2012-08-18 Kauno diena

Miestas

3p.

Dėl Kau­no me­ro­ ban­dy­mų su­žlug­dy­ti­ elekt­ri­nės par­da­vi­mo­ san­do­rį kau­nie­čiai­ ga­li ne­su­lauk­ti­ pi­ges­nės ši­lu­mos.

Ekonomika

9p.

Lie­tu­vių su­kur­ti ­ dra­bu­žiai per ­ už­sie­nio in­ter­ne­ti­nes ­ par­duo­tu­ves ­ iš­po­pu­lia­rė­jo ­ vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Pasaulis

10p.

Olim­pi­nę ­ čem­pio­nę ­ L.Asa­daus­kai­tę per­ga­lėms ­ įkve­pia ­ duk­ra.

Augant ­ savižudybių ­ skaičiui, ­ Graikija tarsi ­ atsidūrė siaubo filme.

17p.

Šeštadienio

Rugpjūčio 18, 2012 Nr. 192 (19751) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

R.Mei­lu­ty­tės tė­vas – prieš pir­mą­jį tre­ne­rį

Va­sa­ra pra­na­šau­ja šal­tą žie­mą Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Stai­gūs tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai Lie­ tu­vo­je bus daž­nes­ni. At­si­ras nau­jų gy­vū­nų, au­ga­lų, o su jais – ir ken­kė­ jų. To­kias per­spek­ty­vas re­gi ša­lies kli­ma­to­lo­gai, spė­jan­tys, kad ar­ti­ miau­sias šal­ta­sis se­zo­nas ga­li bū­ ti at­šiau­rus.

„Šią va­sa­rą le­dų kie­kis Ark­ties ba­ sei­ne yra ypač ma­žas. Tai reiš­kia, kad mū­sų ga­li lauk­ti šal­ta žie­ma, o po to ga­li bū­ti ir il­gai trun­kan­tys at­ši­li­mai“, – sa­ko kli­ma­to­lo­gas dr.

Arū­nas Bu­kan­tis, paprašytas ap­ žvelgti besikeičiantį Lie­ tuvos klimatą.

6

Dienos citata „Kiek­vie­ną kar­tą iš­gy­ve­ na­me prem­je­ros jau­du­ lį, nes kiek­vie­nas kon­cer­ tas – prem­je­ra, ku­rią kas­ kart kei­čia ki­ta“, – sa­ko Kau­no vals­ty­bi­nės fil­har­mo­ni­jos va­do­vas Jus­ti­nas Krėpš­ta.

Priešp­rie­ša: S.Mei­lu­čiui trū­ko kant­ry­bė klau­sant ir skai­tant, kaip G.Mar­ti­nio­nis že­mi­na jo šei­mą.

Olim­pi­nės plau­ki­mo čem­pio­nės Rū­tos Mei­lu­ty­tės tė­vo Sau­liaus Mei­lu­čio kant­ ry­bė trū­ko. Jis nė už ką ne­su­tik­tų, kad bent li­tas iš 200 tūkst. li­tų bri­to tre­ne­rio Jo­ nat­ha­no Rud­do pre­mi­jos ati­tek­tų pir­ma­ jam Rū­tos tre­ne­riui Gied­riui Mar­ti­nio­niui.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ne­san­tai­ka tarp S.Mei­lu­čio ir jo duk­ros pir­mo­jo tre­ne­rio G.Mar­ti­ nio­nio plyks­te­lė­jo se­niai. Šiuo me­ tu šal­ta­sis ka­ras pa­sie­kė kul­mi­na­ ci­ją. Į „Kau­no die­nos“ re­dak­ci­ją atė­jęs S.Mei­lu­tis, jo ma­ma Al­do­na Mei­lu­tie­nė ir gy­ve­ni­mo drau­gė Ra­sa

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus, Artūro Morozovo nuo­tr.

Šven­čio­nie­nė kal­bė­jo apie pa­sku­ti­nį la­šą, per­pil­džiu­sį kant­ry­bės tau­rę.

Juo ta­po G.Mar­ti­nio­nio pa­si­sa­ky­ mai apie olim­pi­nės čem­pio­nės šei­ mą, bri­tą tre­ne­rį J.Rud­dą ir sam­pro­ ta­vi­mai apie tai, kad di­džio­ji da­lis 200 tūkst. li­tų bri­tui skir­tos pre­mi­ jos pri­klau­so jam, tre­ne­riui, mo­kiu­ siam plauk­ti R.Mei­lu­ty­tę Ši­lai­nių ba­sei­ne.

4

25p.

2

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

17

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,28

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

26

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Ant Mi­li­ko­nių kal­no siau­tė­jo van­da­lai Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Chu­li­ga­nai ne­pa­si­gai­lė­jo kau­nie­ čių mėgs­ta­mos vie­tos – kaip spė­ja­ ma, nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ ta­die­nį nuo Mi­li­ko­nių kal­no ap­ žval­gos aikš­te­lės nu­ri­den­ti ke­li ap­ sau­gi­nės tvo­re­lės blo­kai.

Vaiz­das: pik­ta­va­liai nu­ri­de­no še­šis blo­kus.

Apž­val­gos aikš­te­lė, nuo ku­rios at­si­ ve­ria vaiz­das į Vi­li­jam­po­lę ir Se­na­ mies­tį, ap­tver­ta ap­sau­gi­ne tvo­re­ le, ku­rią su­da­ro tris­de­šimt di­de­lių ne­leng­vų be­to­ni­nių blo­kų. Še­ši jų va­kar mė­tė­si šlai­to apa­čio­je – iš vir­šaus ma­tė­si ne­se­niai iš­gul­dy­ tos žo­lės žy­mės, ku­rias pa­li­ko nu­ ri­den­ti blo­kai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„Nie­ko apie tai ne­ži­no­me“, – „Kau­no die­nai“ te­pa­sa­kė Kau­ no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ry­šių su vi­suo­me­ne po­sky­rio vir­ši­nin­kė Si­mo­na Ba­nė­ nie­nė.

Man įdo­mu, kam da­bar nuo to nio­ ko­ji­mo ge­riau?

Apie įvy­kį ne­bu­vo gir­dė­jęs ir sa­ vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Juo­ zas An­ta­nas Bub­lys. „Nie­kas mums nie­ko ne­pra­ne­šė. Esu la­bai su­si­rū­

pi­nęs, nes tai ob­jek­tas, ver­tas ypa­ tin­go dė­me­sio. Prieš po­rą mė­ne­sių ten lan­kė­mės su vals­ty­bi­ne ko­mi­si­ ja, ta­čiau nie­ko pa­na­šaus ne­ma­tė­ me. Jau bu­vo at­si­ra­dę vers­li­nin­kų, ku­rie tu­rė­jo min­čių aikš­te­lę plės­ti, ša­lia steig­ti sa­vo vers­lą. Ste­bė­ti­na, kaip Kau­ne at­si­ran­da to­kių są­ži­nę pra­ra­du­sių žmo­nių. Man įdo­mu, kam da­bar nuo to nio­ko­ji­mo ge­ riau?“ – svars­tė sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vas.

Jis tei­gė nea­be­jo­jan­tis, kad tai – van­da­lų dar­bas, ir ap­gai­les­ta­vo, kad pa­na­šiems at­ve­jams lik­vi­duo­ ti Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus biu­ dže­te ne­nu­ma­ty­ta nė li­to. To­kių ob­jek­tų sa­vi­val­dy­bė taip pat nė­ra ap­drau­du­si.

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

Festivalio bankas Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Festivalio dienraðtis

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, 19 val.

Jachtklube Johann Strauss muzika ant vandens LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistë IRENA ZELENKAUSKAITË (sopranas) Dirigentas JUOZAS DOMARKAS Koncertà veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt Rugpjûèio 23 d., ketvirtadiená, 18 val.

Kauno valstybinëje filharmonijoje Klaviðø burtininkas MIROSLAV KULTYÐEV (fortepijonas, Rusija) Frédéric Chopin Bilietø kaina: 20, 30 Lt

Raminta Vaicekauskaitë

Didysis rëmëjas

Festivalá pristato

Luis Pacetti

BAIGIAMASIS KONCERTAS Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, 18 val.

Paþaislio vienuolyne GALA sarsuela KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas

Pa­vo­jin­gi: prieš 30–40 me­tų įreng­ti ra­dia­to­riai bet ku­rią aki­mir­ką ga­

li pri­da­ry­ti bė­dų.

Irena Zelenkauskaitë M.Aleksos nuotr.

Juozas Domarkas

Antonio Torres

Miroslav Kultyðev

Pablo Prados

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: RAMINTA VAICEKAUSKAITË (sopranas)

Modestas Pitrënas

Andalûzijos lyrinio teatro (Ispanija) þvaigþdës: LUIS PACETTI ANTONIO TORRES PABLO PRADOS Dirigentas MODESTAS PITRËNAS Bilietø kaina: 20, 30 Lt

Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose.

Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Filharmonijoje veikia Egidijaus Rudinsko grafikos darbø paroda. Informuojame, kad rugpjûèio 26 d. troleibusai iki stotelës„Kauno marios“ vyks iki 22 val.

Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Se­nus ra­dia­to­rius bū­ti­na keis­ti nau­jais Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riai įspė­ja, kad, pra­si­dė­jus šil­dy­ mo se­zo­nui, pa­se­nę ra­dia­to­riai ga­ li su­kel­ti ne­ma­žai rū­pes­čių, to­dėl pa­ta­ria jų kei­ti­mu pa­si­rū­pin­ti jau da­bar.

Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ir prieš pat jo pra­džią šių dar­bų at­lik­ti ne­ ga­li­ma, nes pa­gal ši­lu­mos tink­lų ir ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­nių prie­ žiū­ros tai­syk­les vi­si pla­ni­niai dar­ bai pri­va­lo bū­ti at­lik­ti ne se­zo­no me­tu. „Kad, pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­ nui, mū­sų ad­mi­nist­ruo­ja­mų na­mų gy­ven­to­jai ne­pa­tir­tų ne­pa­to­gu­mų, ra­gi­na­me se­nus, ko­ro­zi­jos pa­žeis­ tus ir nuo na­mo pa­sta­ty­mo eksp­ loa­tuo­ja­mus ra­dia­to­rius pa­keis­ ti nau­jais“, – sa­kė „Ma­no būs­to“ įmo­nių gru­pės Kau­no re­gio­no va­ do­vė Vi­da Nau­džiū­nie­nė.

Ad­mi­nist­ra­to­riai pri­me­na, kad už bu­te esan­čius ra­dia­to­rius at­sa­ kin­gas būs­to sa­vi­nin­kas, to­dėl, ra­ diatoriui pra­kiu­rus, ga­li tek­ti in­ ves­tuo­ti ne tik į nau­jus šil­dy­mo prie­tai­sus, bet ir į sa­vo bei už­lie­to kai­my­no bu­to re­mon­tą. „Ma­no būs­to“ spe­cia­lis­tai pa­ ta­ria: jei­gu pa­ste­bė­jo­te, kad ra­dia­ to­rius pa­žeis­tas ko­ro­zi­jos ar yra iš­si­pū­tęs, rei­kė­tų kuo sku­biau su­ si­siek­ti su na­mo va­dy­bi­nin­ku ar pa­sta­to ši­lu­mos ūkį pri­žiū­rin­čiu spe­cia­lis­tu. Šie po­žy­miai ro­do, kad

ra­dia­to­rius ga­li bū­ti ava­ri­nės būk­ lės ir ne­be­tin­ka­mas nau­do­ti. Ti­kė­ ti­na, kad jis šil­dy­mo se­zo­no me­tu ga­li iš­krės­ti pik­tą po­kštą – pra­ kiur­ti. To­kiu at­ve­ju ky­la pa­vo­jus, kad van­duo už­lies kai­my­nus.

Pa­sak įmo­nės spe­cia­lis­tų, jei­gu dau­gia­bu­čio skar­di­niai ra­dia­to­riai ne­keis­ti nuo na­mo pa­sta­ty­mo (apie 30–40 me­tų), juos bū­ti­na pa­keis­ ti nau­jais.

Prieš kei­čiant ra­dia­to­rius, pri­ va­lo­ma pa­reng­ti šil­dy­mo prie­tai­sų kei­ti­mo pro­jek­tą. Juo pa­si­rū­pins šil­dy­mo prie­tai­sų pro­jek­tų ren­gi­ mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės.

Pro­jek­tas rei­ka­lin­gas, kad ne­bū­tų pa­žeis­ti pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­mos pro­jek­ti­niai spren­di­niai, bū­tų pa­ rink­ti rei­kia­mo ga­lin­gu­mo ra­dia­ to­riai. Ti­kė­ti­na, kad, pa­kei­tus ra­ dia­to­rius be spe­cia­laus pro­jek­to, bus iš­ba­lan­suo­ta vi­so na­mo šil­dy­ mo sis­te­ma. Vie­nuo­se bu­tuo­se bus per karš­ta, ki­tuo­se – per šal­ta. Šil­dy­mo prie­tai­sų kei­ti­mo pro­ jek­tą gy­ven­to­jai tu­ri su­de­rin­ti su pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­ju.

Ra­dia­to­rių pa­kei­ti­mu pa­si­rū­pins na­mą ap­tar­nau­jan­ti bend­ro­vė. Jos at­sto­vai at­sa­kys į iš­ki­lu­sius klau­ si­mus ir re­ko­men­duos, kas ga­lė­tų at­lik­ti vi­sus dar­bus. Tie­siog pa­ta­ ria­ma su­si­siek­ti su na­mo va­dy­bi­ nin­ku.

KD inf.

3

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

Miestas

Nau­jos Paš­tu­vos baž­ny­čios vi­zi­ja

And­rius Kup­čins­ kas gra­si­na stab­dy­ti Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­ jos elekt­ri­nės (KTE) ak­ci­jų par­da­vi­mą, tad pi­ges­nės ši­lu­ mos dar ga­li tek­ti pa­lauk­ti. Opo­zi­ci­ja mies­to va­do­vą kal­ ti­na vir­ši­jant įga­lio­ji­ mus.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Ge­gu­žę Šv.Bar­bo­ros Paš­tu­vos baž­ny­čią su­nio­ko­ju­sio gais­ro ty­ ri­mas dar ne­baig­tas. Ku­lau­tu­vos kle­bo­nas Ša­rū­nas Pet­raus­kas ne­sus­kai­čia­vo lieps­nos pa­da­ry­ tos ža­los dy­džio, ta­čiau jo min­tys jau su­ka­si apie nau­jos baž­ny­čios sta­ty­bą. Žai­di­mai: kol R.Šat­kaus­ko (kairėje) va­do­vau­ja­ma „Kau­no ener­gi­jos“

ste­bė­to­jų ta­ry­ba gi­li­no­si į ak­ci­jų par­da­vi­mo są­ly­gas, A.Kup­čins­kas su ki­tais kon­ser­va­to­riais ruo­šė sa­vo rei­ka­la­vi­mų pa­ke­tą. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Me­ro iš­si­šo­ki­mai ga­li kai­nuo­ti mi­li­jo­nus Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Nau­ji rei­ka­la­vi­mai

„Kau­no ener­gi­jos“ val­dy­ba ir ste­ bė­to­jų ta­ry­ba pri­ta­rė KTE ak­ci­jų par­da­vi­mui, ta­čiau va­kar „Kau­no ener­gi­jos“ ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dęs me­ras And­ rius Kup­čins­kas ėmė kel­ti pa­ni­ ką. Di­džiau­sio „Kau­no ener­gi­ jos“ ak­ci­nin­ko – Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės – at­sto­vu pri­si­sta­ tęs A.Kup­čins­kas dės­tė, kad ak­ci­ jų par­da­vi­mo klau­si­mas esą bu­vo spren­džia­mas įtar­ti­nai sku­biai, o su­de­rė­tos są­ly­gos nė­ra ge­ros. Me­ ras tei­gė tar­sią­sis su tei­si­nin­kais.

Neat­me­tė ti­ki­my­bės, kad ga­li bū­ ti kreip­ta­si į teis­mą. „Val­dy­ba de­ri­no są­ly­gas, ku­rios ker­ta­si su ak­ci­nin­ko po­zi­ci­ja“, – pa­reiš­kė me­ras.

Va­kar A.Kup­čins­kas pa­dik­ta­vo pa­pil­do­mas są­ly­gas, ku­rios tu­rė­tų bū­ti per­duo­tos 99,5 pro­c. KTE ak­ ci­jų par­duo­ti ke­ti­nan­čiam „Gazp­ ro­mui“. „Ma­nau, kad nie­ko iš to ne­bus, nes lei­di­mui par­duo­ti ak­ci­jas pri­ ta­rė ir val­dy­ba, ir ste­bė­to­jų ta­ry­ ba. Lei­di­mas jau pa­sie­kė Mask­vą.

Ta­čiau aš ne­su tei­si­nin­kas, ga­ liu ko nors ir ne­ži­no­ti. Dar ne­te­ ko gir­dė­ti, kad įmo­nės ak­ci­nin­kas priim­tų spren­di­mą, ku­ris prieš­ta­ rau­ja anks­čiau priim­tam įmo­nės val­dy­bos spren­di­mui“, – ste­bė­jo­si „Kau­no ener­gi­jos“ ste­bė­to­jų ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Ry­tis Šat­kaus­kas.

Kon­ser­va­to­riai pra­mie­go­jo

Per ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­mą A.Kup­ čins­kas nuo­lat kar­to­jo kal­ban­tis sa­ vi­val­dy­bės var­du, ta­čiau iš tie­sų nie­ kas jo neį­pa­rei­go­jo at­sto­vau­ti Kau­nui spren­džiant KTE klau­si­mus. „Jis at­sto­vau­ja tik kon­ser­va­to­ riams. Šiuo klau­si­mu nė ne­si­ta­ rė su ki­tais Kau­no mies­to ta­ry­bos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riais“, – kal­bė­jo R.Šat­kaus­kas.

Be­veik vi­sas KTE ak­ci­jas val­do „Gazp­ro­mas“, ta­čiau pri­va­ti­za­vi­ mo su­tar­ty­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kad ak­ci­jas par­duo­ti nu­spren­du­si Ru­ si­jos kom­pa­ni­ja tu­ri gau­ti „Kau­no ener­gi­jos“ lei­di­mą.

Jis at­sto­vau­ja tik kon­ser­va­to­riams. Šiuo klau­si­mu nė ne­si­ta­rė su ki­tais Kau­no mies­to ta­ry­ bos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riais.

Apie šį pra­šy­mą sa­vi­val­dy­bė­je ži­ no­ma nuo pa­va­sa­rio. Vis dėl­to nuo ta­da mies­to val­džia KTE par­da­vi­ mo klau­si­mų spren­di­mui su­ge­bė­jo su­bur­ti vos vie­ną van­giai dir­bu­sią dar­bo gru­pę, ku­riai va­do­va­vo kon­ ser­va­to­riai. Jų ne­no­ras leis­ti par­ duo­ti ak­ci­jas iš­ryš­kė­jo lie­pą. Klau­si­ mas pra­dė­tas vil­kin­ti, ta­čiau tai da­rę žmo­nės pra­mie­go­jo tin­ka­mą mo­ men­tą ir neuž­bė­go įvy­kiams už akių.

„Kau­no ener­gi­jos“ val­dy­ba ir ste­bė­ to­jų ta­ry­ba par­da­vi­mui pri­ta­rė.

Lei­di­mas par­duo­ti KTE ak­ci­jas prieš po­rą die­nų pa­sie­kė „Gazp­ro­ mo“ būs­ti­nę Mask­vo­je. Kom­pa­ni­jos va­do­vy­bė jau va­kar ga­lė­jo per­leis­ ti ak­ci­jas Švei­ca­ri­jo­je re­gist­ruo­tai bend­ro­vei „Cle­ment Po­wer Ven­ tu­re“. Ne­pat­vir­tin­tais duo­me­ni­ mis, pa­ke­to kai­na – 116 mln. li­tų. Ža­da griau­ti mo­no­po­lį

A.Kup­čins­kas nė­ra įsi­ti­ki­nęs, ar dar ga­li su­stab­dy­ti ak­ci­jų par­da­ vi­mą, ta­čiau ža­da pa­mo­ky­ti jo va­ liai ne­pak­lu­su­sią „Kau­no ener­gi­ jos“ val­dy­bą. „Ji ne­klau­so pa­grin­di­nio ak­ci­ nin­ko va­lios, o iš­si­de­rė­ti bu­vo ga­ li­ma daug dau­giau, nei iš­si­de­rė­jo „Kau­no ener­gi­jos“ val­dy­ba“, – ži­ niask­lai­dai tei­gė A.Kup­čins­kas.

Jei ak­ci­jų par­da­vi­mas pa­vyks, Kau­ne grius iki šiol gy­va­vęs mo­no­ po­lis. „Kau­no ener­gi­ja“ šiuo me­tu iš KTE yra įsi­pa­rei­go­ju­si pirk­ti bent 80 pro­c. vi­sos Kau­ne per­ka­mos ši­ lu­mos. Jei KTE at­si­durs „Cle­ment Po­wer Ven­tu­re“ ran­ko­se, „Kau­no ener­gi­ja“ iš elekt­ri­nės įsi­pa­rei­gos pirk­ti vos 50 pro­c. rei­ka­lin­gos ši­ lu­mos, o po ke­le­rių me­tų ir šis įsi­ pa­rei­go­ji­mas pra­nyks.

Be to, nau­juo­ju KTE sa­vi­nin­ku ga­lin­ti tap­ti kom­pa­ni­ja ža­da pri­ siim­ti vi­sas elekt­ri­nei iki šiol skir­ tas bau­das ir sko­las, į cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos ener­gi­jos ūkį in­ ves­tuo­ti 10 mln. li­tų, o į nau­ją bio­ ku­ro ka­ti­li­nę – iki 300 mln. li­tų.

Net­ru­kus po ge­gu­žės 9-ąją me­di­ nę Paš­tu­vos baž­ny­tė­lę su­nio­ko­ju­ sio gais­ro bu­vo pra­sprū­du­si min­ tis apie nau­ją baž­ny­čią. Vis dėl­to įvai­rios neo­fi­cia­lios ver­si­jos dėl gais­ro prie­žas­ties, esą baž­ny­čia pa­deg­ta dėl čia bu­vu­sių ver­tin­gų XVIII–XIX a. pa­veiks­lų, šią idė­ją nu­stū­mė į ant­rą pla­ną.

Ku­lau­tu­vos kle­bo­nas Š.Pet­ raus­kas pa­tvir­ti­no ne­pa­lai­do­jęs vil­ties, kad Paš­tu­vo­je iš­kils nau­ja baž­ny­čia. „Su­si­bū­rė­me to­kia ak­ ty­vių, vers­lių žmo­nių gru­pė, ku­rie no­ri, kad baž­ny­čia bū­tų at­sta­ty­ta.

Rin­ko­mės ne kar­tą ir kal­bė­jo­mės, ko­kiu bū­du ir kaip grei­tai mes tą dar­bą ga­lė­tu­me pa­da­ry­ti“, – tvir­ ti­no kle­bo­nas. Š.Pet­raus­kas ne­slė­pė, kad tai, kas vyks­ta, dar tik kal­bos ir vi­ zi­jos. Kliū­tis – fi­nan­sa­vi­mas. Vis dėl­to, ko­kia pre­li­mi­na­riai su­ma bū­tų rei­ka­lin­ga at­sta­to­mai Paš­ tu­vos baž­ny­čiai, taip pat ap­kal­bė­ ta. „Dar ne­ži­no­me, nei koks pro­ jek­tas bū­tų, ta­čiau ma­no­me, kad rei­kė­tų ko­kių 3 mln. li­tų“, – dės­ tė kle­bo­nas. Šią su­mą Š.Pet­raus­kas grin­ dė pa­sku­ti­niu me­tu sta­to­mų ar­ ba pa­sta­ty­tų baž­ny­čių sta­ty­bų są­ma­to­mis. Kle­bo­nas ne­si­lei­do į il­gas dis­ku­si­jas apie nau­jos Paš­ tu­vos baž­ny­čios sta­ty­bą. Esą to­

kios kal­bos ga­li bū­ti rea­lios, kai bus ras­tas fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nis.

Kau­no ra­jo­no po­li­ci­ja, ku­ ri aiš­ki­na­si ne­lai­mės ap­lin­ky­ bes, Ku­lau­tu­vos kle­bo­nui ne­gai­ li prie­kaiš­tų. „Baž­ny­čia iki šiol ne­sus­kai­čia­vo, kiek ža­los pa­ty­ rė. Dar kar­tą nu­siun­čiau raš­tą, ku­riuo pri­mi­niau apie bū­ti­nu­mą su­skai­čiuo­ti lieps­nos su­nio­ko­tą baž­ny­čios tur­tą“, – sa­kė Kau­no ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­ rė­ja Vi­ta Va­lat­ke­vi­čie­nė.

Ty­rė­ja mi­nė­jo, kad ty­ri­mą stab­ do lau­kia­mos iš­va­dos. Bu­vo pa­ skir­ta at­ski­ra elekt­ros įva­do sky­ di­nės eks­per­ti­zė. Vis dėl­to gais­rų ty­ri­mo cent­ras dar neat­siun­tė at­ sa­ky­mo. Po elekt­ros lai­dų eks­per­ ti­zės paaiš­kė­jo, kad juo­se trum­po jun­gi­mo ne­bu­vo. To­dėl la­bai svar­ bu ži­no­ti, ar trum­po jun­gi­mo ne­ bu­vo elekt­ros sky­di­nė­je.

Dar kar­tą nu­siun­ čiau raš­tą, ku­riuo pri­mi­niau apie bū­ti­nu­mą su­skai­ čiuo­ti lieps­nos su­ nio­ko­tą baž­ny­ čios tur­tą. „Kai gau­siu eks­per­tų at­sa­ky­mą dėl elekt­ros sky­di­nės ty­ri­mo, ta­ da jį nu­sių­siu ug­nia­ge­siams ir jie su­ra­šys ga­lu­ti­nį at­sa­ky­mą“, – ty­ ri­mo ei­gą aiš­ki­no V.Va­lat­ke­vi­čie­ nė. Gal­būt šis ty­ri­mas pa­ro­dys, kad trum­pas jun­gi­mas vis dėl­ to bu­vo. Nuo pat ty­ri­mo pra­džios ty­rė­ja ne­slė­pė abe­jo­nių, kad ši ne­lai­mė ne­bu­vo ty­či­nė žmo­gaus veik­la.

Su­ma: kad nuo­dė­gu­lių vie­to­je Paš­tu­vo­je iš­kil­tų nau­ja baž­ny­čia, rei­

kia 3 mln. li­tų.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

4

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

miestas

Kar­tu: tė­vas ir duk­ra džiau­gia­si pui­kiais san­ty­kiais.

Sau­liaus Mei­lu­čio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Trab­zo­nas: Rū­ta gan šal­tai rea­ga­vo į pir­mo­jo tre­ne­rio G.Mar­ti­nio­nio svei­ki­ni­mus.

R.Mei­lu­ty­tės tė­vas – prieš pir­mą­jį tre­ne­rį 1 „Gied­rius Mar­ti­nio­nis – žmo­gus, su­sto­jęs kaž­kur pu­siau­ke­ Pa­si­sa­ky­mai įpy­lė ži­ba­lo

lė­je, ir bus ge­ras iki tam tik­ro ly­gio.

Bet jis ne­bus tau­rus, iš­ki­lus, do­ras žmo­gus, ne­bus as­me­ny­bė“, – ta­rė S.Mei­lu­tis.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, Pli­mu­te, su duk­ra Rū­ta ir sū­nu­mi Min­dau­ gu gy­ve­nan­tis vy­ras ir šian­dien pa­ me­na 2010 m. sau­sį G.Mar­ti­nio­nio jam pa­sa­ky­tus žo­džius: „Lon­do­no olim­pia­da yra ne­rea­lus sie­ki­nys, nes olim­pia­da – ne var­ly­ny­kas. Rū­ tai rei­kia su­bręs­ti, to­dėl tik Rio de Ža­nei­ro olim­pia­da ga­li bū­ti rea­li Rū­tos per­spek­ty­va.“ Tai – tik vie­na smul­ki de­ta­lė iš se­niai pra­si­dė­ju­sios ne­san­tai­ kos ka­ro tarp R.Mei­lu­ty­tės tė­vo ir plau­ki­mo tre­ne­rio G.Mar­ti­nio­nio.

Tik­ras šal­ta­sis ka­ras įsi­lieps­no­jo po da­bar­ti­nių G.Mar­ti­nio­nio pa­si­ sa­ky­mų spau­do­je ir te­le­vi­zi­jo­je.

Pen­kio­li­ka­me­tei čem­pio­nei at­ vy­kus į Lie­tu­vą, ati­dūs žmo­nės pa­ ste­bė­jo, kad Rū­ta gan šal­tai ir šiek tiek su­tri­ku­si priė­mė pir­mo­jo sa­vo tre­ne­rio svei­ki­ni­mus, o per šven­ti­ nius ren­gi­nius Vil­niu­je, Kau­ne, taip pat pre­zi­den­tū­ro­je Ši­lai­nių plau­ki­ mo ba­sei­no tre­ne­ris taip ir ne­priė­ jo prie R.Mei­lu­ty­tės tė­vo ir jo šei­ mos.

Tar­si aso­cia­lio­je šei­mo­je

„La­bai il­gai ken­tė­jo­me, dėl Rū­ tos ne­no­rė­jo­me to kel­ti vie­šu­mon, bet kai Mar­ti­nio­nis vi­suo­se pa­ si­sa­ky­muo­se ėmė aukš­tin­ti sa­ve, men­kin­ti Rū­tos tre­ne­rį bri­tą, ma­ ne, šei­mą, neiš­lai­kė­me“, – at­si­ du­so olim­pi­nės čem­pio­nės tė­vas S.Mei­lu­tis. „Iš jo kal­bų su­si­da­ro įspū­dis, kad Rū­ta au­go vos ne aso­cia­lio­je šei­ mo­je, jaus­da­ma ne­pri­tek­lių, tar­si pa­mes­ti­nu­kė, jos gy­ve­ni­mas bu­ vo pil­nas kan­čios, o Gied­rius bu­ vo lyg ant­ra­sis tė­vas, gel­bė­to­jas, jai nu­tie­sęs ke­lią iki auk­so me­da­ lio Lon­do­ne“, – py­ko S.Mei­lu­tis. „Ket­ve­rių me­tų ne­te­ko mo­ti­nos,

tė­vo ša­lia ne­bu­vo, į gy­ve­ni­mą te­ ko ka­bin­tis ran­ko­mis ir ko­jo­mis...

Ji ver­kė nak­ti­mis, kai tė­tis ne­lei­do plauk­ti... Te­ko įro­di­nė­ti tė­vui, kad ji tu­ri plauk­ti, kad yra tam su­tver­ ta. Tu­rė­jau įdė­ti la­bai daug sa­vo ener­gi­jos ir pa­stan­gų, kad jis pa­ti­ kė­tų... Rū­ta lai­mė­jo 1000 li­tų pre­ mi­ją, ku­rią pa­si­slė­pė mal­ki­nė­je, o tė­tis prie­kaiš­ta­vo, kad ma­žam vai­ kui duo­ti to­kie pi­ni­gai ir tei­ra­vo­ si, ar jų neiš­taš­kė... Pir­ma­sis tre­ ne­ris vir­da­vo ar­ba­tą, ne­mo­ka­mai mai­tin­da­vo, auk­lė­da­vo ir rū­pi­no­si kaip tė­vas“, – G.Mar­ti­nio­nio pa­si­ sa­ky­mus kar­to­jo Rū­tos tė­tis.

mo­kyk­lo­je pas tre­ne­rę Li­ną Damb­ raus­kai­tę.

Su bro­liais po me­džius be­si­kars­ čiu­siai, fut­bo­lą žai­du­siai tvir­tai, ener­gin­gai Rū­tai ne­pa­ti­ko žais­ ti su mer­gai­tė­mis, o žais­ti krep­ ši­nį su ber­niu­kais bu­vo ne išei­tis.

Ga­lu­ti­nį taš­ką pa­dė­jo Rū­tos ko­jos trau­ma – R.Mei­lu­ty­tės šei­mai gy­ dy­to­jai pa­sa­kė, kad jai ne­pa­tar­ti­ na šo­ki­nė­ti. „Nu­ve­dė­me vėl į plau­ki­mą, nes su­pra­to­me, kad vai­kas tik­rai sa­ve ten at­ra­do. Ne­no­rė­da­mi psi­cho­ lo­giš­kai trau­muo­ti Rū­tos, lei­do­me pa­si­rink­ti, kas iš­ties jai pa­ti­ko“, – aiš­ki­no S.Mei­lu­tis.

Mo­čiu­tė verks­mo ne­gir­dė­jo

„Koks įspū­dis su­si­da­ro apie mū­ sų šei­mą?!“ – emo­cin­gai klau­sė S.Mei­lu­tis. „Rū­tos gy­ve­ni­mas bu­vo gra­žus, pil­nas džiaugs­mo ir mei­lės. Ja bu­ vo rū­pi­na­ma­si, jai bu­vo die­gia­ mos svar­biau­sios ver­ty­bės, – ti­ki­ no S.Mei­lu­tis. – Šei­ma, ar­ti­mie­ji, drau­gai ži­no, ko­kius ra­šy­da­vau laiš­kus, kiek bend­rau­da­vo­me su vai­kais, kaip dėl jų sun­kiai dirb­da­ vau ir siųs­da­vau do­va­nų, pi­ni­gų.“ „Nak­ti­mis ji ne­verk­da­vo, mes juk mie­go­da­vo­me kar­tu, – ste­bė­ jo­si Rū­tos mo­čiu­tė A.Mei­lu­tie­nė.

– O kai ji lai­mė­jo pre­mi­ją, pa­ta­riau nu­si­pirk­ti ba­tus, o ki­tus pi­ni­gė­lius at­si­dė­ti.“ „Aš bu­vau ir te­be­su įsi­ti­ki­nęs, kad 12 me­tų vai­kui ne­de­rė­tų tu­rė­ti daug pi­ni­gų, juos tu­rė­tų val­dy­ti tė­ vai, ku­rie tu­ri gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, o vai­kui už­ten­ka pi­ni­gų smul­kioms iš­lai­doms – le­dams, tu­ši­nu­kams“, – sa­vo nuo­mo­nę sa­kė S.Mei­lu­tis.

Sau­lius Mei­lu­tis:

Rū­tos gy­ve­ni­mas bu­vo gra­žus, pil­nas džiaugs­mo ir mei­lės.

Ja bu­vo rū­pi­na­ma­si.

Jo gy­ve­ni­mo drau­gė R.Šven­čio­ nie­nė pa­me­na vie­ną iš smul­kių konf­lik­tų su G.Mar­ti­nio­niu, kai šis, net ne­pers­pė­jęs jos ir mo­čiu­tės, nu­ spren­dė Rū­tą ves­ti pas gy­dy­to­ją. „Mes jau bu­vo­me ap­si­lan­kę Kli­ ni­ko­se ir su­si­ta­rę dėl an­gi­nos ope­ ra­ci­jos, kai stai­ga va­ka­re mo­čiu­tė su­ži­no­jo, kad pa­ts tre­ne­ris, nie­ko ne­pers­pė­jęs, ki­tą ry­tą Rū­tą no­rė­ jo ves­ti pas me­di­kus“, – ste­bė­jo­ si R.Šven­čio­nie­nė. Bū­tent ji tu­ rė­jo ofi­cia­lų tuo­met JAV dir­bu­sio S.Mei­lu­čio lei­di­mą rū­pin­tis duk­ra ir ves­ti pas me­di­kus.

Pas gy­dy­to­ją – sa­va­va­liš­kai

Bū­tent Rū­tos mo­čiu­tė A.Mei­lu­tie­ nė, pa­si­ta­ru­si su sū­nu­mi, nu­ve­dė anū­kę lan­ky­ti plau­ki­mo į Ši­lai­nius pas G.Mar­ti­nio­nį. Vis dėl­to krep­ ši­nis Lie­tu­vo­je tu­ri se­nas gar­bin­ gas tra­di­ci­jas, pui­kias są­ly­gas, tad vė­liau tė­vas Rū­tą iš­lei­do lan­ky­ ti krep­ši­nio tre­ni­ruo­čių A.Sa­bo­nio

San­ty­kiai pa­šli­jo prieš fes­ti­va­lį

Šal­ta­sis G.Mar­ti­nio­nio ir S.Mei­lu­ čio ka­ras įsi­lieps­no­jo, kai tė­vas nu­ spren­dė Rū­tą at­si­vež­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, kur jai pa­rin­ko be­ne ge­ riau­sią plau­ki­mo mo­kyk­lą šio­je ša­ ly­je – „Ply­mouth Lean­der Swim­ ming Club“.

„Jo­nat­ha­nas Rud­das – pui­kus psi­cho­lo­gas, pe­da­go­gas ir la­bai kva­li­fi­kuo­tas tre­ne­ris, išug­dęs ne vie­ną Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos čem­ pio­na­tų me­da­li­nin­ką“, – šei­mai pa­ti­ku­sį pa­ty­ru­sį ang­lą tre­ne­rį gy­ rė S.Mei­lu­tis.

Jo ir pir­mo­jo Rū­tos tre­ne­rio G.Mar­ti­nio­nio san­ty­kiai pa­šli­ jo prieš 2011 m. Tur­ki­jos Trab­zo­ no mies­te vy­ku­sį Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nį fes­ti­va­lį.

S.Mei­lu­tis pa­gei­da­vo, kad į šį spor­to ren­gi­nį su jo duk­ra vyk­tų J.Rud­das – tre­ne­ris, dir­bęs su Rū­ ta Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. Vis dėl­ to jau­ni­mo rink­ti­nės tre­ne­riu bu­ vo pa­skir­tas G.Mar­ti­nio­nis.

ras daug da­ly­kų ir jai bus už­da­ry­ ti ke­liai“, – pik­ti­no­si S.Mei­lu­tis. „Po to, kai Rū­ta pa­sie­kė re­zul­ ta­tų Še­fil­de, Mar­ti­nio­nis ga­lu­ti­nai su­pra­to, ką ga­li pra­ras­ti – ke­lio­nes, lė­šas, to­dėl bet ko­kia kai­na ban­dė ją iš­lai­ky­ti, nu­teik­da­mas prieš ma­ ne. O ji la­bai ge­ros šir­dies mer­gai­tė, ku­ri tam pa­si­da­vė. To­dėl pus­me­tį aš jai bu­vau tar­si ka­lė­ji­mo pri­žiū­ rė­to­jas, o tre­ne­ris Gied­rius – tar­si ge­ra­sis gel­bė­to­jas, ant­ra­sis tė­vas.“ S.Mei­lu­čio įsi­ti­ki­ni­mu, jo duk­ ros me­da­lis pir­ma­jam tre­ne­riui G.Mar­ti­nio­niui ta­po tam tik­ra ri­bi­ ne si­tua­ci­ja, at­sklei­du­sia ne pa­čias ge­riau­sias jo cha­rak­te­rio pu­ses.

Pa­ma­tai ir rū­mai

At­vi­ras laiš­kas LPF ir LTOK

„Kau­no die­nai“ S.Mei­lu­tis pa­ro­ dė 2011 m. ba­lan­džio 21 d. LPF ir LTOK (iš vi­so 15 as­me­nų) iš­siųs­to laiš­ko ko­pi­ją. Laiš­ke bu­vo iš­var­dy­ ta daug de­ta­lių iš Rū­tos vai­kys­tės, ar­gu­men­tuo­jant, ko­dėl S.Mei­lu­ tis pa­gei­dau­ja, kad Rū­tos tre­ne­ris Trab­zo­ne bū­tų ne G.Mar­ti­nio­nis, o J.Rud­das. „Siek­da­mas iš­veng­ti G.Mar­ti­ nio­nio ža­lin­gos įta­kos Rū­tai tą­ sos, rink­siuo­si ne­leis­ti Rū­tai vyk­ti į EJOF Trab­zo­ne“ – at­vi­ra­me laiš­ ke prieš me­tus sa­vo spren­di­mą ar­ gu­men­ta­vo S.Mei­lu­tis. Į Trab­zo­no Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nį fes­ti­va­lį R.Mei­lu­ty­tė iš­ va­žia­vo su bri­tu tre­ne­riu J.Rud­du.

Vai­ką nu­tei­kė prieš tė­vą?

S.Mei­lu­tis ne­slė­pė: pir­ma­sis pus­ me­tis Ang­li­jo­je, ku­rio­je jis jau gy­ ve­no su jam la­bai pa­dė­ju­siu vy­ riau­siu sū­nu­mi Min­dau­gu, at­vy­kus Rū­tai bu­vo la­bai sun­kus. „G.Mar­ti­nio­nis gud­riai ma­ni­ pu­lia­vo 11–13 me­tų vai­ku, nu­tei­ ki­nė­jo Rū­tą prieš ma­ne, vi­saip įkal­bi­nė­da­mas ne­vyk­ti į Ang­li­ ją. Jis men­ki­no Jo­nat­ha­ną, sa­ ky­da­mas, kad Rū­ta Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je nie­ko ge­ro ne­ras, sun­ kiai pri­si­tai­kys, o Lie­tu­vo­je pra­

Ne, S.Mei­lu­tis ir jo šei­ma jo­kiu bū­du ne­nu­ver­ti­na pir­mo­jo Rū­tos tre­ne­rio nuo­pel­nų. Vis dėl­to pui­ kiai pa­me­na G.Mar­ti­nio­nio žo­ džius, kad „olim­pia­da – ne var­ ly­ny­kui“.

