PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
ketvirtadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 16, 2012
190 (19 491)
10
82AC6?A.162;6@ ?B4=7�š 6< #
ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\ 7\YVaN :N RVXVR[_Ă&#x203A; Ă&#x203A;
turtas
LietuviĹĄkĹł m obiliĹł
Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nas traukiasi iĹĄ aktyvios politikos.
Lietuva 5p.
Ĺ alies verslinin kai neabejoja mobi Ä?iau netiki, kad ĹĄi naujovÄ&#x2014; jiems liĹłjĹł programÄ&#x2014;liĹł nauda, taLaukiama kri gali atneĹĄti pel tinÄ&#x2014;s vartoto no ĹĄiuo metu. jĹł masÄ&#x2014;s.
PrancĹŤzijos futbolo ĹžvaigĹždÄ&#x2014;s F.Ribery ir K.Benzema kitÄ&#x2026;met stos prieĹĄ teismÄ&#x2026; prostitucijos byloje.
IĹĄmaniesiems telefonams programÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s kuriamos ir Lietuvoje.
Pasaulis 12p.
Ĺ iandien priedas
Lina Mrazaus
kaitÄ&#x2014; l.mrazauskaite@diena .lt
naujĹł techno logijĹł sukles tÄ&#x2014;ji t. y. ir mobi liÄ&#x2026;sias progra mÄ&#x2026;, mÄ&#x2014;les, inicijuoja pats verslas, o ne reik vartotojai. lĹŤs
jĹł programÄ&#x2014; liĹł proverĹžis
apie automobi PradÄ&#x2014;jo kur lÄŻ, ti pir telefonu ÄŻjung bet ir mobiliuoju IĹĄmaniuosius mieji ti kai tele mas. PavyzdĹžiui, kurias jo sistetys lietuviai pa fonus naudojanâ&#x20AC;&#x17E;Kaip pavyz stebi, kad, be pamirksÄ&#x2014;tĹł ĹĄvie kad automobilis dÄŻ gali uĹž nietiĹĄkĹł mobi somis, kai Ĺžmo liĹłjĹł programÄ&#x2014; sie- atsiskaitymo per ban ma pateikti jo ieĹĄko dide gus liĹł, vis evoliu lÄ&#x2014;je tamsioje daugiau siĹŤlo kÄ&#x2026; internete aikĹĄte ma cijÄ&#x2026;. je. MetĹł pabai tik atlieka ÄŻvai lietuviĹĄkĹł. Jos ne rÄ&#x2014; infor IĹĄ pradĹžiĹł bankai sukĹŤgoje taip pat pla lÄ&#x2014;rias ma nuojame pasiĹŤlyti cijas, pavyzdĹžiui, praktines funk- aktyves cines, o vÄ&#x2014;liau ir intergalimybÄ&#x2122; mobi liuoju nes interneto telefonu ÄŻjung leidĹžia susimosve kÄ&#x2014;ti uĹž auto ti autonominÄ&#x2122; tai nes. evoliucijÄ&#x2026; inici Ĺ iÄ&#x2026; ĹĄildymo mobilio stovÄ&#x2014; langĹł javo verslas â&#x20AC;&#x201C; sistemÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; tai nuotoliniu bĹŤ ji jis sieaktualu du, bet ir siĹŤ mÄ&#x2026; kÄ&#x2014; bĹŤti konkurencin gas ir pristaty- mÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo G.Ĺ˝ibikas. Ĺžielo itin ti var speciďŹ niĹł pro totojui patoges duktĹł, pavyz dĹžiui, ÄŻ â&#x20AC;&#x201C; sa niĹł paslaugĹłâ&#x20AC;&#x153;, lietuviĹł kalbÄ&#x2026; kÄ&#x2014; I.Laursas. iĹĄverstÄ&#x2026; Bibli jÄ&#x2026;. Ĺ iÄ&#x2026;, kaip ir lietuviĹĄ PaĹĄneko kĹł mÄ&#x2014;lÄ&#x2122;, savo mo pasakĹł progra- pati rai vo manymu, lygiai tokia da bus pastebi bi jau turi daugiau liajame telefone liĹłjĹł ma ir mobiprogramÄ&#x2014;liĹł nei 560 varto rinkoje. IĹĄ pratojĹł. dĹžiĹł TaÄ?iau ĹĄalies jos veiks kaip rinkai pritaiky rinkodaros ir programÄ&#x2014;liĹł tĹł reklamos kĹŤ iĹĄsilaikyti bemaĹžrÄ&#x2014;jams Lietuvoje liau var priemonÄ&#x2014;, taÄ?iau vÄ&#x2014;to neÄŻmanoma, rinka Ä?ia per nes vis nau tojams po truputÄŻ Ĺžers maĹža. jĹł papildomĹł funkcijĹł, NeradÄ&#x2122; pakan riomis jie ims kamai perspek ĹžavÄ&#x2014;tis. StebÄ&#x2014; kuvĹł ĹĄalies rinko ty- vartojimo damos je Lietuvos spe ÄŻproÄ?iĹł poky listai dairosi ÄŻ uĹžsienÄŻ, kur mo cia- dalis bendroviĹł neiĹĄ Ä?ius didelÄ&#x2014; vengiamai tubilio- rÄ&#x2014;s per sios programÄ&#x2014; lÄ&#x2014;s kel investicijĹł grÄ&#x2026; gali atneĹĄti didelÄ&#x2122; liuosius ti savo funkcijas ÄŻ mobiĹžÄ&#x2026;, kaip teigÄ&#x2014; prietaisus. bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;GetJar Balticâ&#x20AC;&#x153; vadovas Laursas. Ilja Taupo var totojĹł laikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;UĹžsienio rin GalimybÄ&#x2014; ka labai dide ji pleÄ?iasi, o lÄ&#x2014; ir tinai yra sutaupyti laiko neabejoIlja Laursas: Lietuvoje yra viena pagrindi aukĹĄtos kva gana naudo lifikacijos mo tis mobiliosio niĹł paskatĹł mis programÄ&#x2014;biliĹł- lÄ&#x2014;mis. jĹł programÄ&#x2014;liĹł Ta NaujĹł techno mobiliosios techkĹŤrÄ&#x2014;jĹł. Lietuvoje verslas Ä?iau pasitelkÄ&#x2122;s fantazijÄ&#x2026; lo sukuria ir dau nologijos atsi do daug anks giau prograra- mÄ&#x2014;liĹł tei suklestÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;, gijĹł Ä?iau nei JAVâ&#x20AC;&#x153;, t. y. ir â&#x20AC;&#x201C; tvir- tokiĹł, kiamĹł pranaĹĄumĹł â&#x20AC;&#x201C; net tino jis. Anot ir I.Laurso, mobi mobiliÄ&#x2026;sias apie kuriuos liosios votum. pats nepagaltech no logi jos pro mÄ&#x2014;les, inicijuo gravo tik 2007 m., JAV su si for maTransporto val sukĹŤrus telefo ja padymo sistemĹł â&#x20AC;&#x17E;Apple iPho nÄ&#x2026; minto ts verslas, o ganeâ&#x20AC;&#x153;. O Lietu ne reikvoje jau nuo ja â&#x20AC;&#x17E;Baltic Car Equipmentâ&#x20AC;&#x153; nuo 2002 m. praÄ&#x2014;jusiĹł me kolektyvai ir lĹŤs vartotojai. tĹł siĹŤlo mobi pa niai asmenys liÄ&#x2026;kĹŤrÄ&#x2014; programÄ&#x2014; vie- jÄ&#x2026; programÄ&#x2014;lÄ&#x2122;, kuri leidĹžia stebÄ&#x2014;ti, les te- kada lefonams â&#x20AC;&#x17E;No suveikÄ&#x2014; auto kiaâ&#x20AC;&#x153;. ď Ž Atsiliko: [\_` YVR ab cVNV OR lizacija, kokiais mobilio signa[R ]V_ ZVR WV ]N marĹĄrutais ju Verslas progra `Nb Yf WR ]_N QĂ&#x203A; automobilis ar dÄ&#x2014; mÄ&#x2014;liĹł neiĹĄvengs W\ Xb_ aV Z\ O kokia jo akumu jo Skatina klientĹł pasiti gramÄ&#x2014;lÄ&#x2014;, skir I.Laursas pa V YVĂ&#x2013; `VN` ]_\ T_N to kÄ&#x2014; ta liariaus ÄŻtampa jimÄ&#x2026; brÄ&#x2014; Paklaustas, ko ZĂ&#x203A; YR` WĂş ]N Ĺ ie naudodamie taksi klientams. ir pan. Ta lÄ&#x2014;s investicijos ĹžÄ&#x2014;, kad nedide- limybÄ&#x2014; XYNb `N [b\ ]N kiÄ&#x2026; naudÄ&#x2026; in E. parduotuvÄ&#x2014;s si programÄ&#x2014;le `Nb YV [VĂş aR[ QR[ vesti- lÄ&#x2014;s bet kam nemo Ä?iau ga- cijos ÄŻ mobiliÄ&#x2026; ĹĄalies rinkoje Pigu.lt vadovo ga- Dainiaus maty siteisintĹł tik PV WĂş Na `V YVR XN sias technolo kamai atLiulio kuriant niĹĄines pa- sisiĹłsti programÄ&#x2014; duo gijas si auto ti aplink esanÄ?ius takda vers lÄ&#x2122; yra veikiau lui, G.Ĺ˝ibikas biliÄ&#x2026;sias progra mo- bĹŤdas mobilius ir juos pozicijas mobi teigimu, uĹžsiimti ÄŻvardi- be vieĹĄinti produk mÄ&#x2014;les. Pavyz jo Lietuvoje bei liojo interneto iĹĄsikviesti tarpininko. O dĹžiui, mas mokÄ&#x2014;jimo uĹž vÄ&#x2014;je paskati erduĹžsienyje augan taksi vairuoto naudotis progra tÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; norÄ&#x2014;da- produkcijos automobiliĹł sto tÄŻ automatiĹĄ jas maniĹłjĹł no sparÄ?iai augantis iĹĄpardavimÄ&#x2026; ir mÄ&#x2014;le vartotomÄ&#x2026; programÄ&#x2014; vÄ&#x2014;ji- jas tu kai gaus prane techno pasiti ri ÄŻsigyti gana lÄ&#x2014;s jimÄ&#x2026; uĹžsienio bran sios su vartoto glaudĹžiai susiju- tĹŤkst. rinkose. Nors kÄ&#x2014;- vo planĹĄetinÄŻ kompiu ĹĄimÄ&#x2026; ÄŻ sa- Anot jo, vien logijĹł pardavimas. litĹł kainuojan giÄ&#x2026;, apie 1,5 automobiliĹł jo ĹĄalies naudo e. parduotuvÄ&#x2014; terÄŻ, taip pat salonuose pri dÄ&#x2014;l analogiĹĄki buvimo vieta, toâ&#x20AC;&#x17E;SukĹŤrÄ&#x2122; ĹĄiÄ&#x2026; pro Ä?iÄ&#x2026;, ÄŻrangÄ&#x2026;. statoma tema. jamÄ&#x2026; kaip navigacijos sis- lt iĹĄmaniĹłjĹł telefonĹł bei je Pigu. uĹžsienio produk iĹĄmanioji sig gra plan mÄ&#x2014;lÄ&#x2122; mes bunali kasdieniame ĹĄeÄ?iĹł pardavimas ĹĄiÄ&#x2026; tai vome no gyvenime var ypaÄ? reikĹĄmin zacija pardavimo vatoriaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vasarÄ&#x2026;, palygin totojui vÄ&#x2014;s neaktualĹŤs. gai nepadidi praÄ&#x2014;jusiais me ti su direktorius GiedsakÄ&#x2014; bendro- pritraukia tais, iĹĄaugo be inovatyviĹł klien no, ji Pirks bĹŤdami bet veik 40 rius Ĺ˝ibikas. â&#x20AC;&#x17E;TaÄ?iau bend proc. DidelÄ&#x2014; iĹĄ Anot kur tĹł. jo, ma ro pobĹŤdĹžio, ÄŻmonÄ&#x2014; naujo â&#x20AC;&#x17E;Be to, progra Internetas vyzdĹžiui, socia pavÄ&#x2122; pristatÄ&#x2014; klausa, kaip tei niĹłjĹł telefonĹł pamÄ&#x2014;lÄ&#x2014; skatina liniĹł tinklĹł, paieĹĄ- dar tuomet, kai analo davimÄ&#x2026; uĹžsie par- ti prekiĹł vartotojams leido ÄŻsigygÄ&#x2014; paĹĄnekovas, nyje. Esame gÄ&#x2026; buvo galikos sistemĹł ir sÄ&#x2014;kmingus lÄ&#x2014;mÄ&#x2014; neiĹĄÄ&#x2014;jus iĹĄ ma rasti tik JAV. ekspor- lio ar tuojanti bend Imtis dar nepa sios programÄ&#x2014; namĹł, o mobi- mÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s Ĺžings pirmuosius prograviĹĄkos progra ĹžemÄ&#x2014;lapiĹł lietu- rintos rovÄ&#x2014;, o tik- mĹŤsĹł mÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s konkuruo nius. Anot jo, technologijos, potencialÄ&#x2026; mo matydami dĹžia esant bet lÄ&#x2014;s tai daryti lei- mosio jau pirkaip pasakojo pasauliniais ti biliĹłjĹł techmis dienomis ku produktais ne su jis, paskatino paste nologijĹł srity ji pateko tarp kol kas ÄŻ mobi rioje vietoje. Nors popu bimas vartoto pajÄ&#x2014;- porei gios. TodÄ&#x2014;l in je klientai su liariausiĹł pro liÄ&#x2026;jÄ&#x2026; erd jĹł kis vesticijos ÄŻ jas si gra nepa- bilÄŻ tu informacijÄ&#x2026; apie automo- mi. TodÄ&#x2014;l ir toliau tÄ&#x2122;sime do- vÄ&#x2014;s Ĺžengia atsargiai, vÄ&#x2122; parduotusiteisintĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Vienas didĹžiau mÄ&#x2014;liĹł. tiki rÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;po rankaâ&#x20AC;&#x153;. sakÄ&#x2014; mĹŤsĹł dary produktams siĹł Pigu.lt proti po keleriĹł me masi, kad tai gramÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s pritaikytĹł mo O abejonÄ&#x2014;ms Vis dÄ&#x2014;lto I.Laur jis. pranaĹĄumĹł â&#x20AC;&#x201C; tĹł jas paskatins biliĹłjĹł susi programÄ&#x2014;liĹł sas sutiko, kad atsakÄ&#x2026; davÄ&#x2014; augantis iĹĄma dariusi kritinÄ&#x2014; galimyplÄ&#x2014;trÄ&#x2026;. verslo sektoriu bÄ&#x2014; palyginti niĹłjĹł te- mo lefonĹł pardavi vartotojĹł masÄ&#x2014;. je pre biliĹłjĹł progra Matome, kad mas. Pirmosiomis gramÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s pade mobiliosios proe. parduotuvÄ&#x2014; kiĹł kainas mĹŤsĹł rugpjĹŤÄ?io die â&#x20AC;&#x17E;Kadangi da siekti dides las ateityje tik mÄ&#x2014;liĹł potencia- e. par je ir ki nomis tuvÄ&#x2014; duotuvÄ&#x2014; Pigu.lt naĹĄumo ir vei rai augsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nea nio bai funk iĹĄmanieji telefonai laje. Naudojan toje parduokia kaip pagal jo pa cio bejo siĹŤ G.Ĺ˝i nalĹŤs, mano tis naujosiomis lÄ&#x2014; ban- pro domÄ&#x2026;sias pro bikas. veiklos priemo bi me, kad gramÄ&#x2014;lÄ&#x2014;mis te gramÄ&#x2014;les iĹĄma nÄ&#x2014;. TodÄ&#x2014;l, anot nÄ&#x2014; vartotojams bĹŤtina PaĹĄnekovo tei reikÄ&#x2014;s nuskenuoniĹłjĹł ti pati telefonĹł nau suteikti gajo, limybÄ&#x2122; gimu, rugsÄ&#x2014;jo dotojams, ku kusios prekÄ&#x2014;s ne tik matyti baigoje ar spa pa- mobiliuo brĹŤkĹĄninÄŻ lio informacijÄ&#x2026; ju telefonu pirk rie gali dÄ&#x2026; ir programÄ&#x2014; menei taip pat pradĹžioje visuo- siskai lÄ&#x2014; akimirksniu koti bei at- dys, tyti parobus pristatyta kiek tokia pa pro- ternetu. lygiai taip pat kaip ir inmĹŤsĹł e. parduo ti prekÄ&#x2014; kainuoja tuvÄ&#x2014;jeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa sakojo D.Liulys.
IĹĄÂkaÂba priĹĄaukÄ&#x2014; bauÂdÄ&#x2026; NeÂlengÂvus laiÂkus iĹĄÂ gyÂveÂnanÂtÄŻ smulÂkų jÄŻ versÂlÄ&#x2026; ĹžlugÂdo bau dos. SuÂlauÂkÄ&#x2122; praÂne ťiÂmĹł apie skirÂtÄ&#x2026; bau dÄ&#x2026; uĹž neÂleÂgaÂliÄ&#x2026; rek laÂmÄ&#x2026;, versÂliÂninÂkai varsÂto saÂviÂvalÂdy bÄ&#x2014;s duÂris ir pikÂtiÂnaÂsi, kad prieĹĄ tai neÂbuÂvo ÄŻspÄ&#x2014;Âti ir neÂgaÂlÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂ taiÂsyÂti klaiÂdĹł.
laukia ateity
Kaina 1,30 Lt
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
â&#x20AC;&#x17E;Man neÂpaÂtoÂgu ta teÂma disÂkuÂtuoÂti.â&#x20AC;&#x153;
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s VieÂĹĄoÂsios tvarÂkos skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja KrisÂtiÂna VinÂtiÂlaiÂtÄ&#x2014; apie paÂvalÂdiÂnio liÂgÄ&#x2026;.
