TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos
ketvirtadienis, rugpjūčio 16 d., 2012 m. Nr. 190 (1389)
Kovą su sunkia liga pra laimėjo vienas iškiliau sių Lietuvos skulptorių, Nacionalinės premijos laureatas S.Kuzma. Lietuva 5p.
Lietuviškų mobiliųjų programėlių kūrėjai ti kisi, kad artimiausioje ateityje šioje srityje dar laukia proveržis. Tema 8p.
diena.lt
1,30 Lt
Prancūzijos futbo lo žvaigždės F.Ribéry ir K.Benzema kitąmet stos prieš teismą pros- titucijos byloje. Pasaulis 12p.
E. bilieto gimtadienio nesėkmės
Diskusijų partijoje apie Č.Juršėną yra įvairių. Ir tie pokalbiai vyksta jau senokai. Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius
7p.
Miestas
3p.
Rekonstrukcijos įkarštis kapinėse Józefo Piłsudskio širdies kapo priei gose Rasų kapinėse vyksta remon tas. Iš Lenkijos atvykę statybininkai jį planuoja baigti rudenį. Tačiau Vil niaus savivaldybė kapo saugumo užtikrinti neketina – tikinama, kad tam nėra pinigų.
MIESTAS
4p.
Niujorke įamžins „Lituanicą“ Pasirinkimas: vilniečiai, rodos, buvo pasiryžę prisipirkti šimtus pigesnių popierinių bilietų, kad tik atidėtų naujų kortelių įsigijimą.
Vakar Vilniuje turėjo pradėti veikti naujo ji e. bilieto sistema. Deja, daugelyje vietų papildyti e. kortelės nebuvo įmanoma, o pardavėjai toliau pardavinėjo popieri nius bilietus.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vilniečiai, iki vakar dienos su ne žinia laukę, kol iš prekybos vie tų dings popieriniai viešojo trans porto bilietai, įsitikino, kad mėnesį specialistų bandyta e. bilieto siste ma – neveiksni. Bent jau tokią išvadą padarė ke leiviai, kurie bandė įsigyti ar papil dyti ką tik įsigytas vilniečio kor
teles. Spaudos kioskų pardavėjai vakar tikino, kad sistema, sujung ta su savivaldybės įmone „Susisie kimo paslaugos“, neveikė nuo pat ryto. Savivaldybės atstovai žada klaidas ištaisyti jau šiandien. Plačiau skaitykite
Miestas
2
2
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nauja bilietų sistem Nuo liepos 15-osios bandyta sistema jau vakar, pirmą veiki mo dieną, patyrė nesklandumų: tik kai kuriuose kios kuose buvo galima pasipildyti vilniečio kortelę, kuri nuo va kar pakeitė e. bilietą. Impulsas: J.Tūraitė su sūnumi galeriją nusprendė įkurti ant lango
pamačiusi pakabintą skelbimą, kad išnuomojamos patalpos.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Į galeriją traukia kava ir dviračiai Rūta Grigolytė Jeigu patiems norisi išgerti kavos bei jaukiai praleisti laiką savo ga lerijoje, vadinasi, ir svečiams no rėsis. Tokiu principu besivado vaujantys galerijos savininkai džiaugiasi neprašovę.
Aušros Vartų meno galeriją prieš kelerius metus įkūrė daug po pa saulį keliaujantys ir gerų pavyz džių įkvėpti lietuviai. Galerijoje vyksta parodos, joje parduodami suvenyrai, rankdar biai iš įvairiausių Lietuvos mies tų, veikia nedidukė kavinė, gali ma įsigyti ir išsiųsti atvirlaiškį, išsinuomoti dviratį.
Jolanta Tūraitė:
Elkimės kaip pran cūzai, kurie gausiai perka savos gamy bos daiktus. Argi ga lima pirkti Kinijoje pagamintus lietuviš kus suvenyrus?
„Tokia „keli viename“ idė ja tikrai pasiteisino. Sulaukiame nemažai dėmesio, lankosi ir tu ristai, ir lietuviai. Žmonėms čia jauku, dėl to jie linkę grįžti, reko menduoja šią vietą draugams“, – pasakojo galerijos vadovė Rena ta Pupinytė. „Patys darbuojamės kaip pašto karveliai, iš turimos pašto dėžu tės nešame atvirlaiškius, laiškus į paštą“, – sakė architektė, orei vė, verslininkė ir galerijos bend raturtė Jolanta Tūraitė. Pasak jos, kavinukėje klien tų sulaukiama priklausomai nuo oro: saulei šviečiant žmonės mie liau šiluma mėgaujasi lauko kavi nėse, o atvėsus arba lyjant daž niau užsuka į galeriją. Antrus metus veikiančioje ga lerijoje dviračių nuomos punktas
atidarytas šių metų balandį. Kar tu nuomotis patalpas sutiko įmo nė „Velo-City“. Punkto darbuo toja turistams pasitarnauja ir kaip „informacijos centras“. J.Tūraitės teigimu, viena iš sėk mingos veiklos priežasčių – pui kus kolektyvas. Be to, visa, kas siūloma galerijoje ir kavinukė je, turi teikti svečiams džiaugs mo. „Stengiamės pirkti rankdar bius, kūrinius tik iš besišypsančių žmonių. Sėdi, pavyzdžiui, senu čiukė su pačios nertomis serve tėlėmis – na, kaip jos neparem si? Jaukumo, žinoma, suteikia ir kavinukė. Kol žmonos renkasi suvenyrus, vyrai prisėda, išgeria kavos, pasikalbina mūsų augina mą kanarėlę“, – apie šiltos at mosferos kūrimą pasakojo gale rijos bendraturtė. Verslininkė įsitikinusi, kad la bai svarbu propaguoti lietuvių gamintus suvenyrus ir kitus kū rinius. „Elkimės kaip prancūzai, kurie gausiai perka savos gamy bos daiktus. Argi galima pirkti Kinijoje pagamintus lietuviškus suvenyrus? Juo labiau kad lietu viai amatininkai, tautodailininkai yra labai kuklūs žmonės: stebi si, kad jų kūriniai perkami, patys neįvertina savo darbų kaip tik rai reikšmingų, gerų, – tautiečių charakteriu žavėjosi J.Tūraitė. – Pastebėjau tokią ironišką tenden ciją: jeigu žmogus labai domisi, ar jo darbai parduodami ir už kiek, jie ir guli neperkami, o jeigu me nininkui pinigai nė nerūpi – jo kūrinius iškart išperka.“ J.Tūraitė pripažino, kad Lietu voje sąlygos ne pačios palankiau sios verslui. Tarp taisytinų dalykų J.Tūraitė išskyrė sąlygų verslinin kams – pavyzdžiui, turgaus, – ir men in inkams, amat in inkams vienodumą. „Tai neteisinga, ne gerai. Menininkams turėtų būti sudaryta lengvatų. Dabar tvarka, kaip jis gali realizuoti savo kūri nius, yra labai paini. Tačiau tik rai norint Lietuvoje išsilaikyti galima. Stengiamės į viską žiū rėti optimistiškai“, – sakė akty vi moteris.
Smalsumas: kaip veikia naujoji sistema, suprasti sunkiai sekėsi ne tik ke
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Sostinės troleibusuose ir auto busuose keleiviai jau gali žymėti e. bilietus naudodamiesi vilniečio kortele. Tačiau jų įsigyti vakar bu vo sunku. Programinę įrangą iki vakar at naujino tik apie pusę bilietų pla tinimo vietų – spaudos kioskų. E. bilietų ir vilniečio kortelių tre čiadienį buvo galima įsigyti 35iuose spaudos kioskuose. Likusiems, kuriuose kol kas nė ra galimybės įsigyti naujų rūšių bilietų, leista platinti popierinius, kurių prekyboje turėjo nelikti iki rugpjūčio 15-osios. Jau turimus senuosius popierinius bilietus ga lima išnaudoti iki šių metų pabai
gos. Vilniaus miesto savivaldy bė tikina, kad nuo šiandien įranga bus atnaujinta visose bilietų plati nimo vietose.
Vilniaus miesto savi valdybė tikina, kad nuo šiandien įranga bus atnaujinta viso se bilietų platinimo vietose. Nuo vakar sost in ės vieš ojo transporto keleivių kontrolieriai, kaip žadėjo savivaldybė, turė jo padėti apsiprasti keleiviams su naująja sistema: konsultuoti ke
leivius, atsakyti į kylančius klau simus. Tad vilniečiai pagrįstai to gali tikėtis ir reikalauti iš keleivių kontrolierių. Tačiau „Vilniaus dienos“ vakar kalbinti sostinės viešojo transporto keleiviai tikino per visą dieną ne susidūrę su kontrolieriais. „Nie kas nieko nepasakojo, nemačiau nė vieno kontrolės darbuotojo, nors su įmonės reikalais važinėju visą die ną“, – sakė sostinės centre iš tro leibuso išlipusi vilnietė. Apskritai lengvai pastebima ten dencija, kad vilniečiai iki paskuti nės akimirkos lauks ir naujų korte lių neįsigis: dalis jų turi mėnesinius bilietus, kurie galios iki rugpjūčio pabaigos, o tie, kurie troleibusais ar autobusais važinėja rečiau, nu sipirko daugiau popierinių bilietų.
Keletas savivaldybės atsakymų apie naująją sistemą Rugpjūčio 15 d. pradedamos keisti se nosios e. bilieto kortelės naujomis vil niečio kortelėmis ir prekiaujama nau jų rūšių viešojo transporto bilietais. Iki šių metų gruodžio 31 d. senąją kortelę galima pasikeisti nemokamai įprasto se viešojo transporto bilietų prekybos vietose. Neturintiems kortelės naujoji kainuos 4 litus.
kalendorinių dienų pirmą kartą juos Kortelėj e esanč ius pin ig us bus ga aktyvinus. lima panaudot i perkant 30 arb a 60 Jeigu jums taikoma važiavimo viešuo minuč ių bil iet ą sost inės vieš ajame ju transportu nuolaida, pirmą kartą pil transp orte. Jeig u kortelė bus papil dydami bilietą nurodykite, kokia nuo dyt a e. bil iet u, pal iet us komp oster į laida jums turi būti taikoma. Kitą kar pas ig irs gars in is sign al as, reišk ian tą pildant bilietą nuolaida bus taikoma tis, kad bil ietas paž ymėtas (akt yv in automatiškai. Naujieji bilietai bus žymi tas).
Iš vilniečio kortelės pirmiausia nuskai tomas kortelėje esantis bilietas. Jei bi lietai baigiasi arba jų nebuvo įkelta, ga Bilieto galiojimo laikas bus pradėtas lima naudotis kortelėje turimais pini skaičiuoti aktyvinus bilietą. Kiekvie gais. Vienkartinius bilietus keičia 30 ir 60 ną kitą kartą pril ietus kortelę, kom Vienu metu vilniečio kortelėje galite minučių e. bilietai, mėnesinius bilie posterio ekrane bus rodomas bilieto turėti vienos rūšies bilietų ir (arba) į tus – 30 dienų bilietai, kurie galios 30 galiojimo laikas ir kita informacija. kortelę įkeltų pinigų. Bilietų pardavimo vietoje padavus vil niečio kortelę reikės nurodyti norimą bilieto rūšį ir (arba) pinigų sumą, kuria norite papildyti kortelę.
mi (aktyvinami) vilniečio kortelę pri lietus prie geltonos spalvos komposte rio, esančio transporto priemonėje.
Dėl darbų draudžiamas eismas Vilniaus centre dirbantys ir gyve nantys miestiečiai turės dvi savai tes pakentėti dėl eismo permainų – dėl rekonstrukcijos bus draudžia mas eismas Labdarių gatve.
Vilniaus miesto savivaldybė in formuoja, kad nuo šiandien, rugpjūčio 16-osios, iki rugpjūčio 31 d. dėl rekonstrukcijos bus uždraustas transporto eismas didžiojoje Lab darių gatvės dalyje. Kad šioje gatvėje gyvenantys ir dirbantys vilniečiai galėtų išva
žiuoti, Vilniaus gatvės dalyje nuo Islandijos iki Labdarių gatvės vyks dvipusis transporto eismas. Vilniaus savivaldybė taip pat informuoja, kad dėl pastato re konstrukcijos ties Trakų gatvės 14 numeriu pažymėtu pastatu bus draudžiamas transporto eismas Trakų gatve 2012 m. rugpjūčio 16– 18 d. Vairuotojai prašomi būti atidūs, stebėti kelio ženklus ir laikytis Ke lių eismo taisyklių. VD inf.
15
dienų
Labdarių gatvėje bus draudžiamas eismas.
3
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
miestas
13p.
„Lėlės“ teatras žada siaubo sezoną.
ma užstrigo
Rasų kapinėse – rekonstrukcijos įkarštis Andrejus Žukovskis
Įžymybių kapinės
a.zukovski@diena.lt
Lenkų didvyriu laikomo Józefo Piłsudskio širdies kapo prieigose vyksta remontas – iš Lenkijos atvy kę statybininkai jį planuoja baigti rudenį, tačiau Vilniaus savivaldy bė kapo saugumo užtikrinti neke tina.
Rasų kapinės įsteigtos 1796 m. Tai vienos seniausių ir didžiausių Lie tuvos kapinių. 1820 m. jas juosė mū rinė tvora. Rasų kapines sudaro ke lios kalvelės. Viena jų vadinama An gelų kalneliu. Joje stūkso maži pa minklai. Čia anuomet būdavo lai dojami vaikai. Kapinėse yra koplyčių, kolumbariu mų. Čia taip pat ilsisi daugelis Lietu vos šviesuolių, tokių kaip patriarchas daktaras Jonas Basanavičius, rašyto jai Kazys Boruta, Petras Cvirka, Liu das Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas, kompozitorius ir dailininkas Mikalo jus Konstantinas Čiurlionis. Rasų kapinių dalis yra ir lenkų karių, žuvusių kovose su bolševikais, ka pai, taip pat centre esantis J.Piłsuds kio širdies ir jo motinos kapas.
Dirbs iki šalnų
eleiviams, bet ir pačios savivaldybės atstovams.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kapinėse darbuojasi penki žmonės – du vietinės bendrovės ir dar trys lenkų įmonės darbininkai. Šiuo metu dalis karių kapinių, kurių centre ir palaidota J.Piłsudskio šir dis, atitverta įspėjamosiomis juos tomis, centrinis grindinys išardy tas, baigiami centriniai laiptai. Dienraščio kalbintas prisistaty ti nepanoręs darbų vadovas iš Len kijos teigė, kad išardyto grindinio akmenys yra sunumeruoti ir bai gus darbus bus sudėti atgal. Tie patys darbai bus atlikti ir su šoni niais laiptais. „Pakeisti bus tik centriniai laip tai, nes jie buvo ypač nusidėvėję. Laiptų šonuose atsiras du želdy nai granito apvade. Šoniniai laip tai, vedantys prie kapo, bus at naujinti ir sudėti atgal. Tikimės, kad jeigu viskas bus pagal planą, iki rudens darbus užbaigsime“, – kalbėjo darbų vadovas. Paminklus tvarkys ateityje
Pažadai: kuris iš minėtų pažadų, jog sistema bus paprasta ir patogi,
išsipildė, vilniečiai vos pradėjus veikti sistemai negalėjo pasakyti.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Nuomonės
Paklaustas ar planuojama ateityje sutvarkyti visus lenkų karių kapus, lenkų įmonės atstovas teigė, kad tai politinis ir finansinis klausimas. „Jeigu bus pinigų, bus politinė valia, tuomet viskas bus gerai. Bet, aišku, apie tai kalbėti dar anks ti. Tai tikrai didelis darbas ir jam reikia pasiruošti. Dalis paminklų smarkiai suniokoti, tad juos grei čiausiai reiktų keisti. Dalį galima bandyti restauruoti“, – dėstė pašnekovas. Kreipsis į savivaldybę
Rūta
Irena Kol kas nesigilinu į naująją tvar ką, turiu mėnesinį seno tipo bilie tą. Po to, matyt, reikės pirkti tą kor telę, nes man labiau apsimoka va žinėti turint nuolatinį bilietą. O štai mano mama nusipirko 100 popie rinių bilietų – jai taip daug labiau apsimokės.
