2012-08-18 Klaipeda

Page 1

2 A.1 62;6@ ? B4=7�š 6< %

Nr. 192 (19 493)

Ă˜VR[Ă›

TV HEROJU DYGIOJO S ŠVELNIOJIA.UPUŽSĖKALNIO

10p. B.Oba

mos alaus

politi

ka.

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

l is pybaÄ—ss: nau NAUJA

ud SaviĹž

lies giau ĹĄa bÄ™? sty vis dau KodÄ—l tas prieĹĄ val gale? tes tunelio Ar tai pro savo kÄ…? jÄ…. mas ÄŻ ĹĄviesos tÄ… eida jis dukmato eĹĄ save ran slÄ—gtÄ… Graiki tinÄŻ kar nÄ—s vietÄ… Pasku pri ikai ne ĹžinutÄ™. sosti tamÄ… tÄ— trumpÄ…jÄ… jis. Tada, Ar gra jĹł pakelia oja krizÄ—s pri paĹžaparaĹĄÄ— saldĹžiĹł Prie- mÄ—gs juniĹĄsiun to vas iĹĄ teriai pabaiga“, – kia. Europos gyven simai kamu my, tÄ— liai 8.31 sa, iĹĄ kas nesulau Ä?iui „Das Em „Tai jo tiks Tie u nagalÄ—jo pasako nutiko kai kol laikraĹĄ Ĺ ie kla dĹł grai Vokietijos sijos (EK) ta- kaip lefonÄ…. „Tai teris. Kai ne paŞįssi mi te Ä?ius mamo

Lagam ine siras viet visada atgai. Su os ir knyja keliaut rankose ojai sėd uostuo i se, lėk oro tuvuose, traukin se, aut iuoobu prie jōro suose, – visur, s ir eŞero kur kiasi ato tik driestogų ma rutai. rť-

TV3 DIEN A Laim

a l.zemu Žemulienė liene@ diena.l t

KULINAR Ekspe IJA ri su ĹĄparagimentai nÄ—mis pupelÄ—mis

enÄ—s isuom ulio v a pasa

k Kaip

PORTRETA S

– dÄ—stÄ— minÄ… jis rektorius. Ĺ ÄŻ kartÄ… ÄŻ ÄŻsidÄ—jo teto profes lagaVilniaus zio knygÄ… oriaus Vytau universigimtinė“. „MaĹžoji Lietuvto Juodkasavo gyvenJoje autorius a – mano dalyvavimÄ… imÄ… PagÄ—g prisimena iuose, visuo litinÄ—je tÄ—vĹł veikloje, meninÄ—je ir ÄŻĹžymiais pojĹł bendr nÄ—mis MaĹžosios LietuvavimÄ… su – Marty Jagomastu, nu Janku os Ĺžmomi, VydĹŤn Enziu Rektorius u. listo Laimo pagyrÄ— Ĺžinom o Ĺžurna nÄ™ knygÄ… no Tapino autob „Prara kuriÄ… skaitÄ— sto laiko iograďŹ nebĹŤn praÄ—jusiÄ… vasarÄ… a“, . Rankose B.Juodkai – sĹŤnaus knyga didelÄŻ ÄŻspĹŤd seniai mirus ÄŻ tojo Augus io dailÄ—s padarÄ— neklasiko memuarai“.tino Savick tapyo „Žalia Tai – puikio knygos. tyla: s, ÄŻdomi Vis dÄ—lto os B.Juod kad per atostogas ka prisip kai kurias tenka prisimaĹžino, mokslines „Šiuo knygas. inti ir kau savometu rankose advokato sĹŤnaus – kaip tik laiverslo teisÄ—s Ä?iau paraĹĄ Roberto Juodk dito riziko ytÄ… knygÄ… „Teisios anksnÄ—s kreDar nebuvs maĹžinimo priemonÄ—s“ ĹĄias atosto au jos skaitÄ™ . s, todÄ—l sakÄ— rektorgas turiu persk per aityti“, ius. –

veidÄ…

TiraĹžas 34 980

KINO FO TELIS At legen gimusi dinÄ— juo sta

Ĺ iandien priedai

Tai, kad uĹž tam tik­ rÄ… uŞ­mo­kes­tÄŻ ga­li­ ma in­ter­ne­tu pa­si­ Ĺžiō­rÄ—­ti ÄŻ „gy­vai“ prieĹĄ ka­me­rÄ… nu­si­ren­gi­ nÄ—­jan­Ä?ias mer­gi­nas, jau nÄ—­ra nau­jie­na. Ta­Ä?iau fak­tas, jog to­ kiu pat bō­du plin­ta in­ter­ne­ti­nÄ— pe­do­fi­ li­ja ir po­rnog­ra­fi­ja, ver­Ä?ia su­klus­ti pa­ rei­gō­nus, ku­rie kol kas ne­ga­li iť­siaiť­kin­ ti, kaip to­kÄŻ reiť­ki­nÄŻ ÄŻver­tin­ti tei­siť­kai.

Kaina 1,60 Lt

15

„Jeigu ko negalima vasarÄ… paplĹŤdimyje skaityti, tai F.Dostojevskio.“ AktorÄ— Larisa KalpokaitÄ— mano, kad ne visos knygos tinka atostogoms.

13p.

Po­pie­ri­niĹł bi­lie­tĹł ne­liks ir Klai­pÄ—­do­je Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Vil­nius ir Kau­nas jau at­si­sa­kÄ— po­ pie­ri­niĹł mies­to au­to­bu­sĹł bi­lie­ tĹł, ku­riuos pa­kei­tÄ— elekt­ro­ni­niai. Klai­pÄ—­da keis­ti tvar­kos dar ne­sku­ ba, nors nea­be­jo­ja­ma, kad atei­ty­je ir uos­ta­mies­ty­je po­pie­ri­niĹł bi­lie­ tĹł ne­liks.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— Ona Zo­ny­tÄ— Siō­lo­si vie­nuo­li­ka­me­tÄ—

3

www.kl.lt

eiÄ?i rizÄ— k

Aist­rĹł tur­gu­je – vai­kai

Lie­tu­viť­ka­me tink­la­la­py­je, kur tal­ pi­na­mi sek­so skel­bi­mai, tarp dau­ gy­bÄ—s ki­tĹł pa­siō­ly­mĹł bend­rau­ti yra vie­nas, ku­ris tu­rÄ—­tĹł vers­ti su­klus­ti ir pa­rei­gō­nus. Dvie­jo­se nuo­trau­ko­ se nu­fo­tog­ra­fuo­ta il­gap­lau­kÄ— mer­ gai­tÄ—. Vie­no­je ji sto­vi prie ko­lo­nos.

vakarÄ—

Geras moter iĹĄkas roma AktorÄ— storus Larisa Kalpo nas kaitÄ— rimtu roman us gliaud ĹĄutus. liais s ĹĄingai, ropos Ko tingeris pra to- gÄ— , – teigÄ— Ĺ iÄ… ji su ke mus. Eu lintÄ… kartÄ… vasarÄ… – o kaip rieval.“ binti, na Bild“ ris Oet bĹŤti svars neĹžinia da GĂźnthesÄ—jÄŻ ES gali mo Graikijos prisiskam vyko ÄŻ tÄ—vo Margaretos – ji vÄ—l paÄ—m keKaĹžka saviĹžudĹžiĹł cija kitokia.Ĺžur- rys nu li Ä— ÄŻ ranka mais dÄ—l ga kad rug nublokĹĄti“. Mitchell roman s Ĺžiausiu Dabar situa savaitinis gy- rÄ—, klausimas euro zonos. ja jau ta suome Bet ar knyga tai ne perÄ… „VÄ—jo mo iĹĄ mai kamuo veikjos vi ropoje. raĹĄo vokieÄ?iĹł Graikijos per mas atosto cho trauki ku nu sunki Graiki vena psi „Ne, labai goms? Kaip Spiegel“,stebi, kaip ĹĄalÄŻ pasi ikijÄ… sun buvo no„Der „Gra tus. Daug bet dar dauprieĹĄtaravo lengva nerimu problemĹł nalas nÄ— iĹĄgyĹĄokÄ…. NeĹži toj, me kredimas, niĹł ga. jai su aktorÄ— knyga, – pa\ a_ jÄ… persk nÄŻ vento tÄ… ekonomi dybiĹł ban keli trejus dant refor ti. RugsÄ—jÄŻ skaitÄ… ]Ve• [b ry . – PirmÄ… aiÄ?iau  @PN[ logi kas bus Ĺžu mintinai bĹŤdam kartÄ… ta vyk kÄ—s nuveik savo ata verna prislÄ—g piĹł savi Spiegel“, a rei se teiks ĹĄiur atkurta jÄ… Ĺžinau. KnygonÄ—ĹĄÄ?ia. Jau mybÄ—, lig kiekvie ritasi pasak „DerviĹžudybes. sa- giau trejetas pa kiĹł AtÄ—nuo buitinÄ—, su je tikslia sa tos ÄŻvy tas sprenro Man toriĹł Ĺ tai, ga i jĹł Kre apie istori rĹł b` d. au labai patink eu R a nÄ— aplink 16 ĹĄimai vers- su pasta kui bus priim kimo Kadan prane O V VY Tb` Z a atokie a. Pas tĹł liepos tĹł vietos jos li du gi diena. roman YV `YĂ›T tinimu. dÄ—l Graiki jo EK narys.koĹ iĹł me rÄ— 49 me tÄ—vas, var tokios raĹĄÄ— YĂ&#x; TN moter ai. is, kĹł aplink siko rado spÄ— V [VNV N , – ne os kilusi kuri pati iĹĄ QN _atkĹŤr liai N loje pa ir trijĹł vai duotuvÄ—je Pe- dimasje“, – per girdo, tariant mikÄ…. , labai Ä— 1861– b _V\` ]Amer dijÄ… iĹĄ tikslininkas Jo kĹŤnÄ… par pietiniame me- zono tika, ĹĄvelniaiapie ekono rece1863 m. per ra nĹł centre. Ă› X_V gĂ› X ikos \ _N YV [ dama AtÄ— ro aplink ValstijĹł pilietJungtiniĹł Patras. Liepos 25 d. je ant alyv riĹł statis kalbant tus iĹĄ eilÄ—s mika UĹžsisakÄ— VZ aN Z VaĹžiuo nusiĹĄovÄ— praneĹĄimas. YpaÄ? ly no Ä…. Labai inio katai kas sĹŤnus. so pusiasa sikorÄ— 79-e jos kia. penktus me kijos eko lyginti ` aN V_ _ veikÄ—j tas kad kaĹž ryĹĄkia da Stilistas vertimÄ… Ĺł pa pi \ WR O_Ă? Jau Grai i nupie tÄŻ, pa tus, kad nutÄ—, o ta veik tikra, lopone riĹĄÄ™s virvÄ™ toli Olim 31 _NV XV W lo M.Mi charakteriai, ĹĄti alinama be vasarÄ… Mantas Petru ketvir „Ži me Ne vÄ— ne be Ă˜VNb 4 persk jog buvau ĹĄkeviÄ?ius toulas. dĹžio priĹŤkininkas. 3 d. nusiĹĄo Pie- sijos tĹł antrÄ… piu prieĹĄ reikane visÄ… tchell raĹĄÄ— tÄ… cVR [N aN ĹžurnalistĹł aitÄ— Italijo me ti, Ĺ˝inote, sakÄ— E.Chris lÄ—jo ÄŻtarti, kÄ…, gyven roman kotar nĹł \` “ vietos rugpjĹŤÄ?io je dirban ĹĄiÄ… pasaky Ä… koga jĹł die meÄ?io ĹĄiĹł tuo pat lai proc. ran Jurgos Vis dÄ—lto imÄ….“ \ OYR Z keviÄ?iĹł mis, ĹĄie-s jis“, – Ä?iĹł save ta, ar ir Paulia su ta `V [Ă›` ]_ miesto ras. Po dvie ĹžmonÄ—ms pasiekiaknygÄ… kiolik gnozÄ— visos knygo aktorÄ— pritar dar 6,2 us JurPaklauskels prieĹĄ Şė – keis vy „Italija“. atostogĹł _ SV [N[ norisi ir pokyÄ?iai tas pend. ChalkidÄ—s smuko tis EK pro mika smuk – sakÄ— metĹł pa brÄ— skute ras ZV [Ă›` V no ir prisim s tinkamos ia, kad ne menÄ™, 6 Ĺžis jus“, vykti ÄŻ knyga susiru Tai – puiki tÄ—vas toulas pa vas nutarÄ— Remian kijos eko RX\ [\ kai neau vyras. iĹĄ atostogoms, jĹŤÄ?io tra- kad prover paauko ristoulas lairijos mies ĹĄiÄ… oĹĄusiesiems nomi esminiĹł Beet- ď Ž KrizÄ—: nystÄ—s. inÄ— vienÄ… epizo metĹł o rugp mas po kritai knygaĹĄalÄŻ. Ir ne E.Chris tai, kad tÄ— mos „VW kÄ… nors ti met Grai c. O eko dÄ… iĹĄ jausiekiant kĹŤnas, nusiĹžudÄ— 60 praneĹĄimai dÄ— gyveni tik. Tai mi tik Atrodo, E.Ch „KartÄ… daug dar 4,7 pro noma sprÄ™s giama pasiro duoti jĹł ĹĄei atostogas, , tinkam dÄ—, nors tÄ—. viÄŻ Palan mieste ir panaĹĄĹŤs Ä?iau tiek mirkÄ…, moteris. tÄŻ neiĹĄven a skaity apsdoro Dosto neÄŻma kada suĹžlug gÄ… atsive tÄ… aki sikei Şō biai par mobilÄŻ. gant mĹł. Tokie ÄŻprasti. Ta tu! „Lengvo kad ir kur vaĹžiuo ti per Ĺžiau FioĹĄina kaĹžvo po Eu- gedijos pa voju apie su jo duktÄ—. ko tÄ—vo jevskio auto sikalt ma me nuoble ros gal bÄ— le“ na ne nu patarimĹł turinio, papra tum. roman imas pro AtÄ— do kelia vie Larisa paĹžiĹŤ nomy AtÄ—nĹł Ä… „Nu„Kai nekad daugiau kijos visuonegalima ir bausm – tiesio tinÄ—je Ĺ ia rau lĹł ĹĄeima dybiĹł sta, daug ĹžmoKalpokai to ir neĹži laidavimui“ ė“. Jeigu tou saviĹžu liepÄ… sos vejĹł, kai mo. g mĹŤsĹł suvokiu, ju apie Grai limas val. ry aikĹĄtÄ—: Chris tyti, tai vasarÄ… paplĹŤ , – pranaknyga atsipa ko vo davÄ— ĹĄaliĹł veni jo Mant Nusivy Vien 350 at 4 d. 9 Sintagmos ci- sa Jeigu F.Dostojevs dimyje skaiĹĄumus tai par my ir pri- Kai pagal saulio dĹžio as. suota traukti iĹĄ gy ma – pÄ…. „Nus pa je ko ďŹ k lan grei ro far vardiuĹž ĹĄys Ä?io Ba Em ikalti kio. tĹł Labiausiai vas se Ä?iusiĹł kad ry ma vasa negalidÄ— pasi pavyko. nimo re esan „Jis taiplÄŻâ€œ, – sakÄ— kodÄ—l tÄ— ne atbaid mas ir bausmKarĹĄtis ir 77 me jo, iĹĄsivys tinka knygo M.PetruĹĄke bi sunÄ—s bantik 50-iai jĹł ti iĹĄ gyve pa- cent nusiĹžudÄ— to, ris siĹł ir tai pastebÄ— ė“ gam. O Ä— nuo F.Dos viÄ?iui paDimit automo nesupra kuris sako dimyje rÄ… paplĹŤs apie per ďŹ nÄ—s ir gai ÄŻsiTiesa, lis pasitrauk viĹžudybes mi tÄ—je tÄ—je tojevskioma„VÄ—jo ÄŻ sa- dĹŤrÄ—, jog Dabar mote madÄ…, lystÄ—je, geveikiau-. ra cholo finan- eks psich dus. ska moter nublo Ka psi vui biogra ilninkas. damas aikĹĄ pistoletÄ… – Dauge graikĹł sa liu, norÄ—da je vaiz ologin ir ityti, dievin iĹĄkas kĹĄti“ – ir gÄ—si. aki F.Dostoj gĹł tÄ— tinÄ— Ä—s. Jis siĹł a biogr monÄ—s kijoje, tak minÄ— L.Kalpokai romanas“, taip el ti, kad pini laidotuvÄ—ms geras StovÄ— las nutaikÄ— ÄŻ galvÄ…. niĹł lininkai , ÄŻ kokiÄ… tiesiog Net Jung afines dÄ—lto biogra panoru tarsi spek evskio. tai siĹĄoMoks kad ekono veikÄŻ Ĺžmo mo prie sau ď Ž Nepa prities – patiki tou tÄ—. ĹžmonÄ—ms taupy nÄ—s, nei GraisaviĹžutinka Chris leido kulkÄ… siÄ… tragedijÄ… tis vokian kÄ—jo jo pa kai tÄ—vas nu aikĹĄno ďŹ ja nelyg knygas. Vis verÄ?ia ti kitiems pateko. – labiau rioje tikinÄ™, zÄ— daro po ir kodÄ—l? : ]_V`VR pa ti ku ji dalijoje, jÄ… u biogra maĹžy ĹĄvelnes siai rei to laiko, apsilanko mePaded patinka Xb`V ` kri parody kÄ… situaci ka, didĹžio nÄ—s ve ir bar Ä?ia nuti kias asmen rokai ar Portuga m., palygin a santis prie kusinÄ— XNVafa ďŹ jai rai. Kaip knygo Nuo ti ri \WN NX lÄ—ĹžiĹŤ Da ÄŻkurto daĹžnai Aktorei uĹžmigti je stĹŤk 2011 rijoje c. beviltiĹĄ tis statis kas – vidu donisa\_Ă› 9 lene Dietri ybes, mĹŤza s apie topasau aikĹĄtÄ— Ant medĹžio, binti keli vÄ—, Emmy vui atminti svarbiausia lango lietus 8NY]\XNVaĂ› ir he dĹžio- Ai biĹł skaiÄ?ius go 15 pro rialiss kaip tĹł gera. mena Remian siĹł ran tÄ— Di las. riopaka , kad Elsa Schia ch, Jacqueline dy mas Mar, – sakÄ— mis mate do [Ă› [R m., iĹĄau je, ku leidu kos rializ bĹŤdas. susiju- memoriaĹžudÄ— vyras, uĹžuojauto – tÄ—je prie aktorÄ— jos staÄ?iaNeseniai ji persk knyga bĹŤ- tokias, arba meilÄ— ZN[\ Kenne zilis nu atstovai. aikĹĄtÄ— lo. su 2007 ekspertĹł, das ir he Mate venimo tais Ameri . – Arba Ar Ă&#x;`VTfaV RYRX Ĺ iÄ… vasarparelli. banga dy, niĹł tikiĹł baĹžny Ä?ioje nusi aitÄ— RusiMeilÄ—s moria ruoju metu jo gatvÄ—s muse. gy storÄ… knygÄ… me raĹĄtÄ—s, Pasak nimo bĹŤ staruosius Ä… Mant klasÄ—s viĹžudybiĹł Ä?ia krize? nes rio liai su Ĺžmo kiais, apa voje. TodÄ—l roman s romanus“. a_\[V[ tinis graďŹ nÄ™ bÄ— resijos Pasta as skaito to, gÄ—jo ant VĂş X[f kapinÄ— sugyve ra per pa padidino skam , kuri Ä?ios istorijÄ… – muoja nemig us ji skaito knygÄ… raĹĄte Ar sa kijÄ… alinan ve rankÄ…, jei jau kaip tris Ä?iais ĹĄĹŤĹžvakutÄ—s. roman TĂş tinis sios deplaidoje mir davosi dÄ—l tĹŤ sveria tÄ™ – italĹł apie mado biorenkuosi sa domÄ—- je anksÄ?iaunos, tylu kaipĹžmonÄ—s kilogr Ä…, tai Noros Grai N_Ă­[\ : kia to- ir ÄŻkvepian na- nistinÄ— kul tĹł gerokai daugiau – pokĹĄtavo a. „Vietoj , kai kaĹžiba prieĹĄ visose si su meilÄ—s „Va tokias amus. N RVX\` Ĺžiniask nÄ—s Ĺžudy taupas, suomet GalbĹŤt kaip lo. Kai Tai – storadizainerÄ™ E.Sch s dievaijas“, kantĹł dai kelia Kas lau Ĺžiedai, Rober beveik tÄŻ me paprastas Larisa. Tie tableÄ?iĹłâ€œ, /39 [b kaKitĹł gyven san moria pastebi, gÄ—liĹł no tÄ—vas vi vo kovoto nesvarbu, knygas \a_ ĹžmonÄ—s kito kelio? knyga, iaparelli. ja ÄŻsigyt prisiekusi skaity ts.“ pusĹĄim biĹł skaiÄ?iĹł giausia Va kaip Ĺžmorasdavo roman savimi Emmy jos tÄ—vo me snÄŻ, kiti imo pÄ—dsa to kuriÄ… jis bu po tÄ—vo mir„Ma i elektr ai – ar saulÄ— skaitau. Tada naktÄŻ ir tuojreikalas: persk Vilnia Ĺžudy zacikur toja (dau lanema kad pradarbÄ…. litika, sakÄ— stoja prie li Ĺžvilg vaitgaliais. nors vaĹžiu pasiima su plieskia, aitai per kÄ…. VisĹł pirmaoninÄ™ knygÄ… svajo- Bened us universiteto kais organi pa- savi Ä?iusiose pat pamir ji patiks ar josi po jus savaitei Spiegel“ PietĹł so meste ta popieriaus vys katos odam si ? liau? auar tai smet „NÄ— ) ĹĄti. iĹĄ lino, tik mus akys svei si iktÄ… , ta uĹž (VU) Ä?ius as sakas Vis dÄ—lto . uĹž ne lio kad lietuv M.PetruĹĄk JuodkÄ… labai pavargnuo tokios rÄ—s to: „Žina kurie kas paraĹĄy se ant gre lyse. – praÄ— nalui „Der Emmy Chri kas (ECB kijoje Pasau skelbia, kad 800 tĹŤkst Ĺžurna rektoriĹł rĹł) ĹĄa ĹžudybiĹł skai knygos fono skamb iĹĄkĹł ni akis u, kokia nei ĹĄiau to, tÄ— tuo ) tis Grai centrinis ban fondas utis uĹžklu listÄ—s tele- maĹžai pasta eviÄ?iui teko liui apie skaitydamassta. Ir taip tingai problemĹł meilÄ— bĹŤnaneskai- ĹžybÄ?io ties Ĺžur lo duk Savi „Kaip - skai PadÄ— pakabin savo ja (PSO nusiĹžudo Ä?ius, dauge ÄŻdÄ—ti ngĹł po Estijo je. Skir rÄ—tĹł ĹĄiÄ… niĹł ropos valiutos dÄ—l nau- D.Christou Lietujantis ekran , tai kam gadi- Taline tik atostogaujam je priemieste. puose, medĹžio. Atverk skai rus su eko- Europo ekonomi je (Graikije. knygÄ…. ir ďŹ nansĹł, kad neES, Eu tautinis sauly dar tas tai tarÄ— AtÄ—nĹł bu – gimta ir ĹĄis AtÄ—- toulas. do Vokie pritarÄ— JÄ… anglĹł kur dĹŤ ropo tuganÄ?io robotas. name jĹł. rio e, slije ir e.knygai as? Ne“, – gyvena deliame ir Tarpkol kas ne bos paketo ĹžmoniĹł, ĹĄaliĹł susi auga. Mok ar ĹĄalyse, , PietĹł Eu Ispanijo per grieĹž- te. AtsiveĹžiau jame Ĺžmonos esame Kadan tijos leidyk kalba iĹĄleiL.Kalp „NebĹŤk– raĹĄoma vie „Dimit ) MoterisÄ?iame nedi lio okaitÄ—. miessiai man la gi mado (TVF sinÄ—s pagal ta: ir knygĹł nedaug tugalijoje, skaiÄ?ius vas pasau cesija, sakyti, s dieva „Taschen“. biĹł dvasią“,me paraĹĄy kartoti.“ tapo do at Por jos tÄ— kos re kia apie tyje esan gos apie patinka biogra . Labiau- mas lietuvÄŻ ypaÄ? jo ďŹ nan itÄ—s tus smar nomi dabar ban nomikos pro- joje, viĹžudy joje pasi kijai rei atveju Jai 42 metai. ristoulas,jimÄ… „Mes Kita . ĹžymiĹł pÄ—si ÄŻ vertim domin gyveniÄ?iaus Italijoje) sa dvejus me eko Graiki raĹĄtis negali nams dÄ— E.Ch ĹžmoniĹł ďŹ nÄ—s knykÄ— ninkai ĹĄingu sÄ—jo Grai nos iĹĄ biĹł skai gyvenimą“, jam iĹĄvers Ĺł agentĹŤrÄ…, o, jis kreipoelgis saviĹžudybÄ—sVietos laik jos Pasak traukÄ™s ÄŻ ju lat pasisa ĹĄys tarp ruosius Iki rug . eurĹł. Prie iĹĄ euro zo ki pasta yra ry ir saviĹžudyvÄ™ statistikÄ… ÄŻsi Deja, dienybe. jis nuo las perĹžiō„Grai ginÄŻ viĹł kalbÄ… tĹł ÄŻ lietu- kad knygÄ… kimas buvo 40 mlrd sko dÄ—l sivysÄ?iukas blemĹł IĹĄanaliza lo tatavo: . kÄ—sime“, pasitrau siau iĹĄ kad mai- nemo kad Graikijos pertai, esÄ… re- bene Nea“ kons vena psicho rytoj, laukia rotas. augimo?tanÄ?iĹł, pu Ĺžada, eks pamo bus iĹĄgy „Ta ir bank jos politikai mlrd. eurĹł tins uĹž tai,tarptautiniai neiĹĄmany menÄ— mybÄ—, kas na.“ Embesivys visuo rÄ—tĹł valdininkĹł kÄŻ. Graiki domo 31 biau grieĹž NeĹžino viena die tis jos netÄ—dar la prie kÄ…. las, papil ÄŻ tos ÄŻ ĹĄo lig kiek tÄ—vo mir ristou aikĹĄnais paketÄ… dar Ketinama kas, vie nejuda ga su formos pasakojo E.Ch litikÄ…. lines iĹĄmo tagmos pasi- au tvirtino, kad galbos darmo po cia vo ÄŻ Sin my Kaip taupy maĹžinti so sektoriaus nai eida tuoti, tai ĹĄiaip daĹž jo ĹĄo vas tes labiau dalÄŻ vie gas. tai pro dojo ti sinau so tÄ™ – dyti al atleis ti. vi tus pa jĹł, ÄŻĹĄal vaikĹĄÄ?io buoto kija du kar rama, ji iĹĄ Grai ir TVF pa eurĹł. . ES, ECB 240 mlrd apie siekÄ—

skai vosi jantis EudidĹžia Ĺ okiruo Graikija skaiÄ?iumi

Pro­fe­so­rius A.M.Ol­ťaus­kas: Şmo­gaus svei­ka­ta yra to­kia, ko­kios jis pa­ts no­ri. Šeť­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

rugpjĹŤÄ?io 18 d.

