PIRMAS miesto dienraĹĄtis
antrADIENIS, RUGPJĹŞÄŒIO 21, 2012
www.kl.lt
194 (19 495)
.;A?.162; 6@ ?B4=7�š 6<
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;V R[Ă&#x203A;
sveikata
11
Planuose â&#x20AC;&#x201C; gyvybes ge lbstintys ap aratai
Ĺ aÂlies vaÂdoÂvÄ&#x2122; D.GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2122; paÂpikÂtiÂno kiauÂros valsÂtyÂbÄ&#x2014;s sieÂnos.
ÄŽtaÂkinÂgo KiÂniÂjos poÂliÂtiÂko ĹžmoÂnai G.KaiÂlai skirÂta kaÂlÄ&#x2014;ÂjiÂmo iki gyÂvos galÂvos bausÂmÄ&#x2014;.
Lietuva 5p.
GatÂvÄ&#x2014;Âse tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł atÂsiÂrasÂti apaÂraÂtai mirĹĄÂtanÂtieÂsiems gaiÂvinÂti.
Kol kaunie Ä?iai tik ruoĹĄiasi vie ĹĄo tose ÄŻrengti se viedefibriliatorius, klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai tiki na galintys pa ĹĄitai da ti nors ir ĹĄian rydien. TaÄ?iau prieĹĄ tai reikÄ&#x2014;tĹł iĹĄsprÄ&#x2122;s ti nemaĹžai klau simĹł, neduodanÄ?iĹł ramybÄ&#x2014;s medikams .
Sandra Lu
s.lukosiute
koĹĄiĹŤtÄ&#x2014;
@kl.lt
Turi reikia
mÄ&#x2026; ÄŻrangÄ&#x2026;
Kauno mies to niĹł gausiai savivaldybÄ&#x2014; Ĺžmoplanuoja ÄŻrenglankomose vietose ti deďŹ brilia Ĺ ie prietai torius. sai vinti staigios skirti Ĺžmogui gaigalbÄ&#x2026; pirmo mirties atveju. Pamis nelaimÄ&#x2014;s tÄ&#x2014;mis gali minusu iĹĄsilavinimo teikti ir medicininio neturintis Ĺžmogus.
12
DeĹĄimtme
ď Ž Galimy
bÄ&#x2014;s: QR SVO _V YVN a\ _Vb Z
V TN YV [Nb Q\ aV` V_ [R ab _ V[ aV` ZR QV PV [V [V\ V `V YN cV [V Z\ Z\ Tb` aN Ă&#x2DC;VNb WV` a b _V OĂ aV N] Z
tÄ&#x2014;s mama Sandra Lu
s.lukosiute
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 9p.
ď Ž Iniciaty
va: ? YVb\
NV aĂ&#x203A; `b [\ ZV` `b RV ZĂ&#x2013; `b[ XVb Z\ XĂ _Ă&#x203A; `]R PVN YĂş aV[X YN YN ]Ă&#x; Xb_ QN ZR[ ab ]N YV WN `V [Nb WVR YNV XN[ Ă&#x2DC;VNV` Z\ [Ă&#x203A; ZV` Cf aNb a\ 9VNb QN[` XV\ [b\ a_
IĹĄ danÂgaus â&#x20AC;&#x201C; plyÂtĹł kruÂĹĄa CentÂriÂnÄ&#x2014;Âmis KlaiÂpÄ&#x2014; dos gatÂvÄ&#x2014;Âmis eiÂnan tys ĹžmoÂnÄ&#x2014;s neÂtu rÄ&#x2014;ÂtĹł atÂsiÂpaÂlaiÂduo ti nÄ&#x2014; miÂnuÂtÄ&#x2014;s. VÄ&#x2014; jĹł nuoÂlat gaiÂriÂnaÂma me miesÂte nuo na mĹł ĹžyÂranÂÄ?ios Ä?er pÄ&#x2014;s ar krinÂtanÂtys beÂtoÂno luiÂtai â&#x20AC;&#x201C; kas dieÂnyÂbÄ&#x2014;. Net ir iki ĹĄiol sauÂgiais laiÂkyÂti centÂriÂnÄ&#x2014;s LieÂpĹł gat vÄ&#x2014;s naÂmai jau keÂlia rimÂtÄ&#x2026; paÂvoÂjĹł praei viams, â&#x20AC;&#x201C; vaikĹĄÂÄ?ioÂti Ä?ia riÂziÂkinÂga.
pasmerkia mas lÄ&#x2014;tai ďŹ zinei da
\ Xf aN`
ltimi
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
tus gamirija tapo pir Ä?iai nuskam nesius Lietuvoje plamÄ&#x2026;ja ĹĄalies paciente, bÄ&#x2014; kuriai pra rijos istori jo deĹĄimtmetÄ&#x2014;s MadÄ&#x2014;tas taiky Dabar mer ĹĄis gydymas. ja. ti gaitÄ&#x2014; jau kĹł pasmerk Lietuvos valdininTuomet Vo atsigauna tai sunkiai kietijos gydy mergaitei serganÄ?iai gÄ&#x2014;, kad no po tuo rint sulauk tojai teikartus per kelis iĹĄtiesÄ&#x2014; vokie met pagalbos rankÄ&#x2026; ti pokyÄ?iĹł rei die Ä?iĹł farmaci kia palaukti pirmĹłjĹł panija. nÄ&#x2014; kommaĹžiausiai keturias sa po valandÄ&#x2026; nÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; vaites. ir Marija Ĺ˝iva pasÄ&#x2014;di lovo ilgiau nioji sesuo jevaitÄ&#x2014;, jos vyresPastebi pa je, skaiEmilÄ&#x2014; ir bro gerÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; to, raĹĄo. serga itin re lis Tadas Ĺ iuo me tu mergaitÄ&#x2014; ta genetine apykaitos li medĹžiagĹł gydo niuje. Per ga â&#x20AC;&#x201C; VI tipo daugiau nei ma Villisacharido mukoponesiĹł nuo ze. gydymo pra porÄ&#x2026; mÄ&#x2014;Liga pasireiĹĄ dĹžios cia liais vaistais spenanti farma kia tuo, kad ji taip pat sveikas vai cinÄ&#x2014; kompa gimÄ&#x2122;s du pabuvo kas, augda nija, iĹĄgir- uostamiesÄ?io, Kauno si moti mas nizmui bĹŤ ligoninÄ&#x2014;se. Ligoni tino fermen be orga- padÄ&#x2014;ti iĹĄ nos nevilties praĹĄy mÄ&#x2026; nuolat nÄ&#x2014;je prie dukters gelbÄ&#x2014;ti aky to enzimo, lovos se nykstan bu dukrÄ&#x2026;. Ä?iÄ&#x2026; pasako dinti RamunÄ&#x2014; Ĺ liuo ĹžaitÄ&#x2014; jo, kad bĹŤklÄ&#x2014; gerÄ&#x2014;ja. Marijos
Kaina 1,30 Lt
12
â&#x20AC;&#x17E;NeÂbĹŤÂna taip, kad atÂbÄ&#x2014;Âgi ir puoÂli.â&#x20AC;&#x153; JoÂniĹĄÂkÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s reÂkonstÂrukÂciÂjÄ&#x2026; atÂlieÂkanÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s vaÂdoÂvas DaiÂnius ZoÂkas paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad prieĹĄ praÂdeÂdant darÂbus reiÂkia suÂtvarÂkyÂti daug doÂkuÂmenÂtĹł.
Prie JaÂkĹł â&#x20AC;&#x201C; auÂtoÂmoÂbiÂliĹł spĹŤsÂtys DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
BaiÂgiaÂmieÂji keÂliÂninÂkĹł darÂbai JaÂkĹł ĹžieÂde atÂneÂĹĄÄ&#x2014; ĹĄiuo transÂporÂto maz gu vaÂĹžiuoÂjanÂtiems vaiÂruoÂtoÂjams nauÂjĹł iĹĄÂbanÂdyÂmĹł. GrĹŤsÂtys Ä?ia ÄŻma noÂmos viÂsÄ&#x2026; ĹĄiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122;, kol bus as falÂtuoÂjaÂma keÂlio danÂga.
m.skiriute@kl.lt
RiÂziÂkinÂgiauÂsia â&#x20AC;&#x201C; seÂnaÂmiesÂtyÂje
4
gyvena vi
2p.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014;
ByÂranÂÄ?iĹł paÂstaÂtĹł yra ne tik cent re, bet ir viÂsaÂme miesÂte. NeÂmaÂĹžai paÂvoÂjinÂgĹł naÂmĹł yra vaÂdiÂnaÂmuo siuoÂse MiĹĄÂko ir AlksÂnyÂnÄ&#x2014;s kvarÂta luoÂse. PrieĹĄ 40 meÂtĹł iĹĄ rauÂdoÂnĹł ply tĹł paÂstaÂtyÂti dauÂgiaÂbuÂÄ?iai paÂsiÂĹžy mi tuo, kad nuo jĹł krin ta plytÂgaÂliai.
koĹĄiĹŤtÄ&#x2014;
@kl.lt
cijai: ilgainiui deg ValdininkĹł Lietuvos at paĹžeidĹžiami rasu lai, sÄ&#x2026;nariai, sakingos kaukasdiene vil kurta neĹžinomybe ir timi apie tuoj biausiĹł vidaussutrinka visĹł svar- jos atsisakÄ&#x2014; skirti pini institucisianÄ?iÄ&#x2026; duk gĹł vais pasveikmotyvuoda or rÄ&#x2026; gyvena mos, kad mer tams, Bir Ĺže lio pra ganĹł veikla. reta geneti liga sergan kitĹł ĹĄia liga dĹžio je mer ne KlaipÄ&#x2014; Ä?iĹł trijĹł vai serganÄ?iĹł ĹžmogaitÄ&#x2014;s ir gai tei dos vai kĹł mama. niĹł gypradÄ&#x2014;tas gy kĹł ligoninÄ&#x2014;je buvo dymas valstybei bĹŤ AtsiĹĄaukÄ&#x2014; dy tĹł pernelyg ÄŻ nevilties tais. Juos do mas specialiais vais- brangus. praĹĄymÄ&#x2026; PrieĹĄ kelis vanoja vais Taip Ma mÄ&#x2014;
Â&#x201E;Â&#x201E;GrÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014;: nuo LieÂpĹł gatÂvÄ&#x2014;s 28 dauÂgiaÂbuÂÄ?io naÂmo ant ĹĄaÂliÂgatÂvio nuÂkriÂto diÂdeÂlis gaÂbaÂlas beÂtoÂno. LaiÂmÄ&#x2014;, tuo
meÂtu pro ĹĄaÂlÄŻ nÄ&#x2014;Âjo praeiÂviai.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRÄ&#x152;IUI â&#x20AC;&#x201C;
IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
51
Lt
VaÂkar perÂpiet viÂsuoÂse keÂliuoÂse, veÂdanÂÄ?iuoÂse ÄŻ JaÂkĹł ĹžieÂdÄ&#x2026;, iĹĄÂsiÂri kiaÂvo auÂtoÂmoÂbiÂliĹł eiÂlÄ&#x2014;s. ViÂdurÂdie nÄŻ jos sieÂkÄ&#x2014; ne vieÂnÄ&#x2026; ĹĄimÂtÄ&#x2026; metÂrĹł ir dar dauÂgiau, taÂÄ?iau keÂliĹł poÂli ciÂjos buÂdÄ&#x2014;ÂtoÂjai apie tai neÂbuÂvo in forÂmuoÂti. Po pieÂt Ĺł reÂg uÂl iuoÂt i eisÂm o Ä?ia KlaiÂp Ä&#x2014;Âd os keÂl iĹł poÂl iÂc iÂjos biuÂro paÂreiÂg ĹŤÂn ai paÂs iunÂt Ä&#x2014; du ekiÂpa Şus. VieÂn as jĹł stenÂg Ä&#x2014;Âs i paÂl eng vinÂti eisÂmÄ&#x2026; nuo Ĺ iÂluÂtÄ&#x2014;s, kiÂtas â&#x20AC;&#x201C; nuo PaÂl anÂgos puÂsÄ&#x2014;s.
TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt
7
2
antrADIENIS, RUGPJŪČIO 21, 2012
miestas
Krizių centras netrukus atvers duris Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pastato, kuriame veiks moterų kri zių centras, statybos pasiekė fini šo tiesę. Numatyta, kad jis duris at verti turėtų po trijų savaičių – rug sėjo 7 d.
Šiuo metu prie vadinamosios Tre čiosios poliklinikos išdygusiame pastate atliekami baigiamieji dar bai. Pastatą ketinama atiduoti iki šio mėnesio pabaigos. Statybų įmonės „Viremida“ di rektorius statybai Raimundas Klio nauskas pasakojo, kad dar liko už baigti šilumos trasos įrengimo darbus. Jie buvo įstrigę, nes aplinkinių namų gyventojai iš pradžių nesu tiko, kad statinys būtų prijungtas prie jų šilumos mazgo. Tačiau ši
problema jau išspręsta. Pirmadie nį bus tęsiami šilumos trasos pri jungimo darbai. Iki šios savaitės pabaigos numa toma ir išvalyti pastatą. Taip pat sutvarkyti pasodintus ir audros paplautus augalus. „Viskas vyksta pagal planą. Spė sime“, – pabrėžė R.Klionauskas. Numatoma, kad moterų kri zių centras bus atidarytas pirmą jį rugsėjo penktadienį, tačiau dar nebus įrengtas. Nespėjama nu pirkti baldų. 400 kv. m ploto pastate galės rinktis smurtą šeimose patyrusios moterys, kurios čia galės laikinai apsistoti. Moterims bus teikiama psichologinė ir teisinė pagalba. Centro statybos atsiėjo 2,8 mln. litų. Iš ES fondų tam skirta 1,8 mln. litų, likusią sumą – 1 mln. litų sky rė Danijos bendrovė „Espersen“.
Darbai: Poilsio parke ekstremalios trasos pradėtos rengti prieš savaitę.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jau įrenginėjamos laipynės Uostamiesčio šiaurinėje dalyje pamažu ryškėja naujos pramo gų zonos kontūrai. Poilsio parke prasidėjo ekstremalių trasų su įvairiomis laipynėmis įrengimo darbai. Laukiamas: moterų krizių centro statybos artėja prie pabaigos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Milda Skiriutė
Vietoje alaus restorano – kazino Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Uostamiesčio centre veikiantis alaus restoranas neilgai trukus ga li tapti kitokio pobūdžio paslaugų vieta – čia planuojama įkurdinti lo šimo namus.
Dėl leidimo perkelti kazino į nau jas patalpas savivaldybėn kreipę si verslininkai įsitikinę, jog tai bus puiki galimybė atsinaujinti. „Mūsų planas yra toks: gavus mies to tarybos pritarimą, įsikurti Naujo jo Sodo gatvės 1A pastate, o Naujojo Sodo gatvėje 1 veikiančius lošimo na mus uždaryti“, – aiškino verslininkų atstovas Saulius Petravičius. Esą uostamiestyje šis kazino vei kia jau septynerius metus, o verslui būtinas tam tikras atsinaujinimas.
