2012-08-22 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 22, 2012

www.kl.lt

195 (19 496)

10

RUBRIKA A?2š6.162;6 @ ?B4=7�š6<

na m a i

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVa Ă›

SovietmeÄ?i u da

ilÄ™ interjere

JAV am­ba­sa­do­je ÄŻsi­ga­lio­ja nau­ja krei­pi­mo­si dÄ—l vi­zĹł tvar­ka.

Lietuva 5p.

Ar A.Lu­ka­ťen­ka nu­ro­dÄ— nau­ja­jam ĹĄa­lies dip­lo­ma­ti­jos va­do­vui kont­ro­liuo­ti Eu­ro­pos dip­lo­ma­tus?

Pasaulis 9p.

Va­gi­mis, ky­ťi­nin­kais ar tie­siog neiť­ma­nÄ—­liais pra­var­ dĹžiuo­ja­mi pa­rei­gō­nai ne­ma­to ki­tos iĹĄei­ties, kaip by­li­ nÄ—­tis su ÄŻĹžei­di­nÄ—­ji­mais be­si­drabs­tan­Ä?iais pi­lie­Ä?iais. Tik tai yra vienintelis veiks­min­gas bō­das tram­dy­ti emo­ci­jĹł ne­val­dan­Ä?ius as­me­nis.

ÄŽmonÄ—s turÄ—

mÄ—go labiau ne

i dabar

peikaitÄ—

@kaunodie

na.lt

vertino dai

lininkus

Kaina 1,30 Lt

jo dailininkus

Sovietmetis bu so amĹžius ÄŻvai vo savotiĹĄkas aukriĹł dailÄ—s sri nininkams Ä?iĹł me– plaukÄ— vienas valdiĹĄki uĹžsakymai net darbo vie po kito. Anuomet to sys buvo ski se ypatingas dÄ—meriamas aplin kai puoĹĄti meno kĹŤ riniais. Leidi nyje „ArchitektĹŤra sovietinÄ—je Lietu viena iĹĄ auto riĹł JĹŤratÄ— Tut voje“ ĹĄo, kad puo lytÄ— raĹĄyba dailÄ—s darbais buvo itin svar bi formuojant admi-

„Nuo­bo­dĹžiai gy­ve­na­me, nes sa­vi­val­dy­bÄ—s ir­gi nuo­bo­dĹžios da­ro­si.“ Vy­riau­sy­bÄ—s at­sto­vÄ— Klai­pÄ—­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­re­keĹĄ pa­ste­bi su­ma­ŞÄ—­ju­sÄŻ me­ri­jĹł nu­si­Şen­gi­mĹł skai­Ä?iĹł.

3p.

Olan­diť­kos ĹĄiukť­lÄ—s uŞ­si­li­ko

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

UĹž ÄŻĹžei­di­mÄ… – ÄŻ teis­mÄ…

7

Vereta Ru

v.rupeikaite

Tarpukariu

Nuo neatme namĹł laikĹł dailino savo ĹžmonÄ—s ap Ä?iai ĹžmonÄ—s linkÄ… – jau pirmykĹĄpie bar dailÄ—s kĹŤ ĹĄÄ— ant uolĹł. Iki dari suomeniniuo niai gyvavo tiek vise pastatuo gyvenamosio se, tiek se siausiai bĹŤda erdvÄ—se. Bene gauvo vÄ—s: freskomis, puoĹĄiamos ĹĄventotĹŤromis, lip mozaikomis, skulpdyba, paveiks lais. Tarpukariu laikinojoje sostinÄ—je Kaune iĹĄkilo daug visuome ninÄ—s paskirties pasta tĹł, vo garsiausiĹł ne viename iĹĄ jĹł buto riniĹł, kai kurie meto dailininkĹł kĹŤdarbai iĹĄlikÄ™ Architekto iki dabar. Vy Ĺ˝emkalnio pro tauto LandsbergioÄ?iuose Preky jektuotuose tuomebos, pramonÄ—s tĹł rĹŤmuose ir ama(da vieĹĄoji biblio bar Kauno apskrities teka) galima matyti originaliÄ… Petro Kal „Darbas“, Sta poko tapytÄ… freskÄ… sio UĹĄinsko „Lietuvaitė“ vitraĹžus ir „Statybinin kas“. 1939 m. sta tyti tuomeÄ?iai bo rĹŤmai (da Darbar dailininko Bro „Tautos namai“) niaus GruĹĄo Ĺžu iĹĄpuoĹĄti vitrajau tajame deĹĄimt sovietmeÄ?iu, ĹĄeĹĄvitraĹžas ir ĹĄianmetyje. MilĹžiniĹĄkas viÄ… laiptinÄ™. dien apĹĄvieÄ?ia erd-

Ĺ iandien priedas

Pa­rei­gō­nai – prieĹĄ ĹĄmei­Şi­kus

Va­kar Klai­pÄ—­dos mies­to apy­lin­kÄ—s teis­me tu­rÄ—­ jo bō­ti nag­ri­nÄ—­ja­ma bau­dĹžia­mo­ji by­la, ku­rio­je pa­gy­ve­nu­ si klai­pÄ—­die­tÄ— kal­ ti­na­ma ne kar­tÄ… ÄŻĹžei­ du­si du pro­ku­ro­rus. Ky­ť i­n in­kais rať­t u iť­va­di­nu­si pro­ku­ro­rus mo­te­ris tu­rÄ—­jo teis­mui paaiť­kin­ti, ko­dÄ—l taip el­gÄ—­si ir pa­teik­ti pa­ rei­gō­nĹł ko­rum­puo­ tu­mo ÄŻro­dy­mus. Prie­ť in­g u at­ve­ ju jai gre­sia Lie­tu­vos Respublikos Bau­ dĹžia­ma­ja­me ko­dek­ se nu­ma­ty­ti ne­ma­lo­ nu­mai: bau­da, areť­tas ar­ba lais­vÄ—s atÄ—­mi­mas iki dve­jĹł me­tĹł. Ta­Ä?iau procesas va­kar neį­vy­ko. Kal­ti­na­mo­ji atÄ—­jo ÄŻ teis­mÄ… be ad­ vo­ka­to, o „val­diť­kas“ pa­gal jos tu­ ri­mas pa­ja­mas ne­prik­lau­so. Pro­tes­tuo­da­ma kal­ti­na­mo­ji iĹĄÄ—­ jo iĹĄ teis­mo sa­lÄ—s, to­dÄ—l by­los nag­ ri­nÄ—­ji­mas bu­vo ati­dÄ—­tas po­rai sa­vai­Ä?iĹł.

Freskas, pa no, gobelenus, vitra Ĺžus, mozaikas prieĹĄ kelis deĹĄimtmeÄ?ius buvo galima daĹžnai iĹĄvysti ÄŻmonÄ—se, mokyklose, kavinÄ— se. SovietmeÄ?iu bu vo reikalaujama, kad gĹł interjerus ÄŻstaipa tÄ—tĹł dailÄ—, da lybar ji kvieÄ?iama nebent ÄŻ privaÄ?ias erd ves.

Ta­ry­bi­nių lai­kų fres­kos, vit­ra­Şai ir mo­zai­kos ste­bi­na iki ťiol.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io tar­ny­bos be­jÄ—­gÄ—s prieĹĄ mil­Şi­niť­kus as­fal­to at­lie­kĹł kal­nus, stĹŤk­san­Ä?ius mies­te ir Klai­ pÄ—­dos ra­jo­ne. Jas iť­py­lÄ™ vers­li­ nin­kai kol kas tik mo­ka ski­ria­mas tĹŤks­tan­ti­nes bau­das, ta­Ä?iau at­lie­kĹł iť­ga­ben­ti, re­gis, ne­si­ruo­ťia. „Do­va­nÄ—­lė“ at­ke­lia­vo lai­vais

„„Pur­vas: emo­ci­jĹł, o ne ar­gu­men­tĹł kal­ba ÄŻpra­tÄ™ kal­bÄ—­ti Ĺžmo­nÄ—s daŞ­nai pa­rei­gō­nus ap­kal­ti­na ne­bō­tais da­ly­

kais ir api­pi­la pa­maz­go­mis.

RUGPJĹŞÄŒIO 27 D. Ĺžurnalas „Ď mokyklÄ…!“ kartu su dienraĹĄÄ?iu

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jau grei­tai bus dve­ji me­tai, kai Klai­pÄ—­ dos priei­go­se, Send­va­rio se­niō­ni­jo­je, at­si­ra­do mil­Şi­niť­kas juo­das kal­nas as­fal­to at­lie­kĹł. To­kie pat kal­nai iť­dy­ go ir pa­Ä?ia­me uos­ta­mies­ty­je – Ĺ˝ar­du­ pÄ—s gat­vÄ—­je ir Jō­ri­nin­kĹł pro­spek­te. „Ta ÄŻmo­nÄ—, ku­ri ÄŻ Lie­tu­vÄ… lai­vais at­ga­be­no ĹĄias at­lie­kas, ÄŻ jas ne­be­tu­ ri jo­kiĹł tei­siĹł. Tas tei­ses iĹĄ jos pe­ rÄ—­mÄ— lat­viĹł bend­ro­vÄ—, ku­ri tar­pi­ nin­ka­vo at­lie­kas ÄŻve­Şant ÄŻ Lie­tu­vą“, – pa­tvir­ti­no Klai­pÄ—­dos re­gio­no ap­ lin­kos ap­sau­gos agen­tō­ros di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Alf­re­ das Ĺ epť­tas.

4

2

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

miestas

Me­džius ati­duo­da gy­ven­to­jams Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi ne­mo­ka­ mai ap­si­rū­pin­ti mal­ko­mis – uos­ta­ mies­čio val­džia gy­ven­to­jams siū­lo iš­si­vež­ti prieš po­rą sa­vai­čių praū­ žu­sio škva­lo iš­vers­tus me­džius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad dar li­ko ne­ma­ ža da­lis ne­sut­var­ky­tų na­mų val­dų, par­kų, skve­rų te­ri­to­ri­jų. No­rin­tie­ji pa­si­nau­do­ti siū­lo­ma ga­li­my­be tu­rė­ tų iš­si­rink­ti konk­re­čią vie­tą ir kreip­ tis į sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ją Ire­ną Nach­čiu­no­ vą. In­te­re­san­tai bus už­re­gist­ruo­ti ir gaus lei­di­mus su­si­rink­ti ir iš­si­vež­ti iš­vers­tus, nu­lū­žu­sius me­džius. „Žmo­nės ir sau mal­kų pri­si­kaups žie­mai, ir mies­tui pa­dės“, – įsi­ti­ ki­nęs L.Dū­da. Paš­ne­ko­vas pa­brė­ žė, kad gy­ven­to­jai pri­va­lės iš­si­vež­ ti vis­ką – ir ka­mie­nus, ir ša­kas. Anks­čiau skųs­ta­si, kad škva­lo iš­ vers­ti me­džiai yra va­gia­mi.

Esą to­kie il­ga­pirš­čiai me­die­ ną su­si­ren­ka, o ša­kas pa­lie­ka, taip tvar­ky­to­jams su­kel­da­mi tik dar dau­giau rū­pes­čių. „Ge­riau lai žmo­nės su­si­ren­ka me­džius, užuo­t mums se­kus, kas, ka­da ir ką pa­vogs. Šios me­die­nos ko­ky­bė vis tiek pra­sta, iš jos nie­ ko ne­pa­ga­min­si. Ad­mi­nist­ra­vi­ mas kai­nuos dau­giau“, – tei­gė di­ rek­to­rius.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas ke­tu­rių die­nų ato­sto­gas nu­spren­ dė pra­leis­ti vie­na­ me di­džiau­sių Vo­ kie­ti­jos pra­mo­gų komp­lek­se kar­tu su vi­sa šei­ma.

Liud­vi­kas Dū­da:

Žmo­nės ir sau mal­kų pri­si­kaups žie­mai, ir mies­tui pa­dės.

Mies­to val­džia vis dar svars­to, kur dė­ti iš­vers­tų pla­čia­ša­kių me­ die­ną, ku­ri da­bar san­dė­liuo­ja­ma. Pa­sak L.Dū­dos, rei­kia pa­lauk­ti, kol ji bus vi­sa su­vež­ta. „Gal par­duo­si­ me“, – svars­tė jis.

Įs­pū­džiai: V.Grub­liaus­kas su žmo­na In­ga ir vai­kais šią sa­vai­tę pra­mo­

a.aleksejunaite@kl.lt

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Įs­tai­gai išrinko va­do­vą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras tu­rės nau­ją va­do­vą, ta­ čiau jo ta­pa­ty­bė kol kas neatsk­lei­ džia­ma.

Kon­kur­se šios biu­dže­ti­nės įstai­gos va­do­vo po­stui užim­ti da­ly­va­vo tik vie­na kan­di­da­tė – dau­giau no­rin­ čių­jų ne­bu­vo. Pa­sak kon­kur­so ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­ko – uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo Via­čes­la­vo Kar­ma­no­vo, pre­ten­den­tė pa­si­ro­dė pui­kiai. „Kon­kur­sas bu­vo su­da­ry­tas iš dvie­jų da­lių – eg­za­mi­no raš­tu ir po­kal­bio. Kan­di­da­tė pui­kiai pa­si­ ro­dė tiek vie­nu, tiek ki­tu at­ve­ju ir

su­rin­ko 18 ba­lų iš 20. Bu­vo aki­vaiz­ du, kad žmo­gus la­bai ge­rai pa­si­ren­ gęs“, – ti­ki­no pa­va­duo­to­jas. Ta­čiau, anot V.Kar­ma­no­vo, vie­ šin­ti kon­kur­so lai­mė­to­jos kol kas ne­ga­li­ma. Nors ja­me da­ly­va­vo tik vie­nas žmo­gus, tu­ri praei­ti ap­ skun­di­mo ter­mi­nas. „Rei­kia lai­ky­tis pro­ce­dū­rų. Kas va­do­vaus įstai­gai, ga­lė­si­me pa­sa­ ky­ti penk­ta­die­nį“, – tvir­ti­no pa­ šne­ko­vas. Kon­kur­so lai­mė­to­ja įstai­gai va­ do­vaus lai­ki­nai, kol iš mo­ti­nys­tės ato­sto­gų su­grįš bu­vu­si jos va­do­vė, ku­ri su­si­lau­kė ant­ros at­ža­los. „Kon­kur­są tu­rė­jo­me skelb­ti, kad pa­rei­gos bū­tų at­lik­tos tin­ka­mai. Pa­va­duo­to­ja vis­ko ne­bes­pė­jo“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­ riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gri­gai­tie­nė.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl šilumos sistemų remonto rugpjūčio mėnesio 23 dieną nuo 8 iki 14 valandos =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: ?268.9.C6:.6' Mogiliovo g. 13, 15. universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, Lūžų g. 1, 3, 4, ■ 5,aukštasis 7. administravimas); Bandužių g. 4, ■5,darbo 6, 7, 8, 11. žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, teisės

Informacija tel. (8 46) 410 869. metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; Atsiprašome dėl patirtis; galimų nepatogumų. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@'

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

au­to­mo­bi­liu šei­mą nu­vež­ti į di­ džiau­sią Šiau­rės Vo­kie­ti­jo­je esan­ tį van­dens ir pra­mo­gų par­ką „Tro­ pi­cal Is­lands“. Po­pu­lia­ria­me te­mi­nia­me van­ dens par­ke ga­li­ma ras­ti ne tik tro­ pi­kų miš­ką, bet ir au­ten­tiš­kų šių kraš­tų pa­sta­tų. O čia 27 m aukš­ty­je įreng­ti nu­si­lei­di­mo ta­ke­liai – aukš­ čiau­si to­kio ti­po at­rak­cio­nai vi­so­ je Vo­kie­ti­jo­je. „Nors ato­sto­gų pa­vy­ko iš­trūk­ti ne vi­sai sa­vai­tei, ta­čiau di­džiau­sia lai­mė pa­bū­ti kar­tu su šei­ma“, – ti­ ki­no V.Grub­liaus­kas. Mies­to va­do­vas su šei­ma ke­ti­na ap­lan­ky­ti ir Se­ren­ge­čio par­ką, ku­ ria­me lais­vai gy­ve­na apie 1,5 tūkst. Af­ri­kos, Aust­ra­li­jos, Azi­jos ir Eu­ro­ pos lau­ki­nių gy­vū­nų.

Pats V.Grub­liaus­kas ke­tu­rių die­ nų iš­vy­ką į Vo­kie­ti­ją va­di­na mi­ni ato­sto­go­mis. „Juk pir­ma­die­nį aš jau tu­riu bū­ ti dar­be, nes yra rim­tų rei­ka­lų, pla­nuo­ja­mas ta­ry­bos po­sė­dis, o ant­ra­die­nį tu­riu bū­ti Vil­niu­je, Vy­ riau­sy­bės po­sė­dy­je. To­dėl il­ges­ niam lai­kui pa­bėg­ti iš Lie­tu­vos ir Klai­pė­dos ne­ga­lė­jau“, – aiš­ki­no me­ras. Iš vi­so V.Grub­liaus­kui va­sa­ros pa­bai­go­je pri­klau­sė dau­giau nei dvie­jų sa­vai­čių ato­sto­gos. „Ti­kiuo­si, kad li­ku­sią jų da­lį pa­ vyks pra­leis­ti su šei­ma, kai pra­si­ dės moks­lei­vių ru­dens ato­sto­gos. Bū­tų sma­gu taip pat su­sior­ga­ni­ zuo­ti ko­kią pa­na­šią mi­ni iš­vy­ką“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Klaipėdos me­ras su šei­ma ners į pra­mo­gas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pa­si­rin­ki­mas: par­kuo­se dar yra ne­sut­var­ky­tų vė­jo iš­vers­tų me­džių.

gaus Vo­kie­ti­jo­je.

Prieš dvi sa­vai­tes su­pla­nuo­to­mis ato­sto­go­mis mies­to gal­va ne­spė­ jo pa­si­džiaug­ti, nes V.Grub­liaus­ką tu­rė­jęs pa­va­duo­ti vi­ce­me­ras Ar­ tū­ras Šul­cas, pjau­da­mas škva­lo iš­ vers­tus me­džius, sun­kiai su­si­ža­lo­jo ran­ką, ku­rią te­ko ope­ruo­ti. Prie mies­to val­džios vai­ro ne­ ga­lė­jo sto­ti ir ki­tas vi­ce­me­ras Vy­ tau­tas Če­pas, ku­ris bu­vo iš­vy­kęs į Lon­do­ną. „Šiuo me­tu mes jau va­žiuo­ja­ me per Vo­kie­ti­ją. Ke­ti­na­me įveik­ti apie pu­sant­ro tūks­tan­čio ki­lo­met­ rų“, – va­kar vyk­da­mas Brė­me­ no link pa­sa­ko­jo V.Grub­liaus­kas. Me­ras nu­spren­dė pa­ts nuo­sa­vu

Mies­te – nau­jos šiukš­lia­dė­žės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio cent­ro anaip­tol ne­ puo­šu­sios se­nos ap­ga­din­tos šiukš­ lia­dė­žės va­kar bu­vo pa­keis­tos nau­ jo­mis. Ti­ki­ma­si, kad jos at­lai­kys il­ giau nei se­no­sios.

Iš vi­so mies­te at­si­ra­do 40 nau­jų šiukš­lia­dė­žių. 16 jų įreng­ta Her­ kaus Man­to gat­vė­je, 6 – At­gi­mi­mo aikš­tė­je, po 5 – Skulp­tū­rų, „Drau­ gys­tės“ par­kuo­se ir Puo­džių gat­vės skve­re, 3 – Gi­ru­liuo­se. Uos­ta­mies­ čio val­džios at­sto­vų tei­gi­mu, nau­ jo­sios šiukš­lia­dė­žės yra aukš­tes­nės, ma­sy­ves­nės, sun­kes­nės, tad jas bus sun­kiau ir nu­nio­ko­ti. Se­no­sios šiukš­li­nės, ku­rių dau­ gu­ma bu­vo ap­ga­din­tos, va­kar bu­vo iš­mon­tuo­tos ir iš­vež­tos į san­dė­lį. Pri­rei­kus jos bus pa­sta­ty­tos ato­ kes­nė­se mies­to gat­vė­se. Nau­jo­sios šiukš­lia­dė­žės kai­nuo­ ja po 785 li­tus. Iš vi­so sa­vi­val­dy­bei jos at­siė­jo per 31 tūkst. li­tų.

Ste­bi­no: va­kar vie­nu me­tu Man­to gat­vė­je sto­vė­jo ir se­no­sios, ir nau­jo­

sios šiukš­lia­dė­žės – pir­mo­sios dar ne­bu­vo iš­mon­tuo­tos, o ant­ro­sios jau įreng­tos. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

miestas Par­ga­bens ak­me­nis

nauja ste­bė­ji­mo sis­te­ma

Ra­gi­na nai­kin­ti spren­di­mus

Re­mon­tuo­ja­ma­me J.Ja­no­ nio gat­vės ruo­že bai­gia­ma klo­ ti ša­li­gat­vius. Dar­bai tu­rė­tų fi­ ni­šuo­ti šią sa­vai­tę. Penk­ta­die­nį čia ža­da­ma at­vež­ti se­nuo­sius grin­di­nio ak­me­nis. Juos ke­ti­ na­ma pra­dė­ti klo­ti šeš­ta­die­nį. Šie dar­bai už­truks apie pen­ kias sa­vai­tes. Klo­ti ak­me­nis yra su­dė­tin­giau nei trin­ke­les.

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­be šian­ dien bus pri­sta­ty­ta Bal­ti­jos jū­ ros ir Kur­šių ma­rių ste­bė­ji­mo sis­te­ma bei vei­ki­mo prin­ci­pai. Ji leis ope­ra­ty­viau keis­tis in­ for­ma­ci­ja apie ga­li­mus sie­nos pa­žei­di­mų, jū­ros tar­šos, kont­ ra­ban­dos, ne­tei­sė­tos žve­jy­ bos at­ve­jus, vyk­dy­ti paieš­kos ir gel­bė­ji­mo dar­bus.

Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Klai­pė­dos, Ne­rin­ gos ir Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bes ra­gi­na nai­kin­ti spren­di­mus, drau­džian­čius ne­pil­na­me­čiams rū­ky­ti vie­šo­se vie­to­se. Lie­tu­vos Respublikos vy­riau­sia­sis ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas išaiš­ki­ no, kad to­kio po­bū­džio spren­ di­mas yra ne­tei­sė­tas.

Tar­ny­bą su­pan­čio­jo įsta­ty­mai Vy­riau­sy­bės at­sto­vo Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je tar­ny­ba, kont­ro­liuo­jan­ti sa­vi­val­dy­bių veik­lą, pa­tei­kė pir­mo­jo šių me­tų pus­me­ čio ata­skai­tą. Tar­ny­bos va­do­vė Dai­va Ke­ re­keš pa­ste­bė­jo, kad sa­vi­val­dy­bių veik­ lo­je nu­si­žen­gi­mų su­ma­žė­jo. Ta­čiau ne­ sle­pia­ma, kad gy­ven­to­jai iš Vy­riau­sy­bės at­sto­vo pa­gal­bos ne­be­si­ti­ki. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su­ri­šo ran­kas

Dar ne taip se­niai ši tar­ny­ba bu­ vo tar­si pa­sku­ti­nė ins­tan­ci­ja, ku­ri teik­da­vo vil­čių su­ras­ti tei­sy­bę. Ta­ čiau jau pus­me­tį gy­ven­to­jų skun­dų čia be­veik ne­be­su­lau­kia­ma. „Teis­mai mū­sų kom­pe­ten­ci­ją taip „ap­kar­pė“, kad mū­sų tar­ny­ba da­ro­si ne­beį­do­mi. Net gy­ven­to­jų skun­dų ne­be­gau­na­me – tik­riau­

Vy­riau­sy­bės at­sto­ vo tar­ny­bai te­ko ra­ gin­ti kai ku­rias sa­ vi­val­dy­bes, kad vie­ šin­tų dar­bo už­mo­ kes­tį. siai jie pa­ju­to, kad ne­la­bai be­tu­ri­ me ga­lių“, – sa­kė D.Ke­re­keš. Ran­kas Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tar­ ny­bai su­ri­šo įsta­ty­mas, ku­ris ne­be­ lei­džia teis­muo­se jai gin­ti gy­ven­to­ jų skun­dų. Teis­mi­ne tvar­ka bu­vo įro­dy­ta, kad Vy­riau­sy­bės at­sto­vas pa­gal jo veik­lą reg­la­men­tuo­jan­tį įsta­ty­ mą ne­tu­ri tei­sės nag­ri­nė­ti as­me­ nų skun­dų. Toks sa­ki­nys pui­kuo­ja­si Sa­vi­val­ dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­nės prie­žiū­ros įsta­ty­me. Ši įsta­ty­mo pa­tai­sa at­

Mi­nė­ji­mas. Rugp­jū­čio 23 d. 17.30 val. Trem­t i­nių me­mo­ria­le (S.Dau­kan­to ir I.Kan­to gat­vių kam­pas) įvyks Mo­lo­to­ vo-Ri­bent­ro­po pa­k to ir Bal­t i­jos ke­l io me­t i­n ių mi­nė­ji­mas. Kvie­čia­me da­ly­ vau­ti! Kon­cer­tas. Penk­ta­d ie­n į 18 val. Kre­ tin­ga­lės baž­ny­čio­je skam­bės tarp­tau­ ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tų – Lie­tu­vos, Is­ pa­ni­jos, Mek­si­kos, Ru­si­jos gi­ta­ros vir­ tuo­z ų mu­z i­ka. Pir­ma­sis tarp­tau­t i­n is Kre­tin­ga­lės kla­si­ki­nės mu­zi­kos fes­ti­ va­lis „Jau­nie­ji ta­len­tai“ kvie­čia vi­sus į bai­gia­mą­jį kon­cer­tą – „Gi­ta­rų drau­gys­ tė Kre­tin­ga­lė­je“. Pa­ro­da. Iki rug­sė­jo 3 d. Klai­pė­dos ge­le­ žin­ke­lio sto­ty­je eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da „Kai Klai­pė­da va­di­no­si Me­me­liu“.

si­ra­do prieš ke­le­tą me­tų. Skun­dai esą la­bai daž­nai su­fle­ruo­da­vo ga­ li­mą pro­ble­ma­ti­ką ar pa­žei­di­mus, į ku­riuos rei­kė­tų rea­guo­ti, tai bu­ vo vie­nas pa­grin­di­nių in­for­ma­ci­ jos šal­ti­nių. Esą įsta­ty­mo pa­tai­sa Vy­riau­sy­ bės at­sto­vams ne­be­rea­guo­ti į gy­ ven­to­jus skun­dus pri­bren­do per pa­tį Že­mės re­for­mos įkarš­tį, kai dėl ne­grą­ži­na­mo tu­rė­to tur­to Vy­ riau­sy­bės at­sto­vai bu­vo ap­krau­ti nu­si­skun­di­mais, ku­rie pa­gal kom­ pe­ten­ci­ją pri­klau­sė Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai.

San­dė­liu­kai. Klai­pė­dos siu­vi­mo ir pa­ slau­g ų vers­lo mo­kyk­los Puo­džių gat­ vė­je 10 re­no­va­ci­ja neap­lenks ir ša­l ia šios įstai­gos stūk­san­čių men­ka­ver­ čių sta­ti­nių – rug­sė­jo 18-ąją bus pra­dė­ ti griau­ti už mo­kyk­los esan­tys san­dė­ liu­kai. Dar­bai vyk­do­mi pa­gal de­ta­lų­ jį pla­ną. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Alek­sand­ra Gė­ lū­nie­nė (g. 1923 m.), Ka­zys Pum­pu­tis (g. 1947 m.), Vik­to­ras Ka­ma­rans­kas (g. 1962 m.), Gra­ži­na Rus­ke­vič (g. 1980 m.).

Nes­pė­ja pa­skui įsta­ty­mus

Nors Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tar­ny­ ba gy­ven­to­jų skun­dų ne­be­nag­ri­ nė­ja, ta­čiau pri­žiū­ri sa­vi­val­dy­bes, kad šios ne­nu­si­ženg­tų įsta­ty­mams. Pa­sak D.Ke­re­keš, pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį sa­vi­val­dy­bes daž­niau­siai tek­da­vo ra­gin­ti, kad šios pa­keis­tų tam tik­rus spren­di­mus, ku­rie ne­ bea­ti­tin­ka įsta­ty­mų. Esą kei­čia­si tei­sės ak­tai, o sa­vi­ val­dy­bės pa­skui juos ne­spė­ja. „Lau­kia­me mė­ne­sį, du, tris ir ten­ka ra­gin­ti, pa­čios jos ne­sii­ma nai­kin­ti tų spren­di­mų, ku­rie ne­ bea­ti­tin­ka įsta­ty­mų. Taip bu­vo ir pa­si­ro­džius So­cia­li­nės pa­ra­mos mo­ki­niams įsta­ty­mui, ir Pi­ni­gi­ nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­ rin­tie­siems įsta­ty­mui“, – tvir­ti­no D.Ke­re­keš. Esą dar ne taip se­niai in­ter­ne­ti­ niuo­se sa­vi­val­dy­bių tink­la­la­piuo­se

Dienos telegrafas

Si­tua­ci­ja: Vy­riau­sy­bės at­sto­vė D.Ke­re­keš be­veik ne­be­su­lau­kia gy­ven­

to­jų skun­dų.

ne­bu­vo skel­bia­mi dar­buo­to­jų at­ly­ gi­ni­mų vi­dur­kiai. Pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį Vy­riau­sy­bės at­sto­vo tar­ ny­bai te­ko ra­gin­ti kai ku­rias sa­vi­ val­dy­bes, kad vie­šin­tų dar­bo už­ mo­kes­tį. Konf­ron­ta­ci­jos ne­li­ko

„Dir­ba­me įpras­tu rit­mu ir kaž­ko­ kių skan­da­lų ne­tu­ri­me. Nuo­bo­ džiai gy­ve­na­me, nes sa­vi­val­dy­bės ir­gi da­ro­si nuo­bo­džios“, – juo­ka­ vo pa­šne­ko­vė.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi An­ge­lė Te­re­sė Va­ka­r ie­nė, Vik­to­ ras Ka­ma­rans­kas, Al­fon­sas Po­v i­las Lik­pet­r is, Vik­to­ras Stro­ko­vas, Gra­ž i­ na Rus­ke­vič.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak jos, ma­to­ma tik tai, kas išei­na į vie­šu­mą – įsa­ky­mai, ta­ry­ bų spren­di­mai, o su­tar­tys, vie­šie­ ji pir­ki­mai, te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mas – ne tar­ny­bos kom­pe­ten­ci­ja. Tei­ gia­ma, kad konf­ron­ta­ci­jos tarp sa­ vi­val­dy­bių ir Vy­riau­sy­bės at­sto­vo ap­skri­ty­je tar­ny­bos ne­be­li­ko. „Kol kas mes drau­giš­kai su­gy­ ve­na­me. Ir sa­vi­val­dy­bių po­žiū­ris kei­čia­si, jos tam­pa pa­rei­gin­ges­nės, to­dėl ypa­tin­gų nu­si­žen­gi­mų ne­bu­ vo“, – ti­ki­no D.Ke­re­keš.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Alf­re­das Ma­žei­ka. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­mų. Dau­giau­sia me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­ jo gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems as­ me­n ims. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­si ir krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo ir gal­ vos skaus­mais.

4

trečiadienis, rugpjūčio 22, 2012

miestas

Pi­ni­gų nu­by­rė­jo ir įmo­nei

Pa­si­da­li­jo: Pa­lan­gos bend­ruo­me­nių po­rei­kiams ati­te­ko 47 tūkst. li­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

TAVO MIESTO NAUJIENOS

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė­je bend­ruo­ me­nių veik­lai pa­da­ly­ti 47 tūkst. li­ tų. Da­lis šių lė­šų te­ko ir bend­ro­vei „Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nis ūkis“ – ku­ ror­to vie­šų­jų te­ri­to­ri­jų prie­žiū­rai.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

51

Lt

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­ja Pa­lan­gai sky­rė apie 50 tūkst. li­tų bend­ruo­me­niš­ku­mui stip­rin­ti, gy­ve­na­ma­jai ap­lin­kai ge­rin­ti. Pi­ni­gai pa­skirs­ty­ti Pa­lan­gos ir Šven­to­sios se­niū­ni­jos bend­ruo­ me­nių po­rei­kiams. Bend­ruo­me­nė „Pa­lan­gos san­tar­vė“, su­si­rū­pi­nu­ si be­glo­bių gy­vū­nų skai­čiaus re­ gu­lia­vi­mu ir li­gų pre­ven­ci­ja, ga­vo 7 tūkst. li­tų.

Pa­lan­gos neį­ga­lių­jų drau­gi­jos so­ cia­li­nei na­rių in­teg­ra­ci­jai at­sei­kė­ta 5,5 tūkst. li­tų. Lie­tu­vai pa­gra­žin­ti drau­gi­jos Pa­ lan­gos sky­rius ga­vo 4,3 tūkst. li­tų pa­žin­ti­nei iš­vy­kai su­si­tik­ti su Lat­ vi­jos ku­ror­to Jūr­ma­la ap­lin­kos gro­ žio puo­se­lė­to­jais. Ne­mir­se­tos se­ niū­nai­ti­ja gy­ven­to­jų in­for­ma­vi­mo sis­te­mai kur­ti ga­vo 3,3 tūkst. li­tų. J.Bi­liū­no g. 11 dau­gia­bu­čio na­mo sa­vi­nin­kų bend­ri­ja už 4,3 tūkst. li­ tų ge­rins gy­ven­to­jų bui­ti­nes są­ly­ gas. Jie no­ri su­si­tvar­ky­ti dau­gia­bu­ čio laip­tus, bend­rus vamz­dy­nus. Dar 5,5 tūkst. li­tų bend­ruo­me­ nėms skir­tų pi­ni­gų ga­vo ir sa­vi­ val­dy­bės įmo­nė „Pa­lan­gos ko­ mu­na­li­nis ūkis“, ku­riuos nu­ma­to skir­ti mies­to vie­šo­sioms te­ri­to­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ri­joms pri­žiū­rė­ti. Šven­to­jo­je su­ pu­vu­siems stul­pams-die­vy­bėms at­sta­ty­ti at­sei­kė­ta 3 tūkst. li­tų. Šven­to­sios bend­ruo­me­nės in­ter­ ne­to sve­tai­nei – 5 tūkst. li­tų. Bū­ tin­gės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų pa­ ra­pi­ja „Pa­žin­ti­nio in­for­ma­ci­nio ka­ta­lo­go“ lei­dy­bai ga­vo 2 tūkst. li­ tų. Įs­tai­ga „Šven­to­sios ženk­lai“ sa­ vo ren­gi­niui su­lau­kė 8 tūkst. li­tų. „Kiek­vie­na bend­ruo­me­nė pa­ raiš­kas grin­dė skai­čia­vi­mais. Klai­ pė­do­je bend­ruo­me­nės dau­giau­sia pra­šė pi­ni­gų vai­kų žai­di­mų aikš­te­ lėms įreng­ti. O Pa­lan­gos gy­ven­to­jų am­žiaus vi­dur­kis gar­bin­gas, to­dėl aikš­te­lių ir ne­pa­gei­da­vo“, – tvir­ ti­no Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Bro­nius Mar­tin­kus.

Olan­diš­kos šiukš­lės už­si­li­ko 1

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

At­lie­kos pas mus at­ke­ lia­vo iš Olan­di­jos tam, kad jas per­dirb­tų. Ga­be­ni­mo do­ ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta, kad jos bus ve­ža­mos į per­dir­bi­mo įren­gi­nius, ku­rie, pa­si­ro­do, neeg­zis­ta­vo. Tiek ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus, tiek ir ki­tas tar­ny­bas tuo­met su­do­mi­no keis­ti ad­re­sai, kaž­koks ke­lio ruo­ žas ry­ti­nė­je Lie­tu­vos da­ly­je, kur esą tu­rė­jo bū­ti nu­vež­tas šis as­fal­ to šla­kas. At­si­ra­do ne­le­ga­lus są­var­ty­nas

www.KL.lt

„Do­va­nė­lė“ iš Olan­di­jos Klai­pė­ dos ra­jo­ne ir pa­čio­je Klai­pė­do­je už­ si­gu­lė­jo. As­fal­to at­lie­kų sa­vi­nin­kų pa­klaus­ti, ka­da jos bus iš­ga­ben­

Ne­su­val­do: Klai­pė­dos ra­jo­ne yra vie­na, o pa­čia­me uos­ta­mies­ty­je – dvi

aikš­te­lės, ku­rio­se as­fal­to at­lie­kos stūk­so jau be­veik dve­jus me­tus.

Iki šiol neaiš­ku, kam tos at­lie­kos bu­vo skir­tos ir ko­dėl do­ ku­men­tuo­se nu­ro­ dy­ti neeg­zis­tuo­jan­ tys ga­vė­jų ad­re­sai.

tos, neį­ma­no­ma, nes jie į te­le­fo­no skam­bu­čius neat­si­lie­pia. „Jie bu­vo įpa­rei­go­ti pa­ša­lin­ti tas at­lie­kas, o už ne­vyk­dy­mą jiems skir­tos bau­dos. Tas kal­nas ma­ žė­ja, kaž­kas iš­si­ve­ža, pa­si­pi­la sau ant ke­liu­ko ar dar kur nors, nors to da­ry­ti ne­ga­li­ma“, – sa­kė Klai­ pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­ ko­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas Al­gir­ das Ron­kus.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų tei­gi­mu, pa­ sta­rą­jį kar­tą už dar­bus be lei­di­mo at­lie­kų sa­vi­nin­kams bu­vo skir­ta net 7,5 tūkst. li­tų bau­da. Yra duo­tas nu­ro­dy­mas tą kal­ną ati­duo­ti at­lie­kų tvar­ky­to­jui, ku­ ris tu­ri tei­ses tas at­lie­kas uti­li­zuo­ ti ar­ba grą­žin­ti siun­tė­jui. O kol kas ša­lia šio kal­no Klai­pė­ dos ra­jo­ne spar­čiai au­ga ne­le­ga­lus są­var­ty­nas, ku­rį ra­jo­nui ga­li tek­ti kuop­ti už biu­dže­to lė­šas. Įvy­kį ti­ria pro­ku­ro­rai

Vos iš­py­lus as­fal­to at­lie­kas, pra­si­ dė­jo ty­ri­mai ir teis­mai. Bu­vo tei­ gia­ma, jog to­se vie­to­se lai­ky­ti at­ lie­kų ne­ga­li­ma. 2011 m. bu­vo at­lik­ti ty­ri­mai dėl šių me­džia­gų kenks­min­gu­ mo. Juos at­li­ko Lie­tu­vos geo­lo­ gi­jos tar­ny­ba.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Neo­f i­c ia­l iais duo­m e­n i­m is, kenks­min­gų me­džia­gų, ku­rios ga­ ruo­tų į ap­lin­ką ar įsi­skverb­tų į dir­ vo­že­mį, ne­ras­ta. „Iš pat pra­džių ki­lo gin­čas, ką jie įve­žė į Lie­tu­vą: ar at­lie­kas, ar ne at­lie­kas. Tie gin­čai už­si­tę­sė be­ veik dve­jus me­tus, kol pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pri­pa­ži­no, kad tai yra at­lie­kos. Ve­žė­jai šį spren­di­ mą ap­skun­dė. Iš Vy­riau­sio­jo ad­mi­ nist­ra­ci­nio teis­mo su­lauk­ta spren­ di­mo, kad tai vis dėl­to at­lie­kos“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos re­gio­no ap­ lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros Klai­pė­ dos ra­jo­no pa­da­li­nio ve­dė­jas Al­ gir­das Vait­kus. Da­bar šie as­fal­to at­lie­kų kal­nai jau do­mi­na ir pro­ ku­ro­rus. Iki šiol neaiš­ku, kam tos at­lie­kos bu­vo skir­tos ir ko­dėl do­ ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ti neeg­zis­tuo­ jan­tys ga­vė­jų ad­re­sai.

5

trečiADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Estai nori rotacijos Baltijos šalių oro policijos misija, šiuo metu vykdoma iš Lietuvos, ateityje turėtų būti rotuojama, kaip pareiškė Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu.

Ramybė: kandidatai dalyvauti Seimo rinkimuose oficialiai registruojami jau beveik dvi savaites, tačiau bū-

tinų dokumentų kol kas niekas nepateikė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į rinkimų traukinį skuba tik kelios partijos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau laukia kandidatų į Seimą dokumentų, tačiau jų antplūdžio kol kas nėra. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

dėl Tvarkos ir teisingumo partijos lyderio galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose.

Turi pristatyti dokumentus

Vos kelios partijos suskubo ruošti dokumentus artėjantiems Seimo rinkimams. Pareiškinių dokumentų įteikimas VRK prasidėjo rugpjūčio 10-ąją. VRK vadovo Zenono Vaigausko teigimu, juos jau baigia rengti tik kelios partijos – Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo bei Neringos Venckienės partija. „Matau, kad jos abi nori dokumentus pateikti jau dabar. Man susidaro toks įspūdis. Matyt, kad ginčai ir diskusijos baigtųsi“, – vakar komentavo Z.Vaigauskas. Partija, be kitų dokumentų, VRK turi pateikti kiekvieno kandidato turto deklaracijos išrašą, privačių interesų deklaraciją, autobiografiją, gyventojų pajamų deklaracijos išrašą. R.Paksas gali skubėti pateikti savo ir savo vadovaujamos partijos kandidatų dokumentus todėl, kad rytoj Konstitucinis Teismas skubos tvarka pradės nagrinėti bylą

Rytoj Konstitucinis Teismas skubos tvarka pradės nagrinėti bylą dėl R.Pakso galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose. Tebeformuojami sąrašai

Tačiau kitos partijos reikiamų dokumentų pristatyti VRK dar neskuba, nes turi laiko iki rugsėjo 10-osios. Dalis jų dar nėra suformavusios galutinio kandidatų sąrašo, kai kurios vis dar ginčijasi dėl vienmandačių apygardų. „Kai kurios partijos dar neapsisprendė, kaip jos dalyvaus – ar su kandidatų sąrašais, ar be kandidatų. Be to, kaip matome, tarp kai kurių vis dar vyksta derybos dėl galimybės dalyvauti kitos partijos kandidatų sąraše. Taip gal geriau

– vienas rinkimų užstatas, mažesnis rinkimų barjeras“, – kalbėjo Z.Vaigauskas. Turės neliečiamybę Jei kandidatą Seimo rinkimuose VRK registruoja, jis įgyja teisinę neliečiamybę. „Kandidatas į Seimo narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio be VRK sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu“, – skelbia Seimo rinkimų įstatymas. Tai reiškia, kad VRK bus prašoma teisiamiems kandidatams į Seimą naikinti teisinę neliečiamybę. Z.Vaigausko teigimu, tokių gali būti dešimtys, bet kol kas pasakyti sunku, nes dar nėra galutinių kandidatų sąrašų. Tarp tokių turėtų būti ir „Drąsos kelio“ lyderė N.Venckienė, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, šios partijos frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys, konservatorius Vitas Matuzas ir kiti. VRK jau daugybę kartų sprendė klausimus dėl kandidatų teisinės neliečiamybės panaikinimo, bet dar nė sykio nėra atmetusi tokio prokuroro prašymo.

