ekonomika Į lietuvių sukurtą alternatyvų puslapio „Wikipedia“ dizainą sureagavo net puslapio kūrėjas.
9p.
pasaulis Teismo nuosprendis patenkino ir 77 žmonių žudiką A.Behringą-Breiviką, ir Norvegijos visuomenę.
10p.
sportas
14p.
Festivalyje „Kaunas Photo 2012“ atsivers vartai į pripažinimą.
Liūdnos žinios: vakar, atlikus tyrimus, R.Javtokui diagnozuotas pėdos lūžis.
25p.
Šeštadienio
Rugpjūčio 25, 2012 Nr. 198 (19757) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
Brolių Darjušo ir Kšyštofo linksmos įkurtuvės Kaune
Nemuno salos vaikystė Dabar į „Žalgirio“ arenoje vykstan čius renginius susirenkantiems žiūrovams būna sunku patikėti, kad kažkada šioje vietoje veikė pramonės įmonės, miestiečiai bu vo įsirengę daržus.
„Kauno diena“ pasidomėjo Ne muno salos istorija. Tarpukariu čia veikė didžiulis paplūdimys, kuria me mėgdavo rinktis tuometis eli tas. Jau ir tais laikais saloje atsira do gamyklų. Sovietmečiu pramoniniai objek tai buvo nugriauti, tačiau kol buvo diskutuota, kas turėtų atsirasti sa loje, čia imta nelegaliai versti atlie kas. Sąvartyną teko naikinti. Kai kurie kauniečiai vis dar pri simena laikotarpį, kai laiveliais plaukdavo į salą, kur buvo įsiren gę nedidelius daržus. 4p.
Dienos citata „Po truputį viskas keičiasi. Gal todėl, kad laikas mirti jau man? Tai dabar suskubo minėjimus organizuoti“, –
Šeima: D.Lavrinovičiaus (kairėje) bute susirinko du Darjušai (vyresnysis ir jaunesnysis), Kšyštofas, Edita ir Titas. K.Lavrinovičiaus žmona su vai
kais atvyks netrukus.
Tomo Raginos nuotr.
Svarbiausia – lovos. Jomis aukštaū Darjušas sutartį pasirašė pirma Žmonos atvažiuos savaitgaliais, po sūnų giai broliai D. ir K.Lavrinovičiai jau sis, todėl, juokauja Kšyštofas, bro reikia planuoti dukras, bet pagrindinis už džiaugiasi Kaune, savo butuose, ku lis nusipelnė didesnio buto – 130 riuose šiomis dienomis – įkurtuvių kv. m. Bet kažin, ar 90 kv. m bute Pirkite ðeðtadieniná dienos“ irsigyvenęs K.Lavrinovičius pa davinys – geri rezultatai „Žalgiryje“. Taip šurmulys. Bet„Kauno dar labiau krepšdienraðtá inin ap kai džiau g ia s i tuo, kad pa g a l iau vėl jus skirtumą – jis Darjušo namuose rasite kuponà, kurá galësite iðsikeisti nusiteikę vilniečiai broliai dvyniai Lavrijame žais vienoje komandoje. Abu sun jaučiasi kaip savuose, be to, dvy á bilietà vienam asmeniui kiai išsiskiriantys dvyniai pasirašė niai nusiteikę didžiąją laiko dalį novičiai pradeda savo gyvenimą Kaune.VDU Kauno Botanikos sodo kasoje. sutar tis su Kaun o „Žal giriu“. praleisti treniruočių salėje. 18p.
dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu
ÁËJIMASbotanikos sodà
! S A M A NEMOK
o Á VDU Kaun
Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose. Rugpjûèio 25 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).
9–30
dieno
mis
Lietuvos laisvės lygos lyderis, disidentas Antanas Terleckas pastebėjo, kad 1987 m. rugpjūčio 23-iąją surengtam pirmajam mitingui teikiama vis didesnė reikšmė.
6p.
2
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
12
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
Anglies monoksidas (CO)
0,88
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
19
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauniečių elekt pranašesnis, be Įkliuvo: vilkiko vairuotojui nustatytas daugiau nei 3 promilių girtumas, jis bandė papirkti Kauno polici
ninkus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Girtą vilkiko vairuotoją uždarė į areštinę Kauno policijos pareigūnai ket virtadienį, apie pietus, sulaikė vil kiko vairuotoją, kuriam nustatė daugiau nei 3 promilių girtumą.
Apie 14 val. policininkai sulaukė skambučio – susirūpinęs žmo gus išsakė abejones, kad ke liu Kaunas–Marijampolė–Su valkai važiuoja vilkikas „Renault Magnum“, kurį vairuoja galbūt neblaivus vairuotojas. Pasak policijos pareigūnų, su stabdžius vilkiką, 32 metų vai ruotojas V.V. aiškino, kad su tėvu važiuoja į Didžiąją Britaniją. Kad kelionė neprailgtų, abu vyrai va
žiuodami užkandžiavo ir gėrė al koholį. Policijos pareigūnai vilkiko vairuotojui nustatė 3,09 promi lės girtumą – tai sunkus girtumo laipsnis. Siekdamas išvengti atsa komybės už padarytą administra cinį teisės pažeidimą, vairuotojas pareigūnams pasiūlė susitarti ir neforminti pažeidimo. Neblaivus vairuotojas paprašė policijos pareigūnų nurodyti sa vo bankų sąskaitas ir pažadėjo į jas pervesti 4 tūkst. litų. Perspė tas, kad už kyšio siūlymą ar davi mą bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, vairuotojas neat
lyžo. Tarnybiniame automobily je padėjo 50 litų, siūlydamas juos išleisti kavai. Policijos pareigūnams perspėjus dėl neteisėtos veikos, vairuotojas pasiūlė patiems policijos pareigū nams nurodyti pageidaujamą su mą ir patikslino, kad gali pervesti 6 tūkst. litų ir daugiau. Vairuotojas sulaikytas ir užda rytas į Kauno apskrities policijos areštinę. Vilkikas laikomas sau gomoje aikštelėje. Kauno rajono policijos komisa riate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti. KD, BNS inf.
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas
Didysis rëmëjas
Festivalá pristato
Festivalá remia:
Festivalio dienraðtis
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
BAIGIAMASIS KONCERTAS Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, 18 val. Paþaislio vienuolyne
GALA sarsuela
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
Solistai: RAMINTA VAICEKAUSKAITË (sopranas) Andalûzijos lyrinio teatro (Ispanija) þvaigþdës: LUIS PACETTI ANTONIO TORRES PABLO PRADOS Dirigentas MODESTAS PITRËNAS Bilietø kaina: 20, 30 Lt
Sostinės vieša jame transporte įdiegtą elektroninį bilietą keiksnojan tys vilniečiai pavy di kauniečių siste mos, tačiau ir šiai iki šveicariško laikrodžio patiki mumo toloka.
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Nori popierinių bilietų
„Su popieriniais bilietėliais bu vo geriau. Turi kišenėje – pažy mi, neturi – nusiperki iš vairuoto jo. Niekaip nesuprantu, kodėl mes kuo toliau, tuo daugiau problemų pasidarome“, – stebėjosi kaunie tė Violeta Chotskienė. Moteris trečiadienį spaudos kioske dvidešimčia litų papil dė ištuštėjusią elektroninio bilie to sąskaitą, tačiau autobuse įreng tas komposteris rodė, kad sąskaita tuščia. „Nuo sąskaitos papildymo buvo praėjusios vos kelios minutės. Su vairuotoju pagalvojome, kad sis temai pastebėti papildymą reikia truputį daugiau laiko“, – prisimi nė V.Chotskienė. Moteris nusipirko vienkartinį popierinį bilietą ir manė, kad tuo nepatogumai baigsis, tačiau užva kar ryte komposteris rodė tą patį – bilieto sąskaita tuščia. V.Chots kienės pavardę vairuotojas įtraukė į kažkokį sąrašą ir patikino, kad mo ters kontrolieriai nebaus visą die ną, tačiau malonė kitą dieną nebe galios, o problemą galima išspręsti tik „Autrolyje“, kuriame reikia pa sirodyti iki 16 val.
Paplito: Kaune elektroninių bilietų pa
„Esu dirbanti, turiu išeiti iš dar bo ir važiuoti į miesto galą todėl, kad kažkas kažkur nesuveikė. Ne noriu aš to elektroninio bilieto, grąžinkite popierinius bilietėlius“, – kalbėjo V.Chotskienė. Popieriniai bilietai kioskuose ne beparduodami nuo liepos. Streikavo nauji autobusai
„Kaune elektroninėmis korte lėmis nuolat naudojasi apie 100 tūkst. viešojo transporto kelei vių. Tad nieko nuostabaus, kad at siranda vienas kitas sutrikimas ar nesusipratimas, tačiau jokios sis teminės, pasikartojančios klaidos nėra“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras. Pasak P.Kero, dažniausia nesu sipratimų ar neaiškumų priežas
Poliklinikas užplūd Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Raminta Vaicekauskaitë
Luis Pacetti
Antonio Torres
Pablo Prados
Modestas Pitrënas
Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad troleibusai iki stotelës„Kauno marios“ vyks iki 22 val. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
Prieš mokslo metų pradžią Kauno poliklinikose dažniau girdisi vaikų klegesys, nes jiems privaloma pa sitikrinti sveikatą.
Iki rugsėjo 15 d. informacija apie vaiko sveikatos būklę turi pasiek ti mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą. „Dėl moksleivio sveikatos pa žym os tėvams reik ia kreipt is į savo šeim os gydytoj ą įpras ta tvarka. Tai, kad paž ym ą rei kia pristatyti iki rugsėjo vidurio, nesuteikia galimybės patekti pas gydytoją be eilės“, – teigė Kau no miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyrius vedėjas Anta nas Bagdonas.
Profilaktiškai tikrintis sveika tą privalo visi 7–18 metų moks leiviai. Pasak A.Bagdono, pasta raisiais metais vaikai dažniausiai skundžiasi dėl susilpnėjusio regė jimo, iškrypusio stuburo bei ant svorio.
Tėvai pamiršta, kad sveikatą galima tik rintis visą vasarą. „Jei moksleivis didelių nusi skundimų neturi, jo pas specialis tus nesiunčiame. Vaikas dalyvauja ugdymo veikloje, pavyzdžiui, kū no kultūros pamokose, todėl mo kytojai turi žinoti apie jo sveikatą“, – sakė Kauno Centro poliklinikos
3
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
troninis bilietas t neidealus Su po pieri niais bi lietėliais buvo ge riau. Tu ri kiše nėje – pažymi, neturi – nusiper ki iš vai ruotojo.
Tradicija: Hanzos šventė Kaune rengiama septintą kartą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Į Hanzos šventę šiemet atvyksta ir piratų gauja
arduota gerokai per 100 tūkst. Tomo Raginos nuotr.
tis – žmogiška klaida, tačiau plas tikinių elektroninių bilietų gedimų yra pasitaikę. Tokiu atveju išduo damas bilieto dublikatas, o visi su gedusiame biliete buvę duomenys perkeliami į naująjį. Tiesa, P.Keras neneigė, kad kai kuriems autobu sų vairuotojams tenka pildyti ge dimų sąrašą. „Tokie sąrašai yra naujausiuose autobusuose. Juose buvo proble mų dėl įrangos, kuriai prisitaikyti prie sistemos reikėjo laiko. Dabar viskas jau veikia daugmaž norma liai“, – tikino P.Keras. Kaune persėsti nekainuoja
Nauj ų klaus im ų Kaun o vieš ojo transporto keleiviams iškilo vie šai prad ėj us aptar in ėt i Viln iu je kilusias problemas. Žmonėms tenka aiškinti, kad Kaune niekas
važ iav im o laiko nes kaič iuoja. Priešingai, su vienkartiniu bilie tu galima važiuoti dviem skirtin gom is transp orto priem on ėm is dviem skirtingais maršrutais, o mokėti tik kartą. Abiejose trans porto priemonėse elektroninį bi lietą reikia priglausti prie kom posterio, bet antrą kartą pinigai nebus nuskaičiuoti, jei nuo pirmo vienkartinio bilieto apmokėjimo bus praėję mažiau nei pusė valan dos. Antrąja transporto priemone važiuoti galima iki maršruto pa baigos. „Vien per liepą šia paslauga pa sinaudota 20 tūkst. kartų. Ma nau, kad šis skaičius ateityje bus penkis kartus didesnis, nes apie tai dar ne visi žino. Be to, vasa rą keleivių daug mažiau“, – sa kė P.Keras.
do moksleiviai Vaikų poliklinikos vyresnioji vaikų ligų gydytoja Asta Ruibienė. Gydytojos teigimu, nustatoma, kokią fizinio lavinimo grupę vai kas gali lankyti, ar reikėtų taiky ti apribojimus. Stuburo patologi ją turintys vaikai atleidžiami nuo šuolių, širdies – nuo ilgų distanci jų bėgimo. Kartais gydytojų kon sultacinės komisijos sprendimu jis gali būti visai atleidžiamas nuo fi zinio lavinimo pamokų. „Pažyma galioja ištisus metus. Jos pradedamos rašyti jau nuo ge gužės mėnesio, didžiąją jų dalį iš duodame iki liepos, nes vėliau gy dytojai specialistai atostogauja. Tėveliai, į šią patikrą žiūrintys at sainiau, artėjant rugsėjui ir suda ro eiles prie gydytojų kabinetų“, – pastebėjo pašnekovė. Pasak A.Ruibienės, Centro po
liklinikoje šiuo metu jaučiamas pagyvėjimas, tačiau tėvai kviečia mi registruotis telefonu iš anks to, o ne bandyti eiti kada panorėję, nes būtent tada ir susidaro didžiu lės eilės. „Darželinukai pažymas turi tu rėti jau rugsėjo 1-ąją, o mokiniai – iki rugsėjo 15-osios. Jei apylinkė je yra apie tūkstantis vaikų, kaip mes galime didelę jų dalį patikrin ti per paskutinę dieną? Dėl to vi sada gauname skundų“, – pasako jo A.Ruibienė. Šilainių poliklinikos vyriausio jo gydytojo pavaduotoja medicinai Janina Didžiulienė taip pat tvirti no, kad šiomis dienomis pastebėjo didesnį tėvų su vaikais srautą. „Tėvai pamiršta, kad sveika tą galima tikrintis visą vasarą“, – pabrėžė ji.
Rugsėjo 8 d. prie Vytauto bažny čios vėl padvelks viduramžiais. Septintą kartą rengiama Hanzos šventė šiemet bus kur kas mažes nė nei pernai vykusios Tarptauti nės Hanzos dienos, tačiau staig menų netrūks ir šiemet.
Apie tai – pokalbis su Hanzos šventės organizatoriumi Dariu mi Rumšu. – Kuo šių metų šventė nuste bins žiūrovus? – Po praėjusių metų šventės sėk mės ir jos mastų labai sunku kal bėti apie būsimą šių metų šventę rugsėjį. Būtų labai gerai, kad visi skirtų tarptautinę šventę – Han zos dienas, kuri keliauja per Han zos miestus lyg olimpiada ir jos kauniečiai sulauks grįžtant tik po maždaug trijų dešimtmečių, ir mūsų jaukų viduramžių kultūros festivalį, kuris jau septintą kar tą sutrauks miestiečius ir svečius į Kauno senamiestį. Šios šventės mes laukiame lyg Kalėdų. – Kokios šiemet bus Hanzos Kalėdos? – Nors ir negalime lyginti praėju sių metų šventės ir dabartinės biu džetų, norime pasidžiaugti, kad ši šventė bus išskirtinė ir dovanų žiūrovams tikrai netrūks. Iš Trakų į Kauną persikelia Tarptautinis viduramžių riterių turnyras Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti, Hanzos dienomis Nemune vyks tradicinė Kauno aukštųjų mokyklų irklavi mo senoviniais laivais regata. Pir mą kartą į viduramžių kaimą at keliaus pirkliai iš Rytų, vienas iš programos saldainių turėtų tapti piratų sala. – Piratai? Nemanote, kad tai – kitos šventės dalyviai? – Anaiptol. Istorikai apie Baltijos jūroje siautusius piratus yra pri rašę daugybę įdomiausių knygų.
Baltijos jūros piratai savo nuoty kiais ir legendomis nė kiek nenu sileidžia Karibų piratams. Įdomiausia tai, kad yra teigia ma, jog Lenkijos ir LDK valdovai globojo laisvąją jūrų tautą ir mo kėjo jiems už tai, kad šie trukdy tų Hanzos ir kitų pirklių gerovei. Tad mūsų šventėje pagaliau atsi ras ir linksmųjų blogiukų, kuriems vadovaus garsusis Klausas Stor tebekeris. Vienoje legendoje mi nima, kad po išdavystės Klausas buvo įkalintas Hamburge, už savo laisvę jis pasiūlė padovanoti mies tui aukso grandinę, kuria būtų ga lima apjuosti visą Hamburgą.
Darius Rumšas:
Skulptorius Dona tas Mockus su šven tės režisieriumi And riumi Žiurausku nusprendė pastatyti smėlio skulptūrą „Vy tauto karūna“. – Taigi šių metų Hanzos šven tės pagrindinis akcentas bus piratai? – Ne. Jie tik dar viena malo ni staigmena prie damų, riterių, raganų, bardų ir kitų persona žų. Pagrindiniu šventės akcentu šiemet turėtų tapti skulptoriaus Donato Mockaus darbas. Dona tą Hanzos šventės gerbėjai turėtų
prisiminti iš praėjusių metų. Bū tent jo vadovaujama lietuvių ir latvių skulptorių komanda Ne muno ir Neries santakoje pasta tė septynias milžiniškas skulptū ras iš medžio ir šiaudų. Pastatė ir patys padegė. Apie Tarptautinių Hanzos die nų ugnies spektaklį iki šiol kal ba žmonės ir Kaune, ir užsienyje, o šventę filmavusi dokumentinių pažintinių televizijos filmų ko manda iš Maskvos negalėjo pa tikėti, kad milijonų šiam stebuk lui nereikėjo. Jų niekad nereikia – reikia išmonės, o jos D.Mockui netrūksta. Šių metų šventė organizuojama rugsėjo 8 d. Simboliška, kad tai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo diena. 1430 m. rugsėjo 8 d. kunigaikštis laukė savo karūnos, bet taip ir nesulau kė. Tą savaitgalį – taip pat ir Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaidai. O juk taip iš tikrųjų vadinasi Vy tauto bažnyčia. Tad skulptorius D.Mockus su šventės režisieriu mi Andriumi Žiurausku nuspren dė pastatyti smėlio skulptūrą „Vytauto karūna“. Skulptūra bus laikina, trapi – iš smėlio, nes ka rūnos valdovas taip ir nesulaukė. O pačią karūną sudarys Kauno miestą reprezentuojantys pasta tai: Vytauto bažnyčia, Arkikated ra, Soboras, Prisikėlimo bažnyčia, Perkūno namas. Dar įdomu, kad Vytauto ka rūnavimo proga visus viduram žių damų ir riterių gerų manierų mokyklėlės auklėtinius į miesto riterius ir damas šventins ne tik Kauno meras, bet ir pats Lietu vos kariuomenės kapitonas Do natas Mazurkevičius, kuris mi nint 600 metų Žalgirio mūšio metines, atliko Vytauto Didžiojo vaidmenį. Per Hanzos šventę jis ir vėl pasipuoš viduramžių dra bužiais ir taps Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. KD inf.
4
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
tema
Nemuno salos veidai: nuo uost
Nemuno sala naujai atgimė, joje pastačius „Žalgirio“ areną. Saloje būta visko: pramo nės objektų, savartyno. Kai kurie kaunie čiai čia net augino įvairias daržoves.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Uždanga atsitraukia
Paskutinysis Nemuno salos pa veikslas, prieš atsirandant arenai, – menkaverčiais krūmais apaugusi krantinė iš Nemuno pusės, mažųjų motorinių laivų prieplaukos liku čiai ir apgriuvusiuose pastatėliuo se gyvenantys benamiai. Nemuno sala turi savo gerokai ilgesnę istoriją. Jos detales me na garbūs kauniečiai, pasidaliję su „Kauno diena“ savo prisiminimais. Nemuno sala ties Kaunu fiksuoja ma jau seniausiuose žemėlapiuo se. Kaip paprastai būna istoriniuo se leidiniuose, nėra nurodyta, kada pirmą kartą Nemuno sala paminė ta rašytiniuose šaltiniuose.
Teko ne kartą būti hipodrome. Atsimenu varžybas. Istorikai aiškina, kad ji nebu vo kuo nors ypatinga. Tokių sa lų kaip ši Nemune, o ir Neryje, yra ne viena. „Joje nebuvo jokios pi lies ar tvirtovės, todėl svarbi ji ta po, kai čia buvo perkeltas Žiemos uostas“, – aiškino Kauno turiz mo informacijos centro gidė Re gina Jarašiūnienė. Vėliau sala tapo mėgstama smetoniškosios aukš tuomenės pramogų vieta, soviet mečiu čia būta ir sąvartyno, ir kitų ne mažiau keistų dalykų. Įvertino vokiečiai
1917 m. Nemuno sala ėmė tarnauti kaizerinės Vokietijos kariuomenės interesams. Jų rūpesčiu visą lai ką sala buvęs žemės lopinėlis virto pusiasaliu. Iš Karmelitų bažnyčios pusės buvo supiltas pylimas, ku riuo iš sausumos buvo galima pa tekti į salą. Iš Geležinkelio stoties palei Nemuną buvo atvesta gele žinkelio atšaka. Taip suformuota me kanale, tarp pusiasaliu tapusios salos ir krantinės laivams, sukur ta užuovėja. Žiemos uostas veikė ir tarpu kariu. 1936 m. prie Geležinke lio stoties buvo atidaryta keleivių prieplauka, nors veikė ir visai ne toli prie Vytauto bažnyčios buvu si senoji prieplauka. Maždaug ties Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos senuoju pastatu I.Kanto gatvėje nuo kranto į salą kursavo keltuvas. Anuomet salos dalyje, kurioje dabar stovi „Žalgirio“ arena, veikė paplūdimys. Gyvenimas virė. Sa loje įsikūrė Lietuvos jachtklubas, plaukimo centrai. Nemuno upėje vykdavo įvairios šventės. Minima, kad 1936 m. buvo surengtas iliumi nuotų valčių karnavalas, į kurį su sirinko per 30 tūkst. žmonių.
Istoriko Jono Palio surinktos nuotraukos byloja salą buvus ne tik pramogine miestiečių vieta. Di džiąją dalį salos apylinkėse užėmė laivyba ir pramonė. Prie pat salos, miesto pusėje, buvo pastatytas Til mansų fabrikas, kuris sovietmečiu buvo nacionalizuotas ir pavadintas „Pergalės“ fabriku. Pramogos inteligentijai
Maždaug 1935 m. saloje veikė eu ropinio masto hipodromas. Tribū nos buvo tik iš miesto pusės, veikė lažybų punktai. Advokato Stepono Lemberio dukrai buvo penkeri, kai ji tėčiui sėdėjo ant kelių ir stebėjo žirgų lenktynes. „Teko ne kartą būti hipodrome. Atsimenu varžybas ir labai ge rai prisimenu, kaip man nepap rastai patiko juodas puikus erži las, kurio numeris buvo penktas“, – net ir tokią smulkmeną prisimi nė 80 metų perkopusi Irena Jucie nė. Į varžybas suvažiuodavo jojikai iš visos Europos. Pasak I.Jucienės, anuomet buvo madinga inteligen tams hipodrome turėti savo vie tas. Statydavo įvairias pinigų su mas. „Atsimenu, kad tėvelis išlošė 100 litų. Tais laikais 100 litų buvo didžiuliai pinigai. Buvo statomos ir gerokai didesnės sumos. Rink davosi inteligentija, ministrai, hu sarai“, – lėtai savo prisiminimus dėstė advokato dukra. Valtele į salą
„Galiu papasakoti, kas saloje dėjo si nuo nuo 1955-ųjų“, – sakė ilga metis sovietinės ir nepriklausomos Kauno savivaldybės administraci jos Komunalinio ūkio skyriaus ve dėjas Zenonas Vainoras. Tuo me tu saloje buvo vienas pagrindinių miesto paplūdimių. Patekti į sa lą buvo galima dviem keliais. Vie nas jų – per buvusią laivų remon to įmonę prie Karmelitų bažnyčios. „Pats geriausias susisiekimas bu vo prie gaisrinės – valtele per ka nalą. Maždaug 10 žmonių tilpdavo į valtelę“, – salos gyvenimo istori ją piešė Z.Vainoras. Paplūdimys siaura juostele ėjo nuo anuomet V.Majakovskio (da bar I.Kanto – red. past.) gatvės iki Karmelitų bažnyčios. Nemuno va ga buvo patogi ir čia rinkosi tūks tančiai žmonių. Arčiau gaisrinės sovietmečiu Nemuno saloje buvo ir didžiulė dykvietė, apaugusi menkaverčiais krūmais, ten buvo priversta viso kio metalo laužo, spygliuota viela atitvertų sklypelių. Užsidirbo pinigų batams
Nuo Karmelitų bažnyčios pusės ir po Antrojo pasaulinio karo dar ilgai veikė žiemos uostas. Į jį suplaukda vo baržos, Nemuno laivininkystės laivai. Čia buvo ištisi cechai, ku riuose tvarkydavo, remontuodavo
Dabartis: Nemuno salos renesansas prasidėjo su „Žalgirio“ arenos statyba.
Pokaris: tokiu keltuvu sovietmečiu žmonės patekdavo į salą. Labai panašiai salą pasiekdavo ir prieškariu.
laivus. Prie salos puikavosi sovieti nė turbinų gamykla „Pergalė“. „Užaugau Šančiuose. Pokario laikais buvo sunku gyventi, o mo kytis norėjau“, – prisiminimais dalijosi kaunietis Stasys Kaspera vičius. Maždaug 1952 m., dar bū damas jaunuolis, S.Kasperavičius pėdindavo iki darbo biržos, įsikū rusios krantinėje už Vytauto baž nyčios. Ten pasiimdavo vagono numerį. Jau turėdamas numerį S.Kaspera vičius grįždavo į salą, susirasdavo nurodytą vagoną ir iškraudavo. „Už laivų remonto dirbtuvės bu vo tokia kaip rampa. Joje buvo nu tiestos gal kokios trys bėgių eilės, ten ir stovėdavo vagonai“, – ne lengvą darbą atsiminė kaunietis. Kiek tiksliai uždirbdavo, ponas Stasys nepamena, tačiau už vieną atlyginimą, kurį grynais išmokė davo darbo biržoje, nusipirko nau jintėlius čekiškus batus. Įstrigo talkučkė
„Mokiausi internate. Dabar ten Juozo Naujalio gimnazija. Mū sų miegamojo langai buvo į sa lą. Pergalės krantinė, dabar Ka raliaus Mindaugo prospektas, tuo metu buvo labai siaura ir sala bu vo gerokai arčiau kranto“, – pasa kojo Kultūros paveldo skyriaus ve dėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Valdininkas juokiasi, kad maždaug 1962 m. mokytoja juos vesdavo į salą, tačiau maudytis Nemune ga lėjo tik geriausi mokiniai. Sovietiniais laikais Nemuno sa
loje veikė ir neoficialus turgus, so vietiniu žargonu vadintas talkučke. Žmonės čia kulniuodavo apsipirkti ar šiaip pasižmonėti. Uostas iškeltas
Maždaug 1970 m. Kauno valdžiai ėmė kliudyti miesto centre aplink salą besiplečianti pramonė. Nu tarta, kad laivams remontuoti sala – netinkama vieta, ir uostas buvo iškeltas į Vilijampolę. Kaip ir šiais laikais, buvo suformuota komisija nereikalingiems statiniams saloje likviduoti. „Man dar teko būti komisijos pirmininku, kai sprendėme, ku riuos cechus griauti pirmiausia, kuriuos vėliau. Ten buvo septyni ar aštuoni cechai. Kilo įvairių pasiū lymų, tačiau apsisprendėme viską nugriauti. Per kelis mėnesius sta tinių saloje neliko“, – dėstė Z.Vai noras. Tuomet kai kurie veikėjai pasi rūpino, kad Nemuno saloje būtų leista iškasti duobę ir čia vežti šla ką iš katilinių. Pradėjus šlaką vež ti, atsirado ir „Sanito“ gamyklos visokių ampulių, kolbų ir kitokių stiklinių atliekų. Netrukus Nemu no saloje atsirado nelegalus mies to sąvartynas. Menininkų protestas
Nemalonūs kvapai, virš kalnų at liekų skraidančios varnos ir žu vėdros – taip atrodė sala. Viename Z.Vainoro pavadintame „legendi niu“ Pergalės krantinės name gy veno daug Muzikinio teatro artistų.
Pastarieji ir ėmė piktintis kasdien didėjančiu sąvartynu. „Dainininkai motyvavo, kad jiems reikia prasidainuoti, o atsi darius langus triukšmas, smarvė tvoskia“, – sąvartyno panaikini mo pradžią lėmusią menininkų ini ciatyvą prisiminė Z.Vainoras. Me nininkai buvo išgirsti. Sąvartynas Nemuno saloje buvo likviduotas.
Arčiausiai krantinės gyvenę kauniečiai susikasdavo salo je kokių 10–12 kv. m sklypelius, apsitver davo tvoromis ir au gindavo įvairiausias daržoves. Mažėjo ir netoli sąvartyno Per galės krantinės gyventojų susikas tų darželių plėtra. Dabar savotiš ka egzotika atrodo, kad arčiausiai krantinės gyvenę kauniečiai susi kasdavo saloje kokių 10–12 kv. m sklypelius, apsitverdavo metali nėmis tvoromis ir augindavo įvai riausias daržoves. Nukakdavo į savo daržininkystės ūkelius keltu arba valtele. Vizijų projektai
Iškėlus iš Nemuno salos sąvartyną, buvo paskelbtas konkursas ir lau kiama pasiūlymų, kas saloje galėtų atsirasti. Buvo parengtas parko Ne
5
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
tema
to ir daržų iki „Žalgirio“ arenos
Artūro Morozovo nuotr.