Vilniaus g.
Turiu seno tipo e. bilietą, kuriame yra papildytas mėnesinis bilietas. Kai jis galioti baigs, tuomet, žinoma, teks įsigyti naująją kortelę. Susipa žinti su naująja tvarka atsispausdi nau visą tą klausimų ir atsakymų la pą. Skaitant atrodo, kad viskas bus aišku.
Labdariǐ g.
DARBO ZONA
Dienraščio turimais duomenimis, darbus inicijavo Lenkijos ambasa da ir Lenkijoje veikianti Tautos at minties paminklų apsaugos taryba. Šios organizacijos pasamdė garsią lenkų statybos įmonę „Furmanek“, kurios darbuotojai įgijo patirties
Rūp est is: J.Piłsudskio širdies
kapo rekonstrukciją planuojama baigti iki rudens. Konkrečios kitų kapų tvarkymo datos darbininkai pasakyti negalėjo.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
rekonstruodami lenkų karių me morialus Italijoje, Ukrainoje ir ki tose pasaulio valstybėse. Rasų kapinių draugijos pirmi ninkė Alicija Klimaševska džiau gėsi tokia kaimynų iniciatyva, ta čiau nuogąstavo, kad atnaujintos kapinės taps naujų vandalų atakų objektu. „Džiugu, kad tokie profesionalai tvarko kapus. Jie tikrai padarys ge rai ir kokybiškai, tačiau šios kapi nės yra Vilniuje ir būtent Vilniaus
valdžia turėtų jomis pasirūpinti. Mes planuojame kreiptis į sostinės valdžią, kad ši pasirūpintų sutvar kyto objekto saugumu. Bent jau įrengtų vaizdo kameras“, – tvirti no pašnekovė. Anot A.Klimaševskos, jeigu vaiz do kameros būtų buvusios įrengtos anksčiau, nebūtų buvę tokių ap maudžių incidentų kaip J.Piłsuds kio širdies kapo išniekinimas. „Prieš kelis mėnesius buvo api paišytas kapas, o kaltų ligi šiol nėra. Manau, jeigu būtų buvusios kame ros, to nebūtų įvykę arba nusikal timas būtų buvęs greitai atskleis tas“, – kalbėjo A.Klimaševska. Kamerų nežada
Vilniaus savivaldybės Miesto tvar kymo skyriaus vedėja Irena Mika lauskienė teigė, kad šių metų savi valdybės biudžete nenumatyta lėšų vaizdo kameroms įrengti Rasų ka pinėse. Vis dėl to kai kuriems darbams savivaldybė finansavimą skyrė. Ar timiausiu metu bus pradėta staty ti Sentikių stačiatikių kapinių tvora ir vartai iš Liepkalnio gatvės pusės. Vėliau iš vidinės pusės bus paso dinta tujų. Vilniaus savivaldybė taip pat suremontuos Rasų kapi nių šiaurinę tvorą. Taip pat numa tyta suremontuoti Bernardinų ka pinių koplyčią.
4
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
miestas
Niujorke norėtų išskleisti „Lituanicos“ sparną Viename Niujorko oro uostų JAV gali iškilti lėktuvo „Lituanica“ sparno modelis. „Jeigu Amerikoje pritars šiai idėjai, daug leng viau ją bus įgyvendinti ir Lietuvoje“, – įsitikinę idėjos autoriai. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
2013 m. liepą sukanka 80 metų, kai legendiniai lakūnai Steponas Da rius ir Stasys Girėnas pakilo skristi per Atlantą ir įėjo į pasaulinę avia cijos istoriją. Siekdami paminėti šį žygdarbį, aktyvūs piliečiai sumanė pastatyti originalaus dydžio, 7,5 metro, lėk tuvo „Lituanica“ sparno formos objektus Niujorko Floydo Benneto oro uoste, iš kurio lakūnai išskri do, ir Kaune, į kurį „Lituanica“ tu rėjo atvykti, arba Vilniaus Europos aikštėje. „Prieš 80 metų įvyko vienas di džiausių to meto aviacijos žygių, nors ir baigėsi nesėkmingai. Taip, 80-metis nėra visai apvali data, bet pamanėme, kad šioje gana niūrio
Saulius Paukštys:
Skrydžio dvasią labiausiai atitik tų sparnas, jis būtų kaip mediumas tarp skirtingų stichijų – žemės ir oro.
je aplinkoje ir valgant vargo vaka rienes būtų puiki proga prisiminti, kad mes ir geri, ir dideli“, – spau dos konferencijoje Šv. Jonų bažny čios varpinės aikštelėje sakė vienas idėjos iniciatorių, Rotušės cere monimeistras, įvairių renginių or ganizatorius Saulius Pilinkus.
Projekto autoriai S.Pilinkus, fo tomenininkas Saulius Paukštys ir architektas Valdas Ozarinskas pa sirašė laišką ir prašymą leisti rea lizuoti idėją Niujorko merui Mi chaelui Bloombergui. Prašymas įteiktas Jungtinių Amerikos Vals tijų ambasados Vilniuje kultūros atašė Ninai Murray. Idėjos iniciatorių įsitikinimu, la kūnų žygdarbį įamžinti reikėtų ori ginaliai, juk ir jų skrydis buvo neįprastas, nekasdienis. „Šis paminėjimas turėtų bū ti kitoks nei memorialinė lenta ar paminklas iš bronzos ar granito. Skrydžio dvasią labiausiai atitik tų sparnas, jis būtų kaip mediu mas tarp skirtingų stichijų – že mės ir oro. Jis sujungtų rimtį ir greitį“, – projekto idėją aiškino S.Paukštys.
Atminimas: S.Pilinkus (iš kairės), N.Murray, S.Paukštys ir V.Ozarins
kas pasirašė kreipimąsi į Niujorko merą, kad šis leistų įamžinti „Litu anicą“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Apie „Lituanicą“ Lietuvių S.Dariaus ir S.Girėno valdo mas eksperimentinis lėktuvas 1933 m. sėkmingai perskrido Atlanto vande nyną, tačiau sudužo iki Kauno likus vos 650 kilometrų.
1933 m. liepos 15 d. 6.24 val. lakūnai pakilo iš Niujorko Floydo Benneto oro uosto.
Aleksoto oro uoste lakūnų laukė 25 tūkst. žmonių minia, tačiau planuotą 7186 kilometrų lakūnų suplanuota tra 2–3 val. nakties lėktuvas nepasirodė. sa buvo suskirstyta į tris etapus: Niu „Lituanica“ sudužo liepos 17 d. 0.36 val. jorkas–Niufaundlandas (2129,8 km), (Berlyno laiku) šalia Kuhdamo kaimo, Atlanto vandenynas (3513,2 km), Airi Soldino apylinkėse, dabartinėje Len kijos teritorijoje, Pščelniko kaime. ja–Kaunas (1543 km).
Vasarą Lentvaryje – balanos gadynė Andrejus Žukovskis
kelio, Bažnyčios, Lauko, Naujosios Sodybos, Pakalnės gatvės.
Vasarą šilta ir daug šviesos, tad kam dar naudoti elektros energi ją? Šitaip nusprendę Trakų rajono valdininkai dalyje Lentvario gat vių išjungė apšvietimą.
Vykdo milijoninius projektus
a.zukovski@diena.lt
Šviesios tik centrinės gatvės
Į redakciją kreipęsi Lentvario gy ventojai skundėsi, kad jau antrą mėnesį sutemus gatvės skendi ak linoje tamsoje. Problema kamuo ja Kosmonautų, Gėlių ir Račkūnų gatvių gyventojus. „Žibintai nauji ir švietė kuo pui kiausiai. Tačiau daugmaž prieš du mėnesius juos išjungė. Ir švie sos nebėra. Gal prieš savaitę šviesa vėl buvo atsiradusi trims dienoms, o dabar vėl užgeso“, – teigė vie nas lentvariškių. Pasak dienraščio skaitytojų, nebešviečiant žibintams ir ėmus trumpėti dienai, vakare ne beįmanoma išeiti iš namų, juolab nesaugu į lauką išleisti vaikus. „Seni žmonės kojas gali susilau žyti, o kur dar nusikalstamumas? Tamsoj juk ir apiplėšti gali. Be to, dar ir gatvių remontai prasidėjo – išrausta viskas, šaligatviai išardyti, gali kur ir įkristi netyčia“, – dėstė pašnekovas. Tamsą užleido taupymas?
Lentvario seniūnija dienraštį infor mavo, kad vasarą dalyje gatvių dėl taupymo šviesa naktį neįžiebiama, tad kiek atokiau gyvenantys žmo nės šiltuoju metu laiku ir toliau bus priversti vaikščioti tamsoje. Seniūnijos pateiktais duomeni mis, šiuo metu šviesos trūkumu naktį negalėtų skųstis centrinių Lentvario gatvių gyventojai. Mies te apšviesta Klevų alėja, Geležin
Dienraščio žiniomis, kai kuriose Lentvario vietose gatvių apšvie timas gali neveikti ir dėl šiuo me tu mieste vykdomų infrastruktūros projektų. Pietinėje miesto daly je klojamas naujas šaligatvis, nui mami elektros stulpai, o elektros kabeliai klojami po žeme.
Žibintai nauji ir švie tė kuo puikiausiai. Tačiau daugmaž prieš du mėnesius juos išjungė. Ir švie sos nebėra. Tad vykdant šiuos darbus ga li būti nutraukiamas ir kai kurių miesto gatvių apšvietimas. Tra kų rajono savivaldybės Viešųjų ry šių skyriaus pateiktame atsakyme teigiama, kad šiuo metu Lentvaryje vykdoma keliolika stambių projek tų, kurie gali gyventojams sukelti nepatogumų, bet esą gerokai pa gerins gyvenimo kokybę ateityje. „Dalyje Lentvario gatvių antže minė elektros įranga keičiama po žemine, tvarkomos pietinės miesto dalies gatvės, renovuojamas vai kų lopšelis-darželis „Svajonėlė“, Lentvario Henriko Sinkevičiaus vi durinė mokykla, baigiamas bevar džio ežero projektas, yra numatyta parengti galimybių studiją geležin kelio pervažai įrengti“, – teigiama dienraščiui atsiųstame atsakyme. Bendra visų šių projektų vertė – per 20 mln. litų.
5
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
lietuva
Visą gyvenimą lydėtas angelo sargo „Albumu esu paten kintas 120 procen tų“, – atrodo, ir da bar skamba emoci jų pagauto Stanislo vo Kuzmos žodžiai. Taip žinomas skulp torius įvertino apie save išleistą pirmą ir vienintelį albu mą. Tačiau juo pa sidžiaugė tik pus metį. Rugpjūčio 14 d. 10.30 val. Vilniuje sustojo plakusi me nininko širdis. Jam buvo 65-eri. Pagalba: „Kiekvienas mano darbas susijęs su didelėm medicinos investicijom“, – neslėpė S.Kuzma.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Sukūrė šviesią „Viziją“
„Vyras mirė po ilgos ligos. Jis visą gyvenimą buvo prižiūrimas, bet jo ligos buvo nesibaigiančios. Žmo gus nugyveno labai darbingą gyve nimą. Mes nieko kito ir neturėjome – tiktai ligas ir darbą“, – sakė siel varto prislėgta skulptoriaus žmona Lida Kuzmienė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato S.Kuzmos ne tik kūryba, bet ir gyvenimas – išskir tinis. Atrodo, kad jį, ne vienus me tus balansavusį ties būties ir nebū ties riba, lydėjo ištikimas angelas sargas, griežtai prisakęs ligotai jo širdžiai plakti. Šių metų vasarį į albumo „Sta nislovas Kuzma“ pristatymo šven tę Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje S.Kuzma atvyko tiesiai iš Santariškių klinikų. Skulptorių at lydėjo ne tik žmona Lida, bet ir bū rys medikų – draugais tapusių šir dies chirurgų. Tada S.Kuzma kalbėjo, kad vėl artėja gyvenimo lūžis. „Visada prieš gyvenimo lūžį kuriu „Viziją“. Prieš širdies operaciją dariau tamsią „Vi ziją“, o dabar laukia kiti dalykai – darau šviesią. Čia yra fatališkumo“, – sakė menininkas nesukonkretin damas, ką turi omenyje. Pašaukimas – skulptorius
„Skulptorius be bendruomenės negali egzistuoti – jis susijęs su tauta, su žmonėmis, ne tik su ar timaisiais. Kai tampi vienu bendru kūnu su tautos likimu, tada galima galvoti apie skulptoriaus kūrybi nį darbą. Bet mano darbai nieka da nebūtų pajudėję, jeigu ne šir dies chirurgai – jie mane kūrė visą laiką. Kiekvienas mano darbas su sijęs su didelėm medicinos investi cijom“, – neslėpė S.Kuzma. Men in inkas pris im in ė, kaip žmonės Panevėžyje surėmė pe čius, kad iškiltų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro skulptū
ra. Ir ji iškilo stebuklingu būdu – per devynis mėnesius, kai per tiek laiko skulptūroje neįmanoma be veik nieko padaryti. Galima ma nyti, kad tai – mistika. „Kartais pajuntu, kad žmonių susitelkimas duoda tiek jėgų, tokia adrenalino audra ištinka, kad pats nežinai, kaip padarai tą darbą. Gal būt pajutau tą – vienybės su žmo nėmis – pulsavimą. Jaučiuosi kaip bendras visų kūnas“, – vakare kal bėjo S.Kuzma.
Lida Kuzmienė:
Žmogus nugyveno labai darbingą gyve nimą. Mes nieko kito ir neturėjome – tik tai ligas ir darbą.