7p.
MoÂkÄ&#x2014;Âti reiÂkia ir uĹž tuĹĄÂÄ?iÄ&#x2026; buÂtÄ&#x2026; MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
EmigÂraÂvÄ&#x2122; ar dÄ&#x2014;l kiÂtĹł prieÂĹžasÂÄ?iĹł sa vo buÂtuoÂse neÂgyÂveÂnanÂtys klaiÂpÄ&#x2014; dieÂÄ?iai atÂleisÂti nuo moÂkesÂÄ?iĹł uĹž koÂmuÂnaÂliÂnes paÂslauÂgas praÂĹĄo ir miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s. ValÂdiÂninÂkai paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžia, kad jie to paÂdaÂryÂti neÂga li. AtÂleisÂti nuo moÂkesÂÄ?io gaÂli tik pa slauÂgos teiÂkÄ&#x2014;Âjai. MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
NeÂgaÂli grÄŻĹžÂti atÂgal
SkirÂta neÂmaÂĹža bauÂda
UosÂtaÂmiesÂÄ?io saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; kiÂlo ÄŻ atÂkakÂliÄ&#x2026; koÂvÄ&#x2026; su neÂleÂgaÂlioÂmis ir miesÂto vaizÂdÄ&#x2026; darÂkanÂÄ?ioÂmis rekÂla moÂmis. Ne karÂtÄ&#x2026; vieÂĹĄai ÄŻspÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;, kad neÄŻÂsiÂteiÂsiÂnuÂsieÂji neÂleÂgaÂliĹł rekÂlaÂmĹł bus bauÂdĹžiaÂmi, paÂĹžaÂdo laiÂkoÂsi. PraÂneÂĹĄiÂmo apie skirÂtÄ&#x2026; bauÂdÄ&#x2026; uĹž neÂteiÂsÄ&#x2014;ÂtÄ&#x2026; rekÂlaÂmÄ&#x2026; suÂlauÂkÄ&#x2014; ir groÂĹžio saÂloÂno bendÂraÂsaÂviÂninÂkis AlÂgirÂdas LauÂriÂnaiÂtis.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;NuÂbauÂdÄ&#x2014;: groÂĹžio saÂloÂno bendÂraÂsaÂviÂninÂkiui A.LauÂriÂnaiÂÄ?iui be ÄŻspÄ&#x2014;ÂjiÂmo buÂvo skirÂta bauÂda uĹž neÂleÂgaÂliÄ&#x2026; iĹĄÂkaÂbÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;
IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
UosÂtaÂm iesÂÄ? io valÂd Ĺžia suÂl auÂk Ä&#x2014; neÄŻpÂrasÂto praÂĹĄyÂmo. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis kreiÂpÄ&#x2014;Âsi ÄŻ saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2122;, kad ĹĄi jÄŻ at leisÂtĹł nuo moÂkesÂÄ?iĹł uĹž koÂmuÂnaÂli nes paÂslauÂgas. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s BuÂtĹł ir enerÂgeÂtiÂkos poÂskyÂrio veÂdÄ&#x2014;Âjas AlÂgis GaiÂĹžuÂtis paÂsaÂkoÂjo, jog inÂteÂreÂsanÂtas nuÂroÂdo, kad yra iĹĄÂvyÂkÄ&#x2122;s ÄŻ uĹžÂsieÂnÄŻ, suÂsiÂrgo, neÂgaÂli suÂgrįŞ ti atÂgal, o buÂte neÂbaigÂtas reÂmonÂtas.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
3
2
ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 16, 2012
miestas Žolinė Klaipėdoje Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno švenčia vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiau si lauko darbai jau nudirbti. Įvedus krikščionybę Lietuvoje ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmi mo diena. Per Žolinę lietuviai stengiasi susiburti, pabūti su artimaisiais. Dienraščio fotog rafo Vytauto Petriko akiratyje – Klaipėdoje paminėtos Žoli nės vaizdai.
Ignoravo deklaracijas Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Daugiau nei 8 tūkst. 200 Klaipė dos apskrities gyventojų, iš jų – be veik 4 tūkst. 900 klaipėdiečių, ku rie privalėjo deklaruoti pajamas, šios prievolės dar neįvykdė, skel bia Klaipėdos valstybinė mokes čių inspekcija.
Lietuvoje tokių piliečių dešimte riopai daugiau. Net 83 tūkst. mo kesčių mokėtojų nepateikė pajamų deklaracijos, nors privalėjo tai pa daryti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šie asme nys sulauks VMI priminimų. „Kaip ir visoje Lietuvoje, dau giaus ia šios prievol ės neatl iko gyventojai, pas in aud oj ę did es niu nei prik laus o neapm okes tin am uoj u pajam ų dyd žiu. Tarp nep ateik us iųj ų dekl arac ij ų yra nem až ai tok ių, kur ie vykd ė in div id ual ią veikl ą pagal paž ym ą
arba buvo išs iėm ę versl o liud i jimą arba pardavė nekilnojamąjį turtą neišlaikę nuosavybėje tre jus met us“, – sak ė laik in ai ei nanti Klaipėdos VMI Mokestinių prievolių departamento direkto riaus pavaduotojos pareigas Al dona Butkienė. Pajamas šiemet iš viso deklaravo per 97,5 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų. Mokesčių mokėtojams, kurie privalėjo, bet nedeklaravo savo pajamų iki š.m. gegužės 2 d., t.y. deklaravimo termino pabaigos, už mokestinių prievolių nevykdy mą laiku skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. už kiekvieną dieną). Be to, už deklaracijos nepateikimą gresia administracinė atsakomybė (įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 500 litų). Pajamas Lietuvoje šiemet dek laravo beveik 807 tūkst. mokes čių mokėtojų, iš jų 93 proc. tai da rė naudodamiesi VMI elektroninio deklaravimo sistema.
Uždarė: Taikos pr. esantis KU bendrabutis dėl prastos būklės nuo šio rudens gyventojų nebesulauks.
Dalyti bendrabučių neskuba Priėmimui į aukštąsias mokyklas pasibaigus, būsimiesiems pirma kursiams kilo naujų problemų. Jiems reikia pasirūpinti gyvena muoju būstu. Vieni renkasi butų nuomą, kiti – studentiško gyveni mo atributą – bendrabutį, kuris nuo šių metų gerokai brangs. Roberta Vičiulytė
Drausmins: už mokestinių prievolių nevykdymą skaičiuojami delspi
nigiai, gresia ir administracinė atsakomybė.
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Visi Lietuvos universitetai ir aukš tosios mokyklos jau paskelbė gavu sių vietą bendrabučiuose studentų sąrašus. Tačiau Klaipėdos univer sitetas (KU) neskuba. Rugpjūčio 14 dieną KU internetiniame pus lapyje turėjęs pasirodyti sąrašas su laimingųjų pavardėmis dar ne paruoštas. Daugiau nei 300 prašy mų gyventi bendrabutyje sulaukęs universitetas vis dar svarsto, ką priimti, o ko ne. Trijuose šiai aukš tajai mokyklai priklausančiuose bendrabučiuose yra apie 200 lais vų vietų. „Prašymų labai daug. Kiekvieną reikia peržiūrėti, patikrinti, ar yra visos reikiamos pažymos“, – sakė KU bendrabučių administratorė
Regina Stanislava Urbonavičienė. Univers iteto nus tatyta tvarka stud entams vieta bendrab uty je suteikiama atsižvelgiant į šei mos pajamas ir sudėtį. Tačiau ir
Nuo rudens KU bend rabučiuose įsigalios naujas nuomos tarifas.
bendrab uč iuose gyvent i neb us labai pigu. Nuo rudens KU bendrabučiuose įsigalios naujas nuomos tarifas. Jis priklausys nuo to, kiek žmonių gy vena kambaryje. Pavyzdžiui, trys triviečiame kambaryje gyvenantys studentai kas mėnesį mokės po 130
Lt. Triviečiame kambaryje dvie se gyventi bus brangiau – kiekvie nam studentui teks mokėti po 180 Lt. Prieš tai studentai mokėdavo 12 Lt nuomos mokestį ir priskaičiuotą pinigų sumą už komunalinius pa tarnavimus. KU turi tris bendrabučius, kurie iš sibarstę po visą miestą: Statybinin kų ir Taikos prospektuose bei Malū nininkų gatvėje. Tačiau nuo vasaros Taikos prospekte buvęs bendrabu tis uždarytas, o jo gyventojai rugsė jo mėnesį sugrįš į sutvarkytą bend rabutį, esantį Karklų gatvėje. Nuo rugpjūčio vidurio šiame bendrabutyje atliekami santech nikos darbai. Jame jau sustatytos naujos dviaukštės lovos, kiekvie nas blokas turi atskirus dušus ir tualetus, išklotos naujos grindys.
Buvę senamiesčio vaikai gaivino prisiminimus Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Uostamiestyje surengta „Sena miesčio kiemo vaikų šventė“ su laukė nemažo vyresniosios kar tos klaipėdiečių dėmesio.
Vakar aikštėje prie „Meridiano“ susirinko užaugusieji Klaipėdos senamiesčio kiemuose. Į pirmą kartą organizuotą šventę atėjo keli šimtai klaipėdiečių. Jie galėjo apžiūrėti senas nuo traukas iš vaikystės albumų, taip pat įsiamžinti prie ištempto tento, kuriame nufotografuotas daugelio klaipėdiečių prisimenamas fonta nas su gulbėmis.
Ant šalia įrengto prisimini mų suolelio ryškiausiais vaikystės įspūdžiais dalijosi žinomi uosta miesčio gyventojai. Šventės dalyvius linksmino Klai pėdos senamiesčio kiemuose užau gę Simonas Donskovas, Edmun das Kučinskas, Saulius Šiaučiulis, Antanas Čiapas. Susirinkusiuo sius pasilinksminti kvietė kapela „Mingė“. Renginį vedė žurnalistė Da lia Grikšaitė ir Klaipėdos muziki nio teatro solistas Šarūnas Juške vičius. Šventėje taip pat susitiko buvę įvairių senamiesčio mokyklų laidų moksleiviai. „Senamiesčio kiemo vaikų šventės“ iniciatyvinės gru
pės narė Valerija Jankūnaitė idė ją apie susitikimą brandino apie 10 metų. Tačiau jos įgyvendinimui kildavo įvairių kliūčių, pirmiausia finansinių. „Senamiestyje vykdavo viskas: sportinės varžybos tarp mokyklų, klasių, įvairių chorų konkursai. Vi si tarpusavyje bendraudavome“, – prisiminė V.Jankūnaitė. Ar ši šventė taps tradicinė, ren ginio iniciatorė kol kas negalėjo at sakyti. „Galbūt kitais metais galėtų su sitikti jaunesnės kartos klaipė diečiai arba būtų galima surengti klasės draugų susitikimą. Žolinės tam būtų tinkama diena“, – siūlė V.Jankūnaitė.
Suvienijo: per Žolinę susirinkusius klaipėdiečius suvienijo senamies
tis, kur jie užaugo.
Vytauto Petriko nuotr.
3
ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 16, 2012
miestas Žolinė Klaipėdoje
Mokėti reikia ir už tuščią butą
Dienos telegrafas
Vadovas pabrėžė, jog 1 pagal įstatymus savi valdybei nėra suteikta teisė atleisti
vartotojų nuo mokesčių už komu nalines paslaugas. Klaipėdiečiai, kurie ilgesnį laiką palieka savo butą tuščią ir nori nemokėti mokesčių, turi kreiptis į paslaugos teikėjus. Tačiau, anot A.Gaižučio, yra mo kesčių, kuriuos teks mokėti, nors butas ir negyvenamas. Tarp tokių – administravimo, bendrų patal pų priežiūros, šilumos, vadinamie ji abonentiniai mokesčiai. „Nors žmogus ir negyvena, šios paslaugos vis tiek yra teikiamos“, – tvirtino vedėjas.
Renginiai. Dvi dienas uostamiesčio Teat ro aikštėje pirmą kartą vyko projekto „Ža liosios europiečių atostogos“ renginiai. Čia vyko kūrybinės dirbtuvės vaikams, už sukti kvietė „Žalioji laboratorija“, veikė in formacijos centras. Žiūrovų laukė Klaipė dos Pilies teatro paruoštos improvizacijos, dainininko Egidijaus Sipavičiaus ir grupės „Old City Band“ koncertai.
Naudojasi ir sodininkai
Už įvairias komunalines paslaugas: vandenį, elektrą, šiukšlių tvarkymą nemoka nuo pusšimčio iki pusantro tūkstančio išvykusių klaipėdiečių. Įmonės „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo grupės vado vas Gediminas Kirlys pasakojo, kad tarp šių vartotojų yra ne tik emig rantai, bet ir jūrininkai, asmenys, kurie vasarą apsigyvena soduose. Paprastai pastarieji butus mieste palieka balandį, o sugrįžta spalį. Prašymus atleisti nuo mokesčių pateikia ir asmenys, ilgą laiką gu lintys ligoninėje. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo skyriaus vir šininkė Janina Grūnovienė tvirti no, kad nemokėti už vandenį gali asmenys, kurie išvyksta ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. „Tokie asmenys mums turi pa teikti prašymą, pranešti skaitiklio rodmenis ir sumokėti už laiką, ku rį nebus, nuolatinius mėnesinius mokesčius. Tokiais atvejais varto tojai sąskaitas gauna, bet mokesčiai už vandenį jiems nėra skaičiuojami pagal normą“, – teigė vadovė.
Tvarka: nors butas ir tuščias, vartotojai turi mokėti už skaitiklių priežiūrą.
laiką. Grįžę į savo būstą vartotojai vėl praneša skaitiklių rodmenis ir toliau moka už vandenį kaip įprasta. J.Grūnovienė aiškino, kad išvykę asmenys gali nemokėti ir vadina mųjų abonentinių mokesčių. Ta čiau tuomet turi būti išmontuoti skaitikliai. Vadovė pabrėžė, jog tai neapsimoka. Tokiais atvejais vartotojas turi sumokėti už skaitiklio išmontavi mą, o vėliau – už sumontavimą. Anot J.Grūnovienės, klaipėdie čių, kurie išvyksta ir parašo prašy mus nemokėti mokesčių, yra daug, tačiau konkretaus skaičiaus pasa kyti negalėjo. „Tokios statistikos neturime. Va sarą tokių vartotojų padaugėja, bet, kiek jų yra iš viso, pasakyti negaliu. Tikrai nemažai. Emigruoja labai daug žmonių“, – tvirtino vadovė. Už šilumą mokėti privalo
Išmontuoti neapsimoka
Pasak J.Grūnovienės, ilgiausias lai kas, kai leidžiama nemokėti už pa slaugas – pusmetis. Vėliau žmonės turi prasinešti, kad nori pratęsti šį
Panaši tvarka norint nemokė ti mokesčių už karštą vandenį ar vandens pašildymą. Pasak G.Kir lio, išvykęs žmogus minėtų mo kesčių gali nemokėti pusmetį. Jei
išbūna ilgiau, turi pranešti iš nau jo. Pasak pašnekovo, už karštą vandenį ar jo pašildymą nemoka daugiau nei 1 tūkst. 400 išvyku
Išvykę asmenys ga li nemokėti ir vadi namųjų abonenti nių mokesčių. Ta čiau tuomet turi bū ti išmontuoti skai tikliai. sių klaipėdiečių. Nors butas lie ka tuščias, tokie asmenys privalo mokėti už temperatūros palaiky mą ar šilumą žiemą. Įmonės LESTO atstovas Ernestas Naprys tvirtino, kad laikinai nu traukti elektros vartojimą iki pu sės metų vartotojai gali žodžiu ar internetu. Jei tai norima padary ti ilgesniam laikui, prašymą reikia pateikti raštu. Jei žmogus negrįž ta ilgiau nei metus, siūloma laiki
„Shutterstock“ nuotr.
nai nutraukti sutartį dėl elektros tiekimo. Kiek žmonių yra pasi naudoję tokia galimybe, E.Naprys neatskleidė. Įmonės atstovas tvir tino, kad tai konfidenciali bendro vės informacija. Turi įrodyti, kad negyvena
Klaipėdiečiai gali būti atleisti ir nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą. Bute, kuriam prašoma lengvatos, jie turi negyventi metus. Norintieji būti atleisti nuo rinkliavos turi pri statyti pažymas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš įmonių LESTO ir „Klaipėdos vanduo“, kad suvartota ne daugiau kaip 120 ki lovatvalandžių elektros ir kubinis metras vandens. „Pagal patvirtintą tvarką nuo rinkliavos žmogus gali būti at leistas tik už metus“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Po vilanskienė. Pernai nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą buvo atleisti 764 klai pėdiečiai, nepatenkinta 120 pra šymų.
Gaisras. Trečiadienį paryčiais bendruo ju pagalbos telefono numeriu buvo gau tas pranešimas apie tai, kad Klaipėdoje, sodų bendrijoje „Laistai“, dega apleistas sodo namelis. Ugniagesiams iki jo buvo sudėtinga privažiuoti. Benamių pašiū rę nei namelį labiau primenantis stati nys sudegė. Pagalba. Vakar ugniagesiai policijos pareigūnams padėjo patekti į Sausio 15-osios gatvėje esančio namo butą tre čiame aukšte. Į svečius atėjusi mote ris baiminosi, kad garbaus amžiaus bu to šeimininkui galėjo kas nors nutikti. Kaip paaiškėjo, vyras tiesiog gydomas ligoninėje. Mirtys. Antradienį Civilinės metrikaci jos skyriuje užregistruota vieno klaipė diečio mirtis. Mirė Vladimir Jevstigne jev (gim.1949 m). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aleksandr Ivanov, Vladimir Jevstignejev, Tadas Aleksandravičius, Stasys Stonys. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 5 mergaitės ir 5 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pagal bos medikai sulaukė 50 iškvietimų. Gy ventojai skundėsi pilvo, krūtinės skaus mais. Medikai važiavo į iškvietimus dėl gulinčių gatvėse neblaivių benamių.
