Pašilaičiai Todėl, kad esu vilnietis
šeštadienis, rugpjūčio 11 d., 2012 m.
Pašilaičiams polėkio netrūksta Vieniems šis ra jonas – tik pilkos betono džiung lės, kitiems – pui ki vieta gyven ti. Į ją vilioja pa lyginti nauji dau giabučiai, tarp ku rių netrūksta ir žalumos, verslo centrai bei geras susisiekimas su sostinės centru.
Kita vertus, ir pačius Pašilai čius galima laikyti tam tikra centrine miesto vieta. Vieta, kurioje viskas, ko tik gali pri reikti patogiam gyvenimui, – po ranka. Prieš 20 metų statytame rajone iškilo nemažai verslo centrų, kuriuose galima dirb ti, atsirado nedidelių, bet jau kių parkelių, čia veikia viena geriausių sostinės mokyklų, o Pašilaičių gyventojams ne trūksta entuziazmo tvarky tis taip, kad visiems būtų dar geriau.
Tiražas 9000
Priemiestis, judantis centro link Architekto akimis Pašilaičiai – vienas tip išk ų sovietm ečio su vienodinimą išgyvenusių mikro rajonų. Taip, namai ir kiemai čia tarpusavyje panašūs. Nepaisant visko, žmonės čia – vieni spalvin giausių.
Kampas: žvel giant į Pašilaičius iš paukščio skrydžio, šis rajonas atskleidžia kitą savo pusę – čia yra ir žalu
mos, ir erdvių pasivaikščioti.
Bendruomenės pirmininkė: Pa šilaičiai – lyg mažas Vilniaus centras. 2p.
Z.Šeštokas – žmogus, betono džiunglėse savo rankomis užaugi nęs parką. 4p.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Bažnyčios Pa šilaičiuose pro jektavimo kon kursas baigėsi niekuo. 6p.
Skrydis oro balionu virš Pašilaičių veikiausiai sukeltų mažiau įspū džių nei virš senųjų Vilniaus mik rorajonų. Vis dėlto skeptikus galima nu raminti – žaliųjų plotų čia taip pat yra. Galbūt ne šiaip sau atsiradęs ir senasis čia kadaise buvusio kaimo „palei šilą“ pavadinimas. Dar visai neseniai tolimą šiaurės vakarų Vilniaus pakraštį žymėjęs rajonas dabar vis intensyviau juda prie centro: iškilęs labiau su bal tų žyniais nei su daugiaaukščiais besisiejantis naujasis Perkūnkie mio mikrorajonas pritraukė ne tik naujų gyventojų, jaunų bei inicia tyvių šeimų, – čia ima rastis ir vi suomeninės paskirties pastatų, privačių darželių. Net baltarusiai, atvykę į Lietuvą, neretai nebeklausia, kur yra „Ak ropolis“, o ima klausinėti, kaip rasti čia esančius prekybos cent rus. Todėl Pašilaičiai daug kam ta po ir tarpine stotele vykstant į už miestį. Čia stabteli ir ieškantys naujos transporto priemonės – aibė žė rinčių vitrinų leidžia tituluoti ra joną ir Lietuvos sostinės automo bilių salonų Meka, kurioje derėtis mėgsta ir jau minėtieji užsienio svečiai. Be to, lietuvybės ženklų čia dau giau, nei kur kitur: daugiaaukš čius mūrus priglaudusios deivių Žemynos, Gabijos vardais pava dintos gatvės bent jau tariant juos balsu sukuria stiprų ryšį su praei timi. Daugelis čia gyvenančių sutik tų, kad namų židinį jos saugo la biau nei kur kitur. Gal dėl to, kad žmonės čia arti vieni kitų, kad čia – stipri bendruomenė, kaltas so vietmečio primestas erdvės trū kumas?
2
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
gyvenimas Kodėl Pašilaičiuose gera? Neblogos būklės daugiabučiai, žalio sios erdvės, šalia namų veikiančios parduotuvės ir net aktyvaus poilsio zona riedlenčių bei riedučių sporto mėgėjams. Tokiais pranašumais gali pasigirti toli gražu ne kiekvienas sos tinės rajonas. O Pašilaičiai visa tai tu ri. Nors daug kas mano, kad šis rajo nas – miesto užkampis, patys Pašilai čių gyventojai tai lengvai užginčytų. Juk čia yra viskas, ko reikia. Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus pakraštys tapo vos Pašilaičių bendruomenės pirmininkė Ja nina Aidukienė apie rajoną pasakoja su meile. Pasak jos, gyvenimas čia teka ra miai, o iš sutvarkytų miškelių išgyvendi nus narkomanus ir girtuoklius, gyventojai juose leidžia laisvalaikį.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
– Kuo Pašilaičių rajonas pato gus, patrauklus gyventojams? – Mano nuomone, Pašilaičiai gana patrauklus ir patogus mikrorajo nas. Jis dar gana naujas. Nors Pa šilaičiai įsikūrę greta judrių gatvių, kaip potenciali gyvenamoji vieta vertinama gana palankiai. Namai pastatyti taip, kad, palyginti su ki tais mikrorajonais, dar yra pakan kamai ir laisvos erdvės, žalumos. Pagrindinės gatvės čia trys: Že mynos, Medeinos ir Gabijos. Jos, pastačius rajoną, buvo pavadintos K.Markso, F.Engelso ir I.Bagramia no vardais, o vėliau joms suteik ti lietuvių deivių vardai, simboli zuojantys žemę, mišką ir ugnį. Šios gatvės yra žiedinės – to neturi nė vienas Vilniaus mikrorajonas. – Kokios yra dabartinės Paši laičių rajono aktualijos, kuo gyvenama? – Pašilaičiai yra vienas vadina mųjų miegamųjų mikrorajonų. Di džioji gyventojų dalis rytais trau kia į darbus ir sugrįžta tik vakare. Todėl ir gyvenimas teka įprasta va ga. Pensininkai ir nedirbantys nu siperka būtinų maisto produktų ir laiką leidžia ant suoliukų, esančių prie vaikų žaidimo aikštelių, arba namie, prie televizorių.