Jis pabrėžė, kad tapti meninin ku – labai sunkus kelias. Neužten ka gabumų, neužtenka pastangų, neužtenka prakaito. Anot S.Kuz mos, reikia šio to daugiau, kad ži notum, jog tas pašaukimas yra skirtas tau. Kita vertus, kad suvok tum, ką turi dirbti. „Manau, kad menininkas, skulp torius, turi išreikšti tą pasaulį, ku riame jis gyvena“, – tada sakė S.Kuzma. Širdis dirbo viršvalandžius
Skulptorius daug metų kovojo už savo sveikatą – už savo gyveni mą. Nuo praėjusio rugsėjo S.Kuz ma laukė širdies donoro. „Atsisako jo širdutė toliau dirb ti, – vasarį „Vilniaus dienos“ žur nalistei kalbėjo L.Kuzmienė. – Gydytojai labai stengiasi – atliko kelias operacijas: į širdį įdėjo kelis stentus, pakeitė stimuliatorių. Ta čiau prognozės tokios, kad kito ke lio nėra, kaip pakeisti širdutę, tad laukiam donoro. Badauja smege
nys, badauja kūnas – jis visas su blogo, eina į tylumą.“ 1978 m. skulptoriui buvo pakeisti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai buvo 31 metai. „Stasys – tai medikų šedevras. Šir dies chirurgijoje – daugybė moks lo naujienų, todėl medikai nuolat tobulino tą savo šedevrą. Operuota jo širdis dirba kelis dešimtmečius, o kurį laiką – viršvalandžius. Ne tik Stasio gyvenimas unikalus. Jis pats unikalus medicinos pasaulyje“, – sakė L.Kuzmienė. Jis visą gyvenimą buvo stiprus, darbingas – klusniai ir azartiš kai vykdė Aukščiausiojo jam skirtą misiją. Sveikas žmogus tiek nepa daro, kiek padarė S.Kuzma po šir dies operacijos. Prieš operaciją jis nebuvo nei ypač talentingas, nei žinomas, nei garsus. Valstybė kūrinių nepirko
To paties nematomo sargo paly tėti ir S.Kuzmos kūriniai – grakš tūs, šilti, dvasingi, nugludinti iki tob ul um o. Suk urt i jie Viln iaus Užupyje esančioje dirbtuvėje iš marmuro, granito, medžio, ma
muto ilč ių. S.Kuzm a – sav ito stiliaus skulptorius. Jo skulptū ros turi sąsajų su liaudies meno pavyzdžiais, dažna primena tam tikrą ritualą. S.Kuzma surengė tik vieną per sonalinę parodą – 1996 m. Vilniaus „Vartų“ galerijoje. Paskui nepuolė į draugystes su galerijomis. Nei vals tybė, nei muziejai iš menininko nė ra nupirkę nė vieno darbo. Daugu ma jo kūrinių išsibarstę po Lietuvą ir pasaulį – juos primena tik fotog rafijos dailininko dirbtuvėje. Nemažai metų, kai Šiauliuose įsikūrė S.Kuzmos „Šaulys“ – ge riausių sportininkų simbolis. Vil
Simono Švitros nuotr.
niaus Antakalnio kapinėse esančiai Sausio 13-osios aukų kapavietei skulptorius iškalė „Pietą“. Įėjimą į Nacionalinį dramos teatrą paženk lino „Mūzomis“, o atkurtas šven tųjų statulas užkėlė ant Vilniaus arkikatedros stogo. Sakral in io men o pav yzd žių S.Kuzm a suk ūr ė bažnyč ioms: Elektrėnų bažnyčią puošia jo „Pri sikėlęs Kristus“, Nidos – „Nukry žiuotasis“. O kur dar antkapiniai paminklai ir mažosios skulptūros? S.Kuzma iškalė paminklus rašyto jai Jurgai Ivanauskaitei, daininin kei Birutei Almonaitytei ir dar bū reliui iškeliavusių į anapilį.
Dosjė Stanislovas Kuzma gimė 1947 m. ge gužės 7 d. Panevėžyje. 1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institu te, 2000–2001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.
polichromiją. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, mažųjų formų skulptūrų, skulptūrinių portretų, antkapinių pa minklų, memorialų, medalių.
Kūriniams būdinga stilizuotos subti lios formos, ekspresyvūs, ištęstų pro Kūrė iš akmens, medžio, metalo, daž porcijų siluetai, glotnūs, preciziškai nai derino kelias medžiagas, naudojo apdoroti paviršiai.
S.Kuzmos kūriniai „Motinystė“, „Žirgas ir sakalas“, Eglė,
Žilvinas, jų vaikai, Juknaičių gyven vietės (Šilutės r.) pastatų interjerams, parkui, 1976–1982 m. „Versmė“, „Mūzų šventė“, Lietuvos
dramos teatras, Vilnius, abi 1981 m. (nuotr.). „Sutartinė“, prie viešbučio „Lietuva“,
Vilnius, 1984 m. „Šaulys“, Saulės laikrodžio aikštė,
Šiauliai, 1986 m. „Pieta“, Sausio 13-osios aukoms, An
takalnio kapinės, Vilnius, 1995 m. „Krepšininkas“, Olimpija, Graikija,
1996 m. 1996 m. atkūrė sunaikintas Vilniaus
arkikatedros frontono skulptūras. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Alek
sandro paminklas, Panevėžys, 2003 m.
1982 m. S.Kuzma buvo apdovanotas mija, o 1997 m. Liet uvos did žiojo ku LTSR valst ybine prem ij a. 1996 m. nigaikšč io Ged im ino III laipsn io or jam įteikta Lietuvos nacional inė pre dinas.
6
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
nuomonės
Ironiškai pakvietė A.Lukašenką į Švediją
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Verslininkai – geri diplomatai Valentinas Beržiūnas
D
ar vieną Liet uvos ir Balt ar us ijos konfl ik tą suskub ę narpl iot i įvairūs ekspertai ėmė kelti įvair ias versijas. Kas gi, po šimts, kaltas? Kas užrūs tino Aliaksandrą Lukašenką?
Akivaizdu, kad A.Lu kašenka nesiims griež tų ekonominių sankci jų Lietuvai bent jau tol, kol įsitikins, kad rasta kokių nors alternatyvų. Vieni kritikavo mūsų valdžią, kiti, asmeniškai jaučiantys neapykan tą A.Lukašenkai, – jį pat į, treti pa brėžė, kad „meškiuk ų desantas“ – tarptautinis sąmokslas, ir t. t. Vis dėlto iš visų šių ekspertų ko mentar ų labiausiai įstrigo mūsų verslo atstov ų poz icija. „Lietuva turėt ų imt i ir atsiprašy ti“, – pasakė jie. Ir nek lysta. Iš tie sų, logiškiausias sprendimas taip apsikvail inus. O apskritai vertėtų palaukti, kada pagaliau įvyks reikšming ų poky
T
čių ES. Galbūt po permainų Bend rija nebebus tok ia, kok ia yra. Gal būt tada kitaip elgsimės su kai mynais? Džiugu šioje istorijoje tai, kad mū sų verslas parodė, jog domisi už sien io pol it ika ir žino, kaip dera tok iomis apl ink ybėmis elgt is su kaimynais, nors jie ir „diktatoriš ki“, kaip pats Šėtonas. Visuomet norėt ųsi mat yt i akt y vesn į verslo vaidmen į. O ypač spaud imą už užsien io pol it iką atsak ing iems pareig ūnams. Akt yv ų spaud imą. Bent jau tais svarbiais klaus imais, kur ie ak tualūs mūsų interesams. Dėl Baltarusijos laikysenos – aki vaizdu, kad A.Luk aš enk a ne siims griežt ų ekonom in ių san kcijų Lietuvai, bent jau tol, kol įsi tik ins, jog rasta kok ių nors alter natyv ų ir jos apsimoka. Bet tai nereišk ia, kad alternat y vų nebuvo, nėra ir nebus. Gal būt dabar Baltar usijos vadovas svarsto, ką dar yt i? Tiesa, įžeisto mis asmen inėm is ambic ijom is A.Luk aš enk a ner iz ik uoja vals tybės interesais. Tad šios istor ijos moralas toks, kad nėra jok io moralo. Kol kas galima laukti ir stebėti, ką mums mainais į pliuš in ius mešk inus „pasiūlys“ Baltarusija. Galbūt nieko nepasiūlys? Ir vėl – kas žino? Vis dėlto reikėt ų išreikšt i dide lę pagarb ą prag mat iškai mūs ų verslo pozicijai. Džiugu, kad bent mūsų verslo atstovai – geri diplo matai.
Tai Toks įspūdis, kad patiems tėve liams reikėtų darželius kurti – kaip kokias akcines bendroves.
Zuokui Ar ne laikas būtų nukopijuoti skandinavų modelį – į darželius vaikus siunčia tik tie tėvai, kurie tikrai dirba? Kodėl mamytė na mų šeimininkė siunčia savo atža lą į vaikų darželį ir moka tiek pat, kiek ir dirbantys tėvai? Tegu tada tokios moka komercinę kainą ar ba tegu vaikus laiko namuose.
Ugnė Tarytum tik dabar, įvedusi tą naują sistemą, Vilniaus valdžia sužinojo, kad daugiau kaip tūks tančiui vaikučių trūksta vietų darželiuose. Gėda!
Suorganizuosime ir sumokėsime už apgy vendinimą, maitini mą, taksi paslaugas ir panašias išlaidas. Agentūra pareiškė, kad jai būtų patogiau, jeigu autoritarinis lyde ris atvyktų į Švediją, o ne atsiliepti į Baltarusijos valstybės saugumo de partamento (KGB) kvietimą atvyk ti į Minską ir duoti parodymus. KGB praėjusią savaitę iškvietė šios bend rovės darbuotojus pasiaiškinti dėl „neteisėto patekimo“ į Baltarusiją ir nurodė, kad jiems neatvykus per de šimt dienų gali būti skirtos baudos, laisvės atėmimo bausmės arba pa taisos darbai. „Mes suorganizuosime ir sumokė sime už apgyvendinimą, maitinimą, taksi paslaugas ir panašias išlaidas. Taip pat, kaip žadėjome, pasakysi me jums viską, ką norite sužinoti, kaip apgauti jūsų brangias priešlėk tuvinės gynybos sistemas“, – sako ma ironišku tonu parašytame bend rovės laiške. Akcija, per kurią švedai iš Lietuvos lengvuoju lėktuvu įskrido į Baltaru
Suirzo: Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos pykčio priepuolį sukėlė iš
Lietuvos teritorijos atskridusio švedų lėktuvėlio surengta „pliušinio de santo“ akcija. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
siją ir numetė ten šimtus pliušinių meškiukų su parašiutais ir užrašais, agituojančiais už demokratiją ir žo džio laisvę, sukėlė šios šalies vadovo įtūžį ir jis dėl šio incidento iš parei gų atleido du generolus. Baltarusija taip pat paskelbė iš siunčianti visus Švedijos diploma tus ir uždaranti savo ambasadą Stok holme. Į Lietuvos užsienio reikalų minis teriją šios savaitės pradžioje buvo iš kviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas ir jam buvo išsakyta ES pozicija dėl Balta rusijos sprendimo atsisakyti pratęs ti akreditaciją Švedijos ambasadoriui bei panaikinti kitų atstovybės dar buotojų diplomatinį statusą. ES valstybės narės sutarė vieningai reaguoti į tokius Baltarusijos valdžios veiksmus. Per susitikimą pabrėžta, kad „sprendimas dėl Švedijos dip lomatų išsiuntimo daro įtaką ne tik dvišaliams Švedijos ir Baltarusijos,
bet ir visos ES bei Baltarusijos san tykiams“. Šalies kaimynės ambasadorius bu vo informuotas, kad peržiūrint toles nę ES politiką Baltarusijos atžvilgiu bus atkreiptas dėmesys į šios šalies veiksmus Švedijos diplomatų at žvilgiu ir Baltarusijos vidaus politi kos tendencijas: politinių kalinių li kimą, artėjančių parlamento rinkimų eigą, pilietinės visuomenės padėtį. Atsižvelgdama į pastaruosius Balta rusijos veiksmus, ES ketina svarsty ti tolesnį politinių ryšių su Baltaru sija ribojimą. Užsienio reikalų ministerijos at stovai pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir visa ES, yra suinteresuota išlaikyti normalius diplomatinius santykius su Baltarusija ir stiprinti bendradar biavimą remiantis ES Rytų partne rystės programa, tačiau Baltarusijos ir ES santykių normalizacija priklau so nuo tolesnių Minsko veiksmų. VD, BNS inf.
Prašo kelių milijonų
Atgarsiai Vilniečiai nėra tikri, kad praėjusią savaitę savivaldy bės taip išreklamuota nau ja įsiregistravimo ir laisvų vietų paieškos sistema pa dės išspręsti vaikų darželių trūkumo problemas sostinė je. Absoliuti dauguma porta lo diena.lt surengtos apklau sos dalyvių sutinka, kad vie tų Vilniaus vaikų darželiuo se trūksta.
rys Švedijos piliečiai, sieja mi su Baltarusijoje surengta „meškiukų desanto“ akcija, išprovokavusia abiejų šalių diplomatinį konfliktą, pakvietė Bal tarusijos prezidentą Aliaksandrą Lu kašenką į Švediją aptarti šio reikalo. „Kodėl jums neatvykus ir mūsų neaplankius?“ – šią akciją organi zavusi švedų viešųjų ryšių bendrovė rašo laiške A.Lukašenkai ir vadina jį diktatoriumi.
Mama Dvejus metus stovėjome eilėje į darželį – negavome vietos. Dar suprasčiau, kad vietos negautų tie, kurie užsirašo prieš maždaug mėnesį iki rugsėjo. Bet pralaukus kelerius metus – tai jau kažkoks pasityčiojimas. Išeitų taip, kad užsirašyti į eilę reikėtų dar prieš gimdymą, bet tada nerašo. O kai pagimdai – jau per vėlu.
69
% 8
10
Nežinau tikrosios padėties Neturiu vaikų, todėl man ši problema visiškai neįdomi
kino kancleris. Antradienį Seimo valdyba svarstė kitų metų parlamen to kanceliarijos biudžeto projektą. J.Milerius pabrėžė, jog Vyriausybė reikalauja, kad 2013 m. Seimo išlaidos liktų tokios pat kaip ir šiemet. „Visai parlamento veiklai užtikrinti numa tyta 84,6 mln. litų. Tai be lėšų pir mininkauti ES. Pridėjus jas būtų 92,7 mln. litų“, – tvirtino kancleris. Šių metį Seimo biudžetą jis vadino vienu sunkiausių per 15 metų. Jeigu daugiau pinigų nebus skirta ir kitąmet, anot kanceliarijos vadovo, tokie pat sun kūs bus ir 2013-ieji.
Lietuva ES pirmininkaus nuo 2013 m. liepos 1 d. VD, BNS inf.
92,7
mln. litų
prašoma numatyti Seimui kitų metų valstybės biudžete.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
13
Vieta vaikų darželyje – didelis deficitas ir niekas šios problemos artimiausiu metu neišspręs Tai jokia problema
diena.lt
S
eimo kanceliarija mano, kad kitą met su Lietuvos pirmininkavimu ES susijusiems renginiams ir ko mandiruotėms finansuoti parla mentui prireiks beveik 8,2 mln. litų. Seimo kancleris Jonas Milerius sa kė, kad paraiška dėl to paduota jau prieš dvejus metus, tačiau kol kas nepatvirtinta. „Visų ministerijų, Sei mo, prezidentūros poreikis surenka mas centralizuotai Užsienio reikalų ministerijoje (URM), ji peržiūri, kad nesidubliuotų lėšos, renginiai, ir ga vusi URM pritarimą Finansų minis terija arba tvirtins, arba ne“, – aiš
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis „Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Socialdemokratas Česlovas Juršėnas kitame Seime grei čiausiai nebedirbs. Politikos veteranas partijos vadovybės paprašė iš kandida tų sąrašo jį išbraukti.
