2012-08-14 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 14, 2012

www.kl.lt

189 (19 490)

.;A?.162;6@ ?B 4=7�š6< !

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b X RcVĂ˜VR[Ă›

M.Ah­ma­di­ne­ja­das: mu­sul­mo­nų ťa­lių ne­su­ta­ri­mais nau­do­ja­si prie­ťai.

Pasaulis 9p.

PrieĹĄ skaus­mÄ… – ne­tra­di­ci­nÄ—­mis ir ÄŻpras­to­mis prie­mo­nÄ—­mis.

sveikata

Nuo skau smo gelbs ti ir

Skausmas – su tingas ir įdo dėmus mechaniz mas. Taip tvirtinantis gydytojas reflek so peutas Ilja teraSeldinas, deťimtme tį praleidęs Jun gti Valstijose, nėse be prieť metus veik uostamiestyje įkō rė netradicinės me nos kliniką. dici-

akupunk tĹŤra

11

RugpjĹŤÄ?io 15 d., treÄ?iadienÄŻ, laikraĹĄtis neiĹĄeis. Kitas dienraĹĄÄ?io numeris – rugpjĹŤÄ?io 16 d., ketvirtadienÄŻ.

Sandra Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiute@kl.lt

– Kuo uĹž sii – GalÄ—tume ma jĹŤsĹł klinika? vadintis tie mo klinika, siog skauskur naudo jamos nÄ—s ir netra dicinÄ—s skaus tradicivimo tech mo blokanologijas. Nors gal Ĺžo „netradici dis nė“ taip pavadin nÄ—ra tinkamas. Bet ti Vienas iĹĄ ga patarÄ— kalbininkai. nimo bĹŤdĹł, limĹł skausmo malĹĄiku taikau, – aku rÄŻ dabar daĹžniausiai mas JAV su punktĹŤra. Bet dirbdapra tĹŤra nÄ—ra vie tau, kad akupunksprendimo nintelis visĹł problemĹł bĹŤdas. JÄŻ ge kyti tada, riausia taikai gali pa dÄ—ti greitai efektyviai. ir Skausmas turi kelis Vienas jĹł, aspektus. kai tikra prieĹžas skausmÄ… sukelia tam ma ar uĹžde tis, pavyzdĹžiui, traugi – nervinis mas. Kitas aspektas pralaidumas. taip pat ga SkausmÄ… li mocinÄ—s ar iĹĄprovokuoti psichoeso Pastaruosius ciologinÄ—s prieĹžastys. pacientus siai perlei daĹžniaudĹžiame ki tiems spe listams. ciaSkausmas tÄ… Ĺžmogaus gali sutrikdyti ÄŻpraspakeisti ĹžmogyvenimÄ…. Jis net ga li gaus elgesÄŻ. AnksÄ?iau tuojamas skausmas buvo traktaip: jis at siranda kaip tam tikros prieĹžasties paĹĄalinus, pasekmÄ—. JÄ… dingsta ir TaÄ?iau da skausmas. bar specia lis traktuoja kitaip. Prie tai skausmÄ… Ĺžasties pa linimas nuo ĹĄaDÄ—l nuolat skausmo neiĹĄvaduo ja. siun pulsĹł erzina Ä?iamĹł nerviniĹł immi recepto dĹžiĹł nervĹł riai. IĹĄ prasis bet galiausiai tema bĹŤna pralai di, ji iĹĄnaudoja savo rezervus.

Ĺ iandien priedas

Bu­to nuo­ma – it lo­te­ri­ja 12

ď Ž Pozici

ja: 6 @RY QV [N` NXb ]

Kaina 1,30 Lt

„Nes­lÄ—p­siu, aĹĄ pa­spau­dĹžiau ka­pi­to­nÄ….“

b[X aĂ­ _\` [R `VĂ­ Y\ aVRZ ` ]N PVR[ aNZ` X b _

VĂş YV T\Z` Tf Qf aV f_N T_ RV aĂş V_ ]N N[ TVĂş ZR a\ Q

Ăş

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las uŞ­si­mi­nÄ— apie uos­to ka­pi­to­no at­si­sta­ty­di­ni­mo iĹĄ pa­rei­gĹł prie­Şas­tis.

2p.

Vai­ruo­to­jĹł lau­kia kla­jo­nÄ—s Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… kie­muo­se ap­mo­kes­ti­nu­si Klai­pÄ—­dos val­dĹžia pa­pil­do­mai ne­sky­rÄ— pi­ni­gĹł ÄŻsi­gy­ ti dau­giau sto­vos skai­tik­liĹł, to­dÄ—l vai­ruo­to­jams teks klai­dĹžio­ti, kol su­ras ÄŻren­gi­nÄŻ su­si­mo­kÄ—­ti.

„„Si­tua­ci­ja: lai­ki­nĹł na­mĹł be­si­dai­ran­tys nuo­mi­nin­kai pa­gei­dau­tĹł eko­no­miť­kĹł nau­jos sta­ty­bos bĹŤs­tĹł, ta­Ä?iau jĹł kai­nos ÄŻkan­da­mos ne­dau­ge­liui.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Nors ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tai pa­ste­ bi, kad pa­sta­rai­siais me­tais uos­ta­mies­ty­je nuo­mai siō­lo­mĹł bu­tĹł dau­gÄ—­ja, iť­si­rink­ ti tin­ka­mÄ… pa­sto­gÄ™ ga­li tap­ti daug lai­ko ir kant­ry­bÄ—s pa­rei­ka­lau­sian­Ä?iu iť­ťō­kiu.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Vaiz­dai ťo­ki­ra­vo

Juo la­biau kad ir spe­cia­lis­tai, ir bĹŤs­t Ä… pa­gei­d au­jan­tys iť­s i­n uo­ mo­ti klai­pÄ—­die­Ä?iai ga­lÄ—­tĹł pa­tvir­ tin­ti, jog nau­jĹł moks­lo me­tĹł iť­va­

ka­rÄ—s tam – ne pa­ts pa­lan­kiau­sias me­tas. Be­veik tris sa­vai­tes bĹŤs­to paieť­ koms su­gai­ťu­si ir ne­se­niai ÄŻkur­tu­ ves at­ťven­tu­si klai­pÄ—­die­tÄ— ÄŻsi­ti­ki­ nu­si, kad nuo­mo­to­jai ne­pra­lei­do pro­gos pa­si­nau­do­ti pa­ lan­kia si­tua­ci­ja.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

4

PrieĹĄ mÄ—­ne­sÄŻ Klai­pÄ—­dos ta­ry­ba nu­ spren­dÄ—, jog rink­lia­va uĹž au­to­ mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… se­na­mies­ty­je ir mies­to cent­re tu­ri bō­ti ren­ka­ma ne tik aikť­tÄ—­se ir gat­vÄ—­se, bet ir dau­ gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł kie­muo­se. Taip esÄ… sie­kia­ma iĹĄ kie­mĹł iť­vy­ ti at­vy­kÄ—­liĹł au­to­mo­bi­lius, ku­riuos vai­ruo­to­jai sta­to siek­da­mi iť­veng­ ti mo­kes­Ä?iĹł. Ta­Ä?iau kie­mus ap­mo­ kes­ti­nÄ™ po­li­ti­kai ne­sky­rÄ— pi­ni­gĹł ÄŻsi­gy­ti pa­pil­do­mĹł sto­vos skai­tik­liĹł pa­sta­ty­ti kie­muo­se, kad vai­ruo­to­ jams bō­tĹł pa­to­gu su­si­ mo­kÄ—­ti uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ….

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

2

antradienis, RUGPJŪČIO 14, 2012

miestas

Uos­to ka­pi­to­nas trau­kia­si iš po­sto As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Po skan­da­lin­gos is­to­ri­jos, kai iš loc­ma­nų lai­vų bu­vo va­gia­mi de­ galai, Vik­to­ras Lu­ko­še­vi­čius pa­ lie­ka uos­to ka­pi­to­no po­stą. Di­rek­ ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ne­slė­pė tu­rė­jęs įta­kos šiam ka­pi­to­ no spren­di­mui.

12 me­tų uos­to ka­pi­to­no pa­rei­gas ėjęs V.Lu­ko­še­vi­čius po skan­da­lin­ gų degalų va­gys­čių iš loc­ma­nų ka­ te­rių at­si­sta­ty­di­na. Di­rek­ci­ja tu­ri de­vy­nis lai­vus, tris iš jų nau­do­ja loc­ma­nai. Ki­lo įta­ri­ mas, kad uos­to loc­ma­nų ka­te­riai su­nau­do­ja per daug degalų. „Kiek pa­mai­nų bu­vo tik­rin­ta, vi­ sur degalų su­nau­do­ta dau­giau nei liu­di­ja įra­šai lai­vų žur­na­luo­se. To­ dėl ši­toj vie­toj jo­kių nuo­lai­dų ne­ga­ liu tai­ky­ti“, – pa­brė­žė E.Gent­vi­las. Kai di­rek­ci­jos va­do­vą pa­sie­kė ži­ nia, kad iš ka­te­rių į pri­va­čius au­ to­mo­bi­lius per­duo­da­mos dega­ lų tal­pos, pa­rei­gū­nai ke­lias die­nas ste­bė­jo šias uos­to dar­buo­to­jų va­ gys­tes. Bū­tent to­dėl ša­lių su­si­ta­ri­mu nuo spa­lio 5 d. iš uži­ma­mų pa­rei­

gų trau­kia­si uos­to ka­pi­to­nas V.Lu­ ko­še­vi­čius. Ka­pi­to­nas esą pri­siė­mė ad­mi­nist­ra­ci­nę-po­li­ti­nę at­sa­ko­ my­bę. „Iki ki­tų me­tų lie­pos dar no­rė­ jau pa­dirb­ti“, – pir­ma­die­nį spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je ne­slė­pė uos­to ka­pi­to­nas V.Lu­ko­še­vi­čius. „Tik­rai ver­ti­nu uos­to ka­pi­to­no pa­tir­tį uos­to dar­be. Ma­no prie­kaiš­ tai reiš­kia­mi jam kaip ad­mi­nist­ra­ to­riui. Nes­lėp­siu, aš pa­spau­džiau ka­pi­to­ną, pa­rei­ka­la­vau at­sa­ko­my­ bės“, – pa­tvir­ti­no Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas E.Gent­vi­las. Ka­pi­to­nui pa­siū­ly­ta pe­rei­ti dirb­ ti lai­vy­bos kon­sul­tan­tu. Lai­ki­nai uos­to ka­pi­to­no pa­rei­gas eis Ado­ mas Alek­na. Ma­no­ma, kad vien iš tri­jų loc­ ma­nų lai­vų kiek­vie­ną mė­ne­sį bu­vo pa­va­gia­ma apie 15–20 to­nų degalų. Skai­čiuo­ja­ma, kad kas mė­ne­sį di­ rek­ci­ja pa­tir­da­vo apie 45 tūkst. li­ tų nuo­sto­lių. Lie­pos 5 die­ną bu­vo su­lai­ky­ti ke­ tu­ri uos­to Lai­vy­bos sky­riaus dar­ buo­to­jai, du iš jų jau at­leis­ti. Kaip bus pa­sielg­ta su ki­tais dar­buo­to­ jais, ku­rie nu­si­kal­ti­mo ne­pa­da­rė, ta­čiau neuž­tik­ri­no kont­ro­lės, dar spren­džia­ma.

Būk­lė: dau­gu­ma iš­vers­tų, nu­lauž­tų me­džių yra se­ni ir su­tre­šę.

Me­džiai parūpo vagims

Par­kuo­se ir kie­muo­se vėt­ros iš­vers­ti me­džiai vie­niems ta­po rū­ pes­čiu, o ki­tiems – pa­gun­da. Iki šiol ne­sut­var­ky­tas išvartas sa­vi­ na­si va­gys. Tvar­ky­to­jams jie pa­lie­ka tik ša­kas ir kel­mus. Tad gat­vė­se, par­kuo­se gu­lin­čius me­džius pra­šo­ma sau­go­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­lie­ka: 12 me­tų uos­to ka­pi­to­no pa­rei­gas ėjęs V.Lu­ko­še­vi­čius po skan­

da­lin­gų degalų va­gys­čių at­si­sta­ty­di­na.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­ sa­ko­jo, kad pa­vo­jų žmo­nėms kė­ lę me­džiai gat­vė­se jau su­tvar­ky­ti. Dar­bai pra­de­da­mi par­kuo­se, skve­ ruo­se, Va­sa­ros est­ra­do­je. „Gat­vė­se dar yra li­kę nu­lauž­tų ša­ kų ar me­džių, ta­čiau jie ne­ke­lia pa­ vo­jaus. Rei­kia lai­ko, kol vis­ką su­tvar­ ky­si­me“, – tvir­ti­no G.Va­la­ši­nas. Pa­sak jo, dar­bai yra su­dė­tin­gi. Pra­ne­ša­ma apie vis nau­jus iš­vers­ tus me­džius. Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kad at­ vy­kus tvar­ky­ti vie­no ran­da­mi gu­ lin­tys du me­džiai. „Dar­bai su­dė­tin­gi. Ne­pas­ku­bė­ si. Rei­kia ne tik me­dį pa­ša­lin­ti, bet

ir tur­tą iš­sau­go­ti“, – aiš­ki­no va­ do­vas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­ na Ša­ka­lie­nė pa­sa­ko­jo, jog vė­jo iš­

Šiukš­les pa­lie­ka, o me­die­ną iš­si­ve­ža kū­re­ni­mui.

vers­tus me­džius sa­vi­na­si va­gys. Skai­čiuo­ja­ma, kad jų pa­vog­ta apie de­šimt. Blo­giau­sia, anot I.Ša­ka­lie­nės, kad žmo­nės ge­rą me­die­ną iš­si­ve­ ža, o ša­kas ir kel­mus pa­lie­ka. Tam­ pa su­dė­tin­giau vis­ką su­tvar­ky­ti.

„Šiukš­les pa­lie­ka, o me­die­ną iš­ si­ve­ža kū­re­ni­mui“, – tei­gė ve­dė­ja. Pa­sak G.Va­la­ši­no, kreip­ta­si pa­ gal­bos į po­li­ci­ją, kad pri­žvelg­tų iš­ vers­tus me­džius, nors di­džio­ji da­lis me­die­nos ir nė­ra ver­tin­ga. Ji su­tre­ šu­si, su­ski­lu­si. Kol kas mies­to val­džia svars­to, ką su ja da­ry­ti. „Svars­tė­me įvai­rius va­rian­tus. Gal­vo­jo­me pa­nau­do­ti suo­lų, sto­ vin­čių pa­plū­di­miuo­se, ga­my­bai. Ta­čiau spe­cia­lis­tai tvir­ti­no, kad tam tin­ka­mos me­die­nos nė­ra. Di­ džio­ji da­lis me­džių yra su­tre­šę“, – pa­sa­ko­jo I.Ša­ka­lie­nė, teig­da­ma, jog bus ieš­ko­ma op­ti­ma­liau­sio spren­ di­mo. Kol kas me­die­na san­dė­liuo­ja­ ma įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ kie­me.

Vai­ruo­to­jų lau­kia kla­jo­nės „Kol kas ga­l u­t i­n io 1 spren­di­mo nė­ra, ta­čiau nau­jų va­di­na­mų­jų par­ko­ma­tų tik­

rai ne­pla­nuo­ja­me įsi­gy­ti“, – tei­gė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Jis pa­ta­rė vai­ruo­to­jams už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mo­kė­ti trum­pą­ ja SMS ži­nu­te. „Aiš­ku, kad per­žiū­ rė­si­me, ku­riuos sto­vos skai­tik­lius per­sta­ty­ti ar­čiau kie­mų, ta­čiau kiek­vie­na­me kie­me jų ne­pas­ta­ty­ si­me“, – dės­tė G.Ne­niš­kis. Šiuo me­tu Klai­pė­dos cent­re, se­ na­mies­ty­je ir pa­jū­ry­je yra pa­sta­ty­ ta 150 sto­vos skai­tik­lių. G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, kol kas pa­ grin­di­nis dar­bas yra nu­sta­ty­ti, ku­ rie kie­mai yra vals­ty­bi­nė že­mė, o ku­rie – pri­va­ti nuo­sa­vy­bė.

„Pas­ta­ruo­siuo­se kie­muo­se mo­ kes­čio, su­pran­ta­ma, ne­ga­lė­si­me rink­ti. Lau­kia il­gas tech­ni­nis dar­ bas nu­sta­tant pri­va­čius ir vie­šus kie­mus“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius.

Pa­tiems na­mo gy­ ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lius sa­vo kie­ me ne­mo­ka­mai, rei­ kės gau­ti lei­di­mą iš sa­vi­val­dy­bės. Mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ne tik se­na­mies­čio ir mies­to cent­ ro gat­vė­se, bet ir dau­gia­bu­čių na­

mų kie­muo­se rei­kės nuo ki­tų me­ tų pra­džios. Pa­tiems na­mo gy­ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius sa­ vo kie­me ne­mo­ka­mai, rei­kės gau­ ti lei­di­mą iš sa­vi­val­dy­bės. Jo kai­na me­tams – 5 li­tai. Ta­čiau ant­ra­sis lei­di­mas sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lį kie­me ta­me pa­čia­ me bu­te gy­ve­nan­čiam vai­ruo­to­jui me­tams gel­to­no­jo­je ir rau­do­no­jo­ je zo­no­se kai­nuos 250 li­tų, ža­lio­jo­je zo­no­je – 100 li­tų. To­kius lei­di­mus nu­si­pir­kę gy­ven­to­jai sa­vo au­to­mo­ bi­lius ne­mo­ka­mai ga­lės sta­ty­ti 200 met­rų spin­du­liu nuo dau­gia­bu­čio na­mo, ku­ria­me gy­ve­na. Nau­jo­vė ta, kad lei­di­mus ga­lės nu­si­pirk­ti ne tik bu­tų sa­vi­nin­kai, bet ir juos le­ga­liai iš­si­nuo­mo­ję as­ me­nys.

Spren­di­mas: už automobilių sto­vė­ji­mą dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se

nuo ki­tų me­tų teks mo­kė­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

antradienis, RUGPJŪČIO 14, 2012

miestas „Mik­riu­kams“ – su­tar­tys

Pa­dau­gė­jo ke­lei­vių

Pel­nė ap­do­va­no­ji­mą

Bai­gian­tis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės su­tar­tims su marš­ru­ti­nių tak­si ve­žė­jais, bus su­da­ro­mos nau­jos. Jas su­da­rant bus at­si­ žvel­gia­ma į anks­čiau pa­da­ry­tus pa­žei­di­mus, trans­por­to tech­ni­ nę būk­lę. Šių prie­mo­nių bus im­ ta­si sie­kiant, kad mies­tie­čiai bū­ tų ap­tar­nau­ja­mi ko­ky­biš­kai ir sau­giai.

Lie­pą Klai­pė­do­je iš vi­so ap­si­ lan­kė 43 tūkst. 586 ke­lei­viai – 11 pro­c., ar­ba 4 tūkst. 440 ke­ lei­vių dau­giau nei per tą pa­ tį praė­ju­sių me­tų lai­ko­tar­pį. Iš jų krui­zi­nių lai­vų – 4 tūkst. 243 ke­lei­viai. Tai yra 943 krui­ zi­nių lai­vų ke­lei­viais dau­giau nei ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2011 me­tais.

Dau­giau nei du mė­ne­sius var­žy­ bo­se da­ly­vau­jan­ti jach­ta „Lie­tu­ va“ iš­plau­kė į pa­sku­ti­nį re­ga­tos „The Tall Ships Ra­ces“ var­žy­bų eta­pą. Lie­tu­viai jau tu­ri vie­ną ap­ do­va­no­ji­mą už ant­rą­ją vie­tą sa­vo gru­pė­je. Is­pa­ni­jos uos­te La Ko­ ru­na jach­tos „Lie­tu­va“ įgu­la dar ga­vo spe­cia­lų pri­zą už ge­riau­sią pa­si­ro­dy­mą įgu­lų pa­ra­de.

Baltijos prospekto rekonstrukcijai – milijoninės ES fondų investicijos

Sąlygos: įgyvendinus Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukciją, bus galima greičiau patekti į šiuo metu statomą Klaipėdos

keleivių ir krovinių terminalą.

Vytauto Petriko nuotr.

Ambicingas uostamiesčio Baltijos prospekto rekonstrukcijos projektas sulauks solidžios finansinės injekcijos. Dalis lėšų – 17–20 mln. litų – pirmiesiems darbams bus skirta dar iš ES 2007–2013 m. biudžeto.

mis bus finansuojami tik pirminiai vienos – Baltijos prospekto ir Minijos gatvės – sankirtos rekonstrukcijos darbai. Jos metu numatoma įrengti vieno lygio sankryžą, kuria bus galima greičiau bei patogiau patekti į naująjį Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą.

Eligijus Masiulis: Justė Labutytė Ne tik miesto reikalas

Tokią finansavimo galimybę savo įsakymu patvirtinęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neabejoja, jog ši investicija užtikrins spartesnę darbų eigą. „Savivaldybė nėra pajėgi vien savo lėšomis finansuoti tokius projektus, kita vertus, kodėl tik miestas šias išlaidas turėtų prisiimti ant savo pečių, juk tai susiję ir su tranzitiniu transportu“, – teigė E.Masiulis. Pasak ministro, kalbant apie uosto plėtros perspektyvas ir apie tai, kad centrinėje jo dalyje pradėjo kilti naujasis Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas, akivaizdu, kad iš magistralės Vilnius–Klai-

pėda pusės iki uosto miesto gatvėmis, ypač Baltijos prospektu, augs ne tik potencialus lengvųjų automobilių, bet ir krovininio transporto srautas. Leis išvengti spūsčių

„Šis kelias yra tarptautinio koridoriaus, kuris jungia uostą ir eina magistraliniu keliu per visą Lietuvą iki Baltarusijos, sudedamoji dalis. Tad kartu su savivaldybe Susisiekimo ministerija planuoja panaudoti ES paramos lėšas, kad Baltijos prospekto žiedinės sankryžos būtų rekonstruotos ir kad tiek miestiečiai, tiek uostamiestį pravažiuojantieji galėtų keliauti kokybiškais keliais ir negaišti laiko spūstyse“, – teigė pašnekovas.