8

13

bÄ— Na ETs3d8 ieny Kok nÄ—s kPROGiaRAMkOS nyga tink y v Ä— t a atosto s goms? ratijo emok iĹŤri d 2012 m.

RUGPJĹŞÄŒIO 18, 2012

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRcV

% 7�š6< ?B4= 162;6@ 2 A.

„„Vir­tua­lu­mas: per­ka­mos ly­ti­nÄ—s pa­slau­gos jau se­no­kai per­si­kÄ—­lÄ— ÄŻ in­ter­ne­ti­nÄ™ erd­vÄ™.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pir­ma­sis po­pie­ri­nius mies­to au­to­ bu­sĹł bi­lie­tus elekt­ro­ni­niais pa­kei­ tÄ— Kau­nas. Nau­ja tvar­ka Ä?ia ÄŻsi­ga­ lio­jo nuo lie­pos 1 die­nos. Vil­niu­je po­pie­ri­niĹł bi­lie­tĹł at­si­ sa­ky­ta nuo tre­Ä?ia­die­nio. Pa­si­kei­ tu­si tvar­ka sos­ti­nÄ—­je su­kÄ—­lÄ— tik­rÄ… su­maiť­tÄŻ. Kai ku­riuo­se kios­kuo­se elekt­ro­ni­niĹł bi­lie­tĹł ne­bu­vo ga­li­ ma nu­si­pirk­ti, o po­pie­ri­niĹł par­da­ vi­mas su­stab­dy­tas. Ke­lei­viai, ne­tu­rin­tys ter­mi­nuo­ to ar anks­Ä?iau ne­nu­si­pir­kÄ™ bi­lie­to, po­pie­ri­nius bi­lie­tus tu­rÄ—­ jo ÄŻsi­gy­ti au­to­bu­se iĹĄ vai­ ruo­to­jĹł.

2

2

šešTADIENIS, RUGPJŪČIO 18, 2012

miestas

1

Nau­jos pa­rei­gos

Van­duo – šva­rus

Nu­kir­po plau­kus

Bend­ro­vės TEO Vers­lo spren­di­ mų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­rei­gas rug­sė­jo 3 die­ną pra­dės ei­ti La­ri­jus La­pins­kas, nuo 2004 me­tų iki šiol dir­ban­tis Klai­pė­dos re­gio­no di­rek­to­riu­mi. Nau­jo­jo TEO Klai­pė­dos re­gio­no cent­ro di­ rek­to­riaus ke­ti­na­ma ieš­ko­ti vi­di­ nio kon­kur­so bū­du. L.La­pins­kas pa­keis Alek­sand­rą Sa­mu­cho­vą.

Na­cio­na­li­nės vi­suo­me­nės svei­ ka­tos prie­žiū­ros la­bo­ra­to­ri­jos Klai­pė­dos sky­riaus spe­cia­lis­tai šią sa­vai­tę paė­mė Bal­ti­jos van­ dens mė­gi­nius Smil­ty­nės, Ant­ro­ sios Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių bend­ra­ ja­me pa­plū­di­miuo­se. At­lik­ti jų la­ bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai. Nus­ta­ty­ta, kad mik­ro­bio­lo­gi­nės tar­šos ro­ dik­liai ne­vir­ši­jo hi­gie­nos nor­mų.

1992 me­tais gi­mu­si klai­pė­die­tė A.P. uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai pra­ ne­šė, kad jai be­si­sve­čiuo­jant Tai­kos pro­spek­to 6-ojo na­mo bu­te, 1993 me­tais gi­mu­si pa­žįs­ ta­ma E.B. ir dar dvi mer­gi­nos ją su­mu­šė, nu­kir­po plau­kus bei pa­gro­bė do­ku­men­tus, si­dab­ri­nį žie­dą ir te­le­fo­ną. Dėl įvy­kio pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Po­pie­ri­nių bi­lie­tų ne­liks ir Klai­pė­do­je Šie yra ge­ro­kai bran­ges­ 1 ni nei kios­ke. Prob­le­mų kė­lė ir strin­gan­ti sis­te­ma.

Nors Klai­pė­da pir­mo­ji įdie­gė elekt­ro­ni­nius bi­lie­tus, at­si­sa­ky­ti po­pie­ri­nių ne­sku­ba­ma. Pa­sak vie­šo­sios įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­ rek­to­riaus Gin­ta­ro Ne­niš­kio, ka­da uos­ta­mies­ty­je ne­be­liks po­pie­ri­nių „ta­lo­nė­lių“ pri­klau­sys nuo mies­to ta­ry­bos ap­si­spren­di­mo. „Dieg­da­mi elekt­ro­ni­nio bi­lie­ to sis­te­mą esa­me įsi­pa­rei­go­ję, kad atei­ty­je po­pie­ri­nių bi­lie­tų ne­be­liks. Ta­čiau ter­mi­no, per ku­rį jie tu­ri iš­ nyk­ti, nė­ra nu­ma­ty­ta“, – tvir­ti­no va­do­vas. Šiuo me­tu mies­to au­to­bu­sais ga­ li­ma va­žiuo­ti ir nau­do­jan­tis po­pie­ ri­niais, ir elekt­ro­ni­niais kar­ti­niais bei ter­mi­nuo­tais bi­lie­tais. „Yra da­lis žmo­nių, ku­rie nau­do­ ja­si tik po­pie­ri­niais. Elekt­ro­ni­niai jiems ke­lia daug klau­si­mų. To­kių žmo­nių vi­sa­da bus. To­dėl prie nau­ jo­vių rei­kia pe­rei­ti pa­ma­žu“, – tei­ gė di­rek­to­rius. Sie­kiant, kad dau­giau žmo­nių nau­do­tų­si elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais, jie yra 20 cen­tų pi­ges­ni nei po­pie­

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Dieg­da­mi elekt­ro­ni­ nio bi­lie­to sis­te­mą esa­me įsi­pa­rei­go­ję, kad atei­ty­je po­pie­ri­ nių bi­lie­tų ne­be­liks.

ri­niai. Pir­mie­ji kai­nuo­ja 1,80 li­to, ant­rie­ji – 2 li­tus. Klai­pė­do­je 66 pro­c. ke­lei­vių nau­do­ja­si ter­mi­nuo­tais elekt­ro­ni­ niais bi­lie­tais. Li­ku­sie­siems pa­ran­ kes­ni po­pie­ri­niai ir kar­ti­niai elekt­ ro­ni­niai.

Tra­di­ci­ja: Sud­man­tų bend­ruo­me­nė sim­bo­li­nes va­sa­ros pa­ly­dė­tu­ves su­ren­gė jau tre­čią kar­tą.

Vasarą bend­ruo­me­nė palydėjo šven­te Bend­ra­vi­mo vie­ni su ki­tais iš­siil­gę Sud­man­tų ir ap­lin­ki­nių gy­ ven­vie­čių žmo­nės va­kar jau tre­čią kar­tą su­ren­gė sa­vo šven­tę, ku­rios par­tne­riu šie­met ta­po ir dien­raš­tis „Klai­pė­da“. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Si­tua­ci­ja: dau­gu­ma klai­pė­die­čių nau­do­ja­si elekt­ro­ni­niais bi­lie­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ma­to­me, kad rei­kia pa­bū­ti vie­ ni su ki­tais, pa­bend­rau­ti, o ne su­ si­tik­ti tik per lai­do­tu­ves ar ki­to­mis liūd­no­mis pro­go­mis. To­dėl Sud­ man­tų bend­ruo­me­nė tre­čius me­ tus ir su­ren­gė to­kią šven­tę, ku­ri jau ta­po tra­di­ci­nė­mis va­sa­ros pa­ly­dė­ tu­vė­mis“, – tei­gė Send­va­rio se­niū­ nė Lo­re­ta Kup­rie­nė. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­la­na Ma­či­ jaus­kie­nė tvir­ti­no, jog pa­grin­di­ nė prie­žas­tis, ko­dėl laik­raš­tis ta­po šven­tės par­tne­riu, ir yra no­ras dar la­biau ska­tin­ti žmo­nių bend­ruo­ me­niš­ku­mą.

„Be to, ši šven­tė tra­di­ci­nė, o dien­raš­tis „Klai­pė­da“ taip pat puo­ se­lė­ja tra­di­ci­jas“, – dar vie­ną prie­ žas­tį įvar­di­jo pa­šne­ko­vė. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ su­dman­ tiš­kiams sky­rė ir gau­sy­bę do­va­nų. Jo­mis bu­vo ap­do­va­no­ta gra­žiau­sios so­dy­bos šei­mi­nin­kė Ju­ze­fa Jur­gė­ lie­nė. Mo­ters so­dy­bo­je ne­vys­ta gė­ lės, ji puo­se­lė­ja­ma sa­vo­mis ran­ko­ mis, o ne pa­si­tel­kia­mos sam­do­mos pa­jė­gos. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ do­va­nos už įvai­rius nuo­pel­nus ati­te­ko ir ak­ty­viau­siems su­dman­tiš­kiams: Ed­var­dui Ge­lum­bic­kiui, Da­nu­tei ir Vla­dui But­ke­vi­čiams, Zo­fi­jai ir Ro­ ber­tui Dač­kams, Al­do­nai ir Ar­vy­ dui Vait­kams, Al­fon­sui Gi­ka­rui.

Šven­tė­je vy­ko ir lo­te­ri­ja, ku­rio­je trys lai­min­gie­ji lai­mė­jo dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­tą. Vai­kus pra­džiu­gi­no spal­vo­ti laik­ raš­čio ba­lio­nai, suau­gu­siuo­sius – at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mai. Sud­man­tų ir ap­lin­ki­nių gy­ven­vie­ čių žmo­nėms pri­sta­ty­ta ir dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ spau­dos pla­tin­to­ja Ra­sa Zuo­kie­nė, ku­ri kiek­vie­ną ry­tą vi­siems pre­nu­me­ra­to­riams laik­raš­ tį pri­sta­tys į na­mus. „Su Send­va­rio se­niū­ni­ja už­mez­gė­me la­bai drau­ giš­kus san­ty­kius, tuo džiau­gia­mės ir, ma­nau, kad atei­ty­je tu­rė­si­me dar ne vie­ną bend­rą šven­tę, pro­jek­tą“, – bu­vo įsi­ti­ki­nu­si M.Ma­či­jaus­kie­nė. Dau­giau nuo­trau­kų www.kl.lt

Emig­ran­tų ato­sto­gos – areš­ti­nė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš Ang­li­jos ato­sto­gų grį­žę bro­liai taip aud­rin­gai links­mi­no­si pa­jū­rio ka­vi­nė­je, kad pri­da­rė ga­ly­bę nuo­ sto­lių ir pa­tys pa­te­ko į areš­ti­nę.

Ket­vir­ta­die­nį va­ka­re prie pa­grin­ di­nio Meln­ra­gės ta­ko į pa­plū­di­mį esan­čio­je ka­vi­nė­je „Ja­mai­ka“ ke­ li ne­blai­vūs vai­ki­nai su­kė­lė muš­ ty­nes. Apie 22 val. į ka­vi­nę už­su­ ko trys ge­ro­kai įkau­šę jau­ni vy­rai.

Vie­nas jų bu­vo ypač ar­šiai nu­si­tei­ kęs. Kil­da­mas nuo ba­ro jis už­kliu­ dė in­dus ir juos su­dau­žė. Kai ba­ro dar­buo­to­jos pa­rei­ka­la­ vo su­mo­kė­ti už su­dau­žy­tus in­dus, gir­ti vai­ki­nai pra­dė­jo jas ko­ne­veik­ ti, o iš­gir­dę, kad juos draus­mi­na ir ki­ti ba­ro lan­ky­to­jai, vi­sai įsiu­to. Ki­lo ma­si­nės muš­ty­nės, ku­rių me­tu lyg fil­me skrai­dė kė­dės, pe­ le­ni­nės, lėkš­tės ir va­zos. Mu­šei­kos ga­liau­siai iš­griu­vo į lau­ką, kur juos nu­ra­mi­no at­sku­ bė­ję po­li­ci­nin­kai.

Pa­rei­gū­nai su­lai­kė muš­ty­nių ini­ cia­to­rius Ole­gą G. ir Ang­li­jo­je pa­ sta­ruo­ju me­tu gy­ve­nan­čius bro­ lius 29 me­tų Ed­mun­dą bei 26-me­tį Man­tą. Vie­nas bro­lių bu­vo toks ar­šus, kad pa­rei­gū­nams te­ko pa­nau­do­ti elekt­ro­šo­ko įren­gi­nį. Penk­ta­die­nį ka­vi­nės dar­buo­to­ jai skai­čia­vo pa­tir­tus nuo­sto­lius, o sun­kių pa­gi­rių ka­muo­ja­mi mu­šei­ kos po­li­ci­jo­je, laikino sulaikymo kameroje, ban­dė pri­si­min­ti, ko­dėl su­kė­lė in­ci­den­tą.

Pa­si­links­mi­no: po gir­tų lan­ky­to­jų su­kel­tų muš­ty­nių „Ja­mai­kos“ dar­

buo­to­jams te­ko ne­ma­žai pluš­ti, kol su­tvar­kė nu­siaub­tą ka­vi­nę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

šešTADIENIS, RUGPJŪČIO 18, 2012

miestas

Aist­rų tur­gu­je – vai­kai Mer­gai­tė gun­dan­čiai 1 iš­si­rie­tu­si, jos vir­šu­ti­nę krū­ti­nės da­lį den­gia aukš­tai su­riš­

ti marš­ki­nė­liai, apa­ti­nę – kaž­koks švie­sus, trum­pas dra­bu­žė­lis. Ki­to­je nuo­trau­ko­je mer­gai­tė sė­di ant smė­lio, vei­dą den­gia il­gi plau­kai. Aki­vaiz­du, jog pa­ti ma­ža­me­ tė ne­ga­lė­jo taip nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti, nuo­trau­kos tik­riau­siai da­ry­tos ne mė­gė­jo, nes ma­ty­ti, kad mer­gai­tės lai­ky­se­na ne na­tū­ra­li, ieš­ko­ta spe­ cia­laus ap­švie­ti­mo bei po­zų, ku­rios lyg ir nie­ko ne­pa­do­raus neatsk­lei­ džia, bet iš es­mės iš­reiš­kia gei­du­ lin­gu­mą. Lie­pos pa­bai­go­je pa­tal­pin­tas skel­bi­mas iki rugp­jū­čio vi­du­rio bu­ vo per­žiū­rė­tas dau­giau nei tūks­ tan­tį kar­tų. An­ke­to­je tei­gia­ma, kad 11 me­ tų at­le­tiš­ko su­dė­ji­mo ža­liaa­kė 156 cm ūgio mer­gai­tė yra var­du Skais­ tė. Nu­ro­do­ma, kad ji gy­ve­na Vil­ niaus ra­jo­ne. Mer­gai­tės var­du tei­gia­ma, kad ji no­ri su vai­ki­nu­kais bend­rau­ti per „Sky­pe“. Sek­so tink­la­la­py­je pa­si­skel­bęs vai­kas, var­gu ar kal­bė­tų apie lė­les ar na­mų dar­bus, nors tie­sio­gi­nių nuo­ro­dų apie ne­švan­ky­bes nė­ra. Pa­siū­lė „ge­rą“ dar­bą

Kas ir kaip stai­py­tis prieš ka­me­ rą įkal­bė­jo Skais­tę, pa­rei­gū­nai dar ne­ty­rė. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad pa­ na­šiai veik­lai suau­gu­sių „dar­buo­ to­jų“ ak­ty­viai ieš­ko­ma per nak­tį vei­kian­čio­se Klai­pė­dos pa­si­links­ mi­ni­mo įstai­go­se. Vie­na­me nak­ti­nių ba­rų ap­si­lan­kiu­ si Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tė ne­si­ti­kė­jo, kad už­su­ku­si į rū­ko­mą­ jį su­lauks pi­kan­tiš­ko dar­bo pa­siū­ ly­mo. Mer­gi­na pa­ste­bė­jo, kad ją ati­ džiai ap­žiū­ri­nė­jo apie 25 me­tų tam­ sių il­gų plau­kų, ryš­kiai pa­si­da­žiu­si ir itin at­vi­ra juo­da su­kne­le vil­kin­ti ne­pa­žįs­ta­mo­ji. Nu­tai­kiu­si pro­gą, kai stu­den­ tė li­ko rū­ko­ma­ja­me vie­na, mer­gi­ na priė­jo ir be užuo­lan­kų pa­klau­ sė, ar ji ne­no­rin­ti dar­bo. „Už­dirb­si 800 li­tų per sa­vai­tę. Nie­ko sun­kaus da­ry­ti ne­rei­kės, tik kal­bė­tis su vi­so­kiais de­bi­lais „Sky­ pe“, – paaiš­ki­no ne­pa­žįs­ta­mo­ji. Stu­den­tė su­vo­kė, kad to­kie pi­ni­ gai vien už po­kal­bį ne­mo­ka­mi. Ką tie vai­ki­nai pra­šys da­ry­ti, ji ga­lė­jo tik įsi­vaiz­duo­ti. Po­kal­bis bai­gė­si, kai ne­dvip­ras­ miš­ko pa­siū­ly­mo su­lau­ku­si mer­gi­ na pa­sa­kė, kad jos toks dar­bas ne­ do­mi­na. Ne­su­vi­lio­jo men­kas at­ly­gis

Dien­raš­čio žur­na­lis­tai at­li­ko eks­ pe­ri­men­tą ir stai­py­tis už pi­ni­gus prieš kom­piu­te­rio ka­me­rą pa­siū­lė ke­lioms sek­so už pi­ni­gus pa­slau­gų tei­kė­joms. „Tik 800 li­tų per sa­vai­tę? – nu­ ste­bo te­le­fo­nu pa­siū­ly­mą iš­gir­du­si 26 me­tų mo­te­ris. – Aš ir taip to­kia­ me po­rta­le sė­džiu ir la­bai ne­blo­gai už­si­dir­bu.“ Ki­tos kal­bin­tos mo­te­rys en­tu­ ziaz­mu taip pat ne­tryš­ko. Ta­čiau pa­siū­ly­mas iš­si­ren­gi­nė­ti ir mas­tur­buo­tis prieš in­ter­ne­ti­nę vaiz­do ka­me­rą jų ne­nus­te­bi­no, tik pik­ti­no pa­siū­ly­tas per­ne­lyg ma­žas at­ly­gis už šį dar­bą.

Fak­tas: sek­so pa­žin­čių po­rta­le rek­la­muo­ja­si 11 me­tų mer­gai­tė.

Min­tis pa­keis­ti dar­bo po­bū­dį iš pro­sti­tu­ci­jos į po­rnog­ra­fi­ją jų ne­ su­ža­vė­jo. Iš vi­sų pa­šne­ko­vių iš­si­ sky­rė tik vie­nos at­si­sa­ky­mo mo­ty­ vas – ji pra­stai kal­ba lie­tu­viš­kai. In­ter­ne­ti­nė po­rnog­ra­fi­ja kles­ti

Nors uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai sun­kiai be­pa­me­na to­kių po­rnog­ra­ fi­jos da­ly­kų ty­ri­mą, in­ter­ne­tas lūž­ ta nuo dvip­ras­miš­kų pa­siū­ly­mų. „Dvi sim­pa­tiš­kos mer­gi­nos pa­si­ ro­dy­tų vaiz­du per ka­me­rą už dos­ nią pa­ra­mė­lę, pa­sto­vūs vy­ru­kai la­bai lau­kia­mi“. Toks ir pa­na­šūs skel­bi­mai in­ter­ne­to la­bi­rin­tų nar­ šy­to­jų ne­bes­te­bi­na. Be to, čia gau­su skel­bi­mų apie lais­va­l ai­k io pra­l ei­d i­m o bū­d us „Sky­pe“. „La­ba die­na, šio po­rta­ lo lan­ky­to­jai. Tai­gi pri­sta­tau nau­ jai iš­kep­tą ero­ti­kos ir po­rnog­ra­fi­jos sve­tai­nę (...) Da­bar pus­la­py­je yra įkel­tos 108 nau­jie­nos ir kas­dien jų dau­gės“, – toks tink­la­la­pio pri­sta­ ty­mas šo­ki­ruo­tų ne­bent pra­de­dan­ čius in­ter­ne­to var­to­to­jus. Pri­ly­gi­no ūki­nei veik­lai

Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to at­sto­vas spau­dai Al­bi­nas Stru­my­la ti­ki­no, kad pa­rei­gū­nai pra­de­da ty­ri­mą dėl po­rnog­ra­fi­jos tik ta­da, kai su­lau­kia skun­do. Stai­py­da­mie­si prieš in­ter­ne­ti­ nę vaiz­do ka­me­rą suau­gę žmo­nės nie­ko ne­skriau­džia, tad nu­ken­tė­ ju­sių­jų nė­ra. Vis dėl­to Lie­tu­vo­je ir ne­tgi Klai­ pė­do­je bū­ta at­ve­jų, kai pa­rei­gū­nai ėmė­si tir­ti po­rnog­ra­fi­ją, sklei­džia­ mą gy­vai in­ter­ne­tu. Prieš tre­jus me­tus Šiau­lių ap­ skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­ mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai su­se­kė už­jū­ry­je vei­kian­čios vir­tua­lios sek­ so pa­slau­gų įmo­nės fi­lia­lą. Šiau­lie­ tis bu­vo įstei­gęs pa­da­li­nius Vil­niu­ je ir Klai­pė­do­je. Ant­ra­ja­m e aukš­te vie­n a­m e I.Kan­to gat­vės na­mų gre­ta ki­tų įmo­nių biu­rų per­tva­ro­mis pa­da­ ly­to­se pa­tal­po­se dai­lios mer­gi­nos

ten­kin­da­vo už tūks­tan­čių ki­lo­met­ rų esan­čių vy­rų ly­ti­nę aist­rą. Šiam dar­bui bu­vo pa­rū­pin­ta ge­ra vaiz­do apa­ra­tū­ra bei įreng­tas pui­ kus ap­švie­ti­mas. De­mas­ka­vus šį tink­lą, šiau­lie­čiai bu­vo nu­baus­ti ne už po­rnog­ra­fi­jos pla­ti­ni­mą, o už tai, kad ver­tė­si ūki­ ne veik­la, ne­mo­kė­da­mi mo­kes­čių. Kal­tas tas, kas žiū­ri

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ ros Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­

Stai­py­da­mie­si prieš in­ter­ne­ti­nę vaiz­ do ka­me­rą suau­gę žmo­nės nie­ko ne­ skriau­džia, tad nu­ ken­tė­ju­sių­jų nė­ra. ku­ro­ras Rus­la­nas Ušins­kas pri­si­ mi­nė ne vie­ną by­lą, kur kal­ti­nin­kai siun­tė­si in­ter­ne­tu po­rnog­ra­fi­nius vaiz­dus. Šiuo me­tu teis­me nag­ri­nė­ja­ma vie­na by­la, ku­rio­je kal­ti­na­mie­ ji tei­sia­mi už tai, kad ne­pil­na­me­ tes fo­tog­ra­fa­vo po­rnog­ra­fi­niams vaiz­dams. Ta­čiau su­sek­ti, o juo la­biau už­ fik­suo­ti po­rnog­ra­fi­nių vaiz­dų, tie­ sio­giai var­to­to­jams trans­liuo­ja­mų in­ter­ne­ti­niu ry­šiu, mū­sų pa­rei­gū­ nams dar ne­te­ko. „Už stai­py­mą­si prieš ka­me­rą at­ sa­ko­my­bės nė­ra, ne­bent ga­li­ma pri­ kirp­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę. Kal­ti­nin­kas yra „pa­slau­gos“ ga­vė­jas. Jei pri­si­ min­tu­me tą at­ve­jį, kai šiau­lie­čiai tu­rė­jo pa­da­li­nį mū­sų mies­te, taip pat mer­gi­nos ne­bu­vo tei­sia­mos, o tik „vers­lo“ or­ga­ni­za­to­riai, nes, teo­ riš­kai žiū­rint, jie bu­vo po­rnog­ra­fi­jos pla­tin­to­jai“, – aiš­ki­no pro­ku­ro­ras. Ma­ža­me­tei at­sa­ko­my­bė ne­gre­sia

Ban­dy­da­mas mo­de­liuo­ti si­tua­ci­ ją su 11-me­te mer­gai­te, ku­ri gal­būt

In­ter­ne­ti­nio po­rta­lo nuo­tr.

in­ter­ne­tu ten­ki­na kaž­kie­no iš­kry­ pė­liš­kus įgei­džius, R.Ušins­kas ti­ ki­no, kad ty­ri­mo at­ve­ju ma­ža­me­ tei at­sa­ko­my­bė ne­gre­sia, net jei ji tai da­ry­tų sa­vo no­ru. Di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė tek­ tų tiems as­me­nims, ku­rie vai­ku ma­ni­pu­lia­vo ir ga­vo nau­dos iš jos mai­vy­mo­si prieš in­ter­ne­ti­nę vaiz­ do ka­me­rą. Pap­ras­tai pa­na­šūs ty­ri­mai neį­ ma­no­mi be nu­si­kal­ti­mo imi­ta­vi­mo. Tik pa­rei­gū­nui ap­si­me­tus nu­si­kal­ tė­liu paaiš­kė­ja, kas gau­na nau­dą iš nu­si­kal­ti­mo. To­kiais at­ve­jais svar­bu vis­kas – kaip ma­ni­pu­liuo­ja­ma vai­ku, ko­kia yra pa­slau­gos kai­na, kaip pi­ni­gai iš klien­to pa­ten­ka „vers­lo“ or­ga­ ni­za­to­riui, ko­kia da­lis ten­ka „pa­ slau­gos“ tei­kė­jui. O tę­siant ty­ri­mą kar­tais įma­no­ma nu­sta­ty­ti ir to­kio nu­si­kals­ta­mo vers­lo pa­slau­gos ga­ vė­jus. Baus­tų mer­gai­tės tė­vus

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­v i­ li­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 28 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Tat­ja­na Kud­ ria­šo­va ir Eduard Ku­tei­kin (10.30 val.), Ing­r i­da Pla­č ie­nė ir Zig­man­t as Prei­ bys (10.40 val.), In­ga Šei­k ai­tė ir Al­ ber­to Par­do Mar­t in (10.50 val.), Svet­ la­na Be­l ia­je­va ir Ed­v i­nas Sa­ba­l iaus­ kas (11 val.), As­ta Va­si­l iaus­k ie­nė ir Al­ vy­d as Bu­ce­v i­č ius (11.10 val.), Gre­t a Omer­cai­tė ir Jur­g is Pau­laus­kas (11.20 val.), Ole­sya Ko­nop­le­va ir And­rej Mu­ rin (11.30 val.), Tat­ja­na Mach­nat­k i­na ir Lu­kas Venc­k ū­nas (11.40 val.), Ju­l i­ ja Na­va­kaus­kai­tė ir Ed­mun­das But­ kus (11.50 val.), Ra­m in­ta Bui­v y­dai­tė ir To­mas Smil­g i­n is (12 val.), Eg­lė Ju­cy­tė ir Va­d is­lav So­su­l in (12.10 val.), Kris­t i­ na Monst­v i­lai­tė ir Ro­b er­t as Ku­le­v i­ čius (12.20 val.), Ing­r i­da Venc­k u­tė ir Kęs­t u­t is Dva­r i­jo­nas (12.30 val.), Vil­ ma Lit­v i­nai­tė ir To­mas Bal­sys (12.40 val.), Gied­rė Gre­v y­tė ir Alek­s andr Kos­t iu­gov (14.10 val.), Jur­g i­ta Ra­mo­ nie­nė ir Gied­r ius But­k us (14.20 val.), Ana Mer­k u­lo­va ir Alek­sandr Ku­r iač­ kovs­k ij (14.30 val.), Mo­n i­ka Trun­cai­ tė ir And­re­jus La­r io­no­vas (14.40 val.), Anas­ta­sia Koz­haye­va ir To­mas Vens­ kus (14.50 val.), Vik­to­r i­ja Juš­kai­tė ir De­n is Dja­ko­nov (15 val.), Ole­sia Pyls­ ka­ja ir Arū­nas Staš­ke­vi­čius (15.10 val.), As­ta Kaz­ra­g y­tė ir Ros­val­das Nor­vai­ ša (15.20 val.), Ju­l i­ja But­k u­tė ir Do­na­ tas Dak­ta­ras (15.30 val.), Ie­va Šir­v y­tė ir Gy­tis Kur­se­vi­čius (16 val.), Ju­ni­ja Ta­ mo­šiū­nai­tė ir Da­r ius Vė­la­v i­čius (16.10 val.), Lo­re­ta Lit­v i­nai­tė ir To­mas Kyb­ ran­sas (16.20 val.), Vio­le­ta Ku­či­k ie­nė ir Da­r ius Pet­ke­v i­čius (16.30 val.), Gre­ ta Areš­ke­v i­čiū­tė ir Arū­nas Alek­sand­ ra­v i­čius (16.40 val.). Auk­si­n ių ves­t u­ vių pro­ga įža­dus at­nau­jins Pet­rė ir Se­ mion Isa­čen­ko (15.40 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 9 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Fio­ dor Sla­bov (g. 1925 m.), Po­v i­las Pet­ raus­kas (g. 1929 m.), Va­le­ri­ja Pau­li­k ie­ nė (g. 1929 m.), Pra­nas Rim­kus (g. 1938 m.), Va­len­ti­na Nau­rec­kas (g. 1944 m.), Ka­zys Du­naus­kas (g. 1946 m.), Vi­ta­li­ja Rech­ti­nie­nė (g. 1948 m.), Bi­ru­tė Ber­no­ tie­nė (g. 1952 m.), Ar­tū­ras Pranc­k ie­tis (g. 1959 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Te­re­sė Oren­tie­nė, Bi­ru­tė Ber­no­tie­ nė, Po­v i­las Pet­raus­kas, sek­ma­d ie­n į – Čes­lo­vas Bur­nei­k is, Va­le­ri­ja Pau­li­k ie­ nė, Ka­zys Du­naus­kas.

