2012-08-20 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PirmADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 20, 2012

www.kl.lt

193 (19 494) =6?:.1 62;6@ ? B4=7�š 6<

RUBR

c ZNabaV` ?RQNXa\_V-XY Ya CVQZN[aN`b` aRY % #%# :NabaV` ddd Wb_N " ! Ya

JĹŞRA

Uoste veikÄ— g rob

„Žal­gi­rio“ are­nos gim­ta­die­nÄŻ ĹĄven­tÄ— tĹŤks­tan­Ä?iai sve­Ä?iĹł.

Ĺ˝mo­nÄ—s rei­ka­lau­ja, kad J.As­san­ge’as ga­lÄ—­tĹł pa­lik­ti ĹĄa­lÄŻ, bet bri­tĹł vy­riau­sy­bÄ— ne­ke­ti­na nu­si­leis­ti.

Lietuva 4p.

Pasaulis 8p.

Kon­ven­ci­ja „DÄ—l dar­bo jō­rĹł lai­vy­ne“ pa­gim­dÄ— skep­ti­kĹł ar­mi­jÄ….

KlaipÄ—d os uos te fiksuot i keli kur uĹžsupilto o, ÄŻ kanistru iĹĄ locm s, anĹł ÄŻ privaÄ?iu kateriĹł s automobili us kro vim atvejai gali bĹŤt o i didĹžiulio grobsty tinklo dali tojĹł s. v.matu Matutis tis@kl. lt

Gaben

o

„BirĹželioir nepaĹžymÄ—tÄ… kurÄ… mÄ…, kad pabaigoje gavau iĹĄ locma Ä?ius autom nĹł kateri praneĹĄinami kanist obilius naktimĹł ÄŻ privarai. TeisÄ—s is kraunuďŹ lm augininkai avo. eilÄ—s buvo Kiek Ĺžinau, tai kraunamas tris naktis Uosto direkc kuras. KeturiĹĄ darbuotojai ijos Laivy i Uosto direkcbuvo sulaikno skyriaus ijoje jau yti. Du iĹĄ jĹł tikino nebed KlaipÄ— uosto direkc dos valsty irba“, – torius Eugen ijos gener binio jĹŤrĹł alinis ijus Gentv direkIĹĄ viso vus. TrysUosto direkc ilas. locmanĹł ija turi 9 lai- ď Ž Netvarka: ba ir naktim VYTĂ– YNVXĂ– [VR kateri ai dirbuvo vogti is, todÄ—l XNZ [ iĹĄ tai daryti R_Ă­]Ă›W\ X\X kas nema kurÄ…. NaktÄŻ jĹł lengva . Negal kurie VNV` aVX iu sakyti lyg tydavo, iĹĄkraunama `YNV` ] kaip jis ir nie- bĹŤdavprivalÄ—jo kontro , kad tiems, \ b\`a s. iĹĄ laivĹł Ă– TNYV ]YNbX o uĹžpila liuoti, ÄŻ E.Gentvilas bakus kuro sÄ…naudos trolÄ—s nebuv ma kuro. V\aV Y\PZN[ kuro grobs teigÄ—, TaÄ?iau nÄ—s, deĹĄim Ăş XNaR tytojus kad sulaikius naiviai tikÄ—ti,o visiĹĄkai. Galim kon- nors nei stovint jam t kartĹł dides_VNV liuose jĹł autom buvo kad ir ÄŻjungt prie a buvo gia. AĹĄ Uosto laivamrasta ir akcizi obinetikÄ—jau,niekas kuro neva- E.Gentvilas. u varikl krantinÄ—s, gi brangiau nei krinti“, iu“, – nio kuras“, papraĹĄiau s naudo gvatinis tikino E.Gentvilas. – teigÄ— CfaNba\ – tvirtin jamas kuro. patiE.Gentvilas. ĹžymÄ—tas 9VNbQN[` Per metus o kapito kilo ÄŻtarim XV\ [b\a Eugenijus dyzelinas.tik len- Plauk _ vien kurui nÄ…, rekcija Ĺł, Ä— stovin TodÄ—l kad locma riai galÄ—jo Gentvilas iĹĄleidĹž bos funkc kuris atliktĹł Uosto ia apie KurÄ… jai nĹł kate- Dar perna tys laivai ne tik laivydi- kapito ijas, bet to kuro bĹŤti ir kito : Jei kiek tiekia konku 1,5 mln. iĹĄgabenimo uoste pavog nio jĹŤrĹł i KlaipÄ—dos no tarnyb ir tvarkytĹł UAB „Gind viena „Keliu rsÄ… laimÄ—litĹł. reikal Uosto valstybi- nĹł os admin - E.Gen uosto direkc kurjeriai. ana“. locm us“, – versij pam jusi tvilas savo plati kuro aÄ…, kad ijos vadov dÄ—stÄ— E.Gen istracinius aina iĹĄ Kito Ĺžmoga centĹł uoste Pareik as naktimi kateriĹł veikÄ— bĹŤt jÄŻ per grobstymo sumaĹžino ÄŻsakymu 15 alavo us, kuris tvilas. ti uosto prosurinkÄ—jus sistema. Gal- laivyno E.Gentvilas atsakomybÄ— galÄ—tĹł uĹžimatplaukusiĹł kuro sunauUosto direkc vo kurÄ… s iĹĄsikraud kÄ— netur kapitono pareig realizu s ÄŻsiuto Realiai kuro ijos aÄŻs. Laikin odavo dojim laivĹł as, jis , galima dirban suĹžin vagys tys locma ÄŻgulos. Nakti ir maŞėj kuro sÄ…naudos o normas. ti, kad laivĹł. Uostetes iĹĄ uosto ojÄ™s apie kapitono pavad ai ĹĄÄŻ darbÄ… sao, bet nariai ne grobstymteigAlekna. dirbs pagalb tam buvo nĹł kateriĹł mis didinimas, vyksta konku Jei 2010 dar ir padid tik nesu- tem iniĹł TaÄ?iau uotojas Adom tÄ… kurÄ… ÄŻgulĹł o sisa buvo ir jo padal as paÄ?ioje rencijos E.Gentvilas per mÄ—ne metais locma Ä—jo. jie kateri tinkami. Surin joje – apsiva gerai ÄŻ krantÄ… Uosto ais atpluk nĹł nizuota ksÄŻ sunau nistracinÄ—s sakÄ— matan iniuose direkc , uosto saugu lymas, o dodavo kateriai dydavo kuro, 2011 tis admiveĹždavo o po to autom – vien orgasvarbioje i32 tonas giai Ar uosto netvarkos. 2012-ĹłjĹł metais – je tarnyb mu, presti grobstÄ— i tiesio– aiĹĄkin uĹž uosto terito obiliais iĹĄ36 tonas Ĺžu susiju su bus vienin kapitonas V.Luk oje o E.Gen rijos ribĹłâ€œ, sÄ…naudos balandÄŻ ir geguĹž , tai leid sio„Kai kuriu– vagystÄ—s. telÄ— kuro oĹĄeviÄ? tvilas. GalbĹŤt cmanĹł o tai darykurÄ…, kiti grobstymo ius 46 ir 45 padidÄ—jo atitin Ä™ kuro vogtas dojÄ™s Darbo os Ĺžmon kateri renkamas tonĹł. kuras bĹŤdav iĹĄ lokamai ti. „Vertinu Ĺł auka? kodekso es pasinauiĹĄ darbo E.Gentvilas iki o sunijĹł. Uoste ir iĹĄ kitĹł uosto Vikto prisim Bet nenorgalÄ—Ä?iau atleiststraipsniais patirtÄŻ laivybos ro LukoĹĄeviÄ?ia kompa- atsakingĹł kaip vagiambuvo uĹžďŹ ks inÄ— klaus gerai, kodÄ—l darbuotojĹł, atleisÄ?iau iu suardyti i jau dabar. tyje. Jis dirbo ir uosto veiklo us Ä™s galus nupyl as kuras uota atvejĹł, 12 metĹł, sistem sis KlaipÄ— s sriar PaaiĹĄkÄ—jo, tokios tuos iĹĄ naudos. os. reikÄ—tĹł buvo treÄ?ia didelÄ—s viskas ÄŻgula ĹĄilumveĹžiĹł inÄ—davo ir kranĹł, dekad locma atleist Ĺžmones, kuriu Jei visÄ… neprikdos uosto kapito kuro per geleĹžinkeliĹł sakÄ— tuo IĹĄgirdÄ™s, kad os vavim lausom jog iĹĄ uosto maĹĄinistai. nas per viskas sÄ…- 300–3 parÄ… galÄ—davo nĹł katerio tuacija parad i sustotĹł darba os gerai, 80 litrĹł kad kurasnetikÄ—jÄ™s. Nieka oksali. priraĹĄinÄ—ti ti nauju iĹĄgabenama bĹŤdavo pagroManoma, kuro. Pirkda ReikÄ— s. Si- nedar o laikotarpÄŻ. Lietuvos gys Ĺžmon po nÄ—jamas buvo sÄ…mon s nematÄ—, Uosto direkcija ysiu. Pareik Kitiems es. Juos s priimingai nuraĹĄ uĹž dyzeli ma pigiau kurie nekontrolia kÄ—dav „Jei kiekvi deĹĄimtys tonĹłbiama ir ir grobs mybÄ—s“, mokys alausiu iĹĄlygĹł paĹĄonÄ—je“, no litrÄ… tomas. „PriraĹĄymai i- per o 2,6-3 litus. tie, – ena locma kuro. vo, minÄ—j iĹĄ kateri atsako mokas vyko Daugiausia o E.Gen parÄ… galÄ—da Per visus – dÄ—stÄ— Ĺł naluo nĹł pamai atsira DÄ—l jĹł to tvilas. kateriu rÄ…, galima naktimis iĹĄsikra vo bĹŤti na duom se. Palyginome do laivĹł Ĺžur- daugiau s tarnyb to, kas ÄŻvyko E.Gentvilas. direkcijos strÄ—liĹł sming nei pagro enis su Uosto kapito tema buvoteigti, kad grobstudavo kulaivĹł a ÄŻ Uoslaivyno dovÄ… Vytau „Kokie 1 000 litrĹł kuro. biama prisiÄ—mos padaliniuose laivĹł identi ĹžurnalĹł skyria ymo sis- sistemos duom buvo no tÄ… ni tiesiog gerai organ neĹžinau, us , atsako SaulÄ—n Ä— uosto grobim ďŹ kavi izuota. jo, jog Ä…. Tik grįŞęsvaiai grobst mybÄ™ atostogĹł E.Gen LukoĹĄeviÄ?iu kapito bet mana o masta laivas enimis ir paaiĹĄkmo to, kai VieÄ— kurÄ…, iĹĄ buvo uĹžďŹ ks u, jog dideli i, nuo spalio s. Abipusiu nas Viktoras jo pasiaiĹĄkinim tvilas pareik Ä—kiti leido tinÄ—s, o ĹžurnastovÄ—davo prie alavo iĹĄ susitarimu tus klausi Ĺł, atsaky uoti grobs . Po tono 5 dienos le bĹŤdav kran- kuro sÄ…naudos jis plauk ti jis paliks mus. postÄ… ÄŻ tymai o pateik suma ioja. Laivo locmanĹł ÄŻraĹĄas uosto „KitĹł ir galbĹŤt kateriams, – kitais metais plaukimo , kad mÄ—ne Şėjo nuo 45 iki pensij kapi- darbu atsakingĹł iki 20 sÄŻ. Nekal metu „NeslÄ—psiu , dirbs konsu os, kuri veiklo otojĹł atĹžvil Uosto direkc tonĹł per bu apie gines dalis, ijos giu vyks ltantu , kad s inven uosto laivĹł kurios paspaudĹžia. netaikysiu torizavimas analizÄ—, kainuojaatsar- sakom kapitonÄ… ir pareik . Nieka jokiĹł ybÄ—s. Jo netalavau u jau, kad m su manu spren at- Apsis Vytautas nuolaidĹł. NorÄ—oju. Turim dimas sutap SaulÄ—nas prÄ™siu, o e surast i uosto siu“, - dÄ—jo kai viskÄ… iĹĄanaldirbtĹł. taĹĄkÄ… Uosto izuovadovas. direkcijos

Ĺ iandien priedas

Ma­Şo­mis al­go­mis be­si­skun­dĹžian­tys vals­ty­bÄ—s tar­nau­to­ jai iť­ties gy­ve­na ne taip jau ir blo­gai. Ne­ma­Şa da­lis uos­ ta­mies­Ä?io val­diť­kĹł ÄŻstai­gĹł dar­buo­ to­jĹł tu­ri po ke­lis bu­tus, per­ka nau­jus au­to­mo­bi­lius ir le­pi­na­si pra­ ban­gio­se ke­lio­ nÄ—­se. Tai ma­ty­ ti iĹĄ jĹł pri­va­Ä?iĹł in­ te­re­sĹł dek­la­ra­ci­jĹł, ku­rios nuo ru­dens taps dar vie­ťes­nÄ—s.

Kaina 1,30 Lt

„Ga­li­ma bu­vo nai­viai ti­kÄ—­tis, kad nie­kas ku­ro ne­va­gia. AĹĄ ne­ti­kÄ—­jau, pa­pra­ťiau pa­tik­rin­ti.“ De­ga­lĹł va­gims ne­pa­vy­ko ap­mul­kin­ti uos­to va­do­vo Eu­ge­ni­jaus Gent­vi­lo.

9p.

Fies­ta pa­jō­ry­je – be au­kĹł As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Pa­jō­rio re­gio­ni­nia­me par­ke Kark­ lÄ—­je tris die­nas ĹĄÄ—­lo apie 10 tĹŤkst. pa­plō­di­mio mu­zi­kos fes­ti­va­lio da­ ly­viĹł. Me­di­kai dar­bo tu­rÄ—­jo ypaÄ? daug, ta­Ä?iau rim­tes­niĹł in­ci­den­tĹł iť­veng­ta. Chao­so bu­vo ma­Şiau

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pir­ki­nys – re­vol­ve­ris

3

tinklas

Vidmantas

Kler­kai su­ge­ba su­ktis

Dek­la­ruo­ti pri­va­Ä?ius in­te­re­sus – ÄŻsi­ gy­tus bran­gius pir­ki­nius, par­duo­tus ob­jek­tus, tu­ri­mas ak­ci­jas, pri­klau­ so­my­bÄ™ or­ga­ni­za­ci­joms, dÄ—l ku­riĹł ga­li kil­ti in­te­re­sĹł konf­lik­tas, vals­ ty­bÄ—s po­li­ti­kai ir tar­nau­ to­jai tu­ri nuo 2000 m.

stytojĹł

9

IKA

„„Iť­lai­dos: R.J.Pi­li­pa­vi­Ä?ius su su­tuok­ti­ne ma­Şiau nei per me­tus ÄŻvai­riems bran­giems pir­ki­niams su­ge­bÄ—­jo iť­

leis­ti 134 tōkst. li­tų.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pap­lō­di­mio mu­zi­kos ĹĄven­tÄ— ÄŻ pa­jō­ rÄŻ su­trau­kÄ— ÄŻspō­din­gÄ… mi­niÄ… Ĺžmo­ niĹł, to­dÄ—l su­val­dy­ti tiek ĹĄÄ—­lio­jan­Ä?iĹł links­muo­liĹł bu­vo su­dÄ—­tin­ga. „Mō­sĹł eki­pa­Şas nuo­lat bu­di, bet iki­teis­mi­niĹł ty­ri­mĹł dÄ—l in­ci­den­tĹł Kark­lÄ—s fes­ti­va­ly­je po­li­ci­jo­je bent iki sek­ma­die­nio po­pie­tÄ—s neuŞ­re­ gist­ruo­ta“, – pa­tvir­ti­no po­li­ci­jos bu­dÄ—­to­jas. Tei­gia­ma, kad au­to­mo­bi­liĹł sto­ va per fes­ti­va­lÄŻ bu­vo kur kas tvar­k in­ges­n Ä— nei per­nai.

2

2

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

miestas Pas­kirs­tė lė­šas

Tik­ro­ji die­na

Sut­raiš­kė trau­ki­nys

Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos 2012 m. pro­gra­mos lė­šas (be­ veik 48 tūkst. li­tų) Pa­lan­gos sa­ vi­val­dy­bė pa­skirs­tė 10 bend­ruo­ me­nių, 6 – Pa­lan­go­je, 4 – Šven­ to­sios se­niū­ni­jo­je. Pi­ni­gus bend­ ruo­me­nės pa­nau­dos, pra­de­dant be­glo­bių gy­vū­nų skai­čiaus re­gu­ lia­vi­mu ir bai­giant pa­žin­ti­nėms iš­vy­koms.

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė ap­si­spren­dė Rug­sė­jo 1-osios šven­tę švęs­ti šeš­ta­die­nį, tik­rą­ ją Moks­lo ir ži­nių die­ną. Šie­met Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja lei­do mo­kyk­loms pa­si­rink­ti, ku­ rią die­ną pa­mi­nė­ti moks­lo me­ tų pra­džią, nes šven­čiant poil­sio die­ną, pe­da­go­gams už dar­ba­ die­nį teks ap­mo­kė­ti dvi­gu­bai.

Kre­tin­go­je ties ge­le­žin­ke­lio per­ va­ža penk­ta­die­nio va­ka­rą ke­lei­ vi­nis trau­ki­nys Vilnius–Klaipėda rė­žė­si į au­to­mo­bi­lį „Volks­wa­gen Po­lo“, ja­me bu­vu­si mo­te­ris žu­ vo. 52 m. vai­ruo­to­ja, Skuo­do ra­ jo­no gy­ven­to­ja va­žia­vo de­gant rau­do­nam ge­le­žin­ke­lio švie­so­ fo­ro sig­na­lui, ma­ši­nis­tas ne­bes­ pė­jo su­stab­dy­ti trau­ki­nio.

Verslo pulsas De­f i­c i­t as. Lie­p ą „Sod­ros“ pa­j a­mos bei iš­l ai­dos iš­l i­ko sta­bi­l ios, me­t i­n is biu­d že­to de­f i­c i­t as te­b ė­ra ma­ž es­n is nei bu­vo per­n ai, ro­do išanks­t i­n iai duo­me­nys. Šią lie­p ą „Sod­ros“ pa­j a­ mos bu­vo 972,5 mln. li­t ų, o iš­l ai­dos – 1 mlrd. 123,4 mln. li­t ų. Per sep­t y­n is šių me­t ų mė­ne­sius „Sod­ros“ įplau­kos bu­ vo 6 mlrd. 527,9 mln. li­t ų, o iš­l ai­dos – 7 mlrd. 860,7 mln. li­t ų, tai yra ati­t in­ ka­mai 5,8 pro­c . (354,7 mln. li­t ų) ir 3,8 pro­c . (287,1 mln. li­t ų) dau­g iau nei tuo pa­č iu me­t u per­n ai. Di­d žiau­s ią da­l į „Sod­ros“ iš­l ai­dų sausį–liepą su­d a­rė iš­l ai­dos pen­s i­jų so­c ia­l i­n iam drau­d i­ mui – 4 mlrd. 778,0 mln. li­t ų. Tai yra 6,9 pro­c . (307,1 mln. li­t ų) dau­g iau nei per­nai tuo pa­č iu me­t u. Eg­z a­m i­n uos. To­b u­l in­d a­m as kre­d i­ to uni­j ų veik­l os prie­ž iū­r ą Lie­t u­vos ban­k as nu­s ta­t ė griež­tes­n ius rei­k a­ la­v i­mus kre­d i­to uni­j oms va­d o­v au­ jan­t iems as­m e­n ims. Kre­d i­t o uni­ jos va­do­v ai, ku­r ių kva­l i­f i­k a­c i­j a kels abe­j o­n ių, ar­b a pre­ten­d en­t ai į to­k ias pa­rei­g as, nea­t i­t in­k an­t ys mi­n i­m a­l ių nu­s ta­t y­t ų rei­k a­l a­v i­mų, pri­v a­l ės lai­ ky­t i spe­c ia­lų eg­z a­m i­n ą. Griež­tes­n i rei­k a­l a­v i­m ai kre­d i­to uni­j os va­d o­ vams bei eg­z a­m i­n a­v i­m o tai­s yk­l ės įsi­g a­l ios nuo 2012 m. lapk­r i­č io 1 d. Šiuo me­t u Lie­t u­vo­j e vei­k ia 76 kre­ di­to uni­j os ir Lie­t u­vos cent­r i­n ė kre­ di­to uni­j a, jos vie­n i­j a apie 138 tūkst. na­r ių. Tu­r as. Rugp­j ū­č io 21 d. 11 val. ži­ niask­l ai­d os at­s to­v ai kvie­č ia­m i į tu­ rą „So­t us, gra­ž us, svei­k as vers­l as“ Klai­p ė­d o­j e, ku­r ia­m e bus ga­l i­m a su­ si­p a­ž in­t i su sėk­m in­g ai pra­d ė­j u­s io­ mis sa­vo veik­l ą smul­k io­j o ir vi­du­t i­ nio vers­l o įmo­n ė­m is. Tu­ro da­ly­v iai ga­l ės rea­l iai pa­m a­t y­t i, kaip plė­to­j a­ mas smul­k u­s is vers­l as, pa­s i­n au­d o­ jus pa­r a­m a iš Vers­l u­m o ska­t i­n i­m o fon­d o, su­s i­p a­ž in­t i su fon­d o tei­k ia­ mo­m is ga­l i­my­b ė­m is. Tai jau ant­r a­ sis to­k io po­b ū­d žio tu­r as, skir­t as ži­ niask­l ai­d os at­s to­v ams vi­s o­j e Lie­ tu­vo­j e. Per­m ai­n os. Ru­de­n į Lie­t u­vos pie­no sek­to­r iaus lau­k ia per­m ai­nos: iki šiol bu­v u­s ios griež­t ai api­brėž­tos ti­pi­nės pie­n o pir­k i­m o ir par­d a­v i­m o su­t ar­ ties są­ly­g os taps pie­no ga­m in­to­j ų ir su­pir­kė­jų lais­v ų de­r y­bų ob­j ek­t u. Ta­ čiau, kaip ir bu­vo iki šiol, pie­n as ga­ lės bū­t i per­k a­m as (par­duo­d a­m as) tik pa­s i­r a­š ius pie­n o pir­k i­m o ir par­ da­v i­mo su­t ar­t į. Įdar­b i­n o. Per sa­v ai­t ę įdar­b in­t a be­ veik tūks­t an­t is be­d ar­b ių. Lie­t u­ vos dar­b o bir­ž os duo­m e­n ų re­g ist­ re rugp­j ū­č io 16 d. bu­vo 209,9 tūkst. be­d ar­b ių – dau­g iau nei de­š im­t a­d a­ lis ša­l ies dar­b in­g o am­ž iaus gy­ven­ to­j ų. Per sa­v ai­t ę be­d ar­b io sta­t u­s as su­t eik­t as 4 370 dar­b o ieš­k an­č ių žmo­n ių – 2 tūkst. ma­ž iau nei anks­ tes­n ę.