Atašė rūpinsis tremtinių kapais Vyriausybė sutarė, kad į Lietuvos ambasadą Maskvoje turi būti paskirtas specialusis atašė, kuris rūpintųsi tremtinių ir politinių kalinių kapų priežiūra.

Tokį nutarimo projektą rengusi Kultūros ministerija teigia, kad iki šiol nepasirašytas dvišalis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių. Anot ministerijos, nesant sutarties, „apsunkinami veiksmai, susiję su Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų, esančių Rusijoje, nustatymu, apskaita, tvarkymu ir priežiūra“.

Kultūros ministerijos vertinimu, Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų individualios galimybės ir iniciatyvos sutvarkyti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapavietes Rusijoje yra nekoordinuotos ir nenuoseklios. „Būtina minėtai sričiai koordinuoti įsteigti specialiojo atašė Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros klausimams pareigybę Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje“, – teigia ministerija. Nauja pareigybė steigiama nuo rugsėjo.

Rusijos teritorijoje yra daugiau kaip 200 kapinių, kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau kaip 60 proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. – patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko. Sovietinės okupacijos metais iki 1952-ųjų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Lietuvos jaunimo organizacijų iniciatyva jau kelerius metus vyksta akcijos „Misija Sibiras“. Per jas jaunų žmonių grupės iš Lietuvos vyksta į Rusijos gilumą ir ten tvarko lietuvių tremtinių kapus. „Klaipėdos“ inf., BNS inf.

„Estijos pozicija yra aiški, kad oro policijos misija turi būti pradedama rotuoti, ir, kaip suprantu, ji bus rotuojama“, – sakė U.Reinsalu. Estija jau anksčiau pareiškė siūlysianti, kad ateityje viena iš kelių rotacijų vyktų iš Amario bazės. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015-aisiais. Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė nelinkusi pritarti estų iniciatyvai ir nori, kad misija, kaip iki šiol, būtų vykdoma tik iš Šiaulių. „Tačiau dabar diskutuojama apie išmaniąją gynybą. Jei kalbame apie protingą pinigų investavimą, sutelkiant kelių valstybių pastangas ir finansus, reikėtų labai gerai viską pasverti. Ar yra prasmė dubliuoti techninę tarnybą, įvairius projektus?“ – yra

sakęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius. NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo suteiktas iki 2014 m. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, neoficialiomis žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 m. NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose šalia Šiaulių. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą. Šiuo metu oro policijos misiją vykdo Lenkija. „Klaipėdos“, BNS inf.

Dislokacija: Baltijos šalyse NATO naikintuvai kol kas kyla tik iš Zo-

knių aerodromo.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Nauja tvarka JAV ambasadoje Nuo rytojaus JAV ambasada Lietuvoje pereina prie naujos registracijos ir kreipimosi dėl vizų tvarkos.

Nauja procedūra leis pareiškėjams užsiregistruoti į pokalbį dėl neimigracinių vizų internetu, naudojantis nauju supaprastintu interneto tinklalapiu. Naujoji sistema palengvins registracijos į pokalbį procesą, taip pat būtinybės atveju suteiks galimybę kreiptis dėl pokalbio paskyrimo skubos tvarka. Dėl iškilusių problemų ar klausimų pareiškėjai galės kreiptis į naują skambučių centrą, kuris dirbs nuo 9 iki 21 val. Lietuvoje gyvenantys asmenys negalės naudotis anksčiau teiktomis kurjerio paslaugomis. Svarbiausias pokytis teikiant paraiškas yra konsulinio mokesčio mokėjimas. JAV ambasada atkreipė dėmesį, kad užsiregistruoti į pokalbį bus galima tik po to, kai bus užpildyta anketa gauti vizą (DS-160) ir sumokėtas konsulinis mokestis. Šis pasikeitimas padės pareiškėjams išvengti nesusipratimų ar klausimų dėl konsulinio mokesčio mokėjimo pokalbio dieną. Atkreipiamas dėmesys, kad ši tvarka galios tik tiems Lietuvos

piliečiams, kurie vyks į JAV ne turizmo ir ne verslo reikalais bei planuoja Amerikoje išbūti ilgiau nei 90 dienų. Visiems tokiems keliautojams iš Lietuvos reikalinga atitinkamos kategorijos neimigracinė JAV viza. Tad jiems reikia užpildyti anketą gauti vizą, sumokėti konsulinį mokestį bei atvykti į ambasadą pokalbio ir atsiimti vizą. Lietuviai, vykstantys į JAV turizmo ar verslo tikslais iki 90 dienų, jau kelerius metus gali naudotis Kelionių į JAV supaprastinimo programa, kuri suteikia teisę vykti į JAV be vizos. „Klaipėdos“ inf.

6

trečiadienis, rugpjūčio 22, 2012

nuomonės

Redakcijos skiltis

Ša­lies bė­da – mo­no­po­liz­mas

Kon­ser­va­to­riai – be švent­raš­čio

K

Žvilgsnis

Justinas Argustas

R

e­g is, prem­j e­r as And­r ius Ku­bi­l ius ir jo va­do­vau­ja­mi kon­ser­va­to­r iai ar­tė­jan­čius ket­ve­r ius me­tus Sei­me nu­ si­tei­kę pra­leis­t i opo­z i­ci­jo­je. Tai liu­d i­ jan­čių ženk­lų – ne vie­nas. Pa­si­ro­do, A.Ku­bi­l iaus par­t i­ja lig šiol ne­ž i­no, ką da­ry­tų, jei val­dy­ti tek­tų dar ket­ve­rius me­t us. Mat vie­n in­te­lė par­t i­ja lig šiol taip ir ne­pris­ta­čiu­si sa­vo rin­ki­mų pro­ gra­mos – val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­riai. Vi­suo­ti­nai ži­no­ma: A.Ku­bi­liaus ir jo ko­ man­dos aist­ra po­pie­ri­nėms stra­te­gi­joms ir to­li sie­kian­čioms fan­ta­zi­joms yra be­ri­ bė. Juk prieš praė­ju­sius rin­k i­mus de­ši­ nie­ji iš­spaus­di­no di­džiau­sią – 270 pus­la­ pių pro­gra­mą, pa­ren­gė ir pub­li­ka­vo „Ru­

Ne­jau­gi min­čių ir idė­jų kon­ser­va­to­riai tu­ri tiek daug, kad joms kon­cep­ tua­li­zuo­ti rei­kia tiek lai­ko? si­jos su­lai­ky­mo stra­te­g i­ją“, o per­nai su­ gal­vo­jo ir pa­skel­bė na­cio­na­li­nį sva­jo­nių pro­jek­tą – „Lie­tu­va 2030-ie­ji“. Taip, dau­ge­l io po­l i­t i­n ių par­t i­jų po­l i­ ti­nės pro­g ra­mos – tik skam­bių už­kei­ ki­mų rin­k i­n iai, iš­t rau­k ia­m i prieš rin­ ki­mus. O po rin­k i­mų jos, kaip įpras­ta, nu­guls į stal­čius. Ta­čiau juk kon­ser­va­ to­r iai – ne ko­k ia nors už­r i­bio par­t i­ja. Tė­v y­nės są­jun­gos va­do­v y­bė ne­kart pa­brėž­da­vo, kad rin­k i­mų pro­g ra­ma – do­ku­men­tas itin rim­tas. Vie­nas kon­ser­va­to­rių ideo­lo­gų Man­tas Ado­mė­nas aiš­k i­na, kad pro­g ra­ma bus pa­reng­ta rug­sė­jo pra­d žio­je. Jam at­ro­ do nor­ma­lu, jog tik li­kus pu­sant­ro mė­ ne­sio iki rin­ki­mų par­ti­ja paaiš­kins, kaip siū­lys gy­ven­ti dar ket­ve­rius me­tus. Ta­čiau kas at­si­t i­ko, kad bū­da­m i val­ džio­je de­ši­nie­ji taip ir ne­su­ge­bė­jo už­ ra­šy­ti ir pa­teik­ti to, ką siū­lo, jei val­džio­ je tek­tų dirb­ti dar tiek pat lai­ko? Ne­jau­ gi min­čių ir idė­jų kon­ser­va­to­r iai tu­r i tiek daug, kad joms kon­cep­tua­l i­zuo­t i rei­kia tiek lai­ko? Gal bu­vo lau­kia­ma ki­ tų par­ti­jų pro­g ra­mų ir sa­vo­jo­je siū­ly­ti tik tai, kas ge­r iau­sia? Bet taip bū­t i ne­ ga­l i, nes „at­sa­ko­my­bė“ ir „at­v i­r u­mas“ vi­suo­me­nei – vie­ni la­biau­siai mėgs­ta­ mų A.Ku­bi­liaus kar­to­ja­mų už­kei­ki­mų. Be to, sun­ku pa­ti­kė­ti: jei jau su­gal­vo­ta, kaip tu­ri­me gy­ven­ti 2030-ai­siais, ar­g i taip sun­ku už­ra­šy­ti, kaip tai pa­siek­ti? Gal čia ir bė­da – kon­ser­va­to­riai ži­no, ko no­ri, o kaip tai įgy­ven­din­ti – jau ne­be.

až­ko­dėl nie­kas ne­kal­ ba apie tai, kad Lie­tu­vo­je, ku­ri yra pa­čia­me Eu­ro­pos vi­du­ry­je, įsi­ga­lė­jo lau­ki­ nis ka­pi­ta­liz­mas, bū­din­gas Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­lims. Čia dar­buo­to­jas yra nie­kas, – sam­di­nys, ku­rį ga­li­ ma iš­nau­do­ti po 12–13 va­lan­dų per die­ną, o api­for­min­ti, kad dir­bo aš­tuo­nias, jį ga­li­ ma vers­ti dirb­ti per ato­ sto­gas ar­ba nak­ti­mis ir sa­vait­ga­liais. Tai jau se­ niai ta­po nor­ma. Sup­ ran­ta­ma, yra Dar­bo ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, ku­ rios dar gi­na pa­pras­tą žmo­gų, bet bė­ da ta, kad dar­buo­to­jas, bi­jo­da­mas pra­ras­ti dar­bą, pa­ts nie­kam ne­si­ skun­džia ir ver­gau­ja to­liau darb­ da­viams. Bai­siau­sia, kad Lie­tu­vo­je su­si­for­ma­vo mo­no­po­li­jos, ku­rios iš es­mės vis­ką val­do, nes jos rin­ko­je dik­tuo­ja kai­nų po­li­ti­ką ir uzur­puo­ ja ke­lią tai da­ry­ti ki­tiems. Ko­dėl dar prieš 15 me­tų mū­sų mies­tuo­se bu­vo de­šim­tys tūks­tan­ čių smul­kių par­duo­tu­vė­lių, o da­bar jų ne­be­li­ko? At­sa­ky­mas sly­pi taip pat klau­si­ me: o kas ga­li kon­ku­ruo­ti rin­ko­je su mo­no­po­li­nin­kais? Štai ir išei­na, kad nie­kas nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti šio­je rin­ko­je, ku­rio­je nu­si­sto­vė­jo mo­no­ po­li­nin­kams ir jų sta­ty­ti­niams nau­ din­gos tai­syk­lės. Pak­laus­ki­te, ko­dėl ra­jo­nų par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kai per­ ka pre­kes iš tų pa­čių did­me­ni­nin­kų, kaip ir pre­ky­bos cent­rai? To­dėl, kad jiems taip lie­pė smul­kių par­duo­tu­vių sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos, ku­rios yra su­ bur­tos tų pa­čių mo­no­po­lis­tų rei­ka­ la­vi­mu. Prie­šin­gu at­ve­ju tos par­duo­ tu­vė­lės mo­no­po­lininkų ran­ka bū­tų nu­šluo­tos nuo že­mės pa­vir­šiaus. Juo­kin­ga bū­na ir ta­da, kai di­ džių­jų pre­ky­bi­nin­kų at­sto­vai aiš­ki­ na, jog kai­nos ky­la dėl to, kad blo­ gas der­lius, kad brangs­ta de­ga­lai.

Pers­kai­čiau po­no Sta­sio Vi­lei­kio straips­nį „Ge­ro­ji ar blo­go­ji ani­ma­ ci­ja?“ („Klai­pė­da“, 2012 08 21). Iš to, kaip au­to­rius iš­dės­tė nuo­mo­nę, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad to­kiam žmo­gui ir Mi­kė Pū­kuo­tu­kas su Knys­liu­ku yra KGB agen­tai. Va­le­ri­jus

Se­na­sis tur­gus – rei­ka­lin­gas?

Andriaus Deltuvos karikatūra

Su­gal­vo­ja­ma ir ki­tų „svar­bių“ prie­žas­čių. Jei neat­ro­dy­tų juo­kin­ gai, jie sa­ky­tų, kad ir Klai­pė­do­je praū­žęs škva­las ir­gi pa­kė­lė kai­nas.

Rea­liai kai­nas ke­lia ne pa­bran­gę de­ga­lai ar ma­žes­nis der­lius. Kai­nas ke­lia pel­no troš­ku­lys.

Ta­čiau rea­liai kai­nas ke­lia ne pa­ bran­gę de­ga­lai ar ma­žes­nis der­ lius. Kai­nas ke­lia pel­no troš­ku­lys. Dėl dy­ze­li­no bran­gi­mo bend­ros iš­ lai­dos pre­kėms ga­ben­ti ga­lė­jo pa­ di­dė­ti 1 ar 2 pro­c., ta­čiau mais­ to pro­duk­tų kai­nos ki­lo kur kas dau­giau. Su­si­da­ręs skir­tu­mas pa­ te­ko ne kur nors ki­tur, o į pel­no ei­lu­tę. To­dėl tas am­ži­nas pre­ky­bi­

M.Ski­riu­tė. „Iš dan­gaus – ply­tų kru­ša“, „Klai­pė­da“, 2012 08 21.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Knys­liu­kas – KGB agen­tas

nin­kų bė­dų, ne­lai­mių ir ki­tų prie­ žas­čių bran­gin­ti pre­kes ieš­ko­ji­mas yra ne kas ki­ta, o tik mė­gi­ni­mai dar la­biau kils­te­lė­ti kai­nų kar­te­lę, kad bū­tų ga­li­ma pa­di­din­ti pel­nus mo­ no­po­li­jų sa­vi­nin­kams. To­kia pat ten­den­ci­ja ir skan­di­na­ vų ban­kų sek­to­riu­je, ku­rių spren­ di­mai taip pat la­bai pri­me­na ti­piš­ ką mo­no­po­li­jų elg­se­ną. Nuo lie­pos 1-osios sa­vo pa­slau­ gų kai­nas pa­kė­lė SEB ban­kas, ku­ris, be­je, pri­gal­vo­jo ir pa­pil­do­mų mo­ kes­čių sa­vo klien­tams. Apie ru­de­ nį lau­kian­čius kai­no­da­ros pa­si­kei­ ti­mus jau pra­ne­šė ir DNB ban­kas. Žo­džiu, sie­kis di­din­ti pel­nus ver­ čia im­tis per­tek­li­nių veiks­mų, ku­ rie ir šį kar­tą pa­ten­kins fi­nan­si­nių įstai­gų sa­vi­nin­kų in­te­re­są bet ko­ kia kai­na lob­ti. Klien­tų in­te­re­sai ir vėl lie­ka ant­ro­je vie­to­je. Tai yra ti­piš­kas mo­no­po­lis­ti­nis mo­de­lis: kai­nas ke­liu kiek no­riu, nie­ko nie­kas man ne­pa­da­rys. Re­gi­man­tas Alio­nis

Na­mai – gy­ven­to­jų rū­pes­tis Kas tu­rė­tų at­sa­ky­ti, jei nuo pa­sta­to at­lū­žęs be­to­no ga­ba­las nu­kris ir ką nors už­muš? Sup­ran­ta­ma, na­mo, tai yra bu­tų sa­vi­nin­kai. Jie at­sa­ kin­gi už sa­vo tur­tą ir jo su­ke­lia­mas pa­sek­mes tre­tie­siems as­me­nims. Ki­taip juk ne­ga­li bū­ti. Ta­čiau mū­ sų žmo­nės nuo so­viet­me­čio vis dar yra įsi­ti­ki­nę, kad ne jie, o kaž­kas ki­tas tu­ri at­sa­ky­ti, nes už jų bu­to – nors ir tva­nas, jiems ne­rū­pi. Pa­ žiū­rė­ki­te, ko­kios yra bend­ro nau­ do­ji­mo pa­tal­pos, laip­ti­nės. Tai­gi ga­li su­si­vem­ti po jas vaikš­čio­da­ mas. Re­tas ku­ris dau­gia­bu­tis na­ mas yra su­si­tvar­kęs tai, kas bend­ra.

Nie­kam tas bend­ras tur­tas ne­rū­pi. Va kur yra bė­da. Va, ko­dėl ne­vyks­ ta re­no­va­ci­ja. Va, ko­dėl mū­sų na­ mai to­kie bai­sūs. Ele­na P.

***

Gy­ven­to­jai tu­ri pa­mąs­ty­ti, ar ge­ riau nie­ko ne­da­ry­ti, ar mo­kė­ti šim­ta­tūks­tan­ti­nes iš­mo­kas su­ža­ lo­tie­siems. Nes re­tas ku­ris iš mū­ sų da­bar nė­ra ap­si­drau­dęs, o jei ir neap­sid­rau­dęs, ne­sun­kiai gy­dy­ mo, rea­bi­li­ta­ci­jos ir šiaip iš­mo­kas teis­me pri­si­teis­tų. Siū­ly­čiau ge­ riau ne­tau­py­ti ir su­si­re­mon­tuo­ti. Nes žmo­gaus svei­ka­ta ar gy­vy­bė

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

sun­kiai pi­ni­gais ma­tuo­ja­ma. O su­ si­tvar­ky­ti po to vis tiek teks.

Po­nas Pet­ras Girs­kis rub­ri­ko­je „Karš­tas te­le­fo­nas“ („Klai­pė­da“, 2012 08 21) pa­reiš­kė, kad Se­na­sis tur­gus yra ne vie­to­je. Jo nuo­mo­ne, čia rei­kė­tų įkur­ti skve­rą ar par­ką. Ma­ne toks po­žiū­ris la­bai pa­pik­ti­ no. Se­na­sis tur­gus la­bai rei­ka­lin­ gas. Ap­si­pirk­ti čia atei­na vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. La­bai pa­to­gu. Jei Se­na­sis tur­gus bū­tų per­kel­tas į Til­ žės tur­gų, bū­tų per to­li. Be to, par­ ko Se­no­jo tur­gaus vie­to­je ne­rei­ kė­tų. Jis tap­tų dar vie­na aso­cia­lų su­si­rin­ki­mo vie­ta. Aniceta

Lie­tu­viai ne­ga­li be tur­gaus

No­riu at­sa­ky­ti Pet­rui Girs­kiui, ku­ ris iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę rub­ri­ko­ je „Karš­tas te­le­fo­nas“ apie Se­ną­jį tur­gų. Jis tvir­ti­na, kad šiai įstai­ gai mies­to cent­ras – ne vie­ta. Toks po­žiū­ris ne­tei­sin­gas. Se­na­sis tur­ gus kaip tik įsi­kū­ręs ge­ro­je vie­to­ je. Ant­ra­die­nį bu­vau po­lik­li­ni­ko­je. Grįž­da­ma užė­jau į tur­gų. Nu­si­pir­ kau la­bai ska­nių ir pi­gių la­ši­nu­kų. Esu la­bai pa­ten­kin­ta, kad ei­da­ma pro ša­lį ga­liu už­suk­ti į tur­gų. Sa­ ky­čiau, čia ir są­ži­nin­ges­ni žmo­nės pre­kiau­ja. Ne­sis­ten­gia la­bai daug už­dirb­ti iš pre­kės. Nau­ja­ja­me tur­ gu­je vis­kas bran­giau. Be to, Se­na­ sis tur­gus da­bar yra su­tvar­ky­tas. Pre­ky­bos vie­tos įreng­tos po sto­ge­ liais, vis­kas nu­da­žy­ta, sa­lė tvar­kin­ ga. Ne­ži­nau, ko­dėl vi­si kim­ba. Juk nė­ra prie ko pri­kib­ti. P.Girs­kiui rei­ kė­tų pa­stu­di­juo­ti ir Lie­tu­vos is­to­ ri­ją. Ne­ra­si nė vie­no mies­te­lio, ku­ ris bū­tų be tur­gaus. Tai žmo­nių su­si­ti­ki­mo, daik­tų par­da­vi­mo, po­ kal­bių, pa­si­žmo­nė­ji­mo vie­ta. Lie­ tu­viai be tur­gaus ne­ga­li gy­ven­ti.O Se­na­sis tur­gus yra is­to­ri­nis. Ele­na Bi­ru­tė

Anup­ras

Ke­lei­viams trūks­ta kul­tū­ros

***

Jei­gu rei­ka­las rim­tas, su­si­jęs su di­ de­lė­mis pi­ni­gų su­mo­mis, kiek­vie­nas gy­ven­to­jas tu­ri iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ ją. Su­ra­kin­to gran­di­nė­mis žmo­gaus į ban­ką nie­kas juk ne­tu­ri tei­sės temp­ ti, nes yra ins­tan­ci­jos, ku­rios biu­rok­ ra­tams pa­ro­dys, kaip rei­kia elg­tis su žmo­nė­mis. Tie 50 pro­c.+1 gy­ven­to­ jas te­gul ir mo­ka už re­mon­tus, o tie, ku­rie ne­da­vė sa­vo su­ti­ki­mo, tie ir ne­mo­kės. Juk nie­kur pa­sau­ly­je to­ kios pra­kti­kos nė­ra. Ta­ta Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Ma­ne ste­bi­na au­to­bu­sų ke­lei­vių kul­tū­ra. At­si­sė­di kė­dė­je, o tuo me­ tu prie lan­go jau sė­di ki­tas žmo­gus. Žiū­rėk, kai jam rei­kės iš­lip­ti, šis ne­ su­ge­bės pa­pra­šy­ti, kad pra­leis­tum. Brau­sis, lips ant ko­jų, kad tik praei­ tų. To­kie ke­lei­viai gal­vo­ja, kad ša­ lia sė­din­tis žmo­gus skai­to jų min­tis. Svar­biau­sia, kad taip el­gia­si ne tik jau­ni­mas, bet ir su­bren­dę žmo­nės. Ne­gi taip sun­ku pa­sa­ky­ti: „At­sip­ra­ šau, gal ga­li­te pra­leis­ti?“ ar­ba „Man rei­kia iš­lip­ti“. Pa­tar­čiau ke­lei­viams bū­ti man­da­ges­niems ir ne­bi­jo­ti iš­ tar­ti žo­džio. Lie­žu­vis juk ne­nuk­ris. Onu­tė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

***

karštas telefonas

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, rugpjūčio 22, 2012

užribis Vo­gė ak­me­nų už 10 tūkst. li­tų

Mal­ši­no gais­rą bend­ra­bu­ty­je

Gvel­bė ka­be­lius ir da­vik­lius

Klai­pė­do­je po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai su­lai­kė sunk­ve­ži­mio vai­ ruo­to­ją, ku­ris mė­gi­no iš Du­by­ sos g. esan­čios bend­ro­vės kie­ mo nu­gvelb­ti su­krau­tus ak­me­ nis. Pa­rei­gū­nai su­lai­kė sunk­ve­ ži­mio „Vol­vo“ vai­ruo­to­ją 36-e­ rių Š.Š., ku­ris po ap­klau­sos už­ da­ry­tas į areš­ti­nę. Ža­la sie­kia 10 tūkst. li­tų.

Ant­ra­die­nį po pie­tų Klai­pė­dos ug­nia­ge­siai Bal­ti­jos pr. esan­ čia­me bend­ra­bu­ty­je mal­ši­no gais­rą. Gais­ras ki­lo penk­ta­me aukš­te esan­čia­me kam­ba­ry­je, kur už­si­de­gė elekt­ros lai­dai. Lieps­nos ap­ga­di­no so­fą, kom­ piu­te­rį ir mu­zi­kos cent­rą. Ki­ tas gais­ras ki­lo me­džio ap­dir­ bi­mo įmo­nė­je.

27-erių vil­nie­tis R.K. po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad Pa­lan­go­je, Mo­kyk­ los g. kaž­kas pa­vo­gė jo au­to­mo­ bi­lio BMW ap­dai­los juos­tas su ma­ši­nos pa­sta­ty­mo da­vik­liais ir veid­ro­dė­lius. Ža­la vir­ši­ja 7 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos po­li­ci­ja ieš­ko va­ gi­šių, ku­rie Nai­ku­pės ir Ram­by­ no, Nau­ja­kie­mio g. nu­kar­pė ir pa­vo­gė ry­šio ka­be­lius.

Pa­rei­gū­nai – prieš šmei­ži­kus 1

Tai ne pir­mas kar­tas, kai pro­ku­ro­rai teis­me ban­do įro­dy­ti, kad nė­ra to­kie, ko­kius juos vie­šai pie­šia skun­dų ra­šy­to­jai. Pa­ na­šių by­lų bū­ta ir dau­giau.

ne tik ant ma­nęs, bet ant vi­so teis­ mo, ku­rio in­te­re­sams ta­da at­sto­va­ vau“, – aiš­ki­no S.Naš­čen­ko­vie­nė. Tei­sė­ja pa­sa­ko­jo, kad by­li­nė­ji­ ma­sis ati­ma be­ga­lę jos lai­ko, o ir nuo­tai­ka tik­rai ne­ge­rė­ja brai­dant po to­kį pur­vą. Be to, va­ži­nė­ji­mas į ki­tuo­se mies­tuo­se vyks­tan­čius teis­mo po­sė­džius kai­nuo­ja ne­ma­ žai pi­ni­gų. Įžei­džiais žo­džiais šis vy­ras drabs­to­si ir teis­mo po­sė­džių me­tu. „Kar­tą jis pra­dė­jo aiš­kin­ti, kad aš tu­riu kaž­kur su­slė­pu­si 10 mi­li­jo­nų li­tų. Klau­sau­si to­kių pais­ta­lų ir ki­tą kar­tą net ne­pik­ta, o juo­kas ima“, – pa­sa­ko­jo tei­sė­ja.

Pro­ku­ro­rę iš­va­di­no bo­ba

Ne­se­niai Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės pro­ku­ra­tū­rą pa­sie­kė vie­no uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jo skun­das, ku­riuo jis ne tik pra­šo pa­nai­kin­ti pro­ce­si­nį spren­di­mą nu­trauk­ti by­lą dvie­jų įta­ria­mų­jų at­žvil­giu. Nuo va­gių nu­ken­tė­jęs vy­ras dar ir api­py­lė nu­tar­tį priė­mu­sią pro­ku­ ro­rę pur­vais. Skun­du pen­si­nio am­žiaus klai­ pė­die­tis pra­šė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą per­duo­ti vy­rui, ku­ris, nea­be­jo­ti­ nai, su­ras va­gis. Dės­ty­da­mas to­kio pra­šy­mo ar­ gu­men­tus pa­reiš­kė­jas ste­bė­jo­si, kaip ga­li­ma priim­ti dirb­ti pro­ku­ ro­rais as­me­nis, ku­rių „sme­ge­nys yra apa­ti­nė­je kū­no da­ly­je“. Žmo­gus ti­ki­no ži­nąs, kad šach­ ma­tų tur­ny­ruo­se mo­te­rys ne­pa­jė­ gios ly­gia­ver­čiai rung­tis su vy­rais. Be to, šis žmo­gus pik­ti­no­si, kad į pro­ku­ro­ro pa­rei­gas pa­so­di­na­mos „bo­bos, ku­rios pa­gal sa­vo pro­to su­ge­bė­ji­mus dau­giau nau­dos at­ neš­tų, jei­gu vir­tų barš­čius ar plau­ tų kū­di­kių vys­tyk­lus“. Toks pa­reiš­ki­mas ap­stul­bi­no tiek pro­ku­ro­rę, apie ku­rią kal­ba­ma raš­

Tiks­las – nu­ra­min­ti

At­si­ri­bo­jo: G.Da­nė­liaus tei­gi­mu, kai ku­rie žmo­nės sie­kia dė­me­sio, au­di­to­ri­jos, to­dėl jo po­zi­ci­ja – ne­pa­si­duo­

ti tokių veikėjų pro­vo­ka­vi­mui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Taip, mes ne­re­tai su­si­lau­kia­ me kar­čių žo­džių, esu tik­ras, daž­ niau­siai ne­pag­rįs­tai. Mū­sų tar­ny­ bą ir dar­bą kri­ti­kuo­ti ga­li­ma, tai yra vie­na iš de­mok­ra­ti­jos są­ly­gų. Esa­ me kri­ti­kuo­ja­mi ir kri­ti­kuo­ti­ni, nes be kri­ti­kos ne­to­bu­lė­tu­me. Bet tarp kri­ti­kos ir įžei­di­mo yra ski­ria­mo­ji ri­ba“, – tvir­ti­no G.Da­nė­lius. Vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras ti­ki­ no, kad kas­kart, kai bū­da­vo pra­dė­ ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl ko­le­gų įžei­di­mo, jo nuo­mo­nės ne­klaus­ta, nes kiek­vie­nas pro­ku­ro­ras spren­ džia sa­vaip. „Pats lai­kau­si po­zi­ci­jos ig­no­ruo­ti to­kius įžei­džius pa­si­sa­ky­mus. Tu­ riu pa­tir­čių, kur no­rė­čiau gin­čy­tis ir ne­su­tik­ti, bet ži­nau, kad ne­ver­ ta, nes rei­kia da­ry­ti sa­vo dar­bus. Ži­nau, kad kai ku­rie žmo­nės sie­kia dė­me­sio, au­di­to­ri­jos ir dar kaž­ko. Tai yra sa­vo­tiš­kos pro­vo­ka­ci­jos, to­dėl ma­no po­zi­ci­ja joms ne­pa­si­ duo­ti, – at­vi­ra­vo G.Da­nė­lius. – Ki­ tas da­ly­kas, yra tie­siog šiaip pik­tų žmo­nių, ku­rie lie­ja įtū­žį vi­sur ir vi­sa­da. Sup­ran­tu, kad jie ne­mėgs­ ta ne tik pro­ku­ra­tū­ros, jie taip pat ra­šo apie vi­sas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rio­ se lan­ko­si.“ Pa­na­šiai nu­si­tei­kęs tei­sė­sau­gi­ nin­kus šmei­žian­čių bei ko­ne­vei­ kian­čių vei­kė­jų at­žvil­giu ir Klai­pė­

dos apy­gar­dos teis­mo bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas Zig­mas Po­cius. „Jei­gu mes kreip­tu­me dė­me­sį į kiek­vie­ną, kas mus va­di­na va­gi­mis bei ky­ši­nin­kais, ne­tu­rė­tu­me lai­ko dirb­ti. Be jo­kios abe­jo­nės, tai žei­ džia ir že­mi­na, bet ma­no nuo­sta­ta – ne­nu­si­leis­ti iki ne­są­mo­nes kal­ ban­čių ar ra­šan­čių žmo­nių ly­gio“, – nuo­mo­nę reiš­kė tei­sė­jas.

Aps­tum­dė dar­bo vie­to­je

Ste­fa Naš­čen­ko­vie­nė:

Man ne­si­no­rė­jo skųs­tis dėl to­kių da­ly­kų. Ban­džiau ne­kreip­ti dė­me­sio, bet priė­jau ri­bą, kai tie­siog ne­be­tu­rė­jau ki­tos išei­ties.

te, tiek jos ko­le­gas. Ati­džiau pa­si­ gi­li­nę į rei­ka­lo es­mę bei pa­reiš­kė­ jo as­me­ny­bę pro­ku­ro­rai nu­ta­rė šį kar­tą nuo­skau­dą už­gniauž­ti, nors teis­me to­kia by­la bū­tų nea­be­jo­ti­ nai lai­mė­ta.

Vie­nas uos­ta­mies­čio pro­ku­ro­rų yra su­lau­kęs raš­tu iš­sa­ky­to pa­si­pik­ti­ ni­mo, ku­rį mo­te­ris iš­reiš­kė teig­da­ ma: „...te­gu at­va­žiuo­ja tas pro­ku­ ro­ras pa­dir­bė­ti į Ši­la­lę, pa­gy­vens mė­ne­sį be žmo­nos ir gal grei­čiau vis­ką iš­spręs“. Pa­sa­ko­da­mas apie šį at­ve­jį Klai­ pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­sis pro­ ku­ro­ras Gied­rius Da­nė­lius tei­gė, kad tai ne­bu­vo įžei­di­mas, ta­čiau pa­ts raš­to to­nas by­lo­ja, kaip daž­ nai žmo­nės skun­dus re­mia ne ar­ gu­men­tais, o emo­ci­jo­mis. Klai­pė­do­je dir­ban­tiems pro­ku­ ro­rams yra te­kę ne tik per­skai­ty­ti raš­tu ar iš­girs­ti žo­džiu pa­reikš­tus įžei­di­mus bei šmeiž­tus, bet ir su­ lauk­ti fi­zi­nio smur­to. Eks­cent­riš­ku el­ge­siu pa­gar­sė­ju­si uos­ta­mies­čio per­so­na už­su­ko pas by­los ty­ri­mą ku­ruo­jan­čią pro­ku­ ro­rę ir ją ap­stum­dė bei smo­gė. Stam­baus sto­to mo­te­ris ne­pa­ bū­go plūs­ti ir stum­dy­ti pa­rei­gū­nės ma­tant dau­gy­bei ki­tų pro­ku­ro­rų. Lin­kę ne­kreip­ti dė­me­sio

Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sia­ sis pro­ku­ro­ras G.Da­nė­lius lai­ko­ si nuo­sta­tos ne­si­vel­ti į by­li­nė­ji­mą­ si su pa­na­šius skun­dus ra­šan­čiais žmo­nė­mis.

Pais­tė apie 10 mln. li­tų

Il­gai ken­tu­si įžei­di­mus ir vie­šus že­mi­ni­mus Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­ja, dar ne­se­niai dir­bu­si teis­mo pir­mi­nin­ke Ste­fa Naš­čen­ko­vie­nė nu­spren­dė ne­nu­ ty­lė­ti ir ry­žo­si by­li­nė­tis su ją įžei­ du­siu as­me­niu. Vie­ną by­lą prieš ke­le­tą me­tų jau bai­gė nag­ri­nė­ti Kau­no mies­to apy­ lin­kės teis­mas. Ma­žei­kių, Gargž­ dų bei Kre­tin­gos teis­mai nag­ri­nė­ja ki­tas by­las, ku­rio­se tas pa­ts as­muo kal­ti­na­mas vie­šai įžei­dęs tei­sė­jus bei reiš­kęs ne­pa­gar­bą teis­mui. „Ir man ne­si­no­rė­jo skųs­tis dėl to­kių da­ly­kų. Ban­džiau ne­kreip­ti dė­me­sio, bet priė­jau ri­bą, kai tie­ siog ne­be­tu­rė­jau ki­tos išei­ties. Jei tai lies­tų tik ma­ne as­me­niš­kai, dar ne­ži­nia, kaip bū­čiau pa­siel­gu­si. Jis el­gė­si tie­siog šlykš­čiai, py­lė pur­vą

Kaip nors ki­taip su­tram­dy­ti pur­ vais be­si­drabs­tan­čius as­me­nis tei­sė­ja ne­ma­to bū­do. Vie­nas ar­ gu­men­tų – to­kie žmo­nės de­da­si vi­suo­me­nės gy­nė­jais. Ypač da­bar, kai vis gar­siau kal­ba­ma apie ke­ti­ni­ mą teis­muo­se įves­ti sa­vo­tiš­kus vi­ suo­me­nės at­sto­vus. „Aki­vaiz­du, kad bū­tent to­kie as­ me­nys pir­mi ver­šis bū­ti tais ta­rė­ jais. To­dėl rei­kia įvar­dy­ti, kas yra kas. Jei­gu by­li­nė­tu­mė­mės ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka, tai bū­tų kal­ba apie pri­va­čius da­ly­kus. Bet­gi jie įžei­di­ nė­ja mus ne kaip pri­va­čius as­me­nis, o kaip tei­sė­jus. Ne­su pikt­džiu­giš­ka ir krau­jo ne­no­riu, ne­si­do­miu, ko­ kia baus­mė bu­vo skir­ta tam žmo­ gui, su ku­riuo by­li­nė­jau­si. Ma­no tiks­las, kad ši­tie įžei­di­nė­to­jai liau­ tų­si ne­tin­ka­mai el­gę­si ir pa­lik­tų vi­sus tei­sė­jus ra­my­bė­je“, – ti­ki­no S.Naš­čen­ko­vie­nė. Bū­tent to­dėl tei­sė­ja iki šiol ne­ reikš­da­vo ci­vi­li­nio ieš­ki­nio ne­tur­ ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti. Ta­čiau pa­ma­čiu­si, kad net tei­ sia­mas žmo­gus ne­si­liau­ja, pa­gra­si­ no pa­reik­šian­ti ne­men­ką ieš­ki­nį, o pri­teis­tus pi­ni­gus pa­nau­do­sian­ti ne sau, o pa­rem­sian­ti vai­kų na­mus. Po­li­ci­nin­kai gi­na­si ki­tu ko­dek­su

Įžei­di­mų ir įvai­rių kal­ti­ni­mų kas­ dien iš­girs­ta ir po­li­ci­nin­kai. Ypač daž­nai tai pa­ti­ria pa­tru­liai, ku­rie su­si­du­ria su gir­tais, chu­li­ga­niš­kai be­siel­gian­čiais žmo­nė­mis. Po­li­ci­nin­kai pa­pras­tai dėl įžei­ di­mo į teis­mą ne­si­krei­pia, jie tai­ ko Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­ mų ko­dek­so straips­nį, ku­ris kal­ba apie pa­si­prie­ši­ni­mą pa­rei­gū­no rei­ ka­la­vi­mams bei jo gar­bės ir oru­mo įžei­di­mą. Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad kas 20-as vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­dė­jas yra bau­džia­mas už ne­pak­lu­si­mą ar pa­ rei­gū­no pa­že­mi­ni­mą. Įs­ta­ty­mas už to­kius veiks­mus nu­ma­to bau­dą iki 500 li­tų ar­ba ad­ mi­nist­ra­ci­nį areš­tą.

8

treÄ?iADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 22, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

â‚Ź

ValiutĹł kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3587 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3918 JAV do­le­ris 1 2,7910 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,8278 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9592 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4945 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7162 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7348 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8748

pokytis

–0,1011 % +0,0706 % –0,1038 % +0,0920 % +0,0060 % –0,0765 % –0,1609 % +0,0894 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,77

2,36

„Apoil“

4,99

4,77

2,36

„Brent“ naf­ta

–0,57 %

Vy­riau­sy­bÄ— ant­ra­die­nÄŻ ne­pri­ta­rÄ— kai ku­ riĹł Sei­mo na­riĹł siō­ly­mui re­gu­liuo­ti mais­ to pro­duk­tĹł pre­ky­bos ant­kai­nius. ĹŞkio mi­nist­ras Ri­man­tas Ĺ˝y­lius tei­gia, kad ant­ kai­niĹł re­gu­lia­vi­mas ri­bo­tĹł kon­ku­ren­ci­jÄ… ir ne­leis­tĹł nau­joms bend­ro­vÄ—ms ÄŻsi­lie­ti ÄŻ rin­ kÄ…. Bu­vo siō­ly­ta, kad did­me­ni­nÄ—­je mais­ to pro­duk­tĹł pre­ky­bo­je ant­kai­nis ne­ga­lÄ—­tĹł bō­ti di­des­nis nei 25 pro­c. ga­min­to­jo kai­ nos, o maŞ­me­ni­nÄ—­je – dau­giau 50 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–0,47 %

Ant­kai­nių ­ ne­ri­bos

De­ga­lų kai­nos

Ĺ iandien Valiuta

–0,12 %

96,75 dol. uĹž 1 brl. 114,53 dol. uĹž 1 brl.

3

proc.

Lie­tu­vo­je pa­dau­gÄ—­jo sta­ty­bĹł ant­rÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ.

Eko­no­mi­kos (pa)tva­ru­mas ne­ga­li bō­ti au­ko­ja­mas Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mĹł ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ic In­ter­ na­t io­nal“ par­t ne­r is

N

uo pat pir­mų­jĹł die­nĹł, kai Ĺžmo­gus Ä—mÄ— kur­ti ci­vi­ li­za­ci­jÄ… ir at­si­ra­do kon­ cent­ruo­ti mai­nai mies­ tuo­se, bu­vo pa­ki­li­mĹł ir kri­ziĹł, tvar­kos ir chao­so, po­li­ti­niĹł Ĺžai­di­mĹł ir spe­ku­lia­ci­jĹł. Is­to­ri­ja iť­kal­bin­ga, to­dÄ—l kiek­vie­nas, ati­dĹžiau iĹĄa­na­li­ za­vÄ™s bet ku­rios ci­vi­li­za­ci­jos vys­ ty­mÄ…­si eko­no­mi­niu po­Şiō­riu, ga­lÄ—s pa­da­ry­ti aiť­kiÄ… iť­va­dÄ…, kad eko­no­ mi­kos pa­ki­li­mai ir nuo­puo­liai yra na­tō­ra­lus bet ko­kios eko­no­mi­nÄ—s sis­te­mos pro­ce­sas. Eko­no­mi­nÄ— is­to­ri­ja pil­na ir ge­ rĹł, ir blo­gĹł kri­ziĹł spren­di­mo pa­ vyz­dĹžiĹł. To­dÄ—l kal­bos apie vi­siť­kai ne­ma­ty­tÄ… kri­zÄ™, nau­jas fi­nan­si­nes prie­mo­nes ir kÄ… nors „tik­rai ki­to­ kio“, ko dar ne­bu­vo, yra tik neiĹĄp­ ru­si­mo Ĺženk­las.

