2012-08-24 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktadienis, RUGPJŪČIO 24, 2012

www.kl.lt

Vie­toj na­mų re­no­va­ci­jos – sraig­tas­par­nių par­ti­ja.

Lietuva 7p.

Brangs­ta įva­žia­vi­mas į Ne­rin­gos ku­ror­tą.

197 (19 498)

A.Lu­ka­šen­ka ban­do iš Ek­va­do­ro iš­krapš­ty­ti bal­ta­ru­sį, ku­ris tei­gia ži­nąs jo pa­slap­čių.

Ekonomika 9p.

Pasaulis 10p.

Kaina 1,30 Lt

Nak­ties vers­las – ant ri­bos

„Jo­kia ka­na­li­za­ci­ja ki­bi­ro van­dens ne­spės su­ger­ti.“ Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė su­ka gal­vą dėl liū­ties pa­da­ri­nių.

8p.

Į moks­lo me­tus – su lei­di­niu

Rug­sė­jo 1-oji – ne­ri­mo, įtam­pos ir net siau­bo die­na. To­kiais pri­si­mi­ni­ mais apie šią die­ną nau­ja­me dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ lei­di­ny­je da­li­ja­si ge­rai ži­no­mi klai­pė­die­čiai.

Rei­ka­las: jau su­te­mus į lom­bar­dą už­su­ka ir so­li­daus am­žiaus da­mos.

Per nak­tį dir­ban­čių lom­bar­dų mies­te ma­žė­ja. Juos už­da­ro pa­tys sa­vi­nin­kai, nes tuš­čiai lai­ky­ti dar­buo­to­jų neap­si­mo­ka.

Nors pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad lom­bar­dai mai­ti­na nu­si­kal­tė­lius, vis daž­niau čia už­su­ka iki mė­ne­sio pa­bai­gos pi­ni­gų pri­trū­kę ne­pa­si­tu­rin­tie­ji.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Va­ka­re už­plū­do mo­te­rys

Auk­so pa­puo­ša­lai, te­le­fo­nai bei bran­ges­nė vaiz­do bei gar­so apa­ra­ tū­ra – ne vie­nin­te­liai į lom­bar­dus at­ne­ša­mi daik­tai. Žmo­nės už­sta­to au­to­mo­bi­lių ra­tus, dvi­ra­čius, laik­ ro­džius, grąž­tus, pjūk­lus, au­to­mo­

bi­lius ir net na­mus. Tre­čia­die­nio va­ka­rą į lom­bar­dą, įsi­kū­ru­sį pie­ ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­čio pre­ ky­bos cent­ro komp­lek­se, vie­na po ki­tos su­ko mo­te­rys – jau­nos ir pa­ gy­ve­nu­sios.

Dau­ge­lis jų žen­gė per slenks­ tį ne­si­bai­min­da­mos, bu­vo aiš­ku, kad jos lom­bar­de lan­ko­si ne pir­ mą kar­tą. Vie­nos už­truk­da­vo vos

ke­lias mi­nu­tes ir, pa­na­šu, tik pra­ tęs­da­vo už­sta­ty­to daik­to ter­mi­ną.

Ki­tos lū­ku­ria­vo il­gė­liau su vil­ti­mi gau­ti tam tik­rą su­mą pi­ni­gų už ver­ tin­gą daik­tą. Nė vie­na jų neat­ro­dė nu­skur­du­si ar deg­ra­da­vu­si.

To­kį mo­te­rų ant­plū­dį į vie­ną lom­bar­dą ga­li­ma bū­tų paaiš­kin­ti ne­bent at­si­tik­ti­niu su­ta­pi­mu, nes mo­te­rys ne­pir­ko jo­kių daik­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žval­gė­si auk­si­nės do­va­nos

Tos pa­čios die­nos va­ka­re į lom­ bar­dą ne­to­li nak­ti­nio klu­bo „Ka­ li­for­ni­ja“ atė­jo vy­ras su puokš­ te gė­lių. Aki­vaiz­du, kad jis ieš­ko­jo do­va­nos.

Ki­tas, ne­drą­sus, tru­pu­tį ap­še­pęs jau­nas vy­ras il­go­kai ne­si­ry­žo ati­ da­ry­ti ne­di­du­ko lom­bar­do du­rų. Jis spau­dė ran­ko­se ma­žą bal­tą dė­žu­tę ir stu­di­ja­vo su­per­ka­mų daik­tų są­ ra­šą, iš­ra­šy­tą ant stik­li­nės sie­nos.

Ga­liau­siai vy­ras įė­jo į vi­dų, o po ke­lių mi­nu­čių išė­jo ne­ši­nas kvi­tu.

Dar ke­li vy­rai tie­siog smal­siai ap­ž iū­r i­n ė­jo len­ty­n o­se su­d ė­tas pre­kes.

Su­te­mus iš­tuš­tė­jo gat­vės, nie­kas ne­bet­rik­dė ir lom­bar­dų dar­buo­to­ jų ra­my­bės.

Ta­čiau taip yra ne vi­ sa­da.

4

Rugp­jū­čio 27 die­ną, pir­ma­die­nį, dien­raš­tis iš­leis spe­cia­lų lei­di­nį „Į mo­kyk­lą!“, ku­ris pri­mins apie ar­ tė­jan­čius moks­lo me­tus, ne­spė­ju­ siems pa­dės pa­si­ruoš­ti ir pa­žers gau­sy­bę nau­din­gų pa­ta­ri­mų.

Kaip sa­kė dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­ la­na Ma­či­jaus­kie­nė, li­kus ke­lioms die­noms iki Rug­sė­jo 1-osios šven­ tės vai­kus au­gi­nan­tys tė­vai pra­de­ da su­kti gal­vas, kaip tin­ka­mai sa­vo at­ža­las pa­ruoš­ti mo­kyk­lai.

Lei­di­ny­je dien­raš­čio skai­ty­to­jai ras ne tik spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mų, ko rei­kia pa­si­ruoš­ti moks­lo me­tams ir ko­kios iš­lai­dos ne­bū­ti­nos. Pa­tir­ti­mi, kaip rei­kia pa­reng­ti vai­kus mo­kyk­ lai, pa­si­da­lys ir gau­sią šei­mą tu­rin­ ti Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio pre­zi­den­tė In­ga Grub­liaus­kie­nė.

Pa­teik­ta iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja pa­ dės iš­si­rink­ti, ko­kia veik­la už­siim­ ti po pa­mo­kų.

Moks­lei­vius au­gi­nan­čių tė­vų nuo­tai­ką bei rū­pes­čius pra­skaid­ rins ži­no­mų klai­pė­die­čių pri­si­mi­ ni­mai apie rug­sė­jo 1-ąją.

Spe­cia­lus žur­na­las skir­tas moks­ lei­viams, tė­ve­liams ar se­ne­liams, taip pat mo­ky­to­jams ar tie­siog skai­ ty­to­jams, no­rin­tiems nea­tit­rūk­ti nuo šian­die­nos jau­ni­mo gy­ve­ni­mo. „Klai­pė­dos“ inf.

2

penktadienis, RUGPJŪČIO 24, 2012

miestas

Iš sky­lė­to biu­dže­to – dos­nios sti­pen­di­jos Nors ne pa­tys ge­riau­si lai­kai ver­čia skai­ čiuo­ti kiek­vie­ną cen­tą, mies­to val­džia už­si­mo­jo įsteig­ti sti­pen­di­jas me­ni­nin­ kams. Per me­tus šis dos­nu­mas mies­to iž­ dą pa­tuš­tins dau­giau nei 150 tūkst. li­tų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po­zi­ci­ja: uos­ta­mies­čio val­džios nuo­mo­ne, pi­ni­gais me­ni­nin­kams bū­

tų pa­ro­dy­ta pa­gar­ba.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ar sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų įsteig­ti sti­ pen­di­jas, va­kar svars­tė mies­to ta­ ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­ mi­te­to na­riai. Nors ne­su­si­rin­ko bū­ti­nas po­li­ti­kų skai­čius, po­sė­dis vy­ko. „Nie­ko ne­pa­da­ry­si. Atos­to­gų me­tas. Svars­ty­si­me klau­si­mus be kvo­ru­mo“, – nu­spren­dė ko­mi­te­ to pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Ta­raš­ke­ vi­čius.

Spren­di­mo pro­jek­tą pri­sta­tęs sa­ vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ jas Val­de­ma­ras Puo­džiū­nas tei­gė,

jog idė­ja įsteig­ti sti­pen­di­jas Klai­ pė­dos kū­rė­jams pri­klau­so vi­ce­me­ rui Vy­tau­tui Če­pui.

Nuos­ta­tuo­se nu­ma­ty­ ta, kad vie­nos sti­pen­ di­jos dy­dis per mė­ne­ sį siek­tų 1 tūkst. 300 li­tų. Iš vi­so jų siū­lo­ma skir­ti iki 10.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės įsa­ky­mu bu­vo su­da­ry­

ta dar­bo gru­pė, ku­ri pa­ren­gė sti­ pen­di­jų kul­tū­ros ir me­no kū­rė­jams nuo­sta­tus.

Tei­gia­ma, kad Klai­pė­do­je, skir­ tin­gai nei ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­ se, ku­rian­tys me­ni­nin­kai ne­su­lau­ kia de­ra­mos fi­nan­si­nės pa­ra­mos, ku­ri ska­tin­tų jų kū­ry­bi­nę raiš­ką ir at­si­da­vi­mą uos­ta­mies­čiui. „Sti­pen­di­jos bū­tų ir pa­gar­bos, ir įver­ti­ni­mo, ir ska­ti­ni­mo kur­ti prie­ mo­nė“, – aiš­ki­no V.Puo­džiū­nas.

Nuos­ta­tuo­se nu­ma­ty­ta, kad vie­ nos sti­pen­di­jos dy­dis per mė­ne­sį siek­tų 1 tūkst. 300 li­tų. Iš vi­so jų siū­lo­ma skir­ti iki 10. Mies­to biu­ dže­tui tai kai­nuo­tų 156 tūkst. li­tų per me­tus.

Sti­pen­di­jos kū­rė­jams bū­tų mo­ ka­mos nuo pu­sės iki dve­jų me­tų.

Kam jas skir­ti, spręs­tų eks­per­tų ko­mi­si­ja.

Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­ tas pri­ta­rė sti­pen­di­jų įstei­gi­mui.

Dėl šio klau­si­mo tu­ri pa­si­sa­ky­ti mies­to ta­ry­ba.

Jei ši pri­tars, sti­pen­di­jos me­ni­ nin­kams bus mo­ka­mos nuo ki­tų me­tų.

Šven­tė bai­gė­si – ter­lio­nės li­ko

Va­lys: Jū­ros šven­tės ren­gė­jams teks ša­lin­ti da­žų li­ku­čius, ku­rių lie­tus

neį­vei­kia jau tre­čia sa­vai­tė.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Prieš tris sa­vai­tes vy­ku­sią Jū­ros šven­tės mu­gę klai­pė­die­čiams ir mies­to sve­čiams iki šiol pri­me­na bal­tais da­žais iš­mar­gin­ta Da­nės upės kran­ti­nė ir skve­ras.

Pre­ky­bi­nin­kų vie­tas žy­min­tys nu­ me­riai ne­va tu­rė­jo iš­nyk­ti sa­vai­me, ta­čiau uos­ta­mies­tį jau ku­rį lai­ką kiau­rai mer­kian­tis lie­tus šių už­ ra­šų neį­vei­kė, to­dėl teks sam­dy­ti spe­cia­lis­tus jiems nu­va­ly­ti.

Sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­ mo sky­rius pa­ra­gi­no Jū­ros šven­ tės or­ga­ni­za­to­rius – vie­šą­ją įstai­ gą „Klai­pė­dos šven­tės“ pa­ša­lin­ti ter­lio­nes nuo ša­li­gat­vių, nes to­kia si­tua­ci­ja kar­to­ja­si ant­rus me­tus iš ei­lės – per­nai po mu­gės pre­kei­viai pa­li­ko ter­ša­lais su­tep­tas ply­te­les.

Mies­to val­džia yra su­da­riu­si su­ tar­tį su įmo­ne, ku­ri ima­si nu­va­ly­ti gra­fi­čių mė­gė­jų prie­ši­nius. Įmo­nės „Klai­pė­dos šven­tės“ va­do­vas Re­mi­gi­jus Moc­kus aiš­ki­ no, kad pre­ky­bi­nin­kų vie­tų skai­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

čiai bu­vo už­ra­šy­ti van­dens pa­grin­ du pa­ga­min­tais da­žais. „Per tam tik­rą lai­ką jie iš­nyks­ta.

Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė mus ra­gi­na pa­ grei­tin­ti šį pro­ce­są. Mes tai ir pa­ da­ry­si­me“, – sa­kė R.Moc­kus.

Sa­vi­val­dy­bė „Klai­pė­dos šven­ tėms“ ne­no­ri skir­ti pa­pil­do­mai lė­ šų šiems dar­bams ir pa­ra­gi­no or­ga­ ni­za­to­rius raš­lia­vas ša­lin­ti iš sa­vo pel­no da­lies. „Tai nė­ra di­de­li pi­ni­gai, mes juos skir­si­me iš sa­vo lė­šų“, – pa­ža­dė­jo R.Moc­kus.

Ta­čiau įmo­nės va­do­vas aiš­ki­no, kad ren­giant to­kias mu­ges nė­ra įma­no­ma iš­veng­ti ša­li­gat­vių ir ta­ kų ter­lio­ji­mo. „Pre­k y­b i­n ės vie­tos tu­r i bū­t i su­žy­mė­tos. Tik­riau­siai ga­lė­jo­me jas ženk­lin­ti ma­žes­niais skai­čiais – pa­ts at­krei­piau dė­me­sį, ap­žiū­ rė­jęs mu­gės erd­ves. Ma­čiau, kad skve­re­ly­j e prie Da­n ės upės iki šiol li­k ę bal­t i skai­č iai“, – sa­k ė R.Moc­kus.

Iki penk­ta­die­nio ša­li­gat­viai tu­rė­ tų bū­ti nu­va­ly­ti. Šie dar­bai at­sieis apie 600 li­tų.

3

penktadienis, RUGPJŪČIO 24, 2012

miestas Kur­hau­zui – nau­ji lan­gai

Su­si­ti­ko su šve­dais

Į ba­sei­ną – ne­mo­ka­mai

Res­tau­ruo­ja­mas Pa­lan­gos kur­ hau­zas va­kar pra­dė­jo da­bin­ tis nau­jais lan­gais. Per sa­vai­ tę jų pla­nuo­ja­ma įsta­ty­ti be­veik 60. Prieš tris mė­ne­sius pra­ dė­tą res­tau­ruo­ti sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čią sta­ti­nio da­lį jau puo­šia nau­jas rau­do­nų čer­pių sto­gas, su­tvar­ky­ta da­lis fa­sa­dų bei at­lik­ti ki­ti dar­bai.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me jū­ rų uos­te va­kar lan­kė­si Šve­di­ jos par­la­men­ta­rai. Sve­čiai su­si­ pa­ži­no su uos­to veik­los ir plėt­ ros pla­nais bei čia dir­ban­čio­ mis bend­ro­vė­mis. Su Šve­di­jos par­la­men­ta­rais su­si­ti­ko Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las.

Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros ir rek­ rea­ci­jos cent­ras uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus kvie­čia re­gist­ruo­tis į ne­mo­ka­mus už­siė­mi­mus ba­ sei­ne. Jie vyks rugsėjo–gruo­ džio mė­ne­siais. Re­gist­ra­ci­ja pra­si­de­da rugp­jū­čio 27 die­ną nuo 8 val. tel. 31 50 93. „Svei­ ka­ti­ni­mo mė­ne­siai“ or­ga­ni­zuo­ ja­mi šeš­tus me­tus.

Gė­lių pre­kei­vius – į ka­pi­nes?

As­ta Dy­ko­vie­nė Dar ne­pa­si­bai­gus va­sa­rai, mies­to sa­vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­ mi­si­ja žvel­gia to­li į prie­kį. Jos na­ riams pa­rū­po trans­por­to srau­tai prie ka­pi­nių per Vė­li­nes.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jai pa­siū­lė iš ša­lia Lė­bar­tų ka­pi­nių esan­čios au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės iš­ kel­ti gė­lių par­da­vė­jus.

Esą šie su sa­vo pre­kė­mis uži­ma du treč­da­lius aikš­te­lės, kur tilp­tų ne­ma­žai au­to­mo­bi­lių.

Po­li­ci­nin­kai siū­lo gė­lių par­da­vė­ jus per­kel­ti ki­ta­pus tvo­ros, tai yra į pa­čią ka­pi­nių te­ri­to­ri­ją.

Ta­čiau po­sė­džio me­tu pa­si­gir­do nuo­gąs­ta­vi­mų, kad ru­de­nį grun­tas bū­na pa­žliu­gęs, tad žmo­nėms teks brai­dy­ti po pur­vą.

Be to, ka­pi­nių te­ri­to­ri­jo­je ne­ga­li­ ma jo­kia ki­ta veik­la, iš­sky­rus lai­do­ ti mi­ru­siuo­sius, tad gė­lių pre­kiau­ to­jams ten ne­tin­ka­ma vie­ta.

Ta­čiau po­li­ci­nin­kai pa­prieš­ta­ ra­vo, kad ir au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lės nė­ra skir­tos pre­ky­bai.

Pa­rei­gū­nai kaip išei­tį siū­lo ma­žin­ ti pre­kei­vių gre­tas.

Kol kas Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja konk­re­taus spren­di­mo šiuo klau­ si­mu ne­priė­mė.

So­cia­li­nių pa­šal­ pų ga­vė­jų skai­ čius Klai­pė­do­je pa­ ma­žu tirps­ta, ta­ čiau iš­mo­koms uos­ ta­mies­čio sa­vi­val­ dy­bė Vy­riau­sy­bės šiems me­tams pa­ pil­do­mai pa­pra­šė dar 4 mln. li­tų.

eis­mo ko­mi­si­ja jau da­bar su­si­ rū­pi­no trans­por­to spūs­ti­mis prie ka­pi­nių per Vė­li­nes.

Ak­re­di­ta­ci­ja. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas su­lau­kė džiu­gios ži­nios – jis ak­re­di­tuo­ ja­mas dar še­še­r iems me­tams. Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­rą at­lik­ti aukš­ tų­jų mo­kyk­lų ver­ti­ni­mą įga­lio­jo Švie­ti­ mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja.

Tirps­ta: Klai­pė­do­je rugp­jū­tį, pa­ly­gin­ti su lie­pa, so­cia­li­nių-pi­ni­gi­nių iš­

mo­kų ga­vė­jų su­ma­žė­jo 800 as­me­ni­m is.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iš­lai­ky­ti­nių są­ra­šas trau­kia­si As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kom­pen­sa­ci­jų su­ma di­dė­ja

2012 m. klai­pė­die­čių so­cia­li­nėms pa­šal­poms ir kom­pen­sa­ci­joms už šil­dy­mą bu­vo skir­ta 25 mln. li­tų, pa­pil­do­mai pa­pra­šy­ta dar 4 mln.

Per­nai sun­kiai gy­ve­nan­tiems uos­ ta­mies­čio žmo­nėms pa­rem­ti rei­kė­ jo 28 mln. li­tų. „Šie­met su­ma išau­go, nes dėl pa­di­dė­ju­sių ši­lu­mos kai­nų išau­go ir kom­pen­sa­ci­jų dy­dis. Vien va­sa­ rį kom­pen­sa­ci­joms rei­kė­jo mi­li­jo­ nu li­tų dau­giau nei 2011 m. va­sa­ rį“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­mai­tie­nė. Šios su­mos liū­to da­lį su­da­rė bū­ tent kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą.

So­cia­li­nių pa­šal­pų Klai­pė­do­je per pir­mą šių me­tų pus­me­tį iš­mo­kė­ta 10,3 mln. li­tų, tai yra 18 pro­c. ma­žiau, nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai.

So­cia­li­nė pa­ra­ma ski­ria­ma tuo at­ ve­ju, jei pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­ riui ne­vir­ši­ja 350 li­tų per mė­ne­sį.

Pra­šy­to­jų su­ma­žė­jo

Ap­dai­ru­mas: mies­to Sau­gaus

Dienos telegrafas

Šiuo me­tu Klai­pė­dos mies­te yra 6 113 as­me­nų, ku­rie gau­na so­cia­li­ nę pa­šal­pą. Pa­šal­pos ga­vė­jų skai­ čius ma­žė­ja. Jis ėmė tirp­ti nuo ge­ gu­žės. Pa­ly­gin­ti su šių me­tų lie­pos mė­ne­siu, rugp­jū­tį pa­šal­pų ga­vė­jų su­ma­žė­jo net 800 as­me­nų. „Ly­gi­nant per­nykš­čius ir už­per­ nykš­čius me­tus, va­sa­rą vi­sa­da bu­ vo pa­ste­bi­mas so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų ma­žė­ji­mas, tai tik­riau­siai

su­si­ję su se­zo­ni­niais dar­bais“, – ma­no G.Vi­li­mai­tie­nė.

So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­ dė­jos tei­gi­mu, da­bar ma­siš­kai gau­ na­mi pra­ne­ši­mai apie pa­ra­mos at­ si­sa­ky­mą, nes žmo­nės pra­ne­ša apie įsi­dar­bi­ni­mą.

Pa­šal­pų pra­šo ir di­rek­to­riai

Ta­čiau yra ir ne­są­ži­nin­gų pa­ra­mos ga­vė­jų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­ cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­ry­je bu­vo su­ for­muo­ta dar­bo gru­pė, ku­ri tu­rė­jo tir­ti pikt­nau­džia­vi­mo pa­šal­po­mis at­ve­jus. „Kai ky­la pa­grįs­ti įta­ri­mai, su­ da­ro­mas to­kių pa­šal­pų ga­vė­jų są­ ra­šas, ku­ris per­duo­da­mas Vals­ ty­bi­nei mo­kes­čių ins­pek­ci­jai, kad pa­tik­rin­tų ir įver­tin­tų rea­lią si­tua­ ci­ją. Tai da­ro­ma nuo­la­tos“, – tvir­ ti­no G.Vi­li­mai­tie­nė.

Kol kas į Mo­kes­čių ins­pek­ci­ją kreip­ ta­si dėl 6 pa­šal­pas gau­nan­čių klai­pė­ die­čių. Ki­lus įta­ri­mams, pa­pra­šo­ma dek­la­ruo­ti tur­tą ir pa­ja­mas. „So­cia­li­nės pa­ra­mos pra­šo gy­ven­ to­jai, ku­rie dir­ba bend­ro­vių di­rek­ to­riais ir ne vie­no­je įmo­nė­je, ta­čiau pa­žy­mo­se apie pa­ja­mas nu­ro­do­mos dar­bo už­mo­kes­čio su­mos – 4, 9, 22 li­tai per mė­ne­sį“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­ pek­ci­jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­ rek­to­rė Gra­ži­na Rim­kie­nė.