Planuojama, kad lošimo namai galėtų įsikurti vietoje viešbučio „Amberton Klaipėda“ alaus res torano „Livonia“. O pats restora nas esą būtų perkeltas į kitas vieš bučiui priklausančias patalpas. Tikinama, kad visos paslaugos, kurios šiuo metu teikiamos vieš butyje, išliks, tik kai kas bus per planuota. Į lošimo namus būtų su projektuotas atskiras įėjimas. Klaipėdos savivaldybės Strategi nio komiteto nariams dėl verslininkų sumanymo kilo abejonių, nes kazi no persikeltų pernelyg arti Jaunimo centro, esančio Puodžių gatvėje. Tuo tarpu lošimo namų atstovai įsitikinę, kad šioje viešbučio zonoje daugiau pramogų, tad būtų logiška čia perkelti ir kazino. Šiuo metu Klaipėdoje veikia tre ji lošimo namai.
AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško
=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<
Dėl šilumos sistemų remonto rugpjūčio mėnesio 22 dieną nuo 8 iki 14 valandos bus nutrauktas?268.9.C6:.6' šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems namams: Laukininkų g. 30, 34, 36,universitetinis 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50,(personalo 52, 54, 56. ■32, aukštasis išsilavinimas vadyba, Vaidaugų g. 7, 11. administravimas); Bandužių 16. ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; Informacija tel. (8 46) 410 869. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).
1.?/< =</Ï16@' ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė;
m.skiriute@kl.lt
Įmonės „UNO Parks“ vadovas Ma rijus Krasnickas pasakojo, kad dar bai startavo prieš savaitę. Anot jo, kol kas viskas klostosi sėkmingai. Problemų kelia nebent kreivi me džiai bei ne per seniausiai praūžu sio škvalo padariniai. „Rengti trasas ant tiesių medžių paprasčiau. O Poilsio parko terito
rijoje augantys medžiai yra kreivi. Trikdžių kyla ir dėl škvalo išvers tų medžių valymo darbų. Gerai, kad stiprūs vėjai neišvertė tų, ant kurių turi būti įrengtos trasos“, – pasakojo pašnekovas. M.Krasn ickas negal ėj o pas a kyt i, kad a nuotyk ių parkas po atv ir u dang um i bus užb aigtas, tač iau tvirt in o, kad į sav ivaldy bės nustatytus terminus bus įsi tekta.
Taip pat kol kas neaišku, kiek klaipėdiečiams bei miesto sve čiams atsieis čia siūlomos pramo gos. Nuotykių parko Klaipėdoje pro jektą kartu su verslo partneriais – bendrove „UNO Parks“ – plėto ja savivaldybės konkursą laimėjusi klaipėdiečių kompanija „To Do Fi nance“. Naujasis pramogų kompleksas bus įrengtas 3 ha plote.
Eismą apribos nuo rugsėjo 1-osios Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vairuotojams neilgai trukus teks aplenkti dalį Joniškės gatvės – ji bus uždaryta remontui. Planuoja ma, kad darbai čia pradės virti jau po savaitės.
Pirmiausia bus kertami medžiai, ardomi šaligatviai, aptveriama te ritorija, statomi eismą ribojantys ženklai – tai yra numatyti tie dar bai, kurie netrukdys eismui. Rekonstrukcija vyks ruože nuo įmonės, kuri gamina baldus, iki lai dojimo namų. Būtent čia transpor to eismas ir bus uždarytas nuo rug sėjo 1-osios. „Nuo darbų plano dar nespėjo me atsilikti. Užtrukome, kol ga vome visus leidimus, suderinome eismo apribojimo schemas, pa rengėme inžinerinių tinklų projek tą. Negalime tiesiog atbėgti ir pulti bet kaip kasti“, – tvirtino rekonst rukciją atliekančios įmonės „Žem
Būklė: Joniškės gatvė jau prašėsi remonto.
kasa“ vadovas Dainius Zokas. Tei giama, kad didelių nesklandumų dėl uždarytos Joniškės gatvės da lies neturėtų kilti, tačiau vairuoto jams teks daryti lankstą. Rekonstrukcija atsieis per 9 mln. litų. Planuojama, kad ji užtruks
Vytauto Liaudanskio nuotr.
metus. Dėl nenumatytų aplinky bių darbus vykdanti įmonė terminą galės pratęsti dar tris mėnesius. Rekonstrukcijos metu bus sure montuota gatvės važiuojamoji dalis, šaligatviai, lietaus ir buitinių nuote kų, apšvietimo, elektros sistemos.
3
antrADIENIS, RUGPJŪČIO 21, 2012
miestas Pajūryje – mokslo stovykla
Kviečia į treniruotes
Menininkai laukia svečių
Smiltynėje vyksta dešimt die nų truksianti tarptautinė mokslo stovykla. Projekto me tu 25 moksleiviai iš įvairių Eu ropos šalių – Danijos, Lenki jos, Vokietijos, Švedijos ir Lie tuvos – turės galimybę iš ar čiau susipažinti su Kuršių ma rių bei Baltijos jūros, hidrologi ja ir ekologija.
Klaipėdos visuomenės sveika tos biuras ketvirtadienį kviečia visus į šiaurietiško ėjimo tre niruotes. 16 val. Vasaros est rados tako pradžioje mokymai organizuojami tiems, kurie no ri susipažinti su šia technika, 17.15 val. – norintiesiems pato bulinti įgūdžius. Išankstinė re gistracija būtina.
Menininkų bendruomenė, įsi kūrusi buvusioje Vydūno mo kykloje, kviečia į svečius. Penk tadienį 20.30 val. šalia įstaigos gros klA SKA fA, o nuo 22 val. atėjusiųjų lauks klaipėdiečių ki no nuotykiai. Bus rodomi trys filmai: „Revolution Theory“, „Pašteto brolija“ bei „SuperM nuotykiai“.
Geotermijos valstybei nereikia? Keliolika metų šilu mą miestui tiekian čią Klaipėdos geoter minę jėgainę suma nyta parduoti. Jos va dovas Ričardas Vai tiekūnas iš paskuti niųjų stengiasi ras ti užtarimą visose valstybinėse institu cijose įrodinėdamas, kad šio objekto priva tizuoti nereikėtų. Nusitaikė: valstybei priklausančią geoterminę jėgainę siekiama privatizuoti.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Privatizuojamųjų sąraše
77 proc. bendrovės „Geoterma“ akcijų priklauso valstybei, jas val do Valstybės turto fondas. Per nai rugpjūčio 8-ąją įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.
Ričardas Vaitiekūnas:
1991 m. užteko politi nės valios išgręžti grę žinius ir pastatyti tokį objektą, tad šiandien jį parduoti būtų gaila. Bendrovės vadovas R.Vaitiekū nas tikino, kad su parlamentarais buvo sutaręs, jog jos nereikėtų par duoti, tačiau privatizavimo proce sas jau prasidėjęs. „Man labai apmaudu. 1991 m. užteko politinės valios išgręžti grę žinius ir pastatyti tokį objektą, tad šiandien jį parduoti būtų gaila. Jei
mes jį parduosime, iš geotermijos, mano galva, ten nieko nebeliks“, – neabejoja R.Vaitiekūnas. Jis įsitikinęs, kad geoterminę jė gainę kokiais nors būdais reikė tų išlaikyti valstybės rankose. Esą šalia galėtų atsirasti ne sportinis, bet gydomasis baseinas. „Juk visi gerai atsimena Palangos „Lino“ baseiną po atviru dangumi, čia galėtų būti kažkas panašaus. Aš tokį potencialą matau, įdirbis ne mažas, bet reikia politinės valios“, – įsitikinęs pašnekovas. Sotus kąsnis verslui
R.Vaitiekūnas ketverius su puse metų vadovauja geoterminei jėgainei ir per tą laiką teigia neradęs nė vieno rim to užtarėjo. „Be pagalių į ratus šian dien mes daugiau nieko ir neturime. Kreipiuosi į politikus ne pirmą kartą, tačiau didesnio susidomėjimo nebu vo“, – apgailestavo direktorius. Vakarų Lietuvoje išplitusi di džiulė geoterminė anomalija siekia Jurbarką, Tauragę, Kelmę, Telšius. Rytinė Lietuvos dalis tokių poten cialų neturi, o Klaipėdos regionas, pradedant nuo Skuodo ir baigiant Šilutės rajonu, turtingas geoter
miniais vandenimis. Ši požeminių geoterminių vandenų zona tęsiasi iki vidurio Lietuvos. Čia galima statyti jėgaines, kurios gamintų ekologiškai švarią energiją ir ne tik. Gali būti, jog turtingi pirkė jai mato dar daugiau šio valstybinio objekto privalumų, kurių per dau gybę metų nesugebėta išplėtoti. Gręžinių vanduo – gydykloms
2011 m. bendrovėje pradėti geoter minio vandens balneologiniai ty rimai. Balneologija – mokslas apie paprasto ir jūros vandens, mine ralinių šaltinių, saulės spindulių ir klimato poveikį ir naudojimą gydy
„Geotermos“ archyvo nuotr.
mo tikslais. Įmonės gręžiniuose iš gaunamas labai druskingas vanduo. Jis buvo išbandytas Palangos gydyk lose – poveikis žmonėms esą buvo teigiamas, paskatino širdies darbą, pagerino kraujo apytaką. „Šį vandenį mes norime išnaudoti ne tik šildymui, bet ir gydymui, ba seinams užpildyti, šildymui ir ki tiems poreikiams. Šiandien turime du gręžinius ir per parą pakeliame po 100 kub. m vandens“, – aiškino R.Vaitiekūnas. Požeminius geoterminius van denis būtų galima panaudoti ir žu vivaisai. Tačiau privatizavimo pro cesas jau įsuktas.
Eksperimentinė įmonė „Geoterma“ įsteigta 1991 m., vėliau
Ilgalaikis bendrovės turtas siekia
reorganizuota į uždarąją akcinę bend rovę. Jos pagrindinė veikla – karšto vandens gamyba Klaipėdos parodo mojoje geoterminėje jėgainėje.
45 mln. lit ų. Įmon ėj e dirb a 19 dar buotojų, vadovaujančio asmens al ga per mėnesį, neatskaičius mokes čių, vidutiniškai siekia 8 tūkst. 496 litus.
Šiluma gaminama ją išgaunant iš
aukštos temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Didžioji dalis šilumos parduodama bendrovei „Klaipėdos energija“.
Šių metų pirmo ketvirčio „Geoter
mos“ grynasis pelnas buvo 167 tūkst. litų, tuo pačiu laikotarpiu pernai – net 1 mln. 50 tūkst. litų.
Dienos telegrafas Pask aitos. Klaip ėdos vis uomenės sveikatos biuro special istai visus bū simus tėvel ius kvieč ia reg istr uot is į nemok amus užs iėm imus ir paskai tas šiomis temomis: „Nėščiosios mity ba nėšt umo laikotarpiu“ (rugsėjo 4 d. 17.15 val.), „Kūd ik io raidos ypat umai“ (rugsėjo 5 d. 17.15 val.), „Nat ūralus mai tin imas“ (rugsėjo 11 d. 17.30 val.), „Gim dymas“ (rugsėjo 18 d. 17.15 val.), „Kūd i kio priež iūra pirmais iais mėnes iais“ (rugs ėjo 25 d. 17.15 val.). Taip pat or gan iz uojam i muz ik in iai užsiėm imai (rugpjūč io 21 ir 28 d. 12 val.), mankš ta (rugsėjo 12, 19, 26 d. 16.30 val.). Pas kaitos vyks įstaigos pat alp os e, tre čiame aukšte, muz ik in iai užs iėm i mai – Ligon inės g. 16, antrame aukš te, mankštos – Statybinink ų pr. 20. Re gistracija į paskaitas, mankštas ir mu zik in ius užsiėm imus tel. 23 47 96 ar ba 8 612 30179. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 13 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Fio dor as Dud ik as (g. 1929 m.), Ferd i nand as Gūž ė (g. 1930 m.), Ivan as Smirn ov as (g. 1932 m.), Aliaks and ras Khal and yrou (g. 1934 m.), An gel ė Teres ė Zak ar ien ė (g. 1934 m.), Alfons as Pov il as Likp etr is (g. 1936 m.), Romuald as Jok ub ait is (g. 1946 m.), Grig or ij us Gricenk a (g. 1947 m.), Svetl an a Rušk ien ė (g. 1954 m.), Vik tor as Tat ukov as (g. 1954 m.), Jur ij us Pleč išč ik as (g. 1962 m.), Alfred as Ma žeik a (g. 1965 m.), Loret a Jak ub aus kien ė (g. 1965 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Loreta Jak ubausk ienė, Fiodoras Du dikas, Grigor ijus Gricenka, Svetlana Rušk ienė, Ferd inandas Gūžė, Ivanas Smirnovas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 3 berniukai. Greitoj i. Vak ar iki 18 val. greitos ios pagalbos med ikai sulaukė 38 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai skundėsi kraujo takos sut rik imais, aukšt u kraujospū džiu, pilvo ir galvos skausmais. Med i kai skubėjo padėt i ir traumas pat yr u siems žmonėms.
4
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
miestas
Susidėvėjo: nupjovus ilgus metus pastatus gožusius medžius, atsiskleidė yrantys centrinės J.Janonio gatvės namų fasadai.
Iš dangaus – plytų kruša Prasta padėtis ir bend rabučiuose. Tačiau di džiausią nerimą kelia pastatų būk lė miesto centre. Praėjusią savaitę ant šaligat vio nukrito didelis betono gaba las nuo Liepų gatvės 28 daugia bučio namo. Ši pavojinga vieta buvo pažy mėta dėmesį atkreipiančia „Stop“ juosta. Daug namų, kurių konstruk cijos susidėvėjusios ir nuo kurių gali kristi atplaišos praeiviams ant galvų, yra J.Janonio, Sportininkų gatvėse. Anksčiau tokių problemų kildavo ir M.Mažvydo alėjoje, Galinio Py limo gatvėje.
Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun pabrėžė, kad daugiabučių namų fasadų ir bendro naudojimo konstrukcijomis turi rūpintis na mo administratorius ar bendrijos. Jų darbuotojai turi stebėti padėtį, atlikti kasmetes apžiūras. „Namų prižiūrėtojams tai svar bu. Būtent jie bus atsakingi, jei nu kritusi konstrukcija sužalos žmo gų“, – teigė vedėja. G.Čichun akcentavo, kad, pama tęs atitrūkusias plytas ar tinką, na
Klaipėdos sav ivaldybės Social inės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja
Kęstutis Grigaitis
Įmonės, tvarkančios balkonus ir namų fasadus, general in is direktor ius
K šalinti ir įrengti prancūziško tipo balkonėlius.
Gyventojai nenori remonto
Violeta Gembutienė
ei pastato būklė yra avar i nė – nuo konstrukcijų krinta plytos – jo adm in istrator ius remont ą gal i atl ikt i be gy ventojų sut ik imo. Tai privalom ieji darbai. Panaši situacija yra su balko nais. Jų pagrindas taip pat priskiria mas prie bendro naudojimo konst rukcijų. Balkono kraštai prik lauso gyventojams. Šie patys tur i jais rū pint is. Nor int atnaujint i vis ą fasa dą – ne tik nuimti pavojų keliančias konstrukcijas, reikia daugumos gy ventojų (50 proc. +1) sutikimo.
Pokyčiai: anksčiau betono gabalai krito ir nuo Galinio Pylimo gatvės 22 namo balkonų – tad juos teko pa
Dauguma Lietuvos namų yra tokie, kad pleistras nepade da. Reikalinga ope racija.
Komentarai
J
1
Jevgenijus Sakovskis:
Vytauto Petriko nuotr.
mo prižiūrėtojas turi iš karto sam dyti bokštelį ir pašalinti pavojingą konstrukciją. „Didesniems fasadų remon to darbams sunkiai pritaria gy ventojai. Būna, kad administ ratoriams tenka imtis už galvos. Ypač sudėtinga bendrabučių si tuacija. Ten gyventojų mokumas siekia tik 30 proc., o problemų – labai daug. Administratorius ne žino, kokius darbus pirma atlikti. Gerai, kad buvo sutvarkyti Mini jos gatvės 129, 147 namo balko nai. Būdavo baisu praeiti pro šalį, kad kas neužkristų“, – pastebė jo vedėja. Siaubą kelia balkonai
Įmonės „Vitės valdos“, kuri pri žiūri daug namų senamiestyje, direktorius Jevgenijus Sakovs kis pasakojo, kad byrantys dau giabučių namų fasadai ir kitos konstrukcijos yra viso senamies čio problema. „Baisiausia, jog būstų savinin kai nenori remontuoti fasadų dėl pavojingumo ar grožio. Nebuvo nė
vieno atvejo, kad gyventojai inici juotų tokius darbus“, – tvirtino di rektorius. Pasak J.Sakovskio, dažniausiai tinkas ar plytos krinta ne nuo fa sadų, o nuo balkonų. Norint atlikti pastarųjų remontą kyla daug biu rokratinių rūpesčių. Balkono grindys priklauso bend ro naudojimo konstrukcijoms, šo ninės sienelės, jų viršus – gyven tojų nuosavybė. Šie turi sutvarkyti savo turtą taip, kad nekeltų kitiems grėsmės. Tačiau gyventojai neskuba in vestuoti į turtą, kuris yra už jų bu to, lauke. J.Sakovskis tvirtino, kad sena miestyje esantiems namams kelia mi didesni remonto darbų reikala vimai. Vis dėlto tai nėra kliūtis. „Jei žmonės norėtų atlikti fasadų ar balkono remontą, visus leidimus gautume“, – žadėjo vadovas. Būtina skatinti renovaciją
Nuo pastato pradėjus kristi tinkui ar plytoms, namų valdos turi teisę remonto darbus atlikti be gyvento
Vytauto Liaudanskio nuotr.
jų sutikimo. Tačiau, anot J.Sakovs kio, būtina vadovautis ir protingu mo kriterijais. „Jei defektas nėra didelis, at liekamas remontas. Jei problema didesnė ir darbai kainuoja daug, tuomet tik pašaliname tinką ar plytas, kad nekristų žmonėms ant galvų ar mašinų“, – tvirtino direktorius. J.Sakovskio teigimu, jei nebus remontuojami, senamiesčio namai vis tiek kada nors subyrės. „Dauguma Lietuvos namų yra tokie, kad pleistras nepadeda. Reikalinga operacija. Todėl būtina skatinti renovaciją. Tai pati efek tyviausia priemonė“, – pridūrė di rektorius. Bauda – iki 15 tūkst. litų
Už pastatų nepriežiūrą gresia di delės baudos. Nustačius tokį pažeidimą, savi valdybės specialistai surašo reika lavimą namo administratoriui pa šalinti pavojingas konstrukcijas, nurodyti, kada bus atliekamas re montas.
iek kainuos fasado ar bal kono remontas, sudėt in ga pas ak yt i. Viskas pri klauso nuo pat ies namo. Fas adai, kel iant ys problemų, yra dviejų rūšių: seni ir esantys istorinė je miesto dalyje. Pastarųjų iš išorės neapšilt insi. To neleid žia Kult ūros paveldo depart amento reikalav i mai. Sutvark ius fasadą, jis taps tik gražesn is. Pastatas šiltesn is nebus. Tad gyventojai nenori investuoti tik į grož į. Tok ie namai yra pasmerkt i. Jei gyventojų niekas neprivers re mont uot i fasadų, laik ui bėgant jie subyrės. Stat in iams ypač kenk ia temperatūrų svyravimai žiemą – pe rėjimas „iš pliuso į minusą“. Remon tuoti naujesnius pastatus, esančius ne istorinėje miesto dalyje, yra kur kas paprasčiau.
Vėliau tikrinama, ar reikalavi mas įgyvendintas. „Jei remontas numatomas po kelerių metų, prašoma nuimti pa vojingas konstrukcijas“, – teigė G.Čichun. Už reikalavimo nepaisymą fi ziniam asmeniui gresia bauda iki 7 tūkst. litų, juridiniam – nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. litų. Tačiau specialistai bausti pažei dėjų neskuba. „Dažn iaus iai reik al av im ai įvykdomi. Pavojingos konst rukcijos pašalinamos“, – tikino G.Čichun. Per metus savivaldybės Staty bos priežiūros poskyrio specialis tai patikrina apie 150 namų. Pusei jų nustatomi pažeidimai.
5
antrADIENIS, RUGPJŪČIO 21, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva
Prezidentė pasipiktino kiauromis sienomis Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Arvydu Pociumi aptarti oro erdvės apsaugos klausimų po švedų įvykdytos „pliušinių meškiukų akcijos“.
„Tai buvo darbinis Prezidentės ir kariuomenės vado susitikimas dėl oro erdvės kontrolės ir apsaugos“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Ji sakė negalinti plačiau komentuoti susitikimo turinio. Pokytis: 2018 m. Lietuvos kariuomenėje profesionalių karių turėtų padaugėti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kariuomenė dar didės Per ateinančius šešerius metus Lietuvos kariuomenė tik didės. Profesionalių karių, bazinių mokymų, karių savanorių daugės. Tiesa, generolų ir admirolų skaičius turėtų nesikeisti. Arvydas Pocius: Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Tvirtins Seimas
Tai numatyta Vyriausybei ir Seimui teikiamame pricipinės kariuomenės struktūros 2013 m. įstatyme. Netrukus dėl to žodį tars Vyriausybė, o galutinį tašką rudenį padės Seimas. Principinė kariuomenės struktūra, karių skaičius specialiu įstatymu nustatomas kasmet. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teikiamą įstatymo projektą principinė kariuomenės struktūra ir karinių vienetų skaičius kitąmet turėtų išlikti toks pat. Beje, Lietuvos kariuomenės struk-
20
– tiek tūkst. kareivių turėtų būti Lietuvos kariuomenėje 2018-aisiais.
tūra, kaip teigiama įstatymo projekte, nesikeis ir ateityje – planuojama kad tokia pati išliks ir 2018 m. Tačiau projekte siūlomi svarbiausi ribinių karių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus pakeitimai. Tam pritarė ir Valstybės gynimo taryba. Tendencija akivaizdi. Kasmet, kad ir nesmarkiai, karių skaičius turėtų didėti. Ar tai reiškia ir didesnį krašto apsaugos finansavimą, įstatymo projekte nenurodoma. Bet atrodo, kad lėšų reikės daugiau. Generolų nedaugės
Bendrą ribinį krašto apsaugos sistemos karių, profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų skaičių kitąmet siūloma nustatyti kiek didesnį nei šiemet: mažiausiai – 14 130, daugiausia – 16 945. Iki 2018 m. šis skaičius turėtų dar labiau išaugti. Numatyta, kad tuomet bendras ribinis krašto apsaugos sistemos karių skaičius sieks nuo 18 770 iki 20 350. Generolų ir admirolų – aukščiausio rango pa-
reigūnų skaičius – turėtų nedidėti. Kitąmet jis sieks 9. Pulkininkų ir jūrų kapitonų skaičius taip pat nepasikeis. Jų liks, kaip nurodoma, 30. Tiesa, mažinamas pulkininkų leitenantų ir komandorų skaičius – nuo 127 iki 125. Taip pat mažėja majorų ir komandorų leitenantų skaičius – nuo 375 iki 370. Mokys vis daugiau
Kaip ir šiemet, kitąmet tęsis baziniai kariniai mokymai. Juose, kaip planuojama, dalyvaus nuo 700 iki 1 tūkst. žmonių. Bus vykdomi ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – čia rengiamasi mokyti nuo 350 iki 410 žmonių. Didėja ir ribinis privalomosios karo tarnybos narių skaičius. Jų gali būti nuo 1050 iki 1410. 2012-aisiais šis skaičius buvo padidintas nuo 900 iki 1280. Pagal KAM parengtą įstatymo projektą 2018 m. šis skaičius šiek tiek išaugs – didės iki 1760. Didinant eilinių karių skaičių, profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2013 m., palyginti su 2012 m., nekinta.
Siūlo bendrą nuolaidų kortelę Lietuvoje siūloma sukurti bendrą kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelę socialiai pažeidžiamų grupių gyventojams.
Valstybinei ligonių kasai siūloma suteikti teisę priimti iš įmonių lėšas, kurios būtų naudojamos kai kurių socialinių grupių žmonių priemokoms už kompensuojamuosius vaistus. Tikimasi, kad, Seimui priėmus siūlomas įstatymo pataisas, gyventojai galėtų pigiau įsigyti vaistų. Vyriausybė vakar svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą, bet klausimą atidėjo dviem savaitėms. Reikės patikslinti kortelės administravimo išlaidas, pateikti informaciją, kurios farma-
cijos bendrovės sutiktų dalyvauti šiame projekte. Nuolaidų kortelė būtų taikoma visų bendrovių, pervedančių lėšas VLK, vaistams. „Visos gamintojos galėtų įdėti į vieną bendrą fondą, kurį administruotų VLK, ir žmogus, turėdamas kortelę, galėtų įsigyti pasirinkto gamintojo produkcijos“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Ligonių kasos duomenimis, pernai vaistams ir medicinos priemonėms kompensuoti skirta 621 mln. litų, iš jų 148,6 mln. litų – priemokų suma vaistams, o šiemet kompensacijoms numatoma skirti 637 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf
Tai buvo darbo susitikimas. Per jį pakalbėta apie įvykius, kurie atsitiko per praėjusį mėnesį, kol atostogavau.
Šis iš anksto neskelbtas susitikimas įvyko netylant diskusijoms dėl praėjusį mėnesį surengtos švedų aktyvistų akcijos, kai jie iš Lietuvos įskridę į Baltarusiją išmėtė tūkstantį pliušinių meškiukų su šūkiais už žodžio laisvę. Kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Skomantas Povilionis sakė, kad šis incidentas D.Grybauskaitės ir A.Pociaus susitikime buvo aptartas tarp kitų klausimų: „Susitikimas buvo skirtas pastarąjį mėnesį, kai vadas buvo atostogose, įvykusiems įvykiams aptarti. Vienas klausi-
mų buvo ir tas incidentas.“ Pats kariuomenės vadas taip pat išsamiau nekomentavo susitikimo, tik pripažino, kad Prezidentė pareiškė kritinių pastabų dėl oro erdvės kontrolės sistemos, šiuo metu galiojančios Lietuvoje. „Tai buvo darbo susitikimas. Per jį pakalbėta apie įvykius, kurie atsitiko per praėjusį mėnesį, kol atostogavau“, – tvirtino A.Pocius. „Prezidentė, kaip visada, yra griežta“, – pridūrė generolas leitenantas. Neoficialiomis žiniomis, valstybės vadovė pasipiktino, kad Lietuvos oro sienos yra kiauros, nepakankamai kontroliuojamos. Pareikalauta, kad būtų išnagrinėtos visos galimybės sustiprinti sienų apsaugą, apskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti. A.Pocius kol kas nekomentuoja „pliušinių meškiukų akcijos“ ir tvirtina, kad jam dar reikia detaliau susipažinti su visa įvykių chronologija, turimais dokumentais ir kitokiais įrodymais. Liepos 4 d. švedų akcija didesnio atgarsio sulaukė praėjus tik kuriam laikui nuo incidento. Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė pranešimus apie šį įvykį, bet praėjus daugiau nei trims savaitėms autoritariškai valdantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka atleido karinių oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Lietuvos valdžia taip pat iš pradžių teigė neturinti informacijos apie šį incidentą, bet praeitą savaitę Generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl neteisėto sienos kirtimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lietuvos kariuomenė teigia, kad sienos kirtimo fakto ji neužfiksavo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pareiškė, kad incidentas įvyko Karmėlavoje esančiame oro erdvės kontrolės centre budint estų pamainai. Jo nuomone, Lietuvos institucijos netinkamai reagavo į incidentą ir privalo pripažinti savo klaidą. „Klaipėdos“, BNS inf
Bus nauja VTEK narė Vyriausybė pritarė 62-ejų Gražinos Imbrasienės kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narius.
G.Imbrasienė VTEK pakeis kadenciją baigusį Rytį Juozapavičių. Naujos komisijos narės kandidatūrai dar turės pritarti Seimas. Teisininko išsilavinimą turinti G.Imbrasienė pastaruoju metu dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) administravimo valdybos viršininko pavaduotoja, 2000–2005 m. buvo Vaikų teisių Įsilies: G.Imbrasienė tarnybinę etiką narstančios komisijos naapsaugos kontrolierė. VTEK beveik pusmetį veikė tu- re taps, kai jos kandidatūrai pritars Seimas. rėdama tik keturis narius. Šių metų birželio pabaigoje paskelbta, kad iš pareigų dėl asmeni- VTEK dirba penki nariai. Komisinių priežasčių atsistatydina ir VTEK jos nario kadencijos laikas – penpirmininkas Remigijus Rekerta – jis keri metai. „Klaipėdos“, BNS inf prašo būti atleistas nuo rugsėjo 10 d.
6
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
nuomonės
Geroji ar blogoji animacija?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tegyvuoja britai! Stasys Gudavičius
T
ie, kur iuos erz ina Did žioji Britan ija, kur ie pakęst i ne gal i vakar iet išk ų vert ybių ir ilg is i autor it ar izmo ga li neskait yt i šio komentaro. Sutaupys nerv ų. Did žioji Britan ija puik iai organ izavo olimpiadą. Tai buvo tikrai gerai sureng ta, saug i, įspūdinga sporto šventė. Pakalbėk ime apie saugumo užtikrini mą žaidynėse. Atitinkamų tarnybų dė mesys tam buvo išskirtinis. Jos užkirto kelią bandymams nesilaikyti tvarkos. Suvaržė ir itin neprotingą kai kurių sir galių iš Lietuvos elgesį. Britų teisėsau gos pareig ūnai laik u sustabdė provo kacinius bandymus ir pagrįstai nubau dė tvarkos pažeidėjus.
Didžioji Britanija jau ne kartą įrodė savo pagar bą teisės vertybėms. Būtina suvokti, kad teisę ir civilizuotas vakar iet iškas vertybes daugel į šimt ų met ų puoselėjančioje valst yb ėje ne bus jokio pasigailėjimo laužantiesiems įstatymus. Did žioji Britan ija ne kartą įrodė savo pagarbą teisės vert ybėms. Štai kad ir liūdnai pagarsėjusio Jul iano Ass an ge’o atvejis. Griežtai vadovaudam ie si įstatymo raide ir dvasia, britai priė mė sprendimą perduoti jį švedams, įta riantiems šį Australijos pilietį padarius nusikaltimų. J.Ass ange’as kalt inamas seksual in io pobūd žio nusikalt imais. Be to, jis įta riamas slaptos informacijos paviešini mu. Dėl tok ios J.Assange’o veiklos gal būt net nukentėjo tarptautinių pajėg ų kariai, užtikrinantys saugumą karštuo siuose pasaulio taškuose. J.Assange’as kaip paskutinis bailys pa sislėpė Ekvadoro ambasadoje Londo ne. Ši su teisės kanonais ned raugau janti valstybė suteikė jam politin į prie globstį. Ekvadoras, kaip ir nemažai kitų Lotynų Amerikos valstybių, visok iais būdais steng iasi įkąst i „imp er ial ist i nėms“ šalims, pirmiausia JAV. J.Assan ge’o atveju taip pat matome bandymą pasikand žioti. Tačiau britų puoselėja ma teisė vis tiek triumfuos ir J.Assan ge’as bus sulaikytas, stos prieš teismą. Prieš demokrat ijos vėją nepapūsi. Tai tiesiog neperspektyv u. Tačiau to nie kaip negali suprasti kovotojai su mena mais „imperialistais“.
P
erskaičiau kaž kokios Graži nos Jankaus kienės rašinį „O kur geroji anima cija?“ („Klaipėda“, 2012 08 20). Matyt, ponia mėgsta klau syti „Nerijos“ an samblio, seserų Zinos ir Liudos Fatejevaičių, S.Povilaičio ir kitų mū sų garsių atlikėjų dainų, o pats geriausias pasauly je konkursas yra ne ko kia nors „Eurovizija“, o „Dainų dainelė“. Ir ne svarbu, kad tame konkurse nuo sovietmečio vaikai yra papras čiausiai kankinami, nes jie verčiami dainuoti bet ką, tik ne tai, kas jiems patinka. Taip ir dėl tos „gerosios anima cijos“. Tik ar poniai neateina į galvą mintis, kad ta vadinamoji sovie tinė multiplikacija buvo komu nistinės propagandos priemonė ir ginklas prieš „neteisingų ir iš sigimusių“ Vakarų invaziją į iš grynintą ir teisingą Sovietų Są jungą? Tie filmukai iš tiesų skiepijo ne gėrį, o komunistinę propagandą, kurios esmė buvo nuo mažumės versti žmogų būti mažu visuome nės sraigteliu, bijančiu pakelti gal vą ir kovoti su neteisybe. O juk tos neteisybės anuomet bu vo tiek daug, nes okupantai atėmė iš mūsų viską! Ne veltui net ir vie ną kitą Lietuvoje sukurtą animaci nį kūrinį turėjo įvertinti Maskvoje speciali komisija. Ką ten filmuką, jei net tortų pa puošimų ornamentai turėjo būti
Andriaus Deltuvos karikatūra
patvirtinti Sovietų Sąjungos sos tinėje. Galima tik įsivaizduoti, kiek visokio šlamšto buvo pri grūsta į smegenis jaunajai pilie čių kartai, kurią vertė nešioti spa
Baikime šnekėti ne sąmones ir ilgėtis tų komunistinių laikų reliktų, kurie turėtų būti visiems laikams iššluoti iš mūsų gy venimo ir atminties. liukų – Lenino anūkų ženklelius ir pionieriškus kaklaraiščius, ku riuos Klaipėdoje pravardžiuoda vo silkėmis. Ne taip seniai dar buvo tie lai kai, kai viename „gerosios ani
V.Spurytė. „Klerkai sugeba suktis“, „Klaipėda“, 2012 08 20.
***
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje aš šeimoje girdė davau pokalbius: „Va, tas ar anas mūsų giminėje gerai „prasisuko“ – pasistatė namą, šeštą „Žiguli“ nusipirko. O mano tėvas saky davo tada garsiai: „Ne „prasisu ko“, o prisivogė“. Jei moki vog ti, tai nereiškia, kad esi gudrus ir protingas. Seniau
***
Tokie jau tie ponai lietuviai... Jei
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Į degalinę – su antstoliu
macijos“ filmuke toks teigimas pionierius per televiziją dainuo davo: „Što tebe snitsa, kreiser „Avrora“, tarsi norėdamas vi siems įkalti į galvą, kad 1917-ųjų spalio žudynės, kurias paskel bė kreiserio „Auroros“ šūvis, yra labai teisingas ir teigiamas įvykis. Istoriją žmonių galvose iškraipo ne kas nors, o va, tokios interpre tacijos, kupinos beprotiškų užuo minų ir teiginių. Visas tas sme genų nuodas buvo skiepijamas jau nuo vaikystės filmukuose apie berniuką Kibaldžiuką, vadinamą ją Spalio revoliuciją ir visad teisin gąjį Leniną. Taigi baikime šnekėti nesąmones ir ilgėtis tų komunistinių laikų re liktų, kurie turėtų būti visiems lai kams iššluoti iš mūsų gyvenimo ir atminties. Stasys Vileikis
Būti turtingam – ne nusikaltimas Benius
žmogus ką nors įsigijo, užgyveno, iš karto visi aiškina: vagis. O gal tai paveldėtas turtas, gal kas nors padovanojo, gal keliuose darbuose dirbta, kad būtų pagaliau koks nors svarbus daiktas įsigytas. Pagaliau gal sutuoktinis ar sutuoktinė turi nuosavą verslą, kuris ir uždirbo vi sas tas gėrybes, o jų taip paskui visi nesveikai pavydi. Tačiau daugumai atrodo, kad žmogui paprasčiausiai negali pasisekti, jis būtinai gali praturtėti tik ką nors pavogdamas. Nesąmonė toks įsivaizdavimas, bet jis visiems kažkodėl labai patinka. Juk absoliuti dauguma straipsnyje paminėtų žmonių yra padorūs. Ta čiau kai kam, aišku, tuo labai sun ku patikėti.
S.
Turgus stūkso ne vietoje
Manyčiau, kas Senasis turgus tik rai yra ne vietoje. Štai, pavyzdžiui, Tilžės gatvės turgaus situacija yra kita, jis nusidriekęs miesto pakraš tyje. Ir nors Tilžės turgus toli gra žu nėra Klaipėdos puošmena, ta čiau bent nedergia miesto centro. Taip ir dėl Senojo turgaus. Jis turė tų būti iškeltas į kitą vietą, geriau sia – į užmiestį. Miesto centre tu rėtų būti ne prekyvietės, o skverai, gatvės, aikštės paminklai. Kas tik norite, bet tik ne turgus. Juk tai bet kuriam normaliam žmogui turi bū ti aišku. Manau, miesto valdžia kuo skubiausiai turi spręsti šitą klausi mą ir iškelti Senąjį turgų į kitą te ritoriją. Petras Girskis
Užsieniečiai griebiasi už galvų?
Viešumas išgelbės nuo godumo. ...
***
Pagal naują tvarką deklaruojan čiųjų ratas yra labai platus. Bet kuris asmuo, tarkime, dirbantis ligoninėje ir turintis nors vieną pavaldų darbuotoją, jau laikomas vykdantis administravimo įgalio jimus. Tai ir skyrių vyr. slaugy tojos, ir bet kurių pagalbinių tar nybų vadovai, ir gydytojai... Tad deklaruojančiųjų tikrai bus pa kankamai. ***
Na va, gyvena ir vargo nemato.
Vygantas
reklamos skyrius: 397
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
Priestočio gatvėje seniai veikia gar saus tinklo degalinė. Joje visada bū na daug žmonių. Tačiau jau kelintą kartą pastebiu, kad kartais operato rės išjungia benzino tiekimą iš ko lonėlių ir klientas tada turi stovėti kaip idiotas ir spaudinėti pistole tą, kol jos teiksis vėl įjungti dega lų tiekimą. Praėjusį penktadienį vėl buvo ta pati situacija, degalų tie kimas neveikė. Iškišusi pro lange lį galvą operatorė ėmė aiškinti, kad ji neturi smulkių pinigų. Tai paga liau paaiškėjo tikroji tokios netvar kos priežastis. Tik ar galima klien tus laikyti idiotais, jei neturi pinigų grąžai? Gal ponios operatorės nė ra girdėjusios taisyklės, kad klien tas visada teisus ir grąža turi pasi rūpinti patys darbuotojai? Jau ne pirmą kartą šioje degalinėje gaištu laiką, už kurį niekas niekuo nekom pensuoja. Matyt, teks į degalinę at važiuoti su antstoliu, kad šis užfik suotų laiko sugaišinimo atvejį ir kreiptis į teismą. Įdomu, ką apie tai mano degalinių tinklo vadovybė? O gal ji toleruoja tokią netvarką?
Romas Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
Pirmadienį „Karštame telefone“ ponia Adelė teigė, jog Klaipėda tvarkinga. Mano nuomone, vis dėl to uostamiestis nėra sutvarkytas. Miesto parkas neprižiūrėtas, jame nudraskyti medžiai. Senamiestis – siaubingas. Užsieniečiai imasi už galvų pamatę tokį miestą. Daiva
Policijos vis dar bijomasi
Noriu pasidžiaugti, jog policija va žinėja gatvėmis ir naktimis. Aną vakarą eidama namo sulaukiau neprašytos kompanijos. Tuo metu pro šalį važiavo policijos automo bilis. Pagrasinau kompanijai, kad sustabdysiu policijos mašiną, jei jie nepaliks manęs ramybėje. Gal poli cija ir ne visada idealiai atlieka savo darbą, bet autoritetą vis dar turi. Olga Parengė Roberta Vičiulytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
Mažos algos, o turtais klesti, ir nie kam neįdomu, nes visi jie – nėra paprasti žmogeliai.
karštas telefonas
397 750
711, 397 715
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
Prenumeratos skyrius: 397
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
714
Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
užribis Paliko laišką ir dingo
Nušovė jautuką
Pavogė latvio rankines
Uostamiesčio policija ieško be žinios dingusio 22 m. klaipė diečio Aleksandro Volchonskio, kuris rugpjūčio 12 d. išėjo iš namų Šiaulių g. ir dingo be ži nios. Vaikinas buvo palikęs ar timiesiems laišką. Ką nors ži nančius apie jo buvimo vie tą ar likimą, prašoma paskam binti tel. 354 163 arba 112.
41 m. Kulių gyventojas pranešė policijai sekmadienio naktį pa sigedęs jautuko, kuris pernakt ganytis buvo paliktas neto li miestelio esančio Paalančio k. pievose. Ten, kur buvo pririš tas gyvulys, šeimininkas aptiko kraujo bei medžioklinio šovinio tūtą. Pareigūnai spėja, kad ver šis nušautas gyvulių vagių.
Klaipėdos autobusų stotyje už snūdęs 41 m. Latvijos pilietis nepajuto, kaip vagys nugvel bė dvi jo rankines su brangiais daiktais. Dingo du kompiute riai, drabužiai, 4700 Rusijos rubliai, 200 litų bei asmeniniai daiktai. Vyras policininkams pasakojo užmigęs apie 1 val. nakties, o pabudęs apie 3 val.
Vagys skuba – baigiasi sezonas Vagys naudojasi pa skutinėmis vasaros dienomis ir šluote šluoja poilsiautojų turtą Palangoje.
Klaipėdos apygardos teismas iš nagrinėjo aktorės Eglės Jackaitės skundą ir nusprendė, kad jai skir ta nuobauda trejus metus uždraus ti vairuoti yra pagrįsta.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nusikaltėliai – iš visos Lietuvos
Savaitgalis vėl atnešė nuostolių pa jūrio kurorto poilsiautojams. Noras į nuomojamus namelius bei poil siaviečių kambarius įsileisti gai vaus oro ne vienam kainavo bran gius daiktus ar pinigus. Devynis mėnesius per metus ra miai gyvenantys Palangos policijos pareigūnai dabar skaičiuoja dienas iki poilsio sezono pabaigos. Jie ne neigia, kad suvaldyti kriminogeni nę situaciją dešimtis kartų išaugus gyventojų skaičiui yra sunkiai įvei kiama užduotis. Vasarą vagys į Palangą traukia iš visos Lietuvos bei artimiausio už sienio. Įgudę nusikaltėliai ieško pravirų langų ar neužrakintų durų. Vagys grobio žvalgosi paplūdi miuose, lauko kavinėse, o kišen vagiams rojus – masiniuose ren giniuose. Kai kurie nukentėjusieji apie pavogtus daiktus net nepra neša policijai, nes nesitiki, kad jie gali būti surasti. Rado atvirą langą
Nors daugybę metų vagysčių iš poilsiaviečių būdas nesikeičia,
Nuobauda – pagrįsta
Pavojai: tarp gausybės Palangą užplūdusių žmonių nemažai „gastroliuojančių“ nusikaltėlių, kuriuos atpa
žinti minioje nėra lengva.
iš svetimos patirties pasimoko ne visi. 27 m. kaunietė pranešė, kad šeš tadienio naktį Šventojoje, Kopų gatvėje, kažkas įsibrovė į jos nuo mojamą namelį ir pro atvirą langą
Kai kurie nukentė jusieji apie pavog tus daiktus net ne praneša policijai, nes nesitiki, kad jie gali būti surasti. pavogė daiktų už 3 tūkst. litų. Pa našiai atsitiko ir Vanagupės gatvė je butą nuomojusiai moteriai, kuri atvyko pailsėti prie jūros iš Panevė žio rajono. Poilsiautoja neapdairiai paliko neuždarytas balkono duris, o grįžusi pasigedo kompiuterio, par fumerijos, pinigų bei savo „Merce des Benz“ raktelių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Išgelbėjo signalizacija
Vis dar neįminta automobilių vagių mįslė. Kasmet per vasarą čia pava giama nemažai prabangių mašinų. Nemaža dalis jų priklauso turtin giems baltarusiams. Vienu metu pareigūnai įtarė, kad svečiai iš šios šalies kaimynės su kčiauja su draudimu, o spauda kėlė versiją, kad šios šalies draudikams labiau apsimokėjo iš vagių išpirk ti mašinas nei savininkams mokė ti išmokas. Šį savaitgalį vienas kaunietis vos nenutvėrė jo automobilį „Volkswa gen Jetta“ bandžiusio pavogti nu sikaltėlio. Sekmadienio naktį Tylos gat vėje poilsiavęs vyras išgirdo kau kiant savo mašinos signalizaciją. Žmogus išbėgo į lauką ir pama tė automobilyje sėdintį nepažįs tamą vaikiną. Vagis išsigando ir paspruko. Jis spėjo išdaužti langą ir išardyti prietaisų skydelį. Šeimininkas ap skaičiavo, kad žala siekia 600 litų.
Vasara buvo ramesnė Lyg indami šios besibaig iančios va saros rezultatus su ankstesnių metų nusikalt imų skaičiumi, kurorto pa reigūnai ne kartą pastebėjo, kad šie met užfiksuota gerokai mažiau visų nusikaltimų rūšių, o labai sunkių ne būta nė vieno. Policininkai dar nelinkę lyginti rezul tatų, nes per pusantros savaitės sta tistika gali pasikeisti. Tačiau jau da bar aišku, kad mažiau saulėta vasara turėjo įtakos ir nusikaltimų skaičiui, jų šiemet Palangoje būta gerokai ma žiau nei ankstesniais metais. Maž iau šiemet užfi ksuota ir viešo sios tvarkos pažeidimų. Tik Organ iz uoto nusikalstamumo tyrimų biuro pareigūnai gali pasigir ti pradėję nemažai ikiteismin ių ty rimų dėl prek ybos ir disponav imo narkotikais.
Birželio viduryje Klaipėdos mies to apylinkės teismas E.Jackaitę nu baudė 3 tūkst. litų bauda ir trejiems matams atėmė teisę vairuoti auto mobilį už tai, kad sukėlusi eismo įvykį ji iš avarijos vietos pasišalino. E.Jackaitė tokį sprendimą buvo ap skundusi ir nurodė, jog byloje surink ti įrodymai buvo įvertinti neišsamiai ir neteisingai. Aktorė argumentavo, kad protokolas buvo surašytas netin kamai, todėl prašė panaikinti apylin kės teismo nutarimo dalį dėl jos nu baudimo už pasitraukimą iš avarijos vietos arba grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti. Klaipėdos apygardos teismas nu tartyje pažymėjo, kad E.Jackaitė iš eismo įvykio vietos pasitraukė ty čia, jokių jos veiksmus pateisinan čių priežasčių nebuvo, todėl yra nu bausta pagrįstai. Nors skunde teigta, jog E.Jackaitė su nukentėjusiąja dėl įvykio aplinkybių sutarė, teismas konstatavo, kad tik užpildyta ir pasi rašyta deklaracija būtų tas įrodymas, kuris patvirtintų, jog tarp eismo įvy kio dalyvių nesutarimų nebuvo. Administracinio teisės pažei dimo protokolas E.Jackaitei buvo surašytas už tai, kad, neįsitikinu si eismo saugumu, ji vairavo auto mobilį atbuline eiga ir atsitrenkė į gale sustojusią mašiną, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis neskundžiama. „Klaipėdos“ inf.
Prie Jakų sankryžos – automobilių spūstys 1
Bendrovės „Kauno tiltai“, statančios Jakų viaduką, atstovė spaudai Rimantė Jablonsky tė informavo, kad visą šią savaitę bus asfaltuojama transporto žiedo kelio danga, todėl mašinos galės riedėti tik viena eismo juosta. Būtent ši aplin kybė lemia gerokai sumažėjusį žiedi nės sankryžos pralaidumą. Pradžioje planuota, kad kelių po licininkai eismą čia reguliuos piko valandomis: nuo 7 iki 10 ir nuo 16 iki 19 val. Paaiškėjo, kad policininkų pagalbos čia reikia kur kas ilgiau. Vakar bendrovės „Kauno tiltai“ ir uostamiesčio kelių policijos at stovai suderino bendrus veiksmus, kurie, tikimasi, leis palengvinti kelionę Jakų žiedine sankryža. Nors eismo trikdžiams bei spūs tims keliuose ruoštasi iš anksto, gy
Išbandymas: šią savaitę vairuotojai raginami aplenkti asfaltuojamą Jakų žiedinę sankryžą.
venimas parodė, kad reikia labiau derinti kelininkų bei policininkų veiksmus. „Jau leidžiamas eismas estakada Palanga–Kaunas. Norė tume vairuotojų supratimo ir kant rybės. Mus taip pat spaudžia termi
nai. Stengsimės asfaltavimo darbus, kuriuos pagal planą turime atlik ti iki rugpjūčio 27 d., pabaigti grei čiau, galbūt net iki savaitgalio. Pra šome vairuotojus, jei tik įmanoma, bent piko valandomis pasirinkti
kitus kelius“, – teigė R.Jablonskytė. Kelių policijos biuro vadovą pa vaduojantis Mindaugas Džermeika patarė atvažiuojantiems nuo Šilu tės pusės į uostamiestį sukti ties Rimkais, o važiuojantiems iš Palan
Vytauto Liaudanskio nuotr.
gos pasirinkti Kretingos kryptį. Va kar stovint spūstyje ne vienam au tomobiliui užkaito variklis. Išsukti iš spūsties nebuvo jokios galimy bės. Tuo įsitikino ir Kelių policijos biuro vadovai.
8
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
5,08
4,74
2,36
„Apoil“
4,97
4,65
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
95,74 dol. už 1 brl. 114,28 dol. už 1 brl.
+0,39 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3621 DB svaras sterlingų 1 4,3887 JAV doleris 1 2,7939 Kanados doleris 1 2,8252 Latvijos latas 1 4,9589 Lenkijos zlotas 10 8,5010 Norvegijos krona 10 4,7238 Rusijos rublis 100 8,7270 Šveicarijos frankas 1 2,8745
+0,10 %
OMX Tallinn
0,00 %
2
Norėtų dirbti skandinavams
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
pokytis
Net 43 proc. 18–35 metų Lietuvos gy ventojų norėtų dirbti skandinavų kapi talo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 proc.) apklaustųjų yra svarbu siek ti tarptautinės karjeros. Tai parodė draudimo bendrovės „If“ atlikta visuo menės nuomonės apklausa. Absoliu ti dauguma (92 proc.) apklausos daly vių norėtų, kad darbdavys suteiktų są lygas nuolat mokytis ir tobulėti.
+0,3432 % +0,0228 % +0,1039 % –0,0318 % +0,0020 % +0,0141 % +0,6649 % –0,3756 % –0,0070 %
vietą
pagal krovą šiemet sausį–liepą užėmė Klai pėdos uostas iš Baltijos šalių uostų.
Kavoje skandina atostogas Puodelis kavos ar atostogos užsienyje su visais patogu mais metų pabaigoje? Dažnas kavinių lankytojas, gurkš nodamas kasdienę kavą už 5 litus, tokio klausimo sau neužduoda. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Išleidžia per tūkstantį litų
Lūkesčiai: išsineštine kava prekiaujančios kavinės tikina, kad kiek
vienais metais jų klientų skaičius auga.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Retas kuris, kasdien leidžiantis sau prieš darbą ar per pietų pertrauką pasimėgauti puodeliu kavos spe cializuotose kavinėse, suskaičiuo ja, kiek jam tai atsieina per mėne sį ar metus. O skaičiai glumina: kasdien 5 litus kavai skiriantis gyvento jas per mėnesį išleidžia vidutiniš kai 150 litų, per metus – daugiau nei 1,8 tūkst. litų. Tai yra daugiau, nei, pavyzdžiui, kainuotų savaitės trukmės atostogos 4,5 žvaigždučių viešbutyje Graikijoje.
Kad iš pažiūros nedidelės išlai dos kavai gyventojų neglumina, byloja didelis specializuotų kavi nių pardavimas. Vieno kavinių tinklo „Coffee Inn“ įkūrėjo Nido Kiuberio teigi mu, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kavinėse kasdien iš vi so parduodama 4–5 tūkst. puode lių kavos. Šiuose miestuose yra 20 kavinių, tad nesunku suskaičiuo ti, kad kiekvienoje jų kasdien išge riama vidutiniškai po 225 puode lius kavos.
Žmonės jau įpratę pirkti išsineštinę ka vą į darbą ar susiti kimą, todėl net oras menkai tepakore guoja šiuos įpročius.
Smulkmenų neįvertina
Banko „Swedbank“ Asmeninių fi nansų instituto vadovės Odetos Bložienės teigimu, didžioji dalis žmonių neįvertina išlaidų smulk menoms ir dažnai jas nesusimąs tydami priskiria prie būtinųjų: „Juo labiau kad keli litai atrodo ne reikšmingi – žmonės paprasčiau siai nesuskaičiuoja, kokia susida ro bendra suma. Tačiau kai bendras išlaidas įvertina, savo įpročius pra deda keisti.“ O.Bložienė gyventojams pata rė nuosekliai vesti savo biudžetą ir išlaidų smulkmenoms neįvardyti kaip „įvairios išlaidos“, „smulk menos“ ar „kita“. Anot jos, išlaidos kavai ir kitoms smulkmenoms turėtų būti įvardy tos aiškiai, kad vėliau gyventojas jas galėtų suskaičiuoti ir įvertinti. Paklausa tik auga
N.Kiuberis sakė, kad perkančių ka vą skaičius nuo pat įsikūrimo die nos prieš penkerius metus nuosek liai auga. Anot jo, tai galima pastebėti ir iš vis dažniau gatvėje sutinkamų žmonių su puodeliu kavos ran koje. Pašnekovo manymu, vis dau giau gyventojų atranda malonumą gurkšnoti kavą pakeliui. Be to, ge riančių kavą skaičius didėja ir dėl kavinių plėtros. „Mes įsikuriame
tik strategiškai geriausiose vietose, kur eidamas žmogus gali nesunkiai mus pamatyti“, – sakė jis. Bendrovės „Ex Prompto“, val dančios kavinių tinklą „Vero Ca fe“, direktorės Laimos Vėželienės teigimu, toliau augantis kavos var tojimas susijęs su gera kavos koky be ir kavinių tinklų plėtra. N.Kiuberis buvo įsitikinęs, kad kavos vartojimas ir toliau augs, nes šalis dar nepasiekė kavos var tojimo aukštumų. Pavyzdžiui, pa sižvalgius į kaimynus skandinavus ir jų kavos vartojimo statistiką ma tyti, kad vartojimo mastu jie Lietu vą lenkia du tris kartus. Rinka plečiasi
Besiformuojantis gyventojų įpro tis paišlaidauti kavai bei gurkšno ti ją einant pakeliui į darbą ar su sitikimo vietą ne tik skatina plėsti kavinių tinklus. Į rinką, greta sen buvių, išdrįsta įsilieti ir nauji pre kių ženklai. Anot N.Kiuberio, natūralu, kad bręstant specializuotų kavinių rinkai atsirado nemažai sekėjų. Jis patvirtino, kad konkurencija stiprėja, tačiau į ją sakė žiūrįs ra miai: „Vietos po saule visiems už tenka, juo labiau kad nepastebime, jog mažėtų mums ištikimų klien tų gretos.“ „Konkurencija – variklis, skati nantis tobulėti ir ieškoti savo kryp ties. Nors kavinių, siūlančių ka vą išsinešti, yra, jos visos turi savo braižą“, – sakė bendrovės „Dela no“ direktorė Asta Jokubauskienė apie neseniai į rinką įsiliejusių ka vinių „Caif Cafe“ perspektyvas. Rudenį pardavimas nesmuks
N.Kiuberis pripažino, kad kavos verslas labai priklausomas nuo orų. Anot jo, šviečiant saulei apyvar ta gali padidėti 50 proc. ir tiek pat sumažėti lyjant. Apyvartą suregu liuoja tai, kad dalis kavinių įsikūru sios prekybos centruose, kur oras nesvarbus, o vasarą paprastai lau ke sėdintys lankytojai rudenį prie globstį randa kavinės viduje. „Rudenį ir žiemą daugėja vidu je sėdinčių lankytojų ir šiek tiek mažėja išsinešančių kavą. Tačiau žmonės jau yra pakankamai įpratę nusipirkti kavos ir neštis ją į dar bą, susitikimą ar galiausiai išgerti automobilyje. Todėl šis įprotis kar tais nepavaldus net orui“, – sakė N.Kiuberis.
9
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
pasaulis Parama Ekvadorui
Brangus pasitraukimas
Atleido ministrą
Pietų Amerikos šalys parėmė Ekvadoro sprendimą suteikti politinį prieglobstį „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange’ui. Vyras Ekvadoro ambasadoje Londone pasislėpė birželio 19 d., kad nebūtų išduotas Švedi jai, kuri nori jį apklausti. J.As sange’as sako, kad kaltinimai jam – politiškai motyvuoti.
Graikijos pasitraukimas iš eu ro zonos būtų „suvaldomas, tačiau labai brangus“. Taip pa reiškė Vokietijai Europos cent rinio banko valdyboje atsto vaujantis Jörgas Asmusse nas. Jis aiškino, kad, Atėnams nusprendus atsisakyti euro, smuktų Graikijos ekonomikos augimas, padidėtų nedarbas.
Po konflikto su Švedija Balta rusijos prezidentas Aliaksand ras Lukašenka atleido užsie nio reikalų ministrą Serge jų Martynovą ir pakeitė jį įta kingu savo administracijos vadovu Vladimiru Makejumi. S.Martynovas Baltarusijos už sienio reikalų ministerijai va dovavo nuo 2003 m. kovo.
Ieškinys Madonnai
Retas skandalas Ki nijoje, tačiau yla, re gis, visuomet išlen da iš maišo. Įtakin gam Kinijos komu nistų partijos nariui Bo Xilai šiais metais teko du skaudūs smūgiai: po kilusio audringo politinio skandalo palaidota jo karjera, o jo žmo na prisipažino nu žudžiusi vieną britų verslininką.
Keli Rusijos aktyvistai teismui pateikė 10 mln. dolerių vertės ieškinį dėl JAV dainininkės Madonnos išreikšto palaikymo šios šalies gėjams ir lesbietėms per neseniai vykusį koncertą, sakydami, kad buvo įžeisti šios popmuzikos dievaitės žodžių.
Egzekucija: Gu Kailai teisme prisipažino, kad nugirdė verslininką, o tada suvalgydino jam nuodų. „Scanpix“ nuotr.
Dėl sūnaus nužudė meilužį Politinės karjeros saulėlydis
Galbūt dėl kultūrinių, o galbūt ir dėl politinių priežasčių Bo Xilai ir jo žmonos sukeltas skandalas bu vo vienas iš nedaugelio kilusių Ki nijoje per daugelį metų. Vis dėlto skandalas kilo ir slėpti nėra ko. Jo epicentre atsidūrė vie nas buvęs įtakingas Kinijos komu nistų partijos narys Bo Xilai. Šis charizmatiškas ir ambicin gas buvęs vienas Komunistų par tijos lyderių anksčiau šiais metais susikompromitavo per politinį skandalą. Prieš tai politikas net buvo vadi namas vienu realiausių pretendentų po šiais metais vyksiančio Komu nistų partijos suvažiavimo patekti į šalies Politinį biurą – aukščiausią valdančiąją instituciją Kinijoje, ku rią sudaro įtakingiausi valdančio jo elito nariai. Būtent šiais metais iš pagrindų keisis Politinio biuro nuolatinio komiteto sudėtis, nes jį paliks net 7 dabartiniai nariai. Koją pakišo vasarį nutikęs inci dentas, kai JAV ambasadoje prie globsčio pasiprašė Čongčingo miesto policijos vadas Wangas Li junas, neva turintis informaci jos apie politiko galimą dalyvavi mą brito verslininko 41 metų Neilo Heywoodo žmogžudystėje. Tiesa, ekspertai kalbėjo, kad ne incidentas, o politinės Bo Xilai am bicijos sugadino jam karjerą. Esą bandydamas prastumti idė jas apie didesnį partijos indėlį į ša lies ekonominės ir socialinės siste mos vystymąsi, kalbas apie naują
revoliuciją Kinijoje, kuri panaikin tų socialinę atskirtį ir dėl to augantį populiarumą, politikas užsitraukė nemažos dalies įtakingų Komunis tų partijos lyderių nemalonę. Kovą Bo Xilai buvo suspenduo tas nuo galimybės užimti Politinio biuro nario postą, taip pat jis buvo pašalintas iš Čongčingo administ racijos vadovo posto.
Dar aiškinamasi, ar pats politikas Bo Xi lai nebuvo susijęs su britų verslininko žmogžudyste.
woodą. Moteris tvirtino, jog britas grasino jos sūnui 24 metų Bo Gua gua, kad šis duotų jam 13 mln. sva rų sterlingų. Iš pradžių manyta, kad verslinin ką N.Heywoodą, kuris savo mirties išvakarėse lankėsi Čongčingo mies te, galėjo ištikti širdies smūgis. Tačiau policijos vadovo pabėgi mas į JAV ambasadą privertė Bo Xi lai šeimą praskleisti paslapties šydą. Gu Kailai tyrėjams liudijo, kad praė jusių metų lapkritį nunuodijo versli ninką, nes šis grasino jos sūnui, to dėl moterį ištiko nervinis šokas. Pasak Gu Kailai, kartu su savo buvusiu meilužiu ji susitiko vieš butyje, tada abu gėrė alkoholinius gėrimus, o galiausiai ji nunuodi jo britą įpildama kalio cianido bri tui į burną.
Nunuodijo meilužį
Skandalas išvertus Bo Xilai iš visų jo postų nesibaigė. Kinijos tyrė jai šią savaitę pranešė, kad versli ninkas iš Didžiosios Britanijos bu vo nužudytas Bo Xilai žmonos Gu Kailai, su kuria, pasak žiniasklai dos, N.Heywoodas turėjo romaną. Teismas moteriai skyrė lygti nę mirties bausmę. Kaip pabrėžė He Zhengshengas, advokatas, at stovaujantis N.Heywoodo šeimai, teismas atidėjo mirties bausmę dvejiems metams. Kinijoje tokia bausmė papras tai reiškia faktinį įkalinimą iki gy vos galvos. Gu Kailai per šį mėnesį vykusį teismą Hefėjaus mieste Rytų Kini joje prisipažino nužudžiusi N.Hey
Nuteisti ir policijos pareigūnai
Tai ne visi kaltinimai Bo Xilai šei mai. Iki šiol atliekamas ir korupcijos tyrimas, į kurį, kaip mano prokuro rai, gali būti įsivėlęs ir Bo Xilai. Be to, dar aiškinamasi, ar pats po litikas Bo Xilai nebuvo susijęs su bri tų verslininko žmogžudyste. Kinijos tyrėjams daug klausimų kelia Čong čingo miesto policijos darbas. Tiria ma, ar politikas nespaudė pareigū nų, kad šie neviešintų nusikaltimo detalių. Už talkinimą žmonai Bo Xi lai gali grėsti rimti kaltinimai. Su Bo Xilai žmona nuteisti ir jos šeimos darbuotojas Zhangas Xiaoju nas, kuriam buvo pateikti kaltinimai dėl pagalbos įvykdant žmogžudystę, bei keturi Kinijos policijos pareigū
nai, kurie, pasak kaltintojų, slėpė nu sikaltimą „klastodami apklausų pro tokolus ir slėpdami įrodymus“. 33 metų Z.Xiaojunas už tai, kad paruošė nuodus, buvo nuteis tas devyneriems metams nelais vės, o aukštus postus užėmusiems policijos pareigūnams Guo Wei guo, Li Yangui, Wangui Pengfei ir Wangui Zhi skirtos nuo penkerių iki vienuolikos metų laisvės atė mimo bausmės dėl žmogžudystės dangstymo. „Daily Mail“, BBC, BNS inf.
Skandalo chronologija Vasario 6 d. Čongčingo policijos
„Penktadienį buvo pateiktas 333 mln. rublių (29,1 mln. litų) ieš kinys prieš madam Louise Ve ronicą Ciccone, vadinančią save Madonna“, – pranešė šiems ak tyvistams atstovaujantis advo katas Aleksandras Počiujevas. Teisininkas pridūrė, kad šis ieškinys nukreiptas prieš šį mėnesį Sankt Peterburge vyku sio Madonnos koncerto organi zatorių, taip pat prieš koncertų rūmus, kuriuose buvo sureng tas šis šou. Devyni ieškovai, tarp kurių esama aktyvistų iš Rusijos pi liečių profsąjungos, teigia buvę įžeisti dėl to, kad Madonna pa laiko gėjus. Per savo šou buvusioje Rusijos imperijos sostinėje popmuzikos ikona nusimetė drabužius, liko tik su liemenėle, ir parodė ant nugaros užrašytus žodžius „No Fear!“ (Jokios baimės – angl.). Ji paragino savo gerbėjus pade monstruoti „meilę ir pritarimą gėjų bendruomenei“. A.Počiujevas sakė, kad ieško vai Madonną kaltina mindžio jus kryžių per savo teatralizuo tą pasirodymą, kuriame nestigo religinių motyvų. Sankt Peterb urgo vald žia anksčiau šiais metais priėmė nutarimą, numatantį baudas asmenims, kurie „propaguoja homoseksualumą“ nepilname čiams, nors santykiai tarp tos pačios lyties asmenų šalyje ne belaikomi nusikaltimu. BNS inf.
vadovas Wangas Lijunas pasiprašė prieglobsčio JAV ambasadoje. Kovo 15 d. Čongčingo miesto ad
ministracijos vadovas Bo Xilai at leistas iš savo posto. Kovo 20 d. kilo įtarimų, kad Bo Xi
lai gali būti susijęs su verslininko iš Didžiosios Britanijos N.Heywoodo žmogžudyste. Balandžio 10 d. Komunistų parti
ja suspendavo Bo Xilai, o jo žmona Gu Kailai susidomėjo tyrėjai. Liepos 26 d. Gu Kailai ir jos šei mos liokajus buvo apkaltinti vers lininko žmogžudyste. Rugpjūčio 9 d. Gu Kailai stojo
prieš teismą. Rugpjūčio 20 d. Gu Kailai pa
skelbtas nuosprendis.
Svarstys: teismas iki savai
tės pabaigos nuspręs, ar pri imti ieškinį prieš Madonną. „Reuters“ nuotr.
10
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
sportas
Įveikta „Kruoja“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos „Atlantas“, namie 2:1 įveikęs Pakruojo „Kruojos“ vienuolikę, iškovojo svarbią pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate.
Kovojantys dėl išlikimo tarp pajėgiausių komandų uostamiesčio futbolininkai pakišo koją vieniems iš pretendentų į medalius. Svečiai po Sergejaus Žygalovo įvarčio pirmavo, tačiau netrukus į jų vartus buvo skirtas 11 m baudinys, kurį taikliai realizavo Tino Lagotoras. Prasidėjus antrajam kėliniui „Atlantą“ į priekį išvedė Edvinas Razulis. Nors varžovai siekė išlyginti rezultatą, tačiau klaipėdiečiams pavyko iškovoti saldžiausią pergalę šiose pirmenybėse.
Turo statistika Klaipėdos „Atlantas“ – Pakruojo „Kruoja“ 2:1 (1:1). T.Lagotoras (45, iš 11 m), E.Razulis (53)/S.Žygalovas (41). Gargždų „Banga“ – Marijampolės „Sūduva“ 0:0. Vilniaus „Reo“ – „Šiauliai“ 3:5 (1:1). A.Lipskis (11), G.Kulbis (61, iš 11 m), T.Ražanauskas (71)/R.Vėževicius (27, 65, 90), I.Kozlovas (48, iš 11 m), S.Cesanellis (83). Alytaus „Dainava“ – Panevėžio „Ekranas“ 2:2 (0:0). P.Sakalis (48), T.Markevičius („Ekranas“, 69, į savo vartus)/M.Samusiovas (58), A.Vertelis (63). Vilniaus „Žalgiris“ – Tauragės „Tauras“ 5:0 (3:0). P.Komolovas (5), T.Pekas (28), C.Elliotas (42, 68), M.Kuklys (56). Pašalinti: A.Borisenka („Tauras“; 54), V.Petkevičius („Tauras“; 74).
Gynyba: Latvijos žaidėjams (mėlyni marškinėliai) buvo sunku stabdyti pajėgesnius klaipėdiečius.
Taurę išsivežė estai Rimanto Baltušio taurę iškovojo Polvos „Serviti“ rankininkai. Estijos vicečempionai tarp keturių komandų užėmė pirmą vietą nepraradę nė taško.
Pražanga: po G.Žukausko prasiveržimo buvo skirtas 11 m baudinys. Vytauto Petriko nuotr.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tačiau trofėjų svečiai iškovojo po sunkiausių kovų, visus tris susitikimus estai laimėjo vieno įvarčio skirtumu. Pirmąją dieną Dobelės „Tenax“ ekipą iš Latvijos „Serviti“ žaidėjai įveikė 29:28, kitądien Polvos ekipa palaužė šeimininkus – Klaipėdos „Žemaitijos dragūną“ 30:29, o prieš kelionę namo estai įveikė Kauno „Granitą-Gają-Karį“ 23:22. Antri turnyre buvo klaipėdiečiai. Artūro Juškėno auklėtiniai sėkmingai pradėjo varžybas. Pirmame susitikime jie po atkaklios kovos palaužė kauniečius 30:27, tačiau lemiama buvo nesėkmė žaidžiant su estais. Rungtynės paskutinę dieną su Latvijos vicečempionais – Dobelės rankininkais, uostamiesčio vyrams buvo tarsi treniruotė. Nuo pirmųjų minučių pabėgę į priekį, šeimininkai šventė lengvą pergalę 32:24. „Gaila, kad nepavyko laimėti taurės, tačiau pagrindinis turnyro tikslas – pažiūrėti, kaip atrodome po vasaros atostogų, kokie naujokai papildė komandą“, – sakė komandos vyriausiasis treneris A.Juškėnas, sukvietęs rankininkus į sezono pradžios šventę netoli Kretingos įrengtoje autentiškoje indėnų stovyklavietėje. Prieš turnyrą „Žemaitijos dragūnas“ sulaukė vieno geriausių Lietuvoje žaidžiančių vartininkų – Aisčio Pažemecko, atvykusio
Transformacija: „Žemaitijos dragūno“ rankininkai T.Stankevičius,
A.Šrederis, K.Stropus, D.Jasinskas ir B.Petreikis kelioms valandoms buvo virtę indėnais. Vytauto Petriko nuotr.
iš Vilniaus „Šviesos“ komandos, krašto puolėjų Edvino Vorobjovo iš Panevėžio ir dzūko iš Varėnos – Evaldo Griežės. Anot trenerio, geras vartininko žaidimas jam buvo ne naujiena. Nelabai nustebino ir rungtynėse su kauniečiais jo atmušti net penki 7 m baudiniai iš septynių. „Gerai į komandą įsiliejo E.Vorobjovas, – 18-metį jaunuolį pagyrė A.Juškėnas. – Gal kiek jaudinosi 21 metų E.Griežė. Nereikia norėti, kad nuo pirmųjų rungtynių atvykusieji vaikinai žaistų it senbuviai. Apskritai, naujokais esu patenkintas.“ Nuo rugpjūčio 1 dienos treniruotis pradėjusių „dragūnų“ laukia nelengvas ruduo. Artimiausiu laiku klaipėdiečiai išvyksta į turnyrą Estijoje, vėliau – į Sankt Peterburgą (Rusiją). Trejus metus paeiliui Lietuvos čempionų vardus laimėjusių klaipėdiečių spalio mėnesį laukia Europos „Iššūkio“ taurės turnyro kvalifikacinės grupės varžybos Moldovoje. 12–14 dienomis Kišiniove lietuviams teks kovoti su šeimininkų „Olimpus-85-USEFS“, Londono (Anglija) „Ruislip Eagles“ ir Nikosijos (Kipras) „SPE Strovolos“ komandomis. Į antrąjį etapą pateks du septynetukai.
Jau žinoma, kokios ekipos laukia kitame etape. Pirmąją vietą užėmęs klubas rungtyniaus su Zaporožės (Ukraina) „ZTR“, antrąją – su Tel Avivo (Izraelis) „Maccabi-Tyrec“. A.Juškėnas tiki, kad sutvirtėjusi komanda pajėgi įveikti ne tik varžovus Moldovoje, bet ir nugalėti vieną iš šių komandų. „Ukrainos ir Izraelio komandose rungtyniauja tokio pat lygio rankininkai, kaip ir klaipėdiečiai. Tad kitame Europos varžybų etape nežadame kelti baltos vėliavos, o stengsimės nužygiuoti kiek įmanoma toliau“, – ambicingų planų neslėpė treneris.
Rungtynių rezultatai „Žemaitijos dragūnas“ – „Granitas-Gaja-Karys“ 30:27 (14:12) „Serviti“ – „Tenax“ 29:28 (15:11) „Žemaitijos dragūnas“ – „Serviti“ 29:30 (15:16) „Granitas-Gaja-Karys“ – „Tenax“ 26:21 (9:8) „Serviti“ – „Granitas-Gaja-Karys“ 23:22 (12:13) „Žemaitijos dragūnas“ – „Tenax“ 32:24 (16:9)
11
ANTRADIENIS, rugpjūčio 21, 2012
sveikata
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
Planuose – gyvybes gelbstintys aparatai Kol kauniečiai tik ruošiasi viešose vie tose įrengti defib riliatorius, klaipė diečiai tikina šitai galintys padary ti nors ir šiandien. Tačiau prieš tai rei kėtų išspręsti ne mažai klausimų, ne duodančių ramy bės medikams.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Turi reikiamą įrangą
Kauno miesto savivaldybė žmo nių gausiai lankomose vietose planuoja įrengti defibriliatorius. Šie prietaisai skirti žmogui gai vinti staigios mirties atveju. Pa galbą pirmomis nelaimės minu tėmis gali suteikti ir medicininio išsilavinimo neturin tis žmogus.
12
Galimybės: defibriliatoriumi gali naudotis ir neturintis medicininio išsilavinimo žmogus, tačiau jis turi būti apmokytas.
„Shutterstock“ nuotr.
Dešimtmetės mama gyvena viltimi Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Valdininkų sukurta nežinomybe ir kasdiene viltimi apie tuoj pasveik siančią dukrą gyvena reta genetine liga sergančių trijų vaikų mama.
pasmerkiamas lėtai fizinei degra dacijai: ilgainiui pažeidžiami kau lai, sąnariai, sutrinka visų svar biausių vidaus organų veikla. Birž el io prad žioje mergaitei Klaipėdos vaikų ligoninėje buvo pradėtas gydymas specialiais vais tais. Juos dovanoja vaistus gami
Atsišaukė į nevilties prašymą
Iniciatyva: R.Šliuožaitė sukūrė specialų tinklalapį, kur dalijasi naujie
nomis su šeimą sunkiu momentu palaikančiais žmonėmis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje pla čiai nuskambėjo dešimtmetės Ma rijos istorija. Lietuvos valdinin kų pasmerktai sunkiai sergančiai mergaitei tuomet pagalbos ranką ištiesė vokiečių farmacinė kom panija. Marija Živajevaitė, jos vyres nioji sesuo Emilė ir brolis Tadas serga itin reta genetine medžiagų apykaitos liga – VI tipo mukopo lisacharidoze. Liga pasireiškia tuo, kad gimęs sveikas vaikas, augdamas be orga nizmui būtino fermento enzimo,
Dabar mergaitė jau atsigauna po kelis kartus per dieną – po valandą ir ilgiau pasėdi lovoje, skai to, rašo. nanti farmacinė kompanija, išgir dusi motinos nevilties prašymą padėti išgelbėti akyse nykstančią dukrą.
Lietuvos atsakingos instituci jos atsisakė skirti pinigų vaistams, motyvuodamos, kad mergaitės ir kitų šia liga sergančių žmonių gy dymas valstybei būtų pernelyg brangus. Taip Marija tapo pirmąja šalies paciente, kuriai pradėtas taikyti šis gydymas. Tuomet Vokietijos gydytojai tei gė, kad norint sulaukti pirmųjų pokyčių reikia palaukti mažiausiai keturias savaites.
Pastebi pagerėjimą
Šiuo metu mergaitė gydoma Vil niuje. Per daugiau nei porą mė nesių nuo gydymo pradžios spe cialiais vaistais ji taip pat pabuvo uostamiesčio, Kauno ligoninėse. Ligoninėje prie dukters lovos nuolat budinti Ramunė Šliuožaitė pasakojo, kad Marijos būklė gerėja.
12
12
ANTRADIENIS, rugpjūčio 21, 2012
sveikata
Dešimtmetės mama gyvena viltimi Nors gydytojai pripa 11 žįsta, kad mergaitei per vėlai pradėtas taikyti gydymas
– liga jau buvo gerokai nualinusi organizmą. Iki gydymo pradžios Marijai bū davo sunku net atsimerkti. Da bar mergaitė jau atsigauna po kelis kartus per dieną – po valandą ir il giau pasėdi lovoje, skaito, rašo. Dešimtmetė mėgsta peržiūrinė ti kulinarinių laidų įrašus. Prieš tai jos aktyvus periodas, kai ji galėda vo ką nors daryti pati, trukdavo vos keliolika minučių per dieną. Mainco (Vokietija) universiteti nės vaikų klinikos metabolinių ligų specialistė Christina Lampe įspėjo, kad per gydymo periodą tarp 4–12 savaitės būtina atidžiai stebėti pa cientės būklę, nes per tą laiką or ganizmas vaistą arba priima, arba atmeta. Marijos gydymas persirito per dešimtą specialaus gydymo savai tę. Mama pasidžiaugė, kad neigia mų reakcijų nepastebėta. Laukia valdžios atsakymo
Trijų reta bei sunkia genetine liga sergančių vaikų mamą dabar la biausiai kankina nežinomybė, ar po pusmečio mergaitei toliau bus skiriamas gydymas. Mat vokiečių farmacinė kom panija vaistų žadėjo skirti šešiems mėnesiams. Tad nuolat vyksta mamos susi rašinėjimas su valdžios institucijo mis. Pasak R.Šliuožaitės, valdžios pozicija nesikeičia – gydymas bus skiriamas tik Marijai, jei rezultatai bus teigiami. „Kokio teigiamumo tikimasi, ne žinau, nors mes su Klaipėdos me
Pokyčiai: Marijos būklė per porą mėnesių nuo gydymo pradžios pastebimai pagerėjo.
dikais pastebime poslinkį į priekį“, – stebisi moteris. R.Šliuožaitę taip pat stebina keista Vyriausybės va dovo pozicija, tiksliau, tyla. Nors per televiziją buvo paža dėta svarstyti reikalingų brangių vaistų kompensavimo problemą, tačiau tuo ir buvo apsiribota.
„Kokia yra situacija: ar svarsty mas atidėtas, ar visai neplanuoja mas? Nuo ko priklauso, ar įvyks derybos su vaisto gamintoju ir kada tai bus? Kokią vaisto įsigijimo su mą valstybė būtų pasiruošusi kom pensuoti jau dabar? Jei nė vienas iš šių variantų nesvarstytinas, kokios
Vytauto Petriko nuotr.
tuomet alternatyvos?“ – šie klau simai neduoda ramybės trijų vai kų mamai. Sukūrė tinklalapį
Tikėdamasi būti išgirsta bei su teikti daugiau informacijos apie susidariusią situaciją R.Šliuožai
tė sukūrė tinklalapį www.worth 2live.com. Kaip paaiškino mama, tinklala pio pavadinimas, išvertus iš anglų kalbos, – verti gyventi – kaip atsa kas oficialiems valdininkų prane šimams, kad kai kurių ligų neverta gydyti dėl pernelyg didelės vaistų kainos. „Ne tik mano, visi vaikai tu ri teisę gyventi“, – tokios pozicijos laikosi Ramunė, savais ginklais ko vojanti prieš valdininkų cinizmą. R.Šliuožaitė tinklalapyje nuo lat atnaujinamą informaciją tiki si greitai papildyti labiausiai lau kiama žinia, kad jos mažoji Marija – sveika. Mama viliasi, kad vaikų ligos is torijai sukurtame tinklalapyje ji su lauks ir praktinių patarimų iš sun kius ligonius slaugiusių artimųjų. Pavyzdžiui, kaip per zondą mai tintam ligoniui vėliau sugrįžti prie įprastos mitybos. Padėti Ramunei ėmėsi ir inicia tyvūs žmonės. Jie internete platina peticiją su reikalavimu nediskrimi nuoti sergančių vaikų bei suteikti teisę gyventi. Ją pasirašė per keturis tūkstančius Lietuvos gyventojų. Ypač reta genetine liga serga visi trys Živajevai: šešiolikmetė Emilė, dvylikametis Tadas ir dešimtme tė Marija. Vyresniajai mergaitei buvo per 10 metų, kai pradėjo ryškėti sun kios ligos požymiai. Gydytojai ne iškart nustatė itin retą ligą. Tikroji diagnozė paaiškėjo tik po išsamių tyrimų Lenkijoje. Tuomet nustatyta, kad abu vaikų tėvai yra mutavusio geno nešiotojai. Sunkiausia iš trijų vaikų buvo Marijos būklė. Jos sveikata ypač pablogėjo šių metų pradžioje.
Planuose – gyvybes gelbstintys aparatai Pas ak Klaip ėd os 11 greitos ios med ic i nos pagalb os stot ies vyr iaus io
jo gydytojo Rimvydo Juodviršio, kaun ieč ių plan ai nėra nauj o vė, tiesiog jie pirmieji Lietuvoje praktiškai bando įgyvendinti ki tų šalių patirtį. „Žiūrėsime, kaip jiems pavyks išspręsti juridinius, teisinius bei kitus klausimus“, – sakė greito sios pagalbos vadovas. Kauniečiai tik planuoja įsigyti reikiamą įrangą, o štai klaipėdie čiai jau turi du nenaudojamus pu siau automatinius defibriliatorius. Tad, R.Juodviršio teigimu, juos jau šiandien būtų galima įrengti žmo nių lankomose vietose. Greitosios pagalbos medikų ne benaudojami defibriliatoriai turi lietuvišką instrukciją. Pernai jie buvo naudojami per Europos vyrų krepšinio čempio natą, kuris vyko ir Klaipėdoje. Tačiau tam, kad defibriliato riai atsirastų nuolatinėse vietose, kliudo finansiniai, juridiniai, tei siniai klausimai. Būtina apmokyti žmones
„Jeigu pakabinti defibriliatoriai dings, kas už juos atsakys? Kaip
įrangą reikėtų apsaugoti nuo pik tavalių? Kaip reikėtų apmoky ti žmones,“ – šie ir kiti praktiniai klausimai kyla greitosios pagalbos stoties vadovui.
Nors defibriliato riuose veikia lietu viška instrukcija, ta čiau abejojama, ar stresinėje situacijoje ji gelbėtų.
R.Juodviršio teigimu, nuskam bėjusi mintis apie rakinamus de fibriliatorius niekais paverstų ge rą sumanymą.
Kol prireikus pagalbos būtų su rastas atsakingas žmogus, galintis atrakinti įrangą, ligoniui jos grei čiausiai nebereikėtų. Defibriliatoriaus pagalba efek tyviausia būna per penkias pir mąsias minutes. Vakarų Europos šalyse jie būna laisvai prieinami, kad prireikus žmogus galėtų pa sinaudoti. Pasak vyr iaus iojo gydytojo, uostamiestyje juos būtų galima įrengti didžiuosiuose prekybos centruose, „Švyturio“ arenoje, Palangos oro uoste. Pasirinkti tinkamas vietas pa dėtų ir planuojama atlikti anali zė, kuriose uostamiesčio vieto se daugiausia įvyksta klinikinių mirčių. Problemų keltų ir žmonių ap mokymas. Nors defibriliatoriuose veikia lietuviška instrukcija, tačiau abejojama, ar stresinėje situacijo je ji gelbėtų. Būtent dėl šios priežasties užsie nyje gyventojai nuo mokyklos suo lo mokomi, kaip naudotis defibri liatoriumi. Greitoji sulaukia signalo
Kaune iki šių metų pabaigos pen kiose miesto vietose planuojama
Kliūtis: pasak R.Juodviršio, užrakinami defibriliatoriai naudos neduotų.
įrengti išorinius automatinius de fibriliatorius. Jie skirti žmogui gai vinti staigios mirties atveju. Defibriliatorius nuspręsta įreng ti autobusų stotyje, Kauno mies to savivaldybėje, rotušėje ir pre kybos centruose „Akropolis“ ir „Mega“. Prietaise bus įdiegta specia li instrukcija lietuvių kalba. Pas
Vytauto Liaudanskio nuotr.
paudęs mygtuką žmogus išgirs žodinius nurodymus arba pama tys užrašą, ką daryti, koks turi bū ti tolesnis veiksmas. Defibriliatoriuose taip pat būna įdiegta ir signalo perdavimo grei tosios medicinos pagalbai sistema. Lankytojams apie įstaigoje įreng tą defibriliatorių praneštų „bėganti eilutė“ skaitmeniniame ekrane.
13
ANTRADIENIS, rugpjūčio 21, 2012
sveikata
Prostitučių tyrimus apmoka klaipėdiečiai
Akinius rekomenduojama nusiimti, kai purškiami kvepalai ar plaukų lakas.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Vyrai, kurie naudojasi komercinio sekso paslaugas teikiančių moterų paslaugomis, turėtų būti atsargūs. Apie tai įspėjantys specialistai pa teikia iškalbingą faktą – iš pernai patikrintų beveik pusės šimto mo terų šešioms diagnozuotas žmo gaus imunodefic ito virusas (ŽIV). Padeda priklausomoms moterims
Taupykime: akinių ilgaamžiškumas ir netgi akių šviesa priklauso nuo akinių priežiūros.
„Shutterstock“ nuotr.
(Ne)paprasta akinių priežiūra Paplūdimio smėlis, vėsus jūros vanduo, kaitri saulė – be šių dalykų neįsivaizduojamos lietuvio atostogos. Ar žinote, kad visa tai gali pakenkti jūsų akiniams? Kaip to išvengti? Justė Kiburytė Svarbiau, nei atrodo
Tinkamai prižiūrimas daiktas tarnaus ilgiau, byloja liaudies iš mintis. Į klausimą, kaip tinkamai prižiū rėti akinius, dažnas mūsų greičiau siai atsakytų, kad reikėtų stengtis akinių nesubraižyti, reguliariai va lyti, nelankstyti rėmelių. Tinkama akinių, ir skirtų regėji mui pagerinti, ir apsaugoti akis nuo saulės, priežiūra yra gerokai subti lesnė, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ką derėtų atminti? „Akinių priežiūra ir valymas pir miausia priklauso nuo to, iš kokios medžiagos yra pagaminti lęšiai, ko kia jų danga“, – atkreipia dėmesį optikos salonų tinklo klientų aptar navimo vadovė Vilma Maigienė. Tinka ir muilas
Lęšiai yra padengti daugiafunkcė mis dangomis: antistatine, hidro fobine (nuo rasojimo), antireflek sine, kietinamąja. Tokie yra ne tik skaidresni, kietesni, bet ir atspa resni braižymui, mažiau tepasi, o aprasoję greičiau nudžiūsta.
Norint, kad akinių lęšiai ilgiau nesusibraižytų, nereikėtų jų valy ti, kuo papuola. „Net ir pats švelniausias audi nys ant lęšių gali palikti mikro įbrėžimų. Iš pradžių pastarie ji plika akimi net nematomi, bet ilgainiui įbrėžimų daugėja, lęšis tampa nebe toks skaidrus“, – pa sakoja V.Maigienė. Ji pataria akinius valyti specia liomis servetėmis, pagamintomis iš audinio su mikroskaidulomis. Ant lęšių paviršiaus pirštų paliktos riebaluotos dėmės nesunkiai nuva lomos specialiu skystu valikliu. Jo neturint tinka ir švarus vanduo bei muilas. Naujovė – ultragarso vonelės
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kartais būna sunku išvalyti tarp akinių rėmelio ir lęšio susikaupu sius nešvarumus. „Pastaruosius efektyviai pašali na, o akiniams pirminį švarumą ir spindesį sugrąžina ultragarso vo nelės“, – priduria V.Maigienė. Kai kuriuose optikos salonuo se šia paslauga galima pasinaudo ti nemokamai.
Akinius dera saugoti nuo aštrių daiktų, chemikalų, sūraus van dens. Lęšius subraižyti gali smėlis, dulkės, įvairūs kiti nešvarumai. Karštis labai kenkia
Akiniai bijo didelio karščio, aukš toje temperatūroje lęšių danga ga li atšokti. „Vasarą ant automobilio palan gės palikti akiniai gali įkaisti iki 200 laipsnių ir daugiau. Pasitaiko, kai nuo karščio deformuojasi ir rėme lis. Akinius reikia saugoti ir būnant prie židinio, einant į pirtį“, – toliau patarimus beria V.Maigienė. Ji atkreipia dėmesį, kad akinių rėmelį gali deformuoti ir pomėgis akinius nešioti ant galvos, jei ne teisingai juos nusiimame ir užsi dedame – tai daryti derėtų abiem rankomis, laikant už abiejų rėme lio kojyčių. Akinius rekomenduojama nu siimti, kai purškiami kvepalai ar plaukų lakas. Kai akiniai nenešio jami, juos būtina laikyti kietame dėkle, lęšiais žemyn. Ypač tai svar bu berėmiams akiniams. Jei akiniai laikomi ne dėkle, tuomet reikėtų stengtis jų nedėti lęšiais žemyn.
Klaipėdos priklausomybės ligų centro Anoniminių konsultacijų kabineto viena iš veiklų – preven cinis darbas dėl lytiškai plintančių ligų bei pagalba moterims. Pasak Anoniminių konsultaci jų kabineto socialinės darbuoto jos Liudmilos Garbuzovos, dau guma pagalbos ieškančių moterų ne tik vartoja kvaišalus, bet ir už siima komerciniu seksu. 80 proc. anoniminės pagalbos ieškančių moterų yra priklauso mos nuo narkotikų arba alkoholio, neretai nuo abiejų. „Komercinės sekso paslaugos – tai „biznis“ už narkotikus, butelį. Labai mažai tokių, kurios iš šių pa slaugų uždirba“, – pastebi sociali nė darbuotoja. L.Garbuzova šioms moterims stengiasi pasakoti apie lytiškai plintančias ligas. Joms taip pat siū loma nemokama gydytojo venero logo konsultacija, už kurią sumo kame mes visi – lėšos skiriamos Klaipėdos miesto savivaldybės. Siūlo gydytojo konsultacijas
Anoniminių konsultacijų kabineto darbuotoja pastebi, kad prišnekin ti šias moteris pasitikrinti nėra pa prasta. Nors pasitaiko tokių, kurios gydytojo konsultacijos pageidauja
ir pačios. Šiemet lytiškai plintan čių ligų prevencinei programai sa vivaldybė skyrė 12 tūkst. litų. Vie na gydytojo konsultacija kainuoja apie 42 litus. Jeigu moteriai nusta toma lytiškai plintanti liga, jai nu perkami ir vaistai. Už šiemet skirtus pinigus pla nuojama suteikti 15 konsultacijų. Šešios moterys jau apsilankė pas gydytoją. Dviem iš jų skirtas gy dymas. Pernai iš 49 patikrintų moterų šešioms buvo diagnozuotas ŽIV. Prieš porą metų patikrinta trimis dalyvėmis mažiau. Tuomet aptik tas vienas ŽIV atvejis. Reikalingas medikas
Anot L.Garbuzovos, palengvinti situaciją dėl ŽIV nustatymo galė tų ir prieš kelerius metus Lietuvoje pasirodę greitieji testai. Jie per ke lias minutes parodo, ar žmogus gali būti užsikrėtęs pavojingu virusu. Greitieji testai taip pat leidžia nustatyti hepatitą C. Pastaruoju būna užsikrėtęs dažnas šio kabi neto lankytojas. Tačiau pasinaudoti greitaisiais testais Anoniminių konsultacijų kabinete trukdo įstatymas. Atlikti testą gali tik medikas. Tad nors socialine darbuotoja dirbanti L.Garbuzova ir turi me dicininį išsilavinimą, ji šio tyrimo atlikti negali. Padėti išspręsti šią situaciją pra šyta Klaipėdos miesto savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos, kad ji tarpininkautų dėl pusės mediko etato įsteigimo kabinete. Anoniminių konsultacijų kabi nete taip pat nemokamai dalijami prezervatyvai ir lubrikantai. Šie met planuojama išdalyti 2 tūkst. prezervatyvų ir 800 lubrikantų.
Chemoterapijai – kritika Onkologinių ligų gydymas chemo terapija gali sukelti priešingą, nei tikėtasi, efektą – ne išgydyti vėži nes ląsteles, o pakenkti sveikoms.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems žmonėms toks gydymas tampa neefektyvus, skelbia BBC. Specialistai nustatė, kad gydy mas chemoterapija neefektyvus gydant metastaziniu arba antriniu
vėžiu – kai vėžinės ląstelės iš pir minio židinio jau išplitusios į kitus organus, o chemoterapija skatina vėžines ląsteles, supančias svei kąsias, gaminti baltymą, pade dantį vėžiui atlaikyti gydymą. Britų mokslininkai sako, kad dabar svarbiausia užduotis – už kirsti tokiam chemoterapijos pa dariniui kelią. „Klaipėdos“ inf.
Faktas: chemoterapija ne visais atvejais gali padėti gydyti vėžį.
„Shutterstock“ nuotr.
19
antradienis, rugpjūčio 21, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Pakili nuotaika antradienis – Priesaika trečiadienis – Animacija ketvirtadienis – Netikėlė penktadienis – Gatvelė Praėjusios savaitės laimėtoja – Danut Urvakienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 28 d.
Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale
www.KL.lt/konkursai
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo charakterį ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Dvyniai (05 21–06 21). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl to pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Žmonės supras jus ir palaikys. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena, o kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininke. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas dabar ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo veiksmais. Stabtelėkite ir apgalvokite savo elgesį, spaudimas nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesutiksite su artimais žmonėmis ar autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatėmė teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti tinkamai ir suprantamai. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų.
Orai
Savaitės pradžioje prognozuojami vidutiniškai šilti orai. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, trumpas lietus numatomas Klaipėdoje. Oro temperatūra sieks 19–22 laipsnius šilumos. Trečiadienio naktis bus debesuota, bet lyti neturėtų. Dieną numatomas trumpas lietus, vietomis su perkūnija. Temperatūra naktį bus 10– 15, dieną 21–23 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 21 d.
+19
+21
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+21
6.05 20.38 14.33
234-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 132 dienos. Saulė Liūto ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +28 Brazilija +25 Briuselis +26 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +23
kokteilis Vamzdžius uždengtų burės Vakar „Kokteilis“ atkreipė dėmesį į At gimimo aikštėje dreifuojantį kompozi cinį gėlių laivel į, kuris traukia klaipė diečių ir svečių dėmesį. Tač iau Klaip ėdos gėl ių mot ina – Miesto tvark ymo skyr iaus vedėja Irena Šakal ienė nejud ina nė piršto, kad į akis nek rist ų plik i vamzd žiai ir karančios virvės. „Kokteil is“ įsit i kinęs, kad laivelyje pasėjus laipio jančių (vijokl inių) gėl ių ar kitaip už dengus geležis, traukos objektas bū tų dar žavesnis. „Lengv iau, manau, nėra, – įsit ik inęs Lionginas. – Leidus kuriai nors miesto bendrovei laivelyje iškelti simbolines bures su įstaigos ženklu, jos uždengtų vamzdžius. O už galimybę reklamuo tis bendrovė turėtų skirti pinig ų prie laivelio ir laivelyje esančių gėlių prie žiūrai ir puoselėjimui.“
Londonas +23 Madridas +38 Maskva +16 Minskas +20 Niujorkas +26 Oslas +22 Paryžius +29 Pekinas +31
Praha +34 Ryga +19 Roma +33 Sidnėjus +23 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +27
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
17
21
20
18
3
18
20
19
18
6
rytoj
ketvirtadienį
19
Vilnius
+21
Alytus
Vardai Gaudvydas, Joana, Kazimiera (Kazė), Linda, Pijus, Medeinė, Violeta.
rugpjūčio 21-ąją
Rytas
18
Marijampolė
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+20
+21
17
18
11
1911 m. italas Vicenzo Perr ugg ia iš Luvro mu ziejaus Par yž iuje pavo gė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Lisa“. Kūr inys buvo su rastas po trejų metų. 1929 m. gimė latvių ak torė, viena žymiausių ta rybinių aktorių Vija Art manė. Mirė 2008 m. 1930 m. gimė Liet u vos fotografas, fotož ur nal istas, kraštot yr in in kas Bernardas Alekna vičius.
1958 m. gimė Loreta Bart us ev ič iūtė-Norei kienė, Lietuvos baleto artistė.
Šventėje – unikali kolekcija
1989 m. gimė anglų ak tor ius, išgarsėjęs vaid men iu filme „Har is Po teris“, Robertas Knoxas. Mirė 2008 m. 1990 m. Prahos centre 100 tūkst. žmon ių pir mą kartą susirinko lais vai pam inėt i 1968 m. Varšuvos pak to invaz i jos į Čekoslovakiją. 1997 m. mirė SSRS liau dies art istas, garsių to meto kino komed ij ų žvaigždė, Maskvos cirko „Cvetnoj bulvar“ direkto rius Jurijus Nikulinas.
teleloto Nr. 854 2012 08 19
§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 64 572 (12 x 5 381) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt §§ §§ 35 13 08 22 45 68 29 52 20 48 21 69 74 73 17 38 49 03 16 14 59 60 53 46 43 71 27 24 47 57 54 19 67 30 04 §§§ 70 05 28 50 62 §§ §§§ 65 66 12 18 09 §§§ §§§ §§§ 07 36 06 26 25 44 64 15 10
Mintis: sutaupyti pinigai galėtų
būti panaudoti kitų želdynų kū rimui Klaipėdoje.
Užsinorėjo gražuolių O šmaikščialiežuvis Jonas pajuokavo, kad dar daugiau besifotografuojančių jų ir šiaip žioplių laivelis pritrauktų, jei ant vamzd žio raiv yt ųsi did žiakr ūtė blondinė gražuolė.
Mėgstantiesiems svečiuotis Jeig u būnant prie stalo šeim in inkai pradeda žvilgčioti į laikrod į, dar gali te sėdėti. Tačiau jei šeimininkai nuka bina laikrodį nuo sienos ir kratydami jį rodo jums prieš akis, metas keliauti namo.
Uoliosioms pirmokų mamoms Kadang i mok ykloje vaikas mok ysis ne tik rašyt i, bet ir piešt i, daryt i įvai rius rankdarbius, jam prireiks pieštu kų, piešimo sąsiuv in ių, spalvoto po pieriaus ir kartono. Klijus, flomaster ius, akvarelę, plast i liną, spalvotas kreideles ir pieštukus rinkitės pagamintus iš natūralių, eko logiškų medžiagų, kad jiems patekus ant vaiko rankų ar į burną nekiltų pa vojaus jo sveikatai.
Linksmieji tirščiai Graži moteris džiugina vyrišką akį, ne graži – moterišką. Česka (397 719; teko nugirsti, kaip chirurgas sakė, kad geriausiai vidinis žmogaus pasaulis atsiskleidžia ant operacinio stalo)
Istorija: tokiais kostiumais prieš daugelį amžių dabinosi kuršių genties atstovai.
Į tradicinę folkloro šventę „Pūsk, vėjuži!“ šį savaitgalį, šeštadienį, pakviesianti Juodkrantė daly viams žada nekasdienių įspūdžių ir reginių.
Penktąkart vyksiančio renginio mi sija – minint iškilius lietuvių tauto sakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pa maryje ir visoje lietuvininkų že mėje, bendravimą bei tiesti kadai se besidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai pri simenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją. Šventėje kartu su folkloro an sambliais „Ramytė“, „Kuršių ai niai“, „Skalviai“ ir kitais atlikėjais bus galima padainuoti senųjų lie tuvininkų dainas, pašokti, pažaisti
žvejų žaidimų, paragauti pamario krašto valgių – „Žvejo kieme“ vyks amatų, tautodailės bei kulinarinio paveldo mugė. Vakaro koncerte „Pajūrėly, pa marėly“ šventės svečiai galės su sipažinti su pamario ir Dzūkijos krašto etnine kultūra bei dainuoja mąja tautosaka, pasigrožėti Lietu vos liaudies kultūros centro atkurta archeologinių kostiumų kolekcija. Pagal kuršių genties, gyvenu sios Vakarų Lietuvos teritorijoje, aprangos tyrimus sukurti aštuoni unikalūs kostiumai, kurie atspin di I–XIV a. skirtingų laikotarpių dėvėseną bei istorinę raidą. Kos tiumus sudaro drabužiai, avalynė, įvairūs aksesuarai, taip pat juvely riniai dirbiniai. Atkuriant kostiumus remtasi Va karų Lietuvos pilkapių archeologi
Artūro Moisejenkos (Karlo) nuotr.
ne bei Vakarų ir Vidurio Europos lyginamąja moksline medžiaga. Pastebėta, kad šios teritorijos gyventojai gerokai daugiau puošė si metalo dirbiniais nei, pavyzdžiui, rytinėje Lietuvos dalyje. Lyginant tekstilės lopinėlius, mokslininkų surinktus iš visos šalies archeologi nių paminklų teritorijos, pastebėtas spalvų ir tekstūros – audimo, juos tų vijimo technikos, drabužių kirpi mo ir konstravimo bendrumas ne tik Lietuvos, bet ir Europos aprangoje. Tai palengvino atkurti audi nių gamybą, kirpimą bei fasoną, tad atsirado galimybė parodyti ne tik atskiro priešistorinio laikotar pio stilistiką, bet ir atsekti dėvėji mo kaitą. Kostiumai turtingi juve lyrinių dirbinių, odinių aksesuarų, ginklų ir darbo įrankių. „Klaipėdos“ inf.
Papildomi prizai: „VW Jetta“ (TV) – Asta Senavaitytė „VW Jetta“ (TV) – Irma Paliulytė „VW Jetta“ – 0361899 „VW Jetta“ – 0251143 Kelialapis į Maljorką – 0450679 Kelialapis į Graikiją – 0255720 Kelialapis į Turkiją – 0341381 Porinis kelialapis į Palangą – 0261853, 0305513, 0009950, 0048138, 0396379 Motoroleris „Mosca Fava“ – 0395719, 0447800, 0553121 Dviračiai „Panther“ – 031*281 LED televizoriai „Orion“ – 021*943 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 002*803 Fotokameros „Kodak“ – 048*059 Cikloninės krosnelės „LR“ – 035*781 Kavos aparatai „Electrolux“ – 010*705 TV priedėliai „TV Star“ – 019*804 GPS navigatoriai „Manta“ – 028*615 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 009*232 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Tadas Majus iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Aldona Jonikienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Laima Siurbienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Vytautas Butkus iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Vilmantė Sudarikovienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, rugpjūčio 13 d.) – Marijona Genienė iš Kaišiadorių Kvietimai į TV: 013*606 , 030*933, 013*814 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt