2012-08-25 Klaipeda

Page 1

8

RUGPJĹŞÄŒIO 25, 2012 Nr. 198 (19 499)

TAIKIKLYJE

Ä— vakar

diniu lai

]N`Nb YV`-Q ?RQNXa\_V VR[N Ya 7bYVWN[N` 4b` NYV N[ `XV`

kytas

Malis ne

NET 38 PROGRAM

LNK VÄ–L KVIEÄŒIA Ĺ OKTI

OS

liniu?

pasaul is d.

Pakalti na sipelno mas ir nuaukĹĄÄ?iau sios bau s nuospr mÄ—s. TokÄŻ en iĹĄgirdo dÄŻ vakar dvigubo puolio ÄŻvykdy iĹĄtojas nor ve sas Beh gas Anderringas -Breivikas.

enĹł jĹł imÄ— s je atg Ä— l o KINO FOTELIS u Ap

rikos pĹŤ

2 A.1 62;6@ ? B4=7�š 6< "

Norve gija

stas Ĺł mie kur ĹĄi

XY Ya cNXN_R- _Ă› VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRcVĂ˜ 7\YN[aN

virs Af

2012 m. rugpjĹŤÄ?io 25

12

Teis­mo nuo­spren­dis ­ten­ki­na 77 Ĺžmo­niĹł Ĺžu­di­kÄ… A.Beh­rin­gÄ…-Brei­vi­kÄ…. Pasaulis 8p.

www.kl.lt

10p.

Ar pavyz

v

" 7�š6< ?B4= 162;6@ 2 A.

padÄ—jo taĹĄ

KULINARIJA LaĹĄiĹĄa ant

kÄ… ĹĄiu rpiaus ioje by loje: p ate

lietuviĹł stalo

SVAJONIŲ KOMANDA GELBÄ–JA PASAULÄŽ

nkinti li

BIBLIOTEKA gimsta

Knygos po maratono

+ Nuteis to

Oslo teis jo reakcija – ťypse

SAVAITÄ–S HOROSKOPAS IR KRYĹ˝IAĹ˝ODIS ď Ž Ver

diktas:

V_\ [V XN OR

77

Ĺžmon Ä—s

Ĺžuvo Breiviko per A.Behrin godvigubÄ…

tÄ… uĹž 77 mas deĹĄiniĹł jĹł YĂ› WV Z\ ONb iĹĄpuolÄŻ Osle ir nuteisÄ— ĹžmoniĹł nuĹžu ekstremis- kai jam buvo ` ZĂ› f_N Utio XNV] aVX aNV be laisvÄ—s21 metus kalÄ— dymÄ… vakar parodÄ— deĹĄi nuimti ant pernai jos saloje ran niĹłjĹł ti X\ [\ _ pasisvei kiai, joje, liepos bausmÄ—s atÄ—mimÄ… pra su galimy- sugniauĹžto Ă› W\ V_ . kumĹĄ ki 22 d. /RU _V[ gali bĹŤti pagal Norvegi tÄ™sti. Tokios paĹžino ÄŻvykdÄ™s Ä?io gestÄ…, nimo ska kurios nafta TN` /_RV tina ir jos ÄŻsta prisiiĹĄpuo cV XN` V_ Q imigra pagrÄŻstas tur tymus save ĹĄiaurie komas pratÄ™siamos, Krimina cijÄ…. kol tas po Ä?iĹł kovo lius. Jis laiko pavojin Nb Tb ZN Nb gu visuo kalinys lai- sulmonĹł in li litinis ak Penki XĂş RV vazija“ toju su „mu- niekada ne nÄ—s kaltÄ—s me sais tais, ZĂş V_ ;\_ ÄŻ EuropÄ… no A.BehteisÄ—jai vienbal nei. buvo gin klausimas grynÄ… nor tyvizmas bĹŤtĹł A.Beh kurie cR TV W\` cV ve atmieĹĄÄ™s mu, kaip ringÄ…-Breivi siai pripaĹži- kultĹŤriĹĄkumÄ…. propaguoja ir vi- Ĺžino ringas-Brei Ä?ijamas, nes Jis savo gĹł kraujÄ…. `b\ ZR daugiakÄ… vikas aukas Utio ÄŻvyk [Ă› Vis dÄ—l IroniĹĄka deĹĄiniĹł norÄ—jo ir pa pakaltinaprisipa- sekiojo to apklau piomis dÄ™s Ĺžudynes jos tai, ts kraĹĄ jĹł paĹžiĹŤ detalÄ—mis ir su ĹĄiur- uniformÄ… vilkÄ—damas saloje per- maĹždaug 70 sos tutiniĹł mÄ— yra kaip kad kalÄ—jimo baigÄ—si rĹł nu at proc. nor rodo, jog sikaltimus. policinin sakovas. kad tokiĹł papasa ÄŻspĹŤdin ir versda tik tai, A.Beh bauskad ko trukÄ™s teismo gas deĹĄimt sa Taip ma au ringas-Breivi ko norÄ—jo ir proceso klau Pagrindinis jo savo Ta yra iĹĄ kranto mas jas many ko lis nega sudÄ—tingĹł atavegĹł mano, vaiÄ?iĹł ÄŻvykdy kas, ir lÄ—jo ÄŻvyk da procesas kĹł ĹĄeimĹł, at kĹł pami ti, rin simas kos svei tĹł buvo jo teismo kui jis ÄŻ jas ĹĄauda siĹłsta pagal dy ĹĄÄ—kata. ir Norve daugupapras iĹĄpuoliĹł, ku dÄ—l pernai suomenÄ—. ba. sa gas-Breivikas ti ir kad A.Beh pribaig vo psi iĹĄ chiKai gi tai ramiÄ… ar rie trau jos vivo veiks ti, o pa ku turi at Pats kal ravo pa „NeiĹĄsi davo ĹĄĹŤviu mavo sNorvegi sakyti norÄ—jo, rie ĹžudyniĹł tinama sau pa „Man mus. jÄ… ir ĹĄo uĹž kad A.Beh sakÄ— jis Ĺžadu to, kÄ… ÄŻ galvÄ…. liu A.Beh lÄŻ. ki- mirĹžinimas nepa sis sakÄ—, kad bĹŤtĹł pri pa liudyda bus nu svarbiausia ringas-Bdininkai prikaltina tÄŻ bloges mas teis dariau“, – ne siĹłstas, vilkÄ—jo ringas-Brei reivikas tuo aiĹĄ paĹžintas pakal mu yra vikas, ni me. ÄŻ psichiattai, kur jis nis tamsĹł nÄ™ skun kiai tina ar ka likimas, uĹž kin dÄ™s to marĹĄki kuris Man svar gas uĹž pasakoma, jog mu, nes jis nevaikĹĄ lÄ—jimÄ…, o tie rijos ligonius su kostiumÄ… ir Kaltinto kiÄ… teismo nu ir bĹŤtĹł ĹĄypsojo jis atsapilku kak baltus maĹžina savo veiksmus, tartÄŻ. jas da nebĹŤ Ä?iotĹł gatvÄ— siog tai, kad si, ma ilgĹł tai, kur biausia ne mis ir nie be to, sumo nuo kai buvo skai laraiĹĄÄ?iu, gino jÄŻ nusiĹłs Sveinas Holde tĹł iĹĄleis mĹł tiki ape mui nas ti lia spren jis tas“, jos to kaÄŻ ci mybÄ—. uĹždarÄ… mas teispaskel rajos svars ligoninÄ™. dis. Ĺ˝u jos salo siĹłstas, bus nubiant nuo – prieĹĄ teispsichiat Jei typer Ĺžu dy je iĹĄgy „BĹŤtĹł ri- ne gu jis bĹŤtĹł dy sprendÄŻ puolÄ— venÄ™ Ĺžmo nes Utioblogiau buvÄ™s pakal das Gros nes gyvas iĹĄ ko rijos li ÄŻ psichiatpsichiĹĄ „Twitter“.mentuoti nuo nÄ—s iĹĄkart kÄ… ĹžmogĹł pa likÄ™s Ve sakÄ— lie go kÄŻ sprentinamu ir nu pripaĹžintas garAnksÄ?iau Wenneslan sprendĹžio psichikos smerkti ka kai nesveisprendÄ™s Emma lÄ—jimÄ…, ninÄ™ ar kame so mo pro dimÄ… apskĹłs lÄ—jimui, Martino A.Behrin das. liga ne tosu ĹĄiur cialinia nusiĹłs o ti, cesÄ… bĹŤ nei vic ser gas-Brei pio „YEEE kad jis tiesiog tai, tĹł reikÄ— visÄ… teisEEEES me tinkle pa ĹĄia- – sakÄ— ti ÄŻ psichiat gantÄŻ ĹžmogĹł naujo. kas paska mis detalÄ— vi jÄ™ karto SSSSS rijos li ne mis iĹĄ kas raĹĄÄ—: jis. Viljaras ti iĹĄ SS!!!“ goninę“, dÄ—stÄ—, pulingai tino jÄŻ metĹł gatvÄ—mis vaikĹĄÄ?iotĹł dynes kul Hansse, ku me „NeiĹĄsi ti didĹžiauplanuoti, o pa tus skruriam per Ilgo Ĺža nebĹŤtĹł ir niekada „Twitter“ ka buvo patai skui ÄŻvyk Ĺžu- Per bylinÄ—jimo A.Behrin du to, kÄ… pa po Ant sias Ĺžudynes kiu dyda si nebus paraĹĄÄ—: iĹĄleistas. rojo Nor nes aiĹĄ gas-Breivikas riau“ „Baigta. si ÄŻ galvÄ…, Ĺžu nai liepÄ… A.Beh A.Beh pasaulinio ka vegijoje kino tuo, dynÄ—s TaĹĄkas.“ sa rin Blogiau ringas-B ro. kad cent vo Ĺžudysave „tamp gyvento surengtos su go-Breiviko jĹł Darbo par rei Skirtin ro kai 33 me uĹž mirtÄŻ ti krÄ— lieriĹłâ€œ, vikas vadino gos iĹĄva tĹł tuojan didĹžiavojĹł turinÄ?iÄ… Nor tÄ— 5 mln. skatindama ja tyÄ?ia naiki riĹł- Vie – ne dos Ä?ios slap kuris vei A.Behringas-B na musul si cijÄ…. ve grupuo tos ult va egzismonĹł na ĹĄalÄŻ rĹł ko teismo pa kÄ— vienas reivikas, gelio pasautuo, kad joje gijÄ…, kuri tÄ—s, ra skir imig deĹĄiniĹł nÄ—ra ir kuris pava tĹł Nors lio bÄ—dĹł. ra- yra manda pa ĹžiĹł krikĹĄ jĹł teisme, iĹĄkÄ—lÄ— klau darÄ— iĹĄ psichiatĹ ios Ĺžu dau- paaug jo aukos Ä?ioniĹł dintos vidurampsichiĹĄ simÄ… vadÄ…, – pÄ—s yra kai kry ĹĄiniĹłjĹł dy liai, jis paĹžiĹŤrĹł dÄ—l kraĹĄtutiniĹł nÄ—s namas nesutin daugiausia manda priÄ— nesveikas, o kad jis puo tininku. Po ĹžininkĹł var du, papliti licija to tÄ—s buvi mo Nor de- aukos vaikĹł Ĺžudiku ka bĹŤti vadi- vados. Sprenjo prie prieĹĄinkita koA.Behrin mu abejoja. kios gruir tei vegiyra gos iť„praplau „kultĹŤriniai gia, kad jo sunkino ir tai,dimo priÄ—mi gas-Brei mÄ… ap- plĹŤdo „kul marksis tomis“ specialis vikas taip kad ke tĹŤ smegeni tai“ li pat chikos tai paminÄ—jo kiti liudijÄ™ dÄ—l kuriĹł pri rinius mark mis, ku sis daugybÄ™ ligĹł, ku tarimo riĹł A.Beh teigimu, imigra tus“, atsi ringas-B riomis turbĹŤt psi- turÄ— jÄ™s ata rado „Eura cijai, jo serga reivikas. riausybÄ™ kuoti centro bija“, o jis vasaros bei Darbo par kairiĹłjĹł vyti stovyk lÄ… Utio jos jaunimo jos salo je. na

a XN

.3= [b\

a_

TV HEROJUS

piliakal NV` ]_VR uolÄ—s kartÄ… aV` `b XNb [N[ tas Ap tÄ… s apipin met devin dvasiÄ… domi ĹĄie ĹžiĹł s Legen odo rajone viduram chajinÄ— jĹł atĹł, ar nis Sku ankstyvĹł nĹłjĹł am lÄ— prikÄ— nizuotu se festivaliu. s ga Ä?ia or s ir karybo ras, tad muziko ÄŻ dvi pa

ViskÄ… stebinti D.MartinaiÄ?io kamera

aĂ› cVNZ`

V XĂ› W\ ]_\ Ă› T\` _R [V X\` W R Z\

XV\` [

b ]_N a\ X\ ]Ă– V_ ` N XNV a\ XcN aR _VĂş ]_ b a\ _V

W _ \ cNV ]N OĂ› WĂ? VĂ­ Vb` `aR va: ZĂ­ ď Ž Ko

PORTRETAS

kaitÄ— Janaus Daivauskaite@kl.lt

Ĺ iandien priedai

sinerti trunka Ĺ ventÄ— visa galva pa no renklubĹł. ri ti nÄ— vie dÄ—rie no tie, ku ir nepraleis kalnio papÄ— vo senovÄ™ kuria pilia lyje, kuris ga ÄŻsi ginio, niĹł mieste pi kaip

TiraĹžas 35 050

pala ta tas - je lando vardÄ…. kas vyks – viejÄŻ rugp sis mies Got lÄ—je vis nime maistÄ…, ta sena kartÄ… treÄ?iÄ… didinApuo me gyve Atgims ant na nors

d.jana

lia rie sagami ria mebuvo Tie, ku vaitgalÄŻ pa kalnio, va vÄ—l norma tu kaĹžkas ar ku kariai sa lia trauja nu me jĹŤÄ?io mybÄ—s ja, o lÄ—s pi Apuo laukia gali gĹŤdumos kaĹžkas meisja, prekiau gojo veamĹžiĹł baigoje dainuo ros pa lankyti. IĹĄ apie Ä?ia gy gĹł nus, ja. si ten ap siekusi Ĺžinia jĹŤnĹł vikin riĹł kariau atÄ— mus pa ĹĄiĹł bei konstrukto kur re nusiĹł kuriama at kovas

Kliō­tis – mer­gau­ti­nÄ— pa­var­dÄ— f OĂ›` XN[a_

V XVN aVX

_ TV [N _R

ď Ž Pa

mokos:

cVR [N ZR aV XVRX YV V Z\X ` aN` TN cf aV Wb\

Mer­gau­ti­nÄ— pa­var­ dÄ— lietuviams svar­ bes­nÄ— nei sun­kiai ser­gan­tys vai­kai. Dis­ku­si­jos dÄ—l ĹĄei­ my­ni­nio sta­tu­so ne­ti­kÄ—­tai uŞ­go­ŞÄ— ÄŻ vie­ťu­mÄ… iť­kel­tÄ… pro­ble­mÄ… – val­dĹžia my­riop ga­li pa­ smerk­ti vai­kus vien to­dÄ—l, kad jĹł gy­dy­ mas vals­ty­bÄ—s ki­ťe­nei per­ne­lyg bran­gus.

Kaina 1,60 Lt

„Pa­ga­vau kab­lÄŻ vi­sam li­ku­ siam gy­ve­ni­mui.“ Klai­pÄ—­die­Ä?iui An­ta­nui Mil­vy­dui bu­ria­vi­mas­ yra pa­ts mieliausias uŞ­siÄ—­mi­mas.

5p.

Auk­so karť­ti­nÄ— vÄ—l at­gy­ja? Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos se­na­mies­ty­je ÄŻvyk­dy­ tas me­tĹł api­plÄ—­ťi­mas. Vi­du­ry die­ nos gink­luo­ti nu­si­kal­tÄ—­liai iť­tuť­ti­ no ju­ve­ly­ri­niĹł dir­bi­niĹł par­duo­tu­ vÄ™ ir din­go bars­ty­da­mi auk­so pa­ puo­ťa­lus. Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

UŞ­puo­lÄ— rō­kan­Ä?iÄ…

Pa­si­ry­ŞÄ™ nu­kry­Şiuo­ti

Vie­ťu­mas tu­ri sa­vo kai­nÄ…. Tuo skau­dĹžiai ÄŻsi­ti­ki­no tris ge­ne­ti­ne li­ga ser­gan­Ä?ius vai­kus au­gi­nan­ti gargŞ­ diť­kÄ— Ra­mu­nÄ— Ĺ liuo­Şai­tÄ—. Mo­te­riai ten­ka ko­vo­ti ne tik su val­di­nin­kĹł abe­jin­gu­mu dÄ—l bran­ gaus gy­dy­mo sky­ri­mo sa­vo vai­ kams, bet ir at­lai­ky­ti kai ku­riĹł Ĺžmo­niĹł prie­ťiť­ku­mÄ…. Pas­ta­rÄ…­jÄŻ su­ kÄ—­lÄ— mer­gau­ti­nÄ— Ra­mu­ nÄ—s pa­var­dÄ—.

4

„„Prio­ri­te­tai: R.Ĺ liuo­Şai­tÄ™ nu­ste­bi­no, kad Ĺžmo­niĹł su­si­do­mÄ—­ji­mÄ… su­kÄ—­lÄ— ĹĄei­mi­nÄ— pa­dÄ—­tis, o ne ga­li­my­bÄ— sun­

kiems li­go­niams skir­ti vals­ty­bÄ—s pi­ni­gĹł.

JAU pirmadienÄŻ Ĺžurnalas „Ď mokyklÄ…!“ kartu su dienraĹĄÄ?iu

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nu­si­kal­ti­mas ÄŻvyk­dy­tas ket­vir­ta­ die­nÄŻ apie 11 val. Tuo me­tu Til­tĹł gat­vÄ—­je 21 na­me ÄŻsi­kō­ru­sios ju­ve­ ly­ri­niĹł dir­bi­niĹł par­duo­tu­vÄ—s par­ da­vÄ—­ja rō­kÄ— prie lau­kujĹł du­rĹł. Kau­kÄ—­mis vei­dus slÄ—­pÄ™ trys nu­ si­kal­tÄ—­liai pa­rei­ka­la­vo, kad mer­gi­ na duo­tĹł rak­tus. Vie­n as gink­l uo­tas plÄ—­ť i­kas sau­go­jo par­da­vÄ—­jÄ…, o ki­ti du dau­ Şė vit­ri­nĹł stik­lus ir ĹĄla­vÄ— auk­si­ nius pa­puo­ťa­lus su bri­ lian­tais.

3

ko vis i

2

šeštadienis, RUGPJŪČIO 25, 2012

miestas

Aistros dėl šu­nų plia­žo nerimsta Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šu­nų my­lė­to­jai vėl kreip­sis į pa­jū­ rio sa­vi­val­dy­bes, kad pa­plū­di­my­je jiems bū­tų skir­ta at­ski­ra vie­ta, kur jie ga­lė­tų lan­ky­tis su sa­vo au­gin­ti­ niais. To­kius plia­žus at­si­sa­ko­ma steig­ti dėl hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų.

Penk­ta­die­nio ry­tą pra­si­dė­jo gy­vū­ nų my­lė­to­jų žy­gis pės­čio­mis Lie­tu­ vos pa­jū­riu. Iš vi­so ke­liau­to­jai pa­ si­ry­žę įveik­ti 100 ki­lo­met­rų. Gy­vū­nų ge­ro­vės tar­ny­bos „Pi­ fas“ di­rek­to­rė Bri­gi­ta Ky­man­tai­ tė tvir­ti­no, kad ren­gi­niu sie­kia­ma švies­ti vi­suo­me­nę apie at­sa­kin­ gą au­gin­ti­nio įsi­gi­ji­mą, lai­ky­mą ir prie­žiū­rą, siek­ti, kad ne­lik­tų be­na­ mių gy­vū­nų. Pa­si­tik­ti žy­gio da­ly­vių Klai­pė­do­je, Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je prie mo­lo, šei­mi­nin­kai su sa­vo gy­ vū­nais kvie­čia­mi 12 val. Be bai­mės čia leis­ti lai­ką jie ga­lės iki 16 val. „Dėl plia­žo, kur žmo­nės ga­lė­ tų atei­ti su sa­vo ke­tur­ko­jais, ky­ la ašt­rių dis­ku­si­jų. Ren­gi­nio me­tu bus ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti, ar gy­vū­nai truk­do poil­siau­to­jams, pa­klaus­ ti jų nuo­mo­nės. Mes pra­šo­me vie­ tos, kur ga­lė­tu­me leis­ti lai­ką su sa­vo au­gin­ti­niais, ir ne­truk­dy­ti ki­ tiems“, – dės­tė B.Ky­man­tai­tė. Po ren­gi­nio praė­jus ku­riam lai­kui gy­vū­nų my­lė­to­jai pa­jū­rio sa­vi­val­ dy­bių at­sto­vams vėl ke­ti­na pri­min­ ti šu­nų plia­žo stei­gi­mo idė­ją. „Ne­gi vi­sos ša­lys, ku­rios tu­ri to­ kius plia­žus, ne­si­rū­pi­na sa­vo žmo­ nė­mis ir lei­džia jiems už­si­krės­ti li­go­mis? Ne­ma­nau, kad to­kie pa­ plū­di­miai kel­tų pa­vo­jų vi­suo­me­

Prog­no­zės, kad ar­ti­ miau­sias šil­dy­mo se­zo­nas bus bran­ ges­nis už bu­vu­siuo­ sius, re­gis, pil­do­si. Ši­ lu­mos kai­na uos­ta­ mies­ty­je pra­de­da po tru­pu­tį aug­ti. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tvar­ka: ve­džio­ti šu­nis uos­ta­

mies­čio pa­plū­di­miuo­se drau­ džia­ma.

nės svei­ka­tai. Tai per­dė­ta bai­mė“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė. Lei­di­mą su šu­ni­mis šeš­ta­die­ nį rink­tis Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­ plū­di­my­je iš­da­vė Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė. Or­ga­ni­za­to­riai ren­gi­nio me­tu įsi­pa­rei­go­jo už­tik­rin­ti tvar­ką. „Vyks švie­čia­ma­sis ren­gi­nys. Or­ ga­ni­za­to­riai tvir­ti­no, kad bus at­ves­ta 20 tvar­kin­gų, išauk­lė­tų, pa­skie­py­tų, svei­kų šu­nų. Jie ža­dė­jo pa­si­rū­pin­ti, kad gy­vū­nai neis į ofi­cia­laus plia­ žo te­ri­to­ri­ją. Or­ga­ni­za­to­riai taip pat pa­brė­žė, kad šu­nys prieš tai bus „iš­ ve­džio­ti“, sie­kiant kuo ma­žiau pa­ kenk­ti ap­lin­kai, o jei at­si­tiks „ne­ lai­mė“, su­rinks eksk­re­men­tus“, – pa­sa­ko­jo sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Ed­var­das Šu­ti­nas. Tiek Klai­pė­dos, tiek Pa­lan­ gos pa­plū­di­miuo­se ve­džio­ti šu­nis drau­džia­ma, ta­čiau to daž­nai ne­ pai­so­ma. Už to­kį pa­žei­di­mą gre­sia nuo­bau­dos.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos dar- Dėl šildymo sistemų remonto rug=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< bų nuo rugpjūčio 27 dienos 6 val. iki pjūčio 27 dieną nuo 8 iki 14 valan?268.9.C6:.6' rugsėjo 7 dienos 20 val. nutrauk- išsilavinimas dos bus nutrauktas ■ aukštasisbus universitetinis (personalošilumos vadyba, tiekimas administravimas); tas šilumos tiekimas karšto vandens karšto vandens ruošimui šiems nadarbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, ruošimui šiems■namams: mams : metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; Rusnės g. 4. ■ 3–5 metai darbo personaloVingio g. 39, 41,patirtis; 43. valdymo srityje ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); Senoji Smilties g. 6. Vaidaugų g. 9, 11.