Esą pa­gal­bi­niais dar­bi­nin­kais sta­ty­bo­se ar ūkiuo­se kai ku­rie dir­ba už 100 li­tų at­ly­gį per mė­ne­sį ar­ba nie­kur ne­dirb­da­mi įsi­gy­ja ke­lias­ de­šimt tūks­tan­čių li­tų kai­nuo­jan­ tį au­to­mo­bi­lį.

10,3

– tiek mln. li­tų iš­mo­kė­ta so­cia­li­nių pa­šal­pų Klai­ pė­do­je per pir­mą­jį me­tų pus­me­tį.

Klai­pė­dos mo­kes­čių ins­pek­ci­jai tur­to dek­la­ra­ci­jas šie­met pa­tei­kė 19 klai­pė­die­čių, pa­gei­dau­jan­čių gau­ti pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą. „So­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mas la­ bai su­griež­tin­tas. Mes in­for­muo­ ja­me žmo­gų, kas jo lau­kia pa­gal įsta­ty­mą, jei paaiš­kės ne­są­ži­nin­gi žai­di­mai“, – tei­gė G.Vi­li­mai­tie­nė.

Jei yra ne­tei­sė­tai gau­ta pa­ra­ma, as­me­nys pu­sę me­tų ne­ten­ka tei­sės gau­ti tą iš­mo­ką, o iš­mo­kė­tą da­lį pri­ va­lo su­grą­žin­ti į vals­ty­bės biu­dže­tą. „Ma­ny­čiau, kad as­me­nis, pikt­ nau­džiau­jan­čius so­cia­li­nė­mis pa­ šal­po­mis, rei­kė­tų vie­šin­ti. Ne­ži­nau, ar tai kirs­tų­si su As­mens duo­me­ nų ap­sau­gos įsta­ty­mu, bet vog­ti iš vals­ty­bės yra nu­si­kal­ti­mas. Juk tai yra mū­sų vi­sų pi­ni­gai“, – tei­gė so­ cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo vi­ce­mi­ nist­ras Da­lius Bi­tai­tis.

Parama. Daugiabučių namų bendrijos vangiai naudojasi savivaldybės para­ ma. Per pusmetį išnaudota tik 10 proc. tam numatytų lėšų – per 21 tūkst. litų, kai jų yra beveik 223 tūkst. Miesto tary­ bos Finansų ir ekonomikos komitetas įpareigojo savivaldybės administraci­ ją parengti paramos skirstymo tvarkos pakeitimus. Tikimasi, kad jiems įsigalio­ jus bendrijos taps aktyvesnės.

Ki­nas. Va­kar Ni­do­je ati­da­r y­tas Bal­t i­ jos ša­lių ki­no fes­ti­va­lis „Bal­ti­jos ban­ga“. Šven­tė­je da­ly­va­vo Ne­rin­gos mies­to me­ ras An­ta­nas Vin­kus ir Lat­vi­jos Res­pub­li­ kos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Mar­tin­šas Vir­sis, Es­ti­jos gar­bės kon­su­las Vir­gi­ni­ jus Bis­kys, ki­no kū­rė­jai ir žiū­ro­vai.

Plia­ž as. Šeš­t a­d ie­n į nuo 12 iki 16 val. gy­v ū­nų ge­ro­ve be­si­r ū­pi­nan­č ios or­ga­ ni­z a­c i­jos kvie­č ia vi­s us į ren­g i­n į „Būk at­s a­k in­g as šei­m i­n in­k as“. Šia pro­g a pir­m ą kar­t ą Lie­t u­vos pa­jū­r y­je tą die­ ną veiks šu­nų plia­žas. Ren­g i­n io vie­ta – tarp Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­d i­m io ir mo­lo. Jo me­t u vyks šu­nų var­ž y­b os, pa­t a­r i­mų gaus ir pla­nuo­jan­t ie­ji įsi­g y­ ti au­g in­t i­n į.

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Al­do­na Čiu­ma­ko­va (g. 1927 m.), Ele­na Grik­šie­nė (g. 1927 m.), Alek­ sand­ra Kli­mo­va (g. 1937 m.), Ja­ni­na Vo­ ro­ni­na (g. 1946 m.), Ro­mual­das Mi­nei­ kis (g. 1953 m.), Vik­to­ras Go­l i­ko­vas (g.

1954 m.), Vya­ches­la­vas Shche­go­le­vas (g. 1960 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mos An­ge­lė Grub­liaus­kie­nė, Ele­na Grik­šie­ nė, Ja­n i­na Vo­ro­n i­na, Alek­sand­ra Kli­ mo­va.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Vik­to­ras Go­li­ko­vas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 15 mo­te­rų. Gi­mė 11 ber­niu­kų, tarp ku­ rių – dvy­nu­kai, ir 5 mer­gai­tės.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­mų.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl šilumos trasų rekonstrukcijos nuo Taikos pr. 80, 80a. =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< rugpjūčio 27 dienos 7 val. iki rugsėjo Jūreivių g. 19. ?268.9.C6:.6' Deimės g. 6.

7 dienos 20 val. bus nutrauktas šilu- išsilavinimas ■ aukštasis universitetinis Nidos g. 76.(personalo vadyba, administravimas); mos tiekimas karšto vandens ruošimui Poilsio g. 31, 33, 35, 37, 39, 41, 43. teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, šiems namams:■ darbo Informacija tel. (8 46) 410 869. metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas;

■ 3–5 metai darbo personaloAtsiprašome valdymo srityje dėlpatirtis; galimų nepatogumų.

■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@'

4

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

miestas

Nak­ties vers­las – ant ri­bos 1

Pi­ni­gų rei­kia mais­tui

Ke­lis lom­bar­dus val­ dan­čios bend­ro­vės „Ad­ver­to“ va­do­vas Alek­se­jus Aga­fo­no­vas tei­gė, kad pa­sta­rai­siais me­tais į lom­bar­dus kur kas daž­niau už­ su­ka iki mė­ne­sio pa­bai­gos pi­ni­ gų pri­trū­kę žmo­nės.

Dar vie­na pa­sta­ro­jo me­to ypa­ty­bė – dau­gu­ma sa­vo ver­ty­bes už­sta­ čiu­sių žmo­nių jų ne­beiš­si­per­ka. „Žmo­nės tie­siog ne­beiš­gy­ve­ na iš tu­ri­mų pa­ja­mų. Daž­niau­siai jie at­ne­ša auk­so dir­bi­nius, te­le­fo­ nus, bran­ges­nę bui­ti­nę tech­ni­ką.

Ne vie­nas ti­ki­na, kad ga­vęs pen­ si­ją su­si­grą­žins sa­vo daik­tus. Bet tai pa­da­ro tik re­tas. Mo­te­rys daž­ niau atei­na pa­si­žval­gy­ti auk­si­nių pa­puo­ša­lų“, – pa­sa­ko­jo A.Aga­fo­ no­vas.

Nors dau­ge­lis lom­bar­dų skel­ bia­si sko­li­nan­tys pi­ni­gus už na­ mo ar au­to­mo­bi­lio už­sta­tą, šia pa­slau­ga, pa­sak vers­li­nin­ko, nau­ do­ja­ma­si itin re­tai, nes ten­ka ne­ ma­žai lai­ko su­gaiš­ti, kol įfor­mi­ na­mas šis san­do­ris, o klien­tai daž­niau­siai pi­ni­gų no­ri gau­ti per ke­lias mi­nu­tes.

Nak­tį pri­trūks­ta links­my­bėms

Klau­si­nė­ja­mas apie nak­ties dar­bą ke­lių lom­bar­dų sa­vi­nin­kas ti­ki­no, jog bū­na, kai per vi­są nak­tį nie­kas ne­pra­ve­ria du­rų. O kar­tais klien­tų su­lau­kia­ma vi­sai ne­ma­žai.

Pa­na­šu, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu nak­ti­nių klien­tų ma­žė­ja, to­dėl kai ku­rie per­nakt dir­bę lom­bar­ dai Klai­pė­do­je bu­vo už­da­ry­ti. Da­ bar ke­tu­ris lom­bar­dus Klai­pė­do­ je tu­rin­tis A.Aga­fo­no­vas pri­pa­ži­no ir pa­ts ap­ri­bo­jęs ke­lių įstai­gų dar­ bo lai­ką. „Vi­sų daž­niau­siai nak­tį už­su­ka tie, kam pri­trūks­ta pi­ni­gų links­my­ bėms tęs­ti“, – ti­ki­no sa­vi­nin­kas.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai vien­ bal­siai tei­gia, kad lom­bar­dai yra įtei­sin­ti nu­si­kal­tė­lių bend­ri­nin­kai. „Kai ap­va­gia­mas ar api­plė­šia­ mas žmo­gus, jo daik­tų pir­miau­sia ieš­ko­me ar­čiau­siai įvy­kio vie­tos esan­čia­me lom­bar­de. Ir ne­re­tai ran­da­me. Juo­se „nu­sė­da“ pu­sė Eu­ro­po­je pa­vog­tų daik­tų“, – aiš­ ki­no 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Kęs­tu­ tis Ku­bi­lius.

Nors šie­met mies­te ne­bu­vo at­ve­ jo, kai lom­bar­dų dar­buo­to­jai bū­tų nu­baus­ti už tai, jog priė­mė daik­tą neiš­ra­šę kvi­to, bet pa­rei­gū­nai ma­ no, kad to­kie fak­tai nė­ra re­te­ny­bė.

A.Aga­fo­no­vas ti­ki­no, kad jiems kli­juo­ja­ma nu­si­kal­tė­lių bend­ri­ nin­kų eti­ke­tė la­bai žei­džia. Jei­gu ne­bū­tų ga­li­my­bės tei­sė­tai daik­tus par­duo­ti lom­bar­de, va­gys ras­tų ki­tų bū­dų juos rea­li­zuo­ti, bet be kvi­tų. Ta­da po­li­ci­ja ne­tu­rė­tų jo­ kių šan­sų nu­sta­ty­ti, kas par­da­vė pa­grob­tą sve­ti­mą daik­tą.

Sus­kai­čiuo­ti, ku­ri da­lis daik­ tų už­sta­to­ma nak­ti­mis, bū­tų su­ dė­tin­ga, nes do­ku­men­tuo­se nė­ra fik­suo­ja­mas lai­kas, ka­da klien­tas jį at­ne­šė.

tį pra­l ei­d u­s ių suau­g u­s io vy­ ro na­muo­se už mies­to, pa­grob­tos ver­ty­bės.

Pa­na­šiai at­si­ti­ko ir Kau­no vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­re auk­ lė­ja­mam 14-me­čiui klai­pė­die­ čiui, ku­ris pa­bė­go iš eks­kur­si­jos po lai­ki­no­sios sos­ti­nės se­na­ mies­tį ir gre­ti­ma­me skers­gat­ vy­je iš ma­žes­nio vai­ko atė­mė gro­tu­vą.

Kai ma­ža­sis nu­si­kal­tė­lis po va­ lan­dos bu­vo su­čiup­tas, pa­grob­tas daik­tas jau bu­vo lom­bar­de.

Lom­bar­dų dar­buo­to­jai ti­ki­na, jog įsta­ty­mui ne­nu­si­žen­gia ir daik­tus prii­ma tik iš suau­gu­sių­jų, o įsi­

Vy­tau­tas Če­pas

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras

L

Alek­se­jus Aga­fo­no­vas:

Ne vie­nas ti­ki­na, kad ga­vęs pen­si­ ją su­si­grą­žins sa­vo daik­tus, bet tik re­tas tai pa­da­ro. ti­kin­ti, kad be­na­mis ar gir­tuok­ lis at­ne­šė sa­vo, o ne iš nu­si­kal­tu­ sių paaug­lių gau­tą daik­tą, jų nie­kas neį­pa­rei­go­ja.

Kai ku­rie po­li­ci­nin­kai la­bai ka­te­ go­riš­kai tei­gia esan­tys tik­ri, jog ne ma­žiau kaip 70 pro­cen­tų lom­bar­ dų klien­tų yra nar­ko­ma­nai ir ne­pil­ na­me­čiai nu­si­kal­tė­liai, ta­čiau to­kio tei­gi­nio pa­ti­ki­ma sta­tis­ti­ka jie pa­ tvir­tin­ti ne­ga­li.

Komentaras

Rū­pes­tis: jau­nos mer­gi­nos tu­rė­jo rei­ka­lų vė­lų va­ka­rą.

Pa­siū­la: lom­bar­de ga­li­ma nu­si­pirk­ti net pjūk­lą.

om­bar­das yra įstai­ga, kur žmo­gus at­ne­ša sau pri­klau­ san­t į daik­tą ir gau­na pi­n i­ gų su­mą, ati­t in­kan­čią da­l į jo ver­tės, ir tu­ri ga­li­my­bę jį iš­si­pirk­ti.

Tai yra vi­siš­kai le­ga­li, vi­sa­me pa­sau­ ly­je vys­to­ma veik­la, ta­čiau pas mus, kaip ir dau­ge­l is da­ly­k ų, ji yra per­ dėm li­be­ra­l i­zuo­ta. Lie­tu­vo­je tai pa­ da­ry­t i ga­l i­ma bet ku­riuo pa­ros me­ tu ir ne­rei­kia įro­dy­ti, kad tas daik­tas tau pri­klau­so. Aki­vaiz­du, kai atei­na ap­še­pu­si, dvo­kian­ti žmo­gys­ta, ne­tu­ rin­ti nie­ko bend­ro net su vie­no cen­to mo­ne­ta, ir at­ne­ša mo­te­riš­kus aus­ka­ rus, lom­bar­dui tai yra la­bai nau­din­ ga, nes toks klien­tas nie­ka­da nea­teis jų iš­si­pirk­ti. Kaip ir vi­sų rim­tų įstai­gų, lom­bar­dų dar­bas tu­ri bū­ti reg­la­men­ tuo­tas. Nė­ra čia ko­kios gir­dy­mo įstai­ gos, kad pa­gi­rioms rei­kė­tų už­sta­ty­ti aus­ka­rus ar žie­dus, ga­li­ma pa­ken­tė­ ti. Koks rei­ka­las ant­rą va­lan­dą nak­ ties žmo­gui kaž­ką įkeis­ti? Par­duo­tu­ vės ir ban­kai ne­dir­ba. Vie­na ver­tus, ko­vo­ja­me su gir­ta­v i­mu, ri­bo­ja­me pre­ky­bą al­ko­ho­liu, o ki­ta ver­tus, ska­ ti­na­me svai­gi­ni­mą­si. Juk aki­vaiz­du, kad už gau­tus pi­ni­gus per­ka­mas al­ ko­ho­lis, nar­ko­ti­kai ar­ba jie pra­lo­šia­ mi ka­z i­no. Lom­bar­dai tu­rė­t ų dirb­t i nuo 9 iki 18 val. su pie­tų per­t rau­ka.

Juk vi­si ste­bė­t ų­si, jei ban­kas veik­ tų per­nakt duo­t i smul­k ias pa­sko­ las. Fak­t iš­kai da­bar lom­bar­dai su­ per­ka pa­vog­tus ir atim­tus daik­tus.

So­vie­ti­niais lai­kais žmo­nės, ku­riais pa­si­ti­kė­da­vo va­gys, bu­vo va­di­na­mi „ba­r y­go­mis“, jie sa­vo ka­na­lais rea­l i­ zuo­da­vo pa­grob­tas ver­ty­bes. Da­bar ši­tas funk­ci­jas yra pe­rė­mę lom­bar­ dai. Juk apie auk­si­n ius žie­dus at­ ne­šu­sį ap­še­pė­l į lom­bar­dų dar­buo­ to­jai po­l i­ci­jai ne­pra­ne­ša, o už ke­l ių tūks­tan­čių li­t ų ver­tės daik­tą duo­ da šim­ti­nę. Vi­so­je nu­si­kal­ti­mų gran­ di­nė­je vals­ty­bė pa­da­rė tai, ko nu­si­ kal­tė­liams la­biau­siai trū­ko – su­tei­kė ga­li­my­bę rea­li­zuo­ti gro­bį. Taip mes pa­tys tam­pa­me plė­ši­mų bend­ri­nin­ kais. Tai su­tram­dy­ti tu­ri Sei­mas.

Vai­kai pa­sam­do gir­tuok­lius

Nors įsta­ty­mas drau­džia lom­bar­ duo­se ap­tar­nau­ti ne­pil­na­me­čius, paaug­liai ne­sun­kiai rea­li­zuo­ja pa­ grob­tus daik­tus.

Bū­tent lom­bar­de at­si­dū­rė dvie­ jų pen­kio­lik­me­čių mer­gi­nų, nak­

In­te­re­sas: ne­re­tai žmo­nės ieš­ko auk­so pa­puo­

ša­lų, ku­riuos per­ka do­va­nai.

Ryž­tas: il­gai min­dži­ka­vęs prie du­rų vy­ras pa­li­ko lom­bar­de į bal­tą dė­žu­tę su­pa­kuo­tą daik­tą

ir išė­jo su pi­ni­gais bei kvi­tu ran­ko­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

penktadienis, RUGPJŪČIO 24, 2012

miestas

Ne­be­li­ko: prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bu­vu­si rau­do­nų ply­tų sie­na va­kar bu­vo nu­griau­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Universitetas atsikrato sie­nų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas at­si­kra­ to ba­las­ti­nių sta­ti­nių. Va­kar bu­ vo nu­griau­ta rau­do­nų ply­tų sie­na, ku­ri drie­kė­si nuo įstai­gos Lie­po­jos gat­vės link.

Pro ša­lį ėję klai­pė­die­čiai dar­bus ver­ ti­no skir­tin­gai. Vie­ni džiau­gė­si, kad tvo­ros ne­be­li­ko. Ki­ti gai­lė­jo­si ply­tų

sie­nos. Atei­ty­je šio­je vie­to­je pla­ nuo­ja­ma įreng­ti dvi­ra­čių ta­ką.

Pa­sak Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Pro­jek­tų val­dy­mo sky­riaus Pro­jek­ to tech­ni­kos va­do­vo Žil­vi­no Ža­los, bai­gia­ma nu­griau­ti vi­sas ša­lia šios mo­ky­mo įstai­gos bu­vu­sias ap­leis­ tas sie­nas. „Dar rei­kia už­baig­ti griau­ti gelž­ be­to­ni­nes, esan­čias ki­to­je pu­sė­ je. Šie dar­bai jau įpu­sė­jo“, – tvir­ ti­no Ž.Ža­la.

Grio­vi­mo dar­bai su­si­ję su šio­je vie­to­je nu­ma­ty­to Vers­lo in­ku­ba­ to­riaus sta­ty­bo­mis.

Ran­go­vai ti­ki­si su už­duo­ti­mi su­si­do­ro­ti iki rug­sė­jo pa­bai­gos. Šie dar­bai, pra­de­dant sie­nų grio­ vi­mu ir bai­giant dan­gų išar­dy­mu, at­lie­kų iš­ve­ži­mu, at­sieis apie 0,5 mln. li­tų.

Už­bai­g us juos, bus tvar­ko­m i in­ži­ne­ri­niai tink­lai, klo­ja­mi ta­ ke­liai.

TAVO MIESTO NAUJIENOS

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

51

Lt

„Be­gai“ – ga­lin­ga kro­vos tech­ni­ka Uos­ta­mies­čio jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ją „Be­ga“ pa­sie­kė pa­gal spe­ cia­lų už­sa­ky­mą Aust­ri­jo­je pa­ga­ min­tas ga­lin­giau­sias Klai­pė­dos uos­te mo­bi­lu­sis grei­fe­ri­nis kra­nas „Lieb­herr LHM 420“.

Tai vie­na pa­sku­ti­nių­jų gran­džių klai­pė­die­čių bend­ro­vei uos­te ku­ riant bi­rių kro­vi­nių pa­skirs­ty­mo cent­rą.

Per pa­sta­ruo­sius dve­jus su pu­ se me­tų „Be­ga“ į kro­vos pa­jė­gu­mų di­di­ni­mą in­ves­ta­vo dau­giau nei 80 mln. li­tų ir per šį lai­ką pa­sta­tė Uni­ ver­sa­lų že­mės ūkio pro­duk­tų eks­ por­to ir im­por­to ter­mi­na­lą, ku­ris pa­jė­gus per­krau­ti 2,5 mln. to­nų bi­ rių kro­vi­nių per me­tus.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja sa­vo ruož­tu bu­vo už­ sa­ko­vas sta­tant pir­są, ku­ris skir­tas ap­tar­nau­ti nau­ją­jį jau pa­sta­ty­tą bei ki­tus kom­pa­ni­jos „Be­ga“ šiau­ri­nė­je da­ly­je pla­nuo­ja­mus ter­mi­na­lus.

Ant pir­so „Be­ga“ jau kiek anks­ čiau su­mon­ta­vo na­šų mo­bi­lų­jį lai­ vų krau­tu­vą, o šią sa­vai­tę ant nau­ jų­jų kran­ti­nių už­va­žiuos ir 124 t ke­lia­mo­sios ga­lios mo­bi­lu­sis uos­ ti­nis kra­nas.

Jis į kom­pa­ni­ją at­pluk­dy­tas spe­ cia­lia bar­ža iš Ros­to­ko uos­to, kur bu­vo pa­baig­tas mon­tuo­ti ir pa­ reng­tas dar­bui.

Nau­ja­sis kra­nas pri­tai­ky­tas spe­ cia­liai bi­rių kro­vi­nių kro­vai – jo įran­ga leis iš­veng­ti kro­vi­nio nu­by­ rė­ji­mo ar dul­kė­ji­mo.

At­siž­vel­giant į kom­pa­ni­jos pla­ nus ir ke­lia­mus už­da­vi­nius, jam pa­ga­min­tas di­džiau­sias šiuo me­ tu Bal­ti­jos uos­tuo­se grei­fe­ris, vie­

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt.

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

www.KL.lt

Spe­cia­lus: nau­jo­jo kra­no įran­ga leis iš­veng­ti kro­vi­nio nu­by­rė­ji­mo ar

dul­kė­ji­mo.

nu me­tu ga­lin­tis pa­sem­ti 42 kub. m kro­vi­nio. Kom­pa­ni­jos „Be­ga“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Aloy­zo Kuz­mars­kio tei­gi­mu, kra­nas skir­

tas bi­rių kro­vi­nių im­por­tui bei pa­ skirs­ty­mui, ku­rio pa­klau­sa pa­sta­ ruo­ju me­tu spar­čiai au­ga. „Klai­pė­dos“ inf.

6

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

nuomonės

Rin­ki­mai. Ar pirk­ti ka­tę mai­še?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Re­zul­ta­tas – nu­spė­ja­mas

Stasys Gudavičius

D

e­v y­n i Kons­t i­t u­ci­jos sar­gai ėmė nag­ri­nė­ti, ar Sei­mo rin­ ki­muo­se ga­lės da­ly­vau­t i iš pre­z i­den­to pa­rei­g ų per ap­ kal­tą pa­ša­lin­tas Ro­lan­das Pak­sas.