Šė­lio­ji­mai: pa­plū­di­mį tris sa­vait­ga­lio die­nas bu­vo oku­pa­vęs fes­ti­va­lis „Kark­lė li­ve mu­sic beach“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Fies­ta pa­jū­ry­je – be au­kų Ta­čiau ne vi­si au­to­mo­ 1 bi­liai til­po aikš­te­lė­se, o tie, ku­rie juos pa­lik­da­vo ne vie­to­

je, ra­do bau­dos kvi­tus. „Ne­ti­kė­to chao­so, ku­ris bū­tų iš­ mu­šęs iš rit­mo, tik­rai ne­bu­vo. Bent jau iki sek­ma­die­nio po­pie­tės vis­kas vy­ko la­bai sklan­džiai, ti­ki­mės, kad vis­kas taip ir vyks iki ga­lo“, – ti­ki­ no ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius Man­tas Ka­ni­šaus­kas. Ta­č iau grei­to­s ios me­d i­c i­n i­ nės pa­gal­b os me­d i­kai iš Klai­p ė­ dos į ren­g i­n į pa­j ū­ry­je sku­b ė­jo ne kar­t ą. Šeš­ta­d ie­n į nuo 20 val. iš­ kvie­t i­m ų bū­tent į fes­t i­va­l į bu­vo gau­s u. „Te­ko pa­gel­bė­ti per daug iš­gė­ ru­siems al­ko­ho­lio, pa­dė­ti su­muš­ tiems ar šiaip su­si­ža­lo­ju­siems as­

me­nims“, – tvir­ti­no grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kė.

vie­nas ne­lai­min­gas at­si­ti­ki­mas, kai poil­siau­to­jas, šo­ki­nė­da­mas ant ba­ tu­to, ne­ty­čia nu­kri­to ir su­si­ža­lo­jo ko­ją. „Trau­mų to­kiuo­se ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se pa­si­tai­ko. Bet di­de­lių in­ci­den­tų, ku­rie bū­tų su­ter­šę mū­ sų or­ga­ni­za­ci­nį dar­bą, tik­rai ne­pa­ si­tai­kė“, – ti­ki­no M.Ka­ni­šaus­kas. Šie­met pir­mi me­tai, kai ne­pil­na­ me­čiai į ren­gi­nį ne­bu­vo įlei­džia­mi be suau­gu­sių­jų pa­ly­dos. Žmo­gus, at­ly­dė­jęs as­me­nį, jau­nes­nį nei 18 me­tų, tu­rė­jo pa­si­ra­šy­ti prie ka­sos, kad už tą jau­nuo­lį jis bus at­sa­kin­ gas vi­sas fes­ti­va­lio die­nas.

Ne­pil­na­me­čiai – tik su pa­ly­da

Po­zi­ty­vi pub­li­ka

Man­tas Ka­ni­šaus­kas:

Su­si­rin­ko la­bai po­ zi­ty­vi pub­li­ka, ne to­kie ag­re­sy­vūs, kaip pa­si­tai­ko ne­ mo­ka­muo­se ren­gi­ niuo­se.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­no, kad rim­tų in­ci­den­tų ne­bu­vo, įvy­ko tik

„Šie­met ap­sau­ga dir­bo kruopš­čiau, bu­vo tik­ri­na­mos kup­ri­nės, žiū­ri­ma,

ar į plas­ti­ki­nius mi­ne­ra­li­nio van­ dens bu­te­lius ne­pri­pil­ta svai­gių­jų gė­ri­mų“, – tei­gė or­ga­ni­za­to­riai. Gir­tų mau­dy­nių jū­ro­je, kaip tei­ gia­ma, taip pat iš­veng­ta. Pa­mai­ no­je dirb­da­vo po 6 gel­bė­to­jus, pa­ lei vi­są Kark­lės pa­plū­di­mį bu­vo įreng­ti spe­cia­lūs bokš­te­liai, iš ku­ rių jie ga­lė­jo ste­bė­ti, ar kas nors per daug ap­svai­gęs ne­ke­ti­na lįs­ti į jū­ rą mau­dy­tis. „Su­si­rin­ko la­bai po­zi­ty­vi pub­li­ ka, ne to­kie ag­re­sy­vūs, kaip pa­si­ tai­ko ne­mo­ka­muo­se ren­gi­niuo­se. Tie ren­gi­niai, ku­rie kai­nuo­ja, šiek tiek at­si­jo­ja tam tik­rus žmo­nes“, – pa­ste­bė­jo M.Ka­ni­šaus­kas. Bi­lie­tas į ren­gi­nį vie­to­je kai­na­vo 100 li­tų, prieš fes­ti­va­lį jį bu­vo ga­ li­ma įsi­gy­ti už 80–90 li­tų.

Ši­lu­tės plen­te baig­tas re­mon­tas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ši­lu­tės plen­to ruo­že nuo Vin­gio iki Smil­te­lės gat­vės bai­gia­mi re­mon­to dar­bai. Vai­ruo­to­jai jau ga­li iš­ban­ dy­ti nau­jai pa­klo­tą as­fal­to dan­gą.

Ši­lu­tės plen­to da­lį pra­dė­ta re­mon­ tuo­ti prieš po­rą sa­vai­čių. Gat­vė su­re­mon­tuo­ta iš pa­grin­dų. Se­no­ ji dan­ga bu­vo pa­keis­ta nau­ja. Su­ mon­tuo­ti ir nau­ji bor­te­liai 300 met­rų il­gio ruo­že. Dar­bai kai­na­vo 475 tūkst. li­tų.

„Dar­bai jau bai­gia­mi. Au­to­mo­ bi­liai re­mon­tuo­ja­ma da­li­mi jau ga­li va­žiuo­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­ čiu­no­va. Anot jos, re­mon­tuo­ti šią Ši­lu­tės plen­to da­lį bu­vo bū­ti­na. Jos būk­ lė bu­vo tik­rai pra­sta. Va­žiuo­ja­mo­ sios da­lies dan­ga bu­vo ne­ly­gi, duo­ bė­ta. Kol bu­vo re­mon­tuo­ja­ma gat­vė, vi­si au­to­mo­bi­liai tu­rė­jo va­žiuo­ ti ki­ta Ši­lu­tės plen­to pu­se. Ji su­re­ mon­tuo­ta praė­ju­siais me­tais.

Pa­lei­do: au­to­mo­bi­liai jau ga­li va­žiuo­ti su­re­mon­tuo­ta Ši­lu­tės plen­to da­li­mi.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

miestas Mil­ži­no vieš­na­gė

Kre­tin­go­je – šū­viai

Ky­šis pa­rei­gū­nams

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pri­si­švar­ta­vo ke­lei­vi­nis lai­vas „Cos­ta Pa­ci­fi­ ca“, at­pluk­dęs 3,2 tūkst. ke­lei­ vių. 290 m il­gio jū­rų mil­ži­nas yra di­džiau­sias iš vi­sų lai­vų, ku­rie šią va­sa­rą už­su­ko ir dar už­suks į Lie­tu­vos uos­ta­mies­ tį. Tai ant­ra­sis „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ vi­zi­tas šį se­zo­ną.

Penk­ta­die­nio va­ka­rą Kre­tin­go­ je, Klai­pė­dos g., 45 m. kre­tin­ giš­kis, jo pa­ties tvir­ti­ni­mu, gin­ da­ma­sis nuo ag­re­sy­vaus kai­ my­no, iš tei­sė­tai lai­ko­mo 9 mm ka­lib­ro pis­to­le­to „PM“ iš­ šo­vė vie­ną šū­vį į vir­šų bei vie­ ną šū­vį į že­mę. Įvy­kio me­tu žmo­nės ne­su­ža­lo­ti, duo­me­nis tiks­li­na po­li­ci­ja.

Sek­ma­die­nio nak­tį Klai­pė­do­ je, Lau­ki­nin­kų g., 48 m. klai­pė­ die­tis, siek­da­mas iš­veng­ti ad­ mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­ mą (au­to­mo­bi­lį vai­ra­vo ne­blai­ vus (1,46 pro­m. al­ko­ho­lio) ir ne­tu­rė­jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­ mo), po­li­ci­nin­kams siū­lė 210 li­ tų ky­šį.

Kler­kai su­ge­ba su­ktis Ta­čiau 2008-ai­siais kei­ 1 tė­si tvar­ka – nu­sta­ty­ ta, kad san­do­rio, ku­rį pri­va­lu dek­

la­ruo­ti, ver­tė tu­ri bū­ti ne ma­žes­nė nei 2,6 tūkst. li­tų. „Jei per tą lai­ką vals­ty­bės tar­nau­ to­jai su­da­ro ko­kius nors san­do­rius, tam­pa bend­ro­vių ak­ci­nin­kai, jie tai tu­ri dek­la­ruo­ti per 30 die­nų. Dek­ la­ra­ci­ją tu­ri pa­teik­ti ir vals­ty­bės tar­ny­bo­je pra­dė­jęs dirb­ti žmo­gus“, – tvar­ką aiš­ki­no Vy­riau­sio­sios tar­ ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) Sek­re­to­ria­to va­do­vo pa­rei­gas lai­ ki­nai ei­nan­tis To­mas Čap­lins­kas. „Klai­pė­da“ iša­na­li­za­vo dau­ge­ lio uos­ta­mies­ty­je vei­kian­čių val­ diš­kų įstai­gų va­do­vų pri­va­čių in­ te­re­sų dek­la­ra­ci­jas, ku­rio­se gau­su įdo­my­bių. Vie­na įdo­miau­sių dek­la­ra­ci­jų nea­be­jo­ti­nai yra Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­ riaus Ri­man­to Jo­no Pi­li­pa­vi­čiaus. Jis nu­ro­dė, kad per me­tus nuo 2008-ųjų su­da­rė 14 san­do­rių, ku­ riuos bū­ti­na dek­la­ruo­ti. Tarp pir­ ki­nių – du me­džiok­li­niai šau­tu­vai, re­vol­ve­ris, 65 tūkst. li­tų kai­nuo­jan­ tis au­to­mo­bi­lis ir net trak­to­rius. R.J.Pi­li­pa­vi­čius taip pat va­žia­vo į ke­lio­nę, pir­ko bal­dus, lan­gus, re­ mon­ta­vo bu­tą. Pak­laus­ti, ar val­diš­kos al­gos šiems pir­ki­niams už­te­ko, Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­riaus ne­pa­vy­ko, nes jis šiuo me­tu ato­sto­gau­ja ir yra už­sie­ny­je. R.J.Pi­li­pa­vi­čius ir jo su­tuok­ti­nė yra pri­va­čių bend­ro­vių ak­ci­nin­kai. Pre­kiau­ja me­die­na

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­ na­vi­čiū­tės pri­va­čių in­te­re­sų dek­ la­ra­ci­ja – lyg ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tės. Ji nu­ro­dė, kad 2010 m. ge­ gu­žę už 200–250 tūkst. li­tų par­da­ vė apar­ta­men­tus, šiek tiek ma­žiau nei po me­tų už to­kią pat su­mą par­ da­vė na­mo da­lį ir po mė­ne­sio ban­ kui grą­ži­no pa­sko­lą. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė per­nai taip pat už iki 5 tūkst. li­tų su­mą par­da­ vė au­to­mo­bi­lį ir nu­si­pir­ko ge­ro­kai bran­ges­nį. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je nuo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės ne­daug at­si­li­ ko ir Fi­nan­sų sky­riaus ve­dė­ja Rū­ ta Kam­ba­rai­tė. Ji sa­vo pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ ci­jo­je nu­ro­do, kad 2009 m. bir­že­ lį už 5–25 tūkst. li­tų par­da­vė že­mės skly­pą, už 150–200 tūkst. li­tų – bu­tą. Dar maž­daug po me­tų jį par­ da­vė dar vie­ną bu­tą, už ku­rį ga­vo 250–300 tūkst. li­tų ir au­to­mo­bi­lių sau­go­ji­mo aikš­te­lę. Pre­kiau­ti me­die­na pa­tin­ka Klai­ pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės ir

Jaus­mas: V.Anu­žis ne­slė­pė, jog vals­ty­bės tar­nau­to­jai dėl įpa­rei­go­ji­mo

vie­šin­ti pri­va­čius in­te­re­sus yra tar­si nuo­gi.

mais­to ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ ši­nin­kui An­ta­nui Bau­žai. Jis 2008 m. su­da­rė tris me­die­nos par­da­vi­ mo san­do­rius, ku­rių ver­tė – nuo 5 iki 50 tūkst. li­tų. Tais pa­čiais me­tais jis už že­mės ūkio pro­duk­ci­ją ga­vo 25–50 tūkst. li­tų iš­mo­ką iš Na­cio­ na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros.

Už pri­va­čių in­te­re­ sų dek­la­ra­ci­jos ne­ pa­tei­ki­mą gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­ sa­ko­my­bė ir bau­da iki 2 tūkst. li­tų, ir net tar­ny­bi­nių pa­rei­gų ne­te­ki­mas. „Esu pa­vel­dė­jęs miš­ko, to­dėl kai tik iš­ker­tu, par­duo­du. Miš­ką ker­tu lais­vu nuo dar­bo me­tu, jo­kio kri­ mi­na­lo nė­ra“, – juo­ka­vo A.Bau­ža. Dek­la­ra­vo ge­rus san­ty­kius

Be­ne nuo­šir­džiau­sia pri­va­čių in­te­ re­sų dek­la­ra­ci­ja yra „Sod­ros“ Klai­ pė­dos sky­riaus va­do­vo Val­de­ma­ ro Anu­žio. Jis nu­ro­dė per­nai už 43 tūkst. li­tų nu­si­pir­kęs au­to­mo­bi­lį, o me­tais anks­čiau už 100–150 tūkst. li­tų – že­mės skly­pą. Ta­čiau jo pri­si­pa­ži­ni­mai apie ga­ li­mus vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tus yra tie­siog stul­bi­nan­tys. „Dek­la­ruo­jan­čio as­mens drau­giš­ ki san­ty­kiai su L.D., dir­ban­čia Re­ gist­rų cent­re, ga­li tu­rė­ti įta­kos ti­ riant gau­tą ano­ni­mi­nį skun­dą dėl ga­li­mai ne­pag­rįs­tai jai iš­duo­to ne­ dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mo“, – ra­šo­ ma V.Anu­žio dek­la­ra­ci­jo­je. Jo­je pa­mi­nė­ti dar ke­li at­ve­jai, jog dėl drau­giš­kų san­ty­kių su konk­re­ čiais žmo­nė­mis dar­be ga­li kil­ti vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Sten­giuo­si į kiek­vie­ną do­ku­ men­tą žiū­rė­ti rim­tai ir jį at­sa­kin­gai pil­dy­ti, ta­čiau tai nė­ra pa­pras­ta, juk esu pa­žįs­ta­mas su vi­sa Klai­pė­da. Ta­čiau jei jau­čiu, kad ap­lin­ko­je ga­ li su­si­for­muo­ti nei­gia­ma nuo­mo­ nė, o man ten­ka priim­ti konk­re­čius spren­di­mus, sten­giuo­si nu­si­ša­lin­ ti ir dek­la­ruo­ti ga­li­mą konf­lik­tą“, – aiš­ki­no V.Anu­žis. Jis tvir­ti­no, jog tik­rai nė­ra pa­pras­ ta pil­dy­ti pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ ci­ją, nes į tai jau įtrau­kia­mi ir tre­tie­ ji as­me­nys, ku­rių su­ti­ki­mą rei­kė­tų gau­ti, norint vie­šin­ti jų pa­var­des. „Vie­šu­mas – ne vi­sa­da yra gė­ ris. Vals­ty­bės tar­nau­to­jas ar pa­rei­ gū­nas lie­ka nuo­gas ir tu­ri tik vie­ną pri­va­tų daik­tą – as­mens ko­dą. Ta­ čiau jei to­kie rei­ka­la­vi­mai, tai jų ir lai­kai­si. Jei ne, at­si­sta­ty­di­ni ir kri­ ti­kuo­ji“, – juo­ka­vo „Sod­ros“ Klai­ pė­dos sky­riaus va­do­vas. Gre­sia bau­da ir at­lei­di­mas

V.Anu­žis taip kal­bė­jo apie nau­ ją tvar­ką, kai po rug­sė­jo 30-osios

vi­sų vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ki­tų as­ me­nų, ku­riems pri­va­lu teik­ti pri­ va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jas, jos bus pa­vie­šin­tos. Iki šiol pri­va­čių in­te­re­sų dek­ la­ra­ci­jos bu­vo tei­kia­mos raš­tu, o nuo rugp­jū­čio tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tik elekt­ro­ni­niu bū­du. „Dek­la­ra­ci­jas jau yra pa­tei­ kę dau­giau nei 2 tūkst. tų žmo­ nių, ku­riems tai pri­va­lu pa­da­ry­ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad jų su­lauk­si­me dau­giau nei 100 tūkst. ir iki rug­sė­ jo 30 d. vi­sas jas tu­ri­me pa­vie­šin­ti sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nė­je“, – tei­gė T.Čap­lins­kas. Už pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­ci­jos ne­pa­tei­ki­mą gre­sia ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir bau­da iki 2 tūkst. li­ tų, ir net tar­ny­bi­nių pa­rei­gų ne­te­ ki­mas. Kai ku­rio­se dek­la­ra­ci­jo­se pa­ tei­kia­ma itin skur­di in­for­ma­ci­ ja – var­das, pa­var­dė, pa­var­dės ir ana­lo­giš­ki su­tuok­ti­nio duo­me­ nys. „Ta­čiau mes ne­ga­li­me sa­ky­ ti, jog kaž­kas sle­pia­ma. Iš­va­das ga­li­ma da­ry­ti, jei konk­re­čiu at­ve­ ju at­lie­ka­mas ty­ri­mas ir paaiš­kė­ja tam tik­ros ap­lin­ky­bės“, – tvir­ti­no T.Čap­lins­kas. To­dėl atei­ty­je pla­nuo­ja­ma, jog VTEK ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja tu­rės bend­rą re­gist­rą, tuo­met bus leng­viau iš­siaiš­kin­ti di­des­nius vals­ty­bės po­li­ti­kų ir tar­ nau­to­jų san­do­rius, ku­riuos pri­va­lu re­gist­ruo­ti. Nuo bir­že­lio pa­bai­gos jau pri­ va­lo­ma dek­la­ruo­ti tuos san­do­rius, ku­rių ver­tė sie­kia ne­be 2,6 tūkst. li­tų, o ne ma­žiau nei 10 tūkst. li­tų. „Ne mū­sų, o ki­tų ins­ti­tu­ci­jų rei­ ka­las yra aiš­kin­tis, ar pri­va­čių in­ te­re­sų dek­la­ra­ci­jas pri­va­lan­tys pa­ teik­ti as­me­nys tu­ri pa­ja­mų to­kiems san­do­riams“, – pa­brė­žė T.Čap­ lins­kas.