4
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
miestas
Iškaba prišaukė baudą
Komentaras Marijus Mockus
Klaipėdos sav ivaldybės Sąlyg ų sąvado poskyr io vedėjas
B
endr i reikalav imai rekla moms yra numatyt i Išor i nės reklamos special iaja me plane. Dokumente yra apibrėžiamos vietos, kur jas galima rengt i, taip pat reklamų dyd žiai. Jų laikytis labai paprasta. Tačiau dalis žmon ių nenor i mokėt i rinkl iavos ir derinti reklamų. Dėl to Klaipėdo je daug atsit ikt in ių iškabų, kur ios teršia miestą. Jei laikomasi taisyk lių, ant pastato reklamos yra lygios, graž ios, tvark ingai išdėl iotos. Ne legal ios reklamos paprastai būna netvark ingos, bet kaip užk lijuotos. Dažn iausiai pasitvirt ina, kad graž i reklama būna legal i. Žmonės ner i zikuoja gamint i brang ų daiktą ir jo neįteisinti.
Išorinės reklamos įteisinimo tvarka
Neteisėta: uostamiesčio J.Janonio ir Manto gatvių kampe vis dar pilna nelegalios reklamos.
1
Dokumente buvo nuro dyta, kad klaipėdietis per šešiolika dienų – iki rugpjūčio 29osios – turi į savivaldybės sąskaitą pervesti 250 litų – pusę minima lios baudos. Priešingu atveju jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bus perduotas parei gūnui ir grės bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų. „Ta kirpykla tiek naudos ne duoda, jei reikės sumokėti bau dą, kuri sieks 500 ar 1 tūkst. litų. Dukra iš jos tik maistui ir pra gyvenimui uždirba“, – tvirtino A.Laurinaitis.
dinimo niekas nesupras, kokias paslaugas įstaiga teikia“, – pik tinosi klaipėdietis. Grožio salono bendrasavinin kis tikino nesuprantąs, kaip ap skritai galima apmokestinti iškabą
Algirdas Laurinaitis:
Žmonės, važinė jantys „MercedesBenz“, BMW ar kitos markės automobi liais, taip pat turi mokėti už reklamą.
Suderino prieš 11 metų
Jis teigė nustebęs, kai sužinojo apie skirtą nuobaudą. Vyras pasakojo, kad išorinė reklama buvo suderin ta prieš vienuolika metų, kai buvo atidaroma įstaiga. „Turiu visus dokumentus. Iš kaba suderinta. Užkliuvo dvi lentelės, pakabintos šalia pa grindinės. Jose nurodyta, ko kios paslaugos grožio salone tei kiamos. Juk žmonėms reikalinga tokia informacija. Vien iš pava
su įstaigos pavadinimu. Be to, vy ras pabrėžė, kad ši pakabinta ant jo įsigyto buto sienos. „Juk už butą pinigus mokė jau. Siena, ant kurios kabo iš kaba, mano, o turiu mokėti. Jei vadovaujamės tokia tvarka, tada žmonės, važinėjantys „Merce des-Benz“, BMW ar kitos mar
Vytauto Petriko nuotr.
kės automobiliais, taip pat turi mokėti už reklamą. Juk ant ma šinų yra ženklas, nurodantis pa vadinimą.“, – svarstė A.Lauri naitis.
kiamos paslaugos, leidimų išduo ta nėra. „Viena iškaba teisėta, o kitos – ne. Tokių situacijų yra nemažai“, – pastebėjo vedėja.
Leidimas – vienai iškabai
Laiko susitvarkyti užteko
Klaipėdietis stebėjosi ir tuo, kad jam be įspėjimo skirta bauda. „Jei pasikeitė tvarka, tai juk pirmiausia galėjo įspėti. Bū čiau ištaisęs klaidas. Dabar jo kio perspėjimo. Iš karto bauda. Kai nuėjau aiškintis, man bu vo pasakyta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Baudą sutinku sumokėti, bet juk reikėjo pirmiau perspėti“, – tvirtino vyras. Pasak A.Laurinaičio, dabar jam dėl pasikeitusių reikalavimų rei kės ruošti visiškai naują išorinės reklamos projektą. Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė aiškino, kad gro žio salono savininkai yra suderinę tik pagrindinę iškabą virš durų – „Kleopatra“. Šalia pakabintoms dviem iškaboms, kuriose nurodyta „grožio salonas“ ir išvardytos rei
Anot K.Vintilaitės, verslininkams nėra ko piktintis, jog bauda skirta be įspėjimo. Įteisinti ar nukabin ti nelegalias reklamas jiems buvo skirti trys mėnesiai. K.Vintilaitė pabrėžė, kad balan dį, gegužę mero ir savivaldybės ad ministracijos direktoriaus vardu gyventojai, verslininkai buvo ra ginami susitvarkyti reklamas, te ritorijas. Informacija buvo paskleista pla čiai. Pranešimai buvo skelbiami laikraščiuose, internetiniuose po rtaluose, per radiją, televiziją. Tuo metu tikrinama nebuvo. Patikros nevyko ir birželį. „Laiko susitvarkyti buvo daug. Tad priekaištai, kad pažeidė jai pirmiausia nebuvo įspėti, yra nepagrįsti. Viešosios tvarkos sky rius turi daug įgaliojimų. Pereiti keliasdešimt tūkstančių buvei nių, virš kurių kabo išorinė rek lama, neturime galimybių“, – pa sakojo K.Vintilaitė. Vedėjos teigimu, žmonių, kurie ateina aiškintis, kodėl bauda skir ta be įspėjimo, yra ne vienas, tačiau visiems atsakymas tas pats: viešų įspėjimų buvo, ir ne vienas. Taisyklės verslininkams negalioja
Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus specialis tai patikras dėl nelegalios rekla mos pradėjo organizuoti liepos pabaigoje. Kaip laikomasi prieš beveik dvejus metus patvirtintų Išorinės reklamos taisyklių, pir miausia buvo stebima centrinėse miesto gatvėse. Iš viso buvo organizuotos septy nios patikros. Specialistai lankėsi buveinėse, virš kurių kabo išorinė reklama, ir prašė pateikti leidimus, projektus. Šie dokumentai privalo būti laikomi įstaigoje. Pasak K.Vintilaitės, situacija yra liūdna. Reikiamus dokumentus
Miesto tar ybos pat virt intose Išor i nės reklamos Klaipėdoje taisyklėse išskiriamos kelios reklamos rūšys: iš kaba, reklaminis įrenginys, komerci nė nuoroda, laikini reklaminiai įren giniai. Nor int reklamą įteisint i, sav ivaldy bei reikia pateikti prašymą leidimui gauti. Jame reikia pateikti savininko duo menis, kokią iškabą norima įrengti. Svarbu nurodyti, kur reklama bus ka binama, koks jos dydis, spalvos, teks tas, paveiksliukas, iš kokios medžia gos bus pagaminta, kaip pritvirtinta. Reikalinga sienos, ant kurios bus pri tvirtinta, nuotrauka. Tuomet viską vert ina miesto dail i ninkas. Jis sprendžia, ar reklama gra ži, ar ji tinka prie pastato, aplinkos. Reklamos tekstą tikr ina sav ivaldy bės kalbos specialistė. Suderinus reklamą, reik ia kreiptis į Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrių. Šis išduoda leidimą reklamai. Už jį reikia sumokėti vien kartinę 100 litų rinkliavą. Teig iama, kad išor inės reklamos įteisin imo procedūros trunka apie 10 dienų.
vietoje turėjo tik keturios įstaigos. Patikrų metu užfiksuota per šim tą galimos nelegalios reklamos at vejų. „Asmenų, kurie tvirtino tu rintys leidimus ir projektus ne įstaigoje, prašėme atvykti į sa vivaldybę ir pateikti juos. Tie, kas turėjo, atnešė“, – pabrėžė vedėja. Patikros metu leidimų išorinei reklamai neturintiems savinin kams buvo surašyta 50 protokolų. Intensyviau pradėjus vykdyti pa tikras, apie įtartinas reklamas pra neša ir gyventojai. „Pradėję dirbti atradome, kad išorinės reklamos įrengi mo taisyklės Klaipėdoje nega lioja. Norime, jog taip nebūtų. Siekiame, kad verslininkai jų laikytųsi. Pastebime, jog dau gėja žmonių, kurie ateina įtei sinti išorines reklamas“, – tei gė K.Vintilaitė.
5
ketvirtadienis, rugpjĹŤÄ?io 16, 2012
lietuva
Politikos dinozauras nori trauktis Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Socialdemokratas Ä&#x152;eslovas JurĹĄÄ&#x2014;nas kitame Seime greiÄ?iausiai nebedirbs. Politikos veteranas partijos vadovybÄ&#x2014;s papraĹĄÄ&#x2014; iĹĄ kandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄo jÄŻ iĹĄbraukti. Â&#x201E;Â&#x201E;Plastika: vienas geriausiai ĹžinomĹł S.Kuzmos darbĹł â&#x20AC;&#x201C; iĹĄraiĹĄkinga â&#x20AC;&#x17E;MĹŤzĹł
ĹĄventÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153; skuptĹŤra, puoĹĄianti NacionalinÄŻ dramos teatrÄ&#x2026;.
Simono Ĺ vitros nuotr.
Â&#x201E;Â&#x201E;Pagalba: S.Kuzma beveik metus
laukÄ&#x2014; ĹĄirdies donoro.
Angelo sargo palydÄ&#x2014;tas â&#x20AC;&#x17E;Albumu esu patenkintas 120 procentĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; atrodo, ir dabar skamba emocijĹł pagauto Stanislovo Kuzmos ĹžodĹžiai. Taip Ĺžinomas skulptorius ÄŻvertino apie save iĹĄleistÄ&#x2026; pirmÄ&#x2026; ir vienintelÄŻ albumÄ&#x2026;. TaÄ?iau juo pasidĹžiaugÄ&#x2014; tik pusmetÄŻ. RugpjĹŤÄ?io 14 d. 10.30 val. Vilniuje sustojo plakusi menininko ĹĄirdis. Jam buvo 65-eri. Laima Ĺ˝emulienÄ&#x2014; l.zemuliene@diena.lt
â&#x20AC;&#x17E;Vyras mirÄ&#x2014; po ilgos ligos. Jis visÄ&#x2026; gyvenimÄ&#x2026; buvo priĹžiĹŤrimas, bet jo ligos buvo nesibaigianÄ?ios. Ĺ˝mogus nugyveno labai darbingÄ&#x2026; gyvenimÄ&#x2026;. Mes nieko kito ir neturÄ&#x2014;jome â&#x20AC;&#x201C; tiktai ligas ir darbÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; sielvarto prislÄ&#x2014;gta skulptoriaus Ĺžmona Lida KuzmienÄ&#x2014;. NacionalinÄ&#x2014;s kultĹŤros ir meno premijos laureato S.Kuzmos ne tik kĹŤryba, bet ir gyvenimas â&#x20AC;&#x201C; iĹĄskirtinis. Atrodo, kad jÄŻ, ne vienus metus balansavusÄŻ ties bĹŤties ir nebĹŤties riba, lydÄ&#x2014;jo iĹĄtikimas angelas sargas, grieĹžtai prisakÄ&#x2122;s ligotai jo ĹĄirdĹžiai plakti. To paties nematomo sargo palytÄ&#x2014;ti ir S.Kuzmos kĹŤriniai â&#x20AC;&#x201C; grakĹĄtĹŤs, ĹĄilti, dvasingi, nugludinti iki
tobulumo. Sukurti jie Vilniaus UĹžupyje esanÄ?ioje dirbtuvÄ&#x2014;je iĹĄ marmuro, granito, medĹžio, mamuto ilÄ?iĹł. S.Kuzma â&#x20AC;&#x201C; savito stiliaus skulptorius. Jo skulptĹŤros turi sÄ&#x2026;sajĹł su liaudies meno pavyzdĹžiais, daĹžna primena tam tikrÄ&#x2026; ritualÄ&#x2026;. S.Kuzma surengÄ&#x2014; tik vienÄ&#x2026; personalinÄ&#x2122; parodÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 1996 m. Vilniaus â&#x20AC;&#x17E;VartĹłâ&#x20AC;&#x153; galerijoje. Paskui nepuolÄ&#x2014; ÄŻ draugystes su galerijomis. Nei valstybÄ&#x2014;, nei muziejai iĹĄ menininko nÄ&#x2014;ra nupirkÄ&#x2122; nÄ&#x2014; vieno darbo. Dauguma jo kĹŤriniĹł iĹĄsibarstÄ&#x2122; po LietuvÄ&#x2026; ir pasaulÄŻ â&#x20AC;&#x201C; juos primena tik fotografijos dailininko dirbtuvÄ&#x2014;je. NemaĹžai metĹł, kai Ĺ iauliuose ÄŻsikĹŤrÄ&#x2014; S.Kuzmos â&#x20AC;&#x17E;Ĺ aulysâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; geriausiĹł sportininkĹł simbolis. Vilniaus Antakalnio kapinÄ&#x2014;se esanÄ?iai Sausio 13-osios aukĹł kapavietei skulptorius iĹĄkalÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PietÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;. ÄŽÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; ÄŻ
NacionalinÄŻ dramos teatrÄ&#x2026; paĹženklino â&#x20AC;&#x17E;MĹŤzomisâ&#x20AC;&#x153;, o atkurtas ĹĄventĹłjĹł statulas uĹžkÄ&#x2014;lÄ&#x2014; ant Vilniaus Arkikatedros stogo. Sakralinio meno pavyzdĹžiĹł S.Kuzma sukĹŤrÄ&#x2014; baĹžnyÄ?ioms: ElektrÄ&#x2014;nĹł baĹžnyÄ?iÄ&#x2026; puoĹĄia jo â&#x20AC;&#x17E;PrisikÄ&#x2014;lÄ&#x2122;s Kristusâ&#x20AC;&#x153;, Nidos â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;NukryĹžiuotasisâ&#x20AC;&#x153;. S.Kuzma iĹĄkalÄ&#x2014; paminklus raĹĄytojai Jurgai Ivanauskaitei, dainininkei Birutei Almonaitytei ir dar bĹŤreliui iĹĄkeliavusiĹł ÄŻ anapilÄŻ.
DosjÄ&#x2014; Stanislovas Kuzma gimÄ&#x2014; 1947 m. geguĹžÄ&#x2014;s 7 d. PanevÄ&#x2014;Ĺžyje. 1973 m. baigÄ&#x2014; Lietuvos dailÄ&#x2014;s institutÄ&#x2026;. 1973â&#x20AC;&#x201C;1976 m. dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; pieĹĄimÄ&#x2026; Lietuvos dailÄ&#x2014;s institute, 2000â&#x20AC;&#x201C;2001 m. â&#x20AC;&#x201C; skulptĹŤrÄ&#x2026; Vilniaus dailÄ&#x2014;s akademijoje.
Visuose Seimuose dirbÄ&#x2122;s 74-eriĹł Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nas, regis, pavargo ir artÄ&#x2014;janÄ?iuose Seimo rinkimuose tikriausiai nebekandidatuos. Apie tai, kad iĹĄ aktyvios politikos norÄ&#x2014;tĹł trauktis, socialdemokratĹł gretose kalbama jau daugiau nei metus. TaÄ?iau ĹĄiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122;, dienraĹĄÄ?io Ĺžiniomis, Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nas Lietuvos soci-
IlgÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; kalbas apie Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;no pasitraukimÄ&#x2026; kairieji vadino deĹĄiniĹłjĹł skleidĹžiamomis pasakomis, bet ĹĄiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; prabilo jau kitaip. aldemokratĹł partijos (LSDP) vadovybÄ&#x2014;s papraĹĄÄ&#x2014; iĹĄ kandidatĹł daugiamandatÄ&#x2014;je apygardoje jÄŻ iĹĄbraukti. Pagrindinis motyvas â&#x20AC;&#x201C; silpstanti sveikata. IlgÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; kalbas apie Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;no pasitraukimÄ&#x2026; kairieji vadino deĹĄiniĹłjĹł skleidĹžiamomis pasakomis, bet ĹĄiÄ&#x2026; savaitÄ&#x2122; prabilo jau kitaip. LSDP lyderis Algirdas ButkeviÄ?ius ĹĄios informacijos nei paneigia, nei patvirtina: â&#x20AC;&#x17E;DiskusijĹł partijoje apie Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nÄ&#x2026; yra ÄŻvairiĹł. Ir tie pokalbiai vyksta jau senokai. Kol kas jokio sprendimo nÄ&#x2014;ra. AĹĄ asmeniĹĄkai norÄ&#x2014;Ä?iau, kad jis ir toliau dirbtĹł.â&#x20AC;&#x153; Su paÄ?iu Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nu dienraĹĄÄ?iui susisiekti nepavyko.
Â&#x201E;Â&#x201E;Pabaiga: Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nas dirbo visuo-
se Seimuose, taÄ?iau jau pavargo.
Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;no pasitraukimas â&#x20AC;&#x201C; nemenkas smĹŤgis opozicinei partijai. Jau per praÄ&#x2014;jusius Seimo rinkimus Ä&#x152;.JurĹĄÄ&#x2014;nas vienmandatÄ&#x2014;je apygardoje nekandidatavo â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ SeimÄ&#x2026; pateko per partijos sÄ&#x2026;raĹĄÄ&#x2026;, kuriame buvo ÄŻraĹĄytas antras. Ĺ ÄŻmet socialdemokratai jam buvo numatÄ&#x2122; penktÄ&#x2026; vietÄ&#x2026; sÄ&#x2026;raĹĄe. Galutinis socialdemokratĹł kandidatĹł sÄ&#x2026;raĹĄas dar nepatvirtintas. Tai padaryti ketinama rugpjĹŤÄ?io 25-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;. DienraĹĄÄ?io Ĺžiniomis, jame bus nemaĹžai pakeitimĹł. Vienas jĹł â&#x20AC;&#x201C; aukĹĄta sÄ&#x2026;raĹĄo vieta Vilniaus universiteto rektoriui Benediktui Juodkai. IĹĄankstiniame kandidatĹł ÄŻ SeimÄ&#x2026; sÄ&#x2026;raĹĄe jam skirta 30-a vieta. TaÄ?iau socialdemokratai persigalvojo ir rengiasi jÄŻ ÄŻraĹĄyti 14â&#x20AC;&#x201C;16 numeriu. Tai patvirtino ir partijos lyderis A.ButkeviÄ?ius. Be to, lig ĹĄiol neaiĹĄku, ar su socialdemokratais ÄŻ SeimÄ&#x2026; eis finansĹł analitikas Stasys JakeliĹŤnas. â&#x20AC;&#x17E;PokyÄ?iĹł sÄ&#x2026;raĹĄe tikrai bus, taÄ?iau dar reikia palauktiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; uĹžsiminÄ&#x2014; A.ButkeviÄ?ius.
â&#x20AC;&#x17E;Regitraâ&#x20AC;&#x153; ĹĄventÄ&#x2014;s dalyviams atsakÄ&#x2014; ÄŻ rĹŤpimus klausimus Ĺ iĹł metĹł JĹŤros ĹĄventÄ&#x2014;je tarp vykusiĹł daugiau nei 100 renginiĹł buvo skirtas dÄ&#x2014;mesys ir bĹŤsimiesiems vairuotojams. Jono kalnelio saloje apsilankiusiĹł jaunĹłjĹł ĹĄventÄ&#x2014;s dalyviĹł laukÄ&#x2014; ÄŻvairios pramogos ir uĹžsiÄ&#x2014;mimai, o valstybÄ&#x2014;s ÄŻmonÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Regitraâ&#x20AC;&#x153; paviljone vaikai ir paaugliai buvo mokomi bĹŤti saugiais eismo dalyviais; Ä?ia bĹŤsimieji vairuotojai teiravosi apie vairavimo egzaminus ir vairuotojo paĹžymÄ&#x2014;jimus.
Renginyje apsilankÄ&#x2122; klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai ir miesto sveÄ?iai domÄ&#x2014;josi su vairavimo egzaminais susijusiomis naujovÄ&#x2014;mis, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; ĹĄiemet â&#x20AC;&#x17E;Regitrojeâ&#x20AC;&#x153; ÄŻdiegtais elektroninÄ&#x2014;s registravimosi ÄŻ vairavimo egzaminĹł sistemos pakeitimais, sudaranÄ?iais palankesnes sÄ&#x2026;lygas tiems gyventojams, kurie ÄŻ vairavimo praktikos egzaminÄ&#x2026; registruojasi pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026;. Iki ĹĄiĹł pakeitimĹł ÄŻdiegimo apie 18 procentĹł uĹžsiregistravusiĹł ÄŻ egzaminÄ&#x2026; bĹŤsimĹłjĹł vairuotojĹł neatvykdavo, todÄ&#x2014;l rezervuotos vietos likdavo laisvos, o ĹĄiuo metu situacija pasikeitÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Dabar pirmÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; besiregistruojantys gyventojai gali egzaminÄ&#x2026; laikyti jau per artimiausias septynias dienas
nus ĹĄiÄ&#x2026; patirtÄŻ, panaĹĄi aikĹĄtelÄ&#x2014; gali bĹŤti pasiĹŤlyta ir KlaipÄ&#x2014;dos gyventojams. â&#x20AC;&#x17E;Vilniuje ÄŻrengtos aikĹĄtelÄ&#x2014;s aktyvumas rodo, kad ĹžmonÄ&#x2014;ms to tikrai reikia,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; S.Budinas. â&#x20AC;&#x17E;Regitrosâ&#x20AC;&#x153; atstovo teigimu, KlaipÄ&#x2014;dos ďŹ liale neseniai ÄŻdiegta elektroninÄ&#x2014; eiliĹł reguliavimo sistema. Tai tik dalis klientĹł aptarnavimo ir teikiamĹł paslaugĹł kokybÄ&#x2014;s gerinimo planĹł. â&#x20AC;&#x17E;Be to, kiekviename ÄŻmonÄ&#x2014;s egzaminĹł automobilyje planuojame ÄŻrengti vaizdo kameras, kurios stebÄ&#x2014;s kelio ruoĹžÄ&#x2026; automobilio vaĹžiavimo kryptimi bei ruoĹžÄ&#x2026; uĹž automobilio, taip pat vairuotojo ir keď Ž ÄŽdomu: _R[TV[fWR N]`VYN[XĂ? XYNV]Ă&#x203A;QVRĂ&#x2DC;VNV V_ ZVR`a\ `cRĂ&#x2DC;VNV Q\ZĂ&#x203A;W\`V `b leiviĹł vietas. TikimÄ&#x2014;s, kad egzaminĹł cNV_NcVZ\ RTgNZV[NV` `b`VWb`V\ZV` [NbW\cĂ&#x203A;ZV` stebÄ&#x2014;jimo duomenys sudarys sÄ&#x2026;lygas ne tik padidinti vairuotojĹł egzaminuo registravimosi datos. Jei mano- minÄ&#x2014;, kad ruoĹĄtis ĹĄiam egzaminui navimo veiklos skaidrumÄ&#x2026;, bet ir pate, kad nepavyks atvykti ÄŻ egzaminÄ&#x2026;, galima ir savarankiĹĄkai, mokan- dÄ&#x2014;s veiksmingiau ÄŻvertinti darbuoatsirado netikÄ&#x2014;tĹł aplinkybiĹł, reikia tis vairuoti kartu su ĹĄeimos nariu. tojĹł turimus klientĹł aptarnavimo apie tai praneĹĄti telefonu arba minÄ&#x2014;- PastebÄ&#x2014;ta, kad miestuose trĹŤks- ÄŻgĹŤdĹžius,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; S.Budinas. toje internetinÄ&#x2014;je sistemoje. PrieĹĄin- ta vairavimo aikĹĄteliĹł savarankiĹĄJĹŤros ĹĄventÄ&#x2014;je gausiai susirinkÄ&#x2122; gu atveju, kitÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; laikyti egzaminÄ&#x2026; kam tobulÄ&#x2014;jimui, todÄ&#x2014;l ĹĄiemet ge- maĹžieji ĹĄventÄ&#x2014;s dalyviai spalvinimo bus leidĹžiama anksÄ?iausiai po mÄ&#x2014;ne- guĹžÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;nesÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Regitrosâ&#x20AC;&#x153; Vilniaus knygutÄ&#x2014;se kartu su tÄ&#x2014;veliais spalvisio,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; priminÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos ďŹ lialo vir- ďŹ liale buvo ÄŻrengta aikĹĄtelÄ&#x2014;, kurio- no ĹĄviesoforo spalvas, kelio Ĺženklus, ĹĄininkas Saulius Budinas. je iĹĄ anksto uĹžsiregistravÄ&#x2122; bĹŤsimie- o pieĹĄti nepanorusieji ĹžiĹŤrÄ&#x2014;jo sauTaip pat sulaukta nemaĹžai klau- ji vairuotojai gali sustiprinti vaira- gĹł eismÄ&#x2026; propaguojanÄ?ius ďŹ lmusimĹł apie pasiruoĹĄimÄ&#x2026; vairavimo vimo ÄŻgĹŤdĹžius ir geriau pasirengti kus. Juose vaikams buvo primenaegzaminui. â&#x20AC;&#x17E;Regitrosâ&#x20AC;&#x153; atstovai pri- savarankiĹĄkam vairavimui. ÄŽverti- ma, kad negalima Ĺžaisti arti kelio,
o tai daranÄ?ius draugus reikia sudrausminti. Taip pat buvo akcentuojama, kad reikia bĹŤti atsargiems einant per perÄ&#x2014;jÄ&#x2026;, o tamsiu paros metu segÄ&#x2014;ti atĹĄvaitÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Kartu su sĹŤnumi ĹžiĹŤrÄ&#x2014;jome ďŹ lmukus ir kartojomÄ&#x2014;s, kaip reikia elgtis kelyje, o tuo tarpu Ĺžmona su dukra spalvindamos mokÄ&#x2014;si ĹĄviesoforo spalvas. Taip pat suĹžinojau ir apie â&#x20AC;&#x17E;Regitrosâ&#x20AC;&#x153; paskyrÄ&#x2026; vaizdo portale â&#x20AC;&#x17E;YouTubeâ&#x20AC;&#x153;, kur yra patalpinta daug aktualios vaizdo informacijos apie vairuotojo paĹžymÄ&#x2014;jimus ir egzaminus,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ĹĄventÄ&#x2014;s dalyvis Tomas. â&#x20AC;&#x17E;Regitraâ&#x20AC;&#x153; ĹĄiais metais organizuoja moksleiviĹł saugaus eismo konkursÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Mano idÄ&#x2014;ja â&#x20AC;&#x201C; mĹŤsĹł saugumui kelyjeâ&#x20AC;&#x153;. Pasibaigus pirmajam etapui iĹĄrinkta 15 geriausiĹł idÄ&#x2014;jĹł, kaip padidinti eismo saugumÄ&#x2026;. IdÄ&#x2014;jas pateikÄ&#x2122; moksleiviai pristatys jas konkurso komisijai rudenÄŻ vyksianÄ?iĹł saugaus eismo renginiĹł metu. â&#x20AC;&#x17E;Buvome maloniai nustebinti moksleiviĹł originalumu â&#x20AC;&#x201C; pasiĹŤlytos idÄ&#x2014;jos parodÄ&#x2014;, kad jiems rĹŤpi saugumas keliuose ir jie turi idÄ&#x2014;jĹł, kÄ&#x2026; reikÄ&#x2014;tĹł daryti, kad visi bĹŤtĹł saugesniais,â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Regitrosâ&#x20AC;&#x153; atstovas. UĹžs. 1002406
6
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Verslininkai – geri diplomatai
Valentinas Berž iūnas
D
ar vieną Lietuvos ir Baltarusijos konfliktą suskubę narplioti įvairūs ekspertai suskubo kelti įvairias versijas. Kas gi, po šimts, kaltas? Kas užrūstino Aliaksandrą Lukašenką? Vieni kritikavo mūsų valdžią, kiti, asmeniškai jaučiantys neapykantą A.Lukašenkai, – jį patį, treti pabrėžė, kad „meškiukų desantas“ – tarptautinis sąmokslas ir t. t. Vis dėlto iš visų šių ekspertų komentarų labiausiai įstrigo mūsų verslo atstovų pozicija. „Lietuva turėtų imti ir atsiprašyti“, – pasakė jie. Ir neklysta. Iš tiesų, logiškiausias sprendimas taip apsikvailinus. O apskritai vertėtų palaukti, kada pagaliau įvyks reikšmingų pokyčių ES. Galbūt po permainų Bendrija nebebus tokia, kokia yra. Galbūt tada kitaip elgsimės su kaimynais?
Akivaizdu, kad A.Lukašenka nesiims griežtų ekonominių sankcijų Lietuvai bent jau tol, kol įsitikins, kad rasta kokių nors alternatyvų. Džiugu šioje istorijoje tai, kad mūsų verslas parodė, jog domisi užsienio politika, ir žino, kaip dera tokiomis aplinkybėmis elgtis su kaimynais, nors jie ir „diktatoriški“, kaip pats Šėtonas. Visuomet norėtųsi matyti aktyvesnį verslo vaidmenį. O ypač spaudimą už užsienio politiką atsakingiems pareigūnams. Aktyvų spaudimą. Bent jau tais svarbiais klausimais, kurie aktualūs mūsų interesams. Dėl Baltarusijos laikysenos – akivaizdu, kad A.Lukašenka nesiims griežtų ekonominių sankcijų Lietuvai, bent jau tol, kol įsitikins, jog rastos kokios nors alternatyvos ir jos apsimoka. Bet tai nereiškia, kad alternatyvų nebuvo, nėra ir nebus. Galbūt dabar Baltarusijos vadovas svarsto, ką daryti? Tiesa, įžeistomis asmeninėmis ambicijomis A.Lukašenka nerizikuoja valstybės interesais. Tad šios istorijos moralas toks, kad nėra jokio moralo. Kol kas galima laukti ir stebėti, ką mums mainais į pliušinius meškinus „pasiūlys“ Baltarusija. Galbūt nieko nepasiūlys? Ir vėl – kas žino? Vis dėlto reikėtų išreikšti didelę pagarbą pragmatiškai mūsų verslo pozicijai. Džiugu, kad bent mūsų verslo atstovai – geri diplomatai.
Ar įmanoma apsisaugoti nuo reklaminio šlamšto?
Išprašė iš baro
Sunkiai dirbu, tad prieš laisvą die ną su bendradarbėmis nusprendė me vakare pasėdėti kavinėje. Išsi rinkome esančią arčiausiai darbo vietos – M.Mažvydo alėjoje. Sup rantama, vakaras, padavėjos jau pavargusios, tačiau nesuprantu, kaip taip galima elgtis. Negana to, jog aptarnavimas ne pats geriau siais, tai dar buvome ir išprašytos. Padavėja pareiškė, kad mūsų kom panija per girta, ir liepė eiti namo. Nors alkoholinių gėrimų net ne gėrėme. Eglė
Jūros šventė buvo įspūdinga
– Kur dėti šiukšlių perteklių?
Atsiranda ir dar ori ginalesnių sprendi mų: pasidalyk rek lama su kaimynu. Reikia tik visus rek laminius bukletus sumesti į greta esan čią kaimyno pašto dėžutę.
Studentai taip pat viliojami rekla momis. Štai naktinis klubas kviečia pasilinksminti, juk turint šią skra jutę – nemokamas įėjimas. Ir dar laukia nemokamas kokteilis. Toks gundantis pasiūlymas, o knygos pa lauks. Bus dar tų sesijų, jei ne viena me universitete, tai kitame.
Andriaus Deltuvos karikatūra
Nors imk ir nusikabink pašto dėžutę, tačiau kur tada paštinin kas įdės laiškus, sąskaitas ir laik raščius? Ne, nusiimti pašto dėžutę nė ra išeitis. Kultūringi užrašai nepa deda. Elektroninėje erdvėje vartoja ma sąvoka „spamas“, kuri reiškia – elektroninis šlamštas. Masiškai siunčiamos žinutės, reklamos. In formacinių technologijų specialis tai rado sprendimą kovai su inter netiniu šlamštu. Liūdna, bet kol kas nėra rastas priešnuodis prieš realųjį popieri nį „spamą“ . Vakar rytą imdama laišką ir dvigubai už jį didesnį čiuži nių reklaminį bukletą, pasvajo jau: gal yra žmogus, kuris žino veiksmingą būdą, kaip su visu tuo kovoti. Augustė Bertašiūtė
Nuomininkai – tarsi gyvuliai? L.Bieliauskaitė. „Buto nuoma – it loterija“, „Klaipėda“, 2012 08 14. Nuomininkai – gyvuliai, kito žo džio jiems nėra. Ne biznis, o vienas vargas, nuostoliai. Patarčiau žmo nėms nenuomoti, jeigu gali, butus jie landynėmis paverčia. Svarbiau sia, prišika jie tą butą, tu jį išvarai, o jis jau kitame išnuomotame bute šika. Taip ir eina per butus tie ne valyvi žmogėnai. Nuomotojas
***
Kas su kokiais žmonėmis gi susidu ria... Atsikraustę šeimininkams visą butą perdažėme, nes gyventi nelabai buvo įmanoma, tualetą, vonią sure montavome, visur karnizus, lempas pakabinome ir už tai nieko nereika lavome. Kai išsikraustėme, patiems šeimininkams buvo nesmagu, sakė, kad po mūsų jau bus gaila tokį su tvarkytą butą kam nors nuomot, to
dėl pardavinėt bandys. Suprantama, didžioji dalis žmonių labai priteršia butus, kultūros nelabai bėra likę. Bet gaila normalių šeimų, kurioms pa dorų būstą beveik neįmanoma ras ti. Pasižvalgo bobutė į rinkos kai nas ir bando savo butą su kačiukų ir šuniukų numyžta vonia ir baldais, kiaurais langais išnuomoti už 500 litų. Pažiūrinėjus skelbimus Klai pėdoje, tampa graudu, kad 500 litų nebelaikomi pinigais. Vadinasi, tiek mokėsi už skylę... Už padorų butą bijau ir pagalvot, kiek reikėtų suplo ti. Mokėčiau bankui, jei galėčiau, už savo būstą, bet niekas paskolos taip lengvai dabar nebeduoda. Pradinį įnašą irgi kažkaip neaišku kaip turi susitaupyti. Kad paskolos buvo da lijamos tokioms pat būtybėms, kaip tie nuomininkai, tai ir priėjome prie tokios krizės.
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
P.S. Smagu, kai ieškai buto ir at sivedęs apžiūrai savininkas meste li: „Atsargiai, tik nepaslyskite, čia aliejaus ant grindų visur pilna. Na, bet juk viskas išvaloma, ar ne?“ Asta – Nuomotojui
Norėčiau padėkoti už gražią Jū ros šventę jos rengėjams, mies to valdžiai ir visiems šauniems klaipėdiečiams. Tikrai buvo puiki šventė, buvo linksmas, gražus ren ginys, kuris ilgam įsirėžė į atmintį. Manau, ir kitais metais Klaipėdoje sulauksime panašių įspūdžių. Gražina iš Radviliškio
Savivaliaujantys taksi vairuotojai
Kartais tenka pasinaudoti taksi paslaugomis. Mane labai stebi na, kad taksi vairuotojai ne visa da įjungia skaitiklį. Patys nusta to važiavimo kainą. Neretai vos už kelis kilometrus tenka paklo ti dešimt litų. Nors skaitiklis pa rodytų gerokai mažesnę kainą, taksi vairuotojai griežtai atsisa ko jį įjungti. Ar jie gali taip savi valiauti? Olga
Inspekcija – geriausia įstaiga
Manau, geriausiai Lietuvoje dir bančia valdiška įstaiga reikėtų paskelbti Mokesčių inspekciją. Ji ne tik laiku gyventojams grąžina mokesčių permokas, bet ir vi sada atsako į žmonėms rūpimus klausimus. Be to, nė centas be šios tarnybos dėmesio neprasp rūs, viskas apskaityta, nes val doma visa finansinė informacija. Kartais net pagalvoji, kad mokes čių mokėtojų yra tiek daug, kaip tie inspekcijos darbuotojai ir spė ja suvesti visus galus?