R

Eko­no­mi­kos moks­las, kaip ir bet ku­ri ki­ta moks­lo ĹĄa­ka, tu­ri sa­ vo teo­re­ti­kĹł ir pra­kti­kĹł. Konf­lik­tas tarp jĹł yra aki­vaiz­dus. Teo­re­ti­kai sie­kia ÄŻpras­min­ti sa­vo ste­bÄ—­ji­mus nau­ja teo­ri­ja ar­ba po­Şiō­riu ÄŻ tai, kaip funk­cio­nuo­ja jĹł ana­li­zuo­ja­ mas ob­jek­tas. O pra­kti­kai da­ly­vau­ ja nuo­la­ti­nia­me di­na­miť­ka­me pro­ ce­se ir em­pi­riť­kai tes­tuo­ja sis­te­mÄ… da­ry­da­mi im­pul­sus bei in­ter­ven­ ci­jas ir taip gy­vai ma­to prie­Şas­ti­ nÄŻ ry­ťio pa­si­reiť­ki­mÄ…. Pas­ta­ruo­sius daŞ­niau­siai ly­di sÄ—k­mÄ—, at­ra­di­mai ir di­dĹžiau­si Ĺžmo­ni­jos evo­liu­ci­jos is­to­ri­jo­je pro­ver­Şiai. O pir­mie­ji ap­ ra­ťi­nÄ—­ja tai kaip fe­no­me­nus, prie­ lai­das ir hi­po­te­zes. Ta­Ä?iau pro­ble­ ma – ne ĹĄis dvip­ras­miť­kas po­Şiō­ris ÄŻ moks­li­nÄŻ ty­ri­nÄ—­ji­mo me­to­dÄ…, o tai, kad teo­ri­jos for­ma­vi­mas be rea­laus da­ly­va­vi­mo pa­Ä?ia­me pro­ce­se yra vi­siť­kai klai­din­gas ir prieť­ta­rau­ja vi­siems gam­tos dÄ—s­niams. Su ĹĄia pro­ble­ma da­bar su­si­du­ria­me nag­

ri­nÄ—­da­mi eko­no­mi­kÄ… ir ieť­ko­da­mi spren­di­mĹł. Val­dan­Ä?iuo­siuo­se or­ga­nuo­se do­ mi­nuo­ja teo­re­ti­kai tech­nok­ra­tai, ne­tu­rin­tys jo­kio sÄ…­ly­Ä?io su rea­ly­be. To­kie pa­tys Ĺžmo­nÄ—s dau­giau nei du de­ťimt­me­Ä?ius for­ma­vo JAV cent­ri­

Eko­no­mi­nÄ— is­to­ri­ja pil­na ir ge­rĹł, ir blo­ gĹł kri­ziĹł spren­di­mo pa­vyz­dĹžiĹł.

nio ban­ko po­li­ti­kÄ…, o ji pri­ve­dÄ— prie di­dĹžiau­sio fik­ty­viĹł fi­nan­si­niĹł prie­ mo­niĹł bur­bu­lo, ku­ris vis dar lei­ dĹžia­si ir tem­pia Ĺže­myn vi­sÄ… rea­liÄ…­ jÄ… eko­no­mi­kÄ…. Tai­gi su­si­du­ria­me su di­dĹžiau­sia da­bar­ti­nÄ—s kri­zÄ—s spren­ di­mo prieť­prie­ťa – rea­lĹŤs pra­kti­kĹł pa­teik­ti spren­di­mai yra itin skau­dĹŤs

ir su­dÄ—­tin­gi, to­dÄ—l po­li­ti­kai lin­kÄ™ at­ si­suk­ti ÄŻ teo­re­ti­kus, ku­rie tei­gia, jog „re­mian­tis teo­ri­nÄ—­mis prie­lai­do­ mis“ ir pa­da­rius veiks­mus, ku­rie ne­vei­kÄ— praei­ty­je (bō­tent), bus ga­ li­ma iť­veng­ti ĹĄiĹł skau­dĹžiĹł pa­da­ri­ niĹł. Vie­nin­te­lis pa­tai­sy­mas – iť­ ven­gi­mas yra lai­ki­nas ir pa­si­reiť­kia pro­ble­mos simp­to­mĹł spren­di­mu, o per tÄ… nu­si­pirk­tÄ… lai­kÄ… pro­ble­ma iĹĄau­ga ke­le­rio­pai. Ĺ˝i­no­ma, po­li­ti­ niu po­Şiō­riu toks spren­di­mas ypaÄ? pa­to­gus ir pra­gma­tiť­kas, nes iki tik­ ro­jo chao­so Ĺženk­lĹł da­bar­ti­nÄ— do­ mi­nuo­jan­ti Eu­ro­pos ir jos vals­ty­biĹł po­li­ti­nÄ— val­dĹžia jau bus bai­gu­si ka­ den­ci­jÄ…, to­dÄ—l at­sa­ko­my­bÄ— kris ant nau­jo­kĹł pe­Ä?iĹł. Vi­si pro­ble­mĹł spren­di­mai yra skau­dĹŤs, ta­Ä?iau juos rei­kia priim­ti ne­pai­sant teo­ri­jĹł ra­ťy­to­jĹł prie­lai­ dĹł. Bet koks po­li­ti­nis ma­ni­pu­lia­ vi­mas ir tech­nok­ra­ti­nio po­Şiō­rio iť­kÄ—­li­mas aukť­Ä?iau vi­suo­me­ni­nio in­te­re­so yra nu­si­kal­ti­mas.

„„NelygybÄ—: sprendĹžiant ekonomi­

kos problemas ydingai remiama­ si ekonomikos teoretikais, o pa­ mirĹĄtami praktikĹł siĹŤlomi spren­ dimai. „Scanpix“ nuotr.

DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa

Individuali apskaita – geriausias botagas ĹĄilumos ĹĄvaistĹŤnams Simonas Liutkus KeturiĹł uostamiesÄ?io daugiabuÄ?iĹł bendrijĹł pirmininkei Vidai MartiĹĄiĹŤtei netenka verstis per galvÄ… ÄŻtikinÄ—jant gyventojus renovacijos nauda: trys jos priĹžiĹŤrimi namai jau renovuoti, dar vienas tam rengiasi. TaÄ?iau net ir atnaujinus daugiabutÄŻ ĹĄilumÄ… (taip pat savo pinigus) reikia mokÄ—ti taupyti. Tuomet ĹĄildymas kainuoja tiek, kad kai kuriems net gÄ—da prisipaĹžinti.

GedminĹł gatvÄ—je stovintis 1972aisiais pastatytas 6-u numeriu paĹžymÄ—tas penkiaaukĹĄtis dar sovietĹł laikais buvo neblogai priĹžiĹŤrimas, nes jame – kooperatiniai butai. VÄ—liau kooperatyvas virto bendrija, todÄ—l ĹĄis blokinis pastatas turÄ—jo neprastus ĹĄeimininkus. Vis dÄ—lto prasidÄ—jus daugiabuÄ?iĹł renovavimo programoms jo gyventojai sukruto patys. DidĹžiausia bÄ—da buvo senas ĹĄilumos punktas. Iniciatyva – iĹĄ apaÄ?ios

„PrasidÄ—jus valstybinei renovacijos programai ĹžmonÄ—s Ä—mÄ— siĹŤlyti, kad gal reikia nuveikti ir kÄ… nors daugiau. UĹžsakÄ—me investicijĹł planÄ…, atlikome energinÄŻ auditÄ…. Bendrijos nariai tam pritarÄ—. ValstybÄ—s parama padidÄ—jo iki 50 proc. TodÄ—l gyventojai patys stojo uĹž kompleksinÄ™ viso namo renovaciją“, – pasakojo penketo metĹł senumo ÄŻvykius V.MartiĹĄiĹŤtÄ—.

Namo bendrijos pirmininkÄ— dĹžiaugÄ—si tuo, kad jai nereikÄ—jo vaikĹĄÄ?ioti po butus ir ÄŻtikinÄ—ti, jog senÄ… pastatÄ… bĹŤtina atnaujinti: uĹž tai stojo apie 80 proc. gyventojĹł. „Iniciatyva – iĹĄ apaÄ?ios“, – juokavo pirmininkÄ—.

SkaiÄ?iai ď Ž IĹĄ viso renovuota daugiabuÄ?iĹł

Lietuvoje – 470. ď Ž RuoĹĄia investicijĹł planus – 264,

KlaipÄ—dos regione – 41. ď Ž Perka techninius projektus – 121,

Vida MartiĹĄiĹŤtÄ—:

Žmonėms reikia savotiťko botago. O tas rimbas gali bōti tiktai individuali ťilumos apskaita.

PatyrÄ— skaudĹžiĹł pamokĹł

DevyniasdeĹĄimties butĹł namo renovacijos darbai, ÄŻ kuriuos investuota 1,09 mln. litĹł, buvo pradÄ—ti 2007-ĹłjĹł liepÄ… ir baigti tĹł paÄ?iĹł metĹł gruodÄŻ.

Ĺ iame uostamiesÄ?io daugiabutyje ĹĄilumos suvartojimas po renovacijos sumaŞėjo apie 60 proc. Buvo atnaujintas ĹĄilumos punktas, vidaus ĹĄildymo sistema, stogas, apĹĄiltintos sienos, pakeisti langai, sutvarkytos vandentiekio

KlaipÄ—dos regione – 21. ď Ž Vykdo rangos konkursus – 109,

KlaipÄ—dos regione – 20. ď Ž Atlieka rangos darbus – 58, Klai-

pėdos regione – 15.

Informacija Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.

ir elektros instaliacijos sistemos, suremontuotos laiptinÄ—s. ÄŽdiegus individualiÄ… ĹĄilumos apskaitÄ…, sÄ…skaitos uĹž ĹĄildymÄ… tapo daug maĹžesnÄ—s. Ĺ iame uostamiesÄ?io daugiabutyje ĹĄilumos suvartojimas po renovacijos sumaŞėjo apie 60 proc. Nenori net prisipaĹžinti

IĹĄmokÄ™ taupyti ĹĄilumÄ… GedminĹł gatvÄ—s 6-ojo namo gyventojai dabar ĹĄilumininkĹł iĹĄraĹĄomomis sÄ…skaitomis dĹžiaugiasi, taÄ?iau daĹžniausiai – patyliukais. „PraÄ—jusiĹł metĹł lapkritis jau buvo ĹĄaltas. TaÄ?iau dviejĹł kamba-

ď Ž GraĹžu: cVR[N` V QNbTVNObĂ˜VĂş [NZĂş `NcV[V[XĂş OR[Q_VW\`  =baV[N`• _R

[\cb\aĂş QNbTVNObĂ˜VĂş 8YNV]Ă›Q\WR

riĹł – daugiau nei 40 kv. m – buto savininkas man uĹžsiminÄ—, kad gÄ—da aplinkiniams prisipaĹžinti, kiek sumokÄ—jo uĹž ĹĄildymÄ…. Nors anokia Ä?ia paslaptis – 28 litus, o kai kitur KlaipÄ—doje ĹžmonÄ—s suplojo deĹĄimtis kartĹł daugiau“, – juokÄ—si namo bendrijos pirmininkÄ—. Jos nuomo-

/B=. N_PUfc\ [b\a_

ne, dÄ—l renovacijos naudos abejoti net neverta. „PasisekÄ—, kad visĹł mano priĹžiĹŤrimĹł namĹł gyventojai tai supranta. O toliau viskÄ… lemia paramos taisyklÄ—s – jei keiÄ?iasi jos, keiÄ?iasi ir ĹžmoniĹł poreikiai bei pozicija“, – sakÄ— V.MartiĹĄiĹŤtÄ—.

9

trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012

pasaulis Su­py­ko ant Lat­vi­jos

Pre­zi­den­to ­ ko­men­ta­ras

Teis­mo ­ ver­dik­tas

Ru­si­jos am­ba­sa­da Lat­vi­jo­ je įver­ti­no Lat­vi­jos už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ro Ed­ga­ ro Rin­ke­vi­čiaus tei­gi­nius dėl „Pus­sy Riot“ da­ly­vių teis­mo kaip ki­ši­mą­si į vi­daus rei­ka­ lus. E.Rin­ke­vi­čius anks­čiau pa­reiš­kė, kad nuo­spren­dis „Pus­sy Riot“ da­ly­vėms ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą Lat­vi­jai.

Suo­mi­jos pre­zi­den­tas Sau­li Nii­ nis­toe pa­reiš­kė, kad pa­si­trau­ki­ mas iš eu­ro zo­nos ne­pa­dės iš­ spręs­ti eko­no­mi­kos kri­zės. Šie ko­men­ta­rai nu­skam­bė­jo po to, kai Suo­mi­jos už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ras Erk­ki Tuo­mio­ja pa­ reiš­kė, kad Hel­sin­kis tu­ri „at­vi­rai įver­tin­ti ga­li­mą eu­ro zo­nos iši­ri­ mą“ ir pa­si­ruoš­ti to­kiam at­ve­jui.

Ru­mu­ni­jos kons­ti­tu­ci­nis teis­ mas nu­ta­rė, kad re­fe­ren­du­ mas dėl ša­lies pre­zi­den­to pa­ ša­li­ni­mo iš po­sto yra ne­ga­lio­ jan­tis, to­dėl Tria­nas Băses­cu (nuo­tr.) liks prie ša­lies vai­ro. Val­dan­čio­ji cent­ro kai­rio­ji koa­ li­ci­ja, va­do­vau­ja­ma prem­je­ro Vic­to­ro Pon­tos, praei­tą mė­ne­ sį ini­ci­ja­vo ap­kal­tą T.Băses­cu.

Bal­ta­ru­si­jos dip­lo­ ma­ti­jai va­do­vaus lig­šio­li­nis pre­zi­ den­to Aliak­sand­ ro Lu­ka­šen­kos ad­ mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vas Vla­di­mi­ras Ma­ ke­jus. Ša­lies va­do­ vui ar­ti­mas pa­rei­ gū­nas pa­keis nuo 2003 m. šias pa­rei­ gas ėju­sį Ser­ge­jų Mar­ty­no­vą.

Reikėtų izo­liuo­ti Ult­ra­de­ši­nių­jų pa­žiū­rų ekst­re­mis­ to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ko au­kų ar­ti­mie­ji skir­tin­gai ver­ti­na jo psi­chi­ kos būk­lę, ta­čiau su­ta­ria dėl vie­no da­ly­ko – jis tu­ri bū­ti at­skir­tas nuo vi­ suo­me­nės vi­siems lai­kams.

1980 m. bai­gė Mins­ko vals­ty­bi­nį pe­da­go­gi­nį už­sie­nio kal­bų ins­ti­tu­ tą, 1992–1993 m. mo­kė­si Aust­ri­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos dip­ lo­ma­ti­nė­je aka­de­mi­jo­je.

Rol­fo Chris­top­he­rio, 25 me­tų jau­ nuo­lio, nu­žu­dy­to per iš­puo­lius, tė­vas Clau­de’as Per­reau sa­kė, kad A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko psi­chi­kos būk­lė nė­ra kliū­tis pa­siųs­ti jį į ka­ lė­ji­mą. „Jei­gu šis žmo­gus nė­ra tei­siš­kai at­sa­kin­gas už sa­vo veiks­mus, ar bu­vo at­sa­kin­gi na­ciai?“ – re­to­riš­ kai klau­sė C.Per­reau. Un­ni Es­pe­land Mar­cus­sen, Utio­ jo­je ne­te­ku­si sa­vo 16-me­tės duk­ros And­ri­ne, taip pat tvir­ti­no, kad žu­ di­kas tu­rė­tų bū­ti at­skir­tas nuo vi­ suo­me­nės, nors jai ir ne­svar­bu, pa­ kal­ti­na­mas jis ar ne. „Man vi­sa­da bus svar­biau­sia, kad jis bū­tų pri­pa­žin­tas at­sa­kin­gu, nes tai at­ro­do są­ži­nin­giau­sia. Vis­kas, ką jis pa­da­rė, at­ro­do la­bai rū­pes­ tin­gai ir pik­ta­va­liš­kai su­pla­nuo­ta, – sa­kė mo­te­ris. – Ta­čiau da­bar tai ne­svar­bu.“ Per de­šimt sa­vai­čių tru­ku­sį by­los nag­ri­nė­ji­mą ke­li psi­chiat­ri­jos eks­ per­tai paei­liui da­vė pa­ro­dy­mus, ir jų nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Pir­mo­sios psi­chiat­ri­nės eks­ per­ti­zės ata­skai­to­je da­ro­ma iš­va­ da, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas yra psi­cho­pa­tas. Ta­čiau ant­ro­jo ty­ri­ mo au­to­riai tei­gia, jog jis yra pa­ kan­ka­mai blai­vaus pro­to, kad bū­ tų pa­siųs­tas į ka­lė­ji­mą. Pro­ku­ro­rai ar­gu­men­ta­vo, jog esa­ma pa­kan­ka­mai abe­jo­nių dėl kal­ti­na­mo­jo psi­chi­kos būk­lės, kad jam bū­tų skir­tas psi­chiat­ri­nis gy­ dy­mas. O A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ad­ vo­ka­tas Gei­ras Lip­pes­ta­das pa­brė­ žė, kad Nor­ve­gi­jos tei­sė ne­nu­ma­to lais­vės atė­mi­mo iki gy­vos gal­vos, nors pa­vo­jų vi­suo­me­nei ke­lian­tys nu­teis­tie­ji ga­li bū­ti lai­ko­mi už gro­ tų ne­ri­bo­tą lai­ką.

Jis dir­bo Bal­ta­ru­si­jos URM In­for­

BNS inf.

Nu­ro­dy­mas: ti­kė­ti­na, kad nau­ja­jam Bal­ta­ru­si­jos dip­lo­ma­ti­jos še­fui V.Ma­ke­jui (nuotr. apačioje) A.Lu­ka­

šen­ka nu­ro­dė griež­tai kont­ro­liuo­ti ša­ly­je re­zi­duo­jan­čius ES dip­lo­ma­tus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Eu­ro­pos dip­lo­ma­tų prie­vaiz­das? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Nu­bau­dė sa­vo pa­rei­gū­nus

Ofi­cia­lu­sis Mins­kas ne­ko­men­ta­ vo da­bar­ti­nio už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ro S.Mar­ty­no­vo at­sta­ty­di­ni­mo prie­žas­čių. Vei­kiau­siai, ko­men­tuo­ti nė­ ra ko. Ti­kė­ti­na, kad nau­ja­jam ša­ lies dip­lo­ma­ti­jos va­do­vui ke­lia­ mas svar­bus tiks­las – griež­čiau nei pirm­ta­kui kont­ro­liuo­ti Eu­ro­ pos dip­lo­ma­tus, ku­rie re­zi­duo­ja Bal­ta­ru­si­jo­je. Mat įvai­rūs skan­da­lai, ku­rių cent­re daž­nai fi­gū­ruo­ja ES ša­lių at­sto­vai Mins­ke, siu­ti­na A.Lu­ka­ šen­ką. Ke­lis kar­tus kal­bė­da­mas apie liūd­nai pa­gar­sė­ju­sią šve­dų „meš­ kiu­kų de­san­to“ ak­ci­ją Bal­ta­ru­si­jos va­do­vas ne­slė­pė pa­si­pik­ti­ni­mo. Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas kar­to­jo, kad ri­bos per­ženg­tos, ta­čiau dėl to kal­ti ir pa­tys ša­lies sau­gu­mo sis­te­ mos at­sto­vai. Iš pra­džių Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­ den­tas iš pa­rei­gų at­lei­do Vals­ty­bi­ nio pa­sie­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką Igo­rį Rač­kovs­kį, taip pat Ka­ri­nių oro pa­jė­gų ir prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ ny­bos ka­riuo­me­nės va­dą Dmit­ ri­jų Pach­mel­ki­ną, o ki­tiems jė­gos ži­ny­bų va­do­vams bu­vo skir­ti pa­ pei­ki­mai. Vė­liau A.Lu­ka­šen­ka pa­reiš­kė, kad va­di­na­mo­ji meš­kiu­kų ak­ci­ja ne­bu­vo tik šve­dų rek­la­mos agen­ tū­ros dar­bas. Kal­bė­da­mas apie „de­san­tą“ jis lei­do aiš­kiai su­pras­ti, kad tu­ri ne­ gin­či­ja­mų įro­dy­mų, jog prie ak­ci­ jos ren­gi­mo pri­si­dė­jo ir Šve­di­jos am­ba­sa­dos Bal­ta­ru­si­jo­je dar­buo­ to­jai. Bū­tent šve­dų dip­lo­ma­tų veik­la Bal­ta­ru­si­jo­je su­kė­lė dip­lo­ma­ti­nį Mins­ko ir Stok­hol­mo ki­vir­čą.

