikuoja sa vivaldybė tokias lėšas skirda ma naujai patirties neturinčiai įstaigai, savivaldybė atsakė, kad „Sporto festivalis“ privalės atsi skaityti, kam išleido pinigus. BNS duomenimis, minėtą vie šąją įstaigą įkūrė trys dalinin kai – Lietuvos galiūnų federaci ja, kuriai atstovavo J.Savickienė, Vilniaus kultūrizmo ir fitnio klubų sąjunga bei fizinis asmuo Vitalijus Grižinauskas. Šiuo metu „Sporto festivaliui“ vadovauja Diana Ra čicka, padedanti rengti „Savic kasclassic“. Į klausimą, kiek lėšų skyrimas susijęs su sostinės mero ir Ž.Sa vicko ryšiais, savivaldybės atstovė teatsakė, kad Ž.Savickas nėra šios partijos narys. VD, BNS inf.
100
tūkst. litų
iš savivaldybės admi nistracijos direktoriaus rezervo fondo skirta Ž.Savicko organizuoja miems renginiams.
4
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
lietuva
Gavo laiškų su grasinimais Seimo kanceliarija kreipėsi į Ge neralinę prokuratūrą dėl gautų elektroninių laiškų, kuriuose tei gė esant grasinimų.
Anot Seimo Ryšių su visuomene skyriaus, liepos 29 ir rugpjūčio 3 d. Seimo kanceliarijos Komunikaci jos departamento Ryšių su visuo mene skyriaus elektroniniu paštu buvo gauti grasinamojo pobūdžio laiškai su nuotraukomis. „Ateis laikas ir mes imsimės jūsų už slavų tautų – rusų, ukrainiečių ir baltarusių – įžeidimą“, – rašoma
viename iš Baltijos šalių piliečiams grasinančių laiškų, iliustruotų eg zekucijų nuotraukomis. „Laiškų turinyje ir iliustracijose galima įžvelgti Baudžiamajame ko dekse numatytų veikų požymių“, – pranešė Seimas. Pagal kodeksą tas, kas viešai kurs tė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausan čiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kal bos, kilmės, socialinės padėties, ti kėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė
tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip sakė Seimo kanclerį šiuo metu pavaduojantis Seimo Tei sės departamento vadovas Andrius Kabišaitis, elektroninis laiškas bu vo rašytas rusų kalba. Elektroninis laiškas buvo at siųstas bendru Seimo elektroniniu adresu, ne konkrečiam asmeniui. „Gauname įvairių laiškų, bet tokio pobūdžio laišką iš tiesų gauname pirmą kartą“, – sakė A.Kabišaitis. VD, BNS inf.
Adresatas: Seimas tvirtina gavęs laiškų su grasinamu turiniu.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prašo ištirti „meškiukų desantą“ Baltarusija pranešė, kad kreipė si į Lietuvą ir Švediją su prašymu suteikti teisinę pagalbą tiriant ga limą valstybės sienos pažeidimą, kai liepos 4 d. švedų pilotuoja mas lengvasis lėktuvas kirto Lie tuvos ir Baltarusijos sieną.
Baltarusijos valstybės saugu mo komiteto KGB Informacijos ir viešųjų ryšių centro vadovas Aliaksandras Antonovičius tei gė, kad tokį kreipimąsi Lietuvai ir Švedijai išsiuntė Baltarusijos generalinė prokuratūra. Lietuvos Teisingumo, Užsie nio reikalų ministerijų ir Ge neralinės prokuratūros atstovai vakar teigė, jog toks kreipimasis kol kas negautas.
Baltarusija reikalauja į Minską atvykti skrydį organizavusius ir jame dalyvavusius švedus. Anot A.Antonovičiaus, Bal tarusijos teisėsaugos kreipime si nurodoma, kad per nesank cionuotą skrydį buvo pažeistos ne tik Baltarusijos, bet „ir Šve dijos, Lietuvos bei NATO bloko oro erdvės taisyklės“. Be to, kaip nurodo Baltaru sijos KGB atstovas, „siekdama objektyvaus tyrimo“, Baltaru sija reikalauja į Minską atvyk ti skrydį organizavusius ir jame dalyvavusius švedus. Baltarusijos KGB tinklalapyje nurodoma, jog dėl Švedijos at stovų neteisėto valstybės sie nos kirtimo iškelta baudžiamo ji byla. Liepos 4 d. iš Lietuvos į Balta rusiją nedideliu lėktuvu įskridę švedų aktyvistai išmetė tūkstan tį meškiukų šalies teritorijoje. Jie teigė taip norėję atkreipti dėme sį į žodžio laisvės apribojimus. Iš pradžių Baltarusijos oficialio sios tarnybos kategoriškai panei gė buvus tokį skrydį. Tačiau nuo incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį val dantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. VD, BNS inf.
5
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
lietuva Skirti apdovanojimai
Siūlo griežtinti atsakomybę
Atleistas centro vadovas
Olimpiadoje medalius pelniu siems lietuvių sportininkams Prezidentė Dalia Grybauskaitė skyrė valstybinius apdovanoji mus. Plaukikė Rūta Meilutytė apdovanota ordino „Už nuo pelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, imtynininkas Alek sandras Kazakevičius – to pa ties ordino Karininko kryžiumi.
Siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už kai kuriuos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ar prievarta susijusius veiks mus, kurie iki šiol nebuvo krimi nalizuoti. Atsakomybę ketina ma įteisinti už prieigos prie vai kų pornografijos įgijimą. Taip pat atsakomybė grės už vaiko, nesulaukusio 16 metų, viliojimą.
Pranas Jurkaitis atleistas iš viešosios įstaigos Tytuvėnų pi ligrimų centro, kurį žiemą nu niokojo gaisras, vadovo parei gų. Taip buvo nuspręsta įstai gos dalininkų susirinkime. At leisti P.Jurkaitį pasiūlė Kelmės rajono savivaldybė. Nustatyta, kad centro direktorius netin kamai vykdė savo pareigas.
Skaičiuos išvykusius
Eilės Baltarusijos pasienyje balansuo ja ties mistikos riba. Baltarusių pareigū nai kaltina kolegas iš Lietuvos. Šie ei lių „savo statistikoje“ nemato, o vairuoto jai skundžiasi pasie nyje užstringantys gerą pusdienį.
Statistikos departamentas pla nuoja suskaičiuoti užsienyje gyvenančius lietuvius.
Stebuklai: interneto svetainės praneša, kad eilės pasienyje neilgos, tačiau faktai byloja ką kita. Andrejaus Žukovskio nuotr.
Muitinė: eilių pasienyje nėra Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sutaupo 250 litų
Lavoriškių miestelyje gyvenan ti Alina į Baltarusiją važinėja tiek, kiek leidžia važiuoti ir išsivežti de galų baltarusiai, – kas aštuonias dienas. Tačiau pastarieji trys mė nesiai moteriai virto tikru pragaru – bandymas prisidurti prie atlygi nimo virto beprasme laiko gaišati mi pasienio eilėse. „Turiu įmonę, todėl tenka daug važinėti. Paskaičiavau, kad de galus perkant Lietuvos degalinė je mėnesio išlaidos siekia 1500 ir daugiau litų. Kadangi turiu gimi nių Baltarusijoje, pasidariau vizą ir įsigijau automobilį su didesniu baku. Trys kelionės per mėnesį mano išlaidas degalams sumažin davo daugiau nei perpus“, – kal bėjo moteris. Per vien ą kel ion ę paš neko vė sutaupyd avo apie 250 lit ų. Vis dėlto pastaruoju metu ji ėmė skaičiuoti, kiek toks važinėjimas atsiperka. „Kai kelionėje užtrukdavau 3–4 valandas, viskas gerai. Bet šiuo metu, kai keliaudama į abi puses stoviu 14–16 valandų, susimąstau – ar verta? Juk tai dvigubai dau giau nei darbo diena, o uždarbis la bai panašus. Pastarąjį kartą važia vau per Medininkų pasienio postą – vien sunkvežimiai sustoję trimis eilėmis, taip, kad pro juos nė ne prasibrausi. Pasižiūrėjau į šitą ne tvarką ir grįžau namo“, – dėstė pa šnekovė. Visur savos priežastys
Alina išbandė visas įmanomas priemones sienai kirsti: važiavo ir
per Lavoriškių, ir per Medininkų, ir per Šalčininkų pasienio postą. Vi sur eilėje praleisdavo keliolika va landų ir girdėdavo vis kitokį parei gūnų pasiaiškinimą. „Baltarusiai turi vieną istori ją – lietuviai streikuoja, lėtai dir ba ir todėl susidaro eilės. Lietu viai šiuo atžvilgiu išradingesni. Kiekviename poste kiekvieną kar tą – vis kitokios eilių susidarymo priežastys: „pakibo“ kompiute riai, nepraleidžia baltarusiai, din go elektra, tvarkomas kelias. Arba išvis nieko neaiškina“, – piktino si moteris.
Jonas Reklaitis:
Daugiausia problemų pasienyje kyla dėl krovininių auto mobilių. Galiausiai po ilgų dvejonių Alina apsistojo ties dviem pasienio postais – Medininkų ir Lavoriškių. „Per Šalčininkus važiavau tik vie ną kartą ir eilėje praleidusi 22 va landas į vieną pusę supratau, kad važiuoju čia paskutinį kartą. Medi ninkuose eilės taip pat didelės, bet ne tokios ilgos. O Lavoriškėse eilės nedidelės, tačiau labai lėtai juda“, – kalbėjo pašnekovė. Interneto svetainėje – melas
Kirsti sieną anksčiau padėdavo internete skelbiama eilių statisti ka. Tačiau, moters teigimu, pasta ruoju metu ji klaidina, be to, yra neišsami. „Anksčiau ir lietuviai, ir baltarusiai savo interneto sve
tainėse pateikdavo išsamią statis tiką – kiek lengvųjų automobilių, kiek sunkvežimių įvažiuoja, kiek išvažiuoja, kiek laukia eilėje. Ta čiau dabar lietuviai duomenis at naujina tik kartą per parą ir nuro do tik į Baltarusiją važiuojančių mašinų skaičių, o ir tas būna ge rokai mažesnis už realų. Baltaru siai meluoja mažiau, bet taip pat linkę sumažinti skaičius, tad pa sitikėti jais negali“, – dėstė dien raščio pašnekovė. Ilgametė „darbo patirtis“
Paprašytas pakomentuoti situaciją Vilniaus teritorinės muitinės vir šininkas Jonas Reklaitis tikino, kad daugiausia problemų pasienyje ky la dėl krovininių automobilių. Bū tent jų eilės susidaro savaitgaliais ir išnyksta apie kitos savaitės vidurį. „Taip, iš mūsų pusės eilės nėra. Bet iš Baltarusijos pusės nemažai sunkvežimių. Kalbėti apie kokias nors bendras problemas negalė
čiau. Tų priežasčių kiekviename poste yra savų, ir jų daug. Pavyz džiui, Medininkų poste eilės su sidaro dėl vykdomos rekonstruk cijos ir mažo posto pralaidumo. Tačiau faktiškai tenai mes vis vien praleidžiame apie 110 proc. auto mobilių nuo maksimaliai praleis ti įmanomo skaičiaus. Panašiai ir Lavoriškių poste – praleidžia ma per 100 proc. automobilių“, – dėstė J.Reklaitis. Dėl lengvųjų automobilių, anot pareigūno, problemų nė viename pasienio poste nėra ir pastaruoju metu nėra buvę. „Dėl jų problemų mažiausiai, tačiau jie labiausiai ne patenkinti. Štai žiūriu dabar ir, tar kim, matau 30 lengvųjų automobi lių eilutę Lavoriškėse. Tačiau argi tai eilė, kai per parą pravažiuoja tūkstantis lengvųjų automobilių? Žinoma, srautas labai pulsuojantis ir kartais gali susidaryti eilė, o kar tais gali jos visai nebūti“, – pabrė žė pašnekovas.
Stovi dešimtys automobilių Prieš kurį laiką Lenkija pasienyje su Baltarusija gerokai apribojo į savo te ritoriją įleidžiamų įvežti degalų kiekį. Todėl nemažai vadinamųjų fūristų iš Rytų ėmė važiuoti per Lietuvą, ku ri tokių apribojimų netaiko. Įvažiavę į Lietuvą jie paskui gali netrukdomai vykti per Lietuvos ir Lenkijos sieną, kuriai galioja Šengeno taisyklės. Nemažos sunkvežimių bei lengvųjų automobilių eilės nutįsusios ir pasie nyje su Rusijos Kaliningrado sritimi. Tvirt inama, kad tai atsit iko dėl itin sulėtėjusio rusų pasieniečių ir mui tininkų darbo.
Vak ar pavak are Med in ink ų pas ie nio pos te iš Liet uvos pus ės stovė jo daug iau kaip 60 sunkvež im ių ir 30 lengv ųjų automobil ių. Raigardo pasien io poste – pusš imt is sunkve žim ių, kur ie savo eilės pervaž iuot i per sien ą laukė daug iau kaip po 11 valandų. Sit uacija pasienyje su Rusija daug prastesnė. Kybartų poste – 73 krovi niniai automobiliai, kurie savo eilės laukė daugiau kaip po 21 valandą. Pa nemunės pasienio poste 12 lengvųjų automobilių eilėje turi stovėti po 7–8 valandas.