Pri­va­čius in­te­re­sus dek­la­ruo­ti pri­va­lo Vals­ty­bės po­li­ti­kai, vals­ty­bės pa­

rei­gū­nai ir tar­nau­to­jai, tei­sė­jai, pro­fe­ si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­riai, vyk­dan­tys ope­ra­ty­vi­nę veik­lą, pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­ri­nin­kai; As­me­nys, dir­ban­tys vals­ty­bės ir

sa­vi­val­dy­bių įmo­nė­se, biu­dže­ti­nė­ se įstai­go­se ir tu­rin­tys ad­mi­nist­ra­vi­ mo įga­lio­ji­mus (va­do­vai ir pa­va­duo­ to­jai), as­me­nys, dir­ban­tys vie­šo­sio­se įstai­go­se ir aso­cia­ci­jo­se, ku­rios gau­na lė­šų iš vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių biu­ dže­tų ir fon­dų, bei tu­rin­tys ad­mi­nist­ ra­vi­mo įga­lio­ji­mus (va­do­vai ir pa­va­ duo­to­jai); Lie­tu­vos ban­ko dar­buo­to­jai, tu­rin­

tys vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­ mus (at­lie­kan­tys fi­nan­sų rin­kos prie­ žiū­ros, var­to­to­jų ir fi­nan­sų rin­kos da­

ly­vių gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me funk­ci­jas ir ki­tas vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­ vi­mo funk­ci­jas); Ak­ci­nių bend­ro­vių ir už­da­rų­jų ak­

ci­nių bend­ro­vių, ku­rių ak­ci­jos, su­tei­ kian­čios dau­giau kaip 1/2 bal­sų vi­suo­ ti­nia­me ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me, nuo­sa­ vy­bės tei­se pri­klau­so vals­ty­bei ar sa­vi­ val­dy­bei, va­do­vai ir va­do­vų pa­va­duo­ to­jai, taip pat ki­ti as­me­nys, tu­rin­tys vie­ šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įga­lio­ji­mus; Po­li­ti­nių par­ti­jų pir­mi­nin­kai bei jų

pa­va­duo­to­jai, vals­ty­bės po­li­ti­kų vi­ suo­me­ni­niai kon­sul­tan­tai, pa­dė­jė­jai, pa­ta­rė­jai, taip pat – kan­di­da­tai į Sei­ mo na­rius, ša­lies pre­zi­den­tus, Eu­ro­ pos Par­la­men­to na­rius, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­rius, pre­ten­den­tai į pa­rei­gas vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Dienos telegrafas Dar­bot­var­kė. Klai­p ė­dos me­ras šian­ dien 9 val. da­ly­vaus pa­si­ta­ri­me su pa­ va­duo­to­jais ir ad­m i­n ist­ra­ci­jos va­do­ vais, 14 val. su klai­p ė­d ie­č iais tie­s io­ giai bend­raus tel. 39 60 01. Ko­m i­te­tai. Šian­d ien 13.30 val. po­sė­ džiaus Stra­te­g i­nės plėt­ros ko­m i­te­tas. Dar­bot­var­kė­je – klau­si­mas dėl su­t i­k i­ mo steig­t i lo­š i­mo na­mus (ka­z i­no), in­ for­ma­ci­ja apie geo­ter­m i­n io van­dens pa­n au­do­ji­mo ga­l i­my­b es Klai­p ė­dos mies­te. 15 val. po­s ė­d žiaus Te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo ko­m i­te­tas. Fes­t i­va­l is. Rugp­j ū­č io 20–26 d. Ni­ dos kul­t ū­ros ir tu­r iz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ vyks tarp­tau­t i­n is ki­no fil­mų fes­t i­va­l is „Bal­t i­jos ban­ga“. De­le­ga­c i­jos. Rugp­jū­č io 22 d. Klai­p ė­ dos uos­te lan­k y­sis Hjus­to­no uni­ver­ si­te­to Vers­lo mo­k yk­los de­le­ga­ci­ja dėl 2013 m. nu­ma­to­mo stu­den­t ų ir dės­t y­ to­jų vi­z i­to. Rugp­jū­č io 23 d. Klai­p ė­dos uos­te vie­š ės Šve­d i­j os par­l a­men­t a­ rai. Sve­č iams nu­ma­to­mas Klai­p ė­dos uos­to pri­s ta­t y­mas įmo­nė­j e ir uos­to ap­ž val­ga lai­v u. Re­no­va­c i­j a. Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­n ist­ra­ci­ja in­for­muo­ja sa­v i­val­dy­ bės gy­ven­to­jus, kad Lie­t u­vos ap­l in­ kos ap­s au­gos in­ves­t i­ci­jų fon­das sky­ rė 1,8 mln. li­t ų in­d i­v i­dua­l iems vie­no ar dvie­jų bu­tų na­mams, pa­sta­ty­t iems iki 1993 m., re­no­v uo­t i ir kvie­č ia teik­t i pa­raiš­kas. Re­no­v uo­ja­mų na­mų sa­v i­ nin­kams bus at­ly­g i­na­ma iki 30 pro­c. iš­lai­dų. Su­ž a­lo­j o. Rugp­j ū­č io 17 d. 0.15 val. Klai­p ė­do­j e, Nai­k u­p ės g., jau­nuo­l is pei­l iu su­ž a­lo­jo 42 m. klai­p ė­d ie­t į, ku­ ris dėl dau­g y­bi­n ių dur­t i­n ių žaiz­dų kū­ne pa­g ul­dy­tas į li­go­n i­nę. Mi­rė. Rugp­jū­č io 18 d. Klai­p ė­dos ci­v i­ li­nės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ ruo­tos 8 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ele­na Kaz­l aus­k ie­nė (g. 1923 m.), Ve­ ra Ga­jaus­k ie­nė (g. 1928 m.), Jad­v y­ga Ubar­t ie­nė (g. 1935 m.), Vla­d i­m ir Ano­ chin (g. 1938 m.), Pet­r u­tė Da­nu­tė Kelp­ šie­nė (g. 1942 m.), Fio­dor Ma­kovs­k ij (g. 1942 m.), Zo­f i­ja Vei­t ie­nė (g. 1944 m.), Ar­t ū­ras In­ta (g. 1962 m.). Gi­mė. Rugp­jū­č io 18 d. gim­dė 12 mo­ te­r ų, gi­mė 4 mer­g ai­tės ir 8 ber­n iu­ kai. Rugp­jū­č io 19 d. iki 14 val. gim­dė 12 mo­te­r ų, gi­mė 6 mer­gai­tės ir 6 ber­ niu­kai. Grei­to­j i. Rugp­j ū­č io 18 d. grei­to­s ios me­d i­c i­n i­nės pa­g al­b os me­d i­k ai su­ lau­kė 87 iš­k vie­t i­mų, ke­l is kar­t us rei­ kė­jo va­ž iuo­t i į Kark­lė­je vy­k u­s į ren­g i­ nį, ten te­ko pa­dė­t i pa­dau­g i­nu­s iems al­ko­ho­l io ar su­muš­t iems links­my­ bių da­ly­v iams. Šeš­t a­d ie­n į iki pie­t ų me­d i­k ų pa­gal­b os pri­rei­kė 10 klai­p ė­ die­č ių, nu­si­skun­d i­mai įpras­t i – krau­ jos­pū­d žio, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mai.

4

pirmadienis, rugpjūčio 20, 2012

lietuva

„Žal­gi­rio“ are­nos gim­ta­die­nį

Vil­tys: su žmo­na Svet­la­na į šven­tę at­vy­kęs „Žal­gi­rio“ sa­vi­nin­kas V.Ro­

ma­no­vas ti­ki­si, kad ir atei­nan­tį se­zo­ną „Žal­gi­ris“ are­no­je jau­sis kaip ne­ pa­lau­žia­mo­je tvir­to­vė­je.

Ak­cen­tas: are­na per me­tus ta­po neat­sie­ja­ma Lietuvos įvaizdžio da­lis.

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na su kau­nie­čiais ir mies­to sve­čiais šeš­ta­die­ nį šven­tė vie­nerių me­tų gim­ta­die­nį. At­vi­rų du­rų die­ną are­ną ap­lan­kė tūks­tan­čiai žmo­nių. Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Pris­ta­ty­ta ženk­lo vi­zi­ja

Sve­čiai: tarp šven­tės da­ly­vių bu­

vo Ūkio ban­ko ko­mer­ci­jos tar­ny­ bos va­do­vas Jus­tas Ba­bars­kas su žmo­na Rū­ta.

Sveikinimai: ne­ši­na di­džiu­le ba­lio­

nų puokš­te are­nos val­dy­to­jų atė­jo pa­svei­kin­ti įmo­nės „Bi­lie­tų pa­sau­ lis“ di­rek­to­rė Ne­rin­ga Sin­ke­vi­čie­nė.

Pasiekimas: are­nos di­rek­to­rė A.De­men­ta­vi­čiū­tė ir Kauno meras

A.Kupčinskas džiau­gė­si sėk­min­gais pir­mai­siais are­nos veik­los me­tais.

Vi­dur­die­nį iš­kil­min­ga­me šven­tės ati­da­ry­me da­ly­va­vo val­džios, vers­ lo, me­no at­sto­vai, ku­rie pa­svei­ki­ no are­nos val­dy­to­jus. Sve­čiams bu­ vo pri­sta­ty­ta vaiz­do me­džia­ga apie are­nos sta­ty­bą, įdo­miau­sius pir­mų­ jų veik­los me­tų fak­tus. Are­nos di­rek­to­rė An­ge­lė De­men­ ta­vi­čiū­tė pa­dė­ko­jo are­ną val­dan­ čiam ko­lek­ty­vui už kū­ry­bin­gu­mą ir en­tu­ziaz­mą, taip pat vi­siems pri­ si­dė­ju­siems prie are­nos iš­ki­li­mo. „No­rė­čiau, kad šios die­nos šven­tė, kai skam­ba dai­nos, dau­gy­bė žmo­ nių gra­žiai lei­džia lai­ką, pra­mo­gau­ ja, bū­tų are­nos kas­die­ny­bė“, – lin­ kė­jo A.De­men­ta­vi­čiū­tė. Are­nos pro­jek­to au­to­riaus Eu­ge­ ni­jaus Mi­liū­no, ku­ris ne­ga­lė­jo da­ ly­vau­ti ren­gi­ny­je dėl svei­ka­tos bė­ dų, ar­chi­tek­tų stu­di­jos at­sto­vas Au­ri­mas Ra­ma­naus­kas pra­ne­šė, kad jau su­kur­ta are­nos už­ra­šo vi­ zi­ja. „Ban­dė­me su­jung­ti dvi prie­ šy­bes: ieš­ko­ti san­ty­kio su sta­ti­nio ar­chi­tek­tū­ra ir nau­ja ener­gi­ja, ku­ rios mies­tie­čiai la­bai lau­kia“, – sa­ kė A.Ra­ma­naus­kas. Už­ra­šo vi­zi­ją bu­vo ga­li­ma pa­ma­ ty­ti E.Mi­liū­no stu­di­jos pa­reng­to­je eks­po­zi­ci­jo­je, ku­ri at­spin­dė­jo are­ nos pro­jek­to ei­gą nuo kon­kur­si­nio va­rian­to Kal­nie­čių par­ke iki rea­li­ za­ci­jos Ne­mu­no sa­lo­je. Iš­kil­min­gas are­nos ati­da­ry­mas įvy­ko 2011 m. rugp­jū­čio 18 d.

Ge­riau­sia Eu­ro­ly­go­je

Krep­ši­nio klu­bo „Žal­gi­ris“ sa­vi­ nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas ak­ cen­ta­vo krep­ši­nio ko­man­dos svar­ bą mies­tui. „Žal­gi­ris“ yra mū­sų pro­tė­vių pa­li­ki­mas ir nuo mū­sų pri­klau­so, ar mes iš­sau­go­si­me šį sim­bo­lį. Tai – vie­nin­te­lis sim­bo­lis, ku­ris gy­vuo­ja nuo Lie­tu­vos Di­džio­

Čia atei­na­me pa­si­ vaikš­čio­ti, o at­vi­rų du­rų die­ną ne­pra­ lei­do­me pui­kios pro­gos pa­ma­ty­ti dar ir are­nos vi­dų. sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kų. „Žal­gi­ rio“ are­na pri­pa­žin­ta ge­riau­sia Eu­ ro­ly­go­je pa­gal žiū­ro­vų lan­ko­mu­mą praė­ju­sį se­zo­ną. Tos dva­sios, ku­ ri gy­ve­na šio­je are­no­je, ne­ga­li­me pra­ras­ti. Ti­ki­mės, kad ir atei­nan­ tį se­zo­ną čia „Žal­gi­ris“ jau­sis kaip ne­pa­lau­žia­mo­je tvir­to­vė­je“, – kal­ bė­jo V.Ro­ma­no­vas. Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­ kas sa­kė, kad mies­tas ga­li di­džiuo­ tis tu­rė­da­mas to­kią mo­der­nią are­ ną. „De­šimt me­tų vy­ko dis­ku­si­jos, ar di­de­lė sa­lė bus už­pil­dy­ta žiū­ro­ vų, ar tiks­lin­ga ją sta­ty­ti. Kai yra pa­siū­la, at­si­ran­da ir pa­klau­sa – per me­tus are­no­je jau su­reng­ta daug ren­gi­nių ir ne bet ko­kių, o anš­la­gi­ nių“, – sa­kė A.Kup­čins­kas.

Kad are­na pa­kei­tė įpras­tą mies­ to rit­mą, pa­tvir­ti­na ir šeš­ta­die­ nį čia už­su­ku­si jau­na­ve­džių po­ra, ku­ri nu­spren­dė fo­to­se­si­ją su­reng­ti „Žal­gi­rio“ are­nos bal­ko­ne: gal­būt gims­ta nau­ja tra­di­ci­ja? Jau­nuo­sius pa­svei­ki­no ir „Žal­gi­rio“ are­nos ko­ man­da, pa­do­va­no­ju­si jiems bu­te­lį pran­cū­ziš­ko šam­pa­no „Cham­pag­ ne Meu­nier & Cie“, ku­riuo bu­ vo vai­ši­na­mi ir are­nos gim­ta­die­ nio sve­čiai. Šven­tė kau­nie­čiams

Svečiai tu­rė­jo ge­rą pro­gą su­si­pa­ žin­ti su are­nos už­ku­li­siais, is­to­ ri­ja, pa­pra­mo­gau­ti. „Atė­jau su 11 me­tų sū­nu­mi Min­dau­gu, drau­ge. Ap­žiū­rė­jo­me are­ną, da­bar plau­kio­ si­me bai­da­rė­mis po Ne­mu­ną. Or­ ga­ni­za­to­riai su­kū­rė pui­kią šven­tę kau­nie­čiams“, – šyp­so­jo­si Vir­gi­ ni­ja Pa­de­gi­mai­tė. Vy­res­nės kar­tos kau­nie­čiai da­ li­jo­si pri­si­mi­ni­mais, kaip at­ro­ dė Ne­mu­no sa­la prieš ke­lis de­ šimt­me­čius. Vie­ni pa­sa­ko­jo, esą Cent­ro gy­ven­to­jai čia au­gi­ no dar­žo­ves, ki­ti pri­si­mi­nė bu­ vu­sį pa­plū­di­mį, lai­vų re­mon­ to dirb­tu­ves. „Sa­los kam­pas, kur da­bar sto­vi are­na, vi­sa­da bu­vo la­biau­siai ap­leis­ta vie­ta. O kai vei­kė lai­vų re­mon­to dirb­tu­vės, sa­los pa­kran­tės bu­vo la­bai už­ terš­tos, dumb­lu dvo­kė ka­na­las, ku­ris tik ne­se­niai iš­va­ly­tas“, – kal­bė­jo pen­si­nin­kė Re­gi­na Kli­ šai­tie­nė. Gra­žiai su­tvar­ky­ta sa­ la džiau­gėsi pen­si­nin­kai Ju­lius ir

5

pirmadienis, rugpjūčio 20, 2012

lietuva

šven­tė tūks­tan­čiai kau­nie­čių

Anšlagas: pir­ma­sis gim­ta­die­nis virto didele šven­te.

An­ge­lė Šnio­kai. „Čia atei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti, o at­vi­rų du­rų die­ ną ne­pra­lei­do­me pui­kios pro­gos pa­ma­ty­ti dar ir are­nos vi­dų, nes iki šiol jo­je dar ne­sa­me ap­si­lan­ kę“, – džiau­gė­si su­tuok­ti­niai. Daug ren­gi­nių

Vyks­tant ren­gi­niui di­džio­jo­je sa­lė­ je bu­vo ro­do­mas fil­mas apie „Žal­ gi­rio“ are­ną, vy­ko ofi­cia­laus sir­ga­ lių klu­bo „Ža­lio­ji mir­tis“ krep­ši­nio pra­mo­gos. Žai­di­muo­se da­ly­va­vo ir žal­gi­rie­čiai. Daug žmo­n ių re­g ist­ra­vo­ si į eks­kur­si­ją po are­ną su Kau­ no re­gio­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­ jos cent­ro ir kon­fe­ren­ci­jų biu­ro gi­dė­mis. La­biau­siai lan­ky­to­jai do­mė­jo­si krep­ši­nin­kų tre­ni­ruo­ čių sa­le, už­ku­li­siais, ku­rie ne­ma­ to­mi žiū­ro­vams per ren­gi­nius. „Pa­sa­ko­jo­me ir apie ar­chi­tek­tū­ ri­nius are­nos ele­men­tus, spal­ vas, jų reikš­mę“, – sa­kė gi­dė Da­ lia Leo­na­vi­čie­nė. Ire­nos Mi­ku­li­čiū­tės dai­lės stu­di­ja su­ren­gė pie­ši­nių kon­kur­są „Ma­no sva­jo­nių are­na“. Vai­kai ir suau­gu­ sie­ji pie­šė ant po­pie­riaus, pritvir­ tinto prie sie­nos. Net­rū­ko ir no­rin­čių­jų pa­plau­kio­ ti ap­link „Žal­gi­rio“ are­ną bai­da­rė­ mis. Ki­ti mo­kė­si šiau­rie­tiš­kojo ėji­ mo pa­slap­čių. Are­nos am­fi­teat­re vi­są šeš­ta­die­nį kon­cer­ta­vo jau­nie­ji at­li­kė­jai: And­ rius ir gru­pė „Pėd­sa­kai“, „Mo­vo“, „Se­cond Riot“, „Stif­fer“, Gab­rie­ lė Goš­tau­tai­tė, Re­na­ta No­vog­rec­ kai­tė, Ais­tė Tom­ke­vi­čiū­tė, Kęs­tu­tis Bo­bi­nas, Aus­tė­ja La­šins­kai­tė. Va­ka­re lo­ty­niš­kais rit­mais links­ mi­no dai­ni­nin­kas Fe­de­ri­co Man­ za­na­re­sas iš Ar­gen­ti­nos, pia­ni­ nu gro­jo Mo­tie­jus Ba­za­ras, flei­ta, sak­so­fo­nu, per­ku­si­ja – Liu­tau­ras Ja­nu­šai­tis.

Skonis: gimtadienio svečiai buvo vaišinami prancūzišku šampanu.

6

pirmadienis, rugpjūčio 20, 2012

nuomonės

Pert­var­ka rei­ka­lin­ga ne vi­siems marš­ru­ti­niams mik­roau­to­bu­sams

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ato­mi­nis ma­ka­ro­nų fab­ri­kas

397 728

telefonas@kl.lt

Iš­tir­po svo­ris sy­kiu su le­du

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

N

uo rug­sė­jo 3-io­sios uos­ta­mies­čio vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mo­je bus įgy­ven­di­na­mos kar­di­na­lios per­mai­ nos. Ne­be­liks še­šių marš­ru­tų, ku­riais ke­lei­vius ve­ža marš­ru­ti­niai tak­si. Šie „mik­riu­kai“ pa­žy­mė­ti 2, 7, 5, 15, 14, 11 nu­me­riais. Vie­to­je šių marš­ru­tų at­si­ras aš­tuo­ni nau­ji, ku­riais ke­lei­vius ve­žios ma­ži au­ to­bu­sai. Pas­ta­ruo­siuo­se ga­lios tie pa­tys bi­lie­tai, nuo­lai­dos, kaip ir di­džiuo­siuo­se. Taip pat jie stos tik sto­te­lė­se. Pert­var­ka ne­su­si­ju­si su ve­žė­jais, ku­rie ve­ža ke­lei­vius 6, 8, 9, 10 marš­ru­tais. Iki šiol ne­ty­la dis­ku­si­jos, ar vi­sus mi­nė­tus marš­ru­ti­nius tak­si rei­kė­jo įtrauk­ti į bend­rą­ją vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą?