A.Lu­ka­šen­ka aiš­kiai pa­brė­žė, kad Bal­ta­ru­si­jos sie­nos pa­žei­di­ mas, ku­rį įvyk­dė šve­dų ak­ty­vis­tai, – ne ES rei­ka­las, o dvi­ša­lis Lie­tu­ vos ir Bal­ta­ru­si­jos bei Bal­ta­ru­si­jos ir Šve­di­jos rei­ka­las.

V.Ma­ke­jus daug me­ tų bu­vo prie pre­ zi­den­to, maž­daug de­šimt me­tų bu­vo vie­nas ar­ti­miau­sių pa­dė­jė­jų.

Ste­fa­nui Eriks­so­nui ne­pra­tę­si­mas ne­reiš­kia, kad dip­lo­ma­tas ofi­cia­ liai at­šau­kia­mas, nors tai ne­su­ lai­kė šve­dų ir jie Mins­ką ap­skun­ dė ES. „Bal­ta­ru­si­ja neiš­siun­tė Šve­di­jos am­ba­sa­do­riaus. Priim­tas spren­di­ mas ne­pra­tęs­ti jo ak­re­di­ta­ci­jos, – po skan­da­lo kal­bė­jo Bal­ta­ru­si­jos URM sek­re­to­rius spau­dai And­ re­jus Sa­vi­ny­chas. – S.Eriks­so­nas Mins­ke dir­bo maž­daug sep­ty­ne­ rius me­tus. Tai il­gas lai­kas. Per tą lai­ką jo veik­la bu­vo nu­kreip­ta ne Bal­ta­ru­si­jos ir Šve­di­jos san­ty­ kiams stip­rin­ti, o jiems griau­ti.“ Įvai­rios nuo­mo­nės

Įg­ri­so Eu­ro­pos dip­lo­ma­tai?

Bal­ta­ru­si­jo­je re­zi­duo­jan­tys ES ša­ lių am­ba­sa­do­riai ne pir­mą sy­kį at­si­du­ria A.Lu­ka­šen­kos dė­me­sio cent­re. Anks­čiau pa­na­šų dip­lo­ma­ti­nį konf­lik­tą iš­pro­vo­ka­vo len­kų dip­ lo­ma­tų at­šau­ki­mas iš Bal­ta­ru­si­jos – tuo­met Briu­se­lis pa­skel­bė apie vi­sų ES am­ba­sa­do­rių at­šau­ki­mą iš Mins­ko. Tie­sa, tuo me­tu bal­ta­ru­siai aiš­ kiai ne­pra­si­ta­rė, kuo iš tie­sų Bal­ ta­ru­si­jo­je už­siė­mė len­kų dip­lo­ ma­tai, nors bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, kad A.Lu­ka­šen­ka ne­pa­ten­kin­tas jų dar­bu. To­dėl la­bai ti­kė­ti­na, kad nau­ ja­sis Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos (URM) va­do­ vas V.Ma­ke­jus vei­kiau­siai im­sis ne Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­kos kai­tos, ku­rios lau­kia ar­ba ne itin lau­kia kai ku­rie eks­per­tai, o už­ siims Mins­ke re­zi­duo­jan­čių am­ ba­sa­do­rių iš Eu­ro­pos kont­ro­le. Iš es­mės ofi­cia­lūs bal­ta­ru­sių pa­ rei­gū­nai net ir ne­slė­pė, kad šve­dų dip­lo­ma­tų dar­bas jiems ne­pa­tin­ka. Tie­sa, Mins­kas pri­dū­rė, kad ak­ re­di­ta­ci­jos šve­dų am­ba­sa­do­riui

Ko­men­tuo­da­mas mi­nist­rų kai­ tą Bal­ta­ru­si­jo­je, In­teg­ra­ci­jos į Eu­ ro­pą pro­ble­mų cent­ro di­rek­to­rius Ju­ri­jus Šev­co­vas nau­jie­nų agen­tū­ rai „In­ter­fax“ sa­kė, kad V.Ma­ke­ jus – ge­ras vi­daus po­li­ti­kos vir­tu­ vės eks­per­tas. „V.Ma­ke­jus daug me­tų bu­ vo prie pre­zi­den­to, maž­daug de­ šimt me­tų bu­vo vie­nas ar­ti­miau­ sių pa­dė­jė­jų ir maž­daug ket­ve­rius me­tus – ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vas. Tai žmo­gus, ku­ris orien­tuo­ ja­si Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kos vir­tu­vė­je ne­pap­ras­tai ge­rai... Aš ne­sku­bė­ čiau, kaip tai pa­da­rė dau­ge­lis ko­ le­gų, šio spren­di­mo va­din­ti pa­že­ mi­ni­mu V.Ma­ke­jaus kar­je­ro­je. Jis pir­mą kar­tą sa­vo, kaip pa­rei­gū­no, kar­je­ro­je ga­vo ga­na sa­va­ran­kiš­ką po­zi­ci­ją. URM – tai ži­ny­ba, tu­rin­ ti la­bai di­de­lių ga­li­my­bių... Iš es­ mės V.Ma­ke­jus ga­lės pa­ro­dy­ti sa­ ve, kaip pa­rei­gū­ną, ki­to­kį“, – sa­kė ko­men­ta­to­rius. Be­je, V.Ma­ke­jus įra­šy­tas į juo­ dą­jį Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nų, ne­ ga­lin­čių pa­tek­ti į ES, są­ra­šą. To­dėl abe­jo­ti­na, kad Bal­ta­ru­si­ ja vi­sų pir­ma gal­vo­ja apie san­ty­ kių su ES ge­ri­ni­mą.

„V.Ma­ke­jaus pa­sky­ri­mas var­gu ar pa­gel­bės san­ty­kiuo­se su Eu­ro­ pa, nes, kaip vi­si ži­no­me, šis pa­ rei­gū­nas yra Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­ gū­nų, ku­rie ne­ga­li pa­tek­ti į ES te­ri­to­ri­ją, są­ra­še“, – sa­kė ne­prik­ lau­so­mas ana­li­ti­kas Ro­ma­nas Ja­ kov­levs­kis. Šiuo at­ve­ju ti­kė­ti­na, kad san­ ty­kių su ES, ku­rie te­bė­ra įšal­dy­ti nuo 2010 m., kai Bal­ta­ru­si­jo­je vy­ ko pre­zi­den­to rin­ki­mai, A.Lu­ka­ šen­ka vi­sai ne­suin­te­re­suo­tas pa­ ge­rin­ti. Ki­ta ver­tus, ES pa­rei­gū­nai jau pa­reiš­kė, kad dirbs su nau­juo­ju Bal­ta­ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­ru, o tai­ko­mos san­kci­jos jam ga­li bū­ti per­žiū­rė­tos rug­sė­jį.

V.Ma­ke­jaus biog­ra­fi­ja V.Ma­k e­j us gi­m ė 1958-ai­s iais.

ma­ci­jos ir hu­ma­ni­ta­ri­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo val­dy­bos tre­čiuo­ju sek­re­to­riu­mi, Ana­li­zės ir in­for­ma­ ci­jos sky­riaus ant­ruo­ju sek­re­to­riu­ mi, URM sek­re­to­ria­to ant­ruo­ju sek­ re­to­riu­mi, o 1995–1996 m. mi­nis­te­ ri­jos Vals­ty­bės pro­to­ko­lo tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju. 1996–1999 m. bu­vo Bal­ta­ru­si­jos

at­sto­vas prie Eu­ro­pos Ta­ry­bos, Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dos Pran­cū­zi­ jo­je pa­ta­rė­jas, 1999–2000 m. – URM bend­ra­dar­bia­vi­mo su Eu­ro­pa val­ dy­bos vir­ši­nin­kas. Nuo 2000 m. ko­vo ėjo Bal­ta­ru­si­

jos pre­zi­den­to pa­dė­jė­jo pa­rei­gas, 2008 m. lie­pą bu­vo pa­skir­tas pre­ zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vu.

Izo­lia­ci­ja: A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko

au­kų ar­ti­mie­ji ma­no, kad žu­di­ kas ne­tu­rė­tų dau­giau grįž­ti į vi­ suo­me­nę. „Scan­pix“ nuo­tr.

10

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

rubrika

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

namai

So­viet­me­čiu dai­lę in­ter­je­re Fres­kas, pa­no, go­be­ le­nus, vit­ra­žus, mo­ zai­kas prieš ke­lis de­šimt­me­čius bu­vo ga­li­ma daž­nai iš­vys­ ti įmo­nė­se, mo­kyk­ lo­se, ka­vi­nė­se. So­ viet­me­čiu bu­vo rei­ ka­lau­ja­ma, kad įstai­ gų in­ter­je­rus pa­ly­ tė­tų dai­lė, da­bar ji kvie­čia­ma ne­bent į pri­va­čias erd­ves. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Tar­pu­ka­riu ver­ti­no dai­li­nin­kus

Nuo neat­me­na­mų lai­kų žmo­nės dai­li­no sa­vo ap­lin­ką – jau pir­mykš­ čiai žmo­nės pie­šė ant uo­lų. Iki da­ bar dai­lės kū­ri­niai gy­va­vo tiek vi­ suo­me­ni­niuo­se pa­sta­tuo­se, tiek gy­ve­na­mo­sio­se erd­vė­se. Be­ne gau­ siau­siai bū­da­vo puo­šia­mos šven­to­ vės: fres­ko­mis, mo­zai­ko­mis, skulp­ tū­ro­mis, lip­dy­ba, pa­veiks­lais. Tar­pu­ka­riu lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je Kau­ne iš­ki­lo daug vi­suo­me­ni­nės pa­ skir­ties pa­sta­tų, ne vie­na­me jų bu­vo gar­siau­sių to me­to dai­li­nin­kų kū­ri­ nių, kai ku­rie dar­bai iš­li­kę iki da­bar. Ar­chi­tek­to Vy­tau­to Lands­ber­gioŽem­kal­nio pro­jek­tuo­tuo­se tuo­me­ čiuo­se Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­muo­se (da­bar Kau­no ap­skri­ties vie­šo­ji bib­lio­te­ka) ga­li­ma ma­ty­ti ori­ gi­na­lią Pet­ro Kal­po­ko ta­py­tą fres­ką „Dar­bas“, Sta­sio Ušins­ko vit­ra­žus „Lie­tu­vai­tė“ ir „Sta­ty­bi­nin­kas“. 1939 m. sta­ty­ti tuo­me­čiai Dar­ bo rū­mai (da­bar „Tau­tos na­mai“) dai­li­nin­ko Bro­niaus Gru­šo vit­ra­ žu iš­puoš­ti jau so­viet­me­čiu, šeš­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je. Mil­ži­niš­kas vit­ra­žas ir šian­dien ap­švie­čia erd­ vią laip­ti­nę. Įmo­nės tu­rė­jo dai­li­nin­kus

Retenybė: Palangos „Auskos“ viešbutyje – garsiojoje L.Brežnevo viloje – išlaikytas ano meto autentiškas interjeras, pradedant meno kūriniais

ir baigiant įvairiomis detalėmis, baldais.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

So­viet­me­tis bu­vo sa­vo­tiš­kas auk­ so am­žius įvai­rių dai­lės sri­čių me­ ni­nin­kams – val­diš­ki už­sa­ky­mai plau­kė vie­nas po ki­to. Anuo­met net dar­bo vie­to­se ypa­tin­gas dė­me­ sys bu­vo ski­ria­mas ap­lin­kai puoš­ ti me­no kū­ri­niais. Lei­di­ny­je „Ar­ chi­tek­tū­ra so­vie­ti­nė­je Lie­tu­vo­je“ vie­na iš au­to­rių Jū­ra­tė Tut­ly­tė ra­ šo, kad puo­šy­ba dai­lės dar­bais bu­ vo itin svar­bi for­muo­jant ad­mi­

11

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

rubrika namai

Vitražai: (iš kairės) buvusiuose Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­muose, buvusiuose Darbo rūmuose ir IX forto muziejuje išlikę S.Ušins­ko, B.Gru­šo ir K.Mor­kū­no kūriniai.

e mėgo la­biau nei da­bar nist­ra­ci­nių pa­tal­pų in­ter­je­rą, kai ku­rios įmo­nės ne­tgi tu­rė­da­vo sa­ vo dai­li­nin­kus. La­bai svar­bų vaid­me­nį at­li­ko ves­ti­biu­lis. Jo puo­šy­bai bu­vo pa­ta­ ria­ma už­sa­ky­ti de­ko­ra­ty­vius me­no kū­ri­nius – pa­no, mo­zai­kas, ba­rel­ je­fus, ku­rie sa­vo tu­ri­niu at­spin­dė­tų įmo­nės cha­rak­te­rį. Įmo­nių in­ter­je­ rus puo­šė ga­biau­sių Lie­tu­vos me­ ni­nin­kų dar­bai. Taip pat svar­bus vaid­muo įmo­ nė­se, pa­sak J.Tut­ly­tės, te­ko su­si­ rin­ki­mų sa­lei ir val­gyk­lai, ku­riuo­ se ir ji ka­ra­lia­vo tai­ko­mo­sios dai­lės kū­ri­niai. Ir va­do­vy­bės ka­bi­ne­ tai neap­siė­jo be me­niš­kos puo­šy­ bos. Di­rek­to­riaus ka­bi­ne­tui įreng­ ti nau­do­tos ko­ky­biš­kes­nės ap­dai­los me­džia­gos. „Pro­pa­guo­ta ne tik tech­ni­nės es­ te­ti­kos reikš­mė, bet ir suab­so­liu­ tin­to gro­žio nau­da ga­my­bos kul­ tū­ro­je. Tuo­me­tė­je spau­do­je ne­re­tai su­tin­ka­mi straips­niai, rim­tu moks­ li­niu to­nu įti­ki­mai skel­bian­tys pa­ grįs­tą gro­žio nau­dą ga­my­bai. „Gro­ žis ke­lia šyp­se­ną, o šyp­se­na ke­lia ir dar­bo na­šu­mą“, – ra­šo L.Tut­ly­tė.

pran­ta­ma, ne­li­ko. Kai ku­rie jų gal­ būt bu­vo per­kel­ti į mu­zie­jus, ki­ ti ne­pa­gar­biai iš­mes­ti“, – svars­tė dai­lė­ty­ri­nin­kė. Tie­sa, vie­ną ki­tą so­viet­me­čiu kur­tą ver­tin­gą dai­lės dar­bą dar ga­li­ma pa­ma­ty­ti. Pa­vyz­džiui, IX for­to mu­zie­ju­je yra ži­no­mo Lie­tu­ vos vit­ra­žis­to Ka­zi­mie­ro Mor­kū­no sto­ro lui­ti­nio stik­lo kū­ri­nys. Me­no kū­ri­nių bu­vo gau­su vais­ti­nių in­ ter­je­ruo­se, ta­čiau jų be­veik neiš­li­ ko. Ki­ta ver­tus, jei me­ni­nin­kų dar­ bų dar kaž­kur iš­li­ko ne­su­nai­kin­tų, jie tu­rė­tų bū­ti res­tau­ruo­ti, de­ra­mai pa­teik­ti. Vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Palangos viešbutis „Auska“, iki šiol neretai pavadinamas Leo­ nido Brežnevo vila. Išsaugota anų laikų autentika tapo viešbučio ski­ riamuoju ženklu, unikalumu. Kau­ne bu­vu­sio Ra­di­jo elekt­ro­ni­ kos ins­ti­tu­to ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­ tal­pų laip­ti­nė­je per ke­lis aukš­tus drie­kia­si fres­ka.

Ne vi­si dar­bai ideo­lo­gi­zuo­ti

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­ cen­tė dai­lė­ty­ri­nin­kė Rai­mon­da Si­ma­nai­tie­nė pri­pa­žįs­ta, kad so­ viet­me­čiu sta­ty­tuo­se vi­suo­me­ni­ niuo­se pa­sta­tuo­se dai­lės kū­ri­nių iš­ties bu­vo daug. Jie bu­vo už­sa­ko­ mi ir są­mo­nin­gai su­ku­ria­mi konk­ re­čiai erd­vei, jų tu­ri­nys – ne­bū­ti­ nai ideo­lo­gi­nis. „Bu­vo su­kur­ta la­bai daug šau­ nių dai­lės kū­ri­nių net ir iš­ven­giant ideo­lo­gi­jos. La­bai svar­bu, kad jie bu­vo ku­ria­mi bend­ra­dar­biau­jant su ar­chi­tek­tu. So­viet­me­tis ir ar­chi­ tek­tū­rai, ir mo­nu­men­ta­liai, de­ko­ ra­ty­vi­nei dai­lei bu­vo ga­na pa­lan­kus lai­ko­tar­pis, nes tarp jų už­si­mez­gė sin­te­zė, iš­ryš­kė­jo bend­ra­dar­bia­vi­ mas tarp ar­chi­tek­tų ir dai­li­nin­kų“, – ko­men­ta­vo dai­lė­ty­ri­nin­kė. Jos pa­ste­bė­ji­mu, ideo­lo­gi­nis pra­ das eg­zis­ta­vo pri­klau­so­mai nuo ob­ jek­to pa­skir­ties. Pa­vyz­džiui, poil­ sia­vie­tes puo­šu­siuo­se dar­buo­se po­li­ti­nio as­pek­to vi­sai ne­si­jau­tė. Anuo­met in­ter­je­re bu­vo su­ma­niai pri­tai­ky­ta ir stik­lo plas­ti­ka, ke­ra­mi­ niai pa­no, go­be­le­nai, odos dir­bi­niai. „So­vie­tų Są­jun­go­je lie­tu­viai bu­vo ly­de­riai, gar­sė­jo erd­vi­niais go­be­le­ nais in­ter­je­re“, – pri­dū­rė R.Si­ma­ nai­tie­nė. Me­ną iš­stu­mia ir stik­las

Vis dėl­to la­bai daug anuo­me­čių dai­lės kū­ri­nių in­ter­je­ruo­se, pa­sak R.Si­ma­nai­tie­nės, iš­nai­kin­ta kei­ čian­tis sa­vi­nin­kams, pa­sta­tų pa­ skir­čiai ar ne­li­kus pa­čių pa­sta­tų. „Ideo­lo­gi­nių dar­bų, sa­vai­me su­

Rai­mon­da Si­ma­nai­tie­nė:

Bu­vo su­kur­ta la­bai daug šau­nių dai­lės kū­ri­nių net ir iš­ven­ giant ideo­lo­gi­jos. La­ bai svar­bu, kad jie bu­vo ku­ria­mi bend­ ra­dar­biau­jant su ar­ chi­tek­tu.