Lie­tu­vio men­ki­na­mas bri­tas tre­ne­ris dau­giau nei dve­jus me­ tus R.Mei­lu­ty­tę in­ten­sy­viai ren­gė olim­pia­dai, ku­rio­je ši iš­ko­vo­jo auk­ so me­da­lį.

S.Mei­lu­tis kal­bė­jo, kad J.Rud­ dą su G.Mar­ti­nio­niu ga­li­ma ly­gin­ ti kaip Ar­vy­dą Sa­bo­nį su Min­dau­gu Le­ke­raus­ku: pir­ma­sis bu­vo me­ni­ nin­kas, o ant­ra­sis – pie­ši­mo mo­ ky­to­jas. „Pik­ta, kad G.Mar­ti­nio­nis vi­sur aukš­ti­na sa­ve, men­kin­da­mas ki­ tus. Ir gvie­šia­si bri­tui pri­klau­san­ čios pre­mi­jos. Aš nie­ko prieš, te­gul plau­ki­mo fe­de­ra­ci­ja ar LTOK ski­ria Gied­riui pre­mi­ją. Bet Mar­ti­nio­nis pa­da­rė dar­bą, ku­rį tu­rė­jo pa­da­ry­ti.

Kaip ir aš, mo­čiu­tė, Rū­tos drau­gai.

Vi­si ver­ti da­lies me­da­lio. Nuo Ši­ lai­nių ba­sei­no va­ly­to­jos iki di­rek­ to­riaus“, – sun­kiai tram­dė emo­ci­ jas S.Mei­lu­tis. „G.Mar­ti­nio­nis iš­lie­jo pa­ma­tą, bet pui­kius rū­mus su vai­ni­ku ant vir­šaus pa­sta­tė Jo­nat­ha­nas“, – tre­ ne­rių nuo­pel­nus įver­ti­no R.Mei­lu­ ty­tės tė­vas.

5

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

miestas

G.Martinionis: tai aš ją įkal­bė­jau iš­va­žiuo­ti Ta­das Šir­vins­kas

t.sirvinskas@kaunodiena.lt

Ne­gar­bin­gu el­ge­siu su bu­vu­sia auk­lė­ti­ne Rū­ta Mei­lu­ty­te ap­kal­ tin­tas plau­ki­mo tre­ne­ris Gied­rius Mar­ti­nio­nis tei­gia vi­sa­da rū­pi­nę­ sis mer­gai­tės ge­ro­ve ir bu­vęs jai la­ bai ar­ti­mas. Jis ma­no, kad dėl šios prie­žas­ties ir ga­lė­jo su­lauk­ti šmeiž­ to strė­lių.

G.Mar­ti­nio­nis tei­gia ne­ga­lin­tis su­ pras­ti, ko­dėl bu­vu­sios auk­lė­ti­nės tė­vas Sau­lius Mei­lu­tis apie jį pa­ sa­ko­ja, anot jo, ne­bū­tus da­ly­kus.

Pa­sak G.Mar­ti­nio­nio, vie­nin­te­lė ga­li­ma prie­žas­tis – pa­vy­das, kad tre­ne­rio san­ty­kiai su R.Mei­lu­ty­te bu­vo ar­ti­mes­ni nei jos su tė­vu.

– Tarp jū­sų ir Rū­tos tė­vo įvy­ko kaž­koks konf­lik­tas?

– Ne­bu­vo jo­kio konf­lik­to. Gal jis jau­čia ko­kį nors ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, kad, prieš iš­va­žiuo­jant į Ang­li­ją, Rū­tai tu­rė­jau dvi­gu­bai di­des­nę įta­ ką, nei tu­rė­jo jis.

– S.Mei­lu­tis tei­gia, kad vi­so­mis iš­ga­lė­mis ban­dė­te lai­ky­ti Rū­tą Lie­tu­vo­je, tai­kė­te net psi­cho­lo­ gi­nį šan­ta­žą.

– Ji pa­ti ne­no­rė­jo nie­kur va­žiuo­ti.

Aš ją tu­rė­jau įkal­bė­ti, kad ji iš­va­ žiuo­tų. Šiuo klau­si­mu ma­no po­zi­ci­ ja su­ta­po su tė­vo – vai­kas tu­ri aug­ ti su tė­vais.

– Jū­sų ir S.Mei­lu­čio pa­sa­ko­ji­ mai ne­su­tam­pa. Ko­dėl?

– Ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Gal jis jau­čia as­ me­ni­nę nuo­skau­dą, kad ne­tu­ri ar­ti­ mo ry­šio su vai­ku ir dėl to kal­ti­na ma­ne. Į tai ne­krei­piu dė­me­sio. Mes bu­vo­me su juo su­si­ta­rę, kad pa­dė­siu Rū­tą įkal­bė­ti iš­va­žiuo­ti. O iš­va­žia­ vęs jis pa­reiš­kė, kad aš esu iš­vis ne­ ti­kęs tre­ne­ris, o Rū­ta pa­ti, be ma­no pa­gal­bos, ga­lė­jo tap­ti tarp­tau­ti­nio ly­gio meist­re. Jei­gu jau aš toks blo­ gas tre­ne­ris, ko­dėl pas ma­ne tre­ni­ ruo­tis atei­na dau­gy­bė vai­kų, kaip aš išug­džiau ne vie­ną ir ne du Lie­tu­vos re­kor­di­nin­kus, čem­pio­nus?

– Tai ne­kir­ši­no­te tė­vo su duk­ ra?

– Ne. Prie­šin­gai. Pui­kiai ži­nau, ką reiš­kia šei­ma, ir kiek­vie­nu klau­si­mu Rū­tai re­ko­men­da­vau tar­tis su tė­vu.

Nė vie­no blo­go žo­džio apie jį Rū­tai ne­su pa­sa­kęs.

– Vis dėl­to Rū­tos ap­si­spren­di­ mas lik­ti Lie­tu­vo­je jums bū­tų

nau­din­gas. Rū­tos re­zul­ta­tai bu­ vo nau­din­gi jū­sų kar­je­rai.

rė­jau. Aš ta­pau jau­nu­čių rink­ti­nės tre­ne­riu, bet al­gos už tai ne­ga­vau, net tu­rė­jau nuo­sto­lių. Ma­no tre­ni­ ruo­ja­mi vai­kai iš­si­bė­gio­jo, nes pa­ ma­tė, kad itin di­de­lį dė­me­sį ski­riu Rū­tai, o ki­tiems jo li­ko ma­žiau.

– Tur­būt nu­si­vy­lė­te, kad ne­pa­ vy­ko gau­ti pre­mi­jos?

– Aiš­ku. Bet skau­džiau­sia, kad tė­ vas man net ačiū ne­pa­sa­kė, net ran­kos ne­pas­pau­dė. O aš jį kaž­ka­ da tu­rė­jau įti­ki­nė­ti, įkal­bi­nė­ti leis­ ti Rū­tai plauk­ti.

Gied­rius Mar­ti­nio­nis:

Skau­džiau­sia, kad tė­ vas man net ačiū ne­ pa­sa­kė, net ran­kos ne­ pas­pau­dė.

– Be abe­jo. Ma­no kaip tre­ne­rio įver­ti­ni­mai pri­klau­so nuo ma­no tre­ni­ruo­ja­mų spor­ti­nin­kų įver­ti­ni­ mo. Kaž­ko­dėl įžvel­gia­ma blo­gy­bė, kad aš sie­kiu kil­ti kar­je­ros laip­tais.

Ne­jau­gi tai yra blo­gai? Kas ne­no­ri kar­je­ros pa­da­ry­ti? Bet dėl jos nie­ka­ da ne­ke­ti­nau sto­ti tarp Rū­tos ir jos tė­vo ir fi­nan­si­nės nau­dos iš to ne­tu­

– Ar tie­sa, kad Rū­tos tė­vui sa­ kė­te, jog Lon­do­no olim­pia­do­je jai nė­ra rei­ka­lo da­ly­vau­ti?

– Kai vy­ko tas po­kal­bis, mes Lon­do­ no olim­pia­do­je star­tuo­ti tik­rai dar ne­pla­na­vo­me, ne­sie­kė­me re­zul­ta­ to pa­de­monst­ruo­ti kuo grei­čiau. Aš ją sau­go­jau. Mes la­bai at­sar­giai di­ di­no­me krū­vius. Jei per­krau­si jau­no spor­ti­nin­ko šir­dį, ga­li­ma pa­da­ry­ti di­de­lės ža­los svei­ka­tai. Spor­ti­nin­ kas ug­do­mas pa­gal am­žiaus tarps­ nius. Ne­ga­li 10 me­tų vai­kas lan­ky­ti štan­gi­nės. Aš tė­vui ir pa­sa­kiau, kad Lon­do­no olim­pi­nės žai­dy­nės nė­ ra mū­sų prio­ri­te­tas. Sa­kiau tie­są, o tė­vas – mak­si­ma­lis­tas. Tuo me­tu jai bu­vo tik 12 me­tų, nie­kas ne­gal­vo­jo,

kad po ke­le­rių me­tų jau bus to­kie re­ zul­ta­tai. Iki pa­sau­li­nio ly­gio jie pa­ šo­ko tik per pa­sku­ti­nį pus­me­tį. Juk vi­sas pa­sau­lis vis dar ste­bi­si, kaip tai įvy­ko. Aš ir pa­ts ste­biuo­si.

– Ma­no­te, kad da­bar­ti­niai Rū­ tos re­zul­ta­tai ga­li bū­ti per­ne­lyg anks­ty­vi?

– Ne­ga­liu at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą, nes po­rą me­tų jos ne­tre­ni­ra­vau ir į tre­ni­ ra­vi­mo­si pro­ce­są ne­si­ki­šau. Vis dėl­ to ma­nau, kad tas tre­ne­ris, su ku­ riuo Rū­ta dir­bo, at­li­ko vi­sus tes­tus, at­krei­pė dė­me­sį į fi­zi­nį iš­si­vys­ty­mą.

La­bai ti­kiuo­si, kad ji bu­vo ruo­šia­ ma tei­sin­gai. Žmo­gų, kaip ir kem­pi­ nę, ga­li­ma iš­gręž­ti iš kar­to, per vie­ nus me­tus, bet pa­skui jis neat­si­gaus pen­ke­rius. Yra pa­vyz­džių, kai jau­nas spor­ti­nin­kas pa­sie­kia pi­ką, o pa­skui re­zul­ta­tų ne­be­ge­ri­na. La­bai ti­kiuo­si, kad tai tik Rū­tos ke­lio pra­džia.

Praė­jus pus­va­lan­džiui po po­kal­ bio, G.Mar­ti­nio­nis pa­skam­bi­no į „Kau­no die­nos“ re­dak­ci­ją ir pa­pra­ šė, kad jo prieš­prie­ša su S.Mei­lu­čiu ne­bū­tų per­ne­lyg iš­ryš­kin­ta. „Gal ką pa­sa­kiau per­ne­lyg ašt­ riai. Ne­no­riu, kad šis straips­nis mū­sų san­ty­kiams dar la­biau pa­ kenk­tų. Ne­no­riu su juo pyk­tis“, – sa­kė G.Mar­ti­nio­nis.

6

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

savaitė

Va­sa­ra pra­na­šau­ja šal­tą žie­mą

Kitoks žvilgsnis

– Ar šios va­sa­ros 1 orai – karš­čio ban­ gos, škva­lai ir lie­tūs – liu­di­

Bai­mė

Poetas Kęstutis Navakas

E

i­da­mas Ža­lia­kal­niu su­ti­kau žmo­gų, ku­rio vei­de ma­tė­si keis­ti ženk­lai. Už­ kal­bi­nau. Jis pa­sa­kė, kad bi­jo. Ko bi­jo­ ti Kau­ne, Ža­lia­kal­ny­je, Mo­lė­tų gat­vė­ je? Jis pa­sa­kė, kad mu­zi­kos – ki­to­kios, nei bu­vo įpra­tęs klau­sy­tis. Iš tie­sų pro kaž­ku­rį lan­gą bu­ vo gir­di­ma mu­zi­ka. Bet – dis­ko, links­ma ir neag­ re­sy­vi. Ko bi­jo­ti jos? To­dėl, kad vi­di­nės dva­sios struk­tū­ros by­ra nuo to, kam ne­si pa­si­ruo­šęs?

Ka­dai­se ma­no vai­kas Gab­rie­lius la­bai bi­jo­jo šu­nų. Nie­kaip ne­su­ge­bė­da­vo­me įti­kin­ti, kad ne­bi­jo­tų. Kol per vie­ną Lie­tu­vos ra­di­jo re­li­gi­ nę va­lan­dė­lę iš­gir­do ku­ni­gą Ju­lių Sas­naus­ką sa­kant: ne­bi­jo­ki­te to, kas ga­li su­žeis­ti jū­sų kū­ ną, bi­jo­ki­te to, kas ga­li su­žeis­ti jū­sų sie­lą. Tuo­ met jis pa­gal­vo­jo, kad šuo NIE­K AIP ne­ga­li su­ žeis­ti jo sie­los ir nuo tol lio­vė­si bi­jo­jęs šu­nų.

Kas ga­li su­žeis­ti sie­lą Kau­ne, ko­dėl kai ką čia su­tin­ku be­si­ne­šan­tį bai­ mę aky­se?

Kas ga­li su­žeis­ti sie­lą Kau­ne, ko­dėl kai ką čia su­tin­ku be­si­ne­šan­tį bai­mę aky­se? Juk nie­kas, jei tik Kau­nas yra rea­lus, o ne su­si­kur­tas. O su­ si­kur­to Kau­no daug, kaip ir ko­kio su­si­kur­to Pa­ry­žiaus ar Ams­ter­da­mo. Imi ir su­si­ku­ri, tai tam tik­ra pra­sme pra­tur­ti­na ta­vo mies­to sam­ pra­tą, lei­džia jį pa­ma­ty­ti sa­vo vaiz­duo­tė­je, ta­ čiau ir su­tei­kia ga­li­my­bę jo bi­jo­ti. Nes pa­ts pri­ lei­di į gat­ves fan­to­mų, ku­rių rea­lia­me mies­te nė­ra. Ir tas dis­ko Ža­lia­kal­ny­je ne­bu­vo grės­mė, bu­vo jo bi­jan­čio žmo­gaus sie­los iš­raiš­ka. Sie­ los, ku­rios šuo ir­gi ne­ga­lė­jo su­žeis­ti, bet mu­zi­ ka – štai, pra­šom.

Bai­mė ir­g i yra mū­sų fan­ta­z i­jos da­l is. Nie­ko ne­bi­jo gal tik Ali Ba­ba ir 240 po­li­ci­nin­kų. Vi­ si ki­ti daž­niau­siai ko nors bi­jo. Tai pri­klau­so ir nuo kon­teks­tų. Anot vie­no anek­do­ti­nio po­sa­ kio, ka­pi­nės yra vie­nin­te­lė pa­sau­lio vie­ta, kur nak­tį la­biau iš­si­gą­si ne su­tik­to vy­ro su beis­bo­ lo laz­da, o ma­žos mer­gy­tės bal­ta su­knu­te. Bet tai, kad kaž­kas iš­si­gan­do mu­zi­kos, man bu­vo dar įdo­miau.

Pa­ly­dė­jau tą žmo­g ų iki par­duo­tu­vės. Nu­si­ pir­ko pie­no, kol­dū­nų ir obuo­l ių. Kas­d ie­ny­ bės pa­sto­vu­mas, tei­kian­tis jam ra­my­bės. Po to pa­klau­siau, ar tik­rai Kau­nas jam ke­lia ko­ kių nors bai­mių. Ar tik­rai ke­lia bai­mių ta mu­ zi­ka. Ne, pa­si­ro­do. Ne­be. Jis nie­kur iš čia ne­va­ žiuo­tų ir nie­ko čia ne­bi­jo. Bai­mė bu­vo praė­ju­ si, nes pie­nas, kol­dū­nai ir obuo­liai jį grą­ž i­no iš fan­ta­zi­jos į rea­ly­bę. O jo­je ma­žai kas ga­li su­ žeis­ti sie­lą. informacija:

302 250

ja apie be­si­kei­čian­tį Lie­tu­vos kli­ma­tą?

– Ši va­sa­ra tik­rai nė­ra ypa­tin­ ga, jei­gu pa­ly­gin­tu­me dau­gia­ me­tę tem­pe­ra­tū­rą ir šių­me­tės va­sa­ros tem­pe­ra­tū­rą. Ji ski­ria­ si la­bai ne­daug – vie­nu dviem laips­niais. Bir­že­lis bu­vo 1–2 laips­niais vė­ses­nis nei įpras­ta, o lie­pa – kiek šil­tes­nė. Vis dėl­ to tie nuo­kry­piai ne­di­de­li. Tie­sa, kri­tu­lių kie­kis yra iš­ties ne­ma­ žas, vie­to­mis vir­ši­ja­mas ne­tgi du kar­tus. Tad pa­si­tai­kė to­kia ga­na lie­tin­ga va­sa­ra. Tai nė­ra nie­ko neįp­ras­ta.

– Bet pa­ste­bi­me, kad stai­gūs tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai ša­ly­ je – vis daž­nes­ni. Ką tai liu­ di­ja?

– Gre­ti­mų pa­rų tem­pe­ra­tū­ ros po­ky­čiai – kai stai­ga šil­ta, o ki­tą die­ną stai­giai at­šą­la, yra mū­sų geog­ra­fi­nės pa­dė­ties at­ri­ bu­tas, ir nie­ko čia ne­pa­da­ry­si.

Mes geog­ra­fiš­kai esa­me to­kio­ je vie­to­je, kur įvai­rių oro ma­sių ti­ki­my­bė yra la­bai di­de­lė. Į Lie­ tu­vą at­slen­ka ir va­ka­ri­nių vi­du­ ti­nių pla­tu­mų, jū­ri­nės drėg­nos ir ne­tgi tro­pi­nės oro ma­sės. Šie­met ste­bė­jo­me ke­le­tą to­kių oro ma­ sių įsi­ver­ži­mų: vie­ną lie­pos pa­ bai­go­je, ki­tą – rugp­jū­čio pra­ džio­je.

Įdė­miai ste­bint ap­ lin­ką – dan­gų, au­ ga­lus – ga­li­ma nu­ ma­ty­ti atei­nan­čių ke­lių ar ke­lio­li­kos va­lan­dų orus.

O žie­mą pas mus pa­si­tai­ ko net ir ark­ti­nių oro ma­sių. Šį orų kont­ras­tin­gu­mą le­mia mū­sų geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. Kaip stai­giai kei­čia­si ši­tie pro­ce­sai, pri­klau­ so nuo to, ko­kių oro ma­sių san­ dū­ra at­si­du­ria virš mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­jos. Pa­tys pa­vo­jin­giau­si orai su­si­da­ro ta­da, kai per Lie­ tu­vą ei­na tro­pi­nių ir vi­du­ti­nių pla­tu­mų oro ma­sių san­dū­ra. Jas pa­pras­tai ski­ria ak­ty­vūs fron­tai: šal­to­jo ar­ba ban­guo­to­jo ti­po. Tie pro­ce­sai le­mia ir ga­na pa­vo­jin­ gus kli­ma­to reiš­ki­nius – škva­lą, ura­ga­ną, kru­šą, stip­rias liū­tis, per­kū­ni­jas ir t.t.

– Kas jums pa­si­ro­dė neįp­ras­ ta šią va­sa­rą?

– Pir­miau­sia at­kreip­čiau dė­ me­sį į karš­čio ban­gų, ar­ba va­ di­na­mų­jų kait­rų, pa­si­kar­to­ji­ mą. Tai tik­rai yra la­bai ryš­ku reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404. „Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Per­mai­nos: anot A.Bu­kan­čio, su kli­ma­to kai­ta į Lie­tu­vą per­si­

kraus­to ir iki šiol jai ne­bū­din­gi au­ga­lai bei ken­kė­jai.

pa­sta­ruo­ju me­tu. Kas­met, kas va­sa­rą, už­fi k­suo­ja­me apie 10 die­nų, kai Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­ je tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la dau­giau kaip 30 laips­nių. O toks skai­čius karš­čio ban­gų yra daug di­des­ nis, nei bu­vo prieš 40–50 me­tų.

Tai ryš­ku.

Dar bū­din­gas ir to­kių pa­vo­ jin­gų reiš­ki­nių kaip škva­las pa­ si­kar­to­ji­mas. Tai trum­pa­lai­kiai, bet pa­vo­jin­gi reiš­ki­niai. Pas mus su­trum­pė­jo žie­mos se­zo­nai, ne­ pai­sant to, kad pa­sta­ro­sios žie­ mos bu­vo ga­na šal­tos. Mū­sų žie­ mos su­trum­pė­ju­sios maž­daug 2 sa­vai­tė­mis, jei ly­gin­tu­me su XX a. vi­du­riu.

Per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų Lie­ tu­vo­je bu­vo už­fik­suo­tas di­de­lis ekst­re­ma­lių saus­rų skai­čius. Tai liu­di­ja, kad yra ne­men­kas kri­ tu­lių ne­to­ly­gu­mas. Tie­sa, nuo 2008-ųjų stip­rių saus­rų ne­bu­ vo, tik trum­pa­lai­kiai sau­si lai­ ko­tar­piai, ta­čiau, kal­bant apie vi­są Eu­ro­pą, saus­rų daž­nis yra ge­ro­kai išau­gęs.

Iš 12 mė­ne­sių 9 ar 10 vir­ši­ja vi­ du­ti­nę tem­pe­ra­tū­rą ir tik 2 mė­ ne­sius ji bū­na že­mes­nė. Ta­da vi­ si pra­de­da šauk­ti, kad tai liu­di­ja, jog kli­ma­tas ne­va at­ša­lo. Bet juk net 10 mė­ne­sių per me­tus tem­pe­ ra­tū­ra vir­ši­ja nor­mą!

Platinimo tarnyba: 302

242

– Tai­gi vi­si pro­ce­sai ir be­si­ kei­čian­tys orai – kli­ma­to šil­ tė­ji­mo pa­da­ri­nys?

– Taip, tai yra pa­sau­li­nio kli­ ma­to at­ši­li­mo pa­da­ri­nys. Lie­ tu­va nė­ra izo­liuo­ta nuo tų pro­ ce­sų. Mes ga­li­me tik džiaug­tis, kad tie at­ši­li­mo tem­pai Lie­tu­ vo­je yra vi­du­ti­niš­kai in­ten­sy­ vūs. Tu­riu ome­ny tai, kad pa­ sau­li­nė tem­pe­ra­tū­ra ki­lo tiek, kiek ir Lie­tu­vo­je. Nuo XX a. ji paau­go 8 de­šim­to­sio­mis laips­ nio da­li­mis. Ga­li­me pa­ly­gin­ti: Ark­ties re­gio­ne, Si­bi­re, kur at­ ši­li­mo pro­ce­sai yra in­ten­sy­vūs, vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra per mi­nė­ tą lai­ko­tar­pį pa­ki­lo 3–4 laips­ niais.

– Tai­gi stai­gūs tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai Lie­tu­vo­je taps vis la­biau įpras­ti?

– To­kia ti­ki­my­bė yra. Ir to­kia ten­den­ci­ja jau da­bar yra iš­ryš­ kė­ju­si. Tai su­si­ję su at­mos­fe­ros cir­ku­lia­ci­jos per­si­skirs­ty­mais.

At­ši­lus Ark­ties re­gio­nui – tai jau yra įvy­kę – jo le­duo­tu­mas su­ ma­žė­jo apie 40 pro­c. Ir šią va­ sa­rą le­dų kie­kis Ark­ties ba­sei­ne yra ypač ma­žas. Tai reiš­kia, kad mū­sų ga­li lauk­ti šal­ta žie­ma, o po to ga­li bū­ti ir il­gai trun­kan­ tys at­ši­li­mai.

Prenumeratos skyrius: 302

– Ar tai reiš­kia, kad at­si­ras nau­jų gy­vū­nų rū­šių, il­gai­ niui im­si­me au­gin­ti ki­tas že­ mės ūkio kul­tū­ras?

– Taip. Vi­sas bio­lo­gi­nis pa­sau­ lis rea­guo­ja į vyks­tan­čius kli­ma­ to po­ky­čius. Kal­bant apie pa­sau­ li­nį mas­tą, ky­lant tem­pe­ra­tū­rai vi­sos gam­ti­nės zo­nos slen­ka aši­ ga­lių link. Tai­gi įvai­rūs gy­viai, paukš­čiai, vabz­džiai, taip pat ir li­gų su­kė­lė­jai, au­ga­lai ple­čia sa­vo area­lus į šiau­rę, o pie­ti­niai tar­si deg­ra­duo­ja. Vis­kas kei­čia­si. Tai reiš­kia, kad kar­tu ga­li įsi­verž­ti ir ne­pa­gei­dau­ja­mų gy­vo­sios gam­ tos at­sto­vų – ken­kė­jų ir t.t. Pa­ vyz­džiui, ma­lia­ri­nio uo­do area­ las jau skver­bia­si į Pie­tų Eu­ro­pą, nors tu­rė­tų bū­ti tik Af­ri­ko­je.

Be to, au­ga­lai, ypač tos kul­ tū­ros, ku­rias mes sė­ja­me mais­ tui, yra ypač reik­lūs. Tad bū­ti­na ge­rai pa­gal­vo­ti, ko­kie ga­li tik­ ti mū­sų nau­joms kli­ma­to są­ly­ goms, o ko­kius au­gin­ti ri­zi­kin­ga.

Be to, rei­kės ati­tin­ka­mai pa­reng­ti ir dir­vo­že­mį. Jei kri­tu­lių ne­to­ly­ gu­mas aki­vaiz­dus – vie­na va­sa­ ra bus sau­sa, ki­ta – šla­pia, mes tu­rė­si­me įreng­ti ir sau­si­ni­mo, ir drė­ki­ni­mo sis­te­mas. Tik to­kiu bū­du ga­li­ma bus pri­si­tai­ky­ti ir gau­ti ga­ran­tuo­tą pel­ną. Tai yra ypač ak­tua­lu. Įvai­rioms ūkio ša­koms pir­mo­ sios pri­si­tai­ky­mo prie kli­ma­to po­ky­čių stra­te­gi­jos bu­vo su­kur­tos dar XX a. pa­bai­go­je. Kai ku­rios jų jau įgy­ven­din­tos, da­bar ku­ria­mos nau­jos. Čia ypač iš­skir­čiau svei­ ka­tos ap­sau­gą. Mat ekst­re­ma­lūs reiš­ki­niai su­ke­lia fi­zio­lo­gi­nį stre­ są, pa­blo­gė­ja svei­ka­ta. Juk lė­ti­ nė­mis li­go­mis ser­gan­tie­ji ap­skri­ tai jaut­res­ni orų per­mai­noms. Ir karš­čiai jiems mir­ti­nai pa­vo­jin­gi.

– Kaip ver­ti­na­te va­di­na­mą­ ją liau­dies iš­min­tį, ku­ri kar­ tais pa­si­tel­kia­ma pro­gno­zuo­ jant orus?

– Liau­diš­ki spė­ji­mai, tiks­liau, di­de­lė jų da­lis, yra tik­rai ne­tei­ sin­gi. Jie pa­na­šūs į bur­tus. Tur­ būt ma­žai kas ti­ki Ka­lė­dų nak­ties bur­tais. Nors jie ir pla­čiai ap­ra­ šo­mi. Spręs­ti apie bū­si­mą žie­mą iš pir­mos ru­dens die­nos tik­rai ne­ tei­sin­ga. Ir tų mė­ne­sių pra­džios nie­ko ne­reiš­kia.

Bet yra daug tei­sin­gų ženk­lų gam­to­je. Įdė­miai ste­bint ap­lin­ką – dan­gų, au­ga­lus – ga­li­ma nu­ ma­ty­ti atei­nan­čių ke­lių ar ke­lio­ li­kos va­lan­dų orus. Tar­ki­me, de­ be­suo­tu­mas – iš­ti­sa kny­ga, ku­rią mo­kant skai­ty­ti ga­li­ma pa­si­da­ry­ ti trum­pa­lai­kę orų pro­gno­zę. Vis dėl­to – tai ne­men­kas moks­las.

Pap­ras­tes­nis bū­das – ste­bė­ ti vabz­džius, bi­tes. Jos, ar­tė­jant orų per­mai­noms, grįž­ta į avi­lį ar­ ba to­li ne­skren­da ir pan. Daug ką pa­sa­ko ir na­mi­nių gy­vū­nų, ypač šu­nų, elg­se­na.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:

302 243

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 000.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Re­kor­di­nis der­lius ke­lia su­maiš­tį Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Lau­kuo­se kaip nie­kad gau­siai by­rant grū­dų der­liui, jo nė­ra kur san­dė­liuo­ti. Že­mės ūkio mi­nist­ ras Ka­zys Star­ke­vi­čius kal­ti­na ge­le­žin­ke­li­nin­kus, ta­čiau pa­sta­ rie­ji at­ker­ta, kad ne­nor­ma­li pa­ dė­tis su­si­da­rė dėl vers­li­nin­kų kal­tės.

Pra­lai­mė­ji­mas: ne­pa­vy­ko su­rink­ti rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų re­fe­ren­du­mui dėl Sei­mo su­ma­ži­ni­mo.

Kęstučio Vanago (BFL) nuo­tr.

Ga­li­my­bė su­ma­žin­ti Sei­mą nie­kam neį­do­mi Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko ini­cia­ty­va reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl Sei­mo na­rių skai­ čiaus su­ma­ži­ni­mo žlu­go. Prie­žas­tis įpras­ ta: rei­kia­mo skai­čiaus gy­ven­to­jų pa­ra­šų ini­cia­to­riams su­rink­ti ne­pa­vy­ko.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Su­rin­ko apie treč­da­lį pa­ra­šų

Į ne­bū­tį ke­liau­ja dar vie­na re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­va. Šį­syk rei­kia­mo skai­čiaus gy­ven­to­jų pa­ra­šų – 300 tūkst. – ne­pa­vy­ko su­rink­ti A.Zuo­ko po­li­ti­niam ju­dė­ji­mui „Taip“. Or­ga­ ni­za­to­rių tei­gi­mu, per tris mė­ne­sius už Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mą iki 101 na­rio pa­si­ra­šė kiek dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių. „Rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų ne­ su­rin­ko­me. Tiks­laus skai­čiaus kol kas nė­ra. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jų ga­ li bū­ti 120–150 tūkst., bet kol kas ne­sa­me su­skai­čia­vę“, – ko­men­ta­vo Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės koor­ di­na­to­rius.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, pa­ra­šų rin­ki­mo kam­pa­ni­ja A.Zuo­ko po­li­ti­niam ju­ dė­ji­mui at­siė­jo apie 100–105 tūkst. li­tų. „Rea­liai iš­lai­dos kur kas di­

des­nės. Juk dir­bo apie 1 tūkst. sa­ va­no­rių: su sa­vo mo­bi­liai­siais te­le­ fo­nais, sa­vo au­to­mo­bi­liais ir pan.“, – pri­dū­rė M.Mon­ke­vi­čius.

Ti­ki­si sėk­mės Sei­me

Pas­kelb­ti apie ne­sėk­mę ir pri­sta­ty­ti ki­tas ini­cia­ty­vas A.Zuo­kas pla­nuo­ ja pir­ma­die­nį ren­gia­mo­je spe­cia­ lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je.

At­ro­do, prieš ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus jis ran­kų ne­nu­leis. Kaip in­for­ma­vo M.Mon­ke­vi­čius, sos­ti­ nės me­ro bend­ra­žy­giai Sei­me sieks ini­ci­juo­ti ati­tin­ka­mą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są. Kad ji bū­tų pra­dė­ta svars­ ty­ti, rei­kia bent 36 par­la­men­ta­rų pa­ra­šų. „Mū­sų su­rink­ti pa­ra­šai bus kaip pa­pil­do­mas ar­gu­men­tas“, – kal­bė­ jo M.Mon­ke­vi­čius.

A.Zuo­ko bend­ra­žy­giai ne­si­gai­ li rin­kę pa­ra­šus. Taip jie tvir­ti­no prieš rin­ki­mus mo­bi­li­za­vę sa­vo elek­to­ra­tą. Vil­niaus me­ro žmo­

na Ag­nė Zuo­kie­nė pa­sa­ko­jo pa­ ti vaikš­čio­ju­si pas gy­ven­to­jus ir rin­ku­si jų pa­ra­šus. Po­li­ti­kė su­ skai­čia­vo, kad gau­ti vie­ną pa­ra­šą vi­du­ti­niš­kai trun­ka apie 7 mi­nu­ tes. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad 99 pro­c., pas ku­riuos bu­vau, pa­si­ra­šė. Ta­ čiau yra bė­da. Štai atei­ni į žmo­ gaus na­mus, jis trau­kia pen­si­nin­ ko pa­žy­mė­ji­mą, sa­kai „ne­tin­ka“, ta­da – in­va­li­do. O pa­sus žmo­nės lai­ko keis­čiau­sio­se vie­to­se“, – pa­ sa­ko­jo A.Zuo­kie­nė.

Jau ne pir­ma ini­cia­ty­va

Žlu­gęs A.Zuo­ko bend­ra­žy­gių pa­ra­šų rin­ki­mas – ne pir­ma re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­va šie­met. Prieš ku­rį lai­ką rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų su­rink­ti ne­pa­vy­ko prieš ato­mi­nę ener­ge­ti­ką pa­si­sa­kan­tiems Li­no Bal­sio va­do­ vau­ja­miems „ža­lie­siems“, taip pat – Ra­mū­no Kar­baus­kio Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai.

Pir­mie­ji skel­bė su­rin­kę vos 45 tūkst. pa­ra­šų, ant­rie­ji – 109 tūkst.

Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja pa­ ra­šų skai­čiaus ne­tik­ri­no.

Be­je, šiuo me­tu pa­ra­šai ren­ka­mi dar vie­nai re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­ vai. Sie­kia­ma pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ ją ir su­ma­žin­ti rei­ka­lin­gų su­rink­ti pa­ra­šų skai­čių iki 100 tūkst. Pa­ra­ šai bus ren­ka­mi iki rug­sė­jo vi­du­rio, ta­čiau var­gu ar pa­vyks ir ši ini­cia­ ty­va.

Prie „Kau­no grū­dų“ ele­va­to­riaus va­kar lau­kęs ūki­nin­kas iš Ve­liuo­ nos Sau­lius Vait­mo­nas džiau­gė­ si di­de­liu der­liu­mi. „Da­lį kvie­čių krau­nu į san­dė­lį, kad pra­džiū­tų, o kviet­ru­gius ve­žu par­duo­ti da­ bar. Par­duo­du der­lių įvai­riuo­ se ra­jo­nuo­se. Vi­duk­lė­je prie ma­ lū­no šią sa­vai­tę bu­vo il­gos ei­lės, te­ko gaiš­ti dvi die­nas. Kau­ne jos vi­sai nor­ma­lios. Kai ku­rie ele­va­ to­riai grū­dų jau ne­prii­ma, pa­vyz­ džiui, Ra­sei­nių ra­jo­ne“, – pa­sa­ ko­jo žem­dir­bys.

K.Star­ke­vi­čiaus duo­me­ni­mis, šie­met ūki­nin­kai iš hek­ta­ro pri­ ku­lia nuo 6 iki 9 to­nų ja­vų. „Tai la­bai ge­ra ži­nia, bet ky­la ir daug rū­pes­čių dėl ele­va­to­rių, ku­rie jau ne­su­tal­pi­na di­de­lio kie­kio der­ liaus“, – tei­gė K.Star­ke­vi­čius, ku­ris šią sa­vai­tę va­ži­nė­ja po įvai­ rius re­gio­nus ir lan­ko ele­va­to­rius, grū­dus su­per­kan­čias įmo­nes.

Pa­sak mi­nist­ro, pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas, dėl ko su­si­da­ro grū­dų per­tek­lius su­pir­kė­jų san­dė­liuo­se, yra vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­ vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, ku­ri ne­su­ge­ba ras­ti lo­gis­ti­nių spren­ di­mų, kad grū­dai bū­tų grei­tai nu­ vež­ti į Klai­pė­dos uos­tą. „Ma­ža to, per­nai va­go­nai už­ truk­da­vo pen­kias die­nas, kol nu­ vež­da­vo grū­dus į uos­tą, iš­krau­ da­vo juos ir grįž­da­vo į įmo­nes, o šie­met šis ter­mi­nas pail­gė­jo net iki de­šim­ties die­nų, nors ža­dė­ ta, kad, įdie­gus nau­ją lo­gis­ti­kos val­dy­mo sis­te­mą, ge­le­žin­ke­li­

nin­kams pa­kaks tri­jų die­nų“, – ste­bė­jo­si K.Star­ke­vi­čius. Grū­ dai už­si­lai­ko ir uos­te, nes lai­vai ne­spė­ja jų iš­ga­ben­ti. Tik rug­sė­ jį ža­da­ma su­lauk­ti di­des­nės tal­ pos lai­vų. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­ me­ni­mis, ele­va­to­riuo­se, že­mės ūkio bend­ro­vė­se, pas ūki­nin­ kus vi­so­je ša­ly­je tu­rė­tų bū­ti vie­ tos 5 mln. to­nų ja­vams. Pap­ras­ tai pri­ku­lia­ma perpus ma­žiau. „Vis dėl­to sta­tis­ti­ka yra sta­tis­ti­ ka, o gy­ve­ni­mas yra gy­ve­ni­mas.

Aki­vaiz­du, kad grū­dų šiuo me­ tu nė­ra kur dė­ti“, – kons­ta­ta­vo K.Star­ke­vi­čius.

Sau­lius Vait­mo­nas:

Da­lį kvie­čių krau­nu į san­dė­lį, kad pra­džiū­ tų, o kviet­ru­gius ve­ žu par­duo­ti da­bar.

Pa­sak jo, pro­ble­ma bū­tų dar opes­nė, jei daug vi­du­ti­nio dy­džio ūkių ne­bū­tų pa­si­nau­do­ję su­pap­ ras­tin­ta Kai­mo plėt­ros ir pa­ra­mos pro­gra­mos pa­ra­ma ir ne­bū­tų pa­ si­sta­tę grū­dų džio­vyk­lų ir san­ dė­lių. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­ vas spau­dai Al­gis Pa­lio­nis že­mės mi­nist­ro prie­kaiš­tų va­kar pla­ čiau ne­ko­men­ta­vo. Pa­sak A.Pa­ lio­nio, į vi­sus klau­si­mus bus at­ sa­ky­ta pir­ma­die­nį per „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ su­reng­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją. „Vers­li­nin­kai ne­spė­ja džio­vin­ ti grū­dų, sto­ty­se sto­vi eše­lo­nai.

Vers­li­nin­kai nuo­mo­ja­si va­go­nus iš mū­sų ir juos nau­do­ja kaip san­ dė­lius. Tu­ri­me apie tūks­tan­tį va­ go­nų, ta­čiau ne­tu­ri­me mi­li­jo­no. O va­go­nas tu­ri dirb­ti, ju­dė­ti – štai kur pro­ble­ma“, – už­si­mi­nė A.Pa­ lio­nis.

„Sno­ro“ kre­di­to­rių pla­nai pa­ty­rė ne­sėk­mę Bank­ru­tuo­jan­čio na­cio­na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ kre­di­to­rių sie­kis pa­keis­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus, kad vi­si bank­ru­ta­vu­sio ban­ko kre­di­to­ riai tu­rė­tų ly­gias tei­ses, žlu­go.

Ini­cia­ty­vi­nei gru­pei ne­pa­vy­ko su­ rink­ti rei­kia­mų 50 tūkst. rin­kė­jų pa­ra­šų, kad par­la­men­tas svars­ty­tų jų pa­reng­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. „Jie pri­pa­žįs­ta, kad ne­su­rin­ko pa­ra­šų. Ir pa­pra­šė leis­ti pir­ma­die­ nį grą­žin­ti pa­ra­šų rin­ki­mo la­pus“, – sa­kė Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­ mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­ nas Vai­gaus­kas.

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės at­sto­vai tvir­ti­na su­rin­kę apie 36 tūkst. rei­ kia­mų pa­ra­šų. Ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės at­sto­vo Aro Pet­raus­ko tei­gi­mu, ga­lu­ti­nis skai­čius dar ne­ži­no­mas –

pa­ra­šai šiuo me­tu skai­čiuo­ja­mi.

La­biau­siai rink­ti pa­ra­šus kliu­dė rei­ka­la­vi­mas nu­ro­dy­ti pi­lie­čio as­ mens ko­dą. Šių duo­me­nų dau­ge­lis žmo­nių ne­no­ri at­skleis­ti.

Bir­že­lio vi­du­ry­je VRK įre­gist­ra­ vo 12-os as­me­nų ini­cia­ty­vi­nę gru­ pę, ku­ri bu­vo pa­si­ry­žu­si per du mė­ne­sius su­rink­ti 50 tūkst. rin­ ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių pa­ra­ šų dėl jų siū­lo­mų Ban­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų.

Ini­cia­to­riai no­rė­jo, kad iš da­bar­ ti­nės įsta­ty­mo re­dak­ci­jos straips­ nio, nu­ma­tan­čio kre­di­to­rių rei­ ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lę, bū­tų iš­brauk­tas punk­tas, sa­kan­tis, jog ant­rą­ja ei­le ten­ki­na­mi vals­ty­ bės įmo­nės „In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“ rei­ka­la­vi­mai.