Už

Prieš

Anuo­met bu­vo kal­ba­ma apie stra­te­gi­nį in­ves­tuo­ to­ją, o da­bar – apie stra­ te­gi­nį pro­jek­tą. Nū­nai taip va­di­na­mos afe­ros. si­kal­tė­lių žar­go­ną – esą vi­si, ku­rie prieš elekt­r i­nę, yra tė­vy­nės prie­šai ir so­cia­ li­n ių pa­tvo­r ių bam­bu­kai. Net spe­cia­ lio­sios tar­ny­bos įpre­pa­r uo­ja­mos į šį bau­g i­nan­t į pro­ce­są ne tik dėl to, kad jis at­ro­dy­t ų so­l i­des­n is, bet ir tam, jog vi­si gal­vo­tų, ką šne­ka. O kai gal­vo­ji, su­ pran­ti, kad ge­r iau jau ty­lė­ti. Ko­dėl kai ku­r ie di­de­lę par­la­men­t i­n io dar­bo pa­t ir­t į tu­r in­t ys žmo­nės su Čes­ lo­vu Jur­šė­nu prie­ša­ky­je ne­be­si­ver­ž ia į nau­ją­jį Sei­mą? Gal kad ne­no­ri rie­tis su są­ži­ne. Juk ki­ta ka­den­ci­ja spręs di­le­mą: par­duo­t i Lie­tu­vą ar dar ne? Šį­syk san­ do­ris – is­to­ri­nis, nes su­ma – kaip už tė­ vy­nę. Tai ne LEO ir ne „Ma­žei­kių naf­ta“. Anuo­met bu­vo kal­ba­ma apie stra­te­g i­ nį in­ves­tuo­to­ją, o da­bar – apie stra­te­gi­nį pro­jek­tą. Nū­nai taip va­di­na­mos afe­ros. O kaip ki­taip api­bū­din­ti po­li­ti­n į vers­lą, ku­r is ne­ga­l i at­sa­k y­t i į pa­pras­tą klau­si­ mą: kiek kai­nuos elekt­ra, kai tas ato­mi­ nis ma­ka­ro­nų fab­ri­kas bus pa­sta­ty­tas? Gin­či­ja­ma­si net dėl to, lie­tu­viš­kais ar eu­ ro­cen­tais ta kai­na mė­gi­na­ma skai­čiuo­ ti. O jei pa­k lau­si­me iš es­mės: kas pirks mū­sų bran­g iau­siai Eu­ro­po­je ga­m in­si­ mą elekt­ros ener­g i­ją, jei jau šian­d ien suo­m iai ją per­ka tris kar­tus pi­g iau nei lie­tu­v iai var­g uo­l iai, šian­d ien tos elekt­ ri­nės dar ne­pa­sis­ta­tę? Aiš­ku tik vie­na, apie var­guo­lius čia nie­kas ne­gal­vo­ja, čia žvel­gia­ma pla­čiau – stra­te­giš­kai.

Vir­gi­ni­ja

Iki ar­ti­miau­sios sto­te­lės ten­ka ei­ ti dvi­de­šimt mi­nu­čių. Anū­kai lan­ ko įvai­rius už­siė­mi­mus ir ten­ka juos par­si­ves­ti. Sun­ku par­si­ves­ti ma­žus vai­kus, ypač kai sto­te­lės taip to­li.

N

au­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos is­to­ri­ja pa­leng­va tam­pa pa­na­ši į pe­do­fi ­li­jos dra­mą – vi­si apie tai gir­dė­ jo, bet nie­kas ne­ži­no, kas at­si­ti­ko iš tie­ sų. O ir ver­si­jos lyg ba­lio­nė­liai spal­vin­ gai spro­g i­nė­ja vie­na po ki­tos, kad tau­ ta su­si­pai­n io­t ų spė­l io­nė­se ir ar­te­fak­ tuo­se. Juk taip iš­nyks­ta ri­ba tarp me­lo ir tie­sos. Lie­ka tik po­so­cia­lis­ti­nė tik­ro­ vė, pri­vers­ti­nio lais­va­no­riš­ku­mo prin­ ci­pu drau­d žian­t i ieš­ko­t i at­sa­k y­mų į svar­biau­sius klau­si­mus: yra kas už jus vis­ką nu­spręs, po­nai tau­tie­čiai. Vis dėl­to ir šio­je si­tua­ci­jo­je at­si­ran­da pra­blai­vė­ju­sių bal­sų, ta­čiau ofi­cia­lio­ji Lie­tu­va juos sku­biai kon­ver­tuo­ja į nu­

Nu­si­pir­kau vie­nos di­de­lės įmo­nės gru­pių ga­mi­nį – šal­dy­tą jū­ri­nę ly­de­ ką. Ant pa­kuo­tės ra­šo­ma, jog gry­na­ sis svo­ris – 800 gra­mų. Ta­čiau ati­tir­ pi­nus ir nu­sun­kus, gry­no­jo svo­rio li­ko vos 300 gra­mų. Kaip įma­no­ma pa­di­ din­ti pro­duk­to svo­rį net pu­se ki­log­ra­ mo? Gal kas ga­lė­tų man at­sa­ky­ti? Ve­džio­ti vai­kus – to­lo­ka

Saulius Pocius

Ju­ze­fa

Vis­ką ži­no, bet nie­ko ne­da­ro

Gin­ta­ras Ne­niš­kis, vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius: – Vi­sus iš­var­dy­tus marš­ru­ti­nius tak­si rei­kė­jo įtrauk­ ti į per­tvar­ką. Pir­miau­sia jie ati­tin­ka kon­cep­ci­ją – va­ žiuo­ja ne tik ma­gist­ra­li­nė­mis gat­vė­mis. Ma­to­me, ko­kia yra eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja šiuo­se marš­ru­tuo­se. Da­lis jau yra bank­ru­ta­vę, ki­ti grei­tai bank­ru­tuos. Tad aki­vaiz­ du, nes šiuo­se marš­ru­tuo­se už­fik­suo­ja­ma la­bai daug pa­žei­di­mų. Vai­ruo­to­jai čia ne­si­lai­ko tvar­ka­raš­čių. Kai ku­rie ne­si­var­gi­na va­žiuo­ti vi­są dar­bo die­ną. Nus­ta­ty­ ta ir bi­lie­tų ne­da­vi­mo at­ve­jų. Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja yra už­fik­sa­vu­si ir kur kas di­des­nių pa­žei­di­mų, kaip kont­ ro­li­nių juos­tų su­nai­ki­ni­mas. Šių marš­ru­tų ad­mi­nist­ ra­vi­mo są­nau­dos per di­de­lės, kad ve­žė­jai iš­gy­ven­tų iš ke­lei­vių su­mo­kė­tų pi­ni­gų. To­dėl no­rė­da­mi iš­gy­ven­ti, jie ne­mo­ka vi­sų mo­kes­čių. Šių ve­žė­jų veik­lo­je už­fik­ suo­ta ir tech­ni­nių pa­žei­di­mų, o tai ke­lia pa­vo­jų ke­lei­ viams. Į mies­to pa­kraš­čius va­žiuo­jan­čių marš­ru­ti­nių tak­si si­tua­ci­ja su­dė­tin­giau­sia, pa­ly­gin­ti su tais, ku­rie ve­žio­ja ke­lei­vius ma­gist­ra­li­nė­mis gat­vė­mis.

Ai­ri­das Ta­ma­vi­čius, Klai­pė­dos ap­skri­ties vers­ li­nin­kų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas: – Vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ka, kai da­lis marš­ru­ti­nių tak­si įtrau­kia­mi į bend­rą­ją sis­te­mą, o ki­ti lie­ka dirb­ti, kaip dir­bę, rei­ka­lin­ga. Yra to­kių smul­kių įmo­nių, ku­ rios at­si­dū­rė ant iš­ny­ki­mo ri­bos. Su­tin­ka­me, kad to­ kias bend­ro­ves rei­kė­jo in­teg­ruo­ti į bend­rą­ją sis­te­mą. Ta­čiau mies­to val­džia į per­tvar­ką nu­spren­dė įtrauk­ ti ir tas įmo­nes, ku­rios iš­si­lai­ko ir dir­ba pel­nin­gai. Jos ke­lei­vius ve­ža 2 ir 7 marš­ru­tais. Taip elg­tis tik­rai ne­ rei­kė­jo. Ve­žė­jai, ku­rie ve­ža 2 ir 7 marš­ru­tais, ne­reiš­kė jo­kio no­ro įsi­lie­ti bend­rą­ją vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ mą. Jie no­rė­jo dirb­ti, kaip dir­bę. No­rė­jo teik­ti, kaip 6, 8, 9, 10 nu­me­riu pa­žy­mė­ti marš­ru­ti­niai tak­si, grei­to­ jo su­si­sie­ki­mo pa­slau­gą. Ta­čiau jų no­rų ne­bu­vo pai­ so­ma. Mies­to val­džia į bend­rą­ją sis­te­mą juos in­teg­ ra­vo prie­var­ta. Ar yra eko­no­miš­kai pa­grįs­ta įtrauk­ti 2 ir 7 marš­ru­tais ve­žan­čius ve­žė­jus į bend­rą­ją sis­te­ mą, jei šie dir­ba pel­nin­gai? Ar tai duos nau­dos mies­ to gy­ven­to­jams?

O kur ge­ro­ji ani­ma­ci­ja?

T

e­ko skai­ty­ti, kad Uk­rai­ no­je no­ri­ma už­draus­ti kai ku­riuos ani­ma­ci­nius fil­ mu­kus – „Simp­so­nus“, „Kem­pi­niu­ką Pla­čia­kel­nį“. Va­sa­rą vie­šė­jo se­sers anū­kai – te­ko ir man ma­ty­ti tuos fil­mu­kus. Ma­nau, kad tai dar tik­rai ne blo­giau­si kū­ri­niai, to ne­pa­sa­ky­si apie ga­ly­bę ki­tų, ku­ riais mū­sų te­le­vi­zi­jos ga­di­na mū­sų vai­kų ir anū­kų psi­chi­kos svei­ka­tą. Aną­dien gir­dė­jau, kaip vai­ kai žiū­rė­jo kaž­ko­kį fil­mą. „Aš ta­ ve nu­žu­dy­siu! Ne­žu­dyk, pra­šau... Ne, nu­žu­dy­siu, su­nai­kin­siu ta­ve!“ Iš­gir­du­si to­kius žo­džius, įpuo­liau į kam­ba­rį, kur ma­žie­ji sė­dė­jo prie­ šais te­le­vi­zo­rių, su­šu­kau, ką čia ne­klau­ža­dos žiū­ri­te, ir iš­vy­dau ra­ mias vai­kų akis. „Te­ta, bet nė­ra pa­ ra­šy­ta „N-7“, to­dėl mums ga­li­ma žiū­rė­ti“, – pa­sa­kė vai­kai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

Na, taip – fil­mu­kas bu­vo bai­sus, pil­nas klai­kių bū­ty­bių, kal­ban­čių apie žu­dy­nes, ta­čiau ne­bu­vo jo­ kio ženk­lo, kad jis re­ko­men­duo­ja­ mas tik di­des­niems vai­kams. Nors, ma­no ma­ny­mu, to­kios šlykš­ty­nės ne­de­rė­tų ro­dy­ti ne tik sep­tyn­me­ čiams, bet ir ke­tu­rio­lik­me­čiams. Ką da­ro tar­ny­bos, tu­rin­čios ste­bė­ ti mū­sų ete­rį, pri­žiū­rė­ti jį nuo vi­so­ kių ne­ga­ty­vų po­vei­kį tu­rin­čių fil­mų? Kur din­go se­nie­ji fil­mu­kai, su ku­riais užau­go mū­sų vai­kai? Nors tie fil­mai bu­vo su­kur­ti SSRS ki­no stu­di­jo­se, ideo­lo­gi­jos juo­se ne­bu­vo tiek daug. Ani­muo­tos pa­sa­kos apie gė­rį, pa­mo­ kan­čios is­to­ri­jos, kaip ne­ga­li­ma tin­ gė­ti, kaip rei­kia bū­ti drau­giš­kiems. Net tri­le­ris „Na, pa­lauk“ ne­bu­ vo toks bai­sus, kaip vi­so­kie vėž­liu­ kai nin­dzės. O jau is­to­ri­ja apie ope­ ra­to­rių Kip­są ir se­ne­lį Vi­sa­ži­nį – ten

Gra­ži­na Jan­kaus­kie­nė

Ne­ga­lė­jo pri­si­skam­bin­ti

Ban­džiau te­le­fo­nu už­si­re­gist­ruo­ti li­ go­ni­nė­je. No­rė­jau ap­si­lan­ky­ti pas akių gy­dy­to­ją. Ta­čiau kas kar­tą pa­skam­bi­ nus gro­ja mu­zi­ka, ir nie­kas ne­si­tei­kia su ma­ni­mi kal­bė­tis. Už­si­re­gist­ruo­ti pa­vy­ko tik pa­skam­bi­nus šeš­tą kar­tą. Esu pen­si­nin­kas ir man kiek­vie­nas li­ tas svar­bus. Ti­kiuo­si, tie skam­bu­čiai ne­kai­na­vo la­bai bran­giai. Jo­nas

Baž­ny­čia – ne vie­to­je?

Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te jau iš­ki­lo nau­jos baž­ny­čios sie­nos. Sa­ko, kad ten bus sen­ti­kių baž­ny­čia. Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, jog Klai­pė­do­je sta­to­ mi to­kie pa­sta­tai. Bet ne­sup­ran­tu, ko­dėl bu­vo pa­si­rink­ta to­kia vie­ta. Juk to­kia­me mies­to ra­jo­ne vos pa­ sta­ty­ta baž­ny­čia bus nu­nio­ko­ta. Jur­gis

Klai­pė­da – tvar­kin­gas mies­tas

Dien­raš­ty­je per­skai­čiau vie­nos mies­tie­tės skun­dą, kad Klai­pė­ da ne­tvar­kin­gas mies­tas. No­rė­ čiau pa­prieš­ta­rau­ti. Ma­nau, ne tik nau­ji ra­jo­nai, bet ir mies­to cent­ras – pui­kiai su­tvar­ky­tas. Ne­te­ko man pa­ste­bė­ti nei pikt­žo­lė­mis apau­gu­ sių gat­vių, nei ko­kių ki­tų bai­sy­bių. Ade­lė

No­ri­si dau­giau kon­cer­tų

No­riu pa­si­džiaug­ti, kad pa­jū­ry­je va­sa­ rą vyks­ta įvai­rūs mu­zi­kos fes­ti­va­liai. Iš tie­sų la­bai pra­skaid­ri­na nuo­tai­ką. Bet bū­tų dar įdomiau, jei Klai­pė­do­je vyk­tų ko­kie nors ne­di­de­li ne­mo­ka­mi kon­cer­tai. Ir mies­tie­čiams, ir mies­to sve­čiams bū­tų sma­giau. Bi­ru­tė Pa­ren­gė Ro­ber­ta Vi­čiu­ly­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

juk tik­rų tik­riau­sios gam­tos pa­ži­ni­ mo pa­mo­kos. Ko­dėl nė vie­na te­le­vi­ zi­ja ne­ro­do to­kių fil­mu­kų? Apie tai, kad mums at­gra­su tai, kas bu­vo su­kur­ta se­niau, ge­riau ne­kal­bė­ki­me, nes tai ne­tie­sa. Ne­ pa­me­nu, ku­rios te­le­vi­zi­jos vie­nu me­tu net ko­vė­si: vie­na ro­dė kaž­ ko­kį mū­sų, na­cio­na­li­nį šou, ki­ta – se­nas ru­siš­kas ko­me­di­jas. Pas­kui skelb­ta, kad, ži­no­ma, la­biau žiū­ rė­tas pa­sta­ra­sis ka­na­las. Be ani­ma­ci­nių, bu­vo juk ga­ly­bė ir me­ni­nių juos­tų. Ga­liau­siai net ta­ len­tin­gų mū­sų re­ži­sie­rių su­kur­tų – „Pas­ku­ti­nė vai­kys­tės va­sa­ra“, „Sek­ lio Ka­lio nuo­ty­kiai“ – kur jie, ko­dėl jų nie­ka­da nie­kas ne­be­ro­do? Juk kla­ si­ka lie­ka kla­si­ka – ji tik­rai daug ko­ ky­biš­kes­nė ir ma­žiau kenks­min­ga už sve­ti­mą šiuo­lai­ki­nį šlamš­tą.

Aną penk­ta­die­nį „Karš­tam te­le­fo­nui“ nuo­mo­nę apie kont­ra­ban­di­nes ci­ga­ re­tes iš­sa­kė Se­no­jo tur­gaus di­rek­to­rė. Po­nas Al­bi­nas taip pat tu­ri nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu. Jis tei­gia, jog vi­si vis­ ką ži­no, bet nie­kas nie­ko ne­da­ro. Net po­li­ci­ja ne­rea­guo­ja į pre­ky­bą kont­ra­ ban­di­niais rū­ka­lais. Nors pre­ky­ba jais vyks­ta jų pa­no­sė­je. Bet įdo­mu, ko­dėl nie­ko ne­da­ro mies­to val­džia ir iš biu­ dže­to iš­lai­ko­mi val­di­nin­kai?

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, rugpjūčio 20, 2012

ekonomika

Ant kre­di­to kor­te­lių ne­pas­ly­do Europos bė­dos

Lie­tu­viai nė­ra ak­ty­vūs mo­kė­ji­mo kor­te­ lių nau­do­to­jai, to­dėl sunk­me­čiu neį­si­vė­ lė ir į svai­gi­nan­čių kre­di­to kor­te­lių li­mi­ tų pink­les, ku­rio­se ga­lo su ga­lu ne­su­ve­da dau­ge­lis ki­tų ša­lių gy­ven­to­jų. Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Van­gus nau­do­ji­mas

Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos duo­ me­ni­mis, iki šių me­tų bir­že­lio pa­ bai­gos Lie­tu­vo­je vei­kian­tys ko­ mer­ci­niai ban­kai klien­tams iš vi­so bu­vo iš­da­vę be­veik 3,7 mln. mo­ kė­ji­mo kor­te­lių, iš ku­rių 10 pro­c. su­da­rė kre­di­to kor­te­lės. At­sis­kai­ ty­mai kre­di­to kor­te­lė­mis šį bir­že­ lį sie­kė per 322 mln. li­tų, ar­ba 11 pro­c. vi­sų at­si­skai­ty­mų mo­kė­ji­ mo kor­te­lė­mis. Vi­du­ti­niš­kai vie­na kre­di­to kor­te­le per mė­ne­sį sko­lon per­ka­ma už 866 li­tus. Per me­tus Lie­tu­vo­je iš­duo­tų kre­di­to kor­te­lių skai­čius su­ma­žė­ jo 7 pro­c., ne­skai­čiuo­jant na­cio­ na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ iš­duo­ tų kre­di­to kor­te­lių. Nuo 2009 m., kai iš­duo­tų kre­di­to kor­te­lių skai­ čius bu­vo per­ko­pęs pu­sę mi­li­jo­ no, jų skai­čius spar­čiai ma­žė­ja. Per tre­jus me­tus iš­duo­tų kre­di­to kor­te­lių Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo 128 tūkst., ar­ba 25 pro­c. Van­gų nau­do­ji­mą­si kre­di­to kor­ te­lė­mis at­sklei­dė ir rin­kos ty­ri­mų agen­tū­ros TNS ap­klau­sa. Lie­tu­ vo­je kre­di­to kor­te­lę tu­ri 16 pro­c. gy­ven­to­jų, o Lat­vi­jo­je – 41 pro­c., Es­ti­jo­je – 31 pro­c. žmo­nių. ES vi­ dur­kis – 40 pro­c. Ska­ti­na nau­do­tis

Lie­tu­viai nė­ra ak­ty­vūs ir de­be­to kor­te­lių var­to­to­jai, jie daž­niau pi­ ni­gus iš­si­gry­ni­na nei kor­te­le at­si­ skai­to už pir­ki­nius. Pa­vyz­džiui, šių me­tų bir­že­lio pa­bai­go­je mo­kė­ji­ mo kor­te­lių apy­var­ta sie­kė per 2,8 mlrd. li­tų, ta­čiau tik 664 tūkst. li­ tų, ar­ba 23 pro­c. šios su­mos, bu­vo iš­leis­ta per­kant pir­ki­nius ir už juos at­si­skai­tant mo­kė­ji­mo kor­te­le, li­ ku­sią su­mą gy­ven­to­jai iš­si­gry­ni­ no ban­ko­ma­tuo­se. Prieš me­tus, bir­že­lio pa­bai­go­je, at­si­skai­ty­da­ mi už pir­ki­nius mo­kė­ji­mo kor­te­le gy­ven­to­jai iš­lei­do dau­giau nei 711 tūkst. li­tų, o tai su­da­rė 27 pro­c. vi­sos mo­kė­ji­mo kor­te­lių apy­var­ tos (2,6 mlrd. li­tų). Van­gus ban­kų klien­tų kre­di­ to kor­te­lių nau­do­ji­mas pa­ska­ti­ no ban­kus im­tis ak­ty­vios jų po­ pu­lia­ri­ni­mo kam­pa­ni­jos. Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­ja, skelb­da­ma mo­ kė­ji­mo kor­te­lių po­pu­lia­ri­ni­mo kon­kur­są, įvar­di­jo aiš­kią pro­ble­