Primena: tarpukariu saloje veikė paplūdimys.
muno saloje projektas. Sala turėjo būti padalyta į dvi dalis. Vienoje – parkas be jokių didelių statinių. Buvo numatytos maudyklos, lai vyba. Svajota įrengti atvirus mau dymosi baseinus. Parką apželdinti gluosniais ir kitais lapuočiais. Kita dalis turėjo būti pieva. Šią idėją nebuvo lemta realizuo ti. Tuo metu labai kilo pramonės lygis ir ėmė didėti tarša. Nemu no vanduo pasidarė užterštas, to dėl teko uždaryti visus paplūdi mius prie upės. Pirmasis tiltas
1976 m. buvo pastatytas pėsčiųjų tiltas per Nemuną į Panemunės ši lą netoli anuomet populiaraus res torano „Trys mergelės“. „Statant šį tiltą dirbo toks landus, sunkiai su gyvenamas, tačiau miestui atsida vęs architektas Alfonsas Šulcas“, – prisiminė Z.Vainoras. Konstrukcijos tiltui ir įvairios ki tos detalės buvo užsakomos Ulan Udėje. A.Šulcas kažkaip sugebė jo ten apsisukti ir įtikino visus, esą gali pritrūkti konstrukcijų, todėl užsakė šiek tiek daugiau. „Tos pap ild om ai užsak ytos konstrukcijos be kokių nors dide lių projektų ir buvo panaudotos pirmajam pėsčiųjų tiltui į Nemu no salą“, – tęsė Z.Vainoras. Apsėmė potvynis
1987 m. sala buvo apsemta, po van deniu atsidūrė medžiai, tik kyšojo jų viršūnės. Po šios stichijos Kauno valdžia susigriebė, kad salą reikia
Jono Palio archyvo nuotr.
paaukštinti. Tuo metu buvo sta tomas dabar jau tik nuotraukose ir miestiečių atmintyje likęs „Mer kurijus“ ir Tado Ivanausko zoolo gijos muziejus. Iš šių statybviečių į salą buvo ve žamas žvyras ir žemės. Salos aukš tis pakilo vienu metru, ji buvo ap želdinta. 1980 m. įvyko konkursas Karmelitų salos parko išplanavimo projektui parengti. Jį laimėjo Ko munalinio ūkio projektavimo insti tutas. Projekte siūlyta formuoti sa lą, paverčiant ją pramogų centru. Numatytas 3,5 tūkst. vietų am fiteatras, čiuožykla, vasaros kavi nė, restoranas, prieplauka, teniso aikštynai, paplūdimiai. Šie projek tai taip ir nebuvo įgyvendinti. Renesansas su arena
Daugelį metų kalbėta, kad Nemuno saloje reikia statinio, iki kurio būtų nutiesti inžineriniai tinklai. Žino ma, koncertai ir renginiai čia vyko. Iš miesto pusės per pėsčiųjų tiltus būdavo permetami kabeliai, stato ma laikina estrada, miestiečiai nu sėsdavo salos šlaitus. Daugelį metų brandinta idėja buvo realizuota su „Žalgirio“ are na. Šio traukos objekto atsiradimas iš esmės pakeitė požiūrį į Nemu no salą. Neseniai pirmą gimtadie nį atšventusioje arenoje per metus apsilankė daugiau nei 800 tūkst. lankytojų, surengta daugiau nei 140 renginių. Arena Nemuno saloje laikoma viena iš geriausių tarp Eu rolygoje rungtyniaujančių koman dų arenų.
Vaizdas: galbūt sunku įsivaizduoti, tačiau dabar čia nusidriekęs Karaliaus Mindaugo prospektas.
Šilumos ir karšto vandens kainos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke nuo rugsėjo 1 d. Vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-444 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, pagal kurį šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, jei keičiasi kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, AB „Kauno energija“ valdyba savo nutarimu Nr. 2012-22-1 nustatė šią galutinę nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kainą: 31,02 ct/kWh (be PVM). Taip pat nustatė šias galutines AB „Kauno energija“ tiekiamo karšto vandens kainas (apsirūpinantiems karštu vandeniu su karšto vandens tiekėju): Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas 1. 2.
Karšto vandens kainos, kai neįrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema
Kauno miesto, Kauno rajono Akademijos miestelio ir 21,96 Lt/m3 Domeikavos kaimo vartotojams: Kauno rajono Ežerėlio miesto bei Raudondvario, Neveronių ir 24,99 Lt/m3 Girionių kaimų vartotojams:
Karšto vandens kainos, kai įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema 21,56 Lt/m3 24,44 Lt/m3
3.
Kauno rajono Garliavos miesto vartotojams:
24,05 Lt/m3
23,55 Lt/m3
4.
Jurbarko miesto vartotojams:
24,72 Lt/m3
24,19 Lt/m3
Visos kainos nurodytos be PVM. Gyventojams už šilumą ir karštą vandenį taikomas 9 proc. PVM tarifas. Rugpjūčio mėnesį galioja 30,82 ct/kWh (be PVM) šilumos kaina. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. galutinė vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina didėja 0,65 proc. AB „Kauno energija“ perkamų dujų kaina didėja 1,21 proc., sąlyginio kuro kaina didėja 0,89 proc., o iš UAB Kauno termofikacijos elektrinė perkamos šilumos kaina didėja 1,41 proc. Visas kainas, informaciją apie name suvartotą šilumą, vidutinius mokėjimus ir kitus duomenis galite rasti bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt.
6
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
savaitė
Pripažinimas po ketvirčio amžiaus
Kitoks žvilgsnis
Justinas Argustas
Škvalai Kaune
j.argustas@diena.lt
K
etvirtis amžiaus prabė go nuo garsiojo mitin go, kai būrys drąsuo lių prie A.Mickevičiaus paminklo pasmerkė MolotovoRibbentropo susitarimus. Apie tai – pokalbis su Lietuvos lais vės lygos lyderiu 84-erių Anta nu Terlecku.
Poetas Kęstutis Navakas
G
erai, kai škvalas siaučia ne politi koje ar visuomeniniame gyveni me, o yra tiesiog gamtos reiškinys. Prieš dvejus metus jis prikrėtė daug eibių, tačiau viskas sutvarkyta ir pamiršta. Šios savaitės škvalas buvo silpnesnis, bet irgi pa draskė liepas, pavartė medžius, vienus gąsdi no, kitus džiugino. Įdomu, kodėl jis labiausiai siautė Laisvės alėjoje ir Rotušės aikštėje (Žalia kalnyje buvo juntamas daug silpniau) – vieto se, kuriose vyksta daugiausia renginių ir viešo jo gyvenimo? Tokia jo lokacija savaime verčia jį metafora, nes škvalas irgi yra gamtos „rengi nys“ – kuo stipresnis, tuo masiškesnis.
Ir visos miesto bėdos, ir džiaugsmai yra savo tiški škvalai, kartais nu siaubiantys miestą, kar tais apvalantys. Ir visos miesto bėdos, ir džiaugsmai yra savo tiški škvalai, kartais nusiaubiantys miestą, kar tais apvalantys. Škvalas yra politikų pasišpa gavimas dėl Termofikacijos elektrinės, „Romu vos“ byla, visi didieji korupcijos skandalai, auk siniai tualetai ir stiklaininiai viešbučiai. Čia tie, kurie laužo ir blaško. Bet škvalas yra ir pasibai gęs Pažaislio muzikos festivalis arba „Kaunas Jazz“, arba „Daugirdas gyvai“. Čia tie, kurie nu plauna šiukšles. Nuo vienų reikėtų bėgti, kitais galima gėrėtis. Skelbiama, kad šis škvalas (jau tikrąja prasme) nuplovė nemažą dalį Parodos gatvės sankasos. Gamtos reiškiniai priklauso vadinamajai force majeure, atleidžiančiai nuo atsakomybės. Kas žino, gal dabar gatvės atidarymas bus nukeltas dar mėnesiui ir kalta bus gamta. Valdininkams turėtų būti labai apmaudu, kad savo niekdariš kų sprendimų jie negali suversti gamtai – ko kiam nors škvalui. Juk būtų taip patogu. Grįžtant prie gatvių temos. Daugelis džiaugia si baigiamu (?) tvarkyti A.Juozapavičiaus pro spektu – ko gero, čia miesto tėvų pastangos aki vaizdžiausios, galima jomis mojuoti kaip la peliu prieš rinkimus. Bet į ką atsiremia šis pro spektas? Į Panemunės tiltą, kuris buvo garsiai uždarytas remontuoti, o po to remonto planai pateko į nežinia kiek truksiančią komą. Tad nu važiuosi gražiu nauju prospektu iki tilto, prie kapinių apsisuksi ir atgal – gražiu prospektu. Kurį laiką tai bus viena retų miesto gatvių be duobių. Tiesa, pastarosios lopomos ir kai kur kitur. Žiūrėsim, ar daug kur ir ar ilgam. informacija:
302 250
– Kaip, jūsų akimis, pasikei tė 1987-ųjų rugpjūčio 23-io sios mitingo vertinimas per kelis nepriklausomybės de šimtmečius? Regis, mitingui dabar teikiama vis didesnė reikšmė? Ir minėjimai soli desni. – Taip, pasikeitė. Tiesiog lig tol buvo beveik tik tylėta. Visų pir ma – Lietuvos laisvės lygos įver tinimas. Po truputį viskas kei čiasi. Gal todėl, kad laikas mirti jau man? Tai dabar suskubo mi nėjimus organizuoti. O gal dėl to, kad valdžioje kiti žmonės? Šiaip visada minėdavo tik Są jūdžio sukaktis, nors jis susikūrė dešimtmečiu vėliau nei Lietuvos laisvės lyga. Tai negarbinga. Da bar viskas pasikeitė. Šios savai tės minėjimai tikrai buvo garbin gi. Tik štai aš, kalbėdamas, kaip matėte, jau nelabai įskaičiau sa vo raštą...
Mes drąsiai kalbė jome. Sakydavome viską, kaip yra, o sąjūdininkai bijo davo.
– Vis dėlto šią savaitę Aukš čiausiosios Tarybos-Atku riamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis savo kalboje kaip tik pabrėžė, kad mitingas, apie kurį kalbame, davė pagrindą Sąjūdžiui? – Taip jį kalbant girdžiu pirmą kartą. Ačiū jam, kad jis jau pa budo ir taip pakalbėjo. Sakyčiau, pirmą kartą taip. O buvo laikas, kai man neleisdavo į jų (Sąjū džio – red. past.) mitingą atei ti. Ir būdavo nurodymas iš va dovybės manęs neįleisti. Gerai, kad V.Landsbergis dabar atsi minė. Kodėl Laisvės lyga visą laik buvo minėjimų paraštėse? Čia, matyt, nuo šalies vadovy bės priklauso. – Istorikai aiškina kiek ki taip: į mitingus Sąjūdis jūsų neleisdavo, nes buvote per nelyg radikalūs. Ir tai, kad
reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
kovojant Laisvės lygos stiliu mi nepriklausomybė nebūtų iškovota. Reikėjo diplomati jos, nuosaikumo – o sąjūdi ninkai taip ir veikė. – Ne tai. Čia pavydas. Mes drą siai kalbėjome. Sakydavome vis ką, kaip yra, o jie (Sąjūdžio žmo nės – red. past.) bijodavo. Ir viskas. Tiesiog bijodavo pasaky ti. 1989 m. jie Kaune minėjo Va sario 16-ąją, priėmė rezoliuciją, bet joje nė žodžio apie nepriklau somybę nebuvo... Mes, Lietuvos laisvės lyga, jokių vizijų nekūrė me. Svarbiausia mums buvo ne priklausomybė. O kaip bus paskui – žiūrėsime. Niekas Lietuvoje, išskyrus komunistus, apie atei tį per daug negalvojo. Taip pat ir Sąjūdžio veikėjai. Mes niekada nesakėme, kad Lie tuvos laisvės lyga iškovojo ne priklausomybę. O Sąjūdis visada pabrėždavo, kad jie pirmieji, jie laisvę iškovojo. Mes tvirtinome, kad didžiausią vaidmenį suvai dino partizaninis judėjimas. Tai fenomenas, kurio nebuvo Latvi joje ir Estijoje – jie tuo pasigir ti negali, tad šiandien dėl to ten tiek rusakalbių. Matyt, Sąjūdis taip elgėsi iš pavydo. – Grįžkime prie garsiojo mi tingo. Kaip jūs tada, 1987-ai siais, vertinote jo reikšmę? Juk pirmąsyk buvo imtasi viešo veiksmo – manifesto. – Tada negalvojome, kad reikia bijoti. Aš jau aštuonerius metus buvau atsėdėjęs už tą paktą. Tai
gi sau pasakiau: negi dabar jau čia kas bus? 1987 m. gegužę ma ne buvo išsikvietę trys KGB pul kininkai. Ir jau tada mačiau, kad jie jau nebe tie, kokie buvo anks čiau. Jie ten ir juokavo, ir grasi no, bet veikimas jau buvo kitoks. 1979 m., kai mane pasodino, KGB veikėjai buvo šiurkštūs, o tada pamačiau, kad viskas pasikeitė. Vieno KGB tardytojo žmona ne tgi buvo mano bendradarbė. Kai mane tardydavo, ji jam paskam bindavo ir klausdavo: „Ką, An taną tardai?“ ir perduodavo man linkėjimus. Aš irgi padėkodavau. Taigi viskas buvo pasikeitę. – Akivaizdu, kad kagėbis tai, priešingai nei komunistų partija, juto laiko pulsą? – Juto. Tikrai juto. Viename KGB skyriuje buvo penki tardytojai. Mane tardydavo tik vienas jų. Ir kartais ateidavo jo viršininkas. O kai nieko nebuvo, tardyto jas pasiliko vienas ir man pasa kė: „Nacionalistai labai norė davo įkąsti tarybų valdžiai, bet jiems taip ir nepavykdavo, o va kai jūs, Lietuvos laisvės lyga, lie čiate klausimus, tai tiesiai į de šimtuką.“ Jie patys pripažino, kad tas mitingas suvaidino la bai didelį vaidmenį. – Ar jūs pats atsakėte į klau simą, kodėl to mitingo čekis tai neišvaikė? – Turbūt toks buvo Maskvos nu rodymas. Nežinau. Na, jie žinojo, kad aš jau pavargau. Žinojo, kad
Tomo Raginos nuotr.
mitinge nesiruošiu kalbėti. Patys aktyviausi – aš ir Vytautas Bo gušis – jame nekalbėjome. Gal galvojo, kad kurie nors kiti kal bės arba tokių išvis neatsiras. – Kaip įvertinote mitingą jam pasibaigus? Laikėte pavyku siu? – Taip, laikėme pavykusiu. Mi tingo išvakarėse atėjo čekis tas Česnavičius ir KGB generolų vardu įspėjo, kad jame nedaly vaučiau. Aš pasakiau: „Ką jūs čia jaudinatės dėl to mitingo? Ne tiek daug jau žmonių susi rinks, o po metų jūs patys pama tysite, kad tokius mitingus reikia leisti.“ Nuspėjau kažkaip. Ir po metų Vingio parke šimtatūks tantinius mitingus rengti pra dėjo Sąjūdis. – O kaip jūs sužinojote apie slaptuosius Molotovo-Rib bentropo protokolus? – Apie juos žinojau jau senų se niausiai. Apie Molotovo-Rib bentropo susitarimus buvo ra šoma Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje. Be to, praneš davo per užsienio radiją. Paži nojau vieną specialaus archyvo, kur praktiškai ne visus įleisda vo, vedėją. Labai drąsi moteris buvo, Smetonos laikais sėdėjusi už komjaunimo veiklą kalėjime, tokia žydė Estera Bajoraitė, tai ji man duodavo tą enciklopedi jos tomą parsinešti namo. O vi sos kitos, lietuvaitės, kurios ten dirbo, neduodavo.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Nepalaužiamas: A.Terleckas teigia, prieš 25 metus negalvojęs, kad reikia bijoti.
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 050.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
Lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Apdovanojimą atsiims B.Jelcino našlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį per iškilmingą cere moniją Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos prezi dentą Borisą Jelciną. Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas B.Jel cino našlei Nainai Jelcinai.
Išmintis: Lenkijos kariuomenės vadas teigia, kad nei Lietuva, nei Lenkija nepajėgios savarankiškai apsau
goti oro erdvę.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Lenkai siūlo Lietuvai kartu ginti erdvę
Į Lietuvą atvykęs Lenkijos kariuomenės vadas generolas Miec zysławas Cieniuchas vakar paragino regiono šalis bendradar biauti oro gynybos srityje. Šiauliuose po susitikimo su Lie tuvos kariuomenės vadu Lenkijos generalinio štabo viršininkas tei gė, kad dvišalis bendradarbiavi mas oro gynybos srityje pirmiausia yra sutelktas NATO oro policijoje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šis bend radarbiavimas, esant politinei va liai, gali plėstis.
Užpildyti šią erdvę vienai šaliai yra la bai brangu ir tikriau siai ne visada įma noma.
Pasak M.Cieniucho, Lenkijai ak tualiausia šiuo metu yra įgyti rake tas, galinčias veikti 40–100 kilo metrų aukštyje. „Kalbant apie Lenkiją, žemiau nei 100 kilometrų, iki 40 kilomet rų, yra „tuščia“ erdvė. Kitos šalys,
kaip Vokietija ar Prancūzija, turi „Patriot“ PAC3, PAC2+ ir kitų ra ketų. Mes neturime“, – žurnalis tams sakė Lenkijos generalinio šta bo viršininkas. „Štai kod ėl mūs ų prez id en tas kelia klausimą, kad bendra darbiaudami su kitomis šalimis turėtume užpildyti šią „tuščią“ erdvę. Užpildyti šią erdvę vie nai šaliai yra labai brangu ir tik riausiai ne visada įmanoma. Mūsų prezidentas kalbėjo apie regioni nį bendradarbiavimą, nes tai daug perspektyviau“, – kalbėjo M.Cie niuchas. Paklaustas, ar mato galimybių oro gynybos srityje bendradar biauti Lietuvai ir Lenkijai, Lenki jos kariuomenės vadas pirmiausia paminėjo Šiauliuose dislokuotą NATO oro policijos misiją – lenkų karius ir naikintuvus. „Taip, mes matome sritis, ku riose galime bendradarbiauti. Oro gynyba – tai ne tik raketos, radarai bei vadovavimo ir valdymo siste
mos. Oro gynybos dalis yra tai, ką mes darome čia, Lietuvoje. Nai kintuvai yra oro gynybos dalis ir jie yra pajėgūs užpildyti ruožą, kuris yra 10–15 tūkst. metrų nuo žemės. Mes bendradarbiaujame šioje sri tyje ir dalyvaujame šioje sistemo je“, – kalbėjo Lenkijos kariuome nės vadas. Jis taip pat pridūrė, kad oro po licijos misija Baltijos šalyse turi „pridėtinės vertės pilotams“. „Mes atliekame jau ketvirtą pa mainą čia ir po savaitės ją baigsi me. Viskas vyksta pagal planą, o planus kartais rašo kiti žmonės, ne mes. Mes nematome jokių bėdų. Žinoma, kiekviena misija yra svarbi pilotams, nes tai jų darbas. Jie tre niravosi tokioms misijoms. Todėl kiekviena oro policijos operacija, nesvarbu, ar ji Lietuvoje, Lenkijo je, Ispanijoje, ar kur nors kitur, turi pridėtinės vertės pilotams, techni kams ir visai sistemai“, – teigė ge nerolas. KD, BNS inf.
Pirmasis Rusijos vadovas po mir ties apdovanotas vienu aukš čiausių Lietuvos valstybinių ap dovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybin gumą ir nuopelnus plėtojant Lie tuvos ir Rusijos tarpvalstybinius santykius.
Kovodamas už pokyčius Rusi joje, palaikydamas demokratijos ir laisvės idėjas B.Jelcinas rėmė Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. 1992 m. pasirašytas komu nikatas tarp Lietuvos ir Rusijos dėl SSRS kariuomenės išvedi mo iš Lietuvos ir 1997 m. suda ryta dvišalė sutartis dėl valsty bės sienos. Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius skiriamas Lietuvos ir už sienio valstybių vadovams bei pi liečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. KD, BNS inf.
Prezidentė išlydėjo parolimpiečius Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar išlydėjo Lietuvos delega ciją į Londono parolimpines žai dynes, kur dėl medalių varžysis neįgalūs sportininkai iš viso pa saulio.
Įteikusi valstybės vėliavą Prezi dentė sakė, kad Lietuva didžiuo jasi savo sportininkais, nes tie, kurie įveikė pačius aukščiau sius atrankos varžybų barjerus, jau yra tarp geriausių: „Jūs esa te antroji mūsų olimpiečių ban ga. Nešini valstybės vėliava lai mėsite jūs visi, nesvarbu, kokių rezultatų pasieksite. Jau vien tai, kad Lietuvos vėliava Londone bus jūsų rankose, yra mūsų visų laimėjimas.“ Parolimpiečių išlydėtuvėse taip pat dalyvavo ir sėkmės parolim piečiams linkėjo Londone aukso medalį Lietuvai iškovojusi Laura Asadauskaitė. Žaidynėse Lietuvai atstovaus 11 sportininkų. Per nepriklausomybės metus parolimpiečiai Lietuvai jau yra iš kovoję 30 medalių, iš jų 4 aukso.
Linkėjimai: Prezidentė D.Gry
bauskaitė tikisi, kad parolim pinių žaidynių dalyviai pasieks naujų aukštumų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Londono parolimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 29–rugsėjo 9 d. KD, BNS inf.
Buvęs policijos vadovas įkliuvo su kontrabanda Buvęs Vilniaus miesto policijos va dovas Erikas Kaliačius gali būti nu baustas už kontrabandinių cigare čių gabenimą.
Vilniaus rajono apylinkės teismas penktadienį ketino nagrinėti anks čiau aukštas pareigas sostinės po licijoje ėjusio E.Kaliačiaus admi nistracinę bylą.
E.Kaliačiui gresia pi niginė bauda nuo nuo 5 iki 10 tūkst. litų.
Šešėlis: buvusiam sostinės policijos vadovui E.Kaliačiui gresia baus
mė už cigarečių kontrabandą.
Roko Medonio nuotr.
Teismo atstovė spaudai Ligita Dargvainytė BNS sakė, kad posė dis buvo atidėtas, nes apie jį nebu vo pranešta išperkamosios nuomos bendrovei, kuriai priklauso eksko misaro vairuotas automobilis. Administracinės bylos duomeni mis, 437 pakeliai baltarusiškų ciga rečių buvo gabenami šią vasarą vi sureigio „Volkswagen Touareg“
bagažinėje, po galine sėdyne ir po atsarginiu ratu. E.Kaliačiui gresia piniginė bauda nuo nuo 5 iki 10 tūkst. litų su kont rabandos daiktų konfiskavimu. „Mašinos konfiskavimas ne privalomas, tai teismo diskrecija, teismas gali konfiskuoti, gali ir ne konfiskuoti“, – BNS sakė L.Darg vainytė. Pasak jos, mašina, kuria gabena ma kontrabanda, gali būti konfis kuojama nepaisant to, kam ji pri klauso. Teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai konfiskuojamos išperka mosios nuomos bendrovėms pri klausančios transporto priemonės. Į administracinės bylos teis mo posėdį penktadienį E.Kalia čius neatvyko, dalyvavo tik jo ad vokatas. Buvęs Vilniaus policijos vado vas 2006 m. nuteistas už pikt naudžiavimą tarnyba ir areštan tų išnaudojimą savo privatiems reikalams. Vilniaus miesto 3-iojo
apylinkės teismo paskelbtu nuo sprendžiu E.Kaliačiui buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo baus mė, jos vykdymą atidedant dve jiems metams. Prokuratūros kaltinamajame ak te rašoma, kad į E.Kaliačiaus sody bą Vilniaus rajone, Svironių vien sėdyje, areštantai buvo vežami nuo 2000-ųjų rugsėjo iki 2002-ųjų spalio. Prokuratūros duomenimis, ten jie kasė duobes, barstė juodže mį, valė vandens telkinį, genėjo medžių šakas, kirto krūmus, rovė medžių šaknis, pjovė malkas, klo jo plyteles, atliko kitus darbus. E.Kaliačius nemalonumų tu rėjo ir dėl statybų inspektorių – 2009 m. pabaigoje spauda rašė, kad buvo nugriauta savavališkai pasta tyta buvusio sostinės policijos va dovo E.Kaliačiaus sodyba Vilniaus rajono Svironių kaime. E.Kaliačius Vilniaus policijai va dovavo nuo 1999 iki 2005 m. KD, BNS inf.
8
ĹĄeĹĄtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 25, 2012 2 A.162;6@ ?B4=7Ă?š6< %
ekonomika AKTUALIJOS
" # ' & $ % #$" & ! " # % $ ! " !
!
$&! ) $ " ! % ' ! " #!
+ " % % # # $ % & $" " ! % # $ # $ %" ! ! " # ' & $ G %/+ 4' *'? 4/': 8/@ 12'/ *@ =7' 9' 1'* ?35 4A8 3' 45 05- 45 7 /49 *'7 (:5 9 /8 H6.5 958 .56F 675 - 7' 3 / 4+ B7'4 -' '7
(' H': 95 )'*F 7+/ 1A8 -' 2 /4 -58 ;'/> *5 6251C 9A8 ! C/'/6 *'? 4/': 8/'/ 6/7 1A 0'/ 4+'6 8/6 7+4 *?/' 15 1/+38 65 7+/ 1/'38 6+7 1' 153 6/: 9+ 7 B "7/+C 6/71 *' 3/ 0/+ 9: 7A 9@ '6 8;'78 9= 9/ 15 1/5 153 6/: 9+ 7/5 45 7/ G 4+ C/5 0' 35 '7 89' )/5 4' 7':8 15 1/D 675 -7' 3/ 4E B7'4 -D 4': *58 15 1/:8 *'7
(:8 '9 2/ 1/ 4A8 ?'/8 ?'/ */ 3:8 '7 4+ + $ & & $ # & % # $ !& " # ' & $ $ ' ' $
$ Z\ QR_ [VĂş aRPU [\ Y\ TV WĂş WĂ _\ WR YN ONV `cN_ Ob aVX` YVNV N] `V `]_Ă?` aV X\ Z\ TbV _RV XVN V aVR `Ăş
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
&! " ! ( $ ! & % % !) % % ! " # & ! ! $ " "# " #! ! ! ! # ! " # "
# 1 !1 0 1 !0 1 ( * 4 5 * !0 0 6 & - * /
# " " ! 3 * a.dykoviene@diena.lt % $ " ! * 0 / 0 / % '% $ ! % 0 2 - 0 ! 5 0 ! / 3 ! * ! /
! ! 3 G 675 ) 4' 3@ 1/@ /+
9: ;5 0+ 9: 7A 05 153 6/: 9+ 7/:8 2'/ 6A *58 '6 817/ 9= 0+ 153 6/: 9+ 7/:8
9: 7A 05 G 675 ) %/2 4/':8 '6 817/ 9=
0+ G 675 ) ?35 4/@ 4 9+7 4+ 95 67/+/ -D 4' 3:5 8+ 9: 7/
675 ) 2'/ 6A *58 '6 817/ 9/+8 -=
;+4 95 0@ /+ 9 : ; 58 ;/ * :7 1 /8 G 675 )
': 45 '6 817/ 9= 0+ /4 9+7 4+ 9D 9: 7A 05 G 675 ) /7 %/2 4/':8 G 675 ) -=
;+4 95 0@ 3 # C' 2= 8+ 4': *5 0/ 35 8/
153 6/: 9+ 7/: ;/ *:7 1/8 G 675 ) /+
9: ;5 0+ 9/1 675 ) 9/+1 6'9 /7 +4 1/
05 0+ ;+ */ 05 0+ 153 6/: 9+ 7/: 4': *5 0' 8/ G
675 ) -= ;+4 95 0@ = *+7 2'4 *:5 8+ G 675 ) /:1 8+3 (:7 -+ G 675 ) ' 4/ 05 0+ G 8 9/ 05 0+ G '9 ;/ 05 0+ G 675 ) -= ;+4 95 0@
3 67' *?/5 0+ 153 6/: 9+ 7/'/8 /7 /4
9+7 4+ 9: 4': *5 05 8/ (+ ;+/1 ;/ 858 675 ) -' 3= (58 /7 6' 82': - @ B35 4A8 /+ 9 : ;5 0+ 1: 7 /5 8+ */7 (5 /7 *':
-/': *'7 (:5 95 0@ "2' /' 0:58 /: /4 9+7 4+ 9 : 4': *5 05 8 / 675 ) B35 4/@ 4 9+7 4+ 95 9/41 2' 2' 6B '7 8;+ 9'/ 4E 9:
7A 05 675 ) -' 3= (58 /7 6' 82': - @ B35 4 /@ 675 ) B35 4 /@ /4 9+7 4+ 95 9/41 2 '
2' 6= 0 + '7 8;+ 9 '/ 4 A 0 + 81+2 ( A 67+ 1 /@ '7 6' 8 2': - @ 1' 9 ' 25 - :8 /7 1'/ 4= 4:8 675 ) 4': *5 0 5 8 / -' 2 / 3= ( + :?