Noriu tikėti, kad nepaisant to, kaip keisis valdžia, šiam projektui bus skiriamas deramas dėmesys bei deramos lėšos.

Kaip pripažino ministras, šiandien net Jakų žiedo rekonstrukcija neišsprendžia pastarosios problemos, nes vadinamasis butelio kakliukas susidaro jau pačiame mieste. E.Masiulio teigimu, numatytomis ES 2007–2013 m. fondų lėšo-

Ne vienadienis projektas

Į Baltijos prospekto rekonstrukcijos parengiamuosius darbus kol kas investuota 5 mln. litų – buvo parengti techniniai projektai. Be šios sankryžos, planuojama rekonstruoti ir žiedines Baltijos bei Taikos prospektų ir Baltijos prospekto bei Šilutės plento sankryžas. Visos jos yra įtrauktos į valstybei svarbių ekonominių objektų sąrašą. Skaičiuojama, kad Baltijos prospekto sankryžoms rekonstruoti prireiks apie 300 mln. litų. Būsimuosius darbus ketinama finansuoti jau iš 2014–2020 m. ES projektų paramos programos. „Noriu tikėti, kad nepaisant to, kaip keisis valdžia, šiam projektui bus skiriamas deramas dėmesys bei deramos lėšos, nes tai išties strategiškai svarbus objektas“, – teigė E.Masiulis.

Dienos telegrafas Pa­sik­ly­do. Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­ di­my­je sek­ma­die­nio pa­va­ka­rę pa­si­kly­ do de­šim­ties me­tų mer­gai­tė iš Kė­dai­ nių. Jos tė­vai krei­pė­si į plia­že bu­din­čius gel­bė­to­jus. Šie in­for­ma­ci­ją apie pa­si­kly­ du­sią poil­siau­to­ją pa­skel­bė per gar­sia­ kal­bius. Mer­gai­tė bu­vo ras­ta Gi­ru­liuo­se, ties pa­sku­ti­niu gel­bė­to­jų po­stu. Paieš­ kos už­tru­ko apie va­lan­dą. Nuo vie­tos, kur lai­ką lei­do su tė­vais, mer­gai­tė bu­vo nuė­ju­si apie še­šis ki­lo­met­rus. Mo­kes­tis. Įva­žia­vi­mas į Ne­rin­gą ne va­ sa­ros me­tu ga­li brang­ti – siū­lo­ma nu­sta­ ty­ti vie­no­dą mo­kes­tį vi­siems me­tų lai­ kams. Šiuo me­tu įva­žia­vi­mas į vals­ty­ bės sau­go­mą Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­ nio par­ko Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ruo­ja­mą te­ri­to­ri­ją ru­de­nį, žie­mą ir pa­ va­sa­rį kai­nuo­ja ma­žiau nei va­sa­rą ir, pa­ vyz­džiui, leng­va­jam au­to­mo­bi­liui sie­kia 10 li­tų. Va­sa­rą no­rin­tie­siems leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu įva­žiuo­ti į Ne­rin­gą ten­ka pa­ klo­ti 20 li­tų. Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bai tei­kia­mas svars­ty­ti pro­jek­tas, nu­ma­ tan­tis šias kai­nas su­vie­no­din­ti. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ana­to­li­jus Chre­ no­vas (g. 1926 m.), Vla­di­mir Ves­ne­bo­ loc­kij (g. 1930 m.), Al­do­na Ona Kli­ma­ vi­čie­nė (g. 1931 m.), Alek­sandr Iva­nov (g. 1932 m.), Ma­ri­jo­nas Sta­siu­ke­vi­čius (g. 1938 m.), Zo­ja Lo­ma­ki­na (g. 1950 m.), Ro­mual­das Ged­vi­las (g. 1955 m.), Alek­ sandr De­via­tov (g. 1956 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ge­na­dij Kuz­min, Ona Čia­pie­nė, Ma­ri­ jo­nas Sta­siu­ke­vi­čius, Alek­sandr De­via­ tov, Al­do­na Ona Kli­ma­vi­čie­nė, Ana­to­li­ jus Chre­no­vas, Vla­di­mir Ves­ne­bo­loc­kij, Ro­mual­das Ged­vi­las. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 4 ber­ niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, aukš­tu krau­jos­pū­džiu, pil­vo skaus­mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems as­me­ nims. Vie­ni jų bu­vo ve­ža­mi į li­go­ni­nę, ki­tiems pa­gal­ba su­teik­ta vie­to­je.

4

antradienis, rugpjūčio 14, 2012

miestas

Bu­to nuo­ma – it lo­te­ri­ja 1

Mo­te­ris džiau­gia­si, kad vie­no kam­ba­rio pui­kiai su­re­mon­tuo­tą bu­tu­ką su bal­ dais ir bui­ti­ne tech­ni­ka mies­to cent­re, ra­mio­je vie­to­je jai pa­ vy­ko iš­si­nuo­mo­ti už 450 li­tų per mė­ne­sį, kaip įpras­ta, at­ski­ rai mo­kant ko­mu­na­li­nius mo­ kes­čius. Paš­ne­ko­vės nuo­mo­ne, šian­dien to­kių pa­siū­ly­mų var­ giai ar su­ras­tum. Būs­to paieš­kas kaip slo­gią pa­tir­ tį pri­si­me­nan­ti klai­pė­die­tė taip pat pa­ty­rė, jog ne­re­tai skel­bi­muo­se vi­ lio­ja­mai pa­tei­kia­mi ap­ra­šy­mai iš­ ties tu­ri ma­žai ką bend­ra su rea­ly­be ar­ba ne­pa­lan­ki in­for­ma­ci­ja są­mo­ nin­gai nu­ty­li­ma. „Kai ku­rie vaiz­dai ma­ne tie­siog šo­ki­ra­vo – bu­vo sun­ku pa­ti­kė­ti, jog žmo­nės ap­skri­tai ga­li gy­ven­ti to­kio­mis są­ly­go­mis“, – pri­si­pa­ži­ no Kris­ti­na.

(AV­MI) lai­ki­no­ji Mo­kes­ti­nių prie­ vo­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Al­do­na But­kie­nė, ap­ gy­ven­di­ni­mo ir nuo­mos pa­slau­ goms teik­ti šie­met vers­lo liu­di­ji­ mus uos­ta­mies­ty­je yra įsi­gi­ję 206 gy­ven­to­jai. Per­nai to­kių bu­vo 324, 2010-ai­ siais – 189. Ta­čiau šie skai­čiai nei­liust­ruo­ja rea­lios si­tua­ci­jos. Pa­sak pa­šne­ko­vės, nuo­mo­ti gy­ ve­na­mą­sias pa­tal­pas ga­li­ma ir su­ da­rius pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tį, o me­tams pa­si­bai­gus iki ki­tų me­ tų ge­gu­žės 1-osios rei­kė­tų dek­la­ ruo­ti iš šios veik­los gau­tas pa­ja­ mas bei su­mo­kė­ti 15 pro­c. pa­ja­mų mo­kes­tį.

Al­do­na But­kie­nė:

Pra­ne­ša­ma, kad nu­ ro­dy­tu ad­re­su ga­li­ mai ne­le­ga­liai nuo­ mo­ja­mas bu­tas, ne­re­tai nu­ro­do­ma, ko­kia su­ma mo­ka­ ma už nuo­mą, kar­ tais ir de­ta­li­zuo­ja­ ma, kiek va­sa­rą ir kiek žie­mą.

Ne­su­gun­dy­tų net stu­den­tų

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė vie­ną in­ ter­ne­te su­do­mi­nu­sį skel­bi­mą, ku­ria­me bu­vo ra­šo­ma, kad ne­to­li Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to iš­nuo­mo­ ja­mas di­de­lis, tvar­kin­gas kam­ba­ rys su bal­dais bu­te be šei­mi­nin­ko. Nuo­ma – 420 li­tų be ko­mu­na­li­ nių mo­kes­čių, ta­čiau esą ga­li­ma de­rė­tis, o žie­mą dar bus su­teik­ta kom­pen­sa­ci­ja už šil­dy­mą ir kaš­ tą van­de­nį. Nu­vy­ku­si ap­žiū­rė­ti siū­lo­mo būs­ to, mo­te­ris su­pra­to, ko­dėl in­ter­ne­ te ne­bu­vo skel­bia­mos jo nuo­trau­ kos. Ne­ge­ra nuo­jau­ta po­ten­cia­lią nuo­mi­nin­kę apė­mė vos per­žen­gus na­mo slenks­tį, kai ją pa­si­ti­ko ap­ šnerkš­ta, nu­nio­ko­ta laip­ti­nė ir gir­ tu­tė­lis, į be­na­mį pa­na­šus „bū­si­ma­ sis“ kai­my­nas. Kai atė­jo ei­lė ap­žiū­rė­ti pa­ tį „kam­ba­rį bu­te“, lau­kė ne­ma­ža staig­me­na. Pa­si­ro­dė, jog tai bend­ ra­bu­čio ti­po būs­tas – už lau­ku­jų du­rų at­si­vė­rė il­gas ko­ri­do­rius, ku­ ria­me bu­vo ma­ty­ti ke­le­tas ki­tų du­ rų, ve­dan­čių į at­ski­ras gy­ve­na­mą­ sias pa­tal­pas. Kaip su­pra­to Kris­ti­na, vi­siems gy­ven­to­jams bu­vo skir­tas ir bend­ ras vo­nios kam­ba­rys bei vir­tu­vė, ku­rios vaiz­das su­grą­ži­no ge­ro­kai į praei­tį. „Pa­na­šio­mis są­ly­go­mis prieš dau­ge­lį me­tų bend­ra­bu­čiuo­ se gy­ve­no ma­no bend­ra­kur­siai. Ta­čiau bū­tų sun­ku pa­ti­kė­ti, kad net stu­den­tai su­si­gun­dy­tų taip gy­ven­ti, bent jau tik­rai ne už to­kius pi­ni­gus“, – ste­bė­jo­si pa­ šne­ko­vė. Kai­na ge­ro­kai šok­te­lė­jo

Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog bu­vo taip pri­blokš­ta, kad da­bar var­giai ir pri­si­me­na, ko­kie bal­dai sto­vė­jo nuo­mo­ja­ma­me kam­ba­ry­je. Kaip sa­kė klai­pė­die­tė, kai ku­ riuo­se gra­žiai skam­bė­ju­siuo­se skel­bi­muo­se taip pat bū­da­vo už­ mirš­ta­ma pa­mi­nė­ti, kad nuo­mo­ ja­mas bu­tas yra bu­vu­sia­me bend­ ra­bu­ty­je. Dar vie­ną – 2 kam­ba­rių bu­tą cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je ap­žiū­ rė­ju­si mo­te­ris sua­be­jo­jo, ar ver­ ta mo­kė­ti 500 li­tų nuo­mos už jau re­mon­to be­si­pra­šan­čią pa­sto­gę – vie­no­je vie­to­je grin­dy­se net žio­ jė­jo sky­lės. Ta­čiau iš es­mės bu­tas bu­vo ga­ na jau­kus, nuo­mo­ja­mas su bū­ti­

Šaltinis: potencialūs nuomininkai skelbimų ieško visais įmanomais būdais.

niau­siais bal­dais ir bui­ti­ne tech­ ni­ka. „Ka­dan­gi na­mas se­nos sta­ty­ bos, už šil­dy­mą bū­tų te­kę pa­klo­ti ne­ma­žą su­mą. Ban­džiau de­rė­tis, ta­čiau būs­to sa­vi­nin­kas kai­nos ne­su­ti­ko nu­leis­ti“, – pa­sa­ko­jo Kris­ti­na. Mo­te­ris šyp­so­jo­si pri­mi­nu­si, jog bu­tą ap­žiū­rė­ti įlei­du­si nuo­mi­nin­ kė pra­si­ta­rė šei­mi­nin­kui mo­kan­ ti 300 li­tų. Esą kai jau­na šei­ma ap­si­spren­dė įsi­gy­ti nuo­sa­vą būs­tą, o nuo­mo­to­ jas pra­dė­jo ieš­ko­ti nau­jų žmo­nių, pa­stu­di­ja­vęs kai­nas skel­bi­muo­se nu­spren­dė – ko­dėl gi ne­pap­ra­šius dau­giau. Ne­ma­lo­niai nu­tei­kė kva­pas

Už pui­kia stra­te­gi­ne vie­ta su­vi­lio­ ju­sio dvie­jų kam­ba­rių bu­to se­na­ mies­ty­je nuo­mą bu­vo pra­šo­ma 500 li­tų, ta­čiau nuo šio va­rian­to mo­te­ rį at­gra­sė būs­te tvy­ro­jęs ne­ma­lo­ nus tvai­kas. „Fan­tas­tiš­ka vie­ta, se­nas, pa­ vel­di­nis na­mas, pa­to­giai su­pro­ jek­tuo­tas bu­tas, ta­čiau ne­spin­dė­ jo jis nei šva­ra, nei tvar­ka, bal­dai, pa­tal­pos – „nu­gy­ven­ti“. Vis dėl­to 500 li­tų – ne­men­ki pi­ni­gai. Pra­ šant to­kios su­mos rei­kia ką ver­ to duo­ti ir mai­nais“, – ma­no pa­ šne­ko­vė. Dar vie­na bu­to sa­vi­nin­kė, pen­ kias die­nas ve­džio­ju­si už no­sies,

Roko Medonio nuotr.

Kris­ti­nai pa­reiš­kė, kad dar mė­ne­ sį bu­te nu­spren­dė pa­gy­ven­ti iš už­ sie­nio grį­žu­si jos duk­ra. Paš­ne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog ne­ ma­žai lai­ko te­ko su­gaiš­ti ieš­kant nuo­mos pa­siū­ly­mų in­ter­ne­te. Juos ne­men­ka da­li­mi ri­bo­jo konk­re­ tūs rei­ka­la­vi­mai – ne­di­de­lio plo­to tvar­kin­go bu­to su bal­dais, bui­ti­ne tech­ni­ka cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je ieš­ko­ju­si mo­te­ris sie­kė „įsi­tek­ti“ į 500 li­tų su­mą. „Iš es­mės ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad skel­bi­mų – ap­stu. Ta­čiau ne­ma­ ža da­lis be­si­skel­bian­čių­jų ieš­ko būs­to, ne­ma­žai – ir agen­tū­rų skel­bi­mų. Pas­ta­ruo­sius at­me­ čiau iš prin­ci­po, nes ne­si­ruo­ šiau mo­kė­ti pa­pil­do­mų pi­ni­ gų už tar­pi­nin­ka­vi­mą, – aiš­ki­no Kris­ti­na. – Net jei per die­ną in­ ter­ne­te at­si­ras­da­vo po du tris man tin­ka­mus skel­bi­mus, iš­lįs­ da­vo vi­so­kių ne­ti­kė­tų „kab­liu­ kų“ – tai nie­kas neat­si­liep­da­vo į skam­bu­čius, tai paaiš­kė­da­vo, kad pri­si­skam­bi­nau tar­pi­nin­ kui, tai pa­si­ro­dy­da­vo, kad bu­tą no­ri iš­nuo­mo­ti stu­den­tams la­ bai il­gam lai­kui bei dar iš­lįs­da­vo ko­kių nors niuan­sų. Tai­gi no­rint su­si­ras­ti pa­do­rų va­rian­tą teks ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be.“ Ne­le­ga­lus skun­džia

Kaip tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, šie­met Klai­pė­dos AV­MI yra ga­vu­si 13 pra­ ne­ši­mų, su­si­ju­sių su pa­tal­pų nuo­ ma, 6 jų – VMI pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­ fo­nu. „Vi­sų tu­ri­nys la­bai pa­na­šus – pra­n e­š a­m a, kad nu­ro­dy­t u ad­re­su ga­li­mai ne­le­ga­liai nuo­ mo­ja­mas bu­tas, ne­re­tai nu­ro­ do­ma, ko­kia su­ma mo­ka­ma už nuo­mą, kar­tais ir de­ta­li­zuo­ja­ ma, kiek va­sa­rą ir kiek žie­mą. Vi­sais at­ve­jais to­kie pra­ne­ši­ mai ope­ra­ty­viai nag­ri­nė­ja­mi, o nu­sta­čius, kad būs­tas nuo­mo­ ja­mas neį­si­gi­jus vers­lo liu­di­ ji­mo, siun­čia­mas pri­mi­ni­mas, in­for­muo­ja­ma apie mo­kes­ti­nes prie­vo­les bei vyk­do­mas ste­bė­ ji­mas. Jei vis dėl­to pa­si­ren­ka­ mas bū­das nuo­mo­ti gy­ve­na­ mą­sias pa­tal­pas pa­gal nuo­mos su­tar­t į, me­tams pa­s i­b ai­g us ste­b i­m a, ar būs­t ą nuo­m o­j ęs gy­ven­to­jas pa­tei­kė me­ti­nę pa­ ja­mų dek­la­ra­ci­ją ir dek­la­ra­vo pa­ja­mas“, – pa­ti­ki­no A.But­ kie­nė. Nuo me­tų pra­džios – nau­jo­vės

Kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, už re­gist­ ra­vi­mo duo­me­nų mo­kes­čių ad­ mi­nist­ra­to­riui pa­tei­ki­mo tvar­ kos pa­žei­di­mus ga­li bū­ti skir­ta bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų, o už ata­skai­tų ir do­ku­men­tų apie fi­zi­nio ar ju­ri­di­nio as­mens pa­ja­mas ir mo­kes­čius pa­tei­ki­ mo tvar­kos pa­žei­di­mą – įspė­ ji­mas ar­ba bau­da nuo 200 iki 500 li­tų. Spe­cia­lis­tė taip pat pri­mi­nė, jog nuo sau­sio 1-osios įsi­ga­lio­jo nau­jo­ vės vers­lo liu­di­ji­mus įsi­gy­jan­tiems gy­ven­to­jams. „Veik­l ų, ku­r io­m is ga­l i bū­t i ver­čia­ma­si, tu­rint vers­lo liu­ di­j i­m ą, rū­š ių są­ra­š e pa­t iks­

Komentaras

Vy­tau­tas Ši­mans­kis

Ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to agen­t ū­ros VES­T US di­rek­to­r ius

Š

iuo me­t u ne­k il­no­j a­mo­j o tur­to nuo­mos rin­ko­je jau­ čia­m as suak­t y­v ė­j i­m as, ypač pa­k lau­s ūs pi­ges­n io seg­men­to dvie­jų kam­ba­r ių bu­tai. Vis dėl­to šie se­zo­n i­n iai ban­ga­v i­ mai nė­ra to­k ie ryš­k ūs kaip Vil­n iu­je – ten to­kiems po­ky­čiams di­de­lę įta­ ką da­ro nau­jų stu­di­jų me­tų pra­džia. Pap­ras­tai sos­t i­nė­je tuo me­tu būs­tų nuo­mos kai­nos pa­k y­la 10–15 pro­c. Ka­dan­g i Klai­p ė­do­je nuo­mos rin­ ka yra ma­ž iau iš­si­v ys­čiu­si, čia ge­ ro­kai ma­ž iau ir stu­den­t ų, pas mus šis au­g i­mas kuk­les­n is – apie 5–10 pro­c. Mie­ga­muo­siuo­se mies­to ra­jo­ nuo­se vie­no kam­ba­r io la­bai ge­ros būk­lės bu­tai šiuo me­tu nuo­mo­ja­mi vi­du­ti­niš­kai už 450–550 li­tų, dvie­jų – ir už 500–700 li­t ų. Tvar­k in­gą vie­ no kam­ba­r io būs­tą bū­t ų ga­l i­ma iš­ si­nuo­mo­ti maž­daug už 300–400, o dvie­jų kam­ba­rių – už 400–600 li­tų. Cent­re įpras­tai kai­nos aukš­tes­nės – pa­v yz­d žiui, iš­s i­nuo­mo­t i vie­no kam­ba­r io la­bai ge­ros būk­lės bu­tą vi­du­t i­n iš­kai kai­nuo­t ų apie 800 li­ tų. Nau­jos sta­t y­bos vie­no kam­ba­ rio būs­tų nuo­ma vi­du­ti­niš­kai sie­kia 700–800, dvie­jų kam­ba­r ių – 800–1 100 li­t ų. Šiuo me­t u uos­ta­m ies­t y­je jau­čia­mas bū­tent nau­jos sta­t y­bos pi­ges­n ių bu­t ų sty­g ius. Pa­tal­pų šil­ dy­mas pas mus kol kas bran­g us, tad žmo­nės skai­č iuo­ja, ko­k ios iš­ lai­dos jų lau­k ia žie­mą. Šie­met ten­ ka pa­ste­bė­t i ten­den­ci­ją, kad būs­t ų šei­m i­n in­kai vis la­biau krei­pia dė­ me­sį į tai, kas iš­si­nuo­mos jų tur­tą. Anks­č iau ma­ž iau gir­dė­da­vo­si to­ kių pa­gei­da­v i­mų, kad nuo­m i­n in­ kai bū­t ų be šuns, be ma­ž ų vai­k ų ir pa­na­šiai. Ži­no­ma, la­biau­siai gei­ džia­mų nuo­m i­n in­k ų są­ra­šo vir­šu­ je – už­sie­nie­čiai, vers­l i­nin­kai. Bran­ ges­n ių bu­t ų pa­siū­ly­t i tik­rai tu­r i­me, o ir ju­dė­ji­mas jau­čia­mas – at­va­žiuo­ ja ir už­s ie­n ie­č iai, bu­t ų il­ges­n iam lai­k ui dai­ro­si ir ko­man­d i­r uo­t ie­ji iš ki­t ų mies­t ų. Be­je, pa­sta­rai­siais me­ tais uos­ta­mies­ty­je nuo­mo­ja­mų bu­ tų vie­na­reikš­miai dau­gė­ja. Vei­kiau­ siai tai su­si­ję su tuo, kad kai ku­r ie žmo­nės in­ves­ta­vo į ne­k il­no­ja­mą­jį tur­tą ir da­bar ti­k i­si gau­t i bent kiek grą­žos, ki­t i gal lai­k i­nai iš­v y­ko į už­ sie­n į ir kaž­k u­r iam lai­k ui no­r i iš­ nuo­mo­t i sa­vo na­mus. Ta­č iau sy­ kiu ten­ka pa­ste­bė­ti, kad Klai­pė­do­je dau­gė­ja ir būs­tus be­si­nuo­mo­jan­čių žmo­n ių.

lin­ta pa­tal­pų nuo­mos veik­los rū­š is ir įra­š y­ta veik­l os rū­š is „Gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties pa­ tal­pų nuo­mai“. Va­di­na­si, nuo šių me­tų pra­džios gy­ven­to­jas, įsi­gi­jęs šios rū­šies vers­lo liu­di­ ji­mą, ga­li nuo­mo­ti tik gy­ven­ to­jams ir tik gy­ve­na­mo­sios pa­ skir­ties pa­tal­pas. Ga­my­bi­nės, ko­mer­ci­nės ar ki­tos pa­skir­ties pa­tal­pų nuo­mo­ti ne­ga­li. Įsi­gi­ jus Gy­ve­n a­m o­s ios pa­s kir­t ies pa­tal­pų nuo­mos veik­los vers­ lo liu­di­ji­mą, ga­li bū­ti vyk­do­ ma tiek il­ga­lai­kė, tiek ir trum­ pa­lai­kė nuo­ma“, – ko­men­ta­vo A.But­kie­nė.