Mer­gai­tės tė­vai, pa­sak pa­rei­gū­no, nea­be­jo­ti­nai tu­rė­tų bū­ti bau­džia­ mi už vai­ko ne­prie­žiū­rą. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ „Su­dė­tin­giau­sia tai, kad siun­čia­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir mo vaiz­do neį­ma­no­ma už­fik­suo­ti, 2 ber­niu­kai. to­dėl ly­ti­nės pa­slau­gos ga­vė­jas ga­ li ir iš­si­suk­ti. Ta­čiau jei par­si­siųs­tų Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ vaiz­do įra­šą, jį bū­tų ga­li­ma baus­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 38 iš­kvie­ti­mų. ti už po­rnog­ra­fij­ os da­ly­kų, ku­riuo­ Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos se vaiz­duo­ja­mas vai­kas, dis­po­na­ su­tri­ki­mais, gal­vos skaus­mais. vi­mą. To­kios by­los yra iš­skir­ti­nės, jų kol kas Lie­tu­vo­je bū­na tik­rai iš­ AB „Klaipėdos skir­ti­nai ma­žai, o Klai­pė­do­je aš to­ kių ne­pa­me­nu“, – tei­gė pro­ku­ro­ras energija“ AB „Klaipėdos energija“ ieško R.Ušins­kas. informuoja =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to prie VRM Rekonstruotos šilumos trasos prijungiKo­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vir­?268.9.C6:.6' ši­nin­ ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, mo darbams nuo rugpjūčio 19 dienos kas Ra­mū­nas Ma­to­nis in­for­m a­ v o, administravimas); geras kodekso nuostatų žinojimas, 24 val. ikidarbo rugpjūčio 20 dienos 22 val. jog Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­s■ e darbo nu­teisės žinios, nurodymų personalo klausimais žinojimas; buspersonalo nutrauktas tiekimas karšto ma­ty­ta griež­tes­nė at­sa­ko­my­■bmetodinių ė už 3–5 metai darbo valdymošilumos srityje patirtis; užsienio žinios (anglų, rusų); šiems namams: ruošimui dis­po­na­vi­mą po­rnog­ra­fi­nio■tu­ ri­ kalbųvandens ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; Kretingos g. 78. nio da­ly­kais, ku­riuo­se at­vaiz­ d uo­ ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). Žolynų g. 1, 73. ti vai­kai. Tas, kas tu­rė­da­mas■tiks­ Liepojos g. 3, 5, 13. lą pla­tin­ti pa­ga­mi­no ar įsi­gi­1.?/< =</Ï16@' jo ar­ba ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ly­ataskaitų ruošimas; pla­ti­no po­rnog­ra­fi­nio tu­ri­nio■da­ įvairių ir kvalifikacijos programos Informacija tel.kėlimo (8 46) 410 869. kus su vai­kų at­vaiz­dais, bau­■dpersonalo žia­ mokymo įgyvendinimas; Atsiprašome dėl irgalimų nepatogumų. mas bau­da ar­ba lais­vės atė­■ mbendrovės i­mu organizacinės struktūros pareigybių pokyčių organizavimas; iki dve­jų me­tų. ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼ @6Ï9<'

4

šešTADIENIS, RUGPJŪČIO 18, 2012

sveikata

Kiek­vie­nam pa­cien­tui – tin­ka­miau­sias nu­skaus­mi­ni­mas

Įta­ka: R.Paš­ke­vi­čiū­tės įsi­ti­ki­ni­mu, ge­ra at­mos­

fe­ra ope­ra­ci­nė­je yra pu­sė sėk­min­go dar­bo.

Pažanga: pa­sak G.Kli­ma­vi­čiū­tės, dėl nau­jų tech­no­lo­gi­jų anes­te­zio­lo­gų dar­bas ta­po ge­ro­kai ko­ky­biš­kes­nis.

Prieš ope­ra­ci­ją pa­cien­to pir­miau­sia lau­ kia su­si­ti­ki­mas su gy­dy­to­ju anes­te­zio­ lo­gu-rea­ni­ma­to­lo­gu. Tad sėk­min­gi gy­dy­ mo­si re­zul­ta­tai – ir šių spe­cia­lis­tų ran­ko­se. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Iš­sip­lė­tė ga­li­my­bės

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės anes­te­zio­lo­gi­jos-rea­ni­ma­ci­jos (su ope­ra­ci­ne) sky­riaus ve­dė­ja Re­ na­ta Paš­ke­vi­čiū­tė pa­ste­bi, kad per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį pa­cien­to nu­ skaus­mi­ni­mo ga­li­my­bės per ope­ ra­ci­ją ge­ro­kai pa­to­bu­lė­jo bei iš­si­ plė­tė. Tech­no­lo­gi­jų pro­gre­sas už­tik­ri­ na pa­cien­to sau­gu­mą per ope­ra­ci­ ją, o po jos – sėk­min­gą svei­ki­mą. Vi­su tuo rū­pi­na­si gy­dy­to­jai anes­ te­zio­lo­gai- rea­ni­ma­to­lo­gai. Pa­sak R.Paš­ke­vi­čiū­tės, anes­te­ zio­lo­gi­ja yra jau­na ša­ka, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis me­di­ci­nos moks­lo sri­ti­mis. Lie­tu­vo­je kaip at­ski­ra ša­ka ji pra­dė­jo vys­ty­tis tik prieš 57 me­tus, kai Kau­ ne ge­gu­žės 6-ąją bu­vo at­lik­ta pir­ mo­ji en­dot­ra­chė­ji­nė nar­ko­zė. Iki tol pa­cien­tą prieš ope­ra­ci­ją nu­skaus­min­da­vo slau­gy­to­jos ar­ ba pa­tys chi­rur­gai. Bū­tent pa­sta­ rie­ji lai­ko­mi anes­te­zio­lo­gi­jos pra­ di­nin­kais. Pa­sau­ly­je anes­te­zio­lo­gi­ja kaip moks­las pra­dė­jo vys­ty­tis XIX am­ žiu­je. Pa­cien­tų nu­skaus­mi­ni­mui bu­vo nau­do­ja­mos nar­ko­ti­nės me­ džia­gos. Jas pir­mie­ji sa­vo dar­be pra­dė­jo nau­do­ti oku­lis­tai, aku­še­ riai-gi­ne­ko­lo­gai. Pa­cien­tai ge­riau jau­čia­si

Ve­dė­jos paaiš­ki­ni­mu, anes­te­zi­jos rū­šys per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų ge­ ro­kai iš­si­plė­tė – nuo kau­ki­nės ne­ jaut­ros iki in­tu­ba­ci­nės, kai in­tu­ba­ ci­nis vamz­de­lis įve­da­mas į tra­chė­ją bei nar­ko­zės apa­ra­tu už­tik­ri­na­ma

pa­cien­to dirb­ti­nė plau­čių ven­ti­lia­ ci­ja ope­ra­ci­jos me­tu. Iš­to­bu­lė­jo re­ gio­ni­nės anes­te­zi­jos at­li­ki­mo bū­dai ir prie­mo­nės. R.Paš­ke­vi­čiū­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad ne vi­sa­da bū­ti­na pil­nai mig­dy­ ti pa­cien­tą per ope­ra­ci­ją. Jei ope­ ruo­ja­ma ran­ka ar ko­ja, pa­kan­ka nu­ skaus­min­ti tik ga­lū­nę bei vie­tą, kur at­lie­ka­ma ope­ra­ci­ja.

Nus­kaus­mi­ni­mas nė­ra fi­zio­lo­gi­nis pro­ ce­sas, kai iš­jun­gus švie­są už­mie­ga­ma. Mie­gas su­ke­lia­mas dirb­ti­nai, o pa­skui rei­kia pa­ža­din­ti.

„Esa­ma la­bai daug kom­bi­na­ci­jų, kai ga­li­ma tai­ky­ti bend­ri­nę nar­ ko­zę kar­tu su re­gio­ni­ne ne­jaut­ra. Tuo­met po ope­ra­ci­jos pa­cien­tas grei­čiau pa­bun­da, ge­riau jau­čia­ si, rei­kia ma­žiau vais­tų. Ma­žiau skau­da net nu­skaus­mi­nant ir il­gos truk­mės ope­ra­ci­ją“, – šian­die­ni­ nės anes­te­zi­jos pri­va­lu­mus var­di­ jo sky­riaus ve­dė­ja. Pa­gal ką pa­si­ren­ka­ma ne­jaut­ ros rū­šis? Gy­dy­to­ja paaiš­ki­no, kad va­do­vau­ja­ma­si įro­dy­mais pa­grįs­ ta me­di­ci­ni­ne li­te­ra­tū­ra, pa­sau­li­ nė­mis re­ko­men­da­ci­jo­mis ir bū­tent pa­gal tai pa­cien­tui pa­ren­ka­mas ge­riau­sias bei tin­ka­miau­sias nu­ skaus­mi­ni­mo bū­das.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ak­cen­tuo­ja pro­fe­sio­na­lu­mą

Vy­res­nio­ji gy­dy­to­ja anes­te­zio­lo­gėrea­ni­ma­to­lo­gė Ge­da Kli­ma­vi­čiū­tė ak­cen­ta­vo, kad nar­ko­zės bū­dą tu­ri pa­rink­ti anes­te­zio­lo­gas. Mat prieš ope­ra­ci­ją su­lau­kia­ma įvai­rių pa­ cien­tų pa­gei­da­vi­mų, pa­vyz­džiui, nie­ko ne­jaus­ti ir ge­rai iš­si­mie­go­ti. „Nus­kaus­mi­ni­mas nė­ra fi­zio­lo­ gi­nis pro­ce­sas, kai iš­jun­gus švie­ są už­mie­ga­ma. Mie­gas su­ke­lia­mas dirb­ti­nai, o pa­skui rei­kia pa­ža­din­ ti“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja. Pa­sak G.Kli­ma­vi­čiū­tės, kiek­vie­ nas nu­skaus­mi­ni­mas tu­ri sa­vo ri­ zi­kos gru­pę, tad bū­tent dėl šios prie­žas­ties anes­te­zio­lo­gas-rea­ni­ ma­to­lo­gas pa­ren­ka ma­žiau­siai ri­ zi­kin­gą bū­dą. Gy­dy­to­jas at­si­žvel­gia į pa­cien­to būk­lę, gre­tu­ti­nes li­gas, nes prie­ šin­gu at­ve­ju pa­cien­tui ga­li­ma pa­ kenk­ti. Kar­tais ma­no­ma, kad kai tai­ko­ ma vie­ti­nė ne­jaut­ra, ope­ra­ci­ja nė­ ra rim­ta bei su­dė­tin­ga. Ve­dė­ja ne­ su­tin­ka su to­kiu po­žiū­riu. „Nė­ra ma­žų ope­ra­ci­jų ir ma­žų anes­te­zi­jų, nes ma­ža ope­ra­ci­ja ga­ li baig­tis rim­to­mis komp­li­ka­ci­jo­ mis. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties vi­ sa­da įver­ti­na­ma nu­skaus­mi­ni­mo ir ope­ra­ci­jos ri­zi­ka“, – paaiš­ki­no ji. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties R.Paš­ ke­vi­čiū­tė ak­cen­ta­vo gy­dy­to­jo anes­ te­zio­lo­go-rea­ni­ma­to­lo­go pro­fe­sio­ na­lu­mą. Ope­ra­ci­ja lyg iš­šū­kis

R.Paš­ke­vi­čiū­tė pri­si­mi­nė, kad be­ veik prieš 20 me­tų pa­grin­di­nis pa­ cien­tų gy­vy­bi­nių funk­ci­jų se­ki­mas bu­vo pul­so ap­čiuo­pa, spau­di­mo ma­ta­vi­mas ran­ki­niu bū­du ir vyz­ džių žiū­rė­ji­mas. Da­bar gy­vy­bi­nių funk­ci­jų se­ki­ mas taip pa­žen­gęs, kad gy­dy­to­ jai anes­te­zio­lo­gai ga­li sek­ti vis­ką: pa­cien­to mie­go gy­lį, rau­me­nų re­ lak­sa­ci­jos laips­nį, krau­jo įso­ti­ni­ mą de­guo­ni­mi, jau ne­kal­bant apie šir­dies veik­lą, krau­jo spau­di­mą ar tem­pe­ra­tū­rą.

„Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­ džia ma­ty­ti ne­pert­rau­kia­mus or­ ga­niz­mo po­ky­čius per vi­są ope­ra­ ci­ją ir po jos. Ga­li­me sek­ti šir­dies iš­me­ti­mo tū­rį, krau­ja­gys­lių pa­si­ prie­ši­ni­mą – tai ypač svar­bu at­lie­ kant il­gas ir su­dė­tin­gas ope­ra­ci­ jas“, – apie šian­die­nos ga­li­my­bes pa­sa­ko­jo ve­dė­ja. R.Paš­ke­vi­čiū­tė pa­mi­nė­jo per­nai li­go­ni­nė­je pra­dė­tą da­ry­ti ci­to­re­ duk­ci­nę ope­ra­ci­ją su hi­per­ter­mi­ ne unt­ra­pe­ri­to­ni­ne che­mo­te­ra­pi­ja – tai toks vė­žio gy­dy­mo bū­das, kai pa­ša­li­na­ma pil­vap­lė­vė, da­lis or­ga­ nų ir po to į pil­vą lei­džia­mas karš­ tas che­mo­te­ra­pi­nis vais­tas. „Jei pa­da­ry­si­me klai­dą per ope­ ra­ci­ją, bus di­des­nė komp­li­ka­ci­ jų ri­zi­ka. To­kios ope­ra­ci­jos – iš­šū­ kis anes­te­zio­lo­gui, nes rei­kia ne tik nu­skaus­min­ti pa­cien­tą, bet ir pra­ dė­ti gy­dy­mą jau per pa­čią ope­ra­ci­ ją“, – aiš­ki­no ve­dė­ja. Ši ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma tuo­met, kai vė­žio ne­pa­de­da įveik­ti ki­ti gy­ dy­mo bū­dai. Ji su­ma­ži­na iš­pli­tu­sio vė­žio at­si­nau­ji­ni­mo ri­zi­ką ir prail­ gi­na žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Tech­ni­ka pa­leng­vi­na dar­bą

Per 10 va­do­va­vi­mo sky­riui me­ tų R.Paš­ke­vi­čiū­tė pa­ste­bi ge­ro­kai išau­gu­sį ope­ra­ci­jų skai­čių, o kar­tu su jo­mis – ir anes­te­zi­jų. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­ nė yra dau­giap­ro­fil­ i­nė, tad ope­ra­ ci­jos spar­čiai to­bu­lė­ja kiek­vie­no­je sri­ty­je: neu­ro­chi­rur­gi­jo­je, uro­lo­gi­ jo­je, pil­vo chi­rur­gi­jo­je, trau­ma­to­ lo­gi­jo­je-or­to­pe­di­jo­je, aku­še­ri­jo­jegi­ne­ko­lo­gi­jo­je. Tad anes­te­zio­lo­gui-rea­ni­ma­to­ lo­gui pri­va­lu bū­ti įvai­ria­pu­siu ir uni­ver­sa­liu spe­cia­lis­tu. Jam bū­ti­na nuo­lat do­mė­tis, to­bu­lė­ti ir ruoš­tis kiek­vie­nai ope­ra­ci­jai. „Nie­ka­da ne­bū­si ge­ras anes­te­ zio­lo­gas, jei ne­ži­no­si ope­ra­ci­jos eta­pų“, – pa­brė­žė gy­dy­to­ja. Ve­dė­ja pa­si­džiau­gė, kad prieš ke­ le­rius me­tus at­si­ra­dę mo­der­nūs nar­ ko­zės apa­ra­tai ge­ro­kai pa­leng­vi­na

anes­te­zio­lo­go dar­bą – ser­gan­čiam gre­tu­ti­ne šir­dies ar plau­čių li­ga pa­ cien­tui ga­li­ma at­lik­ti dirb­ti­nę plau­ čių ven­ti­lia­ci­ją įvai­riais re­ži­mais. Pa­sak G.Kli­ma­vi­čiū­tės, dėl nau­jų tech­no­lo­gi­jų anes­te­zio­lo­gų dar­bas ta­po daug ko­ky­biš­kes­nis, tad pa­ sie­kia­ma ge­res­nių re­zul­ta­tų. Ope­ra­ci­nė­je svar­būs visi

Vi­so­se 20 li­go­ni­nės ope­ra­ci­nių įreng­ti vie­no­di apa­ra­tai, tad pri­ rei­kus sku­bios ope­ra­ci­jos gy­dy­to­ jui anes­te­zio­lo­gui ne­rei­kia grei­tai per­sio­rien­tuo­ti, kaip dirb­ti su vis ki­to­kia apa­ra­tū­ra. Ta­čiau abi spe­cia­lis­tės pa­brė­žė, kad be pro­tin­go, iš­si­la­vi­nu­sio gy­ dy­to­jo anes­te­zio­lo­go tech­ni­ka yra be­ver­tė. Jis pri­va­lo su­ge­bė­ti dirb­ti su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Ve­dė­jos ma­ny­mu, ope­ra­ci­nė­ je svar­bus kiek­vie­nas dar­buo­to­jas, nes tik nuo ko­man­di­nio dar­bo pri­ klau­so ge­ras re­zul­ta­tas. „Gy­ve­na­me drau­giš­kai ir sten­ gia­mės vie­nas ki­tam pa­dė­ti, nes mū­sų dar­bas – in­ten­sy­vus, sun­kus. Ge­ra at­mos­fe­ra ope­ra­ci­nė­je yra pu­ sė sėk­min­go dar­bo“, – apie vie­ną gau­siau­sių li­go­ni­nės ko­lek­ty­vų pa­ sa­ko­jo sky­riaus va­do­vė.

Skai­čiai 20 ope­ra­ci­nių įreng­ta tri­jo­se li­go­ni­nės

kor­pu­suo­se: 9 pa­grin­di­nia­me, 6 on­ko­lo­ gi­nia­me ir 5 aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos Sky­riu­je dir­ba per 100 dar­buo­to­jų:

apie 30 ope­ra­ci­nės slau­gy­to­jų, apie 30 anes­te­zi­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ ra­pi­jos slau­gy­to­jų, apie 19 gy­dy­to­jų anes­te­zio­lo­gų-rea­ni­ma­to­lo­gų 2011 me­tais at­lik­ta apie 20 tūkst.

ope­ra­ci­jų, iš jų per 3 tūkst. sku­bių 2001 me­tais – per 9 tūkst. ope­ra­ci­jų 1976 me­tais – per 1 500 ope­ra­ci­jų

5

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

Šeštadienio interviu

Kar­je­ros pra­džią pri­me­na ber­žai

K

i­tą sa­vai­tę 70 me­tų ju­bi­lie­ jų švę­sian­tis pro­fe­so­rius, laip­tais bė­gio­da­mas į ket­ vir­ta­me aukš­te įsi­kū­ru­sią uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­ją, su­lau­kia ko­le­gų pa­sta­bų, kad taip pri­si­šauks in­sul­tą. Ta­čiau svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­jas įsi­ti­ki­nęs, jog jį nuo vi­sų li­gų sau­go pa­ties užau­gin­tos vais­ta­žo­lės bei jų ar­ba­tos. Tad po­kal­bį Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Rek­rea­ci­nės ar­chi­tek­tū­ros ir kraš­tot­var­kos ka­ted­ros dės­ty­to­ jas, bio­me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Al­gi­man­tas Me­čis­lo­vas Ol­šaus­kas pra­de­da nuo pa­siū­ly­mo iš­ger­ti pa­ties su­da­ry­tos vais­ta­žo­lių ar­ba­tos, ją pa­ska­ni­nant pa­ties ko­ pi­nė­tu me­du­mi. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Is­to­ri­nė vie­ta vir­to so­du

– Koks jaus­mas api­ma, kai uos­ ta­mies­čio par­kuo­se ar skve­ruo­ se praei­na­te pro me­džius, prie ku­rių so­di­ni­mo ir pa­ts pri­si­dė­ jo­te? – Da­bar At­gi­mi­mo aikš­tė­je praė­jau pro ber­žus, ku­rių pa­so­di­ni­mu rū­pi­ nau­si, kai dir­bau Klai­pė­dos ap­žel­ di­ni­mo tres­te. Šir­dis ne­vir­pa, nes jie bu­vo pa­so­din­ti ki­to­kiu tiks­lu. Pro­ jek­to au­to­rius sa­kė, jog ber­žai rei­ ka­lin­gi tam, kad pri­min­tų Le­ni­no slaps­ty­mą­si pa­la­pi­nė­je. – Nors išė­ji­mą iš Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do pri­si­ me­na­te su nuo­skau­da, bet jo įkū­ri­mo pra­džia tur­būt bu­vo ki­to­kia? – 1987 me­tais Klai­pė­do­je įsi­kū­ rė Eko­lo­gi­nių pro­ble­mų cent­ras, jo di­rek­to­riu­mi ta­po Vla­das Švit­ra. Po ke­lių mė­ne­sių vyk­do­mo­jo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­ku ta­pęs Al­fon­sas Ža­lys pa­pra­šė, kad suor­ga­ni­zuo­ čiau dend­ro­lo­gi­nio par­ko įkū­ri­mą. Jis tu­rė­jo įsi­kur­ti 51 ha ma­ža­ja­me Tau­ra­lau­ky­je, 5 ha ša­lia ke­lio tu­rė­ jo užim­ti gė­ly­nai. Bet kai­my­nys­tė­je pa­sta­čius ki­no stu­di­ją, ga­na di­de­lį plo­tą po že­me užė­mė in­ži­ne­ri­niai tink­lai, tad par­ kas li­ko be gė­ly­nų. Kai bu­vo įsteig­ tas uni­ver­si­te­tas, par­kas ta­po jo nuo­sa­vy­be. Bu­vau Bo­ta­ni­kos so­do su­ma­ny­to­jas ir pir­ma­sis di­rek­to­ rius. Bet jau ta­da bu­vo suin­te­re­suo­ tų žmo­nių, no­rė­ju­sių so­do vie­to­je sta­ty­ti ko­te­džus. Bu­vo jau­čia­mas spau­di­mas, bet mes su pro­fe­so­riu­mi D.Švit­ra ne­pa­si­da­vė­me. Nors vie­toj 50 ha ga­vo­me tik 10. Išs­tu­di­ja­vo­me vi­są te­ri­to­ri­ją, at­ra­do­me, kad ka­ra­lie­nė Lui­za su vai­kais ten vaikš­čio­jo, plau­kio­jo gar­lai­viu­kai, ve­žio­ję tu­ris­tus. Ap­ ti­ko­me se­nas ka­pi­nes, ka­ra­lie­nės lai­kais so­din­tus ąžuo­lus. No­rė­jo­ me iš­sau­go­ti is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­ čią te­ri­to­ri­ją ir ją pra­tur­tin­ti įvai­ riais au­ga­lais. 1991–1992 me­tais par­kas įgi­jo Bo­ta­ni­kos so­do sta­tu­są. – Kiek pa­klau­si jū­sų spe­cia­ly­bė? – Kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tū­ra yra per­spek­ty­vi ir įdo­mi spe­cia­ly­bė. Ji ypač pa­klau­si už­sie­ny­je. Lie­tu­vo­ je re­tai kur pa­ma­ty­si­me ap­žel­din­ tas sie­nas ar sto­gus, o kiek daug

Pri­si­mi­ni­mas: At­gi­mi­mo aikš­tės ber­žai taip pat so­din­ti A.M.Ol­šaus­ko.

to­kių pa­sta­tų Bel­gi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­ je, Olan­di­jo­je. Žel­di­niai ant sto­go su­da­ro ge­ro­kai di­des­nę na­mo var­ žą, tad 30–40 pro­c. ši­lu­mos su­ var­to­ja­ma ma­žiau. Pas mus gal trūks­ta pro­pa­gan­dos apie žel­ di­nių nau­dą. Be to, lie­tu­viai yra pa­sy­vūs. Pas ma­ne kiek­vie­na­me kam­ba­ry­ je yra ma­žiau­siai po 10 įvai­rių au­ ga­lų. Jie šva­ri­na orą, už­mu­ša bak­ te­ri­jas, ge­ri­na šir­dies, krau­ja­gys­lių dar­bą, pro­to ašt­ru­mą. Su­lau­kiu žmo­nių pra­šy­mų pa­kon­sul­tuo­ti, ko­kius nau­din­gus au­ga­lus rei­kė­tų au­gin­ti na­muo­se.