Pabaiga: Č.Juršėnas dirbo visuose Seimuose, tačiau jau pavargo ir
į kitos kadencijos parlamentą greičiausiai nekandidatuos.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Politikos dinozauras nori trauktis Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Visuose Seimuose dirbęs 74-erių Č.Juršėnas, regis, pavargo ir artė jančiuose Seimo rinkimuose tik riausiai nebekandidatuos. Apie tai, kad iš aktyvios politikos jis norėtų trauktis, socialdemokratų gretose kalbama jau daugiau nei metus. Tačiau šią savaitę, dienraščio žiniomis, Č.Juršėnas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybės paprašė iš kandida tų daugiamandatėje apygardoje jį išbraukti. Pagrindinis motyvas – silpstanti sveikata. Ilgą laiką kalbas apie Č.Juršėno pasitraukimą kairieji vadino deši niųjų skleidžiamomis pasakomis, bet šią savaitę prabilo jau kitaip. LSDP lyderis Algirdas Butkevičius
šios informacijos nei paneigia, nei patvirtina: „Diskusijų partijoje apie Č.Juršėną yra įvairių. Ir tie pokalbiai vyksta jau senokai. Kol kas jokio sprendimo nėra. Aš as meniškai norėčiau, kad jis ir to liau dirbtų.“ Pats Č.Juršėnas nebuvo kalbus: „Viskas paaiškės po partijos tary bos posėdžioi rugpjūčio pabaigo je.“ Dienraščio žiniomis, politi kos senbuvis pageidautų ne dirbti Seime, bet daugiau dėmesio skir ti savo sunkiai sergančiai žmonai Jadvygai. Č.Juršėno pasitraukimas – ne menkas smūgis opozicinei parti jai. Jau per praėjusius Seimo rin kimus Č.Juršėnas vienmandatėje apygardoje nekandidatavo – į Sei mą pateko per partijos sąrašą, ku riame buvo įrašytas antras. Šįmet
socialdemokratai jam buvo nu matę penktą vietą sąraše. Galutinis socialdemokratų kan didatų sąrašas dar nepatvirtintas. Tai padaryti ketinama rugpjūčio 25-ąją. Dienraščio žiniomis, jame bus nemažai pakeitimų. Vienas jų – aukšta sąrašo vie ta Vilniaus universiteto rektoriui Benediktui Juodkai. Išankstinia me kandidatų į Seimą sąraše jam skirta 30-a vieta. Tačiau social demokratai persigalvojo ir ren giasi jį įrašyti 14–16 numeriu. Tai patvirtino ir partijos lyderis A.Butkevičius. Be to, lig šiol neaišku, ar su so cialdemokratais į Seimą eis finan sų analitikas Stasys Jakeliūnas. „Pokyčių sąraše tikrai bus, tačiau dar reikia palaukti“, – užsiminė A.Butkevičius.
Pirmakursiais taps 30 tūkst. jaunuolių Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad pirma kursiais šiemet taps bemaž trys dešimtys tūkstančių žmonių.
Lietuvos aukštųjų mokyklų aso ciacija bendrajam priėmimui or ganizuoti (LAMABPO) paskel bė, kad sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė 29 923 as menys. Iš jų 17 052 studijuos uni versitetuose, 12 871 – kolegijose. Valstybė finansuos 15 780 pir makursių studijas, tikslinėse vie tose – 118 asmenų. Patys už moks lą mokės 14 025 asmenys, iš jų 1058 įgijo teisę į studijų stipendijas. Daugiausia – 3769 – pirmakur sių šiemet turės Vilniaus univer sitetas. Čia mokysis ir daugiausia – 2721 – valstybės finansuojamų studentų. Pagal pastarąjį rodiklį antroje vietoje yra Vilniaus kole gija, turinti 1867 studentų krep šelius.
2462 studentus surinko Vil niaus kolegija, 2143 – Kauno ko legija, 2042 – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, 1952 – Kauno technologijos universite tas, 1801 – Mykolo Romerio uni versitetas. Nė vienos valstybės finansuoja mos vietos negavo Balstogės uni versiteto filialas Vilniuje, Euro pos humanitarinis universitetas, ISM Vadybos ir ekonomikos uni versitetas, Kazimiero Simona vičiaus universitetas, LCC tarp tautinis universitetas, Verslo ir vadybos akademija, Vilniaus uni versiteto Tarptautinio verslo mo kykla. Klaipėdos verslo aukštoji mokykla, Kolpingo kolegija, So cialinių mokslų kolegija, Šiau rės Lietuvos kolegija, Šv. Igna co Lojolos kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla, Vakarų Lietuvos verslo
kolegija, Vilniaus dizaino kolegi ja, Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus verslo kolegija. Šių metų bendrajam priėmi mui į 45 Lietuvos aukštąsias mo kyklas (21 universitetą ir 24 kole gijas) iš viso buvo užsiregistravęs 43 921 asmuo. Priėmimo sąlygas tenkino ir konkursuose dalyvavo 38 476 stojantieji. VD, BNS inf.
43,9 tūkst.
asmenų buvo įsiregistravę šiemet bendram priėmimui į aukštąsias mokyklas.
8
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
tema
Lietuviškų mobiliųjų program Šalies verslininkai neabejoja mobiliųjų programėlių nauda, ta čiau netiki, kad ši naujovė jiems gali atnešti pelno šiuo metu. Laukiama kritinės vartotojų masės.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pradėjo kurti pirmieji
Išmaniuosius telefonus naudojan tys lietuviai pastebi, kad, be užsie nietiškų mobiliųjų programėlių, vis daugiau siūloma lietuviškų. Jos ne tik atlieka įvairias praktines funk cijas, pavyzdžiui, leidžia susimo kėti už automobilio stovėjimą nuotoliniu būdu, bet ir siūlo itin specifinių produktų, pavyzdžiui, į lietuvių kalbą išverstą Bibliją. Šią, kaip ir lietuviškų pasakų progra mėlę, savo mobiliajame telefone jau turi daugiau nei 560 vartotojų. Tačiau šalies rinkai pritaikytų programėlių kūrėjams Lietuvoje išsilaikyti bemaž neįmanoma, nes rinka čia per maža. Neradę pakankamai perspekty vų šalies rinkoje Lietuvos specia listai dairosi į užsienį, kur mobilio sios programėlės gali atnešti didelę investicijų grąžą, kaip teigė bend rovės „GetJar Baltic“ vadovas Ilja Laursas. „Užsienio rinka labai didelė ir ji plečiasi, o Lietuvoje yra gana aukš tos kvalifik acijos mobiliųjų pro gramėlių kūrėjų. Lietuvoje mo biliosios technologijos atsirado daug anksčiau nei JAV“, – tvirti no jis. Anot I.Laurso, mobiliosios techn ol og ijos JAV sus iform a vo tik 2007 m., sukūrus telefoną „Apple iPhone“. O Lietuvoje jau nuo 2002 m. kolektyvai ir pavieniai asmenys kūrė programėles telefo nams „Nokia“.
kos sistemų ar žemėlapių lietu viškos programėlės konkuruoti su pasauliniais produktais nepajė gios. Todėl investicijos į jas nepa siteisintų“, – sakė jis. Vis dėlto I.Laursas sutiko, kad verslo sektoriuje mobiliosios pro gramėlės padeda siekti didesnio našumo ir veikia kaip pagalbinė veiklos priemonė. Todėl, anot jo, naujų technologijų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias programėles, inicijuoja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai.
Ilja Laursas:
Naujų technologi jų suklestėjimą, t. y. ir mobiliąsias pro gramėles, inicijuo ja pats verslas, o ne reiklūs vartotojai.
Verslas programėlių neišvengs
I.Laursas pabrėžė, kad nedide lės investicijos šalies rinkoje pa siteisintų tik kuriant nišines mo biliąsias programėles. Pavyzdžiui, mokėjimo už automobilių stovėji mą programėlės glaudžiai susiju sios su vartotojo buvimo vieta, to dėl analogiški užsienio produktai kasdieniame gyvenime vartotojui neaktualūs. „Tačiau bendro pobūdžio, pa vyzdžiui, socialinių tinklų, paieš
Atlieka socialinę funkciją Šiais metais bendrovė „Samsung“ pasiūlė mobiliąją programėlę „Hope Relay“, atliekančią socialinę funkci ją. Programėlę savo išmaniuosiuo se telefonuose naudoję vartotojai įveiktus kilometrus vertė į lėšas SOS vaikų kaimams. Už tris įveiktus kilo metrus bendrovė skirdavo 3 eurus paramos. Projektas tęsėsi du mėne sius ir per šį laiką iki liepos pabaigos iš viso buvo surinkta 55 tūkst. eurų (beveik 190 tūkst. litų), Lietuvoje – 10 tūkst. eurų (apie 34 tūkst. litų). Lietu voje programėlę į išmaniuosius te lefonus parsisiuntė beveik 8 tūkst. naudotojų, kurie iš viso įveikė dau giau nei 30 tūkst. kilometrų. Šaltinis: samsung.com
„Kaip pavyzdį galima pateikti atsiskaitymo per banką internete evoliuciją. Iš pradžių bankai sukū rė informacines, o vėliau ir interaktyvesnes interneto svetaines. Šią evoliuciją inicijavo verslas – jis sie kė būti konkurencingas ir pristaty ti vartotojui patogesnių paslaugų“, – sakė I.Laursas. Pašnekovo manymu, lygiai tokia pati raida bus pastebima ir mobi liųjų programėlių rinkoje. Iš pra džių jos veiks kaip rinkodaros ir reklamos priemonė, tačiau vė liau vartotojams po truputį žers vis naujų papildomų funkcijų, ku riomis jie ims žavėtis. Stebėdamos vartojimo įpročių pokyčius didelė dalis bendrovių neišvengiamai tu rės perkelti savo funkcijas į mobi liuosius prietaisus. Taupo vartotojų laiką
Galimybė sutaupyti laiko neabejo tinai yra viena pagrindinių paskatų naudotis mobiliosiomis programė lėmis. Tačiau pasitelkęs fantaziją verslas sukuria ir daugiau progra mėlių teikiamų pranašumų – net ir tokių, apie kuriuos pats nepagalvo tum. Transporto valdymo sistemų ga mintoja „Baltic Car Equipment“ nuo praėjusių metų siūlo mobilią
ją programėlę, kuri leidžia stebėti, kada suveikė automobilio signa lizacija, kokiais maršrutais judėjo automobilis ar kokia jo akumulia toriaus įtampa ir pan. Tačiau ga limybė bet kam nemokamai at sisiųsti programėlę yra veikiau būdas viešinti produktą – norėda mas naudotis programėle vartoto jas turi įsigyti gana brangią, apie 1,5 tūkst. litų kainuojančią, įrangą. „Sukūrę šią programėlę mes bu vome novatoriai“, – sakė bendro vės direktorius Giedrius Žibikas. Anot jo, įmonė naujovę pristatė dar tuomet, kai analogą buvo gali ma rasti tik JAV. Imtis dar nepatik rintos technologijos, kaip pasakojo jis, paskatino pastebimas vartotojų poreikis informaciją apie automo bilį turėti „po ranka“. O abejonėms atsaką davė augantis išmaniųjų te lefonų pardavimas. „Kadangi išmanieji telefonai la bai funkcionalūs, manome, kad vartotojams būtina suteikti ga limybę ne tik matyti informaciją apie automobilį, bet ir mobiliuoju telefonu įjungti kai kurias jo siste mas. Pavyzdžiui, kad automobilis pamirksėtų šviesomis, kai žmogus jo ieško didelėje tamsioje aikštelė je. Metų pabaigoje taip pat planuo jame pasiūlyti galimybę mobiliuoju telefonu įjungti autonominę langų šildymo sistemą – tai aktualu žie mą“, – pasakojo G.Žibikas. Skatina klientų pasitikėjimą
Paklaustas, kokią naudą investi cijos į mobiliąsias technologijas duoda verslui, G.Žibikas įvardi jo Lietuvoje bei užsienyje augantį produkcijos pardavimą ir pasitikė jimą užsienio rinkose. Nors šalies automobilių salonuose pristatoma išmanioji signalizacija pardavimo ypač reikšmingai nepadidino, ji pritraukia inovatyvių klientų. „Be to, programėlė skatina par davimą užsienyje. Esame ekspor tuojanti bendrovė, o matydami mūsų potencialą mobiliųjų tech nologijų srityje klientai susido mi. Todėl ir toliau tęsime mūsų produktams pritaikytų mobiliųjų programėlių plėtrą. Matome, kad mobiliųjų programėlių potencia las ateityje tikrai augs“, – neabe jojo G.Žibikas. Pašnekovo teigimu, rugsėjo pa baigoje ar spalio pradžioje visuo menei taip pat bus pristatyta pro gramėlė, skirta taksi klientams. Šie naudodamiesi programėle ga lės matyti aplink esančius tak si automobilius ir juos išsikviesti be tarpininko. O taksi vairuotojas automatiškai gaus pranešimą į sa vo planšetinį kompiuterį, taip pat naudojamą kaip navigacijos siste ma. Pirks būdami bet kur
Internetas vartotojams leido įsigy ti prekių neišėjus iš namų, o mobi liosios programėlės tai daryti lei džia esant bet kurioje vietoje. Nors
Atsiliko: nors lietuviai bene pirmieji pasaulyje pradėjo kurti mobiliąsias p
kol kas į mobiliąją erdvę parduotu vės žengia atsargiai, tikimasi, kad tai daryti po kelerių metų jas pa skatins susidariusi kritinė varto tojų masė. Pirmosiomis rugpjūčio dienomis e. parduotuvė Pigu.lt pasiūlė ban domąsias programėles išmaniųjų telefonų naudotojams, kurie gali mobiliuoju telefonu pirkti bei at siskaityti lygiai taip pat kaip ir in ternetu. E. parduotuvės Pigu.lt vadovo Dainiaus Liulio teigimu, užsiimti pozicijas mobiliojo interneto erd vėje paskatino sparčiai augantis iš maniųjų technologijų pardavimas. Anot jo, vien e. parduotuvėje Pigu. lt išmaniųjų telefonų bei planšečių pardavimas šią vasarą, palygin ti su praėjusiais metais, išaugo be veik 40 proc. Didelė išmaniųjų telefonų pa klausa, kaip teigė pašnekovas, lėmė ir sėkmingus pirmuosius progra mėlės žingsnius. Anot jo, jau pir mosiomis dienomis ji pateko tarp populiariausių programėlių.
„Vienas didžiausių Pigu.lt pro gramėlės pranašumų – galimy bė palyginti prekių kainas mūsų e. parduotuvėje ir kitoje parduo tuvėje. Naudojantis naujosiomis programėlėmis tereikės nuskenuo ti patikusios prekės brūkšninį ko dą ir programėlė akimirksniu paro dys, kiek tokia pati prekė kainuoja mūsų e. parduotuvėje“, – pasako jo D.Liulys. Laukia didesnio poreikio
Platformą „MobilityBee“, pritai kytą ir e. parduotuvei Pigu.lt, su kūrusios bendrovės „Pirmas mi lijon as“ direktor ius Lauryn as Kubickas pabrėžė, kad iki šiol dau guma e. parduotuvių vartotojams siūlė galimybę pirkti tiesiog mobi liuoju telefonu prisijungus prie in terneto. Tačiau augantis vartotojų pasitikėjimas mobiliosiomis pro gramėlėmis, jo manymu, paska tins e. parduotuves drąsiau ženg ti į mobiliąją erdvę. „Interneto raida rodo, kad gy ventojai galiausiai priėmė teikia
9
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
tema
mėlių proveržis laukia ateityje sureikšmino ir sakė jas vertinan tis taip pat kaip ir bet kokius kitus projektus. Anot jo, siekdama, kad pasakos poveikis būtų stipresnis, pirmą kartą agentūra pritaikė interakty vios istorijos principus. Prie vaiko aplinkos prisitaikanti pasaka tam pa labai įtikinama, todėl jos pamo kymas virsta tikra pamoka. „Pasaka, kurią mato vartotojas, kinta priklausomai nuo to, ar už lango žiema, – pelytė tuomet ei na čiuožinėti ant ledo, – ar vasara – tuomet ji eina plaukioti valtele. Taip pat programėlė reaguoja į pa ros metą: naktį vaikai turi miegoti, todėl pelytė parpia lovoje ir atsisa ko keltis“, – pasakojo pašnekovas.
40 proc.
šiemet vasarą išaugo prekyba išmaniaisiais telefonais Lietuvoje.
Ateitis – jaunoji karta
Augan tis varto tojų pasi tikėjimas mobilio siomis progra mėlėmis paskatins e. par duotuves drąsiau žengti į mobiliąją erdvę.
programėles, jų paklausa nuo pasaulinių tendencijų atsilieka.
mas galimybes, kurios palengvino jų gyvenimą. Manau, panašiai var totojai priims ir mobiliojo telefono galimybes. Telefonas padeda tau pyti ir laiką, ir pinigus – juk e. pre kyba pigesnė“, – sakė L.Kubickas. Pašnekovas įsitikinęs, kad mobi liųjų programėlių pasiūla formuoja jų paklausą. Todėl verslas reikšmin gus žingsnius žengs tik susiforma vus kritinei masei besinaudojančių išmaniaisiais telefonais bei mobi liosiomis programėlėmis. „Mobilioji programėlė e. parduo tuvėms kol kas nesuteikia pridėti nės vertės – ji greičiau suvokiama kaip rinkodaros priemonė, bū das pasireklamuoti. Tačiau tai tu rės keistis. Tikiuosi, kad per dvejus metus verslas mobiliąsias progra mėles priims kaip papildomą prie monę generuoti didesnį pelną“, – sakė L.Kubickas. Leidžia paskirstyti laiką
I.Laursas mano, kad ateityje varto tojai mobiliosioms programėlėms skirs daugiau laiko nei internetui.
Tačiau neabejojo, kad mobilių jų technologijų naudojimas versle priklausys nuo veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, banko operacijas var totojai dėl saugumo ir ateityje at liks dažniau internetu nei mobi liuoju telefonu. Tačiau bankai vartotojų baimių dėl rizikos atliekant operacijas mo biliuoju telefonu nejunta ir tikina, kad jų programėlių paklausa auga. Banko „Swedbank“ Elektroninių kanalų valdymo skyriaus vadovės Linos Žemaitytės teigimu, pasta raisiais mėnesiais vartotojų skai čius mobiliajame interneto banke smarkiai išaugo. Anot jos, šiandien „Apple“ telefonams programėlę turi beveik 12 tūkst., o „Android“ – per 23 tūkst. vartotojų. Pašnekovės manymu, gausų augimą lėmė ne seniai pasiūlytas didesnis funkcijų pasirinkimas, pavyzdžiui, biudžeto išlaidų valdymas ar sąskaitos nu merio siuntimas SMS žinute. „Pasaulinėje rinkoje pastebi ma, kad klientai vertina patogumą ir banko paslaugų prieinamumą
„Shutterstock“ nuotr.
bet kuriuo paros metu. Lietuva ne išimtis. Tai patvirtina ir tyrimų re zultatai, ir bankų siūlomų funkcijų skaičius mobiliojoje bankininkys tėje“, – sakė L.Žemaitytė. Ji neslė pė, kad užsienio bankai jau pasiū lo ir sudėtingesnių funkcijų, tačiau Lietuvos vartotojai joms dar nepa siruošę. Pašnekovės teigimu, programė lės bankams leidžia išlaikyti aukštą klientų pasitenkinimo lygį dėl pa togumo ir sutaupyto laiko atliekant paprasčiausius su banku susijusius veiksmus. Semiasi patirties ateičiai
Verslas mobiliąsias programėles kuria ir vedamas tikslo neatsilikti nuo naujovių, kurios ateityje ga li lemti pranašumą prieš konku rentus. Apie tai šneka programė lę „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai“ – pirmąją interaktyviąją pasaką – sukūrusi reklamos agentūra „Gau mina“. „Mūsų kelias yra išbandyti kiek įmanoma daugiau naujovių ir su
žinoti, kuri viena iš dešimties yra pritaikoma Lietuvoje. Tai svarbu tam, kad susidūrę su klientų pro jektais galėtume panaudoti šias ži nias, padėdami jiems laimėti kon kurencinę kovą“, – sakė agentūros vadovas Darius Bagdžiūnas. Ta čiau jis mobiliųjų programėlių ne
Žengti koja kojon su technologi jomis siekia ir akademinė aplinka. Vartotojams suteikiamas patogu mas ne tik skatina gerus atgarsius apie mokymosi įstaigą, tačiau ir nuvilnija per šalį kaip reklamos kampanija. Mykolo Romerio universite to dviem kalbomis veikiančią mo biliąją programėlę nuo praėju sių metų kovo, kai ji buvo sukurta, iki šiandien vartotojai atsisiuntė 40 tūkst. kartų net iš 32 pasaulio valstybių. O 2012 m. Lietuvos in terneto apdovanojimuose balsuo jant internetu ji buvo išrinkta Lie tuvos metų programėle. Į mobilųjį telefoną, kaip sakė Mykolo Rome rio universiteto Rinkodaros sky riaus vedėjas Šarūnas Sakalaus kas, siekiama sutalpinti tiek visą studijų procesą, tiek atsiskaitymą už universitete teikiamas paslau gas. Pavyzdžiui, programėlė lei džia pasitikrinti tvarkaraščius ir jų pasikeitimus, padeda iš kito mies to atvykusiems pirmakursiams nu sigauti į universitetą. „Lietuvoje programėlės dar tik pradeda veikti, tačiau universite tai negali laukti, kol tai taps masi niu dalyku, ir tik tada pradėti apie jas galvoti“, – svarstė Š.Sakalaus kas. Pašnekovas neabejojo, kad stu dentams skirtos mobiliosios pro gramėlės paklausa augs kartu su kiekviena karta. Nors dabartiniai studentai, pavyzdžiui, magistran tai, naujas mobiliąsias technolo gijas priima sunkiau, jaunoji kar ta kiekvienais metais vis aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir naujosiomis mobiliųjų telefonų technologijomis. Todėl jas, anot Š.Sakalausko, integruoti būtina.
Populiariausios lietuviškos programėlės Programėlė
Paskirtis
1. „LNK Balsuok!“
Balsuoti už laidos „Lietuvos balsas“ dalyvius
2. „TV Gidas“
Informacija apie Lietuvos televizijų programas
3. „15min“
15 min.lt portalo programa
4. „Programėlės“
Surasti lietuviškas programėles savo telefonui
5. „Anglonas“
Lietuvių–anglų ir anglų–lietuvių kalbų žodynas
6. „Parkavimas“
Susimokėti už automobilio stovėjimą
7. „Sapnininkas“
Sužinoti sapno reikšmę
8. „Mokipay“
Atsiskaityti mobiliuoju telefonu be grynųjų pinigų ir kredito kortelių
9. „Omnitel Navigacija“
Navigacija tik „Omnitel“ klientams
10. „Taksi Lt“
Įvairių Lietuvos taksi bendrovių ir jų telefono numerių sąrašas Šaltinis: „Omnitel“
10
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 16, 2012
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3653 DB svaras sterlingų 1 4,3832 JAV doleris 1 2,7932 Kanados doleris 1 2,8154 Latvijos latas 1 4,9613 Lenkijos zlotas 10 8,4627 Norvegijos krona 10 4,7205 Rusijos rublis 100 8,7807 Šveicarijos frankas 1 2,8747
pokytis
–0,5144 % –0,4746 % –0,6332 % –0,7509 % +0,0363 % –0,1652 % –0,5373 % –0,4399 % +0,0139 %
Daugiau kalba nei rašo
Įrengta mažiau butų
Pokalbių, pradėtų mobiliojo ryšio operato rių tinkluose, trukmė antrą šių metų ketvir tį, palyginti su pirmu, išaugo 2 proc., o pa lyginti su 2011 m. antru ketvirčiu – 3 proc., iki 1,9 mlrd. minučių. Palyginti su praėju siu ketvirčiu, 5 proc. sumažėjo išsiunčiamų SMS žinučių skaičius (iki 1,88 mlrd. SMS). Duomenų perdavimo paslaugų vartojimas antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, sumažėjo 6 proc., iki 2,038 mlrd. megabaitų.
Lietuvoje pirmą šių metų pusmetį baig ta statyti 1413 gyvenamųjų namų, juose įrengta 2416 butų – atitinkamai 36,2 proc. ir 16,6 proc. mažiau nei pernai sausį–bir želį. Antrą šių metų ketvirtį baigta statyti 700 naujų gyvenamųjų namų, juose įreng ti 1046 butai. 70 proc. visų baigtų statyti butų antrą ketvirtį įrengta individualiuose namuose. Tokius išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Specialūs metodai klientams baidyti Ne visi prekybos centrų lankytojai yra laukiami, o siekiant sure guliuoti pageidaujamų ir nepageidaujamų klientų srautus ima masi pačių netikėčiausių priemonių, pvz., klientus baidyti muzika. Jolita Mažeikienė, Lina Mrazauskaitė Ne vieta nepirkti
Kone kiekviename prekybos cent ro kampe stovinčių apsaugos dar buotojų darbas yra ne tik bauginti linkusius vagiliauti, bet ir sudraus minti ne pagal numatytas ir tik ad ministracijai žinomas lankyto jų elgesio taisykles besielgiančius asmenis. Dienraščio skaitytoja Eglė pasa kojo likusi nustebinta, kai viename prekybos centrų belaukdama drau gės gerai valandai įsitaisė patogia me sėdmaišyje ir sulaukė apsaugos darbuotojo pastabos. Eglė tiesiog apsuko sėdmaišį į priešingą pu sę, nei jis buvo pastatytas, kad pro antro aukšto stiklinę sienos per tvarą matytų prekybos centro įė jimą pirmame aukšte. „Priėjęs ap saugos darbuotojas pasakė, kad nusisukus nuo parduotuvių vitri nų sėdėti negalima. Suprask, turi nuolat spoksoti į jų prekes ir gal būt užsimanyti pirkti“, – pasipik tinusi dėstė Eglė. Negana to, pasak
jos, apsaugos darbuotojas perspėjo, kad ji taip sėdinti jau per ilgai. Kitą atvejį papasakojo vilnietė Miglė. Jai visai neseniai teko ste bėti, kaip prekybos centro auto mobilių stovėjimo aikštelėje esan čioje pirkinių vežimėlių pastogėje apsaugos darbuotojas talžė bena mį. „Vargšas žmogelis tikrino, gal kas nors vežimėlių užraktuose pa liko monetų, o čia pat prisistatęs apsaugos darbuotojas jam nepa gailėto spyrio į minkštą vietą ir pa grūmojo, kad jei pamatys dar kartą, baigsis kur kas liūdniau“, – pasa kojo pašnekovė. Atlieka specialius tyrimus
Nepageidaujami prekybos cent rų ir jų prieigų lankytojai yra iš ties nemenkas prekybininkų gal vos skausmas. Kaip sakė bendrovės Rinkos tyrimų centro vadovas Min daugas Degutis, didieji prekybos centrai neretai užsako specialius tyrimus bei studijas ir siekia suži noti, ką daryti, kad nepageidaujami klientai pas juos neateitų. „Preky bininkai suinteresuoti, kad pas juos
lankytųsi pinigų turintys ir juos lei džiantys pirkėjai. Kai susiformuoja sektorius lankytojų, kurie tik suku ria srautą, o iš tikrųjų nieko neper ka, iškyla poreikis tokius klientus baidyti. Priežastis paprasta – tokie žmonės savo buvimu užima erdvę, o neretai atbaido pageidaujamus klientus“, – dėstė M.Degutis. Paprašytas įvardyti, koks yra ne pageidaujamo kliento portretas, pašnekovas išskyrė mažas paja mas turinčius asmenis. „Nepagei daujami visi tie, kurių perkamoji galia yra maža. Dažnai tai yra jau nesni žmonės, dar neturintys dar bo ir gyvenantys iš tėvų lėšų. Daž nu atveju tai yra vyresni žmonės, siekiantys pensinį amžių, kurių perkamoji galia taip pat nelabai di delė“, – teigė jis. Baido muzika ir aplinka
Kai kurie nepageidaujami klientai iš prekybos centrų tiesiog išpra šomi, kitiems sukuriama tokia ap linka, kad jie patys nenori ten su grįžti. „Labiau stengiamasi sukurti tokią aplinką, kuri būtų nepatraukli tiems, kurie nepageidaujami. Pvz., paleidus tam tikrą muziką ar įren gus aplinką prabangiai, natūralu, kad tam tikra grupė žmonių neno ri lankytis ten, kur jiems nepatinka ar nejauku. Lankytojų srautai daž niausiai reguliuojami įvairiais fo no ir fizinės aplinkos elementais“, – sakė M.Degutis. Tačiau, kaip teigė pašneko vas, kartais imamasi ir finansinės drausmės. Taip prieš kelerius me tus pasielgė šalyje veikiantys ko merciniai bankai – jie padidino banko skyriuose teikiamų paslau gų įkainius. „Taip bankai savo tiškai atsikratė klientų, kurie pas juos ateidavo mokėti tik už komu nalines paslaugas. Sumažėjus šių klientų srautui, banko darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti tiksli niams klientams, į banką ateinan tiems brangesnių banko paslaugų“, – teigė pašnekovas. Apibendrindamas didžiųjų pre kybos centrų veiksmus reguliuo jant pageidaujamų ir nepageidau jamų klientų srautus, M.Degutis pabrėžė, kad tai daryti reikia labai subtiliai, nes šiandien nepageidau jamas nepilnamečių būrys po pen kerių ar dešimties metų gali tapti išskirtiniais klientais. Reguliuoja, bet nepripažįsta
Sostinėje įsikūrusio prekybos cent ro „Akropolis“ valdytojas Česlovas
Srautai: nors dauguma prekybos centrų ginasi, kad yra laukiamas
kiekvienas žmogus, nepageidaujamiems lankytojams sukuriamos to kios sąlygos, kad jie net nenori juose lankytis. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Urbonavičius gynėsi, kad visi klien tai yra pageidaujami, tačiau neslė pė, jog tenka kai kuriuos lankytojus išprašyti iš prekybos centro.