256,7

2009

L

Kas­dien ne­nau­do­ja

Ban­kų at­sto­vų tei­gi­mu, jų klien­ tai kre­di­to kor­te­lė­mis daž­niau­ siai nau­do­ja­si išim­ti­niais at­ve­jais, t. y. kai pri­stin­ga pi­ni­gų di­des­ niam pir­ki­niui ar ne­ti­kė­tai jų pri­ trūks­ta. Pa­sak DNB ban­ko Pro­duk­tų plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo Žil­vi­no Mi­le­ riaus, mo­kė­ji­mo kor­te­lės jau se­niai ne­bė­ra vien at­si­skai­ty­mo prie­mo­ nė, nes pri­klau­so­mai nuo rū­šies jų sa­vi­nin­kams su­tei­kia ga­li­my­bę nau­do­tis įvai­riau­sio­mis lo­ja­lu­mo ar nuo­lai­dų pro­gra­mo­mis. „Ma­to­me aki­vaiz­džią ten­den­ci­ją – žmo­nės mo­kė­ji­mo kor­te­les ren­ ka­si at­si­žvelg­da­mi ne tik į šei­mos pa­ja­mas, bet ir į gy­ve­ni­mo bū­dą bei po­mė­gius ir pa­pras­tai ren­ka­ si ke­lias kor­te­les: vie­ną – į ku­rią daž­niau­siai per­ve­da­mas at­ly­gi­ni­ mas, ku­ri nau­do­ja­ma kas­die­nėms reik­mėms, at­si­skai­ty­ti par­duo­tu­ vė­je ar pi­ni­gams iš­si­gry­nin­ti, ki­ tą – kre­di­to, ku­rią ren­ka­si dėl au­ to­ma­tiš­kai ga­lio­jan­čio drau­di­mo ir nau­do­ja ke­lio­nė­se, re­zer­vuo­ja pa­ slau­gas ar per­ka pir­ki­nius in­ter­ne­ tu, o pri­rei­kus nau­do­ja­si trum­pa­ lai­kiu kre­di­tu“, – tei­gė Ž.Mi­le­ris. „Dans­ke“ ban­ko Pro­duk­tų val­ dy­mo de­par­ta­men­to Pro­duk­tų va­ dy­bos sky­riaus va­do­vo Min­dau­go Damb­raus­ko tei­gi­mu, api­bū­din­ ti, kaip žmo­nės el­gia­si su kre­di­ to kor­te­lė­mis, ga­na sun­ku. „Vie­ni kre­di­to kor­te­le nau­do­ja­si pirk­da­ mi iš­si­mo­kė­ti­nai, ki­ti – apy­var­ ti­nėms lė­šoms su­ba­lan­suo­ti, kai vie­nu me­tu pa­ti­ria daug iš­lai­dų ar ži­no, kad lė­šų pri­trūks iki ar­ti­ miau­sio at­ly­gi­ni­mo“, – sa­kė jis. Iki dug­no neišs­pau­džia

Pa­sak jo, ban­ke vi­du­ti­nis kre­di­ to li­mi­tas vie­nam klien­tui sie­kia apie 2,5 tūkst. li­tų. Ki­tų ban­kų at­

501,4 304,4

400,4 294,9

Me­tai

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

mą – Lie­tu­vo­je 80 pro­c. mo­kė­ji­mo kor­te­lių apy­var­tos su­da­ro pi­ni­gų gry­ni­ni­mas. Įvar­dy­ta, kad ban­kų klien­tai tu­ri la­bai aiš­kią nuo­sta­tą, jog ge­riau at­si­skai­ty­ti gry­nai­siais nei mo­kė­ji­mo kor­te­le. To­dėl rek­ la­mos kam­pa­ni­jos už­duo­tis bu­vo pa­keis­ti to­kią var­to­to­jų nuo­sta­tą ir pa­ska­tin­ti žmo­nes at­si­skai­ty­ti kor­te­lė­mis. Ta­čiau, kaip ro­do sta­ tis­ti­ka, gy­ven­to­jų at­si­skai­ty­mas mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis ne­di­dė­ja.

Ma­žė­ja kre­di­to kor­te­lių skai­čius* 500,6

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

2010

2011

Skai­čius (tūkst. vnt.)

Apy­var­ta (mln. li­tų)

372,5 322,4 2012

* Be na­cio­na­l i­zuo­to ir bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ras“ iš­duo­tų kor­te­lių Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­ja

Sa­vi­kont­ro­lė: lie­tu­viai, pa­si­nau­do­ję kre­di­to kor­te­lės ga­li­my­bė­mis, iš­

nau­do­tą li­mi­tą sten­gia­si pa­deng­ti vos ga­vę at­ly­gi­ni­mą ar ki­tų pa­pil­ do­mų pa­ja­mų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sto­vų tei­gi­mu, klien­tams pa­pras­tai su­tei­kia­mas 2–4 at­ly­gi­ni­mų dy­ džio kre­di­tas, ku­rio jie daž­niau­ siai iš­nau­do­ja 30–60 pro­c. „Pa­ nau­do­ja­ma di­džio­ji da­lis kre­di­to li­mi­to. Vy­rau­ja aiš­ki ten­den­ci­ja – žmo­nės, ku­rie ren­ka­si šias kor­te­ les, rea­liai ir nau­do­ja­si jo­mis bei jų tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis“, – sa­ kė Ūkio ban­ko Mo­kė­ji­mo kor­te­ lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jū­ra­ tė Ka­jac­kie­nė. „Dau­giau­sia klien­tai ren­ka­ si kre­di­to kor­te­les, tu­rin­čias ne­ mo­ka­mą pe­rio­dą (lai­ko­tar­pį, per ku­rį už pa­nau­do­tą kre­di­tą ne­mo­ ka­mos pa­lū­ka­nos), da­lis jų pa­nau­ do­tą li­mi­tą pa­den­gia iki šio pe­rio­ do pa­bai­gos“, – sa­kė „Swed­bank“ Var­to­ja­mo­jo fi­nan­sa­vi­mo sky­riaus va­do­vė Jū­ra­tė Šid­laus­kai­tė. Šiau­lių ban­ko Rin­ko­da­ros ir ko­ mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­ to­rės Dai­vos Grik­šie­nės pa­ste­bė­ji­ mu, ban­ko klien­tai lin­kę pa­deng­ti pa­nau­do­tą kre­di­to kor­te­lių su­mą iš­kart, kai gau­na at­ly­gi­ni­mą. Sko­lų ma­žai

Pap­ras­tai ban­kai su­tei­kia 25–46 die­nų ne­mo­ka­mo nau­do­ji­mo­si kre­di­tu lai­ko­tar­pį. Per šį lai­ką ne­ grą­ži­nus pa­nau­do­tos su­mos pra­ de­da­mos skai­čiuo­ti pa­lū­ka­nos. Me­ti­nės kre­di­to kor­te­lių pa­lū­ka­ nos šiuo me­tu skir­tin­guo­se ban­ kuo­se svy­ruo­ja nuo 11 iki 19,99 pro­c. Pa­lū­ka­nos pra­de­da­mos skai­ čiuo­ti pa­si­bai­gus ne­mo­ka­mam kre­di­to nau­do­ji­mo lai­ko­tar­piui, o sko­lą skir­tin­gi ban­kai fik­suo­ti pra­de­da taip pat skir­tin­gai. Vie­ni ją fik­suo­ja, kai pa­nau­do­tas kre­di­to li­mi­tas ne­grą­ži­na­mas dau­giau nei 60 die­nų, ki­ti – kai bai­gia­si kre­ di­to kor­te­lės ga­lio­ji­mo lai­kas, o pa­nau­do­tas kre­di­to li­mi­tas iki tol

bū­na ne­pa­deng­tas. „Klien­tų, su­si­du­rian­čių su sun­ ku­mais grą­žin­ti sko­lą, skai­čius yra ma­žes­nis, pa­ly­gin­ti su įpras­tų var­ to­ji­mo kre­di­tų tu­rė­to­jais. Pa­ly­gin­ ti su pa­sta­rai­siais eko­no­mi­nės kri­ zės me­tais, šiuo me­tu vė­luo­jan­čių mo­kė­ti skai­čius su­ma­žė­jo ke­le­tą kar­tų“, – sa­kė DNB ban­ko at­sto­ vas Ž.Mi­le­rius. SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­va­duo­ to­jo ir Maž­me­ni­nės ban­ki­nin­kys­ tės tar­ny­bos di­rek­to­riaus Vir­gi­ni­ jaus Do­vei­kos tei­gi­mu, vė­luo­ja­mų su­mo­kė­ti kre­di­to įmo­kų san­ty­kis šiuo me­tu ban­ke sie­kia per 4 pro­c. „Vė­la­vi­mo at­ve­jų skai­čius bu­vo išau­gęs 2009 m., ta­čiau pa­sta­rų­ jų me­tų ten­den­ci­jos ro­do, kad jų ma­žė­ja“, – sa­kė jis. Ūkio ban­ko Mo­kė­ji­mo kor­te­lių de­par­ta­men­to di­rek­to­rės J.Ka­ jac­kie­nės tei­gi­mu, ban­kams ir iš­ per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vėms pra­dė­jus tai­ky­ti kon­ser­va­ty­ves­ nę sko­li­ni­mo po­li­ti­ką, o klien­ tams ėmus at­sa­kin­giau sko­lin­tis ir ver­tin­ti sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes, iš­duo­da­mų kre­di­to kor­ te­lių nuo­sek­liai ma­žė­jo. „Da­bar sko­li­na­ma­si la­bai ge­rai pa­svė­rus sa­vo ga­li­my­bes grą­žin­ti kre­di­tą“, – sa­kė ji.

10 proc.

vi­sų ban­kų iš­duo­tų mo­kė­ji­mo kor­te­lių su­da­ro kre­di­to kor­te­lės.

ai­ki­nai tarp eko­no­mis­ tų priim­ta iš­va­da, kad pa­ grin­di­nė Eu­ro­pos pro­ble­ma yra su­ma­žė­jęs kon­ku­ren­ cin­gu­mas. Kaip pa­grin­di­nė bė­da links­niuo­tos nea­dek­va­čiai išau­gu­ sios vals­ty­bių sko­los yra tik pra­ras­ to kon­ku­ren­cin­gu­mo pa­da­ri­nys. Eu­ ro­pos de­mog­ra­fin ­ iai ro­dik­liai aiš­kiai ro­do, kad vi­suo­me­nė sens­ta, ir tai ra­di­ka­liai kei­čia jos eko­no­mi­kos di­ na­mi­ką. Se­nes­nė vi­suo­me­nė lin­ku­ si ma­žiau var­to­ti, dau­giau tau­py­ti, taip pat iš biu­dže­to rei­ka­lau­ja dau­ giau lė­šų iš­lai­ky­ti. To­dėl kal­bos, kad Eu­ro­pa tu­ri at­gai­vin­ti vi­daus rin­ką, t. y. pre­kių ir pa­slau­gų mai­nus ES, yra ma­žų ma­žiau­siai ne­pag­rįs­tos. Vie­nin­te­lė kryp­tis, kur Se­na­ sis že­my­nas ga­li sėk­min­gai pa­suk­ ti sa­vo eko­no­mi­ką ir iš­trauk­ti ją iš kri­zės, yra eks­por­to ska­ti­ni­mas. Ta­čiau čia su­si­du­ria­me su pa­ma­ ti­nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios su­ kė­lė kon­ku­ren­cin­gu­mo ma­žė­ji­mą. Pir­miau­sia, nė­ra bend­ros vals­ty­ bių dar­bo ir mo­kes­čių po­li­ti­kos. Vo­kie­ti­ja, ku­ri ne­lei­do sa­vo ša­ly­je ne­val­do­mai kil­ti at­ly­gi­ni­mams ir re­gu­lia­vo dar­bo rin­ką, kad ši neiš­ sik­reip­tų, au­go nuo­sek­liai ir iš­lai­ kė kon­ku­ren­cin­gą sa­vo pro­duk­ci­ jos kai­ną bei ko­ky­bę. Ta­čiau ki­tos ES ša­lys mė­ga­vo­si pi­giu kre­di­tu ir ma­ži­no mo­kes­čius, kė­lė at­ly­gi­ni­ mus, di­di­no so­cia­li­nes iš­mo­kas. O tai ypač pa­lan­ku per rin­ki­mus, kai rin­kė­jo bal­sai tie­sio­gi­ne ta žo­džio pra­sme nu­per­ka­mi bū­si­mo­mis iš­ mo­ko­mis, ma­žes­niais mo­kes­čiais ir di­des­nė­mis įplau­ko­mis. Ta­čiau trum­pa­re­giš­ku­mas ne­ tru­ko įkąs­ti. Pran­cū­zi­jos vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ES vi­dur­kį len­kia dau­giau nei 20 pro­c. Ita­li­jos – dar la­biau. Ne­lanks­ti dar­bo rin­ka, di­ de­lis dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mas ir už­si­spy­ri­mas vyk­dy­ti nea­dek­ va­čius po­pu­lis­ti­nius pa­ža­dus rin­ kė­jams (par­duo­dant vai­kų ir anū­ kų atei­tį) žlug­do ES eko­no­mi­ką iš vi­daus. To­kiam eu­rui, ko­kį jį ma­tė­me iki šiol, li­ko ma­žiau nei pus­me­tis. Tuo­ met kils na­cio­na­li­niai ju­dė­ji­mai, bus pra­dė­ta iš­sto­ti iš eu­ro zo­nos, bus grą­ži­na­mos na­cio­na­li­nės ar­ ba įve­da­mos lai­ki­nos va­liu­tos, Eu­ ro­pa pa­tirs ypa­tin­gą šo­ką. Bet taip bus at­ver­tas nau­jas švie­sus pus­la­ pis. Ke­lias į jį bus sun­kus ir rei­ka­laus daug au­kų. Bet jei ga­li­me paau­ko­ti eu­rą vie­toj ES ge­ro­vės, ge­riau toks ke­lias, nei at­virkš­čias, kai stip­riau­ sio pa­sau­lio eko­no­mi­kos vie­ne­to bū­tų at­si­sa­ko­ma dėl ne­vy­ku­sio vie­ nos va­liu­tos pro­jek­to.

8

pirmADIENIS, rugpjūčio 20, 2012

pasaulis Tra­giš­kos ­ lai­do­tu­vės

Spro­go ­ lėk­tu­vas

Slap­tos ­ ope­ra­ci­jos

Ru­si­jos In­gu­ši­jos re­gio­ne mir­ ti­nin­kui su­si­sprog­di­nus per po­li­ci­jos pa­rei­gū­no lai­do­tu­ves, žu­vo sep­ty­ni po­li­ci­nin­kai, dar pen­kio­li­ka žmo­nių, iš jų aš­tuo­ ni po­li­ci­nin­kai, bu­vo sun­kiai su­žeis­ti. Iš­puo­lis įvyk­dy­tas ke­ lios va­lan­dos po to, kai gre­ti­ ma­me Da­ges­ta­ne du už­puo­li­ kai šau­dė šii­tų me­če­tė­je.

Spro­gus lėk­tu­vui, ku­riuo į Su­ da­no ka­ro dras­ko­mą Pie­tų Kor­ do­fa­no vals­ti­ją skri­do ofi­cia­ li ša­lies vy­riau­sy­bės de­le­ga­ci­ ja, žu­vo vi­si ja­me bu­vę 32 žmo­ nės. Per ka­tast­ro­fą žu­vo Su­da­ no val­dy­mo ir šel­pi­mo mi­nist­ ras Kha­li­las Ab­dal­la bei įta­kin­ gas ša­lies Tai­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­rys Mak­ki Ba­laye­la.

Bri­tų ir vo­kie­čių šni­pai da­ly­vau­ ja slap­to­se pa­gal­bos Si­ri­jos su­ ki­lė­liams ope­ra­ci­jo­se. Vo­kie­ti­jos dien­raš­tis „Bild am Sonn­tag“ nu­ro­dė, kad vo­kie­čių šni­pai ba­ zuo­ja­si prie Si­ri­jos kran­tų ir vei­ kia NA­TO ba­zė­je Tur­ki­jo­je. Bri­tų laik­raš­tis „The Sun­day Ti­mes“ taip pat ra­šė, kad bri­tų žval­gy­ ba pa­de­da su­ki­lė­liams.

Su­kė­lė skan­da­lą Tarp Ja­po­ni­jos ir Ki­ni­jos vėl tvy­ ro ne­san­tai­ka. Šį kar­tą rim­tą dip­ lo­ma­ti­nį skan­da­lą ga­li su­kel­ti ja­ po­nų ak­ty­vis­tai, ku­rie plauk­te pa­ sie­kė sa­las ir gin­čy­ti­no­je te­ri­to­ri­jo­ je iš­kė­lė Ja­po­ni­jos vė­lia­vas.

Pe­ki­nas anks­čiau ne sy­kį per­spė­ jo To­ki­ją, kad ja­po­nai ne­dels­da­ mi nu­trauk­tų veiks­mus, ken­kian­ čius jos te­ri­to­ri­niam su­ve­re­nu­mui. Taip ki­nai rea­ga­vo į Ja­po­ni­jos ak­ty­ vis­tų ir kai ku­rių par­la­men­to na­rių pa­reiš­ki­mus, kad jie ke­ti­na plauk­ti iki gin­či­ja­mų sa­lų Ry­tų Ki­ni­jos jū­ ro­je ir su­reng­ti ten ce­re­mo­ni­ją.

Ju­lia­nas As­san­ ge’as nea­be­jo­ja, kad slėp­tis Bri­tų sa­lo­se nuo ame­ ri­kie­čių bu­vo ne pats iš­min­tin­ giau­sias spren­ di­mas. Rei­kė­jo iš kar­to spruk­ti į Ek­ va­do­rą.

Mes no­rė­jo­me tarp­ tau­ti­nei bend­ruo­ me­nei pa­ro­dy­ti, kad šios sa­los – mū­sų. Sa­las, ap­link ku­rias ply­ti žu­vin­gi van­de­nys ir drie­kia­si svar­būs lai­vy­ bos ke­liai, kont­ro­liuo­ja Ja­po­ni­ja, bet pre­ten­zi­jas į jas taip pat reiš­kia Ki­ni­ ja ir Tai­va­nas. Skai­čiuo­ja­ma, kad sa­ lų re­gio­ne ga­li bū­ti ir ne­ma­žai gam­ ti­nių du­jų. Ta­čiau ki­nų gra­si­ni­mai ja­po­nų ak­ty­vis­tų, dau­giau­sia na­cio­ na­lis­ti­nių pa­žiū­rų, neiš­gąs­di­no. 20 ja­po­nų lai­vų flo­ti­lė į sa­las, at­si­dū­ru­sias te­ri­to­ri­nio gin­čo su Ki­ni­ja cent­re, iš­plau­kė šeš­ta­die­ nį. Lai­vais iš vi­so ke­lia­vo apie 150 žmo­nių. Tie­sa, Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­ bė, ku­ri prieš tai iš ša­lies de­por­ta­vo ki­nų ak­ty­vis­tus, pro­tes­tuo­jan­čius prieš ja­po­nų ak­ci­ją, ne­da­vė lei­di­ mo sa­vo ša­lies ak­ty­vis­tams ar­tin­tis prie sa­lų ir lai­vai bu­vo su­stab­dy­ti. Ta­čiau apie 10 ak­ty­vis­tų iš­šo­ko iš lai­vo ir be lei­di­mo iš­si­lai­pi­no Uo­cu­ ri – di­džiau­sio­je ne­di­de­lio sa­ly­no, ku­ris Ja­po­ni­jo­je va­di­na­mas Sen­ ka­ku, o Ki­ni­jo­je – Diao­ju – sa­lo­je. Vie­nas iš Ja­po­ni­jos po­li­ti­kų, da­ly­ va­vu­sių ak­ci­jo­je, sa­kė: „Mes no­rė­ jo­me tarp­tau­ti­nei bend­ruo­me­nei pa­ro­dy­ti, kad šios sa­los – mū­sų.“ Va­kar Ja­po­ni­jos pa­kran­čių ap­ sau­gos pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad ak­ty­vis­tai, pa­žei­dę drau­di­mą iš­si­ lai­pin­ti sa­lo­se, bu­vo ap­klaus­ti. Ki­ ni­jos, ku­ri tvir­ti­na, kad sa­los – jos te­ri­to­ri­jos da­lis nuo anks­ty­vos se­ no­vės, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ ja rea­ga­vo tul­žin­gai. „Bet ko­kie vie­na­ša­liš­ki Ja­po­ni­jos veiks­mai šio­se sa­lo­se yra ne­tei­sė­ ti ir ne­ga­lio­jan­tys“, – bu­vo sa­ko­ ma mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­ nė­je pa­skelb­ta­me pa­reiš­ki­me. Sek­ma­die­nį Ki­ni­jos ofi­cia­lio­ji nau­ jie­nų agen­tū­ra „Xin­hua“ pra­ne­šė, kad šim­tai žmo­nių vi­sos ša­lies mies­ tuo­se da­ly­va­vo pro­tes­to ak­ci­jo­se. BBC, BNS inf.