Jei­gu ini­cia­to­riams bū­tų pa­vy­kę

su­rink­ti 50 tūkst. rin­kė­jų pa­ra­šų, Sei­mas bū­tų pri­va­lė­jęs svars­ty­ti jų pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet tai ne­bū­tų įpa­rei­go­ję par­la­men­ta­rų jį priim­ti to­kį, koks pa­teik­tas.

KD, BNS inf.

50 tūkst.

– tiek pa­ra­šų tu­rė­jo su­rink­ti įsta­ty­mo pro­jek­to ini­cia­to­riai, no­rė­da­mi įpa­rei­go­ti Sei­mą jį svars­ty­ti.

Pas­te­bė­ji­mas: K.Star­ke­vi­čius dėl per­pil­dy­tų grū­dų san­dė­lių kal­ti­na

ge­le­žin­ke­li­nin­kus.

Artūro Morozovo nuotr.

6

nuomonės

pirmADIENIS, sausio 3, 2011

24p.

Žalgirio mūšio jubiliejui – rekordinis kautynių maketas.

10

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

12p.

B.Oba­mos alaus po­li­ti­ka.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Sa­vi­žu­dy­bės: niū­ri de­mok­r Ar grai­kai ne­ma­to švie­sos tu­ne­lio ga­le? Ko­dėl vis dau­giau ša­lies gy­ven­to­jų pa­ke­lia prieš sa­ve ran­ką? Ar tai pro­tes­tas prieš vals­ty­bę? Šie klau­si­mai ka­muo­ja kri­zės pri­slėg­tą Grai­ki­ją. Šo­ki­ruo­jan­tis skai­čius

Kaž­ka­da Grai­ki­ja di­džia­vo­si ma­ žiau­siu sa­vi­žu­džių skai­čiu­mi Eu­ ro­po­je. Da­bar si­tua­ci­ja ki­to­kia.

Kaip ra­šo vo­kie­čių sa­vai­ti­nis žur­ na­las „Der Spie­gel“, Grai­ki­jos gy­ ven­to­jai su ne­ri­mu ste­bi, kaip per pri­slėg­tą eko­no­mi­nių pro­ble­mų ša­lį ri­ta­si šiur­pių sa­vi­žu­dy­bių ban­ga. Štai, pa­sak „Der Spie­gel“, ke­li pra­ne­ši­mai apie sa­vi­žu­dy­bes. Šių me­tų lie­pos 16 d. Kre­tos sa­ lo­je pa­si­ko­rė 49 me­tų vie­tos vers­ li­nin­kas ir tri­jų vai­kų tė­vas, var­du Pat­ras. Jo kū­ną par­duo­tu­vė­je ra­do sū­nus. Lie­pos 25 d. pie­ti­nia­me Pe­ lo­po­ne­so pu­sia­sa­ly­je ant alyv­me­ džio pri­ri­šęs vir­vę pa­si­ko­rė 79-erių vie­tos ūki­nin­kas. Ne­to­li Olim­pi­jos mies­to rugp­jū­čio 3 d. nu­si­šo­vė 31 me­tų vy­ras. Po dvie­jų die­nų Pie­ ri­jos mies­te ras­tas pen­kio­lik­me­čio kū­nas, o rugp­jū­čio 6 d. Chal­ki­dės mies­te nu­si­žu­dė 60 me­tų vy­ras.

To­kie ir pa­na­šūs pra­ne­ši­mai iš pa­žiū­ros įpras­ti. Ta­čiau tiek daug sa­vi­žu­dy­bių vie­nu me­tu!

Vien lie­pą sos­ti­nė­je Atė­nuo­ se už­fik­suo­ta 350 at­ve­jų, kai žmo­ nės ban­dė pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo.

Tie­sa, tik 50-iai jų pa­vy­ko.

Dau­ge­lis pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo pa­no­ru­sių grai­kų sa­vi­žu­dy­bes pa­ ver­čia tar­si spek­tak­liu, no­rė­da­mi pa­ro­dy­ti ki­tiems žmo­nėms, į ko­kią be­vil­tiš­ką si­tua­ci­ją pateko.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, di­džio­ji da­ lis nu­lei­du­sių ran­kas – vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai.

Ar sa­vi­žu­dy­bių ban­ga su­si­ju­ si su Grai­ki­ją ali­nan­čia kri­ze? Ar žmo­nės ke­lia prieš sa­ve ran­ką, nes ne­ma­to ki­to ke­lio? Kas lau­kia to­ liau?

Tie­sa, iš Eu­ro­pos sal­džių pa­ža­ dų grai­kai kol kas ne­su­lau­kia. Prie­ šin­gai, Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Das Bild“ Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) na­ rys Günthe­ris Oet­tin­ge­ris pra­si­ta­ rė, kad rug­sė­jį ES ga­li bū­ti svars­to­ mas klau­si­mas dėl ga­li­mo Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mo iš eu­ro zo­nos. „Grai­ki­ją sun­ku­mai ka­muo­ja jau tre­jus me­tus. Daug bu­vo nu­veik­ ta vyk­dant re­for­mas, bet dar dau­ giau rei­kės nu­veik­ti. Rug­sė­jį kre­di­ to­rių tre­je­tas pa­teiks sa­vo ata­skai­tą su pa­sta­rų­jų įvy­kių Atė­nuo­se ver­ ti­ni­mu. Pas­kui bus priim­tas spren­ di­mas dėl Grai­ki­jos li­ki­mo eu­ro zo­no­je“, – per­spė­jo EK na­rys. O sta­tis­ti­ka, švel­niai ta­riant, – ne­ko­ kia. Ypač kal­bant apie eko­no­mi­ką.

Jau penk­tus me­tus iš ei­lės re­ce­ si­jos ali­na­ma Grai­ki­jos eko­no­mi­ka šių me­tų ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pat lai­ko­tar­piu prieš me­tus, smu­ko dar 6,2 pro­c.

Re­mian­tis EK pro­gno­zė­mis, šie­ met Grai­ki­jos eko­no­mi­ka smuks dar 4,7 pro­c. O eko­no­mi­kai neau­ gant neį­ma­no­ma spręs­ti es­mi­nių pro­ble­mų.

Nu­si­vy­li­mas ir ne­ži­no­my­bė

Ba­lan­džio 4 d. 9 val. ry­to Atė­nų cent­re esan­čio­je Sin­tag­mos aikš­ tė­je nu­si­žu­dė 77 me­tų far­ma­ci­ nin­kas.

Sto­vė­da­mas aikš­tė­je Di­mit­ris Chris­tou­las nu­tai­kė pis­to­le­tą į sa­ ve ir pa­lei­do kul­ką sau į gal­vą.

Da­bar čia nu­ti­ku­sią tra­ge­di­ją pri­ me­na aikš­tė­je stūk­san­tis ma­žy­tis me­mo­ria­las. Ant me­džio, prie ku­

rio nu­si­žu­dė vy­ras, pa­ka­bin­ti ke­li raš­te­liai su žmo­nių užuo­jau­to­mis ir įkve­pian­čiais šū­kiais, apa­čio­je – gė­lių žie­dai, ži­ba žva­ku­tės.

Grai­ki­jos vi­suo­me­ nė iš­gy­ve­na psi­cho­ lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­ my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na. „Ma­no tė­vas vi­suo­met do­mė­ jo­si po­li­ti­ka, jis bu­vo ko­vo­to­jas“, – praė­jus sa­vai­tei po tė­vo mir­ ties žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė D.Chris­tou­lo duk­tė Em­my Chris­ tou­las.

Mo­te­ris gy­ve­na Atė­nų prie­mies­ ty­je esan­čia­me ne­di­de­lia­me bu­te.

Jai 42 me­tai.

Pa­sak E.Chris­tou­las, jos tė­vas bu­vo įsi­trau­kęs į ju­dė­ji­mą „Mes ne­mo­kė­si­me“, jis nuo­la­t pa­si­sa­kė už tai, kad Grai­ki­jos sko­las per­žiū­ rė­tų tarp­tau­ti­niai eks­per­tai, esą dėl vie­tos val­di­nin­kų neiš­ma­ny­mo re­ for­mos ne­ju­da į prie­kį.

Kaip pa­sa­ko­jo E.Chris­tou­las, tė­ vas daž­nai ei­da­vo į Sin­tag­mos aikš­ tę – tai pro­tes­tuo­ti, tai šiaip pa­si­ vaikš­čio­ti.

Pas­ku­ti­nį kar­tą ei­da­mas į sa­vo mėgs­ta­mą sos­ti­nės vie­tą jis duk­ te­riai iš­siun­tė trum­pą­ją ži­nu­tę. „Tai pa­bai­ga“, – pa­ra­šė jis. Ta­da, kaip pa­sa­ko­jo Em­my, tė­vas iš­jun­

Kri­zė: eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro

De­ja, sa­vi­žu­dy­bės Grai­ki­jo­je ta­po be­ne kas­die­ny­be. Vie­tos laik­raš­tis „Ta Nea“ kons­ta­ta­vo: „Grai­ki­jos vi­suo­me­nė iš­gy­ve­na psi­cho­lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na.“ Em­ my tvir­ti­no, kad tė­vo mir­tis jos ne­

Kaip ekonominiai s

Pa­dė­tis Grai­ki­jo­je ne­si­tai­so

ES, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB) ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) kol kas ne­pri­ta­rė dėl nau­ jo fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­to Atė­ nams.

Iki rug­sė­jo Grai­ki­jai rei­kia apie 40 mlrd. eu­rų. Prie­šin­gu at­ve­ju lau­kia pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos ir bank­ro­tas.

Grai­ki­jos po­li­ti­kai ža­da, kad mai­ nais į pa­pil­do­mo 31 mlrd. eu­rų pa­ gal­bos pa­ke­tą dar la­biau griež­tins tau­py­mo po­li­ti­ką. Ke­ti­na­ma dar la­biau ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, at­leis­ti da­lį vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jų, įšal­dy­ti al­gas.

Grai­ki­ja du kar­tus pa­si­nau­do­jo ES, ECB ir TVF pa­ra­ma, ji iš vi­so sie­kė apie 240 mlrd. eu­rų.

gė te­le­fo­ną. „Tai nu­ti­ko tiks­liai 8.31 val.“, – tei­gė mo­te­ris. Kai ne­ga­lė­jo pri­si­skam­bin­ti, ji su ke­liais pa­žįs­ ta­mais nu­vy­ko į tė­vo na­mus.

Va­žiuo­da­ma per ra­di­ją iš­gir­do, kad kaž­kas nu­si­šo­vė Atė­nų cent­re. „Ži­nu­tė, o ta­da tas pra­ne­ši­mas. Ži­no­te, bu­vau be­veik tik­ra, kad tai jis“, – sa­kė E.Chris­tou­las.

Pak­laus­ta, ar ga­lė­jo įtar­ti, jog tė­vas pa­kels prieš sa­ve ran­ką, E.Chris­tou­las pa­brė­žė – keis­ta pa­si­ro­dė tai, kad tė­vas nu­ta­rė sku­ biai par­duo­ti jų šei­mos „VW Beet­ le“ au­to­mo­bi­lį. Šia rau­do­na ma­ši­na kaž­ka­da vi­ sa Chris­tou­lų šei­ma ke­lia­vo po Eu­ ro­pą. „Jis taip grei­tai par­da­vė mū­sų au­to­mo­bi­lį“, – sa­kė Em­my ir pri­ dū­rė, jog ne­sup­ra­to, ko­dėl tė­vas taip el­gė­si. Da­bar mo­te­ris sa­ko su­ vo­kian­ti, kad pi­ni­gų tė­vui vei­kiau­ siai rei­kė­jo jo pa­ties lai­do­tu­vėms.

Nuo to lai­ko, kai tė­vas nu­si­šo­ vė, Em­my daž­nai ap­si­lan­ko aikš­ tė­je prie tė­vui at­min­ti įkur­to me­ mo­ria­lo.

Pas­ta­ruo­ju me­tu aikš­tė­je, ku­rio­ je anks­čiau skam­bė­jo gat­vės mu­zi­ kan­tų dai­nos, ty­lu kaip ka­pi­nė­se.

Em­my ste­bi, kaip žmo­nės su­ sto­ja prie jos tė­vo me­mo­ria­lo. Kai ku­rie tik mes­te­li žvilgs­nį, ki­ti pa­ skai­to, kas pa­ra­šy­ta po­pie­riaus la­ puo­se, pa­ka­bin­tuo­se ant gre­ta au­ gan­čio me­džio. „Ne­būk ro­bo­tas. At­verk sa­vo dva­sią“, – ra­šo­ma vie­na­me jų.

Ki­ta­m e pa­ra­š y­ta: „Di­m it­r io poel­gis ne­ga­li pa­si­kar­to­ti.“

Moks­li­nin­kai ir psi­cho­lo­gai įsi­ti­ ki­nę, kad eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė kri­zė da­ro po­vei­kį žmo­nių pa­sau­ lė­žiū­rai. Kaip ir ko­dėl?

Pa­si­da­vė: grai­kas far­ma­ci­nin­kas D.Chris­tou­las pa­lei­do sau į gal­vą

kul­ką pa­čia­me Atė­nų cent­re.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ma­te­ria­liz­mas ir he­do­nis­tinis gy­ve­ni­mo bū­das. Di­džio­sios dep­ re­si­jos me­tais Ame­ri­kos ži­niask­lai­ do­je mir­gė­jo ant­raš­tės, kaip žmo­nės žu­dy­da­vo­si dėl to, kad pra­ras­da­vo san­tau­pas, na­mus ar dar­bą.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ ja (PSO) skel­bia, kad kas­met pa­ sau­ly­je nu­si­žu­do apie 800 tūkst. žmo­nių, ir šis skai­čius, dau­ge­liui pa­sau­lio ša­lių su­si­dū­rus su eko­no­ mi­kos re­ce­si­ja, au­ga. Moks­li­nin­kai da­bar ban­do at­sa­ky­ti, ar yra ry­šys tarp eko­no­mi­kos pro­ble­mų ir sa­vi­

žu­dy­bių skai­čiaus au­gi­mo? Iša­na­ li­za­vę sta­tis­ti­ką iš be­si­vys­tan­čių, pu­siau iš­si­vys­čiu­sių ir iš­si­vys­čiu­ sių pa­sau­lio ša­lių eks­per­tai pa­ste­ bė­jo, kad ry­šys – aki­vaiz­dus.

Net Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ku­ rio­je tau­py­mo prie­mo­nės – ge­ro­kai švel­nes­nės, nei Grai­ki­jo­je, Ai­ri­jo­je ar Por­tu­ga­li­jo­je, sa­vi­žu­dy­bių skai­ čius 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c.

Pa­sak eks­per­tų, ma­te­ria­lis­ti­ nis gy­ve­ni­mo bū­das ir he­do­nis­ti­nė kul­tū­ra per pa­sta­ruo­sius pus­šim­tį me­tų ge­ro­kai pa­di­di­no sa­vi­žu­dy­bių skai­čių be­veik vi­so­se iš­si­vys­čiu­sio­ se (dau­giau­sia Va­ka­rų) ša­ly­se.

Sa­vi­žu­dy­bių skai­čius Pie­tų Eu­ro­po­je. Skir­tin­gai nei šiau­rės

11

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Dar vie­na baus­mė

Pa­li­ko po­stą

Gais­ras dis­ko­te­ko­je

Ka­li­na­mos Uk­rai­nos eksp­ rem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko bend­ra­žy­gis, už vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mą ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą ket­ve­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę at­lie­kan­tis bu­ vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ju­ri­jus Lu­cen­ka va­kar nu­teis­ tas dve­jiems me­tams ka­lė­ji­ mo dar vie­no­je by­lo­je.

Nor­ve­gi­jos po­li­ci­jos va­do­ vas Oeysteinas Maelandas (nuotr.) ket­vir­ta­die­nį at­si­sta­ ty­di­no, pa­skel­bus ata­skai­tą, ku­rio­je kri­ti­kuo­ja­ma jo tar­ny­ bos reak­ci­ja į per­nai ult­ra­de­ ši­nių­jų pa­žiū­rų ekst­re­mis­to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ko įvyk­dy­tą dvi­gu­bą iš­puo­lį, nu­ si­ne­šu­sį 77 žmo­nių gy­vy­bę.

Gais­ras, ki­lęs va­kar pa­ry­čiais Tai­lan­do Pu­ke­to sa­los nak­ti­ nia­me klu­be „Ti­ger“, po­pu­ lia­ria­me tarp už­sie­nio tu­ris­ tų, nu­si­ne­šė ma­žiau­siai ke­ tu­rių žmo­nių gy­vy­bę, dar per 20 bu­vo su­žeis­ta. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad tarp žu­vu­sių­jų yra už­sie­nie­čių, bet jų ta­pa­ty­ bė dar ne­nus­ta­ty­ta.

ra­ti­jos tė­vy­nės kas­die­ny­bė tu Grai­ki­jo­je bai­gė­si ka­ri­nės chun­ tos val­dy­mo lai­ko­tar­pis. Tė­vo kū­ną Em­my te­ko vež­ti kre­muo­ti į Bul­ga­ ri­ją. Grai­ki­jos stačiatikių baž­ny­čia ne­lei­džia de­gin­ti tų žmo­nių, ku­rie nu­si­žu­dė.

Pas­ku­ti­nei sa­vo ke­lio­nei tė­vas pa­li­ko duk­rai pi­ni­gų. Jis ku­rį lai­ ką dir­bo par­ti­jos „Sy­ri­za“ vie­ no par­la­men­to na­rio pa­ta­rė­ju, bet prieš tra­ge­di­ją dvi die­nas ne­pa­si­ ro­dė dar­be. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai ak­cen­ ta­vo, kad praė­jus die­nai po su­si­ti­ki­ mo su E.Chris­tou­las Atė­nų po­li­ci­ja pra­ne­šė, jog vie­na­me iš po­pu­lia­rių mies­to par­kų pa­si­ko­rė 61 me­tų bu­ vęs jū­rei­vis, ką tik ne­te­kęs dar­bo.

Vy­ras pa­li­ko žmo­ną ir sū­nų. Jo kū­nas bu­vo iš­vež­tas iš par­ko praė­jus ke­lioms va­lan­doms nuo mir­ties.

He­roiz­mas ar des­pe­racija?

o­ble­mos – vie­na, ta­čiau Grai­ki­jo­je bręs­ta ir rim­ta mo­ra­li­nė kri­zė, ku­rios pa­da­ri­niai ša­lį ga­li slėg­ti il­gus me­tus. „Scan­pix“ nuo­tr.

suž­lug­dė, nors gy­ve­ni­mas po tra­ ge­di­jos pa­si­kei­tė. „Kai ne­gal­vo­ju apie tą aki­mir­ką, su­vo­kiu, kad dau­giau ne­su jo duk­tė.

Kai pa­gal­vo­ju apie Grai­ki­jos vi­suo­ me­nę, no­ri­si žmo­nėms pa­sa­ky­ti, kad pro­ver­žis ir po­ky­čiai pa­sie­kia­

mi tik ką nors paau­ko­jus“, – sa­kė mo­te­ris. At­ro­do, E.Chris­tou­las lai­ ko tė­vo žū­tį neiš­ven­gia­ma sie­kiant po­ky­čių ša­ly­je. Pa­ti mo­te­ris pri­pa­ ži­no, jog tu­ri tęs­ti ko­vą, kad ša­lis pa­si­keis­tų. Pa­sak Em­my, kai ku­rie žmo­nės net svei­ki­na ją.

„Ma­ne tai įkve­pia“, – sa­kė ji.

Em­my bu­vo vos pen­ke­rių, kai su tė­vu da­ly­va­vo pir­mo­jo­je sa­vo gy­ ve­ni­me de­monst­ra­ci­jo­je.

Ji pa­me­na, kad per pro­tes­tą sė­ dė­jo tė­vui ant pe­čių. Tai nu­ti­ko 1975 m. ba­lan­džio 25 d. Tuo me­

He­ro­jus Di­mit­ris ar tie­siog blo­gas pa­vyz­dys vi­suo­me­nei?

Atė­nuo­se dir­ban­tis psi­chiat­ras 60 me­tų Ni­ki­fo­ras An­ge­lo­pou­las sa­kė, kad po kiek­vie­nos spek­tak­ lį pri­me­nan­čios sa­vi­žu­dy­bės jam vis bai­siau.

Sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je me­di­kas nag­ ri­nė­jo žmo­nių prie­šiš­ku­mą. Sa­vi­ žu­dy­bę jis įvar­di­ja kaip „prie­šiš­ku­ mo ak­tą“ prieš sa­ve.

N.An­ge­lo­pou­las, ma­ty­da­mas, kiek daug grai­kų ke­lia prieš sa­ve ran­ką, sa­ko, jog ša­ly­je ky­la pa­vo­ jin­ga sa­vi­žu­dy­bių ban­ga.

Di­džiu­lį pa­vo­jų vi­suo­me­nei, pa­ sak me­di­ko, ke­lia tai, kad žmo­nės lin­kę mėg­džio­ti ki­tus.

Gy­dy­to­jui da­bar­ti­nė si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je pri­me­na lai­kus, kai, ša­liai pra­lai­mė­jus Tur­ki­jai praė­ ju­sio am­žiaus pra­džio­je, iš gy­ve­ ni­mo ma­siš­kai trau­kė­si ša­lies in­ te­lek­tua­lai.

Atė­nus pa­šiur­pi­no in­ci­den­tas, kai iš sa­vo na­mų te­ra­sos iš­šo­ko du pa­gy­ve­nę žmo­nės – mo­ti­na ir jos sū­nus.

Ant­ho­ny Per­ris, 60 me­tų mu­zi­ kan­tas ir ra­šy­to­jas, iš­stū­mė sa­vo 90 me­tų mo­ti­ną, o po tri­jų mi­nu­ čių pa­ts nė­rė že­myn ant grin­di­ nio.

Ra­jo­nas, ku­ria­me įvy­ko tra­ge­ di­ja, – vos už tri­jų ki­lo­met­rų ke­lio nuo Sin­tag­mos aikš­tės, kur sa­vo gy­ve­ni­mą nu­trau­kė D.Chris­tou­ las.

Vė­liau iš­siaiš­kin­ta, kad mo­te­ris 20 me­tų sir­go Alz­hei­me­rio li­ga ir vė­žiu. A.Per­ris pa­li­ko at­si­svei­ki­ ni­mo raš­te­lį. Jį pa­rei­gū­nai ra­do ant vir­tu­vė­je esan­čio sta­lo.

Raš­te­ly­je bu­vo pa­ra­šy­ta: „Ma­ no gy­ve­ni­mas vir­to ne­si­bai­gian­čia tra­ge­di­ja.“ Vy­ras ban­dė par­duo­ti bu­tą, kad ga­lė­tų iš­gy­ven­ti, ta­čiau pir­kė­jų taip ir neat­si­ra­do. Jam te­ko nuo­mo­ti būs­tą, val­tį ir net mo­pe­dą. „Koks tiks­las nau­do­tis tais daik­ tais, jei ne­tu­ri už ką pa­val­gy­ti“, – re­to­riš­kai klau­sė sa­vo at­si­svei­ki­ni­ mo laiš­ke A.Per­ris.

Ko­men­tuo­da­mas ci­tuo­tus sa­vi­ žu­džių at­si­svei­ki­ni­mo laiš­kus, psi­ chiat­ras N.An­ge­lo­pou­las pa­brė­žė: jie ro­do, jog vi­suo­me­nė­je bręs­ta rim­ta kri­zė, ku­ri, jo gal­va, nea­be­ jo­ti­nai su­si­ju­si su eko­no­mi­ne ša­ lies si­tua­ci­ja.

Gy­dy­to­jas pri­dū­rė, kad nu­si­žu­ dę as­me­nys jam – ne ko­vo­to­jai, o pa­lū­žė­liai, nors vi­suo­me­nė ir lai­ko juos did­vy­riais. „Far­ma­ci­nin­ko, ku­ris nu­si­žu­dė Sin­tag­mos aikš­tė­je, poel­gis bu­vo des­pe­ra­tiš­kas žings­nis, kaip ir ki­ tų nu­si­žu­džiu­sių žmo­nių“, – sa­kė N.An­ge­lo­pou­las. „Der Spie­gel“ inf.

sunkumai kei­čia pa­sau­lio vi­suo­me­nės vei­dą ša­ly­se, kur eko­no­mi­nių pro­ble­mų ne­daug, Pie­tų Eu­ro­po­je (Grai­ki­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ir Ita­li­jo­je) sa­vi­žu­dy­bių skai­čius per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus smar­kiai iš­au­go.

Va­ka­rų Eu­ro­po­je daž­nai ven­gia­ma sie­ti sa­vi­žu­dy­bes su so­cia­li­nės sis­ te­mos pro­ble­mo­mis.

Psi­chi­nės li­gos, al­ko­ho­lis. Nors kaip sa­vi­žu­dy­bių prie­žas­tys dau­ giau­sia įvar­di­ja­mos psi­chi­nės li­gos ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, nuo 2008 m. daž­niau­sios yra dar­bo ar na­mų pra­ra­di­mas, su­ma­žė­ju­sios pa­ja­mos ir di­de­lės sko­los. Pa­vyz­džiui, Grai­ ki­jo­je nuo 2011 iki 2012 m. dau­giau­ sia žmo­nių pa­kė­lė ran­ką prieš sa­ ve pri­spaus­ti fi­nan­si­nių sun­ku­mų.

Dau­giau­sia sa­vi­žu­dy­bių įvyk­dė bū­

Net Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je, kur tau­py­ mo prie­mo­nės – ge­ ro­kai švel­nes­nės, sa­vi­žu­dy­bių skai­ čius 2011 m., pa­ly­gin­ ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c. tent vi­du­ri­nės kla­sės, la­biau­siai nu­ ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, na­riai.

Kar­tų konf­lik­tas. Pie­tų Eu­ro­ pos ša­ly­se bręs­ta ir va­di­na­ma­sis kar­tų konf­lik­tas, kai jau­ni ša­lies gy­ven­to­jai pri­vers­ti mo­kė­ti di­de­

lius mo­kes­čius, kad iš­lai­ky­tų ša­lies pen­si­nin­kus. Dau­ge­lis jau­nų žmo­ nių jau­čia­si esan­tys kri­zės au­kos.

Ypač skau­džiai jau­niems žmo­ nėms smo­gė dar­bo vie­tų ma­žė­ji­ mas, ku­rį su­kė­lė eko­no­mi­kos nuo­ smu­kis. Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Pie­tų Ita­li­jos re­gio­nuo­se be­veik pu­sė iki 25 me­tų gy­ven­to­jų – be­ dar­biai. Tai – du kar­tus di­des­nis ne­dar­bo ly­gis nei tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.

Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je dir­ban­tys žmo­nės sau­go­mi griež­tų įsta­ty­mų, ku­rie iš es­mės ne­pa­lie­ka ga­li­my­bių dar­buo­to­jus at­leis­ti, ne­pa­ty­rus fi­ nan­si­nių nuo­sto­lių. O dau­giau nei pu­sė jau­nų ita­lų ir net 60 pro­c. is­ pa­nų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis.

Ma­ža to, dau­ge­lis pa­sko­lų, ku­rias pa­siė­mė ša­lių vy­riau­sy­bės, atei­ty­ je kris ant jau­ni­mo pe­čių.

Ban­ki­nin­kai ir po­li­ti­kai – ne vie­ nin­te­liai, kal­ti dėl kri­zės. Pa­vyz­ džiui, dau­ge­lis Grai­ki­jos gy­ven­to­jų il­gus me­tus mė­ga­vo­si so­li­džiais at­ ly­gi­ni­mais, dirb­da­mi vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, o da­bar gau­na so­li­džias se­nat­vės iš­mo­kas. Pa­vyz­džiui, iš­ti­ ki­mi Sil­vio Ber­lus­co­ni rė­mė­jai nuo­lat bu­vo pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, nes bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras kaip įma­ny­ da­mas sten­gė­si ap­sau­go­ti jų tei­ses gau­ti so­li­džias so­cia­li­nes iš­mo­kas.

Ne­nuos­ta­bu, kad vie­nas po­pu­ lia­riau­sių šū­kių Pie­tų Eu­ro­po­je – „ne­pa­si­ti­kėk nie­kuo, kam per 30 me­tų“. Toks šū­kis per Eu­ro­pą nu­

vil­ni­jo ir praė­ju­sio am­žiaus 7-aja­ me de­šimt­me­ty­je, ki­lus jau­ni­mo ju­dė­ji­mams. „Der Spie­gel“, „NL-Aid“ inf.

800

tūkst.

žmonių kasmet nusižudo visame pasaulyje.

12

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba Prieš tris sa­vai­tes Iz­ rae­lio zoo­lo­gi­jos so­ de gi­mė ke­tu­ri smė­ ly­ni­niai ka­čiu­kai, ku­ rie šio­je ša­ly­je jau bu­vo lai­ko­mi iš­ny­ku­ siais. Šia pro­ga JAV žur­na­las „Ti­me“ siū­ lo pri­si­min­ti ir ki­tas sim­pa­tiš­kos iš­vaiz­ dos gy­vū­nų rū­šis, ku­rioms yra iš­ki­lęs pa­vo­jus.

Smė­ly­ni­nė ka­tė

Fe­ne­kas

Jū­ri­nė ūd­ra

Ar įsta­ty­mas su­lai­kys bė­gan­čius pro­tus?

Veng­ri­ja at­ra­do bū­dą, kaip su­ stab­dy­ti pro­tų nu­te­kė­ji­mą – tė­vy­ nė­je įka­li­no už vals­ty­bės lė­šas iš­ si­la­vi­ni­mą įgi­ju­sius ab­sol­ven­tus.

Tau­py­mo pro­gra­ma

Šie­met mo­kyk­lą bai­gęs Ger­go Bir­ ta­la­nas vaikš­čio­da­mas Bu­da­peš­ to pa­kran­te liūd­nai žiū­ri į te­kan­tį Du­no­jų. Šim­tai jau­nuo­lių šią va­ sa­rą šven­tė iš­leis­tu­ves sos­ti­nė­je esan­čio­je Mar­ga­ri­tos sa­lo­je, kur kon­cer­ta­vo ro­ko gru­pės, bu­vo iš­ ri­kiuo­tos alaus ir už­kan­džių pa­la­ pi­nės. Bet G.Bir­ta­la­nas links­my­ bė­se ne­da­ly­va­vo, nes jau­čia, kad jo vil­tys su­žlug­dy­tos. Šie­met va­sa­rį, li­kus vos sa­vai­ tei iki ga­lu­ti­nio pa­raiš­kų uni­ver­ si­te­tams pa­tei­ki­mo ter­mi­no, de­ šim­tys tūks­tan­čių jau­nuo­lių iš val­džios su­lau­kė šlykš­čios staig­ me­nos.

De­ši­nių­jų vy­riau­sy­bė į tau­py­mo pro­gra­mą įtrau­kė to­kį punk­tą: 40 pro­c. su­ma­žin­ti vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mų vie­tų uni­ver­si­te­tuo­se. Ša­lies prem­je­ras Vik­to­ras Orbá­ nas aiš­ki­no, kad vals­ty­bė tu­ri per daug dip­lo­muo­tų spe­cia­lis­tų ir per ma­žai dar­bo vie­tų, to­dėl val­ džia to­liau fi­nan­suos to­kias spe­ cia­ly­bes, kaip in­ži­ne­ri­ja, bet su­ ma­žins pa­ra­mą to­kioms sri­tims, kaip eko­no­mi­ka ir tei­sė.

Stu­di­jos ga­li ap­kars­ti

G.Bir­ta­la­nas nuo vai­kys­tės sva­jo­jo tap­ti tei­si­nin­ku, bet da­bar tik 50 stu­den­tų vi­so­je ša­ly­je gaus ne­mo­ ka­mą tei­sės iš­si­la­vi­ni­mą.

Kuk­lus aki­niuo­tas 18-me­tis ti­ ki, kad per­nai jam dar bū­tų pa­vy­ kę pa­kliū­ti į ne­mo­ka­mą vie­tą, bet da­bar jis be­veik ne­ma­to to­kios ga­ li­my­bės. „Prio­ri­te­tų są­ra­še ant­ro­je vie­ to­je įra­šiau so­cio­lo­gi­ją, – pa­sa­ ko­jo jau­nuo­lis. – Bet tai nė­ra tai, ko aš ti­kė­jau­si, ko no­rė­jau ir dėl ko sten­giau­si. Tad da­bar esu ver­

čia­mas stu­di­juo­ti tai, kas iš tik­rų­ jų ma­nęs ne­do­mi­na.“ Iš ne­di­de­lio mies­te­lio ša­lia Bu­ da­peš­to ki­lęs G.Bir­ta­la­nas ne­ga­li pa­ts su­si­mo­kė­ti už moks­lus. Im­ ti pa­sko­los jau­nuo­lis ne­no­ri, o tė­ vai ne­tu­ri ga­li­my­bių jam pa­dė­ti.

Gal­būt jie bū­tų ga­lė­ję su­tau­py­ti, jei apie nau­ją tvar­ką bū­tų su­ži­no­ ję anks­čiau, bet da­bar lai­ko vi­siš­ kai ne­be­li­ko. „Įgi­jęs tei­si­nin­ko spe­cia­ly­bę bū­čiau ga­vęs ge­rą dar­bą, mo­kė­ jęs mo­kes­čius ir įne­šęs sa­vo in­ dė­lį į vi­suo­me­nės ge­ro­vę, – sa­kė G.Bir­ta­la­nas. – Mes vi­si no­ri­me bū­ti ge­ri pi­lie­čiai, bet vy­riau­sy­bė ati­ma iš ma­nęs to­kią ga­li­my­bę.“

At­siž­vel­giant į stu­ di­jų truk­mę, dau­gu­ ma me­di­ci­nos stu­ den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­vy­nė­je ma­ žiau­siai de­šimt­me­tį.

Ab­sol­ven­tai tu­rės ati­dirb­ti

Bet nau­ja­me įsta­ty­me spąs­tai nu­ ma­ty­ti ir tiems lai­min­gie­siems, ku­riems pa­vyks gau­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Jie pri­va­ lės pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir pa­si­ža­dė­ ti bai­gę uni­ver­si­te­tą lik­ti Veng­ri­ jo­je tam tik­rą lai­ką. Ki­taip ta­riant, ab­sol­ven­tai tu­rės su­mo­kė­ti vals­ ty­bei už in­ves­ti­ci­jas į jų iš­si­la­vi­ ni­mą. Kuo il­giau jie stu­di­juos, tuo il­giau tu­rės lik­ti.

Pa­vyz­džiui, me­di­ci­nos stu­di­jos kai­nuo­ja maž­daug 2 mln. fo­rin­tų (25 tūkst. li­tų) per me­tus. At­siž­ vel­giant į stu­di­jų truk­mę, dau­gu­ ma stu­den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­ vy­nė­je ma­žiau­siai de­šimt­me­tį.

Gal­būt vals­ty­bė iš da­lies yra tei­si. Ko­dėl biu­dže­to sky­les var­ giai lo­pan­ti Veng­ri­jos vy­riau­sy­

bė tu­rė­tų ruoš­ti gy­dy­to­jus, jei­gu jie tuoj pat iš­vyks­ta ieš­ko­ti ge­riau mo­ka­mo dar­bo Va­ka­rų Eu­ro­po­ je ar­ba JAV? „Aš tai su­pran­tu, bet ko­dėl ab­ sol­ven­tai pri­va­lo lik­ti Veng­ri­jo­je, jei­gu čia jie tu­ri siau­bin­gas dar­bo są­ly­gas ir be­veik ne­tu­ri ga­li­my­bių nor­ma­liai gy­ven­ti?“ – kont­rar­gu­ men­tą me­tė G.Bir­ta­la­nas.

Jis pri­dū­rė, kad vie­nas pa­grin­ di­nių ES rams­čių yra lais­vas dar­ bo jė­gos ju­dė­ji­mas.

Stu­den­tų at­sto­vai, tė­vai ir mo­ ky­to­jai ofi­cia­liai pa­si­skun­dė Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jai dėl drau­di­mo ab­sol­ ven­tams iš­va­žiuo­ti. Jų nuo­mo­ne, tai pa­žei­džia Li­sa­bo­nos su­tar­tį.

Dau­ge­lis ar­gu­men­ta­vo, kad nau­jos prie­mo­nės prieš­ta­rau­ ja pa­čios Veng­ri­jos įsta­ty­mams.

Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo šį klau­si­mą, bet ga­liau­siai pa­li­ko įsta­ty­mą ga­lio­ti.

Stu­di­juo­ti – į už­sie­nį

27 me­tų trum­pap­lau­kė ru­daa­ kė ak­ty­vis­tė Do­rot­tya Kar­say su­ pran­ta G.Bir­ta­la­no ir ki­tų jau­nuo­ lių nu­si­vy­li­mą. „Mes užau­go­me vi­sai ne to­kia­ me pa­sau­ly­je, – sa­kė ji. – Kai mes au­go­me, sva­jo­jo­me apie per­mai­ nas. Žen­gė­me į de­mok­ra­ti­ją, į ES, ir Veng­ri­ja tu­rė­jo tap­ti ki­to­kia, ge­ ra vie­ta gy­ven­ti. Bet da­bar aiš­kė­ ja, kad tai ne ta vie­ta, kur no­rė­tu­ me gy­ven­ti.“ D.Kar­say ne­si­ste­bi ap­klau­sų re­ zul­ta­tais, ku­rie ro­do, kad kas ant­ ras veng­ras iki 30-ies svars­to iš­ va­žiuo­ti į už­sie­nį. „Da­bar, įsi­ga­lio­jus šiam nau­ jam įsta­ty­mui, bus dar pa­pras­ čiau ir leng­viau iš­va­žiuo­ti stu­ di­juo­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­te, nes žmo­nės tu­rės dau­giau ga­li­my­bių ir nie­kas jiems ne­nu­ro­di­nės, ką da­ry­ti ir ką stu­di­juo­ti“, – re­ziu­ ma­vo D.Kar­say.

BBC inf.

Ant­ros ka­den­ci­jos sie­kian­tis JAV pre­ zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma vi­lio­ja rin­ kė­jus ne tik dos­ niais pa­ža­dais ir skam­biais šū­kiais, bet ir tie­siai Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se bran­di­na­mu alu­mi.

Įvaiz­dis: B.Oba­ma rin­kė­jams de­mon

B.Oba­mos Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis

Apie tai, kad ša­lies va­do­vas už as­ me­ni­nes lė­šas įsi­gi­jo ne­di­de­lę alaus da­ryk­lė­lę ir įren­gė ją Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, vi­sas pa­sau­lis su­ži­no­ jo dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, kai pre­zi­den­tas sa­vo alu­mi pa­vai­ ši­no ser­žan­tą, ap­do­va­no­tą me­da­ liu už drą­są. Šią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad B.Oba­ ma ne tik to­liau sėk­min­gai ga­mi­na alų, bet ir ve­ža­si jo su sa­vi­mi ke­ liau­da­mas po ša­lį ir vyk­dy­da­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­ją.

Ant­ra­die­nį vie­nas ame­ri­kie­tis Ajo­vos vals­ti­jo­je pre­zi­den­to pa­si­ tei­ra­vo, kaip gy­vuo­ja Bal­tų­jų rū­mų alaus da­ryk­la. B.Oba­ma ne­tuš­čia­ žo­džia­vo – pa­pra­šė pa­dė­jė­jų at­neš­ ti iš sa­vo au­to­bu­so bu­te­lį ir pa­do­ va­no­jo jį tė­vy­nai­niui. Ant bu­te­lio pui­ka­vo­si fir­mi­nė eti­ke­tė su už­ra­ šu „Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis“.

Me­dus – iš žmo­nos avi­lio

Kar­tė­lis: ne vi­si Veng­ri­jos jau­nuo­liai džiau­gia­si šia va­sa­ra, nes vy­riau­sy­bė pa­tei­kė jiems ne­ma­lo­nią staig­

me­ną.

AFP nuo­tr.

Sto­ra­sis lo­ris

Žur­na­lis­tai tuoj pat ata­ka­vo Bal­tų­ jų rū­mų at­sto­vą spau­dai Jay Car­ney klau­si­mais apie alų. Šis pa­pa­sa­ko­jo, kad pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je ga­mi­ na­mas tiek švie­su­sis, tiek tam­su­sis alus, o me­dus ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia Mi­chel­le Oba­ma. „Ra­ga­vau tik švie­sio­jo, ir jis tik­rai gai­vi­nan­tis, – įspū­džiais pa­si­da­li­jo J.Car­ney, bet dau­giau pa­sa­ko­ti at­ si­sa­kė: – Šiuo klau­si­mu ma­no ži­ nios iš­sem­tos. Pap­ras­tai, kai man

siū­lo alaus, aš ne­klau­siu, kaip jis ga­mi­na­mas, o tie­siog jį ge­riu.“ Anks­čiau B.Oba­mos pa­dė­jė­ jai pa­sa­ko­jo, kad jo da­ryk­lo­je ga­ mi­na­ma ke­le­tas rū­šių alaus, bet kiek­vie­nas jų tu­ri me­daus prie­dų, pa­vyz­džiui, „Me­daus švie­su­sis“ ir „Me­daus po­rte­ris“.

Tad B.Oba­ma įeis į is­ to­ri­ją ne tik kaip pir­ ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­ tų­jų rū­mų šei­mi­nin­ kas, pra­dė­jęs juo­se ga­min­ti alų.

Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis sau­go­ mas ypa­tin­goms pro­goms, to­kioms kaip pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je tra­ di­ciš­kai ren­gia­ma Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo ly­gos fi­na­lo per­žiū­ra, į ku­ rią kvie­čia­mi po­li­ti­kai ir Ho­li­vu­do žvaigž­dės.