5

antradienis, RUGPJĹŞÄŒIO 14, 2012

lietuva

Sportininkams – keli milijonai litĹł Londone pasiĹžymÄ—jusiems sportininkams, taip pat jĹł treneriams, medikams ir mokslininkams, prisidÄ—jusiems prie sportininko parengimo, bus iĹĄmokÄ—ta daugiau kaip 3,3 mln. litĹł premijĹł. Stasys GudaviÄ?ius s.gudavicius@diena.lt

DydĹžiai nustatyti 2009-aisiais

Pagal 2009 m. gruodÄŻ priimtÄ… VyriausybÄ—s nutarimÄ… olimpinÄ—se ĹžaidynÄ—se uŞėmusiam pirmÄ… vietÄ… sportininkui skiriama 400 tĹŤkst. litĹł premija, antrÄ… vietÄ… – 200 tĹŤkst., treÄ?iÄ… – 150 tĹŤkst. litĹł. Olimpiadoje prizinÄ—mis yra laikomos vietos iki aĹĄtuntos. TodÄ—l VyriausybÄ—s nutarime yra numatytos premijos visiems sportininkams, uŞėmusiems olimpines prizines vietas. Ketvirta vieta „įkainota“ 80 tĹŤkst. litĹł, penkta – 60 tĹŤkst., ĹĄeĹĄta – 40 tĹŤkst., septinta – 30 tĹŤkst., aĹĄtunta – 20 tĹŤkst. litĹł. SekmadienÄŻ Londone pasibaigusiose 30-osiose vasaros olimpinÄ—se ĹžaidynÄ—se Lietuvos sportininkai iĹĄkovojo du aukso medalius, vienÄ… sidabro, du bronzos. Be to, lietuviai uŞėmÄ— vienÄ… ketvirtÄ… vietÄ…, tris penktas, dvi ĹĄeĹĄtas, vienÄ… septintÄ… ir penkias aĹĄtuntas vietas. IĹĄmokÄ—s per mÄ—nesÄŻ

Kōno kultōros ir sporto departamentas (KKSD) praneťė, kad uŞ du olimpinius aukso medalius sportininkėms, jų treneriams ir kitiems aptarnaujantiems rinktinės nariams bus iťmokėta 1,4 mln. litų, uŞ sidabro medalį – 350 tōkst. litų, uŞ du bronzos medalius – 525 tōkst. litų. Iki 100 tōkst. litų dydŞio premijas pasidalins sportininkai, uŞėmę 4–8 vietas. Tas pats sportininkas, uŞėmęs aukťtas vietas keliose rungtyse,

pvz. Simona KrupeckaitÄ—, gaus dvi premijas atitinkamai pagal uĹžimtas vietas. Komandai skiriama bendra premija, kuriÄ… kiekvienam komandos nariui – konkreÄ?iam ĹžaidÄ—jui, treneriui, aptarnaujanÄ?iam personalui – pagal indÄ—lÄŻ ÄŻ laimÄ—jimÄ… paskirsto sporto ĹĄakos federacija. Premijos pagal galiojanÄ?iÄ… tvarkÄ… sportininkams bus iĹĄmokÄ—tos per mÄ—nesÄŻ. IĹĄ pradĹžiĹł departamentas

400

– tiek tōkst. litų skiriama sportininkui, olimpinėse Şaidynėse uŞėmusiam 1-ąją vietą.

turės sulaukti sporto ťakų federacijų praťymų ir tikslių sportininkui rengiantis talkinusių rinktinės narių sąraťų. Tuomet departamento generalinio direktoriaus įsakymu paskiriama premija, ji pervedama į sportininko ar kito rinktinės nario, kuriam ji skirta, sąskaitą. Žada geresnį finansavimą

Bendra sportininkams, olimpinėse Şaidynėse uŞėmusiems 1–8 vietas, taip pat jų treneriams, juos priŞiōrintiems medikams, mokslininkams skirtų premijų suma – kiek daugiau

nei 3,3 mln. litĹł. Premijos skiriamos iĹĄ valstybÄ—s biudĹžeto bendrĹłjĹł asignavimĹł, numatytĹł KKSD. Departamentas paskelbÄ—, kad lÄ—ĹĄas olimpinÄ—ms premijoms buvo numatÄ™s, todÄ—l papildomo finansavimo iĹĄ valstybÄ—s biudĹžeto nereikÄ—s. KKSD vadovas Klemensas RimĹĄelis, sveikindamas sportininkus su geru pasirodymu Londone, pareiĹĄkÄ—, kad Lietuvos valstybÄ—, "kaip ir buvo numaÄ?iusi, atsidÄ—kos sportininkams piniginÄ—mis premijomis, kurios ĹĄiais olimpiniais metais buvo grÄ…Ĺžintos ÄŻ prieĹĄkrizinÄŻ lygÄŻ, ir garbingais apdovanojimais". Jis pabrėŞė, kad pasirengimas Premija Premija IĹĄ viso Premija UĹžimta Sportininkas olimpiadai irJustinas sportininkĹł dalyvasportininkui treneriams aptarnaujanÄ?iam vieta GAPĹ YS Ă„$QDORJLQĆĄV DQWĂĽHPLQĆĄV 79 vimas joje departamento vykdomĹł pe rsonalui LĂŁMXQJLPDV DNWXDOXV WLN J\ I RĹŤta MeilutytÄ— 400 200 100 700 projektĹł – „toliau plaJau nuo nesutrikdÄ— 2011 m. skelbiaYHQWRMDPV NXULH WHOHYL]LMÄ… I Laura AsadauskaitÄ— 400 200 100 700 ningai, nuosekliai bus tÄ™siami sporma, kad pradÄ—tas Lietuvos QHPRNDPDL ĂĽLÇŒUL VX ODXNR II Jevgenijus Ĺ uklinas 200 100 50 350 to infrastruktĹŤros plÄ—tros darbai, perÄ—jimas prie skaitme- NDPEDULR DU NROHNW\YLQĆĄPLV III Aleksandras KazakeviÄ?ius 150 75 37,5 262,5 pagal galiojanÄ?iÄ… tvarkÄ… skiriamos ninÄ—s televizijos. Pasiren- DQWHQRPLV Âł III T. KarpaviÄ?ius Evaldas Petrauskas 150 75 37,5 262,5 lÄ—ĹĄos sporto ĹĄakoms, kitoms olimgimas ĹĄiam reikĹĄmingam IV Virgilijus Alekna 80 40 20 140 pinÄ—ms ĹžaidynÄ—ms pasirengti“. UHVQĆĄV NRN\EĆĄV YDL]GÄ… LU JDUVÄ… pokyÄ?iui vyksta sparÄ?iu 'DU YLHQDV VNDLWPHQLQĆĄV WHOHYL V Austra SkujytÄ— 60 30 15 105 K.RimĹĄelis atkreipÄ— dÄ—mesÄŻ ir ÄŻ tempu. Iki laimÄ—jusiĹł analoginÄ—s ant]LMRV SULYDOXPDV Âą DWODLVYLQDPD V Simona KrupeckaitÄ— 60 30 15 105 medalius sportininkĹł QHPDĂĽDL UDGLMR GDĂĽQLÇ? QHV WXR Venckaitis ĹžeminÄ—s televizijos V Edgaras 60 30 15 105 indÄ—lÄŻ ÄŻ sporto ĹĄakosiĹĄjunfinansavimÄ…: SDĂžLX 79 UXRĂĽX NXULDPH WLOSGD gimo Lietuvojesporto 2012 ĹĄakai m. skiriaVI GintarÄ— Schneidt 40 20 10 70 „Finansavimas YR YLHQDV DQDORJLQLV NDQDODV GD spalio 29 formulÄ™, d. likus maĹžiau VI QHW Saulius * * 80* mas pagal kuriÄ… sudaro du WUDQVOLXRWL EDU JDOLPD LNL Ritter/Rolandas MaĹĄÄ?inskas 80* nei ĹĄimtui– dienĹł, VII Simona KrupeckaitÄ— 30 15 7,5 52,5 kriterijai sporto SusisieĹĄakos masiĹĄkuNRN\ELĂŁNÇ? VNDLWPHQLQĆĄV 79 SUR JUDPÇ? /DLVYDLVLDLV GDĂĽQLDLV JDOL kimoirministerijos kancleris VIII Mindaugas GriĹĄkonis 20 10 5 35 mas sportininkĹł laimÄ—jimai. DiSDVLQDXGRWL VIII PRELOLRMR Donata ViĹĄtartaitÄ— 20 10 5 35 dĹžiausiÄ… finansavimÄ… gauna tos LQWHUQHWR Tomas KarpaviÄ?ius apĹžvelU\ĂŁLR LU NLWÇ? SDVODXJÇ? WHLNĆĄMDL VIII Giedrius Titenis 20 10 5 35 sporto ĹĄakos, kuriĹł sportininkai gia svarbiausius ĹĄio pasi 6LHNLDQW SDOHQJYLQWL YLVXRPH .DP UHLNLD VXVLUÇŒSLQWL GĆĄO Kinderis VIII Justinas 20 10 5 35 pasiekia aukĹĄÄ?iausius rezultatus. QĆĄV SHUĆĄMLPÄ… SULH VNDLWPHQLQĆĄV keitimo niuansus. DQDORJLQĆĄV DQWĂĽHPLQĆĄV 79 WHOHYL]LMRV VIII VyrĹłLĂŁ krepĹĄinio rinktinÄ— PDĂĽHVQHV SDMDPDV 240* * * 240 Taigi, kiekvienas ryĹĄkus sporti .DV \UD VNDLWPHQLQĆĄ WHOHYL]L MXQJLPR" JDXQDQW\V DVPHQ\V JDOL JDXWL IĹĄ viso 3 312,5 ninko laimÄ—jimas jo atstovaujamai .XU /LHWXYRV J\YHQWRMDL JDOL MD 679 LU NDP ML UHLNDOLQJD" 3DEUĆĄĂĽLX NDG ĂŁLV SRN\WLV DN YLHQNDUWLQHV LNL /W NRP JDXWL SDSLOGRPRV LQIRUPDFL sporto ĹĄakai suteikia papildomĹł SULHGĆĄOLDPV GHFL treneriai ir kiti rinktinÄ—s nariai) premijÄ… *sportiniĹł ĹžaidimĹł komandiniĹł rungÄ?iĹł nariai (sportininkai, 679 YDL]GDV LU JDUVDV SHU WXDOXV WLN J\YHQWRMDPV NXULH ir SHQVDFLMDV taĹĄkĹł ir taip natĹŤraliai padidina pasiskirsto atsiĹžvelgdami PHWULQĆĄPV jĹł indÄ—lis pergalÄ™. MRV DSLH 679 LU NUHLSWLV LĂŁNLOXV DQWHQRPV DU ÄŻWHOHYL GXRGDPDV QH DQDORJLQLX R WHOHYL]LMÄ… ĂĽLÇŒUL QHPRNDPDL VX ÄŻ tai, koks kiekvieno QHVNODQGXPDPV" valstybÄ—s skiriamĹł lÄ—ĹĄĹł MLV dalÄŻ.“ VNDLWPHQLQLX VLJQDOX WRGĆĄO ODXNR NDPEDULR DU NROHNW\YL ]RULDPV ĆłVLJ\WL .RPSHQVDFLMÄ…

PremijĹł paskirstymas (tĹŤkst. litĹł) Trumpa skaitmeninÄ—s televizijos atmintinÄ—

QĆĄPLV DQWHQRPLV 1RUĆĄGDPL JDOL JDXWL EHQGUDL J\YHQDQW\V *\YHQWRMÇ? SDWRJXPXL EXYR PDW\WL VNDLWPHQLQLXV NDQDOXV LU DVPHQ\V DUED YLHQDV J\YHQDQ ĆłMXQJWD LQIRUPDFLQĆĄ WHOHIRQR QDXGRWLV QHPRNDPD VNDLWPHQL WLV ĂĽPRJXV MHL SDMDPRV YLHQDP OLQLMD .RPSHWHQWLQJL NRQVXO QH DQWĂĽHPLQH WHOHYL]LMD MLH JDOL DVPHQLXL \UD QH GLGHVQĆĄV NDLS WDQWDL YLVÄ… SDUÄ… NRQVXOWXRMD ĆłVLJ\WL SULHGĆĄOĆł LU MHL GDU QHWXUL /W .RPSHQVDFLMRV XĂĽ LĂŁ WLHN 679 MDX WXULQĂžLXV WLHN MÄ… ODLGDV savivaldybÄ—s, VNDLWPHQLQĆĄV WHOHYL]LMRV ĆłVLUHQJWL GDU NHWLQDQĂžLXV DV tingi konsultantai visÄ…WLN parÄ… konsultuokompensacijas – Kam skiriamos kompensacijos GHFLPHWULQÄŠ priedÄ—- Visas DQWHQÄ… DUED WHOHYL skirsto jau turinÄ?ius, tiek jÄ… ÄŻsirengti pristatyti visus rei- ja tiek STVPHQLV 3DVNDPELQXV QHPRNDPX liams ÄŻsigyti ir kokia iĹĄmokĹł skyrimo tvar- todÄ—l bĹŤtent joms reikiaĆłUDQJDL ĆłVLJ\WL MDX SUDGĆĄWRV VNLU ]RULÇ? VX LQWHJUXRWX VNDLWPHQLQHL QXPHULX JDOLPD asmenis. Paskambikalingus dokumentus, WL R SUDĂŁ\PXV JDOLPD WHLNWL LNL t. y. asmens tapaty- dar tik ketinanÄ?ius ka? WHOHYL]LMDL SULLPWL WLQNDPX LPWX ODSNULĂžLR G apie 9LVDV NRPSHQ JDXWL LQIRUPDFLMRV DSLH 00 SULHGĆĄ YX '9% 7 03(* 0RNDPÇ? nus nemokamu numeriu 8 800 150 patvirtinantÄŻ dokumentÄ…, paĹžymas – Siekiant palengvinti visuomenÄ—s per- bÄ™ VDFLMDV VNLUVWR VDYLYDOG\EĆĄV WR OLXV WHOHYL]RULDXV SURJUDPD NDEHOLQLÇ? SDO\GRYLQLÇ? LU PLNUR gauti ir galima gauti informacijÄ… apie priedÄ—lius, Ä—jimÄ… prie skaitmeninÄ—s televizijos, ma- pajamas, praĹĄymÄ… kompensacijai GĆĄO EÇŒWHQW MRPV UHLNLD SULVWDW\WL YLPÄ… ĂĽLÇŒUĆĄMLPXL LU SDVLNRQVXO EDQJÇ? WHOHYL]LMÇ? skaitmeninÄ—s televizijosYLVXV priÄ—mimo ÄŻrangos televizoriaus programavimÄ… ir pasikonsulĹžesnes pajamas gaunantys asmenys galiGDXJLDNDQDOLÇ? UHLNDOLQJXV GRNXPHQWXV WXRWL NLWDLV VX 679 VXVLMXVLDLV NOLHQWDPV GĆĄO DQDORJLQĆĄV DQW tuoti kitaisNODXVLPDLV su STV susijusiais klausimais. pirkimÄ… patvirtinanÄ?ius dokumentus. Savi- SDWYLUWL gauti vienkartines iki 100 litĹł kompensaciW \ DVPHQV WDSDW\EÄŠ ,ĂŁVDPL LQIRUPDFLMD ĂĽHPLQĆĄV 79 LĂŁMXQJLPR QHUHLNLD ir VYHWDLQĆĄMH interneto valdybÄ—s kompensacijasQDQWĆł GRNXPHQWÄ… SDĂĽ\PDV DSLH iĹĄmokÄ—s per 6 mÄ—- IĹĄsami informacija jas priedÄ—liams, decimetrinÄ—ms antenoms WHLNLDPD teikiama LU LQWHUQHWR LPWLV gaMRNLÇ? nesius SDSLOGRPÇ? SULHPR svetainÄ—je ZZZ VNDLWPHQLQH OW nuo sprendimo jas skirti. SUDĂŁ\PÄ… NRPSHQ ar televizoriams ÄŻsigyti. KompensacijÄ… www.skaitmenine2012.lt,NX kuSDMDPDV QLÇ? QHV YLVNXR SDVLUÇŒSLQD SDW\V li gauti bendrai gyvenantys asmenys arba rioje veikiaULRMH YHLNLD SDWRJL SDLHĂŁNRV VLV patogi paieĹĄkos sistema. ÄŽ VDFLMDL JDXWL EHL VNDLWPHQLQĆĄV VNDLWPHQLQĆĄV WHOHYL]LMRV SDVODX gali gauti pa- jÄ… vienas gyvenantis Ĺžmogus, jei pajamos vie- – Kur Lietuvos gyventojai ÄŻvedus savo galima suĹžinoti, WHOHYL]LMRV SULĆĄPLPR ĆłUDQJRV WHPD adresÄ…, Ʋ MÄ… ĆłYHGXV VDYR DGUHVÄ… JÇ? WHLNĆĄMDL apie STV ir kreip- kokios nam asmeniui ne didesnÄ—s kaip 525 litai. pildomos informacijosSLUNLPÄ… STVVXĂĽLQRWL galima NRNLRV matyti UÇŒĂŁLHV ir koSDWYLUWLQDQĂžLXV GRNX rĹŤĹĄies JDOLPD .DP VNLULDPRV NRPSHQVDFL PHQWXV 6DYLYDOG\EĆĄV NRPSHQ Kompensacijos uĹž iĹĄlaidas skaitmeninÄ—s te- tis iĹĄkilus nesklandumĹł? kie tiekÄ—jai679 JDOLPD PDW\WL LU NRNLH WLH siĹŤlo STV paslaugas toje teVDFLMDV LĂŁPRNĆĄV SHU PĆĄQ QXR buvo ÄŻjungta ritorijoje. NĆĄMDL VLÇŒOR 679 SDVODXJDV WRMH levizijos ÄŻrangai ÄŻsigytikancleris jau pradÄ—tosMRV SULHGĆĄOLDPV ĆłVLJ\WL LU NRNLD skirti, o – GyventojĹł patogumui Susisiekimo ministerijos WHULWRULMRMH LĂŁPRNÇ? VN\ULPR WYDUND" Tomas KarpaviÄ?ius linija. KompetenpraĹĄymus galima teikti iki lapkriÄ?io 20 d. informacinÄ— telefonoVSUHQGLPR MDV VNLUWL UĹžs. 997952 \UD GDXJ DWVSDUHVQLV ĆłYDLULHPV WUXNGĂĽLDPV R WDL JDUDQWXRMD JH

Trumpa skaitmeninÄ—s televizijos atmintinÄ— Justinas GapĹĄys Jau nuo 2011 m. skelbiama, kad Lietuva pereina prie skaitmeninÄ—s televizijos. Pasirengimas ĹĄiam reikĹĄmingam pokyÄ?iui vyksta sparÄ?iai. Iki analoginÄ—s antĹžeminÄ—s televizijos iĹĄjungimo Lietuvoje 2012 m. spalio 29 d. likus maĹžiau nei ĹĄimtui dienĹł, Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas KarpaviÄ?ius apĹžvelgia svarbiausius ĹĄio pasikeitimo niuansus. – Kas yra skaitmeninÄ— televizija (STV) ir kam ji reikalinga? – STV vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu, todÄ—l jis daug atsparesnis ÄŻvairiems trukdĹžiams – tai garantuoja geresnÄ—s kokybÄ—s vaizdÄ… ir garsÄ…. Dar vienas skaitmeninÄ—s TV pranaĹĄumas – atlaisvinama nemaĹžai radijo daĹžniĹł, nes tuo paÄ?iu TV ruoĹžu, kuriame tilpdavo vienas analoginis kanalas, dabar galima transliuoti net iki 10 kokybiĹĄkĹł skaitmeninÄ—s TV programĹł. Laisvaisiais daĹžniais gali naudotis interneto, mobiliojo ryĹĄio ir kitĹł paslaugĹł teikÄ—jai. – Kam reikia susirĹŤpinti dÄ—l analoginÄ—s antĹžeminÄ—s TV iĹĄjungimo? – PabrÄ—Ĺžiu, kad ĹĄis pokytis aktualus tik gyventojams, kurie televizijÄ… ĹžiĹŤri nemokamai su lauko, kambarinÄ—mis ar kolektyvinÄ—mis antenomis. NorÄ—dami matyti skaitmeninius kanalus ir naudotis nemokama skaitmenine antĹžemine televizija jie gali ÄŻsigyti

priedÄ—lÄŻ ir, jei dar neturi, decimetrinÄ™ antenÄ… arba televizoriĹł su integruotu skaitmeninei televizijai priimti tinkamu imtuvu DVB-T MPEG-4. MokamĹł kabeliniĹł, palydoviniĹł ir mikrobangĹł daugiakanaliĹł televizijĹł klientams dÄ—l analoginÄ—s antĹžeminÄ—s

Tomas KarpaviÄ?ius:

AnaloginÄ—s antĹžeminÄ—s TV iĹĄjungimas aktualus tik gyventojams, kurie televizijÄ… nemokamai ĹžiĹŤri su lauko, kambario ar kolektyvinÄ—mis antenomis. Daugiau suĹžinosite internete www.skaitmenine2012.lt

TV iĹĄjungimo nereikia imtis jokiĹł papildomĹł priemoniĹł, nes viskuo pasirĹŤpina patys skaitmeninÄ—s televizijos paslaugĹł teikÄ—jai.