Ve­te­ra­nų bė­gi­mo var­žy­bo­se uži­mu ant­rą, tre­čią, nors ki­ti ve­te­ra­nai už ma­ne jau­nes­ni be­ veik 20 me­tų. Pa­vyz­džiui, prie­sko­ni­niai, vais­ ti­niai au­ga­lai už­mu­ša mik­roor­ga­ niz­mus. Stip­rus ma­lo­nio­sios pe­lar­ go­ni­jos kva­pas ati­to­li­na gri­pą. Šis au­ga­las už­mu­ša dau­ge­lį vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų. Roz­ma­ri­nas, cit­ru­si­niai au­ga­lai ge­ri­na at­min­tį. Mes neiš­nau­do­ja­me vi­sų au­ga­ lų ga­li­my­bių. Ma­no pa­skai­tos bū­ na apie tai, kaip au­ga­lai ga­li pa­dė­ti su­stip­rin­ti žmo­gaus svei­ka­tą. – Šiais me­tais jums ne­trūks­ta ju­bi­lie­jų, su­kak­čių... – Šie­met su­kan­ka 25 me­tai, kai pra­ dė­tas kur­ti Bo­ta­ni­kos so­das, rug­ sė­jo 1-ąją sueis 50 me­tų nuo ma­no dar­bo pra­džios. Ki­tą sa­vai­tę su­kaks 70 me­tų. Nors jau­čiuo­si taip, lyg bū­čiau 30 ar 40-ies, nes dir­bu to­ kiu pat tem­pu. Prieš ke­le­rius me­tus da­ly­va­vau pus­ma­ra­to­nio bė­gi­me. Ve­te­ra­nų bė­gi­mo var­žy­bo­se uži­mu

ant­rą, tre­čią, nors ki­ti ve­te­ra­nai už ma­ne jau­nes­ni be­veik 20 me­tų. Esu iš il­gaam­žių gi­mi­nės – ma­no pro­se­ ne­lė su­lau­kė 104 me­tų. Su­kau­pė vais­ta­žo­lių ko­lek­ci­ją

– Mi­nė­jo­te, kad ne­tu­ri­te svei­ ka­tos pro­ble­mų ir ne­ži­no­te, ką reiš­kia gy­dy­tis li­go­ni­nė­je. Kur sly­pi jau­nat­viš­ku­mo ir ge­ros sa­vi­jau­tos pa­slap­tis? – Žo­le­lių ar­ba­tos, mi­ty­ba, įvai­ rios sul­tys. Ne­šio­juo­si už­ra­šus, kur pil­na re­cep­tų, ko­kias ar­ba­tas ger­ ti krau­ja­gys­lių, šir­dies veik­lai ge­ rin­ti. Du kar­tus per sa­vai­tę ge­riu su­dė­ti­nę ar­ba­tą. Vie­ną die­ną pa­ si­ga­mi­nau čiob­re­lių, ki­tą – pet­ra­ žo­lių ar ki­to­kių žo­lių ar­ba­tos. Ža­ lios ar juo­dos ne­ge­riu, nes ne­ži­nau, kaip jos pa­ga­mi­na­mos ir ap­do­ro­ ja­mos. Pa­ties užau­gin­tos žo­lės yra daug svei­kes­nės. Ga­liu dirb­ti po 10–15 va­lan­dų per pa­rą ir ne­jau­čiu nuo­var­gio. Per die­ną iš­ge­riu vie­ną puo­de­lį ka­vos. Ji ap­sau­go nuo Alz­hai­me­rio, Par­kin­ so­no li­gų. – Kaip pra­si­de­da jū­sų die­na, gal­būt nuo kro­so? – Daž­niau­siai ke­liuo­si šeš­tą va­ lan­dą ry­to. Esu vy­tu­rys. Ry­tais ne­ bė­gio­ju. Va­sa­rą pra­lei­džia­me so­ dy­bo­je, tik ru­de­nį grįž­ta­me į bu­tą, ku­ris yra prie uni­ver­si­te­to. Žmo­nos tė­viš­kė­je Ku­liuo­se au­gi­na­me vais­ ta­žo­les. Tu­ri­me apie 500 vais­ti­nių mais­ti­nių prie­sko­ni­nių au­ga­lų ko­ lek­ci­ją. Vien kam­ba­ri­nių au­ga­lų tu­ ri­me apie 150. – Gal jū­sų so­dy­bo­je vie­toj bul­ vių au­ga vais­ta­žo­lės? – Ir bul­vės žmo­gui rei­ka­lin­gos. Per sa­vai­tę jų rei­kia val­gy­ti 2–3 kar­tus. Nė vie­no­je dar­žo­vė­je nė­ra tiek ka­lio, kiek bul­vė­se. Kam ger­ti mais­to pa­pil­dus, jei už­ten­ka pa­ val­gy­ti 300 gra­mų bul­vių? Tik ne­

rei­kė­tų jų val­gy­ti su mė­sa. Apie 70 pro­c. die­nos ra­cio­no tu­ri su­da­ry­ti gy­vas mais­tas. – Tai į vais­ti­nę su žmo­na nei­ na­te? – Ne­per­ka­me nei vais­tų, nei pa­pil­ dų. Ren­kuo­si to­kį mais­tą, kad kar­tu gau­čiau tam tik­rų vi­ta­mi­nų. Žmo­ gaus svei­ka­ta yra to­kia, ko­kios jis pa­ts no­ri. – Mi­nė­jo­te, kad do­mi­tės vy­ni­ nin­kys­te? – Na­mie už­rau­giu obuo­lių, ag­ras­tų ar dar ko­kių uo­gų vy­no. Ma­no pro­ se­ne­lis bu­vo pran­cū­zas. Jis tar­na­vo Kau­no gu­ber­na­tū­ro­je, čia ve­dė. – Ka­da su­si­do­mė­jo­te bi­tė­mis? – Bo­ta­ni­kos so­de, kad bū­tų kuo dau­giau sėk­lų, už­vei­sė­me bi­tes. Per 20 me­tų pri­pra­tau prie jų. Išė­ jęs iš Bo­ta­ni­kos so­do ne­me­čiau šio po­mė­gio. Me­dus yra ir vais­tas, ir mais­tas. Jis de­zin­fe­kuo­ja, tu­ri vi­ ta­mi­nų. Ry­te nuo 5 iki 7 val. re­ ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti van­dens puo­de­lį su šaukš­te­liu me­daus, nes tuo me­tu inks­tuo­se ne­si­kau­ pia ter­ša­lai. Šei­mą iš­sky­rė ka­ras

– O jū­sų žmo­na yra bend­ra­min­tė? – Ma­no Elž­bie­ta yra ag­ro­no­mė, daug me­tų Bo­ta­ni­kos so­de už­sii­mi­ nė­jo gė­li­nin­kys­te, bu­vo gė­lių sek­to­ riaus ve­dė­ja. Kar­tu su žmo­na esa­ me 45 me­tai. – Kaip pa­vy­ko tiek me­tų puo­se­ lė­ti san­tuo­ką? – Ma­no tė­vas 1941 me­tais da­ly­va­ vo Kau­no su­ki­li­me. 1944-ai­siais jis ma­ne su ma­ma įso­di­no į trau­ki­nį, va­žiuo­jan­tį į Klai­pė­dą, ar­čiau ma­ mos tė­viš­kės. Trau­kian­tis jis ža­dė­jo už­va­žiuo­ti ir mus pa­siim­ti, bet tė­ vą su­žei­dė ir iš­ve­žė gy­dy­tis į Vo­kie­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1942 me­t ų rugp­jū­č io 22 d. gi­mė Kau­ne. Mo­kė­si Vil­ky­čių mo­kyk­lo­je, Že­mės ūkio tech­ni­ku­me. Vil­niaus uni­ver­si­te­te nea­ki­vaiz­di­niu bū­du bai­gė bio­lo­gi­ją. 1967 me­tais ve­dė. Nuo 1972 me­tų dir­bo Klai­pė­dos ap­ žel­di­ni­mo tres­te, rū­pi­no­si Drau­gys­ tės par­ko, At­gi­mi­mo aikš­tės, ka­rių ka­ pi­nių ap­žel­di­ni­mu. Nuo 1976 me­t ų dir­bo nea­k i­vaiz­d i­ nė­je va­ka­r i­nė­je mo­k yk­lo­je bio­lo­g i­ jos mo­ky­to­ju, vė­liau bu­vo pa­kvies­ tas dirb­ti moks­li­niu bend­ra­dar­biu į Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­to Vė­ žai­čių fi­lia­lą. Nuo 1987 me­tų dir­bo Eko­lo­gi­nių pro­ ble­mų cent­re, pa­skui pe­rė­jo dirb­ti į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tą. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to įkū­ri­mo ini­ cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, Kur­šių ne­ ri­jos ir Že­mai­t i­jos na­cio­na­l i­nio par­ ko pro­jek­to bend­raau­to­r is, Bo­ta­n i­ kos so­do su­ma­ny­to­jas ir įkū­rė­jas.

ti­ją. Jis li­ko gy­ven­ti už­sie­ny­je, su­ kū­rė šei­mą. Kai au­gau su pa­tė­viu, vi­sas dė­ me­sys ati­tek­da­vo ki­tiems, po ma­ nęs gi­mu­siems vai­kams. 16 me­tų pra­dė­jau gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai. Ta kar­ti pa­tir­tis su­lai­ky­da­vo nuo sky­ry­bų. Ne­si­no­rė­jo, kad ma­no vai­kus au­gin­tų pa­tė­vis. Ne­lei­do są­ži­nė. – Kiek užau­gi­no­te vai­kų? – Sū­nų Vir­gi­li­jų ir duk­rą Ra­mu­nę. Sū­nus dir­ba Ap­lin­kos ap­sau­gos de­ par­ta­men­te, o duk­ra – uni­ver­si­te­te, to­je pa­čio­je ka­ted­ro­je, kaip ir aš.

6

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

sportas

Turnyras pradėtas Baseine – vaikų bumas Varžybų prizininkai sunkia pergale Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiestyje prasidėjo tradicinis tarptautinis rankinio turnyras dėl Rimanto Baltušio taurei laimėti.

Pirmosios Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) susirėmė pajėgiausios Lietuvos komandos – Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“ ir Kauno „Granitas-Gaja-Karys“. Atkakli kova baigėsi klaipėdiečių pergale 30:27. Pergalę lėmė geras komandos naujoko – vartininko Aisčio Pažemecko žaidimas. Jis per paskutiniąsias

minutes paeiliui atrėmė tris 7 m baudinius. Iš viso kauniečiai neįmušė penkių baudinių iš 7. Vėliau kovojo Estijos ir Latvijos vicečempionai – Polvos „Serviti“ ir Dobelės „Tenax“ rankininkai. Kas laimės didžiulę taurę, taps žinoma, kai visos ekipos sužais viena su kita. Šiandien 15 val. rungtyniaus „Granitas-Gaja-Karys“ ir „Tenax“, 16.30 val. – „Žemaitijos dragūnas“ ir „Serviti“, rytoj 10 val. į aikštelę išbėgs „Granitas-GajaKarys“ ir „Serviti“, 11.30 val. – „Tenax“ ir „Žemaitijos dragūnas“.

Vyresni dalyviai Plaukimas krūtine: 1.Artiomas Krivovas; 2.Ramūnas Petraitis; 3.Laurynas Opulskis/1.Diana Petraitytė; 2.Aušrinė Anužytė; 3.Aleksandra Kondratjeva. Laisvas stilius: 1.Artiomas Krivovas; 2.Simonas Eičinas; 3.Laurynas Opulskis. Plaukimas nugara: 1.Diana Petraitytė; 2.Karina Vasiliauskaitė; 3.Amina Chairulina. Jaunesni dalyviai Startas: jauniausi dalyviai 22 m distanciją įveikė įsikibę į lentutę.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Po Rūtos Meilutytės pergalės olimpinėse žaidynėse plaukimo populiarumas tarp vaikų šoktelėjo į neregėtas aukštumas, – tvirtino Tadas Vilkas, „Klaipėda Gym“ sporto klubo direktorius, surengęs vaikų varžybas. – Į baseiną plūstelėjo tris kartus daugiau norinčiųjų treniruotis arba išmokti plaukti.“ Kova: klaipėdiečių ir kauniečių varžybose nestigo atkaklių momentų. Vytauto Petriko nuotr.

Kad ši sporto šaka išgyvena bumą, įrodė ir jaunųjų plaukikų varžybos. Į nediduką 22 m ilgio baseiną su-

gužėjo tiek vaikų, kad net obuoliui nebuvo kur nukristi. Vyresniųjų mergaičių grupėje dvi pergales iškovojo Diana Petraitytė. Ji buvo greičiausia plaukdama krūtine ir nugara. Taip pat dviem aukso medaliais buvo apdovanotas tarp vyresniųjų berniukų pirmavęs Artiomas Krivovas. Jis buvo nepralenkiamas plaukimo laisvu stiliumi ir nugara rungtyje. Jaunesnių mergaičių ir berniukų plaukimo su plastikine lentute rungtyje sunkias pergales šventė Viviana Almos ir Rimantas Liulys. Nugalėtojai artimiausius persekio-

Plaukimas su lentute: 1.Rimantas Liulys; 2.Dovydas Bertašius; 3.Danielius Samsonovas/1.Viviana Almos; 2.Eva Vilkaitė; 3.Augustė Lubickaitė. Plaukimas nugara: 1.Meda Butenytė; 2.Augustė Lubickaitė; 3.Viviana Almos.

tojus aplenkė vos sekunde. Plaukimo nugara rungtyje geriausia buvo Meda Butenytė. „Vaikai labai laukė varžybų. Ne tik dėl prizų, bet ir dėl galimybės parungtyniauti“, – džiaugėsi T.Vilkas, kartu pastebėjęs, kad vienintelis savivaldybei priklausantis baseinas uždarytas.

G.Pridotkas – čempionas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vokietijoje surengtame Europos senjorų neklasikinių metimų čempionate klaipėdietis Gintaras Pridotkas iškovojo vieną aukso ir tris bronzos medalius.

Klaipėdos „Ąžuolo“ senjorų veteranų sporto klubo vadovui, rungtyniavusiam tarp 5054 metų sportininkų, geriausiai sekėsi sviesti škotišką kūjį, kuris nulėkė 26 m 81 cm. Šis rezultatas klaipėdiečiui garantavo pirmąją vietą. Trijose – svarsčių metimo trikovės (52,01 m), graikiško disko (20 m 19 cm) ir istorinio svarsčio (7 m 81 cm) metimo – rungtyse klaipėdietis užėmė trečiąsias vietas. Be medalio mūsų stipruolis liko numetęs vienarankį kūjį, kuris nulėkė 22 m 85 cm. Šioje rungtyje G.Pridotkas užėmė ketvirtąją vietą. Anot Klaipėdos atleto, į medalius pretendavo pajėgūs sportininkai iš Lenkijos ir Vengrijos. Pirmenybėse jėgą demonstravo 150 vyrų ir 50 moterų iš devynių valstybių. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Sėkmė: G.Pridotkas (dešinėje) ant trečiojo prizininkų pakylos laip-

telio lipo tris kartus.

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šešTADIENIS, RUGPJŪČIO 18, 2012

lietuva

Santuokai – ir neįprastos vietos Didžiųjų šalies miestų jaunavedžiai, norintys savo santuoką įregistruoti ne civilinės metrikacijos įstaigų patalpose, dažnai renkasi botanikos sodus, piliavietes, rūmus, restoranus, kavines.

Šalies mokyklos renkasi skirtingas mokslo metų pradžios šventės dienas – maždaug pusėje įstaigų šventė vyks rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, apytiksliai tiek pat ją nukels į rugsėjo 3-iąją, pirmadienį.

Reprezentacinėse Lietuvos vietose per šių metų pirmą pusmetį santuokas įregistravo 207 poros. Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė sako, jog šiemet, kaip ir ankstesniais metais, tarp jaunavedžių labai populiarūs Verkių rūmai ir Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Taip pat populiarus pramogų ir poilsio centras „Belmontas“, kavinės ir viešbučiai.

Visi, norintys susituokti originalioje vietoje, už šią paslaugą turi sumokėti 210 litų fiksuotą valstybės rinkliavą. I.Jurgutienė mano, kad populiariausių vietų sąrašas neturėtų pasikeisti: „Matyt, ten įsisuko tas verpetas, ten ir renkasi visi. Tos vietos būna pasiruošusios.“ Pasak Kauno civilinės metrikacijos biuro vedėjo Kęstučio Ignatavičiaus, šiame mieste jaunavedžiai dažniausiai tuokiasi Rotušėje, o kitas vietas renkasi rečiau. Kaune taip pat populiarus Botanikos sodas.

Kada prasidės mokslo metai?

Anot ministerijos, per beveik trejus metus, kai galioja ši santuokos registravimo tvarka, savivaldybėse nė karto nebuvo atsisakyta registruoti santuokos pačių jaunavedžių pasirinktoje vietoje. Visi, norintys susituokti originalioje vietoje, už šią paslaugą turi sumokėti 210 litų fiksuotą valstybės rinkliavą. Besituokiantys civilinės metrikacijos skyriuose jaunieji moka mažiau – 70 litų. Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje susituokė daugiau kaip 19 tūkst., o išsiskyrė per 10 tūkst. porų.

„Šią akimirką yra labai po lygiai: apie 30 proc. – šeštadienį, apie 30 proc. – pirmadienį, apie ketvirtadalį dar neapsisprendę, nes ne visi iš atostogų parėję“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas. Vilniaus savivaldybė yra pranešusi, kad naujų mokslo metų pradžios šventė sostinėje oficialiai bus švenčiama rugsėjo 3 d. Šiais metais rugsėjo 1-oji bus šeštadienį, todėl ministerija pačioms mokykloms pasiūlė pasirinkti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę. Pagal įstatymą rugsėjo 1-ąją nebus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau rugsėjo 3-iąją šis draudimas nebegalios. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kritikuoja ministerijos poziciją: „Alkoholiu rugsėjo 1 d. uždrausta prekiauti ne todėl, kad manoma, jog viena diena ypač sumažins alkoholizmą. Tai yra simbolinis veiksmas, pagarba mokytojams, tėvams, kurie veda vaikus, pagarba Mokslo ir žinių dienai, ir ji negali būti kaitaliojama.“ Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, yra paskelbta Atmintinų dienų įstatymu.

„Klaipėdos“, BNS inf.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Populiaru: Klaipėdoje jaunavedžiai nori registruoti santuoką ir Pilies muziejaus požemiuose.

„Botanikos sodas, jei jau nori išvažiuoti iš Rotušės. Bet labai nedaug tokių. Dar Marių prieplauka – ten laive prieplaukoje būna viena kita santuoka. Šiaip išvažiuojamųjų santuokų Kaune išties labai mažai“, – teigė jis. Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė sako, kad uostamiestyje jaunavedžiai santuokai dažniausiai renkasi piliavietę. „Yra ir Botanikos sodas, kavinių ir restoranų, Jono kalnelis“, – vardijo ji. Anot Teisingumo ministerijos, Klaipėdoje taip pat buvo populiaru tuoktis Pilies muziejaus

požemiuose, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose, laivuose ir jachtose ar prie Klaipėdos švyturio. Dažniausiai reprezentacinėse vietose tuokėsi vilniečiai (81 pora), antroje vietoje – klaipėdiečiai (21 pora), treti – palangiškiai (16 porų). Palangoje jaunavedžiai tuokėsi Birutės parko rotondoje, kavinėse ar kopose. Kiekvienos savivaldybės taryba gali nustatyti reprezentacines vietas santuokoms registruoti. Jei tokių reprezentacinių vietų nenustatyta, santuokos ceremonija gali būti organizuojama norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje.

Paplūdimių švarinimo akcija užsikrėtė ir Klaipėda „Išsinešk, ką atsinešei“ – tokiu šūkiu buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir būrelis jam talkinusių savanorių kvietė visus Klaipėdos gyventojus ir svečius prisidėti prie paplūdimių tvarkymo akcijos. Vaidė Gėlė

Vos keletą savaičių besitęsianti akcija įgauna pagreitį: daugelis poilsiautojų noriai naudojasi savanorių dalijamais stilingais maišeliais, o išdalyti jau keli tūkstančiai maišelių teikia vilties, kad viešose Klaipėdos, Palangos bei Neringos paplūdimiuose šiukšlių palikta keliomis tonomis mažiau. Ankstesnių mėnesių statistika byloja, kad vasaros savaitgaliais pajūrio paplūdimiuose bei parkuose paliekama net iki 100 tonų atliekų, vyrauja plastikinė bei stiklinė tara bei maisto pakuotės. Dešimt mėnesių šiukšlinimui, du – švarai ir tvarkai

Jei prieš dvi savaites švaros ir tvarkos akcijos „Išsinešk, ką atsinešei“ savanoriai turėjo Lietuvos pajūrio gyventojus ir svečius supažindinti su šia iniciatyva, tai šį savaitgalį to daryti neteko: Klaipėdos paplūdimiuose ir gatvėse sutikti žmonės

ne tik sveikino idėją, bet ir noriai tiesė rankas į akcijos metu dalijamus maišelius. „Kaip tikra klaipėdietė į paplūdimius vasarą nevaikštau, tačiau žaviuosi šia iniciatyva ir noriu ją palaikyti tiesiog nešdama daiktus šiame maišelyje ir skleisdama švaros akcijos idėją mieste“, – tvirtino klaipėdietė Raminta. Nemaža dalis gatvėje sutiktų žmonių reiškė pageidavimą tokią akciją padaryti nuolatine ir vykdyti visus metus, ne tik atostogų sezonu, mat pastaraisiais metais pastebima, jog pajūrio paplūdimiuose šiukšlinama ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Tačiau bene visi iki vieno pripažino, kad geriau kelis mėnesius trunkanti švaros ir tvarkos akcija nei abejingumas ištisus metus. Tikslinga kova ne su pasekmėmis, o su priežastimis

Kartu su savanoriais savaitgalį Klaipėdoje dirbęs tvarkos ir šva-

Pageidavimas: klaipėdiečiai norėtų, kad ne tik paplūdimiai, bet ir miestas būtų švarus – vien po Jūros šventės

iš viešų vietų išgabenta apie 10 tonų šiukšlių. O tai – pavojus mažamečiams dėl stiklo šukių, pavojus gamtai bei šimtatūkstantinės išlaidos, kurios galėtų būti skirtos vaikų aikštelėms ar kitiems naudingiems dalykams įrengti.

ros akcijos iniciatorius, buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis buvo maloniai nustebintas klaipėdiečių aktyvumu. „Kita vertus, aš, kaip ir visi pajūrio gyventojai, labiausiai myliu mūsų pajūrio paplūdimius. Jie – gražiausi Europoje, todėl labai apmaudu matyti juos užverstus šiukšlėmis“, – sakė jis.

Viliaus Adomaičio nuotr.

R.Palaitis įsitikinęs, jog ir du mėnesius trunkančios švaros ir tvarkos akcijos užtenka, kad mūsų pajūris taptų švarus. „Reikia kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis. Turime patys tapti socialiai atsakingi už mus supančią aplinką. Tad šios akcijos tikslas – ne du švarūs vasaros mėnesiai, o švari ateitis Lietuvos paplūdimiuose“, – pabrėžė pašne-

kovas ir pakvietė visus prisijungti bei palaikyti švarių paplūdimių idėją. O tai padaryti labai paprasta. Ir ne tik pajūrio gyventojams, bet ir čia atvykusiems poilsiautojams. Tereikia atėjus į paplūdimį išsinešti tai, kas buvo atsinešta. Politinė reklama bus apmokėta iš Raimundo Palaičio politinės kampanijos sąskaitos Užs. 1003079

8

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

10p.

B.Oba­mos alaus po­li­ti­ka.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Sa­vi­žu­dy­bės: niū­ri de­mok­ra Ar grai­kai ne­ma­to švie­sos tu­ne­lio ga­le? Ko­dėl vis dau­giau ša­lies gy­ven­to­jų pa­ke­lia prieš sa­ve ran­ką? Ar tai pro­tes­tas prieš vals­ty­bę? Šie klau­si­mai ka­muo­ja kri­zės pri­slėg­tą Grai­ki­ją. Šo­ki­ruo­jan­tis skai­čius

Kaž­ka­da Grai­ki­ja di­džia­vo­si ma­ žiau­siu sa­vi­žu­džių skai­čiu­mi Eu­ ro­po­je. Da­bar si­tua­ci­ja ki­to­kia. Kaip ra­šo vo­kie­čių sa­vai­ti­nis žur­ na­las „Der Spie­gel“, Grai­ki­jos gy­ ven­to­jai su ne­ri­mu ste­bi, kaip per pri­slėg­tą eko­no­mi­nių pro­ble­mų ša­lį ri­ta­si šiur­pių sa­vi­žu­dy­bių ban­ga. Štai, pa­sak „Der Spie­gel“, ke­li pra­ne­ši­mai apie sa­vi­žu­dy­bes. Šių me­tų lie­pos 16 d. Kre­tos sa­ lo­je pa­si­ko­rė 49 me­tų vie­tos vers­ li­nin­kas ir tri­jų vai­kų tė­vas, var­du Pat­ras. Jo kū­ną par­duo­tu­vė­je ra­do sū­nus. Lie­pos 25 d. pie­ti­nia­me Pe­ lo­po­ne­so pu­sia­sa­ly­je ant alyv­me­ džio pri­ri­šęs vir­vę pa­si­ko­rė 79-erių vie­tos ūki­nin­kas. Ne­to­li Olim­pi­jos mies­to rugp­jū­čio 3 d. nu­si­šo­vė 31 me­tų vy­ras. Po dvie­jų die­nų Pie­ ri­jos mies­te ras­tas pen­kio­lik­me­čio kū­nas, o rugp­jū­čio 6 d. Chal­ki­dės mies­te nu­si­žu­dė 60 me­tų vy­ras. To­kie ir pa­na­šūs pra­ne­ši­mai iš pa­žiū­ros įpras­ti. Ta­čiau tiek daug sa­vi­žu­dy­bių vie­nu me­tu! Vien lie­pą sos­ti­nė­je Atė­nuo­ se už­fik­suo­ta 350 at­ve­jų, kai žmo­ nės ban­dė pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo. Tie­sa, tik 50-iai jų pa­vy­ko. Dau­ge­lis pa­si­trauk­ti iš gy­ve­ni­mo pa­no­ru­sių grai­kų sa­vi­žu­dy­bes pa­ ver­čia tar­si spek­tak­liu, no­rė­da­mi pa­ro­dy­ti ki­tiems žmo­nėms, į ko­kią be­vil­tiš­ką si­tua­ci­ją pateko. Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, di­džio­ji da­ lis nu­lei­du­sių ran­kas – vi­du­ri­nės kla­sės at­sto­vai. Ar sa­vi­žu­dy­bių ban­ga su­si­ju­ si su Grai­ki­ją ali­nan­čia kri­ze? Ar žmo­nės ke­lia prieš sa­ve ran­ką, nes ne­ma­to ki­to ke­lio? Kas lau­kia to­ liau? Pa­dė­tis Grai­ki­jo­je ne­si­tai­so

ES, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas (ECB) ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) kol kas ne­pri­ta­rė dėl nau­ jo fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­to Atė­ nams. Iki rug­sė­jo Grai­ki­jai rei­kia apie 40 mlrd. eu­rų. Prie­šin­gu at­ve­ju lau­kia pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos ir bank­ro­tas. Grai­ki­jos po­li­ti­kai ža­da, kad mai­ nais į pa­pil­do­mo 31 mlrd. eu­rų pa­ gal­bos pa­ke­tą dar la­biau griež­tins tau­py­mo po­li­ti­ką. Ke­ti­na­ma dar la­biau ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas, at­leis­ti da­lį vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jų, įšal­dy­ti al­gas. Grai­ki­ja du kar­tus pa­si­nau­do­jo ES, ECB ir TVF pa­ra­ma, ji iš vi­so sie­kė apie 240 mlrd. eu­rų.