Dar ke­tu­ris alaus!

Kad mėgs­ta alų, B.Oba­ma nie­ka­da ne­slė­pė. Per­nai lan­ky­da­ma­sis Ai­ri­ jo­je jis vie­šai mė­ga­vo­si alu­mi „Guin­ ness“ ir net ke­le­tą kar­tų su ki­tų ša­lių va­do­vais dėl spor­to var­žy­bų baig­ties la­ži­no­si iš dė­žės alaus.

13

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba

Ame­ri­ki­nis kiš­kė­nas

Bal­ta­sis del­fi­nas

Is­pa­ni­nė lū­šis

Di­džio­ji pan­da

Man­da­ri­ni­nė an­tis

Ka­lės dve­jus me­tus Ru­si­jos teis­mas trims pan­kų gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­rėms va­kar sky­rė dve­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­ mes už pro­tes­tą prieš Krem­lių pa­ grin­di­nė­je Mask­vos sta­čia­ti­kių šven­to­vė­je.

Ga­mi­nys: me­dus Bal­tų­jų rū­mų

nst­ruo­ja, kad yra pa­pras­tas vy­ru­kas, su ku­riuo ga­li­ma ir bo­ka­lais su­si­dauž­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

me­daus eliui ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia M.Oba­ma.

Bal­tų­jų rū­mų nuo­tr.

alaus po­li­ti­ka Kai 2009 m. Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se ki­lo skan­da­las dėl ra­si­nio skirs­ty­mo, B.Oba­ma jį ir­gi mal­ ši­no alu­mi, pa­kvie­tęs prie bo­ka­ lo pa­si­kal­bė­ti klai­din­gai su­lai­ky­tą juo­dao­dį moks­li­nin­ką Hen­ry Loui­ są Ga­te­są ir bal­tao­dį Ma­sa­ču­set­so po­li­ci­nin­ką Ja­me­są Crow­ley.

Per tri­jų die­nų rin­ki­mų tu­rą po Ajo­vos vals­ti­ją B.Oba­ma neat­ sis­py­rė ma­lo­nu­mui pa­ra­gau­ti ir vie­tos alaus, taip pat pa­vai­ši­no ir de­šim­tį Ajo­vos vals­ti­jos mu­ gės lan­ky­to­jų. Pre­zi­den­tą ap­spi­ tę ger­bė­jai vie­toj „Dar ket­ve­rius me­tus!“ ėmė skan­duo­ti „Dar ke­ tu­ris alaus!“ Se­nos tra­di­ci­jos

Tad B.Oba­ma įeis į is­to­ri­ją ne tik kaip pir­ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­ den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­tų­ jų rū­mų šei­mi­nin­kas, pra­dė­jęs ten ga­min­ti alų.

Pir­mie­ji JAV pre­zi­den­tai, tarp jų Geor­ge’as Was­hing­to­nas ir Tho­mas Jef­fer­so­nas, taip pat mė­go šį gė­ri­mą ir pa­tys ga­mi­no jį as­me­ni­nė­se alaus da­ryk­lo­se. Bet, ki­taip ne­gu B.Oba­ ma, jie da­rė tai sa­vo dva­ruo­se.

G.Was­hing­to­nas net kvies­da­vo rin­kė­jus į su­si­ti­ki­mus ir juos vai­ šin­da­vo stip­riai­siais gė­ri­mais, o pa­li­kęs po­stą ta­po stam­biu vis­kio ga­min­to­ju. Po jo JAV pre­zi­den­ to al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų spin­te­lė re­ tai bū­da­vo tuš­čia: ją už­pil­dy­da­vo Th.Jef­fer­so­no im­por­tuo­tas vy­nas,

Dėl rei­tin­gų teks pa­ko­vo­ti Prieš ket­ve­rius me­tus už­tik­rin­ta per­ ga­lė Ajo­vo­je pa­dė­jo B.Oba­mai įženg­ti į Bal­tuo­sius rū­mus. Da­bar eko­no­mi­nė pa­dė­tis, orai ir nuo­tai­kos šio­je vals­ti­jo­ je vi­siš­kai ki­to­kios.

mok­ra­tai, nors po B.Oba­mos per­ga­lės 2008 m. jo par­ti­ja tu­rė­jo 100 tūkst. re­ gist­ruo­tų rin­kė­jų per­sva­rą.

„To­kio en­tu­ziaz­mo, ko­kį ma­tė­me čia pir­mą kar­tą, jau ne­bė­ra“, – pri­pa­ži­no B.Oba­mos šios sa­vai­tės rin­ki­mų kam­ Ajo­vos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ti­ pa­ni­ja Ajo­vo­je bu­vo ge­ro­kai ny­kes­nė mas Hag­le’as. Mar­šal­tau­no mies­te pa­ nei prieš ket­ver­tą me­tų. Jis ne­va­ži­nė­ si­klau­sy­ti B.Oba­mos su­si­rin­ko 555 jo mu­gės at­rak­cio­nų elekt­ri­niais au­ žmo­nės, Os­ka­lu­so­je – 852, Bu­ne – dau­ to­mo­bi­liu­kais, su­rin­ko ma­žiau žmo­ giau nei 2 tūkst. Šie skai­čiai yra ge­ro­ nių ir da­li­jo ma­žiau pa­ža­dų. Nors se­ kai kuk­les­ni nei per rin­ki­mų kam­pa­ nas ame­ri­kie­čių po­sa­kis, kad rin­kė­ ni­ją prieš ket­ve­rius me­tus. jai bal­suo­ja už tą kan­di­da­tą, su ku­riuo Pa­si­kei­tė ir B.Oba­mos re­to­ri­ka. Nors no­rė­tų iš­ger­ti alaus, dar ne­pa­mirš­tas, kal­bė­jo apie daug nuo­sto­lių Ajo­vai ir B.Oba­mą Ajo­vos vals­ti­jos gy­ven­to­jai ki­toms vals­ti­joms pri­da­riu­sią saus­rą, pa­si­ti­ko šal­to­kai. Vie­nas pir­mų­jų Ajo­ jis nė kar­to neuž­si­mi­nė apie kli­ma­to vos vals­ti­jos mu­gės lan­ky­to­jų, ku­riam kai­tą. Ko­va su kli­ma­to at­ši­l i­mu kar­ pre­zi­den­tas no­rė­jo pa­spaus­ti ran­ką, tu su svei­ka­tos ap­sau­gos ir fi­nan­si­ su­si­rau­kė, at­si­trau­kė ir ta­rė: „Ne, ačiū.“ nio re­g u­l ia­v i­mo re­for­mo­m is 2008Apk­lau­sos ro­do, kad lapk­ri­čio 6 d. pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se su­si­rung­sian­čių B.Oba­mos ir M.Rom­ney po­pu­lia­ru­ mas Ajo­vo­je yra apy­ly­gis. Dar blo­ges­ nė nau­jie­na da­bar­ti­niam pre­zi­den­ tui – res­pub­li­ko­nai šio­je vals­ti­jo­je tu­ri dau­giau re­gist­ruo­tų rin­kė­jų ne­gu de­

Frank­li­no D.Roo­se­vel­to mėg­tas mar­ti­nis ir Bil­lo Clin­to­no pa­mėg­ ta deg­ti­nė „Gray Goo­se“.

Dau­ge­lis Jung­ti­nių Vals­ti­jų va­do­ vų var­to­jo al­ko­ho­lį, bet bu­vo ir ke­ le­tas išim­čių. Geor­ge’as W.Bus­has bū­da­mas jau­nes­nis la­bai mėg­da­

Na­dež­da To­lo­ko­ni­ko­va, Ma­ri­ja Alio­chi­na ir Je­ka­te­ri­na Sa­mu­ce­ vič pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­ li­ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos, su­si­ju­sio su jų va­ sa­rį su­reng­tu prieš Krem­lių nu­ kreip­tu pro­tes­tu prie Mask­vos pa­grin­di­nės sta­čia­ti­kių šven­to­ vės – Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ ros – al­to­riaus. „N.To­lo­ko­ni­ko­va, M.Alio­chi­ na ir J.Sa­mu­ce­vič pa­siel­gė chu­ li­ga­niš­kai, tai – šiurkš­tus vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mas, ro­dan­tis aki­vaiz­dų vi­suo­me­nės ne­ger­bi­ mą, įvyk­dy­tas re­li­gi­nės nea­py­ kan­tos ir prie­šiš­ku­mo jai mo­ty­ vais ir nea­py­kan­tos ku­riai nors so­cia­li­nei gru­pei mo­ty­vais, as­ me­nų gru­pės iš anks­to su­si­ta­rus, vyk­dant pro­vo­kuo­ja­mus ir įžei­ džia­mus veiks­mus re­li­gi­nia­me pa­sta­te, at­krei­piant dau­gy­bės ti­ kin­čių pi­lie­čių dė­me­sį“, – va­kar skai­ty­da­ma nuo­spren­dį pa­reiš­ kė Mask­vos Cha­mov­ni­kų teis­mo tei­sė­ja Ma­ri­na Sy­ro­va. „Bū­da­mos šven­to­vės prie­šal­ to­ri­nė­je da­ly­je, ei­da­mos nuo pa­ ky­los sa­kyk­los link, į ku­rias įei­ti lan­ky­to­jams griež­tai drau­džia­ma, maž­daug vie­ną mi­nu­tę, ve­da­mos re­li­gi­nės nea­py­kan­tos ir prie­šiš­ ku­mo jaus­mų, šū­ka­vo, skan­da­vo ne­cen­zū­ri­nius žo­džius ir žo­džius, ku­rie įžei­džia esan­čiuo­sius, taip pat šo­ki­nė­jo iš­kel­da­mos ko­jas, imi­tuo­da­mos šo­kius ir smo­gi­mą kumš­čiais įsi­vaiz­duo­ja­mam prie­

ši­nin­kui“, – skai­tė tei­sė­ja. Kaip ra­šo­ma nuo­spren­dy­je, įvy­ku­sia ak­ci­ja tei­sia­mo­sios aiš­kiai ir ne­ dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė sa­vo re­ li­gi­nę nea­py­kan­tą ir prie­šiš­ku­mą krikš­čio­ny­bei.

N.To­lo­ko­ni­ko­va ir jos gru­pės ko­le­gės – M.Alio­chi­na ir J.Sa­ mu­ce­vič, iš­gir­du­sios nuo­spren­ dį, grei­to­mis nu­si­šyp­so­jo vie­na ki­tai.

Prie Cha­mov­ni­kų teis­mo pa­sta­ to va­kar su­si­rin­ko be­veik 2 tūkst. „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kų ir Sta­čia­ ti­kių baž­ny­čios se­kė­jų, juos at­ski­ rai lai­kė po­li­ci­ja.

Ke­lias­de­šimt jau­nuo­lių iš­si­ sklei­dė pla­ka­tus, ku­riuo­se pa­ vaiz­duo­tos mer­gi­nos spal­vo­to­ mis ba­lak­la­vo­mis, sto­vin­čios už gro­tų, ir ėmė skan­duo­ti: „Ra­ga­ nas ant lau­žo!“ Liu­di­nin­kai ma­tė, kaip po­li­ci­ja į lau­kian­čius mik­roau­to­bu­sus ve­ dė ke­lis „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kus, tarp jų – ra­di­ka­lių kai­rių­jų ly­de­rį Ser­ge­jų Udal­co­vą.

Nuosp­ren­dis pa­skelb­tas tą pa­ čią sa­vai­tę, kai V.Pu­ti­nas mi­ ni šim­tą sa­vo tre­čios ka­den­ci­jos Krem­liu­je die­nų, per ku­rias jau įve­dė nau­jas bau­das ir su­var­žy­ mus pro­tes­tams bei po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios gau­na pa­ ja­mų iš už­sie­nio.

Apk­lau­sa, ku­rios re­zul­ta­tus penk­ta­die­nį pir­ma­ja­me pus­la­py­ je pa­skel­bė vers­lo dien­raš­tis „Ve­ do­mos­ti“, ro­do, kad pri­ta­ri­mas V.Pu­ti­nui su­ma­žė­jo iki 48 pro­c.

– tiek, kiek bu­vo su­ma­žė­jęs iš­ kart po rin­ki­mų. Ge­gu­žę, kai vy­ ko pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja, pri­ ta­ri­mas V.Pu­ti­nui bu­vo ge­ro­kai di­des­nis – 60 pro­c.

BNS inf.

ai­siais bu­vo pa­g rin­d i­n iai B.Oba­mos rin­k i­mų pa­ž a­dai. Pas­t a­r uo­sius du jam pa­v y­ko įgy­ven­d in­t i, bet įsta­t y­ mas, ma­ž i­nan­t is šilt­na­m io efek­t ą su­ke­l ian­č ių du­jų emi­si­ją, už­stri­go Se­na­te. „Reu­ters“ inf.

vo svai­gin­tis, bet šio blo­go įpro­čio at­si­sa­kė dar prieš tap­da­mas pre­zi­ den­tu.

Al­ko­ho­lio ne­var­to­ja ir B.Oba­mos var­žo­vas šiuo­se pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se mor­mo­nas Mit­tas Rom­ney.

Ver­dik­tas: trys pan­kų gru­pės na­rės pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­li­

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

16p.

Lietuvos čiuožėjų pora išsiskyrė su trenere.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Ž.Bal­čiū­nai­tė: ei­siu sa­vo ke­liu pi

Rug­sė­jo 5-oji – ma­ra­to­ni­nin­kės Ži­vi­lės Bal­čiū­nai­tės su­grį­ži­mo į di­dį­jį spor­tą die­na. Po dve­jų me­tų disk­va­li­fi­ka­ci­jos spor­ti­nin­kė kal­ba apie nau­jus sie­kius, lū­kes­čius ir li­ki­mo pa­do­va­no­tą lai­ mę, ku­ri su­ge­bė­jo už­glais­ty­ti skau­du­lį dėl ne­tei­sy­bės.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Ko­kie su­grį­ži­mo į di­dį­jį spor­ tą lū­kes­čiai ir tiks­lai? – pa­klau­ sė­me 33 me­tų spor­ti­nin­kės.

– Kop­ti aukš­tyn. No­riu pa­siek­ti dar ge­res­nių re­zul­ta­tų.

– Dve­ji me­tai, kai ne­ga­lė­jo­te da­ ly­vau­ti var­žy­bo­se, bu­vo sun­kūs?

– Man tie me­tai pra­bė­go la­bai grei­ tai. Tie­siog skaus­min­ga, kad nu­teis­

ta bu­vau be pa­grin­do. Net ne­sup­ ra­tau, ko­dėl tai įvy­ko. Po Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių su­pra­tau, kad tei­sy­bės nė­ra. Juk ne vie­nas ga­lė­ jo pa­ste­bė­ti, kaip su mū­siš­kiais yra el­gia­ma­si: keis­ti tei­sė­jų spren­di­mai bok­si­nin­ko Eval­do Pet­raus­ko at­ žvil­giu pus­fi­na­ly­je, dis­ko me­ti­kui Vir­gi­li­jui Alek­nai ne­bu­vo leis­ta re­ gist­ruo­ti sa­vo dis­ko, ne­leis­ta keis­ti dvi­ra­ti­nin­kės rink­ti­nė­je. Įsi­ti­ki­nau, kad ma­žoms vals­ty­bėms nė­ra tai­ ko­mi tei­sy­bės prin­ci­pai. La­bai vis­

kas keis­tai. Aust­ros Sku­jy­tės at­ve­jis tie­siog neį­ti­ki­mas. Atė­nų olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se aš taip pat bu­vau ne­ val­giu­si, fi­ni­šą spor­ti­nin­kės pa­sie­kė de­vin­tą va­lan­dą va­ka­ro, o kam­ba­ rį olim­pi­nia­me kai­me­ly­je pa­sie­kiau tik pu­sę dvie­jų nak­ties. Ta­da po­li­ ci­nin­kų bu­vau ap­kal­tin­ta al­ko­ho­lio var­to­ji­mu. O aš tie­siog bu­vau ne­ val­giu­si ir ne­gė­ru­si, nes ap­link tik vi­so­kius li­mo­na­dus siū­lo. Ar to­kie mū­sų spor­ti­nin­kų tam­py­mai yra nau­din­gi?

– Iš tie­sų, prii­mant spren­di­ mą jus disk­va­li­fi­kuo­ti, ne­ma­ žą vaid­me­nį at­li­ko ir Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ ja. Ne kar­tą yra te­kę gir­dė­ti, kad fe­de­ra­ci­jos sa­vo spor­ti­nin­kus gi­na, ta­čiau šį­kart vis­kas bu­vo at­virkš­čiai...

– Ma­nau, kad fe­de­ra­ci­jos vaid­ muo bu­vo tik­rai ne­ma­žas. Iš pra­ džių fe­de­ra­ci­ja ma­ne pa­lai­kė, o vė­liau vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis. Tai ma­ne nu­ste­bi­no. Ne­ ži­nau, ko­dėl fe­de­ra­ci­jos va­do­vai sau­sio mė­ne­sį nu­si­su­ko nuo ma­ nęs. Pyk­čio ne­lai­kau, ta­čiau vis­ kas at­ro­do keis­tai: nuo rug­sė­jo su tre­ne­riu jau­tė­me fe­de­ra­ci­jos pa­lai­ ky­mą, vė­liau kaž­kas nu­ti­ko. Ne­ sup­ra­tau, kas jiems įgė­lė, li­kau iš­ si­žio­ju­si. Nie­ka­da ne­ti­kė­jau, kad žmo­nės taip stai­giai ga­li pa­keis­ ti sa­vo nuo­mo­nę. Lie­tu­vos olim­pi­ nis ko­mi­te­tas taip pat ne­sup­ra­to šio fe­de­ra­ci­jos žings­nio. Po to, kai fe­de­ra­ci­ja pa­kei­tė sa­vo nuo­mo­nę, man ne­te­ko su jais kal­bė­tis. Tie­ siog su žmo­nė­mis, ku­rie man ne­ mie­li, sten­giuo­si ne­bend­rau­ti. Ne­ si­ruo­šiu pyk­tis, esu ne­konf­lik­tiš­kas žmo­gus, tie­siog ne­no­riu bend­rau­ti, nes man yra skau­du.

– Ži­vi­le, ar sun­ku bu­vo ste­bė­ti olim­pi­nes žai­dy­nes?

– Ne, ra­mia šir­di­mi žiū­rė­jau. Nors kar­tą man pa­vy­ko olim­pi­nes žai­ dy­nes ste­bė­ti iš šo­no (juo­kia­si). Kai pa­ti da­ly­vau­da­vau, pra­ktiš­kai nie­ ko ne­ma­ty­da­vau. Šie me­tai bu­vo pa­skir­ti vi­sų spor­to ša­kų ana­li­zei.

Pas­te­bė­jau, kad ma­ra­to­ne pa­di­dė­ jo kon­ku­ren­ci­ja. Atė­nų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se var­žė­si apie 80 spor­ti­ nin­kių, šiais me­tais jų jau bu­vo per 100. Per aš­tuo­ne­rius me­tus spor­ti­ nin­kių aki­vaiz­džiai pa­gau­sė­jo. Šis fak­tas ma­nęs nė kiek ne­gąs­di­na, dar la­biau no­ri­si stip­rė­ti.

– Jū­sų tre­ne­ris Ro­mas Sau­sai­ tis už­si­mi­nė, kad da­bar esa­ te ge­res­nės spor­ti­nės for­mos, ne­gu ka­da nors esa­te bu­vu­si.

Tai tie­sa?

– Tai spren­džia tre­ne­ris, o aš at­ sa­ky­ti į šį klau­si­mą ne­ga­liu (šyp­ so­si).

Įsi­ti­ki­nau, kad ma­žoms vals­ty­bėms nė­ra tai­ko­mi tei­sy­bės prin­ci­pai.

La­bai vis­kas keis­tai.

Ryž­tas: spor­ti­nin­kės tei­gi­mu, disk­va­li­fi­ka­ci­ja pri­dė­jo tik dar dau­giau no­ro ir at­kak­lu­mo. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, ką tuos dve­jus me­tus vei­kė­te?

– Spor­ta­vau. Die­na po die­nos... Po gim­dy­mo ne­spor­ta­vau dvi sa­vai­tes.

Prieš pat gim­dy­mą dar bėg­da­vau po aš­tuo­nis ki­lo­met­rus va­ka­rais.

Vi­są lai­ką ju­dė­jau. Krū­vį su­ma­ži­ nau tik bir­že­lį. Po gim­dy­mo pra­ dė­jau vaikš­čio­ti su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis. Me­di­kai man lei­do bė­gio­ ti, ta­čiau tam prieš­ta­ra­vo tre­ne­ris, to­dėl ke­lis mė­ne­sius ak­ty­viai vaikš­ čio­jau su laz­do­mis.

– Kaip pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas, gi­ mus vai­ke­liui?

– At­si­ra­do dar di­des­nis no­ras ko­ vo­ti. Da­bar jau­čiu stip­res­nę mo­ ty­va­ci­ją ei­ti į prie­kį ne tik dėl sa­ vęs, ta­čiau ir dėl vai­ko. Vai­kas į ma­no gy­ve­ni­mą at­ne­šė lai­mę, ku­ ri už­glais­tė vi­są skaus­mą. Li­ki­mas vie­nur nu­skriau­dė, ki­tur su­tei­kė džiaugs­mo. Ge­rai, kad bent šio­je sri­ty­je ne­pa­šykš­tė­jo.

– Kaip ma­no­te, iš kur pa­vel­dė­ jo­te ko­vo­to­jos dva­sią?

– Ma­nau, tai pa­vel­dė­jau iš sa­vo ma­mos. Jei­gu kal­ba­me apie disk­va­ li­fi­ka­ci­ją, tie­siog ži­nau, kad ma­ne nu­bau­dė už nie­ką. Jei­gu pa­ti bū­čiau kaž­ko pri­si­dir­bu­si, grauž­tų vi­di­nis kir­mi­nas „na va, kaž­ko už­val­giau, kaž­ką pa­da­riau ne taip“. Da­bar vis­kas ki­lo iš nie­kur. Nie­ko ne­pri­ si­dir­bau. Grauž­čiau­si po var­žy­bų, jei ži­no­čiau, kad pa­da­riau tak­ti­nių klai­dų. O da­bar ga­liu drą­siai pa­sa­ ky­ti: nie­ko ne­var­to­jau. Ne­tu­riu dėl ko grauž­tis. Bū­tent to­dėl spor­tuo­ju iki šiol ir gal­vo­ju apie nau­jus tiks­lus spor­te. Ne­nu­lei­dau ran­kų.

– Ne­bi­jo­te, kad jū­sų su­grį­ži­mas su­kels daug ne­ga­ty­vių kal­bų, ap­kal­bų?

– Ži­nau, kad aš to ne­gir­dė­siu. Ei­siu sa­vo ke­liu pir­myn. Man ga­li sa­ky­ ti, ką tik no­ri. Aš siek­siu sa­vo tiks­ lų. Kal­ban­tie­ji apie ma­ne ne­nu­gy­ vens ma­no gy­ve­ni­mo, aš pa­ti ku­riu sa­vo gy­ve­ni­mą.

– Šiuo me­tu esa­te sto­vyk­lo­je Pa­lan­go­je...

– Taip, esu čia su vai­ke­liu. Die­ nos bė­ga la­bai grei­tai. Tik at­si­ke­ liu, pa­mai­ti­nu vai­ką, ta­da vai­ke­ lį iš­lei­džiu su ma­ma, o pa­ti sa­vais ke­liais – spor­tuo­ti. Po dvie­jų ar tri­ jų va­lan­dų vėl bū­nu su vai­ku. Vė­ liau – va­ka­ri­nė tre­ni­ruo­tė, po ku­ rios vėl vi­są dė­me­sį ski­riu vai­ke­liui.

Taip vis­ką ir de­ri­na­me, daug ju­da­ me. Vi­są die­ną bū­nu ant ko­jų, su­ kuo­si kaip vo­ve­rė ra­te.

– Pir­ma­sis jū­sų star­tas bus Vil­ niu­je, lapk­ri­tį lauks bė­gi­mas Ja­po­ni­jo­je. Ne­si­jau­di­na­te prieš šiuos star­tus?

– Kol kas dar ne. Į bė­gi­mą Vil­niu­ je, ku­ris yra skir­tas ko­vai su krū­ ties vė­žiu, žiū­riu kaip į pa­gal­bą. Tai šven­tė, ren­gi­nys, ku­ris pa­de­da su­ rink­ti pi­ni­gė­lių ge­ram tiks­lui.

– Prieš star­tą Ja­po­ni­jo­je nu­ma­ to­ma ko­kia nors sto­vyk­la už­ sie­ny­je ar lik­si­te Lie­tu­vo­je?

– Dar ne­ži­no­me, nes fi­nan­sai kol kas ne­džiu­gi­na. Jo­kio rė­mi­mo iš fe­de­ra­ ci­jos da­bar ne­gau­na­me jau pu­sant­ rų me­tų. Ne­ži­nau, ar jis yra nu­ma­ty­ tas po rug­sė­jo 5 d., kai baig­sis ma­no

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

sportas Beis­bo­li­nin­kai – tarp eli­to

Pra­leis tur­ny­rą

Pra­dė­jo per­ga­le

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­ je jau­nu­čių ko­man­da tu­ri ga­li­ my­bę žais­ti su pa­sau­lio beis­ bo­lo eli­tu. Lietuviai varžysis su Mek­si­ka, Tai­va­nu, Ku­ba, Ve­ne­sue­la, Bra­zi­li­ja, Ar­gen­ti­ na, Aru­ba, Ba­ha­momis, Hon­ kon­gu, Ni­ka­rag­va, Hon­dū­ru, In­do­ne­zi­ja, Vo­kie­ti­ja, Ita­li­ja ir Uk­rai­na.

26-erių Ra­fae­lis Na­da­lis nu­ spren­dė ne­da­ly­vau­ti pa­sku­ ti­nia­me šį se­zo­ną „Di­džio­ jo kir­čio“ se­ri­jos tur­ny­re – at­ vi­ra­me JAV čem­pio­na­te. Is­ pa­nas Vimbldono turnyre pa­ tyrė ke­lio trau­mą. Šiuo me­tu tre­čia pa­sau­lio ra­ke­tė R.Na­ da­lis „US Open“ yra lai­mė­jęs 2010 m.

Lie­tu­vos mer­gi­nų jau­ni­mo (iki 20 me­tų) krep­ši­nio rink­ti­ nė per­ga­le pra­dė­jo še­šio­li­kos ko­man­dų Eu­ro­pos čem­pio­ na­tą Veng­ri­jo­je. Ke­tu­rių eki­pų A gru­pės turnyro pirmajame ma­če lie­tu­vės 71:66 (21:18, 15:16, 16:19, 19:13) pri­ver­ tė pa­si­duo­ti Lat­vi­jos bend­ raam­žes.

ir­myn disk­va­li­fi­ka­ci­jos ter­mi­nas. Su­sior­ ga­ni­zuo­ti sto­vyk­lą Pa­lan­go­je pa­dė­jo ma­no pa­žįs­ta­mas, su ku­riuo anks­ čiau kar­tu tre­ni­ra­vo­mės. Dėl to ir yra skau­du: pa­tys su tre­ne­riu su­ko­mės, dė­jo­me ne­ma­žai pa­stan­gų tė­vy­nės la­ bui, o vė­liau tie­siog nu­tin­ka toks da­ ly­kas. Jau se­niau­siai ga­lė­jau grą­žin­ ti būs­to pa­sko­lą ban­kui ir ne­sė­dė­čiau sko­lo­se. Vi­sus pi­ni­gus ki­šau tam, kad ga­lė­čiau at­sto­vau­ti Lie­tu­vai.

– Tu­ri­te pro­ble­mų su ban­kais?

– Ne, ta­čiau pa­sko­lą mo­ku iki šiol.

Juk ga­lė­da­vau pi­ni­gus, ku­riuos iš­ leis­da­vau sto­vyk­loms, ati­duo­ti ban­kui. Ir tre­ne­ris ki­šo sa­vo pi­ni­ gus, ir aš ki­šau. Kai ko­vo­jo­me dėl tei­sy­bės, krapš­tė­me pa­sku­ti­nius pi­ni­gus. To­dėl skau­du, kad tė­vy­nė ne­pa­lai­ko, kai tiek jai yra ati­duo­ta.

Ko­vo­ti li­ko­me dvie­se su tre­ne­riu.

Net­gi, kai rei­kė­jo ruoš­tis pa­sau­lio čem­pio­na­tui Osa­ko­je ir va­žia­vo­me į kal­nus, pi­ni­gų ne­bu­vo. Ta­da su­ si­mo­kė­jo­me 30 tūkst. li­tų iš sa­vo ki­še­nių. Iš sa­vo ki­še­nės esa­me pa­ klo­ję apie 200 tūkst. li­tų, ir nie­kam tai nė­ra įdo­mu. Vi­sur at­sto­va­vo­ me Lie­tu­vai. Ne­lik­da­vo lai­ko ko­ mer­ci­niams tur­ny­rams, ku­riuo­se su tre­ne­riu ga­lė­jo­me už­si­dirb­ti pi­ ni­gų pa­do­riam gy­ve­ni­mui. Tei­sin­ gai pa­sa­kė Lau­ra Asa­daus­kai­tė...

Juk pas mus nie­ko nė­ra – net ba­zių.

Tu­ri­me tai, ką pa­tys su­si­ku­ria­me.

Spor­ti­nin­kams juk rei­kia ir rea­bi­ li­ta­ci­jos, poil­sio. Pa­ban­dy­ki­te lūž­ tan­čio au­to­mo­bi­lio ne­nu­vai­ruo­ti į ser­vi­są. Juk su­by­rės. Su žmo­gu­mi tas pa­ts. Jei­gu ne­pri­si­žiū­rė­si, su­ by­rė­si ir bū­si nie­kam ne­rei­ka­lin­ gas. Juk nu­va­ry­tus ark­lius nu­šau­ na. Mū­sų vals­ty­bės to­kia po­li­ti­ka – rė­mi­mą gau­ni, kai tu­ri me­da­lį. O iki tol, kaip spor­ti­nin­kas ruo­šia­si star­tams? Ge­rai, kad pa­čio­je pra­ džio­je man pa­dė­jo ma­ma, drau­gai, vė­liau tre­ne­ris. Dar vė­liau at­si­ra­do rė­mė­jų, kaž­kaip su­ko­mės, pra­dė­jo­ me da­ly­vau­ti ko­mer­ci­niuo­se tur­ ny­ruo­se. Ne­cyp­sė­jo­me, kad mums kaž­ko trūks­ta, ta­čiau skau­du pa­ si­da­rė po ki­lu­sio skan­da­lo.

Pa­tik­ri­no dalies žal­gi­rie­čių svei­ka­tą Kau­n o „Žal­g i­r io“ krep­š i­n io ko­ man­d os tre­n i­r uo­č ių sto­v yk­l a star­t uos atei­n an­č ią sa­v ai­t ę, ta­ čiau da­l is žal­g i­r ie­č ių jau pra­ dė­j o pa­s i­r en­g i­m ą nau­j a­j am se­ zo­nui.

Šio­mis die­no­mis pu­sei „Žal­gi­rio“ žai­dė­jų bu­vo at­lik­ti svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mai ir spe­cia­lūs tes­tai, lei­ sian­tys įver­tin­ti žai­dė­jų fi­zi­nę būk­lę bei su­for­muo­ti in­di­vi­dua­ lius po­rei­kius ati­tin­kan­čią fi­zi­nio ren­gi­mo pro­gra­mą.

Dau­giau­sia iš­tver­mės iš krep­ši­ nin­kų pa­rei­ka­la­vo sun­kė­jan­čio krū­vio bė­gi­mo tes­tas.

Žal­gi­rie­čiai vie­nas po ki­to at­vy­ ko į Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­ de­mi­jos (LKKA) Tai­ko­mo­sios fi­ zio­lo­gi­jos ir svei­ka­tos ug­dy­mo

ka­ted­rą, kur fi­zio­lo­gi­jos spe­cia­lis­ tai ty­rė pir­mą­ją gru­pę žal­gi­rie­čių.

Min­dau­gas Kuz­mins­kas, Ta­das Kli­ma­vi­čius, Vy­te­nis Lip­ke­vi­čius, Adas Juš­ke­vi­čius ir bro­liai Darju­ šas ir Kšyštofas Lav­ri­no­vi­čiai at­ li­ko įvai­rius pra­ti­mus, ku­rių re­zul­ ta­tai bu­vo fik­suo­ja­mi ir vė­liau bus vi­sa­pu­siš­kai iša­na­li­zuo­ti.

Dau­giau­sia iš­tver­mės iš krep­ ši­nin­kų pa­rei­ka­la­vo sun­kė­jan­čio krū­vio bė­gi­mo tes­tas: žal­gi­rie­ čių ju­d e­s ius ir kvė­pa­v i­m ą fik­ sa­vo įvai­rūs da­vik­liai, o žai­dė­jų vei­dą den­gė spe­cia­li kau­kė. „Su šia kau­ke bro­lis at­ro­do kaip ter­mi­na­to­rius. Rei­kia jo nuo­ trau­kas nu­siųs­ti vi­siems var­žo­ vams – iš kar­to pa­si­duos“, – apie Kšyš­to­fo iš­vaiz­dą juo­ka­vo D.Lav­ ri­no­vi­čius.

Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je to­kius pa­čius tes­tus at­liks ir į Kau­ną at­ vyk­sian­tys „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­ riai. Kiek vė­liau nuo pa­tik­ri­ni­mo neiš­si­suks ir Lie­tu­vos rink­ti­nei olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se at­sto­va­vę Pau­lius Jan­kū­nas, Man­tas Kal­ nie­tis ir Ri­man­tas Kau­kė­nas.

KD, zal­gi­ris.lt inf.

bro­lis at­ro­dė tar­si le­gen­di­nio Ar­nol­do Schwar­ze­neg­ge­rio su­vai­din­tas ro­bo­tas ky­bor­gas.

Do­nal­do Ur­nie­žiaus (zalgiris.lt) nuo­tr.

Pauzė: atliekant procedūras M.Kuzminskui teko neįprastas amplua.

Į LFF – ne­pa­si­ten­ki­ni­mo žai­bai iš Ma­ke­do­ni­jos Neap­dai­rūs Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (LFF) spren­di­mai su­ kė­lė tarp­tau­ti­nį są­my­šį. Ma­ke­ do­ni­jos ka­ra­lių Pi­ly­pą II grai­ ku ap­šau­kę mū­sų ša­lies fut­bo­ lo funk­cio­nie­riai Bal­ka­nų ša­ly­ je su­kė­lė di­džiu­lę ne­pa­si­ten­ki­ ni­mo aud­rą.

Skan­da­las ki­lo po to, kai anon­suo­ da­mi tre­čia­die­nį Skop­jės mies­ te vy­ku­sias drau­giš­kas kont­ro­li­ nes rung­ty­nes tarp Ma­ke­do­ni­jos ir Lie­tu­vos rink­ti­nių LFF ko­mu­ ni­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai su­ si­pai­nio­jo is­to­ri­niuo­se fak­tuo­se ir įvė­lė klai­dą fe­de­ra­ci­jos ofi­cia­lia­me tink­la­lapy­je.

– L.Asa­daus­kai­tė drą­siai pra­ bi­lo...

– Šau­nuo­lė!

– Ar ti­ki­te, kad kas nors pa­si­ keis po to­kių kal­bų?

– Ne­la­bai. Vi­sa­da tre­ne­riui sa­kau, kad man jo­kio skir­tu­mo: spor­ti­ nius ba­te­lius ant pe­ties ir ga­liu bėg­ ti nors ir kai­mo lau­kais. O ką da­ ry­ti spor­ti­nin­kams, ku­riems rei­kia ba­zių, sta­dio­nų? Aš ga­liu ir ak­me­ nį pa­siė­mu­si pa­si­tre­ni­ruo­ti lau­ke.

O kad nė­ra tei­sin­gos sis­te­mos mū­ sų vals­ty­bė­je nei me­ne, nei moks­le, nei spor­te, jau se­niai yra aiš­ku. Vi­ sur jovalas. Bai­su net gi­lin­tis.

Ter­mi­na­to­rius: anot D.Lav­ri­no­vi­čiaus (kairėje), su spe­cia­lia kau­ke jo

Klai­dos: Ma­ke­do­ni­jo­je mū­sų rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kai var­go aikš­tė­je, o

ša­lies fut­bo­lo va­do­vams te­ko rau­do­nuo­ti dėl is­to­ri­jos ži­nių spra­gų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

In­ter­ne­to sve­tai­nė tei­gė, kad Skop­jės sta­dio­nas, ku­ria­me vy­ko rung­ty­nės, va­di­na­mas Grai­ki­jos ka­ra­liaus Pi­ly­po II var­du. Bū­tent šie tei­gi­niai bu­vu­sio­je Ju­gos­la­vi­ jos res­pub­li­ko­je sukėlė įnir­šį.

Grai­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos po­li­ ti­niai san­ty­kiai įtemp­ti jau ant­rą de­šimt­me­tį. Nuo pat Ma­ke­do­ni­ jos res­pub­li­kos įkū­ri­mo Grai­ki­ ja pyks­ta už pa­si­sa­vin­tą is­to­ri­nių že­mių pa­va­di­ni­mą, vė­lia­vą ir blo­ kuo­ja skur­džios vals­ty­bės pla­nus bei vil­tis įsi­lie­ti į eu­roat­lan­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. At­sis­ky­ru­si nuo Ju­ gos­la­vi­jos, Ma­ke­do­ni­ja su­si­grą­ži­ no sa­vo pir­mą­ją vė­lia­vą – va­di­na­ mą­ją Ver­gi­nos sau­lę, Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­čio sim­bo­lį, tu­rė­ju­sią 16 trum­pų spin­du­lių. Šis spren­di­ mas ypač ne­pa­ti­ko grai­kams, ku­ rie pa­rei­ka­la­vo pa­keis­ti vals­ty­bės var­dą ir vė­lia­vą. Ma­ke­do­ni­jai ne­ su­ti­kus, grai­kai pra­dė­jo po­rą me­tų tru­ku­sį eko­no­mi­nį em­bar­gą, ku­ ris dar la­biau nu­skur­di­no ir taip ne per­ne­lyg tur­tin­gą ša­lį. Po­li­ti­ niai san­ty­kiai kiek at­ši­lo ir sta­bi­ li­za­vo­si tik tuo­met, kai Ma­ke­do­ ni­ja su­ti­ko pa­keis­ti vė­lia­vą, o prie vals­ty­bės var­do ofi­cia­liai vi­suo­met pri­ra­šo­ma FY­RO – For­mer Yu­gos­ la­vian Re­pub­lic of (liet. – bu­vu­si Ju­gos­la­vi­jos res­pub­li­ka). „Ži­no­ti­na, kad Ma­ke­do­ni­jos ka­ ra­lius Pi­ly­pas II nu­ga­lė­jo Grai­ki­ ją 338 me­tais prieš Kris­tų, su­mu­

šęs grai­kų ar­mi­ją su sa­vo sū­nu­mi Alek­sand­ru Ma­ke­do­nie­čiu. Tai bu­vo vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga lie­tu­ vių pa­sta­ba, ku­ri su­mai­šė po­li­ti­ką su spor­tu prieš drau­giš­kas rung­ ty­nes“, – prieš dvi­ko­vą straips­ ny­je „Bjau­ri Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos pro­vo­ka­ci­ja“ pik­ti­no­si ang­lų kal­ba Ma­ke­do­ni­jos fut­bo­ lo įvy­kius nu­švie­čian­tis ma­ce­do­ nian­foot­ball.com.

Karš­ti pie­tie­čiai at­vė­so tik tuo­ met, kai ši „is­to­ri­nė ne­tei­sy­bė“ LFF pus­la­py­je bu­vo ati­tai­sy­ta. „Pask­li­du­si in­for­ma­ci­ja apie prie­kaiš­tus LFF dėl ne­va pro­vo­ ka­ci­jos yra tie­siog ne­su­sip­ra­ti­mas ir klai­din­ga bei per­dė­ta ma­ke­do­nų ži­niask­lai­dos in­terp­re­ta­ci­ja, – taip ofi­cia­liu pra­ne­ši­mu sa­vo is­to­ri­jos ži­nių spra­gas ban­dė lo­py­ti LFF. – Sta­dio­nas bu­vo pa­va­din­tas „grai­kų ka­ra­liaus Pi­ly­po II“ var­du sie­kiant ne in­terp­re­tuo­ti, o tik pa­teik­ti kon­ teks­tą, ir tu­rint ome­ny­je ne da­bar­ ti­nę, o An­ti­ki­nę Grai­ki­ją.“ Anot LFF va­do­vų, jo­kių prie­ kaiš­tų iš Ma­ke­do­ni­jos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos at­sto­vų ne­bu­vo su­lauk­ta nei prieš rung­ty­nes, nei po jų.

Drau­giš­kas rung­ty­nes, ku­rios bu­vo re­pe­ti­ci­ja prieš rug­sė­jo pra­ džio­je pra­si­de­dan­čias 2014-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ran­kos ko­ vas, 1:0 lai­mė­jo Ma­ke­do­ni­jos fut­ bo­li­nin­kai.