Informacija nemokamu numeriu 8 800 00150

6

antradienis, rugpjūčio 14, 2012

nuomonės

Kaip su­tram­dy­ti auk­sa­bur­nius?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Olim­pi­nė po­li­ti­ka Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

N

Ma­rius Bag­do­nas

L

ie­t u­vos spor­to va­do­vai ga­l i leng­v iau at­si­pūs­t i. Skam­bus pen­k ia­ko­vės Lau­ros Asa­ daus­kai­tės žyb­te­lė­ji­mas pa­ sku­ti­nę olim­pia­dos die­ną lei­do ap­g in­ti su­svy­ra­vu­sias po­zi­ci­jas. Sep­ty­nių me­ da­lių ko­lek­ci­jos iš Lon­do­no lau­kęs reik­ lu­sis Lie­tu­vos sir­ga­lius tik len­kė pirš­tus ir skai­čia­vo lū­kes­čių ne­pa­tei­si­nu­sių ša­ lies spor­to žvaigž­d žių ne­sėk­mes. Vis­g i sek­ma­d ie­n io va­ka­rą, kai Lon­do­ no dan­g ų nu­švie­tė įspū­d in­g i fe­jer­ver­ kai ir es­ta­fe­tės laz­de­lė bu­vo per­duo­ta Rio de Ža­nei­r ui, LTOK va­do­vo Ar­t ū­ro Po­vi­l iū­no vei­das šyp­so­jo­si – mū­sų ša­ lies de­le­ga­ci­jai tai bu­vo vi­sų lai­k ų sėk­ min­g iau­sios olim­pi­nės žai­dy­nės. Pas­ta­rą­sias dvi sa­vai­tes į var­ž y­bų sū­ ku­r į bu­vo įsi­su­kę ne tik tie 62 Lon­do­ne

Sen­sa­cin­gą Rū­tos Mei­ lu­ty­tės auk­si­nį fi­ni­šą ap­suk­riai iš­nau­do­jo be­ maž vi­si vi­sų ran­gų po­ li­ti­kai. Lie­t u­vos tris­pal­vę gy­nę spor­t i­n in­kai, ta­čiau ir mū­sų ša­l ies po­l i­t i­kai. Aukš­ čiau­sius vals­t y­bės pa­rei­g ū­nus bei jų vie­šų­jų ry­šių spe­cia­l is­t us azar­tas bu­ vo pa­ga­vęs ypač stip­riai. Sen­sa­cin­gą Rū­tos Mei­lu­t y­tės auk­si­n į fi­n i­š ą ap­suk­r iai iš­nau­do­jo be­maž vi­ si vi­sų ran­g ų po­l i­t i­kai. Vie­šos svei­k i­ ni­mo ži­nu­tės me­da­lius iš­ko­vo­ju­siems mū­sų ša­lies spor­ti­nin­kams iš įvai­riau­ sių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų skrie­da­vo taip grei­tai, kad kar­tais šios var­ž y­tu­vės at­ ro­dė net ašt­res­nės už ba­ta­li­jas Lon­do­ no are­no­se. Nuo­šir­du­mo tuo­se svei­k i­ni­muo­se bu­ vo skur­d žiai. Aki­vaiz­du, kad dau­ge­l iu at­ve­jų vie­šų­jų ry­šių spe­cia­l is­tai bu­vo pa­si­ren­gę po ke­le­tą svei­k i­ni­mo sce­na­ ri­jų, ku­riuos pla­tin­da­vo tą aki­mir­ką, kai spor­ti­nin­kas kirs­da­vo fi­ni­šo li­ni­ją. Po­l i­t i­k ų kau­kės rin­k i­muo­s e šie­met bus kaip nie­kad mar­gos, o pa­lai­kan­čių spor­tą – dar ir po­pu­lia­rios. Vis dėl­to no­ ri­si ti­kė­t i, kad jos nu­k ris dar iki tol, kol bus at­ver­tos bal­sa­vi­mo ur­nos. Ga­lė­tu­me pa­l in­kė­t i, kad šios po­l i­t i­n ių ba­ta­li­jų per­tvin­ku­sios at­mos­fe­ros cent­ re ne­ti­kė­tai at­si­dū­ru­si pen­k io­li­ka­me­tė R.Mei­lu­t y­tė vi­są si­t ua­ci­ją įver­t in­t ų ly­ giai taip pat šal­tak­rau­jiš­kai ir blai­v iai, kaip ir tą lie­pos 29-osios va­ka­rą, kai pir­ mo­ji iš vi­sų da­ly­v ių pa­sie­kė Lon­do­no olim­pi­nio ba­sei­no kraš­tą.

et ir tie, ku­rie vi­siš­kai ne­ si­do­mi po­li­ti­ka, pa­ste­bė­ jo, jog ar­tė­ja rin­ki­mai. Klai­pė­do­je jau ga­li pa­ma­ty­ti pla­ka­tų su pa­žįs­ta­mais vei­dais ir leng­vai įsi­me­nan­čiais šū­kiais. Kuo la­biau ar­tės rin­ki­ mai, tuo to­kių pla­ka­tų, ku­riuo­se bus vis iš­ra­din­ges­ni teks­tai, bus dau­giau. Su­val­dy­ti šią la­vi­ną yra neį­ma­ no­ma. Rin­kė­jai prieš tą auk­sa­ bur­nių ge­luo­nį tu­ri vie­ną prieš­ nuo­dį: ra­miai skai­ty­ti kan­di­da­tų pro­gra­mas, o tų, ku­rie ver­žia­si į Sei­mą jau ne­be pir­mą kar­tą, rin­ ki­mų pa­ža­dus siū­ly­čiau pa­skai­ty­ti itin dė­me­sin­gai ir tuo­met spręs­ ti, kam pa­ti­kė­ti vie­ną iš 141 vie­tos par­la­men­te, vie­to­je, kur lei­džia­mi įsta­ty­mai, prieš ku­riuos vi­si tu­rė­ tu­me bū­ti ly­gūs. Ne­ži­nau, kiek dar kar­tų tu­rės pa­ si­keis­ti, kad pa­ga­liau su­vok­tu­me: pa­tys vals­ty­bės pi­lie­čiai yra at­sa­ kin­gi už tai, kas to­kie bū­na iš­rink­ ti į Sei­mą. Kan­di­da­tų pa­si­sa­ky­mų, ži­no­ma, rei­kia pa­si­klau­sy­ti. Bet mums, rin­ kė­jams, su­teik­ta tei­sė tas kan­di­da­ tų kal­bas ana­li­zuo­ti, kaip vo­ve­rės gliau­do rie­šu­tus. Be sku­bos. Oriai ir at­sa­kin­gai. Juk spren­džia­me sa­ vo vals­ty­bės li­ki­mą. Man ne tas pa­ ts, kur link ei­na Lie­tu­va. Jums, ti­ kiuo­si, – taip pat. Ne­ži­nau, kiek dar bus kal­bų apie ko­vą su ko­rup­ci­ja. Jau­čia­te rea­lius po­slin­kius?

Ne­no­rė­čiau, kad į Sei­mą pa­tek­tų žmo­ nės, ku­rie se­na­ mies­tį re­gi ap­juos­ tą už­kar­do­mis ir iki pa­ry­čių ply­šau­jan­ čią mu­zi­ką ka­vi­nė­se va­di­na se­na­mies­čio gai­vi­ni­mu.

Leng­va pa­sa­ky­ti: te­gu ne­per­ka ir tas vers­las žlugs. Da­lis pi­lie­čių ne­ per­ka, bet kol yra pa­klau­sa, tol bus ir pa­siū­la. Ka­žin ar drįs­tų ku­ri nors par­ti­ja rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­ tu pa­reikš­ti, jog ji im­tų­si tą srau­ tą su­val­dy­ti? Tie­są sa­kant, la­bai no­rė­čiau pa­ ma­ty­ti, ka­da pra­dės at­sta­ti­nė­ ti Jo­no baž­ny­čią Tur­gaus gat­vė­je. Pom­pas­tiš­ka bu­vo šven­tė, kai klo­ jo ker­ti­nį ak­me­nį. Ir ne taip jau re­ tai to­kio­se šven­tė­se pa­ma­ty­si so­li­ džios par­ti­jos ly­de­rį, Sei­mo na­rę ir kan­di­da­tę į Sei­mą. Ta­čiau ant šios baž­ny­čios at­ sta­ty­mo ini­cia­to­rių są­ži­nės gu­li ne tik šios baž­ny­čios at­sta­ty­mas,

bet ir pa­lai­kų, gu­lė­ju­sių ne­to­lie­se bu­vu­sios ki­tos baž­ny­čios rū­siuo­ se, per­lai­do­ji­mas. Tai bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti dar per­nai prieš šven­tas Ka­lė­das. Mies­to sa­vi­val­dy­bė tą­kart bu­vo ge­ra­no­riš­ka: juk ne taip jau pa­pras­ ta at­si­pra­ši­nė­ti už sve­ti­mų pa­da­ry­ tas klai­das. Kal­bų ta­da bu­vo daug. Pa­ža­dų – ne ką ma­žiau. Rea­lių dar­ bų kol kas – jo­kių. No­ri ne­no­ri, bet per­ša­si iš­va­ da, ar tik Jo­no baž­ny­čios ker­ ti­nio ak­mens klo­ji­mas ne­bus ma­sa­las rin­kė­jams? Bū­tent rin­ kė­jai tu­rė­tų pri­si­min­ti, kas pa­ si­ra­šė, o kar­tu ir lei­do pa­ju­din­ ti pa­lai­kus. Ne­no­rė­čiau, kad į Sei­mą pa­tek­ tų žmo­nės, ku­rie se­na­mies­tį re­gi ap­juos­tą už­kar­do­mis ir iki pa­ry­ čių ply­šau­jan­čią mu­zi­ką ka­vi­nė­ se va­di­na se­na­mies­čio gai­vi­ni­mu. Tai ką rei­kia veik­ti Sei­me su to­kia nuo­vo­ka? Bet, tie­są sa­kant, tie se­na­ mies­čio vers­li­nin­kai tu­ri iš ko im­ti pa­vyz­dį, ma­si­niai ren­gi­ niai uos­ta­mies­ty­je ren­gia­mi ply­šau­jant gar­siai mu­zi­kai. Ir nie­kas ra­my­bės drums­tė­jų ne­ draus­mi­na. Ir kaip čia ne­pri­si­min­si po­sa­ kio, jog vi­si žvė­rys yra ly­gūs, tik kai ku­rie ly­ges­ni... Taip gar­sus ra­ šy­to­jas G.Or­wel­las tei­gė vie­na­me sa­vo kū­ri­nių. Tai yra kaip ge­luo­nis. Vi­sa­da skaus­min­ga. Pri­si­me­na­te, kaip rin­ko­me Są­jū­džio kan­di­da­tus į Sei­mą? Juk į vi­sus žiū­rė­jo­me tar­si pro di­di­na­mą­jį stik­lą. Gal ta­da bu­vo šiek tiek dau­giau eu­ fo­ri­jos. Bet lais­vė ir ne­prik­lau­so­my­bė sa­vo vals­ty­bė­je yra vi­sa ko pa­ma­ tas, ku­ria­me ne­tu­rė­tų bū­ti vie­tos auk­sa­bur­niams.

Pi­ni­gai vis dar me­ta­mi į ba­lą A.Dy­ko­vie­nė. „Sau­gos imi­ta­ci­ja – už al­gą“, „Klai­pė­da“, 2012 08 13. O kas ga­li pa­teik­ti ki­to­kį pi­ni­gų plo­vi­mo mo­de­lį? Kad Lie­tu­vo­je yra švais­to­ma­si pi­ni­gais, by­lo­ja vi­sa val­dy­mo ir va­do­va­vi­mo inf­ rast­ruk­tū­ra. Pi­ni­gų kas kiek no­ri, tas tiek gau­na – jo­kio at­si­skai­ty­ mo nė­ra, kont­ro­lės – ir­gi. At­sa­ko­ my­bės taip pat jo­kios – pa­da­ro ką nors blo­gai: na ir kas, pa­ba­ra – ir to­liau sau al­gas ima. Klai­pė­die­tis

***

Ko jūs no­ri­te iš tų sau­gos spe­cia­ lis­tų? Juk gam­tos iš­dai­gos bu­vo po dar­bo va­lan­dų... No­jus

***

Pap­ras­čiau ir trum­piau ta­riant, tai va­di­na­ma pa­ra­zi­ta­vi­mu. Kol to­kių tar­ny­bų yra, va­di­na­si, Lie­tu­vo­je kri­zės nė­ra. Eko­lo­gas

***

Pa­rą ra­di­jas kal­bė­jo, kad bus škva­ las. Rei­kė­jo vi­siems sė­dė­ti na­ muo­se ir ne­kiš­ti no­sies. Ko val­ kio­ja­tės per aud­rą? Prie ko čia ci­vi­li­ne sau­ga?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Man gė­da ir dėl to, kad ma­tau iš po skver­no Se­no­jo­je tur­ga­vie­ tė­je siū­lant kont­ra­ban­di­nes ci­ga­ re­tes. Kad ir kiek be­stip­ri­na­me vals­ty­ bės sie­nas, kad ir kiek pa­gau­na­ma kont­ra­ban­di­nių pre­kių tie­kė­jų, da­ lis tų pre­kių kaž­kaip vis tiek pa­ten­ ka į pre­ky­bą. Ne tik už­sie­nie­čiai, bet jau ir mū­sų pi­lie­čiai ste­bi­si to­kia at­vi­ ra pre­ky­ba kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ ga­re­tė­mis.

xxx

***

Vals­ty­bės sko­la, neįs­kai­tant sa­ vi­val­dy­bių pa­sko­lin­tų lė­šų, ar­tė­ja prie 50 mlrd. li­tų. O kur dar pa­lū­ ka­nos? Vis­kas iš­švais­to­ma pa­ra­ zi­ti­nių struk­tū­rų iš­lai­ky­mui. Jei

Es­mė Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

397 728

telefonas@kl.lt

Ga­di­na vaiz­dą

Kai ei­nu pro bu­vu­sį „Vai­vos“ ki­no teat­rą, kiek­vie­ną kar­tą už­kliū­va tie ant šio pa­sta­to at­si­ra­dę pie­ši­niai. Tik­rai ga­di­na vi­są vaiz­dą. Van­da­ lai iš­dar­kė fa­sa­dą, ir nie­kas nie­ko ne­da­ro, kad tuos pie­ši­nius iš­va­ly­ tų ar bent kaip nors pri­deng­tų. Ado­mas

Ne­no­riai šil­do mais­tą

Vie­na­me di­džių­jų pre­ky­bos cent­ rų nu­si­pir­kau Ki­je­vo kot­le­tą. Nuė­ jau prie par­da­vė­jos, ku­ri at­sa­kin­ga už tai, kad nu­pirk­tas pa­tie­ka­las bū­ tų pa­šil­dy­tas, ir pa­pra­šiau pa­šil­dy­ ti įsi­gy­tus pie­tus. Ta­čiau ji net ne­ su­rea­ga­vo, sto­vė­jo ir pik­tai žiū­rė­jo į ma­ne. Pa­kar­to­jau dar kar­tą ir ta­da la­bai ne­no­riai mais­tą įdė­jo į mik­ro­ ban­gų kros­ne­lę. Iš tie­sų la­bai ne­ ma­lo­niai pa­si­ju­tau dėl to­kio ap­tar­ na­vi­mo. Ali­na

Tur­gų rei­kia už­da­ry­ti

Ma­nau, iš­reik­šiu dau­gy­bės klai­pė­ die­čių nuo­mo­nę apie tai, kad Se­ ną­jį tur­gų rei­kia už­da­ry­ti. Ir kuo grei­čiau. Pa­žiū­rė­ki­te, ką ten par­ da­vi­nė­ja. Ogi tas pa­čias dar­žo­ ves, nu­pirk­tas iš tų pa­čių pre­ky­ bos cent­rų. Klai­pė­die­čiai atei­na ir per­ka bran­giau ne­gu par­duo­ tu­vė­je, bet gal­vo­ja, kad įsi­gy­ja pi­ giau. Pa­kan­ka tik pa­ly­gin­ti kai­nas par­duo­tu­vė­se bei tur­gu­je, ir vis­ kas iš­kart bus aiš­ku, kaip du­kart du. Lai­kas baig­ti tą ma­si­nį žmo­ nių mul­ki­ni­mą, ku­ris vyks­ta tur­ gu­je. Žmo­nės, at­si­kvo­šė­ki­te, juk to­je vie­to­je vis­kas bran­giau ne­gu par­duo­tu­vė­se. Si­mas

Se­niū­nai sle­pia­si

Iš­rin­ko Klai­pė­do­je kaž­ko­kius se­ niū­nus, bet nė vie­nas jų ne­si­ro­do vie­šu­mo­je. Gal jie iš­rink­ti tik dėl to, kad taip bu­vo liep­ta? Bu­vo pa­ skelb­ti są­ra­šai su pa­var­dė­mis. Bet nė vie­nas ne­ma­ty­tas, nes pa­pras­ čiau­siai ne­si­ro­do. Vy­tau­tas

Neį­ma­no­ma praei­ti

Vie­na gat­ve­lė to­kia apau­gu­si, ap­ ke­ro­ju­si žo­lė­mis, vi­jok­liais, kad neį­ma­no­ma net praei­ti. Kas tu­rė­ tų ją su­tvar­ky­ti? Se­no­lė

Chi­rur­gi­nia­me sky­riu­je – vo­ras

At­si­ti­ko taip, kad su­si­pjaus­čiau ran­ką. Tad te­ko vyk­ti į li­go­ni­nę ją siū­ti. Sė­džiu pa­plū­du­si krau­ju, lau­ kiu, kol ateis dak­ta­ras. Be­lauk­da­ma ap­si­dai­rau ir žiū­riu – vo­ras sau ra­ miau­siai vaikš­ti­nė­ja. Po ke­lių se­ kun­džių jau ir uo­das ra­tus su­ka ap­link ma­no kru­vi­ną ran­ką. Bu­vau pa­si­bai­sė­ju­si: kaip taip ga­li bū­ ti pa­tal­po­je, kur pri­va­lo­ma ste­ri­ li ap­lin­ka. Ag­nė Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vai­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

vals­ty­bė sko­lin­tų­si ne iš pri­va­čių ban­kų, o rim­tų tarp­tau­ti­nių fon­ dų, jai bū­tų už­dė­tas apy­nas­ris. O čia da­ryk ką no­ri ir juo­kis. Vie­ną ry­tą at­si­kė­lę ne­be­ra­si­me Lie­tu­ vos tur­to (že­mių, miš­kų, pa­sta­ tų), vis­kas bus sko­lin­to­jų ki­še­ nė­je? Gud­rūs juo­kia­si iš to­kios vals­ty­bės a la „Ben­ja­mi­nas Kor­ du­šas“. Vien šie­met Lie­tu­va tu­ rės grą­žin­ti 5,38 mlrd. li­tų, iš ku­ rių 1,7 mlrd. – pa­lū­ka­nos. Sko­la nuo­lat au­ga, o Lie­tu­vos žmo­nės vis ruo­šia­si nau­jiems rin­ki­mų far­ sams. Pa­na­šu, dva­re­lis grius, bet jei­gu po TSRS griu­vi­mo li­ko vis­ kas, da­bar liks tik bau­džiau­nin­kai, neiš­bė­gę už kor­do­no pas ge­res­nį po­ną į Va­ka­rus.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, rugpjūčio 14, 2012

užribis Ne­su­val­dė mo­to­cik­lo

Pa­siū­lė ky­šį

Rus­nė­je – kerš­to ak­ci­ja

Sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je sun­kiai su­si­žei­dė ita­las. Va­žiuo­da­ mas ga­lin­gu mo­to­cik­lu BMW 1966 m. gi­męs už­sie­nie­tis ne­ su­val­dė trans­por­to prie­mo­nės ir ap­vir­to. Eis­mo ne­lai­mė įvy­ ko Lie­po­jos ir Vy­tau­to g. san­ kry­žo­je. Ita­las pa­te­ko į li­go­ni­ nę ir yra gy­do­mas Rea­ni­ma­ci­ jos sky­riu­je.