– Bendruomenės santykiai su se niūnija yra geri. Bendraujame ir dirbame kartu. Kadangi visai ne tur im e pat alp ų sus it ik im ams, glaudžiamės seniūnijos patalpo se esančioje nedidelėje salytėje, ku ri įrengta iš didesnio kabineto. Ten įsikūrusi biblioteka „Akiratis“. Jo je savo susitikimus rengia ir senjo rai, ir gyventojai.
Janina Aidukienė:
Didžioji gyventojų dalis rytais traukia į darbus ir sugrįž ta tik vakare. Todėl ir gyvenimas teka įprasta vaga. – Kokias rajono bėdas įvardy tumėte? Ko jame trūksta gy ventojams? – Manyčiau, kad gyventojams la biausiai trūksta įrangos aktyviai treniruotis. Šiuo metu turime kelis lauko treniruoklius Ugnijos aikš tėje. Ten net susidaro eilės no rinčių pasimankštinti, todėl šiuo met u band om e įrengt i aikštel es ir pas tat yt i tren ir uokl ius Lais vės prospekte ir Gabijos gatvė je esančiuose miškeliuose. Džiu gu, kad iš šių sutvarkytų miškelių pav yk o išg yvend int i nark om a
Amžius: Pašilaičiuose beveik visi namai, išskyrus kelis privačius, statyti palyginti neseniai.
nus ir girtuoklius, todėl gyvento jai gali ateiti į juos pasivaikščio ti ir pailsėti. Pats mikrorajonas yra gražus, daug žalumos, didelė dalis gyven tojų rūpinasi prie laiptinių pa sodintais darželiais, juos prižiū ri, puoselėja. Kasmet už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą mieste uži
mame prizines vietas. Seniūnija rūpinasi teritorijoje esančiais gė lynais, laiku šienaujama žolė, tvar komi želdiniai. Pašilaičiams labai trūksta vaikų darželių, reikėtų dar vienos mokyk los. Matyt, kaip ir visur, gerai bū tų suremontuoti ir vaikų žaidimo aikštelių įrangą, pastatyti naujų.
Netvarka: duobėti kiemai – vienas labiausiai Pašilaičių gyventojus nervinančių dalykų. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
– Ar yra aktualių eismo proble mų? – Susisiekimas su mikrorajonu ga na geras. Per pastaruosius me tus labai suintensyvėjo transporto srautai Laisvės prospektu ir Justi niškių gatve. Labai reikėtų pėsčiųjų tilto virš Laisvės prospekto ties Že mynos mokykla į „Maximos“ pu sę, nes daug vaikų turi pereiti labai judrią gatvę. Mano manymu, labai negerai, kad padarytas kelias išva žiuoti į Ukmergės plentą iš Gabijos gatvės – ji užkemšama vakarais ir ypač penktadieniais. Nežinia, kodėl tas kelia išvažiuoti nepadarytas iš
– Kokie bendruomenės santy kiai su seniūnija?
Laisvės prospekto ties tiltu su Fa bijoniškėmis. Tai gerokai supapras tintų išvažiavimą į Ukmergės plen tą ir sumažintų transporto spūstis mažoje gatvėje. – Kiek rajono gyventojai bend rauja tarpusavyje? Galbūt būna kokių renginių? – Mikrorajone, be abejo, yra ne mažai jaunimo. Jiems įrengta ne mažai krepšinio aikštelių, vieta, skirta pasivažinėti riedučiais. Klu bo jokio nėra, todėl jie renkasi prie sporto aikštelių, automobilių sto vėjimo aikštelių, miškeliuose. Kiekvienais metais kartu su se niūn ija organ iz uojam e Kal ėd ų šventes socialiai remtiniems vai kams, įteikiame jiems dovanė lių. Dėkojame mūsų rajone esan čioms organizacijoms, įmonėms, geriems žmonėms, kurie mus pa remia ir suteikia galimybę surengti vaikams tokią šventę. Jau tapo tra dicija kiekvieną rudenį surengti ru
3
ĹĄeĹĄtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 11, 2012
gyvenimas
KoÂdÄ—l PaÂĹĄiÂlaiÂÄ?iuoÂse geÂra?
