Lietuva
5p.
Meškiukų desantas į Baltarusiją per Lietuvą praskrido nepastebėtas.
Ekonomika E.Gentvilas: šią savaitę bus pasirašytas susitarimas dėl SGD terminalo krantinės.
8p.
Pasaulis
9p.
Į Saudo Arabiją atvykęs Irano prezidentas pareiškė, kad musulmonų šalių nesutarimais naudojasi „priešai“.
Londono olimpiada – sėkmingiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
10p.
Antradienis rugpjūčio 14, 2012 Nr. 189 (19748) Kaunodiena.lt 2 Lt
S.Stoškus: gal kauniečiai manęs labai nekeikia? Spėjęs apšilti nau jame poste Kau no paveldosaugi ninkų vadas Svai gedas Stoškus tei gia jau matantis pirmuosius dar bo vaisius. Nors 36 metų vilnietis tei sininkas paskirtas dirbti laikinai, kol kas nenusiteikęs užleisti vietos.
Lietuviai užstrigo Turkijoje Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Antalijos kurorte 148 poilsiautojai iš Lietuvos vėlavo grįžti po atosto gų namo dėl neatskridusio iš Vil niaus lėktuvo.
Turistai, tarp kurių buvo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Ste ponavičius, turėjo išskristi sek madienio rytą, tačiau oro uos te žmonės sužinojo, kad jų skrydis atšauktas. „Niekas nieko nepaaiš kino, kodėl atidėtas skrydis. Oro uoste pralaukėme iki 16 val. Pas kui kelionės organizatoriai mus apgyvendino viešbutyje“, – pasa kojo į „Kauno dieną“ iš Antalijos paskambinusi kaunietė Vaida.
4
Dienos citata „Šita olimpiada, kaip ir vylėmės, buvo pati ra miausia ir problemų kilo mažiausiai“, – sakė Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.
Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
S.Stoškus Kultūros paveldo de partamento (KPD) Kauno teri toriniam padaliniui pradėjo va dovauti nuo pavasario, pakeitęs Ireną Vaškelienę. Ką jis jau paste bėjo Kauno architektū ros peizaže?
2
12p.
Įsivažiavo: keturis mėnesius KPD Kauno teritoriniam padaliniui vadovaujantis S.Stoškus dar nenori grįžti
dirbti į Vilnių.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
2
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
9
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Policijai įkliuvo Kauno miesto ir rajono degalines apvogęs 24 me tų jaunuolis. Pareigūnai neabejo ja, kad jis gali būti padaręs ir dau giau nusikaltimų.
Įtariamasis: 24 metų D.M. su
laikyti padėjo visuomenė.
Policijos archyvo nuotr.
vo iš degalinės – 400 litų. Pasak S.Zaikino, bendras padarytos ma terialinės žalos dydis dar neaiš kus. Įtariamasis degalus vogdavo iš įvairių degalinių skirtinguose Kauno mikrorajonuose. Kai kurios bylos pradėtos kituose komisaria tuose. Dabar jos jungiamos į vie ną. Kauno rajono policijos komi sariatas taip pat rengiasi perduoti bylą iš Karmėlavos degalinės. Jaunuolis buvo sulaikytas pa dedant visuomenei. Įtariamasis anksčiau buvo teistas, tačiau teis tumas jau išnykęs. Policijos pareigūnai prašo atsi liepti žmones, ką nors žinančius apie kitas, galbūt šio asmens pa darytas nusikalstamas veikas ir paskambinti tel. (8 37) 303 280, (8 37) 303 282, (8 37) 303 260.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Radvilėnų plentas baigtas remontuoti Radvilėnų plente kelininkai pa klojo naują asfalto dangą, pakeitė bortelius, atnaujino šaligatvius. Pasak Miesto tvarkymo sky riaus atstovų, darbai toliau tę siami Panerių g. Iki rugpjūčio pa baigos bus nutiesta nauja asfalto
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
23
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
– Prieš keturis mėne 1 sius pradėjote vado vauti KPD Kauno teritoriniam
Sutvarkė: Radvilėnų plente kelininkai užtruko daugiau nei mėnesį.
Daugiau nei prieš mėnesį pradėta Radvilėnų plento rekonstrukcija baigta, o Panerių gatvėje remon to darbai turėtų būti baigti iki šio mėnesio pabaigos.
0,25
S.Stoškus: gal ka manęs labai neke
Policija pričiupo dyzelino vagį
Pasak Kauno vyriausiojo polici jos komisariato atstovų, nustaty ta, kad paskutinėmis liepos ir pir mosiomis rugpjūčio dienomis 24 metų D.M. vogė degalus iš dega linių. Įtariamasis į degalines atvykda vo automobiliu „VW Golf TDI“, valst. Nr. CGG 401, tačiau paaiš kėjo, kad numeriai buvo suklas toti. Dažniausiai jaunuolis dega lus pildavo ne į automobilio baką, o į bagažinėje laikytas talpyklas. Per devynias dienas jaunuolis apšvarino septynias degalines. Laimikį tučtuojau parduodavo. „Jis žinojo, kad degalinėse įreng tos vaizdo kameros, tačiau tikė josi, kad jo niekas neras, nes au tomobilio valstybiniai numeriai suklastoti. Veido neatpažins, nes kepuraitė su snapeliu užmaukš linta ant akių“, – pasakojo Ža liakalnio policijos komisaria to laikinai Kriminalinės policijos viršininko pareigas einantis Sta nislovas Zaikinas. Didžiausia suma, kurios ne sumokėjęs įtariamasis išvažia
0
Anglies monoksidas (CO)
danga gatvės atkarpoje tarp De mokratų g. ir Aukuro g. Šiuo metu duobių remonto dar bai vykdomi Europos pr. atkarpo je prie Valstybinės mokesčių ins pekcijos. Pavojingiausios duobės tvarkomos Aukštaičių g. bei Ge ležinkelio g. Šią savaitę remonto darbai vyks Birželio 23-iosios g., K.Baršausko g. ir Radvilėnų pl. atkarpoje tarp Zoologijos sodo ir Tunelio g. KD inf.
AB „Kauno energija“ praneša Nuo rugpjūčio 16 d. 00 val. iki 16 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu higienos normų HN 24:2003 VII skyriumi dėl legioneliozės prevencijos Kauno miesto centralizuotame šilumos tiekimo tinkle padidinsime tiekiamo šilumnešio temperatūrą (šilumos šaltinyje) iki 80°C. Padidintos temperatūros šilumnešis šilumos vartotojus pasieks skirtingu laiku, priklausomai nuo šilumos vartotojo vietos, galimas vėlavimas iki rugpjūčio 17 d. Prašom už pastato šilumos ūkį atsakingus asmenis ar pastato karšto vandens sistemų prižiūrėtojus užtikrinti temperatūros padidinimą pastato Užs. 1002062 karšto vandens sistemoje iki 66°C.
padaliniui, kol bus paskirtas nuolatinis vadovas. Gal jau pa skelbtas naujo vadovo paieškos konkursas? – Sakoma, kad nėra nieko pasto vesnio už laikinumą. Žiūrėsime, yra dar daug nenuveiktų darbų. Yra minčių padirbėti ilgiau, mūsų sri tyje, kuri yra labai reglamentuota, taip greitai darbo vaisių nepasima to. Jei nebūtų tiek daug dar nepa darytų darbų, šis darbas man būtų visiškai neįdomus. Gal kauniečiai po tų keturių mėnesių manęs labai nekeikia?
– Atvykęs į Kauną kalbėjote, kad čia dirbantiems paveldo saugininkams trūko juristo. – Taip, kai kuriems sprendimams tikrai trūkdavo teisinio pagrindo. Be to, kaip žinome, yra iškeltos ke lios baudžiamosios bylos, pareikš ti keturi įtarimai galimai padarius nusikalstamas veikas. Daugoka... Vadinasi, problema buvo ir reikėjo ją spręsti. Todėl čia, Kaune, ir at siradau. Kultūros paveldo objek tai saugomi teisiškai, o ne politiš kai ar pan. Natūralu, kad apsauga turi būti „juridifikuota“, išdėstyta raštu, pagrįsta objektyviais fakti niais duomenimis, o priimti spren dimai pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Miestiečius labiausiai skaudina ne pats faktas, kad „ne, taip daryti yra neteisėta ir nega lima“, bet tai, kad „Jonui negali ma, bet geram žmogui Petrui tebū nie išimtis“. Tvarka yra tvarka, ir ji visiems turi būti vienoda. Kaip ir Kelių eismo taisyklės – jos galioja vienodai visiems. – Kalbama, kad pradėjus jums vadovauti verslininkų, gyven tojų statybų, rekonstrukci jų projektai pradėjo stumtis į priekį. – Sunku objektyviai pasakyti, nes iki tol Kaune nedirbau. Vis dėlto padariau lyginamąją analizę. Pas kambinau į KPD Vilniaus teritori nį padalinį, kuris daro tą patį, ką ir mes. Pagal tai, į kiek raštų mes at sakome, kiek priimame sprendimų, išduodame sąlygų ar leidimų, be veik dvigubai lenkiame Vilnių. Kai kolegų klausiau, sakė, kad Kau ne niekada nebūdavo tokių srau tų. Žmonės pradėjo nešti projektus, manau, kad pavyko atidaryti už tvanką. Pasikalbu su architektais, jie minėjo, kad buvo delsiama nešti derinti įstrigusius projektus, lauk ta geresnių laikų. Kiti ateina prašyti išduoti sąlygas planuojamiems pro jektams. Anksčiau jie dažnai išgirs davo: „Ne, nestatysite, negalima.“ Ypač pagausėjo renovacijos, sto gų ir palėpių rekonstrukcijos, atsi jungimo nuo centralizuoto šildymo projektų. Lauko kavinės labai akty vios, reklamos derinimo projektai. – Ar yra daug norinčiųjų Kaune saugomose teritorijose ką nors
Vizija: S.Stoškus mano, kad galima būtų atstatyti autentišką Kauno pilį.
statyti, rekonstruoti, atnau jinti? Galbūt Kauno senamies tis, Naujamiestis netrukus ims gražėti? – Visi verslininkų, gyventojų ar ar chitektų apsilankymai, sąlygų pra šymai, tikėkimės, virs vaisiais. Pir mus daigus jau galima matyti. Štai tvarkomas Vilniaus gatvės 10-asis namas. Ačiū Dievui, kad yra vers lininkų, kurie to imasi. Paskutines dienas gyvena Kauno vaiduokliai – „Britanikos“ ir „Respublikos“ pa statai. Šiuo metu deriname pro jektinius pastatų, kurie turėtų atsirasti šių monstrų vietoje, pa siūlymus. Kai tik turėsime make tus, būtinai pristatysime miestie čiams. Tikrai nenutiks dar kartą taip, kad kas nors nuspręs už kau niečius, kas, kur ir kaip turi bū ti statoma. – Ar buvo pasiūlymų kažką statyti, kuriems buvo pasaky ta „ne“? – Buvo tokių atvejų. Susikibome dėl „Technopolio“ naujo korpuso sta tybos S.Dariaus ir S.Girėno aerod romo teritorijoje. Buvo ir smulkes nių, diskutuotinų ketinimų – dėl palėpių, tūrinių stoglangių, rek lamų įrengimo. Randame ir tokių sprendimų, kuriuose tikrai kvepia kriminalu, bet sprendimams jau suėjusi 10 metų senatis. Kita ver tus, reikia žiūrėti į priekį, orientuo tis į pozityvą, kurti pridėtinę vertę, o ne mėtyti akmenis. Per 20 metų akmenų prisimėtėme į valias, da bar metas juos rinkti. – Kiekviename objekte versli ninkus domina pelnas. Jų už mojai galbūt ne visada nau dingi paveldui. Kaip pavyksta sutarti? – Verslininkų projektus dažnai stabdome ne mes, o aplinkiniai gyventojai, kaimynai, kurie bijo, kad juos apgaus. Man dažnai ten ka būti taikdariu, kuris siekia juos susodinti prie vieno stalo. Versli
ninkams sakau: „Norite statyti, norite padaryti verslą, būkite ma lonūs, padarykite ir miestui kažką gera, sutvarkykite šalia stovinčio kaimynų namo sieną ar stogą.“ Ta da gyventojai atsileidžia, atsiran da dialogas. O siekti pelno yra labai sveikintina, – tai ir darbo vietos, ir mokesčiai, ir investicijos į pastato fasadą, į miesto plėtrą. Tik viskas turi būti daroma sąžiningai, teisė tai ir kultūringai. Laukinio kapitalizmo laikai bai gėsi, dabar mes gyvename anksty vo socialinio kapitalizmo laiku, čia galioja sinergijos principai – mano verslas duoda naudos ne tik man, bet ir kaimynui, miestui, valstybei.
Svaigedas Stoškus:
Laukinio kapitaliz mo laikai baigėsi, dabar mes gyvena me ankstyvo socia linio kapitalizmo laiku. – Ar gali Senamiestyje ir Nau jamiestyje iškilti naujų, šiuo laikinės architektūros namų, antstatų, priestatų? – Jei stovi mūsų požiūriu vertingas pastatas, nelabai leisime jį griauti. Jei statinio nelikę, natūralu, kad ten anksčiau ar vėliau atsiras pastatas. Naujas statinys savo tūriais, už statymu ir kokybe negalės disonuo
3
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
auniečiai keikia? gatvėje. Tai visiškas apsileidimas, miesto gėda. Parašiau griežtą raš tą savivaldybės administracijos direktoriui. Iš savivaldybės gavo me tokį nusimuilinantį nuo atsa komybės atsakymą, kad pastatus turi prižiūrėti savininkai ar juos administruojančios įmonės. Žiūrė sime, kuo baigsis susirašinėjimas. Turime teisę imtis sankcijų, galbūt skirsime baudą savivaldybės admi nistracijos direktoriui, jei nesiims priemonių. Kita vertus, ten, savi valdybėje, administracijos direkto riai keitėsi, reikia duoti žmogui įsi dirbti. Tačiau miestiečiai išsirinko savo atstovus, moka jiems algą, kad jie tvarkytų jų miestą. Už ką jie gauna pinigus? Rodymas pirštu vienų į kitus pas mus Kaune turbūt yra antra pagal populiarumą spor to šaka po krepšinio.
Tomo Raginos nuotr.
ti su aplinka, iškristi iš konteksto. Ar verta imituoti senovę, atstatinė ti kičinius senus pastatus – disku tuotina. Geriausias pavyzdys, kaip nauja suderinta su senu – Jėzuitų gimnazijos priestatas, projektuotas Gintauto Natkevičiaus. – Išeitų, kad visuose laisvuose sklypuose, kur galbūt anksčiau stovėjo pastatai, galima statyti kažką nauja? – Jei tai neprieštarauja teisės ak tams, viskas gerai. Kitas reikalas, jei kažkur stovėjo prieš kelis šimtus metų namas, o dabar ten yra gra žus skverelis. Kiekvienu atveju rei kia žiūrėti atskirai. Galų gale, kaip ir ką nori matyti mieste, turi apsi spręsti miestiečiai, tai – jų mies tas. O mes, „biurokratai“, jau tik jų valios įgyvendintojai, privalan tys žiūrėti, kad viskas būtų teisėta ir teisinga. Aš taip suprantu vals tybės tarnybos pagrindinį princi pą – valstybės institucijos tarnau ja žmonėms. – Po vadinamojo stiklainio skandalo buvo pareikšta, kad Laisvės alėjoje pastatų tūriai negali būti keičiami. Naujų antstatų, priestatų šioje mies to vietoje daugiau nebus? – Laisvės alėja patenka į Nauja miesčio apsaugos teritoriją. Dabar vertinimo taryba rengia Nauja miesčio vertinimo aktą. Pažiūrėsi me, ar jis šiek tiek liberalizuos už statymą, ar ne. Vis dėlto sutikite, negalima, kad vietoje triaukščio namo išdygtų devynaukštis. Reikš mingų pokyčių tikrai nebus, keisis tik detalės. O vidinius kiemus rei kia tvarkyti iš esmės. – Kauno centre yra ne vienas apleistas namas, kurio vos be silaikančiuose balkonuose ža liuoja berželiai. Kodėl toleruo jama tokia situacija? – Berželių, kurie juokina turistus, yra ir Laisvės alėjoje, ir Vilniaus
– Neseniai Naujamiesčio ap saugos ribos praplėstos iki Geležinkelio stoties. Šioje te ritorijoje yra nemažai apleistų objektų, net tikrų lūšnų. Ir vi sa tai – reprezentacinėje Kau no zonoje. Ar anksčiau pareng ti detalieji planai, numatantys šioje zonoje naują statybą, tu rės būti perdaryti? – Teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Visi anksčiau parengti de talieji planai, išduoti statybos lei dimai yra teisėti. Dabar Nauja miesčio apsaugos zonoje ribojamas naujų pastatų aukštis, jis negali viršyti 26 metrų. Antai „Respub likos“ viešbutis yra aukštesnis, jis galėtų toks likti. Bet ir architek tams jis nepatinka, todėl dalis vir šaus bus nuardyta, vidurys bus iš griautas, pastatas bus žemesnis. Verslininkai turi būti suinteresuoti ne vien kvadratais, bet ir tuo, kad statinio architektūra būtų kokybiš ka. Jei pastatas bus baisus, jis bus nuostolingas, nes užsienietis nea teis čia gyventi. – Šiuo metu yra paskelbtas Kauno kongresų rūmų vietos parinkimo konkursas. Kelios iš siūlomų vietų – Senamies tis prie pilies, Nemuno sala. Ar kongresų rūmai galėtų čia atsirasti? – Statyti kongresų rūmus Nemu no saloje būtų visiškai ydinga, nes čia jau stovi „Žalgirio“ arena. Tai pats protingiausias visų lai kų Kauno statinys, jis nukonkura vo Vilniaus ir kitų regionų arenas. Vilnius tapo provincija, geriausi ir didžiausi renginiai vyksta Kaune. „Žalgirio“ arenoje kuo puikiausiai gali vykti ir konferencijos. Jie turi tam visą geriausią pasaulinio lygio infrastruktūrą. Apskritai, kongre sų rūmų statyba yra pinigų švais tymas, Kaunas nėra toks turtingas, kad galėtų statyti naujus pastatus. Turime sporto halę, kuri prarado savo aktualumą pastačius areną. Halė yra kultūros paveldo objek tas, jei nebus naudojamas, sunyks. Turime pasaulinio lygio architek tus, neperdarysime halės vidaus
ir nepritaikysime jos kongresų rū mams? Bus tikrai pigiau, nei sta tyti naujus rūmus, kuriems statyti nematau jokio racionalaus ir logiš ko paaiškinimo. – Ar apskritai galima Nemuno saloje kažką dar statyti? – Sala yra Naujamiesčio vizuali nės apsaugos pazonyje. Jame drau džiama statyti statinius, kurie trukdytų apžvelgti kultūros pavel do objektą – Naujamiestį. Iš prin cipo statyba čia galima, juolab kad vienas pastatas jau yra. Kiekvienu atveju spręstume, ką leisti statyti, ką – ne. Tikrai nebūtų pakenkta, jei būtų pastatytos vaikų žaidimų aikštelės, prieplauka ar kokia jau ki kavinukė. – Kaip vertinate siūlymus, kad reikia atsatyti autentišką Kau no pilį? – Klaipėdiečiai savo pilį atstatė. Vilniuje, Trakuose, Jurbarko rajone yra atstatytos pilys. O Kauno pilies likę tik fragmentai. Ją irgi būtų ga lima atstatyti. – Valdovų rūmai parodė, kad ne visi pritaria bandymui at kurti autentiką „iš lubų“. – Kalbėjau su savo kolegomis ar chitektais, švedai jiems yra prasi tarę, kad pas juos archyvuose gali būti duomenų apie Kauno pilį. Ki ta vertus, Kauno pilis nebuvo kaž koks unikalus to laiko statinys. Buvo tokių pilių Europoje, jos nu sižiūrėtos. Panašių ar identiškų pi lių galima susirasti. Turėdami pa vyzdį, kaip pilis atrodė, galėtume judėti. Jei nuspręsime, kad Kauno pilies neatstatome, vis tiek turime jos vaizdą pagerinti: baigti tvarky ti fosas, pakeisti į pilies bokštą ve dančius išorinius laiptus, kurie da bar yra baisūs. Bet kokiu atveju pilį reikia sutvarkyti, kad ji taptų tu ristų traukos vieta kaip Trakuose. – Kokių dar neatidėliotinų dar bų matote Kaune? – Vienas didžiausių uždavinių, ku riuos keliu sau, – Kauno žydų pa veldo išsaugojimas ir sutvarkymas. Kaunas per karą neteko labai daug žydų tautybės Lietuvos piliečių. Nežinau, ar mieste yra daug žy dams priklausančių pastatų, bet yra ne vienos žydų kapinės, kurios apleistos, su išspardytais, aptep liotais paminklais, žmonės čia ve džioja šunis. Tos kapinės yra kultū ros paveldo objektas, o jų valdytojo – savivaldybės – pareiga juo rū pintis. Buvo pas mane atėjęs vie nas žydų tautybės žmogus ir pa rodė, kaip Kaune atrodė jo motinos kapas prieš 20 metų, prieš 10 metų ir dabar. Jis suniokotas. Jam skau da širdį sugrįžus į Kauną. Kaunui tai garbės nedaro. Kartu su žydų tautybės kauniečiais, kurie tebėra dideli šio miesto patriotai, bandy sime nuveikti šį tą pozityvaus. Nuo to tik visiems bus geriau, o Kaunas vėl bus kultūringas ir tolerantiškas europietiškas miestas.
Įkliuvo: pas Kauno rajono gyventoją rasta apie 180 kg mėsos ga
minių, atgabentų iš Lenkijos.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vestuvių puotai užsidirbti nepavyko Kauno rajono gyventojas įkliu vo mokesčių inspektoriams, kai savo namuose nelegaliai prekia vo lenkiškais mėsos gaminiais. „Tiesiog norėjau prisidurti artė jančioms vestuvėms“, – teisinosi įkliuvęs prekiautojas.
Kauno apskrities valstybinė mo kesčių inspekcija (Kauno AVMI), bendradarbiaudama su Kauno miesto valstybine maisto ir vete rinarijos tarnyba, atliko operaty vų patikrinimą Kauno rajone. Gavę signalą apie nelegalią pre kybą, specialistai kauniečio namų valdą stebėjo daugiau nei tris va landas. Šis laikas nenuėjo veltui: stebimo namo teritorijoje pasiro dė Lenkijoje registruotas krovi ninis automobilis, iš kurio į ūkinį pastatą imti krauti įvairūs mėsos gaminiai. Paaiškėjo, kad Lenkijos pilie tis Kauno rajono gyventojui pri statė apie 180 kg mėsos gaminių, o ūkiniame pastate, be jų, aptik ta ir daugiau lenkiškos produkci jos: per pusantros tonos cukraus, per 400 kg riebalų, daugiau kaip 200 kg sūrio gaminių. Didžiajai daliai sandėliuojamų prekių kau
nietis negalėjo pateikti jų įsigiji mo dokumentų. Vyras mokesčių inspekcijos specialistams iš pradžių bandė aiškinti, kad prekės pristatytos esą jo asmeniniam naudojimui, o dalį jų ketina panaudoti po kelių savaičių vyksiančioms savo ves tuvėms. Vėliau nelegalus pre kiautojas prisipažino, kad parda vęs anksčiau gautų prekių keliems pažįstamiems. Esą taip jis norėjo prisidurti artėjančiai šventei. „Per patikrinimą nustatyta, kad gyventojas nėra registravęs indi vidualios veiklos, taip pat netu ri įsigijęs verslo liudijimo, kuris leistų jam verstis prekyba maisto produktais. Taigi iš esmės veik lą jis vykdė neteisėtai, neapskai tė gautų pajamų ir nemokėjo jo kių mokesčių. Nors teigiama, kad įsigytos prekės naudojamos as meniniam vartojimui – artėjan čioms vestuvėms, vis dėlto dide li produkcijos kiekiai verčia tuo abejoti. Vargu ar per vestuves ga lima sunaudoti per pusantros to nos cukraus“, – pastebėjo Kau no AVMI viršininkas Gintautas Muznikas. KD inf.
Informuojame, kad š.m. rugpjūčio 15 d. (Žolinės dieną) atliekos bus vežamos įprastu grafiku. Daugiabučių namų gyventojų prašytume rasti galimybę neužstatyti privažiavimo kelių prie bendrai naudojamų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių.
4
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
Miestas
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Lietuviai užstrigo Turkijoje Ji minėjo, kad žmonės 1 labiausiai piktinosi in formacijos stoka. Pasak Vaidos,
kelionių organizatoriai su poil siautojais tiesiogiai nebendravo. „Jie tik skambino su mumis ato stogavusiam švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui, pra neš ė, kad a reik ia sus ir inkt i, ir daug iau nieko nepaaišk in o“, – teigė keliautoja. Viešbutyje apgyvendinti žmo nės kas kel ias val and as buvo kviečiami susirinkti vestibiuly je, bet vis išgirsdavo, kad skrydis atid ed am as. „Rinkom ės vid ur naktį, trečią nakties, paskui šeš tą ryto. Žmonės negalėjo miego ti, nes jiems buvo prisakyta būti pas ir uoš us iems kiekv ien ą mi nutę. Tai ypač vargino šeimas su vaikais“, – piktinosi Vaida. Pasak moters, kai kuriems poil siautojams vakar jau reikėjo eiti į darbą, bet jie liko Turkijoje. Poils in ę kel ion ę organ iz a vo įmonė „Tez Tour“, o lėktuvas priklauso bendrovei „Small Pla net Airlines“. Bendrovės „Small Planet Airli nes“ komunikacijos vadybininkas Antonas Tisovas teigė, kad sek
viai informuoti apie jų teises, jie nuvežti atgal į viešbutį, kad ne reikėtų laukti oro uoste“, – tvir tino A.Tisovas.
Žmonės negalė jo miegoti, nes jiems buvo prisa kyta būti pasiruo šusiems kiekvie ną minutę.
Priežastis: lėktuvas iš Vilniaus į Antaliją pasiimti poilsiautojų neišskrido dėl gedimo, tačiau žmonės pikti
nosi dėl informacijos stokos.
madienį į Antaliją lėktuvas nepa kilo, nes pastebėta skrydžio sau gos trūkumų. „Nežinojome, kada trūk um ai bus paš al int i. Kel ei
wikimedia.org nuotr.
viams nuolat teikėme informaciją ir jais pasirūpinome“, – tvirtino A.Tisovas. Jis sakė, kad papildo mai buvo ieškom a kit ų vež ėj ų.
„Susidarius tokiai situacijai bei suprantant, kiek nepatogumų tai sukelia keleiviams, darome viską, kad jais būtų pasirūpinta – kelei
Kel ion ę organ izav us ios įmo nės „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadybinin kė Justina Aidukaitė tvirtino, kad bendrovė pasirūpino savo klien tais – jie apgyvendinti viešbuty je, kuriame yra galimybė naudotis visomis ten teikiamomis paslau gomis. „Kitais klaus im ais praš om kreiptis į „Small Planet Airlines“ ats tov us, kad ang i ši bendrov ė yra atsakinga už skrydžių vykdy mą“, – sakė J.Aidukaitė. Pirmadienio vakarą poilsauto jai pagaliau išskrido iš Turkijos.
5
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Aptarė pasirengimą VLIK metinėms
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas gen. mjr. Ed vardas Mažeikis interviu BNS tei gė, kad vadinamą jį meškiukų desantą iš Lietuvos į Baltaru siją liepos 4 d. nuga benusių Švedijos pi lotų skrydis tikriau siai buvo, tačiau sie nos kirtimo neuž fiksuota.
Prezidentė Dalia Grybauskai tė vakar susitiko su Vyriausio jo Lietuvos išlaisvinimo komite to (VLIK) pirmininku Kaziu Bo beliu ir aptarė kitąmet Lietuvoje vyksiančio 70 metų VLIK jubilie jaus paminėjimo renginius.
Susitikime taip pat dalyvavo K.Bobelio sūnus Jonas Bobelis.
švedai nuskrido į Baltarusiją ir išmėtė ten meškiukus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Meškiukų desantas prasmuko nepastebėtas
– Bet ar stebint oro erdvę teo riškai įmanoma, kad mažas že mai skrendantis lėktuvas galė tų išvengti radarų lauko? – Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai tai įmanoma. Mažų lėktuvėlių at spindimoji geba labai nedidelė, jei gu jie nusileidžia žemai, jeigu yra atitinkamas reljefas, tuomet rada ras jų nemato. 100 proc. oro gynybos neegzis tuoja niekur. – Labiau susitelkiant į inci dentą, kuris pastaruoju metu aptariamas, – Švedijos lėktu vo skrydį iš Pociūnų į Lietuvos pasienį ir, kaip manoma, į Bal tarusiją bei atgal, – ką šiuo at veju matė Lietuvos KOP? – Pabrėžčiau, kad šis lėktuvas oro erdvėje buvo teisėtai. Jis nustatyta tvarka buvo padavęs skrydžio pla ną ir atskrido į Lietuvą. Tai rutinos dalykas, pas mus privačių lėktuvė lių atskrenda nemažai. Lėktuvo pasiskraidymas liepos 4-ąją, kai jis pakilo iš Pociūnų 5 val. ryto, mums nesukėlė jokio įta rimo. Daugelis net neįsivaizduoja, kad Lietuvos oro erdvėje labai papras ta skraidyti turint orlaivį ir licenci ją jį valdyti. Nieko nereikia prašyti ir klausti. Atsibudai iš ryto, saulė švie čia, užsivedei lėktuvą ir skrendi. Ne reikia nei KOP informuoti, nei Civili nės aviacijos administracijos. Nieko, jeigu skrendi nustatytoje oro erdvė
KD, BNS inf.
Siūlo trumpesnę himno versiją Tikėjimas: gen. mjr. E.Mažeikis tvirtina, kad jis, kaip žmogus, tiki, jog
– Ką Lietuvos kariuomenė ga li padaryti, kad tokių inciden tų nebūtų? – Mes galime, ką galime su turima įranga. O jos turime tiek, kiek vals tybė sugeba skirti lėšų. Tobulėjimo ribų nėra. Aišku, jeigu turėtume daugiau radarų, matytume dar ge riau, bet, manau, su turima įranga tai darome gana neblogai. O pasa kyti, kuris sienos tarpelis labiausiai praeinamas arba mažiausiai stebi mas, tai šito niekam nepasakysiu, čia jautri informacija.
Apie šį susitikimą Prezidentės darbotvarkėje iš anksto skelbta nebuvo. Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pasitraukęs ir nuo 1949 m. Jungtinėse Valstijose gyvenęs K.Bobelis 1979–1992 m. buvo VLIK pirmininkas. Ši orga nizacija siekė Lietuvos išlaisvini mo iš sovietų okupacijos.
je, t. y. nelendi į draudžiamas zonas. Mes pastebėjome, kad jis pakilo iš Pociūnų, paskui dingo iš radarų, vėliau dar trumpai buvo pastebė tas. Bet jis, kaip ir daugybė kitų lėk tuvėlių, Lietuvos oro erdvėje skraidė visiškai teisėtai. Mes neturime jokių duomenų apie sienos kirtimą. Jis nebuvo už fiksuotas.
Švedų lėktuvas Lie tuvos oro erdvėje buvo teisėtai, jis ne buvo įtartinas. – Bet buvo informacija, kad jis pažeidė kažkokias taisykles. Kokias? – Kai kalbama apie oro erdvės tai syklių pažeidimą, kurį akcentuoja mūsų civilinės aviacijos pareigū nai, turimas omenyje įskridimas į pasienio zoną. Ten kitokios taisyk lės. Pasienio zonoje reikia paduo ti skrydžio planą, reikia gauti KOP leidimą įskristi. Jeigu šiuo atžvilgiu švedai planavo kirsti pasienio zoną ir nuskristi į Baltarusiją, tai, aiš ku, jie minėtų veiksmų neatliko, – mes neturėjome informacijos, kad jie ruošiasi skristi į pasienio zoną. Civilinės aviacijos institucijos pri pažįsta, kad jis buvo Baltarusijoje. Aš to pripažinti negaliu. Man, kaip kariškiui, reikėtų tikslių įrodymų, kad matyčiau – kirto sieną. Bet jei darytume prielaidą, kad jis buvo nuskridęs, tai jis pažeidė tai sykles, nes nustatytu laiku nepada vė paraiškos kirsti sieną. Krašto apsaugos sistema neturi ju ridinių įgaliojimų ką nors bausti, kam nors grūmoti pirštu. Tai daro civili nė aviacija. Kai mes pranešame civi liams, kad matome tokį pažeidimą, toliau yra jų reikalas, ką jie daro. – Koks turėtų būti pažeidimas, kad pradėtų reaguoti karinės oro pajėgos?
– Sienos kirtimas mums yra pa grindinis dirgiklis, nuo kurio pra deda veikti visa sistema. Skraidy mas pasienio zonoje dar nėra toks veiksnys, kad būtų aliarmas visoje sistemoje. Nors, aišku, būtų idealu, jeigu taip būtų. – Ar manote, kad dėl šio inci dento reikėtų kokių nors esa mos tvarkos pakeitimų? – Po kiekvienos situacijos reikėtų daryti išvadas. Aišku, mes ir šiuo atžvilgiu jas darysime. – Ar jūs asmeniškai, ne tik kaip kariškis, bet ir kaip žmogus, manote, kad šis skrydis į Bal tarusiją buvo? – Kai matai, kaip viskas rutulioja si, tai dabar aš, kaip žmogus, pasa kyčiau, jog tikriausiai skrydis bu vo. Bet aš vis tiek sakau tariamąja nuosaka. Vis dėlto kaip uniformuotas ge nerolas turiu pasakyti, jog realiai neturiu jokio fakto, kad galėčiau įrodyti: siena buvo kirsta. Mes labiau domimės įskridusiais į Lietuvą orlaiviais, o ne išskridu siais. Mes neturime sovietinio sti liaus sienos, per kurią niekas neiš leidžiamas į išorę. Atvirai pasakius, o kas nutiko, jeigu jis ir pažeidė sieną? Dangus griuvo, Baltarusijos valstybė su svyravo, ar Lietuvai kas nors at sitiko? Nieko. Žmogus netgi ga li paklysti. Yra tokių atvejų buvę, kai pilotai paklysta. Įskrenda į ki tą valstybę, paskui apsisuka, atgal grįžta. – Ar įsigijus naujų radarų si tuacija pasikeis? – Sit uac ija, be abej o, smark iai pagerės. Papildomų radarų atsi rad im as pager ins sit uac ij ą, mes mat ys im e daug iau, tol iau, ge riau. Jei kontraktas bus vykdomas, naujų radarų turėtų atsirasti apie 2015-uosius. KD, BNS inf.
Vyriausybė turėtų nustatyti su trumpintą Lietuvos valstybės himno etaloną, kuris turėtų skam bėti per tarptautines varžybas.
Tai numatanti Valstybės him no įstatymo pataisa įregistruota Seime. Siūloma papildyti įsta tymą nuostata, kad „vykstant tarptaut in ėms sporto varž y boms, atliekamas sutrumpintas Lietuvos valstybės himno eta lon as, atit inkant is tarptaut i nių sporto varžybų reglamento nuostatas“. Pagal projektą himno etalo ną, atliekamą vykstant tarptau tinėms sporto varžyboms, priva lėtų patvirtinti Vyriausybė. Pasak projekto iniciatorių, to
kiu būdu būtų išvengta daugybės nesusipratimų ir ginčų dėl Lietu vos valstybės himno atlikimo per tarptautines sporto varžybas. „Atkreiptinas dėmesys, kad daugumos tarptautinių sporto varžybų reglamentuose nusta tyta maksimali atliekamo vals tybės himno trukmė – trumpes nė nei Lietuvos himno atlikimo trukmė“, – tvirtinama aiškina majame rašte. Tarptautinis olimpinis komi tetas (TOK) dar iki 2012 m. Lon dono olimpinių žaidynių pranešė, kad olimpiadoje bus trumpinami ilgesni nei 80 sek. trukmės nacio naliniai himnai. „Tautiška gies mė“ trunka 91 sek. KD, BNS inf.
Žiemą pabrangtų kelionė į Neringą Įvažiavimas į Neringą ne vasaros metu gali brangti – siūloma nusta tyti vienodą mokestį visais metų laikais.
Šiuo metu įvažiavimas į valsty bės saugomą Kuršių nerijos na cionalinio parko Neringos sa vivaldyb ės adm in istr uojam ą teritoriją rudenį, žiemą ir pava sarį kainuoja mažiau nei vasa rą ir, pavyzdžiui, lengvajam au tomobiliui siekia 10 litų. Vasarą norintiesiems lengvuoju auto mobiliu įvažiuoti į Neringą ten ka pakloti 20 litų. Neringos savivaldybės tary bai teikiamas svarstyti projektas, numatantis šias kainas suvieno dinti. Pagal siūlomą dokumentą įvažiuoti į Neringą mopedu, mo tociklu, motoroleriu ar lengvuoju automobiliu atsieitų 20 litų, leng vuoju automobiliu su priekaba, autobusu iki 30 vietų, krovininiu automobiliu (kurio bendroji ma
sė – iki 5,5 tonos) ar gyvenamuoju automobiliu – 70 litų (šiuo metu už tai rugsėjį–gegužę tenka mo kėti 50 litų). Didesni kaip 30 vie tų autobusai į Neringą galėtų įva žiuoti už 150 litų mokestį (dabar ne vasarą tai kainuoja 100 litų). Įvažiavimas į Neringą krovini niam automobiliui, kurio bend roji masė viršija 5,5 t, arba krovi niniam automobiliui su priekaba, kaip ir dabar, visus metus turėtų kainuoti 300 litų. Savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė BNS sakė, kad siūlymą visus kalendorinius me tus palikti galioti šiuo metu vasa ros sezono laikotarpiu galiojan čias kainas taryba turėtų svarstyti posėdyje rugpjūčio 23 d. „Šiuo metu taikomi vietinės rinkliavos dydžiai galioja nuo 2005 m. ir, nepaisant infliacijos, per minėtą laikotarpį nė karto ne buvo didinti“, – pažymėjo ji. KD inf.
Kliūtis: įvažiavimą į Neringą šaltuoju metų laiku norima pabran-
ginti dvigubai.
6
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
nuomonės
Sportininkams – tautos „ačiū“
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
ondono olimpinės žaidy nės, net ir užgesus olim pinei ugniai, tautiečiams kelia teigiamų emoci jų. Medaliai, kuriuos į gimti nę parvežė ne tik patyrę, bet ir visai jauni sportininkai, dau gumos interneto komentato rių manymu, svarbesni už lėšas, kurių reikia sportininkų treni ruočių bazei. 1,7 mln. litų, kurie bus skirti prizines vietas užė musiems sportininkams, – pi nigai, kurių už šalies vardo gar sinimą nedera šykštėti.
Olimpinė politika Marius Bagdonas
L
iet uvos sporto vadovai gal i leng viau atsipūst i. Ryšk us penk iakovi ninkės Lauros Asadauskaitės žyb telėjimas paskutinę olimpiados die ną leido apginti susvyravusias pozicijas. Sep tynių medalių kolekcijos iš Londono laukęs reiklusis Liet uvos sirgal ius įpusėjus sporto šventei tik lenkė piršt us ir skaičiavo lūkes čių nepateisinusių šal ies sporto žvaigžd žių nesėkmes. Visgi sekmadienio vakarą, kai Londono dan gų nušvietė įspūding i fejerverkai ir estafetės lazdelė buvo perduota Rio de Žaneirui, Lietu vos tautinio olimpinio komiteto vadovo Artū ro Pov il iūno veidas šypsojosi – mūsų šal ies delegacijai tai buvo visų laik ų sėkm ing iau sios olimpinės žaidynės. Pastarąsias dvi savaites į varž ybų sūkur į bu vo įsisukę ne tik tie 62 Londone Liet uvos trispalvę gynę sport in inkai, bet ir mūsų ša lies pol it ikai. Aukščiausius valstybės parei gūnus ir jų viešųjų ryšių specialistus azartas buvo pagavęs ypač stipriai.
Sens acingą Rūtos Meilut ytės auks in į fin i šą apsukr iai išnaudojo bemaž visi visų ran gų pol it ikai. Viešos sveik in imo žinutės me dal ius iškovojus iems mūs ų šal ies sport i ninkams iš įvair iausių valstybės inst itucijų skriedavo taip greitai, kad kartais šios varž y tuvės atrodė net aštresnės už batal ijas Lon dono arenose. Nuoširdumo tuose sveikinimuose buvo skur džiai. Akivaizdu, kad daugeliu atveju viešų jų ryšių special istai buvo pasirengę po kele tą sveik inimo scenarijų ir juos platindavo tą pat tą akimirką, kai sportininkas kirsdavo fi nišo liniją. Iki rink imų dar liko šiek tiek laiko. Pol it ik ų kaukės šiemet bus kaip niekad margos ir spalvotos, o palaikančių sportą – dar ir popu liarios. Visgi norisi tikėti, kad jos nukris dar iki tol, kol bus atvertos balsadėžės. Galėtume pal inkėt i, kad šios pol it in ių batal i jų pertvink usios atmosferos pirmame plane net ikėtai atsidūr usi penk iol ikametė R.Mei lut ytė vis ą sit uaciją įvert int ų lyg iai taip pat šalt akraujiškai ir blaiv iai, kaip ir tą liep os 29-osios vakarą, kai pirmoji iš visų dalyv ių pasiekė Londono olimpin ių žaidyn ių basei no kraštą.
6,65
39,1
Patenkinamai
% 53,85
Gerai
Puikiai
Kaunodiena.lt
Susigraudinęs
baba
R.Meilutytės nuotraukos vis dar ašarą spaudžia... Ech, kokia ji vis dėl to šauni.
Tikrai šiuos pinigėlius uždirbo są žiningai mūsų sportininkai, šiaip ar taip Seimo pirdžiai būtų iššvaistę ki tur...
Babytė Nuostabu! Karščiausi sveikinimai gražuolei Laurai, mes sužavėti Jūsų pergale. Ačiū, kad kovojote, kad tiek daug dirbote, kad esate pirmoji, kad dar kartą išgarsinote Lietuvos var dą. Sveikinu pasiekus pergalę, lai mėjus auksą. Ir dar kartą ačiū!
Tebūnie Sveikinimai ir pagarba medali ninkams! Labai gaila, kad Virgiui ir Austrai pritrūko sportinės sėk mės. Krepšininkai galėjo daugiau pasiekti, bet ir taip gana toli nuėjo. Ačiū visiems olimpiečiams už pa stangas ir sėkmės besirengiant ki tiems startams.
Zylutė Ilgai maniau, kad menas, kultūra, kuri nesulaukia nei tiek visuome ninio transliuotojo dėmesio, nei valstybės pinigų, yra vertingesni nei sportas, tačiau kai pamačiau mūs išk ius, kov oj anč ius Lond o ne... Boksininkas sužavėjo nuošir dumu – buvo matyti, kad jis ir mie gą, ir patogumus paaukotų dėl sporto, galimybės garsinti Lietuvą. A.Skujytė, V.Alekna verti didžiau sios pagarbos – matyti, kad žmo nėms sportas – daugiau nei pra gyvenimo šaltinis. Ačiū jiems vi siems! Ačiū jiems ir už tai, kad val džia gal skirs daugiau pinigų ir ki
toms sporto šakoms, kurios pavi lios vaikus iš gatvės, atitrauks nuo nesveikų užsiėmimų.
Mr. Šaunuoliai!!! Aplenktos tokios ša lys kaip Švedija, Kanada, Norvegi ja ir pan. Jau nekalbu apie broliu kus latvius ar visada priekyje ei nančius estus.
tep tep Superdarbas, šaunuoliai visi, ku rie su medaliais, ir tie, kurie be med al ių. Nuoš ird žiai džiaug iuo si Lietuvos sportininkais, tačiau tas džiaugsmas praeis, o valsty bė jau beveik supuvo. Šiaip talen tingiems žmonėms pats laikas bū tų keistis pilietybę, kad Rio de Ža neiro olimpinėse spėtumėte su dalyvauti su Jūsų vertomis vėlia vomis.
otto Valstybės prioritetai aiškūs – grei tai plaukiantys ir bėgantys jai daug svarbesni nei mokslo ir technikos pažanga. Pinigai mėtomi raume nims, o smegenis valdanti profesū ra sėdi be laboratorijų.
Sutinku su... ...otto, bet mokslui pinigų niekada ne bus gana. Galų gale – visame pasau lyje mokslas dar ir užsidirba pinigų. Užsidirbtų ir mūsiškiai, jei būtų atsi kratę galybės visokių dykaduonių, kurių pilnos mokslo įstaigos. Vienas mėgintuvėlius plauna, kitas mėgintu vėlius džiovina ir t.t. Sportininkams labiausiai norėtųsi palinkėti apsiva lyti nuo visokių nešvarių dalykų. Kal bu ne apie mūsiškius, žinoma, apie visą sportą apskritai. Jokio dopingo! Gal sulauksiu dienos, kada kuri nors olimpiada bus visiškai švari?
302 250
P
Prioritetai: prieš pirkdami maisto produktą lietuviai nagrinėja kai
ną, tik po to – kokybę, kilmės šalį.
„Shutterstock“ nuotr.
irkdami maistą dauguma Lietuvos gyventojų la biau atsižvelgia į jo kai ną nei į kokybę: 95 proc. apklaustųjų nurodė, kad kai na jiems svarbiausia, 73 proc. – kad kokybė. Naujausias Eurobarometro ty rimas parodė, kad Lietuvos gy ventojai maisto kokybę kaip labai svarbų kriterijų perkant produk tus nurodė dažniau nei bendrai ES gyventojai – kad kokybė labai svarbi, sakė vidutiniškai 65 proc. europiečių. Labiausiai į maisto kokybę at sižvelgiama Maltoje (86 proc.), Kipre (84 proc.), Bulgarijoje ir Graikijoje (po 78 proc.), mažiau siai – Portugalijoje (49 proc.), Nyderlanduose (52 proc.), Aust rijoje (53 proc.). Latvijoje mais to kokybę įvardijančių kaip la bai svarbų dalyką – daugiau nei Lietuvoje (76 proc.), Esti joje – mažiau (55 proc.). Kai ną labai svarbia laiko 91 proc.
ES respondentų. Bulgarijoje ir Graikijoje šis rodiklis didžiau sias (98 proc.), Nyderlanduo se, Liuksemburge ir Švedijoje – mažiausias (atitinkamai 72, 76 ir 76 proc.). 80 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė, kad jiems svarbi šalis, kurioje maisto pro duktas pagamintas. 58 proc. res pondentų teigė, kad, renkantis maisto produktus, jiems svar bus žinomas prekės ar gamin tojo vardas, 1 proc. gyventojų į žinomą prekės vardą atsižvelgia rinkdamiesi tik tam tikrus mais to produktus. „TNS Gallup Lithuania“ 2012 m. kovo 10–25 d. apklausė 1 016 ne jaunesnių kaip 15 metų Lie tuvos gyventojų. Kaip teigiama Europos Komisijos pranešime spaudai, Eurobarometro tyri me iš viso dalyvavo daugiau nei 26,5 tūkst. gyventojų iš 27 ES valstybių. BNS inf.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
0,4
Blogai
Nuomonės
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
kaunodiena.lt skaitytojai sportininkų pasirodymą vertina:
Svarbiausia – valgyti kuo pigiau
Sensacingą Rūtos Mei lutytės auksinį finišą ap sukriai išnaudojo bemaž visi visų rangų politikai.
informacija:
Dienos klausimas
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
lietuva Nauja ateitininkų lyderė
Tirs sirgaliaus veiksmus
Ateitininkų federacijos suvažiavime antrą kartą federacijos pirmininke išrinkta Roz vita Vareikienė. „Šiandienėje visuomenė je ateitininkija yra tas instrumentas, kuris padeda ugdyti tvirtus, tikinčius, jautrios širdies jaunus žmones“, – sakė pirminin kė, ateitininkų veikloje dalyvaujanti nuo pat judėjimo atkūrimo Lietuvoje 1989 m. Federacija vienija per du tūkstančius įvai raus amžiaus narių Lietuvoje ir išeivijoje.
Vilniaus prokurorai pradėjo ikiteisminį ty rimą, per kurį aiškinsis britų žiniasklaido je aprašytą incidentą, kai Lietuvos krepši nio rinktinės sirgalius rodė neonacių pa sisveikinimą primenantį gestą. „Ikiteismi nis tyrimas pradėtas rugpjūčio 10 d. pa gal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio antrąją dalį“, – BNS pirmadienį sakė Ge neralinės prokuratūros atstovė Rita Stun dienė.
2
metai
– tokia maksimali laisvės atėmimo bausmė gresia už krepšinio sirgaliaus galbūt padarytą nusikaltimą.
Milijonai – už medalius ir pralaimėjimus Londone pasižymėjusiems sportinin kams, taip pat jų treneriams, medikams ir mokslininkams, prisidėjusiems ren giant sportininką, bus išmokėta daugiau kaip 3,3 mln. litų premijų.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dydžiai nustatyti 2009-aisiais
Pagal 2009 m. gruodį priimtą Vy riausybės nutarimą olimpinėse žaidynėse užėmusiam pirmąją vie tą sportininkui skiriama 400 tūkst. litų premija, antrąją – 200 tūkst. litų, trečiąją – 150 tūkst. litų. Olimpiadoje prizinėmis yra lai komos vietos iki aštuntosios. To dėl Vyriausybės nutarime yra numatytos premijos visiems spor tininkams, užėmusiems olimpines prizines vietas. Ketvirtoji vieta įkainota 80 tūkst. litų, 5 vieta – 60 tūkst. litų, 6 vieta – 40 tūkst. litų, 7 vieta – 30 tūkst. litų, 8 vieta – 20 tūkst. litų. Sekmadienį Londone pasibaigu siose XXX vasaros olimpinėse žai dynėse Lietuvos sportininkai iš kovojo du aukso medalius, vieną sidabro, vieną bronzos. Be to, lietuviai iškovojo vieną 4 vietą, tris – 5, dvi – 6, vieną – 7 ir penkias 8 vietas. Išmokės per mėnesį
Kūno kultūros ir sporto departa mentas (KKSD) pranešė, kad už du olimpinius aukso medalius sporti ninkėms, jų treneriams ir kitiems aptarnaujantiems rinktinės na riams bus išmokėta 1,4 mln. litų, už sidabro medalį – 350 tūkst. li
tų, už du bronzos medalius – 525 tūkst. litų. Iki 100 tūkst. litų dydžio premi jas pasidalys 4–8 vietų laimėtojai. Tas pats sportininkas, užėmęs aukštas vietas keliose rungtyse, pvz., Simona Krupeckaitė, gaus dvi premijas atitinkamai pagal užimtas vietas. Komandai skiriama bendra premija, kurią kiekvienam koman dos nariui – konkrečiam žaidėjui, treneriui, aptarnaujančiam perso nalui pagal indėlį į laimėjimą pa skirsto sporto šakos federacija.
Departamentas pa skelbė, kad olimpi nėms premijoms bu vo numatęs lėšų, todėl papildomo fi nansavimo nereikės. Premijos pagal galiojančią tvarką sportininkams bus išmokėtos per mėnesį. Iš pradžių departamentas turės sulaukti sporto šakų federa cijų prašymų ir tikslių sportininko pasirengimui talkinusių rinktinės narių sąrašų, tuomet departamen to generalinio direktoriaus įsakymu paskiriama premija, kuri perveda ma į sportininko ar kito rinktinės nario, kuriam ji skirta, sąskaitą.
