PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Klaipėdos piliavietei paskirta 7 mln. litų.
Miestas 2p.
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
Neringos meras A.Vinkus siekia nutiesti kabelį po mariomis.
Prezidentė D.Grybauskaitė apdovanojo olimpiečius.
Miestas 5p.
Lietuva 7p.
Politikams – klerkų aukos
191 (19 492)
Kaina 1,30 Lt
„Iki rinkimų atlyginimų kažkodėl nedidino, nors situacija juk nepasikeitė.“ Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Mileška mano, kad minimali alga padidinta tik politiniais sumetimais.
Klaipėdiečiams kandidatams į Seimą žmonės aukoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų. Tarp aukotojų – ir gausus būrys Klaipėdos savivaldybės valdininkų, kurių parengtus sprendimus tvirtina miesto tarybos nariai, o nemaža jų dalis kandidatuoja į parlamentą.
2p.
Populizmas valstybės sąskaita Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Minimalios algos pakėlimas nuo šių metų rugpjūčio 1-osios gero kai patuštins savivaldybės iždą. Mažiausiai uždirbančių Klaipė dos biudžetinių įstaigų darbuoto jų atlyginimams papildomai šie met reikės maždaug 600 tūkst. li tų. Miestas tikisi šią sumą gauti iš Vyriausybės. Tikisi valstybės paramos
Klaipėdos mieste yra 1,8 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kuriems nuo rugpjūčio 1 d. reikės pakelti minimalią algą. „Tam reikalui likusiems penkiems šių metų mėnesiams reikėtų apie 600 tūkst. litų. Mes galvojame, kad Vyriausybė skirs trūkstamą sumą, nesame praradę vilties“, – patiks lino Klaipėdos savivaldy bės Finansų skyriaus ve dėja Rūta Kambaraitė.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Aukojo ir direktoriai
Bene įspūdingiausiai atrodo kan didato į Seimą Danės vienmanda tėje rinkimų apygardoje Riman to Taraškevičiaus aukų ir aukotojų sąrašas. Jame – 20 pavardžių. Dau giausia aukotojų iš Klai pėdos savivaldybės.
4
2
Lėšos: politikai prieš rinkimus stengiasi surinkti kuo daugiau pinigų
savo pačių reklamai.
Vytauto Petriko fotomontažas
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
2
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
miestas
Piliavietei – nauja injekcija Klaipėdą pasiekė gera žinia – piliavietės atkūrimui Vyriausybė papildomai skyrė 7 mln. litų. Nors uostamiesčio valdininkai nedžiūgauja, nes nėra gavę oficialaus patvirtinimo, Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, jog tokią dovaną Vy riausybė įteikė prieš išeidama atostogų. tinimo, kad ją gavome, kol kas neturime“, – teigė Klaipėdos sa vivaldybės Investicijų ir ekonomi kos departamento direktorius Ri čardas Zulcas. Visų techniniame projekte nu matytų darbų vertė – apie 40 mln. litų. Šiek tiek anksčiau piliavietės sutvarkymui Vyriausybė skyrė 1,5 mln. litų. Dar tiek pat pridėjo savivaldy bė. Už šiuos pinigus bus sutvar kyti pilies bastionai, jų apšvieti mas, įkurtas informacinis centras, pažymėta piliavietės teritorija, pi
lies kontūrai, kur stovėjo bokštai. 2007–2013 metų Klaipėdos strate giniame plane yra įrašas Klaipėdos piliavietę atkurti etapais. Jau buvo atlikta galimybių studija, kurioje išanalizuota 12 variantų, kaip pilis gali būti atstatyta – nuo minima listinio iki maksimalaus. „Klaipėdiečiai patys turės nu spręsti, ar reikia atkurti Klaipė dos pilies tūrius, – organizuosime apklausą. Prasidėję pilies atkū rimo darbai tikrai neužkerta ke lio atkurti visus tūrius“, – tvirti no R.Zulcas.
Darbai: pirmiausia piliavietėje bus sutvarkyta aikštė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pagal parengtą techninį projektą už tuos 7 mln. litų ketinama atkur ti trūkstamą rytinės kurtinos dalį, jos požeminę erdvę pritaikant edu kacinei salei. Dar vienas darbas – restauruo ti dažų sandėlį, jį pritaikant Pilies muziejaus reikmėms. „Parengtas piliavietės sutvar kymo pirmojo etapo techninis projektas leido pretenduoti į pa ramą, tačiau oficialaus patvir
Įrengs: mažieji klaipėdiečiai jau netrukus galės džiaugtis naujomis vai
kų žaidimų aikštelėmis.
Redakcijos archyvo nuotr.
Bendruomenių litai – aikštelėms Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdoje iki metų pabaigos tu rėtų būti įrengtos ar renovuotos apie 50 vaikų žaidimų aikštelių – taip apsisprendė vietos bendruo menių tarybos, kurioms buvo pa tikėta išskirstyti apie pusę milijo no litų.
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija Klaipėdai skyrė 515 tūkst. litų bendruomeniškumui stiprin ti, gerinti gyvenamąją aplinką. Dėl šios priežasties uostamiestyje bu vo sudarytos keturios vietos bend ruomenių tarybos, kurios ir turėjo nuspręsti, kur pinigus išleisti.
Visų keturių vietos bendruomenių pa raiškose dominuoja vaikų žaidimų aikš telės. Jų įrengti nau jų ar renovuoti prašo ma apie 50.
Po ilgų diskusijų savivaldybę pa siekė vietos bendruomenių tarybų paraiškos, o valdininkai dabar tu ri organizuoti viešuosius pirkimus, kad bendruomenių pageidavimai taptų realybe. Visų keturių vietos bendruome nių paraiškose dominuoja vaikų žaidimų aikštelės. Jų įrengti naujų ar renovuoti prašoma apie 50. Brangiausias noras – vaikų žai dimo aikštelė Sąjūdžio parke. Ja me už 20 tūkst. litų norima įrengti dvejas sūpuokles, namuką-čiuo žyklą, kopėtėles-čiuožyklą, karu selę ir spyruokliuką.
„Visos sumos ir paraiškose nu matytos veiklos gali būti koreguo jamos, tai priklausys nuo viešųjų pirkimų, kokios kainos bus pasiū lytos“, – teigė Klaipėdos savival dybės Socialinių paslaugų posky rio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė. Vietos bendruomenių tarybos buvo užverstos pageidavimais, kur galima panaudoti ministerijos skir tus pinigus. Dalį prašymų teko at mesti – buvo atsižvelgta į tai, kiek žmonių poreikių bus patenkinta. Todėl savivaldybei pateiktose pa raiškose įrašyta ir tai, kad gyvena muosiuose kvartaluose būtų reno vuotos sporto aikštelės, pastatyta suoliukų, šiukšliadėžių, gėlių va zonų, pasodinta medžių, nupirkti lauko treniruokliai, įrengti greičio slopinimo kalneliai, pandusas neį galiesiems į Kalnupės biblioteką. Pinigų bus skirta ir bendruo menių renginiams, sporto varžy boms, kai kurių organizacijų eks kursijoms. „Darbų ir įrenginių sąmatos yra kiek didesnės, nei skirta pinigų, ta čiau viskas paaiškės po viešųjų pir kimų. Pinigus panaudoti turime iki metų pabaigos ir, manau, kad tikrai suspėsime“, – teigė D.Pilelienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kitais metais vietos bendruomenėms ketina skirti pi nigų. Klaipėdai numatyta tokia pa ti suma – 515 tūkst. litų.
Vietos bendruome nės skirtos sumos: Baltijos – 141 tūkst. 280 litų Danės – 148 tūkst. 180 litų Marių – 140 tūkst. 917 litų Pajūrio – 84 tūkst. 623 litai
Populizmas valstybės sąskaita Sav ivaldyb ių asoc ia 1 cija dėl to jau kreipėsi į Vyriausybę. Pagal įstatymą nu
matyta, kad ši tokiais atvejais turi savivaldybėms kompensuoti atsi radusias išlaidas. Tai bus nemen ka suma. „Iš valstybės jokios dotacijos tam padidėjimui dar nesame ga vę. Kol kas Finansų ministeri ja tyli, nežinau, ar savivaldybė bus pajėgi rasti lėšų biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalios al gos pakėlimui“, – abejojo Klaipė dos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Savivaldybė svarsto galimybę rasti pinigų iš antrojo pusmečio viršplaninių lėšų. Pirmojo pusme čio viršplaninės pajamos jau buvo paskirstytos birželį. Reali nauda – niekinė?
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis direkto rius Aras Mileška mano, kad rea liai pavienės šeimos nepajaus to
minimalaus atlyginimo padidini mo 50 litų, – vis tiek bus nuskai čiuojami ir mokesčiai. Statistikos departamento duomenimis, šalyje minimalų darbo užmokestį gauna 11,2 proc. dirbančiųjų, tai yra 101 tūkst. 353 asmenys. Regioniniai duomenys neišskiriami. Darbdavių asociacijos atstovą stebino didžiulis skaičius asme nų, dirbančių už minimalią algą. Galima spėti, kad ne vienas jų at lyginimą gauna vokeliuose. „Šešėlio niekas netiria, gal kam nors patogu, kad jis toks būtų? Še šėlyje dirba žmonės, kuriais vals tybė pasirūpinti negali, tad jie tuo rūpinasi patys. Gali būti, kad tokia yra valstybės pozicija“, – svarstė A.Mileška. Didžiausią pretenzi ją dėl minimalios algos didinimo, pasak A.Mileškos, kėlė privataus sektoriaus darbuotojai, ir tai esą keista. Trūksta logiškų sprendimų
Teigiama, jog, pakilus minimaliai algai, valstybė papildomų mokes
čių turėtų surinkti tiek, kad visiš kai galės pasidengti tas išlaidas, kurias patirs valdiškas sektorius dėl minimalios algos padidinimo. „Gyventojų pajamų mokestis irgi šiek tiek išaugs, tad realiai ir miestas iš to turės naudos, todėl neaišku, ar jiems čia bus papildo ma našta. Gali būti, kad iš papil domai surinktų gyventojų pajamų mokesčių miestas surinks žymiai daugiau, nei reikės išleisti biudže tinių įstaigų darbuotojų algų pa kėlimui“, – mano A.Mileška. Pasak Darbdavių asociacijos va dovo, mūsų šalyje trūksta analizės, kad būtų priimti teisingi ir logiš ki sprendimai, reikia daug statis tikos, tyrimų analizės. Tai ypač iš ryškėjo Vyriausybei nusprendus padidinti minimalią algą prieš pat rinkimus. „Neretai tokie sprendimai daro mi emocijų pagrindu. Prieš rinki mus staiga reikia pakelti algas, iki rinkimų atlyginimų kažkodėl ne didino, nors situacija juk nepasi keitė“, – įsitikinęs A.Mileška.
3
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
miestas Renka gatvių valytojus
Uoste – naujas rekordas
Laida – apie neriją
Iki rugpjūčio pabaigos turė tų paaiškėti, kas uostamiesty je valys gatves. Jau sudaryta preliminari konkurso dalyvių ei lė. Jame iš viso dalyvavo pen kios įmonės. Per penkiolika die nų dalyviai turi teisę apskųs ti konkursą. Sutartis su nuga lėtoju bus pasirašyta trejiems metams.
Klaipėdos uoste liepą pasiektas naujas ro-ro krovos rekordas. Iš viso buvo perkrautos 25 tūkst. 404 ro-ro priemonės – tai yra 8,7 proc., arba 2 tūkst. 24 viene tų, daugiau nei pernai liepą bei 6,4 proc., arba 1 tūkst. 534 vie netų, daugiau, palyginti su iki šiol buvusiu geriausiu ro-ro kro vos rezultatu.
Vieną mergvakarį netikėtai fil mavo Vokietijos NDR televizi ja, kūrusi laidą apie Kuršių neri ją. Merginos pateko į dokumen tinę laidą savo dainomis, šokiais bei tautiniais rūbais sužavėju sios operatorių bei laidos au torių. Filmas apie Kuršių neri ją Vokietijos televizijoje parody tas vakar.
Kovoje su nemaloniais kvapais – ir ekstrasensiniai sugebėjimai Kovoti su nemalo niais kvapais gy ventojams pietinė je miesto dalyje ga lėtų padėti dieno raštis arba ekstra sensiniai sugebėji mai. Taip jiems pa tarė kvapus turinti kontroliuoti įstaiga.
Krantinė. Liet uvos apel iacin is teis mas atmetė bendrovės „Hidrostat y ba“ skundą dėl uosto krant inių, nau dojamų bendrovės „Klaipėdos Smel tė“, statybų konk urso. Teismo spren dimas atvėrė kelią bendrovei „Vėtr ū na“ ir Latvijos įmonei BGS su uostu pa sirašyti 11,602 mln. litų vertės sutartį ir baigti įrengti krantines prie „Klaipėdos Smeltės“. Šventė. Gir ul ių bibl ioteka-bendr uo menės nam ai penkt ad ien į 12 val. kvieč ia į Vaik ų vas aros poilsio pro gramos „Darbščiųjų rank ų gal ia“ bai giamąjį reng in į „Sud ie, vasara…”. Ren gin io met u bus pristat ytos smag iau sios prog ramos akim irkos, nuveikt i vaik ų darbai, net rūks žaid imų, vyks koncertas. Mokslas. Mokslo metų pradžios šven tė Klaipėdos rajono bendrojo ugdymo mokyklose bus organizuojama rugsė jo 1-ąją – šeštad ien į. Klaipėdos mies te mokiniai į mokyklas sugrįš rugsėjo 3-iąją – pirmadienį. Sutikimas. Penktadienį 17 val. Šilutės mažųjų laivų uoste rengiama Londo no vasaros olimpin ių žaidyn ių bok so turnyro bronzos medalio laimėto jo Evaldo Petrausko sutiktuvių šven tė. Koncertuos Žilvinas Žvagulis, Ire na Starošaitė, Inga Val insk ienė, Dei vis. Renginys nemokamas.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Apipylė skundais
Pastaruoju metu pietinės mies to dalies gyventojams prasidė jo neramios naktys. Jie skundžia si, kad naktimis ir vakarais sklinda nemalonūs bei trukdantys ilsėtis kvapai iš biodyzelino gamyklos „Mestilla“. Budelkiemio gatvės gyventojai spėjo, kad smarvė specialiai išlei džiama tamsiuoju paros metu, kai nebedirba gamyklą turinčios kont roliuoti institucijos. Kaskart po nemalonių kvapų ata kos gyventojai rašo skundus Klai pėdos visuomenės sveikatos cent rui. Per pastarąsias kelias dienas jų buvo išsiųsta net penki, tačiau at sako taip ir nesulaukta. Gyventojų susirašinėjimas su šia institucija vyko ir anksčiau. Jiems buvo pažadėta, kad bus sudaryta komisija užfiksuoti, iš kur ir kada sklinda nemalonūs kvapai. Ta čiau paskui paprašyta patikslinti, kokią dieną ir kokią valandą ga lėtų sklisti gamyklos skleidžiama smarvė. Tad gyventojams susidarė įspū dis, kad užuot atlikę savo pareigą valdininkai ieško išvedžiojimų ir pasiteisinimų, kaip nieko neda ryti. Klaipėdiečiai ironizuoja, jog ne turi ekstrasensinių galių, kad ga lėtų nurodyti konkretų būsimą nemalonių kvapų laiką. Tuo la biau kad kvapai atsiranda skirtin gu laiku.
