2012-08-18 Vilniaus diena

šeštadienis, rugpjūčio 18 d., 2012 m. Nr. 192 (1391)

diena.lt

Specialistas įspėja: „Klimatas šyla, pakis ir aplinka“ 8p.

TV HEROJUS DYGIOJO A.UŽKAL

NIO ŠVELNIOJI PU SĖ

2,50 Lt NET 38

PROGRA MOS

NAUJA TV3 DIENA

2012 m. rugpj ūčio 18 d.

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

tikros sostinės naujienos

KULINARIJA Ekspe rimen su šparaginė tai mis pupelėmis

KINO FO TELIS Atgimusi le

Šiandien priedas PORTRETAS

Legalus dopingas – vaikai Olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se Lon­do­ne auk­ so me­da­lį lai­mė­ju­si Lau­ra Asa­daus­kai­tė pa­reiš­kė, kad jį pa­ sky­rė duk­rai Ad­ria­ nai. „Kad ir kur bū­ čiau, be­veik kiek­ vie­ną nak­tį sap­nuo­ ju sa­vo duk­te­rį“, – at­ vi­ra­vo bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas. Šiuos spor­ti­nin­kus per­ga­lėms įkve­pia ir vai­kai.

Tema

10

Mies­tas

Po­pie­žiaus ke­lio­nė pra­si­dė­jo Vil­niu­je Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tą sos­ti­nė­ je žy­mi net ke­lios me­mo­ria­li­nės len­tos. Bet už jas daug svar­bes­nė bu­vu­siam Baž­ny­čios va­do­vui žmo­nių iš­sau­go­ta pa­dė­ka. 2p.

Mies­tas

Nau­jo­ji sis­te­ma ne­pa­tin­ka nie­kam Vil­nie­čiai penk­ta­die­nį rin­ko­si iš­ reikš­ti pa­si­pik­ti­ni­mo nau­ją­ja vie­ šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sis­te­ma.

Mi­tin­go da­ly­viai žy­gia­vo per sos­ ti­nės se­na­mies­tį.

3p.

Eko­no­mi­k a

Var­das pa­skli­do po pa­sau­lį Pra­mo­ga: pen­kia­ko­vi­nin­kai L.Asa­daus­kai­tė ir A.Zad­nep­rovs­kis da­bar tu­ri vi­są me­da­lių komp­lek­tą – auk­so,

si­dab­ro ir bron­zos. Su tė­vų me­da­liais mėgs­ta žais­ti duk­ra Ad­ria­na.

Šeštadienis

Au­gant sa­vi­žu­dy­bių skai­čiui, Grai­ ki­ja at­si­dū­rė tar­si siau­bo fil­me.

12p.

Kuo žmo­gus dau­giau gy­ve­ni­me nu­vei­kęs, tuo jis yra pa­pras­tes­nis.

22p.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

LIE­TU­VA: Ne­pa­vy­ko suor­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mo dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mo 5p.

Pasaulis

Tiražas 34 980

Dai­ni­nin­kas Me­rū­nas ­ Vi­tuls­kis

Tie­sa, kol kas abie­jų at­le­tų at­ža­los dar la­bai ma­žos. Tad tė­vų iš­ko­vo­ ti me­da­liai kol kas tik žais­las, o ne per­ga­lių spor­to are­no­se sim­bo­lis. „Lai­kė jį ran­ko­se, čiu­pi­nė­jo, žiū­ ri­nė­jo, žai­dė su juo. Me­da­lis jai – kaip žais­liu­kas“, – kal­bė­da­ma su „Vil­niaus die­na“ šyp­so­jo­si Lau­ra.

Plačiau skaitykite

gendinė juosta

Atos­to­gos – nuo­ty­ kių me­tas, bet taip pat tai ir ge­riau­ sias lai­kas pa­si­ner­ti į kny­gų pa­sau­lį. Ko­ kias kny­gas per ato­ sto­gas ren­ka­si ži­ no­mi žmo­nės? Ak­ to­rė La­ri­sa Kal­po­ kai­tė at­vi­ra: „Tik ne F.Dos­to­jevs­ kis.“ Visi „Vilniaus dienos“ pašnekovai atostogoms renkasi lengvesnio turinio knygas.

19p.

Sportas

Rug­sė­jo 5 d. – ma­ra­to­ni­nin­kės Ži­ vi­lės Bal­čiū­nai­tės su­grį­ži­mo į di­ dį­jį spor­tą die­na. Po dve­jų disk­va­ li­fi­ka­ci­jos me­tų spor­ti­nin­kė kal­ba apie nau­jus sie­kius, lū­kes­čius ir li­ ki­mo pa­do­va­no­tą lai­mę.

17p.

TV diena

Bal­ti­jos te­le­vi­zi­jos lai­dos „Už­kal­ nio 5“ ve­dė­jo And­riaus Už­kal­nio eta­ti­nės mū­zos paieš­kos baig­tos.

Iš bū­rio gra­žuo­lių, uto­pi­nių idė­ jų sklei­dė­jų ir tie­siog en­tu­zias­čių žur­na­lis­tas iš­si­rin­ko 28-erių kos­ me­to­lo­gę Vik­to­ri­ją Koi­ro.

Lie­tu­vės lais­va­lai­kiu pa­čiai sau kur­ti dra­bu­žiai šian­dien ži­no­mi vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jie per už­sie­ nio e. par­duo­tu­ves ne­tru­ko iš­po­ pu­lia­rė­ti net Pie­tų Af­ri­ko­je. 7p.

Me­nas ir pra­mo­g os

A.Za­vi­šai­tės spal­vos iš­ryš­kės kny­go­je Dai­li­nin­kė, ke­ra­mi­kė, grakš­ti šo­ kė­ja, mo­de­lis. Ak­vi­lės Za­vi­šai­tės gy­ve­ni­mas su­gu­lė į so­li­džią kny­ gą „Ak­vi­lė: ne­pra­šyk auk­si­nės žu­ve­lės plau­ti in­dų“.

29p.

2

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

miestas

Gy­ve­ni­mo įvy­kis – su­si­ti­ki­mas su Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tą Vil­niu­ je žy­mi net ke­lios me­mo­ria­li­nės len­tos.

Bet už jas daug svar­bes­nė bu­vu­siam Baž­ ny­čios va­do­vui žmo­nių iš­sau­go­ta pa­dė­ ka. Ši­taip Vil­niu­je at­si­ra­do net dvi Jo­no Pau­liaus II mo­kyk­los.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Su­si­ti­ko akis į akį

Tuo­met, kai 1993 m. rug­sė­jį Vil­ niu­je pra­si­dė­jo po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tas Lie­tu­vo­je, Ada­ mas Blaš­ke­vi­čius jau va­do­va­vo Jo­ no Pau­liaus II vi­du­ri­nei mo­kyk­lai Jus­ti­niš­kė­se. Pa­rei­gos pe­da­go­gui lei­do tap­ti pir­muo­ju su po­pie­žiu­ mi su­si­ti­ku­siu as­me­niu iš ei­li­nių ka­ta­li­kų ir net as­me­niš­kai iš­girs­ ti iki šiol šir­dy­je sau­go­mus Baž­ny­ čios va­do­vo žo­džius.

A.Blaš­ke­vi­čiaus ir po­pie­žiaus su­si­ti­ki­mas įvy­ko Šv. Dva­sios baž­ ny­čio­je Do­mi­ni­ko­nų gat­vė­je – vie­ no­je vie­tų, kur Jo­nas Pau­lius II au­ ko­jo šv. Mi­šias. „Ti­kiuo­si, kad Jo­nas Pau­lius II šio­je mo­kyk­lo­je ko nors iš­mo­kys“, – to­kie bu­vo vie­nin­te­liai po­pie­ žiaus man skir­ti žo­džiai. Iš­girs­ti ir ši­taip ar­ti pa­ma­ty­ti po­pie­žių ga­lė­ jau, nes bu­vau pri­sta­ty­tas kaip mo­ kyk­los, pa­va­din­tos jo var­du, di­rek­ to­rius. Ži­no­ma, sa­vo gy­ve­ni­me nė ne­ga­lė­jau pa­sva­jo­ti, kad toks su­si­ ti­ki­mas įvyks“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo pa­šne­ko­vas.

jau ge­ro­kai to­liau, o priei­ti ar­ti bu­ vo be­veik neį­ma­no­ma“, – pri­si­mi­ nė vy­ras.

Jis džiau­gė­si ma­ty­da­mas mi­nias žmo­nių ir iš to spren­dė, koks svar­ bus ir lau­kia­mas Lie­tu­vo­je bu­vo Jo­ nas Pau­lius II.

Tra­di­ci­ja: Jo­no Pau­liaus II gim­na­zi­jos moks­lei­viai kas­met pa­mi­ni sa­vo glo­bė­jo mir­ties ir iš­rin­ki­mo po­pie­žiu­mi

Ada­mas Blaš­ke­vi­čius:

„Ti­kiuo­si, kad Jo­nas Pau­lius II šio­je mo­ kyk­lo­je ko nors iš­ mo­kys“, – to­kie bu­vo vie­nin­te­liai po­pie­ žiaus man skir­ti žo­ džiai.

Ly­dė­jo ke­lio­nė­je

Su­si­ti­ki­mas Šv. Dva­sios baž­ny­čio­ je įkvė­pė A.Blaš­ke­vi­čių ir jis se­kė kiek­vie­ną ka­ta­li­kų va­do­vo žings­ nį sos­ti­nė­je – da­ly­va­vo šv. Mi­šio­ se Auš­ros var­tų kop­ly­čio­je, Vin­gio par­ke, Ka­ted­ro­je. Tie­sa, taip ar­ti po­pie­žiaus kaip Šv. Dva­sios šven­ to­vė­je at­si­dur­ti ne­be­pa­vy­ko, ta­ čiau pa­šne­ko­vo tai nė kiek ne­nu­ liū­di­no. „Per su­si­ti­ki­mą baž­ny­čio­je bu­ vau pri­vi­le­gi­juo­tas, nes bu­vau pir­ mo­je ei­lė­je. Ta­čiau vi­sur ki­tur da­ ly­va­vau kaip pa­pras­tas ka­ta­li­kas ir tur­būt kaip tūks­tan­čiai žmo­nių ne­ma­čiau pa­ties po­pie­žiaus, jį tik gir­dė­jau. Jau Vin­gio par­ke sto­vė­

„Daug kas įsi­vaiz­duo­ja, kad po­ pie­žius priei­na ir kal­ba­si su žmo­ nė­mis. Bet po­pie­žius ne­da­ro to­kių su­si­ti­ki­mų, pa­šne­ke­sių. Tai bū­ na la­bai trum­pi mo­men­tai. Kol ei­ na prie al­to­riaus, jis lai­mi­na, pa­ skui iš­kart pra­si­de­da šv. Mi­šios“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Su vi­zi­tu ne­sie­jo

Mo­kyk­la, ku­rią tuo­met per su­si­ti­ki­ mą su po­pie­žiu­mi pri­sta­tė A.Blaš­ ke­vi­čius, rea­liai eg­zis­ta­vo tik po­ pie­riu­je. Te­bu­vo bū­si­mos švie­ti­mo įstai­gos pa­va­di­ni­mas, di­rek­to­rius ir jo pa­va­duo­to­jas. Pa­ti mo­kyk­la 1700

pir­mų­jų sa­vo moks­lei­vių du­ris at­ vė­rė praė­jus ly­giai me­tams nuo po­ pie­žiaus vi­zi­to – 1994 m. rug­sė­jį. „Pra­dė­ti reik­tų nuo ne­prik­lau­ so­my­bės at­ga­vi­mo, kai vis dau­giau Lie­tu­vos len­kų ry­žo­si sa­vo vai­kus leis­ti ne į ru­sų, bet į len­kų mo­kyk­ las. Ka­dan­gi mo­kyk­lų trū­ko, im­ ta rū­pin­tis, kad nau­juo­se mik­ro­ ra­jo­nuo­se at­si­ras­tų nau­jų len­kiš­kų mo­kyk­lų. Mū­sų mo­kyk­la ta­po vie­ na jų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Bes­ta­tant mo­kyk­lą pa­ma­žu pra­ dė­ta mąs­ty­ti ir apie tai, ko­kį ori­gi­ na­lų pa­va­di­ni­mą su­teik­ti šiai ug­ dy­mo įstai­gai Ry­gos gat­vė­je. Po il­ges­nių dis­ku­si­jų Jus­ti­niš­kių 67oji vi­du­ri­nė mo­kyk­la vir­to Jo­no Pau­liaus II vi­du­ri­ne mo­kyk­la. „Pa­va­di­ni­mo su­tei­ki­mo mo­kyk­ lai ne­sie­čiau su po­pie­žiaus vi­zi­tu, nors apie tą vi­zi­tą tuo­met jau bu­vo ži­no­ma. Tie­siog bu­vo pra­si­dė­ju­si pa­va­di­ni­mų su­tei­ki­mo mo­kyk­loms karš­ti­nė ir mes svars­tė­me, koks tai ga­lė­tų bū­ti žmo­gus. Ap­sis­to­jo­me ties tuo­me­čiu po­pie­žiu­mi – Jo­nu Pau­liu­mi II. Tie­sa, bū­ta prieš­ta­ra­ vi­mų iš Vil­niaus ta­ry­bos, nes no­ rė­ta su­teik­ti vie­no gy­vo žmo­gaus

var­dą, ta­čiau ga­liau­siai lei­di­mą ga­ vo­me“, – dės­tė di­rek­to­rius.

Sus­ki­lo į dvi da­lis

2002-ai­siais, vyk­dant švie­ti­mo įstai­gų reor­ga­ni­za­ci­ją, Vil­niu­je at­ si­ra­do dar vie­na Jo­no Pau­liaus II mo­kyk­la. Ry­gos g. 10 bu­vu­si švie­ ti­mo įstai­ga vir­to pa­grin­di­ne mo­ kyk­la (pro­gim­na­zi­ja), o į bu­vu­sios ru­sų mo­kyk­los pa­tal­pas Drus­kio g. 11 įsi­kė­lė Jo­no Pau­liaus II gim­ na­zi­ja, va­do­vau­ja­ma A.Blaš­ke­vi­ čiaus. „Pas mus jau 1997 m. bu­vo 2221 moks­lei­vis, o Drus­kio gat­vė­je tuo me­tu sto­vė­jo mer­din­ti, pus­tuš­ tė ru­sų mo­kyk­la. 2002 m. jos pa­ tal­pos bu­vo per­duo­tos mums, o pa­va­di­ni­mas li­ko abiem švie­ti­mo įstai­goms“, – pa­sa­ko­jo mo­kyk­los va­do­vas.

Jau­čia at­sa­ko­my­bę

Per­si­kė­lu­si į nau­jas pa­tal­pas gim­na­ zi­ja su sa­vi­mi at­si­ne­šė ir po­pie­žiaus dva­sią. Už­ra­še virš įė­ji­mo – po­pie­ žiaus var­das, mo­kyk­los ves­ti­biu­ly­ je įei­nan­čius pa­si­tin­ka po­pie­žiaus sta­tu­la ir jo ka­dai­se iš­tar­ti žo­džiai:

„Tu­ri­te iš sa­vęs rei­ka­lau­ti, net kai ki­ti iš jū­sų ne­rei­ka­lau­ja.“ „Kai tu­ri to­kį glo­bė­ją, esi įpa­rei­ go­tas, tu­ri tam tik­rą at­sa­ko­my­bės jaus­mą. Šie po­pie­žiaus žo­džiai at­ spin­di mū­sų mo­kyk­los fi­lo­so­fij­ ą. Ir šie žo­džiai la­biau skir­ti ne vai­kams, ne moks­lei­viams, o mums vi­siems.

Pa­sau­lis pa­si­keis­tų į ge­ra, jei vi­si pa­klus­tų šiam prin­ci­pui“, – dės­tė mo­kyk­los va­do­vas.

Ger­bia at­mi­ni­mą

Anot pa­šne­ko­vo, šiek tiek pro­ble­ miš­ka yra tai, kad mo­kyk­la nė­ ra ka­ta­li­kiš­ka, tad ir Jo­no Pau­liaus II ver­ty­bes rei­kia dieg­ti at­sar­giai, neį­žei­džiant ki­tų žmo­nių jaus­mų. „Ta mū­sų at­sa­ko­my­bė ir fi­lo­so­ fi­ja gal­būt šiek tiek ker­ta­si su tuo, kad mo­kyk­la nė­ra ka­ta­li­kiš­ka. Bet po­pie­žiaus pro­pa­guo­tos ver­ty­bės yra uni­ver­sa­lios, bend­raž­mo­giš­ kos. Tad jų įgy­ven­di­ni­mas ir pro­ pa­ga­vi­mas ne­tu­rė­tų nie­ko žeis­ti“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Po­pie­žiaus kaip mo­kyk­los glo­bė­ jo at­mi­ni­mas puo­se­lė­ja­mas pa­čiais įvai­riau­siais bū­dais. Jo­no Pau­liaus II gim­na­zi­jos moks­lei­viai po­pie­

Jo­no Pau­liaus II ke­lias Lie­tu­vo­je pra­si­dė­jo nuo And­re­jus Žu­kovs­kis Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II sa­vo ke­ lių die­nų ke­lio­nę Lie­tu­vo­je pra­dė­ jo nuo ap­si­lan­ky­mo Ar­ki­ka­ted­ro­ je ba­zi­li­ko­je Vil­niu­je, o bai­gė pri­va­ čia mal­da Ši­lu­vos kop­ly­čio­je. Pon­ ti­fi­ką vi­sur ly­dė­jo mi­nios žmo­nių.

Mel­dė­si Auš­ros var­tuo­se

Len­kų kil­mės po­pie­žius per sa­vo vi­zi­tą ne kar­tą krei­pė­si į su­si­rin­ ku­sius žmo­nes lie­tu­vių kal­ba, ap­ lan­kė ne tik ka­ta­li­kams, bet ir lie­ tu­viš­ko tau­tiš­ku­mo puo­se­lė­to­jams svar­bius ob­jek­tus. 1993 m. rug­sė­ jo 4 d. iš Vil­niaus oro uos­to po­pie­ žius tę­sė sa­vo ke­lio­nę Vil­niaus ar­ ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je, kur su­si­ti­ko

su įvai­raus ran­go dva­siš­kiais. Iš ten po­nti­fi­kas nu­vy­ko į su­si­ti­ki­mą pre­ zi­den­tū­ro­je. Tos pa­čios die­nos va­ ka­rą Jo­nas Pau­lius II drau­ge su ti­ kin­čiai­siais kal­bė­jo ro­ži­nį Auš­ros var­tų kop­ly­čio­je.

Ki­tos die­nos ry­tą po­pie­žius lan­ kė­si An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se prie Sau­ sio 13-osios ir Me­di­nin­kų au­kų ka­ pų. Vė­liau vy­ko Jo­no Pau­liaus II au­ko­ja­mos šv. Mi­šios Vin­gio par­ ke. Į pa­sta­rą­sias su­si­rin­ko ke­lias­ de­šimt tūks­tan­čių ti­kin­čių­jų.

Iš­gar­si­no Kry­žių kal­ną

Rug­sė­jo 5 d. va­ka­re įvy­ko su­si­ti­ki­ mas su kul­tū­ros ir moks­lo dar­buo­ to­jais Vil­niaus uni­ver­si­te­te Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je, o po va­lan­dos po­pie­

žius lan­kė­si Šv. Dva­sios baž­ny­čio­je.

Iš Vil­niaus po­pie­žius iš­vy­ko į Kau­ ną, o iš ten į Šiau­lius, kur prie Kry­ žių kal­no au­ko­jo šv. Mi­šias mels­ da­ma­sis už Lie­tu­vos trem­ti­nius ir kan­ki­nius. Jo­nas Pau­lius II sa­vo ke­ lio­nę Lie­tu­vo­je bai­gė pa­moks­lu Ši­ lu­vos baž­ny­čio­je.

Po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas bei mal­ da Kry­žių kal­ne iš­gar­si­no šią vie­tą vi­sa­me ka­ta­li­kiš­ka­me pa­sau­ly­je.

Pas­ta­tė at­mi­ni­mo len­te­les

Iš­vy­kus po­pie­žiui sos­ti­nės val­džia ir baž­ny­čia ėmė­si svars­ty­ti, kaip rei­kė­tų įam­žin­ti Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tą. Ta­čiau pir­mie­ji rea­lūs dar­bai pa­ju­dė­jo tik ar­tė­jant po­pie­žiaus vi­ zi­to de­šimt­me­čiui Lie­tu­vo­je. 2003

m. net dvi at­mi­ni­mo len­tos at­si­ra­do Šv. Dva­sios baž­ny­čio­je – vie­na ant šven­to­vės fa­sa­do, o ki­ta vi­du­je, to­je vie­to­je, kur po­pie­žius mel­dė­si. Pa­ na­šiu me­tu at­mi­ni­mo len­te­lė bu­vo pa­ka­bin­ta ir ša­lia Auš­ros var­tų, ant Šv. Te­re­sės baž­ny­čios sie­nos.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, svars­čiu­ si, ką pa­va­din­ti po­pie­žiaus var­du, ga­liau­siai ap­si­sto­jo ties aikš­te­le prie­šais Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­ čią. Ta­čiau šis spren­di­mas iki šiol ver­ti­na­mas prieš­ta­rin­gai, nes to­ je vie­to­je yra au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė.

Po­pie­žiaus lai­do­tu­vių va­lan­dą 2005 m. ba­lan­džio 8 d. Vil­niaus Šv.

Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čios šven­to­ riu­je Li­tua­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­

vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­ja pa­so­ di­no ąžuo­lą.

Pa­lai­mi­no pa­mink­lo sta­ty­bas

Jo­no Pau­liaus II var­do su­tei­ki­mas mo­kyk­lai Lie­tu­vo­je at­ro­do kaip iš­ skir­ti­nis žings­nis, ta­čiau kai­my­nė­ je Len­ki­jo­je švie­ti­mo įstai­gų to­kiu var­du – šim­tai. Ši pa­va­sa­rį dau­ge­ lio jų at­sto­vai su­si­rin­ko Vil­niu­je.

Pa­sau­ly­je len­kų tau­ty­bės po­ pie­žiaus var­du pa­va­din­ta per 1200 įvai­rių švie­ti­mo įstai­gų. Da­lis jų pri­klau­so Jo­no Pau­liaus II mo­kyk­ lų su­si­vie­ni­ji­mui, įkur­tam 1998 m.

Len­ki­jo­je, Ra­do­mo mies­te. Iš jų apie 300 da­ly­vių, at­sto­vau­jan­čių 90-iai švie­ti­mo įstai­gų, ge­gu­žės 24–27 d. su­si­rin­ko į XXV tarp­tau­

3

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

po­pie­žiu­mi Dos­jė Jo­nas Pau­lius II (1920–2005 m., tik­ra­sis var­das – Ka­ro­lis Józe­fas Woj­ty­ła) – 264-asis Ka­ta­li­kų baž­ny­ čios va­do­vas. Iš­rink­tas 1978 m. spa­ lio 16 d. Jis ta­po jau­niau­siu, taip pat pir­muo­ju sla­vų kil­mės po­pie­žiu­ mi. Pon­ti­fi­ka­vi­mo lai­ko­tar­piu Jo­nas Pau­lius II ap­lan­kė 129 vals­ty­bes, pa­ ra­šė 14 po­pie­žiš­kų­jų en­cik­li­kų, bea­ ti­fi­ka­vo 1340 žmo­nių ir ka­no­ni­za­vo 483 šven­tuo­sius. Po­pie­žius bu­vo pri­ pa­žin­tas įta­kin­giau­sia XX a. as­me­ny­ be, daug pri­si­dė­ju­sia prie ko­mu­nis­ti­ nės san­tvar­kos Eu­ro­po­je žlu­gi­mo.

1942 m. įsto­jo į po­grin­di­nę ku­ni­gų

die­ną.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

žiaus kū­ri­nių pa­grin­du ren­gia vai­ di­ni­mus.

Daug kas įsi­vaiz­duo­ ja, kad po­pie­žius priei­na ir kal­ba­si su žmo­nė­mis. Bet po­pie­ žius ne­da­ro to­kių su­ si­ti­ki­mų, pa­šne­ke­sių. „Sten­gia­mės, kad tai ne­bū­tų šiaip glo­bė­jas. No­ri­me, kad šis žmo­gus ir jo mo­ky­mas bū­tų kuo ar­čiau rea­ laus gy­ve­ni­mo. Štai mū­sų mo­kyk­ los teat­ras vai­di­no pa­gal po­pie­žiaus ra­šy­tą kū­ri­nį „Ro­mos trip­ti­kas“, vyks­ta pi­lig­ri­mi­nės ke­lio­nės, bend­ rau­ja­me su par­tne­riais Len­ki­jo­je, ki­to­se vals­ty­bė­se. Kas­met ba­lan­džio 2 d. ren­ka­mės prie Auš­ros var­tų ir 21.37 val. už­de­ga­me žva­ku­tes pri­si­ min­da­mi da­tą, kai Jo­nas Pau­lius II pa­li­ko šį pa­sau­lį, o spa­lį, kai Jo­nas Pau­lius II bu­vo iš­rink­tas po­pie­žiu­ mi, mi­ni­ma mū­sų glo­bė­jo die­na“, – api­bend­ri­no pa­šne­ko­vas.

Vil­niaus ti­nį Jo­no Pau­liaus II šei­my­ni­nį fo­ ru­mą. Vie­nu iš fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­ rių ir ini­cia­to­rių ta­po Jo­no Pau­liaus II pro­gim­na­zi­ja Vil­niu­je.

Fo­ru­mo da­ly­viai tei­gė, kad ren­ gi­nio tiks­las yra pro­pa­guo­ti po­pie­ žiaus puo­se­lė­tas ver­ty­bes. Vie­na su­de­da­mų­jų fo­ru­mo da­lių – kon­ cer­tas, ku­ria­me skam­bė­jo lie­tu­ viš­kos, ru­siš­kos, len­kiš­kos, bal­ta­ ru­siš­kos, taip pat to­to­rių ir žy­dų at­lie­ka­mos dai­nos.

Sąsk­ry­džio sve­čiai lan­kė Ra­sų ka­ pi­nes, Vil­niaus se­na­mies­tį, Tra­kus.

Svar­biau­sias su­va­žia­vi­mo da­ly­vių tiks­las – dar vie­no ve­lio­nį po­pie­žių įam­žin­sian­čio ženk­lo sta­ty­bos – Jo­ no Pau­liaus II pro­gim­na­zi­jos kie­me pa­lai­min­ta bū­si­mo pa­mink­lo vie­ta.

se­mi­na­ri­ją.

1946 m. Kro­ku­vo­je įšven­tin­tas į ku­ni­gus.

1964 m. įšven­tin­tas į Kro­ku­vos ar­ ki­vys­ku­pus.

1967 m. K.J.Woj­ty­łai su­teik­tas kar­ di­no­lo ti­tu­las.

1978 m. spa­lio 16 d. K.J.Woj­ty­ła iš­ rink­tas po­pie­žiu­mi.

1979 m. ke­lioms die­noms grį­žo į Len­ki­ją.

1981 m. ge­gu­žės 13 d. į po­pie­žių Šv.

Pet­ro aikš­tė­je šo­vė tur­kų ko­vo­to­jas Meh­me­tas Ali Ag­ca. Po­pie­žiaus gy­ vy­bę iš­gel­bė­jo gy­dy­to­jai. Li­gos pa­ta­ le Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­ vas at­lei­do į jį šo­vu­siam M.A.Ag­cai.

1982 m. ge­gu­žės 12 d. po­pie­žių ban­ dė nu­dur­ti kon­ser­va­ty­vu­sis Is­pa­ni­ jos dva­si­nin­kas Jua­nas Fer­nan­de­ zas Kroh­nas. Į jį pa­si­kė­sin­ta Ma­ri­jos šven­tyk­lo­je Fa­ti­mos mies­te Por­tu­ ga­li­jo­je, bet po­pie­žius ne­nu­ken­tė­jo.

1987 m. Jo­nas Pau­lius II ei­da­mas po­pie­žiaus pa­rei­gas tre­čią kar­tą ap­ si­lan­kė Len­ki­jo­je.

1993 m. rug­sė­jo 4–8 d. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II lan­kė­si Lie­tu­vo­ je. Tai bu­vo pir­ma­sis, ir kol kas vie­ nin­te­lis, ap­skri­tai po­pie­žiaus vi­zi­tas Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Tai bu­vo taip pat pir­ma­sis po­pie­žiaus ap­si­lan­ky­mas bu­vu­sio­je TSRS te­ri­to­ri­jo­je.

1993 m. Va­ti­ka­nas už­mez­gė dip­ lo­ma­ti­nius ry­šius su Iz­rae­liu.

1994 m. po­pie­žius iš­lei­do po­pu­lia­rią kny­gą „Per­žen­giant vil­ties slenks­tį“.

1995 m. ge­gu­žės 17 d., sa­vo 75 me­ tų ju­bi­lie­jaus iš­va­ka­rė­se, po­pie­žius at­si­sa­kė at­si­sta­ty­din­ti, kaip da­ro ki­ ti 75-erių su­lau­kę vys­ku­pai.

2000 m. po­pie­žius pa­pra­šė at­lei­ di­mo už baž­ny­čios praei­ties nuo­ dė­mes, tarp ku­rių – ne­tin­ka­mas el­ ge­sys su žy­dais, ere­ti­kais, ma­žu­mo­ mis ir mo­te­ri­mis.

2000 m. po­pie­žius lan­kė­si Šven­ to­jo­je Že­mė­je. Jis ap­lan­kė šven­tą­ sias Iz­rae­lio vie­tas ir bu­vo pa­les­ti­ nie­čių te­ri­to­ri­jo­je.

2001 m. po­pie­žius bai­gė sa­vo vi­ zi­tą Si­ri­jo­je ir ta­po pir­muo­ju po­pie­ žiu­mi, įžen­gu­siu į me­če­tę.

2001 m. po­pie­žius at­si­pra­šė sek­ sua­li­nio prie­ka­bia­vi­mo au­kų, nu­ ken­tė­ju­sių nuo dva­si­nin­ki­jos.

2002 m. su­ren­gė JAV Ro­mos ka­ ta­li­kų dva­si­nin­kų vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mą dėl pe­do­fi­li­jos skan­da­lo, su­krė­ tu­sio Ame­ri­kos baž­ny­čią.

2002 m. rugp­jū­tį po­pie­žius pa­ sku­ti­nį kar­tą vie­šė­jo tė­vy­nė­je. Jis ap­si­lan­kė Kro­ku­vo­je.

2003 m. spa­lio 19 d. po­pie­žius bea­ti­fi­ka­vo mo­ti­ną Te­re­sę, va­di­na­ mą lab­da­ros sim­bo­liu, prie­šais 300 tūkst. žmo­nių mi­nią.

2005 m. ba­lan­džio 1 d. pra­neš­ta, kad po­pie­žiaus būk­lė la­bai sun­ki, o ba­lan­džio 2 d. pa­skelb­ta apie po­pie­ žiaus mir­tį 19.37 val. Grin­vi­čo lai­ku.

2011 m. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II pa­skelb­tas pa­lai­min­tuo­ju.

Ak­ci­ja: sos­ti­nės gy­ven­to­jai drą­siai reiš­kė ne­pa­si­ten­ki­ni­mą nau­ja vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sis­te­ma.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Prieš re­for­mas – ei­ty­nės Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Vil­nie­čiai penk­ta­die­nį rin­ko­si iš­ reikš­ti pa­si­pik­ti­ni­mo nau­ją­ja vie­ šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sis­te­ma ir kai­no­da­ra. Spon­ta­niš­kai su­reng­to mi­tin­go da­ly­viai žy­gia­vo per sos­ ti­nės se­na­mies­tį.

Rea­guo­jant į tai, kad pa­bran­go vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tai įve­ dus nau­jas jų rū­šis, o pa­ti tre­čia­ die­nį pa­leis­ta e. sis­te­ma ne­vei­kė, so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je su­si­kū­ rė ne vie­na tam prie­šin­tis agi­tuo­ jan­ti gru­pė.

Vie­no­je jų – „Zui­kių par­ti­jo­je“ – vil­nie­čiai bu­vo kvie­čia­mi va­kar 14 val. rink­tis į Pi­gaus bi­lie­to žy­ gį V.Ku­dir­kos aikš­tė­je su pla­ka­ tais, skan­duo­tė­mis ir pės­čio­mis

nuei­ti iki Ro­tu­šės. „Taip pa­ro­dy­ ki­me, kad ši nau­jo­ji bran­gių bi­lie­ tų sis­te­ma mums ne prie šir­dies.

Lik­si­me pa­ste­bė­ti ir ma­nau, kad ši nie­kam ne­pa­tin­kan­ti sis­te­ma bus pa­nai­kin­ta. Ne­va­din­ki­me to mi­tin­gu, va­din­ki­me pa­si­vaikš­ čio­ji­mu, ku­ris pi­ges­nis“, – ra­šė ak­ci­jos ini­cia­to­riai. Jo­kiam po­ li­ti­niam da­ri­niui ne­prik­lau­san­ tis jau­ni­mas, or­ga­ni­za­vęs ak­ci­ ją, sa­kė, kad jų sie­kia­my­bė – iki re­for­mos ga­lio­ju­sių kai­nų grą­ži­ ni­mas. „Yra žmo­nių, ku­riems iš­lai­dos vie­ša­jam trans­por­tui ne­pa­di­dės.

Bet yra daug tų, ku­riems jos la­ bai išaugs. Tar­ki­me, man bus ge­ rai, bet aš gal­vo­ju apie sa­vo ma­ mą, ku­ri au­to­bu­sais nau­do­ja­si re­tai, bet jai tai svar­bu. Jai la­bai pa­brangs vie­ša­sis trans­por­tas“,

– sa­kė vie­nas ak­ci­jos or­ga­ni­za­ to­rių.

Ki­to pro­tes­ta­vu­sio jau­nuo­lio tei­gi­mu, į ak­ci­ją jie po­li­ti­kų ne­ kvie­tė – tai jau vi­sos mies­to bend­ ruo­me­nės rei­ka­las. „Ži­no­ma, yra be­ga­lė pa­si­pik­ti­ nu­sių ir nu­si­vy­lu­sių žmo­nų, tik jie sun­ko­kai iš­ju­di­na­mi pa­si­sa­ky­ti. O tie, ku­rie sa­ko, kad te­bū­nie nau­jo­ vės ir mo­der­nu­mas, te­gu pa­žiū­ri, koks Lie­tu­vo­je yra mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas. Su­vie­no­din­ki­me al­gas su Eu­ro­pos ly­giu, ta­da, pra­šo­me, – ir kai­nas“, – ste­bė­jo­si vai­ki­nas.

Jis pri­pa­ži­no, kad vie­šo­sios tvar­kos pri­žiū­rė­to­jai jų sam­bū­ rį vis dėl­to ga­li įvar­dy­ti kaip ne­ sank­cio­nuo­tą su­si­rin­ki­mą. Ta­čiau dėl to per­ne­lyg ne­si­jau­di­no: esą jei su­sems, tai su­sems, o pi­lie­ti­nę pa­ rei­gą rei­kia vyk­dy­ti.

Ža­lą keleiviams tu­rės at­ly­gin­ti Rū­ta Gri­go­ly­tė Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ bos spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, ke­lei­ vių pa­tir­ta ža­la dėl pa­leis­tos, bet sklan­džiai ne­vei­ku­sios vie­šo­jo trans­por­to e. bi­lie­to sis­te­mos tu­ ri bū­ti kom­pen­suo­ta.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­ kei­tus vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų rū­šis, ke­lei­viai nuo tre­čia­die­nio iki sa­vait­ga­lio tik kai kur ga­lė­jo įsi­gy­ ti Vil­nie­čio kor­te­les ar e. bi­lie­tais pa­si­pil­dy­ti se­no­jo ti­po e. kor­te­les.

Daug kur ne­bu­vo iki rugp­jū­čio 15 d. tu­rė­ju­sių iš pre­ky­bos ding­ti po­ pie­ri­nių bi­lie­tų, ku­riais pre­kiau­ti vis­gi leis­ta, kol ne­sklan­du­mai bus iš­spręs­ti.

Dėl to daug sos­ti­nės gy­ven­to­jų pa­ti­ria nuo­sto­lių, nes jiems ten­ka

iš vai­ruo­to­jų įsi­gy­ti bi­lie­tų, ku­rie yra kur kas bran­ges­ni, pa­ly­gin­ti su bet ku­riais ki­tais – su nuo­lai­do­ mis ar be jų. Ar vie­šo­jo trans­por­ to ke­lei­viai ga­li skųs­tis dėl pa­tir­tų nuo­sto­lių? Į ką kreip­tis ir ką pa­ teik­ti no­rint juos įro­dy­ti?

Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­bos at­sa­ky­me „Vil­niaus die­ nai“ nu­ro­do­ma, kad var­to­to­jai, pa­ty­rę tur­ti­nę ža­lą dėl įdieg­tos nau­jos vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų sis­te­mos, tiek in­di­vi­dua­liai, tiek ko­lek­ty­viai su ra­šy­ti­ne pre­ten­zi­ja tu­ri tei­sę kreip­tis į ve­žė­ją, tai yra į už­da­rą­ją ak­ci­nę bend­ro­vę „Vil­ niaus vie­ša­sis trans­por­tas“. Ši, va­do­vau­da­ma­si Ke­lių trans­ por­to ko­dek­so 56 straips­niu, at­sa­ ky­mą į pre­ten­zi­ją tu­ri pa­teik­ti ne vė­liau kaip per vie­ną mė­ne­sį nuo pre­ten­zi­jos ga­vi­mo die­nos.

Ga­vę bend­ro­vės „Vil­niaus vie­ ša­sis trans­por­tas“ at­sa­ky­mą į pre­ ten­zi­ją, ku­ris jų ne­ten­ki­na, var­to­ to­jai tu­ri tei­sę kreip­tis į Vals­ty­bi­nę var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą – už­pil­dy­ti pra­šy­mo for­mą, esan­ čią Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je www.vvtat.lt.

Tar­ny­ba pa­brė­žia, kad tur­ti­nę ža­lą var­to­to­jai tu­ri pa­grįs­ti įro­ dy­mais, pa­vyz­džiui, pa­teik­da­mi iš vai­ruo­to­jo įsi­gy­tų bran­ges­nių vien­kar­ti­nių vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tų ko­pi­jas.

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos nuo­mo­ne, už var­to­to­jų pa­tir­tus ne­pa­to­gu­mus dėl įdieg­tos nau­jos vie­šo­jo trans­ por­to bi­lie­tų sis­te­mos at­sa­kin­gas yra ve­žė­jas, tai yra „Vil­niaus vie­ ša­sis trans­por­tas“.

Įro­dy­mai: ke­lei­viai tu­ri pa­teik­ti bran­ges­nių bi­lie­tų ko­pi­jas, kad gau­tų kom­pen­sa­ci­jas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

4

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Se­nus ra­dia­to­rius bū­ti­na keis­ti Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­ to­riai įspė­ja, kad pra­si­dė­jus šil­ dy­mo se­zo­nui pa­se­nę ra­dia­to­riai ga­li neat­lik­ti sa­vo funk­ci­jos ar­ba dar blo­giau – pra­kiur­ti, ir pa­ta­ria juos pa­keis­ti šil­tuo­ju se­zo­nu.

Ne­pa­si­mo­kė: sep­ty­nios su­lai­ky­to­sios dėl pro­sti­tu­ci­jos pa­rei­gū­nams įkliu­vo jau ne pir­mą kar­tą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pareigūnai sėmė prostitutes Vil­niaus po­li­ci­ja su­lai­kė ir už ver­ ti­mą­si pro­sti­tu­ci­ja nu­bau­dė de­vy­ nias mer­gi­nas.

Ket­vir­ta­die­nį Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos val­dy­bos Eko­ lo­gi­jos ir tei­sės pa­žei­di­mų sky­ riaus pa­rei­gū­nai, siek­da­mi išaiš­ kin­ti pro­sti­tu­ci­ja be­si­ver­čian­čius as­me­nis ar at­ly­gin­ti­nio nau­do­ji­ mo­s i pro­s ti­t u­c i­jos pa­s lau­go­m is at­ve­jus, nu­sta­tė, kad šios mer­ gi­nos siū­lė pro­sti­tu­ci­jos pa­slau­ gas.

Dvi mer­gi­nos pa­rei­gū­nams įkliu­ vo pir­mą kar­tą, to­dėl, re­mian­tis

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so nuo­sta­to­mis, joms bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­ mas su­mo­kė­ti pu­sę san­kci­jo­je nu­ ma­ty­tos mi­ni­ma­lios bau­dos – jos nu­baus­tos 150 li­tų bau­da.

Ki­tos sep­ty­nios mer­gi­nos per vie­nus me­tus jau ant­rą kar­tą yra pa­da­riu­sios to­kio po­bū­džio tei­sės pa­žei­di­mą, to­dėl pra­dė­tos ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­lų tei­se­nos.

Dvie­jų mer­gi­nų as­mens ta­pa­ ty­bės do­ku­men­tų ga­lio­ji­mas bu­ vo pa­si­bai­gęs, to­dėl joms taip pat su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­ žei­di­mo pro­to­ko­lai už gy­ve­ni­mą be

as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ar pa­so, pa­skir­tos pi­ni­gi­nės bau­dos.

VD, BNS inf.

9

merginos sulaikytos ir nubaustos už vertimąsi prostitucija.

Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ir prieš pat jo pra­džią šių dar­bų at­ lik­ti ne­ga­li­ma, nes pa­gal Ši­lu­mos tink­lų ir ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­ gi­nių prie­žiū­ros (eksp­loa­ta­vi­mo) tai­syk­les vi­si pla­ni­niai dar­bai šil­ dy­mo sis­te­mo­se pri­va­lo bū­ti at­ lik­ti ne šil­dy­mo se­zo­nu. „Rū­pin­da­mie­si, kad pra­si­dė­ jus šil­dy­mo se­zo­nui mū­sų ad­ mi­nist­ruo­ja­mų na­mų gy­ven­to­jai ne­pa­tir­tų ne­pa­to­gu­mų, ra­gi­na­ me se­nus, ko­ro­zi­jos pa­žeis­tus ir nuo na­mo pa­sta­ty­mo eksp­ loa­tuo­ja­mus ra­dia­to­rius pa­keis­ ti nau­jais, – sa­kė „Ma­no būs­to“ įmo­nių gru­pės Kau­no re­gio­no va­do­vė Vi­da Nau­džiū­nie­nė. – Jau­čia­me at­sa­ko­my­bę ir pri­me­ na­me, kad už sa­vo bu­to ra­dia­to­ rius at­sa­kin­gas būs­to sa­vi­nin­kas, to­dėl ra­dia­to­riui pra­kiu­rus ga­ li tek­ti in­ves­tuo­ti ne tik į nau­jus šil­dy­mo prie­tai­sus, bet ir į sa­vo bei už­lie­to kai­my­no bu­to re­mon­ tą. Pa­keis­ti ra­dia­to­rius rei­kė­tų šil­tuo­ju se­zo­nu, nes pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ga­li­ma tik lik­ vi­duo­ti šil­dy­mo sis­te­mos ava­ri­ jas. Taip nu­ma­to Ši­lu­mos tink­ lų ir ši­lu­mos var­to­ji­mo įren­gi­nių prie­žiū­ros (eksp­loa­ta­vi­mo) tai­ syk­lės.“ Bend­ro­vės spe­cia­lis­tai pa­ta­ria: jei­gu pa­ste­bė­jo­te, kad ra­dia­to­rius aki­vaiz­džiai pa­žeis­tas ko­ro­zi­jos ar at­ro­do „iš­si­pū­tęs“, kuo sku­biau su­si­sie­ki­te su na­mo va­dy­bi­nin­ku ar na­mo ši­lu­mos ūkį pri­žiū­rin­čiu spe­cia­lis­tu. Šie po­žy­miai ro­do, kad šil­dy­ mo prie­tai­sas ga­li bū­ti ava­ri­nės būk­lės ir ne­be­tin­ka­mas to­liau eksploa­tuo­ti. Ti­kė­ti­na, kad toks šil­dy­mo prie­tai­sas ki­tą šil­dy­mo se­zo­ną iš­krės pik­tą po­kštą – pra­ kiurs. To­kiu at­ve­ju ky­la pa­vo­jus, kad van­duo už­lies kai­my­nus. Įmo­nės spe­cia­lis­tai taip pat ak­ cen­tuo­ja: jei­gu dau­gia­bu­čio ra­

dia­to­riai skar­di­niai ir ne­keis­ti nuo na­mo pa­sta­ty­mo (apie 30– 40 me­tų), to­kius šil­dy­mo prie­ tai­sus bū­ti­na pa­keis­ti nau­jais.

Prieš kei­čiant ra­dia­to­rius nau­ jais pri­va­lu pa­reng­ti šil­dy­mo prie­ tai­sų kei­ti­mo pro­jek­tą. Jį pa­rū­pins šil­dy­mo prie­tai­sų pro­jek­tų ren­gi­ mo pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės.

Pro­jek­to rei­kia tam, kad ne­bū­tų pa­žeis­ti pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­mos pro­jek­ti­niai spren­di­niai, bū­tų pa­ rink­ti rei­kia­mo ga­lin­gu­mo šil­dy­ mo prie­tai­sai. Ne­pai­sant pa­sta­ to šil­dy­mo sis­te­mos pro­jek­ti­nių spren­di­nių ir pa­rin­kus ne­tin­ka­mo ga­lin­gu­mo šil­dy­mo prie­tai­sus pa­ di­dė­ja ti­ki­my­bė, kad bus iš­ba­lan­ suo­ta vi­so na­mo šil­dy­mo sis­te­ma.

Vie­nuo­se bu­tuo­se bus per karš­ta, ki­tuo­se – per šal­ta.

Ra­dia­to­riui pra­kiu­ rus ga­li tek­ti in­ves­ tuo­ti ne tik į nau­jus šil­dy­mo prie­tai­sus, bet ir į sa­vo bei už­ lie­to kai­my­no bu­to re­mon­tą.

Šil­dy­mo prie­tai­sų kei­ti­mo pro­ jek­tą gy­ven­to­jai tu­ri su­de­rin­ti su pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­ rė­to­ju – jis įver­ti­na, ar pro­jek­tas ati­tin­ka pa­sta­to šil­dy­mo sis­te­ mos pro­jek­ti­nius spren­di­nius, ir rū­pi­na­si, kad bū­tų ga­li­ma už­tik­ rin­ti to­ly­gų pa­sta­to šil­dy­mo sis­ te­mos vei­ki­mą. Šil­dy­mo prie­tai­sus pa­keis na­ mą pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė. Na­mo pri­žiū­rė­to­jas taip pat pa­tars ir at­ sa­kys į iš­ki­lu­sius klau­si­mus, re­ ko­men­duos, kas ga­lė­tų at­lik­ti šil­ dy­mo prie­tai­sų kei­ti­mo pro­jek­tą, in­for­muos, kas pri­žiū­ri na­mo šil­ dy­mo sis­te­mas. Na­mą ad­mi­nist­ ruo­jan­ti bend­ro­vė kvie­čia su­si­ siek­ti su sa­vo na­mo prie­žiū­ros va­dy­bi­nin­ku – jis at­sa­kys į šiuos ir ki­tus klau­si­mus.

VD inf.

Pa­si­ruo­ši­mas: pa­keis­ti ra­dia­to­rius rei­kė­tų šil­tuo­ju se­zo­nu, nes pra­

si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui ga­li­ma tik lik­vi­duo­ti šil­dy­mo sis­te­mos ava­ ri­jas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Iš „Sno­ro“ kre­di­to­rių ini­cia­ty­vos – šnipštas

Vil­niaus me­ro Ar­ tū­ro Zuo­ko ini­cia­ty­ va reng­ti re­fe­ren­du­ mą dėl Sei­mo na­rių skai­čiaus su­ma­ži­ ni­mo žlu­go. Prie­žas­ tis įpras­ta: rei­kia­mo skai­čiaus gy­ven­to­ jų pa­ra­šų ini­cia­to­ riams su­rink­ti ne­pa­ vy­ko.

Bank­ru­tuo­jan­čio na­cio­na­li­zuo­to ban­ko „Sno­ras“ kre­di­to­rių sie­kis pa­keis­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mus, kad vi­si bank­ru­ta­vu­sio ban­ko kre­di­ to­riai tu­rė­tų ly­gias tei­ses, žlu­go.

Pra­lai­mė­ji­mas: A.Zuo­ko bend­ra­žy­giams ne­pa­vy­ko su­rink­ti rei­kia­mo

skai­čiaus pa­ra­šų re­fe­ren­du­mui dėl Sei­mo su­ma­ži­ni­mo. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Su­ma­ny­mas žlu­go Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Su­rin­ko apie treč­da­lį pa­ra­šų

Į ne­bū­tį ke­liau­ja dar vie­na re­fe­ren­ du­mo ini­cia­ty­va. Šį­syk rei­kia­mo skai­čiaus gy­ven­to­jų pa­ra­šų – 300 tūkst. – ne­pa­vy­ko su­rink­ti A.Zuo­ko po­li­ti­niam ju­dė­ji­mui „Taip“. Or­ga­ ni­za­to­rių tei­gi­mu, per tris mė­ne­sius už Sei­mo na­rių skai­čiaus ma­ži­ni­mą iki 101 na­rio pa­si­ra­šė kiek dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių. „Rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų ne­ su­rin­ko­me. Tiks­laus skai­čiaus kol kas nė­ra. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jų ga­ li bū­ti 120–150 tūkst., bet kol kas ne­sa­me su­skai­čia­vę“, – ko­men­ta­vo Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius, re­fe­ren­

100 tūkst. litų

atsiėjo parašų rinkimo kampanija.

du­mo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės koor­ di­na­to­rius.

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, pa­ra­šų rin­ki­mo kam­pa­ni­ja A.Zuo­ko po­li­ti­niam ju­ dė­ji­mui at­siė­jo apie 100–105 tūkst. li­tų. „Ta­čiau rea­liai iš­lai­dos – kur kas di­des­nės. Juk dir­bo apie 1 tūkst. sa­va­no­rių: su sa­vo mo­bi­lia­siais te­le­ fo­nais, sa­vo au­to­mo­bi­liais ir pan.“, – pri­dū­rė M.Mon­ke­vi­čius.

ku­si jų pa­ra­šus. Po­li­ti­kė su­skai­ čia­vo, kad gau­ti vie­ną pa­ra­šą vi­ du­ti­niš­kai trun­ka apie 7 mi­nu­tes. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad 99 pro­c., pas ku­riuos bu­vau, pa­si­ra­šė. Ta­čiau yra bė­da. Štai atei­ni į žmo­gaus na­mus, jis trau­kia pen­si­nin­ko pa­žy­mė­ji­mą, sa­kai „ne­tin­ka“, ta­da – in­va­li­do. O pa­sus žmo­nės lai­ko keis­čiau­sio­se vie­to­se“, – pa­sa­ko­jo A.Zuo­kie­nė.

Ti­ki­si sėk­mės Sei­me

Jau ne pir­ma ini­cia­ty­va

Pas­kelb­ti apie ne­sėk­mę ir pri­sta­ty­ti ki­tas ini­cia­ty­vas A.Zuo­kas pla­nuo­ ja pir­ma­die­nį ren­gia­mo­je spe­cia­ lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je.

At­ro­do, prieš ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus jis ran­kų ne­nu­leis. Kaip in­for­ma­vo M.Mon­ke­vi­čius, sos­ti­nės me­ro bend­ra­žy­giai Sei­me sieks ini­ci­ juo­ti ati­tin­ka­mą Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ są. Kad ji bū­tų pra­dė­ta svars­ty­ti, rei­ kia bent 36 par­la­men­ta­rų pa­ra­šų. „Mū­sų su­rink­ti pa­ra­šai bus kaip pa­pil­do­mas ar­gu­men­tas“, – kal­bė­ jo M.Mon­ke­vi­čius.

A.Zuo­ko bend­ra­žy­giai ne­si­gai­ li rin­kę pa­ra­šus. Taip jie tvir­ti­ no prieš rin­ki­mus mo­bi­li­za­vę sa­vo elek­to­ra­tą. Vil­niaus me­ro žmo­ na Ag­nė Zuo­kie­nė pa­sa­ko­jo pa­ti vaikš­čio­ju­si pas gy­ven­to­jus ir rin­

Žlu­gęs A.Zuo­ko bend­ra­žy­gių pa­ra­šų rin­ki­mas – ne pir­ma re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­va šie­met. Prieš ku­rį lai­ką rei­kia­mo skai­čiaus pa­ra­šų su­rink­ti ne­pa­vy­ko prieš ato­mi­nę ener­ge­ti­ką pa­si­sa­kan­tiems Li­no Bal­sio va­do­ vau­ja­miems „ža­lie­siems“, taip pat – Ra­mū­no Kar­baus­kio Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai.

Pir­mie­ji skel­bė su­rin­kę vos 45 tūkst. pa­ra­šų, ant­rie­ji – 109 tūkst.

Ta­čiau Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­ mi­si­ja pa­ra­šų skai­čiaus ne­tik­ri­no.

Be­je, šiuo me­tu pa­ra­šai ren­ka­mi dar vie­nai re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vai.

Sie­kia­ma pa­keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir su­ma­žin­ti rei­ka­lin­gų su­rink­ti pa­ra­ šų skai­čių iki 100 tūkst. Pa­ra­šai bus ren­ka­mi iki rug­sė­jo vi­du­rio, ta­čiau var­gu ar pa­vyks ir ši ini­cia­ty­va.

Ini­cia­ty­vi­nei gru­pei ne­pa­vy­ko su­ rink­ti rei­kia­mų 50 tūkst. rin­kė­jų pa­ra­šų, kad par­la­men­tas svars­ty­ tų jų pa­reng­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. „Jie pri­pa­žįs­ta, kad ne­su­rin­ko pa­ra­šų. Ir pa­pra­šė leis­ti pir­ma­ die­nį grą­žin­ti pa­ra­šų rin­ki­mo la­ pus“, – sa­kė Vy­riau­sio­sios rin­ki­ mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės at­sto­vai tvir­ti­na su­rin­kę apie 36 tūkst. rei­ kia­mų pa­ra­šų. Ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės at­sto­vo Aro Pet­raus­ko tei­gi­mu, ga­lu­ti­nis skai­čius dar ne­ži­no­mas – pa­ra­šai šiuo me­tu skai­čiuo­ja­mi.

La­biau­siai rink­ti pa­ra­šus kliu­dė rei­ka­la­vi­mas nu­ro­dy­ti pi­lie­čio as­

mens ko­dą. Šių duo­me­nų dau­ge­ lis žmo­nių ne­no­ri at­skleis­ti.

Bir­že­lio vi­du­ry­je VRK įre­gist­ ra­vo 12-os as­me­nų ini­cia­ty­vi­nę gru­pę, ku­ri bu­vo pa­si­ry­žu­si per du mė­ne­sius su­rink­ti 50 tūkst. rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių pa­ ra­šų dėl jų siū­lo­mų Ban­kų įsta­ty­ mo pa­tai­sų.

Ini­cia­to­riai no­rė­jo, kad iš da­ bar­ti­nės įsta­ty­mo re­dak­ci­jos straips­nio, nu­ma­tan­čio kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mų ten­ki­ni­mo ei­lę, bū­ tų iš­brauk­tas punk­tas, sa­kan­tis, jog ant­rą­ja ei­le ten­ki­na­mi vals­ty­ bės įmo­nės „In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mas“ rei­ka­la­vi­mai.

Jei­gu ini­cia­to­riams bū­tų pa­vy­kę su­rink­ti 50 tūkst. rin­kė­jų pa­ra­šų, Sei­mas bū­tų pri­va­lė­jęs svars­ty­ti jų pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet tai ne­bū­tų įpa­rei­go­ję par­la­men­ta­rų jį priim­ti to­kį, koks jis pa­teik­tas.

VD, BNS inf.

Ka­da pra­si­dės moks­lo me­tai? Ša­lies mo­kyk­los ren­ka­si skir­tin­ gas moks­lo me­tų pra­džios šven­ tės die­nas – maž­daug pu­sė­je įstai­ gų šven­tė vyks rug­sė­jo 1-ąją, šeš­ ta­die­nį, apy­tiks­liai tiek pat ją nu­ kels į rug­sė­jo 3-ią­ją, pir­ma­die­nį.

„Šią aki­mir­ką yra la­bai po ly­giai: apie 30 pro­c. – šeš­ta­die­nį, apie 30 pro­c. – pir­ma­die­nį, apie ket­ vir­ta­da­lį dar neap­sisp­ren­dę, nes ne vi­si iš ato­sto­gų pa­rė­ję“, – sa­ kė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vas Ai­das Al­da­kaus­kas.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė yra pra­ ne­šu­si, kad nau­jų moks­lo me­tų pra­džios šven­tė sos­ti­nė­je ofi­cia­ liai bus šven­čia­ma rug­sė­jo 3 d. Šiais me­tais rug­sė­jo 1-oji bus šeš­ta­die­nį, to­dėl mi­nis­te­ri­ja pa­ čioms mo­kyk­loms pa­siū­lė pa­si­ rink­ti, ka­da reng­ti moks­lo me­tų pra­džios šven­tę.

Pa­gal įsta­ty­mą rug­sė­jo 1-ąją ne­bus ga­li­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­ li­niais gė­ri­mais, ta­čiau rug­sė­jo

Al­ko­ho­liu rug­sė­jo 1 d. už­draus­ta pre­ kiau­ti ne to­dėl, kad ma­no­ma, jog vie­na die­na ypač su­ma­ žins al­ko­ho­liz­mą.

3-ią­ją šis drau­di­mas ne­be­ga­lios.

Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­las kri­ti­kuo­ja mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ją: „Al­ko­ho­liu rug­sė­jo 1 d. už­draus­ta pre­kiau­ti ne to­dėl, kad ma­no­ma, jog vie­na die­na ypač su­ma­žins al­ko­ho­liz­mą. Tai yra sim­bo­li­nis veiks­mas, pa­gar­ba mo­ky­to­jams, tė­vams, ku­rie ve­da vai­kus, pa­ gar­ba Moks­lo ir ži­nių die­nai, ir ji ne­ga­li bū­ti kai­ta­lio­ja­ma.“ Rug­sė­jo 1-oji, Moks­lo ir ži­nių die­na, yra pa­skelb­ta At­min­ti­nų die­nų įsta­ty­mu.

VD, BNS inf.

San­tuo­kai pa­si­ren­ka­mos ir neįp­ras­tos vie­tos Di­džių­jų ša­lies mies­tų jau­na­ve­ džiai, no­rin­tys sa­vo san­tuo­ką įre­ gist­ruo­ti ne ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos įstai­gų pa­tal­po­se, daž­nai ren­ka­ si bo­ta­ni­kos so­dus, pi­lia­vie­tes, rū­ mus, res­to­ra­nus, ka­vi­nes.

Rep­re­zen­ta­ci­nė­se Lie­tu­vos vie­to­se per šių me­tų pir­mą pus­me­tį san­ tuo­kas įre­gist­ra­vo 207 po­ros.

Vil­niaus ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Ilo­na Jur­gu­tie­nė sa­ko, jog šie­met, kaip ir anks­tes­ niais me­tais, tarp jau­na­ve­džių la­bai po­pu­lia­rūs Ver­kių rū­mai ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das. Taip pat po­pu­lia­rus pra­mo­gų ir poil­sio cent­ras „Bel­mon­tas“, ka­vi­nės ir vieš­bu­čiai.

I.Jur­gu­tie­nė ma­no, kad po­pu­ lia­riau­sių vie­tų są­ra­šas ne­tu­rė­tų pa­si­keis­ti: „Ma­tyt, ten įsi­su­ko tas ver­pe­tas, ten ir ren­ka­si vi­si. Tos

vie­tos bū­na pa­si­ruo­šu­sios.“ Pa­sak Kau­no ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­ro ve­dė­jo Kęs­tu­čio Ig­na­ta­vi­čiaus, šia­ me mies­te jau­na­ve­džiai daž­niau­ siai tuo­kia­si Ro­tu­šė­je, o ki­tas vie­ tas ren­ka­si re­čiau. Kau­ne taip pat po­pu­lia­rus bo­ta­ni­kos so­das.

Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­vi­čie­ nė sa­ko, kad uos­ta­mies­ty­je jau­na­ ve­džiai san­tuo­kai daž­niau­siai ren­ ka­si pi­lia­vie­tę. „Yra ir bo­ta­ni­kos so­das, ka­vi­nių ir res­to­ra­nų, Jo­no kal­ne­lis“, – var­di­jo ji.

Klai­pė­do­je taip pat bu­vo po­pu­ lia­ru tuok­tis Pi­lies mu­zie­jaus po­ že­miuo­se, Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­ plū­di­miuo­se, lai­vuo­se ir jach­to­se ar prie Klai­pė­dos švy­tu­rio.

Daž­n iau­s iai rep­re­zen­ta­c i­n ė­se vie­to­se tuo­kė­si vil­nie­čiai (81 po­ ra), ant­ro­je vie­to­je – klai­pė­die­ čiai (21 po­ra), tre­ti – pa­lan­giš­kiai

(16 po­rų). Pa­lan­go­je jau­na­ve­džiai tuo­kė­si Bi­ru­tės par­ko ro­ton­do­je, ka­vi­nė­se ar ko­po­se. Kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba ga­li nu­sta­ty­ ti rep­re­zen­ta­ci­nes vie­tas san­tuo­ koms re­gist­ruo­ti. Jei to­kių rep­ re­zen­ta­ci­nių vie­tų ne­nus­ta­ty­ta, san­tuo­kos ce­re­mo­ni­ja ga­li bū­ti or­ ga­ni­zuo­ja­ma no­rin­čių su­si­tuok­ti pa­si­rink­to­je vie­to­je. Anot mi­nis­ te­ri­jos, per be­veik tre­jus me­tus, kai ga­lio­ja ši san­tuo­kos re­gist­ra­vi­ mo tvar­ka, sa­vi­val­dy­bė­se nė kar­ to ne­bu­vo at­si­sa­ky­ta re­gist­ruo­ti san­tuo­kos pa­čių jau­na­ve­džių pa­ si­rink­to­je vie­to­je.

Vi­si, no­rin­tys su­si­tuok­ti ori­gi­ na­lio­je vie­to­je, už šią pa­slau­gą tu­ri su­mo­kė­ti 210 li­tų fik­suo­tą vals­ty­ bės rink­lia­vą. Be­si­tuo­kian­tys ci­vi­ li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riuo­se jau­ nie­ji mo­ka ma­žiau – 70 li­tų.

Rep­re­zen­ta­ci­ja: Ver­kių rū­mai yra vie­na po­pu­lia­re­snių vie­tų, kur Vil­

VD, BNS inf.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

niaus jau­na­ve­džiai no­ri re­gist­ruo­ti san­tuo­ką.

7

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,08 %

13,3

+0,44 %

+0,90 %

Ati­da­rė par­duo­tu­vę Mins­ke Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nė­je Mins­ke rugp­jū­tį lie­ tu­vių pa­stan­go­mis du­ris at­vė­rė nau­jo pre­ ky­bos tink­lo „Mart Inn“ par­duo­tu­vė. Pre­ ky­bos tink­lo va­do­vas – vie­nas „Ma­xi­mą“ val­dan­čios „VP gru­pės“ ak­ci­nin­kų Gin­ta­ ras Mar­cin­ke­vi­čius, o jo bro­lis Min­dau­gas yra pre­ky­bos tink­lo Bal­ta­ru­si­jo­je ak­ci­nin­ kas. „Ma­xi­ma“ nei­gia šio pre­ky­bos tink­lo plėt­rą Bal­ta­ru­si­jo­je. Tvir­ti­na­ma, kad „Mart Inn“ su „Ma­xi­ma“ ne­su­si­jęs.

pro­c.

sie­kė ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je ant­rą me­tų ket­vir­tį.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3676 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,4051 JAV do­le­ris 1 2,8153 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8444 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9595 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4435 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7233 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8101 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8749

pokytis

+0,0683 % +0,4996 % +0,7912 % +1,0300 % –0,0363 % –0,2269 % +0,0593 % +0,3348 % +0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,07

4,74

2,37

„Kvis­ti­ja“

4,95

4,64

2,37

„Va­koil“ 5,02 4,69 2,39 Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

95,54 dol. už 1 brl.

113,93dol. už 1 brl.

Drabužiai, įkvėpti charizmos Praė­ju­sių me­tų pra­džio­je dvie­jų lie­tu­vių – Li­nos Pliū­rai­tės ir So­fi­jos Kar­ni­la­vi­čie­nės – įkur­ta bend­ro­vė šian­dien ži­no­ma net Pie­tų Af­ri­ko­je. Dra­bu­žius ku­rian­ti „Le­Mu­se LT“ į už­sie­nio rin­kas įsi­lie­jo per tarp­tau­ti­nes e. par­duo­tu­ves.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Po­mė­gis nuo vai­kys­tės

Bend­ro­vės „Le­Mu­se LT“ di­zai­ne­ rė L.Pliū­rai­tė pa­sa­ko­jo, kad idė­ ja at­si­duo­ti dra­bu­žių kū­ry­bai gi­mė 2009 m. – tuo me­tu, kai bend­ro­ vės, kaip ir ko­man­dos, dar ne­bu­vo: „Siu­vi­mo įgū­džių ga­vau iš mo­čiu­ tės, ku­ri vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo mo­ de­lių na­muo­se ir net išė­ju­si į pen­ si­ją siu­vo sa­vo klien­tėms. Ka­dan­gi la­bai daug lai­ko lei­dau su se­ne­liais, siu­vi­mo pa­grin­dus įga­vau na­tū­ra­ liai, pa­vyz­džiui, siū­da­vau dra­bu­žė­ lius sa­vo lė­lėms.“ Ta­čiau iki tol il­gus me­tus rek­la­ mos agen­tū­ro­je dir­bu­si pa­šne­ko­vė sa­vo po­mė­giui siū­ti lai­ko ne­tu­rė­jo.

Ap­leis­tos veik­los ji ėmė­si tik tuo­ met, kai sėk­mės ne­su­lau­kė vė­liau kar­tu su ko­le­go­mis vyk­dy­tas rek­ la­mos pro­jek­tas. At­si­ra­dus dau­giau lais­vų mi­nu­čių ji pa­si­siu­vo pir­mą­ ją su­kne­lę bei megz­ti­nį. O nuė­ju­si į va­ka­rė­lį pa­si­puo­šu­si sa­vo su­kur­tais dra­bu­žiais ne­tru­ko iš­girs­ti drau­gių pa­gy­rų, klau­si­mų, pra­šy­mų pa­siū­ ti dra­bu­žių ir joms. „Nusp­ren­džiau kur­ti ne kla­si­ki­ nius, o lais­vai kren­tan­čius dra­bu­ žius. Ma­nau, jei pa­si­ren­ki ma­lo­nų kū­nui, la­bai gra­žiai kren­tan­tį au­di­ nį, vi­sai ne­rei­kia jo su­kar­py­ti į ga­ ba­liu­kus ir su­siū­ti – la­biau no­ri­ si pa­ro­dy­ti jo klos­tes. Tie­sa, ma­no mo­čiu­tei iki šiol plau­kai pies­tu sto­ ja­si“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

At­si­lie­pi­mai iš lū­pų į lū­pas ne­ tru­kus už­su­ko pre­ky­bą, to­dėl di­ zai­ne­rė sa­kė nie­ka­da ne­lau­žiu­si gal­vos, kaip iš­rek­la­muo­ti sa­vo kū­ ry­bą. O prie jos pri­si­jun­gu­si ko­le­gė S.Kar­ni­la­vi­čie­nė, da­bar­ti­nė „Le­ Mu­se LT“ di­rek­to­rė, pa­dė­jo vers­ lą per­kel­ti į už­sie­nio rin­kas.

Per­ka iš vi­so pa­sau­lio

Pa­sa­ko­da­ma to­les­nę vers­lo sėk­mės is­to­ri­ją L.Pliū­rai­tė džiau­gė­si sa­vo ko­le­gės su­ge­bė­ji­mu rū­pin­tis fi­nan­ sais ir ži­nio­mis apie už­sie­nio e. par­ duo­tu­ves. S.Kar­ni­la­vi­čie­nė pa­siū­lė į šiuos po­rta­lus įdė­ti ke­le­tą dra­bu­ žių mo­de­lių ir jie su­lau­kė sėk­mės. „Mes nie­ka­da ne­skai­čia­vo­me ir ne­gal­vo­jo­me, į ku­rią rin­ką rei­kė­ tų ženg­ti ir ko­dėl. Vis­kas įvy­ko la­

bai na­tū­ra­liai. Iš pra­džių vie­no­je e. par­duo­tu­vė­je pa­siū­lė­me vos ke­ le­tą dra­bu­žių mo­de­lių, o da­bar jų siū­lo­me per šim­tą. Ir šių po­rta­lų jau dau­gy­bė“, – sa­kė L.Pliū­rai­tė.

Ta­čiau pa­šne­ko­vė ne­slė­pė, kad iki pir­mų­jų par­da­vi­mų e. pre­ky­ba ji ne­ ti­kė­jo – taip par­duo­ti sa­vo ga­mi­nius jai at­ro­dė taip pat ne­rea­lu, kaip lo­ te­ri­jo­je lai­mė­ti mi­li­jo­ną: „Lie­tu­vo­ je žmo­nės be­veik ne­per­ka in­ter­ne­tu.

Pa­vyz­džiui, mū­sų klien­tės Lie­tu­vo­ je pir­miau­sia at­va­žiuo­ja pas mus į par­duo­tu­vę, pa­čiu­pi­nė­ja dra­bu­žius ir tik tuo­met pa­si­ti­ki bei ga­li už­si­sa­ ky­ti in­ter­ne­tu. To­dėl ti­kė­tis, kad kas nors jų pirks už At­lan­to, man at­ro­ dė vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Ta­čiau tuo­ met su­lau­kė­me pir­mo už­sa­ky­mo iš Ka­na­dos. Man ran­kos dre­bė­jo iš jau­du­lio, kai tą už­sa­ky­mą pa­ka­vau, ruoš­da­ma jį siųs­ti.“ Paš­ne­ko­vės pa­ti­ki­no, kad ne­tru­ kus par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je ir už­sie­ ny­je pra­dė­jo aug­ti. Nors jis svy­ruo­ ja, maž­daug pu­sę su­kur­tų dra­bu­žių bend­ro­vė par­duo­da vie­tos rin­ko­je, li­ku­sią pu­sę – už­sie­ny­je. „Pir­mo­sios už­sie­nio rin­kos bu­ vo Ka­na­da, JAV, Aust­ra­li­ja, da­bar gau­na­me už­sa­ky­mų iš vi­so pa­sau­ lio: Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Sin­ga­ pū­ro, Hon­kon­go, net Pie­tų Af­ri­ kos. Tu­ri­me daug iš­ti­ki­mų klien­tų Švei­ca­ri­jo­je, Olan­di­jo­je. Ypač daug par­duo­da­me JAV, nes ame­ri­kie­čiai vi­siš­kai ne­bi­jo pre­ky­bos in­ter­ne­ tu“, – pa­sa­ko­jo S.Kar­ni­la­vi­čie­nė.

Iš vie­tos rin­kos neiš­gy­ven­tų

L.Pliū­rai­tės ma­ny­mu, sėk­mę už­ sie­nio rin­ko­se lė­mė ne tik iš­skir­ ti­nis dra­bu­žių di­zai­nas. Anot jos, la­bai svar­bu ir tai, kad bend­ro­vė ne­ku­ria jų pa­gal se­zo­ną. To­dėl tuo pa­čiu me­tu tin­ka­mų dra­bu­žių ga­ li ras­ti ir, pa­vyz­džiui, žie­mo­jan­ ti Aust­ra­li­ja, ir va­sa­ra be­si­mė­gau­ jan­ti Eu­ro­pa. „Be to, vi­so­se ša­ly­se yra skir­tin­ gi dra­bu­žių dy­džiai, stan­dar­tai. O mū­sų siu­vė­jos su­ge­ba pri­tai­ky­ti dra­bu­žius skir­tin­goms fi­gū­rų pro­ por­ci­joms“, – sa­kė ji.

Nors pre­ky­bą Lie­tu­vo­je L.Pliū­ rai­tė ver­ti­no kaip sėk­min­gą, ji pri­ pa­ži­no, kad pre­kiau­da­ma vien vie­ tos rin­ko­je bend­ro­vė neiš­si­lai­ky­tų.

Anot jos, už­sie­nio rin­kos su­ku­ria

Už­sie­nio rin­kos su­ ku­ria lais­ vę kur­ti ir ge­ne­ruo­ ti idė­jas, nes ke­le­tas pre­ky­bos ka­na­lų su­ ba­lan­suo­ ja par­da­vi­ mą.

Staig­me­na: L.Pliū­rai­tė sa­kė ne­ti­kė­ju­si pa­sau­li­ne e. pre­ky­ba, kol ne­ti­kė­tai su­lau­kė pir­

mo­jo už­sa­ky­mo iš to­li­mo­sios Ka­na­dos.

lais­vę ge­ne­ruo­ti idė­jas, nes ke­le­ tas pre­ky­bos ka­na­lų su­ba­lan­suo­ja par­da­vi­mą. „Jei ku­riuo nors me­tu vie­nu ka­ na­lu par­duo­da­me ma­žiau, ki­tu – dau­giau. To­dėl nė­ra įtam­pos, at­ si­ran­da lais­vė. Lie­tu­vo­je mes daug eks­pe­ri­men­tuo­ja­me, o klien­tai čia yra sa­vi. Jau tu­ri­me iš­ti­ki­mų klien­ čių, ku­rių spin­tos pil­nos mū­sų dra­ bu­žių“, – sa­kė ji.

Anot L.Pliū­rai­tės, ži­nia apie „Le­ Mu­se LT“ Lie­tu­vo­je vis dar plin­ta iš lū­pų į lū­pas, par­da­vi­mas au­ga, to­dėl šią va­sa­rą Vil­niu­je bend­ro­ vė ati­da­rė ir ant­rą­ją par­duo­tu­vę.

Be­ne tuo pa­čiu me­tu du­ris at­vė­ rė par­duo­tu­vė Pa­ry­žiu­je, kur pre­ kiau­ja­ma dar pen­kių di­zai­ne­rių dra­bu­žiais ir ak­se­sua­rais. Ta­čiau pa­šne­ko­vės pri­pa­ži­no, kad plėt­ra į ma­dos sos­ti­nę Pa­ry­žių net ne­bu­ vo pla­nuo­ta, vei­kiau nu­lem­ta su­si­ klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių.

Rū­tos Jan­kaus­kai­tės nuo­tr.

„Vis­kas jau bu­vo nu­si­sto­vė­ję, o par­duo­tu­vė Pa­ry­žiu­je įpū­tė nau­jų vė­jų. Ar atei­ty­je bend­ro­vė ir to­liau augs, mes ne­ži­no­me. Mes nie­ka­da nie­ko ne­ži­no­me. Jei­gu su­si­du­ria­me su ko­kia nors ga­li­my­be, ap­svars­to­ me, ar ji mums pa­tin­ka, ar mes pa­ si­ruo­šę jai, tuo­met ima­mės jos. O kur ga­li­my­bės nu­ves – ne­ži­nia“, – sa­kė L.Pliū­rai­tė.

Nuo­lat eks­pe­ri­men­tuo­ja

Paš­ne­ko­vės džiau­gė­si ga­lė­da­mos da­ry­ti išim­ti­nai tai, kas pa­čioms pa­tin­ka. Jų ma­ny­mu, už­si­de­gi­mas ir ma­lo­nu­mas dirb­ti su ko­le­go­mis bei klien­tais yra di­džiau­sia vers­lo sėk­mė. O ją iš de­šim­ties ba­lų ga­lė­ jo įver­tin­ti ne­bent dvy­li­ka.

Pak­laus­ta, ar ne­si­bai­mi­na, kad au­gant par­da­vi­mui po­mė­gis virs juo­du dar­bu, L.Pliū­rai­tė pa­brė­ žė dar­bų di­na­mi­ką: „Kol bu­vo­me dvie­se, ir siū­da­vo­me, ir pa­kuo­da­

vo­me, ir vi­sus ki­tus dar­bus nu­ dirb­da­vo­me pa­čios. Tuo­met į ko­ man­dą atė­jo dar trys žmo­nės, o su kiek­vie­nu jų kei­tė­si struk­tū­ra.

Ir da­bar, jei pa­ma­to­me, kad ku­ri nors pro­ce­so da­lis šlu­buo­ja, eks­ pe­ri­men­tuo­ja­me ir kei­čia­me vi­ di­nę sis­te­mą. Ir taip nuo­lat: žen­ gia­me vie­ną žings­nį į prie­kį ir du at­gal.“ Anot jos, be­si­ple­čian­ti ir vis nau­ jai be­si­for­muo­jan­ti bend­ro­vė vis dėl­to su­ge­bė­jo iš­lai­ky­ti sa­vo pra­di­ nę idė­ją. O ji, kaip sa­kė pa­šne­ko­vė, ak­cen­tuo­ja žmo­gaus vi­dų ir cha­ riz­mą: „Ma­no pra­di­nė idė­ja bu­vo dra­bu­žiais pa­brėž­ti tam tik­ras kū­ no da­lis, ta­čiau bend­rą ap­da­ro si­ lue­tą iš­lai­ky­ti pa­slap­tin­gą, aiš­kiai nea­pib­rėž­tą. Si­lue­tas kei­čia­si pa­gal žmo­gaus ju­de­sius, o juk kiek­vie­nas jų ju­da skir­tin­gai, kiek­vie­no plas­ti­ ka skir­tin­ga. Taip žmo­gus pa­ts for­ muo­ja dra­bu­žį.“

8

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

savaitės interviu

Prie kli­ma­to po­ky­čių teks tai­ky­tis Kli­ma­tas Lie­tu­vo­je tik šil­tės, o stai­gūs tem­ pe­ra­tū­ros po­ky­čiai bus daž­nes­ni. At­si­ras nau­jų gy­vū­nų, au­ga­lų, o su jais – ir ken­ kė­jų. Apie tai – po­kal­bis su kli­ma­to­lo­gu dr. Arū­nu Bu­kan­čiu.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ar šios va­sa­ros orai – karš­čio ban­gos, škva­lai ir lie­tūs – liu­ di­ja apie be­si­kei­čian­tį Lie­tu­vos kli­ma­tą? Kaip ši va­sa­ra at­ro­do, jei ly­gin­tu­me su dau­gia­me­čiais ste­bė­ji­mais?

– Ši va­sa­ra tik­rai nė­ra ypa­tin­ ga, jei­gu ly­gin­tu­me dau­gia­me­ tę ir šių­me­tės va­sa­ros tem­pe­ra­tū­ rą. Ji ski­ria­si la­bai ne­daug – vie­nu dviem laips­niais. Bir­že­lis bu­vo vie­nu dviem laips­niais vė­ses­nis, nei įpras­ta, o lie­pa – kiek šil­tes­ nė. Ta­čiau tie nuo­kry­piai ne­di­de­ li. Tie­sa, kri­tu­lių kie­kis iš­ties ne­ ma­žas, vie­to­mis di­des­nis ne­tgi du kar­tus. Tad pa­si­tai­kė to­kia ga­na lie­tin­ga va­sa­ra. Ta­čiau tai – nie­ ko neįp­ras­ta.

– Bet pa­ste­bi­me, kad stai­gūs tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai ša­ly­je – vis daž­nes­ni. Ką tai liu­di­ja?

– Pa­rų tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai – kai stai­ga šil­ta, o ki­tą die­ną stai­ giai at­šą­la – yra mū­sų geog­ra­fi­nės pa­dė­ties at­ri­bu­tas, ir nie­ko čia ne­ pa­da­ry­si.

Mes geog­ra­fiš­kai esa­me to­kio­ je vie­to­je, kur la­bai di­de­lė įvai­rių oro ma­sių ti­ki­my­bė. Į Lie­tu­vą at­ slen­ka ir va­ka­ri­nių vi­du­ti­nių pla­ tu­mų, jū­ri­nių drėg­nų, ir ne­tgi tro­ pi­nių oro ma­sių. Šie­met matėme ke­le­tą to­kių oro ma­sių įsi­ver­ži­mų: vie­ną lie­pos ga­le, ki­tą – rugp­jū­čio pra­džio­je.

O žie­mą pas mus pa­si­tai­ko net ir ark­ti­nių oro ma­sių. Ta­čiau šį orų kont­ras­tin­gu­mą le­mia mū­sų geog­ ra­fin ­ ė pa­dė­tis.

Kaip stai­giai kei­čia­si ši­tie pro­ ce­sai, pri­klau­so nuo to, ko­kių oro ma­sių san­dū­ra at­si­du­ria virš mū­ sų ša­lies te­ri­to­ri­jos. Pa­tys pa­vo­jin­ giau­si orai su­si­da­ro ta­da, kai per Lie­tu­vą ei­na tro­pi­nių ir vi­du­ti­nių pla­tu­mų oro ma­sių san­dū­ra. Jas pa­pras­tai ski­ria ak­ty­vūs fron­tai – šal­to­jo ar­ba ban­guo­to­jo ti­po. Ir tie pro­ce­sai le­mia ga­na pa­vo­jin­gus kli­ ma­to reiš­ki­nius – škva­lą, ura­ga­ną, kru­šą, stip­rias liū­tis, per­kū­ni­jas ir taip to­liau.

– Kas jums pa­si­ro­dė neįp­ras­ta šią va­sa­rą?

– Pir­miau­sia at­kreip­čiau dė­me­sį į karš­čio ban­gų, ar­ba va­di­na­mų­

jų kait­rų, pa­si­kar­to­ji­mą. Tai tik­rai la­bai ryš­ku pa­sta­ruo­ju me­tu. Kas­ met, kas va­sa­rą, už­fik­suo­ja­me apie 10 die­nų, kai Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­ je tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la aukš­čiau nei 30 laips­nių. O to­kios karš­čio ban­ gos kar­to­ja­si daž­niau nei prieš 40– 50 me­tų. Tai ryš­ku.

Dar bū­din­gas to­kių pa­vo­jin­gų reiš­ki­nių kaip škva­las pa­si­kar­to­ ji­mas. Tai trum­pa­lai­kiai, bet pa­ vo­jin­gi reiš­ki­niai. Pas mus yra ta­ pę trum­pes­ni žie­mos se­zo­nai, nors pa­sta­ro­sios žie­mos bu­vo ga­na šal­ tos. Mū­sų žie­mos su­trum­pė­ju­sios maž­daug dviem sa­vai­tė­mis, pa­ly­ gin­ti su XX a. vi­du­riu.

Taip pat pri­min­čiau, kad per pasta­ruo­sius dvi­de­šimt me­tų Lie­ tu­vo­je už­fik­suo­tas di­de­lis ekst­re­ ma­lių saus­rų skai­čius. Tai liu­di­ja, kad yra ne­men­kas kri­tu­lių ne­to­ly­ gu­mas. Tie­sa, nuo 2008-ųjų stip­ rių saus­rų ne­tu­rė­jo­me, bu­vo trum­ pa­lai­kių sau­sų lai­ko­tar­pių, ta­čiau, kal­bant apie vi­są Eu­ro­pą, saus­rų daž­nis ge­ro­kai išau­gęs.

Geog­ra­fiš­kai esa­me to­kio­je vie­to­je, ku­rio­ je la­bai di­de­lė įvai­ rių oro ma­sių ti­ki­my­ bė. Į Lie­tu­vą at­slen­ka ir va­ka­ri­nių vi­du­ti­ nių pla­tu­mų, jū­ri­nių drėg­nų, ir ne­tgi tro­pi­ nių oro ma­sių.

Iš 12-os mė­ne­sių 9-ių ar 10ies vir­š i­ja vi­d u­t i­n ę tem­p e­ra­t ū­ rą ir tik du mė­ne­sius ji bū­na že­ mes­nė. Ta­čiau ta­da vi­si pra­de­da šauk­ti, jog tai liu­di­ja, kad kli­ma­ tas ne­va at­ša­lo. Bet juk net 10 mė­ ne­sių per me­tus tem­pe­ra­tū­ra vir­ ši­ja nor­mą!

– Tai­gi vi­si pro­ce­sai ir be­si­kei­ čian­tys orai – kli­ma­to šil­tė­ji­mo pa­da­ri­nys?

– Taip, tai pa­s au­l i­n io kli­m a­ to at­š i­l i­m o pa­d a­r i­n ys. Lie­t u­ va nė­ra izo­liuo­ta nuo tų pro­ce­sų.

Ir štai mes ga­l i­m e tik džiaug­t is, kad tie at­ši­li­mo tem­pai Lie­tu­vo­ je yra vi­d u­t i­n iš­k ai in­t en­s y­v ūs.

Tu­r iu ome­ny tai, kad pa­sau­l i­

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

lė­jai, au­ga­lai ple­čia sa­vo area­lus į šiau­rę, o pie­ti­niai tar­si deg­ra­duo­ ja. Vis­kas kei­čia­si. Tai reiš­kia, kad kar­tu ga­li įsi­verž­ti ir ne­pa­gei­dau­ja­ mų gy­vo­sios gam­tos at­sto­vų – ken­ kė­jų ir taip to­liau. Pa­vyz­džiui, ma­ lia­ri­nio uo­do area­las jau skver­bia­si į Pie­tų Eu­ro­pą, nors tu­rė­tų bū­ti tik Af­ri­ko­je.