Tie­sa, iš Eu­ro­pos sal­džių pa­ža­ dų grai­kai kol kas ne­su­lau­kia. Prie­ šin­gai, Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Das Bild“ Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) na­ rys Günthe­ris Oet­tin­ge­ris pra­si­ta­ rė, kad rug­sė­jį ES ga­li bū­ti svars­to­ mas klau­si­mas dėl ga­li­mo Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mo iš eu­ro zo­nos. „Grai­ki­ją sun­ku­mai ka­muo­ja jau tre­jus me­tus. Daug bu­vo nu­veik­ ta vyk­dant re­for­mas, bet dar dau­ giau rei­kės nu­veik­ti. Rug­sė­jį kre­di­ to­rių tre­je­tas pa­teiks sa­vo ata­skai­tą su pa­sta­rų­jų įvy­kių Atė­nuo­se ver­ ti­ni­mu. Pas­kui bus priim­tas spren­ di­mas dėl Grai­ki­jos li­ki­mo eu­ro zo­no­je“, – per­spė­jo EK na­rys. O sta­tis­ti­ka, švel­niai ta­riant, – ne­ko­ kia. Ypač kal­bant apie eko­no­mi­ką. Jau penk­tus me­tus iš ei­lės re­ce­ si­jos ali­na­ma Grai­ki­jos eko­no­mi­ka šių me­tų ant­rą ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pat lai­ko­tar­piu prieš me­tus, smu­ko dar 6,2 pro­c. Re­mian­tis EK pro­gno­zė­mis, šie­ met Grai­ki­jos eko­no­mi­ka smuks dar 4,7 pro­c. O eko­no­mi­kai neau­ gant neį­ma­no­ma spręs­ti es­mi­nių pro­ble­mų. Nu­si­vy­li­mas ir ne­ži­no­my­bė

Ba­lan­džio 4 d. 9 val. ry­to Atė­nų cent­re esan­čio­je Sin­tag­mos aikš­ tė­je nu­si­žu­dė 77 me­tų far­ma­ci­ nin­kas. Sto­vė­da­mas aikš­tė­je Di­mit­ris Chris­tou­las nu­tai­kė pis­to­le­tą į sa­ ve ir pa­lei­do kul­ką sau į gal­vą. Da­bar čia nu­ti­ku­sią tra­ge­di­ją pri­ me­na aikš­tė­je stūk­san­tis ma­žy­tis me­mo­ria­las. Ant me­džio, prie ku­ rio nu­si­žu­dė vy­ras, pa­ka­bin­ti ke­li raš­te­liai su žmo­nių užuo­jau­to­mis ir įkve­pian­čiais šū­kiais, apa­čio­je – gė­lių žie­dai, ži­ba žva­ku­tės. „Ma­no tė­vas vi­suo­met do­mė­ jo­si po­li­ti­ka, jis bu­vo ko­vo­to­jas“, – praė­jus sa­vai­tei po tė­vo mir­ ties žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė D.Chris­tou­lo duk­tė Em­my Chris­ tou­las. Mo­te­ris gy­ve­na Atė­nų prie­mies­ ty­je esan­čia­me ne­di­de­lia­me bu­te. Jai 42 me­tai. Pa­sak E.Chris­tou­las, jos tė­vas bu­vo įsi­trau­kęs į ju­dė­ji­mą „Mes ne­mo­kė­si­me“, jis nuo­la­t pa­si­sa­kė už tai, kad Grai­ki­jos sko­las per­žiū­ rė­tų tarp­tau­ti­niai eks­per­tai, esą dėl vie­tos val­di­nin­kų neiš­ma­ny­mo re­ for­mos ne­ju­da į prie­kį. Kaip pa­sa­ko­jo E.Chris­tou­las, tė­ vas daž­nai ei­da­vo į Sin­tag­mos aikš­ tę – tai pro­tes­tuo­ti, tai šiaip pa­si­ vaikš­čio­ti.

Pas­ku­ti­nį kar­tą ei­da­mas į sa­vo mėgs­ta­mą sos­ti­nės vie­tą jis duk­ te­riai iš­siun­tė trum­pą­ją ži­nu­tę. „Tai pa­bai­ga“, – pa­ra­šė jis. Ta­da, kaip pa­sa­ko­jo Em­my, tė­vas iš­jun­ gė te­le­fo­ną. „Tai nu­ti­ko tiks­liai 8.31 val.“, – tei­gė mo­te­ris. Kai ne­ga­lė­jo pri­si­skam­bin­ti, ji su ke­liais pa­žįs­ ta­mais nu­vy­ko į tė­vo na­mus.

Grai­ki­jos vi­suo­me­ nė iš­gy­ve­na psi­cho­ lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­ my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na. Va­žiuo­da­ma per ra­di­ją iš­gir­do, kad kaž­kas nu­si­šo­vė Atė­nų cent­re. „Ži­nu­tė, o ta­da tas pra­ne­ši­mas. Ži­no­te, bu­vau be­veik tik­ra, kad tai jis“, – sa­kė E.Chris­tou­las. Pak­laus­ta, ar ga­lė­jo įtar­ti, jog tė­vas pa­kels prieš sa­ve ran­ką, E.Chris­tou­las pa­brė­žė – keis­ta pa­si­ro­dė tai, kad tė­vas nu­ta­rė sku­ biai par­duo­ti jų šei­mos „VW Beet­ le“ au­to­mo­bi­lį. Šia rau­do­na ma­ši­na kaž­ka­da vi­ sa Chris­tou­lų šei­ma ke­lia­vo po Eu­ ro­pą. „Jis taip grei­tai par­da­vė mū­sų au­to­mo­bi­lį“, – sa­kė Em­my ir pri­ dū­rė, jog ne­sup­ra­to, ko­dėl tė­vas taip el­gė­si. Da­bar mo­te­ris sa­ko su­ vo­kian­ti, kad pi­ni­gų tė­vui vei­kiau­ siai rei­kė­jo jo pa­ties lai­do­tu­vėms. Nuo to lai­ko, kai tė­vas nu­si­šo­ vė, Em­my daž­nai ap­si­lan­ko aikš­ tė­je prie tė­vui at­min­ti įkur­to me­ mo­ria­lo. Pas­ta­ruo­ju me­tu aikš­tė­je, ku­rio­ je anks­čiau skam­bė­jo gat­vės mu­zi­ kan­tų dai­nos, ty­lu kaip ka­pi­nė­se. Em­my ste­bi, kaip žmo­nės su­ sto­ja prie jos tė­vo me­mo­ria­lo. Kai ku­rie tik mes­te­li žvilgs­nį, ki­ti pa­ skai­to, kas pa­ra­šy­ta po­pie­riaus la­ puo­se, pa­ka­bin­tuo­se ant gre­ta au­ gan­čio me­džio. „Ne­būk ro­bo­tas. At­verk sa­vo dva­sią“, – ra­šo­ma vie­na­me jų. Ki­ta­m e pa­ra­š y­ta: „Di­m it­r io poel­gis ne­ga­li pa­si­kar­to­ti.“ De­ja, sa­vi­žu­dy­bės Grai­ki­jo­je ta­po be­ne kas­die­ny­be. Vie­tos laik­raš­tis „Ta Nea“ kons­ta­ta­vo: „Grai­ki­jos vi­suo­me­nė iš­gy­ve­na psi­cho­lo­gi­nį šo­ką. Ne­ži­no­my­bė, kas bus ry­toj, au­ga su­lig kiek­vie­na die­na.“ Em­ my tvir­ti­no, kad tė­vo mir­tis jos ne­

Kri­zė: eko­no­mi­nės ir fi­nan­si­nės pro­ble­mos – vie­na, ta­čiau Grai­ki­jo­je brę

suž­lug­dė, nors gy­ve­ni­mas po tra­ ge­di­jos pa­si­kei­tė. „Kai ne­gal­vo­ju apie tą aki­mir­ką, su­vo­kiu, kad dau­giau ne­su jo duk­tė. Kai pa­gal­vo­ju apie Grai­ki­jos vi­suo­

me­nę, no­ri­si žmo­nėms pa­sa­ky­ti, kad pro­ver­žis ir po­ky­čiai pa­sie­kia­ mi tik ką nors paau­ko­jus“, – sa­kė mo­te­ris. At­ro­do, E.Chris­tou­las lai­ ko tė­vo žū­tį neiš­ven­gia­ma sie­kiant

Kaip kri­zė kei­čia pa Moks­li­nin­kai ir psi­cho­lo­gai įsi­ ti­ki­nę, kad eko­no­mi­nė ir fi­nan­ si­nė kri­zė da­ro po­vei­kį žmo­nių pa­sau­lė­žiū­rai. Kaip ir ko­dėl?

Ma­te­ria­liz­mas ir he­do­nis­ tinis gy­ve­ni­mo bū­das. Di­džio­ sios dep­re­si­jos me­tais Ame­ri­kos ži­niask­lai­do­je mir­gė­jo ant­raš­tės, kaip žmo­nės žu­dy­da­vo­si dėl to, kad pra­ras­da­vo san­tau­pas, na­ mus ar dar­bą. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ ja (PSO) skel­bia, kad kas­met pa­ sau­ly­je nu­si­žu­do apie 800 tūkst. žmo­nių, ir šis skai­čius, dau­ge­liui pa­sau­lio ša­lių su­si­dū­rus su eko­ no­mi­kos re­ce­si­ja, au­ga. Moks­li­ nin­kai da­bar ban­do at­sa­ky­ti, ar yra ry­šys tarp eko­no­mi­kos pro­ ble­mų ir sa­vi­žu­dy­bių skai­čiaus au­gi­mo? Iša­na­li­za­vę sta­tis­ti­ką iš be­si­vys­tan­čių, pu­siau iš­si­vys­čiu­

sių ir iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­lio ša­lių eks­per­tai pa­ste­bė­jo, kad ry­šys – aki­vaiz­dus. Net Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ku­ rio­je tau­py­mo prie­mo­nės – ge­ ro­kai švel­nes­nės, nei Grai­ki­jo­je, Ai­ri­jo­je ar Por­tu­ga­li­jo­je, sa­vi­žu­ dy­bių skai­čius 2011 m., pa­ly­gin­ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c. Pa­sak eks­per­tų, ma­te­ria­lis­ ti­nis gy­ve­ni­mo bū­das ir he­do­ nis­ti­nė kul­tū­ra per pa­sta­ruo­sius pus­šim­tį me­tų ge­ro­kai pa­di­di­no sa­vi­žu­dy­bių skai­čių be­veik vi­so­se iš­si­vys­čiu­sio­se (dau­giau­sia Va­ka­ rų) ša­ly­se. Sa­vi­žu­dy­bių skai­čius Pie­tų Eu­ro­po­je. Skir­tin­gai nei šiau­rės ša­ly­se, kur eko­no­mi­nių pro­ble­mų ne­daug, Pie­tų Eu­ro­po­je (Grai­ki­ jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ir Ita­li­jo­je) sa­vi­žu­dy­bių skai­čius per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus smar­

9

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Dar vie­na baus­mė

Pa­li­ko po­stą

Gais­ras dis­ko­te­ko­je

Ka­li­na­mos Uk­rai­nos eksp­ rem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko bend­ra­žy­gis, už vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mą ir įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą ket­ve­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę at­lie­kan­tis bu­ vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ju­ri­jus Lu­cen­ka va­kar nu­teis­ tas dve­jiems me­tams ka­lė­ji­ mo dar vie­no­je by­lo­je.

Nor­ve­gi­jos po­li­ci­jos va­do­ vas Oeysteinas Maelandas (nuotr.) ket­vir­ta­die­nį at­si­sta­ ty­di­no, pa­skel­bus ata­skai­tą, ku­rio­je kri­ti­kuo­ja­ma jo tar­ny­ bos reak­ci­ja į per­nai ult­ra­de­ ši­nių­jų pa­žiū­rų ekst­re­mis­to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ko įvyk­dy­tą dvi­gu­bą iš­puo­lį, nu­ si­ne­šu­sį 77 žmo­nių gy­vy­bę.

Gais­ras, ki­lęs va­kar pa­ry­čiais Tai­lan­do Pu­ke­to sa­los nak­ti­ nia­me klu­be „Ti­ger“, po­pu­ lia­ria­me tarp už­sie­nio tu­ris­ tų, nu­si­ne­šė ma­žiau­siai ke­ tu­rių žmo­nių gy­vy­bę, dar per 20 bu­vo su­žeis­ta. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad tarp žu­vu­sių­jų yra už­sie­nie­čių, bet jų ta­pa­ty­ bė dar ne­nus­ta­ty­ta.

ra­ti­jos tė­vy­nės kas­die­ny­bė ne­lei­džia de­gin­ti tų žmo­nių, ku­rie nu­si­žu­dė. Pas­ku­ti­nei sa­vo ke­lio­nei tė­vas pa­li­ko duk­rai pi­ni­gų. Jis ku­ rį lai­ką dir­bo par­ti­jos „Sy­ri­za“ vie­ no par­la­men­to na­rio pa­ta­rė­ju, bet prieš tra­ge­di­ją dvi die­nas ne­pa­si­ ro­dė dar­be. „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tai ak­cen­ ta­vo, kad praė­jus die­nai po su­si­ti­ki­ mo su E.Chris­tou­las Atė­nų po­li­ci­ja pra­ne­šė, jog vie­na­me iš po­pu­lia­rių mies­to par­kų pa­si­ko­rė 61 me­tų bu­ vęs jū­rei­vis, ką tik ne­te­kęs dar­bo. Vy­ras pa­li­ko žmo­ną ir sū­nų. Jo kū­nas bu­vo iš­vež­tas iš par­ko praė­jus ke­lioms va­lan­doms nuo mir­ties. He­roiz­mas ar des­pe­racija?

ęs­ta ir rim­ta mo­ra­li­nė kri­zė, ku­rios pa­da­ri­niai ša­lį ga­li slėg­ti il­gus me­tus.

po­ky­čių ša­ly­je. Pa­ti mo­te­ris pri­pa­ ži­no, jog tu­ri tęs­ti ko­vą, kad ša­lis pa­si­keis­tų. Pa­sak Em­my, kai ku­rie žmo­nės net svei­ki­na ją. „Ma­ne tai įkve­pia“, – sa­kė ji.

Em­my bu­vo vos pen­ke­rių, kai su tė­vu da­ly­va­vo pir­mo­jo­je sa­vo gy­ ve­ni­me de­monst­ra­ci­jo­je. Ji pa­me­na, kad per pro­tes­tą sė­ dė­jo tė­vui ant pe­čių. Tai nu­ti­ko

„Scan­pix“ nuo­tr.

1975 m. ba­lan­džio 25 d. Tuo me­ tu Grai­ki­jo­je bai­gė­si ka­ri­nės chun­ tos val­dy­mo lai­ko­tar­pis. Tė­vo kū­ną Em­my te­ko vež­ti kre­muo­ti į Bul­ga­ ri­ją. Grai­ki­jos stačiatikių baž­ny­čia

He­ro­jus Di­mit­ris ar tie­siog blo­gas pa­vyz­dys vi­suo­me­nei? Atė­nuo­se dir­ban­tis psi­chiat­ras 60 me­tų Ni­ki­fo­ras An­ge­lo­pou­las sa­kė, kad po kiek­vie­nos spek­tak­ lį pri­me­nan­čios sa­vi­žu­dy­bės jam vis bai­siau. Sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je me­di­kas nag­ ri­nė­jo žmo­nių prie­šiš­ku­mą. Sa­vi­ žu­dy­bę jis įvar­di­ja kaip „prie­šiš­ku­ mo ak­tą“ prieš sa­ve. N.An­ge­lo­pou­las, ma­ty­da­mas, kiek daug grai­kų ke­lia prieš sa­ve ran­ką, sa­ko, jog ša­ly­je ky­la pa­vo­ jin­ga sa­vi­žu­dy­bių ban­ga. Di­džiu­lį pa­vo­jų vi­suo­me­nei, pa­ sak me­di­ko, ke­lia tai, kad žmo­nės lin­kę mėg­džio­ti ki­tus. Gy­dy­to­jui da­bar­ti­nė si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je pri­me­na lai­kus, kai, ša­liai pra­lai­mė­jus Tur­ki­jai praė­ ju­sio am­žiaus pra­džio­je, iš gy­ve­ ni­mo ma­siš­kai trau­kė­si ša­lies in­ te­lek­tua­lai. Atė­nus pa­šiur­pi­no in­ci­den­tas, kai iš sa­vo na­mų te­ra­sos iš­šo­ko du

pa­gy­ve­nę žmo­nės – mo­ti­na ir jos sū­nus. Ant­ho­ny Per­ris, 60 me­tų mu­zi­ kan­tas ir ra­šy­to­jas, iš­stū­mė sa­vo 90 me­tų mo­ti­ną, o po tri­jų mi­nu­ čių pa­ts nė­rė že­myn ant grin­di­ nio. Ra­jo­nas, ku­ria­me įvy­ko tra­ge­di­ja, – vos už tri­jų ki­lo­met­rų ke­lio nuo Sin­tag­mos aikš­tės, kur sa­vo gy­ve­ ni­mą nu­trau­kė D.Chris­tou­las. Vė­liau iš­siaiš­kin­ta, kad mo­te­ris 20 me­tų sir­go Alz­hei­me­rio li­ga ir vė­žiu. A.Per­ris pa­li­ko at­si­svei­ki­ ni­mo raš­te­lį. Jį pa­rei­gū­nai ra­do ant vir­tu­vė­je esan­čio sta­lo. Raš­te­ly­je bu­vo pa­ra­šy­ta: „Ma­ no gy­ve­ni­mas vir­to ne­si­bai­gian­čia tra­ge­di­ja.“ Vy­ras ban­dė par­duo­ti bu­tą, kad ga­lė­tų iš­gy­ven­ti, ta­čiau pir­kė­jų taip ir neat­si­ra­do. Jam te­ko nuo­mo­ti būs­tą, val­tį ir net mo­pe­dą. „Koks tiks­las nau­do­tis tais daik­ tais, jei ne­tu­ri už ką pa­val­gy­ti“, – re­to­riš­kai klau­sė sa­vo at­si­svei­ki­ni­ mo laiš­ke A.Per­ris. Ko­men­tuo­da­mas ci­tuo­tus sa­vi­ žu­džių at­si­svei­ki­ni­mo laiš­kus, psi­ chiat­ras N.An­ge­lo­pou­las pa­brė­žė: jie ro­do, jog vi­suo­me­nė­je bręs­ta rim­ta kri­zė, ku­ri, jo gal­va, nea­be­ jo­ti­nai su­si­ju­si su eko­no­mi­ne ša­ lies si­tua­ci­ja. Gy­dy­to­jas pri­dū­rė, kad nu­si­žu­ dę as­me­nys jam – ne ko­vo­to­jai, o pa­lū­žė­liai, nors vi­suo­me­nė ir lai­ko juos did­vy­riais. „Far­ma­ci­nin­ko, ku­ris nu­si­žu­dė Sin­tag­mos aikš­tė­je, poel­gis bu­vo des­pe­ra­tiš­kas žings­nis, kaip ir ki­ tų nu­si­žu­džiu­sių žmo­nių“, – sa­kė N.An­ge­lo­pou­las. „Der Spie­gel“ inf.

a­sau­lio vi­suo­me­nės vei­dą kiai iš­au­go. Va­ka­rų Eu­ro­po­je daž­ nai ven­gia­ma sie­ti sa­vi­žu­dy­bes su so­cia­li­nės sis­te­mos pro­ble­mo­mis.

Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­ tė­je sa­vi­žu­dy­bių skai­čius 2011 m., pa­ ly­gin­ti su 2007 m., išau­go 15 pro­c. Psi­chi­nės li­gos, al­ko­ho­lis. Nors kaip sa­vi­žu­dy­bių prie­žas­tys dau­ giau­sia įvar­di­ja­mos psi­chi­nės li­gos ir al­ko­ho­lio var­to­ji­mas, nuo 2008 m. daž­niau­sios yra dar­bo ar na­mų pra­ra­di­mas, su­ma­žė­ju­sios pa­ja­mos ir di­de­lės sko­los. Pa­vyz­džiui, Grai­ ki­jo­je nuo 2011 iki 2012 m. dau­giau­ sia žmo­nių pa­kė­lė ran­ką prieš sa­ ve pri­spaus­ti fi­nan­si­nių sun­ku­mų.

Dau­giau­sia sa­vi­žu­dy­bių įvyk­dė bū­ tent vi­du­ri­nės kla­sės, la­biau­siai nu­ ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, na­riai. Kar­tų konf­lik­tas. Pie­tų Eu­ro­ pos ša­ly­se bręs­ta ir va­di­na­ma­sis kar­tų konf­lik­tas, kai jau­ni ša­lies gy­ven­to­jai pri­vers­ti mo­kė­ti di­de­ lius mo­kes­čius, kad iš­lai­ky­tų ša­lies pen­si­nin­kus. Dau­ge­lis jau­nų žmo­ nių jau­čia­si esan­tys kri­zės au­kos. Ypač skau­džiai jau­niems žmo­ nėms smo­gė dar­bo vie­tų ma­žė­ji­ mas, ku­rį su­kė­lė eko­no­mi­kos nuo­ smu­kis. Is­pa­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je ir Pie­tų Ita­li­jos re­gio­nuo­se be­veik pu­sė iki 25 me­tų gy­ven­to­jų – be­ dar­biai. Tai – du kar­tus di­des­nis ne­dar­bo ly­gis nei tarp vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je dir­ban­tys žmo­nės sau­go­mi griež­tų įsta­ty­mų, ku­rie iš es­mės ne­pa­lie­ka ga­li­my­bių dar­buo­to­jus at­leis­ti, ne­pa­ty­rus fi­

nan­si­nių nuo­sto­lių. O dau­giau nei pu­sė jau­nų ita­lų ir net 60 pro­c. is­ pa­nų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis. Ma­ža to, dau­ge­lis pa­sko­lų, ku­rias pa­siė­mė ša­lių vy­riau­sy­bės, atei­ty­ je kris ant jau­ni­mo pe­čių. Ban­ki­nin­kai ir po­li­ti­kai – ne vie­ nin­te­liai, kal­ti dėl kri­zės. Pa­vyz­ džiui, dau­ge­lis Grai­ki­jos gy­ven­to­jų il­gus me­tus mė­ga­vo­si so­li­džiais at­ ly­gi­ni­mais, dirb­da­mi vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, o da­bar gau­na so­li­džias se­nat­vės iš­mo­kas. Pa­vyz­džiui, iš­ti­ ki­mi Sil­vio Ber­lus­co­ni rė­mė­jai nuo­lat bu­vo pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, nes bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras kaip įma­ny­ da­mas sten­gė­si ap­sau­go­ti jų tei­ses gau­ti so­li­džias so­cia­li­nes iš­mo­kas. Ne­nuos­ta­bu, kad vie­nas po­pu­ lia­riau­sių šū­kių Pie­tų Eu­ro­po­je – „ne­pa­si­ti­kėk nie­kuo, kam per 30 me­tų“. „Der Spie­gel“, „NL-Aid“ inf.

! . d 0 2 – 8 1 o i č ū j Rugp

% 5 -2kam*! vis

Šilutės pl. 29, Klaipėda * Nuolaidos netaikomos kitų akcijų, užsakomoms ir GERA KAINA pažymėtoms prekėms.

www.bauhof.lt

10

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba Prieš tris sa­vai­tes Iz­ rae­lio zoo­lo­gi­jos so­ de gi­mė ke­tu­ri smė­ ly­ni­niai ka­čiu­kai, ku­ rie šio­je ša­ly­je jau bu­vo lai­ko­mi iš­ny­ku­ siais. Šia pro­ga JAV žur­na­las „Ti­me“ siū­ lo pri­si­min­ti ir ki­tas sim­pa­tiš­kos iš­vaiz­ dos gy­vū­nų rū­šis, ku­rioms yra iš­ki­lęs pa­vo­jus.

Smė­ly­ni­nė ka­tė

Fe­ne­kas

Jū­ri­nė ūd­ra

Ar įsta­ty­mas su­lai­kys bė­gan­čius pro­tus? Veng­ri­ja at­ra­do bū­dą, kaip su­ stab­dy­ti pro­tų nu­te­kė­ji­mą – tė­vy­ nė­je įka­li­no už vals­ty­bės lė­šas iš­ si­la­vi­ni­mą įgi­ju­sius ab­sol­ven­tus. Tau­py­mo pro­gra­ma

Šie­met mo­kyk­lą bai­gęs Ger­go Bir­ ta­la­nas vaikš­čio­da­mas Bu­da­peš­ to pa­kran­te liūd­nai žiū­ri į te­kan­tį Du­no­jų. Šim­tai jau­nuo­lių šią va­ sa­rą šven­tė iš­leis­tu­ves sos­ti­nė­je esan­čio­je Mar­ga­ri­tos sa­lo­je, kur kon­cer­ta­vo ro­ko gru­pės, bu­vo iš­ ri­kiuo­tos alaus ir už­kan­džių pa­la­ pi­nės. Bet G.Bir­ta­la­nas links­my­ bė­se ne­da­ly­va­vo, nes jau­čia, kad jo vil­tys su­žlug­dy­tos. Šie­met va­sa­rį, li­kus vos sa­vai­ tei iki ga­lu­ti­nio pa­raiš­kų uni­ver­ si­te­tams pa­tei­ki­mo ter­mi­no, de­ šim­tys tūks­tan­čių jau­nuo­lių iš val­džios su­lau­kė šlykš­čios staig­ me­nos. De­ši­nių­jų vy­riau­sy­bė į tau­py­mo pro­gra­mą įtrau­kė to­kį punk­tą: 40 pro­c. su­ma­žin­ti vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mų vie­tų uni­ver­si­te­tuo­se. Ša­lies prem­je­ras Vik­to­ras Orbá­ nas aiš­ki­no, kad vals­ty­bė tu­ri per daug dip­lo­muo­tų spe­cia­lis­tų ir per ma­žai dar­bo vie­tų, to­dėl val­ džia to­liau fi­nan­suos to­kias spe­ cia­ly­bes, kaip in­ži­ne­ri­ja, bet su­ ma­žins pa­ra­mą to­kioms sri­tims, kaip eko­no­mi­ka ir tei­sė. Stu­di­jos ga­li ap­kars­ti

G.Bir­ta­la­nas nuo vai­kys­tės sva­jo­jo tap­ti tei­si­nin­ku, bet da­bar tik 50 stu­den­tų vi­so­je ša­ly­je gaus ne­mo­ ka­mą tei­sės iš­si­la­vi­ni­mą. Kuk­lus aki­niuo­tas 18-me­tis ti­ ki, kad per­nai jam dar bū­tų pa­vy­ kę pa­kliū­ti į ne­mo­ka­mą vie­tą, bet da­bar jis be­veik ne­ma­to to­kios ga­ li­my­bės. „Prio­ri­te­tų są­ra­še ant­ro­je vie­ to­je įra­šiau so­cio­lo­gi­ją, – pa­sa­ ko­jo jau­nuo­lis. – Bet tai nė­ra tai, ko aš ti­kė­jau­si, ko no­rė­jau ir dėl ko sten­giau­si. Tad da­bar esu ver­

čia­mas stu­di­juo­ti tai, kas iš tik­rų­ jų ma­nęs ne­do­mi­na.“ Iš ne­di­de­lio mies­te­lio ša­lia Bu­ da­peš­to ki­lęs G.Bir­ta­la­nas ne­ga­li pa­ts su­si­mo­kė­ti už moks­lus. Im­ ti pa­sko­los jau­nuo­lis ne­no­ri, o tė­ vai ne­tu­ri ga­li­my­bių jam pa­dė­ti. Gal­būt jie bū­tų ga­lė­ję su­tau­py­ti, jei apie nau­ją tvar­ką bū­tų su­ži­no­ ję anks­čiau, bet da­bar lai­ko vi­siš­ kai ne­be­li­ko. „Įgi­jęs tei­si­nin­ko spe­cia­ly­bę bū­čiau ga­vęs ge­rą dar­bą, mo­kė­ jęs mo­kes­čius ir įne­šęs sa­vo in­ dė­lį į vi­suo­me­nės ge­ro­vę, – sa­kė G.Bir­ta­la­nas. – Mes vi­si no­ri­me bū­ti ge­ri pi­lie­čiai, bet vy­riau­sy­bė ati­ma iš ma­nęs to­kią ga­li­my­bę.“

At­siž­vel­giant į stu­ di­jų truk­mę, dau­gu­ ma me­di­ci­nos stu­ den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­vy­nė­je ma­ žiau­siai de­šimt­me­tį. Ab­sol­ven­tai tu­rės ati­dirb­ti

Bet nau­ja­me įsta­ty­me spąs­tai nu­ ma­ty­ti ir tiems lai­min­gie­siems, ku­riems pa­vyks gau­ti ne­mo­ka­mą aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. Jie pri­va­ lės pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį ir pa­si­ža­dė­ ti bai­gę uni­ver­si­te­tą lik­ti Veng­ri­ jo­je tam tik­rą lai­ką. Ki­taip ta­riant, ab­sol­ven­tai tu­rės su­mo­kė­ti vals­ ty­bei už in­ves­ti­ci­jas į jų iš­si­la­vi­ ni­mą. Kuo il­giau jie stu­di­juos, tuo il­giau tu­rės lik­ti. Pa­vyz­džiui, me­di­ci­nos stu­di­jos kai­nuo­ja maž­daug 2 mln. fo­rin­tų (25 tūkst. li­tų) per me­tus. At­siž­ vel­giant į stu­di­jų truk­mę, dau­gu­ ma stu­den­tų bus pri­vers­ti lik­ti tė­ vy­nė­je ma­žiau­siai de­šimt­me­tį. Gal­būt vals­ty­bė iš da­lies yra tei­si. Ko­dėl biu­dže­to sky­les var­ giai lo­pan­ti Veng­ri­jos vy­riau­sy­

bė tu­rė­tų ruoš­ti gy­dy­to­jus, jei­gu jie tuoj pat iš­vyks­ta ieš­ko­ti ge­riau mo­ka­mo dar­bo Va­ka­rų Eu­ro­po­ je ar­ba JAV? „Aš tai su­pran­tu, bet ko­dėl ab­ sol­ven­tai pri­va­lo lik­ti Veng­ri­jo­je, jei­gu čia jie tu­ri siau­bin­gas dar­bo są­ly­gas ir be­veik ne­tu­ri ga­li­my­bių nor­ma­liai gy­ven­ti?“ – kont­rar­gu­ men­tą me­tė G.Bir­ta­la­nas. Jis pri­dū­rė, kad vie­nas pa­grin­ di­nių ES rams­čių yra lais­vas dar­ bo jė­gos ju­dė­ji­mas. Stu­den­tų at­sto­vai, tė­vai ir mo­ ky­to­jai ofi­cia­liai pa­si­skun­dė Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jai dėl drau­di­mo ab­sol­ ven­tams iš­va­žiuo­ti. Jų nuo­mo­ne, tai pa­žei­džia Li­sa­bo­nos su­tar­tį. Dau­ge­lis ar­gu­men­ta­vo, kad nau­jos prie­mo­nės prieš­ta­rau­ ja pa­čios Veng­ri­jos įsta­ty­mams. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas nag­ri­nė­jo šį klau­si­mą, bet ga­liau­siai pa­li­ko įsta­ty­mą ga­lio­ti. Stu­di­juo­ti – į už­sie­nį

27 me­tų trum­pap­lau­kė ru­daa­ kė ak­ty­vis­tė Do­rot­tya Kar­say su­ pran­ta G.Bir­ta­la­no ir ki­tų jau­nuo­ lių nu­si­vy­li­mą. „Mes užau­go­me vi­sai ne to­kia­ me pa­sau­ly­je, – sa­kė ji. – Kai mes au­go­me, sva­jo­jo­me apie per­mai­ nas. Žen­gė­me į de­mok­ra­ti­ją, į ES, ir Veng­ri­ja tu­rė­jo tap­ti ki­to­kia, ge­ ra vie­ta gy­ven­ti. Bet da­bar aiš­kė­ ja, kad tai ne ta vie­ta, kur no­rė­tu­ me gy­ven­ti.“ D.Kar­say ne­si­ste­bi ap­klau­sų re­ zul­ta­tais, ku­rie ro­do, kad kas ant­ ras veng­ras iki 30-ies svars­to iš­ va­žiuo­ti į už­sie­nį. „Da­bar, įsi­ga­lio­jus šiam nau­ jam įsta­ty­mui, bus dar pa­pras­ čiau ir leng­viau iš­va­žiuo­ti stu­ di­juo­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­te, nes žmo­nės tu­rės dau­giau ga­li­my­bių ir nie­kas jiems ne­nu­ro­di­nės, ką da­ry­ti ir ką stu­di­juo­ti“, – re­ziu­ ma­vo D.Kar­say. BBC inf.

Ant­ros ka­den­ci­jos sie­kian­tis JAV pre­ zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma vi­lio­ja rin­ kė­jus ne tik dos­ niais pa­ža­dais ir skam­biais šū­kiais, bet ir tie­siai Bal­tuo­ siuo­se rū­muo­se bran­di­na­mu alu­mi.

Įvaiz­dis: B.Oba­ma rin­kė­jams de­mon

B.Oba­mos Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis

Apie tai, kad ša­lies va­do­vas už as­ me­ni­nes lė­šas įsi­gi­jo ne­di­de­lę alaus da­ryk­lė­lę ir įren­gė ją Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, vi­sas pa­sau­lis su­ži­no­ jo dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, kai pre­zi­den­tas sa­vo alu­mi pa­vai­ ši­no ser­žan­tą, ap­do­va­no­tą me­da­ liu už drą­są. Šią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad B.Oba­ ma ne tik to­liau sėk­min­gai ga­mi­na alų, bet ir ve­ža­si jo su sa­vi­mi ke­ liau­da­mas po ša­lį ir vyk­dy­da­mas rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Ant­ra­die­nį vie­nas ame­ri­kie­tis Ajo­vos vals­ti­jo­je pre­zi­den­to pa­si­ tei­ra­vo, kaip gy­vuo­ja Bal­tų­jų rū­mų alaus da­ryk­la. B.Oba­ma ne­tuš­čia­ žo­džia­vo – pa­pra­šė pa­dė­jė­jų at­neš­ ti iš sa­vo au­to­bu­so bu­te­lį ir pa­do­ va­no­jo jį tė­vy­nai­niui. Ant bu­te­lio pui­ka­vo­si fir­mi­nė eti­ke­tė su už­ra­ šu „Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis“. Me­dus – iš žmo­nos avi­lio

Kar­tė­lis: ne vi­si Veng­ri­jos jau­nuo­liai džiau­gia­si šia va­sa­ra, nes vy­riau­sy­bė pa­tei­kė jiems ne­ma­lo­nią staig­

me­ną.

AFP nuo­tr.

Sto­ra­sis lo­ris

Žur­na­lis­tai tuoj pat ata­ka­vo Bal­tų­ jų rū­mų at­sto­vą spau­dai Jay Car­ney klau­si­mais apie alų. Šis pa­pa­sa­ko­jo, kad pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je ga­mi­ na­mas tiek švie­su­sis, tiek tam­su­sis alus, o me­dus ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia Mi­chel­le Oba­ma. „Ra­ga­vau tik švie­sio­jo, ir jis tik­rai gai­vi­nan­tis, – įspū­džiais pa­si­da­li­jo J.Car­ney, bet dau­giau pa­sa­ko­ti at­ si­sa­kė: – Šiuo klau­si­mu ma­no ži­ nios iš­sem­tos. Pap­ras­tai, kai man

siū­lo alaus, aš ne­klau­siu, kaip jis ga­mi­na­mas, o tie­siog jį ge­riu.“ Anks­čiau B.Oba­mos pa­dė­jė­ jai pa­sa­ko­jo, kad jo da­ryk­lo­je ga­ mi­na­ma ke­le­tas rū­šių alaus, bet kiek­vie­nas jų tu­ri me­daus prie­dų, pa­vyz­džiui, „Me­daus švie­su­sis“ ir „Me­daus po­rte­ris“.

Tad B.Oba­ma įeis į is­ to­ri­ją ne tik kaip pir­ ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­ tų­jų rū­mų šei­mi­nin­ kas, pra­dė­jęs juo­se ga­min­ti alų. Bal­tų­jų rū­mų me­daus elis sau­go­ mas ypa­tin­goms pro­goms, to­kioms kaip pre­zi­den­to re­zi­den­ci­jo­je tra­ di­ciš­kai ren­gia­ma Na­cio­na­li­nės fut­bo­lo ly­gos fi­na­lo per­žiū­ra, į ku­ rią kvie­čia­mi po­li­ti­kai ir Ho­li­vu­do žvaigž­dės. Dar ke­tu­ris alaus!

Kad mėgs­ta alų, B.Oba­ma nie­ka­da ne­slė­pė. Per­nai lan­ky­da­ma­sis Ai­ri­ jo­je jis vie­šai mė­ga­vo­si alu­mi „Guin­ ness“ ir net ke­le­tą kar­tų su ki­tų ša­lių va­do­vais dėl spor­to var­žy­bų baig­ties la­ži­no­si iš dė­žės alaus.

11

šeštadienis, rugpjūčio 18, 2012

pasaulis Ties iš­ny­ki­mo ri­ba

Ame­ri­ki­nis kiš­kė­nas

Bal­ta­sis del­fi­nas

Is­pa­ni­nė lū­šis

Di­džio­ji pan­da

Man­da­ri­ni­nė an­tis

Ka­lės dve­jus me­tus Ru­si­jos teis­mas trims pan­kų gru­ pės „Pus­sy Riot“ na­rėms va­kar sky­rė dve­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­ mes už pro­tes­tą prieš Krem­lių pa­ grin­di­nė­je Mask­vos sta­čia­ti­kių šven­to­vė­je.

Ga­mi­nys: me­dus Bal­tų­jų rū­mų

nst­ruo­ja, kad yra pa­pras­tas vy­ru­kas, su ku­riuo ga­li­ma ir bo­ka­lais su­si­dauž­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

me­daus eliui ima­mas iš avi­lio, ku­rį Bal­tų­jų rū­mų kie­me įren­gė pir­mo­ji po­nia M.Oba­ma.

Bal­tų­jų rū­mų nuo­tr.

alaus po­li­ti­ka Kai 2009 m. Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se ki­lo skan­da­las dėl ra­si­nio skirs­ty­mo, B.Oba­ma jį ir­gi mal­ ši­no alu­mi, pa­kvie­tęs prie bo­ka­ lo pa­si­kal­bė­ti klai­din­gai su­lai­ky­tą juo­dao­dį moks­li­nin­ką Hen­ry Loui­ są Ga­te­są ir bal­tao­dį Ma­sa­ču­set­so po­li­ci­nin­ką Ja­me­są Crow­ley. Per tri­jų die­nų rin­ki­mų tu­rą po Ajo­vos vals­ti­ją B.Oba­ma neat­ sis­py­rė ma­lo­nu­mui pa­ra­gau­ti ir vie­tos alaus, taip pat pa­vai­ši­no ir de­šim­tį Ajo­vos vals­ti­jos mu­ gės lan­ky­to­jų. Pre­zi­den­tą ap­spi­ tę ger­bė­jai vie­toj „Dar ket­ve­rius me­tus!“ ėmė skan­duo­ti „Dar ke­ tu­ris alaus!“ Se­nos tra­di­ci­jos

Tad B.Oba­ma įeis į is­to­ri­ją ne tik kaip pir­ma­sis juo­dao­dis JAV pre­zi­ den­tas, bet ir kaip pir­ma­sis Bal­tų­ jų rū­mų šei­mi­nin­kas, pra­dė­jęs ten ga­min­ti alų. Pir­mie­ji JAV pre­zi­den­tai, tarp jų Geor­ge’as Was­hing­to­nas ir Tho­mas Jef­fer­so­nas, taip pat mė­go šį gė­ri­mą ir pa­tys ga­mi­no jį as­me­ni­nė­se alaus da­ryk­lo­se. Bet, ki­taip ne­gu B.Oba­ ma, jie da­rė tai sa­vo dva­ruo­se. G.Was­hing­to­nas net kvies­da­vo rin­kė­jus į su­si­ti­ki­mus ir juos vai­ šin­da­vo stip­riai­siais gė­ri­mais, o pa­li­kęs po­stą ta­po stam­biu vis­kio ga­min­to­ju. Po jo JAV pre­zi­den­ to al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų spin­te­lė re­ tai bū­da­vo tuš­čia: ją už­pil­dy­da­vo Th.Jef­fer­so­no im­por­tuo­tas vy­nas,

Dėl rei­tin­gų teks pa­ko­vo­ti Prieš ket­ve­rius me­tus už­tik­rin­ta per­ ga­lė Ajo­vo­je pa­dė­jo B.Oba­mai įženg­ti į Bal­tuo­sius rū­mus. Da­bar eko­no­mi­nė pa­dė­tis, orai ir nuo­tai­kos šio­je vals­ti­jo­ je vi­siš­kai ki­to­kios.

mok­ra­tai, nors po B.Oba­mos per­ga­lės 2008 m. jo par­ti­ja tu­rė­jo 100 tūkst. re­ gist­ruo­tų rin­kė­jų per­sva­rą.

„To­kio en­tu­ziaz­mo, ko­kį ma­tė­me čia pir­mą kar­tą, jau ne­bė­ra“, – pri­pa­ži­no B.Oba­mos šios sa­vai­tės rin­ki­mų kam­ Ajo­vos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ti­ pa­ni­ja Ajo­vo­je bu­vo ge­ro­kai ny­kes­nė mas Hag­le’as. Mar­šal­tau­no mies­te pa­ nei prieš ket­ver­tą me­tų. Jis ne­va­ži­nė­ si­klau­sy­ti B.Oba­mos su­si­rin­ko 555 jo mu­gės at­rak­cio­nų elekt­ri­niais au­ žmo­nės, Os­ka­lu­so­je – 852, Bu­ne – dau­ to­mo­bi­liu­kais, su­rin­ko ma­žiau žmo­ giau nei 2 tūkst. Šie skai­čiai yra ge­ro­ nių ir da­li­jo ma­žiau pa­ža­dų. Nors se­ kai kuk­les­ni nei per rin­ki­mų kam­pa­ nas ame­ri­kie­čių po­sa­kis, kad rin­kė­ ni­ją prieš ket­ve­rius me­tus. jai bal­suo­ja už tą kan­di­da­tą, su ku­riuo Pa­si­kei­tė ir B.Oba­mos re­to­ri­ka. Nors no­rė­tų iš­ger­ti alaus, dar ne­pa­mirš­tas, kal­bė­jo apie daug nuo­sto­lių Ajo­vai ir B.Oba­mą Ajo­vos vals­ti­jos gy­ven­to­jai ki­toms vals­ti­joms pri­da­riu­sią saus­rą, pa­si­ti­ko šal­to­kai. Vie­nas pir­mų­jų Ajo­ jis nė kar­to neuž­si­mi­nė apie kli­ma­to vos vals­ti­jos mu­gės lan­ky­to­jų, ku­riam kai­tą. Ko­va su kli­ma­to at­ši­l i­mu kar­ pre­zi­den­tas no­rė­jo pa­spaus­ti ran­ką, tu su svei­ka­tos ap­sau­gos ir fi­nan­si­ su­si­rau­kė, at­si­trau­kė ir ta­rė: „Ne, ačiū.“ nio re­g u­l ia­v i­mo re­for­mo­m is 2008Apk­lau­sos ro­do, kad lapk­ri­čio 6 d. pre­ zi­den­to rin­ki­muo­se su­si­rung­sian­čių B.Oba­mos ir M.Rom­ney po­pu­lia­ru­ mas Ajo­vo­je yra apy­ly­gis. Dar blo­ges­ nė nau­jie­na da­bar­ti­niam pre­zi­den­ tui – res­pub­li­ko­nai šio­je vals­ti­jo­je tu­ri dau­giau re­gist­ruo­tų rin­kė­jų ne­gu de­

Frank­li­no D.Roo­se­vel­to mėg­tas mar­ti­nis ir Bil­lo Clin­to­no pa­mėg­ ta deg­ti­nė „Gray Goo­se“. Dau­ge­lis Jung­ti­nių Vals­ti­jų va­do­ vų var­to­jo al­ko­ho­lį, bet bu­vo ir ke­ le­tas išim­čių. Geor­ge’as W.Bus­has bū­da­mas jau­nes­nis la­bai mėg­da­

Na­dež­da To­lo­ko­ni­ko­va, Ma­ri­ja Alio­chi­na ir Je­ka­te­ri­na Sa­mu­ce­ vič pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­ li­ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos, su­si­ju­sio su jų va­ sa­rį su­reng­tu prieš Krem­lių nu­ kreip­tu pro­tes­tu prie Mask­vos pa­grin­di­nės sta­čia­ti­kių šven­to­ vės – Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­ ros – al­to­riaus. „N.To­lo­ko­ni­ko­va, M.Alio­chi­ na ir J.Sa­mu­ce­vič pa­siel­gė chu­ li­ga­niš­kai, tai – šiurkš­tus vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mas, ro­dan­tis aki­vaiz­dų vi­suo­me­nės ne­ger­bi­ mą, įvyk­dy­tas re­li­gi­nės nea­py­ kan­tos ir prie­šiš­ku­mo jai mo­ty­ vais ir nea­py­kan­tos ku­riai nors so­cia­li­nei gru­pei mo­ty­vais, as­ me­nų gru­pės iš anks­to su­si­ta­rus, vyk­dant pro­vo­kuo­ja­mus ir įžei­ džia­mus veiks­mus re­li­gi­nia­me pa­sta­te, at­krei­piant dau­gy­bės ti­ kin­čių pi­lie­čių dė­me­sį“, – va­kar skai­ty­da­ma nuo­spren­dį pa­reiš­ kė Mask­vos Cha­mov­ni­kų teis­mo tei­sė­ja Ma­ri­na Sy­ro­va. „Bū­da­mos šven­to­vės prie­šal­ to­ri­nė­je da­ly­je, ei­da­mos nuo pa­ ky­los sa­kyk­los link, į ku­rias įei­ti lan­ky­to­jams griež­tai drau­džia­ma, maž­daug vie­ną mi­nu­tę, ve­da­mos re­li­gi­nės nea­py­kan­tos ir prie­šiš­ ku­mo jaus­mų, šū­ka­vo, skan­da­vo ne­cen­zū­ri­nius žo­džius ir žo­džius, ku­rie įžei­džia esan­čiuo­sius, taip pat šo­ki­nė­jo iš­kel­da­mos ko­jas, imi­tuo­da­mos šo­kius ir smo­gi­mą kumš­čiais įsi­vaiz­duo­ja­mam prie­

ši­nin­kui“, – skai­tė tei­sė­ja. Kaip ra­šo­ma nuo­spren­dy­je, įvy­ku­sia ak­ci­ja tei­sia­mo­sios aiš­kiai ir ne­ dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė sa­vo re­ li­gi­nę nea­py­kan­tą ir prie­šiš­ku­mą krikš­čio­ny­bei. N.To­lo­ko­ni­ko­va ir jos gru­pės ko­le­gės – M.Alio­chi­na ir J.Sa­ mu­ce­vič, iš­gir­du­sios nuo­spren­ dį, grei­to­mis nu­si­šyp­so­jo vie­na ki­tai. Prie Cha­mov­ni­kų teis­mo pa­sta­ to va­kar su­si­rin­ko be­veik 2 tūkst. „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kų ir Sta­čia­ ti­kių baž­ny­čios se­kė­jų, juos at­ski­ rai lai­kė po­li­ci­ja. Ke­lias­de­šimt jau­nuo­lių iš­si­ sklei­dė pla­ka­tus, ku­riuo­se pa­ vaiz­duo­tos mer­gi­nos spal­vo­to­ mis ba­lak­la­vo­mis, sto­vin­čios už gro­tų, ir ėmė skan­duo­ti: „Ra­ga­ nas ant lau­žo!“ Liu­di­nin­kai ma­tė, kaip po­li­ci­ja į lau­kian­čius mik­roau­to­bu­sus ve­ dė ke­lis „Pus­sy Riot“ ša­li­nin­kus, tarp jų – ra­di­ka­lių kai­rių­jų ly­de­rį Ser­ge­jų Udal­co­vą. Nuosp­ren­dis pa­skelb­tas tą pa­ čią sa­vai­tę, kai V.Pu­ti­nas mi­ ni šim­tą sa­vo tre­čios ka­den­ci­jos Krem­liu­je die­nų, per ku­rias jau įve­dė nau­jas bau­das ir su­var­žy­ mus pro­tes­tams bei po­li­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios gau­na pa­ ja­mų iš už­sie­nio. Apk­lau­sa, ku­rios re­zul­ta­tus penk­ta­die­nį pir­ma­ja­me pus­la­py­ je pa­skel­bė vers­lo dien­raš­tis „Ve­ do­mos­ti“, ro­do, kad pri­ta­ri­mas V.Pu­ti­nui su­ma­žė­jo iki 48 pro­c. – tiek, kiek bu­vo su­ma­žė­jęs iš­ kart po rin­ki­mų. Ge­gu­žę, kai vy­ ko pre­zi­den­to inau­gu­ra­ci­ja, pri­ ta­ri­mas V.Pu­ti­nui bu­vo ge­ro­kai di­des­nis – 60 pro­c. BNS inf.

ai­siais bu­vo pa­g rin­d i­n iai B.Oba­mos rin­k i­mų pa­ž a­dai. Pas­t a­r uo­sius du jam pa­v y­ko įgy­ven­d in­t i, bet įsta­t y­ mas, ma­ž i­nan­t is šilt­na­m io efek­t ą su­ke­l ian­č ių du­jų emi­si­ją, už­stri­go Se­na­te. „Reu­ters“ inf.

vo svai­gin­tis, bet šio blo­go įpro­čio at­si­sa­kė dar prieš tap­da­mas pre­zi­ den­tu. Al­ko­ho­lio ne­var­to­ja ir B.Oba­mos var­žo­vas šiuo­se pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se mor­mo­nas Mit­tas Rom­ney.

Ver­dik­tas: trys pan­kų gru­pės na­rės pri­pa­žin­tos kal­to­mis dėl chu­li­

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

ga­niz­mo, mo­ty­vuo­to re­li­gi­nės nea­py­kan­tos.

12

šešTADIENIS, RUGPJŪČIO 18, 2012

aktualijos

Kom­piu­te­ris: pro­tin­go pa­si­rin­ki­mo kai­na Komentaras

Ta­das Jan­kaus­kas

Bend­ro­vės „Avi­te­los pre­k y­ba“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

– Ko­k ias klai­d as pa­p ras­t ai da­ro žmo­nės pirk­da­mi per­so­na­li­nį kom­ piu­te­rį? – Vie­na daž­niau­sių klai­dų yra ta, kad žmo­nės ma­no, jog no­r int dar­buo­t is „pho­tos­hop“ pro­g ra­m i­ne įran­ga (ar­ ba „au­to­cad“) rei­kės ga­l in­gos vaiz­do plokš­tės. O šiaip daž­niau­siai pir­kė­jai neap­sip­ren­džia, ko­kiems po­rei­kiams per­ka kom­piu­te­r į. Prieš pirk­da­mi, jie tu­rė­tų ap­svars­ty­ti, ko­kio kom­piu­te­rio no­ri – ne­šio­ja­mo ar sta­cio­na­raus, ko­kią pro­gra­mi­nę įran­gą nau­dos, ko­kius dar­ bus at­li­ki­nės, žais žai­di­mus ar ne. – Į ką rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį per­ kant kom­piu­te­rį dar­bui biu­re?

Ieš­ko­ji­mai: mo­der­nių tech­no­lo­gi­jų jū­ro­je la­bai svar­bu tiks­liai ap­si­spręs­ti, ko žmo­gui rei­kia iš tie­sų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos – be­veik neat­ sie­ja­ma kas­die­ny­bės da­lis. Jos to­bu­lė­ ja ko­ne kas sa­vai­tę. Ką tu­ri ži­no­ti žmo­gus, ap­si­spren­dęs nu­si­pirk­ti kom­piu­te­rį? As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kam jis bus rei­ka­lin­gas?

Kom­piu­te­rių yra la­bai daug ir įvai­ riau­sių ga­min­to­jų, to­dėl pa­si­rink­ti

Kom­piu­te­riai na­mų ūkiuo­se 2011 m. – 55,8 pro­c. na­mų ūkių Lie­

tu­vo­je tu­rė­jo kom­piu­te­rius. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je kom­piu­te­rius

tu­rė­jo – 60,3 pro­c., Vil­niaus ap­skri­ty­ je – 63 pro­c. žmo­nių. In­ter­ne­to priei­gą na­muo­se tu­ri

58,9 pro­c. Klai­pė­dos ap­skri­ties gy­ ven­to­jų. Lie­t u­v os vi­d ur­k is – 55,8 pro­c .,

Kau­no ap­skri­ty­je in­ter­ne­tą tu­rė­jo – 59,3 pro­c. ir Vil­niaus – 65 pro­c. gy­ ven­to­jų. 2010 m. ES ša­ly­se nau­do­ji­mo­si

kom­piu­te­riu vi­dur­kis – 71 pro­c., Lie­ tu­vo­je tik 62 pro­c., tiek pat ir Len­ki­ jo­je. Šve­di­jo­je kom­piu­te­riu nau­do­ja­si –

92 pro­c. gy­ven­to­jų, Ny­der­lan­duo­se – 91 pro­c., Liuk­sem­bur­ge – 90 pro­c., Da­ni­jo­je – 89, Es­ti­jo­je – 75, Lat­vi­jo­je – 67 pro­c. gy­ven­to­jų.

ne­leng­va. To­kiu at­ve­ju yra du pa­ grin­di­niai kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ap­si­spren­džia­ma, ko­kį kom­piu­ te­rį pirk­ti: tu­ri­ma pi­ni­gų su­ma ir kam tas kom­piu­te­ris bus nau­do­ja­ mas. Pa­gal tai teks rink­tis jo pa­

ra­met­rus – pro­ce­so­rių, ope­ra­ty­ vią­ją at­min­tį, kie­tą­jį dis­ką, vaiz­do plokš­tę. Jei kom­piu­te­ris bus skir­tas tik teks­tų su­rin­ki­mui ir nar­šy­mui in­ ter­ne­te, jį ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 1 tūkst. li­tų. Kuo aukš­tes­ni pa­ra­ met­rai, tuo di­des­nė kom­piu­te­rio kai­na. Pap­ras­tai stu­den­tai tik ra­šy­mui ar nar­šy­mui ren­ka­si ma­žes­nius nei stan­dar­ti­nės įstri­žai­nės kom­ piu­te­rius. Jei­gu žmo­gus per­ka kom­piu­te­rį ne tik ra­šy­mui, bet jis no­rė­tų žais­

Nė žings­nio be IT 2012 m. pra­džio­je kom­piu­te­riais ir in­ ter­ne­tu nau­do­jo­si be­veik vi­sos (99,7 pro­c.) ga­my­bos ir pa­slau­g ų įmo­nės Lie­t u­vo­je, ku­r io­se dir­bo 10 ir dau­ giau dar­buo­to­jų. Pla­č ia­juos­č iu in­ter­ne­t u nau­do­jo­si 99,3 pro­c. įmo­nių. In­ter­ne­to tink­la­la­pį ar sve­tai­nę tu­ rė­jo 71,2 pro­c. ga­my­bos ir pa­slau­g ų įmo­nių. 38,9 pro­c . įmo­n ių in­ter­ne­to tink­l a­ la­py­j e ar sve­t ai­n ė­j e skel­b ė pre­k ių ar pa­slau­g ų ka­t a­lo­g us ir kai­ny­nus, 19,7 pro­c . nau­do­j o­s i ga­l i­my­b e už­ si­s a­k y­t i, re­z er­v uo­t i ar pirk­t i no­r i­ mus pro­duk­t us, 16 pro­c . in­for­m a­ vo apie lais­v as dar­b o vie­t as ar­b a tei­kė ga­l i­my­b ę pa­teik­t i pra­š y­m ą dėl dar­b o.

Be­veik vi­sos įmo­nės (99,6 pro­c.) 2011 m. in­ter­ne­tu bend­ra­vo su vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis (2010 m. – 98,1 pro­c.). 2011 m. kom­piu­te­r ius ir elekt­ro­n i­ nius tink­lus pre­k y­bai (pre­kėms ar pa­slau­goms pirk­t i ar­ba par­duo­t i) nau­do­jo 30,2 pro­c. įmo­nių. Kom­piu­te­r ius kas­d ie­n ia­me dar­b e bent kar­tą per sa­vai­tę nau­do­jo 42,4 pro­c., in­ter­ne­tą – 38,7 pro­c. ga­my­ bos ir pa­slau­g ų įmo­n ių dar­buo­to­jų (2011 m. pra­d žio­je – ati­tin­ka­mai 38,8 ir 36,5 pro­c.). 2011 m. 22 pro­c. įmo­nių tu­rė­jo sa­vo IT spe­cia­l is­t us, ku­r ių pa­g rin­d i­n is dar­bas bu­vo su­si­jęs su IT sis­te­mų die­g i­mu, to­bu­li­ni­mu ir prie­ž iū­ra. Šal­ti­nis: Vals­ty­bi­nis sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

– Jei kom­piu­te­ris bus skir­tas nesudė­ tingiems biuro darbams, kur pakaks tik MS Exel/Word pro­g ra­mo­m is – ta­ da daž­n iau­siai už­ten­ka ir pa­t ies pi­ giau­s io kom­piu­te­r io. Jei bus dir­ba­ ma rim­tes­nė­m is pro­g ra­mo­m is („au­ to­cad“, „pho­tos­hop“ ir pan.), tai rei­k ia at­kreip­ti dė­me­sį į pro­ce­so­rių (rei­kė­tų, kad jis bū­tų bent „in­tel i3“) ir ope­ra­ty­ vią at­m in­t į (ma­ž iau­sia pa­gei­dau­t i­na – bent 4 GB), jei kom­piu­te­r is bus nau­ do­ja­mas vaiz­do me­d žia­gos re­da­ga­vi­ mui, ta­da pri­reiks ir di­des­nes tal­pos kie­to­jo dis­ko. – Į ką rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį per­ kant ne­nau­ją kom­piu­te­rį? Ar ap­skri­ tai ver­ta to­kį kom­piu­te­rį pirk­ti? – Ne­nau­jo kom­piu­te­r io pirk­t i ne­pa­ tar­č iau, ne­bent iš pa­ž įs­ta­mų, ku­r ie

ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, žiū­rė­ ti ir kaup­ti fil­mus ar mu­zi­ką, ta­da jau rei­ka­la­vi­mų kom­piu­te­riui kar­ te­lė ky­la. To­kiu at­ve­ju rei­ka­lin­ga nein­teg­ ruo­ta vaiz­do plokš­tė. O mu­zi­kos ir fil­mų ar­chy­vui pa­ ta­ria­ma ge­riau įsi­gy­ti dar ir išo­ri­ nį kie­tą­jį dis­ką. Taip yra tau­piau ir sau­giau. Be to, jį per USB jung­tį ga­ li­ma pri­si­jung­ti prie bet ku­rio ki­to kom­piu­te­rio. Sta­cio­na­rie­ji ar ne­šio­ja­mie­ji?

Vi­si iš jų tu­ri sa­vo ni­šą, įsi­ti­ki­nę var­to­to­jai. Tei­gia­ma, kad sta­cio­ na­rūs kom­piu­te­riai tu­ri atei­tį. Nes jie ne­pa­kei­čia­mi tiems var­ to­to­jams, ku­riems rei­kia ap­do­ro­ti di­de­lius in­for­ma­ci­jos srau­tus. Sta­cio­na­raus kom­piu­te­rio pri­va­ lu­mas tas, kad jį ga­li­ma nuo­lat at­ nau­jin­ti, jei ku­ris nors vie­nas pa­ra­ met­ras ne­ten­ki­na, ga­li­ma jį pa­keis­ti ga­lin­ges­niu. Ne­šio­ja­mam kom­piu­ te­riui to ne­pri­tai­ky­si. Jie kon­ku­ruo­ja su plan­še­ti­niais, ku­rie yra tar­si sa­vo­tiš­ka iš­ma­nių­ jų te­le­fo­nų at­mai­na. Nar­šy­mui in­ter­ne­te ir skai­ty­mui tai la­bai pa­to­gus daik­tas. Jei ten­ka daug ke­liau­ti, plan­še­ ti­nis kom­piu­te­ris – pa­to­ges­nis nei ne­šio­ja­mas.

jū­sų neap­gaus. Per­kant iš at­si­t ik­t i­nių as­me­nų, ga­l i tek­t i keis­t i kie­tą­jį dis­ką ar­ba ope­ra­t y­v ią­ją at­m in­t į ar­ba vi­sai kom­piu­te­r į iš­mes­t i (neat­me­ta­ma ti­ ki­my­bė, kad jis ga­l i bū­t i įsigytas ne­ švariu keliu ir vė­l iau dėl to gali tekti turėti reikalų su teisėsauga). Šiais lai­ kais kom­piu­te­r iai kai­nuo­ja nuo 700 li­tų, to­dėl ge­riau nu­si­pirk­ti nau­ją, kad ir ma­ž iau ga­lin­gą, nei ri­zi­kuo­ti ir pirk­ ti nau­do­tą. Jei jau ap­si­spren­dė­te pirk­ ti ne­nau­ją kom­piu­te­r į, ta­da rei­kė­t ų kon­sul­ta­ci­jos iš­ma­nan­čio žmo­gaus, ku­r is ga­lė­t ų įver­t in­t i per­ka­mą daik­ tą, taip pat rei­kė­t ų pa­t ik­r in­t i po­l i­ci­jo­ je, ar jis nė­ra vog­tas (daž­n iau­siai šie duo­me­nys iden­t i­fi ­k uo­ja­m i pa­gal se­ ri­ji­n į nu­me­r į). – Ko­kia sta­cio­na­rių­jų kom­piu­te­rių per­spek­ty­va, ar jie iš­liks? – Sta­cio­na­r ių­jų kom­piu­te­r ių par­da­v i­ mai ke­le­tą me­t ų kri­to, tru­pu­t į smun­ ka ir da­bar, ta­čiau jie neiš­nyks, tik ga­l i pa­si­keis­t i jų iš­vaiz­da (pvz., vis­kas bus kar­t u – kom­piu­te­r is in­teg­r uo­tas į mo­ ni­to­r ių). Kol kas sta­cio­na­r ūs kom­piu­ te­r iai yra ga­l in­ges­n i nei ne­šio­ja­mi (ly­ gi­nant tos pa­čios kla­sės pro­ce­so­r ius, vaiz­do plokš­tes), taip pat sta­cio­na­r ūs kom­piu­te­r iai tu­r i dau­g iau at­nau­ji­n i­ mo ga­l i­my­bių (pvz., no­r int įsi­dė­t i ga­ lin­ges­nę vaiz­do plokš­tę, ne­rei­kia keis­ ti vi­sos pa­g rin­d i­nės plokš­tės). Tad jie tik­rai iš­l iks. – Jei žmo­gus at­si­sa­kė te­le­vi­zo­riaus, ko­kį kom­piu­te­rio ek­ra­ną jis tu­rė­tų pa­s i­rink­t i, no­rė­da­m as žiū­rė­t i fil­ mus ar ki­tas pro­gra­mas kom­piu­te­ ry­je? – Tam ge­r iau­siai tin­ka di­des­n i ek­ra­ nai. Pa­gei­dau­ti­na, kad jis bū­tų kuo di­ des­nis, bet ne per di­de­lis. Op­ti­ma­liau­ sias 23–24 cm įstri­žai­nės ek­ra­nas, di­ des­nio rei­kė­tų ne­bent tiems, ku­rie dir­ ba su di­zai­no ar pro­jek­ta­vi­mo pro­gra­ mo­mis. Taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti ir mo­ni­ to­rių su TV funk­ci­ja, ta­da taip pat ga­li­ ma žiū­rė­ti te­le­vi­zi­ją.

Pa­sens­ta per tre­jus me­tus

Ar ver­ta vai­ky­tis kom­piu­te­rių ma­ dų? Ži­no­vai sa­ko, kad ne, ne­bent tu­ri­te la­bai daug pi­ni­gų. Svar­biau­ sia tiks­liai ži­no­ti, kam tas kom­piu­ te­ris bus rei­ka­lin­gas.

Jei ten­ka daug ke­ liau­ti, plan­še­ti­nis kom­piu­te­ris – tikrai pa­to­ges­nis nei ne­ šio­ja­mas.

„Da­bar la­bai ma­din­ga „App­ le“ pro­duk­ci­ja. Tai – la­bai plo­ni, leng­vi kom­piu­te­riai, jų ba­te­ri­jos il­giau lai­kan­čios nei ki­tų, ta­čiau jie kai­nuo­ja per 3 tūkst. li­tų. Šie kom­piu­te­riai pa­tva­rūs, la­bai ge­ rai at­ku­ria spal­vas, tai ypač svar­ bu di­zai­ne­riams. Bet to­kio kom­ piu­te­rio ne­bū­ti­nai rei­kia žmo­gui, tik ra­šan­čiam teks­tus“, – tvir­ti­no in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ži­no­vas Da­rius Ku­bi­lius. Mo­ra­liš­kai, tech­no­lo­giš­kai kom­ piu­te­ris pa­sens­ta maž­daug per tre­ jus me­tus. Ta­da jis pra­de­da lė­čiau veik­ti, jį ten­ka at­nau­jin­ti. Ta­čiau ge­riau­sia pirk­ti nau­ją.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Kokia knyga tinka atostogoms? Lagamine visada atsiras vietos ir knygai. Su ja rankose keliautojai sėdi oro uostuose, lėktuvuose, traukiniuose, autobusuose, prie jūros ir ežero – visur, kur tik driekiasi atostogų maršrutai.

– dėstė rektorius. Šį kartą į lagaminą jis įsidėjo Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Juodkazio knygą „Mažoji Lietuva – mano gimtinė“. Joje autorius prisimena savo gyvenimą Pagėgiuose, tėvų dalyvavimą visuomeninėje ir politinėje veikloje, jų bendravimą su įžymiais Mažosios Lietuvos žmonėmis – Martynu Jankumi, Enziu Jagomastu, Vydūnu. Rektorius pagyrė žinomo žurnalisto Laimono Tapino autobiografinę knygą „Prarasto laiko nebūna“, kurią skaitė praėjusią vasarą. Rankose – sūnaus knyga

B.Juodkai didelį įspūdį padarė neseniai mirusio dailės klasiko tapytojo Augustino Savicko „Žalia tyla: memuarai“. Tai – puikios, įdomios knygos. Vis dėlto B.Juodka prisipažino, kad per atostogas tenka prisiminti ir kai kurias mokslines knygas. „Šiuo metu rankose kaip tik laikau savo sūnaus – verslo teisės advokato Roberto Juodkos anksčiau parašytą knygą „Teisinės kredito rizikos mažinimo priemonės“. Dar nebuvau jos skaitęs, todėl per šias atostogas turiu perskaityti“, – sakė rektorius.

Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt

Geras moteriškas romanas

Aktorė Larisa Kalpokaitė rimtus storus romanus gliaudo kaip riešutus. Šią vasarą – nežinia kelintą kartą – ji vėl paėmė į rankas Margaretos Mitchell romaną „Vėjo nublokšti“. Bet ar tai ne per sunki knyga atostogoms? „Ne, labai lengva knyga, – paprieštaravo aktorė. – Pirmą kartą ją perskaičiau būdama nėščia. Jau mintinai ją žinau. Knygoje tiksliai atkurta buitinė, istorinė aplinka. Man labai patinka tokie romanai. Kadangi rašė moteris, kuri pati iš tokios aplinkos kilusi, labai tiksliai atkūrė 1861–1863 m. Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo aplinką. Labai ryškiai nupiešti veikėjų charakteriai, ne be reikalo M.Mitchell rašė tą romaną kone visą gyvenimą.“ Vis dėlto aktorė pritaria, kad ne visos knygos tinkamos atostogoms, ir prisiminė vieną epizodą iš jaunystės. „Kartą į Palangą atsivežiau Fiodoro Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“. Jeigu ko negalima vasarą paplūdimyje skaityti, tai F.Dostojevskio. Karštis ir „Nusikaltimas ir bausmė“ mane atbaidė nuo F.Dostojevskio ilgam. O „Vėjo nublokšti“ – geras moteriškas romanas“, – patikino L.Kalpokaitė. Padeda užmigti

Aktorei svarbiausia, kad knyga būtų gera. Neseniai ji perskaitė Rusijos stačiatikių bažnyčios istoriją – storą knygą, kuri sveria daugiau kaip tris kilogramus. „Va tokias knygas skaitau. Tada nesvarbu, ar saulė plieskia, ar už

Užsisakė vertimą

Larisa Kalpokaitė:

Jeigu ko negalima vasarą paplūdimyje skaityti, tai F.Dostojevskio. Nepatinka: prisiekusi skaitytoja aktorė L.Kalpokaitė nė nemano įsigyti elektroninių knygų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

lango lietus, – sakė aktorė. – Arba tokias, arba meilės romanus“. Meilės romanus ji skaito, kai kamuoja nemiga. „Vietoj tablečių“, – pokštavo Larisa. Tie romanai – paprastas reikalas: perskaitai per naktį ir tuoj pat pamiršti. Vis dėlto ji patikslino, kad lietuviškų neskaito: „Žinau, kokia meilė būna Lietu-

voje. Todėl jei jau renkuosi meilės romaną, tai Noros Roberts.“ Galbūt prisiekusi skaitytoja svajoja įsigyti elektroninę knygą? „Nė už ką. Visų pirma, nuo tokios knygos akys labai pavargsta. Ir taip gadini akis skaitydamas, tai kam dar tas žybčiojantis ekranas? Ne“, – griežtai tarė e.knygai L.Kalpokaitė.

Kitų gyvenimo pėdsakais

Vilniaus universiteto (VU) rektorių Benediktą Juodką žurnalistės telefono skambutis užklupo Estijoje. „Kaip tik atostogaujame, esame Taline – gimtajame žmonos mieste. Atsivežiau ir knygų. Labiausiai man patinka biografinės knygos apie žymių žmonių gyvenimą“,

Stilistas Mantas Petruškevičius šią vasarą perskaitė Italijoje dirbančių žurnalistų Jurgos ir Pauliaus Jurkevičių knygą „Italija“. Tai – puiki atostogų knyga susiruošusiesiems vykti į šią šalį. Ir ne tik. Tai apskritai knyga, tinkama skaityti per atostogas, kad ir kur važiuotum. „Lengvo turinio, paprasta, daug patarimų – tiesiog knyga atsipalaidavimui“, – pranašumus vardijo Mantas. Labiausiai M.Petruškevičiui patinka knygos apie madą, biografinės ir psichologinės. Jis tiesiog dievina biografines knygas. Vis dėlto biografija nelygu biografijai – labiau patinka knygos apie tokias asmenybes, mūzas kaip Marlene Dietrich, Jacqueline Kennedy, Elsa Schiaparelli. Šią vasarą Mantas skaito biografinę knygą apie mados dievaitę – italų dizainerę E.Schiaparelli. Tai – stora knyga, kurią pasiima su savimi kur nors važiuodamas savaitgaliais. M.Petruškevičiui teko įdėti nemažai pastangų ir finansų, kad turėtų šią knygą. Ją anglų kalba išleido Vokietijos leidykla „Taschen“. Kadangi mados dievaitės gyvenimas lietuvį ypač domino, jis kreipėsi į vertimų agentūrą, kad knygą jam išverstų į lietuvių kalbą.

15

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

vakarė

Ša­ma­nas iš Si­bi­ro: gy­ve­ni

Žmo­nės vis la­biau nio­ko­ja gam­tą, to­dėl ji pur­to­si, va­lo­si. Ir kaip gy­va­tė kei­čia odą. Po to kai kas liks, kai ko – ne, o kai ku­riems, ypač gam­tą ža­lo­jan­tie­siems, bus la­bai liūd­na. Tuo nea­be­jo­ja mė­ne­sį Lie­tu­vo­je lan­kę­sis gar­sus ša­ma­nas Su­bai.

Ne­ga­li­ma ka­riau­ti su gam­ta. Van­duo, me­džiai, mė­nu­lis, ug­nis... Vi­ sa tai gy­ va, vi­sa tai – sti­chi­jos, dva­sios.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Būg­nas ir ug­nis

Nak­ties tam­są ap­švie­tė pro de­be­ sų pro­per­šą į že­mę žvel­gian­ti mė­ nu­lio pil­na­tis ir lieps­no­jan­ti lau­žo ug­nis. Be­veik 50 žmo­nių sto­vė­jo ra­tu. Jo vi­du­je virš lau­žo pa­šil­dy­tą būg­ ną mu­šė me­din­čius ir gam­tos my­ lė­to­jas Pet­ras Dab­ri­šius. Jo vei­dą slė­pė te­ter­vi­no plunks­no­mis pa­ puoš­ta kau­kė. Ant jos akys ne iš­ kirp­tos, o nu­pieš­tos. Vy­ras vil­kė­jo dra­bu­žiais, ko­kius dė­vi ša­ma­nai. „Ug­nis yra gy­va, to­dėl, jei už­pyk­ tų ir ban­dy­tų iš­de­gin­ti akis, kau­kė ją su­klai­din­tų, – vė­liau paaiš­ki­ no Pet­ras, ku­ris Va­le­ri­jų Če­bo­ča­ ko­vą, toks tik­ra­sis Su­bai var­das ir pa­var­dė, su­ti­ko prieš ke­lio­li­ka me­ tų Tu­vo­je. – Su­bai man pa­do­va­no­ jo te­ter­vi­no plunks­nas. Paukš­čio ne­ga­li­ma žu­dy­ti, tik ra­dus ne­gy­ vą, at­li­kus ri­tua­lą, ga­li­ma nu­peš­ ti plunks­nas.“ Net­ru­kus būg­nus ėmė muš­ti dvi ka­mo, taip Su­bai gim­to­jo­je Cha­ka­si­ jo­je, esan­čio­je Ry­tų Si­bi­re, va­di­na­mi ša­ma­nai, pa­dė­jė­jos, o dar po ke­lias­ de­šim­ties se­kun­džių – jis pa­ts. „Bum, bum, bum...“ – vis grei­ čiau ir rit­min­giau skam­bė­jo nak­ ties ty­lo­je, ku­rios klau­sė­si gam­ta ir žmo­nės, su­si­rin­kę Tel­šių ra­jo­no miš­kuo­se, Žvė­rin­čiu­je. Kart­kar­tė­mis ša­ma­nas kaž­ką su­ kal­bė­da­vo gim­tą­ja kal­ba, o dau­gu­ma žmo­nių ste­bė­jo kiek­vie­ną jo ju­de­sį. Il­gi tam­siai rau­do­ni ba­tai. Skam­ ba­liu­kais, kriauk­le­lė­mis, me­ta­li­ niais sim­bo­liais pa­puoš­ti ša­ma­ niš­ki dra­bu­žiai, pa­siū­ti iš odos ir pa­pras­to au­di­nio. Žings­nis pir­myn, ant­ras, dar vie­nas lau­žo link, ap­si­ su­ki­mas mu­šant būg­ną ra­tu, ir rit­ min­gas šo­kis prieš ug­nį ei­nant pa­ gal laik­ro­džio ro­dyk­lę. Ak­me­nys taip pat gy­vi

Su­bai: V.Če­bo­ča­ko­vas ti­ki­na esąs tar­pi­nin­kas tarp gy­vų­jų ir mi­ru­sių­jų pa­sau­lio.

„Al­hys ot ynej ge“ (liet. – dė­kui, Ug­nies die­ve), – pa­si­bai­gus apie pu­sant­ros va­lan­dos tru­ku­siam ri­ tua­lui, nu­si­lenk­da­mas Ug­nies dva­ siai, pa­dė­ko­jo ša­ma­nas. V.Če­bo­ča­ko­vas Žvė­rin­čiu­je pra­ lei­do be­veik mė­ne­sį. Lie­tu­vo­ je jis ant­rą kar­tą: Pet­ro pa­kvies­ tas trum­pam lan­kė­si prieš ke­le­rius me­tus. Vy­rai su­si­pa­ži­no ša­ma­niz­mu gar­ sė­jan­čio­je Tu­vo­je, kai Si­bi­re gy­ve­ nęs, me­džio­jęs P.Dab­ri­šius ieš­ko­jo įdo­mių, gam­tą my­lin­čių, se­ną­sias tra­di­ci­jas sau­gan­čių žmo­nių. Po to mi­rė Su­bai ma­ma, to­dėl bend­rą po­žiū­rį į gam­tą ir su­pan­ tį pa­sau­lį su P.Dab­ri­šiumi tu­rin­ tis 58-erių cha­ka­sas, dar kar­tą pa­ kvies­tas į Lie­tu­vą, at­vy­ko tik po be­veik ket­ve­rių me­tų. „Ši nuo­sta­bi vie­ta ta­po dar gra­ žes­nė“, – nuo­šir­džiai kal­bė­jo ša­ ma­nas, pa­gy­ręs di­de­lių ak­me­nų ei­ lę, ku­ri ta­po tar­si ener­gi­nė sie­na. Di­de­lių ak­me­nų pri­krau­ta ir ne­ to­li lau­ža­vie­tės. Iš lau­kuo­se ras­tų žem­dir­biams truk­džiu­sių ak­me­ nų Pet­ras su pa­gal­bi­nin­kais su­ kū­rė ra­tą: vie­nas ak­muo, sim­bo­li­ zuo­jan­tis me­tus, gu­lė­jo vi­du­ry­je, dvy­li­ka, sim­bo­li­zuo­jan­tys mė­ne­ sius bei va­lan­das, – ra­tu ap­link jį. Dar 52 ak­me­nys – sa­vai­tės – juo­sė pa­sta­rą­jį ra­tą.

„Ak­me­nys taip pat gy­vi, kaip ir vis­kas, kas mus su­pa ap­link gam­ to­je“, – nea­be­jo­jo P.Dab­ri­šius, o gam­tą my­lin­tys ir tuo ti­kin­tys žmo­nės priei­da­vo prie ak­me­nų, lies­da­vo juos ran­ko­mis, ap­si­ka­bin­ da­vo, pa­bū­da­vo ty­lo­je. At­sig­ręž­ti į gam­tą

„Ug­ni­mi, įvai­riais ri­tua­lais, se­no­ vė­je nau­do­tais me­to­dais jis pa­dė­jo kai ku­riems žmo­nėms pa­sveik­ti, – Pet­ras jau ne­si­ste­bė­jo, kad ša­ma­nas iš­gy­dė ke­lis žvy­ne­li­ne, sie­los ir ki­ to­mis li­go­mis sir­gu­sius žmo­nes. – Sa­vo aki­mis re­gė­jau, kaip nu­by­rė­jo ir ne­pa­si­kar­to­jo žvy­ne­li­nė.“ Pet­ras ne­pa­sa­ko­ja apie čia ap­si­ lan­kiu­sius žmo­nes, ta­čiau ne­sle­ pia, kad jie – skir­tin­gų pro­fe­si­jų. Ir ne tik gy­ve­nan­tys Lie­tu­vo­je, bet ir emig­ran­tai: at­skir­ti nuo ar­ti­mų­ jų, dir­ban­tys už­sie­ny­je, bet sun­kiai iš­gy­ve­nan­tys nos­tal­gi­ją tė­vy­nei. Dep­re­si­ja, įtam­pa, liū­de­sys... Pa­kei­tę gy­ve­ni­mo bū­dą, pa­su­kę tech­nok­ra­ti­jos, ma­te­ria­liz­mo ke­liu, spjo­vę į gam­tą, žmo­nės vis daž­niau ėmė sirg­ti įvai­rio­mis li­go­mis. „Ko neiš­gy­do vais­tai, iš­gy­do pei­ lis, ko neiš­gy­do pei­lis, iš­gy­do ug­nis, ko neiš­gy­do ug­nis, iš­gy­do mir­tis, – žvelg­da­mas į ug­nį se­no­vės grai­kų po­sa­kį kar­to­jo P.Dab­ri­šius. – Vis­gi iš­li­kęs no­ras mums pa­bū­ti prie ug­ nies, gam­to­je. Tai tar­si la­ši­nių sko­ nis, ku­rio neuž­mir­ši­me ir po de­ šim­ties me­tų. O būg­nas? Itin se­nas gar­sas, vie­nas iš pir­mų­jų ti­kė­ji­mų, ku­ris ži­lo­je se­no­vė­je bu­vo la­bai pa­ na­šus vi­so­je že­mė­je.“ Pet­ras ka­te­go­riš­kas: vis dau­ giau žmo­nių neiš­lai­kys įtam­pos, jei neat­sig­ręš į gam­tą, ver­ty­bes, eis vien tik ma­te­ria­liu, nau­jau­ sių tech­no­lo­gi­jų ke­liu. „At­bun­ ka mū­sų uos­lė, jaus­mai, ju­ti­mo or­ga­nai, – aiš­ki­no me­din­čius. – Kaž­ko­dėl žmo­nės ma­no, kad di­ džiau­sia lai­mė ir sva­jo­nė už­dirb­ti la­bai daug pi­ni­gų, pa­sta­ty­ti di­ de­lius na­mus. Už­dir­ba, pa­sta­to, o juo­se gy­ve­na tik jų sva­jo­nės – žmo­gaus jau nė­ra.“ 120 kg svo­rio dra­bu­žiai

„Ne­ga­li­ma ka­riau­ti su gam­ta. Van­duo, me­džiai, mė­nu­lis, ug­ nis... Vi­sa tai gy­va, vi­sa tai – sti­ chi­jos, dva­sios, – aiš­ki­no ša­ma­nas Su­bai. – Jos ne vi­sa­da mums pa­ de­da, bet tuo­met tu­ri­me pa­klaus­ti sa­vęs, ką mes esa­me pa­da­rę blo­go ki­tiems, gam­tai? Nu­si­len­ki­me ug­ niai, me­džiams, mė­nu­liui...“

Unikalu: se­no­vi­niai ri­tua­lai per pilna

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 18, 2012

vakarė

i­me vis­kas grįž­ta Vi­są die­ną pa­dė­jęs jo pa­gal­bos pra­šiu­siems žmo­nėms, po ri­tua­lo prie lau­žo, švie­čiant mė­nu­lio pil­ na­čiai, Sa­bai bu­vo pa­var­gęs. Per trum­pą ato­kvė­pį, apie 1.30 val., jis brau­kė pra­kai­tą nuo vei­ do, rū­kė ci­ga­re­tę ir gė­rė karš­tą žo­ le­lių ar­ba­tą. Jam skir­ta­me na­mu­ ke ka­bo­jo Lie­tu­vo­je iš ož­kų, el­nių odų pa­ga­min­ti ir api­pieš­ti būg­nai, amu­le­tai, ša­ma­niš­ki dra­bu­žiai, ku­ rie se­no­vė­je sver­da­vo net iki 120 ki­log­ra­mų. „Se­ną ša­ma­ną, vil­kin­tį sun­kiais dra­bu­žiais, pa­kel­da­vo pen­ki žmo­ nės, ta­čiau per ri­tua­lą sun­ku bū­da­ vo pa­ti­kė­ti, kad jis iš­lai­ko to­kį svo­rį, – už­trau­kęs ci­ga­re­tę pa­sa­ko­jo Su­ bai, o cha­ka­sams bū­din­gos ma­žu­tės ir juo­dos it sa­gu­tės jo akys bliz­gė­jo. Pa­si­su­kęs į kar­tu at­vy­ku­sią pa­dė­jė­ją Tat­ja­ną ta­rė. – Rei­kės dar dva­sioms pa­dė­ko­ti, dirb­si­me iki ry­to...“ Nuo sa­vęs ne­pa­bėg­si

Va­le­ri­jus, kaip bū­din­ga kai ku­ riems ša­ma­nams, ne­sle­pia sa­vo am­žiaus – šie­met jam su­kaks 59 me­tai. „Gi­miau Cha­ka­si­jo­je 1953 m. spa­lį ar lapk­ri­tį, bet už­ra­šė 1954 m. sau­sį“, – lė­tai kal­ba ša­ma­nas. Tai bu­vo lai­kas, kai se­no­ji re­li­gi­ja, ti­kė­ji­mas, ša­ma­niz­mas bu­vo nai­ki­ na­ma, o žmo­nės tre­mia­mi, gau­do­ mi. O jei se­ne­liai – ša­ma­nai, tai to­ kie bus ir jų vai­kai ar­ba anū­kai. „Mo­čiu­tė, se­na ša­ma­nė, ma­ne slė­pė nuo trem­ties, kei­tė­me gy­ve­na­ mą­sias vie­tas: Cha­ba­rovs­kas, Kom­ so­mols­kas. Ji ti­kė­jo­si, kad būg­nas ma­nęs neuž­ka­bins, – pa­me­na V.Če­ bo­ča­ko­vas, ku­ris ta­po dai­li­nin­ku ir mo­kė­si Kras­no­jars­ke, Frun­zė­je, Tu­ vo­je. – Bet ta­pau tuo, ką pro­gno­za­ vo vie­nas iš se­ne­lių. Nuo sa­vęs, nuo li­ki­mo ne­pa­bėg­si.“ Su­bai lė­tai iš­pu­čia dū­mus. Su­ si­mąs­to. Už du­rų nak­ties tam­so­ je žmo­nės ne­kant­riai lau­kia pa­ta­ ri­mų. „Trūks­ta man mo­čiu­tės. La­ bai. Vė­liau iš jos su­ži­no­jau daug, ko ne­ži­no­jau iki tap­da­mas ša­ma­ nu, – at­si­dūs­ta Va­le­ri­jus. – Ji mi­rė 94 me­tų. Mi­rė ir ma­no tė­vas, to­dėl ne­ga­lė­jau anks­čiau at­va­žiuo­ti. Prie mir­ties ir ma­ma, to­dėl neaiš­ku, ar dar at­va­žiuo­siu į Lie­tu­vą.“ Jo­kiu bū­du ne­si­žu­dyk

Va­le­ri­jus ne­si­gy­rė, kad yra pir­ma­ sis cha­ka­sas, ku­ris po per­tvar­kos lai­kų pra­kti­kuo­ja ša­ma­nys­tę. Jis bai­gė ma­gi­jos, aiš­kia­re­gys­tės pra­k-

ti­kas ir, anot vie­nos iš gar­siau­sių tų vie­to­vių ša­ma­nės se­no­lės ži­niuo­ nės Sar­go Mai­no­ga­še­vos, vie­nin­ te­lis ver­tas tik­ro ša­ma­no var­do. Jis ven­gia šiuo­lai­ki­nių ša­ma­nų or­ga­ ni­za­ci­jų, ku­rios kar­tais pri­me­na vers­lo struk­tū­ras. Kaip cha­ka­sas ta­po ka­mu? Šiuo tiur­kų kal­bos žo­džiu nuo se­no bu­ vo va­di­na­mi ša­ma­nai. Kaip jis pra­ dė­jo bend­rau­ti su dva­sio­mis, ta­pęs tar­pi­nin­ku tarp gy­vų­jų ir mi­ru­sių­ jų pa­sau­lių? Tuo­met be­si­ren­gian­tis pa­ro­dai ir iš­va­ka­rė­se iki vė­lu­mos dar su­ve­ny­ rus iš me­džio ga­mi­nęs dai­li­nin­kas V.Če­bo­ča­ko­vas nu­spren­dė trum­ pam, 30–40 mi­nu­čių, pa­gerb­ti nu­ si­žu­džiu­sią 18 me­tų žmo­nos duk­ te­rė­čią. „Jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma atim­ ti ne tik sve­ti­mos, bet ir sa­vo gy­ vy­bės, – pa­kel­ta bal­so in­to­na­ci­ja per­spė­ja Su­bai. – Tai – prieš gam­ tą, prieš die­vus. Tai pa­ts bai­siau­ sias da­ly­kas. Gy­vy­bę da­vė aukš­ tes­nė jė­ga, ir ne­tu­ri tei­sės jos atim­ti. Kai ateis lai­kas, mes vi­si ten nuei­si­me. Net jei la­bai sun­ku, rei­kia iš­kęs­ti, nes tai – iš­ban­dy­ mas. Kaip ir nuo­skau­dos. Ne­kerš­ tauk, bet ge­riau įro­dyk, kad kaž­ kas bu­vo ne­tei­sus. Pa­da­rei gė­dą – nu­plauk ją ge­ru poel­giu.“ Sun­kus pir­ma­sis ri­tua­las

„Sė­dė­jau prie kars­to, – Su­bai tę­ sė pa­sa­ko­ji­mą apie tai, kaip pir­mą kar­tą su­si­dū­rė su sun­kiai paaiš­ki­ na­mais da­ly­kais. – Ir stai­ga iš­gir­ dau jos bal­są. Ji pa­pra­šė at­neš­ti ba­ te­lius, žie­dą, ska­re­lę...“ Iš pra­džių tė­vai ra­miai rea­ga­vo, kad kaž­ko ne­va rei­kia duk­rai, bet kai Va­le­ri­jus pra­dė­jo sa­ky­ti de­ta­ les, ku­rias ga­lė­jo ži­no­ti tik tė­vai ir jų mi­ru­si duk­ra, bu­vo šo­ki­ruo­ti. „Pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą, at­ro­dė, ji sprogs. Smil­ki­niuo­se pul­sa­vo ir nie­kaip ne­ga­lė­jau išei­ti iš tos te­ri­ to­ri­jos, – pa­sa­ko­jo ša­ma­nas. – Pa­ ban­džius išei­ti, bu­vo dar sun­kiau, to­dėl grį­žau ir ten pra­lei­dau... ke­ tu­rias die­nas.“ Po to kaž­kas min­ty­se pa­lie­pė at­ si­neš­ti būg­ną ir at­lik­ti ri­tua­lą sep­ tin­tą mer­gi­nos sa­vi­žu­dy­bės die­ną. Va­le­ri­jų tar­si kaž­kas val­dė: jis nu­ va­žia­vo pas pen­kis būg­nus tu­rin­ tį mu­zi­kan­tą, jau ži­no­jo, ko­kį jam pa­sko­lins. „Kur ber­žy­nė­lis pas jus?“ – at­ va­žia­vęs su būg­nu pa­klau­sė mer­ gi­nos gi­mi­nių, o šie jau ne­si­ste­bė­ da­mi nu­ve­dė į vie­tą prie šal­ti­nė­lio

atį prie lau­žo – dau­giau nei eg­zo­ti­ka. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ir ber­žų, kur la­bai mėg­da­vo žais­ti mer­gi­na. „Ten ir at­li­kau ri­tua­lą, ku­rio pa­ts ne­su­vo­kiau, – ra­miai kal­bė­jo iš­var­ gęs Su­bai, ku­rio var­das reiš­kia są­ sa­ją su van­de­niu. – Ir tik daug vė­ liau su­ži­no­jau, kad to­se vie­to­se se­no­vės ša­ma­nai mi­ru­sių­jų sie­las pa­ly­dė­da­vo į ki­tą pa­sau­lį sep­tin­tą­ ją mir­ties die­ną.“ Nes­to­ko­ja hu­mo­ro jaus­mo

Ne, jis vi­sų li­gų neiš­gy­do ir ger­bia gy­dy­to­jus bei me­di­ci­ną. Juo­kia­si iro­ni­zuo­da­mas, kad kai ku­rie šiuo­ lai­ki­niai ša­ma­nai yra ak­to­riai. Per ri­tua­lus Va­le­ri­jus ne­nau­do­ ja jo­kių ha­liu­ci­no­ge­ni­nių gry­bų ar nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio. Tai daž­niau­ siai nau­do­ja tie, ku­riems neuž­ten­ka sa­vo ener­gi­jos, ar­ba ak­to­riai. Ša­ma­nas ne­pra­ra­dęs ir hu­mo­ro jaus­mo, to­dėl juo­kia­si iš kai ku­rių vi­sa­ži­nių: „Pa­me­nu, kai vie­nas to­ kių pa­si­gy­rė, kad ma­to 36 ga­lak­ti­ kas, o aš – 19. Tuo­met jam sa­kau: tu tik 19?! Su šiuo būg­nu aš su­kū­ riau vi­sa­tą.“ Va­le­ri­jus juok­da­ma­sis prieš ke­ le­rius me­tus at­šau­kė ir pa­sau­lio pa­bai­gą 2012 m., pa­ste­bė­jęs, kad nio­ko­ja­ma gam­ta kaip gy­va­tė kei­ čia odą. „Ga­li­ma iš­gy­dy­ti daug li­gų. Ypač sie­los ar at­si­ra­du­sias nuo dep­re­si­ jos, ner­vų. Ga­li­ma iš­gy­dy­ti, tiks­ liau, ap­ra­min­ti ir vė­žį. Ir žmo­gus gy­ve­na su juo net 50 me­tų, – jau rim­tai sa­kė Su­bai. – Aš tik tar­pi­ nin­kas tarp žmo­nių ir dva­sių. Pa­ dė­ti ga­li­ma be­veik vi­siems. Vis dėl­to žmo­gus tu­ri la­bai la­bai no­rė­ ti gy­ven­ti ir la­bai la­bai ti­kė­ti že­me, gam­ta. Mes ga­li­me ir tu­ri­me gy­ ven­ti neap­gau­di­nė­da­mi, ne­žu­dy­ da­mi, gerb­da­mi vy­res­nius žmo­nes ir my­lė­da­mi.“ Jis la­bai griež­tai per­spė­ja sa­ vo mo­ki­nius, kai Sa­ja­nų kal­nuo­se, kur daž­nai bū­na ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą, jie pri­sie­kia nie­ka­da būg­ no ne­nau­do­ti blo­giui. „Po to ga­li kal­tin­ti tik sa­ve, nes anks­čiau ar vė­liau su­lauk­si at­sa­ ko“, – sa­ko ša­ma­nas.

Sužavėjo: VU rektoriui B.Juodkai įspūdį padarė dailės klasiko A.Savicko

bei žurnalisto L.Tapino autobiografinės knygos.

Luko Miknevičiaus nuotr.

Kokia knyga tinka atostogoms? 13

„Skaitydamas noriu viską tiksliai suprasti, – neslėpė Mantas. – Man ta knyga labai imponuoja.“ Mėgsta populiariąją psichologiją

M.Petruškevičius skaito ir popu­ liariosios psichologijos knygas. Viena jų – „Kas paėmė mano sū­ rį? Arba kaip priimti pokyčius dar­ be ir gyvenime“. Šią knygą Mantui rekomendavo perskaityti. Kuo to­ kios knygos jam įdomios? „Kai esi karjeros žmogus, kai nori ko nors pasiekti, tokios knygos yra postūmis eiti pirmyn – palaikan­ čios, duodančios patarimų, kaip

susitvarkyti su tuo ar anuo daly­ ku, kaip elgtis, – komentavo Man­ tas. – Tokios knygos puikiai tinka ir per atostogas. Iš knygynų lenty­ nų jos niekada nedings.“ M.Petruškevičius neslėpė, kad populiariosios psichologijos kny­ gų patarimais naudojasi darbe ir gyvenime, taip pat žurnalistams duodamas interviu, vesdamas te­ levizijos laidas. Mantas nėra knygų rijikas, prie jų nepuola nepasvarstęs. Jis ren­ kasi ypatingas knygas, apie kurias sakoma: „Šitą tiesiog būtina per­ skaityti“. Knygą jam turi būti len­ gva ir malonu skaityti.

Būg­nas – šir­dies pla­ki­mas

Ant na­me­lio sie­nų ka­bo pie­ši­niai. Juo­se vaiz­duo­ja­mi po­že­mi­nį, vi­ du­ri­nį ir aukš­tes­nį­jį pa­sau­lį sim­ bo­li­zuo­jan­tys būg­nai, ku­rių at­vy­ kęs pas Pet­rą ša­ma­nas pa­ga­mi­no net 11. Be­je, že­mes­nio ran­go ša­ma­nai pul­gos, ku­rie at­lik­da­vo pa­pras­tus ri­tua­lus, tu­rė­jo po vie­ną, o di­die­ ji ša­ma­nai pud­gur, ku­rie at­lik­da­vo itin sun­kius ri­tua­lus, gy­dy­da­vo net ir ne­vai­sin­gu­mą, sun­kias li­gas, iki de­vy­nių būg­nų. O kas yra būg­nas ša­ma­nui Su­bai? „Ooo, – at­ro­do, ša­ma­no nuo­var­gis din­go. – Tai šir­dies pla­ki­mas, vi­ sa­tos gar­sas, že­mė, mė­nu­lis, ra­tas. Tai la­bai daug kas ir vis­kas kar­tu.“ Vis­kas grįž­ta ra­tu? Ma­žu­tės daug ką ma­tan­čios Va­le­ri­jaus akys pri­ ta­ria­mai šyp­so­si: „Taip. Vi­sa­da“. Ir ne­ver­ta net klaus­ti, ar jis ti­ki ki­ tu gy­ve­ni­mu? „Ne­ti­kiu. Aš ži­nau... – ša­ma­nas Su­bai pa­žvel­gia tie­siai į akis ir po aki­mir­kos mos­te­lė­ja ran­ka į pa­tal­ pą, ku­rio­je kal­ba­me. Čia yra na­ me­lis? Ti­ki­te? O kam ti­kė­ti, kad jis yra, jei tai ir ži­no­te.“

Praverčia: M.Petruškevičius neslėpė, kad populiariosios psichologijos

knygų patarimais naudojasi darbe ir gyvenime.

TV3 nuotr.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus vidutiniškai šiltas, su trumpais lietumis. Šiandien dieną bus 18–21 laipsnis šilumos. Kai kur palis. Sekmadienio naktį numatoma 13–15, dieną – 20–24 laipsnių šiluma, taip pat pasitaikys trumpi lietūs. Panašūs orai laikysis ir pirmadienį.

Šiandien, rugpjūčio 18 d.

+22

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+23

6.00 20.45 14.45

231-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 135 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +34 Dublinas +21 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +24

kokteilis

Londonas +30 Madridas +39 Maskva +21 Minskas +22 Niujorkas +27 Oslas +17 Paryžius +35 Pekinas +28

Praha +27 Ryga +22 Roma +32 Sidnėjus +16 Talinas +21 Tel Avivas +33 Tokijas +30 Varšuva +24

Vėjas

0–8 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

18

17

16

6

18

21

19

17

5

16

17

17

17

4

pirmadienį

Fra­zės, ku­r ių ne­no­rė­t u­mė­te iš­g irs­t i gu­lė­da­mi ant ope­ra­ci­nio sta­lo. – Tai rei­k ia iš­sau­go­t i pa­ta­lo­g ų-ana­to­ mų ty­r i­mams. – Priimk šią au­ką, o Tam­sos val­do­ve. – Lor­dai, Lor­dai, tuč­t uo­jau ati­duok, kam sa­kau! Tai bjau­rus šuo. – Pa­lauk, pa­lauk, jei tai tul­ž is, tai kas ta­da čia? – O, vel­nias, ten įkri­to ma­no ro­lek­sas. – Po vel­nių, vėl sau­gik­lius iš­mu­šė, nie­ ko ne­ma­tau. – Ži­nai, kiek da­bar kai­nuo­ja ke­pe­nys juo­do­jo­je rin­ko­je? – Vi­si sto­vė­k i­te sa­vo vie­to­se ir ne­ju­dė­ ki­te – pa­me­čiau kon­tak­ti­nius lę­šius. – Tik ne­rei­kia dra­ma­ti­zuo­ti, ge­riau pa­ gal­vo­jus, ne to­k ia čia jau žmo­ni­jos ne­ tek­t is, ar ne? – Oho, nie­ko sau! Gal kas nors pa­siė­mė fo­toa­pa­ra­tą? – O, tai ma­no žmo­nos mei­lu­ž is! Koks nuo­sta­bus su­si­ti­k i­mas. – Pa­sa­ky­k i­te kas nors sa­ni­ta­rams, kad nu­bėg­tų nu­pirk­ti alaus, va­kar su pro­ fe­so­r iu­m i il­g iau pa­sė­dė­jo­me, ran­kos dre­ba. – Na, at­ro­do, vis­kas. Ti­kiuo­si, nie­ko ne­ pa­mir­šau vi­du­je, kaip praė­ju­sį kar­tą. – Ką? Tau ši ope­ra­ci­ja taip pat pir­mo­ji? – Oi, at­sar­g iau, juk jis čia ne ly­ties keis­ ti at­va­ž ia­vo. – Vel­n ia­va, 47-as va­do­vė­l io pus­la­pis iš­plėš­tas. – Fui! Rei­k ia sku­du­ro, pa­pra­šy­k i­te va­ ly­to­jos. – Rei­k ia pa­sku­bė­t i – anes­te­z i­ja veiks ge­riau­siu at­ve­ju dar pen­kias mi­nu­tes, o mes dar ne­su­k i­šo­me at­gal jo žar­nų. – 250 dū­ž ių? Tai, ko ge­ro, šiek tiek pa­ daž­nė­jęs pul­sas, ar ne, ko­le­ga?

Šią sa­vai­tę Su­si­r in­ko gy­dy­to­jai pa­si­tar­ti. – Tai gy­dy­si­me li­go­n į ar te­gul dar gy­ ve­na? – ko­le­g ų pa­k lau­sė vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas.

Čes­ka (ar tie­sa, jei li­go­nis tik­rai trokš­ta gy­ven­ti – me­di­ci­na bū­na be­jė­gė?)

+23

Alytus

Vardai Šiandien: Agapitas, Elena, Gendvilė, Ilona, Mantautas, Reinoldas, Saulenė, Saulenis, Žydrūnė.

rugpjūčio 18-ąją

rytoj

Šeš­ta­die­nis ope­ra­ci­nė­je

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Argaudas, Balys, Boleslovas, Emilija, Sebaldas, Tolvina.

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+22

1850 m. mi­rė pran­cū­zų ra­šy­to­jas, rea­liz­mo pra­ di­nin­kas Ho­no­re de Bal­ za­cas (gi­mė 1799 m.). 1936 m. pi­lie­ti­nio ka­ro Is­pa­ ni­jo­je pra­džio­je fa­šis­tai nu­ žu­dė žy­miau­sią is­pa­nų ra­ šy­to­ją, poe­tą ir dra­ma­tur­gą Fe­de­ri­cą Gar­cią Lor­cą. 1991 m. GKČP ly­de­riai Fo­ ro­se areš­t a­vo Mi­c hai­l ą Gor­ba­čio­vą. Mė­gin­ta įvyk­ dy­ti ka­ri­nį per­vers­mą. 1933 m. len­k ų šei­mo­je Pa­r y­ž iu­je gi­mė gar­sus re­ži­sie­rius Ro­ma­nas Po­ lans­kis.

1937 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­r ius Ro­b er­t as Red­for­das. 1952 m. gi­mė ak­to­rius Pat­ ric­k as Swayze‘as, fil­mo „Pur­v i­n i šo­k iai“ žvaigž­dė. Mi­rė 2009 m., su­lau­kęs 57erių. Ak­to­riui me­di­kai 2007 m. diag­no­za­vo ka­sos vė­žį. 1977 m. Greis­len­de, JAV, įvy­ko El­v io Pres­ley lai­ do­tu­vės. 1978 m. Kau­ne gi­mė ak­ to­rius, te­le­vi­zi­jos lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­jas Ma­rius Jam­pols­kis.

1983 m. Bei­ru­te, Li­ba­ ne, gi­mė dai­n i­n in­kas Mi­ka.

Orai tiks ir pa­plū­di­miui Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Be­si­bai­gian­ti ka­len­do­ri­nė va­ sa­ra klai­pė­die­čius dar pa­le­ pins ma­lo­niais orais. Si­nop­ti­ kai pro­gno­zuo­ja, kad ar­ti­miau­ siu me­tu uos­ta­mies­ty­je bus ga­ nė­ti­nai šil­ta, o ir lie­tus čia bus re­tas sve­čias.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus bu­din­tis me­teo­ro­lo­gas ko­men­ta­ vo, jog sa­vait­ga­lį vy­raus silp­ni va­ ka­rų kryp­čių vė­jai. Šeš­ta­d ie­n į mak­s i­m a­l i oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 19–21, o sek­ ma­die­nį bus dar šil­čiau – 22– 24 laips­niai ši­lu­mos. Sa­vait­ga­lio nak­ti­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis nu­kris iki 13–16 laips­nių ši­ lu­mos. Šian­dien ir ry­toj lie­taus ne­lau­ kia­ma, ta­čiau sku­ban­tie­siems pa­ si­mė­gau­ti pa­plū­di­mio ma­lo­nu­ mais spe­cia­lis­tas pa­ta­rė ne­snaus­ti – sek­ma­die­nį dan­gus ga­li bū­ti ap­ si­niau­kęs. Atei­nan­čią sa­vai­tę taip pat vy­ raus silp­ni, be­si­kei­čian­čių kryp­ čių vė­jai. Die­no­mis bus ga­nė­ti­nai šil­ta – ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils iki 20– 23 laips­nių aukš­čiau nu­lio. Di­des­nė kri­tu­lių ti­ki­my­bė – pir­ ma­die­nį, ta­čiau, me­teo­ro­lo­go tei­ gi­mu, tai bus trum­pas, ne­stip­rus lie­tus. Pir­ma­die­nio ir ant­ra­die­nio nak­ ti­mis bei ry­tais vai­ruo­to­jai tu­rė­tų bū­ti ati­des­ni – tuo me­tu ga­li su­si­ for­muo­ti rū­kas. Tad nak­ti­mis, kol pra­si­dės rū­kai, – jau bus ru­de­niš­kai vė­ so­ka: mies­te iki 10, kiek to­liau nuo jū­ros – net 8 laips­niai ši­lu­ mos. Nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­ čia­die­nį že­miau­sia pro­gno­zuo­ ja­ma tem­pe­ra­tū­ra – 11 laips­nių ši­lu­mos.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.