Ji api­brai­žy­ta, ma­tyt, ne­šant bal­ dus, ke­lio­se vie­to­se ta­py­ta sie­na pra­gręž­ta ir išo­re nu­ves­tas vamz­ dis. Dar vie­nas ka­pi­ta­li­nis re­mon­ tas, ir šio ap­nuo­gin­tas žmo­nių fi­gū­ras vaiz­duo­jan­čio kū­ri­nio grei­ čiau­siai ne­liks. Ly­gi­nant su so­viet­ me­čiu, dabartis dai­lei ne­dė­kin­ga dar ir dėl to, kad, pa­sak R.Si­ma­ nai­tie­nės, pa­si­kei­tė pa­ti ar­chi­tek­ tū­ra. „High tech, stik­li­nei ar­chi­tek­ tū­rai, pa­sak jos, ne­rei­kia vit­ra­žų ar ke­ra­mi­nių pa­no, nes ar­chi­tek­tū­ri­ niai spren­di­mai įgy­ven­din­ti mi­ni­ ma­lio­mis prie­mo­nė­mis, jo­je do­ mi­nuo­ja stik­las. Į vi­daus erd­ves įsi­lei­džia­mi ne­bent kil­no­ja­mi pa­

veiks­lai ar ne­di­de­lės skulp­tū­ros. Yra mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės pa­ vyz­džių ir šiuo­lai­ki­niuo­se pa­sta­ tuo­se, ta­čiau, at­krei­pė dė­me­sį dai­ lė­ty­ri­nin­kė, me­no kū­ri­niai ki­to­kie, pri­si­tai­kę prie šiuo­lai­ki­nio in­ter­je­ro. Pa­vyz­džiui, kai kur įkom­po­nuo­ja­ mos de­ko­ruo­tos skaid­rios sie­ne­lės, bet daž­nai tai jau nė­ra anuo­me­čiai vit­ra­žai, mon­tuo­ti me­ta­le. Su­tei­kia pa­sta­tui raiš­ku­mo

Vis dėl­to ar­chi­tek­tū­ra, pa­si­tel­ku­ si dai­lę, ga­li bū­ti tur­tin­ges­nė. Tiek ar­chi­tek­to, tiek dai­li­nin­ko spe­cia­ ly­bes de­ri­nan­tis Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius Al­gi­man­ tas Ma­čiu­lis sa­vo kny­go­je „Dai­ lė ar­chi­tek­tū­ro­je“ tei­gia, kad dai­ lės kū­ri­niai su­tei­kia ar­chi­tek­tū­rai emo­cio­na­lu­mo ir raiš­ku­mo. „Dai­lė, pa­te­ku­si į ar­chi­tek­tū­ros sfe­rą, iš da­lies ne­ten­ka sa­va­ran­kiš­ ku­mo, jos for­mos trans­for­muo­ja­si, kei­čia­si. O ar­chi­tek­tū­ra, už­lei­du­si dai­lės kū­ri­niui pa­sta­tų plokš­tu­mas, nė­ra vi­sa­val­dė erd­vių šei­mi­nin­ kė, sie­nos ir lu­bos vi­zua­liai nu­sto­ ja bu­vu­sios tek­to­ni­nės ver­ty­bės“, – ra­šo pro­fe­so­rius. Jo nuo­mo­ne, men­ka­ver­tės, ne­raiš­kios ar­chi­tek­ tū­ros ba­zė­je ne­ga­li bū­ti me­ni­nio, sin­te­ti­nio vaiz­do, me­nų są­vei­kos. Ir at­virkš­čiai: men­ka­ver­tis dai­lės kū­ri­nys ar­chi­tek­tū­ros ko­ky­bei ne­ pa­si­tar­naus. Vis dėl­to sa­vo lei­di­ny­ je jis pa­tei­kia dau­gy­bę pa­vyz­džių, kaip ar­chi­tek­tū­ra, pa­ly­tė­ta dai­lės me­no, tar­si su­skam­ba. Vie­šie­ji pir­ki­mai ne­pa­lan­kūs

Ar­chi­tek­tų rū­mų pir­mi­nin­kas Juo­ zas Vaš­ke­vi­čius pri­mi­nė, kad anks­ čiau bu­vo nu­sta­ty­tas pro­cen­tas, kiek pa­sta­to są­ma­ti­nės ver­tės tu­ ri bū­ti skir­ta vaiz­duo­ja­mo­jo me­no kū­ri­niams. „Taip bu­vo so­viet­me­čiu. Net­gi mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se ba­sei­ nė­liams ir fon­ta­nams sta­ty­ti bu­vo ski­ria­ma lė­šų ati­tin­ka­mai nuo są­ ma­ti­nės ver­tės. Šian­dien jo­kia­me įsta­ty­me pri­va­lo­mų rei­ka­la­vi­mų skir­ti lė­šų me­no kū­ri­niams nė­ra, jie at­si­ran­da ne­bent už­sa­ko­vų ini­ cia­ty­va“, – dės­tė J.Vaš­ke­vi­čius. Vie­na­me ki­ta­me nau­ja­me pa­sta­ te at­si­ran­da mo­nu­men­ta­lus dai­lės kū­ri­nys, kar­tais me­nas įsi­lei­džia­ mas į sta­ti­nio priei­gas – sta­to­mos skulp­tū­ros. Vis­kas, Ar­chi­tek­tų rū­ mų pir­mi­nin­ko įsi­ti­ki­ni­mu, pri­ klau­so nuo už­sa­ko­vo ini­cia­ty­vos ir no­ro. Jei už­sa­ko­vas su­pra­tin­gas ir ma­no, kad rei­kia pa­ge­rin­ti ap­lin­kos ko­ky­bę, ta­da tai įvyks­ta. „Biu­dže­ti­niuo­se ob­jek­tuo­se da­ bar vis­kas vyks­ta pa­gal vie­šuo­sius pir­ki­mus. Lai­mi tie, ku­rie pa­siū­ lo ma­žiau­sią kai­ną. Me­no kū­ri­niai pir­mi­nia­me pro­jek­te bū­na ne­nu­

Jei ne­ tu­riu ga­ li­my­bės kur­ti ant sie­nų, ku­ riu smul­ kes­nius dar­be­ lius, ma­ žas mo­ zai­kas – taip iš­ reiš­kiu sa­vo idė­j as.

Už­sa­ky­mas: dai­li­nin­kas A.Lia­tu­kas džiau­gė­si ga­li­my­

be vie­na­me sos­ti­nės res­to­ra­nų kur­ti mo­zai­kas.

ma­ty­ti. Da­bar­ti­nė vie­šų­jų pir­ki­mų sis­te­ma net ne­la­bai lei­džia su­kur­ ti me­cha­niz­mą, kad biu­dže­ti­niuo­se pa­sta­tuo­se at­si­ras­tų me­no kū­ri­nių. Pi­ni­gai tam iš anks­to ne­pla­nuo­ja­mi, o vė­liau juos skir­ti – la­bai su­dė­tin­ ga“, – paaiš­ki­no Ar­chi­tek­tų rū­mų pir­mi­nin­kas J.Vaš­ke­vi­čius. Pri­va­lo­mo me­no neį­tei­si­no

Prieš ke­le­rius me­tus bū­ta mė­gi­ni­ mų su­grą­žin­ti į tei­sės ak­tus anks­ čiau ga­lio­ju­sią nuo­sta­tą, kad tam tik­ras pro­cen­tas bend­ros ob­jek­to są­ma­tos tu­ri bū­ti skir­tas vaiz­duo­ ja­ma­jam me­nui. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo, ur­ba­nis­ti­kos ir ar­chi­ tek­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Ma­rius Nar­mon­tas tei­gė, kad šia te­ma dau­giau ga­lė­tų pa­sa­ky­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja. „Su Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja esa­me apie tai kal­bė­ję, ta­čiau dai­lės kū­ri­niai – ne mū­sų kom­pe­ten­ci­ja. Mes sie­kia­ me, kad, ke­ti­nant sta­ty­ti vi­suo­me­nei reikš­min­gus pa­sta­tus, ar­chi­tek­tū­ri­ nė idė­ja bū­tų pa­ren­ka­ma kon­kur­so būdu. Tai dar neį­tei­sin­ta, tai yra tik Ar­chi­tek­tū­ros įsta­ty­mo pro­jek­te“, – pa­tiks­li­no M.Nar­mon­tas. Pa­sak jo, nuo­sta­tas dėl dai­lės kū­ri­ nių taip pat bu­vo ke­ti­na­ma įdė­ti į Ar­ chi­tek­tū­ros įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet, ne­ra­dus su­ta­ri­mo, tai neį­vy­ko. Kul­ tū­ros mi­nist­ro at­sto­vė spau­dai Vai­va Go­ge­lie­nė pa­ti­ki­no, kad me­no kū­ri­ nių kū­ri­mas sta­tant ar re­konst­ruo­ jant vie­šo­sios pa­skir­ties stati­nius yra ga­na se­niai išnagrinėtas klau­si­mas. „Tur­būt dau­ge­lis Lie­tu­vo­je pri­ si­me­na, kad pa­na­ši pra­kti­ka bu­vo

Au­gus­ti­no Lia­tu­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tai­ko­ma iki Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ my­bės at­kū­ri­mo, ta­čiau va­din­ti šią idė­ją so­vie­ti­ne ne­bū­tų tiks­lu, nes to­kias nuo­sta­tas vie­no­kiu ar ki­ to­kiu bū­du šian­dien tai­ko, pa­vyz­ džiui, Suomija, Estija ir ki­tos ša­ lys“, – tei­gė V.Go­ge­lie­nė. Pa­sak jos, tei­sės ak­tų su­kū­ri­mas, ku­rie įpa­rei­go­tų sta­tant ar re­konst­ ruo­jant vie­šo­sios pa­skir­ties pa­sta­ tus iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų da­ lį skir­ti me­no kū­ri­niams su­kur­ti ir įsi­gy­ti bu­vo nu­ma­ty­tas 2006–2008 m. bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės pro­gra­ mos įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nė­se. „Į me­no kū­ri­nius žiū­rė­jo­me la­bai pla­čiai – juk tai ga­li bū­ti ir di­zai­ne­ rių švies­tu­vai, koks nors ori­gi­na­lus bal­dų, in­ter­je­ro spren­di­mas, ins­ta­ lia­ci­ja, land­šaf­to ar­chi­tek­to ori­gi­na­ lus ap­lin­kos su­tvar­ky­mo pro­jek­tas. Tai ne­bū­ti­nai tik ta­py­ba ar skulp­ tū­ra“, – pri­dū­rė Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos at­sto­vė. Ar­chi­tek­tū­ros įsta­ty­ mo kon­cep­ci­ja bu­vo priim­ta 2009 m. bir­že­lį, ta­čiau Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos pa­siū­ly­tos nuo­sta­ tos ne­bu­vo įtrauk­tos.

12

12

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 22, 2012

namai rubrika

So­viet­me­čiu dai­lę in­ter­je­re mėgo la­biau nei da­bar

Kruopš­tu: R.Si­pa­vi­čiū­tės aus­tas dar­bas „Žio­gas“ pui­ka­vo­si „Žio­ge­lio“ vai­kų ka­vi­nė­je Pa­ne­vė­žy­je.

Sin­te­zė: taip 1959 m. at­ro­dė „Ne­rin­gos“ ka­vi­nės Vil­niu­je in­ter­je­ras, ku­

rio ak­cen­tai – V.Jan­kaus­ko ir V.Po­vi­lai­čio sie­nų ta­py­ba.

Nuot­rau­kos iš Al­gi­man­to Ma­čiu­lio kny­gos „Dai­lė ar­chi­tek­tū­ro­je“

Nuo­tai­ka: I.Špa­kaus­kai­tės-Dob­ke­vi­čie­nės fres­ka „Avia­to­riai“ su­kur­ta

1977 m. tuo­me­tė­je Vil­niaus 24-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los ak­tų sa­lė­je.

Spal­vin­ga: L.Ka­ti­nas 1976 m. iš­ta­pė lu­bas Vil­niaus ka­vi­nė­je „Mė­ta“,

Ori­gi­na­lūs: Z.Vo­ge­lie­nės erd­vi­niai go­be­le­nai San­tuo­

„Pag­r in­d i­n ė pro­b le­ 11 ma, be abe­jo, bu­vo pa­ si­kei­tu­si si­tua­ci­ja – išau­gę pa­sta­tų

vas pir­mas iš­reiš­kia to­kį pa­gei­da­vi­ mą“, – pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kas. A.Lia­tu­kas pri­pa­žįs­ta ir mo­nu­ men­ta­lių dai­lės kū­ri­nių trū­ku­mus: iš­ta­pius sie­ną, pa­veiks­las čia bus ma­to­mas me­tų me­tus. „Tai ne fo­ te­lis – jo neiš­me­si, jei stai­ga jis ims ne­pa­tik­ti“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­ vas. Gal­būt to­dėl dau­ge­lis ren­ka­ si na­muo­se ka­bin­ti pa­veiks­lą. Jei jis ne­tin­ka ar­ba ne­pa­tin­ka, ga­li­ma tie­siog nu­ka­bin­ti, o fres­kos ar mo­ zai­kos taip leng­vai neiš­dil­dy­si.

ku­rios in­ter­je­rą kū­rė ar­chi­tek­tas G.Telks­nys.

sta­ty­bos ir re­konst­ra­vi­mo biu­dže­ tai, eko­no­mi­kos kri­zė ir ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to bur­bu­lo spro­gi­mas, ku­ris itin nei­gia­mai pa­vei­kė ar­ chi­tek­tū­ros bei sta­ty­bų sek­to­ rius“, – pri­mi­nė V.Go­ge­lie­nė. Ji taip pat ap­gai­les­ta­vo, kad ke­ lią me­nui į svar­bius sta­ti­nius už­ ker­ta vie­šie­ji pir­ki­mai. „Šiuo me­tu vie­šie­ji pir­ki­mai lei­džia pirk­ti sta­ ty­bos ir pro­jek­ta­vi­mo dar­bus per vie­ną pir­ki­mą, užuo­t ren­gus du pir­ ki­mus: ar­chi­tek­tū­ri­nės idė­jos ir sta­ ty­bos dar­bų. To­dėl anaip­tol ne vi­ sa­da įsi­gy­ja­mas ge­riau­sias pro­jek­tas ar­chi­tek­tū­ri­ne pra­sme“, – kons­ta­ ta­vo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė. Di­de­li už­sa­ky­mai – re­ti

Nes­var­bu, ar bus kur pa­si­reikš­ti, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je ruo­šia­ mi mo­nu­men­ta­lio­sios dai­lės at­sto­ vai – fres­kų, mo­zai­kų, vit­ra­žų kū­rė­

jai. Vie­nas šios aukš­to­sios mo­kyk­los ab­sol­ven­tų – dai­li­nin­kas Au­gus­ti­nas Lia­tu­kas. Jis jau 16 me­tų ku­ria mo­ nu­men­ta­lio­sios dai­lės dar­bus vi­suo­ me­ni­nė­se ir pri­va­čio­se erd­vė­se.

Ke­lią me­nui į svar­ bius sta­ti­nius už­ker­ ta vie­šie­ji pir­ki­mai. „Pas­ku­ti­nį di­des­nį ob­jek­tą kū­ riau be­veik prieš me­tus – vie­ną Vil­niaus res­to­ra­ną puo­šiau mo­ zai­ko­mis“, – pri­si­mi­nė A.Lia­tu­ kas. Šiam stam­bes­niam dar­bui jį pa­si­kvie­tė in­ter­je­rą ku­rian­tys ar­ chi­tek­tai. Ki­to­kios ga­li­my­bės gau­ ti už­sa­ky­mą vi­suo­me­ni­nia­me in­ ter­je­re, pa­sak dai­li­nin­ko, nė­ra. „Pri­va­čiuo­se in­ter­je­ruo­se ir­gi daž­ niau­siai bū­na, kad mo­nu­men­ta­lius dai­lės kū­ri­nius ini­ci­juo­ja in­ter­je­ro au­to­riai, nors ret­sy­kiais ir už­sa­ko­

kų rū­muo­se Vilniuje sukurti 1985 m.

Dir­ba ne vien dėl pi­ni­gų

Ku­riant me­ną in­ter­je­re, kū­ry­bi­nė lais­vė šiek tiek ri­bo­ja­ma, ir ne vien už­sa­ko­vų no­rų. „Ten­ka de­rin­tis prie ko nors esan­ čio ar­ba bū­sian­čio. Pa­vyz­džiui, in­ter­ je­re jau pa­si­rink­tas spal­vi­nis spren­ di­mas. Di­so­nan­so ne­ga­li pa­da­ry­ti. Rei­kia at­si­žvelg­ti į tai, kaip yra ar bus iš­dės­ty­ti bal­dai. Tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ tos zo­nos ir žiū­rė­ji­mo kryp­tis, kad kū­ri­nys bū­tų ma­to­mas, jam už­tek­tų

Te­ma: A.Lič­ku­tės ke­ra­mi­kos pa­no „Gė­li­nin­kė“ puo­

šė sos­ti­nė­je bu­vu­sią gė­lių par­duo­tu­vę „Svir­nas“.

erd­vės. Rei­kia pri­tai­ky­ti ir sti­lis­ti­ką. Yra daug niuan­sų, į ku­riuos tu­ri at­ si­žvelg­ti, der­mę sten­gie­si iš­sau­go­ti“, – api­bend­ri­no dai­li­nin­kas. Vis dėl­to, ne­pai­sant išo­ri­nių ap­ ri­bo­ji­mų, A.Lia­tu­kas sten­gia­si „iš­ spaus­ti bent šiek tiek me­no“. „Į šį dar­bą žiū­riu ne tik kaip į pro­gą kuo grei­čiau ar kuo pa­pras­čiau už­dirb­ ti pi­ni­gus. Tai ne­daž­na pro­ga pa­ da­ry­ti ge­rai, kad ga­lė­tum pa­ro­dy­ti vy­ku­sius va­rian­tus, o ne nie­ka­lus. Įdė­ti sme­ge­nų, mei­lės ir rū­pes­čio nė­ra taip sun­ku“, – pri­dū­rė jis. Vil­ ties, kad ka­da nors tu­rės ga­li­my­bę sa­vo kū­ri­nį įkur­din­ti ko­kio­je nors biu­dže­ti­nė­je įstai­go­je, jis ne­puo­ se­lė­ja. „Juk vi­sa, kaip ir vi­sur, tau­ po­ma, o pri­va­lo­mai nė­ra nu­ma­ty­ta. Sa­ky­čiau, kad ir da­lies ar­chi­tek­ tų po­žiū­ris ri­bo­tas – jie sten­gia­si

vis­ką spręs­ti vien ar­chi­tek­tū­ri­nė­ mis prie­mo­nė­mis, nors ne vi­sa­da tai pa­vyks­ta. Apsk­ri­tai biu­dže­ti­nių pa­sta­tų da­bar ky­la ne­daug“, – pa­ ste­bi dai­li­nin­kas, ga­lin­tis pa­si­reikš­ti ne­bent pri­va­čių sa­vi­nin­kų erd­vė­se. „Jei ne­tu­riu ga­li­my­bės kur­ti ant sie­nų, ku­riu smul­kes­nius dar­be­ lius, ma­žas mo­zai­kas – taip iš­ reiš­kiu sa­vo idė­jas“, – ne­nu­si­me­ na A.Lia­tu­kas. Dai­li­nin­kas sa­ko, kad dar ne­rei­ kė­tų lai­do­ti me­no ar­chi­tek­tū­ro­je. „Dai­lė pir­mykš­tė­je vi­suo­me­nė­je at­si­ra­do ta­da, kai at­si­ra­do per daug mais­to. Ta­da kaž­koks žmo­gus ga­ lė­jo ne­me­džio­ti, o pai­šy­ti ant sie­ nų me­džiok­lės sce­nas“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vas. Jis ma­no, kad kai sta­ ty­bų pa­gau­sės, dai­lės kū­ri­niams at­si­ras dau­giau erd­vių.

13

trečiadienis, rugpjūčio 22, 2012

sportas

Maskvos CSKA Klaipėdoje nestovyklaus Vasarai baigiantis ir per pirmąsias rugsėjo savaites Klaipėdą užplūsta žinomi krepšinio klubai iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos. Pirmieji Lietuvos pajūryje pluša Dnepropetrovsko „Dnipro“ krepšininkai.

Pirmą kartą pas mus atvyksiančiai Krasnodaro komandai kelią prie Baltijos jūros parodė joje direktoriumi dirbantis Ginas Rutkauskas. Tarp Rusijos žaidėjų krepšinio mėgėjai išvys Lietuvos nacionalinės rinktinės narį Simą Jasaitį. Dar nežinia, ar į Klaipėdą treniruotis atvažiuos Eurolygoje žaidžianti stipriausia Lenkijos komanda – Gdynės „Asseco Prokom“, pernai sensacingai 79:80 kontrolinėse rungtynėse pralaimėjusi „Neptūnui“. „Vasarą prie vairo stojęs Kęstutis Kemzūra sakė, jog paskambins, kai sužinos, ar lenkų klubas turi lėšų stovyklai Lietuvoje“, – šypsojosi S.Vilkas. Tenkina komandų skaičius

Ramybė: S.Vilkas dėl sumažėjusio komandų skaičiaus nesuka sau galvos.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nuolatiniai svečiai

Ukrainos aukščiausiosios lygos klubas, nuo šių metų vadovaujamas Valdemaro Chomičiaus, stabiliausias mūsų miesto „klientas“ – į uostamiestį atvyko aštuntąjį kartą paeiliui. Rugpjūčio 16-ąją treniruočių stovyklą pradėję ukrainiečiai su Klaipėda atsisveikins beveik po mėnesio – rugsėjo 12-ąją. Žinomas krepšinio specialistas ir komandų priėmimo koordinatorius Saulius Vilkas, pripažinęs, kad šį rudenį mūsų mieste ruošis mažiau užsienio klubų nei praėjusiais metais, patikino, jog Klaipėdoje vis dėlto netrūks svečių. „Pirmieji atvyko „Dnipro“ žaidėjai, šeštadienį lagaminus išsikrovė Rusijos pirmenybėse žaidžiantys Saransko „RuskonMordovija“ ekipos vyrai, o ketvirtadienį sulauksime antrojo rusų klubo – Krasnodaro „Lokomotyv-

Kuban“, – pirmuosius atvykėlius vardijo S.Vilkas. Rugsėjo 2-ąją stovyklauti pradės dar vienas nuolat mūsų šalį aplankantis Kijevo „Budivelnyk“ klubas iš Ukrainos. Prieš rugsėjo 7-ąją Klaipėdos arenoje pirmą kartą vyks tarptautinis Vlado Garasto taurės turnyras. Į pajūrį atvažiuos šalies vicečempionai Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai.

ir dalyvavimą varžybose. Nesulauks klaipėdiečiai pernai pirmą kartą atvykusių gruzinų – Tbilisio „Sokhumi“ krepšininkų. Mūsų kraštą nurodė šią komandą treniravęs latvis Ainaras Bagatskis.“ Pasak S.Vilko, to ir reikėjo tikėtis, nes A.Bagatskis nebetreniruoja gruzinų. Be to, Klaipėdoje nevyks Europos čempionatas, prieš kurį pernai Gruzijos žaidėjai surengė savotišką žvalgybą.

Superklubai aplenks Lietuvą

Lietuviai kviečia į pajūrį

Šį rudenį nesulauksime dviejų Rusijos superklubų – Maskvos CSKA ir Kazanės „Uniks“. Galingajai rusų armijos ekipai praėjusiais metais mūsų šalyje treniruotis pasiūlė pagrindiniu strategu buvęs Jonas Kazlauskas. Jam atsisveikinus su komanda, buvo nudriekti kiti rusų pasirengimo maršrutai. „Uniks“ komandą perviliojo tuo pačiu laiku turnyrą rengiantys turkai. Jie pažadėjo finansiškai padengti visą rusų klubo kelionę

Anot koordinatoriaus, kitų šalių komandoms rengtis Klaipėdoje dažniausiai siūlo jose dirbantys lietuviai. V.Chomičius ankstesniais metais į Lietuvą atvykdavo su Rusijos aukščiausioje lygoje žaidžiančiu Liubercų „Triumf“ klubu. Garsusis krepšininkas liko ištikimas tradicijai ir perėjęs į kitą komandą. „Ruskon-Mordovijos“ ekipą treniruoja Algirdas Brazys, o joje rungtyniauja Šarūnas Vasiliauskas.

„Nors kai kurie klubai neatvyks, šįmet – optimalus stovyklaujančių ekipų skaičius, – sakė koordinatorius. – Nenorėčiau, kad būtų daug vienos šalies komandų. Tai nėra gerai. Kodėl? Jos vengia viena kitos – nenori žaisti tarp savęs. Geriausia, kai stovyklauja po du klubus iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos.“ Anot S.Vilko, dar į Klaipėdą išbandyti jėgų kontrolinėse rungtynėse atvažiuos „Šiauliai“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, latvių „Ventspils“. Tačiau šios komandos būna gana trumpai – sužaidžia dvejas

Stabilumas: „Dnipro“ krepšininkai šiemet į Klaipėdą atvyko aštuntą sykį.

c.kavarza@kl.lt

Klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų iškovojo Europos jaunimo (iki 20 metų) paplūdimio tinklinio pirmenybių bronzos medalius.

Šią vasarą pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionėmis tapusios 17metės lietuvės iškovojo septynias pergales, patyrė vos vieną pralaimėjimą. Austrijoje vykusiose varžybose mūsiškės laimėjo keturių porų A grupės turnyrą ir atkrintamosiose varžybose įveikė olandes, ukrainietes ir ruses.

Tačiau pusfinalyje mūsų šalies duetas per 39 min. 0:2 (18:21, 18:21) turėjo pripažinti lenkių Katarzynos Kociolek bei Jagodos Gruszczynskos pranašumą. Šias Lenkijos tinklininkes I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė buvo įveikusios 19-mečių čempionato Kipre finale. Lietuvių varžovės kovoje dėl bronzos medalių buvo rusės Ksenija Dabiža ir Anna Gorbunova. Po permainingos kovos pergalę šventė mūsų šalies atstovės – 2:1 (21:16, 15:21, 15:12). Ketvirtfinalyje I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė jau buvo nugalėjusios ruses po 36 min. trukusios kovos – 2:0 (21:16, 23:21).

Vytauto Petriko nuotr.

„Reo“ pasitraukė

Tinklininkė – Europos prizininkė Česlovas Kavarza

rungtynes ir išvyksta namo. Paklaustas, kas vis dėlto traukia krepšininkus į Klaipėdą, S.Vilkas šyptelėjo: „Tikrai ne jūra, švarus smėlis ar lietuviški pušynai. Tokias gamtos sąlygas daugelis komandų turi pačios. Klubai žino, kad mūsų mieste stovyklauja daug komandų, todėl bus galima žaisti daug kontrolinių rungtynių. Treneriai per varžybas peržiūri naujokus. Tai ne mažiau svarbu nei fizinio parengimo treniruotės.“ Kasmet sulaukdamas pajėgių klubų, S.Vilkas iš dalies įgyvendins puoselėtą viltį surengti įspūdingą turnyrą, kuriame žaistų bent penkių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Lenkijos – čempionai. Šįmet nepavyko susitarti su stipriausiomis ekipomis. Koordinatorius pasidžiaugė nauda miestui: „Tai, kad Klaipėdoje apstu krepšininkų, naudos turi viešbučiai, restoranai ir kavinės, autobusus nuomojančios įmonės, sporto arenos, krepšinio teisėjai. „Gana nemaži komandų pinigai lieka uostamiestyje, – tvirtino stovyklų organizatorius. – Tai akivaizdžiai įrodo, kaip atsiperka miesto investicijos į sporto bazes. Pelno turi mažesni viešbučiai, nes juos komandos mieliau renkasi. Daugiausia komandų apsigyvena Giruliuose. Aplink miškas, greta jūra. Kai kurios komandos nakvoja Klaipėdos centre.“

Lietuvos futbolo federacija (LFF) sulaukė Vilniaus „Reo“ futbolo klubo pareiškimo apie pasitraukimą iš LFF organizuojamų varžybų.

Perspektyva: I.Dumbauskaitė ir M.Povilaitytė skina pergales tarp ge-

rokai vyresnių varžovių.

„Reo“ valdybos pirmininko Sauliaus Žentelio pasirašytame rašte kaltinama LFF: „Lietuvos futbolo A lygos čempionate rungtyniavęs Vilniaus „Reo“ klubas dėl tendencingo ir šališko požiūrio bei kitų neteisėtų LFF veiksmų nusprendė nedalyvauti tolesnėse LFF organizuojamose varžybose. Todėl klubas stabdo futbolo veiklą, pasitraukdamas iš A lygos ir kitų LFF organizuojamų varžybų“. Vakar Pakruojyje turėjusios vykti Lietuvos čempionato rungtynės tarp „Kruojos“ ir „Reo“ neįvyko. „Klaipėdos“ inf.

19

trečiadienis, rugpjūčio 22, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas yra kur kas svarbiau. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai neteiks jums pasitenkinimo. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Mergelė (08 24–09 23). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai leisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite sulaukti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų jausmai ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai šiuo metu keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Imkitės nemėgstamiausių reikalų, bet pirma svarbiausių.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d.

Prie jūros – Maironio poezijos vakaras Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka šiandien visus kviečia į literatūros vakarą „Maironis ir romantiškoji poezija“, dedikuotą Jono Mačiulio Maironio (1862–1932) 150-osioms gimimo metinėms.

Nemokamas renginys vyks 18 val. Girulių bibliotekoje ir bendruomenės namuose (Šlaito g. 10A), kur juntamas jūros artumas, kaip ir daugelyje poeto kūrinių. Kartu su aktoriais Nijole Sabulyte, Regina Arbačiauskaite, Aleksandru Šimanskiu, Rimantu Pelakausku susirinkusieji vėl pajaus Lie-

tuvą, kuri, anot Viktorijos Daujotytės, „Maironio vaizduotėje yra visa, kuriama ne tik kaip istorija, geografija, bet ir kaip poetine topografija ženklinamos svarbiosios, šventosios vietos“. Daugelio žmonių širdyse tebeskamba Juozo Naujalio dainos pagal Maironio tekstus, ir niekas taip nesuartina žmonių, kaip bendras dainavimas bei smuiko muzika. Smuiką šįvakar virkdys smuikininkas Juozas Staniulis. Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė, šiuo renginiu

biblioteka pradės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo finansuojamą projektą „Skaitom lietuvių literatūrą! Pradedam nuo Maironio“. Rudeniop teminių vakarų ciklą pratęs vakarai paminint Maironį kaip dramaturgą, publicistą, visuomenininką, ieškant jo kūrybingumo versmės ir atspindžių dabartyje. Domėtis poeto gyvenimu ir kūryba, pasitikrinti savo žinias jaunimą pakvies bibliotekos organizuojamas protų mūšis „Neapauk pelėsiais ir kerpėm!“. „Klaipėdos“ inf.

Klasikas: J.Mačiulis Maironis – bene žymiausias XIX–XX a. pr. lietu-

vių romantizmo poetas.

Orai

Savaitės viduryje bus ne itin šilta, palis. Šiandien daug kur lietus, perkūnija, antroje dienos pusėje galimas škvalas, per jį vėjo gūsiai gali siekti 15–20 m/s. Temperatūra bus 20–25 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį numatomi vėjuoti, protarpiais su lietumi orai. Naktį temperatūra bus 14–16, dieną 19–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 22 d.

+20

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+20

6.07 20.35 14.27

235-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 131 diena. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +24 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21

kokteilis No­ri kai­ria­ran­kių klu­bo Aną­d ien Tarp­t au­t i­nę kai­r ia­ran­k ių die­ną links­mai at­š ven­t u­si Eu­ge­n i­ja ma­no, kad Klai­p ė­do­je bū­t i­na įkur­t i kai­r ia­ran­k ių klu­bą. Tie­sa, mo­te­ris pri­ si­pa­ž i­no, jog dar ne­ž i­no, nuo ko rei­k ia pra­dė­t i re­g ist­ra­ci­ją ir kur kreip­tis. O ko­vo­t i už kai­r ia­ran­k ių gy­ve­n i­mą klai­pė­d ie­tė pa­si­r y­ž u­si. Ją pik­t i­na tai, kad pra­mo­ni­nin­kai ig­no­ruo­ja juos. „Žirk­lės, ma­n i­k iū­ro žirk­lu­tės, pei­l iai, bul­vių skus­tu­kai, fo­toa­pa­ra­tai, vaiz­do ka­me­ros, seg­t u­vai ir vir­t u­v i­nės pirš­ ti­nės ga­m i­na­mos de­ši­n ia­ran­k iams, – tvir­ti­no skai­ty­to­ja. – Nuė­ju­si į kom­piu­ te­rių pa­mo­kas pa­pra­šiau pe­ly­tės kai­rei ran­kai. Tai vie­na po­nia pra­le­me­no, kad ne­sun­ku pe­ly­tę val­dy­ti ir de­ši­ne.“ Anot Eu­ge­n i­jos, daž­n iau­siai ki­še­nės dra­bu­ž iuo­se bū­na pri­siu­va­mos pa­ gal de­ši­nia­ran­k ius. Re­tai ga­li­ma ras­ti ki­še­nę kai­rė­je pu­sė­je. Mo­te­r is pa­žė­rė įdo­mų fak­tą iš is­to­r i­ jos, ku­ri įro­do, kad kai­ria­ran­kiai – jaut­ res­ni žmo­nės. „Kol žmo­nės ne­pa­ž i­no­jo gry­bų, ar jie ge­r i, ar nuo­din­g i, duo­da­vo val­gy­ti de­ ši­n ia­ran­k iui ir kai­r ia­ran­k iui, – dės­tė skai­t y­to­ja. – Bū­da­vo, kad nuo to pa­ ties gry­b o kai­r ia­ran­k iai iš­t ies­da­vo ko­jas, o de­ši­n ia­ran­k iai lik­da­vo gy­v i. Tuos gry­bus, ku­r iuos su­val­gę kai­r ia­ ran­k iai lik­da­vo gy­vi, pri­skir­da­vo prie val­go­mų.“ Be to, Eu­ge­ni­ja pa­pra­šė mo­ky­to­jų, kad jie ne­vers­tų kai­r ia­ran­k ių vai­k ų ra­šy­ti de­ši­ne ran­ka. „Pa­t i dėl to esu la­bai ken­tė­ju­si. Lai­mė, ma­ma bu­vo pro­tin­ga ir ne­ver­tė sa­ky­da­ ma: „Ne­rei­kia gra­ž iai ra­šy­ti – esi kai­ria­ ran­kė“, – pa­sa­ko­jo „Kok­tei­lio“ ger­bė­ja.

Londonas +22 Madridas +38 Maskva +19 Minskas +23 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +26 Pekinas +29

Šiandien

men­tų ga­min­to­jai ir­gi už­mirš­ta kai­ria­ran­kius.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Su­k i­tės kiek no­r i­te, už­pa­ka­lis vis tiek liks už­pa­ka­ly­je.

Sap­nuo­ki­te būs­tus ir bu­tus Iš­m in­t in­g i žmo­nės sa­ko, kad jei su­ sap­nuo­si­te, jog kei­čia­te būs­tą, tai bus ženk­las, jog atei­ty­je pa­ge­rės eko­no­mi­ nė pa­dė­tis. O sap­nuo­t i bu­tą (kam­ba­r ius) reiš­k ia, kad ge­rai sek­sis jū­sų rei­ka­lai.

Links­mie­ji tirš­čiai Tar­nas klau­sia ka­ra­l ie­nės: – Jums ka­vos į lo­vą? – Ne, ge­riau į puo­de­l į. Čes­ka (397 719; gand­rai iš­skren­da ir par­skren­da, o kai­ria­ran­kiai vai­kai lie­ka)

+23

+21

Vėjas

2–10 m/s

orai klaipėdoje

Vilnius

Marijampolė

+22

Alytus

Vardai Ipolitas, Karijotas, Laura, Rimantė, Sigitas, Zygfridas

rugpjūčio 22-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

19

18

17

3

17

18

18

18

11

17

19

18

17

5

rytoj

penktadienį

1827 m. gi­mė kom­po­ zi­to­r ius Jo­se­fas Straus­ sas. 1862 m. gi­mė pran­cū­zų kom­po­zi­to­rius Claude‘as De­bus­sy. 1920 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ra­šy­to­jas fan­tas­ tas Ray Brad­bu­ry (mi­rė 2012 m.). 1929 m. gi­mė poe­t as, ver­tė­jas, Lie­t u­vos Per­ sit­var­ky­mo Są­jū­džio Ini­ cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Al­fon­sas Mal­do­nis (mi­rė 2007 m.).

1973 m. gi­mė Lie­tu­vos krep­ši­nin­kas Eu­re­li­jus Žu­kaus­kas.

1990 m. įtū­žę rū­ka­l iai Mask­vo­je blo­ka­vo gat­ves prie Rau­do­no­sios aikš­ tės, pro­tes­tuo­da­mi prieš ci­ga­re­čių trū­ku­mą. 1999 m. dau­g ia­d ie­n ių dvi­ra­čių lenk­ty­nių „Tour de Fran­ce“ nu­ga­lė­to­ja ta­ po dvi­ra­t i­n in­kė Dia­na Ži­liū­tė. 2000 m. pa­s kelb­t a, kad po­van­de­n i­n io lai­ vo „Kursk“ 118 jū­ri­nin­kų įgu­la žu­vo. Ru­si­jos lai­ vas nu­sken­do rugp­jū­ čio 4 d.

Is­te­ri­ja dėl La­dy Ga­gos Be­ne ryš­kiau­sia šiuo me­tu po­pmu­zi­kos žvaigž­dė La­dy Ga­ga net so­li­daus am­žiaus ger­bė­jus pri­ver­tė elg­tis kaip paaug­lius: su­plū­ dę iš ato­kiau­sių Lie­tu­vos kam­pe­lių, va­kar Vil­niaus oro uos­te sa­vo die­vai­tės jie lau­kė net aš­tuo­nias va­lan­das. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Lū­ku­ria­vo dar iš­va­ka­rė­se

Ko­ne am­ži­ny­bę tūks­tan­čius ger­bė­ jų kan­ki­nęs La­dy Ga­gos lau­ki­mas va­kar at­slū­go – sos­ti­nės Vin­gio par­ke su­ren­gu­si įspū­din­gą pa­si­ro­ dy­mą at­li­kė­ja su kau­pu pa­ten­ki­no ger­bė­jų lū­kes­čius. Vis dėl­to dau­gy­bė lie­tu­vių sa­vo nu­my­lė­ti­nę iš­vys­ti pa­no­ro dar die­ ną prieš kon­cer­tą – bū­rys jų rin­ko­si į Vil­niaus oro uos­to priei­gas, kur nak­tį į ant­ra­die­nį iš Vie­nos į Vil­nių pri­va­čiu lėk­tu­vu ir at­skri­do žy­mio­ji at­li­kė­ja. Vė­la­vo ke­tu­rias va­lan­das

Užuo­mar­šos: mu­zi­kos inst­ru­

Praha +27 Ryga +22 Roma +33 Sidnėjus +27 Talinas +19 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +30

Nors žvaigž­dė tu­rė­jo nu­si­leis­ti 21 val., iš­ti­ki­mi ger­bė­jai jos su­lau­kė tik apie 1 val. nak­ties, o už kant­ ry­bę te­bu­vo ap­do­va­no­ti oro bu­či­ niais. Ana­pus tvo­ros pa­si­ro­džiu­si at­li­kė­ja priar­tė­jo prie jos pa­si­svei­ kin­ti su mi­nia, ta­čiau tai tru­ko vos ke­lias mi­nu­tes. Be au­tog­ra­fų li­kę iš­ti­ki­mi La­dy Ga­gos ger­bė­jai, ro­ dos, dėl to per daug ne­liū­dė­jo. „Svar­biau­sia, kad pa­ma­čiau ją iš taip ar­ti. Pa­vy­ko nu­fil­muo­ti, o ryt lėk­si­me į kon­cer­tą“, – džiū­ga­vo sep­ty­nio­lik­me­tis Ar­tū­ras. Trum­pai ger­bė­jams pa­si­ro­džiu­si dai­ni­nin­kė su vi­sa sa­vo pa­ly­da sė­ do į juo­dus vi­su­rei­gius, o šie ly­di­mi po­li­ci­jos eki­pa­žo apie 1.20 val. iš­ vy­ko iš oro uos­to. Įkan­din puo­lė ir mi­nia paaug­lių. Ta­čiau au­to­mo­bi­ liai be­mat din­go to­lu­mo­je.

pa­čių tik­riau­sių ger­bė­jų. Try­li­ka­ me­tė Alek­sand­ra ir ke­tu­rio­lik­me­ tė Kot­ry­na su ma­mo­mis į oro uos­ tą at­vy­ko jau apie 17 val. Mo­te­rys pa­sa­ko­jo, kad čia at­va­ žia­vo vos pa­si­bai­gus dar­bo die­nai. „Mer­gai­tės – di­de­lės La­dy Ga­gos ger­bė­jos. No­rė­jo kuo anks­čiau čia bū­ti, kad tik ko nors ne­pra­žiop­so­ tų“, – sa­kė Kot­ry­nos ma­ma. Ji pri­dū­rė, kad ir pa­ti nė­ra abe­ jin­ga dai­ni­nin­kės mu­zi­kai ir ža­vi­ si jos ren­gia­mais šou. „O na­mie vi­sos sie­nos nu­ka­bi­nė­tos jos pla­ka­tais. Vie­to­je Vin­cen­to van Gog­ho pas mus ka­bo La­dy Ga­ga“, – šyp­so­da­ma­si pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Mer­gai­čiu­kės at­sklei­dė, kad kon­ cer­tui pa­si­ruo­šė iš šir­dies. „Da­ry­si­ mės ma­kia­žą, La­dy Ga­gos šu­kuo­se­ nas. Vil­kė­si­me štai šias pa­lai­di­nes su La­dy Ga­gos at­vaiz­du, pa­si­siu­vo­me ir švar­ke­lius. Ant ma­no­jo nu­ga­ros už­ ra­šy­ta „Born This Way“, – ro­dy­da­ ma džin­si­nio švar­ke­lio nuo­trau­ką mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne sa­kė Kot­ry­na. Paaug­lės tiek pa­me­tu­sios gal­vą, kad

kon­cer­to Vin­gio par­ke ke­ti­no lauk­ti jau nuo 8 val. ry­to. Dai­na­vo ži­no­miau­sias dai­nas

Ke­lios de­šim­tys La­dy Ga­gos ger­bė­jų, lauk­da­mi pa­si­ro­dant sa­vo die­vai­tės, oro uos­te ėmė trauk­ti ži­no­miau­sias at­li­kė­jos dai­nas. Vie­na vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­riš­kė pri­ver­tė ne vie­ ną nu­si­šyp­so­ti, kai iš­si­trau­kė mo­bi­ lų­jį te­le­fo­ną ir kaip vie­na jau­nuo­lių įsi­jun­gė La­dy Ga­gos dai­ną, sto­vė­jo ir tie­siog klau­sė­si mu­zi­kos. Ne­ri­mas­ tin­gai tryp­čio­da­mi ger­bė­jai im­da­vo gar­siai rėk­ti kas­kart, kai tik iš­girs­ da­vo be­si­lei­džian­čio lėk­tu­vo gar­są. Tie­sa, mi­nio­je iš­si­sky­rė tik vie­nas ki­tas dai­ni­nin­kės ger­bė­jas. Vie­na mer­gi­na pa­si­da­bi­no ryš­ kia ro­ži­ne šu­kuo­se­na, ki­ta avė­jo įspū­din­gus aukš­ta­kul­nius, vai­ki­ nas mėgs­ta­miau­sios at­li­kė­jos var­ dą iš­si­sku­to ant pa­kau­šio. Dau­ge­lis jų dė­vė­jo marš­ki­nė­lius su La­dy Ga­ gos at­vaiz­du, o vie­na vai­ki­nų tri­ju­ lė pa­si­tik­ti dai­ni­nin­kės į oro uos­tą at­vy­ko su tris­pal­ve.

Sti­lius: į Lie­tu­vą at­skri­du­si La­dy

Ga­ga bu­vo iš­ti­ki­ma ekst­ra­va­gan­ tiš­kam įvaiz­džiui.

Kon­cer­tui – spe­cia­li ap­ran­ga

Vi­są va­ka­rą Vil­niaus oro uos­te gar­ sios at­li­kė­jos lū­ku­ria­vu­si mi­nia ne­ bu­vo itin gau­si. Ta­čiau tarp jų bu­vo

Po­pu­lia­ru­mas: gar­se­ny­bę pa­si­ti­ko ger­bė­jų mi­nia.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.