Be to, au­ga­lai, ypač tos kul­tū­ros, ku­rias mes sė­ja­me mais­tui, yra itin reik­lūs. Tad bū­ti­na ge­rai pa­svars­ ty­ti, ku­rie ga­li tik­ti mū­sų nau­joms kli­ma­to są­ly­goms, o ku­rie – su­dė­ tin­gi ir ri­zi­kin­gi au­gin­ti. Mums ne­ tiks au­ga­lai, ku­rie ne­pa­ke­lia saus­ rų. Že­mės ūkis yra vers­las. Tai­gi jis tu­rės pri­si­tai­ky­ti. Juk nie­kas neau­ gins to, iš ko pel­ną ga­li­ma gau­ti kas dve­jus tre­jus me­tus.

Be to, rei­kės ati­tin­ka­mai pa­reng­ ti ir dir­vo­že­mį. Jei kri­tu­lių ne­to­ly­ gu­mas aki­vaiz­dus – vie­na va­sa­ra bus sau­sa, ki­ta šla­pia, – tu­rė­si­me įreng­ti ir sau­si­ni­mo, ir drė­ki­ni­mo sis­te­mas. Tik taip bus ga­li­ma pri­ si­tai­ky­ti ir gau­ti ga­ran­tuo­tą pel­ną.

Tai ypač ak­tua­lu. Įvai­rioms ūkio ša­koms pir­mo­sios pri­si­tai­ky­mo prie kli­ma­to po­ky­čių stra­te­gi­jos bu­vo su­kur­tos dar XX a. pa­bai­go­je.

Kai ku­rios jau įgy­ven­din­tos, da­ bar ku­ria­ma nau­jų. Čia ypač iš­ skir­čiau svei­ka­tos ap­sau­gą. Nes ekst­re­ma­lūs reiš­ki­niai su­ke­lia fi­ zio­lo­gi­nį stre­są, pa­blo­gė­ja svei­ka­ ta. Juk ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis ap­skri­tai jaut­res­ni orų per­mai­ noms. Ir karš­čiai jiems mir­ti­nai pa­vo­jin­gi.

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

Per­mai­nos: kli­ma­to­lo­gas A.Bu­kan­tis tei­gia, kad jei vie­na va­sa­ra bus

sau­sa, o ki­ta – drėg­na, lie­tu­viai tu­rė­tų pra­dė­ti gal­vo­ti apie lau­kų sau­ si­ni­mo ir drė­ki­ni­mo sis­te­mas.

nė tem­p e­ra­t ū­ra ki­l o tiek, kiek ir Lie­t u­vo­j e. Nuo XX pr. ji „paau­ go“ aš­t uo­n io­m is de­š im­t o­s io­m is laips­nio da­li­mis.

Ga­li­me pa­ly­gin­ti: Ark­ties re­gio­ ne, Si­bi­re, kur at­ši­li­mo pro­ce­sai in­ ten­sy­vūs, vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra per mi­nė­tą lai­ko­tar­pį pa­ki­lo tri­mis ke­ tu­riais laips­niais.

– Tai­gi stai­gūs tem­pe­ra­tū­ ros po­ky­čiai Lie­tu­vo­je taps vis įprastesni?

– To­kia ti­ki­my­bė yra. Ir to­kia ten­ den­ci­ja jau da­bar iš­ryš­kė­ju­si. Tai su­si­ję su at­mos­fe­ros cir­ku­lia­ci­jos per­si­skirs­ty­mu. At­ši­lu­sio Ark­ties re­gio­no, – tai jau yra įvy­kę, – le­

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

duo­tu­mas su­ma­žė­jo apie 40 pro­c.

Ir šią va­sa­rą le­dų kie­kis Ark­ties ba­ sei­ne ypač ma­žas. Tai reiš­kia, kad mū­sų ga­li lauk­ti šal­ta žie­ma, o po to ga­li bū­ti ir il­gai trun­kan­čių at­ ši­li­mų.

– Ar tai reiš­kia, kad at­si­ras nau­ jų rū­šių gy­vū­nų, il­gai­niui im­ si­me au­gin­ti ki­tas že­mės ūkio kul­tū­ras?

– Taip. Vi­sas bio­lo­gi­nis pa­sau­ lis rea­guo­ja į vyks­tan­čius kli­ma­ to po­ky­čius. Kal­bant apie pa­sau­li­ nį mas­tą, ky­lant tem­pe­ra­tū­rai vi­sos gam­ti­nės zo­nos slen­ka aši­ga­lių link. Tai­gi, įvai­rūs gy­viai – paukš­ čiai, vabz­džiai, taip pat li­gų su­kė­

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

– Kaip ver­ti­na­te va­di­na­mą­ ją liau­dies iš­min­tį, ku­ri kar­ tais pa­si­tel­kia­ma pro­gno­zuo­ jant orus?

– Liau­diš­ki spė­ji­mai, tiks­liau, di­ de­lė jų da­lis, – tik­rai ne­tei­sin­gi. Jie pa­na­šūs į bur­tus. Tur­būt ma­žai kas ti­ki Ka­lė­dų nak­ties bur­tais, nors jie ir pla­čiai ap­ra­šo­mi. Spręs­ti apie bū­si­mą žie­mą iš pir­mos ru­dens die­ nos tik­rai ne­tei­sin­ga. Ir tų mė­ne­sių pra­džia nie­ko ne­reiš­kia.

Bet yra daug tei­sin­gų ženk­lų gam­to­je. Įdė­miai ste­bint ap­lin­ką – dan­gų, au­ga­lus – ga­li­ma nu­ma­ty­ ti atei­nan­čių ke­lių ar ke­lio­li­kos va­ lan­dų orus. Tar­ki­me, de­be­suo­tu­mas – iš­ti­sa kny­ga, ku­rią mo­kant skai­ ty­ti ga­li­ma sau pa­si­da­ry­ti trum­pa­ lai­kę orų pro­gno­zę. Ta­čiau tai ne­ men­kas moks­las.

Pap­ras­tes­nis bū­das – ste­bė­ti vabz­džius, bi­tes. Jos, ar­tė­jant orų per­mai­noms, grįž­ta į avi­lį ar­ba to­ li ne­skren­da ir pan. Daug ką pa­sa­ ko ir na­mi­nių gy­vū­nų, ypač šu­nų, elg­se­na.

Tai­gi yra ge­rų ir blo­gų, tei­sin­ gų ir ne­tei­sin­gų bū­dų. Jei jau no­ ri­me ku­riais nors bū­dais pro­gno­ zuo­t i orą, reik­t ų pa­s i­d o­m ė­t i, ar jie bent tu­r i ko­k į nors moks­l i­n į pa­grin­dą.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,261 3654,

261 3000, 261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

10

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

tema

Per­ga­lėms įkve­pia vai­kai Olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne auk­so me­da­lį lai­mė­ju­si Lau­ra Asa­daus­kai­tė pa­ reiš­kė, kad jį pa­sky­rė duk­rai Ad­ria­nai. „Kad ir kur bū­čiau, be­veik kiek­vie­ną nak­ tį sap­nuo­ju sa­vo duk­te­rį“, – at­vi­ra­vo bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas, iš­ko­vo­jęs bron­zą. Sportininkus per­ga­lėms įkve­pia ir vai­kai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Da­vė pa­ža­dą duk­rai

Atstumas: Airijoje su dukra likusi Evaldo draugė mylimojo pergales

stebėjo tik per televiziją.

„Iš­va­žiuo­da­ma Ad­ria­nai sa­kiau, kad par­ve­šiu me­da­lį“, – pa­sa­ko­jo šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės at­sto­vė L.Asa­daus­kai­tė. Ta­čiau jau­na mo­ ti­na ne­si­ti­kė­jo, kad į na­mus grįš su auk­so me­da­liu – vy­lė­si, kad iš­ko­ vos bron­zos, na, gal si­dab­ro. Auk­so me­da­lis nu­ste­bi­no pa­čią Lau­rą.

L.Asa­daus­kai­tės ir jos vy­ro – taip pat pen­kia­ko­vi­nin­ko And­re­ jaus Zad­nep­rovs­kio – duk­te­riai Ad­ria­nai – dve­ji me­tai ir trys mė­ ne­siai. „Ma­žas vai­kas. Dar ne­su­vo­kia, kas ir kaip. Aš jai ro­dau tą me­da­lį, pa­sa­ko­ju, ji ži­no, kad jį rei­kia už­si­ ka­bin­ti ant kak­lo. Lai­kė jį ran­ko­se, čiu­pi­nė­jo, žiū­ri­nė­jo, žai­dė su juo.

Me­da­lis jai – kaip žais­liu­kas“, – šyp­so­jo­si Lau­ra.

Ta­čiau 28 me­tų spor­ti­nin­kei me­ da­lis – kaip gy­ve­ni­mo sie­kis, tik ji vie­na ži­no, kiek pra­kai­to į jį įdė­ta.

Evaldas Petrauskas:

Jau bu­vau jai pa­sa­ kęs, kad spor­tas – tai vie­nin­te­lis da­ly­kas, kur aš esu lai­min­ gas, jam vi­są gy­ve­ni­ mą paau­ko­jau.

Pa­dė­jo vy­ras ir mo­ti­na

Pareigos: kol mamytė siekė savo tikslo Londono olimpinėse žaidynė-

se, mažąja duk­ryte rūpinosi Vil­niu­je likęs And­re­jus.

Evaldo Petrausko asmeninio archyvo, Margaritos Vorobjovaitės, BFL, „Scan­pix“ nuo­tr.

Vil­nie­tė L.Asa­daus­kai­tė tre­ni­ruo­ ja­si nuo 10 me­tų. „Aš­tuo­nio­li­ka me­tų in­ten­sy­viai ėjau tos per­ga­lės link, – ne­slė­pė Lau­ra. – Ma­no tre­ ni­ruo­tės, re­ži­mas – vis­kas yra nu­ si­sto­vė­ję. Ta­čiau šie­met iš sa­vęs spau­džiau mak­si­mu­mą, kad pa­da­ ry­čiau dau­giau nei anks­čiau, nes šie me­tai – olim­pi­niai. Šan­sas yra, to­dėl rei­kia ban­dy­ti.“ L.Asa­daus­kai­tė olim­pia­dai ruo­ šė­si nuo praė­ju­sio ru­dens. Kaip mo­te­riai pa­vy­ko su­de­rin­ti spor­to tre­ni­ruo­tes ir mo­ti­nos pa­rei­gas? „Man la­bai pa­de­da ma­no ma­ma.

At­va­žiuo­da­vo, pri­žiū­rė­da­vo vai­ką.

Ma­ma sten­gė­si pa­dė­ti, kiek ga­lė­ jo. Ki­taip bū­tų bu­vę neį­ma­no­ma vis­ko su­de­rin­ti. Be ma­mos pa­gal­ bos, ma­nau, nie­ko ne­bū­tų bu­vę. Ir And­rius la­bai pa­dė­da­vo, ir jo tė­vai.

Vi­si Ad­ria­ną au­gi­nom“, – pa­sa­ko­ jo spor­ti­nin­kė.

Lie­tu­vo­je tarp tre­ni­ruo­čių jai lie­ ka lai­ko tik pa­val­gy­ti ir per­si­reng­

ti. Jei­gu bū­tų jos va­lia, na­mie nie­ko ne­da­ry­tų – to­kia pa­var­gu­si grįž­da­ vo iš tre­ni­ruo­čių. „Ta­da nei val­gy­ti no­ri­si da­ry­ti, nei kam­ba­rių tvar­ky­ti. To­dėl ne­pa­sa­ky­ čiau, kad man di­de­lis ma­lo­nu­mas sto­vė­ti prie puo­dų ar tvar­ky­ti kam­ ba­rius“, – kal­bė­jo spor­ti­nin­kė.

Ta­čiau tek­da­vo da­ry­ti ir vie­na, ir ki­ta. Bet daž­niau­siai tvar­ky­tis bui­ ty­je jai pa­dė­da­vo vy­ras ir mo­ti­na. Ūg­te­lės duk­tė – pa­gel­bės ir ji.

At­si­sa­kė žai­dy­nių šur­mu­lio

„And­rius man pa­dė­da­vo ir pa­ta­ri­ mais, ir kaip tre­ne­ris – ir bė­gi­me, ir plau­ki­me. Vi­sur. Vy­ras ma­ne su­pa­ žin­di­no su tam tik­rais žmo­nė­mis, jie su ma­ni­mi dir­bo vi­sus me­tus, – pa­sa­ko­jo L.Asa­daus­kai­tė. – Prieš pat olim­pia­dą tre­ni­ra­vau­si sto­vyk­ lo­je Len­ki­jo­je, kur la­bai ge­ros są­ly­ gos. Aiš­ku, vai­ko ne­ma­čiau ke­lias sa­vai­tes. Bet su duk­ra, vy­ru bend­ rau­da­vo­me skai­pu. Be tre­ne­rių, be ma­no ma­mos, be And­riaus tė­ vų pa­gal­bos, ma­nau, ne­bū­čiau tiek pa­sie­ku­si. Prie ma­no per­ga­lės pri­ si­dė­jo ne­ma­žas bū­rys žmo­nių.“ L.Asa­daus­kai­tė ne­sa­ko, kad Lon­ do­ne ypač jau­tė var­žo­vių al­sa­vi­mą į nu­ga­rą. Vi­sos bu­vo ša­lia, su­si­kau­ pu­sios ap­lin­kui vaikš­čio­jo. Vie­nu mo­men­tu lie­tu­vės gal­vo­je šmėkš­ te­lė­jo min­tis, kad jos la­bai ge­rai pa­ si­ruo­šu­sios, kad vi­sus nu­ste­bins. „Bet apie var­žo­ves per daug ne­ gal­vo­jau – gal­vo­jau apie sa­ve“, – sa­kė spor­ti­nin­kė.

Per olim­pia­dą L.Asa­daus­kai­ tės ne­kan­ki­no di­džiu­lis vai­ko ar na­mų il­ge­sys – ji su­da­rė sau pui­ kią die­not­var­kę. Į Lon­do­ną at­vy­ko tik pen­kia­ko­vės var­žy­bų iš­va­ka­rė­ se. Ki­tą die­ną – star­tas. Dar ki­tą iš­ vy­ko na­mo. Be­veik taip: atė­jau, pa­ ma­čiau, nu­ga­lė­jau. „Nei ati­da­ry­me, nei už­da­ry­me man ne­te­ko da­ly­vau­ti – net ne­pa­ ju­tau olim­pi­nių žai­dy­nių šur­mu­lio.

Bet toks bu­vo ma­no no­ras“, – pa­ reiš­kė Lau­ra.

Pagalba: stiprybės sporto arenose č

įteik­ta 400 tūkst. li­tų pi­ni­gi­nė pre­ mi­ja. Apie ko­kį pir­ki­nį ji sva­jo­ja? „Yra daug vi­so­kiau­sių min­čių.

Bet rim­tai apie tai pa­gal­vo­ti dar ne­bu­vo lai­ko. Be abe­jo, kiek­vie­ nam at­si­dė­ko­siu. Sa­vo tė­vus gal į ko­kią poil­si­nę ke­lio­nę nu­skrai­din­ siu. Tiems žmo­nėms, ku­rie man pa­dė­jo siek­ti me­da­lio, bū­siu dė­ kin­ga vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Jų ne­ pa­mir­šiu nie­ka­da“, – ti­ki­no L.Asa­ daus­kai­tė.

Šei­mo­je – me­da­lių komp­lek­tas

Spor­ti­nin­kės vy­ras A.Zad­nep­rovs­ kis Atė­nų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se iš­ ko­vo­jo si­dab­ro, o Pe­ki­ne – bron­zos me­da­lius. Lau­rai par­ve­žus auk­są, da­bar Zad­nep­rovs­kių šei­ma tu­ri vi­są me­da­lių komp­lek­tą. „Auk­sas – kiek­vie­no spor­ti­nin­ ko sva­jo­nė. Prie ma­no auk­so me­ da­lio pri­si­dė­jo vy­ras. Tai – da­lis ir jo lai­mė­ji­mo, – tvir­ti­no pa­šne­ko­ vė. – Ma­nau, jis džiau­gia­si tuo me­ da­liu.“ Pir­mą vie­tą olim­pi­nė­se žai­dy­nė­ se užė­mu­siai L.Asa­daus­kai­tei bus

Ats­kir­ti di­de­lio at­stu­mo

„Be­veik kiek­vie­ną nak­tį sap­nuo­ju sa­vo duk­te­rį, – pa­sa­ko­jo 20 me­tų bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas. – Vi­sur – ir Lon­do­ne, ir Vil­niu­je. Kad ir kur bū­čiau – Lie­tu­vo­je ar už­sie­ ny­je, tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­se ar var­žy­bo­se, be­veik kiek­vie­ną nak­tį sap­nuo­ju sa­vo vai­ką.“ Jau­nas spor­ti­nin­kas be­veik ti­ ki, kad duk­ters pa­si­ro­dy­mas sap­ ne jam su­tei­kia dau­giau jė­gų, ryž­ to, at­sa­ko­my­bės. Pa­bu­dęs jis ži­no, kad stos į le­mia­mą ko­vą.

11

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

tema Dos­jė Lau­ra Asa­daus­kai­tė-Zad­nep­

rovs­kie­nė (g. 1984 m. va­sa­rio 28 d.

Vil­niu­je) – Lie­tu­vos pen­kia­ko­vi­nin­ kė. Olim­pi­nė čem­pio­nė.

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to

ma­gist­ran­tė.

Nuo 2003 m. – Lie­tu­vos kraš­to ap­

sau­gos sa­va­no­rė.

Pir­mo­ji tre­ne­rė Ire­na Ju­re­vič, vė­

liau – Jev­ge­ni­jus Klio­so­vas ir vy­ras And­re­jus Zad­nep­rovs­kis.

2012 m. va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­

dy­nė­se Lon­do­ne L.Asa­daus­kai­ tė, su­rin­ku­si 5408 taš­kus, iš­ko­vo­ jo šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės auk­so me­da­lį – vie­ną iš dvie­jų Lie­tu­vos auk­so me­da­lių šio­se žai­dy­nė­se, ir pa­ge­ri­no olim­pi­nį re­kor­dą.

2012 m. ap­do­va­no­ta or­di­no „Už

nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­džiuo­ju kry­žiu­mi.

Svar­b iau­s ios anks­t es­n ės per­

ga­lės: auk­so me­da­liai 2008-ųjų ir 2012-ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se, si­dab­ro me­da­lis 2009-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­te.

Dos­jė Eval­das Pet­raus­kas (g. 1992 m.

ko­vo 19 d. Ši­lu­tė­je) – Lie­tu­vos bok­ si­nin­kas, olim­pi­nis me­da­li­nin­kas.

Mo­kė­si Trak­sė­džių pa­grin­di­nė­je

mo­kyk­lo­je.

Spor­tuo­ja nuo 1999 m.

Pir­ma­sis tre­ne­ris Vin­cas Mu­raus­

kas, E.Pet­raus­ką de­šimt me­tų tre­ ni­ra­vęs Ši­lu­tės spor­to mo­kyk­lo­je.

V.Mu­raus­kas tre­ni­ra­vo ir vy­res­nį­ jį Eval­do bro­lį Ar­vy­dą. Jau­niau­sias Svet­la­nos ir Al­gio Pet­raus­kų sū­nus Lu­kas 2008, 2011 ir 2012 m. yra ta­ pęs Lie­tu­vos čem­pio­nu sa­vo am­ žiaus gru­pė­se.

Da­bar­ti­nis tre­ne­ris – Vla­di­mi­ras

čempionams suteikė mintys apie vaikus, nors mažiesiems jų iškovoti medaliai kol kas yra tik žaislai.

Rugp­jū­čio pa­bai­go­je E.Pet­raus­ko ir jo drau­gės 18-me­tės Do­vi­lės duk­ te­riai Gus­tei su­kaks pu­sant­rų me­tų.

Bok­si­nin­ko my­li­mo­ji ir duk­tė gy­ve­ na už jū­rų ma­rių – Ai­ri­jo­je. Spor­ ti­nin­kas jas ma­tė tik­tai prieš pu­sę me­tų. Jau ta­da esą Gus­tei bu­vo pa­ da­vęs sa­vo bok­so pirš­ti­nes, ir ši ati­ džiai ty­ri­nė­jo, kas tai per daik­tas. „Šį mė­ne­sį drau­gė at­vyks su vai­ ku. O pa­skui ar­ba aš skri­siu su jo­ mis į Ai­ri­ją il­giau pa­bū­ti kar­tu, ar­ ba vi­si kur nors vyk­sim pail­sė­ti“, – sa­kė E.Pet­raus­kas.

Iš­ko­vo­jus bron­zos me­da­lį, Do­vi­lė jam pa­skam­bi­no į Lon­do­ną ir la­bai šil­tai pa­svei­ki­no. „Lai­min­gas bu­ vau. Mes kiek­vie­ną die­ną ar­ba su­ si­skam­bi­na­me, ar­ba bend­rau­ja­me skai­pu. Bet dėl to at­stu­mo žiau­ riai sun­ku, la­bai daug ne­su­ta­ri­mų, pyk­čio tarp mū­sų ky­la“, – at­vi­ra­vo E.Pet­raus­kas.

Iš­siug­dė tvir­tą cha­rak­te­rį

Gal tre­ni­ruo­tis Ai­ri­jo­je bū­tų ge­ res­nės są­ly­gos nei Lie­tu­vo­je? Ta­da

vi­są lais­vą lai­ką jis ga­lė­tų leis­ti su drau­ge ir duk­te­ria. „Gy­ve­nu Lie­tu­vos olim­pi­nia­me spor­to cent­re. Čia la­bai ge­ros są­ ly­gos tre­ni­ruo­tis, pui­ki bok­so sa­ lė, par­tne­riai“, – už­tik­ri­no E.Pet­ raus­kas.

Laura Asadauskaitė:

Ma­žas vai­kas. Dar ne­ su­vo­kia, kas ir kaip.

Aš jai ro­dau tą me­da­lį, pa­sa­ko­ju, ji ži­no, kad jį rei­kia už­si­ka­bin­ti ant kak­lo.

Dau­giau kaip pus­me­tį jis in­ten­ sy­viai tre­ni­ra­vo­si – dė­jo vi­sas pa­ stan­gas, kad pa­tek­tų į olim­pi­nes žai­dy­nes. Ku­rį lai­ką pa­ties ne­bu­vo Lie­tu­vo­je – tre­ni­ra­vo­si Tur­ki­jo­je. „Nie­kaip ne­pa­vy­ko su­si­tik­ti – nei man į Ai­ri­ją nu­va­žiuo­ti, nei jai

į Lie­tu­vą at­skris­ti“, – ap­gai­les­ta­ vo vy­riš­kis.

Ar Do­vi­lė, bū­da­ma už dau­gy­bės ki­lo­met­rų, ska­ti­no jį siek­ti per­ ga­lės? O gal­būt sa­kė, kad mes­tų spor­tą ir grei­čiau at­vyk­tų pas ją ir duk­te­rį? „To­kių žo­džių ne­bu­vo. Jau bu­ vau jai pa­sa­kęs, kad spor­tas – tai vie­nin­te­lis da­ly­kas, kur aš esu lai­ min­gas, jam vi­są gy­ve­ni­mą paau­ ko­jau. Ir kad to­kių klau­si­mų ne­pa­ teik­tų, nes iš kar­to at­sa­ky­siu: „Taip ne­bus“, – tvir­tą cha­rak­te­rį pa­ro­dė E.Pet­raus­kas. – Ji­nai ži­no, kad aš spor­tuo­siu, ir ne­klau­sia to­kių da­ ly­kų. Ji­nai džiau­gia­si ma­no per­ga­ lėm. Jai pa­tin­ka, kad aš lai­miu.“ Su­ža­dė­tu­vių žie­das įteik­tas

Ir E.Pet­raus­kas, ir jo drau­gė Do­ vi­lė ki­lę iš Ši­lu­tės. Eval­das jau še­ še­ri me­tai gy­ve­na Vil­niu­je – ga­vo Lie­tu­vos olim­pi­nio spor­to cent­ro kvie­ti­mą at­vyk­ti tre­ni­ruo­tis.

Ko­dėl taip su­si­klos­tė gy­ve­ni­ mas, kad jis – Lie­tu­vo­je, o drau­gė

ir duk­tė – Ai­ri­jo­je? „Jos tė­vai iš­va­ žia­vo gy­ven­ti į Ai­ri­ją. Po kiek lai­ko Do­vi­lė iš­vy­ko pas tė­vus. Jau dau­ giau kaip dve­jus me­tus ji gy­ve­na ten. Per tuos me­tus mes tik­rai daug lai­ko pra­lei­do­me kar­tu“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Duk­te­rį Do­vi­lė pa­gim­dė Ai­ri­jo­je.

Eval­das tuo me­tu bu­vo Lie­tu­vo­je – tre­ni­ra­vo­si. „Aš juk spor­tuo­ju“, – tei­si­no­si jau­nas tė­vas.

Ka­da jis sa­vo drau­gei ant pirš­to už­maus su­ža­dė­tu­vių žie­dą? „Jau už­mau­tas“, – pa­ti­ki­no. Ta­čiau su­ tuok­tu­vių grei­tu lai­ku jie ne­pla­ nuo­ja – esą rei­kia ge­riau įsi­tvir­ tin­ti gy­ve­ni­me.

Pa­sa­kius, kad jau pui­kiai įsi­tvir­ ti­no – po Lon­do­no olim­pia­dos ta­po ži­no­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je, Eval­das tik kuk­liai nu­si­šyp­so­jo. „Rei­kia pir­ma na­mą pa­sta­ty­ti, ku­ria­me ga­lė­tu­me gy­ven­ti. O ta­da ir me­dį pa­so­din­sim“, – pu­siau juo­ kais, pu­siau rim­tai sa­kė olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se Lon­do­ne bron­zos me­da­ lį iš­ko­vo­jęs E.Pet­raus­kas.

Ba­je­vas, ku­ris jį Vil­niu­je tre­ni­ruo­ ja nuo 2008 m. Eval­dui bu­vo 12–13 me­tų, kai jis pel­nė Lie­tu­vos, pa­skui Eu­ro­pos bron­zos, si­dab­ro ir auk­so me­da­lius.

2012 m. ap­do­va­no­tas or­di­no „Už

nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ka­ri­nin­ko kry­ žiu­mi.

Svar­biau­sios anks­tes­nės per­ga­

lės: auk­so me­da­lis 2012-ųjų jau­ni­mo olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, auk­so me­da­ lis 2009-ųjų Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­ pio­na­te, si­dab­ro me­da­lis 2010-ųjų pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­na­te.

12

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

14p.

B.Oba­mos alaus po­li­ti­ka.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Sa­vi­žu­dy­bės: niū­ri de­mok­r Ar grai­kai ne­ma­to švie­sos tu­ne­lio ga­le? Ko­dėl vis dau­giau ša­lies gy­ven­to­jų pa­ke­lia prieš sa­ve ran­ką? Ar tai pro­tes­tas prieš vals­ty­bę? Šie klau­si­mai ka­muo­ja kri­zės pri­slėg­tą Grai­ki­ją. Šo­ki­ruo­jan­tis skai­čius

Kaž­ka­da Grai­ki­ja di­džia­vo­si ma­ žiau­siu sa­vi­žu­džių skai­čiu­mi Eu­ ro­po­je. Da­bar si­tua­ci­ja ki­to­kia.

Kaip ra­šo vo­kie­čių sa­vai­ti­nis žur­ na­las „Der Spie­gel“, Grai­ki­jos gy­ ven­to­jai su ne­ri­mu ste­bi, kaip per pri­slėg­tą eko­no­mi­nių pro­ble­mų ša­lį ri­ta­si šiur­pių sa­vi­žu­dy­bių ban­ga. Štai, pa­sak „Der Spie­gel“, ke­li pra­ne­ši­mai apie sa­vi­žu­dy­bes. Šių me­tų lie­pos 16 d. Kre­tos sa­ lo­je pa­si­ko­rė 49 me­tų vie­tos vers­ li­nin­kas ir tri­jų vai­kų tė­vas, var­du Pat­ras. Jo kū­ną par­duo­tu­vė­je ra­do sū­nus. Lie­pos 25 d. pie­ti­nia­me Pe­ lo­po­ne­so pu­sia­sa­ly­je ant alyv­me­ džio pri­ri­šęs vir­vę pa­si­ko­rė 79-erių vie­tos ūki­nin­kas. Ne­to­li Olim­pi­jos mies­to rugp­jū­čio 3 d. nu­si­šo­vė 31 me­tų vy­ras. Po dvie­jų die­nų Pie­ ri­jos mies­te ras­tas pen­kio­lik­me­čio kū­nas, o rugp­jū­čio 6 d. Chal­ki­dės mies­te nu­si­žu­dė 60 me­tų vy­ras.

To­kie ir pa­na­šūs pra­ne­ši­mai iš pa­žiū­ros įpras­ti. Ta­čiau tiek daug sa­vi­žu­dy­bių vie­nu me­tu!

Vien lie­pą sos­ti­nė­je Atė­nuo­ se už­fik­suo­ta 350 at­ve­jų, kai žmo­ nės ban­dė pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo.

Tie­sa, tik 50-iai jų pa­vy­ko.

Dau­ge­lis pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo pa­no­ru­sių grai­kų sa­vi­žu­dy­bes pa­ ver­čia tar­si spek­tak­liu, no­rė­da­mi pa­ro­dy­ti ki­tiems žmo­nėms, į ko­kią be­vil­tiš­ką si­tua­ci­ją pateko.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, di­džio­ji da­ lis nu­lei­du­sių ran­kas – vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai.

Ar sa­vi­žu­dy­bių ban­ga su­si­ju­ si su Grai­ki­ją ali­nan­čia kri­ze? Ar žmo­nės ke­lia prieš sa­ve ran­ką, nes ne­ma­to ki­to ke­lio? Kas lau­kia to­ liau?

Tie­sa, iš Eu­ro­pos sal­džių pa­ža­ dų grai­kai kol kas ne­su­lau­kia. Prie­ šin­gai, Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Das Bild“ Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) na­ rys Günthe­ris Oet­tin­ge­ris pra­si­ta­ rė, kad rug­sė­jį ES ga­li bū­ti svars­to­ mas klau­si­mas dėl ga­li­mo Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mo iš eu­ro zo­nos. „Grai­ki­ją sun­ku­mai ka­muo­ja jau tre­jus me­tus. Daug bu­vo nu­veik­ ta vyk­dant re­for­mas, bet dar dau­ giau rei­kės nu­veik­ti. Rug­sė­jį kre­di­ to­rių tre­je­tas pa­teiks sa­vo ata­skai­tą su pa­sta­rų­jų įvy­kių Atė­nuo­se ver­ ti­ni­mu. Pas­kui bus priim­tas spren­ di­mas dėl Grai­ki­jos li­ki­mo eu­ro zo­no­je“, – per­spė­jo EK na­rys. O sta­tis­ti­ka, švel­niai ta­riant, – ne­ko­ kia. Ypač kal­bant apie eko­no­mi­ką.

Jau penk­tus me­tus iš ei­lės re­ce­ si­jos ali­na­ma Grai­ki­jos eko­no­mi­ka šių me­tų ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pat lai­ko­tar­piu prieš me­tus, smu­ko dar 6,2 pro­c.

Re­mian­tis EK pro­gno­zė­mis, šie­ met Grai­ki­jos eko­no­mi­ka smuks dar 4,7 pro­c. O eko­no­mi­kai neau­ gant neį­ma­no­ma spręs­ti es­mi­nių pro­ble­mų.

Nu­si­vy­li­mas ir ne­ži­no­my­bė

Ba­lan­džio 4 d. 9 val. ry­to Atė­nų cent­re esan­čio­je Sin­tag­mos aikš­ tė­je nu­si­žu­dė 77 me­tų far­ma­ci­ nin­kas.

Sto­vė­da­mas aikš­tė­je Di­mit­ris Chris­tou­las nu­tai­kė pis­to­le­tą į sa­ ve ir pa­lei­do kul­ką sau į gal­vą.

Da­bar čia nu­ti­ku­sią tra­ge­di­ją pri­ me­na aikš­tė­je stūk­san­tis ma­žy­tis me­mo­ria­las. Ant me­džio, prie ku­

rio nu­si­žu­dė vy­ras, pa­ka­bin­ti ke­li raš­te­liai su žmo­nių užuo­jau­to­mis ir įkve­pian­čiais šū­kiais, apa­čio­je – gė­lių žie­dai, ži­ba žva­ku­tės.

Grai­ki­jos vi­suo­me­ nė iš­gy­ve­na psi­cho­ lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­ my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na. „Ma­no tė­vas vi­suo­met do­mė­ jo­si po­li­ti­ka, jis bu­vo ko­vo­to­jas“, – praė­jus sa­vai­tei po tė­vo mir­ ties žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė D.Chris­tou­lo duk­tė Em­my Chris­ tou­las.

Mo­te­ris gy­ve­na Atė­nų prie­mies­ ty­je esan­čia­me ne­di­de­lia­me bu­te.

Jai 42 me­tai.

Pa­sak E.Chris­tou­las, jos tė­vas bu­vo įsi­trau­kęs į ju­dė­ji­mą „Mes ne­mo­kė­si­me“, jis nuo­la­t pa­si­sa­kė už tai, kad Grai­ki­jos sko­las per­žiū­ rė­tų tarp­tau­ti­niai eks­per­tai, esą dėl vie­tos val­di­nin­kų neiš­ma­ny­mo re­ for­mos ne­ju­da į prie­kį.

Kaip pa­sa­ko­jo E.Chris­tou­las, tė­ vas daž­nai ei­da­vo į Sin­tag­mos aikš­ tę – tai pro­tes­tuo­ti, tai šiaip pa­si­ vaikš­čio­ti.

Pas­ku­ti­nį kar­tą ei­da­mas į sa­vo mėgs­ta­mą sos­ti­nės vie­tą jis duk­ te­riai iš­siun­tė trum­pą­ją ži­nu­tę. „Tai pa­bai­ga“, – pa­ra­šė jis. Ta­da, kaip pa­sa­ko­jo Em­my, tė­vas iš­jun­

Kri­zė: eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro

De­ja, sa­vi­žu­dy­bės Grai­ki­jo­je ta­po be­ne kas­die­ny­be. Vie­tos laik­raš­tis „Ta Nea“ kons­ta­ta­vo: „Grai­ki­jos vi­suo­me­nė iš­gy­ve­na psi­cho­lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na.“ Em­ my tvir­ti­no, kad tė­vo mir­tis jos ne­

Kaip ekonominiai s

Pa­dė­tis Grai­ki­jo­je ne­si­tai­so

ES, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB) ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) kol kas ne­pri­ta­rė dėl nau­ jo fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­to Atė­ nams.

Iki rug­sė­jo Grai­ki­jai rei­kia apie 40 mlrd. eu­rų. Prie­šin­gu at­ve­ju lau­kia pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos ir bank­ro­tas.

Grai­ki­jos po­li­ti­kai ža­da, kad mai­ nais į pa­pil­do­mo 31 mlrd. eu­rų pa­ gal­bos pa­ke­tą dar la­biau griež­tins tau­py­mo po­li­ti­ką. Ke­ti­na­ma dar la­biau ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, at­leis­ti da­lį vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jų, įšal­dy­ti al­gas.

Grai­ki­ja du kar­tus pa­si­nau­do­jo ES, ECB ir TVF pa­ra­ma, ji iš vi­so sie­kė apie 240 mlrd. eu­rų.

gė te­le­fo­ną. „Tai nu­ti­ko tiks­liai 8.31 val.“, – tei­gė mo­te­ris. Kai ne­ga­lė­jo pri­si­skam­bin­ti, ji su ke­liais pa­žįs­ ta­mais nu­vy­ko į tė­vo na­mus.

Va­žiuo­da­ma per ra­di­ją iš­gir­do, kad kaž­kas nu­si­šo­vė Atė­nų cent­re. „Ži­nu­tė, o ta­da tas pra­ne­ši­mas. Ži­no­te, bu­vau be­veik tik­ra, kad tai jis“, – sa­kė E.Chris­tou­las.

Pak­laus­ta, ar ga­lė­jo įtar­ti, jog tė­vas pa­kels prieš sa­ve ran­ką, E.Chris­tou­las pa­brė­žė – keis­ta pa­si­ro­dė tai, kad tė­vas nu­ta­rė sku­ biai par­duo­ti jų šei­mos „VW Beet­ le“ au­to­mo­bi­lį. Šia rau­do­na ma­ši­na kaž­ka­da vi­ sa Chris­tou­lų šei­ma ke­lia­vo po Eu­ ro­pą. „Jis taip grei­tai par­da­vė mū­sų au­to­mo­bi­lį“, – sa­kė Em­my ir pri­ dū­rė, jog ne­sup­ra­to, ko­dėl tė­vas taip el­gė­si. Da­bar mo­te­ris sa­ko su­ vo­kian­ti, kad pi­ni­gų tė­vui vei­kiau­ siai rei­kė­jo jo pa­ties lai­do­tu­vėms.

Nuo to lai­ko, kai tė­vas nu­si­šo­ vė, Em­my daž­nai ap­si­lan­ko aikš­ tė­je prie tė­vui at­min­ti įkur­to me­ mo­ria­lo.

Pas­ta­ruo­ju me­tu aikš­tė­je, ku­rio­ je anks­čiau skam­bė­jo gat­vės mu­zi­ kan­tų dai­nos, ty­lu kaip ka­pi­nė­se.

Em­my ste­bi, kaip žmo­nės su­ sto­ja prie jos tė­vo me­mo­ria­lo. Kai ku­rie tik mes­te­li žvilgs­nį, ki­ti pa­ skai­to, kas pa­ra­šy­ta po­pie­riaus la­ puo­se, pa­ka­bin­tuo­se ant gre­ta au­ gan­čio me­džio. „Ne­būk ro­bo­tas. At­verk sa­vo dva­sią“, – ra­šo­ma vie­na­me jų.

Ki­ta­m e pa­ra­š y­ta: „Di­m it­r io poel­gis ne­ga­li pa­si­kar­to­ti.“

Moks­li­nin­kai ir psi­cho­lo­gai įsi­ti­ ki­nę, kad eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė kri­zė da­ro po­vei­kį žmo­nių pa­sau­ lė­žiū­rai. Kaip ir ko­dėl?

Pa­si­da­vė: grai­kas far­ma­ci­nin­kas D.Chris­tou­las pa­lei­do sau į gal­vą

kul­ką pa­čia­me Atė­nų cent­re.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ma­te­ria­liz­mas ir he­do­nis­tinis gy­ve­ni­mo bū­das. Di­džio­sios dep­ re­si­jos me­tais Ame­ri­kos ži­niask­lai­ do­je mir­gė­jo ant­raš­tės, kaip žmo­nės žu­dy­da­vo­si dėl to, kad pra­ras­da­vo san­tau­pas, na­mus ar dar­bą.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ ja (PSO) skel­bia, kad kas­met pa­ sau­ly­je nu­si­žu­do apie 800 tūkst. žmo­nių, ir šis skai­čius, dau­ge­liui pa­sau­lio ša­lių su­si­dū­rus su eko­no­ mi­kos re­ce­si­ja, au­ga. Moks­li­nin­kai da­bar ban­do at­sa­ky­ti, ar yra ry­šys tarp eko­no­mi­kos pro­ble­mų ir sa­vi­

žu­dy­bių skai­čiaus au­gi­mo? Iša­na­ li­za­vę sta­tis­ti­ką iš be­si­vys­tan­čių, pu­siau iš­si­vys­čiu­sių ir iš­si­vys­čiu­ sių pa­sau­lio ša­lių eks­per­tai pa­ste­ bė­jo, kad ry­šys – aki­vaiz­dus.

Net Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ku­ rio­je tau­py­mo prie­mo­nės – ge­ro­kai švel­nes­nės, nei Grai­ki­jo­je, Ai­ri­jo­je ar Por­tu­ga­li­jo­je, sa­vi­žu­dy­bių skai­ čius 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c.

Pa­sak eks­per­tų, ma­te­ria­lis­ti­ nis gy­ve­ni­mo bū­das ir he­do­nis­ti­nė kul­tū­ra per pa­sta­ruo­sius pus­šim­tį me­tų ge­ro­kai pa­di­di­no sa­vi­žu­dy­bių skai­čių be­veik vi­so­se iš­si­vys­čiu­sio­ se (dau­giau­sia Va­ka­rų) ša­ly­se.

Sa­vi­žu­dy­bių skai­čius Pie­tų Eu­ro­po­je. Skir­tin­gai nei šiau­rės

13

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Dar vie­na baus­mė

Pa­li­ko po­stą

Gais­ras dis­ko­te­ko­je

Ka­li­na­mos Uk­rai­nos eksp­ rem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko bend­ra­žy­gis, už vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mą ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą ket­ve­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę at­lie­kan­tis bu­ vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ju­ri­jus Lu­cen­ka va­kar nu­teis­ tas dve­jiems me­tams ka­lė­ji­ mo dar vie­no­je by­lo­je.

Nor­ve­gi­jos po­li­ci­jos va­do­ vas Oeysteinas Maelandas (nuotr.) ket­vir­ta­die­nį at­si­sta­ ty­di­no, pa­skel­bus ata­skai­tą, ku­rio­je kri­ti­kuo­ja­ma jo tar­ny­ bos reak­ci­ja į per­nai ult­ra­de­ ši­nių­jų pa­žiū­rų ekst­re­mis­to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ko įvyk­dy­tą dvi­gu­bą iš­puo­lį, nu­ si­ne­šu­sį 77 žmo­nių gy­vy­bę.

Gais­ras, ki­lęs va­kar pa­ry­čiais Tai­lan­do Pu­ke­to sa­los nak­ti­ nia­me klu­be „Ti­ger“, po­pu­ lia­ria­me tarp už­sie­nio tu­ris­ tų, nu­si­ne­šė ma­žiau­siai ke­ tu­rių žmo­nių gy­vy­bę, dar per 20 bu­vo su­žeis­ta. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad tarp žu­vu­sių­jų yra už­sie­nie­čių, bet jų ta­pa­ty­ bė dar ne­nus­ta­ty­ta.

ra­ti­jos tė­vy­nės kas­die­ny­bė tu Grai­ki­jo­je bai­gė­si ka­ri­nės chun­ tos val­dy­mo lai­ko­tar­pis. Tė­vo kū­ną Em­my te­ko vež­ti kre­muo­ti į Bul­ga­ ri­ją. Grai­ki­jos stačiatikių baž­ny­čia ne­lei­džia de­gin­ti tų žmo­nių, ku­rie nu­si­žu­dė.

Pas­ku­ti­nei sa­vo ke­lio­nei tė­vas pa­li­ko duk­rai pi­ni­gų. Jis ku­rį lai­ ką dir­bo par­ti­jos „Sy­ri­za“ vie­ no par­la­men­to na­rio pa­ta­rė­ju, bet prieš tra­ge­di­ją dvi die­nas ne­pa­si­ ro­dė dar­be. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai ak­cen­ ta­vo, kad praė­jus die­nai po su­si­ti­ki­ mo su E.Chris­tou­las Atė­nų po­li­ci­ja pra­ne­šė, jog vie­na­me iš po­pu­lia­rių mies­to par­kų pa­si­ko­rė 61 me­tų bu­ vęs jū­rei­vis, ką tik ne­te­kęs dar­bo.

Vy­ras pa­li­ko žmo­ną ir sū­nų. Jo kū­nas bu­vo iš­vež­tas iš par­ko praė­jus ke­lioms va­lan­doms nuo mir­ties.

He­roiz­mas ar des­pe­racija?

o­ble­mos – vie­na, ta­čiau Grai­ki­jo­je bręs­ta ir rim­ta mo­ra­li­nė kri­zė, ku­rios pa­da­ri­niai ša­lį ga­li slėg­ti il­gus me­tus. „Scan­pix“ nuo­tr.

suž­lug­dė, nors gy­ve­ni­mas po tra­ ge­di­jos pa­si­kei­tė. „Kai ne­gal­vo­ju apie tą aki­mir­ką, su­vo­kiu, kad dau­giau ne­su jo duk­tė.

Kai pa­gal­vo­ju apie Grai­ki­jos vi­suo­ me­nę, no­ri­si žmo­nėms pa­sa­ky­ti, kad pro­ver­žis ir po­ky­čiai pa­sie­kia­

mi tik ką nors paau­ko­jus“, – sa­kė mo­te­ris. At­ro­do, E.Chris­tou­las lai­ ko tė­vo žū­tį neiš­ven­gia­ma sie­kiant po­ky­čių ša­ly­je. Pa­ti mo­te­ris pri­pa­ ži­no, jog tu­ri tęs­ti ko­vą, kad ša­lis pa­si­keis­tų. Pa­sak Em­my, kai ku­rie žmo­nės net svei­ki­na ją.

„Ma­ne tai įkve­pia“, – sa­kė ji.

Em­my bu­vo vos pen­ke­rių, kai su tė­vu da­ly­va­vo pir­mo­jo­je sa­vo gy­ ve­ni­me de­monst­ra­ci­jo­je.

Ji pa­me­na, kad per pro­tes­tą sė­ dė­jo tė­vui ant pe­čių. Tai nu­ti­ko 1975 m. ba­lan­džio 25 d. Tuo me­

He­ro­jus Di­mit­ris ar tie­siog blo­gas pa­vyz­dys vi­suo­me­nei?

Atė­nuo­se dir­ban­tis psi­chiat­ras 60 me­tų Ni­ki­fo­ras An­ge­lo­pou­las sa­kė, kad po kiek­vie­nos spek­tak­ lį pri­me­nan­čios sa­vi­žu­dy­bės jam vis bai­siau.

Sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je me­di­kas nag­ ri­nė­jo žmo­nių prie­šiš­ku­mą. Sa­vi­ žu­dy­bę jis įvar­di­ja kaip „prie­šiš­ku­ mo ak­tą“ prieš sa­ve.

N.An­ge­lo­pou­las, ma­ty­da­mas, kiek daug grai­kų ke­lia prieš sa­ve ran­ką, sa­ko, jog ša­ly­je ky­la pa­vo­ jin­ga sa­vi­žu­dy­bių ban­ga.

Di­džiu­lį pa­vo­jų vi­suo­me­nei, pa­ sak me­di­ko, ke­lia tai, kad žmo­nės lin­kę mėg­džio­ti ki­tus.

Gy­dy­to­jui da­bar­ti­nė si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je pri­me­na lai­kus, kai, ša­liai pra­lai­mė­jus Tur­ki­jai praė­ ju­sio am­žiaus pra­džio­je, iš gy­ve­ ni­mo ma­siš­kai trau­kė­si ša­lies in­ te­lek­tua­lai.

Atė­nus pa­šiur­pi­no in­ci­den­tas, kai iš sa­vo na­mų te­ra­sos iš­šo­ko du pa­gy­ve­nę žmo­nės – mo­ti­na ir jos sū­nus.

Ant­ho­ny Per­ris, 60 me­tų mu­zi­ kan­tas ir ra­šy­to­jas, iš­stū­mė sa­vo 90 me­tų mo­ti­ną, o po tri­jų mi­nu­ čių pa­ts nė­rė že­myn ant grin­di­ nio.

Ra­jo­nas, ku­ria­me įvy­ko tra­ge­ di­ja, – vos už tri­jų ki­lo­met­rų ke­lio nuo Sin­tag­mos aikš­tės, kur sa­vo gy­ve­ni­mą nu­trau­kė D.Chris­tou­ las.

Vė­liau iš­siaiš­kin­ta, kad mo­te­ris 20 me­tų sir­go Alz­hei­me­rio li­ga ir vė­žiu. A.Per­ris pa­li­ko at­si­svei­ki­ ni­mo raš­te­lį. Jį pa­rei­gū­nai ra­do ant vir­tu­vė­je esan­čio sta­lo.

Raš­te­ly­je bu­vo pa­ra­šy­ta: „Ma­ no gy­ve­ni­mas vir­to ne­si­bai­gian­čia tra­ge­di­ja.“ Vy­ras ban­dė par­duo­ti bu­tą, kad ga­lė­tų iš­gy­ven­ti, ta­čiau pir­kė­jų taip ir neat­si­ra­do. Jam te­ko nuo­mo­ti būs­tą, val­tį ir net mo­pe­dą. „Koks tiks­las nau­do­tis tais daik­ tais, jei ne­tu­ri už ką pa­val­gy­ti“, – re­to­riš­kai klau­sė sa­vo at­si­svei­ki­ni­ mo laiš­ke A.Per­ris.

Ko­men­tuo­da­mas ci­tuo­tus sa­vi­ žu­džių at­si­svei­ki­ni­mo laiš­kus, psi­ chiat­ras N.An­ge­lo­pou­las pa­brė­žė: jie ro­do, jog vi­suo­me­nė­je bręs­ta rim­ta kri­zė, ku­ri, jo gal­va, nea­be­ jo­ti­nai su­si­ju­si su eko­no­mi­ne ša­ lies si­tua­ci­ja.

Gy­dy­to­jas pri­dū­rė, kad nu­si­žu­ dę as­me­nys jam – ne ko­vo­to­jai, o pa­lū­žė­liai, nors vi­suo­me­nė ir lai­ko juos did­vy­riais. „Far­ma­ci­nin­ko, ku­ris nu­si­žu­dė Sin­tag­mos aikš­tė­je, poel­gis bu­vo des­pe­ra­tiš­kas žings­nis, kaip ir ki­ tų nu­si­žu­džiu­sių žmo­nių“, – sa­kė N.An­ge­lo­pou­las. „Der Spie­gel“ inf.

sunkumai kei­čia pa­sau­lio vi­suo­me­nės vei­dą ša­ly­se, kur eko­no­mi­nių pro­ble­mų ne­daug, Pie­tų Eu­ro­po­je (Grai­ki­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ir Ita­li­jo­je) sa­vi­žu­dy­bių skai­čius per pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus smar­kiai iš­au­go.

Va­ka­rų Eu­ro­po­je daž­nai ven­gia­ma sie­ti sa­vi­žu­dy­bes su so­cia­li­nės sis­ te­mos pro­ble­mo­mis.

Psi­chi­nės li­gos, al­ko­ho­lis. Nors kaip sa­vi­žu­dy­bių prie­žas­tys dau­ giau­sia įvar­di­ja­mos psi­chi­nės li­gos ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, nuo 2008 m. daž­niau­sios yra dar­bo ar na­mų pra­ra­di­mas, su­ma­žė­ju­sios pa­ja­mos ir di­de­lės sko­los. Pa­vyz­džiui, Grai­ ki­jo­je nuo 2011 iki 2012 m. dau­giau­ sia žmo­nių pa­kė­lė ran­ką prieš sa­ ve pri­spaus­ti fi­nan­si­nių sun­ku­mų.

Dau­giau­sia sa­vi­žu­dy­bių įvyk­dė bū­

Net Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je, kur tau­py­ mo prie­mo­nės – ge­ ro­kai švel­nes­nės, sa­vi­žu­dy­bių skai­ čius 2011 m., pa­ly­gin­ ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c. tent vi­du­ri­nės kla­sės, la­biau­siai nu­ ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, na­riai.

Kar­tų konf­lik­tas. Pie­tų Eu­ro­ pos ša­ly­se bręs­ta ir va­di­na­ma­sis kar­tų konf­lik­tas, kai jau­ni ša­lies gy­ven­to­jai pri­vers­ti mo­kė­ti di­de­

lius mo­kes­čius, kad iš­lai­ky­tų ša­lies pen­si­nin­kus. Dau­ge­lis jau­nų žmo­ nių jau­čia­si esan­tys kri­zės au­kos.

Ypač skau­džiai jau­niems žmo­ nėms smo­gė dar­bo vie­tų ma­žė­ji­ mas, ku­rį su­kė­lė eko­no­mi­kos nuo­ smu­kis. Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Pie­tų Ita­li­jos re­gio­nuo­se be­veik pu­sė iki 25 me­tų gy­ven­to­jų – be­ dar­biai. Tai – du kar­tus di­des­nis ne­dar­bo ly­gis nei tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių.

Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je dir­ban­tys žmo­nės sau­go­mi griež­tų įsta­ty­mų, ku­rie iš es­mės ne­pa­lie­ka ga­li­my­bių dar­buo­to­jus at­leis­ti, ne­pa­ty­rus fi­ nan­si­nių nuo­sto­lių. O dau­giau nei pu­sė jau­nų ita­lų ir net 60 pro­c. is­ pa­nų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis.

Ma­ža to, dau­ge­lis pa­sko­lų, ku­rias pa­siė­mė ša­lių vy­riau­sy­bės, atei­ty­ je kris ant jau­ni­mo pe­čių.

Ban­ki­nin­kai ir po­li­ti­kai – ne vie­ nin­te­liai, kal­ti dėl kri­zės. Pa­vyz­ džiui, dau­ge­lis Grai­ki­jos gy­ven­to­jų il­gus me­tus mė­ga­vo­si so­li­džiais at­ ly­gi­ni­mais, dirb­da­mi vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, o da­bar gau­na so­li­džias se­nat­vės iš­mo­kas. Pa­vyz­džiui, iš­ti­ ki­mi Sil­vio Ber­lus­co­ni rė­mė­jai nuo­lat bu­vo pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, nes bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras kaip įma­ny­ da­mas sten­gė­si ap­sau­go­ti jų tei­ses gau­ti so­li­džias so­cia­li­nes iš­mo­kas.

Ne­nuos­ta­bu, kad vie­nas po­pu­ lia­riau­sių šū­kių Pie­tų Eu­ro­po­je – „ne­pa­si­ti­kėk nie­kuo, kam per 30 me­tų“. Toks šū­kis per Eu­ro­pą nu­

vil­ni­jo ir praė­ju­sio am­žiaus 7-aja­ me de­šimt­me­ty­je, ki­lus jau­ni­mo ju­dė­ji­mams. „Der Spie­gel“, „NL-Aid“ inf.

800

tūkst.

žmonių kasmet nusižudo visame pasaulyje.

14

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba Prieš tris sa­vai­tes Iz­ rae­lio zoo­lo­gi­jos so­ de gi­mė ke­tu­ri smė­ ly­ni­niai ka­čiu­kai, ku­ rie šio­je ša­ly­je jau bu­vo lai­ko­mi iš­ny­ku­ siais. Šia pro­ga JAV žur­na­las „Ti­me“ siū­ lo pri­si­min­ti ir ki­tas sim­pa­tiš­kos iš­vaiz­ dos gy­vū­nų rū­šis, ku­rioms yra iš­ki­lęs pa­vo­jus.

Smė­ly­ni­nė ka­tė

Fe­ne­kas

Jū­ri­nė ūd­ra

Ar įsta­ty­mas su­lai­kys bė­gan­čius pro­tus?

Veng­ri­ja at­ra­do bū­dą, kaip su­ stab­dy­ti pro­tų nu­te­kė­ji­mą – tė­vy­ nė­je įka­li­no už vals­ty­bės lė­šas iš­ si­la­vi­ni­mą įgi­ju­sius ab­sol­ven­tus.

Tau­py­mo pro­gra­ma

Šie­met mo­kyk­lą bai­gęs Ger­go Bir­ ta­la­nas vaikš­čio­da­mas Bu­da­peš­ to pa­kran­te liūd­nai žiū­ri į te­kan­tį Du­no­jų. Šim­tai jau­nuo­lių šią va­ sa­rą šven­tė iš­leis­tu­ves sos­ti­nė­je esan­čio­je Mar­ga­ri­tos sa­lo­je, kur kon­cer­ta­vo ro­ko gru­pės, bu­vo iš­ ri­kiuo­tos alaus ir už­kan­džių pa­la­ pi­nės. Bet G.Bir­ta­la­nas links­my­ bė­se ne­da­ly­va­vo, nes jau­čia, kad jo vil­tys su­žlug­dy­tos. Šie­met va­sa­rį, li­kus vos sa­vai­ tei iki ga­lu­ti­nio pa­raiš­kų uni­ver­ si­te­tams pa­tei­ki­mo ter­mi­no, de­ šim­tys tūks­tan­čių jau­nuo­lių iš val­džios su­lau­kė šlykš­čios staig­ me­nos.

De­ši­nių­jų vy­riau­sy­bė į tau­py­mo pro­gra­mą įtrau­kė to­kį punk­tą: 40 pro­c. su­ma­žin­ti vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mų vie­tų uni­ver­si­te­tuo­se. Ša­lies prem­je­ras Vik­to­ras Orbá­ nas aiš­ki­no, kad vals­ty­bė tu­ri per daug dip­lo­muo­tų spe­cia­lis­tų ir per ma­žai dar­bo vie­tų, to­dėl val­ džia to­liau fi­nan­suos to­kias spe­ cia­ly­bes, kaip in­ži­ne­ri­ja, bet su­ ma­žins pa­ra­mą to­kioms sri­tims, kaip eko­no­mi­ka ir tei­sė.

Stu­di­jos ga­li ap­kars­ti

G.Bir­ta­la­nas nuo vai­kys­tės sva­jo­jo tap­ti tei­si­nin­ku, bet da­bar tik 50 stu­den­tų vi­so­je ša­ly­je gaus ne­mo­ ka­mą tei­sės iš­si­la­vi­ni­mą.

Kuk­lus aki­niuo­tas 18-me­tis ti­ ki, kad per­nai jam dar bū­tų pa­vy­ kę pa­kliū­ti į ne­mo­ka­mą vie­tą, bet da­bar jis be­veik ne­ma­to to­kios ga­ li­my­bės. „Prio­ri­te­tų są­ra­še ant­ro­je vie­ to­je įra­šiau so­cio­lo­gi­ją, – pa­sa­ ko­jo jau­nuo­lis. – Bet tai nė­ra tai, ko aš ti­kė­jau­si, ko no­rė­jau ir dėl ko sten­giau­si. Tad da­bar esu ver­

čia­mas stu­di­juo­ti tai, kas iš tik­rų­ jų ma­nęs ne­do­mi­na.“ Iš ne­di­de­lio mies­te­lio ša­lia Bu­ da­peš­to ki­lęs G.Bir­ta­la­nas ne­ga­li pa­ts su­si­mo­kė­ti už moks­lus. Im­ ti pa­sko­los jau­nuo­lis ne­no­ri, o tė­ vai ne­tu­ri ga­li­my­bių jam pa­dė­ti.

Gal­būt jie bū­tų ga­lė­ję su­tau­py­ti, jei apie nau­ją tvar­ką bū­tų su­ži­no­ ję anks­čiau, bet da­bar lai­ko vi­siš­ kai ne­be­li­ko. „Įgi­jęs tei­si­nin­ko spe­cia­ly­bę bū­čiau ga­vęs ge­rą dar­bą, mo­kė­ jęs mo­kes­čius ir įne­šęs sa­vo in­ dė­lį į vi­suo­me­nės ge­ro­vę, – sa­kė G.Bir­ta­la­nas. – Mes vi­si no­ri­me bū­ti ge­ri pi­lie­čiai, bet vy­riau­sy­bė ati­ma iš ma­nęs to­kią ga­li­my­bę.“

At­siž­vel­giant į stu­ di­jų truk­mę, dau­gu­ ma me­di­ci­nos stu­ den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­vy­nė­je ma­ žiau­siai de­šimt­me­tį.

Ab­sol­ven­tai tu­rės ati­dirb­ti

Bet nau­ja­me įsta­ty­me spąs­tai nu­ ma­ty­ti ir tiems lai­min­gie­siems, ku­riems pa­vyks gau­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Jie pri­va­ lės pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir pa­si­ža­dė­ ti bai­gę uni­ver­si­te­tą lik­ti Veng­ri­ jo­je tam tik­rą lai­ką. Ki­taip ta­riant, ab­sol­ven­tai tu­rės su­mo­kė­ti vals­ ty­bei už in­ves­ti­ci­jas į jų iš­si­la­vi­ ni­mą. Kuo il­giau jie stu­di­juos, tuo il­giau tu­rės lik­ti.

Pa­vyz­džiui, me­di­ci­nos stu­di­jos kai­nuo­ja maž­daug 2 mln. fo­rin­tų (25 tūkst. li­tų) per me­tus. At­siž­ vel­giant į stu­di­jų truk­mę, dau­gu­ ma stu­den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­ vy­nė­je ma­žiau­siai de­šimt­me­tį.

Gal­būt vals­ty­bė iš da­lies yra tei­si. Ko­dėl biu­dže­to sky­les var­ giai lo­pan­ti Veng­ri­jos vy­riau­sy­

bė tu­rė­tų ruoš­ti gy­dy­to­jus, jei­gu jie tuoj pat iš­vyks­ta ieš­ko­ti ge­riau mo­ka­mo dar­bo Va­ka­rų Eu­ro­po­ je ar­ba JAV? „Aš tai su­pran­tu, bet ko­dėl ab­ sol­ven­tai pri­va­lo lik­ti Veng­ri­jo­je, jei­gu čia jie tu­ri siau­bin­gas dar­bo są­ly­gas ir be­veik ne­tu­ri ga­li­my­bių nor­ma­liai gy­ven­ti?“ – kont­rar­gu­ men­tą me­tė G.Bir­ta­la­nas.

Jis pri­dū­rė, kad vie­nas pa­grin­ di­nių ES rams­čių yra lais­vas dar­ bo jė­gos ju­dė­ji­mas.

Stu­den­tų at­sto­vai, tė­vai ir mo­ ky­to­jai ofi­cia­liai pa­si­skun­dė Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jai dėl drau­di­mo ab­sol­ ven­tams iš­va­žiuo­ti. Jų nuo­mo­ne, tai pa­žei­džia Li­sa­bo­nos su­tar­tį.

Dau­ge­lis ar­gu­men­ta­vo, kad nau­jos prie­mo­nės prieš­ta­rau­ ja pa­čios Veng­ri­jos įsta­ty­mams.

Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo šį klau­si­mą, bet ga­liau­siai pa­li­ko įsta­ty­mą ga­lio­ti.

Stu­di­juo­ti – į už­sie­nį

27 me­tų trum­pap­lau­kė ru­daa­ kė ak­ty­vis­tė Do­rot­tya Kar­say su­ pran­ta G.Bir­ta­la­no ir ki­tų jau­nuo­ lių nu­si­vy­li­mą. „Mes užau­go­me vi­sai ne to­kia­ me pa­sau­ly­je, – sa­kė ji. – Kai mes au­go­me, sva­jo­jo­me apie per­mai­ nas. Žen­gė­me į de­mok­ra­ti­ją, į ES, ir Veng­ri­ja tu­rė­jo tap­ti ki­to­kia, ge­ ra vie­ta gy­ven­ti. Bet da­bar aiš­kė­ ja, kad tai ne ta vie­ta, kur no­rė­tu­ me gy­ven­ti.“ D.Kar­say ne­si­ste­bi ap­klau­sų re­ zul­ta­tais, ku­rie ro­do, kad kas ant­ ras veng­ras iki 30-ies svars­to iš­ va­žiuo­ti į už­sie­nį. „Da­bar, įsi­ga­lio­jus šiam nau­ jam įsta­ty­mui, bus dar pa­pras­ čiau ir leng­viau iš­va­žiuo­ti stu­ di­juo­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­te, nes žmo­nės tu­rės dau­giau ga­li­my­bių ir nie­kas jiems ne­nu­ro­di­nės, ką da­ry­ti ir ką stu­di­juo­ti“, – re­ziu­ ma­vo D.Kar­say.

BBC inf.

Ant­ros ka­den­ci­jos sie­kian­tis JAV pre­ zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma vi­lio­ja rin­ kė­jus ne tik dos­ niais pa­ža­dais ir skam­biais šū­kiais, bet ir tie­siai Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se bran­di­na­mu alu­mi.

Įvaiz­dis: B.Oba­ma rin­kė­jams de­mon

B.Oba­mos Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis

Apie tai, kad ša­lies va­do­vas už as­ me­ni­nes lė­šas įsi­gi­jo ne­di­de­lę alaus da­ryk­lė­lę ir įren­gė ją Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, vi­sas pa­sau­lis su­ži­no­ jo dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, kai pre­zi­den­tas sa­vo alu­mi pa­vai­ ši­no ser­žan­tą, ap­do­va­no­tą me­da­ liu už drą­są. Šią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad B.Oba­ ma ne tik to­liau sėk­min­gai ga­mi­na alų, bet ir ve­ža­si jo su sa­vi­mi ke­ liau­da­mas po ša­lį ir vyk­dy­da­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­ją.

Ant­ra­die­nį vie­nas ame­ri­kie­tis Ajo­vos vals­ti­jo­je pre­zi­den­to pa­si­ tei­ra­vo, kaip gy­vuo­ja Bal­tų­jų rū­mų alaus da­ryk­la. B.Oba­ma ne­tuš­čia­ žo­džia­vo – pa­pra­šė pa­dė­jė­jų at­neš­ ti iš sa­vo au­to­bu­so bu­te­lį ir pa­do­ va­no­jo jį tė­vy­nai­niui. Ant bu­te­lio pui­ka­vo­si fir­mi­nė eti­ke­tė su už­ra­ šu „Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis“.

Me­dus – iš žmo­nos avi­lio

Kar­tė­lis: ne vi­si Veng­ri­jos jau­nuo­liai džiau­gia­si šia va­sa­ra, nes vy­riau­sy­bė pa­tei­kė jiems ne­ma­lo­nią staig­

me­ną.

AFP nuo­tr.

Sto­ra­sis lo­ris

Žur­na­lis­tai tuoj pat ata­ka­vo Bal­tų­ jų rū­mų at­sto­vą spau­dai Jay Car­ney klau­si­mais apie alų. Šis pa­pa­sa­ko­jo, kad pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je ga­mi­ na­mas tiek švie­su­sis, tiek tam­su­sis alus, o me­dus ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia Mi­chel­le Oba­ma. „Ra­ga­vau tik švie­sio­jo, ir jis tik­rai gai­vi­nan­tis, – įspū­džiais pa­si­da­li­jo J.Car­ney, bet dau­giau pa­sa­ko­ti at­ si­sa­kė: – Šiuo klau­si­mu ma­no ži­ nios iš­sem­tos. Pap­ras­tai, kai man

siū­lo alaus, aš ne­klau­siu, kaip jis ga­mi­na­mas, o tie­siog jį ge­riu.“ Anks­čiau B.Oba­mos pa­dė­jė­ jai pa­sa­ko­jo, kad jo da­ryk­lo­je ga­ mi­na­ma ke­le­tas rū­šių alaus, bet kiek­vie­nas jų tu­ri me­daus prie­dų, pa­vyz­džiui, „Me­daus švie­su­sis“ ir „Me­daus po­rte­ris“.

Tad B.Oba­ma įeis į is­ to­ri­ją ne tik kaip pir­ ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­ tų­jų rū­mų šei­mi­nin­ kas, pra­dė­jęs juo­se ga­min­ti alų.

Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis sau­go­ mas ypa­tin­goms pro­goms, to­kioms kaip pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je tra­ di­ciš­kai ren­gia­ma Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo ly­gos fi­na­lo per­žiū­ra, į ku­ rią kvie­čia­mi po­li­ti­kai ir Ho­li­vu­do žvaigž­dės.

Dar ke­tu­ris alaus!

Kad mėgs­ta alų, B.Oba­ma nie­ka­da ne­slė­pė. Per­nai lan­ky­da­ma­sis Ai­ri­ jo­je jis vie­šai mė­ga­vo­si alu­mi „Guin­ ness“ ir net ke­le­tą kar­tų su ki­tų ša­lių va­do­vais dėl spor­to var­žy­bų baig­ties la­ži­no­si iš dė­žės alaus.

15

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba

Ame­ri­ki­nis kiš­kė­nas

Bal­ta­sis del­fi­nas

Is­pa­ni­nė lū­šis

Di­džio­ji pan­da

Man­da­ri­ni­nė an­tis

Ka­lės dve­jus me­tus Ru­si­jos teis­mas trims pan­kų gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­rėms va­kar sky­rė dve­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­ mes už pro­tes­tą prieš Krem­lių pa­ grin­di­nė­je Mask­vos sta­čia­ti­kių šven­to­vė­je.

Ga­mi­nys: me­dus Bal­tų­jų rū­mų

nst­ruo­ja, kad yra pa­pras­tas vy­ru­kas, su ku­riuo ga­li­ma ir bo­ka­lais su­si­dauž­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

me­daus eliui ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia M.Oba­ma.

Bal­tų­jų rū­mų nuo­tr.

alaus po­li­ti­ka Kai 2009 m. Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se ki­lo skan­da­las dėl ra­si­nio skirs­ty­mo, B.Oba­ma jį ir­gi mal­ ši­no alu­mi, pa­kvie­tęs prie bo­ka­ lo pa­si­kal­bė­ti klai­din­gai su­lai­ky­tą juo­dao­dį moks­li­nin­ką Hen­ry Loui­ są Ga­te­są ir bal­tao­dį Ma­sa­ču­set­so po­li­ci­nin­ką Ja­me­są Crow­ley.

Per tri­jų die­nų rin­ki­mų tu­rą po Ajo­vos vals­ti­ją B.Oba­ma neat­ sis­py­rė ma­lo­nu­mui pa­ra­gau­ti ir vie­tos alaus, taip pat pa­vai­ši­no ir de­šim­tį Ajo­vos vals­ti­jos mu­ gės lan­ky­to­jų. Pre­zi­den­tą ap­spi­ tę ger­bė­jai vie­toj „Dar ket­ve­rius me­tus!“ ėmė skan­duo­ti „Dar ke­ tu­ris alaus!“ Se­nos tra­di­ci­jos

Tad B.Oba­ma įeis į is­to­ri­ją ne tik kaip pir­ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­ den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­tų­ jų rū­mų šei­mi­nin­kas, pra­dė­jęs ten ga­min­ti alų.

Pir­mie­ji JAV pre­zi­den­tai, tarp jų Geor­ge’as Was­hing­to­nas ir Tho­mas Jef­fer­so­nas, taip pat mė­go šį gė­ri­mą ir pa­tys ga­mi­no jį as­me­ni­nė­se alaus da­ryk­lo­se. Bet, ki­taip ne­gu B.Oba­ ma, jie da­rė tai sa­vo dva­ruo­se.

G.Was­hing­to­nas net kvies­da­vo rin­kė­jus į su­si­ti­ki­mus ir juos vai­ šin­da­vo stip­riai­siais gė­ri­mais, o pa­li­kęs po­stą ta­po stam­biu vis­kio ga­min­to­ju. Po jo JAV pre­zi­den­ to al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų spin­te­lė re­ tai bū­da­vo tuš­čia: ją už­pil­dy­da­vo Th.Jef­fer­so­no im­por­tuo­tas vy­nas,

Dėl rei­tin­gų teks pa­ko­vo­ti Prieš ket­ve­rius me­tus už­tik­rin­ta per­ ga­lė Ajo­vo­je pa­dė­jo B.Oba­mai įženg­ti į Bal­tuo­sius rū­mus. Da­bar eko­no­mi­nė pa­dė­tis, orai ir nuo­tai­kos šio­je vals­ti­jo­ je vi­siš­kai ki­to­kios.

mok­ra­tai, nors po B.Oba­mos per­ga­lės 2008 m. jo par­ti­ja tu­rė­jo 100 tūkst. re­ gist­ruo­tų rin­kė­jų per­sva­rą.

„To­kio en­tu­ziaz­mo, ko­kį ma­tė­me čia pir­mą kar­tą, jau ne­bė­ra“, – pri­pa­ži­no B.Oba­mos šios sa­vai­tės rin­ki­mų kam­ Ajo­vos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ti­ pa­ni­ja Ajo­vo­je bu­vo ge­ro­kai ny­kes­nė mas Hag­le’as. Mar­šal­tau­no mies­te pa­ nei prieš ket­ver­tą me­tų. Jis ne­va­ži­nė­ si­klau­sy­ti B.Oba­mos su­si­rin­ko 555 jo mu­gės at­rak­cio­nų elekt­ri­niais au­ žmo­nės, Os­ka­lu­so­je – 852, Bu­ne – dau­ to­mo­bi­liu­kais, su­rin­ko ma­žiau žmo­ giau nei 2 tūkst. Šie skai­čiai yra ge­ro­ nių ir da­li­jo ma­žiau pa­ža­dų. Nors se­ kai kuk­les­ni nei per rin­ki­mų kam­pa­ nas ame­ri­kie­čių po­sa­kis, kad rin­kė­ ni­ją prieš ket­ve­rius me­tus. jai bal­suo­ja už tą kan­di­da­tą, su ku­riuo Pa­si­kei­tė ir B.Oba­mos re­to­ri­ka. Nors no­rė­tų iš­ger­ti alaus, dar ne­pa­mirš­tas, kal­bė­jo apie daug nuo­sto­lių Ajo­vai ir B.Oba­mą Ajo­vos vals­ti­jos gy­ven­to­jai ki­toms vals­ti­joms pri­da­riu­sią saus­rą, pa­si­ti­ko šal­to­kai. Vie­nas pir­mų­jų Ajo­ jis nė kar­to neuž­si­mi­nė apie kli­ma­to vos vals­ti­jos mu­gės lan­ky­to­jų, ku­riam kai­tą. Ko­va su kli­ma­to at­ši­l i­mu kar­ pre­zi­den­tas no­rė­jo pa­spaus­ti ran­ką, tu su svei­ka­tos ap­sau­gos ir fi­nan­si­ su­si­rau­kė, at­si­trau­kė ir ta­rė: „Ne, ačiū.“ nio re­g u­l ia­v i­mo re­for­mo­m is 2008Apk­lau­sos ro­do, kad lapk­ri­čio 6 d. pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se su­si­rung­sian­čių B.Oba­mos ir M.Rom­ney po­pu­lia­ru­ mas Ajo­vo­je yra apy­ly­gis. Dar blo­ges­ nė nau­jie­na da­bar­ti­niam pre­zi­den­ tui – res­pub­li­ko­nai šio­je vals­ti­jo­je tu­ri dau­giau re­gist­ruo­tų rin­kė­jų ne­gu de­

Frank­li­no D.Roo­se­vel­to mėg­tas mar­ti­nis ir Bil­lo Clin­to­no pa­mėg­ ta deg­ti­nė „Gray Goo­se“.

Dau­ge­lis Jung­ti­nių Vals­ti­jų va­do­ vų var­to­jo al­ko­ho­lį, bet bu­vo ir ke­ le­tas išim­čių. Geor­ge’as W.Bus­has bū­da­mas jau­nes­nis la­bai mėg­da­

Na­dež­da To­lo­ko­ni­ko­va, Ma­ri­ja Alio­chi­na ir Je­ka­te­ri­na Sa­mu­ce­ vič pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­ li­ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos, su­si­ju­sio su jų va­ sa­rį su­reng­tu prieš Krem­lių nu­ kreip­tu pro­tes­tu prie Mask­vos pa­grin­di­nės sta­čia­ti­kių šven­to­ vės – Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ ros – al­to­riaus. „N.To­lo­ko­ni­ko­va, M.Alio­chi­ na ir J.Sa­mu­ce­vič pa­siel­gė chu­ li­ga­niš­kai, tai – šiurkš­tus vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mas, ro­dan­tis aki­vaiz­dų vi­suo­me­nės ne­ger­bi­ mą, įvyk­dy­tas re­li­gi­nės nea­py­ kan­tos ir prie­šiš­ku­mo jai mo­ty­ vais ir nea­py­kan­tos ku­riai nors so­cia­li­nei gru­pei mo­ty­vais, as­ me­nų gru­pės iš anks­to su­si­ta­rus, vyk­dant pro­vo­kuo­ja­mus ir įžei­ džia­mus veiks­mus re­li­gi­nia­me pa­sta­te, at­krei­piant dau­gy­bės ti­ kin­čių pi­lie­čių dė­me­sį“, – va­kar skai­ty­da­ma nuo­spren­dį pa­reiš­ kė Mask­vos Cha­mov­ni­kų teis­mo tei­sė­ja Ma­ri­na Sy­ro­va. „Bū­da­mos šven­to­vės prie­šal­ to­ri­nė­je da­ly­je, ei­da­mos nuo pa­ ky­los sa­kyk­los link, į ku­rias įei­ti lan­ky­to­jams griež­tai drau­džia­ma, maž­daug vie­ną mi­nu­tę, ve­da­mos re­li­gi­nės nea­py­kan­tos ir prie­šiš­ ku­mo jaus­mų, šū­ka­vo, skan­da­vo ne­cen­zū­ri­nius žo­džius ir žo­džius, ku­rie įžei­džia esan­čiuo­sius, taip pat šo­ki­nė­jo iš­kel­da­mos ko­jas, imi­tuo­da­mos šo­kius ir smo­gi­mą kumš­čiais įsi­vaiz­duo­ja­mam prie­

ši­nin­kui“, – skai­tė tei­sė­ja. Kaip ra­šo­ma nuo­spren­dy­je, įvy­ku­sia ak­ci­ja tei­sia­mo­sios aiš­kiai ir ne­ dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė sa­vo re­ li­gi­nę nea­py­kan­tą ir prie­šiš­ku­mą krikš­čio­ny­bei.

N.To­lo­ko­ni­ko­va ir jos gru­pės ko­le­gės – M.Alio­chi­na ir J.Sa­ mu­ce­vič, iš­gir­du­sios nuo­spren­ dį, grei­to­mis nu­si­šyp­so­jo vie­na ki­tai.

Prie Cha­mov­ni­kų teis­mo pa­sta­ to va­kar su­si­rin­ko be­veik 2 tūkst. „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kų ir Sta­čia­ ti­kių baž­ny­čios se­kė­jų, juos at­ski­ rai lai­kė po­li­ci­ja.

Ke­lias­de­šimt jau­nuo­lių iš­si­ sklei­dė pla­ka­tus, ku­riuo­se pa­ vaiz­duo­tos mer­gi­nos spal­vo­to­ mis ba­lak­la­vo­mis, sto­vin­čios už gro­tų, ir ėmė skan­duo­ti: „Ra­ga­ nas ant lau­žo!“ Liu­di­nin­kai ma­tė, kaip po­li­ci­ja į lau­kian­čius mik­roau­to­bu­sus ve­ dė ke­lis „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kus, tarp jų – ra­di­ka­lių kai­rių­jų ly­de­rį Ser­ge­jų Udal­co­vą.

Nuosp­ren­dis pa­skelb­tas tą pa­ čią sa­vai­tę, kai V.Pu­ti­nas mi­ ni šim­tą sa­vo tre­čios ka­den­ci­jos Krem­liu­je die­nų, per ku­rias jau įve­dė nau­jas bau­das ir su­var­žy­ mus pro­tes­tams bei po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios gau­na pa­ ja­mų iš už­sie­nio.

Apk­lau­sa, ku­rios re­zul­ta­tus penk­ta­die­nį pir­ma­ja­me pus­la­py­ je pa­skel­bė vers­lo dien­raš­tis „Ve­ do­mos­ti“, ro­do, kad pri­ta­ri­mas V.Pu­ti­nui su­ma­žė­jo iki 48 pro­c.

– tiek, kiek bu­vo su­ma­žė­jęs iš­ kart po rin­ki­mų. Ge­gu­žę, kai vy­ ko pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja, pri­ ta­ri­mas V.Pu­ti­nui bu­vo ge­ro­kai di­des­nis – 60 pro­c.

BNS inf.

ai­siais bu­vo pa­g rin­d i­n iai B.Oba­mos rin­k i­mų pa­ž a­dai. Pas­t a­r uo­sius du jam pa­v y­ko įgy­ven­d in­t i, bet įsta­t y­ mas, ma­ž i­nan­t is šilt­na­m io efek­t ą su­ke­l ian­č ių du­jų emi­si­ją, už­stri­go Se­na­te. „Reu­ters“ inf.

vo svai­gin­tis, bet šio blo­go įpro­čio at­si­sa­kė dar prieš tap­da­mas pre­zi­ den­tu.

Al­ko­ho­lio ne­var­to­ja ir B.Oba­mos var­žo­vas šiuo­se pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se mor­mo­nas Mit­tas Rom­ney.

Ver­dik­tas: trys pan­kų gru­pės na­rės pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­li­

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

18p.

Lietuvos čiuožėjų pora išsiskyrė su trenere.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Ž.Bal­čiū­nai­tė: ei­siu sa­vo Rug­sė­jo 5-oji – ma­ra­to­ni­nin­kės Ži­vi­lės Bal­čiū­nai­tės su­grį­ži­mo į di­dį­jį spor­tą die­na. Po dve­jų me­tų disk­va­li­fi­ka­ci­jos spor­ti­nin­kė kal­ba apie nau­jus sie­kius, lū­kes­čius ir li­ki­mo pa­do­va­no­tą lai­ mę, ku­ri su­ge­bė­jo už­glais­ty­ti skau­du­lį dėl ne­tei­sy­bės.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Ko­kie su­grį­ži­mo į di­dį­jį spor­ tą lū­kes­čiai ir tiks­lai? – pa­klau­ sė­me 33 me­tų spor­ti­nin­kės.

– Kop­ti aukš­tyn. No­riu pa­siek­ti dar ge­res­nių re­zul­ta­tų.

– Dve­ji me­tai, kai ne­ga­lė­jo­te da­ ly­vau­ti var­žy­bo­se, bu­vo sun­kūs?

– Man tie me­tai pra­bė­go la­bai grei­tai. Tie­siog skaus­min­ga, kad nu­teis­ta bu­vau be pa­grin­do. Net ne­sup­ra­tau, ko­dėl tai įvy­ko. Po Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių su­pra­ tau, kad tei­sy­bės nė­ra. Juk ne vie­nas ga­lė­jo pa­ste­bė­ti, kaip su mū­siš­kiais yra el­gia­ma­si: keis­ti tei­sė­jų spren­ di­mai bok­si­nin­ko Eval­do Pet­raus­ko at­žvil­giu pus­fi­na­ly­je, dis­ko me­ti­kui Vir­gi­li­jui Alek­nai ne­bu­vo leis­ta re­

gist­ruo­ti sa­vo dis­ko, ne­leis­ta keis­ti dvi­ra­ti­nin­kės rink­ti­nė­je. Įsi­ti­ki­nau, kad ma­žoms vals­ty­bėms nė­ra tai­ ko­mi tei­sy­bės prin­ci­pai. La­bai vis­ kas keis­tai. Aust­ros Sku­jy­tės at­ve­jis tie­siog neį­ti­ki­mas. Atė­nų olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se aš taip pat bu­vau ne­ val­giu­si, fi­ni­šą spor­ti­nin­kės pa­sie­kė de­vin­tą va­lan­dą va­ka­ro, o kam­ba­ rį olim­pi­nia­me kai­me­ly­je pa­sie­kiau tik pu­sę dvie­jų nak­ties. Ta­da po­li­

2

me­tus be maratono praleido Ž.Balčiūnaitė.

Ryž­tas: spor­ti­nin­kės tei­gi­mu, disk­va­li­fi­ka­ci­ja pri­dė­jo tik dar dau­giau no­ro ir at­kak­lu­mo.

Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.

ci­nin­kų bu­vau ap­kal­tin­ta al­ko­ho­lio var­to­ji­mu. O aš tie­siog bu­vau ne­ val­giu­si ir ne­gė­ru­si, nes ap­link tik vi­so­kius li­mo­na­dus siū­lo. Ar to­kie mū­sų spor­ti­nin­kų tam­py­mai yra nau­din­gi?

– Iš tie­sų, prii­mant spren­di­ mą jus disk­va­li­fi­kuo­ti, ne­ma­ žą vaid­me­nį at­li­ko ir Lie­tu­vos leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ ja. Ne kar­tą yra te­kę gir­dė­ti, kad fe­de­ra­ci­jos sa­vo spor­ti­nin­kus gi­na, ta­čiau šį­kart vis­kas bu­vo at­virkš­čiai...

– Ma­nau, kad fe­de­ra­ci­jos vaid­muo bu­vo tik­rai ne­ma­žas. Iš pra­džių fe­ de­ra­ci­ja ma­ne pa­lai­kė, o vė­liau vis­ kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis. Tai ma­ne nu­ste­bi­no. Ne­ži­nau, ko­dėl fe­de­ra­ci­jos va­do­vai sau­sio mė­ne­ sį nu­si­su­ko nuo ma­nęs. Pyk­čio ne­ lai­kau, ta­čiau vis­kas at­ro­do keis­tai: nuo rug­sė­jo su tre­ne­riu jau­tė­me fe­ de­ra­ci­jos pa­lai­ky­mą, vė­liau kaž­kas nu­ti­ko. Ne­sup­ra­tau, kas jiems įgė­ lė, li­kau iš­si­žio­ju­si. Nie­ka­da ne­ti­ kė­jau, kad žmo­nės taip stai­giai ga­ li pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę. Lie­tu­vos olim­pi­nis ko­mi­te­tas taip pat ne­ sup­ra­to šio fe­de­ra­ci­jos žings­nio. Po to, kai fe­de­ra­ci­ja pa­kei­tė sa­vo nuo­ mo­nę, man ne­te­ko su jais kal­bė­tis.

Tie­siog su žmo­nė­mis, ku­rie man ne­ mie­li, sten­giuo­si ne­bend­rau­ti. Ne­ si­ruo­šiu pyk­tis, esu ne­konf­lik­tiš­kas žmo­gus, tie­siog ne­no­riu bend­rau­ti, nes man yra skau­du.

– Ži­vi­le, ar sun­ku bu­vo ste­bė­ti olim­pi­nes žai­dy­nes?