„Manau, mums visiems įdo mu sužinoti, kiek mūsų gyve na pasaulyje“, – vakar per Pa saulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo posėdį sakė Sta tistikos departamento genera linio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė. Ji pranešė, kad Statistikos de partamentas ketina kreiptis į užsienio valstybių nacionali nius statistikos biurus, „Euros tat“, PLB, Jungtinių Tautų sta tistikos padalinį su prašymu padėti surinkti informaciją apie užsienyje gyvenančius lietuvius. Bus stengiamasi sužinoti ne tik skaičių, bet ir amžių, išsilavini mą, užsiėmimo pobūdį ir pan.
Dalia Ambrozaitienė:
Gal iki 2014 m. tokį skaičių turėsime. Pasak D.Ambrozaitienės, kai kurių šalių statistikai renka duo menis apie jų šalyje gyvenančius kitataučius, kitų valstybių – ne. Kaip pavyzdį ji nurodė Airiją, kur prieš kelerius metus vyk dant surašymą surašyti ir ten gyvenantys emigrantai iš Lie tuvos. Surašymas parodė, kad jų Airijoje esama apie 30 tūkst. Tačiau dėl šio skaičiaus sua bejojo PLB atstovas iš Airijos. Anot jo, iš socialinių draudi mų numerių matyti, kad nuo 2000-ųjų jų suteikta per 80 tūkst. atvykėlių iš Lietuvos. Tautiečių surašymas turėtų užtrukti pusantrų metų. „Gal iki 2014 m. tokį skaičių turėsime“, – vylėsi D.Ambrozaitienė. Bet ji pripažino, kad kol kas nenustatyta metodika ir krite rijai, pagal kuriuos bus renkama informacija, – ar pagal turėtą arba turimą Lietuvos pilietybę, ar pagal gimtąją kalbą, ar gimi mo vietą, ar kt. „Suderinsime metodiką, kad skaičius būtų kiek įmanoma ar timesnis tikrovei“, – teigė Sta tistikos departamento atstovė. Lietuvių surašymas numatytas programoje „Globali Lietuva“. Anksčiau skelbta, kad užsie nyje gali gyventi apie 1 mln. lie tuvių. Statistikos departamen to duomenimis, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravo per 600 tūkst. gyventojų. VD, BNS inf.
6
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
nuomonės
Pastudijuoja Vilniuje ir grįžta namo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
B Dar kartą apie rinkimus Stasys Gudavičius
Š
iandien esu kviečiamas dalyv aut i disk us in ėj e radijo laidoje. Tema – ar tėjantys Seimo rinkimai. Kas juose gali laimėti, kas „prakiš ti“, kokie galimų valdančiųjų koa licijų susiformavimo variantai. Ne visai vasar iška tema. Bet ką darysi, tok ia jau ta šių metų vasa ra – kupina įvair iausių naujienų apie nenumaldomai artėjančius rink imus. Ir prog noz ių, kuo gi ga lėt ų baigt is kas ketver ius metus Lietuvoje vykstant i vald žios da lybų loter ija.
2012-ųjų Seimo rinki mai išsiskiria tuo, kad kaip niekad sunku pro gnozuoti jų nugalėtoją. Beje, iki rink imų lieka 66 dienos. Rytoj turėtų paaiškėti, kurios par tijos turės teisę kelt i savo kandi datus į Seimą. Be to, prasidės ofi cialus kandidatų kėlimo ir reg ist ravimo procesas. Kur ios iš potencial iai rink imuo se dalyvausiančių partijų galėtų juos laimėt i? Kas sudar ys naują valdančiąją koal iciją? Tai laž ybų punkt ų vert i klausi mai. Keista, kad iki šiol nė vienas tų punkt ų nes iūlo laž int is dėl būsimų rink imų laimėtojų. Ma tyt, jau atsirast ų tok ių, kur ie da lyvautų. Aš savęs prie tok ių bent kol kas neprisk irčiau. Ne todėl, kad būtų gaila pinig ų laž yboms. Tiesiog 2012-ųjų Seimo rink imai išs iskir ia tuo, kad kaip niekad sunk u prog noz uot i jų nugalėto ją. Ypač tą, kur is, kaip sakoma, savo kišenėje turės būsimos val džios raktus. Nes rinkimuose gali surinkti dau giausia balsų, būsimame Seime turėt i daug iaus ia viet ų, tač iau taip ir likt i opoz icijoje. Juk sėk mingos vald žios dalybos nere tai prik lauso ne tiek nuo tur imų mandatų skaičiaus, kiek nuo ge bėjimo susitarti, surasti kompro misin ius sprend imus, kur nors nusileist i dal ijant is min istr ų po rtfel ius ir taip toliau.
Jau sen iai kalbama, kad dabar opoz ic ijoj e tūn ant ys soc ialde mokratai yra pag rind in iai pre tendentai gauti daug iausia man datų kitos kadencijos Seime. Tai panašu į tiesą. Visuomenės nuo taikos tokios, kad pagrindinė kai rioji partija iš tikrųjų gali labai ne blogai pasirodyti rink imuose. Bet nereikėtų iš anksto nurašyt i ir dabart in ių valdančiųjų iš Tė vynės sąjungos-Liet uvos krikš čionių demokratų. Jie dar gali „iš šauti“ neblogus rezultatus. Į tai at kreipia dėmesį dalis politolog ų ir sociolog ų. Dievaži, neseniai vienos kolegės pasakyta frazė privertė šyptelėti: „Sklinda gandai, kad konservato riai žiauriai pralaimės rinkimus.“ Taip gali kalbėti tik tas, kuris ne turi jokio kitokio informacijos šal tin io, vien tuos pačius mistinius „gandus“, nelabai suvok ia pol it i nę sit uaciją, nemoka anal iz uot i einamųjų žinių srauto, galų gale tiesiog nesidomi politika. Nes yra nemažai ženklų, rodan čių, kad konservator iai gal i ne tik nepralaimėt i rink imų, bet ir užimt i juose bent antrą vietą. O ją užėmęs gali realiai pretenduo ti ir į būsimos valdančiosios koa licijos formavimą. Šiand ien kol kas sudėt inga pa sakyti, kas – socialdemokratai ar konservatoriai – taps naujos val dančiosios koalicijos ašimi. Socialdemokratai, ko gero, yra politiškai guvesni, lankstesni. Jie turbūt sugebėtų kur kas lengviau rasti kalbą dėl valdžios dalybų su kitomis partijomis. Taigi, jų šansai sudaryti būsimą koaliciją kiek di desni nei konservatorių. O šių ga limybės pratęst i darbą vald žio je prik lausys pirmiausia nuo to, ar tikrai pavyks užimti antrą vie tą pagal Seimo mandatų skaičių, taip pat nuo to, ar į būsimą parla mentą pateks liberalai, be to, nuo jų lankstumo viliojant potencia lius politinius partnerius. Tarp jų gali būti ir dabartinė opo zicinė Darbo partija. Nors ji susi tar usi su socialdemokratais bei Tvarkos ir teisingumo partija dėl bendradarbiavimo iki ir po rinki mų, šis susitarimas jau faktiškai neveikia, nes Darbo partija parė mė konservatorių stumiamą nau jos atominės elektrinės projektą. Būtent ši parama gal i tapt i aki vaizd žiu įrodymu, kad po Sei mo rink imų visai įmanomos Tė vynės sąjungos ir Darbo partijos der yb os dėl naujos valdanč io sios koalicijos sudarymo. Taig i, atspėti, kaip ten bus po rin kimų, lab ai sudėt ing a. Galbūt netgi neįmanoma. Kol kas...
eveik pusė pastaraisiais me tais Vilniuje veikiantį Euro pos humanitarinį universite tą (EHU) baigusių absolventų gyvena Baltarusijoje, kaip rodo uni versiteto atlikta apklausa. Kaip nurodoma EHU praneši me, atliekant apklausą, Baltarusijo je teigė gyvenantys 49 proc. (103 iš 210) absolventų, baigusių universi tetą 2011-aisiais. 18 proc. absolven tų sakė gyvenantys Lietuvoje, dar 18 proc. – kitose šalyse. Iš 2010 m. laidos absolventų 49 proc. teigė gyvenantys Baltarusijo je, 2009 m. laidoje šis rodiklis sie kia 40 proc. Apie 15 proc. 2009 ir 2010-aisiais studijas baigusių ab solventų teigė gyvenantys Lietuvo je, o 19 proc. – kitose šalyse. Pranešime teigiama, kad buvo ap klausta daugiau kaip 85 proc. 2010 bei 2011 m. ir 71 proc. 2009-aisiais universitetą baigusių studentų. Taip pat pabrėžiama, kad du treč
daliai iš maždaug 2 tūkst. EHU šiuo metu besimokančių studentų gyve na Baltarusijoje ir studijuoja naudo damiesi nuotolinio mokymo sistema. Apie 700 studentų gyvena ir lanko paskaitas Vilniuje. EHU buvo įkurtas Minske 1992 m., tačiau nuo 2004 m. ši aukštoji mo kykla glaudžiasi Lietuvos sostinėje. VD, BNS inf.
49 proc.
2011-aisiais Europos hu manitarinį universitetą baigusių asmenų gyvena Baltarusijoje.
Statistika: apie penktadalį Vilniu
je įsikūrusio Humanitarinio univer siteto absolventų lieka Lietuvoje.
„Shutterstock“ nuotr.
Piketu paminėjo karo metines
K
elios dešimtys žmonių va kar susirinko į piketą prie Rusijos ambasados Vilniu je. Piketas surengtas ketvir tosioms Rusijos ir Gruzijos karo me tinėms paminėti ir siekiant išreikšti paramą šios Pietų Kaukazo valstybės teritoriniam vientisumui. Piketo dalyviai pasirašė ant sim bolinio vientisos Gruzijos žemėla pio ir įteikė jį Rusijos ambasados at stovams. Pikete, be kitų, dalyvavo Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis. Interneto portalo diena.lt skaity tojai komentuoja piketą ir Rusijos bei Gruzijos karo metines.
Akcija: pikete prie Rusijos ambasados dalyvavo ir Gruzijos ambasadorius
Lietuvoje G.Kerdikošvilis.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Nuomonės Dumblas Argi neaišku, kad karą išprovokavo Gru zijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris yra imperialistinės Amerikos sta tytinis? Dabar Gruzija gali amžiams pa laidoti savo norus atgauti Pietų Osetiją ir Abchaziją, kurių nepriklausomybės sie kio M.Saakašviliui nepavyko užgniaužti.
Ainis Priminsiu, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d. bai gėsi didžiausi Rusijos kariniai manevrai „Kaukazas 2008“. Bet ten dalyvavę armi jos daliniai ne tik kad negrįžo į savo nuo latinės dislokacijos vietas, bet ėmė kon centruotis prie Rusijos ir Gruzijos sienų. Atsakydama į tai Gruzija savo armiją ir
gi ėmė koncentruoti prie Abchazijos ir Osetijos sienų. Pasinaudodami tuo, kad regione buvo daug rusų karinių dalinių, rugpjūčio 7 d. Osetijos separatistai iš sun kiųjų minosvaidžių ir artilerijos ėmė ap šaudyti aplink Cchinvalį išsidėsčiusius gruzinų kaimus. Gruzijos armija negalė jo neatsakyti į tokį jų tautiečių genocidą ir įsiveržė į Cchinvalį. Tada įsikišo ir rusų kariuomenė, apkaltinusi gruzinus „agre sija“. Tad kas kaltas dėl šio karo? Kas agre sorius ir kas nukentėjęs nuo agresijos?
0 Kodėl tokie dvejopi standartai? Kai lietu viai norėjo atsiskirti nuo Rusijos, oi, kaip jie garbino islandus, kad jie pripažino tei
sę į pasirinkimą. O kai osetinai ir abcha zai atsisakė būti Gruzijos sudėtyje, lietu viai jau daug ką pamiršo. Bet istorija kar tojasi. Tas, kas niekina kitų teises, anks čiau ar vėliau susidurs su tuo, kad jo bal sas nebebus girdimas.
X Nereikia čia svaičioti apie osetinų ir abcha zų nepriklausomybę, lyginti jos su lietuvių nepriklausomybės siekiais. Reikėtų suvok ti skirtumą tarp to, kai šalis pati viena sava rankiškai siekė nepriklausomybės (pvz., Lietuva), ir to, kai kitas šalis „nepriklauso mas“ padaro Rusija (pvz., Padniestrė, Ab chazija, Osetija ir, beje, Šalčininkų rajonas buvo toje pat eilėje, jeigu ne pučo fiasko).
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
OMX Vilnius
OMX Riga
+0,62 %
8,09
–1,31 %
+1,03 %
LESTO didina efektyvumą Elektros skirstymo bendrovė LESTO dalį funkcijų perduoda kitoms bend rovėms – elektros apskaitos prietai sus keis ir rodmenis tikrins kitos įmo nės. Skaičiuojama, kad pokyčiai atsi pirks per trumpą laiką – vienus su pu se metų. Teigiama, kad dalį funkcijų, laimėjusios konkursą, perima bend rovės „Inreal pastatų priežiūra“ ir „Ci ty Service“.
proc.