Plun­gės raj. Ku­lių mies­te­ly­je gir­tas prie vai­ro nu­tver­tas 23 m. vai­ki­nas at­si­sa­kė pūs­ti į al­ ko­ho­lio ma­tuok­lį. Jis pa­siū­lė pa­rei­gū­nams 300 li­tų ir pa­pra­ šė, kad jie nu­vež­tų jį pas ma­ mą. Vai­ruo­to­jas bu­vo vi­du­ti­nio gir­tu­mo. Jo lau­kia dvi­gu­bi ne­ ma­lo­nu­mai: už vai­ra­vi­mą ap­ svai­gus ir už ban­dy­mą pa­pirk­ti.

Sek­ma­die­nio nak­tį Rus­nė­je prie At­ma­tos upės ke­tu­ri vai­ki­nai su­mu­šė 30-me­tį ir me­tais vy­ res­nį jo drau­gą. Už­puo­li­kai pa­ gro­bė au­to­mo­bi­lį ,,Au­di A4“. Vė­liau Rus­nė­je ma­ši­na ras­ta su­ mai­to­ta. Iš au­to­mo­bi­lio din­go abie­jų nu­ken­tė­ju­sių­jų daik­tai, įver­tin­ti 5 080 li­tų. Vie­nas nu­ ken­tė­ju­sių­jų krei­pė­si į me­di­kus.

Mo­ti­na ir duk­ra – kartu už gro­tų Nėš­čia duk­ra su mo­ti­na su­si­ti­ko teis­mo sa­lė­je. Mer­gi­ną čia at­ve­dė pa­rei­gū­nai. Po nuo­spren­džio abi mo­te­rys iš­va­žia­vo po­li­ ci­jos au­to­mo­bi­liu.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ga­liau­siai vis­kas išaiš­kė­jo, abi mo­te­rys bu­vo su­lai­ky­tos.

Gink­lą pa­ma­tė po čiu­ži­niu

Lau­kia­si ant­ro vai­ko

22 me­tų Tat­ja­na ir 47-erių jos mo­ ti­na Je­le­na Fe­do­so­vos va­kar iš­klau­ sė teis­mo spren­di­mo, ku­riuo abi pri­pa­žin­tos kal­tos. Gir­tau­jan­čios mo­te­rys įkliu­vo dėl gink­lo va­gys­tės. Per­nai bir­že­lio 19 die­ną ieš­ko­da­ ma sa­vo pa­žįs­ta­mo J.Fe­do­so­va už­ su­ko pas nuo ma­žens pa­ži­no­tą vy­rą ir pa­ma­tė, kad šis po čiu­ži­niu lai­ ko gink­lą. Mo­te­ris bu­vo įkau­šu­si, to­dėl vė­ liau ne­ga­lė­jo paaiš­kin­ti, ko­dėl pa­ vo­gė gu­mi­nė­mis kul­ko­mis, du­ ji­niais bei gar­si­niais šo­vi­niais šau­dy­ti pri­tai­ky­tą re­vol­ve­rį „ME Com­pact-9“. Mo­ti­na gink­lą per­da­vė duk­rai, sa­ky­da­ma, kad šei­mi­nin­kui jo vis tiek ne­rei­kia, tad nie­ko čia blo­go. Pa­li­ko lauk­ti prie lom­bar­do

Tą pa­tį va­ka­rą T.Fe­do­so­va už 100 li­tų gink­lą par­da­vė tak­sis­tui. Ta­ čiau šis pa­rei­ka­la­vo lei­di­mo jį lai­ ky­ti. Ta­da mer­gi­na su­gal­vo­jo gud­rų pla­ną dar kar­tą pa­si­pel­ny­ti iš re­ vol­ve­rio sa­vi­nin­ko – pa­sa­kė jam, kad gink­las yra įkeis­tas lom­bar­ de, o no­rint jį at­gau­ti rei­kia tu­rė­ ti lei­di­mą gink­lui lai­ky­ti ir su­mo­ kė­ti 100 li­tų. Vi­sa tai ga­vu­si mer­gi­na nuė­jo į lom­bar­dą Ši­lu­tės plen­te, o sa­vi­nin­ kas li­ko jos lauk­ti ne­to­lie­se. Lau­kė il­go­kai, kol su­pra­to, kad bu­vo dar kar­tą ap­gau­tas.

Pa­rei­gū­nai ne­nus­te­bo su­ži­no­ ję apie mo­ti­nos ir duk­ros nuo­ty­ kius, nes T.Fe­do­so­va prieš mė­ne­sį bu­vo įvyk­džiu­si la­bai pa­na­šų nu­ si­kal­ti­mą – pa­vo­gė iš pa­žįs­ta­mo vy­ro au­to­mo­bi­lio gink­lą ir do­ku­ men­tą. Įsi­bė­gė­jus nu­si­kal­ti­mo ty­ri­mui, šių me­tų ko­vo mė­ne­sį mer­gi­na pa­ si­slė­pė nuo pa­rei­gū­nų, o kai po po­ ros mė­ne­sių bu­vo su­čiup­ta, nu­ spręs­ta ją už­da­ry­ti už gro­tų.

T.Fe­do­so­va lau­kia­ si kū­di­kio. Tai bus jau ant­ras šios ne­te­ kė­ju­sios mer­gi­nos vai­kas. Pir­mo­jo ji neau­gi­no. Vai­ke­liu rū­pi­no­si mo­čiu­tė ir pro­mo­čiu­tė.

T.Fe­do­so­va lau­kia­si kū­di­kio. Tai bus jau ant­ras šios ne­te­kė­ju­sios mer­gi­nos vai­kas. Pir­mo­jo ji neau­ gi­no. Vai­ke­liu la­biau rū­pi­no­si mo­ čiu­tė ir pro­mo­čiu­tė. Dar bū­da­ma 16-os ši mer­gi­na įkliu­vo po­li­ci­nin­kams ir bu­vo nu­ baus­ta už tai, kad vie­šai var­to­jo al­ ko­ho­li­nius gė­ri­mus. Vė­liau ją tei­sė už va­gi­lia­vi­mą.

Bend­rys­tė: Tat­ja­na (kai­rė­je) ir Je­le­na Fe­do­so­vos su­si­ti­ko teis­me ir drau­ge iš­ke­lia­vo at­lik­ti baus­mės. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kompanionė lie­jo aša­ras

J.Fe­do­so­va į teis­mą atė­jo ly­di­ ma kom­pa­ni­jos ap­gir­tu­sių as­me­ nų, tarp ku­rių bu­vo mo­te­ris, po tam­siais aki­niais slė­pu­si mė­ly­nę. Po nuo­spren­džio ji gai­liai rau­do­jo teis­mo ko­ri­do­riu­je, o vy­rai ją guo­ dė ir ra­mi­no. Lais­vė­je teis­mo spren­di­mo lau­ ku­si vy­res­nio­ji kal­ti­na­mo­ji at­si­ne­ šė di­de­lę ran­ki­nę, pri­kimš­tą bū­ti­ niau­sių daik­tų. Ji ži­no­jo, kad vei­kiau­siai na­mie nak­vo­ti ne­be­teks, ir aki­vaiz­džiai ner­vi­no­si bei jau­di­no­si, o kad bū­ tų drą­siau, bu­vo truk­te­lė­ju­si stip­ res­nio gė­ri­mo. Po po­sė­džio pa­rei­gū­nai lie­pė J.Fe­do­so­vai nie­kur nei­ti. Su­lauk­ ta pa­pil­do­mo kon­vo­jaus eki­pa­žo

Nak­ti­mis vėl dau­žo gal­vas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kad ir kiek nu­si­kal­tė­lių su­lai­ ko uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai, vė­lai vaikš­čio­ti mies­to gat­vė­ mis vis dar ne­sau­gu. Sa­vait­ga­ lį tuo įsi­ti­ki­no ne vie­nas klai­ pė­die­tis.

Li­go­ni­nė­je iki šiol gy­do­mas neaiš­ kio­mis ap­lin­ky­bė­mis sun­kiai su­ža­ lo­tas jau­nuo­lis.

1990 me­tais gi­męs Dmit­ri­jus į li­go­ni­nę pa­te­ko po 2 val. nak­ ties. Vai­ki­nas bu­vo iš­tik­tas ko­mos, sun­kiai kvė­pa­vo, jam lū­žo kau­ko­ lės pa­ma­tas. Su­žeis­tas jau­nuo­lis ap­tik­tas Tai­ kos pro­spek­to ga­le prie vie­no ba­ro. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si šio įvy­kio ap­ lin­ky­bes. Vis dar ne­ži­no­ma, ar jis bu­vo su­žeis­tas ba­re, ar gat­vė­je. Sek­ma­die­nį nak­tį Her­kaus Man­ to gat­vė­je ties 40-uo­ju na­mu gir­ti I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vė­je gy­ve­nan­tys

bro­liai Lu­kas ir Ka­ro­lis už­puo­lė 21 me­tų vai­ki­ną. Abu kal­ti­nin­kai bu­ vo su­lai­ky­ti po­li­ci­nin­kų. Dar vie­nas klai­pė­die­tis ne tik pa­ ty­rė su­ža­lo­ji­mų, bet ir ne­te­ko ver­ ty­bių. 54-erių vy­ras Žar­di­nin­kų gat­vė­ je ties 18-uo­ju na­mu pa­ju­to stip­rų smū­gį į vir­šu­gal­vį. Kol nu­ken­tė­ ju­sy­sis ne­ga­lė­jo gin­tis, už­puo­li­kas pa­gro­bė jo auk­si­nius pa­puo­ša­lus – gran­di­nė­lę ir žie­dą, ku­rie įver­tin­ti 3,6 tūkst. li­tų.

ir nu­teis­tai mo­te­riai už­seg­ti ant­ ran­kiai. Apim­ta pa­vy­do su­žei­dė drau­gą

Prieš po­rą mė­ne­sių, bir­že­lio pra­ džio­je, J.Fe­do­so­va Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mo bu­vo nu­teis­ta tre­jų me­tų ne­lais­vės baus­me už sun­kų su­gy­ven­ti­nio su­ža­lo­ji­mą. Per­nai lapk­ri­čio 24-ąją, apim­ta pa­vy­do prie­puo­lio, ji pei­liu į pil­ vą su­ža­lo­jo vy­rą, ku­rį lai­kė su­gy­ ven­ti­niu. Tą va­ka­rą, atė­ju­si pas drau­gą, ji pa­ma­tė mo­te­riš­kus ba­tus ne ko­ ri­do­riu­je, kaip yra įpras­ta tuo­se na­muo­se, o prie kam­ba­rio. Iš šio vaiz­do J.Fe­do­so­va su­pra­to, kad jos my­li­mo­jo kam­ba­ry­je yra ki­ta mo­te­ ris. Ta ki­ta tuo me­tu bu­vo vo­nio­je.

Pa­vy­do apim­ta J.Fe­do­so­va tėš­kė jai an­tau­sį, o sa­vo my­li­ma­jam dū­ rė pei­liu į pil­vą ir sun­kiai su­ža­lo­jo jam žar­ny­ną. Tą­kart tei­sė­jai nu­spren­dė nu­teis­ to­sios ne­suim­ti ir su­lauk­ti gink­lo va­gys­tės by­los baig­ties. Va­kar baus­mės už abu nu­si­kal­ ti­mus bu­vo su­bend­rin­tos, mo­te­ris 3 me­tus ir 8 mė­ne­sius pra­leis už gro­tų. Jos duk­rai Tat­ja­nai už gink­ lo va­gys­tę bei sve­ti­mo do­ku­men­ to pa­si­sa­vi­ni­mą skir­ta 2 me­tų ir 4 mė­ne­sių ne­lais­vė. Neaiš­ku, kas au­gins T.Fe­do­so­vos pir­mą­jį vai­ką ir kas pa­si­rū­pins ne­ tru­kus gim­sian­čiu ant­ruo­ju. Abi mo­te­rys – ne­te­kė­ju­sios, iki nu­si­kals­da­mos ne­dir­bo, nuo­lat gir­tau­da­vo.

Šak­ny­se – sprog­me­nys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­tė po aud­ros iš­vers­to me­ džio šak­ni­mis ap­ti­ko ke­lis sprog­ me­nis ir apie tai pra­ne­šė gel­bė­ji­ mo tar­ny­boms.

Pra­ne­ši­mas apie pa­vo­jin­gą ra­ di­nį Bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą pa­sie­kė 14.11 val. Sprog­me­nis ap­ti­ko su šu­niu­ku pa­si­vaikš­ čio­ti su­si­ruo­šu­si mo­te­ris. Pas­ ta­ro­jo ka­ro pikt­žaiz­dę į pa­vir­šių

iš­kė­lė prieš sa­vai­tę uos­ta­mies­ ty­je siau­tu­si aud­ra, kai prie via­ du­ko P.Li­dei­kio gat­vė­je nu­griu­ vo me­dis. Nors mo­te­ris pa­ste­bė­jo tris sprog­me­nis, iš­mi­nuo­to­jai čia ap­ ti­ko sep­ty­nis 105 mi­li­met­rų dia­ met­ro vo­kiš­kus ar­ti­le­ri­jos svie­ di­nius. Pa­sak iš­mi­nuo­to­jų, ra­di­niai bu­ vo pa­vo­jin­gi ap­lin­ki­niams, nes te­ be­bu­vo su sprog­dik­liais. Svie­di­niai iš­ga­ben­ti į Kai­rių po­ li­go­ną su­nai­kin­ti.

8

antrADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 14, 2012

ekonomika

OMX Vilnius

–0,57 %

OMX Riga

–0,65 %

OMX Tallinn

+0,74 %

Parama padrÄ…sino imtis verslo ir ÄŻgyvendinti svajones Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

KlaipÄ—dos rajono kaimo turizmo sodybĹł ĹĄeimininkams ÄŻgyvendinti savo svajones ir idÄ—jas padÄ—jo Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ parama.

IĹĄplÄ—tÄ— verslÄ…

Estera ValiulienÄ— pasakojo, kad paraiĹĄkÄ… 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ paramai gauti raĹĄÄ— dÄ—l to, kad norÄ—jo plÄ—sti veiklÄ…. KlaipÄ—dos rajone, Lankupiuose, ant Minijos kranto, ji jau buvo pastaÄ?iusi prĹŤsiĹĄko ir lietuviĹĄko architektĹŤrinio stiliaus namus. „Juose galÄ—jo ilsÄ—tis nedideli ĹžmoniĹł bĹŤreliai. PamatÄ™, kad verslas gerai sekasi, nusprendÄ—me jÄŻ plÄ—sti ir pasinaudoti parama“, – pasakojo moteris. Jos sodyba iĹĄsiskiria tuo, kad nesistengia atkartoti senojo lietuviĹĄko kaimo architektĹŤriniĹł tradicijĹł, bet vilioja kitĹł ĹĄaliĹł stainiĹł pavyzdĹžiais. ÄŒia jau sto-

â‚Ź

ValiutĹł kursai

De­ga­lų kai­nos

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3827 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4041 JAV do­le­ris 1 2,8110 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8367 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4767 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7460 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8195 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8743

pokytis

+0,3471 % +0,3280 % –0,0142 % +0,2899 % +0,0242 % –0,0743 % +0,3489 % +0,1943 % –0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,97

4,66

2,36

„Apoil“

4,95

4,63

2,36

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,95 dol. uĹž 1 brl. 114,63 dol. uĹž 1 brl.

Tu­rÄ—­tĹł su­si­tar­ti dÄ—l ter­mi­na­lo

Baigia statybas

KlaipÄ—dos rajone, RadailiĹł kaime, Ĺ˝ydrĹŤ nas DaugÄ— la ĹĄie met pabaigÄ— statyti pastatÄ… su 70 vietĹł sale ir miegamaisiais. Jau ÄŻrengta pir tis su ĹĄil do mu uĹž da ru baseinu. „Lauke iĹĄkasÄ—me tvenkinÄŻ, dabar teliko formalumai sutvarky ti do ku men tus ir bus ga li ma priim ti lan ky to jus“, – pa sa ko jo Ĺ˝.DaugÄ—la. Jis mano, kad be KPP priemonÄ—s „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ paramos sodybos nebĹŤtĹł ÄŻmanoma ÄŻkurti. „Tai labai gera paspirtis pradedantiesiems ar pleÄ?iantiesiems verslą“, – ÄŻsitikinÄ™s Ĺ˝.DaugÄ—la, kuris gavo maksimaliÄ… – daugiau kaip 690 tĹŤkst. litĹł paramÄ…. Jis teigÄ— tikintis gera verslo perspektyva. „ŽmonÄ—s visada norÄ—s turiningai ilsÄ—tis ir pramogauti kaimo aplinkoje“, – mano Ĺ˝.DaugÄ—la.

kl.lt/naujienos/ekonomika

Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nis jō­rĹł uos­tas ir vals­ty­bÄ—s kont­ro­liuo­ja­ma naf­ tos pro­duk­tĹł kro­vos bend­ro­vÄ— „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ ga­li pa­si­ra­ťy­ti su­si­ta­ri­mÄ… dÄ—l in­ves­ti­ ci­jĹł ÄŻ su­skys­tin­tų­jĹł gam­ti­niĹł du­jĹł (SGD) ter­mi­na­lÄ….

„Su­si­ta­ri­mo pro­jek­tas bai­gia­mas re­da­guo­ti, li­ko trys ne­su­dÄ—­lio­ti punk­tai. Ga­li bō­ti, kad jau ĹĄiÄ… sa­ ď Ž Stilius: 4 9bONb`XN` `b `Ă­[bZV` 9bXb V_ :Nab `Nc\ `\QfO\WR Xb_V\WR vai­tÄ™ jÄŻ pa­si­ra­ťy­si­me. Su­si­ta­ri­mu _f XV\` `R[\W\ XNVZ\ N_PUVaRXaĂ­_\` a_NQVPVW\` uŞ­tik­rin­si­me sa­vo ir „Klai­pÄ—­dos naf­tos“ at­sa­ko­my­bÄ—s ri­bas, fi­nan­ vi prancĹŤ ziĹĄ ko sti liaus ply ti nis iki dvejĹł metĹłâ€œ, – kalbÄ—jo G.Lu- si­nius ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus sta­tant SGD pastatas su 50 vietĹł sale, 8 kam- bauskas. ter­mi­na­lo kran­ti­nę“, – pir­ma­die­ Jis taip pat pastebi, kad para- nÄŻ spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Ĺžur­na­ bariais. „Parama leido ryĹžtis didesnÄ—ms investicijoms“, – aiĹĄki- ma labai pagelbsti drÄ…siau imtis lis­tams sa­kÄ— Klai­pÄ—­dos jō­rĹł uos­to didesnio uĹžmojo projektĹł. „Kai- di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius no E.ValiulienÄ—. mo turizmo verslas reikalauja la- Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. bai dideliĹł investicijĹł, nes sodyba O „Klai­pÄ—­dos naf­tos“ at­sto­vai Ĺ˝monÄ—s visada nodaĹžniausiai ÄŻkuriama plyname nau­jie­nĹł agen­tō­rai BNS pir­ma­ rÄ—s turiningai ilsÄ—tis lauke, kur nÄ—ra komunikacijĹł, ke- die­nÄŻ pra­ne­ťÄ—, jog ĹĄiuo me­tu vyks­ liĹł, todÄ—l ÄŻdÄ—ti pinigai grÄŻĹžta labai ta de­ry­bos su Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nio ir pramogauti kaimo lÄ—tai. Su parama ĹĄi ďŹ nansinÄ— naĹĄ- jō­rĹł uos­to di­rek­ci­ja. „Sten­gia­mÄ—s, aplinkoje. ta tampa daug lengvesnė“, – teigÄ— kad pro­ce­sas vyk­tĹł kuo grei­Ä?iau“, verslininkas. – tei­gÄ— bend­ro­vÄ—s at­sto­vai. Jie ne­ prog­no­za­vo, ar ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ ga­li bō­ti ÄŽgyvendina vizijÄ… pa­si­ra­ťy­tas su­ta­ri­mas su Klai­pÄ—­dos VerslininkÄ— jau planuoja teikti G.Lubauskas pasakojo, kad teik- vals­ty­bi­nio jō­rĹł uos­to di­rek­ci­ja. dar vienÄ… paraiĹĄkÄ…. „Noriu pasta- damas paraiĹĄkÄ… jau turÄ—jo paE.Gent­vi­lo tei­gi­mu, „Klai­pÄ—­dos tyti dar vienÄ… pirtelÄ™, salę“, – dali- rengÄ™s visos sodybos projektÄ…, bu- naf­ta“ net 145 mln. li­tĹł – nuo 276 vo iĹĄkasÄ™s tvenkinÄŻ, nutiesÄ™s keliÄ…, mln. iki 131 mln. li­tĹł – su­ma­Şi­no josi ateities planais E.ValiulienÄ—. ÄŻrengÄ™s kai kurias komunikacijas. in­ves­ti­ci­jĹł ÄŻ SGD ter­mi­na­lui rei­ka­ SutaupÄ— brangĹł laikÄ… Jis seniai brandina idÄ—jÄ… savo skly- lin­gos kran­ti­nÄ—s ÄŻren­gi­mÄ… po­rei­kÄŻ. KlaipÄ—dos rajone, GribĹžiniĹł kai- pe sukurti tokiÄ… sodybÄ…, kuri at- „Klai­pÄ—­dos naf­tos“ ir uos­to di­rek­ me, sodybÄ… ÄŻkĹŤrÄ™s Gintaras Lu- spindÄ—tĹł ÄŻvairiĹł ĹĄalies regionĹł ar- ci­jos in­ves­ti­ci­jos tu­rÄ—­tĹł pa­si­skirs­ bauskas akcentavo, kad KPP pa- chitektĹŤros tradicijas. „Jau seniai ty­ti po ly­giai. ra ma pa de da su tau py ti daug svajoju pastatyti 10 pastatĹł et„Mes api­brÄ—­ŞÄ—­me, kad uos­to di­ brangaus laiko. „Vien savo jÄ—go- nograďŹ nÄŻ kaimÄ…. Kol kas ÄŻgyvendi- rek­ci­jos in­ves­tuo­ja­ma su­ma tu­ mis pro jektÄ… tektĹł ÄŻgy ven din- nau treÄ?dalÄŻ savo svajonÄ—s“, – pa- rÄ—­tĹł bō­ti 66 mln. li­tĹł, o maŞ­daug ti maĹždaug penkerius metus, o sakojo verslininkas. 65 mln. li­tĹł bō­tĹł „Klai­pÄ—­dos naf­ su parama ĹĄis laikas sutrumpÄ—ja Ĺ iuo metu jis pastatÄ— po du pa- tos“ da­lis“, – kal­bÄ—­jo uos­to va­do­ status, kurie atitinka DzĹŤkijos vas. Kran­ti­nÄ—s sta­ty­bos ran­go­vo ir Suvalkijos architektĹŤrinÄ™ tra- kon­kur­sas tu­rÄ—­tĹł bō­ti pa­skelb­tas dicijÄ…. „Taigi dar liko pastaty- ne­tru­kus – lie­pos pra­dĹžio­je pa­ ti Ĺ˝emaitijos, AukĹĄtaitijos ir kur- skelb­tas jo tech­ni­niĹł spe­ci­fi­ka­ci­ ĹĄiĹł stiliaus sodybas“, – pasakojo jĹł pro­jek­tas. Vy­riau­sy­bÄ—s lie­pos G.Lubauskas. pra­dĹžio­je priim­ta­me nu­ta­ri­me dÄ—l Ĺ ie etnograďŹ nio stiliaus kompleksai orientuoti ÄŻ 20–30 ĹžmoniĹł grupeles. „Teikiu ir poilsio kaime paslaugas“, – sakÄ— G.Lubauskas. Jo kaimo sodyboje galima paĹžaisti teniso aikĹĄtynuose, futbolo, tinklinio aikĹĄtÄ—se. „EtnograďŹ nÄ—se sodybose yra autentiĹĄkos krosnys. Jose poilsiautojai gali iĹĄsikepti duonos, padedami mĹŤsĹł specialistĹł, taip pat ruoĹĄiame ÄŻvairius tradicinius patiekalus“, – pasakojo G.Lubauskas. Jis negailÄ—jo gerĹł ĹžodĹžiĹł Nacionalinei mokÄ—jimo agentĹŤrai. „Jos specialistai teikia geras, iĹĄsamias konsultacijas“, – teigÄ— verslininkas.