Žada geresnį finansavimą
Bendra sportininkams, olimpinėse žaidynėse užėmusiems 1–8 vietas, taip pat jų treneriams, juos prižiū rintiems medikams, mokslinin kams skirtų premijų suma – kiek daugiau kaip 3,3 mln. litų. Premijos skiriamos iš valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų, numatytų KKSD. Departamentas paskelbė, kad olimpinėms premijoms buvo nu matęs lėšų, todėl papildomo fi nansavimo iš valstybės biudžeto nereikės. KKSD vadovas Klemensas Rim šelis, sveikindamas sportininkus su geru pasirodymu Londone, pa reiškė, kad Lietuvos valstybė, „kaip ir buvo numačiusi, atsidėkos spor tininkams piniginėmis premijomis, kurios šiais olimpiniais metais bu vo grąžintos į prieškrizinį lygį, ir garbingais apdovanojimais“. Jis pabrėžė, kad pasirengimas olimpiadai ir sportininkų dalyva vimas jame departamento vykdo mų projektų nesutrikdė – „toliau planingai, nuosekliai bus tęsia mi sporto infrastruktūros plėt ros darbai, pagal galiojančias tvar kas skiriamos lėšos sporto šakoms, kitų olimpinių žaidynių pasirengi mui“. K.Rimšelis atkreipė dėmesį ir į medalius laimėjusių sportininkų indėlį sporto šakos finansavimui: „Finansavimas sporto šakai ski riamas pagal formulę, kurią sudaro du kriterijai – sporto šakos masiš kumas ir sportininkų pasiekimai. Didžiausią finansavimą gauna tos sporto šakos, kurių sportinin kai pasiekia aukščiausių rezulta tų. Taigi kiekvienas didelis sporti ninko laimėjimas jo atstovaujamai sporto šakai atneša papildomų taš kų, natūraliai padidindamas vals tybės skiriamų lėšų dalį.“
Premijų paskirstymas (tūkst. litų) Užimta vieta
I I II III III IV V V V VI VI VII VIII VIII VIII VIII VIII Iš viso
Sportininkas
Premija sportininkui
Premija treneriams
Premija aptarnaujančiam personalui
Iš viso
Rūta Meilutytė Laura Asadauskaitė Jevgenijus Šuklinas Aleksandras Kazakevičius Evaldas Petrauskas Virgilijus Alekna Austra Skujytė Simona Krupeckaitė Edgaras Venckaitis Gintarė Scheidt Saulius Ritteris/ Rolandas Maščinskas Simona Krupeckaitė Mindaugas Griškonis Donata Vištartaitė Giedrius Titenis Justinas Kinderis Vyrų krepšinio rinktinė
400 400 200 150 150 80 60 60 60 40
200 200 100 75 75 40 30 30 30 20
100 100 50 37,5 37,5 20 15 15 15 10
700 700 350 262,5 262,5 140 105 105 105 70
80*
*
*
80*
30 20 20 20 20 240*
15 10 10 10 10 *
7,5 5 5 5 5 *
52,5 35 35 35 35 240 3 312,5 *sportinių žaidimų ir komandinių rungčių nariai (sportininkai, treneriai ir kiti rinktinės nariai) premiją pasiskirsto atsižvelgiant į tai, koks kiekvieno jų indėlis į pergalę.
Suma: iš viso visų spalvų medalių komplektui Vyriausybės nutarimu
skiriama 750 tūkst. litų.
„Reuters“ nuotr.
8
antrADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius
–0,57 %
OMX Riga
–0,65 %
OMX Tallinn
+0,74 %
NeÂpaÂteiÂkÄ— deÂĹĄimÂtys tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł 83 tĹŤkst. moÂkesÂÄ?iĹł moÂkÄ—ÂtoÂjĹł ĹĄie met neÂpaÂteiÂkÄ— paÂjaÂmĹł dekÂlaÂraÂci jĹł, nors priÂvaÂlÄ—Âjo tai paÂdaÂryÂti, kaip praÂneÂĹĄÄ— ValsÂtyÂbiÂnÄ— moÂkesÂÄ?iĹł ins pekÂciÂja (VMI).
„ReÂmianÂtis ĹĄiuo meÂtu tuÂriÂma in forÂmaÂciÂja, dauÂgiau nei 83 tĹŤkst. moÂkesÂÄ?iĹł moÂkÄ—ÂtoÂjĹł, kuÂrie priÂvaÂlÄ—Â jo dekÂlaÂruoÂti paÂjaÂmas, ĹĄios prieÂvoÂlÄ—s dar neÄŻÂvykÂdÄ—. DiÂdĹžiÄ…ÂjÄ… daÂlÄŻ jĹł suÂda ro gyÂvenÂtoÂjai, paÂsiÂnauÂdoÂjÄ™ diÂdesÂniu nei priÂklauÂso neapÂmoÂkesÂtiÂnaÂmuo ju paÂjaÂmĹł dyÂdĹžiu“, – praÂneÂĹĄÄ— VMI
virÂĹĄiÂninÂko paÂvaÂduoÂtoÂja VilÂma Vil dĹžiĹŤÂnaiÂtÄ—. PaÂsak jos, tarp dekÂlaÂra ciÂjĹł neÂpaÂteiÂkuÂsiĹł yra neÂmaÂĹžai toÂkiĹł, kuÂrie vykÂdÄ— inÂdiÂviÂduaÂliÄ… veikÂlÄ…. NeÂdekÂlaÂraÂvuÂsiems paÂjaÂmĹł iki geÂguÂŞės 2 d. skaiÂÄ?iuoÂjaÂmi delsÂpi niÂgiai, jiems greÂsia adÂmiÂnistÂraÂci nÄ— atÂsaÂkoÂmyÂbÄ—. PraÄ—ÂjuÂsiais meÂtais paÂjaÂmĹł ne dekÂlaÂraÂvo apie 75 tĹŤkst. gyÂvenÂtoÂjĹł. PaÂjaÂmas ĹĄieÂmet dekÂlaÂraÂvo beÂveik 807 tĹŤkst. moÂkesÂÄ?iĹł moÂkÄ—ÂtoÂjĹł – 553 tĹŤkst. gyÂvenÂtoÂjĹł grÄ…ÂĹžinÂta apie 204 mln. liÂtĹł. 93 proÂc. gyÂvenÂtoÂjĹł
tai atÂliÂko elektÂroÂniÂnio dekÂlaÂraÂvi mo sisÂteÂmoÂje. VMI duoÂmeÂniÂmis, perÂmoÂkos ne grÄ…ÂĹžinÂtos 18 tĹŤkst. gyÂvenÂtoÂjĹł. 12 tĹŤkst. iĹĄ jĹł tai neÂpaÂdaÂryÂta, nes jie neÂpaÂtiksÂliÂno paÂjaÂmĹł dekÂlaÂraÂciÂjĹł, 4 tĹŤkst. neÂnuÂroÂdÄ— banÂko sÄ…ÂskaiÂtos, ÄŻ kuÂriÄ… bĹŤÂtĹł gaÂliÂma perÂvesÂti perÂmo kÄ…, 2 tĹŤkst. neÂpaÂteiÂkÄ— dekÂlaÂruoÂtus duoÂmeÂnis paÂgrinÂdĹžianÂÄ?iĹł doÂku menÂtĹł. 2011 m. gyÂvenÂtoÂjams uĹž paÂjaÂmĹł moÂkesÂÄ?io perÂmoÂkas buÂvo grÄ…ÂĹžinÂta 210 mln. liÂtĹł.
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
â‚Ź
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,3827 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,4041 JAV doÂleÂris 1 2,8110 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,8367 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9595 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4767 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,7460 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,8195 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8743
pokytis
+0,3471 % +0,3280 % –0,0142 % +0,2899 % +0,0242 % –0,0743 % +0,3489 % +0,1943 % –0,0174 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
4,97
4,66
2,36
„VaÂkoil“
4,96
4,64
2,39
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
„Brent“ nafÂta
93,95 dol. uĹž 1 brl. 114,63 dol. uĹž 1 brl.
TuÂrÄ—ÂtĹł suÂsiÂtarÂti Kaimo turizmo sodybos graĹžina dÄ—l terÂmiÂnaÂlo KD, BNS inf.
KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnis jĹŤÂrĹł uosÂtas ir valsÂtyÂbÄ—s kontÂroÂliuoÂjaÂma naf tos proÂdukÂtĹł kroÂvos bendÂroÂvÄ— „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ gaÂli paÂsiÂraÂĹĄyÂti suÂsiÂtaÂriÂmÄ… dÄ—l inÂvesÂti ciÂjĹł ÄŻ suÂskysÂtinÂtĹłÂjĹł gamÂtiÂniĹł duÂjĹł (SGD) terÂmiÂnaÂlÄ….
Kauno regiono apylinkes
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Kauno rajone graĹžinamos Dubysos pakrantÄ—s, kur ÄŻrengtos poilsiavietÄ—s ir apsistoja baidarininkai, taip pat sÄ—kmingai pleÄ?iasi kaimo turizmo verslas. Prie to daug prisideda Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ— „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. SutvarkÄ— pakrantÄ™
Prie Dubysos Kauno rajone maĹžai vietĹł, kur bĹŤtĹł ÄŻmanoma privaĹžiuoti automobiliu ir pailsÄ—ti. Netoli Baravo kaimo prie upÄ—s nuo seno buvo nutiestas kelias, taÄ?iau dar prieĹĄ trejus metus pakrantÄ—s buvo apaugusios brĹŤzgynais, maĹžai vietĹł, kur galima prieiti ir iĹĄsimaudyti. Verslininkas Irmantas Zalensas vasarÄ… teikÄ— baidariĹł nuomos paslaugas. „Vandens turistus priimdavome netoliese esanÄ?ioje mano tÄ—vĹł kaimo turizmo sodyboje, bet ji yra uĹž kilometro, tad sumaniau pasinaudoti galimybe gauti paramÄ… ir sukurti patogesnÄ™ infrastruktĹŤrÄ… iĹĄkylautojams“, – pasakojo I.Zalensas. SulaukÄ™s 131 tĹŤkst. litĹł paramos iĹĄ minÄ—tos KPP priemonÄ—s, savo sklype ĹĄalia Dubysos jis praretino krĹŤmynus, sutvarkÄ— paupyje laukÄ…. PoilsiavietÄ—je ÄŻrengÄ— tinklinio aikĹĄtelÄ™, paŞėrÄ— joje smÄ—lio. ÄŒia galima paĹžaisti futbolÄ…, prie upÄ—s pastatytos kelios pavÄ—sinÄ—s, jose ÄŻrengti suolai, stalai poilsiautojams. Patogi stovyklavietÄ—
UĹž KPP priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „TuristiniĹł stovyklĹł kaimo vietovÄ—se ÄŻkĹŤrimas ir plÄ—tra (iĹĄskyrus miĹĄko vietovÄ—se)“ lÄ—ĹĄas I.Zalensas poilsiavietÄ—je ÄŻrengÄ— duĹĄus, tualetus. Atskirame statinyje yra ir privaÄ?ios patalpos ĹĄeimoms, keliaujanÄ?ioms su maĹžais vaikais. „Ne visi turistai nori naudotis bendrais duĹĄais ir tualetais, nors jie ir priĹžiĹŤrimi. Mamoms yra kambarys, kur jos gali ĹĄiltai vystyti kĹŤdikius, juos apiprausti“, – pasakojo I.Zalensas. Vaizdingoje pakrantÄ—je ĹžmonÄ—s ne tik galÄ—s uĹžbaigti plaukimo baidarÄ—mis ĹžygÄŻ, bet ir pasistatyti palapinÄ™, pavakaroti jaukiose pavÄ—sinÄ—se. StovyklavietÄ—je ÄŻsikuria ne tik ÄŻ gamtÄ… iĹĄsiruoĹĄÄ™ iĹĄkylautojai, bet
ď Ž Nauda: b ]N _N Z\` YĂ› N` 6 GN YR[ `N` `b XĂ_Ă› ]N a_NbX YVĂ– V_ ]N a\ TVĂ– ]\VY
`VN cVRaĂ? cN[ QR[` ab _V` aNZ`
ir tu ris tai, ke liau jan tys tu ris tiniais ke lio niĹł na me liais. Lie tuvo je kol kas la bai trĹŤksta stovyklavieÄ?iĹł, kur galÄ—tĹł apsistoti au to mo bi liais per Eu ro pos ĹĄa lis va Ĺžiuo jan tys ĹžmonÄ—s. Dau guma jĹł siĹŤ lo tik vietÄ… au to mo biliui, taÄ?iau uĹžsienio ĹĄalyse poilsiavietÄ— se ÄŻpras ta gau ti dau giau paslaugĹł.“ PadÄ—jo ÄŻgyvendinti planus
Juozas IleviÄ?ius kaimo turizmo sodybÄ… prieĹĄ kelerius metus ÄŻkĹŤrÄ— ĹĄalia graĹžaus KaÄ?erginÄ—s miĹĄko. TodÄ—l ir sodybai suteikÄ— pavadinimÄ… „KaÄ?erginÄ—s pamiĹĄkė“. IĹĄ pradĹžiĹł Ä?ia buvo pirtelÄ— su sveÄ?iĹł nameliu, kurioje gali ĹĄvÄ™sti iki 20-ies ĹžmoniĹł kompanija. Taip pat veikia dar viena pirtis. „Verslas gerai sekÄ—si, todÄ—l planavome jÄŻ plÄ—sti, taÄ?iau nenorÄ—jome imti paskolos iĹĄ banko“, – pasakojo J.IleviÄ?ius. PlÄ—tros planus dar pradÄ—jo jaukti prasidÄ—jusi pasaulinÄ— ďŹ nansĹł krizÄ—, bankai padidino palĹŤkanas, atsargiai vertino kiekvienÄ… klientÄ…. TodÄ—l 2007–2013 m. KPP priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ parama J.IleviÄ?iui labai pravertÄ—. „Ji padÄ—jo sklandĹžiai ÄŻgyvendinti puoselÄ—tus planus“, – dĹžiaugÄ—si jis. IĹĄplÄ—tÄ— verslÄ…
UĹž gautÄ… 288 tĹŤkst. litĹł paramÄ… J.IleviÄ?ius pastatÄ— didelÄŻ pastatÄ….
.[Q _VNb` .YRX `N[Q _N cV Ă˜VNb` [b\ a_
Jame ÄŻrengÄ— 50 vietĹł pokyliĹł salÄ™. Tiek pat ĹžmoniĹł gali apsigyventi antrame aukĹĄte ÄŻrengtuose patogiuose miegamuosiuose. UĹž paramÄ…, kurios lÄ—ĹĄas gali naudoti ir rinkodarai, J.IleviÄ?ius dar sukĹŤrÄ— kokybiĹĄkÄ… internetinÄ™ svetainÄ™, skirtÄ… informacijai apie sodybÄ…. Joje galima susipaĹžinti su kiekvienu sodybos kampeliu virtualiame ture. „Tai labai patinka klientams, ypaÄ? iĹĄvykusiems ÄŻ uĹžsienÄŻ ir planuojantiems ĹĄventes Lietuvoje. Jie gali, prisÄ—dÄ™ prie kompiuterio, susidaryti labai iĹĄsamĹł vaizdÄ…, kokioje erdvÄ—je vyks ĹĄventÄ—. Tai daug informatyviau nei nuotraukĹł galerijos“, – pasakojo J.IleviÄ?ius. Jis sakÄ— sÄ—kmingai pergyvenÄ™s sunkmetÄŻ ir niekada neabejojo gera savo veiklos perspektyva. „Esame netoli Kauno, todÄ—l daugeliui miestieÄ?iĹł Ä?ia patogu atvykti. NetrĹŤksta gimtadieniĹł pobĹŤviĹł, ĹĄeimos ĹĄvenÄ?iĹł, vestuviĹł, krikĹĄtynĹł, klasÄ—s draugĹł susitikimĹł, ÄŻmoniĹł ĹĄvenÄ?iĹł, seminarĹłâ€œ, – vardijo J.IleviÄ?ius. Vaiz din go je so dybo je mÄ—gsta lan ky tis ir pir ti ninkĹł klu bai. ÄŒia jie rengia mokomuosius seminarus.
„SuÂsiÂtaÂriÂmo proÂjekÂtas baiÂgiaÂmas reÂdaÂguoÂti, liÂko trys neÂsuÂdÄ—ÂlioÂti punkÂtai. GaÂli bĹŤÂti, kad jau ĹĄiÄ… sa vaiÂtÄ™ jÄŻ paÂsiÂraÂĹĄyÂsiÂme. SuÂsiÂtaÂriÂmu uĹžÂtikÂrinÂsiÂme saÂvo ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂsaÂkoÂmyÂbÄ—s riÂbas, fiÂnan siÂnius ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjiÂmus staÂtant SGD terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂnę“, – pirÂmaÂdie nÄŻ spauÂdos konÂfeÂrenÂciÂjoÂje ĹžurÂna lisÂtams saÂkÄ— KlaiÂpÄ—Âdos jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂjos geÂneÂraÂliÂnis diÂrekÂtoÂrius EuÂgeÂniÂjus GentÂviÂlas. O „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂstoÂvai nauÂjieÂnĹł agenÂtĹŤÂrai BNS pirÂma dieÂnÄŻ praÂneÂĹĄÄ—, jog ĹĄiuo meÂtu vyks ta deÂryÂbos su KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja. „StenÂgiaÂmÄ—s, kad proÂceÂsas vykÂtĹł kuo greiÂÄ?iau“, – teiÂgÄ— bendÂroÂvÄ—s atÂstoÂvai. Jie ne progÂnoÂzaÂvo, ar ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ gaÂli bĹŤÂti paÂsiÂraÂĹĄyÂtas suÂtaÂriÂmas su KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja. E.GentÂviÂlo teiÂgiÂmu, „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ net 145 mln. liÂtĹł – nuo 276 mln. iki 131 mln. liÂtĹł – suÂmaÂĹžiÂno inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlui reiÂka linÂgos kranÂtiÂnÄ—s ÄŻrenÂgiÂmÄ… poÂreiÂkÄŻ. „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ ir uosÂto diÂrek ciÂjos inÂvesÂtiÂciÂjos tuÂrÄ—ÂtĹł paÂsiÂskirs tyÂti po lyÂgiai. „Mes apiÂbrÄ—ÂŞėÂme, kad uosÂto di rekÂciÂjos inÂvesÂtuoÂjaÂma suÂma tu rÄ—ÂtĹł bĹŤÂti 66 mln. liÂtĹł, o maĹžÂdaug 65 mln. liÂtĹł bĹŤÂtĹł „KlaiÂpÄ—Âdos naf tos“ daÂlis“, – kalÂbÄ—Âjo uosÂto vaÂdo vas. KranÂtiÂnÄ—s staÂtyÂbos ranÂgoÂvo konÂkurÂsas tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti paÂskelbÂtas neÂtruÂkus – lieÂpos praÂdĹžioÂje pa skelbÂtas jo techÂniÂniĹł speÂciÂfiÂkaÂci jĹł proÂjekÂtas. VyÂriauÂsyÂbÄ—s lieÂpos praÂdĹžioÂje priimÂtaÂme nuÂtaÂriÂme dÄ—l
SGD terÂmiÂnaÂlo ÄŻrenÂgiÂmo nuÂmaÂty ta, kad iki rugpÂjĹŤÂÄ?io 10 d. tuÂri bĹŤÂ ti paÂsiÂraÂĹĄyÂtas „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“, „LieÂtuÂvos duÂjĹłâ€œ ir KlaiÂpÄ—Âdos jĹŤÂrĹł uosÂto suÂsiÂtaÂriÂmas dÄ—l inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ terÂmiÂnaÂlo infÂrastÂrukÂtĹŤÂrÄ…, komÂpen saÂviÂmo tvarÂkos ir sÄ…ÂlyÂgĹł. TaÂÄ?iau, paÂsak „LieÂtuÂvos du jĹłâ€œ ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂtos“ atÂsto vĹł, toÂkÄŻ suÂsiÂtaÂriÂmÄ… tuÂri paÂsiÂraÂĹĄyÂti tik „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ ir KlaiÂpÄ—Â dos jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja, o „Klai pÄ—Âdos nafÂta“ ir „LieÂtuÂvos duÂjos“ – terÂmiÂnaÂlo priÂjunÂgiÂmo prie duÂjĹł vamzÂdyÂnĹł suÂtarÂtÄŻ. Ĺ i taip pat de riÂnaÂma ir tiÂkiÂmaÂsi, kad ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ bus paÂsiÂraÂĹĄyÂta. KlaiÂpÄ—Âdos uosÂto diÂrekÂciÂja ir „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ po keÂlis mÄ—Âne sius truÂkuÂsiĹł disÂkuÂsiÂjĹł lieÂpos 5 d. paÂsiÂraÂĹĄÄ— bendÂraÂdarÂbiaÂviÂmo suÂtar tÄŻ. Ji nuÂstaÂto, kaip bus fiÂnanÂsuo jaÂmas terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂniĹł ir kiÂtos infÂrastÂrukÂtĹŤÂros ÄŻrenÂgiÂmas. IĹĄ kar to po to – lieÂpos 11-Ä…jÄ… – VyÂriau syÂbÄ— dÄ—l to priÄ—ÂmÄ— nuÂtaÂriÂmÄ…. BNS, KD inf.
FiÂnanÂsaÂviÂmo ĹĄalÂtiÂnis VyÂr iauÂsyÂbÄ—s sprenÂd iÂmas nuÂma to, kad KlaiÂpÄ—Âdos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto inÂvesÂtiÂciÂjos ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlo kranÂtiÂnes bus komÂpenÂsuoÂjaÂmos iĹĄ rinkÂliaÂvĹł ar kiÂtĹł moÂkÄ—ÂjiÂmĹł, kuÂriuos atÂliks „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“ arÂba kiÂti pa slauÂgas terÂmiÂnaÂlui teiÂkianÂtys ar jo paÂslauÂgoÂmis beÂsiÂnauÂdoÂjanÂtys su bjekÂtai, taip pat iĹĄ meÂtiÂnio „KlaiÂpÄ—Â dos nafÂtos“ moÂkesÂÄ?io uĹž nauÂdoÂji mÄ…Âsi kranÂtiÂne. Ĺ is moÂkesÂtis bus ap skaiÂÄ?iuoÂjaÂmas atÂsiÂĹž velÂg iant ÄŻ tai, kad uosÂto inÂvesÂtiÂciÂjos tuÂrÄ—ÂtĹł atÂsi pirkÂti per 20 meÂtĹł su 5 proÂc. inÂvesÂti ciÂjĹł grÄ…ÂĹža. MoÂkesÂtis kasÂmet maÂŞės priÂklauÂsoÂmai nuo to, kiek rinkÂliaÂvĹł uosÂtas suÂrinks.
UĹžs. 992721 „„SuÂsiÂtaÂriÂmas: bendÂroÂvÄ—s „KlaiÂpÄ—Âdos nafÂta“, „LieÂtuÂvos duÂjos“ ir KlaiÂpÄ—Â
dos valsÂtyÂbiÂnio jĹŤÂrĹł uosÂto diÂrekÂciÂja ĹĄiÄ… saÂvaiÂtÄ™ tuÂri paÂsiÂraÂĹĄyÂti svarÂbius doÂkuÂmenÂtus dÄ—l inÂvesÂtiÂciÂjĹł ÄŻ SGD terÂmiÂnaÂlo infÂrastÂrukÂtĹŤÂrÄ….
ToÂmo LukÂĹĄio (BFL) nuoÂtr.
9
antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012
pasaulis Kraujo galėjo nebūti
Nori naujo proceso
Kritika kritikams
Nepriklausoma komisija griežtai sukritikavo Norve gijos policiją. Komisija teigė, kad sprogdinimo, kurį Osle surengė Andersas BehringasBreivikas, galėjo būti išveng ta. Tyrėjai pridūrė, kad parei gūnai nesugebėjo apsaugo ti žmonių Utiojos saloje, nes per lėtai reagavo į situaciją.
Buvęs Bosnijos serbų lyde ris Radovanas Karadžičius kreipėsi į Tarptautinį tribuno lą ir reikalavo pradėti iš nau jo nagrinėti jo bylą. Esą teis mas turi pradėti nagrinėti by lą nuo nulio, nes advokatams per vėlai pateikti faktai, liu dijantys R.Karadžičiaus ne kaltumą.
Žmogaus teisių ekspertas Ro geris Kiska sukritikavo Vaka rų reagavimą į grupės „Pussy Riot“ bylą. Pasak jo, kritikus domina anaiptol ne žodžio laisvė, o žodžio laisvė tais klausimais, kurie jiems itin artimi. Aktyvistas pabrėžė, kad tokių atvejų, kaip „Pussy Riot“, pasaulyje apstu.
Ieškos daugiau kaltų?
Vargu ar Irano pre zidentas Mahmou das Ahmadineja das gali tikėtis pa versti Saudo Ara biją partnere. Dar nuo 1979 m. revo liucijos Irane abi šalys yra prieši ninkės. Bet Tehe ranas bando ieškoti sąjungininkų. Jų ga li reikėti, nes situa cija Sirijoje gerokai komplikuojasi.
Vatikaną supurtęs duomenų nute kinimo skandalas nerimsta. Nors asmeninis popiežiaus liokajus, kaltinamas nutekinęs informaciją, stos prieš teismą, tyrimas dėl slap tų Vatikano dokumentų atskleidi mo dar nebaigtas.
Derybos: Saudo Arabijos karalius Abdullah bin Abdulazizas Al Saudas (kairėje) į savo šalį asmeniškai pakvie
tė regiono priešininko Irano vadovą M.Ahmadinejadą konsultuotis dėl Sirijos.
„Scanpix“ nuotr.