šiemet vidutiniškai padidėjo antros pakopos pensijų fondų vienetų vertė.
ekonomika
OMX Tallinn
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3430 DB svaras sterlingų 1 4,3498 JAV doleris 1 2,7914 Kanados doleris 1 2,7975 Latvijos latas 1 4,9603 Lenkijos zlotas 10 8,4498 Norvegijos krona 10 4,6957 Rusijos rublis 100 8,7926 Šveicarijos frankas 1 2,8740
pokytis
–0,6597 % +0,1958 % +0,1794 % +0,4741 % +0,0363 % –0,9727 % +0,3676 % –0,0409 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,96
4,64
2,37
„Kvistija“
4,87
4,55
2,37
„Vakoil“
4,94
4,61
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
93,15 dol. už 1 brl. 111,46 dol. už 1 brl.
Taksistai pelnosi iš negrąžintos grąžos Lina Mrazauskaitė Už taksi paslaugas gavę per ma žai grąžos arba jos apskritai nesu laukę keleiviai įrodyti savo teisy bę gali. Tačiau taksistai naudojasi tuo, kad dėl kelių litų niekas nesi ryžta gaišti laiko savivaldybėse. Priverstiniai arbatpinigiai Poveikis: agresyvios vartojimo kredito reklamos įstatymų nepažeidžia, bet su jų daromu neigiamu povei
kiu žadama kovoti.
„Shutterstock“ nuotr.
Agresyvi reklama piešia šviesų rytojų
Greitųjų kreditų bendrovės savo reklamose sudaro įspūdį, kad pasiimti, kaip ir grąžinti, greitąjį kreditą – vieni niekai. Tokioms neatsakingoms reklamoms jau ruošiamas apynasris. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Gairės beveik paruoštos
Greitųjų kreditų bendrovių sklei džiama idėja, kad pasiskolinti yra lengva, kaip sakė banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė, daugelį klientų pa ragina priimti greitą ir ne visada ap galvotą sprendimą. „Nemanau, kad tai yra geriausias būdas su žmonėms komunikuoti apie finansus. Spren dimas dėl paskolos turi būti priim tas labai gerai apgalvojant jos porei kį, ypač kai galimybių pasiskolinti yra labai daug“, – svarstė ji. Lietuvos banko priežiūros tar nybos direktoriaus Vyto Valvonio teigimu, vartojimo kreditų bend rovių reklama pasižymi agresyvu mu. Todėl jų, kaip ir kitų finansų rinkos žaidėjų, reklama jau arti miausiu metu bus reglamentuoja ma griežčiau. „Bankams, kredito unijoms, var tojimo kreditų davėjams ir drau dimo bendrovėms ruošiame rek lamos gaires, kurios nurodys, kas tinkama ir netinkama, reklamų pavyzdžius. Jeigu bendrovės nesi laikys rekomendacijų, mums bus paprasčiau jas nubausti. Šis 30 puslapių dokumentas bus priimtas ir paskelbtas artimiausiomis savai tėmis“, – sakė jis. Teiginius turi įrodyti
Lietuvos reklamos asociacijos at stovės Laurynos Macijauskaitės manymu, agresyvią greitųjų kre
ditų bendrovių rinkodarą išprovo kuoja aštri konkurencija rinkoje. Tačiau net ir skatindama vartoto jus skolintis menkniekiams ji nega li būti kontroliuojama, jei nepažei džia įstatymų: Lietuvos reklamos etikos kodekso ir Lietuvos rekla mos įstatymo.
įspėjimas, kad prieš priimdamas sprendimą turėtų įvertinti savo ga limybes ar pasikonsultuoti su spe cialistais. Todėl, anot jos, matyda mas tokią informaciją žmogus gali būti suklaidintas lengvai gaunamų pinigų ir nepasverti padarinių. Skundų sulaukia mažai
Lauryna Macijauskaitė:
Ne visose reklamo se vartotojas yra įspėjamas, kad prieš priimdamas sprendi mą turėtų įvertinti sa vo galimybes. „Vis dėlto, matant greitųjų kredi tų reklamas dažnai susidaro įspū dis, kad pinigų galima gauti la bai lengvai ir greitai, pavyzdžiui, išsiuntus trumpąją žinutę, be to, dar ir nemokamai. Taip pat sa vo komunikacijose kai kurios kre dito bendrovės naudoja aukščiau siojo laipsnio būdvardžius, tokius kaip: greičiausias, pigiausias ar populiariausias kreditas. Jos nuro do konkretų laiką, per kurį yra su teikiamas reklamuojamas kreditas, arba jį siūlo visiškai nemokamai. Su tokiais teiginiais bendrovės turėtų būti atsargios ir turėti tai patvirti nančius dokumentus“, – sakė ji. Pašnekovė taip pat pabrėžė, jog ne visose reklamose vartotojas yra
Nors pripažįstama, kad greitų jų kreditų bendrovės savo klien tus vilioja ypač drąsiai, skambio mis frazėmis, skundų iš vartotojų bei konkuruojančių bendrovių dėl reklamos esama itin mažai. Per du šių metų ketvirčius Lietuvos ban kas sulaukė vos penkių skundų. „Vartotojai skundžiasi, kad rek lamoje kalbama apie kokias nors nemokamas paslaugas, už kurias jie paskui vis dėlto turi susimokė ti. Tačiau dažniausiai mes patys in ternete ar per televiziją pamatome nelabai sąžiningos informacijos. Pavyzdžiui, visai neseniai vieno je interneto svetainėje pastebėjau skelbiant, kad bendrovės kreditai pigiausi. Nors to daryti negalima, nes bendrovė teiginio niekaip neį rodys“, – sakė jis. Lietuvos bankas taip pat nese niai aptiko penkias neregistruotas greitųjų kreditų bendroves, kurios internete paskelbė savo svetaines. Sulaukusios Lietuvos banko ragini mų trys iš jų interneto svetaines pa naikino, to paties netrukus tikima si ir iš likusių. „Tačiau nežinia, kiek dar yra tokių neregistruotų bend rovių, kurios reklamuojasi laikraš čiuose ir pan.“, – sakė V.Valvonis.
Dažnas taksi keleivis po kelionės vairuotojui lengva ranka palieka vieną kitą litą, atsidėkodamas už malonų bendravimą. Tačiau ar batpinigiai greitai apkarsta tuo met, kai juos taksistui palik ti priverčia situacija, pavyzdžiui, jei taksi vairuotojas neturi grąžos. Klientų nepasitenkinimas taksis tų pernelyg neglumina – apie pa pildomas taksi išlaidas jie prane ša taip, lyg grąža būtų keleivių, o ne jų pačių reikalas. Dienraščio skaitytoja Rasa M. pasakojo vėlyvą vakarą išsikvie tusi taksi ir vykusi netoli – at stumą vos už 6 litus. „Taksis tas man leido suprasti, kad 4 litų grąžos negausiu, ir visiškai ne sistengė spręsti šios situacijos. Tai, kad jis neturi smulkių pini gų, man pareiškė net šiurkščiai, kaip faktą. Mačiau, kad apie jo kį kompromisą nė neverta gal voti. Jokia parduotuvė ar kavi nė, kur būčiau galėjusi išsikeisti pinigus, aplink nedirbo. Todėl už trumpą kelionę sumokėjau beveik dvigubai daugiau, 10 litų“, – sa kė skaitytoja. Privalo sumokėti grąžą
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto transporto skyriaus ve dėjas Evaldas Matonis patvirti no, kad keleiviui grąžinti reikia mą sumą yra taksisto pareiga. Anot jo, pagal numatytas taisyk
les vairuotojas gali reikalauti tik tos sumos, kurią rodo taksomet ras. O reikalaujančiam didesnės ar netikslios sumos numatytos san kcijos nuo 200 iki 500 litų. Jei vis dėlto taksistas reikiamos grąžos neturi ir iš keleivio reika lauja mokėti daugiau, šis turėtų kreiptis į savivaldybę, taip pat apie situaciją galėtų pranešti Valstybi nei vartotojų teisių apsaugos tar nybai. Tačiau tam, kaip pabrė žė E.Matonis, apie kelionę būtina surinkti išsamią informaciją. Pirmiausia, kaip sakė jis, gy ventojas turi nurodyti valstybinį automobilio numerį ir, pageidau jama, automobilio markę. Taip pat svarbu aiškiai nurodyti, iš kur ir į kokią vietą buvo važiuota. „Kitas esminis reikalavimas bū tų paprašyti taksisto išduoti taksi kelionės kvitą. Ant kvito bus ma tyti sumokėta suma. Taip pat rei kėtų nurodyti sumą, kurios tak sistas negrąžino“, – sakė jis. Laiko nuskriaustieji negaišta
Nors grąžos iš taksi vairuotojo negavę keleiviai gali įrodyti savo tiesą ir atgauti prarastus pinigus, paprastai tokiais žygdarbiais nie kas neužsiima. Miestų savival dybės sako, kad gyventojų skun dų dėl taksistų savivalės mokant grąžą nesulaukia. „Galbūt suma per maža, o gal būt žmonės tiesiog vengia kreip tis į mus“, – svarstė E.Matonis. Nė vieno skundo dėl per mažai ar apskritai negautos grąžos už taksi paslaugas negavo ir Klaipė dos miesto savivaldybė. Anot Kauno miesto savivaldy bės Transporto ir eismo organi zavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, savivaldybė skundų taip pat nėra gavusi.
Savivalė: taksi keleiviui atiduoti reikiamą grąžą yra taksisto parei
ga, bet šie kartais tai tariamai pamiršta.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
8
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
tema
Greita gerovė grasina ilga Sparčiai didėjanti greitųjų kreditų paklausa ir jų portfelis priver tė susirūpinti kontroliuojančias įstaigas. Manoma, kad iki šiol da lis vartojimo kreditus teikiančių bendrovių pelnosi iš kliento nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Vartoti skolinasi aktyviau
Pastaruoju metu greitųjų kreditų, arba smulkiųjų vartojimo kredi tų, portfelio augimas įgavo žaibiš ką pagreitį: greičiau nei per metus jis padidėjo beveik dvigubai. Nuo praėjusių metų kovo 31 d. iki metų pabaigos greitųjų kreditų portfelis pasiekė apie 83 mln. litų, kaip rodo Lietuvos banko duomenys. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdy bos pirmininkas Liutauras Valic kas pabrėžė, kad 2011 m. Vartojimo kredito įstatymu sugriežtintas reg lamentavimas ir žiniasklaidos dė mesys vartotojų susidomėjimą ir pasitikėjimą greitųjų kreditų bend rovėmis padidino. Todėl šių metų pirmą ketvirtį, kaip sakė pašneko vas, LSVKA nariai suteikė daugiau vartojimo kreditų nei praėjusiais metais per atitinkamą laikotarpį. Tačiau, Lietuvos banko Priežiū ros tarnybos direktoriaus Vyto Val vonio manymu, tokį spartų augi mą lėmė sunkmečiu pablogėjusios gyvenimo sąlygos: „Daugelio paja mos sumažėjo, daug žmonių nete ko darbo, o reikėjo mokėti padidė jusius komunalinius mokesčius ir mokesčius už šildymą. Be to, vis kas brangsta, o bankai skolina vis mažiau ir atsargiau. Visų šių aplin kybių visuma žmones ir pastūmėjo imti greituosius kreditus.“ Antstolis Arminas Naujokaitis sakė nemanąs, kad greitųjų kredi tų paklausa, kaip ir vartotojų sko los jas teikiančioms bendrovėms, atsigaunant ekonomikai sumažės. „Manoma, kad kuo bloges nė ekonominė padėtis, tuo labiau žmonės prasiskolina. Tačiau iš tie sų yra atvirkščiai – blogais laikais žmonės susiveržia diržus, o sko linasi tik tie, kuriems to padary ti nepavyko. Palankiu ekonomi niu periodu žmonės linkę daugiau vartoti ir tai reiškia, kad jiems rei kia daugiau pinigų, tad jie pasiima daugiau paskolų. Be to, kuo dau giau gyventojai turi pinigų, tuo mažiau bijo finansinių įsipareigo jimų“, – svarstė A.Naujokaitis. Vasarą skolinasi daugiau
Nors vasarą gyventojai patiria ma žiau būtinųjų išlaidų nei šildymo sezono metu, šiltuoju metų laiku jie skolinasi taip pat aktyviai ir net aktyviau. Bendrovės „LSV Intergroup“ (Euroecredit.lt) vadovas Šarū nas Mažeika patikino, kad vasa rą greitųjų kreditų paklausa šaly je paprastai išauga: „Manau, kad šių pinigų žmonėms reikia atosto goms: važiuoti prie ežero ar į Pa langą. Vartojimo paskolų vidurkis yra apie 600 litų. Klientai turi ilgai
kankintis, kol iš banko gauna var tojimo kreditą, todėl dažnas gy ventojas pirmiau kreipiasi į grei tųjų kreditų bendrovę.“ Pašnekovas sakė, kad 60 proc. visų bendrovės suteiktų greitųjų kreditų ima moterys, o klientų am žiaus vidurkis siekia apie 40 me tų. „Mūsų klientams būdingos ma žesnės nei vidutinės pajamos, nors pasitaiko ir didelius atlyginimus gaunančių klientų. Turime nema žai tokių, kurių atlyginimas siekia 10 tūkst. litų. Jiems papildomų pi nigų prireikia trumpam laikotar piui – jie kreditą pasiima savaitei ar 10 dienų“, – sakė jis.