SGD ter­mi­na­lo ÄŻren­gi­mo nu­ma­ty­ ta, kad iki rugp­jō­Ä?io 10 d. tu­ri bō­ ti pa­si­ra­ťy­tas „Klai­pÄ—­dos naf­tos“, „Lie­tu­vos du­jĹłâ€œ ir Klai­pÄ—­dos jō­rĹł uos­to su­si­ta­ri­mas dÄ—l in­ves­ti­ci­jĹł ÄŻ ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tō­rÄ…, kom­pen­ sa­vi­mo tvar­kos ir sÄ…­ly­gĹł. Ta­Ä?iau, pa­sak „Lie­tu­vos du­ jĹłâ€œ ir „Klai­pÄ—­dos naf­tos“ at­sto­ vĹł, to­kÄŻ su­si­ta­ri­mÄ… tu­ri pa­si­ra­ťy­ti tik „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ ir Klai­pÄ—­ dos jō­rĹł uos­to di­rek­ci­ja, o „Klai­ pÄ—­dos naf­ta“ ir „Lie­tu­vos du­jos“ – ter­mi­na­lo pri­jun­gi­mo prie du­jĹł vamz­dy­nĹł su­tar­tÄŻ. Ĺ i taip pat de­ ri­na­ma ir ti­ki­ma­si, kad ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ bus pa­si­ra­ťy­ta. Klai­pÄ—­dos uos­to di­rek­ci­ja ir „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ po ke­lis mÄ—­ne­ sius tru­ku­siĹł dis­ku­si­jĹł lie­pos 5 d. pa­si­ra­ťÄ— bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ tÄŻ. Ji nu­sta­to, kaip bus fi­nan­suo­ ja­mas ter­mi­na­lo kran­ti­niĹł ir ki­tos inf­rast­ruk­tō­ros ÄŻren­gi­mas. IĹĄ kar­ to po to – lie­pos 11-Ä…jÄ… – Vy­riau­ sy­bÄ— dÄ—l to priÄ—­mÄ— nu­ta­ri­mÄ…. BNS, „KlaipÄ—dos“ inf.

Fi­nan­sa­vi­mo ĹĄal­ti­nis Vy­r iau­sy­bÄ—s spren­d i­mas nu­ma­ to, kad Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nio jō­rĹł uos­to in­ves­ti­ci­jos ÄŻ SGD ter­mi­na­lo kran­ti­nes bus kom­pen­suo­ja­mos iĹĄ rink­lia­vĹł ar ki­tĹł mo­kÄ—­ji­mĹł, ku­riuos at­liks „Klai­pÄ—­dos naf­ta“ ar­ba ki­ti pa­ slau­gas ter­mi­na­lui tei­kian­tys ar jo pa­slau­go­mis be­si­nau­do­jan­tys su­ bjek­tai, taip pat iĹĄ me­ti­nio „Klai­pÄ—­ dos naf­tos“ mo­kes­Ä?io uĹž nau­do­ji­ mÄ…­si kran­ti­ne. Ĺ is mo­kes­tis bus ap­ skai­Ä?iuo­ja­mas at­si­Ş vel­g iant ÄŻ tai, kad uos­to in­ves­ti­ci­jos tu­rÄ—­tĹł at­si­ pirk­ti per 20 me­tĹł su 5 pro­c. in­ves­ti­ ci­jĹł grÄ…­Şa. Mo­kes­tis kas­met ma­ŞÄ—s pri­klau­so­mai nuo to, kiek rink­lia­vĹł uos­tas su­rinks.

UĹžs. 992718 „„Su­si­ta­ri­mas: bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­dos naf­ta“, „Lie­tu­vos du­jos“ ir Klai­pÄ—­ ď Ž GalimybÄ—s: 2 CNYVbYVR[Ă› `NX\ XNQ ]N_NZN YRVQ\ Ă&#x;TfcR[QV[aV QVQR`[Vb`

b Z\Wb` [RV OĂ­aĂş Ă&#x;`aR[Tb`V cVR[ `Nc\ WĂ›T\ZV`

CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [b\a_

dos vals­ty­bi­nio jō­rĹł uos­to di­rek­ci­ja ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ tu­ri pa­si­ra­ťy­ti svar­bius do­ku­men­tus dÄ—l in­ves­ti­ci­jĹł ÄŻ SGD ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tō­rÄ….

To­mo Luk­ťio (BFL) nuo­tr.

9

antrADIENIS, rugpjūčio 14, 2012

pasaulis Kraujo galėjo nebūti

No­ri nau­jo pro­ce­so

Kri­ti­ka kri­ti­kams

Nep­rik­lau­so­ma ko­mi­si­ja griež­tai su­kri­ti­ka­vo Nor­ve­ gi­jos po­li­ci­ją. Ko­mi­si­ja tei­gė, kad sprog­di­ni­mo, ku­rį Os­le su­ren­gė An­der­sas Beh­rin­gasBrei­vi­kas, ga­lė­jo bū­ti iš­veng­ ta. Ty­rė­jai pri­dū­rė, kad pa­rei­ gū­nai ne­su­ge­bė­jo ap­sau­go­ ti žmo­nių Utio­jos sa­lo­je, nes per lė­tai rea­ga­vo į si­tua­ci­ją.

Bu­vęs Bos­ni­jos ser­bų ly­de­ ris Ra­do­va­nas Ka­ra­dži­čius krei­pė­si į Tarp­tau­ti­nį tri­bu­no­ lą ir rei­ka­la­vo pra­dė­ti iš nau­ jo nag­ri­nė­ti jo by­lą. Esą teis­ mas tu­ri pra­dė­ti nag­ri­nė­ti by­ lą nuo nu­lio, nes ad­vo­ka­tams per vė­lai pa­teik­ti fak­tai, liu­ di­jan­tys R.Ka­ra­dži­čiaus ne­ kal­tu­mą.

Žmo­gaus tei­sių eks­per­tas Ro­ ge­ris Kis­ka su­kri­ti­ka­vo Va­ka­ rų rea­ga­vi­mą į gru­pės „Pus­sy Riot“ by­lą. Pa­sak jo, kri­ti­kus do­mi­na anaip­tol ne žo­džio lais­vė, o žo­džio lais­vė tais klau­si­mais, ku­rie jiems itin ar­ti­mi. Ak­ty­vis­tas pa­brė­žė, kad to­kių at­ve­jų, kaip „Pus­sy Riot“, pa­sau­ly­je ap­stu.

Ieš­kos dau­giau kal­tų?

Var­gu ar Ira­no pre­ zi­den­tas Mah­mou­ das Ah­ma­di­ne­ja­ das ga­li ti­kė­tis pa­ vers­ti Sau­do Ara­ bi­ją par­tne­re. Dar nuo 1979 m. re­vo­ liu­ci­jos Ira­ne abi ša­lys yra prie­ši­ nin­kės. Bet Te­he­ ra­nas ban­do ieš­ko­ti są­jun­gi­nin­kų. Jų ga­ li rei­kė­ti, nes si­tua­ ci­ja Si­ri­jo­je ge­ro­kai komp­li­kuo­ja­si.

Va­ti­ka­ną su­pur­tęs duo­me­nų nu­te­ ki­ni­mo skan­da­las ne­rims­ta. Nors as­me­ni­nis po­pie­žiaus lio­ka­jus, kal­ti­na­mas nu­te­ki­nęs in­for­ma­ci­ją, stos prieš teis­mą, ty­ri­mas dėl slap­ tų Va­ti­ka­no do­ku­men­tų atskleidi­ mo dar ne­baig­tas.

De­ry­bos: Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Ab­dul­lah bin Ab­du­la­zi­zas Al Sau­das (kairėje) į sa­vo ša­lį as­me­niš­kai pa­kvie­

tė re­gio­no prie­ši­nin­ko Ira­no va­do­vą M.Ah­ma­di­ne­ja­dą kon­sul­tuo­tis dėl Si­ri­jos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Su­si­ti­ki­me – vie­ny­bės šū­kiai Is­to­ri­nis su­si­ti­ki­mas

Va­kar Me­ko­je pra­si­dė­jo spe­cia­lus Is­la­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­ za­ci­jos (IBO) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas. Sau­do Ara­bi­jo­je yra įsi­kū­ru­si IBO – 57 mu­sul­mo­niš­kas vals­ty­bes vie­ni­jan­čios gru­pės – būs­ti­nė. Šį su­si­ti­ki­mą ga­li­ma lai­ky­ti ne tik sim­bo­li­niu, bet ir is­to­ri­niu, juk prie vie­no sta­lo sė­do dvie­jų am­ ži­nų var­žo­vų – Sau­do Ara­bi­jos ir Ira­no – va­do­vai. Tie­sa, Te­he­ra­nas ir Ri­ja­das dėl Si­ri­jos ne­su­ta­ria, o ir var­gu ar su­ tars. Sau­do Ara­bi­ja su Ka­ta­ru už­ sii­ma Si­ri­jos opo­zi­ci­jos rė­mi­mu, o Ira­nas pa­lai­ko są­jun­gi­nin­ko Bas­ ha­ro al As­sa­do pu­sę. Be to, tarp abie­jų ša­lių ap­stu įsi­se­nė­ju­sių ne­su­ta­ri­mų. Ne tik dėl re­li­gi­nių rei­ka­lų, nors Ira­nas – šii­tiš­kas, o Sau­do Ara­bi­ja – su­ ni­tiš­ka ir lai­ko sa­ve su­ni­tiš­kų ša­ lių glo­bė­ja. Te­he­ra­nas pa­si­pik­ti­nęs ir tuo, kad Sau­do Ara­bi­jos, ar­ti­mos JAV są­jun­gi­nin­kės re­gio­ne, naf­ta tvin­ do pa­sau­lio rin­ką, o Ira­nui dėl Va­ ka­rų san­kci­jų sun­kiai se­ka­si par­ duo­ti sa­vą­ją. Is­to­ri­nės prie­ši­nin­kės

„Pa­sau­lis šian­dien patekęs į la­ bai opią si­tua­ci­ją, – per su­si­ti­ki­ mą pa­brė­žė M.Ah­ma­di­ne­ja­das. – Ti­kiuo­si, kad dau­giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma vie­ny­bei di­di­nti ir prie­šiš­ku­mui ma­ži­nti.“ Nors M.Ah­ma­di­ne­ja­dą į su­si­ti­ ki­mą pa­kvie­tė pa­ts Sau­do Ara­bi­jos

ka­ra­lius Ab­dul­lah bin Ab­du­la­zi­zas Al Sau­das, san­ty­kių šil­tė­ji­mo nie­ kas nesi­ti­ki. Tiek Ira­nas, tiek Per­si­jos įlan­kos mo­nar­chi­jos iki šiol su ne­pa­si­ti­kė­ ji­mu žiū­ri vie­ni į ki­tus.

Ti­kiuo­si, kad dau­ giau­sia dė­me­sio bus ski­ria­ma vie­ny­ bei di­di­nti ir prie­šiš­ ku­mui ma­ži­nti. Nors Sau­do Ara­bi­ja anks­čiau bu­vo ar­ti­ma Si­ri­jos są­jun­gi­nin­kė, ypač Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo Per­si­jos įlan­kos ka­rų me­tais, kai Da­mas­ko pa­ra­mos Ri­ja­dui rei­kė­jo ko­vo­jant su Sad­da­mo Hus­sei­no Ira­ku, sau­ dų po­zi­ci­ja pa­ki­to, kai Li­ba­ne 2005 m. bu­vo nu­žu­dy­tas sau­dų kil­mės ša­lies va­do­vas Ra­fi­qas al Ha­ri­ri, o po me­tų ki­lo ka­ras tarp Li­ba­ne vei­ kian­čios Ira­no glo­bo­ja­mos „Hez­ bol­lah“ or­ga­ni­za­ci­jos ir Iz­rae­lio. Tuo me­tu B.al As­sa­das nu­si­ su­ko nuo Per­si­jos įlan­kos ša­lių ir ėmė pa­lai­ky­ti glau­džius san­ty­kius su šii­tiš­ku Ira­nu. Sau­do Ara­bi­ja ir ki­tos Per­si­jos įlan­kos mo­nar­chi­jos pa­skel­bė Da­mas­kui po­li­ti­nį ir eko­ no­mi­nį ka­rą, siek­da­mos at­ker­šy­ti Si­ri­jai už są­jun­gą su Ira­nu. Ka­dan­gi Sau­do Ara­bi­ja sie­ kė, kad Ira­nas bū­tų izo­liuo­tas re­ gio­ne, Si­ri­jos, kaip są­jun­gi­nin­

kės, pra­ra­di­mas ne­bu­vo pa­to­gus, ir da­bar Ri­ja­das sie­kia, kad vie­toj B.al As­sa­do at­si­ras­tų pa­lan­kes­nis re­ži­mas. „Įtam­pa tarp Ira­no ir Per­sijos įlan­kos re­gio­no ša­lių iš­liks, ir tai, esu tik­ras, tė­ra tak­ti­nis Ira­no ėji­ mas, – ana­li­za­vo Mo­ham­ma­das Ab­ba­sas Na­ji, Kai­re esan­čio „AlAh­ram“ stra­te­gi­nių stu­di­jų cent­ro Ira­no eks­per­tas. – Ma­nau, tai – ne su­si­tai­ky­mas, o ban­dy­mas pa­si­ lik­ti at­vi­rą lan­gą bend­rau­ti.“ Čia pat jis pri­dū­rė, kad Sau­do Ara­bi­jos pa­ra­ma Si­ri­jos su­ki­lė­ liams nė­ra to­kia di­de­lė, kaip Tur­ ki­jos, tad jis ne­ma­to to­kių pro­ble­ mų, dėl ku­rių da­bar Te­he­ra­nas ir Ri­ja­das ne­su­si­kal­bė­tų. Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­ tas Wa­hi­das Ham­zah Has­hi­mas iš Sau­do Ara­bi­jos tvir­ti­no, kad „Ri­ ja­das tik­rai ne­no­ri ma­ty­ti su­griau­ to Ira­no, o no­rė­tų tu­rė­ti tai­kų kai­ my­ną“. Pro­fe­so­rius taip pat pa­brė­žė, jog, ne­pai­sant il­ga­me­čių Ira­no ir Sau­do Ara­bi­jos ne­su­ta­ri­mų, abi ša­lys svar­biais klau­si­mais ga­li ras­ti komp­ro­mi­są, juk šiuo me­tu jis bū­ tų nau­din­gas abiem. „Aki­vaiz­du, kad Ira­nas – pro­ tin­gas žai­dė­jas. Ma­nau, Ira­nas el­ gia­si la­bai iš­min­tin­gai ne­de­gin­ da­mas til­tų su Per­sijos įlan­kos ša­li­mis ir is­la­mo pa­sau­liu“, – tei­ gė W.H. Has­hi­mas. Tie­sa, jis su­ti­ko su M.A.Na­ji nuo­mo­ne, kad Ira­nas vei­kiau­siai žen­gė la­biau tak­ti­nį žings­nį su­

si­da­rius tam tik­roms są­ly­goms ir „rim­to san­ty­kių at­ši­li­mo, bent kol kas, ti­kė­tis ne­ver­ta“. Ne­su­de­ri­na­mos po­zi­ci­jos?

Ri­ja­das ne­sle­pia, kad pa­lai­ko su­ ni­tų su­ki­lė­lius, ku­rie ko­vo­ja su B.al As­sa­do re­ži­mu, o šio dau­ge­lis na­ rių pri­klau­so ala­vi­tų re­li­gi­nei gru­ pei, ar­ti­mai šii­tams. Sau­do Ara­bi­jos va­do­vai ne sy­kį kal­ti­no Te­he­ra­ną, kad šis kurs­to šii­tų su­ki­li­mus Vi­du­ri­niuo­se Ry­ tuo­se. Ri­ja­dą ypač pa­pik­ti­no Ira­no pa­ra­ma Bah­rei­ne šii­tų or­ga­ni­zuo­ tiems pro­tes­tams prieš vie­tos mo­ nar­cho Al Kha­li­fo di­nas­ti­ją, ku­ri yra ar­ti­ma Sau­do Ara­bi­jos są­jun­ gi­nin­kė. O Ira­nui Si­ri­ja – ar­ti­miau­sia są­ jun­gi­nin­kė re­gio­ne, to­dėl Te­he­ra­ nas ke­lis kar­tus per­spė­jo ne tik Per­sijos įlan­kos mo­nar­chi­jas, bet ir Va­ka­rus, kad re­ži­mo kei­ti­mas su­lauks at­sa­ko. Vis­gi Ira­no, pa­ti­rian­čio Va­ka­rų spau­di­mą, va­do­vas ne­siė­mė tie­ sio­giai kal­tin­ti Sau­do Ara­bi­jos dėl pa­dė­ties Si­ri­jo­je. Jis pa­brė­žė, kad ne­su­ta­ri­mais mu­sul­mo­nų pa­sau­ ly­je nau­do­ja­si „prie­šai“. „Mu­sul­mo­nų vy­riau­sy­bės švais­ to di­džiu­lę ener­gi­ją įvai­riems vi­ daus ne­su­ta­ri­mams spręs­ti, nors tik ken­kia­me sau. Ma­ny­čiau, mu­ sul­mo­nams ver­čiau de­rė­tų kon­sul­ tuo­tis tarpusa­vyje“, – dar prieš su­ si­ti­ki­mą sa­kė Ira­no pre­zi­den­tas. „gulf­news.com“, „Al-Ara­biya“, „Ko­rea Ti­mes“, IR­NA, BNS inf.

Šven­to­jo mies­to tei­sė­sau­gos tar­ny­ bos pra­ne­šė, kad ty­rė­jai do­mi­si ga­ li­mu ki­tų as­me­nų vaid­me­niu šiame skan­da­le. Apie tai pra­ne­šė Šven­to­ jo Sos­to at­sto­vas spau­dai. „Ne­ma­no­me, kad bai­gė­me sa­ vo dar­bą. Ty­ri­mas te­bė­ra at­vi­ras dėl ki­tų žmo­nių, ku­rie, ma­tyt, yra pri­si­dė­ję“, – sa­kė Va­ti­ka­no at­sto­ vas Fe­de­ri­co Lom­bar­di. Po­pie­žiaus lio­ka­jus 46 me­ tų Pao­lo Gab­rie­le stos prieš teis­ mą. Jam gre­sia kal­ti­ni­mai „va­gys­te sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis“. Kaip pa­tvir­ti­no tei­sė­jas Pie­ro Bon­ne­tas, P.Gab­rie­le pa­vo­gė slap­ tus do­ku­men­tus iš po­pie­žiaus ka­ bi­ne­to ir per­da­vė juos Ita­li­jos žur­ na­lis­tui Gian­lui­gi Nuz­zi. Šis slap­tus do­ku­men­tus ci­ta­vo sa­vo kny­go­je „Sua San­tità“ („Jo Šven­te­ny­bė“). Už šį nu­si­kal­ti­mą P.Gab­rie­le gre­sia lais­vės atė­mi­mas iki še­še­rių me­tų. Ma­no­ma, kad jis ga­lė­jo ži­niask­lai­ dai nu­te­kin­ti šim­tus slap­tų po­pie­ žiaus do­ku­men­tų. Va­ti­ka­nas nu­ ro­dė, kad šis teis­mas pra­si­dės ne anks­čiau nei spa­lį. Kal­ti­ni­mai bend­ri­nin­ka­vus taip pat pa­teik­ti dar vie­nam Va­ti­ka­no dar­ buo­to­jui – Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­ re­to­ria­to ana­li­ti­kui ir pro­gra­muo­to­ jui Clau­dio Sciar­pel­let­ti. Jis anks­čiau šio­je by­lo­je įvar­dy­tas ne­bu­vo. 46 me­tų lio­ka­jus suim­tas šių me­tų ge­gu­žę, at­lie­kant ty­ri­mą dėl pri­va­čių po­pie­žiaus do­ku­men­ tų nu­te­ki­ni­mo ži­niask­lai­dai. Nuo suė­mi­mo praė­jus dau­giau nei mė­ ne­siui, jis bu­vo lai­ko­mas Va­ti­ka­no ka­lė­ji­me, o lie­pą jam skir­tas na­mų areš­tas, kol bus pa­skelb­tas tei­sė­jo spren­di­mas. CNN, BNS inf.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: Va­ti­ka­nas slap­

tų po­pie­žiaus do­ku­men­tų pa­vie­ ši­ni­mą įvar­di­jo kaip kri­mi­na­li­nį nu­si­kal­ti­mą. AFP nuo­tr.