KD inf.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

sportas Var­žo­si Kau­ne

Pra­de­da ang­lai

Šiau­lie­tės pa­si­trau­kė

Kau­ne pra­si­dė­jo Eu­ro­pos sen­ jo­rų grei­tų­jų šach­ma­tų čem­ pio­na­to ba­ta­li­jos. Į star­tą sto­ jo 71 žai­dė­jas, iš ku­rių 15 – da­ mos. Iš vi­so pir­me­ny­bė­se da­ ly­vau­ja 13 Eu­ro­pos ša­lių šach­ ma­ti­nin­kai. Šian­dien Kau­ne pra­si­de­dan­čio­se Se­no­jo že­my­ no pir­me­ny­bė­se var­žy­sis dar dau­giau Eu­ro­pos ša­lių – 20.

Jau šį sa­vait­ga­lį pra­si­de­da po­ pu­lia­riau­sios pa­sau­ly­je Ang­ li­jos „Pre­mier“ ly­gos čem­ pio­na­tas. „Šie­met ly­go­je žais trys nau­jos ko­man­dos – „Rea­ ding“, „Sout­hamp­ton“ ir „West Ham Uni­ted“. Jos užė­ mė pir­mą­sias tris vie­tas že­ mes­nė­je ly­go­je – „Cham­ pions­hip“ pir­me­ny­bė­se.

Mo­te­rų UE­FA Čem­pio­nių ly­gos pir­mo­jo eta­po at­ran­kos tur­ ny­rą bai­gė Lie­tu­vos čem­pio­nė Šiau­lių „Gint­ra-Uni­ver­si­te­tas“.

Mū­siš­kės gru­pės tur­ny­re Slo­ vė­ni­jo­je taip ir ne­pa­ty­rė per­ ga­lės džiaugs­mo – pra­lai­mė­ jo vi­sus tris su­si­ti­ki­mus sa­vo var­žo­vėms iš Slo­vė­ni­jos, Tur­ki­ jos ir Švei­ca­ri­jos.

Čiuo­žė­jai – be gar­sio­sios tre­ne­rės Apie star­tą So­čio olim­pia­do­je sva­jo­jan­čios Lie­tu­vos le­do šo­kė­ jų po­ros Isa­bel­los To­bias ir Dei­vi­ do Stag­niū­no kar­je­ro­je – ne­ma­žas po­sū­kis. Nau­jam se­zo­nui čiuo­žė­ jai ruo­šis be gar­sio­sios tre­ne­rės iš Ru­si­jos Ma­ri­nos Zu­je­vos.

Ant­rus me­tus kar­tu čiuo­žian­tys ir 15 vie­tą tarp 117 po­rų pa­sau­lio ledo šo­kių rei­tin­guo­se uži­man­tys lie­tu­ vis ir ame­ri­kie­tė iki šiol tu­rė­jo du tre­ne­rius. Be ru­sės M.Zu­je­vos, jie kar­tu dir­bo ir su Igo­riu Špil­ban­ du. Vis dėl­to tarp dai­lio­jo čiuo­ži­ mo pa­sau­ly­je neišs­ki­ria­mu due­tu lai­ky­tos tre­ne­rių po­ros šią va­sa­rą per­bė­go juo­da ka­tė.

Su­sik­los­čius to­kioms ap­lin­ky­ bėms, M.Zu­je­va li­ko dirb­ti Det­ roi­to „Ar­tic Club“ le­do are­no­je, o

jos bu­vęs bend­ra­žy­gis pra­dė­jo tre­ ni­ruo­ti spor­ti­nin­kus vi­sai ne­to­ li esan­čio­je ki­to­je šio au­to­mo­bi­ lių pra­mo­nės cent­ro le­do are­no­je „No­vi Ice Are­na“.

Kad ir kas nu­tik­tų, mū­sų šil­ta drau­gys­tė tik­rai tuo ne­si­baigs.

Šios ne­ti­kė­tos per­mai­nos su­jau­ kė dau­ge­lio čiuo­žė­jų pla­nus. Olim­ pi­niai čem­pio­nai iš Ka­na­dos Tes­sa Vir­tue ir Scot­tas Moi­ras, pa­sau­ lio čem­pio­nai Ma­ryl Da­vis ir Char­ lie White‘as bei bron­zi­niai pri­zi­ nin­kai Ma­ja ir Alek­sas Ši­bu­ta­niai iš

JAV nu­spren­dė lik­ti tre­ni­ruo­tis su M.Zu­je­va, o lie­tu­viams to­liau įgū­ džius to­bu­lin­ti pa­dės I.Špil­ban­das. „Po il­gų ir sun­kių ap­mąs­ty­mų nu­spren­dė­me pra­neš­ti, kad tre­ ni­ruo­si­mės pas Igo­rį. Mes vi­sa­da bū­si­me dė­kin­gi Ma­ri­nai Zu­je­vai.

Už tai, ką ji da­vė mums kaip spor­ ti­nin­kams ir as­me­ny­bėms. Mes il­ gė­si­mės čiuo­žė­jų, lie­kan­čių Kan­ to­ne, su ku­riais bu­vo­me kaip vie­na di­de­lė šei­ma. Kad ir kas nu­tik­ tų, mū­sų šil­ta drau­gys­tė tik­rai tuo ne­si­baigs“, – so­cia­li­nio tink­lo sa­vo pa­sky­ro­je pra­ne­šė čiuo­žė­jai.

Atei­nan­tį se­zo­ną I.To­bias ir D.Stag­niū­no po­ra ke­ti­na da­ly­vau­ ti Eu­ro­pos bei pa­sau­lio čem­pio­na­ tuo­se, pres­ti­ži­nė­se „Grand Prix“ var­žy­bo­se ir sieks ke­lia­la­pio į 2014ųjų So­čio olim­pi­nes žai­dy­nes. Tie­sa

po dve­jų me­tų vyk­sian­čio­je žie­mos olim­pia­do­je po­ra ga­lė­tų da­ly­vau­ ti tik to­kiu at­ve­ju, jei I.To­bias bū­tų su­teik­ta Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė.

Rei­kė­tų pri­min­ti, kad kar­tą Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė olim­pi­nes D.Stag­ niū­no vil­tis jau su­dau­žė – prieš ke­le­tą me­tų bu­vu­siai čiuo­žė­jo par­tne­rei Kat­he­ri­ne Co­pe­ly Lie­tu­ vos pi­lie­ty­bė išim­ties tvar­ka ne­bu­ vo su­teik­ta. „Jei pi­lie­ty­bė ame­ri­kie­tei ne­bū­ tų su­teik­ta ir da­bar, Lie­tu­vos čiuo­ ži­mo fe­de­ra­ci­jos (LČF) pre­zi­den­tės Li­li­jos Va­na­gie­nės tei­gi­mu, D.Stag­ niū­nas baig­tų kar­je­rą. „Tai jis pa­ts man pa­tvir­ti­no po Eu­ro­pos čem­ pio­na­to šių me­tų pra­džio­je“, – yra sa­kiu­si L.Va­na­gie­nė.

KD inf.

Vin­gis: stip­riau­sia Lie­tu­vos le­do

šo­kė­jų po­ra šią va­sa­rą li­ko tik su vie­nu tre­ne­riu. „Reuters“ nuotr.

17

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

22p.

aukštyn žemyn

Įspūdžiai iš saulėtos ir uolėtos Italijos.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

Prieš spor­ti­nę ko­vą – sap­ne pa­si­ro­dan­ti duk­ra

Pra­mo­ga: pen­kia­ko­vi­nin­kai L.Asa­daus­kai­tė ir A.Zad­nep­rovs­kis da­bar tu­ri vi­są me­da­lių komp­lek­tą – auk­so, si­dab­ro ir bron­zos. Su tė­vų me­da­liais mėgs­ta žais­ti jų duk­ra Ad­ria­na.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Olim­pi­nį auk­są iš­ko­vo­ju­si Lau­ra Asa­daus­ kai­tė pa­reiš­kė, kad jį pa­sky­rė duk­rai Ad­ ria­nai. „Kad ir kur bū­čiau: Lie­tu­vo­je ar už­ sie­ny­je, tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­se ar var­žy­ bo­se, be­veik kiek­vie­ną nak­tį sap­nuo­ju sa­ vo duk­te­rį“, – at­vi­ra­vo bok­si­nin­kas Eval­ das Pet­raus­kas, iš­ko­vo­jęs bron­zą. Gal­būt spor­ti­nin­kus per­ga­lėms įkve­pia vai­kai?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pa­ža­dė­jo par­vež­ti me­da­lį

„Iš­va­žiuo­da­ma Ad­ria­nai sa­kiau, kad par­ve­šiu me­da­lį“, – pa­sa­ko­ jo šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės at­sto­ vė L.Asa­daus­kai­tė. Vis dėl­to jau­na mo­ti­na ne­si­ti­kė­jo, kad į na­mus grįš su auk­so me­da­liu – vy­lė­si, kad iš­ko­ vos bron­zos, na, gal si­dab­ro. Auk­so me­da­lis nu­ste­bi­no pa­čią Lau­rą.

L.Asa­daus­kai­tės ir jos vy­ro – taip pat pen­kia­ko­vi­nin­ko And­re­ jaus Zad­nep­rovs­kio duk­rai Ad­ ria­nai – 2 me­tai ir 3 mė­ne­siai. „Ma­žas vai­kas. Dar ne­su­vo­kia,

kas ir kaip. Aš jai ro­dau tą me­da­lį, pa­sa­ko­ju, ji ži­no, kad jį rei­kia už­si­ ka­bin­ti ant kak­lo. Lai­kė jį ran­ko­se, čiu­pi­nė­jo, žiū­ri­nė­jo, žai­dė su juo.

Me­da­lis jai – kaip žais­liu­kas“, – šyp­so­jo­si Lau­ra.

28 me­tų spor­ti­nin­kei me­da­lis – kaip gy­ve­ni­mo sie­kis, tik ji vie­na ži­no, kiek pra­kai­to į jį įdė­ta.

Eval­das Pet­raus­kas:

Rei­kia pir­ma na­mą pa­sta­ty­ti, ku­ria­me ga­ lė­tu­me gy­ven­ti. O ta­da ir me­dį pa­so­din­si­me.

Pa­dė­jo vy­ras ir mo­ti­na

Vil­nie­tė L.Asa­daus­kai­tė tre­ni­ruo­ ja­si nuo 10 me­tų. „Aš­tuo­nio­li­ka me­tų in­ten­sy­ viai ėjau tos per­ga­lės link, – ne­ slė­pė Lau­ra. – Ma­no tre­ni­ruo­tės, re­ži­mas – vis­kas yra nu­si­sto­vė­ję. Šie­met iš sa­vęs spau­džiau mak­ si­mu­mą, kad pa­da­ry­čiau dau­giau nei anks­čiau, ka­dan­gi šie me­tai – olim­pi­niai. Šan­sas yra, to­dėl rei­kia ban­dy­ti.“ L.Asa­d aus­k ai­t ė olim­p ia­d ai ruo­š ė­s i nuo praė­j u­s io ru­d ens.

Kaip mo­te­r iai pa­v y­ko su­d e­r in­t i spor­to tre­ni­ruo­tes ir mo­ti­nos pa­rei­gas?

18

18

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

Prieš spor­ti­nę ko­vą – sap­ne pa­si­ro „Man la­bai pa­d e­ 17 da ma­no ma­ma. At­ va­žiuo­da­vo, pri­žiū­rė­da­vo vai­ką.

Ma­ma sten­gė­si pa­dė­ti, kiek ga­lė­ jo. Ki­taip bū­tų bu­vę neį­ma­no­ma vis­ko su­de­rin­ti. Be ma­mos pa­gal­ bos, ma­nau, nie­ko ne­bū­tų bu­vę. Ir And­rius la­bai pa­dė­da­vo, ir jo tė­vai.

Vi­si Ad­ria­ną au­gi­no­me“, – pa­sa­ ko­jo spor­ti­nin­kė.

Lie­tu­vo­je tarp tre­ni­ruo­čių jai lie­ ka lai­ko tik pa­val­gy­ti ir per­si­reng­ti.

Jei­gu bū­tų jos va­lia, na­muo­se nie­ko ne­da­ry­tų – to­kia pa­var­gu­si grįž­da­ vo iš tre­ni­ruo­čių. „Ta­da nei val­gy­ti no­ri­si da­ ry­ti, nei kam­ba­rių tvar­ky­ti. To­ dėl ne­pa­sa­ky­čiau, kad man di­de­ lis ma­lo­nu­mas sto­vė­ti prie puo­dų ar tvar­ky­ti kam­ba­rius“, – kal­bė­jo spor­ti­nin­kė.

Vis dėl­to tek­da­vo da­ry­ti ir vie­na, ir ki­ta. Daž­niau­siai tvar­ky­tis bui­tį jai pa­dė­da­vo vy­ras ir mo­ti­na. Ūg­ te­lės duk­tė – pa­dės ir ji.

ne­bū­čiau tiek pa­sie­ku­si. Prie ma­ no per­ga­lės pri­si­dė­jo ne­ma­žas bū­ rys žmo­nių“, – pa­kar­to­jo L.Asa­ daus­kai­tė.

Lau­ra ne­sa­ko, kad Lon­do­ne ypač jau­tė var­žo­vių al­sa­vi­mą į nu­ga­rą.

Vi­sos bu­vo ša­lia, su­si­kau­pu­sios ap­ lin­kui vaikš­čio­jo. Vie­nu mo­men­tu lie­tu­vės gal­vo­je šmėkš­te­lė­jo min­ tis, kad jos la­bai ge­rai pa­si­ruo­šu­ sios, kad vi­sus nu­ste­bins. „Bet apie var­žo­ves per daug ne­ gal­vo­jau – gal­vo­jau apie sa­ve“, – sa­kė spor­ti­nin­kė.

Šį mė­ne­sį drau­gė at­ vyks su vai­ku. O pa­ skui ar­ba aš skri­siu su jo­mis į Ai­ri­ją il­ giau pa­bū­ti kar­tu, ar­ba vi­si kur nors vyk­si­me pail­sė­ti.

Šei­mo­je – me­da­lių komp­lek­tas

Spor­ti­nin­kės vy­ras A.Zad­nep­rovs­ kis Atė­nų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se iš­ ko­vo­jo si­dab­ro, o Pe­ki­ne – bron­zos me­da­lius. Lau­rai par­ve­žus auk­są, da­bar Zad­nep­rovs­kių šei­ma tu­ri vi­są me­da­lių komp­lek­tą. „Auk­sas – kiek­vie­no spor­ti­nin­ko sva­jo­nė. Prie ma­no auk­so me­da­lio pri­si­dė­jo vy­ras. Tai – da­lis ir jo lai­ mė­ji­mo, – tvir­ti­no spor­ti­nin­kė. – Ma­nau, jis džiau­gia­si tuo me­da­liu.“ Pir­mą vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se užė­mu­siai L.Asa­daus­kai­tei bus įteik­ta 400 tūkst. li­tų pi­ni­gi­nė pre­ mi­ja. Apie ko­kį pir­ki­nį ji sva­jo­ja? „Yra daug vi­so­kiau­sių min­čių.

Bet rim­tai apie tai pa­gal­vo­ti dar ne­bu­vo lai­ko. Be abe­jo, kad kiek­ vie­nam at­si­dė­ko­siu. Sa­vo tė­vus gal į ko­kią poil­si­nę ke­lio­nę nu­skrai­ din­siu. Tiems žmo­nėms, ku­rie man pa­dė­jo siek­ti me­da­lio, bū­siu dė­kin­ ga vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Jų ne­pa­ mir­šiu nie­ka­da“, – pa­ti­ki­no L.Asa­ daus­kai­tė.

At­si­sa­kė žai­dy­nių šur­mu­lio

„And­rius man pa­dė­da­vo ir pa­ta­ri­ mais, ir kaip tre­ne­ris – ir bė­gi­me, ir plau­ki­me. Vi­sur. Jis ma­ne su­pa­ žin­di­no su tam tik­rais žmo­nė­mis, ku­rie su ma­ni­mi dir­bo vi­sus me­ tus, – pa­sa­ko­jo L.Asa­daus­kai­tė.

– Prieš pat olim­pia­dą tre­ni­ra­vau­si sto­vyk­lo­je Len­ki­jo­je, kur la­bai ge­ ros są­ly­gos. Aiš­ku, vai­ko ne­ma­čiau ke­lias sa­vai­tes. Bet su duk­ra, vy­ru bend­rau­da­vo­me per skai­pą“, – pa­ sa­ko­jo pen­kia­ko­vi­nin­kė. „Be tre­ne­rių, be ma­no ma­mos, be And­riaus tė­vų pa­gal­bos, ma­nau,

Per olim­pia­dą L.Asa­daus­kai­tės ne­kan­ki­no di­džiu­lis vai­ko ar na­ mų il­ge­sys – ji pui­kiai su­si­tvar­kė die­not­var­kę. Į Lon­do­ną at­vy­ko tik vie­ną die­ną iki star­to. Ki­tą die­ną – star­tas. Dar ki­tą die­ną iš­vy­ko na­ mo. Be­veik taip: atė­jau, pa­ma­čiau, nu­ga­lė­jau. „Nei ati­da­ry­me, nei už­da­ry­me man ne­te­ko da­ly­vau­ti – nė ne­pa­ ju­tau olim­pi­nių žai­dy­nių šur­mu­lio.

Bet toks bu­vo ma­no no­ras“, – pa­ reiš­kė Lau­ra.

Ge­le­ži­nis: „Spor­tas – vie­nin­te­lis da­ly­kas, kur aš esu lai­min­gas“, – sa­

vo drau­gei paaiš­ki­no bok­si­nin­kas E.Pet­raus­kas, tačiau ne mažiau jam svarbi dukra. Evaldo Petrausko asmeninio archyvo, Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Ats­kir­ti di­de­lio at­stu­mo

„Be­veik kiek­vie­ną nak­tį sap­nuo­ju sa­vo duk­te­rį, – pa­sa­ko­jo 20 me­tų bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas. – Vi­sur: ir Lon­do­ne, ir Vil­niu­je. Kad ir kur bū­čiau: Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­ je, tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­se ar var­žy­ bo­se, be­veik kiek­vie­ną nak­tį sap­ nuo­ju sa­vo vai­ką.“ Jau­nas spor­ti­nin­kas be­veik ti­ ki, kad duk­ters pa­si­ro­dy­mas sap­ ne jam tar­si su­tei­kia dau­giau jė­gų, ryž­to, at­sa­ko­my­bės. Pa­bu­dęs jis ži­ no, kad stos į le­mia­mą ko­vą.

Rugp­jū­čio pa­bai­go­je E.Pet­raus­ ko ir jo drau­gės 18-me­tės Do­vi­ lės duk­rai Gus­tei su­kaks pu­sant­ rų me­tų. Bok­si­nin­ko my­li­mo­ji ir duk­tė gy­ve­na už jū­rų ma­rių – Ai­ ri­jo­je. Spor­ti­nin­kas jas ma­tė tik­tai prieš pu­sę me­tų. Jau ta­da esą Gus­ tei bu­vo pa­da­vęs sa­vo bok­so pirš­ ti­nes, ir ši ati­džiai ty­ri­nė­jo, kas tai per daik­tas. „Šį mė­ne­sį drau­gė at­vyks su vai­ ku. O pa­skui ar­ba aš skri­siu su jo­ mis į Ai­ri­ją il­giau pa­bū­ti kar­tu, ar­ ba vi­si kur nors vyk­si­me pail­sė­ti“, – sa­kė E.Pet­raus­kas.

Iš­ko­vo­jus bron­zos me­da­lį, Do­ vi­lė jam pa­skam­bi­no į Lon­do­ną ir la­bai šil­tai pa­svei­ki­no. „Lai­min­gas bu­vau. Mes kiek­vie­ną die­ną ar­ba

Ne­pa­sa­ky­čiau, kad man di­de­lis ma­lo­nu­ mas sto­vė­ti prie puo­ dų ar tvar­ky­ti kam­ ba­rius.

Tiks­las: „Iš sa­vęs spau­džiau mak­si­mu­mą“, – sa­kė L.Asa­daus­kai­tė, pui­

kiai ži­nan­ti, kiek pra­kai­to pa­rei­ka­la­vo jos auk­so me­da­lis. Didžiausias jos pagalbininkas buvo vyras A.Zadneprovskis. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

su­si­skam­bi­na­me, ar­ba bend­rau­ ja­me per skai­pą. Bet dėl to at­stu­ mo žiau­riai sun­ku, la­bai daug ne­ su­ta­ri­mų, pyk­čio tarp mū­sų ky­la“, – at­vi­ra­vo E.Pet­raus­kas.

Iš­siug­dė tvir­tą cha­rak­te­rį

Gal tre­ni­ruo­tis Ai­ri­jo­je bū­tų ge­ res­nės są­ly­gos nei Lie­tu­vo­je? Ta­da vi­są lais­vą lai­ką jis ga­lė­tų leis­ti su drau­ge ir duk­ra. „Gy­ve­nu Lie­tu­vos olim­pi­nia­me spor­to cent­re. Čia la­bai ge­ros są­ ly­gos tre­ni­ruo­tis, pui­ki bok­so sa­ lė, par­tne­riai“, – už­tik­ri­no E.Pet­ raus­kas.

Dau­giau kaip pus­me­tį jis in­ten­ sy­viai tre­ni­ra­vo­si – dė­jo vi­sas pa­ stan­gas, kad pa­tek­tų į olim­pi­nes žai­dy­nes. Ku­rį lai­ką ne­bu­vo Lie­tu­ vo­je – tre­ni­ra­vo­si Tur­ki­jo­je. „Nie­kaip ne­pa­vy­ko su­si­tik­ti: nei man į Ai­ri­ją nu­va­žiuo­ti, nei jai į Lie­tu­vą at­skris­ti“, - ap­gai­les­ta­vo vy­ras.

Ar Do­vi­lė, bū­da­ma už dau­gy­bės ki­lo­met­rų, ska­ti­no jį siekti per­ga­lės?

O gal­būt sa­kė, kad mes­tų spor­tą ir grei­čiau at­vyk­tų pas ją ir duk­te­rį? „To­kių žo­džių ne­bu­vo. Jau bu­vau jai pa­sa­kęs, kad spor­tas – vie­nin­ te­lis da­ly­kas, kur aš esu lai­min­gas, jam vi­są gy­ve­ni­mą paau­ko­jau. Ir kad to­kių klau­si­mų ne­pa­teik­tų, nes iš kar­to at­sa­ky­siu: „Taip ne­bus“, – tvir­tą cha­rak­te­rį pa­ro­dė E.Pet­raus­ kas. – Ji ži­no, kad aš spor­tuo­siu, ir ne­klau­sia to­kių da­ly­kų. Ji džiau­

gia­si ma­no per­ga­lė­mis. Jai pa­tin­ ka, kad aš lai­miu.“ Su­ža­dė­tu­vių žie­das įteik­tas

Ir E.Pet­raus­kas, ir jo drau­gė Do­ vi­lė ki­lę iš Ši­lu­tės. Eval­das jau še­ še­ri me­tai gy­ve­na Vil­niu­je – ga­vo Lie­tu­vos olim­pi­nio spor­to cent­ro kvie­ti­mą at­vyk­ti tre­ni­ruo­tis.

Ko­dėl taip su­si­klos­tė gy­ve­ni­ mas, kad jis – Lie­tu­vo­je, o drau­gė ir duk­tė – Ai­ri­jo­je? „Jos tė­vai iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Ai­ ri­ją. Po kiek lai­ko Do­vi­lė iš­vy­ko pas tė­vus. Jau dau­giau kaip dve­jus me­ tus ji gy­ve­na Ai­ri­jo­je. Per tuos me­ tus mes tik­rai daug lai­ko pra­lei­do­ me kar­tu“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Duk­rą Do­vi­lė pa­gim­dė Ai­ri­jo­je.

Eval­das tuo me­tu bu­vo Lie­tu­vo­je – tre­ni­ra­vo­si. „Aš juk spor­tuo­ju“, – tei­si­no­si jau­nas tė­vas.

Ka­da jis už­maus sa­vo drau­gei ant pirš­to su­ža­dė­tu­vių žie­dą? „Jau už­mau­tas“, – pa­ti­ki­no. Vis dėl­to su­tuok­tu­vių grei­tu lai­ku jie ne­pla­nuo­ja, – esą rei­kia ge­riau įsi­ tvir­tin­ti gy­ve­ni­me.

Pa­sa­kius, kad jau pui­kiai įsi­tvir­ ti­no – po Lon­do­no olim­pia­dos ta­po ži­no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je, Eval­das tik kuk­liai nu­si­šyp­so­jo. „Rei­kia pir­ma na­mą pa­sta­ty­ti, ku­ria­me ga­lė­tu­me gy­ven­ti. O ta­ da ir me­dį pa­so­din­si­me“, – pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai sa­kė olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­jęs E.Pet­raus­kas.

19

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

o­dan­ti duk­ra

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Miręs ir po mirties Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Kas įdomiau – menininko kūryba ar legenda tapęs jo gyvenimas?

Kas ką pranoksta? Rašytojas Tomas Arūnas Rudokas visada buvo kelyje. Jo gyvenimas – lyg trileris: alkoholis, muštynės, skandalai, moterys. Jis sėdėjo Kybartų pataisos darbų kolonijoje, ne kartą – karceryje, kurį laiką gyveno kaip benamis. Kas už to slypėjo – nenusisekęs rašytojas ar užsimaskavęs valkata?

Didžiausias priešas – sistema

Šį paradoksų pilną pasaulį T.A.Rudokas paliko gegužės 14 d.

Jam buvo 46 metai. Vyro gyvybė nutrūko staiga sustojus širdžiai.

Mirtis rašytoją ištiko ankštame jo bute Vilniuje, anapus geležinkelio, vardo neminėti prašiusios paskutiniosios draugės glėbyje. Ant stalo liko iki pusės nugertas butelis vyno. Ji sena jo meilė, tuo metu ryšiai buvo atsinaujinę. Tą dieną moteris atėjo Tomo kviesti į savo gimtadienį ir atsinešė vyno.

Be oficialios informacijos ir nekrologo apie dar vieno rašytojo mirtį, stojo tyla. Niekas nepuolė piešti bohemiškos ir nepriklausomos T.A.Rudoko asmenybės, aukštinti kūrinių. Praėjo keli mėnesiai – vis tiek tyla. Tomas visiems buvo įkyrėjęs iki gyvo kaulo, o jo kūryba mažai kam įdomi.

Jis miręs ir po mirties. „T.A.Rudokas – tragiško likimo žmogus, visą laiką buvęs anapus – anapus oficialiosios literatūros, oficialiųjų rašytojų, priimtinų gyvenimo normų. Tai buvo sunkaus charakterio žmogus, kuris ieškojo savęs visokiais būdais. Jam sunkiai sekėsi pritapti visuomenėje – tiek sovietinėje, tiek nepriklausomoje. Sovietmetis jam netgi buvo geresni laikai.

Tada maištas prieš sistemą, nepritapimas joje buvo laikomas madingu. Jis niekada nerado savęs“, – apie T.A.Rudoką kalbėjo vienas iš jo draugų literatas 40 metų Darius Pocevičius.

Abu vyrai susipažino „ten pat“ – Rašytojų sąjungos kavinėje.

Kažkada iš tos kavinės dėl sukeltų skandalų Tomas buvo išmestas. Ne kartą ten buvo susimušęs su poetu Benediktu Januševičiumi, kitais. Daugelyje Vilniaus kavinių T.A.Rudokas buvo paskelbtas persona non grata.

T.A.Rudokas niekada nedirbo, todėl jautė nuolatinį pinigų stygių. Dirbti jis nėjo tyčia. Sakydavo: „Aš esu poetas. Jeigu iš rašymo negaliu pragyventi, kaltas ne aš – kalta sistema.“ „Mano prigimtis – kario“

Atrodo, praėjusią vasarą Tomą sutikau prie rašytnamio. Akys degė keista ugnimi, atrodė kaip išlindęs iš vamzdžių – apšepęs, smirdantis, džinsinis švarkelis neskalbtas kokius trejus metus. Užtat rankose – eilėraščių knyga. Puolė aiškinti, kad norėtų ten (į Rašytojų sąjungą) užeiti, bet tie keistuoliai jo neįleidžia. „Aišku, kad Tomas buvo niekšas. Jis niekada nejautė dėkingumo. Jeigu jam padarydavai gerą darbą, net užmiršdavo padėkoti.

Kartu jis turėjo intymumo – mokėdavo labai nuoširdžiai paklausti, pabendrauti. Buvo labai dvejopas žmogus: savo nedėkingumu ir šiurkštumu atstumdavo, o nuoširdumu patraukdavo“, – prisiminimais dalijosi Darius.

Tomas buvo labai geras pasakotojas. Būdavo, pradeda pasakoti istoriją – iš karto visus paperka. Merginoms patikdavo, kaip jis skeldavo juokelius.

Kartą Tomą pavadinau cinišku mušeika. Jis atkirto, kad rašytojai Jackas Londonas, Sergejus Jeseninas, Gintaras Patackas puikiai į darbą paleisdavo kumščius. „Mano prigimtis – kario. Kraujas mano toks“, – savąjį mačo apibūdino T.A.Rudokas.

Pinigai – pro durų skylę

Tomo santykiai su tėvu – poetu Vytautu Rudoku – buvo sudėtingi, tragiški. Tomas buvo vienintelis V.Rudoko vaikas iš antrosios santuokos.

Tada, be liaupsių savo tėvui, Tomas pasakė: „Du vyrai drauge nesugyvens – ir faktas, ir reziumė.“ „Tomas maištaudavo prieš tėvą.

Prasiverždavo Edipo kompleksas, nes tėvas buvo pripažintas poetas, o jis iš undergroundo“, – mano D.Pocevičius.

Daugybė naktų rūsyje

V.Rudokas butą, kūrinių autorines teises testamentu paliko savo seseriai Danutei.

Tomas buvo išmestas į gatvę.

Pirmą pusmetį jis nakvodavo to namo rūsyje kaip benamis, paskui persikraustė pas draugą. Vėliau susimetę keli draugai išnuomojo jam butą. Deja, vyriškis į gyvenimą nesikabino – trejus ketverius metus gyveno be būsto. Tada jis versdavosi iš socialinės pašalpos – 315 litų per mėnesį. „Tomas kreipėsi į teismą. Jam pavyko laimėti 100 tūkstančių litų. Bėda ta, kad teta pinigus mokėjo dalimis. Atrodo, iš pirmųjų 20 tūkstančių jis atiduodavo skolas, mokėjo alimentus, ieškinius policijai“, – prisiminė D.Pocevičius.

Maždaug prieš pusantrų metų T.A.Rudokas įsigijo kuklų butą Naujininkuose. Tai buvo vieno kambario butas bendrabutyje.

Tomas jį buvo susitvarkęs, sienas nukabinęs plakatais. Antakalnio, tos vietos prie miško, kur prabėgo beveik visas jo gyvenimas, T.A.Rudokas jau nebemėgo.

Karceryje sėdėjo 10 kartų

Aš esu poetas. Jeigu iš rašymo negaliu pragyventi, kaltas ne aš – kalta sistema.

Po motinos mirties erdviame keturių kambarių bute Antakalnyje juodu gyveno dviese. Kai paskutinį kartą lankiausi Rudokų bute, tėvo kambario duryse žiojėjo skylė. Ką reiškia ta duryse išmušta skylė? Ji tarsi turėtų atlikti kokią nors funkciją, bet atrodė labai tragiškai.

Pasirodo, pro skylę tėvas Tomui turėdavo iškišti pinigų buteliui. Ne vienas V.Rudoko kaimynas tvirtino, kad poetas ne kartą nukentėjo nuo sūnaus kumščių. Šis tiek lėbaudavo namuose, kad kaimynai rašytojai ne kartą jam yra kvietę policiją. O lėbavimams nuolat reikėjo pinigų.

Taip terorizuojamas senasis V.Rudokas ilgiau negalėjo gyventi ir turėjo bėgti iš namų. Poetas prisiglaudė pas savo jauniausiąją seserį Danutę Kupiškyje. Ir toliau iš pensijos mokėjo už buto Vilniuje komunalines paslaugas, šelpė Tomą. Ne vienas to namo gyventojas buvo pastebėjęs, kad tėviška meilė akla.

Laisvos sielos karingas T.A.Rudokas du kartus buvo patekęs į santuokos pančius, turėjo tris sūnus. Antroji žmona – dailininkė Ina – jį buvo padavusi į teismą už alimentų nemokėjimą sūnui Matui. Taip T.A.Rudokas paragavo Kybartų pataisos darbų kolonijos duonos, o karceryje sėdėjo net 10 kartų.

Porą trejetą kartų draugai T.A.Rudoką aplankė Kybartuose.

Ir kiekvieną kartą jiems apsilankius šis atsidurdavo karceryje. „Prisigerdavo su mumis. Jį išleisdavo į kavinę – ten nėra taip griežta. Prie mačo stiliaus, Tomo nuomone, karceris derėjo. Karceris jam pridėdavo ryškumo, šaunumo. Kuo daugiau žmogus sėdi karceryje, tuo jis šaunesnis“, – dėstė draugo pažiūras Darius. „Tuo patrauklus ir buvo“

Paskutinės T.A.Rudoko gyvenimo dienos beveik nesiskyrė nuo ankstesnių. Tada jis mažiau gėrė, turėjo rūpesčių dėl sveikatos.

Pastarąjį pusmetį bandė labiau rūpintis savo kūryba: tobulino, perrašinėjo eilėraščius. Rašytojų sąjungos leidyklai įteikė poezijos knygos rankraštį. Deja, jis buvo atmestas.

Tada susirasti moterų buvo nelengva, ir dėl to Tomas taip pat kankinosi. Nebūtų donžuanas, mačo, – vis tiek draugams nuolat pasakodavo savo meilės nuotykius, dėstydavo, kaip mušėsi dėl panų. Dauguma tų nuotykių, Dariaus nuomone, buvo išgalvoti.

Paskutinės jo draugės žodžiai: „Man jis buvo normalus žmogus.

Tik ekscentriškas, tik iš kitų išsiskiriantis. Bet tuo patrauklus ir buvo.“

20

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

Ast­ro­lo­gė iš Ru­si­jos: ma­te­ria­lau „Aš ne aiš­kia­re­gė, aš tik ast­ro­lo­gė. Pa­de­du pa­žin­ti sa­ve, su­vok­ti, kad kiek­vie­nas esa­ me uni­ka­lus ir skir­tin­gas. Mes chao­tiš­kai spren­džia­me pro­ble­mas, pa­ni­kuo­ja­me, nors kar­tais už­ten­ka ži­no­ti, ku­ria kryp­ ti­mi ei­ti“, – šyp­te­lė­jo į Kau­ną iš In­di­jos trum­pam at­vy­ku­si ru­sė ast­ro­lo­gė Ama­na Ra­zi­na.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Už pro­to ri­bų

Jau 25 me­tus ast­ro­lo­gi­ja be­si­do­ min­ti ir šio­je sri­ty­je dir­ban­ti Ama­ na ka­dai­se ži­nių sė­mė­si pas tuo­met dar ma­žai ži­no­mą ast­ro­lo­gą Pa­ve­ lą Glo­bą, o pir­mą­jį jai as­me­ni­nį ho­ ros­ko­pą su­da­rė da­bar taip pat jau ži­no­mi dau­giau nei 20 kny­gų pa­ ra­šę ast­ro­lo­gai, vy­ras ir žmo­na Se­ mi­ra ir Vi­ta­li­jus Ve­to­žai.

Kad ir kaip keis­ tai šiuo me­tu skam­ ba, bus la­bai sun­ku žmo­nėms, gal­vo­jan­ tiems tik apie pi­ni­ gus, ma­te­ria­lius da­ ly­kus.

„Po jų su­da­ry­to ho­ros­ko­po ne­ ga­lė­jau at­si­gau­ti dvi pa­ras. Tuo­met ir ki­lo di­de­lis no­ras pa­žin­ti sa­ve gi­

liau, ju­dė­ti į prie­kį. Taip su­si­do­mė­ jau ast­ro­lo­gi­ja“, – Ama­na juo­kia­ si pri­si­mi­nu­si lai­kus, kai ast­ro­lo­gai vaikš­čio­jo po bu­tus.

Tai ją šo­ki­ra­vo, ta­čiau da­bar šie žmo­nės – gar­sūs, pri­pa­žin­ti ast­ro­ lo­gi­jos ži­no­vai. „Sa­vęs pa­ži­ni­mas mums lei­džia ei­ti į prie­kį, – nea­be­jo­ja Ama­na. – La­bai daž­nai žmo­nės, ku­riems ga­ na ge­rai se­ka­si, su­si­tai­ko su kas­ die­ny­be ir dau­giau nie­ko ne­no­ri, ne­sie­kia. Tie, ku­rių ho­ros­ko­pai la­ bai su­dė­tin­gi, ne­re­tai gy­ve­ni­me daug pa­sie­kia ir to­bu­lė­ja.“ Ama­na – in­diš­kas var­das, ku­rį sa­vo am­žiaus ne­mi­nin­ti mo­te­ris ga­vo šven­tyk­lo­je In­di­jo­je. Praš­ vie­sė­ji­mas, už pro­to ri­bų – sa­vo var­do pra­smę šif­ruo­ja ast­ro­lo­gė ir šyp­so­da­ma­si pri­pa­žįs­ta, kad jai ne­pa­tin­ka bu­vęs jos var­das Li­lia.

Gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge me­di­ta­ci­jos cent­rą įkū­ru­si mo­te­ ris nau­do­ja nau­ją re­li­gi­nį ju­dė­ji­ mą su­kū­ru­sio in­dų gu­ru ir fi­lo­so­fo Ošo mo­ky­mą. Juo už­krė­tė bi­čiu­lę, „Mei­lės ke­lio“ me­di­ta­ci­jos cent­ro įkū­rė­ją Da­nu­tę Vi­lio­ny­tę, pas ku­ rią nuo­lat at­va­žiuo­ja net ir iš In­di­

Pa­si­rin­ki­mas: pus­me­tį A.Ra­zi­na gy­ve­na In­di­jo­je, pus­me­tį ke­liau­ja.

jos, kur po pus­me­tį gy­ve­na pa­sta­ ruo­sius 12 me­tų.

Gy­ven­ti sa­vo gy­ve­ni­mą

„Gy­ve­ni­mas tu­ri rit­mus, cik­lus, mums įta­ką da­ro dan­gaus kū­nai, – nea­be­jo­ja Aves­tos ast­ro­lo­gi­ja be­si­ nau­do­jan­ti Ama­na.

Ji aiš­ki­na, kad mū­sų pro­tė­viai gy­ve­no pa­gal vi­sa­tos rit­mą, at­si­ žvelg­da­mi į dan­gaus švie­su­lius, že­mės, oro, ug­nies, van­dens ele­ men­tų įta­ką. Pa­žin­da­mas sa­vo as­ me­ny­bę pra­de­di pa­si­ti­kė­ti ir gy­ ven­ti sa­vo, bet ne tė­vų, ar­ti­mų­jų, vi­suo­me­nės ar te­le­vi­zi­jos su­for­

muo­tą gy­ve­ni­mą. Ama­na ver­ti­na ir tai, kad ast­ro­lo­gi­jo­je – daug kū­ry­ bos, ku­ri ne­lei­džia ei­ti vie­nu ke­liu ir ne­ver­čia bū­ti gy­ve­ni­mo ver­gu. „Ast­ro­lo­gi­ja pa­de­da su­ži­no­ti, ko­kių dan­gaus kū­nų ener­gi­jos ga­li jus pa­veik­ti, – pra­kal­bus, kad vie­ no ar ki­to zo­dia­ko ženk­lo ho­ros­ko­

Atei­ties pa­sau­lio vi­zi­jas kū­rė ir kau­n Da­rius Sė­le­nis Ke­tu­rių lie­tu­vių ko­man­da pa­te­ ko į di­džiau­sio pa­sau­ly­je tech­no­ lo­gi­jų tur­ny­ro kon­kur­so „Ima­gi­ ne Cup“ fi­na­lą, ku­ris vy­ko Aust­ra­ li­jo­je. Kon­kur­so te­ma bu­vo pa­sau­ lis, ku­ria­me tech­no­lo­gi­jos pa­dės iš­ spręs­ti opiau­sias pro­ble­mas.

Grį­žo la­bai pa­ten­kin­ti

Lie­tu­vos at­sto­vai į tarp­tau­ti­nio tech­no­lo­gi­jų kon­kur­so fi­na­lą pa­te­ ko po sep­ty­ne­rių me­tų per­trau­kos.

Ke­tu­rių kau­nie­čių ko­man­da „Le­ ve­lUp“ Sid­nė­ju­je su dar de­vy­niais var­žo­vais run­gė­si „Win­dows Pho­ ne“ žai­di­mų ka­te­go­ri­jo­je.

Liu­do Uba­re­vi­čiaus, Jus­to Šal­ ke­vi­čiaus, Gy­čio Va­lat­kos ir Ie­vos Au­že­ly­tės – tri­jų KTU in­for­ma­ti­ kos fa­kul­te­to ir VDA stu­den­tės su­ kur­tas eko­lo­gi­nis žai­di­mas „Ne­ver­ Fu­tu­re“ prieš at­vyks­tant pri­sta­ty­ti jį Sid­nė­ju­je nu­run­gė 460 žai­di­mų iš vi­so pa­sau­lio. „Į fi­na­lą ne­pa­te­ko­me, ta­čiau grį­ž o­m e la­bai pa­ten­k in­t i, už­ mez­gę daug ry­šių ir įdo­miai pra­

lei­dę lai­ką“, – pa­sa­ko­jo 22 me­tų KTU ma­gist­ran­tas Liu­das Uba­re­ vi­čius.