■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; Informacija tel. (8 46) 410 869. ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@'

Kai­na bus re­kor­di­nė

Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; •Norėtųsi ■kartu užjaust ir pa­ kaitas. Žlugdomi ir niekuo nekalti, ■ personalo23 vertinimo sistemos sukūrimas metinių vertinimo sidžiaugti Rugpjūčio d. minė­ tačiau savoirminčių ir pasaulėžiū­ pokalbių organizavimas; jimo svarba. ■Nors ši diena Lietu­ rą turintys Lietuvos piliečiai. Ma­ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei vai atnešė daug skausmo, daug nyčiau būtiniausi sprendimai da­ inicijavimas.

Nuo rug­sė­jo klai­pė­die­čiai už ši­lu­ mą mo­kės 27,14 ct už 1 kWh be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pas­ta­ra­ sis gy­ven­to­jams yra leng­va­ti­nis ir sie­kia 9 pro­c. Pa­ly­gin­ti su rugp­jū­čiu, ši­lu­mos kai­na Klai­pė­do­je pa­di­dė­jo 0,86 pro­c. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­sto­vų tei­gi­mu, taip nu­ti­ko, nes 1,54 pro­c. pa­bran­go gam­ti­nės du­jos. Tad klai­pė­die­čiams teks bran­ giau mo­kė­ti už van­dens pa­šil­dy­mą ir tem­pe­ra­tū­ros pa­lai­ky­mą. Var­to­ to­jai, ku­riems karš­tą van­de­nį tie­ kia įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, už jį mo­kės 0,56 pro­c. dau­giau.

Ypač bran­gi­mas pa­si­ jus tuo­se mies­tuo­se, ku­riuo­se ši­lu­ma gau­ na­ma nau­do­jant du­jas.

Rugp­jū­tį ši­lu­mos kai­na sie­kė 26,91 ct už 1 kWh be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čio. Tam įta­kos tu­rė­jo dvi prie­ žas­tys: bu­vo at­pi­gu­sios gam­ti­nės du­jos ir su­per­ka­ma ši­lu­ma iš ne­prik­ lau­so­mų ga­min­to­jų. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja pro­gno­zuo­ja, kad ar­tė­jan­tis šil­dy­mo se­zo­nas pra­noks praė­ju­sį. Nu­ma­to­ma, kad vi­du­ti­niš­ kai vi­so­je ša­ly­je ši­lu­mos kai­na išaugs apie 4 pro­c. Ypač bran­gi­mas pa­si­jus tuo­se mies­tuo­se, ku­riuo­se ši­lu­ma gau­na­ma nau­do­jant du­jas. Ma­žuo­ siuo­se mies­te­liuo­se kai­nos kis ne­žy­ miai ar­ba iš­liks to­kios pat. Prog­no­zuo­ja­ma, kad Klai­pė­do­ je šį šil­dy­mo se­zo­ną vi­du­ti­nė ši­ lu­mos kai­na bus 2,4 pro­c. di­des­nė nei praė­ju­sį.

Prog­no­zė: nu­ma­to­ma, kad atei­nan­tis šil­dy­mo se­zo­nas bus dar bran­

ges­nis nei praė­jęs.

Ši­lu­mos kai­nos (be PVM) ki­ti­mas Klai­pė­do­je Rugp­jū­tį ši­lu­mos kai­na klai­pė­die­čiams sie­kė 26,91 ct už 1 kWh. Ji bu­vo 0,59

pro­c. ma­žes­nė nei prieš tai bu­vu­sį mė­ne­sį. Lie­pą ši­lu­mos kai­na sie­kė 27,07 ct už 1 kWh. Bir­že­lį ji bu­vo 3,87 pro­c. ma­žes­nė ir sie­kė 26,06 ct už 1 kWh. Ge­gu­žę ši­lu­mos kai­na bu­vo 25,71 ct už 1 kWh. Ba­lan­dį ji sie­kė 25,61 ct už 1 kWh. Va­sa­rį ir ko­vą ši­lu­mos kai­na bu­vo sta­bi­li – 25,64 ct už 1 kWh.

Seimas darbui, o ne pliurpalams

politinių ir Á:<;¼ @6Ï9<' trėmimo mūsų tautos rant skaidresnį teisėsaugos darbą reiškinių ir tuo pačiu ši data nu­ – įvesti desovietizacijos įstatymą ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; tiesė kelią į Lietuvos bentgalimybes; jau teisinėse institucijose. ■ profesinioatgimimą tobulėjimo irirkarjeros Sąjūdžio susibūrimą. Šaliagarantijas. isto­ •Suvešėjęs stambusis kapitalas ■ visas socialines rinių praeities įvykiųaprašymą būtina siekti tiek energetikos, tiek kuro, didme­ Gyvenimo siųsti nukentėjusiems politiniams kali­ ninės ir mažmeninės maisto pre­ e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.kybos sektoriuose , daro neigiamą niams ir tremtiniams kompensa­ vimo sąlygų sukūrimo, o tai nede­ įtaką per kai kurias verslą kontro­ ramai pas mus primiršta. liuojančias ir prižiūrinčias ins­ •Reikalingos permainos šalies titucijas, žlugdant ir neleidžiant teisėtvarkos institucijose, jų dar­ sėkmingai plėtotis smulkiam ir vi­ bo spragos visiškai bado akis, jo­ dutiniam verslui. Būtina reikalau­ mis naudojamasi, suvedinėjant ti didesnės atsakomybės iš konku­ tiek politines, tiek asmenines sąs­ rencinės tarnybos darbo.

•Visa Lietuva vieningai turėtų kuo greičiau, efektyviau ir racio­ naliau siekti įgyvendinti elektros jungčių, dujų terminalo, atomi­ nės, taip pat bio ir eko energeti­ kos mokslinius ir praktinius pro­ jektus. Šie sprendimai svarbūs ne tik pačiai Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims. •Žvelgiant į Klaipėdos miesto ir miestiečių ar viso pajūrio gyven­ tojų kultūrinį, laisvalaikio ir sporto gyvenimą trūksta renovuoto Dra­ mos ir Muzikinio teatro, multi­ funkcinio vandens laisvalaikio ir pramogų parko sukūrimo. Ne vienerius metus akis bado vaikų atrakcionų aikštelių, ypač Palan­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Jonas Jankauskas.

gos zonoje, sprendimų vilkinimas. Negalime nepaminėti ir užsitęsu­ sios uostamiesčio delfinariumo restauracijos nesuprantamus truk­ džius. Manau, išsprendus bent šias problemas tiek Klaipėdos miestas, tiek pajūris taptų mielesnis ir sa­

vo gyventojams, ir svečiams. Kad Klaipėdos miestas įgautų kitą vei­ dą būtina išjudinti senų namų re­ novacijos įklimpusias proble­ mas, kas leistų ne tik taupiau, bet ir gražiau gyventi. •Keldamas savo nepriklausomą kandidatūrą Baltijos rinkimų apy­ gardoje Nr. 20 prašau gyventojų paremti šias mano mintis ir idė­ jas pasirašant už mane www.vrk.lt elektroninėse nuorodose – Elek­ troninės paslaugos, programa AI­ KIS ir rinkiminiuose lapuose. In­ formacija apie mane galima rasti ir facebook socialiniame tinkla­ pyje Jonas Jankauskas. Rinkimų agitacija apmokėta iš Jono Jankausko politinės kampanijos sąskaitos Užs. 1007123

3

šeštadienis, RUGPJŪČIO 25, 2012

miestas Pra­mo­gų komp­lek­sas

Stu­den­tai kvie­tė dis­ku­tuo­ti

Nut­vė­rė gir­tą vairuotoją

Be­veik 200 ha te­ri­to­ri­jo­je pa­ jū­ry­je, Kark­lė­je, va­kar ofi­cia­liai ati­da­ry­tas pra­mo­gų ir poil­sio komp­lek­sas „Gam­tos per­las“. Lan­ky­to­jus čis vi­lios 15 nu­me­ rių vieš­bu­tis, žvė­rie­nos res­to­ra­ nas, žai­di­mų aikš­te­lė vai­kams, zoo­lo­gi­jos so­das, te­ni­so aikšty­ nai ir tik­rų me­džiok­lės tro­fė­jų mu­zie­jus.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te va­kar su­reng­ta Lie­tu­vos stu­den­tų są­ jun­gos „Asamb­lė­ja 2012“. Kon­ fe­ren­ci­jo­je po­li­ti­kams, aka­de­ mi­kams bei ki­tiems da­ly­viams pri­sta­ty­ta Są­jun­gos aukš­to­jo moks­lo vi­zi­ja bei ap­tar­tos par­ ti­jų pro­gra­mų da­lys, skir­tos aukš­to­jo moks­lo sis­te­mai to­ bu­lin­ti.

Pu­sę šeš­tos ry­to Var­pų gat­ vė­je ban­dęs ne­blai­vus vai­ruo­ ti 28 m. klai­pė­die­tis ne­si­ti­kė­ jo, kad ga­li įkliū­ti po­li­ci­jai. Kai keis­tą ma­nev­rą už­fik­sa­vę pa­ tru­liai su­lai­kė vy­rą, šis pa­siū­ lė 100 li­tų ky­šį. Už vai­ra­vi­mą ne­blai­viam (1,14 pro­mi­lės) bei ban­dy­mą pa­pirk­ti jo lau­kia at­ sa­ko­my­bė.

Sunk­ve­ži­miai va­žiuos ap­link Už sa­vo tei­ses su­ki­ lę re­konst­ruo­ja­mos Mi­ni­jos gat­vės dau­ gia­bu­čio gy­ven­to­ jai pa­sie­kė pir­mą­ ją per­ga­lę. Sa­vi­val­ dy­bės Sau­gaus eis­ mo ko­mi­si­jo­je pa­ ža­dė­ta, kad sunk­ ve­ži­miai po jų na­ mo lan­gais ne­be­va­ ži­nės.

Dienos telegrafas Kon­cer­tas. „Me­nų val­gyk­lo­je“ (Dar­žų g. 18) ry­toj 19 val. kom­po­zi­to­rius, per­ku­si­ nin­kas mul­tiinst­ru­men­ta­lis­tas To­mas Dob­ro­vols­kis kvie­čia klai­pė­die­čius pa­ si­k lau­sy­t i imp­ro­vi­za­ci­jų, at­l ie­ka­mų jo pa­t ies su­k ur­tais bei įvai­r iais eg­zo­t iš­ kais inst­ru­men­tais. Pa­ro­dos. Pa­lan­go­je, An­ta­no Mon­čio na­ muo­se-mu­zie­ju­je, šian­dien 17 val. ati­da­ ro­mos dvi iš­skir­ti­nės pa­ro­dos. Ta­py­bos ir gra­fi­kos dar­bų pa­ro­do­je „Kont­ras­tai“ bus ga­l i­ma pa­ma­t y­t i pa­sau­l i­n io gar­ so JAV lie­tu­vių dai­li­nin­k ų Vy­tau­to Ig­ no, Pra­no La­pės, Vik­to­ro Pet­ra­vi­čiaus, Ka­zio Var­ne­lio, Ro­mo Vie­su­lo, Vy­tau­to Os­val­do Vir­kau ir Ka­zi­mie­ro Žo­roms­ kio kū­ri­nius. Ki­to­je pa­ro­do­je „Vie­na pu­ sė“ pri­sta­to­mi Pau­liaus Juš­kos ta­py­bos dar­bai. Ati­da­r y­me da­ly­vaus pa­sta­ro­ sios kū­ri­nių au­to­rius P.Juš­ka. Abi pa­ro­ dos veiks iki rug­sė­jo 12 d.

Pa­vy­ko: Mi­ni­jos g. 144 na­mo gy­ven­to­jai pa­sie­kė pir­mą­ją per­ga­lę – ke­ti­na­ma už­draus­ti sun­kias­vo­rių ma­ši­

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Žmo­nės ti­ki­no, kad dėl ne­nut­rūks­ tan­čio sun­kias­vo­rių ma­ši­nų srau­ to jau se­niai ski­li­nė­ja ply­ti­nių na­ mų sie­nos. Gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad, pra­pla­ti­nus gat­vę, jų gy­ve­ni­ mas dėl triukš­mo ir vib­ra­ci­jos taps tie­siog ne­be­pa­ke­lia­mas.

nų eis­mą po jų dau­gia­bu­čio lan­gais.

Esą nuo­la­ti­nis sun­kias­vo­rių ma­ ši­nų srau­tas į uos­to įmo­nes rie­da ne­nut­rūks­ta­mai. To­dėl ir sky­la ply­ ti­nio na­mo sie­nos. Be to, dau­gia­ bu­tis yra ava­ri­nės būk­lės. Jis pa­sta­ ty­tas dau­giau nei prieš 50 me­tų. Dėl su­s i­d a­r iu­s ios si­t ua­c i­j os gy­ven­to­jai pa­ra­š ė raš­t us mies­to

me­r ui, taip pat pa­tei­k ė Vi­s uo­ me­n ės svei­ka­tos cent­ro spe­c ia­ lis­tų iš­va­das. Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja, ket­vir­ ta­die­nį pri­ta­rė gy­ven­to­jų pra­šy­mui už­draus­ti sun­kias­vo­rio trans­por­to eis­mą Mi­ni­jos gat­ve nuo Bal­ti­jos pro­spek­to iki Kal­nu­pės gat­vės vi­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

są pa­rą. Spren­di­mą tu­ri pa­tvir­tin­ ti mies­to ta­ry­ba. Šiuo me­tu Mi­ni­jos gat­vė re­no­ vuo­ja­ma, taip pat ir tas ruo­žas, ku­ riuo ke­ti­na­ma ne­be­leis­ti va­žiuo­ti sunk­ve­ži­miams. Gat­vės at­nau­ji­ni­ mas nuo Strė­vos gat­vės iki Jū­ri­nin­kų pro­spek­to kai­nuos apie 26 mln. li­tų.

Auk­so karš­ti­nė vėl at­gy­ja? 1

Ka­dan­gi par­da­vė­ja bu­ vo už­klup­ta prie įė­ji­mo į par­duo­tu­vę, pa­spaus­ti ap­sau­gos myg­tu­ko ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės. To­ dėl ap­sau­gi­nin­kai apie nu­si­kal­ti­ mą su­ži­no­jo, kai plė­ši­kų pė­dos bu­ vo atau­šu­sios. Šu­nys nu­se­kė pė­do­mis

Ti­riant nu­si­kal­ti­mą įvy­kio vie­to­ je pir­mą kar­tą dir­bo uos­ta­mies­ čio pa­tru­lių Egi­di­jaus ir Anos Šle­

Spė­ja­ma, kad nu­si­ kal­tė­liai gat­ve­lė­mis nu­va­žia­vo iki Mo­ kyk­los gat­vės ir vei­ kiau­siai pa­bė­go iš mies­to. ko­nių užau­gin­ti tar­ny­bi­niai šu­nys. Jie nu­ve­dė pa­rei­gū­nus iki Jo­no kal­ ne­lio. Čia plė­ši­kai, ma­tyt, bu­vo pa­si­li­kę au­to­mo­bi­lį, nes pėd­sa­kai šio­je vie­ to­je din­go. Spė­ja­ma, kad nu­si­kal­tė­liai gat­ve­ lė­mis nu­va­žia­vo iki Mo­kyk­los gat­ vės ir vei­kiau­siai pa­bė­go iš mies­to. Pag­rob­tų pa­puo­ša­lų ver­tė ga­ li siek­ti 150 tūkst. li­tų. Žval­gy­da­ mie­si se­na­mies­ty­je, pa­rei­gū­nai

ra­do ke­lis pa­mes­tus ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius. Par­da­vė­ją iš­ti­ko šo­kas

Spė­ja­ma, kad plė­ši­kai iš anks­to ruo­šė­si nu­si­kal­ti­mui ir ži­no­jo, kad prieš­piet par­duo­tu­vė­je klien­tų ne­ bū­na. Ga­li bū­ti, kad jie ži­no­jo ir tai, jog čia nė­ra vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų. Ta­čiau plė­ši­kai ne­nu­tuo­kė, kad ka­me­ros įreng­tos ne vie­no­je se­na­ mies­čio vie­to­je. Paaiš­kė­jo, kad jos už­fik­sa­vo nu­ si­kal­tė­lių vei­dus. Va­kar uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai dar ne­no­rė­jo kal­bė­ti apie nu­si­kal­ ti­mo ty­ri­mą, jie tik pra­si­ta­rė, kad įta­ria­mie­ji dar ne­su­lai­ky­ti. Šo­ko iš­tik­ta par­da­vė­ja vis dar ne­ ga­lė­jo at­sa­ky­ti į pa­rei­gū­nams rū­pi­ mus klau­si­mus. „Ste­bi­na vers­li­nin­kų ap­lai­du­ mas: auk­so dir­bi­niai ne­bu­vo ap­ draus­ti, vaiz­do ka­me­ros neį­reng­ tos. Gal­būt bud­ru­mą už­mig­dė tai, kad Klai­pė­do­je se­niai be­bū­ta to­kio įžū­laus api­plė­ši­mo“, – kal­bė­jo Klai­ pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Dai­nius Sma­ta­vi­čius. Esa­ma įta­ri­mų, kad nu­si­kal­tė­ liai – ne vie­ti­niai. Pa­rei­gū­nai ban­ do ly­gin­ti Klai­pė­do­je įvyk­dy­tą api­ plė­ši­mą su ne­se­niai ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se pa­na­šiai pa­da­ry­tais nu­ si­kal­ti­mais.

Pa­sek­mės: api­plėš­ta par­duo­tu­vė kol kas ne­vei­kia.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ieš­ko­miau­sio plė­ši­ko dar ne­ra­do Per ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų ne vie­na­me

jus Poš­kus (g. 1972 m.) ir Si­gi­tas Nor­kus (g. 1968 m.), ku­ris iš tar­ny­bos pa­tru­lių kuo­ po­je bu­vo at­leis­tas.

Lie­tu­vos mies­te pa­da­ry­ta daug pa­na­šių nu­si­kal­ti­mų. Plė­ši­mai be­veik vi­sa­da vyk­ dy­ti die­ną, gra­sin­ta gink­lais. Ma­ri­jam­po­ lė­je bei Kau­ne dar­ba­vę­si plė­ši­kai bu­vo su­lai­ky­ti.

Po ke­lių die­nų A.Poš­kus pa­si­da­vė, jis

Klai­pė­do­je 1995 m. ko­vą įvyk­dy­tas įžū­

Po­li­ci­nin­kai su­lai­kė ir S.Nor­kų. Jis slaps­

liau­sias bei iki šiol neį­min­tų pa­slap­čių pa­ li­kęs ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių par­duo­tu­vės api­plė­ši­mas. Ta­da į Ra­mio­jo­je gat­vė­je vei­ku­sią par­

duo­tu­vę „Dei­man­tas“ įsi­ver­žę plė­ši­kai pen­kiais šū­viais mir­ti­nai su­žei­dė 45 me­ tų Klai­pė­dos ap­sau­gos po­li­ci­jos vy­res­nį­jį po­li­ci­nin­ką Zig­mą Ren­kę, li­go­ni­nė­je mi­rė per­šau­ta 25 me­tų nėš­čia par­da­vė­ja Edi­ta Skrins­kie­nė. Net­ru­kus paaiš­kė­jo, kad nu­si­kal­ti­mą

pa­da­rė du po­li­ci­nin­kai: Klai­pė­dos po­li­ ci­jos Bu­dė­to­jų sky­riaus vir­ši­la Alek­se­

bu­vo nu­teis­tas 9 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me. tė­si vie­no Vil­niaus stu­den­tų bend­ra­bu­ čio tua­le­te. Ka­li­na­mas uos­ta­mies­čio Vy­riau­sio­jo

po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to areš­ti­nė­je jis or­ga­ ni­za­vo pa­bė­gi­mą. Vy­rai iš­dau­žė sie­no­je sky­lę, pro ku­rią tą­kart pa­spru­ko 11 suim­ tų­jų. Vi­si jie bu­vo su­lai­ky­ti. Ne­su­čiup­tas li­ ko tik S.Nor­kus. Daug me­tų jis te­bė­ra ieš­ko­ miau­sių Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­lių są­ra­šuo­se. Apie jo li­ki­mą esa­ma įvai­rių ver­si­jų.

Kal­ba­ma, kad bu­vęs po­li­ci­nin­kas pa­si­ slė­pė Ru­si­jos ar Če­čė­ni­jos pla­ty­bė­se, ki­ ta ver­si­ja – jo jau se­niai ne­bė­ra gy­vo.