Vytas Valvonis:
Dalis greitojo kre dito bendrovių sko lina net tiems žmo nėms, kurie kreditui grąžinti turėtų skirti 100 proc. savo mėne sio pajamų. L.Valicko teigimu, dažniausiai smulkieji vartojimo kreditai ima mi šeimų finansiniams srautams sureguliuoti arba smulkiems bui tiniams klientų poreikiams pa tenkinti: buitinei technikai įsigy ti, būsto ar automobilio remontui atlikti. „Taip pat tėvai ima kredi tą, ruošdami ar išleisdami vaikus į mokslus“, – sakė jis. LSVKA duo menimis, vidutinė smulkiojo var tojimo kredito suma pirmą šių me tų ketvirtį siekė 413 litų, o smulkieji vartojimo kreditai vidutiniškai iš duodami 2,2 mėnesio. Kreditas siekia mėnesio pajamas
V.Valvonio teigimu, iki praėjusių metų, kai įsigaliojo Vartojimo kre dito įstatymas, rinkoje vyravo lau kinis kapitalizmas – greitųjų kredi tų bendrovės darė ką panorėjusios. Sugriežtintas reguliavimas bend rovių savivalę pristabdė, tačiau gegužę pateiktos jų ataskaitos at skleidė nemažai trūkumų. Įstaty mas, kaip sakė L.Valickas, galutinai nepažabojo ir rinkoje susiformavu sio šešėlio.
Gegužės pradžioje pradėjęs grei tųjų kreditų bendrovių tyrimą Lie tuvos bankas savo galutines išva das ketina pristatyti jau šių metų rugsėjį. Tačiau jau dabar nekelia abejonių tai, kad greitųjų kredi tų bendrovėms ateityje teks pasi tempti. V.Valvonio teigimu, didžiausią nerimą kelia nepakankamai atsa kingas klientų kreditingumo verti nimas. Anot jo, dalis greitųjų kre ditų bendrovių skolina net tiems žmonėms, kurie kreditui grąžinti turėtų skirti 100 proc. savo mėne sio pajamų. „Kartais net gauname laiškų iš vartotojų. Pavyzdžiui, invalidu mą turinti ir tik pašalpą gaunanti motina skundžiasi, kad jos psichi nę negalią turinčiam sūnui greitųjų kreditų bendrovė vis duoda varto jimo paskolų – nežinia, ar jo drau gai prašo, ar jis pats nesupranta, ką daro. Motina mūsų prašo uždrausti greitųjų kreditų bendrovei išduo ti jos sūnui paskolas“, – pasako jo jis. Tokie pavyzdžiai, anot pašne kovo, perša nuomonę, kad neat sakingai kreditus išduodančios bendrovės siekia pasipelnyti sko las ieškodamos. Pavyzdžiui, finan siškai nepajėgiam klientui duoda mos 1 tūkst. litų kreditą jos tikisi palūkanomis ir delspinigiais skolą išauginti iki 5 tūkst. litų ir tuomet ją išieškoti priverstiniu būdu. O būdų tai padaryti, V.Valvonio ma nymu, nestinga: „Skolos nėra to kios didelės, kad jų nebūtų galima padengti kliento turimu turtu, pa vyzdžiui, automobiliu.“ Bedarbis – taip pat klientas
Dar birželio viduryje Lietuvos ban kas paskelbė, kad 30 proc. viso kai kurių bendrovių kreditų portfelio sudaro kreditai bedarbiams. Ta čiau šiandien V.Valvonis nurodyti konkrečių skaičių nesiryžo, nes be darbiams suteiktų kreditų skaičius priklauso nuo konkrečios įmonės ir jos strategijos. Pašnekovo teigimu, šiuo me tu teikdamos kreditą maždaug 10 bendrovių iš 50 sąmoningai ar tau pumo sumetimais netikrina „Sod ros“ duomenų. Todėl jos nega li tiksliai žinoti, ar žmogus dirba, kokios jo pajamos ar turi pradelstų skolų. V.Valvonis neatmetė galimy bės, kad toks neatsakingas požiū ris į skolinimą gali suformuoti net skolų bangą. Nes, siekdami grą žinti paskolą vienai greitųjų kredi tų bendrovei, finansiškai nepajėgūs gyventojai gali skolintis iš kitos. Apie vartotojų sunkumus grą žinti paskolas byloja ir tai, kad trečdalis visų kreditų iki 1 tūkst. li tų yra pradelsti. LSVKA duomeni mis, praėjusiais metais ilgiau kaip 30 dienų buvo vėluojama grąžinti
Grėsmė: neatsakingai kreditus išduodančios greitųjų kreditų bendrovės sie
4,8 proc. suteiktų vartojimo kre ditų. Tačiau, kaip patikino L.Va lickas, asociacijos narės tinkamai vertina klientų mokumą, todėl skolininkų skaičius nuo 2009 m. tolygiai mažėja. Pašnekovas pabrėžė, kad, skir tingai nei bankai, smulkiuosius vartoj im o kred it us teik ianč ios įmonės veiklą vykdo skolinda mos nuosavas lėšas, tad jos ypač suinteresuotos tinkamai įvertin ti finansines klientų galimybes. Todėl dažniausiai kreditai pra delsiami ne dėl iš anksto žinomų ir bendrovių ignoruotų duomenų apie sunkią kliento padėtį, o dėl netikėtai prarasto kliento pajamų šaltinio.
Pavėluoti kainuoja brangiai
V.Valvonis pabrėžė, kad vartotojų skola greitųjų kreditų bendrovėms auga beprotišku greičiu. Jis priminė Valstybinės vartotojų teisių apsau gos tarnybos nagrinėtą atvejį, kai per klaidą negrąžinęs 5 litų sumos po pusmečio vartotojas liko įsisko linęs iki kelių tūkstančių litų. Bend rovių taikomomis didelėmis bau domis ir delspinigiais skolininkų kančios dažnai nesibaigia – jų pe čius užgula ir brangiai atsieinantis antstolių darbas. Iš skolininko jis gali pareikalauti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių litų. A.Naujokaitis pabrėžė, kad iš laidos antstoliams priklauso nuo žmogaus elgesio. Anot jo, noriai
9
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
tema
alaikėmis bėdomis gyventojo galimybės nepamatuo tai prisiskolinti iškart sumažėtų“, – svarstė jis. Pašnekovo manymu, toks apri bojimas taip pat pažabotų viena dienes, trumpalaikių tikslų sie kiančias bendroves, kurios į rinką ateina tik greitai pasipelnyti ir vėl dingsta.
Arminas Naujokaitis:
Manoma, kad kuo blogesnė ekonomi nė padėtis, tuo la biau žmonės prasi skolina. Tačiau iš tiesų yra atvirkščiai.
ekia pasipelnyti skolas išieškodamos, kai jas išaugina kelis kartus ir jau gali kėsintis į turtą.
Šiuo me tu teikda mos kredi tą maždaug 10 bendro vių iš 50 są moningai ar taupumo sumetimais netikrina „Sodros“ duomenų.
„Shutterstock“ nuotr.
bendradarbiaujantis ir siekiantis grąžinti skolą už antstolių darbą sumoka gerokai mažiau nei atsa komybės vengiantis asmuo. „Jeigu iš antstolių gavęs įspėjimą žmogus iš karto reaguos, suma gali siekti vos 100–300 litų. Tačiau jei skolininkas slapstysis ir atsiskai tyti vengs, antstoliai automatiškai įdės daugiau darbo: jie turės kreip tis į banką, darbovietei siųsti raš tus ir pan. O kiekvienas antstolių veiksmas įkainotas teisės aktuo se“, – sakė pašnekovas. A.Naujokaitis sakė didelio išieš kojimų skaičiaus pokyčio nematąs, tačiau pripažino, kad jau porą me tų pastebimas nesmarkus išieško jimų sumažėjimas.
„Tuo metu, kai greitųjų kredi tų bendrovių veikla buvo nereg lamentuota, šių bendrovių buvo galima rasti ant kiekvieno kam po. Veiklą pradėjus įstatymiškai reglamentuoti, bendrovių, kaip ir skolininkų, automatiškai suma žėjo. Kita vertus, skolininkų su mažėjo ir dėl to, kad prasisko linusiems asmenims bendrovės paskolų jau nebeišduoda. Nes at sainiai į kliento galimybes žiū rinti bendrovė paprasčiausiai pa smerkta žlugti“, – sakė jis. Anot jo, išieškomų skolų dydis yra la bai įvairus ir svyruoja nuo 100 li tų iki 50 tūkst. litų, jei skolinamasi iš kelių greitųjų kreditų bendrovių bei bankų.
Taikys vienodus reikalavimus
V.Valvonio manymu, bendrovių sa vivalę nesunkiai sustabdytų ban kams taikomas atsakingo skolini mo reikalavimas neskirti kredito, didesnio nei 40 proc. kliento mė nesio pajamų. Anot jo, tai būtų dar efektyviau nei numatyti, kur ir ko kiomis priemonėmis galima išduo ti greitąjį kreditą. „Diskutuojama, kad greitųjų kreditų nereikėtų išduoti trumpo siomis žinutėmis ar spaudos kios kuose, nes, pavyzdžiui, spaudos kioskas gali būti šalia lošimo namų, kur vartotojas tuo metu lošia. Ta čiau juk negali numatyti visų pana šių atvejų. Nustačius, kad bendro vė negali peržengti 40 proc. ribos,
Nors L.Valickas sakė laukiantis teisės aktų, kurie suteiktų aišku mo greitųjų kreditų rinkoje, tačiau pabrėžė, kad smulkiuosius varto jimo kreditus teikiančios bendro vės ir bankai yra visiškai skirtin gos institucijos. Todėl joms taikyti vienodų taisyklių, anot pašnekovo, negalima: „Būtina atsižvelgti į fi nansinės paslaugos specifiką: kre dito dydį, terminą ir kitus svarbius aspektus.“ Bankai pernelyg didelio susirū pinimo greitųjų kreditų rinka ne rodo, nes su didele konkurencija nesusiduria. Ūkio banko Komerci jos tarnybos vadovo Justo Babars ko teigimu, bankas greitųjų kredi tų bendrovių konkurenciją junta tik teikdamas smulkiausius kredi tus. Jo manymu, taikydamos ag resyvią rinkodarą greitųjų kreditų bendrovės skatina asmenis skolin tis ne visada objektyviai įvertinus skolinimosi sąlygas ir skolos grąži nimo galimybes.
Komentaras
Marius Zaikauskas Asmen inės kred ito istor ijos sistemos „Manocred it info.lt“ projekto vadovas
N
ebank in io sektor iaus pa skolų paklausa nuosekliai auga nuo pat to momen to, kai pradėjo formuot is nebank inio sektor iaus rinka. Praėju sių metų pabaigoje nebankinis sekto rius, siekdamas įvertinti klientų pajė gumą grąž int i paskolą, kreditų biure atliko daugiau paklausimų nei bankų sektorius. Šiandien vartojimo kredito įmonės iš duoda daugiau paskolų (skaičiuojant vienetais) nei bank ų sektor ius, kur į sudaro tiek bankai, tiek išperkamo sios nuomos bendrovės, tiek kredito unijos. 2012 m. sausį–liepą vartojimo kred i tų įmonės kred it ų biure atl iko vidu tin išk ai po 2387 pak laus imus apie klient ų mok um ą kiekv ien ą dien ą. Per mėnesį, pav yzd žiui, šių met ų lie pą, pak lausimų skaičius perkop ė 50 tūkst. Daug iausia jų nebank in is sek tor ius atl ieka prieš pat savaitgal į arba iškart po jo, t. y. pirmadieniais ir penk tad ien iais. Per visą nebankinio sektoriaus gyva vimo istoriją nuo 2007 m. vartojimo kreditų įmonės į kreditų biurą perda vė informacijos apie pradelstas skolas, siekiančias 348 mln. litų. Iš šios sumos padengta 161 mln. litų.
413 litų
Siūlo išbandyti galimybes
Banko „Swedbank“ Asm en in ių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė dėl greitųjų kreditų sakė esanti kategoriška ir namų ūkiams patarė nebūtinosioms prekėms ir paslaugoms skolintis tik gerai ap svarsčius savo galimybes. Pritrū kus pinigų ji pirmiausia siūlė per žiūrėti savo išlaidas ir susidėlioti prioritetus, apsvarstyti, ar nori mas daiktas ar paslauga yra bū tina. Pašnekovės manymu, imti grei tuosius kreditus gyventojus daž nai paskatina noras gyventi geriau. Taupyti reikia ne vienus metus, to dėl gyventojai ieško greitų spren dimų ir dažnai susigundo trum palaike finansine gerove. Tačiau O.Bložienė pabrėžė, kad vieną mėnesį pritrūkus pajamų ir pasi skolinus, kitą mėnesį finansinė si tuacija geresnė nebus: „Juk jau ki tą mėnesį reikės ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir grą žinti paskolą, tad bet kokiu atveju reikės susiveržti diržus, ko nors at sisakyti.“ Be to, pašnekovė pabrėžė, kad greitųjų kreditų kainos dažniau siai yra didelės, tik žmonės nemo ka teisingai apskaičiuoti palūkanų bei tikrosios kreditų vertės. Todėl
vidutiniškai siekia smulkiojo vartojimo kredito suma.
Paklausimai apie kliento mokumą 2008–2012 m. Nebank in io sektor iaus (vartojimo kreditų įstaig ų) Metai 2008
Paklausimų skaičius 118 047
2009
184 552
2010
279 527
2011
444 814
2012* 36 548 * Sausio–liepos mėnesiais Šaltinis: „Creditinfo“ inf.
jie nė nesitiki, kad paskolos dydis per tam tikrą laikotarpį gali išaug ti net keletą kartų. „Nesvarbu, kokia tai būtų pa skola, – vartojimo, būsto ar pan., – prieš skolinantis geriausia išban dyti vieną pratimą. Reikėtų į šalį atsidėti tą sumą, kurią reikės mo kėti už paskolą, ir pažiūrėti, ar iš li kusių pajamų galima išgyventi“, – patarė O.Bložienė.