Mįs­lė: kaip pa­bėg­ti į Ek­va­do­rą, jei ta­ve die­ną nak­tį ste­bi de­šim­tys bri­tų po­li­ci­nin­kų? Tai klau­si­mas, į ku­rį

teks at­sa­ky­ti J.As­san­ge’ui.

AFP nuo­tr.

Gal­vo­sū­kis: kaip iš­neš­ti svei­ką kai­lį? Pers­pė­jo bri­tus dėl pa­da­ri­nių

Anks­čiau J.As­san­ge’as ga­lė­jo vil­ tis, kad tei­siš­kai iš­suks kai­lį nuo jį per­se­kio­jan­čių Šve­di­jos pro­ku­ro­ rų, ta­čiau da­bar jo vie­nin­te­lis ko­ zi­ris – Ek­va­do­ro am­ba­sa­dos Lon­ do­ne sie­nos. Pro jas verž­tis bri­tų tei­sė­sau­ga dar ne­ban­dė, ta­čiau klau­si­mas, ar to ne­da­rys. Tie­sa, Ek­va­do­ro val­džia ir šios ša­lies są­jun­gi­nin­kai per­spė­jo, kad bri­tams at­si­rūgs toks ban­dy­mas. „Pers­pė­ja­me Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės vy­riau­sy­bę, kad ji su­si­durs su rim­tais pa­da­ri­niais vi­sa­me pa­sau­ ly­je, jei­gu tie­sio­giai pa­žeis Ek­va­do­ ro Res­pub­li­kos am­ba­sa­dos Lon­do­ ne te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą“, – bu­vo sa­ko­ma Lo­ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­ bių gru­pės AL­BA pa­reiš­ki­me. Gru­pei vals­ty­bių pri­klau­so Bo­ li­vi­ja, Ku­ba, Ni­ka­rag­va ir vir­ti­ nė ma­žes­nių Ka­ri­bų jū­ros re­gio­ no vals­ty­bių. To­kią reak­ci­ją su­kė­lė bri­tų pa­ reiš­ki­mas, kad ša­lis ga­li pa­si­nau­ do­ti 1987 m. priim­tu Dip­lo­ma­ti­nių ir kon­su­li­nių pa­sta­tų ak­tu, pa­gal ku­rį, pa­sak Lon­do­no, lei­džia­ma at­šauk­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos te­ ri­to­ri­jo­je esan­čios am­ba­sa­dos dip­ lo­ma­ti­nę ne­lie­čia­my­bę ir įženg­ti į ją areš­tuo­ti J.As­san­ge’o.

jis ga­li bū­ti iš­duo­tas Šve­di­jai, ku­ri ga­li neuž­tik­rin­ti jo tei­sės į gy­ny­bą teis­me. Ta­čiau Šve­di­jos prem­je­ ras Fred­ri­kas Rein­feld­tas pa­reiš­kė esan­tis ne­pa­ten­kin­tas, kaip Ek­va­ do­ras pa­vaiz­da­vo jo ša­lies tei­sin­ gu­mo sis­te­mą.

Pers­pė­ja­me Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės vy­ riau­sy­bę, kad ji su­ si­durs su rim­tais pa­da­ri­niais vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Be abe­jo, tai ne­priim­ti­na“, – tvir­ti­no F.Rein­feld­tas. Šve­di­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Car­las Bild­tas pa­reiš­kė, kad jo ša­lies tei­ si­nė ir kons­ti­tu­ci­nė sis­te­ma už­tik­ ri­na vi­sų ir kiek­vie­no tei­ses. Jis taip pat at­me­tė pa­reiš­ki­mus, kad Šve­di­ja ke­ti­na iš­duo­ti J.As­ san­ge’ą JAV pa­rei­gū­nams. „Su­tin­ku su tuo, ką pa­sa­kė už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras C.Bild­ tas“, – pa­brė­žė F.Rein­feld­tas, re­ tai pa­reiš­kian­tis nuo­mo­nę apie tarp­tau­ti­nius rei­ka­lus. Bai­mi­na­si iš­da­vys­tės

Są­ži­nin­gas teis­mas?

Šve­di­jos pa­rei­gū­nai pa­reiš­kė, kad juos er­zi­na Ek­va­do­ro po­žiū­ris į ša­ lies tei­si­nę sis­te­mą. Ek­va­do­ro už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ras Ri­car­do Pa­ti­ño anks­čiau tvir­ti­no, jog spren­di­mą su­teik­ ti prie­globs­tį J.As­san­ge’ui la­biau­ siai nu­lė­mė nuo­gąs­ta­vi­mai, kad

Ne­pai­sy­da­mi šve­dų kal­bų, tink­ la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ at­sto­vai sek­ ma­die­nį dar sy­kį pa­ra­gi­no Šve­di­ją su­teik­ti ga­ran­ti­jas, kad ji neiš­duos J.As­san­ge’o JAV. „Tai bū­tų ge­ras pa­grin­das de­rė­ tis dėl bū­do, kaip šį rei­ka­lą už­baig­ ti. Jei­gu Šve­di­jos pa­rei­gū­nai be jo­ kių iš­ly­gų dek­la­ruo­tų, kad Ju­lia­nas

nie­ka­da ne­bū­tų iš­duo­tas JAV“, – te­le­fo­nu sa­kė „Wi­ki­Leaks“ at­sto­ vas Kris­tin­nas Hrafns­so­nas. J.As­san­ge’o ša­li­nin­kai ma­no, kad 41 me­tų aust­ra­lui gre­sia ekst­ ra­di­ci­ja į JAV, nes jo su­kur­tas tink­ la­la­pis su­kė­lė ame­ri­kie­čių įtū­žį, kai bu­vo pa­vie­šin­ta daug įslap­ tin­tų Ame­ri­kos dip­lo­ma­ti­nių do­ ku­men­tų. Va­šing­to­nas nei­gė spau­džian­tis Lon­do­ną suim­ti J.As­san­ge’ą, ku­ ris nuo bir­že­lio slaps­to­si Ek­va­do­ro am­ba­sa­do­je, ta­čiau „Wi­ki­Leaks“ ša­li­nin­kai ir pa­ts J.As­san­ge’as kal­ ti­ni­mus jam va­di­na po­li­tiš­kai mo­ ty­vuo­tais. Nors JAV nė­ra pa­si­ra­šiu­sios ir ra­ti­fi­ka­vu­sios 1954 m. kon­ven­ci­ jos dėl dip­lo­ma­ti­nio prie­globs­čio, Va­šing­to­nas daž­nai nau­do­da­vo­si sa­vo am­ba­sa­dų sau­gu­mu, siek­da­ mas ap­gin­ti ak­ty­vis­tus ne­de­mok­ ra­ti­nė­se ša­ly­se. Ar yra pla­nas B?

Kol kas J.As­san­ge’as ga­li tik lauk­ti. Kiek lai­ko jam teks tū­no­ti Ek­va­do­ ro am­ba­sa­do­je, sun­kus klau­si­mas. Šios ša­lies va­do­vas Ra­fae­lis Cor­rea pri­pa­ži­no, kad „po­nas As­san­ge’as ga­li ne­ri­bo­tą lai­ką bū­ti mū­sų am­ ba­sa­do­je“. „Prob­le­ma tai, kad jie jam ne­su­ tei­kia sau­gaus ko­ri­do­riaus“, – pa­ brė­žė R.Cor­rea. Jis pri­pa­ži­no, kad Eu­ro­pos tei­sė „šiek tiek ski­ria­ si“ nuo Lo­ty­nų Ame­ri­kos tei­si­nės pra­kti­kos, ku­ri, pa­sak jo, įpa­rei­ go­ja ša­lį, ku­rio­je yra ki­tos vals­ty­ bės am­ba­sa­da, pri­va­lo­mai su­teik­ ti sau­gų ko­ri­do­rių. „Eu­ro­po­je taip nė­ra – bent jau ne Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je“, – sa­kė

Ek­va­do­ro va­do­vas pir­mą­kart kal­ bė­da­mas apie šį in­ci­den­tą. Ko­men­tuo­da­mas sa­vo ša­lies mo­ty­vus su­teik­ti prie­globs­tį „Wi­ ki­Leaks“ ved­liui, Ek­va­do­ro va­do­ vas pa­brė­žė, jog spren­di­mą priė­ mė tik iš­nau­do­jęs vi­sas ga­li­my­bes už­si­tik­rin­ti ga­ran­ti­jas, kad pa­te­kęs į Šve­di­ją J.As­san­ge’as ne­bū­tų iš­ duo­tas JAV. „Šve­di­ja šių ga­ran­ti­jų nie­ka­da ne­pa­tei­kė; jų ne­pa­tei­kė ir Ang­li­ ja“, – pa­brė­žė jis ir pri­dū­rė, kad J.As­san­ge’as ga­li bū­ti įka­lin­tas iki gy­vos gal­vos, jei­gu bū­tų iš­duo­tas Va­šing­to­nui. J.As­san­ge’o mo­ti­na iš­reiš­kė įsi­ ti­ki­ni­mą, kad jos sū­nui pa­si­seks iš­vyk­ti į Ek­va­do­rą. „Jį re­mia mi­li­jar­dai žmo­nių vi­ sa­me pa­sau­ly­je, JAV ir jų są­jun­gi­ nin­kės yra be­veik vie­nos... ir pa­ ra­ma die­na iš die­nos di­dė­ja. Ga­li bū­ti, kad Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės vy­riau­sy­bė nu­spręs pa­si­trauk­ti iš bu­vi­mo JAV lio­ka­ju­mi po­zi­ci­jos ir stos už sa­vo su­ve­re­nu­mą bei Ek­ va­do­ro su­ve­re­nu­mą“, – sa­kė ji. BNS, ABC 24, BBC inf.

J.As­san­ge’o krei­pi­ma­sis Kreip­da­ma­sis į ša­li­nin­kus ir pa­sau­ lio ži­niask­lai­dą J.As­san­ge’as pa­ra­ gi­no JAV va­do­vą Ba­rac­ką Oba­mą elg­tis tin­ka­mai ir nu­sto­ti per­se­kio­ ti „Wi­ki­Leaks“. Sve­tai­nės įkū­rė­jas kal­bė­jo iš Ek­va­do­ro am­ba­sa­dos bal­ko­no, nes į gat­vę išei­ti ne­ga­lė­ jo. J.As­san­ge’as pa­dė­ko­jo Ek­va­do­ ro pre­zi­den­tui, kad šis su­tei­kė jam prie­globs­tį.

9

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Uoste veikė grobstytojų tinklas Klaipėdos uoste užfiksuoti keli kuro, supilto į kanistrus, iš locmanų katerių į privačius automobilius krovimo atvejai gali būti didžiulio grobstytojų tinklo dalis.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Gabeno ir nepažymėtą kurą

„Birželio pabaigoje gavau pranešimą, kad iš locmanų katerių į privačius automobilius naktimis kraunami kanistrai. Teisėsaugininkai tai nufilmavo. Kiek žinau, tris naktis iš eilės buvo kraunamas kuras. Keturi Uosto direkcijos Laivyno skyriaus darbuotojai buvo sulaikyti. Du iš jų Uosto direkcijoje jau nebedirba“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Iš viso Uosto direkcija turi 9 laivus. Trys locmanų kateriai dirba ir naktimis, todėl iš jų lengva buvo vogti kurą. Naktį lyg ir niekas nematydavo, kaip jis iš laivų iškraunamas. E.Gentvilas teigė, kad sulaikius kuro grobstytojus jų automobiliuose buvo rasta ir akcizinio kuro. Uosto laivams naudojamas tik lengvatinis žymėtas dyzelinas. Todėl kilo įtarimų, kad locmanų kateriai galėjo būti ir kito uoste pavogto kuro išgabenimo kurjeriai. „Keliu versiją, kad uoste veikė plati kuro grobstymo sistema. Galbūt jį per surinkėjus realizuodavo ir atplaukusių laivų įgulos. Naktimis dirbantys locmanų katerių įgulų nariai tam buvo tinkami. Surinktą kurą jie kateriais atplukdydavo į krantą, o po to automobiliais išveždavo už uosto teritorijos ribų“, – aiškino E.Gentvilas. Galbūt vogtas kuras būdavo surenkamas ir iš kitų uosto kompanijų. Uoste buvo užfiksuota atvejų, kaip vagiamas kuras iš kranų, degalus nupylinėdavo ir geležinkelių šilumvežių mašinistai. Manoma, jog iš uosto būdavo pagrobiama ir išgabenama dešimtys tonų kuro. „Jei kiekviena locmanų pamaina iš katerių naktimis išsikraudavo kurą, galima teigti, kad grobstymo sistema buvo gerai organizuota. Vieni tiesiogiai grobstė kurą, kiti leido

Netvarka: ilgą laiką niekam nerūpėjo, kokiais tikslais po uostą gali plaukioti locmanų kateriai.

tai daryti. Negaliu sakyti, kad tiems, kurie privalėjo kontroliuoti, į bakus būdavo užpilama kuro. Tačiau kontrolės nebuvo visiškai. Galima buvo naiviai tikėti, kad niekas kuro nevagia. Aš netikėjau, paprašiau patikrinti“, – teigė E.Gentvilas. Plaukė stovintys laivai

Dar pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas E.Gentvilas savo įsakymu 15 procentų sumažino Uosto direkcijos laivyno kuro sunaudojimo normas. Realiai kuro sąnaudos ne tik nesumažėjo, bet dar ir padidėjo. Jei 2010 metais locmanų kateriai per mėnesį sunaudodavo 32 tonas kuro, 2011 metais – 36 tonas, tai 2012-ųjų balandį ir gegužę kuro sąnaudos padidėjo atitinkamai iki 46 ir 45 tonų. E.Gentvilas prisiminė klausęs atsakingų darbuotojų, ar viskas gerai, kodėl tokios didelės kuro sąnaudos. Išgirdęs, kad viskas gerai, sakė tuo netikėjęs. Niekas nematė, kad kuras buvo sąmoningai nurašinėjamas ir grobstomas. „Prirašymai atsirado laivų žurnaluose. Palyginome laivų žurnalų duomenis su laivų identifikavimo sistemos duomenimis ir paaiškėjo, jog laivas stovėdavo prie krantinės, o žurnale būdavo įrašas, kad jis plaukioja. Laivo plaukimo metu

kuro sąnaudos dešimt kartų didesnės, nei stovint jam prie krantinės, nors ir įjungtu varikliu“, – tikino E.Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas:

Jei kiekviena locmanų pamaina iš katerių naktimis išsikraudavo kurą, galima teigti, kad grobstymo sistema buvo gerai organizuota – vieni tiesiogiai grobstė kurą, kiti leido tai daryti.

Paaiškėjo, kad locmanų katerio įgula per parą galėdavo prirašinėti po 300–380 litrų kuro. Pirkdama pigiau Uosto direkcija už dyzelino litrą mokėdavo 2,6-3 litus. Per visus katerius per parą galėdavo būti pagrobiama daugiau nei 1 000 litrų kuro. „Kokie buvo grobimo mastai, nežinau, bet manau, jog dideli. Po to, kai buvo užfiksuoti grobstymai, kuro sąnaudos locmanų kateriams sumažėjo nuo 45 iki 20 tonų per mėnesį. Nekalbu apie laivų atsargines dalis, kurios kainuoja net-

gi brangiau nei kuras“, – tvirtino E.Gentvilas. Per metus vien kurui Uosto direkcija išleidžia apie 1,5 mln. litų. Kurą jai tiekia konkursą laimėjusi UAB „Gindana“. Pareikalavo atsakomybės

E.Gentvilas įsiuto sužinojęs apie kuro vagystes iš uosto pagalbinių laivų. Uoste vyksta konkurencijos didinimas, pačioje Uosto direkcijoje – apsivalymas, o svarbioje su uosto saugumu, prestižu susijusioje tarnyboje – vagystės. „Kai kuriuos žmones pasinaudojęs Darbo kodekso straipsniais iš darbo galėčiau atleisti jau dabar. Bet nenoriu suardyti sistemos. Jei atleisčiau tuos žmones, kuriuos reikėtų atleisti sustotų darbas. Situacija paradoksali. Reikės priimti naujus žmones. Juos mokys tie, kurie nekontroliavo, kas vyko jų pašonėje“, – dėstė E.Gentvilas. Dėl to, kas įvyko Uosto kapitono tarnybos padaliniuose, atsakomybę prisiėmė uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Abipusiu susitarimu jis nuo spalio 5 dienos paliks uosto kapitono postą ir galbūt iki pensijos, kuri – kitais metais, dirbs konsultantu. „Neslėpsiu, kad paspaudžiau uosto kapitoną ir pareikalavau atsakomybės. Jo sprendimas sutapo su manuoju. Turime surasti uosto

Vytauto Liaudanskio nuotr.

kapitoną, kuris atliktų ne tik laivybos funkcijas, bet ir tvarkytų Uosto kapitono tarnybos administracinius reikalus“, – dėstė E.Gentvilas. Kito žmogaus, kuris galėtų užimti uosto kapitono pareigas, jis sakė neturįs. Laikinai šį darbą dirbs kapitono pavaduotojas Adomas Alekna. Tačiau ir jo padaliniuose E.Gentvilas sakė matantis administracinės netvarkos. Ar uosto kapitonas V.Lukoševičius bus vienintelė kuro grobstymo iš locmanų katerių auka? „Vertinu Viktoro Lukoševičiaus patirtį laivybos ir uosto veiklos srityje. Jis dirbo 12 metų, buvo trečiasis Klaipėdos uosto kapitonas per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį. Kitiems išlygų nedarysiu. Pareikalausiu atsakomybės“, – minėjo E.Gentvilas. Daugiausia strėlių sminga į Uosto direkcijos laivyno skyriaus vadovą Vytautą Saulėną. Tik grįžęs iš atostogų E.Gentvilas pareikalavo iš jo pasiaiškinimų, atsakyti į pateiktus klausimus. „Kitų atsakingų Uosto direkcijos darbuotojų atžvilgiu vyks analizė, veiklos inventorizavimas. Niekam netaikysiu jokių nuolaidų. Norėjau, kad Vytautas Saulėnas dirbtų. Apsispręsiu, kai viską išanalizuosiu“, - dėjo tašką Uosto direkcijos vadovas.

10

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

rubrika JŪRA Atsisakė pinigų

Sunkiasvoriai kroviniai

Geležinkelių rekonstrukcijos

Latvijos kompanija BGS atsisakė baigti gilinti akvatoriją Šventosios uoste. Ši kompanija Šventosios uostą gilino 2011 metais. Numatyto gylio ji nepasiekė. Uosto direkcija buvo sulaikiusi 95 tūkst. litų sumą. Atsisakius baigti gilinti jai bus grąžinta 64 tūkst. litų, o 31 tūkst. liks už nebaigtus darbus.

Naujos Ignalinos atominės elektrinės statytojai įrangą – sunkius krovinius norėtų gabenti per Klaipėdos uosto šiaurinę dalį. Tam prašoma skirti KLASCO 8–9 krantines arba naujai pastatyti terminalą prie nulinės krantinės. Uosto direkcijai naujos krantinės statyba kainuotų apie 50 mln. litų.

Plečiamas Klaipėdos geležinkelio mazgas. Prie to prisideda ir Uosto direkcija, ir „Lietuvos geležinkeliai.“ „Lietuvos geležinkeliai“ artimiausiu metu ketina skirti apie 100 mln. litų išorės mazgo darbams. Uosto direkcija baigia įrengti naujus geležinkelius į Grūdų, Birių krovinių terminalus, 144 krantinę.

