Ekonomika
Pasaulis
9p.
Sukurti žinomą internetinį kelionių tinklalapį paskatino gausiai diskusijų forumuose skaityti verslininko įspūdžiai.
10p.
Sportas
Olimpinę ramybę trikdo kaltinimai rasizmu, nacizmu ir diskriminacija.
14p. Kauno „Žalgirio“ naujokų gretose – dar vienas JAV krepšininkas O.Lafayette’as.
Plenero A.Samuoliui atminti dalyvių potėpiai kalba tyla.
25p.
Šeštadienio
Rugpjūčio 11, 2012 Nr. 187 (19746) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
tiūra Kur buvo dingęs K.Lušas? Avan už šimtus
Džiazo kompozito rius, pianistas vir tuozas, prodiuseris Kęstutis Lušas ge rą dešimtį metų bu vo pranykęs iš aki račio. Šį pavasarį jis kaip kašalotas vėl išniro iš gelmių – į sceną, į Laisvės alė ją. Ką jis veikė, din gęs iš viešumos?
milijonų Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Kauno pašonėje veikianti veik los dešimtmetį atšventusi „Girai tės ginkluotės gamykla“ (GGG) – dar vienas valstybės nesugebėji mo plėtoti verslą pavyzdys. Nepi gus – jis kainavo daugiau nei 200 mln. litų. Lydi prieštaringi epitetai
Prieš 11 metų bandomąją šovinių partiją pagaminusią, prieš dešimt metų produkcijos prekybą pradė jusią GGG visą gyvavimo laikotarpį lydi prieštaringi epitetai. Gamyk los statybą skatinę ir už jos veik los tęstinumą pasisakan tys veikėjai giria GGG.
2
Dienos citata „Režimas kartu siekia nu kreipti dėmesį, kad kal bėtume ne apie žmogaus teisių pažeidimus“, – politologas Rytis Jurkonis nesureikšmina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos grasinimų Lietuvai.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Du K.Lušo pasisveikinimai po il go nesimatymo: šį pavasarį jis vėl išėjo nusilenkti „Kaunas Jazz“ sce noje, o visai neseniai jam plojo Pa žaislio muzikos festivalio publika. Šiandien K.Lušą jau kur kas daž niau galima pamatyti ir Laisvės alėjos kavinėje, paprastai su poetu Gintaru Patacku – pagal jo eilėraš čius buvo sukurtos kompozicijos, atl iktos Babtyn o-Že maitkiemio dvare.
4
6p.
Korifėjai: Kauno bohemos simboliais vadinamus G.Patacką ir K.Lušą vėl galima sutikti sėdint kartu Lais
vės alėjos kavinėje.
Artūro Morozovo nuotr.
Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose. Rugpjûèio 11 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).
dieniniu Tik su šešta
dienraðèiu
ÁËJIMASbotanikos sodà
! S A M A K O M E N
o Á VDU Kaun
2
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
12
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,42
Pagrobimo istorija: įtariamasis paleistas
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
23
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Avantiūra u
Kalbina nepažįstamus žmones
Kuriozinė įtariamojo versija apie supainiotus vaikus mažai ramina vaiko dingimą išgyvenusią ma mą. „Niekam nelinkėčiau to pa tirti“, – sakė pagrobtos mergai tės mama Giedrė J. Į darželį „Židinėlis“ pasiimti savaitinę grupę lankančios duk relės ji atėjo praėjus maždaug 15 min. po to, kai mergaitę išsivedė tariamas senelis. Mažylės mama nesistebėjo, kad dukra ištiesė rankutę nepažįsta mam vyrui. Esą mergaitė drąsi, patikli, pati kalbina žmones. „Jis pasakė, kad mama prašė paimti. Jai to pakako ir ji nuėjo su juo“, – dukrelės elgesį motyvavo mama. Slūgstant įtampai, moter is džiaugėsi, kad mergaitė sveika, jos niekas neskriaudė. Gydytojai nenustatė sužalojimų. Istorija nebaigta
Žvaigždė: žurnalistų apsuptas pensininkas L.V. buvo nekalbus.
Diana Krapavickaitė
paėmimas ir nurodymas periodiš kai registruotis policijos įstaigoje.
Košmariškas vaiko pagrobimo iš darželio scenarijus po truputį aiš kėja. Pareigūnus įtikino vyro ver sija, esą jis sumaišė vaikus.
Versija – susipainiojo
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Išleistas be dokumentų
Vakar, kai apie 14 val. iš Kauno VPK areštinės išleistas 70-metis, įtariamas mergaitės pagrobimu, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis ofi cialiai pranešė, jog nebus kreiptasi į teismą su prašymu suimti vaiko pagrobimu įtariamą pensininką. „Nieko nekomentuosiu“, – te pasakė nedidukas nepikto veido žilstelėjęs vyras. Eidamas iš areš tinės įtariamasis nė nestabtelėjo prie susirinkusių žurnalistų. Vy ras neatskleidė niuansų, kaip pa teko į tokią kuriozinę situaciją. Lydimas pareigūnės, sėdo į poli cijos automobilį ir nuvažiavo. Pranešama, kad pensininkui, kuriam pagal pareikštus įtarimus vaiko pagrobimu grėsė iki aštuo nerių metų nelaisvės, skirta švelni kardomoji priemonė – dokumentų
Pareigūnai neslepia, kad tvirtina si įtariamojo iškelta versija, esą jis tiesiog supainiojo vaikus, nes tos mergaitės, kurią turėjo paimti iš darželio, ir tos, kurią paėmė, var dai skamba labai panašiai. Vyras aiškino, kad sugyventinė paprašė paimti anūkę. Įtariamasis tikino vaiko itin gerai nepažinojęs. Iš darželio paėmęs svetimą mergaitę vyras užsuko į landy ne virtusį butą viename Varnių gatvės daugiabučių. Tame bute ir buvo rasta pagrobta mažame tė, kai pareigūnai patikrino tele fonu gautą kaimynės pranešimą. Netrukus gatvėje buvo sulaikytas ir įtariamasis. 70-metis vyras anksčiau gyve no tame name. Kaimynės pasako jo dažnai jį matydavusios vaikšti nėjantį daugiabučio kieme. Įtariamąjį moterys apibūdino kaip ramų ir taikų žmogų, tiesa, ne vengiantį išgerti. Kaimynės iš karto atmetė versiją, kad vyras vaiką pa grobė vedamas negerų kėslų.
Gerokai pras tesn ės nuotaikos lopšelyje-darželyje „Židinėlis“. Įstaigos pavaduotoja ugdymui Rita Urbonavičiūtė sakė, kad dar buotojos dėlioja tos dienos įvy kių paveikslą. Toli gražu ne visi klausimai atsakyti. Pavaduoto ja negalėjo paaiškinti, kas nutiko mergaitei, kurią 70-metis L.V. esą supainiojo su paimta mergaite. „Mergaitė, kurią vyras sakosi turėjęs paimti, lankė visai kitą, nesavaitinę, grupę. Tą dieną ne liko nė vieno vaiko, kurio nebūtų atėję pasiimti“, – tikino R.Urbo navičiūtė. Vis dėlto pavaduotoja negalėjo pasakyti, kas tada paė mė esą senoliui nurodytą parves ti iš darželio mergaitę. Pareig ūn ai dar nepaskelb ė, kaip bus sprendžiamas klausi mas dėl vaikų darželio darbuo tojos, atidavusios vaiką nežino mam asmeniui, atsakomybės. „Židinėlio“ pavaduotoja ug dym ui tvirt in a, kad aukl ėto jai nekilo abejonių, jog mergaitė vyrą tikrai pažįsta. „Jis nebuvo girtas. Dar rūpestingai paklau sė apie nešvarius drabužėlius ir viską susidėjo į krepšelį“, – aiš kino R.Urbonavičiūtė. Mažame tė su „seneliu“ linksmai leidosi į kelionę.
Mažylės mama ne sistebėjo, kad dukra ištiesė ran kutę nepa žįstamam vyrui. Esą mergaitė drąsi.
Tyla: Kauno pašonėje veikianti šaudmenų gamykla svečių nelaukia, su žu
1
Jie kartoja, kad tai yra viena moderniausių pa saulyje ir vienintelė Baltijos šalyse veikianti šovinių gamykla, su ku rios produkcijos kokybe gali varžy tis vos keli konkurentai planetoje. Oponentai atšauna, kad nuo pat gamyklos atidarymo minties gimi mo buvo akivaizdu, kad GGG – dar vienas aukščiausių lygiu palaimin tas „Naujųjų Vasiukų“ projektas. Pripažinimo nepakanka
GGG startas sudėtingame šaud menų versle buvo sėkmingesnis, nei daug kas tikėjosi. Vos po pen kerių metų veiklos 5.56x45 mm ir 7.62x51 mm kalibrų šoviniai bu vo pripažinti atitinkantys NATO standartus, šaudmenys įvertinti kaip vieni geriausių rinkoje. GGG vadovai gyrėsi, kad per to kį trumpą veiklos laikotarpį NATO reikalavimus tenkinančių šovinių nėra pagaminusi jokia kita šaud menų gamykla pasaulyje. Deja, pripažinimo verslo pel ningumui nepakako. Praėjusio de šimtmečio viduryje kalbėta, kad nuostolingai veikiančią įmonę už ausų tempia Lietuvos kariuome nė, iš pakaunėje esančios gamyk los šaudmenų prisipirkusi bran giau, nei būtų įsigijusi užsienyje. Gamyklos statybos iniciatoriams teko atmerkti akis: palyginti nedi delėje gamyklėlėje Giraitėje gami nami šoviniai su daug didesnius kiekius žaliavų perkančiais ir ge rokai daugiau šovinių pagaminan čiais konkurentais varžytis nesu gebės. Pusbalsiu pradėta kalbėti, kad daugiau kaip 200 mln. litų kaina vusią gamyklą ir jos įrenginius ver tėtų parduoti. Medžiotojai nepripažįsta
Artimieji: mergaitės namuose pagaliau atslūgo įtampa. Artūro Morozovo nuotr.
Nuo pat įkūrimo GGG taikė į ga na siaurą pirkėjų ratą – gamino tik dviejų kalibrų šovinius. Pernai įmonė pasiskelbė plečianti asor timentą – pradedanti medžiokli niams šautuvams tinkančių šaud menų gamybą.
Vis dėlto kol kas lietuviai me džiotojai lietuviškos produkcijos pirkti neskuba. GGG ženklu pažy mėtų šovinių populiariausiose me džioklės prekių parduotuvėse su rasti nepavyko. „Iš Čekijos vežami šoviniai pi gesni, o kokybė tikrai ne prastesnė nei lietuviškų“, – teigė vieno me džioklės prekių parduotuvių tink lo atstovas. Medžiotojai GGG šovinius gal dar pamėgs, tačiau ši produkcija įmo nei – papildomi centai, o ne gelbė jimo planas. Apie 10 mln. šovinių per metus gaminanti GGG pasiekė pajėgumo ribas. Su dabartine įran ga daugiau šovinių pagaminti neį manoma.
Nuo pat gamyklos statybos paskui įmonę velkasi maždaug 47 mln. litų dydžio skola.
Antrajame ešelone
Apie nuostolius gamykla prane ša kone po kiekvienų veiklos me tų. Per pastaruosius kelerius metus GGG patirtas nuostolis siekia maž daug 4 mln. litų. Šių metų pirmojo pusmečio re zultatai nudžiugino. Teigiama, kad per jį GGG uždirbo 400 tūkst. li tų pelno, tačiau įmonės strategi ją kuriantys žmonės mato, kad šis skaičius esmės nekeičia – permai nos būtinos. „Įmonei reikalinga plėtra. Pus mečio ar metų geresni rezulta tai to nekeičia, nes maži žaidėjai rinkoje visada pralaimi“, – kalbė jo GGG valdybos pirmininkas Ma rius Barys. Didesniais kiekiais pirkti ža liavas ir gaminti produkciją su gebančios gamyklos gali sau leis ti šovinius pardavinėti pigiau, tad ir rinkoje atsiveria kitos galimy bės. Šiuo metu GGG šaudmenų
3
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
už šimtus milijonų Komentaras Gediminas Kirkilas
Buvęs krašto apsaugos min istras
G
urnalistais nebendrauja ir jokios informacijos neatskleidžia.
pardavimo rinkoje sėdi antrajame gamintojų ešelone, į kurį pirkėjai neretai kreipiasi tik tada, kai pirk ti nebėra iš ko.
Dabar jau garsiai kalbama, kad gamykla buvo statoma neatlikus rinkos tyrimo. Finansinė padėtis – paslaptis
Valstybei nuostoliai nusibodo
Gamyklos direktorius Raimondas Monkevičius pernai žiniasklaidai teigė, kad pakaktų 16 mln. litų, jog apyvarta gerokai išaugtų ir gamy ba taptų pelninga, nes pagrindinis darbas – GGG prekės ženklo po puliarinimas – jau padarytas. Įmonė skelbia, kad apie 90 proc. produkcijos eksportuojama. Vis dėlto dešimtmetį tempiamas GGG jungas valstybei nusibodo. Kitais metais gali prasidėti įmonės akci jų pirkėjų paieška. Tiesa, Ūkio ministerija vis dar kalba apie strateginę GGG reikšmę ir tvirtina sieksianti, kad gamykla ir toliau veiktų, o valstybė išlaiky tų daugiau nei trečdalį akcijų.
Konservatorių sumanytą gamyklos statybą politiniai oponentai vadi no afera. Skelbiama, kad 1999 m. slaptu Vyriausybės potvarkiu ini cijuota statyba kainavo 70 mln. li tų. Dar apie 150 mln. litų suplota prancūzams už šovinių gamybos įrangos pirkimą ir sumontavimą. Įtarimų kėlė ne tik statyba ir įrengimas, bet ir kasdienė veikla. Žiniasklaidoje būta pranešimų apie įmonėje įdarbinamus įtakingiems konservatoriams artimus žmones.
iraitėje veikianti ginkluotės gamykla – avantiūra. Iškart buvo aišk u, kad tok ia ga mykla bus nuostol inga. Iš prancūz ų nupirkta technolog ija bu vo ne tik senstelėjusi, bet ir mums ne pritaikyta. Tuo metu mūsų ginkluotei šie šaudmenys jau netiko, todėl šių šo vinių prikrauti pilni kariuomenės san dėl iai, nėra jų kur dėt i. Net nebuvo apgalvota, ar apskritai įmanoma šią produkciją eksportuoti, nebuvo vers lo plano. Priminsiu, kad statybos me tu mes net nebuvome NATO nar iais, o Liet uvos poreik iams gamykla per nelyg gal inga. Kol buvau min istras, kiekv ienais metais įmonės nuosto lius turėjome dengt i iš krašto apsau gai skirto biud žeto. Kažką pakeisti da bar sunku, nes pastatyta technologija yra labai nelanksti, gamyba įmanoma tik tais standartais, kurie buvo sumon tuojant įrangą. Netiesa, kad ten viską galima pakeisti su nedidelėmis inves ticijomis. Įrangą reik ia statyti iš naujo. Vis dėlto pirm iausia reik ia labai ati džiai ištirti sudėtingą ir net pavojingą rinką. Ginkluotė labai greitai keičiasi ir kaž in ar pav ykt ų įsiterpt i ten, kur varžosi tok ios šalys kaip Rusija, JAV, Prancūzija.
„Kauno dienai“ klausimų už duoti GGG direktoriui R.Monke vičiui nepavyko. Įmonės vadovas per pusantros savaitės nesugebėjo atsakyti, kokia yra finansinė GGG padėtis. Į šį klausimą įmonė nesi teikė duoti atsakymo ir 100 proc. bendrovės akcijų valdančios Ūkio ministerijos atstovams. Iš informacijos Ūkio ministe rijos interneto svetainėje matyti, kad GGG pernai patyrė 98 tūkst. litų grynųjų nuostolių.
Verslo planas – neapgalvotas
Kalbam a, kad bes id om inč ių jų GGG akcijomis yra, tačiau dar neaišku, ar tokių bus, kai išauš le miama pardavimo diena. Nuo pat gamyklos statybos paskui įmonę velkasi maždaug 47 mln. litų dy džio skola. Koks investuotojas ga li norėti tokio kraičio? „Ta skola yra didesnė nei visos įmonės vertė. Investuotojų bus galima pritraukti tik skolą kapita lizavus arba dalį jos nurašius“, – įsitikinęs ūkio viceministras Ado mas Ąžuolas Audickas. „Manome, kad logiškiausia bū tų tą skolą kapitalizuoti, paversti ją į akcijas – išleisti akcijų emisiją, kuri atitektų Turto bankui“, – aiš kino M.Barys. Tikimasi, kad atėjęs šaudme nų pardavimo rinkoje daugiau pa tirties turintis investuotojas atsi neš ne tik pinigų, bet ir patirties, ryšių bagažą. Specifinėje rinko je ypač vertingi stabilūs pardavi mo kanalai, o tokių GGG šiuo me tu trūksta. Gamyklos idėją plėtoję ir ją realizavę veikėjai apie tai ne pagalvojo.
Mikroautobusas: keleiviai patyrė daug išgąsčio, bet rimtų sužalo
jimų išvengta.
Į avariją pateko dvi nėščios moterys Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Į avariją Kaune pateko klaipėdie čių šeima, iš uostamiesčio vyku si į Kauno klinikas, penki maršru tinio mikroautobuso keleiviai ir vairuotojas. Nugriovus stulpą, 40 vartotojų liko be elektros. Mėlynės ir išgąstis
Vakar rytą Panerių gatvėje su sidūrė klaipėdiečio vairuojamas lengvasis automobilis „Mazda 5“ ir keleivius vežęs 93A maršruto mikroautobusas. Per avariją bu vo nuverstas elektros stulpas. Po avarijos praėjus vos ke lioms minutėms, už kelių met rų susidūrė dar vienas maršru tinis mikroautobusas ir lengvasis automobilis „Subaru Legacy“. Jų vairuotojai, įsukę į šalutinę gat velę, pradėjo pildyti eismo įvy kio deklaraciją. Šio įvykio kelei viai nenukentėjo. Ankstesnės avarijos dalyviai atsipirko mėlynėmis, nubrozdi nimais ir išgąsčiu. Vienai mote riai buvo prakirsta lūpa. Daugiausia sunerimta dėl nėš čiųjų. Viena besilaukianti keleivė važiavo mikroautobusu, o kita – lengvuoju automobiliu „Mazda 5“. Automobiliuose buvo ir vaikų. Pažiro žiežirbos
„Mazda 5“ važiavo klaipėdiečių šeima. „Žmona laukiasi. Važiavo me į Kauno klinikas atlikti gene tinių tyrimų“, – pasakojo auto mobilį vairavęs vyras, nenorėjęs viešinti nei vardo, nei pavardės. „Aš nesijaučiu šioje situaci joje ką nors pikta padaręs, – ra miai kalbėjo klaipėdietis, ant ran kų laikęs dukrą. – Kur navigacijos sistema liepė, ten ir sukome. Per avariją mūsų greitis buvo gal 20 km/val., nes ką tik buvome įsu kę į šią gatvę.“ Po smūgio į dešinį šoną „Maz da“ liko savo eismo juostoje, o iš paskos važiavęs ir į ją rėžęsis mik roautobusas nulėkė per dar vieną eismo juostą ir atsidūrė ant šali gatvio, prieš tai nugriovęs stulpą. Laimė, šis nugriuvo ne ant auto mobilio, o greta jo. Keleiviai teigė išsigandę ir pa čios avarijos, ir iš krintančio stul po ėmusių kristi žiežirbų. Asortimentas: GGG pradėjo gaminti šovinius ir medžiotojams, tačiau
žinomiausiose Lietuvos medžioklės prekių parduotuvėse jų nerasite.
Andriaus Aleksandravičiaus, Artūro Morozovo nuotr.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Nubrozdintas skruostas
Nutrūkę laidai užkrito ant ava rijoje nedalyvavusio „Ford“ au
Išsigando: „Nesusižalojau, bet
truputį šokas“, – apibūdino sa vo savijautą besilaukianti R.Gau čytė.
tomobilio stogo bei ant va žiuojamosios gatvės dalies. Jo vair uotojas nel auk ė elektros tinklų darbuotojų, pats apsimo vė pirštines ir laidus vieną po ki to lėtai metė nuo stogo žemėn. Išlaisvinęs savo transporto prie monę, nuvažiavo. Tuo metu avarijos dalyviai da lijosi įspūdžiais ir vienas kitą ra mino.
Viena besilaukian ti keleivė važiavo mikroautobusu, o kita – lengvuoju automobiliu. Mikroautobusu su vyru ir dukra važiavusi Rūta Gaučytė vis glos tė pilvą. „Jaučiuosi gerai. Nesu sižalojau. Tik truputį šokas. Pil vą jau nuo ryto truputį maudžia, bet nieko tokio. Man iki gimdy mo liko vos dvi savaitės“, – pasa kojo moteris, prie šono glausda ma šviesiaplaukę ketverių metų dukrą. Mergytei per avariją buvo nu brozdintas skruostas. Ji atrodė išsigandusi. „Sėdėjau užsisvajojusi. Susi dūrus automobiliams nulėkiau į priekį, o vaikas nuo smūgio net po sėdyne sulindo. Paskui pama čiau žiežirbas ir, žiūriu, stulpas griūva“, – kalbėjo besilaukian ti kaunietė. Atvykus medikams, ji su dukra vykti į ligoninę atsi sakė.
4
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
miestas Palygin ti su tuo, ką uždirb davome iš koncertų, ten pasipy lė didžiu liai pinigai, pradėjome mersede sais visi va žinėti.
Pasisveikinimas: K.Lušą, sugrįžusį į koncertinę veiklą, vėl džiaugsmingai sveikino Kauno publika.
Artūro Morozovo nuotr.
Kur buvo dingęs K.Lušas?
– Kurį laiką, Kęstai, tavęs 1 kaip ir nesigirdėjo. Stab telėjai?
– Ne, nebuvo stabtelėjimo, tiesiog vyko nematomas darbas. Buvau nuėjęs į kitą veiklą.
– Ir ką veikei? – Uždirbau pinigus. Įvairūs va dinamieji komerciniai muzikiniai projektai – baigiasi vienas, prasi deda kitas, ir taip be jokio sustoji mo varai toliau. Atvažiuoja daini ninkas, jam reikia padaryti diską, užsisako fonogramas, ir tu sėdi mė nesį, du. Per metus tų diskų prida rai krūvą, nors tavęs ir nesimato pirmame plane. Dabar gailiuosi dėl to laiko. Apie penkiolika metų praradau. – Bet tai irgi buvo muzika? – Žinai, kai Lapėse atsidarė LNK te levizija (iš pradžių ji vadinosi „Lit poliinter TV“ – red. past.), tas mi lijonierius Romas Bubnelis pasiūlė ten įsirengti įrašų studiją. Žodžiu, ten viską įrengė, o žinai, muzikan tai juk visada be pinigų, tai taip ir prasidėjo. O televizija tai visai kiti pinigai. Tai va, gavome pasiūlymą, kurio negalėjome atsisakyti. Bet prasidėjo rutina – daug me tų darbas beveik vien su įrašais. Ko mes ten tik neįrašinėjome – praktiškai visus Lietuvos atlikė jus. Prasidėjo fonogramų gamyba, kompiuteriai. Palyginti su tuo, ką uždirbdavome iš koncertų, ten pa sipylė didžiuliai pinigai, pradėjome mersedesais visi važinėti. – Ir džiazo nebeliko. Tu tuos metus vadini prarastaisiais? – Tai aišku, nes ką mes gero pada rėme, praktiškai nieko. – Kaip sako Gintaras Patackas, pomidorai augo gerai, bet visa tai buvo vien komercija. Ar ne?
– Na, ten, Lapėse, užaugo labai daug žmonių, kurie dabar Lietu voje daro visokių dalykų. O tada jie papuolė gana atsitiktinai: kas koncertą sugrojo, kas dar ką. Pa vyzdžiui, ten užaugo Marijus Mi kutavičius. Jis su kompanija at važiavo, buvo koncertas. Pagrojo, kažkam patiko, muzikantai ten lik davo savaitei, miegodavo kur pa puola, buvo ten ir toks viešbutėlis. Daug ten tokių užaugo, kurie da bar daro savo darbą, pavyzdžiui, Samas iš „Bix‘ų“ ir taip toliau. Tie žmonės dabar veda laidas ir gerai dirba. Buvo geras kolektyvas, visi išėjo gerą mokyklą, tenai prasidė jo gyvo garso koncertai, techniš kai išmokome surengti tiesioginę transliaciją. Tuo metu į komerci ją viskas taip nekrypo, tik paskui prasidėjo reklamos, dideli uždar biai ir visa kita. – Paradoksas – turi pinigų, bet neturi kūrybinės laisvės ir lai ko kūrybai, arba turi to laiko ir laisvę, bet neturi iš ko gyventi. – Panašiai. Pavyzdžiui, sovietiniais laikais būdavo išvis juokinga: gro davai vestuvėse, kad užsidirbtum pinigų, už kuriuos galėtum nuva žiuoti koncertuoti į džiazo festiva lį. Būdavo, groju vestuvėse, o manęs jau laukia automobilis, kuriuo bu vau vežamas groti koncerte Filhar monijoje. Paskui kitus muzikantus po koncerto pavaišindavau, nes tu rėdavau už ką. – Ne paslaptis, kad užsieny je koncertuojantys muzikantai prisipirkdavo prekių ir jas čia parduodavo. – Taip, mes iš esmės taip ir gyven davome, nes, tarkim, kai pradėjome važinėti su džiazais, tai juk tik per „Goskoncertą“. Honorarų, kuriuos mokėdavo užsienis, mes nematy davome, gaudavome tik dienpini
gius. Už juos sugebėdavome nusi pirkti dar ir kažkokios aparatūros, kokį videomagnetofoną ar ką nors panašaus, ir grįžę parduodavome. Va toks tas džiazas buvo. Salės tai būdavo pilnos. – Būdavo pilni ir Kauno me nininkų namai, kurių vienas simbolių buvai ir tu. Prisime nant Kauno menininkų namų erą, tavo vardas – ypač ryškus, kaip nepamirštamas ir ten tau priklausęs kambarėlis.
Dabar gailiuosi dėl to laiko. Apie penkioli ka metų praradau.
– Menininkuose (taip vadindavo Kauno menininkų namus – red. past.) visi turėjome savo vietą. Kai uždarydavo kavinę, visi sugužėdavo pas mane ir būdavo iki ryto. Tai bu vo tikri menininkų namai, supykus nebuvo nė ko pasiųsti, visi savi. Ten rinkdavosi visas meno elitas: dai lininkai, skulptoriai, poetai, akto riai. Net krepšininkai. – Krepšininkai? – Taip, tarkim, Ramūnas Butautas, dabar garsus treneris, ten nuolat lankydavosi. Jis yra prisipažinęs, kad čia lankydamasis suprato, kas yra menas: džiazas, dailė, visa ki ta. Jis tikrai supranta meną, kas yra gera muzika. Kartą atėjęs su drau gu, paskui lankydavosi dažnai, nes juk tuomet Menininkai buvo galin gas traukos centras, ten vykdavo procesas. – Kodėl Kauno menininkų na mai, išgyvenę tikrą aukso am žių, apmirė? Kaip manai?
– Pakilimas, procesas, trauka prasi dėjo iškart po nepriklausomybės. O paskui Menininkai sugriuvo. Ne tik dėl to, kad mes iš ten dingome. Pasi keitė situacija, valdžia. Anksčiau visi, kurie dirbo Menininkų namuose, buvo iš to paties rato, visi savi. Po to vieni išėjo ten, kiti šen – visi normalūs išsi bėgiojo ir atėjo vadovauti administra toriai, gal kokį verslą besitikintys pa daryti, gal ką. O anksčiau ten viskas vyko pagal barterinius mainus. Aš, pavyzdžiui, gaudavau patalpas vien todėl, kad Menininkams surengdavau koncertų: pakviesdavau džiazo muzi kantų, kurie ten pagrodavo, Meninin kų namai iš to truputį užsidirbdavo, o aš turėdavau savo patalpas, rūsy je kambariuką. Esmė ta, kad ten vyko judėjimas, atvažiuodavo geri muzikantai, pa grodavo ir Petras Vyšniauskas, ir Gintautas Abarius – visi juk yra buvę. Žinai, muzikantai nežiūrė davo vien į pinigus. Atvažiuodavo, pagrodavo, aš nuvažiuodavau pa groti, vieni kitus palaikydavome, toks judėjimas ir vykdavo. – Hm, dabar jau sunku tai įsi vaizduoti. Dabar visi išsibėgio ję... – Ir aš iš ten dingau. Beveik 15 metų nesąmonėm užsiiminėjau. – Tos nesąmonės – tai komer cija, bulvaras, kurie, galima sa kyti, menininką žudo? – Na, matai, pavyzdžiui, Amerikoje – didelė rinka, džiazo muzikantai ten užsidirba per metus, tarkim, milijo ną. O kokia Madonna – 30 milijonų. Jeigu tai permesim į mūsų mastelį, tai atitinkamai uždirbi arba 100 litų, ar ba 10 000 litų. Skirtumas toks, kad džiazą grodamas iš tų 100 litų pra gyventi negali, o iš 10 000 litų pragy venti jau gali, taigi vidurio nėra, turi sukti į vieną pusę arba į kitą ir viskas, tik toks pasirinkimas.
– Prie mūsų sėdintis G.Patac kas replikuoja, kad tau pakluso ne tik muzikos instrumentas, bet labai anksti – ir kompiute ris. – Tai kompiuteriai kada prasidė jo? Aštuoniasdešimt kelintaisiais met ais? Mes prak tiškai pirm ie ji prad ėj om e dirbt i su muz ik i nėm is prog ram om is. Bet, žin ai, nors komp iuter is įraš ų stud ij oj e lab ai pal engv in a darb ą, jis pa darė ir savo juodą darbą, nes da bar prak tiškai vis i nus toj o grot i ir dainuoti. Anksčiau, jei nemo ki dain uot i, tai nem ok i, niekas nepadės. Pavyzdžiui, orkestruo tė styg in iams. Anksč iau rank a juk rašydavai, būdavo, sėdi mė nesių mėnesius, o dabar užtenka sugroti, ką reikia pataisai ir at sis pausd in i nat as. Čia komp iu terio pranašumas – tu gali grei čiau pad aryt i tą pat į darb ą. Bet jei komp iut er is pas id aro tiks las... Jo blog yb ė yra ta, kad vis i dabar pasidarė kompozitoriais ir visa muzika pasidarė vienoda, ji niek uo nes iskir ia: skamb ėj im as tas pat s, vis i tais pač iais temb rais groja, viskas skamba vieno dai, visa mel od ika, absol iuč iai viskas. Normalus muzikantas, kad ir kokiu instrumentu grotų, turi savo kvapą, spalvą, jį gali atskirti iš mi nios, o jeigu visi groja kompiuteriu, kuris viską varo vienodai? – Na, bet norisi pasidžiaug ti, kad vėl atsiradai scenoje, esi matomas. Pavasarį girdė jome tave festivalyje „Kaunas Jazz“, neseniai publika nenorė jo skirstytis iš Pažaislio muzi kos festivalyje nuskambėjusios premjeros Babtyno-Žemaitkie mio dvare. Kokie ateities pla nai? – Varysime ir toliau, nesustosime.
5
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
miestas
Medžioklė su e. bilietu Taikos prospekte Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Sumaniusieji Taikos prospekte pa pildyti savo elektroninį nuolatinį bilietą, pasigenda spaudos kioskų, kurie teiktų šią paslaugą. Skelbs konkursą
„Ėjau pėsčia apie pusantro kilo metro beveik nuo Taikos prospek to pradžios, kol pagaliau tik A.Ba ranausko ir Varpo gatvių sankirtoje aptikau spaudos kioską, kuriame papildžiau savo elektroninį bilietą. Nesuprantu, kodėl Taikos prospek te trūksta spaudos kioskų, teikian čių elektroninio bilieto aptarnavi mo paslaugas? Ir dar – kodėl šiuo prospektu nevažinėja mikroauto busai?“ – stebėjosi laikraščio skai tytoja Zita Likienė. Bendrovės „Autrolis“ atstovas Virginijus Pavilionis paaiškino, kad šiuo metu elektroninio bilieto kor telės mieste aptarnaujamos „Kau no spaudos“ ir „Lietuvos spaudos“ kioskuose, prekybos tinklo IKI par duotuvėse. Artimiausiu metu „Autrolis“ ke tina skelbti viešą konkursą papil domiems elektroninio bilieto pla tinimo taškams.
Akimirka: elektroninį viešojo transporto bilietą kauniečiai pasipildo
žaibiškai.
Sunku įsikurti
Į laikraščio skaitytojos pastabą, kad trūksta elektroninio bilieto kortelės aptarnavimo vietų Taikos prospek te, bendrovės „Kauno spauda“ ge neralinė direktorė Elena Baranaus kienė atsakė: „Dabar įkurti naują spaudos kioską tiesiog neįmano ma, nes reikia įveikti daugybę rei kalavimų. Nūnai jie tokie griežti ir jų tiek daug, tarsi kokią „Maximą“ norėtume statyti. Todėl negaliu pri žadėti, kad Taikos prospekte atsiras naujų mūsų spaudos kioskų.
Artūro Morozovo nuotr.
„Šiuo metu Taikos prospekte veikia du mūsų spaudos kioskai: prie prekybos centro „Berželis“ – Taikos pr. 113 ir prie 75-ojo namo. Šiuose kioskuose vien per liepą bu vo papildyta apie 18 tūkst. elektro ninių bilietų“, – pasakojo E.Baka nauskienė. Kioskų netrūksta?
Anot Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Pau liaus Kero, Kaune, palyginti su ki tais Europos miestais, elektroni
Faktas: Taikos prospekte reikia su žiburiu ieškoti spaudos kiosko, ku
riame būtų galima papildyti bilietą.
nių bilietų platinimo taškų tinklas pakankamai tankus: yra net 148 spaudos kioskai ir 20 parduotuvių, kuriose teikiama ši paslauga. Be to, elektroninį bilietą galima papildyti ir internetu. „Džiugu, kad kauniečiai gerai įvertino nuo liepos įgyvendintą galimybę vienkartiniu elektroni niu bilietu per pusvalandį nemo kamai persėsti į kito maršruto tro leibusą ar autobusą. Šia paslauga liepą pasinaudojo net 20 tūkst. ke leivių. Tikimės, kad jų skaičius vis
didės – juk dažnai kelionės tiks lą galime pasiekti greičiau, per sėdę į kito maršruto, tačiau ta pa čia kryptimi važiuojantį troleibusą, nei laukdami konkretaus maršru to troleibuso ar autobuso“, – aiš kino P.Keras. Jis įsitikinęs, kad Taikos pro spekto gyventojai gali puikiai su sisiekti autobusais bei troleibusais su kitais miesto mikrorajonais, to dėl šiame prospekte neplanuojama organizuoti naujų maršrutinių tak si maršrutų.
6
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
savaitė
Užkibo ant jauko
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
S
kambiais pareiškimais be sišvaistąs Baltarusijos lyde ris Aliaksandras Lukašenka ir vėl laimi. Nei ES, nei Lietuva deramo atkirčio švedų lėktuvėlio ir „pliušinių meškiukų“ istorijoje duoti nesugebėjo. Tai sako politologas Vy tis Jurkonis.
Svarbiausieji iš mūsų Violeta Juodelienė
T
rečiadienio incidentas Vilijampolėje, kai taria mas senelis iš darželio išsivedė mažametę, su krėtė ne tik kauniečius. Internete ir parduotuvėse verda diskusijos apie pernelyg liberalią tvarką vaikų dar želiuose, jų darbuotojų (ne)atsakin gumą, sąmoningus liudytojus ir keistas šios istorijos aplinkybes.
Kartais net ryžtamės ga na pažangiems sprendi mams, tačiau ne vienas iš jų lieka naudingas tik popieriuje. Norėtųsi tikėti, kad šis, laimė, ge rai pasibaigęs incidentas, bus pa skutinis, kad dėmesys apnuogin toms problemoms nenuslops net ir nubaudus kaltuosius. O tų pro blemų, deja, daugiau nei apstu. Nuvykę į arabų kraštus stebimės ypatingu tenykščių žmonių rodo mu dėmesiu vaikams. Emigravę į airijas ilgai pratinamės prie tai syklių, kuriomis ten reglamentuo ta vaikystė ir tėvystė. Ką gi reiškia vaikai Lietuvoje? Lietuvoje mūsų atžalos yra ver tybė. Tik pirmiausia – kaip verslo dalis. Vaikai – tai kanalas, per kurį vyksta pinigų apyvarta. Į mažuo sius taikomasi pačiais šiurkščiau siais metodais. Užuot gerinus pre kių kokybę, investuojama į spal vingas reklamas. Prie didcentrių kasų – ne suoleliai eilėje su tėvais stovintiems mažiesiems nekant ruol iams prisėsti, bet lent ynos su saldžiais niekučiais – paskuti ne gal imybe sugundyti jauniau sius pirkėjus. Apie tėvystę ir motinystę apskri tai pas mus dažniausiai kalbama kaip apie apl inkybes, kurios da ro įtaką tėvo ir mot inos darbin gumui. Vaikai, žinoma, dar ir ug dymo įstaigų objektai, kurių išlai kymas valstybei kažkodėl nuo lat auga, o tai valstybei kažkodėl
nuolat reikia taupyti būtent šioje srityje. Priimame įstatymus, reglamen tuojančius vaikus auginančių as menų darbo sąlygas, palaužome ietis, svarstydami, ar padoru ma žamečiams matyti televizorių ek ranuose alkoholio reklamą, kūniš kas aistras, skaityti apie sidrą ga minantį ežiuką. Kartais net ryž tamės gana pažang iems spren dimams, tačiau ne vienas jų lieka naudingas tik popieriuje. Pačiame centre, Laisvės alėjos tar puvartėse, knibžda rūkančių vai kų – ne barzdotų aštuoniolikme čių, bet vos įkopusių į antrą gyve nimo dešimtmetį. Kiekvieną rug sėjį Miesto sodas būna nutūptas draugų išsiilg usių paaugl ių, va saros nuot yk ius pas akojanč ių gurkšnojant už girą kur kas stip resnius gėrimus. Ką tuo metu veik ia šių vaikų tė vai? Jie, net ir patys to nepripažin dami, dažnai pirmenybę teikia ne vaikams, bet pinigams. Viršvalandž iai, darbas naktimis, tarnystė profesijai, karjerai svar bios komand ir uotės – tok ie yra Lietuvos tėvų prioritetai. Didžiuo jamės karjer istėmis, kur ios tuoj po gimdymo įšoka atgal į karje ros trauk inį, džiaug iamės, kad mūsų paaugliai auga labai sava rank išk i, gir iame savait in ių dar želių sistemą, nesusimąstydami, kad jie, net ir įdarbinę pačias ge riausias auklėtojas, yra savotiški vaikų namai. Retos visuomenėje verdančios diskusijos vaikų klausimais pra sideda ir baigiasi nuo tėvų požiū rio į fizines bausmes. Iniciatyvos sugriežtinti tėvų atsakomybę, pri verst i pasir ūpint i nepilnamečių priež iūra, užgęsta nuo dejon ių, jog esame baisiai varg inga šalis, todėl tėvai negali samdyti auklių ar prievaizdų. Civilizuotos šalys kažkodėl gali, gali net mūsų emigravę tautiečiai, todėl iš baimės užsitraukti vietos vaikų teisių institucijų nemalonę nedrįsta palikti jauniausių atžalų vyresnėliams vaikams. Vis dėlto Lietuvoje tai atrodo neįmanoma. Prisipaž ink ime sau: įvyk is Vil i jampolėje – signalas pakeisti po žiūrį ne tik į taisykles, tvarką ug dymo įstaigose, bet ir į vaikus, ku rie yra svarbesni už svarbiausius pasaulyje darbus, namus ar as menines ambicijas.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260
– Kitaip tariant, A.Lukašenkos pareiškimai visų pirma skirti Baltarusijos liaudžiai? – Didžiąja dalimi taip, jie nukreipti į vidų. Tai, ką „pasigavo“ mūsų ži niasklaida – jo pasakymą, kad Lie tuvai „maža nepasirodys“ – perne lyg sureikšminama. Režimas siekia nukreipti dėmesį – kad kalbėtume ne apie žmogaus teisių pažeidimus. Štai Lietuvoje kalbame tik apie technines akcijos detales: civilinės aviacijos taisykles; iš kur lėktuvas kilo, kur lei dosi. Režimas būtent to ir siekia. Tam ir skirtos A.Lukašenkos kalbos. Pridurčiau, kad tai ne pirmas kar tas, kai oficialusis Minskas sugeba išprovokuoti tiek valstybių kaimynių, tiek Briuselio reakciją. Panašiai bu vo šių metų pavasarį, kai vėl buvo at šaukiami ambasadoriai. Po pastarojo incidento ir vėl svarstomas toks pats veiksmas – atšaukti ambasadorius. Rugsėjo pabaigoje Baltarusijoje vyks parlamento rinkimai, tad galime įsivaizduoti, kaip jie vyktų, jei nebūtų visų ES ambasadorių. Ar tai į naudą demokratinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams? Vargu. Tai naudin ga tik režimui. – Bet Briuselis turėtų reaguoti į Švedijos ambasadoriaus atšau kimą? – Taip, turėtų. Tačiau tiek ES, tiek Lie tuvos situacija tokia, kad jos visada bent žingsniu atsilieka. Esame priversti reaguoti, bet procedūros ilgos, o visa tai naudinga Baltarusijos režimui.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Taktika: anot V.Jurkonio, dabar Briuselio dėmesys kryps
ne į rinkimus Baltarusijoje, bet į A.Lukašenkos išpuo lius. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Akivaizdu, kad šiandien iniciatyvą perėmė Minskas. Iš pradžių pasirin ko tylėjimo taktiką ir žiūrėjo, kuo tai baigsis. Kai paaiškėjo, kad Baltaru sijos oro erdvėje – akivaizdžios sky lės, išsyk prireikė pasiaiškinimo. Vi sų pirma Rusijai. Be to, reikėjo atleisti aukšto rango pareigūnus. O tada buvo eliminuotas ir didžiausios donorės Švedijos amba sadorius, kuris pastaruosius kelerius metus Minske veikė itin aktyviai. Dabar ES Briuselyje prasidės svars tymai, kaip čia reaguoti, o apie artė jančius rinkimus Baltarusijoje niekas nekalbės. Juoba apie planus, kaip čia juos stebėti ir pan. Taigi, po mėnesio iniciatyva iš tiesų A.Lukašenkos ran kose. Ir veiksmai dėliojami pagal ofi cialiojo Minsko scenarijų. – Taip, matyt, yra dėl to, kad nei Lietuva, nei ES neturi aiš kios užsienio politikos Baltaru sijos atžvilgiu. Šis incidentas su lėktuvėliu ir po to buvę pareiški mai tai tik patvirtino? – Absoliučiai. Ir tai parodo esminę problemą. Ji, beje, liečia ne tik Lie tuvą, bet ir Lenkiją, kitas valstybes kaimynes. Taip pat Briuselį. Akivaiz du, kad konkrečios politikos Baltaru sijos atžvilgiu nėra: blaškomasi tarp sankcijų ir dialogo. Ir nei viena, nei kita iki galo neįgyvendinama. Sankcijų imamasi, tačiau jos tėra „pro forma“. Taip pat nematyti ir dialogo – nėra nei konkrečių pasiūlymų, tik reži mo reikalavimai. Dėl to atrodome ne nuoseklūs. Ir būtent dėl šios priežasties, kai nutinka panašių incidentų, visąlaik atsiliksime, negalėsime deramai ir grei tai, efektyviai sutvarkyti reikalų. – Oficialusis Minskas jau ne pir mą sykį Lietuvai grasina sankci
jomis, tačiau, kaip matome, lig šiol tai tebuvo vien žodžiai. Tai liudija eksporto rodikliai, tranzi tas ir pan. Ir po pastarųjų Batkos pareiškimų viskas tekės įpras ta vaga? – Manau, kad taip. A.Lukašenka šiandien negali sau leisti imti ir atsi sakyti ekonomiškai pelningų Baltaru sijai dalykų. Jis negali pasirinkti al ternatyvių tranzito maršrutų, jei tai Baltarusijai bus ekonomiškai nenau dinga. Po ekonominės krizės Baltaru sijoje jis turi daug nuostolių. Ir negali sau leisti prabangos daryti ekonomiš kai nenaudingus sprendimus. – Vadinasi, Lietuvai į šį incidentą su lėktuvėliu būtų geriausiai ne reaguoti? Užsienio reikalų mi nisterija lig šiol tokios taktikos ir laikosi. – Pirma, reikia išsiaiškinti, ko mes norime, jei kalbame apie santykius su Baltarusija. Jei kalbame apie šį konkretų atvejį, viena iš taktikų, ku rios, beje, kurį laiką laikėsi ir oficia lusis Minskas, tą incidentą nutylėti. Ir tik po to, kai Baltarusijos valdžia suprato, kad to padaryti nepavyks, ėmėsi tokios aktyvesnės politikos, puolamosios taktikos. To padari nys – Lietuvos valdžia yra apkaltin ta, kad „kaip pelytės po šluota tyli“. Veltis į tokią diskusiją, Lietuvai, ma nau, neprasminga. O Lietuvoje kylantys klausimai – kodėl lėktuvas nebuvo pastebėtas; o jei buvo, tai kodėl apie tai nieko ne žinojome ir panašiai – tai visai ki to plano dalykai. Tai liudija arba tai, kad turime tam tikrų problemų oro erdvės gynybos srityje. Arba komu nikacijos bėdų. Vis dėlto su Baltaru sija tai neturi nieko bendra. Ir čia nė ra ką Baltarusijai aiškintis.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
– Ar skambūs Baltarusijos ly derio pareiškimai apie galimas bausmes Lietuvai turės kokių pa darinių Lietuvos ir Baltarusijos diplomatiniams santykiams? – Nemanau. Šis incidentas su švedų lėktuvėliu ir meškiukais bei po jo dary ti pareiškimai visiškai nieko nekeičia. Dabar tas įvykis dirbtinai pučiamas, o A.Lukašenka savo grasinimu Lie tuvai „kam kam, o jau Lietuvai ma ža nepasirodys“ turėjo parodyti sa vo rėmėjams, taip pat Rusijai, kas yra tikrasis šeimininkas. Esą nebus tokių, kurie liks nenubausti, ir panašiai. Be to, prieš rugsėjo pabaigoje vyksiančius Baltarusijos parlamento rinkimus pa togu parodyti, kad yra neva daug suin teresuotų valstybių, besikišančių į ša lies vidaus politiką, ir A.Lukašenka su tomis valstybėmis atkakliai kovoja.
Akivaiz du, kad konkre čios poli tikos Bal tarusi jos atžvil giu nėra: blaško masi tarp sankcijų ir dialogo.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Aiškūs rinkimų maratono dalyviai Vakar Vyriausioji rinkimų komisija baigė registruo ti norinčius daly vauti spalį vyk siančiuose Seimo rinkimuose.
Partijų, turinčių teisę kelti kandidatus į Seimą, sąrašas Partija
Viktoras Uspaskichas
2. Demokratinė darbo ir vienybės partija
Kristina Brazauskienė
3. „Drąsos kelias“ 4. Emigrantų partija
Vytautas Šustauskas
6. Krikščionių partija
Gediminas Vagnorius
7. Liberalų ir centro sąjunga 9. Lietuvos lenkų rinkimų akcija 10. Lietuvos liaudies partija
s.gudavicius@diena.lt
Partijos ir asmenys, neužsiregistra vę politinės kampanijos dalyviais, negalės dalyvauti rinkimuose. Vakar iki darbo dienos pabai gos politinės kampanijos dalyviais iš viso buvo užsiregistravusios 27 partijos, turinčios kelis tūkstan čius keliamų kandidatų. Be to, įregistruota apie pusšim tis savarankiškų politinės kampa nijos dalyvių, t. y. nepriklausančių partijoms. Jie kelti savo kandidatū ras ketina įvairiose vienmandatėse apygardose. Šiemet parlamento rinkimuose planuoja dalyvauti net šešios nau jos, neseniai įsteigtos, partijos: De mokratinė darbo ir vienybės par tija, „Drąsos kelias“, Emigrantų partija, Lietuvos žmonių parti ja, „Lietuvos sąrašas“, „Sąjunga TAIP“. Į rinkimus registravosi ir atkurta Tautininkų sąjunga.
Juozas Varkala Juozas Murauskas
5. Kovotojų už Lietuvą sąjunga
8. Lietuvos centro partija
Stasys Gudavičius
Pirmininkas
1. Darbo partija
11. Lietuvos pensininkų partija 12. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Algis Čaplikas Eugenijus Skrupskelis Valdemaras Tomaševskis Kazimira Prunskienė Vytautas Kadžys Eligijus Masiulis
13. Lietuvos socialdemokratų partija
Algirdas Butkevičius
14. Lietuvos socialdemokratų sąjunga
Arvydas Akstinavičius
15. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija
Ramūnas Karbauskis
16. Lietuvos žmonių partija
Jolanta Šimanauskienė
17. Partija „Jaunoji Lietuva“
Stanislovas Buškevičius
18. Tvarkos ir teisingumo partija 19. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 20. Politinė partija „Lietuvos žaliųjų sąjūdis“ 21. Politinė partija „Sąjunga TAIP“ 22. Respublikonų partija
Rolandas Paksas Darius Kuolys Albinas Morkūnas Artūras Zuokas Valdemaras Valkiūnas
23. Socialistinis liaudies frontas
Algirdas Paleckis
24. Tautininkų sąjunga
Gintaras Songaila
25. Tautos vienybės sąjunga 26. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 27. Žemaičių partija
Keturios neparlamentinės po litinės organizacijos – Socialde mokratų sąjunga, Emigrantų par tija, Centro partija ir Tautininkų sąjunga – pareiškė ketinančios suformuoti koalicinį sąrašą „Už Lietuvą Lietuvoje“. Iš viso, Tei singumo ministerijos duomeni
Algimantas Matulevičius Andrius Kubilius Egidijus Skarbalius
mis, dalyvauti Seimo rinkimuose turėjo teisę 34 partijos. Vis dėlto septynios iš jų nepanoro regist ruotis politinės kampanijos daly viais, todėl negalės kelti savo kan didatų. Vakar pradėtas ir kandidatų pa reiškinių dokumentų priėmimas.
Apdovanojimas: Prezidentė D.Grybauskaitė plaukikei R.Meilutytei
skyrė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Už nuopelnus Lietuvai – ordinas Prezidentė Dalia Grybauskai tė ordino „Už nuopelnus Lietu vai“ Komandoro didžiuoju kry žiumi vakar apdovanojo Londo no olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusią plaukikę Rū tą Meilutytę.
„Džiaugiuosi, kad Nepriklauso mos Lietuvos užauginta auksinė sportininkų karta yra pasiruo šusi eiti į priekį su mūsų šalies trispalve. Tavo laimėjimas – tai ne tik didžiulė pergalė, bet kar tu įsipareigojimas atsakingai dirbti ir toliau siekti gerų rezul tatų. Sveikinu iškovojus aukso medalį. Tai – tavo, tavo trene rių ir artimųjų atkaklaus darbo
rezultatas“, – sakė Prezidentė. Apdovanojusi R.Meilutytę, ša lies vadovė pirmajam plaukikės treneriui Giedriui Martinioniui įteikė padėkos raštą ir Preziden tės atminimo medalį. Londono olimpinėse žaidynėse, plaukda ma 100 metrų krūtine, R.Mei lutytė Lietuvai iškovojo pirmąjį olimpinį medalį plaukimo rung tyje nuo Nepriklausomybės atkū rimo. Ordino „Už nuopelnus Lie tuvai“ Karininko kryžius skirtas ir Londono olimpiadoje bronzos medalį iškovojusiam imtyninin kui Aleksandrui Kazakevičiui. Šis apdovanojimas sportininkui bus įteiktas vėliau. KD, BNS inf.
8
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
lietuva Per savaitę – septynios žūtys
Laukia pretendentų į premiją
Per savaitę Lietuvos keliuose įvykusiose avarijose žuvo septyni žmonės, tarp jų – vienas vaikas. 86 žmonės buvo sužeisti. Žu vo trys vairuotojai, trys pėstieji ir vienas dviratininkas. Penkių vyrų ir dviejų moterų amžiaus vidurkis – 39 metai, pranešė Lie tuvos kelių policijos tarnyba. Neblaivūs vai ruotojai, pirminiais duomenimis, dalyvavo šešiose avarijose, jose žuvo du žmonės ir dešimt buvo sužeista.
Aplinkos ir Kultūros ministerijos pranešė laukiančios filmų kūrėjų paraiškų Petro Abu kevičiaus premijai gauti. Ši premija kasmet teikiama už geriausią metų filmą apie mūsų šalies gamtą. Ji skirta žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui atmin ti ir skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas. Premija teikiama rugsėjo 8-ąją per P.Abuke vičiaus gimtadienį. Sukurtus filmus galima siūlyti iki rugsėjo 1-osios.
161
– tiek žmonių šiemet jau žuvo Lietuvos keliuose. Iš jų dešimt – vaikų ir paauglių.
Gatajevų bylos pėdsakais Lietuvos užsienio reikalų minis terija pareiškė, kad nėra gavusi jokio kreipimosi dėl Gatajevų glo botų vaikų perdavimo Rusijai.
„URM nėra gavusi jokio kreipi mosi dėl Gatajevų globotų vaikų perdavimo Rusijai, todėl kol kas nuo komentarų susilaiko“, – va kar pranešė ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė. Rusijos Federacijos preziden to Vaiko teisių įgaliotinis Pavelas Astachovas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos vaiko tei sių įgaliotinį ir užsienio reikalų ministrą, prašydamas padėti su grąžinti į tėvynę šešis vaikus iš Rusijos. Oficialioje įgaliotinio interneto svetainėje nurodoma, jog turimi omenyje našlaičiai iš Čečėnijos, kuriuos nuo 1997 m. vežė į Lie tuvą Malikas ir Chadižat Gataje vai – vaikų namų „Rodnaja sem ja“ vadovai. Lietuvoje šeima gyvena name, kurį įsigijo tarptautinės humani tarinės organizacijos. 2008 m. sutuoktiniams Gata jevams Lietuvos teisėsaugos ins titucijos pateikė kaltinimus žiau riai elgiantis su vaikais. Vėliau Kauno apygardos teis mas kaltinimus perkvalifikavo į turto prievartavimą ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės. Po šio nuospren džio paskelbimo pora dingo. Tuomet buvo išduotas Euro pos arešto orderis, tačiau 2010 m. kovą Teisingumo ministeri ja atšaukė šį orderį, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė iš naujo nagrinėti Gatajevų bylą. Išleista į laisvę čečėnų pora iš važiavo į Suomiją, kur paprašė politinio prieglobsčio. „Bet jų nep iln am eč iai vaikai liko Liet uvoje be įtėv ių glob os. Šiuo met u Liet uvos Resp ubl i koje yra 6 Rusijos vaikai. Rusija ne kartą ėmėsi priemonių susi grąžinti vaikus į tėvynę. 2011 m. Liet uvos Resp ubl ikoje aps il an kė del egac ija, kur iai vad ova vo Čečėnijos Respublikos užsie nio ryšių, nacionalinės politikos, spaudos ir informacijos minist ras“, – teigiama Rusijos atstovo pranešime. Įgaliotinio tinklalapyje prane šama, jog artimiausiu laiku tei sių gynimo organizacijų atstovai, oficialūs vaikų globėjai, taip pat dviejų nepilnamečių vaikų tėvai rengiasi apsilankyti Lietuvoje. BNS inf.