10
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
pasaulis diena.lt/naujienos/uzsienis
Liūdesys: ketveri metai neužgydė 2008 m. rugpjūčio konflikto žaizdų.
AFP nuotr.
Per karo metines – naujas žodžių mūšis Rusija ir Gruzija 2008 m. rugpjūtį kilusį tarpusavio karinį konf liktą vakar prisiminė apibusiais kaltinimais ir dar viena pro pagandos doze. Žada susigrąžinti teritorijas
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis antradienį aplankė teritorijas, kurios ribojasi su at siskyrusia Pietų Osetija. Susiti kęs su vietos gyventojais jis ža dėjo išvaryti „okupantus“. „Aš daug vaikščiojau per šiuos tarpeklius, ir man labai skaudu dėl to, ką ji sutrypė. Mes būtinai viską susigrąžinsime! Aš tvirtai tuo ti kiu. Istoriškai Kartlijos (istorinio Gruzijos regiono – red. past.) šir dyje nesugebėjo išsilaikyti nė vie nas užgrobėjas, neišsilaikys ir jie“, – šalies vadovo žodžius citavo portalas „Gruzija Online“. Lankydamasis keliose gyven vietėse M.Saakašvilis žadėjo, kad Gruzija įstos į ES ir NATO. Prezi dentas pabrėžė, jog jokie pavo jai nesugebėjo pakeisti kurso, ku rį šalis pasirinko. Gruzijos vyndariai laimėjo
Diplomatiniai Rusijos ir Gruzijos santykiai tebėra nutrūkę, jokiais kompromisais kol kas net nekve pia. Bet, atrodo, Gruzija dėl to ne liūdi. „Šiandienė Rusija yra Sovie tų Sąjungos teisių perėmėja – tiek teisiniu, tiek visais kitais atžvil giais. Ir jeigu mes neturime san tykių su tokia šalimi, dėl to nelabai apmaudu. Kuo artimesni būdavo mūsų santykiai, tuo labiau Gru zija tapdavo priklausoma nuo Ru sijos ir jos politikos. Galbūt kada nors mūsų santykiai bus geri, bet dabar nejaučiu jokio apmaudo dėl tokių santykių nebuvimo“, – sa kė Gruzijos valdančiosios partijos Vieningojo nacionalinio judėjimo lyderis Nugzaras Ciklauris. Nep riklausomas ekspertas Michailas Tavchelidzė teigė, kad net nutrū kę ekonominiai santykiai su Rusi ja Gruzijai atnešė naudos – ypač vyndarystei.
„Tai, jog Gruzija prarado tokią „paprastą“ Rusijos rinką, sudarė sąlygas tam, kad Gruzijos produk cija tapo patrauklesnė amerikie čių ir europiečių rinkoms, – sakė ekspertas. – Pavyzdžiui, anks čiau vynas buvo parduodamas tik į Rusiją, o dabar jis parduoda mas trisdešimtyje pasaulio šalių. O prekybos mastas seniai viršijo lygį, buvusį iki tol, kai Genadijus Oniščenka (Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas – red. past.) nusprendė, kad gruziniškas vynas yra nuodai.“
Aukšti karininkai D.Medvedevą kritikuoja dėl neryžtingumo, nes tai esą kainavo gerokai daugiau gyvybių. Kritikuoja D.Medvedevą
Rusijoje karo metinių proga pasi rodė filmas, kuriame aukšti kari ninkai tuometį aukščiausiąjį ar mijos vadą Dmitrijų Medvedevą kritikuoja dėl neryžtingumo, nes tai esą kainavo gerokai daugiau gyvybių. 2008 m. taikos palaikymo pajė goms konflikto zonoje vadovavęs generolas majoras Maratas Ku lachmetovas filme pasakoja, kad apie Gruzijos planuojamą puoli mą buvo žinoma dar rugpjūčio 7 d., o 8-ąją jau nebuvo jokių abe jonių. „Bataliono vadas praneša, kad žuvo kovos mašinos, kuri stovėjo atskirties linijoje, ekipažas. Pra nešimas gautas rugpjūčio 8-ąją 5.50 val. Po pusvalandžio žuvo dar vienas kariškis. Praėjo valanda – dar dviejų žmonių žūtis. Po valan
dos nuo Gruzijos kovos veiksmų pradžios, miesto šturmo, jau buvo sužeistas pats bataliono vadas“, – pasakoja M.Kulachmetovas. Visi šie pranešimai buvo per siunčiami į Generalinį štabą, bet jokios reakcijos iš aukščiausio jo kariuomenės vado nebuvo. O D.Medvedevui tereikėjo įsaky ti atplėšti voką su instrukcijomis, kaip elgtis Gruzijos puolimo at veju. Tuom et is Gen eral in io šta bo viršininkas Jurijus Balujevskis filme taip pat pasakoja: „Vyriau siasis kariuomenės vadas, mano nuomone, turėjo tiesiog pasaky ti: „Veikti pagal mano patvirtintą planą.“ Svarbiausia – ši pradinė komanda. Deja, ji buvo duota ge rokai pavėlavus.“ Maskva ruošiasi bylinėtis
Tyrimų komitetas prie Rusijos generalinės prokuratūros ketve rius metus nesnaudė – parengė dokumentus apie Gruzijos karei vių nusikaltimus prieš Pietų Ose tijos gyventojus 2008 m. rugpjūtį ir ruošiasi šiuos įkalčius pateik ti Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje. Rusijos tyrė jai tvirtina, kad Gruzija ne kartą klastojo duomenis apie savo nuo stolius, perrengdama žuvusių ka reivių kūnus civiliais drabužiais ir kurdama marodierišką Rusijos ka reivių įvaizdį. „Dėl to, kad aukščiausi Gruzi jos pareigūnai ir karininkai, atsa kingi už šiuos nusikaltimus, negali būti patraukti atsakomybėn Rusi jos Federacijoje, o Gruzija pati at sisako tai daryti, kompetentingos Rusijos tarnybos ruošiasi inici juoti tyrimo procedūrą Tartauti niame baudžiamajame teisme“, – teigiama Tyrimų komiteto pa skelbtame pranešime. BBC, newsru.com, „Radio Svoboda“ inf.
11
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
sportas Statistika Lietuva–Rusija 2012 08 08, Londono „North Greenwich“ arena.
74:83
(10:17, 17:15, 23:22, 24:29) Lietuva: R.Kaukėnas 19 taškų, D.Songaila 15 (5 atkovoti kamuoliai), M.Kalnietis 14 (4 atkovoti kamuoliai), J.Valančiūnas 7 (9 at kovoti kamuoliai), M.Pocius 5, P.Jankūnas ir L.Kleiza (7 atkovoti kamuoliai) po 4, Š.Ja sikevičius 3 (0/3 dvitaškių, 6 klaidos), S.Ja saitis 2 (5 atkovoti kamuoliai), J.Mačiulis 1.
Rusija: A.Kirilenka 19 (13 atkovotų kamuo lių), T.Mozgovas 17, V.Chriapa 12 (8 rezul tatyvūs perdavimai, 6 atkovoti kamuoliai), V.Fridzonas 11, S.Monia 10, A.Ponkrašovas 8, A.Švedas 4 (6 rezultatyvūs perdavimai, 4 klaidos), S.Kaunas 2. Komandų rodikliai: dvitaškiai – 14/40 ir 23/45, tritaškiai – 8/19 ir 5/17, baudų me timai – 22/30 ir 22/36, atkovoti kamuoliai – 43 ir 38, rezultatyvūs perdavimai 15 ir 24, klaidos – 14 ir 11, perimti kamuoliai – 4 ir 4.
Komentarai Darius Songaila Pasiekimas: K.Kemzūros vadovaujama rinktinė Londone teįveikė Nigerijos ir Tuniso ekipas.
AFP nuotr.
Lietuvos rinkt inės puolėjas
Stipresni tik už afrikiečius A
Šlovinga Lietuvos krepšininkų olimpi nė epopėja vakar išsikvėpė Londone – ketvirtfinalio dvikovoje mūsiškiai nesu gebėjo įveikti Rusijos rinktinės ir pirmą kartą nuo 1992-ųjų žaidynių nepateko į pusfinalį.
Prisižaidė: Š.Jasikevičiaus dovanėlė rusams – 6 klaidos.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Dailide prieš šį mačą rusų žurna listų pavadintam Kęstučiui Kem zūrai nepavyko surasti būdo pra nokti savo bičiulį „stalių“ Davidą Blattą – Rusijos krepšininkai šven tė pergalę 83:74. Mūsiškiai iš Didžiosios Britani jos grįš nukabinę nosis ir iškovo ję vos dvi pergales – prieš Afrikos komandas: Tunisą ir Nigeriją. Ki tos keturios rinktinės Lino Kleizos kartai olimpiniame Londone buvo neįkandamas riešutas. Pats rinktinės lyderis svarbiau siame mače taip pat atrodė blan kiai ir pataikė vos vieną dvitaš kį iš septynių. Lemiamas minutes Toronto „Raptors“ puolėjas pra leido stebėdamas tarp atsarginių. Kitas buvęs nacionalinės koman dos ramstis, keturiskart Euroly
gos čempionas Šarūnas Jasikevi čius per 19 minučių suklydo net 6 sykius. „Auksinį berniuką“ trečiajame kėlinyje pakeitęs Mantas Kalnietis pamėgino įkvėpti rinktinę štur mui: lietuviams atsiliekant 32:46, žalgiriečio tritaškis bei keli aštrūs reidai pakeitė situaciją. Paskutinį kėlinį keturių taškų de ficitu pradėję lietuviai tuoj pat gavo antrąjį šansą. Po Rimanto Kaukėno tolimo metimo lietuviai sumažino atsilikimą – 53:54, o netrukus Pau lius Jankūnas turėjo progą ir per sverti rezultatą, tačiau nepataikė iš vidutinio nuotolio. Vis dėlto per laužti rungtynių nepavyko – rusai savo šanso iš rankų nepaleido. Kartu su M.Kalniečiu lietuvių rinktinę bandė ištempti veteranai R.Kaukėnas ir Darius Songaila, ta čiau šių krepšininkų pastangų va kar neužteko.
trodo, kad jau būdavome la bai arti to, kad perlaužtume rungtyn ių eigą, bet rusai vėl atitoldavo. Nesustabdė me jų greito puolimo. Žaidėme kaip ko manda ir pralaimėjome kaip komanda.
Davidas Blattas
Rusijos rinkt inės trener is
V
is ą turnyrą įrod inėjome, kad nesame vieno žaidėjo komanda. Laimėjome, kai Aleksejus Švedas žaidė ge rai, laimėjome, kai žaidė blogai. Perga lę pasiekėme, kai Andrejus Kirilenka pelnė 39 taškus, lygiai taip pat laimė jome, kai jis surinko vos 9.
Andrejus Kirilenka
Rusijos rinkt inės puolėjas
E
same labai laim ing i. Neno rėjome žaist i su liet uv iais taip anksti, nes jie mūsų bro liai, tačiau tai buvo puik ios rungtynės ir tuo džiaugiamės. Jie tu ri puikią komandą, kuri niekada nenu leidžia galvos.
Užgrūdintas: mačas su rusais R.Kaukėnui buvo sėkmingiausias Londono olimpiadoje.
12
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
sportas
Dukart olimpinis čempionas 40-me tis disko metikas Virgilijus Alekna pa tenkintas savo re zultatu Londono žaidynėse ir tvirti na, kad dar neatsis veikino su didžiuo ju sportu.
5
vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo V.Alekna. Santūrus: V.Alekna nėra nusivylęs ketvirtąja vieta Londono olimpiadoje, bet ir labai nesidžiaugia.
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
V.Alekna: gėdos Lietuvai nepadariau Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono
– Virgilijau, kokios nuotaikos išvykstate iš Londono? – vakar paklausėme V.Aleknos. – Baigėsi mano olimpinė kelionė. Tai buvo paskutinės mano olimpi nės žaidynės. Dabar tik tenka prisi minti debiutą Atlantoje bei penktą ją vietą ir pabaigtuves – ketvirtąją vietą Londone. Nėra blogai: kaip pradėjau, beveik taip ir baigiau. Juk per tą laikotarpį iškovojau tris olimpinius medalius. Nėra dėl ko liūdėti. – Nejaugi nenorėjote dar vieno medalio? – Visą laiką jų norisi. Juk dėl jų sportininkai ir dalyvauja varžybo se. Visi galvojame apie medalius.