8/ 8 ' 1 = 9 / 7+ > +7 ; :5 9 / '7 6/71 9 / 45 7 /
3:8 675 *:1 9 :8 675 ) /4 ,57 3 '
;5 '6/+ 2'/8 ; '8 *'7 ( 5 ;/+ 9 '8 '7 ( ' 9+/ 1A -' 2 / 3= ( E 6' 9+/1 9 / 67' C = 3 D *A2 *'7 ( 5
+ ;+/1 ;/ 858 B35 4A8 675 ) 3 /4 9+7 4+ 9: (+4* 7' ;5 8: ;'28 9= (A8 /48 9/ 9: )/ 05 3/8 3 G 675 ) 3 153 6/: 9+ 7 /:8 /7 +2+19 75 4 /
4/:8 9/41 2:8 67+ 1 = ('/ 67+ 1A38 '7 6' 82': -538 6/71 9 / '7 ( ' 6'7 *:5 9 / 4': *5 05 675 ) B35 4/@ 53 6/: 9+ 7 /:8 1'8 * /+ 4 /' 3+ *'7 ( + (+49 1'7 9D 6+7 8' ;'/ 9E 4': *5 05 675 ) /4 9+7 4+ 9D G 675 ) -' 3=
(58 /7 6' 82': - @ B35 4 /@ *'7 (:5 95 0@ 3 67' *?/5 0+ G '9/ 9/4 1' 3'/ /7 675 ) 3 675 ) B35 4/@ 9: 7A 05 8' ;5 $ 86+ )/' 2 /8 9 :8 1: 7 /@ 6' - 7/4 * / 4 /8 *'7 ('8 (: ;5 8: 8/ 0E8 8: $ 8/8 9+ 3@ */+ -/ 3: 95 (: 2 / 4/ 3: /7 67/+ ?/ 7'
G +/ 153 6/: 9+ 7 /8 (:8 81/7 9'8 4+8:*A
9/4-/+38 (/:75 *'7('38 1:7 6'1'18 9/1 # <+2 &57* 675 - 7' 35 3 /8 G 9'
*' *'? 4 /': 8/'/ :? 9+4 1' /7 6' 9 /+8 6/
-/': 8 /5 153 6/: 9+ 7 /5 +/ (:8 */7 ('
3' 7/3 9+8 4A 3 /8 675 - 7' 35 3 /8 H':
95 )'*F H6.5 958 .56F /7 6'4 9'/ 7+/ 1 /' '9 17+/6 9/ *A 3+ 8B B 675 )+ 85 7/@ 7+/ 1A 9@ 1'* 0/8 ( 9@ (+49 H/4 9+2 / F /7 56+ 7' 9=
;/D '9 3 /4 9 B 3' ? /': 8/' 6' -+/ *': 9 / 4' G (+49 0+/ 153 6/: 9+ 7 /8 (:8 4':
*5 0' 3'8 ;'/> *5 3+ * ?/' -58 7+ *' -' ;/
3:/ 9' *' 67/ 7+/18 /7 */ *+8 4+8 9'2 658 1/+ 95 05 */8 15 + $ & & $ # & % # $ !& ! ! ' " # ' & $ $ # % $ & ( $ & &" " # ' & $ # $ & G + 4': 05 153 6/: 9+ 7 /5 6/71 9 / 4+ 6'
9'7 /': 4+ (+49 /C 6' ? B8 9' 3@ 1: 7 /+
& / 7 ( 1 ! / " ! ( * / 8 ( 7 , 0 * 0 1 !0 1 " ) !0 9 ) ! 0 ! & " ! $ $ ! "
: * ! *1 0 4 ! " & 0 ; ! $ ! + ! !0 ! ! !0 ; * ! 5 ! * * * ! + ; * 5 * # * !
0 8@ 4+'6 -':8 "+7 1'49 /C '9 8/ 9 /1 9 / 4/@ '8 3+ 4@ -' 2 / 9+1 9 / 1+/8 9 / 1/+ 9D 0B */8 1D '7 (' 56+ 7' 9 = ; /D 0D '9 3 /4 9 B '7 (' ;/ 8'/ 153 6/: 9+ 7 B /C 3+8 9 / 4+'9 3+ 9' 3' 9/
1/ 3= (A 1'* 0/8 -' 2 / ( 9 / B8/-=9'8 4+
C;'7/: 1+2/: /7 ;A 2 /': *A2 95 -'2/ 9+19/ 9:7A9/ 7+/1'2@ 8: 9+/8A8':-' /'/8 2'/
1'/8 153 6/: 9+ 7 /'/ 1'/ 4:5 0' 4:5 2/ 9@ 95 *A2 -+ 7 /': 4: 8/ 6/71 9 / 4': 0D 1'* /7 3' ?/': -' 2/4 -D 4+/ 7/ >/ 1:5 9/ /7 6/71
9/ 4': *5 9D +/ 0': '6 8/ 867+4 *A 9+ 6/71
9/ 4+ 4': 0D 153 6/: 9+ 7 B 9' *' 7+/ 1A 9 @ 154 8:2 9' )/ 058 /C 3' 4'4 /5 ?35 -':8 1: 7 /8 -' 2A 9 @ B;+7 9 /4 9 / 6+7 1' 3D *'/1
9D 9'/6 6'9 7+/ 1A 9 @ 6' 9 /1 7 /4 9 / 65 2 / )/ 05
0+ '7 0/8 4A 7' ;5- 9'8 *'? 4 /': 8/'/ C/+ *:5 3+ 4=8 /*+4 9 / 1 :5 0' 3 / 6' -'2 8+
7/ 0/ 4 B 4: 3+ 7 B + " %& " ! $ " # ' & $ # $ %# &) ( $ % G #9' )/5 4' 7 /@ 0@ 153 6/: 9+ 7 /@ 6'7 *' ; /
3'/ 1+ 2+ 9D 3+ 9 @ 17/ 95 97: 6: 9 B 83:4
1' /7 *' ('7 9' /': 0/+ 4+/C 4=18 9/1 -' 2 / 6' 8/ 1+/8 9 / 0@ /C ;'/> *' 6;> ;/8 1'8 (:8 1'7 9 : G 153 6/: 9+ 7 /8 /4 9+- 7 :5 9'8 B 35
4/ 95 7 /@ 52 1'8 89' )/5 4' 7 8 153 6/:
9+ 7 /'/ =7' -' 2 /4 -+8 4 / 4+/ 4+ C/5 0' 3 / 2=
-/ 4'49 958 6' /58 12' 8A8 675 )+ 85 7 /:8 ;'/> *5 6251C 9+8 9'/6 6'9 89' )/5 4' 7 8 153 6/: 9+ 7 /'/ 9: 7 / *': - /': '9 4': 0/ 4 /
35 -' 2 / 3= (/@ 6;> 45 7 /49 B8/ *A 9 / -'
2/4 -+8 4E ;'/> *5 6251C 9E 4+ 7+/ 1/' 1+/8
9/ ;/ 858 6' - 7/4 * / 4A8 6251C 9A8 $'* 0/+ 9/1 7'/ /C 2 /18 + " '% & % % & ( *" $ '% " " # ' & $ " $ ! % &' $ & # % $ ! & !" $ % $ & '% $ & % #$" $ % " # ' & $) G $'3 -+ 7 /': 8/'/ 9/4 1' */ *+8 4 / +1 7'
4'/ "' -+/ *': 9/ 4' 1'* 0/8 ( 9@ 1:5 */
*+8 4/8 (+9 4+ 6+7 */ *+ 2/8 !6 9/ 3' 2/':
8/'8 )3 B897/ ?'/ 4A8 +1 7' 4'8 */
*+8 4/5 7+/ 1A 9@ 4+ (+49 9/+38 1: 7/+ */7
(' 8: */ >'/ 45 '7 675 0+1 9' ;/ 35 675 -7'
35 3/8 $'/6 6'9 -' 2/ 3' B8/ -= 9/ /7 35 4/
95 7/@ 8: $% ,:41 )/ 0' 9' *' 9'/6 6'9 -' 2/
3' ?/ 7A 9 / 9+ 2+ ;/ > / 0D
% !% & # $ &$ '% &'%
! ! $ ! % $
! " # ! ! $ $ ! ! % & ' & $ ( ) & * $ # + , ! - . * , * ! " ! / $ !0 ! " $ !1
9
šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
12,2
Šiemet supirkta daugiau Lietuvoje augalininkystės ir daugelio gy vulininkystės produktų šiemet sausį– liepą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., supirkta daugiau. Javų supirki mas padidėjo 96 proc., iki 640,7 tūkst. tonų, daržovių – 40 proc., iki 32,1 tūkst. tonų, iš jų bulvių – 63 proc., iki 26,8 tūkst. tonų, ir kt. Gyvulių ir paukščių šie met supirkta 7 proc. daugiau, iki 134,6 tūkst. tonų.
proc.
daugiau svečių šiemet sulaukė Lietuvos apgyvendinimo įstaigos.
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2957 DB svaras sterlingų 1 4,3721 JAV doleris 1 2,7486 Kanados doleris 1 2,7800 Latvijos latas 1 4,9614 Lenkijos zlotas 10 8,4857 Norvegijos krona 10 4,7010 Rusijos rublis 100 8,6752 Šveicarijos frankas 1 2,8759
pokytis
–0,9110 % –0,0183 % –0,7941 % –0,6113 % +0,0504 % +0,0778 % –0,0871 % –0,3652 % +0,0452 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,13
4,78
2,36
„Vakoil“
5,10
4,76
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,60 dol. už 1 brl. 115,17 dol. už 1 brl.
Lietuviai išjudino net „Wikipedios“ kūrėją Lietuvių kūrybinė agentūra ant kojų sukėlė visą pasaulį. Sukū rusi alternatyvų puslapio „Wikipedia“ dizainą ji skaičiuoja šimtus pozityvių atsiliepimų ir šimtus tūkstančių puslapio lankytojų. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rugpjūčio pradžioje jauna, dar nė metų neskaičiuojanti kūrybinė agentūra „New!“ pristatė projektą „Wikipedia Redefin ed“, kuris su kėlė pasaulinį šurmulį. Nuspren dusi paeksperimentuoti ji savano riškai sukūrė alternatyvią visiems gerai žinomo puslapio „Wikipe dia“ versiją. Projektui pristatyti skirtame puslapyje agentūra siūlo ne tik naują „Wikipedios“ logotipą bei puslapio dizainą, tačiau reko menduoja ir keletą naujų galimy bių, pavyzdžiui, straipsniuose pa žymėti naudingas citatas. Apie projekto idėją ir atsiliepi mus kalbiname kūrybinės agentū ros „New!“ kūrybos vadovą Man tą Mačiulskį. – Esate jauna kūrybinė agen tūra, tačiau spėjote nuveikti nemažai. Iš kokių ankstesnių reklamos projektų skaitytojai galėtų jus atpažinti? – Agentūra pradėjo veikti šių me tų sausį, tad yra labai jauna. Ta čiau žmonės, kurie dirba čia, turi daug metų patirties reklamos sri tyje, įgytos kitose agentūrose. Mū sų labiausiai pastebimi darbai buvo skirti „Kino pavasariui“, „Login“, Vilniaus maratonui, „Mint Vine tu“, „Satta Outside“, „Pigu.lt“, „Nike“. – O rugpjūtį visam pasauliui prisistatėte projektą „Wikipe dia Redefined“. Kada ir kaip su galvojote sukurti naują šio pus lapio dizainą ir net pakoreguoti jo koncepciją? – Agentūroje daug dėmesio ir lai ko skiriame „užklasiniams“ pro jektams – tiems, kurie nėra pajamų šaltinis, bet kuriuos smagu daryti ir taip mokytis. „Wikipedia“ – mūsų skaitomiausias portalas, ir dirbda mi grafin io dizaino bei komunikaci jos srityje mes matėme jo trūkumų. Nusprendėme, kad užuot bumbėjus reikia imti ir keisti. – Specialiai projektui pristaty ti sukurtame puslapyje žmonių klausiate, kokį visame pasauly je žinomą puslapį šie tobulin tų, jei turėtų tokią galią. Ar ir prieš vykdydami projektą vyk dėte žmonių apklausą? – Jokių apklausų – griežtai neti kime apklausomis. Darėme ne tai, kas patiktų visiems, – tai buvo mū sų noras ir ambicija.
– Papasakokite, kokia buvo pa grindinė projekto idėja ir kaip ji keitėsi. Ką projektu visuomenei norėjote pasakyti? – „Wikipedia“ gali būti dar ge resnė, dar patogesnė, dar gražes nė. Kaip elgtumės, jei turėtume vi sas galias ją pakeisti, kokia patiktų mums? Nuo pradžios iki pabaigos laikėmės šios užduoties. – Kiek laiko užtruko kūrybiniai darbai? Ar nebuvo sudėtinga tobulinti ne savo paties sukur tą produktą? – Darbai užtruko tris mėnesius: du mėnesius kūrėme dizainą ir mėnesį tvarkėme, ėmėmės pristatymo ra šymo ir dėliojimo darbų. Žinoma, nebuvo lengva, nes niekas iš vidaus nesivargino mums pasakoti, ką ga lima daryti ir ko negalima. Tik pa leidę projektą pamatėme, kokį di delį rezonansą tai sukūrė pačioje bendruomenėje. O procesas jame nedalyvavusiems nebūtų įdomus: galvoji, pieši, taisai ir taip tūks tančius kartų. Daug diskutavome ir perdarinėjome.
Mantas Mačiulskis:
Po šio projekto tiki me, kad viskas, kur gali įtraukti žmones ir pajungti kolektyvinį protą, turi labai daug perspektyvos. – Kokie buvo projekto ištek liai: ar darbuotojai prie pro jekto dirbo vykdydami ir kitus projektus? – Dirbo dizaineris ir dizainerė, ku ri atliko pristatymo dalį, ir kūrybos vadovas. Šiems darbams išskyrėme laiko žinodami, kad reikia rimtai susikaupti, nes blaškydamiesi tarp kelių projektų nieko nepadarysime. Kiekvienoje kompanijoje visuomet sunku rasti laiko projektui, kuriuo visiškai nesiekiama uždirbti. Lai mė, mes esame pasižadėję dalį lai ko visada taip elgtis. Pinigai nėra vienintelis tikslas, kai esi kūrybi nė agentūra. – Pasirodė informacijos, kad paviešinę projektą sulaukėte neoficialaus Vokietijos „Wiki pedios“ atstovo raginimo tęs ti projektą. Galbūt jūs patys jau pradiniame kūrybos proce se tikėjotės realizuoti produk
tą, o gal tai buvo veikiau būdas pristatyti save užsieniui? – Jokiu būdu. Supratome, jog nėra jokių šansų, kad jis tokiu būdu būtų įgyvendintas. Tačiau žinojome, kad kitaip išvis nieko neįvyks. Norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad puslapį galima padaryti gražesnį, pato gesnį. Ir žinoma, tai puiki rekla ma agentūrai. Manome, kad esame pajėgūs konkuruoti su geriausiomis pasaulyje agentūromis, ir šis dar bas buvo pirmas įrodymas. – Daugiau papasakokite apie šurmulį, kuris įvyko projektą paviešinus. – Reakcijų buvo pribloškiančių. Pirmiausia praėjus dviem savai tėms svetainę aplankė 298 tūkst. žmonių. Neįtikima, kad tarp beveik 550 laiškų vos vienas buvo nešvan kus ir keli visiškai kritiški. Daugu ma rašančių ne tik gyrė, tačiau ir siūlė arba prisidėti prie projekto, arba būdų, kaip pagerinti projek tą. Nemažai jų pageidavo, kad ne sustotume ir paleistume išmaniąją programėlę. Žiniasklaidoje atsilie pimai irgi geri. O tai, kad apie pro jektą rašo vokiečių „Spiegel“, mums yra aukščiausias pasiekimas. – Taip pat domintų ir „Wikipe dios“ atstovų reakcija. Ar su laukėte jų palaikymo, o galbūt atvirkščiai – parodydami trū kumus neišvengėte pasiprieši nimo? – Pats įkūrėjas Jimmy Walesas rea gavo pozityviai, tačiau turėjo pa stabų dėl kalbų vartojimo. Vien tai, kad radome jo viešą nuomonę, yra labai daug. Iš kitų kūrėjų sulaukė me rezervuotų vertinimų – ir mes juos suprantame. Staiga nežinia iš kur atsiranda projektas, apie kurį jų niekas neįspėjo. Atrodo, kad kažkas veržiasi į jų teritoriją. Tačiau jei mums pavyks paska tinti platesnę diskusiją ir abejonę dabartine išvaizda bei patogumu, mūsų darbas padarytas. – Kokie tolesni planai – ar svarstote galimybę projektą tęsti? – Laukia antra projekto dalis, ku rią paskatino pasaulinės reakcijos, – programėlę įgyvendinti ir pavers ti naudojama. Norime sukurti ga limybę naršyti „Wikipedią“ mūsų pasiūlytu formatu. Tai įmanoma, tik vėl laukia keli mėnesiai darbo. – Kaip, reziumuojant visą pro jektą, įvertintumėte patirtą
Siekiai: M.Mačiulskis sako, kad kūrybinė agentūra yra prisižadėjusi
sau nuolat vykdyti „užklasinių“ pelno nesiekiančių projektų ir ant lau rų neužmigti. Asmeninio archyvo nuotr.
sėkmę ir įgytą patirtį? – Tokių dalykų nesuplanuosi ir jie viršijo lūkesčius. Patyrėme, ką reiš kia, kai su tavimi bendrauja platus pasaulis. Kai čilietis programuoto jas siūlo savo paslaugas, kai mania kas iš Indijos surašo trijų lapų dy džio referatą apie mūsų pasiūlymą.
Kai britai pasiūlo kurti jų puslapio dizainą. Po šio projekto tikime, kad viskas, kur gali įtraukti žmones ir pajungti kolektyvinį protą, turi la bai daug perspektyvos. Sau prisie kėme, kad neužmigsime ant lau rų ir dirbame toliau. Netrukus bus dar didesnių projektų.
10
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
12p.
Ar pavyzdiniu laikytas Malis nevirs Afrikos pūliniu?
v
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Norvegija padėjo tašką šiurpiaus Pakaltinamas ir nu sipelno aukščiau sios bausmės. Tokį nuosprendį vakar išgirdo dvigubo iš puolio įvykdyto jas norvegas Ander sas Behringas-Brei vikas.
77
žmonės
žuvo per A.BehringoBreiviko dvigubą išpuolį Osle ir Utiojos saloje pernai liepos 22 d.
Verdiktas: ironiška, bet kalėjimo bausmė yra kaip tik tai, ko norėjo ir A.Behringas-Breivikas, ir dauguma aukų šeimų, ir Norvegijos visuomenė.
Nuteistojo reakcija – šypsena
Oslo teismas dešiniųjų ekstremis tą už 77 žmonių nužudymą vakar nuteisė 21 metus kalėti su galimy be laisvės atėmimą pratęsti. Tokios bausmės pagal Norvegijos įstatymus gali būti pratęsiamos, kol kalinys lai komas pavojingu visuomenei. Penki teisėjai vienbalsiai pripaži no A.Behringą-Breiviką pakaltina mu, kaip norėjo ir pats kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atsakovas. Taip baigėsi įspūdingas dešimt savaičių trukęs teismo procesas dėl pernai įvykdytų išpuolių, kurie traumavo paprastai ramią Norvegiją ir šoki ravo pasaulį. A.Behringas-Breivikas, kuris vilkėjo tamsų kostiumą ir baltus marškinius su pilku kaklaraiščiu, šypsojosi, kai buvo skaitomas teis mo nuosprendis. Žudynes Utio jos saloje išgyvenę žmonės iškart puolė komentuoti nuosprendžio „Twitter“. Emma Martinovic šia me socialiniame tinkle parašė: „YEEEEEEESSSSSSSS!!!“ Viljaras Hansse, kuriam per žu dynes kulka buvo pataikiusi į galvą, „Twitter“ parašė: „Baigta. Taškas.“ Blogiau už mirtį
33 metų A.Behringas-Breivikas, kuris veikė vienas ir kuris teisme,
kai jam buvo nuimti antrankiai, parodė dešiniųjų pasisveikinimo sugniaužto kumščio gestą, prisi pažino įvykdęs išpuolius. Jis laiko save šiauriečių kovotoju su „mu sulmonų invazija“ į Europą ir vi sais tais, kurie propaguoja daugia kultūriškumą. Ironiška tai, kad kalėjimo baus mė yra kaip tik tai, ko norėjo ir A.Behringas-Breivikas, ir daugu ma aukų šeimų, ir Norvegijos vi suomenė. Pats kaltinamasis sakė, kad pri pažinimas nepakaltinamu yra už mirtį blogesnis likimas, ir būtų skundęs tokią teismo nutartį. Kaltintojas Sveinas Holdenas ra gino jį nusiųsti į uždarą psichiatri jos ligoninę. „Būtų blogiau psichiškai nesvei ką žmogų pasmerkti kalėjimui, nei psichikos liga nesergantį žmogų nusiųsti į psichiatrijos ligoninę“, – sakė jis. Ilgo bylinėjimosi nebus
Pernai liepą A.Behringo-Breiviko žudynės surengtos sukrėtė 5 mln. gyventojų turinčią Norvegiją, kuri didžiavosi tuo, kad joje nėra dau gelio pasaulio bėdų. Šios žudynės iškėlė klausimą dėl kraštutinių de šiniųjų pažiūrų paplitimo Norvegi
joje, kurios nafta pagrįstas turtas skatina ir imigraciją. Kriminalinės kaltės klausimas niekada nebuvo ginčijamas, nes A.Behringas-Breivikas prisipa žino įvykdęs žudynes ir su šiur piomis detalėmis papasakojo savo nusikaltimus. Pagrindinis teismo proceso klausimas buvo jo psichi kos sveikata. Kai kurie žudynių liudininkai norėjo, kad A.Behringas-Breivikas būtų pripažintas pakaltinamu, nes tuo aiškiai pasakoma, jog jis atsa kingas už savo veiksmus, be to, su mažinama ilgų apeliacijos svarsty mų tikimybė. Jeigu jis būtų buvęs pripažintas nepakaltinamu ir nusprendęs to kį sprendimą apskųsti, visą teis mo procesą būtų reikėję kartoti iš naujo.
politinis aktyvizmas būtų atmiešęs gryną norvegų kraują. Jis savo aukas Utiojos saloje per sekiojo vilkėdamas policininko uniformą ir versdamas jas manyti, kad yra iš kranto atsiųsta pagalba. Tada jis į jas šaudavo iš arti, o paskui pribaigdavo šūviu į galvą. „Neišsižadu to, ką padariau“, – sakė jis liudydamas teisme.
Man svarbiausia ne tai, kur jis bus nu siųstas, į psichiat rijos ligoninę ar ka lėjimą, o tiesiog tai, kad jis nevaikščiotų gatvėmis ir niekada nebūtų išleistas.
„Neišsižadu to, ką padariau“
A.Behringas-Breivikas savo žudy nes aiškino tuo, kad centro kairių jų Darbo partija tyčia naikina šalį skatindama musulmonų imigra ciją. Nors jo aukos yra daugiausia paaugliai, jis nesutinka būti vadi namas vaikų žudiku ir teigia, kad jo aukos yra „kultūriniai marksistai“ „praplautomis“ smegenimis, kurių
Skirtingos išvados
Viena teismo paskirtų psichiat rų komanda padarė išvadą, kad jis yra psichiškai nesveikas, o kita ko manda priėjo prie priešingos iš vados. Sprendimo priėmimą ap sunkino ir tai, kad keli kiti liudiję specialistai paminėjo daugybę psi chikos ligų, kuriomis turbūt serga A.Behringas-Breivikas.
Vis dėlto apklausos rodo, jog maždaug 70 proc. norvegų mano, kad tokių sudėtingų atakų pamišė lis negalėjo įvykdyti ir kad A.Beh ringas-Breivikas turi atsakyti už savo veiksmus. „Man svarbiausia ne tai, kur jis bus nusiųstas, į psichiatrijos ligo ninę ar kalėjimą, o tiesiog tai, kad jis nevaikščiotų gatvėmis ir nieka da nebūtų išleistas“, – prieš teis mui paskelbiant nuosprendį sakė per žudynes gyvas išlikęs Vegar das Groslie Wenneslandas. Anksčiau A.Behringas-Breivikas su šiurpiomis detalėmis išdėstė, kas paskatino jį metų metus skru pulingai planuoti, o paskui įvykdy ti didžiausias žudynes Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo. A.Behringas-Breivikas vadino save „tamplierių“, – neva egzis tuojančios slaptos ultradešiniųjų grupuotės, pavadintos viduram žių krikščionių kryžininkų vardu, – pėstininku. Policija tokios gru puotės buvimu abejoja. A.Behringas-Breivikas taip pat plūdo „kultūrinius marksistus“, dėl kurių pritarimo imigracijai, jo teigimu, atsirado „Eurabija“, o jis turėjęs atakuoti centro kairiųjų vy riausybę bei Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą Utiojos saloje.
11
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
pasaulis Surinko parašus
Žaliųjų protestas
Šūviai Niujorke
Referendumo dėl pilietybės suteikimo visiems jos neturin tiems Latvijos gyventojams iniciatoriai pranešė surinkę 10 tūkst. parašų. Latvijoje asme nys be pilietybės neturi tei sės balsuoti rinkimuose, o įsi darbindami turi pateikti doku mentus, patvirtinančius latvių kalbos mokėjimą.
Žaliųjų organizacijos „Green peace“ aktyvistai vakar užsi ropštė ant Arktyje esančios naftos gavybos platformos, priklausančios Rusijos bend rovei „Gazprom“, siekdami at kreipti dėmesį į jos keliamą pavojų vienam paskutinių pa saulyje nepaliestos gamtos kampelių.
Policija vakar nukovė vyrą, ku ris prie garsiojo Niujorko dan goraižio „Empire State Buil ding“ ėmė šaudyti į aplinki nius ir pašovė devynis žmo nes, keletą jų – mirtinai. Liu dininkai pasakojo, kaip vie ni žmonės griuvo ant žemės, o kiti klykdami bėgo šalin nuo incidento vietos.
sioje byloje: patenkinti liko visi
rėlis A.Behringas-Breivikas, kaip sakė, meditavo, planavo ir varto jo steroidus, kad užgrūdintų pro tą ir kūną, o norėdamas atsipa laiduoti žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Jis įstojo į pistoletų turėto jų klubą ir įsigijo medžiotojo li cenciją, kad galėtų nusipirkti 9 mm „Glock“ ir pusiau automati nį šautuvą „Ruger“ – iš jų dau giau kaip valandą šaudė į siaubo apimtus jaunuolius Utiojoje. Au kos, kurių jauniausiai buvo vos 14 metų, negalėjo ištrūkti iš tos ma žytės salos. Policininko uniforma vilkėdamas A.Behringas-Breivikas metodiškai nušovė 67 žmones, daugiausia – iš arti, dar du žmonės žuvo bandyda mi pabėgti iš salos. Policija reagavo nevykusiai
AFP nuotr.
Planavo viską iki smulkmenų
Teismas išgirdo, kaip A.Behrin gas-Breivikas metų metus plana vo skerdynes ir pasinaudojo ūkiu tam, kad galėtų nesukeldamas įta rimų nusipirkti cheminių trąšų, kurias panaudojo kone toną svė rusiai bombai pagaminti. Ta bomba, kuri buvo padė ta išnuomotame mikroautobuse, sprogo prie pagrindinio vyriau sybės pastato Oslo centre. Tuos metus gyvendamas kaip atsisky
Norvegijos, kur nusikalstamumas yra mažas, policijos veiksmai bu vo smarkiai kritikuojami. Vieninteliu savo sraigtasparniu policija negalėjo pasinaudoti dėl to, kad jo įgula atostogavo, o eli tinis policijos būrys į salą sugebė jo nusigauti tik daugiau nei po va landos – pramoginiu kateriu, nes jų pačių pripučiama valtis kone nuskendo. Norvegijos nacionalinės polici jos komisaras praėjusią savaitę po nepalankios ataskaitos apie poli cijos atsaką atsistatydino, o prem jeras Jensas Stoltenbergas vėliau šį mėnesį turės atvykti į neeilinę parlamento sesiją. Vykstant teismo procesui A.Beh ringas-Breivikas beveik nerodė jo kių jausmų ir nieko nesigailėjo, o kartą savo įvykdytas žudynes pa vadino žiauriomis, bet būtinomis siekiant apsaugoti Norvegiją nuo daugiakultūriškumo. Vienu metu jis teismui pasakė: „Ir vėl tai pa daryčiau.“ BNS, „Euronews“ inf.
Išpuolių chronologija Praėjusių metų liepos 22 d., penktadie nį, dar nesibaigus darbo dienai Nor vegijos sostinę sudrebino sprogimas. A.Behringo-Breiviko užminuotas au tomobilis išlėkė į orą prie valdančio sios partijos būstinės pačiame vy riausybinio kvartalo centre. Per spro gimą žuvo aštuoni žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Tuo metu, kai panikos apimti žmo nės bandė suvokti, kas įvyko, A.Beh ringas-Breivikas keliavo į Utiojos salą, esančią už 40 km nuo Oslo. Po mažiau nei dviejų valandų čia įvyko dar bai sesnė tragedija. Policininko uniforma apsirengęs ir ap siginklavęs žudikas sušaudė 69 žmo
nes. Visi jie buvo Darbo partijos jauni mo stovyklos dalyviai, daugeliui ne buvo sukakę ir 20-ies. Savo idėjas A.Behringas-Breivikas iš dėstė manifeste, kurį pavadino „2083ieji: Europos nepriklausomybės dek laracija“, ir paskelbė internete prieš pat išpuolius. 1500 puslapių doku mente detaliai pasakojama apie šeše rius metus trukusį pasiruošimą tero ro aktams. Man ifeste A.Behr ing as-Breiv ik as cit uoja Mao Zedongą, Niccolò Ma chiavell i ir teror istą Tedą Kacz yns kį, reišk ia simpat ijas Vlad im ir ui Pu tinui ir kviečia stot i į naują kryž iaus žyg į.
Kameros: Ilos kalėjime laikomi pavojingiausi Norvegijos nusikaltėliai mėgaujasi patogiomis gyvenimo
sąlygomis.