Akcentai – uosto gilinimui Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Palankus vasaros laikas, kai mažai vėjuotų dienų, uoste leidžia intensyviai vykdyti statybas, o ypač – gilinimus. Norėtųsi dar našesnio našesnio

Pagal didįjį gilinimo projektą jau atlikta darbų už 47 mln. litų. Tai sudaro daugiau kaip trečdalį, nes visa projekto vertė 129,5 mln. litų. Šis projektas apima uosto laivybos kanalo gilinimą nuo 13–13,5 iki 14,5 metro ir platinimą nuo 120 iki 150 metrų, pradedant Danės upės žiotimis ir baigiant Jūrų perkėla. Bus gerokai praplatintas laivų apsisukimo kanalas ties „Klaipėdos Smelte“, atsiras naujas ties krovos kompanija „Bega“. Iš viso jau iškasta 1 mln. 622 tūkst. kubinių metrų grunto. Iki kitų metų vasaros bus iškasta ir į jūros sąvartyną išgabenta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. „Šiuo metu olandų kompanija „Van Oord“ uostą gilina vien su ekskavatoriumi. Per parą vidutiniškai iškasama 16 tūkst. kubinių metrų grunto. Pagal sutartį numatyta paros norma – 15 tūkst. kubinių metrų. Nors norėtųsi dar našesnio darbo, bet sutartis yra vykdoma“, – komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė. Prieš kurį laiką uoste dirbo gruntą dugne pjaustantis ir siurbiantis itin našus laivas „Utrecht“, tad ir sutartiniai paros našumo įsipareigojimai buvo viršijami kelis kartus. Našesnis gilinimo laivas į Klaipėdos uostą sugrįš rudenį. Ta pati kompanija „Van Oord“ gilins uosto akvatoriją prie 142 ir 143A krantinės. Jau pateikta techninė užduotis iškasti 92 tūkst. kubinių metrų grunto. Gilinimas prie šių krantinių už 6,8 mln. litų bus atliktas per 6,5 mėnesių. Gruntui kasti bus naudojamas ekskavatorius, nes kai kur prie krantinių grunto kauburiai yra netgi išlindę iš vandens.

Neskuba atiduoti vertinimui

Šiemet uoste vykdyta ir daugiau įvairių gilinimo, uosto valymo nuo sąnašų darbų. Du projektus vykdė danų kompanija „Rohde Nielsen“. Ji valė uostą nuo sąnašų, taip pat atliko kanalo tobulinimo darbus. Pagal Klaipėdos uosto laivybos kanalo tobulinimo projektą kompanija „Rohde Nielsen“ iš uosto laivybos kanalo jau pašalino 360 tūkst. 952 kubinių metrų sąnašų, o šių atliktų darbų vertė 14 mln. 341 tūkst. litų. Kanalo tobulinimo darbai yra atlikti beveik visuose baruose, nors dalis šių darbų dar nėra atiduoti vertinimui. Daug tokių darbų yra ir kituose statybų baruose, taip pat ir tame pačiame didžiajame kanalo gilinimo projekte. Pasaulinio garso kompanijos, tokios kaip „Rohde Nielsen“, „Van Oord“, vykdydamos gilinimo darbus, nevėlavo. Tuo tarpu statant krantines, kur dirba Lietuvos, Latvijos, Vokietijos rangovai, vėlavimų būta – ne visada tinkamai atlikti darbai. Tačiau kaip pastebėjo infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė, yra ir labai malonių išimčių –pavyzdingai, lenkiant darbų grafiką, vyksta Kairių gatvės rekonstrukcija. Gilins prie dujų terminalo

Šiuo metu Uosto direkcija rengiasi gilinimo darbams, kurie būtini statant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Jau parengtas techninis projektas, kuris atsakė į klausimus, kiek reikės iškasti grunto. Preliminariai SGD terminalui reikės iškasti 1 mln. 566 tūkst. kubinių metrų grunto. Projektas dar bus pateiktas vertinti ekspertams. Netrukus turėtų būti skelbiamas konkursas. Išgilinti SGD terminalo akvatoriją reikia iki kitų metų antrosios pusės. Pagal dabartinius gilinimo darbų įkainius tai kainuotų apie 47 mln. litų. Prie Kiaulės Nugaros, kur bus statomas SGD terminalas, dabar

gylis svyruoja nuo 4,5 iki 10 metrų. Po gilinimo jis turės būti nuo 10 iki 14,5 metro, o toje vietoje, kur stovės dujovežis ir dujų priėmimo laivas, – 16 metrų. Atsarga numatoma kaip galimo užnešimo sankaupos vieta. V. Paukštė pastebėjo, kad su SGD terminalo akvatorijos gilinimu susietas ir jūros sąvartyno naujos vietos parinkimas. Dabar sąvartyno rajonas jūroje yra už 20 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Naujasis rajonas būtų už 10 kilometrų nuo uosto vartų. Į artimesnį rajoną plukdant gruntą pavyktų sutaupyti ir pinigų, ir laiko. „Turėsime atlikti naujojo sąvartyno rajono poveikio aplinkai vertinimą. Eksperimento tvarka gruntas į naująjį sąvartyną būtų gramzdinamas vienerius metus. Po to bus stebima jo sklaida Baltijos jūros dugne“, – tikino V.Paukštė. Užsakys studiją

Šiais metais Uosto direkcija planuoja pradėti rengti tolesnio uosto gilinimo studiją. Jau kurį laiką kalbama, kad dabartiniame Klaipėdos uoste galėtų būti ir 16 metrų gylis. Tuomet žymiai pagerėtų uosto krovos techniniai parametrai, padidėtų konkurencingumas, poreikis statyti brangų išorinį uostą būtų atidėtas dar tolimesnei ateičiai. Jau baigiama derinti Klaipėdos uosto gilinimo studijos techninė užduotis. Savo pastabas pateikė ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai. Studiją planuojama atlikti per vienerius metus. „Studija apims Klaipėdos uostą nuo išorinio laivybos kanalo iki teritorijos „Natūra 2000“ Kuršių mariose. Ji atsakys į klausimus, kiek uostas dar gali būti gilinamas, kiek platinamas laivybos kanalas, kokia bus tokių darbų kaina, koks atsiperkamumas“, – teigė V.Paukštė.

Gilina: uoste dirba olandų kompanijos „Van Oord“ ekskavatorius „Golliath“.

Vidmanto Matučio nuotr.

Aplinkos ministerija šiuo metu derina žemyninės dalies pajūrio juostos tvarkymo specialųjį planą. Pagal jį Klaipėdos – Būtingės pajūris bus vystomas nuo 2013 iki 2021 metų. Tokia data pasirinkta orientuojantis į 2014–2020 metų ES programų lėšas.

Norai: tikėtina, kad iki 2021 metų tie

Naujai tvark Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Nuo popierių – prie darbų

Aplinkos ministerijos pajūrio juostos tvarkymo plane nekalbama nei apie pajūrio gyvenvietes jungsiantį tramvajų, nei apie kokias nors pramogų salas, nei grandiozinę Klaipėdos ar Būtingės giliavandenio uosto plėtrą. Aplinkosauginis pajūrio planas apima kraštotvarkos, biologinės įvairovės apsaugos, inžinerinės infrastruktūros, rekreakcinių teritorijų naudojimo, uostų ir žvejų prieplaukų infrastruktūros įrengimo, kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sritis. Kraštotvarkos srityje, be įprastų popierinių priemonių – planų koregavimo, strategijų kūrimo ir pildymo, bus imtasi konkretesnio veiksmo – žymėti pajūrio juostą riboženkliais. Ši priemonė bus įgyvendinama jau nuo šių metų ir tęsis iki 2021-ųjų. Riboženkliams pajūrio juostoje smaigstyti ketinama gauti ES paramą, naudoti pajūrio savivaldybių lėšas. Specialiojo plano projekte kol kas nenurodyta, kaip bus tvarkoma pajūrio juosta, kiek bus skiriama pinigų nuplautiems paplūdimiams tvarkyti. Nurodyta tik tai, kad krantai, paplūdimiai bus nuolat stebimi, analizuojami grunto plukdymai priekrantėje. Krantams tvarkyti parengus specialųjį planą bus patvirtinta pajūrio juostos tvarkymo porgrama. Krantams tvarkyti planuojama gauti ES lėšų. Dar viena dalis pajūrio juostos zonoje susieta su savavališkomis

statybomis. Planuojama griežtinti kontrolę ir be gailesčio iš pajūrio zonos šalinti savavališkus statinius. Dėl pajūrio biologinės įvairovės apsaugos vėlgi bus rengiami pajūrio tvarkymo, „Natūra 2000“, kuri

Pagal Aplinkos ministerijos planus per artimiausią dešimtmetį bus atkurtas Šventosios uostas, sutvarkyti nuskendę laivai, riboženkliais pažymėta pajūrio juosta.

apima pajūrio teritorijos dalį, gamtotvarkos planai. Pajūryje ketinama tvarkyti apleistas augalams ir gyvūnams nepalankias teritorijas, Palangos Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių aplinką. Tam jau skirtas finansavimas iš ES. Atsiras daugiau aikštelių

Į veiklos planus iki 2012 metų įtrauktos priemonės rekonstruoti stacionarius viešuosius tualetus, geriamo vandens įrenginius, dušo kabinas. Pagrindinis klausimas, ar geriamo vandens įrenginių ir dušo kabinų pajūryje iš viso yra? Tikėtina, kad jei nėra, jos bus pastatytos. Nors išlieka ir abejonių. Finansavimas numatomas iš savivaldybių. Yra planų tam siekti ES

11

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

JŪRA Ryklių draustinis

Dujinis keltas

Piratų vadas

Palau Respublika Ramiajame vandenyne pirmoji pasaulyje prie savo krantų steigia ryklių draustinį. Šalia jos 445 salų gyvena 13 rūšių rykliai. Rykliai ėmė sparčiai nykti, kai Kinijoje išpopuliarėjo jų pelekų sriuba. Kasmet sunaikinama apie 100 mln. ryklių. Trečdalis jų rūšių jau yra prie išnykimo ribos.

Baltijos jūroje pradės plaukioti pirmasis didelis dujinis keltas „Viking Grace“. Naujai statytas laivas priklauso suomių kompanijai „Viking Line“. 214 metrų ilgio laivas gali priimti 2,8 tūkst. keleivių ir 2,2 tūkst. linijinių metrų automobilių. Jis nuo 2013 metų sausio plaukios tarp Stokholmo ir Turku.

12 kartų iki gyvenimo pabaigos JAV nuteistas vienas iš Somalio piratų vadų Muchamedas Šibina. Jam pateikta 15 kaltinimų. JAV kariškiai jį sugavo 2011 metų balandį. Užgrobus jachtą „Quest“ vyko derybos dėl išpirkos. Nužudžius keturis buriuotojus JAV specialiosios tarnybos šturmavo jachtą.

Sėkmingiausia šių metų krova Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Liepa Klaipėdos uoste buvo pats sėkmingiausias šių metų mėnuo – krova perlipo trijų milijonų tonų ribą, o Uosto direkcijos pajamos iš rinkliavų pirmą kartą viršijo 12 mln. litų. Palankios tendencijos

es Šventąja jau bus pastatytas pramoginis uostas.

Vyto Karaciejaus nuotr.

kys pajūrį finansavimo, bet ar jis bus gautas, neaišku. Būtų keista, jei be ES paramos nebesugebama netgi tualetų susitvarkyti. Kita problema, kurią planuojama spręsti, – automobilių važinėjimai po pajūrio zoną. Iki 2014 metų bus parengta eismo organizavimo pajūrio juostoje tvarka, o iki 2021-ųjų bus įrengta ir daugiau automobilių aikštelių, sustiprintos prievažų dangos. Tam vėlgi tikimasi ES paramos. Nemažai priemonių numatyta ir pajūrio poilsio zonoms tvarkyti. Jau kitais metais turi būti parengtas pajūrio juostos paplūdimio geresnio pritaikymo poilsio reikmėms planas. Pagal jį nuo 2014 iki 2021 metų būtų rangiama paplūdimių aptarnavimo infrastruktūra, užtikrinama nuolatinė jų priežiūra. Būtų kuriama vieninga žmonių gelbėjimo sistema, įrengiama pajūrio juostos pristatymo grafinė informacija turistams, keičiami senieji informaciniai ženklai, formuojamos naujos pajūrio turizmo trasos, tvarkomi pajūrio miškai. Planuojama, kad Lietuvos pajūryje Mėlynąją vėliavą nuolat turėtų išlaikyti Šventosios, Nemirsetos ir Girulių paplūdimiai, į Mėlynosios vėliavos programą planuojama įtraukti ir Melnragės, Palangos botanikos parko paplūdimius. Dėmesys – jūrinei kultūrai

Aplinkos ministerijos specialiajame plane nauja yra tai, kad atkreiptas dėmesys į jūrinės kultūros puoselėjimo priemones. Siekiama propaguoti jūrinę kultūrą, istori-

nį jūrinį paveldą, tradicijas, rengti įvairius jūrinius renginius. Tik gaila, kad finansavimo šaltiniai tam nenumatyti. Yra ir konkretesnės pajūrio kultūrinio tvarkymo vietos. Kaip kultūros paveldo objektą ketinama saugoti Šventosios uosto pietų molą, žemaičių alkos teritoriją Palangoje, tvarkyti Palangos tiltą, atnaujinti ir kaip jūrinių tyrimų lauko laboratoriją naudoti Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį. Turizmo reikmėms bus pritaikomi ir pajūryje esantys karo gynybiniai įtvirtinimai (dzotai). Prie jų lankytojams ketinama įrengti automobilių aikšteles. Atkreiptas dėmesys ir į povandeninį paveldą. Iki 2016 metų turi būti nustatytos, įregistruotos ir saugomos senovinių sudužusių laivų vietos Lietuvos pakrantėje. Iki 2020 metų kultūrinę vertę turinčių sudužusių laivų korpusai turėtų būti sukelti į vieną vietą jūroje po vandeniu. Tokia vieta siūlomas povandeninis kanjonas ties Palanga. Nuo 2015 iki 2021 metų turėtų būti įkurtas nuskendusių senovinių medinių laivų povandeninis muziejus („Skansena“), prieinamas narams. Pajūryje prabilta ir apie naujas prieplaukas. Iki 2021 metų jau tikrai turėtų būti atkurtas Šventosios uostas. Iki to laiko turėtų būti parengti Kunigiškių–Rąžės, Nemirsetos, Karklės, Kukuliškių prieplaukų detalieji planai ir techniniai projektai. Gal kas nors imsis iniciatyvos statyti šias prieplaukas, skirtas žvejams ir turizmo poreikiams.

Po sunkoko pirmojo šių metų pusmečio Klaipėdos uostas vėl grįžta prie rekordų, kurie buvo įprasti praėjusiais metais. Liepą fiksuotas absoliutus visų laikų Klaipėdos uosto rekordas. Jūrų keltais buvo plukdyta 25 404 ro-ro vienetai. Praėjusių metų liepos mėnesio rodiklis viršytas net 8,7 procento. „Ro-ro kroviniai yra tas lakmuso popierėlis, kuris prognozuoja krizes. Galime drąsiai teigti – jokių krizių nematome. Labai gera tendencija. Klaipėdos uostas pagal roro krovinių tonažą – liepą buvo 418 tūkst. tonų – yra rytinės Baltijos regiono lyderis“, – tikino Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Sėkminga liepa sumažino Klaipėdos uosto krovos atsilikimą nuo praėjusių metų. Per septynis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 19,93 mln. tonų. Tai 7,1 proc. mažiau nei pernai. Prognozuojama, kad antrasis pusmetis bus daug geresnis. Beveik pagal visas uosto krovinių rūšis liepą fiksuoti geresni rezultatai nei birželį. Atsigavimą rodo ir Klaipėdos uosto pagrindinių krovinių krovos tendencijos. Metų pradžioje trąšų krauta mažai, nes Baltarusija nebuvo pasirašiusi sutarčių su jų pirkėjais. Dabar birių trąšų krova jau beveik pasivijo 2011 metų rodiklius. Džiugina ir konteinerių krovos tendencijos. Pernai pirmąjį pusmetį dėl nuo liepos 1 dienos įvedamo didesnio muito automobilių tranzitui iš JAV į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną Klaipėdos uoste buvo konteinerių krovos bumas. Liepa (šis pernykštis bumas jau buvo nuslūgęs) ir parodė tikrąsias tendencijas. Konteinerių krova šiemet liepą tonomis buvo didesnė 11,5 procento, skaičiuojant vienetais – 9,4 procento.

beveik milijonu litų viršytas praėjusių rekordinių metų liepos mėnesio rezultatas, kai rinkliavos sudarė 11,6 mln. litų. Pirmą kartą įvykdytas ir planas. Liepą rinkliavų gauta 85 tūkst. litų daugiau nei planuota. M.Armonaitis pastebėjo, kad rinkliavų rezultatus gerino ro-ro, konteineriniai kroviniai, trąšos. Vienintelis krovinys – naftos produktai šiemet dar vis blogina Klaipėdos uosto rezultatus. Bet ir jų atsilikimas nuo 2011 metų mažėja.

Artūras Drungilas:

Rusijos uostai pasiima pelningesnius krovinius, o Baltijos uostams lieka pigūs kroviniai, pavyzdžiui, anglys.

„Iš viso per 7 mėnesius gavome 80 mln. 920 tūkst. litų rinkliavų. Pagal gautas pajamas iš rinkliavų nuo metų pradžios dar yra 4 mln. 200 tūkst. litų atsilikimas. Tikimės, kad jis mažės. Rugpjūčio pradžia buvo taip pat labai gera“, – akcentavo M.Armonaitis. Persiskirsto kroviniai

Per sausį – liepą, nors ir sumažinęs krovą 1,5 mln. tonų, palyginti su 2011 metais, Klaipėdos uostas nėra tarp regiono autsaiderių. Klaipėdos uosto ir Būtingės naftos terminalo bendra krova nuo metų pradžios sudarė 24,2 mln. tonų. Su tokia krova Klaipėdos uostas lenkė ne tik Talino ir Ventspilio, bet ir Rygos uostą. Regione labiausiai nukentėjo Talino uostas. Jo krova sausį–liepą sumažėjo net 4,13 mln. tonų. Rygos uoste krova padidėjo 1,9 milijono tonų, Ventspilio – 2,8 milijono.

Nors sausį–liepą Klaipėdos uoste apie 700 tūkst. tonų mažėjo naftos produktų krova, bet, palyginti su Talinu, kur naftos produktų krova smuko net 4,1 mln. tonų, tai dar nėra taip blogai. Lyginant pirmąjį šių metų pusmetį rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos uostus, yra įdomios tendencijos. Bendras krovinių prieaugis regione sudarė 9 mln. tonų. Iš jų 8 mln. tonų prieaugio krauta per Rusijos uostus. Įdomus ir kitas rodiklis. Anglių krovos prieaugis rytinės Baltijos jūros regione pirmąjį pusmetį sudarė 4 mln. tonų. Iš jų 1 mln. tonų prieaugio atiteko Rusijos, o trys milijonai – Latvijos uostams: Rygai 1,3 mln. tonų, Ventspiliui 1,7 mln. tonų. „Fiksuojamos nepalankios tendencijos. Rusijos uostai pasiima pelningesnius krovinius, o Baltijos uostams lieka pigūs kroviniai, tokie kaip anglys. Baltijos šalių uostai rytinės Baltijos regione praranda konkurencingumą, palyginti su Rusijos uostais. Tarp Baltijos šalių uostų vyksta intensyvus krovinių perviliojimas“, – sudėjo akcentus A. Drungilas. Naftos produktų krova visame regione šiemet yra mažesnė nei pernai. Šiame sektoriuje ir įvyko didžiausias krovos persiskirstymas. Beveik vienu milijonu tonų daugiau naftos krauta Rusijos uostuose ir dviem milijonais tonų – Ventspilyje. Visgi šiose rytinės Baltijos regiono krovinių pasidalijimo lenktynėse Klaipėda išlaiko palyginti neblogas pozicijas. Ji pirmauja regione pagal ro-ro krovą, nors Rusijos ir Latvijos uostai kopijuoja Klaipėdos linijas. Klaipėdoje daugiausia kraunama trąšų, nors jų, palyginti su 2011 metais, ir kiek sumažėjo. Taip pat Klaipėdos uostas išlaiko ir turi perspektyvas didinti konteinerinius krovinius.

Daugiau gauta pinigų

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius ir vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis pastebėjo, kad liepa pagal gautas Uosto direkcijos rinkliavas buvo pats derlingiausias šių metų mėnuo. Gauta 12,5 mln. litų rinkliavų. Šiemet per šešis mėnesius nė karto mėnesio rinkliavos neperkopė 12 mln. litų ribos. Šiemet liepą

Tendencija: šiemet jūrų keltais plukdomi rekordiniai kiekiai krovinių.

Vidmanto Matučio nuotr.

12

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 20, 2012

JŪRA

Ar ne­su­jauks eko­no­mi­kos? Ar­tė­jant Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos kon­ven­ci­jos „Dėl dar­bo jū­rų lai­vy­ne“ įsigaliojimui at­si­ran­da vis dau­giau jos skep­ti­kų. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nau­jo­ji dar­bo jū­rų lai­vy­bo­je kon­ven­ ci­ja tu­rė­tų žy­miai pa­ge­rin­ti jū­ri­nin­ kų dar­bo ir gy­ve­ni­mo lai­vuo­se są­ly­ gas, spręs­ti įgu­lų for­ma­vi­mo, ki­tus so­cia­li­nius jū­ri­nin­kų klau­si­mus. Da­bar jū­ri­nin­kų tei­sės iš­dės­ty­tos net 68 kon­ven­ci­jo­se ir re­ko­men­da­ ci­jo­se dėl jū­ri­nin­kų dar­bo. Mi­nė­ta kon­ven­ci­ja bus skir­ta vi­ siems pa­sau­lio jū­ri­niams lai­vams, iš­sky­rus žve­jy­bos, vi­daus lai­vy­bos, ka­ri­nius, uos­tų pa­gal­bi­nius bei ma­ žes­nius nei 200 to­nų ded­vei­to kro­

Kon­ven­ci­ja „Dėl dar­ bo jū­rų lai­vy­ne“, ku­ ri pra­dės veik­ti 2014 me­tais, bus tai­ko­ma dau­giau kaip 1,2 mln. jū­ri­nin­kų.

vi­ni­nius lai­vus, ku­rie ne­vyks į tarp­ tau­ti­nius rei­sus. Kon­ven­ci­ja pra­dės ga­lio­ti, kai ją ra­ti­fi­kuos ne ma­žiau kaip 30 ša­lių, ku­rių lai­vy­nas su­ da­ro 33 pro­c. vi­so pa­sau­lio lai­vy­ no bend­ro­sios tal­pos. Ne­se­niai kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vęs Kip­ras ta­po 29-ąja tai pa­da­riu­sia ša­li­mi. Tris­de­šim­tą­ja pla­nuo­ja bū­ti Ru­si­ja, ku­ri Tarp­tau­ti­nei dar­bo or­ ga­ni­za­ci­jai jau yra pa­tei­ku­si ra­ti­fi­ ka­vi­mo do­ku­men­tus. Pa­gal lai­vy­no apimtį 33 pro­c. jau bu­vo vir­šy­ti, kai kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 13 ša­lių. Mat pir­miau­sia ra­ti­fi­kuo­ti šį do­ku­men­ tą ėmė­si di­de­lius lai­vų re­gist­rus tu­rin­čios va­di­na­mo­sios pi­gių vė­ lia­vų ša­lys. Lie­tu­va kon­ven­ci­ją ren­gia­si ra­ ti­fi­kuo­ti per šiuos me­tus. Iki šiol ją yra ra­ti­fi­ka­vu­sios 9 ES ša­lys. Eu­ro­

pos Ko­mi­si­ja yra pa­ra­gi­nu­si ES ša­lis kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­kuo­ti per šiuos me­ tus. Mi­nė­tos kon­ven­ci­jos, kai ją ra­ti­ fi­kuos nu­sta­ty­tas skai­čius ša­lių, bus pri­va­lo­ma lai­ky­tis net ir tų ša­lių lai­ vy­nuo­se, ku­rios ne­ra­ti­fi­ka­vo pa­grin­ di­nio jū­ri­nin­kų tei­sių do­ku­men­to. Nu­ma­ty­ta, kad pa­kan­ka­mam skaičiui ša­lių ra­ti­fi­ka­vus do­ku­men­ tą, jis įsi­ga­lios po dar vie­nų me­tų. To­dėl rea­lu, kad kon­ven­ci­ja „Dėl dar­bo jū­rų lai­vy­ne“ pra­dės galioti 2014 me­tais. Ji bus tai­ko­ma per 1,2 mln. jū­ri­nin­kų, taip pat lai­vų sa­vi­ nin­kams ir jū­ri­nėms vals­ty­bėms. Kon­ven­ci­ja „Dėl dar­bo jū­rų lai­ vy­ne“ dar va­di­na­ma jū­ri­nin­kų tei­ sių bi­liu, pa­gal ana­lo­gi­jas su JAV tei­sė­sau­ga. Jū­ri­nė­je bend­ruo­me­ nė­je kon­ven­ci­ja įvar­di­ja­ma „ket­ vir­tuo­ju stul­pu“ ša­lia „So­las“ (žmo­gaus gy­vy­bės ap­sau­ga jū­ro­ je), STCW (jū­ri­nin­kų ren­gi­mas ir ates­ta­vi­mas) ir „Mar­pol“ (ter­ši­mo iš lai­vų pre­ven­ci­ja) kon­ven­ci­jų. Kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo skep­ ti­kų kaip tik dau­giau­siai yra ES ša­ ly­se. Įta­kos tu­ri ES ša­ly­se vis gi­lė­ jan­ti kri­zė. „Do­ku­men­to „Dėl dar­bo jū­rų lai­ vy­ne“ die­gi­mas pa­kenks lai­vų vė­ lia­vų ša­lių pres­ti­žui ir su­kels nau­ją kri­zės ban­gą jū­rų vers­lo sek­to­riu­ je“, – ti­ki­no vie­nos Ita­li­jos kla­si­fi­ ka­ci­ni­nių bend­ro­vių va­do­vas Pao­ lo Mo­re­tis. Įgy­ven­di­nant kon­ven­ci­ją rei­ kės ser­ti­fi­kuo­ti dau­giau kaip 40 tūkst. lai­vų, kad jie ati­tik­tų ke­lia­ mus nau­jus rei­ka­la­vi­mus juo­se dir­ ban­čioms įgu­loms. Taip pat tu­rės bū­ti tik­ri­na­mos, kaip pa­gal nau­jus rei­ka­la­vi­mus dirb­ti pri­si­tai­kė vi­sos pa­sau­ly­je esan­čios jū­ri­nin­kus įdar­ bi­nan­čios kom­pa­ni­jos. Tuo pat me­tu ran­ko­mis tri­na įvai­rios lai­vy­bos veik­los ser­ti­fi­ka­ vi­mo kom­pa­ni­jos, nes joms at­si­ras ne­ma­žai pa­pil­do­mo dar­bo, o sy­kiu ir pa­ja­mų.

Kūrinys: Taip „Challenger“ reisą pavaizdavo anglų dailininkas W.F.Mitčelas.

Pirmasis žvilgsnis į jūros gelmes Venantas Butkus Prieš 140 metų iš Portsmuto į mokslinę ekspediciją išplaukęs laivas „Challenger“ padėjo pamatus šiuolaikinei okeanografijai. Karinis laivas keičia profesiją

XIX a. baigiantis žmonijos žinios apie vandenynus apsiribojo tik jų viršutinio vandens sluoksnio ir seklumų tyrinėjimais. Jūreiviai ir mokslininkai beveik nieko nežinojo apie vandenynų gelmes. Edinburgo universiteto gamtos mokslų pro­ fesoriaus Čarlzo Tomsono (18301882) iniciatyva Didžiosios Britani­ jos vyriausybė 1872 metais surengė mokslinę ekspediciją. Jos tikslas – nustatyti cheminę vandens sudėtį įvairiuose gyliuose, ištyrinėti jūros dugno fizines ir chemines savybes, išsiaiškinti, kokie organizmai gy­ vena vandenynų gelmėse. Ekspedicijai buvo skirtas 68 me­ trų ilgio karinis laivas „Challenger“. Tai buvo motorinė-burinė korvetė. Ji turėjo tris stiebus burėms iškel­ ti ir 1200 AG garo mašinas. Per 14 metų, praleistų Karališkojo jūrų lai­ vyno sudėtyje, ji nepasižymėjo jo­ kiais kariniais žygiais. Kiek žinoma, šis laivas dalyvavo baudžiamojoje ekspedicijoje prieš Fidžio salų gy­ ventojus, kurie nugalabijo anglų misionierių. Pasaulinę šlovę šiam nedideliam laivui pelnė jo garsioji kelionė aplink pasaulį, atlikta vien tik moksliniais tikslais. Prieš kelionę karinį laivą iš esmės pertvarkė. Jame buvo įrengtos la­ boratorijos, aprūpintos geriausiais to meto prietaisais. Triumuose gu­ lėjo beveik 300 kilometrų ilgumo specialios virvės gyliams matuoti, tralai, įvairios talpyklos mėginiams sudėti ir kitokia įranga. Kelionė aplink pasaulį

Sie­kis: jū­ri­nin­kų dar­bas ir gy­ve­ni­mas lai­vuo­se taps la­biau reg­la­men­tuo­tas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ekspedicija, vadovaujama kapito­ no George’o Nareso, išplaukė 1872 metų gruodyje. „Challenger“ įgu­ lą sudarė daugiau kaip 200 žmo­ nių: karinio jūrų laivyno pareigū­ nai, mokslininkai, jų pagalbininkai ir jūreiviai. Gruodžio 30 dieną Bis­

Reisas: „Challenger“ ekspedicijos vadovai ir mokslininkai.

4700 – tiek naujų jūros gyvūnų rūšių traluodami vandenynų gelmes atrado laivu „Challenger“ plaukę mokslininkai.

kajos įlankoje ekspedicija atliko pirmuosius tyrimus ir ši data lai­ koma šiuolaikinės okeanografijos (mokslas, tiriantis konkrečių van­ denyno dalių fizines ir chemines savybes, procesus, reiškinius ir jų ryšį su atmosfera, sausuma bei du­ gnu) pradžia. Ekspedicijos kelionė aplink pa­ saulį truko tris su puse metų. Per tą laiką „Challenger“ nuplau­ kė 68890 jūrmylių (127580 km) ir pabuvo visuose pasaulio vande­ nynuose, išskyrus Šiaurės Ledi­ nuotąjį. Beveik 500 kartų įvairio­ se vietose buvo matuojama gelmė, atlikta daugybė vandens tempera­ tūros matavimų įvairiuose gyliuo­ se, paimta daug grunto mėginių iš jūrų ir vandenynų dugno. Traluo­ dami vandenynų gelmes, moksli­

„Scienceblogs.com“ nuotr.

ninkai atrado 4700 naujų jūros gy­ vūnų rūšių. Šimtai dėžių su jūros faunos ir floros pavyzdžiais užpil­ dė visas laivo patalpas. 1876 metų gegužės 24-ąją laivas „Challenger“, praleidęs jūroje 713 dienų, nuleido inkarą Portsmuto išoriniame reide. Ekspedicija bu­ vo baigta, tačiau mokslininkų lau­ kė dar ilgas darbas. Ataskaita tilpo į 50 tomų

Ekspedicijos metu surinktiems duo­ menims apdoroti buvo sukurta spe­ ciali komisija. Ją sudarė kelių ša­ lių žymiausi to laiko mokslininkai. Komisijos darbas užtruko beveik 20 metų. Galiausiai „Challenger“ eks­ pedicijos rezultatai buvo susumuoti penkiasdešimtyje tomų, kurių pas­ kutinysis išleistas tik 1895 metais. Bendra ataskaitos apimtis – 295 tūkstančiai puslapių ir 3 tūkstančiai iliustracijų. Tai buvo pati išsamiau­ sia, kokios iki tol neturėta, informa­ cija apie Pasaulinio vandenyno gy­ venimą. Ji neprarado savo reikšmės iki šių dienų. Beje, visa ekspedicijos ataskaita prieinama internete. Po ekspedicijos korvetė „Chal­ lenger“ vėl buvo grąžinta Karališ­ kajam karo laivynui. Fiziškai ir mo­ rališkai pasenęs laivas 1921 metais buvo parduotas metalo laužynui.

19

pirmadienis, rugpjūčio 20, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena įvairiems darbams, susijusiems su intelektine veikla, užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Esate neįprastos nuotaikos, užplūs mintys apie gyvenimo prasmę, kankins melancholiškas ilgesys. Galbūt sutiksite žmogų, kuris jus sužavės. Tik pasistenkite neįskaudinti širdies draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirkite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus, todėl pavyks lengvai susitarti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Gyvenimas atrodys beprasmis ir nuobodus. Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos, tad skirkite laiką įprastiems dalykams. Liūtas (07 23–08 23). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė bus ramesnė. Mergelė (08 24–09 23). Jausitės patenkintas savo gyvenimu, tuo, ką jau turite ir ko siekiate. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai su jaunais žmonėmis. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Vandenis(01 21–02 19). Aplinkinių pripažinimas ir įvertinimas turės daug įtakos jūsų karjerai. Dėl jūsų gebėjimo teisingai pasirinkti puikiai seksis visi darbai. Viskas jūsų rankose, todėl sėkmė tikrai neaplenks. Žuvys (02 20–03 20). Laikas pasinerti į svajonių pasaulį, pailsėti. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje šiek tiek atvės ir palis. Šiandien daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Bus vidutiniškai šilta. Oro temperatūra sieks 21–23 laipsnius šilumos. Antradienį vietomis palis, bus kiek vėsiau. Naktį temperatūra bus 10–14, dieną pakils iki 19–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 20 d.

+22

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+21

Utena

+23

6.03 20.40 14.37

233-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 133 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +35 Brazilija +25 Briuselis +28 Dublinas +21 Kairas +34 Keiptaunas +15 Kopenhaga +25

Londonas +27 Madridas +38 Maskva +19 Minskas +24 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +32 Pekinas +30

Praha +34 Ryga +19 Roma +33 Sidnėjus +20 Talinas +16 Tel Avivas +33 Tokijas +31 Varšuva +31

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

Šiandien

Akis ba­do vamz­džiai Pa­tin­ka mies­to sve­čiams fo­tog­ra­fuo­tis prie At­g i­mi­mo aikš­tė­je drei­fuo­jan­čio kom­po­z i­ ci­nio gė­lių lai­ve­lio. Ties juo su­sto­ję gri­ma­sas „mė­to“ ir jau­nas, ir se­nas, ir lie­tu­vis, ir vo­kie­ tis, ir net fi­li­pi­nie­tis. Gra­žu, mie­la, ma­lo­nu. Klai­pė­dos gė­lių mo­ti­na – Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė ne­gai­li dė­ me­sio sa­vo kū­ri­niui. Nu­žy­dė­ję au­ga­lai be­ re­gint už­lei­džia vie­tą ki­toms gė­lėms. Ta­čiau gro­ž io puo­se­lė­to­ja ne­su­ka gal­vos, kad lai­ve­l is bū­tų dar gra­žes­nis, akių ne­ba­ dy­tų pli­ki vamz­džiai ir ka­ran­čios vir­vės. Pir­ mai­siais me­tais ant vir­vių bu­vo su­džiau­tos jū­ri­nės vė­lia­vė­lės, ku­rios pa­gy­vi­no vaiz­dą. „Kok­tei­l is“ įsi­t i­k i­nęs, kad vamz­d žius ir „šniū­rus“ bū­tų ga­li­ma pa­slėp­ti pa­so­di­nus bent jau lai­pio­jan­čių (vi­jok­li­nių) gė­lių. Pa­ su­kio­jus sme­ge­nis ne­sun­ku su­gal­vo­ti ir ki­ tų puo­šy­bos bū­dų.

+22

+23

Vilnius

Marijampolė

+23

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

20

17

15

3

15

18

17

16

6

rytoj

trečiadienį

22

18

17

5

1948 m. gi­mė le­gen­di­ nės gru­pės „Led Zep­ pe­l in“ sie­la Ro­b er­tas Plan­tas.

1741 m. da­nų ke­liau­to­jas Vi­tus Jonas Be­rin­gas at­ ra­do Alias­ką. 1818 m. gi­mė ang­lų ra­šy­ to­ja Emi­ly Bron­te. 1899 m. ga­vus gu­ber­na­ to­r iaus lei­d i­mą, pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je bu­vo vie­ šai su­vai­din­tas spek­tak­ lis lie­tu­v ių kal­ba „Ame­ ri­ka pir­ty­je“. Jis vy­ko Pa­ lan­go­je, dar­ži­nė­je, sto­vė­ ju­sio­je ant jū­ros kran­to. 1920 m. gi­mė Vin­cen­tas Slad­ke­vi­čius, ant­ra­sis po Jur­gio Tiš­ke­vi­čiaus Šven­

to­sios Ro­mos Baž­ny­čios kar­di­no­las lie­tu­vis. 1944 m. gi­mė In­d i­jos prem­j e­ras (1984–1989) Ra­jivas Gand­hi. Jis bu­vo nu­žu­dy­tas 1991 m. ge­gu­ žės 21 d. 1946 m. są­jun­g i­n in­kai įsa­kė iš­for­muo­t i Vo­k ie­ ti­jos gink­luo­tą­sias pa­jė­ gas – Ver­mach­tą. 1968 m. Var­šu­vos pa­kto vals­t y­bių ka­r iuo­me­nė įžen­gė į Če­kos­lo­va­ki­ją. 1991 m. Es­t i­ja pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę.

Meist­rai iš praei­ties As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ni­do­je, ma­rių pa­kran­tė­je, try­lik­ tą kar­tą su­si­bū­rė se­nų­jų ama­tų meist­rai. Tų ama­tų, ku­rie jau se­ niai ne­beeg­zis­tuo­ja, ta­čiau en­tu­ zias­tai su­ge­bė­jo at­kur­ti na­gin­gų se­no­lių tech­no­lo­gi­jas.

Kom­po­zi­ci­ja: ant to­kių vamz­džių

net žvirb­liai ne­tu­pia.

Pa­mirš­tas ama­tas – to­šies ap­dir­ bi­mas. Da­bar pas mus in­dai iš to­ šies yra ma­din­gi. Tik pa­ga­min­ ti juos mo­ka vos vie­nas ki­tas. Dar di­des­nė mįs­lė – ver­pi­mas verps­tu­ ku. Ar­cheo­lo­gai at­ra­do šį ra­kan­dą,

Links­mie­ji tirš­čiai – Svei­kas, kas nau­jo? – La­bas, la­bas... Ai, va ma­ma lo­te­ri­jo­je praė­ ju­sį sek­ma­die­nį ma­ši­ną lai­mė­jo. – Ne­ga­li bū­ti. Tu rim­tai kal­bi? – Ne­me­luo­ju, gar­bės žo­d is. Tik­rai lai­mė­ jo ma­ši­ną. – Na, ir pa­si­se­kė... Ko­kią? – Gra­ži to­kia, ne­di­du­kė, bal­ta. Jau šį sa­vait­ ga­lį net iš­ban­dė­me. Ty­liai dir­ba. Su se­nuo­ ju mū­sų kle­da­ru nėr ko nė ly­gin­ti. – O ko­kia mar­kė?. – „Mi­gi­ris“. – Čia kas? „Toyo­ta Mi­g i­ris“, „Chev­ro­let Mi­ gi­ris“? – Ne. Tie­siog „Mi­g i­ris“ – bul­vių tar­ka­vi­mo ma­ši­na. Čes­ka (397 719; ką jūs, mie­li skai­ty­to­jai, ma­no­te, o jei ant vamz­džių rai­ty­tų­si sto­ra­la­pė vaš­kuo­lė?)

Bernardas, Beržas, Neringa, Svajūnė, Tolvinas

rugpjūčio 20-ąją

Rytas

17

Vardai

At­gi­mi­mas: Ne­rin­go­je se­nų­jų ama­tų šven­tė­je at­gai­vin­ti tie už­siė­mi­

mai, ku­rie bu­vo ži­no­mi se­no­vė­je.

Sand­ros Vaiš­vi­lai­tės nuo­tr.

Tik RUGSĖJO 8 DIENĄ ir tik Jums − NATIONAL GOLF RESORT golfo klubo čempionatas! Kviečiame visus golfo žaidėjus ir juos palaikančius registruotis ir dalyvauti renginyje! Stančių km. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt

Tel. + 370 655 22222 El. p. info@nationalgolf.lt

ta­čiau il­gai nie­kas ne­ga­lė­jo su­pras­ ti, kaip juo rei­kia verp­ti. Tad en­tu­ zias­tai pa­ban­dė at­ga­min­ti, kaip rei­ kia juo nau­do­tis. Ir jiems pa­vy­ko. Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­ rek­to­rė Eleo­no­ra Jo­nu­šie­nė ti­ki­no, kad se­no­lių pa­tir­tį ver­ta iš­sau­go­ti. „Mes šiais me­tais no­rė­jo­me pa­ ro­dy­ti ama­tus nuo prois­to­ri­jos iki XX am­žiaus. Be­ne įspū­din­giau­sia – se­no­vi­nė vais­ti­nė, ku­rio­je far­ ma­ci­nin­kai de­monst­ra­vo XIX am­ žiaus vais­ti­nės at­ri­bu­ti­ką, ap­ran­ gą, vais­tus, ant­pi­lus ir įne­šė daug ką nau­jo į mū­sų šven­tę“, – džiau­ gė­si E.Jo­nu­šie­nė.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.