2012-08-23 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 23, 2012

www.kl.lt

196 (19 497)

10 82AC6?A.162;6@ ? B4=7�š6<

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YVaN :N RVXVR[Ă›

Pra­si­de­da ant­rasis er­kių ak­ty­vu­mo sezonas.

Miestas 4p.

Ka­ra­liau­Ä?iaus gu­ber­na­to­rius N.Cu­ka­no­vas ti­ki­si, kad jau ki­tÄ…­met ru­sai ga­lÄ—s lais­vai plauk­ti ÄŻ Ni­dÄ….

Lietuva 5p.

Ar­tÄ—­jan­ti kri­zÄ—s ban­ga jau ke­lia kai­nas.

turtas

StiprÄ—janÄ?ios izÄ—s poveikis pramkr onei

Europoje toliau besitÄ™siant disku sijoms dÄ—l krizÄ—s spren dimĹł, ekonomikos dalyviai patiria nesus kaiÄ?iuojamus nuo lius ir yra kamuo stojami neaiĹĄkumĹł.

imti smukti, nes suveikia paprastas paklausos ir vertinga ir dirbo pasi ĹĄiame pramonÄ—s TaÄ?iau ÄŻvyko atvirkĹĄ ĹŤlos dÄ—snis. sektoriuje, da bar ne tinis efektas – ĹĄiĹł prekiĹł kainos ir priversta imtis bereikalinga augo iki rekordinekvalifikuotĹł nio lygio ir tai yra darbĹł. O me cha bene niz sistemos trĹŤkumas. didĹžiausias bĹŤtĹł galima juos mai, ku riais perkvalifikuoti, nesukurti. FinansĹł rinka yra atskiras pasaulis, kuriame nega ekonomikos dÄ—sniai.lioja realios Svarbiausia ska tinti vartojimÄ… PrasidÄ—jus Nors sutvarko valstybÄ—s krizei ir akcijoms, Lietuvos bendra buhalterijÄ…. Bet sis vidaus pats valstybÄ—s pa bei kitoms ďŹ nansĹł obligacijoms produktas ir bu vo vienas labiaumatas – gyvenpriemonÄ—ms siai tojai ir verslas – praradus daug pra Ä—ju siais metais au vertÄ—s, investuonuo to smarkiai gusiĹł UĹžburtas ratas nukenÄ?ia. DidÄ— jantys mokesÄ?iai tojai ieĹĄkojo kitĹł bĹŤdĹł, kur inves- ES, tai nesumenkina naujos kriPagrindiniĹł gy ventojĹł perkamĹł Ĺžlugdo ir taip per krizÄ™ silpnÄ… vers- tuoti pinigus. Maisto produktĹł, zÄ—s grÄ—smÄ—s. Daugumoje Va karĹł prekiĹł kainos lo me Eu ini talĹł, ro cia pos tyvÄ…, nepastovi naftos ir kitĹł Ĺža valstybiĹł tÄ™siasi per valstybÄ—s liavĹł rinrecesipen ke rius me tus pastaruosius mokesÄ?iĹł ir dar bo politika suma- ka buvo naujoji investavimo kryp- ja, vyrauja nevaldomas nedarbas, ten den cin gai augo. Verslas ir Ĺžina uĹžsienio in tis. Ir tai uĹžsuko pramonÄ— neuĹžvesticijĹł srautÄ…, dar vienÄ… uĹžburtÄ… registruojami rekordiniai banktikrinti, todÄ—l ne kuria naujĹł dar- o taip didinamas nedarbas. Tai- ratÄ…. Vien dÄ—l to, kad spekuliaty- rotai. To neÄŻmanoma neÄŻvertin ti bo vietĹł, saugo gi dÄ—l valstybÄ—s ďŹ viniai pinigai ne kaip realios grÄ—smÄ—s. turi nansĹł buhalterinaudojami ekoir, kiek ÄŻmanoma, mus iĹĄteklius nio groĹžio auko nomikoje ir gali ĹĄalies situacija tik TaÄ?iau mĹŤsĹł jama kelia kainas, kad bĹŤti laisvai inrai ne pati blogalÄ—tĹł susikurti mika ir jos dalyviai. reali ekono- vestuojami bet giau sia. Esame ĹĄalis, rezervinÄŻ fondÄ… kurioje pasaulio Tai vadinama kurioje vinaujai krizÄ—s ban uĹžburtu ratu. ĹĄalyje ÄŻ bene bet dutiniai atlygini gai mai yra vieni Ĺžeku ro zona yra arÄ?iau atlaikyti. EukainÄ…, yra didĹžiau rio produkto miausiĹł ES, kont Is to ri niai pavyzd siai iĹĄirimo riroliuojame vienÄ… sia grÄ—smÄ— viĹžiai ro do, suo bos, valstybiĹł ly kad vienintelis pagrindiniĹł tran menÄ—s gerovei. deriai nesutaria efektyvus bĹŤdas zito taĹĄkĹł tarp beveik visais pa Europos ir Azijos, grindiniais klau- iĹĄsprÄ™sti tokio pobĹŤdĹžio probleturime palansimais. Ir tai ke mas yra atvirkĹĄ kiÄ… teisinÄ™ ir mo lia aki tinÄ— strategija kes TaÄ?iau pamokos – kos dalyviĹł nerimÄ…. vaizdĹł rin- valstybÄ— turi sienio investuoto tinÄ™ bazÄ™ uĹž- ď Ž PriemonÄ—s: 9VR ne didinti iĹĄlaidas jams. ab c\` `V abN PV WN TR ir kompensuoti gy Ekono mi kos moks _R`[Ă› [RV QNb Tb visuomet iĹĄmoks PagrindinÄ— mums ventojĹł bei vers Z\` CN XN_Ăş 2b las varto- su ta_\ ]\` cNY` af OVĂş Xb_ aĂ?`VN lo ja terminÄ… „uĹžbur mÄ— yra nepasiruo kylanti grÄ—sstabdytas inves mos, ir ĹĄi krizÄ— tas ratas“, kuris ticijas. Taip toKomentarai ĹĄi `V _R PR `V WN aN Ă˜VNb `XN mas ir nu versukĹŤrÄ— tinimas. Pirmosios skirtas dabartinÄ—s liau kuriamos dar aV[ aV cV QNb` cN_ bo vietos, skapa a\ WVZĂ– N Yf WR OĂ­aV krizÄ—s bangos dar vienÄ… problemÄ… sistemos esminiams saulio ĹŤkio tinama vidaus atve ju, net kai [N rinka, Latvi ja kreipÄ—trĹŤkumams ga  @Uba aR_` a\PX• [b\ ir jĹł padariniams si ÄŻ Tarp tau tinÄŻ mintojai ir kiti da t. y. vietos – augina maisto, a_ apibrÄ—Ĺžti. Ekova lyviai, iĹĄvendenomika patenka dÄ—l pa gal bos, Lie liu tos fondÄ… ÄŻ uĹždarÄ… ratÄ…, kai giama struktĹŤrinio nedarbo. Tokia galĹł, ĹžaliavĹł ir tuva ne ÄŻver tijos dalyviĹł veiks no ga limĹł pa da elektmai stiprina nei- strategija iĹĄgelbÄ—jo JAV iĹĄ DidĹžiori niĹł. Buvo teiros kainas. giamÄ… poveikÄŻ gia ma, kad krizÄ— ekonomikai. Ge- sios depresijos, o Japonija dÄ—l mĹŤsĹł ĹĄalÄŻ pato riausiÄ… pavyzdÄŻ lies nesmarkiai. matome ĹĄiandien sugebÄ—jo susprogdinti vienÄ… didEuropoje, kur la ĹžiausiĹł nekilnoja Ĺ iuo atveju pro biausiai ekonomojo turto burblemos yra kimiĹĄkai nusmuku tokios, bet jos pa Aleksandras Iz sios ir demogra- bulĹł ir iĹĄvengti nevaldomo nego veiks ro di nas ne tiesio- Lietuvos pra ďŹ niĹł problemĹł tu darbo. Verslui tai giai valstybÄ—s NorÄ—Ä?iau pabrÄ—Ĺžti, mo rin finan sus, kon federacijos ni ninkĹł naudinga, nes kad inves- monÄ™ ana liti kas yra priverstos dar Ä?ios valstybÄ—s valstybÄ—s iĹĄlai tuojama ÄŻ produk ir gyventojus. La o prados pa labiau maĹžinto bai realu, ti iĹĄlaidas. kyti uĹžsakymĹł skai deda palai- paÄ?iÄ… ďŹ zinÄ™ prekÄ™, kainÄ…, o ne ÄŻ kad smarkiai su maŞės eks porÄ?iĹł. nes pinigai investuojami ÄŻ san Ĺ˝velgiant ÄŻ isto ors iĹĄoriniĹł rinkĹł dorÄŻ, panaĹĄĹł ÄŻ la- tas, ir visos nuo jo priklausanÄ?ios rijÄ…, bet koks situacija valstybÄ—s iĹĄlaidĹł Labiausiai smu Ĺžybas dÄ—l kainos ÄŻmonÄ—s pajus tai. dÄ—l euro zonos ko pramonÄ— karpymas jau ÄŻsipokyÄ?iĹł. TokiĹł VienintelÄ— galiproblemĹł siĹŤbavus krizei TaÄ?iau pamokos sandoriĹł buvo de mybÄ— Lietuvai ne yra ga na komp yra Ĺža ne visuomet iĹĄĹĄimteriopai daupadaryti tos pali kuota, prisideda prie struktĹŤlingas ir tik mokstamos, ir Ä?ios klaidos ant Lietuvos ekono ĹĄi krizÄ— sukĹŤrÄ— dar giau nei realiĹł apsikeitimĹł Ĺža rÄ… kartÄ… – skatin riniĹł pro- vienÄ… mi kos lia- vidaus var blemĹł gilÄ—jimo. vomis ir kitomis problemÄ… – augi tojimÄ…. Nors emig ti gimas iki ĹĄiol iĹĄlieka vienas spar auTaupymas pasiprekÄ—mis. DÄ—l jĹł na maisto, Ä?iaura- siĹł ES. Kita reiĹĄkia mokesÄ?iĹł degalĹł, ĹžaliavĹł ver tus, rei kia pri ir elektros kainas. kainĹł ir buvo vykdomi ĹĄie speku- cija sumaĹžino darbingĹł ir var didinimu, sociapa Ĺžinti, to- kad Lietuvo liniĹł iĹĄmokĹł maĹži Paprasta logika liatyvĹŤs sandoriai. janÄ?iĹł gyventojĹł je jau juntamas veda nimu ir valstybÄ—s skaiÄ?iĹł, vis dar ekonomiinvesticijĹł smuki kad prasidÄ—jus kri prie iĹĄvados, yra gana sveiki kos sulÄ—tÄ—jimas. KrizÄ— didĹžiausiÄ… mu. Tai trumpam Metinis Lietuvos zei valstybÄ—s finanekoÄ—mus taupyti ĹĄios ir ĹžmonÄ—ms automobiliĹł, me smĹŤgÄŻ sudavÄ— sai, nedidelis nomikos augimas gyven talĹł, tekstilÄ—s ir lÄ—tÄ—ja jau tris ket kainos turÄ—tĹł virbuities produktĹł lo pra si sko li ni mas. tojĹł ir vers- Ä?ius iĹĄ eilÄ—s. pramonei. TodÄ—l ĹĄie sek to riai ÄŻmanomos valdĹžios TodÄ—l vi sos smu pastangos tusiai. YpaÄ? nu kentÄ— ko la biau- ri bĹŤti nukreip tos ÄŻ vidaus rinkos jo vi sa sunkio ji ir leng vo ji ga myba. Tam kĹŤrimÄ…. ÄŻtakos turÄ—jo ke li vienas kitÄ… papil dan tys veiks niai. Pir miausia dÄ—l atei ties neuĹž tik rin tu mo verslas Ä—mÄ— ma Ĺžiau nebuvo ÄŻsitikinÄ™s, gaminti, nes ar viskÄ… galÄ—s realizuoti. Pasau Paulius Lukaus linÄ— erdvÄ— ir tokas VĹĄÄŽ „Versli Lietu liau pri si de da va“ generalinis di prie rektorius kad gamybos auk ten den ci jos, so amĹžius persi ke lia ÄŻ AzijÄ… – t vi ra ir nuo Ki nijÄ… ir In dijÄ…. eks por to Tai reiĹĄkia, kad pri klau san ti kvalifikuota darLie tu vos Lietuvos eksporto bo jÄ—ga, kuri de eko no mi ka, be ĹĄimtmeÄ?ius buvo jo kios Karolis Urbonas

Ty rimĹł instituto Inter national“ par„Social Dy na mics tneris

Ĺ iandien priedas

IĹĄ au­to­bu­so – ÄŻ li­go­ni­nÄ™

Trum­pa ke­lio­nÄ— mies­to au­to­bu­su klai­pÄ—­die­tei bai­gÄ—­si li­go­ni­nÄ—­je. Stai­ga su­ stab­dĹžius au­to­bu­sÄ…, mo­te­ris nuo vi­du­ri­ niĹł jo du­rĹł nu­skri­ do ÄŻ ma­ťi­nos prie­kÄŻ ir stip­riai su­si­Şa­lo­jo. UĹžuot pa­dÄ—­jÄ™s ke­ lei­vei, au­to­bu­so vai­ ruo­to­jas jÄ… iť­va­di­no viť­ta.

N

60 proc.

sudaro ES rinka.

Kaina 1,30 Lt

A

abe jonÄ—s, ne ga li at si riboti nuo iĹĄori niĹł pro blemĹł, ypaÄ?

„Me­dis nu­lō­Şo, ir vi­si ÄŻ ne­vil­tÄŻ puo­la.“ Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to va­do­vas Liud­vi­kas Dō­da vis dar re­gi pa­ni­kÄ…, ku­riÄ… su­kÄ—­lÄ— praō­ŞÄ™s ĹĄkva­las.

2p.

Lau­kuo­se – pa­mink­lo kla­jo­nÄ—s As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Lau­kuo­se ties Slen­giĹł ka­pi­nÄ—­mis ne­ti­kÄ—­tai at­si­ra­dÄ™s pa­mink­las iť­ ju­di­no vie­tos bend­ruo­me­nÄ™. Ta­ Ä?iau tiek Send­va­rio se­niō­nÄ—, tiek ir ka­pĹł pri­Şiō­rÄ—­to­jas ti­ki­no, kad van­da­lai am­Şi­no­jo poil­sio vie­to­je ne­siau­tÄ—­jo.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Va­Şia­vo su duk­re­le

35-eriĹł In­ga Ged­vi­lie­nÄ— su ĹĄe­ťe­riĹł duk­re­le 5-ojo marť­ru­to au­to­bu­su va­Şia­vo uŞ­va­kar. Ke­lei­vÄ—s ÄŻ trans­ por­to prie­mo­nÄ™ ÄŻli­po Ĺ i­lu­tÄ—s plen­ te esan­Ä?io­je „Ra­sos“ sto­te­lÄ—­je apie 20 val. I.Ged­vi­lie­nÄ— pa­sa­ko­jo, kad au­to­bu­su ji va­Şia­vo neil­gai. Mo­te­ ris su duk­re­le tu­rÄ—­jo iť­lip­ti uĹž po­ ros sto­te­liĹł, prie pre­ky­bos cent­ro. Ta­Ä?iau trum­pa ke­lio­nÄ— bai­gÄ—­si ne­ sÄ—k­min­gai. „Kla­si­ki­nÄ— si­tua­ci­ja. Kai au­to­ bu­sas bu­vo ne­to­li rei­kia­mos sto­ te­lÄ—s, aĹĄ ir duk­ra sto­jo­mÄ—s ei­ti du­ rĹł link. Tie­siau ran­kÄ… ÄŻsi­kib­ti, kai vai­ruo­to­jas stai­ga pristab­dÄ— au­ to­bu­są“, – tvir­ti­no klai­ pÄ—­die­tÄ—.

4

Van­da­lai neuŞ­su­ka

„„Pa­sek­mÄ—s: dÄ—l ke­lio­nÄ—­je au­to­bu­su pa­tir­tĹł su­Şa­lo­ji­mĹł I.Ged­vi­lie­nei ten­ka vÄ—l ne­ťio­ti ÄŻtva­rÄ…. Mo­te­ris tvir­ti­no

ne­Şi­nan­ti, ka­da vÄ—l be bai­mÄ—s ga­lÄ—s va­Şiuo­ti vie­ťuo­ju trans­por­tu.

RUGPJĹŞÄŒIO 27 D. Ĺžurnalas „Ď mokyklÄ…!“ kartu su dienraĹĄÄ?iu

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Zō­bÄ—s. Do­mi­ny­kas 1880–1956, Ma­ri­jo­na 1898–1970, sō­nus Sta­ sys 1931–195...“ – su to­kiu uŞ­ra­ťu be­to­ni­nis pa­mink­li­nis ak­muo vo­ lio­ja­si pie­vo­je, uĹž ke­lio­li­kos met­rĹł nuo Slen­giĹł ka­pi­niĹł tvo­ros. „Kiek Ĺži­nau, ten bu­vo tvar­ko­ mi ka­pai, kaŞ­ko­kie Ĺžmo­nÄ—s sta­ tÄ— ant­ka­pius. Ta­Ä?iau var­gu ar jie ga­l Ä—­jo nu­t Ä—kť­t i pa­m ink­l i­n ÄŻ ak­ me­nÄŻ vi­du­ry lau­kĹłâ€œ, – ste­bÄ—­jo­si Send­va­rio se­niō­nÄ— Lo­ re­ta Kup­rie­nÄ—.

2

2

KETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 23, 2012

miestas

Per dar­bus pa­mir­šo susirinkti kal­ne­lius Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ši­lu­tės plen­te ir Smil­te­lės gat­vė­ je klai­pė­die­čiams akis jau ku­rį lai­ ką ba­do kelk­raš­ty­je pa­lik­ti se­nie­ji grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai. Žmo­ nės ste­bi­si at­sa­kin­gų tar­ny­bų ap­ lai­du­mu.

„Nau­jus grei­čio ri­bo­ji­mo kal­ne­lius įren­gė, o se­nuo­sius už­mir­šo. Juk kaž­kas juos tu­ri su­rink­ti. Jei ne­be­ rei­ka­lin­gi, vis tiek ne­ga­li bū­ti iš­ mes­ti tie­siog gat­vė­je“, – pik­ti­no­ si ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da su­ti­ko, kad ne­be­ nau­do­ja­mi įren­gi­niai ne­tu­rė­tų bū­ti

pa­lik­ti gat­vė­je. Anot jo, nau­jus kal­ ne­lius klo­jan­ti įmo­nė „Lem­min­ kai­nen Lie­tu­va“ se­nuo­sius pri­va­lo nuim­ti ir nu­ga­ben­ti į san­dė­lį. „Ne­ge­rai, kad pa­lie­ka. Rei­kės pa­ siaiš­kin­ti, ko­dėl taip įvy­ko“, – ža­ dė­jo pa­šne­ko­vas. Val­di­nin­kas svars­tė, jog gal­būt se­nų­jų kal­ne­lių da­lys dar bus pa­ nau­do­tos. Įmo­nės „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“ Va­ka­rų re­gio­no di­rek­to­rius Al­gir­das Alū­zas taip pat pri­pa­ži­no, jog kal­ne­lių pa­lik­ti ne­ga­li­ma. „Gal dar­buo­to­jai pa­li­ko kal­ne­ lius, kai bu­vo iš­kvies­ti dėl ava­ri­jos ki­ta­me ob­jek­te? Bet ko­kiu at­ve­ ju toks el­ge­sys ne­de­ra­mas. Sku­bus iš­kvie­ti­mas neat­lei­džia nuo at­sa­ ko­my­bės. Kal­ne­liai tu­rė­jo bū­ti su­ rink­ti“, – pa­brė­žė A.Alū­zas.

Nuos­to­liai: kol mies­to val­džia ieš­ko 100 tūkst. li­tų škva­lo pa­da­ri­niams pa­ša­lin­ti, jau dvi sa­vai­tes Poil­sio par­

ke riog­so nu­vir­tę me­džiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Par­ką nio­ko­jo ne tik škva­las Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė skai­čiuo­ja, kad ant­ro­sios šią va­sa­rą pa­jū­ry­je siau­tu­sios aud­ros pa­da­ri­niams ša­lin­ti biu­dže­te teks ieš­ko­ti 100 tūkst. li­tų. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ta­čiau po­li­ti­kai su­si­zgri­bo, kad net ir po dvie­jų sa­vai­čių ne­su­ge­bė­ta su­ tvar­ky­ti aud­ros nu­nio­ko­to Poil­sio par­ko, ku­riam su­tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­ bė bu­vo sky­ru­si 3 mln. li­tų. Iki šiol vis dar lū­ku­riuo­ja­ma, kol iš­vir­tu­sius me­džius leis iš­pjau­ti gi­ri­nin­ki­ja. „Pir­mo­ji aud­ra mies­te pri­da­ rė ža­los už 29 tūkst. li­tų, ant­ro­ ji mums kai­nuos 100 tūkst. li­tų. Ne­ma­tau glo­ba­li­nės pro­ble­mos, sa­vai­te vė­liau ar anks­čiau, bet tie dar­bai bus pa­da­ry­ti“, – aiš­ki­no Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­ vas Liud­vi­kas Dū­da. Nu­vir­tę me­ džiai tu­ri bū­ti su­pjaus­ty­ti ir iš­ga­

ben­ti iki rug­sė­jo 1-osios. Ta­ry­bos na­rys, Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­ vi­la ste­bė­jo­si, kad par­ke iki šiol sker­ sai aikš­te­lės gu­li mil­ži­niš­kas me­dis, ki­to­je vie­to­je pla­čia­ša­kis yra už­tvė­ ręs vi­są ta­ką. Jo, kaip ir dau­ge­lio šia­ me par­ke esan­čių vir­tuo­lių, iki šiol ne­sku­ba­ma tvar­ky­ti. „Vi­si to­kie es­te­tai pa­si­da­rė­me. Me­dis nu­lū­žo, ir vi­si į ne­vil­tį puo­ la. Par­ke iš­vir­tu­sių me­džių ne­ga­li­ me pjaus­ty­ti. Juos tu­ri su­žy­mė­ti gi­ ri­nin­kas, mes dar­bams tu­ri­me gau­ti lei­di­mą, nes jie yra miš­ko zo­no­je“, – aiš­ki­no L.Dū­da. A.Vaiš­vi­la ste­bė­jo­ si, kad sa­vi­val­dy­bė taip ne­pri­žiū­ri už sa­vo pa­čios pi­ni­gus įreng­to par­ko. „Žo­lė čia vie­to­mis du sprin­džius

sie­kia, neaiš­ku, ka­da ji bu­vo pjau­ ta, la­pai ne­šluo­ti, mė­to­si šiukš­ lės. Ne­gi par­ką rei­kia va­ly­ti to­kiu re­ži­mu, kaip gat­ves?“ – pik­ti­no­si A.Vaiš­vi­la. Prie­kaiš­tų su­lauks ir at­rak­cio­nus par­ke įren­gi­nė­jan­tys sta­ty­bi­nin­kai, ku­rių tech­ni­ka iš­va­ži­nė­jo ta­ke­lius. Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus spe­cia­ lis­tams bu­vo nau­jie­na, kad par­ke jau prieš du mė­ne­sius kaž­kas iš­lau­žė ir pa­vo­gė van­dens ko­lo­nė­lių čiau­pus. Ta­čiau esą vi­sas tur­tas yra draus­tas ir nuo­sto­liai tu­rė­tų bū­ti at­ly­gin­ti. Poil­sio par­ką pri­žiū­ri Klai­pė­dos kū­ no kul­tū­ros ir rek­rea­ci­jos cent­ras, o par­ko ke­lius ir ta­ke­lius tu­ri tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­bės sky­rius. „Ka­da at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­ tiems žmo­nėms su­si­pjau­ti ir iš­si­ vež­ti nu­vir­tu­sius me­džius? Ka­da ta aud­ra bu­vo? O jūs va 100 tūkst. li­ tų iš biu­dže­to pra­šy­si­te. Aš bal­suo­ siu prieš, nes jei bū­tų bu­vu­si tvar­ ka, bū­tų už­te­kę ir 20 tūkst. li­tų“, – nuo­mo­nę pa­reiš­kė ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­tis.

Lau­kuo­se – pa­mink­lo kla­jo­nės 1

Ap­lai­du­mas: se­nie­ji grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­liai bu­vo pa­lik­ti ir kelk­raš­

ty­je, ir ant ša­li­gat­vio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Da­liai klai­pė­die­čių ga­li brang­ti ši­lu­ma As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Dau­gia­bu­čių, ku­rių ši­lu­mos sis­te­ mų punk­tus vis dar pri­žiū­ri ši­lu­mos ga­min­to­jas, gy­ven­to­jams ga­li aug­ti mo­kes­tis už šil­dy­mą. Maž­daug 40yje iš dvie­jų tūks­tan­čių uos­ta­mies­ čio gy­ve­na­mų­jų na­mų iš­lai­dos šil­ dy­mui ga­li keis­tis dėl nau­jai nu­sta­ ty­tų mak­si­ma­lių ta­ri­fų.

„Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­me pa­sa­ky­ta, kad ši­lu­mos punk­tų ne­ga­li pri­žiū­ rė­ti ši­lu­mos ga­min­to­jas. Mies­te dar yra apie 40 to­kių na­mų“, – aiš­ki­ no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ ruk­tū­ros prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­ ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė. Pa­si­kei­tus dau­gia­bu­čių šil­dy­mo ir karš­to van­dens tie­ki­mo sis­te­mų prie­žiū­ros mak­si­ma­lių ta­ri­fų nu­ sta­ty­mo me­to­di­kai, pa­sak V.Gem­ bu­tie­nės, to­kių na­mų gy­ven­to­jams šil­dy­mas ga­li brang­ti nuo 9–10

cen­tų už 1 kv. m būs­to plo­to. „Sa­ vi­val­dy­bė, lai­ky­da­ma­si įsta­ty­mo, ren­gia­si pa­tvir­tin­ti mak­si­ma­lius ta­ri­fus, ku­rie bus di­des­ni, ta­čiau nė vie­na ši­lu­mos punk­tus pri­ žiū­rin­ti įmo­nė ne­tai­ko mak­si­ma­ lių ta­ri­fų. Juk šio­je sfe­ro­je vyks­ta ko­va dėl pi­ni­gų ir dėl bū­vio, to­dėl įmo­nės siū­ly­muo­se pa­tei­kia ma­ žes­nius, nei nu­sta­ty­ti, ta­ri­fus“, – kal­bė­jo V.Gem­bu­tie­nė. Tuo­se na­muo­se, ku­riuo­se ši­ lu­mos tie­ki­mo punk­tų prie­žiū­rai kon­kur­sai jau yra įvy­kę, po­ky­čių ne­tu­rė­tų bū­ti. „Mums pa­tiems neaiš­ku, ar gy­ ven­to­jai pa­jus po­ky­čius, ar ne. Gal kai bus ren­gia­mi nau­ji kon­kur­ sai sis­te­mų prie­žiū­rai, kai­na augs? O gal to bus iš­veng­ta?“ – svars­tė V.Gem­bu­tie­nė. Ta­čiau nau­jo­ji tvar­ka, ku­rią dar tu­rės pa­tvir­tin­ti mies­to ta­ry­ba, leis ši­lu­mos sis­te­mų pri­žiū­rė­to­ jams siū­ly­ti di­des­nę kai­ną.

Pa­sak se­niū­nės, vi­sa at­sa­ko­my­bė dėl si­tua­ ci­jos ka­pi­nė­se ten­ka jų pri­žiū­rė­to­ jui ir pri­dū­rė, kad Slen­giuo­se jo­kių van­da­liz­mo at­ve­jų nė­ra bu­vę. „Prieš ke­lias die­nas bu­vau už­su­ ku­si į ka­pi­nes ap­žiū­rė­ti ša­lin­ti­nų nu­džiū­vu­sių me­džių, nie­ko ne­pas­

Vid­man­tas Plauš­kė:

Per aud­rą vė­jas vie­ ną pa­mink­lą nu­ver­ tė, bet į pie­vas nu­ neš­ti tik­rai ne­ga­lė­jo.

ne­vy­ko. „Bū­na, kad se­nus ant­ka­pio bor­te­lius į pie­vą nu­me­ta, o trak­to­ rius šie­nau­da­mas su­ga­di­na pjūk­ lus“, – pa­sa­ko­jo V.Plauš­kė. To­kie ve­lio­niai čia ne­lai­do­ti

„Bū­na taip, kad šei­mi­nin­kai pa­pra­šo ko­kių nors aso­cia­lių as­me­nų pa­tvar­ ky­ti ka­pus, tie ir sa­va­va­liau­ja. Tie­sa, per aud­rą vė­jas vie­ną pa­mink­lą nu­ ver­tė, bet į pie­vas nu­neš­ti tik­rai ne­ ga­lė­jo. Va­žiuo­siu pa­žiū­rė­ti“, – pa­ža­ dė­jo ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas. Slen­gių ka­pi­nė­se pa­lai­do­ta per 200 ve­lio­nių. Da­bar lai­do­ja­ma tik šei­my­ni­niuo­se ka­puo­se. Ka­pi­nai­ tės yra įtrauk­tos į Kul­tū­ros pa­vel­do re­gist­rą, to­dėl nau­jų ka­pa­vie­čių ne­ beį­ren­gia­ma. Ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas tu­ri vi­sų čia pa­lai­do­tų as­me­nų są­ra­ šą. Ta­čiau Zū­bių šei­mos Do­mi­ny­ko, Ma­ri­jo­nos ir Sta­sio ja­me nė­ra. „Gal kas nors at­ve­žė iš kaž­kur ki­tur? Nes mū­sų ka­pi­nė­se nė­ra nė vie­no ka­po, kad ne­bū­tų pa­mink­lo“, – mįs­lin­gu ant­ka­pi­nio ak­mens at­ si­ra­di­mu pie­vo­je ste­bė­jo­si ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas. Pa­ga­vo va­gi­šę

te­bė­jau, jo­kių iš­var­ty­tų pa­mink­lų ne­bu­vo“, – ti­ki­no se­niū­nė. Ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas Vid­man­tas Plauš­kė tei­gė, kad apie vi­sus sta­to­ mus ant­ka­pius jis vis­ką ži­no, juos re­gist­ruo­ja spe­cia­lia­me žur­na­le ir esą pa­sta­ruo­ju me­tu jo­kių dar­bų

Tai ne vie­nin­te­lis de­tek­ty­vas Slen­ gių ka­pi­nių apy­lin­kė­se. Dau­giau nei prieš me­tus vie­tos gy­ven­to­ jai nu­čiu­po ka­pų va­gi­lę, to pa­ties kai­mo gy­ven­to­ją. Per­nai bir­že­lio 13-ąją, ly­jant lie­tui, vie­na kai­my­ nė pa­ste­bė­jo O.D., ei­nan­čią ka­pi­ nių link. Ki­lus įta­ri­mui, ką ga­li­ma veik­ti to­kiu oru ka­pi­nė­se, liu­dy­to­jai

Nu­mes­tas: Klai­pė­dos ra­jo­ne esan­

čio­je pie­vo­je ne­ži­nia iš kur at­si­ra­do pa­mink­li­nis ak­muo su įra­šais.

nu­ta­rė pa­smal­sau­ti ir pa­ma­tė, kaip mo­te­ris rau­na gė­les nuo ka­pų. Vie­ tos de­tek­ty­vai va­gi­šę se­kė to­liau ir iš­siaiš­ki­no, kad O.D., par­si­ve­žu­si gė­les na­mo, pa­so­di­no jas sa­vo so­ do lys­vė­je ša­lia dar­žo­vių. Apie įvy­kį ka­puo­se liu­dy­to­jai pra­ne­šė po­li­ci­jai. Plė­ši­kei Klai­pė­ dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas pa­ sky­rė 300 li­tų ad­mi­nist­ra­ci­nę nuo­bau­dą. Apie iš kaž­kur pie­vo­se at­si­ra­du­sį pa­mink­li­nį ak­me­nį vie­ ti­niai jo­kių ver­si­jų kol kas ne­tu­ri.

3

KETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 23, 2012

miestas Ati­da­rys pa­ro­dą

Kvie­čia į 100 km žy­gį

Su­lau­kė sve­čių iš Ka­li­ning­ra­do

Smil­ty­nė­je, bu­vu­siuo­se Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko Gam­tos mu­zie­jaus na­me­liuo­se, sek­ma­die­nį 15 val. bus ati­da­ry­ ta pa­ro­da „Stik­li­nės gels­vai ža­ lios me­cha­ni­nės pe­lė­dos akys“. Prieš ati­da­ry­mą, 11.30 val., vyks eks­kur­si­ja po Klai­pė­dos skulp­tū­rų par­ką. Pa­ro­da veiks 11–18 val. iki rug­sė­jo 1-osios.

Gy­vū­nų my­lė­to­jai kvie­čia­mi iš­ ban­dy­ti jė­gas 3 die­nų 100 km žy­gy­je Lie­tu­vos pa­jū­riu. Taip gy­vū­nų au­gin­to­jams bus sie­ kia­ma pa­sa­ky­ti: „Būk at­sa­kin­ gas šei­mi­nin­kas“. Star­tas nu­ ma­ty­tas penk­ta­die­nį 8 val. ties Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos sie­na, o fi­ni­ šas – sek­ma­die­nį ties Ka­li­ning­ ra­do sri­ti­mi.

Ne­rin­go­je vie­šė­jo de­le­ga­ci­ja iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties. Van­dens trans­por­tu at­vy­kęs jos gu­ber­ na­to­rius Ni­ko­la­jus Cu­ka­no­ vas do­mė­jo­si, kaip vei­kia sie­ nos kir­ti­mo pro­ce­dū­ros Ne­rin­ go­je. Vi­zi­to me­tu bu­vo ap­tar­ ti lai­vy­bos pa­sie­nio kont­ro­lės punk­to Ni­da-Ry­ba­čis ati­da­ry­ mo klau­si­mai.

Tu­ris­tų ant­plū­dis – vis dar sva­jo­nė Klai­pė­da vis dar sun­kiai ski­na­si ke­lią į krui­zi­nės lai­vy­bos rin­ką. Per pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį čia su­lauk­ta tik 12 tūkst. krui­zi­nių lai­vų ke­lei­ vių, 700 ke­lei­viais ma­žiau nei tuo pat me­tu per­nai ir ge­ro­ kai ma­žiau, nei jų at­ plau­kia į kai­my­ni­ nius Ry­gos ir Ta­li­no uos­tus.

Dienos telegrafas Po­sė­dis. Ket­vir­ta­die­n į 13.30 val. sa­vi­ val­dy­bė­je po­sė­d žiaus mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­m i­kos ko­m i­te­tas. Jo me­tu bus svars­to­mi 4 klau­si­mai. 14 val. vyks Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos po­sė­dis. Jos na­riai svars­tys 8 klau­si­mus. Kny­gos. Penk­ta­die­nį 15 val. Pa­lan­go­je gy­ven­to­jams ir mies­to sve­čiams ne­mo­ ka­mai bus da­li­ja­mos kny­gos. Tai pro­jek­ to „Au­gu skai­ty­da­mas“ ren­gi­nys. Jo me­ tu gy­ven­to­jai ir mies­to sve­čiai bus ra­gi­ na­mi leis­ti lais­va­lai­kį su kny­ga, ska­tin­ ti vai­kus skai­ty­ti ir kar­tu at­ras­ti skai­ty­ mo džiaugs­mą. Kny­gas da­lys ir ku­ror­to me­ras Ša­rū­nas Vait­kus su sa­vo vai­kais. Ak­ci­jos pra­džios vie­ta – Pa­lan­gos til­tas. Var­žy­bos. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ra­jo­ne, Prie­ku­lė­je, vyks kon­k ū­ro var­ž y­bos ži­ no­mo ša­lies rai­te­lio Ed­mun­do Kli­mo­ vo tau­rei lai­mė­ti. Jo­se da­ly­vaus ge­riau­ si Lie­t u­vos jo­ji­kai. E.Kli­mo­vas bu­vo daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos ir tuo­me­tės So­ vie­t ų Są­jun­gos čem­pio­nas, tarp­tau­t i­ nių var­žy­bų da­ly­vis ir pri­zi­nin­kas. Šie­ met jam bū­tų suė­ję 50 me­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vi­zi­tas: Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le va­kar vėl pui­ka­vo­si du mil­ži­niš­ki ke­lei­vi­niai lai­ne­riai.

Ga­li­me pa­si­gir­ti tik gam­ta?

Va­kar į Klai­pė­dą at­plau­kė dar du krui­zi­niai lai­ne­riai „As­tor“ ir „Deutsch­land“. Su Ba­ha­mų vė­lia­va plau­kio­jan­tis lai­vas „As­tor“ į Klai­pė­dą šį se­zo­ną at­plau­kė pir­mą kar­tą. Su Vo­kie­ti­ jos vė­lia­va plau­kio­jan­čiam lai­ne­ riui „Deutsch­land“ – tai jau ant­ ras vi­zi­tas mū­sų uos­ta­mies­ty­je šiais me­tais. Be­veik 200 m il­gio lai­vai at­pluk­ dė 800 ke­lei­vių. Pu­sė jų li­ko uos­ ta­mies­ty­je, ki­ta da­lis iš­vy­ko į Pa­ lan­gą. Anot tu­riz­mo agen­tū­rų va­do­vų, į mū­sų pa­kran­tę at­vyks­tan­tys krui­ zų ke­lei­viai la­biau­siai lie­ka su­ža­vė­ ti Kur­šių ne­ri­ja. „Tie, ku­rie lie­ka mies­te, ne­va­ žiuo­ja į eks­kur­si­jas, ap­si­lan­ko tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re, klau­si­ nė­ja, ką čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ta­čiau nie­ka­da ne­sam­do gi­do“, – pa­sa­ ko­jo Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ ros in­for­ma­ci­jos cent­ro dar­buo­to­ ja Jur­gi­ta Ne­niš­kie­nė.

Sve­čiams su­tei­kia­ma in­for­ma­ ci­nė me­džia­ga ir jie sa­va­ran­kiš­kai vaikš­ti­nė­ja po mies­tą. „Kuo mes ga­li­me pa­si­gir­ti? Ne­ tu­ri­me baž­ny­čių, bet mū­sų gam­ta gra­ži. Siū­lo­me eks­kur­si­jas į Kur­šių ne­ri­ją. La­bai svar­bu ge­ras oras, jei ly­ja, ki­ta si­tua­ci­ja. Lai­vai sto­vi ga­ na trum­pai ir per tą lai­ką rei­kia pa­ ro­dy­ti ge­riau­sia, ką tu­ri­me“, – sa­ kė Klai­pė­dos tu­riz­mo agen­tū­ros va­do­vė Dia­na Ka­tei­vai­tė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ Klai­pė­do­je šie­ met dar kar­tą lan­ky­sis rugp­jū­čio 29 d. Pla­nuo­ja­ma, kad ki­tais me­ tais šis ke­lei­vi­nis lai­vas į Klai­pė­dą at­plauks net 6 kar­tus.

Į mū­sų pa­kran­tę at­ vyks­tan­tys krui­zų ke­lei­viai la­biau­siai lie­ka su­ža­vė­ti Kur­šių ne­ri­ja.

Jū­rų mil­ži­nui pa­ti­ko Klai­pė­da

Džiau­gia­ma­si, kad Klai­pė­dos uos­ tą pa­mė­go krui­zi­nis jū­rų mil­ži­nas „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Praė­ju­sį šeš­ta­ die­nį jis at­pluk­dė 3,2 tūkst. ke­ lei­vių, ku­riuos ap­tar­nau­ja be­veik tūks­tan­tis lai­vo įgu­los na­rių. 290 m il­gio mil­ži­nas yra di­ džiau­sias iš vi­sų lai­vų, ku­rie šią va­sa­rą už­su­ko į Lie­tu­vos uos­ta­ mies­tį. Tai – jau ant­ra­sis su Ita­li­ jos vė­lia­va plau­kio­jan­čio lai­vo vi­ zi­tas šį se­zo­ną.

Krui­zi­nių lai­vų se­zo­nas šie­met baig­sis rug­sė­jo 17 d. Šiais me­tais Klai­pė­dą ap­lan­kė jau 35 lai­ne­riai, iki se­zo­no pa­bai­gos ap­si­lan­kys dar 9. Tai – 8 lai­vais dau­giau nei per­nai. Jau ži­no­ma, kad ki­tą va­sa­rą į Klai­ pė­dą už­suks ma­žiau­siai 22 lai­vai. Srau­tais pa­si­gir­ti ne­ga­li­me

Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­jos duo­me­ni­mis, šių me­tų pir­mą pus­

me­tį krui­zi­nių lai­vų ke­lei­vių pas mus at­vy­ko 12 tūkst. 396, t. y. 5,4 pro­c. ar­ba 709 ma­žiau, ly­gi­nant su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai. 2012 m. sausio–liepos mėn. į Klai­pė­dos uos­tą įplau­kė 3 tūkst. 889 lai­vai, t.y. 59 lai­vais ma­žiau nei tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m. Ke­ lei­vių, tarp jų ir krui­zi­nių, ap­si­lan­ kė 194 tūkst. 343. Ly­gi­nant su Ta­li­no uos­tu, tai yra ne­di­de­li skai­čiai. Ta­li­ne per pir­mą šių me­tų pus­ me­tį ap­tar­nau­ta 5 mln. 173 tūkst. 600 ke­lei­vių – 227 tūkst. dau­giau nei per­nai. Ry­gos uos­te ap­si­lan­kė 484 tūkst. 538 ke­lei­viai, 24 tūkst. 103 ke­lei­ viais dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu 2011 m. Vents­pi­lio uos­te ke­lei­vių srau­tų au­gi­mas šie­met įspū­din­gas. Vents­ pi­ly­je ap­si­lan­kė 35 tūkst. 877 ke­lei­ viai, be­veik 30 pro­c., tai yra 8 tūkst. ke­lei­vių dau­giau nei pir­mą pus­me­ tį per­nai.

Moks­las. Ne­rin­go­je, kaip ir Klai­pė­do­je, moks­lo me­tų pra­džios šven­tė vyks rug­ sė­jo 3-ią­ją, pir­ma­die­nį. Klai­pė­dos ra­jo­ne ši šven­tė vyks rug­sė­jo 1-ąją, šeš­ta­die­nį. Pa­ro­da. Gargž­dų kraš­to mu­zie­ju­je ati­ da­ry­ta Va­len­ti­nos Kaub­rie­nės nė­ri­nių ir siu­vi­nių pa­ro­da „Mei­lė gy­ve­ni­mui“. Ji veiks iki rug­sė­jo 21 d. Pa­tiks­li­ni­mas. Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pub­l i­ka­ci­jo­je „Įs­tai­gai iš­r in­ko va­do­vą“ (2012 08 22) įsi­vė­lė ne­tiks­lu­mas. Nau­ jas va­do­vas iš­rink­tas ne Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos cent­rui, o Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rui. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ona Šni­pai­t ie­nė (g. 1922 m.), Ci­ci­li­ja Mil­vy­die­nė (g. 1925 m.), An­ ge­li­ja Grub­liaus­kie­nė (g. 1942 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Ka­zys Pum­pu­tis, Ona Šni­pai­tie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 6 ber­niu­kai ir 3 mer­ gai­tės.

4

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

miestas

Iš au­to­bu­so – į li­go­ni­nę

Komentaras

1

Anot mo­ters, stab­dy­mas bu­vo toks stai­gus, kad ji vir­to, nuo vi­du­ri­nių au­to­bu­so du­ rų nu­skrie­jo iki trans­por­to prie­ mo­nės prie­ki­nės da­lies ir tren­kė­si gal­va į vai­ruo­to­ją nuo ke­lei­vių ski­ rian­čias du­re­les.

Min­dau­gas Džer­mei­ka

Klai­pė­dos ke­l ių po­l i­ci­jos biu­ro Ad­m i­n ist­ra­ci­nės veik­los po­sky­r io vir­ši­n in­kas

G

Skry­dis pri­mi­nė ava­ri­ją

I.Ged­vi­lie­nė la­bai iš­si­gan­do. Mo­te­ ris prieš me­tus bu­vo pa­ty­ru­si eis­ mo įvy­kį. Dėl to spa­lį jai bu­vo at­lik­ ta kak­lo slanks­te­lio ope­ra­ci­ja. „Iš­si­gan­dau be pro­to. Vis­ką skau­dė­jo. Tai ne­bu­vo šiaip griu­vi­ mas, – di­de­le jė­ga skri­dau per au­ to­bu­są ir iš nau­jo iš­gy­ve­nau prieš me­tus įvy­ku­sį eis­mo įvy­kį“, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris. Pa­sak klai­pė­die­tės, keis­čiau­sia, kad vai­ruo­to­jas nė ne­pa­si­do­mė­jo, ar ji ge­rai jau­čia­si. Taip pat ne­pa­ siū­lė iš­kvies­ti grei­to­sios me­di­ci­ nos pa­gal­bos, nors pa­gal tai­syk­les tai tu­rė­jo pa­da­ry­ti. I.Ged­vi­lie­nė tei­gė, kad vy­ras tik pa­reiš­kė: „Ko, viš­ta, ne­si­kim­bi į tu­rėk­lus? Rei­kia įsi­kib­ti“. „Vie­to­je pa­gal­bos su­lau­kiau įžei­ di­mo. At­sis­to­ti man pa­dė­jo mo­te­ ris. Ji pa­pra­šė vai­ruo­to­jo ati­da­ry­ti prie­ki­nes du­ris, kad bū­tų pa­pras­ čiau iš­lip­ti. Šis dar su­bur­bu­lia­vo

Fak­tai Nuo šių me­t ų pra­d žios Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ras ga­vo 8 pra­ne­ši­ mus apie at­ve­jus, kai mies­to au­to­bu­ suo­se žmo­nės pa­ty­rė su­ža­lo­ji­mų. Pas­te­bė­ta, kad to­kių at­ve­jų bū­na dau­ giau žie­mos me­tu, kai dau­giau ke­lei­ vių va­žiuo­ja vie­šuo­ju trans­por­tu. Iš vi­sų už­fik­suo­tų at­ve­jų 70 pro­c. nu­ ken­tė­ju­sių­jų pa­ty­rė ne­žy­mių svei­ka­ tos su­tri­ki­mų. Nuo žmo­gaus pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų pri­ klau­so, ko­kia by­la bus iš­kel­ta vai­ruo­ to­jui. Esant ne­sun­kiems su­ža­lo­ji­mams: su­ mu­ši­mams, raiš­čių pa­tem­pi­mams, ko­jų niks­te­lė­ji­mams pra­de­da­ma ad­ mi­nist­ra­ci­nė by­la. To­k iu at­ve­ju, įro­d žius, kad ke­lei­vis bu­vo su­ža­lo­tas dėl vai­r uo­to­jo kal­ tės, šiam gre­sia bau­da nuo 500 iki 1000 li­tų ar­ba tei­sės vai­ruo­ti atė­mi­ mas nuo me­tų iki dve­jų me­tų. Daž­niau­siai to­kiais at­ve­jais ski­ria­ma pi­ni­gi­nė bau­da. Jei žmo­gui nu­sta­to­mas sun­kus su­ža­ lo­ji­mas – bent vie­nas lū­žis, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­de­da iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą. To­kie at­ve­jai yra ypač re­ti.

Reak­ci­ja: tei­gia­ma, kad au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai stai­ga stab­dy­ti yra pri­vers­ti ir ne­ti­kė­tai į gat­vę iš­bė­gus žmo­gui. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kaž­ką pa­no­sė­je, bet pa­klau­sė. Kaip aš jau­čiuo­si, jam bu­vo nė mo­tais. Vos iš­li­po­me, au­to­bu­sas nu­rū­ko“, – tvir­ti­no klai­pė­die­tė.

„Nu­si­bo­do kas­kart pri­min­ti duk­ rai, kad įli­pai, įsi­kibk ir lauk ma­ nęs“, – ti­ki­no klai­pė­die­tė. Pa­si­pai­nio­jo au­to­mo­bi­lis

Su­si­ža­lo­jo ir ki­ti ke­lei­viai

Na­mo grį­žu­si mo­te­ris ar­ti­mų­jų pa­ pra­šė, kad ją nu­vež­tų į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę. Čia klai­ pė­die­tei diag­no­zuo­tas kak­lo raiš­ čių pa­tem­pi­mas. I.Ged­vi­lie­nei su­ ža­lo­ta ir gal­va. „Vėl ten­ka ne­šio­ti įtva­rą. Su­ža­ lo­ji­mai nė­ra men­ki, bet ap­si­džiau­ giau, kad ne­bus sun­kes­nių pa­ sek­mių. Tai la­biau­siai man kė­lė ne­ri­mą“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris. Pa­sak I.Ged­vi­lie­nės, įvy­kio me­ tu ji ne­bu­vo vie­nin­te­lė ke­lei­vė, ku­ ri vir­to, ta­čiau jai la­biau­siai ne­pa­si­ se­kė. Mo­te­ris, ku­ri pa­dė­jo jai iš­lip­ti, stab­dy­mo me­tu taip pat tren­kė­si į tu­rėk­lus. Jai taip pat bu­vo su­ža­lo­ ta gal­va. „Vi­sa lai­mė, kad ma­no duk­ra spė­jo įsi­kib­ti ir nu­kri­to vie­to­je. Jei duk­re­lė bū­tų skri­du­si per vi­są au­ to­bu­są to­kia jė­ga kaip aš, ji bū­tų už­si­mu­šu­si“, – nuo­gąs­ta­vo klai­ pė­die­tė. Jau­tė­si ne­sau­gi

I.Ged­vi­lie­nė tvir­ti­no ne­ži­nan­ti, ko­dėl vai­ruo­to­jui pri­rei­kė stai­ga stab­dy­ti. Anot jos, kaž­kas iš ke­lei­ vių sa­kęs, jog prieš au­to­bu­są ne­ti­ kė­tai iš­va­žia­vo au­to­mo­bi­lis. „Aš to tik­rai ne­ma­čiau. Juk bu­vau au­to­bu­so vi­du­ry­je. Ta­ čiau ne­nus­teb­čiau, kad vai­ruo­ to­jas pa­mir­šo prieš pės­čių­jų pe­ rė­ją esan­čius grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lius“, – neat­me­tė ga­li­my­ bės mo­te­ris. I.Ged­vi­lie­nė vie­šuo­ju trans­por­tu kas­dien va­ži­nė­ja­si be­veik me­tus.

Nu­ken­tė­ju­si ke­lei­vė ža­dė­jo kreip­tis į 5 marš­ru­tu ke­lei­vius ve­žan­čią įmo­nę „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas“ ir pa­ ra­šy­ti pre­ten­zi­ją dėl įvy­kio. „Tei­sy­bės tik­rai čia ne­su­ra­si, bet ty­ lė­ti ne­si­ruo­šiu. Ne­ži­nau, ar šian­dien ga­lė­siu sės­ti į au­to­bu­są ir nu­va­žiuo­ti

In­ga Ged­vi­lie­nė:

Jei duk­re­lė bū­tų skri­du­si per vi­są au­ to­bu­są to­kia jė­ga kaip aš, ji bū­tų už­si­ mu­šu­si. iki vie­tos, kur įsi­kū­ru­si bend­ro­vės ad­ mi­nist­ra­ci­ja“, – abe­jo­jo mo­te­ris. Įmo­nės „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas“ di­rek­to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­ nin­kie­nė pri­pa­ži­no, kad toks įvy­kis bu­vo. Vai­ruo­to­jas pa­siaiš­ki­no, kad au­to­bu­są te­ko stab­dy­ti, kai stai­ga su­sto­jo prie­šais va­žia­vęs au­to­mo­ bi­lis. „Dar­buo­to­jas tvir­ti­no, kad įspė­jo ke­lei­vę, jog rei­kia įsi­kib­ ti į tu­rėk­lus, ta­čiau ne­pri­si­pa­ži­no, kad pa­va­di­no ją viš­ta“, – ko­men­ ta­vo va­do­vė. Svei­ka­ta pa­blo­gė­jo vė­liau

J.Dau­gi­nin­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ na­šus įvy­kis tą pa­čią die­ną bu­vo ir Til­tų gat­vė­je. Iš ša­lu­ti­nio ke­lio prie­šais au­to­bu­są iš­va­žia­vo leng­ va­sis au­to­mo­bi­lis, ku­rio nu­me­riai bu­vo ang­liš­ki.

Šiuo at­ve­ju au­to­bu­so vai­ruo­to­jui taip pat stai­ga te­ko stab­dy­ti, o įvy­ kio me­tu nu­griu­vo mo­te­ris. Anot J.Dau­gi­nin­kie­nės, ši ke­lei­vė tvir­ti­ no, kad jau­čia­si ge­rai, bet vai­ruo­to­ jas vis tiek iš­kvie­tė po­li­ci­ją. „At­vy­kę pa­rei­gū­nai aiš­ki­no­si eis­ mo įvy­kį. Nors su­si­dū­ri­mo ne­bu­vo, bet bu­vo su­da­ry­ta kliū­tis, dėl to ir nu­ ken­tė­jo ke­lei­vė. Kol bu­vo aiš­ki­na­ma­ si, mo­te­riai ta­po silp­na. Bu­vo iš­kvies­ti me­di­kai“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė. Pa­sak jos, po­li­ci­ja šiuo at­ve­ju bu­ vo iš­kvies­ta gal ir to­dėl, kad vai­ ruo­to­jai su­si­gin­či­jo, ku­ris kal­tas. Va­do­vė pa­brė­žė, kad šiuo at­ve­ju jo­kių klau­si­mų ne­ky­la. Jei nu­ken­ tė­ju­si ke­lei­vė kreip­sis dėl ma­te­ria­ li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo, pro­ble­mų ne­bus. Tą pa­da­rys drau­di­mas. Tai­syk­lių lai­ko­si ne vi­si

J.Dau­gi­nin­kie­nė ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ko­dėl au­to­bu­so, ku­ria­me nu­ken­tė­jo I.Ged­vi­lie­nė, vai­ruo­to­jas neišk­vie­ tė po­li­ci­jos. Anot va­do­vės, to­kiais at­ve­jais jie yra įpa­rei­go­ti tai pa­da­ ry­ti. Pra­neš­ti ne tik po­li­ci­jai, bet ir įmo­nės dis­pe­če­ri­nei. „Mū­sų vai­ruo­to­jai ken­čia nuo kal­ ti­ni­mų. Tad esa­me juos įpa­rei­go­ję to­kiais at­ve­jais kvies­ti po­li­ci­ją. Dar­ buo­to­jas pa­sa­ko­jo, kad mo­te­ris ne­si­ skun­dė, jog jau­čia­si blo­gai. Gal vė­liau svei­ka­ta pa­blo­gė­jo? Bū­na to­kių at­ve­ jų, kai iš­kvie­čia po­li­ci­ją, o nu­ken­tė­ju­ sie­ji dings­ta“, – tvir­ti­no di­rek­to­rė. Va­do­vė pa­brė­žė, jei nu­ken­tė­ ju­sio­ji kreip­sis, drau­di­mui apie šį įvy­kį bus pra­neš­ta kaip apie ne­re­ gist­ruo­tą. Ar to­kiu at­ve­ju bus at­ly­ gin­ta pa­tir­ta ža­la, neaiš­ku. Kom­pen­sa­ci­jų no­ri ir su­kčiai

Esant to­kioms si­tua­ci­joms, J.Dau­ gi­nin­kie­nė pa­ta­rė pa­tiems nu­ken­

Er­kės ruo­šia­si gry­bų se­zo­nui Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­die­čių iš­ky­las gam­to­je kar­ ti­na krau­ja­siur­biai. Spe­cia­lis­tai už­ fik­sa­vo, kad jau pra­si­dė­jo ant­ro­ji er­kių ak­ty­vu­mo ban­ga.

Per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius šių pa­ra­zi­tų pla­ti­na­mu er­ki­niu en­ce­fa­li­tu už­si­krė­tė dau­giau gy­ ven­to­jų nei per­nai per tą pa­tį lai­ ko­tar­pį.

„Er­kių la­bai daug, ypač nim­fų. Ta­čiau tiek ma­žo­sios er­kės, tiek suau­gu­sios ga­li už­krės­ti Lai­mo li­ ga ar er­ki­niu en­ce­fa­li­tu“, – įspė­ jo Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­ kaus­kie­nė. Gi­ru­lių miš­ke vie­na­me ki­lo­met­re vi­du­ti­niš­kai ap­tik­ta 28 er­kės. Spe­cia­lis­tė pri­mi­nė, jog su­si­ ruo­šę į gam­tą žmo­nės tu­rė­tų pa­si­

rū­pin­ti ap­sau­ga – vil­kė­ti švie­sius dra­bu­žius, dė­vė­ti gal­vos ap­dan­ga­ lus, o grį­žę ati­džiai ap­si­žiū­rė­ti. Pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu, šie­met Klai­pė­do­je er­ki­niu en­ce­fa­li­tu už­si­krė­tė vie­nu gy­ven­ to­ju dau­giau, o Lai­mo li­ga su­si­rgo ma­žiau žmo­nių. Ge­ro­kai ma­žiau Lai­mo li­gos at­ve­jų per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius už­fik­suo­ta Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je. Pas­te­bi­ma, jog uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jams už­si­krė­tu­sios er­kės

daž­niau­siai įsi­siur­bia ap­lin­ki­niuo­ se ra­jo­no miš­kuo­se. Pa­sak V.Peč­ kaus­kie­nės, nuo krau­ja­siur­bių kol kas nu­ken­tė­jo ne gry­bau­to­jai, o poil­siau­to­jai. Pa­gal anks­čiau at­lik­tus ty­ri­mus paaiš­kė­jo, kad dau­giau­sia už­si­ krė­tu­sių er­kių ap­tin­ka­ma Smil­ ty­nė­je, prie Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jaus, kiek ma­žiau – Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je. Ma­žiau­siai už­si­krė­tu­sių krau­ja­ siur­bių už­fik­suo­ta Ne­rin­go­je.

au­na­me ne­ma­žai pra­ne­ ši­mų apie tai, kad žmo­nės su­si­ža­lo­jo mies­to au­to­bu­ suo­se. Nu­ken­tė­ju­sie­ji krei­ pia­si į me­di­ci­nos įstai­gas, ku­rio­se tu­ ri nu­ro­dy­ti, kaip su­si­ža­lo­jo. Pa­cien­tui pa­sa­kius, kad nu­vir­to au­to­bu­se, me­di­ kai in­for­ma­ci­ją per­siun­čia mums. Pa­ gal pra­ne­ši­mą pra­de­da­me ty­ri­mą. Su­ ža­lo­ji­mų ke­lei­viai pa­t i­r ia ir dėl sa­vo, ir dėl vai­ruo­to­jų kal­tės. Bū­na at­ve­jų, kai žmo­gus įli­pa į au­to­bu­są ir pa­si­lie­ ka sto­vė­ti, nors yra vie­tų, neį­si­kim­ba, o va­ž iuo­jant nu­virs­ta. Tai ver­ti­na­ma kaip neat­sar­g us pa­t ies ke­lei­vio el­ge­ sys. Nus­ta­čius to­k ias ap­l in­k y­bes, ty­ ri­mas nu­trau­kia­mas, nes žmo­gus su­ si­žei­dė pa­ts. Pa­si­tai­ko, kad vai­ruo­to­jai neuž­t ik­r i­na žmo­n ių sau­g u­mo – pra­ de­da ju­dė­ti, ne­pa­lau­kę, kol vi­si žmo­ nės su­lips. To­kiais at­ve­jais ma­to­me jų kal­tę. Ko­men­tuo­ti konk­re­čią si­tua­ci­ją sun­ku. Rei­kia at­lik­ti ty­ri­mą. Pap­ras­tai vai­ruo­to­jas šiaip sau stai­ga ne­stab­do. Taip įvyks­ta dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių. Bū­na at­ve­jų, kai ki­tas eis­mo da­ly­vis stai­ga iš­va­ž iuo­ja prieš au­to­bu­są ar į gat­vę iš­bė­ga vai­kas. Pap­ras­tai to­kiais at­ve­jais vai­ruo­to­jas nė­ra kal­tas, jei su­ si­ža­lo­jo ke­lei­vis, nes taip siek­ta iš­veng­ ti ne­lai­mės. Rei­kia su­pras­ti ir vai­ruo­ to­ją. Tiek au­to­bu­sų, tiek au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jai pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti ki­to eis­ mo da­ly­vio svei­ka­ta, iš­kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą. Tai nu­ma­to ke­lių eis­mo tai­syk­lės.

tė­ju­sie­siems kreip­tis į vai­ruo­to­ją ir pra­šy­ti, kad šis iš­kvies­tų po­li­ci­ją ir me­di­kus. „Au­to­bu­sų vai­ruo­to­jams mies­te dirb­ti yra sun­ku. Lie­tu­vo­je trūks­ ta vai­ra­vi­mo kul­tū­ros. Ke­lei­vis pa­ts tu­ri įsi­kib­ti, ne­svar­bu, ar sto­vi, ar sė­di. Vai­ruo­to­jai stab­do tik tais at­ ve­jais, kai kas nors už­len­da. Mums la­bai ne­ma­lo­nūs to­kie įvy­kiai“, – at­vi­ra­vo di­rek­to­rė. Pa­sak J.Dau­gi­nin­kie­nės, pa­si­ tai­ko at­ve­jų, kai žmo­nės ban­do su­kčiau­ti – aiš­ki­na, kad su­si­ža­ lo­jo au­to­bu­se dėl vai­ruo­to­jo kal­ tės ir rei­ka­lau­ja mo­ra­li­nių kom­ pen­sa­ci­jų. „Su­si­ža­lo­ja na­mie, o aiš­ki­na, kad au­to­bu­se. Kai to­kį eis­mo įvy­kį už­ fik­suo­ja po­li­ci­ja, at­vyks­ta me­di­kai, tuo­met ne­ky­la klau­si­mų. Be to, ža­ los, kad ir no­rė­tu­me, mes ne­ga­li­me be po­li­ci­jos už­fik­sa­vi­mo at­ly­gin­ti“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė.

Er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis su­si­rgo Lai­mo li­ga (per­nai ir šie­met) Klai­pė­do­je – 20 ir 17 Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 71 ir 51 Er­ki­niu en­ce­fa­li­tu (per­nai ir šie­met) Klai­pė­do­je – 1 ir 2 Klai­pė­dos ap­skri­ty­je – 14 ir 15

5

KETVIRTADIENIS, RUGPJŪČIO 23, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Norėtų greito sprendimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikisi, kad Konstitucinis Teismas (KT) neužtruks priimdamas nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, atvėrusio kelią per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą.

Dovana: iš olimpinės čempionės L.Asadauskaitės Vyriausybės vadovas A.Kubilius gavo špagą.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Čekį iškeitė į šaltąjį ginklą Premjeras Andrius Kubilius Londono olimpinėse žaidynėse prizines vietas užėmusiems sportininkams įteikė simbolinius valstybinių premijų čekius. Vakar Vyriausybės rūmuose premjeras priėmė Lietuvos olimpiečius. Į ceremoniją neatvyko aukso medalį olimpiadoje iškovojusi plaukikė Rūta Meilutytė. Kaip tik tuo metu ji turėjo atlikti seniai suplanuotą sveikatos patikrinimą. Nebuvo ir kai kurių kitų sportininkų. Į Vyriausybės rūmus atvykusiems olimpiečiams buvo įteikti simboliniai premijų čekiai. Iš viso sportininkams, jų treneriams bei medikams ir mokslininkams bus įteikta beveik 3,3 mln. litų vertės premijų. Už R.Meilutytę čekį atsiėmė jos tėvas.

Olimpinė čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė atsiėmusi čekį premjerui įteikė dovaną – fechtavimosi špagą. A.Kubilius per ceremoniją kalbėjo tikįs, kad sporto infrastruktūra Lietuvoje bus gerinama bendromis Vyriausybės, savivaldybių ir šalies sporto federacijų pastangomis. „Tikrai yra nemažai darbų, kurie padaryti ir kuriuos dar reikia padaryti, ir aš tikiu, kad bendromis čempionų, federacijų, savivaldybių ir mūsų – Vyriausybės – pastangomis pasieksime tai, kad Lietuvos infrastruktūra bus tinkama

tam, kad Rio de Žaneire mes galėtume dar daugiau pasiekti“, – sakė A.Kubilius. Lietuvai atstovaujantys sportininkai Londono vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo du aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius. Dar vienuolika sportininkų ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse užėmė 4–8 vietas. Už pirmą vietą olimpinėse žaidynėse skiriama 400 tūkst. litų, antrą – 200 tūkst., trečią – 150 tūkst. litų premija. Ketvirtą vietą olimpiadoje iškovoję sportininkai apdovanojami 80 tūkst. litų, penktą – 60 tūkst., šeštą – 40 tūkst. litų premija. Laimėjusiems septintą vietą skiriama 30 tūkst., aštuntą – 20 tūkst. litų premija. Premijos olimpiečiams turėtų būti pervestos per artimiausią mėnesį.

Pa­sak gu­ber­na­to­riaus, įvy­ku­si ke­ lio­nė Ru­si­jos ir Lie­tu­vos Kur­šių ne­ ri­jos punk­tus jun­gian­čiu van­dens marš­ru­tu Zelenogradskas–Rybačis–Nida pa­dė­jo įver­tin­ti mui­ti­ nės ir pa­sie­nio tar­ny­bų są­vei­kos sis­te­mą, vyk­dant Ru­si­jos ir Lie­tu­ vos su­si­ta­ri­mą. „Esu tik­ras, jog vi­soms suin­te­ re­suo­toms ša­lims de­dant rei­kia­ mas pa­stan­gas jau 2013 me­tais mes ga­lė­tu­me pra­dė­ti lais­vai plau­kio­ti Kur­šių ma­rių van­dens ke­liais“, – tei­gė N.Cu­ka­no­vas. Jį ci­tuo­ja „In­ ter­fax“ nau­jie­nų agen­tū­ra. Pra­ne­ša­ma, kad tam rei­kės pa­ pil­dy­ti Spor­ti­nių bur­lai­vių ir iš­ky­ lų lai­vų su už­sie­nio vals­ty­bių vė­lia­ vo­mis plau­kio­ji­mo Ru­si­jos vi­daus van­dens ke­liais tai­syk­les, ku­rias šį pa­va­sa­rį pa­tvir­ti­no ša­lies vy­riau­

sy­bė. Ant­ro­ji pa­ren­gia­mų­jų dar­bų kryp­tis – su­kur­ti Ry­ba­čy­je kran­to inf­rast­ruk­tū­rą ir įreng­ti sta­cio­na­ri­ nį lei­di­mų punk­tą. Per su­si­ti­ki­mą, vy­ku­sį plau­ki­mo į Ni­dą iš­va­ka­rė­ se, gu­ber­na­to­rius su­de­ri­no pa­sie­ nio, mui­ti­nės tar­ny­bų sa­vi­val­dy­bės ir pro­jek­to in­ves­tuo­to­jo po­zi­ci­jas. N.Cu­ka­no­vo pa­ve­di­mu sri­ties vy­riau­sy­bė iš­nag­ri­nės ga­li­my­ bę pa­sta­ty­ti Ry­ba­čy­je ap­sau­gi­nę konst­ruk­ci­ją – prie­plau­kos mo­lą, ku­rį su­pro­jek­tuo­ti ap­sii­ma in­ves­ tuo­jan­ti bend­ro­vė. Mui­ti­nė, kol bus priim­ti ofi­cia­ lūs do­ku­men­tai dėl lei­di­mų punk­ to ati­da­ry­mo, pa­si­ren­gu­si at­lik­ti mui­ti­nės ope­ra­ci­jas Ry­ba­čy­je pa­ gal pa­raiš­kų sis­te­mą, pa­si­tel­ku­si į pa­gal­bą dau­gia­ša­lį sie­nos kir­ti­mo ke­liais punk­tą „Mors­ko­je“. Lie­tu­vos pa­rei­gū­nai tei­gia, kad Lie­tu­va Ni­do­je yra įren­gu­si po­stą, kur plau­kian­tys lai­vai ga­li at­lik­ti mui­ti­nės ir pa­sie­nio for­ma­lu­mus, ta­čiau lai­vy­bai truk­do tai, kad to­ kio punk­to nė­ra Ka­ra­liau­čiaus sri­ ties Ry­ba­čij gy­ven­vie­tė­je.

Rolandas Paksas:

Nematau nė vienos teisinės kliūties laukti ir nedaryti to, ką privalau daryti.

kliūčių, kodėl reikėtų laukti KT nutarimo ir neregistruoti jo kaip kandidato į Seimo narius. „O kodėl turėčiau laukti? Šiandien yra galiojantis įstatymas, leidžiantis tai daryti, nematau nė vienos teisinės kliūties laukti ir nedaryti to, ką privalau daryti“, – teigė R.Paksas. „Klaipėdos“, BNS inf.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Iš Ka­ra­liau­čiaus – į Kur­šių ma­rias Ni­do­je ap­si­lan­kęs Ka­ra­liau­čiaus sri­ties gu­ber­na­to­rius Ni­ko­la­jus Cu­ ka­no­vas pa­reiš­kė ti­kįs, kad jau ki­ tą­met bus už­tik­rin­tas lais­vas plau­ kio­ji­mas Kur­šių ma­rių vi­daus van­ dens ke­liais.

„Mes tikimės, kad KT sprendimas bus ankstesnis negu VRK. Jeigu VRK reikės priimti sprendimą, kol dar nebus KT nutarimo, be abejonės, teisinio tikrumo principas mus įpareigoja – ar luktelėti KT sprendimo, ar vis dėlto komisijos nariai nuspręs priimti kurį nors galimą sprendimą“, – sakė Z.Vaigauskas. Opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija vakar VRK pateikė savo kandidatų pareiškinius dokumentus dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Pirmuoju numeriu partijos kandidatų sąraše įrašytas jos pirmininkas europarlamentaras R.Paksas. Šiandien KT ketina pradėti nagrinėti grupės parlamentarų skundą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pagal kurią per apkaltą pašalinti asmenys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkaltos. Z.Vaigauskas sakė, kad galuti-

nė data, kai VRK privalo priimti sprendimus dėl visų kandidatų, yra rugsėjo 13-oji. „Manau, kad tiek toli KT sprendimai nenusitęs“, – vylėsi VRK pirmininkas. Anot jo, jeigu praėjus įstatymuose numatytoms dešimčiai dienų, per kurias turi būti priimtas sprendimas dėl kandidatų registravimo, nebus KT nutarimo, VRK privalės svarstyti, laukti toliau ar priimti kokį nors kitą sprendimą dėl R.Pakso. Pats politikas tvirtino nematąs

Po su­si­ti­ki­mo, į ku­rį Ka­ra­liau­ čiaus gu­ber­na­to­rius at­plau­kė lai­ vu, Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­ kus sa­kė ti­kįs, kad pa­sie­nio punk­tas bus ati­da­ry­tas ki­tų me­tų pa­va­sa­rį. „Mes da­ly­kiš­kai ap­ta­rė­me, ko­ kios ga­li­my­bės yra plė­to­ti lai­vy­bą, ką mes dar tu­ri­me pa­da­ry­ti. Kar­ tu su­jun­giau gu­ber­na­to­rių su mū­ sų už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ru Eval­du Ig­na­ta­vi­čiu­mi, ir abi­pu­sio su­pra­ti­mo dva­sio­je to­liau da­ry­si­ me to­les­nius žings­nius, kad ki­tų me­tų pa­va­sa­rį bū­tų ati­da­ry­tas tas punk­tas“, – BNS po su­si­ti­ki­mo sa­ kė me­ras. A.Vin­kaus tei­gi­mu, toks žings­ nis tei­gia­mai at­si­liep­tų tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­rai ir abi­pu­siems kai­ my­nys­tės ry­šiams. Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo ir Ru­si­jos ge­ne­ra­li­nis kon­su­las Klai­pė­do­je Ana­to­li­jus Krot­ko­vas. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja sa­ko ti­kin­ti, kad gu­ber­na­ to­riaus vi­zi­tas pa­spar­tins Ry­ba­čij punk­to įren­gi­mo klau­si­mus. BNS inf.

Vil­tys: Z.Vai­gaus­kas ti­ki­si grei­tai su­lauk­ti KT spren­di­mo.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Nutraukė „blakių“ tyrimą Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinėje esą rastos klausymosi įrangos.

„Rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygardos prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 295 straipsnyje, požymių“, – sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė. Baudžiamojo kodekso 295 straipsnis numato, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią techniką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę partiją, visuomeninę organizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba areš-

tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pasak R.Stundienės, prokuroro nutarimą įstatymų nustatyta tvarka galima apskųsti aukštesniajam prokurorui. Tyrimą nutraukęs prokuroras pabrėžė, kad buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, apklausti liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, išanalizuota per ikiteisminį tyrimą gauta informacija ir priimtas toks nutarimas. Ši tyrimas buvo pradėtas birželio 22 d. gavus partijos atsakingojo sekretoriaus Raimundo Aleknos pranešimą. TS-LKD išplatintame pranešime skelbė, kad rastos dvi „blakės“. Tuomet teigta, kad specialioji klausymosi įranga rasta birželio 12 d. kompiuterio pelėje ir būstinės vidaus kiemelyje augančiame medyje. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

nuomonės

Ar pri­va­lo­me kęs­ti triukš­mą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

P Kla­si­ka ir pi­gūs efek­tai Violeta Juodelienė

P

as­ta­rie­ji me­tai už­de­rė­jo su­kak­ čių. 2011-ie­ji bu­vo M.K.Čiur­lio­ nio, 2012-ie­ji – Mai­ro­n io, ly­ giag­re­čiai vyks­ta pa­si­ren­g i­ mas K.Do­ne­lai­čio me­tams: 2014 m. su­ kaks 300 me­tų nuo lie­tu­vių gro­ž i­nės li­ te­ra­tū­ros pra­di­nin­ko mir­ties. Per­nai su­kel­ta čiur­lio­nia­nos ban­ga pa­ do­va­no­jo ne vie­ną gra­ž ų ren­g i­n į, ta­ čiau dau­g u­ma jų ir bu­vo tik vi­so la­bo gra­ž ūs ren­g i­n iai, ko­k iais M.K.Čiur­l io­ nio me­t i­nes ga­lė­t u­me mi­nė­t i nors ir kas­met. Vals­t y­bi­nės pa­m i­nė­ji­mo pro­ gra­mos pa­raš­tė­se li­ko sko­la gar­sia­jam kū­rė­jui – pa­ga­liau įra­šy­ti vi­sus jo kū­ri­ nius for­te­pi­jo­nui. Šį dar­bą ne­lauk­da­mi kul­t ū­ros funk­cio­n ie­r ių ma­lo­nės pa­da­ rė tik pri­va­tūs as­me­nys.

In­ten­ci­jos – dau­giau nei ge­ros, tik jos tu­ri ten­ den­ci­ją iš­si­gim­ti. Kaip net ir to­k ia pro­ga ne­su­ge­bė­ta su­ reng­t i mū­sų ge­n i­jaus kū­r i­n ių „gast­ro­ lių“ po Eu­ro­pą, – iki šiol mįs­lė. Nu­vež­ ti iki pa­čių Ka­ra­l iš­k ų­jų rū­mų Mi­la­ne, jie, lyg bū­tų ne ge­ni­jaus dar­bai, o koks ko­man­d i­ruo­tei iš­t rū­kęs val­d i­n in­kė­l is, su­sku­bo tvar­k in­gai grįž­ti na­mo, pa­ke­ liui ne­sus­to­da­m i nei Pa­r y­ž iu­je ar Vie­ no­je. Sa­ko, ita­lai li­ko ap­stul­bę: pri­tren­ kė tra­pus M.K.Čiur­l io­nio dar­bų pa­sau­ lis ir lie­tu­viai, nuo pa­sau­l io sle­pian­tys šiuos še­dev­rus. Iš per­nykš­čių klai­dų ne­pa­si­mo­k y­ta ir šie­met. Mai­ro­n io me­tai mi­n i­m i pa­čiais įvai­r iau­siais žan­rais – nuo dai­nų jo žo­ džiais dai­na­vi­mo per šven­tes iki se­nos poe­to sva­jo­nės – man­sar­dos Mai­ro­n io lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros mu­zie­ju­je įkur­tu­vių. Konf­l ik­t as, kai ku­n i­go Mai­ro­n io ei­ lės ne­bu­vo įleis­tos į šven­to­vę, poe­t ui vei­k iau­siai tik pa­si­tar­na­vo. Tik iš­len­ da dar vie­na ne­ma­lo­n i tie­sa: kla­si­ko su­kak­t į mi­n i­me, ta­čiau kny­g y­nų dar­ buo­to­jos šiuo klau­si­mu ga­li tik pa­g ūž­ čio­t i pe­čiais – var­g iai kas be­pa­me­na, kas ir ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą iš­lei­do Mai­ ro­nio poe­zi­ją. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na: ru­de­n į kny­ gų bus! Net 2,5 tūkst. eg­zemp­l io­r ių su ei­lė­raš­čiais ir vie­na iš sep­ty­nių Mai­ro­ nio poe­mų. Ko­dėl tik bai­gian­tis ju­bi­lie­ ji­niams me­tams, ir tik da­lis kū­ri­nių – tra­ di­ciš­kai re­to­ri­nis klau­si­mas. Gal prie­žas­tis ta, kad esa­me ne sa­vo kla­ si­k ų, o pi­g ių efek­tų my­lė­to­jai, ku­riems svar­biau­sia – re­ti sim­bo­li­niai ges­tai, o ne nuo­sek­lus rū­pi­ni­ma­sis tau­tos tur­tais.

as­ta­ruo­ju me­tu vie­šo­ je erd­vė­je daug dis­ku­tuo­ ja­ma triukš­mo te­ma, ypač tai su­si­ję su se­na­mies­čiu. Spau­dos ir ete­rio žur­na­lis­tai si­ tua­ci­ją nu­švie­čia ob­jek­ty­viai. Ta­ čiau bran­gus ete­rio lai­kas ne­lei­džia į pro­ble­mą pa­žvelg­ti gi­liau. To­dėl no­riu šiuo klau­si­mu iš­dės­ty­ti kai ku­rias min­tis. 2010 m. Žve­jų gat­vė­je du­ris at­vė­ rė nak­ti­nis kok­tei­lių ba­ras ir strip­ ti­zo klu­bas. Lei­di­mai jų veik­lai bu­ vo iš­duo­ti ig­no­ruo­jant gy­ven­to­jus, nes at­stu­mas iki ar­ti­miau­sio gy­ve­ na­mo­jo na­mo – 10 met­rų. Se­na­mies­tis ypač tan­kiai ap­gy­ ven­din­tas, gat­ve­lės siau­ros ir triukš­ mas jo­se ai­du at­si­mu­ša kaip šu­li­ny­ je. At­sa­kin­gi už li­cen­ci­jų iš­da­vi­mą as­me­nys ne­si­tei­kė pa­si­do­mė­ti, ar pa­sta­tas pri­tai­ky­tas to­kiai veik­lai, ar įreng­ta gar­so izo­lia­ci­ja ir tak­si au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tos. Nuo­la­ti­nis tak­si au­to­mo­bi­lių ju­ dė­ji­mas, o žie­mą sto­vė­ji­mas po gy­ ven­to­jų lan­gais įjung­tais va­rik­liais, vai­ruo­to­jų rė­ka­vi­mai, au­to­mo­bi­lių du­re­lių tran­ky­mas čia – kas­die­ny­ bė. Kar­tais vie­nu me­tu ten­ka su­ skai­čiuo­ti iki 23 ma­ši­nų. Ir vi­sa tai po mie­ga­mų­jų lan­gais nuo 24 iki 9 val., kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį. Ka­žin ko­kius ro­dik­lius ro­dy­tų oro tar­šos ma­ta­vi­mai? Ba­rų klien­tai – jau­ni­mas, mėgs­ tan­tis svai­gin­tis ne tik al­ko­ho­liu ir tran­kia mu­zi­ka. Ap­sis­vai­gi­nę taip, kad sa­vęs ne­be­kont­ro­liuo­ja, jie kly­kia, riau­mo­ja, svai­do­si ne­cen­ zū­ri­niais žo­džiais, mer­gi­nos cy­pia, dau­žo bu­te­lius, gam­ti­nius rei­ka­lus da­ro „čia ir da­bar“ (tai už­fik­suo­ta nuo­trau­ko­se). Vi­sa tai pri­ver­tė mus ieš­ko­ti pa­gal­bos, pra­dė­jo­me ra­šy­ ti skun­dus į ten, iš kur pri­va­lė­jo­me jos su­lauk­ti. Su­si­ra­ši­nė­ji­mas tę­sė­si dve­jus me­tus. Vil­tis dar ru­se­no iki šių me­tų bir­že­lio mė­ne­sio. O ta­da su­lau­kė­me at­sa­ky­mo – dar dvie­jų nak­ti­nių jau­ni­mo ba­rų... Nak­ti­nis koš­ma­ras ta­po ne­be­ val­do­mas ir ne­be­kont­ro­liuo­ja­mas. Ne­sis­kai­ty­mo su gy­ven­to­jais ri­ ba bu­vo per­ženg­ta. Nau­ja­sis ba­ras ang­liš­ku pa­va­di­ni­mu – tai jau­ni­mo gir­dyk­la. Sta­liu­kai lau­ke sta­čio­mis iš­mauk­ti po­rci­ją pi­gaus kok­tei­lio. Kaip so­vie­ti­niais lai­kais prie alaus cis­ter­nos, tik ta­da gė­rė iš bo­ka­lų, čia ge­ria iš vien­kar­ti­nių plas­ti­ki­nių. Dir­ba­ma kas­dien nuo 16 iki 6 val. O ba­rų pa­sku­ti­niai lan­ky­to­jai iš­ ne­ša­mi 9 val. ry­to. Links­my­bės dar tę­sia­mos lau­ke prie tų įstai­gų du­ rų. Čia su­griu­vus ant grin­di­nio ge­ ria­ma tie­siai iš bu­te­lių, rė­kau­ja­ma, bliau­na­ma lau­ki­nių bal­sais. Ko­dėl pa­rei­gū­nai jų ne­bau­džia už vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mus? Vė­liau rei­kė­tų pa­ma­ty­ti, kaip jie vie­nas ki­tą vel­ka ir grū­da į tak­ si. Vi­sa tai la­bai pa­to­gu ste­bė­ti čia esan­čio vieš­bu­čio sve­čiams. Vaiz­ dai iš sve­tin­go mies­to at­min­ty­je iš­ liks ryš­kūs ir tik­rai ste­bė­ti­ni.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

P.Girs­kis yra tei­sus

Cent­ras: kai ku­rie gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad se­na­mies­ty­je nak­ti­mis –

per­ne­lyg triukš­min­ga.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­tyt, mū­sų skun­dų sa­vi­val­dy­ bė­je su­si­kau­pė jau tiek, kad juos ig­ no­ruo­ti ta­po ne­be­pa­do­ru. Nes ten nu­ta­rė ką nors da­ry­ti. Po­sė­džiai, pa­si­ta­ri­mai, de­ci­be­lų ma­ta­vi­mai, klau­si­mo svars­ty­mas mies­to ta­ry­ bos po­sė­dy­je ir... klau­si­mo ati­dė­ji­ mas ru­de­niui. Po­rą sa­vait­ga­lių iki šio po­sė­ džio gy­ve­no­me san­ty­ki­nai ra­miai. O lie­pos 10-osios nak­tis ap­skri­tai nu­ste­bi­no ra­my­be ir ty­la. Ne­ga­lė­ jo­me su­pras­ti, kas nu­ti­ko. Pa­si­ro­ do, ba­ras, pa­si­tel­kęs du triukš­mo ma­tuo­to­jus ir ant­sto­lę, ma­ta­vo­ si sa­vo sklei­džia­mą triukš­mo ly­gį!

At­si­ran­da vei­kė­jų, ku­rie aiš­ki­na, kad vie­niems tos nor­mos ga­lio­ja, o ki­ti tu­ri su­si­tai­ky­ti su triukš­mu, bū­ti pa­kan­tes­ni (kam? ne­tvar­kai?), nes ži­no, kur gy­ve­na. To­kie ir pa­na­šūs vie­ši pa­reiš­ki­mai komp­ro­mi­tuo­ja vi­sus se­na­mies­čio vers­li­nin­kus. Tai juos ska­ti­na nu­si­ ženg­ti įsta­ty­mams, ne­si­lai­ky­ti vi­ suo­me­nė­je priim­tų eti­kos nor­mų. Jei­gu jums truk­do tie, ku­rie no­ ri links­min­tis bū­tent čia, pri­va­lo­ te ne­šdin­tis iš na­mų, ku­riuo­se gy­ ve­na jau net tre­čia kar­ta. Iš na­mų va­rė vo­kie­čiai, so­vie­tai, da­bar va­ ro vers­li­nin­kai, at­vy­kę į pro­vin­ci­ ją pa­si­da­ry­ti grei­to pi­ni­go. Svei­kas mies­tas – tai ne tik ša­li­ gat­vy­je nu­brėž­ti dvi­ra­čių ta­kai ar gru­pe­lės en­tu­zias­tų pa­si­vaikš­čio­ ji­mas su laz­do­mis. Tai svei­ka gy­ ve­na­mo­ji ap­lin­ka, pa­lan­ki kiek­vie­ nam mies­tie­čiui. Štai kaip ap­ra­šo­ma Klai­pė­da vie­na­me žur­na­le: „Idė­jų sto­ka ir kai ku­rie ne­lo­giš­ki bei ko­ rum­puo­ti spren­di­mai taip pat kliu­ do Klai­pė­dai tap­ti tik­ru va­ka­rie­tiš­ku uos­ta­mies­čiu. Štai po­li­ti­kų ban­dy­ mai įkvėp­ti gy­vy­bės se­na­mies­čiui – apie tai kal­ba­ma jau ko­kį de­šimt­ me­tį, jei ne dau­giau – pa­ty­rė vi­siš­ ką fias­ko. Val­džiai per šį lai­ką ne­pa­ si­se­kė pa­da­ry­ti nie­ko, kad jis tap­tų ma­lo­nia pa­si­vaikš­čio­ji­mų, pa­si­sė­ dė­ji­mų jau­kio­se ka­vi­nu­kė­se ir ap­ si­pir­ki­mų ma­žo­se par­duo­tu­vė­lė­se, kas taip įpras­ta Vil­niu­je, vie­ta.“ Jei­gu sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jams ir po­li­ti­kams pa­vyks mums, gy­ven­ to­jams, įro­dy­ti, kad Klai­pė­do­je ne­ ga­lio­ja Kons­ti­tu­ci­ja, ku­rio­je aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­ri tei­sę į poil­sį, kad Klai­pė­ do­je ne­ga­lio­ja 2004 m. Sei­mo pa­tvir­ tin­tas Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­mas, ga­lų ga­le, kad mies­to ta­ry­ba ga­li ne­ vyk­dy­ti sa­vo pa­čios 2009 m. pa­tvir­ tin­tų Triukš­mo pre­ven­ci­jos vie­šo­se vie­to­se tai­syk­lių, mes kreip­si­mės į tas vals­ty­bi­nes ins­tan­ci­jas, ku­rios vei­ kia ir dir­ba pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos įsta­ty­mus. O ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pri­mins žmo­gaus tei­ sę į poil­sį sa­vo na­muo­se.

At­si­ran­da vei­kė­jų, ku­rie aiš­ki­na, kad vie­niems tos nor­ mos ga­lio­ja, o ki­ ti tu­ri su­si­tai­ky­ti su triukš­mu, bū­ti pa­ kan­tes­ni, nes ži­no, kur gy­ve­na.

Tuos „ne­vir­ši­jan­čius jo­kių leis­ti­nų nor­mų“ duo­me­nis pa­tei­kė sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riui kaip ne­gin­čy­ti­ną įro­dy­mą, kad triukš­mo nor­mos ne­vir­šy­tos. Ta­čiau gy­ven­to­jai tu­ri ob­jek­ty­ viai at­lik­tus ma­ta­vi­mus. Triukš­mas – tai ne tik gar­sūs, tran­kūs, že­mų daž­nių mu­zi­kos gar­ sai. Tai ir ba­rų klien­tų, au­to­mo­bi­ lių su­kel­tas triukš­mas. Juk ne pa­ ša­li­niai as­me­nys ren­ka­si prie ba­rų nak­ti­mis, o tik jų klien­tai. Ne­tu­ri­me ga­li­my­bės sa­vo na­ muo­se il­sė­tis, nak­ti­mis iš­si­mie­go­ ti. Tam­pa­me ner­vin­gi, irz­lūs, krin­ta dar­bin­gu­mas, trik­do­ma svei­ka­ta. Ci­vi­li­zuo­ta­me pa­sau­ly­je jau taip yra: jei­gu gy­ve­ni ne­tvar­ko­je ir ken­ki ki­tiems, iš pra­džių ta­ve įspės, o jei­ gu pik­ty­biš­kai ne­si­tvar­kai – baus. Svar­bu lai­ky­tis sa­vo pa­čių pa­tvir­ tin­tų įsta­ty­mų. Paaiš­kė­jo, tai ne­ tin­ka Klai­pė­dai..

Dia­na P. iš Žve­jų gat­vės

Ma­nau, kad po­nas P.Girs­kis, „Karš­ ta­me te­le­fo­ne“ pa­reiš­kęs, kad tur­gui mies­to cent­re – ne vie­ta, yra vi­siš­kai tei­sus. Tur­ga­vie­tė­se yra ir pa­do­rių žmo­nių, bet po pre­ky­bos lai­ko ten ren­ka­si tik vi­siš­kai deg­ra­da­vę, ku­ rie tu­ri vie­nin­te­lį no­rą – pri­si­ger­ti. Ta vie­ta pa­pras­tam klai­pė­die­čiui yra la­bai pa­vo­jin­ga. Ypač va­ka­re. To­dėl ger­bia­mas P.Girs­kis pa­sa­kė tik­rą tei­ sy­bę, ku­rios daug kas ne­no­ri gir­dė­ ti – at­ma­toms su­teik­ti to­kią di­de­lę te­ri­to­ri­ją mies­to cent­re yra kvai­lys­tė ir nu­si­kal­ti­mas. Tur­gus pri­va­lo bū­ ti kuo grei­čiau iš mies­to šir­dies iš­ kel­din­tas. Ir kuo to­liau nuo cent­ro. Te­gu val­džia to­je vie­to­je įren­gia to­ kią pat alė­ją, kaip M.Maž­vy­do ar dar ko­kį nors vi­suo­me­ni­nį ob­jek­tą, ta­ čiau al­ko­ho­li­kams ir nar­ko­ma­nams bei kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių par­da­ vi­nė­to­jams čia – tik­rai ne vie­ta. Ri­čar­das

No­ri pa­sta­ty­ti res­to­ra­ną?

Aš už Se­ną­jį tur­gų. Gy­ve­nu Klai­pė­ do­je nuo 1947-ųjų. Jis jau ta­da bu­ vo. Tad te­gul gy­vuo­ja ir to­liau, nes žmo­nėms jis rei­ka­lin­gas, pa­to­gio­ je vie­to­je. Nuė­jus į ki­tus tur­gus, ne­ma­ty­ti, ką per­ki, o Se­na­ja­me – švie­su. Aš nu­jau­čiu, kad tur­gų no­ ri su­nai­kin­ti tie, kam rei­ka­lin­ga ši vie­ta, kad ga­lė­tų pa­sta­ty­ti pra­ban­ gų res­to­ra­ną. Mes, vy­res­nio am­ žiaus žmo­nės, ei­si­me pro­tes­tuo­ti. Jad­vy­ga

Bi­lie­tai tu­ri ga­lio­ti il­gai

Ma­ne šo­ki­ra­vo ži­nia, kad atei­ty­je ne­liks po­pie­ri­nių trans­por­to bi­lie­ tų. Ar Klai­pė­dos val­džia pa­gal­vo­jo apie tuos, ku­rie va­žiuo­ja au­to­bu­ sais la­bai re­tai, ypač apie mo­te­ris iš kai­mo. Po­nų su­gal­vo­ta elekt­ro­ni­ka iš vi­so joms – nė mo­tais. Po­pie­ri­ niai bi­lie­tai tu­ri bū­ti ne­ri­bo­tą lai­ ką. Te­gul jie ga­lio­ja tol, kol žmo­nės ne­pa­nau­dos jų vi­sų. Vi­so­se sri­ty­se val­džia plė­ši­kau­ja. Tarp pa­pras­tų žmo­nių gir­dė­ti tik pra­keiks­mas jai. Ra­min­ta

Grįž­ki­me prie se­nos tvar­kos

Jau ėmė mus bau­gin­ti bran­giau­siu šil­dy­mo se­zo­nu. So­vie­ti­niais lai­kais bu­tus pra­dė­da­vo šil­dy­ti, kai vi­du­ti­nė tri­jų die­nų tem­pe­ra­tū­ra nu­kris­da­vo iki 8 laips­nių ši­lu­mos. Pas­ta­rai­siais me­tais pro­tin­guo­liai su­mąs­tė, kad rei­kia pra­dė­ti šil­dy­ti, kai vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­krin­ta iki 10 laips­nių ši­lu­mos. Kaž­kas siū­lė, kad grįž­tu­me prie se­no­jo va­rian­to. Sup­ran­tu, kad kai kam nau­din­ga, kai šil­dy­mo se­zo­ nas pra­de­da­mas anks­čiau. Gal jie no­ ri pa­si­pel­ny­ti mū­sų są­skai­ta. Dar pa­ va­sa­rį bu­vo­me su­rin­kę pa­ra­šus, kad anks­čiau baig­tų šil­dy­mo se­zo­ną, ta­ čiau tai li­ko be reak­ci­jos. Ma­nau, kad ir da­bar mū­sų no­rų nie­kas neiš­girs. Jei bent sa­vai­tę vė­liau pra­dė­tu­me šil­ dy­mą, šiek tiek su­tau­py­tu­me. Sta­nis­lo­vas Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

užribis Pas­lap­tin­gai din­go mo­te­ris

Atsikratė gyvsidabrio

Ap­vo­gė su­gė­ro­vai

Tai­kos pr. gy­ve­nan­ti 61 m. Li­na Bal­čai­tie­nė din­go neaiš­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis. Šei­mos na­riai apie tvar­kin­gą, ža­lin­gų įpro­ čių ne­tu­rin­čią mo­te­rį ne­tu­ri jo­ kių ži­nių nuo pa­sku­ti­nės lie­pos mė­ne­sio die­nos. Ką nors ži­ nan­čius apie L.Bal­čai­tie­nės bu­ vi­mo vie­tą pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti tel. 354 163 ar­ba 112.

Pa­lan­go­je ant­ra­die­nio vi­dur­die­ nį pre­ky­bos cent­ro „Ma­xi­ma“ ap­sau­gos dar­buo­to­jas daik­tų sau­go­ji­mo dė­žu­tė­je ra­do kol­bą su gyv­si­dab­riu. Dar dvi gu­mi­ nės kol­bos bu­vo ki­to­je dė­žu­tė­je. Į sa­vi­val­dy­bės san­dė­lį uti­li­zuo­ ti iš­vež­ta dau­giau nei 6 kg gyv­ si­dab­rio. Spė­ja­ma, kad taip kaž­ kas at­si­kra­tė pa­vo­jin­go me­ta­lo.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 1975 m. gi­ męs klai­pė­die­tis, ku­ris pra­ne­ šė, kad prieš pu­sant­ros sa­vai­ tės na­muo­se Ban­gų g. į sve­ čius atė­ję kaž­ko­kie An­ta­nas ir Zi­na jį su­mu­šė ir pa­gro­bė 1070 li­tų įver­tin­tus daik­tus. Su­lau­žy­ tus šon­kau­lius ir su­muš­tą gal­ vą klai­pė­die­tis gy­do­si li­go­ni­nė­ je. Skriau­di­kai ieš­ko­mi.

Ke­lias į Prie­ku­lę at­si­vers rug­sė­jį Ke­tu­ris mė­ne­sius va­žiuo­jan­tie­ji nuo Prie­ ku­lės Ši­lu­tės link tu­rė­da­vo su­kti ap­link­ ke­liais, nes čia vyks­ta til­to per Per­ka­so upe­lį re­konst­ruk­ci­ja. Dar­bų pa­bai­gos ter­ mi­nas nu­kel­tas dar mė­ne­siui, nors ran­go­ vai ir ža­da dirb­ti spar­čiau.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Dar­bų pa­bai­ga nu­kel­ta

Au­to­mo­bi­lių eis­mas ke­ly­je Kau­ nas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipė­ da bu­vo nu­trauk­tas ba­lan­džio pa­ bai­go­je. Va­žiuo­jan­tie­ji į Klai­pė­dą au­to­ mo­bi­lius tu­rė­jo su­kti pro Ag­luo­ nė­nus ir Ket­ver­gius, taip su­ka­riant pa­pil­do­mai 20 ki­lo­met­rų. Til­to per Per­ka­so upe­lį re­konst­ ruk­ci­ja tu­rė­jo bū­ti baig­ta lie­pos 31ąją, ta­čiau ke­li­nin­kai iki šiol plu­ša šia­me ke­lio ruo­že. „Ne­ga­lė­jo­me pa­va­sa­rį lai­ku pra­ dė­ti dar­bų, nes il­gai nei­šė­jo pa­ša­ las. Vė­liau pra­si­dė­jus re­konst­ruk­ ci­jai, dar­bai už­si­tę­sė“, – aiš­ki­no re­mon­to dar­bus at­lie­kan­čios įmo­ nės „Plun­gės Jo­nis“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Al­gi­man­tas Plai­pa. Šiuo me­tu sta­ty­bi­nin­kai be­to­ nuo­ja prie­til­čius, po to bus de­da­ ma hid­roi­zo­lia­ci­ja. „Tik po šių dar­bų ga­lė­si­me klo­ti as­fal­to dan­gą. Ta­čiau ti­ki­mės, kad rug­sė­jo vi­du­ry­je ga­lė­si­me jau pa­ leis­ti eis­mą per nau­jai su­tvar­ky­tą til­tą“, – vy­lė­si A.Plai­pa.

Sta­tys tris til­tus

Pa­sak įmo­nės va­do­vo, nuar­džius me­ta­li­nes til­to konst­ruk­ci­jas, paaiš­kė­jo, kad teks keis­ti dau­giau me­ta­li­nių de­ta­lių, nei bu­vo nu­ ma­ty­ta. „Ti­kė­jo­mės, kad su­spė­si­me iki nu­ma­ty­tos da­tos baig­ti dar­bus, bet rei­kė­jo pa­pil­do­mai už­sa­ki­nė­ti ir ga­min­ti de­ta­les, to­dėl už­tru­ko­ me il­giau“, – ti­ki­no A.Plai­pa.

41

– be­veik tiek mi­l i­jo­nų li­ tų pla­nuo­ja­m a in­ves­ tuo­t i į Prie­k u­lės ap­l ink­ ke­l į. Kol kas bus re­konst­ruo­tas tik vie­ nas til­tas ne­to­li Prie­ku­lės. Ta­čiau tie­siant ap­link­ke­lį ap­link Prie­ku­lę at­si­ras dar trys til­tai – per Gruo­dę, Ag­luo­ną ir Mi­ni­ją. Be to, bus įreng­ ta pra­lai­da per Nek­nu­pį.

Eis­mas: lie­pos pa­bai­go­je tu­rė­jęs ma­ši­noms at­si­ver­ti til­tas per Per­ka­so upe­lį bus baig­tas re­konst­ruo­ti rug­

sė­jo vi­du­ry­je.

Ap­link­ke­lį tei­sia įmo­nė „Lem­ min­kai­nen Lie­tu­va“. Vi­so šio pro­ jek­to ver­tė be­veik sie­kia 41 mln. li­tų. „Dar­bus pra­dė­jo­me bir­že­lio pa­ bai­go­je, kol kas jie vyks­ta be truk­ džių. Nors vi­so šio pro­jek­to pa­bai­ ga nu­ma­ty­ta 2014 m., ti­ki­mės, kad baig­si­me anks­čiau“, – tei­gė „Lem­ min­kai­nen Lie­tu­va“ Va­ka­rų re­gio­ no di­rek­to­rius Al­gir­das Alū­zas. At­si­ras Di­tu­vos žie­di­nė san­kry­ža

Šiuo me­tu Klai­pė­dos ra­jo­ne pra­ dė­ti Prie­ku­lės ap­link­ke­lio pir­mo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jo eta­po sta­ty­bos dar­bai. Tei­sia­ ma nau­ja 6,5 km il­gio ke­lio tra­sa ap­lenks Prie­ku­lę iš ry­tų pu­sės ir jungs vals­ty­bi­nės reikš­mės ra­jo­ ni­nį ke­lią Dreižiai–Agluonėnai su kraš­to ke­liu Kaunas–Jurbarkas– Šilutė–Klaipėda. Pir­mo­jo eta­po dar­bams yra skir­ ta iki 31,55 mln. li­tų iš ES pa­ra­mos Sang­lau­dos fon­do lė­šų. Bai­gus 6,5 km il­gio tra­sos sta­ty­bos dar­bus, au­to­mo­bi­liai ga­lės ap­lenk­ti Prie­ ku­lę. Vė­liau bus įren­gi­nė­ja­ma Di­tu­vos žie­di­nė san­kry­ža.

Dar­bai ir pi­ni­gai Prie­ku­lės ap­link­ke­lio tei­si­mo dar­

bams vi­siems dar­bams skir­ta 33,6 mln. li­tų (be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čio). At­lik­ta dar­bų už 4,5 mln. li­tų ir tai

su­da­ro 13,4 pro­c. vi­sų dar­bų (be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio). Dar­b ų gra­f i­k as len­k ia­m as 3,5

kar­to.

Kark­lė­je svai­gi­no­si ma­žiau Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ypa­tin­gą dė­me­sį šie­met sky­rę nar­ ko­ti­kų pla­ti­ni­mo pre­ven­ci­jai pa­ rei­gū­nai ir sa­vait­ga­lį Kark­lė­je vy­ ku­sia­me fes­ti­va­ly­je nu­tvė­rė ka­na­ pė­mis ap­si­rū­pi­nu­sių as­me­nų.

Įgū­džiai: net tūks­tan­ti­nė­je Kark­lės fes­ti­va­lio mi­nio­je po­li­ci­nin­kai ap­ti­

ko as­me­nų, ku­rie bu­vo ap­si­rū­pi­nę „žo­le“.

Nors tre­čius me­tus or­ga­ni­zuo­tas fes­ti­va­lis „Kark­lė 2012 Li­ve Mu­ sic Beach“ skir­tas ne paaug­liams, o suau­gu­siems žmo­nėms, Or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mų biu­ro pa­rei­gū­nai dir­bo šia­me ren­ gi­ny­je. Tu­rė­ta in­for­ma­ci­ja bei pa­tir­tis po­li­ci­nin­kams by­lo­jo, kad Kark­lė­je

taip pat bus pla­ti­na­mi leng­vai­siais va­di­na­mi nar­ko­ti­kai. Ly­gin­da­mi Šven­to­jo­je ir Kark­ lė­je vy­ku­sius fes­ti­va­lius pa­rei­ gū­nai pa­žy­mė­jo, kad pa­sta­ra­sis bu­vo ge­ro­kai tvar­kin­ges­nis ir čia bu­vo kur kas ma­žiau ap­svai­gu­sių as­me­nų. Li­ko ne­ži­no­ma, kiek fes­ti­va­ lio da­ly­vių bu­vo pa­rū­kę „žo­lės“, ta­čiau pas tris iš jų ras­ta nau­ do­ji­mui pa­ruoš­tų ka­na­pių. 1988 me­tais gi­męs vil­nie­tis tu­rė­jo 4 gra­mus ka­na­pių, o 1991 me­tais gi­mę du klai­pė­die­čiai – po vie­ ną gra­mą. Tre­čia­die­nio nak­tį Pa­lan­go­je su­ lai­ky­tas jo­na­viš­kis, ku­rio ki­še­nė­se

as­mens kra­tos me­tu ap­tik­ti ke­tu­ri mai­še­liai ru­dų tab­le­čių bei mai­še­ lis su bal­tais mil­te­liais. Nė­ra abe­jo­ nių, kad tai – nar­ko­ti­kai. Šią va­sa­rą pa­rei­gū­nai pra­dė­jo 15 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl dis­po­na­ vi­mo nar­ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Po­li­ci­nin­kų tei­gi­mu, nu­tver­ti kvai­ ša­lų par­da­vė­jus ma­si­niuo­se ren­gi­ niuo­se yra kur kas sun­kiau nei pa­ pras­tą die­ną. Ta­čiau šie­met jiems pa­si­se­kė jei ne už­kirs­ti ke­lią nar­ko­ti­kų pla­ti­ ni­mui šven­čių me­tu, tai nors pa­ skleis­ti ži­nią, kad po­li­ci­ja ste­bi si­ tua­ci­ją, tu­ri ne­ma­žai in­for­ma­ci­jos ir ne­pa­liks nar­ko­ti­kų par­da­vė­jų ra­ my­bė­je.

8

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

klaipėdos verslas

Nau­jam vers­lui tie­sia ran­ką Ne­lauk­ti ma­lo­nės iš darb­da­vių, o kur­ti dar­bo vie­tas pa­tiems sau, sa­vo šei­mos na­riams bei ke­liems ko­le­goms – to­kia dau­ge­lio ne­ bi­jan­čių pra­dė­ti vers­lą Lie­tu­vos pi­lie­čių sva­jo­nė ta­po rea­ly­be pra­dė­jus veik­ti Vers­lu­mo ska­ti­ni­mo fon­dui (VSF).

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pas­ka­ti­no kur­ti sau dar­bo vie­tą

2009 me­tų pa­bai­go­je „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­jų“ ( IN­VE­GA), So­ cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo bei Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja pa­si­ra­šė Vers­ lu­mo ska­ti­ni­mo fon­do stei­gi­mo su­tar­tį. Min­tis kur­ti to­kį fon­dą ki­lo iš po­rei­kio ieš­ko­ti prie­mo­nių, ku­ rios ska­tin­tų užim­tu­mą bei pa­stū­ mė­tų kur­ti sa­vus vers­lus. So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja ėmė­si at­sa­ko­my­bės už šį pla­ną. VSF skir­ta 50 mi­li­jo­nų li­tų Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do lė­šų pa­ra­ma. Bend­ro­vės IN­VE­GA ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Aud­rius Za­bot­ka aiš­ki­no, kad tai pi­ni­gai, ku­rie vers­lui ski­ria­ mi mik­rok­re­di­tų for­ma bei fi­nan­ suo­jant įvai­rius vers­li­nin­kams bū­ ti­nus mo­ky­mus. Ku­riant šį fon­dą no­rė­ta pa­dė­ti kur­ti vers­lą bei dar­bo vie­tas ne tik mies­tų, bet ir ma­žes­ nių gy­ven­vie­čių ir kai­mų gy­ven­to­ jams. Ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas vers­lą kur­ti no­rin­tiems be­dar­ biams, neį­ga­liems as­me­nims, jau­ niems iki 29 me­tų bei vy­res­niems nei 50 me­tų žmo­nėms. Pas­ko­lin­ti fon­do lė­šas vie­šo­jo kon­kur­so bū­du lai­mė­jo Cent­ri­nis kre­di­to uni­jos kon­sor­ciu­mas. Šio kon­sor­ciu­mo ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vas For­tu­na­tas Dir­gin­čius pa­žy­mė­jo, kad pa­si­nau­do­ję pro­jek­ tu žmo­nės gau­na ga­li­my­bę mo­ky­tis vers­lo pra­dme­nų. Pa­gal šį pro­jek­tą iki 86 tūkst. li­ tų pa­sko­los ga­li bū­ti iš­duo­da­mos in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams vys­ty­ ti bei apy­var­ti­nė­mis lė­šo­mis pa­pil­ dy­ti vers­lą jau­noms įmo­nėms, ku­ rios vei­kia iki vie­ne­rių me­tų. Pas­ko­la lei­do įgy­ven­din­ti sva­jo­nę

Sep­ty­ne­rius me­tus dir­bęs va­dy­ bi­nin­ku al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais pre­kiau­jan­čio­je įmo­nė­je Vik­to­ras Alek­se­jen­ka vie­ną die­ną pa­ju­to, kad tu­ri ap­si­spręs­ti – keis­ti dar­bo po­bū­dį ar ne­siek­ti jo­kių aukš­tu­mų ir lik­ti sam­do­mu dar­buo­to­ju. Min­tį kur­ti su­shi ba­rą V.Alek­se­jen­ka su­ bran­di­no kar­tu su drau­gais. Pir­

mą po­stū­mį da­vė pre­ky­bos cent­ro „Her­kaus ga­le­ri­ja“ kū­rė­jai, ieš­ko­ ję įdo­mes­nių mai­tin­to­jų, ku­rie pri­ trauk­tų vi­du­ti­nes ir di­des­nes pa­ja­ mas tu­rin­čių klien­tų. Kau­ne Smul­kių­jų vers­li­nin­kų na­muo­se vy­ras mo­kė­si vers­lo pa­ grin­dų, ta­čiau gy­ve­ni­mas pa­ro­dė, kad di­džiau­sias mo­ky­to­jas ir iš­šū­ kis yra kas­die­nis dar­bas. „Mū­sų ba­ras vei­kia kiek il­giau ne­gu me­tai. Apie „Vers­lu­mo ska­ ti­ni­mo“ pro­jek­tą iš­gir­dau iš pa­ žįs­ta­mo, kon­sul­ta­vau­si su kre­di­to uni­jos at­sto­vais, su­kū­rė­me vers­lo pla­ną, ku­ris bu­vo pa­tvir­tin­tas, ga­ vo­me 95 pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mo pro­cen­tus bei ga­ran­ti­jas iš bend­ ro­vės „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ ti­jos“ (IN­VE­GA), – var­di­jo sėk­mės pa­slap­tis V.Alek­se­jen­ka. 82 tūkst. li­tų pa­si­sko­li­nęs „Dao su­shi“ įran­gai, au­to­mo­bi­liui bei bal­dams įsi­gy­ti, vers­li­nin­kas da­ lį pa­sko­los pa­nau­do­jo vers­lo pra­ džiai. De­vy­nias dar­bo vie­tas įkū­ręs V.Alek­se­jen­ka pa­sa­ko­jo, kad su­shi jau ga­li­ma ska­nau­ti ne tik „Her­kaus ga­le­ri­jo­je“, bet ir už­si­sa­ky­ti te­le­fo­ nu į na­mus, bei pa­tiems iš­si­neš­ti iš anks­to už­sa­ky­tus pa­tie­ka­lus. Iš­šū­kiai pa­stū­mė­jo į vers­lą

15 me­rų ban­ke dir­bu­si Auš­ra Jan­ kaus­kie­nė ne­se­niai bu­vo pri­vers­ ta pa­tir­ti gy­ve­ni­mo iš­šū­kį ir ra­di­ ka­liai keis­ti dar­bą. Ka­dan­gi mo­ters su­tuok­ti­nis su­si­jęs su me­di­ci­na, o duk­ra stu­di­juo­ja Kau­no me­di­ci­ nos aka­de­mi­jo­je, ap­si­spręs­ta kur­ti šei­mos me­di­ci­nos cent­rą. Šio dar­ bo ėmė­si A.Jan­kaus­kie­nė. Skaus­mo ir ner­vų sis­te­mos gy­ dy­mo ir svei­ka­tin­gu­mo cent­ re „Na­re­ma“, ku­ris įsi­kū­rė Her­ kaus Man­to gat­vė­je 6A, tei­kia­mos odon­to­lo­go pa­slau­gos, at­lie­ka­mi gy­do­mie­ji ma­sa­žai, yra pro­ce­dū­ ri­nis ka­bi­ne­tas. Čia jau dir­ba šei­ mos gy­dy­to­ja, tei­kian­ti vi­sas Li­go­ nių ka­sų ga­ran­tuo­ja­mas pa­slau­gas vai­kams ir suau­gu­sie­siems, nuo rug­sė­jo kon­sul­tuos ir neu­ro­lo­gas bei psi­cho­lo­gas. Vers­lo idė­ją A.Jan­kaus­kie­nei pa­ vy­ko įgy­ven­din­ti per ke­tu­ris mė­

Sta­tis­ti­ka Nu­ma­t y­ta ap­mo­k y­t i dau­g iau nei 5 Jau suteiktos 279 paskolos, t.y. 23 proc. visų planuojamų paskolų. tūkst. as­me­nų Ti­ki­ma­si, kad dau­giau jei 1200 as­me­ Bendra išduotų paskolų suma yra 16,8 nų pra­dės vers­lą, vi­lia­ma­si, kad jie su­ mln. litų. kurs dau­giau nei 1 tūks­t. nau­jų dar­bo Vidutinis paskolos dydis - kiek dau­ vie­tų. giau nei 60 tūkst. litų. Nau­jie­ji vers­l i­n in­kai ga­l i pa­si­nau­do­ Šiemet per 7 mėnesius išduota 121 len­ ti ir IN­V E­GA ga­ran­ti­jo­mis bei da­li­niu gvatinė paskola už 6,37 mln. litų, o tai pa­sko­lų pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mu iki yra trečdaliu daugiau nei pernai. 95 pro­c. Leng­va­t i­nės pa­sko­los bus tei­k ia­mos 3388 asmenys jau dalyvavo moky­ iki 2014 me­tų bir­že­l io 30 die­nos, pa­ muose, tai yra apie 68 proc. numatyto sko­lą grą­ž in­t i rei­k ia iki 2018 me­t ų gruo­džio 31 die­nos. mokymų dalyvių skaičiaus.

ne­sius. Il­giau­siai su­gaiš­ta lau­kiant odon­to­lo­gi­nės tech­ni­kos. Mo­te­ris su­si­kū­rė dar­bo vie­tą ne tik sau, bet ir dar pen­kiems jau­ niems spe­cia­lis­tams. Lie­pos pra­ džio­je pra­dė­ju­si for­muo­ti gy­dy­to­ jo apy­lin­kę, da­bar cent­ro stei­gė­ja tei­gė jau tu­rin­ti 60-ties pa­cien­tų me­di­ci­ni­nes kor­te­les. Odon­to­lo­gė jau tu­ri su­for­ma­vu­si pa­cien­tų ei­lę po­rai sa­vai­čių. „No­ri­me bū­ti ki­to­kie, orien­tuo­tis į ko­ky­bę, sten­gia­mės iš­klau­sy­ti pa­ cien­tus, bū­ti jiems dė­me­sin­gi ir ti­ ki­mės, kad tai bus mū­sų iš­skir­ti­nis bruo­žas“, – teigė A.Jankauskienė. 82 tūkst. pa­sko­lą A.Jan­kaus­kie­nė įsi­pa­rei­go­jo grą­žin­ti per 48 mė­ne­ sius. Cent­ro va­do­vė, ku­ri tuo pa­ čiu at­lie­ka ir bu­hal­te­rės bei ad­mi­ nist­ra­to­rės funk­ci­jas, pa­sa­ko­jo, kad pa­sko­lą pra­dės grą­žin­ti šių me­tų gruo­dį. „Pra­de­dan­tiems pa­tar­čiau ne­ bi­jo­ti ženg­ti pir­mo žings­nio ir neiš­si­gąs­ti, nes ne­pa­ban­dę ne­su­ ži­nos, ar ga­li kur­ti vers­lą. Rei­kia drą­sos, ryž­to ir no­ro siek­ti tiks­ lo įgy­ven­di­ni­mo. Mums tai yra šei­mos vers­las, to­dėl la­bai pa­de­ da vy­ras. No­rė­tu­me, kad pa­ban­ džiu­si dirb­ti ki­to­se dar­bo vie­to­ se mū­sų duk­ra ka­da nors taip pat pri­si­jung­tų prie mū­sų“, – ti­ki­no A.Jan­kaus­kie­nė.

Pa­gal­ba: T.Ra­moš­kie­nė neį­si­vaiz­da­vo, kaip be pa­sko­los ga­lė­tų plės­ti

šei­mai pri­klau­san­tį vyn­da­rys­tės vers­lą.

Sie­kė pa­slau­gų ko­ky­bės

Klai­pė­die­tis geo­de­zi­nin­kas Ar­tū­ras Bog­da­no­vas prieš pu­sant­rų me­tu nu­spren­dė įkur­ti sa­vo įmo­nę, ku­ rią pa­va­di­no „Geos­mart“. Še­šių bend­ra­dar­bių ko­man­da da­bar dir­ba su už bend­ro­vės „In­ ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­jos“ su­ teik­tą pa­sko­lą įsi­gy­to­mis nau­jau­ sio­mis ir to­bu­liau­siomis šiai veik­lai rei­ka­lin­go­mis prie­mo­nė­mis: elekt­ ro­ni­niu ta­cheo­met­ru, kom­piu­te­ riais, pro­gra­mi­ne įran­ga bei to­bu­lu spaus­din­tu­vu. „Sten­gia­mės į rin­ką įsi­spraus­ti nau­do­da­mi to­bu­liau­sią įran­gą bei dirb­da­mi su aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tais, ku­rie pro­fe­si­nė­je sri­ ty­je kas­met da­ly­vau­ja mo­ky­muo­se. Da­bar rin­ko­je svar­biau­sias da­ly­ kas yra ne kai­na, o ko­ky­bė. Drą­siai ga­liu sa­ky­ti, kad esa­me pir­ma­me pen­ke­tu­ke, – apie vers­lo su­bti­ly­ bes pa­sa­ko­jo A.Bog­da­no­vas. – Mes pir­mie­ji Klai­pė­do­je ga­vo­me šią pa­ sko­lą, mums iš pir­mo kar­to pa­vy­ ko įveik­ti vi­sus eta­pus. Pa­sis­ko­li­ no­me 63 tūkst. li­tų, 95 pro­cen­tai pa­lū­ka­nų kom­pen­suo­ja­ma ir tai yra ne­pap­ras­tai di­de­lis pa­leng­vi­ ni­mas. Joks ban­kas nau­jai pra­de­ da­mo vers­lo ne­fi­nan­suo­ja. Už­tat ži­nau, kad su IN­VE­GA dar tik­rai bend­rau­si­me.“ Vyn­da­riams rei­kė­jo pa­ra­mos

Ši­lu­tės ra­jo­ne ne­to­li Švėkš­nos se­ no­je so­dy­bo­je įsi­kū­ru­si Čes­lo­vo ir Tat­ja­nos Ra­moš­kų šei­ma ėmė­ si vyn­da­rys­tės vers­lo. Tik iš vie­tos

Ryž­tas: įsi­gi­jęs nau­jau­sią įran­gą geo­de­zi­jos spe­cia­lis­tas A.Bog­da­no­

vas įsi­ver­žė į šio vers­lo rin­ką.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

uo­gų ir vai­sių ga­mi­na­mas vy­ras jau pel­nė pri­pa­ži­ni­mą, po­ros ga­mi­na­ miems vy­nams su­teik­tas tau­ti­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tas. Il­go­kai dir­bę tik ran­ko­mis ir san­dė­lia­vę sa­vo vy­nus ankš­ta­ me rū­sy­je, su­tuok­ti­niai Ra­moš­kos nu­spren­dė kreip­tis į Vers­lu­mo ska­ ti­ni­mo fon­dą ir pa­pra­šy­ti pa­ra­mos sa­vo įmo­nės reik­mėms. Ga­vę pa­sko­lą vyn­da­riai įren­gė pui­kias pa­tal­pas vy­nui fer­men­tuo­ti bei bran­din­ti, įsi­gi­jo vy­no fer­men­ ta­ci­jos tal­pyklas, be to, įsi­gi­jo sul­ čių spau­di­mo pre­są. Prieš 12 me­tų pra­dė­ję ga­min­ti vy­nus vien tik sa­vo reik­mėms Ra­ moš­kos su­lau­kė pa­gy­rų iš gau­sy­ bės jų so­dy­bą lan­kan­čių žmo­nių. Mat dar Č.Ra­moš­kos se­ne­lis mo­ kė­jo pa­ga­min­ti ska­nų vy­ną, jo ži­ no­tos pa­slap­tys ne­din­go, Čes­lo­vas ir Tat­ja­na kas­met jas pri­si­me­na ir tai­ko kur­da­mi nau­jas vy­nų rū­šis. To­dėl ki­lo min­tis vy­nų ga­my­bą pa­ vers­ti šei­mos vers­lu. Iki šiol Ra­moš­kos pa­ga­min­da­ vo iki pus­ket­vir­tos to­nos vy­no. Šie­met po­ros pla­nai – di­des­ni,

nu­ma­to­ma pa­ga­min­ti iki 10 to­ nų įvai­rių rū­šių vy­nų, o tai reiš­kia apie 13 tūks­tan­čių 0,75 lit­ro tal­pos bu­te­lių. Uo­gas bei vai­sius vers­li­ nin­kai su­per­ka iš ap­lin­ki­nių gy­ ven­to­jų. Da­bar Ra­moš­kų vy­no jau ga­li pa­ra­gau­ti sos­ti­nė­je, Kau­ne, Drus­ ki­nin­kuo­se, Ni­do­je bei Klai­pė­do­je be­si­lan­kan­tys sve­čiai. T.Ra­moš­ kie­nė di­džiuo­ja­si, kad po­rei­kis jų vy­nams yra kur kas di­des­nis, nei iki šiol jų pa­ga­mi­na­ma. Tai pui­kus su­ ve­ny­ras iš Lie­tu­vos, ypač mė­gsta­ mas tu­ris­tų. Bu­vu­si fi­zi­nio la­vi­ni­mo mo­ky­ to­ja, ne­ma­žai lai­ko dir­bu­si ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to sri­ty­je bei ki­tus dar­bus T.Ra­moš­kie­nė da­bar vi­sa gal­va yra pa­si­nė­ru­si į vyn­da­rys­tės rū­pes­čius. Mo­te­ris ti­ki­no, kad bu­vu­si dar­ ži­nė bu­vo la­bai rei­ka­lin­ga kaip šil­ tos, ge­rai ven­ti­liuo­ja­mos bei pui­kiai izo­liuo­tos pa­tal­pos vy­nų ga­my­bos pro­ce­sams. Be pa­sko­los tai pa­da­ ry­ti bū­tų bu­vę neį­ma­no­ma. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie pro­jek­tą http://lku.lt/ projektas-vers­lu­mo-ska­ti­ni­mas/

9

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

–0,13 %

20

–0,49 %

-0,18 %

Pri­pa­žin­tas ­ bank­ru­ta­vu­siu Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas va­kar pri­ pa­ži­no, kad per­nai lapk­ri­tį na­cio­na­li­ zuo­tas „Sno­ro“ ban­kas yra bank­ru­ta­ vęs ir bus lik­vi­duo­ja­mas. Ši teis­mo nu­ tar­tis per sep­ty­nias die­nas ga­li bū­ ti skun­džia­ma Ape­lia­ci­niam teis­mui. Teis­mui priė­mus spren­di­mą dėl ban­ko lik­vi­da­vi­mo, ga­lės pra­si­dė­ti ban­ko tur­ to rea­li­za­vi­mo ir ki­tos bank­ro­to pro­ ce­dū­ros.

mln.

Eu­ro­po­je vei­kian­čių įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų duo­me­nis teiks Lie­tu­vos Re­gist­rų cent­ras.

ekonomika

OMX Tallinn

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3260 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3729 JAV do­le­ris 1 2,7706 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7971 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9589 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4791 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7051 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7070 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

–0,9736 % –0,4303 % –0,7309 % –1,0856 % –0,0060 % –0,1813 % –0,2354 % –0,3183 % –0,0070 %

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,10

4,76

2,36

„Apoil“

4,73

4,73

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,74 dol. už 1 brl. 114,31 dol. už 1 brl.

Pa­ra­ma pa­si­tu­rin­čių ne­be­džiu­gins Ša­lies sa­vi­val­dy­bės, įgy­ven­di­ nan­čios pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems pro­gra­ mą, su­griež­ti­no pa­ra­mos ga­vė­jų tik­ri­ni­mo tvar­ką. To­dėl jos pa­ šal­pų ki­tų pa­ja­mų tu­rin­tiems as­me­nims taip pa­pras­tai ne­be­ duos. Ne­pa­to­gu­mai: nors „Re­git­ra“ di­džiuo­ja­si įdie­gu­si ne­ma­žai e. pa­slau­gų, at­vy­kę į pa­da­li­nius gy­ven­to­jai e. sis­

te­mos pa­to­gu­mus ma­to kaip sa­vo au­sis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Re­git­ro­je“ vis dar ak­mens am­žius No­rint pa­si­keis­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą šiuo me­tu rei­kia at­lik­ ti tą pa­čią jo už­sa­ky­mo pro­ce­dū­rą kaip ir jį gau­nant pir­mą kar­ tą. Nors duo­me­nys apie vai­ruo­to­jus ren­ka­mi, iš ar­chy­vų juos per­kel­ti į e. erd­vę ne­sku­ba­ma. Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

Kau­pia tik po­pie­rius

Praei­tą sa­vai­tę vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės „Re­git­ra“ sos­ti­nės Vir­šu­ liš­kių fi­lia­le ap­si­lan­kiu­si dien­raš­ čio skai­ty­to­ja Jo­lan­ta pa­ju­to, tar­si lai­kas šio­je įstai­go­je bū­tų su­sto­jęs. Prieš me­tus bai­gus ga­lio­ti vai­ruo­ to­jo pa­žy­mė­ji­mui, mo­te­ris jau kei­tė jį ir kaip pri­klau­so bu­vo pri­sta­čiu­si vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus, tarp jų ir ga­lio­jan­čią vai­ruo­to­jo svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo me­di­ci­ni­nę pa­žy­mą.

Pa­si­ro­do, kom­piu­te­ riai „Re­git­ro­je“ nau­do­ ja­mi tik vie­toj spaus­ di­ni­mo ma­ši­nė­lių, nes jo­kie duo­me­nys juo­se ne­kau­pia­mi. Šį­kart nau­jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mo Jo­lan­tai pri­rei­kė pa­si­kei­tus jos pa­var­dei, to­dėl ga­vu­si nau­ją as­ mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­ men­tą ji nu­sku­bė­jo keis­ti vai­ruo­to­ jo pa­žy­mė­ji­mo. „Dar lauk­da­ma ei­lė­je iš­gir­dau, kad iš žmo­nių rei­ka­lau­ja­ma pri­sta­ty­ti san­tuo­kos liu­di­ji­mą, o jo ne­ tu­rin­tys žmo­nės ne­bu­vo ap­tar­nau­ ja­mi. Iš kar­to pa­si­ro­dė keis­ta, nes šiuos duo­me­nis vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jos gau­na elekt­ro­ni­niu bū­du. Pa­ti prieš ke­lias die­nas tai pa­ty­riau ap­ si­lan­kiu­si po­lik­li­ni­ko­je, kur ma­no

nau­ja pa­var­dė jau bu­vo ži­no­ma ir nie­kas ne­rei­ka­la­vo jo­kių san­tuo­ kos liu­di­ji­mo ko­pi­jų“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. Lai­mė, „Re­git­ro­je“ san­tuo­kos liu­di­ji­mą ji tu­rė­jo, bet vis tiek ne­ bu­vo ap­tar­nau­ta ir bu­vo iš­siųs­ta at­vež­ti prieš me­tus „Re­git­rai“ jau pri­sta­ty­tos me­di­ci­ni­nės pa­žy­mos, ga­lio­jan­čios de­šimt me­tų. Ne­su­de­rin­tos sis­te­mos

„Vai­ruo­to­jo svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo me­di­ci­ni­nė pa­žy­ma ga­lio­ja de­šimt me­tų, o bai­gus jai ga­lio­ti prieš me­ tus, tu­rė­jau pa­si­kei­ti ir vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, bu­vau vi­siš­kai ra­mi, nes „Re­git­ro­je“ bu­vo pa­lik­ta šios pa­žy­mos ko­pi­ja. Ta­čiau, pa­si­ro­ do, kom­piu­te­riai „Re­git­ro­je“ nau­ do­ja­mi tik vie­toj spaus­di­ni­mo ma­ ši­nė­lių, nes jo­kie duo­me­nys juo­se ne­kau­pia­mi, jie ar­chy­vuo­ja­mi kaž­ ko­kia­me san­dė­liu­ke“, – pa­si­pik­ti­ nu­si kalbėjo pa­šne­ko­vė. Jo­lan­ta mi­nė­tą pa­žy­mą ra­do na­ muo­se, ta­čiau jei­gu ne­bū­tų jos ra­ du­si, jai vėl bū­tų te­kę vyk­ti į po­ lik­li­ni­ką ir už jos iš­da­vi­mą mo­kė­ti pi­ni­gus, dau­giau kaip 40 li­tų. VĮ „Re­git­ra“ yra įdie­gu­si ne­ma­ žai e. pa­slau­gų, di­džiuo­ja­ma­si ir spe­cia­liu Vai­ruo­to­jų po­rta­lu. Ja­me elekt­ro­ni­niu bū­du ga­li­ma už­si­sa­ ky­ti nau­ją vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, net ne­rei­ka­lau­ja­ma pri­sta­ty­ti vai­ ruo­to­jo svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo me­ di­ci­ni­nės pa­žy­mos, jei­gu ji ga­lio­ja, taip pat ne­rei­kia pa­kar­to­ti­nai fo­ tog­ra­fuo­tis, nes iš­sau­go­ma anks­ tes­nė nuo­trau­ka. At­vyk­ti į „Re­git­ ros“ pa­da­li­nį pri­rei­kia tik tuo­met,

jei­gu kei­čia­si vai­ruo­to­jo pa­ra­šas, – dėl to ap­si­lan­ky­ti pa­da­li­ny­je pri­rei­ kė ir dien­raš­čio skai­ty­to­jai Jo­lan­tai. „Ta­čiau pa­da­li­ny­je vis­ką rei­kia da­ ry­ti iš nau­jo, ir vi­sas pa­žy­mas pri­ sta­ty­ti, ir fo­tog­ra­fuo­tis“, – ste­bė­ jo­si nu­si­vy­lu­si vai­ruo­to­ja. Va­do­vau­ja­si se­nu įsa­ky­mu

VĮ „Re­git­ra“ vie­šų­jų ry­šių spe­cia­ lis­tės Lai­mu­tės Užu­pės tei­gi­mu, įstai­gos pa­da­li­niai, priim­da­mi gy­ ven­to­jų pra­šy­mus dėl vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo kei­ti­mo, va­do­vau­ja­ si 2008 m. iš­leis­tu Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rų įsa­ky­mu „Dėl Mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­ jo pa­žy­mė­ji­mo iš­da­vi­mo tai­syk­lių pa­tvir­ti­ni­mo“. Šia­me ket­ve­rių me­ tų se­nu­mo įsa­ky­me nu­ro­dy­ta, ko­ kius do­ku­men­tus vai­ruo­to­jas tu­ri pa­teik­ti keis­da­mas vai­ruo­to­jo pa­ žy­mė­ji­mą. Kaip pa­brė­žė L.Užu­pė, be as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­čio do­ku­men­to ir no­ri­mo keis­ti vai­ruo­ to­jo pa­žy­mė­ji­mo, bū­ti­na pa­teik­ti ir ga­lio­jan­čią vai­ruo­to­jo svei­ka­tos pa­ tik­ri­ni­mo me­di­ci­ni­nę pa­žy­mą. L.Užu­pė in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu yra priim­tos mi­nė­to įsa­ky­ mo pa­tai­sos. „Tei­sės ak­tas dar ne­ priim­tas, jo pro­jek­tas de­ri­na­mas įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Tiks­liai ne­ ži­no­ma, ka­da jis ga­li bū­ti priim­tas, tad jo nuo­sta­tų dar ne­ko­men­tuo­ja­ me“, – sa­kė ji. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad VĮ „Re­ git­ra“ pa­da­li­niuo­se iš gy­ven­to­jų ne­tu­ri bū­ti rei­ka­lau­ja­ma pri­sta­ty­ ti san­tuo­kos liu­di­ji­mo ko­pi­jos, nes šie duo­me­nys gau­na­mi elekt­ro­ni­ niu bū­du.

Pen­kios pro­gra­mą įgy­ven­di­nan­ čios sa­vi­val­dy­bės ga­vė­jų skai­čių su­ma­ži­no vi­du­ti­niš­kai 10,7 pro­c., o iš­lai­das – 15,5 pro­c., iki 21,9 mln. li­tų. „Kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės el­gė­ si kaip ka­si­nin­kės. Duo­da­vo pa­ šal­pas pa­gal do­ku­men­tus, ne­ pa­tik­ri­nu­sios, ar pa­šal­pa tik­rai rei­ka­lin­ga, ar žmo­gus ne­gau­na ki­ tų pa­ja­mų“, – tre­čia­die­nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė so­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas. Pa­sak so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­ro Da­liaus Bi­ tai­čio, sa­vi­val­dy­bė­se su­da­ry­tos ko­mi­si­jos, nag­ri­nė­jan­čios, ar as­ me­nys tu­ri tei­sę gau­ti pa­ra­mą. Jis tei­gė, kad kai ku­rie as­me­nys, iki šiol ga­vę fi­nan­si­nę pa­ra­mą, tu­rė­ jo ki­tų pa­ja­mų ir ne­bu­vo ne­pa­si­ tu­rin­tys. Pa­sak D.Bi­tai­čio, pro­jek­te ne­ da­ly­vau­jan­čios sa­vi­val­dy­bės tik­ ri­na­mos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų.

Šiuo me­tu pa­tik­rin­ta 11 sa­vi­val­ dy­bių, ku­rio­se yra „ga­na pra­ban­ giai“ gy­ve­nan­čių so­cia­liai rem­ ti­nų as­me­nų. Be­ne ge­riau­sias to pa­vyz­dys, kaip pa­sa­ko­jo D.Bi­tai­ tis, – pa­ra­mą ga­vęs žmo­gus, ku­ris sam­dė na­mų tvar­ky­to­ją. Vi­ce­mi­nist­ras pa­ti­ki­no, kad pro­gno­zuo­ti, kiek pi­ni­gų bū­tų su­ tau­py­ta, jei nau­ją­ją pro­gra­mą įgy­ ven­din­tų vi­sos Lie­tu­vos sa­vi­val­ dy­bės, sun­ku. Ta­čiau spė­ja, kad su­ma ga­lė­tų siek­ti 150 mln. li­tų. „Sun­ku pro­gno­zuo­ti. Bet, jei­gu Ši­la­lė­je iš­lai­dos su­ma­žė­jo dau­giau nei 30 pro­c., ga­li­ma svars­ty­ti ir apie tai, kad per me­tus Lie­tu­vo­je gal bū­tų su­tau­po­ma iki 150 mln. li­tų“, – sa­kė D.Bi­tai­tis. D.Jan­kaus­kas tei­gė, kad pa­ tik­ri­nu­si vi­sas sa­vi­val­dy­bes mi­ nis­te­ri­ja pa­skelbs de­šimt, ku­rios neat­sa­kin­gai nau­do­ja pa­šal­poms skir­tas lė­šas. Ta­čiau re­zul­ta­tų mi­ nis­te­ri­ja iki rin­ki­mų ne­pas­kelbs. Jis taip pat sa­kė, kad prie pen­kių šiuo me­tu pro­jek­te da­ly­vau­jan­čių sa­vi­val­dy­bių pla­nuo­ja pri­si­jung­ti dar de­šimt ša­lies sa­vi­val­dy­bių. La­biau­siai pa­šal­pos ga­vė­jų skai­čių ir iš­lai­das su­ma­ži­no Ši­la­ lės (ati­tin­ka­mai 31,8 pro­c. ir 36,4 pro­c.) ir Ak­me­nės ra­jo­nai (ati­tin­ ka­mai 20,5 pro­c. ir 26,1 pro­c.). BNS, „Klaipėdos“ inf.

Pa­šal­pos ga­vė­jų ir iš­lai­dų po­ky­tis (pro­c.) Ra­jo­nas

Pa­šal­pos ga­vė­jai

Iš­lai­dos

Ak­me­nės

–20,5

–26,1

Pa­ne­vė­ž io

–3

Rad­vi­liš­k io

+5,3

–6,8 –1,1

Ra­sei­nių

–10,9

15,6

Ši­la­lės

–31,8

36,4

Kontrolė: savivaldybėse sudarytos komisijos užtikrins, kad paramą

gautų tik nepasiturintys gyventojai.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

10

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012

turtas

Stiprė­jan­čios krizės po­vei­kis pra­mo­nei Eu­ro­po­je to­liau be­si­tęsiant dis­ku­si­joms dėl krizės spren­dimų, eko­no­mi­kos da­ly­ viai pa­ti­ria ne­sus­kai­čiuo­ja­mus nuo­sto­ lius ir yra ka­muo­ja­mi neaiš­kumų. Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Už­bur­tas ra­tas

Pag­rin­di­nių gy­ven­tojų per­kamų pre­kių kai­nos per pa­sta­ruo­sius pen­ke­r ius me­t us ten­d en­c in­gai au­go. Vers­las ir pra­monė neuž­ tik­rin­ti, todėl ne­ku­ria naujų dar­ bo vietų, sau­go tu­ri­mus iš­tek­lius ir, kiek įma­no­ma, ke­lia kai­nas, kad galėtų su­si­kur­ti re­zer­vinį fondą nau­jai krizės ban­gai at­lai­ky­ti. Eu­ ro zo­na yra ar­čiau­siai iši­ri­mo ri­ bos, vals­ty­bių ly­de­riai ne­su­ta­ria be­veik vi­sais pa­grin­di­niais klau­ si­mais. Ir tai ke­lia aki­vaizdų rin­ kos da­ly­vių ne­rimą. Eko­n o­m i­kos moks­l as var­to­ ja ter­miną „už­bur­tas ra­tas“, ku­ris skir­tas da­bar­tinės pa­sau­lio ūkio sis­te­mos es­mi­niams trūku­mams ir jų pa­da­ri­niams api­brėžti. Eko­ no­mi­ka pa­ten­ka į už­darą ratą, kai jos da­ly­vių veiks­mai stip­ri­na nei­ giamą po­veikį eko­no­mi­kai. Ge­ riau­sią pa­vyzdį ma­to­me šian­dien Eu­ro­po­je, kur la­biau­siai eko­no­ miš­kai nu­smu­ku­sios ir de­mog­ra­ fi­nių pro­blemų tu­rin­čios vals­tybės yra pri­vers­tos dar la­biau ma­žin­ ti iš­lai­das. Žvel­giant į is­to­riją, bet koks vals­tybės iš­laidų kar­py­mas jau įsi­ siū­ba­vus kri­zei yra ža­lin­gas ir tik pri­si­de­da prie struktū­ri­nių pro­ blemų gilė­ji­mo. Tau­py­mas pa­si­ reiš­kia mo­kes­čių di­di­ni­mu, so­cia­ li­nių iš­mokų ma­ži­ni­mu ir vals­tybės in­ves­ti­cijų smu­ki­mu. Tai trum­pam

su­tvar­ko vals­tybės bu­hal­te­riją. Bet pa­ts vals­tybės pa­ma­tas – gy­ven­ to­jai ir vers­las – nuo to smar­kiai nu­ken­čia. Didė­jan­tys mo­kes­čiai žlug­do ir taip per krizę silpną vers­ lo ini­cia­tyvą, ne­pas­to­vi vals­tybės mo­kes­čių ir dar­bo po­li­ti­ka su­ma­ ži­na už­sie­nio in­ves­ti­cijų srautą, o taip di­di­na­mas ne­dar­bas. Tai­ gi dėl vals­tybės fi­nansų bu­hal­te­ri­ nio gro­žio au­ko­ja­ma rea­li eko­no­ mi­ka ir jos da­ly­viai. Tai va­di­na­ma už­bur­tu ra­tu. Is­to­r i­n iai pa­v yzd­ž iai ro­d o, kad vie­nin­te­lis efek­ty­vus būdas išspręs­ti to­kio po­būdžio pro­ble­ mas yra at­virkš­tinė stra­te­gi­ja – vals­tybė tu­ri di­din­ti iš­lai­das ir kom­pen­suo­ti gy­ven­tojų bei vers­lo su­stab­dy­tas in­ves­ti­ci­jas. Taip to­ liau ku­ria­mos dar­bo vie­tos, ska­ ti­na­ma vi­daus rin­ka, t. y. vie­tos ga­min­to­jai ir ki­ti da­ly­viai, iš­ven­ gia­ma struktū­ri­nio ne­dar­bo. To­kia stra­te­gi­ja iš­gelbė­jo JAV iš Did­žio­ sios dep­re­si­jos, o Ja­po­ni­ja dėl to su­gebė­jo su­sprog­din­ti vieną did­ žiau­sių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­ bulų ir iš­veng­ti ne­val­do­mo ne­ dar­bo. Vers­lui tai nau­din­ga, nes vals­tybės iš­lai­dos pa­de­da pa­lai­ ky­ti už­sa­kymų skai­čių. La­biau­siai smu­ko pra­monė

Ta­čiau pa­mo­kos ne vi­suo­met iš­ moks­ta­mos, ir ši krizė su­kūrė dar vieną pro­blemą – au­gi­na mais­to, de­galų, ža­liavų ir elekt­ros kai­nas. Pap­ras­ta lo­gi­ka ve­da prie iš­va­dos, kad pra­si­dėjus kri­zei ir žmonėms ėmus tau­py­ti šios kai­nos turėtų

im­ti smuk­ti, nes su­vei­kia pa­pras­ tas pa­klau­sos ir pa­si­ūlos dėsnis. Ta­čiau įvy­ko at­virkš­ti­nis efek­tas – šių pre­kių kai­nos au­go iki re­kor­di­ nio ly­gio ir tai yra be­ne did­žiau­sias sis­te­mos trūku­mas. Fi­nansų rin­ka yra at­ski­ras pa­ sau­lis, ku­ria­me ne­ga­lio­ja rea­lios eko­no­mi­kos dėsniai. Pra­sidė­jus kri­zei ir ak­ci­joms, ob­li­ga­ci­joms bei ki­toms fi­nansų prie­monėms pra­ra­dus daug vertės, in­ves­tuo­ to­jai ieš­ko­jo kitų būdų, kur in­ves­ tuo­ti pi­ni­gus. Mais­to pro­duktų, me­talų, naf­tos ir kitų ža­liavų rin­ ka bu­vo nau­jo­ji in­ves­ta­vi­mo kryp­ tis. Ir tai už­su­ko dar vieną už­burtą ratą. Vien dėl to, kad spe­ku­lia­ty­ vi­niai pi­ni­gai ne­nau­do­ja­mi eko­ no­mi­ko­je ir ga­li būti lais­vai in­ ves­tuo­ja­mi bet ku­rio­je pa­sau­lio ša­ly­je į be­ne bet ku­rio pro­duk­to kainą, yra did­žiau­sia grėsmė vi­ suo­menės ge­ro­vei.

Ta­čiau pa­mo­kos ne vi­suo­met iš­moks­ta­ mos, ir ši krizė su­kūrė dar vieną pro­blemą – au­gi­na mais­to, de­ galų, ža­liavų ir elekt­ ros kai­nas.

Norė­čiau pa­brėžti, kad in­ves­ tuo­ja­ma į pro­duk­to kainą, o ne į pa­čią fi­zinę prekę, nes pi­ni­gai in­ ves­tuo­ja­mi į san­dorį, pa­našų į la­ žy­bas dėl kai­nos po­ky­čių. To­kių san­do­rių bu­vo de­šim­te­rio­pai dau­ giau nei rea­lių ap­si­kei­timų ža­lia­ vo­mis ir ki­to­mis prekė­mis. Dėl jų kainų ir bu­vo vyk­do­mi šie spe­ku­ lia­tyvūs san­do­riai. Krizė did­žiau­sią smūgį su­davė au­to­mo­bi­lių, me­talų, teks­tilės ir bui­ties pro­duktų pra­mo­nei. To­ dėl šie sek­to­r iai smu­ko la­b iau­ siai. Ypač nu­kentė­jo vi­sa sun­ kio­j i ir leng­vo­j i ga­my­b a. Tam įta­kos turė­jo ke­li vie­nas kitą pa­ pil­d an­tys veiks­n iai. Pir­m iau­ sia dėl atei­t ies neuž­t ik­r in­t u­m o vers­las ėmė ma­žiau ga­min­ti, nes ne­bu­vo įsi­ti­kinęs, ar viską galės rea­li­zuo­ti. Pa­sau­linė erdvė ir to­ liau pri­s i­d e­d a prie ten­d en­c i­jos, kad ga­my­bos auk­so am­žius per­ si­ke­lia į Aziją – Ki­niją ir In­diją. Tai reiš­kia, kad kva­li­fi­kuo­ta dar­ bo jėga, ku­ri de­šimt­me­čius bu­vo

ver­tin­ga ir dir­bo šia­me pra­monės sek­to­riu­je, da­bar ne­be­rei­ka­lin­ga ir pri­vers­ta im­tis ne­kva­li­fi­kuotų darbų. O me­c ha­n iz­m ai, ku­r iais būtų ga­li­ma juos per­kva­li­fi­kuo­ ti, ne­su­kur­ti. Svar­biau­sia ska­tin­ti var­to­jimą

Nors Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas ir bu­vo vie­nas la­biau­ siai pra­ėju­siais me­tais au­gu­sių ES, tai ne­su­men­ki­na nau­jos kri­ zės grėsmės. Dau­gu­mo­je Va­karų Eu­ro­pos vals­ty­bių tęsia­si re­ce­si­ ja, vy­rau­ja ne­val­do­mas ne­dar­bas, re­gist­ruo­ja­mi re­kor­di­niai bank­ ro­tai. To ne­įma­no­ma ne­įver­tin­ti kaip rea­lios grėsmės. Ta­čiau mūsų ša­lies si­tua­ci­ja tik­rai ne pa­ti blo­ giau­sia. Esa­me ša­lis, ku­rio­je vi­ du­ti­niai at­ly­gi­ni­mai yra vie­ni že­ miau­sių ES, kont­ro­liuo­ja­me vieną pa­grin­di­nių tran­zi­to taškų tarp Eu­ro­pos ir Azi­jos, tu­ri­me pa­lan­ kią tei­sinę ir mo­kes­tinę bazę už­ sie­nio in­ves­tuo­to­jams. Pag­rin­dinė mums ky­lan­ti grės­ mė yra ne­pa­si­ruo­ši­mas ir nu­ver­ ti­ni­mas. Pir­mo­sios krizės ban­gos at­ve­j u, net kai Lat­v i­ja kreipė­ si į Tarp­tau­t inį va­l iu­tos fondą dėl pa­gal­b os, Lie­t u­va ne­į ver­t i­ no ga­l imų pa­d a­r i­n ių. Bu­vo tei­ gia­m a, kad krizė mūsų šalį pa­ lies ne­smar­kiai. Šiuo at­ve­ju pro­ble­mos yra ki­ to­kios, bet jos pa­veiks ne tie­sio­ giai vals­tybės fi­n an­s us, o pra­ monę ir gy­ven­to­jus. La­bai rea­lu, kad smar­k iai su­m ažės eks­p or­ tas, ir vi­sos nuo jo pri­klau­san­čios įmonės pa­jus tai. Vie­nin­telė ga­li­ mybė Lie­tu­vai ne­pa­da­ry­ti tos pa­ čios klai­dos ant­rą kartą – ska­tin­ti vi­daus var­to­jimą. Nors emig­ra­ ci­ja su­ma­ži­no dar­bingų ir var­to­ jan­čių gy­ven­tojų skai­čių, vis dar yra ga­na svei­ki vals­tybės fi­nan­ sai, ne­di­de­lis gy­ven­tojų ir vers­ lo pra­s i­s ko­l i­n i­m as. Todėl vi­sos įma­no­mos vald­žios pa­stan­gos tu­ ri būti nu­kreip­tos į vi­daus rin­kos kūrimą.

60 proc.

Lietuvos eksporto sudaro ES rinka.

Prie­monės: Lie­tu­vos si­tua­ci­ja ge­res

Komentarai

Alek­sand­ras Iz­go­ro­di­nas Lie­tu­vos pra­mo­n i­n inkų kon­fe­de­ra­ci­jos ana­l i­t i­kas

N

ors išo­ri­nių rinkų si­tua­ci­ja dėl eu­ro zo­nos pro­blemų yra ga­n a komp­l i­k uo­t a, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­ gi­mas iki šiol iš­lie­ka vie­nas spar­čiau­ sių ES. Ki­ta ver­tus, rei­k ia pri­pa­ž in­t i, kad Lie­tu­vo­je jau jun­ta­mas eko­no­mi­ kos sulėtė­ji­mas. Me­ti­nis Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos au­gi­mas lėtėja jau tris ket­vir­ čius iš eilės.

Pau­lius Lu­kaus­kas

VšĮ „Vers­li Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius

A

t­v i­r a ir nuo eks­p or­to pri­k lau­s an­t i Lie­t u­v os eko­n o­m i­k a, be jo­k ios abe­j onės, ne­g a­l i at­s i­r i­ bo­t i nuo išo­r i­n ių pro­blemų, ypač

11

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012

turtas Pra­monė ūgtelė­jo

Vertė už­sie­ny­je pa­didė­jo

Pa­si­tikė­ji­mo Daugiau

Pra­monės pro­duk­ci­jos ga­my­ ba ir par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je sau­sio–lie­pos mėne­siais, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011 m. lai­ko­tar­piu, ūgtelė­jo 1,4 pro­c., iki 39,1 mlrd. litų. Lie­pos mė­ nesį, pa­ly­gin­ti su bir­že­liu, pra­monės pro­duk­ci­jos ga­my­ ba ir par­da­vi­mas pa­didė­jo 0,1 pro­c. – iki 5,7 mlrd. litų.

2012 m. sausį–liepą, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­ nai, pra­monės įmo­nių par­ da­vi­mo ir pa­slaugų vertė ne Lie­tu­vos rin­ko­je pa­didė­jo 1,1 pro­c. La­biau­siai tai lėmė pa­ didėjęs vaistų pra­monės ga­ mi­nių (24,9 pro­c.), baldų (24,5 pro­c.) ga­my­bos įmo­nių pro­duk­ci­jos par­da­vi­mas.

Var­to­tojų pa­si­tikė­ji­mo Lie­tu­ vo­je in­dek­so reikšmė ant­rą šių metų ket­virtį, pa­ly­gin­ti su pir­ muo­ju, pa­didė­jo 1 procentiniu punk­tu, iki 71. Lie­tu­va, per­nai bu­vu­si vie­na pe­si­mis­tiš­kiau­sių pa­sau­ly­je, ant­rą ket­virtį pa­gal var­to­tojų nuo­tai­kas kar­tu su Es­ti­ja užėmė 41 vietą iš 56 ty­ ri­me da­ly­va­vu­sių ša­lių.

Komentarai

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis

Ban­ko „Swed­bank“ vy­r iau­sia­sis eko­no­m is­tas

E

u­ro zo­n os skolų krizė vi­ sų pir­m a tu­r i tie­s io­g inį po­veikį – ga­l i­mybės aug­t i eks­p or­t ui į šį re­g ioną la­b ai ri­b o­tos. Pa­v yzd­ž iui, pirmą šių me­ tų pus­metį į Vo­k ie­t iją ir Prancū­z iją eks­p or­t uo­tos pro­duk­c i­j os vertė jau bu­vo šiek tiek ma­ž esnė nei tuo pa­ čiu lai­ko­t ar­piu prie­š me­t us. Ant­r as nei­g ia­m as po­vei­k is su­s i­j ęs su Lie­t u­ vos vals­t ybės sko­l i­n i­mo­s i kai­n a. Gi­ lesnė re­ce­s i­j a eu­ro zo­no­j e smar­k iai pa­veiktų ir Lie­t u­vos eko­no­m iką, dėl

Ro­kas Ban­ce­vi­čius

Ban­ko DNB vy­res­ny­sis ana­l i­t i­kas

snė nei dau­gu­mos Va­karų Eu­ro­pos vals­ty­bių, kur tęsia­si re­ce­si­ja, ta­čiau ska­tin­ti vi­daus var­to­jimą ša­ly­je būti­na. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ta­čiau ne­tei­sin­ga Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos sulėtė­jimą sie­ti vien su eu­ro zo­nos skolų kri­ze, nors tam tik­ras po­vei­k is tik­rai yra. Eks­por­tas jaut­r iau­siai rea­ guo­ja į išorės rin­ko­se esan­čias pro­ble­ mas. Šių metų pirmą pus­metį Lie­tu­vos eks­por­to au­g i­mas siekė 2,8 pro­c. Vie­ na ver­tus, tai yra ge­ro­kai ma­ž iau ne­ gu pra­ėju­sių metų pirmą pus­metį, kai au­g i­mas bu­vo 30 pro­c. Šiam sulėtė­ji­ mui įta­kos turė­jo lai­k i­nas veiks­nys – tai įmonės „Or­len Lie­tu­va“ re­mon­tas. Ma­to­mas pa­blogė­ji­mas me­die­nos, teks­ tilės ir me­ta­lo sek­to­rių eks­por­to sri­ty­ je. Šių sek­to­rių re­zul­ta­tai ta­po blo­ges­ ni eks­por­tuo­jant į Prancū­ziją, Vo­kie­tiją, Olan­diją, Did­žiąją Bri­ta­niją. Ga­na di­delį eu­ro zo­nos pro­blemų spau­dimą jun­ta vis dau­giau vals­ty­bių. Re­ce­si­ja eu­ro zo­no­je at­si­nau­ji­na dėl įtam­pos eks­por­to rin­ko­se, per­ne­lyg

ma­žai dėme­sio ski­ria­ma eko­no­mi­kai ska­t in­t i ir kon­k u­ren­cin­g u­mui di­d in­ ti – tai nei­gia­mai vei­kia pri­vatų var­to­ jimą. Ki­ta ver­tus, vers­las eu­ro zo­no­je dėl nea­pibrėž­tu­mo stab­do in­ves­ti­ci­jas. Ati­tin­ka­mai to­kia si­tua­ci­ja tu­ri po­veikį ir kai ku­rioms Lie­tu­vos įmonėms. Ta­ čiau rei­k ia ne­pa­mirš­t i, kad nors eks­ por­to apim­tis mažė­ja, ji vir­ši­ja prie­škri­ zinį lygį. O įver­ti­nus tai, kad in­ves­ti­cijų ly­gis ko­ne treč­da­liu ma­žes­nis nei prie­š krizę, kai ku­rios įmonės su­si­du­ria su pro­ble­ma, kad ne­ga­li pa­ten­kin­ti gau­ namų už­sa­k ymų. In­ves­t uo­ja tik tos įmonės, ku­rios yra už­si­tik­ri­nu­sios il­ ga­lai­kius už­sa­ky­mus. Si­tua­ci­ja eu­ro zo­no­je lie­čia ne tik įmo­ nes, bet ir var­to­to­jus. Kal­bos apie ant­rą krizės bangą Lie­tu­vo­je turė­jo nei­g ia­ mos įta­kos var­to­tojų lūkes­čiams – jie bir­želį pra­dėjo blogė­ti. Jei­gu to­kia ten­

den­ci­ja iš­liks, var­to­to­jai pra­dės tau­py­ti ir tai lems vi­daus rin­kos sulėtė­jimą. Gy­ven­to­jai jau ban­do ap­si­sau­go­ti ma­ žin­da­mi sa­vo iš­lai­das ir kaup­da­mi lė­ šas juo­dai die­nai. O tam, kad Lie­tu­vos ūkis nu­kentėtų ma­žiau, tam tikrų prie­ mo­nių turėtų im­tis vald­ž ia. Pir­miau­ sia vals­tybė tu­r i im­t is iš­lai­ky­t i sta­bi­ lumą mo­kes­čių po­l i­t i­ko­je. Lie­t u­vos mo­kes­čių po­li­ti­ka pa­si­žy­mi ne tik su­ dėtin­g u ad­m i­n ist­ra­v i­mu, bet ir daž­ nu jų kei­t i­mu. Ant­ra, būti­na iš­lai­ky­t i sta­bi­lią už­sie­nio po­li­tiką, ypač su kai­ mynė­mis. Taip pat vie­nas spren­dimų yra šiek tiek pa­ko­re­guo­ti ES pa­ra­mos ­nau­do­jimą – būti­na už­tik­rin­ti, kad ES pa­ra­ma būtų nau­do­ja­ma ga­my­bai ska­tin­ti, o ne mo­ky­mams. Svar­bu už­ tik­rin­ti ir gerą vers­lo ap­linką. Lie­tu­vo­ je vers­lo ap­lin­ka nėra blo­ga, bet ki­tos ša­lys mus ima lenk­ti.

tuo­met, kai jos ka­muo­j a pa­g rin­ dinę mūsų eks­p or­to rinką – ES. Juk ji su­da­ro dau­g iau nei 60 pro­c . vi­so ša­l ies eks­por­to. Lie­t u­vos pra­na­ šu­mas yra tai, kad mūsų eks­p or­t as pui­k iai išs­kai­dy­t as tiek geog­ra­fi ­n iu, tiek sek­to­r ių at­ž vil­g iu. Todėl, nors šių metų pirmą pus­metį šiek tiek lė­ tėjo eks­por­to į la­biau­siai eko­no­miš­kai iš­s i­v ys­č iu­s ias ES ša­l is au­g i­mo tem­ pas, grei­čiau mūsų eks­por­to trau­k inį su­gebė­jo temp­t i Šiaurės Eu­ro­pos ša­ lys ir Ry­tai. Be to, ne­reikėtų už­m irš­t i, kad 2011 m. bu­vo re­kor­di­niai Lie­tu­vos eks­por­to re­z ul­ta­tai, o ly­g i­na­mo­ji ba­

zė bu­vo la­bai aukš­ta, tad lėtes­n is au­ gi­mo tem­pas šie­met yra nor­ma­lus ir pro­g no­z uo­tas reiš­k i­nys. Šių metų pir­ mo pus­me­č io re­z ul­t a­t ai liu­d i­ja, kad mūsų vers­las per pa­starąją krizę su­ gebė­jo pa­d i­d in­t i sa­vo kon­k u­ren­cin­ gumą tarp­tau­t inė­se rin­ko­se ir su­ge­ ba jį iš­lai­k y­t i ar net to­l iau au­g in­t i. Į eu­ro zo­nos pro­ble­mas ga­l i­ma žiūrė­t i ir kaip į ga­l i­mybę dar la­biau su­tvir­t in­ ti sa­vo po­zi­ci­jas šio­je mil­ž i­niš­ko­je rin­ ko­je, ku­r ios dyd­ž io, būda­m i pa­ly­g in­ ti la­bai ma­ž i žaidė­jai, mes iki ga­lo net ne­su­vo­k ia­me. Juk dėl krizės iš žai­d i­ mo ga­l i išk­r is­t i daug kon­k u­rentų, ne­

su­gebė­ju­sių su­si­t var­k y­t i su jos iššū­ kiais, o mes sėkmin­gai ga­l i­me užim­t i jų vietą. Pa­tir­tis ro­do, kad vers­lai, per krizę su­ ge­ban­tys at­ras­t i iš­tek­l ių in­ves­tuo­t i į rin­ko­darą ir ak­tyvų par­da­vimą, per il­ gą lai­ko­tarpį lai­mi. Tad įmonės ir to­liau tu­ri rūpin­tis sa­vo kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mu bei steng­tis sa­vo kon­ku­ren­ ci­n ius pra­na­šu­mus drąsiau ir ak­t y­ viau par­duo­t i. Neuž­m irš­k i­me, kad šiam tiks­lui Lie­tu­vos vers­las ga­li pa­si­ nau­do­ti ir ES struktū­ri­nių fondų tei­kia­ ma pa­ra­ma – tai uni­ka­li ga­li­mybė, ku­ ria pri­va­lo­me pa­si­nau­do­ti.

I

š esmės yra ke­li ka­na­lai, per ku­ riuos eu­ro zo­nos pro­ble­mos ga­li pa­siek­ti Lie­tuvą: eks­por­tas, ša­lies sko­los kai­na, bankų sis­te­mos lik­ vi­du­mas ir lūkes­čiai. Kol kas ryš­kiau­ siai eu­ro zo­nos krizė ma­to­ma nau­jienų ant­raštė­se, o tai nea­be­jo­ti­nai da­ro nei­

Mil­da Dar­gu­žaitė

VšĮ „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­linė di­rek­torė

K

rizė eu­ro zo­no­je di­di­na in­ ves­t uo­tojų at­s ar­g umą ir stab­do pro­jektų plėtrą. Ki­ta ver­tus, to­kiu pe­rio­du ypač ak­tua­lus veik­los op­t i­mi­za­v i­mo ir iš­ laidų ma­ži­ni­mo klau­si­mas. Todėl tie­

Lau­ry­nas Vi­li­mas

Lie­tu­vos pre­k y­bos įmo­n ių aso­cia­ci­jos vyk­do­ma­sis di­rek­to­r ius

K

ol kas tie­sio­gi­nių reikš­mingų nei­giamų pa­da­ri­nių, su­ si­ju­sių konk­re­čiai su da­bar­ ti­niais eu­ro zo­nos iššū­kiais,

to sko­l i­n ant Lie­t u­vos Vy­r iau­s y­b ei rei­k a­l au­j a­m a aukš­tes­n ių palū­k anų, di­d esnės ri­z i­kos pre­m i­j os. Ga­l iau­ siai baimė dėl eu­ro zo­nos atei­t ies ir ga­l i­mo po­vei­k io Lie­t u­vai le­m ia ir at­ sar­gesnį įmo­n ių po­ž iūrį į in­ves­t i­ci­jas bei naujų dar­b o vietų kūrimą. Tie­s a, yra ir tei­g iamų šios krizės pa­d a­r i­n ių – dėl is­to­r iš­k ai mažų Eu­ro­p os cent­ ri­n io ban­ko ba­z i­n ių palū­k anų ša­l ies gy­ven­to­j ai taip pat sko­l i­n a­s i pi­g iau, o dėl nu­si­lpu­sio eu­ro gerė­ja Lie­t u­vos eks­p or­t uo­tojų per­s pek­t y­vos už eu­ ro zo­nos ribų. Lie­t u­vos įmonės per pa­s ta­r uo­s ius ke­t verius me­t us yra smar­k iai pa­d i­ di­nu­sios sa­vo efek­t y­v umą ir kon­k u­ ren­cin­g umą, todėl yra daug ma­ž iau pa­žeid­ž ia­mos, nei bu­vo 2008 m. pra­ džio­je. Svar­biau­sia ir to­l iau kuo grei­ čiau su­ba­lan­suo­ti vald­žios sek­to­riaus fi­nan­sus ir veng­t i po­pu­l is­t i­n ių spren­ dimų, ga­lin­čių pa­di­din­ti Lie­tu­vos sko­ lą ir sko­l i­n i­mo­si kainą. giamą įtaką vers­lo ir gy­ven­tojų lūkes­ čiams dėl ateities. Esant ma­ž iau op­ti­ miz­mo at­sar­g iau ver­t i­na­mos nau­jos in­ves­t i­ci­jos ar di­des­n i pir­k i­n iai. Ta­ čiau kol kas Lie­tu­vos eks­por­to apim­ tis ne­mažė­ja, sko­los kai­na taip pat iš­ lie­ka ma­žiau­sia per ke­le­rius me­tus, o su lik­vi­du­mo sty­giu­mi bankų sis­te­mo­ je ka­žin ar ar­ti­miau­siu me­tu su­si­dur­ si­me. Eu­ro krizės įtaką Lie­tu­vos ūkiui ma­ži­na eks­por­to kryp­čių di­ver­si­fi­ka­ vi­mas, bet tai nėra taip grei­tai pa­sie­kia­ ma. Taip pat eu­ro krizės įtaką ma­ži­na il­ga­lai­kių su­tar­čių su už­sa­ko­vais turė­ ji­mas, jei tai įma­no­ma. Eu­ro krizę ju­si­ me ma­žiau, jei mažės vals­tybės sko­li­ ni­mo­si apim­tis. sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­cijų kon­teks­te į krizę eu­ro zo­no­je reikėtų žiūrė­ti at­si­ žvel­giant į ga­li­my­bes: ga­li­me pa­si­ūly­ ti in­ves­tuo­to­jams sta­bi­lesnę ir kon­ku­ ren­cin­gesnę eko­no­minę ap­l inką nei krizę iš­gy­ve­nan­čios ša­lys, pui­kią inf­ rast­ruktūrą, aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­ buo­tojų ir ma­žes­nes iš­lai­das. Tie­sa, kri­ zės pe­r io­du kon­k u­ren­cinė ko­va dėl tie­sio­g i­n ių už­sie­n io in­ves­t i­cijų suin­ ten­syvė­ja, nes ša­lys taip sie­kia spręs­ ti eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Todėl, ne­ galė­da­m i kon­k u­r uo­t i rin­kos dyd­ž iu ar iš­tek­liais, pri­va­lo­me smar­kiai pa­ge­ rin­ti tuos kri­te­ri­jus, ku­riuos keis­ti įma­ no­ma, pir­miau­sia vers­lo ap­linką, dar­ bo san­ty­kius ir te­ri­to­rijų pla­na­vimą. Lie­t u­vos maž­me­n i­n in­k ai ne­p a­j u­ to. Did­ž iau­sią įtaką par­davė­jams tu­ri mūsų var­to­tojų per­ka­mo­ji ga­l ia, ku­ riai, aiš­ku, įtaką da­ro ša­lies eko­no­minė būklė. Ne­dar­bo ly­g is, emig­ra­ci­ja, ne­ lanks­tus dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­ vi­mas, ne­pa­lan­kus ir ne­nuspė­ja­mas mo­kes­čių sis­te­mos kai­ta­lio­ji­mas – vi­ sa tai yra Lie­tu­vos vi­daus rei­ka­lai. Vi­ sa tai iš­sisp­rendę pro­tin­gai ir turė­da­ mi vers­lui pa­lankų po­žiūrį, at­lik­tu­me rimtą pre­ven­cinį darbą net ir esant rim­čiau­siems eu­ro zo­nos bėdų pa­da­ ri­niams bei pa­gy­vin­tu­me pa­tį maž­me­ nos sek­to­rių.

12

KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012

pasaulis Nau­ja ­ narė

Pra­šo ­ lai­ko

Neat­laikė ­ karš­čio

Po 19 metų tru­ku­sių de­rybų Ru­si­ja va­kar ofi­cia­liai ta­po 156-ąja Pa­sau­linės pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jos na­re. Eks­per­tai Ru­si­jai pro­gno­zuo­ja eks­por­to ir in­ves­ti­cijų au­gimą, bet pri­ pažįs­ta, kad pa­grin­dinės jos eko­no­minės „li­gos“ – ko­rup­ ci­ja ir biu­rok­ra­ti­ja vers­le – iš­ nyks negrei­tai.

Grai­ki­jos prem­je­ras An­to­nis Sa­ma­ras va­kar, li­kus dviem die­noms iki itin svar­bių de­ rybų Vo­kie­ti­jo­je, pa­prašė dau­ giau lai­ko, kad Atė­nai galėtų su­ma­žin­ti biud­že­to iš­lai­das ir įvyk­dytų ki­tas re­for­mas, tu­ rin­čias tarp­tau­ti­nių lėšų šal­ ti­nius, sie­kdami iš­veng­ti vals­ tybės ne­mo­ku­mo.

Da­lis XIX a. pra­džio­je pa­sta­ ty­tos sie­nos, nuo ku­rios at­ si­ve­ria vaiz­das į vieną iš Ro­ mos ar­chi­tektū­ros pa­minklų – Tau­tos aikštę, va­kar ap­griu­ vo dėl Ita­liją užplū­du­sios karš­ čių ban­gos. Kai ku­riuo­se re­ gio­nuo­se ter­mo­met­ro stul­pe­ lis pa­ky­la virš 40 laips­nių, įsip­lieskė miškų gaisrų.

Prin­cas pri­si­šėlo Britų prin­cas Har­ry įsivėlė į skan­dalą – in­ter­ne­te pa­si­rodė mėgėjų nuo­trau­kos, ku­rio­se jis už­fik­suo­tas nuo­gas per va­karėlį sa­vo vieš­bu­čio „MGM Grand“ nu­me­ry­je Las Ve­ga­se.

Vie­nas ka­ra­liš­ko­sios šei­mos šal­ti­ nis nau­jienų agentū­rai „Reu­ters“ pa­tvir­ti­no, kad to­se nuo­trau­ko­ se tik­rai ma­to­mas prin­cas Har­ry. Tink­la­la­pio TMZ.com gau­ to­se nuo­trau­ko­se ma­ty­ti vi­siš­ kai nuo­gas vy­ras, kaip tei­gia­ma, prin­cas, ku­ris sto­vi ran­ko­mis pri­si­dengęs ge­ni­ta­li­jas ir už ku­ rio sle­pia­si kaž­ko­kia mo­te­ris. Ki­to­je pi­kan­tiš­ko­je nuo­trau­ ko­je jis vi­siš­kai nuo­gas ap­glėbęs mo­terį prie bi­liar­do sta­lo. 27 metų jau­na­sis ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rys šiuo me­tu su gru­ pe draugų ato­sto­gau­ja Las Ve­ ga­se ir jau bu­vo pa­stebė­tas pra­ mo­gau­jan­tis prie sa­vo vieš­bu­čio ba­sei­no. TMZ nu­rodė, kad šios nuo­trau­ kos bu­vo pa­da­ry­tos, kai Har­ry su drau­gais at­ėjo į vieš­bu­čio barą, o vėliau į sa­vo nu­merį pa­si­kvietė ke­lias mo­te­ris, ku­rių ta­pa­tybė ne­bu­vo at­skleis­ta. Prin­cas Har­ry bu­vo nu­fo­tog­ra­fuo­tas, kai drau­ gai pra­dėjo žais­ti amerikietiškąjį biliardą iš nu­si­ren­ginė­ji­mo. „Mes konk­re­čiai ne­ko­men­ tuo­ja­me tų nuo­traukų“, – sakė prin­co at­stovė spau­dai. Prin­cas Ha­rry, ku­ris yra Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sos­to įpėdi­ nio prin­co Char­le­so ir jo ve­lionės bu­vu­sios žmo­nos prin­cesės Dia­ nos sūnus, paaug­lystė­je įgi­jo pa­dūku­sio ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rio re­pu­ta­ciją, kai 2002 m. pri­si­pa­ži­no svai­ginę­sis ma­ri­ hua­na ir al­ko­ho­liu, būda­mas ne­pil­na­me­tis. Po trejų metų prin­cas Har­ry bu­vo su­kėlęs skan­dalą per vie­ ną kar­na­valą, ku­ria­me pa­si­rodė ap­si­rengęs na­cių uni­for­ma, net už­si­rišęs ant ran­kos raištį su svas­ti­ka. Vėliau prin­cas vie­šai at­si­prašė dėl sa­vo el­ge­sio. Ta­čiau prin­cas pa­sta­ruo­ ju me­tu bu­vo be­veik at­si­kratęs aris­tok­ra­to plevė­sos įvaizd­žio: prie­š ket­ve­rius me­tus jis at­li­ko ka­rinę tar­nybą Af­ga­nis­ta­ne ir kalbė­jo no­rin­tis vėl grįžti į ko­ vos veiksmų zoną. Har­ry ne­se­niai da­ly­va­vo la­bai sėkmin­go­je ke­lionė­je po Ka­ri­bus ir Bra­zi­liją, mi­nint ka­ra­lienės Elž­bie­tos II val­dy­mo 60-ąsias me­ti­nes. Anks­čiau šį mėnesį jis stovė­jo gre­ta sa­vo se­nelės per Lon­do­no olim­pia­dos už­da­ry­mo ce­re­mo­niją. BNS inf.

Skai­čia­vi­mai: ne­mo­ka­mas vie­ša­sis trans­por­tas Ta­li­nui kai­nuos 14 mln. eurų (48 mln. litų), bet mies­to va­do­vai nuo­sto­lius ti­ki­si pa­deng­ti mo­kes­

čiais, ku­riuos į mies­to biud­žetą mokės nau­jai re­gist­ruo­ti gy­ven­to­jai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ta­li­no vald­žios do­va­na – ne­mo­ka­mas trans­por­tas Es­ti­jos sos­tinės vald­žia ruo­šia mies­tie­čiams ne­įti­kimą do­vaną – ga­li­mybę nuo kitų metų ne­mo­ka­mai nau­do­tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Pa­teikė svars­ty­ti

Ta­li­no me­ri­ja va­kar pa­tvir­ti­no ir pa­ teikė Mies­to su­si­rin­ki­mui svars­ty­ ti nu­ta­ri­mo dėl mokė­ji­mo už va­žia­ vimą vie­šuo­ju trans­por­tu tvar­kos pa­taisų pro­jektą. Nau­jos re­dak­ci­jos nu­ta­ri­mo svar­biau­sias punk­tas yra

Kitų ša­lių pa­tir­tis Jei­g u Mies­to su­si­r in­k i­mas pri­tars nau­jai tvar­kai, Ta­li­nas taps pirmą­ ja ES sos­ti­ne, ku­rios gy­ven­to­jai ne­ mo­ka­mai va­ž inės vie­šuo­ju trans­ por­tu. Tie­sa, kai ku­riuo­se ma­žes­ niuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se žmonės jau mėgau­ja­si to­kiu pra­na­šu­mu. Vie­ nas ryš­kes­nių pa­vyzd­žių – 74 tūkst. gy­ven­tojų tu­rin­tis Bel­gi­jos Ha­sel­to mies­tas. Kai 1997 m. ja­me bu­vo pa­ nai­kin­ti mo­kes­čiai už va­žia­vimą au­ to­bu­sais, ke­lei­vių skai­čius per de­ šimt­metį išau­go 13 kartų.

lei­di­mas Ta­li­ne re­gist­ruo­tiems gy­ ven­to­jams sos­tinė­je vie­šuo­ju trans­ por­tu nau­do­tis ne­mo­ka­mai. Nu­ta­ri­mo pro­jek­te mi­ni­ma, kad nuo kitų metų Ta­li­ne taip pat bus pa­nai­kin­tas po­pie­ri­nių bi­lietų par­ da­vi­mas. Teisę ne­mo­ka­mai va­žiuo­ti vie­ šuo­ju trans­por­tu siū­lo­ma tai­ky­ti ir vi­siems moks­lei­viams bei stu­den­ tams iki 19 metų, ne­prik­lau­so­mai nuo jų gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Da­bar ne­mo­ka­mai nau­do­tis vie­ šuo­ju trans­por­tu Ta­li­ne ga­li tik vy­ res­ni nei 65 metų žmonės. Nuos­to­lius pa­dengs mo­kes­čiais

„Vi­siems, ku­rie iki šiol dve­jo­jo ar­ ba abe­jo­jo, ar tai yra įma­no­ma, da­bar yra pa­tvir­ti­ni­mas“, – va­kar per spau­dos kon­fe­ren­ciją sakė Ta­ li­no vi­ce­me­ras Taa­vi Aa­sas. Mies­ to va­dovų skai­čia­vi­mais, ne­mo­ka­

mas vie­ša­sis trans­por­tas sos­ti­nei kai­nuos 14 mln. eurų (48 mln. litų) – tiek Ta­li­no biud­žetą pa­pil­dy­da­vo mo­kes­čiai už bi­lie­tus. Bet po­li­ti­kai ti­ki­si, kad nau­ja tvar­ka pa­ska­tins dau­giau žmo­nių re­gist­ruo­tis Ta­ li­ne ir nuo­sto­lius pa­vyks pa­deng­ti su­rin­kus dau­giau mo­kes­čių.

Ne­mo­ka­mas vie­ša­ sis trans­por­tas pa­ ska­tins dau­giau vai­ ruo­tojų atsisakyti automobilių. Kils ma­žiau spūsčių, oras sos­tinė­je taps šva­res­nis. Šiuo me­tu į mies­to biud­žetą ke­ liau­ja 11,4 pro­c. vie­no Ta­li­no gy­ ven­to­jo už­dir­ba­mo at­ly­gi­ni­mo. Vi­du­ti­nis mėne­si­nis at­ly­gi­ni­mas neats­kai­čius mo­kes­čių per­nai bu­ vo 967 eu­rai (3337 li­tai), tai­gi kiek­ vie­nas gy­ven­to­jas per me­tus mies­to biud­žetą pa­pil­do maž­daug tūkstan­ čiu eurų (3450 litų). Va­di­na­si, kad

ne­mo­ka­mas vie­ša­sis trans­por­tas at­si­pirktų, Ta­li­nui rei­kia 14 tūkst. naujų re­gist­ruotų gy­ven­tojų. Opo­zi­ci­jos abe­jo­nes, ar Ta­li­nui pa­vyks su­ras­ti tiek žmo­nių, sos­ tinės va­do­vai ban­do išsk­lai­dy­ti sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis. Pa­sak vi­ce­me­ro T.Aa­so, Ta­li­ ne šiuo me­tu gy­ve­na maž­daug 25 tūkst. ne­re­gist­ruotų gy­ven­tojų – toks yra šie­met pa­va­sarį at­lik­to gy­ ven­tojų su­ra­šy­mo re­zul­ta­tas. Ža­lio­ji sos­tinė

Ta­li­no vald­žia va­do­vau­ja­si ne tik so­ cia­li­niais, bet ir eko­lo­gi­niais ar­gu­ men­tais. Ne­mo­ka­mas vie­ša­sis trans­ por­tas pa­ska­tins dau­giau vai­ruo­tojų per­sėsti į au­to­bu­sus, tro­lei­bu­sus ir tram­va­jus. Kils ma­žiau spūsčių, oras sos­tinė­je taps šva­res­nis. Kaip pa­sa­ko­jo vi­ce­me­ras T.Aa­sas, per pa­starąjį de­šimt­metį trans­por­to iš­me­tamų šilt­na­mio dujų kie­kis Ta­ li­ne išau­go dau­giau nei dvi­gu­bai, o vie­šo­jo trans­por­to tar­ša be­veik ne­ pa­si­keitė ir su­da­ro tik 7 pro­c. bend­ ros tar­šos. Ta­li­no va­do­vai pa­rengė mies­to eko­lo­ginę stra­te­giją iki 2030ųjų, už­sibrėžė tikslą 2018 m. iš­ko­vo­ ti Eu­ro­pos ža­lio­sios sos­tinės ti­tulą. BNS, „Pos­ti­mees“ inf.

13

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

sportas

Klastingiausias varžovas – teisėjas „Teisėjas norėjo tapti, ir tapo pagrindine rungtynių žvaigžde“, – „Atlanto“ vyriausiasis treneris Sebastienas Roquesas po pralaimėjimo Marijampolės „Sūduvai“ 1:2, sarkazmą sumaišęs su pykčiu iškoneveikė varžybų arbitrą Saulių Dirdą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ne į prizininkus pretenduojantys suvalkiečiai įveikė pastaruoju metu gerą sportinę formą demonstruojančius uostamiesčio žaidėjus, o šis Lietuvos futbolo Temidės atstovas. Jis turbūt vienintelis stadione įžvelgė, kad kamuolys taip atsitrenkė į „Atlanto“ žaidėjo ranką, jog už tai būtų galima skirti griežčiausią šioje sporto šakoje bausmę – 11 m baudinį. Tai supykdė S.Roquesą. Strategas spyrė į plastikinį vandens butelį. Užuot nuraminęs įniršusį trenerį, S.Dirda išvarė jį į tribūnas. Tuo arbitro „koncertas“ nesibaigė. Po to, kai 78-ąją min. aikštės viduryje klaipėdiečių puolėją Evaldą Razulį sustabdė du varžovai, teisėjas neįžvelgė jų pražangos, o „Atlanto“ atakų organizatoriui parodė geltoną kortelę už „vaidybą“. Kadangi tai buvo antrasis įspėjimas, po akimirkos

Pastangos: jauni „Atlanto“ futbolininkai (mėlyna apranga) stengėsi iš Marijampolės parvežti bent tašką, ta-

čiau jų viltimis koją pakišo teisėjas.

E.Razulis prieš save išvydo raudoną kortelę ir kryptį drabužinių link. Nors jų liko dešimt, klaipėdiečiai dar bandė išgelbėti tašką, sukūrė keletą pavojingų progų, tačiau jos liko neišnaudotos. „Pirmajame kėlinyje žaidėme prastai. Per pertrauką žaidėjams pasakiau, kad privalome rungtyniauti geriau, tačiau jų siekiui koją pakišo teisėjas, norėjęs tapti pagrindine rungtynių žvaigžde, – spaudos konferencijoje sakė S.Roquesas. – Nemėgstu kalbėti apie teisėjus, tačiau vienose rungtynėse jis siūlė muštis komandos kapitonui, kitose iš stadiono išvaro mane ir iš aikštės – žaidėją. Taip

pat skiria 11 m baudinį. Kad nebuvo pražangos, pripažino net „Sūduvos“ treneris. Jei nebūtų baudinio, manau, mes būtume laimėję. Mūsų komandoje daug žaidėjų, ir niekas iš jų nesuprato, kas įvyko šiame mače.“ „Raudona kortelė, 11 m baudinys buvo labai juokingi sprendimai, – iš arbitro darbo šaipėsi ir „Atlanto“ saugas Petaras Basičius, apgailestavęs, kad po rungtynių su Pakruojo „Kruoja“ žaidėjai turėjo per mažai laiko pailsėti.“ Legionierius, paprašęs užmiršti rezultatą, pažadėjo sekmadienį Klaipėdoje įveikti daugkartinius čempionus – Panevėžio „Ekrano“ futbolininkus.

Fksuduva nuotr

Rungtynių statistika Marijampolės „Sūduva“ – Klaipėdos „Atlantas“ 2:0 (0:0). R.Ledesma (66 min. iš 11m.), A.Urbšys (88).

Komandų rikiuotė Vieta, komanda

1. „Ekranas“ 2. „Žalgiris“ 3. „Sūduva“ 4. „Kruoja“ 5. „Šiauliai“ 6. „Banga“ 7. „Dainava“ 8. „Tauras“ 9. „Reo“ 10. „Atlantas“

Rungtynės Įvarčiai

24 24 25 24 24 24 24 24 24 25

Taškai

53-18 45-12 51-27 32-22 53-37 22-26 29-45 25-59 26-45 14-59

57 51 50 40 39 28 22 19 19 16

Sporto telegrafas Partnerystė. Naujajam sezonui besiruošiantys Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vilkės „Adidas“ aprangą. Lietuvos čempionų klubas ir didžiausi sportinės aprangos bei avalynės gamintojai Europoje vakar pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį. Žalgiriečiai jau ketvirtą sezoną iš eilės avės naujausio modelio „Adidas“ sportinius batelius. Nuo 2008-ųjų „Adidas“ visiškai rengia ir „Žalgirio“ jaunimo komandą. Nuo šiol „Adidas“ aprūpins žalgiriečius pilnais aprangos komplektais. Krepšininkai ir toliau visą sezoną galės rinktis jiems patinkančią naujausių modelių sportinę avalynę.„Žalgiris“ ir „Adidas“ draugauja jau kelis sezonus. Visgi yra labai malonu pranešti, kad nuo šiol bendradarbiavimas vyks visais lygmenimis. „Adidas“ apranga puoš žalgiriečius nuo galvos iki kojų“, – džiaugėsi „Žalgirio“ generalinis direktorius Vitalijus Vasiliauskas. Dviračių sportas. Antrą daugiadienių dviračio plento „Baltic Chain Tour 2012“ lenktynių etapą iš Viljandės į Otepę vakar laimėjo Gediminas Bagdonas. Jis distanciją įveikė per 4 val. 12 min 12 sek. Antras liko olandas Dylanas Groenewegenas, trečias finišavo latvis Indulis Bekmanis. Darijus Džervus užėmė 16-ąją vietą, Ignatas Konovalovas – 19-ąją, Marius Bernatonis – 33-iąją, Žydrūnas Savickas – 61-ąją ir Martynas Maniušis – 84-ąją. Bendroje rikiuotėje lyderiu išliko pirmąjį etapą laimėjęs švedas Alexanderis Gingsjo. G.Bagdonas užima trečiąją vietą. Jį nuo lyderio skiria 15 sek. Karjera. Auksinės Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės įžaidėjas Vytenis Čižauskas karjerą tęs Ispanijos krepšinio lygoje. Krepšininkas susitarė su Valjadolido „Blancos de Rueda“ komanda.19 metų krepšininką Ispanijos komandai metams paskolino Kauno „Žalgiris“. Lietuvos čempionai jau padėjo parašą po sutartimi ir dabar laukiama Valjadolido komandos sutarties patvirtinimo. 188 cm krepšininkas praėjusį sezoną atstovavo Kauno „Baltų“ komandai ir Lietuvos krepšinio lygos čempionate vidutiniškai pelnydavo po 7,9 taško.

Naujas – Mero taurės – jaunučių turnyras Turnyro dalyviai A grupė („Moksleivio“ stadionas) Klaipėdos „FM-Baltai“ (Lietuva) Kaliningradas (Rusija) Piarnu (Estija) Ventspilis (Latvija) B grupė (Miesto stadionas) Varžybos: kiekvieną vasarą Klaipėdoje vyksta dideli jaunųjų futboli-

ninkų turnyrai, kurių tradicija ir šįmet buvo pratęsta.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dvi dienas jaunieji futbolininkai iš penkių valstybių kovos dėl Klaipėdos mero taurės.

Anksčiau berniukai kovodavo dėl Valdo Ivanausko, vėliau dėl Ro-

berto Poškaus taurių. Šįmet turnyro globėju sutiko būti meras Vytautas Grubliauskas. „Malonu, kad miesto vadovas pritarė šioms varžyboms ir sutiko įsteigti taures bei prizus geriausioms komandoms ir žaidėjams, – pasidžiaugė Klaipėdos futbolo mokyklos direk-

Varžybų tvarkaraštis Šiandien

16.20 val. „FM-2000“ – Jonava

10 val. „FM-Baltai“ – Piarnu

16.30 val. „FM-Baltai“ – Ventspilis

10.15 val. „FM-2000“ – Kaliningradas-2

Rytoj

11 val. Ventspilis – Kaliningradas 11.15 val. Jonava – Gdynė 13.30 val. „FM-Baltai“ – Kaliningradas 13.15 val. „FM-2000“ – Gdynė

10 val. rungtynės dėl 5-8 vietų („Moksleivio“ stadione) 10 val. pusfinalio rungtynės (Miesto stadione) 11.30 val. – dėl 5-6 ir 7-8 vietų („Moksleivio“ stadione)

Klaipėdos „FM-2000“ (Lietuva)

14.10 val. Kaliningradas-2 – Jonava

Gdynė (Lenkija)

14.20 val. Piarnu – Ventspilis

Kaliningradas-2 (Rusija)

15.30 val. Gdynė – Kaliningradas-2

11.45 val. – dėl 3-iosios vietos (Miesto stadione)

Jonava (Lietuva)

15.40 val. Kaliningradas – Piarnu

12.30 val. – finalas (Miesto stadione)

torius Antanas Adomynas. – Džiugu, kad pagrindine rėmėja tapo „Klaipėdos naftos“ bendrovė, todėl svečiams iš užsienio sudarysime geresnes sąlygas rungtyniauti, susipažinti su miestu.“

Dėl Mero taurės kovos aštuonios komandos iš Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Klaipėdos garbę gins „FM-Baltai“ (treneris Rimantas Skersys) ir „FM-2000“ (treneris Anatolijus Timofejevas). Direktorius tikisi, kad

R.Skersio ugdomiems 13-mečiams pavyks patekti tarp prizininkų, o gal net iškovoti didžiausią taurę. A grupės ekipos kovos „Moksleivio“ stadione (P.Komunos g. 16A), B – Miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46).

19

ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Jautis (04 21–05 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers gebėjimas susitarti ir asmeninės jūsų savybės. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Kam nors galite pasirodyti neįdomus ir pavargęs. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną gali tekti gailėtis. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali pasisukti priešinga linkme. Būkite pasirengęs staigmenoms. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis ir patirtimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų darbams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai. Žuvys (02 20–03 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Pasistenkite nusiraminti ir pailsėti.

Orai

Artimiausiomis dienomis vyraus vėsoki orai, vietomis palis. Šiandien daug kur trumpas lietus, įdienojus sušils iki 19–21 laipsnio. Penktadienį lietaus bus mažiau, temperatūra naktį 12–16, dieną 18–23 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 23 d.

+19

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+19

6.09 20.33 14.24

236-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 130 dienų. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +23 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis Kai­ria­ran­kiai ne­pas­ku­ta bul­vių? Po Tarp­tau­t i­nės kai­r ia­ran­k ių die­nos Eu­ge­ni­ja no­ri, kad uos­ta­mies­ty­je bū­ tų įkur­tas Kai­ria­ran­kių klu­bas. Už šių žmo­n ių leng­ves­n į gy­ve­n i­mą ko­vo­ti pa­si­ry­žu­si klai­pė­die­tė me­tė di­ džiu­lį ak­me­nį į pra­mo­ni­nin­kus, ig­no­ ruo­jan­čius kai­ria­ran­kius. Anot jos, be­ veik vi­si bui­t i­n iai įran­k iai pri­tai­k y­t i vien tik de­ši­nia­ran­kiams. Pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę pa­no­ro Kai­ rė: „Pa­ti esu kai­ria­ran­kė. Šiek tiek ne­ su­t in­ku su Eu­ge­ni­ja, kad mums sun­ ku val­dy­t i kom­piu­te­r io pe­lę. Ne­sun­ ku. O štai kirp­ti žirk­lė­mis mums, kai­ ria­ran­kiams, sun­kiau. O bul­ves skus­ ti – ko­ne neį­ma­no­ma mi­si­ja“. Skai­ty­to­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad pra­mo­ni­nin­kai ne­kreips dė­me­sio į kai­ria­ran­kių go­das, nes jiems skir­ti ga­mi­niai neat­neš pel­no.

Londonas +22 Madridas +36 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +29 Oslas +19 Paryžius +25 Pekinas +27

Praha +29 Ryga +19 Roma +33 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +24

Vėjas

4–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

17

17

17

11

17

18

17

17

5

rytoj

šeštadienį

19

18

16

2

Vardai Girmantas, Pilypas, Rožė, Tautgailė.

1631 m. mi­rė Kons­tan­ ti­nas Sir­v y­das, pir­mo­ jo lie­t u­v iš­ko spaus­d in­ to lenkų–lotynų–lietu­ vių kal­bų žo­dy­no ir pa­ moks­lų rin­k i­n io „Punk­ tai sa­ky­mų“ au­to­rius. Gi­ mė 1579 m. 1913 m. Ko­pen­ha­go­je iš­ kil­m in­gai ati­deng­ta gar­ sio­ji Un­di­nė­lės skulp­tū­ra. 1939 m. bu­vo pa­si­ra­šy­ ta SSRS ir Vo­kie­t i­jos su­ tar­tis (Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ ro­po pa­k tas), nu­lė­mu­si Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją.

1967 m. gi­mė mu­zi­kan­ tas, pro­d iu­se­r is, ak­to­ rius bei gru­pės „Fo­jė“ įkū­rė­jas And­r ius Ma­ mon­to­vas.

1989 m. įvy­ko Lie­t u­vos, Lat­v i­jos ir Es­t i­jos tau­t ų vie­ny­bės ir pro­tes­to ak­ci­ ja – Gy­va­sis Bal­ti­jos ke­lias, kai lie­tu­v iai, lat­v iai ir es­ tai, su­si­ki­bę ran­ko­mis nuo Vil­n iaus iki Ta­l i­no, pa­de­ monst­ra­vo lais­vės sie­k i­ mą. Ak­ci­jo­je da­ly­va­vo apie 1 mln. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. 2006 m. bū­da­mas tar­ ny­bi­nė­je ko­man­d i­r uo­ tė­je Bres­te žu­vo vals­ty­ bės sau­g u­mo pa­rei­g ū­ nas, dip­lo­ma­tas Vy­tau­ tas Po­ciū­nas.

Iš­sis­ky­rė ofi­cia­liai Ho­li­vu­do žvaigž­dės To­mas Crui­ se’as ir Ka­tie Hol­mes vėl ofi­cia­liai yra lais­vi žmo­nės – jų sky­ry­bų by­ lo­je pa­ga­liau pa­dė­tas taš­kas.

Šiai­pas tvir­t i­na, kad vir­tu­v i­nės pirš­ ti­nės kai­r ia­ran­k iams ir de­š i­n ia­ran­ kiams nie­kuo ne­si­ski­ria. „Di­džio­ji dau­gu­ma kom­piu­te­rio pe­ly­ čių yra uni­ver­sa­lios, – tei­gė jis. – Jei Eu­ ge­ni­jai at­ro­do, kad pro­duk­ci­jos, spe­ci­ fiš­k ai pri­t ai­k y­tos kai­r ia­ran­k iams, trūks­ta, – te­gul įku­ria sa­vo biz­nį ir pre­ kiau­ja daik­tais kai­ria­ran­kiams. No­rė­ čiau pa­žiū­rė­ti, kiek ji už­dirbs.“ Be to, Šiai­pas, bū­da­mas de­ši­n ia­ran­ kis, pa­rei­ka­la­vo, kad ma­no au­to­mo­bi­ lis bū­tų pri­tai­ky­tas jo de­ši­nei ran­kai.

K.Hol­mes Ho­li­vu­dą su­krė­tė šią va­ sa­rą, kai pa­skel­bė, kad jos pen­ke­rių me­tų san­tuo­ka su To­mu baig­ta ir pa­ tei­kė sky­ry­bų pra­šy­mą, ku­ria­me nu­ ro­dė „ne­su­tai­ko­mus skir­tu­mus“. Vos per ke­lias die­nas jie­du su­ge­bė­ jo pa­siek­ti sky­ry­bų su­si­ta­ri­mą, ku­ ris jau bu­vo su­da­ry­tas lie­pos 9-ąją, o da­bar Niu­jor­ko teis­mo įra­šai ro­do, kad sky­ry­bų by­la ofi­cia­liai baig­ta. Su­si­ta­ri­mo de­ta­lės neatsklei­ džiamos, bet ma­no­ma, kad ak­to­rei bu­vo su­teik­tos pa­grin­di­nės duk­ters Su­ri glo­bos tei­sės, o T.Crui­se’as ga­vo ne­ma­žai jos lan­ky­mo lai­ko.

Per ves­tu­ves nu­šo­vė jau­ni­kį

Ke­lio­nė: pa­sku­ti­nes die­nas Lie­tu­

vo­je lei­džian­tys gand­rai ne­tru­kus iš­skleis spar­nus žy­giui į pie­tūs.

Links­mie­ji tirš­čiai

Čes­ka (397 719; o ku­ria ran­ka pa­to­giau trenk­ti: kai­re ar de­ši­ne?)

+20

Alytus

Plėš­rū­nams – mė­sos le­dai

Pa­siū­lė im­tis vers­lo

Penk­ta­die­nio po­pie­tė. Tė­vas iš Ute­nos skam­bi­na sū­nui į Kau­ną. – Sū­ne­l i, pa­sa­k y­siu tau štai ką – už­ kni­so ma­ne ta­vo ma­ma, per 40 me­ tų bend­ro gy­ve­ni­mo. Ne­be­ga­liu dau­ giau į ją žiū­rė­ti. Vis­kas! Pir­ma­die­nį ei­ nu į teis­mą pa­duo­ti pa­reiš­ki­mo sky­ry­ boms. Ne­no­riu ta te­ma dau­giau šne­kė­ ti. Tai tu, būk ge­ras, pra­nešk se­sei. Po ko­k io pus­va­lan­d žio skam­bu­t is. Skam­bi­na duk­tė: – Tė­vai, ko­kias čia ne­są­mo­nes šne­ki?! Nie­ko ne­da­ryk! Ry­toj iš Klai­pė­dos va­ rau pas jus, pa­ke­liui paim­siu bro­lį. Su­sė­ si­me, ap­tar­si­me ir ra­si­me spren­di­mą! Vy­riš­kis pa­de­da ra­ge­lį, at­si­su­ka į žmo­ ną, ap­ka­bi­nęs ją sa­ko: – Na va, Ve­ly­koms vai­kai at­va­žiuos pas mus. Ką sa­ky­si­me prieš Ka­lė­das?

Marijampolė

Vilnius

rugpjūčio 23-iąją

Rytas

16

+20

+19

Karš­tis: Ro­mos zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ti­niai ga­vo neįp­ras­tų ska­nės­tų

pa­gal sa­vo po­mė­gius.

Ro­mos zoo­lo­gi­jos so­das nu­spren­ dė neįp­ras­tu bū­du pa­leng­vin­ti sa­ vo au­gin­ti­nių, var­gi­na­mų Ita­li­ją už­plū­du­sios kait­ros ban­gos, gy­ve­ ni­mą.

Liū­tams ir tig­rams bu­vo pa­siū­ly­ta di­džiu­lių le­do lui­tų su vi­du­je įšal­ dy­tais mė­sos ga­ba­lais, o pri­ma­tams – su­šal­dy­tų vai­sių ir ar­bū­zų. Sos­ti­nė­je ter­mo­met­rų stul­ pe­liams šo­vus iki be­veik 40 laips­nių karš­čio, zoo­lo­gi­jos so­ do va­do­vai va­kar pa­skelb­ta­me pra­ne­ši­me nu­ro­dė, kad maž­ daug tūks­tan­čiui gy­vū­nų sten­

Ku­vei­te vy­ku­sių tuok­tu­vių links­ my­bės bai­gė­si aša­ro­mis. Iš džiaugs­ mo su­si­jau­di­nęs jau­ni­kio drau­gas ne­ty­čia nu­šo­vė jį per ves­tu­ves.

„Scan­pix“ nuo­tr.

gia­ma­si pa­dė­ti „iš­tver­ti var­gi­ na­mą karš­tį“. Tig­rai ir liū­tai dras­kė na­gais maž­daug jų gal­vos dy­džio le­do lui­ tus, o be­ždžio­nėms bu­vo duo­ta jo­ gur­to pri­pil­dy­tų stie­bų ir šal­dy­tų vai­sių, taip pat ar­bū­zų, kad gy­vū­ nai ga­lė­tų at­si­gai­vin­ti. Pa­gal in­di­ vi­dua­lų sko­nį bu­vo pa­le­pin­ti ir ki­ti zoo­lo­gi­jos so­do au­gin­ti­niai. „Šios prie­mo­nės taip pat yra bū­ das paį­vai­rin­ti jų ap­lin­ką ir pa­dė­ti gy­vū­nams pa­to­bu­lin­ti įgū­džius su­ si­ran­dant ėde­sio“, – sa­ko­ma zoo­ lo­gi­jos so­do pra­ne­ši­me.

Kaip nu­ro­dė dien­raš­tis „al Qa­bas“, vy­ras, ku­ris po šio in­ci­den­to pa­si­da­ vė pa­rei­gū­nams, iš­šo­vė per klai­dą, o kul­ka jaunikį su­žei­dė mir­ti­nai. Ne­lai­mė­lis sa­kė po­li­ci­jai, kad įvy­ ko nesusipratimas ir kad jis pa­ts bu­ vo su­krės­tas. Šis in­ci­den­tas įvy­ko Sa­li­bi­jos kai­me, esan­čia­me Džah­ros gen­čių pro­vin­ci­jo­je. Jis dar kar­tą pa­ de­monst­ra­vo pro­ble­mas, ku­rias ke­lia dau­gy­bė šau­na­mų­jų gink­lų, su­kaup­ tų gen­čių na­rių šia­me naf­tos tur­tin­ ga­me Per­si­jos įlan­kos emy­ra­te. Šau­dy­mas per šven­tes įpras­tas tarp vie­tos gen­čių, nors ofi­cia­liai as­me­ni­ nius gink­lus nau­do­ti drau­džia­ma.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.