Susitikime – vienybės šūkiai Istorinis susitikimas
Vakar Mekoje prasidėjo specialus Islamo bendradarbiavimo organi zacijos (IBO) viršūnių susitikimas. Saudo Arabijoje yra įsikūrusi IBO – 57 musulmoniškas valstybes vienijančios grupės – būstinė. Šį susitikimą galima laikyti ne tik simboliniu, bet ir istoriniu, juk prie vieno stalo sėdo dviejų am žinų varžovų – Saudo Arabijos ir Irano – vadovai. Tiesa, Teheranas ir Rijadas dėl Sirijos nesutaria, o ir vargu ar su tars. Saudo Arabija su Kataru už siima Sirijos opozicijos rėmimu, o Iranas palaiko sąjungininko Bas haro al Assado pusę. Be to, tarp abiejų šalių apstu įsisenėjusių nesutarimų. Ne tik dėl religinių reikalų, nors Iranas – šiitiškas, o Saudo Arabija – su nitiška ir laiko save sunitiškų ša lių globėja. Teheranas pasipiktinęs ir tuo, kad Saudo Arabijos, artimos JAV sąjungininkės regione, nafta tvin do pasaulio rinką, o Iranui dėl Va karų sankcijų sunkiai sekasi par duoti savąją. Istorinės priešininkės
„Pasaulis šiandien patekęs į la bai opią situaciją, – per susitiki mą pabrėžė M.Ahmadinejadas. – Tikiuosi, kad daugiausia dėmesio bus skiriama vienybei didinti ir priešiškumui mažinti.“ Nors M.Ahmadinejadą į susiti kimą pakvietė pats Saudo Arabijos
karalius Abdullah bin Abdulazizas Al Saudas, santykių šiltėjimo nie kas nesitiki. Tiek Iranas, tiek Persijos įlankos monarchijos iki šiol su nepasitikė jimu žiūri vieni į kitus.
Tikiuosi, kad dau giausia dėmesio bus skiriama vieny bei didinti ir priešiš kumui mažinti. Nors Saudo Arabija anksčiau buvo artima Sirijos sąjungininkė, ypač Pirmojo ir Antrojo Persijos įlankos karų metais, kai Damasko paramos Rijadui reikėjo kovojant su Saddamo Husseino Iraku, sau dų pozicija pakito, kai Libane 2005 m. buvo nužudytas saudų kilmės šalies vadovas Rafiqas al Hariri, o po metų kilo karas tarp Libane vei kiančios Irano globojamos „Hez bollah“ organizacijos ir Izraelio. Tuo metu B.al Assadas nusi suko nuo Persijos įlankos šalių ir ėmė palaikyti glaudžius santykius su šiitišku Iranu. Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos monarchijos paskelbė Damaskui politinį ir eko nominį karą, siekdamos atkeršyti Sirijai už sąjungą su Iranu. Kadangi Saudo Arabija sie kė, kad Iranas būtų izoliuotas re gione, Sirijos, kaip sąjunginin
kės, praradimas nebuvo patogus, ir dabar Rijadas siekia, kad vietoj B.al Assado atsirastų palankesnis režimas. „Įtampa tarp Irano ir Persijos įlankos regiono šalių išliks, ir tai, esu tikras, tėra taktinis Irano ėji mas, – analizavo Mohammadas Abbasas Naji, Kaire esančio „AlAhram“ strateginių studijų centro Irano ekspertas. – Manau, tai – ne susitaikymas, o bandymas pasi likti atvirą langą bendrauti.“ Čia pat jis pridūrė, kad Saudo Arabijos parama Sirijos sukilė liams nėra tokia didelė, kaip Tur kijos, tad jis nemato tokių proble mų, dėl kurių dabar Teheranas ir Rijadas nesusikalbėtų. Tarptautinių santykių eksper tas Wahidas Hamzah Hashimas iš Saudo Arabijos tvirtino, kad „Ri jadas tikrai nenori matyti sugriau to Irano, o norėtų turėti taikų kai myną“. Profesorius taip pat pabrėžė, jog, nepaisant ilgamečių Irano ir Saudo Arabijos nesutarimų, abi šalys svarbiais klausimais gali rasti kompromisą, juk šiuo metu jis bū tų naudingas abiem. „Akivaizdu, kad Iranas – pro tingas žaidėjas. Manau, Iranas el giasi labai išmintingai nedegin damas tiltų su Persijos įlankos šalimis ir islamo pasauliu“, – tei gė W.H. Hashimas. Tiesa, jis sutiko su M.A.Naji nuomone, kad Iranas veikiausiai žengė labiau taktinį žingsnį su
sidarius tam tikroms sąlygoms ir „rimto santykių atšilimo, bent kol kas, tikėtis neverta“. Nesuderinamos pozicijos?
Rijadas neslepia, kad palaiko su nitų sukilėlius, kurie kovoja su B.al Assado režimu, o šio daugelis na rių priklauso alavitų religinei gru pei, artimai šiitams. Saudo Arabijos vadovai ne sykį kaltino Teheraną, kad šis kursto šiitų sukilimus Viduriniuose Ry tuose. Rijadą ypač papiktino Irano parama Bahreine šiitų organizuo tiems protestams prieš vietos mo narcho Al Khalifo dinastiją, kuri yra artima Saudo Arabijos sąjun gininkė. O Iranui Sirija – artimiausia są jungininkė regione, todėl Tehera nas kelis kartus perspėjo ne tik Persijos įlankos monarchijas, bet ir Vakarus, kad režimo keitimas sulauks atsako. Visgi Irano, patiriančio Vakarų spaudimą, vadovas nesiėmė tie siogiai kaltinti Saudo Arabijos dėl padėties Sirijoje. Jis pabrėžė, kad nesutarimais musulmonų pasau lyje naudojasi „priešai“. „Musulmonų vyriausybės švais to didžiulę energiją įvairiems vi daus nesutarimams spręsti, nors tik kenkiame sau. Manyčiau, mu sulmonams verčiau derėtų konsul tuotis tarpusavyje“, – dar prieš su sitikimą sakė Irano prezidentas. „gulfnews.com“, „Al-Arabiya“, „Korea Times“, IRNA, BNS inf.
Šventojo miesto teisėsaugos tarny bos pranešė, kad tyrėjai domisi ga limu kitų asmenų vaidmeniu šiame skandale. Apie tai pranešė Švento jo Sosto atstovas spaudai. „Nemanome, kad baigėme sa vo darbą. Tyrimas tebėra atviras dėl kitų žmonių, kurie, matyt, yra prisidėję“, – sakė Vatikano atsto vas Federico Lombardi. Popiežiaus liokajus 46 me tų Paolo Gabriele stos prieš teis mą. Jam gresia kaltinimai „vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis“. Kaip patvirtino teisėjas Piero Bonnetas, P.Gabriele pavogė slap tus dokumentus iš popiežiaus ka bineto ir perdavė juos Italijos žur nalistui Gianluigi Nuzzi. Šis slaptus dokumentus citavo savo knygoje „Sua Santità“ („Jo Šventenybė“). Už šį nusikaltimą P.Gabriele gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Manoma, kad jis galėjo žiniasklai dai nutekinti šimtus slaptų popie žiaus dokumentų. Vatikanas nu rodė, kad šis teismas prasidės ne anksčiau nei spalį. Kaltinimai bendrininkavus taip pat pateikti dar vienam Vatikano dar buotojui – Vatikano valstybės sek retoriato analitikui ir programuoto jui Claudio Sciarpelletti. Jis anksčiau šioje byloje įvardytas nebuvo. 46 metų liokajus suimtas šių metų gegužę, atliekant tyrimą dėl privačių popiežiaus dokumen tų nutekinimo žiniasklaidai. Nuo suėmimo praėjus daugiau nei mė nesiui, jis buvo laikomas Vatikano kalėjime, o liepą jam skirtas namų areštas, kol bus paskelbtas teisėjo sprendimas. CNN, BNS inf.
Pasipiktinimas: Vatikanas slap
tų popiežiaus dokumentų pavie šinimą įvardijo kaip kriminalinį nusikaltimą. AFP nuotr.
10
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
sportas
Pakyla: Lietuvos taupyklėje (iš kairės) plaukikės R.Meilutytės ir šiuolaikinės penkiakovės atstovės L.Asadauskaitės -Zadneprovskienės auksas, kanojininko J.Šuklino sidabras, imtyninin
Londonas – sėkmingiausia lie
Trečiasis pagal dydį lietuvių miestas Londonas mūsų šalies sportininkus priėmė svetingai. Kantriai iš favoritais laikytų tau tiečių medalių laukę sporto aistruoliai, finišuojant XXX olimpi nėms žaidynėms, sulaukė atpildo. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Geriausias pasiekimas
Lauros Asad auskait ės-Zadne provskienės ir Jevgenijaus Šukli no nuostabūs startai vainikavo di džiausią sporto šventę ir suteikė vilčių, kad jauna lietuvių koman da po ketverių metų Rio de Žaneire gali sulaukti dar didesnės sėkmės. Sėkmingiausiai po nepriklauso mybės atkūrimo olimpinėse žaidy nėse pasirodžiusi Lietuvos rinkti nė su dviem aukso, vienu sidabro ir dviem bronzos medaliais komandų įskaitoje Londone užėmė 34-ą vie tą. Po penkis apdovanojimus lietu viai parsivežė ir iš 2000-ųjų olim pinių žaidynių Sidnėjuje bei prieš ketverius metus vykusios olim piados Pekine, tačiau dar nė karto mūsiškių delegacija negrįžo savo apdovanojimų taupyklėje turėda ma visų trijų prabų apdovanoji mus. Iš viso tarp beveik 11 tūkst. Lon done startavusių sportininkų mū sų šaliai atstovavo 62 atletai. Penki iš jų Didžiosios Britanijos sosti nę prisimins kaip aukščiausią savo sportinės karjeros viršūnę. Pasaulį nustebinusi Rūta Meilutytė į olim pą įkopė būdama vos penkiolikos, kita auksą padovanojusi mūsų ša lies sportininkė L.AsadauskaitėZadneprovskienė triumfo laukė 28 metus. „Sporte esu 18 metų. Dar būda ma šešiolikos naiviai tikėjau, kad būsiu olimpinė čempionė. Ir ta die na išaušo. Šiemet ruošiausi visus metus, bet svarbiausia buvo viską gerai atlikti. Paskutinėje rungtyje jaučiausi užtikrinta. Sau pasakiau, kad auksinio medalio neatiduosiu niekam, jis bus mano“, – vieną akį uždengusi aukso medaliu šypsojo si stipriausia planetos penkiakovi ninkė. Kanojininkui J.Šuklinui ir imty ninkui Aleksandrui Kazakevičiui
dar tik 26-eri, o boksininkui Eval dui Petrauskui – vos dvidešimt. Tai reiškia, kad net ant pjedesta lo neužkopus garsiems sportinin kams Virgilijui Aleknai, Austrai Skujytei ar Dainai Gudzinevičiū tei, mūsų šalis išlaikys didžiulį po tencialą. Per nepriklausomybės laikotar pį lietuviams iš viso pavyko iško voti 21 medalį: 6 aukso, 5 sidabro ir 10 bronzos. Medalį skyrė dukrytei
Paskutinį Londono olimpinių žai dynių aukso medalį L.Asadaus kaitei-Zadneprovskienei įteikė le gendinis šuolininkas su kartimi, Ukrainos olimpinio komiteto pre zidentas Sergejus Bubka. 17 kar tų pasaulio rekordus praeityje ge rinęs ukrainietis kaip niekas kitas žino olimpinio aukso kainą. Ketu riose olimpinėse žaidynėse dalyva vęs ir sau lygių praktiškai neturėjęs šuolininkas aukso medalį iškovo jo vos sykį. 15-ąją vietą Penkine iškovojusi penkiakovininkė Londono sporto kompleksuose surinko 5 408 taš kus ir pagerino olimpinį rekordą. Naująją čempionę pasveikino ir jos vyras Andrejus Zadneprovskis. Dabar Zadneprovskių šeima turi vi są medalių komplektą. Vienas ge riausių visų laikų šalies penkiakovi ninkų Atėnų olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro, o Pekine –bronzos apdovanojimus. „Labai džiaugiuo si Lauros pasiekimu. Pats mačiau, kaip ji sunkiai dirbo ir šio apdova nojimo tikrai yra verta“, – po finišo kalbėjo sportininkės vyras. Tiesa, jis savo žmonos trium fą stebėjo Vilniuje per televizo rių. „Paprašiau, kad jis nevažiuo tų į Londoną, nes man taip ramiau startuoti. Vyro jaudulys persiduo da ir man. Nusprendėme, kad man geriau bus startuoti vienai. Jis na muose mane palaikė“, – atviravo sportininkė.
Aukso medalį L.AsadauskaitėZadneprovskienė skyrė dvejų me tukų savo dukrelei Adrianai. Neeilinis talentas
Pagrindine pergalės priežastimi olimpinė čempionė įvardijo puikų pasirodymą pirmojoje fechtavimo rungtyje. Užėmusi trečią vietą lie tuvė galingai atsispyrė ir vėliau jau buvo nesulaikoma. „Pasiruošiau labai gerai ir viską labai gerai padariau nuo pirmosios rungties iki pat varžybų pabaigos. Pergale patikėjau bėgimo antraja me kilometre. Bėgimas yra mano stipriausia rungtis, todėl žinojau, kad būsiu nepralenkiama. Visiškai neišsikroviau, todėl galėjau bėg ti dar greičiau, bet to nereikėjo“, – po varžybų kalbėjo krašto apsaugos savanorė. Savo auklėtinei komplimentų negailėjo ir jos treneris Jevgenijus Kliosiovas. „Su Laura dirbame be veik dešimtmetį. Kiekvieno trene rio svajonė dirbti su tokia sporti ninke. Tai ypač tvirto charakterio ir labai užsispyrusi sportininkė, vis ką daro su dviguba energija“, – va lingą čempionę gyrė treneris. Penkiakovininkai iš trečios olim piados iš eilės parveža į Lietuvą medalių. Šios sporto šakos atsto vai nuo 2000 m. kasmet iškovo ja Lietuvai po pasaulio ir Europos čempionatų bei olimpinių žaidy nių medalį.
5
medalius
XXX olimpinėse žaidynėse iškovojo Lietuvos sportininkai.
Lyderiai: Londono olimpinėse žaidynėse medalius Lietuvai dovanojo šiuo
nių, bokso ir kanojų meistrai.
11
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
nko A.Kazakevičiaus ir boksininko E.Petrausko bronza.
Roberto Dačkaus ir Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.
tuviams visų laikų olimpiada
olaikinės penkiakovės, plaukimo, imty-
Medaliai Valstybė
Lietuvių rezultatai
Auksas Sidabras
1. JAV 2. Kinija 3. D.Britanija 4. Rusija 5. Pietų Korėja 6. Vokietija 7. Prancūzija 8. Italija 9. Vengrija 10. Australija 11. Japonija 12. Kazachstanas 13. Nyderlandai 14. Ukraina 15. N.Zelandija 16. Kuba 17. Iranas 18. Jamaika 19. Čekija 20. Š.Korėja 21. Ispanija 22. Brazilija 23. Pietų Afrika 24. Etiopija 25. Kroatija 26. Baltarusija 27. Rumunija 28. Kenija 29. Danija 30. Azerbai džanas 30. Lenkija 32. Turkija 33. Šveicarija 34. Lietuva 35. Norvegija 36. Kanada 37. Švedija 38. Kolumbija 39. Gruzija 39. Meksika 41. Airija 42. Argentina 42. Slovėnija
42. Serbija 45. Tunisas 46. Dominikos Respublika 47. Trinidadas ir Tobagas 47. Uzbekistanas 49. Latvija 50. Alžyras 50. Bahamos 50. Grenada 50. Uganda 50. Venesuela 55. Indija 56. Mongolija 57. Tailandas 58. Egiptas 59. Slovakija 60. Armėnija 60. Belgija 60. Suomija 63. Bulgarija 63. Estija 63. Indonezija 63. Malaizija 63. Puerto Rikas 63. Taivanas 69. Botsvana 69. Kipras 69. Gabonas 69. Gvatemala 69. Juodkalnija 69. Portugalija 75. Graikija 75. Moldova 75. Kataras 75. Singapūras 79. Afganistanas 79. Bahreinas 79. Honkongas 79. Saudo Arabija 79. Kuveitas 79. Marokas 79. Tadžikistanas
Bronza Iš viso
46 38 29 24 13 11 11 8 8 7 7 7 6 6 6 5 4 4 4 4 3 3 3 3 3 2 2 2 2
29 27 17 26 8 19 11 9 4 16 14 1 6 5 2 3 5 4 3 0 10 5 2 1 1 5 5 4 4
29 22 19 32 7 14 12 11 5 12 17 5 8 9 5 6 3 4 3 2 4 9 1 3 2 5 2 5 3
104 87 65 82 28 44 34 28 17 35 38 13 20 20 13 14 12 12 10 6 17 17 6 7 6 12 9 11 9
2
2
6
10
2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1
2 2 2 1 1 5 4 3 3 3 1 1 1
6 1 0 2 1 12 3 4 3 3 3 2 2
10 5 4 5 4 18 8 8 7 7 5 4 4
1 1
1 1
2 1
4 3
1
1
0
2
1
0
3
4
1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
0 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 0
3 1 0 0 0 0 0 4 3 1 0 3 2 2 2 1 1 1 1 1 1 0 0 0 0 0 0 2 2 2 2 1 1 1
4 2 1 1 1 1 1 6 5 3 2 4 3 3 3 2 2 2 2 2 2 1 1 1 1 1 1 2 2 2 2 1 1 1
0
0
1
1
0 0 0
0 0 0
1 1 1
1 1 1
Lietuvos medaliai Olimpiada
1992 m. Barselona 1996 m. Atlanta 2000 m. Sidnėjus 2004 m. Atėnai 2008 m. Pekinas 2012 m. Londonas
Auksas
Sidabras
Bronza
Iš viso
Vieta
1 0 2 1 0 2
0 0 0 2 2 1
1 1 3 0 3 2
2 1 5 3 5 5
34 71 33 45 56 34
Olimpietis
Laura Asadauskaitė
Sporto šaka/rungtis
Rezultatas
šiuolaikinė penkiakovė
1 1 (100 m krūtine), 26 (50 m laisvu stiliumi), 29 (100 m laisvu stiliumi) 2 3 3 4 6 5 (sprintas), 7 (keirinas) 5 6 7 8 8 8 8 (100 m krūtine), 11 (200m krūtine) 8 9 10 11 12 12 13 13 (200 m kompleksinis), 39 (100 m peteliške) 14 aštunfinalis aštunfinalis aštunfinalis 17 17 18 21 21 (asmeninės lenktynės), 46 (plento lenktynės) 25 26 26 27 27 28 28 (100 m laisvu stiliumi) 31 34 34 39 40 42 46 50 58 (plento lenktynės) 75 atrankos varžybos
Rūta Meilutytė
plaukimas
Jevgenijus Šuklinas baidarių ir kanojų irklavimas Evaldas Petrauskas boksas Aleksandras Kazakevičius graikų-romėnų imtynės Virgilijus Alekna disko metimas Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas akademinis irklavimas Simona Krupeckaitė dviračių trekas Austra Skujytė septynkovė Gintarė Scheidt buriavimas Edgaras Venckaitis graikų-romėnų imtynės Mindaugas Griškonis akademinis irklavimas Donata Vištartaitė akademinis irklavimas Justinas Kinderis šiuolaikinė penkiakovė Giedrius Titenis Lietuvos rinktinė Zinaida Sendriūtė Egidijus Balčiūnas Airinė Palšytė Gintarė Venčkauskaitė Juozas Bernotas Vilma Rimšaitė
plaukimas krepšinis disko metimas baidarių ir kanojų irklavimas šuolis į aukštį šiuolaikinė penkiakovė buriavimas BMX dviračiai plaukimas
Vytautas Janušaitis Daina Gudzinevičiūtė Egidijus Kavaliauskas Karolis Bauža Marius Paškevičius Rokas Guščinas Lina Grinčikaitė Indrė Jakubaitytė Kristina Saltanovič
stendinis šaudymas boksas dziudo dziudo gimnastika 100 m bėgimas ieties metimas 20 km ėjimas
Ramūnas Navardauskas
dviračių plentas
Darius Draudvila Povilas Mykolaitis Brigita Virbalytė Raivydas Stanys Rasa Drazdauskaitė Diana Lobačevskė Mindaugas Sadauskas Rytis Sakalauskas Sonata Tamošaitytė Eglė Staišiūnaitė Neringa Aidietytė Marius Žiūkas Rokas Milevičius Tadas Šuškevičius Laura Švilpaitė Gediminas Bagdonas Remalda Kergytė Akvilė Stapušaitytė
dešimtkovė šuolis į tolį 20 km ėjimas šuolis į aukštį maratonas maratonas plaukimas 100 m bėgimas 100 m barjerinis bėgimas 400 m barjerinis bėgimas 20 km ėjimas 20 km ėjimas buriavimas 50 km ėjimas gimnastika dviračių plentas maratonas badmintonas
Toliau – Brazilija 2016 m. vasaros olimpinės žaidy
nės vyks Rio de Žaneire. Šios žaidynės bus pirmosios Pietų Amerikos žemy ne, antrosios – Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių 1968-aisiais), trečios
– Pietų pusrutulyje ir pirmos šalyje, ku rios valstybinė kalba – portugalų.
Tokiją (Japonija) ir Čikagą (JAV). Žaidynėse po 112 metų pertraukos vėl
Dėl teisės surengti žaidynes Rio de
Žaneiras įveikė Madridą (Ispanija),
bus vykdomos golfo rungtys ir po 92 metų nuo pastarojo karto sportininkai
vėl varžysis regbio aikštelėje. Buriavi mo varžybose bus atsisakyta buvusios seniausios žaidynėse Star klasės valčių varžybų ir pirmą kartą vyks jėgos aitva rų ir banglenčių sporto varžybos.
12
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
14p.
Veterinarijos vaistai žmonėms. Argi tai įmanoma?
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata Jeigu spor tininkui ką nors skauda, tempia, lau žo, maudžia, tai jau turi įtakos rezul tatui. Pavyz džiui, sprin teriui vos traumavus užpakalinius šlaunies rau menis, var žybos baig tos, nes reikia maksimalios amplitudės, maksimalaus greičio.
Išvada: „Moterims, besistengiančioms tapti „vyrais“, atsiranda dvasi
nių, emocinių ir fizinių problemų“, – žino gydytojas D.Barkauskas.
Smūgis: boksas – viena kontaktiškiausių sporto šakų, bet mūsų boksininkai Londono
Sporto gydytojas: olimpiada buv Jau penkiose vasa ros olimpiadose dir bęs Lietuvos olim pinės rinktinės vy riausiasis gydyto jas Dalius Barkaus kas konstatuoja: Londone dalyvavę sportininkai svei katos problemų be veik neturėjo.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Krepšininkai – atskiroje virtuvėje
– Kokiems Lietuvos sporti ninkų rezultatams sekmadienį Londone pasibaigusiose olim pinėse žaidynėse įtakos galėjo turėti traumos ar nedideli su žeidimai? – Jeigu sportininkui ką nors skau da, tempia, laužo, maudžia, tai jau turi įtakos rezultatui. Pavyzdžiui, sprinteriui vos traumavus užpa kalinius šlaunies raumenis, varžy bos baigtos, nes reikia maksimalios amplitudės, maksimalaus greičio. Laimė, šioje olimpiadoje lietu viams didelių sveikatos problemų nekilo. Viską susitvarkėme iki iš vykstant į Londoną. – Vis dėlto mikrotraumų, svei katos sutrikimų per kelias sa vaites, juolab kad olimpiado je dalyvavo 62 sportininkai, netrūko. Dėl traumos vienas
rungtynes praleido Jonas Ma čiulis, negalavo Jonas Valan čiūnas? – Daugiausia dirbau su lengvaat lečiais, imtynininkais. Krepšininkų – atskira virtuvė, jie turi savo me dikus, masažuotojus, todėl į jų dar bą nesikišame. Žinoma, kai kurių niuansų buvo, tačiau kalbėti apie konkrečių spor tininkų sveikatą negaliu, tam rei kia jų leidimo. Sunkiausia buvo Sidnėjuje
– O visiems matytas bronzos medalį iškovojusio Aleksandro Kazakevičiaus atvejis, kai dėl patinusios akies olimpietis bu vo netgi pavadintas filmo „Ro kis“ herojaus vardu? – Tuomet buvau salėje ir viską sprendėme tiesiogiai. Per varžybas negalėjome gydyti kraujosruvos, nes šalinant audiniuose susikau pusį kraują, prasidėtų kraujavi mas. Todėl sutvarstėme pažeistą voką, kad galėtų šiek tiek matyti.
Deja, po antrojo sumušimo jis vie na akimi beveik nematė. – Prieš jo kovą dėl medalio ne buvo kalbos, kad rizikuoti ne verta? – Kitą dieną nuėjome pas oftalmo logus. Jie įvertino akispūdį, akies obuolį, kraujagysles. Pažeidimo nebuvo, patinimas pamažu mažė jo, todėl invazijos ar juolab opera cijos, neprireikė. – Daliau, jūs dirbote jau penk tose vasaros olimpinėse žaidy nėse. Ar jos skyrėsi nuo kitų? – Šita olimpiada, kaip ir vylėmės, buvo pati ramiausia ir problemų ki lo mažiausiai. – Galbūt daugėja kokio nors ti po traumų ar susirgimų? – Statistika labai panaši ir ryškių tendencijų nėra. Kadangi šios žai dynės vyko Europoje, mūsų sporti ninkams, kaip ir kitiems europie čiams, nereikėjo aklimatizuotis,
todėl buvo lengviau. Mažiau per šalimų, mažų susirgimų, kurie bū dingi, pasikeitus žemynui, klima tui, laiko juostai. – Kokioje olimpiadoje, ar, net tiksliau, žemyne, buvo dau giausia darbo? Azijoje – Pe kine, Australijoje – Sidnėjuje, JAV – Atlantoje? – Sidnėjuje, Australijoje. Tuo met dėl traumos žaidynėse ne galėjo dalyvauti septynkovininkė Remigija Nazarovienė. Įtakos tu ri kultūriniai skirtumai, klimatas, laiko juosta. Bet problemiškiausia buvo Australijoje, nes žaidynės vy ko už pusiaujo, kur ne tik kita kli mato juosta, bet ir metų laikas. Moterims uždraustų trišuolius
– Liaudyje plačiai kalbama apie juodaodžių atletų fizinius duo menis, kurie pranoksta azijie čių, baltaodžių. Ar skirtingų rasių žmonės dažniau patiria ir skirtingas traumas?
