2012-08-27 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 27, 2012

www.kl.lt

199 (19 500)

=6?:.162;6@ ?B4=7�š6< $

RUBRIKA9

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

KruizĹł vers

Ne­rin­gos me­ras A.Vin­kus pra­ťo dvi­ra­ti­nin­kų su­pra­ti­mo.

Su­lau­kÄ™s 82-ejĹł mi­rÄ— vie­nas gar­siau­siĹł vi­sĹł lai­kĹł JAV ast­ro­nau­tĹł N.Armst­ron­gas.

Lietuva 5p.

Pasaulis 8p.

Po ke­le­riĹł me­tĹł per­trau­kos krui­zĹł vers­las vÄ—l tam­pa op­ti­mis­ti­niu.

Po keleriĹł me tĹł pertraukos Klai dos uoste trykĹĄ pÄ—ta daugiau op timizmo dÄ—l krui zinÄ—s laivybos. TaÄ?iau statistika nÄ—ra gailestinga, kruizi niĹł laivĹł keleiviĹł ir ĹĄiemet kol kas sulaukta maĹžiau, nors sezono pabai gos tikimasi derlin gesnÄ—s.

Vidmantas

v.matutis@k

ď Ž Verslas:

Matutis

l.lt

las lipa iĹĄ du obÄ—s

8YNV ]Û Q\ WR YN[ X\ `V V_ QÛY  0\ ` aN 0\[ P\_ Q

gio „Costa Pa _V W\` YVĂ­Q [NV ]N ci TN_ `Ă› Wb `V\` VaN ĹĄvartuosis dar ďŹ ca“. RugsÄ—jo 11 d. YĂş X\Z ]N [ LiepÄ… – krui V W\`  0\` aN 0_bV – 261 metro vienas didelis laivas zĹł `R`• YNV cNV ilgio „Oriana“. Iki rugpjĹŤÄ?io ĹĄuolis uostai krui CVQ ZN[ a\ :N IĹĄ vi 1 dienos Klai ziniams lai ab Ă˜V\ [b\ a_ uoste buvo pÄ—dos uos so per ĹĄÄŻ sezonÄ… ÄŻ Klai vams netgi taiko nulinius apsi pÄ—dos tÄ… uĹžsuks 44 laivus. Dabar kruiziniĹł lai lankÄ™ 12 tĹŤkst. 396 kruiziniai lai vienu metu trauktĹł laivus tarifus, kad tik priPlanuojama, vĹł vai. niame termi keleivikad jais atplauks keleiviais ma keleiviai. Tai 709 na stebÄ—jo K.Gon su turistais“, – pa30 tĹŤkst. tu Ĺžiau nei per per du laivus. Jau le galima priimti tik ristĹł. tier. nai per tÄ… patÄŻ laikÄ…. TikÄ—tina, kad Bendra tenden Rygoje prie parengtas projektas kruizinÄ—s KlaipÄ—dos vals cija ĹĄiemet vadi bos Ĺžemuma pÄ—doje tokia, KlaiKlaipÄ—dos uos laivy- to statyti nau namojo VantĹł tilkad daugÄ—ja direkcijos rin tybinio jĹŤrĹł uosto jÄ… prieplaukÄ… pasiekta 2011 te buvo niams Daugiau jĹł keleiviĹł. ko kruizime atplaukia ir dovÄ— Kristina daros skyriaus valaivams. laivai ir 21 tĹŤkst. tais, kai lankÄ—si 36 jĹŤrĹł keltais. Per sep Gontier minÄ— Talino uoste tynis mÄ—ne 547 turistai pagrindinÄ—s Ĺžiausiai per sius KlaiĹĄiuo metu taip – kruizinÄ—s lai jo, kad pÄ—dos uoste pa starÄ…jÄŻ deĹĄimt ma- yra kruizinÄ—s lai lan vybos sezono tenden pat vy Kad ĹĄiemet keleiviai. Tai kÄ—si 194 tĹŤkst. 343 me cijos KlaipÄ—dos uos tÄŻ. vaitgalÄŻ ĹĄiame uos bos bumas. Sa4 proc. arba tÄŻ. Tuomet Bal iĹĄryĹĄkÄ—ja rugpjĹŤdaugiau lai 7489 keleiviais dau te lankÄ—si 6 ti vĹł, jau aiĹĄku. te bus ziniai laivai, giau nei per kruididesni laivai. jos jĹŤroje lankosi ir Kristina Gon ĹĄiandien jĹł nai. daugiau ke Ar bus ry sto lei tier: vi toj viĹł, trys, taip Liepos mÄ—ne dar klausimas. pat bus trys. Ĺ iemet ÄŻ Klai KrizÄ—s skati Rytoj Taline lankysis pÄ— na kruizus ziniĹł keleiviĹł sÄŻ buvo staigus kruiKruizinis vers didĹžiausias kia gerokai dau dos uostÄ… atplauK.Gon skaiÄ?iaus ĹĄuo kada nors KlaipÄ— las pagiau maĹžesniĹł nai per liepÄ… lis. Per- krui tier nuomone, ĹĄiĹł ziniĹł laivĹł krui- laivas dos uoste buvÄ™s krui jĹł metĹł saulyje yra zinÄ—s laivy – nuo zinis ĹĄiemet 4 243. buvo 3,3 tĹŤkst., o vienas „Constel rĹł ilgio, jie pluk 111 iki 156 metdos uoste ne bos sezonas KlaipÄ—- spar mus jau nebep lation“, kuris pas bus kuo nors Ä?iausiai be daugiau arba Tai net 28,6 proc. Laineriai daĹž do maĹžiau keleiviĹł. laukioja. Ĺ ie nis net ir tuo iĹĄ sivysline met Taniau atplauks atveju, jei pa skirti- tanÄ?iĹł keleiviais dau 943 kruiziniĹł laivĹł baigiantis se kaip tik sis kruiziniai laivai iĹĄ viso sezo sibaigus ekonomikos giau nei ati zonui. lanky293 kartus, laikotarpiu tinkamu vy nui bus daugiau kruizi Saremo salo KlaipÄ—dos 2011 nÄ—s lai- rĹŤĹĄiĹł – jÄŻ bos keleiviĹł kartus. Per tu ypaÄ? nei pernai. Tuo pat me metais. septynis mÄ— se – tris informacijos rizmo ir kultĹŤros Baltijos jĹŤro tu nesius Tana vis labiau skatilino centro direk plaukiant dau uĹžďŹ ksuojama atje tendenci mena Savic torÄ— Ro- 278 uoste ir Saremo salose tokios, jos yra giau kruiziniĹł besiplÄ—kienÄ— tikisi, lankÄ—si tĹŤkst. kruizi Iki rugpjĹŤÄ?io laivĹł. ir ke kad daugÄ—ja kruiziniĹł to jan kad dar niĹł ÄŻdÄ— Ä?ios bas 1 tas lai lai lei ska die vĹł keleiviĹł. vĹł viĹł. Tokios ten pigiĹł skrytinant Lietu nos KlaipÄ—dos Lenkijos Gdy uoste lankÄ— voje denci turizmÄ… pra ir pernai, ir nÄ—s uoste, si 25 kruizi dÄ—s neĹĄti vai kruizinÄŻ yra pagrindi uĹžpernai. Tik jos buvo dĹžiĹł oro linijos. niai laivai. kuris Iki sezono sius. nis kruiziniĹł lai pabai kai kitur zinis centras, ĹĄios ĹĄalies kruivĹł dienos – atplauksgos – rugsÄ—jo 17 Pas kaimynus KlaipÄ—doje jĹł ir keleiviĹł daugÄ—jo, dar 19 laivĹł. kruiziniai lai ĹĄiemet lankosi 72 ma RugpjĹŤÄ?io vai. Sezonas Rygos uoste – geriau „PastebÄ—jau Şėjo. 29 dienÄ… Klai sidÄ—jo gegu Ä?ia praĹĄie ti VidurĹžemio je lankysis ir ÄŻdomiÄ… ten pÄ—do- jÄ…, Şės 9 die nÄ… dienos lankÄ— met iki rugpjĹŤÄ?io 1 jĹŤros regionas. denci- dau didĹžiausias kad ÄŻvairios sis rugsÄ—jo ir si 50 tĹŤkst. ĹĄio sezono kruizinis gelyje ĹĄaliĹł Ten ziniĹł 24-Ä…jÄ…. DidĹžiaubaig868 kruiatvirkĹĄÄ?iai – krizÄ—s ne maĹžina, o laivas – 290 gerokai su laivĹł kelei Gdy paslaugĹł kai sias ÄŻ ska metrĹł ilnos. Nustebau maŞėjo arba 10 tĹŤkst. viai. Tai 24 proc. „CosnÄ™ atplaukÄ™s laivas – vybos verslÄ…. tina kruizinÄ—s laita jusi, keleiviĹł dau su Pavyzdys ga giau nei Klai ta Pacifica“, kuri lan pati lÄ—tĹł bĹŤ- uĹž kad Graikijoje vieĹĄbutÄŻ Ĺžino- 2011 metais. kosi ir pÄ—doje. ga sisakyti uĹž DidĹžiausia pro 25 eurus. Kai lima Kruizinius blema kurie Rygos laivus vilio uoste ĹĄvartuo yra tai, kur lia Gdy ja ir ĹĄanÄ—s esantis ti kruizinius Gdansko uos tas. VN• NcN

Ĺ iandien priedas

Mo­kes­tis – it iĹĄ kos­mo­so Dau­gia­bu­Ä?iĹł na­ mĹł bend­ri­joms ne­ trĹŤks­ta fan­ta­zi­jos ku­riant nau­jus mo­ kes­Ä?ius. Pra­ťo­ma su­si­mo­kÄ—­ti uĹž ĹĄu­ nis, lai­do­ji­mo pa­ slau­gas, kon­tei­ne­ riĹł iť­stō­mi­mÄ…. Vie­ nas pir­mi­nin­kas gy­ ven­to­jams iť­da­li­jo ir jam skir­tÄ… bau­dÄ….

Kaina 1,30 Lt

12

„NeuŞ­ten­ka vien val­dy­ti, lai­vÄ… rei­kia dar ir jaus­ti.“ Ne­se­niai pa­skir­tas „Ven­tos“ ka­pi­to­nas Ser­ge­jus Ry­ba­kas pa­Şi­no ir ne­ra­ťy­tus lai­vy­bos niuan­sus.

10p.

UĹž lan­go – pa­vo­jin­gos at­rak­ci­jos

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

UĹž ĹĄu­nÄŻ – du li­tai

Bend­ri­ja „Naud­va­ris“, ÄŻkurta Bal­ti­ jos pro­spek­to 113 na­mo gy­ven­to­jĹł, jau ku­rÄŻ lai­kÄ… ren­ka mo­kes­tÄŻ uĹž ĹĄu­ niu­kus. Ten­ka mo­kÄ—­ti dau­giau nei du li­tus. Na­mo gy­ven­to­jÄ… Ze­no­nÄ… Va­se­rÄŻ ĹĄis mo­kes­tis ste­bi­na ir ke­lia ÄŻta­ri­ mĹł dÄ—l jo tei­sÄ—­tu­mo. „NÄ— vie­no­je bend­ri­jo­je gy­ven­ to­jĹł ne­pra­ťo­ma mo­kÄ—­ti uĹž ĹĄu­nis, to­kiÄ… rink­lia­vÄ… ren­ka sa­vi­val­dy­bÄ—. Ne­sup­ran­tu, kas tai su­gal­vo­jo, kie­ no nu­ro­dy­mas. Neaiť­ku, ir kam tie pi­ni­gai pa­nau­do­ja­mi“, – abe­jo­jo klai­pÄ—­die­tis. Z.Va­se­ris pa­sa­ko­jo, kad su­si­mo­ kÄ—­ti uĹž ĹĄu­niu­kÄ… prieĹĄ ku­rÄŻ lai­kÄ… te­ ko ir jam, nors vy­ras gy­ vō­no ir ne­tu­ri.

4

Dra­gō­nĹł gat­vÄ—­je sta­to­mo 19 aukť­ tĹł na­mo sta­tyb­vie­tÄ— vir­to ap­lin­ki­ niuo­se na­muo­se gy­ve­nan­Ä?iĹł vai­ kĹł Ĺžai­di­mĹł aikť­te­le. Pro lan­gus nuo­lat ste­bÄ—­da­mi tai, kas de­da­si, gy­ven­to­jai ĹĄiurps­ta, kad iki ne­lai­ mÄ—s Ä?ia – vie­nas Ĺžings­nis.

„„Ab­sur­das: Z.Va­se­riui taip pat te­ko mo­kÄ—­ti „ťu­niu­kĹł mo­kes­tÄŻâ€œ, nors au­gin­ti­nio jis ap­skri­tai ne­tu­ri.

JAU Ĺ IANDIEN

Ĺžurnalas „Ď mokyklÄ…!“ kartu su dienraĹĄÄ?iu

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Dau­g iaaukť­t ÄŻ na­m Ä… sta­tan­t i „Ran­ga“ ne­to­lie­se ÄŻsi­ren­gÄ— sta­ty­ bĹł san­dÄ—­lÄŻ-aikť­te­lÄ™. Te­ri­to­ri­ja ap­ tver­ta, ta­Ä?iau var­tai pa­lie­ka­mi at­ ra­kin­ti, to­dÄ—l ten be­veik nuo­lat Ĺžai­dĹžia vai­kai“, – pa­sa­ko­jo klai­pÄ—­ die­tis Vla­das J. Vy­riť­kis skam­bi­no ran­go­vĹł at­ sto­vams. Ĺ ie pa­dÄ—­ko­jo uĹž in­for­ma­ ci­jÄ… ir pa­ti­ki­no, kad pro­ ble­ma bus iť­sprÄ™s­ta.

3

2

pirmadienis, RUGPJŪČIO 27, 2012

miestas Fes­ti­va­lis ,,Pūsk, vė­ju­ži!“ Į Juodk­ran­tė­je vy­ku­sią re­gio­ni­ nę folk­lo­ro šven­tę ,,Pūsk, vė­ju­ži!“ su­gu­žė­ju­siems ne­rin­giš­kiams ir kraš­to sve­čiams pra­mo­gų ne­trū­ ko. Vei­kė mu­gė, skam­bė­jo dai­nos, su­si­rin­ku­sie­ji bu­vo kvie­čia­mi šok­ ti, žais­ti žve­jų žai­di­mų. Di­de­lio dė­ me­sio su­lau­kė įspū­din­ga at­kur­tų kur­šių gen­ties I–XIV a. ar­cheo­lo­ gi­nių kos­tiu­mų ko­lek­ci­ja. Su­si­rin­ ku­sių­jų neiš­gąs­di­no nei ap­niu­kęs oras, nei lie­tus.

Verslo pulsas Su­pir­ki­mas. Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­n i­m is, šių me­t ų lie­pos mėn., pa­ly­gi­nti su tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai, že­mės ūkio pro­duk­ tų su­pir­k i­mo kai­nos su­ma­žė­jo 0,04 pro­c. Tam įta­kos tu­rė­jo 0,8 pro­c. kri­ tu­sios gy­vu­lių ir gy­vu­li­nin­kys­tės pro­ duk­tų bei 1,1 pro­c. pa­di­dė­ju­sios au­ga­li­ nin­kys­tės pro­duk­tų su­pir­ki­mo kai­nos. Iš gy­vu­lių ir gy­vu­li­nin­kys­tės pro­duk­tų 15,4 pro­c. su­ma­žė­jo na­tū­ra­laus pie­no, 11,8 proc. – avių ir ož­kų, 1 pro­c. paukš­ čių su­pir­ki­mo kai­nos. Ta­čiau 41,7 pro­c. išau­go kiau­ši­nių, 10,5 pro­c. gal­vi­jų, 9,6 pro­c. kiau­lių su­pir­ki­mo kai­nos. Iš au­ ga­li­nin­kys­tės pro­duk­tų at­pi­go gri­kiai (38,9 pro­c.), avi­žos (23,8 pro­c.), ja­v ų mi­ši­n iai (20 pro­c.), ankš­t i­n iai au­ga­ lai (19,4 pro­c.), bul­vės (17 pro­c.), vai­siai (14,4 pro­c.), ku­ku­rū­zai (11,9 pro­c.), kvie­ čiai (4,8 pro­c.), mie­žiai (2,8 pro­c.), o pa­ bran­go dar­žo­vės – 26,6 pro­c., kviet­ru­ giai – 15 pro­c., ru­giai – 5,3 pro­c.

Klai­pė­die­čiai tu­rė­ jo ga­li­my­bę ge­riau įsi­gi­lin­ti į Vi­sa­gi­ no ato­mi­nės elekt­ ri­nės (VAE) pro­jek­ tą, dau­giau su­ži­no­ ti apie bran­duo­li­nę ener­ge­ti­ką.

In­for­ma­ci­ja: klai­pė­die­čiai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tu, pa­dis­ku­tuo­ti apie jį

su spe­cia­lis­tais.

Pris­ta­tė elekt­ri­nės pro­jek­tą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įdar­bi­no. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­ me­nų re­gist­re įre­gist­ruo­ta 209,1 tūkst. be­dar­bių – 10,38 pro­c. ša­lies dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų. Per sa­vai­tę rugp­jū­ čio 17–23 die­no­mis įdar­bin­ta 5,7 tūkst. be­dar­bių. Darb­da­viai įre­gist­ra­vo be­ veik 1,7 tūkst. dau­g iau lais­v ų dar­bo vie­tų nei anks­tes­nę sa­vai­tę – iš vi­so 4,8 tūkst. Trys iš ke­tu­rių dar­bo pa­siū­ ly­mų bu­vo skir­ti ne­ter­mi­nuo­tam dar­ bui. Pak­lau­siau­si dar­bo rin­ko­je par­da­ vė­jai, sun­kias­vo­rių sunk­ve­ži­mių ir kro­ vi­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­ jai, vi­rė­jai, da­žy­to­jai, dai­li­dės ir sta­liai, par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kai, bu­hal­te­riai ir pre­ky­bos agen­tai. Žval­gy­tu­vės. Penk­ta­die­nį Klai­pė­do­ je vie­šė­jo Vo­k ie­t i­jos pra­mo­n i­n in­k ų su­si­vie­ni­ji­mo tink­lo NO­XUS (NO­XUS Deutsch­land Wirts­chafts­netz E.V.) val­ dy­bos pre­zi­den­tas Tho­mas Gens­chow, na­riai ir in­te­re­san­tai. Sve­čiai su­si­ti­ko su Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­ nos va­do­vais, su­si­pa­ži­no su uos­ta­mies­ čio ir Lie­tu­vos eko­no­mi­niu po­ten­cia­lu, ku­rį ti­ki­ma­si abi­pu­siškai nau­din­gai pa­ nau­do­ti stip­ri­nant ir in­ten­sy­vi­nant Vo­ kie­ti­jos ir Lie­tu­vos įvai­rių pra­mo­nės bei vers­lo ša­kų ry­šius. Sve­čiai tu­ri rim­ tų ke­ti­ni­mų in­ves­tuo­ti Lie­tu­vo­je. Su­tar­tis. Klai­pė­dos jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ir sta­ty­bos bend­ro­vė „Vėt­rū­na“ bei Lat­ vi­jos įmo­nės BGS kon­sor­ciu­mas pa­si­ra­ šė 11,6 mln. li­tų (su PVM) ver­tės su­tar­tį, pa­gal ku­rią bus baig­tos įreng­ti bend­ro­ vės „Klai­pė­dos Smel­tės“ nau­do­ja­mos kran­ti­nės. Kon­kur­se ne­lai­mė­ju­si įmo­ nė skun­dė jo re­zul­ta­tus, to­dėl teis­mas anks­čiau lai­ki­nai ne­lei­do uos­tui pa­si­ ra­šy­ti su­tar­ties su „Vėt­rū­na“ ir BGS. 483 m il­gio kran­ti­nės Nr. 90–96 bus įreng­tos ki­tų me­tų pa­va­sa­rį, nors anks­čiau pla­ nuo­ta jas baig­ti šių me­tų spa­lį. Ter­mi­ na­lo kran­ti­nės jau pa­sta­ty­tos, rei­kia tik nu­ties­ti ge­le­žin­ke­lį, su­tvar­ky­ti kro­vos aikš­te­les. Dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti rug­sė­ jį. Ran­go­vas dar­bus tu­rė­tų at­lik­ti per 6 mė­ne­sius nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ša­lia skulp­tū­ros „Ar­ka“ už­va­kar nuo pat ry­to vei­kė „Mo­bi­lu­sis VAE in­fo­cent­ras“. Ja­me dir­bo įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai. Pro ša­lį ei­nan­ čius klai­pė­die­čius jie kvie­tė už­suk­ ti ir už­duo­ti rū­pi­mus klau­si­mus dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­ jek­to, dis­ku­tuo­ti. Į „Mo­bi­lų­jį VAE in­fo­cent­rą“ už­ su­kę žmo­nės ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti ir in­te­rak­ty­vų Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos

že­mė­la­pio ma­ke­tą. Praei­viai skir­ tin­gai rea­ga­vo į kvie­ti­mą ge­riau su­si­pa­žin­ti su Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tu. Vie­ni už­su­ko iš kar­to, ki­tus rei­ kė­jo įkal­bi­nė­ti, tre­ti, pa­sa­kę, kad sku­ba, nuei­da­vo. Daž­n iau­s iai už­s u­k u­s ie­j i do­ mė­jo­si, kam ap­skri­tai to­kiai ma­ žai ša­liai kaip Lie­tu­va rei­kia ato­ mi­nės elekt­ri­nės, ko­dėl elekt­ros ener­g i­ja ne­ga­l i­m a ap­s i­r ū­p in­t i, pa­nau­do­jant vė­ją ar sau­lę. Klai­ pė­d ie­č iams bu­vo įdo­m u, ko­k ia

bū­t ų elekt­ros kai­n a, pa­s ta­č ius elekt­ri­nę. „Žmo­nėms ky­la daug klau­si­mų, neaiš­ku­mų. Taip tik­rai nė­ra dėl to, kad trūk­tų in­for­ma­ci­jos. Pap­ras­ čiau­siai žmo­nės pa­tys ne­si­do­mi“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tai. Per va­sa­rą „Mo­bi­lu­sis VAE in­fo­ cent­ras“ iš vi­so ap­lan­kys 25 Lie­tu­ vos mies­tus ir mies­te­lius. Anot bend­ro­vės „Vi­sa­gi­no ato­ mi­nė elekt­ri­nė“ di­rek­to­riaus Ri­ man­to Vait­kaus, la­bai svar­bu, kad kuo dau­giau Lie­tu­vos gy­ven­to­jų

gau­tų ob­jek­ty­vią ir iš­sa­mią in­for­ ma­ci­ją apie šį pro­jek­tą, bran­duo­li­ nę ener­ge­ti­ką. „Džiu­gu, kad prie „Mo­bi­lio­jo VAE in­fo­cent­ro“ pro­jek­to pri­si­jun­gė Lie­ tu­vos uni­ver­si­te­tai, ak­ty­vūs jau­nie­ji moks­li­nin­kai. Ti­ki­mės, kad bend­ra mū­sų ir aka­de­mi­nės bend­ruo­me­ nės ini­cia­ty­va pa­dės žmo­nėms iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tu, su­teiks ga­li­my­bę gau­ti ne tik in­for­ma­ci­jos, bet ir tie­sio­giai dis­ku­tuo­ti su spe­ cia­lis­tais“, – tei­gė R.Vait­kus.