San­tuo­kos. Ole­gas Mo­ru­do­vas ir Svet­ la­na Ako­po­va (10.30 val.), Man­tas Ša­pa­ las ir Ma­ri­na Kuz­mi­na (10.50 val.), Va­di­ mas Dia­te­las ir Na­dež­da Li­toš (11.10 val.), Vy­tau­tas Pra­nu­lis ir Vai­da Mi­ni­rei­kai­tė (11.20 val.), Ro­ber­tas Gro­sas ir Edi­ta Ven­ ga­ly­tė (11.30 val.), Vi­ta­li­jus And­re­je­vas ir Ma­ri­ja Gru­di­na (11.40 val.), Fe­lik­sas Boi­ čen­ka ir Ine­sa Dem­bovs­ka­ja (11.50 val.), Vik­to­ras Dziu­ba ir Vik­to­ri­ja Be­lia­ko­va (12.10 val.), Aud­rius Jag­mi­nas ir So­na­ ta Miš­ki­nie­nė (12.40 val.), Aud­rius Ku­ čins­kas ir Ing­ri­da Jur­ku­tė (14 val.), Dmit­ ri­jus Ja­kov­le­vas ir Zo­ja Au­gu­tie­nė (14.30 val.), Dmit­ri­jus Ryž­ko­vas ir Ma­ri­na Chris­ to­fo­ro­va (14.40 val.), Man­tas Zu­ba­vi­čius ir Ro­me­na Rim­ku­tė (15.10 val.), Ke­vi­nas Terence‘as Ban­no­nas ir Eli­na Ba­ko (15.30 val.), Ai­va­ras Rauk­tys ir Gi­ta­na Ten­te­rie­ nė (15.40 val.), Vy­tau­tas And­ru­šai­tis ir Re­da Mi­kė­nai­tė (16 val.), Ei­no Chu­zu ir Na­ta­li­ja Mei­žy­tė (16.10 val.), Ne­ri­jus Zan­ do­vas ir Au­re­li­ja Gu­daus­kai­tė (16.30 val.), And­rie­jus Cha­ri­to­no­vas ir Jo­vi­ta Pa­ku­ly­ tė (16.40 val.). Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­ riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­ tys. Mi­rė Gra­si­li­ja And­riu­šy­tė (g. 1918 m.), Kla­ra Stirb­lie­nė (g. 1924 m.), Liud­mi­la Viš­ nevs­ka­ja (g. 1927 m.), Vi­ta­li­ja Tu­to­rai­tie­ nė (g. 1952 m.), Ša­rū­nas Mar­ti­naus­kas (g. 1953 m.), Ste­fa­ni­ja Žal­pie­nė (g. 1955 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Aliak­sand­ras Kha­lan­dy­rou, Ro­mual­ das Mi­nei­kis, Ni­na Je­le­gi­na. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ste­fa­ni­ja Žal­pie­nė, Al­do­na Čiu­ma­ko­va, ry­toj – Ni­ko­la­jus Jas­ko­vas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 10 mo­te­rų. Gi­mė 4 ber­niu­kai ir 6 mer­ gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 50 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai krei­pė­si dėl pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio, pil­vo skaus­ mų, vi­du­ria­vi­mo.

4

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

miestas

Kliū­tis – mer­gau­ti­nė pa­var­dė 1

Kai nu­sto­ji gerb­ti žmo­gų, ne­be­no­ri ir jo pa­var­dės.

Ra­mu­nė ne­si­ti­kė­jo, kad Lie­tu­ vai la­biau rū­pės jos šei­mi­nė pa­ dė­tis, nei pa­gal­ba sun­kiai ser­gan­ tiems vai­kams. Vie­šu­mo kaip gink­lo prieš val­di­ nin­kų abe­jin­gu­mą mo­te­riai pri­rei­ kė tuo­met, kai jau­niau­sios duk­ters būk­lė bu­vo itin sun­ki – dėl re­tos bei klas­tin­gos li­gos de­šimt­me­tė ne­ga­ lė­jo at­si­kel­ti ir net at­si­merk­ti. Kei­tė dėl su­tuok­ti­nio

Prieš še­še­rius me­tus Ra­mu­nė bu­ vo Ži­va­je­vie­nė. To­kia yra ir jos tri­jų

Ne­rin­ga,

– Mo­te­ris po san­tuo­kos tu­rė­tų pa­si­ rink­ti vy­ro pa­var­dę, nes taip įpras­ ta. Pa­var­dės ga­lū­nė – jau kiek­vie­ no as­me­ni­nis pa­si­rin­ki­mas. Pa­ti vy­ ro pa­var­dę rink­čiau­si pri­klau­so­mai nuo to, ku­ri gra­žiau skam­bė­tų. Rea­ liai ga­lū­nė ne­tu­ri skir­tu­mo. Jei net mo­te­ris ne­kei­čia pa­var­dės, tai nie­ ko ne­pa­sa­ko apie jos šei­mi­nę pa­dė­ tį. Da­bar dau­ge­lis po­rų gy­ve­na ne­su­ si­tuo­ku­sios. Jos yra ly­giai to­kia pat šei­ma, kaip ir su­si­tuo­ku­sie­ji. Pa­ti or­ ga­ni­zuo­ju ves­tu­ves, tai pa­ste­biu, kad pu­sė nuo­ta­kų ren­ka­si tra­di­ci­nę vy­ro pa­var­dę, o da­lis su ga­lū­ne -ė . Ne­te­ko su­si­dur­ti su at­ve­jais, kad vy­ras pa­si­ rink­tų mo­ters pa­var­dę.

LCC tarp­tau­t i­n io uni­ver­si­te­to psi­cho­lo­g i­jos dės­ty­to­ja

mo­nės iš pri­gim­ties yra grei­ ti da­r y­t i iš­va­das ir priim­t i spren­di­mus. Tad nie­ko nuo­ sta­baus, kad kai ku­rie bū­na ka­te­go­riš­ki dėl pa­var­dės bei sa­vo sku­ bo­tai pa­da­ry­tų iš­va­dų. Tai le­mia ir tam tik­ros vi­suo­me­nės stig­mos. Kai žmo­ gus smer­k ia ki­tą, jis ge­r iau jau­čia­si. Pa­že­min­da­mas ki­tą, pa­ke­lia sa­vi­ver­ tę. Bet žmo­gus yra dau­giau nei pa­var­ dė. Ko­dėl iš­te­kė­ju­sios ar iš­si­tuo­ku­sios mo­te­rys ren­ka­si vie­no­kią ar ki­to­kią pa­ var­dę, sun­ku pa­sa­ky­ti. To­kiam žings­ niui ga­li bū­ti daug prie­žas­čių.

Spren­di­mas: nuo­ta­kos lai­ko­si tra­di­ci­jų – daž­niau­siai ren­ka­si vy­ro pa­var­dę su prie­sa­ga.

vai­kų pa­var­dė. Net iš­si­tuo­ku­si mo­ te­ris ne­pla­na­vo at­si­sa­ky­ti bu­vu­sio su­tuok­ti­nio pa­var­dės. Praė­jus me­tams po sky­ry­bų pa­ keis­ti nuo­mo­nę bei do­ku­men­tuo­se nu­ro­do­mą pa­var­dę pri­ver­tė bu­vu­ sio vy­ro el­ge­sys. „Kai nu­sto­ji gerb­ti žmo­gų, ne­be­ no­ri ir jo pa­var­dės“, – ap­si­spren­di­ mą su­si­grą­žin­ti mer­gau­ti­nę pa­var­ dę paaiš­ki­no ji. Ra­mu­nė svars­to, kad bu­vęs su­ tuok­ti­nis kont­ro­ver­siš­kai elg­da­vo­si gal­būt dėl už­gau­tų vy­riš­kų am­bi­ ci­jų. Mat sky­ry­bų ini­cia­to­rė bu­ vo ji. Nuo šio žings­nio ne­su­lai­kė nei 11 kar­tu pra­gy­ven­tų me­tų, nei trys vai­kai. „Sup­ra­tau, kad gy­ve­ni­mas su šiuo žmo­gu­mi bus toks, o ne ki­ toks“, – sky­ry­bų mo­ty­vą nu­ro­dė mo­te­ris.

San­ty­kius le­mia bend­ra­vi­mas

R.Šliuo­žai­tė pri­pa­žįs­ta, kad apie ar­ti­mo žmo­gaus tik­rą­ją veik­lą dau­ giau su­ži­no­jo vė­liau, iš laik­raš­čių kri­mi­na­li­nių pus­la­pių. Sky­ry­bos pa­ro­dė, kad vy­riš­kos am­bi­ci­jos kar­tais bū­na svar­bes­ nės nei rū­pi­ni­ma­sis vai­kais – bu­ vęs su­tuok­ti­nis ne­no­ri rū­pin­tis sa­ vo at­ža­lo­mis. „Jis ne­mo­ka ali­men­tų, var­ga­ną pi­ni­gų su­me­lę per­ves­da­vo ne­bent ga­vęs ant­sto­lių raš­tą. Bet įkliu­ vęs po­li­ci­jai tu­ri švel­ni­nan­čią ap­ lin­ky­bę – tris vai­kus, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. – Net pa­sta­rų­jų mė­ne­sių kon­teks­te, kai vyks­ta ko­va už taip rei­ka­lin­go vais­to įtei­si­ni­mą, jis el­ gia­si tar­si tai jo ne­lies­tų. Ne­pa­si­ ra­šė net pe­ti­ci­jos, kur kiek­vie­nas pa­ra­šas le­mia, ar kei­sis spren­di­ mai aukš­čiau­siu ly­giu.“

Apk­lau­sa

ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė:

Ju­li­ja Gai­duk

Ž

Kai ku­rie žmo­nės pik­ ti­na­si, kaip neiš­te­kė­ju­ si mo­te­ris be jo­kios at­sa­ko­my­bės gim­do ge­ne­ti­ne li­ga ser­gan­čius vai­ kus. At­si­ran­da ma­nan­čių, kad Ra­ mu­nės vai­kai – skir­tin­gų tė­vų. Net ofi­cia­liuo­se, val­di­nin­kų at­ siun­čia­muo­se, do­ku­men­tuo­se jau­ niau­sia mo­ters duk­ra Ma­ri­ja va­di­ na­ma Šliuo­žai­te. Iš­si­tuo­ku­sią mo­te­rį ste­bi­na, kaip šiais lai­kais, kai pa­pli­tu­sios įvai­rios mo­te­rų pa­var­džių ra­šy­mo ga­lū­nės, at­si­ran­da taip vie­na­reikš­miš­kai pa­ gal pa­var­dę nu­spren­džian­čių apie šei­my­ni­nį sta­tu­są. „Žmo­nės pa­si­ry­žę ma­ne nu­kry­žiuo­ ti vien dėl pa­var­dės“, – ste­bi­si ji.

Ra­mu­nė Šliuo­žai­tė:

Komentaras

Sla­va,

kny­gas skai­tan­tis pen­si­nin­kas:

– Ge­riau­sia, kad bū­tų kaip anks­čiau – vi­sos iš­te­kė­ju­sios mo­te­rys tu­rė­tų bū­ ti -ie­nės. Ta­da jau ki­tas vy­ras prie jos tik­rai ne­pris­tos. O da­bar kai­ta­lio­ja­si tas pa­var­dės, kad nie­ko ne­sup­ra­si. Da­bar ir in­ter­ne­te pa­var­dės taip ra­šo­mos, kad ne­beaiš­ku, ko­kia kal­ba ra­šo­ma. Pu­sė lie­tu­viš­kų žo­džių yra ne­sup­ran­ ta­mi. Ne­pa­tin­ka, kai mo­te­rys pa­si­ren­ ka to­kias pa­var­des kaip Na­ta­li­ja Iva­no­ va. Ta­da bū­na vi­so­kios bun­kės, šmun­ kės. Se­niau mer­gau­ti­nes pa­var­dės pa­ si­lik­da­vo tik ar­tis­tės, dai­ni­nin­kės, o da­ bar jas pa­si­lie­ka kam rei­kia ir kam ne­ rei­kia. Ar­ba dar pa­si­lie­ka sa­vo pa­var­ dę ir pri­de­da vy­ro. Kam ši­to rei­kia? Jei iš­te­kė­jai, būk ge­ra vy­ro žmo­na.

Eg­lė,

teat­ro re­ži­sie­rė:

– Lie­tu­viš­ka pa­var­dė -ie­nė iš­kart iš­ duo­da mo­ters šei­mi­nę pa­dė­tį. Kiek­ vie­na pa­ti tu­rė­tų nu­spręs­ti, ko­kia pa­ var­de ge­riau jau­čia­si. Mes to­kie lie­tu­ viai esa­me, kad jei mo­te­ris mer­gau­ti­ne pa­var­de – tai sen­mer­gė, o jei dar tu­ri ir vai­kų – nė­ra rim­ta. Bet po tru­pu­tį gal išaug­si­me iš ši­to? Esu pui­kus pa­vyz­ dys jū­sų te­mai – ma­no pa­var­dė – mer­ gau­ti­nė, lau­kiuo­si, bet ge­rai jau­čiuo­si ir taip. Žiū­rė­siu, gal atei­ty­je no­rė­siu ir tos tra­di­ci­nės vy­ro pa­var­dės.

To­mas, moks­lei­vis: – Mo­te­rys tu­ri rink­tis vy­ro pa­var­dę. To­kia tra­di­ci­ja. Ži­no­ma, tai pri­klau­so ir nuo pa­čios mo­ters ap­si­spren­di­mo. Mer­gau­ti­nė mo­ters pa­var­dė dar nie­ko ne­sa­ko, koks ji yra žmo­gus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Su­lau­kę pil­na­me­tys­tės vai­kai taip pat pla­nuo­ja pa­si­rink­ti ma­ mos pa­var­dę. Ra­mu­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad tik suau­gu­sie­siems at­ro­do svar­bu, kad tė­vų ir vai­kų pa­var­dės bū­ tų vie­no­dos. Jos ma­ny­mu, ge­rus san­ty­kius su vai­kais le­mia bend­ ra­vi­mas. „Jei te­kė­čiau ant­rą kar­tą, pa­ si­lik­čiau sa­vo mer­gau­ti­nę pa­var­ dę – taip pa­to­giau, ir iš­ven­gia­ma dau­ge­lio for­ma­lu­mų“, – pri­dū­rė mo­te­ris. Nuo­ta­kos pai­so tra­di­ci­jų

Vals­ty­bi­nės kal­bos ko­mi­si­jos nu­ta­ ri­mas dėl ga­li­my­bės mo­te­rims pa­ si­rink­ti pa­var­dę, ne­nu­ro­dan­čią šei­ mi­nės pa­dė­ties, įsi­ga­lio­jo be­veik prieš 10 me­tų. Ši nau­jo­vė sun­kiai sky­nė­si ke­lią.

Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­se­ vi­čie­nė pa­ste­bi, kad pa­sta­rai­siais me­tais dau­gė­ja mo­te­rų, ku­rios ren­ ka­si neut­ra­lią, be prie­sa­gos pa­var­ dę. Nors įsi­ga­lio­jus nu­ta­ri­mui tik pa­vie­nės mo­te­rys rink­da­vo­si vy­ro pa­var­dę su ga­lū­ne -ė. Daž­niau­siai nuo­ta­kos tra­di­ciš­ kai ren­ka­si su­tuok­ti­nio pa­var­dę su prie­sa­ga, o mer­gau­ti­nę pa­si­lie­ka vos vie­na ki­ta. Pa­sak G.Mi­se­vi­čie­nės, pa­reiš­ki­ mus tuok­tis at­ne­šu­si po­ra jau bū­na ap­si­spren­du­si dėl pa­var­dės pa­si­ rin­ki­mo, tad dis­ku­si­jų šiuo klau­si­ mu ne­ky­la. Spren­di­mas – dėl vai­kų

Pa­si­tai­ko no­rin­čių­jų po san­tuo­kos pa­si­rink­ti vy­riš­kos san­da­ros pa­ var­dę. Ta­čiau Lie­tu­vo­je to­kios tei­ si­nės ga­li­my­bės nė­ra, ne­bent mo­ te­ris iš­te­ka už už­sie­nie­čio. Tuo­met va­do­vau­jan­tis lie­tu­vių kal­bos tai­ syk­lė­mis ne­ga­li­ma iš­krai­py­ti jo pa­ var­dės. Kaip pa­ste­bi ve­dė­ja, mo­ters ap­ si­spren­di­mą dėl pa­var­dės po iš­ tuo­kos nu­le­mia tai, ar ji tu­ri ne­pil­ na­me­čių vai­kų. Juos au­gi­nan­čios mo­te­rys daž­niau­siai lin­ku­sios pa­ si­lik­ti bu­vu­sio vy­ro pa­var­dę. Su­pap­ras­tė­jus pa­var­dės kei­ti­mo pro­ce­dū­rai, ne­ma­žai mo­te­rų po iš­ tuo­kos su­si­grą­ži­na sa­vo mer­gau­ ti­nę pa­var­dę, tik šiek tiek pa­ko­re­ guo­tą – pa­si­rink­ta neut­ra­li ga­lū­nė ne­nu­ro­do šei­mi­nės pa­dė­ties.

5

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

Šeštadienio interviu

A.Mil­vy­das: gy­ve­ni­mas yra po bu­rė­mis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

A

n­ta­nas Mil­vy­das – per tris de­šimt­me­čius iš­ mo­kęs bu­riuo­ti ne vie­ną klai­pė­die­tį žmo­gus šian­ dien tvir­ti­na, jei tek­tų vėl rink­tis pro­fe­si­ją, pa­si­rink­tų tą pa­tį – bu­ ria­vi­mą. „Pra­ri­jo kab­lį“

– Jūs pa­ts klai­pė­die­tis? – Tė­vai gy­ve­no ra­jo­ne, bet per­si­kė­ lė į Klai­pė­dą, aš čia gi­miau, užau­ gau ir gy­ve­nu. – Ka­da su­si­do­mė­jo­te bu­ria­ vi­mu? – Bu­vau irk­luo­to­jas. Be­bai­giant Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą, pa­sku­ ti­nia­me kur­se drau­gas pa­kvie­tė plauk­ti į Ni­dą jach­ta. Kai nu­plau­ kė­me, jach­tos ka­pi­to­nas pra­ne­šė, kad at­gal grį­ši­me vie­ni, nes jis tu­ri va­žiuo­ti į kaž­ko­kias ves­tu­ves. Tai­ gi mes grį­žo­me be ka­pi­to­no, nors nė

Bū­da­vo, iš­lei­džiu vai­kus į tre­ni­ruo­tę ir mel­džiuo­si, kad tik neap­si­vers­tų, nes ka­te­ris – vėl be ben­zi­no.

vie­nas iš tri­jų ne­tu­rė­jo­me jo­kio su­ pra­ti­mo apie bu­ria­vi­mą. Tai ir įdo­ miau­sia. Grįž­tant į Klai­pė­dą, nu­ kri­to vie­nas tro­sas, bu­vo ekst­re­ma­li si­tua­ci­ja, te­ko lip­ti į stie­bą. Bet po šios ke­lio­nės pa­ga­vau kab­lį vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui. Pas­kui bai­giau moks­lus, ga­vau pa­sky­ri­mą į Klai­ pė­dos bu­ria­vi­mo mo­kyk­lą. Pra­dė­jo­ me mo­ky­ti vai­kus, pa­tys mo­kė­mės. Iš­si­lai­kiau jach­tos ka­pi­to­no tei­ses. Ka­te­ris be ben­zi­no

– Ar pa­ti­ko bu­ria­vi­mo tre­ne­rio dar­bas? – Gy­ve­ni­mas taip pa­ko­re­ga­vo, kad vai­kų ne­bet­re­ni­ruo­ju. Ne­dė­kin­gas tai dar­bas. Am­ži­nai vis­kam ne­bū­ da­vo pi­ni­gų. Rei­kė­da­vo va­žiuo­ti į var­žy­bas, pa­reiš­kia – ne­va­žiuo­ki­ te. Juk va­sa­rą – pa­grin­di­nės mū­sų var­žy­bos. Ką mums da­ry­ti? Rei­kia ka­te­riui ben­zi­no, jo nė­ra. Sa­ko, ei­ ki­te ato­sto­gau­ti. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ką reiš­kia bu­riuo­to­jams ato­sto­ gos va­sa­rą, kai yra pa­ts bu­ria­vi­ mo se­zo­no įkarš­tis? Kai po­li­ti­nė si­tua­ci­ja ap­si­ver­tė, su ja ap­vir­to ir eko­no­mi­nė, to­dėl lau­kė­me neiš­ ven­gia­mo bu­ria­vi­mo spor­to mo­ kyk­lų žlu­gi­mo. – Ar be sa­vo duk­ters Ai­dos pa­ ste­bė­jo­te to­kių vai­kų, ku­rie bū­ tų pa­mi­šę dėl bu­ria­vi­mo? – En­tu­zias­tų, aiš­ku, bu­vo, bet prieš kiek­vie­nas var­žy­bas kil­da­vo įtam­ pa. Klau­siu: va­žiuo­si­me? Jie ma­ nęs: o už ke­lio­nę mo­kė­ti rei­kės? – Ar jums ne­bu­vo bai­su kaip tė­ vui, kai jū­sų duk­ra ėmė bu­riuo­ ti vos še­še­rių? – Mo­kė­si, ne iš kar­to juk iš­plau­kė. Pra­džio­je – jachtk­lu­bo ba­sei­nė­ly­

je. Sė­dė­da­vau ant til­te­lio, vai­kas – mo­ko­mo­jo­je val­te­lė­je „Op­ti­ mis­tas“, ji skir­ta jau­nie­siems bu­ riuo­to­jams iki 40 ki­log­ra­mų svo­ rio. Ir ro­džiau, kur rei­kia sė­dė­ti, kur vai­ruo­ti. Kai ma­ty­da­vau, kad kiek pra­mo­ko, pa­leis­da­vau tru­ pu­tį to­liau. Vi­są lai­ką vaikš­čio­ da­vau kran­ti­ne, ka­te­ris bū­da­vo pa­ruoš­tas, kad bet ka­da ga­lė­čiau iš­plauk­ti į pa­gal­bą.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1955 m. ko­vo 30 d. Klai­pė­do­je. Bai­gė Klai­pė­dos 4-ąją vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą, po to – Po­li­tech­ni­ku­mą, Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą. Dir­bo bu­ria­vi­mo tre­ne­riu, Ka­ri­nė­se jū­rų pa­jė­go­se, Pa­sie­nio ap­sau­gos tar­ ny­bo­je.

– Ar yra pasitaikę, kad to ka­te­ rio pri­rei­kė? – Taip, ir ne kar­tą. Bu­vo dar bai­ siau, kai rei­kė­jo to ka­te­rio, o jis ne­vei­kė, nes ne­bu­vo ben­zi­no. Sė­ di­me, lau­kia­me sa­vai­tę, vai­kai atei­na į tre­ni­ruo­tę, ne­bu­riuo­ja­me, ne­ga­liu jų pa­leis­ti į ma­rias, nes, bė­dai iš­ti­kus, ne­tu­rė­siu kuo prie jų pri­plauk­ti. Ka­te­ry­je nė­ra ben­ zi­no. Jie man sa­ko: tre­ne­ri, mes gi ne fut­bo­li­nin­kai, kiek ga­li­me fut­ bo­lą žais­ti? O vė­jas toks ge­ras, tik bu­res kelk. Pa­me­nu, bu­vo su­dė­tin­ ga si­tua­ci­ja vie­ną ru­de­nį, ka­te­ris vėl – be ben­zi­no. Iš­lei­dau į ma­rias du vai­kus mo­ko­mą­ja bur­val­te – „Ka­de­tu“. Žiū­riu, ap­si­ver­tė vie­ ną, du, tris kar­tus. Sup­ra­tau, kad į oro ba­kus pa­kliu­vo van­dens. Ma­ tau, kad lai­ve­lis ima skęs­ti. Val­ties prie­kis ky­la, abu vai­kai slen­ka­si į jį, kad iš­lai­ky­tų pu­siaus­vy­rą. Ta­da sė­dau į „Op­ti­mis­tą“, nu­plau­kiau iki jų, vai­kus įsi­kė­liau pas sa­ve. Ban­gos su­ki­lo. Per bor­tą van­duo lie­jo­si, vai­kai jį sė­mė. Aš dar ban­ džiau temp­ti tą „Ka­de­tą“ iš pa­ skos, ma­tau, kad ne­beiš­lai­ky­siu, pa­lei­dau. Kai pa­lei­dau, tai jis ir pra­sme­go į dug­ną. – Kiek to­kie mo­ko­mie­ji lai­ve­liai kai­nuo­ja? – Jie kai­na­vo apie 5–6 tūkst. li­tų. Vie­nas lai­ve­lis – vie­nam vai­kui. O jų rei­kia ne vie­no. Vis­kas lūž­ta, bū­ti­na tai­sy­ti. Čia bu­vo var­go va­ ka­rie­nė nuo ry­to iki va­ka­ro. Pra­ džio­je tre­ni­ruo­tės, pa­skui – lai­vų re­mon­tas. – Ar po Nep­rik­lau­so­my­bės at­ ga­vi­mo bu­vo ga­li­ma iš­lai­ky­ti tą bu­ria­vi­mo mo­kyk­lą, kad vis­kas ne­su­by­rė­tų? – Bu­vo. Bet vis­kam rei­kė­jo pi­ni­gų. O jų trū­ko. Bū­da­vo, iš­lei­džiu vai­ kus į tre­ni­ruo­tę ir mel­džiuo­si, kad tik neap­si­vers­tų, nes ka­te­ris – vėl be ben­zi­no. – Bu­riuo­jan­čių mer­gi­nų ne­ daug, ar bu­ria­vi­mas tik­rai la­ bai vy­riš­kas už­siė­mi­mas? – Ne, ne vi­sai. Ten­ka pa­šal­ti, ten­ ka pa­ken­tė­ti. Rei­kia va­lios, iš­tver­ mės, nuo­vo­kos, kur vė­jas su­ka­si, ka­da kur rei­kia plauk­ti, kur ge­riau ne­plauk­ti. Tai pa­sie­kia­ma at­si­ra­ dus pra­kti­niams įgū­džiams, ir tik­ rai ne tik vy­rams. Bal­ti­ja – ne­drau­giš­ka

– Plau­kio­ja­te po Bal­ti­jos jū­rą. Ar yra nutikę, kad škva­las už­ klu­po ne­ti­kė­tai? – Vi­sai ne­se­niai tu­rė­jo­me nuo­ty­ kį. Grįž­tant iš Gdans­ko, ties So­po­ tu pra­dė­jo ly­ti, griau­dė­ti, ma­tė­me, nie­ko ge­ro. Bet gal­vo­jo­me, gal pra­ slinks pro šalį. Nep­ras­lin­ko. Jach­ tą pa­gul­dė ant šo­no. Bet kai ži­nai, kad jach­ta – kaip plū­dė, o apa­čio­je

Irk­la­vi­mo spor­to meist­ras. Vai­kai – Ai­da ir Aud­rius.

– Var­žy­bos jiems pa­si­bai­gė? – Re­gis, ne, už­kli­ja­vo, kiek ga­lė­jo, ir plau­kė. Lai­ve – sa­vi įsta­ty­mai

– Jūs da­bar pluk­do­te žmo­ nes į jū­rą. Ką ga­lė­tu­mė­te apie juos pa­sa­ky­ti, juk ne­ma­žai lai­ ko ten­ka pra­leis­ti ga­na ankš­to­ je erd­vė­je, jach­to­je nė­ra kur at­ si­ri­bo­ti? – Yra vi­so­kių, atei­na, įli­pa, nu­ drim­ba – plau­kia­me. Ta­da klau­siu: o tu pa­ts ne­no­rė­tum ran­kų pri­dė­ti? Vir­ves pa­tam­py­ti? Pur­to gal­vą. – Tai­gi pa­si­tai­ko to­kių, ku­rie sa­ko, jog su­mo­kė­jo pi­ni­gus, ir no­ri nie­ko ne­veik­ti? – Sup­ran­ta­ma, bet bend­ra nuo­ tai­ka vi­są ke­lio­nę ta­da bū­na vi­ sai ki­ta.

Užk­re­čia­ma: klai­pė­die­tis A.Mil­vy­das ma­no, kad bu­ria­vi­mo vi­ru­sas –

ne­pa­gy­do­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

yra svo­ris, tam, kad ji po kiek lai­ko at­si­sto­tų į pra­di­nę bū­se­ną, ne­pa­ ni­kuo­ji. Pra­pū­tė gū­sis, ir vėl vis­kas ge­rai. Nor­ma­li pa­dė­tis, kai jach­ ta pa­svy­ra iki 30 laips­nių ant šo­ no. Kai pa­svi­ri­mo kam­pas di­des­ nis, ga­li­ma plauk­ti, bet ne­pa­to­gu, grei­tis dėl to ne­pa­di­dė­ja. Ta­da rei­ kia vy­nio­ti bu­res. Te­ko plau­kio­ti ir At­lan­to van­de­ny­ne, ir Vi­dur­že­mio jū­ro­je. Bal­ti­jo­je ban­gos at­šiau­res­ nės, jos už­su­pa ir pla­ka dau­giau nei gi­liuo­se van­de­ny­se. Vi­si jū­ri­nin­kai tai pri­pa­žįs­ta.

– Ne, jė­gos nau­do­ti ne­te­ko, bet ru­siš­kų žo­džių iš­sprūs­da­vo.

– Ar jū­ro­je yra te­kę iš­kris­ti už bor­to? – Ne. Išk­ris­ti ne­te­ko, bet per aud­ rą de­niu ro­pi­nė­ti, kaip be­ždžio­nei – taip. To­kiu at­ve­ju vi­sa­da ge­riau sė­dė­ti, o ne sto­vė­ti, gu­lė­ti ge­riau nei sė­dė­ti, to­kios yra tai­syk­lės. Kai jach­tą, grįž­tant iš Gdans­ko, pa­gul­ dė ant šo­no, vir­šu­je bu­vo­me trys vy­rai, mo­te­rys – triu­me. Kai vis­kas bai­gė­si, jos mums grū­mo­jo kumš­ čiais dėl pa­tir­to iš­gąs­čio, sa­kė: ką jūs, pa­ra­zi­tai, da­ro­te? – Ar yra bu­vę, kad lai­ve kas su­ pa­ni­kuo­tų ir tek­tų ra­min­ti net pa­nau­do­jant jė­gą?

Jū­ri­niai ku­rio­zai

– Mi­nė­jo­te, kad bu­riuo­to­jams bai­si ne jū­ra, o – kran­tas. Ta­ čiau juk van­de­ny­se lai­vai dūž­ ta ne tik į uo­las, bet ir su­si­du­ ria vie­ni su ki­tais? – Prieš pat bu­ria­vi­mo var­žy­bas ste­bė­jo­me si­tua­ci­ją, kai vie­nas var­žy­bų da­ly­vis ne­su­val­dė jach­ tos ir pa­kir­to kon­ku­ren­tą. Žiū­ri­ me, iš­plau­kė, bu­res pa­vė­jui pa­ kė­lė, kaip pra­dė­jo jį vė­jas ne­šti, ka­pi­to­nas štur­va­lą su­ka ir neiš­ su­ka. Jach­ta smai­li, jos prie­ki­ ga­ly­je – tri­kam­pis ne­rū­di­jan­čio plie­no, ma­ty­ti, tvir­tas. Kai rė­ žė ki­tai jach­tai į bor­tą, net įsmi­ go per du sprin­džius. Pa­me­nu tų bu­riuo­to­jų vei­dus, ku­rių jach­tą pa­kir­to, jie sto­vė­jo vir­šu­je ir gė­ rė ka­vą. Tai puo­du­kus taip ir nu­ lei­do, o gal­vo­jau, kad pils anam į vei­dą. Kal­ti­nin­kas tik lanks­to­ si prieš juos, kaip koks ki­nas, at­ leis­ki­te vy­rai, su­tvar­ky­siu. Ka­da tu su­tvar­ky­si, plauk­ti juk da­bar rei­kia? Si­tua­ci­ja to­kia, kad žo­džių trūks­ta, ką nors pa­sa­ky­ti.

– Jū­ro­je ne­re­tai nu­tin­ka ir skau­ džių ne­lai­mių net pa­ty­ru­siems bu­riuo­to­jams. Ko­dėl? Ar jie už­ si­mirš­ta? – Po to­kių skau­džių ne­lai­mių, kai nu­skęs­ta bu­riuo­to­jas, il­gai ne­pa­ lie­ka min­tys, kaip tai ga­lė­jo at­si­ tik­ti. G.Min­cė šo­ko į jū­rą, gel­bė­ da­mas šu­niu­ką, ir žu­vo, lig šiol ne­ga­liu su­pras­ti to­kio spren­di­mo. Aš ne­šok­čiau, juo la­biau ži­nant, kad jach­to­je ne­bu­vo, kas ją su­ge­ba val­dy­ti. Pa­ži­no­jau jį nuo tų lai­ kų, kai jis bu­vo Ta­ry­bų Są­jun­gos čem­pio­nas, aš jau bu­vau tre­ne­ris, jis – auk­lė­ti­nis. Jis – kau­nie­tis, aš – klai­pė­die­tis, bend­ra­vo­me, ge­rai su­gy­ve­no­me. Bai­si ne­tek­tis. – Ar įma­no­ma ap­skai­čiuo­ ti bent jau dau­gu­mą si­tua­ci­jų, ku­rios ga­li susiklostyti lai­ve? – Vis­kas įgy­ja­ma sy­kiu su pa­tir­ ti­mi. Štai anks­čiau tra­po, nu­lei­ džia­mo į van­de­nį, lai­ve ne­tu­rė­jau. Jis at­si­ra­do po vie­no ne­ma­lo­naus in­ci­den­to. Išp­lau­kė­me į jū­rą, oras gra­žus, šti­lis. Ke­lei­vis, stam­bo­ kas vy­riš­kis, pa­klau­sė, ar ga­li iš­ si­mau­dy­ti. Sa­kau, šok. Nes­pė­jus man nei su­si­vok­ti, pa­skui jį į van­ de­nį įšo­ko dar stam­bes­nė jo žmo­ na. Su­siė­miau už gal­vos, kaip mes ją įkel­si­me į jach­tą? Ji iš­šo­ko ne­ pa­sik­lau­su­si, bū­čiau pa­siū­lęs jai ap­si­lie­ti van­de­niu ant de­nio, bet ne dau­giau. Tai pa­skui mes ko­kią va­lan­dą ka­ma­vo­mės, kol įkė­lė­me į lai­vą. Ji svė­rė maž­daug pu­sant­ro šim­to ki­log­ra­mų. Oi, kaip var­go­ me. Po to jach­to­je įsi­gi­jau tra­pą. – Jei­gu tek­tų vėl gy­ve­ni­me rin­ ktis, ar pa­si­rink­tu­mė­te tą pa­tį? – Taip, tik bu­ria­vi­mą.

6

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

sportas

Sporto telegrafas Badmintonas. Šiandien ir rytoj 10 val. Melnragės sporto salėje (Burių g. 5) vyks tarptautinis badmintono turnyras, skirtas Klaipėdos 760-ies metų gimtadieniui ir miesto badmintono 50-mečiui. Šiandien vyks atrankos varžybos, rytoj – pusfinaliai ir finalai. Palydėtuvės. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar į Londono parolimpines žaidynes išlydėjo mūsų šalies atstovus. Didžiosios Britanijos sostinėje kovos ir klaipėdietė lengvaatletė Ramunė Adomaitienė. Verdiktas. Atlikus pakartotinius tyrimus Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos vidurio puolėjui Robertui Javtokui, paaiškėjo, kad aukštaūgiui yra lūžusi pėda. Kitą savaitę R.Javtokas bus operuojamas. Kaip pranešė klubo atstovai, puolėjas negalės aktyviai žaisti 4–6 mėnesius. Akistata. Įvyko pirmosios Ispanijos futbolo Supertaurės rungtynės, kuriose susitiko dvi pajėgiausios šios šalies ekipos – „Barcelona“ ir Madrido „Real“. Amžinų priešų dvikovą 3:2 (0:0) laimėjo „Barcelonos“ žaidėjai. Atsakomasis mačas vyks rugpjūčio 29 d. Madride. Pralaimėjimas. Panevėžio „Ekranas“ UEFA Europos lygos turnyre išbandė jėgas su tituluočiausia Rumunijos ekipa – Bukarešto „Steaua“ ir pralaimėjo 0:2 (0:1). Kitą savaitę Rumunijoje vyks antrosios rungtynės.

Pranašumas: pergalę šventę „FM-Baltų“ žaidėjai turnyrui specialiai nesiruošė, į varžybas susirinko po vasaros atostogų.

Mero taurė liko Klaipėdoje Pirmą kartą surengtą Mero taurės jaunučių futbolo turnyrą laimėjo šeimininkai – Klaipėdos „FM-Baltų“ žaidėjai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rimanto Skersio ir Rimanto Vilavičiaus auklėtiniai po atkaklios kovos finale įveikė svečius iš Estijos – Piarnu futbolininkus. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 1:1. Pirmąjį kėlinį laimėjo svečiai, tačiau po pertraukos Rokui Filipavičiui pavyko išlyginti rezultatą. 11 m baudinius taikliau smūgiavo klaipėdiečiai 4:3. Estams vakar tai buvo antrasis baudinių smūgiavimo egzaminas, nes tokiu pat rezultatu (1:1) Piarnu komanda pusfinalyje buvo sužaidusi su Jonavos vienuolike. Dėl patekimo į finalą Estijos jaunučiai baudinius mušė akivaizdžiai taikliau – 4:1. „FM-Baltų“ ekipa pusfinalyje neturėjo didelio vargo. Mūsų jaunučiai 3:0 nugalėjo svečius iš Lenkijos – Gdynės „Arkos“ komandą. Jaunieji lenkai išvyko namo puikios nuo-

taikos, nes rungtynėse dėl 3-iosios vietos tokiu pačiu rezultatu įveikė pajėgią Jonavos komandą. Gerai turnyre pasirodė metais jaunesnė antroji Klaipėdos vienuolikė – „FM-2000“ (treneris Anatolijus Timofejevas). Vakar jaunieji klaipėdiečiai varžybose dėl 5-8 vietų du kartus įveikė svečius iš Kaliningrado (Rusija) – „Junost“ 1:0 ir „Junost-2000“ 2:1. Po varžybų buvo išrinkti geriausi pozicijų žaidėjai. Geriausiu vartininku pripažintas Karlas-Lembitas Usta iš Piarnu, gynėju – Miglius Keliauskas (Jonava), saugu – lenkas Marcinas Szwedekas, puolėju – klaipėdietis Artūras Seražidenovas. Taip pat buvo paskelbti geriausi komandų futbolininkai. Klaipėdos „FM-Baltų“ klube juo pripažintas R.Filipavičius, „FM-2000“ – Gintas Rakauskas. Mero taurės varžybose kovojo aštuonios komandos iš Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

„Malonu, kad miesto vadovas pritarė šioms varžyboms ir sutiko įsteigti taures bei prizus geriausioms komandoms ir žaidėjams, – pabrėžė Klaipėdos futbolo mokyklos direktorius Antanas Adomynas. – Džiugu, kad pagrindine rėmėja tapo „Klaipėdos naftos“ bendrovė, todėl svečiams iš užsienio sudarėme geresnes sąlygas rungtyniauti.“ Po pirmosios turnyro dienos draugiškose rungtynėse jėgas išbandė „Klaipėdos naftos“ futbolininkai ir turnyre dalyvaujančių komandų treneriai. Naftininkų ekipoje geru žaidimu išsiskyrė daug metų „Atlanto“ garbę gynęs Robertas Butkevičius ir įmonės generalinis direktorius Rokas Masiulis. Tačiau jų pastangų buvo maža, kad įveiktų patyrusius trenerius, kurie praeityje žaidė stipriose Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos komandose. Futbolo specialistai buvo pajėgesni 4:2.

Finalas: lemiamoje kovoje klaipėdiečiai ir estai buvo lygiaverčiai varžovai. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, RUGPJŪČIO 25, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

„Pagaliau V.Landsbergis mus pripažino!“ Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

K

etvirtis amžiaus prabėgo nuo garsiojo mitingo, kai prie A.Mickevičiaus paminklo būrys drąsuolių susiorganizavo ir pasmerkė Molotovo-Ribbentropo susitarimus. Apie tai – pokalbis su Lietuvos laisvės lygos lyderiu 84-erių Antanu Terlecku. – Kaip, jūsų akimis, pasikeitė 1987 m. rugpjūčio 23-iosios mitingo vertinimas per kelis nepriklausomybės dešimtmečius? Regis, mitingui dabar teikiama vis daugiau reikšmės? Ir minėjimai solidesni. – Taip, pasikeitė. Tiesiog lig tol buvo beveik tik tylėta. Visų pirma – Lietuvos laisvės lygos įvertinimas. Po truputį viskas keičiasi. Gal todėl, kad laikas mirt jau man? Tai dabar suskubo minėjimus organizuoti. O gal dėl to, kad valdžioje kiti žmonės? Šiaip visada minėdavo tik Sąjūdžio sukaktis, nors jis susikūrė dešimtmečiu vėliau nei Lietuvos laisvės lyga. Tai negarbinga. Tačiau viskas pasikeitė. Šios savaitės minėjimai tikrai buvo garbingi. Tik štai aš, kalbėdamas, kaip matėte, jau nelabai įskaičiau savo rašto... – Tačiau šią savaitę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis savo kalboje kaip tik pabrėžė, kad mitingas, apie kurį kalbame, davė pagrindą Sąjūdžiui? – Taip jį kalbant girdžiu pirmą kartą. Ačiū jam, kad jis jau prabudo ir taip pakalbėjo. Sakyčiau, pirmą kartą taip. O buvo laikas, kai man neleisdavo į jų (Sąjūdžio – red. past.) mitingą ateiti. Ir būdavo nurodymas iš vadovybės manęs neįleisti. Gerai, kad V.Landsbergis dabar atsiminė. Kodėl Laisvės lyga visąlaik buvo minėjimų paraštėse? Tai, matyt, nuo šalies vadovybės priklauso. – Istorikai aiškina kiek kitaip: į mitingus Sąjūdis jūsų neleisdavo, nes buvote pernelyg radikalūs. Ir tai, kad kovojant Laisvės lygos stiliumi nepriklausomybė nebūtų buvusi iškovota. Reikėjo diplomatijos, nuosaikumo – o sąjūdiečiai taip ir veikė. – Ne tai. Čia pavydas. Mes drąsiai kalbėjome. Sakydavome viską, kaip yra, o jie (Sąjūdžio žmonės – red. past.) bijodavo. Ir viskas. Tiesiog bijodavo pasakyti. 1989 m. jie ten Kaune minėjo Vasario 16-ąją, priėmė rezoliuciją, bet joje – nė žodžio apie nepriklausomybę... Mes, Lietuvos laisvės lyga, jokių vizijų nekūrėme. Mums svarbiausia buvo nepriklausomybė. O paskui kaip bus – žiūrėsim. Niekas Lietuvoje, išskyrus komunistus, apie ateitį per daug negalvojo. Taip pat Sąjūdžio veikėjai. Mes niekada nesakėme, kad Lietuvos laisvės lyga iškovojo nepriklausomybę. O Sąjūdis visada pa-

Linkėjimai: Prezidentė D.Grybauskaitė tikisi, kad parolimpinių žai-

dynių dalyviai pasieks naujų aukštumų.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Į Londoną išlydėti parolimpiečiai Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar išlydėjo Lietuvos delegaciją į Londono parolimpines žaidynes, kur dėl medalių varžysis neįgalūs sportininkai iš viso pasaulio. Nepalaužiamas: A.Terleckas sako prieš 25 metus negalvojęs, kad rei-

kia bijoti.

Tomo Raginos nuotr.

brėždavo, kad jie pirmieji, jie laisvę iškovojo. Mes tvirtinome, kad didžiausią vaidmenį suvaidino partizaninis judėjimas. Tai fenomenas, kurio nebuvo Latvijoje ir Estijoje – jie tuo pasigirti negali, tad šiandien dėl to ten tiek rusakalbių. Matyt, Sąjūdis taip elgėsi iš pavydo.

ir man pasakė: „Nacionalistai labai norėdavo įkąst tarybų valdžiai, bet jiems taip ir nepavykdavo, o va kai jūs, Lietuvos laisvės lyga, liečiat klausimus, tai tiesiai į dešimtuką.“ Jie patys pripažino, kad tas mitingas suvaidino labai didelį vaidmenį.

Mes drąsiai kalbėjome. Sakydavome viską, kaip yra, o sąjūdiečiai bijodavo.

– Jūs atsakėte pats sau į klausimą, kodėl to mitingo čekistai neišvaikė? – Turbūt toks buvo Maskvos nurodymas. Nežinau. Na, jie žinojo, kad aš jau pavargau. Žinojo, kad mitinge nesiruošiu kalbėti. Patys aktyviausi – aš ir Vytautas Bogušis – jame nekalbėjome. Gal manė, kad kas nors kiti kalbės; o gal svarstė, kad tokių neatsiras. Bet atsitiko taip, kad kalbėjo ir geriausią kalbą pasakė Vilniaus dramos teatro dailininkas Jančiauskas. Vėliau jį čekistai gąsdino, primušė, paliko miške be sąmonės ir jis po trejų metų mirė. Taip smarkai jį sumušė.

– Grįžkime prie garsiojo mitingo. Kaip jūs tada, 1987-aisiais, vertinote jo reikšmę? Juk pirmąsyk buvo imtasi viešo veiksmo – manifesto. – Kad negalvojome, jog reikia bijoti. Aš jau aštuonerius metus buvau atsėdėjęs už tą paktą. Tad sau pasakiau: negi dabar jau čia kas bus? 1987 m. gegužę mane buvo išsikvietę trys KGB pulkininkai. Ir jau tada mačiau, kad jie jau nebe tie, kokie buvo anksčiau. Jie ten ir juokavo, ir grasino, bet veikimas jau buvo kitoks. 1979 m., kai mane pasodino, KGB veikėjai buvo šiurkštūs, o vėliau pamačiau, kad viskas pasikeitė. Vieno KGB tardytojo žmona net buvo mano bendradarbė. Kai mane tardydavo, ji jam paskambindavo ir klausdavo: „Ką, Antaną tardai?“ ir perduodavo man linkėjimus. Aš irgi padėkodavau. Tad viskas buvo pasikeitę. – Akivaizdu, kad kagėbistai, priešingai nei komunistų partija, juto laiko pulsą? – Juto. Tikrai juto. Viename KGB skyriuje buvo penki tardytojai. Mane tardydavo tik vienas jų. Ir kartais ateidavo jo viršininkas. O kai nieko nebuvo, tardytojas pasiliko vienas

– Kaip įvertinote mitingą jam pasibaigus? Laikėte pavykusiu? – Taip, laikėme pavykusiu. Mitingo išvakarėse atėjo čekistas Česnavičius ir KGB generolų vardu įspėjo, kad jame nedalyvaučiau. Aš pasakiau: „Ką jūs čia išgyvenate dėl to mitingo? Ne tiek daug jau žmonių susirinks, o po metų jūs patys pamatysite, kad tokius mitingus reikia leisti.“ Nuspėjau kažkaip. Ir po metų Vingio parke šimtatūkstantinius mitingus rengti pradėjo Sąjūdis. – Jūs ne kartą esate sakęs, kad jokios neapykantos čekistams nejaučiate. Kodėl? – Man jų net kartais būdavo gaila – jie didesni kankiniai negu mes. Sakiau, kad jie praloš. Sakydavau jiems į akis, kad Lietuva bus nepriklausoma.

Įteikusi valstybės vėliavą Prezidentė sakė, kad Lietuva didžiuojasi savo sportininkais, nes tie, kurie įveikė pačius aukščiausius atrankos varžybų barjerus, jau yra tarp geriausių: "Jūs esate antroji mūsų olimpiečių banga. Nešini valstybės vėliava laimėsite jūs visi, nesvarbu, kokių rezultatų pasieksite. Jau vien tai,

kad Lietuvos vėliava Londone bus jūsų rankose, yra mūsų visų laimėjimas." Parolimpiečių išlydėtuvėse taip pat dalyvavo ir sėkmės parolimpiečiams linkėjo Londone aukso medalį Lietuvai iškovojusi Laura Asadauskaitė. Žaidynėse Lietuvai atstovaus 11 sportininkų. Per nepriklausomybės metus parolimpiečiai Lietuvai jau yra iškovoję 30 medalių, iš jų 4 aukso. Londono parolimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. „Klaipėdos“, BNS inf.

Premjerai plauks upe Vakar į Druskininkus susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi atvyko Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai Valdis Dombrovskis bei Andrusas Ansipas.

Jiems Lietuvos premjeras žada ne tik politines diskusijas, bet ir aktyvias pramogas – šiandien numatomas vyriausybių vadovų baidarių žygis Grūdos upe. „Tokiuose neformaliuose susitikimuose yra gera proga ir neformaliai pabendrauti, aptarti aktualiausius dalykus, bet sprendimai nepriimami“, – sakė A.Kubilius.

„Kalbėsimės ne tik apie bendradarbiavimą, bet ir kaip baidarėmis perplaukti Grūdos upę. Tokį išbandymą esame patyrę prieš porą metų Estijoje“, – pridūrė jis. Pasak premjero, tai bus jau ketvirtas neformalus susitikimas. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai A.Kubilius, V.Dombrovskis ir A.Ansipas su žmonomis Dzūkijoje viešės iki sekmadienio. Premjerų programoje planuojama pažintis su Druskininkais, taip pat kelionė į Liškiavos vienuolyno ansamblį. „Klaipėdos“, BNS inf.

Apdovanojimą atsiims našlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį per iškilmingą ceremoniją Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną.

Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas B.Jelcino našlei Nainai Jelcinai. Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas vienu aukščiausių Lietuvos valstybinių apdovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinius santykius.

Kovodamas už pokyčius Rusijoje, palaikydamas demokratijos ir laisvės idėjas B.Jelcinas rėmė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. 1992 m. pasirašytas komunikatas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ir 1997 m. sudaryta dvišalė sutartis dėl valstybės sienos. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

10p.

Ar pa­vyz­di­niu lai­ky­tas Ma­lis ne­virs Af­ri­kos pū­li­niu?

v

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Nor­ve­gi­ja pa­dė­jo taš­ką šiur­piau­s Pa­kal­ti­na­mas ir nu­ si­pel­no aukš­čiau­ sios baus­mės. To­kį nuo­spren­dį va­kar iš­gir­do dvi­gu­bo iš­ puo­lio įvyk­dy­to­ jas nor­ve­gas An­der­ sas Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas.

77

žmonės

žuvo per A.BehringoBreiviko dvigubą išpuolį Osle ir Utiojos saloje pernai liepos 22 d.

Ver­dik­tas: iro­niš­ka, bet ka­lė­ji­mo baus­mė yra kaip tik tai, ko no­rė­jo ir A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ir dau­gu­ma au­kų šei­mų, ir Nor­ve­gi­jos vi­suo­me­nė.

Nu­teis­to­jo reak­ci­ja – šyp­se­na

Os­lo teis­mas de­ši­nių­jų ekst­re­mis­ tą už 77 žmo­nių nu­žu­dy­mą va­kar nu­tei­sė 21 me­tus ka­lė­ti su ga­li­my­ be lais­vės atė­mi­mą pra­tęs­ti. To­kios baus­mės pa­gal Nor­ve­gi­jos įsta­ty­mus ga­li bū­ti pra­tę­sia­mos, kol ka­li­nys lai­ ko­mas pa­vo­jin­gu vi­suo­me­nei. Pen­ki tei­sė­jai vien­bal­siai pri­pa­ži­ no A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką pa­kal­ti­na­ mu, kaip no­rė­jo ir pa­ts kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų pa­žiū­rų at­sa­ko­vas. Taip bai­gė­si įspū­din­gas de­šimt sa­vai­čių tru­kęs teis­mo pro­ce­sas dėl per­nai įvyk­dy­tų iš­puo­lių, ku­rie trau­ma­vo pa­pras­tai ra­mią Nor­ve­gi­ją ir šo­ki­ ra­vo pa­sau­lį. A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ku­ris vil­kė­jo tam­sų kos­tiu­mą ir bal­tus marš­ki­nius su pil­ku kak­la­raiš­čiu, šyp­so­jo­si, kai bu­vo skai­to­mas teis­ mo nuo­spren­dis. Žu­dy­nes Utio­ jos sa­lo­je iš­gy­ve­nę žmo­nės iš­kart puo­lė ko­men­tuo­ti nuo­spren­džio „Twit­ter“. Em­ma Mar­ti­no­vic šia­ me so­cia­li­nia­me tink­le pa­ra­šė: „YEEEEEEESSSSSSSS!!!“ Vil­ja­ras Hans­se, ku­riam per žu­ dy­nes kul­ka bu­vo pa­tai­kiu­si į gal­vą, „Twit­ter“ pa­ra­šė: „Baig­ta. Taš­kas.“ Blo­giau už mir­tį

33 me­tų A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ku­ris vei­kė vie­nas ir ku­ris teis­me,

kai jam bu­vo nuim­ti ant­ran­kiai, pa­ro­dė de­ši­nių­jų pa­si­svei­ki­ni­mo su­gniauž­to kumš­čio ges­tą, pri­si­ pa­ži­no įvyk­dęs iš­puo­lius. Jis lai­ko sa­ve šiau­rie­čių ko­vo­to­ju su „mu­ sul­mo­nų in­va­zi­ja“ į Eu­ro­pą ir vi­ sais tais, ku­rie pro­pa­guo­ja dau­gia­ kul­tū­riš­ku­mą. Iro­niš­ka tai, kad ka­lė­ji­mo baus­ mė yra kaip tik tai, ko no­rė­jo ir A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ir dau­gu­ ma au­kų šei­mų, ir Nor­ve­gi­jos vi­ suo­me­nė. Pats kal­ti­na­ma­sis sa­kė, kad pri­ pa­ži­ni­mas ne­pa­kal­ti­na­mu yra už mir­tį blo­ges­nis li­ki­mas, ir bū­tų skun­dęs to­kią teis­mo nu­tar­tį. Kal­tin­to­jas Svei­nas Hol­de­nas ra­ gi­no jį nu­siųs­ti į už­da­rą psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nę. „Bū­tų blo­giau psi­chiš­kai ne­svei­ ką žmo­gų pa­smerk­ti ka­lė­ji­mui, nei psi­chi­kos li­ga ne­ser­gan­tį žmo­gų nu­siųs­ti į psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę“, – sa­kė jis. Il­go by­li­nė­ji­mo­si ne­bus

Per­nai lie­pą A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko žu­dy­nės su­reng­tos su­krė­tė 5 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čią Nor­ve­gi­ją, ku­ri di­džia­vo­si tuo, kad jo­je nė­ra dau­ ge­lio pa­sau­lio bė­dų. Šios žu­dy­nės iš­kė­lė klau­si­mą dėl kraš­tu­ti­nių de­ ši­nių­jų pa­žiū­rų pa­pli­ti­mo Nor­ve­gi­

jo­je, ku­rios naf­ta pa­grįs­tas tur­tas ska­ti­na ir imig­ra­ci­ją. Kri­mi­na­li­nės kal­tės klau­si­mas nie­ka­da ne­bu­vo gin­či­ja­mas, nes A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pri­si­pa­ ži­no įvyk­dęs žu­dy­nes ir su šiur­ pio­mis de­ta­lė­mis pa­pa­sa­ko­jo sa­vo nu­si­kal­ti­mus. Pag­rin­di­nis teis­mo pro­ce­so klau­si­mas bu­vo jo psi­chi­ kos svei­ka­ta. Kai ku­rie žu­dy­nių liu­di­nin­kai no­rė­jo, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas bū­tų pri­pa­žin­tas pa­kal­ti­na­mu, nes tuo aiš­kiai pa­sa­ko­ma, jog jis at­sa­ kin­gas už sa­vo veiks­mus, be to, su­ ma­ži­na­ma il­gų ape­lia­ci­jos svars­ty­ mų ti­ki­my­bė. Jei­gu jis bū­tų bu­vęs pri­pa­žin­tas ne­pa­kal­ti­na­mu ir nu­spren­dęs to­ kį spren­di­mą ap­skųs­ti, vi­są teis­ mo pro­ce­są bū­tų rei­kė­ję kar­to­ti iš nau­jo.

po­li­ti­nis ak­ty­viz­mas bū­tų at­mie­šęs gry­ną nor­ve­gų krau­ją. Jis sa­vo au­kas Utio­jos sa­lo­je per­ se­kio­jo vil­kė­da­mas po­li­ci­nin­ko uni­for­mą ir vers­da­mas jas ma­ny­ti, kad yra iš kran­to at­siųs­ta pa­gal­ba. Ta­da jis į jas šau­da­vo iš ar­ti, o pa­skui pri­baig­da­vo šū­viu į gal­vą. „Neiš­si­ža­du to, ką pa­da­riau“, – sa­kė jis liu­dy­da­mas teis­me.

Man svar­biau­sia ne tai, kur jis bus nu­ siųs­tas, į psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nę ar ka­ lė­ji­mą, o tie­siog tai, kad jis ne­vaikš­čio­tų gat­vė­mis ir nie­ka­da ne­bū­tų iš­leis­tas.

„Neiš­si­ža­du to, ką pa­da­riau“

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas sa­vo žu­dy­ nes aiš­ki­no tuo, kad cent­ro kai­rių­ jų Dar­bo par­ti­ja ty­čia nai­ki­na ša­lį ska­tin­da­ma mu­sul­mo­nų imig­ra­ ci­ją. Nors jo au­kos yra dau­giau­sia paaug­liai, jis ne­su­tin­ka bū­ti va­di­ na­mas vai­kų žu­di­ku ir tei­gia, kad jo au­kos yra „kul­tū­ri­niai mark­sis­tai“ „pra­plau­to­mis“ sme­ge­ni­mis, ku­rių

Skir­tin­gos iš­va­dos

Vie­na teis­mo pa­skir­tų psi­chiat­ rų ko­man­da pa­da­rė iš­va­dą, kad jis yra psi­chiš­kai ne­svei­kas, o ki­ta ko­ man­da priė­jo prie prie­šin­gos iš­ va­dos. Spren­di­mo priė­mi­mą ap­ sun­ki­no ir tai, kad ke­li ki­ti liu­di­ję spe­cia­lis­tai pa­mi­nė­jo dau­gy­bę psi­ chi­kos li­gų, ku­rio­mis tur­būt ser­ga A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas.

Vis dėl­to ap­klau­sos ro­do, jog maž­daug 70 pro­c. nor­ve­gų ma­no, kad to­kių su­dė­tin­gų ata­kų pa­mi­šė­ lis ne­ga­lė­jo įvyk­dy­ti ir kad A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas tu­ri at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus. „Man svar­biau­sia ne tai, kur jis bus nu­siųs­tas, į psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nę ar ka­lė­ji­mą, o tie­siog tai, kad jis ne­vaikš­čio­tų gat­vė­mis ir nie­ka­ da ne­bū­tų iš­leis­tas“, – prieš teis­ mui pa­skel­biant nuo­spren­dį sa­kė per žu­dy­nes gy­vas iš­li­kęs Ve­gar­ das Gros­lie Wen­nes­lan­das. Anks­čiau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas su šiur­pio­mis de­ta­lė­mis iš­dės­tė, kas pa­ska­ti­no jį me­tų me­tus skru­ pu­lin­gai pla­nuo­ti, o pa­skui įvyk­dy­ ti di­džiau­sias žu­dy­nes Nor­ve­gi­jo­je po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas va­di­no sa­ve „tamp­lie­rių“, – ne­va eg­zis­ tuo­jan­čios slap­tos ult­ra­de­ši­nių­jų gru­puo­tės, pa­va­din­tos vi­du­ram­ žių krikš­čio­nių kry­ži­nin­kų var­du, – pės­ti­nin­ku. Po­li­ci­ja to­kios gru­ puo­tės bu­vi­mu abe­jo­ja. A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas taip pat plū­do „kul­tū­ri­nius mark­sis­tus“, dėl ku­rių pri­ta­ri­mo imig­ra­ci­jai, jo tei­gi­mu, at­si­ra­do „Eu­ra­bi­ja“, o jis tu­rė­jęs ata­kuo­ti cent­ro kai­rių­jų vy­ riau­sy­bę bei Dar­bo par­ti­jos jau­ni­mo va­sa­ros sto­vyk­lą Utio­jos sa­lo­je.

9

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

pasaulis Su­rin­ko ­ pa­ra­šus

Ža­lių­jų ­ pro­tes­tas

Šū­viai ­ Niu­jor­ke

Re­fe­ren­du­mo dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo vi­siems jos ne­tu­rin­ tiems Lat­vi­jos gy­ven­to­jams ini­cia­to­riai pra­ne­šė su­rin­kę 10 tūkst. pa­ra­šų. Lat­vi­jo­je as­me­ nys be pi­lie­ty­bės ne­tu­ri tei­ sės bal­suo­ti rin­ki­muo­se, o įsi­ dar­bin­da­mi tu­ri pa­teik­ti do­ku­ men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius lat­vių kal­bos mo­kė­ji­mą.

Ža­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos „Green­ pea­ce“ ak­ty­vis­tai va­kar už­si­ ropš­tė ant Ark­ty­je esan­čios naf­tos ga­vy­bos plat­for­mos, pri­klau­san­čios Ru­si­jos bend­ ro­vei „Gazp­rom“, siek­da­mi at­ kreip­ti dė­me­sį į jos ke­lia­mą pa­vo­jų vie­nam pa­sku­ti­nių pa­ sau­ly­je ne­pa­lies­tos gam­tos kam­pe­lių.

Po­li­ci­ja va­kar nu­ko­vė vy­rą, ku­ ris prie gar­sio­jo Niu­jor­ko dan­ go­rai­žio „Em­pi­re Sta­te Buil­ ding“ ėmė šau­dy­ti į ap­lin­ki­ nius ir pa­šo­vė de­vy­nis žmo­ nes, keletą jų – mirtinai. Liu­ di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kaip vie­ ni žmo­nės griu­vo ant že­mės, o ki­ti klyk­da­mi bė­go ša­lin nuo in­ci­den­to vie­tos.

­sio­je by­lo­je: pa­ten­kin­ti li­ko vi­si

rė­lis A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, kaip sa­kė, me­di­ta­vo, pla­na­vo ir var­to­ jo ste­roi­dus, kad už­grū­din­tų pro­ tą ir kū­ną, o no­rė­da­mas at­si­pa­ lai­duo­ti žais­da­vo kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. Jis įsto­jo į pis­to­le­tų tu­rė­to­ jų klu­bą ir įsi­gi­jo me­džio­to­jo li­ cen­ci­ją, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti 9 mm „Glock“ ir pu­siau au­to­ma­ti­ nį šau­tu­vą „Ru­ger“ – iš jų dau­ giau kaip va­lan­dą šau­dė į siau­bo apim­tus jau­nuo­lius Utio­jo­je. Au­ kos, ku­rių jau­niau­siai bu­vo vos 14 me­tų, ne­ga­lė­jo iš­trūk­ti iš tos ma­ žy­tės sa­los. Po­li­ci­nin­ko uni­for­ma vil­kė­da­mas A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas me­to­diš­kai nu­šo­vė 67 žmo­nes, dau­giau­sia – iš ar­ti, dar du žmo­nės žu­vo ban­dy­da­ mi pa­bėg­ti iš sa­los. Po­li­ci­ja rea­ga­vo ne­vy­ku­siai

AFP nuo­tr.

Pla­na­vo vis­ką iki smulk­me­nų

Teis­mas iš­gir­do, kaip A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas me­tų me­tus pla­na­ vo sker­dy­nes ir pa­si­nau­do­jo ūkiu tam, kad ga­lė­tų ne­su­kel­da­mas įta­ ri­mų nu­si­pirk­ti che­mi­nių trą­šų, ku­rias pa­nau­do­jo ko­ne to­ną svė­ ru­siai bom­bai pa­ga­min­ti. Ta bom­ba, ku­ri bu­vo pa­dė­ ta iš­nuo­mo­ta­me mik­roau­to­bu­se, spro­go prie pa­grin­di­nio vy­riau­ sy­bės pa­sta­to Os­lo cent­re. Tuos me­tus gy­ven­da­mas kaip at­si­sky­

Nor­ve­gi­jos, kur nu­si­kals­ta­mu­mas yra ma­žas, po­li­ci­jos veiks­mai bu­ vo smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mi. Vie­nin­te­liu sa­vo sraig­tas­par­niu po­li­ci­ja ne­ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti dėl to, kad jo įgu­la ato­sto­ga­vo, o eli­ ti­nis po­li­ci­jos bū­rys į sa­lą su­ge­bė­ jo nu­si­gau­ti tik dau­giau nei po va­ lan­dos – pra­mo­gi­niu ka­te­riu, nes jų pa­čių pri­pu­čia­ma val­tis ko­ne nu­sken­do. Nor­ve­gi­jos na­cio­na­li­nės po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ras praė­ju­sią sa­vai­tę po ne­pa­lan­kios ata­skai­tos apie po­li­ ci­jos at­sa­ką at­si­sta­ty­di­no, o prem­ je­ras Jen­sas Stol­ten­ber­gas vė­liau šį mė­ne­sį tu­rės at­vyk­ti į neei­li­nę par­la­men­to se­si­ją. Vyks­tant teis­mo pro­ce­sui A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas be­veik ne­ro­dė jo­ kių jaus­mų ir nie­ko ne­si­gai­lė­jo, o kar­tą sa­vo įvyk­dy­tas žu­dy­nes pa­ va­di­no žiau­rio­mis, bet bū­ti­no­mis sie­kiant ap­sau­go­ti Nor­ve­gi­ją nuo dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo. Vie­nu me­tu jis teis­mui pa­sa­kė: „Ir vėl tai pa­ da­ry­čiau.“ BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Iš­puo­lių chro­no­lo­gi­ja Praė­ju­sių me­tų lie­pos 22 d., penk­ta­die­ nį, dar ne­si­bai­gus dar­bo die­nai Nor­ ve­gi­jos sos­ti­nę su­dre­bi­no spro­gi­mas. A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko už­mi­nuo­tas au­ to­mo­bi­lis iš­lė­kė į orą prie val­dan­čio­ sios par­ti­jos būs­ti­nės pa­čia­me vy­ riau­sy­bi­nio kvar­ta­lo cent­re. Per spro­ gi­mą žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės, de­šim­tys bu­vo su­žeis­ti. Tuo me­tu, kai pa­ni­kos apim­ti žmo­ nės ban­dė su­vok­ti, kas įvy­ko, A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas ke­lia­vo į Utio­jos sa­lą, esan­čią už 40 km nuo Os­lo. Po ma­žiau nei dvie­jų va­lan­dų čia įvy­ko dar bai­ ses­nė tra­ge­di­ja. Po­li­ci­nin­ko uni­for­ma ap­si­ren­gęs ir ap­ si­gink­la­vęs žu­di­kas su­šau­dė 69 žmo­

nes. Vi­si jie bu­vo Dar­bo par­ti­jos jau­ni­ mo sto­vyk­los da­ly­viai, dau­ge­liui ne­ bu­vo su­ka­kę ir 20-ies. Sa­vo idė­jas A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas iš­ dės­tė ma­ni­fes­te, ku­rį pa­va­di­no „2083ie­ji: Eu­ro­pos ne­prik­lau­so­my­bės dek­ la­ra­ci­ja“, ir pa­skel­bė in­ter­ne­te prieš pat iš­puo­lius. 1500 pus­la­pių do­ku­ men­te de­ta­liai pa­sa­ko­ja­ma apie še­še­ rius me­tus tru­ku­sį pa­si­ruo­ši­mą te­ro­ ro ak­tams. Ma­n i­fes­te A.Beh­r in­g as-Brei­v i­k as ci­t uo­ja Mao Ze­don­gą, Nic­colò Ma­ chia­vel­l i ir te­ro­r is­tą Te­dą Kac­z yns­ kį, reiš­k ia sim­pa­t i­jas Vla­d i­m i­r ui Pu­ ti­nui ir kvie­čia sto­t i į nau­ją kry­ž iaus žy­g į.

Ka­me­ros: Ilos ka­lė­ji­me lai­ko­mi pa­vo­jin­giau­si Nor­ve­gi­jos nu­si­kal­tė­liai mė­gau­ja­si pa­to­gio­mis gy­ve­ni­mo

są­ly­go­mis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Žvilgs­nis už Ilos ka­lė­ji­mo sie­nų An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas at­liks baus­mę Ilos ka­lė­ji­me ne­to­ li sos­ti­nės Os­lo. Pas­kelb­tos nuo­ trau­kos lei­do pa­žvelg­ti į šios įstai­ gos vi­dų.

ti laiš­kus ir žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių. Jis taip pat ga­li išei­ti į už­da­rą lau­ko kie­me­lį, su­pa­mą aukš­tų be­to­ni­nių sie­nų ir spyg­liuo­tos vie­los. „Jis yra žmo­gus“

Tre­ni­ruok­liai ir kom­piu­te­ris

Žu­di­kas Ilos ka­lė­ji­me jau pra­lei­ do dau­giau nei me­tus, kol vy­ko tyrimas ir teis­mas. A.Beh­rin­guiBrei­vi­kui bu­vo skir­tos trys ka­me­ ros kaip kom­pen­sa­ci­ja už tai, kad jam ne­bu­vo leis­ta, kas pa­pras­tai lei­džia­ma ki­tiems ka­li­niams. Kiek­vie­nos ka­me­ros plo­tas yra 8 kvad­ra­ti­niai met­rai. Vie­na įreng­ta kaip mie­ga­ma­sis, ki­to­je sto­vi tre­ ni­ruok­liai, o tre­čia su sta­lu ir ne­ šio­ja­muo­ju kom­piu­te­riu pri­me­na dar­bo ka­bi­ne­tą. Kom­piu­te­ris ne­pri­jung­tas prie in­ter­ne­to, kad ka­li­nys ne­ga­lė­tų bend­rau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu. „Tai tar­si pa­to­bu­lin­ta ra­šo­mo­ji ma­ši­nė­lė“, – kom­piu­te­rio pa­skir­tį paaiš­ki­no ka­lė­ji­mo at­sto­vė spau­ dai El­len Bjerc­ke. A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ad­vo­ka­tai sa­kė, kad jis ke­ti­na to­liau ra­šy­ti ma­ni­fes­tą, ku­rį pa­skel­bė in­ter­ne­te prieš įvyk­dy­da­mas iš­puo­lį. Kaip ir ki­ti ka­li­niai, A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas tu­ri tei­sę ra­šy­

Ka­lė­ji­mo va­do­vai paaiš­ki­no, kad ypa­tin­go sau­gu­mo są­ly­go­mis lai­ ko­mi ka­li­niai, to­kie kaip A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas, ne­tu­ri tei­sės bend­rau­ti su ka­li­niais iš ki­tų kor­ pu­sų. Bet jis ga­li su­si­tik­ti su li­ki­ mo drau­gais sa­vo kor­pu­se, jei­gu tai ne­ke­lia pa­vo­jaus. „Ypač su­stip­rin­to sau­gu­mo re­ ži­mas smar­kiai ap­ri­bo­ja ka­li­nį, ypač jei­gu jis tai­ko­mas il­ges­nį lai­ ką“, – tei­gia­ma ka­lė­ji­mo pa­skelb­ ta­me pra­ne­ši­me. To­dėl to­kiems ka­li­niams, kaip A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, su­da­ro­ mos są­ly­gos dau­giau bend­rau­ti su ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nais, dirb­ti, mo­ ky­tis ir už­siim­ti ki­ta veik­la. „Tiks­las yra su­stip­rin­ti ry­šį su ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nais, ku­riems duo­ta už­duo­tis ska­tin­ti jo ak­ty­ vu­mą, at­lik­ti su juo fi­zi­nius pra­ ti­mus, kal­bė­tis su juo“, – sa­kė E.Bjerc­ke. Ilos ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nai tei­gia, kad no­rė­tų A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką per­kel­ti į kor­pu­są su ki­tais ka­li­

niais, ku­rie ga­li gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą nuo pra­di­nių kla­sių iki uni­ver­si­ te­ti­nių kur­sų, ga­li lan­ky­ti spor­to sa­lę ir dirb­ti ka­lė­ji­mo dirb­tu­vė­ se, kur ga­mi­na­mi bal­dai, ke­pu­ rės, pirš­ti­nės ir ki­ti ga­mi­niai. „Aš svars­tau taip: jis yra žmo­ gus. Jis tu­ri žmo­gaus tei­ses. To­ dėl tu­ri­me su­da­ry­ti jam hu­ma­niš­ ką ka­lė­ji­mo re­ži­mą“, – paaiš­ki­no E.Bjerc­ke. Tarp pa­vo­jin­giau­sių nu­si­kal­tė­lių

Ilos ka­lė­ji­mas tu­ri 12 kor­pu­sų ir ja­me ga­li tilp­ti 124 ka­li­niai, juos pri­žiū­ri 230 pa­rei­gū­nų. Įs­teig­tas kaip mo­te­rų ka­lė­ji­mas, per na­cių oku­pa­ci­ją praė­ju­sio am­ žiaus penk­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je jis bu­vo nau­do­ja­mas kaip kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­la. Šian­dien čia lai­ko­mi tik vy­rai – pa­vo­jin­giau­si ša­lies nu­si­kal­tė­liai. Ka­lė­ji­mo va­do­vas Knu­tas Bjar­ kei­das ne­no­rė­jo at­skleis­ti, ar bu­ vo im­ta­si ko­kių nors ypa­tin­gų sau­gu­mo prie­mo­nių, kad A.Beh­ rin­gas-Bre­vi­kas ne­pa­bėg­tų. Pas­ ta­rą­jį kar­tą ka­li­nys iš Ilos ka­lė­ji­ mo bu­vo pa­spru­kęs 2004-ai­siais, bet bu­vo su­čiup­tas vos po ke­le­to mi­nu­čių. BBC inf.

10

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

pasaulis Tarp­tau­ti­nis tan­go fes­ti­va­lis Maž­daug pu­sė tūks­tan­čio po­rų iš įvai­ riau­sių pla­ne­tos kam­pe­lių de­monst­ ruo­ja sa­vo meist­riš­ku­mą Ar­gen­ti­ nos sos­ti­nė­je Bue­nos Ai­rė­se šią sa­vai­ tę pra­si­dė­ju­sia­me Tarp­tau­ti­nia­me tan­ go fes­ti­va­ly­je. Šo­kė­jai var­žo­si dvie­jo­se – sa­lo­ni­nio ir sce­ni­nio tan­go – ka­te­go­ ri­jo­se. Sa­lo­ni­nis tan­go yra senesnis ir tu­ri griež­tas tai­syk­les, o sce­ni­nis įtrau­ kia ak­ro­ba­ti­kos ir ki­tų šo­kių ele­men­tus. Fi­na­le, ku­ris vyks rugp­jū­čio 27 ir 28 d., nu­ga­lė­to­jų lau­kia 8,5 tūkst. do­le­rių (23 tūkst. li­tų) pri­zai.

Ar pa­vyz­di­niu lai­ky­tas Ma De­mok­ra­ti­ja Af­ri­ko­je – tra­pi. Va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­tis Ma­lis – pui­kus įro­dy­mas. Is­la­mis­tai ir ka­riš­kių įvyk­dy­tas val­džios per­vers­mas vos per aki­mir­ką pa­rklup­dė be­veik du de­ šimt­me­čius de­mok­ra­ti­jos ke­liu žen­gu­sią ša­lį. Kas to­liau?

Ant­ra­sis So­ma­lis?

Ma­lio ar­mi­jos pul­ki­nin­kas Mous­sa Mai­ga – vie­nas tų, ku­rie ko­vo­ja su is­la­mis­tais, įsi­tvir­ti­nu­siais ša­lies šiau­rė­je esan­čio­je dy­ku­mo­je. Nors ka­riš­kio va­do­vau­ja­ma ar­ mi­ja, su­da­ry­ta iš 700 ka­rių sa­va­ no­rių, vei­kiau pri­me­na iš gat­vių su­rink­tus jau­nuo­lius nei pro­fe­sio­ na­lus, tai – ne bė­da. „Mes fi­ziš­kai ir mo­ra­liš­kai pa­si­ ruo­šę mū­šiams“, – ka­rius įkvėp­ti ban­dė pul­ki­nin­kas. „Ly­giuot“, – su­rė­kė jis, ke­pi­nant 40 laips­nių karš­čiui. Vy­rai, pa­sak „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tų, klus­niai iš­si­ri­kia­vo vie­no­je iš Mop­čio mies­ to, esan­čio Ma­lio cent­ri­nė­je da­ly­ je, aikš­čių ir įdė­miai klau­sė nu­ro­ dy­mų. Stai­ga kaž­kam ant­ro­je kuo­pos ei­lė­je su­skam­bo mo­bi­lu­sis te­le­fo­ nas. Vy­rui tuč­tuo­jau nu­ro­dy­ta išei­ ti į prie­kį ir jis čia pat ga­vo 20 kir­ čių baus­mę. „Mes esa­me tie, ku­rie at­ko­vos šiau­rę“, – po ma­žy­čio in­ci­den­to to­liau ėmė skan­duo­ti vy­rai. Vi­si jie pri­klau­so su­ka­rin­tai or­ ga­ni­za­ci­jai, pa­va­din­tai Šiau­rės iš­ si­va­da­vi­mo fron­tu (ŠIF). Dau­ge­lis avi san­da­lus, o vie­toj ka­ri­nės uni­for­mos – fut­bo­li­nin­kų marš­ki­nė­lius. Ant vie­nų pui­kuo­ja­si bu­vu­sio bra­zi­lų fut­bo­lo žvaigž­dės Ro­nal­do, ant ki­tų – bu­vu­sio Vo­ kie­ti­jos fut­bo­li­nin­ko Piot­ro Tro­ chows­kio pa­var­dės. ŠIF į sa­vo gre­tas dau­giau­sia ver­ buo­ja iš ša­lies šiau­rės plūs­tan­čius pa­bė­gė­lius. Or­ga­ni­za­ci­jos už­duo­ tis – ko­vo­ti su is­la­mis­tais. De­ja, ŠIF trūks­ta ne tik gink­lų, ta­čiau ir mais­to. Šios pa­jė­gos – pri­

klau­so­mos nuo Ma­lio vy­riau­sy­bės. Ta­čiau pa­ra­ma ka­riams – skur­di. Al­gos sie­kia vos ke­lis do­le­rius per mė­ne­sį. M.Mai­ga vie­nin­te­lis tu­ri pa­do­rią ka­ri­nę uni­for­mą ir pis­to­le­ tą. Gink­lą, kaip pa­sa­ko­jo, par­si­ve­ žė iš Li­be­ri­jos, kai tar­na­vo Af­ri­kos taik­da­rių da­li­ny­je. Ta­da jo tė­vy­nė bu­vo kaip lais­vės ži­bu­rys ki­toms Va­ka­rų Af­ri­kos vals­ty­bėms.

Is­la­mis­tai su­ge­bė­ jo už­val­dy­ti treč­da­ lį ša­lies vos per tris sa­vai­tes. Tai ne­su­vo­ kia­ma. Pul­ki­nin­kas M.Mai­ga prieš ke­ le­rius me­tus pa­si­trau­kė iš ka­riuo­ me­nės. Gao mies­te, ku­ris šiuo me­ tu kont­ro­liuo­ja­mas su­ki­lė­lių, bu­vęs ka­riš­kis įsi­gi­jo ba­ka­lė­jos krau­tu­vę. De­ja, vers­las žlu­go, nes re­gio­ne pa­ si­ro­dė is­la­mis­tai. Da­bar par­duo­ tu­vę, kaip jis pa­ts sa­ko, „val­do va­ gys“. Nors Mai­ga – karš­tai ti­kin­tis mu­sul­mo­nas, net ir jam te­ko bėg­ti nuo is­la­mis­tų. „Pap­ras­čiau­siai ne­ga­lė­jau ten kvė­puo­ti“, – pa­sa­ko­jo vy­ras, tu­ rė­da­mas ome­ny­je užim­to­je te­ri­to­ ri­jo­je is­la­mis­tų įves­tą griež­tą re­li­ gi­nį val­dy­mą. Da­bar pul­ki­nin­kui rei­kia kaip nors iš vy­riau­sy­bės gau­ti pa­ra­ mą, kad ga­lė­tų vy­rus ap­gink­luo­ti ir žy­giuo­ti į ša­lies šiau­rę. Jis ti­ki­si, kad ne tik val­džia, ta­čiau ir vers­li­ nin­kai iš Mop­čio mies­to ar­ba Ma­ lio sos­ti­nės Ba­ma­ko at­sei­kės pi­ni­

gų. Juk, kaip sa­ko ka­riš­kis, ši kri­zė lie­čia vi­sus. Kol kas Mop­ty­je gy­ve­ ni­mas te­ka įpras­ta va­ga. Nors gy­ ven­to­jų dau­gu­mą čia su­da­ro mu­ sul­mo­nai, mo­te­rys iki šiol vaikš­to be vei­dą den­gian­čių šy­dų, vei­kia ke­li va­ka­rie­tiš­ki res­to­ra­nai. Juo­se ga­li­ma įsi­gy­ti alaus ir vy­no, skam­ ba mu­zi­ka. Ta­čiau vos už 100 km į šiau­rę nuo Mop­čio mies­to gy­ve­ni­mas jau ki­toks. Mies­te­lė­nai jau se­no­kai gy­ve­ na apim­ti bai­mės. Jie nuo­gąs­tau­ ja, kad ne­tru­kus į jų mies­tą įsi­verš su­ki­lė­liai. Už­sie­nie­čių, ku­rių anks­čiau at­ vyk­da­vo į mies­tą, vis re­čiau čia už­ klys­ta. Dau­ge­lis bi­jo, kad bus pa­ grob­ti su­ki­lė­lių. Mop­tį pa­li­ko ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos dar­buo­to­ jai. Čia li­kęs vy­riau­sy­bei lo­ja­lių ka­rių da­li­nys iš­lai­ko nuo­la­ti­nę pa­reng­tį. Stai­gus šo­kas

O dar vi­sai ne­se­niai rin­ki­mai Ma­ly­ je bu­vo pri­pa­žin­ti lais­vais. Ži­niask­ lai­da ga­lė­jo dirb­ti ne­prik­lau­so­mai. Dėl tu­riz­mo bu­mo eko­no­mi­ka au­go įspū­din­gai – 5 pro­c. kas­met. Vis­kas pa­si­kei­tė šiais me­tais, kai ra­di­ka­lūs mu­sul­mo­nai ir tua­re­gų se­ pa­ra­tis­tai užė­mė šiau­ri­nę ša­lies da­ lį, o cent­ri­nė ša­lies val­džia pa­si­ro­dė esan­ti be­jė­gė prieš se­pa­ra­tis­tus. Bū­tent tai vir­to pre­teks­tu ka­riš­ kiui Ama­dou Sa­no­go suor­ga­ni­zuo­ ti per­vers­mą Ma­ly­je. Šis ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nas ar­ gu­men­ta­vo, jog „vy­riau­sy­bė bu­vo per silp­na, kad lai­mė­tų ka­rą su su­ ki­lė­liais“. Ta­čiau ir ar­mi­jai iki šiol ne­pa­vy­ko už­gniauž­ti su­ki­li­mo, o tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė vis la­

Kri­zė: šiau­ri­nę Ma­lio da­lį kont­ro­liuo­jan­tys is­la­mis­tai pa­skel­bė įku­rian­tys

biau spau­džia A.Sa­no­go, kad jis ir jo da­li­niai grįž­tų į ba­ra­kus. De­ja, to jis ne­ke­ti­na da­ry­ti... A.Sa­no­go kri­ti­kai kal­ti­na jį su­si­ do­ro­ji­mu su opo­nen­tais. Kal­ba­ma, kad bet kam, kas nei­gia­mai at­si­lie­ pia apie nau­ją­jį Ma­lio re­ži­mą, gre­ sia fi­zi­nės baus­mės. Vers­las su­sto­jo

Vie­ti­niai no­ri, kad Ma­lis bū­tų toks, koks bu­vo iki per­vers­mo ir su­ki­li­ mo šiau­rė­je.

Sos­ti­nė­je Ba­ma­ke gy­ve­nan­ ti Mo­ni­que Do­ray sa­ko, kad pa­dė­ tis die­na iš die­nos blo­gė­ja. Mo­te­ris 1936 m. gi­mė Ka­me­rū­ne. Nors tu­ ri Pran­cū­zi­jos pa­są, nie­kuo­met ne­ lai­kė sa­vęs pran­cū­ze. „Aš af­ri­kie­tė“, – už­tik­rin­tai iš­ rė­žė mo­te­ris. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris ją sie­ ja su Pran­cū­zi­ja, kaip mo­te­ris pa­ti sa­ko, tai mei­lė ge­ram mais­tui. Šio mais­to ga­li­ma įsi­gy­ti jos res­to­ra­ ne. Ta­čiau vers­las mer­di. Pa­sak

Kas ko­vo­ja Ma­ly­je?

10

mlrd. dolerių gali siekti per Sacharos dykumą į Europą gabenamo kokaino vertė.

Da­lis tua­re­gų tar­na­vo nu­vers­to­

jai“) ir „Dži­ha­do ju­dė­ji­mu Va­ka­rų Af­ri­ jo Li­bi­jos dik­ta­to­riaus Muam­ma­ro al ko­je“ (DJVA). Tu­ri­ma duo­me­nų, kad Gad­da­fi pa­jė­go­se. Li­bi­jo­je įvy­kus per­ abi is­la­mis­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos pa­lai­ko vers­mui, jie grį­žo į Ma­lį. glau­džius ry­šius su Va­ka­rų Af­ri­ko­je Tua­re­gai su­si­bū­rė į su­ka­rin­tą or­ga­ vei­kian­čia „Al Qae­da“. Ma­no­ma, kad ni­za­ci­ją, pa­va­din­tą Na­cio­na­li­niu Aza­ „An­sar Di­ne“ į sa­vo gre­tas įtrau­kė ir ko­ va­do iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mu (NAIJ). vo­to­jus iš Je­me­no, Ka­ta­ro ir Al­žy­ro. Šių me­tų pra­džio­je jie pa­skel­bė apie „An­sar Di­ne“ ly­de­ris Iya­das Ag Gha­ ne­prik­lau­so­mos Aza­va­do vals­ty­bės lis – tua­re­gas. Jam apie 60 me­tų. Jis įkū­ri­mą šiau­ri­nė­je Ma­lio da­ly­je. tar­na­vo M.al Gad­da­fi pa­jė­go­se. „An­ NAIJ pa­lai­ko glau­džius ry­šius su sar Di­ne“ ko­vo­to­jai Sa­cha­ros dy­ku­ is­la­mis­ti­nė­mis jė­go­mis re­gio­ne: gru­ mos re­gio­ne gro­bia už­sie­nie­čius ir puo­te „An­sar Di­ne“ („Ti­kė­ji­mo gy­nė­ pa­gal­bos dar­buo­to­jus.

Bai­mė: V.Dia­wa­ra sa­ko, kad jam la­bai ne­ra­mu dėl to, kas dar ga­li

nu­tik­ti jo tė­čio gim­ti­nė­je Ma­ly­je.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

11

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

pasaulis Tarp­tau­ti­nis tan­go fes­ti­va­lis

a­lis ne­virs Af­ri­kos pū­li­niu?

čia sa­vo vals­ty­bę.

Mo­ni­que, po­li­ti­kai, dip­lo­ma­tai, pa­gal­bos or­ga­ni­za­ci­jų dar­buo­to­ jai, vers­li­nin­kai ir tu­ris­tai pa­lie­ ka ša­lį. Šian­dien mo­ters vieš­bu­tis ir res­ to­ra­nas – be­veik tuš­čias. Net per pie­tus. „Ne­ži­nau, ar su­ge­bė­siu iš­lai­ky­ti sa­vo vers­lą“, – ap­gai­les­ta­vo Mo­ni­ que. Tu­riz­mo vers­las bu­vo vie­nas svar­biau­sių Ma­lio pa­ja­mų šal­ti­nių. Da­bar jis žlu­go. Dau­ge­lis vieš­bu­ čių ir res­to­ra­nų už­da­ry­ti, o vi­rė­

„Scan­pix“ nuo­tr.

jai, pa­da­vė­jai ir pa­tar­nau­to­jai sė­ di be dar­bo. Po­li­ti­nė su­maiš­tis

Po­li­ti­nė si­tua­ci­ja Ma­lio vy­riau­sy­ bė­je – su­dė­tin­ga. Pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio ša­lies pre­zi­den­tas Dion­coun­da Traoré ne­se­niai pa­skel­bė, jog su­da­rė nau­ ją mi­nist­rų ka­bi­ne­tą. Iš 31 mi­nist­ro – 5 ka­ri­nio ša­lies ly­de­rio A.Sa­no­go ša­li­nin­kai, o nu­ ša­lin­to­jo ša­lies va­do­vo Ama­dou

Tou­ma­ni Touré at­sto­vo nė­ra nė vie­ no. Ne­nuos­ta­bu, kad ša­lies eli­tas dras­ko­mas ne­su­ta­ri­mų. Bu­vu­sio ša­lies pre­zi­den­to ša­li­nin­kai kri­ti­ kuo­ja vy­riau­sy­bę, o ši kal­ti­na juos są­moks­lu. Ta­čiau žur­na­lis­tas Ha­ ma­dou­nas Touré, iki pu­čo dir­bęs vy­riau­sy­bės ko­mu­ni­ka­ci­jos mi­ nist­ru, pa­brė­žė, kad šio­je is­to­ri­jo­ je nė­ra kal­tų ir tei­suo­lių. Pa­sak jo, Ma­lio eli­tas žai­džia su ug­ni­mi. „Is­la­mis­tai su­ge­bė­jo už­val­dy­ ti treč­da­lį ša­lies vos per tris sa­vai­

tes. Tai ne­su­vo­kia­ma, tai tu­rė­jo kaip rei­kiant šo­ki­ruo­ti mū­sų po­li­ ti­kus“, – pa­brė­žė žur­na­lis­tas. Ti­ki­si, kad su­grįš tai­ka

Tua­re­gų et­ni­nės ma­žu­mos, ku­ri Ma­ly­je su­da­ro apie 10 pro­c. gy­ven­ to­jų, at­sto­vas Zei­da­ne’as Ag Si­da­ la­mi­ne’as pa­brė­žė, kad ko­vas bū­ti­ na už­baig­ti. „Tik ma­ža da­lis tua­re­gų, ku­ rie pri­si­dė­jo prie is­la­mis­tų, Ma­ly­je no­ri at­ski­ros vals­ty­bės. Ma­nau, kad

žmo­nių disk­ri­mi­na­ci­ja – tai praei­ tis. Mes (tua­re­gai) Ma­ly­je ne­sa­me disk­ri­mi­nuo­ja­mi jau il­gus me­tus“, – sa­kė Z.Ag Si­da­la­mi­ne’as. Vy­ras ke­lis kar­tus tal­ki­no tua­re­gų se­pa­ra­ tis­tų ir Ma­lio vy­riau­sy­bės de­ry­bo­ se. 1991 ir 2006 m. jo pa­stan­go­mis bu­vo pasiekti tai­kos su­si­ta­ri­mai. „Mes tik sie­kia­me, kad mū­ sų kul­tū­ra bū­tų pri­pa­žin­ta, ta­čiau mums tik­rai ne­rei­kia te­ri­to­ri­jos“, – pa­brė­žė Z.Ag Si­da­la­mi­ne’as. Kaip ir dau­ge­lio konf­lik­tų Af­ri­ko­je at­ ve­ju, Ma­ly­je su­ka­si di­de­li pi­ni­gai. Kai ku­rie ma­no, kad bū­tent čia sly­ pi se­pa­ra­tiz­mo prie­žas­tis. Ne­se­niai Jung­ti­nių Tau­tų at­sto­ vai pa­skel­bė ata­skai­tą, ku­rio­je mi­ nima, kad kas­met Va­ka­rų Eu­ro­pą per Sa­cha­ros dy­ku­mą pa­sie­kia di­ džiu­liai kie­kiai ko­kai­no, ku­rio ver­ tė ga­li siek­ti apie 10 mlrd. do­le­rių. Ma­no­ma, kad nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­da per Af­ri­ką – vie­nas di­ džiau­sių is­la­mis­tų pa­ja­mų šal­ti­nių. Kvai­ša­lai iš Pie­tų Ame­ri­kos iš pra­ džių pa­sie­kia Va­ka­rų Af­ri­kos ša­lių (daž­niau­siai Ni­ge­ri­jos ar Gvi­nė­jos) uos­tus, o ta­da ke­liau­ja į Eu­ro­pą. Už­sie­nie­čių gro­bi­mai – ki­tas pel­ nin­gas už­siė­mi­mas. Ne­se­niai su­ki­lė­ liai bu­vo paė­mę įkai­tais ke­lis va­ka­ rie­čius ir 7 al­žy­rie­čius. Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad už įkai­tus su­ki­lė­liai su­ si­šla­vė apie 100 mln. do­le­rių. Da­bar 30 mln. do­le­rių su­ki­lė­liai rei­ka­lau­ja už du įkai­tus iš Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos. Sa­cha­ros dy­ku­ma – pui­ki vie­ta grob­ti už­sie­nie­čius, ku­rių ne­ma­žai čia dir­ba naf­tos vers­lo­vė­se, ir juos pa­slėp­ti. Jei rei­kia, įkai­tai ga­li bū­ ti ga­be­na­mi iš vie­nos vie­tos į ki­tą tūks­tan­čius ki­lo­met­rų, nes te­ri­to­ ri­ja – be­veik ne­kont­ro­liuo­ja­ma, o ir sun­kiai priei­na­ma. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

V.Dia­wa­ra: „Vis­kas per vie­ną nak­tį bu­vo už­brauk­ta“ Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ar de­mok­ra­ti­jos ke­liu prieš dau­ giau nei dvi­de­šimt me­tų pa­su­kęs va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­tis Ma­lis ne­ virs dar vie­nu Af­ri­kos pū­li­niu? Dien­raš­tis kal­bė­jo­si su at­li­kė­ju Vik­to­ru Dia­wa­ra, ku­rio šei­ma gy­ ve­na Ma­ly­je.

– Šiais me­tais Ma­ly­je įvy­ko daug reikš­min­gų po­ky­čių. Ko­ kia pa­dė­tis da­bar? – Si­tua­ci­ja – dra­ma­tiš­ka. Šiuo me­ tu man sun­ku pa­sa­ky­ti, bet ta­da, kai su­ki­lė­liai užė­mė ša­lies šiau­rę ir pa­ skel­bė sa­vo at­ski­rą vals­ty­bę, iš šiau­ ri­nių re­gio­nų į pie­tus pa­bė­go apie 30 tūkst. žmo­nių. Kiek ži­nau, bė­ga žmo­

nės ir da­bar. Be to, Ma­lis nė­ra prie van­de­ny­no, ne­tu­ri uos­tų, o svar­būs ke­liai drie­kia­si per dy­ku­mą. To­dėl ša­ly­je pa­ki­lo mais­to kai­nos, trūks­ta kai ku­rių pre­kių. Tai, ži­no­ma, nė­ra blo­ka­da, ta­čiau si­tua­ci­ja – įtemp­ ta. Šiuo me­tu dau­giau­sia ne­ra­mu­mų ky­la ša­lies šiau­rė­je, kur vei­kia is­la­ mis­tai. Kal­bant apie pie­ti­nius re­gio­ nus, ku­riuo­se yra ir sos­ti­nė, ten pa­ dė­tis ge­ro­kai ra­mes­nė. Ma­no tė­vai gy­ve­na sos­ti­nė­je, tad ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad tik­rai ga­li­ma išei­ti į gat­ves ir vis­kas ga­na nor­ma­lu. – Kas su­kė­lė kri­zę? Ar tai, kad Ma­lis ta­pa­ty­bės po­žiū­riu ne­ vie­na­ly­tis, ar yra ki­tų prie­žas­ čių? – Na, pa­vyz­džiui, tua­re­gai ski­ria­si nuo Pie­tų Ma­lio gy­ven­to­jų – ki­to­kia

tiek jų iš­vaiz­da, tiek gy­ve­ni­mo bū­ das, kal­ba, net mais­tas. Ga­liau­siai pa­kan­ka pa­si­žiū­rė­ti į Ma­lio že­mė­la­ pį. At­ro­do, lyg kaž­kas bū­tų li­niuo­ te brau­kęs mū­sų sie­nas. To­kių sie­nų rea­liai ne­bū­na. Vis­kas pa­vel­dė­ta iš ko­lo­ni­za­ci­jos lai­kų. Pran­cū­zai ėmė ir nu­spren­dė, kad Ma­lis bus toks. Apsk­ri­tai ša­ly­je yra apie 24 kal­ bos, be­je, vi­siš­kai skir­tin­gos. Skir­ tu­mas ryš­kus ne tik tarp šiau­rės ir pie­tų. Jei pa­klau­si Ma­lio gy­ven­to­ jo „Kas tu toks?“ – jis var­gu ar at­ sa­kys tau, kad yra ma­lie­tis. Grei­ čiau­siai pa­sa­kys, kad jis tua­re­gas, ar įvar­dys ki­tą gen­tį, ku­riai pri­ klau­so. Tai daug ką pa­sa­ko apie ša­lį. Tai­gi, klau­si­mas, kas tei­sus – tua­re­gai ar ki­ti, ga­na su­dė­tin­gas. Be to, yra daug da­ly­kų, ku­rie daž­ nai vie­šai ne­skel­bia­mi. Pa­vyz­džiui,

Ma­ly­je dy­ku­mo­je ne­se­niai bu­vo at­ ras­ta naf­tos ir ura­no rū­dos. Nie­kas ne­šne­ka ir apie tai, kad per Sa­cha­ rą į Eu­ro­pą pa­ten­ka he­roi­no tiek iš Af­ga­nis­ta­no, tiek iš Pie­tų Ame­ri­kos. Ten su­ka­si di­de­li pi­ni­gai. Ma­nau, kad tai – es­mi­nė prie­žas­tis. Ži­no­ma, tua­re­gai vi­suo­met pik­ ti­no­si, kad ne­tu­ri au­to­no­mi­jos Ma­ ly­je. Tie konf­lik­tai bu­vo. Ta­čiau pie­tie­čiams tua­re­gų rei­ka­la­vi­mai at­ro­do to­kie pa­tys, kaip, pa­vyz­ džiui, lie­tu­viams bū­tų keis­tas ko­ kių že­mai­čių pa­reiš­ki­mas, jog jie no­ri at­si­skir­ti. – Daug kas bi­jo, kad Ma­lis virs ant­ruo­ju So­ma­liu. Ar įžvel­gia­ te to­kį pa­vo­jų? – Tik­rai bi­jau. Ma­lis – ma­no tė­vo ša­lis, aš ten užau­gau. O bū­ti ga­

li vis­ko. Ša­lis be­veik du de­šimt­me­ čius bu­vo de­mok­ra­tiš­ka. Tai bu­vo pa­vyz­dys Va­ka­rų Af­ri­kai, kaip ga­ li­ma sėk­min­gai pe­rei­ti iš ka­ri­nio re­ ži­mo į de­mok­ra­tiš­ką san­tvar­ką. O da­bar ka­riš­kai pa­ro­dė, kad vis­kas, ko bu­vo pa­siek­ta, – nie­ko ne­ver­ta. Ga­li bū­ti ir et­ni­nių ne­ra­mu­mų. Ga­ li bū­ti vis­ko. Ma­nau, kad po per­vers­mo Ma­ lis bu­vo nu­stum­tas at­gal ma­žiau­ siai 30 me­tų ir il­gai truks, kol ša­lis at­si­gaus. O ti­ki­my­bė, kad ten taip ir ne­bus pa­si­da­ly­ta te­ri­to­ri­ja, pi­ni­ gais ir ki­tais „žais­lais“, – di­de­lė. Iš tie­sų, la­bai gai­la. Juk Ma­ly­je vys­tė­si ir tu­riz­mo sek­to­rius. Ne­ sa­kau, kad ša­lis kles­tė­jo, ta­čiau tai bu­vo di­de­lis žings­nis į prie­kį. Vis­kas per vie­ną nak­tį bu­vo už­ brauk­ta.

12

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Apuo­lė­je at­gi­mė se­nų­jų kur­

Ko­va: mū­šius ste­bė­ję žiū­ro­vai pa­ju­to ri­te­rių pra­kai­to kva­pą ir su­pra­to, ko­kios ne­žmo­niš­kos jė­gos rei­kė­jo pro­tė­viams kau­nan­tis su prie­šais.

Le­gen­do­mis api­pin­tas Apuo­lės pi­lia­kal­ nis Skuo­do ra­jo­ne šie­met de­vin­tą kar­tą pri­kė­lė anks­ty­vų­jų vi­du­ram­žių dva­sią čia or­ga­ni­zuo­tu se­nų­jų ama­tų, ar­cha­ji­nės mu­zi­kos ir ka­ry­bos fes­ti­va­liu.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

At­gims­ta se­na­sis mies­tas

Pa­mo­kos: vy­ti juos­tas ga­li iš­mok­ti kiek­vie­na mer­gi­na, rei­kia tik kant­ry­bės.

Tie, ku­rie nors kar­tą tre­čią­jį rugp­ jū­čio sa­vait­ga­lį pa­bu­vo ant di­din­ go­jo Apuo­lės pi­lia­kal­nio, va­sa­ ros pa­bai­go­je lau­kia ga­li­my­bės vėl ten ap­si­lan­ky­ti. Iš am­žių gū­du­mos mus pa­sie­ku­si ži­nia apie čia gy­ve­ nu­sių kur­šių bei atė­jū­nų vi­kin­gų ko­vas at­ku­ria­ma re­konst­ruk­to­rių

klu­bų. Šven­tė trun­ka dvi pa­ras, tad tie, ku­rie no­ri vi­sa gal­va pa­si­ner­ti į se­no­vę ir ne­pra­leis­ti nė vie­no ren­ gi­nio, įsi­ku­ria pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­ je pa­la­pi­nių mies­te­ly­je, ku­ris ga­vo Got­lan­do var­dą. Apuo­lė­je vis­kas vyks­ta kaip nor­ma­lia­me gy­ve­ni­me – vie­ nu me­tu kaž­kas ga­mi­na mais­tą, kaž­kas meist­rau­ja ar ku­ria me­ nus, dai­nuo­ja, pre­kiau­ja, o ka­riai ka­riau­ja.

13

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

vakarė

­šių mies­tas Praei­ties re­konst­ruk­to­riai at­va­ žiuo­ja su vai­kais, gy­vū­nais, vi­sa jų bui­tis yra pa­na­ši į ži­lo­je se­no­vė­je gy­ve­nu­sių žmo­nių gy­ven­se­ną. Pi­lia­kal­nis virs­ta se­no­vi­ne gy­ ven­vie­te, kur kiek­vie­nas sve­čias ga­li pri­si­lies­ti prie praei­ties. Šie­ met, kaip ir anks­tes­niais me­tais, no­rin­tie­ji bu­vo mo­ko­mi šau­dy­ti iš lan­ko, mes­ti kir­vį, ie­tį.

Vy­rai su šar­vais, šal­ mais, sky­dais bei ko­ vos kir­viais ar kar­ dais ran­ko­se ža­vi mi­nias žiū­ro­vų. Ko­ vos – ne­su­vai­din­tos, ri­te­riai kau­na­si iš pe­ties ir krau­jas čia lie­ja­si tik­ras.

gi­jos, Skuo­do ra­jo­no ir Vyd­man­tų folk­lo­ro an­samb­liai, dūd­mai­ši­nin­ kai iš Lat­vi­jos. Ama­ti­nin­kai iš Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos, Es­ti­jos, Len­ki­jos, Šve­di­jos bei Da­ni­jos ne tik par­da­vi­nė­jo sa­vo dir­bi­nius, bet ir ro­dė, kaip jie ga­ mi­na­mi. Kas­met sten­gia­ma­si pri­sta­ty­ ti se­nuo­sius ama­tus. Smal­suo­liai ga­lė­jo iš ar­ti pa­ma­ty­ti gink­la­ka­ lių, auk­sa­ka­lių, odi­nin­kų dar­bą. Mo­te­rys vi­jo juos­tas, au­dė, nė­rė ada­to­mis. Mer­gi­nos smal­sa­vo, kaip se­nai­ siais lai­kais bū­da­vo ga­mi­na­mi pa­ puo­ša­lai iš stik­lo ka­ro­liu­kų, kaip bū­da­vo ga­mi­na­mi bui­ties ra­kan­dai iš ber­žo to­šies, lie­pos kar­nos, žo­ li­nin­kai tra­di­ciš­kai pri­sta­tė gy­dy­ mą žo­lė­mis. Šie­met bu­vo įdo­mu iš­vys­ti, kaip gim­da­vo puo­dai ta­da, kai dar ne­ tu­rė­ta žie­di­mo ra­to – ta­da in­dus žmo­nės tie­siog lip­dy­da­vo.

Links­my­bės: žiū­ro­vai bu­vo pa­kvies­ti žais­ti fut­bo­lą pri­me­nan­tį žai­di­mą, kur prie­šin­gų ko­man­dų vy­rai sten­

gė­si atim­ti rąs­tą ir pa­gul­dy­ti jį ant sky­do.

Vė­lų sek­ma­die­nio va­ka­rą Apuo­ lė iš­tuš­tė­jo ir li­ko lauk­ti ki­tos va­sa­ ros pa­bai­gos. Su­mo­kė­jo už lais­vę si­dab­ru

Apuo­lės fes­ti­va­lis iš­si­ski­ria iš pa­ na­šių ren­gi­nių tuo, kad čia di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas ne ama­tams, o ka­ry­bai. Ka­rių sto­vyk­lo­je ap­si­gy­ve­no se­no­vės bal­tų ka­ry­bos drau­go­ vės „Jot­va“, „Va­rin­gis“, „Sū­du­ vos Tau­ras“, „Sim­ka­la“, „Kur­šiai“, „Ka­rio­nys“, lan­ki­nin­kai, pa­si­va­di­ nę „Per­kū­no strė­lė“, iš Lat­vi­jos at­ vy­kę „Uguns­zi­me“, „Ro­den­pois“, „Ter­ve­tes zem­ga­li“, „Ka­vi“ ka­riai, Es­ti­jos klu­bai „Aust­revgr“, „Pe­ra Su­di­noi“ iš Len­ki­jos, „Rat­nik“ iš Ru­si­jos bei lais­vie­ji ka­riai. Tems­tant ka­riai su­vai­di­no Apuo­ lės pi­lies ap­gul­tį, ir tai bu­vo di­džio­ ji va­ka­ro ko­va. Iki iš­nak­tų skam­bė­jo įvai­rių tau­ tų se­no­sios dai­nos. Sek­ma­die­nį šven­tės da­ly­viai rin­ ko šau­niau­sią kur­šę, o vi­dur­die­nį aiš­kin­ta­si, ku­ris lan­ki­nin­kas taik­ liau­sias.

Apuo­lė neo­fic­ ia­liai lai­ko­ma lie­tu­ viš­ko­sios ir lat­viš­ko­sios kur­šių že­ mės sos­ti­ne. XIII a. Apuo­lės pi­lia­kal­nis pri­ klau­sė kur­šiams. Jo vir­šu­je sto­vė­jo me­di­nė pi­lis, yra iš­li­kę ir gi­laus šu­ li­nio pėd­sa­kai. Rim­ber­to kro­ni­ko­je „Šv. Aus­ cha­ri­jaus gy­ve­ni­mas“ ra­šo­ma, kad Apuo­lės gy­ven­to­jai ku­rį lai­ką pri­ klau­sė šve­dams, bet vė­liau iš jų iš­ si­va­da­vo. Ta­da juos už­puo­lė da­nai. Jų ant­puo­lį Apuo­lės gy­ven­to­jai at­ rė­mė. 853–854 m. Apuo­lės mies­tą ir pi­ lį su sa­vo ka­riuo­me­ne puo­lė Šve­di­ jos ka­ra­lius Ola­fas. Pi­lį tą­syk, anot kro­ni­kos, gy­nę 15 tūkst. ka­rių iš 5 sri­čių (šių die­nų is­to­ri­kai tei­gia, kad tiek daug jų čia bū­ti ne­ga­lė­jo). Mū­šis vy­ko aš­tuo­nias die­ nas. De­vin­tą­ją pra­si­dė­jo de­ry­bos. Apuo­liš­kiai tu­rė­jo pri­pa­žin­ti šve­ dų per­ga­lę. Pi­lies gy­nė­jai nu­ga­lė­ to­jams su­mo­kė­jo di­džiu­lę iš­pir­ką si­dab­ru.

Pa­mo­kos: šau­dy­ti iš lan­ko nė­ra pa­pras­ta.

Ama­tai: šven­tės da­ly­viai ga­lė­jo įsi­gy­ti se­no­vi­nių ga­mi­nių pa­vyz­džiu pa­

Ai­dai: vie­nas se­niau­sių mu­zi­kos

Eg­zo­ti­ka: odi­nin­kai pir­mą kar­tą pri­sta­tė se­nuo­ju bū­du pa­ga­min­tą

At­kū­rė di­džią­ją ko­vą

Lie­ja­si tik­ras krau­jas

Vie­nas svar­biau­sių bei įdo­miau­ sių vi­so fes­ti­va­lio ren­gi­nių – ri­te­ rių ko­vos bei kur­šių ir vi­kin­gų mū­ šio re­konst­ruk­ci­ja. Vy­rai su šar­vais, šal­mais, sky­dais bei ko­vos kir­viais ar kar­dais ran­ko­se ža­vi mi­nias žiū­ ro­vų. Ko­vos – ne­su­vai­din­tos, ri­te­ riai kau­na­si iš pe­ties ir krau­jas čia lie­ja­si tik­ras. To­dėl fes­ti­va­lio me­tu ant pi­lia­kal­nio bu­di grei­to­sios pa­ gal­bos eki­pa­žas. Šie­met ir žiū­ro­vai ga­lė­jo pa­ro­dy­ti sa­vo jė­gą bei iš­tver­mę. Kur­šiai žai­ dė žai­di­mą, pri­me­nan­tį da­bar­ti­nį fut­bo­lą, o klu­bo „Va­rin­gis“ vy­rai su­ren­gė int­ri­guo­ja­mas rung­tis. Į se­nuo­sius lai­kus su­si­rin­ku­siuo­ sius nu­kė­lė folk­lo­ro gru­pės „Gy­va­ ta“, „Vai­gu­va“, vy­rų folk­lo­ro gru­pė „Vil­ki“ iš Lat­vi­jos, sla­vų ar­cha­ji­ nio inst­ru­men­ti­nio folk­lo­ro gru­pė „Jar“ iš Len­ki­jos, le­gen­di­niai skal­ dai Ha­rald & Ma­ri Foss iš Nor­ve­

ga­min­tų auk­sa­ka­lių dir­bi­nių.

inst­ru­men­tų – dūd­mai­šiai.

ava­ly­nę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

vakarė

„Blo­ga­sis“ Ira Tarp­tau­ti­nės pro­pa­gan­dos ku­ria­mi ste­ reo­ti­pai apie „blo­gą­jį“ Ira­ną ir „bai­sius“, „at­ si­li­ku­sius“ šios ša­lies gy­ven­to­jus ži­no­ mam pro­diu­se­riui Al­kui Pal­ta­ro­kui su­ bliūš­ko kaip mui­lo bur­bu­lai.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Vy­tis – Ima­mo aikš­tė­je

Di­d žiau­s io­je is­l a­m o pa­sau­ly­je Ima­mo aikš­tė­je, is­to­ri­niais ob­jek­ tais gar­sė­jan­čia­me Is­fa­ha­no mies­ te, su­ple­vė­sa­vo rau­do­na vė­lia­va su Vy­čiu. Net­ru­kus lie­tu­vius ap­su­po de­šim­tys ira­nie­čių, ku­rių ran­ko­se bu­vo mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, fo­toa­pa­ ra­tai, o vei­duo­se – šyp­se­nos. „Iš ša­lies Vy­tis at­ro­do ga­na ag­ re­sy­viai – rai­te­lis su pa­kel­tu ka­ la­vi­ju, dvi­gu­bas kry­žius, to­dėl šis mū­sų žings­nis bu­vo drą­sus. Vis dėl­to ne­tru­kus dar kar­tą įsi­ti­ki­ no­me, kad šios ša­lies gy­ven­to­jai – la­bai drau­giš­ki“, – pri­si­mi­nė ap­si­ lan­ky­mą 512 m il­gio ir 163 plo­čio, ant­ro­je pa­gal dy­dį pa­sau­ly­je aikš­ tė­je A.Pal­ta­ro­kas. Per 10 die­nų – 2 tūkst. km

„Jie su­pra­to, kad mes – eu­ro­pie­ čiai, ir ne­tgi pra­šė il­giau pa­bū­ti su iš­skleis­ta vė­lia­va, no­rė­jo nu­si­fo­ tog­ra­fuo­ti“, – pasakojo jis. Per 10 die­nų, per kurias nu­va­žiuo­ta apie 2 tūkst. ki­lo­met­rų, ap­lan­ky­ ti Ira­no did­mies­čiai ir pro­vin­ci­jos, vyk­ta ten, kur už­si­geis­ta, lie­tu­viai nė kar­to ne­ma­tė pik­tų žvilgs­nių, ne­ju­to ag­re­si­jos. „Net­gi prie­šin­gai – ira­nie­čiai itin drau­giš­ki, vai­šin­gi, o dau­ge­ lį ge­rų da­ly­kų, ku­rie ten yra, jau sun­ku pa­ma­ty­ti pas mus, – apie lai­ką, pra­leis­tą po 1977 m. re­vo­liu­ ci­jos Is­la­mo Res­pub­li­ka ta­pu­sio­je ša­ly­je, kal­bė­jo pro­diu­se­ris. – Ten yra ir spor­to klu­bų, ir di­džiu­ lių pre­ky­bos cent­rų, ir greit­ke­ lių, teat­rų ir ki­no teat­rų, o mo­te­ rų, den­gian­čių vei­dus, ma­tė­me tik ke­lio­se vie­to­se.“

Po­pu­lia­rios no­sies ope­ra­ci­jos

„Tai – la­bai gy­vy­bin­gas, jud­rus mies­tas, ku­ria­me nė­ra nak­ti­nių pra­mo­gų, ta­čiau žmo­nės va­ka­ro­ ja par­kuo­se, ke­pa keps­nius, drau­ giš­kai bend­rau­ja, žai­džia fut­bo­lą, te­ni­są“, – apie 10 mln. gy­ven­to­ jų tu­rin­tį Te­he­ra­ną kal­bė­jo A.Pal­ ta­ro­kas.

Al­ko­ho­lio Ira­ne nė­ ra, o neal­ko­ho­li­niu alu­mi jie va­di­na li­ mo­na­dą. Jam šis mies­tas pri­mi­nė Pie­ tų Eu­ro­pos did­mies­tį, pa­vyz­džiui, Atė­nus. Ira­no mo­te­rys ne­ne­šio­ja čad­rų, ta­čiau ry­ši ska­re­les, mū­vi kel­nė­ mis ar­ba se­gi si­jo­nais iki pat že­mės, pri­si­den­gia nuo­gas kū­no da­lis. Jos nau­do­ja daug ma­kia­žo. Jau­ni­mas pa­na­šus į eu­ro­pie­čius. „Per pus­va­lan­dį ger­da­mas ar­ba­tą pa­ma­čiau dau­giau nei de­šimt mo­ te­rų su pleist­riu­ku ant no­sies“, – pa­sa­ko­jo A.Pal­ta­ro­kas. Jam paaiš­ki­no, kad Ira­ne ypač po­pu­lia­rios no­sies ma­ži­ni­mo ope­ ra­ci­jos, ku­rios aukš­tą me­di­ci­nos ly­gį tu­rin­čio­je ša­ly­je kai­nuo­ja nuo 200 do­le­rių. „Be­je, Ira­ne – la­bai daug gra­žių mo­te­rų“, – kons­ta­ta­ vo pašnekovas. Vai­ši­na ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės

Res­to­ra­ne ar ka­vi­nė­je, ste­bė­jo­si A.Pal­ta­ro­kas, su mer­gi­no­mis ga­ li­ma flir­tuo­ti: jos šyp­so­si, mie­ lai ir lais­vai bend­rau­ja, drau­giš­ kai kvie­čia prie sta­lo. Tie­sa, jų ne­ga­li­ma lies­ti, pa­spaus­ti ran­ kos ar pa­bu­čiuo­ti į skruos­tus.

Ira­ne ne­bran­gu Lit­ras ben­zi­no ne­sie­kia 50 ct. Dar­žo­vės, vai­siai, mė­sos pro­duk­

tai bemaž perpus pigesni nei Lie­ tu­vo­je. 4–5 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio dvi­vie­

čio kam­ba­rio kai­na už pa­rą – apie 270 li­tų. Dviem žmo­nėms so­čiai pa­val­gy­ti

vi­du­ti­nio ly­gio res­to­ra­ne Te­he­ra­no cent­re kai­nuos apie 35 li­tus. Kai­nos vieš­bu­čiuo­se skirs­to­mos

vie­ti­niams ir tu­ris­tams. Per me­tus Ira­ną kol kas ap­lan­ko tik Kont­ras­tai: ša­ly­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir mo­der­nių, ir se­no­ve dvel­kian­čių vaiz­dų.

apie 2 mln. tu­ris­tų, iš jų – apie 200 tūkst. eu­ro­pie­čių.

Su­si­ža­vė­jo: A.Pal­ta­ro­kui (nuotr. de

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

vakarė

a­nas su­lau­žė lie­tu­vių ste­reo­ti­pus

Vy­tis: lie­tu­vių de­le­ga­ci­ja di­džiau­sio­je aikš­tė­je is­la­mo pa­sau­ly­je su neįp­ras­ta ira­nie­čiams vė­lia­va bu­vo su­tik­ta drau­giš­kai.

„Daž­nai ei­nant gat­ve, par­ke ne­ pa­žįs­ta­mi žmo­nės kvies­da­vo pri­ sės­ti ir pa­si­vai­šin­ti ar­ba­ta, sal­du­ my­nais, už­kan­džiais, – ira­nie­čių vai­šin­gu­mu ir drau­giš­ku­mu su­ si­ža­vė­jęs A.Pal­ta­ro­kas šyp­te­lė­jo: – Ar ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti to­kį vaiz­ dą Kau­ne, Lais­vės alė­jo­je, ar Vil­ niu­je, Vo­kie­čių gat­vė­je? Su­lauk­ da­vo­me pa­kvie­ti­mo da­ly­vau­ti ir ves­tu­vė­se“. Ira­nie­čių pa­tie­ka­lai la­bai ska­nūs, o žmo­nės mai­ti­na­si svei­kai: na­tū­ ra­lia avie­na, viš­tie­na, val­go daug švie­žių dar­žo­vių, vai­sių. Neal­ko­ho­li­nis alus iš vai­sių

Per ofi­cia­lius kul­tū­ri­nės mi­si­jos su­si­ti­ki­mus lie­tu­viai ven­gė po­li­ ti­nių te­mų, kal­bų apie JAV, Iz­rae­lį, nors jau­tė­si, kad Ira­no žmo­nės yra įskau­din­ti, jog ta­po pro­pa­gan­dos au­ko­mis ir vaiz­duo­ja­mi kaip blo­ giu­kai ar at­si­li­kė­liai.

„To­dėl žmo­nės no­rė­jo, kad pa­ma­ ty­tu­me bet ku­rią ša­lies vie­tą – ga­lė­ jo­me va­žiuo­ti ir su­sto­ti, kur tik no­rė­ jo­me. Be­je, daug, ypač iš­si­la­vi­nu­sių, žmo­nių ži­no­jo apie Lie­tu­vą, Vil­nių. Jie po­zi­ty­viai rea­guo­ja į eu­ro­pie­čius, ypač pa­ma­tę, kad mes – neut­ra­lūs“, – pa­sa­kojo A.Pal­ta­ro­kas. „Ša­ly­je la­bai sau­gu, ne­si­jau­čia ag­re­si­jos, – kal­bė­jo jis. – Juo­lab kad al­ko­ho­lio Ira­ne nė­ra, o neal­ko­ ho­li­niu alu­mi jie va­di­na li­mo­na­dą iš greipf­ru­tų, kriau­šių ar obuo­lių.“

rių pui­ka­vo­si už­ra­šas „US Ar­my“. Is­fa­ha­no se­na­mies­ty­je pa­si­kly­dęs pro­diu­se­ris su vie­na ke­lio­nės da­ ly­ve pa­ma­tė barz­do­tą, su tur­ba­nu ant gal­vos, se­no­vi­niais mu­sul­mo­nų

Ira­ne ypač po­pu­ lia­rios no­sies ma­ ži­ni­mo ope­ra­ci­jos, ku­rios kai­nuo­ja nuo 200 do­le­rių.

Pak­vie­tė į me­če­tę

Uni­for­muo­ti kup­ra­nu­ga­rių spal­ vos dra­bu­žiais vil­kin­tys lie­tu­viai su daž­nai sklei­džia­ma Vy­čio vė­ lia­va vi­sur bu­vo su­tin­ka­mi sve­tin­ gai. Dau­ge­lis ira­nie­čių no­rė­jo kar­ tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. A.Pal­ta­ro­kas nu­si­juo­kė: „Be­ je, kai ku­rio­se vie­to­se ma­tė­me ira­ nie­čius su pa­la­pi­nė­mis, ant ku­

ešinėje) pa­ti­ko ir Ira­no žmo­nės, ir vir­tu­vė.

dra­bu­žiais vil­kin­tį vy­rą, ku­ris ne­ mo­kė­jo ang­liš­kai. Jis šyp­so­da­ma­sis drau­giš­kai pa­kvie­tė į me­če­tę. „Mums už­de­gė švie­sas, įlei­do į vi­ di­nę sa­lę, – A.Pal­ta­ro­kas ste­bė­jo­si, kad jis ir mo­te­ris bu­vo įleis­ti į mal­ dos na­mus. – Tie­sa, ira­nie­čiai– šii­tai, o tai is­la­me la­biau li­be­ra­li re­li­gi­ja nei

su­ni­tai. Tai krikš­čio­ny­bė­je li­be­ra­les­ nie­ji kal­vi­nis­tai ar pro­tes­tan­tai.“ Su­ža­vė­jo pro­vin­ci­ja

Dau­gu­ma nau­jau­sių au­to­mo­bi­lių Ira­ne – pran­cū­zų ir ko­rė­jie­čių ga­ my­bos. Daug Va­ka­rų ša­lių ar ame­ ri­kie­čių au­to­mo­bi­lių yra iki 1977 m. lai­dos. Tur­gu­je ne­ma­žai pi­gių, Ki­ni­jo­ je pa­dirb­tų pre­kės ženk­lų daik­ tų. Kul­tū­rin­gai ir drau­giš­kai el­gę­si lie­tu­viai ne­ma­tė mo­ra­lės ir re­li­gi­ jos po­li­ci­nin­kų, tik kai ku­rio­se jud­ rio­se san­kry­žo­se spal­vo­ta ap­ran­ga vil­kin­čius ir eis­mą re­gu­liuo­jan­čius ke­lių po­li­ci­nin­kus. Dar drau­giš­kes­ni ir sve­tin­ges­ni žmo­nės – Ira­no pro­vin­ci­jo­je, kur kar­tais lie­tu­viai jau­tė­si nu­ke­lia­vę į eg­zo­tiš­ką praei­tį. „Vie­no­je vie­to­ je, – pa­sa­ko­jo A.Pal­ta­ro­kas, – ma­ tė­me už­da­ro de­gimo mo­lio kros­nį, ku­rios, kaip sa­kė vie­nas su mu­mis

ke­lia­vęs is­to­ri­kas, Lie­tu­vo­je bu­vo nau­do­ja­mos iki XVI a. Dar nie­ka­ da ne­ma­čiau ku­po­lais su­sta­ty­tų ir sau­lė­je džiūs­tan­čių be­ne po­ros ki­ lo­met­rų il­gio ply­tų juos­tos vie­no­ je vie­to­je.“ „Fa­ce­book“ – už­draus­tas, bet...

In­ter­ne­ti­niai tink­la­la­piai „Fa­ce­ book“, „You­tu­be“, ame­ri­kie­čių ir kai ku­rie Va­ka­rų ša­lių te­le­vi­zi­jos ka­na­lai Ira­ne dar už­draus­ti. „Tuo sie­kia­ma ap­sau­go­ti sa­vo ša­ lies mo­ra­li­nes nuostatas nuo pro­pa­ gan­dos, nuo­go kū­no kul­to, al­ko­ho­lio ir ki­tų is­la­mo gy­ve­ni­mo nor­moms prieš­ta­rau­jan­čių da­ly­kų“, – su­pra­ to ira­nie­čius A.Pal­ta­ro­kas. Tie­sa, gat­vė­je ke­li už­kal­bin­ ti stu­den­tai, pa­klaus­ti apie „Fa­ ce­book“ ir „You­tu­be“, šyp­te­lė­jo ir ta­rė: „Duok sa­vo elekt­ro­ni­nio pa­ što ad­re­są, at­sių­si­me kom­piu­te­ri­nę pro­gra­mą ir ga­lė­si nau­do­tis“.

Al­ko Pal­ta­ro­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje palis, bus viduti­ niškai šilta. Šiandien daug kur numa­ tomas lietus, temperatūra bus 19–22 laipsniai šilumos. Sekmadienio nak­ tis bus gaivi, 11–15 laipsniai šilumos, lietaus tikimybė maža, vietomis su­ sidarys rūkas. Dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija, tempera­ tūra sieks 20–23 laipsnius šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 25 d.

+19

+19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+19

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+19

6.13 20.28 14.14

238-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 128 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis Pa­šiur­pi­no ne­tvar­ka Į Por­tu­ga­l i­jos Por­to uos­ta­mies­t į svar­ bion ko­man­d i­r uo­tėn kar­t u su vy­r u vy­k u­si Lo­re­ta tu­rė­jo kirs­t i Is­pa­n i­jos šiau­r i­nę da­l į. Už­si­ma­niu­si gurkš­te­lė­ti ka­vos, ko nors už­kąs­t i ir užei­ti į tua­le­tą, po­ra su­sto­jo vie­no­je is­pa­nų de­ga­l i­nė­je. Kai priė­jo prie jo­je esan­čios ka­vi­nės, lie­tu­viams šmėkš­te­lė­jo min­tis, kad jo­je – sa­ni­ta­ri­ nė va­lan­da. Mat Lo­re­tai ir jos su­tuok­ ti­niui pa­si­ro­dė, jog mai­t i­n i­mo įstai­ga ne­dir­ba. Ta­čiau, pra­vė­rę du­ris, jie nu­ džiu­go – ka­vi­nė vei­kė. Tik vaiz­de­l iai įė­ju­siems į ka­v i­nę lie­ tu­viams pri­mi­nė vaiz­dus iš siau­bo fil­ mų. Ant grin­dų ap­link ba­rą mė­tė­si tuš­ ti cuk­raus pa­ke­liai. Ne vie­nas ir ne du, o tiek, kiek ru­de­n į pri­krin­ta la­pų. Ant sta­le­lių – krū­vos in­dų, iš ku­rių jau kaž­ kas val­gė. Po sta­lais – šiukš­ly­nas. Bar­me­nė kal­b ė­jo­si su kaž­ko­k iu rū­ kan­čiu klien­t u. In­dų su­r in­kė­ja, pa­si­ rė­mu­s i al­k ū­nė­m is, klau­sė­si jų. Įė­ję lie­t u­v iai šiek tiek su­t ruk­dė jiems to­ liau pliurp­ti. Vė­l iau Lo­re­ta su­ž i­no­jo, kad to­k ia si­ tua­ci­ja is­pa­nų ir net pran­cū­z ų ka­v i­ nė­se – nor­ma­l i. Jie vis­ką, net nuo­r ū­ kas, me­ta sau po ko­jo­mis. Šiukš­lės su­ ren­ka­mos ir grin­dys va­lo­mos ba­la ži­ no ka­da. Gal ta­da, kai po­pier­ga­liai pra­ de­da siek­ti ke­l ius. „Kok­tei­lio“ drau­gai ra­do vie­ną ma­žiau in­dais nu­k rau­tą sta­l iu­ką. Jis ta­po šva­ rus, kai lie­tu­viai ke­le­tą lėkš­čių ir puo­ du­k ų pa­dė­jo ant ki­to sta­lo. Kol Lo­re­ta su vy­ru va­lė val­gy­mo te­ri­to­ri­ją, in­dų su­r in­kė­ja net ne­k rus­te­lė­jo. „Bent jau ka­va ta­me ba­re, kaip ir dau­ gu­mo­je Is­pa­ni­jos ka­vi­nių, bu­vo ska­ni“, – šyp­so­jo­si Lo­re­ta. Anot mo­ters, Is­pa­ni­jos ku­ror­tus mėgs­ ta vo­kie­čiai. Jie daž­niau va­žiuo­ja į pie­ ti­nę Is­pa­n i­ją. Klai­pė­d ie­tė, pa­si­kal­bė­ ju­si su vo­k ie­čiais, iš­g ir­do, jog ten – to­ kia pat ne­tvar­ka. Pa­sak tvar­ką mėgs­ tan­čių ke­l iau­to­jų, kuo pie­čiau – tuo šva­ros po­ž iū­r iu tra­g iš­k iau. „Sup­ra­to­me, kad to­je Is­pa­n i­jos da­ly­ je, ku­r io­je vai­ši­no­mės ka­va, ga­na šva­ ru, – ti­k i­no lie­tu­vė, kar­tu nu­si­ste­bė­da­ ma, jog tvar­kin­gi pa­gy­ve­nę, o ne ko­kie nors jau­nuo­l iai ar paaug­liai vo­k ie­čiai pa­ken­čia is­pa­nų „šva­rą“.

Londonas +21 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +21 Niujorkas +26 Oslas +17 Paryžius +21 Pekinas +28

Praha +26 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +24

Vėjas

Marijampolė

0–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+20

Vilnius

+20

Alytus

rugpjūčio 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

19

17

17

1

17

19

18

16

7

17

17

16

17

12

rytoj

pirmadienį

1530 m. gi­mė Iva­nas IV (Iva­nas Rūs­t u­sis), 1547 m. ta­pęs pir­muo­ju Ru­si­ jos ca­ru. 1719 m. Ang­l i­jo­je iš­leis­ ta pro­fe­sio­na­laus žval­ go Da­nie­liaus De­fo kny­ ga „Ro­bin­zo­no Kru­zo gy­ve­ni­mas ir ne­pap­ras­ ti nuo­ty­kiai“. 1862 m. gi­mė Wil­lia­mas Coo­pe­r is Proc­te­r is, gar­ sios kom­pa­n i­jos „Proc­ ter & Gamb­le“ stei­gė­jas bei pir­ma­sis jos pre­z i­ den­tas.

1900 m. mi­rė žy­mus vo­ kie­čių moks­li­nin­kas, fi­lo­ so­fas bei kri­ti­kas Fried­ ri­chas Nietzs­che. Gi­mė 1844 m. 1918 m. gi­mė JAV kom­ po­z i­to­r ius ir di­r i­gen­tas Leo­nar­das Berns­tei­nas. 1930 m. Ško­t i­jo­je gi­mė ak­to­r ius, pro­d iu­s e­r is Sea­nas Con­ne­ry, at­li­kęs slap­to­jo agen­to Džeim­so Bon­do vaid­me­nį. 1970 m. gi­mė su­per­mo­ de­lis Clau­dia Schif­fer.

Nors spe­cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad šiais me­ tais ga­li­ma ti­kė­tis gry­bin­gų me­tų, ta­čiau klai­ pė­die­čiams kol kas ten­ka su nu­si­vy­li­mu brai­dy­ti po miš­kus – gry­bų pa­jū­ry­je ma­žo­ka. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Prog­no­zės: klai­pė­die­čiai kol kas tuš­čio­mis pin­ti­nė­mis vaikš­to po miš­

kus, ta­čiau ža­da­ma, kad šiais me­tais ru­duo džiu­gins gry­bų gau­sa.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gam­tos ty­ri­mų cent­ro Bo­ta­ni­kos ins­ti­tu­to Mi­ko­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos va­do­vė Jur­ga Mo­tie­jū­nai­tė ti­ki­no, kad pa­gal se­zo­niš­ku­mo gra­fi­ką šis ru­duo tu­rė­tų ma­lo­niai nu­ste­bin­ti gry­bau­to­jus. „Šie me­tai tu­rė­tų bū­ti la­bai ge­ri. Dzū­ki­jo­je žmo­nės jau ti­ki­no ne­ma­ žai ran­dan­tys ba­ra­vy­kų. Daug gry­ bų ran­da­ma ir apie Vil­nių, jų gau­su ir Aukš­tai­ti­jo­je. Ta­čiau gry­bų der­ lius pri­klau­so nuo tem­pe­ra­tū­ros ir kri­tu­lių kie­kio“, – aiš­ki­no J.Mo­tie­ jū­nai­tė.

Tik RUGSĖJO 8 DIENĄ ir tik Jums − NATIONAL GOLF RESORT golfo klubo čempionatas! Stančių km. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt

Abe­jin­gu­mas: pie­ti­nė­je Eu­ro­pos

Čes­ka (no­ri­te pus­ry­čių į lo­vą? Mie­go­ki­te vir­tu­vė­je)

1974 m. gi­mė Lie­tu­vos dai­ni­nin­kė ir lai­dų ve­dė­ ja Vio­le­ta Ta­ra­so­vie­nė.

Ža­da dos­nų gry­bų ru­de­nį

Kviečiame visus golfo žaidėjus ir juos palaikančius registruotis ir dalyvauti renginyje!

da­ly­je į šva­rą ne itin krei­pia­mas dė­me­sys.

Vardai Šiandien: Juozas, Liucilė, Liudvikas (Liudas), Luiza, Mangailas, Mangailė, Patricija Rytoj: Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė, Viktoras, Zefirinas, Žilvinas

Tel. + 370 655 22222 El. p. info@nationalgolf.lt

Ap­link Klai­pė­dą esan­čiuo­se miš­kuo­se šių ru­dens gė­ry­bių jau ran­da­ma, ta­čiau kol kas ne itin daug, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siu se­zo­ nu. Šer­nų, Vė­žai­čių ir Vei­vir­žė­nų miš­kuo­se prieš po­rą sa­vai­čių bu­vo itin gau­su vo­ve­rai­čių, ta­čiau ki­tų gry­bų kol kas – kuk­liai. „O to­dėl, kad dar neat­ša­lo. Vo­ ve­rai­tės mėgs­ta ši­lu­mą, kai jų miš­ kuo­se ne­be­liks, pra­si­dės ba­ra­vy­kų me­tas“, – aiš­ki­no mi­ko­lo­gi­jos spe­ cia­lis­tė. „Šie­met su­tam­pa pra­me­čia­vi­mo gra­fi­kas dau­ge­liui mū­sų mėgs­ta­mų gry­bų – vo­ve­rai­čių, ba­ra­vy­kų. Vie­ ni gry­bai kas dve­ji, ki­ti – kas tre­ji me­tai itin ge­rai au­ga. Šie­met tu­rė­ tų bū­ti ge­res­ni me­tai nei per­nai“, – pridūrė J.Mo­tie­jū­nai­tė. Jei rug­sė­jį vy­raus šil­tos nak­tys ir bus pa­kan­ka­mai drėg­mės, ga­li bū­ ti, kad gry­bų se­zo­nas ims džiu­gin­ ti ir pa­jū­rio gy­ven­to­jus. „Svar­bu ir tai, kad ne­bū­tų per daug lie­taus. Gal pa­jū­ry­je va­sa­ros orai bu­vo ne­tin­ka­mi gry­bie­nai vys­ ty­tis. Bet ti­kė­ki­mės, kad gry­bų ras ir klai­pė­die­čiai“, – lin­kė­jo pa­šne­ko­vė. Kre­tin­gos urė­das An­ta­nas Ba­ra­ naus­kas ti­ki­no, kad Kre­tin­gos miš­ kuo­se gry­bų kol kas ma­žo­ka. „Ran­da, bet tik vie­ną ki­tą“, – pri­pa­ži­no A.Ba­ra­naus­kas. Smil­ty­nės gi­ri­nin­ko pa­va­duo­ to­jas Al­gi­man­tas Lau­ri­nai­tis tei­ gė, kad šiek tiek gry­bų ran­da­ma tik ties Ni­da. „Nė­ra gry­bų. Vi­sai nė­ra. Iš­vaikš­ čio­jau Smil­ty­nės miš­kus, ke­lias ūmė­des ra­dau. Gal dar anks­ti?“ – svars­tė A.Lau­ri­nai­tis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.