***
S.
Nėra baisesnio padaro už blo gą nuomininką, nes gyventi ša lia nuomojamo buto yra siaubas. Balaganas dieną ir naktį, gėrimai, daužymai, spiegimai... Daugtaškis
***
Nuomotis butą už 400–500 litų per mėnesį yra absurdas. Geriau tada imti paskolą ir mokėti tokius pinigus jau sau, o ne kažkam kitam. Patys nuomojamės tik už 200 litų, todėl tokia suma dar tenkina. Pff Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Seneliams – daugiau dėmesio
Mūsų valstybėje per mažai dė mesio skiriama pagyvenusiems žmonėms. Anksčiau buvo ki tas požiūris, seneliams buvome dėmesingesni. Dabar, kai pa matau per gatvę einančią vieni šą susilenkusią senolę, taip kar tais širdį suspaudžia. Vis norisi paklausti: „Kur skubi, močiute? Gal tau kuo nors padėti reikia?“ Juk niekas tų žmonių, ypač vie nišų, nesiteirauja, kaip jie gyve na, ar užtenka jiems lėšų, ar nė ra skriaudžiami. Janina Parengė Roberta Vičiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
N
esuklysiu sakydama, kad dažnas mūsų, nuėjęs prie pašto dėžutės i ją atida ręs, randa reklaminių lei dinių ar skrajučių. Prekybos cent ras vilioja akcijomis skatindamas pirkti, o vienas Lietuvos daininin kų kviečia parduoti auksą supir kėjams ir siūlo patrauklią kainą už aukso gramą. Tačiau ar kas nors skaito šias reklamas ir pasinaudoja akcija pi giau įsigyti, pavyzdžiui, virdulį? Drįsčiau teigti, kad ne. Dažniau siai klaipėdietis, ištraukęs rekla mos leidinius, pasiima su savimi į butą ir, net nepavartęs, išmeta į šiukšlių dėžę. Atsiranda ir dar originalesnių sprendimų: pasidalyk reklama su kaimynu – visus reklaminius buk letus sumesti į greta esančią kai myno pašto dėžutę. O ką, mama gi auklėjo, kad man dagūs žmonės viskuo dalijasi. Kiti ieškantieji išeities ant pašto dėžutės dailiai parašo: „Reklami nių leidinių nemesti“. Nieko neprikiši, puikus spren dimas. Tik štai kitą dieną dėžutėje vėl atsiranda bukletas, skelbiantis, kad gėlės šią savaitę parduodamos pigiau. Tada suabejojama: gal žmonės nesupranta lietuviškai? Pasitaiko ir piliečių, kurie rūpi nasi dirvožemio derlingumu. Ypač tie, kurių pašto dėžutės lauke. Nu meti reklamos lapą ant žemės ša lia augančio krūmo, ir vargo ne matyti. Palis ir popieriaus neliks nė kvapo, juk ekologai moko: po pierius trešta.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
užribis Padegė kioską
Apvogė miegantį
Policininkas sužalojo pėsčiąją
Uostamiesčio Įgulos gatvėje gaisras suniokojo medinį dė vėtų rūbų kioską. Kai atvyko gaisrininkai, pastatas jau degė atvira ugnimi. Liepsnojo šiferiu dengtas stogas. Išdegė vidus, išdužo langai, supleškėjo vidu je buvę rūbai. Spėjama, kad 64 kvadratinių metrų ploto pasta tas buvo padegtas.
24 metų klaipėdietis buvo ap vogtas savo namo laiptinėje ir neteko ne vieno tūkstančio litų vertės daiktų vien dėl to, kad ne pasiekęs buto durų užmigo. Jev genijus Ž. užmigo laiptinėje, o pabudęs septintą ryto pasigedo telefono, sidabrinės grandinėlės, dviejų laikrodžių bei dokumentų. Šie daiktai įvertinti 4 tūkst. litų.
Priestočio gatvėje Klaipėdos kriminalinės policijos specialis to vairuojamas tarnybinis auto mobilis užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Pas tarasis virsdamas sužalojo pės čiųjų perėjoje stovėjusią moterį. 43 metų nukentėjusioji gydoma ambulatoriškai. Neuniformuo tas pareigūnas buvo blaivus.
Klaipėdos miesto savivaldybės valdi ninkas Irenijus Za leckis, šių metų pra džioje pažemintas pareigose už netin kamą darbą, nuo pavasario pradžios dar nepasirodė dar be, nes serga. Tačiau liga jam netrukdo laiką leisti pajūryje.
Karklės laukia didžiulis išbandymas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Jau nuo rytojaus į Karklę pradės plūsti minios žmonių – čia prasidės tris dienas truksiantis gyvos muzi kos festivalis ant jūros kranto.
Negalia: dirbti dėl ligos negalintis I.Zaleckis (kairėje) nesidrovėjo Jū
ros šventės dieną staipytis prieš televizijos objektyvą.
Televizijos „Balticum“ archyvas.
Nedarbingas, bet pliaže Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
čiusi šį siužetą K.Vintilaitė aptarė jį su savivaldybės Personalo sky riaus vedėja Jolita Grigaitiene.
Pažemintas dar nedirbo
Buvęs Sporto ir kūno kultūros sky riaus vedėjas I.Zaleckis kovo mė nesį Klaipėdos savivaldybės ad ministracijos direktorės įsakymu paskirtas dirbti Viešosios tvar kos skyriuje. Tačiau iki šiol šis vy ras dar nepasirodė darbe. Iki liepos 20-osios atostogavęs valdininkas dabar turi laikino nedarbingumo pažymėjimą. Kuo vyras serga, jo tiesioginė viršininkė Viešosios tvarkos sky riaus vedėja Kristina Vintilaitė tei gė nežinanti.
Parodė įrašą viršininkei
„Man nepatogu ta tema diskutuoti. Aš nesu medikė ir negalėčiau nu statyti, ar jis atrodė apsirgęs tame vaizdo įraše. Bet jei tai buvo jo lai
Valdininkė tikino, kad tikrai domėsis, kokia liga, o gal sergančio vaiko slauga nurody ta I.Zaleckio nedarbin gumo dokumentuose.
Pokštavo prieš kamerą
Šią savaitę skyriaus viršininkei bendradarbiai parodė televizijos „Balticum“ žinių reportažą iš Jū ros šventės metu vykusių regbio varžybų paplūdimyje. Siužete daugelis pažino buvu sį sporto funkcionierių I.Zaleckį, kuris priėjo prie televizijos žurna listo pašnekovo ir imitavo laižan tis jam ausį. Vyras vilkėjo vienos regbio komandos marškinėliais ir buvo itin gerai nusiteikęs. Pama
kino nedarbingumo metu, tai, be abejonės, yra neleistinas dalykas. Žmogus paplūdimyje su marški nėliais išdykauja. Akivaizdu, kad jis neatrodė sergantis“, – kalbėjo I.Zaleckio viršininkė K.Vintilaitė. „Mes su Personalo skyriaus va dove tą klausimą aptarėme. Kalbė jome konkrečiai apie laikiną nedar bingumą turinčio asmens režimą ir kaip jo laikomasi. Viena tokia per
televiziją parodyta istorija, o jei dar kokia išlįs, bus nei šis, nei tas“, – dėl pavaldinio elgesio drovėjosi K.Vintilaitė. Valdininkė tikino, kad tikrai do mėsis, kokia liga, o gal sergančio vaiko slauga nurodyta I.Zaleckio nedarbingumo dokumentuose. Ta da bus aiškiau, ar jam galima prie kaištauti dėl pramogų paplūdimy je oficialiai sergant. Kompetencija dar neįsitikino
I.Zaleckio laukia labai rimtas darbas – administracinių teisės pažeidimų protokolų už visų tarybos taisyk lių nesilaikymą bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių, kurie priskirti savivaldybės kompe tencijai, pažeidimus surašymas. „Aš pareigybės aprašymą ren giau ne I.Zaleckiui, o 8-os katego rijos valstybės tarnautojui, kuris turi turėti aukštąjį universiteti nį išsilavinimą ir metų viešojo ad ministravimo patirties. Čia privalu turėti labai gerų asmeninių savy bių. Skyriaus komanda esu labai patenkinta, bet su I.Zaleckiu ne teko dirbti nė dienos, todėl nega liu pasakyti, ar jis tiks šiam dar bui“, – teigė K.Vintilaitė.
Tikimasi, kad į mažą pajūrio gy venvietę savaitgalį suplūs apie 10 tūkstančių žmonių, todėl automo bilių spūsčių bei kitokių nesusipra timų gali nepavykti išvengti. Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas Dainius Smatavičius tikino, kad tris savai tės pabaigos dienas dirbti Karklė je bus pasiųsta nemažai pareigūnų, kurie turės specialias užduotis: re guliuoti transporto priemonių eis mą bei žiūrėti viešosios tvarkos. Pagrindinėje Placio gatvėje, ve dančioje iš Klaipėdos į Karklę, au tomobilių palikti nebus galima. Mašinoms statyti numatytos di džiulės erdvės, o kelią į jas rodys renginio savanoriai. Kelių policijos biuro pareigūnai tikino, kad statyti automobilius bus leidžiama šoninėse gatvelėse į dešinę nuo Placio gatvės. Vyks tantiesiems į festivalį organizato riai pataria iš anksto pasidomėti, kur bus automobilių aikštelės bei palapinių miesteliai, kad atvažia vus netektų blaškytis.
Festivalio zonoje dirbs saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai, todėl rengėjai tikisi, jog kriminalinių nusikaltimų bei chuliganiško elgesio pavyks iš vengti. Verta žinoti, kad į koncertus ne bus leidžiama įsinešti skėčių bei gėrimų stikliniuose induose. Kadangi savaitgalį prognozuoja mi geri orai, spėjama, kad nemažai atvykėlių mėgausis paplūdimio bei jūros teikiamais malonumais. To dėl visas tris dienas čia dirbs gel bėtojai, o medikai budės ištisą pa rą. Be to, numatoma, kad medikai su pirmosios pagalbos rinkiniais budės visose poilsio bei koncertų vietose. Trečius metus rengiamame fes tivalyje „Karklė 2012“ bus įrengtos 6 scenos, turėtų įvykti daugiau nei 60 koncertų, planuojama sureng ti daugiau nei 70 įvairiausių pra mogų, dalyviai galės pasivaišinti 15-os skirtingų pasaulio virtuvių maistu. Festivalio atidarymo iškilmėse turėtų dalyvauti Klaipėdos mies to ir rajono merai Vytautas Grub liauskas ir Vaclovas Dačkauskas. Rengėjai supranta, kad grandio zinis festivalis vyks unikalioje pa jūrio regioninio parko teritorijoje, todėl tikino jaučiantys didžiulę at sakomybę.
Festivalis: Karklėje pareigūnams ir tvarkos prižiūrėtojams savaitga
lį netrūks nei darbo, nei išbandymų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujokas išsigando policininkų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Visą šią savaitę Kelių policijos biu ro pareigūnų vykdomas greičio kontrolės reidas išgąsdino prade dantįjį vairuotoją ir sprukdamas nuo policijos jis rėžėsi į atitvarą.
Pasekmės: baimės sukaustytas vairuotojas sudaužė mašiną bei bus baudžia
mas ir už nepaklusimą pareigūnų reikalavimui sustoti.
Vytauto Petriko nuotr.
Apie 21 val. jaunas žaliu prade dančiojo lapu pažymėto „Nissan Micra“ vairuotojas, važiavęs Sau sio 15-osios gatve, pastebėjo į save
nukreiptą policininkų greičio ma tuoklį. Pamatęs policininko gestą, reikalaujantį sustoti, vairuotojas ir paspaudė greičio pedalą. Maši na pralėkė Sausio 15-osios gatvės ir Taikos prospekto sankryžą trenk damasi į eismo juostas skiriančią metalinę atitvarą. Kai į įvykio vietą atskubėjo poli cininkai, vairuotojas buvo paspru kęs. Pareigūnai pradėjo įprastą eis mo įvykio fiksavimo procedūrą, o vienas smalsuolių minioje pažino
pabėgusį vairuotoją. Vaikinas ne neigė, kad tai jis sėdėjo prie vairo. Jis buvo blaivus, tačiau nuo polici jos bandė bėgti išsigandęs nuobau dos, nes viršijo leistiną greitį 17 ki lometrų. Kol pareigūnai aiškinosi su jaunu vairuotoju, visiškai netoli, prie Taikos pr. 55-ojo namo, motociklas nutren kė neleistinoje vietoje per gatvę ėjusį 1988 metais gimusį vaikiną. Nuken tėjusysis patyrė politraumą ir gydo mas ligoninės Reanimacijos skyriuje.
8
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3653 DB svaras sterlingų 1 4,3832 JAV doleris 1 2,7932 Kanados doleris 1 2,8154 Latvijos latas 1 4,9613 Lenkijos zlotas 10 8,4627 Norvegijos krona 10 4,7205 Rusijos rublis 100 8,7807 Šveicarijos frankas 1 2,8747
pokytis
–0,5144 % –0,4746 % –0,6332 % –0,7509 % +0,0363 % –0,1652 % –0,5373 % –0,4399 % +0,0139 %
Daugiau kalba nei rašo
Įrengta mažiau butų
Pokalbių, pradėtų mobiliojo ryšio operato rių tinkluose, trukmė antrą šių metų ketvir tį, palyginti su pirmu, išaugo 2 proc., o pa lyginti su 2011 m. antru ketvirčiu – 3 proc., iki 1,9 mlrd. minučių. Palyginti su praėju siu ketvirčiu, 5 proc. sumažėjo išsiunčiamų SMS žinučių skaičius (iki 1,88 mlrd. SMS). Duomenų perdavimo paslaugų vartojimas antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, sumažėjo 6 proc., iki 2,038 mlrd. megabaitų.
Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį baig ta statyti 1413 gyvenamųjų namų, juose įrengta 2416 butų – atitinkamai 36,2 proc. ir 16,6 proc. mažiau nei pernai sausį–bir želį. Antrą šių metų ketvirtį baigta statyti 700 naujų gyvenamųjų namų, juose įreng ti 1046 butai. 70 proc. visų baigtų statyti butų antrą ketvirtį įrengta individualiuose namuose. Tokius išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Specialūs metodai klientams baidyti Ne visi prekybos centrų lankytojai yra laukiami, o siekiant sure guliuoti pageidaujamų ir nepageidaujamų klientų srautus ima masi pačių netikėčiausių priemonių, pvz., klientus baidyti muzika.
Jolita Mažeikienė, Lina Mrazauskaitė Ne vieta nepirkti
Kone kiekviename prekybos cent ro kampe stovinčių apsaugos dar buotojų darbas yra ne tik bauginti linkusius vagiliauti, bet ir sudraus minti ne pagal numatytas ir tik ad ministracijai žinomas lankyto jų elgesio taisykles besielgiančius asmenis. Dienraščio skaitytoja Eglė pasa kojo likusi nustebinta, kai viename prekybos centrų belaukdama drau gės gerai valandai įsitaisė patogia me sėdmaišyje ir sulaukė apsaugos darbuotojo pastabos. Eglė tiesiog apsuko sėdmaišį į priešingą pu sę, nei jis buvo pastatytas, kad pro antro aukšto stiklinę sienos per tvarą matytų prekybos centro įė jimą pirmame aukšte. „Priėjęs ap saugos darbuotojas pasakė, kad nusisukus nuo parduotuvių vitri nų sėdėti negalima. Suprask, turi nuolat spoksoti į jų prekes ir gal būt užsimanyti pirkti“, – pasipik tinusi dėstė Eglė. Negana to, pasak jos, apsaugos darbuotojas perspėjo, kad ji taip sėdinti jau per ilgai. Kitą atvejį papasakojo vilnietė Miglė. Jai visai neseniai teko ste bėti, kaip prekybos centro auto mobilių stovėjimo aikštelėje esan čioje pirkinių vežimėlių pastogėje apsaugos darbuotojas talžė bena mį. „Vargšas žmogelis tikrino, gal kas nors vežimėlių užraktuose pa liko monetų, o čia pat prisistatęs apsaugos darbuotojas jam nepa gailėto spyrio į minkštą vietą ir pa grūmojo, kad jei pamatys dar kartą, baigsis kur kas liūdniau“, – pasa kojo pašnekovė. Atlieka specialius tyrimus
Nepageidaujami prekybos centrų ir jų prieigų lankytojai yra išties ne
menkas prekybininkų galvos skaus mas. Kaip sakė bendrovės Rinkos tyrimų centro vadovas Mindaugas Degutis, didieji prekybos centrai neretai užsako specialius tyrimus bei studijas ir siekia sužinoti, ką daryti, kad nepageidaujami klien tai pas juos neateitų.
Mindaugas Degutis:
Kai susiformuoja sektorius lankyto jų, kurie tik sukuria srautą, o iš tikrųjų nieko neperka, iš kyla poreikis tokius klientus baidyti.
„Prekybininkai suinteresuoti, kad pas juos lankytųsi pinigų tu rintys ir juos leidžiantys pirkėjai. Kai susiformuoja sektorius lanky tojų, kurie tik sukuria srautą, o iš tikrųjų nieko neperka, iškyla po reikis tokius klientus baidyti. Prie žastis paprasta – tokie žmonės sa vo buvimu užima erdvę, o neretai atbaido pageidaujamus klientus“, – dėstė M.Degutis. Paprašytas įvardyti, koks yra ne pageidaujamo kliento portretas, pašnekovas išskyrė mažas paja mas turinčius asmenis. „Nepagei daujami visi tie, kurių perkamoji galia yra maža. Dažnai tai yra jau nesni žmonės, dar neturintys dar bo ir gyvenantys iš tėvų lėšų. Daž nu atveju tai yra vyresni žmonės, siekiantys pensinį amžių, kurių perkamoji galia taip pat nelabai di delė“, – teigė jis.
Baido muzika ir aplinka
Kai kurie nepageidaujami klientai iš prekybos centrų tiesiog išpra šomi, kitiems sukuriama tokia ap linka, kad jie patys nenori ten su grįžti. „Labiau stengiamasi sukurti tokią aplinką, kuri būtų nepatraukli tiems, kurie nepageidaujami. Pvz., paleidus tam tikrą muziką ar įren gus aplinką prabangiai, natūralu, kad tam tikra grupė žmonių neno ri lankytis ten, kur jiems nepatinka ar nejauku. Lankytojų srautai daž niausiai reguliuojami įvairiais fo no ir fizinės aplinkos elementais“, – sakė M.Degutis. Tačiau, kaip teigė pašneko vas, kartais imamasi ir finansinės drausmės. Taip prieš kelerius me tus pasielgė šalyje veikiantys ko merciniai bankai – jie padidino banko skyriuose teikiamų paslau gų įkainius. „Taip bankai savo tiškai atsikratė klientų, kurie pas juos ateidavo mokėti tik už komu nalines paslaugas. Sumažėjus šių klientų srautui, banko darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti tiksli niams klientams, į banką ateinan tiems brangesnių banko paslaugų“, – teigė pašnekovas. Apibendrindamas didžiųjų pre kybos centrų veiksmus reguliuo jant pageidaujamų ir nepageidau jamų klientų srautus, M.Degutis pabrėžė, kad tai daryti reikia labai subtiliai, nes šiandien nepageidau jamas nepilnamečių būrys po pen kerių ar dešimties metų gali tapti išskirtiniais klientais. Reguliuoja, bet nepripažįsta
Sostinėje įsikūrusio prekybos cent ro „Akropolis“ valdytojas Česlovas Urbonavičius gynėsi, kad visi klien tai yra pageidaujami, tačiau neslė pė, jog tenka kai kuriuos lankytojus išprašyti iš prekybos centro. „Akropolyje“ mėgsta laiką leis ti paaugliai ir mes jų nevaikome, nes jie vis tiek nusiperka ledų po rciją ar kokį saldainį. Visokių žmo nių ateina į prekybos centrą, bet neturime teisės nė vieno išvary ti lauk“, – teigė Č.Urbonavičius. Jis pripažino, kad kai kurie žmo nės, kurie elgiasi netinkamai, pvz., prašo išmaldos, yra įspėjami taip nesielgti. „Apsaugos darbuoto jai prekybos centre nuolat prižiūri ir palaiko gerą atmosferą. Žinoma, tenka gaudyti ir vagis, iš „Akropo lio“ palydėti apsvaigusius, perspė
Srautai: nors dauguma prekybos centrų ginasi, kad yra laukiamas
kiekvienas žmogus, tačiau nepageidaujamiems lankytojams sukuria mos tokios sąlygos, kad jie net nenori juose lankytis.
ti triukšmaujančius asmenis, kar tais pasitelkiama policijos pagalba. Bet mes nesakome, kad tai yra ne pageidaujami mūsų klientai“, – pa brėžė Č.Urbonavičius. Bendrovės „Baltix RED“, val dančios Kaune esantį prekybos centrą „Mega“, rinkodaros vado vė Rasa Vyšniauskienė tai pat tei gė, kad niekada neskirstė ir ne skirsto klientų į pageidaujamus ir nepageidaujamus. „Vykdoma daug įvairiausių rinkodaros veiks mų, siekiant lankytojams sukur ti pridėtinę vertę ir taip paskatin ti jų kuo daugiau atvykti į prekybos centrą“, – sakė ji.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
O Klaipėdoje įsikūrusio preky bos centro BIG rinkodaros vady bininkė Rūta Zaksaitė neslėpė, jog tokių tyrimų rinkoje yra, tačiau kol kas šiam prekybos centrui užsakyti specialių tyrėjų išvadų neprireikė. „Kol kas patys savo priemonėmis susitvarkome. Nepageidaujamas klientas prekybos centre yra nebū tinai tas, kuris nieko neperka. Tai nėra blogai, tačiau jeigu tokie žmo nės priekabiauja prie kitų klientų ir jų buvimas sukuria neigiamą at mosferą, tuomet stengiamės, kad tokie asmenys, dažniausiai aso cialūs, prekybos centre nesilanky tų“, – teigė pašnekovė.
9
KETVIRTADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
klaipėdos verslas Auga statybos
Daugėja abonentų
Nedirbantis jaunimas
Lietuvos statistikos departa mento duomenimis, 2012 m. II ketv. statybos darbų atlikta už 1,7 mlrd. litų. Šalyje atlikta 95 proc. visų statybos darbų (už 1,6 mlrd. litų), ne šalies teritori joje – 5 proc. (už 93 mln. litų). Darbų apimtys Lietuvoje, paly ginti su 2012 m. I ketv., padidė jo 71,3 proc.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2012 m. II ketv. abonentų, kurie naudojasi mo kamos skaitmeninės televizi jos paslaugomis, skaičius pasie kė 357 tūkst. Per metus jų išau go 25 proc. Pajamos, gautos už skaitmeninės televizijos paslau gų teikimą, per šį laikotarpį su darė 31 mln. litų.
2012 m. rugpjūčio 1 d. šalies te ritorinėse darbo biržose buvo registruota 208,4 tūkst. bedar bių, arba dešimtadalis visų ša lies darbingo amžiaus gyvento jų. Iki 25 m. amžiaus bedarbių registruota 30,8 tūkst. Jaunuo liai sudaro 14,8 proc. visų be darbių. Jaunimo nedarbas lie pos pabaigoje buvo 7,5 proc.
Ekspertas pataria
Vokietijos pramonininkų žvalgytuvės
Nebeliks: ūkio ministro įsakymu likviduojama valstybės įmonė „Pajūrio vėt rungė“.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Valstybė atsikrato įmonės Ūkio ministro įsakymu likviduojama vals tybės įmonė „Pajūrio vėtrungė“. 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė užsiimi nėjo nekilnojamojo turto nuoma. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Neteisingi mokesčiai?
Prieš 16 metų iš bankrutuojančios Lietuvos valstybinės žvejybos lai vyno įmonės „Jūra“ perėmus dalį viešbučio „Vėtrungė“, buvo įsteig ta valstybės įmonė „Pajūrio vėt rungė“. Pagrindinė jos veikla – ne kilnojamojo turto nuoma. Tačiau pastaraisiais metais įmonė nešė nuostolius. 2010 m. fiksuotas 226 tūkst. litų nuostolis. Nežiūrint to, „Pajūrio vėtrungės“ vadovaujančio darbuotojo vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 3 tūkst. 722 Lt per mėnesį, o bend rovėje dirba 5 žmonės. Bendrovės direktorius Romual das Laurašonis tikino, jog nuosto liai yra pateisinami ir labai objekty vūs, susidarę ne dėl algų. Teigiama, kad jie išaugo, kai valdžia pakėlė turto mokestį už valstybės valdo mą turtą. Iki tol esą reikėjo mokėti 0,5 proc., dabar – 2 proc. R.Laurašonis klausė, kokia galė jo būti konkurencija su privatinin kais, kai jiems taikomo turto mo kesčio sumokama suma buvo tris kartus didesnė? „Pajūrio vėtrungei“ turto mo kestis pastaruoju metu siekė 151 tūkst. Lt per mėnesį. Vadovas tikino, kad įmonės nuo stolius didino ir dviejuose viešbu
čio aukštuose įsikūrusios vals tybinės institucijos, su kuriomis sudarytos panaudos sutartys ir iš to esą „Pajūrio vėtrungė“ negavo jokios naudos.
Žinia apie įmonės likvidavimą dar buotojams buvo tar si perkūnas iš giedro dangaus. Atėmė pajamų šaltinį
Įmonės pajamos gerokai sumažė jo ir po to, kai Ūkio ministerija nu sprendė parduoti beveik 3 tūkst. kv. m patalpas buvusiame „Vėt rungės“ viešbutyje, kuriame jau beveik 10 metų veikia prekybos centras. Iš „Pajūrio vėtrungės“ Taikos pr. 28 pirmąjį aukštą Vals tybės turto fondas savo žinion pe rėmė beveik prieš metus. Nuo to laiko nuomos mokestį prekybos centras jau moka Valsty bės turto fondui. „Pajūrio vėtrun gė“ per mėnesį neteko 15,5 tūkst. Lt (be PVM), tai yra beveik trečda lio pajamų, gaunamų už nuomą. Netikėtas sprendimas
Po šio sprendimo valstybės įmo nė „Pajūrio vėtrungė“ sulaukė dar vieno smūgio. Rugpjūčio 2-ąją
ūkio ministras pasirašė įsakymą likviduoti šią bendrovę. Žinia apie įmonės likvidavimą darbuotojams buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. „Žodinių pasvarstymų, kad bus kažkas keičiama, buvo, kalbėta, kad performuos į uždarąją akcinę bendrovę, dar kažką. Tačiau labai greitai apsispręsta likviduoti“, – sakė R.Laurašonis. „Paj ūr io vėtr ungei“ prik lau sė trys ned id el ės patalp os 1-e aukšte ir 12-as bei 13-as viešbu čio aukštai. Kam atiteks tas turtas?
„Pagal įstatymus, kai yra paski riam as likv id ator ius, jis per i ma visą valdymą ir turtą. Tie du aukštai viešb utyje „Vėtr ung ė“, kurie priklauso valstybės įmonei „Pajūrio vėtrungė“, yra išnuo moti. Turės būti nutrauktos nuo mininkų sutartys su likviduojama įmone, ar jos bus iš naujo sudary tos ir su kuo, neaišku“, – sakė di rektorius. Interesantų ar galimų pirkėjų, norinčių įsigyti patalpas „Vėtrun gės“ viešbutyje esą dar nebuvo. „Pajūrio vėtrungės“ direktorius iš darbo atleidžiamas rugpjūčio 21 d. Kiti 4 darbuotojai dar kuriam laikui lieka. Likvidatorius turi teisę pasirink ti, kokius darbuotojus palikti, ką veikti ir kas bus daroma likviduo jamoje bendrovėje. Įmonės turtas, pirmiausia – pi niginės lėšos, yra naudojamos atsi skaityti su kreditoriais, pirmiausia – su darbuotojais. Jei pinigų nėra, likvidatorius turėtų imti pardavi nėti turtą, kad atsikratytų įsisko linimų.
Svečiai: Vokietijos pramonininkų tinklo NOXUS valdybos prezidentas
ir direktorius T.Genschow (dešinėje) sveikina NOXUS atstovą Lietuvo je P.Schmidt.
Sparčiausiai besivystančio Vokie tijos pramonininkų susivienijimo tinklo NOXUS („NOXUS Deutsch land Wirtschaftsnetz E.V.“) val dybos prezidentas Thomas Gens chow, nariai ir interesantai rug pjūčio 24 d. atvyks į Klaipėdą ne kaip turistai, o susipažinti su mū sų uostamiesčio ir Lietuvos eko nominiu potencialu.
NOXUS vienija Vokietijos pramo nės, politikos ir visuomenės at stovus. Susivienijimo tikslas – ras ti sprendimus, kurti naujus bend radarbiavimo ir plėtros – verslo, mokslo bei kultūros kanalus tarp Vokietijos ir Lietuvos, taip pat to bulinti esamus. Jau bemaž dešimtmetį Lietuvoje gyvenančio transporto įmonės di rektoriaus Peter Schmidt pakvies ta delegacija, kuriai vadovauja NOXUS pramonininkų susivie nijimo tinklo valdybos preziden tas Vokietijoje dr. T.Genschow, atvyks susipažinti su galimybė mis investuoti Lietuvoje. Taip pat ir užmegzti kontaktų su vietiniais verslo atstovais.
Kaip minėjo delegacijos nariai, svarbu pajusti čionykščių žmonių būdą, suprasti mentaliteto ir kul tūrinius skirtumus bei ypatumus, o tai geriausiai daryti bendraujant tiesiogiai. Svečius domina galimybės in vestuoti Lietuvoje, mokesčių siste ma, teisinė bazė. Po vizito NOXUS tinklo nariai tikisi grįžti į Klaipėdą su konkrečiais pasiūlymais bend radarbiauti ar pageidavimais susi tikti su konkrečių sričių atstovais. Vokietijos pramonininkų tink las NOXUS svarsto galimybę Lie tuvoje atidaryti atstovybę, kuri ir būtų pradinė platforma bendra darbiaujant Lietuvos ir Vokietijos verslininkams. Numatoma teikti teisines kon sultacijas, pagalbą steigiant įmones Lietuvos verslininkams Vokietijo je ir atvirkščiai bei padėti išieško ti atsiskaitymus iš skolininkų, ras ti verslo kontaktus ir daugybę kitų papildomų paslaugų, kurios ska tins efektyvesnį Vokietijos ir Lie tuvos pramonės, verslo ir mokslo bei kultūros sektorių bendradar biavimą. Užs. 1001615
10
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė
turtas
Lietuviškų mobiliųjų programė Šalies verslininkai neabejoja mobiliųjų programėlių nauda, ta čiau netiki, kad ši naujovė jiems gali atnešti pelno šiuo metu. Laukiama kritinės vartotojų masės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pradėjo kurti pirmieji
Išmaniuosius telefonus naudojan tys lietuviai pastebi, kad, be užsie nietiškų mobiliųjų programėlių, vis daugiau siūloma lietuviškų. Jos ne tik atlieka įvairias praktines funk cijas, pavyzdžiui, leidžia susimo kėti už automobilio stovėjimą nuotoliniu būdu, bet ir siūlo itin specifinių produktų, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą išverstą Bibliją. Šią, kaip ir lietuviškų pasakų progra mėlę, savo mobiliajame telefone jau turi daugiau nei 560 vartotojų. Tačiau šalies rinkai pritaikytų programėlių kūrėjams Lietuvoje išsilaikyti bemaž neįmanoma, nes rinka čia per maža. Neradę pakankamai perspekty vų šalies rinkoje Lietuvos specia listai dairosi į užsienį, kur mobilio sios programėlės gali atnešti didelę investicijų grąžą, kaip teigė bend rovės „GetJar Baltic“ vadovas Ilja Laursas. „Užsienio rinka labai didelė ir ji plečiasi, o Lietuvoje yra gana aukštos kvalifikacijos mobilių jų programėlių kūrėjų. Lietuvoje mobiliosios technologijos atsira do daug anksčiau nei JAV“, – tvir tino jis. Anot I.Laurso, mobiliosios techn ol og ijos JAV sus iform a vo tik 2007 m., sukūrus telefoną „Apple iPhone“. O Lietuvoje jau nuo 2002 m. kolektyvai ir pavie niai asmenys kūrė programėles te lefonams „Nokia“. Verslas programėlių neišvengs
I.Laursas pabrėžė, kad nedide lės investicijos šalies rinkoje pa siteisintų tik kuriant nišines mo biliąsias programėles. Pavyzdžiui, mokėjimo už automobilių stovėji mą programėlės glaudžiai susiju sios su vartotojo buvimo vieta, to dėl analogiški užsienio produktai kasdieniame gyvenime vartotojui neaktualūs. „Tačiau bendro pobūdžio, pa vyzdžiui, socialinių tinklų, paieš kos sistemų ar žemėlapių lietu viškos programėlės konkuruoti su pasauliniais produktais nepajė gios. Todėl investicijos į jas nepa siteisintų“, – sakė jis. Vis dėlto I.Laursas sutiko, kad verslo sektoriuje mobiliosios pro gramėlės padeda siekti didesnio našumo ir veikia kaip pagalbinė veiklos priemonė. Todėl, anot jo,
naujų technologijų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias programėles, inicijuoja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai. „Kaip pavyzdį galima pateikti atsiskaitymo per banką internete evoliuciją. Iš pradžių bankai sukū rė informacines, o vėliau ir interaktyvesnes interneto svetaines. Šią evoliuciją inicijavo verslas – jis sie kė būti konkurencingas ir pristaty ti vartotojui patogesnių paslaugų“, – sakė I.Laursas. Pašnekovo manymu, lygiai tokia pati raida bus pastebima ir mobi liųjų programėlių rinkoje. Iš pra džių jos veiks kaip rinkodaros ir reklamos priemonė, tačiau vė liau vartotojams po truputį žers vis naujų papildomų funkcijų, ku riomis jie ims žavėtis. Stebėdamos vartojimo įpročių pokyčius didelė dalis bendrovių neišvengiamai tu rės perkelti savo funkcijas į mobi liuosius prietaisus. Taupo vartotojų laiką
Galimybė sutaupyti laiko neabejo tinai yra viena pagrindinių paskatų naudotis mobiliosiomis programė lėmis. Tačiau pasitelkęs fantaziją verslas sukuria ir daugiau progra mėlių teikiamų pranašumų – net ir tokių, apie kuriuos pats nepagal votum. Transporto valdymo sistemų ga mintoja „Baltic Car Equipment“ nuo praėjusių metų siūlo mobilią ją programėlę, kuri leidžia stebėti, kada suveikė automobilio signa lizacija, kokiais maršrutais judėjo automobilis ar kokia jo akumulia toriaus įtampa ir pan. Tačiau ga limybė bet kam nemokamai at sisiųsti programėlę yra veikiau būdas viešinti produktą – norėda mas naudotis programėle vartoto jas turi įsigyti gana brangią, apie 1,5 tūkst. litų kainuojančią, įrangą. „Sukūrę šią programėlę mes bu vome novatoriai“, – sakė bendro vės direktorius Giedrius Žibikas. Anot jo, įmonė naujovę pristatė dar tuomet, kai analogą buvo gali ma rasti tik JAV. Imtis dar nepatik rintos technologijos, kaip pasakojo jis, paskatino pastebimas vartotojų poreikis informaciją apie automo bilį turėti „po ranka“. O abejonėms atsaką davė augantis išmaniųjų te lefonų pardavimas. „Kadangi išmanieji telefonai la bai funkcionalūs, manome, kad vartotojams būtina suteikti ga limybę ne tik matyti informaciją
apie automobilį, bet ir mobiliuoju telefonu įjungti kai kurias jo siste mas. Pavyzdžiui, kad automobilis pamirksėtų šviesomis, kai žmogus jo ieško didelėje tamsioje aikštelė je. Metų pabaigoje taip pat planuo jame pasiūlyti galimybę mobiliuoju telefonu įjungti autonominę langų šildymo sistemą – tai aktualu žie mą“, – pasakojo G.Žibikas.