Mindaugas Degutis:
Kai susiformuoja sektorius lankyto jų, kurie tik sukuria srautą, o iš tikrųjų nieko neperka, iš kyla poreikis tokius klientus baidyti.
„Akropolyje“ mėgsta laiką leisti paaugliai ir mes jų nevaikome, nes jie vis tiek nusiperka ledų porciją ar kokį saldainį. Visokių žmonių ateina į prekybos centrą, bet neturime tei sės nė vieno išvaryti lauk“, – teigė Č.Urbonavičius. Jis pripažino, kad kai kurie žmonės, kurie elgiasi ne tinkamai, pvz., prašo išmaldos, yra įspėjami taip nesielgti. „Apsaugos darbuotojai prekybos centre nuo lat prižiūri ir palaiko gerą atmosfe rą. Žinoma, tenka gaudyti ir vagis, iš „Akropolio“ palydėti apsvaigu
sius, perspėti triukšmaujančius as menis, kartais pasitelkiama polici jos pagalba. Bet mes nesakome, kad tai yra nepageidaujami mūsų klien tai“, – pabrėžė Č.Urbonavičius. Bendrovės „Baltix RED“, val dančios Kaune esantį prekybos centrą „Mega“, rinkodaros vado vė Rasa Vyšniauskienė tai pat tei gė, kad niekada neskirstė ir ne skirsto klientų į pageidaujamus ir nepageidaujamus. „Vykdoma daug įvairiausių rinkodaros veiks mų, siekiant lankytojams sukur ti pridėtinę vertę ir taip paskatin ti jų kuo daugiau atvykti į prekybos centrą“, – sakė ji. O Klaipėdoje įsikūrusio preky bos centro BIG rinkodaros vady bininkė Rūta Zaksaitė neslėpė, jog tokių tyrimų rinkoje yra, tačiau kol kas šiam prekybos centrui užsakyti specialių tyrėjų išvadų neprireikė. „Kol kas patys savo priemonėmis susitvarkome. Nepageidaujamas klientas prekybos centre yra nebū tinai tas, kuris nieko neperka. Tai nėra blogai, tačiau jeigu tokie žmo nės priekabiauja prie kitų klientų ir jų buvimas sukuria neigiamą at mosferą, tuomet stengiamės, kad tokie asmenys, dažniausiai aso cialūs, prekybos centre nesilanky tų“, – teigė pašnekovė.
11
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Šeimininkai dar turi rezervų
Olimpinį sidabro medalį į Lietuvą parvežęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas puikiai supranta, kad dabar yra geriausias metas išklausyti žarstomus politinius pažadus, be to, jam aišku dar ir tai, kad ateitis viską sudėlios į sa vo vietas.
Arūno Visocko treniruojama Lie tuvos aštuoniolikmečių rinktinė įrodinėja, kad yra viena pajėgiau sių Senajame žemyne. Vilniuje ir Liepojoje vykstančiose pirmeny bėse iki vakar vakaro mūsiškiai žengė be kluptelėjimų.
Svajonė: J.Šuklinas norėtų turėti namą prie ežero, kuriame galėtų treniruotis.
„Scapix“ nuotr.
J.Šuklinas: medalio vertę suprasiu gerai pailsėjęs Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
– Olimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje tau atiteko garbingos pareigos. Kokį įspūdį paliko pati ceremonija? – Negaliu jos palyginti su atidarymo ceremoniją, nes šioje nedalyvavau, tačiau uždarymas labai patiko. Reikėjo nešti vėliavą, o vėliau stovėti su komanda. Gražus buvo koncertas, fejerverkai. Gaila, kad nekoncertavo kuri nors iš mano mėgstamų muzikos grupių. – Gausi piniginę premiją. Kaip manai, ar ji pakeis tavo gyvenimą? – Pakeis ar ne, bet tai bus neblogas gyvenimo tramplinas. Prieš tai neturėjau savo buto. Svajojau pasistatyti namą Visagine. Kaip tik ieškojau sklypo, prie kurio būtų ežeras. Galėčiau ten pairkluoti. Man patinka Visagino apylinkės: galima ramiai sportuoti, viskas arti ir gyventi ten gerai. – Kiek laiko ruošiesi skirti poilsiui? – Po sezono visada gerą mėnesį neirkluoju, tačiau lankausi sporto salėje, palaikau fizinę formą. Šis laikas būna skirtas lengvoms treniruotėms. Kol kas atostogos nesuplanuotos, tačiau kaip tik dabar galėsiu tuo užsiimti – savo tikslą pasiekiau. Jeigu premiją duos, daug planuoti nereikės. Tiesiog pirksiu bilietą ir važiuosiu pailsėti. Tačiau žinau, kad savaitę norėsiu tiesiog pabūti namie, nes ir taip esu pavargęs nuo įvairių viešbučių, lėktuvų. – Kaip manai, ar tavo iškovotas sidabro medalis pakeis irkluotojų gyvenimą Lietuvoje? – Tereikia pažiūrėti, kaip atrodo mūsų irklavimo bazė Visagine. Ją net sunku būtų pavadinti baze. Vaizdas – baisu. Neturime nor-
malių sąlygų persirengti, apie dušą net nekalbu. Mūsų valtys kainuoja milžiniškus pinigus, o jos saugomos patalpose, kur ant jų bėga vanduo nuo stogo. Žiauru. Prieš trisdešimt metų ši bazė buvo įkurta kaip laikinoji, tačiau iki šiol jos niekas neremontuoja. Tikiuosi, kad mano medalis pakeis situaciją. Žinoma, labai atsargiai žiūriu į dalijamus pažadus. Žinau, kad jie bus žarstomi geras dvi savaites, o vėliau pažiūrėsime, ar kas nors keisis.
jau savo galimybėmis ir žinojau, ko važiavau į olimpines žaidynes. Prieš pat išvyką svarsčiau, ką darysiu, jei bus medalis. Vėliau supratau, kad medalis tiesiog turi būti, nes visas savo jėgas tam ir atidaviau. Didelių emocijų nėra, nors tas medalis man labai daug reiškia. Tai visų mano įdėtų pastangų įvertinimas.
siseks kitais. Čia buvo olimpinės žaidynės, kurių laukti reikia ketverius metus, tačiau sporte dažnas dalykas yra traumos, nuo kurių niekas neapsaugotas. Žinoma, norėtųsi olimpinio aukso, tačiau tai reikia planuoti neskubant. Dabar pagrindinis tikslas – pergalė pasaulio čempionate.
Tikėjau savo galimybėmis ir žinojau, ko važiavau į olimpines žaidynes.
–Ar sidabro medalis suteikia papildomos motyvacijos ir dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis? – Kol kas negaliu atsakyti į šį klausimą. Grįžęs namo, pailsėsiu ir tik tada viską apmąstęs suprasiu medalio vertę sau kaip sportininkui. Drąsiai galiu pasakyti, kad šiuo metu pats nesuprantu, kas nutiko ir ką padariau. Tiesiog atvažiavau čia kaip į darbą: atėjau, padariau, išėjau.
– Šiose olimpinėse žaidynėse medalius iškovojo tų sporto šakų atstovai, kurie negali pasigirti didžiausiu valstybės finansavimu. – Taip, medalius į Lietuvą parvežė sporto šakos, kurios gauna ne pačius gausiausius pinigus. Mano manymu, pas mus per daug pinigų investuojama į krepšinį. Aišku, krepšininkai nuolat gerai pasirodo įvairiuose turnyruose, tačiau norėtųsi ir mums kiek daugiau dėmesio. Pažiūrėkime, kiek medalių iš olimpinių žaidynių pastaruoju metu atvežė šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Šiais metais savo galimybes pademonstravo boksininkai, imtynininkai. Kartais net apmaudu darosi, kai pažvelgi į reklamos stendus miestuose ar pamatai reklamą per televiziją, kuriose matome tik krepšininkus. Skaičiau internete komentarus po imtynininko Aleksandro Kazakevičiaus bronzinio žygio. Daugelis skaitytojų tiesiog klausia „o kas čia toks?“. Daug žmonių nežinojo, kad Lietuva turi tokį sportininką.
– Kada tavo karjeroje atsirado siekis iškovoti olimpinį medalį? – Noras kovoti dėl medalių buvo nuo vaikystės. Žinoma, tada apie olimpinį apdovanojimą neleidau sau net pasvajoti. Rimčiau apie tai pradėjau galvoti po pasaulio jaunių čempionato, kurį laimėjau. Tai buvo pirmas žingsnis, po kurio supratau, kad galiu kovoti su stipriausiais. Perėjau į suaugusiųjų grupę. Būdamas septyniolikos nesugebėjau gerai pasirodyti atrankoje į Atėnų olimpines žaidynes. Nenukabinau nosies. Tada tik raminau save, kad pasirodysiu Pekino žaidynėse. Atrankoje mane diskvalifikavo, todėl teko laukti dar ketverius metus (juokiasi). Daugelis dabar klausia, ar Rio de Žaneire bus vienintelis siekis – olimpinis auksas. Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes sporte negali pasakyti, kas bus rytoj, o po keturių metų – tuo labiau. Reikia atiduoti labai daug jėgų, kad patektum į žaidynes.
– O pats ar jau susivokei, kad iškovojai olimpinį sidabro medalį? – Prisipažinsiu, šoko nepatyriau. Jį patirčiau, jei į Londoną būčiau važiavęs nieko nesitikėdamas. Tokiu atveju iškovojęs medalį būčiau šaukęs, rėkęs, šokinėčiau. Tačiau tikė-
– Nepykdo nuomonė iš šalies, kad viskas paprasta? – Tokia nuomonė yra, tačiau nekreipiu į tokius žmones dėmesio. Žinote, mūsų sporto šakos pasaulio čempionatai vyksta kiekvienais metais. Jeigu nepasiseka vienais, numoji ranka ir sakai sau, kad pa-
– Per atostogas sportininkai turbūt leidžia sau daugiau? – Sportininkas vienuolika mėnesių per sezoną turi laikytis režimo. Neleidžiame sau alkoholio, nuolat turi dairytis, kad nebūtų oro kondicionierių. Kai baigiasi sezonas, atsiranda noras viską daryti kitaip. Jau tradicija tapo lankytis greitojo maisto restoranuose. Nesvarbu, ar jis tau patinka ar ne. Žinau, kad tai nesveika, tačiau norisi tai daryti. – Sportininko rutina: kelionės, režimas... – Apie tai negalvoju, tiesiog keliauju ir tiek. Kelionė iš Londono – pati lengviausia, nes nėra jokių planų po jos. Po tokių varžybų nesinori apie ką nors galvoti. Ir taip jaučiau emocijų perteklių. Tarkime, stovint ant pjedestalo norėjosi rėkti, verkti, šokti vienu metu, o visą tai reikėjo laikyti savyje. Tasai jausmas man priminė situaciją iš animacinių filmukų, kai kuris nors herojus praryja bombą ir ji sprogsta jo pilve. Tokį sprogimą pajutau stovėdamas ant pjedestalo.
Penktąją pergalę iš eilės prieš vie ną varžybų favoritę iškovoję lie tuviai vakar žaidė dėl pirmos vie tos E grupėje su ispanais. Pirėnų krepšininkai, mūsiškiai ir F gru pės lyderiai šiose varžybose buvo vienintelės ekipos, dar nepatyru sios pralaimėjimų. 77:68 laimėta dvikova prieš ser bus mūsiškiams leido ne tik užsi tikrinti antrą vietą grupėje, tačiau davė ir psichologinį impulsą. Le miamo ketvirčio pabaigoje šeimi ninkų persvara siekė vos du taš kus, tačiau serbai perlaužti įvykių eigos neįstengė ir šaltakraujiškai sužaidusi A.Visocko komanda šventė principinę pergalę. „Svarbiausia, kad laimėjome, o mūsų kiekviena pergalė į areną pritraukia vis daugiau aistruolių. Jų palaikymas mus tikrai dar la biau motyvuoja ir uždega. Sirga liai tikrai labai daug padeda, tiki mės, kad jų tik daugės“, – vylėsi aštuonis taškus mače su serbais pelnęs vidurio puolėjas Augusti nas Jankaitis. „Pergalė buvo labai svarbi dėl to, kad laimėję mes užsitikrino me mažiausiai antrąją vietą gru pėje. Nugalėtoją lėmė smulkios detalės. Iš pradžių turėjome pro blemų dėl atkovotų kamuolių, bet po pertraukos kovą baudos aikš telėje išlyginome. Serbų koman da yra gerokai aukštesnė, todėl tai – geras rezultatas. Džiugina ir tai, kad tokiose įtemptose rungtynėse suklydome tik septynis kartus“, – savo auklėtinius gyrė A.Visockas. Specialisto teigimu, prasidė jus atkrintamosioms varžyboms, jo komanda gali žaisti dar geriau. „Manau, kad rezervų dar yra“, – gana lakoniškas buvo treneris. Jis prognozavo, kad ir ispanai, ir serbai turėtų patekti į stipriau sių Europos čempionato koman dų ketvertuką. VD inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Rezultatas Lietuva–Serbija 77:68 (19:22, 16:14, 20:15, 22:17). J.Tamul is 18 tašk ų, M.Grigonis 12, J.Girdvainis 10/N.Jankovičius 18, D.Saličius 17, S.Potas 10.
12
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
pasaulis
41 žmogus
žuvo antradienį per du išpuolius Afga nistane.
Naujas smurto proveržis Prancūzijos vidaus reikalų mi nistras Manuelis Vallsas buvo apstumdytas ir nušvilptas atvy kęs į Amjeną, kur per dvi naktis trukusias riaušes degė pastatai ir automobiliai.
Prancūzijos šiaurėje esančiame mieste maždaug 100 jaunuo lių naktį į antradienį susirėmė su policija, šaudė į pareigūnus, padegė keliolika automobilių, laisvalaikio centrą ir vaikų dar želį. Buvo sužeista 16 policinin kų, kai kurie jų – stambių šratų ugnimi. Nuostoliai siekia mili joną eurų (3,5 mln. litų). „Šaunamieji ginklai! Ar gali būti normalu, kad žmonės puo la policiją šaunamaisiais gink lais? Tai nepriimtina. Įstaty mas ir tvarka turi būti atkurti“, – sakė ministras pasipiktinusiai miniai, kurią apsaugininkai vos įstengė sulaikyti. Įtampa skurdžiame Amjeno rajone pradėjo augti dar praė jusią savaitę, kai per automo bilio avariją žuvo 20-metis jau nuolis. Vietos gyventojai dėl jo mirties kaltina policiją. Vėliau pareigūnai už pavojingą vaira vimą sulaikė vieną vairuotoją, jis pradėjo priešintis, ir prasi dėjo riaušės. Didelė įtampa vis dar tvy ro apšiurusiuose Prancūzi jos miestų priemiesčiuose, kur nedaug galimybių rasti darbą, juntama rasinė diskriminacija ir atskirtis nuo pagrindinės vi suomenės srovės, įsivaizduoja ma, kad teisėtvarka palaikoma priešiškais metodais. Ši įtampa periodiškai įžiebia smurto pro trūkius. BNS, BBC inf.
Uždėjo apynasrį
Traukiniai tampa prabanga
Australijos aukščiausiasis teismas at metė tabako gamintojų skundą ir pripa žino, kad įstatymas, draudžiantis gamin tojų logotipus ant cigarečių pakelių, ne prieštarauja konstitucijai. Nuo gruodžio 1 d. visos cigaretės turės būti pardavi nėjamos vienoduose neutralios spalvos pakeliuose su didelėmis nuotraukomis, vaizduojančiomis tabako daromą žalą – nesveikus organus ir vėžininkus.
Keliose Didžiosios Britanijos stotyse antradienį vyko protestai prieš planuo jamą traukinių bilietų branginimą. Ke lionės šalies geležinkeliais jau dabar yra vienos brangiausių visoje Europoje, o nuo sausio 1 d. bilietų kainos išaugs dar 6,2 proc. Tai reiškia, kad už sezoninį bi lietą britams teks papildomai pakloti dar kelis šimtus svarų sterlingų. Ekonomis tai dėl brangimo kaltina infliaciją.
Prancūzijos futbo lo žvaigždės Fran ckas Ribéry ir Kari mas Benzema kitą met stos prieš teis mą dėl santykių su nepilnamete prosti tute.
Nemalonumai: jeigu F.Ribéry (kairėje) ir K.Benzemos kaltė bus įrodyta, jiems grės treji metai kalėjimo ir
45 tūkst. eurų bauda.
Futbolininkams pakvipo kalėjimu Devyni kaltinamieji
Paryžiaus magistratas Andre Dan do šią savaitę nusprendė patraukti į teismą devynis žmones, įskaitant du garsius futbolininkus. „Kai kurie kaltinamieji bus tei siami dėl sąvadavimo, bet kol kas negaliu atskleisti jų pavardžių, – sakė A.Dando. – Iki teismo dar li ko mėnesiai, manau, jis prasidės 2013 m.“ F.Ribéry žaidžia Miuncheno „Bayern“ klube, o K.Benzema – Madrido „Real“. Nei vienas, nei kitas klubas kol kas nekomentuo ja jų sportininkams pateiktų kal tinimų. Jeigu futbolininkų kaltė bus įro dyta, jiems grės treji metai kalėji mo ir 45 tūkst. eurų (155 tūkst. li tų) bauda.
Interviu leidiniui ji papasakojo, kad turėjo lytinių santykių su kai kuriais Prancūzijos rinktinės fut bolininkais, įskaitant F.Ribéry ir K.Benzema. Mergina teigė nesakiusi spor tin inkams esant i nep iln am et ė, nors tuom et jai buvo tik šeš io lika.
Per apklausą F.Ribéry pripažino turėjęs lytinių san tykių su Z.Dehar, bet tvirtino nežino jęs, kad ji yra nepil nametė.
Prostitutė viską papasakojo
Nuostoliai: riaušininkai Am
jene sudegino keliolika auto mobilių, laisvalaikio centrą ir vaikų darželį. AFP nuotr.
Europos futbolo čempionate šie met Prancūzijai atstovavę sporti ninkai dar prieš dvejus metus bu vo pirmą kartą apklausti dėl ryšių su prostitucijos tinklu. 2010 m. Prancūzijos policija atli ko reidą Paryžiaus naktiniame klu be „Zaman Cafe“ ir sulaikė 18 mer ginų, įtariamų prostitucija. Viena merginų Zahia Dehar 2010-ųjų balandį pasirodė žurna lo „Paris Match“ viršelyje.
Ginasi amžiaus nežinojęs
Į islamą atsivertęs žmoną ir tris vaikus turintis F.Ribéry per ap klausą pripažino turėjęs lytinių santykių su Z.Dehar, bet tvirti no nežinojęs, kad ji yra nepilna metė. „Jis nekaltas, kol neįrodyta jo kaltė, – sakė futbolininko advoka tė Sophie Bottai. – Neabejoju, kad tyrimas įrodys, jog F.Ribéry neži nojo jos amžiaus.“
Tyrėjai įtaria, kad F.Ribéry pir ko Z.Dehar lėktuvo bilietą, kad ši atskristų į Miuncheną į jo 26-ąjį gimtadienį. Tačiau advokatė S.Bot tai tai neigia ir tvirtina, kad futbo lininkas gyvenime nėra matęs šios merginos paso. „Nėra jokių įrodymų, kad jis ži nojo jos amžių. Mergina jam sakė esanti dvidešimties metų“, – tiki no S.Bottai. K.Benzemos advokatas Sylvai nas Cormieras taip pat neigia savo kliento kaltę, o visus paaiškinimus žada pateikti teisme. Populiarumo viršūnė
Skandalingoje istorijoje išgarsėju si Z.Dehar patraukė mados dizai nerio Karlo Lagerfieldo dėmesį, jo padedama pati pradėjo kurti apa tinius drabužius ir šiemet prista tė savo asmeninę apatinių drabu žių kolekciją. Alžyre gimusi mergina, kuriai dabar 20 metų, po tėvų skyrybų atsikraustė į Paryžiaus priemiestį ir dar paauglystėje pradėjo lanky tis prašmatniuose Prancūzijos sos tinės klubuose. Dabar ja domisi garsūs meni ninkai, tokie kaip fotografų due tas „Pierre et Gilles“, ir populia rūs žurnalai. „Euronews“, CNN inf.
Žvaigždė: Z.Dehar tapo drabu
žių dizainere ir šiemet pristatė savo kolekciją. „Scanpix“ nuotr.
13
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Sekmadienį Palan gos bažnyčioje turė jo vykti vienas sak ralinės muzikos fes tivalio „Ave Maria“ renginių – Mairo nio skaitymai. Ta čiau koncerto vietą teko skubiai keis ti, nes Telšių vys kupas Jonas Boru ta Maironio poezi jos skaityti ir giedoti bažnyčioje neleido. Veto: Maironio gimimo ir mirties metinėms skirtą sakralinės muzi
kos festivalį pajūryje sutrikdė Bažnyčios hierarchų draudimai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Neleido Maironio skaitymų Esą kai kurie populiariausių, žino miausių klasiko eilėraščių posmai neatitinka Bažnyčios kanonų. Specialiai Maironio 150-osioms gimimo ir 80-osioms mirties me tinėms parengta programa – ak toriaus Rimanto Bagdzevičiaus skaitomos šio iškilaus poeto eilės ir Valstybinio Kauno choro atlie kamos giesmės bei dainos – turėjo skambėti Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčio je. Deja, kai kurie atėję į koncertą rado užrakintas duris – renginys buvo perkeltas į Gintaro muzie jaus terasą. Tokį sprendimą festivalio „Ave Maria“ rengėjai priėmė pirmą kartą per ketverius festivalio gy vavimo metus, nors nuo pat pra džių dauguma renginių vykdavo būtent bažnyčiose. Atlikėjai dėl tokio vyskupo poel gio sako buvę šokiruoti. „Kai sužinai, kad kai kurie eilė raščiai lygtai neatitinka, anot vys kupo J.Borutos, kanonų arba kad kai kurios dainos turi baigtis būti nai tais posmeliais, o ne tais, – tai man primena sovietinę cenzūrą. Aš nežinau, kas čia yra. Man labai
keista, nes šitoje situacijoje Mai ronis, Dievas, tėvynė, Bažnyčia susipynę. Taip?“ – svarstė akto rius R.Bagdzevičius. „Žinoma, čia jų valia, kad kai kurie eilėraščiai, kai kurios dai nos negali skambėti bažnyčio je. Man tik kelia nuostabą tai, kad tame sąraše įrašyta „Lietuva bran gi“, – stebėjosi Valstybinio Kau no choro meno vadovas ir vyr. di rigentas Petras Bingelis.
Rimantas Bagdzevičius:
Tai man primena sovietinę cenzūrą.
Pasak jo, pareikalauta giesmę baigti kitu, paprastai koncertuo se negiedamu, posmu. „Ten lyg tai priekaištas, kad dar būtų įdė ti posmai „Kai ten per sumą visi sutarę / Gražiai užtraukia „Pul kim ant kelių“, / Jausmai bedie vių vėl atsigavę / Tikėti mokos iš tų vaikelių“. Aš nesuprantu, ar neužtenka tos mint ies, kad
čia Dievas, kuris ir taip jau yra mūsų giedojime?“ – kalbėjo di rigentas. „Žiūrint iš šalies, mano, kaip Maironio tyrinėtojos, pozicijų, sunkiai suprantamas toks galbūt siauras požiūris į Maironio kūry bą arba apskritai į literatūrą, kaip meną, poeziją. Nes lyg ir savai me suprantamas dalykas, kad tas krikščioniškasis pasaulėvaizdis ar tikinčiojo patirtis, kokia yra aki vaizdi ir Maironio poezijoje, gali būti išreiškiama ne tik siaurai re liginiu ar bažnytiniu žodynu“, – teigė Maironio kūrybos tyrinėtoja dr. Brigita Speičytė. Telšių vyskupija situacijos ne komentuoja. Viešumoje gerbtas dvasininkas, Žemaičių kunigų seminarijos ilga metis rektorius, pamokslininkas, moralinės teologijos profesorius Maironis per savo gyvenimą XIX a. pab.–XX a. pr. buvo kritikuoja mas tik dėl per didelio lietuvišku mo. Pasak rašytojo, taip pat dva sininko Juozo Tumo-Vaižganto, Maironis kaip tik laikėsi griežtų religinių doktrinų. VD, lrt.lt inf.
„Labai sunkiai kelią skinasi pras mingi, meniški spektakliai. Tiek norisi to lengvo žanro, tiek dainų, šokių ir popso, kad baisu, – ste bėjosi J.Marcinkevičius. – Dau guma supranta, kad čia ateis pa žaisti su lėlytėmis. Žinoma, ne tai yra teatro misija. <...> Tėvai ne nori aiškinti. Jie mano, kad atve džiau į teatrą ir prašau: atiduodu tą vaiką teatrui, ir teatras jam turi viską padaryti ir išleisti jį jau la bai laimingą ir labai patobulintą,
labai gerą. <...> Vis dėlto spek takliai statomi ne vien vaikams, o ir tėvams.“ Šį šeštad ien į sezon ą atid ary siantis teatras žada orientuotis į siaubo estetiką ir pristatyti dau giau spektaklių suaugusiesiems. Iš viso numatomi šeši premjeri niai spektakliai: trys iki Naujųjų metų, likę trys – 2013-aisiais. Suaug us ies iems skir iam i du nauj i spektakl iai: Rus ij oj e ir Suom ijoje dirbanč ios rež is ie rės Anos Ivan ovos-Braš inska jos originalus pastatymas pagal Ray Bradbury noveles „Meteo“ ir jaunos Klaipėdos režisierės Gin tarės Radvilavičiūtės spektaklis pagal apsakymą „Smėlio žmo gus“.
Daugiau informacijos www.amatugildija.lt Pagrindinis rėmėjas:
„Lėlės“ teatras primins siaubo estetiką Naują sezoną pradedančio Vil niaus teatro „Lėlė“ vadovas Juo zas Marcinkevičius sako, kad „Lė lė“ savo repertuare stengsis atsi riboti nuo vartotojiškumo ir įves pamirštą siaubo elementą.
Baltramiejaus mugė atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatus, menus ir cechų tradicijas.
Rėmėjai:
Viena iš premjerų vaikams iki Naujųjų metų – Algirdo Miku čio „Batuotas katinas“, kuria me, kaip žada teatras, griaudės viduramžių karnavalo ir gatvės artistų šurmulys, skambės šiuo laikiška Olego Ditkovskio kurta muzika. Režisierė ir dailininkė Auš ra Bagočiūnaitė-Paukštienė šie met pristatys pagal pačias bai siausias lietuvių pasakas ir mįsles sukurtą „rafinuotai siurrealistinį“ spektaklį „Pasakyk, ką matei?“. 2013 m. teatro aktorė, režisie rė, dramaturgė Nijolė Indriūnai tė kurs naują spektaklį „Sniego karalienė“, o Vitalijus Mazūras – spektaklį pagal „Spragtuką“. VD, BNS inf.
Informaciniai rėmėjai:
14
ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 27–62 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Prie Vingio parko estrados, M.K.Čiurlionio g. 100. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? Nemokamai.
Marga muzika
Kino sensacija
Aistringi šokiai
Įvairių tautų tradicinės muzikos kolekcija, ištraukta iš grupės „Mar ga muzika“ folkloro skrynios, turėtų sužavėti daugelį. Bus pristaty tos ne tik latvių, rusų, lenkų, bet ir serbų ar žydų dainos, kurių seną jį skambesį į šiandieną padės perkelti gitara, dūdmaišis, violončelė, dambrelis, begalė kitų instrumentų ir šiuolaikiškos aranžuotės.
Tiems, kurie taip ir nesuspėjo pamatyti lietuvių kilmės prancūzų režisieriaus Michelio Hazanaviciaus penkiais „Oskarais“ apdova noto šedevro „Artistas“, puiki proga tai padaryti. Tai nuotaikinga meilės istorija apie nebyliojo kino aktorių, kuris priverstas skau džiai išgyventi kino permainas – garso atsiradimą.
Kiekvieną ketvirtadienį po darbų vilniečiai kviečiami valandėlę praleisti energijos, uždegančio ritmo ir geros nuotaikos treniruotė je, kurioje bus mokomasi nesudėtingų šokio ir mankštos derinių grojant smagiai muzikai. Po atviru dangumi kvalifikuoti treneriai ves mankštas, po kurių gera nuotaika – garantuota.
KUR? S.Moniuškos skverelyje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. KADA? Šiandien 22 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Lietuvos dailininkų sąjungoje, Vokiečių g. 4 / 2. KADA? Iki šiandienos vakaro. KIEK? Nemokamai.
Pietūs su džiazu
Senųjų kultūrų sąjunga
Svajones pildo fėjos
Iš saugyklų į sales
Visi, kuriems nusibodo klasikiniai pietūs prigrūs tose kavinėse, kviečiami mėgautis vasara ir pie tauti lauke skambant gyvai muzikai. Šįkart prie Šv. Kortynos bažnyčios gros grupė „Electro pagan jazz“ – Tomas Čiukauskas ir Lukas Zinkevičius.
Japonijos kultūros festivalio „nowJapan“ puoš mena – ainų folkloro grupė – surengs koncertą su Lietuvos sutartinių giedotojomis „Trys ketu riose“. Ainų dainavimas neatsiejamas nuo religi nių apeigų ir socialinių reiškinių.
Filme Domas nuolat vėluoja į darbą Havro vieš butyje ir dėl to kaltas vis gendantis dviratis. Vie ną naktį, vos užgrojus mėgstamai muzikai, tarp duryje pasirodo fėja Fiona, pažadanti išpildyti tris Domo norus.
Parodos „Užmiršta kūryba“ tikslas – žinomų auto rių seniai užmirštą kūrybą, esančią Lietuvos dai lininkų sąjungos saugyklose, prikelti naujam gy venimui su viltimi, kad pagaliau kiekvienas kūri nys suras kelią į savo kūrėjo namus.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Dok. s. „Šilko kelias“ (1). 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00 Kine kaip kine. 21.30, 22.15 Drama „Jausmai“ (1968 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 Ukraina Europos kontekste.
9.45 „Ponas Bynas“ (5) (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“ (1) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (6) (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (7) (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (1) (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
6.15 Teleparduotuvė. 6.30 Anim. f. „Denis – grėsmė visuomenei. Nuotykiai laive“ (JAV, 2002 m.). 8.00 „Buvusieji“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Lobių sala“ (D.Britanija, Airija, 2012 m.).
LTV 21.00 val.
LNK 19.19 val.
LNK
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Komedija „Medaus mėnuo Las Vegase“ (JAV, 1992 m.). 0.55 „Kaltės kaina“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“ (k). 8.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Mentai“ (N-7). 15.00 „Raudonas dangus“.
TV3 22.00 val.
16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Raudonos nosies diena“. 23.35 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.40 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Teritorija. 10.55 Dok. f. „Kas nužudė Rasputiną?“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 16.00 Žinios. 16.10 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 7.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios.
BTV 20.25 val.
18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Obama. Jo istorija“. 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Vasara su Asta. 23.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 23.55 Reporteris. 0.37 Orai. 0.40 Dok. f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 14.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Palermo“–„Lazio“. 16.30 Vimbldono legendos. V.Gerulaitis ir B.Borgas (1977 m.). 17.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnye Krylja“–Kauno „Žalgiris“. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Snetterton). 20.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Snetterton). 21.15 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio vardo bokso turnyras. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
r
51
: s, ų 9
71
;
4
8 i-
6
ii.
5
yl.
4
l.
5
io.
keičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio ketvirtadienis, rugpjūčio 16, 2012 g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša Siūlo darbą ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 „KRETINGOS MAISTAS“ Maloniai į atnaujintąpriežiūros planavimo irkviečiame statybos maitinimo valstybinės Sparčiai besiplečianti paslaugų valgyklą UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darįmonė darbui Vilniuje, mokyklų skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9,valgyklose, Vilnius, per ieško Taikos pr.16, Klaipėda bą šeimos gydytojams irlaiško bendrosios prak-į mėnesį nuo jiems išsiųsto (atsakymo (studentų bendrabutyje) tikos slaugytojams. Informacija VYR.VIRĖJŲ pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. VIRĖJŲ 975626 PAGALBINIo INFORMACIJA APIE (-Ės) TERITORIJŲ Dienos pietūs nuo VIRTUVĖs 5 iki PLANAVIMĄ. 7 Lt (Darbo dienomis nuo 8-17 val.) Pranešame apie kartojamą visuomenės inforDARBUoToJo (-os) Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyDarbo pobūdis: maisto tvarkymas, Priimami užsakymai: banketams, pokyliams, po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 gedulingiems pietums darbas virtuvėje 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. Siūlome: laiku mokamą sutartinį 973725 detaliojo plano. Planavimo Tel. pasiteirauti: 8 620 132 59pagrindas – 2012 atlyginimą, socialines garantijas. m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviTel. pasiteirauti (8logistika 620) 13259perdavimoTransportas, organizatoriaus teisių ir pareigų darbo 8-17 val. tikslas – mo sutartis Nr. dienomis 042042. Planavimo Konditerijos įmonė priims į pagal darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemės tikslinęieško paskirtį Logistikos kompanija vairuotojų su nuoregione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti savais mikroautobusais. Darbas – siuntų priką-ekspeditorių irmieste. prekybos Tel.De-8 statymas Vilniaus Tel. 8agentą. 682režimą. 34 416. teritorijos naudojimo ir tvarkymo 1001658 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 V.Pūro odontologijos klinika gyd. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8ieško 698 20 198. odontologo padėjėjos. (85) 2 31 29 52. 1002330 Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
siūlo darbą
5
ro ooSo 2 oai ins. ų u kn-
6
Io ys ai1 1 or.
15
skelbimai
960851
mis. 1 kv. m –Nacionalinės nuo 7 Lt. Konsultuojame, dir- prieadresu Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Parengtas žemės tarnybos bame visoje Tel. 8Vilniaus 689 68 rajono 528. že-Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina Žemės ūkioLietuvoje. ministerijos 993788 960 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką 10 mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl100 096 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228),Nr. LT957044060000469129, AB SEB banKelionių esančiopoilsiautojus Šatrininkų k., Šatrininkų sen.,į Vil-kas. Parduodamas turtas yra areštuotas. Vežame iš Vilniaus, Kauno niaus r.Šventąją sav., formavimo pertvarkymo Palangą, (ir atgal),ir nuo 35 Lt. Tel.pro-Norintys apžiūrėti turtą turi kreiptis į ants8 699 965, 8 612 22 227. jekto99patvirtinimo 2012 m. gegužės975464 10 d. Te-tolį. Suinteresuoti asmenys turintys teisių į ritorijų planavimo dokumento rengėjas UABparduodamą turtą iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius do„EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštaskumentus. Informacija tel. (8 5) 2 74 27 42.
Parduoda effectivus@gmail.com.
Pranešame, kad Čepurniškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui kad. Nr. 4182/0600:0385 rengiami kadastriniai matavimai, organizatorius Pranas Jaruševičius ir Ligita Jaruševičienė, prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4182/0600:235, savininko Vladislavo Strižen paveldėtojus dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo atvykti į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas’’ Rinktinės g. 55-18, LT-09207
1002236
Automobilius ir detales 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-
Parduodamas BUAB „Coolspeed“ Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! . priklauja – www.lietuvalondonas.com santis LEXUS RX 300,ataskaitinis2002974465 2012automobilis 06 10 11 val. šaukiamas m.,rinkiminis už didžiausią pasiūlytą, betkuris ne mažesnę SUSIRINKIMAS, vyks Kelmipoilsiautojus iš Vilniaus, neiVežame 15 000 Lt kainą. Paraiškos renkamosKauno 14 į jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos dienų nuo paskelbimo, adresu UAB Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo„Admi35 Lt. Tel. ataskaita Revizoriaustel.atasnas“, Vytauto g.tvirtinimas. 33, Vilnius. Informacija 8 699 99 ir965, 8 612 222.227. 8 619 kaita39ir698. tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 1002742
4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei Kitas prekes pusei bendrijos narių,45pakartotinis susirinkiPokranines sijas (aukštis cm), naujas kranmas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje sijasKita komplekte (17 m). Tel. 8 699 52 468. 1002098 pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 Perka už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” 1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidau-atlieneicentre 35 730 Lt Žaliakalnyje. kainą. Pasiūlymai teikiami iki tina arba Tel. 8 698 ka kadastrinius matavimus Vilniaus r.32sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai vo916. Sudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB 1001947 „Vilma”, kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS skl. Nr. 148miškus (skl. kad. Nr.Lietuvoje: 4184/0934:0148), Įmonė perkaUkmergės visoje malki-DauLegale“, g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto nius (1 ha –gretimo 5000 Lt), senus eglynus,sodo) beržy-sklygiau tel. (8 5) 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką 2012 m.206 birželio 8išd. 10 nus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito 51 518. karto. 8 688 727. priklausančio sklypo ir val. Tel. atvykti prie82jums 995094971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom suĮvairūs jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių Kita vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e.Darius SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Antstolis Stakeliūnas skelbia 4 kam960926 4167/1002:0027 barių buto, bendras kadastriniai plotas 59,45 matavimai. kv. m, Paslaugos esančio D.Poškos g. 10-2 Vilniuje ir 79/715 Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių dalių ha ploto žemės sklypo, esančio LinUAB0,0715 „Baltijos Matavimų Organizacija”, Statybos ir remonto g. 10 Vilniuje, nuosavybės teise Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- D.Poškos kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. Sienų, grindų apšiltinimas tarpus. tinius. Lietuvoje pristatome įikiorodurų. Tel. 8 priklausančių Dariui Norkui pirmąsias varžy-976256
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Ekovata, termoputa, polistireno granulė-
Kelionių organizatorius
tynes. Varžytynės vyks 2012 09 18 14.30 val.
Karščiausikelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las(8Vegasas nuoFaks. 2871 Lt 262 91209120 Tel. 5) 231 3314. (8 5) vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasjūras? TIKROMS ATOSTOGOMS! Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kas valdo Ne tik Neptūnas! 12 už Talinas–Marienhamnas–Stokholmas ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms nuo 125 Lt Kopenhaga–Oslas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas leiskitės Klaipėda–Kylis Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laiveį abi Baltijos www.krantas.lt Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vakesčiais. Kviečiame Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paKlaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100 Lt mokamas karėlį! šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, graRyga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Talinas–Stokholmas Bostonas Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! nuo 2588 Lt Daugiau informacijos piniginę. Talinas–Helsinkis
Kelionių organizatorius
6
: o. 0
val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos Tel.inspekci261 3653, 261 3655, 261 3659 jai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus skelbimai@vilniausdiena.lt g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 637 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1847Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 429 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 1297LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 999 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627577Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS 1979 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, 935LtLt Malta – Hurgada 904 Lt nuo Ispanija, Kosta Dorada – 999LtLt Bulgarija nuo 850 Lt – 1099 Graikija, Chalkidikė Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500–Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kos sala 1128LtLt Kreta nuoKos 1170sala Lt ––1128 Antalija – 1295 Turkija, Antalija – 1185 LtLt Tunisas nuo 770 Lt Burgas––1199 1185LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka 1489LtLtpoilsinės) Rijeka ––1279 IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris Marmaris1289 1620LtLt Turkija, Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634nuo Lt– 1899 Egiptas, Hurgada 1440LtLt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt (poilsinės) Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠBulgarija 995 LtLt ŠriRYGOS: Lanka –– 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poŠri Lanka –IŠ3500 Lt ilsinės) IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Kruizas Nilu Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770nuo Lt 1440 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,– Kreta – 99 Lt 1678 Lt Izraelis Egiptas nuo Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Marokas – 2634 Lt Holivudo akademija 599 LtLt Portugalija, Algarvė – 2239 Kuba – 5853 Lt Mes jėga 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Energetikas Pasaka nuo600 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Lt Laimingas žmogus Raganė – 550 Lt – tai aš! 600 Mes jėga 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje 60 Lt Kitas variantas 359„Pribrežnyj“ Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt. KELTAI
VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis
e j u i n l Vi O
N KO
S A V
T FO
S UR
AS
A R A K
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Vilnius, tel. (8 5) 2 47 03 82, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1002287
Vladislavo Katilovičiaus turto paveldėtojų dėmesiui! Š. m. rugpjūčio 29 d. 9 val. adresu Vilniaus r., Zujūnų sen., Balandiškių k., vyks sklypo Kad. Nr. 4110/0700:4869 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „BMO Projektai”, Vilnius, Linkmenų g.13. Tel. 8 601 71 112. 1002277
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje orai pamažu ims šilti, lietaus mažės. Šiandien temperatūra pakils iki 19–22 laipsnių šilumos, penktadienį bus dar vienu kitu laipsniu šilčiau, trumpas lietus galimas tik rytiniuose rajonuose. Naktimis oras sušils iki 11–15 laipsnių. Savaitgalis turėtų būti dar šiltesnis, lietaus nenumatoma.
Šiandien, rugpjūčio 16 d.
+20
+21
+21
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.56 20.48 14.52 4.33 19.42
229-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 137 dienos. Saulė Liūto ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +25 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +12 Kopenhaga +21
Londonas +24 Madridas +32 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +30 Oslas +22 Paryžius +27 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+21
+17
+13
3
+16
+21
+17
+13
7
penktadienį
šeštadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+19
Alytus
0–5 m/s
+22
+16
+11
7
Šv. Rokas, Pjūties pabaiga 1845 m. gimė Nobelio fi- 1956 m. mirė legendizikos premijos laureatas, nis vengrų aktorius, suspalvotosios fotografijos vaidinęs Drakulą, Béla išradėjas prancūzų fizikas Lugosi. Gabrielis Lippmannas. 1962 m. gimė JAV akto1920 m. gimė poetas rius Steve’as Carellas. Charlesas Bukowski. 1964 m. gimė kino reži1934 m. gimė prancūzų sierius ir aktorius Šarūkino aktorius Pierre’as nas Bartas. Richard’as. 1972 m. gimė aktorė Ne1949 m. mirė rašytoja, ro- ringa Varnelytė. mano „Vėjo nublokšti“ au- 1977 m. mirė rokenrolo torė Margaret Mitchell. karalius dainininkas ir 1954 m. gimė kanadie- aktorius Elvis Presley. čių kino režisierius Ja- 1987 m. mirė rusų aktomesas Cameronas. rius Andrejus Mironovas.
Šią savaitę laimėkite Geneen Roth knygą „Moterys, maistas ir Dievas“.
Jeigu jūsų požiūris į maistą kelia nerimą – valgote per daug ar per mažai, nuolat mąstote apie tai, ką valgote, ar apskritai negalite liautis valgę, – tada ši knyga skirta jums. Tris dešimtmečius studijavusi, dėsčiusi ir rašiusi apie tai, kas skatina nenumaldomą norą valgyti, G.Roth padarė išvadą, kad mitybos įpročiai neatsiejami nuo įsitikinimų apie gyvenimą.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
Vardai Alvita, Butvydas, Joakimas, Rokas, Steponas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+21
+21
DATOS
Rytas
+17
Praha +24 Ryga +20 Roma +31 Sidnėjus +20 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +33 Varšuva +23
2
3
4
5
6
7
1958 m. gimė popmuzikos karalienė dainininkė ir aktorė Madonna (tikrasis vardas – Louise Veronica Ciccone).
Avinas (03 21–04 20). Labai energingas laikotarpis, įgyvendinkite planus arba rūpinkitės turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Tačiau nepraraskite saiko. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir prieštarauti jūsų idėjoms bei idealams. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, kils noras juos išbandyti, patraukti per dantį, tačiau žiūrėkite, kad netyčia neįskaudintumėte artimiausių draugų. Vėžys (06 22–07 22). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Liūtas (07 23–08 23). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Apskritai ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai. Mergelė (08 24–09 23). Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir susikaupkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt pats laikas rinktis baldus, spalvas. Keisis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos veiklai, kurią mėgstate ir vertinate. Šaulys (11 23–12 21). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai jums pritars. Tai sėkmingas laikas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocijos ir jausmai pasieks viršūnę, beveik ekstazę. Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Vandenis (01 21–02 19). Bus sunku atsidėkoti kitiems žmonėms. Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko: šis sunkus laikotarpis baigsis, bet reikia palaukti. Žuvys (02 20–03 20). Asmeninės problemos gali kliudyti jūsų gyvenimo tikslams. Bijote būti įžeistas, jaučiatės nesaugiai, o tai trukdo judėti pirmyn. Būkite atsargus. Iš tikrųjų neatsitiko nieko baisaus.