10

antradienis, rugpjūčio 14, 2012

sportas Atėmė aukso medalį

„Neptūnas“ stiprinasi

Svarbus laimėjimas

Olimpiados rutulio stūmimo rungties čempionė 31-erių Nadežda Ostapčiuk neteko aukso medalio. Abu Baltarusijos atstovės dopingo testai buvo teigiami. Aukso medalis atiduotas Valerie Adams iš Naujosios Zelandijos. Rusė Jevgenija Kolodko pakilo į antrą vietą, o kinė Gong Lijiao pasidabino bronza.

„Neptūno“ krepšinio klubas sukirto rankomis su dviem krepšininkais, kurie atstovaus Klaipėdos ekipai ateinantį sezoną. Su 26-erių Laurynu Mikalausku, žaidusiu mūsų komandoje praėjusiame sezone, pasirašyta dvejų metų sutartis. Tokiam pat laikui į komandą pakviestas 204 cm puolėjas Vytautas Šarakauskas.

Trečią pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate iškovojo „Atlantas“, siekiantis pakilti iš paskutiniosios pirmenybių vietos. Klaipėdiečiai namie 4:2 įveikė artimiausius rikiuotės kaimynus – Vilniaus „Reo“ žaidėjus. Net tris įvarčius įmušė Tino Lagatoras (48, 51 ir 53 min.), vieną – Petaras Basičius (22 min.).

Sėkmingiausios lietuvių žaidynės

Čempionė: L.Asadauskaitės triumfas paskutinėje žaidynių rungtyje paglostė

lietuvių širdis.

Sprintas: su galingomis varžovėmis kovojusi L.Grinčikaitė (dešinėje), Londone gėdos nepadarė.

Užgeso daugiau nei dvi savaites liepsnojusi Londono vasaros žaidynių ugnis. Uždarymo ceremonijos metu britai perdavė olimpinę vėliavą į 2016 metais Rio de Žaneire vyksiančią olimpiadą sportininkus pakviesiantiems Brazilijos atstovams.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gausybę įspūdingų pasirodymų, trukusių tris valandas, ir kvapą gniaužiančius fejerverkus stebėjo ne tik 80 tūkst. į stadiono tribūnas tilpusių žiūrovų, bet ir daugiamilijoninė auditorija prie televizorių ekranų. Po pirmosios – muzikinės dalies į areną buvo įneštos 204-ių olimpiadoje dalyvavusių šalių vėliavos. Netrukus į stadioną įėjo valstybių sportininkai. Lietuvos, kurios delegacijoje buvo apie 40 žmonių, vėliavą nešė vicečempionu tapęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas. Uždarymo ceremonija buvo pavadinta „A Symphony of British Music“, joje pasirodė daugiau nei 400 atlikėjų, tarp jų „Spice Girls“, George Michaelis. Į uždarymo iškilmes nespėjo paskutinį žaidynių – moterų šiuolai-

kinės penkiakovės – aukso medalį laimėjusi Laura Asadauskaitė, užgaišusi pas jos testo laukusius dopingo medikus. 28-erių lietuvė pateikė mūsų šalies sporto mėgėjams skanų desertą. Paskutinę dieną surengtose varžybose L.Asadauskaitė surinko 5 408 taškus. Antrąją vietą užėmusi britė Samantha Murray pelnė 5 356 taškus, trečiąją – brazilė Yan Marques – 5 340. Žaidynėse debiutavusi 19-metė Gintarė Venčkauskaitė su 5 176 taškais užėmė garbingą 12-ąją vietą. Lietuvos sportininkai, iškovoję du aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius, komandų įskaitoje užėmė 34-ą vietą. Pagal iškovotus medalius aplenktos galingos Norvegijos, Švedijos, Kanados, Argentinos, Airijos, Belgijos valstybės. Iš viso prizininkais tapo 79 šalių atstovai. Latviai, laimėję po vieną aukso ir bronzos medalį, liko 49-i, estai (1 sidabro, 1 bronzos) užėmė 63-iąją vietą.

Uždarymas: tris valandas trukusi kompozicija „A Symphony of British Music“ buvo palydėta ovacijomis.

Mūsų atletai pasirodė sėkmingiausiai po nepriklausomybės atkūrimo. Prieš ketverius metus Pekine Lietuvos atstovai laimėjo du sidabro ir tris bronzos medalius, valstybių rikiuotėje buvo 56-i. Pasaulio sportininkai 26-iose sporto šakose varžėsi net dėl 302 medalių komplektų. Londone rungtyniavo ir dvi klaipėdietės. 100 m rungtyje bėgikė Lina Grinčikaitė pra-

Alfredo Pliadžio (fotodiena.lt) nuotr.

noko save – pagerino Lietuvos rekordą – 11,19 sek. Galutinėje rikiuotėje ji pasidalijo 17-18-ąja vietomis. 400 m per barjerus bėgusi Eglė Staišiūnaitė tarp 43 sportininkių užėmė 34-ąją poziciją. Daugiausia aukso žetonų iškovojo amerikiečiai, ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio lipę 46 kartus. Antri buvo kinai, laimėję 38 medalius, treti – šeimininkai – 29.

10 geriausių valstybių Vieta, šalis

1. JAV 2. Kinija 3. Didžioji Britanija 4. Rusija 5. Pietų Korėja 6. Vokietija 7. Prancūzija 8. Italija 9. Vengrija 10. Australija

Auksas Sidabras Bronza Iš viso

46 38 29 24 13 11 11 8 8 7

29 27 17 26 8 19 11 9 4 16

29 23 19 32 7 14 12 11 5 12

104 88 65 82 28 44 34 28 17 35

11

ANTRADIENIS, rugpjūčio 14, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Nuo skaus­mo gelbs­ti ir aku­punk­tū­ra Skaus­mas – su­dė­ tin­gas ir įdo­mus me­cha­niz­mas. Taip tvir­ti­nan­tis gy­dy­ to­jas ref­lek­so­te­ra­ peu­tas Il­ja Sel­di­nas, de­šimt­me­tį pra­ lei­dęs Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, be­veik prieš me­tus uos­ta­ mies­ty­je įkū­rė ne­ tra­di­ci­nės me­di­ci­ nos kli­ni­ką.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

– Kuo už­sii­ma jū­sų kli­ni­ka? – Ga­lė­tu­me va­din­tis tie­siog skaus­ mo kli­ni­ka, kur nau­do­ja­mos tra­di­ci­ nės ir ne­tra­di­ci­nės skaus­mo blo­ka­ vi­mo tech­no­lo­gi­jas. Nors gal žo­dis „ne­tra­di­ci­nė“ nė­ra tin­ka­mas. Bet taip pa­va­din­ti pa­ta­rė kal­bi­nin­kai. Vie­nas iš ga­li­mų skaus­mo mal­ši­ ni­mo bū­dų, ku­rį da­bar daž­niau­siai tai­kau, – aku­punk­tū­ra. Bet dirb­da­ mas JAV su­pra­tau, kad aku­punk­ tū­ra nė­ra vie­nin­te­lis vi­sų pro­ble­mų spren­di­mo bū­das. Jį ge­riau­sia tai­ ky­ti ta­da, kai ga­li pa­dė­ti grei­tai ir efek­ty­viai. Skaus­mas tu­ri ke­lis as­pek­tus. Vie­nas jų, kai skaus­mą su­ke­lia tam tik­ra prie­žas­tis, pa­vyz­džiui, trau­ ma ar už­de­gi­mas. Ki­tas as­pek­tas – ner­vi­nis pra­lai­du­mas. Skaus­mą taip pat ga­li iš­pro­vo­kuo­ti psi­choe­ mo­ci­nės ar so­cio­lo­gi­nės prie­žas­tys. Pas­ta­ruo­sius pa­cien­tus daž­niau­ siai per­lei­džia­me ki­tiems spe­cia­ lis­tams. Skaus­mas ga­li su­trik­dy­ti įpras­ tą žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Jis net ga­li pa­keis­ti žmo­gaus el­ge­sį. Anks­čiau skaus­mas bu­vo trak­ tuo­ja­mas taip: jis at­si­ran­da kaip tam tik­ros prie­žas­ties pa­sek­mė. Ją pa­ša­li­nus, dings­ta ir skaus­mas. Ta­čiau da­bar spe­cia­lis­tai skaus­mą trak­tuo­ja ki­taip. Prie­žas­ties pa­ša­ li­ni­mas nuo skaus­mo neiš­va­duo­ja. Dėl nuo­lat siun­čia­mų ner­vi­nių im­ pul­sų er­zi­na­mi re­cep­to­riai. Iš pra­ džių ner­vų sis­te­ma bū­na pra­lai­di, bet ga­liau­siai ji iš­nau­ do­ja sa­vo re­zer­vus.

12

Po­zi­ci­ja: I.Sel­di­nas aku­punk­tū­ros ne­siū­lo tiems pa­cien­tams, ku­rių li­goms gy­dy­ti yra grei­tų ir pa­žan­gių me­to­dų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, rugpjūčio 14, 2012

sveikata

Kokybė svarbiau už kiekį Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad norint numesti svorio nepakanka sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį. Svarbu jų kokybė.

Tai patvirtino eksperimentas, kurio dalyviai laikėsi trijų skirtingų mitybos režimų. Laikantis dietos, kai labai ribojami riebalai, organizmas sudegina daugiau kalorijų. Efektyviausias yra mažai angliavandenių turintis mitybos planas, tačiau taip maitindamasis žmogus patiria stresą, jaučia nerimą. Sumažinusieji aukšto glikemijos indekso maisto produktų vartojimą svorį metė sveikiausiai – sudegino daug kalorijų, bet streso rodmenys nedidėjo. Glikemijos indeksas matuoja angliavandenių įtaką gliukozės kiekiui kraujyje. „Klaipėdos“ inf.

Almos klubas VALGAU IR LIEKNĖJU vėl Klaipėdoje Registruotis: almosklubas @yahoo.com

8 609 10288

Nuo skaus­mo gelbs­ti ir aku­punk­tū­ra Kai vie­n u me­t u ser­ 11 ve­riu nau­do­ja­si daug žmo­n ių, sten­g ia­m a­s i pa­s ta­t y­

ti kuo dau­giau an­te­nų, kad bū­tų už­t ik­r in­t as ko­k y­b iš­kes­n is ry­š ys. Pa­n a­š iai vyks­t a ir su ner­v ų sis­ te­m a. Ji sten­g ia­s i pa­s ta­t y­t i kuo dau­giau „an­te­nų“, kad or­ga­niz­ mas ga­l ė­t ų nor­m a­l iai funk­c io­ nuo­t i, kol bai­g ia­s i jo re­s ur­s ai. Nors prie­ž as­t is pa­g y­d o­m a, bet „an­te­nos“ lie­ka. Tuo­m et dėl įjaut­r in­t os ner­v ų sis­te­m os žmo­g us pra­d e­d a skųs­ tis skaus­mais vis ki­to­se kū­no vie­ to­se. Gy­dy­t o­jai ne­ran­d a skaus­ mo prie­ž as­t ies, o pa­c ien­t as vis tiek skun­d žia­s i blo­ga sa­v i­j au­ ta. Šiuo at­ve­j u taip pat nau­d o­ ja­m e aku­p unk­t ū­r ą toms „an­t e­ noms“ pa­n ai­k in­t i, nors ga­l i­m a tai­k y­t i ir ki­t us me­t o­d us. Pa­v yz­ džiui, fi­z io­t e­ra­p i­j ą, mik­roin­j ek­ ci­nę te­ra­pi­ją. – Kaip iš­siaiš­ki­na­te skaus­mo prie­žas­tis? – Spe­cia­liu apa­ra­tu į tam tik­ rus pe­ri­fe­ri­nius taš­kus siun­čia­ me skaus­mo im­pul­są. Ste­bi­me or­ ga­niz­mo reak­ci­ją. Vie­no­se vie­to­se pra­lai­du­mas bū­na ma­žes­nis, ki­ to­se – di­des­nis. Nau­do­ja­me ki­ nų al­go­rit­mus. Į tam tik­ras vie­ tas su­ba­do­me ada­tas, pa­di­di­na­me im­pul­sa­ci­ją. Ant­rą ar tre­čią die­ną po pro­ce­dū­ros skaus­mo paū­mė­ji­ mas – šven­tas rei­ka­las. Tai nor­ ma­lu. Kai dėl tam tik­rų svei­ka­tos bė­ dų ne­ga­li­ma tai­ky­ti aku­punk­tū­ros, ta­da ski­ria­mi skaus­mą slo­pi­nan­

ves­ti­bu­lia­ri­nio apa­ra­to, pu­siaus­ vy­ros su­tri­ki­mų. Po in­sul­to daug kas kei­čia­si, taip pat ir skaus­mo su­vo­ki­mas. Os­teoart­ri­tą daž­niau­siai su­ke­lia tam tik­ras gy­ve­ni­mo bū­das, įpro­ čiai, il­ga­lai­kė įtam­pa. Iš pra­džių or­ga­niz­mas kom­pen­suo­ja tą įtam­ pą, o kai re­sur­sai bai­gia­si, pra­si­de­ da skaus­mai, o jei pro­ce­sas už­si­tę­ sia at­si­ran­da pa­ki­ti­mai.

Pas­te­bė­jau, kad lie­ tu­viai tu­ri keis­tą įsi­ ti­ki­ni­mą: vais­tai žu­ do, o ge­ras gy­dy­to­jas tas, ku­ris jų ski­ria kuo ma­žiau. tys vais­tai. Bet tuo­met efek­tas bū­ na ma­žes­nis. – Dėl ko­kio po­bū­džio skaus­mų į jus daž­niau­siai krei­pia­si pa­ cien­tai? – Daž­niau­siai atei­na ser­gan­tie­ji os­teoart­ri­tais, vargs­tan­tys dėl ki­tų de­ge­ne­ra­ci­nių pro­ce­sų, už­de­gi­mų. Dir­ba­me su žmo­nė­mis, tu­rin­čiais

– Ar į jus krei­pia­si pa­cien­tai, nu­si­vy­lę tra­di­ci­ne me­di­ci­na? – Jei­gu mes va­di­na­mės ne­tra­di­ci­ nės me­di­ci­nos kli­ni­ka, ne­reiš­kia, kad esa­me mar­sie­čiai. Tik­rai ne­ sa­ko­me, kad jei nie­kas jums ne­pa­ de­da, atei­ki­te pas mus. Tai bū­tų idio­tiz­mas. Atei­na žmo­nės su tam tik­rais nu­si­skun­di­mais, tad sten­ gia­mės jiems pa­dė­ti. Vie­ni ži­no, kur atei­na, ki­ti tie­siog ne­ran­da pa­gal­ bos ki­tur. Sten­gia­mės nie­ka­da ne­ ža­dė­ti ir ne­su­teik­ti tuš­čių vil­čių. Ne­sa­me na­tū­ra­lis­tai, ku­rie pro­ pa­guo­ja gy­ve­ni­mą be me­di­ka­men­ tų. At­virkš­čiai, toks gy­ve­ni­mas su­trum­pi­na am­žių. Tai įro­do sta­ tis­ti­ka. Ame­ri­kie­čiai per die­ną iš­ ge­ria po 20 tab­le­čių ir gy­ve­na apie 100 me­tų. Žmo­gus da­bar taip il­ gai gy­ve­na dėl me­di­ci­nos pa­žan­gos. Pas­te­bė­jau, kad lie­tu­viai tu­ri keis­ tą įsi­ti­ki­ni­mą: vais­tai žu­do, o ge­ras gy­dy­to­jas tas, ku­ris jų ski­ria kuo ma­žiau. Aš tuo ne­si­va­do­vau­ju. – Bet vi­siems ap­sii­ma­te pa­ dė­ti? – Aku­punk­tū­ra ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ ty­ti aki­nių. Ki­nai to­kias pro­ce­dū­ras

siū­lo at­lik­ti kas­dien apie me­tus. Bet kam tiek varg­ti, kai ga­li­ma pa­da­ry­ ti 20 mi­nu­čių ope­ra­ci­ją? Krei­pia­si žmo­nės dėl aler­gi­nių su­si­rgi­mų, bet tuo neuž­sii­ma­me. Kam tai­ky­ti gy­dy­mo tech­no­lo­gi­ ją, ku­ri ne­tu­ri pra­na­šu­mų prieš ki­tas? Su­lau­kia­me žmo­nių dėl stu­bu­ro iš­var­žų. Ame­ri­ko­je tai­ko­mos mi­ ni­ma­liai in­va­zy­vios en­dos­ko­pi­nės tech­no­lo­gi­jos, kai su la­ze­riu pa­ ša­li­na­mos ne­di­de­lės iš­var­žos. Ry­ te pa­da­ro pro­ce­dū­rą, o va­ka­re pa­ cien­tą iš­lei­džia na­mo. Po to­kios pro­ce­dū­ros žmo­gui ga­li­me pa­keis­ ti rau­me­nų to­nu­są. Lie­tu­vo­je gal tik Vil­niu­je tai­ko­mos to­kios tech­ no­lo­gi­jas. Kai žmo­gui siū­lo­ma ope­ra­ci­ ja, ta­da spren­di, ku­ris gy­dy­mo bū­das at­neš­tų ma­žiau ža­los. Pa­ cien­tui pir­miau­sia išaiš­ki­na­me, ar mū­sų siū­lo­mi bū­dai bū­tų pra­ na­šes­ni prieš ki­tus. Jei­gu taip nė­ ra, žmo­gui siū­lo­me kreip­tis ki­tur. Atė­jo pas mus jau­na mer­gai­tė, ku­ ri vargs­ta dėl są­na­rių. Pir­miau­sia jai pa­ta­riau ap­si­lan­ky­ti pas or­to­ pe­dą-trau­ma­to­lo­gą, ku­rio pa­gal­ba tu­rė­tų bū­ti il­ga­lai­kė ir efek­ty­vi. – Esa­te pri­va­ti kli­ni­ka, o pa­ cien­tus nu­krei­pia­te pas ki­tus spe­cia­lis­tus? – Jei man bū­tų svar­būs pi­ni­gai, sė­dė­čiau Niu­jor­ke. Ne­su Ka­lė­dų se­ne­lis ir nie­ko ne­da­rau už dy­ką. Bet no­riu da­ry­ti tai, ką ge­riau­ siai iš­ma­nau. Pi­ni­gus imu ta­da, kai tik­rai ma­tau, jog ga­liu žmo­ gui pa­dė­ti.

Klaipėdoje duris atvėrė nauja šeimos klinika „MediCA klinika“ Klaipėdiečių sveikata nuo šiol rūpinsis dar viena uostamiesčio gydymo įstaiga.

Vos prieš keletą dienų pietinėje miesto dalyje, Vingio gatvėje 16B, pacientams duris atvėrė šeimos klinika „MediCA klinika“. Čia dirbantys specialistai Klaipėdos bei aplinkinių rajonų gyventojams galės pasiūlyti platų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą – pradedant pirmine medicinos pagalba ir baigiant odontologija. Modernioje bei jaukiai įrengtoje klinikoje bus atliekami visi būtiniausi diagnostiniai ir laboratoriniai tyrimai, skiepų profilaktika, išduodamos medicininės pažymos. Čia taip pat ateityje veiks diabetinės pėdos kabinetas, skirtas garbaus amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo šios ligos padarinių. Rugsėjį konsultuoti pradės ir nauji medikai – ginekologas bei chirurgas, o esant rimtiems negalavimams, kurių gydymui reikia kito specialisto konsultacijos, šeimos gydytojos išduos siuntimą. Naujojoje gydymo įstaigoje paslaugos pagal šeimos gydymo normą bus teikiamos nemokamai, kaip ir valstybinėse gydymo įstaigose, todėl jos bus prieinamos visiems besikreipiantiesiems. Norintiesiems prisiregistruoti šioje šeimos klinikoje tereikia į ją užeiti ir užpildyti prašymą, asmens sveikatos kortelės pristatyti nereikia. Klinikos atidarymo šventėje „MediCA klinikos“ direktorė me-

Pradžia: naujoji šeimos klinika jau laukia pacientų.

Misija: klinikos atidarymo šventėje apsilankęs meras V.Grubliauskas

R.Navickienei padėjo perkirpti simbolinę juostelę.

dicinai Ramunė Navickienė vylėsi, jog patyręs medikų bei slaugos darbuotojų personalas pateisins ir išrankiausių pacientų lūkesčius. „Galiu patikinti, kad savo pacientams būsime kvalifikuoti, kompetentingi, atjautūs. Laukiame kiekvieno, nesvarbu, kokia bėda ištiko“, – kalbėjo R.Navickienė. „MediCA klinikos“ atidarymo iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė dar vienos medicinos įstaigos at-

Vytauto Petriko nuotr.

siradimu, o jos komandai pacientų palankumą linkėjo pelnyti nuoširdžiu darbu. „Linkiu, kad šios gražios sienos alsuotų gyvybe, supratimu, pagalba žmogui, kuris būtent jos čia ir ateis. Labai džiaugčiausi, kad klaipėdiečiams reikėtų kuo mažiau medikų pagalbos, tačiau linkėčiau, kad tie, kuriems jos prireiks ir kurie kreipsis būtent į jus bei taps jūsų pacientais, išeitų iš čia sveikesni ir laimingesni“, – sakė meras. Užs. 1000643

Dėmesys: „MediCA“ dovana klientams – atvirų durų dienos ir nemoka-

mi matavimai – pritraukė nemažai Vingio mikrorajono gyventojų.