9
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
ekonomika
Į verslą – iš interneto forumo Lietuvoje bene kelionių guru vadinamas Makalius, arba Rimvy das Širvinskas, savo verslą sukūrė vos sulaukęs pilnametys tės. Sėkmingo verslo gyslą jis užčiuopė kelionių įspūdžiais besi dalydamas interneto forumuose. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Įsisuko į diskusijų svetaines
„Rašydavau savo kelionių įspū džius: kaip man sekėsi Tunise, kaip su teta pasiklydome kalnuose Maljorkoje ir pan. Įrašus perskai tydavo 60 tūkst. skaitytojų, kartais net 100 tūkst. Man pasisekė, kad vis patekdavau į situacijas, kurias skaitytojams būdavo galima įdo miai pateikti“, – pasakojo jis. Idėja kurti savo asmeninį kelio nių tinklaraštį gimė po kelerių me tų, kai geras R.Širvinsko draugas jį paprotino. Tąkart draugas paklau sė, kodėl savo kelionių patarimais jis skaitytojus traukia į svetimus interneto puslapius, jei tai gali da ryti savoje interneto erdvėje. „Taip ir gimė tinklalapis makalius.lt. Jis man kainavo labai mažai, nes tuo metu serverių bendrovė skelbė ge rų idėjų konkursą ir man serverį suteikė nemokamai. Pateikiau idė ją skleisti žinią apie pigias keliones, rašyti savo kelionių įspūdžius.“ Išsiskyrė iš minios
R.Širvinskas pasakojo, kad laikas pradėti verslą buvo labai palan kus: tuo metu kaip tik susiforma vo susidomėjimo savarankiškomis kelionėmis banga. Anot jo, tuo lai kotarpiu kelionių organizatoriai pradėjo bankrutuoti, o žmonėms atrodė, kad keliauti padedamiems jų – labai brangu. „Kai į rinką atėjo pigios skrydžių bendrovės, pasirodėme ir mes. Tie sa, dar studijuojant dėstytojai man sakė, kad pats kvailiausias daly kas būtų įkurti kelionių agentū rą, nes klientų nėra tiek, kad jų už tektų visoms agentūroms pelningai verstis. Ir iš tikrųjų: kelionių agen tūrų daugybė ir jos visos siūlo tą patį. Bet nusprendžiau nesiūly ti tų pačių kelionių paketų – ver
čiau kelionę susiplanuoti savaran kiškai“, – sakė jis. Šiandien kelionių agentūros sta tusą turinti R.Širvinsko bendrovė tinklalapyje praneša apie galimy bes pigiai keliauti, pateikia dieno raščio stiliaus įrašų apie kelionių įspūdžius ir pataria įvairiais kelio nių klausimais. Pašnekovas pasa kojo, kad bendrovė verčiasi tik iš tinklalapyje parduodamos rekla mos, nedidelio mokesčio už lėktu vo bilietų pirkimą, taip pat pagal bą įsigyjant kelionių organizatorių siūlomus kelionių paketus, jei jų pageidauja klientai.
Neslepiu – būna, kar tais norisi užriesti nosį, bet turiu drau gų, kurie nuleidžia ant žemės. Pašnekovas įsitikinęs, jog bū tent asmeniškas ryšys su skaityto jais neša jam sėkmę. Jis tikino no rįs, kad žmonės į jį kreiptųsi ne dėl reklamos viešojoje erdvėje, o su laukę gerų atsiliepimų iš pažįsta mų. Todėl už konsultacijas ir ke lionių patarimus pinigų neima: „Vienintelis dalykas, kurio prašau, – rekomenduoti mane savo drau gams, jei kelionė pasisekė.“ Konkurentai piktinasi
R.Širvinskas pripažino, kad buvo metas, kai pats suabejojo pradė tu žengti keliu ir tik draugų įkalbi nėjamas nepakreipė jo kita linkme. Pašnekovas pasakojo, kad netrukus rinkoje atsirado konkurentų, dėl kurių teko ir pasinervinti, ir nak timis nemiegoti. „Mačiau, kad jie kartais ir geres nių pasiūlymų pateikia, ir dar rek lamuojasi. Pamaniau, kad viskas
žlunga. Bet tuomet draugai nura mino, sakė man: „Jeigu tave kopi juoja, vadinasi, mato, kad esi ge ras.“ Nusprendžiau laikytis savo tikslo, nesireklamuoti ir kaip tik sulaukiau pirmųjų prašymų duoti interviu“, – prisiminė jis. Dabar į konkurenciją jis sakė žiūrintis kitaip: veikiau džiaugia si, kad darydami tą patį, ką ir jis, konkurentai išleidžia milžiniškus pinigus reklamos kampanijoms. Pašnekovas įsitikinęs, kad už dau gumos konkuruojančių kelionių tinklalapių slepiasi kelionių agen tūros, todėl ir nesukuria artimo ry šio su savo skaitytojais: „O aš nie ko neslepiu.“ R.Širvinskas pasakojo, kad kon kurentai nestokoja jam kritikos bei pašaipų. Anot jo, mažos kelionių agentūros ne kartą yra sakiusios, kad siūlydamas savarankiškas keliones jis tik pats sau duobę kasa. Tačiau į pavydžias jų replikas jaunasis versli ninkas sakė nekreipęs dėmesio, juo lab kad didžiosios kelionių agentūros bei kelionių organizatoriai nestokoja palaikymo ir net patarimų. Įsitraukė ir skaitytojai
„Labai džiaugiuosi, kad turinį da bar formuoju ne aš vienas. Žmonės noriai dalijasi pačių aptiktomis pi gių skrydžių akcijomis ir savo ke lionių patarimais. Juk mano tiks las yra, kad Makalius būčiau ne aš vienas, o mes visi. Nes yra daugybė šalių, kurių nesu aplankęs, ir dau gybė dalykų, kurių negaliu patar ti. Pavyzdžiui, kaip keliauti su vai kais“, – sakė jis. R.Širvinskas buvo įsitikinęs, kad sparčiai didėjantis savarankiškų keliautojų skaičius ir toliau nema žės. Jis pabrėžė, kad pigių skrydžių bendrovės plečiasi, o su kiekviena karta atsiranda vis kitų jaunų žmo nių, norinčių pakeliauti pigiai ir su nuotykiais.
Atvirumas: jaunas verslininkas R.Širvinskas įsitikinęs, kad jo sėkmę
turizmo sektoriuje lėmė nuoširdus ryšys su skaitytojais.
Beveik visą Europą aplankęs R.Širvinskas sakė savo ateitį pla nuojantis Lietuvoje, nes gyveni mo svetur neidealizuoja: „Niekada nesakau, kad Lietuvoje yra blogai, kad kitur apelsinai skanesni. Pake liavęs supranti, kad kiekviena šalis turi savų bėdų.“ Juo labiau kad tikslų ir idėjų, kaip pasakojo jis, – apstu. „Kol kas nu
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
dirbome tik pusę darbo: išpopu liarinome pigias keliones ir savo puslapį, pomėgį pavertėme dar bu. Kita darbo dalis bus toliau ge neruoti idėjas. Neslepiu – būna, kartais norisi užriesti nosį, bet tu riu draugų, kurie nuleidžia ant že mės. Juk iš tiesų viskas, ką pada riau, yra tik pradžia, ir gali bet kada baigtis.“
Minskas žlugdo ŪBIG investicijų planus Spaudoje pasirodė tikrovės neati tinkanti informacija dėl Ūkio ban ko investicinės grupės (ŪBIG) vyk domo investicinio projekto Balta rusijoje. Tačiau iš tikrųjų taip nėra.
ŪBIG direktorės Ritos Matūzienės teigimu, atsižvelgdama į pasaulinę ekonominę krizę, imta dar atsa kingiau vertinti vystomus inves ticinius projektus, todėl pagrin dinis dėmesys buvo sutelktas į jau pradėtus darbus, neatsisakant jų nė vieno. Taigi interesas dėl Bal tarusijos projekto nesumažėjo, bet Minsko miesto vykdomasis komi tetas savo neveiklumu ir įvairiapu sišku trukdymu sužlugdė projekto įgyvendinimą. ŪBIG pastangomis buvo atlikti suprojektuotas visas kompleksas (stadiono rekonstrukcija, 2 vieš
bučiai, biuro kompleksas, komer cinis centras, automobilių sto vėjimo aikštelė) ir gyvenamasis kompleksas „Kamenaja gorka“. Tačiau Minsko miesto vykdomasis komitetas, užuot palaikęs projektą, dar 2011 m. pradžioje atėmė žemę, skirtą šiam projektui įgyvendinti. ŪBIG visais būdais bandė ieškoti galimybės susitarti su Baltarusija, kaip pratęsti projekto įgyvendini mo klausimą, tačiau tik susidurda vo su visišku funkcionierių nenoru ką nors pakeisti. 2010 m. pradžioje Minsko mies to vykdomasis komitetas pradė jo aktyvią projekto žlugdymo po litiką ir projekto įgyvendinimas buvo pristabdytas. Tų pačių metų rugpjūtį po intensyvių derybų bu vo pasiektas susitarimas, kaip tęsti projektą. Tuo tikslu buvo pasirašy
tas protokolas, bet jau po mėnesio Minsko miesto vykdomajam ko mitetui pavaldžios institucijos pa žeidė protokolo nuostatas ir atsi sakė su bendra įmone „Stadium“ pasirašyti žemės nuomos sutartį. Ši sutartis būtų leidusi pradėti gy venamojo komplekso „Kamenaja gorka“ statybas.
Interesas dėl Balta rusijos projekto ne sumažėjo.
2010 m. lapkričio gruodžio mė nesiais Minsko miesto vykdomasis komitetas, pažeisdamas Investici nę sutartį, atsisakė patvirtinti įve žamų į Baltarusiją įrenginių, skirtų
stadiono „Traktor“ rekonstrukci jai, sąrašą (pagal Investicinę su tartį visos medžiagos ir įrenginiai, skirti komplekso statybai, turi bū ti atleisti nuo muito ir PVM). Dėl to įranga, išbuvusi Minsko mui tinės sandėliuose, iškeliavo atgal tiekėjams. 2011 m. vasarį Mins ko miesto vykdomasis komitetas slapta atėmė žemes, skirtas pro jektui įgyvendinti, o apie tai įmo nei „Stadium“ pranešė tik tų pačių metų liepą. ŪBIG visais būdais bandė ieško ti galimybės susitarti su Baltarusi jos atstovais, kaip pratęsti projekto įgyvendinimo klausimą, tačiau tik susidurdavo su visišku funkcionie rių nenoru ką nors pakeisti. Pernai rugpjūtį ŪBIG išsiuntė pretenzi ją Baltarusijos Respublikai, kurio je pranešė apie tai, kad ji pažeidė
Investicinę sutartį, ir suteikė ga limybę pažeidimus ištaisyti. 2012 m. vasario mėnuo buvo paskutinis terminas, kada Baltarusija turėjo ištaisyti pažeidimus, bet tuo ne pasinaudojo. 2012 m. pradžio je ŪBIG, matydama tokią situaciją, sustabdė futbolo klubo finansavi mą. Dėl to klubas buvo likviduotas. Šiuo metu ŪBIG rengia dokumen tus kreiptis į Tarptautinį arbitražą Stokholme dėl nuostolių kompen savimo. ŪBIG nemano atsitraukti – per daug investuota. Kita vertus, yra bendra įmonė „Stadium“, ku ri valdo stadioną „Traktor“. ŪBIG ir Baltarusijos Respublikos sutartis yra palanki Lietuvos investuotojui, todėl ŪBIG jaučiasi gana komfor tiškai. KD inf.
10
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
12p.
Pusės amžiaus paslaptis.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Olimpiniame Londone britai Daryk viską, tik ne kelk rankų. Ypač į priekį, kaip tai darė naciai. Lietuvos sir galiai jau žino, kaip elgtis Londone. O štai vienai Vokietijos irkluotojų koman dos narei net teko atsisveikinti su žai dynėmis, nes jos vaikinas – nacistinių politinių pažiūrų.
100 tūkst.
– mažiausiai tiek prezervatyvų buvo pristatyta į olimpinį kaimelį.
Publikacijos: lietuvių sirgalius britų žiniasklaida išvadino naciais.
Nuostolis ekonomikai?
Britai, regis, norėjo surengti pa čias tolerantiškiausias ir saugiau sias žaidynes pasaulio istorijoje. Tikslas – puikus. Tik kai kur olim piados organizatoriai gerokai per sūdė.
Antai žinomas amerikiečių eko nomistas Nourielis Roubini juo kėsi, kad britai Londoną pavertė miestu vaiduokliu. Žaidynių organizatoriai, pro fesoriaus nuomone, iš vieno jud riausių pasaulio miestų išgujo be
veik visus gyventojus. „Olimpiada – ekonominė nesėkmė, – rašė so cialiniame tinklalapyje „Twitter“ žinomas ekonomistas. – Londo nas – tuščias: viešbučiai, restora nai, gatvės. Jie visus išgąsdino sa vo perspėjimais.“
Į olimpiadą – papramogauti Olimpinis kaimelis – ramybės oa zė? Ne visai. Kaimelis dvi savaites ūžia it koks bičių avilys.
Pasirodo, jame galioja nerašyta taisyklė: „Tai, kas nutinka kaime lyje, visuomet lieka už sienų.“ Deja, žiniasklaidai sienų nėra. O ir patys sportininkai kartais mėgs ta pakalbėti. Pietų Afrikos 100 m distancijos plaukikas Leithas Shanklandas pasakojo: „Kiekvie nas čia gali puikiai praleisti laiką. Pastaruosius du mėnesius netu rėjome progų atsipalaiduoti, taigi dabar – iš tiesų geras metas.“ JAV futbolo komandos vartinin kė Hope Solo sakė, kad kaimely je netrūksta sekso: „Sekso tik rai daug. Vienąsyk mačiau porelę, kuri net viešai santykiavo kieme. Tiesiog ant žolės tarp pastatų.“ Sąlygos užsiiminėti atsitiktiniu seksu kaimelyje – idealios. Čia vienoje mažytėje vietoje gyvena
tūkstančiai jaunų žmonių ir jiems nereikia jaudintis, kad po žaidynių jie kur nors susitiks. Na, bent jau iki 2016 m. Rio De Žaneiro olimpinių žaidynių. Olimpiados rengėjai atsklei dė, kad į kaimelį buvo pristatyta apie 100–150 tūkst. prezervaty vų. Antai per Sidnėjaus žaidynes 2000 m. prireikė vos savaitės, kad būtų sunaudoti 70 tūkst. prezer vatyvų. Humoro jausmu garsėjantis Londono meras Borisas Johnso nas šmaikštavo, jog „prezervaty vų atletams reikia, kad sportinin kai įkvėptų naująją kartą, o ne ją kurtų“. Britų žiniasklaidoje net užvirė diskusija – gali atletai mylėtis per žaidynes ar tai turėtų būti drau džiama? Ilgus metus treneriai, sporto vadybininkai ir patys atletai lai kėsi nuostatos, kad seksas nepa
deda siekti rekordų. Per 2010 m. Pasaulio futbolo čempionatą bu vęs Anglijos rinktinės treneris Fa bio Capello net sudarė grafik ą žai dėjams, norintiems pasimatyti su savo antrosiomis pusėmis. Bokso legenda Muhammadas Ali sakydavo, kad prieš svarbias kovas jis šešias savaites vengdavo lytinių santykių, o Amerikos ilgų nuotolių bėgikas Martinas Liquori yra pa reiškęs: „Seksas daro žmogų lai mingą. O laimingas žmogus nebė ga 3,4 mylios.“ Visgi mokslininkai sako, kad nė ra tyrimų, kurie įrodytų, jog sek sas mažintų fizinę jėgą, energiją ar ištvermę. Ianas Shrieris, Kanados moks lininkas, pabrėžė: „Kai mes ban dom e žmon es lab orator ijose, vertiname jų pasirodymą, tačiau varžybose daug lemia ir psicho loginiai momentai. Tie, kas sako, jog seksas sportininkams – blo
gis, akcentuoja, kad mylėjimasis mažina agresiją ir koncentraci ją. Tačiau niekas tiksliai nenus tatė, kokią reikšmę tai turi sporto laimėjimams.“ Profesorius pri dūrė: „Net jei sekso priešinin kų teorija teisinga, esu tikras, kad tiek agresijos, tiek koncentracijos kiekis turėtų būti subalansuotas: per mažai – nieko nepasieksi, per daug – irgi.“ Vis dėlto Izraelio psichologas Alexanderis Olshanietzky mo terims atletėms prieš startą re komendavo mylėtis, ir kuo dau giau. „Manau, kad moterys patyru sios orgazmą pasiekia geresnių rezultatų. Kuo daugiau orgazmų, tuo didesnė tikimybė laimėti me dalį. Nors treneriai dažnai liepia auklėtiniams susilaikyti, mote rims toks patarimas netinkamas“, – dėstė savo teoriją ekspertas. „Daily Mail“, „Indian Express“, „News24“ inf.
N.Roubini juokėsi iš britų sau gumo tarnybų ir renginio organi zatorių, kad šie patarė visiems did miesčio gyventojams, kurie neturi įsigiję bilietų į olimpines žaidynes, palikti miestą.
Pirmą sykį savo kar jeroje matau, kad prieš kurią nors šalį būtų taip nusistaty ta. Net ne prieš šalį, o visą posovietinį re gioną.
„Gąsdinimai, kad reikia laiky tis atokiau nuo Londono, nes neva čia atplūs daug žmonių, Londoną pavertė zombių miestu, – tiesiai rėžė ekonomikos profesorius. – Vestendas, kuris paprastai sausa kimšas šeštadienio vakarais, da bar visiškai tuščias... Jie išgąsdino visus turistus, kurie aplanko Lon doną kiekvieną vasarą; jie privertė daugelį londoniečių palikti mies tą; 2 mln. žmonių jie patarė dirb ti namie.“ Nacizmo ir rasizmo šmėkla
Britai – keisti žmonės ir suprasti juos kartais sunku.
11
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
pasaulis Palaidojo prezidentą
Konfliktas dėl salų
Inkstas už kompiuterį
Ganoje vakar vyko preziden to Johno Attos Millso valsty binės laidotuvės. Į jas atvy ko kai kurie Afrikos valstybių vadovai ir kiti garbingi užsie nio svečiai. J.A.Millsas mirė liepos 24 d., likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, per kuriuos jis būtų siekęs dar vienos kadencijos.
Japonija vakar atšaukė savo ambasadorių iš Seulo, pro testuodama prieš Pietų Ko rėjos prezidento Lee Myungbako vizitą salose, į kurias pretenzijas reiškia abi šalys. Pietų Korėjos vadovas lankė si teritorijoje, kurią japonai vadina Takešimos, o korėjie čiai – Dokdo salomis.
Penki žmonės stojo prieš Ki nijos teismą byloje dėl 17-me čio, kuris pardavė savo inks tą, kad nusipirktų planšetinį kompiuterį „iPad“ ir išmanų jį telefoną „iPhone“. Po netei sėtos operacijos paaugliui iš sivystė inkstų nepakankamu mas, jis yra sunkios būklės ir teisme dalyvauti negali.
medžioja nacizmo šmėklą Dienraštis „Mirror“ straipsnį pavadino taip: „Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasistinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepšinio rungtynes.“ „Scanpix“ nuotr.
Ne mažiau dėmesio nei olimpinis krepšinio turnyras tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Lietuvoje sulaukė mūsų krepšinio sirgaliai. Laikraštis „The Daily Mail“ iš spausdino vieno Lietuvos sirga liaus fotografiją, kurioje vyras laiko pakėlęs ranką ir, kaip interpretavo britų žurnalistai, rodo nacistinės Vokietijos laikus primenantį pasi sveikinimą greta esančiam juodao džiui arenos savanoriui. Straipsnis greitai apskriejo pa saulį, tačiau tuo lietuvio nemalo numai nesibaigė. Sirgalius net tik buvo išvesdintas iš krepšinio rungtynių, tačiau dar stojo prieš teismą ir susimokėjo di delę baudą. Po kurio laiko britų žiniasklaida mirgėjo antraštėmis apie „nacius“ iš Lietuvos. Dienraštis „Mirror“ savo straips nį apie lietuvių sirgalius pavadino taip: „Nacizmo gėda: sirgalius iš Lietuvos pagautas rodantis rasis tinį pasisveikinimą juodaodžiam savanoriui per olimpines krepši nio rungtynes.“ Raganų medžioklė Lietuvos sir galiais neapsiribojo. Palikti žaidy nes dėl neva ryšių su naciais teko ir Vokietijos olimpinės rinktinės aš tuonių moterų irkluotojų koman dos narei Nadjai Drygallai. Tiesa, šį kartą „priemonių“ prieš atletę ėmėsi pati Vokietija.
„Susitepę“: graikė šuolininkė į tolį V.Papachristou (nuotr. kairėje) ir šveicaras futbolininkas M.Morganella (nuotr. dešinėje apačioje) pašalinti iš
žaidynių už rasistinius komentarus, o Vokietijos irkluotoja N.Drygalla – už tai, kad jos draugas priklausė neonacių partijai.
N.Drygallai teko palikti koman dą, kai Vokietijos žiniasklaidoje ėmė mirgėti antraštės, kad sporti ninkė draugauja su neonaciu. Tiesa, konservatyvių pažiūrų dienraštis „Frankfurter Allgemei ne Zeitung“ gynė atletę. Pasak lei dinio, išankstinis sportininkės pa smerkimas ne dėl jos asmeninių išsišokimų, o dėl santykių su na ciu „buvo teismas, be įrodymų“. Be to, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pridūrė, jog pasirodė in formacijos, kad atletės draugas ne bepriklauso radikalams ir tai buvo tik jo bloga praeitis. Tačiau kiti vokiečių leidiniai tvirtino priešingai, esą šiuo metu N.Drygallos draugas priklauso itin radikaliai partijai „Rostock Natio nal Socialists“. Už Londono žaidynėms nede ramus pareiškimus pylos gavo ir Graikijos šuolininkė Voula Papach ristou bei Šveicarijos futbolininkas Michelis Morganella. V.Papachristou Graikijos olim pinė delegacija pašalino prieš pat olimpines žaidynes, nes ji „Twit ter“ socialiniame tinklalapyje pa skelbė rasistinę žinutę, kurioje šai pėsi iš afrikiečių imigrantų. O šveicaras M.Morganella buvo nubaustas už tai, kad po pralaimė tų rungtynių su Pietų Korėjos fut bolininkais socialiniame tinklala pyje „Twitter“ varžovams pasiūlė
susideginti ir išvadino juos krūva mongoloidų. Tiesa, vėliau M.Mor ganella atsiprašė dėl savo žodžių. Sportas ir politika?
Žaidynės neapsiėjo ir be organi zatorių bei šalių delegacijų konf liktų. Ukrainos atstovai ėmė kalbėti apie tai, kad žaidynių šeimininkai britai rodo neigiamą nuostatą Rytų Europos regiono šalių sportininkų atžvilgiu. Ukrainos žiniasklaidoje net ėmė mirgėti antraštės, kad britai „vagia iš Ukrainos medalius“. Į skandalą teko įsikišti ir aukš tiems Ukrainos politikams. Antai Ukrainos premjeras Mykola Aza rovas paragino šalies Olimpinį ko mitetą „kovoti dėl medalių, kurie buvo atimti“. Jis priminė Ukrainos ir Angli jos rungtynes per Europos futbo lo čempionatą, kurias ukrainiečiai pralaimėjo, taip pat vyrų gimnas tikos varžybas Londono žaidynėse, kur teisėjai po pakartotinio spren dimo iš šalies atletų atėmė bron zos medalius. „Tokiose sporto varžybose, kaip gimnastika, kur rezultatas priklau so nuo teisėjų, mes turime drąsiai kovoti už savo rezultatus“, – rėžė Ukrainos vyriausybės vadovas. Ukrainoje gimnastikos varžybos sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą.
Nors ukrainiečiai liko treti, o jiems nusileidę japonai – ketvirti, po pakartotinio teisėjų svarstymo Tekančios Saulės šalies atstovams atiteko antra vieta, o ukrainiečius iš trečios vietos išstūmė žaidynių šeimininkai Jungtinės Karalystės atstovai. Gimnastikos varžybose bronzos medalio neteko ir Ukrainos atletė Liudmila Josipenko. Nors iš pradžių Vokietijos atletė Lilli Swarzkopf buvo diskvalifikuo ta, vėliau jai diskvalifikacija buvo panaikinta, todėl Ukrainos sporti ninkė liko be medalio. Oleksandras Volkovas, Regionų partijos Ukrainos parlamente narys ir Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas, sakė: „Mano nuomo ne, sportas virto politika. Olimpi nės dvasios, kuri anksčiau tvyrojo žaidynėse, aš nejaučiu. Žinoma, ir anksčiau visi norėjo laimėti, tačiau dabar to siekiama bet kokia kaina. Ukraina šiandien yra šalis, kuri turi dideles sportines ambicijas ir dau gelis kitų pasaulio šalių tuo nepa tenkintos. Matyt, todėl jie mus vi suomet žemina.“ Dukart olimpinis gimnastikos čempionas ir Ukrainos gimnastikos federacijos viceprezidentas Igo ris Korobčinskis pridūrė: „Žino te, dalyvavau gausybėje olimpinių žaidynių ir mano mokiniai dažnai tampa olimpiniais čempionais. Ta
čiau pirmą sykį savo karjeroje ma tau, kad prieš kurią nors šalį būtų taip nusistatyta. Net ne prieš šalį, o visą posovietinį regioną.“ Šaltokos sutiktuvės
Britai galbūt ir svajoja, kad jų žai dynės įeis į pasaulio istoriją kaip pačios tolerantiškiausios. Tačiau ne visose pasaulio šalyse į sportininkus žiūrima kaip į did vyrius. Britų žiniasklaida stebėjosi, kad Saudo Arabijoje šios šalies at letės vadinamos prostitutėmis. Dienraštis „Daily Beast“ pabrė žė, kad viena iš nedaugelio Saudo Arabijos atlečių Londone dziudo imtynininkė Wodjan Ali Seraj Ab dulrahim Shahrkhani tėvynėje net tik nebuvo sutikta, bet ir įžeidinė ta. Socialiniame tinklalapyje „Twit ter“ atletė už tai, kad dalyvavo žai dynėse, kai kurių tautiečių buvo iš vadinta prostitute. Nem al on ę užs it rauk ė ir W.A.S.A.Shahrkhani tėvas, dziu do imtynių teisėjas. Jam taip pat teko atlaikyti kritikos bangą. Saudo Arabija į Londoną delega vo vos dvi sportininkes, nors šalyje gyvena per 11 mln. moterų ir mer gaičių. Kartu su W.A.S.A.Shahrk hani deleguota buvo Kalifornijoje gimusi ir augusi bėgikė Sarah At tar, turinti dvigubą pilietybę. Parengė Valentinas Beržiūnas
12
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
pasaulis Atominio bombardavimo metinės Nagasakyje minint atominio bombar davimo 67-ąsias metines, miesto me ras Tomihisa Taue ketvirtadienį pa ragino kurti Japoniją be branduolinių grėsmių. Politikas ragino centrinę vy riausybę nustatyti naujus energetikos politikos tikslus – kurti visuomenę, ku riai nebereikėtų bijoti radioaktyvumo. Kasmetė minėjimo ceremonija vy ko netoli vietos, kur 1945 m. rugpjūčio 9 d., likus kelioms dienoms iki Japoni jos kapituliacijos, JAV kariškiai numetė plutonio bombą „Storulis“.
Madonna užrūstino Rusijos valdžią JAV popmuzikos dievaitė Ma donna ketvirtadienį vėl užsitrau kė Rusijos ministrų ir įtakingos Stačiatikių bažnyčios rūstybę, kai išreiškė palaikymą gėjų teisėms mieste, neseniai uždraudusiame „homoseksualų propagandą“.