– Ketvirtoji vieta – vos vienas žingsnis iki medalio. Ar ne ap maudu? – Yra taip, kaip yra. Apie apmau dą nenorėčiau kalbėti. Jeigu bū čiau planavęs 2016-aisiais vyk ti į Rio de Žaneirą, dabar drąsiai sakyčiau, kad apmaudu. Prisimi nus, kaip man sekėsi kvalifikaci nėse varžybose, telieka džiaugtis, kad patekau į finalą. Juk galėjo būti ir blogiau. Dabar – visai neblogai. Dauguma sportininkų apie ketvir tąją vietą olimpinėse žaidynėse ga li tik pasvajoti. – Ko pritrūko, kad diskas nu lėktų toliau? – Nemanau, kad kažkas kišo ko ją. Londono oras buvo puikus. Ma no rezultatas tokiomis sąlygomis – gana aukštas. Šiemet diską nu
mečiau ir 68, ir 69 metrus, tačiau tada pūtė palankus vėjas. Todėl manau, kad Londone pasiektas re zultatas Lietuvai gėdos nedaro. Ži noma, papildomas pusmetriukas ar metriukas būtų neprošal, tačiau jau nieko nebepakeisime. – Kaip vertinate Gerdo Kante rio protestą prieš Roberto Har tingo pergalę dėl aptvarstyto piršto? – Taisyklės yra taisyklės. Jų priva lu laikytis. Jeigu yra pažeidimas, jis turėtų būti išaiškintas. Natūra lu, kad kalbame apie sveiką konku renciją ir garbingą kovą. – Iškart po varžybų susiruošėte į namus. Jūsų nedomina olim pinių žaidynių uždarymo cere monija?
– Savo misiją jau atlikau, čia jau nie kam nebūsiu naudingas. Seniai ma čiau šeimą, norėčiau daugiau laiko skirti būtent jai. Vykstu namo, nors jokių atostogų dar nesuplanavau, nes dar lauks kelerios varžybos.
Dabar – visai neblo gai. Dauguma sporti ninkų apie ketvirtą ją vietą olimpinėse žaidynėse gali tik pa svajoti. – Kalbų apie jūsų karjeros pa baigą buvo nemažai, tačiau sa kėte, kad baigėsi tik olimpinė karjera. Kaip bus iš tikrųjų?
– Olimpinė karjera tikrai baigė si. Jau šiais metais buvau mažiau siai panašus į sportininką. Londone daug kas į mane kreipėsi kaip į tre nerį, ne vieną kartą įrodinėjau, kad esu sportininkas, rodžiau akredi tacijos kortelę. Net nenoriu pagal voti, kas būtų po ketverių metų. O dėl dar vieno sezono – kodėl gi ne? Juk būtų negerai staigiai viską mes ti. Bent Lietuvos lengvosios atleti kos čempionate kitąmet tikrai da lyvausiu. – Ar jūsų nevilioja trenerio dar bas? – Apie tai kol kas negalvojau. Ma nęs dar laukia varžybos. Treneriais dirba buvę disko metikai olimpiečiai Romas Ubartas, Vaclovas Kidykas, jie šaunūs specialistai. Aš dar turiu subręsti pedagoginiam darbui.
„Žalgirio“ treniruotės prasidės be olimpiečių Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Naujasis Kauno „Žalgirio“ vyriau siasis treneris Joanas Plaza jau braižo sezono kontūrus – prieš Eu rolygos ir VTB Vieningosios lygos batalijas stipriausia Lietuvos krep šinio ekipa patikrins jėgas trijuose turnyruose. Parengė planą
48-erių J.Plazos darbotvarkė ypač užimta: katalonas aktyviai daly vauja Tarptautinės krepšinio aso ciacijų federacijos (FIBA) trenerių seminaruose ir aktyviai ruošiasi ambicingam iššūkiui – pirmą kar
tą vadovaus ne gimtosios Ispani jos ekipai. Šiom is dien om is strategas „Žalg ir io“ klub o vad ovams jau įteik ė sezon o pas ireng im o pla ną. Į pirmąją treniruočių stovyk lą žalg ir ieč iai tur ėt ų sus ir inkt i rugpjūčio 20 d. Prieš tai krepši ninkams bus atliktas medicininis patikrinimas bei fizinio parengi mo testai. Pirmojoje treniruočių stovyk loje dar nebus Londone su Lie tuvos rinktine prakaitą liejančių žalgiriečių – Pauliaus Jankūno, Manto Kalniečio ir neseniai su tartį su klubu sudariusio Riman to Kaukėno.
J.Plaza viliasi, kad nuo rugp jūčio 24-osios treniruotėse jau dirbs visi žalgiriečiai. Rugsėjo vi duryje numatyta stovykla Druski ninkuose. Sugrįš į halę
Žalgiriečius bus galima vėl pama tyti ir legendinėje Kauno spor to halėje. „Žalgiris“ ketina varžy tis rugsėjo 6–9 d. vyksiančiame tarptautiniame Stepo Butauto tau rės turnyre. Po to lauks kelionė į Miuncheną. Bavarijos sostinėje bus surengtas BEKO keturių komandų turnyras. Į jį pakviestos ekipos iš BEKO kom panijos remiamų lygų – Rusijos
(Maskvos CSKA), Lietuvos („Žal giris“) , Turkijos (Stambulo „Be siktas“) ir Vokietijos (Miuncheno „Bayern“). Rugsėjo pabaigoje J.Plazos ka riauna tradiciškai vyks į Maskvą ir dalyvaus Aleksandro Gomels kio taurės turnyre. Varžybų organizatoriai dėl ga lutinės dalyvių sudėties dar neap sisprendė, tačiau jau aišku, kad pirmajame pusfinalyje žalgirie čių varžovu greičiausiai bus CSKA klubas. Turi dešimt žaidėjų
Vis dar atostogų nuotaikomis gy venantis „Žalgiris“ šiuo metu tu
ri galiojančias sutartis su dešimt krepšininkų: M.Kalniečiu, P.Jan kūn u, Vyten iu Lipkev ič ium i, Mindaugu Kuzminsku, Robertu Javtoku, kroatais Marko Popovi čiumi ir Mario Delašu bei naujo kais R.Kaukėnu, Darjušu Lavrino vičiumi ir amerikiečiu Tremmellu Dardenu. Iki sezono pradžios ekipą su stiprins dar keli krepšininkai. „Žalgirio“ sporto direktorius Vi toldas Masalskis patvirtino, kad klubas aktyviai ieško įžaidėjo bei aukštaūgio, nes kol kas neaišku, kada galės pradėti rungtyniauti po traumos atsigaunantis R.Jav tokas.
13
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 9, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Olimpiada – be streso Olimpinėse žaidynėse debiutavęs daugiakovininkas Darius Draudvila tvirtino, kad nesuko galvos dėl prognozių, kaip jam susiklostys varžybos, bet tvirtino: kovoje savęs netausos. Mantas Stankevičius
rikiečiai kraustėsi iš proto sužino ję, kad patekau į olimpiadą.
Vakar po trijų dešimtkovės rung čių D.Draudvila buvo 13-oje vieto je: 100 m bėgimas – 10,95 sek. ir 15-oji pozicija, šuoliai į tolį – 7,12 m ir 20-oji vieta, rutulio stūmimas – 15,17 m ir 6-asis laiptelis.
– Ar planavai galimus rezulta tus? – Ne, nes oro sąlygos Londone keičia si beveik kas penkias minutes. Turiu savo tikslų – pakovoti be įtampos, gerai nusiteikus. Pastebėjau, kad dauguma sportininkų jau galvo ja apie kitas olimpines žaidynes. Aš – ne. Gyvenu ir džiaugiuosi šia diena. Kitos olimpinės žaidynės – tik 2016-aisiais, todėl dėl jų ne suku galvos.
Specialiai iš Londono
Atvažiavau gerai pa siruošęs, todėl pada rysiu tai, ką sugebu geriausiai. Jau nėra laiko ką nors keisti. – Dariau, kokios nuotaikos iš vykai iš olimpinio kaimelio į stadioną? – Kalbėjausi su keliais sporti ninkais iš Lietuvos. Jie sakė, kad olimpiniame stadione pojūčiai vi sai kitokie, negu per bet kurias ki tas varžybas. Kaimelyje – tie siog linksma, gera. Stresuoti nėra dėl ko. Atvažiavau gerai pasiruo šęs, todėl padarysiu tai, ką sugebu geriausiai. Jau nėra laiko ką nors keisti. Mano artimieji – irgi čia: žmona, jos sesė, brolis su žmona. Netgi mano darbdaviai. Gyvenu JAV – šalyje, kurioje aukštai ver tinamos olimpinės žaidynės. Ame
– Su kuo gyveni olimpinia me kaimelyje? – Su Povilu Mykolaičiu. Mes su juo devyniolika metų sportuojame, buvome kambario draugai jauni mo pasaulio čempionate Jamai koje. Kartais nueiname pažaisti kompiuterinių žaidimų, nors ne su labai didelis profesionalas. Vis gi atsipalaiduoti galima. Juokauju, kad kompiuteriniai žaidimai – vie toj treniruotės, nes visada įsijungiu lengvąją atletiką.
Pradžia: po trijų rungčių Lietu
vos daugiakovininkas buvo 13oje vietoje. „Reuters“ nuotr.
– Ar spėjai pasižvalgyti po Lon doną? – Buvau nul ėk ęs iki centro, pa pietavome su artimaisiais. Atsig riebsiu po visų varžybų. Lauksiu ir žaidynių uždarymo ceremoni jos.
Dosjė Gimė 1983 m. kovo 29 d. Kaune. Ūgis – 187 cm. Svoris – 90 kg. Šeiminė padėtis: vedęs. Išsilavinimas: aukštasis, baigė
Kanzaso valstijos (JAV) universitetą. Laisvalaikio pomėgiai: žvejy-
ba, golfas. Sportuoja nuo 1993 m. Geriausias rezultatas – 8032
taškai. Buvęs treneris – Alfredas Starke-
vičius. Dabartiniai treneriai – Patrickas
C.Wilsonas, Valdas Petkevičius. Pasiekimai: 2000 m. Baltijos ša-
lių daugiakovininkų mačas Latvijoje – 3-ioji vieta, 2008 m. JAV universitetų varžybos Sakramente – 2-oji vieta (7722 tšk.), 2010 m. Europos čempionatas – 6-oji vieta (8032 tšk.), 2011 m. tarptautinės varžybos Čekijoje – 9-oji vieta (7734 tšk.).
10,95
sekundės
Karjera: D.Draudvila – olimpinių žaidynių debiutantas.
Manto Stankevičiaus nuotr.
– geriausias šio sezono D.Draudvilos rezultatas 100 m bėgimo rungtyje.
Įspūdis: A.Palšytei patiko olimpinio kaimelio mikroklimatas. Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Palšytė: „Būti su rinktine – smagu“ Mantas Stankevičius Airinė Palšytė – paskutinė Lietu vos lengvaatletė, šiandien star tuosianti Londono olimpiado je. „Tai – galimybė patikrinti sa vo jėgas ir pamatyti, ko esu verta kaip sportininkė“, – sakė šuolinin kė į aukštį.
– Airine, kaip jautiesi prieš varžybas? – paklausėme olim pietės. – Didžiausią stresą patyriau praėjusią savaitę. Dabar jau gy venu žaidynių nuotaikomis. – Nelengva atvykti į olimpia dą jai besibaigiant? – Mano trenerė sako, kad šuolių į aukštį rungtį varžybų organiza toriai visada pasilieka tarsi de sertą, nes tai – gražus reginys. Į olimpiados atidarymą vykti ne norėjau, nes žinau, kad tai vargi na, o uždarymo ceremonijoje gali ma atsipalaiduoti ir pabendrauti su kolegomis. Gal ir gerai, kad mano rungtis – žaidynių antro je dalyje. – Ko labiau lauki: sezono pa baigos ar starto olimpinėse žaidynėse? – Labiau laukiau olimpiados. Įdo mu, kaip viskas čia susiklostys, daug stiprių varžovių. Kita vertus, olimpinės žaidynės – ne sezono pa baiga, po jų bus dar keli startai. – Kokie tavo tikslai Londo ne? – Visada į varžybas vykstu gal vodama apie aukščiausius pa
siekimus, geriausią sportinę for mą, tačiau niekada niekas nežino, kaip pasiseks. Jaučiuosi gerai pa siruošusi – rimtai padirbėjau tri jose treniruočių stovyklose, kurio se šlifavome techniką. Atrodo, kad fiziškai galiu daug, tačiau dabar svarbiausia – psichologinis nusi teikimas. Jokių pažadų. Svajonių yra daug. Kartais medalius išplė šia sportininkai, iš kurių niekas nieko nebesitiki, o tie, kurie bū na favoritai, suklumpa. Geriau apie visa tai pasikalbėti po ma no startų.
Kartais medalius išplėšia sportinin kai, iš kurių niekas nieko nebesitiki, o tie, kurie būna favo ritai, suklumpa. – Kokį įspūdį paliko olimpinis kaimelis? – Jis žiauriai puikus! Labai pa našus į tą, kuriame gyvenome per pasaulio studentų universia dą Kinijoje, bet Londone – dau giau patyrusių sportininkų. Jau čiasi olimpinė dvasia, kuri visus vienija: eini gatvele, matai lietu vius ir sveikiniesi su jais, nors vi siškai jų nepažįsti, o jie tave svei kina, kad pagaliau prisijungei prie rinktinės. Tokio smagaus jausmo dar nesu patyrusi. Galbūt ne vi si kartu einame pietauti ar pasi vaikščioti, tačiau esame viena ko manda.
Dosjė Gimė 1992 m. liepos 13 d. Kaune.
Geriausias rezultatas – 1,96 m.
Ūgis – 186 cm.
Trenerė – Tatjana Krasauskienė.
Svoris – 62 kg.
Pasiekimai: 2009 m. pasaulio
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
jaunių čempionatas – 4-oji vieta (1,82 m), 2010 m. Europos čempionatas – 18-oji vieta (1,90 m), 2010 m. pasaulio jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,89 m), 2011 m. Europos jaunimo čempionatas – 2-oji vieta (1,91 m), 2011 m. pasaulio studentų universiada – 2-oji vieta (1,96 m).