Ilja Laursas:
Naujų technologi jų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias pro gramėles, inicijuo ja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai.
Skatina klientų pasitikėjimą
Paklaustas, kokią naudą investi cijos į mobiliąsias technologijas duoda verslui, G.Žibikas įvardi jo Lietuvoje bei užsienyje augantį produkcijos pardavimą ir pasitikė jimą užsienio rinkose. Nors šalies automobilių salonuose pristatoma išmanioji signalizacija pardavimo ypač reikšmingai nepadidino, ji pritraukia inovatyvių klientų. „Be to, programėlė skatina par davimą užsienyje. Esame ekspor tuojanti bendrovė, o matydami mūsų potencialą mobiliųjų tech nologijų srityje klientai susido mi. Todėl ir toliau tęsime mūsų produktams pritaikytų mobiliųjų programėlių plėtrą. Matome, kad mobiliųjų programėlių potencia las ateityje tikrai augs“, – neabe jojo G.Žibikas. Pašnekovo teigimu, rugsėjo pa baigoje ar spalio pradžioje visuo menei taip pat bus pristatyta pro
Atsiliko: nors lietuviai bene pirmieji pasaulyje pradėjo kurti mobiliąsias
gramėlė, skirta taksi klientams. Šie naudodamiesi programėle ga lės matyti aplink esančius tak si automobilius ir juos išsikviesti be tarpininko. O taksi vairuotojas automatiškai gaus pranešimą į sa vo planšetinį kompiuterį, taip pat naudojamą kaip navigacijos sis tema. Pirks būdami bet kur
Internetas vartotojams leido įsigy ti prekių neišėjus iš namų, o mobi liosios programėlės tai daryti lei džia esant bet kurioje vietoje. Nors kol kas į mobiliąją erdvę parduotu vės žengia atsargiai, tikimasi, kad tai daryti po kelerių metų jas paskatins susidariusi kritinė vartotojų masė. Pirmosiomis rugpjūčio dienomis e. parduotuvė Pigu.lt pasiūlė ban domąsias programėles išmaniųjų telefonų naudotojams, kurie gali mobiliuoju telefonu pirkti bei at siskaityti lygiai taip pat kaip ir in ternetu.
E. parduotuvės Pigu.lt vadovo Dainiaus Liulio teigimu, užsiimti pozicijas mobiliojo interneto erd vėje paskatino sparčiai augantis iš maniųjų technologijų pardavimas. Anot jo, vien e. parduotuvėje Pigu. lt išmaniųjų telefonų bei planšečių pardavimas šią vasarą, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik 40 proc. Didelė išmaniųjų telefonų pa klausa, kaip teigė pašnekovas, lėmė ir sėkmingus pirmuosius progra mėlės žingsnius. Anot jo, jau pir mosiomis dienomis ji pateko tarp populiariausių programėlių. „Vienas didžiausių Pigu.lt pro gramėlės pranašumų – galimy bė palyginti prekių kainas mūsų e. parduotuvėje ir kitoje parduo tuvėje. Naudojantis naujosiomis programėlėmis tereikės nuskenuo ti patikusios prekės brūkšninį ko dą ir programėlė akimirksniu paro dys, kiek tokia pati prekė kainuoja mūsų e. parduotuvėje“, – pasako jo D.Liulys.
11
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
turtas Renka duomenis
Tūkstančiai nereikalingų
Uždrausta programėlė
Bendrovė „Appthority“ patei kė ataskaitą apie 50 populia riausių „iOS“ ir „Android“ mo biliųjų operacinių sistemų ne mokamų programėlių. Bend rovės ekspertai teigia, jog 96 proc. „iOS“ ir 84 proc. „And roid“ platformų programėlių gali gauti prieigą prie asmeni nės vartotojų informacijos.
Net 400 tūkst. programėlių „iOS“ prekyvietėje niekada nebuvo parsisiųstos. Tai su daro daugiau nei 60 proc. vi sų parduodamų programėlių. Tokią išvadą padarė bendro vės „Adeven“ analitikai, ku rie nustatė, kad yra vos keli tūkstančiai dažnai siunčiamų programėlių.
Išmaniesiems telefonams skirta programėlė „The Girls Around Me“ buvo uždraus ta, nes leido rinkti duomenis apie netoli esančias ir savo buvimo vietą mobiliajame te lefone fiksuojančias moteris. Teigiama, kad ši programėlė leidžia vyrams lengvai perse kioti moteris.
ėlių proveržis laukia ateityje
40 proc.
šiemet vasarą išaugo prekyba išmaniaisiais telefonais Lietuvoje.
ir banko paslaugų prieinamumą bet kuriuo paros metu. Lietuva ne išimtis. Tai patvirtina ir tyrimų re zultatai, ir bankų siūlomų funkcijų skaičius mobiliojoje bankininkys tėje“, – sakė L.Žemaitytė. Ji neslė pė, kad užsienio bankai jau pasiū lo ir sudėtingesnių funkcijų, tačiau Lietuvos vartotojai joms dar nepa siruošę. Pašnekovės teigimu, programė lės bankams leidžia išlaikyti aukštą klientų pasitenkinimo lygį dėl pa togumo ir sutaupyto laiko atliekant paprasčiausius su banku susijusius veiksmus. Semiasi patirties ateičiai
programėles, jų paklausa nuo pasaulinių tendencijų atsilieka. Laukia didesnio poreikio
Platformą „MobilityBee“, pritai kytą ir e. parduotuvei Pigu.lt, su kūrusios bendrovės „Pirmas mi lijon as“ direktor ius Lauryn as Kubickas pabrėžė, kad iki šiol dau guma e. parduotuvių vartotojams siūlė galimybę pirkti tiesiog mobi liuoju telefonu prisijungus prie in terneto. Tačiau augantis vartotojų pasitikėjimas mobiliosiomis pro gramėlėmis, jo manymu, paska tins e. parduotuves drąsiau ženg ti į mobiliąją erdvę. „Interneto raida rodo, kad gy ventojai galiausiai priėmė teikia mas galimybes, kurios palengvino jų gyvenimą. Manau, panašiai var totojai priims ir mobiliojo telefono galimybes. Telefonas padeda tau pyti ir laiką, ir pinigus – juk e. pre kyba pigesnė“, – sakė L.Kubickas. Pašnekovas įsitikinęs, kad mobi liųjų programėlių pasiūla formuoja jų paklausą. Todėl verslas reikšmin gus žingsnius žengs tik susiforma
vus kritinei masei besinaudojančių išmaniaisiais telefonais bei mobi liosiomis programėlėmis. „Mobilioji programėlė e. parduo tuvėms kol kas nesuteikia pridėti nės vertės – ji greičiau suvokiama kaip rinkodaros priemonė, bū das pasireklamuoti. Tačiau tai tu rės keistis. Tikiuosi, kad per dvejus metus verslas mobiliąsias progra mėles priims kaip papildomą prie monę generuoti didesnį pelną“, – sakė L.Kubickas. Leidžia paskirstyti laiką
I.Laursas mano, kad ateityje var totojai mobiliosioms programė lėms skirs daugiau laiko nei in ternetui. Tačiau neabejojo, kad mobiliųjų technologijų naudoji mas versle priklausys nuo veik los pobūdžio. Pavyzdžiui, banko operacijas vartotojai dėl saugumo ir ateityje atliks dažniau interne tu nei mobiliuoju telefonu. Tačiau bankai vartotojų baimių dėl rizi
„Shutterstock“ nuotr.
kos atliekant operacijas mobiliuo ju telefonu nejunta ir tikina, kad jų programėlių paklausa auga. Banko „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovės Linos Žemaitytės teigimu, pastaraisiais mėnesiais vartotojų skaičius mo biliajame interneto banke smarkiai išaugo. Anot jos, šiandien „Apple“ telefonams programėlę turi beveik 12 tūkst., o „Android“ – per 23 tūkst. vartotojų. Pašnekovės ma nymu, gausų augimą lėmė neseniai pasiūlytas didesnis funkcijų pasi rinkimas, pavyzdžiui, biudžeto iš laidų valdymas ar sąskaitos nume rio siuntimas SMS žinute. „Pasaulinėje rinkoje pastebi ma, kad klientai vertina patogumą
Verslas mobiliąsias programėles ku ria ir vedamas tikslo neatsilikti nuo naujovių, kurios ateityje gali lemti pranašumą prieš konkurentus. Apie tai šneka programėlę „Pelytė Smai lytė ir gelbėtojai“ – pirmąją interaktyviąją pasaką – sukūrusi rekla mos agentūra „Gaumina“. „Mūsų kelias yra išbandyti kiek įmanoma daugiau naujovių ir su žinoti, kuri viena iš dešimties yra pritaikoma Lietuvoje. Tai svarbu tam, kad susidūrę su klientų pro jektais galėtume panaudoti šias ži nias, padėdami jiems laimėti kon kurencinę kovą“, – sakė agentūros vadovas Darius Bagdžiūnas. Ta čiau jis mobiliųjų programėlių ne sureikšmino ir sakė jas vertinan tis taip pat kaip ir bet kokius kitus projektus. Anot jo, siekdama, kad pasakos poveikis būtų stipresnis, pirmą kartą agentūra pritaikė interakty vios istorijos principus. Prie vaiko aplinkos prisitaikanti pasaka tam pa labai įtikinama, todėl jos pamo kymas virsta tikra pamoka. „Pasaka, kurią mato vartotojas, kinta priklausomai nuo to, ar už lango žiema, – pelytė tuomet ei na čiuožinėti ant ledo, – ar vasara – tuomet ji eina plaukioti valtele.
Taip pat programėlė reaguoja į pa ros metą: naktį vaikai turi miegoti, todėl pelytė parpia lovoje ir atsisa ko keltis“, – pasakojo pašnekovas. Ateitis – jaunoji karta
Žengti koja kojon su technologi jomis siekia ir akademinė aplinka. Vartotojams suteikiamas patogu mas ne tik skatina gerus atgarsius apie mokymosi įstaigą, tačiau ir nuvilnija per šalį kaip reklamos kampanija. Mykolo Romerio universite to dviem kalbomis veikiančią mo biliąją programėlę nuo praėju sių metų kovo, kai ji buvo sukurta, iki šiandien vartotojai atsisiuntė 40 tūkst. kartų net iš 32 pasaulio valstybių. O 2012 m. Lietuvos in terneto apdovanojimuose balsuo jant internetu ji buvo išrinkta Lie tuvos metų programėle. Į mobilųjį telefoną, kaip sakė Mykolo Rome rio universiteto Rinkodaros sky riaus vedėjas Šarūnas Sakalaus kas, siekiama sutalpinti tiek visą studijų procesą, tiek atsiskaitymą už universitete teikiamas paslau gas. Pavyzdžiui, programėlė lei džia pasitikrinti tvarkaraščius ir jų pasikeitimus, padeda iš kito mies to atvykusiems pirmakursiams nu sigauti į universitetą. „Lietuvoje programėlės dar tik pradeda veikti, tačiau universitetai negali laukti, kol tai taps masiniu dalyku, ir tik tada pradėti apie jas galvoti“, – svarstė Š.Sakalauskas. Pašnekovas neabejojo, kad stu dentams skirtos mobiliosios pro gramėlės paklausa augs kartu su kiekviena karta. Nors dabartiniai studentai, pavyzdžiui, magistran tai, naujas mobiliąsias technolo gijas priima sunkiau, jaunoji kar ta kiekvienais metais vis aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir naujosiomis mobiliųjų telefonų technologijomis. Todėl jas, anot Š.Sakalausko, integruoti būtina.
12
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
pasaulis
41 žmogus
žuvo antradienį per du išpuolius Afga nistane.
Naujas smurto proveržis Prancūzijos vidaus reikalų mi nistras Manuelis Vallsas buvo apstumdytas ir nušvilptas atvy kęs į Amjeną, kur per dvi naktis trukusias riaušes degė pastatai ir automobiliai.
Prancūzijos šiaurėje esančiame mieste maždaug 100 jaunuo lių naktį į antradienį susirėmė su policija, šaudė į pareigūnus, padegė keliolika automobilių, laisvalaikio centrą ir vaikų dar želį. Buvo sužeista 16 policinin kų, kai kurie jų – stambių šratų ugnimi. Nuostoliai siekia mili joną eurų (3,5 mln. litų). „Šaunamieji ginklai! Ar gali būti normalu, kad žmonės puo la policiją šaunamaisiais gink lais? Tai nepriimtina. Įstaty mas ir tvarka turi būti atkurti“, – sakė ministras pasipiktinusiai miniai, kurią apsaugininkai vos įstengė sulaikyti. Įtampa skurdžiame Amjeno rajone pradėjo augti dar praė jusią savaitę, kai per automo bilio avariją žuvo 20-metis jau nuolis. Vietos gyventojai dėl jo mirties kaltina policiją. Vėliau pareigūnai už pavojingą vaira vimą sulaikė vieną vairuotoją, jis pradėjo priešintis, ir prasi dėjo riaušės. Didelė įtampa vis dar tvy ro apšiurusiuose Prancūzi jos miestų priemiesčiuose, kur nedaug galimybių rasti darbą, juntama rasinė diskriminacija ir atskirtis nuo pagrindinės vi suomenės srovės, įsivaizduoja ma, kad teisėtvarka palaikoma priešiškais metodais. Ši įtampa periodiškai įžiebia smurto pro trūkius. BNS, BBC inf.
Uždėjo apynasrį
Traukiniai tampa prabanga
Australijos aukščiausiasis teismas at metė tabako gamintojų skundą ir pripa žino, kad įstatymas, draudžiantis gamin tojų logotipus ant cigarečių pakelių, ne prieštarauja konstitucijai. Nuo gruodžio 1 d. visos cigaretės turės būti pardavi nėjamos vienoduose neutralios spalvos pakeliuose su didelėmis nuotraukomis, vaizduojančiomis tabako daromą žalą – nesveikus organus ir vėžininkus.
Keliose Didžiosios Britanijos stotyse antradienį vyko protestai prieš planuo jamą traukinių bilietų branginimą. Ke lionės šalies geležinkeliais jau dabar yra vienos brangiausių visoje Europoje, o nuo sausio 1 d. bilietų kainos išaugs dar 6,2 proc. Tai reiškia, kad už sezoninį bi lietą britams teks papildomai pakloti dar kelis šimtus svarų sterlingų. Ekonomis tai dėl brangimo kaltina infliaciją.
Prancūzijos futbo lo žvaigždės Fran ckas Ribéry ir Kari mas Benzema kitą met stos prieš teis mą dėl santykių su nepilnamete prosti tute.
Nemalonumai: jeigu F.Ribéry (kairėje) ir K.Benzemos kaltė bus įrodyta, jiems grės treji metai kalėjimo ir
45 tūkst. eurų bauda.
Futbolininkams pakvipo kalėjimu Devyni kaltinamieji
Paryžiaus magistratas Andre Dan do šią savaitę nusprendė patraukti į teismą devynis žmones, įskaitant du garsius futbolininkus. „Kai kurie kaltinamieji bus tei siami dėl sąvadavimo, bet kol kas negaliu atskleisti jų pavardžių, – sakė A.Dando. – Iki teismo dar li ko mėnesiai, manau, jis prasidės 2013 m.“ F.Ribéry žaidžia Miuncheno „Bayern“ klube, o K.Benzema – Madrido „Real“. Nei vienas, nei kitas klubas kol kas nekomentuo ja jų sportininkams pateiktų kal tinimų. Jeigu futbolininkų kaltė bus įro dyta, jiems grės treji metai kalėji mo ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. li tų) bauda.
Interviu leidiniui ji papasakojo, kad turėjo lytinių santykių su kai kuriais Prancūzijos rinktinės fut bolininkais, įskaitant F.Ribéry ir K.Benzema. Mergina teigė nesakiusi spor tin inkams esant i nep iln am et ė, nors tuom et jai buvo tik šeš io lika.
Per apklausą F.Ribéry pripažino turėjęs lytinių san tykių su Z.Dehar, bet tvirtino nežino jęs, kad ji yra nepil nametė.
Prostitutė viską papasakojo
Nuostoliai: riaušininkai Am
jene sudegino keliolika auto mobilių, laisvalaikio centrą ir vaikų darželį. AFP nuotr.
Europos futbolo čempionate šie met Prancūzijai atstovavę sporti ninkai dar prieš dvejus metus bu vo pirmą kartą apklausti dėl ryšių su prostitucijos tinklu. 2010 m. Prancūzijos policija atli ko reidą Paryžiaus naktiniame klu be „Zaman Cafe“ ir sulaikė 18 mer ginų, įtariamų prostitucija. Viena merginų Zahia Dehar 2010-ųjų balandį pasirodė žurna lo „Paris Match“ viršelyje.
Ginasi amžiaus nežinojęs
Į islamą atsivertęs žmoną ir tris vaikus turintis F.Ribéry per ap klausą pripažino turėjęs lytinių santykių su Z.Dehar, bet tvirti no nežinojęs, kad ji yra nepilna metė. „Jis nekaltas, kol neįrodyta jo kaltė, – sakė futbolininko advoka tė Sophie Bottai. – Neabejoju, kad tyrimas įrodys, jog F.Ribéry neži nojo jos amžiaus.“
Tyrėjai įtaria, kad F.Ribéry pir ko Z.Dehar lėktuvo bilietą, kad ši atskristų į Miuncheną į jo 26-ąjį gimtadienį. Tačiau advokatė S.Bot tai tai neigia ir tvirtina, kad futbo lininkas gyvenime nėra matęs šios merginos paso. „Nėra jokių įrodymų, kad jis ži nojo jos amžių. Mergina jam sakė esanti dvidešimties metų“, – tiki no S.Bottai. K.Benzemos advokatas Sylvai nas Cormieras taip pat neigia savo kliento kaltę, o visus paaiškinimus žada pateikti teisme. Populiarumo viršūnė
Skandalingoje istorijoje išgarsėju si Z.Dehar patraukė mados dizai nerio Karlo Lagerfieldo dėmesį, jo padedama pati pradėjo kurti apa tinius drabužius ir šiemet prista tė savo asmeninę apatinių drabu žių kolekciją. Alžyre gimusi mergina, kuriai dabar 20 metų, po tėvų skyrybų atsikraustė į Paryžiaus priemiestį ir dar paauglystėje pradėjo lanky tis prašmatniuose Prancūzijos sos tinės klubuose. Dabar ja domisi garsūs meni ninkai, tokie kaip fotografų due tas „Pierre et Gilles“, ir populia rūs žurnalai. „Euronews“, CNN inf.
Žvaigždė: Z.Dehar tapo drabu
žių dizainere ir šiemet pristatė savo kolekciją. „Scanpix“ nuotr.
13
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
sportas Didvyriams – automobiliai
Pergalę primins liepa
Liko trys pretendentai
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas žaidynių čempionėms Rūtai Meilutytei ir Laurai Asadauskaitei, sidabro ir bronzos medalių laimėtojams Jevgenijui Šuklinui, Aleksandrui Kazakevičiui ir Evaldui Petrauskui skirs BMW automobilius. Jų įsigijimo sąlygos derinamos su rėmėjų įmone.
Olimpinė plaukimo čempionė Rūta Meilutytė pagerbta gimtajame mieste. Kaune, Laisvės alėjoje aukso medalininkės garbei pasodinta liepaitė. Ją kartu su miesto vadovais sodino pati sportininkė. Grindinyje šalia medelio įkasta granito plokštė, kurioje iškaltas 15-metės plaukikės pasiekimas.
Geriausio futbolininko, rungtyniaujančio Europoje, rinkimų tiesiojoje liko trys kandidatai – „Barcelona“ klubo žaidėjai argentinietis Lionelis Messi ir ispanas Andresas Iniesta bei Madrido „Real“ puolėjas portugalas Cristiano Ronaldo. Kam rugpjūčio 30 d. atiteks prizas, nuspręs Europos sporto žurnalistai.
Rinktinėje – uostamiesčio atstovai Europos merginų iki 20 metų krepšinio čempionate, šiandien prasidedančiame Vengrijoje, mūsų šalies rinktinėje bus du klaipėdiečiai – vyriausiasis treneris Dalius Ubartas ir krašto puolėja Monika Grigalauskytė.
Laukimas: vyriausiojo trenerio D.Ubarto darbo vaisius bus galima
Lyderė: puolėjos pozicijoje rungtyniaujanti M.Grigalauskytė per kon-
mą čempionatui mūsų krepšininkės baigė dvejomis kontrolinėmis rungtynėmis su taip pat Vengrijoje žaisiančia Ukrainos ekipa. Pirmąjį susitikimą lietuvaitės laimėjo net 82:54 (18:9, 32:15, 11:12, 21:18). M.Grigalauskytė buvo viena naudingiausių rinktinėje – pel-
pėdietė ne tik 13 sykių atkovojo kamuolį, bet ir buvo rezultatyviausia savo komandoje – pelnė 19 taškų. Daliui Ubartui čempionate padės Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-Iki“ vyriausiasis treneris Tadas Stankevičius. 20-mečių ekipa šiais metais
matyti čempionatui įpusėjus.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Iki rugpjūčio 26 dienos Debreceno mieste vyksiančiose Senojo žemyno pirmenybėse lietuvės dėl patekimo į kitą etapą A grupėje varžysis su Ispanijos, Baltarusijos ir Latvijos komandomis. Pasirengi-
nė 10 taškų ir net 14 kartų atkovojo kamuolį. Į antrąsias rungtynes varžovės surinko visas pajėgiausias žaidėjas, todėl atkakli kova vyko iki paskutiniųjų sekundžių. Tačiau pergalę vėl iškovojo Lietuvos penketukas – 75:74. Klai-
trolines rungtynes įrodė, kad yra viena geriausių.
bus vienintelė Lietuvos merginų rinktinė, kovosianti pajėgiausiame – A divizione. Lietuvos krepšinio federacija rinktinei iškėlė tikslą – užimti 5-10 vietas. Pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė žais šiandien su latvėmis.
Jaunųjų futbolininkų pergalės Danijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Abi Klaipėdos futbolo akademijos (FA) komandos sėkmingai rungtyniavo gilias tradicijas Danijoje turinčiame „Cup Denmark“ jaunųjų futbolininkų turnyre. 19-mečių grupėje mūsų žaidėjai pasidalijo 3-4 vietomis, o 14-mečių varžybose buvo antri.
Trenerio Romualdo Norkaus ugdomi jauniai sėkmingai pradėjo turnyrą. Iš pradžių klaipėdiečiai 2:0 įveikė „Tokol VSK“ komandą iš Vengrijos, po to 1:0 buvo palaužta Švedijos „Nykvarns SK“ vienuolikė. Trečiosiose rungtynėse Lietuvos atstovai 3:1 patiesė ir Rusijos „Vimpel“ komandą. Ko verta Klaipėdos FA, turėjo atsakyti paskutinis grupės susitikimas su taip pat visas pergales šventusia „LB07“ ekipa iš Švedijos. Šįkart R.Norkaus auklėtiniams teko pripažinti varžovų pranašumą. Pralaimėję 1:4, klaipėdiečiai grupėje užėmė antrąją vietą.
Turnyro prizininkai Vilius Jurčius, Kevinas Drungilas, Arnas Tolčejevas, Erikas Tolčejevas, Elijus Klapatauskas, Karolis Jasadavičius, Rokas Vitkevičius, Nojus Girdenis, Tomas Vištartas, Danielius Vargas, Almantas Eidėjus, Erikas Bagdonas, Dovydas Šaulys, Vilius Kazlauskas, Vilius Domarkas, Kajus Langas, Deividas Račkauskas, Rokas Mickūnas.
Dar vieną antausį mūsų vaikinai gavo pusfinalyje, kai juos 2:0 įveikė kita švedų vienuolikė, būsima turnyro laimėtoja – „Lunds BK“. Klaipėdos FA kartu su Švedijos „Svedala IF“ klubu pasidalijo 3-4 vietomis. „Vaikinai gerai kovojo, – gyrė auklėtinius R.Norkus. – Jiems buvo sunku rungtyniauti, nes varžovų komandose žaidė metais – dvejais vyresni futbolininkai. Kitais metais, tikiuosi, jie užims dar aukš-
Finišas: Klaipėdos futbolo akademijos komandos po sėkmingo turnyro užsienyje.
tesnę vietą.“ Mindaugo Jonelio treniruojami 14-mečiai pirmosiose rungtynėse susitiko su Kosovo „KF Galaksia“ komanda, kurią įveikė 2:0. Po to nuo galingų klaipėdiečių atakų negalėjo apsiginti Švedijos „Dosjobro IF“ vienuolikė. Ji įveikta 3:1. Paskutinėse grupės varžybose teko išmėginti jėgas su norvegų „Stromsgodset“ klubu.
Ir šiame susitikime FA buvo pajėgesnė 2:1. Ketvirtfinalyje lietuviai susitiko su Šiaurės Airijos „Cookstown Youth“ komanda. Mūsų žaidėjų persvara nekėlė abejonių – 3:0. Dėl patekimo į finalą M.Jonelio auklėtiniai kovojo su ukrainiečiais. „Vorsklos“ klubas irgi buvo bejėgis prieš lietuvius – laimėta 3:1.
Lemiamoje kovoje klaipėdiečių laukė švedų „LB07“ komanda. Šįkart jau mūsų jaunieji futbolininkai traukė kamuolį vieną po kito iš savo vartų tinklo. Finalą varžovai laimėjo net 4:0. Rezultatyviausiu Klaipėdos ekipos žaidėju tapo Erikas Tolčejevas, per 6 rungtynes įmušęs tiek pat įvarčių.
19
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d.
Avinas (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, įgyvendinkite planus arba rūpinkitės turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir prieštarauti jūsų idėjoms bei idealams. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, kils noras juos išbandyti, patraukti per dantį, tačiau žiūrėkite, kad netyčia neįskaudintumėte artimiausių draugų. Vėžys (06 22–07 22). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Liūtas (07 23–08 23). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai. Mergelė (08 24–09 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt pats laikas rinktis baldus, spalvas. Keisis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos veiklai, kurią mėgstate ir vertinate. Šaulys (11 23–12 21). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai jums pritars. Tai sėkmingas laikas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocijos ir jausmai pasieks viršūnę, beveik ekstazę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sunkus laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti. Žuvys (02 20–03 20). Asmeninės problemos gali kliudyti jūsų gyvenimo tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atsargus. Iš tikrųjų neatsitiko nieko baisaus.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje orai pamažu ims šilti, lietaus mažės. Šiandien temperatūra pakils iki 19– 22 laipsnių šilumos, penktadienį bus dar vienu kitu laipsniu šilčiau, trumpas lietus galimas tik rytiniuose rajonuose. Naktimis oras sušils iki 11–15 laipsnių. Savaitgalis turėtų būti dar šiltesnis, lietaus nenumatoma.
Šiandien, rugpjūčio 16 d.
+20
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+21
5.56 20.49 14.53
229-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 137 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +25 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +12 Kopenhaga +21
kokteilis Kalneliai – per aukšti Daugelyje Klaipėdos vietų susidėvė ję greičio slopinimo kalneliai pakeisti naujais – oranžinius plastikinius ir gu minius „miegančius policininkus“ ke lininkai pakeitė iš asfalto išpiltais kau burėliais. Nauji greičio slopinimo kalneliai atsi rado Minijos gatvėje, Šilutės plente ir Statybininkų prospekte. „Jei naujovė pasiteisins, tokie greičio slopinimo kal neliai atsiras ir kitose vietose“, – slaptą informaciją „Kokteiliui“ suteikė vienas miesto savivaldybės valdininkas, ku rio pavardės dėl suprantamų priežas čių negalima skelbti. Tačiau ne visiems klaipėdiečiams kauburėliai iš asfalto įtiko. „Kalneliai per aukšti, – niršo Aldona. – Kliūva mano automobilio priekis ir ga las. Mačiau, kaip kitų automobilių apa čios liečiasi su asfaltu ir net žiežirbos lekia. Tad daugelis kauburėlių jau yra apdaužyti. Pažįstamas turi sportinio tipo automobilį, tai jo transporto prie monei aukštesni kalneliai – mirtis.“ Vairuotoja neslėpė, kad privažiavusi prie kauburėlių, ji nevengia išvažiuo ti į priešpriešinę eismo juostą.
„Kokteilio“ pozicija Sunkiasvorių mašinų, visureigių vai ruotojams, motociklininkams ir dvira tininkams jokio aukščio kalneliai ne baisūs.
Išeitis: dirbtiniai kalneliai daro
mi, kai negelbsti eismo ženklai.
Kas nepatinka vairuotojams „Kokteiliui“ pavyko sužinoti, kad Lietu vos vairuotojams, be kalnelių, dar la bai trukdo neatsargūs dviratininkai ir pėstieji. Kiti labiausiai vairuoti trukdantys veiksniai yra nepalankios vairuoti oro sąlygos (26 proc.) ir kitų eismo da lyvių neatsakingas vairavimas pažei džiant Kelių eismo taisykles (24 proc.). Kiek mažiau – 13 proc. – apklaustųjų kaip didžiausią trukdį keliuose nuro dė, jų manymu, pernelyg lėtai važiuo jančius vyresnio amžiaus vairuoto jus, o 2 proc. šalies vairuotojų labiau siai trukdo išvaizdūs praeiviai.
Londonas +24 Madridas +32 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +27 Pekinas +29
Praha +24 Ryga +20 Roma +31 Sidnėjus +20 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +33 Varšuva +23
Vėjas
0–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
18
18
17
5
17
18
17
17
5
rytoj
šeštadienį
19
17
17
5
Marijampolė
+19
Alytus
Vardai Alvita, Butvydas, Joakimas, Rokas, Steponas.
1845 m. gimė Nobel io premijos laureatas, spal votosios fotografijos išra dėjas prancūz ų fiz ikas Gabriel Lippmann. 1846 m. Laurynas Ivins kis išleido pirmąjį kalen dorių lietuvių kalba – „Me tu skajtlus ukiszkas ant metu Wieszpaties 1846“. 1956 m. mirė legend i nis Drakulos personažo įkūnytojas, vengr ų kil mės aktorius Bela Lugo sis. Laidojamas jis buvo su Drakulos apsiaustu.
1958 m. Mičigane gimė pasaulio pop muzikos karal ienė Madonna – Louise Veron ica Cic cone.
1960 m. Kipras tapo ne priklausoma valstybe. 1977 m. sulaukęs 42-ejų mirė rokenrolo karalius Elvis Presley. 1987 m. mirė rusų akto rius Andrejus Mironovas. 1990 m. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas su grąž ino pil iet ybę tremt y je gyvenančiam rašytojui, Nobelio premijos laureatui Aleksandrui Solženicynui. 1995 m. po referendu mo Bermudai liko britų kolonija.
Geriausi gelbėtojai – Šventojoje Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Palangoje vykusiame Lietuvos pa jūrio gelbėtojų čempionate nuga lėjo šventojiškių komanda. Klai pėdiečiai liko treti. Tačiau visi da lyviai pabrėžė, kad tokiose varžy bose svarbiausia ne rezultatas, o draugystė.
Pajūrio gelbėtojai rinkosi Palango je. Čempionate dalyvavo keturios komandos: dvi klaipėdiečių, pa langiškių, šventojiškių. Dalyviai savo miklumą, profe sionalumą, ištvermę turėjo pa demonstruoti šešiose rungty se. Jie varžėsi ir jūroje, ir krante. Plaukė, bėgo, transportavo sken dusįjį. Įnirtinga kova truko apie ketu rias valandas. Tarp komandų stip riausi buvo šventojiškiai. Antro je vietoje liko palangiškiai, treti ir ketvirti – klaipėdiečiai. Palangos gelbėtojų vadovas Jo nas Pirožnikas tvirtino, kad ato
Pergalė: po įnirtingos kovos gelbėtojų čempionate nugalėjo šventojiškiai.
trūkis tarp komandų nebuvo di delis. „Visi pajūrio gelbėtojai yra la bai gerai pasiruošę. Ne dėl perga lės ir rezultato kaunamės. Svar biausia susipažinti, susidraugauti.
Būna įvykių Klaipėdos rajone, kai į juos vyksta ir Klaipėdos, ir Palangos gelbėtojai. Gerai, kai vieni kitus pa žįstame“, – pabrėžė J.Pirožnikas. Pasižiūrėti gelbėtojų varžybų su sirinko daug smalsuolių. J.Pirož
niko teigimu, gerai, kad žmonės mato, kokie ištvermingi gelbėtojai sergsti jų gyvybes. Kitąmet gelbėtojų varžybas pla nuojama organizuoti Nidoje. Per nai jos vyko Klaipėdoje.
Grupė „Hurts“ virpino draugų širdis Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Žolinės išvakarėse, antradienį, į Palangą rinkosi draugai iš visos Lietuvos. Paplūdimyje prie cent rinės gelbėjimo stoties vyko jiems skirtas festivalis. Visų širdis ypač suvirpino grupė „Hurts“.
Linksmieji tirščiai Policininkas sustabdo automobilį. – Jūs ženklą „40“ matėte? – Mačiau. – Tai kodėl važiavote šimtu litų greičiau? Česka (397 719; kai duobėtos gatvės – verkiame, kad tvarkytų, lygintų, o kai jos geros – patys darome sau kliūtis)
Vilnius
rugpjūčio 16-ąją
Rytas
18
+21
+21
Prikaustė: po kiekvienos dainos „Hurts“ lietuviškai dėkojo susirinku
siesiems už palaikymą.
Vytauto Petriko nuotr.
„Pildyk draugų festivalis“ , pra sidėjęs antradienį po pietų, iš pradžių nesutraukė didelio bū rio žmonių. Atėjusius pirmuosius klausytojus pasitiko DJ Mamania, „MuseIQ“. Apniukusią dieną festivalio da lyvių nuotaiką bandė praskaidrin
ti „Gerai Gerai & Miss Sheep“. Va karop festivalyje žmonių daugėjo. Ovacijomis buvo sutiktas Mantas, visus išjudino grupė „G&G Sin dikatas“, pertraukėlių metu nuo taiką praskaidrino parodijų trijulė „Čiulponėliai“. Festivalio dalyviai šėlo pagal is landų „Gus Gus“ muziką. Tačiau labiausiai visų širdis su virpino stilingas britų duetas „Hurts“, sulaukęs didžiausių ova cijų. Minia kartu su britais dainavo dainas, žavėjosi jų surengtu šou. Merginoms „Hurts“ dovanojo bal tas rožes – gėlės buvo mėtomos į minią nuo scenos.