Va­kar Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) po­sė­ dy­je dau­g iau­sia dis­k u­tuo­ta, ar ką nors mū­sų kons­ti­tu­ci­nė­je sis­te­mo­je pa­kei­tė Stras­bū­ro teis­mo spren­di­mas, kad „yra ne­pro­p or­c in­gas“ drau­d i­mas to­k iems kaip R.Pak­sas vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą siek­ ti aukš­tų ren­ka­mų pa­rei­g ų Lie­tu­vo­je.

Pa­š a­l in­to­jo pre­z i­den­to ša­l i­n in­k ų ir jo prie­ši­nin­k ų dis­ku­si­ja bu­vo int­ri­guo­jan­ ti. Ta­čiau su­si­da­rė įspū­dis, kad ko­va vy­

Pa­ša­lin­to­jo pre­zi­den­to ša­li­nin­kų ir jo prie­ši­nin­ kų dis­ku­si­ja bu­vo int­ri­ guo­jan­ti. ko „į vie­nus var­tus“. R.Pak­so in­te­re­sams at­sto­va­vęs jo par­ti­jos ko­le­ga Re­mi­gi­jus Že­mai­tai­tis tik žiop­čio­jo, opo­nen­tų ir KT tei­sė­jų klau­sia­mas apie Lie­tu­vos kons­ti­ tu­ci­nius pa­grin­dus, prie­sai­kos reikš­mę, tau­tos in­te­re­sų gy­ni­mą nuo Kons­ti­tu­ci­ją min­dan­čių vei­kė­jų.

R.Že­mai­tai­tis net su­ge­bė­jo su­pai­nio­ti dvi vi­siš­kai skir­tin­gas ins­ti­tu­ci­jas – Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą ir Eu­ro­pos Tei­ sin­g u­mo Teis­mą. „Čia, ma­t yt, klai­da“, – nu­del­bęs žvilgs­n į ty­liai te­pa­sa­kė R.Pak­ so ša­li­nin­kas, pa­klaus­tas, kaip čia yra su tais teis­mais, iš­var­dy­tais jo kal­bo­je.

Tad, at­ro­do, po sa­vai­tės ar dvie­jų KT pa­kar­tos tai, ką jau nu­ta­rė 2004-ai­siais – Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­dęs, prie­sai­ką pa­my­ nęs ir per ap­kal­tą iš pa­rei­g ų pa­ša­lin­tas po­l i­t i­kas dau­g iau nie­ka­da ne­ga­l i siek­ ti aukš­t ų ren­ka­mų pa­rei­g ų Lie­t u­vo­je.

Ne­bent bū­t ų pa­ko­re­g uo­ta Kons­t i­tu­ci­ja ir nu­sta­ty­ta, kad po ke­le­rių me­tų „in­ku­ ba­ci­nio pe­rio­do“ to­kiam po­li­ti­kui vėl lei­ džia­ma da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

Tai reikš­t ų, kad ne­se­n iai priim­ta Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sa, lei­džian­ti R.Pak­ sui vėl siek­t i par­la­men­ta­ro man­da­to, tik­ riau­siai bus pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia.

KT jau yra daug kar­t ų pa­sa­kęs, kad jo anks­čiau priim­tų spren­di­mų nei Sei­mui, nei ki­toms ins­ti­tu­ci­joms ne­ga­li­ma įveik­ ti pa­kar­to­ti­nai priim­to­mis tei­sės nor­mo­ mis. Šį pa­va­sa­rį pa­tvir­tin­ta įsta­ty­mo pa­ tai­sa ir trak­tuo­ti­na kaip toks ban­dy­mas pa­neig­ti dar 2004-ai­siais pa­teik­tą ga­lio­ jan­čios Kons­ti­tu­ci­jos išaiš­ki­ni­mą.

Iš­va­da – per Sei­mo rin­k i­mus šių me­t ų spa­l io 14-ąją kan­d i­da­t ų są­ra­šuo­se var­ gu ar ma­ty­si­me R.Pak­są.

G

rei­tai vyks kau­ty­nės dėl vie­tos Sei­me, ruo­šia­si į ko­vų rin­gą įvai­raus plau­ ko pi­lie­čiai. Mes, rin­kė­jai, pri­va­lė­si­me iš­rink­ti ge­riau­siuo­sius.

Ti­ki­na­ma, kad tai mū­sų pi­lie­ti­nė pa­rei­ga – taip da­ly­vau­ja­me vals­ty­ bės val­dy­me, nors su­pran­ta­me, kad rea­liai ne­tu­ri­me jo­kios įta­kos vals­ ty­bės gy­ve­ni­mui. Vis dėl­to ir mums ne ma­žiau rū­pi, kas de­da­si Lie­tu­vo­ je, ne­sa­me abe­jin­gi Sei­mo spren­di­ mams, jau­di­na­mės dėl vis di­dė­jan­čių vals­ty­bės sko­lų, ku­rias už­krau­na­me vai­kams ir anū­kams. Pa­gal­vo­ja­me, koks bus jų gy­ve­ni­mas, ar ne­pa­liks jie sa­vo tė­vy­nės, ieš­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo sve­tur?

Daug kas pri­klau­so nuo Sei­mo.

Daž­nai gir­dė­ti ir kri­tiš­kų žo­džių jo ad­re­su: kad Sei­me ne­ma­žai ne­kom­ pe­ten­tin­gų, sa­va­nau­džių žmo­nių. Gal ir ne­daug, gal vie­nas ki­tas, bet la­šas de­gu­to sta­ti­nę me­daus su­ga­di­na. Į pi­lie­čių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą Sei­mo dar­bu daž­nai at­ker­ta­ma, kad pa­ tys iš­si­rin­ko­me to­kį, pa­tys ir kal­ti.

Mums, rin­kė­jams, už­de­da­ma at­sa­ ko­my­bė už iš­rink­tus mū­sų at­sto­vus į Sei­mą. Rin­kė­jai kal­ti, kad į Sei­mą pra­si­brau­na ir to­kie, ku­riems svar­ bu ne tar­nau­ti Lie­tu­vai, bet tik pra­ si­brau­ti prie val­džios lo­vio. Rin­kė­jai kal­ti, kad Sei­mas ne­tu­ri Tau­tos pa­ si­ti­kė­ji­mo ir au­to­ri­te­to.

Su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia ar­tė­jan­tys nau­jo Sei­mo rin­ki­mai, la­bai abe­jo­ ti­na, kad nau­ją­jį iš­rink­si­me ge­res­ nį nei šis.

Rin­ki­mai pi­lie­čiams – tar­si ka­tės pir­ki­mas mai­še: ne­ži­nia, ką iš­rink­ si. Net Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja, tik­ri­nan­ti kan­di­da­tus į Sei­mą, ne­ži­ no, ar as­muo, ku­riam ruo­šia­ma­si pa­ ti­kė­ti vals­ty­bės li­ki­mą, tik­rai ver­tas pa­si­ti­kė­ji­mo, ar jis vyk­dys pa­ža­dus.

Nie­kas ne­ga­ran­tuo­ja, kad nau­jai iš­rink­ta­sis ne­si­nau­dos įgy­ta val­džia as­me­ni­niams in­te­re­sams, kad tu­rė­ da­mas ir taip di­de­les pri­vi­le­gi­jas ne­ sieks dar di­des­nių. Kad jam rė­mė­jų in­te­re­sai ne­bus svar­bes­ni už jį iš­rin­ ku­sių­jų, kad ne­bus pa­per­ka­mas.

Abe­jo­nių ke­lia kai ku­rių kan­di­ da­tuo­jan­čių­jų kom­pe­ten­ci­ja, pa­ty­ ri­mas ir iš­ma­ny­mas spręs­ti svar­bius vals­ty­bei klau­si­mus, kad jis bus at­ sa­kin­gas už priim­tus įsta­ty­mus.

Ne vi­si iš­rink­tie­ji ati­tik­da­vo tas mo­ra­lės nor­mas. Kai ku­rių net ir mo­ra­lės sam­pra­ta sa­va­nau­diš­ka – ne to­kia, ko­kia bu­vo At­gi­mi­mo lai­ kais. Bet ne­gi dėl to kal­tas rin­kė­ jų leng­va­bū­diš­ku­mas pa­si­ren­kant sa­vo at­sto­vą į Sei­mą, gal yra ir ki­tų prie­žas­čių? Gal tu­ri įta­kos ir mū­sų Kons­ti­tu­ci­jos spra­gos?

Kons­ti­tu­ci­ja bu­vo ra­šo­ma Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo lai­kais, tvy­rant Są­jū­džio, vi­suo­ti­nio pi­lie­ti­nio pa­trio­tiz­mo dva­siai. Ta­ da tau­ta nea­be­jo­jo ren­ka­mų at­sto­vų į Lie­tu­vos Sei­mą mo­ra­le, pa­si­ti­kė­jo jais – ne­bu­vo nė min­ties, kad rei­kė­ tų juos dar ir kont­ro­liuo­ti. Bet šian­ dien jau ki­ti lai­kai, ki­to­kie ir at­sto­vai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ar jums ne gė­da, mie­la po­nia?

Andriaus Deltuvos karikatūra

į Sei­mą. Šian­dien jau ne­daug kas ti­ ki Sei­mo ne­klys­ta­mu­mu. Tur­būt jau atė­jo lai­kas, kad ir Sei­mas bū­tų at­ sa­kin­gas už sa­vo veik­lą, t. y. rei­ka­ lau­ti ir Sei­mo me­ti­nių ata­skai­tų.

Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­ta Vy­riau­ sy­bės ata­skai­ta Sei­mui, net pre­zi­ den­to me­ti­nis pra­ne­ši­mas kaip ata­ skai­ta tau­tai, tik Sei­mas neat­sis­kai­to nie­kam. Ar taip ne­pab­rė­žia­mas at­si­ ri­bo­ji­mas nuo rin­kė­jų? Tar­si Sei­mas, par­la­men­ta­rai, bū­tų at­ski­ra vals­ty­ bė, ku­riai ne­svar­bi rin­kė­jų nuo­mo­ nė. Ar ne dėl to ven­gia­ma ap­klau­sų, re­fe­ren­du­mų, suar­tė­ti su vi­suo­me­ ne? Ar ne­tu­rė­tų Sei­mas nors ret­ kar­čiais, ypač re­zo­nan­si­niais klau­ si­mais, iš­girs­ti rin­kė­jų nuo­mo­nę?

Gal ta­da pra­dė­tų at­si­ras­ti pa­si­ti­kė­ ji­mas Sei­mu, pa­kil­tų jo au­to­ri­te­tas?

Abe­jo­nių ke­lia kai ku­rių kan­di­da­tuo­ jan­čių­jų kom­pe­ten­ ci­ja, pa­ty­ri­mas ir iš­ ma­ny­mas spręs­ti svar­bius vals­ty­bei klau­si­mus.

Dėl pra­stos Sei­mo re­pu­ta­ci­jos gal kal­ti ir rin­kė­jai, kad, iš­rin­kę sa­vo at­ sto­vus į Sei­mą, pa­lie­ka juos sa­va­va­ liau­ti. Juk, kai nė­ra kont­ro­lės, re­tas at­si­spi­ria pa­gun­dai be sai­ko iš­lai­ dau­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų są­skai­ta: jei nie­kas ne­var­žo, net ir są­ži­nė.

Ar ne to­dėl pa­tys sau pa­si­ski­ ria iš­skir­ti­nių pri­vi­le­gi­jų, tar­nus, au­to­mo­bi­lius; ne­var­žo sa­vęs dar­ bo draus­me, ne­reg­la­men­tuo­ja sau ato­sto­gų? Pa­sis­ki­ria sau ir sa­vo tar­ nams išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas, nors dar­bas Sei­me ter­mi­nuo­tas?

Ar nor­ma­lu, kad, prii­mant vals­ ty­bi­nius įsta­ty­mus, Sei­mo sa­lė pus­ tuš­tė – ar tai nė­ra aki­vaiz­dus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas, už ku­rį pa­ pras­ti pi­lie­čiai at­lei­džia­mi iš dar­bo?

O gal tiek Sei­mo na­rių ir ne­rei­kia, jei iš­si­ver­čia­ma be jų?

Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­tas 141 Sei­ mo na­rys, bet, be jų, į Sei­mą pa­ten­ ka dar 423 va­di­na­mie­ji pa­gal­bi­nin­kai ir pa­ta­rė­jai. Ar ga­li­ma pa­tei­sin­ti to­ kį mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šų švais­ty­

mą? Jei ku­riam Sei­mo na­riui trūks­ta kom­pe­ten­ci­jos, jam bū­ti­nas pa­ta­rė­ jas, ar ne­tu­rė­tų jo sam­dy­ti iš sa­vo ki­ še­nės? Pa­ga­liau, ar tai, kad Sei­me at­ si­ran­da ki­tų žmo­nių, ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai? Juk tie pa­ta­rė­jai ga­li tu­rė­ti įta­kos Sei­mo na­riui prii­mant spren­di­mą ne Lie­tu­vos nau­dai.

Sei­mo na­rys – pi­lie­čių iš­rink­ tas tau­tos at­sto­vas ir iš jo ti­ki­ma­si aukš­tes­nės mo­ra­lės. Tau­tos at­sto­ vų nu­kry­pi­mai nuo tei­sės nor­mų tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi jei ne griež­ čiau, tai bent jau taip, kaip vi­sų ki­ tų pi­lie­čių.

Tie­sa, ži­niask­lai­da ne­pa­lie­ka to­ kių pra­si­žen­gė­lių be dė­me­sio, bet tos pa­stan­gos ne vi­sa­da bū­na veiks­ min­gos. Nė­ra veiks­min­ga ir Sei­mo eti­kos ko­mi­si­ja, ku­ri do­mi­si sa­ vais pra­si­žen­gė­liais. Bet su­da­ro ją tie pa­tys Sei­mo na­riai, ku­rie ne­lin­ kę pri­pa­žin­ti sa­vo klai­dų, klau­sy­ tis pa­sta­bų ir prie­kaiš­tų, at­si­sa­ky­ti neuž­tar­nau­tų pri­vi­le­gi­jų. Net tei­sė­ sau­ga, be jų pa­čių su­ti­ki­mo, ne­tu­ri jiems po­vei­kio. Ar tai nor­ma­lu?

Pre­zi­den­tė per rin­ki­mus į sa­vi­val­ dos ta­ry­bas yra pa­sa­kiu­si: žmo­nės tu­ri ne tik iš­rink­ti sa­vo at­sto­vus, bet ir kont­ro­liuo­ti bei rei­ka­lau­ti iš sa­vo po­li­ti­kų, kad dirb­tų bū­tent jiems.

Taip, bet ta­da žmo­nės tu­rė­tų tu­ rė­ti ir ga­li­my­bę tai at­lik­ti. Tu­rė­tų bū­ti vie­ta, kur su­ren­ka­mos žmo­nių pa­sta­bos, ob­jek­ty­viai įver­ti­na­mos.

Pri­va­lė­tų bū­ti inst­ru­men­tas, ku­ ris da­ry­tų įta­ką Sei­mui. Ki­taip sa­ kant, tu­rė­tų bū­ti re­vi­zi­jos ko­mi­si­ja, kaip bū­na at­sa­kin­gų rin­ki­mų at­ve­ jais. Bet to nė­ra.

Ga­lė­tų tas funk­ci­jas at­lik­ti Sei­mo eti­kos ko­mi­si­ja. Lo­giš­ka bū­tų, jei ji bū­tų ne Sei­mo, o Vy­riau­sio­sios rin­ ki­mų ko­mi­si­jos su­dė­ty­je. Ta­da Sei­ mo na­riai ne­bū­tų sa­va­va­liai. Be to, ir Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tu­ rė­tų kuo už­siim­ti lai­ko­tar­piu tarp rin­ki­mų; ji lyg ir yra tar­pi­nin­kas tarp Sei­mo ir rin­kė­jų. Bet to nė­ra. Įsi­šak­ni­ju­sios blo­gos Sei­mo tra­di­ ci­jos ne­leis jo­kių per­mai­nų, var­ žan­čių pri­vi­le­gi­jas.

Neaiš­ku, ar su­lauk­si­me to­kio lai­ ko, kai ga­lė­si­me bū­ti at­sa­kin­gi už Sei­mą. Ne­bent rin­kė­jai, su­si­bū­rę pa­jėg­tų pra­lauž­ti re­fe­ren­du­mo bar­ je­rą ir iš­reikš­ti sa­vo va­lią kaip kad bu­vo At­gi­mi­mo lai­kais.

Ka­zys Re­ke­vi­čius

Pers­kai­čiau „Karš­ta­me te­le­fo­ne“ kaž­ko­kios po­nios sa­pa­lio­nes apie Se­ną­jį tur­gų. Ima ir juo­kas, ir pyk­tis.

Aš ne­kal­bu apie tai, jog po­nia ruo­ šia­si pro­tes­tuo­ti (cha cha cha), kad tos at­ma­tų duo­bės neuž­da­ry­tų, bet dar ir ėmė kal­bė­ti ab­so­liu­čias ne­są­ mo­nes. Ta mo­te­ris at­vi­rai ir akip­lė­ šiš­kai me­luo­ja, kad čia kaž­kas no­ ri pa­sta­ty­ti res­to­ra­ną! Kaip iki to­kio ab­sur­do ga­li­ma pri­si­mąs­ty­ti, tai čia, ma­tyt, pa­sa­ky­tų tik spe­cia­lis­tai, nie­ kas dau­giau. Kaip ga­li čia bū­ti res­to­ ra­nas, jei ša­lia, už ke­lių žings­nių, yra vi­sas res­to­ra­nų ir ka­vi­nių komp­lek­ sas, ku­ris jau me­tų me­tus tu­ri dau­ gy­bę klien­tų? Tik be­pro­tis ša­lia ga­ lė­tų ati­da­ry­ti pra­ban­gią mai­ti­ni­mo įstai­gą ir mė­gin­ti kon­ku­ruo­ti su to­ kiu rin­kos monst­ru Klai­pė­do­je. Ma­ tyt, po­nia pa­sa­kų pa­sa­ko­to­ja ne tik ne­sup­ran­ta rin­kos dės­nių, bet ir ap­ skri­tai ne­ži­no nei kur gy­ve­na, nei ko­kie da­bar lai­kai, nei kas ji pa­ti to­ kia. Duok jai tą šiukš­ly­ną su kont­ ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių par­da­vė­jais, ir vis­kas. Na, tai dar bū­tų ga­li­ma kaip nors su­pras­ti, ypač jei to­kių rū­ka­lų po­rei­kis yra, bet me­luo­ti, kad čia bus res­to­ra­nas, tai jau yra tik­ras šmeiž­ tas. Ar jums ne gė­da, po­nia, pri­šne­ kė­jus vi­sam mies­tui nie­kų?

Ri­čar­das

Siau­bo te­le­vi­zi­jo­je – per daug

Ma­ne pa­pik­ti­no ge­ro­ji ir blo­go­ji ani­ ma­ci­ja. Te­gul ji ne­jo­di­nė­ja ant se­no ark­liu­ko ir ne­bai­do so­vie­tais. Blo­ gis yra blo­gis, o gė­ris yra gė­ris. Jei­ gu ani­ma­to­riui pa­tin­ka blo­gis, krau­ jas, re­vol­ve­riai, nuo­gy­bės, sek­sas, tai to­kį žmo­gų, ku­ris ža­vi­si smur­ tu, bai­su tam­so­je su­tik­ti. Pas­te­bė­ jau, kad mū­sų te­le­vi­zi­ją puo­la juo­ do­sios jė­gos. Net vy­rai pik­ti­na­si.

An­ge­lė

Val­džia niek­šų ne­nu­ga­lės

Se­na­sis tur­gus – mums įau­gęs į krau­ ją. Val­džia gal­būt sie­kia, kad tur­gu­ je ne­lik­tų kont­ra­ban­di­nin­kų, per­par­ da­vi­nė­to­jų, ta­čiau var­gu ar ji įstengs nu­ga­lė­ti juos. Kad ir kas bus vie­to­ je tur­gaus, tie žmo­nės ir to­liau dirbs juo­dą­jį dar­bą. O už­tat kiek dar­bo ne­ teks mo­te­riš­kių, pri­si­du­rian­čių prie pen­si­jos. Ge­riau te­gul jos sa­vo užau­ gin­tas dar­žo­ves par­da­vi­nė­ja, nei pra­ šo vals­ty­bės pa­šal­pos.

Faus­ta

Skun­dų bū­tų ma­žiau

Nuo­lat dau­gy­bė žmo­nių skun­džia­si, kad mies­to cent­ras yra ne­tvar­kin­gas, kad čia daug be­na­mių ir vi­so­kių val­ ka­tų. Ma­nau, jei ne­lik­tų čia to tur­ gaus ir bū­tų nu­griau­ti tie at­gy­ve­ nę lai­ki­ni pa­sta­tai, o to­je vie­to­je nuo ry­to iki va­ka­ro bu­dė­tų po­li­ci­ja, Klai­ pė­da tik leng­viau at­si­kvėp­tų. Tik­rai, ma­ny­čiau, kad tur­gaus klau­si­mą rei­ kia spręs­ti kuo grei­čiau ir kuo grei­ čiau jį iš mies­to cent­ro iš­kel­ti.

Val­das Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, RUGPJŪČIO 24, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Galimi Seimo vadovai – šešėlyje Galimi premjerai po Seimo rinkimų daugiau mažiau aiškūs.

O kas galėtų vadovauti Seimui? Galima tik spėlioti, nes partijos kandidatų neatskleidžia.

Gaisrą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje tyrę Šiaulių prokurorai pranešė vienam asmeniui įteikę pranešimą apie įtarimus dėl neatsargaus turto sunaikinimo pažeidžiant saugumo taisykles ir dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo.

Kam pareikšti įtarimai, teisėsauga neatskleidžia, tačiau teigia, kad įtarimų sulauks ir dar daugiau asmenų.

Kaip tvirtinama prokurorų pranešime, „labiausiai tikėtina“, kad gaisras kilo savaime užsiliepsnojus degioms medžiagoms. „Per ikiteisminį tyrimą gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad gaisro židinio zona buvo šalia eksploatuojamo kietojo kuro šildymo katilų

Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Kandidatų netrūksta

Didžiosios politinės partijos skelbia savo kandidatus į premjero postą, o kas po rinkimų galėtų vadovauti Seimui – nutyli. Būti „vienu iš trijų“ valstybės vadovų – ne vieno politiko svajonė. Tačiau nė viena politinė partija prieš rinkimus nedeklaruoja, ką į šį postą galėtų siūlyti. Daugumos partijų atstovų atsakymas: „Kandidatų turime.“ Tik Seimo kuluaruose politikai – kur kas atviresni. Antai iš reitingų lentelėje pirmaujančios Darbo partijos kandidatų užim-

Virginija Baltraitienė:

Šiame darbe – daug minusų, tektų beveik atsisakyti asmeninio gyvenimo.

ti antrą pagal rangą postą valstybėje galėtų kad ir parlamentarė Virginija Baltraitienė. Ji šiuo metu dirba Seimo vicepirmininke. Be to, Darbo partijos kandidatų sąraše – ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Neatmetama, kad šis postas, jei partija rinkimus laimės, gali būti pasiūlytas ir jam. „Dėl to, manau, spręs partijos vadovybė. Iš ko rinktis mes turime. Mūsų sąraše yra ir buvęs Seimo pirmininkas, ir vicepirmininkų. Ar aš sutikčiau užimti?

Nežinau. Šiame darbe – daug minusų, tektų praktiškai atsisakyti asmeninio gyvenimo“, – dėstė V.Baltraitienė.

Tytuvėnų ansamblis užsidegė savaime? dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – degių medžiagų (pastato medinių stogo konstrukcijų) savaiminis užsiliepsnojimas dėl vienuolyno pastato palėpėje įrengto eksploatuojamo kietojo kuro katilų dūmtraukio poveikio“, – teigia prokurorai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas iškart po gaisro, kilusio sausio 26-ąją Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje, esančiame Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje ir Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje. Per gaisrą apdegė kultūros paveldo objektai – pastatai – ir galbūt buvo sunaikintos ar sugadintos kultūrinės vertybės.

Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Užuot atnaujinę namus, pirks sraigtasparnius Pamaina: kas galėtų tapti I.Degutienės įpėdiniu, kol kas neaišku.

Partijoje nediskutuota

Ką galėtų siūlyti vadovauti Seimui, lig šiol negali pasakyti ir opozicinės socialdemokratų partijos lyderiai. Česlovui Juršėnui atsisakius eiti į kitą Seimą ši partija netenka savo geriausio kandidato į parlamento vadovus.

Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šiuo klausimu partijos vadovybė nediskutavo. „Reikia palaukti rinkimų. Turime tiek daug patyrusių Seimo narių. Daug tiktų“, – nukirto A.Butkevičius.

Neoficialiai kalbama, kad Seimo vadovo postas galėtų būti siūlomas, tarkime, partijos vicepirmininkams – Vyteniui Andriukaičiui arba Juozui Olekui.

Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partijos nariai tvirtina taip pat rasią ką pasiūlyti į šį postą. „Kandidatūrų mes tikrai turime“, – komentavo Valentinas Mazuronis, šios partijos frakcijos Seime seniūnas.

Siūlytų palikti

Jurgis Razma, valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas, pridūrė, kad dėl parlamento pirmininko kandidatūros apsisprendžiama tik po Seimo rinkimų.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Komentaras Lauras Bielinis Politologas

S

eimo pirmininko postas labai svarbus ir reikšmingas. Į jį partijos žiūri labai rimtai ir jo yra siekiama. Dažniausiai Seimo vadovo kėdė atitenka dominuojančiai valdančiosios daugumos frakcijai. Taigi kova dėl personalijos vyksta tos frakcijos viduje. Tačiau esama ir nusistovėjusių taisyklių. Tarkime, frakcijos seniūnas ar partijos lyderis turi pirmumo teisę. Tiesa, A.Valinsko atveju, šio Seimo kadencijos pradžioje, buvo kiek kitaip.

Dauguma buvo labai trapi, tad aukštas postas atiteko naujai Tautos prisikėlimo partijai. Mano galva, kaip tam tikras garantas, kad ši frakcija neišsivaikščiotų ir neperbėgtų į opoziciją.

„Partijos prieš rinkimus daugiau mažiau sprendžia dėl Vyriausybės narių, o Seimo pirmininko postą lemia koaliciniai susitarimai, – priminė J.Razma. – Jei Seime matome tokias ryškias kandidatūras kaip kad mūsų, pavyzdžiui, I.Degutienė ar iš socialdemokratų – Č.Juršėną, sprendimas tarsi savaime peršasi.“ Taigi konservatoriai, jei laimėtų rinkimus, vadovavimą Seimui ir toliau patikėtų I.Degutienei.

Lietuvos kariuomenės perkamų trijų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą iš dalies siūloma finansuoti iš stringančios daugiabučių renovacijos programos lėšų – tam siūloma skirti 138 mln. litų.

Tokį siūlymą Vyriausybei teikianti Aplinkos ministerija sulaukė tik Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo. Ši ragina spartinti daugiabučių namų atnaujinimą ir neskubėti mažinti renovacijai skirtos Europos paramos. „Mes nesugebėjome pradėti visavertės viešinimo programos“, – dar 2009 m. pradėtą programą „Jessica“ įvertino Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis.

Jis sakė, kad šiuo metu renovuoti tik šeši namai ir panaudota tik 8,7 mln. litų programos „Jessica“ lėšų. Anot jo, šiuo metu dar likę nepanaudoti 378 mln. litų. Vienam daugiabučiui tenka

apie 1 mln. litų paramos.

Dėl tokio paramos perskirstymo nepritaria Susisiekimo ministerija. „Ministerija siūlo ieškoti galimybių spartinti daugiabučių namų atnaujinimo procesus ir neskubėti mažinti tam numatomų skirti ES lėšų“, – teigiama Susisiekimo ministerijos rašte Aplinkos ministerijai. Šią savaitę išsiskyrė ir Finansų bei Aplinkos ministerijų pozicijos, ar daugiabučių atnaujinimui viešinti verta išleisti dar 24 mln. litų.

Lietuvos kariuomenė šiemet paskelbė trijų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo konkursą, tačiau jo nugalėtojas dar nežinomas. Paraiškas dalyvauti konkurse dėl sraigtasparnių įsigijimo pateikė trys įmonės. Ministerija jų neatskleidė.

Lietuva planuoja įsigyti vidutinės klasės sraigtasparnius, kurie turėtų būti skirti civilinėms užduotims vykdyti. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ministras susirūpino eismo sauga Vakar Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atkreipė dėmesį, kad pažangą eismo saugos srityje stabdo prasta padėtis miestų gatvėse.

„Bendra eismo saugos situacija Lietuvoje šiemet nėra blogesnė nei pernai, bet matome akivaizdžią tendenciją, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo, tačiau auga didžiuosiuose miestuose. Prastėjanti padė-

tis miestų gatvėse rodo nepakankamą savivaldybių dėmesį eismo saugai“, – teigė E.Masiulis.

Kaip vienos svarbiausių priežasčių, miestuose lemiančių didėjantį avaringumą ir žuvusiųjų skaičių, posėdyje įvardinta netinkamai įrengtos pėsčiųjų perėjos bei nepakankamas savivaldybių dėmesys eismo saugai. „Su savivaldybėmis sutarėme dirbti kartu. Prašome, kad jos pateiktų ministerijai savo gatvių ir kelių „juodųjų dėmių“ žemėlapius,

saugaus eismo priemonių planus.

Taip pat raginame miestų vadovus gatvėms skiriamas valstybės lėšas panaudoti eismo saugai gerinti“, – tvirtino ministras.Eismo įvykių statistikos duomenimis, šiemet nuo metų pradžios Lietuvos keliuose žuvo 163 žmonės, pernai atitinkamu laikotarpiu – 164. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės keliuose žuvo 17 žmonių mažiau, o miestų gatvėse ir vietiniuose keliuose žuvusiųjų skaičius padidėjo 16.

Atnaujinimas: Lietuvos kariuomenė šiemet paskelbė sraigtaspar-

BNS inf.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

nių įsigijimo konkursą.

8

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

užribis

Vai­ruo­to­jų nuo­sto­liai – į mies­to ka­na­li­za­ci­ją Klai­pė­die­čiai vai­ ruo­to­jai skai­čiuo­ja tūks­tan­ti­nius nuo­ sto­lius dėl smar­kių liū­čių mies­to gat­ vė­se pa­skan­din­ tų au­to­mo­bi­lių, ta­ čiau mė­gi­ni­mas pri­ vers­ti sa­vi­val­dy­bę ar­ba kom­pen­suo­ ti gy­ven­to­jams ža­lą, ar­ba su­tvar­ky­ti lie­ taus nuo­te­kų tink­ lus, ga­li virs­ti tuš­čiu rei­ka­lu.

Komentaras

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­ jos di­rek­to­rė

K Gat­vės: vie­nas klai­pė­die­tis dėl van­dens su­ga­din­to au­to­mo­bi­lio pa­ty­rė be­veik 20 tūkst. li­tų ža­lą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Mies­to val­džia at­si­durs teis­me?

Drau­di­kai reg­re­so tvar­ka ne­drįs­ ta rei­ka­lau­ti mies­to val­džios, kad jų klien­tų nuo­sto­liai bū­tų at­ly­gin­ ti, nes teis­muo­se bū­tų sun­ku įro­ dy­ti kal­tę.

Ta­čiau klai­pė­die­čiai vai­ruo­to­jai baks­no­ja į nuo­lat per di­des­nę liū­ tį pa­springs­tan­čią lie­taus ka­na­li­ za­ci­ją. „Jei gat­ve ne­ga­li­ma va­žiuo­ti, tu­ ri bū­ti ke­lio ženk­lai. Juk kiek­vie­ ną kar­tą ši pro­ble­ma iš­ky­la Klai­ pė­dos mies­te, gal val­džiai rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti?“ – aiš­ki­no rugp­jū­čio 6-ąją sa­vo au­to­mo­bi­lį iš pus­met­ ri­nio gy­lio ba­los mė­gi­nęs gel­bė­ti klai­pė­die­tis.

Vy­ras svars­tė ga­li­my­bę kreip­tis į mies­to val­džią dėl su­ga­din­to ma­ ši­nos va­rik­lio, ta­čiau pa­bi­jo­jo biu­ rok­ra­ti­nių sun­ku­mų.

No­rint išieš­ko­ti pa­tir­tą ža­lą, bū­ ti­na tiks­liai nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­ką, tik tuo­met bū­tų įma­no­ma tai­ky­ti reg­re­so pro­ce­są.

Nu­ken­tė­jo trys vai­ruo­to­jai

Per dvi pa­sta­rą­sias aud­ras Klai­pė­ do­je įmo­nė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ už­re­gist­ra­vo be­veik 30 nuo škva­ lo nu­ken­tė­ju­sių au­to­mo­bi­lių, daž­ niau­siai ant jų vir­to me­džiai. „Nuo van­dens Klai­pė­do­je nu­ken­ tė­jo tri­jų mū­sų klien­tų au­to­mo­bi­ liai, jų pa­tir­ta ža­la sie­kia 20 tūkst. li­tų“, – ti­ki­no „Lie­tu­vos drau­di­ mo“ Gy­ven­to­jų drau­di­mo sky­riaus va­do­vas And­rius Gim­bic­kas.

Du au­to­mo­bi­liai pa­ty­rė hid­ros­ mū­gius, vie­nas bu­vo ap­sem­tas lie­taus van­dens ir su­ga­din­ta jo vi­ daus ap­dai­la bei elekt­ro­ni­ka, taip pat sig­na­li­za­ci­ja.

Ki­ti šių aud­rų me­tu ap­ga­din­ ti au­to­mo­bi­liai pa­te­ko po virs­tan­ čiais me­džiais, ant jų už­kri­to nu­lū­ žu­sios ša­kos, pa­sta­tų sto­gų da­lys, rek­la­mi­nės iš­ka­bos, ke­lio ir ki­ ti ženk­lai. „Esant itin smar­kiai liū­čiai, la­ bai pa­vo­jin­ga va­žiuo­ti per di­de­les ba­las, nes au­to­mo­bi­lis ga­li nu­ ken­tė­ti nuo hid­ros­mū­gio. To­kiais at­ve­jais drau­di­kai at­ly­gi­na nuo­ sto­lius tik tiems au­to­mo­bi­lių sa­

vi­nin­kams, ku­rie bu­vo ap­si­drau­ dę kas­ko drau­di­mu. Vi­du­ti­niš­kai su­tvar­ky­ti to­kį au­to­mo­bi­lį kai­ nuo­ja iki 3 tūkst. li­tų“, – aiš­ki­no A.Gim­bic­kas.

Iš vi­sų kas­ko ža­lų, reg­re­są įma­ no­ma tai­ky­ti maž­daug de­šim­ta­da­ liui. Taip yra to­dėl, kad da­lis ža­lų pa­ti­ria­ma dėl pa­ties drau­dė­jo neat­ sar­gių veiks­mų.

Skan­di­no smarkios liū­tys

Ža­la – 18,3 tūkst. li­tų

Au­to­mo­bi­liui įva­žia­vus į gi­lią ba­ lą, van­duo ap­se­mia va­rik­lį ir vi­siš­ kai jį su­ga­di­na.

Daž­niau­siai to­kiais at­ve­jais rei­ kia keis­ti ir su­ga­din­tą au­to­mo­bi­ lio elekt­ro­ni­kos įran­gą, kom­piu­te­ ri­nius val­dy­mo me­cha­niz­mus bei vi­są va­rik­lį. Jei pa­sken­do apy­nau­ jis au­to­mo­bi­lis, ža­la ga­li siek­ti 10– 20 tūkst. li­tų. „Daž­niau­siai hid­ros­mū­giai re­ gist­ruo­ja­mi va­sa­ros lai­ko­tar­piu, kai stai­ga ima smar­kiai ly­ti. Mū­ sų duo­me­ni­mis, lie­pos, rugp­jū­ čio mė­ne­siai – to­kių įvy­kių pi­kas. Šie­met lie­pos mė­ne­sį mū­sų klien­ tų au­to­mo­bi­liai tris kar­tus nu­ken­ tė­jo nuo hid­ros­mū­gio“, – aiš­ki­no A.Gim­bic­kas.

Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, Lie­tu­ vos kas­ko drau­di­mu drau­džia­mas kas ket­vir­tas au­to­mo­bi­lis.

Drau­di­mo bend­ro­vės „ER­GO Lie­ tu­va“ duo­me­ni­mis, po liū­ties vai­ ruo­to­jai daž­niau­siai krei­pia­si dėl su­ga­din­tos au­to­mo­bi­lių elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos ir pa­tir­to hid­ros­mū­ gio, kai van­duo su­ga­di­na au­to­mo­ bi­lio va­rik­lį.

Bū­tent dėl pa­tir­to hid­ros­mū­gio ža­la ir bū­na pa­ti di­džiau­sia, nes pri­rei­kia ka­pi­ta­li­nio va­rik­lio re­ mon­to.

Vi­du­ti­nė po liū­ties re­gist­ruo­ja­ mos ža­los iš­mo­ka yra maž­daug 5 tūkst. li­tų, o hid­ros­mū­gio pa­da­ry­ ta ža­la ga­li siek­ti ir 50 tūkst. li­tų.

Ypač bran­gus nau­jes­nių au­to­mo­ bi­lių va­rik­lių re­mon­tas. Šios drau­di­mo bend­ro­vės di­ džiau­sia dėl rugp­jū­čio pra­džio­ je Klai­pė­do­je šė­lu­sios liū­ties re­ gist­ruo­ta ža­la bu­vo 18,3 tūkst. li­tų.

Bū­tent dėl hid­ros­mū­gio BMW au­

ol kas vai­ruo­to­jų krei­pi­mų­ si dėl ap­sem­tų ir su­ga­din­ tų au­to­mo­bi­l ių dar ne­sa­ me ga­vę. Vie­nas pra­šy­mas yra pa­teik­tas dėl pa­gal­bos šei­mai, ku­ rios na­mui škva­las nu­ne­šė sto­gą. Ta­ čiau vi­siems mums teks su­si­gy­ven­ti su to­kiais reiš­ki­niais ir iš­mok­ti sau­go­ tis. Tai juk yra sti­chi­nė ne­lai­mė. Aš net pa­ti ma­čiau, kad vy­rai mė­gi­na va­žiuo­ ti už­lie­tu ke­liu vien tik dėl spor­ti­nio in­ te­re­so. O ko­dėl kaž­kas už jų nuo­sto­lius tu­ri mo­kė­ti? Jei žmo­gus ap­si­drau­dęs, ne­t i­kė­tus nuo­sto­l ius tu­rė­t ų at­ly­g in­t i drau­di­mas. O ko ga­li­ma ti­kė­tis iš val­ džios? Ga­li­ma ti­kė­tis men­ko so­cia­li­nio pa­lai­ky­mo. Mū­sų pa­rei­ga – in­for­muo­ ti apie gre­sian­čią ne­lai­mę. Juk gat­vės per aki­m ir­ką ne­pat­v ins­ta, va­d i­na­si, rei­kia su­si­ras­ti sau­gią vie­tą, kad ma­ši­ na ne­nu­ken­tė­tų nuo lūž­tan­čių me­džių ar van­dens. Mies­to lie­taus ka­na­li­za­ci­ jos būk­lė nė­ra pra­sta. Jo­kia ka­na­li­za­ci­ ja ki­bi­ro van­dens ne­spės su­ger­ti. Yra mies­te ke­lios vie­tos, ku­rios yra pa­vo­ jin­gos. Vai­ruo­to­jai jas ži­no ir tu­rė­tų pa­ tys sau­go­tis.

to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas pa­ty­rė to­kio dy­džio nuo­sto­lius.

Dėl hid­ros­mū­gio patirta ža­la at­ ly­gi­na­ma tik ap­si­drau­du­sie­siems kas­ko „vi­sų ri­zi­kų“ drau­di­mu. „Liū­ties van­de­niui ap­sė­mus ke­ lią, vai­ruo­to­jams re­ko­men­duo­ja­ ma ne­ban­dy­ti įveik­ti ne­ži­no­mo gy­lio ke­lio ruo­žų. Gat­vėms pa­tvi­ nus lyg eže­rams, ge­riau­sia bū­tų rink­tis ki­tą marš­ru­tą ar­ba luk­te­lė­ ti, kol van­duo nu­slūgs. Tie­sa, kar­ tais hid­ros­mū­gį ga­li­ma pa­tir­ti ir esant ne­di­de­liam van­dens ly­giui, to­dėl re­ko­men­duo­ja­ma bū­ti bud­ riems ir veng­ti net ir men­kiau­sią grės­mę ke­lian­čių ke­lio ruo­žų“, – aiš­ki­no Ne­ri­jus Gied­rai­tis, įmo­nės „ER­GO Lie­tu­va“ Ža­lų ad­mi­nist­ra­ vi­mo sky­riaus va­do­vas.

Ki­niš­ki žais­lai įstri­go uos­te Klai­pė­dos uos­te mui­ti­nės pa­rei­ gū­nai su­lai­kė di­de­lę žais­lų siun­ tą iš Ki­ni­jos. Iš vi­so su­lai­ky­ta be­ veik 10 tūkst. vie­ne­tų įvai­rių rū­šių žais­lų, ku­rių ver­tė sie­kia be­veik 11 tūkst. li­tų.

Įvai­rūs žais­lai, pa­ženk­lin­ti „Le­go“, „Trans­for­mers“, „Ang­ry Birds“ ženk­lais, kaip įta­ria­ma, pa­ga­min­ ti pa­žei­džiant in­te­lek­ti­nės nuo­sa­ vy­bės tei­ses.

Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tos pre­kės bu­vo skir­tos Bal­ta­ru­si­jos pir­kė­jams.

Pre­kės, ku­rios, įta­ria­ma, pa­ga­ min­tos pa­žei­džiant in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­ses, su­lai­ky­tos Mal­ kų įlan­kos jū­rų uos­to po­ste mui­ti­ nio tik­ri­ni­mo me­tu.

Mui­ti­nei pa­teik­to­je dek­la­ra­ci­ jo­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kad ga­be­na­mi konst­ruk­to­riai, bok­so rin­ki­niai,

ma­ši­ny­tės, vai­rai, lė­lės, pia­ni­nai, ro­bo­tai, kar­dai, vai­vo­rykš­tės, šu­ nys, žu­vys, ried­len­tės, trak­to­riai, žai­di­mai, ka­muo­liai, rie­du­čiai, gol­ fo reik­me­nys ir vaikš­ty­nės.

Mui­ti­nės pa­rei­gū­nai, de­ta­liai pa­ tik­ri­nę iš Ki­ni­jos at­vy­ku­sį kon­tei­ne­ rį, ku­ria­me ga­ben­ta be­veik 44 tūkst. įvai­rių žais­lų, ap­ti­ko pre­kių, ku­rios pa­rei­gū­nams su­kė­lė įta­ri­mų, kad jos ga­li bū­ti pre­kės klas­to­tės.

Tik­ri­ni­mo me­tu pa­rei­gū­nai ra­do 9 498 vie­ne­tus „Le­go“ konst­ruk­to­ rių, ro­bo­tų „Trans­for­me­rių“ ir žais­ lų ru­tu­lių „Ang­ry Birds“, ku­rie, kaip spė­ja­ma, pa­ga­min­ti pa­žei­džiant in­ te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­ses.

Apie su­lai­ky­tas pre­kes in­for­ muo­ti pre­kių ženk­lų at­sto­vai, šiuo me­tu lau­kia­ma jų iš­va­dų. Pre­kių ženk­lų sa­vi­nin­kai daž­niau­siai be­ veik vi­sais at­ve­jais pa­tvir­ti­na, kad

mui­ti­nės pa­rei­gū­nų su­lai­ky­tos pre­ kės iš tie­sų yra klas­to­tės. Šiais me­tais tai ne pir­ma Klai­pė­ dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės pa­rei­gū­nų išaiš­kin­ta žais­lų klas­to­čių siun­ta.

Va­sa­rį ta­me pa­čia­me po­ste su­ lai­ky­ti 4 425 vie­ne­tai įvai­rių žais­ lų, pa­ženk­lin­tų „Spi­der-Man“, „Ava­tar“, „Dis­ney“ ir ki­tais ži­no­ mais pre­kių ženk­lais. Tuo­met su­ lai­ky­tų pre­kių ver­tė sie­kė dau­giau nei 8 tūkst. li­tų.

Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tos pre­kės taip pat bu­vo skir­tos Bal­ta­ru­si­jos pir­kė­ jams. 3 384 vie­ne­tus mui­lo bur­bu­ lų „Ang­ry Birds“, lė­lių „Bar­bie“ ir ki­tų ži­no­mais pre­kių ženk­lais pa­ ženk­lin­tų žais­lų, įver­tin­tų be­veik 3 tūkst. li­tų, mui­ti­nės pa­rei­gū­ nai Mal­kų įlan­kos jū­rų uos­to po­ste su­lai­kė ir šių me­tų rugp­jū­čio pra­ džio­je.

Su­nai­kins: mui­ti­nin­kai uos­te su­lai­kė 10 tūkst. su­klas­to­tų žais­lų, ku­rie

bu­vo ga­be­na­mi į Bal­ta­ru­si­ją.

Vi­sos mi­nė­tos Mal­kų įlan­kos jū­rų uos­to po­ste anks­čiau su­ lai­ky­tos žais­lų klas­to­tės, pre­kių

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės mui­ti­nės nuo­tr.

ženk­lų at­sto­vų spren­di­mu, bu­vo su­nai­kin­tos. „Klai­pė­dos“ inf.

9

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

OMX Vilnius

0,00 %

6,8 mln. litų

pel­no pir­mą šių me­tų pus­me­tį už­dir­bo Lie­tu­vo­ je vei­kian­čios drau­di­mo bro­ke­rių įmo­nės.

OMX Riga

+0,55 %

+0,52 %

€

Vals­ty­bės val­do­ma bend­ro­vė „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“ pir­mą šių me­tų pus­ me­tį ga­vo 67,68 mln. li­tų gry­no­jo pel­ no, ir tai yra 32,3 pro­c. ma­žiau nei per­ nai tuo pat me­tu. Bend­ro­vės iki­mo­kes­ ti­nis pel­nas šie­met smu­ko 31,9 pro­c., iki 80,98 mln. li­tų, o par­da­vi­mo pa­ja­ mos pa­di­dė­jo 5 pro­c., iki 849,84 mln. li­tų. Įmo­nės par­da­vi­mo sa­vi­kai­na pa­di­ dė­jo 11,4 pro­c., iki 692,34 mln. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2957 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3721 JAV do­le­ris 1 2,7486 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7800 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9614 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4857 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7010 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6752 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8759

tvir­ti­na, kad dar­buo­to­jai yra darbš­tūs ir lo­ja­lūs.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Skun­dų me­tė ma­žai Vakar Šve­di­jos am­ba­sa­do­je pri­ sta­ty­ta ap­klau­sa, ku­rio­je apie da­bar­ti­nę vers­lo pa­dė­tį ir atei­ ties lū­kes­čius nuo­mo­nė­mis pa­si­ da­li­jo 34 pro­c. vi­sų Lie­tu­vo­je vei­ kian­čių šve­dų įmo­nių. Dau­gu­ma jų, kaip sa­kė Šve­di­jos pre­ky­bos ta­ry­bos va­do­vas Bal­ti­jos ša­lims Man­tas Za­la­to­rius, vei­kia pri­va­ čia­ja­me sek­to­riu­je, o joms va­do­ vau­ja lie­tu­viai. Šve­di­jos am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­ je Ce­ci­lia Ruthström-Ruin pa­ brė­žė, kad Lie­tu­va Šve­di­jai yra la­ bai svar­bi vers­lo par­tne­rė, be to, pa­ste­bi­mas po­ten­cia­las atei­ty­ je vers­lo san­ty­kius stip­rin­ti. Tam, kaip sa­kė ji, ir rei­ka­lin­ga Lie­tu­ vos rin­kos ana­li­zė. „Lie­tu­vo­je ge­ rai ver­ti­na­ma dar­bo jė­ga, čia yra ga­na ma­žos veik­los iš­lai­dos ir ge­ra stra­te­gi­nė geog­ra­fi­nė pa­dė­tis. Taip pat pa­brėž­ti­na, kad po­li­ti­nė si­tua­ ci­ja šian­dien ir pa­sta­ruo­sius ke­le­ rius me­tus yra sta­bi­li“, – pra­na­šu­ mus var­di­jo M.Za­la­to­rius.

Anot jo, pa­lan­kų ša­lies įver­ti­ni­ mą ro­do skai­čiai. Apk­laus­tos įmo­ nės šie­met pla­nuo­ja in­ves­tuo­ti apie 230 mln. li­tų, o tai yra tik 35 pro­c. vi­sų ga­li­mų Šve­di­jos in­ves­ ti­ci­jų Lie­tu­vo­je. M.Za­la­to­rius pro­ gno­za­vo, kad atei­ty­je in­ves­ti­ci­jos iš­liks pa­na­šios ar­ba di­dės.

Kon­ku­ren­ci­ją įvei­kia

Apk­lau­sos re­zul­ta­tai ro­do, kad šve­dų įmo­nių va­do­vai gy­ve­ni­mo ko­ky­bę Lie­tu­vo­je ver­ti­na ge­rai ir ti­ki, jog atei­ty­je ji tik ge­rės. Pa­lan­

kiekis Santykis

pokytis

+0,0408 % –0,0183 % –0,7941 % –0,6113 % +0,0504 % +0,0778 % –0,0871 % –0,3652 % +0,0452 %

Fi­n an­s ų mi­n is­t e­r i­j a nei­g ia­m ai įver­ti­no siū­ly­mą vėl leis­ti įmo­ nėms su­si­grą­žin­ti pri­dė­ti­nės ver­ tės mo­kes­tį (PVM) už įsi­gy­ja­mus leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius. Mi­nis­ te­ri­jos skai­čia­vi­mais, vals­ty­bės biu­dže­tas dėl to ne­tek­tų apie 67 mln. li­tų pa­ja­mų.

Sie­kia glau­des­nių ry­šių

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,13

4,79

2,36

„Apoil“

4,73

4,73

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

97,54 dol. už 1 brl.

115,94 dol. už 1 brl.

Pa­siū­ly­mui dėl PVM nepritarė

Pliusai: Lie­tu­vo­je vei­kian­čios šve­dų bend­ro­vės be­maž su­tar­ti­nai

l.mrazauskaite@diena.lt

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pel­nas šie­met smu­ko

Nors Lie­tu­vo­je vei­ kian­čios šve­dų įmo­ nės vers­lo kli­ma­ tą ver­ti­na itin tei­gia­ mai, at­si­skai­ty­mo mo­ra­le jos ne­pa­ ten­kin­tos. Daž­niau­ siai už­dels­tų mo­kė­ ji­mų ra­tą įsu­ka vie­ ša­sis sek­to­rius.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

ekonomika

OMX Tallinn

kių per­spek­ty­vų ti­ki­ma­si ir vers­lo pa­dan­gė­je.

M.Za­la­to­riaus tei­gi­mu, atei­ty­je di­de­liu pel­nin­gu­mu ga­lės pa­si­gir­ ti 30 pro­c. šve­dų ka­pi­ta­lo įmo­nių. Šiuo me­tu taip pel­ną ver­ti­na vos 20 pro­c. ap­klaus­tų­jų. To­kia pat da­lis ap­klaus­tų įmo­nių pel­no ne­ ge­ne­ruo­ja, o 50 pro­c. įmo­nių tei­ gia gau­nan­čios šio­kio to­kio pel­ no. Anot jo, įdo­mu tai, kad šve­dų įmo­nės mū­sų rin­ką ver­ti­na kaip pel­nin­gą ar la­bai pel­nin­gą, nors pa­brė­žia di­de­lę kon­ku­ren­ci­ją.

Biu­rok­ra­ti­jos ne­kei­kia

60 pro­c. ap­klaus­tų­jų ma­no, kad Lie­tu­vo­je įkur­ti įmo­nę ir pra­dė­ti vers­lą yra leng­va ar­ba la­bai leng­ va. Jų ma­ny­mu, vers­lo re­gu­lia­vi­ mas yra ga­na ge­ras, o biu­rok­ra­ ti­jos ly­gis ne itin aukš­tas. „Ša­ly­je daug po­pie­riz­mo ir rei­kia už­dė­ti daug ant­spau­dų, ta­čiau biu­rok­ra­ ti­jos ne­daug“, – tei­gia­ma vie­na­me įmo­nių ko­men­ta­rų per ap­klau­są ir pa­brė­žia­ma, kad Šve­di­jo­je biu­rok­ ra­ti­jos kur kas dau­giau.

M.Za­la­to­riaus tei­gi­mu, šve­dų įmo­nės ti­ki­si, kad po­li­ti­nė įta­ka vers­lui atei­ty­je ma­žės. Ta­čiau ir da­bar­ti­nio Vy­riau­sy­bės įsi­ki­ši­mo jos per­ne­lyg ne­kri­ti­ka­vo.

Ki­ša pa­ga­lius į ra­tus

Ki­ta ver­tus, šve­dų ka­pi­ta­lo įmo­nės pa­si­da­li­jo ir kri­tiš­ko­mis pa­sta­bo­ mis. Kaip be­ne di­džiau­sią rin­kos trū­ku­mą jos įvar­di­jo at­si­skai­ty­mo mo­ra­lę – Lie­tu­vo­je vie­šo­jo ir pri­ va­čio­jo sek­to­riaus įmo­nės at­si­ skai­to smar­kiai vė­luo­da­mos.

M.Za­la­to­riaus tei­gi­mu, ap­klau­sa pa­ro­dė, kad Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su

ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis, at­si­skai­ty­ mo lai­ku si­tua­ci­ja yra pra­sčiau­sia.

O daž­niau­siai at­si­skai­ty­mo me­cha­ niz­mas su­sto­ja ties vie­šo­jo sek­to­ riaus – sa­vi­val­dy­bės ar vals­ty­bės – įmo­nė­mis. Ypač daug kri­ti­kos su­lau­kė pra­stas Lie­tu­vos pa­sie­kia­ mu­mas oru, nes dau­ge­ly­je už­sie­nio oro uos­tų kryp­ties į ša­lį nė­ra.

Dar­buo­to­jais pa­ten­kin­ti

Lie­tu­vo­je vei­kian­čios šve­dų įmo­nės pa­ste­bi, kad lie­tu­viai ne ypač kū­ry­ bin­gi ir ini­cia­ty­vūs dar­buo­to­jai. Ta­ čiau di­džio­ji dau­gu­ma ap­klaus­tų­jų ma­no, jog lie­tu­viai sun­kiai dir­ba, be to, juos leng­va iš­mo­ky­ti. „Šve­di­jos bend­ro­vių nuo­mo­ne, jei­gu mo­kes­čių sis­te­ma bū­tų šiek tiek su­pap­ras­tin­ta ir sta­bi­li­zuo­ ta, at­si­skai­ty­mai vyk­do­mi lai­ku, o dar­bo san­ty­kiai šiek tiek la­biau li­ be­ra­li­zuo­ti, Lie­tu­va tik­rai bū­tų vie­ na ge­riau­sių vals­ty­bių in­ves­tuo­ti“, – re­ziu­ma­vo M.Za­la­to­rius.

Be to, M.Za­la­to­riaus ma­ny­mu, rei­kė­tų su­da­ry­ti ge­res­nes są­ly­ gas leng­viau ir lanks­čiau priim­ti žmo­gų į dar­bą bei, at­si­ra­dus rei­ ka­lui, jį at­leis­ti.

60

proc.

ap­klaus­tų Lie­tu­vo­je vei­ kian­čių šve­dų įmo­nių ma­no, kad mū­sų ša­ly­je pra­dė­ti vers­lą leng­va.

Anot Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, dar lie­pos pra­džio­je pa­siū­ly­ta ga­li­my­ bė įmo­nėms su­si­grą­žin­ti PVM už leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius leis­tų su­ma­žin­ti mo­kes­čių naš­tą vers­ lui, nes nau­jų au­to­mo­bi­lių įsi­gi­ji­ mas ne­bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mas dvi­ gu­bai.

Nuo 2010 m. pra­džios yra ap­mo­ kes­tin­ti įmo­nių au­to­mo­bi­liai, ku­ riuos dar­buo­to­jai nau­do­ja ir as­me­ ni­niais tiks­lais.

Ta­čiau Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tei­gė, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos siū­ly­ mas ne­pa­rem­tas vals­ty­bės fi­nan­si­ nė­mis ga­li­my­bė­mis. „Tei­gia­ma, kad įsta­ty­mui įgy­ven­ din­ti vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų ne­rei­ kės, ta­čiau tai ne­tie­sa – jei­gu nuo 2013 m. sau­sio 1 d. bū­tų leis­ta pir­ ki­mo ar­ba im­por­to PVM at­skai­ta už

leng­vuo­sius au­to­mo­bi­lius, o nau­ jų au­to­mo­bi­lių vers­lo tiks­lais bū­tų par­duo­da­ma bent tiek, kiek bu­vo par­duo­ta 2011 m., vals­ty­bės biu­dže­ tas ne­tek­tų apie 67 mln. li­tų PVM“, – tei­gia­ma Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­ teik­to­je iš­va­do­je. Ūkio mi­nis­te­ri­ja iš es­mės tei­gė pri­ta­rian­ti siū­ly­mui, ku­ris su­ma­ žin­tų mo­kes­čių naš­tą vers­lui. Ta­ čiau pri­pa­ži­no, kad bū­ti­na tin­ka­ mai įver­tin­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos pa­sta­bas.

Siū­ly­mą leis­ti įmo­nėms su­si­grą­ žin­ti PVM už leng­vuo­sius au­to­mo­ bi­lius 2009 m. pateikė tuo­met vei­ ku­si Vers­lo ap­lin­kos ge­ri­ni­mo, ar­ba Sau­lė­te­kio, ko­mi­si­ja, ana­lo­giš­ką siū­ly­mą 2010 m. pra­džio­je iš­sa­kė ir aso­cia­ci­ja In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mas.

Pas­ta­rą­jį kar­tą Vy­riau­sy­bė siū­ly­mą dėl PVM už leng­vuo­sius au­to­mo­bi­ lius grą­ži­ni­mo svars­tė 2008 m., ta­ čiau tuo­met Ge­di­mi­no Kir­ki­lo va­ do­vau­ja­mas Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas jam ne­pri­ta­rė ir kons­ta­ta­vo, kad dėl siū­ lo­mų pa­kei­ti­mų 2009 m. vals­ty­bės biu­dže­tas ne­gau­tų apie 280 mln. li­ tų pa­ja­mų.

BNS inf.

Vi­sus me­tus – vie­no­das mo­kes­tis Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba nu­ ta­rė du­kart pa­bran­gin­ti įva­žia­vi­ mą į ku­ror­tą ne se­zo­no me­tu. Da­ bar šis mo­kes­tis vi­sus me­tus bus vie­no­das ir sieks 20 li­tų.

„Tas 10 li­tų mo­kes­tis yra ga­na ma­ žas, vi­sa inf­rast­ruk­tū­ra dė­vi­si. Vi­ soms sa­vi­val­dy­bėms ma­ži­na­mos lė­šos, ir tie­siog trūks­ta pi­ni­gų vi­ sai inf­rast­ruk­tū­rai tvar­ky­ti“, – sa­ kė Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys And­rius Bag­do­nas.

Anot jo, per ta­ry­bos po­sė­dį nu­ skam­bė­jo siū­ly­mas mo­kes­tį se­zo­no me­tu pa­kel­ti iki 30 li­tų, ta­čiau Ne­ rin­gos po­li­ti­kai tam ne­pri­ta­rė. Įva­žia­vi­mas į Ne­rin­gą mo­pe­du, mo­to­cik­lu, mo­to­ro­le­riu ar leng­vuo­ju

au­to­mo­bi­liu va­sa­rą iki šiol kai­na­vo 20 li­tų, ki­tu me­tų lai­ku – 10 li­tų.

Rink­lia­vą už įva­žia­vi­mą ki­to­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis nu­spręs­ta pa­lik­ti to­kią pat kaip ir iki šiol – di­ des­nę va­sa­rą, ma­žes­nę ki­tais me­ tų lai­kais. Įva­žia­vi­mas leng­vuo­ju au­to­mo­ bi­liu su prie­ka­ba, au­to­bu­su iki 30 vie­tų, kro­vi­ni­niu au­to­mo­bi­liu (ku­ rio bend­ro­ji ma­sė – iki 5,5 to­nos) ar gy­ve­na­muo­ju au­to­mo­bi­liu va­sa­ rą kai­nuos 70 li­tų, o rugsėjo–ge­ gužės mė­ne­siais – 50 li­tų. Di­des­ni kaip 30 vie­tų au­to­bu­sai į Ne­rin­ gą va­sa­rą ga­lės įva­žiuo­ti už 150 li­ tų mo­kes­tį, ki­tais me­tų lai­kais – už 100 li­tų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

10

penktADIENIS, rugpjūčio 24, 2012

pasaulis

52

žmo­nės bu­vo mir­ti­nai su­ka­po­ti ar­ba su­de­gin­ti Ke­ni­jo­je per dvie­jų gen­čių te­ri­to­ri­nį konf­lik­tą.

Su­de­gė oro ­ ba­lio­nas

Spor­ti­nin­kai pri­si­dir­bo

Slo­vė­ni­jo­je va­kar už­si­lieps­no­jus ir nu­kri­ tus karš­to oro ba­lio­nui, žu­vo ke­tu­ri žmo­ nės, dar 28 bu­vo su­žeis­ti, iš jų še­ši – sun­ kiai. Tarp nu­ken­tė­ju­sių­jų yra še­ši vai­kai, taip pat ke­li už­sie­nie­čiai – ita­lai ir bri­tas. Į in­ci­den­to vie­tą ne­to­li sos­ti­nės Liub­lia­ nos at­vy­kę gel­bė­to­jai ra­do dar lieps­no­jan­ tį oro ba­lio­ną ir ke­tu­ris su­de­gu­sius kū­nus.

Ti­ria­ma ver­si­ja, kad ne­lai­mė ga­lė­jo įvyk­ ti dėl aud­ros.

Trys Jor­da­ni­jos spor­ti­nin­kai pa­ša­lin­ti iš Lon­do­ne ne­tru­kus star­tuo­sian­čių pa­ro­ lim­pi­nių žai­dy­nių dėl sek­sua­li­nio po­bū­džio kal­ti­ni­mų. Oma­ras Sa­mi Qa­rad­hi, Mo­ta­ zas Al Ju­na­di ir Fai­sa­las Ham­mas­has kal­ ti­na­mi tuo, kad tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­je Ant­ ri­me, Šiau­rės Ai­ri­jo­je, sek­sua­liai prie­ka­bia­ vo prie mo­te­rų, už­sii­mi­nė­jo vu­ja­riz­mu ir ban­dė tvir­kin­ti vai­kus. Spor­ti­nin­kai pa­leis­ ti už už­sta­tą ir iš­siųs­ti na­mo.

Prig­lau­dęs „Wi­ki­ Leaks“ įkū­rė­ją Ju­lia­ ną As­san­ge’ą, Ek­va­ do­ras ėmė­si svars­ ty­ti dar vie­no pa­ bė­gė­lio – bal­ta­ru­sio Aliak­sand­ro Ba­ran­ ko­vo – klau­si­mą.

Su­ta­pi­mas: A.Ba­ran­ko­vo (nuo­tr. apa­čio­je) pro­ble­mos pra­si­dė­jo po to, kai A.Lu­ka­šen­ka (kai­rė­je) šie­met bir­že­lį at­vy­ko į Ek­va­do­rą su­si­tik­ti su šios

ša­lies va­do­vu R.Cor­rea ir pa­si­ra­šy­ti ka­ri­nių bei ki­to­kių su­tar­čių.

AFP nuo­tr.

Bal­ta­ru­sio vil­tis – prieglobstis Ek­va­do­re Bi­jo mir­ties

Bu­vęs tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jas ka­ pi­to­nas A.Ba­ran­ko­vas tė­vy­nė­je kal­ti­na­mas su­kčia­vi­mu ir rei­ka­la­ vi­mu duo­ti ky­šį. Mins­ko pro­ku­ro­ rai tei­gia, kad jis su tar­ny­bos drau­ gu, nau­do­da­mie­si pa­rei­go­mis, ieš­ko­da­vo pa­si­tu­rin­čių vers­li­nin­ kų, su­rink­da­vo komp­ro­mi­tuo­jan­ čios me­džia­gos apie juos, o pa­skui rei­ka­la­vo pi­ni­gų už by­los nu­trau­ ki­mą. Per dau­giau nei me­tus vy­ras ne­šva­riais bū­dais esą už­dir­bo ke­lis šim­tus tūks­tan­čių do­le­rių.

A.Ba­ran­ko­vas aiš­ ki­na, jog yra per­se­ kio­ja­mas už tai, kad at­sklei­dė stam­bų naf­tos kont­ra­ban­dos tink­lą, ku­riam pri­ klau­sė A.Lu­ka­šen­ kos gi­mi­nai­čiai.

Bet pa­ts A.Ba­ran­ko­vas aiš­ki­na, jog yra per­se­kio­ja­mas už tai, kad dirb­da­mas ty­rė­ju at­sklei­dė ko­ rup­ci­jos fak­tų tei­sė­sau­gos va­do­ vy­bė­je ir stam­bia­ja­me vers­le, taip pat stam­bų naf­tos kont­ra­ban­dos tink­lą, ku­riam pri­klau­sė Bal­ta­ru­ si­jos pre­zi­den­to Aliak­sand­ro Lu­ ka­šen­kos gi­mi­nai­čiai. Bu­vęs mi­li­ ci­nin­kas bai­mi­na­si, kad tė­vy­nė­je jo ga­li lauk­ti mir­tis. A.Ba­ran­ko­vo ad­vo­ka­tas Ek­va­do­re ir drau­gė Ma­ bel And­ra­de at­vi­rai ly­gi­na jo by­lą su J.As­san­ge’o at­ve­ju ir Ki­tą ra­gi­ na ne­tai­ky­ti dve­jo­pų stan­dar­tų.

Bal­ta­ru­si­jos KGB tvir­ti­na, kad bu­vu­sio mi­li­ci­nin­ko by­la yra išim­ ti­nai kri­mi­na­li­nė, o ant­ras kal­ti­na­ ma­sis – taip pat bu­vęs tei­sė­sau­gos dar­buo­to­jas – jau nu­teis­tas.

At­si­dū­rė už gro­tų

Mi­li­ci­nin­ku, o pa­skui pa­sie­nie­čiu dir­bęs A.Ba­ran­ko­vas pa­li­ko Bal­ta­ ru­si­ją dar 2009 m. ir iš­vy­ko į Ek­va­ do­rą, kur 2010 m. ga­vo prie­globs­tį.

Ek­va­do­re bal­ta­ru­sis pra­dė­jo ves­ti tink­la­raš­tį is­pa­nų kal­ba „Be­la­rus­ lib­re“. Pas­ku­ti­nis įra­šas ja­me bu­vo pa­skelb­tas šie­met sau­sį. Bal­ta­ru­si­ ja iš­siun­tė A.Ba­ran­ko­vo ekst­ra­di­

ci­jos pra­šy­mą 2011 m., bet tuo­met jis bu­vo at­mes­tas dėl pro­ce­dū­ri­nių su­me­ti­mų.

Bal­ta­ru­sio ad­vo­ka­tas Fer­nan­ do La­ra pa­sa­ko­jo, kad pro­ble­mos jo klien­tą už­griu­vo vi­siš­kai ne­ti­kė­ tai. Prieš Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tui A.Lu­ka­šen­kai at­vyks­tant į Ek­va­do­rą su dvie­jų die­nų vi­zi­tu šių me­tų bir­ že­lį A.Ba­ran­ko­vas bu­vo suim­tas.

Teis­mo spren­di­mas dėl nau­jo Mins­ko pra­šy­mo iš­duo­ti šį as­me­nį tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­tas ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis, o vė­liau pa­sku­ti­nis žo­dis pri­klau­sys Ek­va­do­ro pre­zi­ den­tui Ra­fae­liui Cor­reai.

Su­ži­bo vil­tis

Ek­va­do­ro už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­ nist­ras Mar­co Al­bu­ja šią sa­vai­tę pa­ reiš­kė, kad svars­ty­da­mas Bal­ta­ru­ si­jos vy­riau­sy­bės pra­šy­mą iš­duo­ti A.Ba­ran­ko­vą Ek­va­do­ras va­do­vau­ sis to­kia pa­čia pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms, ku­ri nu­lė­mė Ki­to spren­ di­mą su­teik­ti po­li­ti­nį prie­globs­ tį tink­la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ jui J.As­san­ge’ui. „Ek­va­do­ras ak­cen­tuos, kad ne­ tu­ri bū­ti iš­duo­da­mas pi­lie­tis, ku­ rio gy­vy­bei ky­la pa­vo­jus – dėl mir­ties baus­mės ar­ba lais­vės atė­ mi­mo iki gy­vos gal­vos“, – vi­ce­

mi­nist­ras M.Al­bu­ja sa­kė žur­na­ lis­tams. Bal­ta­ru­si­ja yra vie­nin­te­lė Eu­ro­pos ša­lis, kur iki šiol yra tai­ ko­ma mir­ties baus­mė, bet ša­lies val­džia ti­ki­na, kad ji A.Ba­ran­ko­ vui ne­gre­sia.

Kai su­ži­no­jo apie pa­sta­rą­jį M.Al­ bu­jos pa­reiš­ki­mą, A.Ba­ran­ko­vas sa­kė tu­rin­tis vil­čių. „No­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ap­sau­go ne vien ma­no gy­vy­bę, bet ir ma­no tė­vų gy­vy­bę“, – A.Ba­ran­ko­vas sa­kė te­le­fo­nu iš ka­lė­ji­mo ir pri­dū­rė, kad jo tė­vas bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę dėl šir­dies li­gos.

BNS, BBC inf.

Opo­zi­ci­jos ly­de­ris rin­ki­muo­se ne­da­ly­vaus Bal­ta­ru­si­ja at­si­sa­kė įre­gist­ruo­ ti opo­zi­ci­jos ly­de­rį Aliak­sand­ rą Mi­lin­ke­vi­čių kaip kan­di­da­ tą bū­si­muo­se par­la­men­to rin­ki­ muo­se.

Pas­tan­gos: A.Mi­lin­ke­vi­čius tvir­

ti­na, kad su­rin­ko ge­ro­kai dau­ giau pa­ra­šų, nei rei­ka­lau­ja įsta­ ty­mas.

AFP nuo­tr.

Nau­jas par­la­men­tas Bal­ta­ru­si­jo­je bus ren­ka­mas rug­sė­jo 23 d.

A.Mi­lin­ke­vi­čius, tei­sių ak­ty­ vis­tu ta­pęs fi­zi­kas ir „Ju­dė­ji­mo už lais­vę“ ly­de­ris, pra­ne­šė, kad jam bu­vo pa­sa­ky­ta, jog per­ne­lyg daug jo pa­teik­tų ša­li­nin­kų pa­ra­šų yra ne­ga­lio­jan­tys. „Apy­gar­dos rin­ki­mų ko­mi­si­ja nu­sta­tė, kad 99 ma­no pa­raiš­kos pa­ra­šai ne­ga­lio­ja, ir bu­vo pa­skelb­ ta, kad tu­riu 23,8 pro­c. ne­ga­lio­ jan­čių pa­ra­šų“, – sa­kė A.Mi­lin­ ke­vi­čius. „Man aiš­ku, kad tai – po­li­ti­nis spren­di­mas, – nu­ro­dė jis. – Val­ džiai ne­nau­din­ga, kad mes ei­tu­me iki ga­lo, nes tu­ri­me vi­sus šan­sus

lai­mė­ti šiuos rin­ki­mus. 90 pro­c. žmo­nių, ku­rie atė­jo pas mus, sa­ kė, kad no­ri per­mai­nų. Bet val­džia per­mai­nų ne­no­ri, jie per­mai­nų bi­ jo.“ A.Mi­lin­ke­vi­čius nu­ro­dė, kad jo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos ko­man­da iš tik­rų­jų su­rin­ko 2452 pa­ra­šus, nors rei­ka­lau­ja­ma tik tūks­tan­čio, ir kad jis dėl mi­nė­to spren­di­mo pa­teiks skun­dą Cent­ri­nei rin­ki­mų ko­mi­ si­jai. „Pap­ras­čiau­siai tvir­tai ži­nau, kad mes su­rin­ko­me daug, daug dau­giau pa­ra­šų, nei rei­ka­lau­ja­ma pa­gal įsta­ty­mą“, – sa­kė jis.

2006 m. A.Mi­lin­ke­vi­čius ga­ vo Eu­ro­pos Par­la­men­to Sa­cha­ ro­vo pre­mi­ją už min­ties lais­vę – tais pa­čiais me­tais, kai me­tė iš­šū­kį Aliak­sand­rui Lu­ka­šen­kai gin­či­ja­ muo­se pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Ke­li ki­ti opo­zi­ci­jos ly­de­riai sa­ kė, kad tre­čia­die­nį už­si­re­gist­ra­vo

kaip kan­di­da­tai į par­la­men­to rin­ ki­mus.

Alek­se­jus Ja­nu­ke­vi­čius, ku­ris va­do­vau­ja Bal­ta­ru­si­jos liau­dies fron­tui, ir Ana­to­li­jus Le­bed­ka, Jung­ti­nės pi­lie­ti­nės par­ti­jos ly­de­ ris, nau­jie­nų agen­tū­rai AFP sa­kė, kad sėk­min­gai įsi­re­gist­ra­vo.

Pa­sak jų, vir­ti­nei jų par­ti­jų kan­ di­da­tų ne­bu­vo leis­ta įsi­re­gist­ruo­ti dėl klai­dų pa­raiš­ko­se. Re­gist­ra­ci­ja tu­rė­jo baig­tis va­kar.

Praė­ju­sį kar­tą par­la­men­to rin­ ki­mai Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ko 2008 m. ir vi­sos 110 vie­tų že­muo­siuo­se rū­ muo­se ati­te­ko vy­riau­sy­bės ša­li­ nin­kams.

2010 m. gruo­dį A.Lu­ka­šen­ ka lai­mė­jo gin­či­ja­mus pre­zi­den­ to rin­ki­mus, bet po jų ki­lo gat­vių pro­tes­tai, o daug opo­zi­ci­jos ly­de­ rių bei ak­ty­vis­tų bu­vo areš­tuo­ti ir nu­teis­ti.

BNS inf.

11

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

pramogų

gidas Fes­ti­va­lis at­si­svei­kins par­ke Redaktorė Rita Bočiulytė

Dau­giau kaip mė­ne­sį tru­ku­si XV tarp­tau­ti­ nio ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­ lio „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ ke­lio­ nė po gra­žiau­sias Lie­tu­vos pa­jū­rio vie­to­ ves ar­tė­ja prie pa­bai­gos.

Ry­toj jung­ti­nės klai­pė­die­čių pa­jė­gos Plun­gė­je, My­ko­lo Ogins­kio dva­re, at­liks vi­sa­me pa­sau­ly­je di­de­lio po­ pu­lia­ru­mo su­lau­ku­sį Kar­lo Jen­kin­ so kū­ri­nį „Sta­bat Ma­ter“. O po­ryt gra­žiau­sio­mis ope­rų ari­jo­mis nuai­ dės pa­sku­ti­nie­ji fes­ti­va­lio akor­dai – par­ke ša­lia Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės XV „Mu­zi­ki­nį rugp­jū­tį pa­jū­ry­je“ už­baigs ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­ kos kon­cer­tas „Ope­ris­si­mo“.

Pla­tus ir įvai­ria­ly­pis

Lie­pos vi­du­ry­je star­ta­vęs Klai­ pė­dos mies­to 760-ajam ju­bi­lie­ jui skir­tas fes­ti­va­lis šie­met pa­jū­rio gy­ven­to­jams ir poil­siau­to­jams pa­ siū­lė dvi de­šim­tis ren­gi­nių. Da­lis jų bu­vo ne­mo­ka­mi.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­ nio teat­ro va­do­vo Ra­mū­no Kaub­ rio žo­džiais, šie­me­tis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ iš ki­tų iš­si­sky­ rė ge­ro­kai iš­si­plė­tu­sia geog­ra­fi­ne ap­rėp­ti­mi, ren­gi­nių gau­sa bei di­ de­le mu­zi­kos žan­rų įvai­ro­ve.

Fes­t i­va­l į pra­d ė­jo tarp­tau­t i­ nis pro­jek­tas „In Theat­re“, vė­liau skam­bė­jo to­kių iš­skir­ti­nių at­li­kė­ jų kaip Ay­ke Agus at­lie­ka­ma mu­zi­ ka. Žiū­ro­vai bu­vo pa­kvies­ti į ope­ros nak­tį Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­ jaus kie­me­ly­je, at­vi­ras ba­le­to tru­ pės dirb­tu­ves prie mies­to „Ar­kos“ ir daug ki­tų ren­gi­nių. Su fes­ti­va­li­ niu pro­jek­tu Mu­zi­ki­nis teat­ras da­ ly­va­vo Klai­pė­dos mies­to šven­tė­je.

Fes­ti­va­lio kul­mi­na­ci­ja ta­po dviem stul­bi­nan­čiais anš­la­gais teat­rą su­ dre­bi­nu­si V.Ga­ne­li­no miu­zik­lo „Vel­nio nuo­ta­ka“ prem­je­ra. Da­bar su sa­vo pub­li­ka fes­ti­va­lis at­si­svei­ kins Klai­pė­dos mies­to par­ke skam­ bant gra­žiau­sioms ope­rų ari­joms. „Iš tie­sų šiais me­tais „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ iš­skir­ti­nis, įvai­ria­ ly­pis ir la­bai pla­tus“, – be­si­bai­gian­tį ren­gi­nį api­bend­ri­no R.Kaub­rys.

Vie­šės Plun­gė­je

Fes­ti­va­liui „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ ar­tė­jant prie pa­bai­gos, Plun­gė­je pra­si­de­da VII tarp­tau­ ti­nis My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­lis, ku­rio ati­da­ry­mas pa­ti­kė­tas klai­ pė­die­čiams. Že­mai­čių dai­lės mu­ zie­jaus ir Plun­gės me­no mo­kyk­los or­ga­ni­zuo­ja­mas fes­ti­va­lis šiais me­ tais de­di­kuo­ja­mas Plun­gės mies­to gar­bės pi­lie­čio dr. Bro­nis­lo­vo Lu­ bio at­mi­ni­mui.

Dr. B.Lu­bys il­gai bu­vo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro me­ce­ na­tas, to­dėl da­ly­va­vi­mas jam de­di­ kuo­ta­me fes­ti­va­ly­je, pa­sak R.Kaub­ rio, – sim­bo­li­nis. Po il­gos per­trau­kos at­nau­ji­nus dvie­jų Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­no va­sa­ros fes­ti­va­lių bend­ra­dar­ bia­vi­mo ry­šius, rugp­jū­čio 25 d. 17 val.

Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ras bei cho­ras, Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­ dy­bės kul­tū­ros cent­ro „Žve­jų rū­mai“ miš­rus cho­ras „Can­ta­re“ bei so­lis­tai Ind­rė Jur­ge­le­vi­čiū­tė (et­ni­nis vo­ka­las), Jo­vi­ta Vaš­ke­vi­čiū­tė (me­co­sop­ra­nas) ir Sau­lius Pet­rei­kis (du­du­kas) bu­vu­sia­ me M.Ogins­kio dva­ro žir­gy­ne įreng­ to­je sa­lė­je at­liks bri­tų kom­po­zi­to­riaus K.Jen­kin­so kū­ri­nį „Sta­bat Ma­ter“.

2008-ai­siais su­skam­bė­ju­si Li­ver­ pu­ly­je, K.Jen­kin­so „Sta­bat Ma­ter“ ne­tru­kus pa­pli­to po vi­so pa­sau­lio cho­rų re­per­tua­rus. Lie­tu­vo­je šio­ji kos­mo­po­li­tiš­ka, Ry­tų ir Va­ka­rų pa­

Gra­žiau­sios ope­rų ari­jos bus pa­sku­ti­ nė XV „Mu­zi­ki­nio rugp­jū­čio pa­jū­ry­ je“ do­va­na fes­ti­va­lio pub­li­kai.

So­lis­tai: VII tarp­tau­ti­nia­me My­ko­lo Ogins­kio fes­ti­va­ly­je K.Jen­kin­so „Sta­bat Ma­ter“ pa­grin­di­nes par­ti­jas at­

liks I.Jur­ge­le­vi­čiū­tė, J.Vaš­ke­vi­čiū­tė ir S.Pet­rei­kis.

Ant­rą­syk: K.Jen­kin­so „Sta­bat Ma­ter“ klai­pė­die­čiai pir­mą­kart Lie­tu­vo­je at­li­ko per šie­me­tę Jū­ros šven­tę uos­

ta­mies­čio Teat­ro aikš­tė­je, o ry­toj jį pri­sta­tys fes­ti­va­ly­je Plun­gė­je.

sau­lių kul­tū­ras at­spin­din­ti li­tur­gi­nio kū­ri­nio in­terp­re­ta­ci­ja iki šiol skam­ bė­jo tik kar­tą – šių­me­tės Jū­ros šven­ tės me­tu Klai­pė­dos Teat­ro aikš­tė­je.

Tą­kart ji bu­vo va­di­na­ma Jū­ros šven­ tės per­lu. Plun­gės fes­ti­va­ly­je ai­dė­ sian­čio­je K.Jen­kin­so „Sta­bat Ma­ter“ pa­si­ro­dys ki­tos dvi vo­ka­lis­tės, bet klau­sy­to­jai iš­girs tuos pa­čius Ar­ti­ mų­jų Ry­tų tra­di­ci­nius inst­ru­men­ tus (da­ra­bu­ca, def, do­hol­la), ara­mė­ jų gies­mes, skam­ban­čias au­ten­tiš­ka kal­ba bei ma­nie­ra, Gil­ga­me­šo epo bei se­nuo­sius per­sų teks­tus ir vi­sa tai meist­riš­kai su­jun­gian­čią va­ka­rie­tiš­ ką sim­fo­ni­nę bei cho­ri­nę mu­zi­ką.

Už­da­ry­mui – „Ope­ris­si­mo“

Sim­bo­liš­kai – gra­žiau­sio­mis ope­ rų ari­jo­mis – nuai­dės pa­sku­ti­nie­ji XV tarp­tau­ti­nio ope­ros ir sim­fo­ni­ nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“ akor­dai. Rugp­ jū­čio 26 d. 17 val. par­ke ša­lia Klai­ pė­dos kon­cer­tų sa­lės fes­ti­va­lio už­ da­ry­mą skelbs ope­ros ir sim­fo­ni­nės

mu­zi­kos kon­cer­tas „Ope­ris­si­mo“. „Šie­met fes­ti­va­lis bu­vo la­bai įdo­mus, to­dėl ir jo už­da­ry­mo ak­ cen­to no­rė­jo­si iš­raiš­kin­go, – sa­kė Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro vy­riau­ sia­sis di­ri­gen­tas Dai­nius Pa­vi­lio­nis.

– Kon­cer­to pro­gra­mo­je pub­li­ka iš­ girs ari­jas iš gra­žiau­sių kla­si­ki­nių ope­rų, ku­rios skir­tin­gu me­tu bu­vo sta­ty­tos Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re. Kon­cer­tą pra­dė­si­me ir baig­ si­me ge­riau­sios vi­sų lai­kų ope­ros – G.Bi­zet „Kar­men“ – mu­zi­ka.“ D.Pa­vi­lio­nio tei­gi­mu, kon­cer­tas par­ke ša­lia Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės bus ir nau­jos mies­to erd­vės fes­ ti­va­lio pro­gra­mai rea­li­zuo­ti iš­ban­ dy­mas. Mat Klai­pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ras pub­li­kos iki šiol čia ne­bu­vo pa­kvie­tęs. Šiais me­tais G.Rossini’o ope­ros nak­tis Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je su­lau­kė la­bai di­de­lio pa­si­se­ki­mo. „Gal­būt atei­ty­ je šia­me mies­to par­ke ga­lės vyk­ti ir dau­giau fes­ti­va­lio „Mu­zi­ki­nis rugp­ jū­tis pa­jū­ry­je“ ren­gi­nių“, – svars­tė

Ope­ris­si­mo: bai­gia­ma­ja­me fes­ti­va­lio kon­cer­te dai­nuos Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio

teat­ro so­lis­tai, tarp jų – pub­li­kos nu­my­lė­ti­niai M.Ro­jus ir D.Kuž­mars­ky­tė.

teat­ro vy­riau­sia­sis di­ri­gen­tas. Jei oro są­ly­gos kon­cer­tui lau­ke ne­bus pa­lan­kios, jis bus per­kel­tas į Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro di­džią­ją sa­lę ir pra­si­dės pus­va­lan­džiu vė­liau.

Ne­mo­ka­ma­me kon­cer­te mu­zi­kos ger­bė­jams pui­kiai ži­no­mų kla­si­ki­ nių ope­rų iš­trau­kas at­liks Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro or­kest­ras, cho­ras ir teat­ro so­lis­tai V.Bal­sy­tė (sop­ra­nas), J.But­ky­tė (sop­ra­nas), D.Kuž­mars­

ky­tė (me­co­sop­ra­nas), R.Pet­raus­kai­tė (sop­ra­nas), L.Ra­me­lie­nė (sop­ra­nas), A.Koz­lovs­kis (bo­sas), T.Pa­vi­lio­ nis (te­no­ras), M.Ro­jus (ba­ri­to­nas), V.Ta­ra­so­vas (te­no­ras). Skam­bės gra­žiau­sios G.Bi­zet, G.Rossini’o, G.Puccini’o, G.Verdi’o, P.Čai­kovs­ kio ir ki­tų kom­po­zi­to­rių ope­rų ari­ jos. Tai bus pa­sku­ti­nė XV „Mu­zi­ ki­nio rugp­jū­čio pa­jū­ry­je“ do­va­na fes­ti­va­lio pub­li­kai.

12

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

pramogų gidas „Mo­kyk­lo­je“ – mu­zi­ka ir ki­nas

Šią­va­sar „Mo­kyk­lo­je“ (bu­vu­sio­je Klai­pė­dos Vy­dū­no mo­kyk­lo­je) su­si­bū­ru­si uos­ta­mies­čio me­ni­nin­kų bend­ruo­me­nė ak­ty­viai dar­ buo­ja­si stu­di­jo­se, o at­si­plė­šu­si nuo kū­ry­bos vi­sad lau­kia sve­čių – ren­gia po­pie­tes ant pie­ve­lės, bu­ria klau­sy­tis mu­zi­kos, keis­ tis daik­tais. Šį­va­kar „Mo­kyk­los“ ren­gi­ny­je mu­zi­kuos „klA SKA fA“ ir bus ro­do­mi klai­pė­die­čių ki­no nuo­ty­kiai. Fil­mų pro­gra­mo­ je – re­ži­sie­rių Ti­to Sū­džiaus „Re­vo­lu­tion Theo­ry“, Arū­no Ei­mu­ lio „Paš­te­to bro­li­ja“ ir „Su­perM nuo­ty­kiai“. Esant pra­stam orui, veiks­mas per­si­kels į „Mo­kyk­los“ vi­dų.

KUR? „Mo­kyk­lo­je“ (Dar­žų g. 18).

KA­DA? Rugp­jū­čio 24 d. 20.30 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Su­kū­rė per sep­ty­nias die­nas

Va­kar Pa­lan­go­je ati­da­ry­ta gar­sių Lie­tu­vos me­ni­nin­kių Jū­ra­ tės Staus­kai­tės ir Eg­lės Gan­dos Bog­da­nie­nės dar­bų pa­ro­da „7 meno/mano die­nos“. Mis­ti­nis skai­čius „7“ au­to­rėms ta­po gel­ bė­ji­mo­si ra­tu nau­jai ir žais­min­gai idė­jai iš­pluk­dy­ti. Ją dvi dai­li­ nin­kės – kai­my­nės ir bi­čiu­lės – pa­tei­kė kaip sa­vo sa­vai­tės die­ nų ka­lei­dos­ko­pą, pri­pil­dy­tą kas­die­ny­bės maž­mo­žių džiu­ge­sio ir sku­bių pra­le­kian­čios bū­ties punk­ty­rų. Abi au­to­rės mo­ters pa­ sau­lį in­terp­re­tuo­ja joms bū­din­go­mis iš­raiš­kos prie­mo­nė­mis, ta­ čiau pa­teik­da­mos nau­jai ir net pro­vo­kuo­jan­čiai.

KUR? „Ra­my­bės“ ga­le­ri­jo­je Pa­lan­go­je (Vy­tau­to g. 35).

KA­DA? Iki rug­sė­jo 20 d.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Teat­ras svars­tys, ar „Mums vis­kas ge­rai“

Pir­mie­ji: fes­ti­va­lį pra­dė­jo klai­pė­die­čiai nuo­tai­kin­ga I.Kuz­ne­co­vos šo­kio

Ko­man­da: re­ži­sie­rius J.Vait­kus (cent­re) nau­ją spek­tak­lį sta­to su Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­riais. Mu­zi­

ki­nį akom­pa­ni­men­tą pa­sta­ty­mui su­kū­rė G.Ki­ze­vi­čius (sto­vi de­ši­nė­je).

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nis dra­mos teat­ras nau­ją se­zo­ną pra­dės vi­sais at­žvil­giais int­ ri­guo­jan­čia prem­je­ra.

Re­ži­suo­ja J.Vait­kus

Jau rug­sė­jo 5 ir 6 d. 18 val. jis kvie­ čia žiū­ro­vus į uos­ta­mies­čio Žve­jų rū­muo­se (Tai­kos pr. 70) vyk­sian­tį prem­je­ri­nį spek­tak­lį „Mums vis­kas ge­rai“. Pje­sės au­to­rė – len­kų jau­ no­sios kar­tos dra­ma­tur­gė Do­ro­ta Mas­łows­ka.

Spek­tak­lio re­ži­sie­rius – Jo­nas Vait­kus, sce­nog­ra­fas – Ar­tū­ras Ši­ mo­nis, kom­po­zi­to­rius – Gin­ta­ras Ki­ze­vi­čius.

Vaid­me­nis ku­ria Klai­pė­dos dra­ mos teat­ro ak­to­riai Si­gu­tė Gau­du­ šy­tė, Re­gi­na Šal­te­ny­tė, Ne­lė Sa­ vi­čen­ko, Va­len­ti­na Leo­na­vi­čiū­tė, Jū­ra­tė Jan­kaus­kai­tė, Igo­ris Rek­lai­ tis, Ed­var­das Bra­zys, Re­na­ta Idze­ ly­tė, Do­na­tas Švi­rė­nas, Da­rius Meš­kaus­kas, Eg­lė Ba­raus­kai­tė, Si­ mo­na Ša­ki­ny­tė, To­ma Gai­liu­tė.

Jau­no­sios kar­tos ta­len­tas

1983-iai­siais gi­mu­si D.Mas­łows­ka lai­ko­ma di­džiau­siu jau­no­sios kar­ tos ta­len­tu len­kų li­te­ra­tū­ro­je.

Pir­mą­jį ro­ma­ną „Len­kų ir ru­ sų ka­ras po bal­tai rau­do­na vė­lia­ va“ D.Mas­łows­ka pa­ra­šė bū­da­ma vos 18-os, o 2006-ai­siais ji, nu­ kon­ku­ra­vu­si to­kio ran­go au­to­rius kaip Wis­ła­wa Szym­bors­ka, Ewa Lips­ka, Ada­mas Za­ga­jews­kis, už ro­ma­ną „Ka­ra­lie­nės po­vas“ ga­vo pres­ti­žiš­kiau­sią len­kų li­te­ra­tū­ros ap­do­va­no­ji­mą „Ni­ke“.

Tap­ti dra­ma­tur­ge ne­bu­vo D.Mas­

łows­kos sva­jo­nė. Pa­ra­šy­ti pje­ sę „Mums vis­kas ge­rai“ ją įkal­bė­ jo „Roz­mai­toś­ci“ teat­ro va­do­vas ir vie­nas gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių len­ kų re­ži­sie­rių Grze­gor­zas Jar­zy­na, vė­liau pa­ts ėmę­sis šią pje­sę re­ži­ suo­ti ir pa­sta­tęs ją Ber­ly­ne.

Kas mes to­kie? Ko­dėl jau­čia­mės ir per­si­so­ ti­nę, ir mir­ti­nai iš­ba­ dė­ję vie­nu me­tu?

Be­lau­kiant ste­buk­lo

Pje­sė­je „Mums vis­kas ge­rai“ su po­stpan­kiš­ka iro­ni­ja kal­ba­ma apie šiuo­lai­ki­nę vi­suo­me­nę, nu­trū­ ku­sius žmo­nių tar­pu­sa­vio ry­šius, abe­jin­gu­mą, ni­ve­lia­ci­ją.

Anot šios pje­sės ver­tė­jo klai­pė­ die­čio ra­šy­to­jo Gin­ta­ro Gra­jaus­ko, jos pei­za­žas – šiuo­lai­ki­nė Len­ki­ ja, iki skaus­mo pri­me­nan­ti ir mū­ sų die­nų Lie­tu­vą ar bet ku­rią ki­tą po­so­vie­ti­nę ša­lį.

Tri­jų kar­tų at­sto­vės – ne­su­si­kal­ ban­čios, vie­na ki­tos už­gui­tos ir už­ gau­tos – gy­ve­na vie­na­me bu­te, ta­ čiau jų ne­be­sie­ja nei esa­mi krau­jo ry­šiai, nei geog­ra­fi­ja. Dra­mos per­ so­na­žai vie­nas ki­to ne­be­gir­di ir net ne­ban­do kal­bė­tis ar įsi­klau­sy­ti. Iš tie­sų jie net ne­gy­ve­na, o tie­siog

bū­na, lauk­da­mi be­ke­tiš­ko ste­buk­ lo, ku­ris nea­teis. Lauk­da­mi tik­ro­ jo gy­ve­ni­mo – gy­ve­ni­mo be bai­ mės, be pa­že­mi­ni­mo, su sa­vi­gar­ba ir oru­mu. Be am­ži­no­jo „o Va­ka­ruo­ se tai jau, o pas mus vis ne“ ir be ty­laus siau­bo su­vo­kus, jog ta­vo gy­ ve­ni­me nie­kas ne­pa­si­keis.

Kas be­lie­ka? Nuo­la­ti­nė ko­ma, per­trau­kia­ma pa­ni­kos prie­puo­lių.

Mums ir apie mus

Sa­vo ro­ma­ne „Po­nas Cev­de­tas ir jo sū­nūs“ Or­ha­nas Pa­mu­kas ra­šo: „Kiek­vie­ną ry­tą at­si­ver­čiu laik­raš­tį su vil­ti­mi, kad kas nors iš pa­grin­dų pa­keis ma­no gy­ve­ni­mą. Kad gal­būt pra­si­dės pa­sau­li­nis ka­ras ar nu­tiks dar kaž­kas su­kre­čian­čio. Tiks­liau, iš tie­sų aš ne­no­riu ka­ro. No­riu kaž­ ko, kas ap­vers­tų ma­no gy­ve­ni­mą, nes aš pa­ts sa­vo jė­go­mis to ne­pa­ jė­giu. Aš pa­ts neį­si­vaiz­duo­ju, kaip tu­rė­tų tai at­ro­dy­ti, bet vie­na ži­nau tiks­liau, bū­tent, kad gy­ve­ni­mas, ku­rį šiuo me­tu gy­ve­nu čia na­muo­ se ir fir­mo­je, yra gar­bin­gam žmo­gui neo­rus, iš­ti­žęs, var­ga­nas, pa­si­gai­ lė­ti­nas, bai­sus“. At­pa­žįs­ta­ma jau­ se­na, ku­rią ai­du at­kar­to­ja ir jau­no­ ji D.Mas­łows­ka.

Ji at­vi­rai klau­sia – kas sly­pi už žvil­gan­čio fa­sa­do, ar vi­sas tas pra­ šmat­nu­mas kar­tais nė­ra vien tik neo­nu švy­tin­tys mui­lo bur­bu­lai?

Kas mes to­kie? Ko­dėl jau­čia­mės ir per­si­so­ti­nę, ir mir­ti­nai iš­ba­dė­ ję vie­nu me­tu? Ko­dėl mums ši­taip ne­si­bū­na, ir kur ieš­ko­ti at­spir­ties taš­ko glo­ba­lia­me su­ro­ga­tų pa­sau­ ly­je? „Mums vis­kas ge­rai“ – pje­ sė anaip­tol ne tik apie šiuo­lai­ki­nę Len­ki­ją. Ji – mums ir apie mus, įsi­ ti­ki­nę nau­jo­jo spek­tak­lio kū­rė­jai.

„Plart­for­mo­je“ –

Va­kar Klai­pė­do­je pra­si­dė­ju­sį ir ke­ tu­rias die­nas truk­sian­tį 7-ąjį tarp­ tau­ti­nį šiuo­lai­ki­nių me­nų fes­ti­va­ lį „Plart­for­ma“ ati­da­rė jau­nie­ji šo­ kio kū­rė­jai.

Iš 12 pa­sau­lio ša­lių

Klai­pė­die­tės I.Kuz­ne­co­vos spek­ tak­lio „Diag­no­zė – krep­ši­nis“ prem­je­ra pa­siū­lė šiek tiek at­si­ pūs­ti nuo di­džių­jų Lie­tu­vos spor­ to rung­ty­nių bei pa­žvelg­ti į šią mū­ sų „re­li­gi­ją“ iš ša­lies. Ir svar­biau­sia – su šyp­se­na. Sce­no­je pa­si­ro­dė vi­ sa krep­ši­nin­kų – šo­kė­jų ko­man­da: G.Šid­laus­kė, D.Be­ru­lis, M.Čer­nec­ kas, R.Žel­ny­tė ir M.Ži­lins­kas.

Fes­ti­va­lio ati­da­ry­me skam­bė­jo mu­zi­ki­nis pro­jek­tas „Driez­has“ ir bu­vo pa­ro­dy­ta Vil­niaus dai­lės aka­ de­mi­jos Ni­dos me­no ko­lo­ni­jos me­

ni­nin­kų re­zi­den­tų vi­deop­rog­ra­ma.

7-asis tarp­tau­ti­nis šiuo­lai­ki­ nių vaiz­duo­ja­mų­jų ir at­li­kė­jų me­ nų fes­ti­va­lis „Plart­for­ma“ vyks iki rugp­jū­čio 26-osios „Švy­tu­rio me­ nų do­ke“. Fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je – nau­ja­sis teat­ras, šiuo­lai­ki­nis šo­ kis, mu­zi­ka ir ki­nas – 15 pro­jek­tų.

Juos pub­li­kai de­monst­ruos be­veik 80 fes­ti­va­lio da­ly­vių – me­ni­nin­ kai iš 12 pa­sau­lio ša­lių (Veng­ri­jos, Len­ki­jos, Da­ni­jos, Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos, Slo­va­ki­jos, Ka­na­dos, Es­ti­ jos, Če­ki­jos, Ja­po­ni­jos, Ai­ri­jos, Vo­ kie­ti­jos, Bel­gi­jos ir Lie­tu­vos).

Vai­ni­kuos pa­sau­li­nė prem­je­ra

Jau va­kar klai­pė­die­čiai pir­mie­ ji pra­dė­jo gvil­den­ti do­mi­nuo­jan­ čią šie­me­tės „Plart­for­mos“ te­mą, ban­dan­čią ap­rėp­ti vy­riš­ko­jo iden­

Due­tas: šian­dien fes­ti­va­ly­je pa­si­ro­dys Vil­niaus me­nų spaus­tu­vės 2011-

ųjų pro­gra­mos „At­vi­ra erd­vė“ de­biu­tan­tai A.Gu­dai­tė ir L.Ža­ke­vi­čius, pa­ tys su­kū­rę ir at­lie­kan­tys gat­vės šo­kio spek­tak­lį „Feel Link“.

13

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

pramogų gidas Iš Eu­ro­pos – is­to­ri­nė pa­ro­da

Šian­dien Klai­pė­do­je, Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­ je (MLIM), ati­da­ro­ma po Eu­ro­pą ke­liau­jan­ti pa­ro­da „Anks­ty­va­ sis Apš­vie­tos am­žius Eu­ro­po­je: Erns­tas Da­nie­lius Jab­lons­kis (1660–1741) – san­tar­vės tarp Eu­ro­pos tau­tų ar­chi­tek­tas „. Jo­ je E.D.Jab­lons­kis pri­sta­to­mas ne tik kaip pa­sau­li­nio gar­so teo­ lo­gas, heb­rais­tas, kal­bi­nin­kas ir baž­ny­čios is­to­ri­kas. Daug dė­ me­sio ski­ria­ma jo – kaip san­tar­vės tarp Eu­ro­pos tau­tų ir re­li­gi­ nių ma­žu­mų gy­nė­jo – veik­lai, bei jo ini­cia­ty­vai stei­giant Ber­ly­no moks­lų aka­de­mi­ją, ku­rios pir­muo­ju va­do­vu jam te­ko bū­ti.

KUR? MLIM (Di­džio­ji Van­dens g. 2).

KA­DA? Pris­ta­ty­mas – rugp­jū­čio 24 d. 17 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Baž­ny­čio­je skam­bės gi­ta­ros

Pir­ma­sis tarp­tau­ti­nis Kre­tin­ga­lės kla­si­ki­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Jau­nie­ji ta­len­tai“ kvie­čia į bai­gia­mą­jį kon­cer­tą, su­bū­ru­sį skir­ tin­gų ša­lių gi­ta­ris­tus. Ja­me gros Ai­to­ras Gar­cia Mo­ra­ta (Is­pa­ ni­ja), Mi­chai­las Ka­le­bi­nas (Ru­si­ja), Ri­car­do Gon­za­le­zas Zu­ri­ ta (Mek­si­ka) ir Ta­das Umb­ra­sas (Lie­tu­va, Mstis­la­vo Rost­ro­po­ vi­čiaus lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Pa­gal­ba Lie­tu­vos vai­kams“ glo­bo­ti­nis). Skam­bės įvai­rių epo­chų ir kom­po­zi­to­rių mu­zi­ka, o kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja tu­rė­tų tap­ti A.Vinitsky’o kū­ri­nys ke­tu­ rioms gi­ta­roms „Pa­si­vaikš­čio­ji­mas bliu­zo rit­mu“.

KUR? Kre­tin­ga­lės baž­ny­čio­je (Klai­pė­dos raj.).

KA­DA? Rugp­jū­čio 24 d. 18 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Ver­ni­sa­žo pik­ni­kas virs ins­ta­lia­ci­ja Smil­ty­nė­je sek­ma­die­nį ati­da­ro­ma Klai­pė­do­je su­ma­ny­ta šiuo­lai­ki­nio me­no pa­ro­da „Stik­li­nės gels­vai ža­ lios me­cha­ni­nės pe­lė­dos akys“ pa­ teiks įvai­rius au­to­rių po­žiū­rius į daik­tą – kaip ob­jek­tą.

spek­tak­lio „Diag­no­zė – krep­ši­nis“ prem­je­ra. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– me­nų pa­ra­das ti­te­to paieš­kas šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­ me­nė­je.

Vy­riš­ku­mo klau­si­mą, tė­vo ir sū­ naus ry­šius narp­lios ir šie­met Klai­ pė­dos me­tų cho­reog­ra­fe pri­pa­žin­ta A.Šei­ko šo­kio spek­tak­ly­je „Aikš­ te­lė­je lais­vų vie­tų nė­ra“, įtemp­ tus mo­ky­to­jo ir mo­ki­nio san­ty­kius ana­li­zuos jau­nas re­ži­sie­rius M.Pa­ že­rec­kas spek­tak­ly­je „Glo­bo­ti­nis no­ri bū­ti glo­bė­ju“. O pen­kių vy­ rų tru­pė iš Če­ki­jos „Wa­riot Ideal“ su­kū­rė in­dust­ri­nį tri­le­rį apie vy­rų, nu­sto­ju­sių rū­pin­tis sa­vi­mi, iš­gy­ ve­ni­mą „Plat­for­mo­je – pa­mirš­ta­ me sek­to­riu­je“. Šią te­ma­ti­ką ir fes­ti­va­lį vai­ni­kuos pir­mą kar­tą jo is­to­ri­jo­je pri­sta­to­ ma pa­sau­li­nė prem­je­ra – „Gran­hoj Dans“ ir DNA tink­lo šo­kio spek­ tak­lis „Vy­rai ir Mah­le­ris“. Spek­ tak­lio cho­reog­ra­fas – tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą pel­nęs da­nų cho­reog­ ra­fas Palle’as Gran­ho­jus – pa­grin­ di­nį dė­me­sį su­tel­kė į šiurkš­čią vy­ riš­ku­mo jė­gą. Liūd­na ir poe­tiš­ka G.Mah­le­rio mu­zi­ka ta­po at­skai­tos taš­ku vyr(iš­kum)o iš­ryš­ki­ni­mui, kai aš­tuo­ni at­le­tiš­ki ir jau­nat­viš­ki kū­nai, su­pan­čio­ti vir­vė­mis, at­lie­ka ar­che­ti­pi­nius vy­rų ri­tua­lus.

Ir po at­vi­ru dan­gu­mi

Net du fes­ti­va­ly­je lau­kia­mi pro­jek­ tai bu­vo no­mi­nuo­ti ar ap­do­va­no­ti aukš­čiau­siu Lie­tu­vos sce­nos me­ no ap­do­va­no­ji­mu – Auk­si­niu sce­ nos kry­žiu­mi. Tai L.Ža­ke­vi­čiaus ir A.Gu­dai­tės no­mi­nuo­tas spek­tak­ lis „Feel Link“ bei Šiau­lių dra­mos teat­ro spek­tak­lis pa­gal I.Vy­ry­pa­ je­vo pje­sę „Va­len­ti­nų die­na“, ku­rį re­ži­sa­vo klai­pė­die­tė L.Vas­ko­va. Už šį dar­bą jau­no­ji kū­rė­ja per­nai bu­vo ap­do­va­no­ta Auk­si­niu sce­nos kry­ žiu­mi de­biu­to no­mi­na­ci­jo­je.

Be to, kad fes­ti­va­lis iš ru­dens at­ si­kraus­tė į va­sa­ros pa­bai­gą ir truks ne tris, bet ke­tu­rias die­nas, šie­met yra ir dau­giau nau­jie­nų. Pir­miau­ sia – erd­vė. Jau tra­di­ciš­kai fes­ti­va­ lio ren­gi­niai vyks­ta „Švy­tu­rio me­ nų do­ke“, ta­čiau, ti­kė­da­mie­si, kad rugp­jū­čio dan­gus bus ma­lo­nin­ gas, or­ga­ni­za­to­riai da­lį jų su­ma­nė po at­vi­ru dan­gu­mi. Po juo ver­žia­ si trum­pa­met­ra­žių fil­mų pro­gra­ma, ku­rios me­tu bus pri­sta­ty­ti ir fes­ti­ va­lio „Vil­nius Film Shorts 2011“ ge­ riau­sių­jų rink­ti­nė, bei Re­dos ir Arū­ no Uo­gin­tų – Ar­cheo­lo­gų spe­cia­liai fes­ti­va­liui pa­ruoš­tas per­for­man­sas „Žy­mė­ji­mas“. Jau­nų­jų kū­rė­jų plat­ for­mos dar­bai – M.Pa­že­rec­ko kū­ri­ nys ir kū­ry­bi­nės gru­pės „La­fa“ spek­ tak­lis „Ka­ra­lius mirš­ta“, re­ži­suo­tas K.No­vi­ko­vos, šie­met bus pa­ro­dy­ti fes­ti­va­lio drau­go „Ko­lek­ty­vi­nio so­ do“ sa­lė­je „Me­me­lio mies­te“. „Plart­for­mą“ – vie­ną iš rep­re­ zen­ta­ci­nių Klai­pė­dos fes­ti­va­lių – or­ga­ni­zuo­ja me­ni­nin­kų gru­pė „Žu­vies akis“, re­mia mies­to sa­vi­ val­dy­bė, Kul­tū­ros rė­mi­mo fon­das ir ES pro­gra­ma „Kul­tū­ra“.

Bi­lie­tai į 7-ąją „Plart­for­mą“ kai­ nuo­ja po 10–20 Lt, juos pla­ti­na „Bi­ lie­tai.lt“, taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti ir fes­ti­va­lio te­ri­to­ri­jo­je prieš ren­gi­nius.

15

– tiek įvai­raus šiuo­lai­ki­ nio me­no pro­jek­tų bus pri­sta­ty­ta 7-ojo­je „Plart­ for­mo­je“.

Anot šio pro­jek­to ku­ra­to­rės ir vie­ nos iš da­ly­vių Ne­rin­gos Bumb­lie­ nės, ob­jek­tas su ap­link jį tvy­ran­čiu spie­čiu­mi san­ty­kių – esa­mų, bu­ vu­sių ir ga­li­mų – kar­tu tal­pi­na ir lai­ką, ku­ria­me vi­sa tai įvy­ko. Su­ si­dū­ri­mo su su­bjek­tu me­tu, kuo­ met kin­ta jie abu, tie san­ty­kiai, jų is­to­ri­jos ga­li bū­ti pa­pa­sa­ko­tos, su­vok­tos, nu­jaus­tos ar pa­ro­dy­tos vie­na­me lai­ke – da­bar. Tuo­met pa­ts ob­jek­tas yra kaip lai­ko kon­ tei­ne­ris.

Erd­vė Smil­ty­nė­je ga­li bū­ti vie­ nas to­kių ob­jek­tų. Tai – pu­sia­sa­lis.

Vie­ta, at­skir­ta van­de­niu. Žy­din­tis lau­kas. Pros­ky­na miš­ke su at­si­tik­ ti­nai iš­si­bars­čiu­siais ak­mens lui­ tais, paim­tais iš gam­tos, iš da­lies ap­dirb­tais ar ta­pu­siais me­no kū­ ri­niais. Jo­je 14 me­tų vy­ko skulp­tū­ ros sim­po­ziu­mai, ku­rių me­tu vie­ to­je Klai­pė­dos se­nų­jų ka­pi­nių bu­vo įkur­tas Skulp­tū­rų par­kas. Smil­ty­ nė­je te­bes­to­vi na­me­liai, ku­riuo­se se­niau bu­vo Kur­šių ne­ri­jos na­cio­ na­li­nio par­ko Gam­tos mu­zie­jus, o vie­na­me jų iki šiol gy­ve­na su­žeis­tas

paukš­tis. To­ji vie­ta ga­li bū­ti ir ka­ ta­li­za­to­rius, pre­teks­tas, ali­bi...

Pa­ro­do­je „Stik­li­nės gels­vai ža­ lios me­cha­ni­nės pe­lė­dos akys“, sa­vo pa­va­di­ni­mu žais­min­gai ant­ ri­nan­čio­je ra­šy­to­jo Kur­to Vo­ne­gu­ to min­čiai, sa­vo kū­ri­nius pri­sta­tys Klai­pė­do­je re­zi­duo­jan­tis pran­cū­zų me­ni­nin­kas Ay­me­ri­cas Eb­rar­das ir klai­pė­die­čiai N.Bumb­lie­nė, Min­ dau­gas Bumb­lys, Lo­re­ta Nar­vi­lai­tė, Gy­tis Sku­džins­kas, Re­mi­gi­jus Trei­ gys, Da­rius Vai­če­kaus­kas. Eks­po­zi­ ci­jo­je – fo­tog­ra­fi­jos, me­no ob­jek­tai, gar­so ir vaiz­do ins­ta­lia­ci­jos.

Tai Goethe’s ins­ti­tu­to Lie­tu­vo­je ini­ci­juo­to ir or­ga­ni­zuo­ja­mo pro­jek­to „Going Pub­lic. Apie ga­li­my­bes vie­ šai pa­si­sa­ky­ti“ da­lis. Koor­di­na­to­ rė Klai­pė­do­je – Ak­vi­lė Eg­lins­kai­tė.

Pro­jek­to par­tne­riai – Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja, Klai­pė­ dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ras.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mas – rugp­jū­čio 26 d. 15 val. Smil­ty­nė­je, bu­vu­siuo­ se Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko Gam­tos mu­zie­jaus na­me­liuo­ se (Smil­ty­nės g. 9 ir 10). Tą pa­čią die­ną 11.30 val. vyks eks­kur­si­ja po Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ką, o nuo 15 val. Smil­ty­nė­je, skulp­to­rių aikš­te­lė­ je, pa­ro­dos ati­da­ry­mą pa­pil­dys pik­ ni­kas. Vi­si no­rin­tys ja­me da­ly­vau­ti kvie­čia­mi at­si­neš­ti po ko­kį nors as­ me­niš­kai svar­bų daik­tą. Tie daik­tai

D.Vai­če­kaus­ko de­konst­ruo­ta Gin­ta­ro Zin­ke­vi­čiaus fo­tog­ra­fi­ja

ten pat, ant pie­ve­lės, virs ins­ta­lia­ci­ ja – dar vie­nu me­no kū­ri­niu.

Pa­ro­dą „Stik­li­nės gels­vai ža­lios me­cha­ni­nės pe­lė­dos akys“ Smil­ty­ nė­je bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti rugp­jū­čio 28 – rug­sė­jo 1 d. nuo 11 iki 18 val.

Pro­jek­tą pra­tęs rug­sė­jo pra­džio­je iš Ka­li­ning­ra­do at­vyk­sian­ti me­ni­nin­ kė Ka­te­ri­na Che­rev­ko.

Su T.Dob­ro­vols­kiu – į de­šim­tą dan­gų Sek­ma­die­nio va­ka­rą klai­pė­die­ čių lau­kia ma­kab­riš­kos mu­zi­ki­ nės imp­ro­vi­za­ci­jos su per­ku­si­nin­ ku ir Va­ri­nio Gaub­lio iš­ra­dė­ju To­ mu Dob­ro­vols­kiu.

T.Dob­ro­vols­kis Klai­pė­do­je – re­ tas sve­čias. Sa­vo uni­ka­lia mu­zi­ka ir inst­ru­men­tais jis stul­bi­na pa­sau­ lį, šią va­sa­rą at­sto­va­vo Lie­tu­vai pa­ sau­li­nė­je pa­ro­do­je „Ex­po 2012“ Pie­ tų Ko­rė­jo­je, o klai­pė­die­čiams jį te­ko ma­ty­ti te­le­vi­zi­niuo­se pro­jek­tuo­se daž­niau nei uos­ta­mies­čio kon­cer­ tų sa­lė­se. „Jo kon­cer­tai at­ve­ria gar­ sų vi­sa­tą, nu­ke­lian­čią klau­sy­to­jus į skir­tin­gas pa­sau­lio vie­tas ir įvai­rio­ pas dva­sios ker­te­les. Tai ypa­tin­gas iš­gy­ve­ni­mas, po pa­si­ro­dy­mo il­gai dar vir­pi­nan­tis kū­ną“, – taip apie To­mo mu­zi­ką at­si­lie­pė Da­ni­jos Ka­ ra­liš­ko­sios mu­zi­kos aka­de­mi­jos do­cen­tė Le­na Gre­ger­sen. Pas­ku­ti­ nį­jį va­sa­ros sek­ma­die­nį T.Dob­ro­ vols­kis pa­kvies klai­pė­die­čius pa­si­ klau­sy­ti imp­ro­vi­za­ci­jų, at­lie­ka­mų pa­ties su­kur­tais bei įvai­riais eg­zo­ tiš­kais inst­ru­men­tais, ir ne tik pa­si­ klau­sy­ti – prie imp­ro­vi­za­ci­jų jis ra­ gi­na pri­si­jung­ti ir pub­li­ką.

T.Dob­ro­vols­kis – kom­po­zi­to­rius, per­ku­si­nin­kas, mul­tiinst­ru­men­ti­ nin­kas, iš­ra­dęs ori­gi­na­lų va­ri­nį mu­ ša­mą­jį inst­ru­men­tą Va­ri­nį Gaub­lį

Hip­no­ti­zuo­jan­tis: T.Dob­ro­vols­

kio pa­si­ro­dy­muo­se vis­kas vyks­ ta rea­liu lai­ku, o jis pa­ts spin­du­ liuo­ja ener­gi­ją ir cha­riz­mą.

(elekt­ri­nį būg­ną, elect­ric drum), ku­ riam su­kū­rė spe­cia­lią gro­ji­mo tech­ ni­ką, skie­me­nuo­tę ir mu­zi­ki­nį raš­tą. „Va­ri­nį Gaub­lį at­ra­dau prieš aš­tuo­ne­ rius me­tus, kai nu­ka­bi­nau ir ne­ty­čia stuk­te­lė­jau į du­rų stak­tą 30 me­tų na­ muo­se ka­bė­ju­sią va­ri­nę lem­pą. Nuai­ dė­jo gar­sas, ko­kio dar ne­bu­vau gir­dė­ jęs. Ir aš ėmiau šia va­ri­ne lem­pa gro­ti, tiks­liau – mo­ky­tis gro­ti. Na, jei ta­da man kas nors bū­tų pa­sa­kęs, kad aš su šia lem­pa gro­siu tarp­tau­ti­niuo­se fes­ ti­va­liuo­se...“ – šyp­so­jo­si To­mas.

Sa­vo su­kur­tais inst­ru­men­tais jis gro­ja nau­juo­se so­lo ir bend­ruo­se aka­de­mi­nės, eks­pe­ri­men­ti­nės, imp­ ro­vi­za­ci­nės, džia­zo ir world mu­zi­kos bei šo­kio, teat­ro, ki­no pro­jek­tuo­se.

Jo mu­zi­ka skam­bė­jo Lie­tu­vo­je, Len­ ki­jo­je, Lat­vi­jo­je, Da­ni­jo­je, Šve­di­jo­je, Ang­li­jo­je, Bel­gi­jo­je, Suo­mi­jo­je, Is­ lan­di­jo­je, Alan­dų sa­lo­se, Iz­rae­ly­je, Aust­ri­jo­je, Ita­li­jo­je, JAV (Niu­jor­ke, Či­ka­go­je, San Fran­cis­ke, Ne­va­dos „Bur­ning Man“ fes­ti­va­ly­je), Pie­tų Ko­rė­jo­je. Kaip kvies­ti­nis mu­zi­kan­ tas jis yra daug gro­jęs su džia­zo bei aka­de­mi­nės mu­zi­kos at­li­kė­jais. „Klau­sau ir me­di­tuo­ju. Tai – neuž­terš­to pro­to mu­zi­ka“, – taip apie To­mo gro­ji­mą at­si­lie­pė fi­lo­ so­fas Leo­ni­das Dons­kis. „Šio mu­zi­kan­to uni­ka­lu­mas yra aki­vaiz­dus. Svar­biau­sia tai, kad, kaip tik­ra­me ri­tua­le, T.Dob­ro­vols­kio pa­ si­ro­dy­muo­se vis­kas vyks­ta rea­liu lai­ ku, o jis pa­ts spin­du­liuo­ja ener­gi­ją ir cha­riz­mą, be ku­rios jo mu­zi­ka var­ gu ar tu­rė­tų to­kį hip­no­ti­zuo­jan­tį po­ vei­kį“, – ma­no šiuo­lai­ki­nės kul­tū­ros kri­ti­kas Ju­ri­jus Dob­ria­ko­vas.

Rugp­jū­čio 26 d. 19 val. uos­ta­ mies­čio „Me­nų val­gyk­lo­je“ (Dar­ žų g. 18) T.Dob­ro­vols­kis mai­šys aro­mae­ner­ge­ti­nį mu­zi­ki­nį kok­tei­ lį. „Drau­ge ke­liau­si­me į de­šim­tą dan­gų“, – ža­dė­jo jis.

14

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

sportas

Pripažino klaidą Kaip rašo interneto svetainė futbolas.lt, Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidento Jono Bragos pasitikėjimas kauniečiu Sauliumi Dirda yra beribis.

Vos per keturias dienas trejas Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes aptarnavęs FIFA teisėjo asistento kategoriją turintis S.Dirda net du kartus teisėjavo Klaipėdos „Atlantui“.

J.Braga, futbolas.lt duomenimis, patvirtino, kad baudinys per Marijampolės „Sūduvos“ ir „Atlanto“ rungtynes į klaipėdiečių vartus buvo skirtas neteisingai.

Apie Evaldo Razulio nesuvokiamą pašalinimą neužsimenama, kaip ir apie S.Dirdos elgesį „Atlanto“ futbolininko Davydo Arlauskio atžvilgiu, kai arbitras jam pasiūlė pasimušti. Vien neteisingai skirtas 11 m baudinys, turėjęs įtakos galutiniam rezultatui, yra pakankamas pretekstas šalinti teisėją nuo teisėjavimo mėnesiui.

Tačiau, žinant J.Bragos nuolankumą S.Dirdai, aišku, bus bandoma šį punktą apeiti. Pašalinus jį iš A lygos, teisėjų vadas gali S.Dirdą nukreipti į 1-osios lygos čempionatą, duodamas jam kiekviename ture teisėjauti po kelerias rungtynes.

Analogiškas atvejis buvo prieš dvejus metus, tada cirką iš Lietuvos futbolo federacijos taurės pusfinalio rungtynių tarp „Sūduvos“ ir Vilniaus „Vėtros“ padarė klaipėdietis Audrius Kancleris. Jis smūgiuoti baudinių pakvietė žaidėjus iš drabužinių. A.Kancleris buvo pašalintas iš LFF taurės turnyro, kuriame buvo likusios vos vienerios rungtynės. „Klaipėdos“ ir futbolas.lt inf.

Orientacininkai varžysis mieste Klaipėdos sporte – istorinis įvykis. Rytoj miesto širdyje – senamiestyje vyks pirmosios orientavimosi sporto varžybos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Patyrę orientacininkai kovos dėl atviro šalies čempionato medalių, o mėgėjai išmėgins jėgas „Senamiesčio simbolių“ maratone, kurį organizuoja viešoji įstaiga „Jaunimo projektai“ ir ištvermės sporto klubas „G-Sportas“.

Anot varžybų direktoriaus Algirdo Grublio, sporto renginiu siekiama pritraukti kuo daugiau miesto jaunimo, suteikiant jam galimybę neįprasta forma atversti uostamiesčio istorijos lapus. „Šie metai, kai Klaipėda švenčia savo 760-ies metų jubiliejų, suteikė puikią progą atskleisti įmantriausias miesto istorijos detales, apie kurias daugelis miestelėnų ir miesto svečių nežino ar net nenutuokia, ir, suvokus, jog organizatoriai turi daug ką papasakoti apie senamiestį, kilo idėja, jog žinias reikia perteikti aktyvia forma, kurį būtų patraukli jaunimui bei šeimoms su mažamečiais vaikais“, – sakė jis Varžybų dalyviai turės progą aplankyti senamiestyje esančius

Įprasta: varžybos mieste orientacinio sporto mėgėjams – ne naujiena.

Klaipėdos simbolius – skulptūras, paminklus, parkus, skverus, turinčius savas istorijas sužinoti apie jų reikšmę ir atsiradimą mieste.

Norintys dalyvauti galės suburti keturių asmenų komandą, kurioje turės būti bent viena mergina ar moteris. Tie, kuriems nepavyks suburti ketvertuko, galės varžytis individualiai.

Pasak A.Grublio, dalyviai gaus specialius žemėlapius su nurodytais lankymosi punktais. Juose

orientacinio sporto mėgėjai turės ne tik užsiregistruoti, bet ir atsakyti į papildomus viktorinos klausimus, už kuriuos gaus papildomų balų.

Be to, punktuose dalyviai galės numalšinti troškulį bei atsigaivinti siūlomomis „Cido“ sultimis. „Taigi visus, kurie nori susirungti ir įrodyti, jog puikiai pažįsta savo miestą, o galbūt nori labiau pažinti Klaipėdą bei sužinoti jos paslaptis ar tiesiog aktyviai praleisti laiką bei kartu įgyti žinių, kviečiame

į „Senamiesčio simbolių“ maratoną“, – pakvietė A.Grublys, pabrėžęs, kad sporto renginys – vienas būdų, kaip sugrąžinti žmones į senamiestį.

Dalyvių registracija vyks renginio dieną Teatro aikštėje nuo 14 iki 15 val., varžybų pradžia – 16 val.

Išsamesnę informaciją sužinosite paskambinę tel.(8-684) 43017 arba parašę el. paštu: jaunimoprojektai@gmail.com. Šalies pirmenybių kovos prasidės 14 val.

„FM-Baltai“ – pusfinalyje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos mero jaunučių futbolo taurės turnyro pusfinalyje kovos Klaipėdos „FM-Baltų“ (treneris Rimantas Skersys) vienuolikė.

Mūsų ekipai dėl teisės žaisti finale teks susiremti su lenkų Gdynės „Arka“.

Kitoje pusfinalio poroje susirems Jonavos ir Piarnu (Estija) komandos. „FM-Baltai“ savo – A pogrupyje 3:1 įveikė Kaliningrado (Rusija) „Junost“ ekipą ir 1:0 latvius iš Ventspilio bei pasidalijo po tašką su svečiais iš Estijos – Piarnu futbolininkais – 1:1.

Iškovoję 7 taškus, mūsų futbolininkai pogrupyje užėmė pirmąją vietą.

Gerai B pogrupyje kovojo ir metais jaunesni Klaipėdos „FM-2000“ (treneris Anatolijus Timofejevas) žaidėjai. Jie, 3:1 įveikę Kaliningrado „Junost2000“, sužaidė lygiosiomis 1:1 su Gdynės (Lenkija) „Arka“.

Tačiau paskutinėse pogrupio varžybose klaipėdiečiai turėjo pripažinti Jonavos ekipos pranašumą – 0:3.

Varžybos: vakar prasidėjęs jaunųjų futbolininkų turnyras šiandien jau

skelbs nugalėtoją.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užėmę pogrupyje trečiąją vietą, A.Timofejevo auklėtiniai šiandien varžysis dėl 5-8 vietų.

Mero taurės varžybose kovojo aštuonios komandos iš Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Pirmosios dienos kovos baigtos draugiškomis rungtynėmis tarp varžybas remiančios „Klaipėdos naftos“ ir turnyre dalyvaujančių komandų trenerių.

Varžybų tvarkaraštis 10 val. rungtynės dėl 5–8 vietų („Moksleivio“ stadione, P.Komunos g. 16A) 10 val. pusfinalio rungtynės (Miesto stadione, Sportininkų g. 46) 11.30 val. – dėl 5–6 ir 7–8 vietų („Moksleivio“ stadione) 11.45 val. – dėl 3-iosios vietos (Miesto stadione) 12.30 val. – finalas (Miesto stadione)

19

penktadienis, rugpjūčio 24, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug įvairios veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Jautis (04 21–05 20). Neskubėkite, jei jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su įtakingu asmeniu. Tylėjimas ir susikaupimas bus kaip niekad svarbūs.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos.

Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi.

Vėžys (06 22–07 22). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Pasistenkite nuo ryto tinkamai paskirstyti laiką ir darbus, kad vakare nepasirodytų, jog nieko nespėjote, nors išliejote begalę energijos ir jėgų.

Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Tačiau rinkitės paprastus siužetus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Būsite neįprastos nuotaikos. Sutiksite įdomų, patrauklų žmogų ir galbūt įsimylėsite, bet romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidūs ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis.

Neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų planai prieštaraus to žmogaus vertybėms. Nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Vandenis (01 21–02 19). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, neatskleiskite savo nuomonės ir spėlionių, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Žuvys (02 20–03 20). Sėkmingas gyvenimo laikotarpis: bus lengva teisingai apsispręsti, rasti tinkamą kelią ir judėti pirmyn. Be didesnio vargo susitvarkysite su visomis problemomis. Neabejokite dėl savęs.

Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vėsokus orus, numato­ mi trumpi lietūs. Šiandien vietomis trumpai palis. Oro temperatūra bus 20–23 laipsniai šilumos. Šeštadienį daug kur lis, temperatūra naktį 13–16, dieną 19–22 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 24 d.

+20

+20

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

6.11 20.31 14.20

237-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 129 dienos.

Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +21 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +14 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20

kokteilis

Londonas +22 Madridas +30 Maskva +19 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas +18 Paryžius +25 Pekinas +30

Praha +28 Ryga +21 Roma +32 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +34 Tokijas +32 Varšuva +21

Vėjas

4–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

te­ri­to­ri­ją su­kio­jo­si iš­kė­lę gal­vas.

Už­puo­lė ne­ma­ty­ti paukš­čiai Aną­d ien Smil­t y­nė­je šmi­r i­nė­jan­čius gry­bau­to­jus Ka­z į ir Po­vi­lą ban­dė už­ pul­ti paukš­čiai. Gal an­tys, o gal žą­sys.

Vi­siš­kai nie­kur ne­ma­ty­ti. Po­re­lė tu­rė­jo itin daug van­dens paukš­čiams bū­din­ gų po­žy­mių – ko­jų pirš­tus jun­gė plė­ve­ lės, sna­pai – pla­tūs. Paukš­čiai garg­sė­ da­mi grės­min­gai ar­ti­no­si ne­pa­gei­dau­ ja­mų sve­čių link. Spė­ję nu­fo­tog­ra­fuo­ti, gry­bau­to­jai nė­rė į miš­ko tank­mę. „O gal jos no­rė­jo, kad pa­glos­ty­tu­me?“ – bėg­da­mas spė­jo pa­klaus­ti Ka­zys. „Dings­ta­me iš čia, kol mir­ti­nai neuž­ka­ po­jo“, – drau­go svai­čio­ji­mus lyg kir­viu nu­kir­to Po­vi­las.

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Alicija, Audronis, Baltramiejus, Baltrus, Michalina, Mykolė, Rasuolė, Viešvilas.

rugpjūčio 24-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

20

18

18

4

17

19

18

17

2

17

21

19

16

4

rytoj Ele­gan­ci­ja: juo­di paukš­čiai po sa­vo

+21

+20

sekmadienį

1572 m. Pran­c ū­z i­j o­j e per Balt­ra­m ie­jaus nak­ ties žu­dy­nes nu­ž u­dy­ta dau­g iau kaip 70 tūkst. hu­ge­no­tų.

1899 m. gi­mė vie­nas įta­ kin­giau­sių Lo­ty­nų Ame­ ri­kos ra­šy­to­jų, ar­gen­t i­ nie­t is Jor­ge Lui­sas Bor­ ge­sas.

1912 m. Alias­ka ta­po JAV da­li­mi.

1929 m. gi­mė Pa­les­ti­nos iš­si­va­da­vi­mo Or­ga­ni­za­ ci­jos ly­de­r is Yas­s e­ras Ara­fa­tas. Mi­rė 2004 m.

1947 m. gi­mė bra­zi­lų ra­ šy­to­jas Pau­lo Coel­ho.

1948 m. gi­mė pran­cū­zų elekt­ro­n i­nės mu­z i­kos kom­p o­z i­to­r ius Jea­n as Mi­che­lis André Jar­re.

1990 m. ai­r ių dai­ni­nin­ kė Si­nead O’Con­nor pa­ reiš­kė at­si­sa­kan­t i kon­ cer­t uo­t i Hom­d e­l y­j e, Nau­jo­jo Džer­sio vals­ti­jo­ je, jei prieš jos pa­si­ro­dy­ mą bus tra­di­ciš­kai gro­ja­ mas JAV him­nas. Po šio ges­to ke­lios pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sios JAV ra­di­jo sto­tys nu­sto­jo leis­t i jos mu­zi­ką.

Su­ka­rin­ta sto­vyk­la – ne tik vai­ki­nams Iš­ban­dy­ti, ką reiš­ kia bū­ti ka­riu, no­ri ne tik vai­ki­nai, bet ir mer­gi­nos. Kai­rių po­ li­go­ne šian­dien pra­ si­de­dan­čio­je su­ka­ rin­to­je sto­vyk­lo­je jų da­ly­vaus aš­tuo­nios.

Ata­ka: spar­nuo­čiai ne­si­ruo­šė bi­

čiu­liau­tis su atė­jū­nais.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Atė­jau, pa­ma­čiau, pa­bė­gau.

Mie­go prie­šas – laik­ro­dis Anot vi­sa­ž i­n ių me­d i­k ų, mū­sų mie­gą trik­do dau­gy­bė da­ly­kų. Ta­čiau di­džiau­ sią ža­lą da­ro nuo­la­ti­nis lai­ko „stum­dy­ mas“ pir­myn ir at­gal, ki­taip ta­riant, va­ sa­ros lai­ko kei­ti­mas į žie­mos ir at­virkš­ čiai. Gy­dy­to­jai tvir­ti­na, kad pa­su­kus va­ lan­dą į prie­kį ar­ba at­gal, kei­čia­si įpras­tas žmo­nių dar­bo ir poil­sio re­ži­mas, bio­lo­ gi­nis lai­kas ne­be­su­tam­pa su ast­ro­no­mi­ niu. Sut­rin­ka žmo­nių mie­gas, iš­ryš­kė­ja dep­re­si­ja, ku­rios at­ve­jų pa­va­sa­rį ir ru­de­ nį ypač pa­dau­gė­ja, ga­li paū­mė­ti net kai ku­rios li­gos. Pa­kei­tus lai­ką, pir­mie­ji ke­ li mė­ne­siai or­ga­niz­mui bū­na sun­kiau­si, il­gai­niui, kai šis prie po­ky­čių jau kaip ir pri­pran­ta, pri­si­de­ri­na, vėl rei­kia į ku­rią nors pu­sę pa­suk­ti laik­ro­džio ro­dyk­les.

Vy­ro ir šuns pa­na­šu­mai Ir vie­nas, ir ki­tas lo­vo­je uži­ma per daug vie­tos.

Abu dėl ne­sup­ran­ta­mos prie­žas­t ies pa­niš­kai bi­jo dul­kių siurb­lio.

Abu ne­ga­l i de­ra­mai paaiš­k in­t i, kas juos jau­di­na.

Nė vie­nas iš jų ne­pas­te­bi nau­jos mo­ ters šu­kuo­se­nos.

Nė vie­nas ne­ga­li su­pras­ti, ko­dėl jums pa­tin­ka ka­tės. Čes­ka (397 719; sun­ku pa­ti­kė­ti, ta­čiau pa­ts stip­riau­sias rau­muo kū­ne – lie­žu­vis)

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

To­kia tris die­nas truk­sian­ti ne­mo­ ka­ma at­rak­ci­ja uos­ta­mies­čio jau­ni­ mui ren­gia­ma ant­rą kar­tą.

Sto­vyk­lą or­ga­ni­zuo­jan­čios vie­ šo­sios įstai­gos „Gar­bės or­di­nas“ įkū­rė­jas Ma­rius Na­ru­šis džiau­gė­ si, kad su­si­do­mė­ji­mas šiuo pro­ jek­tu di­dė­ja. Per­nai trum­pam ka­ riais bu­vo ta­pę 12 paaug­lių. Šie­met jų skai­čius išau­go iki 30. „Ko­kios nors spe­cia­lios at­ran­kos ne­ren­gia­me. Vai­kai vie­ni per ki­tus su­si­ži­no­jo apie sto­vyk­lą ir už­si­ra­ šė. Vi­sus priė­mė­me“, – pa­sa­ko­jo M.Na­ru­šis.

Su­ka­rin­tos sto­vyk­los da­ly­viai ga­lės iš­ban­dy­ti sa­ve įvai­rio­se pra­ ty­bo­se, pa­si­sem­ti ver­tin­gų ži­nių.

Inst­ruk­to­riai da­ly­viams pa­pa­ sa­kos apie gink­lus, bus aiš­ki­na­ma, kaip nau­do­tis že­mė­la­piais, orien­ tuo­tis gam­to­je. Paaug­liai bus mo­ ko­mi mas­kuo­tis, vyks ir sa­vi­gy­nos pa­mo­kė­lės. „Ma­nau, kad jos pra­vers, jei ko­ kie chu­li­ga­nai už­pul­tų mies­te“, – ti­ki­si M.Na­ru­šis.

Sek­ma­die­nį sa­vo dar­bo spe­ci­fi­ką sto­vyk­los da­ly­viams pri­sta­tys po­

Ži­nios: sto­vyk­los da­ly­viams bus pa­sa­ko­ja­ma ir apie gink­lus.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1015 2012 08 22

Su­si­do­mė­ji­mas: ka­riš­koms te­moms nea­be­jin­gos ir mer­gai­tės.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

li­ci­jos ir Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos at­sto­vai. O už­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­ je bus ap­do­va­no­ti ge­riau­siai pa­si­ ro­dę jau­nuo­liai.

M.Na­ru­šis pa­brė­žė, kad to­kio­ se sto­vyk­lo­se ug­do­ma ne tik vai­kų dis­cip­li­na, bet ir ska­ti­na­mas ko­ man­di­nis dar­bas.

AUKSO PUODAS – 30 211 936 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 937 619 Lt 05 12 13 36 38 41 Auksinis skaičius 06 Papildomi skaičiai 40 46 6 tarp jų auksinis sk. 30 211 936 Lt (0 priz.)

6 skaičiai 979 206 Lt (0 priz.)

5 + papildomas sk 576 036 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 9 401 Lt (6 priz.)

4 skaičius 167 Lt (449 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (8735 priz.)

2 + papildomas sk. 7 Lt (11325 priz.)

Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai

Prognozė: Aukso puode – 32 mln. Lt Didysis prizas – 3 mln. Lt