Išsilavinimas: Vilniaus universi-
teto studentė. Laisvalaikio pomėgiai: muzika,
kelionės, knygos, kino filmai, parodos. Sportuoja nuo 2004 m.
14
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Neries krantinėje prie Baltojo tilto. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mok ytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rugpjūčio 15 d. 19 val. KIEK? 33–78 litai.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 11, 13.30, 16.30, 19.15, 22 val. KIEK? 16–22 litai.
Upės šventė
Regis jau girdėti
Vampyrų žudikas
Į Vilniaus prieplaukos prie Baltojo tilto atidarymą kviečiami visi vilniečiai ir ne tik. Nežinantiems, ko tikėtis, pranešama, kad prie krantinės jau lauks laivas „Zappa the Frank“, o kaip užkandis bus patiekta garuojanti žuvis. Malonų pasisėdėjimą stiprins skamban ti muzika, o norintys galės pasigrožėti ir Sauliaus Paukščio Neries fotografijomis.
Regio gerbėjai jau netrukus sulauks gerai žinomo šio stiliaus mu zikos atstovo iš pačios regio gimtinės Jamaikos Raymondo Wrigh to. Muzikos kritikai šią žvaigždę drąsiai palygina su tokiais talen tais kaip Lutheris Vandrossas, Beresas Hammondas, Luciano ar Barry White’as. Universalus vokalistas žino, kaip apžavėti, užhip notizuoti auditoriją.
Bene garsiausias į Holivudą prasimušęs Rusijos prodiuseris ir režisierius Timuras Bekmambetovas ir vėl vienija jėgas su Ho livudo legenda, taip pat prodiuseriu ir režisieriumi, Timu Burto nu. Du talentingi vyrai pristato rašytojo Setho Grahame’o-Smitho romano motyvais sukurtą trilerį „Abraomas Linkolnas. Vam pyrų žudikas“.
KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KADA? Rugpjūčio 11 d. 19 val. KIEK? 33–53 litai.
KUR? Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki šiandien vakaro. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prie Vingio parko estrados, M.K.Čiurlionio g. 100. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Pamėnkalnio galerijoje, Pamėnkalnio g. 1 / 13. KADA? Iki rugpjūčio 31 d. KIEK? Nemokamai.
lenkų Džiazo žvaigždės kyla
Medituojanti portretų mozaika
Mankšta Lotynų amerikos ritmais
Padorumo ribų nėra
Jaunas kolektyvas iš Lenkijos Krzysztofo Ur banskio kvartetas jau yra pelnęs ir džiazo gran dų pripažinimą. Jo lyderį saksofonininką K.Ur banskį įvertino džiazo žvaigždės Herbie Han cockas, Wayne’as Shorteris, Kenny Burrellas.
Visų Andrės Mažuolės-Mandrės paveikslų idė jos atsiranda intuityviai, tačiau jos įgyvendina mos sistemingai ir suplanuotai. Iš daugelio frag mentų nuosekliai kuriamas paveikslas tarsi lei džia pasinerti į meditaciją.
Kiekvieną ketvirtadienį po darbų vilniečiai kvie čiami valandėlę praleisti energijos, uždegančio ritmo ir geros nuotaikos treniruotėje, kurioje bus mokomasi nesudėtingų šokio ir mankštos deri nių grojant smagiai muzikai.
Grafikė Eglė Tamulytė-Shaltmira tyrinėja kūno, kalbos, gatvės meno ribas, nesislėpdama už pa dorumo kaukės, nevengdama parodyti ir geidu lių. Jos raiška apima komiksų, kūno meno, pieši nių, plakatų plitimą į atvirą erdvę.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 Auksinės olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės sutiktuvės (k). 10.15 A.Kazakevičiaus ir E.Petrausko bronzinių kovų įrašai. 10.45 Olimpinė studija. 11.00 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Atranka. 14.50 Žinios. 15.05 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Atranka. Dalyvauja D.Draudvila, A.Paišytė. Tiesioginė transliacija. 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.20, 20.45, 23.50 Sportas. Orai. 18.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Moterų boksas. Finalai. 19.30 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Sinchroninis plaukimas. Vaizdo įrašas. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. 20.40 Kultūra. 20.50 „Londoniada“. Dienos apžvalga. 21.30, 21.45, 22.15 Londono vasaros olimpinės žaidynės. Lengvoji atletika. Finalai. 23.45 Vakaro žinios. 0.00 „Kuklus šiuolaikinių technologijų žavesys“.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k).
LRT 11.00 val.
7.20 7.50 9.45 10.15
„Šeimynėlė“ (N-7) (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). „Ponas Bynas“ (2) (N-7) (k). Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2010“ (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (3) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (6) (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Tusono sūnūs“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Veiksmo trileris „Ugnikalnis“ (JAV, 1997 m.).
LNK 23.35 val.
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.07 LT geriausi. Olimpiados apžvalga. 19.10 Baimės akys. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Komiška drama „Karštis“ (Rusija, 2006 m.). 1.05 „Kaltės kaina“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 Kalbame ir rodome (N-7).
TV3 16.40 val.
16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Kviečiu vakarienės“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 San Remo festivalis 2012. 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 2.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
19.55 Dok. f. „18 metų nelaisvėje. Pagrobtos mergaitės istorija“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva– Londonas. 22.00 Lietuva tiesiogiai. 22.35 Vasara su Asta. 23.35 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.10 Reporteris. 0.52 Orai. 0.55 Lietuva–Londonas. 1.10 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7).
SPORT1
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Londonas. 8.00 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Girių takais. 10.50 Dok. f. „Katynė“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Londonas. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas šovė į Leniną?“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta.
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Sporto metraštis. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Sankt Peterburgo „Spartak“. 14.50 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 16.40, 22.00 Kelias į Londoną. 17.10, 19.15, 21.45 Olimpinės žaidynės. 17.25 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Nižnij Novgorod“. 19.30 Ekstremalaus sporto žurnalas „Duokš penkis“. Snieglentės Naujojoje Zelandijoje. 20.00 Sporto metraštis. 20.10 „SportAccord“ kovinių sporto šakų žaidynės. Sambo. 21.15 Futbolo dievai. P.Schmeichelis. 22.30, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
BTV 12.00 val.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
Lietuvos ryto TV
Technikos remonto
ketvirtadienis, rugpjūčio 9, 2012
Pranešame apie kartojamą visuomenės infor- jos pirmininkė. 960769 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8 650 91 nei 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 253, 8 699 98 086. 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, skalbykles, virykles, kompiuterinę techkuose administratoriui, UAB m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavi- skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 15„SBS Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. mo organizatoriaus teisių ir pareigų perdaviprašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dauskly8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. Transportas, logistika giau (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 951181 mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus val. Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 pakeisti 51 518. žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- plano regione vairuotoją-ekspeditorių, sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslaniuje,skelbimai@vilniausdiena.lt Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; teritorijos ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 Vladislavos Salmanovič turto paveldėtonaudojimo ir tvarkymo režimą. Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom suwww.pc-help.lt. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, vo jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. taliojo 933624 sisiekti su darbų vykdytoju 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. vič, adresu Vilniaus r., Pagirių sen., MikašiūŽalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 vininkus rengėjas ir paveldėtojus atvyktistuį liųnų g. k., 7, Vilniuje, perdangos atstatymo dar- Nr. Projekto – UABkviečiame „RV architektų „Ekspresas”, vyks sklypo kad. e. SB paštas topomatik@gmail.com ). Kelionių vietą arba kreiptis į UAB „Geodeziniai mata- bų348, Siūlo darbą konkursą. Konkurso medžiagą galima dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng- 4167/1002:0027 960926 matavimai. iki 2012 08 23 9kadastriniai val. bendrovės sekreIš/įNorvegijoje Londoną saugiai, vežame Reikasiun- vimai”, Vytauto g. 19, Trakai. geodeziniai_ gauti reikalingi:greitai santechnikai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka matavimai@yahoo.com , tel. 8 600 26 215, toriate. Vokų su pasiūlymais atplėšimo proKelionių tinius. Lietuvoje iki durų.garantiTel. 8 tel. (8 5) 285 1183. lavimas – anglųpristatome k. Visos socialinės UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, cedūra 2012 08 23 11 val. Adresas Vilniaus Lin8 605 595.627 1449. Informaci1000120 687jos.58Tel. 503, +4483778 Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- g. kmenų 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faks. (8 5) 1000218 g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. ja – www.lietuvalondonas.com. UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k.iki121452134) tinius. Lietuvoje pristatome durų. Tel. 8 976256 vilnius@vites.lt . 212 1386, e. paštas 959526
skelbimai
Japonijos kultūra užlies Vilnių Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Jau rugpjūčio 17 d. Vilnius pavirs mažuoju Tokijumi – čia prasidės ketvirtasis moderniosios, popu liariosios ir tradicinės japonų kul tūros festivalis „nowJapan“. Šalių panašumai
Šiemet festivalio organizatoriai paruošė išskirtinę programą. Lan kytojų laukia daugiau nei 50 me ninių dirbtuvių, parodų, koncertų, filmų ir kitų veiklų. Svečiai turės galimybę susipažinti su Japonijos ir Lietuvos menininkais, kruopš čiai puoselėjančiais Rytų kultūros tradicijas. Festivalis siekia ne tik pristatyti Japonijos kultūrą, bet ir išryškinti Lietuvos bei Japonijos panašumus. Rugpjūčio 17 d. fes tivalis atidaromas originalaus au tentiškas sutartines giedančių ainų kultūros atstovių trio iš Japonijos ir sutartinių giedotojų „Trys keturio se“ iš Lietuvos koncertu. Vieno festivalio organizatorių Sergejaus Grigorjevo teigimu, tai puiki galimybė sugretinti dvi kul tūras, išgirsti ir pajusti, kiek pana šumų šios šalys turi nuo senovės. Nepakartojamą muzikinį pa sirodymą festivalio lankytojams žada originalumu trykštantys „Fusedmarc“. T.Suzuki metodas
Festivalį „nowJapan“ šiemet ap lankys ir savo dar niekur nero dytų fotografijos darbų parodą „Haru and Mina“ pristatys pa saulyje garsus fotografas Hidea ki Hamada. Parodoje užfiksuoti dviejų menininko sūnų kasdieny bės džiaugsmai ir japoniškos šei mos gyvenimo subtilybės. Be jo, Lietuvos sostinę aplankys ir mo derniosios Azijos architektūros fotografas Katsuhisa Kida. Meni ninkas per ilgus darbo metus iš moko įpūsti gyvybės šaltiems ar chitektūros paminklams. Festivalyje pasirodys ir Laima Vanagienė – vienintelė Lietuvo je sertifikuota ikebanos mokyto ja. Ji ne tik skaitys paskaitą, bet ir surengs dirbtuves. Visiems besidomintiems teatru Nacionalinio dramos teatro akto rė ir choreografė Vesta Grabštaitė pristatys Japonijos vaidybos me
nų centre išmoktą mįslingąjį teat ro režisieriaus, rašytojo ir filoso fo Tadashi Suzuki dramos aktorių vaidybos metodą, kartu su savo va dovaujamu aktorių kolektyvu atliks šiuo metodu paremtą vaidinimą. „T.Suzuki metodas populiarus Lietuvoje, jo pagrindu statomi spektakliai, pavyzdžiui, Oskaro Koršunovo spektaklis „Vasarvi džio nakties sapnas“. Festivalyje pristatysime patį T.Suzuki teatrą, jo estetiką, spektaklių ištraukas ir žymųjį jo aktorių ruošimo meto dą. Jame dalyvaus Lietuvos muzi kos ir teatro akademijos studentai ir profesionalūs aktoriai“, – savo pasirodymą festivalyje trumpai pristatė V.Grabštaitė. Japonų animacija ir komiksai
Šeštadieninę programą savo pa skaita atidarys Japonijos ambasa dos Lietuvoje antrasis sekretorius Takuro Mori. Jo paskaitą sudarys trys dalys: manga kavinės, anime kryptys, šiandienės subkultūros teritorijos Japonijoje. „Noriu patraukti Lietuvos jau nimo dėmesį, parodyti tikrąją Ja poniją, nes noriu, kad kuo dau giau lietuvių joje apsilankytų“, – vakar surengtoje spaudos kon ferencijoje sakė T.Mori. Rugpjūčio 19-oji bus skirta populiariajai Japonijos kultūrai. Tą dieną vyks kasmet festivaly je daug lankytojų dėmesio sulau kiantis „Cosplay“ konkursas. Čia varžosi ir spalvingus savarankiš kai pagamintus kostiumus de monstruoja išradingi dalyviai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Įkvėpimo dalyviai semiasi iš garsių kompiuterinių žaidimų, japonų animacijos – anime, taip pat japoniškų komiksų man ga. Dalyvių užduotis – per pasi rodymą kuo tiksliau atvaizduoti pasirinktą personažą ir įsijaus ti į jo vaidmenį, pademonstruoti aktorinį meistriškumą. Komisijos ir žiūrovų balsavimu išrinktiems konkurso nugalėtojams sutei kiama garbė atstovauti savo ša liai didžiuosiuose tarptautiniuo se „Cosplay“ renginiuose. Sekmadienio vakarą festivalio uždarymą vainikuos jau tradici nės savo mėgstamais persona žais persirengusių dalyvių eity nės Vilniaus senamiestyje.
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
PaSlaugoS Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. Statybos ir remonto info@gmail.com. Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. 952525
Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Kitos
993787
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė –Kelionių žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į 760904 Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.
parduoda
975459
ĮvairūS turtą nekilnojamąjį Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
lietuviai, pristatydami pačių pagamintus kostiumus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
1000132
Kelionių organizatorius
KarščiausiKelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius KarščiauSi PaSiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8231 5) 231 3314. Faks. 5) 262 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las nuo 2871 Lt(8262 Tel. (8Vegasas 5) 3314. Faks. (8 5) 91209120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasjūras? TIKROMS ATOSTOGOMS! Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kas valdo Ne tik Neptūnas! 12 už Talinas–Marienhamnas–Stokholmas ypatingą kainą. Kalgaris uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms nuo 125nuo Lt 3464 Lt Kopenhaga–Oslas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 Klaipėda–Kylis Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt laiduokite laiveį abi Baltijos www.krantas.lt Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03 21 kesčiais. Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vaMėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paKlaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100 Lt mokamas karėlį! šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, graRyga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Talinas–Stokholmas Bostonas nuo 2588 Lt Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! Daugiau informacijos piniginę. Talinas–Helsinkis
perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8Kita 676 41 155.
929896 Informacija apie UAB „Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statybos atrankos išvaUAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: dą dėl poveikio vertinimo.išPlanuoveršelius, galvijus,aplinkai avis. Sumokame karto. jamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „BioMokame Tel. 8 613 805, 8 613 70 novus”,PVM. Konstitucijos pr. 7,70LT-09308 Vilnius, 803, 71 558, (8 310) 485)323. tel.8(8601 5) 239 4930, faks. (8 239 4931, e. 953105 paštas info@bionovus.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – UAB „Bionovus” biomase kūrenamos jėgainės statyba. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Jočionių g. 13B, Vilniaus m., Vilniaus apsk. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta išvada (2012 08teismo 06 raštas Nr. 2012 04atrankos 20 Vilniaus apygardos nutar– UAB „Bionovus” biomase kūtimiVR-1.7-843) UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto renamos statybai poveikio aplinkai byla (c. b. Nr.jėgainės B2-3323-160/2012). Bankrutuovertinimas neprivalomas. Išsamiau susipajančios UAB „Joanos avialinijos“ administratožinti su informacija apie planuojamą ūkinę riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESveiklą galima UAB „Bionovus” administraTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotastel.asmuo cijoje, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, (8 5) 239 4930.tel. Teikti pasiūlymus persvarstyti at– V.Česonis, 8 686 83 541. Prašom iki 2012 per 20 pateikti darbo dienų nuo šio m.rankos birželioišvadą 11 d. imtinai savo kreditoskelbimo galima2012 Vilniaus regiono 2aplinkos rinius reikalavimus m. gegužės dienai apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) pri-e. g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272kartu 8536, dedant reikalavimus patvirtinanvilniaus.raad@vrd.am.lt . Išsamiau paštaskreditorinius čiųsusipažinti dokumentųsutinkamai atrankosįformintus išvada irnuorašus. atrankos 10 darbo dienų nuo šio Taipdokumentais pat prašom per nurodyti, ar šių reikalavimų skelbimoyragalima Vilniaus regiono aplinkos įvykdymas užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu departamente, A.Juozapavičiaus taiapsaugos yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikg. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, e. paštas ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Invilniaus.raad@vrd.am.lt , arba UAB ,,COWI formacija (8 37) 229 886. Ukmergės Lietuva“tel./faks. aplinkosaugos skyriuje, 961016 g. 369A, 8 a., Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, daba@cowi.lt . faks. (8 5) 212 4777, e. p. INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVI-
Įvairūs
Kita
1000370
MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo kad nuo 2012 m. rugsėjo 21 g. Informuojame, 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,Mažeisklyd. rengiamas žemės sklypo, esančio pokių kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas k., Mickūnų sen., Vilniaus r. (kadastrinis 0,2419 ha, detalusis detalusis planas. Planavimo paNr. 4152/0800:20) planas. Detalusis planas rengiamas teritorijų plagrindas: Vilniaus miestoDetaliojo savivaldybės adminavimo organizatoriaus teisių ir pareigų2011 pernistracijos direktoriaus pavaduotojo sutartimi 708-11, reg.2011 201108 05 01 05 07davimo 13 įsakymas Nr.Nr. AD30-1732, Nr. AD-647-(3.31). Planavimo tikslas – keisti detaliojo teritorijų planavimo žemės sklypo pagrindinę žemėsorganizatonaudojimo riaus teisiųiširžemės pareigų perdavimo paskirtį ūkio paskirtiessutartis į kitos Nr. pa-
skirties žemę, padalyti į du sklypus, nustatyti žemės sklypų ribas ir plotus, nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo planavimo organizatoriai – Juozas Stražinskas ir Kristina Stražinskienė. Plano rengėjas – UAB „Atspindys“. Detaliojo plano rengimas, viešas svarstymas su visuomene, derinimas ir tvirtinimas atliekamas supaprastinta tvarka. Parengtas detalusis planas bus viešai eksponuojamas Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r., nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. spalio 19 d. Su detaliojo plano sprendiniais supažindina ir informaciją teikia UAB „Atspindys“, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, ir planavimo organizatoriai Juozas Stražinskas ir Krisrtina Stražinskienė, gyv. Žirmūnų g. 901-76, Vilnius, tel. (8 5) 277 2834. Viešas svarstymas vyks Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r., 2012 m. rugsėjo 25 d. nuo 10 iki 11 val. Pasiūlymai pateikiami planavimo rengėjui ir planavimo organizatoriui iki viešo svarstymo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus apskr. viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, Konstitucijos pr. 2, Vilnius, per mėnesį nuo svarstymo dienos. 1000174
Galimybė: „Cosplay“ konkurse išmėginti savo kūrybiškumą galės ir
pakartotinai skelbia daugiabučio namo Gė-
Informuojame, kad rugpjūčio 22 d. nuo 10 val. bus ženklinamos UAB „DAN CONSTRUCTIONS“ priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4132/0300:107, Kartaniškių k., Vilniaus r., ribos. Gretimų sklypų, kadastrinis Nr. 4132/0300:39, 4132/0300:429, sa-
Kelionių organizatorius
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1747Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt nuo 990 990 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627627 Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas www.kelioniupasiulyPirkti internetu: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt mai.lt – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt; Malta – Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, Hurgada nuo 935LtLt– 979 Lt; Ispa904 Lt; Graikija, Chalkidikė Ispanija, Dorada – 999 Lt Bulgarija nuo 850 Lt– 999 nija, KostaKosta Dorada Lt; Ispanija, AliIspanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Lt Kos sala – 1128 Lt; kantė – 1108; Graikija, Graikija, Kos 1128Lt;LtBulgarija, Burgas Turkija, Antalija Kreta nuo 1170sala Lt– –1185 – 1199 Lt; Kroatija, Rijeka Turkija, Antalija Lt – 1279 Lt; Turkija, Tunisas nuo 770 –Lt1185 Marmaris 1289 Lt; Bulgarija, Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Burgas – 1199 Lt;VARŠUVOS Portugalija, Algarvė Lt Rijeka(pažintinės – 1279 Lt– 1899 IŠKroatija, poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Turkija,Nilu Marmaris 1289LtLt Kruizas nuo 2038 Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt; Bulgarija Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – 1595 Lt; Turkija – 1440 Lt; Šri Lanka – Portugalija, Algarvė Marokas 2634 Lt– 1899 3500 Lt;nuo Kreta – 1170 Lt Lt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS(poilsinės) (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 995 Lt Lt; Izraelis– sinės). Kruizas Nilu nuo 1440 IŠBulgarija RYGOS: – 995 Lt Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; Tailandas (pažintinė Kuba ––5853 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 STOVYKLOS LIETUVOJE Šri Lanka – 3500 Lt Pasaka nuo 550 IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Lt; Raganė 550 Lt; Energetikas –600 Egiptas, Hurgada nuo 869 Ltžmogus – tai Tunisas 770Lt;Lt Laimingas Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 520 Lt Lt aš! 600 Lt; Trimitas Mažieji Laukystos pirataiLt 370 Lt Bulgarija, Varna –piratai 1099 Mažieji Laukystos 370 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Mes jėga 450Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 įLtLietuvą 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai atkeliauja Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Ltkartu 450 Avataro kartu Mes šampinjonai Lt 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt 450 Mano 595 450 Mes pasaulis šampinjonai Laimingas žmogus –LttaiLtaš! 600 Lt Kitas variantas Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt359 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje 60 Lt dieKitas variantas 359„Pribrežnyj“ Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE nai; Kryme „Saliut“ 1699 Lt; BulgarijoDodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt jeAnglų 1699 Lt; Italijoje 1299 Lt; Anglų kalbos STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt Lt stovykla Estijoje 1790 Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ AVIABILIETAI 60 Ltinternetu: dienai www. lek.lt Pirkti Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* (yra ir pigios aviakompanijos) KELTAI Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ryga–Stokholmas; *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Juodkalnijoje 1899 LtVentspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūRyga–Stokholmas AVIABILIETAI* lymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlyTalinas–Helsinkis DelisTurku–Alando nuo 1870 Lt salos–Stokholmas mas); Talinas–Stokholmas Tokijas KRUIZAI – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS į Rusiją 260 Lt, Baltarusiją *kainos į abinuo puses nuo 85 Lt KELTAI
VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
NEMOKAMI SKELBIMAI
KASSI,
SA I KN
T A S R
AN DA !
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje prognozuojamas lietus ir vėsoki orai. Šiandien turėtų lyti visoje šalyje, dieną oro temperatūra sieks 18–20 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat lis visoje Lietuvoje, Klaipėdoje – smarkiai. Naktį bus 10–15, dieną – 18–20 laipsnių šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 9 d.
+18
+18
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.43 21.03 15.20 23.14 14.34
222-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 144 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19
Londonas +24 Madridas +38 Maskva +24 Minskas +19 Niujorkas +31 Oslas +19 Paryžius +26 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+20
Alytus
5–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+20
+16
+11
6
+14
+18
+15
+12
4
+13
+18
+15
+12
4
penktadienį
šeštadienį
Tarptautinė tautos diena 1906 m. gimė prozinin- ninkė ir aktorė Whitney kas Jurgis Jankus. Houston. 1914 m. gimė suomių ra- 1966 m. mirė dailininšytoja, dailininkė, knygų kas Antanas Žmuidziapie trolius mumius au- navičius. torė Tove Jansson. 1968 m. gimė amerikie1933 m. gimė teatrologė čių aktorė, serialo „X faiIrena Aleksaitė. lai“ žvaigždė Gillian An1957 m. gimė JAV aktorė derson. Melanie Griffith. 1968 m. gimė australų 1962 m. mirė vokiečių ir aktorius Ericas Bana. šveicarų rašytojas, poe- 1975 m. mirė rusų komtas, Nobelio literatūros pozitorius Dmitrijus Šospremijos laureatas Her- takovičius. mannas Hesse. 1982 m. gimė JAV sprin1963 m. gimė JAV daini- teris Tysonas Gay.
Šią savaitę laimėkite dvi knygas: Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“ ir Shirley Jump „Meilės loterija“ Gevinas Meisonas sunkiu darbu sukūrė galingą verslo imperiją. Bet milijonieriaus reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos. Verslininkas nutaria pasismaginti ir priverčia gražuolę rašytoją apsimesti jo drauguže. Meilės loterija Edžertono Krantų gyventojų širdis pripildo meilės. Bet įsivaizduokite Sofijos Votson nuostabą, kai iš skrybėlės ištraukiamas lapelis su jos vardu, nors ji jo ten neįdėjo. Labiausiai džiūgauja kandusis Harlanas Džonsas. Tačiau pasitenkinimo šypsnys netrunka išnykti išgirdus, kad Sofijai į porą paskirtas butent jis.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 14 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Jorūnas, Mintaras, Romanas, Rolandas, Roma, Tarvilė, Virginija
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+18
Praha +22 Ryga +17 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +16 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +20
3
4
5
6
7
8
1976 m. gimė prancūzų aktorė Audrey Tautou.
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su jaunais žmonėms, mielai dalysitės patirtimi, o galbūt ir jums pavyks ko nors iš jaunimo pasimokyti. Nesistenkite vienas pats pakeisti visą pasaulį – nepavyks, tik susinervinsite ir išeikvosite daug jėgų. Jautis (04 21–05 20). Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Išeikite pasivaikščioti gryname ore, pasportuokite, užsiimkite joga ar meditacija. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Jausitės prislėgtas, o ateitis atrodys niūri ir be prošvaisčių. Nusiraminkite ir daugiau dėmesio skirkite dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, šiandien didesnės sėkmės galite tikėtis dirbdamas vienas. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įgyvendinama. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis siekti svajonės, jūs pilnas energijos, tad jums niekas negalės sukliudyti. Bendradarbiavimas su kolegomis turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia susitikimas su svarbiu asmeniu. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas jums nemalonu. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Dėl to gali kilti konfliktų. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jaučiate, kad jūsų gyvenime daug kas keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Drąsiai imkitės nemėgstamiausių reikalų – viskas seksis puikiai. Vandenis (01 21–02 19). Tikėtinas meilės romanas. Pamažu atrasite gyvenimo džiaugsmą, nors esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Žuvys (02 20–03 20). Logiškas mąstymas ir patirtis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Bet asmeniniame gyvenime laukia nemažai išbandymų ir nusivylimų.