13

ANTRADIENIS, rugpjūčio 14, 2012

sveikata

Vaikystė prie kompiuterio garantuoja neįgalumą Ar kada nors pagalvojote, kodėl dešimties metų vaikas turi daugiau kompiuterinių technologijų žinių negu dažnas suaugęs žmogus? Nejaugi XX a. gimsta vien genialūs vaikai?

Teko ilgai gydytis

brendę, jie nesuvokia, kad toks gyvenimo būdas juos žudo“, – įsitikinusi psichologė L.Bratikaitė. Ji tvirtina: labai klysta tie tėvai, kurie džiaugiasi, kad vaikas namie sėdi prie kompiuterio, kur yra saugus ir niekas jo nenuskriaus. Pavojus gali būti ne tik fizinis. „Kai vaikas pernelyg daug laiko praleidžia virtualioje erdvėje, jo emocinis pasaulis tampa skurdus ir bukas. Prie kompiuterio vaikas negali patirti normaliam žmogui gyvybiškai svarbių jausmų: draugiškumo, artumo, užuojautos, meilės. Priešingai, jis mato agresiją, smurtą ir kraują. Būtent

Žiniasklaidos ir rinkos tyrimų bendrovės TNS tyrimo duomenimis, 64 proc. internetu besinaudojančių vaikų prie jo prisijungia kasdien, 95 proc. – bent kartą per savaitę. Vaikų veikla internete yra daugiausia pramoginio pobūdžio – beveik 49 proc. kasdien žaidžia žaidimus, 38 proc. lankosi socialinių tinklų svetainėse.

Andriui – 12 metų. Jis labai mėgo žaisti kompiuterinius žaidimus ir prie kompiuterio sėdėdavo ilgai. Tėvai nieko blogo neįtarė, galvojo, kad jų vaikas ruošia namų darbus. Laikui bėgant, Andrius nustojo bendrauti su savo draugais. Tėvai manė, kad tai – paauglio maišto forma, todėl irgi per daug nesijaudino. Ilgainiui berniuką nustojo dominti ankstesnis pomėgis – dviračių sportas. Paklaustas, kodėl neina pasivažinėti dviračiu, Andrius atsakydavo: sugedusi dviračio grandinė. Vėliau sėdėjimą namuose prie kompiuterio pateisindavo blogu oru, kol galų gale pasakė, kad dviratis jo nebedomina. Netrukus berniukas prarado apetitą. Kviečiamas valgyti teisindavosi nenorįs arba neturįs tam laiko. Mama atnešdavo maisto į jo kambarį, bet Andrius pradėjo užsirakinti, kad jam netrukdytų žaisti. Vaiko liga tėvai susirūpino, kai labai suprastėjo jo pažymiai mokykloje. Tik po ilgo gydymo ir intensyvaus medikų darbo su visa šeima berniukas sugrįžo į normalią vaikystę. Vėl pradėjo bendrauti su draugais, važinėti dviračiu, sportuoti, atsirado noras mokytis.

Padariniai visam gyvenimui

Agresija vietoj meilės

Žaislas: ne vieną vaiką kompiuteris lydi jau nuo gimimo.

„Shutterstock“ nuotr.

„Tėvai pavėluotai supranta, kad tai jau yra problema. Tik tada, kai nukenčia mokslai, pradedama bėgti iš mokyklos, tėvai susirūpina ir kreipiasi į specialistus. Visas problemas

reikia pradėti šalinti, kai jų židinys dar tik pradeda rusenti. Išgydyti priklausomybę daug sunkiau, nei užbėgti jai už akių“, – kolegei pritaria psichologė L.Bratikaitė.

Martynas Tovarovas Kiemo žaidimų nebereikia

Atsakymas labai paprastas: technologijų prieinamumas ir patrauklumas skatina žmones jau nuo mažens pratintis prie kompiuterio ir jame esančio virtualaus pasaulio, yra įprastų vaikiškų užsiėmimų – sporto, žaidimų, draugystės – alternatyva. Toks reiškinys turi ir neigiamų padarinių, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti žmogaus vystymosi raidą. Bendrovės „Factus dominus“ tyrimo duomenimis, visą savo laisvalaikį prie kompiuterio praleidžia du trečdaliai Lietuvos vaikų. O kur krepšinis? Kur knygos?

Labai klysta tie tėvai, kurie džiaugiasi, kad vaikas namie sėdi prie kompiuterio, kur yra saugus ir niekas jo nenuskriaus.

Gydytojai tvirtina, kad taip praleista vaikystė neužtikrins žmogui geros fizinės formos ir psichologinės sveikatos. Akivaizdu, kad medikai neklysta. Labai daug mūsų vaikų nutukę, stuburas iškrypęs, laikysena netaisyklinga. Net maži vaikai nuolat jaučia nuovargį, yra dirglūs, išsiblaškę, jiems dažnai skauda galvą. Labai daug mokyklinio mažiaus vaikų regėjimas sutrikęs, riešų sąnariai jautrūs. Tai – laisvalaikio, praleisto žaidžiant kompiuterinius žaidimus ar naršant internete, padarinys. Vis daugiau vaikų ir jaunimo diagnozuojama nauja liga – priklausomybė nuo kompiuterio. „Tai liga, sukelianti ne tik fizinių, bet ir psichologinių problemų. Fizinius negalavimus galima įveikti, tačiau psichologiniai padariniai – ilgalaikiai, jie gali kankinti visą gyvenimą“, – perspėja „Šeimos psichologo“ konsultacijų firmos darbuotoja Laima Bratikaitė.

Kas yra priklausomybė nuo kompiuterio? Tai labai panašu į rūkymą, alkoholio ar narkotikų vartojimą. Norisi, nes tuo metu tai yra malonu. Kompiuterinių žaidimų ir tinklalapių kūrėjai sukuria erdvę, kurioje galima tapti gražiam, stipriam, turinčiam neįprastų galių, komunikabiliam, perspektyviam. Nieko keisto, kad šiuolaikinėje streso apimtoje visuomenėje vis daugiau žmonių, ypač dėl paauglystės problemų kenčiančių vaikų, žvelgia į kompiuterį kaip į galimybę pabėgti nuo skaudžios realybės ir patekti į alternatyvią, svajonių, realybę. „Galima manyti, kad ligotas potraukis kompiuterinėms technologijoms yra vaiko problema. Juk jis pats turi mąstyti ir atskirti, kas yra gerai ir blogai. Vis dėlto tai turi įdiegti tėvai. Vaikai juk dažniausiai būna emociškai ir protiškai nesu-

tokie vaizdiniai dominuoja žaidimuose. Vyksta vertybių disbalansas, o tėvai to nepastebi“, – aiškina L.Bratikaitė. Dar vienas pavojus

Priklausomybės ligų gydytoja Žaneta Žalkauskaitė teigia, kad priklausomybę nuo kompiuterių dažnai sunkoka įžvelgti, nes ji progresuoja lėtai ir nėra tokia akivaizdi, kaip priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio. „Priklausomybės kompiuteriui požymiai yra šie: vaikas nekreipia dėmesio į tėvų pastabas, atsikalbinėja, tampa irzlus, prastai miega, elgiasi agresyviai, kai jam draudžiama naudotis kompiuteriu, nenori užsiimti jokia kita veikla“, – vardija Ž.Žalkauskaitė. Ji atkreipia tėvų dėmesį, kad internetas yra ir mobiliuosiuose telefonuose, o ilgas naudojimasis juo taip pat yra žalingas.

Kaip tėvai turėtų padėti savo vaikams? Siekiant atpratinti vaiką nuo piktnaudžiavimo kompiuteriniais žaidimais ir internetu ypač svarbu atpažinti pirmuosius priklausomybės požymius. Pavyzdžiui, jei ten, kur nėra kompiuterio, vaikas valgo neskubėdamas, o namuose amžinai skuba arba sako neturįs apetito, nesunku identifikuoti tokio pokyčio priežastį ir daryti išvadas.

panašiomis problemomis. Būtina konsultuotis ir su specialistais. Šia tema informacijos yra internete, literatūroje. Svarbu skirti pakankamai dėmesio vaikui, šnekėti su juo, siūlyti jam įvairių užsiėmimų, skatinti domėjimąsi įvairia veikla. Būtina domėtis, ką veikia vaikas, o ne atsikratyti juo patarus: eik, užsiimk kuo nors.

Patarimų, kaip atpratinti vaiką nuo pernelyg ilgo naudojimosi kompiuteriu, pravartu klausti pažįstamų, draugų, kurie yra susidūrę su

Dažnai blogą pavyzdį rodo tėvai. Jeigu jie piktnaudžiauja kompiuteriu, tai vaikas darys tą patį. Verta kritiškai pasižiūrėti ir į save.

19

antradienis, rugpjūčio 14, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.

Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pakili nuotaika antradienis – Priesaika trečiadienis – Animacija ketvirtadienis – Netikėlė penktadienis – Gatvelė Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d.

Avinas (03 21–04 20). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite patirti stresą dėl barnio su artimu žmogumi. Svarbu suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ir ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Jautis (04 21–05 20). Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Dvyniai (05 21–06 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Nenusiminkite, viskas praeis. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Džiaukitės šia diena. Mergelė (08 24–09 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Klausykite intuicijos balso – ji geriausias patarėjas šiuo metu. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir gyvenime įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Jaučiate emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti paskui bus tiktai sudėtinga. Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Ateityje laukia geresni laikai. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Diena kupina malonių įspūdžių. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje lis, šiluma nelepins. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną temperatūra sieks 18–22 laipsnius šilumos. Daug kur lis, kai kur – smarkiai. Trečiadienio naktį bus 13–15, dieną – 19–22 laipsniai šilumos, trumpai palis.

Šiandien, rugpjūčio 14 d.

+17

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+17

Utena

+18

5.53 20.53 15.00

227-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 139 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

kokteilis Lai­ku su­spė­jo pa­dė­ti „Sau­lė­tą ir tvan­kų ry­tą grei­tu žings­niu ei­nant To­mo gat­ve man ta­po la­bai blo­ ga, silp­na, apė­mė al­pu­lys, mu­šė šir­dis. Pir­ma min­t is bu­vo: „Mirš­t u“. Ran­kos taip dre­bė­jo, kad net ne­su­ge­bė­jau iš ran­k i­nės iš­siim­ti mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ir iš­si­kvies­ti pa­gal­bą, – ne­ma­lo­nų at­ve­jį pri­si­mi­nė Sa­lo­mė­ja. – Tuš­čio­je gat­ve­ lė­je šiaip taip iš­ste­nė­jau: „Pa­dė­k i­te kas nors“. Stai­ga at­si­ra­do mo­te­ris, ap­si­ren­ gu­si bal­tai. Pak­lau­sė, ar iš­kvies­ti pa­gal­ bą. Kai link­te­lė­jau, pa­skam­bi­no grei­ta­ jai. Šir­d in­gai dė­ko­ju šiai tar­si an­ge­lui mo­te­riai už nea­be­jin­gu­mą, ge­rą šir­d į, kas šiais lai­kais yra di­de­lė re­te­ny­bė.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23 +32 +19 +18 +30 +21 +28 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+23 +20 +30 +18 +19 +34 +30 +13

Vėjas

2–7 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

18

17

16

6

16

18

18

17

4

17

19

18

17

4

rytoj

ketvirtadienį

Links­mie­ji tirš­čiai „Kal­bi kaip idio­tė“, – rep­l i­kuo­ja vy­ras. „Kal­bu taip, kad su­pras­tum“, – at­k ir­to žmo­na. Čes­ka (397 719; bi­tės bū­tų ge­ros mu­sės, jei skau­džiai ne­gel­tų)

1688 m. gi­mė Prū­si­jos ka­ ra­lius Fryd­ri­chas Vil­hel­ mas I. Jis 1716 m. są­jun­ gos prieš Šve­d i­ją pro­ga pa­do­va­no­jo Ru­si­jos ca­ rui Pet­rui I Gin­ta­ro kam­ ba­r į, ku­ris bu­vo su­mon­ tuo­tas Cars­ko­je Se­lo pa­ sta­ty­tuo­se rū­muo­se. 1893 m. Pran­cū­z i­ja pir­ moji pa­sau­ly­je pra­dė­jo nau­do­ti au­to­mo­bi­lių re­ gist­ra­ci­jos nu­me­rius. 1908 m. Ang­li­jos Folks­ tau­no vie­to­vė­je įvy­ko pir­ma­sis pa­sau­ly­je gro­ žio kon­kur­sas.

1966 m. gi­mė af­roa­ me­r i­k ie­čių kil­mės ak­ to­rė Hal­le Ber­ry.

Televizijos seriale „Draugai“ sužibėjusi aktorė Jennifer Aniston spėjo tapti neakivaizdžia daugybės kino mėgėjų drauge, o jos nesėkmės meilės fronte skaudino ne vieną gerbėją.

Stip­rin­ki­te sa­vo or­ga­niz­mą

ne­bi­jo­ti – neį­gels.

Šiandien: Euzebijus, Grintautas, Guostė, Maksimilijonas, Pajauta.

1998 m. Ki­je­ve iš Na­cio­na­ li­nės bib­lio­te­kos pa­vog­ta re­ta, 1543 me­tais iš­leis­ta len­kų ast­ro­no­mo Mi­ka­lo­ jaus Ko­per­ni­ko kny­ga. 2000 m. Ru­si­jos po­van­de­ ni­nis lai­vas „Kursk“ pa­sken­ do Ba­ren­co jū­ro­je. Ato­mi­ nia­me lai­ve bu­vo 118 jū­ri­ nin­kų įgu­la, ku­ri rugp­jū­čio 22 die­ną pa­skelb­ta žu­vu­si. 2004 m. su­lau­kęs 93 me­t ų am­ž iaus Kro­k u­ vo­je mi­rė poe­tas, ro­ma­ nis­tas ir eseis­tas, No­be­ lio pre­m i­jos lau­rea­t as Czes­law Mi­losz.

Laimė nenusisuks?

Va­kar Mil­da nir­šo, kai ją, ei­nan­čią su sve­čiais J.Ka­ro­so gat­ve, pa­pik­ti­no ant pir­mo aukš­to pa­lan­gės džiū­t i pa­dė­ tos vy­r iš­kos kel­nai­tės. Jos „pui­ka­vo­ si“ pro lan­g us ei­nan­čių žmo­n ių akių ly­g y­je, to­dėl praei­v iai no­rom ne­no­ rom bū­da­vo pri­vers­ti ste­bė­ti ne­ma­lo­ nų vaiz­dą. Pa­na­šus at­ve­jis nu­t i­ko ir Sand­rai. Ji Jū­ros šven­tės me­tu ma­tė ko­ne mies­ to cent­re sto­v in­čio na­mo kie­me iš­ džiaus­ty­tas mo­te­r iš­kas kel­nai­tes. „Ar to­ji mo­te­ris sa­vo 60-ųjų kel­nai­tes ne­tu­rė­jo są­ly­g ų džio­vin­ti na­mie? – re­ to­r iš­kai klau­sė „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­ja. – O jei jau no­rė­jo lau­ke ka­bin­ti, ga­lė­jo pa­lauk­t i, kol pa­si­baigs Jū­ros šven­tė, į ku­r ią su­gu­ža gau­sy­bė žmo­nių“.

Ta­ra­ko­nas: čia – ne bi­tė, ga­li­te

+18

Alytus

Vardai

rugpjūčio 14-ąją

Ma­tė pa­na­šų vaiz­dą

Ne be rei­ka­lo bi­čių pro­duk­tus žmo­nės ver­t i­no nuo se­nų lai­k ų. Bi­čių pie­ne­l is, žie­da­dul­kės, pi­k is dėl ypa­t in­gos sa­vo su­dė­t ies (juo­se itin gau­su bal­ty­mų, ami­no­r ūgš­čių, li­pi­dų, ang­l ia­van­de­nių, rie­ba­lų rūgš­čių ir vi­ ta­m i­nų) bei fi­z io­lo­g i­n io po­vei­k io lai­ ko­m i vie­n i ge­r iau­sių bio­mo­du­l ia­to­ rių mū­sų geog­ra­fi ­nė­je pla­tu­mo­je. Bi­č ių pro­duk­tai to­n i­z uo­ja žmo­gaus or­ga­niz­mą, jį stip­r i­na, taip pat ska­ti­na me­d žia­g ų apy­kai­tą, ma­ž i­na cho­les­te­ ro­l io kie­k į, ge­ri­na šir­dies dar­bą, ly­ti­nę funk­ci­ją, re­gu­liuo­ja krau­jo spau­di­mą, stip­r i­na re­gė­ji­mą, leng­v i­na kli­mak­so reiš­k i­nius, ati­to­l i­na se­nat­vę.

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Arnulfas, Asunta, Arvilas, Napoleonas (Napalys), Rugilė, Sigita, Visvilas, Vydenė.

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+15

Pažino: J.Aniston ir J.Theroux susižadėjo po daugiau kaip metus tru-

kusios draugystės.

Ilga draugystė su Holivudo gražuoliu Bradu Pittu, vedybos 2000-aisiais, pasibaigusios skausmingomis skyrybomis, bandymai ieškoti naujos meilės – visa tai, regis, jau praeitis. Pirmą kartą po nelemtų skyrybų 2005-aisiais J.Aniston vėl susižadėjo – šį kartą su daug mažiau žinomu aktoriumi ir režisieriumi Justinu Theroux. „Justinas Theroux penktadienį nuostabiai atšventė gimtadienį ir gavo nepaprastą dovaną – jo mergina, Jennifer Aniston, sutiko su jo pasiūlymu tekėti“, – žurnalui „People“ sakė J.Theroux atstovas.

Kaip rašo žurnalas, abu aktoriai, kurie drauge vaidino filme „Kelionių aistra“, susitikinėti pradėjo pernai gegužę. Naujasis J.Aniston išrinktasis dvejais metais jaunesnis už ją. Jam ši santuoka – pirmoji. J.Aniston į Holivudo žvaigždyną pateko gavusi Reičelės vaidmenį situacijų komedijoje „Draugai“, kurią televizija NBC nuo 1994-ųjų rodė 10 metų. Su tuo vaidmeniu ji pelnė kelis rimtus apdovanojimus, tarp jų – „Emmy“ ir „Auksinį gaublį“. J.Aniston suvaidino ir keliuose sėkmės sulaukusiuose filmuose – „Vienintelė“, „Gera mergaitė“, „Briusas Visagalis“ ir „Išsiskyrimas“. Praėjusį vasarį aktorė gavo savo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, kuri reiškia, kad kino industrija pripažino jos talentą ir pasiekimus. „Klaipėdos“, BNS inf.

Taivane susituokė moterys Taivane pagal budistų papročius pirmąkart susituokė dvi moterys. Šeštadienį jos prisiekė meilę viena kitai per budistinę ceremoniją.

Gėjų teisių aktyvistai tikisi, kad šis precedento neturintis įvykis padės salai tapti pirmuoju Azijos regionu, įteisinusiu tos pačios lyties asmenų santuokas. 30 metų Fish Huang ir to paties amžiaus jos partnerė You Ya-ting, dėvėdamos tradicines baltas nuotakų sukneles, davė meilės įžadus priešais Budos statulą ir apsikeitė maldų rožiniais viename moterų vienuolyne Taojuano mieste šiaurės Taivane. Beveik 300 budisčių giedojo sutras, prašydamos palaiminti šią porą. Ceremonijai vadovavusi dvasininkė Shih Chao-hui sakė, kad šios tuoktuvės yra istorinė akimirka.

„Tapome istorijos liudininkais. Abi šios moterys siekia mesti iššūkį ir kovoti dėl savo likimo, kad įveiktų socialinę diskriminaciją“, – pažymėjo Sh.Chao-hui, kuri yra socialinio teisingumo aktyvistė. „Kai kurie žmonės gali būti apstulbinti, kad ceremonijai vadovauja moteris, tačiau budizmas nedalyvauja ideologinėse kovose, o aš esu pratusi prie nustebusių žvilgsnių iš savo patirties socialiniame judėjime“, – pridūrė ji. Taivanas kultūriškai yra viena liberaliausių visuomenių Rytų Azijoje. 2003 m. Taivano vyriausybė parengė tos pačios lyties asmenų santuokų legalizavimo ir leidimo homoseksualistų poroms įsivaikinti įstatymo projektą, kuris vertinamas prieštaringai. „Klaipėdos“, BNS inf.

Žemės drebėjimo aukų padaugėjo Irane dviejų žemės drebėjimų aukų skaičius kitą dieną po to, kai gelbėtojai baigė gyvųjų paieškos operaciją, padidėjo iki 306 žmonių, daugiausia žuvusiųjų – mo­ terų ir vaikų. Sveikatos apsaugos ministrė Marzieh Vahid Dastjerdi parlamentui sakė, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo maždaug 50-ia, nes kai kurie sužeistieji li­ goninėse mirė. Po drebėjimų, kurių stiprumas siekė 6,4 ir 6,3 balo, kalnuotą Irano šiaurės rytų regioną krėtė dešimtys pakartotinių požeminių smūgių. Iranas yra seismiškai aktyvioje Žemės zonoje, drebėjimai čia yra dažnas reiškinys. BNS inf., „Reuters“ nuotr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.