Už gėjų teises dažnai agituojanti atlikėja ant scenos nusimetė dra bužius – liko vien su liemenėle, ir parodė ant jos nugaros užrašytus žodžius „Jokios baimės!“, kalbė dama apie pavojus visuomenė se, kurios nesugeba elgtis su sa vo žmonėmis „oriai, su pagarba ir meile“. „Parodykit savo meilę ir pa lankumą gėjų bendruomenei“, – paragino ji, o klausytojai iškė lė rankas, rodydami rausvos spal vos apyrankes, kurias Madonnos koncerto organizatoriai išdalijo 10 tūkst. žmonių miniai. JAV pop muz ikos karal ien ės koncertas Rusijos vadovo Vla dimiro Putino gimtajame Sankt Peterburge buvo surengtas praė jus dviem dienoms po to, kai Madonna per koncertą Mask voje pasirodė scenoje užsidėjusi megztą kaukę, vadinamą balak lava, – taip ji parodė solidarumą teisiamoms merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narėms, su rengusioms protestą prieš V.Pu tiną pagrindinėje Maskvos ka tedroje. Antradienį Maskvoje Madonna taip pat buvo nusimetusi drabu žius – pademonstravo juodą lie menėlę ir ant nugaros užrašytus žodžius „Pussy Riot“. Prokurorai pasiūlė trims šios grupės narėms skirti trejus me
tus laisvės atėmimo už chuliga nizmą, kai vasarį šios merginos Maskvos Kristaus Išganytojo ka tedroje surengė „pankų maldą“ prieš V.Putiną. Planuojama, kad teismas nutartį šioje byloje priims rugpjūčio 17 d. Ketvirtadienį iššaukiantis Ma donnos elgesys ir reputacija su kėlė didelę įtampą Sankt Peter burge, kur šiemet buvo priimtas prieštaringai vertinamas potvar kis, numatantis baudas „propa guojantiems homoseksualumą“ nepilnamečiams ir gėjus akivaiz džiai prilyginantis pedofilams. Kai kurie V.Putino šalininkai tiki si, kad šio miesto valdžios spren dimas galėtų būti perkeltas į na cionalinę teisę. Sankt Peterburgo gubernato rius pasiuntė 300 policininkų į Sporto ir koncertų kompleksą, o stačiatikių dvasininkai žadė jo deginti Madonnos nuotraukas ir apšlakstyti šventintu vandeniu vietas, kurias ji aplankė per savo pastarąją viešnagę šiame mieste 2009 m. Žodžių karas tarp Madonnos ir miesto valdžios labiausiai įsisiū bavo kelioms valandoms iki kon certo ir galiausiai dėl jo buvo nu kelta šou pradžia. Rusijos vicepremjeras ir buvęs ambasadorius prie NATO Dmit rijus Rogozinas Madonną pikto je žinutėje apie dainininkės mo ralines vertybes išvadino buvusia kekše. „Arba nusiimk kryžių, arba ap simauk kelnaites“, – D.Rogozinas pridūrė savo komentare sociali niame tinkle „Twitter“. BNS inf.
„Šėtonas“: stačiatikių dvasininkai žadėjo deginti Madonnos nuo
traukas ir apšlakstyti šventintu vandeniu vietas, kurias ji aplankė.
AFP nuotr.
Prieš pusę amžiaus mirusios aktorės ir Holivudo sekso sim bolio Marilyn Mon roe biografijoje te bėra daug baltų dė mių. Iki šiol tiksliai nežinoma, kas nu tiko tą naktį, kai 36 metų žvaigždės šir dis nustojo plakusi.
Pusės amžiaus
Paroda: M.Monroe mirties 50-ųjų metinių proga Varšuvoje eksponuojam
Nuogas kūnas lovoje
Paskutinėmis gyvenimo dienomis M.Monroe daug laiko praleisdavo savo kukliame ispaniško stiliaus vieno aukšto name Los Andžele, virškindama geras ir blogas nau jienas bei didelius kiekius chemi nių preparatų. Geros naujienos bu vo tos, kad jos karjera vėl ėmė kilti į viršų, kai kino studija „20th Cen tury Fox“ pakvietė ją filmuotis dar dviejose juostose. Blogos naujienos buvo nesiliaujanti depresija ir ne viltis, privedusi moterį prie sun kios priklausomybės. 1962 m. rugpjūčio 5 d. apie vi durnaktį namų šeimininkė Eunice Murray pamatė šviesą, sklindančią iš po M.Monroe miegamojo durų. Pabeldusi ir nesulaukusi jokio atsa kymo, moteris paskambino aktorės draugui ir psichoterapeutui Ralphui Greensonui. Šis atvykęs iš lauko pro langą pamatė M.Monroe, nuo gą gulinčią lovoje žemyn veidu. Po teismo medicinos eksper to Thomaso Noguchi atlikto skro dimo kaip mirties priežastis buvo nurodytas apsinuodijimas barbitū ratais. Tyrime dalyvavusi psichiat rų grupė paskelbė versiją, kad tai buvo savižudybė. Rugpj ūč io 4-oji, pas kut in ė M.Monroe gyvenimo diena, sun kiai iššifruojama. Dešimtys žmo nių patys prisipažino arba įtariami lankęsi aktorės namuose. Vienas jų – JAV generalinis prokuroras Ro
bertas Kennedy, gangsterių vadeiva Samas Giancana, taip pat Federali nio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai, kurie aktyviai domėjosi jos ryšiais su politikais ir nusikaltėliais.
Aktorės laukė nau ji filmai, paskutinia me interviu ji atrodė pozityviai nusitei kusi.
Psichologinis skrodimas
Kiek tikrų arba numanomų svečių – tiek M.Monroe mirties teorijų. Oficiali savižudybės versija dau gelio neįtikino. Aktorės laukė nauji filmai, pa skutiniame interviu ji atrodė po zityviai nusiteikusi, o psichote rapeutui R.Greensonui skirtuose garso įrašuose ji atrodo tikinti, kad terapija duoda rezultatų. Dar vienas savižudybės versiją menkinantis įkaltis – 228 JAV do lerių vertės komodos pirkimo če kis, kurį M.Monroe pasirašė die ną prieš mirtį. Kam žmogui, kuris nusprendė išeiti iš gyvenimo, išva karėse pasirašinėti čekį, kad į na mus būtų pristatytas gana kuklus ir kasdieniškas baldas? Žinomas psichologas Davidas Bernsteinas teigia, kad ties savi
žudybės riba atsidūrę žmonės savo ketinimus dažnai reiškia kitokiais būdais: pavyzdžiui, beatodairiškai taško pinigus. Pirkimas leidžia pa sijusti geriau, tai tarsi laisvas kri timas, padedantis išvalyti smege nis ir piniginę. Bet tai ir yra keista. M.Monroe įsigijo tik vieną daiktą, be to, visiškai kasdienišką. Todėl, anot D.Bernsteino, aktorės čekis rodo, kad ji dar ilgai ketino vaikš čioti šia žeme. „Jeigu atliktume psichologi nį skrodimą, šis čekis – labiausiai intriguojantis radinys. Jis priveda prie minties, kad M.Monroe neke tino mirti“, – reziumavo D.Berns teinas. Nusikaltimo neįžvelgė
Apie tai, kaip galėjo atrodyti pa skutinės aktorės gyvenimo valan dos, parašyta ne viena knyga ir pa statytas ne vienas filmas. Apie tai kalbėjo daugybė „vidinių“ šaltinių, taip pat sąmokslo teoretikų. Nau jas susidomėjimo M.Monroe mir timi pliūpsnis kilo 1982 m., kai Los Andželo valdžia nusprendė iš nau jo peržiūrėti jos bylą. Tyrėjai nustatė: „Turimų įrody mų visuma nepatvirtina nė vienos versijos, kad aktorės mirtis buvo nusikalstamo pobūdžio.“ M.Monroe gerbėjai įtarė, kad ji galėjo būti nužudyta dėl glaudžių santykių su Johnu ir Robertu Ken nedy. Žmonės aktyviai domėjo
13
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
pasaulis Atominio bombardavimo metinės
Afrikos žudikas – nutukimas Per ilgą laiką susiformavo visuo tinė nuomonė, kad Afrikoje kara liauja karas, badas ir ligos. Tačiau dabar juodasis žemynas susidūrė su nauju priešu – nutukimu. Genų teorija nepasitvirtino
paslaptis
mos iki šiol nepublikuotos aktorės nuotraukos.
si, kas tiekė aktorei tabletes, kurių perdozavusi ji mirė, ir kodėl pro tokoluose nėra greitosios medi cinos pagalbos darbuotojų paro dymų. Taip pat tiksliai nežinoma, kada moterį ištiko mirtis. Dokumentai dingo
Paskutinius septynerius gyveni mo metus M.Monroe stebėjo ir sekė FTB pareigūnai. Galbūt sek lių ataskaitos ir kiti FTB dokumen tai galėtų atskleisti dar nežinomų aktorės mirties aplinkybių, bet jie
AFP nuotr.
dingo. Naujienų agentūros „Asso ciated Press“ žurnalistai remda miesi Informacijos laisvės įstatymu šiemet kreipėsi į FTB su prašymu paviešinti duomenis, surinktus se kant M.Monroe nuo 1955 m. Tačiau FTB ir Nacionalinis archyvas, kur paprastai saugomi tokie dokumen tai, atsakė, kad jų neturi. FTB tinklalapyje yra tik kelios M.Monroe bylų ištraukos, bet do kumentai daugelyje vietų užtu šuoti.
Medicinos žurnalas „The Lancet“ rašo, kad, gyventojų skaičiui per kopus milijardą, Afrika susiduria su išsivysčiusiam pasauliui būdin gomis problemomis, kurias lemia besikeičianti mityba, urbanizacija ir pasyvesnis gyvenimo būdas. Dėl to, kodėl skurdžiausiose pasaulio šalyse daugėja nutukusių žmonių, užvirė karštos diskusijos. Vie ni teoretikai tai sieja su evoliucija. Esą Afrikos, Azijos ir Polinezijos gyventojai dažniau paveldi genus, kurie skatina riebalų kaupimą. Vadinamojo taupymo geno teo rija aiškina, kad nutukimas labiau būdingas tiems žmonėms, ku rie periodiškai tai turi daug mais to, tai badauja. Pavyzdžiui, kai sausuoju metų laiku maisto la bai trūksta, o atėjus lietaus se zonui prasideda tikros puotos. Genai, kurie buvo atsakingi už riebalų kaupimą organizme, bu vo labai naudingi, bet dabarti niams miestų gyventojams, ne bejaučiantiems maisto stygiaus, jie pradeda kenkti. Amerikoje, kur kas trečias suau gęs žmogus yra nutukęs, ši nega lia dažniau kamuoja juodaodžius ir čiabuvius amerikiečius nei išei vius iš Europos. Nepaisant to, mokslininkams pritrūko įrodymų, kad nutukimą lemia būtent genai. Kaip teigė Nobelio premijos lau reatas biologas Sidney Brenneris, nutukimo genas jau seniai atrastas – tai tas genas, kuris verčia žmo gų išsižioti.
Kalta urbanizacija?
Mokslininkai įtaria, kad tikra sis nutukimo kaltininkas – urba nizacija ir miestietiškas gyveni mo būdas. Afrikos miestai auga sparčiausiai pasaulyje. Ir kaltinti galima ne tik „McDonald’s“ plėt rą bei besivystančio pasaulio „ko kakolanizaciją“. Daug įtakos turi ir mitybos pokyčiai, kai žmonės pereina nuo pačių auginamo prie perkamo maisto. „Kai žmonės persikrausto į miestą, jų aktyvumas sumažė
Kaltinti galima ne tik „McDonald’s“ plėtrą ir besivystan čio pasaulio „koka kolanizaciją“. Daug įtakos turi ir mity bos pokyčiai.
priėjo prie išvados, kad motinų nutukimas kelia pavojų naujagi mių gyvybei. Kūdikių mirtingumas šiame re gione jau yra didžiausias pasauly je, o plintantis nutukimas proble mą didina dar labiau. Mokslininkai teigia, kad nutukusių motinų kū dikiams yra 50 proc. didesnė rizi ka mirti per pirmą gyvenimo mė nesį. Ir nors Užsacharės Afrikoje nu tukimas dar yra tik gimstanti pro blema, o nutukusių moterų yra tik 5 proc., specialistų prognozės jau dabar verčia sunerimti. Anot ty rimo autorių, 2030 m. maždaug ketvirtadalis regiono gyvento jų turės antsvorio, o penktadalis bus nutukę. Jungtinės Tautos 2006 m. pa skelbė, kad mirtingumas nuo per tekliaus pirmą kartą viršijo mir tingumą nuo nepritekliaus. Tą patį netrukus bus galima pasaky ti ir apie bado kamuojamas Afri kos valstybes. „The Independent“ inf.
ja. Jie nebeturi galimybės patys auginti maistą, todėl privalo pa sikliauti gatvės prekiautojais ir valgyti daug riebalų ir cukraus turinčio maisto, – aiškino žur nalo „The Lancet“ atlikto tyrimo autorė Jenny Cresswell. – Šian dien nutukimas Afrikoje sieja mas su turtingumu: kuo esi tur tingesnis, tuo didesnė tikimybė, kad būsi nutukęs. Bet gyvenimo lygiui augant, vaizdas gali apsi sukti, ir nutukimas taps būdingas skurdesniems.“ Pavojus kūdikiams
Londono higienos ir atogrąžų me dicinos mokyklos ekspertai išty rė 27 Užsachario Afrikos šalis ir
Skaičiai ir faktai Nuo 1980 m. nutukusių žmonių
skaičius pasaulyje padvigubėjo. 2008 m. 1,4 mlrd. žmonių, vyres nių nei 20 metų, turėjo antsvorio. Iš jų daugiau nei 200 mln. vyrų ir beveik 300 mln. moterų buvo nu tukę. 65 proc. pasaulio gyventojų gy vena šalyse, kur nuo antsvorio miršta daugiau žmonių nei nuo nepakankamo svorio. 2010 m. daugiau nei 40 mln. vaikų, jaunesnių nei 5 metų, turė jo antsvorio. Pasaulio sveikatos organizacijos inf.
Parengė Julijanas Gališanskis
Romanas su šešiolikmete Prieš kelias savaites Jungtinėse Vals tijose pasirodė Tony Jerriso knyga „Marilyn Monroe: mano mažoji pa slaptis“, kurioje autorius tvirtina, kad kino žvaigždė buvo lesbietė ir turėjo intymių santykių ne tik su garsenybė mis, bet ir jaunomis gerbėjomis. Pasak T.Jerriso, tarp M.Monroe meilužių bu vo Joan Crawford, Barbara Stanwyck, Marlene Dietrich ir Elizabeth Taylor, taip pat nepilnametės merginos iš jos gerbėjų klubo. Tokiam klubui vadovavusi Jane Law rence teigė būdama 16-os turėjusi ro maną su M.Monroe, dalijosi su ja išgy venimais ir patirtimis. Knygos autoriaus duomenimis, M.Mon roe susipažino su J.Lawrence, kai pasta rajai buvo dvylika. Merginas suartino bendra patirtis – jos abi nepažinojo sa
vo tėvų, augo globos namuose. J.Law rence T.Jerrisui papasakojo, kad vie ną 1955-ųjų vakarą atėjo pas M.Mon roe padėti jai papuošti buto. Aktorė, kuriai tuomet buvo 29-eri, tą vakarą gurkšnojo šampaną ir vartojo prepa ratą „Nembutal“. „Šampanas daro mane laiminges nę, o tabletė daro mane laimingesnę greičiau“, – M.Monroe žodžius prisimi nė J.Lawrence. Mergina labai nustebo, kai besitvar kant vieną akimirką M.Monroe neti kėtai pabučiavo jai į šlaunį. „Kitos kelios minutės buvo miglotos, siurrealistinės ir panašios į sapną. Ma no pulsas pašoko, kai Marilyn dar kar tą pabučiavo man į šlaunį, po to palin ko ir pabučiavo į lūpas, labai švelniai ir lėtai“, – pasakojo J.Lawrence.
Ateitis: nutukimas paprastai nesiejamas su Afrika, kur milijonai žmonių pragyvena už mažiau nei dolerį
per dieną, bet auganti problema kelia pavojų kitai gyventojų kartai.
AFP nuotr.
14
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
16p.
Rezultatai bus įvertinti tik finišavus visoms varžyboms.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Žaidėjai Marius Bagdonas
Kauno „Žalgirio“ sporto direkto rius Vitoldas Masalskis pabrėžė, kad šiemet komanda buvo komp lektuojama pagal naujojo vyriau siojo trenerio Joano Plazos pagei davimus.
Žalgiriečiai: paskutiniai žaidėjai, tarpsezoniu papildę pagrindinę Lietuvos čempionų sudėtį – A.Juškevičius ir O.Lafayette’as.
gettyimages.com nuotr.
„Žalgirio“ gretos surikiuotos
Kauno „Žalgirio“ klubas baigė komplektuoti komandą ir rugpjū čio 20-ąją jau planuoja pradėti pirmąją treniruočių stovyklą. Paskutiniai krepšininkai, papildę ekipą, – amerikietis įžaidėjas Oliveris Lafayette’as bei gynėjas Adas Juškevičius. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Turi lyderio savybių
27 metų 188 cm ūgio O.Lafayet te’as praėjusį sezoną pradėjo To mo Pačėso vadovaujamoje Gdynės „Asseco Prokom“ ekipoje ir buvo vienas iš komandos lyderių. Per Eurolygos varž ybas aikš tėje įžaid ėjas vid ut in iškai pra leid o po 25 min utes, rinko po 10,7 taško, atkovojo po 2,5 atšo kus io kam uol io ir atl iko po 3,3 rez ultatyvaus perd av im o. Prieš „Top-16“ etapą amerikietį įsigi jo Stambulo „Anadolu Efes“. Hjustono universitete sociolo
2012–2013 m. „Žalgiris“ Mantas Kalnietis, Oliveris Lafayet te’as, Marko Popovičius, Adas Juš kevičius, Rimantas Kaukėnas, Vy tenis Lipkevičius, Tremmelas Dar den as, Mind augas Kuzm insk as, Paul ius Jank ūnas, Kšyštofas Lav rinovičius, Darjušas Lavrinovičius, Tadas Klimavičius, Mario Delašas, Robertas Javtokas.
gijos diplomą įgijęs ir futbolą lais valaikiu mėgstantis žaisti O.La fayette’as jau studentų krepšinyje išsiskyrė puikiu aikštės matymu. Per visą šios aukštosios mokyk los krepšinio komandos istoriją už jį rezultatyvių perdavimų dau giau yra atlikęs tik legendinis NBA ir olimpinis čempionas Clyde’as Drexleris. Amerikietis yra bandęs laimę NBA antrinės lygos (NBDL) Fort veino „Mad Ants“ komandoje. Vidutiniškai pelnęs po 17,1 taš ko ir atlikęs po 6,5 rezultatyvaus perdavimo, įžaidėjas atkreipė ir stipriausios pasaulio lygos klubų dėmesį. 2010-ųjų balandį O.La fayette’as buvo sudaręs trumpa laikę sutartį su Bostono „Celtics“ klubu. Iki atvykimo į Gdynę O.Lafayet te’as dar atstovavo Belgrado „Par tizan“ (Serbija) bei Ašdodo „Mac cabi“ (Izraelis) klubams. Grįžo po dvejų metų
Įžaidėjo ir atakuojančio gynė jo pozicijose galintis žaisti 23-ejų A.Juškevičius į stipriausią Lietu vos klubą sugrįžta po dvejų me tų pertraukos. Ankstesnė jo su tartis su klubu baigėsi šią vasarą
ir „Žalgiris“ nusprendė ją pratęs ti dar dvejiems metams. Ateinantį sezoną Kauno koman dos vadovai žaidėjo skolinti jau neketina ir jam yra numatę daug svarbesnį vaidmenį. Pats A.Juš kevičius taip pat niekada neslėpė noro vėl sugrįžti į „Žalgirį“, kurio marškinėlius paskutinį kartą vil kėjo 2009–2010 m. sezoną.
Susižavėjimo A.Juš kevičiaus žaidimu neslėpė ir klubo sa vininkas Vladimi ras Romanovas. Apie tai, kad šis krepšininkas vėl gali grįžti į „Žalgirį“, kalbėta jau nuo praėjusio sezono pabai gos. Tuometis treneris Aleksand ras Trifunovičius ne kartą gyrė perspektyvų žaidėją, o susižavė jimo A.Juškevičiaus žaidimu ne slėpė ir klubo savininkas Vladi miras Romanovas. Į pagrindinę klubo sudėtį krep šininkas galėjo patekti ir prieš praėjusį sezoną, tačiau treneriui iš Graikijos Iliui Zourui neįtiko.
Vasarą A.Juškevičiui šansą sutei kė ir Lietuvos nacionalinės rinkti nės strategas Kęstutis Kemzūra. Jis įtraukė gynėją į rinktinės kandida tų sąrašą ir, nors į galutinį dvylik tuką jaunajam debiutantui prasi brauti nepavyko, po treniruočių stovyklos K.Kemzūra gyrė krepši ninką už pastangas ir entuziazmą. 2008 m. Europos jaunimo (iki 20 metų) vicečempionas pasta ruosius du sezonus (su trumpa pertrauka „Baltų klube – aut. pa st.) atstovavo Prienų „Rūdupiui“. Trenerių štabas pasikeitė
Šį sezoną gerokai pasikeitęs bus ir „Žalgirio“ trenerių štabas. Naujasis komandos vyriausiasis treneris Joa nas Plaza nusprendė pasilikti visus praėjusį sezoną klube dirbusius savo pirmtako A.Trifunovičiaus asisten tus – Oliverį Kostičių, Saulių Štom bergą ir už varžovų žaidimo analizę atsakingą Mindaugą Brazį. Kitiems štabo nariams ateinan tis sezonas bus bene svarbiausias jų karjeroje. Į Krasnodaro „Loko motiv-Kuban“ klubą išvykstantį Sigitą Kavaliauską pakeitė du per spektyvūs fizinio rengimo trene riai: praėjusį sezoną Kauno „Bal tuose“ dirbęs Nerijus Navickas ir „Žalgirio“ jaunimo komando je Aleksandro Kosausko mokyklą išėjęs Justinas Grainys. Su jais darbuosis gydytojas Pet ras Mikučionis, pernai irgi rūpinę sis „Baltų“ krepšininkų sveikata. Jis pakeis beveik du dešimtmečius „Žalgirio“ klube šias pareigas ėju sį gydytoją Robertą Narkų.
– Direktoriau, ar esate paten kintas tarpsezoniu nuveiktu darbu? – vakar paklausėme V.Ma salskio. – Aš, kaip sporto direktorius, šie met „Žalg ir io“ klub o piram id ę nor ėjau prad ėt i nuo vyr iaus io jo trenerio. Džiaugiuosi, kad pa sirinkome tikrai stiprų strategą. Pirmą kartą Lietuvoje dirbs Ispa nijos specialistas. Apskritai labai retas atvejis, kad šios šalies tre neriai dirbtų kurioje nors kitoje valstybėje. J.Plaza taip pat rodė norą treniruoti „Žalgirį“. Trene ris mums sudarė sąrašą žaidėjų, kuriuos pagal savo krepšinio filo sofiją ir koncepciją norėtų maty ti ekipoje. – Kaip sekėsi formuoti sudėtį? – Kiekvienai pozicijai turėjome po kelis kandidatus. Labai gaila, kad užtruko derybos su Šarūnu Jasike vičiumi. Mes tikrai norėjome šio žaidėjo, o ir Šarūnas iš pradžių žadėjo prisijungti. Jei ne jo užsi tęsę svarstymai, mes tikriausiai būtume turėję savo gretose Earlą Colloway’ų, tačiau šis amerikie tis negalėjo tiek ilgai laukti ir ga liausiai pasuko į Malagą. Nepavy kus susitarti ir su Omaru Cooku, kita pavardė J.Plazos pageidau jamame sąraše buvo Oliveris La fayette’as. Jo koziris – gynyba. Kadangi treneris savo vardą su sikūrė pirmiausia kaip geras gy nybos specialistas, savo žaidėjus turbūt irgi rinkosi pagal panašius kriterijus. Atakuojančiojo gynėjo pozicijo je praėjusį sezoną žaidęs Marko Po povičius treneriui tiko, tad su juo buvo pratęsta sutartis. Kitas šios pozicijos krepšininkas J.Plazos są raše buvo Rimantas Kaukėnas. Mes dėl to kiek dvejojome, nes baimino mės dėl Rimo paskutinės traumos. Daug kalbėjomės ir su pačiu žai dėju, ir su jo agentu. R.Kaukėnas sakė, kad dar nėra pasirengęs 100 proc. tik dėl treniruočių stokos. Vis dėlto olimpinėse žaidynėse jo forma sparčiai gerėjo ir pačioje pabaigo je jis jau demonstravo labai solidų krepšinį. Lengvojo krašto puolėjo pozici joje norėjome Jono Mačiulio, tačiau jo agentas pareikalavo labai dide lių pinigų. Tuomet sukirtome ran komis su Tremmelu Dardenu. Jis, Mindaugas Kuzminskas ir Vytenis
15
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
sportas Kanojininkas – finale
Finišavo priešpaskutinis
Dėl medalių nekovos
Kanojininkas Jevgenijus Šuk linas pateko į Londono olim piados baidarių ir kanojų irkla vimo sprinto finalą. Vienvietę kanoją irklavęs 26-erių metų Lietuvos atletas 1-ojoje pus finalio grupėje 200 m įveikė per 41,483 sek. ir užėmė 1-ąją vietą, o bendrojoje įskaitoje – 3-iąją.
Londono olimpinių žaidy nių lengvosios atletikos vy rų dešimtkovės varžybose Da rius Draudvila (nuotr.) surin ko 7 557 taškus ir liko 25-asis tarp 26 finišavusių sportinin kų (varžybas pradėjo 31). Auk so medalį iškovojo amerikietis Ashtonas Eatonas, surinkęs 8 869 taškus.
Egidijui Balčiūnui nesėkmingai susiklostė Londono olimpia dos baidarių ir kanojų sprin to varžybų pusfinalis – 37-erių metų lietuvis šiandien B finale kovos dėl 9-16 vietų. Vienviete baidare E.Balčiūnas pusfina lyje 200 m įveikė per 36,495 sek. ir tarp 16 dalyvių buvo de vintas.
i – pagal trenerio J.Plazos pageidavimus ir sunkios derybos, parašus surai tėme tik paskutinę akimirką. Jis, atsižvelgiant į varžovą, gali žais ti tiek ketvirtuoju, tiek penktuoju numeriu. Vienintelė problema – nugaros trauma. Praėjusiais me tais jam buvo atlikta aukšto lygio operacija, dabar jis jaučiasi pui kiai ir praktiškai vien tik jo pa stangomis Sienos „Montepaschi“ komanda praėjusį sezoną ta po Italijos čempione. Džiaugiuosi, kad vi durio puolėjo pozicijo je rungtyniaus Darjušas Lavrinovičius. Su juo pa vyko susitarti dar vasaros viduryje. Jis labai universalus, gali žaisti ir toliau nuo krepšio. Vis dėlto geriausiai Darjušas jaučiasi vidurio puolėjo pozicijoje.
Neabejoju, kad bus rungtynių, kai galėsime kai kuriuos vyresnius žaidėjus patausoti.
Lipkevičius turėtų neblogai vienas kitą papildyti. Sunkiojo puolėjo pozicijoje tre neris pageidavo Pauliaus Jankū no, Kšyštofo Lavrinovičiaus ir Ta do Klimavičiaus. Džiaugiuosi, kad visus juos turėsime savo koman doje. Su Kšyštofu vyko labai ilgos
– Kurį krepšininką – M.Kalnietį ar O.Lafayette’ą – treneris ma to pagrindiniu ekipos įžaidė ju? – Jis kol kas to dar neįvardijo. Tre neris atsiuntė mums pasiruošimo sezonui planą. Į Kauną ispanas at skris rugpjūčio 17-ąją. Bus trenerių bei klubo vadovų susirinkimas. Tre neris nubrėš tikslesnes gaires, kaip įsivaizduoja savo darbą ir ką pla nuoja. Mano manymu, pasiruoši mo etape paaiškės, kas bus pirma sis įžaidėjas, o kas – antrasis. Kita vertus, beveik neabejoju, kad kiek vienose rungtynėse trenerio suma nymai dėl pagrindinio įžaidėjo skir sis, nes labai daug kas priklausys nuo varžovų. – Koks vaidmuo komandoje nu matytas Adui Juškevičiui? – Adas – perspektyvus krepšinin kas. Tai puikiai patvirtina faktas, kad jis šiemet buvo kviečiamas į nac ion al in ę rinkt in ę. Šis žaid ė jas padarė didelę pažangą. Gal būt jam pas iseks nuk onk ur uot i kai kuriuos vyresnius krepšinin
kus ir šiemet, tačiau pagrindinis tiksl as – kad jis prip rast ų prie kom and os. Jam tur ėt ų būt i ski riamas vis svarbesnis ir svarbes nis vaidmuo. – Mario Delašas praėjusį sezo ną atliko epizodinį vaidmenį. Ar šiemet bus kitaip? – Robertas Javtokas kol kas gydosi traumą, tačiau turime penkis aukš taūgius, tad tikrai nebus problema sezono pradžioje jį pakeisti. Tokio mis aplinkybėmis galėtų sėkmin gai pasireikšti kroatas. 14 žaidėjų rinkomės dėl to, kad apsidraustu me nuo traumų. Neabejoju, kad bus rungtynių, kai galėsime kai kuriuos vyresnius žaidėjus patausoti. Mes matome, kad M.Delašas jau tikrai yra pagrindinės „Žalgirio“ sudėties lygio, tiesiog praėjusį sezoną trene ris jam nesuteikė pakankamai žai dimo laiko. Jo potencialas ir krep šinio pagrindai tikrai labai geri. Ne veltui 18–19-mečių Europos ir pa saulio čempionatuose jis buvo ren kamas į simbolinius penketus, o dvidešimtmečių pirmenybėse net gavo MVP prizą.
žaidė su italų „Cantu“ ekipa, o naują turnyrą pradės spalio 11 d. maču su Zagrebo „Cedevita“. Tomo Raginos nuotr.
Vladimiras Romanovas „Žalgirio“ klubo savininkas
P
astaruosius metus mūsų sva jonė – liet uv iškas „Žalg ir is“. Tok ią komandą stengėmės suburti šiam sezonui, bet ne pavyko: Šarūnas Jasikevičius, žadėjęs žaisti Kaune, paskutiniu momentu bu vo perviliotas į klubą „Barcelona“. Tačiau pav yko susitart i su brol iais Lavrinovičiais, nors iki paskutinio mo mento nebuvau įsitikinęs, kad jie abu žais Kaune. Kol pasirašėme sutartį su Kšyštofu, jo agentai sukėlė tiek intrigų, kiek jų negirdėjau per 3 metus. Manau, kad abu broliai ir kitas koman dos naujokas Rimantas Kaukėnas la
bai sustipr ins „Žalg ir į“, todėl šiemet esame patenk int i mūsų komandos komplektacija. Tur ime ir kel is leg ion ier ius – Olive rį Lafayette’ą, Tremmellą Dardeną ir Marko Popovičių. Pastarasis gynėjas jau ne pirmą sezoną vilkės „Žalg irio“ marškinėlius, yra atsidavęs komandai, mylimas jos fanų, todėl Marko nelaiko me legionieriumi, jis mums – savas. Tikimės, kad daugiau naudos koman dai duos ir jaunieji Adas Juškevičius, Vytenis Linkevičius, Mindaugas Kuz minskas bei Mario Delašas, kurie jau ne pirmus metus „Žalgiryje“. Mūsų tikslas – kad komanda prog re suot ų. Galut ines užduot is užsibrėši me po pasirengimo šiam sezonui.
„Hearts“ išmėgins jėgas su „Liverpool“
– Kada į Lietuvą atvyks ameri kiečiai legionieriai? – Visi žaidėjai turi susirinkti rugp jūčio 15–17 d. Iki rugpjūčio 20 d. jiems bus atliktas medicininis pa tikrinimas. Kiek vėliau prisijungs tik Londone rinktinės garbę gynę R.Kaukėnas, M.Kalnietis ir P.Jan kūnas. – Jaun iej i Vyten is Čiž auskas ir Edgaras Ulan ovas šią va sar ą vėl blykstel ėjo Europ os dvid eš imtm eč ių čemp ion a te. Nenorėjote suteikti šanso jiems? – Tarp savo amžiaus krepšinin kų šie vaikinai žaidžia tikrai labai gerai. Norime juos matyti ir stebė ti iš šalies. Ketiname juos paskolin ti kuriai nors Lietuvos krepšinio ly gos komandai. Matome didžiules jų perspektyvas. Norėtume, kad kitose komandose jie įrodytų, jog gali bū ti lyderiai ir kitąmet ateitų į „Žal girį“. Tokioje pat situacijoje yra ir Mindaugas Kupšas. Jį greičiausiai skolinsime Panevėžio „Lietkabe lio“ ekipai.
20
Varžovai: paskutines praėjusio sezono Eurolygos rungtynes „Žalgiris“
Komentaras
– šią rugpjūčio dieną „Žalgiris“ planuoja pirmąją treniruotę.
Azartas: V.Romanovas (nuotr. kairėje) ir E.Jankauskas neabejoja,
kad „Hearts“ bus kietas riešutas „Liverpool“ vienuolikei.
Ištraukus Europos futbolo lygos atkrintamųjų varžybų burtus paaiškėjo, kad lietuviškasis Ško tijos taurės laimėtojas Edinburgo „Hearts“ klubas dėl vietos pagrin diniame turnyre kausis su „Liver pool“ (Anglija) vienuolike.
„Su Liverpulio komanda susitik siu antrą kartą. Pirmasis mačas buvo 2005-aisiais Kaune, kai jie vos išnešė sveiką kailį per dviko vą su FBK „Kaunas“ komanda, ir pirmiausia dėl to, kad vienas pa grindinių Kauno ekipos žaidė jų Givis Kvarackelija susipyko su treneriu Aleksandru Piskariovu, todėl nerungtyniavo. Tuome tis britų klubo direktorius Ric kas Parry, nusivylęs savo ekipos žaidimu, net pasiūlė pirkti „Li verpool“ klubą. Jis nesitikėjo, jog lietuvių komanda bus tokia rim
ta varžovė“, – sakė „Hearts“ klu bo savininkas Vladimiras Roma novas. „Manau, kad, žiūrint į ateitį, tai bus puiki patirtis mūsų komandai, turint galvoje, jog ji yra jauna. „Li verpool“ ekipa yra tarp dešimties tituluočiausių Europoje. Mums bus puiki galimybė pasitikrin ti jėgas tokio lygio varžybose. Esu įsitikinęs, kad mes ne tik atiduo sime jiems pagarbą ir pasikeisi me marškinėliais, bet ir parodysi me savo jėgą. Nėra baisių varžovų, o yra tik labiau tituluotų. Svarbu, kad mūsų žaidėjus pažins Angli jos žiniasklaida, žiūrovai. Tai pui ki reklama klubui, taip pat Škotijos futbolui, nes tarptautinėse varžy bose komanda atstovauja šaliai“, – teigė vienas Edinburgo „Hearts“ trenerių Edgaras Jankauskas. KD inf.
16
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Lietuviai įveikė graikus
Auksas – kolumbietei
Jamaikiečiai – greičiausi
Vilniuje ir Liepojoje prasidė jo šešiolikos Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionatas. B grupėje Lietu vos krepšininkai 71:66 įveikė Graikijos ekipą. Nugalėtojams Justas Tamulis (nuotr.) pelnė 27 taškus. Vakar lietuviai žai dė su danais, kurie 63:86 pra laimėjo italams.
Mažųjų dviračių kroso (BMX) moterų olimpinių žaidynių pusfinalyje Lietuvos atsto vė Vilma Rimšaitė (nuotr.) per tris važiavimus surinko 19 taš kų, savo grupėje liko septinta ir nepateko tarp aštuonių fina lo dalyvių. Olimpine čempione vakar tapo kolumbietė Maria na Pajon.
Jamaikos sprinteriai trium favo olimpinėse 200 m bėgi mo varžybose. Čempionu ta po 5-ąjį olimpinį aukso me dalį per savo karjerą iškovo jęs Usainas Boltas (nuotr.) – 19,32 sek. Sidabrą pelnė Yo hanas Blake’as – 19,44 sek., bronzos medaliu tenkinosi Warrenas Weiras – 19,84 sek.
Guodžia netikėti blykstelėjimai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Rytoj Londono olimpiniame sta dione bus nuleista XXX vasaros žaidynių uždanga ir estafetė per duota Rio de Žaneirui. Lietuvių lūkesčiai šioje olimpiadoje buvo gerokai didesni, nei iškovotų tro fėjų skaičius. Prognozių fiasko
Penk i med al iai. Toks yra ge riausias Lietuvos atletų pasiro dymas olimpiadose – 2000 m. Sidnėjuje ir 2008 m. Pekine. Iš Australijos lietuviai parvežė du aukso ir tris bronzos apdovano jimus, iš Kinijos – du sidabro ir tris bronzos. Į Londoną lietuviai vyko tikė damiesi rekordo, tačiau viltims nelemta išsipildyti. Finišuojant jubiliejinei olimpiadai galima konstatuoti – favoritais laiky ti sportininkai nepasirodė taip, kaip buvo tikėtasi, o didžiausias pergales iškovojo šešėlyje tūno ję atletai.
Dviračių plento atstovams Ge diminui Bagdonui ir Ramūnui Navardauskui prognozuotos 10– 20 vietos. Su visa grupe finišą pasiekę lietuviai tikslo nepasie kė – tenkinosi atitinkamai 58 ir 46 vietomis. Sėkmingesnių startų tikėjosi daug um a lengvaatl eč ių. Euro pos lengvosios atletikos sidab ro medalį iškovojęs šuolininkas į aukšt į Raiv yd as Stanys neį veik ė atrankos barjero. Lon don e sport in inkas perš oko tik 2,16 cm aukštyje iškelt ą kar telę, o sidabriniame Helsinky je užfiksavo net 15 cm aukštes nį rezultatą. 34-ąją viet ą užėm ė 100 m barjerinio bėgimo atstovė So nata Tamošaitytė, nors Lietu vos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) iš jos tikėjosi 16–20 vie tų. Po traumos atsigauti nespė jusiam sprinteriui Ryčiui Saka lauskui taip pat nepasisekė – jis liko 31-asis, o jam prognozuotos 16–21 vietos.
LTOK prezidentą nuvylė krepšininkai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas tvirtina, kad mūsiškių nuotaikos Londone – puikios, o šalies sportininkų rezultatai bus įvertinti tik finiša vus visoms varžyboms.
V.Alekna alaus neatsisakė
Bene didžiausiu olimpiados nusi vylimu tapo vyrų krepšinio rinktinė bei šaulė Daina Gu dzinevičiūtė.
Rūta Meilutytė, Aleksandras Kazakevičius, Evaldas Petraus kas. Daugiausia džiaugsmo ša lies sporto aistruoliams pado vanoję sportininkai nustebino ne tik save, bet ir sporto strate gus – auksinei Rūtai jie progno zavo 4–8 vietas, A.Kazakevičiui – 5–10, o E.Petrauskui – 5–17 pozicijas. Pakilimai ir nuosmukiai
Tų, kurie gali didžiuotis savo re zultatais Londone, yra ir daugiau. Olimpinių žaidynių debiutan tas burlentininkas Juozas Berno tas finišavo devintas, nors pro gnozės buvo gerokai niūresnės – 15–20 vietos. „Nustebinau ne tik varžovus, bet ir pats save“, – taip savo olimpinį debiutą įverti no kaunietis. Maloniai nustebino ir į plau kikų 100 m krūtine finalą pa tek ęs Giedr ius Titen is. 17-ąją vietą užėmęs gimnastas Rokas Guščinas taip pat viršijo lūkes čius.
Tarp sportininkų, iš kurių LTOK tikėjosi vienokio ar kitokio meda lio, liko vos dvi pavardės. Šiandien 200 m kanojų finale irkluosian čiam Jevgenijui Šuklinui progno zuota 1–6 vietos, o ryt startuo siančiai penkiakovininkei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei – 3–8 pozicijos. Bene didžiausiu olimpiados nusivylimu tapo vyrų krepšinio rinktinė bei šaulė Daina Gudzine vičiūtė. Vardinį kvietimą į žaidy nes gavusiai 2000 m. Sidnėjaus olimpinei čempionei D.Gudzine vičiūtei prognozuotos 4–8 vietos, tačiau ji nepateko į finalą ir buvo 14-oji. Tik prieš Afrikos komandas Ni geriją ir Tunisą laimėję krepšinin kai pirmą kartą liko už olimpinių žaidynių pusfinalio ribos. Grįžę į Lietuvą, dauguma žaidėjų ven gė paaiškinti nesėkmės priežas tis ir, pabrukę uodegas, kaipmat išsiskirstė susėdę į savo praban gius automobilius. Priešingai pasielgė disko me tik as Virg il ij us Alekn a. 40met is liko šal ia olimp in ių pri zin ink ų pak yl os, bet pateis in o LTOK lūkesč ius – pateko į še šet uk ą. Tituluočiausias šalies leng vaatletis Vilniaus oro uoste iš lenkė savo tradicinį bokalą alaus, pabendravo su jį pasitikusiais sir galiais, pasirašė daugybę autogra fų ir tik po to su artimaisiais pa suko į namus.
Staigmena: A.Poviliūnas nesitikėjo, kad R.Meilutytė iškovos olimpinį
aukso medalį.
Mantas Stankevičius Specialiai iš Londono
– Prezidente, žaidynės dar ne sibaigė, bet Lietuva savo są skaitoje jau turi tris medalius. Kaip vertinate šį rezultatą? – vakar paklausėme A.Poviliūno. – Turime tris medalius ir tikimės daugiau. Kanojininkas Jevgenijus Šuklinas labai gražiu stiliumi lai mėjo pusfinalio plaukimą ir pateko į finalą, todėl viliamės, kad lemia mame etape jo startas nebus pra stesnis. Šiuolaikinės penkiakovės meistrė Laura Asadauskaitė-Zad neprovskienė – taip pat viena iš mūsų vilčių. Vienintelis dalykas, dėl kurio ap maudu, – mūsų krepšininkai. Ma nau, jie turėjo galimybių įveikti Ru sijos rinktinę, kuri tą dieną sužaidė ne geriausias rungtynes. Mes tikė
Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
Sportas yra sportas – planuoti neįmano ma. Prieš išvažiuo damas į Londoną sa kiau: jeigu grįšime su dviem medaliais – rezultatas bus geras. jomės, kad rusai atrodys geriau, ta čiau mūsiškiams buvo dar sunkes nė diena. Kaip sirgaliai sako – buvo ne jų diena. Labai gaila. Jaučiame nuoskaudą, bet sportas yra sportas – planuoti neįmanoma. Prieš išva žiuodamas į Londoną sakiau: jeigu grįšime su dviem medaliais – rezul tatas bus geras. Iš esmės rezultatai geri, be to, nemažai mūsų sporti ninkų pateko į aštuntukus.
– Ar tikėjotės, kad medalius į Lietuvą veš plaukikė, imtyni ninkas, boksininkas? – Tikėjau, kad Rūta Meiluty tė plauks finale, tačiau nemaniau, kad iškovos aukso medalį. Tai bu vo toks pat siurprizas, kaip Sidnė jaus olimpinėse žaidynėse – Dai nos Gudzinevičiūtės aukso medalis. R.Meilutytės auksas – nuostabus. Didžiosios Britanijos žiniasklaida mums pavydėjo, nes britai dar ne turėjo nė vieno medalio, o mes jau šventėme. Lietuvai tai – didžiau sia reklama. Tikėjau boksininkais. Prieš žaidynes treneris Vladimiras Bajevas sakė: jeigu ne Egidijus Ka valiauskas, tai Evaldas Petrauskas tikrai gali kovoti dėl medalių. Bu vau Šilutėje, kai išlydėjome E.Pet rauską. Jis man pažadėjo: jeigu lai mėsiu pirmąją kovą, tikrai grįšiu su medaliu. Tada labai santūriai į tai sureagavau, bet dabar matau, kad jis užtikrintai boksuojasi. Džiau giamės, kad turime tokį talentingą sportininką. Imtynininkas Aleksandras Ka zakevičius įrodė, kad Lietuva turi labai stiprią imtynių mokyklą. Pe kino olimpinėse žaidynėse bronzą į Lietuvą atvežė Mindaugas Mizgai tis. Manau, kad ir Edgaro Venc kaičio pasirodymas buvo puikus. Patekti į stipriausių kovotojų aš tuntuką nėra lengva. – Kaip, jūsų nuomone, Londo nas pasirengė olimpiadai? – Miestas pasiruošęs gerai. Vienin telis dalykas, kuris šiek tiek viską trikdo – transportas. Kartais Lon dono gatvėse piko valandomis su gaištame daugiau negu dvi valandas. Dabar džiaugiamės, kad anksčiau iš važiavome į Virgilijaus Aleknos var žybas, nes buvome labai ilgai įstri gę spūstyje. Gerų dalykų yra daugiau nei blogų – labai malonūs savano riai, kurie visada padeda. – Olimpinės žaidynės jau bai giasi. Neliūdite? – Ne, neliūdna. Visi pavargome – ne tik sportininkai, treneriai, olim pinės misijos darbuotojai, bet ir mes – LTOK vadovai. Norisi kuo greičiau į namus, atsipūsti ir švie žia galva įvertinti, kaip mums se kėsi.
17
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
sportas
Kaimynai: latvių paplūdimio duetas (nuotr. kairėje) iškovojo bronzą, o estų imtynininkas H.Nabis (dešinėje, mėlyna apranga) pelnė sidabrą.
AFP nuotr.
Latviai ir estai iš Londono negrįš tuščiomis Su olimpiniais trofėjais iš Londono grįš ir Latvijos bei Estijos sportinin kai, o prizininkų ir trenerių laukia premijos.
Pirmąjį medalį Latvijai iškovo jo paplūdimio tinklinio žaidėjai Martinas Plavinis ir Janis Šme dinis, mažajame finale 2:1 pri vertę pasiduoti olandus Reinde rą Nummerdorą ir Richą Schuilą.
Pusfinalyje latviai 0:2 nusileido būs im ies iems viceč emp ion ams brazilams Alisonui Ceruti’iui ir Emanueliui Rego. Vakar pusf in al iuos e varž ė si BMX dviračių meistrai Maris Štromb ergas, Ric hard as Veid ė, Edis Treimanis bei Sandra Alek sejeva. M.Štrombergas – 2008 m. Pekino olimpiados čempionas. Vos vienas centimetras nuo pri
Latvijos vyriausybė už olimpinę bronzą M.Plavinį ir J.Šmedinį apdova nos 108 tūkst. latų premija.
zinės vietos skyrė Latvijos leng vaatletę Inetą Radevičą – ji fina le į tolį nušoko 6,88 m, o bronzos medalį iškovojusi amerikietė Janay Deloach – 6,89 m. Latvijos vyriausybė už olimpi nę bronzą M.Plavinį ir J.Šmedinį apdovanos 108 tūkst. latų premi ja. Be to, šalies tinklinio federaci ja gaus paskatinamąją 25 tūkst. la tų premiją.
Estijai sidabro medalį iškovo jo imtynininkas Heikis Nabis, o bronzą – disko metikas Gerdas Kanteris. H.Nabiui bus skirta 70 302 eurų premija, o jo treneriui Henui Pilus tei – 35 151 eurų premija. G.Kante ris savo asmeninį biudžetą papildys 44 738 eurais, jo treneris Vesteinas Hafsteinssonas – 22 369 eurais. Parengė Romas Poderys
18
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
20p.
aukštyn žemyn Vis daugiau žmonių neatlaikys įtampos, jei neatsigręš į gamtą?
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Už trauma paženklintą A.Kazakev Užtinusi dešinio ji akis ir mėlynė virš jos iš kitų olimpie čių išskyrė bronzos medalio laimėtoją graikų-romėnų im tynių meistrą Alek sandrą Kazakevičių jau po pirmosios ko vos. Imtynininko ar timiesiems teko iš gyventi ir džiaugs mą, ir nerimą.
Trauma: olimpiadoje Londone Lietuvos imtynininkui A.Kazakevičiui teko rungtis matant tik viena akimi.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Nerimą kelia užtinusi akis
Aleksandro kovas stebėjo ir už pergales sirgo visa jo šeima. Jie matė, kaip per pirmąją dvikovą Aleksandrui trenkė galva Euro pos čempionas Peteris Bacsis iš Vengrijos. Lietuviui buvo sumuš tas antakis, susikaupė kraujosru va. Dešinė sportininko akis užti nusi, ant jos – baisi mėlynė. Vis dėlto rugpjūčio 5-ąją A.Ka zakevičius grūmėsi nepaisydamas sužeidimo ir graikų-romėnų im tynių svorio kategorijoje iki 74 kg iškovojo olimpinį bronzos medalį. Aleksandrui teko rungtis matant tik viena akimi. Kazakevičiaus šeima išsisklai džiusi. Aleksandras ir jaunes nė sesuo Jelena gyvena Vilniuje, o tėvai ir vyresnysis brolis Serge jus – Didžiojoje Britanijoje. Olim pinių imtynių šeima negalėjo ste bėti kartu, bet visi už Aleksandrą laikė kumščius. Sportininko tėvas Leonidas Ka zakevičius ir vyresnysis brolis 33 metų Sergejus imtynes stebėjo
Londone, sesuo Jelena – per tele vizorių. Nepasisekė motinai An taninai Kazakevič – olimpinių sū naus imtynių ji nematė. Kaip tik tuo metu moteriai sutriko sveika ta, be to, tą dieną teko perkrausty ti daiktus, tarp jų – ir televizorių, iš vieno nuomojamo buto į kitą. „Labai gailiuosi, kad nemačiau tų imtynių. Aleksandras šaunuo lis. Jo pergale esu labai patenkin ta, – negalėjo atsidžiaugti bron zos medalininko motina. – Dukra žiūrėjusi rungtynes, sakė: „Ma ma, baisu, kokią traumą Alek sandras gavo.“ Bet tuoj susitik sime – Aleksandras atvažiuos pas mus į svečius. O po dviejų savaičių parvažiuosime atostogauti į Lie tuvą, visi susitiksime Vilniuje.“ Imtynininko tėvui ir broliui vos pavyko nusipirkti bilietus į rung tynes. Iš pradžių sakė, kad bus ga lima nusipirkti internetu, tačiau bilietų nebuvo. O jei ir parduoda vo, tai būdavo tokie brangūs, kad neįmanoma įpirkti. „Tėvas labai įsižeidęs, – nie kas nepasirūpino, kad tėvai galė tų stebėti sūnaus kovą, juo labiau kai esame Didžiojoje Britanijo
je. Bilietų buvo labai sunku įsigy ti“, – padejavo A.Kazakevič. Vaikystėje grojo pianinu
„Aleksandras augo su Jelena – tarp jų tik metų ir trijų mėnesių skirtu mas. Kartu eidavo į mokyklą, kartu grįždavo namo. Vieną dieną į par duotuvę pirkti maisto eidavo Jelena, kitą – Aleksandras. Jis visada pa galvodavo, ką pirkti. Brangaus ba tono nepirksiu, sakydavo, paimsiu pigesnį – sutaupysiu. Aleksandras visada buvo ramus – nei mokyklo je, nei kitur rūpesčių dėl jo neturė jau“, – pasakojo A.Kazakevič. Graikų-romėnų imtynių treni ruotes berniukas pradėjo lankyti ketvirtoje klasėje. Lankė ir muzikos klasę – brolis ir sesuo grojo piani nu. Tėvai vaikams buvo nupirkę šį muzikos instrumentą. Deja, vai kas pavargdavo: mokykla, pamo kos, treniruotės ir dar – muzika. „Mama, aš negrosiu, tegul groja Jelena. Man sunku. Man labiau pa tinka sportas“, – motinai sakyda vo Aleksandras. A.Kazakevič net kreipėsi į gy dytoją – ką daryti, kad vaikas pa vargsta, skauda rankas? Gydytojas
pasakė: „Pasirinkite vieną dalyką – arba muziką, arba sportą.“ „Ir Aleksandras pasirinko grai kų-romėnų imtynes. Sakėme, tegul treniruojasi, jei taip trokšta. Tė vui irgi patinka sportas, jaunystėje daug sportavo. Dar treneris pareiš kė, kad Aleksandras – gabus vaikas, gali eiti pirmyn, – prisiminė A.Ka zakevič. – Taip ir buvo: jis pasirin ko savo kelią ir juo ėjo – nepraleido nė vienos treniruotės. Visada siekė kuo geriausių rezultatų.“
A.Kazakevičius grūmėsi nepaisy damas sužeidimo, matydamas tik viena akimi.
vo maži, motina nuolat virdavo ir kepdavo. Ruošti valgį moteriai la bai patinka. Dažnai ją pavaduoda vo vyras. Jis mėgdavo kepti vištą su bulvėmis. Tėvo patiekalus vai kai taip pat mėgo. Dvejus metus čempiono tėvai ir vyresnysis brolis Sergejus su drau ge gyvena apie 100 kilometrų nuo Londono esančiame miestelyje. Tėvai dirba viešbutyje. A.Kazakevič neslėpė, kad jai patinka gyventi Didžiojoje Brita nijoje. „Pinigus moka, tad kodėl tu ri nepatikti? Lietuvoje tiek negau davau kiek čia, nors turėjau įvairių darbų: siuvimo fabrike, parduotu vėje, kavinėje dirbau.“ Vis dėlto moteris laukia tos aki mirkos, kai visa šeima susitiks jų bute Vilniuje, Naujininkuose. Vai kai ten lankė 58-ąją vidurinę mo kyklą (dabar – „Saulėtekio“).
Mėgo bulvinius blynus
A.Kazakevič prisiminė, kad per jos gimimo dieną Aleksandras visada namo grįždavo su gėlėmis. Mokyklos laikais būsimasis olim pinis čempionas labai mėgo bulvi nius blynus, salotas. Kai vaikai bu
Vakarienės – pas seserį
„Aš labai išgyvenau, sirgau, kad Aleksandrui pasisektų. O dar ta jo akis... Bet tikėjau, kad brolis lai mės“, – pasakojo A.Kazakevičiaus sesuo Jelena Vasiljeva.
19
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn E.Anusauskaitė pristatė sužadėtinį
Mia susituokė su Radvilu Bubeliu?
Dainininkė Evelina Anusauskaitė pirmą kartą su savo sužadėti niu apsilankė viešame renginyje, kuriame mielai pozavo fotog rafams. Ketvirtadienio vakarą naktinio paplūdimio tinklinio var žybose Evelina ir Adamas Youngas vienas kitam neslėpė šiltų jausmų. Adamas – amerikietis, televizijos, reklamos, kino filmų garso operatorius. Mylimieji susipažino Niujorke, per vokalisčių konkursą „Avon Voices“. „Kiekvienas amerikietis iš jūsų turėtų ko pasimokyti. Patinka jūsų šalis, gamta ir, žinoma, ta nuosta biausia mergina. Mano mergina, mano žmogus, apie tokį anks čiau nedrįsau net svajoti“, – žurnalui „Žmonės“ Lietuvą ir Eve liną gyrė Adamas.
Dainininkės Mios ir verslininko Radvilo Bubelio meilės peripe tijos tęsiasi. Prieš kelias dienas socialiniame tinkle „Facebook“ Vilija Pilibaitytė, toks tikrasis Mios vardas, paskelbė, kad su Radvilu Bubeliu pagaliau susituokė. „Nekomentuoju, – tramdė juoką Mia, Palangoje linksmai leidžianti laiką su Radvilu. – Ar „Facebook“ nėra žaidimas? Ar tai – labai rimta? Ne. Ar vedy bos su Radvilu žaidimas? Nesakau nei „taip“, nei „ne“, bet man asmeniškai „Facebook“ tikrai nėra gyvenimas. Ten turiu daug anketų. Apie vedybas paskelbta tikrojoje? „Facebooke“ galiu apsiženyti ir su savo katyte. Mes linksmai gyvename“, – pako mentavo ir nusikvatojo Mia.
evičiaus pergalę sirgo visa šeima Treneris pa reiškė, kad Aleksandras – gabus vaikas, gali eiti pir myn. Taip ir buvo: jis pasi rinko savo ke lią ir juo ėjo – nepraleido nė vienos treni ruotės. Trijulė: didelę įtaką Aleksandrui darė pirmasis treneris R.Gustas (kairėje) ir tėvas L.Kazakevičius.
Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Ji prisiminė, kad į olimpines žai dynes Aleksandras išvažiavo su jau duliu širdy. Sesuo brolį, iškovojusį olimpinį bronzos medalį, planavo pasveikinti elektroniniu paštu. Jelena ištekėjusi, Aleksandras šeimos dar nesukūręs. Ruošda masis olimpinėms žaidynėms jis dažnai atvažiuodavo pas seserį pietauti ir vakarieniauti. Kalbos sukdavosi ne tik apie olimpiadą, bet ir apie šeimos reikalus. „O vaikystėje su Aleksandru la bai mušdavomės. Dėl nieko – ma ži vaikai visada mušasi. Iš tikrųjų mes viskuo pasidalydavome, bro lis mane visada užstodavo. Kai jis pradėjo sportuoti, pasidarė ra mesnis, anksčiau buvo peštukas. Grojom kartu pianinu, taip pat ir keturiomis rankomis, – į prisimi nimus leidosi olimpinio čempiono sesuo. – Kai Aleksandras nebeno rėdavo lankyti muzikos pamokų, praš yd avo pasak yt i mok ytojai, kad pilvą skauda, o pats eidavo į treniruotes. Jam prie širdies labiau buvo sportas, o ne muzika.“ J.Vasiljeva dirba grožio salone, yra manikiūro ir pedikiūro spe cialistė.
Meilė: mama, laukdama sūnų, vaišėmis nukrauna stalą.
Buvo mažiukas ir smulkus
„Gera sveikata, tvirtas charakte ris ir imlumas Aleksandrui padėjo pasiekti tokių puikių rezultatų“, – įsitikinęs pirmasis olimpinio čem piono treneris Remigijus Gustas. Su juo A.Kazakevičius iki šiol palaiko puikius santykius. „Gyvenime Aleksandras yra ra mus, geras, nepavydus žmogus. Labai geros širdies. Bet sporte pik tas – visada stengsis lyderiauti. Sekmadieniais žaidžiame krepšinį, ir jis visada stengiasi būti pirmas. Išėjo iš aikštelės – visai kitas žmo gus. Tave apkabins, pasiteiraus, kaip sekasi“, – pasakojo R.Gustas. Į graikų-romėnų treniruotes pas R.Gustą Aleksandrą atvedė drau gai. Tuomet vaikinukui buvo 12 metų, jis svėrė 30 kilogramų. R.Gustas Aleksandrą treniravo trejus metus. Paskui norėjo jį ati duoti į olimpinį sporto centrą, bet nepavyko – pirmenybė buvo tei kiama vaikams iš rajonų. Paaugliui pasiūlė dar pabūti pas trenerį. Prašė nieko nežadėti
R.Gustas nuolat seka savo auk lėtinio karjerą – nuo treniruočių
olimpiniame sporto centre iki šių dienų. „Ar varžybose geriau, ar blo giau pasisekdavo, Aleksandras vi suomet man paskambindavo. Kai Suomijoje vyko atrankos turnyras į Londoną, Aleksandras taip pat paskambino ir pranešė, kad iško vojo kelialapį į olimpiadą. Nuolat su juo bendraujame, jis man kaip sūnus“, – apibendrino R.Gustas. Ir papasakojo, kaip prieš kelio lika metų jaunieji graikų-romėnų imtynininkai treniruodavosi sto vykloje kaimyninėje Kaliningrado srityje, Sovetske (Rusija). „Karštis – beveik 30 laipsnių. Vai kams labiau rūpi pramogos, maudy nės, o ne treniruotės. Jose reikėdavo 200 kartų numesti iškamšą. Tėvai skambindavo ir klausdavo, ką vai kai penkias valandas salėje veikia, – prisiminė R.Gustas. – Atsimenu, stovykla jau buvo pasibaigusi. Vai kus turėdavau kuo nors sudominti, ką nors pažadėti, pavyzdžiui, pasi važinėti mašina aikštelėje, kad ne nusimuilintų nuo treniruočių. Į at mintį įstrigo Aleksandro žodžiai: „Treneri, man nieko nereikia, aš ir taip ateisiu į treniruotę.“
Vestuvės: broliai Aleksandras ir Sergejus ištekino seserį Jeleną.
Jelenos Vasiljevos asmeninio archyvo nuotr.
20
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Šamanas iš S kaip ir visato Žmonės vis labiau niokoja gamtą, todėl ji purtosi, valosi. Ir kaip gyvatė keičia odą. Po to kai kas liks, kai ko – ne, o kai kuriems, ypač gamtą žalojantiesiems, bus labai liūdna. Tuo neabejoja mėnesį Lietuvoje lankęsis garsus šamanas Subai.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Būgnas ir ugnis
Nakties tamsą apšvietė pro debe sų properšą į žemę žvelgianti mė nulio pilnatis ir liepsnojanti laužo ugnis. Beveik 50 žmonių stovėjo ratu. Jo viduje virš laužo pašildytą būg ną mušė medinčius ir gamtos my lėtojas Petras Dabrišius. Jo veidą slėpė tetervino plunksnomis pa puošta kaukė. Ant jos akys ne iš kirptos, o nupieštos. Vyras vilkėjo drabužias, kokius dėvi šamanai. „Ugnis yra gyva, todėl, jei užpyk tų ir bandytų išdeginti akis, kaukė ją suklaidintų, – vėliau paaiški no Petras, kuris Valerijų Čeboča kovą, toks tikrasis Subai vardas ir pavardė, sutiko prieš keliolika me tų Tuvoje. – Subai man padovano jo tetervino plunksnas. Paukščio negalima žudyti, tik radus negy vą, atlikus ritualą, galima nupeš ti plunksnas.“ Netrukus būgnus ėmė mušti dvi kamo, taip Subai gimtojoje Chaka sijoje, esančioje Rytų Sibire, vadi nami šamanai, padėjėjos, o dar po keliasdešimties sekundžių – jis pats. „Bum, bum, bum...“ – vis grei čiau ir ritmingiau skambėjo nak ties tyloje, kurios klausėsi gamta ir žmonės, susirinkę Telšių rajono miškuose, Žvėrinčiuje. Kartkartėmis šamanas kažką su kalbėdavo gimtąja kalba, o daugu ma žmonių stebėjo kiekvieną jo ju desį. Ilgi tamsiai raudoni batai. Skam baliukais, kriauklelėmis, metali niais simboliais papuošti šama niški drabužiai, pasiūti iš odos ir paprasto audinio. Žingsnis pirmyn, antras, dar vienas laužo link, apsi sukimas mušant būgną ratu, ir rit mingas šokis prieš ugnį einant pa gal laikrodžio rodyklę. Akmenys taip pat gyvi
Subai: šamanas V.Čebočakovas tikina esąs tarpininkas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio.
„Alhys ot ynej ge“ (liet. – dėkui, Ugnies dieve), – pasibaigus apie pusantros valandos trukusiam ri tualui, nusilenkdamas Ugnies dva siai, padėkojo šamanas. V.Čebočakovas Žvėrinčiuje pra leido beveik mėnesį. Lietuvo je jis antrą kartą: Petro pakvies tas trumpam lankėsi prieš kelerius metus. Vyrai susipažino šamanizmu gar sėjančioje Tuvoje, kai Sibire gyve nęs, medžiojęs P.Dabrišius ieškojo
įdomių, gamtą mylinčių, senąsias tradicijas saugančių žmonių. Po to mirė Subai mama, todėl bendrą požiūrį į gamtą ir supan tį pasaulį su P.Dabrišiumi turin tis 58-erių chakasas, dar kartą pa kviestas į Lietuvą, atvyko tik po beveik ketverių metų. „Ši nuostabi vieta tapo dar gra žesnė“, – nuoširdžiai kalbėjo ša manas, pagyręs didelių akmenų ei lę, kuri tapo tarsi energinė siena. Didelių akmenų prikrauta ir ne toli laužavietės. Iš laukuose rastų žemdirbiams trukdžiusių akmenų Petras su pagalbininkais sukūrė ra tą: vienas akmuo, simbolizuojan tis metus, gulėjo viduryje, dvylika, simbolizuojantys mėnesius bei va landas, – ratu aplink jį. Dar 52 ak menys – savaitės – juosė pastarą jį ratą. „Akmenys taip pat gyvi, kaip ir viskas, kas mus supa aplink gam toje“, – neabejojo P.Dabrišius, o gamtą mylintys ir tuo tikintys žmonės prieidavo prie akmenų, liesdavo juos rankomis, apsikabin davo, pabūdavo tyloje. Atsigręžti į gamtą
„Ugnimi, įvairiais ritualais, seno vėje naudotais metodais jis padėjo kai kuriems žmonėms pasveikti, – Petras jau nesistebėjo, kad šamanas išgydė kelis žvyneline, sielos ir ki tomis ligomis sirgusius žmones. – Savo akimis regėjau, kaip nubyrėjo ir nepasikartojo žvynelinė.“ Petras nepasakoja apie čia apsi lankiusius žmones, tačiau nesle pia, kad jie – skirtingų profesijų. Ir ne tik gyvenantys Lietuvoje, bet ir emigrantai: atskirti nuo artimų jų, dirbantys užsienyje, bet sunkiai išgyvenantys nostalgiją tėvynei. Depresija, įtampa, liūdesys... Pakeitę gyvenimo būdą, pasukę technokratijos, materializmo keliu, spjovę į gamtą, žmonės vis dažniau ėmė sirgti įvairiomis ligomis. „Ko neišgydo vaistai, išgydo pei lis, ko neišgydo peilis, išgydo ugnis, ko neišgydo ugnis, išgydo mirtis, – žvelgdamas į ugnį senovės graikų posakį kartojo P.Dabrišius. – Visgi išlikęs noras mums pabūti prie ug nies, gamtoje. Tai tarsi lašinių sko nis, kurio neužmiršime ir po de šimties metų. O būgnas? Itin senas garsas, vienas iš pirmųjų tikėjimų, kuris žiloje senovėje buvo labai pa našus visoje žemėje.“ Petras kategoriškas: vis dau giau žmonių neišlaikys įtampos, jei neatsigręš į gamtą, vertybes,
21
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Sibiro: gyvenime, o je, viskas grįžta
eis vien tik materialiu, naujausių technologijų keliu. „Atbunka mūsų uoslė, jausmai, jutimo organai, – aiškino medin čius. – Kažkodėl žmonės mano, kad didžiausia laimė ir svajonė uždirbti labai daug pinigų, pasta tyti didelius namus. Uždirba, pa stato, o juose gyvena tik jų svajo nės – žmogaus jau nėra.“ 120 kg svorio drabužiai
„Negalima kariauti su gamta. Van duo, medžiai, mėnulis, ugnis... Visa tai gyva, visa tai – stichijos, dvasios, – aiškino šamanas Su bai. – Jos ne visada mums pade da, bet tuomet turime paklausti savęs, ką mes esame padarę blogo kitiems, gamtai? Nusilenkime ug niai, medžiams, mėnuliui...“ Visą dieną padėjęs jo pagalbos prašiusiems žmonėms, po ritualo prie laužo, šviečiant mėnulio pil načiai, Sabai buvo pavargęs. Per trumpą atokvėpį, apie 1.30 val., jis braukė prakaitą nuo vei do, rūkė cigaretę ir gėrė karštą žo lelių arbatą. Jam skirtame namu ke kabojo Lietuvoje iš ožkų, elnių odų pagaminti ir apipiešti būgnai, amuletai, šamaniški drabužiai, ku rie senovėje sverdavo net iki 120 kilogramų. „Seną šamaną, vilkintį sunkiais drabužiais, pakeldavo penki žmo nės, tačiau per ritualą sunku bū davo patikėti, kad jis išlaiko tokį svorį, – užtraukęs cigaretę pasa kojo Subai, o chakasams būdingos mažutės ir juodos it sagutės jo akys blizgėjo. Pasisukęs į kartu atvyku sią padėjėją Tatjaną tarė. – Reikės dar dvasioms padėkoti, dirbsime iki ryto...“ Nuo savęs nepabėgsi
Valerijus, kaip būdinga kai ku riems šamanams, neslepia savo amžiaus – šiemet jam sukaks 59 metai. „Gimiau Chakasijoje 1953 m. spalį ar lapkritį, bet užrašė 1954 m. sausį“, – lėtai kalba šamanas. Tai buvo laikas, kai senoji religija, tikėjimas, šamanizmas buvo naiki nama, o žmonės tremiami, gaudo mi. O jei seneliai – šamanai, tai to kie bus ir jų vaikai arba anūkai. „Močiutė, sena šamanė, mane slėpė nuo tremties, keitėme gy venamąsias vietas: Chabarovs kas, Komsomolskas. Ji tikėjosi, kad būgnas manęs neužkabins, – pa mena V.Čebočakovas, kuris tapo dailininku ir mokėsi Krasnojars ke, Frunzėje, Tuvoje. – Bet tapau tuo, ką prognozavo vienas iš se nelių. Nuo savęs, nuo likimo ne pabėgsi.“ Subai lėtai išpučia dūmus. Su simąsto. Už durų nakties tamso je žmonės nekantriai laukia pata rimų. „Trūksta man močiutės. La bai. Vėliau iš jos sužinojau daug, ko nežinojau iki tapdamas šama nu, – atsidūsta Valerijus. – Ji mirė 94 metų. Mirė ir mano tėvas, todėl negalėjau anksčiau atvažiuoti. Prie
mirties ir mama, todėl neaišku, ar dar atvažiuosiu į Lietuvą.“ Jokiu būdu nesižudyk
Valerijus nesigyrė, kad yra pirma sis chakasas, kuris po pertvarkos laikų praktikuoja šamanystę. Jis baigė magijos, aiškiaregystės pra ktikas ir, anot vienos iš garsiausių tų vietovių šamanės senolės ži niuonės Sargo Mainogaševos, vie nintelis vertas tikro šamano vardo. Jis vengia šiuolaikinių šamanų or ganizacijų, kurios kartais primena verslo struktūras. Kaip chakasas tapo kamu? Šiuo tiurkų kalbos žodžiu nuo seno bu vo vadinami šamanai. Kaip jis pra dėjo bendrauti su dvasiomis, tapęs tarpininku tarp gyvųjų ir mirusių jų pasaulių?
nuoskaudos. Nekerštauk, bet geriau įrodyk, kad kažkas bu vo neteisus. Padarei gėdą – nu plauk ją geru poelgiu.“ Sunkus pirmasis ritualas
„Sėdėjau prie karsto, – Subai tę sė pasakojimą apie tai, kaip pirmą kartą susidūrė su sunkiai paaiški namais dalykais. – Ir staiga išgir dau jos balsą. Ji paprašė atnešti ba telius, žiedą, skarelę...“ Iš pradžių tėvai ramiai reagavo, kad kažko neva reikia dukrai, bet kai Valerijus pradėjo sakyti deta les, kurias galėjo žinoti tik tėvai ir jų mirusi dukra, buvo šokiruoti. „Pradėjo skaudėti galvą, atrodė, ji sprogs. Smilkiniuose pulsavo ir niekaip negalėjau išeiti iš tos teri torijos, – pasakojo šamanas. – Pa bandžius išeiti, buvo dar sunkiau, todėl grįžau ir ten praleidau... ke turias dienas.“ Po to kažkas mintyse paliepė at sinešti būgną ir atlikti ritualą sep tintą merginos savižudybės dieną. Valerijų tarsi kažkas valdė: jis nu važiavo pas penkis būgnus turin tį muzikantą, jau žinojo, kokį jam paskolins. „Kur beržynėlis pas jus?“ – at važiavęs su būgnu paklausė mer ginos giminių, o šie jau nesistebė dami nuvedė į vietą prie šaltinėlio ir beržų, kur labai mėgdavo žaisti mergina. „Ten ir atlikau ritualą, kurio pats nesuvokiau, – ramiai kalbėjo išvar gęs Subai, kurio vardas reiškia są sają su vandeniu. – Ir tik daug vė liau sužinojau, kad tose vietose senovės šamanai mirusiųjų sielas palydėdavo į kitą pasaulį septintą ją mirties dieną.“
si ironizuodamas, kad kai kurie šiuolaikiniai ša manai yra aktoriai. Per ritualus Valerijus nenaudo ja jokių haliucinogeninių grybų ar narkotikų, alkoholio. Tai dažniau siai naudoja tie, kuriems neužten ka savo energijos, arba aktoriai. Šamanas nepraradęs ir humoro jausmo, todėl juokiasi iš kai kurių visažinių: „Pamenu, kai vienas to kių pasigyrė, kad mato 36 galakti kas, o aš – 19. Tuomet jam sakau: tu tik 19?! Su šiuo būgnu aš sukū riau visatą.“ Valerijus juokdamasis prieš ke lerius metus atšaukė ir pasaulio pabaigą 2012 m., pastebėjęs, kad niokojama gamta kaip gyvatė kei čia odą. „Galima išgydyti daug ligų. Ypač sielos ar atsiradusias nuo depresi jos, nervų. Galima išgydyti, tiks liau, apraminti ir vėžį. Ir žmogus gyvena su juo net 50 metų, – jau rimtai sakė Subai. – Aš tik tarpi ninkas tarp žmonių ir dvasių. Pa dėti galima beveik visiems. Vis dėlto žmogus turi labai labai norė ti gyventi ir labai labai tikėti žeme, gamta. Mes galime ir turime gy venti neapgaudinėdami, nežudy dami, gerbdami vyresnius žmones ir mylėdami.“ Jis labai griežtai perspėja sa vo mokinius, kai Sajanų kalnuo se, kur dažnai būna ne tik vasarą, bet ir žiemą, jie prisiekia niekada
Ant namelio sienų kabo piešiniai. Juose vaizduojami požeminį, vi durinį ir aukštesnįjį pasaulį sim bolizuojantys būgnai, kurių atvy kęs pas Petrą šamanas pagamino net 11. Beje, žemesnio rango šamanai pulgos, kurie atlikdavo paprastus ritualus, turėjo po vieną, o didie ji šamanai pudgur, kurie atlikdavo itin sunkius ritualus, gydydavo net ir nevaisingumą, sunkias ligas, iki devynių būgnų. O kas yra būgnas šamanui Su bai? „Ooo, – atrodo, šamano nuovar gis dingo. – Tai širdies plakimas, visatos garsas, žemė, mėnulis, ra tas. Tai labai daug kas ir viskas kar tu.“ Viskas grįžta ratu? Mažutės daug ką matančios Valerijaus akys prita riamai šypsosi: „Taip. Visada.“ Ir neverta net klausti, ar jis tiki kitu gyvenimu? „Netikiu. Aš žinau... – šamanas Subai pažvelgia tiesiai į akis ir po akimirkos mostelėja ranka į patal pą, kurioje kalbame. Čia yra na melis? Tikite? O kam tikėti, kad jis yra, jei tai ir žinote.“
Unikalu: senoviniai ritualai per pilnatį prie laužo – daugiau nei egzotika.
Artūro Morozovo nuotr.
Negalima kariauti su gamta. Vanduo, medžiai, mėnulis, ugnis... Visa tai gy va, visa tai – stichi jos, dvasios. Tuomet besirengiantis parodai ir išvakarėse iki vėlumos dar suveny rus iš medžio gaminęs dailininkas V.Čebočakovas nusprendė trum pam, 30–40 minučių, pagerbti nu sižudžiusią 18 metų žmonos duk terėčią. „Jokiu būdu negalima atim ti ne tik svetimos, bet ir savo gy vybės, – pakelta balso intonacija perspėja Subai. – Tai – prieš gam tą, prieš dievus. Tai pats baisiau sias dalykas. Gyvybę davė aukštes nė jėga, ir neturi teisės jos atimti. Kai ateis laikas, mes visi ten nuei sime. Net jei labai sunku, reikia iš kęsti, nes tai – išbandymas. Kaip ir
Nestokoja humoro jausmo
Ne, jis visų ligų neišgydo ir gerbia gydytojus bei mediciną. Juokia
būgno nenau doti blogiui. „Po to gali kaltinti tik save, nes anksčiau ar vėliau sulauksi at sako“, – sako šamanas. Būgnas – širdies plakimas
22
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Ištvermingieji: šešiolika septintosios misijos į Sibirą dalyvių, sukorę tūkstančius kilometrų, neprarado energijos, nes jie jauni, jų kelionės tikslas šventas, o tai stiprina.
Chakasijoje lietuvia Nuostabi gamta ir draugiški žmonės. Tai labiausiai įstrigo dvi savaites Sibire, Chakasijos krašte, praleidusiai Lietuvos sveika tos mokslų universiteto medicinos fakulteto III kurso studentei Ievai Gustaitei. Skanu: „Ryte atsikėlę mūsų komandos vaikinai priskynė visą kibirą
aviečių merginoms“, – gardesniais pusryčiais mėgavosi Ieva.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Lietuviška kalba – po 20 metų
Smalsios: rytais misijos dalyvius dažnai pažadindavo mūkiančios kar-
vės, kurios prieidavo prie pat joms nematytų objektų – palapinių.
Šventa: merginoms buvo graudu, tvarkant Balachtašo kapines, kurios
smarkiai skiriasi nuo išpuoselėtų Lietuvoje.
„Labas rytas“, – labai neįprastai nuskambėjo lietuvių kalba už tūks tančių kilometrų, tolimojoje Cha kasijoje, juolab dvi savaites negir dėjus gimtosios kalbos. Lietuviškai sveikinosi Eduardas Zagolskis – 1948 m. ištremtas į Si birą ir aštuonerius metus praleidęs už spygliuotos tvoros lageriuose. „Jis buvo bene ryškiausias ir įdo miausias mūsų sutiktas žmogus“, – neslėpė 21 metų kaunietė studen tė, viena iš šešiolikos septintosios iš eilės „Misija Sibiras“ dalyvių. Ji su komandos nariais Sibire nu važiavo apie 2 000 kilometrų, ap lankė Askizo, Charojaus, Cibulos, Imeko, Juzikų, Miziugolo, Tanzi bėjaus, Ust-Abakano kapinaites. Maturo kaimelyje ekspedicijos dalyviai pastatė iš Lietuvos atsi vežtą tautodailininko Vidmanto Zakarkos sukurtą medinį pustre čio metro aukščio kryžių. „Su Eduardu labai šiltai bendra vome daugiau nei valandą. Jis buvo nepaprastai laimingas vėl kalbėda mas lietuviškai ir susigraudino, kad turbūt jau paskutinį kartą gyveni me kalba gimtąja kalba, Eduardui – 83-ieji“, – apie tautiečio emocijas pasakojo Ieva. Tremtinys prisipažino, kad 20 metų laukė ir kiekvieną dieną tikė
jo, kad dar pamatys lietuvius. Kelią iki jo namų misijos dalyviams nu rodė rusiškai kalbanti parduotu vės darbuotoja, kurios vardas, be je, lietuviškas. Žmonių nesužalota gamta
„Per dieną turėdavome įveikti po kelis šimtus kilometrų, todėl dažnai vykdavome išnuomotais autobu siukais, kuriuose būdavo 14 vietų, – šypsojosi kelionės sunkumų nepabi jojusi mergina. – Juokaudavome, kad susigrūsti padėdavo patirtis, įgy ta žaidžiant žaidimą tetris. Juk kiek vienas dar turėjome po 15–20 kilog ramų sveriančias kuprines.“ Beje, per vieną tokią kelionę au tobusiuku iki Maturos perkaito ventiliatoriai. Iš po sėdynių ėmė pūsti karštą orą: 20 kilometrų, kai už lango šešėlyje buvo apie 30 laipsnių karščio, prilygo kelionei po pragarą. „Turbūt sunkiausia ir buvo pa kęsti karštį, nors oro tempera tūra smarkiai šokinėjo, naktimis nukrisdavo iki 10 laipsnių šilu mos, – pasakojo Ieva. – Beje, smar kiai keisdavosi ir gamtos peizažas: nuo stepių, pievų iki žaliuojančių tankių miškų.“ Žmonių nesužalota ir nepaliesta gamta bene labiausiai sužavėjo vi sus lietuvius, kurie dažniausiai gy vendavo palapinėse. „Keistai malonu buvo gerti šalti nių bei upelių vandenį ir jausti ty
rą, nuostabų skonį“, – džiaugėsi būsimoji medikė. Vairas dešinėje pusėje
Laukinių žvėrių lietuviai nesutiko, nors 30 kilometrų žygyje į taigą, kur gamta dar gražesnė, buvo už tikę lokio pėdsakų. Nedideliuose miesteliuose prie palapinių turistus kartais aplanky davo besiganančios ir žmonių ne sibaidančios karvės, ožkos, kiau lės, arkliai.
Žmonių nesužalota ir nepaliesta gamta bene labiausiai su žavėjo visus lietu vius. Keistai malo nu buvo gerti šalti nių bei upelių van denį ir jausti tyrą, nuostabų skonį. „Juokaudavome, kad Chakasi jos keliuose nereikia gulinčių po licininkų, nes kaimelių ar nedi del ių miestel ių gatv ėse dažn ai ganėsi naminiai gyvūnai“, – juo kėsi Ieva. Miestų keliai geri, tačiau ekst remalių pojūčių suteikdavo mėgs tantys greitai važinėti vairuotojai,
23
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Savi: E.Zagolskio (kairėje) troškimas išsipildė – jis sutiko lietuvių.
Ievos Gustaitės nuotr.
Tremtinys: tai dabartinis E.Zagolskio, kilusio iš Lazdijų rajono, Kapčiamiesčio, namas.
Misija: vaikinai tvirčiau į žemę įkasė ne vieną kryžių.
ai jautėsi sugrįžę 40 metų į praeitį ypač lenkdami benzinvežius, – Chakasijoje daug automobilių, kurių vairas dešinėje pusėje. Todėl į kitą eismo juostą išnirdavo beveik visas automobilis, kol vairuotojas galėdavo įvertinti situaciją. Keliautojams vietiniai paaiškino, kad japoniškus Kinijoje gaminamus automobilius jie perka labai pigiai. Chakasijoje nedraudžiama važinėti automobiliais, kurių vairas yra de šinėje pusėje. Vis dėlto greitį mėgstantys cha kasai bijo į automobilį priimti daugiau nei keturis keleivius, nes policija filmuoja ir baudžia pažei dėjus. „Kartą vienam vairuotojui grei tį viršijus maždaug 50 kilometrų, jis turėjo sumokėti 10 litų bau dą“, – stebėjosi nedidele bauda studentė. Košės ir bulvės
„Parduotuvėse prekės nepigios ir daug jų kainuoja brangiau nei Lie tuvoje, – teigė Ieva. – Daug piges nis buvo tik benzinas.“ Miestelių parduotuvėse parduo damos ir maisto, ir ūkinės prekės. Pastarosios – tai kirviai, kastuvai, botai. Maistas, anot keliautojų, to li gražu neprilygsta lietuviškai ko kybei. Savo automobilius, dažniausiai žigulius arba japoniškus, chakasai mėgsta puošti: viduje iškloti kai liai, žybsi lemputės, kabo įvairiau si žaisliukai, bumbulai. „Jaunimas mėgsta važinėti mo tociklais, kurių prie vieno namo matydavome po tris, keturis, – įspūdžius iš Sibiro pasakojo kau nietė. – Chakasai mielai pavėžėjo mūsų operatorių ir nuolat siūlyda vosi padėti.“ Vietos gyventojai lietuviams bu vo labai draugiški. Lyginant su lie tuviais ir kitais europiečiais, jie
gyvena vargingai, bet yra dosnūs – pasidalydavo viskuo, ką turi. „Dažniausiai vaišindavo bulvė mis, kurių mielai išsikepdavome, paįvairindami košių meniu, – šyp telėjo Ieva. – Kelis kartus maisto mums parūpino gimtąja kalba ne kalbantis dar vienas sutiktas lietu vis, vardu Juozas.“ Gamtiniai reikalai ir dušas
„Turime duonos, stogą virš gal vos, gražią gamtą, ir užtenka. Ko dar reikia?“ – neretai kalbėda vo vietiniai, o lietuviai jautėsi tar si laiko mašina nuvykę 30–40 me tų į praeitį. Šamanais garsėjančiose vietovė se lietuviai matė medžių, apkabi nėtų spalvotais popieriukais. Čia, dažniausiai kalnų papėdėse, tar pininkais tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių save vadinantys žmonės atlieka apeigas. „Prie kapų stovi staliukas, kėdės. Padėta užkandos, saldumynų, deg tinės. Jie mirusiesiems visada pa lieka aukų ir su maistu bei gėrimu pamini išėjusiuosius anapilin“, – tęsė pasakojimą I.Gustaitė. Paklausta, koks maistas įsiminė, Ieva išskyrė... arbatą. Ją patiekda vo itin saldžią: cukrus puodelyje net neištirpdavo. Kitą dieną lietu viai sužinojo, kad į puodelį įdėda vo net keturis didelius valgomuo sius šaukštus cukraus. „Dar vienas dalykas nustebino, kai kartą nakvojome viešbutyje „Družba“, – nusijuokė Ieva. Lietuviai net vienas kito kamba riuose ieškojo ir negalėjo patikėti, kad niekur nėra dušo kabinos. Ir tik vėliau suvokė, kad 30 cm erdvė tualeto sienoje ir yra ta kabina. „Paėmęs žarną su čiaupu turė jai apsiprausti, nors vanduo liejo si tiesiai ant kriauklės, žemės“, – juokėsi I.Gustaitė.
Eismas: motociklai su priekabomis – populiari transporto priemonė Sibire.
Keleiviai: naminių gyvulių apstu Sibiro kaimų ir net miestelių gatvėse.
24
Šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
aukštyn žemyn
Tik keturi G.LiaudanskoSvaro „taip“ Darius Sėlenis Gyvenime dažnai turime pasirink ti vieną ar kitą kelią. Vidurio nėra. Taip ir mūsų žaidime. Devyni klau simai, devyni atsakymai – tik „taip“ arba „ne“.
„Labai norėjosi pakomentuoti kai kuriuos klausimus, ypač paskuti nį“, – po greitos apklausos šypso damasis prisipažino dainininkas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas–Svaras.
Nesileisk apgauna mas išvaizdos. Tik rovė visuomet yra viena vienintelė. 36-erių Diana Mar tinėlė tikina: jai pui kiai tinka šie gar saus japonų rašyto jo Haruki Murakami žodžiai, nors dauge liui ši moteris atro do kaip išsišokėlė, lėlė Barbė ar fyfa.
– Diena geriau už naktį? – Ne (po netrumpos pauzės). – Jūs – už mirties bausmę? – Ne (ilgiausia iš visų atsakymų, 7 sek., pauzė). – Šunys geriau nei katės? – Taip. – Labai daug pinigų yra geriau už sielos grožį? – Ne (labai greitas atsakymas). – Mokate Lietuvos himno žo džius? – Taip (greičiausias atsakymas). – Žiema geriau už vasarą? – Ne. – Lietuvai reikia euro? – Ne. – Didžiausias plėšrūnas žemė je yra žmogus? – Taip. – Tikite pomirtiniu gyveni mu? – Taip.
Apgaulinga: Diana tvirtina, kad jos išvaizda nenusako vidaus.
D.Martinėlė galėtų bendrauti ir su gangsteriu, ir su kunigu Darius Sėlenis
lekciją. Ypač mėgstu Steveno Kin go knygas.
– Diana, kas ta išsišokėlė rau donomis suknelėmis, giliomis iškirptėmis ir aukštakulniais? – Kodėl išsišokėlė? Lietuvoje bene kas antra moteris blondinė. Daug iš jų vilki ryškias sukneles ir avi aukš takulnius.
– Batelių kolekciją? Atleiskit, o tai – ne tuštybė? – Tai – moteriška silpnybė. Nejau turiu kolekcionuoti vinis? Kažkas kolekcionuoja paveikslus, aš – ba telius. Neturiu žalingų įpročių – nerūkau, nevartoju alkoholio, lan kau jogą, niekam nepriekaištauju, nieko nesmerkiu. Jei žmonės sprendžia pagal iš vaizdą, plaukų spalvą apie kitą, tai jie patys tušti.
d.selenis@kaunodiena.lt
– Papasakokite apie save: ko kia jūsų profesija, ką veikiate? – Nesu nei šokėja, nei sportinin kė, nei dainininkė. Mykolo Romerio universitete baigiau teisę ir valdy mą. Norėjau stoti į psichologiją, bet nepavyko. Dirbu tarptautinių ryšių eksper te. Bendradarbiaujame su ES šalių žemdirbių organizacijomis, dalija mės bendra patirtimi apie ES pa ramos gavimo ir panaudojimo ga limybes. – Piktas lietuvis pasakys: dar bas per pažintis? – Esu išsilavinusi, tad pažinčių nereikėjo. Kauno verslo kolegijo je įgijau sekretorės-referentės spe cialybę, baigiau PRAGMA moky mo centro buhalterių kursus, moku laisvai rusiškai, angliškai, dabar dar mokausi prancūzų kalbos. Dar mokykloje buvau pirmūnė. – Hm... Teoriškai skamba so lidžiai. Jums galima pritaikyti japonų rašytojo H.Murakami posakį: „Nesileisk apgauna mas išvaizdos. Tikrovė yra vie na vienintelė“? – Būtent. Negalima pasikliauti iš vaizda. Juk beveik niekas nežino mano vidaus.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Dianos Martinėlės asmeninio archyvo nuotr.
– Koks jis? – Mėgstu siaubo, mistinius filmus, labai daug skaitau, turiu ne tik ba telių, bet ir fantastinių knygų ko
Nejau turiu kolek cionuoti vinis? Kaž kas kolekcionuoja paveikslus, aš – ba telius. – Cituoju iš interneto: „Kry puoja nelygiu Kauno senamies čio grindiniu su aukštakulniais. Juk nepatogu.“ – Aš puikiai jaučiuosi! Esu tik 163 cm ūgio, todėl su aukštakul niais jaučiuosi pakylėta. Kaip sa ko Christianas Louboutinas (garsus moteriškos avalynės dizaineris – aut. past.), svarbiausia yra po žiūris. Užsienyje pilna žvaigždžių, kurios kasdien vaikšto avėdamos aukštakulnius. – Kas jums yra žvaigždės? – Jennifer Lopez, Beyonce, Lady Gaga, Rihanna, Shakira, Victoria Beckham... Nesureikšminu išvaizdos. Tam skiriu 10 minučių. Jei į tai atkrei pia dėmesį kiti, gal jie sureikšmina? Ch.Louboutinas sakė: „Jei tave ap kalba, vadinasi, esi priekyje.“ – Psichologai pasakys, kad dažniausiai ryškiai, raudonai
besirengiantys žmonės nori dėmesio. – Bet aš ir namie vilkiu ryškius dra bužius. Noriu, kad žiūrėtų sienos ar mylimi šuneliai? Tiesa, dėmesys yra malonu, bet to nesureikšminu. – Apie ką mėgsta diskutuoti D.Martinėlė? – Apie pomirtinį gyvenimą, dva sias, paranormalius reiškinius, žmonių santykius, ištikimybę, at sidavimą. Tai, deja, nevertinama. Aš su visais randu bendrą kalbą. – Ir su gangsteriu, ir su kunigu? – Be abejonės! Ir galėčiau užduoti jiems daug klausimų (juokiasi). Ko aš paklausčiau gangsterio? Kaip ten jūsų pasaulis: ar tikrai pavo jingas, ar tikrai blogas, kaip atro do. Visi yra žmonės, manau, kad jie nėra visai smukę, taip pat turi dva sinį pasaulį, ne tik šaudo ir gaudo... Kunigo? Ar išties manote, kad yra Dievas ir kodėl jis neatsako į žmo nių maldas? – Pastaruoju metu esate dažna viešnia šou renginiuose. Nebi jote, kad įsuks tuštybės karu selė? – Aplinkybių sutapimas. Bet ne matau priežasčių atsisakyti. Esu jauna, todėl reikia viską išnaudoti. Ateis laikas, kai nebeturėsiu tokios galimybės. Aš lankausi ir parodose, teatruose, kine. O žmonės sprendžia apie mane iš dviejų renginių po po rą valandų per mėnesį? Tegul viską, ką galvoja, pasako į akis. – Ir dar vadina lėle Barbe, tei gia, kad Diana į veidą prisilei dusi hialurono rūgšties arba botulino, patempusi odą, pa sidariusi lūpų ir krūtų plastinę operaciją. – (Šypsosi) Esu dar jauna, todėl jos nereikalingos.
– Kokia didžiausia jūsų cha rakterio vertybė? – Manimi galima pasitikėti. Esu linksm a, bes iš yps ant i, drau gai vadina saule. Vertybės? Iš tikimybė, lojalumas, šilti santy kiai. Labai nemėgstu stereotipų. Jei blondinė su trumpa raudona suknele – tai kvaila, o brunetė su ilgu sijonu – protinga? Man ne svarbu seksualinė orientacija, esu tolerantiška. Kategoriška esu gy vūnų skriaudėjams. Turiu du šu nis, katiną. Myliu artimuosius, 17 metų sūnų, užsiimantį lengvuoju kultūrizmu. – Į kokią asmenybę norėtumė te lygiuotis? – Tikrai ne į šokėjus ar dainininkus. Jų daug. Tai – meno žmonės. Kokie? Visų neišvardysiu. – Kas jūsų draugas, su kuriuo esate dažnai matoma Kaune? – Ne šou pasaulio, ne verslininkas. Paprastas žmogus. – Kvepia vestuvėmis? – Reikia rasti už ko tekėti (kvato jasi). – Hm... Turite draugą, bet... Vadinasi, yra galimybė kitiems? Koks jis turėtų būti? Esate sa kiusi, kad tik su „Porsche“ ne suvilios. – Per penkerius metus draugystės nesu net susižadėjusi, tad... Svarb iaus ia – bendrav im as. Ties a, su trol eib us o vair uot o ju ned raugauč iau. Svarb u, kad būt ų pan aš aus soc ial in io, o tai nereišk ia fin ans in io, sluoksn io. Gal i būt i int el igent as, net ek ęs darb o... – ... arba mokslininkas, uždir bantis 2500 litų per mėnesį? – Žinoma!
25
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
menas ir pramogos
Tylos ekspresija A.Samuolio plenere
Akys: tarp pirmųjų plenero parodos svečių – ir šeimininkės.
Erdvė: tradicinė A.Samuolio plenero vieta – pažaislio vienuolyno ansamblis – pakeri dailininkus tapybiš-
kumu ir sakralumu.
Pažaislio vienuo lyno apsupty dai lininkai ir vėl bu vo susibūrę į plene rą garsiam lietuvių tapytojui Antanui Samuoliui atmin ti. Kiek daugiau nei savaitę meninin kai tapė, dalijosi pa tirtimi, atvykusieji iš užsienio susipa žino su Lietuva ir jos menu.
Akimirka: paskutiniai pasirengimo parodos atidarymui darbai.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Tylos ekspresija
XIX kartą vykęs A.Samuolio ple neras kaip ir pernai vyko Pažais lio vienuolyne. „Erdvę kiek pako regavo užėjusi krizė, – per plenero parodos atidarymą kalbėjo plenero organizatorius Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmi ninkas Gintautas Vaičys. – Prieš tai šis kasmetis pleneras vykdavo A.Martinaičio dailės mokykloje, tačiau vienuolyno vieta – unikali, sąlygos puikios – vyrauja ramybė, kiekvienas menininkas turi sąlygas kurti bei gyventi atskirai ir tuo pat metu visi galime būti kartu, taigi viskas susijungia: individualumas ir bendrumas, tyla ir ekspresija.“ Ir šįmet išliko ta pati plenerą jungianti idėja – tylos ekspresija. „Idėja tęsiasi natūraliai, kaip na tūrali šios vietos tyla, ji vaidina savo vaidmenį ir kviečiant į plenerą me
nininkus – kiek tylesnius, gerbian čius kito erdvę ir Pažaislio istoriją, kuri įpareigoja atsargiai prisiliesti prie istorinių vertybių, kurios mus supa, globoja ir įkvepia.“ Savitos interpretacijos
Pažaislio vienuolyno istorijos ir A.Samuolio jungtis ryškiausiai at siskleidė dailininko Broniaus Gra žio darbuose, kuris, net atidarius parodą, vis dar nesitraukė nuo molberto. Kiti autoriai paniro į savas idėjos interpretacijas, savaip išreikšda mi tylą, ekspresiją, jos jungtį, sa vo santykį su A.Samuolio kūryba. Pavyzdžiui, tapytojos Ewa Pohl ke tapybos darbuose ieškoma ne išorinių, o vidinių, dvasinių sąly čio taškų su A.Samuoliu. Meninin kė iš Varšuvos Katia Sokolova savo paveiksluose atskleidė patekančios saulės spalvų skambesį. Plenere dalyvavo menininkai iš Kauno, Vilniaus bei Varšuvos ir
Olštyno (Lenkija): B.Gražys, Patri cija Jurkšaitytė, Aistė Juškevičiūtė, Sigita Maslauskaitė, Saulius Mažy lis, E.Pohlke, K.Sokolova, Wiesze kas Wiachowskis.
Savas tradicijas jau turintis A.Samuo lio pleneras kaskart unikalus ir įgauna savų spalvų, tokių, kurias jam suteikia jame dalyvaujantys menininkai. Kelionė į Šveicariją
Prieš plenerą Pažaislio vienuoly ne A.Samuolio pėdsakų buvo ieš koma Šveicarijoje. „Norėjome pa likti nors kokią lietuvišką žymę: paminklą, atminimo lentą, bent užrašą Šveicarijos Leisino miesto
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
kapinėse, kur palaidotas lietuvių tapytojas, tačiau šis planas nepa vyko, nes vietinė valdžia to daryti neleido, tačiau minėjo, kad galbūt tai bus galima padaryti po dve jų metų, kai tos kapinės bus nau jai tvarkomos“, – pasakojo į Švei cariją su būreliu dailininkų vykęs G.Vaičys. Vis dėlto lietuvių tapytojai apsi džiaugė netikėtai vienoje ten gy venančioje šeimoje aptikę origi nalų A.Samuolio tapytą paveikslą: 1932 m. nutapyta dabar tą paveiks lą turinčios moters mama, kuri tuo metu dar tik mokinukė. „Tai, užsakomasis paveikslas, tapytas iš nuotraukos, kuris įpa reigojo dėti akcentus kiek kitur – visų pirma buvo siekiama pana šumo, tačiau visi pamatėme, kad A.Samuolis buvo didis meistras, nes paveiksle išpildytas ir pana šumo reikalavimas, ir akivaizdi ta pybinė meistrystė“, – pasakojo G.Vaičys.
26
26
šeštadienis, rugpjūčio 11, 2012
menas ir pramogos
Potėpiai: kai kurie plenero dalyviai toli neieškojo įkvėpimo objektų – įamžino baroko perlą.
Tylos ekspresija A.Samuolio plenere
Atrastajame darbe, anot 25 pašnekovo, gal ir nėra tos A.Samuoliui būdingos ekspre
sionistinės išraiškos, visgi tai – už sakomasis darbas, „bet pamatyti buvo labai įdomu, net nesuabejojo me, kad tai – A.Samuolio darbas“. Beje, Šveicarijon keliavę daili ninkai ten taip pat surengė paro dą, kurioje vieną paveikslą įsigi jo vietinis šveicaras ir kaip tik per plenerą atvykęs į Kauną, svečia vosi tapytojų būryje, vaišino atsi vežtu Šveicarijoje populiariu sūriu, pasakojo, kaip jis gaminamas. Tradicinis ir unikalus
Savas tradicijas jau turintis A.Sa muolio pleneras kaskart unikalus ir įgauna savų spalvų, tokių, ku rias jam suteikia jame dalyvaujan
Labai įdomūs jo dar bai – šviesos santy kis, ekspresija, siu žetai, kurie atrodo labai paprasti, bet iš raiškingi.
tys menininkai. „Jaučiausi kaip ro juje, – įspūdžiais iš plenero dalijosi lenkų tapytoja K.Sokolova, – nuo stabios gamtos apsuptis, didinga, muziejinė architektūra ir talentin gų dailininkų draugija.“ Iki šio plenero K.Sokolova neži nojo lietuvių tapytojo A.Samuolio kūrybos, kuria iškart susižavėjo.
„Labai įdomūs jo darbai – švie sos santykis, ekspresija, siuže tai, kur ie atrod o labai pap ras ti, bet išraiškingi, todėl dvigubai džiaug iuos i: dalyvavau plen e re su įdom iais bei tal ent ingais menininkais ir drauge susipaži nau su neeilinio tapytojo A.Sa muolio kūryba, kurios atgarsiai, be jokios abejonės, dar pasireikš ir mano kūryboje“, – vien gerus įspūdžius fiksavo lenkų dailinin kė, nors skubėdama į Lietuvą ve žantį traukinį susižeidė kojos ke lio girnelę. Tiesa, Lietuvoje medikai nura mino, kad nieko rimta neatsitiko: rūp est is ir nauj i įspūd žiai ben e geriausiai numalšino skausmą ir leido atsidėti kūrybai, bendravi mui, naujoms emocijoms.
Laisva: plenere sukurtų darbų parodos atidarymą nuskaidrino muzika.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
27 3
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ������������������������������������������������ 28 Perka � ��������������������������������������������������28, 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 30 Atsiliepkite! ������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Profesionalus MASAŽISTAS atliks nugaros ir viso kūno masažą, pagelbės atsiradus problemoms. Taikau klasikinio-energetinio masažo formulę. Tel. 8 611 40 061.
DARBo skelbimai ieško (optinių, varinių)
RYŠIŲ KABELIŲ MONTUOTOJŲ VISOJE LIETUVOJE. Darbo pobūdis: kabelių klojimas, movų montavimas, antenų montavimas. Privalumas: panašaus darbo patirtis, BE, C vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas priklauso nuo darbo patirties ir asmeninių savybių. Gyvenimo aprašymą siųsti faksu (8 37) 460 617 arba e. paštu electronics@electronics.lt.
Reikalinga (-as) profesionali (-us) gyd. odontologo asistentė (-as) Kaune ir Vilniuje (visas darbo krūvis). Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką siųsti info@dantis.eu. 1000386
Reikalinga moteriškų pėdkelnių (kojinaičių) pakuotoja. Tel. 8 614 08 350. 1000493
AB „Lytagra“ įrankių ir įrangos terminalas ieško sandėlininko. Reikalavimai: atsakingumas, dėmesingumas, tvarkingumas, automobilinio krautuvo vairuotojo pažymėjimas būtų privalumas. Tel. (8 37) 405 404, 8 614 96 693. E. paštas tools@lytagra.lt. 1000613
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus (-as), baldų apmušėjus (-as), pakuotojus (-as). Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.
1001053
Anglija! Obuolių, slyvų, aviečių, braškių nuėmimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 993315
EUROCASH1 dirbti Kaune ieško apsaugos darbuotojų. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. Privalumai: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 612 49 081; www.eurocash1.lt. 1000247
Įmonė Kaune ieško staklių priežiūros ir remonto MECHANIKO. CV siųsti e. paštu info@zers.lt. 1000036
Įmonei reikalingas santechnikas-vairuotojas (C kat.). Darbo specifika: kanalizacijos valymas, nuotekų įrenginių priežiūra. Tel. 8 670 71 236, 8 616 72 434. 1000151
Kaune, Žaliakalnyje, esančiai siuvyklai reikalingos (-i) rūšiuotojos (-ai)-pakuotojos (-ai) ir siuvėjos (-ai) siūti plokščiasiūle ir universalia mašinomis trikotažinius gaminius. Darbas viena pamaina. Tel. (8 37) 795 570. 1000279
Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas. 966995
Logistikos paslaugų kompanija ieško patyrusio ekspedicijos vadybininko dirbti Vakarai–Rytai. Reikalavimai: patirtis, rusų kalba, atsparumas stresui. Konfidencialumas garantuojamas. litrus39@gmail.com.
Reikalinga pardavėja (-as) dirbti „Urmo“ bazėje, dovanų skyrelyje. Tel. 8 686 77 567, (8 318) 51 061, e. paštas danutejurkeviciene@takas.lt. 1000010
Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA Savanorių pr. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293. 999147
Reikalingi automobilių plovėjai (-os), salonų valytojai (-os). Tel. 712 525. 999863
Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 1001190
Siūlome darbą automobilių šaltkalviui Aleksote. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551. 998497
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551. 998494
UAB „Tikri langai“ didinant gamybos apimtis reikalingas cecho darbuotojas. Patirtis langų gamybos srityje būtina. Siūlomas patrauklus atlyginimas, geros darbo sąlygos. CV siųsti e. paštu info@langaiplastikiniai.lt. Tel. 8 611 44 557. 1000130
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas Vilniuje ir Kaune. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8–17 val.). 998607
Žurnalui reikalingas reklamos vadybininkas. Tel. 8 620 44 223. 999620
UAB „Soloservis“ ieško patyrusių automobilių šaltkalvių, šaltkalvių ir suvirintojų dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus prašom siųsti jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 991942
Ieško darbo Galiu nuolat gyventi ir prižiūrėti sodybą arba kaimo turizmo sodybą Kauno ar Klaipėdos apskrityse. Tel. 8 603 12 562. 1000115
Turiu aukštąjį išsilavinimą, vairuotojo pažymėjimą (B ir C kategorijos, 95 kodas (profesinis). E. paštaseuropopolis@yahoo.com. 998878
Paslaugos Medikų
Sulčių spaudykloje reikalingi darbuotojai sezoniniam darbui. Tel. 8 676 20 888, e. paštas info@obuoliunamai.lt.
996754
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958528
UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 990483
UAB „Autokurtas“ reikalingas automobilių šaltkalvis – variklių meistras. Reikalavimai: darbo patirtis, techninės žinios, atsakingumas, noras dirbti. Siūlome geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. (8 37) 201 151, 8 612 59 602. info@autokurtas.lt. 1000367
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
995167
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
1001452
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 998320
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 992183
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 994245
Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt. 993964
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. 993959
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579. 1000445
999711
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 698 47 253, 8 687 70 945.
UAB „Jargala“ reikalingas didžiagabaritinio tralo vairuotojas, turintis patirties, be žalingų įpročių. Kontaktinis tel. 8 656 99 307.
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.
1000522
993951
970710
Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1000999
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981338
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 999629
Taisau kompiuterius, pildau kasetes. Esant reikalui atvykstu. Parduodu kokybiškus nenaudotus nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius. Tel. 8 667 72 222. 994594
970472
Statybos, remonto
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986198
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 983282
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
Buitinės technikos remonto
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.
1001062
994715
1000759
1000780
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 16 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
UAB „Corpus A“ ieško darbuotojų specialiesiems valymo darbams. Reikalavimai: aukštalipio pažymėjimas ir panašaus darbo patirtis. Kreiptis tel. 8 685 21 244; personalas@corpusa.lt.
1000958
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
996835
UAB „Skaitmeninė elektronika“
Siūlo darbą
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
Apdaila. Tapetuoju lubas ir sienas. Glaistau. Dažau. Darbo patirtis 19 metų. Dedu laminatą. Pristatau medžiagas. Tel. 8 650 45 329, 8 674 83 310. 1000978
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981390
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 997389
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
997439
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194. 1001214
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 1000181
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988900
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 999211
Atlieku glaistymo, dažymo, tapetavimo darbus. Langų angokraščių apdaila. Dedu laminuotas grindis ir t.t. Tel. 8 676 71 539. 1000851
Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991009
Balkonų stiklinimas aliuminio stumdomomis sistemomis. Skardiname balkonų apačią. Greitai, kokybiškai, nebrangiai! Tel. 8 650 58 252. 998196
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985435
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 994011
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 996789
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 989534
Baldžių
996362
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 988928
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 996345
MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996692
Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 998964
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963868
Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021. 989640
Kitos
Parduodu 1/2 namo dalį su garažu Kaune arba keičiu į 2 kambarių butą. Be tarpininkų. Tel. 8 683 47 479. Skubiai gražioje vietoje, prie fontano, Kalniečių r. 3 kambarių butą (bendr. pl. 69 kv. m, tvarkingas, du įstiklinti balkonai). Kaina sutartinė. Tel. 8 609 40 093. Sodą Kauno r., Laumėnų k., prie Šlienavos sankryžos, SB „Šaltinis“ (18 kv. m vasarnamis, 5,85 a žemės, vanduo, trifazė elektra). Kaina 37 000 Lt. Tel. 8 676 09 005.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
982964
998037
Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėjimas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.
2 kambarių butą geroje vietoje Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., ilgas 7 m įstiklintas balkonas, reikalingas remontas). 25 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 600 23 721.
998895
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.
Tvarkome aplinką. Pjauname ir persodiname didelius MEDŽIUS. Šaliname kelmus, įrengiame ir prižiūrime vejas. Įrengiame lauko ir vidaus kanalizaciją bei drenažą. Tel. 8 645 34 444.
1000434
3 ha tvarkingą sodybą Prienų r. (gyvenamasis namas, lauko baldai, pavėsinė, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai) su visais patogumais. Tel. 8 614 01 881. 998167
Buitinė technika
989883
Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. 990451
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 991053
Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje), roletai, tinkleliai nuo uodų. Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 990103
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996075
Profesionalus vonių restauravimas. Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 992434
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 998996
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 987228
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 998086
Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385. 999189
UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka elektrotechnikos ir santechnikos montavimo darbus daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Tel. 8 655 95 250. 993307
997935
Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.
997939
Žolės, krūmų pjovimas trimeriu (1 a kaina nuo 4 Lt). Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
Kitos prekės
Totalus prekių išpardavimas
„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,
30% visoms prekėms Iki rugpjūčio 24 d.
2012 08 20 BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ viešosiose varžytynėse parduoda daugiabutį gyvenamąjį namą Santaikos g. 30A, Alytuje. Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt. Be varžytynių parduodama: administracinės patalpos K.Donelaičio g. 77–2, Kaune, reikalavimo teisė (UAB „Naujoji Vaišvydava“, UAB „Bioetan LT“), automobilis „Audi“ A6, UAB „KTC&BN” 40 vnt. akcijų, mažavertis turtas. Yra papildomų sąlygų. Paraiškos priimamos iki 2012 08 24 Statybininkų g. 7A–307, 50118 Kaunas. Informacija tel. (8 37) 716 719, 8 698 75 201, bankrotas@gmail.com.
Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 646 23 031, 8 601 25 955.
997622
986867
1000471
4 kambarių butą Jotvingių g., Šilainiuose (9 a. namo IV a., bendr. pl. 85 kv. m, vonia ir WC kartu, suremontuotas). Kaina 150 000 Lt. Tel. 239 757, 8 675 49 785. 1000213
5 kambarių butą Kauno senamiestyje, Vilniaus g., arti Rotušės (bendr. pl. 100 kv. m, 3/2 a., yra terasa, vidinis kiemelis, vieta automobiliui, parduodamas su baldais ir buitine technika). Kaina 375 000 Lt. Tel. 8 620 41 963. 998976
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 986850
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 999366
Gerą 250 kv. m namą ramioje vietoje. Tel. 8 656 53 333.
997383
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 914195
Palankiausiomis sąlygomis 14 a sklypą Domeikavoje. 1 a kaina 3550 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graži vieta, šalia miškas. Tel. 8 612 23 323.
Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.
996377
1001092
1001046
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 985409
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821619
Šaldytuvų ir šaldiklių vasaros sezono išpardavimas. Skalbyklės, viryklės, nauji modeliai integruojamos technikos. Taikomos ypatingos nuolaidos. BUITEX – Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt. 999503
Statybinės medžiagos
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997689
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
999934
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 994372
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559.
2 a. mūrinį namą Vaišvydavoje (bendr. pl. 260 kv. m, 15,5 a žemės, 5 kambariai), prie vandens, netoli miškas. Reikalingas kapitalinis remontas. Tel. 8 653 19 992.
998572
998512
979816
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
998589
AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
992111
3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.
parduoda
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
1001226
998057
Perka
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
985654
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.
1000823
993436
999247
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.
1001074
1 kambario butą Jonavoje, Chemikų g. (5/3 a., nauji plastikiniai langai, balkonas įstiklintas, šarvuotos durys, dalis baldų, b. pl. 35,63, kambarys 17,08, virtuvė 9,11 kv. m). Kaina 29 000 Lt. Derėsimės. Tel. 8 618 06 918.
1000809
990730
999990
1000411
996843
Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
Parduodamas 20 arų žemės sklypas Romainių g., naujų namų kvartale. Dujos, elektra. Tvarkingi dokumentai, detalusis planas. 1 a kaina 10 000 Lt. Tel. 8 600 09 720.
Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.
913473
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993218
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990994
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 992137
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208. 993468
Norvegų bendrovė „Kjøpe jord“ perka žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Tel. 8 643 75 526. 1000252
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 987247
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992. 998723
991840
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.
Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.
995400
995335
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432.
986237
998610
Perku senus, trijų ir vienos programų radijo taškus. Tel. 8 687 74 279. 998096
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 970892
998183
Parduodu 3 m beržo, juodalksnio malkas. Minimalus kiekis 18 m. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 699 77 802. 1000733
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508. 987934
Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1001342
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997584
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.
Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Perka
Atsiliepkite!
Kviečia
2012 m. balandžio 27 d. UAB „MATAVIMŲ SFERA“ JUDITOS DIEDONYTĖS prašymu atliko kadastrinius matavimus sklypui, esančiam Kauno m. sav., Panemunės sen., Armališkių k., proj. Nr. 527, ir reikalingi suderinimai su gretimo sklypo ribomis. JOLITA JARUTIENĖ, g. 1970 04 27, gyvena Jungtinėje Karalystėje, DALĖ GUŽIENĖ – JAV. Pretenzijas, pastabas galite pareikšti per 30 kalendorinių dienų arba prašom kreiptis tel. 8 677 40 362 arba K.Donelaičio g. 79–3, Kaunas, e. p. RAM_MS@inbox.lt.
Pirkčiau komercinės paskirties patalpas Kaune, Savanorių prospekte, I aukšte, nuo 80 iki 100 kv. m. Nuoma nedomina. Tel. 8 611 99 268. 1000383
Pirksiu žemės ūkio paskirties žemę Jonavos, Kėdainių, Šakių apylinkėse. Tel. 8 686 86 065. 1000269
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@ gmail.com.
1001070
2012 m. liepos 31 d. UAB „MATAVIMŲ SFERA“ ROKO ŠLIUPO prašymu atliko kadastrinius matavimus sklypui, esančiam Kauno r. sav., Išlaužo sen., Trakinės k., proj. Nr. 234, ir reikalingi suderinimai su gretimo sklypo ribomis. PRANCIŠKAUS MATUSEVIČIAUS, mirusio 2002 02 22, paveldėtojai pretenzijas, pastabas galite pareikšti per 30 kalendorinių dienų arba kreiptis tel. 8 677 40 362, K.Donelaičio g. 79–3, Kaunas, e. p. RAM_MS@inbox.lt.
984802
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
997640
1001202
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt.
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas Festivalá remia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Didysis rëmëjas
Festivalá pristato Festivalio dienraðtis
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Mantas Gacevièius, Sabina Martinaitytë, Audronë Eitmanivièiûtë, Andrius Apðega
Rugpjûèio 11 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Nuostabiausi rusø vokalinës muzikos puslapiai SABINA MARTINAITYTË (sopranas) ANDRIUS APÐEGA (baritonas) MANTAS GACEVIÈIUS (baritonas) AUDRONË EITMANAVIÈIÛTË (fortepijonas) Programoje – rusø romansai, operø arijos ir duetai Bilieto kaina 15 Lt Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, 18 val. Taujënø dvare Dþentelmenø duetas VILHELMAS ÈEPINSKIS (smuikas) SERGEJ KRINICIN (gitara) Niccolo Paganini, Pablo de Sarasate, Franz Schubert, Astor Piazzolla, M?ximo Diego Pujol, rusø kompozitoriø romansai Bilieto kaina 20 Lt
Sergej Krinicin, Vilhelmas Èepinskis
Rugpjûèio 15 d., treèiadiená, 15 val. Paþaislio vienuolyne Þoliniø atlaidai Paþaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas PETRAS BINGELIS Maironio eiles skaito RIMANTAS BAGDZEVIÈIUS (aktorius) Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Á koncertà, vyksiantá Zapyðkyje, nuo Filharmonijos klausytojus nuveð ir parveð autobusas. Iðvykimas 16 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989058
30 2
šeštaDIENIS, rugpjūčio 11, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Kiti
Įvairūs
Šokiai, dainavimas
Nuomoja
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 20, 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt.
997547
Pramogos
Astrologės paslaugos (taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.
2 kambarių butą Žaliakalnyje, Rimvydo g. (toliau nuo gatvės, geras susisiekimas). Su gyvūnais nepageidaujama. Kaina sutartinė. Tel. 715 271, 8 655 50 622. 1001041
Nuomojami įvairūs plotai sandėliams ir logistikai. Šalia muitinė ir automobilių turgus. Adresas Taikos pr. 104B. Tel. 8 687 71 344. 1000949
Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1000892
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ 4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt Italija–Ispanija–Prancūzija
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĮSPŪDINGOS ATOSTOGOS! Ryga–Stokholmas–Ryga 2 naktų kruizo kaina nuo 110 Lt Talinas–Helsinkis–Stokholmas–Sankt Peterburgas
4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt (asm). Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 2044 Lt (asm). 10 priežasčių, kodėl verta rinktis kruizą: kaina, romantika, virtuvė, įvairovė, veiklos sritys, paprastumas, naujos erdvės, šeima, išskirtinis dėmesys, ypatingas aptarnavimas. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ Dvi savaitės Tailande: skrydis iš Rygos, 2* tvarkingas viešbutis su pusryčiais. Kaina 1 asm. – 3325 Lt. Savaitė Rode: skrydis, 3* viešbutis su maitinimu – pusryčiai, vakarienė. Kaina 1 asm. – 1380 Lt. Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.
Skrydis, pervežimas, 3* viešbutis su maitinimu – viskas įskaičiuota. Kaina 1 asm. – 1540 Lt. Vietų skaičius už siūlomą kainą ribotas.
Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“
Nuomoju kambarį studentei keturių kambarių bute Senamiestyje, A.Mapu g. Tel. 220 078, 8 604 96 636. 1000963
S.Dariaus ir S.Girėno g., Aleksote, nuosavame name nuomojamas kambarys dviem dirbančioms moterims. Kaina 220 Lt. Tel. 8 635 42 249
Tel. (8 41) 399 544, 8 642 19 000, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt. KELIONĖS IŠ KAUNO BE PAPILDOMŲ MOKESČIŲ (degalai) 08 17 – Varšuva–Krokuva–Osvenci-
„RENGINIAI TAU“ Rugpjūčio 15 d. 15 val. Kovo 11-osios g. 43-iojo namo kieme, prie kryžiaus, kviečia švęsti Žo linę. Rugpjūčio 15-oji, Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena ir žalumos suve šėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė. Ši šventė kaip gyvybės apytakos ratas, malda už gyvuosius ir mirusiuosius. Liaudies išmintis sako: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyve nimą laimės neturės”. Taigi ar norite būti laimingi? ŠVęSKITE ŽOLINĘ!
1000309
Sodininkų bendrijos „Politechnika” nariams! 2012 08 25 10 val. Studentų g. 50, 101 auditorijoje, vyks visuotinis sodininkų susirinkimas. Darbotvarkėje: 1. Dėl SB vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimo. 2. Dėl SB valdybos darbo reglamento tvirtinimo. 3. Dėl sklypų formavimo pertvarkymo. 4. Dėl SB finansinės padėties. SB valdyba (SB „Politechnika” pirmininkė I.Gerčienė, tel. 8 687 48 013, e. p. andirena45@gmail.com). 1001322
kviečia mokytis
Išsinuomoja Tvarkinga pora išsinuomotų vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Gali būti nuosavoje valdoje. Tel. 8 684 55 498. 1001122
Gabenimai Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.
kviečia
1001310
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 998983
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 996776
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 996235
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 985328
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
986108
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978737
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 985341
Žolinë
rugpjûcio 15 dienà, treèiadiená, 12 val.
Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškëse!
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 984999
Organizatorius Rëmëjai:
Paskolos
informuoja ŽOLINĖS ŠVENTĖ Rugpjūčio 14 d. 17 val. Kovo 11-osios parke („Girstučio slėnyje’’) – ŽOLINĖS ŠVENTĖ! Puiki programa ir gera nuotaika garantuota. Dalyvauja: Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos kapela „Sodžius“, Didžiųjų Lapių kapela „Girnapusė”. Šventės vedėjas Petras Venslovas. Jūsų lauks siurprizai. Renginys nemokamas.
Kauno žvejų draugijos nariams! Kauno žvejų draugijos konferencija vyks 2012 m. rugsėjo 21 d. Neries kr. 6A, Kaune, kavinės „Putinas“ salėje. Dienotvarkė: 1. Kauno žvejų draugijos įstatų keitimas. 2. Bendri reikalai. Konferencijos delegatai registruojami nuo 15 val. Pradžia 16 val. Kauno žvejų draugijos valdyba
1000196
992791
mas–Čenstakava. 3 d./2 n. 355 Lt. Gidas R.Jakutis. 08 17 – Torunė–Malborkas–Sopotas– Gdanskas–Elblongas. 3 d./2 n. 399 Lt. 08 20 – Kroatijos istorijos ir gamtos lobiai. 10 d./9 n. 1285 Lt. 08 24 – Seinai–Varšuva–Velička–Krokuva–Čenstakava. 3 d./2 n. 399 Lt. Gidas R.Jakutis. Kelionių programos www.travelcentre.lt
998535
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
994900
Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 995694
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 994280
Raèkiðkiø koplyèioje bus aukojamos ðventos miðios, ðventinami þolynai ir duona. Po miðiø vyks kermoðius, koncertas, spektaklis, vakaronë su liaudiðkomis dainomis ir ðokiais Aukðtaitijos kaime. Programa plaèiau: www.llbm.lt.
informuoja AŠ GALIU! „Integracijos ir sugrąžinimo į darbo rinką programa: AŠ GALIU!”. Projekte teikiamos nemokamos paslaugos (profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir konsultavimas, bendrųjų ir profesinių įgūdžių ugdymas) ilgalaikiams bedarbiams (nedarbo trukmė per 24 mėn.). Kviečiame dalyvauti programoje. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos prašom kreiptis į VšĮ Šeimos santykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kaunas, arba telefonu (8 37) 750 935.
31
šEštadienis, rugpjūčio 11, 2012
kas, kur, kada teatras
Viktorija Domicelė DAMALAKIENĖ
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Rugpjūčio 12 d. 12 val. – PAGRANDUKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
(1924–2012)
renginiai
Sekmadienį po sunkios ligos mirė gydytoja stoma tologė Viktorija Domicelė Damalakienė. Visada energinga ir tvirta, atrodė su gebanti įveikti visus gyvenimo uždavinius. V.D.Damalakienė gimė 1924 m. balandžio 29 d. Vilkaviškyje, tarnauto jų šeimoje. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurią baigusi 1945 m. įstojo į Vil niaus universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos skyrių. Studijas baigu si labai gerais pažymiais, su pagyrimu, 1949 m. pagal paskyrimą išvažiavo dirbti į Vištytį. 1950 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno aukštųjų mo kyklų poliklinikoje, kur išdirbo daugiau kaip 30 metų. Pamename šviesaus atminimo Viktoriją Domicelę kaip ypač darbščią, draugišką, rūpestingą gydytoją ir jautrią mamą. Artimieji Atsisveikinimas su velione laidojimo namuose MILGUSTA (J.Šimkaus g. 22, Garliava, Kauno r., prie Jonučių kapinių) nuo rugpjūčio 11 d. 13 val. Velio nė laidojama rugpjūčio 12 d. 13.30 val. Jonučių kapinėse.
Amžinąjį atilsį Kauno lopšelio-darželio „Svirnelis“ direktorę Violetą DRENSEIKIENĘ bei auklėtoją Eleną BANIŪNAITĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai.
Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą dėstytoją Nijolę Palšauskienę, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto bendruomenė. Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiąją specialistę Gražiną URBONAVIČIENĘ, mirus mylimai mamai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kolektyvas
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 991625
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 977854
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KRE MAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kau nas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 991985
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes grani to plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 999012
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 994542
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atribu tikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytau to pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 994725
KAUNO EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA Muitinės g. 8A
Rugpjūčio 12 d. 16 val. – Lietuvos kameri nės muzikos festivalio koncertas. Dalyvauja: Igoris Kramarevas (trimitas), Aleksandras Isakovas (vargonai). Koncerto progra moje: J.Pachelbelo, H.Pursellis, D.Tartini, J.S.Bacho ir kitų kompozitorių kūriniai. Fes tivalį organizuoja VšĮ „Muzika Festiva”.
M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS M.K.Čiurlionio g. 35, Druskininkai
Rugpjūčio 12 d. 16 val. – Claros Arnheim (1865–1942) akvarelių parodos JŪROS MOTYVAI: PARAFRAZĖS atidarymas. C.Arnheim, žydų kilmės vokiečių dailininkė, gimė 1865 m. Berlyne. Tapybos mokėsi pas Helmutą Skarbiną ir Alfredą Mayerį, vėliau tobulinosi pas Edmundą Amaną-Jeaną ir Ernestą Laurentą Paryžiuje. Nuo 1904 m. iki 1927 m. ji buvo Berly no dailininkų sąjungos narė, 1914 m. C.Arnheim buvo apdovanota aukso meda liu pasaulinėje „Knygų leidybos ir grafikos parodoje” Leipcige. Daugybę vasarų C.Arnheim praleido Vite kaimelyje Hidenzės saloje Baltijos jūroje. Dailininkė yra viena iš „Hiddensoer dailininkų asociacijos” įkūrėjų 1922 m. C.Arnheim darbuose atsiskleidžia subtilūs Hidenzės salos gyventojų ir kraštovaizdžio motyvai. Vėliau lankytojai bus pakviesti susipažinti su atnaujinta muziejaus ekspozicija ir į vaidybinio filmo „Zodiakas” peržiūrą. Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas” sukurtas 1986 m. Tai filmas apie M.K.Čiurlionį, ne biogra finis pasakojimas, bet bandymas atskleisti menininko asmenybės legendą. Paroda veiks iki 2012 10 20.
LIETUVOS KAMERINIO ORKESTRO koncertų ciklas NAKTIES SERENADOS Palanga
Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Palan gos gintaro muziejaus terasoje. Atlikėjai: LIETUVOS KAMERINIS ORKES TRAS. Dirigentas ir solistas SERGEJUS KRYLOVAS(smuikas). Solistas MAKSIMAS RYSANOVAS (altas). Programa: FRANZAS SCHUBERTAS – Rondo A-dur smuikui ir styginių orkestrui, D. 438; FRANZAS SCHUBERTAS–DOBRINKA TABA KOVA – Fantazija f-moll styginių orkestrui; WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Sin fonia concertante smuikui, altui ir styginių orkestrui Es-dur, KV 364.
XIV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2012 Nida, Juodkrantė
Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – šešta programa J.S.BACHO ARIJOS IR KONCERTAI. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas AL GIRDAS VIZGIRDA. Solistai: ILONA GIRDŽIŪ NAITĖ (smuikas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas), IGNAS MISIŪRA (bosas-barito nas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Koncertas dviem smuikams, styginiams ir basso continuo d-moll, BWV 1043; Dvi arijos ir rečitatyvas iš kantatos „Ich will den Kreuzstab gerne tragen”, BWV 56; Arija iš siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fantazija G-dur vargonams, BWV 572; Koncertas F-dur obojui, styginiams ir basso continuo, BWV 1053; Kantata „Ich habe genug” bosui, styginiams ir basso continuo, BWV 82. Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 20 val. Juod krantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evan gelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje – šešta programa „J.S.Bacho arijos ir koncertai“. Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMA
NA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. Solistai: ILONA GIRDŽIŪNAITĖ (smuikas), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas), IGNAS MISIŪRA (bosas-barito nas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), BALYS VAITKUS (klavesinas). Programa: JOHANNAS SEBASTIANAS BACHAS – Koncertas dviem smuikams, stygi niams ir basso continuo d-moll, BWV 1043; Dvi arijos ir rečitatyvas iš kantatos „Ich will den Kreuzstab gerne tragen“, BWV 56; Arija iš siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Fantazija Gdur vargonams, BWV 572; Koncertas F-dur obojui, styginiams ir basso continuo, BWV 1053; Kantata „Ich habe genug“ bosui, styginiams ir basso continuo, BWV 82.
kinas
DATOS (rugpjūčio 11 d.) 1858 m. gimė olandų medikas Christiaanas Eijkmanas, jis už vitamino B atradimą gavo Nobelio medicinos premiją. 1945 m. gimė lietuvių poetė Danutė Paulauskaitė. 1996 m. mirė bulgarų aiškiaregė Vanga. 2003 m. Paryžiuje karščio banga, kai oro temperatūra pakilo iki 44 laipsnių, nusinešė 144 žmonių gyvybę. 2003 m. Greivsende užfiksuotas visų laikų Didžiosios Britanijos karščio rekordas – 38,1 laipsnio Celsijaus.
„CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Tedis“ (išankstiniai seansai) – 13, 14, 15, 16 d. 20.50 val. „Viską prisiminti“ – iki 16 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Karališka drąsa“ 3D (liet. k.) – 11, 13, 15 d. 10.45 val.; iki 16 d. 13, 15.15, 17.30, 19.45* val. (*išsk. 11, 13, 15 d.). „Karališka drąsa“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.50, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. „Abraom as Linkolnas. Vampyrų medžioto jas“ 3D – iki 16 d. 22 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – 11, 13, 15 d. 19.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 16 d. 13.45, 16, 18.35 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 16 d. 18, 21.15 val. „Nepaprastas žmogus-voras“ – 11, 12 d. 20.50 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 11* val. (*išsk. 11, 13, 15 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 16 d. 12.30, 14.30, 16.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.30 val. „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Karališka drąsa“ 3D (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 10.15, 12.45, 15.15, 18, 20.45 val.; 11 d. 23.30 val. „Karališka drąsa“ (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 11.15, 13.30, 15.45 val. „Viską prisiminti“ (premjera) – iki 16 d. 13.15, 16, 18.45, 21.15 val.; 11 d. 23.45 val. „Mėnesienos karalystė“ (premjera) – iki 16 d. 14.15, 16.30, 19, 21 val. COSMO VIP PREMJERA. „Tedis“ – 14 d. 21.45 val. DELFI.LT SEANSAS. „Nesunaikinami 2“ – 17 d. 19 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 13, 17.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.45, 16.45 val. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžio tojas“ 3D – iki 16 d. 13.45, 17, 19.45, 22.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11 val. „Prometėjas“ – 11 d. 23 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – iki 10.30, 15.30, 20.15 val.; 11 d. 22.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 16 d. 14 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 16 d. 18.15, 21.30 val. „Pakvaišęs tėtis“ – iki 16 d. 19.15, 21.45 (seansas nevyks 14 d.) val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Alvinas ir burundukai 2“ – iki 16 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.
„ROMUVOS“ KINO TEATRAS Laisvės al. 54
Rugpjūčio 11 d. 17 val. – „Klastingi namai” (JAV, 2011 m., trileris, drama, mistinis, T, vaidina Danielis Craigas, Rachel Weisz, Na omi Watts). 19 val. – „Subtilumas” (Pran cūzija, 2011 m., komedija, romantinis, T, vaidina Audrey Tautou, François Damiens, Bruno Todeschini). Rugpjūčio 12 d. 15 val. – „Blitz” (Didžio ji Britanija, 2011 m., T, trileris, vaidina Jasonas Stathamas, Luke’as Evansas). 17 val. – „Subtilumas” (Prancūzija, 2011 m., komedija, romantinis, T, vaidina Audrey Tautou, François Damiens, Bruno Todes chini). 19 val. – „Viena diena” (JAV, 2011 m., T, romantinis, drama, vaidina Anne Hathaway, Jimas Sturgessas).
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nesutarimai, besiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus daug kantrybės. Vakare pasivaikščiokite, aplankykite mėgstamą kavinę arba pasiklausykite muzikos. Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Vėžys (06 22–07 22). Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Tinkama diena pasirūpinti sveikata. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų organizuotumas ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti, spręsti svarbius dalykus. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams. Derėtų jo paklausyti. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Neieškokite to, ko nepametėte. Tinkamas metas išnaudoti savo kūrybingumą, juolab kad laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Ožiaragis (12 22–01 20). Žmonės šiandien supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ir galite būti lyderis. Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, lengvai seksis spręsti kylančias problemas. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje laikysis gana vėsūs orai, lis nedaug. Šiandien dieną bus 17–19 laipsnių šilumos. Kai kur truputį palis. Rytoj naktį numatoma 8–11 laipsnių temperatūra, dieną sušils iki 20–21 laipsnio, kritulių nenumatoma.
Šiandien, rugpjūčio 11 d.
+16
+18
+17
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+17
Panevėžys
+17
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.47 20.59 15.12 0.27 16.36
224-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 142 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+17
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +27 Brazilija +27 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23
Londonas +22 Madridas +35 Maskva +29 Minskas +30 Niujorkas +31 Oslas +21 Paryžius +26 Pekinas +30
orai kaune šiandien
Praha +28 Ryga +21 Roma +34 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +32 Tokijas +31 Varšuva +24
+17
+18
Vėjas
Marijampolė
0–8 m/s
Vilnius
+19
Alytus
Vardai Šiandien:
Altautas, Filomena, Ligija, Severas, Visalgas, Visvilė, Zuzana. Rytoj:
Aiškutė, Hiliarija, Klara, Laimona, Laimonas, Radegunda, Tiberijus.
Liūčių neatlaiko net Didžioji siena
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+19
+16
+14
5
+15
+19
+17
+11
3
+16
+20
+17
+14
5
rytoj
poryt
Dėl kelias dienas nesiliaujančių liūčių Kinijos Hebėjaus provincijoje sugriu vo 36 m ilgio Didžiosios sienos ruo žas. Jis buvo pastatytas Mingų dinasti jos laikais (1368–1644 m.) ir seniai laukė remonto. Laimė, per incidentą niekas nenukentėjo. Smarkiausios liūtys per pastaruosius 60 metų atnešė Kinijai daug nuostolių. Liepą stichija pasiglem žė mažiausiai 402 gyvybes, 91 žmogus laikomas dingusiu be žinios. Oficialiais duomenimis, nuo stichinės nelaimės iš viso nukentėjo 62 mln. žmonių, 4,6 mln. buvo evakuoti. Liūtys ir potvyniai su griovė 224 tūkst. gyvenamųjų namų. newsru.com inf., „The Daily Mail“ nuotr.
įvairenybės
Pasiekė giliausio urvo dugną Nors oro sąlygos pastaruoju me tu nėra palankios, Lietuvos ir užsienio speleologų komandai pav yko pas iekt i gil iaus io pa saulyje Kruberio–Voronjos ur vo dugną. Kaip pranešė ekspedicijos at stovė spaudai Vaida Jurkėnie nė, komandos narys ukrainie tis Genadijus Semochinas šešiais metrais pagerino sau priklausiu sį pasaulio urvų gylio rekordą. Jis pasiekė 2 197 metrų gylį. Siekiant rekordo, svarbų vaid menį atliko Lietuvos speleologų komanda, lydėjusi narus iki pat urvo dugno ir padėjusi pasiruoš ti nėrimui. Kaukazo kalnuose, kur yra Kru berio–Voronjos urvas, pastaruo ju metu lyti nesiliauja, tad spe leologų ekspedicijai sąlygos nėra palankios. Prieš savaitę ant žemės likę ko legos dėl techninių gedimų ku riam laikui buvo praradę ryšį su besileidžiančiaisiais į urvą, bet vėliau ryšys buvo atkurtas, paaiš kėjo, kad visi sveiki.
V.Jurkėnienės teigimu, dabar didžiausias urve esančių speleo logų rūpestis – saugiai pasiekti paviršių. Tai ketinama padaryti per kelias dienas. „Didelių liūčių šią savaitę ne buvo, bet oro sąlygos išl ieka prastos, toliau lyja, sąlygos ur ve yra gana blogos. Jie pranešė, kad trys sifonai, kuriuos reikia pranerti iki pasiekiant dugną, yra patvinę. Bus truputėlį sun kiau išsikapstyti“, – sakė V.Jur kėnienė. Naujo pasaulio urvų gylio re kordo ketino siekti Lietuvos at stovas Vytis Vilkas, bet jam su trukdė pablogėjusi sveikata. Tarp maždaug 60 ekspedici jos dalyvių iš įvairių šalių, dau giausia Ukrainos, yra 15 lietu vių, iš jų keli dirba paviršiaus stovykloje. Lietuvių ekspedicija „Gilyn į Žemės centrą 2012“ – tai didelio projekto „Bedugnės kvietimas“ dalis, kurį rengia Ukrainos spe leologijos asociacija.
Virš miesto pakibo fortepijonas
BNS inf.
Plėšikas apsimeta rabinu Vienas ir tas pats žmogus nuo gegužės įvykdė keturis ginkluo tus juvelyrinių dirbinių parduo tuvių apiplėšimus Marnos slė nio departamente Prancūzijos centre, apsirengęs rabino dra bužiais. Kai kuriais atvejais, kaip va kar pranešė Prancūzijos laikraš tis „Liberation“, plėšikas veikė su bendrininku. Pastarasis sėkmingas apiplėši mas įvyko šeštadienį Sen Mor de Fosė mieste. Vyras, apsirengęs ju
dėjų ortodoksų pasekėjo drabu žiais, ir jo bendrininkas įsiveržė į juvelyrinių dirbinių parduotu vę ir paleido ašarines dujas, pa siėmė 10 tūkst. eurų ir nuvažia vo mopedu. Vakar rytą persirengęs rabi nu žmogus pasirodė jau Sen Mo riso miesto juvelyrinių dirbinių parduotuvėje. Pardavėjas mėgi no sulaikyti nepažįstamąjį, bet šis išsitraukė šaunamąjį ginklą ir pabėgo. BNS inf.
Kitaip: nors keliasdešimties metrų aukštyje kabojo ne tikras fortepijonas, bet tik jo imitacija, neįprasta ak
cija prikaustė miestiečių dėmesį.
Ignas Jačauskas j.jacauskas@diena.lt
Ketv irtad ien io vakar ą viln ieč ių ir sost in ės sveč ių žvilgsn į pri kaust ė neįprastas vaizd as – virš sen am iesč io kyb oj o oro bal io nas su fortep ij on u ir pian ist u. Tok ia įspūd inga akc ija iki ru dens truks ianč ią įvair ių žanr ų muz ikos fiest ą pris tat ė fest iva
lio Pian o.lt organ izator iai. Anot festivalio vadovo Aleksandro Ši melio, fortepijonas simbolizuo ja didžiąją kultūrą, o sklandymas su šiuo instrumentu ore esą turėjo atkreipti dėmesį ir tų, kurių mu zikinis skonis apima tik populia riąją muziką. A.Šimelis prisipažino iš pradžių turėjęs ketinimų pats pakilti į orą kartu su tikru fortepijonu, pagro
ti juo, o vėliau leistis parašiutu, ta čiau profesionalai nuo tokių planų atgrasė. „Jie man išaiškino, kad pakelti tokio svorio neįmanoma net su di džiausiu balionu, o atliekant šuolį kiltų didžiulė nelaimingo atsitiki mo rizika. Čia yra kaip ir su Kalė dų Seneliu – jis gi netikras. Bet ar dėl to juo mažiau tiki?“ – klausė A.Šimelis.