„Scanpix“ nuotr.
Žvilgsnis už Ilos kalėjimo sienų Andersas Behringas-Breivikas atliks bausmę Ilos kalėjime neto li sostinės Oslo. Paskelbtos nuo traukos leido pažvelgti į šios įstai gos vidų.
ti laiškus ir žiūrėti televizorių. Jis taip pat gali išeiti į uždarą lauko kiemelį, supamą aukštų betoninių sienų ir spygliuotos vielos. „Jis yra žmogus“
Treniruokliai ir kompiuteris
Žudikas Ilos kalėjime jau pralei do daugiau nei metus, kol vyko tyrimas ir teismas. A.BehringuiBreivikui buvo skirtos trys kame ros kaip kompensacija už tai, kad jam nebuvo leista, kas paprastai leidžiama kitiems kaliniams. Kiekvienos kameros plotas yra 8 kvadratiniai metrai. Viena įrengta kaip miegamasis, kitoje stovi tre niruokliai, o trečia su stalu ir ne šiojamuoju kompiuteriu primena darbo kabinetą. Kompiuteris neprijungtas prie interneto, kad kalinys negalėtų bendrauti su išoriniu pasauliu. „Tai tarsi patobulinta rašomoji mašinėlė“, – kompiuterio paskirtį paaiškino kalėjimo atstovė spau dai Ellen Bjercke. A.Behringo-Breiviko advokatai sakė, kad jis ketina toliau rašyti manifestą, kurį paskelbė internete prieš įvykdydamas išpuolį. Kaip ir kiti kaliniai, A.Beh ringas-Breivikas turi teisę rašy
Kalėjimo vadovai paaiškino, kad ypatingo saugumo sąlygomis lai komi kaliniai, tokie kaip A.Beh ringas-Breivikas, neturi teisės bendrauti su kaliniais iš kitų kor pusų. Bet jis gali susitikti su liki mo draugais savo korpuse, jeigu tai nekelia pavojaus. „Ypač sustiprinto saugumo re žimas smarkiai apriboja kalinį, ypač jeigu jis taikomas ilgesnį lai ką“, – teigiama kalėjimo paskelb tame pranešime. Todėl tokiems kaliniams, kaip A.Behringas-Breivikas, sudaro mos sąlygos daugiau bendrauti su kalėjimo pareigūnais, dirbti, mo kytis ir užsiimti kita veikla. „Tikslas yra sustiprinti ryšį su kalėjimo pareigūnais, kuriems duota užduotis skatinti jo akty vumą, atlikti su juo fizinius pra timus, kalbėtis su juo“, – sakė E.Bjercke. Ilos kalėjimo pareigūnai teigia, kad norėtų A.Behringą-Breiviką perkelti į korpusą su kitais kali
niais, kurie gali gauti išsilavinimą nuo pradinių klasių iki universi tetinių kursų, gali lankyti sporto salę ir dirbti kalėjimo dirbtuvė se, kur gaminami baldai, kepu rės, pirštinės ir kiti gaminiai. „Aš svarstau taip: jis yra žmo gus. Jis turi žmogaus teises. To dėl turime sudaryti jam humaniš ką kalėjimo režimą“, – paaiškino E.Bjercke. Tarp pavojingiausių nusikaltėlių
Ilos kalėjimas turi 12 korpusų ir jame gali tilpti 124 kaliniai, juos prižiūri 230 pareigūnų. Įsteigtas kaip moterų kalėjimas, per nacių okupaciją praėjusio am žiaus penktajame dešimtmety je jis buvo naudojamas kaip kon centracijos stovykla. Šiandien čia laikomi tik vyrai – pavojingiausi šalies nusikaltėliai. Kalėjimo vadovas Knutas Bjar keidas nenorėjo atskleisti, ar bu vo imtasi kokių nors ypatingų saugumo priemonių, kad A.Beh ringas-Brevikas nepabėgtų. Pas tarąjį kartą kalinys iš Ilos kalėji mo buvo pasprukęs 2004-aisiais, bet buvo sučiuptas vos po keleto minučių. BBC inf.
12
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
pasaulis
Ar pavyzdiniu laikytas Ma Demokratija Afrikoje – trapi. Vakarų Afrikoje esantis Malis – puikus įrodymas. Is lamistai ir kariškių įvykdytas valdžios perversmas vos per akimirką parklup dė beveik du dešimtmečius demokratijos keliu žengusią šalį. Kas toliau?
Antrasis Somalis?
Malio armijos pulkininkas Moussa Maiga – vienas tų, kurie kovoja su islamistais, įsitvirtinusiais šalies šiaurėje esančioje dykumoje. Nors kariškio vadovaujama ar mija, sudaryta iš 700 karių sava norių, veikiau primena iš gatvių surinktus jaunuolius nei profesio nalus, tai – ne bėda. „Mes fiziškai ir morališkai pasi ruošę mūšiams“, – karius įkvėpti bandė pulkininkas. „Lygiuot“, – surėkė jis, kepinant 40 laipsnių karščiui. Vyrai, pasak „Der Spiegel“ žurnalistų, klusniai išsirikiavo vienoje iš Mopčio mies to, esančio Malio centrinėje daly je, aikščių ir įdėmiai klausė nuro dymų. Staiga kažkam antroje kuopos eilėje suskambo mobilusis telefo nas. Vyrui tučtuojau nurodyta išei ti į priekį ir jis čia pat gavo 20 kir čių bausmę. „Mes esame tie, kurie atkovos šiaurę“, – po mažyčio incidento toliau ėmė skanduoti vyrai. Visi jie priklauso sukarintai or ganizacijai, pavadintai Šiaurės iš sivadavimo frontu (ŠIF). Daugelis avi sandalus, o vietoj karinės uniformos – futbolininkų marškinėlius. Ant vienų puikuojasi buvusio brazilų futbolo žvaigždės Ronaldo, ant kitų – buvusio Vo kietijos futbolininko Piotro Tro chowskio pavardės. ŠIF į savo gretas daugiausia ver buoja iš šalies šiaurės plūstančius pabėgėlius. Organizacijos užduo tis – kovoti su islamistais. Deja, ŠIF trūksta ne tik ginklų, tačiau ir maisto. Šios pajėgos – pri klausomos nuo Malio vyriausybės. Tačiau parama kariams – skurdi. Algos siekia vos kelis dolerius per mėnesį. M.Maiga vienintelis turi padorią karinę uniformą ir pistole tą. Ginklą, kaip pasakojo, parsive žė iš Liberijos, kai tarnavo Afrikos taikdarių dalinyje. Tada jo tėvynė buvo kaip laisvės žiburys kitoms Vakarų Afrikos valstybėms. Pulkininkas M.Maiga prieš ke lerius metus pasitraukė iš kariuo menės. Gao mieste, kuris šiuo me tu kontroliuojamas sukilėlių, buvęs kariškis įsigijo bakalėjos krautuvę. Deja, verslas žlugo, nes regione pa sirodė islamistai. Dabar parduo
tuvę, kaip jis pats sako, „valdo va gys“. Nors Maiga – karštai tikintis musulmonas, net ir jam teko bėgti nuo islamistų. „Paprasčiausiai negalėjau ten kvėpuoti“, – pasakojo vyras, tu rėdamas omenyje užimtoje terito rijoje islamistų įvestą griežtą reli ginį valdymą.
Islamistai sugebė jo užvaldyti trečda lį šalies vos per tris savaites. Tai nesuvo kiama. Dabar pulkininkui reikia kaip nors iš vyriausybės gauti paramą, kad galėtų vyrus apginkluoti ir žy giuoti į šalies šiaurę. Jis tikisi, kad ne tik valdžia, tačiau ir verslininkai iš Mopčio miesto arba Malio sosti nės Bamako atseikės pinigų. Juk, kaip sako kariškis, ši krizė liečia visus. Kol kas Moptyje gyve nimas teka įprasta vaga. Nors gy ventojų daugumą čia sudaro mu sulmonai, moterys iki šiol vaikšto be veidą dengiančių šydų, veikia keli vakarietiški restoranai. Juose galima įsigyti alaus ir vyno, skam ba muzika. Tačiau vos už 100 km į šiau rę nuo Mopčio miesto gyvenimas jau kitoks. Miestelėnai jau senokai gyvena apimti baimės. Jie nuogąs tauja, kad netrukus į jų miestą įsi verš sukilėliai. Užsieniečių, kurių anksčiau at vykdavo į miestą, vis rečiau čia už klysta. Daugelis bijo, kad bus pa grobti sukilėlių. Moptį paliko ir humanitarinės pagalbos darbuoto jai. Čia likęs vyriausybei lojalių karių dalinys išlaiko nuolatinę parengtį. Miestą palieka ir vietiniai. Nuo šių metų kovo iš viso apie 400 tūkst. Malio gyventojų paliko šiau rinę šalies dalį ir patraukė į gretimą Nigerį ir Mauritaniją. Kiti pasuko į šalies pietus.
įspūdingus 5 proc. kasmet. Viskas pasikeitė šiais metais, kai radikalūs musulmonai ir tuaregų separatistai užėmė šiaurinę šalies dalį, o centri nė šalies valdžia pasirodė esanti be jėgė prieš separatistus. Būtent tai virto pretekstu kariš kiui Amadou Sanogo suorganizuo ti perversmą Malyje. Šis kariuomenės pareigūnas ar gumentavo, jog „vyriausybė buvo per silpna, kad laimėtų karą su su kilėliais“. Tačiau ir armijai iki šiol nepavyko užgniaužti sukilimo, o tarptautinė bendruomenė vis la biau spaudžia A.Sanogo, kad jis ir jo daliniai grįžtų į barakus. Deja, to jis neketina daryti... A.Sanogo kritikai kaltina jį susi dorojimu su oponentais. Kalbama, kad bet kam, kas neigiamai atsilie pia apie naująjį Malio režimą, gre sia fizinės bausmės. Verslas sustojo
Vietiniai nori, kad Malis būtų toks, koks buvo iki perversmo ir sukili mo šiaurėje. Sostinėje Bamake gyvenan ti Monique Doray sako, kad padė tis diena iš dienos blogėja. Moteris 1936 m. gimė Kamerūne. Nors tu ri Prancūzijos pasą, niekuomet ne laikė savęs prancūze. „Aš afrikietė“, – užtikrintai iš rėžė moteris. Vienintelis dalykas, kuris ją sie ja su Prancūzija, kaip moteris pati sako, tai meilė geram maistui. Šio maisto galima įsigyti jos restorane. Tačiau verslas merdi. Pasak Moni que, politikai, diplomatai, pagal bos organizacijų darbuotojai, vers lininkai ir turistai palieka šalį. Šiandien moters viešbutis ir res toranas – beveik tuščias. Net per pietus. „Nežinau, ar sugebėsiu išlaiky ti savo verslą“, – apgailestavo Mo nique. Turizmo verslas buvo vienas svarbiausių Malio pajamų šaltinių.
Politinė sumaištis
Politinė situacija Malio vyriausy bėje – sudėtinga. Pereinamojo laikotarpio šalies prezidentas Dioncounda Traoré neseniai paskelbė, jog sudarė nau ją ministrų kabinetą. Iš 31 ministro – 5 karinio ša lies lyderio A.Sanogo šalininkai, o nušalintojo šalies vadovo Ama dou Toumani Touré atstovo nėra nė vieno. Nenuostabu, kad šalies elitas – draskomas nesutarimų. Buvusio šalies prezidento šalininkai kriti kuoja vyriausybę, o ši kaltina juos sąmokslu. Neseniai dabartinis Malio mi nistras pirmininkas Cheickas Mo dibo Diarra paskelbė, kad A.T.Touré remėjai kėsinasi destabilizuoti šalį ir veikia padedami užsienio jėgų. Tačiau žurnalistas Hamadounas Touré, iki pučo dirbęs vyriausybės komunikacijos ministru, pabrėžė, kad šioje istorijoje nėra kaltų ir tei suolių. Pasak jo, Malio elitas žai džia su ugnimi. „Islamistai sugebėjo užvaldy ti trečdalį šalies vos per tris sa vaites. Tai nesuvokiama, tai turėjo kaip reikiant šokiruoti mūsų poli tikus“, – pabrėžė žurnalistas. Jis pridūrė, kad Malyje ir iki pučo nebuvo tikros demokratijos. „Demokratija – tik fasadas. Nors partijos ir vyriausybė stengėsi pa rodyti, kad laikosi žmogaus teisių ir gerbia žmonių laisves, demokratija – tai šis tas daugiau. Tai ir galimybė išsilavinti, ir gauti tinkamą sveika tos apsaugą“, – kalbėjo H.Touré.
Krizė: šiaurinę Malio dalį kontroliuo
Tikisi, kad sugrįš taika
Tuaregų etninės mažumos, kuri Malyje sudaro apie 10 proc. gyven tojų, atstovas Zeidane’as Ag Sida lamine’as pabrėžė, kad kovas būti na užbaigti. „Tik maža dalis tuaregų, ku rie prisidėjo prie islamistų, Malyje nori atskiros valstybės. Manau, kad žmonių diskriminacija – tai praei tis. Mes (tuaregai) Malyje nesame diskriminuojami jau ilgus metus“, – sakė Z.Ag Sidalamine’as. Vyras kelis kartus talkino tuare gų separatistų ir Malio vyriausy bės derybose. 1991 ir 2006 m. jo pastangomis buvo pasiekti taikos susitarimai.
V.Diawara: „Viskas pe
Staigus šokas
Valentinas Berž iūnas
O dar visai neseniai rinkimai Maly je buvo pripažinti laisvais. Žiniask laida galėjo dirbti nepriklausomai. Dėl turizmo bumo ekonomika augo
v.berziunas@diena.lt
Ar demokratijos keliu prieš dau giau nei dvidešimt metų pasukęs vakarų Afrikoje esantis Malis ne virs dar vienu Afrikos pūliniu? Dienraštis kalbėjosi su atlikėju Viktoru Diawara, kurio šeima gy vena Malyje.
Kas kovoja Malyje? jai“) ir „Džihado judėjimu Vakarų Afri jo Libijos diktatoriaus Muammaro al koje“ (DJVA). Turima duomenų, kad Gaddafi pajėgose. Libijoje įvykus per abi islamistinės organizacijos palaiko versmui, jie grįžo į Malį. glaudžius ryšius su Vakarų Afrikoje Tuaregai susibūrė į sukarintą orga veikiančia „Al Qaeda“. Manoma, kad nizaciją, pavadintą Nacionaliniu Aza „Ansar Dine“ į savo gretas įtraukė ir ko vado išsivadavimo judėjimu (NAIJ). votojus iš Jemeno, Kataro ir Alžyro. Šių metų pradžioje jie paskelbė apie „Ansar Dine“ lyderis Iyadas Ag Gha nepriklausomos Azavado valstybės lis – tuaregas. Jam apie 60 metų. Jis įkūrimą šiaurinėje Malio dalyje. tarnavo M.al Gaddafi pajėgose. „An NAIJ palaiko glaudžius ryšius su sar Dine“ kovotojai Sacharos dyku islamistinėmis jėgomis regione: gru mos regione grobia užsieniečius ir puote „Ansar Dine“ („Tikėjimo gynė pagalbos darbuotojus.
Dabar jis žlugo. Daugelis viešbučių ir restoranų užda ryti, o virėjai, padavėjai ir patar nautojai sėdi be darbo. Tiesa, Monique tebeturi apie 57 iš 95 savo darbuotojų. Tačiau mo teris baiminasi, kad be atleidimų neišsivers.
Dalis tuaregų tarnavo nuversto
Baimė: V.Diawara sako, kad
jam labai neramu dėl to, kas dar gali nutikti jo tėčio gimti nėje Malyje.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
– Šiais metais Malyje įvyko daug reikšmingų pokyčių. Ko kia padėtis dabar? – Situacija – dramatiška. Šiuo me tu man sunku pasakyti, bet tada, kai sukilėliai užėmė šalies šiaurę ir pa skelbė savo atskirą valstybę, iš šiau rinių regionų į pietus pabėgo apie 30 tūkst. žmonių. Kiek žinau, bėga žmo nės ir dabar. Be to, Malis nėra prie
vandenyno, neturi uostų, o svarbūs keliai driekiasi per dykumą. Todėl šalyje pakilo maisto kainos, trūksta kai kurių prekių. Tai, žinoma, nėra blokada, tačiau situacija – įtemp ta. Šiuo metu daugiausia neramumų kyla šalies šiaurėje, kur veikia isla mistai. Kalbant apie pietinius regio nus, kuriuose yra ir sostinė, ten pa dėtis gerokai ramesnė. Mano tėvai gyvena sostinėje, tad galiu pasaky ti, kad tikrai galima išeiti į gatves ir viskas gana normalu. – Kas sukėlė krizę? Ar tai, kad Malis tapatybės požiūriu nevie nalytis, ar yra kitų priežasčių? – Na, pavyzdžiui, tuaregai skiriasi nuo Pietų Malio gyventojų – kitokia tiek jų išvaizda, tiek gyvenimo bū das, kalba, net maistas. Galiausiai pakanka pasižiūrėti į Malio žemėla
13
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
pasaulis
alis nevirs Afrikos pūliniu?
ojantys islamistai paskelbė įkuriantys čia savo valstybę.
„Mes tik siekiame, kad mū sų kultūra būtų pripažinta, tačiau mums tikrai nereikia teritorijos“, – pabrėžė Z.Ag Sidalamine’as. Kaip ir daugelio konfliktų Afri koje atveju, Malyje sukasi dideli pi nigai. Kai kurie mano, kad būtent čia slypi separatizmo priežastis. Neseniai Jungtinių Tautų atsto vai paskelbė ataskaitą, kurioje mi nima, kad kasmet Vakarų Europą per Sacharos dykumą pasiekia di džiuliai kiekiai kokaino, kurio vertė gali siekti apie 10 mlrd. dolerių. Manoma, kad narkotikų kont rabanda per Afriką – vienas di džiausių islamistų pajamų šaltinių. Kvaišalai iš Pietų Amerikos iš pra
džių pasiekia Vakarų Afrikos šalių (dažniausiai Nigerijos ar Gvinėjos) uostus, o tada keliauja į Europą. Užsieniečių grobimai – kitas pelningas užsiėmimas. Neseniai sukilėliai buvo paėmę įkaitais kelis vakariečius ir 7 alžyriečius. Neo ficialiai kalbama, kad už įkaitus sukilėliai susišlavė apie 100 mln. dolerių. Dabar 30 mln. dolerių su kilėliai reikalauja už du įkaitus iš Ispanijos ir Italijos. Sacharos dykuma – puiki vieta grobti užsieniečius, kurių nemažai čia dirba naftos verslovėse, ir juos paslėpti. Jei reikia, įkaitai gali bū ti gabenami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų, nes terito
„Scanpix“ nuotr.
rija – beveik nekontroliuojama, o ir sunkiai prieinama. Parengė Valentinas Beržiūnas
400 tūkst.
Malio gyventojų paliko šiaurinę šalies dalį ir patraukė į gretimą Nigerį ir Mauritaniją.
er vieną naktį buvo užbraukta“ pį. Atrodo, lyg kažkas būtų liniuo te braukęs mūsų sienas. Tokių sienų realiai nebūna. Viskas paveldėta iš kolonizacijos laikų. Prancūzai ėmė ir nusprendė, kad Malis bus toks. Apskritai šalyje yra apie 24 kal bos, beje, visiškai skirtingos. Skir tumas ryškus ne tik tarp šiaurės ir pietų. Jei paklausi Malio gyvento jo „Kas tu toks?“ – jis vargu ar at sakys tau, kad yra malietis. Grei čiausiai pasakys, kad jis tuaregas, ar įvardys kitą gentį, kuriai pri klauso. Tai daug ką pasako apie šalį. Taigi, klausimas, kas teisus – tuaregai ar kiti, gana sudėtingas. Be to, yra daug dalykų, kurie daž nai viešai neskelbiami. Pavyzdžiui, Malyje dykumoje neseniai buvo at rasta naftos ir urano rūdos. Niekas nešneka ir apie tai, kad per Sacha rą į Europą patenka heroino tiek iš
Afganistano, tiek iš Pietų Amerikos. Ten sukasi dideli pinigai. Manau, kad tai – esminė priežastis. Žinoma, tuaregai visuomet pikti nosi, kad neturi autonomijos Maly je. Tie konfliktai buvo. Tačiau pietie čiams tuaregų reikalavimai atrodo tokie patys, kaip, pavyzdžiui, lietu viams būtų keistas kokių žemaičių pareiškimas, jog jie nori atsiskirti.
– nieko neverta. Gali būti ir etninių neramumų. Gali būti visko.
– Daug kas bijo, kad Malis virs antruoju Somaliu. Ar įžvelgia te tokį pavojų? – Tikrai bijau. Malis – mano tėvo šalis, aš ten užaugau. O būti gali vis ko. Šalis beveik du dešimtmečius bu vo demokratiška. Tai buvo pavyzdys Vakarų Afrikai, kaip galima sėkmin gai pereiti iš karinio režimo į demok ratišką santvarką. O dabar kariškai parodė, kad viskas, ko buvo pasiekta,
Manau, kad po perversmo Malis buvo nustumtas atgal mažiausiai 30 metų ir ilgai truks, kol šalis at sigaus. O tikimybė, kad ten taip ir nebus pasidalyta teritorija, pini gais ir kitais „žaislais“, – didelė. Iš tiesų, labai gaila. Juk Maly je vystėsi ir turizmo sektorius. Ne sakau, kad šalis klestėjo, tačiau tai buvo didelis žingsnis į priekį. Viskas per vieną naktį buvo užbraukta.
Kariškai parodė, kad viskas, ko buvo pasiekta, – nieko ne verta.
JAU GALIMA ĮSIGYTI BILIETUS Į NAUJOJO KŪRYBINIO SEZONO SPEKTAKLIUS! Sezoną pradedame rugsėjo 28 d. PREMJERA – Johann Strauss operete „Čigonų baronas“
NAUJOJO SEZONO PROGA YPATINGA STAIGMENA! du bilietai už vieno kainą į šiuos spektaklius: „Mieloji Čariti“ – spalio 11 d. „Studentas elgeta“ – spalio 12 d. „Monmartro žibuoklė“ – spalio 17 d. „Marta“ – spalio 19 d. „Bajaderė“ – spalio 28 d. „Sevilijos kirpėjas“ – lapkričio 8 d. „Vienos kraujas“ – lapkričio 11 d. „Dulkių spindesys“ – lapkričio 15 d. „Karmen“ – gruodžio 9 d. „Faustas“ – sausio 25 d. Bilietus–staigmenas galima įsigyti tik teatro kasoje. Bilietų kiekis ribotas.
Daugiau info www.muzikinisteatras.lt Tel. (8 37) 200 933, 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt, info@muzikinisteatras.lt Kasa dirba: I–VI 11– 14, 15–18 val., tel. (8 37) 200 933. Mecenatas Generalinis rėmėjas Partneris
Kauno rajono savivaldybė
Informaciniai rėmėjai:
14
šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012
17p.
R.Javtokas iš rikiuotės iškrito pusei metų.
sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas
???? ?? ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
R.Kaukėnas: tikrai grįžtu žaisti į L Po dešimties metų pertraukos į Lietu vą rungtyniauti grįžtantis vienas geriau sių šalies krepšininkų Rimantas Kaukė nas apsivilko Kauno „Žalgirio“ marški nėlius ir tikina, kad noro žaisti ir tobulėti aikštelėje turi sočiai.
Mantas Stankevičius
ga jaunimas. Lietuvoje visada buvo, yra ir bus kam žaisti.
Kauno klubas su 35-erių 192 cm ūgio atakuojančiuoju gynėju pa sirašė vienų metų sutartį. Praėjusį sezoną R.Kaukėnas atstovavo Sie nos „Montepaschi“ ekipai ir su ja penktą kartą tapo Italijos čempio nu. 2007-aisiais su Lietuvos rink tine krepšininkas pelnė Europos čempionato bronzą. R.Kaukėnas yra žaidęs Izraelio, Belgijos, Vo kietijos ir Ispanijos klubuose.
– Ar „Žalgiris“ netaps tašku krepšininko karjeroje? – Ne. Aš esu alkanas. Noriu žais ti, tobulėti... Tiesiog nėra lengva suderinti rinktinės ir klubų reika lus. Tiesiai šviesiai – toks įtemptas grafikas trumpina bet kurio krep šininko karjerą. Be to, yra nema žai norinčiųjų įrodyti, kad jie gali žaisti rinktinėje. Kelią reikia užleis ti jaunimui. O dėl žaidimo? Žinau tik viena: aš vis dar noriu žaisti ir žaisti. Tik neaišku, kiek man dar tų metų lemta praleisti aikštelėje.
m.stankevicius@diena.lt
– Šią vasarą ilgų atostogų netu rėjote? – paklausėme gynėjo. – Galima sakyti, kad neturėjau, tačiau trumpam spėjome su šeima nuvažiuoti į Ispaniją. Tai yra ge riausias poilsis, nors verta pripa žinti, kad su vaikais nelabai spėja me pailsėti (juokiasi). Svarbiausia, kad atradome laiko šiek tiek ati trūkti nuo krepšinio. – Dabar visos mintys, ko ge ro, su „Žalgiriu“? Kas lėmė jū sų apsisprendimą ginti kaunie čių garbę? – „Žalgiris“ – garsus klubas, tu ri įspūdingą istoriją, rungtyniau ja Eurolygoje. Tai pajėgi komanda, kuri turi labai daug ambicijų laimėti ir daug pasiekti. Manau, ne vienas žaidėjas nori žaisti „Žalgiryje“. – Rimantai, prisipažinkite, ar jautėte nenumaldomą norą su grįžti rungtyniauti į Lietuvą? – Apie tai neturėjau daug laiko gal voti. Kai tik pradėjome derinti visas kontrakto sąlygas su klubu, supra tau, kad tai bus mano sugrįžimas į gimtinę. Anksčiau net minties ne turėjau, kad žaisiu Lietuvoje, o vie ną dieną – toks „opa, tikrai grįžtu žaisti į Lietuvą“. – Šiemet padėjote tašką žaidi mui rinktinėje. – (Atsidūsta) Oficialiai aš dar nieko nepasakiau, tačiau žinau, kad nesu pats jauniausias žaidėjas ir tikrai ne pats sveikiausias. Rinktinėje yra kam žaisti. Pasižiūrėkime, koks au
– Šiais metais „Žalgiryje“ žai site su labai gerai pažįstamais žaidėjais. Kaip vertinate ko mandos sudėtį? – Labai gerai. Šį sezoną „Žalgiris“ – pajėgi komanda. O ar sugebėsime susižaisti, pamatysime. Viskas pri klauso nuo mūsų pačių įdėto dar bo ir noro. Komandoje labai svarbi bus vidinė atmosfera. Pagal sudėtį šį komanda bus pajėgi laimėti. Pui kiai pažįstu daugelį žaidėjų: Bro lius, Mantą Kalnietį, Paulių Jankū ną... Man bus truputį lengviau, nes žaisiu su jais ne pirmą kartą. – Ne vienas treneris yra pabrė žęs, kad esate be galo atkaklus kovotojas. Iš kur visa tai? – Tai atsirado tik pradėjus žaisti krepšinį. Niekas per daug nekrei pė į mane dėmesio ir dėl žemo ūgio nuolat sulaukdavau siūlymų rink tis kitą sporto šaką. Tik ir girdė davau: „Va, jis mažiukas, jam ne krepšinio reikia, o kitos sporto ša kos.“ Siūlė man daugiakovę, fut bolą... O aš visada norėjau žais ti krepšinį. Atsirado noras visiems įrodyti, kad galiu jį žaisti. Tai įro dinėju ir šiandien. Visas mano gy venimas toks. Aš manau, kad toks jau yra gyvenimas: nuolat turi įro dinėti, kad esi vertas. Ir visiškai nesvarbu, kiek tau metų: penkio lika, dvidešimt penkeri ar trisde šimt penkeri. Kad ir kiek būtų – jei ne sporte tenka įrodinėti, tai gy
Geografija: ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas per savo karjerą yra rungtyniavęs Izraelio, Lietuvos, Belgijos, Vo
venime. Išėjo taip, kad visada no rėjosi tobulėti. Tai vyksta iki šiol. Suprantu, kad norėdamas tobulėti sportininkas turi jausti motyvaciją. Jeigu jos neturi, sportuoti neverta. Man motyvacijos dar užtenka.
Tai pajėgi komanda, kuri turi labai daug ambicijų laimėti ir daug pasiekti. Ma nau, ne vienas žaidė jas nori žaisti „Žalgi ryje“.
– Ar tikrai tiek praktikos ir žai dimo patirties turintis žaidėjas dar mato, kur galima tobulėti? – Oi, tobulėti dar yra kur (šypso si). Mano įsitikinimu, jeigu spor tininkas mano, kad jau neturi kur tobulėti, reikia kabinti sportbačius ant vinies... Padžiauti ir užkalti. Galbūt dar neprisisotinau žaidi mo. Minčių, kad visko užteks, dar nebuvo.
– Sakykite, kiek įtakos jūsų sprendimams turi šeima? Su žmona greičiausiai karjeros klausimais padiskutuojate ne retai? – Ji juk krepšininkė, todėl puikiai supranta, kas ir kaip. Tanja nieka da man nesako, kad turėtų būti vie naip ar kitaip. Ji nebruka man savo nuomonės. Visada vienas kito klau siame: „Kaip manai, ką apie tai gal voji?“ Sugebame išreikšti savo nuo monę, tačiau galutinis sprendimas gula ant mano pečių. Man lieka su derinti šeimos ir karjeros dalykus. Reikia pasirūpinti, kad šeimai būtų gerai, patogu. Sunku derinti taip, kad visada viskas būtų idealu, ta čiau suvokiame, kad gyvenime, kaip ir sporte, nieko idealaus nebūna. – Esate įkūręs savo paramos grupę, kuri stengiasi padėti sergantiesiems onkologinėmis ligomis... – Taip, tačiau veiklą pradėjome neseniai – pavasarį. Turime pui kų būrį savanorių. Tai fantastiški žmonės, kurie visokeriopai padeda. Bandome surinkti pinigų, lanko mės ligoninėse ir stengiamės padė
ti kuo tik galime. Vis dėlto dar esa me labai silpni. Turime daug noro ir entuziazmo, bet rimčiau padė ti kol kas negalime dėl finansų, lai ko ir žmonių stokos. Negaliu skųs tis – kopiame į kalną. Džiaugiuosi, kad nesame sulaukę neigiamo at sakymo, kai klausiame: „Ar norė tumėte prisidėti?“ Tai fenomenas – Lietuvoje ir taip visiems sunku, tačiau niekas neatsisako padėti. Labai malonu. Supratau, kad lie tuvių savimonė teisinga. – Kiek pačiam reikia jėgų būti šio fondo vedliu? – Manau, kad kiekviena šeima tie siogiai arba netiesiogiai yra pa veikta onkologinių ligų. Tai bai si liga, su kuria reikia kovoti. Būdų yra labai daug. Kol kas geriausias būdas – prevencija ir laiku nusta tyta diagnozė. Kaip sakiau, gyveni me viskas nebūna idealu. Daugeliu atvejų liga jau būna giliai įleidusi šaknis į žmogaus organizmą. Ta da tenka kovoti labai sunkiai. Ma no amžinatilsį tėvukas kovojo daug metų. Supratau, kaip tai sunku ir baisu. Žmonėms tai didžiulis psi chologinis smūgis.
15
šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012
sportas V.Alekna – penktas
Laimėjo katalonai
Stipriai krito
Šveicarijoje vykstančiose IAAF „Deimantinės lygos“ varžybose dukart disko metimo olimpinis čempionas Virgilijus Alekna užėmė penktą vietą (64,34 m). 40-mečiam lietuviui nuo 2005-ųjų pri klauso šių varžybų rekordas (70,53 m).
Pirmos Ispanijos Supertau rės rungtynės, kuriose susitiko dvi žymiausios Ispanijos ir pa saulio ekipos – „Barcelona“ ir Madrido „Real“ baigėsi namuo se rungtyniavusių katalonų pergale 3:2 (0:0). Atsakomasis mačas kitą trečiadienį (rugpjū čio 29 d.) vyks Madrido „San tiago Bernabeu“ stadione.
Kaune vykstančio Senojo žemy no senjorų šachmatų čempio nate pirmą nesėkmę patyrė ir į dešimtą poziciją iš antros nukri to daugkartinis Lietuvos čem pionas tarptautinis didmeistris Algimantas Butnorius. 65-erių kaunietis penkto rato partijoje turėjo pripažinti ruso Nikolajaus Puškovo pranašumą.
ietuvą
Jaunieji Edinburgo talentai garsiajam „Liverpool“ parodė dantis Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Iki Europos futbolo lygos turnyro pagrindinio etapo komandoms lieka vienas slenkstis. Jaunatviš ko entuziazmo kupinas „lietuviš kasis“ Edinburgo „Hearts“ kupi nas ambicijų sukurti sensaciją, o Lietuvos čempionui Panevėžio „Ekranui“ atsakomasis paskutinio atrankos etapo mačas veikiausiai bus tik formalumas.
verpool“ vartų tinkle. Gynyboje žaidęs „Hearts“ kapitonas M.Ža liūkas visas rungtynes žaidė ra miai, užtikrintai ir be klaidų. Liverpulio komandoje šiame mače ypač sublizgėjo jaunasis supertalentas Raheemas Sterlin gas. Septyniolikmetis krašto sau gas ketvirtadienio vakarą nepaliko abejingų, o B.Rodgerso pasitikėji mą pateisino su kaupu. Jamaikoje gimęs, Anglijoje savo karjerą pra dėjęs futbolininkas buvo bene ge riausias aikštėje.
Įsimušė patys
okietijos, Ispanijos ir Italijos klubuose. AFP nuotr.
– Tokie smūgiai neretai aplin kiniams suteikia papildomos motyvacijos gyvenime. – Žinoma. Visada prisimenu sa vo tėvą, kuris labai norėjo ir prašė manęs, kad grįžčiau žaisti į Lietu vą. Jis buvo didžiausias mano ger bėjas! Sunku apie tai kalbėti, tačiau paskutiniaisiais metais džiaugsmą jam teikė smulkmenos. Jis džiaug davosi pamatęs savo anūkus, nuė jęs į krepšinio rungtynes. Jis džiau gėsi kiekviena kartu su artimaisiais praleista minute. Nesvarbu, ar ge rai žaisdavau, ar blogai, jis džiaug davosi, kad žaidžiu iš visų jėgų. To kie dalykai yra didžiausia mano motyvacija.
10
– po tiek metų pertraukos R.Kaukėnas vilkės Lietuvos klubo marškinėlius.
Du lietuvius savo gretose turinti ir sėkmingai šį Škotijos čempionatą pradėjusi „Hearts“ ekipa susitiko su garsiuoju „Liverpool“. Dviko va „Tynecastle“ stadione sutraukė beveik 16 tūkstančių ištikimiau sių „širdžių“ aistruolių, tačiau vi siems jiems teko nusivilti. Pagirtinai visą mačą su favori te laikyta Mersisaido ekipa kovo ję jaunieji „Hearts“ futbolininkai suklydo 78-ąją minutę, kai ka muolį į savų vartų tinklą pasiun tė Andy Websteris. Daugkartiniai Anglijos čempio nai sugebėjo išsivežti pergalę 1:0, tačiau škotai nestokoja ambicijų, kad po savaitės „Anfield“ stadio ne gali pasiekti revanšą. „Tai buvo tikras mūšis. Mano jauni vaikinai šįsyk nusipelnė tik rai daugiau. Pralaimėjome tik 0:1 ir tikiu, kad į Liverpulį vyksime bū dami geros nuotaikos ir pasitikė dami savimi. Šiandien esame nu sivylę rezultatu, tačiau patenkinti savo žaidimu. Galiu tik pagirti sa vo jauną komandą, kuri metė rim tą iššūkį ir nenusileido savo var žovams nė akimirkai. Didžiuojuosi jais“, – po mačo kalbėjo „Hearts“ strategas Johnas McGlynnas. „Nors ir buvome laikomi favo ritais, nors ir sugebėjome laimėti, galiu patikinti, kad ši pergalė bu vo labai sunki. „Tynecastle“ sta diono atmosfera – nuostabi. Žaisti prieš taip puikiai sirgalių palaiko mą komandą yra sunku bet kuriam klubui“, – po dvikovos pripažino „Liverpool“ vyriausiasis treneris Brendanas Rodgersas.
Johnas McGlynnas:
Tai buvo tikras mū šis. Mano jauni vaiki nai šįsyk nusipelnė tikrai daugiau. Prognozuojama, kad po tokio įspūdingo pasirodymo B.Rodgersas greičiausiai įtrauks šį žaidėją į star tinę „Liverpool“ sudėtį ir savaitga lį vyksiančiame Anglijos „Premier“ lygos mače su „Manchester City“. Įdomu, kad septyniolikme tį futbolininką savo gretose tu rėjo ir „Hearts“ klubas. Škotijos devyniolikmečių rinktinės gynė jas Callumas Patersonas žaidė vi sas 90 minučių.
Ir vėl pralaimėjimas
Beviltišką pasirodymą Europos taurių varžybose pratęsė Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“. Dar neatslūgus aistroms po gėdin go pralaimėjimo bendru rezultatu 0:11 Briuselio „Anderlecht“ ekipai Čempionų lygos atrankoje, pane vėžiečiai pabandė reabilituotis Europos lygos varžybose su Bu karešto „Steaua“. Vis dėlto prad žiug int i savo aistruolių „Ekranas“ neįstengė. Vilniuje vykusiose rungtynėse Rumunijos klubas laimėjo 2:0 ir jau prieš atsakomąjį mačą Buka rešte praktiškai užsitikrino vietą į pagrindines šio turnyro grupės varžybas. Abu įvarčius rumunai pelnė po standartinių padėčių, suklydus vartininkui Tadui Kau neckui. Po dvikovos V.Urbonui beli ko konstatuoti iš skandalų liūno niekaip neišlipančio šalies futbo lo klubų apgailėtiną padėtį. „Galima filosofuoti, kad Lie tuvos klubai yra tarsi genetiškai nusistovėję ties šia riba. Sudėtin ga svajoti apie didesnes aukštu mas – esame greitai sugrąžinami į realybę. Manau, kad reikalinga patirtis, sėkmė, daug kitų fak torių, kurie leistų kaip lygiems konkuruoti su šiomis komando mis. Susitikome su ekipa, turin čia individualiai stiprius, greitus
Komentaras
Vladimiras Romanovas „Hearts“ klubo sav in inkas
K
aip tikėjau, „Hearts“ paro dė gerą žaid imą ir galėjo pasiekt i lyg iąsias. Tai tei kia vilčių, kad šis sezonas bus sėkmingas. Vis dėlto jauč iamas tok ių žaidėjų kaip Rudolfas Skacelas, Craigas Beat tie trūkumas. Davidas Templetonas, Andrew Driver is, Callumas Paterso nas suk ūrė nemažai moment ų prie „Liverpool“ vart ų, bet įvarčio nepa siekė. Taip pat galėjo pasižymėti ir puikiai šiose rungtynėse žaidęs Arvydas No vikovas. Manau, kad jam jau atėjo lai kas pademonstruoti tai, ką jis geriau siai sugeba.
ir techniškus žaidėjus. O sugebė jimas išnaudoti standartines si tuacijas ir yra geros komandos bruožas. Tik manau, kad galėjo me apsiginti nuo abiejų įvarčių“, – kalbėjo strategas.
Lietuviai žaidė patikimai
Abu lietuviai Marius Žaliūkas ir Arvydas Novikovas rungtynes pradėjo starto sudėtyje – pirma sis žaidė visas rungtynes, antrasis buvo pakeistas joms baigiantis. Pirmajame kėlinyje nuolat savo poziciją aikštėje keitęs A.Novi kovas buvo vienas iš aktyviausių „Hearts“ futbolininkų. Antroje rungtynių dalyje po jo smūgio ka muolys kartą vos neatsidūrė „Li
Egzaminas: iš jaunų futbolininkų sudaryta „Hearts“ ekipa metė rimtą iššūkį Anglijos futbolo grandui. „Reuters“ nuotr.
16
šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Ar neteks L.Armstrongas „Tour de France“ čempiono titulų? Beprecedentis įvykis dviračių sporto pasaulyje – iš geriausio visų laikų šios sporto šakos atleto Lance‘o Armstrongo bus atim ti visi septyni prestižiškiausių daugiadienių lenktynių „Tour de France“ čempiono titulai. Forma: R.Berankis iš paskutinių 22 mačų laimėjo 18-a.
Gedimino Bartuškos nuotr.
R.Berankis – ant „US Open“ slenksčio Sėkmingai atviro JAV teniso čem pionato (US Open) vyrų vienetų atrankos turnyre žaidęs dvide šimt dvejų Ričardas Berankis šią nakt stojo į lemiamą kovą dėl pa tekimo į prestižinio turnyro pa grindines varžybas.
89-ąją vietą ATP reitinge užiman tis pajėgiausias Lietuvos tenisinin kas antrajame kvalifikacinių varžy bų rate per 2 valandas ir 45 minutes trijuose setuose – 2:6, 7:6 (9:7), 7:5 – nugalėjo 25-erių Robertą Farahą (ATP-169) iš Kolumbijos. Po antrosios iš eilės perga lės trečias pagal reitingą atran koje lietuvis užsitikrino 16 ATP reitingo taškų ir 8 638 JAV dole rių čekį. Trečiajame atrankos rate R.Be rankis lemiamą mačą dėl vietos
pagrindiniame turnyre praėju sią naktį žaidė su 24-erių aikšty no šeimininku amerikiečiu Timu Smyczeku (ATP-179), kuris ant rajame rate per 66 minutes 6:4, 6:4 privertė pasiduoti 21-ą pagal skirstymą kvalifikacijoje 27-erių vokietį Dustiną Browną (ATP136). Tai buvo trečia abiejų tenisi ninkų akistata per karjerą. Abu pirmuosius mačus buvo laimėjęs amerikietis. Pajėgiausias Lietuvos tenisi ninkas pirmame kvalifikacinių varžybų rate per 2 valandas ir 40 minučių 5:7, 7:6 (7:5), 6:1 nuga lėjo metais vyresnį 211 vietą ge riausių pasaulio tenisininkų kla sifikacijoje užimantį prancūzą Maxime’ą Teixeirą. KD, BNS inf.
Legendinis dviratininkas pralaimė jo mūšį Jungtinių Valstijų antido pingo agentūrai (USADA). Tiksliau, ne pralaimėjo, o atsisakė bylinėtis ir neigti jam mestus kaltinimus. 40-metis sportininkas iki šiol tėvynėje laikomas didvyriu, tačiau dopingo šešėlis gerokai sutepė au toritetingo atleto mundurą. Anti dopingo agentūra kaltina L.Armst rongą ir dar penkis „U.S. Postal Service“ komandos narius dopin go vartojimu, laikymu ir transpor tavimu. Įdomu, kad USADA teismuose prieš sportininkus laimėjo 58 by las iš 60-ies. Šiomis dienomis L.Armstrongas nutarė neteikti apeliacijos dėl An tidopingo agentūros kaltinimų. Tai reiškia, kad visi amerikiečio rezul tatai, pasiekti nuo 1998 m. rugp jūčio 1 d., bus anuliuoti ir jis bus diskvalifikuotas iš dviračių sporto ir triatlono iki gyvos galvos. Triatlonas – nauja L.Armstron go aistra. Šia sporto šaka jis pradėjo užsimti praėjusiais metais, kai nu sprendė pasitraukti iš profesiona laus dviračių sporto.
Tiesa, byla dar gali pakrypti ne tikėtu kampu. Sprendimas dėl kal tinimų dopingo vartojimu priimtas JAV, o „Tour de France“ varžybos vyko Prancūzijoje ir joms galioja Tarptautinės dviračių sąjungos tai syklės. USADA gali tik siūlyti atim ti iš dviratininko jo pelnytus titu
Tai – didžiausias ir sunkiausias išban dymas pasaulyje ir laimi tik pajėgiau sias dviratininkas. Niekas iš manęs tų pergalių neatims.
lus. Įprastu atveju taip ir nutiktų, tačiau L.Armstrongas – netipiškas sportininkas. Tarptautinė dviračių sąjunga jau anksčiau yra princi pingai pareiškusi, kad sprendimą atimti titulus priima ji, o ne USA DA, tad tikėtina, kad šis amerikie čių siūlymas bus atmestas.
„Nusibodo“, – taip lakoniš kai savo apsisprendimą komenta vo L.Armstrongas, tačiau pažymė jo, kad vis dar nesutinka su USADA sankcijomis. Lenktynininkas pakar tojo, kad nė vienas jo dopingo testas po varžybų nebuvo teigiamas. Šios savaitės pradžioje JAV Fede ralinis teismas atmetė sportininko ieškinį Antidopingo agentūrai. Iki ketvirtadienio buvęs dviratinin kas turėjo apsispręsti, ar pateiks apeliaciją arbitražui. „Visi žino me, kas septynerius metus laimė jo „Tour de France“ lenktynes. Tai – didžiausias ir sunkiausias išban dymas pasaulyje ir laimi tik pajė giausias dviratininkas. Niekas iš manęs tų pergalių neatims“, – kal bėjo L.Armstrongas. L.Armstrongas stipriais vaistais gydėsi nuo vėžio, o vėliau prasidėjo jo pergalių „Tour de France“ lenktynėse serija. Jis buvo nepralenkiamas 1999– 2005 m. Kalbėdamas apie savo atei tį legendinis dviratininkas nestokojo geros nuotaikos ir teigė, kad daugiau sia dėmesio nuo šiol skirs savo pen kiems vaikams ir kovai su vėžiu. KD inf.
17
šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012
sportas
R.Javtoko laukia operacija Kauno „Žalgirio“ krepšinio ko manda keliems mėnesiams nete ko Roberto Javtoko. Atlikus pa kartotinius tyrimus, paaiškėjo, kad aukštaūgiui yra lūžusi pėda. Kitą savaitę R.Javtokui bus atlie kama operacija. Vidurio puolė jas be krepšinio praleis 4–6 mė nesius.
Fenomenas: L.Armstrongas – vienintelis lenktynininkas, net septynis
kartus laimėjęs prestižiškiausias „Tour de France“ lenktynes.
„Reuters“ nuotr.
Traum ą R.Javtokas patyr ė Ve nes uel oje ats tovaud am as Lie tuvos nacionalinei rinktinei at rankos varž yb os e į Lond on o olimpines žaidynes. Krepšinin kui buvo diagnozuotas stresinis pėd os lūž is. „Koj ą labai skau dėjo, nebegalėjau bėgti. Ieškojo skausmo priežasties – peršvie tė rentgen u, ištyr ė magn et i niu rezonansu ir tada pastebėjo tą stresinį lūžį“, – mūsų dien rašč iui tuom et pasakojo vid u rio puolėjas. Anot Lietuvos krepšinio rink tinės gydytojo ir Kauno klini kų gydytojo reabilitologo Vyte nio Trumpicko, stresinis lūžis dažniausiai įvyksta dėl nuovar gio, perkrovos kaulams, kai ko joms tenka didelis fizinis krūvis, dažnai patiriamos mikrotraumos.
Dažniausiai stresinis lūžis įvyksta naktį miegant, kai atsipalaiduoja raumenys. Diagnozė nustatoma rentgenu, tikslinama kompiute rinės tomografijos, magnetinio rezonanso metodais. Jais ištyrus matyti lūžio linija. Gydytojai tikėjosi, kad, rinkti nės kapitonui atsisakius sportinio krūvio ir nešiojant specialų įtva rą, traumos padariniai išnyks, ta čiau atlikus pakartotinius tyrimus pasitvirtino niūriausios progno zės. Po operacijos apie tris mėne sius R.Javtoko pėda turės būti su gipsuota. KD inf.
4–6 mėnesius
be krepšinio praleis vidurio puolėjas R.Javtokas.
Lūžis: traumą R.Javtokas paty
rė Venesueloje atstovaudamas Lietuvos nacionalinei rinktinei.
Vytauto Petriko nuotr.
18
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
20p.
aukštyn žemyn Iranas lietuvių akimis – besišypsantis ir taikus.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
Broliai Lavrinovičiai: svarbia mokiausi, čia žaidė Darjušas, tad jaučiamės puikiai.“ D.Lavrinovičiaus šeima apsi gyveno nuomojamame beveik 130 kv.m ploto bute. Jame – du mie gamieji, svetainė, sujungta su vir tuve. Pro langus atsiveria puikus vaizdas į Kauno centrą, mato si Nemunas, jo sala ir „Žalgirio“ arena. „Titas nuo rugsėjo lankys tarp tautinę mokyklą Vilniuje, tad daž niausiai atvažiuosiu savaitgaliais, – vaišindama kapučino kava aiškino Edita. – Po gyvenimo Maskvoje ir Stambule valanda kelio nuo Kauno iki Vilniaus yra niekis.“ „Stambule (kai Darjušas žaidė vietos „Fenerbahçe Ülker“ – red. past.) iki sporto rūmų važiuo ti tekdavo pustrečios valandos, – pasakojo moteris. – O čia, Kaune, vietoje ir centras, ir arena.“ Bute rado beveik viską
Šmaikštuoliai: broliai juokavo sukritę ant Darjušo lovos, atkeliavusios iš tėvų sodybos.
Broliai Lavrinovičiai laimingi. Jie vėl kartu, vėl – Lietuvoje, „Žalgiryje“. Dar įkurtuvių nuotaikomis Kaune gyvenantiems dvyniams dabar svarbiausia geras žaidimas komandoje ir pa togios lovos. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Prieš savaitę į Kauną su vaikais at vykusi E.Lavrinovič neslepia paki lios nuotaikos ir svajoja apie nuo latinį gyvenimą gimtojoje šalyje. „Čia beveik viskas buvo“, – sa ko apžvelgdama Darjušo būstą. Iš Vilniaus jie atsivežė tik vieną la gaminą. „Tereikėjo tik patalynės ir kai kurių buičiai reikalingų daiktų – indų, kavos virimo aparato, keps ninės, – kalba E.Lavrinovič. – Todėl po Kauną pavaikščioti dar nebuvo laiko. Netrukus eisime su vaikais iki Tado Ivanausko zoolo gijos muziejaus.“
Dvyniai tapo kaimynais
Jie vis dar ne išpuikę snobai, o pa prasti, nuoširdūs, trykštantys hu moru vyrukai. Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai tarp intensyvių treni ruočių ir oficialių komandos rengi nių randa laiko ir pabendrauti. „Mes su broliu tuoj ateisime, – „Kauno dienos“ žurnalistui ta rė Darjušas, – eik su žmona ir vai kais.“ Darjušas iš lifto išlipo ketvirta me aukšte ir su Kšyštofu patraukė jo buto link. Mes su D.Lavrinovi čiaus žmona Edita ir dviem vai kais – 6-erių Titu ir 4-erių Dar jušu kylame iki aštuntojo aukšto, kur apsigyveno D.Lavrinovičiaus šeima. Broliai Lavrinovičiai tapo kau niečiais. Jie įsikūrė Kauno centre, daugiabutyje „Bokštas“. Vienas – ketvirtame, kitas – aštuntame aukšte. Žmona į Kauną važinės
Kaunas: antrajame Lietuvos mieste Kšyštofas jaučiasi puikiai.
„Labai džiaugiuosi, kad mes vėl Lietuvoje, – iškraudama pirkinius prisipažino žavi šviesiaplaukė aly tiškė. – Kaunas man patinka, čia
Tradicija tęsiasi
Kšyštofo žmona Tatjana, 2004 m. „Mis Rusija“, į Kauną atvyks šian dien, šeštadienį. Kol kas ji buvo at važiavusi tik trumpam – aptvarkė butą ir išvažiavo į Italiją, kur per penkerius metus, praleistus Sie noje, liko daug Kšyštofo ir jo šei mos daiktų. Vilniuje brolių Lavrinovičių šei mų butai – tame pačiame name. Kaune tradicija išlaikyta. Kšyštofo sutuoktinė Tatjana su 5-erių Danieliumi ir 3-ejų Domi nyku Kaune, matyt, praleis dau giau laiko nei Darjušo žmona. Vyras su bagažu
„Ar nekyla nerimas, kad aukštaū gis Darjušas didžiąją laiko dalį liks vienišas Kaune, kai jo žmona bus už 100 kilometrų – Vilniuje?“ – klausiu Editos. Šviesiaplaukė moteris juokiasi: „Kaune pilna puikių, laisvų jauni kaičių, kam reikia vyro su tokiu di deliu bagažu?“ O didelis bagažas – Titas ir Dar jušas – jau skuba pasikrauti savo
„iPod“, teiraudamiesi, ar tokį tu ri ir dėdė. Svarbiausia – be barnių
Netrukus iš brolio Kšyštofo buto atskuba Darjušas. Besišypsantis, šią vasarą puikiai pailsėjęs Lietu voje ir beveik savaitę praleidęs Ita lijoje, Sardinijoje. „Brolio butas kuklesnis – 200 kvadratų, bet jis dar nespėjo susi tvarkyti“, – rimtai sako D.Lavri novičius. Ir tuoj pat paaiškina pa šmaikštavęs: „Ne, ne, juokauju, Kšyštofo butas apie 90 kvadratų. Bet jokio skirtumo nėra. Žmonės gyvena ir 50 kvadratinių metrų bu te. V tesnote, no ne v obide (liet. – ankštai, bet be barnių)“, – rusišką posakį pacituoja Darjušas. „Jis vėliau pasirašė kontrak tą, norėjome gyventi netoli vienas nuo kito, tad butas broliui teko jau tik toks“, – paaiškina gerokai erd vesniame nei brolis bute gyvenan tis D.Lavrinovičius. Sava komanda
Puikiai pailsėjęs Darjušas neslepia gerų emocijų: po daugiau nei pen kerių metų pertraukos, kai 2006– 2007 m. sezoną vilkėjo Kazanės „Unics“ marškinėlius, jis vėl žais vienoje komandoje su broliu. „Tam, kad į Kauną atvyko bro lis, įtakos turėjo ir mano sprendi mas. Daug apie tai kalbėjome, jis visą laiką buvo geros nuomonės apie „Žalgirį“, – pasakoja D.Lav rinovičius. Pats Darjušas nesistebi, kad vėl sugrįžo į Kauną. „Man būtų keis čiau, jei atvažiuočiau žaisti į Vil nių, – sako Darjušas. – Kaune esu labai šauniai gyvenęs, čia įsibėgė jo mano karjera.“
Tereikėjo tik pata lynės ir kai kurių buičiai reikalingų daiktų – indų, ka vos virimo apara to, kepsninės. „Už „Žalgirį“ visą laiką sirgau, puikiai pažįstu Jankūną, Javtoką, Kalnietį, – vardija D.Lavrinovi čius. – Tai – sava komanda, todėl jaučiuosi, kaip grįžęs namo. Be to, laikas jau pagalvoti apie gyvenimą Lietuvoje, nes ir aš su šeima, kiek žinau, ir brolis, gyvensime gimto joje šalyje.“ Miegamasis – tamsus ir vėsus
Persikėlusiems į naujus butus Dar jušui ir Kšyštofui bene svarbiau
19
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn I.Norkūnienė susilaukė dukters
Berneen pasiilgo Lietuvos
Buvusi televizijos laidų vedėja Ieva Norkūnienė ir jos vyras Adomas sūpuoja dukterį. Sausį susituokusi pora, tapusi jau nais tėvais, kol kas nelinkusi viešinti naujagimės vardo nei tiks lios gimimo datos. 23-ejų šokėjas ir beveik dešimt metų vy resnė mylimoji susipažino „Kviečiu šokti“ projekte, kuriame A.Norkūnas šoko, o Ieva teisėjavo. „Santuoka sujungia žmones. Ne ant žemės, o kažkur aukštybėse. Santuokos ceremonija – ypatinga. Ir kai pažįstami svarsto, ką ta santuoka keičia, atker tu: „O jūs pabandykite ir suprasite. Ji keičia viską“, – dar prieš susilaukdama duktrytės „Kauno dienai“ sakė I.Norkūnienė, ku ri dėl motinystės atsisakė darbų televizijoje.
Lietuvą palikusi dainininkė Berneen išvyko į Katarą, kur jos lau kė šeima. Kadaise Lietuvos muzikiniuose projektuose ir realy bės šou išgarsėjusi dainininkė, pramoginės laidos vedėja Ber neen Candice Naidoo Čereška ten žada išleisti popmuzikos, r&b, hiphopo miksą su elektronikos elementais, pavadintą „La sers, Love & Lipstick“. Pietų Afrikos mieste Durbane gimusi, dabar Kataro sostinėje Dohoje gyvenanti pastebimai papilnėju si moteris dar nepamiršo lietuvių kalbos, pasiilgo draugų ir sva joja susilaukti vaiko. Šią vasarą planavusi, bet dėl įtemptų dar bų taip ir neatvažiavusi į Lietuvą Berneen vis dėlto žada čia ap silankyti ir galbūt surengti kelis koncertus.
usias įkurtuvių baldas – lova
Sugrįžimas: vienoje komandoje dvyniai žais po šešerių metų pertraukos.
sia – kokybiška lova ir geras orto pedinis čiužinys. Kšyštofo užsakytą lovą atve žė tik vakar, penktadienį. Darjušo lova miegamajame pastatyta jau anksčiau. Jos nereikėjo užsakyti – 212 cm ūgio D.Lavrinovičius miega 220 cm ilgio ir 200 cm pločio lovo je iš tėvų sodybos. Jis rodo į lovą tamsiame ir vė siame miegamajame. „Man svar bu, kad miegamajame nešviestų saulė ir būtų šaltoka“, – paaiškina krepšininkas. Kodėl? „Kaip tu ne supranti, čia ėjimas žirgu – žmo na iškart prie manęs glaudžiasi“, – juokiasi Darjušas. Planas „penki“ keičiasi į „trys“
O kada planuojamas trečias vaike lis? Primenu, kad prieš aštuonerius metus Darjušas, kaip, beje, ir Kšyš tofas, kalbėjo, kad turės po penkis vaikus. „Penkis? Oho, taip sakėme? Na, pervertinau savo galimybes. Bet trečią – tikrai... Gal... Ateityje tu rėsime“, – pažada. „Jei žinotume, kad bus mergai tė, Edita iškart pasirengusi, bet garantuoti negaliu. Brolio patari mo klausti irgi negaliu“, – aiški
na Darjušas. „Aha, kai tu užtik rinsi, kad bus dukra, tai tikrai bus dvynukai ir abu – berniukai, – juokiasi E.Lavrinovič. – Patarimo reikia klausti Kaukėno (žalgirietis Rimantas Kaukėnas turi tris duk ras – red. past.).“ „Tatjanai sakau, kad šį kartą pir miems bandyti – jūsų laikas, o ji – ne, ne. Jie palauks, kas trečią kar tą gims mums. Bet mūsų giminėje vien vyrai – net pusbroliai“, – apie nedidelius šansus susilaukti dukrelės kalba D.Lavrinovičiaus žmona. „Trečias vaikas? – pakarto jo klausimą tik ką atėjęs pas bro lį Kšyštofas. – Čia – siurprizas. Ir man pačiam siurprizas. Na, aš nieko prieš trečią, bet moterims gimdyti sunku, o Tania nori mer gaitės.“ Tarp vaikų žaislų
„Brolis – geresnis žaidėjas, todėl jam teko geresnis butas, aš pra stesnis – man ir butas prastesnis. Bet „Žalgiryje“ pasistengsiu žais ti geriau už jį“, – juokiasi Kšyš tofas. „Kaune jaučiuosi puikiai, kaip at vykęs į megapolį“, – sako jis. Sieno
je, kur penkerius metus žaidė Kšyš tofas, gyvena 58 tūkst. žmonių. Darjušas draugiškai ragina vai šintis Editos tėvų atvežtomis avie tėmis: „Matai, kaip mane myli uoš viai.“ „Ar lepinu vaikus? Žinai, kai neturėjau vaikų, galvojau, būsiu griežtas tėvas, bet kai gimė sū nūs... Kai juos pabaru, pamatau jų ašaras arba liūdnus veidus, per veria širdį. Ir paaiškėja, kad aš ne kietas, bet minkštas tėvas“, – sako Darjušas, su broliu apžiūrinėdamas vaikų žaislus. „Imk „Ferrari“ mašinytę...“ – sako jam Kšyštofas. „O tu – pistoletą“, – tarp žaislų kuičiasi Darjušas. „Duok, prisuksiu vieną varžtą, – prie smilkinio broliui žaislinį įran kį priglaudžia Kšyštofas. – Čia yra gerų dalykų. Štai, kiaušinis.“ „Čia toks žadintuvas“, – aiškina Darjušas ir, norėdamas išgąsdin ti, staiga priglaudžia garsiai skam bantį laikrodį dvyniui prie ausies.
Tomo Raginos nuotr.
su naujais komandos legionieriais Tremmellu Dardenu ir Oliveriu Lafayette’u. Jie žino, kad pirmasis įspūdis ir geras klimatas komando je, nesiskirstymas grupuotėmis yra itin svarbu. Atrodo, kad, įsiliejus K. ir D.Lav rinovičiams, komandoje bus kon kurencija tarp mėgstančiųjų pa juokauti ir turinčiųjų gerą humoro jausmą?
Broliai tikina, kad šioje srityje konkurencijos nereikia. „Humoras gerai, bet svarbiau yra susižaisti krepšinio aikštelė je, – sako Kšyštofas. – Jei reikėtų tik juokauti, o ne žaisti, būtų labai lengva.“ „Ir pagal juokus mes be konkurencijos būtume Eurolygos čempionai“, – pro praviras vonios duris plaudamasis rankas juokia si Darjušas.
Eurolygoje – be konkurencijos
Broliai atviri: Kauno „Žalgirio“ komandoje atmosfera puiki. Vy rai labai draugiškai bendrauja ir
Atžalos: D.Lavrinovičius su sūnumis Titu ir Darjušu dažniausiai ma
tysis savaitgaliais.
20
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn
„Blogasis“ Ira Tarptautinės propagandos kuriami ste reotipai apie „blogąjį“ Iraną ir „baisius“, „at silikusius“ šios šalies gyventojus žino mam prodiuseriui Alkui Paltarokui su bliūško kaip muilo burbulai.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Vytis – Imamo aikštėje
Did žiaus ioje Isl am o pasaulyje Imamo aikštėje, istoriniais objek tais garsėjančiame Isfahano mies te, suplevėsavo raudona vėliava su Vyčiu. Netrukus lietuvius apsupo dešimtys iraniečių, kurių rankose buvo mobilieji telefonai, fotoapa ratai, o veiduose – šypsenos. „Iš šalies Vytis atrodo gana ag resyviai – raitelis su pakeltu ka laviju, dvigubas kryžius, todėl šis mūsų žingsnis buvo drąsus. Vis dėlto netrukus dar kartą įsitiki nome, kad šios šalies gyventojai – labai draugiški“, – prisiminė apsi lankymą 512 m ilgio ir 163 pločio, antroje pagal dydį pasaulyje aikš tėje A.Paltarokas. Per 10 dienų – 2 000 km
„Jie suprato, kad mes – europie čiai, ir netgi prašė ilgiau pabūti su išskleista vėliava, norėjo nusifo tografuoti“, – pasakojo jis. Per 10 dienų, per kurias nuva žiuota apie 2 000 kilometrų, ap lankyti Irano didmiesčiai ir pro vincijos, vykta ten, kur užsigeista, lietuviai nė karto nematė piktų žvilgsnių, nejuto agresijos. „Netgi priešingai – iraniečiai itin draugiški, vaišingi, o dauge lį gerų dalykų, kurie ten yra, jau sunku pamatyti pas mus, – apie laiką, praleistą po 1977 m. revoliu cijos Islamo Respublika tapusioje šalyje, kalbėjo prodiuseris. – Ten yra ir sporto klubų, ir didžiu lių prekybos centrų, ir greitke lių, teatrų ir kino teatrų, o mote rų, dengiančių veidus, matėme tik keliose vietose.“
Populiarios nosies operacijos
„Tai – labai gyvybingas, judrus miestas, kuriame nėra naktinių pramogų, tačiau žmonės vakaro ja parkuose, kepa kepsnius, drau giškai bendrauja, žaidžia futbolą, lauko tenisą“, – apie 10 mln. gy ventojų turintį Teheraną kalbėjo A.Paltarokas. Jam šis miestas pri minė Pietų Europos didmiestį, pa vyzdžiui, Atėnus.
Alkoholio Irane nė ra, o nealkoholiniu alumi jie vadina li monadą. Irano moterys nenešioja čadrų, tačiau ryši skareles, mūvi kelnė mis arba segi sijonais iki pat žemės, prisidengia nuogas kūno dalis. Jos naudoja daug makiažo. Jaunimas panašus į europiečius. „Per pusvalandį gerdamas arbatą pamačiau daugiau nei dešimt mo terų su pleistriuku ant nosies“, – pasakojo A.Paltarokas. Jam paaiš kino, kad Irane ypač populiarios nosies mažinimo operacijos, ku rios aukštą medicinos lygį turin čioje šalyje kainuoja nuo 200 do lerių. „Beje, Irane – labai daug gražių moterų“, – konstatavo lie tuvis prodiuseris. Vaišina nepažįstami žmonės
Restorane ar kavinėje, stebėjosi A.Paltarokas, su merginomis gali ma flirtuoti: jos šypsosi, mielai ir laisvai bendrauja, draugiškai kvie čia prie stalo. Tiesa, jų negalima liesti, paspausti rankos ar pabu čiuoti į skruostus. „Dažnai einant gatve, parke nepažįstami žmo
Irane nebrangu Litras benzino nesiekia 50 ct. Daržovės, vaisiai, mėsos produk
tai apie du kartus pigesni nei Lie tuvoje. 4–5 žvaigždučių viešbučio dvi
viečio kambario kaina už parą – apie 270 litų. Dviem žmonėms sočiai pavalgyti
vidutinio lygio restorane Teherano centre kainuos apie 35 litus. Kainos viešbučiuose skirstomos
vietiniams ir turistams. Per metus Iraną kol kas aplanko Kontrastai: šalyje galima pamatyti ir modernių, ir senove dvelkiančių vaizdų.
tik apie 2 mln. turistų, iš jų – tik apie 200 tūkst. europiečių.
Susižavėjo: A.Paltarokui (nuotr. de
21
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn
anas sulaužė lietuvių stereotipus
Vytis: lietuvių delegacija didžiausioje aikštėje islamo pasaulyje su neįprasta iraniečiams vėliava buvo sutikta draugiškai.
nės kviesdavo prisėsti ir pasivai šinti arbata, saldumynais, užkan džiais, – iraniečių vaišingumu ir draugiškumu susižavėjęs A.Pal tarokas šyptelėjo: – Ar galite įsi vaizduoti tokį vaizdą Kaune, Lais vės alėjoje, ar Vilniuje, Vokiečių gatvėje? Sulaukdavome pakvieti mo dalyvauti ir vestuvėse.“ Iraniečių patiekalai labai skanūs, o žmonės maitinasi sveikai: natū ralia aviena, vištiena, valgo daug šviežių daržovių, vaisių. Nealkoholinis alus iš vaisių
Per oficialius kultūrinės misijos susitikimus lietuviai vengė poli tinių temų, kalbų apie JAV, Izraelį, nors jautėsi, kad Irano žmonės yra įskaudinti, jog tapo propagandos aukomis ir vaizduojami kaip blo giukai ar atsilikėliai. „Todėl žmonės norėjo, kad pa matytume bet kurią šalies vietą –
galėjome važiuoti ir sustoti, kur tik norėjome. Beje, daug, ypač išsilavi nusių, žmonių žinojo apie Lietuvą, Vilnių. Jie pozityviai reaguoja į eu ropiečius, ypač pamatę, kad mes – neutralūs“, – pasako A.Paltarokas. „Šalyje labai saugu, nesijaučia agresijos, – kalbėjo jis. – Juolab kad alkoholio Irane nėra, o nealko holiniu alumi jie vadina limonadą iš greipfrutų, kriaušių ar obuolių.“ Pakvietė į mečetę
Uniformuoti kupranugarių spal vos drabužiais vilkintys lietuviai su dažnai skleidžiama Vyčio vė liava visur buvo sutinkami svetin gai. Daugelis iraniečių norėjo kar tu nusifotografuoti. A.Paltarokas nusijuokė: „Beje, kai kuriose vietose matėme ira niečius su palapinėmis, ant ku rių puikavosi užrašas „US Army“. Isfahano senamiestyje pasiklydęs
ešinėje) patiko ir Irano žmonės, ir virtuvė.
prodiuseris su viena kelionės da lyve pamatė barzdotą, su turbanu ant galvos, senoviniais musulmo nų drabužiais vilkintį vyrą, kuris nemokėjo angliškai. Jis šypsoda masis draugiškai pakvietė į me četę.
Irane ypač popu liarios nosies ma žinimo operacijos, kurios kainuoja nuo 200 dolerių.
„Mums uždegė šviesas, įleido į vidinę salę, – A.Paltarokas stebė josi, kad jis ir moteris buvo įleisti į maldos namus. – Tiesa, iraniečiai– šiitai, o tai Islame labiau liberali re ligija nei sunitai. Tai krikščionybėje
liberalesnieji kalvinistai ar protes tantai.“ Sužavėjo provincija
Dauguma naujausių automobilių Irane – prancūzų ir korėjiečių ga mybos. Daug Vakarų šalių ar ame rikiečių automobilių yra iki 1977 m. laidos. Turguje nemažai pigių, Kinijo je padirbtų prekės ženklų daik tų. Kultūringai ir draugiškai elgęsi lietuviai nematė moralės ir religi jos policininkų, tik kai kuriose jud riose sankryžose spalvota apranga vilkinčius ir eismą reguliuojančius kelių policininkus. Dar draugiškesni ir svetingesni žmonės – Irano provincijoje, kur kartais lietuviai jautėsi nukeliavę į egzotišką praeitį. „Vienoje vieto je, – pasakojo A.Paltarokas, – ma tėme uždaro degimo molio krosnį, kurios, kaip sakė vienas su mumis
keliavęs istorikas, Lietuvoje buvo naudojamos iki XVI a. Dar nieka da nemačiau kupolais sustatytų ir saulėje džiūstančių bene poros ki lometrų ilgio plytų juostos vieno je vietoje.“ „Facebook“ – uždraustas, bet...
Internetiniai tinklalapiai „Face book“, „Youtube“, amerikiečių ir kai kurie Vakarų šalių televizijos kanalai Irane dar uždrausti. „Tuo siekiama apsaugoti savo šalies moralines normas nuo pro pagandos, nuogo kūno kulto, alko holio ir kitų Islamo gyvenimo nor moms prieštaraujančių dalykų“, – suprato iraniečius A.Paltarokas. Tiesa, gatvėje keli užkalbin ti studentai, paklausti apie „Fa cebook“ ir „Youtube“, šyptelėjo ir tarė: „Duok savo elektroninio pa što adresą, atsiųsime kompiuterinę programą ir galėsi naudotis.“
Alko Paltaroko asmeninio archyvo nuotr.
22
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn
Kopiant į gražiausią kalną reik Lipdamas gražiau sia pasaulyje ledo siena į Andų kalnų Alpamajo viršukal nę alpinistas Aiva ras Sajus vėl sau prisiekė kitą kartą il sėtis prie jūros. Vis dėlto vos grįžęs iš Peru Andų, JAV gy venantis fiziotera peutas lietuvis gal voja apie kitą kal ną – Makinlį.
Alpamajas: šis kalnas pripažintas gražiausiu pasaulyje.
A.Sajus į Al pamają ko pė sudėtin gu „French direct route“ (sudėtingu mo lygis TD) maršrutu.
Kopimas: A.Sajus viršukalnę šturmavo su kolega italu.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Žuvo du prancūzai
5 947 m aukščio Alpamają 1966 m. UNESCO paskelbė gražiausiu pa saulio kalnu. Būtent tai nulė mė, kad Kalifornijoje, San Chozė mieste, gyvenantis, JAV kinezite rapijos bakalauro ir fizioterapijos magistro laipsnį įgijęs buvęs kau nietis pasirinko kopti į šio kalno viršūnę. „Viršūnė – puiku, bet man labai svarbu, kaip užlipu, todėl renkuo si sudėtingus maršrutus“, – pri sipažino fizioterapeutu dirbantis 34-erių A.Sajus, kuris ir į Alpa mają kopė sudėtingu „French di rect route“ (sudėtingumo lygis TD) maršrutu. Kopiant šia tra sa 1980 m. ledo luitas užmušė du Prancūzijos alpinistus. „Įspūdinga ir gražu, nors ir sun ku, – kalbėjo apie pirmą kartą ma tomus snieguotus Andų kalnus Aivaras, kopęs su kolega iš Italijos Danieliu. – Alpamajo viršukalnė je buvo vietų, kur 60 m ilgio virve reikėjo kopti 90 laipsnių kampu.“
23
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
kėjo saugotis ledo
„Pupytės“ – tuštybės mugė? Taip! Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyv en im e dažn ai turime pasirinkti vieną ar kitą ke lią. Vidurio nė ra. Taip ir mū sų žaidime. De vyni klausimai, devyni atsaky mai – tik „taip“ ar ba „ne“.
„Svarb iaus ia, kad trumpai ir neskaus mingai“, – po apklausos nusišypsojo dainininkė Ingrida Kazlauskaitė. – Jei būtų tavo valia, už draustum medžioklę? – Taip. – „Pupytės“ – tuštybės mu gė? – Taip. – Lietuviai – dejuojančių pe simistų tauta? – Taip. – „Merced es“ ger iau už BMW? – Ne. – Ar buvai kada nors neišti kima? – Ne. – Pinigai svarbiau už gerą šir dį? – Ne. – Visokios kolos – blogis mū sų sveikatai? – Taip, taip, taip. – Po mirties norėtum būti su deginta? – Ne.
Aivaro Sajaus asmeninio archyvo nuotr.
Ledas praskėlė lūpą
Iš Uaraso miestelio alpinistai nu važiavo žvyrkeliu iki kaimelio, ku riame išsinuomojo porą asiliukų, galinčių tempti maždaug po 25 ki logramus sveriančią mantą. Kelio nė iki kalno, į jį įkopti ir grįžti tru ko šešias dienas. Antrą dieną atkeliavę iki 4 500 m aukštyje esančios pagrindinės sto vyklos, alpinistai iškart keliavo iki antrosios. Čia permiegoję, ėjo to liau, lipo per ledinę sieną, leidosi, kol priėjo garsiąją ledinę apie 500 m aukščio Alpamajo sieną. „Pradėjome lipti naktį, kad ga lėtume, kol šviesu, užkopti, pasi grožėti ir nusileisti iki tamsos“, – aiškino Siera Nevadoje alpinistu tapęs, jau 10 metų kalnais laipio jantis A.Sajus. Lipant į ledinę sieną reikėjo dvie jų ledkirčių, ledui skirtų varžtų ir kitos specialios įrangos. „Naktį ypač turėjome saugotis krentančių ledo gabalų, nes virš mūsų kopė dvi grupės kitų alpi nistų“, – pasakojo Aivaras. Jis kopė prisirišęs viena virve su italu ir, kaip įprasta alpinistams,
vienas kitą pasaugodami keitėsi vietomis. „Kai aplenkėme kitus alpinis tus, – pasakojo A.Sajus, – ant gal vų krito tik mūsų kertami ledo gabalai, bet užlipęs į viršūnę ir su laukęs italo pamačiau, kad jo lūpa kruvina.“ Laimingi skirtingai
„Neapsakomas grožis! – reginiu ir nuo kalno papėdės, ir nuo viršūnės žavėjosi A.Sajus. – Oras buvo nuo stabus ir prieš leisdamiesi nuo vir šukalnės valandėlę pasimėgavome vaizdais.“ Prieš dvi savaites Aivaras sudėtin gu maršrutu, Liberty ketera, užko pė į 4 392 m aukščio Reinyro viršu kalnę Vašingtono valstijoje. Tuomet oras neleido pasigrožėti gamta. „Užkopęs ant viršūnės net suabe jojau, ar jau esu viršuje, nes mato mumas dėl rūko ir debesų buvo vos keli metrai, – ekstremalų kopimą prisiminė A.Sajus. – Permiegojau ledo plyšy, o ryte pamatęs, kad du alpinistai fotografuojasi, supratau, kad vis dėlto pasiekiau viršūnę.“ Nusileidę nuo Alpamajo alpinistai
priėmė asiliukų varovo kvietimą pernakvoti pas jo seserį ir vyrą. „Miegojome ant betoninės aslos kukliai gyvenančių, bet draugiš kų žmonių namuose. Tualetas – lauke, kambarėlyje – televizorius, lova“, – apibūdino komforto ly gį Aivaras. Prieš miegą alpinistai su perujiečiais surengė nedideles vaišes – buvo vištienos, daržovių, alaus. Perujietės vyras grojo pana šiu į kankles instrumentu. Esame skirtingi keliautojai
12 dienų kelionė su bilietais, vizo mis, leidimais, įranga, maistu, kai navo apie 11 tūkst. litų. „Brangu, bet kiekvienas laimin gas skirtingai. Vieniems laimė – naujas BMW, kitiems – dalyvau ti maratone. Kai kopiu į kalnus, džiaugiuosi ta akimirka ir atlieka mu tik vienu veiksmu. Kai gyveni mieste, tai padaryti labai sunku, – prisipažino Aivaras. – Bet iki pa skutinės stotelės mes visi keliau jame skirtingai.“ A.Sajus – pirmasis lietuvis, įko pęs į 6 812 m aukščio Ama Dablam viršūnę Nepale.
– Ar rudenį balsuosi Seimo rinkimuose? – Taip.
Dariaus Gražio nuotr.
Ant O.Pikul piršto – sužadėtuvių žiedas Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
„Vestuvėms mano planuose vie tos yra“, – birželį mums teigė Lie tuvos rinktinės krepšininko Simo Jasaičio mylimoji. Dabar ant jos dešinės rankos bevardžio piršto jau žiba sužadėtuvių žiedas.
Daugiau nei trejus metus drau gaujantys 30 metų krepšinin kas S.Jasaitis ir 28-erių šou pa saulio veikėja O.Pikul nusprendė oficialiai įteisinti savo santykius: ant Oksanos piršto puikuojasi ke liasdešimt tūkstančių litų kaina vęs sužadėtuvių žiedas su smul kiais deimantais. Simas anksčiau buvo minė jęs, kad, žlugus pirmajai santuo kai, dar kartą susituokti nebijo
tų. Tiesa, buvo prasitaręs, kad būtinai pasirašytų vedybų sutar tį, ko nepadarė tuokdamasis pir mąkart. „Vestuvės turėtų vykti arti miausių žmonių rate“, – apie su tuoktuvių scenarijų yra užsimi nusi O.Pikul.
Laiminga: O.Pikul – S.Jasaičio
sužadėtinė.
Gedimino Žilinsko nuotr.
24
Šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
aukštyn žemyn
Brolis Astijus krikštijamos mažylės nepravirkdė Sostinės Bernardinų bažnyčioje vienuolis brolis Astijus krikš tijo bene ramiausią per panašių apeigų praktiką kūdikį – Kamilę. Ji savo tėvų Evaldo ir Indrės bei senelio Algirdo But kevičiaus nuostabai beveik visą laiką miegojo.
Ceremonija: brolis Astijus krikšto relikvijas liepė saugoti.
Andrejus Žukovskis a.zukovskis@diena.lt
Dalyviai: mažylė įamžinta su tėvais ir krikšto tėvais.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Vos penkių mėnesių mergaitė šventovėje elgėsi neįtikimai ra miai. Iš pradžių mažylė snaudė ant tėvų rankų. Jos netrikdė nei krikš to apeigas atlikusio brolio Astijaus kalbos, nei gausus artimųjų ir sve čių būrys. Krikšto apeigoms vadovavęs dvasininkas iš pradžių supažindi no tėvus ir krikšto tėvus su krikšto apeigų prasme, paaiškino kiekvie nam iš jų pareigas, simbolių ir tra dicijų išsaugojimo reikšmę. „Krikšto žvakė senovėje kasmet buvo uždegama per vardadienį ar ba krikšto dieną, nes anksčiau tai buvo svarbesnė šventė nei gimta dienis. Jūs įsipareigojate išsaugo ti šią žvakę iki Pirmosios komuni jos“, – kalbėjo dvasininkas. Prasidėjus krikšto apeigoms, brolis Astijus nupasakojo kiekvie no veiksmo prasmę. „Žmogaus panardinimas į van denį yra simbolis, kad senasis žmo
gus nuskęsta, o naujasis – atgims ta“, – kalbėjo vienuolis. Kamilė drąsiai ištvėrė šią pro cedūrą. Kūdikis nepravirko nė pi lant vandenį ant galvytės, nei te pant šventuoju aliejumi. Visą laiką mergytė akylai žvalgėsi po Bernar dinų bažnyčios koplyčią ir retkar čiais kramtė drabužėlio skiautę.
Žmogaus panar dinimas į vandenį yra simbolis, kad senasis žmogus nuskęsta, o nauja sis – atgimsta. Susirinkusiųjų veidai švytėjo. Džiaugsmo šypsenos puošė ne tik tėvų, bet ir senelių veidus. Po ceremonijos Kamilės artimie ji linkėjo mergaitei augti didelei, o tėvams – stiprybės vedant mažylę gyvenimo keliu.
A.Mamontovas dovanų gavo citrinų Ketvirtadienio vakarą Vilniaus mo kytojų namų kiemelyje daininin kas Andrius Mamontovas koncer tu paminėjo savo 45-ąjį gimtadie nį, pranešė delfi.lt. Vakar daininin kas savo gimtadienio proga suren gė nemokamą koncertą Kaune, Ry šių istorijos muziejaus kiemelyje.
Gerbėjai sostinėje sunkiai tilpo į koncertui numatytą vietą, todėl sa vo numylėtinio jiems teko klausytis už storų Mokytojų namų sienų. „Žiūriu, kiek daug žmonių susi rinko. Galvoju, gal po Lady Gagos dar neišsiskirstė?“ – kalbėjo su kaktuvininkas. Susirinkusieji 45-ąjį gimtadienį švenčiantį Andrių pasitiko trauk dami „Su gimimo diena“. A.Ma montovo kolegos muzikantai Ar noldas Lukošius, Eimantas Belickas ir kiti bičiuliai jau buvo spėję įteikti dovaną – stygų derintuvą. „Aš dar pridėjau tris citrinas, kad gyvenimas ne toks saldus at rodytų“, – juokavo A.Lukošius. A.Mamontovas savo gimtadie nius paprastai švenčia artimųjų rate, tačiau per 40-metį jam teko koncertuoti festivalyje „Be2get her“. Šįsyk, švęsdamas 45-ąją gimimo dieną, jis nutarė padovanoti gerbė jams nemokamų koncertų miestų kiemeliuose.
Charizma: skiauterėtos galvos – įrodymas, kad 45 metų dainininkas užsiaugino naują gerbėjų kartą.
Gimtadienio repertuaras – gerai žinomos A.Mamontovo dainos. Su atlikėju jas garsiai traukė ir su „Fo je“ laikų dainomis brendusi vyres niojo amžiaus publika, ir jaunoji karta. Beje, jaunųjų dainininko ger bėjų buvo daugiau. Jaunos skiau terėtos galvos, linguojančios pagal A.Mamontovo dainas, – gyvas įro dymas, kad dainininkas užsiaugino naują gerbėjų kartą, kuri dar nebu vo gimusi, kai scenoje nuskambėjo pirmieji tuometės „Foje“ hitai. delfi.lt, KD inf.
Mohikanai: A.Mamontovo gimtadienio koncertuose dalyvauja „Foje“ kompanija.
Gedimino Bartuškos nuotr.
25
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
menas ir pramogos
Festivalis – langas į pasaulį Tai kas šiuo metu darosi su ta fotog rafija? Jei kyla toks klausimas, yra ga limybė, kad į jį bus galima rasti atsaky mą, ir gal ne vieną, festivalyje „Kaunas Photo 2012“, vyk siančiame rugsėjo 4–8 d. įvairiausiose Kauno erdvėse.
Andreas Meichsner. Viskas tvarkoje.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Įkvėpti fotografijos
Devintasis fotomeno festivalis „Kaunas Photo“, kurio šiemetis šūkis: „Įkvėpk fotografijos“, kiek vieno paklaus: ką gero matei, su žinojai, patyrei? Ir, be jokios abe jonės, jame apsilankęs fotografija besidomintis ar tiesiog atsitiktinai užklydęs (fotografij os erdvės nu sidrieks itin plačiai) žmogus turės atsakymą. Apmąstanti fotografijos profe sijos, manijos, kūrybos ir žiūrė jimo tendencijas pagrindinė fes tivalio paroda „Apie fotografiją“ M.Žilinsko dailės galerijoje jungs daugiau kaip pusšimčio fotografi jos žmonių kūrinius, mintis, išgy venimus ir pakvies pažiūrėti į fo tografiją kitaip.
Mindaugas Kavaliauskas:
Tikiuosi, kad devinta sis festivalis „Kaunas Photo“ tikrus fotome no gurmanus pakylės iki devinto dangaus. Dar 15 personalinių parodų, ku rių beveik visos – premjeros, bus keliami gyvenimiški klausimai. „Fotografija jose bus kaip stebėji mo mediumas ar matymo strategi ja, tačiau išliks tikrovė, prisimini mai, atradimai, dialogai, galbūt ir konfliktai“, – apie netrukus star tuosiantį festivalį kalba jo suma nytojas Mindaugas Kavaliauskas. Kiekvieną atidarymą pristatys vis kitas vis uom en ės veik ėjas, atit inkam ų srič ių žin ovas. Pa rodų atidarymų ekskursijos at
skiromis dienomis bus teminės – tarptautinės fotografijos, lie tuvių fotografijos, kurios, M.Ka val iausko teig im u, šiųm eč iam e festivalyje ypač daug, fotografi jos apie Kauną. Tradicinėse fotografijos naktyse – tiek „tikri“ filmai apie fotogra fiją, tiek ir projekcijos darbų, kurie netilpo į parodas, ir parodų auto rių pagerbimai – vieno, susikūru sio bei veikiančio, ir kito, Kaune paskelbsiančio apie veiklos pra džią, fotografų susibūrimo due tas/dvikova. Ir žinoma, paskutinė fotografij os naktis, skirta portfolio konkurso „Kaunas Photo Star“ fo tografams – jų nominacijų, laurea tų ir nugalėtojo paskelbimas. Peržiūros, debatai, staigmenos
Daugiau kaip pusšimtis žmonių – fotografų ir fotografijos eks
pertų susirinks jau trečiojo kon kurso „Kaunas Photo Star“ po rtfol io perž iūrose – tal ent ų ir galimybių mugėje, kurios rezul tatais jau džiaugiasi ankstesnių jų metų dalyviai, per Kauną radę kelius į Lietuvos, Latvijos, Dani jos, Graikijos, Austrijos ir dauge lio kitų šalių galerijas, žurnalus, agentūras. Šiemet peržiūrų pirmasis etapas persikėlė į interneto platybes, tad dalyvaujantys fotografai savo dar bus gali parodyti atrinktiems fo tografijos ekspertams iš net pen kių kontinentų. „Tikro susitikimo patirtys – nepakeičiamos“, – pabrėžė fo tom en in inkas M.Kaval iauskas. Po peržiūrų Kaune penktadie nio fotografijos naktis, tradiciškai transliuojama internetu, bus pa pildyta prizais – ne vienas nuga
Luca Zanier. Space and energy.
lėtojas gaus kvietimą rengti parodą 2013-aisiais. Dar penketas fotog rafų išsidalys kvietimus persona linėms parodoms į penkias Euro pos fotomeno erdves. Debatai, prisistatymai ir šie met leis geriau pažinti fotografus ir jų kūrinius tiems, kam nepakan ka išgirsti sveikinimų per paro dų atidarymus. Debatus galerijoje „101“ ves ne vien vietiniai fotome no žinovai, tačiau ir autoritetingi ekspertai iš Europos ar kitų kon tinentų. Pirmąkart grupelės entuzias tų pašnibždomis nuo pagrindinės festivalio programos OFF rengiami vakarai žada nemažai staigmenų. Persikels į Prancūziją
Iš Kauno festivalis persikels ir į Prancūziją, Bovė miestą, „Pho taumn al es“ fest ival į, kur pri
statys lietuvių fotografų parodą apie mus ir mūsų šalį per pasta rąjį pusšimtį metų. Paroda „LT – tauta, tradicijos, tendencijos“ – svarbiausia ir labiausiai pagerbta paroda, rodoma Nacionalinėje ki limų meno galerijoje, sutiks lie tuvių fotografų desantą. Jam pa gerbti bus skirta dalis naktinės „Photaumnales“ festivalio pro gramos. „Tikiuosi, kad devintasis festi valis „Kaunas Photo“ tikrus fo tom en o gurm an us pak yl ės iki devinto dangaus, – viliasi M.Ka valiauskas. – Kažkas tikrai ras naujus kelius į fotomeno pasau lį.“ Kiti tiesiog atras bendramin čių, tarp kurių galės būti savimi ir džiaugtis fotografijos bend ruomene, šviežia fotografų kūry ba: negirdėtais vardais ar nema tytais darbais.
26
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
menas ir pramogos
Burtais klavišus atrakinęs pianistas Pažaislio muzikos festivalio klausytojai, atėję į Miroslavo Kultyševo koncertą, ga lėjo ir vėl įsitikinti, kad atlikėjas – aukščiau sio lygio menininkas, pelnytai vadinamas klavišų burtininku.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Šventė: jauno, tačiau pasaulinį pripažinimą pelniusio M.Kultyševo koncertas – vienas įspūdingiausių vasa
ros muzikinio sezono Kaune renginių.
Tomo Raginos nuotr.
Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, Kauno valstybinis lëliø teatras kvieèia á nuotaikingà jubiliejinio sezono atidarymo ðventæ
Regis, visi pianistai turi tuos pa čius dešimt pirštų, prieš save – tą patį fortepijoną, bet groti taip, kaip M.Kultyševas, gali tik jis, ran kas ir instrumentą naudojantis tik garsui išgauti, o muziką pianistas sukuria galbūt iš savo sielos, gal būt iš kažkokios tik jam pažįsta mos gelmės. Ir tos gelmės ketvirtadienio va karą susirinkusieji į Kauno vals tybinę filharmoniją klausėsi tar si suakmenėję, bijodami pajudėti. „Atrodo, ir kvėpuoti nebuvo būti na, nes realybė ištirpo, pabuvojo me kitame pasaulyje, iš kurio taip nesinorėjo išeiti“, – spindinčiomis akimis kalbėjo fortepijono atlikimo meną studijuojanti mergina. Nuščiuvus fortepijono garsams, žmonės bijojo net ploti, ovaci jų garsas, atrodė, bus per šiurkš tus ir tiesmukas. Apstulbę klausy tojai keletą akimirkų tarsi ieškojo, kaip išreikšti pagarbą ir susižavė jimą tuo, ką turėjo laimės išgirsti, o
gal net pažinti (kitą pasaulį, trans cendenciją, neišmatuojamą muzi kos gylį). Subtiliai teatrališkas M.Kultyše vas kiekvieną muzikinį pasažą, sa kinį, frazę virtuoziškai išgrojo visu savimi, juo patikėjai besąlygiškai – tai buvo tikra, tik ėmei abejoti, ar išties dieviška muzika sklinda tik iš fortepijono. Be jokios abejonės, taip groti gali tik muzikai atsidavęs ir dvasiškai švarus žmogus. Galbūt būtent toji ypatinga švara ir yra tas burtas, atrakinantis klavišus, ku riais galima išgauti pačią muzikos esmę – patirti dvasinio pasaulio prisilietimą, nuskaidrėti, numal dyti alkstančią širdį ir sielą. „Buvau toli gražu ne viename Pažaislio muzikos festivalio kon certe, bet šis man – kaip stebuk las, – kalbėjo muziką studijuojan ti studentė. – Dėl tokio koncerto verta vykti į Vieną ar Sankt Pe terb urg ą (M.Kultyš evas gim ęs 1985 m. Sankt Peterburge – red.), o mes turėjome galimybę išgirs ti genialiai atliekamą muziką čia, Kaune.“
Á PASAKØ ÐALÁ – SU FOTOAPARATU! Romano idėja 12 val. jau virto kūnu Pasakø ðalimi virtusiame Miesto sode su Jumis bendraus ir drauge nusifotografuoti pakvies atgijæ pasakø veikëjai bei iðsiilgusios lëlës.
14 val.
„Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – taip vadinasi antrasis kauniečio poeto, rašytojo Donaldo Kajoko ro manas, kuriuo nacionalinės kultū ros ir meno premijos laureatas jau pradžiugino savo gerbėjus.
Máslingà istorijà apie tyros ir pasiaukojanèios meilës galià papasakos spektaklis UÞBURTOS PILIES PASLAPTIS (Leprens de Bomon pasakos „Graþuolë ir pabaisa“ motyvais), nuo 6 m. Lietui lyjant ðventë vyks teatre.
Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val.; ðeðtadieniais ir sekmadieniais 11–14 val., tel. (8 37) 221 691 Informacija tel. (8 37) 220 061 www.kaunoleles.lt Bilietus galite ásigyti www.bilietupasaulis.lt kasose bei internetu. Šventê remia:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Informaciniai ðventës rëmëjai:
Ðventës partneriai:
Naujojoje knygoje atpažįstami pirmojo romano „Kazašas“ ir pernai išleisto poezijos rinki nio „Kurčiam asiliukui“ mo tyvai ir intonacijos. Trisdešimtmetis progra muotojas Gabrielius Aušau tas, po brolio žūties nutaręs dvasios ramybės ieškoti se name ežero pakrantėje stūk sančiame dvare, atsiduria tartum XVIII a. atmosfero je, kur beveik nėra moder naus pasaulio pėdsakų. Kuriama unikali magiška erdvė, pro realybės plyšius spin di anapusybė, o greta realių vei kėjų būriuojasi nesybės. Savaran kišku veikiančiu asmeniu, ko gero, laikytinas ir verčiantis „sąmo nę lengvai haliucionuoti“ ežeras. Kasdienybę netrunka sudrumsti paslaptingi įvykiai; riba, skirianti esybes nuo nesybių, pasirodo, nė ra neperžengiama. Patekęs keisto gyvenimo sūkurin, Gabrielius mė gina įžvelgti labai paprastą, civili zacijos ir banalumo luobą nusipur čiusią prasmę. KD inf.
Ištrauka iš knygos Nubudo nuo kurt inamo paukš čių ulbesio. Šoko prie lango – tun tai raudonom is kekėm is a p l i p u sių šer mukšnių, t o l ė l i a u – vos vos r ib u l iuo jant is eže ras ir sala. Ne d id e l ė , vis dėlto jo je dunks o jo lyg ir ko kio rausvo stat in io lie kanos. Apš viestos ryš kios saulės, jos tart um kar ūnos brang akmen iai žėrėj o pač iame ežero vidur yje. O virš tos rausvos kar ūnos virpėjo skliautai ir kuorai, tiltai ir vartų arkos – ištisas kaban tis miestas, nuaustas iš skaidraus rytmečio oro... Vaizdas buvo stulbinantis. Ko gero, vakar ykšt is rūkas mane atvedė tiesiai į Edeną, šyptelėjo Gabrielius. Prie lieptuko išvydo moter į. Stovė jo į Gabr iel ių nugara šal ia gelsvai rudo asilo, ger ianč io vanden į, ir glostė, o gal kasė jam paausius.
27 3
šeštaDIENIS, rugpjūčio 25, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ������������������������ 27, 29 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28
skelbimai
Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 29 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������������� 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 28
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingi autovežių vairuotojai dirbti naujais autovežiais. Maršrutas Lietuva–Vakarų Europa. Darbo patirtis autovežiais būtų privalumas. Neturinčius patirties galime apmokyti. Siūlome geras darbo sąlygas ir konkurencingą atlyginimą. Tel. 8 686 79 004, e. paštas litaksa@autominute.lt, egidijus088@gmail.com.
DARBo skelbimai
1003695
Reikalingi skrajučių platintojai Kauno mieste. Tel. 8 606 32 316. Kviečiame dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, pakuotojus, sukirpėjus, stalius, staklininkus, krovėjus (aplinkos tvarkymo darbams). Kreiptis: Drobės g. 66, Kaunas. Tel. (8 37) 341 768. 1004314
Kaune esanti kepykla, kepanti pačios aukščiausios kokybės natūralius kepinius ieško darbuotojų. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, apmokamas atostogas, 15 darbo dienų per mėnesį slenkantį grafiką, teisingą požiūrį į darbuotojus. Reikalingos (-i): KEPĖJOS (-ai)-KONDITERĖS (-iai). Atlyginimas 90–100 Lt už darbo dieną (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis būtina; PARDAVĖJOS (-ai). Darbo užmokestis nuo 950 Lt per mėn. (atskaičius mokesčius). Darbo patirtis nebūtina. Į savo kolektyvą priimsime darbščius, sąžiningus ir jokių žalingų įpročių neturinčius asmenis. Informacija tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti tikraduona@gmail.com. 1005126
Metalo apdirbimo įmonė plečia savo veiklą ir ieško: tekintojo, šaltkalvio, surinkėjo, suvirintojo. Galime apmokyti. CV siųsti e. paštu info@zers.lt, Tel. 8 686 49 933. 1004954
AB „Kauno alus” ieško krovėjo sandėlyje. Darbas dviem pamainomis. Tel. pasiteirauti 320 659, 201 838. 1005011
AB „Lytagra“ įrankių ir įrangos terminalas ieško pirkimų-pardavimų vadybininko (-ės). Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas, kompiuterinis raštingumas, derybiniai įgūdžiai, komunikabilumas. Tel. 8 37 405 404, mob. 8 614 96 693; e. paštas tools@lytagra.lt. 1004647
Anglijoje obuolių skynimas, pakavimas. Norvegijoje darbas žuvies, kiaušinių, vaisių fabrikuose. Kalba nebūtina. Greitas išvykimas. Suteikiamas gyvenamas plotas. Tel. 8 655 57 030; www.darbovartai.lt, e. paštas darbo.vartai@gmail.com. 1005005
Darbas pardavėjai (-ui) kasininkei (-ui) slenkančiu grafiku maisto prekių parduotuvėje Aleksote. Tel. 8 687 52 790. 1005776
Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. pasiteirauti 8 37 261 013, 8 610 43 909. 1005117
Dirbti Švedijoje reikalingi patyrę fasadininkai, dažytojai, tinkuotojai, plytelių klojėjai. Atlyginimas 8,5–9,5 EUR/val. Gyvenamasis plotas – nemokamai. Automobilis – privalumas. UAB „Antex Pluss“, tel. (8 5) 275 2903, 8 676 35 776 (nuo 10 iki 17 val.), e. paštas antex@takas.lt. 1001121
Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai-pardavėjai. Kviečiame į pokalbį rugpjūčio 29 d. 10 val. (su savimi turėti CV). UAB „Elektrobig“ – Draugystės g. 19, Kaunas. 1006710
Įmonė UAB „Plasteks“ ieško įrengimų priežiūros operatoriaus, turinčio neįgalumo grupę. Darbo pobūdis – įrengimų priežiūros darbai. CV siųskite e. paštu plastikogaminiai@gmail.com. Tel. 8 679 41 188. 1006329
Įmonė užsiimanti šildymo ir vėdinimo darbais ieško kvalifikuoto darbų vadovo. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842. 1005816
Įmonė, prekiaujanti darbo saugos priemonėmis, ieško pardavimo vadybininkės (-o) dirbti Kaune. Automobilis būtinas. audrius@forlita.lt; tel. 8 650 55 688. 1001954
Įmonei reikalingi darbuotojai automobilių ardymo ir sandėlininko/ardytojo srityse. Kaunas. Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com. 1005726
Įmonei reikalingi santechnikai-montuotojai. CV siųsti e. paštu info@rvi.lt, kont. tel. 8 652 32 842. 1005517
1004691
Servisui Kaune reikalingas autošaltkalvis, variklių, greičių dėžių, pakabų remontui. Tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.
1005487
Norvegijoje reikalingi: skardininkai, santechnikai. Reikalavimas – anglų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595. 1005832
NT unija ieško nekilnojamo turto brokerio (-ės). Būtina: patirtis, automobilis. Galima derinti su kitu darbu. CV siųsti e. p. info@ntunija.lt. Tel. 8 678 00 678. 1000660
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 698 47 253, 8 687 70 945. 1001066
Reikalinga patyrusi moteriškų kojinaičių, puskojinių, pėdkelnių pakuotoja (-as). Tel. 8 614 08 350. 1005684
1004643
Konditerijos įmonė priims į darbą Kauno regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.
Reikalingas autošaltkalvis, turintis patirties. Be žalingų įpročių. Atlyginimas nuo rezultatų. Socialinės garantijos. Tel. 8 686 99 453. 1005632
Reikalingas darbuotojas Kaune atlikti valymo darbus patalpose: grindų vaškavimą, kilimų plovimą, langų valymą ir pan. Galime apmokyti. Tel. 8 692 52 591, e. paštas info@valymaskaune.lt. 1006769
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 1005953
1005135
UAB „Jargalai“ reikalingas didžiagabaričio tralo vairuotojas ir E kategorijos vairuotojas su patirtim, be žalingų įpročių. Kontaktinis telefonas 8 656 99 307. 1004915
Viešojo maitinimo įstaigai reikalingas technologas-vadybininkas. Tel. 8 620 65 089. 1005024
Reikalinga Reikalingas (-a) vienišas (-a) vyras arba moteris prižiūrėti smulkų ūkelį ir vienišą močiutę (gyventi nuolat). Tel. 8 610 13 499.
1004597
Paslaugos Medikų
1005733
Statybos įmonei reikalingas POLIAKALĖS OPERATORIUS (mechanizatorius). Reikalavimai: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357. 1003257
Sulčių spaudykloje reikalingi darbuotojai sezoniniam darbui. Tel. 8 676 20 888, e. paštas info@obuoliunamai.lt. 1000786
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).
1005738
966996
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1 800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija: e. paštas apsauga@jungtis.lt; tel. 8 37 361354.
Nekilnojamojo turto ir plėtros bendrovei UAB „SSPC REAL ESTATE” reikalingi: vyr. inžinierius (ŠVOK); inžinierius automatikas, silpnų srovių specialistas; masažuotojas; ūkvedys. Reikalavimai kandidatams: kvalifikaciją atitinkantis išsilavinimas, techninio prižiūrėtojo atestatai, darbo patirtis. Darbo vieta: objektai Kaune, Vilniuje, Prienų r. Gyvenimo aprašymus siųsti e. paštu vildau@senukai.lt iki 2012 09 10. Atsakysime tik atrinktiems kandidatams.
Reikalinga SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Savanorių bei Šiaurės pr. ir Vilijampolėje. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas.
1006439
Transporto kompanija Kaune siūlo darbą vadybininkui-ekspeditoriui (reikalingas vairuotojo pažymėjimas). Apmokome. Gyvenimo aprašymus siųsti zvk777@gmail.com. Teirautis tel. (8 37) 390 257.
Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas VADYBININKAS. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199, e. paštas automobildalys3@gmail.com.
1005390
1005238
Reikalingi vairuotojai ir vairuotojai, turintys savo mikroautobusus, dirbti miesto maršrutiniu taksi. Tel. 345 034, 8 699 37 413.
Naujai kepyklėlei Kaune reikalingi konditeriai, kepėjai, tešlos formuotojai su darbo patirtimi. Alga 1 600 Lt. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.
1004974
Siūlo darbą
1006139
Reikalingi tinkuotojai, dirbti su struktūriniu tinku. Mokėsiu už 1 kv. m – 9 Lt. Tel. 8 614 06 146.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
UAB „Galinta ir partneriai“ reikalingas mechanikas-operatorius. Darbo pobūdis: staklių priežiūra, prireikus lengvo remonto darbai. Reikalavimai: gali būti vakarinių ar neakivaizdinių studijų studentas; domėjimasis technika ir technologijomis. Atlyginimas pagal susitarimą. Teirautis tel. 8 616 28 918.
1005774
958530
UAB „Dezinfa“ reikalingas KK technikas-dezinfektorius (Kaune). Darbo aprašymas: kenkėjų (vabzdžių, graužikų ir kt.) naikinimas maisto pramonės, visuomeninio maitinimo, žemės ūkio ir kituose objektuose. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas; žinios veterinarijos, biologijos srityje; komunikabilumas; automobilis. Privalumai: dezinfekuotojo pažymėjimas. CV siųsti kaunas@dezinfa.lt. Tel. (8 37) 744 144. 1002257
UAB „Longlita“ reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888. 1001707
UAB „Medienos era“ ieško staliaus-staklininko nestandartinių ąžuolinių baldų gamybai ir šlifuotojo plačiajuostėmis šlifavimo staklėmis. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 620 77 262. 1006513
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 998322
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 992187
Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt. 993966
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. 993961
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 994258
MASAŽAS. Profesionalus nugaros ir viso kūno masažas – pagalba, varginant skausmams, nuovargiui, depresijai. Kūno gražinimo procedūros. Tel. 8 611 40 061. 1003401
Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 970712
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 993953
UAB „Sakura“, turinti 20 metų sėkmingo darbo patirtį elektroninių apsaugos, vaizdo ir gaisro sistemų bei kompiuterinių tinklų įrengime, pastoviai dirbti KAUNE ieško ambicingų, iniciatyvių ir atsakingų SILPNŲJŲ SROVIŲ MONTUOTOJŲ ir TECHNIKŲ. Reikalinga panašaus darbo patirtis. CV siųsti sakura@sakura.lt. Faks. (8 37) 337 076. Tel. 8 698 28 888.
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
UAB „FPI Baltic” minkštųjų baldų gamybos įmonei reikalingi baldų apmušėjai (oda, audiniu). Reikalavimas – darbo patirtis. Darbas viena pamaina Žeimiuose (Jonavos r.). Siūlomas atlyginimas nuo 2 000 Lt. Tel. 8 687 21 336 arba e. paštu personalas@fpifurniture.eu.
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
1004991
1002618
UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų, pagalbinių darbininkų. Darbas visoje Lietuvoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086, 8 656 41 798 (8–17 val.). 1002694
994717
995169
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1005101
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, rugpjūčio 25, 2012
klasifikuoti skelbimai Pastatų fasadų šiltinimas putų polistirolu. Dedame struktūrinį tinką, dirbame su savo medžiagomis. 7 metų patirtis. Tel. 8 603 61 599.
Paslaugos Automobilininkams
1002844
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 1000992
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.
PATARIAME, kaip APŠILTINTI
1003719
ORO TARPUS, SIENAS, GRINDIS, PERDANGAS, STOGUS, PAMATUS, FASADUS
EKOVATA, POLIURETANO PUTA, TERMOPUTA, GRANULĖMIS
www.kalga.lt
8 608 66111
1005398
Plastikiniai LANGAI, šarvo DURYS (KBE, Decco vokiški profiliai), RITININĖS UŽUOLAIDOS, TINKLELIAI. Perkantiems 3 langus dovana – tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270. 1003025
Buitinės technikos remonto
Plastikiniai langai, šarvo durys, tinkleliai nuo vabzdžių, ritininės užuolaidos, žaliuzės. UAB „Jemesta“, Bijūnų g. 16, tel. 8 650 91 166. 1004449
Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 996086
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.
1004199
Santechnikas skubiai keičia kriaukles, maišytuvus, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Tel. 424 099, 8 683 05 242.
Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 981401
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
1003658
Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900. 1005056
Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 1001005
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981349
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. taisymą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 999640
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 995204
1005306
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597. 998088
Būsto remonto darbai lanksčiomis kainomis. Dažome, glaistome, klijuojame plyteles, dedame grindis. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 641 53 418, 8 602 03 306. 1005711
Butų remontas: langokraščių apdaila, grindų dėjimas, plytelių klijavimas, tapetavimas, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507. 1005441
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, mansardų įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 1002268
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 999792
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 999220
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165. 1006050
Atvežame: žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Miškavežio, ekskavatoriaus paslaugos. Parduodame malkas. Griauname pastatus, darome kelius. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 991013
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Pjauname, genime medžius. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 985446
Balkonų stiklinimas aliuminio stumdomomis sistemomis. Skardiname balkonų apačią. Greitai, kokybiškai, nebrangiai! Tel. 8 650 58 252. 998198
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
994022
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 1004477
999196
Specializuoti griovimo, rekonstrukcijos, laiptinių dažymo, mūro, tinko, betonavimo, stogų, tvorų, plytelių, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501. 1005786
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 1005166
1002941
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. 1004617
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881. 1002128
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.
Baldžių Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963876
Siuvėjų
Griovimo darbai: pastatų išmontavimas, mūrinių, betoninių sienų ir angų pjovimas, pamatų ir stogų ardymas. Tel. 8 602 53 553, 8 610 95 056. HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
996506
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 999817
Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą ir padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo iš ES gauti. Tel. 8 687 75 804. 1006112
Klojame trinkeles, statome įvairius bortus, laiptus. Turime 10 m. patirtį. Dirbame su savo arba užsakovo medžiagomis. Be tarpininkų. Tel. 8 678 89 926. 1005699
Medinių grindų šlifavimas, kiliminių dangų valymas. Kokybiškai ir greitai. Tel. 8 607 62 034, 8 607 62 042; www.grinduslifavimas.com. Kaunas, Vilnius. 1005971
1005378
Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960, 731 865. www.kavinepartizanai.lt.
1004212
1006383
Nuomojame ekskavatorių krautuvą (dideli ratai), mini ekskavatorių, „Bobcat“. Kasame, lyginame, gręžiame. Iškrauname, pakrauname. Tel. 8 616 50 615. 1001332
1000473
2 kambarių butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (II a., bendr. pl. 51 kv. m, šarvuotos durys, naujos balkono durys). Kaina 87 000 Lt. Tel. 8 648 56 081. 1006305
2 kambarių butą Žiegždriuose (4/1 a., šiuolaikiškas kapitalinis remontas, šarvo durys, pakeisti santechnikos ir elektros įvadai, grotuotas balkonas). Tel. 8 600 51 904.
1003371
250 kv. m tvarkingą gyvenamąjį namą ramioje vietoje, 5,5 a. Tel. 8 698 21 958. 1004405
3 kambarių butą Kęstučio g. (II a., virtuvė 7,98, kambariai 11,7, 12,17, 32,10, WC kartu – 6 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, gyvatuko nėra). Tel. 8 600 51 904. 6 a kolektyvinį sodą su 46 kv. m namu Gervėnupyje (plytinis, su rūsiu, plastikiniai langai, galima gyventi žiemą). Tel. 8 600 51 904. 1003365
Antstolis Saulius Užkuraitis skelbia Aidos Kūlokienės ir Dainiaus Kūloko turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodama: 10/104 dalių žemės sklypo, bendro ploto 1,04 ha, esančio Vijūkuose, Kauno r., unikalus Nr. 1901-0281-0490. Dėl turto apžiūros kreiptis į Aidą Kūlokienę, Dainių Kūloką, gyv. SB „Drąseikiai“, skl. Nr. 256, Lapės, Kauno r. Turto varžytynės vyks 2012 09 26 9.30 val. I.Kanto g. 22–2, Kaunas. Pradinė turto pardavimo kaina 28 000 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2343, esančią AB SEB banke ar pagal antstolio kvitą dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 2 800 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: apribota disponavimo teisė. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teisių į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Sauliui Užkuraičiui, esančiam I.Kanto g. 22–2, Kaune, tel. 42 38 83, 8 612 23 194, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1004548
Pjauna, geni medžius ir vėjo išvartas. Tel. 8 671 70 006. 1005504
1006172
1003407
Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. 1 a kaina nuo 4 Lt. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
1004913
Pusę namo Žemuosiuose Šančiuose, prie Nemuno (1937 m., mūrinis, 90 kv. m, su žeme 0,0433 ha, reikia remonto). Kaina 150 000 Lt. Tel. 8 603 57 629. 1003109
Skubiai 2 kambarių butą Biržų g., Žaliakalnyje (b. pl. 36 kv. m, 2/2 a. mediniame name, viskas 100% naujai suremontuota). Paskutinis vasaros pasiūlymas – 49 999 Lt (atsiskaityti grynais). Tel. 8 600 67 665. 1005321
Sodą SB „Tauralaukis“, už Didžiųjų Lapių (12 a sklypas, iš jų 3 a miško, galinis, 77 kv. m namas, ūkinis pastatas, graži aplinka). Kaina 55 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 682 43 719. 1006206
Sodybą Raudondvaryje (medinis namas, bendr. pl. 110 kv. m, 12 a namų valda, vaismedžiai, daliniai patogumai). Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 645 03 039. 1006307
Trijų kambarių 48 kv. m butą Dainavos mikrorajone (II a., nauji plastikiniai langai, maži mokesčiai už šildymą). Kaina sutartinė. Be tarpininkų. Tel. 8 699 15 554. 1004843
Trijų kambarių butą Rasytės g., Šilainiuose (9/7 a., kooperatiniame name). Kaina sutartinė. Tel. 8 602 72 596, 8 601 68 737. 1006568
Tvarkingas 3 kambarių butas Krėvės pr. pradžioje (bendr. pl. 48 kv. m, II a., yra 2 balkonai, vonia ir tualetas kartu). Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 673 02 032. 1004328
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Parduodu 2 kambarių butą Palangos centre. Tel. 8 607 72 897.
999377
1004602
914201
1004707
Naują, erdvų (bendr. pl. 316 kv. m) ir moderniai įrengtą namą Kačerginėje. Ypatingai gražioje vietoje, ant Nemuno kranto. Kaina sutartinė. Galimi įvairūs variantai. Tel. 8 671 98 551. 1003573
Nebrangiai 6 a žemės sklypą su 86 kv. m 2 aukštų mediniu karkasiniu nameliu Lepšiškių k., Kauno r., SB „Smiltelė“ (yra rūsys, WC). Tai puiki vieta poilsiui, šalia gražus tvenkinys. Kaina sutartinė. Tel. 8 699 31 064. 1006601
Nebrangiai parduodu 430 kv. m autoservisą Žaliakalnyje. Kreiptis tel. 8 656 99 890. 1004912
1001814
Palankiausiomis sąlygomis 14 a sklypą Domeikavoje. 1 a kaina 3550 Lt. Elektra, vanduo, kelias, graži vieta, šalia miškas. Tel. 8 612 23 323.
Pamestus dokumentus (asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, leidimą ginklui laikyti (nešiotis) Nr. 0000302, motociklo dokumentus), išduotus Donatui NAUJOKUI, laikyti negaliojančiais. Radusiajam atsilyginsiu. Tel. 8 630 14 914.
Parduodamas 1 kambario butas Ašigalio g., Eiguliai. B. pl. 30 kv. m. Butas pirmame paaukštintame aukšte dviejų aukštų name. Name iš viso 6 butai. Butas suremontuotas, yra rūsys. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 677 92 554.
1005008
1003976
Pamesta
1002721
Parduodu patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Keičiu arba parduodu gerai įrengtą 3 k. butą Birželio 23-osios g. (mūr. namas, III a., 66 kv. m, šiltas). Galimi įvairūs keitimai. Kaina 225 000 Lt. Tel. 8 652 69 111.
1005636
1004656
Parduodu 11 a žemės sklypą, suformuotą detaliame plane namų valdai, J.Vienažinskio g., Neries pakrantėje, Kaune. Tel. 8 672 24 434.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas į butą Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
Atvežame baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228.
982966
1004294
Parduodami-nuomojami kioskai (3x3 m) su vieta ir nusikelti. Tel. 8 682 42 425.
BUTAS Žaliakalnyje, Taikos Pr. 44, mūriniame name, 4 kambarių, 5/4 a. – 75,25 kv. m. Kaina 195,000 Lt. Plius kieme 18 kv. m garažas. Tel. 8 682 21 787.
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
Kitos
Parduodamas 1 kambario butas Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al., 30 kv. m. Butas ekonomiškas ir labai šviesus. Parduodamas su baldais. Tel. 8 612 22 923.
1003368
ALADINO valykla valo: kilimus, čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
Vejos priežiūra, pjovimas, tręšimas, purškimas, aeravimas. Kaunas, tel. 8 646 89 377.
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.
1006609
2 kambarių butą Aleksote, S.Hariso g. (2 aukštas mediniame name, kūrenama krosnimi, yra vanduo, tualetas, yra žemės). Tel. 8 650 50 958.
989642
Mobiliu juostiniu gateriu pjauname medieną kliento namuose. Pjovimo ilgis iki 8 m., plotis iki 80 cm. Didesniems kiekiams darome nuolaidas. Tel. 8 672 23 638. Mūrininkų brigada atlieka įvairius mūro darbus. Mūrija klinkerį. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064.
1 k. butą Ž. Šančiuose (daliniai patogumai, šaltas vanduo, WC, apšildomas kietuoju kuru, sandėliukas, netoli Nemunas, PC „Norfa“). Kaina sutartinė. Tel. 8 605 58 825.
Garliavoje bendrabučio tipo butą (2 kamb., 30 kv. m, WC ir vonia kartu, plastikiniai langai, šarvo durys, didelis balkonas, sandėliukas, rūsys, virtuvė 2 šeimoms, II a. Geras susisiekimas, šalia mokykla ir darželis. Be tarpininkų. Tel. 8 677 23 245.
1002675
Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.
Vaismedžių genėjimas. Alpinariumų įrengimas. Tujų „Smaragd“, kalninių pušų pardavimas. Tel. 8 616 42 833.
1006225
1005627
1004230
Šventėms
MINI ekskavatoriaus ir BULDOZERIO paslaugos. Kasame drenažą, vandentiekį. Žemės gręžimo darbai. Tel. 8 675 47 788. 996701
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
1006500
Siuvame, taisome, persiuvame odinius ir kailinius drabužius. Kovo 11-osios g. 130 (prieš PC „Savas“). Tel. 8 618 84 661.
1005701
1001642
Statybos, remonto
Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. Garažų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385.
Parduoda Kauno r., Vilkijoje 1 a. mūrinį namą su mansarda, 1975 m. statybos. 15 a. sklypas, kraštinis. Kaina 110 000 Lt. Tel. 8 685 59 797.
parduoda
1001051
993440
1005302
Sodybą 20 km nuo Garliavos, Marijampolės link. Graži, rami vieta. Geri, asfaltuoti keliai. Tel. (8 343) 95 304, po 19 val. 1004587
Sodybą Kėdainių r. (mūrinis namas, 25 a sklypas). Nuo Kauno 40 km, netoli Šušvė ir Nevėžis. Kaina 46 000 Lt. Tel. 8 685 85 548. 1006397
Sodo sklypas Jūrėje, Prienų r., 6 arai, naujai įvesta elektra, laistymo vanduo, nuolat gyvenantys kaimynai. Nuo Kauno apie 30–35 km. Kaina 6 300 Lt. Tel. 8 634 09 719. 1006719
Buitinė technika Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821621
29 3
šeštaDIENIS, rugpjūčio 25, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduoda
Perka
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 985420
Šaldytuvų ir šaldiklių vasaros sezono išpardavimas. Skalbyklės, viryklės, nauji modeliai integruojamos technikos. Taikomos ypatingos nuolaidos. BUITEX – Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1. Tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt. 999509
Statybinės medžiagos
DARBo skelbimai
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.
Tel..8 620 99 000
1004807
www.kaunakiemis.lt
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Mandatum Life ieško
AKTYVAUS PARDAVIMO PROJEKTŲ VADOVŲ
1004820
prisijungti prie Money & Life komandos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
Pardavimo projektų vadovas (-ė) yra atsakingas už „Mandatum Life“ klientų bazės plėtimą ir mūsų klientų lūkesčius pranokstantį aptarnavimą. ĩ Laukiame gyvenimo aprašymų iš pozityvių ir brandžių asmenybių su didele patirtimi ir prigimtiniu naujų žinių troškimu bei siekiu laimėti. ĩ Jei darbas su žmonėmis ir komandoje Jums suteikia energijos, turėtumėte mėgti šį darbą. ĩ Turėtumėte turėti daugiau kaip 10 metų darbo patirtį. Ne mažesnė nei 5 metų patirtis tiesioginių pardavimų srityje su solidžia profesine patirtimi – būtų privalumas, kaip ir draudimo/finansų institucijose įgyta patirtis. ĩ Turėtumėte turėti aukštojo mokslo laipsnį ir gerai mokėti anglų kalbą, kuri padėtų Jums sklandžiai dirbti mūsų bendrovėje.
992122
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2 000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 1002573
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 998523
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 1002245
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 997937
PIGIAI BITUMINIUS LAKŠTUS (kv. m – 11,89 Lt), skaidrius lakštus, tentus ir karvės kailius (nuo 599 Lt už vnt.). Išparduodame dažus –50 proc.! Tel. 8 682 66288; www.ramchos.lt. 1006531
Pjuvenų briketai. Durpių briketai. Tel. 8 683 08 828.
997941
Kitos prekės
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 994378
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 997700
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913475
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 993222
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Parduodame malkas. Kitos miškovežio paslaugos. Tel. 8 685 16 068, 8 685 27 410. 990998
Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadą). Tel. 8 656 95 533 arba 8 699 99 804. 1006195
Totalus prekių išpardavimas
„THOMAS PHILIPPS“
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 992148
Mandatum Life Insurance Baltic SE teikia gyvybės draudimo, investavimo ir turto valdymo sprendimus verslo ir privatiems klientams. Mūsų pagrindinė bendrovė „Mandatum Life Insurance Company Ltd“ yra žinoma ir vertinama Suomijoje kaip stipri ir profesionali turto valdymo grupė. Mes esame patikimas ir stabilus partneris, priklausantis sėkmingai finansinei grupei „Sampo Plc“, kuriai priklauso ir „IF“ draudimo kompanija.
Įvairūs Nuomoja 1 kambarį su visais patogumais ir baldais Šiaurės pr. vienai/dviems studentėms arba dirbančiai vadybininkei. Kaina be mokesčių po 300 Lt. Tel. 8 687 10 576. 1005153
Garliavoje, greta PC „Iki“ verslui išnuomojamos naujos patalpos komercijai ir verslui. Siūlome konditerijai, gėlėms, knygynams (šalia dvi mokyklos), drabužių prekybai, kirpyklai (atidaryti mėsos ir pieno skyriai). Tel. 8 613 35 601.
Mes siūlome dinamišką darbą, tobulėjimą įvairiuose mokymuose ir ilgalaikę karjerą. Jūs dirbtumėte Baltijos šalis apimančioje kompanijoje, todėl kartkartėm keliautumėte. Atlyginimo dydžiui daug įtakos turėtų solidžios premijos. Mūsų puikiai įrengti biurai įsikūrę dideliuose biurų pastatuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Papildoma informacija: pardavimų direktorius Mindaugas Mikėnas, tel. (8 5) 210 9390. Prašome pateikti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki rugsėjo 15 d. e. paštu mindaugas.mikenas@mandatumlife.lt, pažymint „Money & Life komanda“, arba paštu: Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas, Saltoniškių g. 2, LT 08126 Vilnius.
1004430
S.Dariaus ir S.Girėno g., Aleksote, nuosavame name nuomojamas kambarys dviem dirbančioms moterims. Kaina 220 Lt. Tel. 8 635 42 249
Investavimas. Turto valdymas. Gyvybės draudimas.
1006389
Visapusiškai atnaujintą veikiančią kavinę su visa virtuvės, prekybos ir salės įranga Šiaurės pr. Yra lauko reklama, internetinis puslapis. Tel. 8 685 56 606. 1004107
Išsinuomoja Magistrantė Kaune išsinuomotų 1–2 kambarių butą. Tel. 8 603 66 471.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
1006231
Gabenimai IVECO, MAN savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
Slidinėjimas Italijoje – nuo 1569 Lt 2149 Lt. Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1635 Lt 1687 Lt. Hurgada (Egiptas) – nuo 1392 Lt 1449 Lt. Šarm El Šeichas (Egiptas) – nuo 1429 Lt 2669 Lt. Taba (Egiptas) – nuo 2039 Lt 2739 Lt. Tenerifė (Ispanija) – nuo 2152 Lt 2219 Lt. Dubajus (JAE) – nuo 2899 Lt 3799 Lt. Pataja (Tailandas) – nuo 3679 Lt 4419 Lt. Goa (Indija) – nuo 3199 Lt.
parduotuvėje tik Baltų pr. 49F, Kaune,
Konsultuoju visais nekilnojamojo turto, paveldėjimo, paskolų, vertinimo klausimais. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 311 208.
50% visoms prekėms
Norvegų bendrovė „Kjøpe jord“ perka žemės ūkio paskirties žemę ūkininkauti. Tel. 8 643 75 526.
Atvežu (20 t – 12 kub. m 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, maltą betoną, molį bei statybinį laužą. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.
3 m malkos. Spygliuočių rąstai. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.
Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų, juodžemio iki 12 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pasinaudokite galimybe nusipirkti žiemos kelionę už mažiausią kainą:
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.
Kelionių agentūra „AŠ KELIAUJU“
Iki rugpjūčio 31 d.
993472
1000259
979820
Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288. 991842
Malkas: uosis, ąžuolas (erdvinis metras – 120 Lt), beržas (107 Lt), drebulė, juodalksnis (90 Lt). Kauno mieste ir Kauno r. atvežame nemokamai. Tel. 8 602 37 845.
1000822
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 1003955
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 995346
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkelėmis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 699 35 992, 8 614 08 432. 998188
Parduodu sausas, skaldytas pušines malkas. Atvežu. Tel. 8 609 14 843.
1006217
Pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1002023
999655
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
998725
Perku 1,5–2 kambarių butą Birštone arba keičiu į 2 kambarių butą Elektrėnuose. Tel. 8 682 77 796. 1002076
Perku mišką su žeme. Tel. 8 604 74 207, e. paštas miskeliai@yahoo.com. 998612
Pirksiu žemės ūkio paskirties žemę Jonavos, Kėdainių, Šakių apylinkėse. Tel. 8 686 86 065. 1000276
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 1000926
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
997651
1006529
1001321
1003813
1002935
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 985334
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com. 986112
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978748
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
985347
Vizos
Saulėgrąžų briketai – supakuota po 8 kg (kaloringumas – 4300–5300 kcal/kg; pelningumas – 1–3 %; degimo laikas – 5–7 val.). Tinka visiems katilams. Tel. 8 678 16 731.
Pamestus UAB „Erelitos prekyba“ 2003 08 26 įstatų pakeitimus laikyti negaliojančiais.
985001
Kiti 1006294
Nukelta į 30 p.
KOSO SALA 8 dienų poilsinė kelionė lėktuvu 2012 08 30–09 06. Skrydis su reg. bagažu, pervežimas į viešbutį, 3* viešbutis su maitinimu – pusryčiai, vakarienė. Kaina 1550 Lt (asm.) KROATIJA 8 dienų poilsinė kelionė autobusu 2012 09 15–09 22. Kaina 1297 Lt (asm.)
Kelionių AgentūrA „KELIONIŲ CENTRAS“
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.
1006895
Tel. (8 37) 214 010, 8 656 37 114, Savanorių pr. 363A–202, askeliauju@askeliauju.lt. Darbo laikas I–V 9–19 val.
992802
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 997595
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Tel. (8 41) 525 059, 8 413 99 544, 8 698 07 197, travelcentre@splius.lt. Kelionės autobusais iš Kauno (nėra degalų mokesčio) 09 07, 09 21 – Varšuva–Velička–Krokuva–Zakopanė. 3 d./2 n. – 355 Lt. 09 12 – Vengrija. Egeris–Budapeštas– Hevizas– Balatonas–Sentendre. 5 d./4 n. – 690 Lt.
09 15 – Lenkija. „Vilko guolis“ Gerložo girioje – Šv.Lipka–Gdanskas–Malborkas. 2 d./1 n. – 250 Lt. 09 22 – Lenkija. Varšuva. 2 d./1 n. – 225 Lt. 10 05 – Varšuva–Velička–Krokuva–Kalvarija Zebrzydovska–Čenstakavas. 3 d./2 n. – 355 Lt. Kelionės iš Šiaulių miesto 09 15 – Senasis Talinas ir gražuolė Hiumaa. 2 d./1 n. – 200 Lt. 09 22 – Saremaa ir senasis Talinas. 2 d./1 n. – 200 Lt. 10 05 – Mini kruizas: Ryga–Stokholmas – Krimulda. 3 d./2 n. – 345 Lt. Daugiau apie mus ir keliones www.travelcentre.lt
30 2
šeštaDIENIS, rugpjūčio 25, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Šokiai, dainavimas
Visada svajojai šokti? Žaviesi moderniu ir šiuolaikiniu šokiu? Šią galimybę Tau suteikia Kauno šokio teatras AURA! Rugsėjo 5 d. 15 val. kviečiame 5–7 m., o 16 val. – 9–12 m. vaikus. Rugsėjo 6 d. 16 val. kviečiame į paruošiamąją grupę (nuo 13 m.). 17 val. – „buvusių“ narių registracija. Rugsėjo 7 d. 17 val. kviečiame vaikinus ir merginas turinčius choreografinės patirties. 18 val. – vaikinus ir merginas, turinčius gerus klasikinio ir modernaus šokio pagrindus, į „Auros“ teatro trupę (turėti sportinę aprangą). M.Daukšos g. 30A, Kaunas. Tel. 8 37 202 062. E.p. info@aura.lt; www.aura.lt. 1004010
Nori ir Tu dainuoti koncertuojančioje grupėje, filmuotis klipuose, dalyvauti įvairiuose renginiuose bei festivaliuose? Būtinai ateik į studiją ŠA LIA LIA. Tavęs laukia profesionalūs vokalo pedagogai. Studijoje – 5 grupės. Priimami nariai nuo 3 iki 20 m. Priėmimas vyks rugpjūčio 27, 28 d. nuo 18 val. Savanorių pr. 206, II a., tel. 8 675 95 749, 8 611 19 256. www.salialia.lt. 997554
Mokyklėlės „Rudnosiuko“ studija Šilainiuose kviečia 2–6 metų vaikučius mokytis dailės, darbelių, muzikos, teatro – saviraiškos, gimtosios kalbos, matematikos ir anglų kalbos pradmenų. Šešiamečius rengiame pirmajai klasei. Tel. 231 508, 8 611 20 212. Daugiau informacijos rasite www.rudnosiukas.lt. 1002137
Kauno vaikų ir jaunimo šokio teatras „Gijelė“ rugsėjo 4, 6, 11 d. 18 val. kviečia naujus narius – vaikus nuo 5 iki 15 metų. Priėmimas vyks kultūros ir sporto centre „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26). Informacija tel. 8 615 30 299, 8 687 99 315. 1005719
KAUNO VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS“ (Kovo 11-osios g. 108, vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt) kviečia mergaites ir berniukus, merginas ir vaikinus tapti teatro aktoriais! Priėmimas į visas grupes vyks rugsėjo 15 d. (šeštadienį): 10 val. – į teatro pradžiamokslio grupę (5–7 m.); 11.30 val. – į parengiamąją aktorinę studiją (8–12 m.); 13 val. – į teatro trupę (13–17 m.). Informacija ir naujų narių registracija tel. 8 37 313 712 10–16 val. 1002471
ZUIKIO PUIKIO MOKYKLĖLĖ laukia vaikučių-zuikučių linksmose ir žaismingose pamokėlėse! Susipažinsime su raidelėmis ir skaičiukais, pirmaisiais angliškais žodeliais, piešime, lipdysime, dainuosime, žaisime ratelius, bendrausime ir draugausime (4–6 m.). Šešiamečius rengiame pirmai klasei. Muzikinės žaidimų pamokėlės 1–2, 2–3 m. vaikučiams. Mus rasite Širvintų g. 15 (Žaliakalnis), tel. 8 674 03 337; www.zuikiopuikio.lt. ZUIKIS PUIKIS Jūsų lauks ! 1006028
Mokymai KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kviečia 3–12 klasių moksleivius savaitgaliais mokytis programavimo, robotikos, fotografijos, muzikos medijos, architektūros ir dizaino, e. leidybos, e. verslo ir kitų programų. Registruotis Studentų g. 48A–321. Tel. 300 615, 8 610 64 208; www.jkm.lt.
995585
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 1000898
Sportas Kyokushin karate treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniesiems! Treneris G.Tankevičius – Pasaulio karate vicečempionas, Kauno Klinikų sporto medicinos gydytojas, didelį dėmesį skiriantis saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam parengimui, pasitikėjimo savimi ugdymui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas: Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34748; www.stoikas.lt 1002583
Kita Rugsėjo 11 d. 18 val. kviečiame į įvadinį taichi senojo Jang stiliaus seminarą. Seminarą ves tarptautinės mokyklos Central Equalibrium mokytojas Bob Honiball iš Didžiosios Britanijos; www.bobhoniball.lt. Registruotis tel. 8 612 77 899 nuo 17 val. Vėliau užsiėmimai vyks antradienais, ketvirtadieniais nuo 18 val. 1006442
Įvairūs
Kviečia
Kiti Astrologės paslaugos (Taro kortomis): apie darbą, sveikatą, gyvenimo lemtį ir kt. Tel. 8 673 56 319.
1003051
Klasikinė Italija autobusu rugsėjo 20-27 d. (Florencija, Roma, Vatikanas, San Marinas, Venecija) – 749 Lt (viešbutis, pusryčiai). Tel. 8 686 82 818, 8 652 81 888, 222 936. 1006333
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
994911
Paskolos palankiausiomis salygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.
Nori ne tik vidumi ilgai išlikti jaunas, gyvybingas ir žavingas? Ateik pas mus! Specialiai senjorams pritaikyta efektyvi ir nebrangi mankšta antradieniais ir ketvirtadieniais! Registruokis jau dabar mob. tel. 8 651 75 633 ir gauk NEMOKAMĄ specialiai JUMS sudarytą sportavimo bei sveikos mitybos programą! Susitiksime Kalniečiuose. 1006836
Rugpjūčio 26 d. 8 val. nuo Kauno pilies kviečiame vykti į ekskursiją „ŽEMAITIJOS ISTORINIS PAVELDAS“. Kaina 65 Lt. Tel. 8 648 85 842. 1002157
995698
Trumpalaikės paskolos grynaisiais nuo 300 Lt, be užstato, pinigai į namus Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tel. 8 700 55 000; www.europrovidus.lt. 1002886
Rugsėjo 4 d. 19 val. kviečiame Jus žiūrėti filmą „Dievo avinėlis“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591.
1005767
31
šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012
kas, kur, kada KLEPSYDRA. Visos laidojimo paslaugos. Pigiausias Lietuvoje KREMAVIMAS (su karstu ir kapsule). Šarvojimo salės visame mieste. Paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų, šaldytuvai. Tarptautiniai pervežimai. Užsakymai priimami visą parą Baltijos g. 81B, Kaunas, tel. 731 675, 8 673 92 989. www.klepsydra.lt.
Vytautas Eigirdas (1957–2012) Rugpjūčio 23 d., einant 56 metus, užgeso žinomo Lietuvos dailininko Vytauto Eigirdo gyvybė. V.Eigirdas gimė 1957 m. sausio 20 d. Kaune. 1975 m. baigė J.Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1977 m. įstojo į LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje. 1983 m. baigė šį institutą ir įgijo dailininko tapytojo ir pedagogo specialybę. 1975–1977 m. buvo Kauno buitinio aptarnavimo įmonės „Ąžuolas“ dailininkas; nuo 1983 m. Valstybinio dailės instituto Kauno skyriaus Gamybinės aplinkos projektavimo katedros mokymo meistras, 1984–1986 m. – dėstytojas; 1986–1987 m. Kauno S.Žuko taikomosios dailės technikumo dėstytojas. Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1983 m. Nuo 1987 m. dirbo tik kūrybinį darbą. 1988 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Menininkas kūrė tapybos, akvarelės bei grafikos srityse. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė personalinių parodų namuose ir svetur. V.Eigirdo kūriniuose gausu biblinių, mitologinių motyvų. Ezekielio pranašystės, Šv.Jono Evangelijos apreiškimas, Apokalipsės siužetas, tapybinės vizijos iš Sodomos miesto buvo neišsenkantys kūrybos šaltiniai. Dailininkas ne tik naudojo šių siužetų naratyvą, bet ir išskirtine vizualine raiška pateikė unikalias jų interpretacijas. Menininko kūrybai būdinga tapybos ir grafikos jungtis – sodrių spalvų plokštumos apibrėžtos ryškiu kontūru, kuris tarsi paskirsto kūrinyje veikiančių jėgų, emocinės įtampos krūvius. V.Eigirdo darbų personažai dinamiški, vaizduojami fiziniame arba emociniame judesyje, dramoje, išgyvenime. Grafikos lakštų ekspresija kuriama baltų ir juodų dėmių kontrastais, drastiškai stilizuotomis moterų figūromis, siurrealistine pasaulio sampratos vizija. Vytautą Eigirdą prisiminsime kaip savitą pasaulio matymą turėjusį dailininką – egzistencialistą, atsakymo į visus gyvenimo klausimus ieškojusį neišsenkančioje kūrybos versmėje. Atsisveikinimas su dailininku Šv.Antano Paduviečio bažnyčioje (Radvilėnų pl. 11, Kaunas). Karstas išnešamas rugpjūčio 25 d. (šeštadienį) 14 val. Laidotuvės vyks Eigulių kapinėse. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius
Amžinąjį atilsį Nuoširdžiai užjaučiame VšĮ Kauno Šančių poliklinikos direktorės pavaduotoją gydymo reikalams Giedrą KVEDARAVIČIŪTĘ, mirus mylimai mamai. Bendrosios praktikos gydytojų skyrius Reiškiame nuoširdžią užuojautą VšĮ Kauno Šančių poliklinikos direktorės pavaduotojai gydymo reikalams Giedrai KVEDARAVIČIŪTEI dėl mamytės mirties. Odontologijos skyriaus kolektyvas
991989
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 999023
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 994552
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko g. 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 994735
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 991629
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 998806
Kviečia mokytis RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.
1003362
Anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, lietuvių k. kursai – grupėse ir individualiai. Nuolaidos! „AKADEMA ir Ko“, Laisvės al. 97, tel. 226 422, 8 611 78 092, loreta@akadema.lt. 1006038
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 1005601
Nemokami anglų kalbos kursai. Registruotis: penktadienį (08 31) 17–19 val., šeštadienį (09 01) 15–17 val. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia, Draugystės g. 1, tel. 8 606 78 591. 1005757
NEMOKAMI APSKAITININKŲ IR BUHALTERIŲ KURSAI nedirbantiems ir registruotiems darbo biržoje. Kreiptis darbo dienomis 1015 val. J.Basanavičiaus al. 5, tel. (8 37) 333 022, 333 500. www.apskaita.biz. 1002060
Šančių poliklinikos direktorės pavaduotoją Giedrą KVEDARAVIČIŪTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamytei, nuoširdžiai užjaučia VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės bendruomenė. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučiame Giedrą KVEDARAVIČIŪTĘ, VšĮ Kauno Šančių poliklinikos direktorės pavaduotoją gydymo reikalams. Vaikų skyriaus darbuotojai Su pagarba ir liūdesiu reiškiame nuoširdžią užuojautą VšĮ Kauno Šančių poliklinikos direktorės pavaduotojai gydymo reikalams Giedrai KVEDARAVIČIŪTEI, mirus mylimai mamytei. Moterų konsultacijos darbuotojos VšĮ Kauno Šančių poliklinikos FMR gydytoją Giedrą KVEDARAVIČIŪTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi diagnostikos ir konsultacijų skyriaus kolektyvas. VšĮ Kauno Šančių poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkę Giedrą KVEDARAVIČIŪTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mamytei, nuoširdžiai užjaučia komisijos nariai. Liūdną netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Aleksandro Stulginskio universiteto bibliotekos direktorę Aušrą Raguckaitę ir jos artimuosius. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė
teatras KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
renginiai Kauno kultūros centras „Tautos namai“
Laisvės al. 87A
Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Rugpjūčio 26 d. Kauno valstybinis lėlių teatras kviečia į nuotaikingą jubiliejinio sezono atidarymo šventę Į PASAKŲ ŠALĮ – SU FOTOAPARATU! 12 val. pasakų šalimi virtusiame Miesto sode su jumis bendraus ir drauge nusifotografuoti pakvies atgiję pasakų veikėjai ir išsiilgusios lėlės. 14 val. mįslingą istoriją apie tyros ir pasiaukojamos meilės galią papasakos spektaklis UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS (mįslinga istorija apie tyros ir pasiaukojančios meilės galią), nuo 6 metų. Lietui lyjant šventė vyks teatre. Bilietai parduodami teatro kasoje ketvirtadieniais ir penktadieniais 11–17 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais 11–14 val. Informacija tel. 8 37 220 061; www.kaunoleles.lt.
Rugpjūčio 25 d., šeštadienį, 13 val. – tra dicinis tarptautinis pagyvenusių žmonių meno kolektyvų festivalis „Bočių laurais pasipuošę”, skirtas Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Dalyvaus: Latvijos Adažio miesto senjorų meno kolektyvas, Trakų, Druskininkų, Alytaus, Anykščių, Vilkaviškio, Varėnos, Ukmergės, Kauno „Bočių” bendrijų meno kolektyvai. Įėjimas nemokamas. Maloniai kviečiame!
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Rugpjūčio 29 d. 19 val. – I.Pukelytės ko medija „Brendžio trims”. Bilietus platina „Tiketa”.
KAUNO RELIGINĖS MUZIKOS CENTRAS (KRMC) Rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 13 val. – šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje koncertas iš ciklo „Sekmadienio muzika”. Koncertuos tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso laureat ė Karolina Juodelytė. Pro gramoje J.S.Bacho, G.Mufato, M.Durufle kūriniai.
Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (rugpjūčio 25 d.) 1900 m. mirė vokiečių mokslininkas, filosofas bei kritikas Friedrichas Nietzsche. 1925 m. gimė krepšininkas ir treneris Stepas Butautas. 1930 m. Škotijoje gimė aktorius seras Seanas Connery. 1970 m. gimė supermodelis ir aktorė Claudia Schiffer. 1974 m. gimė dainininkė Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė. 1984 m. mirė amerikiečių rašytojas Trumanas Capote. 1987 m. gimė amerikiečių aktorė Blake Lively. 1991 m. paskelbta Baltarusijos nepriklausomybė.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums svarbu. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi, būsite įdėmiai išklausytas. Vėžys (06 22–07 22). Svarbu gerai apgalvoti kiekvieną žodį, nes viskas, ką šiandien nuspręsite, turės savų padarinių. Tinkama diena išsiaiškinti seniai mintis slegiančią problemą. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Būsite nepatenkintas gyvenimu. Kreipkitės pagalbos į žmogų, kurį nuoširdžiai gerbiate. Svarstyklės (09 24–10 23). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi ir artimaisiais, jausitės laimingas. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Skorpionas (10 24–11 22). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas įkvėps ir suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurdamas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje palis, bus vidutiniškai šilta. Šiandien daug kur numatomas lietus, temperatūra bus 19–20 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktis bus gaivi, 11–15 laipsniai šilumos, lietaus tikimybė maža, vietomis susidarys rūkas. Dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija, temperatūra sieks 20–23 laipsnius šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 25 d.
+19
+19
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.13 20.27 14.14 16.14 0.02
238-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 128 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19
Londonas +21 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +21 Niujorkas +26 Oslas +17 Paryžius +21 Pekinas +28
orai kaune šiandien
Praha +26 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +24
+20
+20
Vėjas
0–5 m/s
Vilnius
Marijampolė
+20
Alytus
Vardai Šiandien:
Juozas, Liucilė, Liudvikas, Luiza, Mangailas, Mangailė, Patricija. Rytoj:
Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė, Viktoras, Zefirinas, Žilvinas.
Vasara sinoptikams – šiltesnė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+16
+20
+17
+15
1
+16
+20
+17
+14
4
+15
+17
+15
+15
5
rytoj
poryt
Lietuvos hidrometeorolog ijos centro specialistų teigimu, rugpjūčio mėne sio vidut inė oro temperat ūra numa toma art ima vidut inei daug iametei (vidut inė daug iametė 16,2 laipsn io), mėnesio kritulių kiekis prognozuoja mas nedaug didesnis už vidutinį dau giamet į (vidut in is daug iamet is 76,2 mm). Vasaros vidut inė temperat ūra numatoma vienu laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė dau giametė 16,1 laipsnio). Sezono kritulių kiekis prognozuojamas artimas vidu tiniam daugiamečiam (vidutinis dau giametis 223 mm). KD inf., „Shutterstock“ nuotr.
įvairenybės
Šykštuoliai prarado Rembrandto graviūrą Viena Norvegijos meno galeri ja pašte prarado iki 8,6 tūkst. do lerių kainuojančią Rembrandto graviūrą, nes bandė sutaupyti ir neleido pinigų kurjeriui bei drau dimui. G r e o k e r y j e , maždaug 80 km į pietus nuo Os lo esanti galeri ja „Soli Brug“ iš vieno britų pre kiautojo nusi pirko Remb randto „Lieven Willemsz, van C o p p e n o l , Writing-Mas ter“ atspaudą, padarytą maž daug 1658 m., bet prarado į Nor vegijos pašto sistemoje. „Naudotis kurjeriu ar specia liu draudimu gana brangu, tad iki šiol naudodavomės paprastu paštu, – sakė galerijos vadovas Ole Derje. – Jis vertas maždaug
40–50 tūkst. kronų (6,9–8,6 tūkst. dolerių), o paštas siūlo mums 500–1 000 kronų kom pensaciją.“ Pasak O.Derje, galerija, kurio je eksponuojami A.Dure rio, Rembrandto, F.Goyos, E.Mun cho ir S.Dali dar bai, gavo prane šimą apie gautą paketą, bet kai jis nuvyko į paštą, pa keto niekur nebuvo galima rasti. O.Derje konfiden cialumo sumetimais atsisakė nurodyti pa veikslo pardavėją. „Apgailestaujame, kad taip nutiko, pa tarėme jam siunčiant daiktus, kurie tiek verti, naudotis tin kamesne pašto forma“, – sa kė pašto atstovė Hilde EbeltoftSkaugrud. BNS inf.
Gyvatę užmušė įkasdamas Nepale vienas ūkininkas, kuriam įkirto nuodinga gyvatė, keršyda mas pats suleido į ją dantis ir taip ją nugalabijo. Mohamedas Salmo Miya dirbo netoli savo kaimo, esančio 200 km į pietryčius nuo Katmandu, kai su sidūrė su mirtinai pavojinga kob ra, žurnalistams sakė apygardos policijos viršininkas Uma Prasa das Chatrubedi. „Vienas ūkininkas Bardangos kaime iš pykčio dantimis nuga labijo baltąją kobrą, – sakė jis. – Gyvatė įkirto jam, kai jis antradie nį vakare dirbo savo ryžių lauke, o jis pasivijo ją ir nugalabijo.“ M.S.Miyai vietos ligoninėje buvo suteikta pagalba, o dabar jis sveiks ta namuose. „Labai supykau, kai gyvatė man įkirto. Tada pasekiau tą gyvatę, pačiupau ir taip sukan dau, kad ji nugaišo“, – sakė 55 metų vyras nepaliečių kalba leidžiamam laikraščiui „Annapurna Post“. „Būčiau galėjęs užmušti ją lazda, bet buvau pasiutęs iš pykčio ir no rėjau atkeršyti. Nužudžiau ją dan timis“, – pasakojo jis.
Atpildas: paklaustas, kodėl kando gyvatei, nepalietis prisipažino, kad
buvo įsiutęs ir norėjo jai atkeršyti.
Nepale gyvena daug nuodingų ir nenuodingų gyvačių, tarp jų – iki 10 m ilgio užaugančių pitonų ir ka rališkųjų kobrų. Gyvatės ypač ak tyvios būna per vasaros musonų sezoną. Minimaliais apskaičiavimais, kasmet Nepale gyvatės žmonėms įkerta po 20 tūkst. kartų. Beveik vi
„Shutterstock“ nuotr.
si tokie atvejai fiksuojami pietinė se Terajaus lygumose. Nuo gyvačių įkandimų kasmet miršta maždaug po tūkstantį žmonių. Iki 2 m ilgio užaugančias kob ras, kurios žmonėms įkerta daž niausiai, kai kuriose Nepalo daly se garbina hinduistai. BNS inf.