Fi­na­las – olim­pi­nia­me komp­lek­se

Pir­mą­ją vie­tą užė­mė ir 8 000 do­ le­rių pi­ni­gi­nį pri­zą lai­mė­jo JAV ko­ man­da, ku­ri su­kū­rė mo­ko­mą­jį žai­ di­mą apie ma­te­ma­ti­ką mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kams.

Ant­ro­je vie­to­je li­ko lie­tu­vius la­ biau­siai sa­vo žai­di­mu su­ža­vė­ję pran­cū­zai. Jų žai­di­me ro­bo­tu­kas ren­ka ra­dioak­ty­vias at­lie­kas.

Tre­ti pri­zi­nin­kai bu­vo veng­rai, su­kū­rę eko­no­mi­nį žai­di­mą. „Mic­ro­soft“ kom­pa­ni­jos or­ga­ni­ zuo­tas „Ima­gi­ne Cup“ fi­na­las vy­ko Sid­nė­jaus olim­pi­nia­me komp­lek­se, ku­ria­me su­si­rin­ko dau­giau nei 600 da­ly­vių įvai­rio­se ka­te­go­ri­jo­se.

Kiek­vie­no­je ko­man­do­je bu­vo po ke­tu­ris žmo­nes, ku­rie sa­vo žai­di­ mus pri­sta­tė ko­mi­si­jai, žur­na­lis­ tams, ki­tiems da­ly­viams.

Ge­riau­si drau­gai – bra­zi­lai

„Vis­kas bu­vo su­reng­ta la­bai pre­ ci­ziš­kai, be klai­dų, nors pri­sta­ty­

mai, įvai­rūs se­mi­na­rai, se­si­jos vy­ko nuo 8 iki 22 val. va­ka­ro, – ne­slė­pė L.Uba­re­vi­čius ir šyp­te­lė­jo. – Net ir pa­var­gę po die­nos ren­gi­nių va­ka­re su­si­rink­da­vo­me vieš­bu­čio kam­ba­ ry­je ir vėl žais­da­vo­me žai­di­mus.“

Po die­nos ren­gi­nių va­ka­re su­si­rink­da­vo­me vieš­bu­čio kam­ba­ry­je ir vėl žais­da­ vo­me žai­di­mus.

Per „Ima­gi­ne Cup“ var­žy­bas lie­ tu­viai la­biau­siai su­si­drau­ga­vo su fi­ na­le da­ly­va­vu­siais bra­zi­lais: su jais kau­nie­čiai pa­si­kei­tė tau­ti­nė­mis at­ ri­bu­ti­ko­mis. Vie­ni ge­riau­sių lie­tu­ vių drau­gų bu­vo ir hi­pe­rak­ty­vūs ko­rė­jie­čiai. „Iš­kart jau­tė­si kul­tū­rų ir men­ ta­li­te­tų skir­tu­mai. Ko­rė­jie­čiai bu­ vo itin ak­ty­vūs, links­mi, ener­gin­ gi, dai­nin­gi, jie la­bai džiaug­da­vo­si net ma­žiau­sia smulk­me­na“, – pa­ sa­ko­jo L.Uba­re­vi­čius.

Be­je, lie­tu­vių žai­di­mas ne­bu­vo itin leng­vas, skir­tas tiks­li­nei au­ di­to­ri­jai, to­dėl ki­tiems da­ly­viams, ko­mi­si­jos na­riams, žur­na­lis­tams, rei­kė­da­vo po­rą mi­nu­čių aiš­kin­ti tai­ syk­les, žai­dė­jų ju­dė­ji­mą. „O ko­rė­ jie­čiai priei­da­vo ir iš­kart žais­da­vo“, – pri­si­mi­nęs juos la­bai nu­ste­bi­nu­ sius ir kas­dien „Ne­ver­Fu­tu­re“ žai­ du­sius azi­jie­čius juo­kė­si Liu­das.

Be­to­no džiung­lės

Po kon­kur­so lie­tu­viai ne­sku­bė­ jo ap­žiū­rė­ti Sid­nė­jaus, bet ir to­liau daug bend­ra­vo su ki­tais da­ly­viais.

Liu­das juo­kia­si: „In­for­ma­ti­kai vi­ sa­da ran­da bend­rą kal­bą.“ Lie­tu­vius ypač su­ža­vė­jo uk­rai­ nie­čiai, tiks­liau, la­bai įdo­mus jų dar­bas: „Quads­quad“ ko­man­da su­kū­rė pirš­ti­nes, ku­rios ne­by­lių ženk­lus pa­ver­čia žo­džiais.

Ar „Mic­ro­soft“ kon­kur­se da­ly­ va­vę kau­nie­čiai pa­ma­tė pa­čią ša­lį? „Aust­ra­li­ja kli­ma­tu mums pa­ si­ro­dė pa­na­ši į Lie­tu­vą, nes at­vy­ ko­me per jų žie­mą, ku­ri pri­lygs­ta mū­sų va­sa­rai“, – juo­kė­si L.Uba­re­ vi­čius. Jis, kaip ir jo ko­le­gos, pir­mą

kar­tą įvei­kė to­kį at­stu­mą – ke­lio­nė tru­ko be­veik 24 va­lan­das.

Iš­si­mau­dy­ti ne­drį­so

Iš tri­jų or­ga­ni­za­to­rių pa­siū­ly­tų eks­kur­si­jų lie­tu­viai pa­si­rin­ko iš­ vy­ką po mies­tą, ku­ri nu­kon­ku­ra­ vo ap­si­lan­ky­mą Sid­nė­jaus zoo­lo­ gi­jos so­de bei prie gar­sio­jo Uos­to til­to (angl. Har­bour brid­ge). „La­bai pa­ti­ko įspū­din­gie­ji Sid­nė­ jaus ope­ros rū­mai, ma­tė­me ir Uos­ to til­tą, Me­no ir tech­ni­kos mu­zie­jų, – pa­sa­ko­jo Liu­das. – Be­je, nu­ste­bi­ no, kad Sid­nė­ju­je nė­ra gam­tos. Au­ ga­lų ma­tė­me gal tik ki­nų kvar­ta­le. Įs­pū­din­gi dan­go­rai­žiai, pa­sta­tai, bet po Lie­tu­vos ža­lu­mos – vis­kas tar­si be­to­ni­nės as­fal­to džiung­lės.“ O Aust­ra­li­jos pa­plū­di­miai, ku­rie gar­sė­ja bang­len­ti­nin­kais?

Kon­kur­so da­ly­viai bu­vo ir ten.

Ma­tė ir bang­len­ti­nin­kų. Vis dėl­to australai žie­mą ne­si­mau­do, nors van­dens tem­pe­ra­tū­ra sie­kia apie 20 laips­nių ši­lu­mos. Ne­jau­gi ne­si­ mau­dė ir lie­tu­viai? „Ned­rį­so­me“, – pri­si­pa­ži­no in­ for­ma­ti­kas.

21

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

us pa­sau­lio ago­ni­ja jau pra­si­dė­jo su­vir­pa ant jos kak­lo ka­ban­tys pa­ ka­bu­kai, au­ra­so­mos bu­te­liu­kai ir pin­tos ka­se­lės. „Pla­ne­tos pe­rei­na į ki­tus dy­džius.

Da­bar­ti­nė Van­de­nio epo­cha – kos­ mi­nė. Kai ku­rie ast­ro­lo­gai tei­gia, kad kei­čia­si 26 tūks­tan­čius me­tų tru­kęs ir vi­sai ne­se­niai, 1987-ai­ siais pra­si­dė­jęs, cik­las, Juo­do­jo Mė­nu­lio vie­ta, Plu­to­no veik­la. Pra­ si­dė­jo nau­jos pro­gra­mos“, – vis dar šyp­so­da­ma­si aiš­ki­na Ama­na.

Ji ne­sle­pia: ast­ro­lo­gi­jos is­to­ri­ja, dan­gaus kū­nų įta­ka vals­ty­bėms nė­ ra jos sri­tis. Vis dėl­to mo­te­ris nea­ be­jo­ja, kad da­bar­ti­niai, ne­tgi bai­ sūs, po­ky­čiai Že­mė­je vyks­ta prieš di­de­les per­mai­nas. „Pa­sau­lio pa­bai­gos, ži­no­ma, ne­bus, – juo­kia­si ast­ro­lo­gė, ku­ ri lapk­ri­čio mė­ne­sį vėl pus­me­čiui vyks­ta į In­di­ją. – Vyks­ta trans­ for­ma­ci­ja, ma­te­ria­laus pa­sau­ lio ago­ni­ja. Ne­rei­kia sa­vo gy­ve­ ni­mo švais­ty­ti tik ma­te­ria­liems da­ly­kams. Kad ir kaip keis­tai šiuo me­tu skam­ba, bus la­bai sun­ku žmo­nėms, gal­vo­jan­tiems tik apie pi­ni­gus, ma­te­ria­lius da­ly­kus. Per tai jie pra­ran­da sa­ve. Ir bus leng­ viau kū­ry­biš­kiems, gi­les­niems, dva­sin­ges­niems žmo­nėms.“ Dar­bas, dar­bas, dar­bas

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

pas pui­kiai tiks kiek­vie­nam žmo­ gui, Ama­na ne­sut­ri­ko. – Tai – tik bend­ra cha­rak­te­ris­ti­ka. Daž­nai, su­da­rius ho­ros­ko­pą, su­ži­no­me, kad tik Sau­lė da­ro įta­ką jū­sų ženk­ lui, o dau­gu­ma pla­ne­tų yra ki­tuo­se ženk­luo­se. To­dėl, pa­vyz­džiui, tu­ rė­si­te ne tik vie­no ženk­lo pa­grin­dą,

bet ir kai ku­rių ki­tų ženk­lų sa­vy­bių.

Neat­si­tik­ti­nai su­da­rant ho­ros­ko­pą rei­kia ži­no­ti ne tik gi­mi­mo die­ną, bet ir va­lan­dą, net mi­nu­tes.“ Pra­si­dė­jo nau­jos pro­gra­mos

Klau­sia­ma, kas da­bar da­ro­si su pa­ sau­liu, ast­ro­lo­gė šyp­te­lė­ja. Tar­si

Ko­dėl In­di­ja? Ama­na vėl šyp­so­ si. Šios ša­lies rei­kė­jo jai. Jau pa­ži­ nu­si sa­ve, ne­kart stu­di­ja­vu­si sa­vo ho­ros­ko­pą, ji su­vo­kė, kad dar­bas uži­ma vie­ną pa­grin­di­nių vie­tų jos gy­ve­ni­me. „Net pen­kios pla­ne­tos ma­no as­ me­ni­nia­me ho­ros­ko­pe bu­vo prie dar­bo sta­lo. Ir tuo­met at­si­pa­lai­da­ vau, lei­dau bū­ti sa­vi­mi, – aiš­ki­na Ama­na. – Su­vo­kiau, kad mes ne­ ga­li­me pa­keis­ti pa­sau­lio, bet ga­li­ me pa­keis­ti sa­ve. O kai kei­čia­mės, kei­čia­si ir pa­sau­lis, ku­rį ma­to­me ki­to­mis aki­mis.“ Ne vie­ną aš­ra­mą (taip va­di­na­ ma šven­tyk­la) ap­lan­kiu­si ast­ro­lo­

gė Ošo cent­re dir­ba ne­mo­ka­mai.

Nuo to ji ne­si­jau­čia blo­giau, prie­ šin­gai – dar ge­riau. „Už­dir­bu pi­ni­gų iš sa­vo veik­ los grį­žu­si į Eu­ro­pą, – pri­si­pa­ži­no Ama­na, ku­ri ve­da se­mi­na­rus, įkū­ rė dva­si­nį cent­rą. – Juk mums ne­ rei­kia daug pi­ni­gų.“ In­di­jo­je pa­dė­jo lie­tu­viui

O Lie­tu­va? Su mū­sų ša­li­mi Ama­na tu­rė­jo daug są­sa­jų, iš Lie­tu­vos iš­ vy­ko į In­di­ją. Mo­te­ris nuo­šir­džiai žars­to komp­li­men­tus lie­tu­viams.

Iš mei­lės jiems daug pa­dė­jo į ne­ ma­lo­nią si­tua­ci­ją Ry­tuo­se pa­te­ku­ siam mū­sų tau­tie­čiui.

Ast­ro­lo­gi­ja pa­de­da su­ži­no­ti, ko­kių dan­ gaus kū­nų ener­gi­jos ga­li jus pa­veik­ti. „Tuo­met gy­ve­nau ir dir­bau Sat­ ja Sai Ba­bos (gar­sus dva­si­nis ly­ de­ris, kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­na­mas kaip įsi­kū­ni­jęs Die­vas ir ste­buk­la­ da­ris – aut. pa­st.) cent­re. Lie­tu­ viai dar ne­tu­rė­jo kon­su­la­to In­di­ jo­je, kai iš­gir­dau, kad rei­kia pa­dė­ti vie­nam į po­li­ci­ją pa­te­ku­siam lie­ tu­viui.“ Trau­ki­ny­je, vy­ku­sia­me iš Bom­ bė­jaus, į gė­ri­mą įdė­tais nar­ko­ti­ kais ap­svai­gin­tas 35-40 me­tų vy­ ras ne­te­ko vis­ko. Iš jo ne­pa­vo­gė tik as­mens do­ku­men­to. Din­go vi­si pi­ ni­gai, fo­toa­pa­ra­tas, te­le­fo­nas, kre­ di­ti­nės kor­te­lės.

Dar ap­svai­gęs lie­tu­vis li­go­ni­nė­ je iš­dau­žė lan­gą, to­dėl jį vė­liau iš­ ve­žė į po­li­ci­ją ir nu­bau­dė 800 do­ le­rių bau­da. „Bu­vau tam vy­rui ver­tė­ja, mai­ti­ no­me jį, su pa­gal­bi­nin­kais iš Sai Ba­ bos cent­ro skai­tė­me mant­ras, ne­ tgi su­ren­gė­me in­diš­ką teis­mą ir po ke­lių die­nų jis bu­vo lais­vas, – prieš

be­veik 20 me­tų nu­ti­ku­sią is­to­ri­ją pui­kiai pa­me­na Ama­na. – Ne­mo­ kė­da­mas ang­liš­kai, ne­tu­rė­da­mas pi­ni­gų, be kon­su­la­to, jis bū­tų pra­ leidęs ka­lė­ji­me ne vie­ną mė­ne­sį.“ Ma­žiau­siai ti­ki me­di­kai

„Da­bar su­pran­tu, ko­dėl ma­no sū­ nus vai­kys­tė­je pra­šė, kad jam skai­ ty­čiau ne pa­sa­kas, bet en­cik­lo­pe­di­ ją ir rim­tas kny­gas“, – pri­si­pa­ži­no vie­na ma­ma, ku­rios vai­kui Ama­na bu­vo su­da­riu­si ho­ros­ko­pą.

Ast­ro­lo­gę ma­lo­niai ste­bi­na, kai in­di­vi­dua­liais ho­ros­ko­pais do­mi­si jau­ni, 17–18 me­tų žmo­nės, nors tai bū­din­ga vy­res­niems. „Tė­vams rei­kia la­biau pa­žin­ti sa­vo vai­ką“, – nea­be­jo­ja Ama­na ir pa­ste­bi, kad ast­ro­lo­gi­ja la­biau pa­ si­kliau­ja mo­te­rys, nes jų de­ši­ny­sis sme­ge­nų pus­ru­tu­lis, le­mian­tis in­ tui­ci­ją, la­biau iš­vys­ty­tas.

Mo­te­rys la­biau pa­si­kliau­ja šir­ di­mi, jaus­mais, o vy­rai – lo­gi­ka ir ana­li­ti­niu mąs­ty­mu, už tai at­sa­kin­ gas kai­ry­sis sme­ge­nų pus­ru­tu­lis. „Iš zo­dia­ko ženk­lų la­biau­siai ast­ro­lo­gi­ja do­mi­si Žu­vys, ma­žiau­ siai – Mer­ge­lės bei pa­gal pro­fe­si­jas – gy­dy­to­jai, – nu­si­juo­kė Ama­na. – Jie pui­kiai ži­no žmo­gaus kū­ną, to­ dėl sun­ku ti­kė­ti ki­to­kiais da­ly­kais. Įsi­jau­tę į vi­di­nį pa­sau­lį gy­dy­to­jai kei­čia­si ir ne­re­tai tam­pa gy­duo­ liais, ži­niuo­niais.“ Žmo­gus, su­ži­no­jęs ho­ros­ko­pą, iš­kart ne­pa­si­keis. Vis­ dėlto įsi­gi­li­ nus į sa­ve kei­čia­si są­mo­nė, at­si­ve­ria tai, apie ką ne­ga­lė­jai net pa­gal­vo­ti, ir pra­si­de­da iš pra­džių ne­jun­ta­mas pro­ce­sas, aiš­ki­na ast­ro­lo­gė. „Net tu­rė­da­mi daug pa­tir­ties ne vis­ką ži­no­me apie sa­ve, – pa­brė­ žė Ama­na. – Ži­no­me tik kai ku­ riuos fak­tus. O iš tie­sų tu­ri­me la­ bai daug gy­ve­ni­mų. Kai gi­mė­me, mū­sų sie­la ieš­ko­jo sa­vęs, gy­ve­ni­ mo tiks­lo. Kai žmo­nės apie sa­ve daug ko ne­ži­no, ast­ro­lo­gi­ja pa­de­ da tai at­ras­ti.“

n ­ ie­čiai Da­ly­va­vo „Ima­gi­ne Cup“ fi­na­le Plat­for­mai „Win­dows Pho­ne“ skir­ tas žai­d i­mas „Ne­ver­F u­t u­re“, ku­r į dau­g iau nei pus­me­t į kū­rė stu­den­ tai, mo­ko tau­so­t i gam­tą, rū­š iuo­t i šiukš­les ir at­k rei­pia dė­me­sį į vis di­ dė­jan­čią gam­tos tar­šą bei žmo­nių abe­jin­g u­mą eko­lo­g i­nėms pro­ble­ moms. Veiks­mas vyks­ta atei­t ies pa­sau­ly­je, ku­r ia­me pi­n i­g us at­sto­ ja su­r ū­šiuo­tos at­l ie­kos, o di­d žiau­ si žai­dė­jo prie­šai – ter­šė­jai.

Po tri­jų eta­pų žai­d i­mas at­r ink­tas ka­te­go­r i­jo­je „Ga­me De­s ign: Pho­ ne“. Šio­je ka­te­go­r i­jo­je run­gė­si 460 stu­den­t ų ko­man­dų iš vi­so pa­sau­ lio pro­jek­tai. Šių me­tų kon­kur­so „Ima­g i­ne Cup“, or­ga­n i­z uo­ja­mo kor­po­ra­ci­jos „Mic­ ro­soft“, te­ma „Įsi­vaiz­duok pa­s au­ lį, ku­r ia­me tech­no­lo­g i­jos pa­dės iš­ spręs­t i opiau­sias pro­ble­mas“.

2013 m. lie­pą „Ima­g i­ne Cup“ tur­ny­ ro fi­na­las vyks Sankt Pe­ter­bur­ge.

Ket­ver­tu­kas: „Ne­ver­Fu­tu­re“ kū­rė­jai pa­te­ko į fi­na­lą.

Liu­do Uba­re­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

22

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

Dvi sa­vai­tės Ka­lab­ri­jo­je: ita­lai

No­rin­t vi­sa­pu­siš­kai pa­žin­ti sve­ti­mą kraš­ tą ir tra­di­ci­jas, ge­riau ke­liau­ti pa­tiems, o ne nau­do­tis ke­lio­nių agen­tū­rų pa­slau­go­mis, ir gy­ven­ti ne vieš­bu­čiuo­se. Dvi sa­vai­tės Ka­lab­ri­jo­je, pra­leis­tos ita­lų šei­mo­se, bu­ vo neį­kai­no­ja­ma pa­žin­tis su šiuo Pie­tų Ita­ li­jos re­gio­nu.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė

l.galubauskiene@kaunodiena.lt

Spe­ci­fi­nė tvar­ka ke­liuo­se

Nuo Šiau­rės Ita­li­jos pa­sie­nio su Švei­ca­ri­ja iki Mir­to Kro­si­jos ten­ka su­kar­ti 1 100 km. Ita­li­jo­je au­to­ma­ gist­ra­lės mo­ka­mos, tad už ke­lius pri­siei­na at­sei­kė­ti be­veik 70 eu­rų.

Pa­si­rin­kus au­to­ma­gist­ra­lę pa­ lei Ad­ri­jos jū­rą, va­žiuo­jant ga­li­ ma gė­rė­tis nuo­sta­biais pei­za­žais ir be­si­kei­čian­čia aug­me­ni­ja. Šiau­ ri­nės da­lies ža­lu­mą pa­ma­žu kei­čia saus­ros iš­var­gin­tos že­mės, įpras­ti la­puo­čiai vie­tą už­lei­džia pal­mėms ir kak­tu­sams. Tar­si gir­lian­dos vi­ sa ma­gist­ra­le drie­kia­si žy­din­čios oleand­rų juos­tos. Vaiz­dai pa­ke­lė­se iš­ties kont­ras­tin­gi: vie­no­je pu­sė­je spin­di sau­lės ko­lek­to­riai, ki­to­je – dėl saus­ros de­gan­tys lau­kai.

Nuo Ba­rio au­tost­ra­da pa­ste­bi­ mai iš­tuš­tė­ja. Kur ne kur su­tik­ si pa­vie­nių au­to­mo­bi­lių – tu­ris­tų be­veik nė­ra. Ita­lai vai­ruo­to­jai daž­ nai ne­pai­so eis­mo tai­syk­lių. Au­to­ mo­bi­lių pyp­sė­ji­mas ša­lies pie­tuo­ se – nuo­la­ti­nis: taip įspė­ja­ma apie bū­si­mą ma­nev­rą ke­ly­je ar­ba reiš­ kia­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

Pir­ma­gi­miams – se­ne­lių var­dai

Am­žius: šim­ta­me­čiai aly­vmedžiai me­na se­nus lai­kus.

Ar­chi­tek­tū­ra: tarp tan­kiai su­sta­ty­tų na­mų vin­giuo­ja siau­ros gat­ve­lės.

– Mes šei­mo­je esa­me net sep­ty­ni bro­liai, tu­ri­me daug sū­nų, to­dėl gi­ mi­nė­je daug tų pa­čių var­dų.“

At­vy­kus į pie­tus ten­ka su­si­drau­ gau­ti su kait­ra – pa­si­tin­ka be­veik 40 laips­nių karš­tis. Va­ka­rais „at­ šą­la“ iki 30-ies. Die­ną ak­li­nai už­ da­ro­mos lan­gi­nės gelbs­ti, kad sau­ lė ne­pri­šil­dy­tų na­mų. „Žie­mą lau­ke daž­niau­siai 12 laips­nių ši­lu­mos, tad šven­čiant Ka­lė­das ne­pri­rei­kia žie­mi­nių dra­ bu­žių“, – ti­ki­na Giu­se­pin­na.

Net ir vi­dur­va­sa­rį kas ry­tą anks­ ti pri­ke­lia ku­kuo­jan­čios ge­gu­tės.

Mies­te­lį ska­lau­ja itin skaid­ri Jo­ni­jos jū­ra, bet mau­dy­tis mėgs­ta ne vi­si – iš­kart ima­ma­si die­nos dar­bų. Vi­du­ die­nį, nuo pir­mos iki pu­sės pen­kių, – sies­ta, nie­kur nė gy­vos dva­sios.

Ne­nu­rims­ta tik uo­li­niai drie­žai – šių vik­ruo­lių čia tik­rai daug.

Ita­lų na­mai dau­giaaukš­čiai, la­bai erd­vūs ir švie­sūs. Vir­šu­ti­niai aukš­ tai daž­niau­siai įren­gia­mi gy­ven­ti sū­nų šei­moms. Be­veik vi­suo­se na­ muo­se ne­ra­šy­ta tra­di­ci­ja – ant sie­ nų ka­bin­ti itin di­de­les vai­kų ves­tu­ vių, anū­kų nuo­trau­kas. Šei­mo­se gims­ta daug ber­niu­kų, to­dėl ma­žos mer­gai­tės la­bai le­pi­ na­mos. „Pir­ma­gi­miam sū­nui duo­da­mas se­ne­lio iš tė­vo pu­sės var­das. Ant­ ra­sis pa­va­di­na­mas se­ne­lio iš mo­ti­ nos pu­sės var­du. Pir­ma­gi­mei duk­ rai – se­ne­lės iš tė­vo pu­sės var­das, – se­nas tra­di­ci­jas aiš­ki­na An­ge­lo.

Le Castella: Saracėnų pakrantėje – daug senovės graikų civilizacijos liekanų.

Hu­mo­ras ly­di vi­sur

Ant kal­vų įsi­kū­rę se­nie­ji mies­te­liai Ka­lo­pe­ca­tis, Kro­si­ja, Kro­pa­la­tis, į ku­riuos ten­ka vin­gu­riuo­ti siau­ro­ mis, ro­dos, dan­gun šau­nan­čio­mis gat­ve­lė­mis. At­si­ve­ria nuo­sta­bus vaiz­das į Jo­ni­jos jū­rą ir neap­rė­pia­ mas aly­vmedžių plan­ta­ci­jas. Čia iš­kart pa­ste­bi at­vy­kė­lius, svei­ki­na­si, ne­si­kuk­li­na pa­si­do­mė­ ti, iš kur atvykę. Va­ka­re vy­rai ren­ ka­si prie ba­ro, sė­di ant suo­liu­kų, žai­džia kor­to­mis, gurkš­no­da­mi ita­liš­ką „Dre­her“ alų. Mo­te­rų tarp jų nė­ra – jos, daž­niau­siai vy­res­nės, sė­di lau­ke prie na­mų du­rų.

Emo­cio­na­lūs ita­lai tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą. Juo­kau­da­mas ita­ las na­muo­se pa­stve­ria pei­lį ir ne­ tru­kus pri­du­ria, kad mo­te­ris šei­ mo­je yra bo­sė. „Kei­sis oras, lis“, – šmaikš­tau­ja ne vie­nas, pa­ma­tęs pa­dan­gė­je de­ be­sį, nors pa­sku­ti­nį kar­tą li­jo ge­ gu­žės pra­džio­je ir ti­kė­ti­na, kad ki­ tą­kart lis tik rug­sė­jį. Va­sa­rą čia daž­niau­siai ne­ly­ja.

Prie baž­ny­čios du­rų lū­ku­riuo­ jan­tys vy­rai šne­ku­čiuo­ja­si, lauk­ da­mi išei­sian­čių po Mi­šių žmo­nų. „Ita­li­jo­je gy­ve­na po­pie­žius, vi­sa Ita­li­ja – vie­na di­de­lė baž­ny­čia, to­ dėl ne­bū­ti­na ei­ti vi­dun“, – at­šau­na pa­klaus­ti, ko­dėl nei­na į vidų.

Pir­ma­gi­miam sū­nui duo­da­mas se­ne­lio iš tė­vo pu­sės var­das.

Pir­ma­gi­mei duk­rai – se­ne­lės iš tė­vo pu­sės var­das.

Pie­ti­nė da­lis ski­ria­si nuo šiau­ri­nės

1956–1970 m. Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja ieš­ko­jo dar­buo­to­jų ki­to­se vals­ty­ bė­se, tarp jų ir Pie­tų Ita­li­jo­je. Tai­ gi ne­ma­žai ita­lų iš­vy­ko dirb­ti į Vo­ kie­ti­ją, o vė­liau grį­žo na­mo, to­dėl ne­blo­gai kal­ba vo­kiš­kai.

Ita­lų kal­bos dia­lek­tas kei­čia­si vos ne kas ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų. O ang­liš­kai čia pra­stai šne­ka net jau­ ni­mas. Gai­la, bet Pie­tų ita­lai daž­ niau­siai ne­ži­no, kur yra Lie­tu­va, tad ne kar­tą te­ko jiems rodyti Eu­ ro­pos že­mė­la­pį.

Pie­tų Ita­li­jo­je po­pu­lia­riau­sios – žem­dir­bys­tės spe­cia­ly­bės. Moks­lui universitete, būs­tui, mais­tui per mė­ ne­sį iš­lei­džia­ma apie 500 eu­rų. Iš­vy­

Ramybė: prie Jonijos jūros poilsiautojų mažai.

kus mo­ky­tis į Šiau­rės Ita­li­ją, už vis­ką ten­ka mo­kė­ti dvi­gu­bai bran­giau.

Pa­sak du ma­ža­me­čius vai­kus au­ gi­nan­čios, vi­sa­žis­te dir­ban­čios Vi­ via­nos, ita­lai vai­kus daž­niau lei­džia į pri­va­tų dar­že­lį nei į vals­ty­bi­nį. Už vai­ ką iki tre­jų me­tų am­žiaus per mė­ne­sį ten­ka mo­kė­ti 100 eu­rų, įskai­tant mai­ ti­ni­mą, vy­res­niems – pi­giau. Va­sa­rą mo­kyk­los ir dar­že­liai už­da­ry­ti, to­dėl anū­kais ten­ka rū­pin­tis se­ne­liams. „Gy­dy­mas Ita­li­jo­je ne­mo­ka­mas, bet, no­rint ge­res­nio, ten­ka pa­pil­ do­mai mo­kė­ti. Pri­rei­kus su­dė­ tin­ges­nių ope­ra­ci­jų, va­žiuo­ja­me į šiau­ri­nę ša­lies da­lį – į di­des­nes li­ go­ni­nes“, – pa­sa­ko­ja Vi­via­na.

Su­si­ras­ti dar­bo Pie­tų Ita­li­jo­je sun­ku. Štai tris­de­šimt­me­tis Clau­ dio iš­ve­žio­ja de­ga­lus ūki­nin­kams, o jo jau­nes­ny­sis bro­lis Se­bas­tia­nas ėmė­si sa­vo vers­lo: or­ga­ni­zuo­ja da­ žas­vy­džio pra­mo­gas už­mies­ty­je. „Tai nau­ja po­pu­lia­rė­jan­ti pra­mo­ ga“, – sa­ko vai­ki­nas.

Pre­ky­bos cent­ruo­se ci­ga­re­čių ne­ra­si. No­rint jų įsi­gy­ti, teks ieš­ko­ ti pre­ky­bos vie­tų, pa­žy­mė­tų rai­de T: jo­se, be ta­ba­ko, pre­kiau­ja­ma tik ka­va, gė­ri­mais ir lo­te­ri­jos bi­lie­tais.

To­kia­me Ro­sos ir Pie­ro ba­re pir­kė­jų ne­stin­ga nei ry­tą, nei va­ka­rą.

Ita­lų vai­šin­gu­mas – be­ri­bis

Su­ti­kęs pa­žįs­ta­mą ita­lą vi­suo­met bū­si pa­va­din­tas puo­de­lio esp­re­so, stik­li­nės van­dens ar sul­čių. Vė­liau pri­myg­ti­nai bū­si kvie­čia­mas va­ka­ rie­nės su­tar­tu lai­ku – ta­da jau teks at­lai­ky­ti vi­sus na­cio­na­li­nius ita­lų vai­šin­gu­mo ypa­tu­mus.

Sta­las nu­klo­ja­mas įvai­raus ita­liš­ ko sū­rio, tra­di­ci­nės deš­ros sal­sic­ cia, na­mi­nių aly­vuo­gių, po­mi­do­rų sa­lo­tų, karš­tų kep­tų bak­la­ža­nų už­ kan­džių, bly­ne­lių su mo­liū­gų žie­ dais lėkš­tė­mis. Net­ru­kus pa­tie­kia­ mi spa­ge­čiai ar­ba la­za­ni­ja, ne­re­tai ir triu­šie­na su bul­vė­mis bei ant gro­ te­lių kep­ta kiau­lie­na. Duo­na de­da­ ma rie­kė­mis tie­siog ant stal­tie­sės kiek­vie­nam prie lėkš­tės. „Man­gia­re, be­re, sa­lu­te (liet. val­ gyk, gerk, į svei­ka­tą)“, – per va­ka­rą ten­ka iš­girs­ti ne kar­tą. Įp­ras­tai mais­tą ita­lų šei­mo­se ga­mi­na mo­te­rys, ta­čiau kep­ti mė­ są ant gro­te­lių ar rū­pin­tis vy­nu – vy­rų pa­rei­ga. Į ąso­tį su vy­nu įsta­ to­mas šva­rus pu­sės lit­ro už­šal­dy­to van­dens plas­ti­ki­nis bu­te­liu­kas – kad vy­nas grei­čiau at­šal­tų. „Per me­tus pa­ga­mi­nu 200–300 lit­rų na­mi­nio vy­no“, – gi­ria­si An­ge­lo ir ve­da į rū­sį, kur lai­ko­mos sta­ti­nės.

De­ser­tui – ar­bū­zas, me­lio­nas, per­si­kai, fi­gos ir ki­ti vai­siai, esp­re­ sas, tau­re­lė tra­di­ci­nio „Ama­ro“ li­

23

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

i ger­bia ir tra­di­ci­jas, ir sve­čius

Erd­vė: se­nie­ji Ka­lab­ri­jos mies­te­liai įsi­kū­rę ant kal­vų.

ke­rio ar vy­nuo­gių deg­ti­nės gra­pos, le­dai. Be­je, Pie­tų Ita­li­jo­je itin mėgs­ ta­mas šal­tas esp­re­sas: pa­ruoš­ta ka­ va už­šal­do­ma, pa­skui šiek tiek at­šil­ džius su­pla­ka­ma ir dar su smul­kiais le­du­kais pi­la­ma į puo­de­lius.

Kiau­ši­nio dy­džio aly­vuo­gės

Prie Lu­ca ir Vit­to­rios na­mų – alyv­ medžių gi­rai­tė. „Kai ku­rie me­džiai me­na to­li­mus, ka­dai­se čia vieš­pa­ ta­vu­sių grai­kų ir tur­kų lai­kus“, – pa­sa­ko­ja Lu­ca. Anot šei­mi­nin­ko, aly­vuo­gės, tar­si obuoliai, gau­siai de­ra kas ant­rus me­tus ir jų bū­na ko­ne viš­tos kiau­ši­nio dy­džio. „Iš 40 kg aly­vuo­gių gau­na­ma apie de­šimt lit­rų alie­jaus. Mes pa­ si­ga­mi­na­me apie 200 lit­rų, be­ veik pu­sę par­duo­da­me“, – at­vi­ rau­ja Lu­ca.

Be­veik prie kiek­vie­nų na­mų už­veis­ ti ma­ži so­dai, ku­riuo­se užauginamas cit­ri­nų, per­si­kų, ab­ri­ko­sų, fi­gų, apel­ si­nų, vy­nuo­gių derlius. Au­gi­na­mos ir dar­žo­vės. Di­des­ni so­dai – už­mies­ty­je.

Trum­pa ke­lio­nė Do­me­ni­co „Fiat‘u“, ir at­si­du­ria­me di­de­lė­se plan­ta­ci­jo­se.

Ten­ka pri­pa­žin­ti: ką tik nu­skin­ti apel­ si­nai – itin sal­dūs ir sul­tin­gi. „Vie­nas vis­ko užau­gin­ti ne­pa­jėg­ čiau, dar­buo­ja­mės su gi­mi­nai­čiais, – pri­du­ria Do­me­ni­co ir ro­do: – Kas ry­tą vie­ną va­lan­dą pum­puo­ja­me van­de­nį iš gel­mių į spe­cia­lų re­zer­ vua­rą, iš ku­rio vi­są die­ną au­to­ma­ tiš­kai lais­to­mas so­das.“ Ar ita­lai šven­čia Jo­ni­nes?

Bir­ž e­l io 24-ąją Ita­l i­jo­je mi­n i­m a šven­to­jo Gio­van­n i die­n a. Mir­ to Kro­s i­ja pa­s i­d a­b i­n a lem­p u­č ių gir­l ian­d o­m is, baž­ny­č io­je vyks­

Lo­re­tos Ga­lu­baus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pie­tuo­se – pi­giau nei šiau­rė­je Di­de­lė pi­ca – iki 6 eu­rų.

Esp­resas – 70 cen­tų.

50 ml „Amaro“ likerio – 2 eurai.

200 g itališkos nugos – 1 euras.

1 l naminio vyno restorane – 4–6

eurai.

1 kg salsiccios dešros – 18 eurų.

1 kg per­si­kų – 80 cen­tų.

1 kg ar­bū­zų – 40 cen­tų.

No­rė­da­mas nu­si­pirk­t i vai­sių, ga­l i čia pat, gat­vė­je, su­si­stab­dy­t i juos tri­ra­čiu mo­to­ro­le­r iu ve­ž io­jan­čius pre­k iau­to­jus.

ta Mi­š ios, o at­s lū­g us karš­č iui – mu­gė ir kon­cer­tai iki pa­ry­čių.

Fut­bo­las Ita­li­jo­je – mėgs­ta­miau­ sias spor­tas. Per Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­tą vė­lia­vos ple­vė­sa­vo dau­gu­mos ita­lų na­mų bal­ko­nuo­se, o per­ga­lės bu­vo pa­žy­mi­mos gar­si­ niais au­to­mo­bi­lių sig­na­lais. De­ja, te­ ko skau­džiai iš­gy­ven­ti pra­lai­mė­ji­mą is­pa­nams fi­na­le, ta­čiau riau­šių čia net ir po pra­lai­mė­ji­mo ne­ke­lia­ma.

Mir­to Kro­si­jo­je į va­gys­tes ne­re­ tai įsi­ve­lia at­vy­kė­liai iš Ru­mu­ni­ jos. Dar vie­na bė­da – šiukš­lių iš­ ve­ži­mas. Pri­va­ti šiukš­lių ­ve­ži­mo įmo­nė nuo­lat konf­lik­tuo­ja su vie­ tos val­džia, ban­dy­da­ma kel­ti įkai­ nius. Re­zul­ta­tas – per­pil­dy­ti kon­ tei­ne­riai, neiš­ve­ža­mi po ke­lias die­nas. Vis dėl­to tai ita­lams at­ro­ do smulk­me­na. Iš jų ga­lė­tu­me pa­ si­mo­ky­ti nie­kur ne­sku­bė­ti ir į vis­ ką žvelg­ti su šyp­se­na.

Vers­las: Ro­sa ir Pie­ro džiau­gia­si, kad jų ba­re vi­sad bū­na pir­kė­jų: čia

Tra­di­ci­ja: An­ge­lo na­mi­nį vy­ną

Fi­gos: šei­mos so­de Lu­ca au­gi­na ne tik įvai­rių vai­sių ir daržovių, bet ir

Pa­tie­ka­las: Giu­se­pin­na la­za­ni­ją

užsukama išgerti espreso ar nusipirkti rūkalų.

laiko triušių bei vištų.

lai­ko sta­ti­nė­se rū­sy­je.

ga­mi­na su sal­sic­cia.

24

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

aukštyn žemyn

Ko­kia kny­ga tin­ka ato­sto­goms?

La­ga­mi­ne vi­sa­da at­si­ras vie­tos ir kny­ gai. Su kny­ga ran­ko­se ke­liau­to­jai sė­di oro uos­tuo­se, lėk­tu­vuo­se, trau­ki­niuo­se, au­to­ bu­suo­se, prie jū­ros ir eže­ro – vi­sur, kur tik drie­kia­si ato­sto­gų marš­ru­tai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ge­ras mo­te­riš­kas ro­ma­nas

Ak­to­rė La­ri­sa Kal­po­kai­tė rim­tus sto­rus ro­ma­nus gliau­do kaip rie­ šu­tus. Šią va­sa­rą – ne­ži­nia ke­ lin­tą kar­tą – ji vėl paė­mė į ran­kas Mar­ga­re­tos Mit­chell ro­ma­ną „Vė­jo nu­blokš­ti“. Bet ar tai ne per sun­ki kny­ga ato­sto­goms?

La­ri­sa Kal­po­kai­tė:

Jei­gu ko ne­ga­li­ma va­sa­rą pa­plū­di­my­je skai­ty­ti, tai F.Dos­to­ jevs­kio. „Ne, la­bai leng­va kny­ga, – pa­ prieš­ta­ra­vo ak­to­rė. – Pir­mą kar­tą ją per­skai­čiau bū­da­ma nėš­čia. Jau min­ti­nai ją ži­nau. Kny­go­je tiks­ liai at­kur­ta bui­ti­nė, is­to­ri­nė ap­ lin­ka. Man la­bai pa­tin­ka to­kie ro­ ma­nai. Ka­dan­gi ra­šė mo­te­ris, ku­ri pa­ti iš to­kios ap­lin­kos ki­lu­si, la­bai tiks­liai at­kū­rė 1861–1863 m. Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pi­lie­ti­nio ka­ro ap­lin­ką. La­bai ryš­kūs vei­kė­jų cha­rak­te­riai, ne be rei­ka­lo M.Mit­ chell ra­šė tą ro­ma­ną ko­ne vi­są gy­ ve­ni­mą.“ Vis dėl­to ak­to­rė pri­ta­ria, kad ne vi­sos kny­gos tin­ka­mos ato­sto­goms, ir pri­si­mi­nė vie­ną epi­zo­dą iš jau­ nys­tės. „Kar­tą į Pa­lan­gą at­si­ve­žiau Fio­ do­ro Dos­to­jevs­kio ro­ma­ną „Nu­si­ kal­ti­mas ir baus­mė“. Jei­gu ko ne­ ga­li­ma va­sa­rą pa­plū­di­my­je skai­ty­ti, tai F.Dos­to­jevs­kio. Karš­tis ir „Nu­ si­kal­ti­mas ir baus­mė“ ma­ne at­ bai­dė nuo F.Dos­to­jevs­kio il­gam. O „Vė­jo nu­blokš­ti“ – ge­ras mo­te­riš­ kas ro­ma­nas“, – pa­ti­ki­no L.Kal­po­ kai­tė.

Pa­de­da už­mig­ti

Ak­to­rei svar­biau­sia, kad kny­ga bū­ tų ge­ra. Ne­se­niai ji per­skai­tė Ru­si­ jos sta­čia­ti­kių baž­ny­čios is­to­ri­ją – sto­rą kny­gą, ku­ri sve­ria dau­giau kaip tris ki­log­ra­mus. „Va, to­kias kny­gas skai­tau. Ta­da ne­svar­bu, ar sau­lė plies­kia, ar už lan­go lie­tus, – sa­kė ak­to­rė. – Ar­ba to­kias, ar­ba mei­lės ro­ma­nus.“ Mei­lės ro­ma­nus ji skai­to, kai ka­ muo­ja ne­mi­ga. „Vie­toj tab­le­čių, – po­kšta­vo La­ri­sa. Tie ro­ma­nai – pa­pras­tas rei­ka­las: per­skai­tai per nak­tį ir tuoj pat pa­mirš­ti. Vis dėl­to ji pa­tiks­li­no, kad lie­tu­viš­kų ne­skai­ to: „Ži­nau, ko­kia mei­lė bū­na Lie­tu­ vo­je. To­dėl, jei jau ren­kuo­si mei­lės ro­ma­ną, tai No­ros Ro­berts.“ Gal­būt pri­sie­ku­si skai­ty­to­ja sva­ jo­ja įsi­gy­ti elekt­ro­ni­nę kny­gą? „Nė už ką. Vi­sų pir­ma, nuo to­kios kny­ gos akys la­bai pa­vargs­ta. Ir taip ga­ di­ni akis skai­ty­da­mas, tai kam dar tas žyb­čio­jan­tis ek­ra­nas? Ne“, – griež­tai ta­rė e.kny­gai L.Kal­po­kai­tė.

Ne­pa­tin­ka: pri­sie­ku­si skai­ty­to­ja ak­to­rė L.Kal­po­kai­tė nė ne­ma­no įsi­gy­ti elekt­ro­ni­nių kny­gų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

nę kny­gą „Pra­ras­to lai­ko ne­bū­na“, ku­rią skai­tė praė­ju­sią va­sa­rą.

Ki­tų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kais

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) rek­to­rių Be­ne­dik­tą Juod­ką žur­na­lis­tės te­le­ fo­no skam­bu­tis už­klu­po Es­ti­jo­je. „Kaip tik ato­sto­gau­ja­me, esa­me Ta­li­ne – gim­ta­ja­me žmo­nos mies­ te. At­si­ve­žiau ir kny­gų. La­biau­siai man pa­tin­ka biog­ra­fi­nės kny­gos apie žy­mių žmo­nių gy­ve­ni­mą“, – dės­tė rek­to­rius. Šį kar­tą į la­ga­mi­ną jis įsi­dė­jo Vil­ niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Juod­ka­zio kny­gą „Ma­žo­ ji Lie­tu­va – ma­no gim­ti­nė“. Jo­je au­to­rius pri­si­me­na sa­vo gy­ve­ni­mą Pa­gė­giuo­se, tė­vų da­ly­va­vi­mą vi­ suo­me­ni­nė­je ir po­li­ti­nė­je veik­lo­je, jų bend­ra­vi­mą su įžy­miais Ma­žo­ sios Lie­tu­vos žmo­nė­mis – Mar­ty­ nu Jan­ku­mi, En­ziu Ja­go­mas­tu, Vy­ dū­nu.

Rek­to­rius pa­gy­rė ži­no­mo žur­na­ lis­to Lai­mo­no Ta­pi­no au­to­biog­ra­fi­

Ran­ko­se – sū­naus kny­ga

B.Juod­kai di­de­lį įspū­dį pa­da­rė ne­ se­niai mi­ru­sio dai­lės kla­si­ko ta­py­ to­jo Au­gus­ti­no Sa­vic­ko „Ža­lia ty­la: me­mua­rai“. Tai – pui­kios, įdo­mios kny­gos.

Vis dėl­to B.Juod­ka pri­si­pa­ži­no, kad per ato­sto­gas ten­ka paim­ti į ran­ kas ir kai ku­rias moks­li­nes kny­gas. „Šiuo me­tu ran­ko­se kaip tik lai­ kau sa­vo sū­naus – vers­lo tei­sės ad­ vo­ka­to Ro­ber­to Juod­kos anks­čiau pa­ra­šy­tą kny­gą „Tei­si­nės kre­di­ to ri­zi­kos ma­ži­ni­mo prie­mo­nės“.

Dar ne­bu­vau jos skai­tęs, to­dėl per šias ato­sto­gas tu­riu per­skai­ty­ti“, – sa­kė rek­to­rius.

Už­si­sa­kė ver­ti­mą

Sti­lis­tas Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius šią va­sa­rą per­skai­tė Ita­li­jo­je dir­ban­čių žur­na­lis­tų Jur­gos ir Pau­liaus Jur­

ke­vi­čių kny­gą „Ita­li­ja“. Tai – pui­ki ato­sto­gų kny­ga su­si­ruo­šu­sie­siems vyk­ti į šią ša­lį. „Leng­vo tu­ri­nio, pa­pras­ta, daug pa­ta­ri­mų – tie­siog kny­ga at­si­pa­lai­ da­vi­mui“, – jos pra­na­šu­mus var­di­ jo Man­tas.

La­biau­siai M.Pet­ruš­ke­vi­čiui pa­ tin­ka kny­gos apie ma­dą, biog­ra­ fi­nės ir psi­cho­lo­gi­nės. Jis tie­siog die­vi­na biog­ra­fi­nes kny­gas. Vis dėl­to biog­ra­fi­ja ne­ly­gu biog­ra­fi­jai – la­biau pa­tin­ka kny­gos apie to­ kias as­me­ny­bes, mū­zas kaip Mar­ le­ne Diet­rich, Jac­que­li­ne Ken­ne­dy, El­sa Schia­pa­rel­li. Šią va­sa­rą Man­tas skai­to biog­ ra­fi­nę kny­gą apie ma­dos die­vai­tę – ita­lų di­zai­ne­rę E.Schia­pa­rel­li.

M.Pet­ruš­ke­vi­čiui te­ko įdė­ti ne­ ma­žai pa­stan­gų ir išleisti pinigų, kad tu­rė­tų šią kny­gą. Ją ang­lų kal­ ba iš­lei­do Vo­kie­ti­jos lei­dyk­la „Tas­ chen“. Ka­dan­gi ma­dos die­vai­tės gy­ve­ni­mas lie­tu­vį ypač do­mi­no,

jis krei­pė­si į ver­ti­mų agen­tū­rą, kad kny­gą jam iš­vers­tų į lie­tu­vių kal­bą.

Mėgs­ta po­pu­lia­rią­ją psi­cho­lo­gi­ją

M.Pet­ruš­ke­vi­čius skai­to ir po­pu­ lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­jos kny­gas.

Vie­na iš jų – „Kas paė­mė ma­no sū­ rį? Ar­ba kaip priim­ti po­ky­čius dar­ be ir gy­ve­ni­me“. Šią kny­gą Man­tui re­ko­men­da­vo per­skai­ty­ti. Kuo to­ kios kny­gos jam įdo­mios? „Kai esi kar­je­ros žmo­gus, kai no­ri ko nors pa­siek­ti, to­kios kny­gos yra po­stū­mis ei­ti pir­myn – pa­lai­kan­ čios, duo­dan­čios pa­ta­ri­mų, kaip su­si­tvar­ky­ti su tuo ar anuo da­ly­ ku, kaip elg­tis, – ko­men­ta­vo Man­ tas. – To­kios kny­gos pui­kiai tin­ka ir per ato­sto­gas. Iš kny­gy­nų len­ty­nų jos nie­ka­da ne­dings.“ M.Pet­ruš­ke­ vi­čius ne­slė­pė, kad po­pu­lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­jos kny­gų pa­ta­ri­mais nau­do­ja­si dar­be ir gy­ve­ni­me, taip pat žur­na­lis­tams duo­da­mas in­ter­ viu, ves­da­mas te­le­vi­zi­jos lai­das.

Pra­ver­čia: M.Pet­ruš­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad po­pu­lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­jos kny­gų pa­ta­ri­mais

Su­ža­vė­jo: VU rek­to­riui B.Juod­kai įspū­dį pa­da­rė dai­lės kla­si­ko A.Sa­vic­ko bei žur­na­lis­to

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

nau­do­ja­si dar­be ir gy­ve­ni­me.

L.Ta­pi­no au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos.

25

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

menas ir pramogos

Kla­vi­šai: šian­dien inst­ru­men­tas pia­nis­tui J.Krėpš­tai – daž­nas aki­mir­kų, pra­leis­tų anū­kų drau­gi­jo­je, pa­ly­do­vas.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ketvirtis amžiaus su fil­har­mo­ni­ja Ket­vir­tį šimt­me­čio Kau­no vals­ty­bi­nei fil­har­mo­ni­jai va­do­ vau­jan­tis Jus­ti­nas Krėpš­ta pir­miau­ sia yra pia­nis­tas ir pe­da­go­gas, nors iš tie­sų – tik­rų tik­riau­ sias mu­zi­kan­tas, ku­ riam rū­pi ir į mu­zi­ kos mo­kyk­lą be­si­ bel­džian­tis vai­kas, ir kiek­vie­nas fil­har­ mo­ni­ją lan­kan­tis klau­sy­to­jas.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Pra­na­šin­ga idė­ja

Prieš kiek­vie­ną kon­cer­ti­nį se­zo­ ną, fes­ti­va­lį, ne­tgi kon­cer­tą, ky­ la ham­le­tiš­kas klau­si­mas – pa­vyks ar ne­pa­vyks: kaip sek­sis at­li­kė­jui, ar ne­su­sirgs, neuž­kims, ar kon­cer­ tas pri­trauks pub­li­kos, ar ne. „Jei ly­gin­tu­me, tar­kim, su teat­ ru, tai kiek­vie­ną kar­tą iš­gy­ve­na­me prem­je­ros jau­du­lį, nes kiek­vie­nas kon­cer­tas – prem­je­ra, ku­rią kas­ kart kei­čia ki­ta“, – sa­ko ket­vir­tį am­žiaus Kau­no fil­har­mo­ni­jai va­ do­vau­jan­tis J.Krėpš­ta.

Kau­nie­tis pui­kiai pa­me­na pir­ mą­jį ru­de­nį, kai jam, tuo­met tris­ de­šimt­me­čiui, dir­ban­čiam pe­ da­go­gi­nį dar­bą J.Nau­ja­lio me­no mo­kyk­lo­je, bu­vo pa­siū­ly­ta užim­ ti di­rek­to­riaus vie­tą Na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos Kau­no fi­lia­le. „At­si­me­nu, su­ti­kau J.Nau­ja­lio me­no mo­kyk­los smui­ko mo­ky­to­ ją a. a. Vla­dą Var­či­ką. Sa­kau, kad tu­riu ap­si­spręs­ti, bet vis dar dve­ jo­ju: man pa­ti­ko pe­da­go­gi­nis dar­ bas, J.Nau­ja­lio mo­kyk­lo­je bu­vau di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, tu­rė­ jau ga­bių mo­ki­nių, – da­li­ja­si pri­ si­mi­ni­mais J.Krėpš­ta. – V.Var­či­ kas man at­sa­ko: eik į fil­har­mo­ni­ją ir pa­ža­dėk, kad su­bur­si sim­fo­ni­nį or­kest­rą...“ Pra­šy­mas bu­vo lyg pra­na­šin­ ga idė­ja – veik­ti, kur­ti, ne­sė­dė­ti vie­to­je. „Tie­są sa­kant, tik po me­ tų per­pra­tau dar­bo es­mę, tam tik­rą sis­te­mą“, – šyp­so­si Kau­no vals­ty­ bi­nės fil­har­mo­ni­jos va­do­vas.

Daug me­nan­tis sta­le­lis

Veik­ti ir kur­ti sa­vas mu­zi­ki­nes tra­ di­ci­jas ne­bu­vo leng­va – Kau­no fil­ har­mo­ni­ja bu­vo Vil­niaus fi­lia­las su sa­vo kon­cer­tų vi­zi­jo­mis ir pro­gra­ ma, ku­rios, kaip anuo­met nie­ko ne­tu­rė­jo ste­bin­ti, bu­vo „nu­lei­džia­ mos iš vir­šaus“. Ir ne­la­bai pri­šo­ki­ nė­si net tu­rė­da­mas kū­ry­bi­nės ug­ nies ir no­ro veik­ti. „Ne­kant­rau­da­mas už­si­mi­niau, kad Kau­no fil­har­mo­ni­jai rei­kė­ tų at­si­skir­ti, kad no­rė­tu­me pa­tys gal­vo­ti apie kon­cer­ti­nį se­zo­ną ir juo rū­pin­tis, bet iš­kart bu­vau per­ spė­tas: nu, nu, nu!“ – J.Krėpš­ta iš­raiš­kin­gai pa­de­monst­ruo­ja ges­ tą, kai vai­kui kaž­kas drau­džia­ma.

Tuo­met tarp va­do­vų jis, dar tik tris­de­šim­ties ir tik ap­ši­lęs ko­jas, šio­je sri­ty­je bu­vo be­veik vai­kiš­ko am­žiaus.

„Atė­jęs dirb­ti į Kau­no fil­har­ mo­ni­ją ra­dau ar­chi­tek­tų Ge­rar­do ir Eu­ge­ni­jos Ba­lai­šių jau pa­reng­ tą nau­jų Kau­no fil­har­mo­ni­jos pa­ tal­pų pro­jek­tą – fil­har­mo­ni­ja tu­rė­ jo bū­ti Ža­lia­kal­ny­je, prie bu­vu­sios „Bia­lys­to­ko“ ka­vi­nės“, – pri­si­me­ na mu­zi­kos rū­mų va­do­vas.

Jei ne­bus ge­rų mu­ zi­kos mo­kyk­lų, ne­ bus ir stu­di­juo­jan­ čių mu­zi­kan­tų, o tuo­met ir gro­jan­čių or­kest­re.

Tuos lai­kus me­na ir iš­li­ku­si se­ no­vi­nė kė­dė. „Ją man vis siū­lė pa­ keis­ti į ge­res­nę, so­li­des­nę, bet aš

at­si­sa­kiau. Ir dar sta­le­lis. Štai ši­ tas sta­las, ku­ris jei pra­bil­tų, tai oo­ oo!” – at­si­lo­šia kė­dė­je mu­zi­kas.

Grakš­tus an­tik­va­ri­nis sta­le­ lis me­na ne tik pre­zi­den­to An­ta­ no Sme­to­nos lai­kus – prie jo bu­vo ge­ne­ruo­tos pra­ktiš­kai vi­sos Kau­no fil­har­mo­ni­jos idė­jos, ma­ža to – jis me­na ir dau­gy­bę Kau­no mu­zi­ki­nių įvy­kių.

Su­kur­tos tra­di­ci­jos

Nors tą­kart at­si­skir­ti nuo Vil­niaus fil­har­mo­ni­jos Kau­no fi­lia­lui ne­bu­ vo leis­ta, ta­čiau tai kū­ry­bi­nių idė­ jų neuž­ge­si­no. „Pir­miau­sia mes su­reng­da­vo­me tuos kon­cer­tus, ku­rie mums bu­vo pri­va­lo­mi, iš Vil­niaus, ta­čiau pa­ skui im­da­vo­mės sa­vų idė­jų“, – šyp­so­si Kauno filhar­ monijos vadovas.

26

26

Šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

menas ir pramogos

Ketvirtis amžiaus su fil­har­mo­ni­ja Iš biog­ra­fi­jos Gi­mė 1957 m. rug­sė­jo 6 d. Plun­gės

ra­jo­ne, Me­din­gė­nų kai­me.

1976 m. bai­gė M.K.Čiur­lio­nio vi­

du­ri­nės me­no mo­kyk­los for­te­pi­jo­ no kla­sę.

1976–1981 m. stu­di­ja­vo Lie­tu­vos

vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je (da­ bar – Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja) for­te­pi­jo­no spe­cia­ly­bę.

2000–2004 m. bu­vo La­za­rio, Va­

len­ti­nos ir Pa­ve­lo Ber­ma­nų for­te­pi­ jo­no ir smui­ko meist­riš­ku­mo kur­sų or­ga­ni­za­to­rius.

1991–1995 m. bu­vo tarp­tau­ti­nio

fes­ti­va­lio „Kau­nas Jazz“ kon­sul­ tan­tas.

Nuo 1987 m. iki šiol or­ga­ni­zuo­ja

kon­cer­ti­nę veik­lą su Lie­tu­vos ir už­ sie­nio at­li­kė­jais, vals­ty­bi­nius cho­ro kon­cer­tus Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je.

Nuo 1987 m. iki šiol – Kau­no vals­

ty­bi­nės fil­har­mo­ni­jos va­do­vas.

Is­to­ri­ja: prie sta­le­lio, me­nan­čio A.Sme­to­nos lai­kus, anot J.Krėpš­tos, ge­ne­ruo­ta dau­gy­bė Kau­no fil­har­mo­ni­jos idė­jų. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, Kauno valstybinis lëliø teatras kvieèia á nuotaikingà jubiliejinio sezono atidarymo ðventæ

Á PASAKØ ÐALÁ – SU FOTOAPARATU! 12 val.

Pasakø ðalimi virtusiame Miesto sode su Jumis bendraus ir drauge nusifotografuoti pakvies atgijæ pasakø veikëjai bei iðsiilgusios lëlës.

14 val.

Máslingà istorijà apie tyros ir pasiaukojanèios meilës galià papasakos spektaklis UÞBURTOS PILIES PASLAPTIS (Leprens de Bomon pasakos „Graþuolë ir pabaisa“ motyvais), nuo 6 m.

Lietui lyjant ðventë vyks teatre.

Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val.; ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11–14 val., tel. (8 37) 221 691

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Informaciniai ðventës rëmëjai:

va­lį, 15 me­tų – M.K.Čiur­lio­nio ir E.Grie­go bei, ži­no­ma, ypač pa­mėg­ tą, da­bar jau XVII Pa­žais­lio mu­zi­ kos fes­ti­va­lį. „Bet vis­ką da­riau ne vie­nas, o su ko­man­da, – pa­brė­žia J.Krėpš­ta. – Net pas rė­mė­jus mes ei­na­me vi­si trys: maest­ro Pet­ras Bin­ge­lis, Juo­ zas Gu­dzi­ne­vi­čius ir aš.“ Tą­kart, kai Kau­no fil­har­mo­ni­ jai ėmė va­do­vau­ti J.Krėpš­ta, jo­je jau bu­vo Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras, ku­riam nuo pat jo įkū­ri­mo va­do­va­vo maest­ro Pet­ras Bin­ge­lis, ir est­ra­dos sky­rius, ku­ria­me dir­bo Juo­zas Tiš­ kus, Mi­kas Su­rau­čius. Est­ra­dos sky­ rius, bė­gant lai­kui, sa­vai­me nu­ny­ko, ta­čiau su Kau­no vals­ty­bi­niu cho­ru iš­mai­šy­tas vi­sas pa­sau­lis, nes aukš­ to ly­gio ko­lek­ty­vas ge­riau­siai rep­re­ zen­tuo­da­vo Kau­no fil­har­mo­ni­ją. „Ooo, iš pro­fe­so­riaus P.Bin­ge­ lio daug pa­si­mo­kiau!“ – at­vi­rau­ja J.Krėpš­ta. „Aš – že­mai­tis, gal kai ka­da už­si­spy­ręs, o maest­ro Bin­ge­ lis – dzū­kas, dip­lo­ma­tiš­kas, san­ tū­rus“, – ne­gai­li ge­rų žo­džių ko­le­ gai ir vie­nam idė­jų įgy­ven­din­to­jų kom­pa­ni­jos na­riui. Žvelg­ti pla­čiai

Informacija tel. (8 37) 220 061 www.kaunoleles.lt Bilietus galite ásigyti www.bilietupasaulis.lt kasose bei internetu. Šventê remia:

Šian­dien jis skai­čiuo­ 25 ja jau 21 me­tus vy­ku­ sį tra­di­ci­nį jau­nų­jų mu­zi­kų fes­ti­

Ðventës partneriai:

Kaip vi­skas klos­tė­si per tuos 25 me­ tus? Vie­nais me­tais pra­de­da­mas vie­nas fes­ti­va­lis, ki­tais – jau ki­tas, fes­ti­va­liai ne­trun­ka su­ras­ti sa­vo ni­šą mies­to kul­tū­ros vyks­me, klau­sy­to­jų šir­dy­se. Ky­la min­tis, kad rei­kė­tų pa­ si­rū­pin­ti Kau­no fil­har­mo­ni­ja – pra­ de­da­mas jos re­mon­tas, bet vis dėl­to reikė­tų pa­ga­liau at­si­skir­ti nuo va­ di­na­mo­jo cent­ro ir 2006 m. tai pa­ vyks­ta. Tada paaiškėja: Kau­nas dar ne­tu­ri mies­to sim­fo­ni­nio or­kest­ro, apie ku­rį 1987-ai­siais kal­bė­jo da­bar jau švie­sios at­min­ties smui­ki­nin­kas V.Var­či­kas!

Tai­gi, ir vėl sė­da­ma­si prie is­to­ ri­nio sta­le­lio, ir plė­to­ja­ma stra­te­ gi­ja, ieš­ko­ma bend­ra­min­čių ka­ me­ri­niam or­kest­rui at­kur­ti, vė­liau spar­nus įgau­na ir Kau­no sim­fo­ni­

nio or­kest­ro idė­ja. To neuž­ten­ka, jei Kau­ne ne­bus sa­vos mu­zi­kan­tų kal­vės – kas ta­me sim­fo­ni­nia­me gros? Juk stu­di­juo­jan­tie­ji Vil­niu­je pa­pras­tai ten ir lie­ka. Sta­le­lis me­ na ir įkur­to Lie­tu­vos mu­zi­kos aka­ de­mi­jos (tuo­met – kon­ser­va­to­ri­ jos) Kau­no fa­kul­te­tą, kai jam iš­ki­lo grės­mė iš­nyk­ti – jo pri­jun­gi­mą prie Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to. „Da­bar man gal­vą skau­da dėl mu­zi­kos mo­kyk­lų, – su­si­rū­pi­nęs kal­ba J.Krėpš­ta. – Jei ne­bus ge­rų mu­zi­kos mo­kyk­lų, ne­bus ir stu­di­ juo­jan­čių mu­zi­kan­tų, o tuo­met – ir gro­jan­čių or­kest­re, pa­ga­liau – iš­ pru­su­sių klau­sy­to­jų. Vi­sa tai taip pat yra fil­har­mo­ni­ja.“ Gro­ja vai­kai­čiams

„Na, ge­rai, mes kal­ba­mės ir vis – fil­har­mo­ni­ja, fil­har­mo­ni­ja, bet kaip for­te­pi­jo­nas – ar pa­skam­bi­na­te?“ – klau­siu pia­nis­to J.Krėpš­tos.

Klau­si­mą pa­ly­di juo­kas: „Ojo­joj, be­veik ne!“ „Nors... Da­bar jau kiek dau­giau – pa­tin­ka anū­kams. Gus­ tas, kai gro­ju, di­ri­guo­ja, o Vil­tė šo­ ka ir dai­nuo­ja, be­je, la­bai šva­riai dai­ nuo­ja“, – šyp­so­si ne­se­niai su anū­ke iš Pa­lan­gos grį­žęs vai­kai­čių že­mai­ tiš­kai bo­čium va­di­na­mas J.Krėpš­ta.

Pe­da­go­gi­nio dar­bo, ku­ris pa­trau­ kė dar bai­gus mu­zi­ki­nes stu­di­jas, J.Krėpš­ta neap­lei­do ir da­bar – dės­to kul­tū­ros va­dy­bą VDU Mu­zi­kos aka­ de­mi­jo­je, per­nai dėstė ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to bū­si­miems kul­tū­ros va­ dy­bi­nin­kams, taip pat tu­ri bend­ro­jo for­te­pi­jo­no spe­cia­ly­bės stu­den­tų. „Gal jau per daug aš čia už­si­sė­ dė­jau, – nu­ty­la pa­šne­ko­vas, ku­ riam va­do­vau­jant fil­har­mo­ni­jai čia bu­vo su­reng­ta 5 000 kon­cer­tų, – bet, pri­si­pa­žin­siu, idė­jų dar tu­riu, taip pat rei­kia gi­lin­ti ir plės­ti esa­ mas tra­di­ci­jas.“ Tai esą la­bai svar­bu. „Jų Kau­ne, su­kur­tų ne tik Kau­no fil­har­mo­ni­ jos, yra ši­tiek daug – tik iš­lai­ky­ ki­me ir ko­ky­biš­kai au­ki­me“, – ir sau, ir vi­sam svar­biau­sios Kau­no mu­zi­ki­nės įstai­gos ko­lek­ty­vui lin­ ki J.Krėpš­ta.

27 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ��������������������������������������������������29, 30 Keičia � ��������������������������������������������������������� 30 Įvairūs � ������������������������������������������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Kviečia mokytis ��������������������������������� 29 Kviečia � ����������������������������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai Statybinė įmonė AB „YIT KAUSTA“ dirbti dideliame statybos objekte Kaune ieško

MŪRININKŲ, MŪRININKŲ BRIGADŲ, turinčių darbo patirties. Susidomėjusius prašom kreiptis telefonu (8 37) 457 531 arba adresu Naglio g. 4A, 103 kab., Kaunas.

UAB „Skaitmeninė elektronika“ ieško (optinių, varinių)

RYŠIŲ KABELIŲ MONTUOTOJŲ VISOJE LIETUVOJE. Darbo pobūdis: kabelių klojimas, movų montavimas, antenų montavimas.

Privalumas: panašaus darbo patirtis, BE, C vairuotojo pažymėjimas.

Atlyginimas priklauso nuo darbo patirties ir asmeninių savybių.

Gyvenimo aprašymą siųsti faksu (8 37) 460 617 arba e. paštu electronics@electronics.lt.

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813.

1001193

Servisui reikalingas lengvųjų automobilių dažytojas-paruošėjas, turintis patirties. Tel. 8 687 76 364.

UAB „Soloservis“ ieško patyrusių autošaltkalvių, šaltkalvių ir suvirintojų dirbti Jonavoje. Gyvenimo aprašymus prašome siųsti jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

991943

Ieško darbo Darbšti, pareiginga moteris ieško papildomo darbo. Gali tvarkyti namus, butus, ravėti darželius, slaugyti ligonį. Tel. 8 634 10 961.

1003087

Ieškau darbo susijusio su reklamos platinimu. Dirbu su dideliu srautu žmonių, todėl užtikrinu reklamos efektyvumą. Tel. 8 605 72 462.

1003074

Mėsininkas turintis nemažą darbo patirtį, ieško normaliai apmokamo darbo. Tel. 8 677 67 393.

1003180

1003550

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

1000019

Statybos mechanizmų nuomos įmonei reikalingas mechanizatorius dirbti ekskavatoriumi ir buldozeriu. Galimas lankstus darbo grafikas. Tel. 8 611 26 363.

1002616

Siūlo darbą Dirbti Švedijoje reikalingi patyrę fasadininkai, dažytojai, tinkuotojai, plytelių klojėjai.

Atlyginimas 8,5–9,5 EUR/val. Gyvenamasis plotas – nemokamai. Automobilis – privalumas. UAB „Antex Pluss“, tel. (8 5) 275 2903, 8 676 35 776 (nuo 10 iki 17 val.), e. paštas antex@takas.lt.

1001120

Ieškome darbuotojų, galinčių dirbti su dauginimo aparatais ir kompiuteriu. Galima dirbti ir pusę etato. Tel. 8 650 56 095.

Papildomas darbas šeštadienį ir sekmadienį, turintiems vairuotojo E kategoriją. Pirmenybė pensininkams. Tel. 8 686 20 383.

1003764

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 698 47 253, 8 687 70 945.

1001064

Reikalinga pardavėja (-as) dirbti „Urmo“ bazėje, dovanų skyrelyje. Tel. 8 686 77 567, (8 318) 51 061, e. paštas danutejurkeviciene@takas.lt.

1003067

1000012

Įmonė, prekiaujanti darbo saugos priemonėmis, ieško pardavimo vadybininkės (-o) dirbti Kaune. Automobilis būtinas. audrius@forlita.lt; tel. 8 650 55 688.

Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Savanorių bei Šiaurės pr. ir Vilijampolės mikroraj. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 (37) 20 42 93.

1001953

Kaune, rugsėjo–spalio mėnesiais vyks ispanų vaidybinio filmo „Kronika iš už sienos“ filmavimas. Ieškomi masinių scenų dalyviai ir antro plano aktoriai. Reikalingi: 18–75 metų moterys ir vyrai; įvairių etninių grupių, subkultūrų atstovai; tamsaus gymio žmonės; boksininkai, bokso treneriai (teisėjai), kovos menų atstovai; 8–14 metų vaikai; 5–7 mėnesių kūdikiai. Registracija vyks Savanorių pr. 137 (Kaunas) iki rugpjūčio 31 d. darbo dienomis 11–14 val., 15–18 val. Tel. 8 645 87 086.

1003061

Kepyklėlei reikalingas (-a) konditeris (-ė)-kepėjas (-a). Turintiems patirties siūlome patrauklų atlyginimą, neturinčius – apmokome. Tel. 8 699 30 552, e. paštas lauminda@gmail.com.

1002408

Krovininių automobilių prekybos ir remonto įmonei reikalingas pagalbinis darbuotojas. Privalumas: darbo patirtis automobilių srityje. Darbas Domeikavoje, Kauno r. Tel. 8 616 16 655.

1002214

Metalo apdirbimo įmonė plečia savo veiklą ir ieško: tekintojo, šaltkalvio, surinkėjo, suvirintojo. Galime apmokyti. CV siųsti e. paštu info@zers.lt.

1003112

Naujai kepyklėlei KAUNE ir JONAVOJE reikalingi konditeriai, kepėjai, tešlos formuotojai su darbo patirtimi. Alga 1 500 Lt. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

1003030

1003182

Reikalinga(-as) valytoja(-as) PC „Molas“, darbas pamaininis (6–14.30 val.; 13.30–22 val.) slenkančiu grafiku. Tel. 8 656 20 014.

1003318

Reikalingas (-a) ekspeditorius (-ė) pašto siuntom išvežioti ir surinkti Kaune. Būtinas automobilis. Kreiptis d. d. tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

1003078

Reikalingas vairuotojas, CE kategorija, darbas LT-BY, RUS su tentine puspriekabe, Kaunas. Tel. 8 650 94 998.

1003037

Reikalingas žmogus, mokantis virinti. Darbas prie tvorų. Tel. 8 674 52 897.

1003452

Reikalingi automobilių plovėjai (-os), salonų valytojai (-os). Tel. 712 525.

999865

Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.

Sulčių spaudykloje reikalingi darbuotojai sezoniniam darbui. Tel. 8 676 20 888, e. paštas info@obuoliunamai.lt.

1000783

Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 16 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.

996756

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958529

UAB „Dezinfa“ reikalingas KK technikas-dezinfektorius (Kaune). Darbo aprašymas: kenkėjų (vabzdžių, graužikų ir kt.) naikinimas maisto pramonės, visuomeninio maitinimo, žemės ūkio ir kituose objektuose.

Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas; žinios veterinarijos, biologijos srityje; komunikabilumas; automobilis. Privalumai: dezinfekuotojo pažymėjimas. CV siųsti kaunas@dezinfa.lt. Tel. (8 37) 744 144.

1002255

UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.

990485

UAB „FPI Baltic” minkštųjų baldų gamybos įmonei reikalingi baldų apmušėjai (oda, audiniu). Reikalavimas – darbo patirtis. Darbas viena pamaina Žeimiuose (Jonavos r.). Siūlomas atlyginimas nuo 2 000 Lt. Tel. 8 687 21 336 arba e. paštu personalas@fpifurniture.eu.

1002617

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas visoje Lietuvoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8–17 val.).

1002690

Reikalingos (-i) pardavėjos (-ai)-kasininkės (-ai) ir skyriaus pardavėjos (-ai). Tel. 8 656 08 246. Kepyklai – konditeris (-ė)-kepėjas (-a). Tel. 8 614 10 211. IKI Girstupis.

Ūkio dalyje reikalingas darbuotojas, turintis vairuotojo pažymėjimą (privalumas – staliaus, elektriko specialybė). Atlyginimas 850–1000 Lt. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. 8 (37) 204 293, info@kaunospauda.lt.

1003457

1002185

1003691

994716

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

995168

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

Medikų

1000989

1002831

1003254

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

986201

Paslaugos

Siuvyklai reikalingos (-i) siuvėjos (-jai) siūti universaliomis ir spec. siuvimo mašinomis.

Darbas Petrašiūnuose. Tel. 8 618 05 132 , 8 652 40 623.

Statybos įmonei reikalingas POLIAKALĖS OPERATORIUS (mechanizatorius).

Reikalavimai: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Atsisakymo nuo alkoholio ir tabako priklausomybių metodikos pristatymas vyks 2012 08 22. Lieknėjimo metodikos pristatymas vyks 2012 08 21. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt.

1003134

BIOFIRST klinikoje ilgametę patirtį turinti medicinos mokslų daktarė, radiologė-echoskopuotoja atlieka įvairių sričių ECHOSKOPINIUS TYRIMUS. Naujuoju, išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu Jums bus atlikti tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI bei ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubo sąnariai dėl įgimtos klubo sąnarių displazijos. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas. Tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1003716

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

998321

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

992185

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

993965

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

993960

MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba, varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Kūno gražinimo procedūros. Tel. 8 611 40 061.

1003398

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

994251

Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970711

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

993952

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

1002659

Buitinės technikos remonto

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

981395

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1000749

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.

1000741

AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu.

Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194.

1003174

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1000186

Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų.

Tel. 8 606 76 900.

1001502

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

1001002

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

981343

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 18, 2012

klasifikuoti skelbimai HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

Paslaugos Kompiuterininkų

996503

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. taisymą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

999634

Kompiuterių bei interneto sutrikimų tvarkymas. Virusų šalinimas, antivirusinės diegimas. „Windows“ ir programų įrašymas. Atvykstame pas klientą. Tel. 8 651 67 272.

1002322

Statybos, remonto

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

999811

Klojame trinkeles (medžiagos – kliento arba mūsų). Statome įvairius bortelius. Turime 10 m. patirtį. Dirbame be tarpininkų.

Tel. 8 601 69 088, 8 678 89 926.

1001426

Klojame trinkeles. Betonuojame grindis, pamatus. Lietaus drenažo nuotakynas. Savivarčiai. Ekskavatoriai. Tel. 8 600 22 703.

996350

Kokybiškų plastikinių langų ir durų gamyba. Lankstūs gamybos terminai, konkurencingos kainos, platus pasirinkimas. UAB „Tikri langai“, Palemono g. 5.

Tel. 8 611 44 557, 8 610 23 507. E. paštas info@langaiplastikiniai.lt.

PATARIAME,

1001651

kaip APŠILTINTI

ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS

EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS

www.kalga.lt

8 608 66111

MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788.

996696

Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.

930790

Nuomojame ekskavatorių krautuvą (dideli ratai), mini ekskavatorių, „Bobcat“. Kasame, lyginame, gręžiame. Iškrauname, pakrauname. Tel. 8 616 50 615.

1001327

Pastatų fasadų šiltinimas putų polistirolu. Dedame struktūrinį tinką, dirbame su savo medžiagomis. 7 metų patirtis. Tel. 8 603 61 599.

1002843

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405.

1002264

Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.

1003121

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

999786

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

999215

Atliekame santechnikos darbus. Keičiame vandentiekio, kanalizacijos sistemas. Statome radiatorius, vonias, kriaukles, WC. Dirbame greitai ir kokybiškai, be poilsio dienų.

Tel. 8 674 96 271.

1003201

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

999970

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

1002558

Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

991011

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

985440

Balkonų stiklinimas aliuminio stumdomomis sistemomis. Skardiname balkonų apačią. Greitai, kokybiškai, nebrangiai! Tel. 8 650 58 252.

998197

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

990454

Plastikiniai LANGAI, šarvo DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus dovana – tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

1003023

Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, roletai, žaliuzės. UAB Jemesta, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166.

991055

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287-316, tel. 8 606 28 921.

996519

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996080

Profesionalus vonių restauravimas.

Vieninteliai Lietuvoje atnaujiname vonią su ekologiško marmuro papildais.

5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

992442

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1001756

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

987229

Santechnikas skubiai keičia kriaukles, maišytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Tel. 424 099, 8 683 05 242.

995220

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

998087

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.

994016

999193

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

UAB „Šiluminės energijos sistemos“ atlieka elektrotechnikos ir santechnikos montavimo darbus daugiabučiuose bei privačiuose namuose. Tel. 8 655 95 250.

998224

993308

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

Vežame savivarčiu savikroviu atsijas, juodžemį, kompostą, šiukšles, medieną iki 21 kub. Ekskavatorių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

996382

1002938

Griovimo darbai. Savivarčiu savikroviu išvežame statybines atliekas. Ekskavatorių, buldozerių paslaugos. Tel. 8 635 04 000.

996367

Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056.

1001635

Baldžių

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1002170

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963872

Šventėms Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www. kavinepartizanai.lt.

1002673

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

989641

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

982965

Aplinkotvarka, medžių, gyvatvorių genėjimas, augalų sodinimas, tujų priežiūra, sodininko paslaugos. Tinklinės ir segmentinės tvoros. Tel. 8 600 92 922.

999250

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

998900

Padedame susitvarkyti naujai įsikūrusių įmonių visus dokumentus. Tel. 8 616 93 470.

1003508

Vasaros akcija! Atvežame kokybiškų baltarusiškų durpių briketų (1 t – 330 Lt) ir plautų DPK anglių (1 t – 540 Lt) didmaišiuose.

Vėliau brangs! Tel. 8 677 57 228.

1001993

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. 1 a kaina nuo 4 Lt. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

1001811

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 k. butą Ž. Šančiuose (daliniai patogumai, šaltas vanduo, WC, apšildomas kietuoju kuru, sandėliukas, netoli Nemunas, PC „Norfa“). Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.

1003600

1 kambario butą Eiguliuose (bendr. pl.

36,77, kambarys 21,48, virtuvė 7 kv. m, vonia ir tualetas kartu, nauji plastikiniai langai, grotos, šarvuotos durys, butas tvarkingas, nereikalaujantis didelio remonto). Tel. 331 383, 8 618 36 732, 8 615 39 658.

1001497

1,5 kambario butą 5 a. name Geležinio Vilko g., IV a., vidinis, šiltas, be balkono, reikia remonto. Be tarpininkų. Kaina 77 000 Lt. Tel. 8 655 48 400.

998969

1001245

6 a kolektyvinį sodą su 46 kv. m namu Gervėnupyje (plytinis, su rūsiu, plastikiniai langai, galima gyventi žiemą). Tel. 8 600 51 904.

1003363

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

986851

Be tarpininkų. Skubiai. 14,5 a sklypą Domeikavoje. Kaina 58 000 Lt. Elektra, graži vieta. Parduodu arba keičiu į butą Kaune. Tel. 8 612 23 323.

1001057

12 a namų valdos sklypą prie Juragių, Tvarkiškių k., geras privažiavimas, graži vieta, pigiai. Tel. 8 608 51 012.

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1002328

999371

17 kv. m garažą Pramonės pr., priešais „Banginio“ prekybos centrą (po visu rūsys, trifazė, saugoma teritorija, mūrinis). Tel. 8 612 12 819.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

1002085

914198

2 k. butą Kalniečiuose, už „Dubingių“ parduotuvės (5/2 a. mūriniame name, b. pl.

50,6 kv. m, maži mokesčiai). Kaina 105 000 Lt, be tarpininkų. Tel. 8 634 24 006.

Kalniečių rajone parduodamas 4 k. butas (4 a., renovuotas, su baldais). Be tarpininkų.

Tel. 8 686 98 860.

1001670

1002859

2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.

1002805

Namą Panerių g., ant Neries upės kranto (160 kv. m, 14,12 a namų valdos sklypas, 7 kambariai, tinka gyventi dviem šeimoms, renovuojamas). Galimi keitimo variantai.

Tel. 8 645 88 989.

1000472

1003172

2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848.

Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto.

Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai.

Tel. 8 671 98 551.

1003522

2 kambarių butą Žiegždriuose (4/1 a., šiuolaikiškas kapitalinis remontas, šarvo durys, pakeisti santechnikos ir elektros įvadai, grotuotas balkonas). Tel. 8 600 51 904.

1003369

1003571

Parduodami 4 po 8 a. žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). 1 a. kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

1002644

3 kambarių butą Kęstučio g. (II a., virtuvė 7,98, kambariai 11,7, 12,17, 32,10, WC kartu – 6 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, gyvatuko nėra). Tel. 8 600 51 904.

Parduodu 11 a žemės sklypą, suformuotą detaliame plane namų valdai, J.Vienažinskio g., Neries pakrantėje, Kaune. Tel. 8 672 24 434.

4 kambarių butą R.Kalantos g. (b. pl. 87 kv. m, 5/5 a., gera vieta; 2 įstiklinti balkonai, renovuotas stogas). Tel. 8 612 67 827.

Sodą Kauno r., Laumėnų k., prie Šlienavos sankryžos, SB „Šaltinis“ (18 kv. m vasarnamis, 5,85 a žemės, vanduo, trifazė elektra).

Kaina 37 000 Lt. Tel. 8 676 09 005.

1003366

1002732

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

VALSTYBINĖ MOKESČIŲ INSPEKCIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS PARDUODA NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 d.–rugsėjo 12 d., Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 57, 338 kab., rengia nekilnojamojo turto pardavimą. Aukciono būdu bus parduodama: •2012 09 11 8.30 val. Vieno kambario butas Šarkuvos g. 2–85, Kaune, (b. pl. 34,46 kv. m) su rūsiu. Pradinė kaina 57 900 Lt. (pradinis įnašas 5 790 Lt) •2012 09 11 9.30 val. Dviejų kambarių butas Žemuogių g. 7–6, Kaune (b. pl. 124,18 kv. m, gyv. pl. 76,67 kv. m), be rūsio, 110/662 dalis žemės sklypo (b. pl. 0,0662 ha). Pradinė kaina 287 150 Lt. (pradinis įnašas 28 715 Lt) •2012 09 11 10.15 val. Kambarys Partizanų g. 3-279, Kaune (b. pl. 18,18 kv. m, gyv. pl.

12,18 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 4-47 (1,28 kv. m); 4-48 (0,22 kv. m); 4-49 (0,18 kv. m); 4-118 (3,63 kv. m). Pradinė kaina 12 800 Lt. (pradinis įnašas 1 280 Lt).

•2012 09 11 13.45 val. Kambarys Raudondvario pl. 174–34, Kaune (b. ir gyv. pl. 12,91 kv. m), su b. naudojimo patalpomis 1–62 (3,72 kv. m); 1–65 (0,20 kv. m); 1-65a (0,06 kv. m); 1–66 (0,29 kv. m); 1–67 (0,57 kv. m); 1-68 (1,43 kv. m). Pradinė kaina 7 700 Lt (pradinis įnašas 770 Lt).

•2012 09 11 14.30 val. Kambarys Raudondvario pl. 174–30, Kaune (b. ir gyv. pl. 15.77 kv. m), su b. naudojimo patalpomis 1–62 (3,62 kv. m); 1–65 (0,22 kv. m); 1–65a (0,06 kv. m), 1–66 (0,32 kv. m), 1–67 (0,67 kv. m); 1–68 (1,57 kv. m). Pradinė kaina 9 800 Lt (pradinis įnašas 980 Lt).

•2012 09 11 15.15 val. Kambarys Kalniečių g. 219–516, Kaune (b. pl. 13,19 kv. m, gyv. pl.

12,22 kv. m), 516–4 (12,22 kv. m), 516–4a (0,97 kv. m), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 516–1 (1/2 nuo – 3,82 kv. m), 516–2 (1/2 nuo 1,77 kv. m), 516–3 (1/2 nuo 1,09 kv. m), 516–6 (1/2 nuo 3,02 kv. m). Pradinė kaina 11 200 Lt (pradinis įnašas 1 120 Lt) •2012 09 12 8.30 val. Dviejų kambarių butas Medvėgalio g. 23–52, Kaune (b. pl. 51,42 kv. m, gyv. pl. 36,87 kv. m). Pradinė kaina 67 920 Lt (pradinis įnašas 6 792 Lt).

•2012 09 12 9.30 val. Vieno kambario butas Medvėgalio g. 15–15, Kaune (b. pl. 27,83 kv. m, gyv. pl. 15,38 kv. m). Pradinė kaina 36 720 Lt (pradinis įnašas 3 672 Lt).

•2012 09 12 10.15 val. Dviejų kambarių butas Drobės g. 10–3, Kaune (b. pl. 41.91 kv. m, gyv. pl. 26,75 kv. m) su 1/8 dalimi ūkinio pastato (61 kv. m). Kaina 30 955 Lt. Norintieji dalyvauti turto pardavimo aukcionuose ar apžiūrose, prašymus iki 2012 09 05 (trečiadienio) imtinai privalo pateikti šiais adresais: A.Juozapavičiaus pr. 57, 316–319 kab., Kaune, taip pat faksu Nr. (8 37) 405 265 arba e. paštu vmi@vmi.lt. Prašymuose nurodyti kontaktinį telefoną. Prašymus pateikusiems dalyviams nekilnojamąjį turtą bus galima apžiūrėti rugsėjo 5 d. Apie pageidavimą apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, prašome informuoti nurodytais telefonais: (8 37) 405 250, (8 37) 405 269, (8 37) 406 297, (8 37) 405 301, (8 37) 405 227.

Atkreiptinas dėmesys, kad: 1) dalyvauti aukcionuose galės tik prašymus pateikę asmenys (jų įgalioti atstovai); 2) pageidaujantieji dalyvauti aukcionuose pradinius įnašus dalyvio (atstovo) vardu į nurodytą sąskaitą turi sumokėti ne vėliau kaip iki 2012 09 09 (sekmadienio) imtinai (10 % turto vertės už kiekvieną objektą atskirai). Pradinis įnašas mokamas nurodant šiuos rekvizitus: gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita – LT547300010112394245, bankas – „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtis – nurodyti „pradinis įnašas už...“ ir turto, už kurį mokama, adresas.

Dalyviai bus registruojami Kaune, A.Juozapavičiaus pr. 338 kab., likus 10 min. iki aukciono pradžios. Stebėti aukciono eigą galės aukciono dieną (ar anksčiau) motyvuotus prašymus pateikę asmenys. Registruojantis būtina pateikti: asmens dokumentą ar notaro patvirtintą įgaliojimą (jeigu dalyvauja fizinio asmens įgaliotas asmuo); dokumentus, patvirtinančius, kad dalyvis sumokėjo pradinį įnašą (-us); banko, kuriame yra dalyvio sąskaita, pavadinimą, buveinę ir sąskaitos numerį. Įsigijęs turtą, sutarties sudarymo pas notarą išlaidas apmoka pirkėjas. Pasibaigus aukcionui, nieko nepirkę dalyviai privalo pateikti prašymą grąžinti sumokėtą pradinį įnašą.

Išsamesnė (ar papildoma) informacija tel. (8 37) 405 250, (8 37) 405 297, (8 37) 405 301, (8 37) 405 227; internete www.vmi.lt, skiltyje Naujienos – Aukcionai ir turto pardavimo konkursai.

5 kambarių butą Kauno senamiestyje, Vilniaus g., arti Rotušės (bendr. pl. 100 kv. m, 3/2 a., yra terasa, vidinis kiemelis, vieta automobiliui, parduodamas su baldais ir buitine technika). Kaina 375 000 Lt. Tel. 8 620 41 963.

998977

1002720

1003942

Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 15 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 140 000 Lt. Tel. 8 615 79 118.

990243

Trijų kambarių butą Žaliakalnyje (5 mūr./4 a., 61 kv. m). Nedideli mokesčiai. SKUBIAI, nebrangiai, be tarpininkų. Tel. 8 647 09 730.

1003040

Tvarkingą, šviesų 2 kamb. butą Ukmergės g. (9/9 a., b. pl. 51, kamb. 17 ir 12, virtuvė 9 kv. m, plastikiniai langai, šarvo durys, laminuotos grindys, virtuvės baldai, wc ir vonia atskirai, plytelės, įstiklintas balkonas, tamsus kambariukas).

Renovuotas stogas, siūlės ir laiptinė. Namas toliau nuo gatvės, arti „Maxima“, darželis. Kaina 109 000 Lt. BE TARPININKŲ Tel. 8 611 70 292.

1003902

Keturių kambarių tvarkingą butą Geležinio Vilko g., Kalniečių rajone. (bendr. pl. 84 kv. m, 4 a.). Tel. 8 600 79 040.

1002013

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.

993438

2 aukštų mūrinį apšiltintą namą Radviliškio r., gražioje, ramioje Vaitiekūnų gyv., prie Šušvės užtvankos (116 kv. m, 5 kambariai, visi patogumai, nauja katilinės įranga, 15 kv. m virtuvė su židiniu, 2 garažai, sodas, 20 a sklypas). Galima keisti į tvarkingą 2–3 kamb. butą (I, II a.) Kaune. Tel. 8 620 10 908.

1000967

Parduodu mišką Švenčionių r. sav. Seno Strūnaičio k. (3,00 ha, kad. Nr. 8670/0003:256).

Kaina 25000 Lt. Tel. 8 633 99 193.

1001864

Skubiai ir nebrangiai parduodu 18 arų sodybą prie miško, nuo Kauno link Šakių sav. 80 km. Tinka poilsiui. Tel. 8 612 05 076.

1002285

Žemės sklypus netoli Klaipėdos: 30 a link Karklės; 55 a Bruzdeilyno k.; 1,1 ha Normantų k. Tel. 8 699 01993.

1003324

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

985414

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, rugpjūčio 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Parduoda

Įvairūs

Buitinė technika

Nuomoja

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821620

Šaldytuvų ir šaldiklių vasaros sezono išpardavimas. Skalbyklės, viryklės, nauji modeliai integruojamos technikos. Taikomos ypatingos nuolaidos. BUITEX – Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt.

999506

Totalus prekių išpardavimas

„THOMAS PHILIPPS“ parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,

30% visoms prekėms Iki rugpjūčio 24 d.

Automobiliai ir detalės 1989 m. „GAZ 3102 Volga“, TA, benzinas-dujos, kaina 4 000Lt; nevažiuojantį „Moskvič403“; 2001 12 „Audi A6“ – allroad, quattro, ideali. Tel. 8 699 01 993.

1003326

Statybinės medžiagos Pigiai bituminius lakštus kv. m – 11,89 Lt, skaidrius lakštus kv. m – 17,39 Lt, tentus kv. m – 15,15 Lt, karvės kailio kilimus – nuo 599 Lt už vnt.

Išparduodame dažus – 50 proc.!

Nuolaida minint skelbimą.

Tel. 8 682 66288, www.ramchos.lt.

1003883

Įvairios malkos (skaldytos, trinkelėmis, rąsteliais). Pristatymas nemokamai. Tel. 8 652 65 157, e. paštas dubderevo11@gmail.com.

992398

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736.

1002242

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

991863

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

997936

Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.

997940

Maisto prekės Spaudžiame ir pasterizuojame sultis. Tel. 8 687 40 118, 8 612 23 665; www.spaudyklaVaisvydavoje.lt.

1003782

Kitos prekės 3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.

979818

AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559.

999939

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

991841

1003543

LAMMC Miškų institutas ne trumpiau nei vieneriems metams nuomoja garažų patalpas, esančias Girionyse, Kauno r. Kreiptis Kauno r., Girionys, Liepų g. 1, 201 kab., arba tel. (8 37) 547 221.

1003547

Nuomojami įvairūs plotai sandėliams ir logistikai. Šalia muitinė ir automobilių turgus.

Adresas Taikos pr. 104B. Tel. 8 687 71 344.

1000953

1003186

Tvarkingą vieno kambario bendrabučio tipo butą Partizanų g., su baldais. Tel. 8 675 49 714.

1003157

Išsinuomoja 2 asmenų šeima išsinuomotų vieno kambario butą. Tel. 8 677 47 460.

997483

Parduodu beržines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 601 18 811.

999695

Parduodu įvairias malkas, medienos atraižas. Atvežu į vietą. Tel. 8 686 18 627.

995744

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

993203

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446.

1001345

Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692.

1002020

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

997589

1001886

Išsinuomotume garažą Centre, Kaune. Tel. 8 699 56 504.

1003035

Gabenimai IVECO, MAN savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8-9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1001200

Atvešiu: žvyro, smėlio, akmenų, juodžemio, durpių briketų, sunkvežimio su manipuliatorium nuoma. Tel. 8 614 88 448, e. paštas gtamasauskas9@gmail.com.

999517

Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, maltą betoną, molį bei statybinį laužą. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

1001315

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

1001808

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

1002932

Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251.

985331

Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

986110

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1000798

„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

978742

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

992796

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 985344

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

985000

Pamesta

Kiti

Apsaugos darbuotojo pažymėjimą Nr. 95422 ir ginklo leidimo pažymėjimą Nr. 95422 laikyti negaliojančiais.

1003386

Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato. Pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. www.europrovidus.lt. Tel. 8 700 55 000.

994285

Perka 1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidautina centre arba Žaliakalnyje. Tel. 8 698 32 916.

1001873

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Parduodamos sausos, skaldytos malkos. Pakuotės ir kiekiai įvairūs. Tel. 8 620 29 252, 8 614 74 247, e. paštas malkucentras@gmail.com.

995696

AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56.

Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

998186

994905

Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1003416

1002623

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas.

Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

Išsinuomotume 1 arba 2 kambarių butą Kaune. Pageidautina centre arba Žaliakalnyje. Tel. 8 698 32 916.

995401

995340

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

997694

Kambarį 3 kambarių bute studentei, ramioje vietoje, Vilijampolėje netoli Varnių tilto.

Mokestis simbolinis ir smulki pagalba šeimininkei. Tel. 8 671 74 586.

Parduodami-nuomojami kioskai (3x3 m) su vieta ir be vietos. Tel. 8 682 42 425.

AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, viešo aukciono būdu parduoda bendrovei nuosavybės teise priklausantį ir veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį turtą: 1. 94,83 m2 pastatas 3H1p – boilerinė, esantis V.Krėvės pr. 98A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 13 692,13 Lt be PVM. 2. 107,07 m2 pastatas 1H1p – boilerinė, esantis Liepų g. 17A, Garliavos m., Garliavos sen., Kauno r. sav. Pradinė pardavimo kaina 10 000,00 Lt be PVM. 3. 129,00 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esantis Medvėgalio g. 10A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 14 000,00 Lt be PVM. 4. 58,52 m2 pastatas 1H1b – boilerinė, esantis Savanorių pr. 204A, Kaune. Pradinė pardavimo kaina 2 500,00 Lt be PVM. Pageidaujantys dalyvauti viešame aukcione privalo įsigyti aukciono dokumentus. Mokestis už aukciono dokumentus – 100,00 Lt. Mokestį už aukciono dokumentus galima pervesti į a. s. LT60 7044 0600 0286 6144 AB SEB banke arba įmokėti grynais pinigais į bendrovės kasą, esančią AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas. Aukciono dokumentai nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduodami tik gavus mokėjimo kvitą arba mokėjimo pavedimo kopiją. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pageidaujantys dalyvauti viešame aukcione, paraišką bei dokumentus turi pateikti užklijuotame ir antspauduotame voke asmeniškai, adresu Raudondvario pl. 84, Kaunas, 208 kabinete arba registruotu laišku, adresu Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, iki 2012 m. rugpjūčio 29 d.

10 val. Ant voko turi būti užrašyta: „Boilerinės pastato, esančio adresu (nurodomas adresas), pardavimo viešam aukcionui“.

Turto pardavimo komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2012 m. rugpjūčio 29 d. 10 val., Raudondvario pl. 84, Kaune, 105 kab.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Paskolos

Astrologės paslaugos (Taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.

1003048

998594

AB superka senus ir nevažiuojančius automobilius. Atsiskaito iš karto. Sutvarko dokumentus. Pasiima patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

998578

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

992116

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

997613

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2 000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

1002562

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913474

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškovežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410.

990996

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

992142

Kauno rajono savivaldybė perka vieno, dviejų kambarių butus Kauno rajono seniūnijose, išskyrus Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų sen.; ir vieną sodybą bet kurioje Kauno r. sav. seniūnijoje. Pirkimo būdas: skelbiamos derybos. Pirkimo dokumentus pateikti Kauno rajono savivaldybės administracijos 100 kabinete, Savanorių pr. 371, Kaune, iki 2012 m. rugsėjo 4 d. 10 val. Išsamesnė informacija Savivaldybės internetinėje svetainėje www.krs.lt ir tel. (8 37) 30 55 60, 30 55 05.

1003987

Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel.

311 208.

993470

Norvegų bendrovė „Kjøpe jord“ perka žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Tel. 8 643 75 526.

1000255

Nuolat perku žemę, ne mažiau kaip 5 ha.

Siūlykite įvairius variantus. Tel. 8 618 87 113.

1000264

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

987248

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

998724

Perku 1,5–2 kambarių butą Birštone arba keičiu į 2 kambarių butą Elektrėnuose. Tel. 8 682 77 796.

1002075

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com.

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

998517

994375

998611

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

1000517

1000924

Nukelta į 30 p.

Kviečia mokytis NEMOKAMI APSKAITININKŲ IR BUHALTERIŲ KURSAI nedirbantiems ir registruotiems darbo biržoje. Kreiptis darbo dienomis 10– 15 val. J.Basanavičiaus al. 5, tel. (8 37) 333 022, 333 500. www.apskaita.biz.

1002057

RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.

1003360

KAUNO MAISTO PRAMONĖS IR PREKYBOS MOKYMO CENTRE (Tel./faks. (8 37) 324 141, 454 313) tęsiamas priėmimas mokytis šių specialybių: Baigus 10 kl., suteikiant vidurinį išsilavinimą (2+1 m.): ĩ Viešbučio darbuotojo; ĩ Padavėjo ir barmeno; ĩ Prekybos įmonių vadybininko padėjėjo; ĩ Konditerio; ĩ Maisto pramonės darbuotojo.

Baigus 12 kl.: ĩ Padavėjo ir barmeno (1,5 m.); ĩ Viešbučio darbuotojo (1,5 m.); ĩ Sekretoriaus (2 m.); ĩ Prekybos įmonių vadybininko (2 m.)

Spec. poreikių mokiniams: ĩ Konditerio (3 m.).

Baigus 9 kl.: ĩ Duonos ir pyrago gaminių kepėjo (3 m.).

Nebaigus pagrindinės mokyklos: ĩ Virėjo (2 m.)

30 2

šeštaDIENIS, rugpjūčio 18, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

kviečia

Mokyklėlės „Rudnosiuko“ studija Šilainiuose kviečia 2–6 metų vaikučius mokytis dailės, darbelių, muzikos, teatro – saviraiškos, gimtosios kalbos, matematikos ir anglų kalbos pradmenų. Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Tel. 231 508, 8 611 20 212. Daugiau informacijos rasite www.rudnosiukas.lt.

1002131

KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ (Kovo 11-osios g. 108, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt) kviečia mergaites ir berniukus, merginas ir vaikinus tapti teatro aktoriais! Priėmimas į visas grupes vyks rugsėjo 15 d. (šeštadienį): 10 val. – į teatro pradžiamokslio grupę (5–7 m.); 11.30 val. – į parengiamąją aktorinę studiją (8–12 m.); 13 val. – į teatro trupę (13–17 m.). Informacija ir naujų narių registracija tel. 8 37 313 712 10–16 val.

1002465

Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010.

1003076

Naujuose, privačiuose globos namuose „SENJORŲ VILA“, Garliavoje, priimami vieniši senjorai globai, slaugai, pastoviai gyventi gydytojų priežiūroje. Kambariai dviviečiai, triviečiai, geros gyvenimo sąlygos, ribotas gyventojų skaičius. Pasirūpinkite savo artimųjų kokybiška senatve. Adresas Žalioji 19B, tel. 552 258, 8 652 93 000.

1003567

Rugpjūčio 26 d. 8 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursiją „ŽEMAITIJOS ISTORINIS PAVELDAS“. Kaina 65 Lt. Tel. 8 648 85 842.

1002156

WINCAFE KAVOS DEGUSTACIJA! Rugpjūčio 22 d. 18 val. viešbutyje „Kaunas“, Laisvės al. 79. Įėjimas nemokamas! Vietų rezervacija e. paštu info@wina-litelt.eu, tel. 8 620 93 472.

1003374

1000895

Keičia

Šokiai, dainavimas Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 20, 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt.

997550

Sportas Kyokushin karate treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniesiems! Treneris G.Tankevičius – Pasaulio karate vicečempionas, Kauno Klinikų sporto medicinos gydytojas, didelį dėmesį skiriantis saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui.

Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas: Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34748; www.stoikas.lt.

Keičiu 2 butus – Centre 2 kamb. (50 kv. m) ir Kulautuvoje dalį medinio namo (2 k., 45 kv. m, garažas, ūkinis, 4 a sklypas) – į 2 ar 3 k. butą (su priedu). Tel. 8 636 83 432.

1003046

perka VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

997645

1002577

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI INTERNETU Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją.

LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų.

KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija.

KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. www.krantas.lt

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“ Savaitė Maljorkoje: Skrydis, 3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė. Kaina 1 260 Lt (1 asm.).

Skrydis, 3* viešbutis su maitinimu: viskas įskaičiuota. Kaina 1 430 Lt (1 asm.).

Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt.

Darbo laikas I–V 9–19 val.

6 dienų kelionė autobusu „Austrijos gamtos žavesys”.

Kaina 947 Lt (1 asm.).

Vietų skaičius už siūlomą kainą ribotas. www.askeliauju.lt

informuoja Mankšta senjorams. Nauja grupė. Kalniečiuose. Antradieniais ir ketvirtadieniais 11 val.

Kaina 40 Lt/mėn. Registracija tel. 8 651 75 633.

1003066

NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNĄ Rug­pjū­čio 18 d. 12 val. „Mū­sų odi­sė­jos” gi­ dų kur­sų ab­sol­ven­tai ves ne­mo­ka­mą eks­ kur­si­ją po Kau­no se­na­mies­tį. Ne­pra­leis­ ki­te pro­gos dau­giau su­ži­no­ti apie Kau­no pi­lies pa­slap­tis, trum­piau­sią Lie­tu­vo­je gat­ vę, pir­klių ir tur­tin­gų­jų gy­ve­ni­mo pa­pro­ čius, se­niau­sią Kau­no se­na­mies­čio aikš­tę, Per­kū­no na­mų le­gen­das ir kt. Ren­ka­mės prie Kau­no pi­lies. In­for­ma­cija M.Va­lan­čiaus g. 19, Kau­nas. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091; www.mu­suo­di­se­ja.lt., e. paš­tas in­fo@tu­rin­fo.lt.

Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienų minėjimas Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 10 val. – šv.

Mišios Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje.

12 val. – iškilmingas minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

17 val. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, Laisvės al. 39, II a., koncertuos Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas”, vadovas Tadas Šumskas. Įėjimas nemokamas.

Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas.

informuoja ŠVENTĖ PALEMONE Rug­pjū­čio 18 d. Pa­le­mo­no vid. mo­kyk­los, Ma­rių g. 37, sta­dio­ne vyks šven­tė. Šven­tė pra­si­dės šv. Mi­šio­mis 10.30 val. Pa­ le­mo­no baž­ny­čio­je. 12 val. į šven­tę pa­kvies dū­dų or­kest­ras, dai­nuo­si­me kar­tu su Vi­ta­li­ ju­mi Pau­liu­ku („Ne­ri­ja”) ir Vy­tau­tu Šiš­kaus­ ku, ap­do­va­no­si­me gra­žiau­sias so­dy­bas, jo­ di­nė­si­me žir­gais, kom­po­nuo­si­me flo­ris­ti­nį ki­li­mą, spor­tuo­si­me ir šok­si­me šven­ti­nė­je dis­ko­te­ko­je. Vyks lau­ko pre­ky­ba – mu­gė.

Pa­le­mo­no ben­druo­me­nės cen­tras

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

31

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras „NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS

Nuoširdžiai užjaučiame Konsultacijų centro Specialistų konsultantų skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją Vitą VAITKUVIENĘ dėl tėvelio mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai

Rug­pjū­čio 19 d. 12 val. – GELTONSNAPIS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Dėkoja Iki paskutinės minutės kovojant su klastinga liga nuoširdžiai dėkojame Vilniaus onkologijos instituto lazerinės terapijos profesorei L.Bloznelytei, chirurgui A.Mordui, Kauno onkologijos ligoninės gydytojai A.Barzdienei, KMU klinikų gydytojai onkologei L.Ališauskaitei-Kuzminienei už profesionalų darbą, žmogišką pagalbą, duotus patarimus gydant ir palaikant gyvybę. UAB „Nokvera“ kolektyvui, Kauno Všį Julijanavos katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriui ir pavaduotojams už žmogišką supratimą, pagalbą esant gyvam mylimam Tėveliui, kolegoms už atjautą ir palaikymą netekties dienomis, Juočių šeimai, giminėms draugams ir brangiems kaimynams – visiems supratusiems, palaikiusiems mus skaudžios netekties dienomis, gedint ir palydint į Amžinojo poilsio žemę Simoną NĖNIŲ.

Visiems Jums Dievo palaikymas.

Su gilia pagarba dukra Danguolė, sūnus Gintaras, žmona Janina ir mylintys anūkai „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parve­ žimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poil­ sio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr.

44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

994730

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

991627

KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarp­ tautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g.

81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.

991987

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra­ nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama­ tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia­ va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

999017

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal­ dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa­ viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš­ ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be­ tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

994546

įvairūs

Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Rugpjūčio 26 d. Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į nuotaikingą jubiliejinio sezono atidarymo šventę Į PASAKŲ ŠALĮ – SU FOTOAPARATU! 12 val. pasakų šalimi virtusiame Miesto sode su jumis bendraus ir drauge nusifo­ tografuoti pakvies atgiję pasakų veikėjai ir išsiilgusios lėlės.

14 val. mįslingą istoriją apie tyros ir pasiaukojamos meilės galią papasakos spektaklis UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS (Leprens de Bomon pasakos „Gražuolė ir pabaisa” motyvais), nuo 6 metų.

Lietui lyjant šventė vyks teatre. Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais 11–14 val. Informacija tel. 8 37 220 061; www.kaunoleles.lt.

renginiai VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Rug­pjū­čio 18 ir 19 d. 16–16.30 val. – Kau­ no mies­to ka­ri­lio­nininko Ju­liaus Vil­no­nio var­pų mu­zi­kos kon­cer­tai. Skam­bės liau­diš­ki mo­ty­vai.

„EINAM KAUNAS 2012“ Rug­pjū­čio 22 d., tre­čia­die­nį, 18–20 val. – „Šo­kam lin­di­ho­pą” (Lais­vės al., Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­lis).

Rug­pjū­čio 29 d., tre­čia­die­nį, 18–20 val. – „Šo­kam lin­di­ho­pą” (Lais­vės al., Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­lis).

Rug­pjū­čio 30 d., ket­vir­ta­die­nį, 18–19 val. – „Kla­si­ka Mies­to so­de” (Lais­vės al. 93). „Mei­lės du­e­tai”. Da­ly­vaus Kris­ti­na Siur­by­tė (sop­ra­nas) ir Ža­nas Vo­ro­no­vas (te­no­ras); 20 val. „Ro­mu­vos pa­sa­žas” (Lais­vės al. 54). „Ka­ma­nių ši­le­lis” (eks­pe­ri­ men­ti­nis nau­ja­sis fol­klo­ras).

Rug­pjū­čio 31 d., penk­ta­die­nį, „Dū­dos Lais­vės alė­jo­je”. 16 val. ei­ty­nės nuo Kau­no Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ ny­čios (So­bo­ro); 16.30–17 val. kon­cer­tas Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­ly­je. Da­ly­vaus Kau­no pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras „Ąžuo­ly­ nas” ir mer­gi­nų cho­re­og­ra­fi­nė gru­pė.

Rug­sė­jo 5 d., tre­čia­die­nį, 18–20 val. – „Šo­kam lin­di­ho­pą” (Lais­vės al., Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­lis).

Rug­sė­jo 6 d., ket­vir­ta­die­nį, 18–19 val. – „Kla­si­ka Mies­to so­de” (Lais­ vės al. 93). „At­si­svei­ki­ni­mas su va­sa­ra”.

Da­ly­vaus Skaid­ra Jan­čai­tė (sop­ra­nas) ir drau­gai, Gra­ži­na Za­la­to­rie­nė (akom­pa­nia­ to­rė); 20 val. „Ro­mu­vos pa­sa­žas” (Lais­vės al. 54). „Be­to­ni­niai triu­šiai” (au­dio­po­e­ti­nio spengs­mo gru­pė).

Rug­sė­jo 7 d., penk­ta­die­nį, „Dū­dos Lais­vės alė­jo­je”. 16 val. ei­ty­nės nuo Kau­no Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo (Įgu­los) baž­ ny­čios (So­bo­ro), 16.30–17 val. kon­cer­tas Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­ly­je. Da­ly­vaus Kau­no­ pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras „Ąžuo­ly­ nas” ir mer­gi­nų cho­re­og­ra­fi­nė gru­pė.

Vi­si ren­gi­niai ne­mo­ka­mi!

M. IR K. PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Pet­raus­ko g. 31

Rug­pjū­čio 22 d., tre­čia­die­nį, 17 val. – kon­ cer­tas „ARFOS IR ALTO MUZIKOS REČITALIS“.

Da­ly­vau­ja: ar­fininkė Ag­nė Keb­ly­tė, al­tis­tė Ie­va Sruo­gy­tė, pia­nis­tė Ju­li­ja Sa­dau­ny­kai­tė.

Pro­gra­mo­je: J.Brahmsas, M.Re­geris, A.Jo­li­ vetas, H.Re­nié ir ki­tų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai. Įė­ji­mas su mu­zie­jaus bi­lie­tais.

Kau­no kul­tū­ros cen­tre „Tau­tos na­mai”, Vy­tau­to pr. 79/ Kęstu­čio g. 1.

Mai­ro­nio 150-ų­jų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mas Rug­pjū­čio 25 d. 13 val. kvie­čia­me vi­sus kau­nie­čius į fes­ti­va­lį „Bo­čių lau­rais pa­si­ puo­šę”, skir­tą Mai­ro­nio 150–ioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Kon­cer­tuos sve­čiai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio.

Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ Palangos Švč. Mergelės MarijoS Ėmimo į dangų bažnyčia Vytauto g. 55

Rugpjūčio 18 d. 20 val. – festivalio uždary­ mo koncertas.

ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas).

Styginių kvartetas ARCO: Irma Bakševičie­ nė, Dalia Suraučiūtė, Ramūnas Zakaras, Dainius Palšauskas.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažny­ čios grigališkojo choralo studija.

SCHOLA CANTORUM DE REGINA PACIS, va­ dovas ir dirigentas VIDMANTAS BUDRECKIS Programoje – J.S.Bachas, F.Schubertas, C.Franckas, R.Dubra, K.Jenkinsas.

Vasaros kamerinės muzikos koncertų pajūrYje ciklas Juodkrantė, Nida, Palanga

Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 20 val.

Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val.

Juodkrantės Šv. Pranciškaus Asyžiečio (evangelikų liuteronų) bažnyčioje, rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 20 val.

Palangos gintaro muziejaus Židinio menėje – koncertas iš ciklo „Intro musica“.

Atlikėjai: VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS ir VYTAUTAS GIEDRAITIS (klarnetas) Programa: WOLFGANGAS AMADEUS MOZARTAS – Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui A–dur, KV 581; CARLAS MARIA VON WEBERIS – Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui B–dur, op. 34.

kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111

„Ne­su­nai­ki­na­mi 2“ (iš­anks­ti­niai se­an­sai) – iki 23 d. 20.30 val. „Te­dis“ – iki 23 d. 12.15, 15.15, 17.30, 19.45, 22 val. „Viską pri­si­min­ti“ – iki 23 d. 14, 16.30, 19, 21.30 val. „Ka­ra­liš­ka drąsa“ 3D (lie­t. k.) – iki 23 d.

12.45, 15, 17.15, 19.30* val. (*tik 18, 20, 22 d.). „Ka­ra­liš­ka drąsa“ (lie­t. k.) – iki 23 d. 11.30, 13.45, 16, 18.15 val. „Ab­ra­o­mas Lin­kol­nas. Vam­py­rų me­džio­to­ jas“ 3D – iki 23 d. 21.45 val. „Šo­kis hipho­po rit­mu. Re­vo­liu­ci­ja“ 3D – iki 23 d. 19.30* val. (*išsk. 18, 20, 22 d.). „Šo­kis hipho­po rit­mu. Re­vo­liu­ci­ja“ – iki 23 d. 11.45, 14.30, 18.45 val.; 22 d. 22.45 val. „Tam­sos ri­te­rio su­grį­ži­mas“ – iki 23 d. 21 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ 3D (lie­t. k.) – iki 23 d. 10.45 val. „Le­dyn­me­tis 4: že­my­nų at­si­ra­di­mas“ (lie­t. k.) – iki 23 d. 11.15, 13.15, 16.45 val. „FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Tedis“ (premjera) – iki 23 d. 11.30, 14, 16.30, 19.15, 21.30 val.; 18 d. 23.45 val. „Sudie, mano karaliene“ (premjera) – iki 23 d. 21 val. „Nesunaikinami 2“ (išankstiniai kino sean­ sai ) – 19–23 d. 21.15 val.; 18 d. 23.30 val. „Karališka drąsa“ 3D (liet. k.) – iki 23 d.

10.15, 13, 15.45 val. „Karališka drąsa“ ((liet. k.) – iki 23 d. 12.15, 14.45, 17.30, 20 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 23 d. 10.30, 13.15, 16, 18.30 val.; 18 d. 23.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 23 d. 12, 16.45 val. „Mėnesienos karalystė“ – iki 23 d. 12.45, 18.15 val. „Tamsos riterio sugrįžimas“ – iki 23 d. 15, 20.45 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 23 d. 11, 13.30 val. „Viską prisiminti“ – iki 23 d. 15.30, 18, 20.30 val.; 18 d. 23 val. „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžioto­ jas“ 3D – iki 23 d. 18.45 val. „Prometėjas“ – 18 d. 22.20 val. „Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija“ – iki 23 d. 14.15, 19.30 val. „Pakvaišęs tėtis“ – iki 23 d. 21.45 val.

VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Princesė ir varlius“ (liet. k.) – iki 23 d.

10.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.

DATOS (rugpjūčio 18 d.)

1952 m. gimė amerikiečių aktorius Patrickas Swayze’as, filmo „Purvini šokiai“ žvaigždė.

1952 m. gimė Vilius Orvidas, skulptorius, Orvidų sodybos-muziejaus įkūrėjas.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Christianas Slateris.

1978 m. gimė kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Marius Jampolskis.

1983 m. Libane gimė dainininkas Mika.

2002 m. mirė prozininkas, dramaturgas, publicistas Ričardas Gavelis.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės.

Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri gali pakenkti jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

Dvyniai (05 21–06 21). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą. Nesijaudinkite, visa tai greitai praeis.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų artimiesiems reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, tik nepiktnaudžiaukite jų pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Atsilyginkite jiems tuo pačiu – dovanokite artimiesiems dėmesio ir švelnumo.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kreipkitės patarimo į vyresnį ar autoritetingą žmogų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera orientacija ir atsidavimas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.

Vandenis (01 21–02 19). Galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtina įtempta situacija, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus vidutiniškai šiltas, su trumpais lietumis. Šiandien dieną bus 20–23 laipsniai šilumos. Kai kur palis. Sekmadienio naktį numatoma 13–17, dieną – 20–24 laipsnių šiluma, taip pat pasitaikys trumpi lietūs. Panašūs orai laikysis ir pirmadienį.

Šiandien, rugpjūčio 18 d.

+22

+20

Telšiai

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+23

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.00 20.43 14.43 7.06 20.24

231-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 135 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +34 Dublinas +21 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24

Londonas +30 Madridas +39 Maskva +21 Minskas +22 Niujorkas +27 Oslas +17 Paryžius +35 Pekinas +28

orai kaune šiandien

Praha +27 Ryga +22 Roma +32 Sidnėjus +16 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +30 Varšuva +24

+22

+22

Vėjas

0–8 m/s

Vilnius

Marijampolė

+23

Alytus

Vardai Šiandien:

Agapitas, Elena, Gendvilė, Ilona, Mantautas, Reinoldas, Saulenė, Saulenis, Žydrūnė.

Rytoj:

Argaudas, Balys, Boleslovas, Emilija, Sebaldas, Tolvina.

Miš­kų gais­rai – ne­su­val­do­mi

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+23

+19

+15

4

+18

+24

+22

+17

5

+20

+24

+20

+20

5

rytoj

poryt

Dėl ano­ma­l i­n ių karš­čių va­ka­r i­nė­je JAV da­ly­je ki­lo dau­g iau nei 80 miš­ kų gais­rų, žu­vo vie­nas gel­bė­to­jas. Va­ šing­to­no vals­t i­jo­je lieps­nų su­val­dy­t i ne­pa­vyks­ta jau ke­lias die­nas, stip­rus vė­jas ir saus­ra pa­de­da gais­rams grei­ tai plis­ti. Su­de­gė de­šim­tys na­mų, eva­ kuo­ta dau­giau nei 400 šei­mų. Dvie­jo­ se apy­gar­do­se pa­skelb­ta ne­pap­ras­to­ji pa­dė­tis. Ne­va­dos ir Ore­go­no pa­sie­ny­ je miš­kai de­ga jau de­šimt die­nų, lieps­ nas mal­ši­na 750 gais­ri­nin­k ų. Ka­li­for­ ni­jo­je de­ga 2 tūkst. ha miš­ko. Val­džia būgš­tau­ja, kad dėl gais­rų tu­riz­mo sek­ to­rius pa­tirs di­de­lių nuo­sto­lių. „Eu­ro­news“ inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Ori­gi­na­lios ves­tu­vės virs­ta ru­ti­na

Sti­lius: ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ja gam­toje ar is­to­ri­nė­je vie­to­vė­je – po­pu­lia­

riau­sias ne­tra­di­ci­nių tuok­tu­vių no­rin­čių jau­na­ve­džių pa­si­rin­ki­mas.

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

Di­džių­jų ša­lies mies­tų jau­na­ve­ džiai, no­rin­tys sa­vo san­tuo­ką įre­ gist­ruo­ti ne ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gų pa­tal­po­se, daž­nai ren­ka­ si bo­ta­ni­kos so­dus, pi­lia­vie­tes, rū­ mus, res­to­ra­nus, ka­vi­nes.

Rep­re­zen­ta­ci­nė­se Lie­tu­vos vie­ to­se per šių me­tų pir­mą­jį pus­me­ tį san­tuo­kas įre­gist­ra­vo 207 po­ros.

Pa­sak Kau­no ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos biu­ro ve­dė­jo Kęs­tu­čio Ig­na­ ta­vi­čiaus, kau­nie­čiai jau­na­ve­džiai daž­niau­siai tuo­kia­si ro­tu­šė­je, o ki­tas vie­tas ren­ka­si re­čiau. Kau­ne taip pat po­pu­lia­rus VDU bo­ta­ni­ kos so­das. „Bo­ta­ni­kos so­das, jei jau no­ri iš­ va­žiuo­ti iš ro­tu­šės, bet la­bai ne­daug to­kių. Dar Kau­no ma­rių prie­plau­ka – ten lai­ve prie­plau­ko­je įre­gist­ruo­ ja­ma vie­na ki­ta san­tuo­ka. Šiaip iš­ va­žiuo­ja­mų­jų san­tuo­kų Kau­ne iš­ ties yra la­bai ma­žai“, – sa­kė jis.

Vil­niu­je, anot sos­ti­nės Ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­jos Ilo­nos Jur­gu­tie­nės, šie­met, kaip ir anks­tes­niais me­tais, tarp jau­na­ ve­džių la­bai po­pu­lia­rūs Ver­kių rū­

mai ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to bo­ta­ ni­kos so­das, taip pat pra­mo­gų ir poil­sio cent­ras „Bel­mon­tas“, ka­ vi­nės ir vieš­bu­čiai.

Sa­vo ko­le­goms pritaria ir Klai­ pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­ riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­nė.

Anot jos, uos­ta­mies­ty­je jau­na­ve­ džiai san­tuo­kai daž­niau­siai ren­ka­si pi­lia­vie­tę. „Yra ir bo­ta­ni­kos so­das, ka­vi­nės ir res­to­ra­nai, Jo­no kal­ne­ lis“, – var­di­jo ji.

Anot Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, Klai­pė­do­je bu­vo po­pu­ lia­ru tuok­tis Klai­pė­dos pi­lies mu­ zie­jaus po­že­miuo­se, Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­miuo­se, lai­vuo­se ir jach­to­se ar prie Klai­pė­dos švy­ tu­rio.

Bir­žų ra­jo­no gy­ven­to­jai san­tuo­ kas re­gist­ra­vo Bir­žų pi­ly­je, Kai­šia­ do­rių – Rum­šiš­kėse, Lietuvos liau­ dies bui­ties mu­zie­ju­je, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no – Bist­ram­po­lio dva­re, Tra­ kų ra­jo­no – Užut­ra­kio dva­re.

Kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ga­li nu­sta­ty­ti rep­re­zen­ta­ci­nes vie­ tas san­tuo­koms re­gist­ruo­ti.

Jei to­kių rep­re­zen­ta­ci­nių vie­ tų nė­ra nu­sta­ty­ta, san­tuo­kos ce­ re­mo­ni­ja ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma no­rin­čių­jų su­si­tuok­ti pa­si­rink­to­ je vie­to­je. Anot mi­nis­te­ri­jos, be­ veik per tre­jus me­tus, kai ga­lio­ja ši san­tuo­kos re­gist­ra­vi­mo tvar­ka, sa­vi­val­dy­bė­se nė sy­kio ne­bu­vo at­ si­sa­ky­ta re­gist­ruo­ti san­tuo­kos dėl šių prie­žas­čių.

BNS, KD inf.

210

litų

– to­kią fik­suo­tą vals­ty­bės rink­lia­vą tu­ri su­mo­kė­ti vi­si no­rin­tie­ji su­si­tuok­ti ori­gi­na­lio­je vie­to­je. Ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riuo­ se jau­nie­ji mo­ka 70 li­tų.