– Ne, ra­mia šir­di­mi žiū­rė­jau. Nors kar­tą man pa­vy­ko olim­pi­nes žai­ dy­nes ste­bė­ti iš šo­no (juo­kia­si). Kai pa­ti da­ly­vau­da­vau, pra­ktiš­kai nie­ ko ne­ma­ty­da­vau. Šie me­tai bu­vo pa­skir­ti vi­sų spor­to ša­kų ana­li­zei.

Pas­te­bė­jau, kad ma­ra­to­ne pa­di­dė­ jo kon­ku­ren­ci­ja. Atė­nų olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se var­žė­si apie 80 spor­ti­ nin­kių, šiais me­tais jų jau bu­vo per 100. Per aš­tuo­ne­rius me­tus spor­ti­ nin­kių aki­vaiz­džiai pa­gau­sė­jo. Šis fak­tas ma­nęs nė kiek ne­gąs­di­na, dar la­biau no­ri­si stip­rė­ti.

– Jū­sų tre­ne­ris Ro­mas Sau­sai­ tis už­si­mi­nė, kad da­bar esa­ te ge­res­nės spor­ti­nės for­mos, ne­gu ka­da nors esa­te bu­vu­si.

Tai tie­sa?

– Tai spren­džia tre­ne­ris, o aš at­ sa­ky­ti į šį klau­si­mą ne­ga­liu (šyp­ so­si).

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, ką tuos dve­jus me­tus vei­kė­te?

– Spor­ta­vau. Die­na po die­nos... Po gim­dy­mo ne­spor­ta­vau dvi sa­vai­tes.

Prieš pat gim­dy­mą dar bėg­da­vau

po aš­tuo­nis ki­lo­met­rus va­ka­rais.

Vi­są lai­ką ju­dė­jau. Krū­vį su­ma­ži­ nau tik bir­že­lį. Po gim­dy­mo pra­ dė­jau vaikš­čio­ti su šiau­rie­tiš­ko­mis laz­do­mis. Me­di­kai man lei­do bė­gio­ ti, ta­čiau tam prieš­ta­ra­vo tre­ne­ris, to­dėl ke­lis mė­ne­sius ak­ty­viai vaikš­ čio­jau su laz­do­mis.

– Kaip pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mas, gi­ mus vai­ke­liui?

– At­si­ra­do dar di­des­nis no­ras ko­ vo­ti. Da­bar jau­čiu stip­res­nę mo­ ty­va­ci­ją ei­ti į prie­kį ne tik dėl sa­ vęs, ta­čiau ir dėl vai­ko. Vai­kas į ma­no gy­ve­ni­mą at­ne­šė lai­mę, ku­ ri už­glais­tė vi­są skaus­mą. Li­ki­mas vie­nur nu­skriau­dė, ki­tur su­tei­kė džiaugs­mo. Ge­rai, kad bent šio­je sri­ty­je ne­pa­šykš­tė­jo.

Man tie me­tai pra­bė­ go la­bai grei­tai. Tie­ siog skaus­min­ga, kad nu­teis­ta bu­vau be pa­grin­do.

– Kaip ma­no­te, iš kur pa­vel­dė­ jo­te ko­vo­to­jos dva­sią?

– Ma­nau, tai pa­vel­dė­jau iš sa­vo ma­mos. Jei­gu kal­ba­me apie disk­ va­li­fi­ka­ci­ją, tie­siog ži­nau, kad ma­ne nu­bau­dė už nie­ką. Jei­gu pa­ti bū­čiau kaž­ko pri­si­dir­bu­si, grauž­tų vi­di­nis kir­mi­nas „na va, kaž­ko už­ val­giau, kaž­ką pa­da­riau ne taip“.

Da­bar vis­kas ki­lo iš nie­kur. Nie­ ko ne­pri­si­dir­bau. Grauž­čiau­si po var­žy­bų, jei ži­no­čiau, kad pa­da­ riau tak­ti­nių klai­dų. O da­bar ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti: nie­ko ne­var­to­jau.

Ne­tu­riu dėl ko grauž­tis. Bū­tent to­ dėl spor­tuo­ju iki šiol ir gal­vo­ju apie nau­jus tiks­lus spor­te. Ne­nu­lei­dau ran­kų.

– Ne­bi­jo­te, kad jū­sų su­grį­ži­mas su­kels daug ne­ga­ty­vių kal­bų, ap­kal­bų?

– Ži­nau, kad aš to ne­gir­dė­siu. Ei­siu sa­vo ke­liu pir­myn. Man ga­li sa­ky­ ti, ką tik no­ri. Aš siek­siu sa­vo tiks­ lų. Kal­ban­tie­ji apie ma­ne ne­nu­gy­ vens ma­no gy­ve­ni­mo, aš pa­ti ku­riu sa­vo gy­ve­ni­mą.

– Šiuo me­tu esa­te sto­vyk­lo­je Pa­lan­go­je...

– Taip, esu čia su vai­ke­liu. Die­ nos bė­ga la­bai grei­tai. Tik at­si­ke­ liu, pa­mai­ti­nu vai­ką, ta­da vai­ke­ lį iš­lei­džiu su ma­ma, o pa­ti sa­vais ke­liais – spor­tuo­ti. Po dvie­jų ar tri­ jų va­lan­dų vėl bū­nu su vai­ku. Vė­ liau – va­ka­ri­nė tre­ni­ruo­tė, po ku­ rios vėl vi­są dė­me­sį ski­riu vai­ke­liui.

17

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

sportas Beis­bo­li­nin­kai – tarp eli­to

Pra­leis tur­ny­rą

Pra­dė­jo per­ga­le

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­ je jau­nu­čių ko­man­da tu­ri ga­li­ my­bę žais­ti su pa­sau­lio beis­ bo­lo eli­tu. Lietuviai varžysis su Mek­si­ka, Tai­va­nu, Ku­ba, Ve­ne­sue­la, Bra­zi­li­ja, Ar­gen­ti­ na, Aru­ba, Ba­ha­momis, Hon­ kon­gu, Ni­ka­rag­va, Hon­dū­ru, In­do­ne­zi­ja, Vo­kie­ti­ja, Ita­li­ja ir Uk­rai­na.

26-erių Ra­fae­lis Na­da­lis nu­ spren­dė ne­da­ly­vau­ti pa­sku­ ti­nia­me šį se­zo­ną „Di­džio­ jo kir­čio“ se­ri­jos tur­ny­re – at­ vi­ra­me JAV čem­pio­na­te. Is­ pa­nas Vimbldono turnyre pa­ tyrė ke­lio trau­mą. Šiuo me­tu tre­čia pa­sau­lio ra­ke­tė R.Na­ da­lis „US Open“ yra lai­mė­jęs 2010 m.

Lie­tu­vos mer­gi­nų jau­ni­mo (iki 20 me­tų) krep­ši­nio rink­ti­ nė per­ga­le pra­dė­jo še­šio­li­kos ko­man­dų Eu­ro­pos čem­pio­ na­tą Veng­ri­jo­je. Ke­tu­rių eki­pų A gru­pės turnyro pirmajame ma­če lie­tu­vės 71:66 (21:18, 15:16, 16:19, 19:13) pri­ver­ tė pa­si­duo­ti Lat­vi­jos bend­ raam­žes.

ke­liu pir­myn Taip vis­ką ir de­ri­na­me, daug ju­da­ me. Vi­są die­ną bū­nu ant ko­jų, su­ kuo­si kaip vo­ve­rė ra­te.

– Pir­ma­sis jū­sų star­tas bus Vil­ niu­je, lapk­ri­tį lauks bė­gi­mas Ja­po­ni­jo­je. Ne­si­jau­di­na­te prieš šiuos star­tus?

– Kol kas dar ne. Į bė­gi­mą Vil­niu­ je, ku­ris yra skir­tas ko­vai su krū­ ties vė­žiu, žiū­riu kaip į pa­gal­bą. Tai šven­tė, ren­gi­nys, ku­ris pa­de­da su­ rink­ti pi­ni­gė­lių ge­ram tiks­lui.

– Prieš star­tą Ja­po­ni­jo­je nu­ma­ to­ma ko­kia nors sto­vyk­la už­ sie­ny­je ar lik­si­te Lie­tu­vo­je?

– Dar ne­ži­no­me, nes fi­nan­sai kol kas ne­džiu­gi­na. Jo­kio rė­mi­mo iš fe­ de­ra­ci­jos da­bar ne­gau­na­me jau pu­ sant­rų me­tų. Ne­ži­nau, ar jis yra nu­ ma­ty­tas po rug­sė­jo 5 d., kai baig­sis ma­no disk­va­li­fi­ka­ci­jos ter­mi­nas.

Su­sior­ga­ni­zuo­ti sto­vyk­lą Pa­lan­go­je pa­dė­jo ma­no pa­žįs­ta­mas, su ku­riuo anks­čiau kar­tu tre­ni­ra­vo­mės. Dėl to ir yra skau­du: pa­tys su tre­ne­riu su­ ko­mės, dė­jo­me ne­ma­žai pa­stan­gų tė­vy­nės la­bui, o vė­liau tie­siog nu­ tin­ka toks da­ly­kas. Jau se­niau­siai ga­lė­jau grą­žin­ti būs­to pa­sko­lą ban­ kui ir ne­sė­dė­čiau sko­lo­se. Vi­sus pi­

ni­gus ki­šau tam, kad ga­lė­čiau at­sto­ vau­ti Lie­tu­vai.

– Tu­ri­te pro­ble­mų su ban­kais?

– Ne, ta­čiau pa­sko­lą mo­ku iki šiol.

Juk ga­lė­da­vau pi­ni­gus, ku­riuos iš­leis­da­vau sto­vyk­loms, ati­duo­ ti ban­kui. Ir tre­ne­ris ki­šo sa­vo pi­ ni­gus, ir aš ki­šau. Kai ko­vo­jo­me dėl tei­sy­bės, krapš­tė­me pa­sku­ti­ nius pi­ni­gus. To­dėl skau­du, kad tė­vy­nė ne­pa­lai­ko, kai tiek jai yra ati­duo­ta. Ko­vo­ti li­ko­me dvie­se su tre­ne­riu. Net­gi, kai rei­kė­jo ruoš­tis pa­sau­lio čem­pio­na­tui Osa­ko­je ir va­žia­vo­me į kal­nus, pi­ni­gų ne­bu­ vo. Ta­da su­si­mo­kė­jo­me 30 tūkst. li­tų iš sa­vo ki­še­nių. Iš sa­vo ki­še­ nės esa­me pa­klo­ję apie 200 tūkst. li­tų, ir nie­kam tai nė­ra įdo­mu.

Vi­sur at­sto­va­vo­me Lie­tu­vai. Ne­ lik­da­vo lai­ko ko­mer­ci­niams tur­ ny­rams, ku­riuo­se su tre­ne­riu ga­ lė­jo­me už­si­dirb­ti pi­ni­gų pa­do­riam gy­ve­ni­mui. Tei­sin­gai pa­sa­kė Lau­ra Asa­daus­kai­tė... Juk pas mus nie­ ko nė­ra – net ba­zių. Tu­ri­me tai, ką pa­tys su­si­ku­ria­me. Spor­ti­nin­kams juk rei­kia ir rea­bi­li­ta­ci­jos, poil­sio.

Pa­ban­dy­ki­te lūž­tan­čio au­to­mo­bi­ lio ne­nu­vai­ruo­ti į ser­vi­są. Juk su­ by­rės. Su žmo­gu­mi tas pa­ts. Jei­

gu ne­pri­si­žiū­rė­si, su­by­rė­si ir bū­si nie­kam ne­rei­ka­lin­gas. Juk nu­va­ry­ tus ark­lius nu­šau­na. Mū­sų vals­ty­ bės to­kia po­li­ti­ka – rė­mi­mą gau­ ni, kai tu­ri me­da­lį. O iki tol, kaip spor­ti­nin­kas ruo­šia­si star­tams?

Ge­rai, kad pa­čio­je pra­džio­je man pa­d ė­j o ma­m a, drau­gai, vė­l iau tre­ne­ris. Dar vė­liau at­si­ra­do rė­ mė­jų, kaž­kaip su­ko­mės, pra­dė­jo­ me da­ly­vau­ti ko­mer­ci­niuo­se tur­ ny­ruo­se. Ne­cyp­sė­jo­me, kad mums kaž­ko trūks­ta, ta­čiau skau­du pa­ si­da­rė po ki­lu­sio skan­da­lo.

– L.Asa­daus­kai­tė drą­siai pra­ bi­lo...

– Šau­nuo­lė!

– Ar ti­ki­te, kad kas nors pa­si­ keis po to­kių kal­bų?

– Ne­la­bai. Vi­sa­da tre­ne­riui sa­kau, kad man jo­kio skir­tu­mo: spor­ti­ nius ba­te­lius ant pe­ties ir ga­liu bėg­ ti nors ir kai­mo lau­kais. O ką da­ ry­ti spor­ti­nin­kams, ku­riems rei­kia ba­zių, sta­dio­nų? Aš ga­liu ir ak­me­ nį pa­siė­mu­si pa­si­tre­ni­ruo­ti lau­ke.

O kad nė­ra tei­sin­gos sis­te­mos mū­ sų vals­ty­bė­je nei me­ne, nei moks­le, nei spor­te, jau se­niai yra aiš­ku. Vi­ sur jovalas. Bai­su net gi­lin­tis.

Dosjė Gimė 1979 m. balandžio 3 d. Vil-

niuje.

užėmė 3 vietą, Dublino maratone – 3 vietą.

1995 m. pradėjo lankyti lengvosios

2004 m. Los Andželo maratone už-

atletikos treniruotes. Pirmasis jos treneris buvo Juozas Garalevičius.

ėmė 3 vietą. Atėnų olimpinėse žaidynėse – 14 vieta.

1996 m. tapo Lietuvos kroso čem-

2004 m. pasiekė pirmąjį Lietuvos

pione. Tais pačiais metais pateko į Lietuvos lengvosios atletikos rinktinę, tapo Baltijos šalių mačo nugalėtoja 3000 m distancijoje.

rekordą – 2.27:28 val. Tokijo maratone iškovota 5 vieta.

1997 m. Geteborge Europos čem-

pionate (iki 23 metų) 10 tūkst. m distancijoje iškovojo 5 vietą, šį pasiekimą pakartojo po dvejų metų Amsterdame.

2000 m. Frankfurte pirmą kar-

tą įveikė maratono trasą. Laikas – 2.40:53 val. ir iškovota 8 vieta.

2001 m. Hamburge pasiekė Euro-

pos rekordą maratono distancijoje per 2.35:18 val. (sportininkų iki 23 metų kategorijoje).

mė 4 vietą maratono distancijoje.

Nuo 2006 m. pradėtas rengti tarp-

Kau­n o „Žal­g i­r io“ krep­š i­n io ko­ man­d os tre­n i­r uo­č ių sto­v yk­l a star­t uos atei­n an­č ią sa­v ai­t ę, ta­ čiau da­l is žal­g i­r ie­č ių jau pra­ dė­j o pa­s i­r en­g i­m ą nau­j a­j am se­ zo­n ui.

Šio­mis die­no­mis pu­sei „Žal­gi­rio“ žai­dė­jų bu­vo at­lik­ti svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mai ir spe­cia­lūs tes­tai, lei­ sian­tys įver­tin­ti žai­dė­jų fi­zi­nę būk­lę bei su­for­muo­ti in­di­vi­dua­ lius po­rei­kius ati­tin­kan­čią fi­zi­nio ren­gi­mo pro­gra­mą.

Dau­giau­sia iš­tver­mės iš krep­ši­ nin­kų pa­rei­ka­la­vo sun­kė­jan­čio krū­vio bė­gi­mo tes­tas. Žal­gi­rie­čiai vie­nas po ki­to at­vy­ ko į Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­ de­mi­jos (LKKA) Tai­ko­mo­sios fi­ zio­lo­gi­jos ir svei­ka­tos ug­dy­mo ka­ted­rą, kur fi­zio­lo­gi­jos spe­cia­ lis­tai ty­rė pir­mą­ją gru­pę žal­gi­

rie­čių. Min­dau­gas Kuz­mins­kas, Ta­das Kli­ma­vi­čius, Vy­te­nis Lip­ ke­vi­čius, Adas Juš­ke­vi­čius ir bro­ liai Darjušas ir Kšyštofas Lav­ri­ no­vi­čiai at­li­ko įvai­rius pra­ti­mus, ku­rių re­zul­ta­tai bu­vo fik­suo­ja­mi ir vė­liau bus vi­sa­pu­siš­kai iša­na­ li­zuo­ti.

Dau­giau­sia iš­tver­mės iš krep­ ši­nin­kų pa­rei­ka­la­vo sun­kė­jan­čio krū­vio bė­gi­mo tes­tas: žal­gi­rie­ čių ju­de­sius ir kvė­pa­v i­m ą fik­ sa­vo įvai­rūs da­vik­liai, o žai­dė­jų vei­dą den­gė spe­cia­li kau­kė. „Su šia kau­ke bro­lis at­ro­do kaip ter­mi­na­to­rius. Rei­kia jo nuo­ trau­kas nu­siųs­ti vi­siems var­žo­ vams – iš kar­to pa­si­duos“, – apie Kšyš­to­fo iš­vaiz­dą juo­ka­vo D.Lav­ ri­no­vi­čius.

Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je to­kius pa­č ius tes­t us at­l iks ir į Kau­ ną at­vyk­sian­tys „Žal­gi­rio“ le­ gio­nie­riai. Kiek vė­liau nuo pa­ tik­ri­ni­mo neiš­si­suks ir Lie­tu­vos rink­t i­n ei olim­p i­n ė­se žai­dy­n ė­ se at­sto­va­vę Pau­lius Jan­kū­nas, Man­tas Kal­n ie­t is ir Ri­m an­tas Kau­kė­nas.

VD, zal­gi­ris.lt inf.

2008 m. Pekino olimpiadoje užė-

mė 11 vietą maratono distancijoje.

2010 m. Europos lengvosios atleti-

Laisvalaikio pomėgiai: dailė, tea-

tras, kinas.

mė 6 vietą.

Pa­tik­ri­no dalies žal­gi­rie­čių svei­ka­tą

tautins 10 km bėgimas „Bėkime kartu su Ž.Balčiūnaite“.

2003 m. Los Andželo maratone

nerį Romą Sausaitį.

2001 m. Hamburgo maratone užė-

ci­jos spor­ti­nin­kei Lie­tu­vo­je ma­ra­ to­no dis­tan­ci­jo­je ne­bu­vo ly­gių.

2006 m. Europos čempionate užė-

ėmė 4 vietą.

2001 m. pradėjo treniruotis pas tre-

Ly­de­rė: iki ne­lem­tos disk­va­li­fi­ka­

ėmė 2 vietą, Budapešte pusės maratono distancijoje – 1 vietą, Tokijo maratone – 2 vietą (Lietuvos rekordas – 2.25:15 val.).

2002 m. Hamburgo maratone už-

pedagoginį universitetą ir įgijo trenerio sporto mokytojo specialybę.

jo bro­lis at­ro­dė tar­si le­gen­di­nio Ar­nol­do Schwar­ze­neg­ge­rio su­vai­ din­tas ro­bo­tas ky­bor­gas.

Do­nal­do Ur­nie­žiaus (zalgiris.lt) nuo­tr.

2005 m. Los Andželo maratone už-

kos čempionate Barselonoje iškovojo aukso medalį. Tačiau ištyrus per čempionatą iš sportininkės paimtą mėginį, sportininkė buvo suspenduota – įtarimą sukėlė leistiną normą viršijantis testosterono kiekis. Bėgikė kategoriškai paneigė vartojusi dopingą, o tyrimų rezultatus aiškino menstruacijas skatinančio hormoninio preparato „Dufaston“ poveikiu.

2001 m. sportininkė baigė Vilniaus

Ter­mi­na­to­rius: anot D.Lav­ri­no­vi­čiaus (kairėje), su spe­cia­lia kau­ke

Pauzė: atliekant procedūras M.Kuzminskui teko neįprastas amplua.

18

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

sportas Var­žo­si Kau­ne

Pra­de­da ang­lai

Šiau­lie­tės pa­si­trau­kė

Kau­ne pra­si­dė­jo Eu­ro­pos sen­ jo­rų grei­tų­jų šach­ma­tų čem­ pio­na­to ba­ta­li­jos. Į star­tą sto­ jo 71 žai­dė­jas, iš ku­rių 15 – da­ mos. Iš vi­so pir­me­ny­bė­se da­ ly­vau­ja 13 Eu­ro­pos ša­lių šach­ ma­ti­nin­kai. Šian­dien Kau­ne pra­si­de­dan­čio­se Se­no­jo že­my­ no pir­me­ny­bė­se var­žy­sis dar dau­giau Eu­ro­pos ša­lių – 20.

Jau šį sa­vait­ga­lį pra­si­de­da po­ pu­lia­riau­sios pa­sau­ly­je Ang­ li­jos „Pre­mier“ ly­gos čem­ pio­na­tas. „Šie­met ly­go­je žais trys nau­jos ko­man­dos – „Rea­ ding“, „Sout­hamp­ton“ ir „West Ham Uni­ted“. Jos užė­ mė pir­mą­sias tris vie­tas že­ mes­nė­je ly­go­je – „Cham­ pions­hip“ pir­me­ny­bė­se.

Mo­te­rų UE­FA Čem­pio­nių ly­gos pir­mo­jo eta­po at­ran­kos tur­ ny­rą bai­gė Lie­tu­vos čem­pio­nė Šiau­lių „Gint­ra-Uni­ver­si­te­tas“.

Mū­siš­kės gru­pės tur­ny­re Slo­ vė­ni­jo­je taip ir ne­pa­ty­rė per­ ga­lės džiaugs­mo – pra­lai­mė­ jo vi­sus tris su­si­ti­ki­mus sa­vo var­žo­vėms iš Slo­vė­ni­jos, Tur­ki­ jos ir Švei­ca­ri­jos.

Lietuvos čiuo­žė­jai – be gar­sio­sios tre­ne­rės Apie star­tą So­čio olim­pia­do­je sva­jo­jan­čios Lie­tu­vos le­do šo­kė­jų po­ros Isa­bel­los To­bias ir Dei­vi­do Stag­niū­no kar­je­ro­je – ne­ma­ žas po­sū­kis. Nau­jam se­zo­nui čiuo­žė­jai ruo­šis be gar­sio­sios tre­ ne­rės iš Ru­si­jos Ma­ri­nos Zu­je­vos.

Klai­dos: Ma­ke­do­ni­jo­je mū­sų rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kai var­go aikš­tė­je, o

ša­lies fut­bo­lo va­do­vams te­ko rau­do­nuo­ti dėl is­to­ri­jos ži­nių spra­gų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Į LFF – ne­pa­si­ten­ki­ni­mo žai­bai iš Ma­ke­do­ni­jos Neap­dai­rūs Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos (LFF) spren­di­mai su­kė­ lė tarp­tau­ti­nį są­my­šį. Ma­ke­do­ni­ jos ka­ra­lių Pi­ly­pą II grai­ku ap­šau­ kę mū­sų ša­lies fut­bo­lo funk­cio­ nie­riai Bal­ka­nų ša­ly­je su­kė­lė di­ džiu­lę ne­pa­si­ten­ki­ni­mo aud­rą.

Skan­da­las ki­lo po to, kai anon­suo­ da­mi tre­čia­die­nį Skop­jės mies­te vy­ku­sias drau­giš­kas kont­ro­li­nes rung­ty­nes tarp Ma­ke­do­ni­jos ir Lie­tu­vos rink­ti­nių LFF ko­mu­ni­ ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jai su­ si­pai­nio­jo is­to­ri­niuo­se fak­tuo­se ir įvė­lė klai­dą fe­de­ra­ci­jos ofi­cia­lia­ me tink­la­lapy­je.

In­ter­ne­to sve­tai­nė tei­gė, kad Skop­jės sta­dio­nas, ku­ria­me vy­ko rung­ty­nės, va­di­na­mas Grai­ki­jos ka­ra­liaus Pi­ly­po II var­du. Bū­tent šie tei­gi­niai bu­vu­sio­je Ju­gos­la­vi­ jos res­pub­li­ko­je sukėlė įnir­šį.

Grai­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos po­li­ ti­niai san­ty­kiai įtemp­ti jau ant­rą de­šimt­me­tį. Nuo pat Ma­ke­do­ ni­jos res­pub­li­kos įkū­ri­mo Grai­ ki­ja pyks­ta už pa­si­sa­vin­tą is­to­ ri­nių že­mių pa­va­di­ni­mą, vė­lia­vą ir blo­kuo­ja skur­džios vals­ty­bės pla­nus bei vil­tis įsi­lie­ti į eu­roat­ lan­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas. At­sis­ky­ ru­si nuo Ju­gos­la­vi­jos, Ma­ke­do­ ni­ja su­s i­g rą­ž i­n o sa­vo pir­m ą­j ą vė­lia­vą – va­di­na­mą­ją Ver­gi­nos sau­lę, Alek­sand­ro Ma­ke­do­nie­ čio sim­bo­lį, tu­rė­ju­sią 16 trum­pų spin­du­lių. Šis spren­di­mas ypač ne­pa­ti­ko grai­kams, ku­rie pa­rei­ ka­la­vo pa­keis­ti vals­ty­bės var­dą ir vė­lia­vą. Ma­ke­do­ni­jai ne­su­ti­ kus, grai­kai pra­dė­jo po­rą me­ tų tru­k u­s į eko­n o­m i­n į em­bar­ gą, ku­ris dar la­biau nu­skur­di­no ir taip ne per­ne­lyg tur­tin­gą ša­ lį. Po­li­ti­niai san­ty­kiai kiek at­ ši­lo ir sta­bi­li­za­vo­si tik tuo­met,

kai Ma­ke­do­ni­ja su­ti­ko pa­keis­ ti vė­lia­vą, o prie vals­ty­bės var­ do ofi­cia­liai vi­suo­met pri­ra­šo­ma FY­RO – For­mer Yu­gos­la­vian Re­ pub­lic of (liet. – bu­vu­si Ju­gos­la­ vi­jos res­pub­li­ka). „Ži­no­ti­na, kad Ma­ke­do­ni­jos ka­ra­lius Pi­ly­pas II nu­ga­lė­jo Grai­ ki­ją 338 me­tais prieš Kris­tų, su­ mu­šęs grai­kų ar­mi­ją su sa­vo sū­ nu­mi Alek­sand­ru Ma­ke­do­nie­čiu.

Tai bu­vo vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga lie­ tu­vių pa­sta­ba, ku­ri su­mai­šė po­ li­ti­ką su spor­tu prieš drau­giš­ kas rung­ty­nes“, – prieš dvi­ko­vą straips­ny­je „Bjau­ri Lie­tu­vos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos pro­vo­ka­ci­ja“ pik­ti­no­si ang­lų kal­ba Ma­ke­do­ni­ jos fut­bo­lo įvy­kius nu­švie­čian­tis ma­ce­do­nian­foot­ball.com.

Karš­ti pie­tie­čiai at­vė­so tik tuo­ met, kai ši „is­to­ri­nė ne­tei­sy­bė“ LFF pus­la­py­je bu­vo ati­tai­sy­ta. „Pask­li­du­si in­for­ma­ci­ja apie prie­kaiš­tus LFF dėl ne­va pro­vo­ ka­ci­jos yra tie­siog ne­su­sip­ra­ti­mas ir klai­din­ga bei per­dė­ta ma­ke­do­ nų ži­niask­lai­dos in­terp­re­ta­ci­ja, – taip ofi­cia­liu pra­ne­ši­mu sa­vo is­ to­ri­jos ži­nių spra­gas ban­dė lo­py­ti LFF. – Sta­dio­nas bu­vo pa­va­din­tas „grai­kų ka­ra­liaus Pi­ly­po II“ var­du sie­kiant ne in­terp­re­tuo­ti, o tik pa­ teik­ti kon­teks­tą, ir tu­rint ome­ny­ je ne da­bar­ti­nę, o An­ti­ki­nę Grai­ ki­ją.“ Anot LFF va­do­vų, jo­kių prie­ kaiš­tų iš Ma­ke­do­ni­jos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos at­sto­vų ne­bu­vo su­lauk­ta nei prieš rung­ty­nes, nei po jų.

Drau­giš­kas rung­ty­nes, ku­ rios bu­vo re­pe­ti­ci­ja prieš rug­sė­ jo pra­džio­je pra­si­de­dan­čias 2014ųjų pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ran­kos ko­vas, 1:0 lai­mė­jo Ma­ke­do­ni­jos fut­bo­li­nin­kai.

VD inf.

Ant­rus me­tus kar­tu čiuo­žian­tys ir 15 vie­tą tarp 117 po­rų pa­sau­lio ledo šo­kių rei­tin­guo­se uži­man­tys lie­tu­ vis ir ame­ri­kie­tė iki šiol tu­rė­jo du tre­ne­rius. Be ru­sės M.Zu­je­vos, jie kar­tu dir­bo ir su Igo­riu Špil­ban­ du. Vis dėl­to tarp dai­lio­jo čiuo­ži­ mo pa­sau­ly­je neišs­ki­ria­mu due­tu lai­ky­tos tre­ne­rių po­ros šią va­sa­rą per­bė­go juo­da ka­tė.

Mes vi­sa­da bū­si­ me dė­kin­gi M.Zu­je­ vai. Už tai, ką ji da­vė mums kaip spor­ti­ nin­kams ir as­me­ny­ bėms.

Su­sik­los­čius to­kioms ap­lin­ky­ bėms, M.Zu­je­va li­ko dirb­ti Det­ roi­to „Ar­tic Club“ le­do are­no­je, o jos bu­vęs bend­ra­žy­gis pra­dė­jo tre­ ni­ruo­ti spor­ti­nin­kus vi­sai ne­to­ li esan­čio­je ki­to­je šio au­to­mo­ bi­lių pra­mo­nės cent­ro le­do are­no­je „No­vi Ice Are­na“. Šios ne­t i­k ė­tos per­m ai­ nos su­jau­kė dau­ge­lio čiuo­ žė­jų pla­nus. Olim­pi­niai čem­ pio­nai iš Ka­na­dos Tes­sa Vir­tue ir Scot­tas Moi­ras, pa­sau­lio čem­ pio­nai Ma­ryl Da­vis ir Char­lie White‘as bei bron­zi­niai pri­zi­nin­ kai Ma­ja ir Alek­sas Ši­bu­ta­niai iš JAV nu­spren­dė lik­ti tre­ni­ruo­tis su M.Zu­je­va, o lie­tu­viams to­liau įgū­ džius to­bu­lin­ti pa­dės I.Špil­ ban­das. „Po il­gų ir sun­kių ap­mąs­ty­ mų nu­spren­dė­me pra­neš­ti, kad tre­ni­ruo­si­mės pas Igo­rį. Mes vi­ sa­da bū­si­me dė­kin­gi Ma­ri­nai Zu­ je­vai. Už tai, ką ji da­vė mums kaip spor­ti­nin­kams ir as­me­ny­bėms.

Mes il­gė­si­mės čiuo­žė­jų, lie­kan­ čių Kan­to­ne, su ku­riais bu­vo­me kaip vie­na di­de­lė šei­ma. Kad ir kas nu­tik­tų, mū­sų šil­ta drau­gys­ tė tik­rai tuo ne­si­baigs“, – so­cia­ li­nio tink­lo sa­vo pa­sky­ro­je pra­ne­ šė čiuo­žė­jai.

Atei­nan­tį se­zo­ną I.To­bias ir D.Stag­niū­no po­ra ke­ti­na da­ly­ vau­ti Eu­ro­pos bei pa­sau­lio čem­

pio­na­tuo­se, pres­ti­ži­nė­se „Grand Prix“ var­žy­bo­se ir sieks ke­lia­la­pio į 2014-ųjų So­čio olim­pi­nes žai­dy­ nes. Tie­sa po dve­jų me­tų vyk­sian­ čio­je žie­mos olim­pia­do­je po­ra ga­ lė­tų da­ly­vau­ti tik to­kiu at­ve­ju, jei I.To­bias bū­tų su­teik­ta Lie­tu­vos pi­ lie­ty­bė.

Rei­kė­tų pri­min­ti, kad kar­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­ tė Da­lia Gry­baus­kai­tė olim­pi­nes D.Stag­niū­no vil­tis jau su­dau­žė – prieš ke­le­tą me­tų bu­vu­siai čiuo­

žė­jo par­tne­rei Kat­he­ri­ne Co­pe­ly Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė išim­ties tvar­ka ne­bu­vo su­teik­ta. „Jei pi­lie­ty­bė ame­ri­kie­tei ne­ bū­tų su­teik­ta ir da­bar, Lie­tu­vos čiuo­ži­mo fe­de­ra­ci­jos (LČF) pre­ zi­den­tės Li­li­jos Va­na­gie­nės tei­ gi­mu, D.Stag­niū­nas baig­tų kar­ je­rą. „Tai jis pa­ts man pa­tvir­ti­no po Eu­ro­pos čem­pio­na­to šių me­ tų pra­džio­je“, – yra sa­kiu­si L.Va­ na­gie­nė.

VD inf.

Vin­gis: stip­riau­sia Lie­tu­vos le­do šo­kė­jų po­ra šią va­sa­rą li­ko tik su vie­

nu tre­ne­riu.

„Reuters“ nuotr.

19

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

22p.

M.Vi­tuls­kis: rei­kia siek­ti aukš­čiau­sio taš­ko.

Ne­pa­tin­ka: pri­sie­ku­si skai­ty­to­ja ak­to­rė L.Kal­po­kai­tė ne­sva­jo­ja įsi­gy­ti e. kny­gų: „Nė už ką. Vi­sų pir­ma, nuo to­kios kny­gos akys la­bai pa­vargs­ta.“

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ato­sto­gos – su knyga rankose La­ga­mi­ne ar kup­ri­nė­je vi­sa­da at­si­ras vie­tos ir kny­gai. Ji – pui­ ki ato­sto­gų pa­ly­do­vė. Su kny­ga ran­ko­se ke­liau­to­jai sė­di oro uos­tuo­se, lėk­tu­vuo­se, trau­ki­niuo­se, au­to­bu­suo­se – vi­sur, kur tik drie­kia­si jų ato­sto­gų marš­ru­tai. Skai­to prie jū­ros svi­li­nant sau­lei, ant eže­ro kran­to, nors ap­lin­kui zvim­bia uo­dai.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ge­ras mo­te­riš­kas ro­ma­nas

Ak­to­rė La­ri­sa Kal­po­kai­tė rim­tus sto­rus ro­ma­nus gliau­do kaip rie­ šu­tus. Šią va­sa­rą – ne­ži­nia ke­lin­tą kar­tą – ji vėl paė­mė į ran­kas Mar­ ga­ret Mit­chell ro­ma­ną „Vė­jo nu­ blokš­ti“. Bet ar tai ne per sun­ki kny­ga ato­sto­goms?

„Ne, la­bai leng­va kny­ga, – pa­ prieš­ta­ra­vo ak­to­rė. – Pir­mą kar­tą ją per­skai­čiau bū­da­ma nėš­čia. Jau atmin­ti­nai ją at­si­me­nu. Kny­go­ je tiks­liai at­kur­ta bui­ti­nė, is­to­ri­ nė ap­lin­ka. Man la­bai pa­tin­ka to­ kie ro­ma­nai. Ka­dan­gi ra­šė mo­te­ris, ku­ri pa­ti iš to­kios ap­lin­kos ki­lu­si, la­bai tiks­liai at­kū­rė 1861–1863 m.

Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­t i­j ų pi­l ie­t i­n io

20

20

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ato­sto­gos – su ka­ro ap­lin­ką. La­bai 19 ryš­kiai nu­pieš­ti vei­ kė­jų cha­rak­te­riai, ne be rei­ka­lo

M.Mit­chell ra­šė tą ro­ma­ną ko­ne vi­są gy­ve­ni­mą.“ Vis dėl­to ak­to­rė pri­ta­ria, kad ne vi­sos kny­gos tin­ka­mos ato­sto­ goms, ir pri­si­mi­nė vie­ną epi­zo­dą iš jau­nys­tės. „Kar­tą į Pa­lan­gą at­si­ve­žiau Fio­ do­ro Dos­to­jevs­kio ro­ma­ną „Nu­si­ kal­ti­mas ir baus­mė“. Ko ne­ga­li­ma va­sa­rą pa­plū­di­my­je skai­ty­ti, tai F.Dos­to­jevs­kio. Karš­tis bei „Nu­ si­kal­ti­mas ir baus­mė“ ma­ne at­ bai­dė nuo F.Dos­to­jevs­kio il­gam. O „Vė­jo nu­blokš­ti“ – ge­ras mo­te­riš­ kas ro­ma­nas“, – pa­ti­ki­no L.Kal­ po­kai­tė.

ne­bū­na“, ku­rią skai­tė praė­ju­sią va­sa­rą. Taip pat jam di­de­lį įspū­ dį pa­da­rė ne­se­niai mi­ru­sio dai­lės kla­si­ko ta­py­to­jo Au­gus­ti­no Sa­vic­ ko „Ža­lia ty­la: Me­mua­rai“. Tai – pui­kios, įdo­mios kny­gos.

Ta­čiau B.Juod­ka pri­pa­ži­no, kad per ato­sto­gas ten­ka paim­ti į ran­ kas ir kai ku­rias moks­li­nes kny­ gas. „Šiuo me­tu ran­ko­se kaip tik lai­kau sa­vo sū­naus – vers­lo tei­ sės ad­vo­ka­to Ro­bert Juod­kos – anks­čiau pa­ra­šy­tą kny­gą „Tei­si­nės kre­di­to ri­zi­kos ma­ži­ni­mo prie­mo­ nės“. Dar ne­bu­vau jos skai­tęs, to­ dėl per šias ato­sto­gas tu­riu per­ skai­ty­ti“, – sa­kė rek­to­rius.

Už­si­sa­kė kny­gos ver­ti­mą

Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius:

Kai esi kar­je­ros žmo­gus, kai no­ri ko nors pa­siek­ti, to­ kios kny­gos yra po­ stū­mis ei­ti pir­myn – pa­lai­kan­čios, duo­ dan­čios pa­ta­ri­mų.

Ak­to­rei svar­biau­sia, kad kny­ ga bū­tų ge­ra. Ne­se­niai ji per­skai­ tė Ru­si­jos sta­čia­ti­kių baž­ny­čios is­to­ri­ją – sto­rą kny­gą, ku­ri sve­ria dau­giau kaip tris ki­log­ra­mus. „Va, to­kias kny­gas skai­tau. Ta­da ne­svar­bu, ar sau­lė plies­kia, ar už lan­go lie­tus, – sa­kė ak­to­rė. – Ar­ba to­kias, ar­ba mei­lės ro­ma­nus.“ Mei­lės ro­ma­nus ji skai­to, kai ka­ muo­ja ne­mi­ga. „Vie­toj tab­le­čių“, – po­kšta­vo La­ri­sa. Tie ro­ma­nai – pa­pras­tas rei­ka­las: per­skai­tai per nak­tį ir tuoj pat pa­mirš­ti. Ta­čiau pa­tiks­li­no, kad lie­tu­viš­kų ne­skai­ to: „Ži­nau, ko­kia mei­lė bū­na Lie­ tu­voj. To­dėl jei jau ren­kuo­si mei­ lės ro­ma­ną, tai No­ros Ro­berts.“ Gal­būt pri­sie­ku­si skai­ty­to­ja sva­jo­ja įsi­gy­ti elekt­ro­ni­nę kny­gą? „Nė už ką. Vi­sų pir­ma, nuo to­ kios kny­gos akys la­bai pa­vargs­ta.

Ir taip ga­di­ni akis skai­ty­da­mas, tai kam dar tas žyb­čio­jan­tis ek­ra­ nas? Ne“, – griež­tai ta­rė e. kny­gai L.Kal­po­kai­tė.

Ki­tų gy­ve­ni­mo pėd­sa­kais

Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­rių Be­ ne­dik­tą Juod­ką žur­na­lis­tės te­le­fo­ no skam­bu­tis už­klu­po Es­ti­jo­je. „Kaip tik ato­sto­gau­ja­me, esa­me Ta­li­ne – gim­ta­ja­me žmo­nos mies­ te. At­si­ve­žiau ir kny­gų. La­biau­siai man pa­tin­ka biog­ra­fi­nės kny­gos apie ži­no­mų žmo­nių gy­ve­ni­mą“, – dės­tė rek­to­rius. Šį kar­tą į la­ga­mi­ną jis įsi­dė­jo Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Juod­ka­zio kny­gą „Ma­žo­ ji Lie­tu­va – ma­no gim­ti­nė“. Jo­je au­to­rius pri­si­me­na sa­vo gy­ve­ni­mą Pa­gė­giuo­se, tė­vų da­ly­va­vi­mą vi­ suo­me­ni­nė­je ir po­li­ti­nė­je veik­lo­je, jų bend­ra­vi­mą su įžy­miais Ma­žo­ sios Lie­tu­vos žmo­nė­mis – Mar­ ty­nu Jan­ku­mi, En­ziu Ja­go­mas­tu, Vy­dū­nu. Rek­to­rius pa­gy­rė ži­no­mo žur­na­lis­to Lai­mo­no Ta­pi­no au­to­ biog­ra­fi­nę kny­gą „Pra­ras­to lai­ko

Sti­lis­tas Man­tas Pet­ruš­ke­vi­čius šią va­sa­rą per­skai­tė Ita­li­jo­je dir­ ban­čių žur­na­lis­tų Jur­gos ir Pau­ liaus Jur­ke­vi­čių kny­gą „Ita­li­ja“.

Tai – pui­ki ato­sto­gų kny­ga su­si­ ruo­šu­siems vyk­ti į tą ša­lį. Ir ne tik. Tai ap­skri­tai kny­ga, tin­ka­ma skai­ty­ti per ato­sto­gas, kad ir kur va­žiuo­tum. „Leng­vo tu­ri­nio, pa­ pras­ta, daug pa­ta­ri­mų – tie­siog kny­ga at­si­pa­lai­duo­ti“, – jos pliu­ sus var­di­jo Man­tas.

La­biau­siai M.Pet­ruš­ke­vi­čiui pa­ tin­ka kny­gos apie ma­dą, biog­ra­fi­ nės bei psi­cho­lo­gi­nės. Jis tie­siog die­vi­na biog­ra­fi­nes kny­gas. Ta­ čiau biog­ra­fi­ja ne­ly­gu biog­ra­fi­jai – la­biau pa­tin­ka kny­gos apie to­ kias as­me­ny­bes, mū­zas kaip Mar­ le­ne Diet­rich, Jac­que­li­ne Ken­ne­ dy, El­sa Schia­pa­rel­li. Šią va­sa­rą Man­tas skai­to biog­ ra­fi­nę kny­gą apie ma­dos iko­ną – ita­lų di­zai­ne­rę E.Schia­pa­rel­li. Tai – sto­ra kny­ga, ku­rią pa­sii­ma su sa­vi­mi kur nors va­žiuo­da­mas sa­ vait­ga­liais.

M.Pet­ruš­ke­vi­čiui te­ko įdė­ti ne­ ma­žai pa­stan­gų ir fi­nan­sų, kad tu­ rė­tų šią kny­gą. Ją ang­lų kal­ba iš­lei­ do Vo­kie­ti­jos lei­dyk­la „Tas­chen“.

Ka­dan­gi ma­dos iko­nos gy­ve­ni­mas lie­tu­vį ypač do­mi­no, jis krei­pė­si į ver­ti­mų agen­tū­rą, kad kny­gą jam iš­vers­tų į lie­tu­vių kal­bą. „Skai­ ty­da­mas no­riu vis­ką tiks­liai su­ pras­ti, – ne­slė­pė Man­tas. – Man ta kny­ga la­bai im­po­nuo­ja.“

Kar­tą į Pa­lan­gą at­ si­ve­žiau F.Dos­to­ jevs­kio ro­ma­ną „Nu­si­kal­ti­mas ir baus­mė“. Ko ne­ga­ li­ma va­sa­rą pa­plū­ di­my­je skai­ty­ti, tai F.Dos­to­jevs­kio.

Taip pat pa­šne­ko­vas ren­ka­ si ir po­pu­lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­ jos kny­gas. Vie­na jų – „Kas paė­ mė ma­no sū­rį? Ar­ba kaip priim­ti po­ky­čius dar­be ir gy­ve­ni­me“. Šią kny­gą Man­tui kaž­kas re­ko­men­da­ vo per­skai­ty­ti.

Kuo to­kios kny­gos po­pu­lia­riam vy­rui įdo­mios? „Kai esi kar­je­ros žmo­gus, kai no­ri ko nors pa­siek­ti, to­kios kny­ gos yra po­stū­mis ei­ti pir­myn –

Lais­va­lai­kis: ato­sto­gos – nuo­ty­kių

pa­lai­kan­čios, duo­dan­čios pa­ta­ ri­mų, kaip su­si­tvar­ky­ti su tuo ar anuo da­ly­ku, kaip elg­tis, – ko­ men­ta­vo Man­tas. – Bet ir to­kios kny­gos pui­kiai tin­ka per ato­sto­ gas. Iš kny­gy­nų len­ty­nų jos nie­ ka­da ne­dings.“ M.Pet­ruš­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad po­pu­lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­jos kny­ gų pa­ta­ri­mais nau­do­ja­si dar­be ir gy­ve­ni­me, taip pat žur­na­lis­tams duo­da­mas in­ter­viu, ves­da­mas te­ le­vi­zi­jos lai­das.

Man­tas nė­ra kny­gų ri­ji­kas, prie jų ne­puo­la ne­pas­vars­tęs. Jis ren­ ka­si ypa­tin­gas kny­gas, apie ku­rias sa­ko­ma: „Ši­tą tie­siog bū­ti­na per­ skai­ty­ti.“ Kny­gai jis tu­ri nu­si­teik­ ti, o kny­ga jam – ją tu­ri bū­ti leng­ va ir ma­lo­nu skai­ty­ti.

Ilsisi su „Pe­pe Il­ga­ko­ji­ne“

Fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ ny­tė sa­kė skai­ty­ti mėgs­tan­ti nuo vai­kys­tės ir skai­ty­tų dar dau­giau, jei tu­rė­tų dau­giau lais­vo lai­ko.

In­ten­sy­viau ji skai­to tik per ato­ sto­gas, o dar­bų se­zo­nu – ko­kias pen­kias kny­gas vie­nu me­tu. „Apsk­r i­tai mėgs­t u skai­ty­ ti įvai­rias kny­gas, nors ne­ga­lė­ čiau sa­vęs pri­skir­ti prie fan­tas­ ti­kos ger­bė­jų. Ne­la­bai skai­tau ir va­di­na­mų­jų mo­te­riš­kų ro­ma­ nų. Jei­gu no­ri­si ko nors „leng­ vo“, vi­sa­da mie­liau pa­siim­siu ko­ kį Agat­hos Chris­tie de­tek­ty­vą, jie

21

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

knyga rankose

Pra­ver­čia: M.Pet­ruš­ke­vi­čius ne­slė­pė, kad po­pu­lia­rio­sios psi­cho­lo­gi­jos

kny­gų pa­ta­ri­mais nau­do­ja­si dar­be ir gy­ve­ni­me.

Skai­ty­to­ja: fi­nan­sų mi­nist­rei I.Ši­mo­ny­tei kny­gą ma­lo­nu lai­ky­ti ran­

ko­se, o kny­gy­nuo­se ji ga­li pra­leis­ti va­lan­dų va­lan­das.

ų me­tas, bet at­si­kvėp­ti su kny­ga ran­ko­se – taip pat di­de­lis ma­lo­nu­mas.

„su­si­skai­to“ per die­ną“, – pa­sa­ ko­jo I.Ši­mo­ny­tė.

Mi­nist­rei ge­riau­sia vi­sų lai­kų kny­ga – „Šau­nio­jo ka­rei­vio Švei­ko nuo­ty­kiai“. Ją mo­te­ris yra per­skai­ čiu­si ke­lio­li­ka kar­tų – vi­sa­da prie jos grįž­ta, kol ran­da ki­tą „ka­bi­nan­ čią“ kny­gą.

Per šias ato­sto­gas I.Ši­mo­ny­tė per­skai­tė bent da­lį tų kny­gų, ku­ rių ne­ma­žai nu­si­pir­ko dar pa­va­sa­ rį Kny­gų mu­gė­je. „Pers­kai­čiau ke­lis de­tek­ty­vus, taip pat ir Ti­mot­hy Sny­de­rio kny­ gą „Kru­vi­nos že­mės: Eu­ro­pa tarp Hit­le­rio ir Sta­li­no“, ku­ri tik­rai su­ kre­čia. Nuos­ta­bi kny­ga, ku­rią per­

skai­čiau šią va­sa­rą, – tai Bil­lo Bry­ so­no „Na­mie. Trum­pa pri­va­taus gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja“.

Jo­je ne­pap­ras­tai pa­trauk­liai ap­ra­ šy­ta dau­gy­bė da­ly­kų, ku­riuos esa­ me įpra­tę lai­ky­ti „nuo­bo­džia bui­ ti­mi“. Nus­te­bau, kiek įdo­mių fak­tų su­ži­no­jau apie, pa­vyz­džiui, vir­tu­ vės ar bal­dų evo­liu­ci­ją, – kny­gos pra­na­šu­mus var­di­jo mi­nist­rė. – Šią va­sa­rą vėl per­skai­čiau „Pe­pę Il­ga­ ko­ji­nę“ – kar­tais mėgs­tu su­si­ras­ti ko­kią vai­kiš­ką kny­ge­lę ir ją pa­skai­ ty­ti, kad at­si­pa­lai­duo­čiau.“ Pas­ta­ruo­ju me­tu lei­dė­jai šlo­vi­na e. kny­gą. Esą, tai – la­bai eko­no­ miš­ka, ne­rei­kia sam­dy­ti dai­li­nin­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ko, rū­pin­tis lo­gis­ti­ka. Kaip mi­nist­ rė ver­ti­na e. kny­gos at­si­ra­di­mą? O gal to­kią jau tu­ri? „Nau­jo­vės yra įdo­mu, ta­čiau šiuo po­žiū­riu esu vi­siš­ka kon­ser­va­to­rė.

Kny­ga man ne tik in­for­ma­ci­jos ar pra­mo­gos šal­ti­nis. Tai – ypa­tin­gas daik­tas, ku­rį ma­lo­nu tu­rė­ti ran­ ko­se, var­ty­ti, pa­dė­ti į len­ty­ną, iš jos paim­ti. Apsk­ri­tai par­duo­tu­vė­ se sten­giuo­si pra­leis­ti kuo ma­žiau lai­ko, ta­čiau kny­gy­nai yra ab­so­ liu­ti išim­tis, ten ga­lė­čiau su­ki­nė­ tis va­lan­dų va­lan­das. To­dėl man tik­rai bū­tų liūd­na, jei­gu tra­di­ci­nių, spaus­din­tų, kny­gų ne­be­lik­tų“, – ap­gai­les­ta­vo I.Ši­mo­ny­tė.

Su­ža­vė­jo: Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riui B.Juod­kai di­de­lį įspū­dį pa­da­rė

dai­lės kla­si­ko A.Sa­vic­ko ir žur­na­lis­to L.Ta­pi­no au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

22

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

M.Vi­tuls­kis: rei­kia siek­ti Se­nas pa­te­fo­nas, plokš­te­lės, Lu­cia­no Pa­va­rot­ti, Pláci­do Do­min­ go, mu­zi­ki­nis teat­ras ša­lia na­mų, vi­są vai­kys­tę su­pu­si me­ni­nė ap­lin­ka, skau­di ne­tek­tis ir nuo­lat jun­ta­mas šei­mos pa­lai­ky­ mas. Vi­sa tai su­for­ma­vo nuo­sta­bų bal­są tu­rin­čio Me­rū­no Vi­tuls­ kio as­me­ny­bę.

Gy­ve­ni­mas: šiuo me­tu M.Vi­tuls­kį su­pa dau­gy­bė da­ly­kų: kū­ry­ba, nau­jų teks­tų, par­ti­jų mo­ky­ma­sis, kon­cer­

tai, te­le­vi­zi­ja. Jis tvir­ti­na, kad kla­si­ki­nė mu­zi­ka yra ta sri­tis, ku­riai no­rė­tų skirti daugiausia dėmesio.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

To­kią Die­vo do­va­ną tu­rin­tys žmo­ nės pa­pras­tai dai­nuo­ti pra­de­da nuo ma­žų die­nų. M.Vi­tuls­kis užau­ go klau­sy­da­mas nuo­sta­bių te­no­ rų bal­sų, ta­čiau ma­žai kam ži­no­ ma, kad pir­mo­ji dai­ni­nin­ko aist­ra bu­vo pieš­ti. „La­bai daug lė­mė ap­lin­ka, ku­ rio­je au­gau. Ji iš­puoš­ta se­no­vi­niais pa­veiks­lais ir ma­no se­ne­lio – ta­py­ to­jo dai­li­nin­ko Alek­sand­ro Vi­tuls­ kio – dar­bais. La­bai no­rė­jau pieš­ti, dė­jau daug pa­stan­gų. Ne­bu­vo die­ nos, kad ne­bū­čiau tu­rė­jęs ran­ko­ je blok­no­to, pieš­tu­ko“, – sa­kė at­ li­kė­jas.

Nie­kad ne­ma­tęs ir ne­pa­ži­no­ jęs se­ne­lio, iš žmo­nių pa­sa­ko­ji­mų ir is­to­ri­jų Me­rū­nas nu­si­pie­šė pa­ tį gra­žiau­sią jo po­rtre­tą – tiek as­ me­ny­bės, tiek tik­ro vy­ro. Jis ne­sle­ pia, kad se­ne­lis ta­po la­bai di­de­liu au­to­ri­te­tu gy­ve­ni­me, o vai­kys­tė­ je sva­jo­jo bū­ti toks, kaip jis. Neap­ len­kė jo ir me­ni­nin­ko li­ki­mas. Šei­ ma, gir­dė­da­vu­si dar aš­tuo­ne­rių me­tų vai­ko sva­jo­nes, kuo jis ke­ti­ nąs tap­ti, daž­nai juok­da­vo­si. „Sa­ ky­da­vau jiems, kad vie­ną die­ną bū­ siu toks ir anoks, kad ma­nęs lau­kia la­bai di­de­li da­ly­kai. Ma­no se­ne­lis vi­są­laik dir­bo kū­ry­bi­nį dar­bą ir vi­ są gy­ve­ni­mą gy­ve­no skur­de. Šei­ mo­je iš ma­nęs juok­da­vo­si ir sa­ ky­da­vo, kad ta­vęs lau­kia tas pa­ts li­ki­mas, nes pa­si­rin­kai me­ni­nin­ko ke­lią. O aš pa­sa­kiau, kad taip nie­ ka­da ne­bus“, – vai­kys­tę pri­si­mi­nė Me­rū­nas.

Už­sib­rėž­tas tiks­las gy­ven­ti ki­ taip, tu­rė­ti ir siek­ti dau­giau, sep­ tin­to­je kla­sė­je mo­ky­to­jų pa­ste­bė­tas ne­pap­ras­tas Me­rū­no bal­sas at­ve­dė jį į ke­lią, ku­riuo sėk­min­gai da­bar ei­na. Apie ne­to­li­mos atei­ties pla­nus ir praei­ties vin­gius ope­ros so­lis­tas pa­pa­sa­ko­jo „Vil­niaus die­nai“.

– Net­ru­kus mė­ne­siui iš­vyk­si­te į Is­pa­ni­ją dirb­ti Bil­bao teat­re.

Ką ten veik­si­te ir ką ši ga­li­my­ bė reiš­kia jums kaip at­li­kė­jui?

– Kaip aka­de­mi­nės mu­zi­kos at­li­ kė­jui, ope­ros so­lis­tui tai reiš­kia la­ bai daug. Jau ant­ri me­tai dir­bu su agen­tū­ra, ku­ri pri­klau­so Is­pa­ni­jai ir Vo­kie­ti­jai. Jie ma­ni­mi la­bai ti­ki, lei­džia to­bu­lė­ti. Ži­no, kad jau­nas, kad pra­kti­kos aka­de­mi­nė­je mu­zi­ko­ je ne­daug. La­bai kri­tiš­kai žiū­ri į ma­ no est­ra­di­nę pu­sę, se­niai sa­kė mes­ti, bet aš jiems sa­kiau, kad man rei­kia iš ko nors gy­ven­ti, nes spek­tak­lių ne­ daug. Jie sa­kė: „Tuoj pa­da­ry­sim.“ Tai­gi pro­jek­tas Is­pa­ni­jo­je yra pats rim­čiau­sias, ką esu tu­rė­jęs, kal­bant apie aka­de­mi­nę mu­zi­ką.

Bil­bao teat­ras yra ant­ras pa­gal dy­ dį teat­ras Is­pa­ni­jo­je. Bus sta­to­ma „Tra­via­ta“. Pas­ta­ty­mas ga­na tra­ di­ci­nis, bet su šiuo­lai­kiš­kais in­tar­ pais. Vie­na­me spek­tak­ly­je bus vaiz­ duo­ja­mos trys skir­tin­gos epo­chos. Ži­nau, kad per šio spek­tak­lio prem­je­rą at­vyks agen­tų iš Ang­li­ jos ka­ra­liš­ko­sios ope­ros teat­ro ir iš kaž­ku­rio ita­lų teat­ro. Du rim­ ti žmo­nės, ku­rie ki­tam se­zo­nui ieš­ kos dai­ni­nin­ko at­lik­ti tą pa­tį vaid­ me­nį. La­bai ti­kiuo­si, kad vis­kas bus ge­rai. Svar­bu ži­no­ti vei­ka­lo su­bti­ly­ bes, sti­lis­ti­ką, kad pa­si­ro­dy­tum kuo ge­riau­siai. Gau­ti ge­rą re­ko­men­da­

ci­ją šiuo at­ve­ju man yra pa­grin­di­nis da­ly­kas. Su rim­tais pro­fe­sio­na­lais dirb­ti ten­ka re­tai, tad tai bus di­de­ lis džiaugs­mas.

– Bet ru­de­nį, be šios iš­vy­kos į Is­pa­ni­ją, jū­sų dar lau­kia Vir­gi­ li­jaus No­rei­kos at­si­svei­ki­ni­mo su di­džią­ja sce­na tu­ras ir te­le­ vi­zi­jos šo­kių pro­jek­tas „Šok su ma­ni­mi. Pa­ža­din­ta aist­ra“.

– Taip, čia kos­mo­sas. Ru­de­nį man la­bai daug vis­ko su­krin­ta. Pats dar ne­sup­ran­tu, kas vyks­ta, kol ne­pa­ju­ tau to rit­mo. Ži­nau, kad tas mė­nuo bus įtemp­tas, bet ti­kiuo­si, kad bū­ da­mas Is­pa­ni­jo­je vis­ką su­si­dė­lio­siu.

Gal­būt tu­rė­siu šiek tiek lais­vo lai­ko ir ga­lė­siu rim­tai ruoš­ti ki­tas par­ti­ jas, nes Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ ros ir ba­le­to teat­ras siū­lo vaid­me­nis „Tra­via­to­je“ ir „Ma­dam Ba­terf­lai“.

Veik­los tik­rai yra. Dar ki­tai va­sa­rai nu­ma­to­mas „Ope­ra­li­jos“ kon­kur­ sas. Jį or­ga­ni­zuo­ja P.Do­min­go. Tai vie­nas pres­ti­žiš­kiau­sių kon­kur­sų pa­sau­ly­je. Dau­ge­lis ži­no­mų da­bar­ ti­nių pa­grin­di­nių ope­ros so­lis­tų kar­ je­rą pa­da­rė bū­tent po šio kon­kur­so.

Re­cen­zi­ją apie ta­ve ra­šo pa­ts P.Do­ min­go, apie ge­res­nį ug­dy­to­ją nie­kas sva­jo­ti net ne­ga­li. O į kon­cer­tus su V.No­rei­ka skrai­dy­siu iš Is­pa­ni­jos.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad kuo žmo­gus dau­ giau gy­ve­ni­me nu­ vei­kęs, tuo jis yra pa­pras­tes­nis.

– Kaip ver­ti­na­te šį V.No­rei­kos tu­rą ir koks jaus­mas dirb­ti su to­kiu žmo­gu­mi?

– Tai di­de­lis įvy­kis. Re­per­tua­ro, žmo­nių, ku­rie dirbs šia­me pro­jek­ te, at­žvil­giu, tai bus pro­fe­sio­na­lu­ mo aukš­tu­mas sie­kian­tis ren­gi­nys.

Svar­biau­sia, kad žmo­nės dir­ba su idė­ja. Toks di­dis žmo­gus kaip Eu­ ge­ni­jus Šal­tis. Aš šiaip la­bai re­tai ka­da pa­ti­kiu žmo­gu­mi, bet pa­ti­ kė­jau jo idė­ja, ku­ri už­krė­tė net pa­ tį V.No­rei­ką. Kon­cer­tui di­ri­guos vie­nas ge­riau­sių di­ri­gen­tų Vy­tau­ tas Lu­ko­čius. La­bai ti­kiuo­si, kad tai bus aukš­čiau­sias pi­lo­ta­žas, ku­ rio la­bai se­niai Lie­tu­vo­je ne­bu­vo. Ir tai bus vie­nas ge­riau­sių ma­no pro­ jek­tų mū­sų ša­ly­je. V.No­rei­ka ver­tas di­džiau­sios pa­gar­bos, per tiek me­tų jis daug ati­da­vė ope­rai. Lie­tu­vo­je ši sri­tis la­bai stip­ri ir tu­ri se­nas tra­di­ ci­jas. Man la­bai di­de­lė gar­bė da­ly­ vau­ti to­kio žmo­gaus kaip V.No­rei­ka kon­cer­te. Vi­są gy­ve­ni­mą ža­vė­jau­ si ne tiek jo bal­so for­ma, ga­li­my­bė­ mis, bet in­terp­re­ta­ci­ja. Man mu­zi­ kan­tas, aiš­ku, vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti žmo­gus, bet ir mu­zi­kas. Kad tai ne­ bū­tų tik sau­sos na­tos, ku­rias at­lie­ ki, bet ir ta­vo in­dė­lis, kaip su­pran­ti kū­ri­nį, in­terp­re­tuo­ji. V.No­rei­ka tai da­ro aukš­čiau­siu ly­giu.

Pa­me­nu pir­mą mū­sų su­si­ti­ki­ mą. Į jį ma­ne nu­ve­žė ma­no pir­ma­ sis mo­ky­to­jas Jo­nas An­ta­na­vi­čius, ku­ris man yra kaip tė­vas, nes tė­vo ne­tu­rė­jau. Įs­pū­dis apie V.No­rei­ ką – žmo­gus tiek pa­sie­kęs, o toks pa­pras­tas. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad kuo žmo­gus dau­giau gy­ve­ni­me nu­vei­ kęs, tuo jis yra pa­pras­tes­nis. Už­

23

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

aukš­čiau­sio taš­ko

Lai­kui bė­ gant su­pra­ tau, kad ne­ su taip stip­ riai su­žeis­ tas ar­ba ma­ no ieš­ko­ji­mai nė­ra to­kie di­ de­li kaip vie­ nuo­lių. Ma­ niau, kad ma­ nęs gy­ve­ni­ me lau­kia kas nors dau­ giau.

Įvai­ro­vė: iš­ban­dęs jė­gas due­tų pro­jek­tuo­se M.Vi­tuls­kis neat­sis­py­rė dar vie­nam iš­šū­kiui – šį se­zo­ną jis pa­si­ro­dys ir te­le­vi­zi­jos šo­kių aikš­te­lė­je.

sie­ny­je su­si­tin­ku su gar­biais di­ri­ gen­tais ir so­lis­tais, žmo­nė­mis, ku­rie daug nu­vei­kę. Ma­tau, kad jie yra ty­les­ni už van­de­nį, ma­žes­ni už žo­ lę, su­pran­ta, kad nė­ra pra­smės sa­ vęs kel­ti ant pje­des­ta­lo.

– Spek­tak­liai, kon­cer­tai ir šo­ kių pro­jek­tas. Ko­dėl nu­spren­ dė­te ja­me da­ly­vau­ti?

– Gy­ve­ni­me yra daug iš­šū­kių. Daug ką esu vei­kęs, kai mė­gi­nau at­ras­ ti sa­vo ke­lią. Na, vie­no tik­riau­siai ekst­re­ma­liau­sių gy­ve­ni­mo po­ty­rių – šok­ti – nie­ka­da ne­si­rin­kau. Vi­ sa­da nuo to bė­gau. Ket­ve­rius me­ tus at­si­sa­ki­nė­jau, bet šį­kart pro­jek­ tui va­do­vau­jan­tis Lau­ry­nas Šeš­kus ma­ne įkal­bė­jo. La­bai juo pa­si­ti­kiu, su­ti­kau, ta­čiau pa­sa­kiau, kad pro­ jek­te bū­siu tik tiek, kiek ga­lė­siu, nes šie me­tai ypač užim­ti.

Be to, „Tra­via­tos“ spek­tak­ly­ je man rei­kės ir šok­ti. Pa­ma­niau, kad tu­rė­ti šio­kį to­kį ba­ga­žą tik­rai pra­vers­tų. Tai­gi šis šo­kių pro­jek­tas ir par­ti­jų mo­ky­ma­sis yra la­bai ge­ ras bū­das ir fi­zi­nei for­mai pa­lai­ky­ ti. Pui­kiai pra­dė­jo veik­ti rau­me­nys, ku­rių net ne­ži­no­jau tu­rįs (juo­kia­ si). Jau šim­tą vie­tų per tą lai­ką pa­ si­tem­piau. Tik­rai ekst­re­ma­lu. Jau­ čiu di­de­lę pa­gar­bą šo­kė­jams. Tar­si spor­tas su me­nu mai­šy­tas. Bep­ro­ tiš­kai di­de­lis dar­bas.

– Re­pe­ti­ci­jų jau tu­rė­jo­te va­sa­ rą. Kaip se­ka­si su­ktis ant par­ ke­to?

– Nors re­pe­ti­ci­jų bu­vo ne­ma­žai, bet ne tiek daug, kiek no­rė­tų­si. Pag­rin­ dus ga­vau, pa­ma­čiau, kaip tai yra sun­ku. Mums vis­ką rei­kia per­pras­ ti ir iš­mok­ti per trum­pą lai­ką, o tik­ ri pro­fe­sio­na­lai pra­di­nių žings­nių mo­ko­si ket­ve­rius me­tus. Bet ko­kiu at­ve­ju, šis pro­jek­tas yra di­de­lė nau­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

da man pa­čiam. Vi­sa tai, taip pat V.No­rei­kos ir Is­pa­ni­jos re­per­tua­ rai – ma­no gal­vo­je di­de­lis chao­sas.

Aną­dien jau pa­ju­tau, kad no­ri­si nuo sto­go nu­šok­ti. Bet vėl ran­di jė­ gų ir gal­vo­ji, kad tai, kas ta­vęs ne­ su­nai­ki­na, pa­da­ro stip­res­nį.

– Klau­san­tis tik­rai au­sys links­ ta. 24 va­lan­dos per pa­rą. Kaip vis­ką spė­ja­te?

– Tu­riu nuo­sta­bią pa­gal­bi­nin­kę – žmo­ną Eri­ką. Vi­sus or­ga­ni­za­ci­ nius, re­gist­ra­ci­jos dar­bus esu per­ lei­dęs jai.

– Už­si­mi­nė­te apie šo­kių nau­ dą – be abe­jo­nės, tai yra pui­kus bū­das ge­rai fi­zi­nei for­mai pa­ lai­ky­ti. O sce­na vei­kiau­siai įpa­ rei­go­ja at­ro­dy­ti pui­kiai?

– Be abe­jo, įpa­rei­go­ja. Gal­būt per il­gai tem­piau gu­mą, kal­bant apie sa­vo fi­zio­lo­gi­jos kei­ti­mą. Gal bu­vo vis­kas pa­to­gu, la­bai ge­rai. Bet ku­ riuo at­ve­ju, ma­no po­ky­čiai yra dėl to, kad už­sie­nis yra už­sie­nis. Ten la­ bai svar­bi iš­vaiz­da. Tai la­bai vei­kia klau­sy­to­jus, žiū­ro­vus. Yra kaip yra, tie­siog tu­riu žais­ti tai­syk­lė­mis.

– Ar la­bai sun­ku lai­ky­tis mi­ty­ bos re­ži­mo?

– La­bai di­de­lių pa­stan­gų ne­de­du.

Tie­siog la­bai ste­biu sa­vo or­ga­niz­ mą, re­gu­liuo­ju mi­ty­bą, lai­ku val­ gau ir vis­kas krin­ta. Aiš­ku, no­ras pa­si­keis­ti la­bai di­de­lis. Be to, la­bai ma­ne su­ri­jo „Eu­ge­ni­jaus One­gi­no“ spek­tak­lio pa­sta­ty­mas. Tu­rė­jo­me ga­na reik­lų re­ži­sie­rių, bu­vo di­de­ lė įtam­pa, re­pe­tuo­da­vo­me po pen­ kias še­šias va­lan­das kas­dien, o tai ati­ma la­bai daug ener­gi­jos. Pas­ta­ ty­mas vy­ko nuo sau­sio ant­ros pu­ sės, tad per tris mė­ne­sius nu­me­čiau 27 kg. Ma­tyt, rug­sė­jį, kai iš­skri­siu,

svo­ris vėl kris, nes lau­kia sun­kus dar­bas.

– Ar ga­li­ma teig­ti, kad po „Ke­lio į žvaigž­des 2“ gy­ve­ni­mas ap­si­ ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis? Kaip jis pa­si­kei­tė ir kiek pa­si­kei­tė­te jūs pa­ts?

– Gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė la­bai smar­ kiai. Vis­kas įvy­ko šilt­na­mio efek­ tu. Kaip man Arū­nas Va­lins­kas sa­kė, vis tiek bū­tum anks­čiau ar vė­ liau iš­lin­dęs, pa­si­ro­dęs ir su­ži­bė­jęs. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas su­dė­lio­tas iš eta­pų. Vienas bu­vo praė­jęs, kai bu­ vau pra­di­nu­kas, ir šou vers­las man bu­vo sve­ti­mas. Kai per­pran­ti tai­ syk­les, ga­li ei­ti to­liau. Džiau­giuo­ si, kad ga­liu to­liau siek­ti sa­vo sva­ jo­nės. Vis­kas la­bai pa­grei­tė­jo. Ži­not, kai žmo­gus sė­di, stu­di­juo­ja, sie­kia sa­vo sva­jo­nės, svars­to, kad gal­būt po de­šim­ties me­tų ką nors pra­dės...

Tas pa­ts „Ke­lias į žvaigž­des“ bu­ vo ma­no drau­gų idė­ja, aš jo­kios an­ ke­tos ne­siun­čiau. Bu­vau pa­kvies­tas į per­klau­są, pa­sa­kiau, kad at­va­ žiuo­siu, nors ki­še­nė­je nė cen­to ne­ tu­rė­jau, dir­bau sta­ty­bo­se ir tau­piau pi­ni­gus ki­tų me­tų stu­di­joms. Tu­rė­ jau to­kią sva­jo­nę dai­nuo­ti ope­ro­je.

Kai pa­te­kau į pro­jek­tą, net ne­ga­ lė­jau pa­ti­kė­ti. Vis­kas vy­ko taip greit.

Po jo daug ko nu­ti­ko: ir ap­gau­tas bu­vau, ir ge­rų žmo­nių su­ti­kau, su ku­riais iki da­bar bend­rau­ju, ko tik ne­bu­vo. Bet per tą lai­ką su­ge­bė­jau at­si­rink­ti. Jei praei­ty­je ne­bū­čiau tu­ rė­jęs nuo­smu­kių, gal­būt ne­bū­čiau iki da­bar iš­li­kęs sa­vi­mi. Nie­ko ne­sku­bi­ nu, vi­sa­da at­si­ran­du rei­kia­mo­je vie­ to­je, o ten at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie man pa­de­da to­bu­lė­ti.

– Ka­dai­se, ieš­ko­da­mas sa­vęs, bend­ra­vo­te su pran­ciš­ko­nais ir svars­tė­te ga­li­my­bę tap­ti vie­

nuo­liu. Ko­dėl to no­rė­jo­si ir ko­ dėl vis dėl­to pa­su­ko­te ki­tu ke­ liu?

– Kai mo­kiau­si mo­kyk­lo­je, atė­jo vie­nas žmo­gus ieš­ko­ti no­rin­čių sto­ ti į skau­tų bū­re­lį. Džiau­giuo­si, kad jis ma­no gy­ve­ni­me at­si­ra­do. Mes daug bend­ra­vo­me, to­kia­me ra­jo­ne kaip Šan­čiai man tai pa­dė­jo iš­lik­ti žmo­gu­mi. Su­si­rink­da­vo bend­ro li­ ki­mo žmo­nės. Ten bu­vo la­bai pro­pa­ guo­ja­ma ir ka­ta­li­ky­bė. Aš į tai kaip į ti­kė­ji­mo sri­tį la­bai ne­žiū­rė­jau, bet man pa­ti­ko žmo­nės, ku­rie sa­vo pa­ šau­ki­mui bu­vo la­bai stip­riai at­si­ da­vę, – tai yra pran­ciš­ko­nai Al­ge­lis, As­ti­jus, Au­re­li­jus ir ki­ti. Ma­ne la­bai ža­vė­jo jų po­žiū­ris į jau­nus žmo­nes.

Vie­nu me­tu bu­vau su­dve­jo­jęs, kad gal­būt tai ga­lė­tų bū­ti ir ma­no ke­lias.

Bet lai­kui bė­gant su­pra­tau, kad ne­ su taip stip­riai su­žeis­tas ar­ba ma­no ieš­ko­ji­mai nė­ra to­kie di­de­li kaip vie­ nuo­lių. Ma­niau, kad ma­nęs gy­ve­ni­ me lau­kia kas nors dau­giau.

– Ir tik­rai su­lau­kė­te. Ar jau­čia­te prieš kon­cer­tus įtam­pą?

– Vi­sa­da. Bep­ro­tiš­kai. Ir la­bai tuo džiau­giuo­si. Aiš­ku, kai įtam­pa per di­de­lė, ji tam­pa žu­dan­ti, bet tam tik­ra nor­ma yra la­bai ge­rai. At­si­ ran­da toks na­tū­ra­lus pa­to­sas, žmo­ nės la­bai jau­čia, ką no­ri pa­sa­ky­ti. Jei esi ne­tik­ras, tai la­bai ma­ty­ti. Kaip ir aš nuo sce­nos ma­tau kiek­vie­no vei­ dą, kas su kuo kal­ba­si ar val­go sau­ lėg­rą­žas ir pan., taip ir žiū­ro­vams ma­ty­ti, ar no­riu ką nors pa­sa­ky­ti, ar tie­siog kon­cer­tas yra pro­duk­ci­ja.

– Ban­do­te kaip nors sa­ve ra­ min­ti, su­ma­žin­ti tą įtam­pą? Gal ko­kią mal­de­lę su­kal­ba­te?

– Esu ne­prak­ti­kuo­jan­tis ka­ta­li­kas.

Ma­no ma­ma bu­vo stip­riai ti­kin­ ti. Bet aš vi­są gy­ve­ni­mą prieš ko­kį

nors di­de­lį įvy­kį ar kai no­ri­si pa­gal­ bos iš aukš­čiau, nes tau rei­kia kuo nors ti­kė­ti, vi­są­laik per­si­žeg­no­ju ir krei­piuo­si į Die­vą. Nors vi­sa­da la­bai kri­tiš­kai į tai žiū­rė­jau. Tur­būt di­de­ lę įta­ką ti­kė­ji­mui pa­da­rė ar­ti­miau­ sio gy­ve­ni­me žmo­gaus – ma­mos – ne­tek­tis. Gal­būt sa­vo ti­kė­ji­mo ne­su at­ra­dęs, bet ti­kiu, kad yra šis tas aukš­čiau ir tai yra la­bai šven­ta.

– Esa­te mak­si­ma­lis­tas?

– Ma­nau, kad taip. No­riu la­bai daug vis­ko ir mak­si­mu­mo. Jei­gu sie­ki, rei­kia siek­ti aukš­čiau­sio taš­ ko. Kaip sa­ko žmo­nės kon­kur­suo­se, svar­bu da­ly­vau­ti ir tai yra pa­tir­tis.

Na, sep­ty­ne­ri me­tai ne­di­de­lė pa­tir­ tis, bet per tą lai­ką ma­no gy­ve­ni­me daug kas įvy­ko. Da­bar, kai va­žiuo­ ju į kon­kur­sus, sa­kau, kad no­riu lai­mė­ti. Nea­tei­ni da­ly­vau­ti – ta­ da ne­ver­ta lip­ti ant sce­nos. Nes tai bus vie­nas iš šim­to kar­tų, kai li­pi ant sce­nos. Aš atei­nu nu­ga­lė­ti, to­ dėl spau­džiu mak­si­mu­mą.

– Ką vei­kia­te, kai no­ri­te nuo vis­ko pa­bėg­ti, ati­trūk­ti, pail­ sė­ti?

– La­bai daug mie­gu. Ge­res­nio da­ly­ ko už mie­gą tik­riau­siai ne­ga­li bū­ti.

Dar man la­bai pa­tin­ka gam­ta. Bu­ vo me­tas, kai daug lai­ko pra­leis­da­ vau so­dy­bo­je. Man ne­sve­ti­mas nei plū­gas, nei ra­vė­ji­mas, nei pjo­vi­mas.

Vis­ką ga­liu pa­da­ry­ti pa­ts.

– Kas pa­de­da to­kia­me gy­ve­ni­ mo sū­ku­ry­je iš­lik­ti sa­vi­mi?

– Ma­nau, kad šei­ma yra vie­nas pa­grin­di­nių da­ly­kų, ku­rie tau pa­de­da iš­lik­ti sa­vi­mi. Trys ma­no mo­te­rys – te­ta, mo­čiu­tė ir žmo­na – vi­sa­da ma­ne sau­go. Kai rei­kia, pa­ta­ria, kai rei­kia, ir su pa­šluos­te per vei­ dą duo­da (šyp­so­si).

24

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

Dvi sa­vai­tės Ka­lab­ri­jo­je: ita­lai No­rin­t vi­sa­pu­siš­kai pa­žin­ti sve­ti­mą kraš­ tą ir tra­di­ci­jas, ge­riau ke­liau­ti pa­tiems, o ne nau­do­tis ke­lio­nių agen­tū­rų pa­slau­ go­mis, ir gy­ven­ti ne vieš­bu­čiuo­se. Dvi sa­vai­tės Ka­lab­ri­jo­je, pra­leis­tos ita­lų šei­ mo­se, bu­vo neį­kai­no­ja­ma pa­žin­tis su šiuo Pie­tų Ita­li­jos re­gio­nu.

Lo­re­ta Ga­lu­baus­kie­nė l.galubauskiene@diena.lt

Spe­ci­fi­nė tvar­ka ke­liuo­se

Nuo Šiau­rės Ita­li­jos ir Švei­ca­ri­jos pasienio iki Mir­to Kro­si­jos ten­ka su­kar­ti 1 100 km. Ita­li­jo­je au­to­ma­ gist­ra­lės mo­ka­mos, tad už ke­lius pri­siei­na at­sei­kė­ti be­veik 70 eu­rų.

Pa­si­rin­kus au­to­ma­gist­ra­lę pa­ lei Ad­ri­jos jū­rą, va­žiuo­jant ga­li­ ma gė­rė­tis nuo­sta­biais pei­za­žais ir be­si­kei­čian­čia aug­me­ni­ja. Šiau­ ri­nės da­lies ža­lu­mą pa­ma­žu kei­čia saus­ros iš­var­gin­tos že­mės, įpras­ti la­puo­čiai vie­tą už­lei­džia pal­mėms ir kak­tu­sams. Tar­si gir­lian­dos vi­ sa ma­gist­ra­le drie­kia­si žy­din­čios oleand­rų juos­tos. Vaiz­dai pa­ke­lė­se iš­ties kont­ras­tin­gi: vie­no­je pu­sė­je spin­di sau­lės ko­lek­to­riai, ki­to­je – dėl saus­ros de­gan­tys lau­kai.

Nuo Ba­rio au­tost­ra­da pa­ste­bi­ mai iš­tuš­tė­ja. Kur ne kur su­tik­ si pa­vie­nių au­to­mo­bi­lių – tu­ris­tų be­veik nė­ra. Ita­lai vai­ruo­to­jai daž­ nai ne­pai­so eis­mo tai­syk­lių. Au­to­ mo­bi­lių pyp­sė­ji­mas ša­lies pie­tuo­ se – nuo­la­ti­nis: taip įspė­ja­ma apie bū­si­mą ma­nev­rą ke­ly­je ar­ba reiš­ kia­mas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

Pir­ma­gi­miams – se­ne­lių var­dai

Ar­chi­tek­tū­ra: tarp tan­kiai su­sta­ty­tų na­mų vin­giuo­ja siau­ros gat­ve­lės.

Am­žius: šim­ta­me­čiai aly­vmedžiai me­na se­nus lai­kus.

At­vy­kus į pie­tus ten­ka su­si­drau­ gau­ti su kait­ra – pa­si­tin­ka be­veik 40 laips­nių karš­tis. Va­ka­rais „at­ šą­la“ iki 30-ies. Die­ną ak­li­nai už­ da­ro­mos lan­gi­nės gelbs­ti, kad sau­ lė ne­pri­šil­dy­tų na­mų. „Žie­mą lau­ke daž­niau­siai 12 laips­nių ši­lu­mos, tad šven­čiant Ka­lė­das ne­pri­rei­kia žie­mi­nių dra­ bu­žių“, – ti­ki­na Giu­se­pin­na.

Net ir vi­dur­va­sa­rį kas ry­tą anks­ ti pri­ke­lia ku­kuo­jan­čios ge­gu­tės.

Mies­te­lį ska­lau­ja itin skaid­ri Jo­ni­jos jū­ra, bet mau­dy­tis mėgs­ta ne vi­si – iš­kart ima­ma­si die­nos dar­bų. Vi­du­ die­nį, nuo pir­mos iki pu­sės pen­kių, – sies­ta, nie­kur nė gy­vos dva­sios.

Ne­nu­rims­ta tik uo­li­niai drie­žai – šių vik­ruo­lių čia tik­rai daug.

Ita­lų na­mai dau­giaaukš­čiai, la­bai erd­vūs ir švie­sūs. Vir­šu­ti­niai aukš­ tai daž­niau­siai įren­gia­mi gy­ven­ti sū­nų šei­moms. Be­veik vi­suo­se na­ muo­se ne­ra­šy­ta tra­di­ci­ja – ant sie­ nų ka­bin­ti itin di­de­les vai­kų ves­tu­ vių, anū­kų nuo­trau­kas. Šei­mo­se gims­ta daug ber­niu­kų, to­dėl ma­žos mer­gai­tės la­bai le­pi­ na­mos. „Pir­ma­gi­miam sū­nui duo­da­mas se­ne­lio iš tė­vo pu­sės var­das. Ant­ ra­sis pa­va­di­na­mas se­ne­lio iš mo­ti­ nos pu­sės var­du. Pir­ma­gi­mei duk­ rai – se­ne­lės iš tė­vo pu­sės var­das,

Erd­vė: se­nie­ji Ka­lab­ri­jos mies­te­liai įsi­kū­rę ant kal­vų.

– se­nas tra­di­ci­jas aiš­ki­na An­ge­lo.

– Mes šei­mo­je esa­me net sep­ty­ni bro­liai, tu­ri­me daug sū­nų, to­dėl gi­ mi­nė­je daug tų pa­čių var­dų.“ Hu­mo­ras ly­di vi­sur

Ant kal­vų įsi­kū­rę se­nie­ji mies­te­liai Ka­lo­pe­ca­tis, Kro­si­ja, Kro­pa­la­tis, į ku­riuos ten­ka vin­gu­riuo­ti siau­ro­ mis, ro­dos, dan­gun šau­nan­čio­mis gat­ve­lė­mis. At­si­ve­ria nuo­sta­bus vaiz­das į Jo­ni­jos jū­rą ir neap­rė­pia­ mas aly­vmedžių plan­ta­ci­jas. Čia iš­kart pa­ste­bi at­vy­kė­lius, svei­ki­na­si, ne­si­kuk­li­na pa­si­do­mė­ ti, iš kur atvykę. Va­ka­re vy­rai ren­ ka­si prie ba­ro, sė­di ant suo­liu­kų, žai­džia kor­to­mis, gurkš­no­da­mi ita­liš­ką „Dre­her“ alų. Mo­te­rų tarp jų nė­ra – jos, daž­niau­siai vy­res­nės, sė­di lau­ke prie na­mų du­rų.

Emo­cio­na­lūs ita­lai tu­ri pui­kų hu­mo­ro jaus­mą. Juo­kau­da­mas ita­ las na­muo­se pa­stve­ria pei­lį ir ne­

tru­kus pri­du­ria, kad mo­te­ris šei­ mo­je yra bo­sė. „Kei­sis oras, lis“, – šmaikš­tau­ ja ne vie­nas, pa­ma­tęs pa­dan­gė­ je de­be­sį, nors pa­starąjį kar­tą li­jo ge­gu­žės pra­džio­je ir ti­kė­ti­na, kad ki­tą­kart lis tik rug­sė­jį. Va­sa­rą čia daž­niau­siai ne­ly­ja.

Prie baž­ny­čios du­rų lū­ku­riuo­ jan­tys vy­rai šne­ku­čiuo­ja­si, lauk­ da­mi išei­sian­čių po Mi­šių žmo­nų. „Ita­li­jo­je gy­ve­na po­pie­žius, vi­sa Ita­li­ja – vie­na di­de­lė baž­ny­čia, to­ dėl ne­bū­ti­na ei­ti vi­dun“, – at­šau­na pa­klaus­ti, ko­dėl nei­na į vidų.

Pie­ti­nė da­lis ski­ria­si nuo šiau­ri­nės

1956–1970 m. Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja ieš­ko­jo dar­buo­to­jų ki­to­se vals­ty­ bė­se, tarp jų ir Pie­tų Ita­li­jo­je. Tai­ gi ne­ma­žai ita­lų iš­vy­ko dirb­ti į Vo­ kie­ti­ją, o vė­liau grį­žo na­mo, to­dėl ne­blo­gai kal­ba vo­kiš­kai. Ita­lų kal­ bos dia­lek­tas kei­čia­si vos ne kas

Le Castella: Saracėnų pakrantėje – daug senovės graikų civilizacijos liekanų.

25

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

i ger­bia ir tra­di­ci­jas, ir sve­čius te­lių kep­ta kiau­lie­na. Duo­na de­da­ ma rie­kė­mis tie­siog ant stal­tie­sės kiek­vie­nam prie lėkš­tės. „Man­gia­re, be­re, sa­lu­te (val­gyk, gerk, į svei­ka­tą – ital.)“, – per va­ ka­rą ten­ka iš­girs­ti ne kar­tą. Įp­ras­tai mais­tą ita­lų šei­mo­se ga­mi­na mo­te­rys, ta­čiau kep­ti mė­ są ant gro­te­lių ar rū­pin­tis vy­nu – vy­rų pa­rei­ga. Į ąso­tį su vy­nu įsta­ to­mas šva­rus pu­sės lit­ro už­šal­dy­to van­dens plas­ti­ki­nis bu­te­liu­kas – kad vy­nas grei­čiau at­šal­tų. „Per me­tus pa­ga­mi­nu 200–300 lit­rų na­mi­nio vy­no“, – gi­ria­si An­ge­lo ir ve­da į rū­sį, kur lai­ko­mos sta­ti­nės.

De­ser­tui – ar­bū­zas, me­lio­nas, per­si­kai, fi­gos ir ki­ti vai­siai, esp­re­ sas, tau­re­lė tra­di­ci­nio „Ama­ro“ li­ ke­rio ar vy­nuo­gių deg­ti­nės gra­pos, le­dai. Be­je, Pie­tų Ita­li­jo­je itin mėgs­ ta­mas šal­tas esp­re­sas: pa­ruoš­ta ka­ va už­šal­do­ma, pa­skui šiek tiek at­šil­ džius su­pla­ka­ma ir dar su smul­kiais le­du­kais pi­la­ma į puo­de­lius.

Tra­di­ci­ja: An­ge­lo na­mi­nį vy­ną

lai­ko sta­ti­nė­se rū­sy­je.

Kiau­ši­nio dy­džio aly­vuo­gės

ke­lias­de­šimt ki­lo­met­rų. O ang­ liš­kai čia pra­stai šne­ka net jau­ni­ mas. Gai­la, bet pie­tų ita­lai daž­ niau­siai ne­ži­no, kur yra Lie­tu­va, tad ne kar­tą te­ko jiems rodyti Eu­ ro­pos že­mė­la­pį.

Pir­ma­gi­miam sū­nui duo­da­mas se­ne­lio iš tė­vo pu­sės var­das.

Pir­ma­gi­mei duk­rai – se­ne­lės iš tė­vo pu­sės var­das.

Pie­tų Ita­li­jo­je po­pu­lia­riau­sios – žem­dir­bys­tės spe­cia­ly­bės. Moks­lui universitete, būs­tui, mais­tui per mė­ ne­sį iš­lei­džia­ma apie 500 eu­rų. Iš­vy­ kus mo­ky­tis į Šiau­rės Ita­li­ją, už vis­ką ten­ka mo­kė­ti dvi­gu­bai bran­giau.

Pa­sak du ma­ža­me­čius vai­kus au­gi­nan­čios, vi­za­žis­te dir­ban­ čios Vi­via­nos, ita­lai vai­kus daž­ niau lei­džia į pri­va­tų dar­že­lį nei į vals­ty­bi­nį. Už vai­ką iki tre­jų me­tų per mė­ne­sį ten­ka mo­kė­ti 100 eu­rų, įskai­tant mai­ti­ni­mą, vy­res­niems – pi­giau. Va­sa­rą mo­kyk­los ir dar­že­ liai už­da­ry­ti, to­dėl anū­kais ten­ka rū­pin­tis se­ne­liams. „Gy­dy­mas Ita­li­jo­je ne­mo­ka­mas, bet, no­rint ge­res­nio, ten­ka pa­pil­ do­mai mo­kė­ti. Pri­rei­kus su­dė­ tin­ges­nių ope­ra­ci­jų, va­žiuo­ja­me į šiau­ri­nę ša­lies da­lį – į di­des­nes li­ go­ni­nes“, – pa­sa­ko­ja Vi­via­na.

Su­si­ras­ti dar­bo Pie­tų Ita­li­jo­je sun­ku. Štai tris­de­šimt­me­tis Clau­ dio iš­ve­žio­ja de­ga­lus ūki­nin­kams, o jo jau­nes­ny­sis bro­lis Se­bas­tia­nas ėmė­si sa­vo vers­lo: or­ga­ni­zuo­ja da­ žas­vy­džio pra­mo­gas už­mies­ty­je. „Tai nau­ja po­pu­lia­rė­jan­ti pra­mo­ ga“, – sa­ko vai­ki­nas.

Ramybė: prie Jonijos jūros poilsiautojų mažai.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pre­ky­bos cent­ruo­se ci­ga­re­čių ne­ra­si. No­rint jų įsi­gy­ti, teks ieš­ko­ ti pre­ky­bos vie­tų, pa­žy­mė­tų rai­de T: jo­se, be ta­ba­ko, pre­kiau­ja­ma tik ka­va, gė­ri­mais ir lo­te­ri­jos bi­lie­tais.

To­kia­me Ro­sos ir Pie­ro ba­re pir­kė­jų ne­stin­ga nei ry­tą, nei va­ka­rą.

Ita­lų vai­šin­gu­mas – be­ri­bis

Su­ti­kęs pa­žįs­ta­mą ita­lą vi­suo­met bū­si pa­kviestas puo­de­lio esp­re­so, stik­li­nės van­dens ar sul­čių. Vė­liau pri­myg­ti­nai siūloma va­ka­rie­nė su­ tar­tu lai­ku – ta­da jau teks at­lai­ky­ ti vi­sus na­cio­na­li­nius ita­lų vai­šin­ gu­mo ypa­tu­mus.

Sta­las nu­klo­ja­mas įvai­raus ita­liš­ ko sū­rio, tra­di­ci­nės deš­ros sal­sic­ cia, na­mi­nių aly­vuo­gių, po­mi­do­rų sa­lo­tų, karš­tų kep­tų bak­la­ža­nų už­ kan­džių, bly­ne­lių su mo­liū­gų žie­ dais lėkš­tė­mis. Net­ru­kus pa­tie­kia­ mi spa­ge­čiai ar­ba la­za­ni­ja, ne­re­tai ir triu­šie­na su bul­vė­mis bei ant gro­

Prie Lu­cos ir Vit­to­rios na­mų – alyv­ medžių gi­rai­tė. „Kai ku­rie me­džiai me­na to­li­mus, ka­dai­se čia vieš­pa­ta­ vu­sių grai­kų ir tur­kų lai­kus“, – pa­ sa­ko­ja Lu­ca. Anot šei­mi­nin­ko, aly­ vuo­gės, tar­si obuoliai, gau­siai de­ra kas ant­rus me­tus ir jų bū­na ko­ne viš­tos kiau­ši­nio dy­džio. „Iš 40 kg aly­vuo­gių gau­na­ma apie de­šimt lit­rų alie­jaus. Mes pa­si­ga­ mi­na­me apie 200 lit­rų, be­veik pu­sę par­duo­da­me“, – at­vi­rau­ja Lu­ca.

Be­veik prie kiek­vie­nų na­mų už­ veis­ti ma­ži so­dai, ku­riuo­se užau­ ginamas cit­ri­nų, per­si­kų, ab­ri­ko­sų, fi­gų, apel­si­nų, vy­nuo­gių derlius.

Au­gi­na­mos ir dar­žo­vės. Di­des­ni so­dai – už­mies­ty­je. Trum­pa ke­lio­ nė Do­me­ni­co „Fiat“, ir at­si­du­ria­me di­de­lė­se plan­ta­ci­jo­se. Ten­ka pri­pa­ žin­ti: ką tik nu­skin­ti apel­si­nai – itin sal­dūs ir sul­tin­gi. „Vie­nas vis­ko užau­gin­ti ne­pa­jėg­ čiau, dar­buo­ja­mės su gi­mi­nai­čiais, – pri­du­ria Do­me­ni­co ir ro­do: – Kas ry­tą vie­ną va­lan­dą pum­puo­ja­me van­de­nį iš gel­mių į spe­cia­lų re­zer­ vua­rą, iš ku­rio vi­są die­ną au­to­ma­ tiš­kai lais­to­mas so­das.“

Pa­tie­ka­las: Giu­se­pin­na la­za­ni­ją

ga­mi­na su sal­sic­cia.

Ar ita­lai šven­čia Jo­ni­nes?

Bir­že­lio 24-ąją Ita­li­jo­je mi­ni­ma šven­to­jo Jono die­na. Mir­to Kro­ si­ja pa­si­da­bi­na lem­pu­čių gir­lian­ do­mis, baž­ny­čio­je vyks­ta Mi­šios, o at­slū­gus karš­čiui – mu­gė ir kon­ cer­tai iki pa­ry­čių.

Fut­bo­las Ita­li­jo­je – mėgs­ta­miau­ sias spor­tas. Per Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­tą vė­lia­vos ple­vė­sa­vo dau­gu­mos ita­lų na­mų bal­ko­nuo­se, o per­ga­lės bu­vo pa­žy­mi­mos gar­si­ niais au­to­mo­bi­lių sig­na­lais. De­ja, te­ko skau­džiai iš­gy­ven­ti pra­lai­mė­ ji­mą is­pa­nams fi­na­le, ta­čiau riau­ šių čia net ir po pra­lai­mė­ji­mo ne­ ke­lia­ma.

Mir­to Kro­si­jo­je į va­gys­tes ne­re­ tai įsi­ve­lia at­vy­kė­liai iš Ru­mu­ni­ jos. Dar vie­na bė­da – šiukš­lių iš­ ve­ži­mas. Pri­va­ti šiukš­lių ­ve­ži­mo įmo­nė nuo­lat konf­lik­tuo­ja su vie­ tos val­džia, ban­dy­da­ma kel­ti įkai­ nius. Re­zul­ta­tas – per­pil­dy­ti kon­ tei­ne­riai, neiš­ve­ža­mi po ke­lias die­nas. Vis dėl­to tai ita­lams at­ro­ do smulk­me­na. Iš jų ga­lė­tu­me pa­ si­mo­ky­ti nie­kur ne­sku­bė­ti ir į vis­ ką žvelg­ti su šyp­se­na.

Fi­gos: šei­mos so­de Lu­ca au­gi­na

ne tik įvai­rių vai­sių ir daržovių, bet ir laiko triušių bei vištų.

Pie­tuo­se – pi­giau nei šiau­rė­je Di­de­lė pi­ca – iki 6 eu­rų.

Esp­resas – 70 cen­tų.

50 ml „Amaro“ likerio – 2 eurai.

200 g itališkos nugos – 1 euras.

1 l naminio vyno restorane – 4–6

eurai.

1 kg salsiccios dešros – 18 eurų.

1 kg per­si­kų – 80 cen­tų.

1 kg ar­bū­zų – 40 cen­tų.

No­rė­da­mas nu­si­pirk­t i vai­sių, ga­l i čia pat, gat­vė­je, su­si­stab­dy­t i juos tri­ra­čiu mo­to­ro­le­r iu ve­ž io­jan­čius pre­k iau­to­jus.

26

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

„Pa­sau­lio ago­ni­ja jau pra­si­dė­jo“ rė dva­si­nį cent­rą. – Juk mums ne­ rei­kia daug pi­ni­gų.“

„Aš ne aiš­kia­re­gė, aš tik ast­ro­lo­gė. Pa­de­ du pa­žin­ti sa­ve, su­ vok­ti, kad kiek­vie­ nas esa­me uni­ka­ lus ir skir­tin­gas. Mes chao­tiš­kai spren­ džia­me pro­ble­mas, pa­ni­kuo­ja­me, nors kar­tais už­ten­ka ži­ no­ti, ku­ria kryp­ ti­mi tu­ri­me ei­ti“, – šyp­te­li į mū­sų ša­lį iš In­di­jos trum­pam at­ vy­ku­si ru­sė ast­ro­lo­ gė Ama­na Ra­zi­na.

In­di­jo­je pa­dė­jo lie­tu­viui

Es­mė: ast­ro­lo­gė Ama­na pa­de­da žmo­nėms ge­riau pa­žin­ti sa­ve.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Už pro­to ri­bų

Jau 25 me­tus ast­ro­lo­gi­ja be­si­do­ min­ti ir šio­je sri­ty­je dir­ban­ti Ama­ na ka­dai­se ži­nių sė­mė­si tuo­met dar iš ma­žai ži­no­mo ast­ro­lo­go Pa­ve­lo Glo­bo, o pir­mą as­me­ni­nį ho­ros­ko­ pą jai su­da­rė da­bar taip pat jau ži­ no­mi dau­giau nei 20 kny­gų pa­ra­ šę ast­ro­lo­gai vy­ras ir žmo­na Se­mi­ra bei Vi­ta­li­jus Ve­to­žai. „Kai jie su­da­rė ho­ros­ko­pą, ne­ ga­lė­jau at­si­gau­ti dvi pa­ras. Tuo­ met ir ki­lo di­de­lis no­ras pa­žin­ ti sa­ve la­biau, ju­dė­ti į prie­kį. Taip su­si­do­mė­jau ast­ro­lo­gi­ja“, – Ama­ na juo­kia­si pri­si­mi­nu­si lai­kus, kai ast­ro­lo­gai vaikš­čio­jo po bu­tus.

Tai ją šo­ki­ra­vo, ta­čiau da­bar šie žmo­nės – gar­sūs, pri­pa­žin­ti ast­ro­ lo­gi­jos ži­no­vai. „Sa­vęs pa­ži­ni­mas mums lei­džia ei­ti į prie­kį, – nea­be­jo­ja Ama­na. – La­bai daž­nai žmo­nės, ku­riems ga­ na ge­rai se­ka­si, su­si­tai­ko su kas­ die­ny­be ir dau­giau nie­ko ne­no­ri, ne­sie­kia. Tie, ku­rių ho­ros­ko­pai la­ bai su­dė­tin­gi, ne­re­tai gy­ve­ni­me daug pa­sie­kia ir to­bu­lė­ja.“ Ama­na – in­diš­kas var­das, ku­ rį sa­vo am­žiaus neatsk­lei­džian­ ti mo­te­ris ga­vo šven­tyk­lo­je In­di­jo­ je. „Praš­vie­sė­ji­mas, už pro­to ri­bų“ – taip sa­vo var­do pra­smę šif­ruo­ja

ast­ro­lo­gė ir šyp­so­da­ma­si pri­pa­žįs­ ta, kad jai ne­pa­tin­ka bu­vęs jos var­ das Li­lia.

Gim­ta­ja­me Sankt Pe­ter­bur­ge me­di­ta­ci­jos cent­rą įkū­ru­si mo­te­ris va­do­vau­ja­si nau­ją re­li­gi­nį ju­dė­ji­ mą su­kū­ru­sio in­dų gu­ru ir fi­lo­so­fo Ošo mo­ky­mu. Juo už­krė­tė bi­čiu­lę, „Mei­lės ke­lio“ me­di­ta­ci­jos cent­ro įkū­rė­ją Da­nu­tę Vi­lio­ny­tę, pas ku­ rią nuo­lat at­va­žiuo­ja žmo­nių net ir iš In­di­jos.

Gy­ven­ti sa­vo gy­ve­ni­mą

„Gy­ve­ni­mas tu­ri rit­mus, cik­lus, mums įta­ką da­ro dan­gaus kū­nai“, – nea­be­jo­ja Aves­tos ast­ro­lo­gi­ja be­ si­va­do­vau­jan­ti Ama­na.

Ji aiš­ki­na, kad mū­sų pro­tė­viai gy­ve­no pa­gal Vi­sa­tos rit­mą, at­ si­žvelg­da­mi į dan­gaus švie­su­lius, že­mės, oro, ug­nies, van­dens ele­ men­tų įta­ką. Pa­žin­da­mas sa­vo as­ me­ny­bę pra­de­di pa­si­ti­kė­ti ir gy­ ven­ti sa­vo, o ne tė­vų, ar­ti­mų­jų, vi­suo­me­nės ar te­le­vi­zi­jos su­for­ muo­tą gy­ve­ni­mą.

Ama­na ver­ti­na ir tai, kad ast­ro­ lo­gi­jo­je – daug kū­ry­bos, ku­ri ne­lei­ džia ei­ti vie­nu ke­liu ir ne­ver­čia bū­ ti gy­ve­ni­mo ver­gu. „Ast­ro­lo­gi­ja pa­de­da su­ži­no­ti, kurių dan­gaus kū­nų ener­gi­ja ga­li jus pa­veik­ti, – pra­kal­bus, kad vie­ no ar ki­to zo­dia­ko ženk­lo ho­ros­ko­ pas pui­kiai tiks kiek­vie­nam žmo­

Kad ir kaip keis­ tai tai šiuo me­ tu skam­ ba, bus la­ bai sun­ku žmo­nėms, gal­vo­jan­ tiems tik apie pi­ni­ gus, ma­te­ ria­li­nius da­ly­kus.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

gui, Ama­na ne­sut­ri­nka. – Tai – tik bend­ra cha­rak­te­ris­ti­ka. Su­da­rę ho­ ros­ko­pą su­ži­no­me, kad tik Sau­lė da­ro įta­ką jū­sų ženk­lui, o dau­gu­ ma pla­ne­tų yra ki­tuo­se ženk­luo­se.

To­dėl, pa­vyz­džiui, tu­rė­si­te ne tik vie­no ženk­lo pa­grin­dą, bet ir kai ku­rių ki­tų ženk­lų ypa­ty­bių. Neat­ si­tik­ti­nai su­da­rant ho­ros­ko­pą rei­ kia ži­no­ti ne tik gi­mi­mo die­ną, bet ir va­lan­dą, net mi­nu­tes.“

į In­di­ją. – Vyks­ta trans­for­ma­ci­ ja, ma­te­ria­laus pa­sau­lio ago­ni­ja.

Ne­rei­kia sa­vo gy­ve­ni­mo švais­ty­ ti tik ma­te­ria­liems da­ly­kams. Kad ir kaip keis­tai šiuo me­tu skam­ba, bus la­bai sun­ku žmo­nėms, gal­vo­ jan­tiems tik apie pi­ni­gus, ma­te­ria­ li­nius da­ly­kus. Per tai jie pra­ran­da sa­ve. Ir bus leng­viau kū­ry­biš­kiems, gi­les­niems, dva­sin­ges­niems žmo­ nėms.“

Pra­si­dė­jo nau­jos pro­gra­mos

Dar­bas, dar­bas, dar­bas

Klau­sia­ma, kas da­bar da­ro­si su pa­ sau­liu, ast­ro­lo­gė šyp­te­lė­ja. Tar­si su­vir­pa ant jos kak­lo ka­ban­tys pa­ ka­bu­kai, au­ra­so­mos bu­te­liu­kai ir pin­tos ka­se­lės. „Pla­ne­tos pe­rei­na į ki­tus dy­džius.

Da­bar­ti­nė Van­de­nio epo­cha – kos­ mi­nė. Kai ku­rie ast­ro­lo­gai tei­gia, kad kei­čia­si 26 tūkst. me­tų tru­ kęs ir vi­sai ne­se­niai, 1987-ai­siais, pra­si­dė­jęs cik­las, Juo­do­jo Mė­nu­ lio vie­ta, Plu­to­no veik­la. Pra­si­dė­jo nau­jos pro­gra­mos“, – vis dar šyp­ so­da­ma­si aiš­ki­na Ama­na.

Ji ne­sle­pia, kad ast­ro­lo­gi­jos is­ to­ri­ja, dan­gaus kū­nų įta­ka vals­ ty­bėms nė­ra jos sri­tis. Vis dėl­to mo­te­ris nea­be­jo­ja, kad da­bar­ti­ niai, ne­tgi bai­sūs, po­ky­čiai Že­mė­je vyks­ta prieš di­de­les per­mai­nas. „Pa­sau­lio pa­bai­gos, ži­no­ma, ne­bus, – juo­kia­si ast­ro­lo­gė, ku­ ri lapk­ri­tį vėl pus­me­čiui vyks­ta

Ko­dėl In­di­ja? Ama­na vėl šyp­so­ si. Šios ša­lies rei­kė­jo jai. Jau pa­ži­ nu­si sa­ve, ne­kart stu­di­ja­vu­si sa­vo ho­ros­ko­pą, ji su­vo­kė, kad dar­bas uži­ma vie­ną pa­grin­di­nių vie­tų jos gy­ve­ni­me. „Net pen­kios pla­ne­tos ma­no as­ me­ni­nia­me ho­ros­ko­pe bu­vo prie dar­bo sta­lo. Ir tuo­met at­si­pa­lai­da­ vau, lei­dau bū­ti sa­vi­mi, – aiš­ki­na Ama­na. – Su­vo­kiau, kad mes ne­ ga­li­me pa­keis­ti pa­sau­lio, bet ga­li­ me pa­keis­ti sa­ve. O kai kei­čia­mės, kei­čia­si ir pa­sau­lis, ku­rį ma­to­me ki­to­mis aki­mis.“ Ne vie­ną aš­ra­mą (taip va­di­na­ ma šven­tyk­la) ap­lan­kiu­si ast­ro­lo­ gė Ošo cent­re dir­ba ne­mo­ka­mai.

Nuo to ji ne­si­jau­čia blo­giau, prie­ šin­gai – dar ge­riau. „Už­dir­bu pi­ni­gų iš sa­vo veik­ los grį­žu­si į Eu­ro­pą, – pri­si­pa­žįs­ta Ama­na, ku­ri ve­da se­mi­na­rus, įkū­

O Lie­tu­va? Su mū­sų ša­li­mi Ama­na tu­rė­jo daug są­sa­jų, iš Lie­tu­vos iš­ vy­ko į In­di­ją. Mo­te­ris nuo­šir­džiai žars­to komp­li­men­tus lie­tu­viams.

Iš mei­lės jiems daug pa­dė­jo į ne­ ma­lo­nią si­tua­ci­ją Ry­tuo­se pa­te­ku­ siam mū­sų tau­tie­čiui. „Tuo­met gy­ve­nau ir dir­bau Sat­ jos Sai Ba­bos (gar­sus dva­si­nis ly­ de­ris, kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­na­mas kaip įsi­kū­ni­jęs Die­vas ir ste­buk­la­ da­ris – red. pa­st.) cent­re. Lie­tu­viai dar ne­tu­rė­jo kon­su­la­to In­di­jo­je, kai iš­gir­dau, kad rei­kia pa­dė­ti vie­nam į po­li­ci­ją pa­te­ku­siam lie­tu­viui“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.

Trau­ki­ny­je, ku­ris vy­ko iš da­bar­ ti­nio Mum­ba­jaus, į gė­ri­mą įdė­tais nar­ko­ti­kais ap­svai­gin­tas 35–40 me­tų vy­ras ne­te­ko vis­ko. Iš jo ne­ pa­vo­gė tik as­mens do­ku­men­to.

Din­go vi­si pi­ni­gai, fo­toa­pa­ra­tas, te­le­fo­nas, kre­di­to kor­te­lės.

Dar ap­svai­gęs lie­tu­vis li­go­ni­nė­ je iš­dau­žė lan­gą, to­dėl jį vė­liau iš­ ve­žė į po­li­ci­ją ir nu­bau­dė 800 do­ le­rių bau­da. „Bu­vau tam vy­rui ver­tė­ja, mai­ti­ no­me jį, su pa­gal­bi­nin­kais iš S.Sai Ba­bos cent­ro skai­tė­me mant­ras, net su­ren­gė­me in­diš­ką teis­mą ir po ke­lių die­nų jis bu­vo lais­vas, – prieš be­veik 20 me­tų nu­ti­ku­sią is­to­ri­ją pui­kiai pa­me­na Ama­na. – Ne­mo­ kė­da­mas ang­liš­kai, ne­tu­rė­da­mas pi­ni­gų, be kon­su­la­to jis bū­tų ka­lė­ ji­me sė­dė­jęs ne vie­ną mė­ne­sį.“ Ma­žiau­siai ti­ki me­di­kai

„Da­bar su­pran­tu, ko­dėl ma­no sū­ nus vai­kys­tė­je pra­šė, kad jam skai­ ty­čiau ne pa­sa­kas, bet en­cik­lo­pe­di­ ją ir rim­tas kny­gas“, – pri­si­pa­ži­no vie­na ma­ma, ku­rios vai­kui Ama­na bu­vo su­da­riu­si ho­ros­ko­pą.

Ast­ro­lo­gė ma­lo­niai ste­bi­si, kai in­di­vi­dua­liais ho­ros­ko­pais do­mi­si jau­ni, 17–18 me­tų, žmo­nės, nors tai bū­din­ga vy­res­niems. „Tė­vams rei­kia la­biau pa­žin­ti sa­vo vai­ką“, – nea­be­jo­ja Ama­na.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad ast­ro­lo­gi­ ja la­biau pa­si­kliau­ja mo­te­rys, nes jų de­ši­ny­sis sme­ge­nų pus­ru­tu­lis, le­mian­tis in­tui­ci­ją, la­biau iš­vys­ ty­tas.

Mo­te­rys la­biau pa­si­kliau­ja šir­di­ mi, jaus­mais, o vy­rai – lo­gi­ka ir ana­ li­ti­niu mąs­ty­mu, už ku­rį at­sa­kin­gas kai­ry­sis sme­ge­nų pus­ru­tu­lis. „Pa­gal zo­dia­ko ženk­lus la­biau­siai ast­ro­lo­gi­ja do­mi­si Žu­vys, ma­žiau­ siai – Mer­ge­lės, pa­gal pro­fe­si­jas – gy­dy­to­jai, – nu­si­juo­kia Ama­na. – Jie pui­kiai pažįsta žmo­gaus kū­ną, to­dėl sun­ku ti­kė­ti ki­to­kiais da­ly­ kais. Įsi­jau­tę į vi­di­nį pa­sau­lį gy­dy­ to­jai kei­čia­si ir ne­re­tai tam­pa gy­ duo­liais, ži­niuo­niais.“ Žmo­gus, su­ži­no­jęs ho­ros­ko­pą, iš­kart ne­pa­si­keis. Vis dėl­to, įsi­gi­ li­nus į sa­ve, pa­sak ast­ro­lo­gės, kei­ čia­si są­mo­nė, at­si­ve­ria tai, apie ką ne­ga­lė­jai net pa­gal­vo­ti, ir pra­si­de­da iš pra­džių ne­jun­ta­mas pro­ce­sas. „Net tu­rė­da­mi daug pa­tir­ties ne vis­ką ži­no­me apie sa­ve, – pa­brė­žia Ama­na. – Ži­no­me tik kai ku­riuos fak­tus. O iš tie­sų tu­ri­me la­bai daug gy­ve­ni­mų. Kai gi­mė­me, mū­sų sie­la ieš­ko­jo sa­vęs, gy­ve­ni­mo tiks­lo. Kai žmo­nės apie sa­ve daug ko ne­ži­no, ast­ro­lo­gi­ja pa­de­da tai at­ras­ti.“

27

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

17 tūkst.

– maždaug tiek atletų ir juos lydinčių asmenų buvo apgyvendinta olimpiniame kaimelyje.

Užduotis: olimpinių žaidynių infrastruktūra sujungė naujas arenas ir renovuotus pastatus.

Sporto šventę pa­pil­dė architektų vizijos Ne vien spor­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mai su­ža­ vėjo dau­giau kaip mi­li­jo­ną žmo­nių, sa­ vo aki­mis ste­bėjusių Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes. Jie taip pat ga­lėjo iš arčiau ap­ žiūrėti naujausius architektūros kūrinius.

So­li­džiai iš­spren­dė už­duo­tį

Lon­do­no olim­pi­nės žai­dy­nės bu­vo mil­ži­niš­kas iš­šū­kis ne tik ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams, bet ir ar­chi­tek­ tams bei sta­ty­bi­nin­kams. Spe­cia­ liai olim­pia­dai bu­vo pa­sta­ty­tas ne vie­nas nau­jas spor­to komp­lek­sas, iš­ki­lo spor­ti­nin­kams ap­tar­nau­ti skir­ti pa­sta­tai, įreng­ta tūks­tan­čiai nau­jų bu­tų.

Tai, kas įpras­tai mies­tuo­se trun­ ka 25–30 me­tų, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės sos­ti­nė­je įvy­ko vos per de­šimt­ me­tį – su­pla­nuo­tas ir pa­sta­ty­tas di­džiau­sias per pa­sta­rą­jį šimt­me­ tį Lon­do­no ra­jo­nas. Ir tai ne­bus tik lai­ki­nas, vien spor­to ren­gi­niams skir­tas mies­te­lis, ja­me kun­ku­liuos ne vien spor­ti­nis gy­ve­ni­mas.

Kaip pag­rin­di­niai nau­ji ar­chi­tek­ tū­ros ob­jek­tai Olim­pi­nia­me par­ke įvar­di­ja­mi trys spor­to komp­lek­sai – olim­pi­nis sta­dio­nas, ve­lod­ro­mas (dvi­ra­čių tre­kas) ir van­dens spor­to ša­kų cent­ras „Aqua­tics“.

Po olim­pia­dos bei pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių olimpinis stadionas, ku­

riame telpa 80 tūkst. žiū­ro­vų, pla­ nuo­ja­ma, bus pri­tai­ky­tas kitiems renginiams. Juo­lab kad 2017 m.

Lon­do­ne pla­nuo­ja­ma su­reng­ti Pa­ sau­lio leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­ pio­na­tą.

Olim­pi­nį sta­dio­ną, ku­ria­me vy­ ko įspū­din­ga žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ja, pro­jek­ta­vo tarp­tau­ ti­nė ar­chi­tek­tų bendrovė „Po­pu­ lous“. Sta­dio­no ar­chi­tek­tū­rą kai ku­rie kri­ti­kai va­di­na ge­ra. Vis dėl­to to­kios svar­bos ob­jek­tui esą „stin­ ga ki­birkš­ties, šio to, kas pri­vers­ tų kiek­vie­ną pir­mą kar­tą pa­ma­čiu­ sį iš­tar­ti: „Oho!“ Ki­ta ver­tus, šiam ob­jek­tui pir­ miau­sia bu­vo ke­lia­mi funk­ci­niai rei­ka­la­vi­mai: pa­rū­pin­ti ne­prie­kaiš­ tin­gą erd­vę 26 spor­to ša­kų at­sto­ vams, kad tilptų ir nebūtų nuvil­ ti de­šim­tys tūks­tan­čių žiū­ro­vų. Be to, mil­ži­niš­kas sta­ti­nys tu­rė­jo bū­ ti pri­tai­ky­tas olim­pi­niam ati­da­ry­ mo spek­tak­liui.

Tris de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­ ti bendrovė „Po­pu­lous“ su­kū­rė

dau­giau kaip tūks­tan­tį pa­sta­tų, iš jų – per 80 sta­dio­nų ir 70 are­nų.

Nors turi daug patirties, įmo­nė in­ter­ne­to sve­tai­nė­je skel­bia, jog di­džiuo­ja­si ga­vu­si ga­li­my­bę pro­ jek­tuo­ti olim­pi­nį sta­dio­ną Lon­ do­ne.

Sim­pa­ti­jas už­ka­ria­vo pa­pras­tu­mu

Itin pasisekusiu ar­chi­tek­tū­ri­niu kū­ri­niu vadinamas nau­ja­sis me­ džiu de­ko­ruo­tas olim­pi­nio par­ko sta­ti­nys – ve­lod­ro­mas. Dvi­ra­čių tre­ką pro­jek­ta­vo bri­tų bendrovė „Hop­kins Ar­chi­tects“. Pas­ta­tas gi­ ria­mas, nes yra pa­pras­tas, har­mo­ nin­gas, ele­gan­tiš­kas, ko­ky­biš­kas.

Ob­jek­tas jau spė­jo pel­ny­ti ap­do­ va­no­ji­mų už sta­ti­nio ar­chi­tek­tū­rą ir di­zai­ną.

Pro­jek­to au­to­riai pri­si­pa­žįs­ ta, kad idė­jų sė­mė­si iš dvi­ra­čio. Jie sten­gė­si su­kur­ti itin er­go­no­miš­ ką ir efek­ty­viai pa­nau­do­ja­mą sta­ ti­nį. Ve­lod­ro­me, ku­ris bu­vo sta­to­ mas dve­jus me­tus, įreng­ta 5 tūkst. sė­di­mų vie­tų.

Ele­gan­tiš­kas ve­lod­ro­mo fa­sa­das de­ko­ruo­tas ked­ro dai­ly­len­tė­mis.

Už­sa­ko­vai kė­lė ne­ma­žai rei­ka­la­vi­ mų dėl tva­ru­mo, me­džia­gų, ta­čiau pro­jek­tuo­to­jai drą­siai dek­la­ruo­ja vir­ši­ję lū­kes­čius.

Gar­sių Lon­do­no ar­chi­tek­tų ko­ man­da „Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“, pro­jek­ta­vu­si nau­ją­jį van­dens spor­ to ša­kų cent­rą „Aqua­tics“, su­lau­ kė įvai­rių ver­ti­ni­mų. Kai kurie tei­

gia, kad šis ob­jek­tas pro­ble­mi­nis, esą jo in­ter­je­ras stul­bi­na­mas, bet išo­rė ke­lia nu­si­vy­li­mą.

Pas­ta­to „spar­nai“ va­di­na­mi keis­tais. At­siž­vel­giant į tai, ką ge­ ba „Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“, van­ dens spor­to ša­kų cent­ras ne­pris­ ki­ria­mas prie ge­riau­sių bendrovės kū­ri­nių. Vis dėl­to jo vi­dus, ku­ria­ me ka­ra­liau­ja ba­sei­nas, su­lau­kia pa­gy­rų.

Au­to­riai tei­gia, kad sta­ti­nio kon­ cep­ci­ją pa­dik­ta­vo ju­dan­tis van­duo, sto­gas at­si­plė­šęs nuo že­mės tar­ si ban­ga.

Virs gy­ve­na­muo­ju ra­jo­nu

Ne ma­žiau įspū­din­gas statinys Lon­do­no olim­pia­dai – va­di­na­ma­ sis olim­pi­nis kai­me­lis. Ja­me ka­ra­ liau­ja šiuo­lai­ki­niai dau­giaaukš­čiai na­mai, juos jun­gia sko­nin­gai ap­ žel­din­ta ap­lin­ka, po­že­mi­niai ga­ra­ žai, res­to­ra­nai, me­di­ci­nos įstai­gos, ap­tar­na­vi­mo cent­rai ir ki­ti rei­ka­ lin­gi ob­jek­tai.

Olim­pi­nia­me kai­me­ly­je buvo ap­ gy­ven­din­ta apie 17 tūkst. at­le­tų ir juos ly­din­čių as­me­nų. Spor­ti­nin­ kai da­li­jo­si 1–5 kam­ba­rių bu­tais.

Olim­pi­nis kai­me­lis iš­lai­ko tra­di­ci­nį Lon­do­no na­mų pla­na­vi­mą, kai kie­ mas ap­su­pa­mas ke­lių na­mų. Te­ri­ to­ri­ja su­skirs­ty­ta į 11 gy­ve­na­mų­jų kvar­ta­lų.

Sta­ty­ba pra­si­dė­jo 2008 m. ge­gu­ žę, o 2012 m. vi­du­ry­je na­mai pri­pa­ žin­ti tin­ka­mais nau­do­ti.

Atei­ty­je olim­pi­nis kai­me­lis virs gy­ve­na­muo­ju ra­jo­nu. Tie­sa, skel­ bia­ma, kad žmo­nėms ne­bus leis­ta iš­si­pirk­ti bu­tų, jie bus nuo­mo­ja­mi, kad atei­ty­je ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ ti vie­šoms reik­mėms. Čia bus mo­ ky­mo, me­di­ci­nos, ko­mer­ci­nės pa­ skir­ties įstai­gų, par­duo­tu­vių.

Pa­si­di­džia­vi­mas ar tuš­ty­bė?

Dar vie­nas iš­skir­ti­nis olim­pi­nio par­ko sta­ti­nys – „Ar­ce­lor­M it­tal Or­bit“ – yra tik­ras dis­ku­si­jų ob­ jek­tas. Tai 115 m aukš­čio konst­ ruk­ci­ja-skulp­tū­ra, ku­rią spe­cia­liai šioms žai­dy­nėms su­kū­rė me­ni­nin­ kas Anis­has Ka­poo­ras ir in­ži­nie­rius Ce­ci­lis Bal­mon­das. Šia rau­do­nai da­žy­to me­ta­lo konst­ ruk­ci­jų ap­raiz­gy­ta skulp­tū­ra ga­li­ ma ne tik gro­žė­tis, bet ir pa­bū­ti jo­je.

Lan­ky­to­jai lif­tu už­ke­lia­mi į plie­ni­nio bokš­to vir­šų, iš kur at­si­ve­ria Lon­do­ no pa­no­ra­ma. Leis­tis že­myn siū­lo­ma pa­tiems – 445 laip­te­lius, ku­rie spi­ra­ le ap­su­pę bokš­tą.

Di­džią­ją da­lį šio ob­jek­to kai­nos (apie 70 mln. li­tų iš 84 mln. li­tų) ap­mo­kė­jo tur­tin­giau­sias Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos žmo­gus Laksh­mi Mit­ta­las, plie­no bendrovės „Ar­ce­ lor­Mit­tal“ va­do­vas. Nuo jos ir ki­lęs me­no kū­ri­nio pa­va­di­ni­mas.

Bokš­to au­to­riai ti­ki­na, kad šis ob­ jek­tas jun­gia ar­chi­tek­tū­rą, skulp­ tū­rą ir in­ži­ne­ri­ją. Kai ku­rie kri­ti­kai bokš­tą va­di­na pa­mink­lu tuš­ty­bei.

Pa­ren­gė Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

Nu­vy­lė: Lon­do­no ar­chi­tek­tų „Za­ha Ha­did Ar­chi­tects“ pro­jek­tuo­to van­dens spor­to ša­kų Dar­na: dvi­ra­čių tre­ką pro­jek­ta­vu­si bri­tų bend­ro­vė „Hop­kins Ar­chi­tects“ įver­tin­ta už šio

cent­ro „Aqua­tics“ išo­rė pa­ti­nka ne vi­siems.

sta­ti­nio ar­chi­tek­tū­rą bei di­zai­ną.

„Scanpix“ nuo­tr.

29

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

menas ir pramogos

Ke­lio­nė per gy­ve­ni­mą laiš­kų til­tu Ji bu­vo pui­ki dai­li­nin­kė, grakš­ti šo­kė­ja, iš­raiš­kin­gas mo­de­lis, sa­ vo ke­lio ieš­kan­ti ke­ra­mi­kė. Ak­vi­lės Za­vi­šai­tės gy­ve­ni­mas su­gu­lė į so­li­džią kny­gą „Ak­vi­lė: ne­pra­šyk auk­si­nės žu­ve­lės plau­ti in­dų“. Ši kny­ga – tai pa­sa­ko­ji­mas apie me­ni­nin­kę jos pa­čios žo­džiais.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

A.Za­vi­šai­tė (1962–1991 m.) – ryš­ ki as­me­ny­bė ir įdo­mi me­ni­nin­kė, ta­ru­si sa­vo žo­dį lie­tu­vių dai­lės is­ to­ri­jo­je. Jos le­gen­da vir­tęs gy­ve­ ni­mas ir ori­gi­na­lūs dai­lės dar­bai, eks­po­nuo­ti Aust­ra­li­jo­je, Lie­tu­vo­ je ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­ jo­se, iki šiol aud­ri­na žmo­nių vaiz­ duo­tę.

Dai­li­nin­kės mo­ti­nos – ži­no­mos žur­na­lis­tės Ri­tos Bal­tu­šy­tės – su­ rink­ti duk­ters laiš­kai ar­ti­mie­siems ir drau­gams įgy­ja siu­že­tą, virs­ ta jau­di­na­ma gy­ve­ni­mo is­to­ri­ ja. Tvir­čiau­sia vi­sa vie­ni­jan­ti gi­

ja – Ak­vi­lės ir jos mo­ti­nos ry­šys.

Jų ar­tu­mas net bū­nant to­li, at­vi­ri po­kal­biai apie vis­ką ne­ga­li pa­lik­ ti abe­jin­gų.

Kny­gos „Ak­vi­lė: ne­pra­šyk auk­ si­nės žu­ve­lės plau­ti in­dų“ (lei­ dyk­l a „Ty­to al­ba“) pa­s i­ro­dy­m o pro­ga R.Bal­tu­šy­tė at­sa­kė į „Vil­ niaus die­nos“ žur­na­lis­tės klau­ si­mus.

– Kuo ši kny­ga ski­ria­si nuo anks­tes­nių kny­gų apie Ak­vi­lę, ko­kiais nau­jais da­ly­kais ją pa­ pil­dė­te?

– Pir­miau­sia, tai – nau­ja kny­ga.

Nors abie­jų pa­grin­das yra Ak­vi­ lės laiš­kai ir ki­tų žmo­nių pri­si­mi­ ni­mai, 1997 m. pa­si­ro­džiu­si ir po dve­jų me­tų pa­kar­to­ta „Ak­vi­lė. Pa­ veiks­lai, laiš­kai, at­si­mi­ni­mai“ bu­ vo vos 127 pus­la­pių, o da­bar iš­leis­ta kny­ga yra be­veik ke­tu­ris kar­tus di­ des­nės apim­ties. Jo­je til­po dau­giau laiš­kų, dau­giau iliust­ra­ci­jų, pri­si­ dė­jo drau­gų at­si­mi­ni­mų. Ta­čiau kai kas ir kar­to­ja­si. Prin­ci­pu: iš dai­nos žo­džių neiš­me­si.

– Ar apie Ak­vi­lę pa­sa­ko­ję žmo­ nės šį kar­tą at­si­vė­rė leng­viau nei anks­čiau? Ko­kį pa­čios dai­ li­nin­kės po­rtre­tą šio­je kny­go­je pa­ma­tys skai­ty­to­jai?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad apie Ak­vi­ lę pa­sa­ko­ję žmo­nės at­si­vė­rė leng­ viau ar sun­kiau. Bu­vu­sių dės­ty­to­jų ir drau­gų Aust­ra­li­jo­je nau­jų at­si­ mi­ni­mų ne­pra­šiau, o vai­kys­tės bei jau­nys­tės drau­gai ir ar­ti­mie­ji Lie­ Dvi­ko­va: „Ma­ny­je grū­mė­si žur­na­ tu­vo­je, į ku­riuos krei­piau­si, bu­vo lis­tė ir mo­ti­na. Kar­tais nu­ga­lė­da­ la­bai ge­ra­no­riš­ki. vo vie­na, kar­tais – ki­ta“, – ne­slė­pė Ko­kį pa­čios dai­li­nin­kės po­rtre­tą kny­gos su­da­ry­to­ja R.Bal­tu­šy­tė. šio­je kny­go­je pa­ma­tys skai­ty­to­jai, Lei­dyk­los „Ty­to al­ba“ nuo­tr. man sun­ku pa­sa­ky­ti. Tik­riau­siai

kiek­vie­nas spręs pa­gal sa­vo su­ge­ di­mo laips­nį. Juo­kau­ju. Ga­liu pa­ si­džiaug­ti, kad jau esu ga­vu­si ne­ ma­žai ge­rų at­si­lie­pi­mų, at­si­ra­do ne­tgi no­rin­čių Ak­vi­lę „įsi­duk­rin­ ti“, o ma­ne – „įsi­se­se­rin­ti“. Ti­ kiuo­s i, kad kny­ga, be vi­sa ki­t a, bus nau­d in­ga ir jau­n iems žmo­ nėms.

Ją su­da­ry­da­ma sten­giau­si iš­ lik­ti kuo ob­jek­ty­ves­nė, ta­čiau tu­ riu pa­si­kar­to­ti, kad vyks­tant va­ di­na­ma­jam kū­ry­bi­niam pro­ce­sui ma­ny­je grū­mė­si žur­na­lis­tė ir mo­ ti­na. Kar­tais nu­ga­lė­da­vo vie­na, kar­tais – ki­ta. Kny­ga jau kny­gy­ nuo­se, o jos dar te­be­ka­riau­ja tar­ pu­sa­vy­je.

– Ko­dėl lei­dė­jai vir­še­liui pa­si­ rin­ko tam­sų Ak­vi­lės pa­veiks­lą?

Tai bu­vo jū­sų ar di­zai­ne­rio va­ lia? Juk Ak­vi­lė bu­vo links­mas žmo­gus, sta­čia gal­va puo­lęs į gy­ve­ni­mo sū­ku­rį.

– Prieš at­sa­kant į šį klau­si­mą, tu­rė­ tu­me su­si­tar­ti dėl žo­džio „links­mas žmo­gus“ api­brėž­ties. Aš sa­ky­čiau, kad ji bu­vo op­ti­mis­tiš­kas žmo­gus, be­je, gi­liai mąs­tan­tis. Daug jos pa­ veiks­lų yra tam­sūs (ne to­kie, kaip išė­jo rep­ro­duk­ci­jo­se, bet ga­na tam­ sūs). Ma­nau, kny­ga pa­dės su­pras­ti, ko­dėl. Vir­še­lį pa­rin­ko lei­dyk­la, aiš­ ku, su ma­ni­mi su­de­ri­nu­si.

– Gal ši kny­ga – vi­sa ar adap­ tuo­ta – bus iš­leis­ta ir Aust­ra­li­ jo­je?

– Gal. Bet ka­da, la­bai sun­ku pa­ sa­ky­ti. Ak­vi­lės teks­tai pil­ni žar­go­ no, jos pa­čios su­kur­tų žo­džių, ku­ rių ati­tik­me­nų ang­lų kal­bo­je nė­ra, sun­ku juos iš­vers­ti. Ta­čiau ban­ do­me.

Bal­sas: A.Za­vi­šai­tė – ryš­ki as­me­ny­bė ir įdo­mi me­ni­nin­kė, ta­ru­si sa­vo

žo­dį lie­tu­vių dai­lės is­to­ri­jo­je.

Ritos Bal­tu­šy­tės ar­chy­vo nuo­tr.

– Ar sun­ku bu­vo reng­ti kny­gą apie duk­te­rį? Tur­būt prieš akis pra­skrie­jo vi­sas jos gy­ve­ni­mas – ke­lio­nė iš so­vie­tų Lie­tu­vos pas jus į Aust­ra­li­ją, ieš­ko­ji­mai, konf­lik­tai, džiaugs­mai, li­ga ir mir­tis?

– Taip, bu­vo ga­na sun­ku. La­ bai ge­rai su­pran­tu, ko­dėl net gar­ sūs chi­rur­gai at­si­sa­ko ope­ruo­ti sa­ vo vai­kus ir ap­skri­tai ar­ti­muo­sius.

Ta­čiau drau­ge iš­gy­ve­nau ir ne­ma­žai džiaugs­mo – Ak­vi­lė tu­rė­jo nuo­sta­ bų hu­mo­ro jaus­mą, net ir de­šim­tą kar­tą skai­ty­da­ma jos laiš­ką, im­da­ vau juok­tis. Taip pat la­bai ge­ra bu­ vo reng­ti spau­dai drau­gų at­si­mi­ni­ mus, prie jų ne­rei­kė­jo pra­kai­tuo­ti. Ži­no­ma, iš nau­jo iš­gy­ven­ti sun­kių mo­men­tų nie­kam ne­lin­kė­čiau. Ta­ čiau tai – da­lis gy­ve­ni­mo, ir ne­ža­ du jos at­si­sa­ky­ti.

„Pur­pu­ri­nis va­ka­ras“ sklei­džia­si Anykš­čiuo­se Vil­niu­je ati­da­ry­tas dai­nuo­ja­mo­ sios poe­zi­jos fes­ti­va­lis „Pur­pu­ri­ nis va­ka­ras“ sa­vait­ga­lį kvie­čia į Anykš­čius: čia gar­siau­si Lie­tu­vos bar­dai ati­duos duok­lę bar­dų tė­vui – maest­ro Vy­tau­tui Ker­na­giui.

Žvaigž­dės: pa­grin­di­nia­me kon­cer­te pa­si­ro­dys dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­

jos gran­dai, tarp jų – bar­das, ak­to­rius K.Smo­ri­gi­nas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Va­kar Anykš­č iuo­se pra­s i­d ė­j ęs penk­ta­sis bar­dų fes­ti­va­lis „Pur­ pu­ri­nis va­ka­ras“ tę­sis iki pat iš­ nak­tų.

Fes­ti­va­lis, pri­sta­ty­tas išanks­ ti­niais kon­cer­tais Vil­niu­je, va­kar po­pie­tę bu­vo ofi­cia­liai ati­da­ry­ tas prie An­ta­no Ba­ra­naus­ko pa­ mink­lo Anykš­čiuo­se. Pu­čia­mų­ jų inst­ru­men­tų gru­pė „Ope­ra B(R) ASS“ at­li­ko po­pu­lia­rių bar­dų dai­ nų imp­ro­vi­za­ci­jas. Vė­liau Anykš­čių šv. apaš­ta­lo evan­ge­lis­to Ma­to baž­ ny­čio­je ati­da­ry­ta me­ni­nin­ko Juo­zo Va­liu­šai­čio pa­ro­da „Lais­vės ir kal­ bos tau­ta“, skir­ta Lie­tu­vos knyg­ ne­šiams.

Va­ka­rą Dai­nu­vos slė­ny­je bai­ gė And­rius Ka­nia­va ir or­kest­ras „Mu­sė“, Ai­das Gi­nio­tis, Ie­va Nar­

ku­tė su gru­pe, Al­gir­das Svi­dins­kas, šių­me­tis Sau­liaus My­ko­lai­čio pre­ mi­jos lau­rea­tas Gy­tis Amb­ra­ze­vi­ čius ir ki­ti.

Dau­gu­ma šio kon­cer­to at­li­kė­ jų, be sa­vo au­to­ri­nių, su­gro­jo ir po vie­ną V.Ker­na­gio kū­ri­nį.

Festivalio didysis koncertas prasidės šiandien vakare Dainuvos slėnyje.

Vi­dur­nak­tį Anykš­čių kop­ly­čio­je fes­ti­va­lio da­ly­viams pa­ro­dy­ta Vy­ tau­to V.Lands­ber­gio vie­nos da­lies ab­sur­do ko­me­di­ja suau­gu­sie­siems „Atė­jau, pa­m a­č iau, ne­ga­l ė­jau“, ar­b a „Vi­s iš­kas Rud­n o­s iu­kas“.

Nak­ties ki­ną tę­sė Ag­nės Mar­cin­ ke­vi­čiū­tės fil­mai – apie ra­šy­to­ ją Jur­gį Kun­či­ną „Be­veik lai­min­ gas“ ir „Ne­su­lau­žy­ti prie­sai­kos“ apie par­ti­za­ną Juo­zą Ar­mo­nai­tį-

Triu­pą. Šian­dien, šeš­ta­die­nio po­ pie­tę, Anykš­čių sak­ra­li­nio me­no cent­re anykš­tė­nai ir vi­si ki­ti fes­ ti­va­lio žiū­ro­vai kvie­čia­mi su­si­tik­ ti su pa­čia re­ži­sie­re ir kar­tu pa­si­ žiū­rė­ti jos 2010 m. su­kur­to fil­mo „Prie ru­gių ir prie ug­nies“ apie poe­tą Jus­ti­ną Mar­cin­ke­vi­čių.

Fes­ti­va­lio di­dy­sis kon­cer­tas pra­ si­dės šian­dien va­ka­re Dai­nu­vos slė­ny­je.

Ja­me kon­cer­tuos Kos­tas Smo­ri­ gi­nas, Jur­ga Še­dui­ky­tė, Vi­das Ba­ rei­kis, Ole­gas Dit­kovs­kis ir Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­tė, Gied­rius Ar­ba­ čiaus­kas, Leo­nar­das Rin­ke­vi­čius, V.V.Lands­ber­gis, Ilo­na Pa­peč­ky­ tė, Min­dau­gas An­ce­vi­čius, Sau­lius Ba­rei­kis, So­lo an­samb­lis, Ge­di­mi­ nas ir Ai­nis Stor­pirš­čiai, And­rius Ku­li­kaus­kas.

Vi­są šeš­ta­die­nį vai­kams ir suau­ gu­sie­siems Dai­nu­vos slė­ny­je bus ren­gia­mos įvai­rios pra­mo­gos: nuo spor­ti­nių rung­čių iki in­te­lek­ti­nių žai­di­mų.

VD inf.

30

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

menas ir pramogos

Mu­zie­jai pa­tys vir­to eks­po­na­tais Su­de­gus Ty­tu­vė­nų vie­nuo­ly­nui, baž­ny­čiai ir jo­je bu­vu­sioms ver­ty­bėms Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja su­si­rū­pi­no, kaip mu­zie­jus ap­ sau­go­ti nuo gais­rų ir va­gys­čių. Ta­čiau dau­ge­ly­je mu­zie­jų nė­ra ne tik sig­na­li­za­ci­jos, bet ir elekt­ros.

Mu­zie­jų ser­gi ug­nia­ge­siai

Skir­tu­mai: ne­blo­ga ap­sau­ga nuo gais­ro bei va­gys­čių ga­li pa­si­gir­ti ne­

bent Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus, ta­čiau ypač pro­vin­ci­jo­je esan­čios kul­tū­ros įstai­gos vi­siš­kai neap­sau­go­tos.

Vy­te­nio Ju­re­vi­čiaus (BFL) nuo­tr.

Di­džiuo­siuo­se mu­zie­juo­se jau įreng­ta mo­der­niau­sia ug­nies ge­si­ ni­mo sis­te­ma du­jo­mis, ta­čiau dau­ ge­ly­je ma­žų mu­zie­jų nė­ra ne tik ap­sau­gos, kai ku­riuo­se – iš­vis ba­ la­nos ga­dy­nė. 1863-ių­jų su­ki­li­mo mu­zie­jus Pa­ber­žė­je – vie­nas ob­ jek­tų, dėl ku­rių ap­sau­gos po Ty­tu­ vė­nų tra­ge­di­jos bu­vo ne kar­tą vie­ šai kal­bė­ta. Mu­zie­jus yra miš­kuo­se, nuo Kė­dai­nių nu­to­lęs per 30 ki­lo­ met­rų. Bai­min­ta­si, kad čia sau­go­mi ver­tin­gi tė­vo Sta­nis­lo­vo sak­ra­li­niai dra­bu­žiai, pa­veiks­lai iš ba­ro­no Ši­ lin­gų dva­ro ga­li ding­ti grei­čiau, nei į Pa­ber­žę at­vyks pa­rei­gū­nai. Šian­dien mu­zie­ju­je jau įreng­ ta mo­der­ni sig­na­li­za­ci­ja, spe­cia­liai dėl mu­zie­jaus ap­sau­gos nuo gais­ rų pa­da­ry­ta išim­tis re­for­muo­jant Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­da­li­nius kai­muo­se. „Kad dva­ras ne­sup­leš­kė­tų, kol at­va­žiuos ug­nia­ge­siai, Mė­gė­nų kai­me, už 4 ki­lo­met­rų nuo Pa­ber­ žės, ne­pa­nai­kin­tas gais­ri­nis pa­ da­li­nys ir su­da­ry­ta su­tar­tis. Ki­lus gais­rui, jie pri­si­sta­ty­tų iš kar­to“, – tei­gė 1863 m. su­ki­li­mo mu­zie­jaus va­do­vė Re­gi­na Gal­va­naus­kie­nė.

Te­tu­ri du ge­sin­tu­vus

Ta­čiau dau­ge­lis mu­zie­jų, pri­klau­ san­čių sa­vi­val­dy­bėms ar vie­šo­ sioms įstai­goms, Mu­zie­jų aso­cia­ ci­jos tei­gi­mu, neap­sau­go­ti nei nuo va­gys­čių, nei nuo gais­rų.

Vie­nas to­kių – Po­vi­lo Vi­šins­ kio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus Kel­ mės ra­jo­ne. Čia ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su P.Vi­šins­kio gy­ve­ni­mu ir lie­tu­ vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kės Ju­li­jos Be­ niu­še­vi­čiū­tės-Že­mai­tės kū­ry­ba, laiš­kais.

Pa­sak vie­nin­te­lės mu­zie­jaus dar­ buo­to­jos, XIX a. na­mas ne­šil­do­mas nuo 1965-ųjų. Nuo gais­ro čia sau­go tik du ge­sin­tu­vai. Ne­ga­na to, so­dy­ bo­je – dar ba­la­nos ga­dy­nė. „Sig­na­li­za­ci­ja jau se­niai ne­be­ vei­kia, ne­tu­ri­me nei sig­na­li­za­ci­jos, nei te­le­fo­no. Te­le­fo­nas yra tik mū­ sų tro­bo­je“, – pa­sa­ko­jo P.Vi­šins­kio me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus dar­buo­to­ ja Al­do­na Ja­na­vi­čie­nė.

Mo­te­ris gy­ve­na ša­lia mu­zie­jaus ir sa­ko pro lan­gus ste­bin­ti, kad nie­ kas neį­si­lauž­tų.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja tei­gia, kad prieš­gais­ri­niai rei­ka­la­vi­mai pa­ tvir­tin­ti dar 2005 m., ta­čiau ne vi­ si mu­zie­jai jų pai­so.

Še­dev­rai įkai­no­ti li­tu

„Mu­zie­jų įsta­ty­me yra la­bai vie­na­ reikš­miš­ka nuo­sta­ta, kad ne­svar­bu, ko­kios tei­si­nės for­mos yra mu­zie­ jus, jo stei­gė­jas pri­va­lo už­tik­rin­ ti tin­ka­mą eks­po­na­tų prie­žiū­rą ir ap­sau­gą“, – tvir­ti­no Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­jos In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­ nės plėt­ros sky­riaus vyr. spe­cia­lis­ tė Rū­ta Pi­lec­kai­tė.

Pa­sak pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, ap­ sau­ga nuo gais­rų mu­zie­juo­se šian­ dien yra ydin­ga. Tik ke­lios kul­tū­ ros įstai­gos sau­go sa­vo eks­po­na­tus, įren­gia mo­der­nią sis­te­mą, kai ug­ nis ge­si­na­ma spe­cia­lio­mis du­jo­mis, ne­lau­kiant, kol at­va­žiuos prieš­ gais­ri­nės tar­ny­bos.

Vals­ty­bės kont­ro­lė, at­li­ku­si Kul­ tū­ros mi­nis­te­ri­jos veik­los au­di­ tą, pa­brė­žia, kad bū­ti­na nu­sta­ty­ti ir kul­tū­ros ver­ty­bių tik­rą­ją ver­tę. Šiuo me­tu da­lis mu­zie­jų eks­po­na­ tų, tai yra apie 3 mln. vie­ne­tų, įver­ tin­ti sim­bo­li­niu vie­nu li­tu. Tad va­ gys­tės ar gais­ro at­ve­ju bū­tų sun­ku nu­sta­ty­ti ir nuo­sto­lį.

Vi­sus mu­zie­jų eks­po­na­tus ža­da­ ma įver­tin­ti per aš­tuo­ne­rius me­ tus.

LRT inf.

Ir links­mins, ir švies Fes­ti­va­lis „Vil­nius Mu­sic Week 2012“, be gau­sy­bės kon­cer­tų, ža­da iš­si­skir­ti edu­ka­ci­ne pro­gra­ma: pa­ skai­tas skai­tys ir bu­vęs „Pink Flo­ yd“ pro­diu­se­ris, ir gar­sūs pa­sau­lio mu­zi­kos vers­lo at­sto­vai.

Dvi fes­ti­va­lio die­nas sos­ti­nės ki­ no teat­ro „Pa­sa­ka“ sa­lė­se vyks Ry­tų bei Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Ru­si­ jos mu­zi­kos pra­mo­nės ryk­lių se­ mi­na­rai. Į juos jau ga­li­ma įsi­gy­ ti bi­lie­tus.

Se­mi­na­rus ves bri­tų įra­šų pro­ diu­se­ris, bu­vęs „Pink Floyd“ va­ dy­bi­nin­kas Pe­te­ris Jen­ne­ris, „Bolt Bur­don So­li­ci­tors“ aukš­tos kva­li­fi­ ka­ci­jos tei­si­nin­kas Nic­kas Trai­ne­ ris, tei­si­nio va­do­vė­lio „Mu­sic Bu­ si­ness Ag­ree­ments“ bend­raau­to­ris Chri­sas Phil­lip­sas, kon­sul­tuo­jan­tis „Gram­my“ ap­do­va­no­ji­mų nu­ga­lė­ to­jus, ak­to­rius, mo­de­lius, pro­diu­ se­rius.

Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“ vyk­sian­ čiuo­se fes­ti­va­lio se­mi­na­ruo­se pa­ si­ro­dys įra­šų bend­ro­vės „Eastb­lok Mu­sic“ va­do­vas Ale­xas Kas­pa­ro­vas, „Sne­gi­ri mu­sic“ va­do­vas Ole­gas Nes­te­ro­vas, „Nuff Ro­pe Re­cords“ va­do­vas Joh­nas Bro­ga­nas, „MA Mu­sic Bu­si­ness Ma­na­ge­ment“ at­ sto­vė Sal­ly Gross, įra­šų bend­ro­vės „I Lo­ve You Re­cords“ įkū­rė­jas Bru­ no Ro­ze’as, „Sounds Right“ at­sto­ vė Na­ta­lie Mets, „BrainS­torm“ va­ dy­bi­nin­kė Gu­na Zu­či­ka.

Pra­ne­ši­mus ren­gia žur­na­lis­tas, mu­zi­kan­tas ir dės­ty­to­jas, ra­šan­tis to­kiems gar­siems lei­di­niams kaip „The Guar­dian“ ar „The Fi­nan­cial Ti­mes“, Mar­cu­sas O’Dai­ras, BBC

Sve­čiai: be pa­sau­li­nės šo­kių mu­zi­kos žvaigž­dės Ni­co­lo Jaa­ro kon­cer­to,

fes­ti­va­lio da­ly­viai tu­rės pro­gą su­si­tik­ti su gar­siau­siais mu­zi­kos vers­lo at­sto­vais.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

ko­res­pon­den­tas Si­mo­nas Haw­ kin­sas, Ru­si­jos žur­na­lo „Vi­ce“ re­ dak­to­rius Gle­bas Li­sič­ki­nas ir dau­ ge­lis ki­tų.

Kon­fe­ren­ci­jų da­ly­viai dės­tys, ko­ kia dai­na ga­li pa­tek­ti į Eu­ro­pos ra­ di­jo po­pu­lia­riau­sių kū­ri­nių są­ra­šus, skai­tys pra­ne­ši­mus apie mu­zi­kos žur­na­lis­ti­kos atei­tį, be­si­kei­čian­čią tarp­tau­ti­nę mu­zi­kos va­dy­bą, kū­ry­ bi­nio pro­ce­so sti­mu­lia­ci­ją, mu­zi­ki­ nio tink­lo kū­ri­mą, ar­tis­tų iš­li­ki­mą pi­ra­ta­vi­mo ero­je, ang­lų kal­bą mu­ zi­kos kū­ri­niuo­se, tei­si­nius ar­tis­to bei va­dy­bos san­ty­kius ir t. t. Pa­ sak fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week

2012“ koor­di­na­to­riaus Lau­ro Lu­ čiū­no, pa­si­rink­ta fes­ti­va­lio stra­te­ gi­ja – ne tik reng­ti kon­cer­tus, bet ir už­siim­ti švie­ti­mu – no­ri­ma pa­ brėž­ti, kad mu­zi­ka yra ne tik pra­ mo­ga, bet ir ūkio ša­ka.

Vi­si, įsi­gi­ję die­nos kon­fe­ren­ci­ jos bi­lie­tą, va­ka­re ga­lės ne­mo­ka­ mai ap­si­lan­ky­ti fes­ti­va­lio klu­buo­se „Lof­tas“, „Soul Box“ ir „Tams­ ta“.“ VD inf.

Kur? Įvai­rio­se Vil­niaus vie­to­se.

Ka­da? Rugp­jū­čio 30–rugsėjo 2 d. kiek? 53 li­tai.

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunTel. 261 tinius.

3653,Lietuvoje 261 3655, 261 3659 pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciskelbimai@vilniausdiena.lt ja – www.lietuvalondonas.com.

959526

Meno duoklė mokslui Šian­dien Lie­tu­vos moks­lų aka­ de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ ko­je (Žy­gi­man­tų g. 1, Vil­nius) pra­dės veik­ti pa­ro­da, skir­ta aka­de­mi­ko Kons­tan­ti­no Jab­ lons­kio (nuotr.) 120-osioms gi­ mimo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti.

Iš­ki­laus Lie­tu­vos moks­lo or­ ga­ni­za­to­riaus, kraš­to is­to­ri­jos, ar­cheo­lo­gi­jos, ar­cheog­ra­fi­jos, tei­sės ty­rė­jo ir šal­ti­nių skel­bė­ jo aka­de­mi­ko K.Jab­lons­kio gi­ mimo me­ti­nėms skir­ta pa­ro­ da Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je veiks iki 2012 m. rug­sė­jo 6 d.

K.Jab­lons­kis gi­mė žy­maus kal­bi­nin­ko Jo­no Jab­lons­kio ir Kons­tan­ci­jos Ske­te­ry­tės šei­mo­ je, mo­kė­si Vil­niaus, Pa­ne­vė­žio rea­li­nė­se mo­kyk­lo­se, 1909–1911 m. stu­di­ja­vo nau­jai ati­da­ry­ta­ me Pe­ter­bur­go Psi­cho­neu­ro­ lo­gi­jos ins­ti­tu­te, 1911–1916 m.

– Mask­vos uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. 1922–1938 m. dir­bo Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­ sė­ju, 1919–1926 m. bu­vo Vals­ ty­bės ar­cheo­lo­gi­jos ko­mi­si­jos na­riu (1930–1935 m. – pir­mi­ nin­ku), nuo 1935 m. dės­tė Kau­ no Vy­tau­to Di­džio­jo ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tuo­se (1941 m. ta­po pro­fe­so­riu­mi), 1941–1945 m. bu­vo Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­ tu­to di­rek­to­riu­mi, nuo 1946 m. iki mir­ties ja­me dir­bo vy­res­ niuo­ju moks­li­niu bend­ra­dar­biu.

Už nuo­pel­nus is­to­ri­jos moks­lui 1956 m. iš­rink­tas aka­de­mi­ku.

Aka­de­mi­ką K.Jab­lons­kį ga­ li­ma va­din­ti vie­nu ryš­kiau­sių Lie­tu­vos is­to­ri­jos moks­lo kū­ rė­jų ir or­ga­ni­za­to­rių, ku­rio so­ cia­li­nės, tei­sės, ūkio ir kul­tū­ros is­to­ri­jos dar­bai, šal­ti­nių pub­li­ ka­ci­jos ir jų kri­tiš­kas ver­ti­ni­mas ta­po pa­vyz­džiu, su­da­rė ga­li­my­ bes ty­rė­jams gi­liau pa­žvelg­ti į vie­no ar ki­to šimt­me­čio po­li­ti­ nes, so­cia­li­nes ir kul­tū­ros pro­ b­le­mas.

Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ jos Vrub­levs­kių bib­lio­te­ko­je pa­reng­ta pa­ro­da lan­ky­to­jams su­teiks ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su kai ku­riais bib­lio­te­ko­je sau­ go­mais aka­de­mi­ko K.Jab­lons­ kio rank­raš­čiais, kny­go­mis iš me­mo­ria­li­nio fon­do, svar­biau­ sio­mis K.Jab­lons­kio pub­li­ka­ ci­jo­mis ir ki­tais eks­po­na­tais, liu­di­jan­čiais tu­ri­nin­gą moks­ li­nin­ko veik­lą.

VD inf.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandipervezimai. ją.Daiva Tel. 8Miškeliūnienė, 699 01 428, e.Aimutis paštasMiškeliūnas, Aušra Žeimytė.

Plano rengėjas – UAB „Atsinfo@gmail.com.

Siūlo darbą

952525 pindys“. Detaliojo plano rengimas, viešas svarstymas su visuomene, derinimas ir tvirtinimas atliekamas supaprastinta tvarka. Parengtas detalus planas bus viešai Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyeksponuojamas Mickūnų seniūnijoje, Micbėkūnų – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r. nuo 8 656 69 099.

2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. spalio 760904 19 d. Su detaliojo plano sprendiniais supažindina ir informaciją teikia UAB „Atspindys“ Laisvės pr. 88, Vilnius tel. (8-5) 275 09 81, 8 656 28 500 ir planavimo organizatoriai Aimutis Miškeliūnas, Aušra ŽeiParduodamas dviejų kambarių butas mytė ir Daiva Miškeliūnienė gyv. PalanAustėgosjoscentre, bažnyčios, g. 1A. Tel. g. 43, už Vilnius, tel. 8 S.Nėries 682 17 220.

Viešas 8 603 62 096.vyks Mickūnų seniūnijoje, Micsvarstymas 955765 kūnų g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r. 2012 m. rugsėjo 25 d. nuo 10 iki 11 val. Pasiūlymai pateikiami planavimo rengėjui ir planavimo organizatoriui iki viešo svarstymo perkame mišką su žemepasiūlymų arba išsiUAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: Brangiai pabaigos.

Atmestų planavimo Visoje Lietuvoje.

Atsiskaitome betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, ap- kirsti. pareiškėjai projekto sprendinius iš beikarto. vie676 41 155.procedūras gali apskųsti Vildailininkai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 480, Tel. šo8svarstymo 929896 8 659 38 414. niaus apskr. viršininko administracijos Te996400 UAB „BEST COMPANY“ Varėnosvalstybinės r. perka: ritorijų planavimo ir statybos veršelius, galvijus, avis.

Sumokame iš karto. priežiūros departamentui per mėnesį nuo Mokame PVM.dienos, Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 svarstymo adresu: Konstitucijos 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

Technikos remonto pr. 2, Vilnius.

953105

Kitos

parduoda

nekilnojamąjį turtą

perKa

PaSlaugoS

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

996670

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1000793

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

986147

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.

975466

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodama sodyba ant Lūkšto ežero kranto Telšių r. su 19 ha sklypu, 400 kv. m gyvenamuoju namu, 100 kv. m pirtele. Kaina 850 000 Lt ( galimybė įsigyti dalį sodybos už 550 000 Lt).

1002852

PerKa

Įvairūs

Kita

1003549

AUTOMOBILIŲ SUPIRKIMAS VISOJE LIETUVOJE. GALI BŪTI DAUŽTI ARBA SU DEFEKTAIS. Tel. 8 676 71 261.

995287

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929909

ĮvairūS Kita

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

1003546

Informuojame, kad rengiamas nuo 2012 rugsėjo 21 d. žemės sklypo, esančio Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. 4152/0800:0672) detalusis planas.04 Detalusis planas rengiamas Detaliojo 2012 20 Vilniaus apygardos teismo nutarteritorijų planavimo organizatoriaus teisių timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto ir pareigų sutartimi Nr. 360-10, byla (c. b. Nr.perdavimo B2-3323-160/2012).

BankrutuoReg. 2010-12-21 A56-870-(3.18).

Planajančios UAB „JoanosNr.avialinijos“ administratovimopaskirta tikslas UAB – keisti žemėsVALDYMO sklypo pagrindiriumi VERSLO IR RESnę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo paskirtiestel. į kitos žemę,ikinusta– V.Česonis, 8 686paskirties 83 541. Prašom 2012 gyvenamosios statybos rem.tyti birželio 11 d. imtinaiteritorijos pateikti savo kreditoglamentus, pateikti teritorinius reikalavimus 2012gyvenamosios m. gegužės 2 dienai rijos sklypo režimo pagrindinius (bankroto bylostvarkymo įsiteisėjimo dienai) kartu prisprendinius.

Detaliojo planavimo orgadedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan– Daiva Miškeliūnienė, Aimutis čiųnizatoriai dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Miškeliūnas, Žeimytė. rengėTaip pat prašomAušra nurodyti, ar šiųPlano reikalavimų jas – UAByra „Atspindys“.

Detaliojokokiu planobūdu renįvykdymas užtikrintas, nurodyti, viešasKreditorinį svarstymas su visuomene, taigimas, yra padaryta. reikalavimą pateikderinimaspr. ir 262-105, tvirtinimas atliekamas supati Savanorių LT-50204 Kaunas.

Inprastinta tvarka.(8 Parengtas detalus planas formacija tel./faks.

37) 229 886.

961016 bus viešai eksponuojamas Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų Mickūnų mstl., VilINFORMACIJA APIEg. 3, TERITORIJŲ PLANAVIniaus r. nuo 2012 m. sklypo, rugsėjoesančio 24 d. ikiLvovo 2012 MĄ.

Parengtas žemės spalio 19 d. Suseniūnijoje, detaliojo plano sprendig. m.

105A, Šnipiškių Vilniuje, sklyir informaciją teikia UAB poniais kad.supažindina Nr. 0101/0032:986, bendras plotas „Atspindys“ Laisvėsplanas. pr. 88, Planavimo Vilnius tel. pa(80,2419 ha, detalusis 5) 275 Vilniaus 0981, 8 miesto 656 28savivaldybės 500 ir planavimo grindas: admiorganizatoriai Aimutis pavaduotojo Miškeliūnas, Aušra nistracijos direktoriaus 2011 ir Daiva gyv. 08 Austė07Žeimytė 13 įsakymas Nr.Miškeliūnienė AD30-1732, 2011 01 jos g. 43,teritorijų Vilnius, tel.

8 682 17 220.

Viešas detaliojo planavimo organizatosvarstymas vyks Mickūnų seniūnijoje, riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartisMicNr. kūnų g. 3, Mickūnų mstl., Vilniaus r. 2012 m. rugsėjo 25 d. nuo 10 iki 11 val. Pasiūlymai pateikiami planavimo rengėjui ir planavimo organizatoriui iki viešo svarstymo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus apskr. viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui per mėnesį nuo svarstymo dienos, adresu: Konstitucijos pr.

2, Vilnius.

Informuojame, kad rengiamas nuo 2012 rugsėjo 21 d. žemės sklypo, esančio Gaidūnų k., Mickūnų sen., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. 4152/0800:0671) detalusis planas.

Detalusis planas rengiamas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 1208-11, Reg. 2011-09-30 Nr. AD-1164-(3.31). Planavimo tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, padalyti į sklypus, nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatyti gyvenamųjų teritorijų statybos reglamentus. Detaliojo planavimo organizatoriai –

Uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių lyra‘‘ (kodas 166635955, buveinė: Mažeikiai, Montuotojų g. 9) praneša, kad keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Lyra group‘‘. UAB „Lyra group“ perima visas UAB „Mažeikių lyra“ teises ir pareigas. Tel. +44 36 80 50, e. paštas administratore@mlyra.lt.

1003714

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 nutarimu Nr. 534 (2005- 06 23 nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32 punktu, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuo 11 val.

Mažeikių k., Mickūnų sen., Vilniaus r. sav., bus ženklinamos Vandos Gedroit žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4152/0800:795) ribos ir atliekami kadastriniai matavimai.

Prašome visus gretimo žemės sklypo savininikus ir/ar paveldėtojus, kadastrinis Nr. 4152/0800:864 (savin. Geronim Jasinski, Marija Jasinskaja) matavimų dieną atvykti prie bendros ribos ir dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Atspindys” darbuotojai, Laisvės pr.

88, Vilnius, tel. 2750981, 8 656 28500; info@atspindys.lt.

1003857

Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

paslaugos

Kelionių

51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo 31 kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

skelbimai

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

KarščiausiKelioNių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius KarščiauSi PaSiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120

Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius

vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314.

Faks.

(8 5) 262 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las(8Vegasas nuoFaks.

2871 Lt 262 91209120 Tel. 5) 231 3314.

(8 5) vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasjūras?

TIKROMS ATOSTOGOMS! Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kas valdo Ne tik Neptūnas!

12 už Talinas–Marienhamnas–Stokholmas ypatingą kainą.

Kalgaris nuo 3464 Lt uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms nuo 125 Lt Kopenhaga–Oslas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas leiskitės Klaipėda–Kylis Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laiveį abi Baltijos www.krantas.lt Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vakesčiais.

Kviečiame Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paKlaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100 Lt mokamas karėlį! šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, graRyga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai.

Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Talinas–Stokholmas Bostonas Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! nuo 2588 Lt Daugiau informacijos piniginę.

Talinas–Helsinkis

Kelionių organizatorius

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje www.kelioniupasiulymai.lt Pirkti internetu: Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.)

– 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 637 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1847Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 429 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 1297LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 999 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627577Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS 1979 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, 935LtLt Malta – Hurgada 904 Lt nuo Ispanija, Kosta Dorada – 999LtLt Bulgarija nuo 850 Lt – 1099 Graikija, Chalkidikė Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500–Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kos sala 1128LtLt Kreta nuoKos 1170sala Lt ––1128 Antalija – 1295 Turkija, Antalija – 1185 LtLt Tunisas nuo 770 Lt Burgas––1199 1185LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka 1489LtLtpoilsinės) Rijeka ––1279 IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris 1620LtLt Turkija,Nilu Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634nuo Lt– 1899 Egiptas, Hurgada 1440LtLt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt (poilsinės) Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠBulgarija 995 LtLt ŠriRYGOS: Lanka –– 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poŠri Lanka –IŠ3500 Lt ilsinės) IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Kruizas Nilu Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770nuo Lt 1440 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija,– Kreta – 99 Lt 1678 Lt Izraelis Egiptas nuo Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Marokas – 2634 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, – 2239LtLt Kuba – 5853 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Energetikas Pasaka nuo600 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Lt Laimingas žmogus – tai aš!

600 Raganė – 550 Lt Mes jėga 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje 60 Lt Kitas variantas 359„Pribrežnyj“ Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Kroatijoje 2149 Lt KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec.

Klaipėda–Kylis (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt. KELTAI

VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus vidutiniškai šiltas, su trumpais lietumis. Šiandien dieną bus 18–21 laipsnis šilumos. Kai kur palis. Sekmadienio naktį numatoma 13–15, dieną – 20–24 laipsnių šiluma, taip pat pasitaikys trumpi lietūs. Panašūs orai laikysis ir pirmadienį.

Šiandien, rugpjūčio 18 d.

+22

+20

Telšiai

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+23

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.00 20.43 14.43 7.06 20.24

231-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 135 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +34 Dublinas +21 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24

Londonas +30 Madridas +39 Maskva +21 Minskas +22 Niujorkas +27 Oslas +17 Paryžius +35 Pekinas +28

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+22

+18

+14

4

+17

+25

+19

+16

3

+19

+23

+18

+9

4

+15

+22

+17

+11

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +27 Ryga +22 Roma +32 Sidnėjus +16 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +30 Varšuva +24

+22

+22

Vėjas

0–8 m/s

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

DATOS (rugpjūčio 18 D.)

DATOS (rugpjūčio 19 D.)

1850 m. mirė prancūzų rašytojas, realizmo pradininkas Honoré de Balzacas.

1933 m. lenkų šeimoje Paryžiuje gimė režisierius Romanas Polanskis.

1936 m. gimė amerikiečių aktorius Robertas Redfordas.

1952 m. gimė amerikiečių aktorius Patrickas Swayze’as, filmo „Purvini šokiai“ žvaigždė.

1952 m. gimė Vilius Orvidas, skulptorius, Orvidų sodybos-muziejaus įkūrėjas.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Christianas Slateris.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius Edwardas Nortonas.

1978 m. gimė kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Marius Jampolskis.

1983 m. Libane gimė dainininkas Mika.

2002 m. mirė prozininkas, dramaturgas, publicistas Ričardas Gavelis.

1871 m. gimė JAV išradėjas, vienas aviacijos pradininkų Orville’is Wrightas.

1883 m. gimė Prancūzijos madų dizainerė Gabrielle Coco Chanel.

1929 m. mirė rusų baleto impresarijus Sergejus Diagilevas.

1936 m. nužudytas ispanų rašytojas, poetas ir dramaturgas Federico García Lorca.

1941 m. gimė fotomenininkas Romualdas Rakauskas.

1945 m. gimė anglų dainininkas, grupės „Deep Purple“ lyderis Ianas Gillanas.

1946 m. gimė 42-asis JAV prezidentas Billas Clintonas.

1955 m. gimė amerikiečių aktorius Peteris Gallagheris.

1969 m. gimė amerikiečių aktorius, serialo „Draugai“ žvaigždė Matthew Perry.

1973 m. gimė italų futbolininkas Marco Materazzi.

2008 m. mirė teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis.

Pa­ro­da, skir­ta ab­sur­dui Frank­fur­to prie Mai­no ko­mu­ni­ka­ ci­jos mu­zie­ju­je šią sa­vai­tę du­ris at­vė­rė pa­ro­da, skir­ta me­ni­niams kū­ri­niams, ku­riuos su­kur­ti įkvė­ pė ab­sur­diš­ki įspė­ji­mai pre­kių eti­ ke­tė­se.

ne­wsru.com inf.

Fan­ta­zi­ja: pa­kvies­ti pa­si­šai­py­ti iš kvai­lų ga­min­to­jų įspė­ji­mų en­tu­zias­tai ne­sto­ko­jo kū­ry­biš­ku­mo.

Šiandien: Agapitas, Elena, Gendvilė, Ilona, Mantautas, Reinoldas, Saulenė, Saulenis, Žydrūnė Rytoj: Argaudas, Balys, Boleslovas, Emilija, Sebaldas, Tolvina

įvairenybės

Eks­po­na­tų au­to­riai sė­mė­si įkvė­ pi­mo iš to­kių ga­min­to­jų įspė­ji­mų, kaip „Ne­ban­dy­ki­te stab­dy­ti ben­zi­ ni­nio pjūk­lo ran­ko­mis“, „Prieš su­ dė­da­mi vė­ži­mė­lį, išim­ki­te vai­ką“, „Ne­si­rem­ki­te į įjung­tą kait­vie­tę“.

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių bu­vo vaiz­ das jau­no žmo­gaus, su­si­ki­šu­sio į šner­vę vei­kian­tį grąž­tą. Iliust­ra­ ci­ja bu­vo pa­pil­dy­ta tik­ruo­ju grąž­tų ga­min­to­jų įspė­ji­mu: „Neskir­ta as­ me­ni­nei hi­gie­nai.“ „Vi­sa tai pra­si­dė­jo nuo Šiau­rės Ame­ri­kos ga­min­to­jų. Taip jie ban­ dė ap­si­sau­go­ti nuo teis­mi­nių ieš­ ki­nių iš var­to­to­jų, jei­gu stai­ga šie su­gal­vo­tų pa­nau­do­ti pre­kę ne pa­ gal pa­skir­tį“, – apie to­kių įspė­ji­mų is­to­ri­ją pa­pa­sa­ko­jo Ko­mu­ni­ka­ci­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Hel­mu­tas Gol­das.

Jis pri­mi­nė pla­čiai iš­gar­sė­ju­sį at­ ve­jį, kai JAV pi­lie­tė Stel­la Lie­beck 1994 m. iš kor­po­ra­ci­jos „McDo­ nald’s“ pri­si­tei­sė 2,9 mln. do­le­rių už tai, kad ant jos ką tik nu­pirk­to ka­vos puo­de­lio ne­bu­vo pa­ra­šy­ta, jog gė­ri­mas karš­tas. Mo­te­ris ap­si­ py­lė ka­va ir pa­ty­rė tre­čio laips­nio nu­de­gi­mų.

Tik­riau­siai bū­tent jai skir­ta pa­ ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma iliust­ra­ci­ja su įspė­ji­mu: „At­sar­giai! Bal­vo­nai ir­gi ga­li nu­si­de­gin­ti!“

Vardai

DOC­MA nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui.

Neskubėkite reikšti savo nuomonės.

Jautis (04 21–05 20). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri gali pakenkti jūsų tikslams.

Visa tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

Dvyniai (05 21–06 21). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą.

Nesijaudinkite, visa tai greitai praeis.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų artimiesiems reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, tik nepiktnaudžiaukite jų pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Atsilyginkite jiems tuo pačiu – dovanokite artimiesiems dėmesio ir švelnumo.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kreipkitės patarimo į vyresnį ar autoritetingą žmogų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Palanki diena ieškoti naujų idėjų.

Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera orientacija ir atsidavimas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.

Vandenis (01 21–02 19). Galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtina įtempta situacija, todėl teks ieškoti kompromiso.

Atsiras galimybių tobulėti. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas, tik labiau pasikliaukite savimi.