ne centÂru
R
TEO
PaĹĄilaiÄ?iuose – spartus ĹĄviesolaidinis internetas Vidmantas Pakalnis Jau daugiau kaip 95 proc. PaĹĄilaiÄ?iĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojĹł turi galimybÄ™ naudotis ĹĄviesolaidiniu internetu. Ĺ viesolaidinÄ—s technologijos pakeitÄ— interneto sampratÄ…: jos ne tik leidĹžia naudotis daug spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybÄ™ ĹžiĹŤrÄ—ti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ…, naudotis virtualios vaizdo ÄŻraĹĄĹł nuomos paslaugomis, saugiai laikyti savo duomenis. Naujas greiÄ?io suvokimas
dens ĹĄvenÂtÄ™, ÄŻ kuÂriÄ… paÂkvieÂÄ?iaÂme ir saÂvo kaiÂmyÂnus, kiÂtĹł mikÂroÂra joÂnĹł koÂlekÂtyÂvus. TuÂriÂme suÂsiÂbĹŤÂ ruÂsiÄ… liauÂdiĹĄÂkos muÂziÂkos kaÂpeÂlÄ… „ŽirÂgiÂnÄ—Âliai“, kuÂri daÂlyÂvauÂja ren giaÂmoÂse ĹĄvenÂtÄ—Âse, taip pat atÂsto vauÂja mikÂroÂraÂjoÂnui ir miesÂto ren giÂniuoÂse. AkÂtyÂviai veiÂkia senÂjoÂrĹł kluÂbas. OrÂgaÂniÂzuoÂjaÂmos rankÂdarÂbiĹł pa roÂdos, renÂgiaÂmos ÄŻvaiÂriĹł rank darÂbiĹł paÂmoÂkÄ—ÂlÄ—s, ĹĄvenÂÄ?iaÂmos ĹĄvenÂtÄ—s. – Kaip keiÂtÄ—Âsi raÂjoÂnas per paÂstaÂruoÂsius meÂtus? – MikÂroÂraÂjoÂnas per paÂstaÂruoÂsius keÂleÂrius meÂtus geÂroÂkai paÂsiÂkeiÂtÄ—. Prie mĹŤÂsĹł priÂsiÂjunÂgÄ— PerÂkĹŤnÂkie mis, iĹĄauÂgo net keÂleÂtas stamÂbiĹł preÂkyÂbos centÂrĹł, paÂdiÂdÄ—Âjo trans porÂto srauÂtai. KaĹžÂkaÂda (prieĹĄ 20 meÂtĹł) buÂvÄ™s VilÂniaus paÂkraĹĄÂtys taÂpo vos ne VilÂniaus centÂru. ApÂl eisÂt Ĺł paÂs taÂt Ĺł kaip ir nÄ—Â ra, nes viÂsi naÂmai nauÂjai staÂtyÂ
KÄ™sÂtuÂÄ?io VaÂnaÂgo (BFL) nuoÂtr.
ti, iĹĄÂskyÂrus keÂlis priÂvaÂÄ?ius na meÂlius. – Kiek meÂtĹł jĹŤs jau gyÂveÂnaÂte PaÂĹĄiÂlaiÂÄ?iuoÂse? KoÂdÄ—l paÂsiÂrin koÂte ĹĄÄŻ raÂjoÂnÄ…? – PaÂĹĄiÂlaiÂÄ?iuoÂse gyÂveÂnu dauÂgiau kaip 20 meÂtĹł. MikÂroÂraÂjoÂno neÂsi rinÂkau, nes gaÂvau buÂtÄ… eiÂlÄ—s tvar ka, kaip ir dauÂgeÂlis to meÂto gy venÂtoÂjĹł, bet esu paÂtenÂkinÂta, nes raÂjoÂnas man paÂtinÂka. TieÂsa, yra ĹĄioÂkiĹł toÂkiĹł bÄ—ÂdeÂliĹł. PaÂvyzÂdĹžiui, akÂtuaÂli proÂbleÂma – maÂĹĄiÂnĹł sta tyÂmas prie naÂmĹł. TuÂriÂme keÂleÂtÄ… maÂĹĄiÂnĹł stoÂvÄ—ÂjiÂmo aikĹĄÂteÂliĹł ir po ŞeÂmiÂniĹł gaÂraÂŞų, taÂÄ?iau viÂsos gat vÄ—s prie naÂmĹł taip pat uĹžÂstaÂtyÂtos. TenÂka maÂtyÂti paÂstaÂtyÂtas maÂĹĄiÂnas ir ant ĹžaÂlios veÂjos, ir ĹĄaÂliÂgatÂviĹł. BloÂgiauÂsia, kad neÂtuÂriÂme pa talÂpĹł. Jei orÂgaÂniÂzuoÂjaÂme renÂgi nius, tenÂka praÂĹĄyÂtis ÄŻ moÂkykÂlas ar vaiÂkĹł darÂĹžeÂlius. Dar noÂriu pa saÂkyÂti apie kieÂmĹł danÂgÄ…: ji laÂbai duoÂbÄ—Âta.
Optinio pluoĹĄto kabeliu uĹžtikrinamas interneto ryĹĄys yra greitas, stabilus ir patikimas, o labiausiai greitÄŻ ÄŻvertins tie vartotojai, kuriĹł turima kompiuterinÄ— ÄŻranga gana nauja. TEO ĹĄviesolaidinio interneto ZEBRA sparta siekia iki 300 Mb/s. Tiesa, daugeliui visiĹĄkai pakanka ir 100 Mb/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto, kuris taip pat uĹžtikrina sklandĹł darbÄ…. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – teigÄ— telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono direktorius Gintaras BileviÄ?ius. Anot jo, dauguma interneto tiekÄ—jĹł ĹĄviesolaidÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio. Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt ÄŻraĹĄÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817. InternetinÄ— saugykla
ÄŽvairius duomenis iki ĹĄiol ÄŻprasta laikyti kompiuteryje arba kitose laikmenose. DaĹžnas, sugedus kompiuteriui, yra praradÄ™s svarbiĹł dokumentĹł, nuotraukĹł ar vaizdo ÄŻraĹĄĹł. TEO interneto ZEBRA klientams neseniai pasiĹŤlÄ— iĹĄeitÄŻ, kuri padÄ—s iĹĄvengti tokiĹł situacijĹł. Tai – internete sukurta failĹł talpykla, kuri dar ir suteikia galimybÄ™ turimais duomenimis laisvai keistis. ÄŽ failĹł saugyklÄ… galima kelti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ… medĹžiagÄ…, kitÄ… svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ—l kompiuterio gedimo, vagystÄ—s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik
ď Ž Patogu: 4 /VYRcVĂ˜VNb` aRVTVZb cVR`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN [NbQ\
aV` V_ V `XV_aV[ÛZV` aRYRcVgVW\` ]N`YNbT\ZV`
A2< N_PUfc\ [b\a_
ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ&#x2026;, nei ĹĄi ZEBRA interneto paslauga, ÄŻsivaizduoti sunkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama jÄ&#x2026; uĹžsisakius savitarnos svetainÄ&#x2014;je www.manoteo.lt. Daugiau nei televizija
Ĺ viesolaidinis ryĹĄys teikia daugiau galimybiĹł, ne tik interneto ryĹĄÄŻ. Jis leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti skaitmeninÄ&#x2122; interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026;, kuriÄ&#x2026; turint galima ÄŻraĹĄyti norimas laidas ir ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti jas patogiu laiku. â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, interneto tinklais teikiama paslauga â&#x20AC;&#x17E;Interaktyvioji GALAâ&#x20AC;&#x153; leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti iki 80 kanalĹł, ÄŻsiraĹĄyti daugelio jĹł laidas, o per 8 dienas ÄŻraĹĄus galima ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti kada tik panorÄ&#x2014;jusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius. Televizoriaus ekrane galima perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;YouTubeâ&#x20AC;&#x153; vaizdo ÄŻraĹĄus, nuotraukas tinklalapiuose â&#x20AC;&#x17E;Flickrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Picasaâ&#x20AC;&#x153;, pasitikrinti naujienas socialiniame tinkle â&#x20AC;&#x17E;Facebookâ&#x20AC;&#x153;, skaityti naujienĹł portalus, horoskopus, suĹžinoti orĹł prognozes ar TV kanalĹł programÄ&#x2026;. Ĺ ios televizijos â&#x20AC;&#x17E;Videonuomojeâ&#x20AC;&#x153; galima paĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti daugiau nei 1700 ÄŻvairaus Ĺžanro ďŹ lmĹł, serialĹł, laidĹł, koncertĹł ÄŻraĹĄĹł. Organizuojant karaokÄ&#x2014;s vakarus, galima naudotis 350 dainĹł anglĹł ir lietuviĹł kalbomis. â&#x20AC;&#x17E;Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos â&#x20AC;&#x17E;Interakty-
vioji GALAâ&#x20AC;&#x153; paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir pademonstruos bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius. SpecialistĹł teigimu, skaitmeninÄ&#x2014; televizija netrukus Lietuvoje dar labiau iĹĄpopuliarÄ&#x2014;s, nes transliavimo analoginiu antĹžeminiu signalu siĹłstuvai bus iĹĄjungti spalio 29 d. Dabar palankus metas tapti skaitmeninÄ&#x2014;s interaktyviosios televizijos ĹžiĹŤrovu, nes ĹĄiuo metu klientams siĹŤlomos geros sÄ&#x2026;lygos. Rinkiniai â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; sutaupyti
TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026; GALA su ZEBRA internetu paslaugĹł rinkinyje â&#x20AC;&#x17E;Namai 1â&#x20AC;&#x153;. Tie, kurie pasirinks tokiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122;, ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ&#x2014;s lengviau administruoti paslaugĹł mokesÄ?ius. Norintiems dar daugiau galimybiĹł yra siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai â&#x20AC;&#x17E;Namai 2â&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Namai 3â&#x20AC;&#x153;, su kuriais papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failĹł saugykla internete, papildomi TV kanalĹł rinkiniai ir kt. Daugiau informacijos apie minÄ&#x2014;tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti prekybos centre â&#x20AC;&#x17E;Akropolisâ&#x20AC;&#x153; (Ozo g. 25) arba UkmergÄ&#x2014;s g. 223 esanÄ?iuose TEO klientĹł aptarnavimo skyriuose, taip pat mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainÄ&#x2014;je www.teo.lt.
4
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
istorija diena.lt/naujienos/miestas
Šios vietos nėra miesto žemėlapy je, bet jos grožiu ir darna stebisi net užsieniečiai. Buvu sio lakūno Zefero Šeštoko Pašilaičiuo se įkurtas parkas virto tikra atgaiva betoninių džiunglių gyventojams.
Pavyzdys: nors Gabijos gatvėje esantis miškelis neįtrauktas į jokį reg
Betoninėse džiunglė Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pradėjo nuo klevo
Prieš daugiau nei 20 metų įkurta me Pašilaičių rajone apsigyvenęs Z.Šeštokas netapo eiliniu dau giabučio gyventoju. Iš tolimos Suvalkijos į Vilnių atkeliavęs vy riškis nesiruošė gyventi betoni nių dėžučių apsuptyje ir tuoj pat ėmėsi darbo. Šiandien jis gali su pasididžiavimu vadintis ir sodi ninku, ir gėlininku, ir kraštovaiz džio kūrėju, ir dar daugiau... „Šiandien kaimynė sutinka ma ne su šluota rankose. O, sako, jūs dar ir šluojate. O kaipgi kitaip? Negaliu leisti, kad būtų netvar ka. Takelius padariau, tai nori si, kad švaru būtų“, – ekskursiją po Pašilaičių miškelį pradėjo pa šnekovas. Šiandien Z.Šeštoko puoselėja mame miške žaliuoja per 340 me džių: beržų, ąžuolų, uosių, pušų, eglių. Yra ir maumedis. Jų prie žiūrai vyras kasdien skiria ma žiausiai porą valandų. „Sodinti medžius pradėjau prie savo namo – Gabijos g. 7. Pirma sis medis buvo, ko gero, klevas. Aš jį dar 1989 m. pasodinau. No rėjau pažiūrėti, kokia bus reak cija, ar niekas nepasipiktins. Kai supratau, kad šiuo savo poelgiu niekam žalos nedarau, ėmiau po truputį plėstis ir galiausiai išė jo tai, ką matote“, – plačiu ran kos mostu savo valdas parodė pa šnekovas. Medžiai turi istoriją
Kiekvienas medis pono Zefero gi rioje turi savo istoriją. Štai šiau
rinis ąžuolas dovanotas brolio ir atsigabentas iš Marijampolės ra jono. O štai uosis, taip pat iš Šeš tokų gimtinės. Netoli Gabijos g. 7 kieme – 2005 m. pasodintas maumedis. „Aš medžius mėgstu, nes užau gau tarp medžių. Štai šitas šiauri nis ąžuolas, įsivaizduokite, užaugo iš gilės. Aš jį čia atsivežiau iš bro lio namų prieš ketverius metus. Ir pažiūrėkite, kokie lapai, – visai ki tokie nei to įprasto ąžuolo. Mau medis taip pat koks didelis. Jis, žinokit, labai greitai auga. Kai pa sodinau, buvo 1,7 m, o dabar štai koks. Mažiausiai 80 cm kasmet paauga“, – kalbėjo pašnekovas.
Kodėl sodinau me džius? Jums reikė jo tada ateiti ir pa matyti viską savo akimis – nesodin ti medžių buvo neį manoma. Išvykdamas iš gimtųjų namų Suvalkijoje Z.Šeštokas paliko ir nemažai medžių, tačiau naujie ji sodybos šeimininkai lapuočių paunksmėje gyventi nepanoro. „Buvo ten ir XIX a. topolių. Di džiuliai tokie. Bet važiavau kadai se pro šalį, žiūriu – nė vieno jų ten nebėra. Viskas malkom nuėjo. Ką gi, toks žmonių pasirinkimas. Bet aš esu nemažai ten medžių paso dinęs. Iš viso mano medžių kar tu su sodintais Pašilaičiuose būtų
kokie 500, o gal net ir daugiau“, – skaičiavo Pašilaičių gyventojas. Paminklas sunaikintai gamtai
Daugiausia Z.Šeštoko miške – ber žų. Jų suskaičiavo 170. Kiekvienu šių žalialapių išsaugota dalelė ka daise gyvos, o šiandien po asfaltu palaidotos sostinės gamtos. „Štai šituos berželius nešiau iš lomos, ji buvo toje vietoje, kur da bar prekybos centras BIG. Sunku būdavo, atsimenu. Išsikasi, pai mi keturis ir neši. Iš pradžių 200 metrų panešdavau ir ilsėdavausi. Paskui jau pertraukėles darydavau kas šimtą metrų. O kartą net poli cija buvo prisistačiusi, klausia, ką aš čia kasu, juk čia miestas – ne galima. O aš jiems sakau – pama tysit, praeis keleri metai ir nebus čia tos gamtos“, – prisiminė pa šnekovas. Z.Šeštoko pranašystė išsipildė. Nebėra savo berželiais garsėjusios lomos, o išgelbėti augalai džiau giasi radę prieglobstį Gabijos gat vėje. Beržyne prisiglaudė ir ato kesnių Vilniaus rajonų augalai. „Šitas beržas iš Buivydiškių. Yra iš Pilaitės, dar iš kitur. O štai gudobeles pats pirkau“, – pasa kojo pašnekovas. Pasitiko su išraustomis duobėmis
„Kodėl pradėjau sodinti medžius? Atsakymas labai paprastas. Jums reikėjo tada ateiti ir viską pama tyti savo akimis – nesodinti me džių buvo neįmanoma“, – tęsė pasakojimą vyriškis. Pasak Z.Šeštoko, ką tik pastaty tų daugiabučių aplinka neviliojo. Nors netoli buvo įkurtas oficialus parkas, vieta daugmaž 250 metrų
5
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
istorija
Draustinis: šiame sklype augančių medžių Z.Šeštokas specialiai ne
tvarko, leidžia jiems augti natūraliai.
gistrą, tvarkos jame galėtų pavydėti visų kitų Lietuvos parkų valdytojai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ėse – gamtos lopinėlis Klausia, ką čia aš kasu, juk čia miestas – nega lima. O aš jiems sakau – pama tysit, praeis ke leri metai ir nebus čia tos gamtos.
iki jo labiau panėšėjo į karo išraustą lauką, o ne tvarkingą aplinką. „Čia buvo duobės. Išrausta viskas, išversta. Teoriškai pieva, bet praktiškai kojas galėjai čia susilaužyti. Būta kalbų, kad ateityje į tas duobes sodins medžius ir bus parkas. Ka dangi niekas nieko nedarė, ėmiausi darbo aš – nešiau ir sodinau čia me džius“, – dėstė pašnekovas.
Su valdžia Z.Šeštokas šiek tiek konfliktuoja ir dabar. Pirmiausia dėl to, kad visas jo parkas neegzis tuoja nė viename sostinės žemėla pyje. „Štai čia, prie pat mano ber žų alėjos, stovi nuoroda su ženklu – iki parko 250 m, o kas čia? Aš jū sų klausiu – šitie medžiai, tai čia ne parkas? Juk čia dar gražiau nei par ke“, – kalbėjo Z.Šeštokas.
Kilo konfliktas su valdžia
Saugo nuo girtuoklių
Anot Z.Šeštoko, dėl gamtos ir kū rybos erdvės poreikio anuomet net kilo konfliktas su miesto valdžia ir teko pakeisti gyvenamąją vietą. „Iš pradžių gavau butą Taikos gatvėje. Ir, žinote, nieko aš ten ne būčiau padaręs. Ten juk namas prie namo ir kelias visai šalia. Jokios erdvės. Kadangi man ir buto pla nas nelabai tiko, ėmiau reikalauti kitos vietos ir tuomet gavau butą šičia – Gabijos gatvėje“, – atvira vo gyventojas.
Kuo didesnė parke tvarka, tuo la biau tokia vieta traukia vandalus. Tai dėsnis, kurį žino ne tik sostinės viešosios tvarkos sergėtojai, bet ir Z.Šeštokas. Todėl idealiai sutvar kytame parke ima rastis ir dirbtinės netvarkos ženklų – tarp eilių padė tas sausuolis, sukasta žemė. „Kai vieta graži, iškart parsiran da mėgstančių išgerti. Ką gi, tenka su jais kovoti. Štai primėčiau šakų, o čia žemę sukasiau, kad nesėdė tų. Iškart jų sumažėja“, – teigė pa
šnekovas. Iš tiesų, parkelyje beveik nematyti girtuoklių orgijų ženklų. Per daugiau nei pusvalandį žurna listams pavyko pastebėti tik vieną „dovanėlę“ – tuščią alaus butelį. „Aš juos ir sudrausminu, kai ei nu. Sakau, jūs blogiau už gyvulius, nes gyvuliai taip nesielgia. Padarai kaip žmogui, o jis būtinai turi su teršti viską“, – piktinosi vyras. Sulaukė kaimynės pagalbos
Z.Šeštokas – kiek neįprastas sodi ninkas ir gidas, nes mėgsta ne tik pasakoti, bet ir klausti. Šitaip vy riškis sužino daugiau apie savo pa šnekovus ir papildo jų žinių bagažą. Pašilaitiškis nusprendė užpildyti ir apsilankiusių žurnalistų pažinimo spragas. „Pažiūrėkite, kokia čia gėlė. Kaip? Nagi, sakykite“, – klausinė jo pašnekovas. „O gal fotografė norėtų ne tik fo tografuoti, bet ir pati įsiamžinti po šitais beržais? Prieikite“, – mergi nai galantiškai ranką tiesė palydo vas. Noro dalytis žiniomis skatina mas Z.Šeštokas žiniasklaidos at stovus net pasikvietė į savo butą ir pro jo langą parodė dar vieną nuostabų gėlyną. „Bet čia ne mano. Nors ir aš gė les mėgstu, bet taip gerai kaip Ele na Šiaudvytienė pasirūpinti ne galiu. Mano rūpestis – medžiai, o jos – gėlės. Iš tikrųjų visą šį dar bą kadaise pradėjo jos amžiną atilsį mama, o mes tik darbų tęsėjai. Yra čia ir Chruščiovo augalas. Štai ten, apačioje, – pasilenkit, pažiūrėkit. Matot – kukurūzas“, – užfiksuo ti unikalų augalą fotografę ragino pašnekovas.
Bendradarbiavimas: aplinką savanoriškai Pašilaičiuose tvarko nemažai
žmonių. Pavyzdžiui, Z.Šeštoko kaimynė Elena puoselėja gėlių darželį.
6
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
žmonės diena.lt/naujienos/miestas
Bažnyčia Pašilaiči Beveik prieš penkerius metus buvo surengtas Pašilaičių para pinės bažnyčios konkursas. Nugalėtojas išrinktas, bet bažnyčia taip ir nepradėta statyti. Pasirodo, išrinktas gražiausias pro jektas, tačiau ne toks, pagal kurį būtų statomi Dievo namai. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
tinama ieškoti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o statybas pradėti, kai jų atsiras.
Rinko nugalėtojus
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
69
LT
2007-ųjų pabaigoje buvo sureng tas Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje projekto konkursas. Ta da buvo skelbiama, kad konkur sas sulaukė išskirtinio architektų dėmesio, – jam buvo pateikta net dvidešimt projektų. Konkursas įvyko, buvo išrink tas ir nugalėtojas. Juo tapo bend rovės „4plius“ architektų Donaldo Trainausko, Dariaus Baliukevi čiaus, Akvilės Kepenytės ir Astos Kairytės projektas „Atvertos du rys“. Tuomet vertinimo komisija, vadovaujama Vilniaus arkivysku pijos Ekonomo tarnybos kunigo Medardo Čeponio, pirmos vietos nugalėtojams skyrė 7,5 tūkst. litų. Taigi lyg ir viskas nuspręsta, ta čiau metai bėga, o bažnyčios pa matų – nė kvapo. Atrodo, kol kas ir nebus. Tik pagrindinė priežas tis ne tai, kad reikia poros dešim čių milijonų. Kaip prieš kelerius metus teigė dabar jau amžinatil sį Vilniaus arkivyskupijos ekono mas vyskupas Juozas Tunaitis, vi so Pašilaičių parapinės bažnyčios komplekso statyba gali atsieiti apie 20 mln. litų. Pinigų buvo ke
Darius Krukonis:
Nežinau, ar vėl bus skelbiamas konkur sas, ar tiesiog ras ki tą architektą, ar ras kokią bažnyčią, ku rią paprašys pako pijuoti.
Tebeieško geresnio varianto
Tačiau dabar paaiškėjo kitas daly kas. Pasirodo, konkurse buvo iš rinktas, Vilniaus arkivyskupijos kurijos advokato Dariaus Kruko nio teigimu, gražiausias projek tas, bet tai nereiškia, kad tinka miausias. „Situacija labai paprasta. Buvo atrinktas gražiausias projektas, bet buvo nuspręsta, net ir skel biant laimėtoją, kad projektas nė ra toks tinkamas, pagal kurį būtų statoma bažnyčia, – sakė advoka tas. – Iš tikrųjų dar tebeieškoma,
kaip pradėti šį projektą ir kaip tu rėtų atrodyti ta bažnyčia.“ Pašnekovas teigė negalintis at sakyti, kas bus daroma toliau: skelbiamas dar vienas konkursas, ieškoma kitų architektų ir pan. Tačiau užsiminė, kad galbūt Pa šilaičiuose kada nors išdygs baž nyčia, panaši į kokią nors, esan čią kitoje šalyje. „Nežinau, ar bus vėl skelbia mas konkursas, ar tiesiog ras ki tą architektą, ar ras kokią bažny čią, kurią paprašys pakopijuoti nuo Lenkijos, Amerikos ar kitos šalies. Dabar sunku pasakyti. Tik žinau, jog yra toks vyskupų suta rimas, kad pirmiausia turi atsiras ti parapijos namai, o paskui baž nyčia“, – kalbėjo D.Krukonis. Kada turėtų atsirasti bent jau parapijos namai, advokatas teigė taip pat nežinantis. Stebina dvasininkų pozicija
Žinia, kad iki šiol ieškoma tin kam iaus io Paš il aič ių parap i nei bažnyčiai varianto, nustebi no laimėjusio projekto architektą D.Trainauską. Vyro pasakojimu, buvo nuspręsta, kad reikės šį tą pakoreguoti, tačiau niekas ne sakė, jog tai yra netinkamas va riantas.
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
www.vilniausdiena.lt
Geriausi: 2007 m. surengtą Pašilaičių parapinės bažnyčios Vilniuje projekto konkursą laimėjo bendrovės „4
mė bendrovės AGA architektai (2), trečia vieta atiteko bendrovei „Numas“ (3).
7
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
žmonės
iuose bus. Bet dar negreitai
Vieta: pagal pirminį planą Pašilaičių bažnyčios kompleksas turėjo iškilti šiame 2 ha sklype tarp Medeinos ir Žemynos gatvių.
„Tada mums sakė, kad reikės truputį šį tą patobulinti ir viskas bus gerai. Visada taip yra: konkur są laimi idėja, o paskui dar reikia prie projekto dirbti. O to, kad bus ieškoma ko nors kita, iš jų aš negir dėjau“, – sakė architektas. D.Trainauskas stebėjosi ir tuo, kad bendradarbiaujama ne su kokia nors įmone, o su bažnyčia, ir tokių neaiškumų čia lyg ir neturėtų būti. „Svarbiausia, laimėjus konkur są mus kvietė į visokias parodas,
gavome apdovanojimą, Pašilaičių bažnyčia buvo išrinkta kaip geriau sias projektas. Atrodytų, profesio nalai ir visuomenė jau nusprendė, kad tai dėmesio vertas darbas, o dabar ten sėdi specialistai, kurie sprendžia, kas yra gerai, o kas blo gai, – kalbėjo architektas. – Sutin ku, kad gal dėl bažnytinės funkci jos mes kokių klaidų padarėme, kur reikia sėdėti ir dirbti, bet dėl este tikos – jau kam kam, bet ne jiems spręsti. Truputį pikta, kad viskas
taip vyksta. O kai dar tokie daly kai ne iš šiaip kokios nors UAB, o iš bažnyčios.“ Kurdami bažnyčios projektą ar chitektai stengėsi išnaudoti rel jefą, prisitaikyti prie daugiabu čių aplinkos. Jų nuomone, naujieji miesto rajonai, kurių dauguma iš kilo sovietmečiu, – miestas be tra dicijų ir kultūrinių ženklų, be sak raliųjų erdvių. Tad nauja bažnyčia tokiame rajone kaip Pašilaičiai at gaivintų naująjį miestą. Reikia maldos namų
3 2
1
4plius“ architektų projektas (1, viršuje – bažnyčios vidus). Antrą vietą užė-
„4plius“ ir Lietuvos architektų sąjungos vizualizacijos
Buvo planuojama, kad Pašilaičių bažnyčios kompleksas iškils 2 ha sklype tarp Medeinos, Žemynos ir numatomos Šiaurinės gatvių. Baž nyčios kompleksą turėjo sudaryti laidojimo namai, parapijos namai ir socialinių paslaugų centras. Pageidavimą turėti bažnyčią ar čiau namų buvo pareiškusi smar kiai auganti Pašilaičių ir aplinkinių gyvenviečių bendruomenė. Advo kato D.Krukonio teigimu, bažnyčia Pašilaičiuose reikalinga nuo seno: didelis rajonas, žmonės turi važi nėti į kitas bažnyčias. Kad jos iš tiesų reikia, sakė ir kal binti Pašilaičių gyventojai. „Va žiuojame į Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčią. Pėsčiomis nenueisi, nėra jau taip arti senam žmogui. O dabar dar viešojo trans porto bilietai pabrangs. Būtų gerai,
kad planuota bažnyčia kuo greičiau čia atsirastų“, – sakė pensinio am žiaus vilnietis Romas. Kiek kitokį požiūrį šiuo klausimu išreiškė Pa šilaičių seniūnė Marija Jėčiuvie nė. Pasak jos, žmonės, kurie nori, nuvažiuoja į netoli esančią Palai mintojo Jurgio Matulaičio baž nyčią. „Tie, kurie tiki, randa, kur pasimelsti, o netikintiems ir kie me pastatyk bažnyčią, jie į ją neis. Kartą buvo atėję žmonės, sakiau jiems, kad dėl to kreiptųsi į kuriją, rodytų iniciatyvą, nes ją turi rodyti ir žmonės. Bet daugiau nieko apie tai ir negirdėjau. Kaip bendrauti su Dievu, kiekvieno asmeninis reika las“, – trumpai kalbėjo seniūnė.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
20
mln. litų
buvo vertinamos Pašilaičių parapinės bažnyčios komplekso statybos.
Įvairovė: minėtame projekte iš viso dalyvavo 20 projektų. Kai kuriems
jų netrūko ir pompastikos elementų.
8
šeštADIENIS, rugpjūčio 11, 2012
Bendruomenė diena.lt/naujienos/miestas
Aktyvioms bendruomenėms – „Vilniaus dienos“ konkursas
Giminystė: Pašilaičių gyventojai gali didžiuotis, nes jie turi tai, kas šį rajoną sieja su Wolfgango Amadeus
Mozarto miestu Zalcburgu.
„Shutterstock“ nuotr.
Atsikvėpti – į Zalcburgo alėją Pašilaičių gyventojai – ne kokie savo kiaute užsidarę provincia lai. Juk ypatingas ryšys juos sieja net su Austrijos Zalcburgo miestu. To įrodymas – Pašilaičiuose esanti Zalcburgo alėja.
Pašilaičiuose įkurtą Austrijos fe deracinės žemės vardu pavadintą alėją 2010-ųjų pabaigoje atidarė Austrijos ambasadorius Helmutas Kolleris, Zalcburgo žemės land
tago (vietos parlamento) delega cijos pirmininkė Gudruna Mos ler-Törnström, tuometis Vilniaus meras Vilius Navickas ir Seimo na rys Petras Auštrevičius. Sostinės meras Zalcburgo alėjos atidarymo ceremonijoje džiaugėsi ilgamete miestų draugyste ir teigė tikįs jos ateitimi bei tęstinumu. Landtago delegacijos pirmininkė G.Mosler-Törnström juokavo, kad šalia alėjos įsikūrusi Austrijos įmo
Šauniausi sumanymai kartais lieka nepastebėti. Kad taip nenu tiktų, dienraštis „Vilniaus diena“ kviečia sostinės bendruomenes dalyvauti metų idėjos konkurse. Geriausiųjų laukia solidus apdo vanojimas – 1000 litų.
nės atstovybė – geras ženklas, kad miestai sėkmingai plėtos ne tik kul tūrinius, bet ir ekonominius ryšius. Kad ir kaip būtų, dabar Zalcbur go alėja yra tapusi mėgstama Paši laičių gyventojų susibūrimo vieta, kurioje galima su kaimynais ap tarti dienos aktualijas, pasidaly ti džiaugsmais ir rūpesčiais ar tie siog prisėdus atsikvėpti po dienos darbų. VD inf.
Net ir šiuolaikiniame technolo gijų amžiuje, kai naujienos ne varžomai sklinda internete, žinia apie didelę dalį įdomių, origina lių, naudingų ar tiesiog fantas tiškų idėjų lieka tik tarp jų auto rių. Apie šaunius bendruomenėse gimusius dalykus veikiausiai žino jų kaimynai. Tačiau likę miestie čiai net nenutuokia, kad kur nors Vilniuje galbūt yra pačių gyven tojų įrengta vaikų žaidimo aikš telė, kultūros centras, riedučių, riedlenčių ar dviračių parkelis, o eilinis miegamojo rajono daugia butis ne tik naudoja, bet ir gami na šilumą ar elektrą. Būtent todėl dienraštis „Vil niaus diena“ visas sostinės vietos bendruomenes kviečia jau dabar kelti į viešumą tuos, kurie ne tik laukė ištiestomis rankomis, o savo pastangomis sugebėjo įgyvendinti projektus, iniciatyvas, kurios lei džia gyventi geriau. Pretendentus, kurių projektai, idėjos ar iniciaty vos vykdytos nuo 2011-ųjų rugsė jo iki 2012-ųjų rugpjūčio, siūlyki te iki rugpjūčio 31-osios. Rugsėjo 1 d. dienraštyje „Vil niaus diena“ bei naujienų portale diena.lt bus paskelbtas galutinis bendruomenių projektų sąrašas ir už juos iki rugsėjo 14-osios ga lės balsuoti visi skaitytojai. Jū sų pastangos neliks neįvertintos – jau rugsėjo 14-ąją daugiausia skaitytojų balsų sulaukusios me tų idėjos autoriai bei įgyvendin
tojai bus apdovanoti 1000 litų pi niginiu prizu. Realizavote vietos gyventojams naudingą projektą ar idėją, ta čiau nežinote, ar atitinkate kon kurso reikalavimus? Jei gyvenate Vilniaus mieste ir esate susibū rę į gyventojų grupę, esate jų at stovai, bendruomeninės organi zacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kitos nevyriausybi nės organizacijos, įregistruotos kaip juridinis asmuo, šis konkur sas – jums. Pagrindinio prizo laimėtojai gautus pinigus galės skirti pažei džiamų bendruomenės narių ir grupių poreikiams tenkinti, vai kų ir jaunimo užimtumui, kultū ros bei švietimo renginiams, ga lės tvarkyti bei gražinti aplinką, organizuoti sporto ir sveikatin gumo renginius, bendruomeninę veiklą ir kitas vietos bendruome nės gyvenimo kokybę gerinan čias iniciatyvas. Įsipareigojimas vienintelis – apie įvykdytą naują projektą laimėjusi bendruomenė turės informuoti akcijos rengėją „Vilniaus dieną“ bei prizo stei gėją UAB „TEO LT“. VD inf.
KUR SIŪLYTI? „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8, naujienų por tale www.diena.lt, e. paštu d.kiauleikis@vilniausdiena.lt. IKI KADA? Iki rugpjūčio 31 d. KADA BALSUOTI? Nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 14 d. KAIP BALSUOTI? Siunčiant paprastus bei e. laiškus „Vilniaus dienos“ redakcijai, por tale diena.lt. KADA PAAIŠKĖS LAIMĖTOJAI? Rugsėjo 14 d.
Paskatinimas: geriausią idėją įgyvendinusi bendruomenė laimėtą
prizą galės panaudoti tolesniam gerovės kūrimui.
„Shutterstock“ nuotr.