Dienos telegrafas
Atsinaujino: pietinės miesto dalies gyventojus vėl vargina gamyklos skleidžiami nemalonūs kvapai.
Darbo metu lengviau
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos sau gos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė paaiškino, kad gyven tojų tiesiog prašo informuoti, ka da kvapas būna intensyviausias. Tuo metu būtų sukviesta komi sija iš trijų kontroliuojančių insti tucijų ir nuvyktų į nurodytą vietą. Specialistė teigė besivadovaujanti teisės aktais. A.Šlepetienė neneigė, kad su rinkti atsakingus specialistus pa prasčiau yra darbo metu. Tada gali ma operatyviai reaguoti į skundą. Po darbo valandų kyla problemų dėl reikalingų dokumentų sutvarky mo pagal Darbo kodeksą. Atsakingas specialistas negali važiuoti be įsaky mo, o paskui jam privalu skirti poil sio valandas. Darbą tokiu metu ap sunkina ir tai, jog komisiją turėtų sudaryti trys darbuotojai – iš Klai pėdos visuomenės sveikatos centro, miesto savivaldybės ir Klaipėdos re giono aplinkosaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros. Vedėja tikino, jog, palyginti su ankstesniąja tvarka dėl nemalonių kvapų, naujoji yra lengvesnė, tad norint išsiaiškinti situaciją terei kia gyventojų aktyvesnio bendra darbiavimo.
Vytauto Petriko nuotr.
A.Šlepetienė nedirbančių pieti nės miesto dalies gyventojų prašė iškart informuoti, jeigu pasklis ne malonūs kvapai. Kita išeitis – fik suoti, kokiu metu pasirodo smar
Asta Šlepetienė:
Surinkti atsakingus specialistus papras čiau yra darbo metu. Tada galima operaty viai reaguoti į skundą. vė. Toks esą kvapų „dienoraštis“ palengvintų komisijos darbą. Dėl nemalonių kvapų taip pat gali kreiptis mokyklų, darželių at stovai.
Ieško naujų būdų
Bendrov ės „Mest ill a“ gamyb os direktor ė Margar ita Salyt ė pa tvirt in o, kad pavasar į gamykl a sul auk ė daug nus is kund im ų iš piet in ės Klaip ėd os miesto da lies gyventoj ų dėl nem al on aus kvapo. Tad padaryta išvada, kad pernai pavasarį pradėtas eksploatuoti oro valymo įrenginys neduoda norimo efekto. Pasikliaudama Vilniaus Gedimi no technikos universiteto paruoš tomis kvapų valdymo metodinėmis rekomendacijomis, gamykla rugp jūčio pradžioje įsigijo ozonatorių. Tai esą viena pažangiausių kvapų valdymo technologijų cheminė mis priemonėmis. Šiuo metu su švedų kompani jos atvežtu ozonatoriumi atlie kami bandymai norint pasiek ti norimą kvapų neutralizavimo efektyvumą. Pirmieji atlikti bandymai paro dė, kad kvapai yra neutralizuoja mi, tačiau iki visiškos neutralizaci jos dar trūksta papildomos įrangos ir techninių priemonių. Tikimasi, kad kvapų neutraliza vimo sistema be problemų veiks po artimiausių dviejų ar trijų mė nesių.
Užsiėmimai. Penktadienį nuo 16 iki 19 val. Klaipėdos kultūr ų komunikacijų centro Meno kieme toliau vyks kūry bin iai užsiėmimai „Aš, mano istor ija ir ready-made“. Dalyvių skaičius ribo tas. Norintys dalyvauti ir išbandyti sa vo kūrybines jėgas kviečiami reg ist ruot is el. p. aiste@kulturpolis.lt arba tel. 8 46 31 36 91. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 6 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Teres ė Orent ienė (g. 1932 m.), Česlovas Bur neik is (g. 1933 m.), Valent in Vološen ko (g. 1933 m.), Reg ina Bron islava Ba nel ienė (g. 1942 m.), Bron islovas Pau lauskas (g. 1943 m.), Sergejus Kuzne covas (g. 1960 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Fiodro Slabov, Valent in Vološenko, Sergejus Kuznecovas. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 65 iškvietimų. Klaipėdiečiai skundėsi įvairiais nega lavimais: kraujotakos sutrikimais, pil vo skausmais, galvos svaigimu, pyki nimu. Medikai skubėjo padėti asme nims, patyrusiems įvairias traumas. Į pagalbą jie važiavo ir viešose vietose gulintiems neblaiviems asmenims.
4
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
miestas
Politikams – klerkų aukos
Komentaras
Po 39,99 lito R.Taraš 1 kevičiui pervedė Klai pėdos savivaldybės administraci
jos direktorė Judita Simonavičiūtė, Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė, Kul tūros skyriaus vedėjas Valdemaras Puodžiūnas, Miesto ūkio departa mento direktorius Liudvikas Dūda, Urbanistinės plėtros departamen to direktorius Kastytis Macijaus kas, Investicijų ir ekonomikos de partamento direktorius Ričardas Zulcas, Finansų ir turto departa mento direktorė Aldona Špučie nė, Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorės pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas. Tarp aukotojų – ir pramogų verslo atstovai, viešųjų ryšių spe cialistai. „Šie žmonės man tiesiog pada rė originalią gimtadienio dovaną, nes liepą jį švenčiau, o visos au
Aldona Špučienė:
Jokių asmeninių ar darbinių intere sų R.Taraškevičiaus asmenyje neturiu. Jam aukojau tik dėl gerų prisiminimų.
kos ir pervestos būtent tą mėnesį. Ir nematau čia nieko blogo, jokių viešųjų ir privačių interesų konf likto. Paišdykavo kolegos, ir tiek. Be to, ta parama yra keli šimtai li tų, labai nereikšminga. Pinigų ti kiuosi gauti iš partijos, kad nerei kėtų rinkti po kelis litus“, – teigė buvęs Klaipėdos meras. Vardan gerų prisiminimų
Pinigų kandidatui į Seimą paau koję valdininkai savo poelgyje taip pat neįžvelgė nieko blogo. „Mes juk turime tokią teisę, jokių įstatymų
Tomas Čaplinskas
Laikinai einantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato vedėjo pareigas
Ž Data: rinkimų į Seimą pirmasis turas vyks spalio 14 dieną.
nepažeidėme, tai kokie klausimai dar gali kilti?“ – nustebo Klaipė dos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas V.Kar manovas. Finansų ir turto departamento direktorė A.Špučienė taip pat tiki no, kad jokių įstatymų nepažeidė. „Aukoti gali ir valstybės tar nautojai. Svarbiausia nenusiženg ti reikalavimams dėl sumų. Jo kių asmeninių ar darbinių interesų R.Taraškevičiaus asmenyje netu riu. Jam aukojau tik dėl gerų prisi minimų“, – aiškino A.Špučienė. Pinigų kandidatams į Seimą au kojo ir Klaipėdos mero Vytau to Grubliausko patarėjas Simonas Gentvilas. Jis Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktorės pa vaduotojai Alinai Velykienei ir uos tamiesčio vicemerui Artūrui Šulcui pervedė po 300 litų. Rėmė ir patys
Kitiems kandidatams, kurie pa tekti į Seimą pretenduoja Klaipė doje, aukotojai nėra tokie dosnūs, tad pervesti pinigų į specialias sa vo rinkimų sąskaitas jie nuspren dė patys. Pavyzdžiui, Baltijos apygardoje kandidatuojantis Raimundas Pa
liukas save parėmė 2 tūkst. litų, o Pajūrio apygardoje parlamentaro mandato sieksiantis Raimundas Palaitis – 18 tūkst. litų. Kitiems kandidatams pinigų rin kimams pervedė jų partijos – po kelis ar keliolika tūkstančių litų. Tačiau dauguma kandidatų duo menų apie gautas aukas dar nepa teikė. Minimali auka – 40 litų
„Duomenų apie aukas nėra, nes jų arba negauta, arba tokios infor macijos nepateikė iždininkai. Ta čiau jokio nusižengimo nėra. Kan didatus prižiūrime, sekame, ar jie nesireklamuoja, jei neturi pinigų“, – teigė Vyriausiosios rinkimų ko misijos pirmininkas Zenonas Vai gauskas. Minimali auka, kuria žmonės ga li paremti kandidatus, yra 40 litų. „Įstatyme nepasakyta, ar ši suma yra imtinai, ar ne, todėl daugelis aukoja 39,99 lito“, – aiškino pa šnekovas. Žmonėms, kurie kandidatą pa rėmė 40 litų, nereikia deklaruoti turto ir pajamų. Jei sumos dides nės, deklaracijas reikia pateikti. Be to, auka negali būti didesnė nei 10 proc. metinių pajamų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Tarkime, jog vidutinė alga per mėnesį yra 2 tūkst. litų, vadinasi, per metus – 24 tūkst. litų. Tokias pajamas gaunantys žmonės mak simaliai gali paaukoti 2,4 tūkst. li tų“, – skaičiavo Z.Vaigauskas. Save remiantiems kandidatams taikomi kitokie kriterijai ir sumos. Be to, yra ribojama, kiek vien mandatėje apygardoje į Seimą pa tekti norintis politikas gali išleis tų pinigų. Klaipėdoje ši suma yra apie 80 tūkst. litų vienoje apygardoje.
velg iant į sit uac iją, kai kan didatams į Seimą, kur ie yra miesto tar yb os nar iai, pin i gų aukoja sav ivaldyb ės dar buotojai, hip otet iškai ties iog in į vie šųjų ir privačių interesų konfl iktą joje įžvelgt i sunkoka. Sav ivaldybių tar y bų nariai (valstybės politikai) nėra ad min istrac ijos darbuotojų (valst ybės tarnautojų) darbdaviai ir jų atž vilg iu sprendimų, kuriuos būtų galima sieti su pastarųjų privačiais interesais, tie sioginiu asmeninio pobūdžio turtiniu ar neturt in iu interesu, paprastai ne priiminėja. Tačiau jeigu vis dėlto taip atsitiktų, tarybos nariams derėtų nu sišal int i nuo atit inkamų sprend imų, tiesiogiai susijusių būtent su asmeni niais konkretaus paramos teikėjo in teresais, svarstymo ir priėmimo. Do kumentų (pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimų projektų) rengimas yra administracijos darbuotojų tarny binė veikla (funkcija, pareigų dalis). To dėl ją a priori tapatinti su privačiais tar nautojo interesais būtų netikslu.
Partijų surinkti pinigai Seimo rinkimams Darbo partija – 10 tūkst. litų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų są
Politinė partija „Drąsos kelias“ – 15
junga – 50 tūkst. litų
tūkst. litų.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ –
Liberalų ir centro sąjunga – 500
358 tūkst. litų.
tūkst. litų
Socialistinis liaudies frontas – 2
Lietuvos Respublikos liberalų są
tūkst. litų.
jūdis – 152 tūkst. litų.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš
Lietuvos socialdemokratų partija
čionys demokratai – 500 tūkst.
– 230 tūkst. litų.
litų.
Lietuvos socialdemokratų sąjun
*Šaltinis: Vyriausiosios rinkimų
ga – 50 litų.
komisijos interneto svetainė
Paplūdimyje neveikia garsiakalbiai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio paplūdimiuose sau gumą užtikrinantys gelbėtojai vis dar jaučia prieš beveik dvi savaites praūžusios audros pasekmes. Plia žuose veikia ne visi garsiakalbiai.
Dalis įrenginių yra sugedę Pirmo sios ir Antrosios Melnragės paplū dimiuose, Giruliuose. Pirmojoje Melnragėje ir Giru liuose garsiakalbiai neveikia, nes škvalo metu buvo nutraukti lai dai. Antrojoje Melnragėje suge do stiprintuvas. Jį baigiama sure montuoti. „Gedimas nėra sudėtingas. Rei kia tik laidus sujungti, tačiau patys negalime. Neleidžia darbo sauga. Apie gedimą pranešėme savivaldy bei. Ji spręs, ar remontuoti įrengi nius. Apie tai bus kalbama rytoj“, – vakar pasakojo Klaipėdos skęs tančiųjų gelbėjimo tarnybos vy riausiasis specialistas Aleksand ras Siakki.
Sugedo: paplūdimiuose įrengti garsiakalbiai neatlaikė audros.
Pasak jo, didelių problemų šiuo metu dėl sugedusių garsiakalbių ne kyla. Sezonas artėja į pabaigą, orai nelepina, žmonių paplūdimyje ne daug, tad mažiau kyla ir rūpesčių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Per garsiakalbius poilsiautojams pranešama svarbi informacija. Naudojantis jais ieškomi paplū dimiuose pasiklydę vaikai ir suau gusieji.
5
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
miestas
Siekia požeminio kabelio
Trikdžiai: neringiškiams oru tiekiama elektros energija neretai nutrūksta.
Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus vėl judina seną bėdą – vadovas siekia, kad aukštos įtampos elektros kabe lis iš Klaipėdos į Kuršių neriją būtų nuties tas po mariomis. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Šiuo metu elektros energija visai Ne ringai tiekiama per Kuršių neriją ei nančia aukštos įtampos oro linija, ku ri ištisai eina per miškus. Dėl stiprių vėjų, stichinių nelaimių kurorto gy venvietės dažnai lieka be elektros. „Manome, kad šitą problemą būtų galima išspręsti šią liniją pa keičiant į kabelinę. Dėl to ketiname kreiptis į Vyriausybę“, – informa vo meras A.Vinkus, prašęs ir Lie tuvos savivaldybių asociacijos pa laikymo sprendžiant visai Neringai aktualią problemą. Teigiama, kad tokių atvejų, kai sutrinka elektros energijos tieki mas Kuršių nerijoje, pastaruoju metu padaugėjo. Aukštos įtampos elektros per davimo oro linijų nutraukimai, gedimai elektros pastotėse trik do įmonių veiklą ir atneša nuosto
lių įstaigoms, ūkio subjektams bei gyventojams, ypač vasaros sezo no metu. „Daugiau kaip 4 valandas nu trūkus elektros energijos tiekimui, bendrovės „Neringos vanduo“ vandenvietėse neruošiamas ir ne tiekiamas vanduo gyventojams,
Aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijų nutrauki mai, gedimai elekt ros pastotėse trikdo įmonių veiklą ir at neša nuostolių.
neveikia priešgaisriniai hidrantai, nevalomos nuotekos“, – proble mą dėstė A.Vinkus.
Vidmanto Matučio nuotr.
Sutrikus elektros energijos tieki mui, nutrūksta vienintelės Nerin goje kuro degalinės veikla. Vasaros sezono metu Neringoje per pa rą apsilanko daugiau nei 10 tūkst. poilsiautojų ir vienadienių lanky tojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. Nutrūkus elektros ener gijos tiekimui, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslau gas teikiančiose įstaigose sutrin ka jų darbas ir tai neigiamai atsi liepia ne tik Neringos, bet ir visos Lietuvos įvaizdžiui, mano kuror to meras. „Neringos savivaldybė bendro jo plano projekte planavo esamos orinės 110 kV elektros linijos ka beliavimą ir elektros jungtį į Ka liningrado sritį, tačiau „Lesto“ ir „Litgrid“ tokių bendrojo plano sprendinių nederino“, – neslėpė Neringos vadovas A.Vinkus. Todėl planuojamos jungties su Kaliningrado sritimi teko atsisa kyti, o aukštos įtampos linijos ka beliavimas bendrajame plane pa liktas kaip galimybė. Neringos savivaldybės nuomone, būtina kuo skubiau po žeme įreng ti aukštos įtampos liniją, tai padė tų išvengti dažnų elektros energi jos tiekimo sutrikimų ir sumažintų vizualinę Kuršių nerijos krašto vaizdžio taršą.
Keleiviams – trumpesnė kelionė Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Po kelių savaičių – nuo rugsėjo 1-osios viešasis transportas Til tų gatve riedės ir savaitgaliais bei šventinėmis dienomis. Dėl tokių pakeitimų daliai keleivių kelionė sutrumpės trimis minutėmis.
Sprendimą miesto autobusams ir maršrutiniams taksi Tiltų gatve leisti važiuoti ir savaitgaliais mies to taryba priėmė dar gegužę. Tačiau nuspręsta, kad pokyčiai turi įsigalioti nuo rugsėjo, po visų miesto švenčių. Leisti viešajam transportui va žiuoti Tiltų gatve ir savaitgaliais prašė viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“. Tvirtina ma, kad įstaiga dėl to, jog savait galiais reikia apvažiuoti senamies tį, patiria 0,5 mln. litų nuostolių
Pokyčiai: nuo rugsėjo viešasis transportas Tiltų gatve važiuos ir sa
vaitgaliais.
per metus. Dėl tokių apribojimų didžiajai daliai keleivių kelionė pailgėja 10–15 proc., arba trimis minutėmis.
Vytauto Petriko nuotr.
Autobusai papildomai prava žiuoja 12 tūkst. 857 kilometrų per mėnesį, arba 154 tūkst. 281 kilo metrą per metus.
TAVO MIESTO NAUJIENOS
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
51
Lt
Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
www.KL.lt
6
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
nuomonės
Sveika, miela „Klaipėda“!
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Stoteles sutvarkė akimirksniu
Apskaičiuota atsakomybė
Pirmadienį važiuodamas autobusu į darbą pastebėjau, kad išdaužyti sto telių stiklai. Noriu pasidžiaugti, kad jie buvo labai greitai sutvarkyti. Jau vakar stotelės atrodė kaip naujos. Vytautas
Golfas – ne tik senukams
Aną savaitę ,,Karštam telefonui“ skaitytojas Juozas skundėsi, jog gol fas – žaidimas turtingiems senu kams. Į šį pranešimą atsiliepė golfo aikštyno darbuotoja Agnė. Ji teigia, jog šis žaidimas ne tik senjorams, ir kviečia poną Juozą apsilankyti gol fo aikštyne bei pažada suteikti ne mokamą golfo pamokėlę.
Lukas Miknevičius
S
ocialiai atsakingas verslas. Šis žod žių jung inys tapo burta žod žiu, kur iuo prisidengę kai kurie verslininkai itin mėgsta dėtis geresni, nei yra iš tikr ųjų. Kartais toks noras pasirodyt i įgauna ir grotes kiškų formų. Naujausias pavyzdys – Lie tuvos aludarių gildijos pranešimas, kad dieną nebus reklamuojamas nealkoho linis alus ir sidras. „Liet uvoje alaus ir sidro reklama die ną draudžiama. Tačiau įstatymas turė jo spragą – nealkoholinio alaus ir sidro reklama nėra draudžiama. Tad aludarių gildijos nariai savanoriškai nusprendė šia įstatymo spraga nesinaudoti ir neal koholinio alaus bei sidro reklamą trans liuoti tik vėlyvais vakarais – nuo 22 val. Tik ime, kad savireguliacija yra efekty
Susikūrus dešimtis bū dų reklamuotis nepa žeidžiant įstatymų, vi sai neskausminga vie no jų atsisakyti. vesn is būdas, skat inant atsak ingos vi suomenės kūr imą“, – tok į ger umo ges tą paaiškino Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. Savireguliacija – geresnis būdas kurti so cialiai atsakingą visuomenę? Bet ką ban doma apgaut i? Jeig u jau kalbama apie sav ireg ul iaciją, gal vertėt ų šį principą taikyti iki galo? Juk pakanka praeiti bet kurio didesnio miesto gatve, kad alkoho lio reklama užtvindytų smegenis. Galų gale, mielieji aludariai, jei jau esate tokie atsakingi, kodėl tiekdami savo produkci ją barams būtinai pasirūpinate, kad jūsų logotipai ant lauko kavinių skėčių būtų didesni už tų užeig ų iškabas? Susik ūr us dešimt is būdų reklamuot is nepažeidžiant įstatymų, visai neskaus minga vieno jų atsisak yt i. Ypač ne pa ties efekt yv iausio, nes telev iz ijos rek lamos kaip aludar ių rinkodaros prie monė jau sen iai nukel iav usios į antrą vietą ir savo pozicijas užleidusios įvai rioms akcijoms, konkursams bei inter neto žaidimams. Be to, dauguma moksleivių ir studentų rugsėjo 1-ąją švęs rugsėjo 3 d., kai nega lios draudimas prek iaut i alkohol iu. Už kok ią sumą tąd ien bus išgerta alaus ir sidro? Tikriausiai už panašią, kokią Lie tuvos aludar ių gild ijos nar iai skirdavo televizijos reklamai dieną.
P.
Nedrausmingi vairuotojai Dėsnis: uostamiestis klaipėdiečiams – vis tiek mieliausias miestas.
M
ielas man ir miestas Klaipėda, tačiau šįsyk noriu atpasakoti savo svečių atsiliepimus apie mūsų uostamiestį. Teko supažindinti svečius su Lietuva. Jiems labai patiko mū sų mažytis kraštas. Lankėmės Alytuje, Druskininkuose ir kitur. Susidarė įspūdis, jog net Rieta vas lenkia mūsų miestą švara ir tvarka. Svečiai buvo nustebinti, kad tokia netvarkinga yra Klaipė dos centrinė dalis. Štai per Pilies
Prieš svečius pasijutau taip, lyg gyvenčiau bananų respublikoje. Tiesa, to paties negalima pasa kyti apie naujus miesto kvartalus, ten viskas žymiai tvarkingiau. Vis dėlto norėtųsi sužinoti, ko dėl kiti miestai susitvarko ir lėšų tai tvarkai užtenka, o mes vis dar nesugebame palaikyti tvarkos? Gal geriau būtų miestą apželdinti pi gesnėmis gėlėmis, tačiau gyventi gerokai švariau. Irena Butkuvienė Nuolatinė „Klaipėdos“ skaitytoja
Klerkai – ne viršininkai, o tarnai M.Skiriutė. „Iškaba prišaukė baudą“, „Klaipėda“, 2012 08 16. pagaliau ji išmontuota? Ir dar. Kas leido išregistruoti įmonę, prieš tai nepasirūpinus, kad bus pašalinti visi jos reklaminiai stendai?
Viskas teisingai, sutinku: tvarka turi būti, bet ir žmoniškumas irgi neturėtų likti paskutinėje vietoje. Argi sunku pateikti žmogui per spėjimą elektroniniu paštu, laišku, skambučiu. Taigi įstatymai Lietu voje keičiasi taip pat, kaip žmonės keičia kojines. Juk tikrai nevartai tų įstatymų kasdien ir nežiūri, kas pa sikeitė ir kaip pasikeitė. Pakartosiu – reikia paprasto žmoniškumo.
Dirbtinai išpūsta biurokratinė sis tema pas mus jau ne tik valdyti valstybę pradeda, bet ir ima kenk ti pačiai Tautai.
Storas
Jurgis
***
Visiškai sutinku, reikia įteisinti, kad baudos be perspėjimo yra nie kinės. Taip yra visame pasauly je. Net ir Biblijoje pasakyta: pirma buvo žodis. Tata to Storas
***
Įdomu, ar dings uždarosios akci nės bendrovės, bankrutavusios ir išregistruotos dar 2008 metais, reklama? Ji iki šiol yra likusi prie Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazi jos Galinio Pylimo gatvėje. Ar bus
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
džiazo festivalį Gintaro, Medžio tojų ir kitos gatvės buvo apaugu sios piktžolėmis vos ne iki gyven tojų pečių. O štai Jūros šventės dienomis kai kurios gatvės skendėjo šiukšlė se. Šaligatviai, jei kai kur suplūktą žemę galima pavadinti šaligatviais, visiškai nevalomi. Teko stebėti „puikų“ vaizdelį. Kaip supratome, moteris, atsiųs ta Darbo biržos, šluota išsklaidė šiukšles į visas puses, paliko švarų „viduriuką“, ir darbas baigtas.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėda
***
***
SC
Neturi prie ko prikibti, tai kibtų prie bet ko ir už bet ką. Begėdžiai, ir tiek. Grybai
***
Aš irgi baudą gavau be jokio įspėji mo. Buvo lygiai tokia pati situacija, galima sakyt, kad miestas spjauna verslui į veidą. Liuksa
***
Bėda čia yra ne ta, kad abejo tinai nubaudė verslininką. Bė
***
Tai apskritai ne reklama, o firmos pavadinimas ir informacinė len telė. Rekas
***
Reikia skubiai skirti baudą savival dybei, nes ant jos pastato sienos ir gi kabo tokia pat „reklaminė“ len telė! Emigrant Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Jonas
Sužvėrėjusi visuomenė
Šįryt perskaičiau straipsnelį apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Nesup rantu, kaip taip galima elgtis? Ir tokių atvejų vis daugėja. Jei žmonės šaudo į gyvūnus, vieną dieną pradės šaudyti vieni į kitus. Sužvėrėjusi visuomenė. Tikiuosi, skriaudėjai bus nubausti. R.
Kaip reikės nuvykti į stadioną?
Kilo klausimas dėl naujos miesto autobusų pertvarkos. Įdomu, ar po pertvarkos bus įmanoma be persė dimų nuvažiuoti iš Šilutės plento į Sportininkų gatvę, prie stadiono? Asta
Negrąžina pinigų
Laikraštyje perskaičiau, kad ke tinama kreditoriams grąžinti per milijardą litų. Maniau, gal ir man grąžins. Tačiau banke paaiškino, kad jokie pinigai nebus grąžinami. Kai pinigus ima, tai medaus statinę žada. O kai grąžinti reikia – apšau kia. Nesuprantu, kas per valstybė. Nieko neduoda ir dar viską atima. Pilietė
Netvarka parduotuvėse
Turiu nusiskundimų dėl aptarnavi mo parduotuvėse. Pusę dešimtos ryto vienoje parduotuvėje buvo tikrai ne mažai žmonių, o dirbo tik viena kasa iš keturių ir savitarnos kasos. Mes bu vome tiesiog pasipiktinę. Kodėl žmo nės turi laukti vienoje eilėje, nors par duotuvėje jų yra keturios? Kreipiausi į administraciją, bet jie nesugebėjo paaiškinti, kodėl dirba tik viena kasa. Administracija pasiūlė pasinaudoti savitarnos kasomis, kurios ir taip bu vo perpildytos. Reikia apie tai garsiai prabilti, nes kitaip tvarkos nebus. Leonardas Parengė Roberta Vičiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
da čia, kad mūsų biurokratams stinga žmoniškumo, atjautos, ki to žmogaus supratimo. O juk tie patys žmonės moka mokesčius, kad tie biurokratai gautų algas ir sočiai gyventų. Juk visada vis ką galima išspręsti kompromi so paieškų keliu. Dabar situacija tokia, kad kaip kirviu nukirto, ir viskas. Tarnautojai turi suvokti, kad jie yra ne viršininkai, o tar nai. Paprastų žmonių tarnai. Ta da nebus ir tokių abejotinų situa cijų, kuriose paprastas žmogus paverčiamas nuoga auka.
Klaipėdos gatvėse – chuliganiški vairuotojai. Ne tik persirikiuoti ne leidžia, bet dar ir patys niekur ne skuba. Arba atvirkščiai – lekia kaip be galvos. Sukelia avarines situaci jas vos ne kiekvienoje sankryžoje.
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
PENKTADIENIS, RUGPJŪČIO 17, 2012
lietuva
Universitetas transformatorinėje Pavadinime vartoti žodį „universitetas“, regis, gali bet kas, jei tik pasistengia. Kai kurių Lietuvoje veikiančių „universitetų“ pavadinimai kelia juoką.
Apdovanojimai: ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis
kryžius skirtas penkiakovininkei L.Asadauskaitei, kuri olimpinį aukso medalį dedikavo savo dukrelei. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Ordinai įsegti dar trims olimpiečiams Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė apdovanojimus dar trims Londono olimpinėse žaidynėse pasižymėjusiems Lietuvos sportininkams. Studijos: „Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“ veikia štai šioje transformatorinėje Šeškinėje.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Universitetų pasaulis
Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos. „Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas“, „Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas“, „Nuotolinių studijų universitetas“, „Gyvenimo universitetas“, Vilniaus miesto visuomeninė organizacija „Maharišio vadybos universitetas“ – tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų. Kai kurios jų su akademiniu pasauliu neturi nieko bendra, tačiau, atrodo, sėkmingai veikia. Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikia dar bent dešimtys vadinamųjų Trečiojo amžiaus universitetų. Žinoma, šių įstaigų aukštosiomis Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nelaiko. Tačiau jų pavadinimų nekontroliuoja niekas. „Puošia“ necenzūrinis žodis
Iškalbinga detalė: kai kurios šių „aukštųjų mokyklų“ registruotos butuose. Ir net transformatorinėse. Bent jau tokį pastatą atrado dienraščio žurnalistai, nuvykę nurodytu „Pasaulinio dvasinio universiteto Brahma Kumaris“ būstinės adresu. Šeškinėje dunkso „universiteto pastatas“. Bet jame nėra nei auditorijų, nei suolų ar lentų, tik elektros energijos tiekimo įranga. Ant išorinių sienų gražiai žaliuoja vijokliai. Jokių lentelių ar iškabų. Tik ant vienos sienos puikuojasi necenzūrinis žodis.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
„Maharišio vadybos universiteto“ adresas Vilniuje – paprastas butas netoli miesto centro. Jo duris atidaręs senukas iš pradžių labai nustebo, tvirtino nieko nežinąs apie jokius universitetus. Vėliau truputį pasvarstęs, kad „galbūt ką nors sūnus bus čia įregistravęs“, užvėrė duris.
Iškalbinga detalė: kai kurios šių „aukštųjų mokyklų“ registruotos butuose. Ir net transformatorinėse.
Virsta UAB’ais
Kai kurie atvejai – sudėtingesni. Maždaug prieš pusmetį šalyje išdygo dar viena nevalstybinė aukštoji mokykla – UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas. 2003–2011 m. ši privati bendrovė vadinosi Vilniaus verslo ir teisės akademija, tačiau ūmai virto universitetu. Anksčiau ši įstaiga siūlė tik antrosios pakopos – magistro – studijas, tačiau nuo šių metų pradžios pasiūlė ir bakalauro. ŠMM šios mokyklos studijų programas įvertino kaip universitetines, tad bendrovė galėjo pakeisti pavadinimą ir virto universitetu. Beje, Kazimiero Simonavičiaus universitetas – ne vienintelė aukštojo mokslo įstaiga, siekianti pelno. Uždarąja akcine bendrove traktuojamas ir, pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Paprastai universitetai yra ne pelno siekiančios organizacijos – viešosios įstaigos. Nėra priežiūros
Kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip ir kam suteikiamas universiteto var-
das, – ŠMM rūpestis, tačiau ministerija į tai, regis, žiūri pro pirštus. Tokią nuomonę išsakė Studijų vertinimo komisijos prie Studijų kokybės vertinimo centro narys prof. Vytautas Daujotis. „Tai yra valdžios reikalas. Ir tokių privačių aukštųjų, siekiančių vien pelno, dabar veisiasi vis daugiau. Aukštajame moksle Lietuvoje diegiami rinkos dėsniai, į aukštąjį mokslą, taip pat į „universiteto“ vardo vartojimą žiūrima primityviai“, – komentavo V.Daujotis. Jo teigimu, studentai turinio neatitinkančių pavadinimų yra klaidinami ir ŠMM tai turėtų kontroliuoti griežčiau. „Priežiūra – ŠMM reikalas. Tačiau laikomasi nuomonės, kad studentas – lyg klientas: nuspręs, kur jam geriau, o jei aukštoji dėmesio nesulauks, bankrutuos. Tačiau toks primityvus rinkos dėsnių diegimas aukštajame moksle niekur neveda“, – pridūrė V.Daujotis. Lietuvoje veikia 27 valstybinės aukštosios mokyklos. 14 iš jų laikomi universitetais. Kas yra universitetas?
Kas Lietuvoje yra universitetas, oficialiai apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas. Jo 8 straipsnis skelbia: „Universitete vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra ir (arba) plėtojamas aukšto lygio profesionalusis menas. Šią veiklą vykdančios aukštosios mokyklos pavadinime turi būti žodis „universitetas“ arba „akademija“, arba „seminarija“. Tarp universiteto tikslų – ne tik studijų vykdymas. Universitetas turi „ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę“.
Aukso medalį penkiakovės rungtyje iškovojusią Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę šalies vadovė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, bronzos medalį laimėjusiam boksininkui Evaldui Petrauskui įsegė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių. Londono žaidynėse baidarių ir kanojų irklavimo rungtyje sidabro medalį iškovojusiam Jevgenijui Šuklinui įteikta Prezidento taurė. 2010 m. D.Grybauskaitė už nuopelnus sportui šį sportininką jau yra apdovanojusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Valstybiniai apdovanojimai taip pat skirti Lietuvos sportininkus
treniravusiems ir Londono olimpinėms varžyboms juos rengusiems treneriams. Apdovanodama olimpiečius Prezidentė juos vadino tikrais patriotais. „Esate tikri Lietuvos patriotai. Esate tie, kuriems Tėvynės garbė – tai ir asmeninė laimė. Londone skambant Lietuvos himnui ir kylant trispalvei, drauge su jumis džiaugėsi visa Lietuva. Tai buvo pasididžiavimo savo šalimi akimirkos, dėl kurių verta gyventi ir aukotis. Jūs tapote brangūs ir artimi mums visiems. Visiems, kurie myli savo Tėvynę ir tiki ja, kad ir kur gyventų“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo šalies vadovė. Praėjusią savaitę šalies vadovė valstybinius apdovanojimus įteikė olimpinį auksą plaukimo varžybose laimėjusiai Rūtai Meilutytei ir imtynių rungtyje brozą iškovojusiam Aleksandrui Kazakevičiui. „Klaipėdos“, BNS inf.
Tiria „meškiukų akciją“ Generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl švedų aktyvistų vadinamosios meškiukų akcijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tyrimas pradėtas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo“, – teigiama prokuratūros pranešime. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje bus atliekamas tyrimas dėl liepos 4 d. skrydžio, kai švedų viešųjų ryšių bendrovės atstovai įskrido iš Lietuvos į Baltarusiją ir ten išmetė šimtus pliušinių meškiukų su mažais parašiutais bei raginimais užtikrinti žmogaus teises. Pasiteiravus, kodėl tyrimas pradėtas praėjus daugiau nei mėnesiui po incidento, Generalinė prokuratūra atsakė, kad šis žingsnis žengtas iš atsakingų institucijų gavus reikalingus duomenis. Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė šį incidentą, bet vėliau autoritariškai valdantis preziden-
tas Aliaksandras Lukašenka atleido karinių oro pajėgų vadą ir pagrasino Lietuvai. Be to, Baltarusija išvarė Švedijos ambasadorių. Baltarusija taip pat oficialiai kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą su teisinės pagalbos prašymu padėti ištirti incidentą. Prokuratūra atsisakė komentuoti, kaip bus reaguojama į baltarusių prašymą: „Šio klausimo Generalinė prokuratūra nekomentuoja, nes teisinės pagalbos prašymai skirti valstybių atitinkamų tarnybų tarpusavio susižinojimui ir pagalbai.“ Po atostogų grįžęs premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė, kad prašys pateikti informaciją apie nesankcionuotą švedų pilotų skrydį.Paklaustas, ar reikėtų Baltarusijai padėti tirti šį incidentą, Vyriausybės vadovas atsakė: „Manau, kad turime visas galimybes elgtis pagal nustatytas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo taisykles. Manau, taip ir elgsimės.“ „Klaipėdos“, BNS inf.
8
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
užribis Apvogė statomą namą
Paėmė alaus statines
Peršovė katei akį
Trečiadienio rytą Mozūriškėse gyvenantis vyras rado apvogtą savo Slengiuose statomą na mą. Vagys įsibrovė per langą ir pagrobė šildymo katilą bei bui tinės technikos įrenginių. Šei mininkas suskaičiavo, kad pa grobti daiktai kainavo pusaš tunto tūkstančio litų. Namas buvo nesaugomas.
Per Žolinę Palangoje, paplūdi myje prie centrinės gelbėjimo stoties, vyko šventė. Čia pala pinę turėjusios kauniečių maiti nimo įmonės darbuotojas apie 14 val. pasigedo penkių metali nių statinių su alumi. Prarasta tara ir alus kainavo 3,5 tūkst. li tų. Kaip dingo alus, 26 m. dar buotojas nepastebėjo.
Gargždiškė pranešė policijai, kad į jos katę kažkas šaudė. Tai paaiškėjo, kai šeimininkė nunešė augintinę apžiūrėti veterinarui, o šis iš katės akies išėmė orinio šautuvo šovinuką. Pradėtas iki teisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Rajone jau tirti žiauraus elgesio su šunimis, katėmis ir net vištomis atvejai.
Vokietį klampina rūkalai Nidoje Lietuvos pasieniečiai nu tvėrė iš Rusijos kontrabanda rūka lus gabenusį Vokietijos pilietį. Jam gresia tūkstantinė bauda.
Šios savaitės pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės opera tyvininkai bei Specialiosios paskir ties užkardos pasieniečiai maždaug už kilometro nuo Nidos pasienio kontrolės punkto patikrai sustabdė automobilį „Seat Altea“ vokiškais valstybiniais registracijos nume riais. Ši patikra buvo pakartotinė. Mašiną vairavęs 46 metų Vokie tijos pilietis pareigūnams pateikė tvarkingus asmens bei transporto priemonės registracijos dokumen tus. Užsienietis prieš kelias minu tes į Lietuvą iš Karaliaučiaus srities buvo legaliai įvažiavęs per Nidos kontrolės punktą. Automobilio salone pareigūnai nieko įtartino neaptiko, tačiau tu rėta žinių, kad vokietis gali mėgin ti gabenti nelegalų krovinį. Pasie niečiai nusprendė mašiną grąžinti į Nidos pasienio kontrolės punk tą ir ten nuodugniai ją apžiūrėti. Netrukus paaiškėjo, kad transporto
priemonėje yra sumaniai įrengta rū kalams gabenti pritaikyta slėptuvė – privirintas dvigubas dugnas. Pa sieniečiams, ieškojusiems slėptuvės angų, teko išmontuoti ir išimti ke leivių sėdynes. Paaiškėjo, kad dvi gubos dugno ertmės kruopščiai už maskuotos mašinos salono danga ir užteptos smala. Kaip pranešė VSAT, slėptuvė je pasieniečiai aptiko 2 530 pakelių cigarečių „Lifa Strawberry“, „Lifa Original“ ir „Saint George“. Visos rūkalų pakuotės buvo pažymėtos rusiško pavyzdžio akcizo mokes čio ženklais. Vokiečio automobilis laikinai saugomas Nidos pasienio kontro lės punkte, o juo gabentos cigaretės – Pakrančių apsaugos rinktinėje. Po apklausos užsienietis išleis tas. Jam dėl kontrabandos pradėta administracinė teisena bei įteiktas šaukimas atvykti į bylą nagrinė siantį Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Už padarytą pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 10 iki 20 tūkst. litų bei gabentų prekių ir automo bilio konfiskavimas.
Operacijos: neuniformuoti pareigūnai, tiriantys prekybą narkotikais, ypatingą dėmesį skiria masiniams ren
giniams pajūryje.
Akiratyje – kvaišalų platintojai Nors organizuotą nusikalstamumą tram dantys pareigūnai iš anksto nesiskelbia, kad skirs ypatingą dėmesį pajūryje vasa rą vykstantiems renginiams, kiekviename festivalyje jie pluša išsijuosę.
„Klaipėdos“ inf.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Ypač aktyviai pareigūnai dirbo lie pos ir rugpjūčio mėnesiais. Per ak tyviausią poilsio sezono metu lai ką, kuris truko pusantro mėnesio, pareigūnai apklausė 17 asmenų, su sijusių su narkotikų platinimu bei disponavimu. Pradėta 11 ikiteismi nių tyrimų dėl neteisėtos narkoti nių bei psichotropinių medžiagų
Informacija: pasieniečiai turėjo žinių, kad vokietis gali gabenti rūkalų
kontrabandą, ir grąžino jo automobilį į postą papildomai patikrai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Padegėjai supleškino du automobilius d.janauskaite@kl.lt
Vakar paryčiais Melnragėje ugnis suniokojo du „Mercedes“ markės automobilius, kuriais naudojosi vienos gabenimų bendrovės va dovas. Įtariamas padegimas.
Ugniagesiai į Molo gatvę skubėjo apie pusę ketvirtos ryto. Čia atvira liepsna degė „Mercedes Benz 500“, pagamintas 2007 metais, ir atokiai nuo jo stovėjęs prieš porą metų pa gamintas „Mercedes Benz S350“. Gaisro metu apdegė automobilių
priekinės ir galinės dalys. Išdužo stiklai, aprūko automobilių salonai, iššaudė oro pagalvės, apdegė padan gos. Gaisro metu buvo kilusi grėsmė ir namui, prie kurio stovėjo mašinos. Vienas langas įskilo, du aprūko. Įtariama, kad gaisrą sukėlė pade gėjai. Automobiliai priklauso kro vinių pervežimo paslaugas teikian čiai bendrovei „Livitana“. Mašinos stovėjo prie šios bendrovės vadovo namo. Gaisrą naktį pastebėjo šei mininko žmona. Uostamiesčio 1-ojo policijos ko misariato pareigūnai pradėjo iki teisminį tyrimą.
apyvartos. Paaiškėjo, kad poilsiau dami pajūryje jauni žmonės iš visų Lietuvos kraštų siekia įsigyti kana pių ir ne tik šių narkotikų. Pareigūnai bendravo su Vilniaus, Palangos, Skuodo, Klaipėdos, Pa nevėžio, Zarasų, Lazdijų, Kauno rajonų gyventojais, kurorte suma niusiais įsigyti ar net parduoti nar kotines medžiagas. Apie tai, kad Šventojoje organi zuoto festivalio „Satta Outside“
metu bus prekiaujama „žole“, po licininkai žinojo iš anksto. Todėl pareigūnų veiksmai buvo tikslingi, sulaikytieji jauni žmonės ne tik pa tys buvo pavartoję kvaišalų, bet ke li iš jų kanapes pardavinėjo. Iš 9 sulaikytųjų 7 asmenys pa traukti baudžiamojon atsakomy bėn už narkotikų laikymą, dar du – už kvaišalų pardavimą. Šokių muzikos renginyje „Labas Festas 2012“ taip pat nutverti trys Kauno rajono gyventojai, susiję su prekyba kanapėmis. Pastebėta, kad kurortuose po puliariausi narkotikai yra kanapės, tačiau čia įmanoma įsigyti visų ti pų kvaišalų. Numatomas dar ne vienas masi nis renginys, todėl pareigūnai tu rės darbo demaskuodami narkoti kų prekeivius ir vartotojus.
Po muštynių – noras rasti kaltus Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Daiva Janauskaitė
Vytauto Petriko nuotr.
Nakties muštynės broliams atne šė ne tik skausmingų sužalojimų, bet ir gresia nemenkais nemalo numais.
Iš viešnagės pas draugą apie ant rą valandą nakties ėję keturi vai kinai tikino užsukę į visą parą dir bančią parduotuvę J.Janonio gatvės kampe bei užsisakę karštą sumušti nį priešingoje gatvės pusėje, tačiau nemalonumai prasidėję tada, kai į juos buvo sviestas stiklinis butelis. Toliau vystėsi įprasta situacija, vie ni klausė, ko anie nori, kiti pakvietė išsiaiškinti santykius kumščiais. „Mes buvome užpulti. Pen ki ar šeši vaikinai švaistėsi sudau žytų butelių šukėmis. Viskas vy ko labai greitai, o baigėsi tada, kai mane įstūmė į parduotuvės vitri ninį langą. Tiesa, kai stiklas sudu
žo, jie į mus mėtė šukes, lyg tai bū tų skraidančios lėkštės. Atvažiavo apsaugininkai ir policija, – pasa kojo vienas nakties įvykių dalyvių. – Aš pats norėjau, kad policija vis ką išsiaiškintų, todėl viską papasa kojau ir neprašomas buvau nuvykęs į policiją.“ Vaikinas tikino, kad jis su broliu muštynių metu nemenkai nuken tėjo. 26-erių Karolis praėjus pen kioms dienoms po muštynių at rodė baisiai: medikai jam trijose vietose susiuvo veidą, gilios žaiz dos liko ant delno ir peties. Ne ką geriau atrodė ir jo jaunesnis bro lis – nuo sumušimų sutinęs veidas buvo sunkiai atpažįstamas. Tiki masi, kad apklausus visus mušty nių dalyvius taps aišku, kas kaltas, o kas nukentėjęs. Tikrąją tiesą pa dės išsiaiškinti įvykio liudininkai. Ikiteisminį tyrimą atlieka 1-ojo policijos komisariato pareigūnai. Kol kas įtarimai niekam nepareikšti.
Pasekmės: muštynių metu į li
goninę pateko du žmonės, keli nuvežti į policiją.
9
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
OMX Vilnius
+0,43 %
OMX Riga
–0,51 %
+1,84 %
IAE turi naują statytoją
80
Telšių statybos bendrovę „Vėtrūna“ užda romoje Ignalinos atominėje elektrinėje ne trukus pakeis Visagino statybų bendro vė „Vilstata“ – ji dirbs laikinosios panaudo to branduolinio kuro saugyklos statybos projekte. Tikėtina, kad vėliau „Vilstata“ už baigs ir kietųjų branduolinių atliekų perdir bimo bei saugojimo komplekso statybą. Iki šiol atlikta atitinkamai apie 80 ir 60 proc. statybos darbų abiejuose projektuose.
proc.
lietuvių duonos valgo kar tą per dieną ir dažniau, kaip atskleidė tyrimas.
ekonomika
OMX Tallinn
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3676 DB svaras sterlingų 1 4,4051 JAV doleris 1 2,8153 Kanados doleris 1 2,8444 Latvijos latas 1 4,9595 Lenkijos zlotas 10 8,4435 Norvegijos krona 10 4,7233 Rusijos rublis 100 8,8101 Šveicarijos frankas 1 2,8749
pokytis
+0,0683 % +0,4996 % +0,7912 % +1,0300 % –0,0363 % –0,2269 % +0,0593 % +0,3348 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,72
2,36
„Apoil“
4,95
4,66
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,49 dol. už 1 brl. 115,61 dol. už 1 brl.
Naujus mokslo metus galės atšvęsti Iš kilnios idėjos ap saugoti nepilname čius nuo alkoho lio vartojimo rugsė jo 1-ąją šiemet išeis šnipštas. Didmies čiuose nauji moks lo metai bus šven čiami rugsėjo 3-iąją, o prekyba alkoho liu šią dieną nebus draudžiama.
R
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Mokslo ir žinių diena šiemet bus šeštadienį. Todėl Švietimo ir moks lo ministerija (ŠMM) savivaldy bėms leido apsispręsti, kada reng ti mokslo metų pradžios šventę – šeštadienį ar pirmadienį, rugsė jo 3 d. Tokį pasiūlymą ŠMM grindė kaip galimybę sutaupyti, nes mo kytojams, dirbantiems šeštadienį, turi būti sumokama kaip už papil domą darbo dieną arba skiriama papildoma laisva diena prie kas mečių atostogų. Vilniaus ir Klaipėdos miestų sa vivaldybės jau apsisprendė, kad Mokslo ir žinių dieną švęs pirma dienį, rugsėjo 3-iąją. O Kaune vieni moksleiviai naujus mokslo metus pradės rugsėjo 1-ąją, kiti – rugsė jo 3-iąją.
Kaip dienraštį informavo Narko tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė, draudi mas prekiauti alkoholiu galios tik rugsėjo 1 d., kaip numatyta Alko holio kontrolės įstatyme. Nors Seimo Sveikatos reika lų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sutinka, kad šiemet susi klosčiusi situacija yra negera, ta čiau ateityje neketinama tobulin ti įstatymo. „Nauja mokslo metų pradžia yra rugsėjo 1-oji, ji ir turi būti švenčiama šią dieną“, – pa brėžė jis. O prekybininkai ir toliau laikosi pozicijos, kad drausti prekiauti al koholiu rugsėjo 1-ąją yra absurdiš ka. „Nepriklausomai nuo to, kurią dieną bus uždrausta prekiauti alko holiu, asmenys, kuriems svarbu tą dieną turėti svaigalų, ras galimybę jų
pasirūpinti iš anksto arba tai pada ryti kavinėse, kur alkoholio preky ba rugsėjo 1 d. neuždrausta“, – tei gė bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ry šių departamento vadovo Valdo Lo petos teigimu, draudimas prekiauti alkoholiu šią dieną įtakos nepilna mečiams neturi, nes parduoti al koholinius gėrimus 18 metų ne turintiems asmenims draudžiama nuolat. „Prekybos centro duomeni mis, rugpjūčio 31 d. prekyba alkoho liu išauga 50 proc., palyginti su kito mis mėnesio dienomis“, – sakė jis. Bendrovės „Vičiūnų restoranų grupė“ direktorius Gediminas Bal nis neslėpė, kad rugsėjo 1-ąją apy varta būna viena didžiausių per me tus. Šiemet, kai naujų mokslo metų pradžia bus švenčiama dvi dienas, tikimasi ir didesnio srauto klientų.
Neaps augos: draudimas pre
kiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją šie met neapsaugos moksleivių nuo svaiginimosi ir apsisvaiginusių. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa
Daugiabučius renovuoti padeda tarpusavio pasitikėjimas Lina Jauniškė Atnaujintų daugiabučių gyvento jai džiaugiasi rezultatais – suma žėjusiomis šildymo sąskaitomis, pagerėjusia gyvenimo kokybe, pa kilusia nekilnojamojo turto verte. Pasak daugiabučių bendrijų pir mininkų, visa tai pasiekti padėjo ilgas ir kantrus darbas. Mat įtikin ti daugumą gyventojų laikytis vie nos nuomonės – ne tokia jau leng va užduotis, tačiau įmanoma. Svarbiausia – bendrauti ir pasitikėti
Daugiabučių namų bendrijos pir mininkai prisimena, kad ryžtis at naujinti daugiabutį nebuvo leng va. Bendravimas su gyventojais truko nuo kelių mėnesių iki ke lerių metų. Pasak Alytuje esančio daugiabučio renovacijos projekto administratoriaus Mariaus Griš manausko, daugiabučiuose gyve na daug ir įvairių žmonių, jų nuo monės, nuogąstavimai, abejonės taip pat labai įvairūs. „Susitikinėjome ir ginčijomės porą metų, kol radome bendrus sprendimus, bendrą nuomonę. Užtat dabar, kai baigėsi visos de rybos ir atnaujinimo procesas, esa me vieningi kaip niekad“, – patir timi dalijasi pirmininkas. Kad bendravimas – vieninte lis kelias į gyventojų protą ir širdį, pritaria ir Vilniuje, Ateities gatvė je, esančio daugiabučio tuometis pirmininkas Donatas Čenys. „Ži noma, įkalbėti žmones atnaujin
ti daugiabutį – nelengva užduotis. Juk jų daug, o bendrijos pirminin kas – tik vienas, tačiau rezultatai viską atperka“, – pirmuosius at naujinimo etapus prisimena vil nietis.
Donatas Čenys:
Reikia kalbėtis su žmonėmis. Reikia jiems kuo daugiau pasakoti.
Pasak D.Čenio, žmonės visų pir ma žiūri įtariai, jiems sunku imti ir pasitikėti vienu žmogumi, kad ir bendrijos pirmininku. „Gyvento jams atrodo, kad kas nors juos ap gaus, kas nors nepavyks ir jie praras savo pinigus. Todėl svarbiausia ben drijos pirmininko užduotis – pelny ti gyventojų pasitikėjimą, o tada jau jie noriai dalyvauja, bendradarbiau ja“, – pasakoja D.Čenys. Faktai iškalbingi
Kitų bendrijų pirmininkai įsitikinę, kad geriausiai daugiabučių namų gyventojus įtikina faktai. Kai gy ventojai akivaizdžiai pamato, kad jų namas išties prastos būklės, jiems lengviau apsispręsti dėl daugiabu čio atnaujinimo. „Atlikome pasta to termovizinį tyrimą ir pamatėme, kad mūsų namo sienos praleidžia
šilumą. Kai šilumines nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matyti, kur dingsta šiluma, parodėme gyven tojams, abejonių neliko“, – pasa koja Milda Serapinienė, Kretingoje esančio atnaujinto daugiabučio na mo bendrijos pirmininkė. Nors, pasak alytiškio, jų bendri jai labiausiai padėjo ilgi pokalbiai su gyventojais ir atviri ginčai, termo vizinio tyrimo duomenys taip pat buvo vienas iš argumentų, įrodan čių, kad namą reikia atnaujinti (mo dernizuoti). Atlikę tyrimą, bendri jos nariai pamatė, kad pirmo aukšto butuose grindų temperatūra tesie kia 12–14 laipsnių. Pasak pirminin ko, šie skaičiai abejingų nepaliko, visi sutiko, kad tokia temperatūra gyvenimui komforto nesuteikia. Padidėjusi būsto vertė
Daugiabučių namų bendrijos, apsi sprendusios atnaujinti savo daugia bučius, išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Visi etapai – tiek bendra vimas ir ginčai su gyventojais, tiek dokumentų rengimas, tiek darbų rangovų atranka – sukelia tam tik rų rūpesčių ir juos padeda išspręsti Būsto ir urbanistinės plėtros agen tūros konsultantai. Bendrijų pirmininkai tvirtina, kad buvo verta imtis šio sunkaus, bet teigiamų rezultatų duodančio dar bo. „Visiems, gyvenantiems senuo se daugiabučiuose namuose, patar čiau juos atnaujinti. Juk už šildymą mokame perpus mažiau, o gyve name daug komfortiškiau – šiltai,
Gražu: atnaujintas daugiabutis Debreceno g. 38, Klaipėdoje.
jaukiai, gražiai. Be to, mums daug lengviau parduoti savo butus, ku rių vertė atnaujinus namą gerokai padidėjo“,– tikina D.Čenys. Būsto vertės padidėjimas ta po svarbiu argumentu ir daugia bučio, esančio Vilniuje, Architek tų gatvėje, gyventojams. Bendrijos pirmininkas Juozas Guščia tuomet tikino bendrijos narius, kad kur kas vertingiau savo pinigus inves tuoti į savo namo atnaujinimą, nei juos laikyti banke. Gyventojus įti kino argumentas, kad daugiabučio atnaujinimas pakels jų butų vertę, ir jie savo vaikams, anūkams galės palikti perspektyvius butus, ku riuos bus lengviau parduoti.
BUPA archyvo nuotr.
Skaičiai Iš viso renovuota daugiabučių
Lietuvoje – 470. Ruošia investicijų planus – 264. Perka techninius projektus – 121. Vykdo rangos konkursus – 109. Atlieka rangos darbus – 58.
Informacija Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
10
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
pasaulis Bandymas žlugo
Susitaikymo vizitas
Trukdo barzda
JAV eksperimentinis karinis bepilotis lėktuvas „X-51A Wa verider“, kuris, kaip tikėtasi, turėjo pasiekti šešis kartus di desnį nei garso greitį, per ban dymą sėkmingai atsiskyrė nuo bombonešio B-52, bet ta po nevaldomas ir nukrito Ra miajame vandenyne, sugedus valdymo sistemoms.
Rusijos stačiatikių patriar chas Kirilas vakar pradėjo is torinį vizitą katalikiškoje Len kijoje, kur turi pasirašyti is torinį raginimą susitaikyti su Katalikų bažnyčia. Patriarcho vizitą gali aptemdyti Mask voje vykstantis roko grupės „Pussy Riot“ trijų merginų teismas.
Jungtinėse Valstijose teko ati dėti buvusio kariuomenės psi chiatro Nidalo Hasano teismo procesą, nes šis atsisako nusi skusti barzdą, kuri trukdo liu dininkams jį atpažinti. 41 me tų majoras N.Hasanas kaltina mas 2009 m. Fort Hudo kari nėje bazėje nužudęs 13 tarny bos draugų.
Ekvadorui suti kus suteikti po litinį prieglobstį „WikiLeaks“ įkūrė jui Julianui Assan ge’ui, Didžioji Brita nija grasina jį suimti šturmuodama šios šalies ambasadą Londone.
Konfliktas: aistros dėl J.Assange’o (nuotr. dešinėje) kunkuliuoja ir gatvėje, ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
„Scanpix“ nuotr.
Didžioji Britanija svaidosi žaibais Abejoja JAV teismais
Du mėnesius lauktą Ekvadoro skel bimą vakar pateikė šalies užsienio reikalų ministras Ricardo Patiño. „Ekvadoro vyriausybė, ištikima savo tradicijai saugoti prašančius prieglobsčio šalies diplomatinė se atstovybėse, nusprendė suteik ti diplomatinį prieglobstį J.As sange’ui“, – sakė ministras per spaudos konferenciją. Pasak R.Patiño, jo šalies vyriausy bė priėmė šį sprendimą, kai Didžio ji Britanija, Švedija ir JAV atsisakė suteikti garantijas, jog J.Assange’as nebus išduotas JAV, kuriose jis ga li būti teisiamas dėl didžiulio skai čiaus slaptų Amerikos vyriausybės dokumentų paviešinimo. „Jeigu J.Assange’as būtų išduotas JAV, jis nesulauktų sąžiningo teis mo ir galėtų būti teisiamas specia liuose tribunoluose arba kariniuo
se teismuose, – pabrėžė R.Patiño. – Neatmestina, kad su juo gali bū ti žiauriai ir žeminamai elgiamasi; kad jam gali būti atimta laisvė iki gyvos galvos arba skirta aukščiau sia bausmė.“
rinkusi prie Ekvadoro ambasados Londone. Čia pat budėjo sustip rintos policijos pajėgos, ore bu vo pastebėtas sraigtasparnis. Ki lus susirėmimams, policija sulaikė kelis demonstrantus.
Kilo susirėmimai
„Šalin rankas nuo Ekvadoro!“
41 metų Australijos pilietis J.As sange’as birželio 19 d. pasislėpė Ekvadoro ambasadoje Londone, kad nebūtų išduotas Švedijai, kur jo laukia policijos apklausa dėl įta rimų lytine prievarta. Jis taip pat baiminasi būti išduo tas JAV, kur jam gresia kaltinimai dėl daugybės slaptų dokumentų, kuriuose yra ir informacijos apie karus Irake bei Afganistane, pa skelbimo svetainėje „WikiLeaks“. Kad kaltinimai J.Assange’ui yra politiškai motyvuoti, neabejoja ir minia jo šalininkų, vakar susi
Protest uotojai skand avo „Ša lin rankas nuo Ekvadoro!“ ir leido trankią roko muziką per garso ko lonėles. Ant užtvarų, kuriuos po licininkai pastatė, kad sulaikytų aktyvistus, kabojo plakatai su už rašais „Laisvę Assange’ui“ ir „Ap saugokite viešintojus!“. Keli aktyvistai nakvojo prie am basados ir taip rodė solidarumą su J.Assange’u, kurio tinklalapis yra paviešinęs šimtus tūkstančių slap tų vyriausybės dokumentų. Londone gyvenanti 24 metų ek vadorietė Liliana Calle sakė palai
kanti J.Assange’ą, nes tikinti žo džio laisve. „Esu šimtu procentų įsitikinusi, kad byla prieš jį yra politiškai mo tyvuota, – sakė mergina. – Vienin telė jo nuodėmė buvo kampanija už žodžio laisvę.“ Londonas grasina šturmu
Tačiau Didžiosios Britanijos val džia nė neketina nusileisti ir teigia vykdysianti savo pareigą išduoti J.Assange’ą Švedijai. Maža to, kaip pranešė laikraštis „The Times“, Londonas pagrasino atšaukti Ekvadoro ambasados dip lomatinį statusą, šturmuoti pasta tą ir suimti J.Assange’ą. Į tokius grasinimus Ekvadoro užsienio reikalų ministras R.Pati ño atsakė griežtai: „Mes nesame Didžiosios Britanijos kolonija. Tie laikai praėjo.“
Pagal tarptautinę teisę ambasa dos laikomos užsienio šalių terito rijos dalimi. Istorikas Farhanas Rasheedas sa kė atėjęs protestuoti prie ambasa dos, nes yra įsitikinęs, kad bet koks Didžiosios Britanijos mėginimas šturmuoti ambasadą sukeltų pa vojų britų diplomatams. „Jeigu eisime prieš kitų žmonių diplomatinę neliečiamybę, tai sukels pavojų mūsų pačių diplomatams vi same pasaulyje. Tai būtų įvartis į sa vus vartus, – pabrėžė jis. – Negalė sime pamokslauti Iranui ir kitoms šalims dėl elgesio su mūsų diploma tais, jeigu taip patys elgsimės.“ Didžioji Britanija taip pat pareiš kė, kad nesuteiks J.Assange’ui ga limybės saugiai išvykti iš šalies. Jis gali būti suimtas vos peržengęs ambasados slenkstį. BNS, BBC, CNN inf.
Prieglobstis diplomatinėse atstovybėse: ankstesni precedentai
Chenas Guangchengas. Aklas sa vamokslis Kinijos teisininkas ir žmo gaus teisių gynėjas šiemet balandį pabėgo iš namų arešto Pekine ir rado prieglobstį JAV ambasadoje. Ten jis iš buvo šešias dienas, o vėliau su žmona ir dviem vaikais gavo JAV vizas ir iš skrido į Niujorką.
Józsefas Mindszenty. Po 1956 m.
Svetlana Alilujeva. Vienintelė so
Manuelis Noriega. Kai JAV pajėgos
Wangas Lijunas. Garsus Kinijos
revoliucijos ir sovietų kariuomenės invazijos šis aktyvus antikomunisti nis Vengrijos katalikų kardinolas gy veno JAV ambasadoje Budapašte 15 metų, iki 1971-ųjų. Galiausiai jis suti ko išvykti į tremtį ir mirė Austrijoje 1975 m.
vietų diktatoriaus Josifo Stalino duk ra gavo leidimą parvežti mylimojo pa laikus iš Indijos, bet Naujajame Dely je atvyko į JAV ambasadą ir sudegino savo pasą. Ji gyveno Jungtinėse Vals tijose pasivadinusi Lana Peters ir mi rė praėjusių metų lapkritį.
1989 m. įsiveržė į Panamą, kad nuvers tų ir suimtų šį diktatorių, jis pasislėpė Vatikano ambasadoje. Po dešimties dienų jis pasidavė, buvo nuvežtas į Jungtines Valstijas ir nuteistas už ko kaino kontrabandą, reketą ir pinigų plovimą.
policijos vadas pasiprašė prieglobs čio JAV konsulate Čengdu mieste po mįslingos britų verslininko Neilo Hey woodo mirties. Bet išėjęs iš konsulato W.Lijunas pakliuvo į Kinijos teisėsau gos rankas ir nuo to laiko apie jį nie ko nežinoma.
11
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
„Plartforma“ orą pripildys kūrybinio virpesio Kitą savaitę – rugpjūčio 23–26 dienomis – Klaipėdoje jau septintąkart vyks tarptau tinis šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atli kėjų menų festivalis „Plartforma“. Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Jo organizatorių menininkų grupės „Žuvies akis“ lyderė menotyrinin kė Goda Giedraitytė šypsodamasi teigė, jog šiųmetis festivalis suba lansuotas vyrams, bet tinka ir mo terims. Žanrų atžvilgiu įvairialypę programą, kurioje bus pristatyta 15 naujojo teatro, šiuolaikinio šo kio, performanso, muzikos ir kino projektų, susiejo ne tik interdiscip lininis mąstymas, bet ir turinys – vyriškojo identiteto paieškos šiuo laikinėje visuomenėje. Festivalis sulauks beveik 80 da lyvių – menininkų iš 12 valstybių – Vengrijos, Lenkijos, Danijos, Di džiosios Britanijos, Slovakijos, Ka nados, Estijos, Čekijos, Japonijos, Airijos, Vokietijos, Belgijos ir Lie tuvos. Pristatys pasaulinę premjerą – Kodėl „Plartforma“ vyks anksčiau nei įprasta? Taip bus ir ateityje? O gal šiemet tai kaž
kaip susiję su pasauline šokio spektaklio premjera? – pasitei ravome G.Giedraitytės. – Datos pakeitimą lėmė kelios priežastys – visų pirma, norėjo si klaipėdiečiams sudaryti unika lią galimybę – pristatyti pasauli nę premjerą, t.y. „Granhoj Dans“ ir DNA tinklo šokio spektaklį „Vyrai ir Mahleris“. O antra – pripildyti orą kūrybinio virpesio, nes kultū riniu atžvilgiu rugpjūtis Klaipėdo je pakankamai ramus mėnuo. Kū rinys pirmą kartą buvo pristatytas birželį Liublijanoje, Slovėnijoje, šį savaitgalį jį rodys Lodzėje, Lenki joje, o jau kitą – Klaipėdoje. Vėliau „Granhoj Dans“ išvyks į gastroles Kanadoje, todėl džiaugiamės ga lėdami pristatyti tarptautinę šlovę pelniusio danų choreografo Palle’o Granhojaus darbą jau dabar. Tiki mės, kad ir žiūrovai teigiamai įver tins šiuos pokyčius. Tada ir spręsi me, ar verta likti rugpjūtyje, ar vis dėlto grįžti su festivaliu į rugsėjį. – Kuo ypatingas spektaklis „Vyrai ir Mahleris“?
– Kaip ir visi P.Granhojaus spek takliai, jis ypatingas savo nenus pėjamumu, minimalistine este tika, subtilumu bei choreografą išgarsinusia obstrukcijos tech nika, kurios esmė – formos kūri mas per nuolatinį šokėjų judesių ribojimą. Šokio spektaklyje „Vyrai ir Mah leris“ pagrindinis dėmesys sutel kiamas į šiurkščią vyriškumo jėgą. Apskritai gvildenama vyro šiuo laikinėje visuomenėje tapatybės situacija. Kaip teigiama spektak lio anotacijoje, liūdna ir poetiška Mahlerio muzika tampa atskai tos tašku vyr(iškum)o išryškini mui, kuomet aštuoni atletiški ir jaunatviški kūnai, supančioti vir vėmis, būriuojasi ant euro-pale čių ir atlieka archetipinius vy rų ritualus. Tuo metu dainininkė atsainiai stebi vyrų žaidimą/ko vą ir savo sielą atiduoda širdį už liejantiems pompastiškiems dai nos garsams. Publikos laukia naujovės
– Kaip šiemet subalansavote festivalio programą šiuolaiki nio meno žanrų atžvilgiu? – Pristatysime naujojo teatro, šiuo laikinio šokio, performanso, muzi kos ir kino projektus. Manau, kad programa subalansuota, nėra do minuojančio žanro. Tačiau gausu niuansų. Pavyzdžiui, teatro erdvėje
Idėjiniai: G.Giedraitytė apgailestavo, kad dėl mažo biudžeto festivalis
negali atsivežti kai kurių trupių, tačiau džiaugėsi, jog dauguma meninin kų sutinka atvykti ir tiesiog vedami kūrybinio intereso. Visa organizaci nė komanda ir savanoriai taip pat dirba už dyką. Vytauto Petriko nuotr.
pamatysite ir fizinio teatro, ir per formansą. Šokiui atstovaus ir šiuo laikinis, ir gatvės šokis, o kinui – ir trumpametražiai filmai, ir videop rograma.
– Kokios dar festivalio nau jovės? – Pagrindinė naujovė – data. Be to, festivalis truks ne tris, o keturias dienas.
12
Šiųmetis „Plart formos“ festiva lis suba lansuo tas vy rams, bet tinka ir mote rims.
Objektas: garsus danų choreografas P.Granhojus savo naujausiame spektaklyje „Vyrai ir Mahleris“ pagrindinį dėmesį sutelkė į šiurkščią vyriškumo jėgą.
Pero Victoro nuotr.
12
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
pramogų gidas Fotografai žvelgia į žmogų
Į uostamiestį iš Vilniaus atkeliavusi paroda „Žmogus Lietuvos fotografijoje“, kuruojama Tomo Pabedinsko, siekia atspindė ti daug diskusijų keliančias fotomeno tendencijas bei jų nau jausias variacijas. Parodoje galima pamatyti Akvilės Anglickai tės, Ramunės Pigagaitės, Vytauto V.Stanionio, Arturo Valiaugos ir Aušros Volungės fotografijas. Kiekvienas iš parodos autorių fotografuojamų žmonių asmenybę parodo vis kitokiu aspektu. Dėmesys žmogui čia atsiskleidžia per jautrumą skirtumams ir detalėms bei toleranciją keistenybėms. KUR? Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7). KADA? Iki rugsėjo 7 d. KAINA? Nemokamai.
Laikrodžiai iš Lietuvos muziejų
Klaipėdos laikrodžių muziejus parengė parodą „Laikrodžiai iš Lietuvos nacionalinių muziejų rinkinių“. Jos pagrindinė inten cija – apibendrinti ir parodyti lankytojams keturiuose Lietuvos nacionaliniuose muziejuose sukauptas laikrodžių kolekcijas. Drauge eksponuojami Lietuvos dailės muziejaus, Lietuvos na cionalinio muziejaus, M.K.Čiurlionio dailės muziejaus bei Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų laikrodžiai. Paro da supažindina su muziejinėmis vertybėmis, skatina dažniau ir giliau pažvelgti į mūsų šalies turimus lobius. KUR? Klaipėdos laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12). KADA? Iki 2013 m. birželio 1 d. KAINA? Muziejaus lankymas – 6, 3 Lt.
„Plartforma“ orą pripildys kūrybinio v Taip pat – erdvė. Jau 11 tradiciškai festivalio renginiai vyks „Švyturio menų do
ke“, tačiau, tikėdamiesi, kad rugp jūčio dangus bus festivaliui malo ningas, dalį jų surengsime po atviru dangumi. Jaunųjų kūrėjų platfor mos darbai šiemet bus parodyti fes tivalio draugo „Kolektyvinio sodo“ salėje, į kurią žiūrovus nuvesime pro „Švyturio menų doką“. Be to, siekdami plėsti festiva lio formatą, kartu su teatromet ras.lt komanda šiemet atversime ir naują festivalio edukacijos pus lapį – Klaipėdos kultūrų komuni kacijų centre bus surengtas scenos menų kritikos seminaras „Kritika@ naujosiosmedijos“ būsimiems pro fesionalams. – Po kiek bilietai? Ar bus leng vatų? – Bilietai – po 10–20 litų. Kaip ir kasmet, taikysime nuolaidas stu dentams ir senjorams. Be to, pi giau bus galima įsigyti bilietus visai dienai. O renginiai lauke – nemo kami. Vienintelis Vakarų Lietuvoje
– Koks festivalio biudžetas ir ar jo pakako jūsų idėjoms įgyven dinti? – Festivalio biudžetas siekia 50 tūkst. litų. Juos skyrė Klaipėdos miesto sa vivaldybė, Kultūros rėmimo fondas ir ES programa „Kultūra“. Keturių die nų tarptautiniam festivaliui tai – mi nimali suma. Jos užtenka techniniam aptarnavimui, dalyvių kelionėms ir viešbučiui apmokėti, padengti rekla mos išlaidas. Honorarų užsienio me
nininkams dar, deja, neišgalime pa dengti. Todėl negalime atsivežti kai kurių trupių, tačiau džiaugiamės, jog dauguma menininkų sutinka atvykti ir tiesiog vedami kūrybinio intereso. Visa organizacinė komanda ir sava noriai dirba be atlygio. Tačiau, matyt, jau esame tie idė jiniai – mums svarbu, kad Klai pėdoje vyktų šis festivalis. Juk tai – vienintelis tokio pobūdžio – in terdisciplinarus – festivalis ne tik čia, bet ir visame Vakarų Lietu vos regione. Septynerių metų įdir bį jau regime: turime susibūrusią festivalio gerbėjų komandą, ištiki mų žiūrovų. 2010-aisiais festivalis „Plartforma“ tapo meno ir festi valių tinklo „DNA: Development of New Art“ nariu, o pernai Klaipėdos savivaldybė jį įtraukė į reprezenta cinių miesto festivalių sąrašą.
Trileris: čekai sukūrė kupiną įtampos
spektaklį apie vyrų išgyvenimą „Plat formoje – pamirštame sektoriuje“.
Įvertinti: festivalis pristatys Auksiniam scenos kryžiui nominuotą L.Žak
Link“ bei Šiaulių dramos teatro spektaklį „Valentinų diena“, už kurį jauna Auksinį scenos kryžių debiuto nominacijoje.
Festivalio programa* „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3) M.Pažereckas) (40’) „Kolekt yv in io so do“*** salėje. Rugpjūčio 23 d. 20 val. – Menų spaustuvė (Vilnius) prista 19 val. – Jaunųjų kūrėjų platforma: to L.Žakevičiaus ir A.Gudaitės gatvės šokio premjera! Šokio spektaklis „Diagnozė – spektaklį „Feel Link“ (40’) didžiojoje salėje. krepšinis“ (choreog. I.Kuznecova) (30’) ir šok io spektakl is „Nakt is“ (choreog. 21 val. – premjera! Reda ir Arūnas Uogin tai – Archeologai. Performansas „Žymė M.Banzai) (10’) didžiojoje salėje. jimas“ (20’) lauke**. 20 val. – festivalio atidarymas. Muzikinis projektas „Driezhas“ (45’) lauke** ir VDA Ni 21.30 val. – šokio spektaklis „Aikštelė dos meno kolonijos menininkų rezidentų je laisvų vietų nėra“ (chor. A.Šeiko) (35’) videoprograma (35’) mažojoje salėje. mažojoje salėje.
to paties pavadinimo pjesę (rež. K.Noviko spektaklį „Valentinų diena“ pagal I.Vyry va) (70’) „Kolektyvinio sodo“*** salėje. pajevo pjesę (rež. L.Vaskova) (90’) mažo joje salėje. 19.45 val. – premjera! Reda ir Arūnas Uo gintai – Archeologai. Performansas „Žy 20 val. – festivalio uždarymas. Pasau mėjimas“ (20’) lauke**. linė premjera! „Granhoj Dans“ ir DNA pristato šok io spektakl į „Vyrai ir Mah 20 val. – „Wariot Ideal“ (Čekija) spektaklis leris“ (chor. P.Granhojus) (60’) didžiojo – industrinis trileris „Platforma – pamirš je salėje. tas sektorius“ (60’) didžiojoje salėje.
Rugpjūčio 24 –26 d. 21.15 val. – trumpametražių filmų progra ma: „Zona“ (rež. Dali Rust) (25’) ir tarptauti 11–16 val. Klaipėdos kultūr ų komuni nio trumpų filmų festivalio „Vilnius Film kacijų centre – kritikos seminaras „Kri Shorts 2011“ geriausieji (56’) lauke**. tika@naujosiosmedijos“ (veda teatro Rugpjūčio 24 d. Rugpjūčio 25 d. metras.lt redaktoriai G.Dapšytė, S.Ivaš Rugpjūčio 26 d. 19 val. – Jaunųjų kūrėjų platforma: spek 18.30 val. – Jaunųjų kūrėjų platforma: „Lafa“ kaitė, A.Jevsejevas) registruotiems da taklis „Globotinis nori būti globėju“ (rež. spektaklis „Karalius miršta“ pagal E.Ionesco 18 val. – Šiaulių dramos teatras pristato lyviams.
„Keturi vėjai“ – su autentiškos kalvystės žiež Šiandien prasidedančiame ir tris dienas Klaipėdoje vyksiančiame 6-ajame tarptautiniame kalvys tės plenere „Keturi vėjai“ prieka lus kaitins kalviai ne tik iš Lietu vos, bet ir užsienio – Latvijos, Rusi jos ir Čekijos.
Pažinimui: į Klaipėdą suvažiavę kalviai savo meistriškumą ir išmonę
demonstruos autentiškomis kalvystės technikomis.
Renginį organizuojanti asociaci ja „Lietuvos kalvių sąjunga“ mies tiečiams ir uostamiesčio svečiams žada pademonstruoti autentišką kalvystę po atviru dangumi. Šie met pleneras vyks Kruizinių laivų terminale, kuriame rugpjūčio 17– 19 d. skambės kalvių kūjai ir nuo jų lekiančios ugnies žiežirbos nu tvieks Kuršių marias. Kalviai ruošia ne vieną staig meną. Be pagrindinės plenero už duoties – nukaldinti dekoratyvinę tvorelę Danės krantinei, vyks kal
viškos varžytuvės. Pirmoji plenero diena – rugp jūčio 17-oji – bus skirta patiems kalviams. Vyks dalyvių sutikimas ir registravimas asociacijos būsti nėje („Lino kalvėje“) bei atvirų kal viškų dirbtuvių montavimas Krui zinių laivų terminale. Antroji diena – rugpjūčio 18-oji – prasidės nuo konferencijos „Ry žių malūno“ restorane. Kalviai ap tars amato perdavimo tradicijų iš saugojimą, kalvystės pritaikymą šiandien, o svečiai iš užsienio pa sakos apie savo šalies kalviškas tra dicijas. Nuo 13 val. Kruiziniame laivų terminale suliepsnos žaizdrai ir pradės skambėti priekalai. Visi kal viai plušės įkūnydami bendrą idė ją – kaldami dekoratyvinę tvorelę Danės krantinei. Kiekvienas kal
dins atskirą segmentą, kuriam bus naudojamas 20x20 mm kvadratinis strypas. Prie strypo nebus virinami elementai iš kitos medžiagos. Visas meistriškumas ir išmonė bus de monstruojami autentiškomis kal vystės technikomis. Nuo 20 iki 22 val. kalviai varžysis ilgiausios vinies ir pasagų kalimo bei metalo pratempimo rungtyse. Pademonstravę ką gali, kalviai per leis varžybų azartą publikai. Orga nizatoriai kvies varžytis žiūrovus, o rungtyse nugalėjusiųjų lauks kal viški prizai. Paskutinė plenero diena – rugpjūčio 19-oji – suburs kalvius nuo 12 val., kad visi nukaldintus bendro kūrinio miestui segmen tus sujungtų į visumą. Turėklas bus montuojamas Kruizinių lai vų terminalo krantinėje. Nuo tos
13
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
pramogų gidas Nuotolį padėjo įveikti džiazas
Memelio džiazo klubas kviečia į susitikimą su komanda „LI BU project“, kurioje liaudies melodijų bei džiazo nuspalvintus veiklos vaisius raško Lietuvos ir Bulgarijos muzikantai, Balka nų energiją ir Baltijos lyrizmą sudėję į darnią muzikinę visumą. Geografinį nuotolį padėjo įveikti džiazas: „LIBU project“ idėja subūrė bulgarus Stefaną Goranovą (mušamieji) ir Dimitaru Ka ramfilovą (kontrabosas) bei lietuvius Praną Kentrą (gitara) ir Mariją Aliukaitę (vokalas). Koncertui jie parengė neįprastą liau dies dainų bei originalių kompozicijų programą. KUR? Memelio džiazo klube (Kurpių g. 1A). KADA? Rugpjūčio 20 d. 21 val. KAINA? 15 Lt.
virpesio
„Velnio nuotakos“ premjera
K.Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ motyvais prieš ketu ris dešimtmečius V.Ganelino ir S.Gedos sukurtas ir iki šiol bene populiariausias lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“ šiandien atgims Klaipėdos muzikinio teatro scenoje. Daugiau nei 300 tūkst. litų kainavęs pastatymas publiką turėtų priblokšti hid raulinių sistemų valdomomis dekoracijomis ir kone kaskadinin kais tapusių artistų šou. Spektaklio statytojų komandoje – reži sierius K.S.Jakštas, dirigentas D.Pavilionis, dailininkė K.Daujo taitė, choreografas A.Danilevičas. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Rugpjūčio 17, 18 d. 19 val. KAINA? 53 Lt.
A.Karvelis: „Noriu, kad mane nupirktų“ Vizitinė kortelė
Rita Bočiulytė Švęsdamas 47-ąjį gimtadienį, klai pėdietis tapytojas Arvydas Karve lis Baroti galerijoje atidarė savo naujausios tapybos ir koliažų pa rodą ironišku pavadinimu „Pagei davimų koncertas“.
Gimė 1965 m. Klaipėdoje. 1983–1990 m. studijavo grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Lietuvos dailinink ų sąjungos ir Klai pėdos apskrities dailininkų sąjungos narys.
Daugiau liūdesio ir paslapties
Iki rugpjūčio 29-osios veikianti pa roda suformuota iš draugų mėgsta mų savitos šio dailininko stilistikos kūrinių. Ekspozicijoje – 18 paveiks lų – mistiškų, akivariškų, žybčiojan čių rakčiukais, pinigėliais, sagomis, sraigteliais, varžteliais, virvelėmis, akmenukais, užtrauktukais, knibž dančių neramiomis mintimis lyg
kevičiaus ir A.Gudaitės spektaklį „Feel a klaipėdietė režisierė L.Vaskova gavo
Įėjimas į festivalio renginius (išskyrus vykstančius lauke) su bilietais po 10– 20 Lt. Studentams ir senjorams – bilie tai su nuolaida. Vaikams iki 6 metų įė jimas nemokamas. Bilietus platina „Bilietai.lt“. Juos bus ga lima įsigyti ir festivalio teritorijoje prieš renginius. * Festivalio organizatoriai pasilieka teisę keis ti programą. ** Esant blogam orui, renginiai vyks mažojo je salėje. *** „Kolektyvinis sodas“ – organizacija ir erd vė, įsikūrusi „Memelio miesto“ II korpuse. Įėji mas į salę – pro „Švyturio menų doką“.
žirbomis akimirkos jis liks viešoje erdvėje, ir ši kalviška dovana papuoš Da nės krantinę. 14 val. organizatoriai teiks diplomus dalyviams ir padė kos rėmėjams. Pasak Lietuvos kalvių sąjungos pirmininko Lino Leščiausko, au tentiška kalvystė nėra pigiai at sieinantis procesas, tačiau klaipė diečiams šeštus metus suteikiama proga stebėti ir dalyvauti renginy je nemokamai. „Mūsų renginys – nekomerci nis, – pabrėžė plenero koordina torė Jolanta Kopač. – Stengiamės, kad kuo daugiau žmonių pažintų ir domėtųsi autentišku kalvystės amatu bei kūriniais.“ „Tikimės, audringi pajūrio orai bus palankūs žiūrovams, nes kal viams vėjas tik padeda įpūsti žaizd rus“, – šypsojosi L.Leščiauskas.
Menininkų grupės „Doooooris“ narys. Kuria tapybos, grafikos, instaliacijos ir koliažo srityse. Parodose dalyvauja nuo 1989 m. Surengė maždaug 20 personalinių pa rodų.
ją parodą tuomečio Klaipėdos ak lųjų kombinato salėje.
Yra tam tikra riba, už kurios manęs niekada nebus. kokiais keistais gyviais, varvančių lietaus lašais, ašaromis ar gintaro inkliuzais... Iš kitų lyg būtis žvelgia sielą tiesiog verianti akis. Jos žvilgs nyje yra kažkas fatališko, graudaus. Kaip ir tame tamsiame kalne ar aukš tame danguje virš miesto. „Aš ne su technokratas. Kai tapau, man la biau rūpi poetinė pusė, o ne proza“, – tarstelėjo dailininkas, paklaustas, apie ką galvojo tai tapydamas. Intriguoja ir žavi ne tik mįslingos jo paveikslų istorijos, bet ir jų fak tūra, kaip A.Karvelis elgiasi su sa vo kūrinių paviršiais. Tapo jis ant kartono ir drobės, jam vienam ži nomais būdais priversdamas juos šiauštis, badytis, glaustytis, aižė ti ir skilinėti lyg stiklą. Jo tapyba pilna visko. Gal tik da bar ji ne tokia maištinga ir žaismin ga kaip anksčiau, joje daugiau liū desio ir dar daugiau paslapties. Iš
To nėra parodoje
Atranka: A.Karvelis parodai Baroti galerijoje sakė davęs tuos paveiks
lus, kurie patiko draugams ir artimiesiems. Gal ir kitiems patiks?..
Vytauto Petriko nuotr.
tikrųjų autorius visuomet mokėjo linksmai apžaisti rimtus dalykus. Nutarė sudrumsti vandenį
Anot A.Karvelio, tai vis peizažai, kuriems idėjų ir įkvėpimo pasisė mė pajūryje. Ir tie visokie daikčiu kai, kuriuos įtapė į savo paveikslus, taip pat rasti paplūdimyje, vaikštant Klaipėdos senamiesčiu ar iki skaus mo savu Žvejybos uosto rajonu. Ten jo dirbtuvė, ten mėgsta tapyti... „Mirštu nuo dėmesio, – juokėsi Arvydas per vernisažą. – Nedažnai
parodas rengiu. Esu užmirštas, ir rei kia kažką daryt. Todėl su Baročiu nu tarėm sudrumsti vandenį, patriukš maut.“ Na ir „patriukšmavo“. Ne tik parodą atidarė, bet ir A.Karve lio tapybos atvirukų rinkinį išlei do, padedami bičiulių menininkų ir „Drukos“ spaustuvės. Kadangi vernisažas sutapo su gimtadieniu, A.Karvelis prisimi nė ne tik jaunystėje Klaipėdos bo hemos audringai švęstas „Karveli nes“, bet ir kad tapyti pradėjo bene 16-os, o 17-os surengė savo pirmą
Mįslingi: dauguma A.Karvelio paveikslų – be pavadinimų, autorius juos vadina tiesiog peizažais.
„Tapau jau 30 metų – kiek galima keis tis?!“ – tarsi pasiteisino jis, užklaus tas, kodėl parodoje matome tą patį, jau lyg ir pažįstamą A.Karvelį. Negi nieko naujo nevyksta jo kūryboje? „Dabar tapau apie Žvejybos uos to rajoną, – prasitarė dailininkas. – Ta nostalgija mane „veža“. Vaikš tau ir žiūriu, kaip žmonės gyvena... Daug tapau, bet nelabai sekasi, stengiuosi surasti aukso gyslą tame posovietiniame mėšle. Man tas ra jonas gražus, ten tiek istorijų... Bet to nėra šioje parodoje. Čia – pagei davimų koncertas. Draugai ir arti mieji man patarinėjo, ką kabinti ir ko – ne. Parodai daviau tai, ko jie norėjo, kas jiems patiko. Gal patiks ir dar kam nors? Gal nupirks?.. Aš esu kekšė. Prisipažįstu. Noriu, kad mane nupirktų. Rimtai kalbant, vis dėlto aš moku įtikti, bet ir neper žengti savęs. Yra tam tikra riba, už kurios manęs niekada nebus. Ir man sekasi – aš turiu daug gerų draugų. Jie manimi labai rūpinasi.“
14
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
sportas Makedonijoje pralaimėta
R.van Persie žais Mančesteryje
Lietuviai – nenugalimi
Lietuvos futbolo rinktinė, besirengdama 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyrui, Makedonijoje žaidė kontrolines rungtynes su šios šalies komanda. Susitikimą 1:0 laimėjo šeimininkai. Pergalingą įvartį 54-ąją minutę pasiekė makedonų atakos lyderis Goranas Pandevas.
„Manchester United“ klubas susitarė su Londono „Arsenal“ komanda dėl rezultatyviausio praėjusio Anglijos futbolo čempionato futbolininko Robino van Persie. Nors sandorio suma neskelbiama, pasak pranešimų, ji siekia 24 mln. svarų sterlingų. „MU“ klubas patvirtino, kad įsigijo olandų puolėją.
Be pralaimėjimų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionate žengianti Lietuvos rinktinė dėl pirmosios vietos grupėje susitiko su taip pat visas pergales iškovojusiais ispanais. Arūno Visocko auklėtiniai šventė pergalę 72:65. Šiandien vyksiančiame ketvirtfinalyje mūsų šalies jauniai žais su Latvijos bendraamžiais.
Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien Pirmosios Melnragės paplūdimyje vyks tradicinės paplūdimio rankinio pirmenybės dėl „Viesulo“ sporto centro taurių. Ant smėlio keturiose grupėse varžysis 30 komandų, kurias sudarys 1997–2000 metais gimę jaunučiai – mergaitės ir berniukai. Rungtyniaus komandos iš Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Pasvalio, Kretingos, Tauragės, Garliavos ir svečiai iš Latvijos. Varžybų pradžia 9 val. Futbolas. Sužaistos 26-erios tarpvalstybinės futbolo rungtynės. Vokietijos ekipa namuose 1:3 pralaimėjo Argentinai. Nepasisekė ir namie žaidusiems švedams. Juos 3:0 nugalėjo brazilai. Anglijos futbolininkai Šveicarijoje laimėjo prieš Italiją 2:1. Netikėtas rezultatas užfiksuotas Taline. Estijos rinktinė 1:0 įveikė Lenkiją. Šeimininkai įvartį įmušė per pridėtą laiką – 92-ąją min. Be įvarčių baigėsi susitikimas tarp Prancūzijos ir Urugvajaus vienuolikių. Rezultatyvus mačas buvo Belgijoje. Šios valstybės žaidėjai 4:2 nugalėjo pasaulio vicečempionus olandus. Latvijos rinktinės futbolininkai 0:2 nusileido Juodkalnijai. Būsima Lietuvos rinktinės varžovė 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyre Slovakija svečiuose įtikinamai 3:1 palaužė Daniją. Portugalija 2:0 įveikė Panamą, o pasaulio ir Europos čempionai ispanai išvykoje 2:1 nugalėjo Puerto Riką.
Jėgas tikrins tarptautiniame turnyre Šiandien uostamiestyje prasidėsiantis tarptautinis rankinio turnyras Rimanto Baltušio taurei laimėti bus pirmasis jėgų išbandymas sezonui ruoštis pradėjusiems Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ žaidėjams.
Patikra: „Žemaitijos dragūno“ rankininkai turės galimybę išmėginti jėgas su pajėgiais varžovais.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Sėkmė. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) futbolo rinktinė pasiekė įspūdingą pergalę Europos čempionato atrankos rungtynėse Suomijoje. Po pirmojo kėlinio suomiai pirmavo 3:1, tačiau Lietuvos futbolininkai sugebėjo išplėšti pergalę 4:3. Lietuvos rinktinei įvarčius įmušė Donatas Nakrošius, Arvydas Novikovas, Aurimas Vilkaitis, o lemiamą smūgį atliko kretingiškis Simonas Paulius. Atsisveikino. „Bolton“ klubas pranešė, kad Fabrice’as Muamba baigia futbolininko karjerą. Konge gimusį 24-erių futbolininką kovo mėnesį per rungtynes su Londono „Tottenham Hotspur“ komanda ištiko širdies smūgis. Nepaisant to, jau balandžio 16-ąją jis buvo išrašytas iš ligoninės, o medikai sveikimo procesą vadino stebuklu. F.Muamba nusprendė pasikliauti gydytojų patarimais ir daugiau profesionaliai nežaisti futbolo. Krepšinis. Sezonui besirengiantis Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klubas pradėjo ekipos komplektavimo darbus. Sostinės ekipa dar vieneriems metams pratęsė kontraktą su Evaldu Baniuliu. 23-ejų 201 cm ūgio puolėjas į „Sakalų“ gretas atvyko 2010 metų vasarą po studijų Pietų Karolinos (JAV) universitete.
Tris dienas Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyksiančiose varžybose dalyvaus abi pajėgiausios Lietuvos komandos – „Žemaitijos dragūnas“ ir Kauno „GranitasGaja-Karys“, Estijos ir Latvijos vicečempionai – Polvos „Serviti“ ir Dobelės „Tenax“ rankininkai. Kas laimės didžiulę taurę, taps žinoma, kai visos ekipos sužais viena su kita.
Turnyro tvarkaraštis Šiandien 16.30 val. „Žemaitijos dragūnas“ – „Granitas-Gaja-Karys“ 19.30 val. „Serviti“ – „Tenax“ Rytoj 15 val. „Granitas-Gaja-Karys“ – „Tenax“ 16.30 val. „Žemaitijos dragūnas“ – „Serviti“ Sekmadienį 10 val. „Granitas-Gaja-Karys“ – „Serviti“ 11.30 val. „Tenax“ – „Žemaitijos dragūnas“
Anot klaipėdiečių ekipos trenerio Artūro Juškėno, visi varžovai gerai pažįstami. Su kauniečiais „dragūnai“ per praėjusį sezoną susitiko daugiau nei penkis kartus, su latviais ir estais mūsų vyrai kovojo Baltijos rankinio lygos varžybose. „R.Baltušio turnyras – pačiu laiku, – pasidžiaugė A.Juškėnas, sakęs, kad komanda sezonui pradėjo ruoštis nuo rugpjūčio 1 dienos. – Pabodusias treniruotes kelioms dienoms pakeisime rimtu turnyru, o ir bus proga pažiūrėti, kaip atrodo komandos naujokai ir senbuviai.“ Pasak stratego, klube pokyčių nedaug – liko visi praėjusį sezoną rungtyniavę žaidėjai, o ekipą papildė vos trys vyrai – buvęs Vilniaus „Šviesos“ vartininkas Aistis Pažemeckas, Panevėžio „GrifoKKSC“ klubo dešiniojo krašto puolėjas Edvinas Vorobjovas ir Varėnos „Ūlos“ kairiojo krašto žaidėjas Evaldas Griežė. „Vartininko teko ieškoti, nes dėl nugaros išvaržos vartų ginti negalės Lukas Simanavičius, – kodėl prireikė kviesti šios pozicijos žaidėją, paaiškino A.Juškėnas. – Kiti du vaikinai – perspektyvūs: E.Vorobjovas gegužės mėnesį šventė 18-ąjį gimtadienį, o E.Griežei – 21-eri.“ Treneris patikino, kad komanda visiškai suformuota – daugiau žai-
Plk. ltn. Rimantas Baltušis Gimė 1960 m. gruodžio 27 d. – mirė 2000 m. liepos 20 d. Ilgametis LDK Butigeidžio dragūnų bataliono įkūrėjas ir vadas. Baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą dirbo prekybiniame laivyne Vladivostoke. Grįžęs į Lietuvą įsitraukė į Sąjūdžio apsaugos veiklą.
Tikslas: A.Juškėnas apie vietą tur-
nyre nekalbėjo, jis nori pažiūrėti, kokios formos yra jo auklėtiniai.
dėjų nebus ieškoma. Trejus metus paeiliui Lietuvos čempionų vardus laimėję klaipėdiečiai pradėjo anksčiau ruoštis sezonui, nes spalio mėnesį jų laukia Europos „Iššūkio“ taurės turnyro kvalifikacinės grupės varžybos Moldovoje. 12-14 dienomis Kišiniove lietuviams teks kovoti su šeimininkų „Olimpus-85-USEFS“, Londono (Anglija) „Ruislip Eagles“ ir Nikosijos (Kipras) „SPE Strovolos“ komandomis. Į antrąjį etapą pateks du septynetukai.
1990 m. pradėjo tarnybą Krašto apsaugos departamente. 1991 m. saugojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Nuo 1992 m. lapkričio mėnesio – „Geležinio Vilko“ brigados atskirojo Klaipėdos motodesantinio bataliono organizatorius ir vadas, vėliau - LDK Butigeidžio dragūnų bataliono vadas. 1993–1995 m. mokėsi JAV pėstininkų mokykloje. Pirmasis Lietuvoje pradėjo štabo darbą tvarkyti pagal NATO standartus. Apdovanotas „Sausio 13-osios“ medaliu, Vyčio kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Jau žinoma, kokios ekipos laukia kitame etape. Pirmąją vietą užėmęs klubas rungtyniaus su Zaporožės (Ukraina) „ZTR“, antrąją – su Tel Avivo (Izraelis) „Maccabi-Tyrec“.
19
penktadienis, rugpjūčio 17, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Sandros Brown „Vienudu“ ir Nijolės Rinkevičiūtės-Gilaitienės „Lotoso žiedas“ knygas.
Sandra Brown. „Vienudu“. Lėktuvui sudužus Kanados miškų platybėse, dviems nepažįstamiesiems belieka kliautis vienas kitu. Sužeista ir persigandusi Rastė Karlson atsiduria viena su bauginančiu vyru. Tačiau ji supranta: be jo neišgyvens nė dienos laukinėje gamtoje. Vietnamo karo veteranas Kuperis Landris giliai širdyje nešiojasi nuoskaudą ir griežia dantį ant dailių turtingų moterų, tokių kaip Rastė. Žavi jauna verslininkė – jam tik erzinanti našta. Nijolė Rinkevičiūtė-Gilaitienė. „Lotoso žiedas“ . Dramatiška lietuvaitės istorija. Sušokusi paskutinį mokyklinį valsą Milvina išskrenda pas motinos seserį į Čikagą. Čia jos laukia patogus gyvenimas ir studijos universitete. Per atostogas Milvina su kurso drauge Eva išvyksta pailsėti į Bahamas. Tada ir prasideda didieji išbandymai – merginos patenka į prekiautojų žmonėmis spąstus, bet gražuolei lietuvaitei pavyksta ištrūkti. Po skausmingų išgyvenimų į jos širdį pasibeldžia meilė. Netrukus lotosų žiedų guolyje ji patiria aistros saldumą. Lotosų žiedai tampa Milvinos naujo gyvenimo simboliu.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 21 d.
Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale
www.KL.lt/konkursai
Avinas (03 21–04 20). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų antplūdį, todėl kils noras judėti į priekį. Nėra problemų – viskas klostysis puikiai, todėl nepramiegokite savo galimybių. Jautis (04 21–05 20). Sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių bei idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai. Šiandien geriau atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite daug kalbėti, turite įdomių naujų idėjų. Tačiau reikia stabtelėti bei apsvarstyti naujus planus ir tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Pasistenkite kruopščiai atlikti savo tiesiogines pareigas. Liūtas (07 23–08 23). Esate svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Svarstyklės (09 24–10 23). Sėkmingai sutarsite su aplinkiniais. Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Šaulys (11 23–12 21). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokius manėte esant. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektinei kūrybai. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Atkreipkite dėmesį į seniai pamirštus dalykus. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Žuvys (02 20–03 20). Pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti ar suklaidinti kitus žmones.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvo je lis mažiau, bus vidutiniškai šilta. Šiandien kai kur gali trumpai pa lyti. Dieną bus 20–22 laipsniai šilu mos. Šeštadienį lietaus nenumato ma. Naktį vyraus 10–15, dieną – 21–24 laipsnių šiluma.
Šiandien, rugpjūčio 17 d.
+19
+17
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+20
Utena
+19
5.58 20.47 14.49
230-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 136 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +29 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +21
kokteilis Taikinys – riebūs vadovai Telefon iniams sukčiams Rusijoje pa bodo apgaule lobt i iš pag yvenusių žmon ių – senučių ir senel ių. Savot iš ko azarto apimti jie ryžosi mesti meš keres į gilesnius vandenis – apmulkin ti aukšto rango valdininkus. – Laba diena. Su jumis kalbasi Reg iono tardymo skyriaus viršininko pavaduo tojas, – diena po dienos griežtas vyriš kas balsas paskambindavo vis kitų ra jonų vadovams. – Yra numatyta tikrinti jūsų valdybą. Reikalai – labai rimti. Ge ranoriškai patariu pagalvoti, kaip galė tumėte išvengti šios revizijos. Tiesa, ne visi vadovai užk ibo ant kab liuk ų, o kur iems svilo padai, buvo nu rodyta konkreti suma – 300 tūkst. rub lių (daugiau nei 26 tūkst. litų). Juos val dininkai turėjo pervesti į SMS žinutėje nurodytą sąskaitą. Revizor ių pabūgo ne vienoje, o kelio se Rusijos srityse. Sukčių atakos buvo rezultatyvios. Jų sąskaitoje atsidūrė 2 mln. 600 tūkst. valdišk ų rublių. Pradėję tyr imą teisėtvark in inkai nu statė, kad vald in inkai buvo kvail ina mi iš vienos Rostovo srities įkalinimo įstaigos. Aferoje dalyvavo ket ur i nu teist ieji nuo 24 iki 42 metų.
Tikrovė: sukčių apstu visoje pla
netoje.
„Kokteilio“ pozicija Ger iau tyla negu byla.
Kalnelių neturi būti Petras, reagavęs į Aldonos godą dėl per aukšt ų naujų greičio slopin imo kauburėl ių, pas akė savo nuomonę: „Nemanau, kad suk lysiu pas ak yda mas, jog dalyje Europos valstybių kal nel iai yra užd raust i, nes jie diskr im i nuoja vair uotojus, tur inčius žemes nės pakabos automobil ius. Taip pat per televiz iją aišk ino, kad mag istral i nėse gatvėse pagal galiojančius teisės aktus kalnelių išvis neturi būti. Nesup rantu, kodėl juos vėl įrengė?“
Linksmieji tirščiai Nusipirko kartą vienos mums drau giškos tautos atstovas spintą su veid rod žiu viduje. Įnešęs į kambar į, atida rė spintos dur is: – Ei, žmona, pas mane brolis atvaž iavo! Prieina žmona: – O, ir dar su kažkok ia boba. Česka (397 719; ko gero, teisūs tautiečiai, sakantys: „Asilą iš ausų pažįstame“)
Londonas +25 Madridas +37 Maskva +20 Minskas +21 Niujorkas +29 Oslas +23 Paryžius +31 Pekinas +30
Praha +24 Ryga +20 Roma +32 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +34 Tokijas +31 Varšuva +21
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+21
+20
Marijampolė
Vilnius
+21
Alytus
Vardai Hiacintas, Jacintas, Jackus, Laisvutis, Mažvilė, Saulenis, Sigutė.
rugpjūčio 17-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
17
17
16
5
16
18
17
15
5
18
20
18
17
7
rytoj
sekmadienį
1544 m. įsteigtas Kara liaučiaus universitetas. 1857 m. gimė Rus ijos moksl in ink as, kosmo naut ikos prad in ink as Konstant inas Ciolkovs kis (mirė 1935 m.). 1896 m. George‘as Car mackas Kanadoje, Klon daiko upėje, rado aukso: prasidėjo aukso karštl i gės era. 1926 m. „National Geog raph ic“ padarė pirmą sias spalvotas povande nines nuotraukas.
1943 m. gimė JAV akto rius, „Oskaro“ laureatas Robertas de Niro.
1960 m. gimė aktor ius Seanas Pennas. 1982 m. Klaipėdoje gi mė grupės „Amberl ife“ vokal istas ir dainų kū rėjas Edgaras Lubys, ge riau žinomas Amberlife sceniniu vardu. 1999 m. 7,4 balo pagal Rich terio skalę žemės drebėji mo pramoniniame Turki jos šiaurės vakarų regione aukomis tapo beveik pus ketv irto tūkstančio žmo nių, daug iau nei 16 tūkst. asmenų buvo sužeista.
Originalus portretas – iš 750 kojinių Kinijos menininkė ir architektė Hong Yi pirmą kartą atvy kusi į Pekiną nuste bo, kad tiek daug sostinės gyventojų vis dar rūbus džio vina gatvėse.
Šis stiprus įspūdis labai prisidėjo prie naujausio menininkės kūrinio – kinų režisieriaus Zhango Yimou portreto. Kaip ir modernaus didmiesčio gyventojai, menininkė, radusi bū dą, kaip įdomiai sukabinti kojines, visą portretą demonstravo paka binusi ant bambukinių lazdų. Be to, kojinės tarpusavyje sukabintos
Pasirinkimas: portretas iš kojinių pakabintas gatvėje, tad jį gali apžiūrėti praeiviai.
taip, jog keičiantis saulės pozicijai keičiasi kojinių metamas šešėlis ir taip keičiasi pats portretas. Kino režisierius, kurį meninin kė įamžino savo kojinių portrete,
yra sukūręs filmus „Skrajojančių durklų namai“, „Herojus“ bei ėjo Pekino olimpinių žaidynių meno režisieriaus pareigas. Daugelyje jo filmų pabrėžiamas Kinijos kultū
„British American Tobacco“, „Im perial Tobacco“, „Philip Morris“ ir „Japan Tobacco“ iškėlė teisme klausimą, ar teisėtas naujas rei kalavimas, pagal kurį parduoti bet kurias cigaretes Australijoje nuro dyta tik vienoduose žalsvai tabaki
nės spalvos pakeliuose su įspėjimu, kad rūkyti kenksminga. Gamintojai mano, kad naujovė neatitinka konstitucijos, nes faktiš kai žemina jų teises į intelektualią nuosavybę. Tačiau teismas nuspren dė, kad kovos su rūkymu taisyklės neprieštarauja konstitucijai. Naujos priemonės atitinka Pa saulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir Australi jos pavyzdžiu gali ateityje pasekti Didžioji Britanija, Norvegija, Nau joji Zelandija, Kanada ir Indija. „Signalas pasauliui – su didžiuo ju tabaku galima kovoti, jį galima
ros grožis, naudojama daug bam buko, tradicinių kostiumų – būtent dėl to menininkė nutarė jį įamžinti tokiu portretu. „Klaipėdos“ ir lrt.lt inf.
VIKINGŲ LOTO
Cigarečių pakeliai bus vienodi Australija paragino pasaulį sekti jos kovos su rūkymu pavyzdžiu, kai šalies Aukščiausiasis teismas atsisakė patenkinti tarptautinių tabako bendrovių, mėginusių už ginčyti naujas cigarečių pardavi mo taisykles, kurios įsigalios šių metų pabaigoje, ieškinį.
www. youtube.com stopkadras.
Nr. 1014 2012 08 15
nugalėti“, – sakė šalies generalinė prokurorė Nikola Rokson, kurios tėvas rūkalius mirė nuo vėžio. PSO duomenimis, pasaulyje re guliariai rūko daugiau kaip milijar das žmonių, iš jų 80 proc. gyvena šalyse, kur yra vidutinės ar mažos pajamos vienam gyventojui. Australija ketina sumažinti iki 2018 metų rūkančiųjų skaičių nuo dabartinių 15 proc. iki maždaug 10 proc. Valdžios duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 15 tūkst. aust raliečių. BNS inf.
AUKSO PUODAS – 34 346 257 Lt DIDYSIS PRIZAS – 8 805 748 Lt 01 10 16 17 31 46 Auksinis skaičius 40 Papildomi skaičiai 22 34 6 tarp jų auksinis sk. 34 346 257 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 4 402 874 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 529 029 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 856 Lt (9 priz.) 4 skaičius 159 Lt (517 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (9213 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (12686 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai
Prognozė: Aukso puode – 29 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt