TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės rugpjūčio 23 d., 2012 m. Nr. 196 (1395) Amerikiečių žurnalistas B.Kelleris prieš 25 me tus stebėjo Vilniuje surengtą pirmąjį antisovietinį mitingą. Nuomonės 6p.
Pasitaiko, kad socialinę paramą gauna samdantys namų tvarkytojas. Ekonomika 7p.
diena.lt
Talino vadovai įrodė, kad nemokamas viešasis transportas – įmanomas. Pasaulis 11p.
Vienas iš trijų – nusikaltėlis
Prieš akis parody tas kriminalinės po licijos pareigūno pa žymėjimas ir prašy mas eiti kartu ne vi suomet reiškia, kad kuo nors nusikalto te. Gali būti, kad teks tiesiog šiek tiek pa sėdėti su lentele rankose. Tiesa, ša lia nusikaltėlio.
1,30 Lt
Buvo net tokių rezultatų, kurie geresni už mano grupės pasaulio rekordą, tad ir viltys žaidynėse yra nemažos. Londono parolimpinėms žai dynėms besiruošiantis disko metikas Mindaugas Bilius.
10p.
Miestas
3p.
Blaivybę diegia rajono merė Šiemet Rugsėjo 1-oji Viln iaus rajo ne, kaip ir daug kur, bus švenčiama rugsėjo 3-iąją, kai negal ios draud i mas prek iaut i alkohol in iais gėri mais. Bet blaivybę specialiu potvar kiu vis tiek bando įdiegti rajono merė Marija Rekst. Ji kreipėsi į prekybi nink us su prašymu rugsėjo 3 d. ne prek iaut i alkohol iu.
Miestas
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Radiniai liks po žeme
Savanorių ieško gatvėje
Jie išeina į gatves ir ieško. Ne nusi kaltėlių, tačiau labai labai panašių į juos – tokio pat ūgio, akių spal vos, su panašia šukuosena. Vėliau atrinktiems asmenims pasiūloma tapti statistais ir sudalyvauti nu sikaltėlių atpažinimo procedūro je. Šitaip į Kriminalinės policijos biuro darbuotojų akiratį pateko ir vilnietis Tomas, kuris pilietišku mo vedamas sutiko pa dėti policininkams.
2
Darželį tvarko kaliniai
4p.
Realybė: įprastai Vakarų Europoje atpažįstamas nusikaltėlis nuo aukos atskirtas nepermatomo stiklo. Lie
tuvoje tai irgi taikoma, tačiau ne visada.
2p.
„Shutterstock“ nuotr.
2
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
miestas
Vienas iš trijų – nusikaltėlis
„Einu ramiai gatve nuo 1 Sveikatos apsaugos mi nisterijos. Staiga prieina du vyriš
kiai, tiesiai priešais akis išsitraukia pažymėjimus, prisistato esantys Kriminalinės policijos biuro dar buotojai ir pasiūlo sudalyvauti nusikaltėlio atpažinimo procedū roje“, – savo pasakojimą pradėjo pašnekovas.
Arūnas Girdauskas:
Ateidavo liudytojas ir besdavo pirštu į nusikaltėlį, dabar daugelyje komisa riatų yra stiklas. Akimirką pasijuto nesmagiai
Išklausęs, ko iš jo prašoma, Tomas sutiko pagelbėti pareigūnams, juo lab turėjo laisvo laiko. „Man buvo daugmaž papasako ta, ko iš manęs nori ir koks mano vaidmuo, tačiau patekęs į tokią si tuaciją buvau ne tiek nustebintas, kiek suglumintas. Vienu momen tu net pasijutau nusikaltėliu – ma ne fotografavo, pildė dokumentus, įspraudė į rankas lentelę su 3-iu numeriu, o šalia pasodino dar du žmones su 2-u ir 1-u numeriais“, – dėstė Tomas. Nufotografuotas Tomas buvo pasodintas šalia kitų dviejų atpa žinimo procedūroje dalyvaujančių asmenų. Tuomet į kambarėlį buvo pakviesta liudytoja ar nukentėju sioji.
Procedūra: pareigūnams padėti sutikęs vilnietis šalia galimo nusikaltėlio buvo pasodintas šiame krimina
listų biure.
„Moteriai buvo pasakyta atpa žinti, kuris iš šių asmenų pavogė daiktus iš jos automobilio. Įdo miausia, kad filmuose mes ma tome, kai atpažįstantis asmuo ir žmonės, kuriuos atpažįsta, yra atskiriami stiklu, per kurį galimas nusikaltėlis nemato liudytojo. Ta čiau čia nieko panašaus nebuvo. Visi drauge buvome viename kam barėlyje ir puikiai vienas kitą galė jome įsidėmėti. O tokiu atveju juk ir liudytojui spaudimas gali būti daromas“, – svarstė Tomas.
Padarė „šeimos“ nuotrauką
Pasirinkusi lentelę su 2-u nume riu laikantį vyrą, mergina buvo pa prašyta atsistoti šalia jo ir parody ti pirštu. Tuomet visi atpažinimo procedūroje dalyvaujantys asme nys buvo nufotografuoti kartu. „Keista, juk aš nesu nei kaltas, nei kaip nors susijęs su tuo asme niu. Įdomu, kam jiems tuomet rei kia mano nuotraukos? Dar kur nors pasipainios kokioje byloje ir apkal tins mane nebūtais dalykais“, – nuogąstavo Tomas.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Parenka panašius asmenis
Dienraščio žurnalistai šią situa ciją pap rašė pakom ent uot i Kri min al inės pol ic ijos biuro Orga nizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos viršininko Arū no Girdausko. Pareigūnas, išklausęs pasakoj imą, teigė, kad grei čiaus iai vis os proc edūros bu vo atl iktos laikant is įstatymų, o atpaž in im o procedūroje daly vav us iems asm en ims jok ių bė dų ateityje dėl to nekils. „Visa ši procedūra num atyta ir apraš y
ta įstatyme. Tai yra visiškai nor mali praktika, kai liudytojas ap rašo nusikaltėlį ir gali jį atpažinti. Tuomet atvedamas galimas nu sikaltimo įvykdytojas ir dažniau siai dar trys statistai iš gatvės – turintys daug išorinių panašumų su nus ikaltėl iu. Iš jų ir duod a ma rinkt is liudytoj ui“, – dėstė A.Girdauskas. Pasak pareigūno, šiuo metu dau gelis komisariatų yra moderni zuoti ir juose įrengtos specialios patalpos, kuriose liudytojus ir at pažįstamus asmenis skiria tik iš vienos pusės šviesai laidus stiklas. Tačiau ši naujovė ne visuomet yra reikalinga ir taikoma. „Ankstesniais laikais atpažini mas vykdavo paprastai. Ateida vo liudytojas ir besdavo pirštu į nusikaltėlį, dabar daugelyje ko misariatų yra stiklas. Tačiau tai labiau sunkiems nusikaltimams atpaž int i reikal inga priem onė. Tuomet, kai reikalinga liudytojo apsauga. Tačiau esant smulkiam nusižengimui tokios priemonės vis iškai neb ūtin os“, – pab rėžė pašnekovas. A.Gird auskas taip pat nura min o skaitytoją dėl gal im o jo atvaizd o pan aud oj im o ateityje. „Įstatym as num ato tok ią tvar ką, ir šis žmogus tikrai neturėtų nuog ąstaut i. Vis i puik iai žin o, kad jis tik stat istas, atl ikęs la bai svarbią pareigą – padėjęs at pažinti nusikaltėlį. O nuotrauka, kur liudininkas rodo pirštu į nu sikaltėlį, tik įrodym as, kad sta tistas niek uo dėtas“, – pab rėžė pašnekovas.
Darželio aplinką tvarko kaliniai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Nupjauta veja, apkarpytos gyvat vorės, dažoma tvora. Visa tai – ne be kalinių pagalbos. Šalia Lukiš kių kalėjimo įsikūręs vaikų darže lis-mokykla „Dainorėliai“ rado bū dų, kaip ne atsiriboti nuo kaimynų, o su jais draugauti. Džiaugiasi pagalba
Vytautas vaikų darželyje-mokyklo je „Dainorėliai“ darbuojasi trečius metus. Aplinką tvarkantis vyriš kis džiaugiasi šiemet sulaukęs pa galbininkų. Jau bemaž tris savaites po porą valandų kasdien ranka ran kon su juo darbuojasi kaimynai – nuteistieji iš greta esančio Lukiš kių kalėjimo. „Aišku, kad šita pa galba – nuostabus dalykas. Žinau, ką sakau, nes turiu su kuo palygin ti. Praeitais ir užpraeitais metais viską turėdavau tvarkyti vienas, tad rugpjūtį tikrai darbo netrūkda vo, visko nesuspėdavau. Šen ar ten likdavo nesutvarkyta – tai žolė ne nupjauta iki galo, tai nenudažy ta kas nors“, – dėstė pašnekovas. Vyriškis teigė su kaliniais ir pa bendraujantis, ir pajuokaujantis. Lygiai taip, kaip ir su kitais bend radarbiais, kurių pastaruoju metu, beje, itin trūksta. „Normalūs žmonės. Tiesa, vi sada jų būdavo trys, tačiau šian dien tik vienas atėjo. Bet jis pats stropiausias. Kiti du vis keisdavo
si, o šitas visą laiką nuo rugpjūčio 2 d. ateina. Pakalbi kaip ir su bet kokiu žmogumi. Tad dirbti ne tik lengviau, bet ir linksmiau“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, visada jų būdavo trys, tačiau šiandien tik vienas atėjo. Bet jis pats stropiausias.
„Man irgi gerai, nes aš dabar ne kalėjime dirbu. Vis ne tarp tų sienų. Žinot, ten atmosfera tokia truputį slegianti. O visi šitie žmonės yra iš ūkio aptarnavimo būrio. Šiaip jiems galima išeiti ir be konvojaus, tačiau mane vis vien paskyrė. Ma ža kas. Šiandien atėjo vienas žmo gus, nes gal kiti užimti. Juk žmonės dirba ir pačiame kalėjime. Tų dar bų nemažai yra. O čia, darželio ap linkoje, jau beveik viskas sutvarky ta“, – dėstė prižiūrėtojas. Sutaupo pinigų
Atvirauti nepanoro
Pats nuteistasis, po darželio terito riją stumdantis elektrinę žoliapjovę, su žurnalistais bendrauti nepanoro. Vyriškis tik šypsojosi, tačiau į klau simus atsakyti kategoriškai atsisakė. „Ai, kokie dar klausimai. Nieko ne sakysiu“, – šypsojosi jis. Už nuteistąjį sutiko pakalbė ti jo prižiūrėtojas. Visi darželyje besidarbuojantys kaliniai nuteis ti už nesunkius nusikaltimus, jie yra geru elgesiu pasižymėję žmo nės. Pagal įstatymą jie gali be pa lydos išeiti iš kalėjimo teritorijos. Tačiau Lukiškių vadovybė, norė dama apsidrausti, apsaugą vis dėl to paskyrė. Pasak prižiūrėtojo, darželio tvar kymas – galimybė įkvėpti laisvės oro ne tik kaliniui. Galimybe dirb ti už kalėjimo sienų džiaugiasi ir pats prižiūrėtojas.
Darželio-mokyklos darbuotojas Bronius Gailius, prisistatęs kaip „septynių darbų specialistas“, taip pat džiaugėsi iš kalėjimo atėjusia pagalba. Pasak vyriškio, būtent rug pjūtį būna daugiausia darbų, tad ka liniai į pagalbą atskubėjo pačiu laiku. „Birželį dar dirbame, o liepos mėnuo skirtas atostogoms. Tad po atostogų teritorijos tvarkymo darbų visuo met dvigubai daugiau nei įprastai, ir čia kalinių parama labai svarbi. Be to, jie dirba labai gerai, padaro visą, ką pasakai. Ir įrankiais moka naudo tis – kad ir žoliapjove. Nereikia spe cialiai mokyti“, – dėstė pašnekovas. Anot B.Gailiaus, džiugu ir tai, kad tiek kaliniai, tiek darželio dar buotojai patenkinti bendru pro jektu. „Darželis sutaupo pinigų, geriau susitvarko, o jie turi papil domą progą pabūti laisvėje, pasi justi naudingi“, – kalbėjo darželio darbuotojas.
Patirtis: įdarbinti kaliniai ne tik socializuojasi, bet ir bando pakeisti vi
suomenės požiūrį į save.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Projektų planuoja daugiau Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalė jimo l. e. p. direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius dienraščiui pa sakojo, kad idėja prisidėti prie vaikų darželio-mokyklos „Dainorėliai“ teri torijos tvarkymo kilo kalėjimo admi nistracijai. „Tai buvo mūsų pasiū ly mas, o darželio administracija į jį la bai geranoriškai sureagavo. Projekte dalyvauja tie nuteistieji, kurie pagal įstatymą turi teisę išeiti už kalėjimo ribų be palydos. Visi jie yra iš kalė jimo ūkio aptarnav imo būrio ir pa rodė iniciat yvą dalyvaut i projekte“, – dėstė Luk išk ių kalėjimo atstovas.
„Dalyvaujant iems tok iuose projek tuose nuteist iesiems vėliau išėjus į laisvę bus lengviau adaptuotis, atras ti save laisvėje“, – tik ino pašnekovas.
Pasak R.Ostanav ičiaus, projekto esmė – gerinti visuomenės požiūrį į nu teistuosius ir padėti jiems integruotis į visuomenę.
„Yra ir kitų planų. Vien darž el iu neapsir ibosime. Tačiau kol kas ne norėčiau pasakoti“, – kalbėjo R.Ostanavičius.
Luk išk ių kalėjimo projektas su „Dai norėliais“ – pirmasis, tačiau toli gražu ne paskutinis. Nuo rugsėjo 5 d. kalėji me prasidės už savo dviejų vaikų nu žudymą iki gyvos galvos nuteistos Almos Bružaitės-Jonait ienės veda mi mezg imo kursai. Norą juose daly vauti pareiškė 10 nuteistųjų. Kalinių numegztos kojinės ir kiti šilti drabu žiai bus skiriami vargingai gyvenan čių šeimų, vaikų namų vaikams.
3
ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Išsigando riksmo
Atnaujintas eismas
Grigiškėse moterį buvo už puolęs ginkluotas vyras. Nusikaltimas įvykdytas antradienio rytą apie 5.40 val. Pašto gatvėje. Jaunuo lis, grasindamas 61 metų J.S. daiktu, panašiu į ginklą, bandė atimti pinigus. Mo teriai pradėjus šaukti, vaiki nas pasišalino.
Antradienį atnaujintas eis mas sostinės Pilaitės pros pekto dalyje. Transporto eismas Pilaitės prospekto dalyje tarp T.Narbuto gat vės ir Senojo Pilaitės kelio, važiuojant iš miesto cent ro link Pilaitės, buvo riboja mas dėl Vilniaus miesto va karinio aplinkkelio statybų.
Viltis: jeigu prekybininkai paklausys M.Rekst, tokių vaizdų Vilniaus rajone rugsėjo 3-iąją nebus. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prašys neprekiauti
Šiemet Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone, kaip ir daug kur, bus šven čiama rugsėjo 3-iąją, kai negalios draudimas prekiauti alko holiniais gėrimais. Bet blaivybę specialiu potvarkiu vis tiek bando įdiegti rajono merė. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus rajono merės Marijos Rekst potvarkyje „Dėl nepagei dautinos prekybos alkoholiniais gėrimais rugsėjo 3-iąją“ rašoma, kad „šiais metais rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, bus šeš tadienį, t. y. ne darbo dieną. Dėl to Švietimo ir mokslo ministerija leido mokykloms pasirinkti, ka da rengti mokslo metų pradžios šventę: šeštadienį arba pirma dienį – rugsėjo 3 d. Vilniaus ra jono mokyklos nusprendė mokslo metus pradėti rugsėjo 3 d.“. Mokyklų sprendimas šven tę nukelti į rugsėjo 3-iąją neturi įtakos Alkoholio kontrolės įsta tymui, kuriuo rugsėjo 1-ąją drau džiama prekyba alkoholiniais gė rimais. Reaguodama į tai merė
pasiūlė atsisakyti prekybos al koholiu ne tik rugsėjo 1-ąją, bet ir rugsėjo 3-iąją, kai Vilniaus ra jone bus rengiama mokslo metų pradžios šventė.
Tai leis tinkamai sutikti mokslo me tų pradžią, prisidėti prie nepilnamečių auklėjimo be žalin gų įpročių. „Siūlau visose parduotuvėse, kuriose vykdoma prekyba alko holiu, rugsėjo 3 d., nors draudi mas ir nebegalios, susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų prekybos. Tai leis tinkamai sutikti mokslo metų
pradžią, prisidėti prie nepilname čių auklėjimo be žalingų įpročių“, – teigiama potvarkyje. „Vilniaus dienos“ žurnalis tų kalbintos kelių Vilniaus rajo no parduotuvių pardavėjos teigė nieko apie atsisakymą prekiau ti alkoholiu rugsėjo 3-iąją iš savo vadovų negirdėjusios. „Aš tik pardavėja, nieko nežinau, bet būtinai paklausiu savininko. Manau, jau rytoj viskas bus aišku“, – tikino Mickūnuose veikiančios „Tom market“ įmonei priklausan čios parduotuvės pardavėja. Rūkainiuose, M.Rekst tėviš kėje, apie naujovę taip pat niekas negirdėjo. „Nėra atsakingo asmens, tad kol kas nieko nežinau. Paskambinki te rytoj iš ryto“, – teigė įmonei „Naujasis Afas“ priklausančios parduotuvės pardavėja.
Prokurorai baigė tyrimą Teisėsaugos pareigūnai baigė tir ti ir teismui rengiasi perduoti ad vokato ir sostinės tarybos nario Sergejaus Novikovo nužudymo bylą.
„Tyrimas kaip ir baigtas“, – BNS vakar sakė tyrimą kontroliuojan tis Vilniaus apygardos prokura tūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pro kuroras Mindaugas Bliuvas. Pasak prokuroro, maždaug prieš mėnesį proceso dalyviai pradėjo susipažinti su bylos medžiaga. Ta čiau proceso dalyviai dar turi teisę pateikti prašymus, kuo galima pa pildyti tyrimą. Kaltinimai dėl advokato nužudy mo pateikti buvusiam boksininkui, teisėsaugai jau iš anksčiau žino mam Jonui Dambrauskui, ir Vil niaus laidojimo rūmų direktoriui bei Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovui Vitalijui Gas perovičiui. Abu jie teismo laukia suimti. Kaip skelbta anksčiau, V.Gaspe rovičius įtariamas tyčiniu nužu dymu iš savanaudiškų paskatų ir didelės vertės – beveik pusės mi lijono litų – svetimo turto iššvais tymu, J.Dambrauskas įtariamas įvykdęs nužudymą. Byloje yra ir dar du įtariamieji – jų veiksmai susiję ne su teisininko nužudymu, bet su finansiniais nu sikaltimais. Pasak prokuroro M.Bliuvo, šia me tyrime buvo ir daugiau įtaria
mųjų, tačiau jie padėjo teisėsaugai išaiškinti nusikaltimus, todėl at leisti nuo atsakomybės. „Tyrimas truko apie metus. Tai labai greitai ištirta byla. Tai juk fi nansiniai nusikaltimai – turto iš švaistymas, sukčiavimas, doku mentų klastojimas“, – BNS sakė prokuroras. Jis nepanoro išsamiau komen tuoti, kas nustatyta per ikiteismi nį tyrimą. Šią bylą tyrė ne tik policijos Or ganizuotų nusikaltimų tyrimo val dyba, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. 47-erių S.Novikovo kūnas su durtine žaizda krūtinėje rastas pernai birželio 1-osios pavakarę Vilniaus centre esančioje K.Kali nausko gatvėje, netoli banko „Ci tadele“. Advokato praktika S.Novikovas vertėsi 21 metus, dirbo advokatų kontoroje „Novikov, Baranskis ir partneriai“. Į savivaldybės tarybą jis pateko pagal Darbo partijos sąrašą, tačiau partijos nariu nebuvo. Advokatas buvo vedęs, turėjo tris vaikus. Iš rinktas į Vilniaus tarybą deklaravo turintis daugiau nei 3 mln. litų ver tės įvairaus turto. Manoma, kad S.Novikovo nužu dymas susijęs su ritualinių paslau gų verslu – nužudytasis turėjo ak cijų, bet jo paketo dalis nebuvo didelė, kad galėtų priimti lemia mus sprendimus. VD, BNS inf.
Ataka: S.Novikovas senamiestyje buvo nužudytas vidury dienos. Broniaus Jablonsko nuotr.
4
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vagišes siunčia į teismą
Ką atkasė – užkas
Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjai per kelias pa ras ištyrė sostinės senamiestyje įvykdytas vagystes ir bylas per davė teismui.
Rekonstruojant Bernardinų sodą Vilniu je rastos XVI–XVII a. namų liekanos, gat vių grindiniai, gynybinės sienos fragmen tai ir kiti statiniai nebus eksponuojami.
Savaitgalį buvo apvogta Aušros Vartų meno galerija, tris kartus apvogta bendrovės „Gintraka“ parduotuvė. Pasak policijos, ikiteisminiai tyrimai buvo baigti per kelias die nas. Antradienį trys bylos jau bu vo perduotos teismui, o ketvirtoji pasieks teismą artimiausiu metu. Dviem vagystėmis kaltinama Oksana Panina ir Oksana Dovei ko, o Džeraldina Piliponytė įtaria ma įvykdžiusi vieną vagystę. Pasak Vilniaus apskrities vy riausiojo policijos komisariato, atsižvelgdami, kad sostinės se namiestyje yra ypač daug nedi delių parduotuvių, vyksta inten syvus gyvenimas ir jį ypač gausiai lanko miesto svečiai, pareigūnai ir ateityje skirs ypatingą dėmesį turto ir žmonių saugumui mies to centre. Šią vasarą žiniasklaida prane šė, kad sostinės centre įsikūrę prekiautojai negali atsiginti nuo
Per daug kainuotų
Suįžūlėjo: sostinės senamiestyje dirbantys verslininkai skundžiasi
padažnėjusiais vagišių išpuoliais.
vagišių, o policija esą atmestinai reaguoja į vidury baltos dienos daromus nusikaltimus. Televi zijos kameromis buvo užfiksuota
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
vagystė iš prekiautojo. Filmuoto je medžiagoje matyti įtariamasis ir jo pavogtas daiktas. VD, BNS inf.
Rekonstrukcijos projektą rengu sios savivaldybės įmonės „Vil niaus planas“ direktorius Justinas Kulakauskas BNS sakė, kad pradinė parko vizija dėl radinių nebus per žiūrima, o archeologinių sluoksnių eksponuoti nesvarstoma ir dėl fi nansinių priežasčių. „Jeigu lendame po žeme ir ban dome eksponuoti, prasideda di delės išlaidos, kurios nebuvo tame projekte numatytos. Ir ar to reikia? Nutarta, kad to nereikia, viskas kartografuota, užfiksuota ir kada nors, jeigu valstybė bus labai tur tinga kaip Izraelis ar Egiptas, galės atkasti“, – sakė jis. Jo teigimu, po Vilniumi yra dau gybė archeologinių vertybių, ir jų visų eksponuoti neįmanoma. „Gedimino prospekte irgi buvo krosnį atkasę, buvo pasiūlymas pa nagrinėti, kokios galimybės ją de monstruoti. Tai yra trijų ar keturių metrų gylyje – įsivaizduojate, kiek visas tas dalykas kainuoja: įrengti vėdinimą, apšvietimą, apsaugoti, kad gavęs oro visas tas dalykas ne pradėtų irti akyse. Tai fantastiški pinigai. Gal užtenka tik užfiksuo ti, ir žmonės supras, kad čia buvo miestas, kurį ramiai miestui ple čiantis, augant užpylė tingėdami išardyti. Viską atkasus neliks Se reikiškių parko, liks kažkoks senas Vilnius, nebus ten ką žmonėms veikti – nebus kur pasivaikščioti, pailsėti, vaikų pavedžioti, pažais ti“, – svarstė J.Kulakauskas. Pasak jo, „jau turime tokių pa vyzdžių, kai kaina smarkiai padi dėjo – tai Valdovų rūmai, ten eks ponuojama dalis tos senovės“. Darbus jau baigė
Šiuo metu archeologai darbus Ber nardinų sode jau baigė ir viskas už kasta. Bernardinų sode archeologų ras ti XVI–XVII a. statiniai atskleidžia, kad Vilnius tuo metu buvo dides nis, nei manyta iki šiol. Bernardinų
sode atkastas monetas, papuoša lus ir kitus smulkius radinius tu rėtų eksponuoti kuris nors iš Vil niaus muziejų. Atkastus radinius birželį apžiū rėjęs miesto meras Artūras Zuokas sakė, kad jie gali pavėlinti parko re konstrukcijos pabaigą. Pagal ligšiolinį planą šiemet bu vo numatyta atlikti visus pagrindi nius sodo rekonstrukcijos darbus: išvedžioti apšvietimo tinklus, su tvarkyti takus, sukurti mažąją ar chitektūrą, pasodinti didesnius medžius ir krūmus. Kitų metų pa vasarį ketinta pabaigti sodinti gė lynus, įrengti alpinariumą.
Justinas Kulakauskas:
Viską atkasus neliks Sereikiškių parko, liks kažkoks senas Vilnius, nebus ten ką žmonėms veikti.
Įgis autentiškų bruožų
Pagal šį planą atkurtas Bernardi nų sodas, dar vadinamas Sereikiš kių parku, turėtų atgauti auten tiškus XIX a. pabaigos bruožus: atvirų ir uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A.V.Štrau so kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, al pinariumą, rožyną ir kitus istori nius elementus. 9 ha teritoriją užimantis Bernar dinų sodas yra pačiame Vilniaus senamiesčio branduolyje, šalia Ne ries ir Vilnios santakos, Gedimino pilies ir Kalnų parko kalvyno pa pėdėje. Restauravimas finansuojamas ES ir Vilniaus miesto savivaldybės lė šomis. Projekto vertė yra 18 mln. litų, iš jų 10 mln. – ES lėšos. VD, BNS inf.
Paslėpė: visi šie archeologų radiniai šiuo metu vėl po žeme. Andrejaus Žukovskio nuotr.
5
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Norėtų greito sprendimo
Premjeras Andrius Kubilius Londono olimpinėse žaidy nėse prizines vietas užėmusiems spor tininkams įteikė simbolinius valsty binių premijų če kius.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vai gauskas tikisi, kad Konstitucinis Teismas (KT) neužtruks priimda mas nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo, atvėrusio kelią per apkal tą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą.
Dovana: iš olimpinės čempionės L.Asadauskaitės Vyriausybės vado
vas A.Kubilius gavo špagą.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Čekį iškeitė į šaltąjį ginklą Vakar Vyriausybės rūmuose prem jeras priėmė Lietuvos olimpiečius. Į ceremoniją neatvyko aukso me dalį olimpiadoje iškovojusi plau kikė Rūta Meilutytė. Kaip tik tuo metu ji turėjo atlikti seniai supla nuotą sveikatos patikrinimą. Nebuvo ir kai kurių kitų sporti ninkų. Į Vyriausybės rūmus atvyku siems olimpiečiams buvo įteikti simboliniai premijų čekiai. Iš viso sportininkams, jų treneriams bei medikams ir mokslininkams bus įteikta beveik 3,3 mln. litų vertės premijų. Už R.Meilutytę čekį at siėmė jos tėvas. Olimpinė čempionė penkiako vininkė Laura Asadauskaitė atsiė
musi čekį premjerui įteikė dovaną – fechtavimosi špagą. A.Kubilius per ceremoniją kalbėjo tikįs, kad sporto infrastruktūra Lietuvoje bus gerinama bendromis Vyriausybės, savivaldybių ir šalies sporto fede racijų pastangomis. „Tikrai yra nemažai darbų, kurie padaryti ir kuriuos dar reikia pada ryti, ir aš tikiu, kad bendromis čem pionų, federacijų, savivaldybių ir mūsų – Vyriausybės – pastangomis pasieksime tai, kad Lietuvos infrastruktūra bus tinkama tam, kad Rio de Žaneire mes galėtume dar dau giau pasiekti“, – sakė A.Kubilius. Lietuvai atstovaujantys sporti ninkai Londono vasaros olimpi nėse žaidynėse iškovojo du aukso,
vieną sidabro ir du bronzos meda lius. Dar vienuolika sportininkų ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpinėse žaidynėse užėmė 4–8 vietas. Už pirmą vietą olimpinėse žaidy nėse skiriama 400 tūkst. litų, antrą – 200 tūkst., trečią – 150 tūkst. li tų premija. Ketvirtą vietą olimpia doje iškovoję sportininkai apdova nojami 80 tūkst. litų, penktą – 60 tūkst., šeštą – 40 tūkst. litų pre mija. Laimėjusiems septintą vie tą skiriama 30 tūkst., aštuntą – 20 tūkst. litų premija. Premijos olimpiečiams turė tų būti pervestos per artimiausią mėnesį. VD, BNS inf.
Nutraukė „blakių“ tyrimą Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) būstinėje esą rastos klausymosi įrangos.
„Rugpjūčio 17 d. Vilniaus apygar dos prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikal timo, numatyto Baudžiamojo ko dekso 295 straipsnyje, požymių“, – sakė Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausio ji specialistė Rita Stundienė. Bau džiamojo kodekso 295 straips
nis numato, kad tas, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo specialią tech niką žmogui sekti, informacijai apie valstybės, savivaldybės insti tuciją, įstaigą ar jų tarnautoją, po litinę partiją, visuomeninę orga nizaciją ar jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atė mimu iki ketverių metų. Pasak R.Stundienės, prokuroro nutarimą įstatymų nustatyta tvar ka galima apskųsti aukštesniajam prokurorui. Tyrimą nutraukęs pro kuroras pabrėžė, kad buvo atlik ti visi įmanomi procesiniai veiks
mai, apklausti liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, išanalizuota per iki teisminį tyrimą gauta informacija ir priimtas toks nutarimas. Ši tyrimas buvo pradėtas birže lio 22 d. gavus partijos atsakingo jo sekretoriaus Raimundo Aleknos pranešimą. TS-LKD išplatintame prane šime skelbė, kad rastos dvi „bla kės“. Tuomet teigta, kad specialio ji klausymosi įranga rasta birželio 12 d. kompiuterio pelėje ir būsti nės vidaus kiemelyje augančiame medyje. VD, BNS inf.
„Mes tikimės, kad KT sprendi mas bus ankstesnis negu VRK. Jeigu VRK reikės priimti spren dimą, kol dar nebus KT nutari mo, be abejonės, teisinio tikrumo principas mus įpareigoja – ar luk telėti KT sprendimo, ar vis dėlto komisijos nariai nuspręs priimti kurį nors galimą sprendimą“, – sakė Z.Vaigauskas. Opozicinė Tvarkos ir teisingu mo partija vakar VRK pateikė savo kandidatų pareiškinius dokumen tus dalyvauti spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Pirmuoju nu meriu partijos kandidatų sąraše įrašytas jos pirmininkas europar lamentaras R.Paksas. Šiandien KT ketina pradėti nagrinėti grupės parlamentarų skundą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisos, pagal kurią per apkaltą pašalinti asme nys į parlamentą kandidatuoti negali ketverius metus po apkal tos. Z.Vaigauskas sakė, kad galu
tinė data, kai VRK privalo priim ti sprendimus dėl visų kandidatų, yra rugsėjo 13-oji. „Manau, kad tiek toli KT sprendimai nenusi tęs“, – vylėsi VRK pirmininkas.
Rolandas Paksas:
Nematau nė vie nos teisinės kliūties laukti ir nedaryti to, ką privalau daryti. Anot jo, jeigu praėjus įstaty muose numatytoms dešimčiai dienų, per kurias turi būti priim tas sprendimas dėl kandidatų re gistravimo, nebus KT nutarimo, VRK privalės svarstyti, lauk ti toliau ar priimti kokį nors kitą sprendimą dėl R.Pakso. Pats politikas tvirtino nema tąs priežasčių, kodėl reikėtų lauk ti KT nutarimo ir neregistruoti jo kaip kandidato į Seimo narius. „O kodėl turėčiau laukti? Šiandien yra galiojantis įstatymas, leidžiantis tai daryti, nematau nė vienos teisinės kliūties laukti ir nedaryti to, ką pri valau daryti“, – teigė R.Paksas. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Klasika ir pigūs efektai Violeta Juodelienė
P
astar ieji metai užderėjo sukak čių. 2011-ieji buvo M.K.Čiurlionio, 2012-ieji – Maironio, jau rengiama si Kristijono Donelaičio metams: 2014 m. sukaks 300 metų nuo lietuvių gro žinės literat ūros prad in inko mirt ies, šiai progai pradėta rengtis dar 2009-aisiais. Iš kilių tautos menininkų apvalios sukaktys – proga prisiminti klasikus, jų kūrybą. Inten cijos – daugiau nei geros, tik jos turi tenden ciją išsig imti.
Intencijos – daugiau nei geros, tik jos turi tendenciją išsigimti. Pernai sukelta čiurl ion ianos banga pado vanojo ne vieną gražių renginį, tačiau dau guma jų ir buvo tik viso labo graž ūs reng i niai, kokiais M.K.Čiurlionio metines galėtu me minėti nors ir kasmet. O valstybinės pa minėjimo prog ramos paraštėse liko skola garsiajam kūrėjui – pagaliau įrašyti visus jo kūrinius fortepijonui. Šį darbą, nelaukdami kultūros funk ionierių malonės, padarė tik privatūs asmenys. Kaip net ir tok ia proga nesugebėta sureng ti mūsų genijaus kūrinių „gastrolių“ po Eu ropą, – iki šiol mįslė. Nuvežt i iki pačių Ka rališk ųjų rūmų Milane, jie, lyg būtų ne ge nijaus darbai, bet koks į komand ir uotę iš trūkęs vald in inkėl is, suskubo tvark ingai grįžti namo, ir pakeliui nesustojo nei Pary žiuje ar Vienoje. Sako, italai liko apstulbę: pritrenkė trapus M.K.Čiurl ion io darbų pa saulis ir lietuviai, nuo pasaulio slepiantys šiuos šedevrus. Iš pernykščių klaidų nepasimokyta ir šie met. Mairon io metai min im i pačiais įvai riausiais žanrais – nuo dainų pagal jo žo džius dainav imo per dideles ir maž as šventes iki senos poeto svajonės – man sardos Mairon io liet uv ių literat ūros mu ziejaus muz iejuje įkurtuvių. Ned idel is konfl iktas, kai kun igo Mairon io eilės nebuvo įleistos į šventovę, poetui vei kiausiai tik padėjo. Neabejot inai atsirado vienas kitas paauglys, kur iam bent teor i nė tik imybė poez ijoje pamatyt i kok į kris lą erotikos – didesnis akstinas griebtis kny gų nei mokyklų prog ramos rimbai. Tik štai šiuo atveju ir išlenda nemaloni tie sa: garbingo klasiko garbingą sukaktį mini me, tačiau knygynų darbuotojos šiuo klau simu gal i tik negarbingai pag ūžčiot i pe čiais – varg iai kas bepamena, kas ir kada pastarąjį kartą išleido Maironio poeziją. Kult ūros min ister ija tik ina: ruden į knyg ų bus! Net 2500 egzempliorių knyg ų su eilė raščiais ir viena iš septynių Maironio poe mų. Kodėl tik baig iantis jubiliejiniams me tams, ir tik dal is kūrinių – tradiciškai reto rinis klausimas. Gal priežast is ta, kad esame ne savo kla sik ų, bet pig ių efekt ų mylėtojai, kur iems svarbiausia – retkarč iais darom i simbo lin iai gestai, o ne nuoseklus rūpin imasis tautos turtais?
„Niekas nesitikėjo, kad nepriklausomybė taip arti“
P
irmą viešą antisovietinį mitingą Vil niuje prieš 25 metus dienraštyje „The New York Times“ aprašęs žinomas amerikiečių žurnalistas Billas Kelleris interviu BNS prisiminė, kad tuomet dauguma lietuvių nesitikėjo, jog nepriklausomybė bus paskelbta nepraėjus nė trejiems metams. – Kaip prieš 25 metus patekote į Vilnių? – Prisimenu, kad demonstracija įvyko Vil niaus senamiestyje prie Šv. Onos bažnyčios. Mitingas buvo gana mažas, palyginti su vė lesnėmis protesto akcijomis. Daug žmonių dar bijojo valdžios. 1987 m. rugpjūtį korespondentų kelionės po Sovietų Sąjungą buvo griežtai ribojamos. Tu rėjome gauti leidimą atvykti į Vilnių. Maskvos ir sovietų lyderio Michailo Gorba čiovo santykiai su Baltijos šalimis buvo labai komplikuoti. Manau, kad jis pats tyliai ger bė lietuvius už jų ryžtą, už kultūrą, bet jį la bai erzino, kad Baltijos šalių žmonės teisėtai norėjo sau laisvės. 1987-ieji buvo labai ilgo kelio pradžia, bet tai buvo jaudinantis dalykas. Lietuvoje buvau turbūt daugiau laiko nei bet kurioje kitoje so vietinėje respublikoje. Visuomet buvau šiek tiek skeptiškas, kaip Baltijos šalims seksis būti nepriklausomoms, nes jos neturėjo gamtos iš teklių, o didžiausia rinka buvo Rusija. Bet nie kada neabejojau lietuvių ryžtingumu. – Publikacijoje apie mitingą rašėte, kad „tik keli iš dešimčių apklaustų dalyvių sakė, jog jie susirinkimą vertina kaip da lį tikros kovos už nepriklausomybę nuo sovietų valdžios“. Ar jūs pats tuomet ti kėjote, kad nepriklausomybė bus pa skelbta mažiau nei po trejų metų? – Per tuos kelerius metus dalykai keitėsi la bai sparčiai. Buvo akivaizdu, – ir tai rašiau straipsnyje, – kad jei Lietuvoje būtų buvęs balsuoti pateiktas klausimas dėl nepriklau somybės, jis būtų buvęs patvirtintas. Bet ne manau, kad dauguma lietuvių tikėjosi gau siantys tokią galimybę artimu laiku.
Dalyvavo apie pusę tūkstančio B.Keller is su tuomete žmona Anne Cooper 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo vieninteliai JAV žurnalistai, stebėję Lietuvos laisvės lygos or ganizuotą mitingą Vilniaus centre. Kitą dieną „The New York Times“ pasirodė išsa mus rašinys apie demonstraciją, kurioje, B.Kel lerio skaičiavimu, dalyvavo 500 žmonių. Nuo 1986 m. „The New York Times“ Mask vos biure dirb ęs B.Keller is ir vėl iau ne kar tą rengė rep ort až us iš Liet uvos, jis taip pat buvo prie telev iz ijos bokšto kruv in ą 1991 m. saus io 13-ąją. 1989 m. B.Kelleris buvo apdovanotas prestiž i ne žurnalistikos Pulitzerio premija už straips nius apie Sov iet ų Sąjungos žlug imą. 2003– 2011 m. B.Kelleris buvo „The New York Times“ vyriausiasis redaktorius.
Be abejo, buvo didelis iš Baltijos šalių išvy kusių į JAV susidomėjimas. Daugumai amerikiečių Baltijos šalys buvo vienas iš būdų patikrinti, ar M.Gorbačiovas buvo rimtai nusiteikęs, ar tai, ką jis bandė pa daryti, buvo nuoširdu, ar SSRS iš tiesų galė jo pasikeisti. Liudininkas: prieš 25 metus amerikiečių
žurnalistas B.Kelleris turėjo progą Vilniu je stebėti pirmąjį antisovietinį mitingą prie Šv. Onos bažnyčios.
O ir aš pats tikrai nežinojau, ko tikėtis. – Ar jūsų straipsniais iš Baltijos šalių bu vo didelis susidomėjimas tarp „The New York Times“ skaitytojų? – Sunku pasakyti, tai buvo dar prieš interne to epochą. Dabar turime galimybes išmatuoti, kiek žmonių skaito rašinius, dalijasi jais so cialinėje žiniasklaidoje. Tuomet to nebuvo ga lima tiksliai žinoti.
– Ar po to, kai palikote Maskvos biurą 1991 m., atidžiai sekėte įvykius regione? Kaip vertinate pokyčius per 25 metus? – 2003 m. grįžau į Baltijos šalis parašy ti straipsnio „The New York Times“ žurnalui apie keliones. Tai buvo vienintelis kartais, kai grįžau. Buvo labai įdomu pamatyti, kaip šios trys respublikos tapo normaliomis Europos šalimis. Lietuva, Latvija ir Estija dabar gau na mažiau dėmesio nei tada, kai siekė neprik lausomybės, nes tuomet jos buvo šios didelės pasaulinės dramos centre. Bet tai, kad Lietuva ne visada aprašoma laikraščiuose, yra ženk las, jog padėtis normali. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Padažnėjus atvejų, kai sostinėje atsiveria smegduobių, į kurias įvirsta automobiliai, vilniečiai susirūpino savo miesto geologi niu saugumu. Dauguma portalo diena.lt skaitytojų, dalyvavusių apklausoje, baiminasi, kad Vil niuje vis dažniau atsivers smeg duobių, kurios anksčiau ar vė liau gali tapti pavojingos žmo nėms, pastatams ir transporto priemonėms.
Nuomonė Valdžia ką nors turi daryti, nes nė vienas neapsaugotas nuo pražū ting os nel aim ės. Nes upr ant u, iš kur ten tos smegduobės? Ar ten
po asfaltu jūra, labai gilūs kanalai? Būk atsargus ar neatsargus, vis tiek nežinosi, kur ir kurią dieną pėsčia sis gali nugarmėti į tokią smegduo bę. Dievaži, nejaugi Vilnius tampa karstiniu regionu kaip kokie Bir žai?
Vai Tikras Bermudų trikampis, nežinosi, kur ir kas tave praris.
Boleslovas Būtinas didelis geologinis tyrimas, kuris atsakytų į natūraliai kylančius klausimus, kas čia darosi tame Vil niuje. Ar dabar nesaugu bet kuriam iš mūsų, paprasčiausiai einančiam gatve?
O kas bus? O jeigu vieną negražią dieną pra smegs ne automobiliai, o visas na mas? Klaiku...
Ar baiminatės vis dažniau atsiveriančių smegduobių?
Ai
#!
Vietoj marazmų apie metro ar tram vajus, 6000 litų algos į rankas bei pinigų leidimo nereikalingiems da lykams (tarp jų ir vilniečio kortelei įdiegti) miesto valdžia galėtų nuo tekų vamzdžiais pasirūpinti, viską atnaujinti, kad vos poros minučių smarkesnis lietus sostinės neužtvin dytų. Bet kur tau! Tai juk rimtas dar bas, kur pinigų neišplausi. Reikia dar bą dirbti, o ne ne tuščiai postringauti ir utopinius planus kurpti.
%
Taip, man tai kelia nerimą Ne, tai išskirtiniai atvejai Nežinau, man neįdomu
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 23, 2012
ekonomika
MiestieÄ?iĹł stalui – iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—s
Parama turtingĹł nelepins
Ĺ alyje keliÄ… skinasi nauja ĹŤkininkavimo tradicija, kuri leidĹžia vartotojui ÄŻsigyti sveikĹł, neuĹžterĹĄtĹł chemikalais, nepriklausomos sertifikavimo ÄŻstaigos sertifikuotĹł, iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s Ĺženklu „Kokybė“ paĹžymÄ—tĹł darĹžoviĹł.
Ĺ aÂlies saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s, ÄŻgyÂvenÂdi nanÂÄ?ios piÂniÂgiÂnÄ—s soÂciaÂliÂnÄ—s pa raÂmos neÂpaÂsiÂtuÂrinÂtiems pro graÂmÄ…, suÂgrieĹžÂtiÂno paÂraÂmos ga vÄ—ÂjĹł tikÂriÂniÂmo tvarÂkÄ…. ToÂdÄ—l jos paÂĹĄalÂpĹł kiÂtĹł paÂjaÂmĹł tuÂrinÂtiems asÂmeÂnims taip paÂprasÂtai neÂbe duos.
darĹžininkystÄ—s sektoriuje“. Jame daug dÄ—mesio skirta bĹŤtent iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s produkcijai.
Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Nauji produktai
Nuo praÄ—jusiĹł metĹł parduotuviĹł lentynose galima pamatyti darĹžoviĹł iĹĄ Lietuvos ĹŤkiĹł, kuriĹł pakuotÄ—s paĹžymÄ—tos specialiu Ĺženklu „Kokybė“. Ĺ is Ĺženklas garantuoja, kad produkcija parduotuves pasiekia iĹĄ ĹŤkiĹł, kur naudojama labai maĹžai chemikalĹł, taikomi kiti grieĹžti apribojimai. Ĺ iĹł darĹžoviĹł kaina ĹĄiek tiek didesnÄ— nei ÄŻprastiniĹł, uĹžaugintĹł naudojant intensyvias technologijas, bet kiek maĹžesnÄ— nei grynai ekologiniĹł. Suprantama, auginti darĹžoves naudojant maĹžiau chemijos yra rizikingiau, reikia daugiau rankĹł darbo. TodÄ—l ĹŤkininkai, pasirinkÄ™ tokÄŻ ĹŤkininkavimo bĹŤdÄ…, gali pasinaudoti parama pagal metĹł pradĹžioje EK patvirtintÄ… Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonÄ—s „AgrarinÄ—s aplinkosaugos iĹĄmokos“ programÄ… „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistema“. „Palyginti su importuojamomis darĹžovÄ—mis, uĹžaugintomis intensyviuose ĹŤkiuose, kuriuose sunaudojama daugybÄ— tonĹł trÄ…ĹĄĹł ir pesticidĹł, dauguma iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s produkcijÄ… tiekianÄ?iĹł Lietuvos ĹŤkiĹł (ypaÄ? smulkĹŤs ĹĄeimos ĹŤkiai) yra beveik ekologiniai. Juose naudojama labai maĹžai chemikalĹłâ€œ, – sakÄ— ĹžemÄ—s ĹŤkio ministras Kazys StarkeviÄ?ius, lankydamasis KÄ—dainiĹł rajono darĹžininko Virgilijaus KupreviÄ?iaus ĹŤkyje, kur Lietuvos darĹžoviĹł augintojĹł asociacija (LDAA) surengÄ— seminarÄ… „Bendrosios ĹžemÄ—s ĹŤkio politikos iĹĄĹĄĹŤkiai
Gimsta nauja tradicija
Seminaro dalyviai apĹžiĹŤrÄ—jo du KÄ—dainiĹł rajono ĹŤkius – minÄ—tÄ… V.KupreviÄ?iaus, kuris daugiausia augina morkas, ir Sauliaus Dambrausko valdas, kurios skirtos bulvÄ—ms ir svogĹŤnams. S.Dambrauskas sakÄ—, kad ĹĄiemet iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s sÄ…lygomis pasÄ—jo ir augino 30 ha bulviĹł ir 20 ha svogĹŤnĹł. „Matysiu, kiek turÄ—siu iĹĄlaidĹł augindamas darĹžoves kitomis priemonÄ—mis“, – sakÄ— Ĺžemdirbys. Jis minÄ—jo, kad sertiďŹ kuotos iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s Ĺženklu bulvÄ—s neabejotinai bus sveikesnÄ—s. „Laikiausi reikalaujamĹł apribojimĹł chemikalams, todÄ—l darĹžovÄ—s yra geresnÄ—s kokybÄ—s“, – teigÄ— S.Dambrauskas. V.KupreviÄ?ius sakÄ— kol kas iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s morkĹł pasÄ—jÄ™s 40 ha plote iĹĄ 130 ha. „Tikiuosi, naujoji sistema pasiteisins ir vartotojai ÄŻvertins ĹĄiuos produktus, nes jie sveikesni, nei auginti intensyviuose ĹŤkiuose“, – vylÄ—si V.KupreviÄ?ius. Vidmantas Girdzijauskas pasakojo visÄ… savo 230 ha ĹŤkÄŻ paskyrÄ™s vien iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—ms. Ten veĹĄi kopĹŤstai, bulvÄ—s, burokÄ—liai. „Šiuo Ĺženklu paĹžymÄ—tos darĹžovÄ—s labai patrauklios ir prekybininkams, ir vartotojams. Beveik visÄ… produkcijÄ… tiekiu ÄŻ prekybos centrus“, – pasakojo V.Girdzijauskas. Jis akcentavo, kad darĹžovÄ—s, iĹĄaugintos naudojant maĹžai chemikalĹł, ateityje tik populiarÄ—s, nes vartotojai vis daugiau dÄ—mesio skiria sveikai
ď Ž Pagyrimas: RZĂ›` ĂXV\ ZV [V`a _N` 8 @aN_ XR cV Ă˜Vb` cVQb_fWR V_ @RVZ\ [N
_f` 2 =b]V[V` QR V[Ă›WR ZN [\ XNQ a\ XVR ĂXVNV XNV] C 8b] _R cV Ă˜VNb` ]N WĂ›TĂ` X\[ Xb _b\ aV `b b `VR [V\ ĂXVNV` V_ aVRX aV NbX a\` X\ XfOĂ›` ]_\ QbX PVWĂ–
mitybai. Visi ĹŤkininkai teigÄ—, kad iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžoviĹł augintojai, bent tol, kol pagal iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s reikalavimus uĹžauginta produkcija bus pripaĹžinta vartotojĹł ir ÄŻgaus tvirtas pozicijas rinkoje, turÄ—tĹł bĹŤti remiami programos „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistema“ iĹĄmokomis, kad Ĺžemdirbiai bĹŤtĹł suinteresuoti auginti tokias darĹžoves, o miestieÄ?iai galÄ—tĹł jas ÄŻsigyti uĹž prieinamÄ… kainÄ….
Ĺ iuo Ĺženklu paĹžymÄ—tos darĹžovÄ—s labai patrauklios ir prekybininkams, ir vartotojams.
GrieĹžta kontrolÄ—
ď Ž Perspektyva: C 8cR QN _N` Ă&#x;`V aV XV[Ă?` XNQ V ` XV_ aV[Ă›` X\ XfOĂ›` ]_\ QbX PV
WN NaRV af WR ]\ ]b YVN_Ă›`
.[Q _VNb` .YRX `N[Q _N cV Ă˜VNb` [b\ a_
LDAA valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras sakÄ—, kad iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s darĹžovÄ—s pasirodÄ— rinkoje tik pernai, todÄ—l dar daug vartotojĹł neĹžino apie jĹł naudÄ…. „NemaĹžai pirkÄ—jĹł vis dar nesupranta, kuo jos skiriasi nuo ÄŻprastĹł intensyviu bĹŤdu uĹžaugintĹł darĹžoviĹł, o ekologinÄ—mis jĹł pavadinti irgi negalima. IĹĄ tikrĹłjĹł tai tarpiniai tarp intensyvios ir ekologinÄ—s ĹžemdirbystÄ—s produktai, o jĹł nauda neabejotina, nes ĹĄios darĹžovÄ—s iĹĄaugintos laikantis grieĹžtĹł apribojimĹł, tausojant aplinką“, – sakÄ— V.Kvedaras. MiestieÄ?iai, rinkdamiesi Ĺženklu „Kokybė“ paĹžymÄ—tas darĹžoves, gali bĹŤti tikri, kad iĹĄties perka ĹĄvarias ir kokybiĹĄkas darĹžoves. KPP priemonÄ—s „AgrarinÄ—s aplinkosaugos iĹĄmokos“ programoje „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł augini-
mo sistema“ dalyvaujantys ĹŤkininkai privalo darĹžus ir sodus tręťti taip, kad nevirĹĄytĹł nustatytos mineralinio azoto, tenkanÄ?io hektarui ĹžemÄ—s, normos: darĹžovÄ—ms ir bulvÄ—ms 122 kg hektarui, o vaisiams ir uogoms – 96 kg. Daug maĹžiau turi bĹŤti sunaudojama ir piktĹžoles naikinanÄ?iĹł herbicidĹł, augalus nuo kenkÄ—jĹł ir ligĹł sauganÄ?iĹł chemikalĹł. Vaisiams, uogoms ir darĹžovÄ—ms apsaugoti negalima naudoti toksiĹĄkĹł pesticidĹł. Pesticidais, kuriuose yra tos paÄ?ios veikliosios medĹžiagos, augalus galima purkĹĄti ne daĹžniau kaip du kartus per jĹł vegetacijos laikÄ…. ĹŞkius aktyviai tikrina kontrolieriai, kurie atidĹžiai perĹžvelgia pesticidĹł Ĺžurnalus – kada ir kiek jĹł iĹĄpurkĹĄta. Patikrinama, kiek nupirkta trÄ…ĹĄĹł. Pagal ĹĄios programos reikalavimus ĹŤkininkai privalo turÄ—ti sertifikatÄ…, patvirtinantÄŻ auginimo proceso atitiktÄŻ grieĹžtesniems reikalavimams. Tai suteikia vartotojams papildomĹł garantijĹł, kad produktĹł kokybÄ— ir maistinÄ— vertÄ— yra geresnÄ—s uĹž ÄŻprastiniu bĹŤdu uĹžaugintĹł vaisiĹł ir darĹžoviĹł. Be to, dalyvaudami ĹĄioje programoje ĹŤkininkai gali pasinaudoti parama, kurios dydis apskaiÄ?iuotas ÄŻvertinus tiesiogiai su aplinkos tausojimu susijusiĹł priemoniĹł ekonominius rodiklius. Programos „Tausojanti aplinkÄ… vaisiĹł ir darĹžoviĹł auginimo sistema“ tikslas – paskatinti vaisius, uogas ir darĹžoves auginanÄ?ius Ĺžemdirbius diegti aplinkai palankesnes gamybos technologijas ir maĹžinti aplinkos tarĹĄÄ…. Programa patvirtinta ir pradÄ—ta ÄŻgyvendinti metĹł pradĹžioje, taÄ?iau ir nedidelÄ— patirtis rodo, kad ji yra patraukli ĹŤkininkams. Tausodami aplinkÄ… ĹŤkininkai uĹžaugina didesnÄ™ pridÄ—tinÄ™ vertÄ™ turinÄ?ius produktus, kurie Ĺženklinami iĹĄskirtinÄ—s kokybÄ—s Ĺženklu „Kokybė“. UĹžs. 1004042
PenÂkios proÂgraÂmÄ… ÄŻgyÂvenÂdiÂnan Ä?ios saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s gaÂvÄ—ÂjĹł skai Ä?iĹł suÂmaÂĹžiÂno viÂduÂtiÂniĹĄÂkai 10,7 proÂc., o iĹĄÂlaiÂdas – 15,5 proÂc., iki 21,9 mln. liÂtĹł. „Kai kuÂrios saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s elÂgÄ—Âsi kaip kaÂsiÂninÂkÄ—s. DuoÂdaÂvo paÂĹĄal pas paÂgal doÂkuÂmenÂtus, neÂpaÂtik riÂnuÂsios, ar paÂĹĄalÂpa tikÂrai reiÂka linÂga, ar ĹžmoÂgus neÂgauÂna kiÂtĹł paÂjaÂmĹłâ€œ, – treÂÄ?iaÂdieÂnÄŻ spauÂdos konÂfeÂrenÂciÂjoÂje saÂkÄ— soÂciaÂliÂnÄ—s apÂsauÂgos ir darÂbo miÂnistÂras Do naÂtas JanÂkausÂkas. PaÂsak soÂciaÂliÂnÄ—s apÂsauÂgos ir darÂbo viÂceÂmiÂnistÂro DaÂliaus Bi taiÂÄ?io, saÂviÂvalÂdyÂbÄ—Âse suÂdaÂryÂtos koÂmiÂsiÂjos, nagÂriÂnÄ—ÂjanÂÄ?ios, ar asÂmeÂnys tuÂri teiÂsÄ™ gauÂti paÂra mÄ…. Jis teiÂgÄ—, kad kai kuÂrie asÂme nys, iki ĹĄiol gaÂvÄ™ fiÂnanÂsiÂnÄ™ paÂra mÄ…, tuÂrÄ—Âjo kiÂtĹł paÂjaÂmĹł ir neÂbuÂvo neÂpaÂsiÂtuÂrinÂtys.
Donatas Jankauskas:
Kai kurios savivaldybÄ—s elgÄ—si kaip kasininkÄ—s. PaÂsak D.BiÂtaiÂÄ?io, proÂjekÂte ne daÂlyÂvauÂjanÂÄ?ios saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s tik riÂnaÂmos miÂnisÂteÂriÂjos atÂstoÂvĹł. Ĺ iuo meÂtu paÂtikÂrinÂta 11 saÂviÂval dyÂbiĹł, kuÂrioÂse yra „gaÂna praÂban giai“ gyÂveÂnanÂÄ?iĹł soÂciaÂliai rem tiÂnĹł asÂmeÂnĹł. BeÂne geÂriauÂsias to paÂvyzÂdys, kaip paÂsaÂkoÂjo D.BiÂtai tis, – paÂraÂmÄ… gaÂvÄ™s ĹžmoÂgus, ku ris samÂdÄ— naÂmĹł tvarÂkyÂtoÂjÄ…. ViÂceÂmiÂnistÂras paÂtiÂkiÂno, kad proÂgnoÂzuoÂti, kiek piÂniÂgĹł bĹŤÂtĹł su tauÂpyÂta, jei nauÂjÄ…ÂjÄ… proÂgraÂmÄ… ÄŻgy venÂdinÂtĹł viÂsos LieÂtuÂvos saÂviÂval dyÂbÄ—s, sunÂku. TaÂÄ?iau spÄ—Âja, kad suÂma gaÂlÄ—ÂtĹł siekÂti 150 mln. liÂtĹł. „SunÂku proÂgnoÂzuoÂti. Bet, jei gu Ĺ iÂlaÂlÄ—Âje iĹĄÂlaiÂdos suÂmaÂŞė jo dauÂgiau nei 30 proÂc., gaÂli ma svarsÂtyÂti ir apie tai, kad per meÂtus LieÂtuÂvoÂje gal bĹŤÂtĹł suÂtau poÂma iki 150 mln. liÂtĹłâ€œ, – saÂkÄ— D.BiÂtaiÂtis. D.JanÂkausÂkas teiÂgÄ—, kad pa tikÂriÂnuÂsi viÂsas saÂviÂvalÂdyÂbes mi nisÂteÂriÂja paÂskelbs deÂĹĄimt, kuÂrios neatÂsaÂkinÂgai nauÂdoÂja paÂĹĄalÂpoms skirÂtas lÄ—ÂĹĄas. TaÂÄ?iau reÂzulÂtaÂtĹł miÂnisÂteÂriÂja iki rinÂkiÂmĹł neÂpas kelbs. Jis taip pat saÂkÄ—, kad prie penÂkiĹł ĹĄiuo meÂtu proÂjekÂte daÂly vauÂjanÂÄ?iĹł saÂviÂvalÂdyÂbiĹł plaÂnuoÂja priÂsiÂjungÂti dar deÂĹĄimt ĹĄaÂlies sa viÂvalÂdyÂbiĹł. LaÂbiauÂsiai paÂĹĄalÂpos gaÂvÄ—ÂjĹł skaiÂÄ?iĹł ir iĹĄÂlaiÂdas suÂmaÂĹžiÂno Ĺ i laÂlÄ—s (atiÂtinÂkaÂmai 31,8 proÂc. ir 36,4 proÂc.) ir AkÂmeÂnÄ—s raÂjoÂnai (atiÂtinÂkaÂmai 20,5 proÂc. ir 26,1 proÂc.). VD inf.
8
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
tema
Stiprėjančios krizės pove Europoje toliau besitęsiant diskusijoms dėl krizės sprendimų, ekonomikos daly viai patiria nesuskaičiuojamus nuosto lius ir yra kamuojami neaiškumų.
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Užburtas ratas
Pagrindinių gyventojų perkamų prekių kainos per pastaruosius penkerius metus tendencingai au go. Verslas ir pramonė neužtikrin ti, todėl nekuria naujų darbo vie tų, saugo turimus išteklius ir, kiek įmanoma, kelia kainas, kad galė tų susikurti rezervinį fondą nau jai krizės bangai atlaikyti. Euro zona yra arčiausiai iširimo ribos, valstybių lyderiai nesutaria beveik visais pagrindiniais klausimais. Ir tai kelia akivaizdų rinkos dalyvių nerimą.
Tačiau pamokos ne visuomet išmoksta mos, ir ši krizė sukūrė dar vieną problemą – augina maisto, de galų, žaliavų ir elekt ros kainas.
Ekonomikos mokslas vartoja ter miną „užburtas ratas“, kuris skir tas dabartinės pasaulio ūkio sis temos esminiams trūkumams ir jų padariniams apibrėžti. Ekono mika patenka į uždarą ratą, kai jos dalyvių veiksmai stiprina neigiamą poveikį ekonomikai. Geriausią pa vyzdį matome šiandien Europoje, kur labiausiai ekonomiškai nusmu kusios ir demografinių problemų turinčios valstybės yra priverstos dar labiau mažinti išlaidas. Žvelgiant į istoriją, bet koks valstybės išlaidų karpymas jau įsi siūbavus krizei yra žalingas ir tik prisideda prie struktūrinių problemų gilėjimo. Taupymas pasireiš kia mokesčių didinimu, socialinių išmokų mažinimu ir valstybės in vesticijų smukimu. Tai trumpam sutvarko valstybės buhalteriją. Bet pats valstybės pamatas – gy ventojai ir verslas – nuo to smar kiai nukenčia. Didėjantys mokes čiai žlugdo ir taip per krizę silpną verslo iniciatyvą, nepastovi vals
60 proc.
Lietuvos eksporto sudaro ES rinka.
tybės mokesčių ir darbo politi ka sumažina užsienio investicijų srautą, o taip didinamas nedarbas. Taigi dėl valstybės finansų buhal terinio grožio aukojama reali eko nomika ir jos dalyviai. Tai vadina ma užburtu ratu. Istor in iai pav yzdž iai rod o, kad vienintelis efektyvus būdas išspręsti tokio pobūdžio problemas yra atvirkštinė strategija – vals tybė turi didinti išlaidas ir kom pensuoti gyventojų bei verslo su stabdytas investicijas. Taip toliau kuriamos darbo vietos, skatinama vidaus rinka, t. y. vietos gamin tojai ir kiti dalyviai, išvengiama struktūrinio nedarbo. Tokia stra tegija išgelbėjo JAV iš Didžiosios depresijos, o Japonija dėl to su gebėjo susprogdinti vieną didžiausių nekilnojamojo turto burbulų ir išvengti nevaldomo nedarbo. Verslui tai naudinga, nes vals tybės išlaidos padeda palaikyti užsakymų skaičių. Labiausiai smuko pramonė
Tačiau pamokos ne visuomet iš mokstamos, ir ši krizė sukūrė dar vieną problemą – augina maisto, degalų, žaliavų ir elektros kainas. Paprasta logika veda prie išvados, kad prasidėjus krizei ir žmonėms ėmus taupyti šios kainos turėtų imti smukti, nes suveikia papras tas paklausos ir pasiūlos dėsnis. Tačiau įvyko atvirkštinis efektas – šių prekių kainos augo iki rekordi nio lygio ir tai yra bene didžiausias sistemos trūkumas. Finansų rinka yra atskiras pa saulis, kuriame negalioja realios ekonomikos dėsniai. Prasidėjus krizei ir akcijoms, obligacijoms bei kitoms finansų priemonėms praradus daug vertės, investuo tojai ieškojo kitų būdų, kur inves tuoti pinigus. Maisto produktų, metalų, naftos ir kitų žaliavų rin ka buvo naujoji investavimo kryp tis. Ir tai užsuko dar vieną užburtą ratą. Vien dėl to, kad spekuliaty viniai pinigai nenaudojami eko nomikoje ir gali būti laisvai in vestuojami bet kurioje pasaulio šalyje į bene bet kurio produkto kainą, yra didžiausia grėsmė vi suomenės gerovei. Norėčiau pabrėžti, kad inves tuojama į produkto kainą, o ne į pačią fizinę prekę, nes pinigai in vestuojami į sandorį, panašų į la žybas dėl kainos pokyčių. Tokių sandorių buvo dešimteriopai dau giau nei realių apsikeitimų žalia vomis ir kitomis prekėmis. Dėl jų kainų ir buvo vykdomi šie speku liatyvūs sandoriai. Krizė didžiausią smūgį sudavė automobilių, metalų, tekstilės ir buities produktų pramonei. Todėl šie sektoriai smuko labiausiai. Ypač
Priemonės: Lietuvos situacija geresnė nei daugumos Vakarų Europos valstybių, kur tęsiasi recesija, tačiau
nukentėjo visa sunkioji ir lengvoji gamyba. Tam įtakos turėjo keli vie nas kitą papildantys veiksniai. Pir miausia dėl ateities neužtikrintu mo verslas ėmė mažiau gaminti, nes nebuvo įsitikinęs, ar viską ga lės realizuoti. Pasaulinė erdvė ir toliau prisideda prie tendencijos, kad gamybos aukso amžius persi kelia į Aziją – Kiniją ir Indiją. Tai reiškia, kad kvalifikuota darbo jėga, kuri dešimtmečius buvo vertinga ir dirbo šiame pramonės sektoriuje, dabar nebereikalinga ir privers ta imtis nekvalifikuotų darbų. O mechanizmai, kuriais būtų galima juos perkvalifik uoti, nesukurti. Svarbiausia skatinti vartojimą
Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir buvo vienas labiausiai praėjusiais metais augusių ES, tai nesumenkina naujos krizės grės mės. Daugumoje Vakarų Europos valstybių tęsiasi recesija, vyrau ja nevaldomas nedarbas, regist ruojami rekordiniai bankrotai. To neįmanoma neįvertinti kaip rea lios grėsmės. Tačiau mūsų šalies situacija tikrai ne pati blogiausia. Esame šalis, kurioje vidutiniai at
lyginimai yra vieni žemiausių ES, kontroliuojame vieną pagrindinių tranzito taškų tarp Europos ir Azi jos, turime palankią teisinę ir mo kestinę bazę užsienio investuoto jams. Pagrindinė mums kylanti grės mė yra nepasiruošimas ir nuver tinimas. Pirmosios krizės bangos atveju, net kai Latvija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą dėl pa galbos, Lietuva neįvertino galimų padarinių. Buvo teigiama, kad kri zė mūsų šalį palies nesmarkiai. Šiuo atveju problemos yra kito kios, bet jos paveiks ne tiesiogiai valstybės finansus, o pramonę ir gyventojus. Labai realu, kad smar kiai sumažės eksportas, ir visos nuo jo priklausančios įmonės pa jus tai. Vienintelė galimybė Lietu vai nepadaryti tos pačios klaidos antrą kartą – skatinti vidaus var tojimą. Nors emigracija sumaži no darbingų ir vartojančių gyven tojų skaičių, vis dar yra gana sveiki valstybės finansai, nedidelis gy ventojų ir verslo prasiskolinimas. Todėl visos įmanomos valdžios pastangos turi būti nukreiptos į vi daus rinkos kūrimą.
Komentarai
Aleksandras Izgorodinas Lietuvos pramon in inkų konfederacijos anal it ikas
N
ors išorinių rinkų situacija dėl euro zonos problemų yra gan a kompl ik uot a, Lietuvos ekonomikos au gimas iki šiol išlieka vienas sparčiau sių ES. Kita vertus, reik ia pripaž int i, kad Lietuvoje jau juntamas ekonomi kos sulėtėjimas. Metinis Lietuvos eko nomikos augimas lėtėja jau tris ketvir čius iš eilės. Tačiau neteisinga Liet uvos ekonom i kos sulėtėjimą siet i vien su euro zo nos skolų krize, nors tam tikras povei kis tikrai yra. Eksp ort as jautr iaus iai reag uoj a į išorės rinkos e esanč ias problemas. Šių metų pirmą pusmetį Liet uvos eksporto aug imas siekė 2,8 proc . Vien a vert us, tai yra gerok ai
9
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
tema
eikis pramonei
Komentarai
Nerijus Mačiulis
Banko „Swedbank“ vyr iausiasis ekonom istas
E
uro zon os skolų krizė vi sų pirm a tur i ties iog inį poveikį – gal imybės augt i eksp ort ui į šį reg ioną lab ai rib otos. Pav yzdž iui, pirmą šių me tų pusmetį į Vok iet iją ir Prancūz iją eksp ort uotos produkc ij os vertė jau buvo šiek tiek maž esnė nei tuo pa čiu laikot arpiu prieš met us. Antr as neig iam as poveik is sus ij ęs su Liet u vos valst ybės skol in imos i kain a. Gi lesnė reces ij a euro zonoj e smark iai paveiktų ir Liet uvos ekonom iką, dėl
Paulius Lukauskas
VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius
A
tvira ir nuo eksporto pri klausanti Lietuvos ekono mika, be jokios abejonės, ne gali atsiriboti nuo išorinių problemų, ypač tuomet, kai jos kamuo ja pagrindinę mūsų eksporto rinką – ES. Juk ji sudaro daugiau nei 60 proc. viso šalies eksporto. Lietuvos pranašu mas yra tai, kad mūsų eksportas pui kiai išskaidytas tiek geografiniu, tiek sektorių atžvilgiu. Todėl, nors šių metų pirmą pusmetį šiek tiek lėtėjo eksporto į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias ES šalis augimo tempas, greičiau mū sų eksporto traukinį sugebėjo temp ti Šiaurės Europos šalys ir Rytai. Be to, nereikėtų užmiršti, kad 2011 m. buvo rekordiniai Lietuvos eksporto rezulta tai, o lyginamoji bazė buvo labai aukš
skatinti vidaus vartojimą šalyje būtina.
maž iau neg u praėjus ių metų pirmą pusmetį, kai aug imas buvo 30 proc . Šiam sulėtėjimui įtakos turėjo laik i nas veiksnys – tai įmonės „Orlen Lie tuva“ remontas. Matom as pab logėj im as med ien os, tekst ilės ir met alo sektor ių eksp or to srit yj e. Šių sektor ių rez ult at ai ta po blogesn i eksp ort uoj ant į Prancū ziją, Vok iet iją, Oland iją, Didž iąją Brit an iją. Gan a did elį euro zon os problemų spaud imą junt a vis dau giau valst ybių. Recesija euro zonoje atsinaujina dėl įtamp os eksporto rinkose, pernelyg maž ai dėmes io skir iama ekonom i kai skat int i ir konk urencing umui di dint i – tai neig iamai veik ia privatų vartojimą. Kit a vert us, verslas euro zonoje dėl neapibrėžt umo stabdo in vest icijas. Atit inkamai tok ia sit uacija tur i poveikį ir kai kur ioms Liet uvos įmonėms. Tač iau reik ia nep am irš ti, kad nors eksporto apimt is mažėja, ji viršija prieškriz inį lygį. O įvert inus tai, kad invest icijų lyg is kone trečda liu mažesn is nei prieš krizę, kai ku rios įmonės sus idur ia su problema, kad negal i patenk int i gaunamų už
sak ymų. Invest uoja tik tos įmonės, kur ios yra užsit ikr inusios ilgalaik ius užsak ymus. Situacija euro zonoje liečia ne tik įmo nes, bet ir vartotojus. Kalbos apie antrą krizės bangą Lietuvoje turėjo neig ia mos įtakos vartotojų lūkesčiams – jie birželį pradėjo blogėti. Jeigu tokia ten dencija išliks, vartotojai pradės taupyti ir tai lems vidaus rinkos sulėtėjimą. Gyventojai jau bando apsisaugoti ma žindami savo išlaidas ir kaupdami lė šas juodai dienai. O tam, kad Lietuvos ūkis nukentėtų mažiau, tam tikrų prie monių turėtų imtis valdž ia. Pirmiau sia valstybė tur i imt is išlaikyt i stabi lumą mokesčių pol it ikoje. Liet uvos mokesčių politika pasižymi ne tik su dėting u adm in istrav imu, bet ir daž nu jų keit imu. Antra, būtina išlaikyt i stabilią užsienio politiką, ypač su kai mynėmis. Taip pat vienas sprendimų yra šiek tiek pakoreguoti ES paramos naudojimą – būtina užtikrinti, kad ES parama būtų naudojama gamybai skatinti, o ne mokymams. Svarbu už tikrinti ir gerą verslo aplinką. Lietuvo je verslo aplinka nėra bloga, bet kitos šalys mus ima lenkti.
„Shutterstock“ nuotr.
Milda Dargužaitė
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė
Laurynas Vilimas
Lietuvos prek ybos įmon ių asociacijos vykdomasis direktor ius
K
ol kas tiesioginių reikšmingų neigiamų padarinių, su sijusių konkrečiai su dabar tiniais euro zonos iššūkiais, Liet uvos mažmen in inkai nepajuto. Didžiausią įtaką pardavėjams turi mū sų vartotojų perkamoji galia, kuriai, aiš ku, įtaką daro šalies ekonominė būklė. Nedarbo lygis, emigracija, nelankstus darbo santykių reglamentavimas, ne palankus ir nenuspėjamas mokesčių sistemos kaitaliojimas – visa tai yra Lie tuvos vidaus reikalai. Visa tai išsisprendę protingai ir turėdami verslui pa lankų požiūrį, atliktume rimtą preven cinį darbą net ir esant rimčiausiems euro zonos bėdų padariniams bei pa gyvintume patį mažmenos sektorių.
K
rizė euro zonoje didina in vest uotojų ats arg umą ir stabdo projektų plėtrą. Kita vertus, tokiu periodu ypač aktualus veiklos opt imizav imo ir iš laidų mažinimo klausimas. Todėl tie
Rokas Bancevičius
Banko DNB vyresnysis anal it ikas
I
š esmės yra keli kanalai, per ku riuos euro zonos problemos gali pasiekti Lietuvą: eksportas, šalies skolos kaina, bankų sistemos lik vidumas ir lūkesčiai. Kol kas ryškiau siai euro zonos krizė matoma naujienų antraštėse, o tai neabejotinai daro nei
to skol in ant Liet uvos Vyr iaus yb ei reik al auj am a aukštesn ių palūk anų, did esnės riz ikos prem ij os. Gal iau siai baimė dėl euro zonos ateit ies ir gal imo poveik io Liet uvai lem ia ir at sargesnį įmon ių pož iūrį į invest icijas bei naujų darb o vietų kūrimą. Ties a, yra ir teig iamų šios krizės pad ar in ių – dėl istor išk ai mažų Europ os cent rin io banko baz in ių palūk anų šal ies gyventoj ai taip pat skol in as i pig iau, o dėl nusilpusio euro gerėja Liet uvos eksp ort uotojų pers pekt yvos už eu ro zonos ribų. Liet uvos įmonės per pas tar uos ius ket verius met us yra smark iai pad i dinusios savo efekt yv umą ir konk u rencing umą, todėl yra daug maž iau pažeidž iamos, nei buvo 2008 m. pra džioje. Svarbiausia ir tol iau kuo grei čiau sub al ans uot i valdž ios sekto riaus finansus ir vengt i popul ist in ių sprend imų, gal inč ių pad id int i Liet u vos skolą ir skol in imosi kainą. ta, tad lėtesnis augimo tempas šiemet yra normalus ir prognozuotas reiški nys. Šių metų pirmo pusmečio rezul tatai liudija, kad mūsų verslas per pa starąją krizę sugebėjo padidinti savo konkurencingumą tarptautinėse rin kose ir sugeba jį išlaikyti ar net toliau auginti. Į euro zonos problemas gali ma žiūrėti ir kaip į galimybę dar labiau sutvirtinti savo pozicijas šioje milž i niškoje rinkoje, kurios dydžio, būda mi palyginti labai maži žaidėjai, mes iki galo net nesuvokiame. Juk dėl kri zės iš žaidimo gali iškristi daug konku rentų, nesugebėjusių susitvarkyti su jos iššūkiais, o mes sėkmingai galime užimti jų vietą. Patirtis rodo, kad verslai, per krizę su gebantys atrast i ištekl ių investuot i į rinkodarą ir aktyvų pardavimą, per il gą laikotarpį laimi. Tad įmonės ir toliau turi rūpintis savo konkurencingumo didinimu bei stengtis savo konkuren cin ius pranašumus drąsiau ir akt y viau parduot i. Neužm iršk ime, kad šiam tikslui Lietuvos verslas gali pasi naudoti ir ES struktūrinių fondų teikia ma parama – tai unikali galimybė, ku ria privalome pasinaudoti. sioginių užsienio investicijų kontekste į krizę euro zonoje reikėtų žiūrėti atsi žvelgiant į galimybes: galime pasiūly ti investuotojams stabilesnę ir konku rencingesnę ekonominę apl inką nei krizę išgyvenančios šalys, puikią inf rastruktūrą, aukštos kvalifikacijos dar buotojų ir mažesnes išlaidas. Tiesa, kri zės per iodu konk urencinė kova dėl tiesiog in ių užsien io invest icijų suin tensyvėja, nes šalys taip siekia spręs ti ekonomines problemas. Todėl, ne galėdam i konk ur uot i rinkos dydž iu ar ištekliais, privalome smarkiai page rinti tuos kriterijus, kuriuos keisti įma noma, pirmiausia verslo aplinką, dar bo santykius ir teritorijų planavimą. giamą įtaką verslo ir gyventojų lūkes čiams dėl ateities. Esant maž iau opti mizmo atsarg iau vert inamos naujos invest icijos ar didesn i pirk in iai. Ta čiau kol kas Lietuvos eksporto apim tis nemažėja, skolos kaina taip pat iš lieka mažiausia per kelerius metus, o su likvidumo stygiumi bankų sistemo je kažin ar artimiausiu metu susidur sime. Euro krizės įtaką Lietuvos ūkiui mažina eksporto krypčių diversifika vimas, bet tai nėra taip greitai pasiekia ma. Taip pat euro krizės įtaką mažina ilgalaikių sutarčių su užsakovais turė jimas, jei tai įmanoma. Euro krizę jusi me mažiau, jei mažės valstybės skoli nimosi apimtis.
10
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
sportas
V.Alekna turės įpėdinį ir parolimpiadoje „Labai džiaugiuosi, kad R.Plun gė sutiko su manimi dirbti. Vis dėl to tai yra vienas geriausių šių rung čių specialistų visoje Lietuvoje. Iki pažinties su juo man labiau patiko varžytis rutulio stūmimo sektoriu je, tačiau dabar iš esmės viskas pa sikeitė“, – atviravo M.Bilius. Normatyvus parolimpinėms žai dynėms lietuvis įvykdė atvirame Tuniso čempionate. Tuomet jo ru tulys krito ant 14,98 m žymos, o dis kas skriejo 46,05 m. Treniruotėse M.Biliaus geriausias rezultatas yra gerokai įspūdingesnis – 51,48 m.
Ateinantį trečiadie nį Londone prasi dėsiančiose paro limpinėse žaidynė se startuos 11 mūsų šalies sportininkų, tarp jų ir trisdešimt metis disko metikas bei rutulio stūmikas Mindaugas Bilius. Sportininkas nesle pia, kad tikisi iš Di džiosios Britanijos grįžti su medaliu.
Planuoja medalį
Sutapimas: su R.Plunge pastarąjį pusmetį savo meistriškumą keliantis M.Bilius (nuotr.) yra lygiai dešimt
metų jaunesnis už dukart olimpinių žaidynių čempioną V.Alekną.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Išgyveno sunkią avariją
Iš Šiaulių kilęs, tačiau šiomis die nomis Kaune pas trenerį Rimantą Plungę savo meistriškumą kelian tis sportininkas bus vienas iš ketu rių mūsų šalies lengvaatlečių. Be jo, Londono arenose startuos Ra munė Adomaitienė (šuolis į tolį), Irena Perminienė (rutulys) ir Ro landas Urbonas (rutulys). Nema žai vilčių siejama su aklųjų riedulio (golbolo) rinktine ir plaukiku Kęs tučiu Skuču. „Aktyviai sportavau iki 21-ų ir
tuomet pertrauką padaryti pri vertė nelemtas incidentas. 2009ųjų lapkritį gyvendamas Jungtinė se Valstijose patekau į automobilio avariją. 28 kaulai lūžo 57 vietose, ištiktas komos prabuvau tris mė nesius. Atsigavęs grįžau į Lietuvą, baigiau mokslus Šiaulių universi tete ir vėl pradėjau galvoti apie iš šūkius lengvosios atletikos sek toriuje“, – savo gyvenimo istoriją dienraščiui pasakojo M.Bilius. Vėl aktyviai sportuoti valingas sportininkas pradėjo 2011-ųjų va sarį. „Startai ir rezultatai neįgaliųjų sporte buvo sėkmingi, tad pradėjau vis dažniau dalyvauti ir Europos bei
pasaulio čempionatuose. Praėjusių metų gruodį išvykau į Dubajų, kur vykusiose pasaulio neįgaliųjų žai dynėse laimėjau aukso medalius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse. Tai buvo rimtas postū mis“, – kalbėjo lengvaatletis. Rezultatai sparčiai gerėja
Pavasarį darbą su septynkovinin kės Austros Skujytės vienu iš tre nerių R.Plunge pradėjęs M.Bilius iš karto pajuto, kad rezultatai ėmė sparčiai gerėti, ypač disko meti mo rungtyje. „Lietuvos neįgalių jų sporto federacijos preziden tas Anatolijus Čupkovas yra geras
Tomo Raginos nuotr.
mano bičiulis dar nuo tų laikų, kai abu kovojome krepšinio aikštelėje. Jis man paskambino ir paklausė, ar negalėčiau padėti perspektyviam jaunuoliui. Neatsisakiau, nes man buvo įdomu susipažinti su neįga liųjų sportu. Kai vasarį pradėjome dirbti, pagrindinė Mindaugo rung tis buvo rutulio stūmimas. Įžvel giau, kad jis turi nemažai poten cialo ir disko metimo sektoriuje“, – pasakojo sportininko treneris. Nuo to laiko M.Biliaus rezultatas pagerėjo beveik 10 metrų. „Tokia didelė pažanga tikrai nuteikia op timistiškai“, – savo auklėtinį gy rė R.Plungė.
Kairės kojos normaliai valdyti ne galintis sportininkas prisipažįsta, kad į Londoną skrenda tikėdama sis pradžiuginti visus Lietuvos sir galius. „Treniruotėse diskas skrieja labai toli, buvo net tokių rezultatų, kurie geresni už mano grupės pa saulio rekordą, tad ir viltys paro limpinėse žaidynėse yra nemažos“, – vylėsi M.Bilius. Sportininkas neabejoja, kad į pirmąjį šešetą tikrai turėtų patekti ir disko metimo, ir rutulio stūmi mo rungtyse, tačiau tokie Lietuvos paraolimpinio komiteto iškelti už daviniai ambicingo šiauliečio ne tenkina. „Norėčiau medalio. Gal voju, kad jį turėčiau iškovoti“, – optimistiškai prisipažino leng vaatletis. Įdomu, kad M.Bilius yra gimęs tą pačią dieną – vasario 13-ąją – kaip ir dukart olimpinis čempionas Vir gilijus Alekna. „Jei Mindaugas ir to liau taip tobulės, neabejoju, kad jis parolimpinėse žaidynėse gali pra tęsti įspūdingą V.Aleknos pergalių seriją“, – šypsojosi R.Plungė.
Futbolas nemėgsta kvailių? Kur REO? Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vilniaus REO – klubas, kuris suge bėjo nustebinti ne vieną futbolo aistruolį savo žygiu nuo žemiau sios iki aukščiausios šalies futbolo lygos. Vis dėlto užvakar buvo pasa kyta STOP. Klubas traukiasi iš LFF organizuojamų turnyrų.
Kam tos problemos?
„Be abejo, tai buvo gera vadybinė praktika. Dabar nenoriu lįsti ir aiš kintis, kas ir ką pridarė, nes žinau, kad niuansų čia yra labai įvairių. Pats dirbu su studentų komanda ir puikiai žinau, kad sunku yra išlaikyti futbolo ekipą, – sakė R.Turskis, ku ris iš REO klubo pinigų negaudavo. – Vilniaus klube mažai dalyvavau, daugelį darbų atliko kiti žmonės.“
Gaila futbolininkų
„Aišk u, kad gail a, o ką daryt i? Priežastys? Nesusikalbėjimas su Lietuvos futbolo federacija, ne sumeluosiu, jeigu pasakysiu, kad susikalbėjimo trūko ir komandos viduje, – dienraščiui kalbėjo bu vęs klubo prezidentas Rimantas Tursk is. – Vien i nuol at pareiš kim us įvair ius raš yd avo, o kit i apie juos tik iš spaudos sužino davo. Labai gaila, kad viskas taip baigėsi, nes puikiai suprantame, kad klubo per vieną dieną sukur ti neįmanoma.“ Pasak R.Turskio, labiausiai su sidariusioje situacijoje gaila REO futb ol in ink ų. „Mil ijon ų jie ne spėjo uždirbti, o dabar jie yra iš metami į gatvę. Gaila jaunų žmo nių: ką jiems dabar daryti vidury sezono? Gal vienas ar kitas kažką susiras, o kiti? Į statybas? Nors skaič iau, kad ir ten viet ų per daug nėra“, – šmaikštumu savo nuoskaudas bandė dengti buvęs žalgirietis.
Labai gaila, kad vis kas taip baigėsi, nes puikiai suprantame, kad klubo per vie ną dieną sukurti neį manoma.
Pasak buvusio žalgiriečio, Lie tuvoje mokesčių sistema nėra pa togi verslininkams, kurie norėtų remti sportą. „Yra žmonių, kurie norėtų duoti pinigų, tačiau jiems nėra sudaromos visos reikalingos sąlygos. Jeigu verslininkas duoda pinigų, tuoj kas nors prie jo prisi kabina, iš kur tų pinigų jis paėmė. Visi verslininkai tik trauko pečiais ir klausia: „O kam man tos proble mos?“ – iš beviltiškos padėties juokėsi R.Turskis. – Su 100 tūkst. litų komandos neišlaikysi. Sezo
nui reikia mažiausiai milijono. Vis dėlto reikia suprasti, kad paremti norintis verslininkas atiduoda sa vo pinigus. Be to, privalo sumokėti mokesčius. Krūvos reikalų.“ Klubo jėga – žaidėjai
REO, treniruojama dar vieno le gendinio Vilniaus „Žalgirio“ žai dėjo Stasio Baranausko, 2009 m. laimėjo III lygos kovas, 2010 m. – II lyga, 2011 m. užėmė pirmą vietą LFF organizuojamose I ly gos varžybose ir pateko į A lygą bei pasiekė LFF taurės pusfinalį. „Skaudu. Komanda buvo sukur ta praktiškai be pinigų. Per sep tynerius metus pasiekėme aukš čiausią lygą. Galiu pasakyti tik vieną dalyką – futbolas nemėgs ta kvailių, kurie velniai žino, kuo užsiima“, – griežtai kalbėjo bu vęs klubo treneris. Jo teigimu, klubo valdžiai norė josi pasipuikuoti. „Kai mes kūrėme komandą, jos jėga buvo tai, kad joje žaidė visi dirbantys žmonės. Visada žinojome, kad finansinės problemos – neišvengiamybė, tačiau žmonės turėjo darbus, uždirbo savo pinigus. Klubo finansiniai sunkumai būtų jų nepalietę. Žaidė ne profesionalai, kurie ir taip turėjo iš ko gyventi, – pasakojo S.Baranauskas. – Žaidėjai patys norėjo žaisti ir kilti. Po sezono vis pakalbėdavome ir iš jų išgirsda vau: „Treneri, einam į aukštesnę ly gą.“ Taip sezonas po sezono.“
Futbolininkai badavo
„Visi žinojo, kad žaidėjai žaidžia savo malonumui. Patekome į aukščiausią ją lygą ir kažkas nutiko. Pats nesup rantu tada susidariusios situacijos. Juk ir miestas pervedė klubui pini gų, tačiau 42 tūkst. litų už teisėjavi mą niekas nesusimokėjo. Juk čia rei kia būti visišku idiotu. Visi susimoka, tik ne REO. Futbolas nekenčia kvailių. Jis juos išstumia iš žaidimo“, – žodžių nerinko ilgametis klubo strategas. Klubo valdžia gegužės mėne sį nusprendė trenerį atleisti. „Ne supratau valdžios kėslų. Jų pareiš kimas buvo paprastas: „Klubas
profesionalėja.“ Iškart pasakiau, kad komanda sužlugs. Valdžia iš metė iš klubo visus darbus turin čius žmones, kurie buvo klubo jė ga. Per trumpą laiką viskas buvo sugriauta, ir nereikia sakyti, kad kažkas kažkam kažko neleido. Ko kius žaidėjus galėjo užregistruo ti REO? Kas pas juos būtų ėjęs, jei klubas pinigų neturi? – klausė tre neris. – Dar nėra tokio žmogaus, kuris galėtų oru maitintis. Kalbė jau su komandos žaidėju Soslanu Džiojevu. Jis sakė, kad valgyti ne turi už ką. Įsivaizduokite, taip kal ba profesionalus futbolininkas.“
Agonija: REO vardas išnyko iš Lietuvos futbolo žemėlapio. fkreo.lt nuotr.
11
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
pasaulis Nauja narė
Prašo laiko
Neatlaikė karščio
Po 19 metų trukusių derybų Rusija vakar oficialiai tapo 156-ąja Pasaulinės prekybos organizacijos nare. Ekspertai Rusijai prognozuoja eksporto ir investicijų augimą, bet pri pažįsta, kad pagrindinės jos ekonominės „ligos“ – korup cija ir biurokratija versle – iš nyks negreitai.
Graikijos premjeras Antonis Samaras vakar, likus dviem dienoms iki itin svarbių de rybų Vokietijoje, paprašė dau giau laiko, kad Atėnai galėtų sumažinti biudžeto išlaidas ir įvykdytų kitas reformas, tu rinčias tarptautinių lėšų šal tinius, siekdami išvengti vals tybės nemokumo.
Dalis XIX a. pradžioje pasta tytos sienos, nuo kurios at siveria vaizdas į vieną iš Ro mos architektūros paminklų – Tautos aikštę, vakar apgriu vo dėl Italiją užplūdusios karš čių bangos. Kai kuriuose re gionuose termometro stulpe lis pakyla virš 40 laipsnių, įsiplieskė miškų gaisrų.
Princas prisišėlo Britų princas Harry įsivėlė į skandalą – internete pasirodė mėgėjų nuotraukos, kuriose jis užfiksuotas nuogas per vakarėlį savo viešbučio „MGM Grand“ numeryje Las Vegase.
Talino valdžia vadovaujasi ne tik so cialiniais, bet ir ekologiniais argu mentais. Nemokamas viešasis trans portas paskatins daugiau vairuotojų persėsti į autobusus, troleibusus ir tramvajus. Kils mažiau spūsčių, oras sostinėje taps švaresnis. Kaip pasakojo vicemeras T.Aa sas, per pastarąjį dešimtmetį transporto išmetamų šiltnamio dujų kiekis Taline išaugo daugiau nei dvigubai, o viešojo transporto tarša beveik nepasikeitė ir sudaro tik 7 proc. bendros taršos. Talino vadovai parengė miesto ekologinę strategiją iki 2030-ųjų, užsibrėžė tikslą 2018 m. iškovoti Europos žaliosios sostinės titulą.
Vienas karališkosios šeimos šalti nis naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad tose nuotrauko se tikrai matomas princas Harry. Tinklalapio TMZ.com gau tose nuotraukose matyti visiš kai nuogas vyras, kaip teigiama, princas, kuris stovi rankomis prisidengęs genitalijas ir už ku rio slepiasi kažkokia moteris. Kitoje pikantiškoje nuotrau koje jis visiškai nuogas apglėbęs moterį prie biliardo stalo. 27 metų jaunasis karališkosios šeimos narys šiuo metu su gru pe draugų atostogauja Las Ve gase ir jau buvo pastebėtas pra mogaujantis prie savo viešbučio baseino. TMZ nurodė, kad šios nuotrau kos buvo padarytos, kai Harry su draugais atėjo į viešbučio barą, o vėliau į savo numerį pasikvietė kelias moteris, kurių tapatybė nebuvo atskleista. Princas Harry buvo nufotografuotas, kai drau gai pradėjo žaisti amerikietiškąjį biliardą iš nusirenginėjimo. „Mes konkrečiai nekomen tuojame tų nuotraukų“, – sakė princo atstovė spaudai. Princas Harry, kuris yra Didžiosios Britanijos sosto įpėdi nio princo Charleso ir jo velionės buvusios žmonos princesės Dia nos sūnus, paauglystėje įgijo padūkusio karališkosios šeimos nario reputaciją, kai 2002 m. prisipažino svaiginęsis mari huana ir alkoholiu, būdamas nepilnametis. Po trejų metų princas Harry buvo sukėlęs skandalą per vie ną karnavalą, kuriame pasirodė apsirengęs nacių uniforma, net užsirišęs ant rankos raištį su svastika. Vėliau princas viešai atsiprašė dėl savo elgesio. Tačiau princas pastaruo ju metu buvo beveik atsikratęs aristokrato plevėsos įvaizdžio: prieš ketverius metus jis atliko karinę tarnybą Afganistane ir kalbėjo norintis vėl grįžti į ko vos veiksmų zoną. Harry neseniai dalyvavo labai sėkmingoje kelionėje po Karibus ir Braziliją, minint karalienės Elžbietos II valdymo 60-ąsias metines. Anksčiau šį mėnesį jis stovėjo greta savo senelės per Londono olimpiados uždarymo ceremoniją.
BNS, „Postimees“ inf.
BNS inf.
Skaičiavimai: nemokamas viešasis transportas Talinui kainuos 14 mln. eurų (48 mln. litų), bet miesto vadovai nuostolius tikisi padengti mokes
čiais, kuriuos į miesto biudžetą mokės naujai registruoti gyventojai.
„Reuters“ nuotr.
Talino valdžios dovana – nemokamas transportas Estijos sostinės valdžia ruošia miestiečiams neįtikimą dovaną – galimybę nuo kitų metų nemokamai naudotis viešuoju transportu. Pateikė svarstyti
Talino merija vakar patvirtino ir pa teikė Miesto susirinkimui svarsty ti nutarimo dėl mokėjimo už važia vimą viešuoju transportu tvarkos pataisų projektą. Naujos redakcijos nutarimo svarbiausias punktas yra
Kitų šalių patirtis Jeig u Miesto susir ink imas pritars naujai tvarkai, Talinas taps pirmą ja ES sostine, kurios gyventojai ne mokamai važ inės viešuoju trans port u. Tiesa, kai kuriuose mažes niuose Europos miestuose žmonės jau mėgaujasi tokiu pranašumu. Vie nas ryškesnių pavyzdžių – 74 tūkst. gyventojų turintis Belgijos Haselto miestas. Kai 1997 m. jame buvo pa naikinti mokesčiai už važiavimą au tobusais, keleivių skaičius per de šimtmetį išaugo 13 kartų.
leidimas Taline registruotiems gy ventojams sostinėje viešuoju trans portu naudotis nemokamai. Nutarimo projekte minima, kad nuo kitų metų Taline taip pat bus panaikintas popierinių bilietų par davimas. Teisę nemokamai važiuoti vie šuoju transportu siūloma taikyti ir visiems moksleiviams bei studen tams iki 19 metų, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Dabar nemokamai naudotis vie šuoju transportu Taline gali tik vy resni nei 65 metų žmonės. Nuostolius padengs mokesčiais
„Visiems, kurie iki šiol dvejojo ar ba abejojo, ar tai yra įmanoma, dabar yra patvirtinimas“, – vakar per spaudos konferenciją sakė Ta lino vicemeras Taavi Aasas. Mies to vadovų skaičiavimais, nemoka
mas viešasis transportas sostinei kainuos 14 mln. eurų (48 mln. li tų) – tiek Talino biudžetą papildy davo mokesčiai už bilietus. Bet politikai tikisi, kad nauja tvarka paskatins daugiau žmonių registruotis Taline ir nuostolius pavyks padengti surinkus daugiau mokesčių.
Nemokamas viešasis transportas paska tins daugiau vairuo tojų atsisakyti auto mobilių. Kils mažiau spūsčių, oras sostinėje taps švaresnis. Šiuo metu į miesto biudžetą ke liauja 11,4 proc. vieno Talino gy ventojo uždirbamo atlyginimo. Vidutinis mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių pernai bu vo 967 eurai (3337 litai), taigi kiek vienas gyventojas per metus miesto biudžetą papildo maždaug tūkstan čiu eurų (3450 litų). Vadinasi, kad nemokamas viešasis transportas
atsipirktų, Talinui reikia 14 tūkst. naujų registruotų gyventojų. Opozicijos abejones, ar Talinui pavyks surasti tiek žmonių, sos tinės vadovai bando išsklaidyti statistiniais duomenimis. Pasak vicemero T.Aaso, Tali ne šiuo metu gyvena maždaug 25 tūkst. neregistruotų gyventojų – toks yra šiemet pavasarį atlikto gy ventojų surašymo rezultatas. Žalioji sostinė
13
ketvirtadienis, rugpjūčio 23, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Rugsėjo pradžioje naują sezoną pra dedantis Lietuvos rusų dramos teatras žada šešias premje ras. Naujų spektak lių sulauks ir suau gę žiūrovai, ir vaikai.
Auditorija: Rusų dramos teatro vadovas režisierius J.Vaitkus žada,
kad naujasis sezonas bus orientuotas į kaip niekad įvairią publiką.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Premjerų derlius Spektakliai skirti visiems
„Atsiras spektaklių, kuriais ga lės pasidomėti ir lietuviai žiūro vai, ir jauni žmonės, ir dar visai maži vaikai. Tai nauja – kitokia – dramaturgija, kitokios temos: jos ir šiuolaikiškos, ir galbūt tru putį intriguojančios. Be to, jau atsiras ir studentų diplominių darbų, tad, žinoma, pasirodys ir naujų veidų – į trupę įsilies jaunų žmonių, kurie čia dirbs“, – tvir tino teatro vadovas režisierius Jonas Vaitkus. Po mėnesio vyksiančiai premje rai Rusų dramos teatre ruošiasi re žisierė ir dramaturgė Agnė Dilytė. Kauno mažojo bei Kauno kameri nio teatrų publikai gerai pažįsta ma menininkė ėmėsi šiuolaikinės suomių dramos. Pjesėje dešimtmetės mergaitės akimis pasakojama apie susveti mėjimą šeimoje. Staigmena mažiesiems
Rugsėjį lietuviškai prabils spek taklis vaikams „Stebuklingo ji kreidelė“, šiemet apdovanotas
Auksiniu scenos kryžiumi. Re žisierės Olgos Lapinos teigimu, teatrui tai bus naujas kūrybinis eksperimentas. „Norėjosi parodyti „Stebuk lingąją kreidelę“ naujam žiūrovų būriui – lietuviams vaikams. Ka dangi spektaklis skirtas labai jau niems žiūrovams ir yra interak tyvaus pobūdžio, aktorių žodžius išversti būtina. Manau, kad ši pa saka lietuvių kalba suskambėjo la bai organiškai. Tarp lietuvių kul tūros ir šios pasakos mitologinės estetikos tam tikru požiūriu yra daug bendra. O aktoriams tai bus kūrybinis ir žmogiškas eksperi mentas, dėl kurio jie galės pasi reikšti naujoje aktorinėje plotmė je“, – teigė režisierė. Jaunųjų žiūrovų laukia dar du nauji spektakliai. Gruodį scenoje atgims spalvinga Hanso Christiano Anderseno pasaka „Undinėlė“, ku rią režisuos Jurijus Ščiuckis. Ma žiausiems žiūrovams, kurių am žius – nuo dvejų iki penkerių metų, teatras ruošia lėlių spektaklį „Pi laitė“ rusų liaudies pasakos mo
tyvais. Tai bus aktorės Ingos Maš karinos režisūrinis debiutas. Trikalbė literatūros klasika
Rugsėjo pabaigoje pasirodys re žisierės Laimos Adomaitienės spektaklis „Trys mylinčios“ pagal Žemaitės pjesę. Netradicinė lietu vių klasikės kūrinio interpretacija scenoje skambės trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų. Joje vaidins pavasarį mokslus Lietuvos muzi kos ir teatro akademijoje baigian tis aktorių kursas. Iki Naujųjų metų repertuare taip pat atsiras J.Vaitkaus režisuojamas spektaklis „Stabmeldžiai“. Pagal šiuolaikinės ukrainiečių drama turgės Anos Jablonskajos pjesę statomas kūrinys nagrinės religi jos temą. Nuo sezon o prad žios Rus ų dramos teatre ketinama atsisa kyti popierinių spektaklių pro gramėlių ir pasiūlyti žiūrovams skaitmenines jų versijas. Taip pat atsiras galimybė įsigyti įvai rių abonementų. VD inf.
Duetas prikėlė dainą Šeimyninis Jurgio Didžiulio ir Ericos Jennings duetas „The Ball & Chain“, per petį žvalgydamasis į praėjusio amžiaus muziką, nu pūtė dulkes nuo dainos „Vėjas man pasakė“ ir sukūrė jos muzi kinį klipą.
J.Didžiulis su E.Jennings ir vėl kū rybingai išnaudojo laisvesnį vasa ros savaitgalį – atrado laiko mu zikai, kuri jiems patinka. Šįkart, ir jau turbūt paskutinį kartą šią vasarą, juodu iš užmaršties iš laisvino dar vieną praeityje itin populiarią dainą – „Vėjas man pasakė“. Pasiūlymo perdainuoti būtent šią dainą Jurgis ir Erica sulaukė iš gerbėjų savo puslapyje feisbuke.
„Dainuoti lietuviškas dainas man iššūkis, tačiau man tai la bai patinka. Pati jaučiu, kad kuo dažniau dainuoju lietuviškai, tuo drąsiau šia kalba kalbu kasdien“, – sakė dainininkė E.Jennings. Duetas originaliai Danutės Nei montaitės atliekamą dainą per dainavo plaukiodamas ežere Tra kuose. „Pavyko gal iš kokio dešim to karto viską nufilmuoti be truk džių – tai antys klegėjo, tai lėktu vai virš galvos skraidė, tai Jurgis ne tuos akordus „paėmė“, – šypsoda masi įspūdžius iš „Vėjas man pasa kė“ filmavimo pasakoja Erica. Šią dainą prieš publiką juodu pirmą kartą atliks jau šį savaitgalį koncertuose Palangos „Ramybė
je“ penktadienį ir Prieplaukos vy ninėje Nidoje šeštadienį. „Labai visų, kurie šį savaitga lį bus pajūry, laukiam „The Ball & Chain“ vasariškuose pasiro dymuose – tai puiki proga vasa rą palydėti kartu, elegantiškai ir dainuojant drauge“, – sakė Jur gis, kuris dainos „Vėjas man pa sakė“ įraše leido žmonai dainuoti vienai, o pats jai pritarė tik gitara ir svajingais pašvilpavimais. Visai neseniai abu muzikan tai įrašė kitą retro muzikinį klipą – svinguojančią Nelly Paltinie nės ir Eugenijaus Ivanausko dai nos „Tu ateik į pasimatymą“ ver siją – ją galima rasti svetainėje „Youtube“. VD inf.
14
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 23, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Deimantų muziejuje, Vokiečių g. 11. KADA? Iki rugsėjo 24 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus Rotušės aikštėje, Didžioji g. 31. KADA? Rugpjūčio 24 ir 25 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
Žiedai ir vizijos
Baltramiejaus amatai
Karališka drama
Šioje parodoje eksponuojami kūriniai iš dviejų ciklų – tai fotografi jos „Žiedai tarp žiedų“ ir fotopaveikslai „Vizijos“. Abiejuose cikluose neaptiksime nė šešėlio natūralizmo ar vulgarumo. Autorius šiuo se kūriniuose išaukština moters kūną, ir jis tampa apibendrinan čiu moteriškumo simboliu, turinčiu sakralumo prasmę.
Minint kunigaikščio Aleksandro 1495 m. rugpjūčio 24 d. auksaka liams suteiktą privilegiją, Vilniuje tradiciškai švenčiama amatų globėjo šv. Baltramiejaus diena. Šiųmetė mugė nukels į Renesan so laikus – sutiksite gausybės amatų cechų atstovų, gatvėse skam bės senoji muzika, akį trauks teatro pasirodymai.
Ispanijos ambasada kartą per mėnesį pristato ispanų kino šedev rus. Šįkart – režisieriaus Vincente’o Arandos istorinė drama „Pami šėlė Joana“. Ispanijos karalienė Izabelė išsiunčia savo dukrą Joaną į Flandriją susituokti su Pilypu Gražiuoju, tačiau beprotiškos mei lės kupina santuoka netrukus virsta drama.
KUR? „Šiaurės Atėnų“ redakcijoje, Mėsinių g. 4. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Genocido aukų muziejuje, Aukų g. 2A. KADA? Rytoj 10 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Užutrakio dvare, Užutrakio g. 17, Trakai. KADA? Iki rugpjūčio 30 d. KIEK? 10 litų.
Vasaros pabaiga su poezija
Tautos skausmą prisimenant
A.Mamontovo gimtadienis scenoje
Menamos istorijos figūros
Vasarai besibaigiant „Šiaurės Atėnai“ rengia poe zijos skaitymų vakarą redakcijos kiemelyje. Da lyvaus poetai Aušra Kaziliūnaitė, Ramunė Brun dzaitė, Lina Navickaitė, Julius Keleras, Donatas Paulauskas.
Atvirų durų diena Genocido aukų muziejuje. Vil niečiai galės aplankyti Tuskulėnų koplyčią-ko lumbariumą, susipažinti su muziejaus nuolati nėmis ekspozicijomis ir dabar vykstančiomis parodomis.
Beveik 30 metų scenoje esantis muzikos kū rėjas ir atlikėjas Andrius Mamontovas švenčia 45-ąjį gimtadienį. Šia proga „Vasaros terasa“ vi siems muzikanto gerbėjams dovanoja nemoka mą koncertą.
Jau trečią kartą Užutrakio dvaro sodyboje ren giama paroda „Menamos istorijos“, kurioje bus eksponuojama per trisdešimt žinomų šiuolaiki nių lietuvių ir vokiečių menininkų kūrinių. Šių metė tema – figūra.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“. 10.00 „Hartlando užuovėja“. 11.00 LRT vasaros studija. 12.00 Su daina už Lietuvą. 12.15 Dok. f. „Atgimimo kronika“ (1997 m.). 13.30 Su daina už Lietuvą. 13.45 Lagerių moterys. Nijolė Sadūnaitė (2011 m.). 14.25 Su daina už Lietuvą. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“. 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.00 Lietuvos laisvės lygos nesankcionuoto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Stalino ir Hitlerio pakto slaptiems protokolams pasmerkti 25-mečio minėjimas. Šv. Mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. 17.45 Laisvės trajektorijos (Lietuva, 2011 m.) (N-7). 18.45 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.50, 20.55, 23.10 Sportas. Orai. 19.00 Įžvalgos. Speciali laida. 19.30 „Neokupuotas“. Dok. f. apie Antaną Terlecką. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 21.00, 22.15 Koncertas „Laisvės keliu“. 23.05 Vakaro žinios. 23.20 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (3, 4).
LRT 21.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (2). 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6) (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“ (2) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (7). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Taikinys“ (8) (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3 6.45 7.00 7.30 8.00
Teleparduotuvė. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. „Buvusieji“.
LNK 17.40 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Nuotykių f. „Zebriukas Dryžius“ (Pietų Afrika, JAV, 2005 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Komedija „Žandaras veda“ (Prancūzija, Italija, 1968 m.). 0.50 „Kaltės kaina“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“. 8.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 22.00 val.
12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Auksiniai svogūnai 2012“. Apdovanojimų ceremonija (k). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta. 19.45 UEFA Europos lyga. Atkrentamosios rungtynės. Panevėžio „Ekranas“ – Bukarešto “Steaua“ (Rumunija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus LFF stadiono. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Vasara su Asta. 23.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 23.55 Dok f. „Generolas. Lakūnas Prchalas“ (N-7).
SPORT1
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15, 14.45 Vasara su Asta. 10.15 Girių takais. 10.55 Dok. f. „Generolas. Kurjeris iš Lenkijos“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Generolas. Lakūnas Prchalas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kazanės UNIKS. 14.40 Sporto metraštis. 14.50 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“. 16.30 Vimbldono legendos. Bjorn Borg–John McEnroe. 17.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Valencia Basket“– Madrido „Real“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 21.15 Sportas LT. Tarptautinės konkūrų varžybos Estijoje. 22.15, 23.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“.
BTV 20.25 val.
lietuvos ryto tv 18.45 val.
Lietuvos ryto TV
&/;738>9=+7 .+;,>3 /8=?+;A4/ ;/35+ 63813 :+1+6,383+3 N< .+;,>9=94+3 9< 6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973< ?+6 =/6
ketvirtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 23, 2012
' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
VaÂsaÂrÄ&#x2026; iĹĄÂlyÂdÄ&#x2014;s IraÂno filÂmai
IraÂno kiÂnui tamÂpant vis daĹžÂnesÂniu sveÂÄ?iu (/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ĹĄaÂlies :79597/ kiÂno teat ,38385+3 &/6
<5+7,38=3 ruoÂse, VilÂniuÂje paÂskuÂtiÂnÄ&#x2014;Âmis vaÂsaÂros dieÂnoÂ.3/8973< 8>9 353 ?+6 mis â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂjosâ&#x20AC;&#x153; kiÂ.+;,9 no centÂras renÂgia pirÂmÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; IraÂno filÂmĹł saÂvaiÂtÄ&#x2122;. RugpÂjĹŤÂÄ?io 24â&#x20AC;&#x201C;30 d. Ä?ia bus paÂro dyÂti sepÂtyÂni ÄŻvaiÂraus ĹžanÂro iraÂnie Ä?iĹł filÂmai. JĹł priÂstaÂtyÂti ir paÂbend rauÂti su â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂjosâ&#x20AC;&#x153; kiÂno centÂro ĹžiĹŤÂroÂvais atÂvyksÂta filÂmĹł auÂtoÂriai bei IraÂno viÂzuaÂliĹłÂjĹł meÂdiÂjĹł ins tiÂtuÂto (VMI) atÂstoÂvai. IraÂno kiÂno saÂvaiÂtÄ&#x2122; renÂgia â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂjosâ&#x20AC;&#x153; kiÂno centÂras, bendÂraÂdarÂbiauÂdaÂmas su IraÂno amÂbaÂsaÂda LenÂkiÂjoÂje ir VMI. â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvoÂje jau beÂmaĹž kiekÂvie nas neÂkoÂmerÂciÂniu kiÂnu beÂsiÂdo minÂtis ĹžiĹŤÂroÂvas yra maÂtÄ&#x2122;s filÂmĹł iĹĄ IraÂno ar bent girÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122;s garÂsiauÂsiĹł ĹĄiuoÂlaiÂkiÂniĹł jo reÂĹžiÂsieÂrĹł â&#x20AC;&#x201C; AbÂbaÂso KiaÂrosÂtaÂmi, JaÂfaÂro PaÂnaÂhi, AsgÂha ro FarÂhaÂdi â&#x20AC;&#x201C; paÂvarÂdes. IraÂno filÂmĹł saÂvaiÂtÄ&#x2014;s proÂgraÂmoÂje priÂstaÂtyÂsiÂme LieÂtuÂvoÂje dar neÂmaÂtyÂtus iraÂnieÂÄ?iĹł darÂbus, paÂkvieÂsiÂme ĹžiĹŤÂroÂvus suÂsi daÂryÂti iĹĄÂsaÂmesÂnÄŻ ÄŻspĹŤÂdÄŻ apie IraÂno kiÂnÄ&#x2026;, tieÂsioÂgiai paÂbendÂrauÂti su pa Ä?iais kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; VilÂma Le vicÂkaiÂtÄ&#x2014;, â&#x20AC;&#x17E;SkalÂviÂjosâ&#x20AC;&#x153; kiÂno cent ro vaÂdoÂvÄ&#x2014;. RugpÂjĹŤÂÄ?io 24 d. IraÂno kiÂno sa vaiÂtÄ&#x2122; pradÄ&#x2014;s reĹž. MojÂtaÂba Raie
poeÂma simÂboÂliÂniu paÂvaÂdiÂniÂmu â&#x20AC;&#x17E;DruÂgeÂlio giÂmiÂmasâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Birth of a ButÂterfÂlyâ&#x20AC;&#x153;, 1998 m.). VaizÂdinÂguo se Ĺ iauÂrÄ&#x2014;s IraÂno ir AzerÂbaiÂdĹžaÂno kalÂnuoÂse nuÂfilÂmuoÂtoÂje juosÂtoÂje per antÂros suÂtuokÂtiÂnÄ&#x2014;s neÂteÂkuÂsio vyÂro, luoÂĹĄo berÂniuÂko ir dvaÂsiÂniu kaiÂmo lyÂdeÂriu taÂpuÂsio ShahÂbod diÂno paÂtirÂtis nagÂriÂnÄ&#x2014;ÂjaÂmas tiÂkÄ&#x2014; jiÂmo iĹĄÂbanÂdyÂmo klauÂsiÂmas. Ban doÂmas ir muÂla plaÂnuoÂjanÂtis tapÂti jauÂnuoÂlis filÂme â&#x20AC;&#x17E;MÄ&#x2014;ÂneÂsieÂnaâ&#x20AC;&#x153; (reĹž. SeyeÂdas ReÂza MirÂkaÂriÂmi, â&#x20AC;&#x17E;UnÂder The MoonÂlightâ&#x20AC;&#x153;, 2000 m.). DauÂguÂma VilÂniĹł paÂskuÂtiÂnÄ&#x2014;Âmis vaÂsaÂros dieÂnoÂmis paÂsiekÂsianÂÄ?iĹł filÂmĹł dÄ&#x2014;ÂlioÂja ĹĄeiÂmyÂniÂniĹł konfÂlik tĹł, neÂtiÂkÄ&#x2014;Âtai kyÂlanÂÄ?iĹł tarÂpuÂsaÂvio neÂsuÂsipÂraÂtiÂmĹł isÂtoÂriÂjas. ÄŽ arÂtiÂmų jĹł neÂsuÂtaÂriÂmus po mÄŻsÂlinÂgos poe to mirÂties giÂliÂnaÂsi reĹž. HaÂdi Ka riÂmi filÂme â&#x20AC;&#x17E;SnieÂgas ant ÄŻkaiÂtuÂsio skarÂdiÂnio stoÂgoâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Snow on a Hot Tin Roofâ&#x20AC;&#x153;, 2011 m.), neÂtekÂties ir asÂmeÂniÂnÄ&#x2014;s kalÂtÄ&#x2014;s jausÂmo suÂsie tus ĹĄeiÂmĹł gyÂveÂniÂmus roÂdo reĹž. MoÂhamÂmaÂdas AhÂmaÂdi â&#x20AC;&#x17E;PraÂrasÂ
PASLAUGOS
toÂje tieÂsoÂjeâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;The Lost Truthâ&#x20AC;&#x153;, Statybos ir remonto 2008 m.), tÄ&#x2014;Âvo ir dukÂters sanÂty kiĹł reÂbuÂs7/.J39 Ä&#x2026; narpÂlio ja reĹž.?3.+>< Ali RaÂfi.> i +738+ 7+<A?9 juos t o j e â&#x20AC;&#x17E;Aga Jo s e f eâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Ag h a You ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 sefâ&#x20AC;&#x153;, 2011 m.). Per duk ters ir tÄ&#x2014;Âvo &/6 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= san tyÂkiĹł siuÂĹžeÂ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6= to liÂniÂjÄ&#x2026; kaÂro poÂvei / :+I=+< kÄŻ IraÂno viÂsuoÂmeÂnei tyÂriÂnÄ&#x2014;Âja Eb raÂhiÂmas HaÂtaÂmiÂkia filÂme â&#x20AC;&#x17E;VarÂdan TÄ&#x2014; voâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;In the Na me of FatÂherâ&#x20AC;&#x153;, Technikos remonto 2006 m.). AmeÂriÂkieÂÄ?iĹł draÂmaÂtur % ' $ ! G( H 8/8+> go TenÂnesÂsee " WilÂliam so gerÂbÄ&#x2014; .94+7Q =/-2835Q D I+6.A=>?>< jai tuÂrÄ&#x2014;Ât,>3=38K Ĺł neÂpra leisÂti reĹž. BahÂra <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 mo TaÂvaÂkoÂli filÂmo â&#x20AC;&#x17E;Ä&#x152;ia be maÂnÄ&#x2122;sâ&#x20AC;&#x153; 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 (â&#x20AC;&#x17E;He re WitÂhout Meâ&#x20AC;&#x153;, 2011 m.). Tai @@@ 5+>8+53/73< 6= lais va T.VilÂliam so pjeÂsÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;StikÂli n is ĹžvÄ&#x2014;ÂryÂnasâ&#x20AC;&#x153; inÂterpÂreÂtaÂciÂja. 8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; Ĺ˝iĹŤÂroÂvai, verÂtiÂnanÂtys paÂĹĄneÂke =8C94 M0;68@8> toÂB4; Ä?ia " sius su filÂm6 Ĺł au riais, kvie EEE ?2 74;? ;B mi atÂkreipÂti dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ ÄŻ suÂsiÂtiÂkiÂmus su IraÂno kiÂno kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjais ir akÂtoÂriais. Rugp jĹŤÂÄ?io 27â&#x20AC;&#x201C;30 d. saÂvo darÂbus KelioniĹł priÂstaÂtys filÂmĹł â&#x20AC;&#x17E;PraÂrasÂta tieÂsaâ&#x20AC;&#x153;, N X >=3>=Y A0C6808 D4O0<4 A8C= â&#x20AC;&#x17E;Snie gas ant ÄŻkaiÂt6@48B08 uÂsio skar diÂnio B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[
4; stoÂgoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Aga JoÂseÂfasâ&#x20AC;&#x153; reÂĹžiÂsieÂriai =5>@<028 bei akÂtoÂriai, taip pat filÂmo â&#x20AC;&#x17E;Var 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< dan TÄ&#x2014;Âvoâ&#x20AC;&#x153; proÂdiuÂseÂris. VD inf. 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F 1\ I O4<0 :08=0 EEE 6C>1>A10;308 ;B 4;
PARDUODA NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA
Â&#x201E;Â&#x201E;StaigÂmeÂna: ÄŻ filÂmo â&#x20AC;&#x17E;SnieÂgas ant ÄŻkaiÂtuÂsio skarÂdiÂnio stoÂgoâ&#x20AC;&#x153; priÂstaÂtyÂmÄ&#x2026; %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 ĹžaÂda atÂvykÂti ir jo reÂĹžiÂsieÂrius H.Ka :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> riÂmi ar vieÂnas iĹĄ paÂgrinÂdiÂnius vaidÂmeÂnis atÂliÂkuÂsiĹł akÂtoÂriĹł. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł nuoÂtr.
4;
Dvi paÂroÂdos, skirtos LieÂtuÂvos koÂvai uĹž laisÂvÄ&#x2122; SeiÂmo 2-ĹłjĹł rĹŤÂmĹł foÂjÄ&#x2014; bus pri staÂtyÂta PoÂliÂtiÂniĹł repÂreÂsiÂjĹł isÂtoÂriÂjos meÂmoÂriaÂliÂnio centÂro â&#x20AC;&#x17E;PerÂmÄ&#x2014;-36â&#x20AC;&#x153; bei LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjĹł geÂnoÂciÂdo ir reÂzisÂtenÂciÂjos tyÂriÂmo centÂro paÂro da â&#x20AC;&#x17E;GuÂlaÂgas. VieÂno laÂgeÂrio isÂto riÂjaâ&#x20AC;&#x153;. PriÂsiÂmeÂnant 1939 m. rugp jĹŤÂÄ?io 23 d. MaskÂvoÂje paÂsiÂraÂĹĄyÂto naÂcisÂtiÂnÄ&#x2014;s VoÂkieÂtiÂjos ir SSRS pa kto daÂtÄ&#x2026;, 1987 m. rugpÂjĹŤÂÄ?io 23 d. VilÂniuÂje buÂvo suÂrengÂtas garÂsuÂsis miÂtinÂgas prie AdoÂmo MicÂkeÂvi Ä?iaus paÂminkÂlo, o 1989 m. LieÂtu voÂje, LatÂviÂjoÂje ir EsÂtiÂjoÂje nuÂsiÂdrie kÄ&#x2014; reÂkorÂdiÂnis BalÂtiÂjos keÂlias. Ĺ iems ÄŻvyÂkiams paÂmiÂnÄ&#x2014;Âti Sei mo kanÂceÂliaÂriÂja paÂrenÂgÄ&#x2014; ir paÂro dÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;KeÂlio ÄŻ laisÂvÄ&#x2122; praÂdĹžia â&#x20AC;&#x201C; prie A.MicÂkeÂviÂÄ?iaus paÂminkÂlo 1987
m. rugpÂjĹŤÂÄ?io 23 d.â&#x20AC;&#x153;. LieÂtuÂvos lais vÄ&#x2014;s isÂtoÂriÂjai skirÂtÄ&#x2026; renÂgiÂnÄŻ priÂsta tys PerÂmÄ&#x2014;s laÂgeÂrio poÂliÂtiÂnis kaÂli nys, LieÂtuÂvos NepÂrikÂlauÂsoÂmyÂbÄ&#x2014;s AkÂto sigÂnaÂtaÂras BaÂlys GaÂjausÂkas, paÂroÂdos â&#x20AC;&#x17E;GuÂlaÂgas. VieÂno laÂgeÂrio isÂtoÂriÂjaâ&#x20AC;&#x153; auÂtoÂrius OleÂgas TruĹĄÂni koÂvas ir GeÂnoÂciÂdo auÂkĹł muÂzieÂjaus IsÂtoÂriÂjos skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja RaÂmuÂnÄ&#x2014; DriauÂÄ?iĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014;. KilÂnoÂjaÂmoÂji paÂroÂda â&#x20AC;&#x17E;GuÂlaÂgas. VieÂno laÂgeÂrio isÂtoÂriÂjaâ&#x20AC;&#x153; suÂpaÂĹžinÂdi na su 1946â&#x20AC;&#x201C;1987 m. PerÂmÄ&#x2014;s sri ties Ä&#x152;iuÂsoÂvoÂjaus raÂjoÂno KuÂÄ?iÂno kaiÂme veiÂkuÂsio soÂvieÂtiÂnio laÂgeÂrio isÂtoÂriÂja. 1946 m. ÄŻkurÂta 6-oji pa taiÂsos darÂbĹł koÂloÂniÂja (PDK-6) il gaiÂniui taÂpo grieĹžÂÄ?iauÂsiai SoÂvie tĹł SÄ&#x2026;ÂjunÂgos teÂriÂtoÂriÂjoÂje sauÂgoÂmu ypaÂtinÂgoÂjo reÂĹžiÂmo laÂgeÂriu â&#x20AC;&#x17E;Per mÄ&#x2014;-36â&#x20AC;&#x153;, kuÂriaÂme buÂvo kaÂliÂnaÂmi ÄŻvaiÂriĹł tauÂtyÂbiĹł diÂsiÂdenÂtai, Ĺžmo gaus teiÂsiĹł gyÂnÄ&#x2014;Âjai, HelÂsinÂkio gruÂpÄ&#x2014;s ÄŻkĹŤÂrÄ&#x2014;Âjai ir naÂriai. SeiÂm o kanÂc eÂl iaÂr iÂj os paÂro dÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;KeÂlio ÄŻ laisÂvÄ&#x2122; praÂdĹžia â&#x20AC;&#x201C; prie
ÄŽVAIRĹŞS
A.MicÂkeÂviÂÄ?iaus paÂminkÂlo 1987 m. rugp jĹŤÂÄ?io 23 d.â&#x20AC;&#x153; suÂdaÂro 18 stenÂdĹł. Kita Juo s e atÂspinÂdiÂma 1987 m. rugpÂjĹŤÂ 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ Ä?io 23 d. LieÂtuÂvos laisÂvÄ&#x2014;s lyÂgos or B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> ga n i z uo to neÂsankÂcioÂnuoÂto miÂtin 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> go prie A.MicÂkeÂviÂÄ?iaus paÂminkÂlo, 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> paÂsmerÂkuÂsio Molotovoâ&#x20AC;&#x201C;Ribben@8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - tropo paÂktÄ&#x2026;, isÂ& - toÂriÂja. U60;8>B0A 0A<C>
- R- / & * PaÂroÂdoÂje eksÂpoÂnuoÂjaÂmos fo I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> togÂraÂfiÂjos ir doÂkuÂmenÂtai iĹĄ LieÂtu @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 vos ypaÂtinÂgoÂjo arÂchyÂvo, LieÂtuÂvos 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 centÂriÂnio valsÂtyÂbÄ&#x2014;s arÂchyÂvo, Lie 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= tuÂvos ResÂpubÂliÂkos SeiÂmo arÂchyÂvo, Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA GeÂnoÂciÂdo auÂkĹł muÂzieÂjaus fonÂ
08? 0@ @48:0;0D8<[ dĹł, ?0B foÂt?@0N>< ogÂraÂfo =C@>3FB8 RoÂmual doN8[ Po Şers XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C kio arÂchyÂvo. PirÂmÄ&#x2026; karÂtÄ&#x2026; paÂroÂda B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: priÂstaÂtyÂta LieÂtuÂvos filÂharÂmoÂniÂjo B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = je 2007 m., miÂnint miÂtin go 20-ies 5>@<02890 B4; 50:A meÂtĹł suÂkakÂtÄŻ. VD inf. ' -+ & * , -
- *T , +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> KUR? SeiÂmo 2-ĹłjĹł rĹŤÂmĹł foÂjÄ&#x2014;, 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A GeÂd iÂmiÂno pr. 53. 70 34B0;CA8A KA ?;0=0A DA?,;0=0D8<> Ĺ ianÂdien?0  6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 15.40 val. =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA KIEK??0D03C>B>9> NeÂmoÂkaÂmai. XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
?@>94:B> @4=6\9C8 @0NBC 8@ B4;45>=C 8:8 D84N> 0? B0@8<> 384=>A B<4AB[ ?;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 15 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A
skelbimai
,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! ÄŽVAIRĹŞS 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> Pamesta 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 UAB MAKVEĹ˝A (ÄŻmonÄ&#x2014;s kodas 161621777, @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % PVM mokÄ&#x2014;tojo kodas LT616217716) inforJ '' & H 4; 4 ?0NB0A muoja, kad dingÄ&#x2122; nepanaudoti PVM sÄ&#x2026;skaitĹł faktĹŤrĹł blankai serija MAK numeriai: 4P42B8DCA$6<08; 2>< 1061790, 1092286, 1093563, 1104055, 91:<8,.4 1104971, 1105179, 1105690 (7 blankĹł viene >38=8=:[ 14=3@89>A + -( AAA 740>?@,7:9/:9,= .:8 =0@80<A 5, E tai) laikomi negaliojanÄ?iais. D0; N0C:80<0A 0B0A:08B8=8A 1005379 @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A 4;<8 *0K,80 ;:47=4,?>:5?= 4J *4794,?= ,?9: O Kita 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A %,7,92N H@09>N5N 4< ,>2,7 9?: !> (07 INFORMACIJA parengtÄ&#x2026; 0B0A:08B0 8@ apie BD8@B8=8<0A strateginio -4D8G>@80CA pa-0B0A sekmiĹł aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A dokumentÄ&#x2026; ir priimtÄ&#x2026; sprendimÄ&#x2026;: 1. Plano UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A rengimo organizatorius: UAB â&#x20AC;&#x17E;Baltic Realty -4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 Investmentsâ&#x20AC;?. 2. Plano pavadinimas: Apie ?CA48 ?0:0@B>B8=8A 15,6 ha 14=3@89>A teritorijos=0@8[ (ĹžemÄ&#x2014;s sklypĹł kad.ACA8@8=:8 Nr. <0A 1CA N0C:80<0A D0; B>94 0101/0165:511; kad. Nr. 0101/0165:440) Kita BaliĹĄkiĹł k., KulokiĹĄkiĹł k., Vilniaus m. sav. ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 M F :9><,=>Q -4?<,=D @4=? =N<,J? ;,</?: detalusis planas. 3. Detalaus plano tikslas â&#x20AC;&#x201C; 9>A ?8@<8=8=:\ /, ,>=,<2,= O@,4<4,= 6,9.074,<490= ;<060= nekeiÄ?iant Vilniaus miesto bendrojo plano iki?K 2015 m. sprendiniĹł, ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo /4/K4,?=4N ;,=4R7B>N -0> 90 8,K0=9L % J 4:8;=>90<>9> C@B> ,@>94:B08K 0B;84 paskirties ir naudojimo bĹŤdo keitimas, te904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA @ A0D ritorijos naudojimo<0B0D8<CA ir apsaugos 8;=80CA svarbiausiĹł 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ % J 8;<0K krypÄ?iĹł ir tvarkymo prioritetĹł : nustatymas, 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' sklypĹł ribĹł tikslinimas ir dalijimas, ! ĹžemÄ&#x2014;s A:; @ A:; :03 @ !02,70D reĹžimo )680<2S= 2 *4794?= ,? tvarkymo ir statybos reglamentĹł ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F nustatymas. 4. Priimta strateginio pase24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 kmiĹł aplinkai vertinimo atrankos iĹĄvada â&#x20AC;&#x201C; D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ SPAV nereikalingas. 5. SusipaĹžinti su SPAV 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 atrankos dokumentacija, motyvais, dÄ&#x2014;l ku*7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: riĹłD> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC buvo priimtas atrankos sprendimas ga5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: *0@>A;0DC rengÄ&#x2014;jo / %0G4 @,7 lima SPAVAC atrankos dokumento A8A84:B8 30@1[ DF:3FB>9C UAB â&#x20AC;&#x17E;Aplinkos projektaiâ&#x20AC;? bĹŤstinÄ&#x2014;je, ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 adre"46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; su: TuskulÄ&#x2014;nĹł g. 33C, LT-09210 Vilnius, dar9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< bo
dienomis nuo 13 val. iki 16 val. (20 dar- 6,/,=><494,4 8,>,@48,4 bo dienĹł nuo ĹĄio skelbimo paskelbimo). 6. @40P4,80 galima /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; PasiĹŤlymus teikti raĹĄtu UAB â&#x20AC;&#x17E;AplinKelioniĹł projektaiâ&#x20AC;?, adresu: TuskulÄ&#x2014;nĹł g. 33C, LTSkubiai Ĺ ventojoje dviejĹł kambariĹł butÄ&#x2026;. Iki kos) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 J O !:9/:9N 2<04>,4 @0K,80 =4?9 09210 6809Q 2 *4794?= (07
Vilnius, 20 darbo dienĹł nuo ĹĄio skelpajĹŤrio 500 m.=,?24,4 Tel. 8 612 14 248, e. paĹĄtas >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07 bimo paskelbimo. miusle@mail.lt.
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
ÄŽVAIRĹŞS
PASLAUGOS
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
%
1004305
1005230
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, Kas valdo jĹŤras? Ne tik NeptĹŤnas! 12 uosTalinasâ&#x20AC;&#x201C;Marienhamnasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B tĹł mĹŤsĹł rankose ir JĹŤsĹł paslaugoms 9?: !> Kopenhagaâ&#x20AC;&#x201C;Oslas OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ KELTŲ BILIETAI INTERNETU: :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, Amsterdamasâ&#x20AC;&#x201C;Niukastlas KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 www.krantas.lt KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, "S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, UĹžsisakyk keltĹł bilietus internetu, paraĹĄyk KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O savo nuomonÄ&#x2122; ir laimÄ&#x2014;k talpiÄ&#x2026;, graĹžiÄ&#x2026; ir Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 patogiÄ&#x2026; kelioninÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;Krantas Travelâ&#x20AC;&#x153; pini<?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ginÄ&#x2122;. <B>: ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis
%
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
MiÂnint skauÂdĹžiÄ&#x2026; LieÂtuÂvai Molo tovoâ&#x20AC;&#x201C;Ribbentropo paÂkto paÂsiÂra ťyÂmo daÂtÄ&#x2026;, LieÂtuÂvos gyÂvenÂtoÂjĹł geÂnoÂciÂdo ir reÂzisÂtenÂciÂjos tyÂriÂmo centÂras SeiÂme priÂstaÂto paÂroÂdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;GuÂlaÂgas. VieÂno laÂgeÂrio isÂtoÂriÂjaâ&#x20AC;&#x153;.
BD0@:F<> @4O8<Y ,;0=0D8<> >@60=8G0B>@8CA! % J 0;B>=0AH X : * *0A8=A:8> 6 8;=8CA =5>@<0289Y B48:80 WABCB8A 0;4 B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> Tel. 261 3653, 261 3655 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> skelbimai@vilniausdiena.lt 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> â&#x20AC;&#x17E;KRETINGOS Maloniai kvieÄ?iame MAISTASâ&#x20AC;&#x153; ÄŻ atnaujintÄ&#x2026; BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 SparÄ?iai besipleÄ?ianti maitinimo paslaugĹł ÄŻmonÄ&#x2014; darbuivalgyklÄ&#x2026; Vilniuje (kavinÄ&#x2014;je) ieĹĄko :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 Taikos pr.16, KlaipÄ&#x2014;da @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 VIRÄ&#x2013;JŲ (studentĹł bendrabutyje) D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? VAIRUOTOJOA:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X EKSPEDITORIAUS Dienos pietĹŤs nuo 5 iki 7 Lt 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 '>,>B-:= O8:904 <046,74924 6074: /,<-49496,4 (Darbo dienomis nuo 8-17 val.)
=0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 4< ,;K07/49>:5,4 <04;>4= >07 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A Priimami uĹžsakymai: banketams, pokyliams, ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ gedulingiems pietums ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A UAB â&#x20AC;&#x17E;SÄ&#x2014;kmingas reisasâ&#x20AC;&#x153; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; vai$ ?@,/358 3,+/*/458 12/4/1(> 8/D25 +(7 Tel. pasiteirauti: 8 620 A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 8;=8CA ?4@ ruotojus, turinÄ?ius E 13259 kategorijÄ&#x2026;. Darbas )C B,/358 .=+=950(38 /7 ),4+758/58 67(1 <\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X marĹĄrutais EUâ&#x20AC;&#x201C;Rus (120 kub. m vilkikai). 9/158 82(:.=950(38 4-573(*/0( 9,2 sreisas@gmail.com, tel. 8 601 01 400. ?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A 998162
' -+ & * , -
- *T , +S PASLAUGOS ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ ÄŽvairĹŤs <0D8<> ?@>243]@Y ?0@4=6B> O4<\A A:;F Statybos ir 3\; remonto ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ M8:904 <046,74924 ,?6J>,74;4,4 (07 SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. ! ,0=4@8[ polistireno A4=8]=89>94 granu 8;=8C94 Ekovata, termoputa, 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I lÄ&#x2014;mis. 1 kv. m â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 528.>@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 <> Transportas, logistika993789 <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> KelioniĹł <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y Kauno =CAB0BFB8 VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 ÄŻ B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel.
B0;8>9> ?;0=> 8 699 99 965,>@60=8G0B>@8CA 8 612 22 227. I % J -40;H 975470 (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC PARDUODA 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 637 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; I B 1847 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 429 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I BjĹŤros 9?:
!> nuo 1297 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 999 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 577 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> B Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo ",7>, E !> G ( $G'("% ?>8;A8=\A 1979 Lt <,4645, 2,764/46S E !> 68?B0A )C@6030 =C> B Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt =;,945, :=>, :<,/, E !> %C;60@890 =C> B Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1099 Lt =;,945, 746,9>S E
L@8 0=:0 =C> B Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 <,4645, := =,7, E
!> Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt @4B0 =C> B Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1295 Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1489 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Turkija, Marmaris 1620 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1999 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 1440 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 1595 Lt " ;:47=49S= 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1440 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt (?<645, E !> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poH<4 !,96, E !> ilsinÄ&#x2014;s) G ( ! '% <0>, E
!> Kruizas Nilu nuo 1440 Lt B 68?B0A )C@6030 =C> (?94=,= E !> A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47
C@:890 =B0;890 I B =49S= <?4C,= #47? 9?: !> C<,074= E 24;>,= 9?: !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B 1678 Lt Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I B Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt :74@?/: ,6,/0845, !> B ,>@BC60;890 ;60@D\ I Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt "0= 5S2, !> STOVYKLOS LIETUVOJE I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" RaganÄ&#x2014; 550 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> Energetikas 600 Lt ,0A0:0 =C> B @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> Laimingas Ĺžmogus -060=\ I B â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Mano pasaulis 595 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE ",9: ;,=,?74= !> Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) dienai :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 Blek.lt AVIABILIETAI pirkti internetu: www. "# %& " $A" & %C;60@89>94 B (yra ir pigios aviakompanijos) '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B KELTAI !> /409,4 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas <B80 F',74?>D !> ( & Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas ?:/6,7945:50 !> (spec. pasiĹŤlymas) &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) -F60I B>:7>;<0A % # KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas)
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> KRUIZAI 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> VidurĹžemio jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> KaribĹł jĹŤroje (spec. kaina) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) ,96:6,= E !> ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A Baltijos jĹŤroje %?60>,= E !>
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A VIZOS 6,49:= O ,-4 ;?=0= ÄŽ RusijÄ&#x2026; # nuo 260 Lt, BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt.
( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !>
&B2,E'>:63:78,= (,749,=E 07=4964=
Orai
Artimiausiomis dienomis vyraus vėsoki orai, vietomis palis. Šiandien daug kur trumpas lietus, įdienojus sušils iki 19–21 laipsnio. Penktadienį lietaus bus mažiau, temperatūra naktį 12–16, dieną 18–23 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 23 d.
+19
+19
Telšiai
+19
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.09 20.31 14.22 13.51 22.25
236-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 130 dienų. Saulė Liūto ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +23 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20
Londonas +22 Madridas +36 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +29 Oslas +19 Paryžius +25 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
4–11 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+20
+16
+12
6
+16
+23
+17
+14
7
+16
+23
+18
+12
2
penktadienį
šeštadienį
Juodojo kaspino diena. Baltijos kelio diena. Tarptautinė vergovės panaikinimo diena 1939 m. SSRS ir Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo–Ribbentropo paktą, ir slapta tarpusavyje pasidalijo Baltijos šalis, Suomiją, Lenkiją ir Rumuniją. 1972 m. mirė kompozitorius Balys Dvarionas. 1975 m. gimė Igoris Kofas, dainininkas, grupės 1967 m. gimė daininin„Lemon Joy“ lyderis. kas, dainų autorius, 1978 m. gimė NBA krepaktorius Andrius Mašininkas Kobe Bryantas. montovas. 1987m.VilniujeprieA.Mic-
Šią savaitę laimėkite knygas: Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“ ir Maxine Sullivan „Paslapties kaina“ Gevinas Meisonas sukūrė galingą verslo imperiją, bet jo reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos. Verslininkas nutaria pasismaginti ir priverčia moterį apsimesti jo drauguže. Dominykas Rotas padarė mirštančiam broliui didžiulę paslaugą, o dabar turi mokėti skausmingą kainą. Magnatas negali viešai pripažinti mylimosios Kasandros kūdikio savu – mergaitė pristatoma kaip jo dukterėčia. Net ir gavęs trokštamą moterį, jis žino negalėsiąs atskleisti paslapties.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Girmantas, Pilypas, Rožė, Tautgailė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+19
Praha +29 Ryga +19 Roma +33 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +24
4
5
6
7
8
9
10
kevičiaus paminklo įvyko pirmasis antisovietinis protesto mitingas. 1988 m. Vilniaus Vingio parke Sąjūdžio sušauktas mitingas pasmerkė Molotovo–Ribbentropo paktą. 1989 m. įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų vienybės ir protesto akcija – Baltijos kelias. 2006 m. Baltarusijoje žuvo valstybės saugumo pareigūnas, diplomatas Vytautas Pociūnas.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Jautis (04 21–05 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers gebėjimas susitarti ir asmeninės jūsų savybės. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Kam nors galite pasirodyti neįdomus ir pavargęs. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną gali tekti gailėtis. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali pasisukti priešinga linkme. Būkite pasirengęs staigmenoms. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Šaulys (11 23–12 21). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis ir patirtimi. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų darbams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai. Žuvys (02 20–03 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Pasistenkite nusiraminti ir pailsėti.