13
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
sveikata Šeimos gydytojams – 6 mln. litų
Kur bus įrengti defibriliatoriai
Šeimos gydytojams už gerus bronchinės astmos ir diabeto gy dymo rezultatus skatinti šiemet skiriama apie 6 mln. litų. Atli kus Lietuvos ir užsienio šalių hospitalizacijos dėl cukrinio dia beto bei bronchinės astmos duomenų analizę, paaiškėjo, kad pas mus sergančiųjų šiomis ligomis ligoninėse gydoma daug daugiau nei Europos Sąjungoje ar JAV. Nustatyta, kad gydant šias ligas labai efektyvus yra pirminės sveikatos priežiūros grandies vaidmuo. Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribo kienė įsitikinusi, kad, vertinant ir skatinant šeimos gydytojus, pagerės šiomis ligomis sergančiųjų priežiūra pirminėje grandy je, sumažės nereikalinga hospitalizacija.
Iki metų pabaigos Kauno autobusų stotyje, miesto savivaldy bėje, rotušėje bei „Akropolio“ ir „Megos“ prekybos centruose bus įrengti išoriniai automatiniai defibriliatoriai. Šie prietai sai skirti žmogui gaivinti staigios mirties atveju. Jais pagalbą gali suteikti medicininio išsilavinimo neturintis žmogus. Prie taise bus įdiegta instrukcija lietuvių kalba. Paspaudęs mygtu ką žmogus išgirs žodinius nurodymus arba pamatys užrašą, ką daryti. Be to, defibriliatoriuose būna įdiegta ir signalo per davimo greitosios medicinos pagalbos tarnybai sistema. Pa naudojus prietaisą, signalas apie nelaimę iškart pasieks ir šią tarnybą.
Vaikystė prie kompiuterio gali prišaukti neįgalumą Martynas Tovarovas Ar kada nors pagalvojote, kodėl dešimties metų vaikas turi dau giau kompiuterinių technologijų žinių negu dažnas suaugęs žmo gus? Nejaugi XX a. gimsta vien ge nialūs vaikai? Kiemo žaidimų nebereikia
Atsakymas labai paprastas: tech nologijų prieinamumas ir pa trauklumas skatina žmones jau nuo mažens pratintis prie kom piuterio ir jame esančio virtua laus pasaulio, yra įprastų vaikiš kų užsiėmimų – sporto, žaidimų, draugystės – alternatyva. Toks reiškinys turi ir neigiamų padarinių, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti žmo gaus vystymosi raidą. Bendrovės „Factus dominus“ tyr im o duom en im is, vis ą sa vo laisvalaikį prie kompiuterio praleidžia du trečdaliai Lietu vos vaikų. O kur krepšinis? Kur knygos?
Žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės TNS tyrimo duomeni mis, 64 proc. internetu besinau dojančių vaikų prie jo prisijun gia kasdien, 95 proc. – bent kartą per savaitę. Vaikų veikla interne te yra daugiausia pramoginio po būdžio – beveik 49 proc. kasdien žaidžia žaidimus, 38 proc. lankosi socialinių tinklų svetainėse.
Labai klysta tie tė vai, kurie džiaugia si, kad vaikas na mie sėdi prie kom piuterio, kur yra saugus ir niekas jo nenuskriaus.
Labai daug mūsų vaikų nutukę, stuburas iškrypęs, laikysena ne taisyklinga. Net maži vaikai nuolat jaučia nuovargį, yra dirglūs, išsi blaškę, jiems dažnai skauda galvą. Labai daug mokyklinio mažiaus vaikų regėjimas sutrikęs, riešų są nariai jautrūs. Tai – laisvalaikio, praleisto žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar naršant internete, pa darinys. Vis daugiau vaikų ir jau nimo diagnozuojama nauja liga – priklausomybė nuo kompiuterio. „Tai liga, sukelianti ne tik fizi nių, bet ir psichologinių proble mų. Fizinius negalavimus galima įveikti, tačiau psichologiniai pa dariniai – ilgalaikiai, jie gali kan kinti visą gyvenimą“, – perspėja „Šeimos psichologo“ konsultaci jų firmos darbuotoja Laima Brati kaitė.
Padariniai visam gyvenimui
Gydytojai tvirtina, kad taip pra leista vaikystė neužtikrins žmogui geros fizinės formos ir psichologi nės sveikatos. Akivaizdu, kad me dikai neklysta.
Teko ilgai gydytis
Andriui – 12 metų. Jis labai mėgo žaisti kompiuterinius žaidimus ir prie kompiuterio sė dėdavo labai ilgai.
14
Kaip tėvai turėtų padėti savo vaikams? olimpiadoje nenukentėjo, o Evaldas Petrauskas pelnė bronzos medalį. Alfredo Pliadžio, Roberto Dačkaus (fotodiena.lt) nuotr.
Siekiant atpratinti vaiką nuo
vo sėkminga
piktnaudžiavimo kompiuteriniais žaidimais ir internetu, ypač svar bu atpažinti pirmuosius priklau somybės požymius. Pavyzdžiui, jei ten, kur nėra kompiuterio, vai kas valgo neskubėdamas, o na muose amžinai skuba arba sako neturįs apetito, nesunku identi fikuoti tokio pokyčio priežastį ir daryti išvadas.
– Ne. Tiesa, yra kraujagyslių siste mos ar širdies veiklos ypatybių. Kas baltaodžiui yra norma, juodaodžiui gali būti traktuojama kaip patolo gija ir atvirkščiai. Bet patiriamoms traumoms tai neturi jokios įtakos.
Šita olimpiada, kaip ir vylėmės, bu vo pati ramiausia. – Pastaraisiais metais mote rys vis labiau lyginasi su vy rais. Gražiosios lyties atstoves vis rečiau vadina silpnąja lyti mi. Ar tarp sportininkų lyčių pastebėta kokių niuansų pati riant traumas? – Moterys yra ištvermingesnės. Kiekvienoje olimpiadoje atsiranda fenomenų ar asmenybių, kaip, pa vyzdžiui, pirmą kartą dalyvavusi suaugusiųjų varžybose Rūta Meilu tytė iškart užlipo ant aukščiausios
garbės pakylos. Didelių ypatumų dėl vyrų ir moterų patiriamų trau mų nėra. Tiesa, moterims žaidybi nio sporto šakose yra didelė tikimy bė patirti kelio sąnarių traumų, nes moterų sąnarių lankstumas dides nis. Ypač dažnai kelio sąnario trau mas patiria rankininkės. – Jei tai priklausytų nuo jūsų, kokį sportą uždraustumėte vy rams ar moterims? – Vyrai gerokai primityvesni, tad ko nors ypatingo nėra. Jei būtų mano valia, moterims uždrausčiau sun kumų kilnojimą ir trišuolius. – Dėl sunkiosios atletikos ar dėl moterų bokso nesistebėčiau, bet – trišuoliai? – Dailioji lytis sukurta gimdyti vai kus, o pasirinkus šią sporto šaką mažasis dubuo labai pažeidžiamas. Kam to reikia? Moterims, besisten giančioms tapti „vyrais“, atsiran da daugiau dvasinių, emocinių ir sveikatos problemų.
Patarimų, kaip atpratinti vai
ką nuo pernelyg ilgo naudojimo si kompiuteriu, pravartu klausti pažįstamų, draugų, kurie yra su sidūrę su panašiomis problemo mis. Būtina konsultuotis ir su spe cialistais. Šia tema informacijos yra internete, literatūroje. Svarbu skirti pakankamai dė
mesio vaikui, šnekėti su juo, siūly ti jam įvairių užsiėmimų, skatinti domėjimąsi įvairia veikla. Būtina domėtis, ką veikia vaikas, o ne at sikratyti juo patarus: eik, užsiimk kuo nors. Dažnai blogą pavyzdį rodo tė
vai. Jeigu jie piktnaudžiauja kom piuteriu, tai vaikas darys tą patį. Verta kritiškai pasižiūrėti ir į save.
Liga: ne vieną žmogų kompiuteris lydi jau nuo gimimo. „Shutterstock“ nuotr.
14
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
sveikata Vairuotojai nesitikrina regėjimo
ŽIV plinta dvigubai sparčiau
Šeštadalis vairuotojų ignoruoja sveikatos, o kartu ir regėjimo, patikrinimą, kuris yra privalomas kas penkerius metus. Tai at skleidė apklausa. Kitos apklausos duomenimis, daugiau nei pu sė šalies vairuotojų mano, kad net ir menki regėjimo sutrikimai turi įtakos vairuotojų gebėjimams ir elgsenai keliuose: vairuo tojai dažniau nepastebi kelio ženklų, šviesoforo signalų, pėsčių jų ir dviratininkų. Per pastaruosius metus regėjimą dažniau tik rinosi didžiausių pajamų atstovai. Per pastaruosius trejus me tus – moterys, jauniausi apklaustieji (18–25 m.), aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų bei rajonų centrų gyventojai.
Vyrai, kurie naudojasi komercinio sekso paslaugomis, turė tų būti atsargūs: iš pernai patikrintų beveik pusės šimto šias paslaugas teikiančių moterų šešioms diagnozuotas Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). Dauguma šių moterų vartoja kvai šalus, 80 proc. anoniminės pagalbos ieškančių dailiosios lyties atstovių yra priklausomos nuo narkotikų arba alkoholio, neretai nuo abiejų. ŽIV per kelias minutes galima nustatyti greitaisiais testais. Jie taip pat parodo, ar žmogus nėra užsikrėtęs hepati tu C. Atlikti testą gali tik medikas. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 77 nauji ŽIV atvejai, pernai – 35, užsikrėtu sių vyrų dvigubai daugiau nei moterų.
Moteris pasidalijo su šunimi akių vaistais Žmonių ir šunų akys, jų ligos turi daug pa našumų, todėl ir gydyti naudojami tos pačios paskirties vaistai. Vis dėlto ski riasi jų pavadinimai, gamintojai, koncent racija ir dozės, todėl gydytis keturkojams skirtais vaistais žmonėms nevalia. Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Priežastis ta pati
Veterinarijos gydytojo Evaldo Dir žinausko specializacija – smulkių gyvūnų akių ligos. Jo paskirtais vaistais išsigydė kaunietė Estela. Moteris, iš pajūrio į Kauną grįžu si automobiliu atvirais langais, jau kitą rytą pajuto stiprų akių per štėjimą. Negana to, jos nevaldo mai ašarojo. Moteris skubėjo į dar bą, todėl, radusi namų vaistinėlėje dukters pirktų akių lašų, po vieną į kiekvieną akį susilašino sau. Akyse tarsi nušvito, todėl mo teris gydymosi procedūrą pakar tojo ir perpiet, ir vakare. Ir tik ta
da paaiškėjo, kad tai dukters šuniui veterinarijos gydytojo paskirti akių lašai. Pasiteiravus, koks tų lašų pava dinimas ir dėl kokios priežasties buvo gydomos šuns akys, Este la tik tada jais pasidomėjo. Tai bu vo dirbtinės ašaros. Jos buvo skir tos anksčiau panašioje kelionėje nukentėjusiam šuniui – jis mėgs ta iškišti galvą pro atvirą automo bilio langą. Vaistai išplovė dulkes
Veterinarijos gydytojo E.Dirži nausko nuomone, moters akys ga lėjo nukentėti, kai karštą dieną ji važiavo automobilyje atvirais lan gais: vėjas galėjo pripūsti į akis
Priemonės: kai kurios – ir žmonėms, ir jų augintiniams. „Shutterstock“ nuotr.
Išvada: E.Diržinauskas, apžiūrėjęs G
dulkių, kurios suerzino vidinėje voko pusėje esančią gleivinę. Dirbtinės ašaros, kurios buvo skirtos šuniui dėl analogiškos prie žasties, suprantama, turėjo padėti ir moteriai – išplovė akyse buvu sias dulkes. Ir žmonių, ir šunų akių ligos ir jų priežastys yra panašios. „Keturkojai taip pat serga ir ka tarakta bei glaukoma, bet žmonių,
cijos. Nuo ligą sukėlusios priežas ties priklauso jos gydymas. „Paprasčiausią konjunktyvitą galima išgydyti ramunėlių užpilu, dirbtinėmis ašaromis. Esant pūlin gam konjunktyvitui, skiriami anti biotikai. Manau, kad toks gydymas tinka ir žmonių akims, nes gydy mo principai yra tie patys“, – tei gė E.Diržinauskas.
kaip ir keturkojų, akių ligas turi gy dyti tik tos srities specialistai“, – pabrėžė E.Diržinauskas. Skirtumai nėra esminiai
Vieną iš dažniausiai vasarą pasi taikančių žmonių ir šunų akių li gų – konjunktyvitą gali sukelti ne tik dulkės ir kitokie svetimkūniai, bet ir alergija žiedadulkėms, infek
Vaikystė prie kompiuterio gali sukel Tėvai nieko blogo neį 13 tarė, galvojo, kad jų vaikas ruošia namų darbus.
Priklausomybė: jei vaiko neįmanoma atplėšti nuo kompiuterio, vadinasi, jis serga.
„Shutterstock“ nuotr.
Laikui bėgant, Andrius nustojo bendrauti su savo draugais. Tėvai manė, kad tai – paauglio maišto forma, todėl irgi per daug nesijau dino. Ilgainiui berniuką nustojo do minti ankstesnis pomėgis – dvi račių sportas. Paklaustas, kodėl neina pasivažinėti dviračiu, And rius atsakydavo: sugedusi dviračio grandinė. Vėliau sėdėjimą namuo se prie kompiuterio pateisinda vo blogu oru, kol galų gale pasakė, kad dviratis jo nebedomina. Netrukus berniukas prarado apetitą. Kviečiamas valgyti tei sindavosi nenorįs arba neturįs tam laiko. Mama atnešdavo mais to į jo kambarį, bet Andrius pra dėjo užsirakinti, kad jam netruk dytų žaisti. Vaiko liga tėvai susirūpino, kai labai suprastėjo jo pažymiai mo
kykloje. Tik po ilgo gydymo ir in tensyvaus medikų darbo su visa šeima berniukas sugrįžo į normalią vaikystę. Vėl pradėjo bendrauti su draugais, važinėti dviračiu, spor tuoti, atsirado noras mokytis. Agresija vietoj meilės
Kas yra priklausomybė nuo kom piuterio? Tai labai panašu į rūky mą, alkoholio ar narkotikų varto jimą. Norisi, nes tuo metu tai yra malonu. Kompiuterinių žaidimų ir tink lalapių kūrėjai sukuria erdvę, ku rioje galima tapti gražiam, stip riam, turinčiam neįprastų galių, komunikabiliam, perspektyviam. Nieko keisto, kad šiuolaikinėje streso apimtoje visuomenėje vis daugiau žmonių, ypač dėl paaug lystės problemų kenčiančių vaikų, žvelgia į kompiuterį kaip į galimy bę pabėgti nuo skaudžios realybės ir patekti į alternatyvią, svajonių, realybę.
15
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
sveikata Žagsi jau ketverius metus
Tuliaremija – reta, bet pavojinga
Daugeliui žmonių žagsulys yra nemalonus dalykas, kuris trun ka kelias minutes. Liza Doherti jau žagsi penkti metai, per die ną – iki šimto kartų, skelbia dienraštis „The Daily Mail“. 24-e rių L.Doherti ėmė žagsėti 2008 m. sausį, kai laukėsi kūdikio. Tuomet moteris kreipėsi į medikus. Jai pasakė, kad žagsulys yra susijęs su nėštumu, tačiau ir pagimdžius žagsulys nesilio vė. Linkolne gyvenanti L.Doherti išmėgino visus liaudiškus bū dus: sulaikyti kvėpavimą, gerti vandenį, tačiau niekas nepadė jo. Šiuo metu britei yra paskirta speciali procedūra, kai gydyto jai zondu apžiūrės jos stemplę ir skrandį. Tikimasi nustatyti li gos priežastį.
Lietuvoje užregistruota reta liga – tuliaremija. Ji diagnozuo ta, kai Trakų rajono gyventojas į medikus kreipėsi dėl padi dėjusio limfmazgio kirkšnyje, skausmo ir iki 38 laipsnių paki lusios temperatūros. Ligą platina graužikai, kiškiai, ondatros. Nustatyta, kad gamtiniai tuliaremijos židiniai Lietuvoje susi formavę kai kurių upių deltose, slėniuose, vietose, kur daug balų, miškuose. Ligą taip pat platina erkės, uodai ir kiti vabz džiai. Ligos sukėlėjas į organizmą patenka per odą ar glei vines, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną bei per infekuotą maistą, vandenį ir įkvėpus užkrėstų dulkių ar ba vandens aerozolio.
Komentaras
Mykolas Aniūnas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaist ų technolog ijos ir social inės farmacijos katedros lektor ius
I
š dalies galima sutikti, kad ir žmo nėms gydyti, ir veterinarijos tiks lams dažnai yra naudojamos pa našios cheminės medžiagos. Vis dėlto veter inar ijos vaistams yra ke liami daug mažesni kokybės reikala vimai dėl sudėt ies grynumo, galbūt naudojamų papildomų med žiag ų, tad nelabai suprantamas žmonių no ras lyginti vaistų kainas, skirtas žmo nėms gydyti ir veterinarijos tikslams.
Aš tokių vartotojų klausčiau: ar, eida mi į parduotuvę, lyginate kainas tarp maisto žmonėms ir gyvuliams? Taip susiduriame su problema, kad Lietu vos gyventojai savo sveikatai, vais tams skiria per mažai dėmesio ir net nesidomi gal imais neig iamais pada riniais. Jei moteris, gydžiusis akis šuniui skir tais, būtų praradusi regejimą, kas ta da būtų atsakingas ir ką tuomet reikė tų kaltinti? Labai panaš i problema išk yla, kai žmonės vaist us perka turg uje. Sun kiai protu suvokiama, kaip galima sa vo sveikatą patikėti turgaus lygio „kon sultantams“, užuot įsigijus patikrintų ir saugių vaistų vaistinėje. Tokie pirkėjai sako, kad vaistai, pirkti turguje, pade da tiek pat, kiek ir pirkti vaistinėje. Bet juk niekas nežino, kokia reakcija, šalu tinis tokių vaistų poveikis jų vartotojui išryškės po metų ar dvejų?
Virsta liaudies medicina
Grūdo pūliuojančias akis, nustatė pūlingą konjunktyvitą, kuriuo serga ir žmonės. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. Savigyda yra pavojinga
Veterinarijos gydytojo teiginį, kad nėra esminių skirtumų tarp žmo gaus ir šuns akies anatomijos, li gų ir jų gydymo metodų, patvir tino ir medicinos mokslų daktarė gydytoja oftalmologė Jūratė Bal čiūnienė. Profesorius šeimos gydyto jas Leonas Valius pajuokavo, kad
skirtumas tarp žmogaus ir varlės akių yra didesnis nei tarp žmogaus ir šuns akių. Nepaisant to, profe sorius nepatarė žmonėms gydytis šunims skirtais vaistais. „Kiekvienas žmogaus akių ligos atvejis turi savo gydymo specifiką, vaistų dozes ir panašiai“, – pro fesoriui pritarė gydytoja J.Balčiū nienė.
Anot profesoriaus L.Valiaus, ge rai, kad moteriai pasisekė numal šinti akių perštėjimą paprastomis dirbtinėmis ašaromis, kurios buvo skirtos šuniui. „Bet kokia savigyda gali baigtis rimtomis komplikacijomis. Juolab ne žmonėms, o gyvūnams skirtais vaistais“, – perspėjo profesorius L.Valius.
lti neįgalumą „Gal im a manyt i, kad ligotas potraukis kompiuterinėms tech nologijoms yra vaiko problema. Juk jis pats turi mąstyti ir atskir ti, kas yra gerai ir blogai. Vis dėl
Prie kompiuterio vaikas negali pa tirti normaliam žmogui gyvybiš kai svarbių jaus mų: draugiškumo, artumo, užuojau tos, meilės. to tai turi įdiegti tėvai. Vaikai juk dažn iaus iai būn a emoc iškai ir protiškai nesubrendę, jie nesu vokia, kad toks gyvenimo būdas juos žudo“,– įsitikinusi psicho logė L.Bratikaitė.
Ji tvirtina: labai klysta tie tėvai, kurie džiaugiasi, kad vaikas namie sėdi prie kompiuterio, kur yra sau gus ir niekas jo nenuskriaus. Pavo jus gali būti ne tik fizinis. „Kai vaikas pernelyg daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, jo emocinis pasaulis tampa skurdus ir bukas. Prie kompiuterio vaikas negali patirti normaliam žmogui gyvybiškai svarbių jausmų: drau gišk um o, art um o, užuojautos, meilės. Priešingai, jis mato agre siją, smurtą ir kraują. Būtent tokie vaizdiniai dominuoja žaidimuose. Vyksta vertybių disbalansas, o tė vai to nepastebi“, – aiškina L.Bra tikaitė. Dar vienas pavojus
Kaun o aps krit ies prik lausomy bės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Žaneta Žalkaus kaitė teigia, kad priklausomybę nuo kompiuterių dažnai sunkoka įžvelgti, nes ji progresuoja lėtai
Lašai akims – ne vien intel is gyv ū nams skirtas preparatas, kuriuo nau dojasi žmonės. Vis daugiau jų veteri nar ijos vaist inėse ieško gyv ūnams skirtų, bet ir žmonėms tinkančių te palų, balzamų. Dažnai juos žmonės naudoja nuo įkandimų, suskirdimų, nudeg imų, pragulų. Kai kur ių tepalų efekt yv umą pir miausia pajuto gyv ul ių aug intojai. Gydę, pav yzd žiui, karv ių spen ius, specialiu vazelinu patyrė, kad jis su minkštino rankų odą. Tepusieji vais tais tešmen į nuo uždeg imo pajuto, kad sumažėjo rank ų sąnarių skaus
mas. Kai kur ie veter inar in iai tepa lai atgaiv ina jais pateptas nuvarg u sias kojas, nes užtikrina gerą kraujo apytaką ir šilddydami atpalaiduoja. Nemažai šių vaistų gaminama iš au galų, kitų natūralių med žiag ų, todėl žmogui nekenk ia. Tok į gydymosi metodą popul iar i na pat ys veter inar in ių vaist ų var totojai, nepat yrę žalos. Preparatai gyv ul iams gydyt i vil ioja ir tuo, kad yra perpus ar net triskart pigesni už žmonėms skirt us med ikament us. Pastar ųjų kaina išauga dėl daug il gesnių tyrimų.
PADĖKA
ir nėra tokia akivaizdi kaip pri klausomybė nuo narkotikų ar al koholio. „Priklausomybės kompiuteriui požymiai yra šie: vaikas nekreipia dėmesio į tėvų pastabas, atsikalbi nėja, tampa irzlus, prastai miega, elgiasi agresyviai, kai jam drau džiama naudotis kompiuteriu, ne nori užsiimti jokia kita veikla“, – vardija Ž.Žalkauskaitė. Ji atkreipia tėvų dėmesį, kad in ternetas yra ir mobiliuosiuose te lefonuose, o ilgas naudojimasis juo taip pat yra žalingas. „Tėvai pav ėl uotai sup ranta, kad tai jau yra problema. Tik ta da, kai nukenčia mokslai, prade dama bėgti iš mokyklos, tėvai su sirūpina ir kreipiasi į specialistus. Visas problemas reikia pradėti ša linti, kai jų židinys dar tik prade da rusenti. Išgydyti priklausomy bę daug sunkiau, nei užbėgti jai už akių“, – kolegei pritaria psicholo gė L.Bratikaitė.
Adolfui Tamuliui, stropiam, ypač gabiam diagnozuojant ligą, kaulų ligų specialistui, ir Dainavos poliklinikos nenuilstančiam chirurgui Rimantui Raišučiui bei mielai seselei Rimai Dambrauskienei nuoširdžiai dėkoju už mano negalios gydymą. Su pagarba pacientė Marcelė Gustaitienė
Vargina veninës kraujotakos ar limfos apytakos sutrikimai – kojø nuovargis, iðryðkëjæs kapiliarinis tinklas, iðsiplëtusios venos ar galûniø tinimas? Kvieèiame apsilankyti naujame konsultacijø centre
Sveikatos Arka
Partizanø g. 17 (áëjimas ið Birþelio 23-iosios g.), Kaunas. Pasiteirauti ir registruotis galite tel. 8 610 41 007. I-V 9-18 val., VI* 9-13 val. *iðskyrus rugpjûèio mënesá. Konsultuoja, tiria ir Jums tinkamiausià gydymà skiria: • • • •
kraujagysliø chirurgas; proktologas; kineziterapeutas; ortopedas-traumatologas.
INDIVIDUALIAI pritaikomos profilaktinës ir gydomosios kompresinës kojinës, rankovës, atliekamos limfodrenaþo procedûros.
16
Antradienis, rugpjūčio 14, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Celiakija gali užklupti ir senatvėje Vis labiau populiarėjant Viduržemio regiono patiekalams, kuriuose gausu gliuteno turinčių produktų (duona, makaronai, pica), daugėja sergančių neįprastomis ligomis. Viena jų – celiakija.
Veikiant gliutenui, o tai yra bal tymas, kurio yra kviečiuose, miežiuose, avižose ir rugiuose, pažeidžiami plonųjų žarnų gau reliai – prasideda jų atrofija. Šie pokyčiai trikdo įsisavinti maisto medžiagas. Ligą, be gliuteno, le mia ir kiti veiksniai: aplinkos, ge netiniai ir mikrofloros pokyčiai. Celiakija galima susirgti įvai raus amžiaus, bet 60 proc. naujų ligos atvejų diagnozuojama suau gusiesiems, 15–20 proc. – perko pusiesiems 60 metų ribą. Suaugusiesiems ši liga gali atsi rasti po chirurginės intervencijos, persirgtos virusinės infekcijos, patirtų sunkių stresų, nėštumo metu arba po gimdymo. Gliutenas yra pagrindinis kvie čių, miežių, rugių ir sudedamų jų jų dalių (gliadinų ir gliuteninų) struktūrinis baltymas, tešlai su
Atverk savo širdį...
Širdis vis dar išlieka viliojančia paslaptimi žmogaus jausmų tyrinėtojams, dažnai – ir gydytojams. Bet mokslas atskleidžia vis naujus širdies pažinimo metodus. Šių laikų medicinos technologijos neseniai sukūrė naują metodiką – unikalų širdies būklės skenavimo aparatą, kuris leidžia vos per kelias minutes nustatyti funkcinę širdies būklę. Šis kompleksas padeda aptikti patologinius širdies funkcijų pokyčius net esant ankstyvos stadijos ligai: esant išeminei ar hipertoninei širdies ligai, kardiomiopatijai, intoksikacijoms ir pan. Patikimumas – daugiau kaip 90 proc. Taikymo sritys – kardiologija, aviacinė, kosmoso, jūrų ir karinė medicina, profilaktinė, reabilitacinė medicina ir kurortologija, katastrofų medicina.
Lengva ir paprasta Jokių ilgų ir sudėtingų tyrimų! Nereikia laukti, kol paaiškės jų rezultatai. Per procedūrą netgi nereikia nusirengti. Viskas paprasta: paciento riešai ir kojų čiurnos apjuosiami specialiomis įmautėmis, jų laidai jungiasi su kompiuteriu. Atsipalaiduoji, ir ekrane atsiranda spalvotas trimatis tavo širdies portretas (3D) bei elektromagnetinių miokardo virpesių kreivė. Taip, tai paslaptingoji žmogaus širdis su visais savo pranašumais ir (ką darysi...) trūkumais! Tokia, kokia ji yra šiuo metu.
Gyvybės spalvos Neblogai jaučiatės, širdis veikia lyg ir gerai, na, tik kartais pasijuntate pavargęs. Gal kiek dūstate, kopdamas laiptais. O kartkartėmis susimąstote, ar jūsų širdis ilgai dar išlaikys
teikiantis elastingumo ir visko ziškumo. Dėl žemės ūkio mechanizaci jos, pramoninio pesticidų ir trą šų naudojimo atsiranda naujų rū šių kviečių, kurie žmogui sukelia šalutinę imuninę reakciją. Be to, trumpėja duonos rauginimo pro cesas, dėl to padidėja toksinių gliuteno peptidų koncentracija duonos gaminiuose. Kodėl svarbu diagnozuoti celia kiją? Celiakija – limfomos rizikos veiksnys. Nuo ligos ir jos kompli kacijų bei ankstyvos mirties ga li apsaugoti ankstyva diagnostika ir veiksmingas gydymas begliute ne dieta. Celiakija diagnozuojama atlie kant kraujo, genetinius tyrimus. Ligą patvirtina endoskopiniai pathistologijos tyrimo rezultatai. Rekomenduojama tirti visus celiakija sergančio žmogaus šei mos narius, nors jiems ir nepasi reiškia jokie simptomai. Šeimos nariams, sergantiems autoimu ninėmis ligomis, iki 25 proc. pa didėja rizika susirgti celiakija. KD inf.
tą kasdienį darbo, įtampos poveikį. Ji išlaikys, jei sugebėsite laiku jai padėti! Greitai ir komfortiškai atliktas tyrimas pateiks Jūsų širdies portretą, kuriame gydytojas išskaitys Jūsų širdies sveikatos paslaptis. Iš įvairiaspalvių dėmių ir dėmelių, šešėlių. Visiškai sveika širdis ekrane – gražios smaragdinės spalvos. Tai gyvybės spalva, kuri gali užpildyti Jūsų širdį, jeigu laiku ja pasirūpinsite.
Gydytojų kardiologų nuomone, šis išradimas labai vertingas, nes: širdies portretas padeda esant ankstyvos stadijos ligai tiksliai nustatyti, ar yra patologinių pokyčių. Galima laiku imtis priemonių užkirsti kelią ligos vystymuisi; širdies spalvų skalė rodo jos sveikatos būklę, gyvensenos poveikį širdžiai. Tai padeda diagnozuoti ligą, jos priežastį, nedelsiant taikyti tinkamiausią konkrečiam žmogui gydymą, profilaktiką; širdies tyrimas sutaupo laiko ir energijos. O širdies nuotraukos, kaupiamos paciento ligos istorijos kompiuterinėse laikmenose, padeda specialistui tiksliai nustatyti, kaip, kada, kodėl kinta širdies būklė, kaip veikia gydymas, gyvensena, dieta ir kt.
Širdies portretas + gydytojo konsultacija iki rugpjūčio 25 d. –
59 Lt!
Susidomėjote? Registruokitės tyrimui dabar! Daugiau informacijos: www.mirameda.lt
Savanorių 11A, Vilniuje, tel. (5) 212 5566 arba 8 676 07 774; Vytauto pr. 23, Kaune, tel. (37) 333 557 arba 8 606 91 120; Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėdoje, tel. (46) 315 111 arba 8 606 91 183.
Oda, miegas ir maistas Sunku patikėti, bet tai tiesa: odos būklė priklauso ne tik nuo vartojamos kos metikos, bet ir nuo miego būklės, truk mės bei maisto, kurį valgome. Justė Kiburytė Miegoti – aštuonias valandas
Grožio miegas – ne iš piršto laužtas terminas. Moksliškai įrodyta, kad trūkstant miego odos būklė paste bimai prastėja. Odą kasdien neigiamai veikia aplinkos veiksniai: UV spinduliai, temperatūros svyravimai, vėjas, dulkės, nesubalansuota mityba, stresas ir pan. Tam, kad ši žala bū tų eliminuota, o odos ląstelės atsi naujintų, būtina miegoti aštuonias valandas per parą. Miegant trum piau, 4–5 valandas, odos ląstelės negauna visų reikalingų medžia gų, tvirtina odos ligų specialistai. Greičiausiai miego trūkumą iš duoda jautri, plonytė paakių oda. Dėl nuolatinių bemiegių naktų po akimis atsiranda tamsūs ratilai, patinimai, papurtimai. Veido oda pradeda glebti, papilkėja, išryškė ja raukšlelės. Miegant odos ląste lės dalijasi dešimt kartų greičiau nei dieną, atsipalaiduoja mimikos bei viso kūno raumenys, dėl to oda tampa lygesnė, pasipildo poodyje esančios drėgmės atsargos.
Išdava: akys – sielos veidrodis, oda atspindi viso organizmo sveikatą.
gų apykaitos procesus. Organiz mas sparčiau sensta, o geriausiai senėjimo procesą atspindi oda – ji glemba, vysta, papilkėja, praranda lygumą, raukšlėjasi. Efektyviausiai su laisvaisiais ra dikalais kovoja antioksidantai. Jie stiprina ląsteles, o kartu ir imuninę sistemą, palaiko ląstelių gyvybin gumą, saugo jas nuo žalingų ap linkos veiksnių. Tyrimais įrodyta: veiksmingiausi antioksidantai – tai vitaminai E (viena vitamino E mo lekulė neutralizuoja 100 laisvų jų radikalų molekulių) bei C, beta karotinas, mikroelementas selenas ir ypač fermentas Q10.
Masažas kiekvieną dieną
Senovės kinai tikėjo, kad norint nesirgti ir kuo ilgiau išlikti jaunam, energingam ir gražiam, reikia 365 masažų per metus. Kalbant apie masažo poveikį odai, būtina žinoti, kad jis šalina poodinį riebalų sluoksnį, suteikia raumenims elastingumo, o odai – stangrumo, gerina raumenų tonu są, itin veiksmingai šalina anksty vos senatvės požymius. Masažuoti patiems save ir vien tik rankomis – gana sunku. Padė ti gali šiai procedūrai skirtos prie monės: mediniai ar guminiai vole liai su suapvalintais dygliukais ar šereliais, natūralaus pluošto ma sažinės pirštinės, masažiniai še pečiai, plaušinės, masažui skirta kosmetika. Žalingos deguonies molekulės
Jei būtų paskelbti didžiausių odos jaunystės ir grožio priešų rinki mai, juos, ko gero, laimėtų žalin gos deguonies molekulės, vadina mieji laisvieji radikalai. Laisvųjų radikalų mūsų organiz me atsiranda nuolat dėl tam tik rų cheminių reakcijų – suvalgytas maistas oksiduojamas, tai yra su deginamas, nes taip virsta energi ja. Degant maistui išsiskiria ir lais vieji radikalai. Iš pradžių jie grėsmės nekelia. Pavojus kyla tuomet, kai laisvųjų radikalų kiekis viršija leistiną ri bą. Tuomet jie pažeidžia ląsteles iš vidaus, sutrikdo įprastus medžia
Miegant odos ląs telės dalijasi de šimt kartų grei čiau nei dieną, at sipalaiduoja mi mikos ir viso kū no raumenys. Atspindi vidaus organus
Kas vyksta mūsų žarnyne, kepeny se, inkstuose, limfoje, skydliaukė je, kiaušidėse, sąnariuose, pastebė ti plika akimi, neatlikus reikalingų tyrimų, be galo sunku. Lengviausia toksinų sukeltus pokyčius fiksuoti odoje. Jei toksinų ypač daug, oda papilkėja, praran da skaistumą, elastingumą, gali iš sausėti, nupleiskanoti, sutrūkinėti, išberti, joje atsiranda pigmentinių dėmių. Kol žmogus jaunas, visi proce sai, tarp jų ir natūralus apsivaly mas, organizme vyksta daugiau ar mažiau sklandžiai. Ilgainiui pa galba iš šalies – detoksikacija pre paratais ar procedūromis tiesiog būtina, nes normalią medžiagų apykaitą sutrikdo žalingi įpročiai, nevisavertė mityba, neigiami ap linkos veiksniai. Kaip atsiranda raukšlės
Jauna oda, ją stebint per mikros kopą, panaši į savotišką tinklelį,
„Shutterstock“ nuotr.
Patarimas Spec ial ius mait inamuos ius, drė kin amuos ius ir stangr in amuo sius kremus reikėt ų tept i plonu sluoksn iu kylančiaisiais judesiais nuo smakro, lūpų krašt ų, nosies ir smilk in ių link. Paak ių srit į pata riama priž iūrėti ypač subtiliai. Čia oda plon iausia ir jautr iausia, šioje srityje greičiausiai atsiranda smul kių raukšlelių.
sudarytą iš plika akimi nematomų mažyčių įdubimų – trikampėlių, kurie vos liečiasi vienas su kitu. Odai senstant, tų įdubimų tink lelis nyksta, jų vietoje atsiranda smulkių raukšlelių. Iš pradžių jos būna negilios, išsidėsčiusios vie na kryptimi. Ilgainiui raukšlės gi lėja, platėja, keičia kryptį, atsiran da naujų. Moksliškai įrodyta, kad odos se nėjimo procesą galima sulėtinti. Vienas svarbiausių odos jaunystės ir grožio sergėtojų – folio rūgštis. Ji yra natūralus vitaminas, kurio ran dama įvairiuose maisto produk tuose, daugiausia visose žaliala pėse daržovėse, taip pat kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse. Vanduo yra viskas
Rytų išmintis teigia, kad gėlo van dens ąsotis geriau už sūrią upę. Nevalgęs žmogus gali išgyven ti keliasdešimt parų, o negerda mas vandens – vos kelias dienas. Iš pradžių pajuntamas troškulys, ilgainiui pradeda trikti įvairios or ganizmo funkcijos. Kalbant apie odą, ji parausta, praranda elastin gumą. Vanduo žmogaus odai taip pat svarbus kaip ir drėkinamasis kre mas. Jei odos ląstelės gauna pa kankamai vandens, ji lieka elas tinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta. Galbūt dėl to daug visame pasaulyje garsių gražuolių, kad iš saugotų sveiką ir jaunatvišką odą, nuolat maudosi mineralinio van dens voniose.
17
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
menas ir pramogos Žolinės šventė Pažaislyje Jau kel int us met us iš eil ės Pa žaislio muzikos festivalis su Lie tuv os Švent o Kaz im ier o ses er ų kongr eg ac ij a Paž aisl io vien uo lyne kviečia švęsti Žolinę – Švč. Merg el ės Mar ij os dang un ėmi mo šventę.
„Ir pasirodė danguje didingas ženkl as: moter is, aps is iaut us i saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vaini kas“, – taip Jėzaus mokinys Jonas aprašo regėjimuose matytą Sau lėtąją Moterį – Bažnyčios, kovo jančios su bibliniu slibinu, sim bolį, tarsi paragindamas įvertinti Mergelės Marijos misijos svarbą ir pasinaudoti teikiamomis ma lonėmis. Šią Pažaislio vienuolynui itin svarbią šventę, kaip ir kasmet, pa puoš per šv. Mišias giedantis Kau
no valstybinis choras, kuriam di riguos jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis. Po Miš ių vyks koncertas – choras pam al on ins klausytoj us išk il iau siais sakralinės mu zikos kūr in iais, o mūs ų tautos dai niaus Mair on io eil es skaitys vi siems puik iai pa žįstam as aktor ius Rim antas Bagd ze vičius. Liaudies išmintis sa ko: „Kas per Žolinę nevie šės, tas visą gyvenimą laimės ne turės.“ Todėl rugpjūčio 15-ąją visi mylintieji išmintingą Dievo žodį ir iškalbingą muziką kviečiami apsi lankyti Pažaislio vienuolyne. KD inf.
Operos triumfo valanda Rudenėjančios vasaros savaitga lius praleidžiantys Birštone šį šeš tadienį turės galimybę praleis ti ypač turiningai. Birštono kultū ros centre vyks koncertas „Ope ros triumfo valanda“.
Pažaislio muzikos festivalis klau sytojams pristatys du iškiliausius Kauno valstybinio muzikinio teat ro solistus Gitaną Pečkytę (sopra nas) ir Mindaugą Zimkų (tenoras), kuriems akompanuos talentinga pianistė Beata Vingraitė. Per pastaruosius kelerius me tus ryškiausiai sužibėjusi solis tė G.Pečk yt ė vaidm en is Kau no valstybinio muzikinio teatro scenoje kuria jau dvylika sezonų. Per tą laiką pelnyta ne tik dau gybė apdovanojimų, bet ir užka riautas tiek publikos, tiek kritikų dėmesys ir pripažinimas. Operos žanre solistė sužibėjo sukurda ma Mikaelą Georges Bizet ope roje „Karmen” ir Viol et ą Giu seppe Verdi operoje „Traviata“, o paskutinis G.Pečkytės darbas – Liučijos vaidmuo Gaetano Do nizetti operoje „Liučija di Lamer mur“ visapusiškai buvo įvertintas kaip aukščiausio lygio pasiekimas ir pelnė Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą.
Visos Lietuvos operos meno mylėtojams puikiai žinomas te noras M.Zimkus dainuoja bene visuose šalies muzikiniuose teat ruose, koncertuoja įvairiose Lie tuvos ir užsienio koncertų salė se. Greta operos vaidmenų solisto repertuarą sudaro tenoro parti jos mišiose ir oratorijose, XX a. kompozitorių kūriniai, kamerinės muzikos programos. Septintąjį sezoną Kauno valstybiniame mu zikiniame teatre skaičiuoti pradė siantis solistas greta kitų nuopel nų jau buvo nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui, o puikūs interpretaciniai gebėji mai buvo įvertinti Didžiuoju prizu Tarptautiniame Beatričės Grince vičiūtės kamerinės muzikos kon kurse. Sol ist ų parengtoje prog ram o je skamb ės jų pam ėgtas žanras – opera. Klausytojai išgirs nuo stab iaus ius šio žanro kūr in ius: arijas ir duetus iš Charles Gou nod, Giuseppe Verdi, Friedricho von Flotowo oper ų. Program ą paįvair ins nuotaik ing i num e riai iš Franzo Leh aro, Emm er i cho Kalmanno, Johanno Strausso operečių, įvairių autorių miuzik lų ištraukos.
Kaip kasmet, susitikimui su val sų ir polkų karaliumi klausyto jus kviečia Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguoja mas meno vadovo ir vyr. dirigento Juozo Domarko. Greta orkestro iš girsime vieną ryškiausių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teat ro solisčių – sopraną Ireną Zelen kauskaitę. Kas nežino puikiųjų J.Strausso valsų „Pavasario balsai“ ar „Me nininko gyvenimas“, polkų „Leng vas kraujas“ ar „Perkūnas ir žai
kintiesiems.
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas Festivalá remia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Didysis rëmëjas
Festivalá pristato Festivalio dienraðtis
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Rugpjûèio 15 d., treèiadiená, 15 val. Paþaislio vienuolyne Þoliniø atlaidai Paþaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas PETRAS BINGELIS Maironio eiles skaito RIMANTAS BAGDZEVIÈIUS (aktorius)
KD inf.
Valsų vakaras su J.Straussu Pažaislio muzikos festivalio ger bėjai žino: rugpjūtis neįmanomas be tradicinio koncerto „Johanno Strausso muzika ant vandens“. Kasmet galybę klausytojų sulau kiantis renginys – jau artimiausią sekmadienį.
Sakralu: Žolinės šventimas Pažaislio vienuolyne – ypatingas renginys ir muzikos festivalio gerbėjams, ir ti
bai“, uždegančių Adelės kupletų ar čardašo iš operetės „Šikšnos parnis“? Jei kas ir nežino – turės puikią progą naujai susipažinti ar tiesiog prisiminti. O ką jau kalbėti apie žymųjį, lygiai, lengvai, sklan džiai ir sklandžiausiai besisukantį valsą „Vienos kraujas“. Kaip savo knygoje rašo koncertą vesiantis šmaikštusis konferans jė, muzikologas Viktoras Gerulai tis: „Mūsų pasaulyje taip suka si tik trys dalykai: Žemės planeta, JAV doleriai ir Vienos valsas.“ Kas tuo netiki – turės progos įsitikin ti ar tiesiog puikiai praleisti ro mantikos kupiną vakarą, kai lieja si J.Strausso muzika, prieplaukoje supasi jachtų stiebai, o vakarėjan čios saulės spinduliai rausvai nu dažo pamario padangę. KD inf.
Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, 19 val. Jachtklube Johann Strauss muzika ant vandens LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistë IRENA ZELENKAUSKAITË (sopranas) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS Koncertà veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt
M.Aleksos nuotr.
Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad rugpjûèio 19 d. troleibusai iki stotelës„Kauno marios“ vyks iki 22 val. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
18
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
menas ir pramogos
Jamaikos šiluma pasidalys regio žvaigždė Šiandien kauniečiai kviečiami pasiklausyti nuotaikingojo jamai kiečio Raymondo Wrighto ritmingo regio – šią galimybę suteikia pirmasis Lietuvoje festivalis „Pasaulio muzika gyvai’12“. „Kviečiame visus per Žolinę pasi nerti į svaiginančius regio ritmus ir su R.Wrightu pasidžiaugti muzika, jaudinančiais dainų tekstais, vieni kitais ir tiesiog gyvenimu! Atlikėjas net neabejoja, kad būtent meilė yra didžiausia pasaulio vertybė, galin ti suvienyti žmones, todėl per sa vo muziką, kūrybą dainininkas nori pasidalyti meile ir su klausytojais. Geros nuotaikos ir pozityvumo tik rai netrūks“, – teigė festivalio or ganizatorius Žilvinas Švarplys. Egzotiškoje Jamaikoje augęs pri pažintas regio talentas savo mu zikinę karjerą pradėjo bažnyčios
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Joana Gaižauskienė. Teisingi atsakymai: KA TASTROFA (pirm.), PAKRANTĖ (antr.), VASAROJUS (treč.), SVETAINĖ (ketv.), STEBUKLAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite knygą „Vasaros duetas“.
Emos Darcy „Saldus kerštas“. Žakvinas Luisas Sola – aistringas turtuo lis. Žavioji Nikolė Ašton paliko jį prieš penkerius metus, bet jis vis dar negali su tuo susitaikyti. Galiausiai pasitaiko puiki proga suvesti sąskaitas: Nikolė trūks plyš privalo sumokėti senas skolas ir pasiūlo Žakvinui sandorį. Sharon Kendrick „Tarp keršto ir meilės“. Sorča, per sesers vestuves bažnyčioje iš vydusi Čezarę di Arkangelą, nubąla. Ji žino, kad gražuolio multimilijonieriaus pasirodymas nieko gero nežada. Ir iš tie sų – Čezarė rezga keršto planus. Jis pri valo sugundyti vienintelę kadaise jį at stūmusią moterį.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute nu meriu 1337. Siųsdami žinutę ra šykite: DIENA (tarpas) KD (tar pas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, rugpjūčio 21 d.
Atlikėjas net neabe joja, kad būtent meilė yra didžiausia pasau lio vertybė, galinti su vienyti žmones.
Profesionaliai muzikuoti puikiai savo įvairiaspalvį ir stiprų balsą valdantis atlikėjas pradėjo 1998aisiais, o po trejų metų nuspren dė savo karjerą tęsti Italijoje. Čia jis išleido puikiai klausytojų įver tintą albumą „Point Black“, to liau tęsė savo pasirodymus Euro pos scenose. KD inf.
chore. Meilė bažnyčiai jį netgi pa stūmėjo įgyti teologijos moksli nį laipsnį, tačiau R.Wrightas ne pamiršo ir kito savo pašaukimo – muzikos.
kas: Festivalio „Pasaulio muzik a gyvai’12“ koncertas. kur: Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje. kada: rugpjūčio 14 d. 19 val.
Nuotaika: R.Wrighto koncerto organizatoriai tikina, kad jo muzikos
spinduliuojama meilė privers šypsotis kiekvieną. Organizatorių archyvo nuotr.
Nemokama filmo premjera Internete pradėtas platinti nau jas lietuviškas režisieriaus Dona to Vaišnoro vaidybinis filmas „Ro žinė suknelė“.
Tai istorija apie jaunus kino avan tiūristus, kurie iškėlė sau tikslą be pinigų sukurti visavertį kelio filmą. Filmo teritorija gana plati – veiks mas vyksta Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, todėl bendražygiams dėl šio tikslo tenka daug ko atsi sakyti. Aukos tokios didelės, jog kiek vienas pradeda jaustis prodiuse riu ir nori, kad projektas vyktų pagal jo įsivaizdavimą. Praside da konfliktai, intrigos, skandalai. Žodžiu, vienas vaikas – dešimt auklių. Įtampa didėja kiekvieną akimirką, aistros verda dėl kiek vienos mizanscenos, dėl kiekvie nos replikos, ir galiausiai koman da sukyla prieš tironą režisierių. Sukyla, bet nebežino, ką dary ti toliau. „Rožinė suknelė“ buvo kuriama vadinamojo totalinio kino prin cipu, kai filmavimo grupės gyve nimo sąlygos maksimaliai priar tin am os prie film o person až ų sąlygų. Taip susiklosčiusiomis aplinky bėmis puikiai pasinaudojo aktorė Kristina Bertašiūtė. Ji sukūrė sa vo dokumentinį filmą „Purvinasis septynetas“, pasakojantį apie vi sas juostos kūrimo peripetijas nuo pačios apačios, klasikinio „kastin go ant kušetės“, iki šlovės viršūnės – žmogžudystės ant Kanų festiva lio laiptų. Projekte dalyvavo aktoriai And rius Povilauskas, Austėja Lukaitė, Martynas Vaidotas ir K.Bertašiū tė, operatorius Giedrius Svirskis, kompozitorius Marijus Bernotas (grupė „Sportas“). Filmą „Rožinė suknelė“ galite rasti svetainėje youtube.com. KD inf.
193
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 19 Paslaugos ���������������������������������������� 19, 20 Parduoda � ������������������������������������������������20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Keičia � ���������������������������������������������������������20 Įvairūs � �������������������������������������������������������� 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ���������������������������������������������� 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia � ������������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us), kurios sugeba dirbti su valymo įranga. Kreiptis Tel. 8 6144 49 93, (8 37) 240 877.
DARBo skelbimai
1000534
Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus (-as), baldų apmušėjus (-as), pakuotojus (-as). Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.
1001054
Kepyklai Panemunėje reikalingas tešlos paruošėjas. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Tel. (8 37) 346 141.
Ieško darbo Vairuotojo arba kito darbo (43 m., aukštesnysis, technikas mechanikas; A, B, C, D, E kat., automobilinio krautuvo paž.). Siūlyti tik „baltą“ atlyginimą. Tel. 8 609 93 893.
Paslaugos
998350
Nuo rugsėjo 15 d. siūlome darbą kvalifikuotoms siuvėjoms naujai atsidarančiame SIUVIMO SALONE prie PC „Kalniečiai’’. Tel. 8 602 16 970. 1001816
Reikalinga (-as) profesionali (-us) gyd. odontologo asistentė (-as) Kaune ir Vilniuje (visas darbo krūvis). Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką siųsti info@dantis.eu. 1000387
Reikalinga pardavėja (-as) dirbti „Urmo“ bazėje, dovanų skyrelyje. Tel. 8 686 77 567, (8 318) 51 061, e. paštas danutejurkeviciene@takas.lt.
1000011
Reikalingi įvairių specifikacijų inžinieriai. Darbas Norvegijoje komandiruotėse. Reikalavimai: darbo patirtis 2 m., anglų k. CV siųsti e. paštu info@tilhuset.com. Tel. +47 47 152 347. 1001684
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1001454
Kompiuterininkų Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 994239
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 989211
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 992184
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Veido raukšlių šalinimas hialurono injekcijomis. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 996823
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 998327
Profesionalus MASAŽISTAS atliks nugaros ir viso kūno masažą, pagelbės atsiradus problemoms. Taikau klasikinio-energetinio masažo formulę. Tel. 8 611 40 061. 996836
987895
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
1000446
UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 990484
UAB „Autokurtas“ reikalingas automobilių šaltkalvis – variklių meistras. Reikalavimai: darbo patirtis, techninės žinios, atsakingumas, noras dirbti. Siūlome geras darbo sąlygas, visas socialines garantijas ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. (8 37) 201 151, 8 612 59 602. info@autokurtas.lt.
986199
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1000987
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 990969
Buitinės technikos remonto
1000131
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 996186
1001000
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981340
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 999631
Statybos, remonto
1000854
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 997862
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 998661
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
997514
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981392
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 996629
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.
995145
Dažau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikinių langų apdailą. Esu rimtas meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt. 993499
Dažau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, šlifuoju, restauruoju, lakuoju parketą, grindis, dedu laminatą. Ilgametė patirtis. Tel. 8 686 07 305. 1000469
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 996790
Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus ir garažus prilydomąja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 990760
Dengiame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga. Skardiname, suteikiame garantiją. Tel. 8 687 94 355, (8 37) 743 220. 979640
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 991577
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 999007
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 993549
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 988902
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 999212
Atliekame namų fasadų šiltinimą, dedame struktūrą. Tel. 8 653 39 495. 978069
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. Atliekame pastatų fasadų apšiltinimą, dedame struktūrinį tinką. Tel. 8 600 52 483. 1001692
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 999968
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 996800
Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991010
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985437
1000368
UAB „Tikri langai“ didinant gamybos apimtis reikalingas cecho darbuotojas. Patirtis langų gamybos srityje būtina. Siūlomas patrauklus atlyginimas, geros darbo sąlygos. CV siųsti e. paštu info@langaiplastikiniai.lt. Tel. 8 611 44 557.
Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641.
1001338
Automobilininkams
Statybos įmonei reikalingi: gipskartonio plokščių montuotojai; fasadų šiltintojai; dažytojai; PVC, linoleumo grindų klojėjai; plytelių klojėjai. Tel. (8 37) 375 331. 998748
1000183
1001499
Medikų
1000424
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Kaune reikalingi: MAISTO RUOŠIMO TECHNOLOGAI, GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PADAVĖJAI, INDŲ PLOVĖJAI. Tel. 8 659 84 902.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900.
993455
1000960
1001215
1001850
Lengvųjų automobilių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 699 64 366. Logistikos paslaugų kompanija ieško patyrusio ekspedicijos vadybininko dirbti Vakarai–Rytai. Reikalavimai: patirtis, rusų kalba, atsparumas stresui. Konfidencialumas garantuojamas. litrus39@gmail.com.
1000738
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194.
1000542
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
994013
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
999588
BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878. 998222
Dengiame stogus įvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 997466
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visų tipų) transporto paslaugos. Įrengiame komunikacijas: vandentiekio, drenažo, buitinių nuotekų ir kt. Tel. 8 677 45 566. 998390
Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Glaistome, dažome, tapetuojame. Tel. 787 582, 8 684 39 734. 998887
Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
996364
Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056. 1001632
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Stogų dengimas. Tel. 8 619 29 430.
995237
Kaminų skardinimas, kaminų įdėklai, montavimas, remontas, valymas. Garantija. Stogų remontas, dažymas, dengimas. Tel. 8 677 96 297. 999683
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 988930
Klojame trinkeles (medžiagos – kliento arba mūsų). Statome įvairius bortelius. Turime 10 m. patirtį. Dirbame be tarpininkų. Tel. 8 601 69 088, 8 678 89 926. 1001423
Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040. 997501
Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703. 996347
Kokybiškų plastikinių langų ir durų gamyba. Lankstūs gamybos terminai, konkurencingos kainos, platus pasirinkimas. UAB „Tikri langai“, Palemono g. 5. Tel. 8 611 44 557, 8 610 23 507. E. paštas info@langaiplastikiniai.lt. 1001648
MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996694
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801. 930788
Nuomojame ekskavatorių krautuvą (dideli ratai), mini ekskavatorių, „Bobcat“. Kasame, lyginame, gręžiame. Iškrauname, pakrauname. Tel. 8 616 50 615. 1001324
Nukelta į 20 p.
20 2
antraDIENIS, rugpjĹŤÄ?io 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
Palankiausiomis sÄ…lygomis 14 a sklypÄ… Domeikavoje. 1 a kaina 3550 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graĹži vieta, ĹĄalia miĹĄkas. Tel. 8 612 23 323.
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. UniversalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.
Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Transportas nemokamai. Nuolaidos. Tel. 208 498, 8 604 35 475.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Pamatai. Ďrengiame visų tipų pamatus. Betonuojame perdangas, grindis, tvoras. GręŞiame gruntą poliams iki 7 m. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt.
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973.
UAB „Panta“ padeda parengti dokumentus naujiems ir rekonstruotiems pastatams ÄŻteisinti. Organizuoja pastatĹł ir ĹžemÄ—s kadastrinius matavimus, pastatĹł projektavimo, ĹžemÄ—s sklypĹł padalijimo ir sujungimo projektus. Tel. 8 600 08 555.
Paslaugos Statybos, remonto
993910
990731
1001143
994932
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 996517
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 996077
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 999134
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 995415
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1001753
Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. GaraŞų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385. 999191
1001983
998991
1001749
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 985369
Kitos
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. Lietaus, vÄ—dinimo sistemĹł, ÄŻvairiĹł lankstiniĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 998443
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 997789
Terasos. ÄŽrengiame medines ir betonines terasas, ÄŻvairius stogus. Statome pavÄ—sines ir tvoras. Hidroizoliuojame rĹŤsius. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt.
996102
Aplinkotvarka, medĹžiĹł, gyvatvoriĹł genÄ—jimas, augalĹł sodinimas, tujĹł prieĹžiĹŤra, sodininko paslaugos. TinklinÄ—s ir segmentinÄ—s tvoros. Tel. 8 600 92 922. 999248
998897
993930
Žolės, krōmų pjovimas trimeriu. 1 a kaina nuo 4 Lt. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 1001809
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
996202
1001803
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990.
2 kambariĹł tvarkingÄ… butÄ… plytiniame name Aleksote, VinÄ?Ĺł g. (bendr. pl. 52 kv. m, balkonas ÄŻstiklintas, vonia ir WC atskirai, II aukĹĄtas). Tel. 8 630 23 494.
975959
1000524
VeĹžame savivarÄ?iu savikroviu atsijas, juodĹžemÄŻ, kompostÄ…, ĹĄiukĹĄles, medienÄ… iki 21 kub. EkskavatoriĹł paslaugos. Tel. 8 635 04 000.
2012 m. rugsÄ—jo 21 d. 10.15 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks antrosios varĹžytynÄ—s Rasai Mitrai ir Amitava Mitrai priklausanÄ?io 0,0639 ha ploto ĹžemÄ—s sklypo (un. Nr. 5260-00060109), esanÄ?io Kauno r. sav., RokĹł sen., VingytÄ—s k., VingytÄ—s g. 22, ir 0,0483 ha ploto ĹžemÄ—s sklypo (un. Nr. 5260-0006-0056) su rÄ…stiniu sodo pastatu (bendras plotas 57,67 kv. m) ir kiemo statiniais (kiemo aikĹĄtelÄ—), esanÄ?io Kauno r. sav., RokĹł sen., VingytÄ—s k., StrazdĹł g. 7. PradinÄ— parduodamo suformuoto bendro sklypo su sodo pastatu ir kiemo statiniais kaina 82 800 Lt. Norintieji dalyvauti varĹžytynÄ—se privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinÄ—s parduodamo turto kainos varĹžytyniĹł dalyvio mokestÄŻ 8280 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł pradĹžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. DÄ—l parduodamo turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ A.MitrÄ…, tel. 8 680 73 227. Antstolis informacijÄ… teikia tel. 422 053.
996379
Viskas iť akmens. Židiniai, ťaltiniai, tvoros, grindiniai ir t.t. Tel. 8 696 37 639. 1000140
Vidaus ÄŻrangos Gaminame iĹĄ puĹĄies, uosio, Ä…Ĺžuolo ÄŻvairaus dizaino filingines duris, laiptus, palanges ir kt. gaminius. Tel. 8 607 34 168. 993002
Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų vairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545. 994293
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 998069
993437
998041
Parduodu mōrinį gyvenamąjį namą Kaiťiadorių r., Žaslių miestelyje. Yra ōkinis pastatas, 25 a Şemės. Tel. 8 628 25 553. 1001474
SodybÄ… graĹžioje vietoje, ant Ĺ uĹĄvÄ—s kranto, JosvainiĹł mstl., KÄ—dainiĹł r. (19 a ĹžemÄ—s, trobesiai mediniai). Kaina sutartinÄ—. Tel. 8 604 27 549. 1000845
SodybÄ… PrienĹł r. (1,8 ha ĹžemÄ—s, gyvenamasis ir ĹŤkiniai pastatai). Kaina 70 000 Lt. Tel. 8 698 39 436.
1000222
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 985411
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821575
StatybinÄ—s medĹžiagos
1002165
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.
1001176
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
998966
999368
999156
Malkas – lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 998756
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ—mis. AtveĹžame. Tel. 8 631 33 736.
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974153
Parduodame Ä…Ĺžuolines, uosines, berĹžines, juodalksnio malkas (rÄ…stais, trinkelÄ—mis, skaldytas). Perkame miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas, atraiĹžas ir pjuvenĹł briketus. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001. 990767
Parduodame stambias atraiĹžas ir ÄŻvairias malkas: dvimetriais, trinkelÄ—mis ir skaldytas. AtveĹžame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432. 998184
Parduodu berĹžines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811.
999693
Parduodu ÄŻvairias malkas, medienos atraiĹžas. AtveĹžu ÄŻ vietÄ…. Tel. 8 686 18 627.
995742
Parduodu malkas, turime spygliuoÄ?iĹł ir lapuoÄ?iĹł. VeĹžame skaldytas arba trinkelÄ—mis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 07 508.
987936
Parduodu malkas: uosio, berĹžo, Ä…Ĺžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraiĹžas maiĹĄuose. PerveĹžu krovinius. Tel. 8 630 41 245. 1000073
Pigiai parduodu ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł malkas ir Ä…Ĺžuolo bei juodalksnio atraiĹžas. Tel. 8 688 55 419. 998100
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997586
Skaldytas pusiau sausas berĹžo, uosio, juodalksnio malkas. 6,5 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 1001140
KeiÄ?ia
Perka „Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 687 90 575, www.metrampa.lt. 996124
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, kopĹŤstus, agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 992949
Kitos prekÄ—s
Totalus prekiĹł iĹĄpardavimas
„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvÄ—je tik BaltĹł pr. 49F, Kaune,
30% visoms prekÄ—ms Iki rugpjĹŤÄ?io 24 d.
1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidautina centre arba Žaliakalnyje. Tel. 8 698 32 916. 1001870
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 998591
AB superka senus ir nevaĹžiuojanÄ?ius automobilius. Atsiskaito iĹĄ karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 998574
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerĹŤdijanÄ?io plieno ir juodĹłjĹł metalĹł lauŞą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis ElektrÄ—nĹł g. 8, 9–17 val., tel. 8 686 83 409. 992894
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 999936
AKCIJA baltarusiťkiems durpių briketams. SaulėgrąŞų lukťtų briketus, medienos pjuvenų briketus. Patiems pasiimant – dar pigiau. Kaunas. Tel. 8 600 25 915. 995573
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 999099
994373
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997691
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IťsiveŞa patys. IťveŞa senus automobilius. VandŞiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 998646
Brangiai perkame juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. IĹĄsiveĹžame patys. IĹĄveĹžame senus automobilius. S.LozoraiÄ?io g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 994317
Brangiai perku miĹĄkÄ… (su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti). Atsiskaitau iĹĄ karto. Parduodame malkas. Kitos miĹĄkaveĹžio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990995
Brangiai superkame visĹł markiĹł lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkveĹžimius. IĹĄsiveĹžame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 999354
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 992139
Jauna ťeima ieťko 1–2 kambarių buto. Gali bōti dalis namo. Jei reikia remonto – susiremontuosime. Siōlyti įvairius variantus. Tel. 8 686 61 618. 1000814
NorvegĹł bendrovÄ— „Kjøpe jord“ perka ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ™ ĹŤkininkauti. Tel. 8 643 75 526. 1000253
Nuolat perku ĹžemÄ™, ne maĹžiau kaip 5 ha. SiĹŤlykite ÄŻvairius variantus. Tel. 8 618 87 113.
1000262
Perka ĹžemÄ™, miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje, tinka apleista, iĹĄnuomota, su bendraturÄ?iais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iĹĄ karto. Tel. 8 671 08 059. 999651
1001915
Maisto prekÄ—s
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
995395
KeiÄ?ia sodÄ… SB „Rasa“ (nuo KlaipÄ—dos, Palangos 25 km) ÄŻ 1–2 kambariĹł butÄ… Kaune. Tel. 8 698 32 916.
1001667
Tveriame ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł tvoras. Konsultuojame. Tel. 8 671 94 586, 8 671 94 581.
999259
999452
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
995337
1,5 kambario butÄ… GeleĹžinio Vilko g., 5 a. namo IV a., vidinis, ĹĄiltas, be balkono, reikia remonto. Be tarpininkĹł. Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 655 48 400. 2 k. Kovo 11-osios g., Dainavoje (5/5 a., vidinis, kambariai 17 ir 14, virtuvÄ— 6 kv. m, balkonas, WC kartu). Kaina 68 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paĹĄtas sonata888888@gmail.com.
1001148
TrinkeliĹł klojimo darbai. Tel. 8 687 94 549.
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
1 kambario butÄ… Jonavoje, ChemikĹł g. (5/3 a., nauji plastikiniai langai, balkonas ÄŻstiklintas, ĹĄarvuotos durys, dalis baldĹł, b. pl. 35,63, kambarys 17,08, virtuvÄ— 9,11 kv. m). Kaina 29 000 Lt. DerÄ—simÄ—s. Tel. 8 618 06 918.
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com.
996855
988871
,,ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. Šilumą taupantys daŞai ir tinkas. Fasadų ir vidaus patalpų ťiltinimas naujausiomis technologijomis. www.termofasadai.lt. Tel. 8 663 50 600, e. paťtas info@termofasadai.lt.
986995
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
996276
994938
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Taikomos nuolaidos! Tel. 8 674 44 496. 996528
1001047
BerŞines, puťines, juodalksnio, ąŞuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. AtveŞame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Perku ĹžemÄ—s grÄ…Ĺžinimo dokumentus. Atsiskaitau iĹĄ karto. Tel. 8 684 94 670. 1000516
PirkÄ?iau komercinÄ—s paskirties patalpas Kaune, SavanoriĹł prospekte, I aukĹĄte, nuo 80 iki 100 kv. m. Nuoma nedomina. Tel. 8 611 99 268. 1000384
PirkÄ?iau namÄ… Kauno mieste. Tel. 8 630 00 439. 1000813
Superkame visĹł markiĹł senus automobilius, iĹĄsiveĹžame patys. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 1000923
UAB TORLINA brangiai perka juodųjų (1 t iki 920 Lt) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iťveŞti savo transportu. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Ateities pl. 34, Kaunas (darbo laikas I–V 8–17 val., VI 13 val.). Juodieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051; spalvotieji metalai – tel. (8 37) 441 414, 8 611 44 404. 999357
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997642
992113
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali bōti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 955.
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iĹĄ karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
Nebrangiai pirksiu namÄ… Kaune ar Kauno r. Gali bĹŤti ir dalis namo arba kotedĹžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030.
Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Perku tvarkingÄ… trijĹł arba keturiĹł kambariĹł butÄ… Kaune. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023.
997609
998514
1001171
213
antraDIENIS, rugpjūčio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
Įvairūs Akcininkams!
986109
AKCINĖS BENDROVĖS „KAUNO TILTAI“ AKCININKAMS! Bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. rugsėjo 5 d. 12 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šaukiamas akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (kodas 133729589, buveinė Ateities pl. 46, Kaunas) visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkų registracijos pradžia – 11.45 val. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. rugpjūčio 29 d. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrovės audito įmonės rinkimai. 2. Audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. 3. Bendrovės įstatų keitimas. 1001908
Nuomoja
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978739
A.Vainorienės firma veža į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980.
1001433
2 kambarių butą Žaliakalnyje, Rimvydo g. (toliau nuo gatvės, geras susisiekimas). Su gyvūnais nepageidaujama. Kaina sutartinė. Tel. 715 271, 8 655 50 622. 1001042
3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009.
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
Organizuojama poilsinė-pramoginė 3 d. kelionė į PALANGĄ. Apgyvendiname, nuvežame, parvežame. Kelionės ir nakvynės kaina 120 Lt. Išvykstame rugpjūčio 24, 31 d. Kreiptis Savanorių pr. 3 (kieme), Kaunas. Tel. (8 37) 205 898, 8 673 97 498, 8 609 93 322. 1000148
Paskolos
1001432
Kauno centre, prie parko, nuomojamas 4 kambarių butas. Kaina 1000 Lt ir komunalinės išlaidos (galima derėtis). Yra garažas ir uždaras kiemas. Tel. 227 374.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Mokslo metams priimsiu gyventi studentę. Tel. 8 671 63 882.
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960.
1001443
1000426
Nuomojami įvairūs plotai sandėliams ir logistikai. Šalia muitinė ir automobilių turgus. Adresas Taikos pr. 104B. Tel. 8 687 71 344. 1000951
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
974971
Išsinuomoja Išsinuomotume 1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidautina centre arba Žaliakalnyje. Tel. 8 698 32 916.
1001883
Gabenimai
994902
994971
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 994878
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 994408
Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 995695
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 1001197
„Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 614 86 047. 996163
Atvešiu: žvyro, smėlio, akmenų, juodžemio, durpių briketų, sunkvežimio su manipuliatorium nuoma. Tel. 8 614 88 448, e. paštas gtamasauskas9@gmail.com. 999515
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 995122
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 998370
Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 1001312
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 999310
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
1001805
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 989028
Nebrangiai perkraustysiu (yra krovėjai), pervešiu krovinius krovininiu sunkvežimiu „Iveco“. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 1001750
Nedideliais kiekiais vežame žvyrą, smėlį, skaldą, atsijas, perpuvusį arklių mėšlą. Tel. 8 620 24 446. 1001350
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 996777
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20–27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 989060
Naujas privatus darželis Aukštuosiuose Šančiuose, Kaune! Laukiame vaikučių nuo metukų iki šešerių. Mažos grupės, visas maitinimas, naujos patalpos, erdvus kiemas, meniniai ir sportiniai užsiėmimai, lankstus priežiūros grafikas. Informacija ir registracija tel. 8 656 52 203 ir www.7nykstukai.lt.
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1000893
Karščiausi kelionių pasiūlymai
1001611
971373
992793
2 kabinetų biurą Centre, A.Mickevičiaus g., šalia Apygardos teismo (plytinio namo II a., b. pl. 43 kv. m). Kaina 550 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009.
Kviečia
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000. 994282
Kiti BUAB „Germonda“ bankroto administratorius viešai praneša, kad BUAB „Germonda“ registravimo pažymėjimo ir 2003 10 23 įstatų originalai yra prarasti. UAB „Forum regis“ . 1001593
Pranešame, kad UAB „DG ir ko“ sveikatos centras (įmonės kodas 302797430, buveinės adresas Aukštažio g. 17, Kaunas) keičia pavadinimą į UAB „Geros sveikatos centras“. 1002096
informuoja ŽOLINĖS ŠVENTĖ Rugpjūčio 14 d. 17 val. Kovo 11-osios parke („Girstučio slėnyje’’) – ŽOLINĖS ŠVENTĖ! Puiki programa ir gera nuotaika garantuota. Dalyvauja: Vytautas Šiškauskas, liaudiškos muzikos kapela „Sodžius“, Didžiųjų Lapių kapela „Girnapusė”. Šventės vedėjas Petras Venslovas. Jūsų lauks siurprizai. Renginys nemokamas. AŠ GALIU! „Integracijos ir sugrąžinimo į darbo rinką programa: AŠ GALIU!”. Projekte teikiamos nemokamos paslaugos (profesinis orientavimas, socialinių įgūdžių ugdymas ir konsultavimas, bendrųjų ir profesinių įgūdžių ugdymas) ilgalaikiams bedarbiams (nedarbo trukmė per 24 mėn.). Kviečiame dalyvauti programoje. Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos prašom kreiptis į VšĮ Šeimos santykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kaunas, arba telefonu (8 37) 750 935.
informuoja Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai Pivašiūnuose Rugpjūčio 15–22 d. Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vysku pijos piligrimystės vieta. Švč. Mergelė Ma rija Nuliūdusiųjų Paguoda traukia maldi ninkus į Pivašiūnus, kur jie patiria Dievo malonių. Nuo senų laikų čia garsus Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžian tis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikin čiųjų širdis. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas „Nuliūdusiųjų pa guodos” titulas. Didžiųjų atlaidų pagrindi nė diena kasmet švenčiama rugpjūčio 15 d., atlaidai šioje šventovėje trunka visą savaitę iki rugpjūčio 22 d. – Švč. M. Marijos Karalie nės šventės. Žolinės aštuondienio atlaidų tvarka ir lai kas: Atlaidų išvakarių pamaldos – rugpjūčio 14 d. 18 val. Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės (Žolinė). Pagrindi nė atlaidų diena. Melsimės už Lietuvos žem dirbius (patarnauja Alytaus dekanato bei kiti paskirti kunigai); 12 val. – iškilmingos šv. Mišios Pivašiūnų bažnyčios šventoriuje. Giedos Kaišiadorių vyskupijos parapijų jung tinis choras. Gros Didžiosios kunigaikštienės Birutės ba taliono orkestras. Rugpjūčio 16 d. – melsimės už dvasininkus ir vienuolius bei melsime pašaukimų į dva sinį luomą (patarnauja Elektrėnų dekanato kunigai). Rugpjūčio 17 d. – melsimės už tikybos mo kytojus ir visus pedagogus, Katechetikos centrų darbuotojus (patarnauja Merkinės dekanato kunigai). Rugpjūčio 18 d. – melsimės už šeimas, Šei mos centrų darbuotojus (patarnauja Širvin tų dekanato kunigai). Rugpjūčio 19 d. – melsimės už parapijas ir bendruomenes (patarnauja paskirti kuni gai). 12 val. – šv. Mišiose bus teikiamas su tvirtinimo sakramentas. Rugpjūčio 20 d. – melsimės už vaikus ir jaunimą, Jaunimo centrų darbuotojus (pa tarnauja Stakliškių dekanato kunigai). Šią dieną taip pat melsimės, kad Dievo Tarnas arkivysk. Teofilius Matulionis, Kaišiadorių vyskupas, būtų paskelbtas šventuoju. Rugpjūčio 21 d. – melsimės už ligonius ir „Caritas” darbuotojus (patarnauja Kaišia dorių dekanato kunigai). Rugpjūčio 22 d. – Švč. M. Marijos Karalie nės minėjimas; Rožinio maldos mylėtojų – „Gyvojo rožinio” ir „Marijos legiono” narių diena (patarnauja Molėtų dekanato kuni gai). Atlaidų užbaigos pamaldos – rugpjūčio 22 d. 12 val. Pamaldų laikas: Šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val., Švč. Sakramento adoracija, Rožinio malda – nuo 11 iki 12 val. Atlaidų tvarkaraštyje galimi pakeitimai ir papildymai. „RENGINIAI TAU“ Rugpjūčio 15 d. 15 val. Kovo 11-osios g. 43iojo namo kieme, prie kryžiaus, kviečia švęsti Žolinę. Rugpjūčio 15-oji, Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena ir žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė. Ši šventė kaip gyvybės apy takos ratas, malda už gyvuosius ir mirusiuo sius. Liaudies išmintis sako: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės netu rės”. Taigi ar norite būti laimingi? ŠVęSKITE ŽOLINĘ! NEMOKAMA EKSKURSIJA Kelionių vadovė Rima Čepurnienė kviečia į nemokamą ekskursiją: rugpjūčio 15 d. 8 val. – KELIONĖ Į ŠIRVINTŲ KRAŠTĄ. Būtina išankstinė registracija. Vietų skai čius ribotas. Kreiptis darbo dienomis nuo 9 iki 13 val. tel. (8 37) 205 482, 8 689 54 571, e. p. r.cepurniene@gmail.com.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų. KRUIZAI Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija.
KELTŲ BILIETAI INTERNETU
KELIONĖS
Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją.
Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“
Tel. (8 41) 399 544, 8 642 19 000, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt. KELIONĖS IŠ KAUNO BE PAPILDOMŲ MOKESČIŲ (degalai) 08 17 – Varšuva–Krokuva–Osvenci-
mas–Čenstakava. 3 d./2 n. 355 Lt. Gidas R.Jakutis. 08 17 – Torunė–Malborkas–Sopotas– Gdanskas–Elblongas. 3 d./2 n. 399 Lt. 08 20 – Kroatijos istorijos ir gamtos lobiai. 10 d./9 n. 1285 Lt. 08 24 – Seinai–Varšuva–Velička–Krokuva–Čenstakava. 3 d./2 n. 399 Lt. Gidas R.Jakutis. Kelionių programos www.travelcentre.lt
22
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
kas, kur, kada teatras
Juozas MEŠKAUSKAS
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
(1906–2010) Eidamas 105-uosius metus, 2010 m. spalio 21 d. Beverli Šores (Indianos valstija, JAV) į Amžinybę iškeliavo mokslininkas gydytojas Juozas Meškauskas. Gimė Lietuvoje 1906 m. liepos 21 d. Vajėšių kaime, Anykščių valsčiuje. A.a. Juozas Meškauskas nuo 1941 iki 1944 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanas. 1949-aisiais jis su šeima atvyko į JAV ir užsiėmė gydytojo praktika, daug rašė spaudoje, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Ilgus metus gyveno Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, vėliau persikėlė į Beverli Šores. Už krikščioniškos veiklos nuopelnus Popiežius Jonas Paulius II apdovanojo dr. J.Meškauską Šv.Silvestro medaliu. Su žmona Jone, kuri taip pat buvo gydytoja, užaugino du vaikus, kuriuos išmokslino. Dukra Marija gimė 1937 m. Ji parašė doktoratą iš biochemijos, o sūnus Jonas baigė technikos mokslus, irgi turėjo šios srities daktaro laipsnį. Žmona Jonė Meškauskienė iškeliavo amžinybėn 1999-aisiais. Šv. Mišios už a.a. dr. J.Meškausko ir jo žmonos sielas bus aukojamos rugpjūčio 16 d. 10 val. Vytauto Didžiojo bažnyčioje. Po Šv. mišių a.a. dr. Juozo Meškausko ir jo žmonos Jonės urnos su pelenais bus palaidotos dr. J.Meškausko gimtinėje, Debeikių kapinėse. Kviečiame visus draugus, artimuosius ir pažįstamus dalyvauti atsisveikinant.
Amžinąjį atilsį
Sunkią netekties valandą, mirus tėveliui, nuoširčiai užjaučiame AB „Stumbras“ darbuotoją Gintarą Daškevičių ir jo artimuosius. AB „Stumbras“ kolektyvas
Dėkoja Visada Mamytė liks su mumis, Nors žodžiais ir neprakalbės. Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy. Nuoširdžiai dėkojame visiems, į paskutinę kelionę palydėjusiems Stefaniją GALMINIENĘ-ŽUKIENĘ. Ačiū Jums už šilumą, pagarbą ir pagalbą, kuria dalijotės Jai esant gyvai. Ačiū Jums už supratimą, žmogiškumą, šiltus žodžius ir palaikymą netekties dienomis. Būkite visi sveiki, džiaugsmingi ir branginkite kiekvieną gyvenimo akimirką. Su gilia pagarba dukros Nijolė ir Gražina Ketvirtinės vyks Kauno šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje rugsėjo 11 d. 18 val.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 994727
KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt. 991986
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 999014
AKCIJA
1 + 5 AI
Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia,
renginiai KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjungos a. 13A
Rugpjūčio 16 d. 11 val. pristatoma skiau tininkių R.Butkevičienės, B.Jusaitienės, R.Marcinkevičienės, A.Miškelienės, T.Zuiko vos darbų paroda ŽOLYNAI SKIAUTINIUOSE.
V.KUDIRKOS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS JAUNIMO, MENO IR MUZIKOS SKYRIUS Savanorių pr. 377, tel. 411 185
Iki rugsėjo pabaigos vyksta Osvaldo Jablonskio akvarelės paroda RAŠYTOJŲ TĖVIŠKĖS.
XIV tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2012 Nida
Nuoširdžiai užjaučiame Aušrą ČIŽAUSKIENĘ dėl Mamos mirties. UAB „Korelita” kolektyvas”
SKELBIM
Rugpjūčio 19 d. 12 val. – GELTONSNAPIS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija. SCHOLA CANTORUM DE REGINA PACIS, vadovas ir dirigentas VIDMANTAS BUDRECKIS Programoje – J.S.Bachas, F.Schubertas, C.Franckas, R.Dubra, K.Jenkinsas.
Rugpjūčio 15 d., trečiadienį, 19 val. Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje. Festivalio pabaigos koncertas. „W.A.Mozartas ir Prancūzijos baroko muzika“ Atlikėjai: festivalio orkestras MUSICA HUMANA, meno vadovas ir dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA. Valstybinis choras VILNIUS, meno vadovas ir dirigentas POVILAS GYLYS. Solistai: MACHIKO TAKAHASHI (fleita, Japonija), AISTĖ BALIUNYTĖ (arfa), JULIJA STUPNIANEK-KALĖDIENĖ (sopranas), MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras), IGNAS MISIŪRA (bosas), BALYS VAITKUS (vargonai). Programa: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Simfonija Nr. 5 B-dur, K. 22; Koncertas fleitai, arfai ir orkestrui C-dur, K. 299; LOUIS VIERNE – „Carillon de Westminster“ vargonams, op. 54 Nr. 6; MARC-ANTOINE CHARPENTIER – „Te Deum“ solistams, chorui ir orkestrui, H. 146.
Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ Palangos gintaro muziejus Vytauto g. 17
Rugpjūčio 15 d. 20 val. – Vasarvidžio nakties sapnas. JUDITA LEITAITĖ (mecosopranas), AUDRONĖ JUOZAUSKAITĖ (fortepijonas). Programoje – H.Berliozas, E.Griegas, J.Sibelius, A.Klova. Rugpjūčio 16 d. 20 val. – A-Capella keturiems. Vyrų vokalinis kvartetas OPUS VOCALIS: Mindaugas Zimkus (tenoras), Žanas Voronovas (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas), Antanas Kulakauskas (bosas). Programoje – M.K.Čiurlionis, J.Naujalis, S.Šimkus, T.Weelkesas. Palangos Švč. Mergelės MarijoS Ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 55
Rugpjūčio 14 d. 20 val. – Žolinės šventė. LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas). Palangos pučiamųjų orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas VYGANTAS REKAŠIUS. Programoje – J.S.Bachas, G. F.Händelis, Fr.Cesarini, R. van Beringenas, S.Šimkus, E.Morricone, J.Tallat-Kelpša, V.Klova. Rugpjūčio 18 d. 20 val. – festivalio uždarymo koncertas. ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas). Styginių kvartetas ARCO: Irma Bakševičienė, Dalia Suraučiūtė, Ramūnas Zakaras, Dainius Palšauskas.
Jūros g. 7, Šventoji
Rugpjūčio 15 d. 20 val. – Žolinės šventė. LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas). Palangos pučiamųjų orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas VYGANTAS REKAŠIUS. Programoje – J.S.Bachas G.F.Händelis, F.Cesarini, R. van Beringenas, S.Šimkus, E.Morricone, J.Tallat-Kelpša, V.Klova. Rugpjūčio 16 d. 20 val. – chorinės muzikos vakaras. Valstybinis choras VILNIUS, meno vadovas ir vyr. dirigentas POVILAS GYLYS. Programoje – M.K.Čiurlionis, Ch.Gounod, F.Schubertas, J.Rutteris, M.Urbaitis, L.Vilkončius.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Rugpjūčio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau no miesto karilionieriaus Juliaus Vilnonio atliekami varpų muzikos koncertai. Skam bės liaudiški motyvai.
Vasaros kamerinės muzikos koncertų pajūrYje ciklas Juodkrantė, Nida, Palanga
Rugpjūčio 16 d., ketvirtadienį, 20 val. Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje rugpjūčio 17 d., penktadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertas „Vasarvidžio nakties sapnas“. Atlikėjos: JUDITA LEITAITĖ (mecosopranas) ir AUDRONĖ JUOZAUSKAITĖ (fortepijonas) Programoje: Hectoras Berliozas, Edvardas Griegas, Jeanas Sibelius, Gabrielis Fauré, Algirdas Klova, Gintautas Pūgžlys, Oscaras Mericanto ir kt. Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 20 val. Palangos gintaro muziejaus Židinio menėje koncertas iš ciklo „Intro musica“. Atlikėjai: VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS ir VYTAUTAS GIEDRAITIS (klarnetas) Programa: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui A-dur, KV 581; CARLAS MARIA VON WEBERIS – Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui B-dur, op. 34. Rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Palangos gintaro muziejaus Židinio menėje rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 20 val. Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertas „Iš mano svajonių“. Atlikėjos: AISTĖ ŠIRVINSKAITĖ (sopranas), MIGLĖ DIKŠAITIENĖ (smuikas), RŪTA BLAŠKYTĖ (fortepijonas) Programoje: Hectoras Berliozas, Felixas Mendelssohnas, Sergejus Rachmaninovas, Pietro Mascagni, Alfredo Catalani, Sergejus Prokofjevas, Franzas Leháras, Meredithas Willsonas, Fritzas Kreisleris, Luigi Denza, Richardas Rodgersas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Iki rugsėjo 1 d. veikia Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių skyriaus keramikos bū relio darbų paroda.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 1 44
Iki rugpjūčio 31 d. Parodų salėje veikia grafikės Rimos Mačiulytės paroda MENAS – MANO PANČIAI. Grafikės Rimos Mačiulytės teigimu, paroda „Menas – mano pančiai” – tai 24 kūrinių netiražuojamos grafikos ciklas, kuriame pasakojama, kaip merdinčioje provincijoje jaučiasi kūrėjas, turintis didesnių ambicijų nei bulvių ir kiaulių auginimas. Pasak R.Mačiulytės, savo kūriniais ji stengsis paprovokuoti provinciją, mat ši paroda bus eksponuojama ne tik Kauno menininkų namuose, bet ir Klausučių, Veliuonos, Raudonės kultūros centruose. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val. Įėjimas nemokamas. Iki rugpjūčio 31 d. veikia Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos mokinių paroda ATSIMINIMAI KLAJOJANT. Mokiniai, remdamiesi savo vizualine patirtimi, per simbolius perteikia savo supantį pasaulį. Tapyboje kiekvienas vaikas nori išreikšti save per kolorito, faktūros, stiliaus ypatumus. Kiekvienas, ieškodamas savo individualybės, savaip išreiškia jį kūryboje, vieni per monochromiją, kiti per formą, dar kiti per ekspresiją. Galbūt tai pirmieji žingsniai kūryboje, bet jie pilni nuoširdaus ir kūrybiško proceso. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus vaikų literatūros skyrius K.Donelaičio g. 13
Iki rugpjūčio 30 d. veikia Kauno m. savival dybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos ir Kauno EIC „Europe Direct” parengtas mažųjų kauniečių, tradicinės 17 Vaikų knygos šventės dalyvių geriausių piešinių parodos „Skaitantis Europos miestas” ir „Graži tu mano...”
V.GRYBO MEMORIALINIS MUZIEJUS Vydūno g. 31, Jurbarkas
Iki rugsėjo 15 d. veikia paroda KAUNO BIENALĖS AKISTATOS: GAO YUAN (Taivanas) ir JŪRATĖ PETRUŠKEVIČIENĖ (Lietuva). Abi menininkės kalba apie monumentalias paradigmas, tik skirtingomis priemonėmis. Taivanietė, gyvenanti tarp Pekino ir Niujor ko, žvelgia į simptominius Kinijos moterų vakarietiškėjimo atvejus. Atokių Kinijos regionų šeimos keliasi į didmiesčius jų sta tyti ir plėsti. Tiek statytojai (moterų vyrai/ kūdikių tėvai) keičia erdves ir jų identitetus (vietoj tradicinės kinų kultūros ir architektū ros aplinkos sukurdami dangoraižių monst rus), tiek ir aplinka keičia juos. Vakarie tiškas gyvenimo būdas/vartojimo kultūra persmelkia naujakurius. Komponuodama kinų moteris su kūdikiais Vakarų renesanso madonų ikonografiniame rėme, Gao Yuan įtvirtina/įšventina šio apgaulingo apsimai nymo faktą. Kelių sluoksnių fotografijose įterpiami architektūros peizažai – tarytum nusikaltusieji nesuvaldomos ekspansijos iš savęs liudytojai. Lietuvių menininkė Jūratė Petruškevičienė geba atrasti monumentalumą miniatiūro je. Ji liečiasi prie egzistencinių gijų per įaki vaizdintą taktiliškumo faktorių. Megzdama, siūdama, siuvinėdama, adydama savo auklės drabužių ir daiktų reminescencijas, ji padirbdina tikrąsias ikonas iš minėto as mens sklidusiai pajautai ir šilumai. Rankų prisilietimas miniatiūriniame „Emilijos pasaulio” cikle yra toks pats būtinas kaip atminties dovana. Ikonografija šiame cikle susipina su biografija, būtinybė su būtimi, tikrumas su įsivaizduojama realybe. Šalia miniatiūrų pasaulio menininkė pristato ir pastarųjų metų skiautinio ir siuvinėjimo technikomis įgyvendintus kūrinius, kuriuos galima vadinti istorijos dienoraščiais.
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
Palangos gintaro muziejus
16 d. 20 val.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS 18, 19 d. 16 val.
Kino centras „Cinamon“
15 d. 10.45 val.
23
antradienis, rugpjūčio 14, 2012
kas, kur, kada TV programa
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Tedis“ (išankstiniai seansai) – 14, 15, 16 d. 20.50 val. „Viską prisiminti“ – iki 16 d. 11.45, 14.15, 16.45, 19.15, 21.45 val. „Karališka drąsa“ 3D (liet. k.) – 15 d. 10.45 val.; iki 16 d. 13, 15.15, 17.30, 19.45* val. (*išsk. 15 d.). „Karališka drąsa“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.50, 14, 16.15, 18.30, 20.45 val. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžioto jas“ 3D – iki 16 d. 22 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – 15 d. 19.45 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 16 d. 13.45, 16, 18.35 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 16 d. 18, 21.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 11* val. (*išsk. 15 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 16 d. 12.30, 14.30, 16.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.30 val. „FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Karališka drąsa“ 3D (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 10.15, 12.45, 15.15, 18, 20.45 val. „Karališka drąsa“ (premjera, liet.k.) – iki 16 d. 11.15, 13.30, 15.45 val. „Viską prisiminti“ (premjera) – iki 16 d. 13.15, 16, 18.45, 21.15 val. „Mėnesienos karalystė“ (premjera) – iki 16 d. 14.15, 16.30, 19, 21 val. COSMO VIP PREMJERA. „Tedis“ – 14 d. 21.45 val. DELFI.LT SEANSAS. „Nesunaikinami 2“ – 17 d. 19 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 16 d. 10.45, 13, 17.45 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 16 d. 11.45, 16.45 val. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžio tojas“ 3D – iki 16 d. 13.45, 17, 19.45, 22.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 16 d. 11 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ 3D – iki 16 d. 10.30, 15.30, 20.15 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 16 d. 14 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 16 d. 18.15, 21.30 val. „Pakvaišęs tėtis“ – iki 16 d. 19.15, 21.45 (seansas nevyks 14 d.) val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Alvinas ir burundukai 2“ – iki 16 d. 12 val. Bilieto kaina 6 Lt.
KRANTINĖS KINAS Prieplaukos krantinė
Rugpjūčio 15 d. 21.30 val. „Krantinės ki nas” ir „Tarptautinis Kauno kino festivalis” pristato vieną svarbiausių praėjusių metų filmą – Izraelio kino meistro Nadavo Lepido juostą „Policininkas”. Policininkas Jaronas – pagrindinė elitinės policininkų grupės, priklausančios Izraelio antiteroristiniam skyriui, narys. Jis ir jo kolegos – ginklas, kuriuo šalis nusitaiko į savo priešininkus – arabus. Jaronas dievina savo skyrių, savo kolegas ir savo raume ningą kūną. Jo žmona laukiasi vaikelio, tad Jaronas nekantrauja – kiekvieną minutę jis gali tapti tėvu. Netikėtai susidūręs su atkaklia radikalų grupe Jaronas atsiduria kare tiek tarp Izraelio klasių, tiek su savo siela. Juosta „Policininkas” – tai Tarptautiniame Jeruzalės kino festivalyje geriausio ope ratoriaus, scenarijaus ir pirmo vaidybinio filmo režisūros apdovanojimus bei publikos simpatijų prizą Lokarno kino festivalyje pelnęs filmas. Tarptautinį kritikų pripažinimą ir iššūkių nebijančios publikos simpatijas pelnęs filmas garantuoja patį geriausią laiką inte lektualių pramogų laisvalaikiu ieškantiems žiūrovams.
KRANTINĖS KINAS
15 d. 21.30 val.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 Iškilminga Lietuvos olimpiečių sutikimo ceremonija (k). 13.15 Sveikinimų koncertas. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Europos vidury. 19.30 „Longino ietis“ (2). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00, 22.15, 23.20 Londono vasaros olimpinių žaidynių uždarymo ceremonija. 23.10 Sportas. 23.15 Orai. 23.20 „Longino ietis“ (2) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 „Ponas Bynas“ (4) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.15 Romantinė komedija „Teisė tuoktis“ (JAV, Australija, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (5) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Siaubo f. „Laivas vaiduoklis“ (JAV, Australija, 2002 m.) (N-14). 0.25 „Skaičiai“ (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Buvusieji“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 „Beždžionėlė riedlentininkė“. 12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Nuotykių f. „Aplink pasaulį per 80 dienų“ (D.Britanija, Airija, Vokietija, 2004 m.). 0.20 Romantinė komedija „Mano pirmosios vestuvės“ (Kanada, D.Britanija, 2006 m.). 2.10 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25, 15.00 „Raudonas dangus“. 8.25 „Užkalnio 5“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Žmogus prieš gamtą. Evergleidso pelkynai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“.
DATOS (rugpjūčio 14 d.) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Prajuokink mane. 21.25 Kriminalinė komedija „Dvigubas užkeikimas“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 „Neskubėk gyventi“ (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Plieninės vertybės. Garvežių amžius (k). 12.10 Klaipėdos dramos teatro spektaklis. S.Canevas. „Paskutinė Sokrato naktis“ (k). 14.00 Septynios Kauno dienos. 14.40 Vakaro autografas (k). 15.25 Laiko ženklai. 16.15 Grynas gyvenimas. 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.30 Gimtoji žemė. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 LNOBT spektaklis. G.Puccini „Madam Baterflai“. 21.00 Senieji Lietuvos vienuolynai. Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas ir bažnyčia (2007 m.). 21.35 Emigrantai. 22.10 „Prokurorai“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Lemtingi metai“ (5, 6). 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 Vilniaus knygų mugė 2012. Tomo Balkelio knygos „Moderniosios Lietuvos kūrimas“ pristatymas (k). 1.15 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Didžiojo muzikos parado akimirkos. Koncertuoja fortepijonų trio „Kaskados“. Programoje A.Chačaturiano, F.Mendelsono-Bartoldi ir G.Mahlerio kūriniai.
9.30, 14.30 Teleparduotuvė. 9.45 Tavo augintinis. 10.15, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 11.10 „Puma“ (3). 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00 Aukščiausia pavara. 14.00, 21.00, 1.40 „Viena už visus“. 16.00, 2.05 „Gyvenimas Marse“. 17.00 „Puma“ (4). 19.00 Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionatas. Tiesioginė transliacija. 22.00 Nuotykių drama „Šokis su vilkais“ (JAV, 1990 m.).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Žaibo smūgis“ (3). 10.00 „Kovotojas Reksas“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Ozis ir Driksas“ (8). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Meilės miestas“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų“ (2). 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 Būk mano meile! (N-7). 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Kriminalinė drama „Amerikos gangsteris“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 0.00 „4400“ (N-7).
10.10 „Pokojus“. 10.40 Senoji animacija. 11.15 Nomeda. 12.05, 17.00 „Daktarės Zaicevos dienoraštis“. 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Nemylimi“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai.
20.35 Nomeda. 21.25 „Nemylimi“. 22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15, 14.45 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „SOS Beringo jūroje“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.05 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Vasara su Asta. 23.20 Reporteris. 0.02 Orai.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Taikus karys“ (N-7). 11.25 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.55 Drama „Trotskis“ (N-7). 13.55 Telelaikraštis. 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.20 Lietuvos dvarai. 19.00 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 „Naisių vasara“ (N-7). 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Veiksmo trileris „Pagrobimas“ (N-14). 1.05 Fantastinis veiksmo f. „Svetimšalis“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30, 18.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „Kovotojas Reksas“. 10.30 „Betmenas iš ateities“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Ozis ir Driksas“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Meilės miestas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „Dešimčia metų jaunesni per 10 dienų“. 17.00 „San Fransisko raganos III“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Lietuva – poezijos skambesy (k). 21.00 Kriminalinė drama „Amerikos gangsteris“. 0.00 „4400“.
8.00 Drama „Žiaurūs žmonės“ (JAV, Kanada, 2005 m.) (N-14). 9.55 F. „Tristanas ir Izolda“. (Vokietija, JAV, D.Britanija, Čekija, 2006 m.) (N-14). 12.05 Veiksmo f. „DOA: gyvos arba mirusios“ (JAV, Vokietija, D.Britanija, 2006 m.) (N-14). 18.00 F. „Drakonų karai“ (P.Korėja, 2007 m.). 19.35 F. „Zuikis beausis“ (Vokietija, 2008 m.). 21.40 Romantinė drama „Emos laimė ir palaima“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 23.25 Trileris „Mes valdome naktį“ (JAV, 2007 m.).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 BEKO-LKL žvaigždžių diena. 15.05 Sportas LT. Tarptautinės žirgų konkūrų varžybos. 16.05 Auksinės širdys. Pergalės metai. 16.35 Sporto metraštis. 16.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 18.30 Automoto. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 21.15 Sportas LT. Lietuvos atviras kultūrizmo čempionatas. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
1385 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė sudarė Krėvos uniją. 1956 m. mirė vokiečių rašytojas ir dramaturgas Bertoldas Brechtas. 1966 m. gimė ameriekičių aktorė Halle Berry. 1983 m. gimė ukrainiečių kilmės Holivudo aktorė Mila Kunis. 1988 m. Modenoje mirė automobilių konstruktorius ir lenktynių Italijoje pradininkas Enzo Ferrari. 2004 m. mirė Lietuvoje gimęs poetas, romanistas ir eseistas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite patirti stresą dėl barnio su artimu žmogumi. Svarbu suprasti, kad tokia būsena greitai praeis ir ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Dvyniai (05 21–06 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Nenusiminkite, viskas praeis. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Džiaukitės šia diena. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nebesikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Klausykite intuicijos balso – ji geriausias patarėjas šiuo metu. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir gyvenime įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia su niekuo nesusipykti, nes susitaikyti paskui bus tiktrai sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Diena kupina malonių įspūdžių. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje lis, šiluma nelepins. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną temperatūra sieks 18–21 laipsnį šilumos. Daug kur lis, kai kur – smarkiai. Trečiadienio naktį bus 13–15, dieną – 19–22 laipsniai šilumos, trumpai palis.
Šiandien, rugpjūčio 14 d.
+17
+21
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+17
Utena
+18
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.53 20.52 14.59 1.14 18.48
227-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 139 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+23 +32 +19 +18 +30 +21 +28 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+23 +20 +30 +18 +19 +34 +30 +13
+18
+15
Vėjas
2–7 m/s
Marijampolė
Vilnius
+18
Alytus
Vardai Šiandien: Euzebijus,
Grintautas, Guostė, Maksimilijonas, Pajauta.
Rytoj: Arnulfas, Asunta, Arvilas, Napoleonas (Napalys), Rugilė, Sigita, Visvilas, Vydenė.
Aukų padaugėjo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+18
+15
+15
7
+17
+21
+17
+15
3
+17
+21
+18
+14
3
rytoj
poryt
Irane dviejų žemės drebėjimų auk ų skaičius kitą dieną po to, kai gelbėtojai baigė gyvųjų paieškos operaciją, padi dėjo iki 306 žmonių, daugiausia žuvu siųjų – moterų ir vaikų. Sveikatos ap saugos ministrė Marzieh Vahid Dast jerdi parlamentui sakė, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo maždaug 50-ia, nes kai kur ie sužeist ieji ligon inėse mirė. Po drebėjimų, kurių stiprumas siekė 6,4 ir 6,3 balo, kalnuotą Irano šiaurės rytų regioną krėtė dešimtys pakartoti nių požeminių smūgių. Iranas yra seis miškai aktyvioje Žemės zonoje, drebė jimai čia yra dažnas reiškinys. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Lėktuvai iš makaronų
Šįkart laimė nenusisuks?
Permės gyventojas Sergejus Pa chomovas užpatentavo konst rukcijas – lėktuvus ir sraig tasparnius, kuriuos jis daro iš makaronų. „Kad užregistruočiau dirbi nių patentą, kreipiausi į Per mės prekybos ir pramonės rū mus. Mes išnagrinėjome kitų meistrų, kurie darė iš vermi šelių sukneles, karolius ir kitus dirbinius, patyrimą. Galiausiai buvo prieita prie išvados, kad mano kūrinius galima užpaten tuoti kaip suvenyrus“, – prane šė pats S.Pachomovas. Nepaprastų makaronų dirbi nių konstruktorius pridūrė, kad pirmąjį suvenyrą sukūrė prieš penkerius metus. „Aš dirbau kaip viešųjų ry šių specialistas. Tuo metu bu vo būtina sukurti įdomią vienos makaronų gamyklos reklamą, šovė mintis padaryti iš jų lėk tuvą“, – papasakojo agentūros pašnekovas. Meistras sakė, kad jo kolekci joje dabar yra beveik trisdešimt sraigtasparnių, lėktuvų, auto mobilių iš vermišelių. S.Pachomovas pabrėžė, kad stengiasi laikytis savo kūri nių techninių duomenų: pa vyzdžiui, jeigu tai automobi lis, tai jo ratai sukasi ir atsidaro durys.
Televizijos seriale „Draugai“ suži bėjusi aktorė Jennifer Aniston spė jo tapti neakivaizdžia daugybės ki no mėgėjų drauge, o jos nesėkmės meilės fronte skaudino ne vieną gerbėją. Ilga draug yst ė su Hol iv u do gražuoliu Bradu Pittu, vedy bos 2000-aisiais, pasibaigusios skausmingomis skyrybomis, ban dymai ieškoti naujos meilės – visa tai, regis, jau praeitis. Pirmą kartą po nelemtų skyry bų 2005-aisiais J.Aniston vėl su sižadėjo – šį kartą su daug mažiau žinomu aktoriumi ir režisieriumi Justinu Theroux. „Justinas Theroux penktadie nį nuostabiai atšventė gimtadie nį ir gavo nepaprastą dovaną – jo mergina, Jennifer Aniston, sutiko su jo pasiūlymu tekėti“, – žurnalui „People“ sakė J.Theroux atstovas. Kaip rašo žurnalas, abu aktoriai, kurie drauge vaidino filme „Ke lionių aistra“, susitikinėti pradėjo pernai gegužę. Naujasis J.Aniston išrinktasis dviem metais jaunesnis už ją. Jam ši santuoka – pirmoji. J.Aniston į Holivudo žvaigždy ną pateko gavusi Reičelės vaidme nį situacijų komedijoje „Draugai“, kurią televizija NBC nuo 1994-ųjų rodė 10 metų. Su tuo vaidmeniu ji pelnė kelis rimtus apdovanoji mus, tarp jų – „Emmy“ ir „Auksi nį gaublį“. J.Aniston suvaidino ir keliuose sėk mės sulaukusiuose filmuose – „Vie nintelė“, „Gera mergaitė“, „Briusas Visagalis“ ir „Išsiskyrimas“. Praėjusį vasarį aktorė gavo savo žvaigždę Holivudo šlovės alėjo je, kuri reiškia, kad kino industri ja pripažino jos talentą ir pasieki mus.
BNS inf.
KD, BNS inf.
Pažino: J.Theroux ir J.Aniston susižadėjo po daugiau kaip metus trukusios draugystės.
„Scanpix“ nuotr.