Šu­nims – le­ga­lios pra­mo­gos plia­že Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šei­mi­nin­kai ir jų au­gin­ti­niai už­va­ kar be jo­kios bai­mės ga­lė­jo ei­ti į pa­plū­di­mį. Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je, prie mo­lo, kur lai­ki­nai bu­vo ati­da­ ry­tas le­ga­lus šu­nų plia­žas.

Čia lai­ką lei­do bū­rys gy­vū­nų my­ lė­to­jų su sa­vo au­gin­ti­niais. Šei­mi­ nin­kai bend­ra­vo tar­pu­sa­vy­je, klau­ sė­si ki­no­lo­gų pa­ta­ri­mų dėl šu­nų auk­lė­ji­mo, at­sa­kin­go el­ge­sio. Vy­ko šu­nų agi­li­ty var­žy­bos. Su­ si­ko­vė Klai­pė­dos ir Šiau­lių šu­nų klu­bų na­riai. Ren­gi­nį suor­ga­ni­za­vu­sios gy­vū­ nų ge­ro­vės tar­ny­bos „Pi­fas“ di­rek­ to­rė Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė džiau­gė­si, jog į pa­plū­di­mį atė­jo daug šei­mi­ nin­kų su sa­vo au­gin­ti­niais. Ji ne­ slė­pė, kad to­kio su­si­do­mė­ji­mo ti­ kė­ta­si. „Vi­si no­ri pa­plū­di­mio, šu­nų au­ gin­to­jai pa­lai­ko šią idė­ją. Ne­ma­tau pro­ble­mų skir­ti vie­tą, kur ga­lė­ tu­me atei­ti su au­gin­ti­niais ir ge­ rai leis­ti lai­ką. Ne­no­ri­me truk­dy­ ti žmo­nėms, ku­rie ne­my­li gy­vū­nų. Tai ga­lė­tų bū­ti ko­kia nors at­ski­ra vie­ta. Ta­da ne­truk­dy­tu­me vie­ni ki­ tiems“, – tvir­ti­no B.Ky­man­tai­tė.

Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė:

Ne­ma­tau pro­ble­mų skir­ti vie­tą, kur ga­ lė­tu­me atei­ti su sa­ vo au­gin­ti­niais ir ge­rai leis­ti lai­ką.

At­rak­ci­ja: pa­plū­di­my­je šei­mi­nin­kai su sa­vo au­gin­ti­niais ga­lė­jo iš­ban­

dy­ti kliū­tis.

Ren­gi­nio me­tu do­mė­ta­si ir su­ tik­tų poil­siau­to­jų, ku­rių plia­že dėl pra­sto oro ne­bu­vo daug, nuo­mo­ne apie to­kią idė­ją. „Poil­siau­to­jai la­biau­siai bai­mi­ no­si, kad tie šu­nys bus kaž­kur tarp jų. Taip tik­rai ne­bū­tų. No­ri­me at­ ski­ros vie­tos. Žmo­nės, ku­rie ne­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

my­li gy­vū­nų, ži­no­tų, kur yra toks plia­žas, ir ten nei­tų. Jei pa­plū­di­ my­je bū­tų vie­ta, skir­ta šu­nims, šei­ mi­nin­kai su sa­vo au­gin­ti­niais nei­ tų į bend­rus plia­žus“, – pa­brė­žė B.Ky­man­tai­tė. Ren­gi­nio pa­plū­di­my­je me­tu bu­ vo pa­si­tik­ti ir žy­gio pės­čio­mis Lie­

tu­vos pa­jū­riu da­ly­viai. Taip sie­kia­ ma vi­siems gy­vū­nų au­gin­to­jams ir tiems, ku­rie svars­to ga­li­my­bę jų įsi­gy­ti, pa­sa­ky­ti: „Būk at­sa­kin­gas šei­mi­nin­kas!“ Idė­jos ini­cia­to­rius To­mas Mar­ tin­kus tvir­ti­no, kad pe­rei­ti Lie­tu­ vos pa­jū­rį bu­vo jo se­na sva­jo­nė. Žy­gio da­ly­viai per tris die­nas įvei­ kė 100 ki­lo­met­rų. Ei­ti pa­jū­riu jie pra­ dė­jo ties Lietuvos–Latvijos sie­na, o už­bai­gė ties Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi.

3

pirmadienis, RUGPJŪČIO 27, 2012

miestas Fes­ti­va­lis ,,Pūsk, vė­ju­ži!“

Už lan­go – pa­vo­jin­gos at­rak­ci­jos 1

Ta­čiau, pa­sak gy­ven­to­ jų, praė­jo ke­lios die­nos, o si­tua­ci­ja ne­pa­si­kei­tė. Pro­jek­t ą vyk­d an­č ios įmo­n ės „Pa­ma­rio tro­ba“ pro­jek­tų va­do­ vas Ne­ri­jus Le­vins­kas ti­ki­no, kad su­bran­go­vės įmo­nės „Ran­ga“ te­ ri­to­ri­ja yra ap­tver­ta tvo­ra, to­dėl tė­vai tu­rė­tų pa­tys rū­pin­tis, kad jų vai­kai ne­lan­džio­tų po sta­tyb­ vie­tes. „Ša­lia, prie 15 nu­me­riu pa­žy­ mė­to na­mo nuo­lat bu­di sar­gai. Jie ne kar­tą yra vai­kę paaug­lius iš te­ri­to­ri­jos. Ta­čiau tvo­ros var­tų spy­na bu­vo iš­lauž­ta, ir vai­kai va­ ka­rais vėl pa­ten­ka į te­ri­to­ri­ją“, – skun­dė­si N.Le­vins­kas. Bend­ro­vė „Pa­ma­rio tro­ba“ raš­tu in­for­ma­

vo su­bran­go­vus ir nu­ro­dė iki mė­ ne­sio pa­bai­gos iš­si­kraus­ty­ti sa­vo įran­gą. „Mes no­ri­me, kad vis­kas bū­tų pa­ša­lin­ta. Ir bui­ti­niai daik­tai bus iš­vež­ti. Gal tuo­met liau­sis vai­kai lan­džio­ję. Jie juk per­li­pa tvo­rą, ši vie­ta nė­ra lais­vai pa­sie­kia­ma ir čia ne­tu­rė­tų bū­ti vaikš­čio­ja­ma“, – ti­ ki­no N.Le­vins­kas. Sta­ty­bi­nin­kai esą vi­są va­sa­rą pri­ vers­ti vai­ky­ti vai­kus iš dar­bų aikš­ te­lės. „Sup­ran­tu, kad per ato­sto­gas jiems nė­ra ką veik­ti. Ta­čiau tė­vai tu­ri paaiš­kin­ti sa­ vo at­ža­loms, kur ga­li­ma žais­ti, o kur ne“, – pa­ste­bė­jo įmo­nės at­ sto­vas.

Susirūpinimas: Dra­gū­nų gat­vės gy­ven­to­jai šiurps­ta ste­bė­da­mi sta­

tyb­vie­tė­je žai­džian­čius vai­kus, ku­rie ga­li su­si­ža­lo­ti.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Din­gu­sio­ji vir­to mįs­le Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vis dar ne­ži­no­ma, kas at­si­ti­ko 55 me­tų klai­pė­die­tei Li­nai Bal­čai­tie­ nei, ku­rios pa­si­ges­ta šie­met lie­ pos 31 d.

Mo­ters ieš­ko uos­ta­mies­čio As­me­ nų paieš­kos po­sky­rio pa­rei­gū­nai, bet ne­nu­lei­džia ran­kų ir jos sū­nus, ir drau­gas. L.Bal­čai­tie­nė dir­ba Gi­ru­liuo­ se vei­kian­čia­me vai­kų dar­že­ly­ je „Gi­liu­kas“ bu­hal­te­re. Pas­ku­ti­ nį kar­tą bend­ra­dar­biai ją ma­tė, kai mo­te­ris su­si­ruo­šė nu­vež­ti bu­hal­te­ ri­nius do­ku­men­tus ir išė­jo iš dar­ že­lio. Ji pa­pras­tai va­ži­nė­da­vo vie­ šuo­ju trans­por­tu. Ne­lauk­da­mas po­li­ci­jos dar­bo re­ zul­ta­to, paieš­kų ėmė­si ir il­ga­me­tis din­gu­sios mo­ters drau­gas Al­vy­das Kar­ka­zas. Vy­ras ap­si­lan­kė dar­že­ ly­je ir su­ži­no­jo, kad din­gi­mo die­ną L.Bal­čai­tie­nė vil­kė­jo tam­sią su­kne­ lę su bal­tais žir­ne­liais, avė­jo bal­tas įspi­ria­mas ba­su­tes. Din­gu­sio­ji yra apie 160 cm ūgio, vi­du­ti­nio kū­no su­dė­ji­mo, mė­ly­ nų akių. Mo­ters plau­kai – tam­sūs, ji ne­ šio­jo aki­nius gel­to­no me­ta­lo rė­ me­liais. Tai­kos pro­spek­te gy­ve­nan­ti L.Bal­ čai­tie­nė din­go neaiš­kio­mis ap­lin­ky­

Futbolas. Lietuvos futbolo A lygos čem­ pionato rungtynes vakar Klaipėdoje žai­ dė „Atlantas“ ir daugkartinis pirmenybių laimėtojas Panevėžio „Ekranas“. Paskuti­ nę vietą čempionate užimantys klaipė­ diečiai garbingai kovojo, tačiau neišven­ gė pralaimėjimo – 1:2. Po­sė­džiai. Šian­dien 10.30 val. ro­tu­šė­ je vyks Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­to po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­mi 7 klau­si­mai. 13 val. sa­vi­val­dy­bė­je vyks jung­ti­nis Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos, Stra­ te­gi­nės plėt­ros, Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo bei Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tų po­ sė­dis. Bus svars­to­ma, ar pri­tar­ti su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų im­por­to ter­mi­na­ lo ir su juo su­si­ju­sios inf­rast­ruk­tū­ros ob­ jek­tų sta­ty­bos bei veik­los po­vei­kio ap­lin­ kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tai. Gat­vė. Į re­konst­ruo­ja­mą J.Ja­no­nio gat­ vės da­lį at­vež­ti se­nie­ji grin­di­nio ak­me­ nys. Jau pra­dė­ta klo­ti va­žiuo­ja­mo­ji gat­ vės da­lis. Nu­ma­to­ma, kad dar­bai truks apie pen­kias sa­vai­tes. Į re­mon­tuo­ja­mą J.Ja­no­nio gat­vę at­vež­ti ak­me­nys yra sau­go­mi, kad jų neiš­ne­šio­tų. Rinkimai. Pirmajame Baltijos jūros regio­ no stebuklų rinkimų etape Lietuvai ir Ru­ sijos Federacijai priklausanti Kuršių neri­ ja jos gerbėjų ir draugų dėka užėmė pir­ mą vietą. Šiuo metu vyksta antrasis rin­ kimų etapas, kurio metu iš 33 kandidatų bus atrinkti 6 turizmo objektai, prisidė­ siantys prie Baltijos jūros regiono žino­ mumo didinimo. Į antrąjį rinkimų etapą pateko ir Vilniaus senamiestis, užimantis antrąją vietą bei tryliktąją vietą užiman­ tys Trakai. Kad Kuršių nerija būtų įtrauk­ ta į Baltijos regiono stebuklų sąrašą, gali prisidėti kiekvienas šio krašto gerbėjas, savo balsą atidavęs konkursui sukurto­ je internetinėje svetainėje: http://www.6bsr-wonders.net/index.php. Antrojo eta­ po balsavimas baigsis rugsėjo 1 dieną.

Nerimas: din­gu­sios L.Bal­čai­tie­

nės ar­ti­mie­ji bai­mi­na­si dėl be­ veik prieš mė­ne­sį ne­ži­nia kur pra­žu­vu­sios mo­ters li­ki­mo.

bė­mis. Tvar­kin­ga, ža­lin­gų įpro­čių ne­tu­rin­ti mo­te­ris jau se­niai ne­su­si­ sie­kia su ar­ti­mai­siais. Anks­čiau ko nors pa­na­šaus ne­bu­vo at­si­ti­kę. Ką nors ži­nan­čius apie L.Bal­čai­ tie­nės bu­vi­mo vie­tą, pra­šo­ma pa­ skam­bin­ti tel. 354 163 ar­ba 112.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl šilumos=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< sistemų remonto rug- mas karšto vandens ruošimui šiems ?268.9.C6:.6' pjūčio 28 dieną nuo 8 iki 14 valan- namams: ■ aukštasis universitetinis dos bus nutrauktas šilumos tieki- išsilavinimas Vyturio g. (personalo 1, 3, 5, 7, 9,vadyba, 11, 13, 15, 17. administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, Informacija tel. (8 46) 410 869. metodinių nurodymų personalo klausimais Atsiprašome dėlžinojimas; galimų nepatogumų. ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@'

Dienos telegrafas

Kon­cer­tas. Tre­čia­die­nį 18 val. Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je-bend­ruo­me­nės na­muo­ se bus kon­cer­tas-de­di­ka­ci­ja Klai­pė­dos mies­to 760-ajam gim­ta­die­niui. Pa­si­ro­ dys at­li­kė­jai: Vy­tau­tas Kliu­kins­kas (bo­ sas), Rū­ta Ko­ciū­tė-Aga­fo­no­vie­nė (sop­ ra­nas), Skais­tė Či­lins­kai­tė (smui­kas), Ta­ ma­ra Pro­ko­po­vič (for­te­pi­jo­nas). Ren­gi­ nys ne­mo­ka­mas. Mir­tys. Už­va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­ čių mir­tys. Mi­rė Jus­ti­na Drun­gi­lie­nė (g. 1926 m.), An­na Dim­chuk (g. 1927 m.), Alf­ re­das Juo­za­pas Kuk­lys (g. 1932 m.), Ju­rij Gorš­kov (g. 1939 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Liud­ mi­la Viš­nevs­ka­ja, Vik­to­ras Ta­tu­ko­vas. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 21 mo­te­ris. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 13 ber­niu­kų. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­ bos per­so­na­las su­lau­kė 47 iš­kvie­ti­mų.

4

pirmadienis, rugpjūčio 27, 2012

miestas

Mo­kes­tis – it iš kos­mo­so 1

„Ga­vau są­skai­tą, la­bai nu­ste­bau, bet su­si­mo­kė­ jau. Vė­liau su­ti­kęs pir­mi­nin­ką pa­ klau­siau, ką čia iš­da­ri­nė­ja. Paaiš­ki­ no, kad įsi­vė­lė klai­da ir man pi­ni­gus grą­ži­no“, – pri­si­mi­nė pen­si­nin­kas. Nai­ki­na smar­vę kie­me

Įtar­ti­na: bend­ri­jos iš gy­ven­to­jų ren­ka ir neįp­ras­tus bei pa­grįs­tų abe­

jo­nių ke­lian­čius mo­kes­čius.

Dau­g ia­b u­č ių na­m ų sa­v i­n in­k ų bend­ri­jos „Naud­va­ris“ pir­mi­nin­ kas Juo­za­pas Alf­re­das Va­la­vi­čius aiš­ki­no, kad rink­ti mo­kes­tį už šu­ nis su­ta­rė gy­ven­to­jai. „Nie­ko pa­ts ne­su­gal­vo­jau. Rink­ti to­kį mo­kes­tį nu­spren­dė pa­tys žmo­nės. Nė vie­nas šu­nų au­gin­to­jas ne­prieš­ta­ rau­ja“, – tvir­ti­no pir­mi­nin­kas. Pa­sak J.A.Va­la­vi­čiaus, už gau­tus pi­ni­gus per­ka­mi che­mi­ka­lai, ku­rie neut­ra­li­zuo­ja au­gin­ti­nių šla­pi­mo kva­pus. Jais purš­kia­mas kie­mas. Kva­pus neut­ra­li­zuo­jan­čios me­ džia­gos per­ka­mos kar­tą per ket­ vir­tį. Che­mi­ka­lai at­siei­na apie 40 li­tų. J.A.Va­la­vi­čius pa­brė­žė, kad vi­ sos lė­šos pa­nau­do­ja­mos šiam tiks­

lui – ne­pra­puo­la nė vie­nas cen­tas. „Žmo­nės daž­niau­siai šu­nis ve­džio­ ja kie­me, o prie na­mo yra suo­le­liai. Šuo pa­kė­lė ko­ją, nu­si­šla­pi­no, jam juk ne­paaiš­kin­si, kur gam­ti­nius rei­ka­lus at­lik­ti. Jei kie­mo ne­nu­ purk­ši, ko­kia smar­vė bus?“ – klau­ sė pir­mi­nin­kas. Pap­ra­šė per klai­dą

Anot J.A.Va­la­vi­čiaus, iš vi­so na­me 110 bu­tų. Šu­nis au­gi­na 20 gy­ven­ to­jų. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas vi­sus juos yra už­re­gist­ra­vęs. Vie­nas gy­ ven­to­jas au­gi­na du gy­vū­nus. Bend­ri­jos pir­mi­nin­kas pri­si­mi­ nė at­ve­jį, kai mo­kes­tis už šu­nį bu­ vo įra­šy­tas ir į Z.Va­se­rio są­skai­tą. „Įvy­ko klai­da. Z.Va­se­rio duk­ra au­ gi­na šu­nį. Ji bu­vo kaž­kur iš­va­žia­vu­si. Gy­vū­nu rū­pi­no­si ir nuo­lat po kie­mą ve­džio­jo Z.Va­se­ris. Pa­ma­nė­me, kad jis šu­nį įsi­gi­jo ir pa­pra­šė­me su­si­mo­ kė­ti. Kai vis­ką iš­siaiš­ki­nau, grą­ži­nau Z.Va­se­riui tuos du li­tus iš sa­vo pi­ni­ gi­nės“, – pa­sa­ko­jo J.A.Va­la­vi­čius. Įp­ras­tai šei­mi­nin­kai rink­lia­vą už gy­vū­nus mo­ka sa­vi­val­dy­bei. Tai vals­ty­bi­nė rink­lia­va. Mo­kes­tis ren­ ka­mas už šuns ar ka­tės re­gist­ra­vi­mą ir lai­ky­mą dau­gia­bu­čia­me na­me.

Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė:

Daž­niau­sia vi­sų skun­dų prie­žas­tis – pi­ni­gų sty­gius.

