TODĖL, sostinės KAD ESU VILNIETIS Tikros naujienos
TRečiadienis, rugpjūčio 22 d., 2012 m.
Kunigui, disiden tui J.Sasnauskui paskirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Lietuva 7p.
Nr. 195 (1394)
Į Lietuvos ledo ritu lio federacijos pre zidento kėdę grįžęs P.Nausėda vengia kalbėti apie praeitį. Sportas 11p.
diena.lt
Ar A.Lukašenka nurodė naujajam šalies diplomatijos vadovui kontroliuoti Europos diplomatus? Pasaulis 12p.
Vietoj meno – laužomi pirštai
Įvairiais skandalais pagarsėjęs juvely ras Arvydas Gurevi čius vėl „pasižymė jo“. Šįkart jo išsišoki mas nesibaigė įpras tu pašūkavimu per kokios nors parodos atidarymą. Juvely ro auka tapo foto menininkas Sau lius Paukštys – jam dabar tenka nešioti gipsą.
1,30 Lt
Vilniaus vartotojai kenčia dėl to, kad jokios konkurencijos šilumos ūkyje nėra. Premjeras Andrius Kubilius
4p.
Miestas
2p.
Sostinės dienų pilnametystė Sost inės dienos šiemet sulauks pil namet ystės. Muz ikos, šok io, dailės, literatūros, teatr inės improv iz ac i jos, judesio ir žaid imų kat ilas Ged i mino pros pekte rugpjūč io 31–rug sėjo 2 d. užv irs jau 18-ą kartą. „Kvie čiame viln ieč ius dalyt is džiaugs mu“, – sakė vien a šventės org an i zator ių Zit a Kelm ick aitė.
Miestas
4p.
Sistema veikia tik pusėtinai
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Susistumdė gatvėje
Liepos 17-ąją A.Gurevičiaus pa stumtas S.Paukštys tik po kurio lai ko suprato, kad iš pažiūros lengvas sužeidimas taip paprastai nepraeis. Pasirodo, jam buvo sulaužytas ran kos pirštas. Liepos viduryje nutikęs nemalonus incidentas iki šiol neišspręstas.
3
Lūžis: S.Paukščiui dabar tenka verstis su viena ranka. Kita sugipsuota po susitikimo su pažįstamu juvely
ru A.Gurevičiumi.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ekscentriškos žvaigždės laukė valandų valandas Vakar Vilniaus Vingio parke įspū dingą pasirodymą surengusi Lady Gaga net solidaus amžiaus gerbėjus privertė elgtis kaip paauglius: jie, su plūdę iš atokiausių Lietuvos kampe lių, Vilniaus oro uoste savo dievaitės laukė net aštuonias valandas.
Pamišimas: Vilniaus oro uoste susirinkę Lady Gagos gerbėjai kone al
po gavę galimybę bent keletą akimirkų išvysti savo dievaitę.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Nors žvaigždė turėjo nusileisti 21 val., jos ištikimi gerbėjai sulaukė tik apie 1 val. nakties, o už kantrybę tebuvo apdovanoti oro bučiniais. Anapus tvoros pasirodžiusi atlikė ja priartėjo prie jos pasisveikinti su
minia, tačiau tai truko vos kelias mi nutes. „Svarbiausia, kad pamačiau ją iš taip arti. Pavyko nufilmuoti“, – džiūgavo septyniolikmetis Artūras. Trumpai gerbėjams pasirodžiusi dainininkė su visa savo palyda sėdo į juodus visureigius, o šie lydi mi policijos ekipažo apie 1.20 val. išvyko iš oro uosto. Jiems įkandin puolė ir minia paauglių. Tačiau au tomobiliai greit dingo tolumoje. Plačiau skaitykite
Menas ir pramogos
13
Iš arčiau
8p.
Krepšinis neteko kovotojo „Prisiminsiu jį kaip labai nuoširdų žmogų, kuris buvo be galo atsidavęs savo darbui“, – apie pirmadienį ana pilin pasitraukusį kolegą teisėją Vir ginijų Dovidavičių sakė vienas gar siausių Lietuvos krepšinio teisėjų Romualdas Brazauskas. Jam prita ria ir kiti kolegos – Lietuvos krepši nis prarado kovotoją. Jį palaužė ne vienus metus besitęsusi kova su sunkia liga.
2
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
miestas
Kultūra, maistas ir „The Beatles“ Sostinės dienos šiemet sulauks pilname tystės. Neįtikimai gyvas muzikos, šokio, dailės, literatūros, poezijos, teatrinės imp rovizacijos, judesio ir žaidimų katilas Gedimino prospekte rugpjūčio 31– rugsėjo 2 d. užvirs jau 18-ą kartą.
Svarbiausia ašis – prospektas
Ne veltui sakoma: nemesk kelio dėl takelio. Gedimino prospektas per Sostinės dienas ir yra tas tie sus kelias, kuriuo žengdamas žmo gus niekur nenuklys ir nepasiklys. Pasak „Dūzgiančio prospekto“ or ganizatorės ir sielos Zitos Kelmic kaitės, nuo ryto iki vakaro pagrin dinėje sostinės arterijoje karaliaus menas, koncertai, šokis, dailė, kny gos ir, žinoma, valgis. Tik čia sutiksite draugų, ku rių nematėte šimtą metų, išgirsi te grupes, kurių niekur kitur nete ko girdėti, rasite ko paskanauti ir ką į namus parsinešti.
Zita Kelmickaitė:
Pabandykime įsiklaus yti ir suprasti vieni kitus, pasidžiaugti būdami su kitais, tarp kitų, greta kitų.
Nuo Katedros aikštės iki Vilniaus gatvės nusidrieks Menų ir muzi kos gatvė, kurioje vilniečiai galės matuoti padidėjusį meno pulsą. Šį kartą tautodailininkai okupuos net Totorių gatvę. Akys raibs nuo įvairių meno dirbinių, profesiona lių paveikslų, ypatingas dėmesys meno zonoje bus skiriamas kera mikai. Sotinės dienų lankytojai ga lės ir patys pabandyti sukurti meno
šedevrą. Na, o atsipūsti ant jaukių sėdmaišių kvies kamerinė muzi kinė scena prie Nacionalinio dra mos teatro. Penas sielai ir kūnui
„Neatsitiktinai Sostinės dienos prasideda menu. Žmonės šian dien tokie užimti, skuba, kad ne randa laiko sustoti ir pasigėrėti. Juk viskas prasideda nuo dėmesio, ku ris menininkui – lyg balzamas, įro dymas, kad jis kuria ne veltui. O šventė ir yra dalijimasis džiaugs mu, geru žodžiu, spontanišku pa sigėrėjimo šūksniu. Žinoma, sma gu, kai žmonės dosniai atveria pinigines ir įsigyja meno kūrinių. Praėjusiais metais visuose Gedi mino prospekto bankomatuose baigėsi pinigai – tai buvo ženklas organizatoriams, kad Sostinės die nos pavyko. Tikimės, kad ir šiemet duosime menininkams ir pasigir ti, ir užsidirbti“, – sakė „Dūzgian čio prospekto“ organizatorė Z.Kel mickaitė. Vis dėlto vien menu sotus ne būsi. Tai Sostinės dienose liudys „Gardžių lauktuvių kelias“. Ar teko ragauti egzotiškų pa gardų su braškėmis ir svogūnais, ananasais ir datulėmis, užtepėlių su pievagrybiais ir salierais? Čia bus laimingi tiek žaliaval giai, tiek mėsėdžiai – jų lauks sū dytų ir rūkytų lašinių paltys, dešrų rinkės, vežimai karvių ir ožkų sū rių, duonos kalnai, šimtalapių rie tuvės, gausybė medaus ir vaistažo lių, įvairių arbatų bei kavų. Svečiai iš Latvijos kvies susipažinti su šaltalankių ūkio produkcija, o ke pamų Ustukių malūno žirnių, gri kių, miežių blynų ir verdamų pen kių grūdų košių kvapas sugundys net išrankiausius vilniečius. Aštuoniose lauko prekybos ka vinėse tris dienas reguliariai skam bės specialus signalas, skelbiantis laimingą pusvalandį, kai visas mais tas kainuos dviem litais pigiau.
Gyvybė: aštuonioliktus metus šiemet skaičiuojančios Sostinės dienos žada ir miestiečių jau pamėgtų, ir
naujų renginių bei pramogų.
„Gardžių lauktuvių kelyje“ reko menduojama valgyti ne vienam – viena šių metų naujovių yra draugų padėklas. Kiekviena kavinė siūlys skirtingą padėklą – kas kepsnių ir blynų stirtas, kas vėdarų rinki nius, o kas – troškinių ir kitų gėry bių įvairovę. Žaidimai ir knygos
Sveikame kūne – sveika siela, tad juos papenėję, galėsite trauk ti į „Žaidimų ir sveikatos parką – vaikams, tėvams, visiems“. Vi sai šeimai skirtoje zonoje lauks ne tik aktyvios pramogos, bet ir atvi ra jaunųjų talentų scena prie Že maitės paminklo. Joje kiekvienas – nuo mažo iki didelio – galės padeklamuoti eilė raštį, sudainuoti dainą ar pade monstruoti unikalius gabumus. Tėvelių, norinčių ramiai pasišne kučiuoti su draugais, džiaugsmui, čia bus įrengta daugybė atrakcionų ir žaidimų erdvių vaikams, o pro paguojančius sveiką gyvenimo bū
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
dą kvies specialios geros savijautos ir sveikatingumo palapinės. Organizatoriai ragina nepatingė ti nusigauti iki Lietuvos muzikos ir teatro akademijos centrinių rūmų, nes šis Gedimino prospekto ruožas taps tikra knygų karalija. Idėjų ir laisvės erdve pavadinto je alėjoje knygas pristatys daugu ma Vilniaus leidyklų. Tik Sostinės dienose leidėjai bus tokie dosnūs, kad galėsite įsigyti knygas už ge riausią kainą, sudalyvauti viktori nose, pristatymuose ir maloniuose susitikimuose su knygų bičiuliais. Iš čia vargu ar norėsis išeiti, nes greta Lukiškių aikštės įsikūrusio je scenoje skambės ne tik eilės bei dainos pagal Maironio tekstus, at liekamos mokytojų, mokinių, tro leibusų vairuotojų ir aktorių, bet ir bitlų dainos. Taip Sostinės dienos pagerbs legendinę grupę „The Beatles“, kurios 50 metų jubiliejų šiemet mini visas pasaulis. Šia proga gar sūs Latvijos menininkai ir smė
lio skulptoriai pastatys Vilniuje ir specialią skulptūrą. Suprasti, o ne bambėti
„Vilnius visais laikais buvo atviras įvairioms kultūroms, naujovėms, modernioms idėjoms, todėl ir šiais metais į Sostinės dienas įsilies muzikos savaitė „Vilnius Music Week“, o šventės vakarai priklau sys jaunimui“, – kalbėjo Z.Kelmickaitė. Ji ragina nebambėti, kad jaunimo muzika nesuprantama ar svetima, bet siūlo pasmalsauti, kokios šian dien muzikos grupės gyvuoja ir ko kią žinią jos skelbia mums bei pa sauliui. „Pabandykime įsiklausyti ir su prasti vieni kitus, pasidžiaugti būdami su kitais, tarp kitų, greta kitų. Tris dienas pabūkime tikrais sostinės žmonėmis – šiuolaikiš kais, išdidžiais, nuoširdžiais ir la bai smagiais“, – kviečia Sostinės dienų organizatoriai. VD inf.
3
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bandė pavogti rūpintojėlį Viln iaus aps krit ies vyr iaus ioj o pol ic ij os kom is ar iat o Oper at y vaus reagavimo poskyrio parei gūnai po pietų pirmadienį sosti nės senamiestyje su įkalčiais su laikė vyrą, kuris iš religinių pre kių pard uot uv ės Aušr os Vart ų gatvėje pavogė iš medžio išdrož tą rūpintojėlį.
Požiūris: A.Gurevičius (nuotr.) apie S.Paukštį atsiliepia labai kategoriškai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vietoj meno – laužomi pirštai Nemalonumai prasidė 1 jo, kai S.Paukštys priė jo prie Pilies gatvėje šūkaujančio
Pagarsėjęs skandalistas
ir turistus esą gąsdinančio A.Gu revičiaus. Šiam nenorėjus nurimti bei pradėjus stumdytis, fotomeni ninkas ir patyrė traumą. Vis dėl to į policiją jis kreipėsi tik tuomet, kai nepraeinant skausmui nuvyko pas medikus ir sužinojo, kad pirš tas ne šiaip užgautas, o lūžęs. S.Paukštys teigia ne tik supykęs dėl traumos, bet ir besistebintis vangia policijos pareigūnų reakci ja. Juk vieną kartą pirštas sulaužy tas pažįstamam menininkui, o kitą kartą esą gali būti kur kas rimtes nė trauma niekuo dėtam praeiviui, tenorinčiam sudrausminti gatvės triukšmautoją.
„Nekenčiu melagių ir vagių“, – pasiteiravus apie konfliktą kate goriškai „Vilniaus dienai“ išrėžė A.Gurevičius. Tiesa, daug vilniečių žino ir tai, kad šį juvelyrą bėdos tiesiog myli. Jo namuose nuolat kyla gais rų. Kitą kartą tenka ir su žino mu žmogumi aiškintis. 2006 m. A.Gurevičius įsivėlė į konfliktą su pašalintojo prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksiene. Jis moteriai kūrė papuošalus ir teigė negavęs atlygio. Šių metų liepą savo buto balko ne Šv. Stepono gatvėje A.Gurevi čius iškėlė Sovietų Sąjungos vė liavą. Policijos pareigūnai netruko sureaguoti.
Stebisi tyrimo trukme
Aiškinosi dėl dviračio
„Pareigūnai, rodos, A.Gurevi čiaus elgesį įvardijo kaip chu liganizmą. Policininkai mane nusiuntė į Teismo medicinos ins titutą. Ten apžiūrėjo, kažką su rašė ir pasakė, kad jie patys susi sieks su policija. Daugiau nieko iš jų negirdėjau. Dar kelis kartus pats siautėjantį A.Gurevičių sutikau, tad paskambinau tyrėjui pasitei rauti. Jis sakė, kad vyksta tyrimas, ir tiek“, – sakė S.Paukštys. Fotomenininkas nesupranta, kodėl pareigūnų tyrimas trunka taip ilgai. „Jeigu būtų koks nežinomas plėšikas, kurio reikėtų ieškoti ir jį atpažinti, tuomet suprasčiau. Ta čiau šiuo atveju viskas aišku, net jo duomenys yra policijoje, pažiū rėję kompiuteryje patys parodė, kad jis ne pirmą kartą pakliūva. O jis šlaistosi gatvėmis ir nieko jam nėra“, – stebėjosi S.Paukštys.
„Vilniaus dienos“ žurnalistams apsilankius pas garsų meninin ką, šis gatvėje kaip tik tvarkė paskutinius reikalus su vieno dvira čio savininke. „Anekdoto verta si tuacija. Kai mano dviratį pavogė, draugai pradėjo man juos dova noti, o vieną va ir vogtą padova nojo“, – juokėsi juvelyras, grą žindamas dviratį policijos rastai savininkei. Iš pradžių išsisukinėjęs, vėliau A.Gurevičius sutiko pabendrau ti su „Vilniaus diena“. Anot, jo, viskas prasidėjo nuo bokso pirš tinių. – Kaip sus ip až in ote su S.Paukščiu? – dienraštis pa klausė A.Gurevičiaus. – Su juo ir anksčiau bendravau. Man draugė pasakė: „Tu su afe ristais draugauji, tada aš su ta vim nedraugauju.“
Šį pavasarį sėdžiu kavinukėje prie Filharmonijos su meninin ku Valdu Ozarinsku, man jis yra draugas, ir sėdi S.Paukštys. Aš jo pavardę buvau girdėjęs, ma tęs darbų, bet jo kaip žmogaus nep až in ojau. Mus sup až ind i no, pradėjom šnekėti, V.Ozarins kas papasakojo, kad mano vaikai daug pasiekę pankrationo, bokso sportininkai, aš – kovinio sam bo. S.Paukštys sako: „Aš noriu surengti tokią fotosesiją, ar ga lėt um suorgan iz uot i piršt in es, kurios bus per sesiją sugadin tos, supjaustytos visiškai.“ Sa kau: „Jos kainuoja. Bet aš galiu suorganizuoti. Iš sūnaus trene rio Aleksandro Valdaicevo ga liu gauti.“ Paskambinau jam, šis sako: „Gerai, kaip tau – dvi po ras suorganizuosiu.“
Saulius Paukštys:
Jeigu būtų koks neži nomas plėšikas, ku rio reikėtų ieškoti ir jį atpažinti, tuomet su prasčiau. Tačiau šiuo atveju viskas aišku. – Kodėl visa tai virto konflik tu? – Pasakiau S.Paukščiui, kad jam už tas pirštines reikės tik porą šei mos nuotraukų treneriui padary ti, nes jis šeimos žmogus. Tai, sa kau, padarysiu jam tą sesiją, aš juos suvedžiau, ir viskas. Praėjo gal trys dienos, aš nulėkiau, gavau tas pirštines, parėjau namo, pa
skambinau S.Paukščiui, kad pirš tinės yra. Jis man sako: „Aš ten ir ten.“ Aš laiką gaištu, bėgioju, už ką aš čia turiu dirbti, jeigu man dėl to nėra jokio intereso, tik jam pirš tines už dyką gavau. Skambinėjau jam: „Pasiimk pirštines. Pasiimk pirštines. Pasiimk pirštines.“ Jau keiktis pradėjau. Pas mane ir taip daiktų per daug, dar tas pirštines turiu laikyti? – Galų gale išsiaiškinote? – Šiaip aš niekad prie nieko pirš tų pats nekišu ir niekam neleidžiu manęs liesti. Praėjo gal trys mėnesiai, buvo Velykos. Sėdžiu su savo drauge, į svečius atvažiavo A.Valdaicevas su žmona. Jie atvežė dovanų, o aš jam, nes su tomis pirštinėmis taip negerai išėjo, jam padovanojau savo kurtą papuošalą, kurio vertė buvo 200–300 litų. Sakau: „Pado vanok savo moteriai.“ Toliau laikas bėga, vis paskam binu S.Paukščiui: „Pasiimk pirš tines.“ Ruošiausi parodai, liepos 17-ąją sen am iest yj e pieš iau, žiūr iu, S.Paukštys eina. Iššokau, sakau: „Stok. Kada pasiimsi pirštines? Aš už jas sumokėjau 200–300, dabar tų nuotraukų nebereikia, bet tu man šimtą – kaip iš tavęs, tokio...“ Jis davė man šimtinę. Dar jam pasakiau, kad jeigu ne V.Oza rinskas, gyvenime su juo nebūčiau susidėjęs. Jis griebė mane ir stūmė į šoną. Aš paėmiau jo ranką ir nu stūmiau nuo savęs. Ir nuėjau. Su skulpt or ium i Stan isl ov u Kuzma tiek metų bendravau, su dailininku Petru Repšiu. Ar tarp šių genijų ir manęs buvo kada bė dų? Niekada. Tik su S.Paukščiu.
Skulptūra įvertinta 650 litų. Įta riamasis 35 metų L.Š. buvo pri statytas į teritorinį policijos ko misariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nusikaltimų nuosavybei tyri mo skyriaus pareigūnai įtaria, kad šis asmuo gali būti padaręs ir dau giau panašaus pobūdžio nusikal timų, todėl nukentėjusius nuo šio asmens ar turinčius kitokios infor macijos apie jo nusikalstamą veiklą prašo kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pasak policijos, Operatyvaus reagavimo poskyrio pareigūnai ti ria kišenvagystes ir atlieka tikslines policines priemones. Šių neuniformuotų pareigūnų darbo vietos – viešasis transpor tas, turgavietės, prekybos centrai, didesnio žmonių susibūrimo vietos sostinėje, todėl, be savo tiesioginių užduočių, šie kriminalistai išaiški na nemažai įvairių vagysčių. VD, BNS inf.
650 litų
kainuoja rūpintojėlio skulptūra, kurią kėsintasi pavogti.
Nežinomo poeto gatvės nebus Teismas panaikino Vilniaus rajo no valdžios sprendimą vienai gat vių suteikti lenkų rašytojo Julia no Tuvimo vardą. Tai antradienį patvirtino teismo atstovai.
Per kelis kaimus einanti gatvė J.Tuvimo vardu buvo pavadin ta pernai balandį. Tokį sprendi mą apskundė Vyriausybės atsto vas Vilniaus apskrityje.
Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, bet Lietuvos vy riausiasis administracinis teis mas rugpjūčio 13 d. konstatavo, kad Vilniaus valdžia pažeidė „tei sėtumo, bendruomenės ir atskirų gyventojų interesų derinimo bei veiklos skaidrumo principus“. Teismas pabrėžė, kad gatvės pa vadinimui suteikiant asmenvardį svarbu įvertinti asmens nuopelnus
Lietuvos valstybės ar krašto istori jai, mokslui, menui, kultūrai, poli tikai ir kitoms visuomeninio gyve nimo sritims. Anot teismo, Vilniaus rajono valdžia nepateikė įrodymų, kad svarstė J.Tuvimo nuopelnus. XX a. rašęs ir išgarsėjęs J.Tuvi mas yra vienas Lenkijos literatūros pasididžiavimų. Poeto motina ki lusi iš Lietuvos, o pats kūrėjas gi mė Lodzėje, buvo trumpam emig
ravęs į Vakarus, mirė ir palaidotas Lenkijoje. Spauda prieš metus rašė, kad kai kurie vietos gyventojai pasipikti no dėl J.Tuvimo gatvės pavadi nimo, nes šis kūrėjas niekada čia neviešėjo ir šių kraštų savo kūri niuose neapdainavo. J.Tuvimo pavadinimas buvo su teiktas neasfaltuotam vieškeliui. VD, BNS inf.
Šventa: vagims užkliūva jau ir rū-
pintojėliai. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
4
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
miestas
Dėl klaidų baksnoja į savivaldybę Tie sutri kimai nuo mūsų ne priklauso. Jeigu „Su sisiekimo paslaugų“ serveriuo se kas nors vyksta, mes prie jų jung tis neturime teisės.
Vilniaus viešojo transporto e. bilietai pla tinami visuose „Lietuvos spaudos“ ir „Vas kotos“ kioskuose, bet vis dar pasitaiko sutrikimų. „Vakar buvo sutrikimų. Ne tik va kare, bet ir dieną fiksavome „Su sisiekimo paslaugų“ serverio su trikimus. Mes iš naujo paleidome visą sistemą, kiek žinau, tiek va kar vakare, tiek šiandien ryte sis tema jau nebemetė klaidų“, – BNS antradienį sakė bendrovės „Lietu vos spauda“ elektroninių produktų grupės vadovas Nerijus Orvidas. Jo teigimu, sutrikimai nepriklau so nuo „Lietuvos spaudos“ – klai dų yra savivaldybės įmonėje „Su sisiekimo paslaugos“. „Tie sutrikimai nuo mūsų ne priklauso. Jeigu „Susisiekimo paslaugų“ serveriuose kas nors vyksta, mes prie jų jungtis neturime teisės – mes negalime daryti įtakos tam tikrai proceso daliai“, – aiškino N.Orvidas. „Vaskotos“ direktoriaus pava duotoja Ekaterina Eliyasheva BNS
taip pat sakė, kad naujųjų bilietų pardavimas vyksta nelabai sklandžiai. „Visko būna. Dirbam, sten giamės. Yra klaidų, yra pakeitimų. Nelabai sklandžiai, bet dirbame“, – teigė „Vaskotos“ atstovė. Iš viso Vilniuje yra apie 115 bi lietus turinčių platinti „Lietuvos spaudos“ ir 35 „Vaskotos“ kioskai. Juose senieji e. bilietai turėtų bū ti keičiami naujomis vilniečio kor telėmis. Naujosios kortelės pradėtos pla tinti praėjusį trečiadienį, tačiau iš pradžių daugumoje kioskų fiksuo ta sutrikimų. Po to, kai naujos sistemos ne pavyko paleisti sklandžiai, pirma dienį savivaldybėje vykusiame pa sitarime nuspręsta, kad Vilniuje iki Naujųjų metų bus prekiaujama ir popieriniais viešojo transporto bilietais.
Atlyžo: popieriniais bilietais nuspręsta prekiauti iki Naujųjų metų.
Taip pat savivaldybė žada, kad bus įvesta 10 tolerancijos minučių sistema – kontrolieriai nebaus, jei keleivis viešajame transporte užtruks 10 minučių ilgiau, nei galio ja nusipirktas bilietas. Įvedus naują e. bilieto sistemą, vienkartinius bi
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
lietus keičia 30 ir 60 minučių e. bi lietai, kuriuos pažymėję keleiviai gali persėsti iš vienos transpor to priemonės į kitą, nežymėdami naujo bilieto. Mėnesinius bilietus keičia 30 dienų bilietai, kurie galioja 30 ka
lendorinių dienų pirmą kartą juos pažymėjus. Pasak „Lietuvos spaudos“ atsto vo N.Orvido, ir Kaune, ir Klaipėdo je įvedus e. bilietą iš karto neatsi sakyta popierinės alternatyvos. VD, BNS inf.
Premjeras kritikuoja Vilnių Prancūzijos koncerno „Dalkia“ val domas Vilniaus šilumos ūkis yra vienas problemiškiausių Lietuvo je. Tai artėjant brangiausiam šalies istorijoje šildymo sezonui vėl kar toja premjeras.
„Dalkios“ atstovas atsikerta, kad Vyriausybė pati sudaro kliūtis at naujinti šilumos ūkį, kūrenti dau giau biokuro ir atpiginti šilumą didžiuosiuose miestuose. „Vilniaus vartotojai kenčia dėl to, kad jokios konkurencijos šilu mos ūkyje nėra. Klaipėdoje tokia konkurencija jau atsiranda, Kau ne – galbūt, tačiau Vilniaus mieste mes matome tai kaip vieną didžiau sių problemų“, – antradienį interviu LRT radijui sakė Andrius Kubilius. Premjeras pabrėžė, kad Molėtų savivaldybėje kilovatvalandė šilu mos kainuoja 18 centų, o Vilniuje jos kaina siekia 29–30 centų.
Sostinėje šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ val dybos narys ir „Dalkia Lietuvos“ valdybos pirmininkas Andrius Ja nukonis taip pat kartoja, kad reikia pereiti prie biokuro, tačiau para ma tokiems projektams didžiuo siuose miestuose, anot jo, yra la bai menka. „Šil um a iš dujų visad a bus brang i, atp ig int i ją pav yks tik perėjus prie du tris kartus piges nio vietos biokuro“, – išplatinta me komentare teigė A.Janukonis, kuris taip pat yra Lietuvos šilu mos tiekėjų asociacijos tarybos pirmininkas. Prognozuojant, kad ateinantis žiemos sezonas bus brangiausias šalies istorijoje, Vyriausybė ketina pertvarkyti šilumos ūkį ir atpigin ti šilumą, tačiau nežada, kad per mainos bus labai greitos. VD, BNS inf.
Grėsmė: prognozuojama, kad artėjantis šildymo sezonas bus bran
giausias Lietuvos istorijoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
5
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Estai nori rotacijos Baltijos šalių oro policijos misi ja, šiuo metu vykdoma iš Lietu vos, ateityje turėtų būti rotuoja ma, kaip pareiškė Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu.
Ramybė: kandidatai dalyvauti Seimo rinkimuose oficialiai registruojami jau beveik dvi savaites, tačiau bū
tinų dokumentų kol kas niekas nepateikė.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Į rinkimų traukinį skuba tik kelios partijos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau laukia kandidatų į Seimą dokumentų, tačiau jų antplūdžio kol kas nėra. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Turi pristatyti dokumentus
Vos kelios partijos suskubo ruoš ti dokumentus artėjantiems Seimo rinkimams. Pareiškinių dokumentų įteikimas VRK prasidėjo rugpjūčio 10-ąją. VRK vadovo Zenono Vai gausko teigimu, juos jau baigia rengti tik kelios partijos – Rolan do Pakso Tvarkos ir teisingumo bei Neringos Venckienės partija. „Matau, kad jos abi nori doku mentus pateikti jau dabar. Man susidaro toks įspūdis. Matyt, kad ginčai ir diskusijos baigtųsi“, – va kar komentavo Z.Vaigauskas. Partija, be kitų dokumentų, VRK turi pateikti kiekvieno kandidato turto deklaracijos išrašą, privačių interesų deklaraciją, autobiogra fiją, gyventojų pajamų deklaraci jos išrašą. R.Paksas gali skubėti pateikti savo ir savo vadovaujamos partijos kandidatų dokumentus todėl, kad rytoj Konstitucinis Teismas sku bos tvarka pradės nagrinėti bylą dėl Tvarkos ir teisingumo partijos lyderio galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose.
Tebeformuojami sąrašai
Tačiau kitos partijos reikiamų do kumentų pristatyti VRK dar ne skuba, nes turi laiko iki rugsėjo 10-osios. Dalis jų dar nėra sufor mavusios galutinio kandidatų są rašo, kai kurios vis dar ginčijasi dėl vienmandačių apygardų. „Kai kurios partijos dar neap sisprendė, kaip jos dalyvaus – ar su kandidatų sąrašais, ar be kandidatų. Be to, kaip matome, tarp kai kurių vis dar vyksta derybos dėl galimy bės dalyvauti kitos partijos kandi datų sąraše. Taip gal geriau – vienas rinkimų užstatas, mažesnis rinkimų barjeras“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.
VD, BNS inf.
– skelbia Seimo rinkimų įstaty mas. Tai reiškia, kad VRK bus pra šoma teisiamiems kandidatams į Seimą naikinti teisinę neliečiamy bę. Z.Vaigausko teigimu, tokių gali būti dešimtys, bet kol kas pasakyti sunku, nes dar nėra galutinių kan didatų sąrašų.
Rytoj Konstitucinis Teismas skubos tvarka pradės nagri nėti bylą dėl R.Pakso galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose.
Turės neliečiamybę
Jei kandidatą Seimo rinkimuose VRK registruoja, jis įgyja teisinę neliečiamybę. „Kandidatas į Seimo narius rin kimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrink to Seimo posėdžio be VRK sutiki mo negali būti patrauktas baudžia mojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administra cinės nuobaudos teismine tvar ka už veiksmus, padarytus rinki mų agitacijos kampanijos metu“,
Tarp tokių turėtų būti ir „Drąsos kelio“ lyderė N.Venckienė, Dar bo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, šios partijos frakci jos Seime seniūnas Vytautas Gap šys, konservatorius Vitas Matuzas ir kiti. VRK jau daugybę kartų spren dė klausimus dėl kandidatų teisi nės neliečiamybės panaikinimo, bet dar nė sykio nėra atmetusi to kio prokuroro prašymo.
Nauja tvarka JAV ambasadoje Nuo rytojaus JAV ambasada Lietu voje pereina prie naujos registraci jos ir kreipimosi dėl vizų tvarkos.
Nauja procedūra leis pareiškėjams užsiregistruoti į pokalbį dėl nei migracinių vizų internetu, naudo jantis nauju supaprastintu interne to tinklalapiu. Naujoji sistema palengvins re gistracijos į pokalbį procesą, taip pat būtinybės atveju suteiks gali mybę kreiptis dėl pokalbio pasky rimo skubos tvarka. Dėl iškilusių problemų ar klausimų pareiškėjai galės kreiptis į naują skambučių centrą, kuris dirbs nuo 9 iki 21 val. Lietuvoje gyvenantys asmenys negalės naudotis anksčiau teikto mis kurjerio paslaugomis. Svarbiausias pokytis teikiant paraiškas yra konsulinio mokesčio
„Estijos pozicija yra aiški, kad oro policijos misija turi būti pra dedama rotuoti, ir, kaip suprantu, ji bus rotuojama“, – sakė U.Rein salu. Estija jau anksčiau pareiškė siū lysianti, kad ateityje viena iš ke lių rotacijų vyktų iš Amario bazės. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015aisiais. Lietuvos krašto apsaugos mi nisterija ir kariuomenė nelinku si pritarti estų iniciatyvai ir nori, kad misija, kaip iki šiol, būtų vyk doma tik iš Šiaulių. „Tačiau dabar diskutuojama apie išmaniąją gynybą. Jei kal bame apie protingą pinigų inves tavimą, sutelkiant kelių valsty bių pastangas ir finansus, reikėtų labai gerai viską pasverti. Ar yra prasmė dubliuoti techninę tar
nybą, įvairius projektus?“ – yra sakęs Lietuvos kariuomenės va das generolas leitenantas Arvy das Pocius. NATO vasario pradžioje nu sprendė pratęsti Baltijos šaly se vykdomą oro policijos misiją, kuriai mandatas iki šiol buvo su teiktas iki 2014 m. Tuomet ambasadoriai Briusely je formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys įsipa reigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, neoficialiomis žiniomis, ja me teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018-ųjų. NATO misiją vykdantys naikin tuvai dislokuojami Lietuvos ka rinių oro pajėgų aviacijos bazėje Zokniuose šalia Šiaulių. Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgu mų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą. Šiuo metu oro policijos misiją vykdo Lenkija.
mokėjimas. JAV ambasada atkreipė dėmesį, kad užsiregistruoti į po kalbį bus galima tik po to, kai bus užpildyta anketa gauti vizą (DS160) ir sumokėtas konsulinis mo
kestis. Šis pasikeitimas padės pa reiškėjams išvengti nesusipratimų ar klausimų dėl konsulinio mokes čio mokėjimo pokalbio dieną. Atkreipiamas dėmesys, kad ši tvarka galios tik tiems Lietuvos piliečiams, kurie vyks į JAV ne tu rizmo ir ne verslo reikalais bei pla nuoja Amerikoje išbūti ilgiau nei 90 dienų. Visiems tokiems keliau tojams iš Lietuvos reikalinga ati tinkamos kategorijos neimigracinė JAV viza. Tad jiems reikia užpildy ti anketą gauti vizą, sumokėti kon sulinį mokestį, atvykti į ambasadą pokalbio ir atsiimti vizą. Lietuviai, vykstantys į JAV turizmo ar vers lo tikslais iki 90 dienų, jau kelerius metus gali naudotis Kelionių į JAV supaprastinimo programa, kuri su teikia teisę vykti į JAV be vizos. VD inf.
Dislokacija: Baltijos šalyse NATO naikintuvai kol kas kyla tik iš Zok
nių aerodromo.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Tikisi rezultatyvaus pažeidimo tyrimo Iki rugsėjo pabaigos turėtų paaiš kėti teisėsaugos institucijų, tirian čių neteisėtą Lietuvos sienos kirti mą per vadinamąją pliušinių meš kiukų akciją, veiklos rezultatai.
„Šiuo atveju nieko daugiau negalė čiau pasakyti, be to, kad buvo pa žeidimas, ir teisėsaugos instituci jos jį tiria, matyt, kreipsis į Švediją paramos. Manau, kad iki rugsė jo pabaigos konkretūs teisėsaugos institucijų veiksmų rezultatai bus žinomi“, – vakar po Seimo Nacio nalinio saugumo ir gynybos komi teto (NSGK) posėdžio sakė jo pir mininkas Arvydas Anušauskas. Komitetas svarstė Lietuvos ins titucijų veiksmus, susijusius su vadinamuoju meškiukų desan tu į Baltarusiją. Į posėdį buvo pa kviesti įvairių atsakingų instituci jų atstovai. „Komitetas tikisi, kad institucijos išgirdo mūsų nuomo
Arvydas Anušauskas:
Manau, kad iki rug sėjo pabaigos konk retūs teisėsaugos institucijų veiksmų rezultatai bus žinomi. nę, kur ką reikia papildyti, pataisy ti. Bet šiuo atveju mes jokio konk retaus sprendimo nepriėmėme“, – sakė A.Anušauskas. Jis pabrėžė, kad liepos 4 d., kai švedų lengvasis lėktuvas su 1 tūkst. pliušinių meš kiukų nuskrido į Baltarusiją ir grįžo neturėdami tam būtinų skrydžio leidimų, Lietuvos institucijos va dovavosi „mūsų įstatymais ir juos vykdė labai tiksliai paraidžiui“. VD, BNS inf.
6
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
nuomonės
99
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
proc.
apklaustų 12–15 metų paauglių naudojasi kompiuteriu ir internetu.
Neskuba rašyti programos Justinas Argustas
A
trodo, premjeras Andrius Kubi lius ir jo vadovaujam i konser vator iai ateinančius ketver ius met us Seime nus iteikę pra leist i opoz icijoje. Tai liud ijančių ženklų – ne vienas. Pasirodo, A.Kubil iaus part ija lig šiol než ino, ką darytų, jei valdyti tektų dar ketver ius metus. Nes vienintelė parti ja, lig šiol taip ir nepristačiusi savo rinkimų prog ramos, – valdantieji konservatoriai. Visuot inai žinoma: A.Kubil iaus ir jo ko mandos aistra popier inėms strateg ijoms bei fantaz ijoms yra ber ibė. Juk prieš pra ėjusius rink imus dešinieji išspausdino didž iausią – 270 puslapių – prog ramą, pa rengė ir publikavo „Rusijos sulaikymo stra tegiją“, o pernai sugalvojo ir paskelbė nacio nalinį svajonių projektą – „Lietuva 2030-ieji“.
Paplitimas: apklausos duomenimis, absoliuti dauguma interneto vartotojų turi galimybę naudotis internetu namie.
„Shutterstock“ nuotr.
Internautų Lietuvoje daugėja
I
nternetu Lietuvoje pirmą šių metų ket virtį naudojosi du trečdaliai visų gyven tojų. Beveik visi jie tai darė bent kartą per savaitę, kaip atskleidė naujausias statis tikų tyrimas. Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, internetu Lietuvoje naudoja si 67 proc. žmonių. Bent kartą per savaitę tai darė 65 proc. apklaustųjų. Per metus internetu besinaudojančių gy ventojų dalis padidėjo 3 proc. Pirmą 2011-ųjų ketvirtį jų buvo 64 proc. Iš tų, kurie teigiamai atsakė į klausimą dėl naudojimosi internetu, 74
proc. tvirtino, kad tai darė kasdien, 22 proc. – bent kartą per savaitę. Prekių ir paslaugų as meniniams tikslams internetu pirko ar užsakė 14 proc. visų apklaustų 16–74 metų gyventojų. 2011 m. sausį–kovą tokių buvo 11 proc. Mobiliaisiais telefonais pirmą ketvirtį naudo josi net 95 proc. visų 16–74 metų gyventojų. Elektroninės bankininkystės paslaugomis pirmą ketvirtį naudojosi 65 proc. internautų. Prieš metus elektronine bankininkyste nau dojosi 41 proc. gyventojų. Galimybę naudotis internetu namie turėjo 93 proc. interneto vartotojų. Mobilųjį įren
ginį jungtis prie interneto bent retkarčiais naudojo 27 proc. internautų. 12–15 metų paauglių apklausa parodė, kad pirmą ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir in ternetu naudojosi net 99 proc., mobiliuoju telefonu – 97 proc. šio amžiaus paauglių. Pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 57 proc., o interneto priei gą – 55 proc. namų ūkių. Tyrime pirmą ketvirtį buvo apklausta be veik 10 tūkst. 16–74 metų ir bemaž 500 12–15 metų asmenų iš 5,6 tūkst. namų ūkių. VD, BNS inf.
Apklausa
Atgarsiai Nejaugi minčių ir idėjų konservatoriai turi tiek daug, kad joms konceptualizuoti reikia tiek laiko? Taip, daugel io pol it in ių part ijų pol it inės prog ramos – tik skambių užkeik imų rink i niai, ištrauk iami prieš rink imus. O po rin kimų jos, kaip įprasta, nuguls į stalčius. Ta čiau juk konservatoriai – ne kok ia nors už ribio partija. Tėvynės sąjungos vadovybė nekart pabrėždavo, kad rinkimų programa – itin rimtas dokumentas. Vienas konservatorių ideologų parlamen taras Mantas Adomėnas aišk ina, jog programa bus parengta rugsėjo prad žioje. Jam atrodo normalu, kad tik lik us pus antro mėnesio iki rinkimų partija paaiškins, kaip siūlys gyventi dar ketverius metus. Tačiau kas atsitiko, kad būdami valdž ioje dešinieji taip ir nesugebėjo užrašyti ir pa teikt i to, ką siūlo, jei valdž ioje tektų dirb ti dar tiek pat laiko? Nejaug i minčių ir idė jų konservator iai tur i tiek daug, kad joms konceptual izuoti reik ia tiek laiko? Gal bu vo lauk iama kitų partijų programų ir savo joje siūlyti tik tai, kas geriausia? Bet taip būti negali, nes „atsakomybė“ ir „at virumas“ visuomenei – vieni mėgstamiau sių A.Kubil iaus kartojamų užkeik imų. Be to, sunk u pat ikėt i: jei jau sugalvota, kaip gal ime ir tur ime gyvent i 2030-aisiais, ar gi taip sunku sugalvoti ir užrašyti, kaip tai pasiekti? Gal tai ir bėda – konservatoriai žino, ko no ri, o kaip tai įgyvendinti – jau nebe?
Antakalnio kapinėse pradėtos įrengti trečdalį milijono litų kai nuosiančios šalies vadovų amži nojo poilsio vietos – vadinama sis prezidentų panteonas.
GB O už kieno lėšas tos statybos vyk domos? Suabejočiau, ar reikia tokio panteono, nes mūsų tarpukario pre zidentai palaidoti kas kur, ne vieno je vietoje. Kiekvieno žmogaus teisė – taip pat prezidento – pačiam pasi rinkti savo laidojimo vietą. Negali ma versti nusipelniusių žmonių bei jų giminių valstybės vardu nustaty ti, kur tas žmogus bus palaidotas.
Nuomonė Iš tikrųjų – o kam tas panteonas Antakalnio kapinėse? Algirdą Bra
zauską ten palaidojom, tegu jis ten ir lieka. O kit i buvę valstybės va dovai galėtų būti laidojami kitur – ar Antakaln io kapinėse, ar kitose. Gal net kituose miestuose, pavyzdž iui, savo gimtuosiuose, jeigu tik išreikštų tokį norą.
Julė Čia jau pasig irdo kalbų ir komen tarų, kad A.Brazausko palaikams – ne vieta Antakalnio kapinėse. Kaip tok iems komentator iams ne gė da? Juk A.Brazauskas buvo visuo tinai išr inktas Liet uvos Respubl i kos prez identas, vėliau dar tarna vo kaip dviejų iš eilės Vyriausybių premjeras. Arg i gal ima kelt i klau simą dėl to, kad toks iškilus žmogus negali būti palaidotas prestižinėse kapinėse? Ir prezidentų panteonas, žinoma, reikalingas. Nereikia skai
čiuoti tų kelių tūkstančių, kurie bus išleisti valstybinėms kapinėms su tvark yt i. Praeitį reik ia gerbt i ir ją puoselėti.
Ar reikia specialios šalies vadovų laidojimo vietos?
Po perkūnais Graudu ir gėda žiūrėt i į tuos ka pus. Nes upr ant u, kam reik al in gi tie gigantoman ijos pam inkl ai? Johno F.Kennedy kapas Arl ingto no kapinėse Vaš ingtone paž ymė tas tik ant žemės pag uldyt a len tele. O čia? Gerai, kad dar ne auk sin is A.Braz ausko pam inkl as pa stat yt as. Ir dar – kad a kapinės e ats ik rat ys ime kolekt yv in io sodo įproč ių?
64
% 28 8 Taip Ne
Mumija Idiotizmas ir utopija. Dar mauzolie jus ar piramides statyti pradėkit, vi sai bus „gražu“...
Nežinau
diena.lt
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kunigui paskirta ypatinga pensija
Vyriausybė sutarė, kad į Lietuvos am basadą Maskvoje turi būti paskirtas specialusis atašė, kuris rūpintųsi tremtinių ir politi nių kalinių kapų priežiūra.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Vyriausybė nusprendė atsidėko ti kunigui, disidentui Juliui Sas nauskui – paskyrė jam valstybinę pensiją. J.Sasnauskas kas mėnesį gaus po 800 litų.
Misija: Lietuvos jaunimo grupės jau kelerius metus važinėja į Rusijos
gilumą ir ten tvarko apleistus lietuvių tremtinių kapus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Rūpinsis tremtinių kapais Tokį nutarimo projektą rengusi Kultūros ministerija teigia, kad iki šiol nepasirašytas dvišalis Lietu vos ir Rusijos susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų ka paviečių. Anot ministerijos, nesant sutarties, „apsunkinami veiksmai, susiję su Lietuvos tremtinių ir po litinių kalinių kapų, esančių Rusi joje, nustatymu, apskaita, tvarky mu ir priežiūra“. Kultūros ministerijos vertinimu, Lietuvos institucijų ir nevyriausy binių organizacijų individualios galimybės ir iniciatyvos sutvarkyti
Lietuvos tremtinių ir politinių kali nių kapavietes Rusijoje yra nekoor dinuotos ir nenuoseklios. „Būtina minėtai sričiai koordi nuoti įsteigti specialiojo atašė Lie tuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žymin čių paminklų priežiūros klausi mams pareigybę Lietuvos Respub likos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje“, – teigia mi nisterija. Nauja pareigybė steigia ma nuo rugsėjo. Rusijos teritorijoje yra daugiau kaip 200 kapinių, kuriose palaidoti
lietuvių tremtiniai ir politiniai kali niai. Daugiau kaip 60 proc. šių ka pinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. – patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko. Sovietinės okupacijos metais iki 1952-ųjų į lagerius ir tremtį buvo iš vežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų. Lietuvos jaunimo organizacijų iniciatyva jau kelerius metus vyks ta akcijos „Misija Sibiras“. Per jas jaunų žmonių grupės iš Lietuvos vyksta į Rusijos gilumą ir ten tvar ko lietuvių tremtinių kapus. VD, BNS inf.
53-ejų kunigas J.Sasnauskas nuo kito mėnesio gaus pirmojo laips nio valstybinę pensiją. Tam vakar pritarė Vyriausybė. Taip Lietu vos valstybė atsidėkoja ir pagerbia J.Sasnauską už jo disidentinę veiklą sovietinės okupacijos metais. Skirti valstybinę pensiją ku nigui pasiūlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, šį prašymą svarstė So cialinės apsaugos ir darbo minis terija ir tam pritarė. Anot ministerijos, J.Sasnaus kas pirmojo laipsnio valstybinės pensijos nusipelno kaip labiausiai pasižymėjęs neginkluoto pasi priešinimo (rezistencijos) dalyvis – laisvės kovų dalyvis. Minėto ji pensija skiriama piliečiams, kai jiems sukanka senatvės pensijos amžius arba kai jie yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbin gais, netekusiais 60 proc. ir dau giau darbingumo. Ministerija priminė, kad šių metų vasarį Neįgalumo ir dar
bingumo nustatymo tarnyba nu statė, jog J.Sasnauskas yra ne tekęs 60 proc. darbingumo. J.Sasnausko rezistencinė veikla – gerai ir plačiai žinoma. Dar mo kydamasis vidurinėje mokykloje jis pradėjo bendrauti su žinomais rezistentais Viktoru Petkumi ir Antanu Terlecku. Dar būdamas nepilnametis šiems jis padėjo leisti pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“.
J.Sasnauskas pirmo jo laipsnio valstybinės pensijos nusipelnė kaip labiausiai pasižymėjęs negink luoto pasipriešini mo dalyvis. 1980-aisiais J.Sasnauskas už antisovietinę veiklą buvo ištrem tas penkeriems metams į Toms ko sritį ir buvo bene jauniau sias Lietuvos politinis kalinys. Iš tremties jis grįžo 1986-aisiais, prisidėjo prie pirmojo antiso vietinio protesto mitingo, prie A.Mickevičiaus paminklo Vil niuje, 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavimo.
8
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
iš arčiau
Užvakar anapilin išėjo vienas geriau sių Europos krepši nio arbitrų 48 me tų Virginijus Dovi davičius. Trečios stadijos melanoma sergantis vyras ne kartą viešai kalbėjo apie savo ligą, sakė tikintis, kad ją įveiks. Bet ši pasirodė stipresnė. Pasidavė: V.Dovidavičius vėžį buvo įveikęs net tris kartus, tačiau lemiamą raundą narsus vyras pralaimėjo.
Tomo Raginos nuotr.
Teisėją įveikė negailestinga liga Darius Sėlenis, Marius Bagdonas Visus persmelkė tikėjimas
Žmona Ingrida, sūnus Martynas, kuris šiemet baigė Kauno „Sau lės“ gimnaziją ir įstojo mokytis teisės, daugybė draugų, anaiptol ne vien iš sporto pasaulio, – vi si, kurie laikė už V.Dovidavičių kumščius, buvo priblokšti netek ties ir sielvarto. „Virgis buvo toks stiprus, toks pilnas ryžto įveikti ligą, kad jo tikėjimą perėmėme ir mes, – žur nalistams sakė Dovidavičių šeimos draugas. – Džiaugėmės, kai jam pa gerėdavo, tie pagerėjimai teikdavo daug vilties. Bet paskutinės Virgio
gyvenimo dienos buvo labai sun kios. Liga jo nepasigailėjo.“ „Man tai labai skaudi žinia. Dar šiandien teko bendrauti su FIBA garbės teisėju Raimundu Barausku ir jis sakė, kad Virginijus laikosi ir į gyvenimą kabinasi iš paskutiniųjų. Labai gaila, kad taip nutiko. Trum pais žodžiais apibūdinti kartu su Virginijumi nueitą kelią man tikrai būtų sunku – pernelyg ilgai buvo me pažįstami“, – išgirdęs liūdną ži nią dienraščiui pirmadienį sakė Lie tuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. Telefonu – prieš savaitę
„Virginijus turėjo savitą braižą, tvirtą nuomonę, – sakė K.Pili
Lietuvos krepšinis prarado kovotoją Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Prisiminsiu jį kaip labai nuo širdų žmogų, kuris buvo be galo atsidavęs savo darbui“, – apie pir madienį anapilin pasitraukusį ko legą teisėją Virginijų Dovidavičių sakė vienas garsiausių Lietuvos krepšinio teisėjų Romualdas Bra zauskas (nuotr.). Vytauto Petriko nuotr.
„Manau, kad jį kolegos prisimins labai ilgai kaip vieną geriausių teisėjų, kuris teisėjavo tiek aukš čiausio lygio tarptautinėse var žybose, tiek pasaulio čempiona tuose, tiek olimpinėse žaidynėse, – sakė R.Brazauskas. – Tai yra la bai didelė netektis mums. Dau geliui jaunų teisėjų Virgis buvo pavyzdys. Iš jo ne vienas galėjo pasimokyti.“ Ne vieną kartą krepšinio aikš telėje su V.Dovidavičiumi dirbęs teisėjas prisiminė, kada su juo suartėjo. „Tada mums teko teisė jauti Libane. Viename bute gy venome dvi savaites. Tai įsiminė, nes per turnyrą šalyje buvo įves ta karinė padėtis ir dešimt dienų varžybos nevyko. Per tas dienas su Virgiu vienas kitam spėjome viską išsipasakoti, – prisimini
mais dalijosi R.Brazauskas. – Ta da tapome labai artimi.“ Paklaustas, ar teko su V.Dovi davičiumi kalbėti apie ligą, R.Bra zauskas neslėpė, kad apie tai buvo daug kalbama tik nustačius diag nozę. „Žinoma, suprasdavome, kad jam buvo sunku. Stengėmės jam padėti. Kita vertus, nenorėjo me jam įkyrėti su savo klausimais. Juk visi norėjo paklausti ar paguos ti. Tai darėme visi, tačiau stengė mės palikti jam asmeninio gyve nimo erdvę. Virginijų drąsiai būtų galima pavadinti kovotoju. Kartais tenka pagalvoti apie tokius likimo smūgius, kuriuos teko iškęsti Vir giui, ir suprantu, kad nerandu at sakymo, ar pavyktų išlikti tokiam stipriam, koks buvo mūsų kolega“, – atviravo R.Brazauskas.
pauskas. – Žinau, kad daugelis jaunų teisėjų į jį lygiavosi ir laikė jį pavyzdžiu. Jis buvo renkamas į geriausių šalies arbitrų trejetukus, teisėjavo ne vienose ypač svarbiose tarptautinėse varžybose.“ „Paskutinį kartą su juo telefonu kalbėjau praėjusią savaitę. Jis sakė, kad sveikata pablogėjo, tačiau tikė josi dar kartą šią ligą įveikti. Tai, kad viskas taip greitai progresavo, visiems buvo šokas. Gaila, kad li kimas jam buvo negailestingas“, – rinko žodžius Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas. „Virginijų visuomet prisiminsi me kaip jaunatvišką, energingą ir užsispyrusią asmenybę, kuri did vyriškai kovojo su liga. Žavėjomės jo optimizmu ir sugebėjimu išsau goti viltį“, – savo ilgametį draugą prisiminė K.Pilipauskas. Atrodė paprastas apgamas
Trečios stadijos melanoma V.Dovi davičiui diagnozuota prieš pus-t rečių metų. Jis tuomet rengėsi universiadai, kuri vyko Belgrade, Serbijoje. „Fiziškai jaučiausi la bai gerai“, – prieš keletą mėnesių duodamas interviu žurnalistams pasakojo V.Dovidavičius. Kreiptis į medikus jį paragino farmacininkė žmona Ingrida. Virginijus nelabai noriai išvyko į Santariškes išsitir ti nuo gimimo turėto pupos dydžio apgamo ant kairės kojos. Gydytojai nedelsdami išoperavo limfmazgius kairiojoje šlaunyje. „Ne, baimės nejaučiau, nes ne suvokiau, kaip tai pavojinga. Šoki ravau medikus klausimu, kiek būna stadijų. Išgirdęs, kad yra keturios, o mano – jau trečioji, supratau si tuacijos rimtumą“, – tuomet sakė V.Dovidavičius. Po to jam buvo atliktos dar ke lios operacijos, skirtas chemote rapijos kursas. Kankino skausmai
Pakvietęs į savo namus netoli Kau no sporto halės žurnalistui V.Do vidavičius sakė: „Jei nėra sveika tos, beveik nelieka kitų vertybių. Ypač tai suvoki su tuo susidūręs tiesiogiai.“ Krepš in io arb itras neatrodė palūžęs ar praradęs gyven im o džiaugsmą. Jis tikėjo kvalifik uotų
gydytojų pagalba ir savimi. „Ma no liga nėra nago lūžimas. Dabar kankina skausmas, tačiau lau kiame pasaulyje pripažintų pačių naujausių vaistų. Tuomet paaiš kės, koks bus efektas ir rezulta tai“, – kalbėjo jis.
Po operacijų, chemo terapijos ir kitų vaistų jis intensyviai bėgio jo, sportavo ir rengė- si naujam sezonui.
Vadino naujuoju maru
Vėžį V.Dovidavičius vadino nau juoju maru. Onkologines ligas, kaip buvo įsitikinęs Virginijus, su kelia gyvenimo problemos, rūpes čiai. Dar viena priežastis – plane tos užterštumas. „Kadaise per savaitę Kaune pa kildavo keli lėktuvai, o dabar? Ge rokai padaugėjo automobilių ir ki tų, ne tik transporto, priemonių išmetamų teršalų. Be to, mes neži nome daug dalykų“, – sakė V.Do vidavičius. Praėjusio sezono pradžioje V.Do vidavičius dar teisėjavo FIBA var žyboms, tačiau atsinaujinus ligai buvo priverstas stabdyti krepšinio teisėjo karjerą. Po operacijų, chemoterapijos ir kitų vaistų jis intensyviai bėgio jo, sportavo ir rengėsi naujam se zonui. Vėliau, jau prasidėjus LKL sezonui, Klaipėdoje teisėjavo su kandęs dantis. Po to iš FIBA ga vo kvietimą, bilietus, turėjo vi zą vykti į Rusiją teisėjauti trejoms rungtynėms. „Jaučiau skausmą, bet nenorėjau nuvilti FIBA, todėl išvykau, – pasa kojo V.Dovidavičius, prieš pat rung tynes susileisdavęs skausmą malši nančių vaistų. – Kolegų paprašiau mane pridengti, jei nespėčiau bėg ti. Buvau net išmokęs bėgimo sis temą: peršokdamas kairę koją, visą krūvį perkeldavau dešiniajai, o kai re tik vos atsispirdavau.“ Pasodino daug medžių
Kuriam laikui įveikęs onkologinę ligą vienas žinomiausių Lietuvos
visų laikų arbitrų šių metų balandį teisėjavo šalies moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo rungtynėms tarp Kauno „VIČI-Aisčių“ ir Vil niaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komandų. Šis sugrįžimas į aikštę tarytum simbolizavo laimėtą kovą su sun kia liga, tačiau likimas tarptau tinės FIBA kategorijos arbitrui buvo negailestingas. „Nežudžiau, nepadariau didelių finansinių nu sikaltimų. Pasodinau labai daug medžių“, – apie gyvenimo kelią kalbėjo V.Dovidavičius. „Mano žmona – labai labai dide lis ramstis. Žinai, kartais šalia Ing ridos jaučiuosi kaip prie medžio, kurį mes norime apglėbti ir nepa leisti“, – sakė Virginijus apie savo gyvenimo moterį, padovanojusią jam sūnų. Ji buvo šalia iki pasku tinės vyro gyvenimo akimirkos.
Pasiekimai: V.Dovidavičius per
savo karjerą ne kartą teisėjavo aukščiausio lygio varžybose.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
9
treÄ?iADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 22, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,12 %
3
–0,47 %
–0,57 %
AntÂkaiÂniĹł Â neÂriÂbos
â‚Ź
LieÂtuÂvoÂje paÂdauÂgÄ—Âjo staÂtyÂbĹł antÂrÄ… ĹĄiĹł meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ.
ValiutĹł kursai
DeÂgaÂlĹł kaiÂnos
Ĺ iandien
VyÂriauÂsyÂbÄ— antÂraÂdieÂnÄŻ neÂpriÂtaÂrÄ— kai ku riĹł SeiÂmo naÂriĹł siĹŤÂlyÂmui reÂguÂliuoÂti mais to proÂdukÂtĹł preÂkyÂbos antÂkaiÂnius. ĹŞkio mi nistÂras RiÂmanÂtas Ĺ˝yÂlius teiÂgia, kad antÂkai niĹł reÂguÂliaÂviÂmas riÂboÂtĹł konÂkuÂrenÂciÂjÄ… ir ne leisÂtĹł nauÂjoms bendÂroÂvÄ—ms ÄŻsiÂlieÂti ÄŻ rinÂkÄ…. BuÂvo siĹŤÂlyÂta, kad didÂmeÂniÂnÄ—Âje maisÂto pro dukÂtĹł preÂkyÂboÂje antÂkaiÂnis neÂgaÂlÄ—ÂtĹł bĹŤÂti diÂdesÂnis nei 25 proÂc. gaÂminÂtoÂjo kaiÂnos, o maĹžÂmeÂniÂnÄ—Âje – dauÂgiau nei 50 proÂc.
proc.
diena.lt/naujienos/ekonomika
Valiuta
kiekis Santykis
BalÂtaÂruÂsiÂjos rubÂlis 10000 3,3587 DB svaÂras sterÂlinÂgĹł 1 4,3918 JAV doÂleÂris 1 2,7910 KaÂnaÂdos doÂleÂris 1 2,8278 LatÂviÂjos laÂtas 1 4,9592 LenÂkiÂjos zloÂtas 10 8,4945 NorÂveÂgiÂjos kroÂna 10 4,7162 RuÂsiÂjos rubÂlis 100 8,7348 Ĺ veiÂcaÂriÂjos franÂkas 1 2,8748
pokytis
–0,1011 % +0,0706 % –0,1038 % +0,0920 % +0,0060 % –0,0765 % –0,1609 % +0,0894 % +0,0104 %
Vakar TinkÂlas
A 95
DyÂzeÂliÂnas
DuÂjos
„StaÂtoil“
5,11
4,77
2,36
„KvisÂtiÂja“
5,01
4,68
2,37
„VaÂkoil“
5,08
4,74
2,39
ViÂd. kaiÂna viÂso apÂtarÂnaÂviÂmo deÂgaÂliÂniĹł tinkÂluoÂse. Ĺ alÂtiÂnis: www.deÂgaÂluÂkaiÂnos.lt WTI nafÂta
„Brent“ nafÂta
96,75 dol. uĹž 1 brl. 114,53 dol. uĹž 1 brl.
EkoÂnoÂmiÂkos (pa)tvaÂruÂmas neÂgaÂli bĹŤÂti auÂkoÂjaÂmas EkoÂnoÂmiÂkos moksÂlas, kaip ir bet kuÂri kiÂta moksÂlo ĹĄaÂka, tuÂri saÂvo teo reÂtiÂkĹł ir praÂktiÂkĹł. KonfÂlikÂtas tarp jĹł yra akiÂvaizÂdus. TeoÂreÂtiÂkai sieÂkia ÄŻprasÂminÂti saÂvo steÂbÄ—ÂjiÂmus nauÂja teoÂriÂja arÂba poÂĹžiĹŤÂriu ÄŻ tai, kaip funk cioÂnuoÂja jĹł anaÂliÂzuoÂjaÂmas obÂjekÂtas.
KaÂroÂlis UrÂboÂnas
TyÂr iÂmĹł insÂt iÂtuÂto „SoÂcial DyÂnaÂm ic InÂterÂnaÂt ioÂnal“ parÂt neÂr is
N
uo pat pirÂmĹłÂjĹł dieÂnĹł, kai ĹžmoÂgus Ä—mÄ— kurÂti ciÂvi liÂzaÂciÂjÄ… ir atÂsiÂraÂdo kon centÂruoÂti maiÂnai mies tuoÂse, buÂvo paÂkiÂliÂmĹł ir kriÂziĹł, tvarÂkos ir chaoÂso, poÂliÂtiÂniĹł ĹžaiÂdiÂmĹł ir speÂkuÂliaÂciÂjĹł. IsÂtoÂriÂja iĹĄÂkalÂbinÂga, toÂdÄ—l kiekÂvieÂnas, atiÂdĹžiau iĹĄaÂnaÂli zaÂvÄ™s bet kuÂrios ciÂviÂliÂzaÂciÂjos vys tyÂmÄ…Âsi ekoÂnoÂmiÂniu poÂĹžiĹŤÂriu, gaÂlÄ—s paÂdaÂryÂti aiĹĄÂkiÄ… iĹĄÂvaÂdÄ…, kad ekoÂno miÂkos paÂkiÂliÂmai ir nuoÂpuoÂliai yra naÂtĹŤÂraÂlus bet koÂkios ekoÂnoÂmiÂnÄ—s sisÂteÂmos proÂceÂsas. EkoÂnoÂmiÂnÄ— isÂtoÂriÂja pilÂna ir ge rĹł, ir bloÂgĹł kriÂziĹł sprenÂdiÂmo pa vyzÂdĹžiĹł. ToÂdÄ—l kalÂbos apie viÂsiĹĄÂkai neÂmaÂtyÂtÄ… kriÂzÄ™, nauÂjas fiÂnanÂsiÂnes prieÂmoÂnes ir kÄ… nors „tikÂrai kiÂto kio“, ko dar neÂbuÂvo, yra tik neiĹĄp ruÂsiÂmo ĹženkÂlas.
R
EkoÂnoÂmiÂnÄ— isÂtoÂriÂja pilÂna ir geÂrĹł, ir blo gĹł kriÂziĹł sprenÂdiÂmo paÂvyzÂdĹžiĹł.
O praÂktiÂkai daÂlyÂvauÂja nuoÂlaÂtiÂniaÂme diÂnaÂmiĹĄÂkaÂme proÂceÂse ir emÂpiÂriĹĄÂ kai tesÂtuoÂja sisÂteÂmÄ… daÂryÂdaÂmi im pulÂsus bei inÂterÂvenÂciÂjas ir taip gyÂvai maÂto prieÂĹžasÂtiÂnÄŻ ryÂĹĄio paÂsiÂreiĹĄÂkiÂmÄ…. PasÂtaÂruoÂsius daĹžÂniauÂsiai lyÂdi sÄ—k mÄ—, atÂraÂdiÂmai ir diÂdĹžiauÂsi ĹžmoÂni jos evoÂliuÂciÂjos isÂtoÂriÂjoÂje proÂverÂĹžiai.
O pirÂmieÂji apÂraÂĹĄiÂnÄ—Âja tai kaip feÂno meÂnus, prieÂlaiÂdas ir hiÂpoÂteÂzes. Ta Ä?iau proÂbleÂma – ne ĹĄis dvipÂrasÂmiĹĄÂ kas poÂĹžiĹŤÂris ÄŻ moksÂliÂnÄŻ tyÂriÂnÄ—ÂjiÂmo meÂtoÂdÄ…, o tai, kad teoÂriÂjos forÂma viÂmas be reaÂlaus daÂlyÂvaÂviÂmo pa Ä?iaÂme proÂceÂse yra viÂsiĹĄÂkai klaiÂdin gas ir prieĹĄÂtaÂrauÂja viÂsiems gamÂtos dÄ—sÂniams. Su ĹĄia proÂbleÂma daÂbar suÂsiÂduÂriaÂme nagÂriÂnÄ—ÂdaÂmi ekoÂno miÂkÄ… ir ieĹĄÂkoÂdaÂmi sprenÂdiÂmĹł. ValÂd anÂÄ? iuoÂs iuoÂs e orÂgaÂn uo se doÂmiÂnuoÂja teoÂreÂtiÂkai techÂnok raÂtai, neÂtuÂrinÂtys joÂkio sÄ…ÂlyÂÄ?io su reaÂlyÂbe. ToÂkie paÂtys ĹžmoÂnÄ—s dau giau nei du deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius forÂma vo JAV centÂriÂnio banÂko poÂliÂtiÂkÄ…, o ji priÂveÂdÄ— prie diÂdĹžiauÂsio fikÂtyÂviĹł fi nanÂsiÂniĹł prieÂmoÂniĹł burÂbuÂlo, ku ris vis dar leiÂdĹžiaÂsi ir temÂpia Ĺže myn viÂsÄ… reaÂliÄ…ÂjÄ… ekoÂnoÂmiÂkÄ…. TaiÂgi suÂsiÂduÂriaÂme su diÂdĹžiauÂsia daÂbar tiÂnÄ—s kriÂzÄ—s sprenÂdiÂmo prieĹĄÂprie ťa – reaÂlĹŤs praÂktiÂkĹł paÂteikÂti spren diÂmai yra itin skauÂdĹŤs ir suÂdÄ—ÂtinÂgi,
toÂdÄ—l poÂliÂtiÂkai linÂkÄ™ atÂsiÂsukÂti ÄŻ teo reÂtiÂkus, kuÂrie teiÂgia, jog „reÂmianÂtis teoÂriÂnÄ—Âmis prieÂlaiÂdoÂmis“ ir paÂda rius veiksÂmus, kuÂrie neÂveiÂkÄ— praei tyÂje (bĹŤÂtent), bus gaÂliÂma iĹĄÂvengÂti ĹĄiĹł skauÂdĹžiĹł paÂdaÂriÂniĹł. VieÂnin teÂlis paÂtaiÂsyÂmas – iĹĄÂvenÂgiÂmas yra laiÂkiÂnas ir paÂsiÂreiĹĄÂkia proÂbleÂmos simpÂtoÂmĹł sprenÂdiÂmu, o per tÄ… nuÂsiÂpirkÂtÄ… laiÂkÄ… proÂbleÂma iĹĄauÂga keÂleÂrioÂpai. Ĺ˝iÂnoÂma, poÂliÂtiÂniu po ŞiĹŤÂriu toks sprenÂdiÂmas ypaÄ? paÂto gus ir praÂgmaÂtiĹĄÂkas, nes iki tikÂroÂjo chaoÂso ĹženkÂlĹł daÂbarÂtiÂnÄ— doÂmiÂnuo janÂti EuÂroÂpos ir jos valsÂtyÂbiĹł poÂli tiÂnÄ— valÂdĹžia jau bus baiÂguÂsi ka denÂciÂjÄ…, toÂdÄ—l atÂsaÂkoÂmyÂbÄ— kris ant nauÂjoÂkĹł peÂÄ?iĹł. ViÂsi proÂbleÂmĹł sprenÂdiÂmai yra skauÂdĹŤs, taÂÄ?iau juos reiÂkia priimÂti neÂpaiÂsant teoÂriÂjĹł raÂĹĄyÂtoÂjĹł prieÂlai dĹł. Bet koks poÂliÂtiÂnis maÂniÂpuÂlia viÂmas ir techÂnokÂraÂtiÂnio poÂĹžiĹŤÂrio iĹĄÂkÄ—ÂliÂmas aukĹĄÂÄ?iau viÂsuoÂmeÂniÂnio inÂteÂreÂso yra nuÂsiÂkalÂtiÂmas.
„„NelygybÄ—: sprendĹžiant ekonomiÂ
kos problemas ydingai remiama si ekonomikos teoretikais, o pa mirĹĄtami praktikĹł siĹŤlomi spren dimai. „Scanpix“ nuotr.
DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (modernizavimo) programa
DaugiabuÄ?iĹł renovacijos imtis – verta dernizavimo) programos teikiama parama daugiabuÄ?io gyventojai nusprendÄ— 2008 m. „RyĹžtis ne-
Lina JauniĹĄkÄ— Tiems, kurie dÄ—l kokiĹł nors prieĹžasÄ?iĹł nesiryĹžta imtis atnaujinti daugiabuÄ?io namo, derÄ—tĹł pasiklausyti, kÄ… sako sostinÄ—s Ĺ˝irmĹŤnĹł gatvÄ—je stĹŤksanÄ?io renovuoto daugiabuÄ?io gyventojai. „Net ĹĄalÄ?iausiais mÄ—nesiais dviejĹł kambariĹł ĹĄildymo sÄ…skaitos neperkopia 100 litĹł, o ĹžiemÄ… gyvename gerokai ĹĄilÄ?iau nei anksÄ?iau“, – vienÄ… pagrindiniĹł renovuoto namo pranaĹĄumĹł pristato daugiabuÄ?io bendrijos pirmininkas Leonidas Bogdanovas.
Leonidas Bogdanovas:
Net ĹĄalÄ?iausiais mÄ—nesiais dviejĹł kambariĹł ĹĄildymo sÄ…skaitos neperkopia 100 litĹł.
jĹł baugino gresianti ďŹ nansinÄ— naĹĄta. TaÄ?iau apskaiÄ?iavÄ™, kiek pinigĹł sutaupysime, gyvendami apĹĄiltintame name, priÄ—mÄ—me sprendimÄ… pasinaudoti valstybÄ—s teikiama parama ir dabar nÄ— krislelio dÄ—l ĹĄio sprendimo nesigailime. 94 butai iĹĄ 100 iĹĄ karto teigiamai balsavo dÄ—l namo atnaujinimo. LikÄ™ 6 butai dabar taip pat labai patenkinti“, – ĹĄypsodamasis pasakojo bendrijos pirmininkas. Darbai ÄŻvykdyti per du etapus
buvo labai sunku. Ĺ˝inoma, krÄ—tÄ— abejonÄ—s. IĹĄsamiai svarstÄ—me visus „uĹžâ€œ ir „prieĹĄâ€œ. DaugelÄŻ gyvento-
Pasinaudoti VyriausybÄ—s parengta DaugiabuÄ?iĹł atnaujinimo (mo-
2008 m. pradÄ—tas penkiaaukĹĄÄ?io daugiabuÄ?io Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 79 atnaujinimas iĹĄ viso kainavo 2,06 mln. litĹł. ValstybÄ— kompensavo pusÄ™ ĹĄios sumos. „Likusius pinigus gy-
ď Ž ParÄ—mÄ—: ]b`Ă? V\ ]R[XVNNbX Ă˜V\ QNbTVNObĂ˜V\ V_ZĂ[Ăş T $& CVY[VbWR _R[\cNcVZ\ `bZ\` X\Z]R[`Nc\
cNY`afOĂ›
/B=. N_PUfc\ [b\a_
ventojai sukrapĹĄtÄ— ÄŻvairias bĹŤdais. Vieniems prireikÄ— imti paskolas, kurios buvo teikiamos su lengvatomis, kitiems pakako santaupĹł, tretiems padÄ—jo giminaiÄ?iai. Tad savo pinigĹł vidutiniĹĄkai vienam butui teko investuoti nuo 9 tĹŤkst. iki 12 tĹŤkst. litĹł. Jau spÄ—jome ÄŻsitikinti, kad tokia investicija duoda grÄ…Ĺžos“, – sakÄ— L.Bogdanovas.
2008 m. pradÄ—tas penkiaaukĹĄÄ?io daugiabuÄ?io Ĺ˝irmĹŤnĹł g. 79 atnaujinimas iĹĄ viso kainavo 2,06 mln. litĹł. ValstybÄ— kompensavo pusÄ™ ĹĄios sumos.
DĹžiugina ĹĄildymo sÄ…skaitos
Pasiteiravus, kokie yra pagrindiniai atnaujinimo pranaĹĄumai, paĹĄnekovas Ä—mÄ— skaiÄ?iuoti: „Gyvenu 64 kv. m bute. PraeitĹł metĹł sausÄŻ uĹž ĹĄildymÄ… mokÄ—jau vos 60 litĹł, ĹĄiais metais mokÄ—jau maĹždaug po 100 litĹł. PaŞįstami uĹž tÄ… patÄŻ plotÄ… KaroliniĹĄkiĹł rajono neatnaujintame daugiabutyje mokÄ—jo 600–800 litĹł. Taigi matote, kiek pinigĹł mes sutaupome.“ DidĹžiausias pranaĹĄumas ĹĄio namo gyventojamas yra tas, kad jie patys gali reguliuoti ĹĄildymo intensyvumÄ…. „Esame atsiskyrÄ™ nuo ĹĄilumos tinklĹł, turime techninÄ—s prieĹžiĹŤros inĹžinieriĹł, kuris atsakingas uĹž ĹĄildymo sistemos prieĹžiĹŤrÄ…. NustaÄ?ius maĹžiausiÄ… ÄŻmanomÄ… ĹĄildymo stiprumÄ…, ĹžiemÄ… pas mus vis tiek labai ĹĄilta! Be viso to, gyvename ĹĄiltesniame ir estetiĹĄkai patrauklesniame name“, – pokalbÄŻ baigÄ— L.Bogdanovas.
SkaiÄ?iai ď Ž IĹĄ viso renovuota daugiabuÄ?iĹł
Lietuvoje – 470. ď Ž RuoĹĄia investicijĹł planus – 264,
Vilniaus regione – 60. ď Ž Perka techninius projektus – 121,
Vilniaus regione – 19. ď Ž Vykdo rangos konkursus – 109,
Vilniaus regione – 10. ď Ž Atlieka rangos darbus – 58, Vil-
niaus regione – 11.
Informacija Daugiau informacijos apie DaugiabuÄ?iĹł namĹł atnaujinimo (modernizavimo) programÄ… (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.
10
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
sportas Varžovams neįkandamas
Sieks rekordo
REO traukiasi
Lietuvos stipruolis Žydrū nas Savickas galiūnų Čempio nų lygoje ir toliau skina perga les. Septintame etape lietuvis užėmė pirmą vietą ir bendroje įskaitoje su 150 taškų užima ly derio poziciją. Lenkijoje Tšebni cos mieste vykusiose varžybo se tiek pat taškų surinko ir ru sas Michailas Kokliajevas.
LeBronas Jamesas su JAV rink tine laimėjo Londono olimpinių žaidynių aukso medalį ir ant rą kartą karjeroje tapo olimpi niu čempionu. NBA čempiono Majamio „Heat“ klubo 27-erių žvaigždė po sėkmingo sezono ir triumfo tarptautinėje arenoje prasitarė norįs trečio olimpinio aukso medalio iš eilės.
Vilniaus REO futbolo klubas va kar atsiuntė raštą Lietuvos fut bolo federacijai (LFF), kuriame oficialiai pareiškė, kad traukiasi iš visų pastarosios organizuoja mų varžybų. Jau anksčiau buvo aišku, kad vilniečiai neatvyks į Pakruojį žaisti LFF 25-ojo turo rungtynių su vietos „Kruoja“, kurios turėjo vykti vakar.
Baigė karjerą Ilgametis Kauno „Žalgirio“, „Šiau lių“ ir Lietuvos nacionalinės rink tinės žaidėjas Mindaugas Žukaus kas nusprendė kabinti sporti nius batelius ant vinies. Ateinan tį sezoną 36-erių šiaulietis dirbs „Šiaulių“ klubo vadybininku.
Per beveik du dešimtmečius trukusią profesionalaus sporti ninko karjerą M.Žukauskas su kaupė įspūdingą trofėjų kolek ciją. Iškiliausiais laimėjimais derėtų laikyti 1999 m. su „Žal giriu“ iškovotą Eurolygos čem pionų titulą ir po ketverių metų Švedijoje sekusį triumfą Euro pos krepšinio pirmenybėse. Saulės mieste gimęs ir čia spor tinę karjerą pradėjęs bei užbaigęs puolėjas 1996 m. iškovojo Atlan tos olimpinių žaidynių bronzą ir du kartus virš savo galvos kėlė Saportos taurę – 1998-aisiais su „Žalgiriu“ ir 2002-aisiais su Sie nos „Montepaschi“. Per nuo 1995-ųjų trukusią sa vo karjerą M.Žukauskas vilkėjo penkių klubų marškinėlius – „Šiaulių“, „Žalgirio“, Liublia nos „Olimpijos“, „Montepas chi“ ir Pezaro „Scacolini“. Į Lietuvos krepšinio istoriją M.Žukauskas įėjo kaip vienas iš šešių lietuvių, kurie yra tapę ir Eurolygos, ir Europos čempio nais. Tokiu pasiekimu taip pat gali pasigirti tik Saulius Štom bergas, Eurelijus Žukauskas, Ramūnas Šiškauskas, Šarūnas Jasikevičius ir Giedrius Gustas. Vakar apie savo karjeros pabai gą pranešė ir dar vienas ilgametis „Šiaulių“ ir Utenos „Juventus“ puolėjas Žydrūnas Urbonas. VD inf.
M.Žukausko karjera Gimė: 1975 m. rugpjūčio 24 d.
Šiauliuose. Klubai: „Šiauliai“ (1995–1997 ir
2009–2012), „Žalgiris“ (1997–2000), Liublianos „Olimpija“ (2000–2001), Sienos „Montepaschi“ (2001–2006), Pezaro „Scavolini“ (2006–2009). Pasiekimai: olimpinių žaidynių
bronzos medalių laimėtojas (1996), Europos čempionas (2003), Euro lygos čempionas (1999), Europos jaunimo čempionas (1996), LKL čempionas (1998, 1999), Sapor to taurės laimėtojas (1998, 2002), NEBL čempionas (1999), Slovėni jos čempionas (2001), Slovėnijos taurės laimėtojas (2001), Italijos čempionas (2004), Italijos taurės laimėtojas (2004).
Paplūdimio tinkli ninkės Ieva Dum bauskaitė ir Monika Povilaitytė Austrijo je vykusiose Seno jo žemyno jaunimo (iki 20 metų) pirme nybėse pasipuošė bronzos medaliais.
Lygis: jaunųjų Lietuvos tinklininkių I.Dumbauskaitės ir M.Povilaitytės duetas jau pasirengęs peržengti mo
terų tinklinio slenkstį.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Lietuvos tinklininkės Austrijoje nustebino ir save Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Į tėvynę sugrįžusios sportininkės prisipažino: šis turnyras išmokė nepasiduoti ir kovoti iki pabaigos. – Ar bronzos medalis yra rezul tatas, kurio tikėjotės? – žurna listai paklausė tinklininkių. Monika Povilaitytė: – Tikėjo mės patekti į stipriausiųjų šešetu ką. Netikėjome, kad į Lietuvą par vešime medalį. Ieva Dumbauskaitė: – Tik kal bėjome, kad labai norime medalio, tačiau tikslas buvo mažesnis. Jau vykstant turnyrui ambicijos išaugo. Po pralaimėto pusfinalio buvo daug ašarų, nes tikrai galėjome laimėti. M.P.: – Tiesiog nesugebėjome su sitvarkyti psichologiškai. I.D.: – O dėl trečios vietos mačas buvo labai sunkus. Trečios partijos pabaigoje pagalvojome: „Viskas“. Mintyse tik pasiguodžiau draugo žodžiais: „Gausite medinius me dalius.“ Kažkaip sugebėjome su sikaupti ir laimėjome. Viskas ge rai baigėsi. M.P.: – Šį sezoną prieš porą iš Rusi jos Kseniją Dabižą ir Aną Gorbunovą jau žaidėme tris kartus. Buvo sunku, nes jos mus puikiai pažįsta. – Kokie jūsų artimiausi pla nai?
I.D: – Šį sezoną Rusijoje mūsų dar laukia Rytų šalių moterų čempio natas, į kurį išvykstame jau trečia dienį. Tikimės geriausio. Tai mote rų čempionatas, pažiūrėsime, kaip mums seksis (šypsosi). Vėliau va žiuosime į Suomiją, kur vyks vienas iš moterų čempionato etapų. – Minėjote, kad po pralaimė to pusfinalio buvo nusivylimo ašarų. Ar buvo džiaugsmo aša rų po laimėto mažojo finalo? I.D.: – Jautėme didelį džiaugsmą. Emocijos liejosi per kraštus. M.P.: – Emocijų buvo daugiau ne gu per pasaulio čempionatą... I.D.: – Nes šįkart buvo labai sudė tinga. Atidavėme visas savo jėgas. M.P.: – Dar prieš pusfinalį pradėjo skaudėti nugarą. Svarstėme, ar ga lėsiu žaisti. Mane išgelbėjo masažas ir krūva vaistų. Nusprendėme, kad nepasiduosime iki pabaigos. I.D.: – Tiesiog nuėjusi pasirašy ti protokolą, pamačiau, kad Monika klūpi ant kelių. Paklausiau, kas nuti ko. O ji man verkdama: „Negaliu at sistoti.“ Išsigandome, tačiau medikai padarė viską, ką galėjo. Dabar džiau giamės, kad viskas baigėsi gerai. – Ko dar pačioms trūksta, kad labiau pasitikėtumėte savimi moterų varžybose? I.D.: – Patirties. Visuose dalykuose dar reikia šiek tiek padirbėti. Mote
rys viską daro geriau. Todėl mums reikia dar labai daug dirbti. – Ar telefonai įkaito po bronzi nės pergalės? Duetu: – Įkaito (juokiasi). I.D.: – Įkaito ir feisbukas. M.P.: – Iki šiol nespėjome visų ži nučių perskaityti. I.D.: – Skaičiau, tačiau nespė jau visiems atsakyti. Visų, kuriems neatrašiau, atsiprašau (šypsosi).
Mintyse tik pasi guodžiau draugo žo džiais: „Gausite me dinius medalius.“ Kažkaip sugebėjo me susikaupti ir lai mėjome.
– Sunkiai iškovotoms taurėms jau paruoštos garbingos vietos namuose? I.D.: – Aš viską dedu ant spintos. Visa mano kolekcija yra namuose, Vilniuje – tik pastarieji apdovano jimai. Čia dar vietos rasiu. M.P.: – Aš taip pat apdovanojimus laikau ant spintos. Viskas saugoma Tytuvėnuose. Vilniuje – trys taurės ir trys medaliai.
– Laikas prisipažinti, kaip po pergalių švenčia jaunieji tink lininkai? M.P.: – Po pergalės ramiai sėdėjo me su treneriais... I.D.: – Ramiai vakarą praleido me, nors po jaunių varžybų visa da vyksta vakarėlis, tačiau šįkart jis vyko šeštadienį. Mes sapnavo me sapnus prieš pusfinalį. Į vakarė lį nepatekome. Po visko tiesiog pa sėdėjome su treneriais ir dalijomės geromis emocijomis. M.P.: – Apsidžiaugėme, kad neda lyvavome vakarėlyje. Nuo anksty vo ryto viena kitai pasakėme, kad neisime. Kaip nusprendėme, taip ir padarėme. – Su treneriais dalijotės tik ge romis emocijomis? I.D.: – Atvirai pasakysiu, jaučiau nedidelį apmaudą dėl pralaimė to pusfinalio. Mes galėjome įveikti savo varžoves... M.P.: – Žinojome jų silpnąsias pu ses, su treneriais buvome susidėlio ję strategiją. Vis dėlto jos įgyven dinti nepavyko. I.D.: – Vėliau sulaukėme daug svei kinimų: „Sveikiname, trečia vieta – tai nuostabu.“ O aš galiu pasakyti tik viena: nuostabu yra pirma vie ta. Bronza – labai gerai. M.P.: – Pasimokėme, įgijome pa tirties ir turėsime, ko siekti atei tyje.
11
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
sportas
P.Nausėda: nenoriu kalbėti apie praeitį Gegužės mėnesį iš Lietuvos ledo ritulio fe deracijos (LLRF) prezidento posto savo sprendimu pasitraukęs Petras Nausėda grįžo į apdulkėjusią kėdę. Jo teigimu, da bar nėra pats geriausias laikas žvalgytis į praeitį ir knaisiotis po skandalus.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
P.Nausėda iš pareigų atsistatydino, kai Lietuvos ledo ritulio vyrų rink tinės treneris Sergejus Borisovas po pasaulio čempionato pareiškė, kad planetos pirmenybių 1-ojo di viziono varžybose rinktinės nariai nesilaikė drausmės. – Po atsistatydinimo gegužę prisipažinote turintis dvejo nių, ar LLRF prezidento parei gos suvilios. Kas pasikeitė? – paklausėme vėl į prezidento kėdę atsisėdusio P.Nausėdos. – Viską lėmė didžiosios LLRF narių dalies pasitikėjimas ir palaikymas. Manau, jie suprato, kad apie žmogų kalba darbai, o ne išpūsti skanda lai. Jaučiau federacijos narių ska tinimą dirbti toliau. Išsakiau savo sąlygas, apie kurias dar kalbėsime ateityje. Džiaugiuosi, kad federaci ja išsirinko naują tarybą, kuri yra pagrindinė vykdomoji valdžia. Šį kart nebuvau išrinktas tarybos na riu, todėl dabar bus lengviau kon centruotis į prezidento veiklą. Visi pasidalysime savo funkcijomis. – Ar dabar nemanote, kad atsi statydinti nereikėjo? – Manau, kad reikiamu momentu
užstojo jus, kita prisiminė bu vusį LLRF prezidentą Rolandą Bučį. Jo naujuose federacijos valdymo organuose nėra... – Nenoriu veltis į diskusijas apie frontus. Visi esame žmonės ir gy vename visuomenėje, kurioje nuo lat iškyla kokių nors nesutari mų. Neturiu nieko blogo pasakyti nė apie vieną iš kolegų, su kuriais teko dirbti. Netgi nenoriu aiškin tis, kas sukėlė skandalą ir kas ko kius vaidmenis jame gavo. Sakyki me taip: čia buvo visai kitų žmonių darbas. O gėdingiausia yra tai, kad žmonės, kurie tai padarė, tupi po lapais iki šiol.
priimti sprendimai visada yra teisin gi. Tada mano sprendimas priklausė nuo situacijos. Manau, kad susiklos čiusi situacija – puiki pamoka liežu vautojams, kurie visada skuba ver tinti neišsiaiškinus visų faktų.
Nenoriu veltis į dis kusijas apie frontus. Visi esame žmonės ir gyvename visuome nėje, kurioje nuolat iškyla kokių nors ne sutarimų.
– Kas vyko Lietuvos ledo ritu lio visuomenėje, kol federacija praktiškai buvo likusi be val džios? – Žaidė pavienių asmenų ambici jos. Buvo norų pakenkti. Dabar jau nebenoriu apie tai kalbėti, nes tai – praeitis. – Minėjote tam tikras federaci jai iškeltas sąlygas. – Tai – ateities klausimai. Federa cijos viduje esame jas aptarę. Tie siog manau, kad prezidento parei gos turėtų šiek tiek keistis. Šiandien aš tik noriu tikėti, kad išrinkta ta ryba bus darbinga. Patvirtinome puikų tarybos pirmininką – Min daugą Marcinkevičių. Labai tikiuo si pozityvių pokyčių ir gerų vėjų. – Apie lėtai tirpstančias fede racijos skolas, kurios šiuo metu siekia 400 tūkst., o anksčiau bu vo netgi 600 tūkst. litų, netru kus bus galima kurti legendas... – Manau, daugelis nelabai adek vačiai sureaguoja į šiuos skaičius.
Sugrįžimas: pastaruoju metu skandalingai pagarsėjusiam šalies Lie
tuvos ledo rituliui ir toliau vadovaus P.Nausėda.
Neretai žiniasklaidoje pasirodo ne teisingos interpretacijos. Skolos per dvejus metus tirpo ganėtinai paste bimai. Tereikia pasižiūrėti į faktus, kad sugebėjome sudaryti puikias sąlygas visoms Lietuvos ledo ri tulio rinktinėms varžytis pasaulio čempionatuose. Turėdami tai ome nyje, galime sakyti, kad skolos tir
Ingos Juodytės nuotr.
po tikrai solidžiai. Noriu tikėti, kad naujai išrinkta taryba kartelę pa kels dar aukščiau. O kalbų visada buvo ir bus įvairių. Tereikia suge bėti pasirinkti: arba prie tokių kal bų priprantame, arba ne. – Pučiantis skandalui buvo ma tomos dvi fronto linijos: viena
– Suprantame, kad nebuvote atitolęs nuo ledo ritulio reika lų, todėl sugrįžti į vėžes laiko daug neprireiks. – Iš ritmo tikrai nebuvau iškritęs. Artimiausias darbas tarptautinė je arenoje – tarptautinis kongresas rugsėjo antroje pusėje. Tęsiu savo darbus dėl ledo ritulio infrastruk tūros Lietuvoje. Bus ir kitų darbų, tačiau bus be galo daug sprendi mų, kuriuos priims taryba. Vienas iš jų – naujo vyrų rinktinės trene rio paieškos. Žinoma, kuo galėsiu, tuo padėsiu. Nenoriu tikėti, kad kas nors drįs siūlyti prie rinktinės vairo palikti dvejus metus su vyrais dir busį Sergejų Borisovą.
„Žalgirio“ legionierių sveikata – puiki Savaitgalį į Lietuvą atvykę Kauno „Žalgirio“ legionieriai po pirmų jų treniruočių turėjo rasti laiko priešsezoniniam sveikatos pa tikrinimui. Pirmasis Kauno kli nikų gydytojų kabinete apsilan kė Marko Popovičius, po jo sekė Tremmellas Dardenas ir Oliveris Lafayette’as.
Emocijos: sveikatos patikrinimas
atliktas ir kroatui M.Popovičiui.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Krepšininkams buvo atliekama visa amplitudė įvairiausių tyrimų ir tes tų. Pradėję nuo paprasčiausių šir dies kardiogramų ir kraujo tyrimų, vėliau žaidėjai lipo ant specialaus dviračio, kuriuo buvo testuojama sportinė ištvermė ir tolerancija fi ziniam krūviui. Specialiu izokine tiniu dinamometru buvo patikrinta žalgiriečių raumenų jėga, skirtingų raumenų tarpusavio balansas. „Legionierių medicininių tyrimų rezultatai nuteikia optimistiškai, – sakė Kauno „Žalgirio“ gydytojas Petras Mikučionis. – Reikia nepa miršti, kad amerikiečiai po kelio nės per Atlantą dar nespėjo visiš kai aklimatizuotis, todėl jų testus vertiname tikrai gerai. Jokių įsise nėjusių traumų ar ankstesnių su žeidimų padarinių neužfiksuota. T.Dardenas praėjusį sezoną buvo susilaužęs riešą, tačiau dabar jis yra visiškai sugijęs ir krepšininkas
gali rungtyniauti visu pajėgumu.“ Gydytojo žodžius patvirtino ir patys naujokai – vos trys dienos Lietuvoje yra per mažas laiko tar pas normaliai aklimatizuotis. „Viskas neblogai. Tik šiuo me tu aš dar užsimiegojęs – per ma žai dienų esu čia, – po patikrinimo kalbėjo T.Dardenas. – Suprantu, kad, norint žaisti aukščiausiu ly giu, turiu būti ir pasiruošęs aukš čiausiu lygiu. Visas mano kūnas turi būti stiprus. Juk jei būsi silp nas, tai toks ir atrodysi kitiems.“
Jei būsi silpnas, tai toks ir atrodysi ki tiems. Optimizmo neslėpė ir „Žalgirio“ įžaidėjas O.Lafayette’as: „Tokie pa tikrinimai vyksta kasmet – prie to kio testo esu pripratęs. Negaliu sa kyti, kad man jis labai patinka, bet žinau, kad jis mums visiems reika lingas. Šiaip traumų neturiu. Jau čiuosi tikrai gerai.“ Penktadienį papildomi tyrimai turėtų būti atlikti ir kojos traumą besigydančiam Robertui Javtokui. VD, zalgiris.lt inf.
Išbandymas: pirmieji testai „Žalgirio“ naujokų O.Lafayette‘o (nuotr.
viršuje) ir T.Dardeno laukė ne krepšinio aikštelėje.
12
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
pasaulis Supyko ant Latvijos
Prezidento komentaras
Teismo verdiktas
Rusijos ambasada Latvijo je įvertino Latvijos užsie nio reikalų ministro Edga ro Rinkevičiaus teiginius dėl „Pussy Riot“ dalyvių teismo kaip kišimąsi į vidaus reika lus. E.Rinkevičius anksčiau pareiškė, kad nuosprendis „Pussy Riot“ dalyvėms kelia susirūpinimą Latvijai.
Suomijos prezidentas Sauli Nii nistoe pareiškė, kad pasitrauki mas iš euro zonos nepadės iš spręsti ekonomikos krizės. Šie komentarai nuskambėjo po to, kai Suomijos užsienio reika lų ministras Erkki Tuomioja pa reiškė, kad Helsinkis turi „atvirai įvertinti galimą euro zonos iširi mą“ ir pasiruošti tokiam atvejui.
Rumunijos konstitucinis teis mas nutarė, kad referendu mas dėl šalies prezidento pa šalinimo iš posto yra negalio jantis, todėl Trianas Băsescu (nuotr.) liks prie šalies vairo. Valdančioji centro kairioji koa licija, vadovaujama premjero Victoro Pontos, praeitą mėne sį inicijavo apkaltą T.Băsescu.
Reikėtų izoliuoti Ultradešiniųjų pažiūrų ekstremis to Anderso Behringo-Breiviko aukų artimieji skirtingai vertina jo psichi kos būklę, tačiau sutaria dėl vieno dalyko – jis turi būti atskirtas nuo vi suomenės visiems laikams.
Rolfo Christopherio, 25 metų jau nuolio, nužudyto per išpuolius, tėvas Claude’as Perreau sakė, kad A.Behringo-Breiviko psichikos būklė nėra kliūtis pasiųsti jį į ka lėjimą. „Jeigu šis žmogus nėra teisiškai atsakingas už savo veiksmus, ar buvo atsakingi naciai?“ – retoriš kai klausė C.Perreau. Unni Espeland Marcussen, Utio joje netekusi savo 16-metės dukros Andrine, taip pat tvirtino, kad žu dikas turėtų būti atskirtas nuo vi suomenės, nors jai ir nesvarbu, pa kaltinamas jis ar ne. „Man visada bus svarbiausia, kad jis būtų pripažintas atsakingu, nes tai atrodo sąžiningiausia. Viskas, ką jis padarė, atrodo labai rūpes tingai ir piktavališkai suplanuota, – sakė moteris. – Tačiau dabar tai nesvarbu.“ Per dešimt savaičių trukusį bylos nagrinėjimą keli psichiatrijos eks pertai paeiliui davė parodymus, ir jų nuomonės išsiskyrė. Pirmosios psichiatrinės eks pertizės ataskaitoje daroma išva da, kad A.Behringas-Breivikas yra psichopatas. Tačiau antrojo tyri mo autoriai teigia, jog jis yra pa kankamai blaivaus proto, kad bū tų pasiųstas į kalėjimą. Prokurorai argumentavo, jog esama pakankamai abejonių dėl kaltinamojo psichikos būklės, kad jam būtų skirtas psichiatrinis gy dymas. O A.Behringo-Breiviko ad vokatas Geiras Lippestadas pabrė žė, kad Norvegijos teisė nenumato laisvės atėmimo iki gyvos galvos, nors pavojų visuomenei keliantys nuteistieji gali būti laikomi už gro tų neribotą laiką. BNS inf.
Izoliacija: A.Behringo-Breiviko
aukų artimieji mano, kad žudi kas neturėtų daugiau grįžti į vi suomenę. „Scanpix“ nuotr.
Baltarusijos diplo matijai vadovaus ligšiolinis prezi dento Aliaksand ro Lukašenkos ad ministracijos vado vas Vladimiras Ma kejus. Šalies vado vui artimas parei gūnas pakeis nuo 2003 m. šias parei gas ėjusį Sergejų Martynovą.
Nurodymas: tikėtina, kad naujajam Baltarusijos diplomatijos šefui V.Makejui (nuotr. apačioje) A.Luka
šenka nurodė griežtai kontroliuoti šalyje reziduojančius ES diplomatus.
„Scanpix“ nuotr.
Europos diplomatų prievaizdas? Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
Nubaudė savo pareigūnus
Oficialusis Minskas nekomenta vo dabartinio užsienio reikalų mi nistro S.Martynovo atstatydinimo priežasčių. Veikiausiai, komentuoti nė ra ko. Tikėtina, kad naujajam ša lies diplomatijos vadovui kelia mas svarbus tikslas – griežčiau nei pirmtakui kontroliuoti Euro pos diplomatus, kurie reziduoja Baltarusijoje. Mat įvairūs skandalai, kurių centre dažnai figūruoja ES šalių atstovai Minske, siutina A.Luka šenką. Kelis kartus kalbėdamas apie liūdnai pagarsėjusią švedų „meš kiukų desanto“ akciją Baltarusijos vadovas neslėpė pasipiktinimo. Baltarusijos prezidentas kartojo, kad ribos peržengtos, tačiau dėl to kalti ir patys šalies saugumo siste mos atstovai. Iš pradžių Baltarusijos prezi dentas iš pareigų atleido Valstybi nio pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį, taip pat Karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gy nybos kariuomenės vadą Dmit rijų Pachmelkiną, o kitiems jėgos žinybų vadovams buvo skirti pa peikimai. Vėliau A.Lukašenka pareiškė, kad vadinamoji meškiukų akcija nebuvo tik švedų reklamos agen tūros darbas. Kalbėdamas apie „desantą“ jis leido aiškiai suprasti, kad turi ne ginčijamų įrodymų, jog prie akci jos rengimo prisidėjo ir Švedijos ambasados Baltarusijoje darbuo tojai. Būtent švedų diplomatų veikla Baltarusijoje sukėlė diplomatinį Minsko ir Stokholmo kivirčą.
A.Lukašenka aiškiai pabrėžė, kad Baltarusijos sienos pažeidi mas, kurį įvykdė švedų aktyvistai, – ne ES reikalas, o dvišalis Lietu vos ir Baltarusijos bei Baltarusijos ir Švedijos reikalas.
V.Makejus daug me tų buvo prie pre zidento, maždaug dešimt metų buvo vienas artimiausių padėjėjų.
Stefanui Erikssonui nepratęsimas nereiškia, kad diplomatas oficia liai atšaukiamas, nors tai nesu laikė švedų ir jie Minską apskun dė ES. „Baltarusija neišsiuntė Švedijos ambasadoriaus. Priimtas sprendi mas nepratęsti jo akreditacijos, – po skandalo kalbėjo Baltarusijos URM sekretorius spaudai And rejus Savinychas. – S.Erikssonas Minske dirbo maždaug septyne rius metus. Tai ilgas laikas. Per tą laiką jo veikla buvo nukreipta ne Baltarusijos ir Švedijos santy kiams stiprinti, o jiems griauti.“ Įvairios nuomonės
Įgriso Europos diplomatai?
Baltarusijoje reziduojantys ES ša lių ambasadoriai ne pirmą sykį atsiduria A.Lukašenkos dėmesio centre. Anksčiau panašų diplomatinį konfliktą išprovokavo lenkų dip lomatų atšaukimas iš Baltarusijos – tuomet Briuselis paskelbė apie visų ES ambasadorių atšaukimą iš Minsko. Tiesa, tuo metu baltarusiai aiš kiai neprasitarė, kuo iš tiesų Bal tarusijoje užsiėmė lenkų diplo matai, nors buvo galima suprasti, kad A.Lukašenka nepatenkintas jų darbu. Todėl labai tikėtina, kad nau jasis Baltarusijos užsienio rei kalų ministerijos (URM) vado vas V.Makejus veikiausiai imsis ne Baltarusijos užsienio politikos kaitos, kurios laukia arba ne itin laukia kai kurie ekspertai, o už siims Minske reziduojančių am basadorių iš Europos kontrole. Iš esmės oficialūs baltarusių pa reigūnai net ir neslėpė, kad švedų diplomatų darbas jiems nepatinka. Tiesa, Minskas pridūrė, kad ak reditacijos švedų ambasadoriui
Komentuodamas ministrų kai tą Baltarusijoje, Integracijos į Eu ropą problemų centro direktorius Jurijus Ševcovas naujienų agentū rai „Interfax“ sakė, kad V.Make jus – geras vidaus politikos virtu vės ekspertas. „V.Makejus daug metų bu vo prie prezidento, maždaug de šimt metų buvo vienas artimiau sių padėjėjų ir maždaug ketverius metus – administracijos vado vas. Tai žmogus, kuris orientuo jasi Baltarusijos politikos virtuvėje nepaprastai gerai... Aš neskubė čiau, kaip tai padarė daugelis ko legų, šio sprendimo vadinti paže minimu V.Makejaus karjeroje. Jis pirmą kartą savo, kaip pareigūno, karjeroje gavo gana savarankišką poziciją. URM – tai žinyba, turin ti labai didelių galimybių... Iš es mės V.Makejus galės parodyti sa ve, kaip pareigūną, kitokį“, – sakė komentatorius. Beje, V.Makejus įrašytas į juo dąjį Baltarusijos pareigūnų, ne galinčių patekti į ES, sąrašą. Todėl abejotina, kad Baltarusi ja visų pirma galvoja apie santy kių su ES gerinimą.
„V.Makejaus paskyrimas vargu ar pagelbės santykiuose su Euro pa, nes, kaip visi žinome, šis pa reigūnas yra Baltarusijos parei gūnų, kurie negali patekti į ES teritoriją, sąraše“, – sakė neprik lausomas analitikas Romanas Ja kovlevskis. Šiuo atveju tikėtina, kad san tykių su ES, kurie tebėra įšaldyti nuo 2010 m., kai Baltarusijoje vy ko prezidento rinkimai, A.Luka šenka visai nesuinteresuotas pa gerinti. Kita vertus, ES pareigūnai jau pareiškė, kad dirbs su naujuoju Baltarusijos užsienio reikalų mi nistru, o taikomos sankcijos jam gali būti peržiūrėtos rugsėjį.
V.Makejaus biografija V.Mak ej us gim ė 1958-ais iais.
1980 m. baigė Minsko valstybinį pedagoginį užsienio kalbų institu tą, 1992–1993 m. mokėsi Austrijos užsienio reikalų ministerijos dip lomatinėje akademijoje. Jis dirbo Baltarusijos URM Infor
macijos ir humanitarinio bendra darbiavimo valdybos trečiuoju sekretoriumi, Analizės ir informa cijos skyriaus antruoju sekretoriu mi, URM sekretoriato antruoju sek retoriumi, o 1995–1996 m. ministe rijos Valstybės protokolo tarnybos viršininko pavaduotoju. 1996–1999 m. buvo Baltarusijos
atstovas prie Europos Tarybos, Baltarusijos ambasados Prancūzi joje patarėjas, 1999–2000 m. – URM bendradarbiavimo su Europa val dybos viršininkas. Nuo 2000 m. kovo ėjo Baltarusi
jos prezidento padėjėjo pareigas, 2008 m. liepą buvo paskirtas pre zidento administracijos vadovu.
13
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Lady Gaga privertė eiti iš proto
Vakar Vilniaus Vingio parke įspūdingą pasirodymą surengusi Lady Gaga net solidaus amžiaus gerbėjus privertė elgtis kaip paauglius: jie, suplūdę iš atokiausių Lietuvos kampelių, Vilniaus oro uoste savo dievaitės laukė net aštuonias valandas. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lūkuriavo dar išvakarėse
Kone amžinybę tūkstančius gerbė jų kankinęs ryškiausios šiuo metu popmuzikos žvaigždės Lady Gagos laukimas vakar atslūgo – sostinės Vingio parke surengusi įspūdingą pasirodymą atlikėja su kaupu pa tenkino gerbėjų lūkesčius. Visgi daugybė lietuvių savo nu mylėtinę išvysti panoro dar die ną prieš koncertą – būrys jų rin kosi į Vilniaus oro uosto prieigas, kur naktį į antradienį iš Vienos į Vilnių privačiu lėktuvu ir atskrido Lady Gaga.
Vėlavo keturias valandas
Nors žvaigždė turėjo nusileisti 21 val., ištikimi gerbėjai jos sulaukė tik apie 1 val. nakties, o už kant rybę tebuvo apdovanoti oro buči niais. Anapus tvoros pasirodžiusi atlikėja priartėjo prie jos pasisvei kinti su minia, tačiau tai truko vos kelias minutes. Bet be autografų likę ištikimi Lady Gagos gerbėjai, rodosi, dėl to per daug neliūdėjo. „Svarbiausia, kad pamačiau ją iš taip arti. Pavyko nufilmuoti, o ryt lėksim į koncertą“, – džiūgavo septyniolikmetis Artūras. Trumpai gerbėjams pasirodžiusi dainininkė su visa savo palyda sė do į juodus visureigius, o šie lydi
mi policijos ekipažo apie 1.20 val. išvyko iš oro uosto. Jiems įkandin puolė ir minia paauglių. Tačiau au tomobiliai greit dingo tolumoje. Koncertui – speciali apranga
Visą vakarą Vilniaus oro uoste gar sios atlikėjos lūkuriavusi minia ne buvo itin gausi. Tačiau tarp jų buvo pačių tikriausių gerbėjų. Trylika metė Aleksandra ir keturiolika metė Kotryna su mamomis į oro uostą atvyko jau apie 17 val. Moterys pasakojo, kad į oro uos tą atvažiavo vos pasibaigus darbo dienai. „Mergaitės – didelės Lady Gagos gerbėjos. Norėjo kuo anks čiau čia atvažiuoti, kad tik ko nors nepražiopsotų“, – sakė Kotrynos mama. Moteris pridūrė, kad ir pa ti nėra abejinga dainininkės mu zikai ir žavisi jos rengiamais šou. „O namie visos sienos nukabinė tos jos plakatais. Vietoj Vincen to Van Gogho pas mus kabo Lady Gaga“, – šypsodamasi pasakojo moteris. Mergaičiukės atskleidė, kad kon certui pasiruošė iš širdies. „Dary simės makiažą, Lady Gagos šukuo senas. Vilkėsime štai šias maikutes su Lady Gagos atvaizdu, pasisiuvo me švarkelius. Ant manojo nugaros užrašyta „Born This Way“, – ro dydama džinsinio švarkelio nuo trauką mobiliajame telefone sakė Kotryna. Paauglės tiek pametusios galvą, kad koncerto Vingio parke ketina laukti jau nuo 8 val. ryto.
„Sel“ 20-metį švęs audringai Savaitgalį pajūryje vykusiame festivalyje „Karklė Live Music Beach 2012“ naujos sudėties pasi rodę ir audringų ovacijų sulaukę „Sel“ jau planuoja rudeninį dvi dešimtojo gimtadienio turą.
Pasak grupės lyderio Egidijaus Dragūno, savaitgalis pajūrio fes tivalyje buvo ne tik puikus pasi rodymas, geros emocijos, bet ir puiki repeticija prieš rudenį or ganizuojamą dvidešimtojo gim tad ien io turą. Kaip skelbta anksčiau, jau spalį Dubline pra sidėsiantis griausmingas sukak ties minėjimas vyks net trylika kartų ir finišuos prieš pat Nau juosius metus Panevėžyje. „Viskas vyksta pagal planą. Šiuo metu prie to, kad koncertai ir garsas apie juos nuskambėtų per visą pasaulį, dirba apie 50 žmo nių. Kuriamos vizualizacijos, bus įrengta speciali garso sistema, su manimi scenoje pasirodys nau jų žmonių. Tai bus neabejoti nai didžiausias kada nors lietu vių atlikėjų Lietuvoje surengtas šou. Kad nejuokauju, įrodo ir bi lietų į pasirodymus mūsų tink lalapyje pirkimo mastas. Jau da bar planuojame, ką darysime, jei į koncertus netilps visi norintys“, – ir rimtai, ir su šypsena kalbėjo selas. Beje, ką tik iš pajūrio grįžęs E.Dragūnas ir vėl kraunasi laga minus: penktadienį grupės lau kia pasirodymas Lenkijos mieste
Energija: gerų emocijų pasi
sėmę per festivalį Karklėje „Sel“ vasaros pasirodymus baigs Len kijoje. Vytauto Petriko nuotr.
Sopote vyksiančiame didžiuliame muzikos festivalyje. „Toje pačioje scenoje pasirodys žymiausi atlikėjai iš maždaug 20 šalių. Nors mes ten vykstame pir mą kartą, neabejoju, kad jei mus taip nuoširdžiai sutiko Karklėje, nebus išimtis ir Lenkijos publi ka“, – sakė E.Dragūnas. VD inf.
Vietoj V.Van Gogho pas mus ant sienų kabo Lady Gaga. Dainavo žinomiausias dainas
Kelios dešimtys Lady Gagos gerbė jų, laukdami pasirodant savo die vaitės, pirmadienį apie pusę de šimtos vakaro oro uoste pradėjo traukti žinomiausias atlikėjos dai nas. Viena vidutinio amžiaus mo teriškė privertė ne vieną nusi šypsoti, kai išsitraukė mobilųjį telefoną ir kaip viena tų jaunuolių įsijungė Lady Gagos dainą, stovėjo ir tiesiog klausėsi muzikos. Ner im ast ingai trypč iod am i gerbėjai imdavo garsiai rėkti kas kart, kai tik išgirsdavo besileidžian čio lėktuvo garsą. Tiesa, minioje iš siskyrė tik vienas kitas dainininkės gerbėjas. Viena mergina pasidabino ryškia rožine šukuosena, kita avė jo įspūdingus aukštakulnius, vaiki nas mėgstamiausios atlikėjos vardą išsiskuto ant pakaušio. Daugelis jų Ištikimybė: kuo išradingiau pasitikti savo dievaitę Lady Gagą (nuotr. vir dėvėjo marškinėlius su Lady Gagos šuje) būrys gerbėjų stengėsi dar Vilniaus oro uoste. 4 valandomis vėliau, atvaizdu, o viena vaikinų trijulė pa nei buvo žadama, pasirodžiusi atlikėja tik apdalijo visus oro bučiniais. sitikti dainininkės į oro uostą atvy Margaritos Vorobjovaitės nuotr. ko su trispalve.
Baltramiejaus mugė atgaivinama šventiniu renginiu, rekonstruojant vėlyvųjų viduramžių ir renesanso epochos amatus, menus ir cechų tradicijas. Daugiau informacijos www.amatugildija.lt Pagrindinis rėmėjas: Rėmėjai:
Informaciniai rėmėjai:
14
trečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33–78 litai.
KUR? Lukiškių aikštėje, prie kavinės „Coffee Box“. KADA? Šiandien 19.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KADA? Iki rugpjūčio 29 d. KIEK? Nemokamai.
Čigoniška aistra
Pramankštinkite kaulus Horizontai plečiasi
Karšto temperamento romų grupė iš Vengrijos „Romengo“ jau dau gybę metų dega meile tradicinei čigonų muzikai. Grupės vokalistė Monika Lakatos yra viena įtakingiausių, jausmingiausių Vengrijos dainininkių, o unikalų skambesį grupei suteikia archajiniai ritmo „instrumentai“ – skardiniai bidonai ir mediniai šaukštai.
Nors daugelis šokių studijų Vilniuje vasarą paskelbė oficialias atostogas, bet kaipgi vasara mieste be gatvės šokių? Tikimės, kad vidu ry savaitės jau nelis – laukiami visi, tiek norintys išmokti JAV tarpu karyje suklestėjusio šokio judesių, tiek norinčių tiesiog akis paga nyti, pasiklausyti svingo melodijų ir patrepsėti į ritmą.
KUR? „Hub Vilniuje“, J.Galv ydžio g. 5. KADA? Šiandien 19.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Restorane „Jalta“, Vykinto g. 17A. KADA? Šiandien 20 val. KIEK? Nemokamai.
Piano.lt festivalis plečia ribas – pristatoma garsaus fotografo Ramūno Danisevičiaus (kairėje) paroda „Horizontai“. R.Danisevičius yra pel nęs daugybę apdovanojimų spaudos fotografijos konkursuose, jau yra surengęs tris asmenines parodas. Jo fotografijose – ir kasdieniai reportažiniai vaizdai, ir portretai, žmonių gyvenimo akimirkos.
KUR? Universiteto bibliotekoje, Universiteto g. 3. KADA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki rugsėjo 15 d. KIEK? Nemokamai.
Virtualios kūrybos pamokos
J.Didžiulio eksperimentai
Poros ir panoramos
Kūrybos procesas gyvai
Daugelis būdami maži tikriausiai svajojo sukur ti savo kompiuterinį žaidimą. Kai kuriems pavy ko! Šįkart renginyje „Tobulėtuvė“ apsilankys žai dimų kūrėjas Šarūnas Ledas ir papasakos apie žaidimų kūrimo procesus bei įrankius.
Jurgio Didžiulio daugeliui pristatyti nereikia. Ska, latino, elektroninės ir daugelio kitų krypčių mu zikos erdves išbandęs muzikantas su savo žais lais prisistatys jaukioje Žvėryno kavinėje. Tai muzika, neperėjusi masinio cenzo.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Fotog rafijos klubas kviečia aplankyti savo gražiausių nuotraukų parodą „Pora ir panoramos“. Ekspo zicija veikia VU Centrinėje bibliotekoje, trečia me aukšte.
2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė sukvies ne tik Lietuvos, bet ir garsius užsienyje gyvenan čius lietuvių kūrėjus. Bus eksponuojami ir jau pripažintų skulptorių, ir atrinktų Vilniaus dailės akademijos studentų darbai.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Šilko kelias“ (2) (k). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Europos vidury. 19.30 „Longino ietis“ (6) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00 Teisė žinoti. 22.00, 22.15 „Šilko kelias“. 23.05 Vakaro žinios. 23.10 Sportas. 23.15 Orai. 23.20 „Longino ietis“ (6) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (1). 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5) (k).
LRT 15.10 val.
7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 „Ponas Bynas“ (9) (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Pirmas kartas su žvaigžde (k). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Fantastinis siaubo trileris „Sfera“ (JAV, 1998 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Buvusieji“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 19.19 val.
11.00 Komedija „Eisas Ventura. Naminių gyvūnėlių detektyvas“ (JAV, 1994 m.). 12.35 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Be namų“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Komedija „Žandaras Niujorke“ (Prancūzija, Italija, 1965 m.). 1.10 „Kaltės kaina“. 2.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“. 8.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 22.05 val.
12.00 Dok. f. „Plėšrūnai. Karališkosios kobros paslaptis“ (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“. 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.20 „Užkalnio 5“. 21.25 Drama „Meilės eilės Bobiui Longui“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 23.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.50 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.20 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Generolas. Operacija „Mūras“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Generolas. Kurjeris iš Lenkijos“ (N-7).
BTV 21.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Generolas. Kurjeris iš Lenkijos“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Generolas. Lakūnas Prchalas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.20 Vasara su Asta. 23.20 Reporteris. 0.02 Orai. 0.05 Dok. f. „Generolas. Kurjeris iš Lenkijos“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kauno „Žalgiris“. 17.10 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalis. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Šiaulių „Šiauliai“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas. 22.15 „Sportinio pokerio „Premier“ lyga II“. 23.15 Klubų karaliai. „Chelsea“.
lietuvos ryto tv 10.15 val.
ją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957451
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas,Tel.virinimas, 261 3653,metalo 261 3655pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 skelbimai@vilniausdiena.lt val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
TrečiADIENIS, rugpjūčio 22, 2012
959483
„Mėnuo Juodaragis“ pateiks staigmenų Šį savaitgalį vyks 15-asis baltų kultūros ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodara gis“, žadantis nustelbti visas iki šiol vyku sias festivalio laidas.
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: siūlo darbą betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 „KRETINGOS 38 480, 8 659 38 414. MAISTAS“ Maloniai kviečiame į atnaujintą Sparčiai besiplečianti maitinimo paslaugų 959171 valgyklą įmonė darbui Vilniuje kviečia į savo Taikoskolektyvą pr.16, Klaipėda
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi dar(studentų bendrabutyje) SKYRIAUS VADOVĘ bininkai. Apmokome. Tel. (8 (-ą) 5) 260 1970,Darbo 8 698pobūdis: 34 551, skyriaus skambinti darbo veiklos dienomis nuo 9 iki 16 val. koordinavimas, organizavimas, Dienos pietūs nuo 5 iki 7 Lt 961027
(Darbo dienomis nuo 8-17 kontrolė, bendravimas suval.) klientais
Reikalavimai: pareigingumas, paslaugos sąžiningumas, geri bendravimo Priimami užsakymai: banketams, pokyliams, gedulingiems pietums
įgūdžiai, ir nuosavas automobilis, statybos remonto gebėjimas dirbti savarankiškai. Tel. pasiteirauti: 8 620 13259
Išmaniosios tradicijos
Zaraso ežero saloje, jau prasidėjus parengiamiesiems darbams, pri statomos paskutinės festivalio naujovės ir programos ypatumai. Kad žiūrovai nepasiklystų vei klų ir pasirodymų gausoje, „Mė nuo Juodaragis“ pristato pirmąją Lietuvoje interaktyvią festivalio programėlę išmaniesiems tele fonams su „Android“ operacine sistema – ją galima rasti festiva lio svetainėje www.mjr.lt. Laukia oro fiesta
Toks festivalio gidas tikrai pravers, nes, be muzikos, amatų, paskaitų ar kino, šiemet laukia ir daug nau jų užsiėmimų. Antai šalia tradici nio senųjų amatų ir kūrybos kie mo šiemet įsikurs gamtininkų kiemas, jame kartu su Lietuvos ornitologų draugija bus galima pasigaminti inkilą ir išgirsti apie paukščių ir žmonių santykius. Netikėtose festivalio vietose nutiks architekto Audrio Kara liaus inicijuotas „EkoMenis“ – žmogaus ir gamtos kūryba, kurią skulptoriai ir kiti dailininkai lip dys kartu su Saule, Vėju, Vande niu, Žeme, Mišku ir Žiūrovais. Šeštadienio vakarą įspūdingą oro balionų paradą surengs Vil niaus oreivių asociacija. Švytin ti balionų rikiuotė Zaraso saloje pamėgins atlikti šviesos kom poziciją su muzika, kurią specia liai šiai progai sukūrė alternaty viosios muzikos kūrėjai Donis ir McKaras. Oro balionų paradą ly dės saloje supinti degantys liau diški sodai – magiškas ir unikalus lietuvių paveldas, atkurtas gam toje dideliu formatu. Muzika ir poezija
Šiais metais greta menų, muzikos, žinių lobyno ir visų paukščių įsi taisys Šarka. Benas Šarka. Žino mas Lietuvos menininkas avan gardistas, performansų meistras, „Gliukų“ teatro įkūrėjas B.Šar ka „Mėnesyje Juodaragyje“ atliks savo spektaklį „Kiaurai“. Pats au torius jį apibūdino taip: „Toks yra kiaurai laižantis pasaulio grožis.“ „Mėnesio Juodaragio“ progra moje pristatoma dar viena nau
Gamina medžioaprašymą masyvo siųsti vidaus Gyvenimo e. p.duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoinfo@kretingosmaistas.eu ja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 telefonas pasiteirauti (8 620) 13248, vidinesdurys@zebra.lt. 984, e. paštas
jiena – svajinga ir giedra poezi jos pavakarė ąžuolo paunksmėje, kurioje savo kūrybą skaitys net septyni jauni talentingi poetai: darbo dienomis nuo 8val. iki 17 val. 955284 Donatas Petrošius, Jurgita Jas Informuosime tik atrinktus kandidatus. ponytė, Ramunė Brundzaitė, Vy Technikos remonto tautas Stankus, Dainius Gintalas, Ilzė Butkutė ir garsus lietuviško SKUBIAI IR„KRETINGOS NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauMAISTAS“ MAISTAS“ į atnaujintą Maloniai kviečiame į atnaujintą žodžSparčiai ioMaloniai kalv„KRETINGOS iskviečiame Mariusmaitinimo Bu rokas. techniką – šaldytuvus, besiplečianti paslaugų dojamą Sparčiaibuitinę besiplečianti maitinimo paslaugų valgyklą valgyklą Vilniuje kviečia savo įmonė darbui Vilniuje (mokyklų valgyklose) skalbykles, virykles, kompiuterinę techFestįmonė ivalydarbui je bus galim a išvįys ti ieško Taikoskolektyvą pr.16, Klaipėda Taikos pr.16, Klaipėda niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. net tris fot(studentų ografijos parodas, tarp bendrabutyje) (studentų bendrabutyje) SKYRIAUS 8 641 99 000,VYR.VIRĖJŲ www.kaunakiemis.lt. jų pirmą kartą – irVADOVĘ užsienio (-ą) sve 951181 VIRĖJŲ čio eks pozicpobūdis: ija. Estiskyriaus joje įsikūręs Darbo veiklos koordinavimas, organizavimas, Dienos nuo 5 tiki 7 Lt Dienos pietūs nuo VIRTUVĖS 5 iki 7 Lt VilVisų PAGALBINIO kompiuterių ir televizorių taisymas Vengrų instpietūs itutas pri sta o gar (-ĖS) (Darbo dienomis 8-17 val.) (Darbo dienomis nuo(8 8-175)val.) kontrolė, bendravimas suMi klientais g. 131, tel. 275 saus vengrų et nolognuo o dr. hály niuje, Žalgirio DARBUOTOJO (-OS) 4665; www.pc-help.lt. HoppáPriimami lo foužsakymai: tografibanketams, jųpareigingumas, parodą „Šių Reikalavimai: pokyliams, Priimami užsakymai: banketams, pokyliams, 933624 Siūlome:gedulingiems laiku mokamą sutartinį pietums pietums sąžiningumas, bendravimo dienų ša mangedulingiems ai“. geri nuosavas atlyginimą, socialines garantijas Kinoįgūdžiai, ir paskaitų palautomobilis, apinę pa Kelionių gebėjimas dirbti savarankiškai. Tel. pasiteirauti: 8 620 13259 Tel. pasiteirauti: 8 620 13259 puoš graž iaus ios paukšč ių telefonas pasiteirauti (8 620) 13248, Iš/į Londoną saugiai,nuo greitai siunGyvenimo aprašymą e. p. darbo dienomis 8val.vežame iki 17 val. nuotrau kos iš Lie tuvos siųsti laukinės tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 info@kretingosmaistas.eu gamtos fotograf ijų konk urso 687Logistikos ieško su nuo58 503,įmonė +44 778 627vairuotojų 1449. Informaci(8 620) 13248, ja – „Gintelefonas tarinis pasiteirauti žaltys 2011“. Skra savais mikroautobusais. Darbas www.lietuvalondonas.com . – išvežiodarbo dienomis 8val.gniau iki 17 val. ti siuntas Vilniaus mieste. Atlyginimas –2 959526 jūnų temą papildysnuo kvapą 500 Lt. Tel. 8 682 34 416 . žian č ių Lie t u v os avia c i j os mu Informuosime tik atrinktus kandidatus. Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi1003869 ziejaus fotografijų paroda apie ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. paslaugos Lietuvos aviaklubo istoriją. 952525
Savo žanro žvaigždės
Margoje „Mėnesio Juodaragio“ muzikinėje programoje trijose scenose ir įvairiose kitose erdvė se pasirodys apie 50 kolektyvų ir atlikėjų. Tarp jų – ne mažiau kaip dešimt svečių iš užsienio: garsiausia Ukrainos postfolkloro grupė „DakhaBrakha“, juodojo metalo puoselėtojai „Cruachan“ iš Airijos, neoklasikinės muzikos legenda „Ataraxia“ iš Italijos, ži nomi ambient skambesio kūrėjai „Troum“ (Vokietija), charizma tiškas estų ir ukrainiečių folklo ro derinys „Svjata Vatra“, origi nali ethno world grupė „Theodor Bastard“ (Rusija), kolektyvai iš Vengrijos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių. Saloje koncertuos ir garsūs lie tuviai – grupė „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte, Andrius Mamon tovas, Veronika Povilionienė su Lietuvos kariuomenės orkestru, Vytautas V.Landsbergis su kom pozitoriumi Raimondu Rašpo liausku, grupė „Žalvarinis“, Alina Orlova, avangardinės ir elekt roninės muzikos kūrėjai, įvairūs folkloro ansambliai ir kiti. VD inf.
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokyĮmonė greitai suteikia . Tel. bė –trumpalaikias žema kaina. www.guobosbaldai.lt ir ilgalaikias paskOlas 8 656 69 099. ir juridiniams asmenims. fiziniams
8 656 97 000, www.easyfinance.lt760904 .
statybos ir remonto parduoda Statome individualius namus. Tel. 8 672 43
934, 8 687 15 697. nekilnojamąjį turtą
1004803
Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos Technikos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. remonto 8 603 62 096.
955765 SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
perKa
996618 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8Kelionių 676 41 155.
953105
nekilnojamąjį turtą
Įvairūs Iš varžytynių parduodamas BUAB „Archista“
priklausantis ir bankui įkeistas nekilnojama-
sis turtas: gyvenamojo namo 1/2 dalis PlaKita
cio g. 80, Karklės k., Klaipėdos r. sav., Un. 2012 20 Vilniaus apygardos teismo1/2 nutarNr. 04 4400-0817-511; Poilsio pastato datimilisUAB „Joanos iškelta bankroto Placio g. 80, avialinijos“ Karklės k., Klaipėdos r. sav., byla (c.Nr. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoUn. 4400-1000-7384; Poilsio pastato 1/2 dalis g. avialinijos“ 80, Karklėsadministratok., Klaipėdos jančios UAB Placio „Joanos r. sav., Un. Nr. Išsamesnė riumi paskirta UAB4400-1000-7451. VERSLO VALDYMO IR RESinformacija www.bankrotodep.lt (žr.asmuo „VaržyTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas tynės“) arba tel. (8 5) 272 8038. – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki1004955 2012 m.Skubiai birželioŠventojoje 11 d. imtinai pateikti savo butą. kreditodviejų kambarių Iki rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai pajūrio 500 m. Tel. 8 612 14 248, e. paštas miusle@mail.lt. (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu1004304 pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip perKa pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų 1 arba 2 yra kambarių butą nurodyti, Kaune. Pageidautina įvykdymas užtikrintas, kokiu būdu arba Žaliakalnyje. 8 698 32pateik916. taicentre yra padaryta. Kreditorinį Tel. reikalavimą 1001951 ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InĮmonė perka miškus visoje Lietuvoje: malkiformacija tel./faks. (8Lt), 37)senus 229 886. nius (1 ha – 5 000 eglynus, beržy961016
Ukrainos postfolkloro grupė „DakhaBrakha“ – įspūdingą pasiro dymą žada jau penktadienio vakarą. Organizatorių nuotr.
995095 MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyĮvairūs po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paKita grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admiInformuojame, kad Nacionalinės žemės nistracijos pavaduotojo tarnybos direktoriaus prie ŽŪM Vilniaus rajono 2011 sky07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
960851
ji Parengtas akcinė bendrovė; Buveinė – Labdarių Nacionalinės žemės tarnybosg.prie 8,Žemės Vilnius;ūkio Kodas – 301238630; Registras, ministerijos Vilniaus rajono žekuriame kaupiami ir saugomi duomenys mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl apie bendrovę – VĮ Registrų centras, Juridižemės sklypo (kad.Reorganizavimo Nr. 4142/0400:228), nių asmenų registras. būesančio Šatrininkų„NO k., Media“, Šatrininkų sen., das – prijungimas, UAB pri- Viljungiant prie formavimo UAB „Dienair pertvarkymo Media Web“.proniaus r. sav., Pojekto reorganizavimo pasibaigianti bendropatvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Tevėritorijų – „NOplanavimo Media“, UAB. Po reorganizavimo dokumento rengėjas UAB veiksianti bendrovė: pavadinimas – UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas „Diena Media Web“, kurios pavadinimas effectivus@gmail.com. akcininkų susirinkime, kuriame bus tvirtinamos reorganizavimo sąlygos, kei-961170 687 58 503, +44 778UAB. 627Teisinė 1449.bus Informacičiamas į „ON Media“, forma Sodininkų bendrijos METALURGAS . nariams! ja – www.lietuvalondonas.com – 2012 uždaroji bendrovė; įstatinis kapi06 akcinė 10 11 val. šaukiamas ataskaitinistalas – 1 71 630 Lt (vienas milijonas aštuo-974465 SUSIRINKIMAS, kuristūkstantis vyksKauno Kelmi-į nirinkiminis šimtai septyniasdešimt Vežame poilsiautojus išvienas Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos šeši šimtai trisdešimt litų). Bendrovės įstaPalangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. tinis kapitalas padalintas į 2. 1871 630 (vienąatasataskaita tvirtinimas. Revizoriaus 8 699 99 ir965, 8šimtus 612 22septyniasdešimt 227. milijoną kaita ir aštuonis tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt) pa4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. prastųjų vardinių akcijų, vienos paprasto6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau sios vardinės akcijos nominali vertė yra 1 nei pusei bendrijos narių,– Labdarių pakartotinis (vienas) litas. Buveinė g. 8,susirinkiVilnius; kodas – 301238630; mas bus šaukiamas 2012registras, 06 24 11kuriaval. toje Kita me kaupiami ir (ta saugomi duomenys apie pačioje vietoje pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“centras, visu sąrašu parduobendrovę – VĮ Registrų Juridinių jos asmenų registras. „NO Media“, UAB visos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 teisės ir pareigos pasiūlytą, pereina UAB „Diena Meuž didžiausią bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atliedia Web“ nuo UAB „Diena Media Web“ neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki įstatų įregistravimo juridinių asmenų ka matavimus Vilniaus r.re-sav., 2012Nuo m. birželio 25 d. imtinai uždaruose gistre. UAB Mediak.,Web“ įsta- voSudervės sen.,„Diena Rastinėnų SB „Vilma”, tųskl. įregistravimo registre kuose administratoriui, UAB „SBS Nr.bankroto 148 (skl.juridinių kad. Nr.asmenų 4184/0934:0148), „NO Media“, UAB visosg. teisės ir Vilnius. pareigosDauLegale“, Ukmergės 369A, prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) pagal visus sandorius UAB „Die-8sklygiau tel.pereina (8 5)m.206 0799, Nr.informacijos 147Web“ savininką birželio 8 d.611 10 napoMedia ir visi2012 sandoriai įtraukia51 518. mival. į UAB „Diena Media Web“ buhalteriatvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 nędalyvauti apskaitą.ženklinant „NO Media“, UAB visas turtas riboženkliais Boguslapereina UAB „Diena Media UAB suVladislavos Salmanovič turto paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148Web“ arbanuo prašom „Diena Media Web“ įstatų įregistravimo jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu juridinių asmenų registre. Susipažinti su adresu Vilniaus r., Pagirių sen., vič, Žalgirio g. 131–213, (tel.doku8Mikašiū677 79 reorganizavimo sąlygomisVilnius ir kitais nų k.,e.galima SB „Ekspresas”, vyks sklypo 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. mentais darbo dienomis 9 – 18kad. val. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Gynėjų g. 16, Vilniuje, 30 dienų nuo šio duomenys apie bendrovę – VĮ Registrų pranešimo paskelbimo datos. Prieš atvyksKviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių centras, Juridinių asmenų registras. Infor- tant būtina paskambinti telefonu 8 616 55 UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linmacija apie reorganizavime dalyvaujančią 500. Nerius Gasparavičius, UAB „Diena Iš/į Londoną saugiai, greitai siun- kmenų g.13,direktorius, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. bendrovę. Pavadinimas – UAB vežame „Diena MeMedia Web“ „NO Media“, UAB976256 tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 dia Web“, kurios pavadinimas keičiamas į generalinis direktorius. „ON Media“, UAB; Teisinė forma – uždaro1004935
siūlo darbą
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
KarščiausiKelionių Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius Karščiausi pasiūlymai Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. LT-01104 6, LT-01104 Vilnius A.Vienuolio g. 6, Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las(8Vegasas nuoFaks. 2871 Lt 262 91209120 Tel. 5) 231 3314. (8 5) vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – vilnius@vilnius.krantas.lt, Torontas nuo 2382 Lt www.krantas.lt šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Monrealis nuo 2874 Lt Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką Hiustonas nuo 2964 Lt Atėjo laikasjūras? TIKROMS ATOSTOGOMS! Stokholmas–Helsinkis Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kas valdo Ne tik Neptūnas! 12 už Talinas–Marienhamnas–Stokholmas ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt uostų mūsų rankose ir Jūsų paslaugoms nuo 125 Lt Kopenhaga–Oslas Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga KELTŲ BILIETAI INTERNETU: Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaAmsterdamas–Niukastlas leiskitės Klaipėda–Kylis Kaina pateikta pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 laiduokite laiveį abi Baltijos www.krantas.lt Klaipėda–Karlshamnas 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vakesčiais. Kviečiame Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Užsisakyk keltų bilietusikiinternetu, para- paKlaipėda–Zasnicas Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis 100 Lt mokamas karėlį! šyk savo nuomonę ir laimėk talpią, graRyga–Stokholmas Vašingtonas Lt ir linksmybės iki pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, kainakelioninę pateikta iš„Krantas išplaukimo uosto. žiąKruizo ir patogią Travel“ Talinas–Stokholmas Bostonas Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt ryto! nuo 2588 Lt Daugiau informacijos piniginę. Talinas–Helsinkis
Kelionių organizatorius
929896
parduoda
val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius15 bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
SKELBIMAI
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į
UAB „BEST Šventąją COMPANY“ Varėnos Palangą, (ir atgal), nuo r.35perka: Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 avis. 612 22 227. veršelius, galvijus, Sumokame iš karto. 975469 Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
nus, pušynus (1 ha – 10 000 Lt). Atsiskaito iš INFORMACIJA APIE82 TERITORIJŲ PLANAVIkarto. Tel. 8 688 727.
Kulminacija: viena šiųmečių „Mėnesio Juodaragio“ žvaigždžių –
keičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 vedėjo iki 20122012 06 21m. darbo dienomis pas proriaus liepos 3 d. įsakymu jekto rengėją. Parengto detaliojo vieša Nr. 48VĮ -(14.48.2.)-2905 „Dėlplano valstybiekspozicija 2012 06 06 iki 2012k.,06Riešės 21 Šninės žemės,nuo esančios Šaltoniškių sen., Vilniaus formavimo ir pertvarkypiškių seniūnijosr.,patalpose, A.Juozapavičiaus mo10A, (žemėtvarkos) projekto patvirtinimo“ g. Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo „KRETINGOS MAISTAS“ yraMaloniai patvirtintas projektas. Visą informacikviečiame į atnaujintą plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 Sparčiai besiplečianti maitinimo paslaugų ją, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM valgyklą įmonė darbui (mokyklų valgyklose) m. birželio 22Vilniuje d. 11 val. Lukiškių g.įsakymą 5, 235 kab., Vilniaus rajono skyriaus vedėjo ir ieško Taikos pr.16, Klaipėda Vilniuje. Planavimo pasiūlymų apie pateikimo teritorijų(studentų planavimo dokumentą pabendrabutyje) tvirtintąplanavimo projektą galima rastiir Vilniaus tvarka: pasiūlymai pastabosrateiVYR.VIRĖJŲ jono skyriuje g. 147, Vilkiami projektoadresu: rengėjuiKalvarijų arba organizatoriui VIRĖJŲ nius. Organizatoriai. raštu iki viešo susirinkimo pabaigos.1004946 PlanaDienos pietūs(-ĖS) nuo VIRTUVĖS 5 ikipasiūlymų 7 Lt PAGALBINIO vimo dokumentų apPranešimas apie sprendinių UAB „Vilčeksta“ neeili(Darbo dienomis nuo 8-17 val.) skundimas: asmenys gautą atsakymą,Šaukad į DARBUOTOJO (-OS) nį visuotinį akcininkų susirinkimą. jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plakiamas UAB „Vilčeksta“ (juridinio Priimami užsakymai: banketams, pokyliams, asmens Statybos įmonei kelio darbininkai Siūlome: laiku reikalingi mokamą sutartinį gedulingiems pietums kodas 186117571, registruotos buveinės navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės iradresas apželdintojai. Kreiptis tel.garantijas (8 5)inspekcijos 231 6179, Vilniaus r. sav. k., duoatlyginimą, socialines teritorijų planavimo ir Čekoniškių statybos menys apie bendrovę kaupiami ir saugo8 663 52500. Tel. pasiteirauti: 8 620 13259 prie AplinkosRespublikos ministerijos Vilniausasmenų teritorijų 975124 telefonas (8 juridinių 620) 13248, mi Lietuvospasiteirauti planavimo ir statybos valstybinės priežiūros registre) neeilinis visuotinis akcininkų susidarbo dienomis nuo 8val. iki 17 val. UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per rinkimas, kuris vyks 2012 m. rugsėjo 24 d. bą šeimos bendrosios prakmėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirg.laiško (atsakymo 14 val. adresu Vilkpėdės 4, Vilnius. Re- į tikos slaugytojams. Informacija gistracijos pradžia 13 val. Darbotvarkė: 1. pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. vadovo (direktoriaus) atšaukiBendrovės 975626 mas ir naujo APIE bendrovės vadovoPLANAVIMĄ. (direktoINFORMACIJA TERITORIJŲ riaus) paskyrimas. 2. Bendrovės naujos įsPranešame apietvirtinimas. kartojamą visuomenės tatų redakcijos Sprendimų infordėl Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklykiekvieno darbotvarkės klausimo projektus,Dobrovolės taipreikalingi pat kitus dokumentus, turiNr. po k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei aukštalipiai. Tel.kurie 8kad. 650 91 būti pateikti visuotiniam akcininkų susirin0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. kimui, ir informaciją, susijusią su akcinin973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 ko teisių įgyvendinimu, galima gauti kreim. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavipiantis: Vilkpėdės g. 4, LT-03151 Vilnius. mo organizatoriaus ir pareigų perdaviTel. 8 687 22 414. teisių Transportas, logistika 1005046 – mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas Konditerijos priims į pagal darbą Vilniaus PRANEŠIMAS APIE UAB DIENA MEDIA WEB pakeisti žemėsįmonė tikslinę paskirtį bendrojo regione vairuotoją-ekspeditorių, IR NO sprendinius, MEDIA, UABpadalyti REORGANIZAVIMO SĄplano sklypą,vadybininnustatyti LYGAS 2012 08 ir22, Informacija ką-ekspeditorių prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo irVilnius. tvarkymo režimą. apie45 reorganizuojamą bendrovę. Pavadini611 000. organizatorius taliojo plano – UAB mas – NO Media, UAB; Teisinė forma„4Real“, – 976056 užA.Goštauto g. 5-79, Vilnius,Buveinė tel. 8 698 20 198. daroji akcinė bendrovė; – OdmiProjekto rengėjas – UAB „RV– architektų stunių g. 15-4, Vilnius; Kodas 300127132; Registras, kuriame g.kaupiami ir saugomi dija“, Pamėnkalnio 28-2, Vilnius. Pareng-
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 637 Lt Didingoji Italija irirKaprio Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje Kapriosala sala––1747 1847Lt–Lt175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Ryga–Saremos sala–Talinas – 429 Lt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha –Lt577 Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šiaurės Italija su poilsiu prie–Adrijos jūros Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 1297LtLt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos nuo 990 999 KroatijaItalija nuo LtLt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha–Viena–Budapeštas nuo Praha-Viena-Budapeštas nuo 627577Lt Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ IŠ VILNIAUS: VILNIAUS: LĖKTUVU Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulymai.lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Ispanija, Kosta Brava, Kosta Dorada nuo – 904 Lt(poilsinės) IŠMalta VARŠUVOS 1979 Lt Graikija, Cgalkidikė – 979 Egiptas, 935LtLt Malta – Hurgada 904 Lt nuo Ispanija, Kosta Dorada – 999LtLt Bulgarija nuo 850 Lt – 1099 Graikija, Chalkidikė Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500–Lt1108 Ispanija, Alikantė Graikija, Kos sala 1128LtLt Kreta nuoKos 1170sala Lt ––1128 Antalija – 1295 Turkija, Antalija – 1185 LtLt Tunisas nuo 770 Lt Burgas––1199 1185LtLt Bulgarija, Burgas Kroatija, Rijeka 1489LtLtpoilsinės) Rijeka ––1279 IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Turkija, Marmaris Marmaris1289 1620LtLt Turkija, Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Portugalija, Algarvė – 1999 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634nuo Lt– 1899 Egiptas, Hurgada 1440LtLt Kuba nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt (poilsinės) Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Lt nuo 995 Lt IŠBulgarija 995 LtLt ŠriRYGOS: Lanka –– 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 LĖKTUVU VARŠUVOS (pažintinės – poŠri Lanka –IŠ3500 Lt ilsinės) IŠKreta VILNIAUS: – 1170 Lt Kruizas Nilu Lt Lt Egiptas, nuo 869 Tunisas –Hurgada 770nuo Lt 1440 Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,– Kreta – 99 Lt 1678 Lt Izraelis Egiptas nuo Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Marokas – 2634 Lt Holivudo akademija 599 LtLt Portugalija, Algarvė – 2239 Kuba – 5853 Lt Mes jėga 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Energetikas Pasaka nuo600 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Lt Laimingas žmogus Raganė – 550 Lt – tai aš! 600 Mes jėga 450 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per Lt7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje 60 Lt Kitas variantas 359„Pribrežnyj“ Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų AVIABILIETAI pirkti internetu: www. lek.lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios1699 aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt KRUIZAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Viduržemio jūrojeLt(spec. kaina) Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310kaina) Lt (spec. pasiūlymas) Karibų jūroje (spec. Klaipėda–Kylis (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec. kaina) Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Baltijos jūroje Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS *kainos į abi puses Į Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo 85 Lt. KELTAI
VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis
Orai
Savaitės viduryje bus ne itin šilta, palis. Šiandien daug kur lietus, perkūnija, antroje dienos pusėje galimas škvalas, per jį vėjo gūsiai gali siekti 15–20 m/s. Temperatūra bus 20–25 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį numatomi vėjuoti, protarpiais su lietumi orai. Naktį temperatūra bus 14–16, dieną 19–21 laipsnis šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 22 d.
+20
+21
+22
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+21
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.07 20.34 14.27 12.30 21.52
235-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 131 diena. Saulė Liūto ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +24 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21
Londonas +22 Madridas +38 Maskva +19 Minskas +23 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +26 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+22
Alytus
2–10 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+23
+21
+14
4
+16
+19
+17
+13
7
+16
+21
+17
+14
4
1862 m. gimė prancūzų kompozitorius Claude’as Debussy. 1908 m. gimė Henri Cartier-Bressonas, fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu. 1917 m. gimė JAV bliuzo legenda Johnas Lee Hookeris. 1929 m. gimė poetas, vertėjas Alfonsas Maldonis. 1958 m. gimė Donatas Jankauskas, Lietuvos Respublikos
penktadienį 1920 m. gimė Ray Bradbury, amerikiečių rašytojas fantastas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Elizabeth Bevarly „Skandalingas romanas“ ir Maxine Sullivan „Paslapties kaina“ Gevinas Meisonas sukūrė galingą verslo imperiją, bet jo reputacijai iškilo pavojus. Visi šnibždasi, kad Gevinas nepaprastai panašus į Violetos Tendės romano veikėją. Keisčiausia, kad Gevinas nėra net matęs šios rašytojos. Verslininkas nutaria pasismaginti ir priverčia moterį apsimesti jo drauguže. Dominykas Rotas padarė mirštančiam broliui didžiulę paslaugą, o dabar turi mokėti skausmingą kainą. Magnatas negali viešai pripažinti mylimosios Kasandros kūdikio savu – mergaitė pristatoma kaip jo dukterėčia. Net ir gavęs trokštamą moterį, jis žino negalėsiąs atskleisti paslapties.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Ipolitas, Karijotas, Laura, Rimantė, Sigitas, Zygfridas
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+23
+21
Praha +27 Ryga +22 Roma +33 Sidnėjus +27 Talinas +19 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +30
3
4
5
6
7
8
socialinės apsaugos ir darbo ministras. 1963 m. gimė amerikiečių dainininkė ir dainų autorė Tori Amos. 1973 m. gimė buvęs krepšininkas Eurelijus Žukauskas. 2003 m. jis su Lietuvos krepšinio rinktine iškovojo Europos čempiono titulą, 1996 m. Atlantos olimpiadoje ir 2000 m. Sidnėjaus olimpiadoje laimėjo bronzos medalius.
Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas yra kur kas svarbiau. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nedalykite pažadų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti svarbius sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite. Vėžys (06 22–07 22). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai neteiks jums pasitenkinimo. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus. Mergelė (08 24–09 23). Patyrinėkite savo emocijas, vertybes ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Skorpionas (10 24–11 22). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai leisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite sulaukti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų jausmai ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai šiuo metu keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Imkitės nemėgstamiausių reikalų, bet pirma svarbiausių.