Pa­pik­ti­no lai­do­tu­vių rink­lia­va

Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas)

s žiugin d s u s AS u vi s met EMPINIUK u. ė t n e Šv asis K draug linksm ptinguoju RIZAI! RP sla su pa OS IR SIU N DOVA

LINKSMYBĖS: ĩ šventės atidarymas; ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; ĩ bendruomenių komandų varžytuvės (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118 arba www.kl.lt); ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ pasirodymas; Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių (Gindulių, ĩ ispūdingiausios daržo gėrybės rinkimai Jakų, Kalotės, Slengių, Sudmantų, (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); Rimkų) bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai. ŠVENTĖS PARTNERIAI:

Tai ne pir­mas at­ve­jis, kai bend­ri­jos ren­ka abe­jo­ti­nus mo­kes­čius. Prieš ku­ rį lai­ką da­lis bend­ri­jos „Pu­šai­tė“ gy­ ven­to­jų pik­ti­no­si, kad są­skai­to­je at­si­ ra­do ei­lu­tė „Lai­do­tu­vių iš­lai­dos“. Šis mo­kes­tis bu­vo ren­ka­mas mi­rus kai­my­nui. Bend­ri­jos pir­mi­ nin­kė aiš­ki­no, kad gy­ven­to­jai su­ si­rin­ki­mo me­tu su­ti­ko mi­ru­sio­jo pa­ger­bi­mui iš­leis­ti iki 300 li­tų. Aiš­kin­ta, kad įra­šant to­kį mo­ kes­tį į są­skai­tą pa­pras­čiau su­rink­ti pi­ni­gus. Anks­čiau tai bu­vo da­ro­ma vaikš­tant po bu­tus. Pab­rėž­ta, kad iš bu­tų sa­vi­nin­kų, ku­rie at­si­sa­ko mo­kė­ti, pi­ni­gai ne­ren­ka­mi. Yra bend­ri­jų, ku­rių są­skai­to­se yra ei­lu­tė „Kon­tei­ne­rių iš­stū­mi­ mas“. To­kį mo­kes­tį pri­va­lo mo­kė­ti dau­giaaukš­čių na­mų, ku­riuo­se yra bui­ti­nių at­lie­kų šach­tos, gy­ven­to­jai. Šio mo­kes­čio ta­ri­fas – pa­sto­vus. Jis sie­kia 2,3 li­to už bu­tą per mė­ne­sį. Sa­ky­ta, kad toks mo­kes­tis įves­tas, kai at­si­ra­do rink­lia­va iš šiukš­les. Už pa­slau­gą rei­kia mo­kė­ti at­lie­kų ve­žė­ jui, o gy­ven­to­jo, ku­ris no­rė­tų stum­ dy­ti kon­tei­ne­rį, neat­si­ran­da. Bau­dą iš­da­li­jo gy­ven­to­jams

Pa­si­tai­ko ir kur kas akip­lė­šiš­kes­nių at­ve­jų. Vie­nos bend­ri­jos pir­mi­nin­ kas ga­vo bau­dą iš Vals­ty­bi­nės prieš­ gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos. Žmo­ gus ne­tin­ka­mai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas – pri­žiū­rė­ti pa­sta­tą. Ta­čiau bend­ ri­jos pir­mi­nin­kas ne­si­jau­tė kal­tas. Bau­dą jis pa­skirs­tė vi­siems bu­tų sa­ vi­nin­kams. Gy­ven­to­jus toks bend­ri­jos va­do­vo el­ge­sys pa­pik­ti­no. Žmo­nės ne­sup­ra­ to, ko­dėl tu­ri mo­kė­ti bau­dą, jei pir­ mi­nin­ko pa­rei­ga tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti na­mą. Už tai jam juk mo­ka­ma al­ga.

Komentaras Min­dau­gas Ste­po­na­vi­čius

A

Tei­si­n in­kas

r bend­r i­jos ren­ka­mas mo­ kes­tis už šu­nis yra tei­sė­tas, pri­klau­so nuo daug prie­žas­ čių: kam nau­do­ja­mi su­rink­ ti pi­ni­gai, kie­no yra skly­pas. Daž­niau­siai dau­gia­bu­čiai na­mai ne­tu­ri sa­vo že­mės, ji pri­klau­so vals­ty­bei, o skly­pą val­do sa­vi­ val­dy­bė. Jei bend­ri­ja už su­rink­tas lė­šas de­zin­fe­kuo­ja ne sa­vo skly­pą, aki­vaiz­du, kad to­kia rink­lia­va ne­tei­sė­ta. Čia yra taip pat, kaip su kie­mų va­ly­mu. Tuo tu­ri rū­ pin­tis sa­vi­val­dy­bė. Aš, kaip sa­vi­nin­kas, tu­rė­da­mas šu­nį, to­kio mo­kes­čio ne­mo­ kė­čiau. Be to, ši rink­lia­va nė­ra su­si­ju­si su dau­g ia­bu­čio na­mo bend­ro nau­do­ji­mo ob­jek­t ų val­dy­mu, eksp­loa­ta­ci­ja – tiks­ lais, kam stei­g ia­ma bend­r i­ja. Mo­kes­t is už šu­nis pa­pras­čiau­siai su­gal­vo­tas šiaip, iš kos­mo­so. Ky­la klau­si­mas ir kas pri­ta­rė to­kiam mo­kes­čiui. Šu­nis na­me lai­ko ma­ ža da­lis būs­tų sa­vi­nin­kų. Jei dau­gu­ma, ku­rie ne­lai­ko gy­vū­nų, nu­spren­dė, kad au­gin­to­jai tu­ri mo­kė­ti, ta­da yra pa­žeis­ti tei­sin­gu­mo-pro­tin­gu­mo prin­ci­pai. Toks spren­di­mas yra ne­pag­rįs­tas. Šis mo­kes­ tis gal­būt bū­tų tei­sin­gas, jei jam pri­tar­ tų šu­nų sa­vi­nin­kai. Tei­sės ak­tai lei­džia bend­r i­jai nu­spręs­t i, ko­k ius mo­kes­čius rink­ti. Jiems tu­ri pri­tar­ti gy­ven­to­jų dau­ gu­ma (50 pro­c. + 1). Ta­čiau šie mo­kes­čiai ne­ga­li pra­si­lenk­ti su pro­tin­gu­mo prin­ ci­pais. Jei jie nė­ra su­si­ję su na­mo val­dy­ mu, bend­ri­jos veik­la, gy­ven­to­jai ga­li jo ne­mo­kė­ti. Nie­kas ne­tu­rė­tų įpa­rei­go­ti ar vers­ti sa­vi­nin­kų, ku­rie ne­pri­ta­ria to­kio ti­po rink­lia­vai, elg­tis prie­šin­gai. Apsk­ri­ tai bend­ri­ja stei­gia­ma tam tik­ram tiks­lui ir ji ne­ga­li vers­tis ki­ta veik­la.

Vis­ką spren­džia dau­gu­ma

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nės inf­rast­ruk­tū­ros sky­riaus ve­dė­ ja Vio­le­ta Gem­bu­tie­nė aiš­ki­no, kad bend­ri­jos ga­li nu­si­sta­ty­ti ko­kius tik no­ri mo­kes­čius, jei yra dau­gu­mos (50 pro­c.+1) su­ti­ki­mas. „Jei dau­gu­ma vie­nam ar ki­tam mo­ kes­čiui pri­ta­rė, jį tu­ri mo­kė­ti ir tam prieš­ta­rau­jan­tys gy­ven­to­jai. Jei nu­ sta­ty­tu­me, kad pri­ta­ri­mo nė­ra, ta­da bū­tų pa­žei­di­mas“, – pa­brė­žė ve­dė­ja. Sa­vi­val­dy­bė per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius ga­vo 16 skun­dų iš bend­ri­ joms pri­klau­san­čių na­mų gy­ven­to­jų. Daž­niau­siai skun­džia­mi pir­mi­nin­kai. Skųs­ta­si dėl ne­tei­sin­gai nu­sta­ty­tų mo­kes­čių, dėl ne­tin­ka­mos ap­skai­ tos, va­gia­mo van­dens. Pik­ti­na­ma­si, kad pir­mi­nin­kas ne­duo­da rū­sio rak­ to ar ne­pa­da­li­ja san­dė­liu­ko. Dėl žiur­kių – nepasitikėjimas

Pa­sak V.Gem­bu­tie­nės, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai iš­ties nu­sta­to­mi pa­žei­ di­mai. Bū­na, kad ad­mi­nist­ra­to­rius mo­kes­čius už vamz­dy­no ar laip­ti­ nės re­mon­to dar­bus tu­ri skai­čiuo­ti da­liai gy­ven­to­jų, o iš­da­li­ja vi­siems. Nus­ta­čius pa­žei­di­mų, ad­mi­nist­ ra­to­riai mo­kes­čius per­skai­čiuo­ja. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad to­kie skun­ dai bū­tų ten­den­ci­ja, bet jų pa­si­tai­ ko“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Žmo­nėms įta­ri­mų ky­la ir dėl žiur­kių nai­ki­ni­mo, šach­tų de­zin­fe­ ka­vi­mo mo­kes­čių. Gy­ven­to­jai ne­ti­ ki, kad bu­vo su­teik­ta to­kia pa­slau­ ga, jog ji iš­ties bu­vo rei­ka­lin­ga. V.Gem­bu­tie­nė pa­ste­bė­jo, jog daž­ niau­siai dėl įvai­rių prie­žas­čių skun­ džia­si tie žmo­nės, ku­rie ne­da­ly­vau­ja na­mo su­si­rin­ki­muo­se. Da­ly­vau­jan­tys juo­se pro­ble­mų pa­pras­tai ne­ke­lia. „Pa­tys gy­ven­to­jai nie­kuo ne­si­ do­mi, nie­ko ne­ži­no, o kai gau­na są­ skai­tas, ta­da pra­si­de­da. Daž­niau­ sia vi­sų skun­dų prie­žas­tis – pi­ni­gų sty­gius“, – pa­brė­žė ve­dė­ja.

5

pirmadienis, RUGPJŪČIO 27, 2012

lietuva Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

ORGANIZUOJA VALSTYBEI PERDUOTO TURTO PARDAVIMO KONKURSĄ

Ko­ky­bė: po daž­nų dvi­ra­ti­nin­kų skun­dų nu­spręs­ta atnaujinti dvi­ra­čių ta­ką ne­ri­jo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­rin­ga jau ruo­šia­si ke­lių re­konst­ruk­ci­joms Prieš ke­le­tą me­tų ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų stab­dy­tos Ne­rin­gos ke­lių re­konst­ruk­ci­jos pa­ju­dė­jo iš mir­ties taš­ko. Ne­ri­jo­je jau ruo­šia­ ma­si dvie­jų au­to­mo­bi­lių ke­lio ruo­žų re­mon­tui ir dvi­ra­čių ta­ko re­konst­ruk­ci­jai. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

rų plo­čio, bus pa­deng­tas as­fal­to dan­ga. Re­konst­ruk­ci­jos dar­bus čia pla­nuo­ja­ma at­lik­ti iki gruo­džio.

Už­da­ro­mas dvi­ra­čių ta­kas

Nuo šian­dien tu­rė­tų bū­ti už­da­ro­ mas eis­mas dvi­ra­čių ta­ku nuo Ni­dos iki Prei­los. Po sa­vai­tės pra­si­dės dar­ bai iki Per­val­kos ei­nan­čia­me ta­ke. Per vi­są Kur­šių ne­ri­ją be­si­drie­ kian­tis dvi­ra­čių ta­kas tu­rė­tų bū­ti re­konst­ruo­tas iki gruo­džio, ta­čiau ran­go­vai su­si­dū­rė su ne­pla­nuo­to­ mis bė­do­mis, su­si­ju­sio­mis su ry­šio ka­be­lio tie­si­mu. „Ke­ti­na­me su­tvar­ky­ti dvi­ra­čių ta­ką nuo 38 iki 40 ki­lo­met­ro bei nuo 42 iki 46 ki­lo­met­ro. Kon­kur­sas pa­skelb­tas pro­jek­ta­vi­mui ir sta­ty­ bai. Nu­ma­ty­ta, kad dar­bai tu­ri bū­ti baig­ti iki gruo­džio 17-osios. Bet iš­ ki­lo pro­ble­mų dėl ry­šio li­ni­jų, to­dėl ma­nau, kad iki šios da­tos ne­spė­si­ me“, – tei­gė Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­ rek­ci­jos Pers­pek­ty­vi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Arū­nas Rut­ka. Jei oro są­ly­gos ne­leis, dvi­ra­čių ta­ko re­konst­ruk­ci­ja ga­li bū­ti baig­ ta ki­tą pa­va­sa­rį. Šis tarp­tau­ti­nės svar­bos Pa­jū­ rio dvi­ra­čių tra­sos ta­ko ruo­žas bu­ vo pir­ma­sis 50 ki­lo­met­rų il­gio ta­ ke, nu­ties­ta­me dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį. Tuo­met tra­sa įreng­ ta pa­den­gus kie­ta dan­ga da­lį vie­ti­ nio žvyr­ke­lio, ku­ris jun­gė Ni­dą su Prei­la ir Per­val­ka. Nio­ko­jo miš­kų tech­ni­ka

„Tai se­niau­sias dvi­ra­čių ta­ko ruo­ žas, dėl ku­rio pra­stos būk­lės Ne­rin­ gos sa­vi­val­dy­bė su­lauk­da­vo skun­dų, ypač pa­sta­rai­siais me­tais, kai dan­ ga bu­vo dar la­biau ap­ga­din­ta miš­ kui tvar­ky­ti nau­do­tos sun­kias­vo­rės tech­ni­kos“, – tvir­ti­no Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rius Al­gi­man­tas Vyš­niaus­kas. At­li­kus re­konst­ruk­ci­jos dar­bus, dvi­ra­čių ta­kas nuo Ni­dos gy­ven­ vie­tės iki Per­val­kos sieks iki 3 met­

Dvi­ra­čių ta­ko re­ konst­ruk­ci­ja ga­li bū­ ti baig­ta ki­tą pa­va­ sa­rį. „Per vi­są Kur­šių ne­ri­ją be­si­drie­ kian­čia­me ta­ke va­sa­ros se­zo­no me­ tu eis­mas bū­na itin in­ten­sy­vus. Taip ke­liau­ti po Ne­rin­gą pa­mė­go sve­čiai iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio, to­dėl dė­jo­ me vi­sas pa­stan­gas, kad re­konst­ ruk­ci­jos dar­bai bū­tų pra­dė­ti vyk­ dy­ti va­sa­rai be­si­bai­giant. Pra­šo­me mū­sų sve­čių bū­ti su­pra­tin­gus ir sa­ vo ke­lio­nes dvi­ra­čiais po Kur­šių ne­ ri­ją ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ti iki Per­val­kos gy­ven­vie­tės“, – kal­bė­jo Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus.

Į Smil­ty­nę – su­re­mon­tuo­tu plen­tu

Net­ru­kus tu­rė­tų pra­si­dė­ti nuo pa­ grin­di­nio Ni­dos plen­to į Per­val­ką ve­ dan­čio ke­lio re­konst­ruk­ci­ja. „Bu­ vo pa­skelb­tas kon­kur­sas dar­bams ir šiuo me­tu vyks­ta pa­siū­ly­mų ver­ti­ni­ mo pro­ce­dū­ra“, – aiš­ki­no Au­to­mo­bi­ lių ke­lių di­rek­ci­jos at­sto­vas A.Rut­ka. Ruo­šia­ma­si ir ke­lio Nida–Smil­ tynė re­konst­ruk­ci­jai. Ke­ti­na­ma at­ naujinti ruo­žą nuo 36 iki 45 ki­lo­ met­ro. Tech­ni­nio pro­jek­to de­ri­ni­mo pro­ce­dū­ras ke­ti­na­ma at­lik­ti iki gruo­džio. „Pla­na­vo­me kad ki­tų me­tų pa­va­ sa­rį pra­dė­jus re­konst­ruk­ci­ją, ją bū­tų ga­li­ma už­baig­ti iki ru­dens. Ta­čiau ni­diš­kiai ne­pa­gei­dau­ja, kad ke­lio re­mon­tas vyk­tų per tu­riz­mo se­zo­ no pi­ką“, – pa­ste­bė­jo A.Rut­ka. Jei paaiš­kė­tų, jog dar­bų pra­džia bus ko­re­guo­ja­ma, ran­go­vai abe­jo­ ja, kad spė­tų iki ki­tų me­tų žie­mos su­re­mon­tuo­ti Ni­dos ke­lią.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 21., Klaipėdoje, H.Manto g. 2, Posėdžių salėje, rengia valstybei perduoto turto pardavimo konkursą. Konkurso būdu bus parduodama: 2012-09-21 10 val. – automobilis „Audi Q7“, pagamintas 2006 m., pilkos spalvos, variklio darbinis tūris 4163 cm3, galia 257 kW, pavarų dėžė automatinė, benzinas, padangos 255/55 R18, odinis salonas, automatinė klimato kontrolės sistema, visi varantieji ratai. Trūkumai: būklė vidutiniška, neeksploatuojamas nuo 2011 m. lapkričio, nėra TA, neapdraustas. Pradinė kaina – 60 400 Lt (su PVM). Turtą apžiūrėti galima iki 2012-09-20 (imtinai), apžiūros datą ir laiką suderinus nurodytais telefonais. Pageidaujantys dalyvauti konkurse asmenys (jų atstovai), iki 2012-09-20 17 val., adresu H.Manto g. 2, 214 kab., Klaipėda, privalo pateikti: 1) paraišką dalyvauti konkurse; 2) dalyvio pasiūlymą. Kaina (su PVM), už kurią pageidaujama pirkti turtą, pasiūlyme nurodoma ne mažesnė už pradinę. Pasiūlymas pateikiamas užklijuotame voke su užrašu „Konkursui dėl (turto pavadinimas) pirkimo“; 3) nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu juridiniam asmeniui atstovauja kitas asmuo, notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu fiziniam asmeniui atstovauja kitas asmuo. Pasiūlymai įsigyti turtą bus vertinami (vokai atplėšiami) 2012-09-21 10 val., Klaipėdoje, H.Manto g. 2, posėdžių salėje. Jei dalyviai pasiūlys vienodą didžiausią turto įsigijimo kainą, turtas bus parduotas anksčiau pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Vertinant pasiūlymus konkurso dalyviams dalyvauti nebūtina. Su konkurso laimėtoju bus sudaryta įstatymo nustatytos formos pirkimo–pardavimo sutartis. Turtą pirkėjas iš saugojimo vietos išsigabena pats. Papildoma informacija tel.: (8 46) 469 314, 8 698 23 184, 8 698 58 543, 8 698 46 957 ir interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje „Naujienos“ – „Aukcionai ir turto pardavimo konkursai“.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

PARDUODA NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 21 d. (penktadienį), Klaipėdoje, H.Manto g. 2, Posėdžių salėje, rengia nekilnojamojo turto pardavimą. Aukciono būdu bus parduodama: ĩ ŐŎŏŐĥŎŗĥŐŏ ŗ ßk°ĕ Ħ ¶ ¡âß ¶kµ»­¥ ÅkÓk°Åk ¡kÈkçkÌĒ ¥ 祻­¥ ak¶ ¶Ì ¡ĕ ŐŖ ĥœĒ Klaipėdoje (bendras plotas 20,74 m2). Pradinė kaina 16 400 Lt (prad. įnašas1640 Lt). ĩ ŐŎŏŐĥŎŗĥŐŏ ŏŏĕŎŎ ßk°ĕ Ħ ŏġő ¶ ¡âß ¶kµ»Ì¥»Ì ÅkÓk°Å»Ì Ħ ¡kÈkç» 4kÖ®Þ ¡ĕ ŐŕĒ Klaipėdoje (16,06 m2 bendro ploto). Pradinė kaina 2204 Lt (prad. įnašas 220,40 Lt). ĩ ŐŎŏŐĥŎŗĥŐŏ ŏőĕŎŎ ßk°ĕ Ħ ÅkÌÓkÓ»ĥÌk¶ °¥» ŏŔœġŏŎŎŎ k°¥ÌĒ aâ µk¶ÓÞ ®ĕĒ 2È Ó¥¶¡»Ì Èĕ īŏŔœġŏŎŎŎ Óĕ âĕ ŖŕĒŖŒ µŐ ¥Î œőŐĒőŕ µŐ ¥È k°¥Ì ®¥ µ» ÌÓkÓ¥¶¥ÞĬĕ IÈk ¥¶ ®k¥¶k ŗŕœŎ 4Ó īÅÈk ĕ «¶kÎkÌ ŗŕœ 4ÓĬĕ ĩ ŐŎŏŐĥŎŗĥŐŏ ŏŒĕŎŎ ßk°ĕ Ħ ߥ ¶» ®kµ kÈ¥» ÖÓkÌ ÌÖ ¶ È» ¶kÖ »­¥µ» ÅkÓk°Å»µ¥ÌĒ (ĕ 9k¶ĥ Ó» ¡ĕ ŖĥŏŎŗĒ 2°k¥Å »­ ī ¶ ÈkÌ Å°»ÓkÌ ŏŐĒŕŎ µŐ Ĭĕ IÈk ¥¶ ®k¥¶k ŏŗ ŕŒŎ 4Ó īÅÈk ĕ «¶kÎkÌ ŏŗŕŒ 4ÓĬĕ :»È¥¶ÓâÌ k°âßkÖÓ¥ ÓÖÈÓ» ÅkÈ kߥµ» kÖ® ¥»¶Ö»Ì kÈ kÅç¥ÛÈ»Ì Ē ÅÈkÎâµÖÌ ¥®¥ ŐŎŏŐĥŎŗĥŏŕ īťȵk ¥ ĥ nio) imtinai privalo pateikti šiais adresais: Klaipėda, H.Manto g. 2 (kanceliarija) arba 214 kab., taip pat k®ÌÖ īŖ ŒŔĬ ŒŔŗ ŐŔőĒ īŖ ŒŔĬ ŒŏŐ ŒŎŒ kÈ ĕ ÅkÎÓÖĔ ßµ¥Ļßµ¥ĕ°Óĕ IÈkÎâµÖ»Ì ¶ÖÈ» »µkÌ k°âߥ» ®»¶ĥ taktinis telefonas. Prašymus pateikę dalyviai nekilnojamąjį turtą galės apžiūrėti individualiai susitarę. Atkreiptinas dėmesys, kad: 1) dalyvauti aukcionuose galės tik prašymus pateikę asmenys (jų įgalioti atstovai); 2) pageidaujantys dalyvauti aukcionuose pradinius įnašus dalyvio (atstovo) vardu į nurodytą sąsĥ ®k¥Ót ÓÖÈ¥ ÌÖµ»® Ó¥ ¶ ß °¥kÖ ®k¥Å ¥®¥ ŐŎŏŐĥŎŗĥŏŕ īťȵk ¥ ¶¥»Ĭ ¥µÓ¥¶k¥ īŏŎ Ž ÓÖÈÓ» ß ÈÓ Ì Öç ®¥ ®ß¥ ĥ ną objektą atskirai). Pradinis įnašas mokamas nurodant šiuos rekvizitus: %kß ­k Ħ ak°ÌÓâ ¥¶ µ»® Ì ¥Þ ¥¶ÌÅ ® ¥­k ÅÈ¥ 4L $9ĕ 1ÖÈ¥ ¥¶¥» k̵ ¶Ì ®» kÌ ŏŖŖŔœŗŕœŐĕ PtÌ®k¥Ók 4UœŒŕőŎŎŎŏŎŏŏŐőŗŒŐŒœĒ ĜPà k¶®ęĒ k¶®kÌĕ 9»® ­¥µ» ÅkÌ®¥ÈÓ¥Ì ī¶ÖÈ» âÓ¥ ĜÅÈk ¥¶¥Ì «¶kÎkÌ Öç ĕĕĕę ¥È ÓÖÈÓ»Ē Öç ®ÖÈ« µ»®kµkĒ k È ÌkÌĬĕ k°âߥk¥ ÖÌ È ¡¥ÌÓÈÖ»­kµ¥ 2°k¥Å »­ Ē (ĕ9k¶Ó» ¡ĕ ŐĒ Å»Ì ç¥Þ Ìk° ­ Ē °¥®ÖÌ őŎ µ¥¶Ö ¥Þ ¥®¥ kÖ® ¥»ĥ ¶» ÅÈk 祻Ìĕ PÓ Ó¥ kÖ® ¥»¶» ¥¡t ¡k° Ì kÖ® ¥»¶» ¥ ¶t īkÈ k¶®Ì ¥kÖĬ µ»ÓâßÖ»ÓÖÌ ÅÈkÎâµÖÌ ÅkÓ ¥ĥ kę asmenys. Registruojantis būtina pateikti: ĩ k̵ ¶Ì »®Öµ ¶Ót kÈ ¶»ÓkÈ» ÅkÓߥÈÓ¥¶Ót «¡k°¥»­¥µt ī­ ¥¡Ö k°âßkÖ­k 奶¥» k̵ ¶Ì «¡k°¥»ÓkÌ asmuo); ĩ »®Öµ ¶ÓÖÌĒ ÅkÓߥÈÓ¥¶k¶ ¥ÖÌĒ ®k k°âß¥Ì ÌÖµ»® ­» ÅÈk ¥¶« «¶kÎt īĥÖÌĬē ĩ k¶®»Ē ®ÖÈ¥kµ âÈk k°âߥ» ÌtÌ®k¥ÓkĒ Åkßk ¥¶¥µtĒ Öß ¥¶ ¥È ÌtÌ®k¥Ó»Ì ¶Öµ È«ĕ Pirkėjas, įsigijęs turtą, sumoka sutarties sudarymo pas notarą išlaidas. Pasibaigus aukcionui, nieko nepirkę dalyviai privalo pateikti prašymą grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. )ÎÌkµ ̶ īkÈ ÅkÅ¥° »µkĬ ¥¶ »Èµk ¥­k Ó °ĕĔ īŖ ŒŔĬ ŒŔŗ őŏŒĒ Ŗ ŔŗŖ Őő ŏŖŒĒ Ŗ ŔŗŖ œŖ œŒőĒ Ŗ ŔŗŖ ŒŔ ŗœŕĒ ¥¶Ó ȶ Ó àààĕßµ¥ĕ°ÓĒ Ì®¥°Óâ­ Ĝ:kÖ­¥ ¶»Ìę Ħ Ĝ Ö® ¥»¶k¥ ¥È ÓÖÈÓ» ÅkÈ kߥµ» ®»¶®ÖÈÌk¥ęĕ

6

pirmadienis, rugpjūčio 27, 2012

nuomonės

Ar šelpti me­ni­nin­kus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Saus­kel­nės – vi­sai Lie­tu­vai

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

K

Do­va­no­siu te­le­vi­zo­rių

lai­pė­dos val­džia ke­ti­na įsteig­ti sti­pen­di­jas me­ni­nin­kams. Iš mies­to biu­dže­to šiam rei­ka­lui kas­met ke­ ti­na­ma pa­sem­ti 150 tūkst. li­tų ir de­šim­čiai me­no kū­rė­jų vi­sus me­tus kiek­vie­ną mė­ne­sį bū­tų mo­ka­ma apie 1,3 tūkst. li­tų. Ar tei­sin­ga mo­kes­čius mo­kan­čių žmo­nių pi­ni­gais do­tuo­ti me­ni­nin­kus, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė.

Už

Kri­ti­kuo­ki­te mies­to val­džią

U

Į ko­kią mo­kyk­lą eis ant­ ro­ji mer­gai­tė? O pir­mo­ ji? Ne­jau­gi pa­sta­rą­ją iki 12 kla­sės ano­ni­mai ne­ ži­nia ko mo­kys už­da­rę kons­pi­ra­ci­nia­me bu­te? ria­mo­jo paieš­kos? Ar dėl mer­gai­tės, ku­ ri, kaip V.Lands­ber­gis už­si­mi­nė, po bend­ ra­vi­mo su „dė­dė­mis“ vaikš­čio­jo su saus­ kel­nė­mis? O gal kaž­kur sly­pi ki­ta prie­žas­ tis, tik­ro­ji? Ar daug ieš­ko­mų žmo­nių po­li­ci­ja su­lai­ko ir jau ki­tą­dien pa­lei­džia? Net to­kią for­mu­ luo­tę smau­g ia svei­ką nuo­vo­ką ba­dan­t is ne­lo­giš­ku­mas. Da­bar ap­skri­tai į tau­tos sme­ge­n is la­ši­ na­mas įspū­d is, kad pe­do­fi ­l i­jos by­los iš­ vis ne­bė­ra. Ir nie­ka­da ne­bu­vo. Nors žmo­ nės šio­je ap­niu­ku­sio­je is­to­ri­jo­je iki šiol ne­ ran­da tie­sos. Pat­riar­chas anuo­met pa­sa­ kė: „Ty­rė­jai kal­bas tu­rė­tų pa­tiks­lin­ti“. Taip ir tū­no su­stin­gu­si Lie­tu­va lauk­da­ma to pa­tiks­li­ni­mo. Da­bar jau aiš­ku, kad nei pa­tiks­li­ni­mų, o juo la­biau at­sa­ky­mų tik­rai ne­bus, nes tie, ku­rie tu­rė­jo pa­tiks­lin­ti, jau se­niai spjo­vė ir į pa­triar­chą, ir į žmo­nes. Pe­do­fi ­l i­jos skan­da­lo di­na­mi­ka šian­d ien su­si­ly­dė po­li­ti­ko­je. Ne­rin­ga Venc­kie­nė – prieš Ire­ną De­gu­tie­nę, ri­kiuo­ja­mos ir ka­ riau­nos le­m ia­moms sal­vėms rin­k i­mų apy­gar­do­se. Vis­kas pa­gal jau re­gė­tą po­li­ ti­nių ba­ta­li­jų gra­ma­ti­ką. Ta­čiau jau šį sa­vait­ga­lį išauš rug­sė­jo 1-oji. Į ko­kią mo­kyk­lą eis ant­ro­ji mer­gai­tė? O pir­ mo­ji? Ne­jau­gi pa­sta­rą­ją iki 12 kla­sės ano­ ni­mai ne­ži­nia ko mo­kys už­da­rę kons­pi­ra­ ci­nia­me bu­te? Ko­kia bus Moks­lo ir ži­nių šven­tė joms abiem? Taip ir nei­šaiš­kė­jus es­mi­nėms ap­lin­ky­bėms, po­li­ti­kos rais­te ima į ne­ž i­nią nir­ti ir es­mi­nė vi­so skan­da­ lo prie­žas­tis. To­dėl šian­dien rei­kė­tų gar­ siai klaus­ti: „O kur abi mer­gai­tės?“ Nors ir klau­si­mas vėl liks be at­sa­ky­mo.

Vy­tau­tas Če­pas, Klai­pė­dos vi­ce­me­ras: – Rem­ti bū­ti­na tuos, ku­rie Klai­pė­do­je ku­ria tik­rą­sias me­no ver­ty­bes. Jie nė­ra tur­tin­gi žmo­nės. No­rė­da­mi su­kur­ti ką nors, tu­rin­čio iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, tu­ri su­ gaiš­ti ne­ma­žai lai­ko, o kol su­ku­ria, at­ly­gio ne­gau­na. Be to, vi­si be išim­ties mies­tai to­kias sti­pen­di­jas tu­ri. Kai ku­rie mies­tai kas­met net ski­ria ir pre­mi­jas, o mes tu­ri­me tik kul­tū­ros ma­gist­ro žie­dą. Tie tūks­tan­tis li­tų į ran­kas – men­ka pa­ra­ma, bet žmo­gus tu­rės bent val­gy­ ti už ką nu­si­pirk­ti, ta­da ga­lės kur­ti. Kū­ry­ba yra pro­ce­ sas, ku­ris kar­tais trun­ka ne vie­nus me­tus, bet tiek lai­ ko al­ka­nas ne­ga­li bū­ti. Kū­rė­jai tu­rės at­si­skai­ty­ti, kur iš­lei­do pre­mi­jos pi­ni­gus, jei­gu ne­dirbs, ta­da tą sti­pen­ di­jos mo­kė­ji­mą ga­li­ma nu­trauk­ti. Kam skir­ti šiuos pi­ ni­gus, nu­spręs me­no ta­ry­ba.

S

ant gal­vos, kad jo są­mo­nė­je vien tik blo­gi at­si­mi­ni­mai iš tų lai­kų. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ta­da bu­vo ir ge­rų da­ly­kų. Jei val­džia skriaus­da­ vo, ga­lė­jai pa­si­skųs­ti. Vi­sa­da bu­ vo at­krei­pia­mas dė­me­sys į žmo­gų. O kas da­bar? Jei žmo­gus pa­si­skųs, tik pa­ts dar la­biau bus ap­kal­tin­tas, o val­džios at­sto­vai kaip ro­bo­tai vis kar­tos: „Toks įsta­ty­mas“.

Tik­rai ne­ga­liu su­tik­ti su po­ nu S.Vi­lei­kiu. Ge­ra bu­vo ir tų lai­kų ani­ma­ci­ja, ir me­ni­niai fil­mai. Vis­ką bu­vo sten­gia­ma­si gra­žiai pa­ro­dy­ti. Da­bar fil­muo­se nie­ko ge­ro ne­ mo­ko. Vien smur­tas, krau­jas ir ug­nis. Sup­ras­tė­jo ir ru­sų fil­mai. Ne­be­li­ko žo­džio „me­ni­nis“, o tik „vai­dy­bi­nis“. Vio­le­ta

Atgarsiai

Se­na­sis tur­gus ke­lia gin­čą „Karš­tas te­le­fo­nas“, „Klai­pė­da“, 2012 08 25. Grei­čiau tą šiukš­ly­ną už­da­ry­ti, vis­ką nu­griau­ti ir ką nors gra­ žaus pa­sta­ty­ti, ką nors šiuo­lai­ kiš­ko, – bū­tų ir gra­žu, ir funk­ cio­na­lu. Vis skai­tau, kad rei­kia gai­vin­ti se­na­mies­tį, o rea­liai nie­ kas nie­ko ne­da­ro, kad Klai­pė­da bū­tų gra­žes­nė. Al­gis

*** Jau 10 me­tų tie pa­tys kont­ra­ban­ di­nin­kai tur­gu­je pre­kiau­ja ci­ga­ re­tė­mis. Tuos vei­dus vi­sa­da ma­ tau vos užė­jęs. Rūkalus jie sle­pia

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Jur­ga Kar­čiaus­kai­tė-La­go, ju­ve­ly­rė: – Aš esu ka­te­go­riš­kai prieš dirb­ti­nį ska­ti­ni­mą. Man tai pri­me­na dirb­ti­nį gim­dy­mą, ku­ris pra­de­da­mas ta­da, kai dar nea­tė­jo lai­kas vai­kui gim­ti. Pas mus daž­niau­siai bū­na, kad su­si­ren­ka „lu­ze­rių“ kom­pa­ni­ja, ku­ri su­ge­ba ge­rai iš­pra­šy­ti pi­ni­gų iš pa­žįs­ta­mų, drau­gų bei su­gė­ ro­vų sa­vi­val­dy­bės vei­kė­jų. Prak­ti­ko­je ki­taip nė­ra bu­vę. O tie, ku­rie ko­vo­ja už sa­vo vie­tą gy­ve­ni­me, ir yra pa­ tys ge­riau­si, dir­ba ir už­si­dir­ba pra­gy­ve­ni­mui. Kas lin­ kęs nuo­lat pra­šy­ti, tas ir pra­šo. Daug dir­bu Ame­ri­ko­ je ir ma­tau sis­te­mą, ku­ri kaip di­de­li dan­tys su­kram­to tuos, ku­rie ne­su­ge­ba iš­plauk­ti. Žiau­ru, bet tei­sin­ga – iš­plau­kia tik pa­tys stip­riau­si. Ar tam gy­dy­to­jui, ku­ris ne­mo­ka ope­ruo­ti, su­mo­kė­jus sti­pen­di­ją, jis taps ge­ res­niu chi­rur­gu?

Ani­ma­ci­ja anks­čiau bu­vo pui­ki kai­tant Sta­s io Vi­l ei­k io straips­nį „Ge­ro­ji ar blo­ go­ji ani­ma­ci­ja?“ („Klai­pė­ da“, 2012 08 21), man už­ vi­rė krau­jas. Vi­siš­kai ne­su­tin­ku su au­to­riu­mi. Se­no­ji ani­ma­ci­ja bu­vo tik­rai ge­ra, aukš­to me­ni­nio ly­gio. Ji nie­ko blo­ go ne­mo­kė. Po­nas S.Vi­lei­kis, ma­ tyt, dar te­be­ne­šio­ja megz­tą be­re­tę

po pre­kys­ta­liais, ta­čiau mū­sų po­li­ci­ja nie­kaip ne­ga­li su­tvar­ky­ti šio rei­ka­lo. Tie­siog ne­tu­ri įga­lio­ ji­mų, jiems, ma­tyt, rei­kia Kons­ ti­tu­ci­ją pa­keis­ti, kad ga­lė­tų lik­ vi­duo­ti tą liz­dą Se­no­jo tur­gaus da­ly­je nuo Tai­kos pro­spek­to, prie kai­rių­jų laip­te­lių į tur­ga­vie­ tę. O iš­vai­ky­ti prie pre­kys­ta­lių ge­rian­čius „va­da­las“, ku­rie mo­ juo­ja pei­liais, jei kas juos draus­ mi­na, mū­sų po­li­ci­nin­kams yra neį­ma­no­ma mi­si­ja.

*** Tai pa­gal tą pa­čią lo­gi­ką rei­kia ir dau­gia­bu­tį, ku­ria­me gy­ve­nu, nu­griau­ti. Juk pas mus na­me gy­ve­na ke­li aso­cia­lūs as­me­nys, gy­ve­na ir nar­ko­ma­nų, ir al­ko­ ho­li­kų. Hm

*** Jei po­li­ci­ja tik­rai dirb­tų sa­vo dar­ bą, tai ir tvar­ka bū­tų. Ir ne­svar­bu, ar tur­gus yra, ar jo ten vi­sai ne­be­ lik­tų. Šiukš­ly­nu mies­tą pa­tys mies­ tie­čiai pa­ver­čia.

Pir­kė­jas

Kas Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

Gai­la, kad „Klai­pė­da“ ne­si­ryž­ ta kri­ti­kuo­ti mies­to val­džios už kvai­liau­sią mies­to ta­ry­bos nu­ta­ ri­mą ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lius kie­muo­se. Jei kas iš žur­na­lis­tų iš­ drįs pa­prieš­ta­rau­ti mies­to val­džiai, no­riu pa­tar­ti at­kreip­ti dė­me­sį, ar ne­pa­žei­džia­mos pi­lie­čių kons­ti­ tu­ci­nės tei­sės į pri­va­čią nuo­sa­vy­ bę. Juk žmo­nės mo­ka že­mės mo­ kes­čius, tu­ri pri­va­čias val­das, o per mo­kes­čius no­ri­ma pri­vers­ ti šei­mas nau­do­tis tik vie­nu au­ to­mo­bi­liu. Tai tik­rai kve­pia so­cia­ liz­mu. Bū­ti­na pa­skelb­ti pa­var­des ta­ry­bos na­rių, ku­rie bal­sa­vo prieš nu­ta­ri­mą, nes jie su­vo­kia mies­ to žmo­nių gy­ve­ni­mą ir jų nuo­tai­ kas. Ar se­na­mies­ty­je gy­ven­to­jams, ku­rie įsi­ren­gė už­da­rus kie­mus ir­gi rei­kės mo­kė­ti 500 li­tų už žmo­nos au­to­mo­bi­lį, ato­sto­gau­ti at­va­žiuo­ jan­čių vai­kų ir anū­kų ma­ši­nas. Tai su­si­ję ir su me­ro pa­va­duo­to­ju Vy­ tau­tu Če­pu, su kai­my­nais su­ge­bė­ ju­siu res­tau­ruo­ti kie­mą. Ar di­de­li mo­kes­čiai pa­lies me­rą, jo pa­va­ duo­to­jus, ad­mi­nist­ra­ci­jos val­džią, de­par­ta­men­tų va­do­vus? Bū­tų įdo­ mu su­ži­no­ti, kiek ta­ry­bos na­rių ir jų šei­mų na­rių jau pa­si­ren­gė nau­ jai mo­kes­čių naš­tai, nes jau kal­ba­ ma apie mo­kes­čius už vi­są ne­kil­ no­ja­mą­jį tur­tą. Liau­dy­je sa­ko­ma: „Nuo di­de­lio kąs­nio ga­li­ma pa­ spring­ti“. Šis pa­sa­ky­mas tin­ka ir mo­kes­čiams. Sta­sys

Pad­vel­kė są­moks­lu

Skai­tau at­si­lie­pi­mus apie Se­ną­ jį tur­gų ir ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, iš kur tiek ne­tie­sos. Man ky­la įta­ ri­mas, kad kaž­kas ty­čia juos ku­ ria no­rė­da­mi mies­to val­džiai ir gy­ven­to­jams įteig­ti, kad se­ną­ ją tur­ga­vie­tę rei­kia nai­kin­ti. Ne­ tie­sa, kad šio­je vie­to­je nė­ra bu­vę tur­ga­vie­tės. Ji bu­vo, bet ne to­kia di­de­lė. Ne­tie­sa, kad nie­kur ki­ tur mies­to cent­re nė­ra tur­gaus. Bu­vau Lie­po­jo­je, Ry­go­je, Ki­je­ve, Pra­ho­je, ne vie­na­me Vo­kie­ti­jos mies­te ir vi­sur mies­to cent­ri­nė­ je da­ly­je ma­čiau tur­ga­vie­tes. Kad mū­sų Se­na­sis tur­gus at­ro­do ne­ pat­rauk­liai – tik­ra tie­sa, bet ar ne mies­to val­džia dėl to kal­ta? Jei­gu už­da­ry­tų ke­lias par­duo­tu­ves, at­ nau­jin­tų pa­sta­tus, leis­tų pre­kiau­ ti me­no bei tau­to­dai­lės dir­bi­niais, vaiz­das bū­tų ki­toks. O ban­do­ma įteig­ti min­tis apie tur­gų, kaip vi­ suo­ti­nį blo­gį, man dvel­kia są­ moks­lu. Alf­re­das Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Tu­riu man ne­be­rei­ka­lin­gą te­le­vi­zo­ rių „Ši­le­lis“, ku­rį mie­lai pa­do­va­no­ čiau tiems, kam jo tei­kia. Pra­šy­čiau pa­skam­bin­ti iki 18 val. te­le­fo­nu 235 455. Ge­no­vai­tė

Prieš

Saulius Pocius žuo­m i­nų maest­ro Vy­t au­ tas Lands­ber­gis ša­l į yra pri­ bloš­kęs dviem klau­si­mais: „Kas ga­lė­tų pa­neig­ti ga­li­my­ bę?..“ ir „Kur ant­ra mer­gai­tė?“ Nors pa­sta­ ra­jam klau­si­mui šį ru­de­nį jau bus tre­ji me­ tai, į jį at­sa­ky­mo vis dar nė­ra. Net ir re­to­ ri­nio. Nie­kas neat­sa­kė, ko­dėl, kaip skelb­ ta, po­li­ci­jos ieš­ko­tas ke­lis­kart teis­tas vy­ ras, pa­ga­liau su­lai­ky­tas Laz­di­juo­se, stai­ ga lyg ste­buk­li­nė­je pa­sa­ko­je iš­lei­džia­mas į lais­vę ir su duk­ra sėk­min­gai iš­vyks­ta at­ gal į Vo­kie­ti­ją? Kuo to­liau nuo vi­sų tie­sos iš­troš­ku­sių akių. Koks čia san­do­ris įvy­ko tarp Te­mi­dės ir ano­n i­mų, kad net bu­vo nu­t rauk­tos įta­

397 728

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, rugpjūčio 27, 2012

ekonomika

Lie­tu­viai iš­ju­di­no net „Wi­ki­pe­dios“ kū­rė­ją Lie­tu­vių kū­ry­bi­nė agen­tū­ra ant ko­jų su­kė­lė vi­są pa­sau­lį. Su­kū­ ru­si al­ter­na­ty­vų pus­la­pio „Wi­ki­pe­dia“ di­zai­ną ji skai­čiuo­ja šim­tus po­zi­ty­vių at­si­lie­pi­mų ir šim­tus tūks­tan­čių pus­la­pio lan­ky­to­jų. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Rugp­jū­čio pra­džio­je jau­na, dar nė me­tų ne­skai­čiuo­jan­ti kū­ry­bi­nė agen­tū­ra „New!“ pri­sta­tė pro­jek­tą „Wi­ki­pe­dia Re­de­fi­ned“, ku­ris su­ kė­lė pa­sau­li­nį šur­mu­lį. Nusp­ren­ du­si paeks­pe­ri­men­tuo­ti ji sa­va­no­ riš­kai su­kū­rė al­ter­na­ty­vią vi­siems ge­rai ži­no­mo pus­la­pio „Wi­ki­pe­ dia“ ver­si­ją. Pro­jek­tui pri­sta­ty­ti skir­ta­me pus­la­py­je agen­tū­ra siū­lo ne tik nau­ją „Wi­ki­pe­dios“ lo­go­ti­pą bei pus­la­pio di­zai­ną, ta­čiau re­ko­ men­duo­ja ir ke­le­tą nau­jų ga­li­my­ bių, pa­vyz­džiui, straips­niuo­se pa­ žy­mė­ti nau­din­gas ci­ta­tas. Apie pro­jek­to idė­ją ir at­si­lie­pi­ mus kal­bi­na­me kū­ry­bi­nės agen­tū­ ros „New!“ kū­ry­bos va­do­vą Man­ tą Ma­čiuls­kį. – Esa­te jau­na kū­ry­bi­nė agen­ tū­ra, ta­čiau spė­jo­te nu­veik­ti ne­ma­žai. Iš ko­kių anks­tes­nių rek­la­mos pro­jek­tų skai­ty­to­jai ga­lė­tų jus at­pa­žin­ti? – Agen­tū­ra pra­dė­jo veik­ti šių me­ tų sau­sį, tad yra la­bai jau­na. Ta­ čiau žmo­nės, ku­rie dir­ba čia, tu­ri daug me­tų pa­tir­ties rek­la­mos sri­ ty­je, įgy­tos ki­to­se agen­tū­ro­se. Mū­ sų la­biau­siai pa­ste­bi­mi dar­bai bu­vo skir­ti „Ki­no pa­va­sa­riui“, „Lo­gin“, Vil­niaus ma­ra­to­nui, „Mint Vi­ne­tu“, „Sat­ta Out­si­de“, „Pi­gu.lt“, „Ni­ke“. – O rugp­jū­tį vi­sam pa­sau­liui pri­si­sta­tė­te pro­jek­tą „Wi­ki­pe­ dia Re­de­fin ­ ed“. Ka­da ir kaip su­ gal­vo­jo­te su­kur­ti nau­ją šio pus­ la­pio di­zai­ną ir net pa­ko­re­guo­ti jo kon­cep­ci­ją? – Agen­tū­ro­je daug dė­me­sio ir lai­ ko ski­ria­me „už­kla­si­niams“ pro­ jek­tams – tiems, ku­rie nė­ra pa­ja­mų šal­ti­nis, bet ku­riuos sma­gu da­ry­ti ir taip mo­ky­tis. „Wi­ki­pe­dia“ – mū­sų skai­to­miau­sias po­rta­las, ir dirb­da­ mi gra­fi­nio di­zai­no bei ko­mu­ni­ka­ci­ jos sri­ty­je mes ma­tė­me jo trū­ku­mų. Nusp­ren­dė­me, kad užuo­t bum­bė­jus rei­kia im­ti ir keis­ti. – Spe­cia­liai pro­jek­tui pri­sta­ty­ ti su­kur­ta­me pus­la­py­je žmo­nių klau­sia­te, ko­kį vi­sa­me pa­sau­ly­ je ži­no­mą pus­la­pį šie to­bu­lin­ tų, jei tu­rė­tų to­kią ga­lią. Ar ir prieš vyk­dy­da­mi pro­jek­tą vyk­ dė­te žmo­nių ap­klau­są? – Jo­kių ap­klau­sų – griež­tai ne­ti­ ki­me ap­klau­so­mis. Da­rė­me ne tai, kas pa­tik­tų vi­siems, – tai bu­vo mū­ sų no­ras ir am­bi­ci­ja. – Pa­pa­sa­ko­ki­te, ko­kia bu­vo pa­ grin­di­nė pro­jek­to idė­ja ir kaip ji kei­tė­si. Ką pro­jek­tu vi­suo­me­nei no­rė­jo­te pa­sa­ky­ti? – „Wi­ki­pe­dia“ ga­li bū­ti dar ge­ res­nė, dar pa­to­ges­nė, dar gra­žes­ nė. Kaip elg­tu­mės, jei tu­rė­tu­me vi­ sas ga­lias ją pa­keis­ti, ko­kia pa­tik­tų mums? Nuo pra­džios iki pa­bai­gos lai­kė­mės šios už­duo­ties. – Kiek lai­ko už­tru­ko kū­ry­bi­niai dar­bai? Ar ne­bu­vo su­dė­tin­ga to­bu­lin­ti ne sa­vo pa­ties su­kur­ tą pro­duk­tą?

– Dar­bai už­tru­ko tris mė­ne­sius: du mė­ne­sius kū­rė­me di­zai­ną ir mė­ne­sį tvar­kė­me, ėmė­mės pri­sta­ty­mo ra­ šy­mo ir dė­lio­ji­mo dar­bų. Ži­no­ma, ne­bu­vo leng­va, nes nie­kas iš vi­daus ne­si­var­gi­no mums pa­sa­ko­ti, ką ga­ li­ma da­ry­ti ir ko ne­ga­li­ma. Tik pa­ lei­dę pro­jek­tą pa­ma­tė­me, ko­kį di­ de­lį re­zo­nan­są tai su­kū­rė pa­čio­je bend­ruo­me­nė­je. O pro­ce­sas ja­me ne­da­ly­va­vu­siems ne­bū­tų įdo­mus: gal­vo­ji, pie­ši, tai­sai ir taip tūks­ tan­čius kar­tų. Daug dis­ku­ta­vo­me ir per­da­ri­nė­jo­me.

Man­tas Ma­čiuls­kis:

Po šio pro­jek­to ti­ki­ me, kad vis­kas, kur ga­li įtrauk­ti žmo­nes ir pa­jung­ti ko­lek­ty­vi­nį pro­tą, tu­ri la­bai daug per­spek­ty­vos. – Ko­kie bu­vo pro­jek­to iš­tek­ liai: ar dar­buo­to­jai prie pro­ jek­to dir­bo vyk­dy­da­mi ir ki­tus pro­jek­tus? – Dir­bo di­zai­ne­ris ir di­zai­ne­rė, ku­ ri at­li­ko pri­sta­ty­mo da­lį, ir kū­ry­bos va­do­vas. Šiems dar­bams iš­sky­rė­me lai­ko ži­no­da­mi, kad rei­kia rim­tai su­si­kaup­ti, nes blaš­ky­da­mie­si tarp ke­lių pro­jek­tų nie­ko ne­pa­da­ry­si­me. Kiek­vie­no­je kom­pa­ni­jo­je vi­suo­met sun­ku ras­ti lai­ko pro­jek­tui, ku­riuo vi­siš­kai ne­sie­kia­ma už­dirb­ti. Lai­ mė, mes esa­me pa­si­ža­dė­ję da­lį lai­ ko vi­sa­da taip elg­tis. Pi­ni­gai nė­ra vie­nin­te­lis tiks­las, kai esi kū­ry­bi­ nė agen­tū­ra. – Pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­jos, kad pa­vie­ši­nę pro­jek­tą su­lau­kė­te neo­fi­cia­laus Vo­kie­ti­jos „Wi­ki­ pe­dios“ at­sto­vo ra­gi­ni­mo tęs­ ti pro­jek­tą. Gal­būt jūs pa­tys jau pra­di­nia­me kū­ry­bos pro­ce­ se ti­kė­jo­tės rea­li­zuo­ti pro­duk­ tą, o gal tai bu­vo vei­kiau bū­das pri­sta­ty­ti sa­ve už­sie­niui? – Jo­kiu bū­du. Sup­ra­to­me, jog nė­ra jo­kių šan­sų, kad jis to­kiu bū­du bū­tų įgy­ven­din­tas. Ta­čiau ži­no­jo­me, kad ki­taip iš­vis nie­ko neį­vyks. No­rė­jo­me at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad pus­la­pį ga­li­ma pa­da­ry­ti gra­žes­nį, pa­to­ ges­nį. Ir ži­no­ma, tai pui­ki rek­la­ ma agen­tū­rai. Ma­no­me, kad esa­me pa­jė­gūs kon­ku­ruo­ti su ge­riau­sio­mis pa­sau­ly­je agen­tū­ro­mis, ir šis dar­ bas bu­vo pir­mas įro­dy­mas. – Dau­giau pa­pa­sa­ko­ki­te apie šur­mu­lį, ku­ris įvy­ko pro­jek­tą pa­vie­ši­nus. – Reak­ci­jų bu­vo pri­bloš­kian­čių. Pir­miau­sia praė­jus dviem sa­vai­ tėms sve­tai­nę ap­lan­kė 298 tūkst. žmo­nių. Neį­ti­ki­ma, kad tarp be­veik 550 laiš­kų vos vie­nas bu­vo ne­švan­ kus ir ke­li vi­siš­kai kri­tiš­ki. Dau­gu­ ma ra­šan­čių ne tik gy­rė, ta­čiau ir siū­lė ar­ba pri­si­dė­ti prie pro­jek­to, ar­ba bū­dų, kaip pa­ge­rin­ti pro­jek­ tą. Ne­ma­žai jų pa­gei­da­vo, kad ne­ sus­to­tu­me ir pa­leis­tu­me iš­ma­nią­ją pro­gra­mė­lę. Ži­niask­lai­do­je at­si­lie­ pi­mai ir­gi ge­ri. O tai, kad apie pro­

jek­tą ra­šo vo­kie­čių „Spie­gel“, mums yra aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas. – Taip pat do­min­tų ir „Wi­ki­pe­ dios“ at­sto­vų reak­ci­ja. Ar su­ lau­kė­te jų pa­lai­ky­mo, o gal­būt at­virkš­čiai – pa­ro­dy­da­mi trū­ ku­mus neiš­ven­gė­te pa­si­prie­ši­ ni­mo? – Pats įkū­rė­jas Jim­my Wa­le­sas rea­ ga­vo po­zi­ty­viai, ta­čiau tu­rė­jo pa­sta­ bų dėl kal­bų var­to­ji­mo. Vien tai, kad ra­do­me jo vie­šą nuo­mo­nę, yra la­bai daug. Iš ki­tų kū­rė­jų su­lau­kė­me re­ zer­vuo­tų ver­ti­ni­mų – ir mes juos su­ pran­ta­me. Stai­ga ne­ži­nia iš kur at­ si­ran­da pro­jek­tas, apie ku­rį jų nie­kas neįs­pė­jo. At­ro­do, kad kaž­kas ver­žia­ si į jų te­ri­to­ri­ją. Ta­čiau jei mums pa­ vyks pa­ska­tin­ti pla­tes­nę dis­ku­si­ją ir abe­jo­nę da­bar­ti­ne iš­vaiz­da bei pa­to­ gu­mu, mū­sų dar­bas pa­da­ry­tas. – Ko­kie to­les­ni pla­nai – ar svars­to­te ga­li­my­bę pro­jek­tą tęs­ti? – Lau­kia ant­ra pro­jek­to da­lis, ku­ rią pa­ska­ti­no pa­sau­li­nės reak­ci­jos, – pro­gra­mė­lę įgy­ven­din­ti ir pa­vers­ ti nau­do­ja­ma. No­ri­me su­kur­ti ga­

Sie­kiai: M.Ma­čiuls­kis sa­ko, kad kū­ry­bi­nė agen­tū­ra yra pri­si­ža­dė­ju­si

sau nuo­lat vyk­dy­ti „už­kla­si­nių“ pel­no ne­sie­kian­čių pro­jek­tų ir ant lau­ rų neuž­mig­ti. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

li­my­bę nar­šy­ti „Wi­ki­pe­dią“ mū­sų pa­siū­ly­tu for­ma­tu. Tai įma­no­ma, tik vėl lau­kia ke­li mė­ne­siai dar­bo. – Kaip, re­ziu­muo­jant vi­są pro­ jek­tą, įver­tin­tu­mė­te pa­tir­tą sėk­mę ir įgy­tą pa­tir­tį? – To­kių da­ly­kų ne­sup­la­nuo­si ir jie vir­ši­jo lū­kes­čius. Pa­ty­rė­me, ką reiš­ kia, kai su ta­vi­mi bend­rau­ja pla­tus pa­sau­lis. Kai či­lie­tis pro­gra­muo­to­

jas siū­lo sa­vo pa­slau­gas, kai ma­nia­ kas iš In­di­jos su­ra­šo tri­jų la­pų dy­ džio re­fe­ra­tą apie mū­sų pa­siū­ly­mą. Kai bri­tai pa­siū­lo kur­ti jų pus­la­pio di­zai­ną. Po šio pro­jek­to ti­ki­me, kad vis­kas, kur ga­li įtrauk­ti žmo­nes ir pa­jung­ti ko­lek­ty­vi­nį pro­tą, tu­ri la­ bai daug per­spek­ty­vos. Sau pri­sie­ kė­me, kad neuž­mig­si­me ant lau­ rų ir dir­ba­me to­liau. Net­ru­kus bus dar di­des­nių pro­jek­tų.

8

pirmADIENIS, rugpjūčio 27, 2012

pasaulis

Pio­nie­rius: N.Armst­ron­gas ne­lai­kė sa­vęs žvaigž­de, o vi­suo­met pa­brė­žė, kad bū­ti pir­muo­ju, nu­si­lei­du­siu Mė­nu­ly­je, – li­ki­mo do­va­na.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pa­sau­lį pa­li­ko kos­mo­so už­ka­riau­to­jas „Tai ma­žas žings­ne­lis žmo­gui, ta­čiau di­džiu­lis šuo­lis žmo­ni­jai“, – tur­būt gar­siau­sia Nei­lo Armst­ron­go fra­ zė, ku­rią jis 1969 m. lie­pos 20 d. iš­ta­rė iš­si­lai­pi­nęs Mė­nu­ly­je. Žmo­gus le­gen­da mi­rė su­lau­kęs 82 me­tų. Svei­ka­tos pro­ble­mos

Vi­sas N.Armst­ron­go gy­ve­ni­mas bu­ vo su­si­jęs su avia­ci­ja ir kos­mo­su. Vos 16 me­tų jis ga­vo pi­lo­to li­cen­ ci­ją. Ta­čiau var­gu ar tuo­met jau­ nuo­lis sva­jo­jo, kad į pa­sau­lio is­to­ri­ją bus įra­šy­tas kaip pir­ma­sis žmo­gus, ku­ris iš­si­lai­pi­no Mė­nu­ly­je. Kos­mo­so pro­gra­mos le­gen­da mi­ rė praė­jus mė­ne­siui po jam at­lik­ tos šir­dies krau­ja­gys­lių šun­ta­vi­mo ope­ra­ci­jos. Gy­dy­to­jai prieš ku­rį lai­ ką ap­ti­ko už­si­kim­šu­sių vai­ni­ki­nių ar­te­ri­jų. Ast­ro­nau­to šei­mos at­sto­ vai pra­ne­šė, kad po šios ope­ra­ci­jos iš­si­vys­tė komp­li­ka­ci­jos. Ast­ro­nau­to šei­ma sa­vo pa­reiš­ ki­me kos­mo­so pio­nie­rių pa­va­di­no „Ame­ri­kos did­vy­riu, ku­riuo ta­po ne­no­ro­mis“. „N.Armst­ron­gas iš­di­džiai tar­na­ vo sa­vo ša­liai – kaip lai­vy­no nai­kin­ tu­vų pi­lo­tas, la­kū­nas ban­dy­to­jas ir ast­ro­nau­tas. Nors ge­di­me la­bai ge­ ro žmo­gaus, džiau­gia­mės dėl jo ne­ pap­ras­to gy­ve­ni­mo ir ti­ki­mės, kad jis taps pa­vyz­džiu jau­niems žmo­ nėms vi­sa­me pa­sau­ly­je – uo­liai dirb­ti, kad jų sva­jo­nės iš­si­pil­dy­tų, trokš­ti ty­ri­nė­ti ir plės­ti ri­bas, taip pat ne­sa­va­nau­diš­kai tar­nau­ti di­des­ niam rei­ka­lui nei jie pa­tys“, – tei­ gia­ma šei­mos pra­ne­ši­me.

Die­na, pa­kei­tu­si is­to­ri­ją

1969 m. lie­pos 20-oji įė­jo į pa­sau­ lio is­to­ri­ją. Be­veik 450 mln. žmo­nių tą die­ną už­gniau­žę kva­pą ste­bė­jo, kaip du ast­ro­nau­tai – N.Armst­ron­ gas ir Ed­wi­nas Ald­ri­nas – iš spe­ cia­laus Mė­nu­lio mo­du­lio „Eag­le“ („Ere­lis“) iš­šo­ka ant Že­mės pa­ly­ do­vo pa­vir­šiaus. Tuo me­tu tre­čia­sis erd­vė­lai­vio „Apol­lo 11“ įgu­los na­ rys Mi­chae­las Col­lin­sas ko­man­dų erd­vė­lai­viu „Co­lum­bia 60“ skrie­ jo ap­link Mė­nu­lį. N.Armst­ron­gas su E.Ald­ri­nu pust­re­čios va­lan­dos vaikš­ti­nė­jo ap­link nu­si­lei­di­mo vie­tą. Abu ast­ ro­nau­tai pa­da­rė nuo­trau­kų, pri­rin­ ko uo­lie­nų bei grun­to pa­vyz­džių ir iš­dės­tė moks­li­nius prie­tai­sus. Jie taip pat įsmei­gė stie­bą su iš­skleis­ ta JAV vė­lia­va ir pa­li­ko plokš­te­lę su už­ra­šu: „Čia žmo­nės iš Že­mės pla­ne­tos pir­mą­kart žen­gė Mė­nu­ liu. Atei­na­me su tai­ka vi­sos žmo­ ni­jos var­du.“ Ka­dan­gi Mė­nu­lio trau­ka – še­šis kar­tus silp­nes­nė nei Že­mės, net vil­kė­da­mi sun­kiai sve­rian­čius ska­ fand­rus ast­ro­nau­tai Mė­nu­ly­je at­ ro­dė tar­si su­lė­tin­ta­me vaiz­do įra­še grakš­čiai šuo­liuo­jan­tys šo­kė­jai. JAV pre­zi­den­tas Ri­char­das Ni­xo­ nas šia pro­ga at­li­ko, pa­sak jo, „vi­

sų lai­kų la­biau­siai is­to­ri­nį te­le­fo­no skam­bu­tį“. „Kiek­vie­nam ame­ri­kie­čiui tai tu­ri bū­ti di­džiau­sia die­na mū­ sų gy­ve­ni­me“, – R.Ni­xo­nas sa­kė N.Armst­ron­gui ir E.Ald­ri­nui. Į Že­mę ast­ro­nau­tai grį­žo po ke­ tu­rių die­nų, lie­pos 24-ąją. Jie bu­vo šven­tiš­kai su­tik­ti ir ne­tru­kus ta­po įžy­my­bė­mis.

Čia žmo­nės iš Že­mės pla­ne­tos pir­mą­kart žen­gė Mė­nu­liu. Atei­ na­me su tai­ka vi­sos žmo­ni­jos var­du.

Iš­si­lai­pi­ni­mas Mė­nu­ly­je bu­vo ir di­džiu­lė po­li­ti­nė JAV per­ga­lė, nes su So­vie­tų Są­jun­ga tuo me­tu vy­ko įnir­tin­gos kos­mo­so už­ka­ria­vi­mo varžybos. Iki 1969 m. ame­ri­kie­čiai at­si­li­ko. 1957 m. So­vie­tų Są­jun­ ga pa­lei­do pir­mą­jį dirb­ti­nį Že­mės pa­ly­do­vą „Sput­nik 1“, o 1961 m. į kos­mo­są sėk­min­gai iš­ly­dė­jo pir­mą­ jį žmo­gų Ju­ri­jų Ga­ga­ri­ną. Bū­tent po šių SSRS per­ga­lių tuo­ me­tis JAV va­do­vas Joh­nas F.Ken­

Ame­ri­kos kos­mo­so kau­bo­jai

Biog­ra­fi­ja

Iš vi­so dvy­li­ka „Apol­lo“ pro­gra­mos ast­ ke’as. Abu ast­ro­nau­tai bu­vo „Apol­lo ro­nau­tų bu­vo Mė­nu­ly­je. Iki N.Armst­ 16“ mi­si­jos na­riai. J.W.Youn­gui šiuo me­ ron­go mir­ties gy­vi bu­vo de­vy­ni. tu 81-eri, o Ch.Du­ke’ui – 76-eri. Ch.Du­ Edwinas Ald­ri­nas. Mė­nu­ly­je nu­si­lei­ ke’as bu­vo jau­niau­sias vi­sų lai­kų JAV do kar­tu su N.Armst­ron­gu. „Apol­lo 11“ ast­ro­nau­tas, pa­sie­kęs Mė­nu­lį. Mi­si­jos mi­si­ja star­ta­vo 1969 m. lie­pos 20 d., o me­tu jam bu­vo 36 me­tai.

Neilas Armst­ron­gas gi­mė Oha­jo vals­

po die­nos ast­ro­nau­tas žen­gė Mė­nu­ Eu­ge­ne’as Cer­na­nas ir Har­ri­so­nas lio pa­vir­šiu­mi. Schmit­tas. „Apol­lo 17“ mi­si­jos, ku­ Ala­nas Bea­nas. Šiuo me­tu jam 80 me­ ri vy­ko 1972 m. gruo­dį, ast­ro­nau­tai. tų. Jis Mė­nu­lio pa­vir­šiu­mi žen­gė 1969 E .Cer­n a­n ui m. lapk­ri­tį. Ant­ra­sis „Apol­lo 12“ mi­si­ šiuo me­tu jos ast­ro­nau­tas Pe­te’as Con­ra­das mi­ 78-eri, o H.Schmit­ rė 1999 m., su­lau­kęs 69-erių. tui – 77 me­ Ed­ga­ras Mit­chel­las. Pa­sie­kė Mė­nu­ tai. lį 1971 m. va­sa­rį. Šių me­tų rug­sė­jį jam su­kaks 82-eji. Da­vi­das Scot­tas. „Apol­lo 15“ mi­si­jos na­rys, šių me­tų lie­pą at­šven­tęs 80-ies me­tų ju­bi­lie­jų. Joh­nas W.Youn­gas ir Char­le­sas Du­

ne­dy pa­skel­bė apie am­bi­cin­gą „Apol­lo“ pro­gra­mą, ku­rios tiks­las – už­ka­ria­uti Mė­nu­lį. „Aš ma­nau, kad mū­sų ša­lis iki šio de­šimt­me­čio pa­bai­gos tu­ri iš­ lai­pin­ti žmo­gų Mė­nu­ly­je ir sau­ giai jį su­grą­žin­ti į Že­mę. Nė vie­ nas ki­tas kos­mo­so pro­jek­tas ne­bus toks įspū­din­gas, toks svar­bus il­ ga­lai­kiams kos­mo­so ty­ri­nė­ji­mams ir toks sun­kus bei bran­gus“, – 1961 m. kal­bė­jo J.F.Ken­ne­dy. Ne­si­vai­kė šlo­vės

Po įspū­din­go iš­si­lai­pi­ni­mo N.Armst­ron­gas į kos­mo­są dau­giau ne­ki­lo, nors ne­nu­to­lo nuo sa­vo gy­ve­ni­mo aist­ros – avia­ci­jos. Bai­gęs kar­je­rą NA­SA 1971 m. jis be­veik de­šimt­me­tį dės­tė ae­ro­kos­ mi­nę in­ži­ne­ri­ją Sin­si­na­čio uni­ ver­si­te­te ir dir­bo ke­lių bend­ro­vių val­dy­bo­se, įskai­tant „Lear Jet“, „Uni­ted Air­li­nes“ ir „Ma­rat­hon Oil“. Ta­čiau ast­ro­nau­tas nie­kuo­met ne­sie­kė bū­ti dė­me­sio cent­re. Dau­ giau­sia lai­ko jis pra­lei­do sa­vo so­dy­ bo­je Oha­jo vals­ti­jo­je. Kar­tą su­ži­no­jęs, kad jo au­tog­ra­ fai par­da­vi­nė­ja­mi iš­pūs­to­mis kai­ no­mis, jis lio­vė­si pa­si­ra­ši­nė­ti ant su­ve­ny­rų.

In­d ia­n os

vals­t i­j o­j e e s a n ­č i a ­ me Pur­d ue uni­v er­s i­t e­t e N.Armst­r on­

„The New York Ti­mes“, „Dai­ly Mail“, BBC, BNS inf.

Varžybos

gas stu­di­ja­vo ae­ro­nau­ti­kos in­ži­ne­ ti­jos mies­te­ly­je Vo­pa­ko­ne­to­je 1930 m. ri­ją, o ae­ro­kos­mi­nės in­ži­ne­ri­jos ma­ rugp­jū­čio 5 d. Vy­ras anks­ti su­si­ža­vė­jo gist­ro laips­nį įgi­jo Pie­tų Ka­li­for­ni­jos avia­ci­ja ir paaug­lys­tė­je dir­bo ne­to­lie­se uni­ver­si­te­te. vei­kian­čia­me oro uos­te. 1955 m. jis ta­po la­kū­nu Skrai­dy­ti lėk­tu­vu jis pra­ ban­dy­to­ju Grei­tų­jų skry­ dė­jo mo­ky­tis su­lau­kęs 15-os, džių sto­ty­je Ed­vard­so ka­ o po me­tų įgi­jo pi­lo­to li­cen­ ri­nių oro pa­jė­gų ba­zė­je Ka­ ci­ją. li­for­ni­jo­je. Čia jis iš­ban­dė apie 50 įvai­rių or­lai­vių. Tar­nau­da­mas ar­mi­jo­je N.Armst­ron­gas ta­po ka­ri­ nio jū­rų lai­vy­no pi­lo­tu. Vyks­t ant Ko­r ė­j os ka­rui jis at­li­ko 78 skry­džius.

N.Armst­ron­gas re­tai duo­da­vo in­ter­viu. „Jis ne­duo­da­vo in­ter­viu, ta­čiau to­li gra­žu ne­bu­vo keis­tas ar ne­kal­bus žmo­gus. Pap­ras­čiau­siai jis nie­kuo­met ne­mė­go bū­ti įžy­my­ be“, – pa­sa­ko­jo ast­ro­nau­to ko­le­ ga iš Sin­si­na­čio uni­ver­si­te­to Ro­nas Hus­to­nas. Vie­na­me in­ter­viu at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, „ko­dėl ne­si­jau­čia ypa­ tin­gas – juk pir­ma­sis vaikš­čio­jo Mė­nu­lio pa­vir­šiu­mi“, N.Armst­ ron­gas at­sa­kė, kad „nie­kas jam ne­pa­ti­kė­jo bū­ti pir­muo­ju žmo­gu­ mi, žen­gu­siu Mė­nu­liu, tie­siog jam bu­vo pa­ti­kė­ta va­do­vau­ti mi­si­jai, ir ji pa­si­se­kė“. JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­reiš­kė esan­tis la­bai nu­liū­dęs dėl N.Armst­ron­go mir­ties, nors pa­ts ast­ro­nau­tas 2010 m. kri­tiš­kai įver­ti­no da­bar­ti­nės ad­mi­nist­ra­ci­ jos kos­mo­so po­li­ti­ką. „Nei­las bu­vo tarp di­džiau­sių Ame­ri­kos did­vy­rių – ne vien sa­ vo me­to, bet ir vi­sų lai­kų, – bu­ vo sa­ko­ma B.Oba­mos pra­ne­ši­me. – Kai Nei­las pir­mą­kart žen­gė Mė­ nu­lio pa­vir­šiu­mi, jis su­kū­rė žmo­ ni­jos pa­sie­ki­mo aki­mir­ką, ku­ri nie­ ka­da ne­bus už­mirš­ta.“

1962 m. JAV NASA

pi­lo­tą at­rin­ko da­ly­ vau­ti ast­ro­nau­tų mo­ ky­m o pro­g ra­m o­j e kos­mi­nia­me cent­re Hjus­ to­ne. 1969 m. N.Armst­ron­gui

pa­ti­kė­ta va­do­vau­ti mi­si­jai „Apol­lo 11“, ku­rios tiks­las – pa­siek­ti Mė­nu­lį ir ja­me iš­ si­lai­pin­ti.

1957 m. So­vie­tų Są­jun­ga pa­lei­

do pir­mą­jį dirb­ti­nį Že­mės pa­ly­do­vą „Sput­nik 1“. Po mė­ne­sio SSRS pa­lei­do pa­ly­do­vą „Sput­nik 2“. Juo į or­bi­tą sėk­ min­gai pa­ki­lo šuo Lai­ka. 1961 m. ame­ri­kie­čiai į or­bi­tą sėk­min­

gai pa­lei­do šim­pan­zę var­du Ham. Tais pat me­tais „Vos­tok 1“ erd­vė­lai­

viu pir­mą­syk Že­mę ap­skrie­jo SSRS ast­ro­nau­tas Ju­ri­jus Ga­ga­ri­nas. 1961 m. ge­gu­žę tuo­me­tis JAV pre­zi­

den­tas Johnas F.Ken­ne­dy pa­skel­bė ži­ nią apie „Apol­lo“ pro­gra­mos pra­džią. 1961 m. ge­gu­žę pir­muo­ju ame­ri­kie­

čiu kos­mo­se ta­po Ala­nas B.She­par­ das. 1962 m. va­sa­rį Joh­nas Glen­nas pir­mą­syk ap­skrie­jo Že­mę. „Apol­lo 8“ mi­si­ja 1968 m. gruo­dį pir­

mo­ji ap­skrie­jo Mė­nu­lį. „Apol­lo 11“ mi­ si­ja bu­vo pir­mo­ji, ku­riai iš­kel­tas tiks­ las iš­si­lai­pin­ti Mė­nu­ly­je.

9

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 27, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Krui­zų vers­las li­pa iš duo­bės Po ke­lerių me­tų per­trau­kos Klai­pė­ dos uos­te trykš­ta dau­giau op­ti­miz­ mo dėl krui­zi­nės lai­ vy­bos. Ta­čiau sta­ tis­ti­ka nė­ra gai­les­ tin­ga, krui­zi­nių lai­ vų ke­lei­vių ir šie­ met kol kas su­lauk­ ta ma­žiau, nors se­ zo­no pa­bai­gos ti­ki­ ma­si der­lin­ges­nės.

Vers­las: Klai­pė­do­je lan­ko­si ir dėl „Cos­ta Con­cor­dia“ ava­ri­jos liūd­nai pa­gar­sė­ju­sios ita­lų kom­pa­ni­jos „Cos­ta Crui­ses“ lai­vai.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­pą – krui­zų šuo­lis

Iki rugp­jū­čio 1 die­nos Klai­pė­dos uos­te bu­vo ap­si­lan­kę 12 tūkst. 396 krui­zi­nių lai­vų ke­lei­viai. Tai 709 ke­lei­viais ma­žiau nei per­nai per tą pa­tį lai­ką. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros sky­riaus va­ do­vė Kris­ti­na Gon­tier mi­nė­jo, kad pa­grin­di­nės krui­zi­nės lai­vy­bos se­ zo­no ten­den­ci­jos iš­ryš­kė­ja rugp­jū­ tį. Tuo­met Bal­ti­jos jū­ro­je lan­ko­si ir di­des­ni lai­vai. Lie­pos mė­ne­sį bu­vo stai­gus krui­ zi­nių ke­lei­vių skaičiaus šuo­lis. Per­ nai per lie­pą jų bu­vo 3,3 tūkst., o šie­met 4 243. Tai net 28,6 pro­c. dau­giau ar­ba 943 krui­zi­nių lai­vų ke­lei­viais dau­giau nei ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2011 me­tais. Tuo pat me­tu už­fik­suo­ja­ma at­ plau­kiant dau­giau krui­zi­nių lai­vų. Iki rugp­jū­čio 1 die­nos Klai­pė­dos uos­te lan­kė­si 25 krui­zi­niai lai­vai. Iki se­zo­no pa­bai­gos – rug­sė­jo 17 die­nos – at­plauks dar 19 lai­vų. Rugp­jū­čio 29 die­ną Klai­pė­do­ je lan­ky­sis ir di­džiau­sias šio se­zo­ no krui­zi­nis lai­vas – 290 met­rų il­

gio „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Rug­sė­jo 11 d. švar­tuo­sis dar vie­nas di­de­lis lai­vas – 261 met­ro il­gio „Oria­na“. Iš vi­so per šį se­zo­ną į Klai­pė­dos uos­tą už­suks 44 krui­zi­niai lai­vai. Pla­nuo­ja­ma, kad jais at­plauks per 30 tūkst. tu­ris­tų. Bend­ra ten­den­ci­ja šie­met Klai­ pė­do­je to­kia, kad dau­gė­ja ke­lei­vių. Dau­giau jų at­plau­kia ir jū­rų kel­ tais. Per sep­ty­nis mė­ne­sius Klai­ pė­dos uos­te lan­kė­si 194 tūkst. 343 ke­lei­viai. Tai 4 pro­c. ar­ba 7489 ke­ lei­viais dau­giau nei per­nai. Kri­zės ska­ti­na krui­zus

K.Gon­tier nuo­mo­ne, šių me­tų krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas Klai­pė­ dos uos­te ne­bus kuo nors iš­skir­ti­ nis net ir tuo at­ve­ju, jei pa­si­bai­gus se­zo­nui bus dau­giau krui­zi­nės lai­ vy­bos ke­lei­vių nei per­nai. Bal­ti­jos jū­ro­je ten­den­ci­jos yra to­kios, kad dau­gė­ja krui­zi­nių lai­vų ir ke­lei­vių. To­kios ten­den­ci­jos bu­vo ir per­nai, ir už­per­nai. Tik kai ki­tur krui­zi­nių lai­vų ir ke­lei­vių dau­gė­jo, Klai­pė­do­je jų ma­žė­jo. „Pas­te­bė­jau įdo­mią ten­den­ci­ ją, kad įvai­rios kri­zės ne ma­ži­na, o at­virkš­čiai – ska­ti­na krui­zi­nės lai­ vy­bos vers­lą. Pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­

Kris­ti­na Gon­tier:

Krui­zi­nis vers­las pa­ sau­ly­je yra vie­nas spar­čiau­siai be­si­vys­ tan­čių eko­no­mi­kos rū­šių – jį ypač ska­ti­ na vis la­biau be­si­plė­ to­jan­čios pi­gių skry­ džių oro li­ni­jos. ti Vi­dur­že­mio jū­ros re­gio­nas. Ten dau­ge­ly­je ša­lių ge­ro­kai su­ma­žė­jo pa­slau­gų kai­nos. Nus­te­bau su­ži­no­ ju­si, kad Grai­ki­jo­je vieš­bu­tį ga­li­ma už­si­sa­ky­ti už 25 eu­rus. Kai ku­rie

uos­tai krui­zi­niams lai­vams ne­tgi tai­ko nu­li­nius ta­ri­fus, kad tik pri­ trauk­tų lai­vus su tu­ris­tais“, – pa­ ste­bė­jo K.Gon­tier. Ti­kė­ti­na, kad krui­zi­nės lai­vy­ bos že­mu­ma Klai­pė­dos uos­te bu­vo pa­siek­ta 2011 me­tais, kai lan­kė­si 36 lai­vai ir 21 tūkst. 547 tu­ris­tai – ma­ žiau­siai per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį. Kad šie­met Klai­pė­dos uos­te bus dau­giau lai­vų, jau aiš­ku. Ar bus dau­giau ke­lei­vių, dar klau­si­mas. Šie­met į Klai­pė­dos uos­tą at­plau­ kia ge­ro­kai dau­giau ma­žes­nių krui­ zi­nių lai­vų – nuo 111 iki 156 met­ rų il­gio, jie pluk­do ma­žiau ke­lei­vių. Lai­ne­riai daž­niau at­plauks kaip tik bai­gian­tis se­zo­nui. Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­ me­na Sa­vic­kie­nė ti­ki­si, kad įdė­tas dar­bas ska­ti­nant Lie­tu­vo­je krui­zi­nį tu­riz­mą pra­dės ne­šti vai­sius. Pas kai­my­nus – ge­riau

Ry­gos uos­te šie­met iki rugp­jū­čio 1 die­nos lan­kė­si 50 tūkst. 868 krui­ zi­nių lai­vų ke­lei­viai. Tai 24 pro­c. ar­ba 10 tūkst. ke­lei­vių dau­giau nei 2011 me­tais. Di­džiau­sia pro­ble­ma yra tai, kur Ry­gos uos­te švar­tuo­ti krui­zi­nius

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

lai­vus. Da­bar vie­nu me­tu ke­lei­vi­ nia­me ter­mi­na­le ga­li­ma priim­ti tik du lai­vus. Jau pa­reng­tas pro­jek­tas Ry­go­je prie va­di­na­mo­jo Van­tų til­ to sta­ty­ti nau­ją prie­plau­ką krui­zi­ niams lai­vams. Ta­li­no uos­te šiuo me­tu taip pat yra krui­zi­nės lai­vy­bos bu­mas. Sa­ vait­ga­lį šia­me uos­te lan­kė­si 6 krui­ zi­niai lai­vai, šian­dien jų sto­vi trys, ry­toj taip pat bus trys. Ry­toj Ta­li­ ne lan­ky­sis di­džiau­sias ka­da nors Klai­pė­dos uos­te bu­vęs krui­zi­nis lai­vas „Cons­tel­la­tion“, ku­ris pas mus jau ne­bep­lau­kio­ja. Šie­met Ta­ li­ne krui­zi­niai lai­vai iš vi­so lan­ky­ sis 293 kar­tus, Sa­re­mo sa­lo­se – tris kar­tus. Per sep­ty­nis mė­ne­sius Ta­ li­no uos­te ir Sa­re­mo sa­lo­se lan­kė­si 278 tūkst. krui­zi­nių lai­vų ke­lei­vių. Len­k i­jos Gdy­n ės uos­te, ku­r is yra pa­grin­di­nis šios ša­lies krui­ zi­nis cent­ras, šie­met lan­ko­si 72 krui­zi­niai lai­vai. Se­zo­nas čia pra­ si­dė­jo ge­gu­žės 9 die­ną ir baig­ sis rug­sė­jo 24-ąją. Di­džiau­sias į Gdy­nę at­plau­kęs lai­vas – ta pa­ti „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“, ku­ri lan­ko­si ir Klai­pė­do­je. Krui­zi­nius lai­vus vi­lio­ja ir ša­ lia Gdy­nės esan­tis Gdans­ko uos­tas.

12

10

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 27, 2012

rubrika JŪRA Pap­ras­tės pro­ce­dū­ros

Ki­ni­jos kro­vi­niai

Kon­tei­ne­rių ba­das

Ru­si­ja Lie­tu­vos ve­žė­jams su­ pap­ras­tins sie­nos kir­ti­mo pro­ce­ dū­ras. Iki šiol jos bu­vo griež­tes­ nės nei ki­tų ša­lių ve­žė­jams. Bus at­si­sa­ky­ta nuo 2009-ųjų su­da­ ry­tų „juo­dų­jų są­ra­šų“. Į juos pa­ kliu­vę ve­žė­jai bu­vo tik­rin­ti ypač griež­tai. Tai pa­leng­vins kel­tais į Klai­pė­dos uos­tą ga­be­na­mų kro­ vi­nių ve­ži­mą į Ru­si­ją.

Per­nai iš Ki­ni­jos į Bal­ti­jos ša­lis kro­vi­niai per Ru­si­ją ge­le­žin­ke­ liais rie­dė­jo vi­du­ti­niš­kai 35 pa­ ras. Šie­met tas lai­kas pail­gė­ jo net iki 45 pa­rų. Tai sie­ja­ma su ne­su­sip­ra­ti­mais Ru­si­jo­je, Ka­ zachs­ta­ne ir Bal­ta­ru­si­jo­je įve­dus vie­nin­gą mui­ti­nės sis­te­mą. Jau pra­bil­ta ir apie mui­ti­nės rink­lia­ vų ta­ri­fų pa­si­kei­ti­mus.

Eu­ro ne­sta­bi­lu­mas, kai kurias ES ša­lis apė­mu­si kri­zė jau pa­ si­ju­to ir jū­ri­nių ga­be­ni­mų sri­ty­ je. Vi­dur­že­mio ir Juo­do­sios jū­ ros re­gio­nuo­se 10–20 pro­c. kri­ to kon­tei­ne­rių apy­var­tos. Grai­ki­ ją, Is­pa­ni­ją, Ita­li­ją apė­mu­sios kri­ zės įgau­na rea­lius kon­tū­rus. Bal­ ti­jos jū­ros re­gio­ne kri­zė kol kas ne­­jau­čiama.

Lai­vi­nin­kys­tė­je – vėl iš­ky­la jū­rų Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė­je bu­vo il­ gokas lai­ko­tar­pis, kai iš pa­ties ko­lek­ ty­vo neiš­kil­da­vo nau­ji jū­rų ka­pi­to­nai. Taip at­si­tin­ka, nes kom­pa­ni­jo­se ma­ ži­na­mas lai­vų skai­ čius ar­ba trūks­ta že­ mes­nės gran­dies lai­va­ve­džių.

Rei­sas: lai­vą „Ven­ta“ per jū­ras ir van­de­ny­nus ve­da nau­jas ka­pi­to­nas.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Į pa­rei­gas – su­kau­pus pa­tir­tį

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė yra pir­ mo­ji ir vie­nin­te­lė Ser­ge­jaus Ry­ba­ ko dar­bo­vie­tė. Jo­je pra­dė­jo dirb­ti 1998 me­tais. Nuo 2003 me­tų įvai­ riais lai­vais plau­kio­jo vy­riau­siuo­ju ka­pi­to­no pa­dė­jė­ju. Po dau­giau nei dve­jų metrų per­ trau­kos jis ta­po pir­muo­ju nau­jai iš­ ki­lu­siu jū­rų ka­pi­to­nu. Jis bai­gė pir­ mą­jį rei­są di­džiau­siu Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vu „Ven­ta“. Prieš tai S.Ry­ba­kas sa­va­ran­kiš­kai šį lai­vą per­pluk­dė iš JAV į Ma­ro­ką. „Pa­si­kei­tė mū­sų kom­pa­ni­jos va­ do­vy­bė, pra­dė­jo ska­tin­ti jū­ri­nin­ kus kil­ti kar­je­ros laip­tais. Jau prieš ket­ve­rius me­tus pa­ju­tau, kad ga­liu bū­ti lai­vo ka­pi­to­nu, pra­dė­jau siū­ly­ ti sa­vo pa­slau­gas“, – kal­bė­jo S.Ry­ ba­kas. Jo nuo­mo­ne, tap­ti jū­rų ka­pi­to­ nu rei­kė­tų tik su­kau­pus di­de­lę pa­ tir­tį. Lai­vo ka­pi­to­no pa­rei­gos yra at­sa­kin­gos, po­žiū­ris į jas tu­ri bū­ti pa­ma­tuo­tas ir la­bai rim­tas, nes ka­ pi­to­nas lai­ve yra lai­vy­bos kom­pa­ ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas. „Man pa­si­se­kė, kad vy­riau­siuo­ ju ka­pi­to­no pa­dė­jė­ju te­ko dirb­ti su to­kiais jū­rų ka­pi­to­nais, sa­vo rei­ka­ lo pro­fe­sio­na­lais kaip Alek­sand­ ras Sbit­ne­vas ir Ole­gas Se­mio­no­ vas. Ki­tas sėk­mės ro­dik­lis yra tai,

kad vi­są lai­ką dir­bau vie­no­je lai­vy­ bos kom­pa­ni­jo­je. Ji tu­ri gi­lias veik­ los tra­di­ci­jas, jū­ri­nin­kai vie­ni ki­ tus pa­žįs­ta“, – pri­va­lu­mus var­di­jo S.Ry­ba­kas.

Lai­vui „Ven­ta“ plau­ kiant iš JAV į Ni­ge­ ri­ją, At­lan­to van­de­ ny­ne įgu­la sa­vai­tę įren­gi­nė­jo ci­ta­de­lę, prie bor­tų tvir­ti­no spyg­liuo­tas vie­las.

Ste­bė­da­mas, kaip kar­tais jū­ri­ nin­kai išei­na ir vėl grįž­ta į Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tę, S.Ry­ba­kas sa­kė neį­si­vaiz­duo­jan­tis sa­vęs už­sie­nio lai­vy­bos kom­pa­ni­jo­je – dirb­ti sa­ vo­je ša­ly­je ir sa­vo­je kom­pa­ni­jo­je yra ge­riau­sia. Po­ky­čių kom­pa­ni­jo­je re­zul­ta­tai

24202 to­nų ded­vei­to, 160 met­rų il­gio „Ven­tos“ lai­vą Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė įsi­gi­jo 2008 me­tais. Nuo pat pir­mos die­nos S.Ry­ba­ kas juo plau­kio­jo kaip vy­riau­sia­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas. 2011 me­tais jis ta­po šio lai­vo ka­pi­to­nu. „Pats ge­riau­sias at­ve­jis yra, kai jū­ri­nin­kas vie­na­me ir ta­me pa­čia­

me lai­ve ku­rį lai­ką dir­ba ka­pi­to­no pa­dė­jė­ju, o po to tam­pa ka­pi­to­nu – taip jis ge­riau su­si­pa­žįs­ta su lai­vu. Lai­vas yra la­bai su­dė­tin­gas me­cha­ niz­mas. Neuž­ten­ka iš­mok­ti jį vien val­dy­ti – lai­vą rei­kia dar ir jaus­ti“, – dės­tė S.Ry­ba­kas. Ka­pi­to­nas gy­rė lai­vą „Ven­ta“ kaip pa­ti­ki­mą ir tech­niš­kai tvar­ kin­gą. Jis sta­ty­tas Ja­po­ni­jo­je. Anot jo, di­džiu­lis pri­va­lu­mas tai, kad lai­ve nuo jo įsi­gi­ji­mo iš­lai­ko­mi ir tas pa­ts ka­pi­to­nas, ir vy­riau­sia­ sis me­cha­ni­kas. Ki­tas lai­vo „Ven­ ta“ ka­pi­to­nas yra Ole­gas Se­mio­ no­vas, tu­rin­tis 14 me­tų ka­pi­to­no dar­bo pa­tir­tį. S.Ry­ba­kas ak­cen­ta­vo ir su­si­ju­ sius su lai­vų ap­rū­pi­ni­mu žy­mius po­ky­čius, ku­rių įvy­ko Lie­tu­vos jū­ rų lai­vi­nin­kys­tė­je. „Pa­si­kei­tus kom­pa­ni­jos va­do­vy­ bei, žy­miai pa­ge­rė­jo lai­vų tech­ni­nis ap­rū­pi­ni­mas, kei­čia­si ir jū­ri­nin­kų po­žiū­ris į dar­bą. Už­sie­nio uos­tuo­ se mū­sų kom­pa­ni­jos lai­vai ne­be­su­ lai­ko­mi kaip pa­žei­dė­jai. Tai taip pat yra to pa­si­kei­tu­sio po­žiū­rio re­zul­ ta­tas“, – ti­ki­no S.Ry­ba­kas. Ki­tas po­ky­čių re­zul­ta­tas, kad di­ džiau­sias lai­vas „Ven­ta“ plau­kio­ja nuo­lat pa­krau­tas. Toks lai­vas sta­ bi­les­nis, jį ma­žiau siū­buo­ja plau­ kiant per pa­si­šiau­šu­sias ban­gas. Prieš ke­le­rius me­tus, pra­si­dė­jus pa­sau­li­nei re­ce­si­jai, bu­vo lai­kas, kai „Ven­ta“ plau­kio­jo ir pus­tuš­tė.

Vladimiro Šendrik nuotr.

Kro­va: „Ven­ta“ iš­krau­na­ma vie­na­me

Pa­mai­na: S.Ry­ba­kas – nau­jai pa­skir­tas Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės ka­

pi­to­nas.

Jū­ros ir kran­to trau­ka

S.Ry­ba­ko šei­mo­je ne­bu­vo jū­ri­nin­ kų. Jo pa­si­rin­ki­mą lė­mė tar­ny­ba SSSR Bal­ti­jos jū­ros ka­ri­nia­me lai­ vy­ne. Kaip jū­rei­vis ka­ri­niu lai­vu da­ly­va­vo ke­tu­riuo­se žy­giuo­se po tris mė­ne­sius. Pa­ti­ko. Nusp­ren­ dė su­sie­ti gy­ve­ni­mą su jū­ra. Sa­ve lai­ko žmo­gu­mi, ku­rį jū­ra trau­kia. Bet, pa­bu­vus rei­se il­giau, no­ri­si ir į kran­tą. Kaip ir kran­te pa­bu­vus il­ giau no­ri­si į lai­vą.

S.Ry­ba­ko as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Ka­li­ning­ra­do aukš­to­jo­je in­ži­ne­ ri­nė­je jū­rų mo­kyk­lo­je įgi­jo lai­vy­ no ra­di­jo in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę. Bet lai­vy­ne kei­čian­tis ry­šio tech­ ni­nėms prie­mo­nėms, Klai­pė­dos jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je te­ko per­si­ kva­li­fi­kuo­ti į štur­ma­nus. Tre­čias rim­tas moks­lų ma­ra­to­nas už­klu­po lai­kant eg­za­mi­nus ka­pi­to­no dip­lo­ mui gau­ti. „Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja bū­si­mus ka­pi­to­nus

11

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 27, 2012

JŪRA Kon­ven­ci­ja ra­ti­fi­kuo­ta

Mig­ra­ci­jos bu­mas

Ry­ga – pi­giau­sia

Tarp­tau­ti­nė jū­rų trans­por­to fe­ de­ra­ci­ja pra­ne­šė, kad Kon­ven­ci­ ja apie dar­bą jū­rų lai­vy­ne pra­dės veik­ti nuo 2013 me­tų rugp­jū­čio. Ru­si­ja ir Fi­li­pi­nai ta­po 30-ąja ir 31ąja ją ra­ti­fi­ka­vu­sia ša­li­mi. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kad kon­ven­ci­ja pra­dės veik­ti, kai ją ra­ti­fi­kuos 30 ša­lių, tu­ rin­čių bend­rą ne ma­žiau kaip 33 pro­c. pa­sau­li­nio lai­vy­no to­na­žą.

Mig­ra­ci­ja jū­ro­se ta­po gal­vos skaus­mu pre­ky­bi­nių lai­vų įgu­ loms. Mig­ran­tai tai­ko nau­ją tak­ ti­ką. Pras­tais lai­ve­liais mig­ruo­ jan­tys žmo­nės daž­nai šau­kia­si pa­gal­bos. Prap­lau­kian­tys pre­ky­ bi­niai lai­vai pri­va­lo jiems pa­dė­ti. Pak­liu­vę į lai­vus mig­ran­tai pra­ de­da kel­ti rei­ka­la­vi­mus juos nu­ pluk­dy­ti į no­ri­mą vie­tą.

Įvai­rioms ga­myk­loms Ru­si­jo­je sta­ty­ti skir­ti ne­ga­ba­ri­ti­niai kro­vi­ niai daž­niau­siai ke­liau­ja per Lat­ vi­jos Ry­gos uos­tą. To­kiems kro­ vi­niams ga­ben­ti Ry­gos uos­tas pa­gal ta­ri­fus yra pi­giau­sias ry­ ti­nės Bal­ti­jos re­gio­ne. Tik­tų ir Klai­pė­da, kur kai­nos pa­na­šios kaip Ry­go­je, bet iš jos sun­kiau iš­ga­ben­ti kro­vi­nius į Ru­si­ją.

ų ka­pi­to­nai

SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bos star­tas Klai­pė­do­je Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skelb­tas su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bos prie Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los ran­go­vo pa­ rin­ki­mo kon­kur­sas. Šį fak­tą ga­li­ma lai­ ky­ti rea­liu SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bos star­tu Klai­pė­do­je.

(SGD sau­gyk­los nau­do­ji­mui rei­ka­ lin­gus įren­gi­nius ir sis­te­mas) su­ da­rys 54 mln. 804 tūkst. 866 li­tus be PVM. „Klai­pė­dos naf­tos“ at­sto­vai pa­ tiks­li­no, kad šios iš­lai­dos nė­ra ga­ lu­ti­nės. Tiks­lūs in­ves­ti­ci­jų dy­džiai paaiš­kės po vie­šų­jų pir­ki­mų su ran­ go­vu su­da­rius su­tar­tis. At­si­pir­ki­mas – 20 me­tų

Dar šių me­tų lie­pos 5 d. tarp „Klai­ pė­dos naf­tos“ ir Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos bu­vo pa­si­ra­šy­ta inf­rast­ruk­tū­ros ir su­ prast­ruk­tū­ros su­kū­ri­mo dvi­ša­lė su­tar­tis. Ja bu­vo pa­tiks­lin­tos bend­ ra­dar­bia­vi­mo są­ly­gos įgy­ven­di­nant su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo pro­jek­tą. Rugp­jū­čio 14 d. „Klai­pė­dos naf­ ta“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­no jū­rų uos­to di­rek­ci­ja pa­si­ra­šė mi­nė­tos su­tar­ties pa­pil­do­mą su­si­ta­ri­mą dėl in­ves­ta­vi­mo ir in­ves­ti­ci­jų kom­pen­ sa­vi­mo tvar­kos ir są­ly­gų. Pre­li­mi­na­riai Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jos, ku­rios su­si­ju­sios su uos­to pa­ren­gi­mu SGD ter­mi­na­lo veik­lai (gi­li­ni­mo dar­bai, ra­dio­lo­ ka­ci­nė įran­ga, uos­to sis­te­mų pri­ tai­ky­mas ir kt.), su­da­rys 106 mln. 426 tūkst. 410 Lt be PVM. „Klai­pė­dos naf­tos“ in­ves­ti­ci­jos į uos­to inf­rast­ruk­tū­rą (kran­ti­nė ir kt.) su­da­rys 54 mln. 203 tūkst. 577 li­tus be PVM. Šias iš­lai­das „Klai­ pė­dos naf­tai“ kom­pen­suos Uos­to di­rek­ci­ja. „Klai­pė­dos naf­tos“ in­ ves­ti­ci­jos į uos­to su­prast­ruk­tū­rą

SGD ter­mi­na­lo sta­ty­ba yra Lie­tu­ vai svar­bus eko­no­mi­nis ir ener­ge­ti­ nę ne­prik­lau­so­my­bę už­tik­ri­nan­tis pro­jek­tas. Aps­kai­čiuo­ta, kad pa­ sta­čius šį ter­mi­na­lą ir pra­dė­jus jį eksp­loa­tuo­ti, dėl du­jų kai­nos skir­ tu­mų eko­no­mi­nis efek­tas ga­lė­tų bū­ti apie 400 mln. li­tų. Nau­dą pa­jus ne tik kiek­vie­nas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas, bet ir ter­mi­ na­lą sta­tan­čios kom­pa­ni­jos. Nu­ma­ ty­ta, kad tiek „Klai­pė­dos naf­tai“, tiek Uos­to di­rek­ci­jai šio ter­mi­na­ lo sta­ty­ba at­si­pirks. Ne­ma­žas pa­ ja­mas į uos­tą kaip rink­lia­vas at­neš at­plau­kian­tys du­jo­ve­žiai. Nu­ma­to­mas 20 me­tų SGD ter­ mi­na­lo sta­ty­bos Uos­to di­rek­ci­jai at­si­pir­ki­mo pla­nas. Pla­nuo­ja­ma, kad me­ti­nė pro­jek­to grą­žos nor­ma su­da­rys pen­kis pro­ cen­tus. Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­ jas į SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bą kom­ pen­suos šio ter­mi­na­lo ope­ra­to­rius – „Klai­pė­dos naf­ta“ kran­ti­nių nau­ do­ji­mo mo­kes­čiu. Taip pat kom­pen­sa­ci­jų šal­ti­ niu per rink­lia­vas bus įvai­rios ki­ tos kom­pa­ni­jos, ku­rios ap­tar­naus SGD ter­mi­na­lą. Išsp­ren­dus du­jų pre­ky­bos tarp Bal­ti­jos ša­lių klau­si­mus, ter­mi­na­ las Klai­pė­do­je ga­lė­tų bū­ti nau­din­ gas ne tik Lie­tu­vos var­to­to­jams. Pa­gal šian­die­nos duo­me­nis jis ga­lė­tų ten­kin­ti iki 75 pro­c. Lie­tu­ vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų po­rei­kio.

Vie­ta: SGD ter­mi­na­lo pir­sas bus sta­to­mas prie Kiau­lės Nu­ga­ros.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kon­kur­są vyk­do kar­tu

e iš uos­tų.

eg­za­mi­nuo­ja la­bai griež­tai. Tik­ riau­siai to­kia tak­ti­ka yra tei­sin­ga. Ka­pi­to­nas lai­ve – svar­biau­sias as­ muo, jis at­sa­ko ir už įgu­los, ir už lai­vo, ir kro­vi­nio sau­gu­mą“, – ti­ ki­no S.Ry­ba­kas. Lai­vo „Ven­ta“ įgu­lą su­da­ro 19 žmo­nių. Tai pa­ti di­džiau­sia lai­vų įgu­lų Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vuo­se, nes ir lai­vas „Ven­ta“ – di­ džiau­sias. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė tu­ ri 11 lai­vų. Juo­se pa­mai­no­mis dir­ ba po du jū­rų ka­pi­to­nus su įgu­lo­ mis. Šiuo me­tu kom­pa­ni­jo­je yra 22 ka­pi­to­nai, 300 jū­ri­nin­kų, pra­kti­ką lai­vuo­se at­lie­ka 15 stu­den­tų.

ko il­giau nei sa­vai­tę. Iki tol lai­ve „Ven­ta“ ci­ta­de­lės ne­bu­vo. Ji lai­ vuo­se įren­gia­ma pa­gal tarp­tau­ ti­nes ko­vos su pi­ra­ta­vi­mu re­ko­ men­da­ci­jas. Ci­ta­de­lės pa­tal­po­je yra lai­ko­mos mais­to, ge­ria­mo­ jo van­dens at­sar­gos, įreng­tas pa­

Šiuo me­tu Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­ tėje yra 22 ka­pi­to­ nai, 300 jū­ri­nin­kų, pra­kti­ką lai­vuo­se at­lie­ka 15 stu­den­tų.

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo pir­so inf­rast­ruk­tū­ra ir su­prast­ruk­tū­ra ren­gia­ma pa­gal tarp­tau­ti­nio pa­ta­rė­jo kom­pa­ni­jos „Fluor“ ir jo su­bran­go­vų pa­ruoš­ tus pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus. SGD ter­mi­na­lo prie Kiau­lės Nu­ ga­ros inf­rast­ruk­tū­rą su­da­rys 450 met­rų il­gio prie­plau­ka, skir­ta plau­ kio­jan­čia­jai su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų sau­gyk­lai-lai­vui, švar­ta­vi­mo­ si aikš­te­lės, ap­tar­na­vi­mo plat­for­ ma ir ki­tos tech­no­lo­gi­nės da­lys. Sup­rast­ruk­tū­rą su­da­rys elekt­ros ir prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos sis­te­ mos, aukš­to slė­gio du­jų plat­for­ma, aukš­to slė­gio ran­ko­vės, vamz­dy­nai bei ki­tos tech­no­lo­gi­nės in­ži­ne­ri­nės sis­te­mos. SGD ter­mi­na­lo pir­so inf­rast­ ruk­tū­ros ir su­prast­ruk­tū­ros sta­ ty­bos vie­šą kon­kur­są bei pir­ki­mus bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ vyk­do kar­tu su Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Dar­bų ei­ga su­dė­lio­ta taip, kad SGD ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bos dar­ bai baig­tų­si iki 2014 me­tų spa­lio 1 die­nos. 2014-ųjų pa­bai­go­je jau pla­nuo­ja­ma pri­švar­tuo­ti ir pir­mą­jį su­skys­tin­tą­sias gam­ti­nes du­jas ga­ be­nan­tį du­jo­ve­žį. Iki to lai­ko Pie­tų Ko­rė­jos „Hyun­dai Hea­vy In­dust­

ries“ lai­vų sta­tyk­lo­je bus pa­sta­ty­ tas 170 tūkst. ku­bi­nių met­rų skys­ tų du­jų tal­pos lai­vas-sau­gyk­la. Ki­tą mė­ne­sį jau nu­ma­ty­ta pra­dė­ti pjaus­ty­ti plie­no lakš­tus šio lai­vosau­gyk­los sta­ty­bai. Iš­dė­lio­jo pi­ni­gų su­mas

Ne­ma­lo­niau­sia vie­ta – Ni­ge­ri­ja

Plauk­da­mas į pir­mą rei­są kaip lai­ vo „Ven­ta“ ka­pi­to­nas S.Ry­ba­kas iš kar­to pa­kliu­vo į jū­ri­nin­kams vie­ ną ne­ma­lo­niau­sių plau­ki­mo zo­nų – Ni­ge­ri­ją. Jau su­kro­vus iš JAV grū­dus, ku­rie pluk­dy­ti į Ni­ge­ri­ją, įgu­la rei­so me­ tu At­lan­to van­de­ny­ne tu­rė­jo pa­si­ reng­ti ga­li­miems su­si­ti­ki­mams su pi­ra­tais. Lai­ve prie falš­bor­tų bu­vo vi­ri­ na­mi me­ta­li­niai stry­pai, iš­vy­nio­ tos ke­lios ei­lės spyg­liuo­tos vie­los. Įreng­ta ir ci­ta­de­lė – spe­cia­li pa­ tal­pa, ku­rio­je, už­puo­lus pi­ra­tams, sle­pia­si lai­vo įgu­la, kol at­plauks pa­gal­ba. Pa­si­ren­gi­mas van­de­ny­ ne, gau­dant pa­lan­kius orus tru­

ti­ki­mas ry­šys. Pa­sau­li­nė­je lai­vy­ bos pra­kti­ko­je jau bu­vo ne­ma­žai at­ve­jų, kai į lai­vą įsi­bro­vę pi­ra­tai, pa­ma­tę, kad įgu­la yra pa­si­slė­pu­ si, pa­si­ša­lin­da­vo. „Kai plau­kė­me į Ni­ge­ri­jos uos­ tą ket­vir­tą va­lan­dą ry­to gir­dė­jo­ me kaž­ko­kio lai­vo SOS sig­na­lą – jį puo­lė pi­ra­tai. Ne­ma­lo­niai jau­tie­si plauk­da­mas į pi­ra­tų zo­ną. Bet jū­ ri­nin­ko dar­bas toks, kad ten­ka vyk­ ti ir į to­kius rei­sus. Sėk­min­gai at­ plau­kė­me, iš­kro­vė­me grū­dus. Rei­so me­tu nuo­lat se­kė­me ži­nias apie pi­ ra­ta­vi­mą. So­ma­ly­je jis ma­žė­ja, o Ni­ge­ri­jo­je at­virkš­čiai – plin­ta“, – ži­nio­mis da­li­jo­si S.Ry­ba­kas.

12

pirmADIENIS, RUGPJŪČIO 27, 2012

JŪRA

Gar­sios eks­pe­di­ci­jos lai­vo pėd­sa­kais Prie Gren­lan­di­jos kran­tų at­si­tik­ti­nai ras­tas pir­mo­sios eks­pe­di­ci­jos į Pie­tų pus­ru­tu­lio po­lių 57 met­rų il­gio bur­lai­vis „Ter­ra No­va“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pir­mą­ją eks­pe­di­ci­ją į Pie­tų pus­ru­ tu­lio po­lių bur­lai­viu „Ter­ra No­va“ 1910–1912 me­tais vyk­dė ke­liau­to­ jas, ka­pi­to­nas Ro­ber­tas Fal­ko­nas Sko­tas. Iš Ško­ti­jos tvir­to ąžuo­lo bar­kas „Ter­ra No­va“ bu­vo pa­sta­ty­tas 1884 me­tais kaip ban­gi­nių me­džiok­lės lai­vas. Į R.Sko­to ran­kas jis pa­te­ ko 1910 me­tais. Tų me­tų va­sa­rą iš Jung­ti­nės ka­ra­lys­tės Kar­di­fo mies­ to iš­plau­kė į eks­pe­di­ci­ją Pie­tų aši­ ga­lio link su tiks­lu pa­siek­ti po­lių. R.Sko­to eks­pe­di­ci­ja iš lai­vo iš­si­ lai­pi­no Pie­tų pus­ru­tu­lio Ro­so sa­lo­ je. Iš čia po­niais ir šu­nų kin­ki­niais ke­liau­ta Pie­tų aši­ga­lio link. Lai­vas „Ter­ra No­va“ tre­jus me­tus su­ki­nė­ jo­si ap­link že­my­ną ir lau­kė grįž­tan­ čių eks­pe­di­ci­jos na­rių. Eks­pe­di­ci­ja pa­vy­ko. 1912 me­tų sau­sį R. Sko­to gru­pė pa­sie­kė Pie­ tų aši­ga­lį. Bet čia lau­kė nu­si­vy­li­ mas. Paaiš­kė­jo, kad prieš mė­ne­sį jau ap­si­lan­kė nor­ve­gų ke­liau­to­jas Roal­das Amund­se­nas. Grįž­ti į lai­vą R.Sko­tui ir jo bend­ ra­žy­giams ne­bu­vo lem­ta. Pra­si­dė­ jus pū­gai, eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai žu­vo ir 1912 me­tų lapk­ri­čio 12-ąją ras­ti su­ša­lę.

Le­gen­da: lai­vas „Ter­ra No­va“ ne­bi­jo­da­vo lįs­ti tarp le­dų.

Da­ly­vius at­pluk­džiu­sio lai­vo gar­bei eks­pe­di­ci­ja bu­vo pa­va­din­ ta „Ter­ra No­va“. Lai­vas vėl grą­ žin­tas ban­gi­nių me­džio­to­jams. Jis plau­kio­jo iki 1943 me­tų rug­sė­jo 13 die­nos, kol nu­sken­do prie Gren­ lan­di­jos kran­tų. Lai­vą ap­ga­di­no led­kal­niai. Įgu­la bu­vo iš­gel­bė­ta. Moks­li­nin­kai lai­vo „Ter­ra No­va“ spe­cia­liai lyg ir neieš­ko­jo. At­si­tik­ ti­nai jį ap­ti­ko Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės Šmi­to okea­nog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nis lai­vas „R/V Fal­kor“. Jis tes­ta­vo nau­jai pa­sta­ty­tą echo­lo­tą, ty­ri­nė­jo jū­ros dug­no grun­tą. Ty­rė­jai ži­no­jo, kad to­se pla­tu­ mo­se nu­sken­do „Ter­ra No­va“. Jų ty­ri­mo zo­na apė­mė maž­daug pen­ kių kvad­ra­ti­nių ki­lo­met­rų zo­ną. Vyks­tant hid­ro­lo­ka­ci­jai, ty­rė­jai pa­ste­bė­jo pa­si­kei­tu­sį iš jū­ros dug­ no grįž­tan­tį sig­na­lą. Į van­de­nį bu­vo nu­leis­ta dis­tan­ ci­nio val­dy­mo ka­me­ra. Nus­ta­ty­ ta, kad dug­ne ras­tas me­di­nis lai­vas ati­tin­ka „Ter­ra No­va“ ap­ra­šy­mus.

Pas­kir­tis: dau­ge­lį me­tų lai­vas „Ter­ra No­va“ nau­do­tas me­džio­ti ban­

„Spri.cam.ac.uk“ nuo­tr.

gi­niams.

Ras­tas vie­nos pir­mų­jų po­lia­ ri­nės eks­pe­ di­ci­jos lai­vas „Ter­ra No­va“, ku­rio gar­bei bu­vo pa­va­din­ ta ir gar­si eks­ pe­di­ci­ja. Ra­di­nys: dug­no so­na­ri­nė nuo­trau­ka, ku­rio­je už­fik­suo­tas lai­vas „Ter­ra No­va“.

Abe­jo­nės iš­si­sklai­dė jū­ros dug­ ne už­fik­suo­tus vaiz­dus pa­ly­gi­nus su tu­rė­to­mis bar­ko nuo­trau­ko­mis. „Ter­ra No­va“ ra­di­mas lai­ko­mas tar­si ste­buk­lu, nes jis su­ras­tas po eks­pe­di­ci­jos pra­bė­gus ly­giai šim­tui me­tų. Koor­di­na­čių, kur yra su­ras­tas „Ter­ra No­va“ lai­vas, taip pat gy­lio, kur jis gu­li, moks­li­nin­kai neatsk­

„Schmid­to­cean.org“

lei­džia. Bai­mi­na­ma­si, kad at­si­ras žmo­nių, ku­rie pa­no­rės pa­si­žiū­rė­ti į gar­se­ny­bę. Ga­li­ma nu­tuok­ti, kad jis nė­ra la­bai gi­liai, mat lai­vui fik­suo­ti nau­do­ti kai ku­rie prie­tai­sai ga­li nu­ si­leis­ti į gy­lį tik iki 160 met­rų. Slap­ta in­for­ma­ci­ja apie „Ter­ ra No­va“ bu­vi­mo vie­tą per­duo­ ta Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Da­ni­jos

val­džios ins­ti­tu­ci­joms. Pa­gal tai ga­li­ma spręs­ti, kad lai­vas yra ras­ tas Da­ni­jai pri­klau­san­čiuo­se Gren­ lan­di­jos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se. Pla­čiau apie lai­vo „Ter­ra No­va“ su­ra­di­mo ap­lin­ky­bes in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti Šmi­to okea­nog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to „Schmid­to­cean.org“ in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Krui­zų vers­las li­pa iš duo­bės Jis be­ne pir­ma­sis Bal­ 9 ti­jos jū­ros re­gio­ne lai­ vams tai­ko nu­li­nius tiek to­na­žo, tiek prie­plau­kos mo­kes­čių ta­ri­fus, tik ima­mas 1,1 eu­ro ke­lei­vių mo­ kes­tis. Klai­pė­da – ne­pas­te­bi­ma

K.Gon­tier nuo­mo­ne, krui­zi­nis vers­ las pa­sau­ly­je yra vie­na spar­čiau­siai be­si­vys­tan­čių eko­no­mi­kos rū­šių. Jį ypač ska­ti­na vis la­biau be­si­plė­to­ jan­čios pi­gių skry­džių oro li­ni­jos. Jau ne­tgi vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­ nan­čiam žmo­gui nie­ko ne­reiš­kia sės­ti į lėk­tu­vą ir skris­ti į Ma­ja­mį, iš kur pra­si­de­da pa­grin­di­niai krui­ zai po Ka­ri­bų jū­rą. Ar­ba iš Ja­po­ni­ jos ar Ki­ni­jos at­skris­ti į Ko­pen­ha­gą ir plauk­ti pro pa­grin­di­nius Bal­ti­jos

jū­ros mies­tus sa­vai­ti­nia­me krui­ze. K.Gon­tier ma­no, kad krui­zų vers­lą ypač pa­ska­ti­no Eu­ro­pos ir Bal­ti­jos jū­ros krui­zi­nių uos­tų vie­ni­ji­ma­sis, bend­ros pa­stan­gos rek­la­muo­jant re­gio­ną ki­to­se Eu­ro­pos vie­to­se ir ne­tgi ki­tuo­se že­my­nuo­se. Pag­rin­di­ne šių me­tų nau­jo­ve Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­ly­se pri­ sta­ty­ta 14 krui­zų iš Jung­ti­nės Ka­ra­ lys­tės Sout­hemp­to­no uos­to į Bal­ ti­jos jū­ros re­gio­ną. Krui­zų truk­mė – nuo 10 iki 16 pa­rų. Kai­na vie­nam as­me­niui – nuo 499 iki 5899 sva­ rų ster­lin­gų. Į šias ke­lio­nes įtrauk­ta 17 įvai­rių uos­tų. Tarp jų nė­ra Klai­ pė­dos uos­to, nors bent į du marš­ ru­tus įtrauk­tos ne­tgi Es­ti­jos Sa­re­ mo sa­los. Pa­ty­ri­nė­jus dau­ge­lio krui­zi­nės lai­vy­bos kom­pa­ni­jų ap­žval­gas, at­ ran­di ti­piš­kus pri­sta­ty­mus ke­lei­ viams, ku­rie kvie­čia­mi į Bal­ti­jos jū­ros krui­zus. Jiems tei­gia­ma, kad bus su­pa­žin­din­ti su vi­kin­gų praei­ ties ža­ve­sio tu­rin­čio­mis Skan­di­ na­vi­jos ša­li­mis, ca­ri­nės Ru­si­jos ste­buk­lais Sankt Pe­ter­bur­ge, ma­ žiau iš­žval­gy­tais Es­ti­jos Ta­li­no ir Len­ki­jos Gdans­ko se­na­mies­čiais, nuo­sta­biu, mo­der­nios ar­chi­tek­tū­ ros Hel­sin­kiu, kur ga­li­ma iš­ban­dy­ti gar­sią­sias suo­mių sau­nas, gam­tos ap­sup­ty­je sken­din­čiu Stok­hol­mu.

Ne­pa­vy­ko ap­tik­ti, kad kur nors bū­tų pa­mi­nė­tos Klai­pė­dos ar Lie­ tu­vos įžy­my­bės, kad ir Kur­šių ne­ ri­ja, ku­ri vis dar trau­kia da­lį tu­ris­ tų. Ti­piš­kas tei­gi­nys, kad Klai­pė­dai ski­ria­ma ma­žiau dė­me­sio, nes ji nė­ra vals­ty­bės sos­ti­nė, šiuo at­ve­ ju vei­kia. Bet yra ir ki­ta me­da­lio pu­sė – o ko­kias įžy­my­bes tu­ri Klai­pė­da? Men­ki pi­ni­gai iš krui­zų

Ko­pen­ha­go­je, Ta­li­ne, Sankt Pe­ter­ bur­ge ir ki­tuo­se Bal­ti­jos jū­ros did­ mies­čiuo­se krui­zi­nis tu­riz­mas ta­po ne­men­kas pa­ja­mas ne­šan­čia at­ski­ra vers­lo in­dust­ri­ja. Ma­žy­čia­me Ta­li­ne ant kiek­vie­no kam­po pa­ma­ty­si tu­ ris­tams ką nors siū­lan­čias tau­ti­niais rū­bais ap­si­ren­gu­sias mer­gi­nas. Klai­pė­do­je krui­zi­nių lai­vų ke­ lei­vių at­pluk­dy­ti pi­ni­gai di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri. Pas­kelb­ta stu­di­ja, kad krui­zi­niu lai­vu at­plau­kęs žmo­ gus Klai­pė­do­je pa­lie­ka nuo 170 iki 260 li­tų. Teo­riš­kai pa­gal pro­gno­zuo­ja­mą šių me­tų ke­lei­vių skaičių tai nuo 5,1 iki 7,8 mln. li­tų. Iki šiol iš­lie­ka abe­jo­nės, kad tu­ ris­tai Klai­pė­do­je pa­lik­tų to­kias su­ mas. Čia jie ma­žai kuo nau­do­ja­si. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo priei­ go­se trūks­ta la­biau iš­vys­ty­tos tu­

Trauka: Talino uoste kasdien stovi po kelis didelius kruizinius laivus.

riz­mo inf­rast­ruk­tū­ros. Dėl tam tik­ros stag­na­ci­jos krui­zi­nių tu­ris­ tų at­žvil­giu Klai­pė­dos val­džia jau dau­ge­lį me­tų kal­ti­na vers­li­nin­ kus, pa­sta­rie­ji – val­džią, bet rea­ liai krui­zi­nių lai­vų tu­ris­tų ap­tar­ na­vi­mas jei ir ge­rė­ja, tai per lė­tai. Uos­tas iš krui­zi­nės lai­vy­bos di­ de­lių pa­ja­mų taip pat ne­tu­ri. Uos­ to di­rek­ci­jos rink­lia­vos iš krui­zi­nių lai­vų 2011 me­tais ne­sie­kė ir mi­li­jo­ no li­tų. Šie­met jos tik­riau­siai vir­ šys mi­li­jo­ną li­tų, nes at­plauks dau­ giau lai­vų.

Vidmanto Matučio nuotr.

Prieš ke­le­rius me­tus ke­lei­vius jū­ ri­niais kel­tais pluk­dan­čios „DFDS Sea­ways“ kom­pa­ni­jos at­sto­vai pa­ grįs­tais skai­čia­vi­mais įro­dė, kad tiek uos­tui, tiek Klai­pė­dos mies­ tui de­šim­te­rio­pai di­des­nės pa­ja­ mos plau­kia iš kel­tų ke­lei­vių. Bet tai ne­reiš­kia, kad krui­zi­nių lai­vų vers­lą rei­kia už­da­ry­ti ir ska­ tin­ti tik kel­tų lai­vy­bą, nors to­kia link­me Klai­pė­da ir žen­gia sta­ty­ da­ma nau­ją Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lą. Ja­me ti­ki­ma­si priim­ti ir krui­zi­nius lai­vus.

19

pirmadienis, rugpjūčio 27, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas tartis, spręsti seniai kamuojančias problemas. Būsite itin supratingas kitų atžvilgiu, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Dvyniai (05 21–06 21). Galbūt kaip tik šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Kol kas teks panuobodžiauti darbe, tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais, kaip ir ši diena, dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingai nusiteikęs, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Jusite žmonių paramą, tačiau tai nereiškia, kad galite pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Tik neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tačiau yra didelė tikimybė, kad neatsargiai parinkęs žodžius galite įskaudinti artimą draugą, kuriam ši diena galbūt ne tokia puiki. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jusite jų supratimą bei palaikymą. Atsidėkokite jiems tuo pačiu. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti kitiems. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vandenis (01 21–02 19). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas lengvai išreikšite svajones, atrasite įkvėpimo šaltinį. Tačiau nepraraskite budrumo kruopščiai tvarkykite patikėtus praktinius reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Malonių įspūdžių pilna diena. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus lietinga, bet vėliau įsivyraus giedresni orai. Šiandien visoje šalyje protarpiais palis, oro temperatūra dieną bus 17–19 laipsnių šilumos. Rytoj naktį trumpas lietus numatomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, debesuota su pragiedruliais. Oro temperatūra sieks 11–13 laipsnių šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais arba mažai debesuota. Temperatūra pakils iki 18–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 27 d.

+17

+15

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Paukš­čiai iden­ti­fi­kuo­ti Po il­go ir kruopš­taus dar­bo „Kok­tei­liui“ ir jo skai­ty­to­jams pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, ko­ kie pa­slap­t in­g i paukš­čiai Smil­ty­nė­je gąs­di­na gry­bau­to­jus, šiaip gam­tos my­ lė­to­jus ir kvė­puo­to­jus gry­nu oru. Pri­min­si­me, kad vie­ną die­ną gry­bau­to­ jus Ka­zį ir Po­vi­lą ban­dė už­pul­ti į an­tis ir žą­sis pa­na­šūs spar­nuo­čiai. Vy­rai nie­ka­ da gy­ve­ni­me ne­bu­vo jų to­kių ma­tę. Ne tik pa­tys, bet net kny­go­se ar te­le­vi­zi­jos lai­do­se. Po­re­lė tu­rė­jo itin daug van­dens paukš­čiams bū­din­gų po­žy­mių. Paukš­čiai garg­sė­da­mi grės­min­gai ar­ ti­no­si ne­pa­gei­dau­ja­mų sve­čių link. Spė­ję nu­fo­tog­ra­fuo­ti, gry­bau­to­jai nė­ rė miš­ko tank­mėn.

+19

Utena

+18

+21 +21 +19 +19 +29 +19 +26 +29

240-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 126 dienos. Saulė Liūto ženkle.

+19

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

6.16 20.24 14.08

Tauragė

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+20 +14 +31 +19 +17 +33 +33 +18

+19

+17

Vėjas

Marijampolė

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +23 Dublinas +15 Kairas +37 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+17

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Aušrinė, Cezarijus (Cezaris), Manėja, Monika, Tolvydas.

rugpjūčio 27-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

15

14

14

10

15

15

14

12

5

12

17

16

13

3

rytoj

trečiadienį

1877 m. gimė Didžiosios Britanijos variklių gamintojas ir aviatorius Charlesas Stewartas Rollsas; kartu su Henry Royce’u jis įkūrė garsiąją automobilių kompaniją „Rolls-Royce“. 1884 m. gimė rašytojas Liudas Gira. Mirė 1950 m. 1910 m. Skopjė mieste, Makedonijoje, gimė motina Teresė – 1979 metų Nobelio taikos premijos laureatė. 1955 m. pirmą kartą išleista panaši į žinyną Gineso rekordų knyga.

1978 m. mirė rašytoja Ieva Simonaitytė.

1999 m. Rusija nutraukė kosminės stoties „Mir“ eksploatavimą: stotį, kuri dirbo orbitoje daugiau kaip 13 metų, paliko paskutinės mokslinės ekspedicijos įgula. 2009 m. po trumpos, bet sunkios ligos mirė Kauno bigbendo kūrėjas ir dirigentas Romualdas Grabštas. 2009 m. mirė Sovietų Sąjungos ir Rusijos himnų žodžių autorius, dviejų garsių kino režisierių tėvas Sergejus Michalkovas.

Ši­lu­ma ne­beg­rįš Per­mai­nin­gi orai pa­ma­žu ver­čia su­si­tai­ky­ti su tuo, kad va­sa­ra jau skai­čiuo­ja pa­sku­ti­nes aki­mir­kas. Nors die­no­mis ter­mo­met­ro stul­pe­ lis dar ban­dys pa­siek­ti 20 laips­nių pa­da­lą, nak­tys pa­ma­žu vės.

Re­zul­ta­tas: spar­nuo­čiai – iš In­di­

jos grei­tų­jų bė­gi­kių an­čių bū­rio.

Nie­ko nuo­s ta­b aus, kad mums šie paukš­čiai ne­ži­no­mi, nes Lie­tu­vo­je jie au­g i­na­m i kur ne kur. Yra sa­kan­čių, kad bė­gi­kės an­tys au­ga ir be van­dens, ta­čiau tuos spar­nuo­čius au­g i­nan­tys pi­lie­čiai tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. „Kai įsi­gi­jo­me šios veis­lės an­čių, mums aiš­k i­no, kad jos ne­mėgs­ta ir ne­mo­ka plauk­t i van­de­ny­je. Ta­čiau pa­ban­dė­ me iš­mo­ky­ti jas plau­kio­ti – vė­liau ir pa­ čios pa­mė­go van­de­nį, – „Kok­tei­liui“ liu­ di­jo bė­gi­kes au­gi­nan­ti mo­te­ris.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Bė­gi­kių an­čių po­re­lė kai­nuo­ja apie 170 li­tų. Tai gal tos an­tys auk­si­nius kiau­ši­ nius de­da?

Sa­vai­tės pa­tie­ka­las Šią sa­vai­tę pri­va­lo­me pa­si­ruoš­ti pi­kan­ tiš­kų an­ties šlau­ne­lių. Ke­t u­r ioms po­rci­joms rei­k ia: ke­t u­r ių an­ties šlau­ne­lių, paukš­tie­nos prie­sko­ nių (tru­pu­čio), 50 g mig­do­lų, 1 šaukš­to me­daus. Šlau­ne­les įtrin­ti prie­sko­niais, dė­ti į fo­li­ją, už­vy­nio­ti ir kep­ti 15–20 min. Po to išim­ti iš fo­li­jos, ap­tep­ti me­du­mi, api­bars­ty­ti smul­ kin­tais mig­do­lais ir dar pa­kep­ti or­kai­tė­je apie 10 mi­nu­čių (be fo­li­jos). Mig­do­lai an­ tie­nai su­tei­kia su­bti­lų sko­nį ir kva­pą.

Links­mie­ji tirš­čiai – Mar­ko, ma­ne žiau­riai troš­ki­na, at­nešk ko nors at­si­ger­ti! Po va­lan­dos: – Ta­nel, ger­t i ne­ra­dau, bet va, aš tau sau­sai­nių at­ne­šiau... Čes­ka (397 719; links­mai pra­leis­ki­te li­ku­sias va­sa­ros die­nas)

Tik RUGSĖJO 8 DIENĄ ir tik Jums − NATIONAL GOLF RESORT golfo klubo čempionatas! Kviečiame visus golfo žaidėjus ir juos palaikančius registruotis ir dalyvauti renginyje!

Šios sa­vai­tės pra­džio­je uos­ta­mies­ tį koš stip­ro­ki vė­jai. Jie pasmarkės jau šian­dien ir sieks iki 13–14 m/s, ry­toj – iki 10–15 m/s. Šian­dien tu­rė­tų pro­tar­piais pa­ly­ ti, mak­si­ma­li oro tem­pe­ra­tū­ra die­ ną – 17–19 laips­nių ši­lu­mos. Ry­toj lau­kia­ma trum­po lie­taus, die­ną įšils taip pat iki 17–19 laips­ nių. Tre­čia­die­nį an­ti­cik­lo­nas lems šiek tiek ge­res­nius orus – lie­taus ne­ lau­kia­ma, pūs ne­stip­rus vė­jas, die­ną bus 17–20 laips­nių ši­lu­mos. Pa­na­šūs orai pro­gno­zuo­ja­mi ir ket­vir­ta­die­nį. Tik nak­ti­mis po tru­pu­tį vės – sa­ vai­tės pra­džio­je dar bus 14–16, 11– 13, o nak­tį į ket­vir­ta­die­nį – jau tik 8–11 laips­nių ši­lu­mos. „Klai­pė­dos“ inf.

teleloto Nr. 855 2012 08 26 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 350 412 (1 x 350 412) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 36 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Stančių km. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt

Tel. + 370 655 22222 El. p. info@nationalgolf.lt

§§ §§ 50 14 61 26 56 40 27 67 07 74 32 70 64 63 43 51 73 68 16 38 12 44 10 69 48 46 31 65 71 15 35 49 01 02 24 §§§ 41 21 34 28 11 §§ §§§ 58 §§§ §§§ §§§ 58 Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ (TV) – Ieva Ivanovienė „Chevrolet Spark“ (TV) – Asta Čapskienė „Škoda Fabia“ – 0467533 „Renault Thalia“ – 0128247 „VW Jetta“ (tel. 1634, rugpjūčio 20 d.) – Zita Jančenkova Kvietimai į TV: 004*821, 033*275, 041*149 Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.