2012-08-25 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, rugpjūčio 25 d., 2012 m. Nr. 198 (1397)

diena.lt

TaiKiKLyje

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

LNK vėL Kviečia šoK Ti

2012 m. rugp jūčio

25 d.

MOs

KiNo foTeLi S

Svajonių komanda gelbėja paSaulį

Šv. Baltramiejaus mugėje atgimė senieji amatai

2p.2p.

Lietuviai išranda dviratį

Jei­gu ki­šenė­je yra ke­li šim­tai at­lie­kamų litų, o gal­va plyš­ta nuo ge­nea­ lių idėjų, ga­li­te drąsiai žy­giuo­ti į Pa­ tentų biurą. Jūsų iš­ra­di­mas bus pa­ ten­tuo­tas net ge­rai ne­įsi­gi­li­nus, su ko­kia idė­ja at­ke­lia­vo­te.

Kai ku­rie lie­tu­vių iš­ra­di­mai galėtų ap­stul­bin­ti ir vis­ko ma­čiusį pa­saulį.

Iš Malio kilęs muzikantas Viktoras Diawara nerimauja dėl šioje nesutarimų draskomoje šalyje gyve­ nančių artimųjų.

12p.

+

SaVaitė horoskop S ir Kryžiaž as oDiS

TV her

Viską steojus binti D.Martina ičio kame ra

PoRTReTaS

Tiražas 35 050

Apie Molotovo–Ribbentropo su­si­ta­ri­mus ži­no­jau jau senų se­niau­siai.

Lie­tu­vos laisvės ly­gos ly­de­ris An­ta­nas ­ Ter­lec­kas UAB „Diena

Media News“ . Spaus

dino UAB

„Diena Media

Print“. Nuotra

ukos: Gedim

ino Bartuš

kos, BFL,

„Scanpix“,

organizatori

ų archyv

o. Tiraža

s 5000.

Len­telės žy­mi par­ti­zanų ne­tek­tis Miš­ri tau­tinė su­dėtis, vei­kian­čios sau­gu­mo ir ki­tos rep­re­sinės tar­ ny­bos po­ka­rio Vil­niu­je ne­lei­do įsi­šak­ny­ti stip­riam lie­tu­vių par­ti­ za­ni­niam judė­ji­mui.

3p. miestas

E.Kaliačiui – nau­ji įta­ri­mai Įvai­riais skan­da­lais pa­garsėjęs buvęs Vil­niaus mies­to po­li­ci­jos va­do­vas Eri­kas Ka­lia­čius ga­li bū­ ti nu­baus­tas už kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių ga­be­nimą.

4p. ekonomika

Lie­tu­viai pa­to­bu­li­no pa­čią „Wi­ki­pe­dią“ Įkvėpi­mas: dant­ra­čiai kai ku­rių lie­tu­vių gal­vo­se su­ka­si itin spėriai. Į Pa­tentų biurą jie kar­tais atei­na su to­

kio­mis idė­jo­mis, kad ne­ži­nia – juok­tis ar verk­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Lie­tu­va: prezidentė į Londoną išlydėjo mūsų šalies parolimpiečius

Pasaulis

gimsta po maraton o

miestas

Van­denį priso­ti­na de­guo­nies

šiandien

Lašiša ant lietuvių stalo

bIbLIoTeka Knygos

8p.

a.zukovski@diena.lt

7

kuLInarIja

Šiandien priedai

Leidėjas

And­re­jus Žu­kovs­kis

Ka­d an­g i pa­ten­t us iš­d uo­d an­tys spe­cia­lis­tai ne­si­ry­žo ko­men­tuo­ti kiek­vie­no iš­ra­di­mo pri­tai­ko­mu­ mo ir nau­ju­mo, dien­raš­čio žur­ na­lis­tai nu­sprendė pa­tys at­rink­ti ke­letą keis­čiau­sių pa­starąjį de­ šimt­metį pa­da­rytų iš­ ra­dimų.

PRISTATO:

Šeštadienis Lais­vai lie­tu­ viškai kal­ban­tis Gru­zi­jos am­ba­ sa­do­riaus Lie­ tu­vo­je Geor­gi­ jaus Ker­di­koš­ vi­lio sūnus Sa­ba per de­vy­ne­rius me­tus pa­mi­lo mūsų šalį. Tu­ri čia draugų, o prie sta­lo lie­ tu­vius tos­tais mo­ko šil­tu­mo ir at­vi­ru­mo.

17p.

5p.

Spor­tas

Po de­šim­ties metų per­trau­kos į Lie­ tuvą rung­ty­niau­ti grįžtan­tis vie­ nas ge­riau­sių ša­lies krep­ši­ninkų Ri­ man­tas Kaukė­nas ap­si­vil­ko „Žal­gi­ rio“ marš­kinė­lius ir ti­ki­na, kad no­ro žais­ti ir to­bulė­ti tu­ri so­čiai.

14p.

TV diena

Po sep­ty­ne­rių metų į ek­raną grįžta le­gen­dinė „VRS ka­me­ra“.

Jos vedė­jas Dai­nius Mar­ti­nai­tis ža­da dau­gybę ne­ma­tytų ko­miškų si­tua­cijų ir sau­go­tis įspėja ne tik gatvės praei­vius, bet ir ži­no­mus žmo­nes.

Lie­tu­vos kūry­binė agentū­ra su­ laukė pa­sau­li­nio pa­lai­ky­mo, kai pa­rengė al­ter­na­tyvų di­zainą pus­ la­piui „Wi­ki­pe­dia“. Į pro­jektą su­ rea­ga­vo net pus­la­pio kūrėjas. 6p.

Me­nas ir pra­mo­g os

D.Ka­jo­kas vėl ėmėsi ro­ma­no Lie­tu­vių li­te­ratū­ros gerbė­jams – pui­ki ži­nia: po pen­ke­rių metų per­trau­kos pa­si­rodė ant­ra­sis Do­ nal­do Ka­jo­ko ro­ma­nas – „Eže­ras ir ki­ti jį ly­din­tys as­me­nys“. 22p.

2

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ap­si­vo­gu­si – tiesiai į pa­reigūnės glėbį Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­reigūnė pa­dėjo su­lai­ky­ti mer­giną, iš sos­ tinės par­duo­tuvės pa­vo­gu­sią ke­ lias pi­ža­mas.

Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, tre­čia­ dienį apie 20.30 val. Vil­niu­je, Ozo gatvė­je, Licė­jaus vie­šo­jo trans­por­to sto­telė­je, ne tar­ny­bos me­tu pa­reigūnė pa­stebė­jo mer­ giną, į sto­telę at­ėju­sią nuo pre­ ky­bos cent­ro „Ozas“. Pritū­pu­si po med­žiu, mer­gi­na iš sa­vo ran­ kinės pra­dėjo trauk­ti ir į plas­ti­kinį mai­šelį dėtis dra­bu­žius su pa­ka­ bais ir eti­ketė­mis.

Po­li­ci­nin­kei ki­lo įta­ri­mas, kad mer­gi­na dra­bu­žius galė­jo pa­vog­ti, todėl ji apie tai te­le­fo­nu pra­nešė Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to budė­to­ jui. Pa­ma­čiu­si, kad mer­gi­na įli­po į 53-io­jo marš­ru­to au­to­busą, pa­ reigūnė pa­sekė pa­skui ją.

Net­ru­kus at­vykę po­li­ci­jos pa­ reigū­nai Kal­va­rijų gatvė­je iš­lai­ pi­no įta­riamąją iš au­to­bu­so. Vie­ to­je, kur ji sėdėjo au­to­bu­se, ant žemės bu­vo ras­ti nu­mes­ti dra­bu­ žių pa­ka­bai. Į po­li­ci­jos au­to­mo­ bilį ve­da­ma mer­gi­na ne­sėkmin­ gai bandė ištrūk­ti ir pa­bėgti.

Vėliau nu­sta­ty­ta, kad ji pa­vogė še­šias pi­ža­mas iš par­duo­tuvės „Fo­re­ver 18“. Par­duo­tuvės dar­ buo­to­jos din­gu­sias 210 litų kai­ nuo­jan­čias pre­kes at­pa­ži­no.

Su­lai­ky­to­ji pa­si­rodė esan­ti Ok­ sa­na Do­vei­ko, gi­mu­si 1992 m.

Ap­žiū­rint jos ran­kinė­je ras­tas sa­ va­dar­bis mai­še­lis iš fo­li­jos, skir­ tas iš­neš­ti vog­toms prekėms pro par­duo­tuvės ap­sau­gos var­tus.

Sos­tinės po­li­ci­ja jau yra skel­ bu­si, kad minė­ta mer­gi­na prie­š ke­lias die­nas yra ap­vo­gu­si Vil­ niaus se­na­mies­ty­je esan­čią par­ duo­tuvę.

VD inf.

Taikinys: vogti pižamų mergina keliavo į prekybos centrą „Ozas“.

Gedimino Bartuškos nuotr.

VU rek­to­rių rinks vėliau Vie­šas kon­kur­sas Vil­niaus uni­ ver­si­te­to (VU) rek­to­riaus pa­rei­ goms ei­ti bus skel­bia­mas po to, kai Sei­mas pa­tvir­tins naują šios aukš­to­sios mo­kyk­los Sta­tutą ir bus iš­rink­ta nau­ja VU ta­ry­ba.

Da­bar­tinės VU ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Ka­zi­mie­ras Mo­tie­ka BNS sa­ kė, kad uni­ver­si­te­to se­na­tas šiuo me­tu bai­gia pa­reng­ti naują VU sta­tutą, kurį pa­teiks Sei­mui. „Re­mian­tis nau­ju Sta­tu­tu bus su­for­muo­ta nau­ja VU ta­ry­ba, ku­ri ir skelbs nau­jo VU rek­to­riaus rin­ ki­mus“, – teigė K.Mo­tie­ka.

Da­bar­ti­nis VU rek­to­rius Be­ ne­dik­tas Juod­ka ant­rai pen­ke­rių metų ka­den­ci­jai iš­rink­tas 2007 m. rugsė­jo 13 d. Tuo­met jį į pa­ rei­gas rin­ko uni­ver­si­te­to se­na­tas, su­da­ry­tas iš aka­de­minės bend­ ruo­menės na­rių.

Pa­gal 2009 m. priimtą ir po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) išaiš­ ki­ni­mo 2012-ųjų pa­va­sarį pa­tai­ sytą Moks­lo ir stu­dijų įsta­tymą rek­to­rių ren­ka ta­ry­ba. Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis Moks­lo ir stu­dijų įsta­ ty­mas nu­ma­to, kad ne visą ta­rybą su­da­ro aka­de­minė bend­ruo­menė – ta­ry­ba su­da­ro­ma iš de­vy­nių ar­ ba vie­nuo­li­kos na­rių, iš ku­rių ke­ tu­ri ar­ba pen­ki ne­prik­lau­so mo­ kyk­los per­so­na­lui ir stu­den­tams.

VU sta­tutą tvir­tin­ti Sei­mui bu­vo pa­teikęs ir prie­š KT išaiš­ ki­nimą. VU norė­jo, kad Sta­tu­tas būtų pa­tvir­tin­tas įsta­ty­mu, o ne

nu­ta­ri­mu, kaip nu­ma­to Moks­lo ir stu­dijų įsta­ty­mas, ir siekė dau­ giau au­to­no­mi­jos, nei nu­matė tuo­met ga­lio­ju­si Moks­lo ir stu­ dijų įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Iš­kilmės: mugė pra­si­dėjo ei­tynė­mis su is­to­rinė­mis Vil­niaus cechų ama­ti­ninkų vėlia­vo­mis.

Mugė­je at­gi­jo se­nie­ji a

Vil­niu­je va­kar pra­ si­dėjo Šv. Balt­ra­mie­ jaus mugė, ku­rio­je de­monst­ruo­ja­mi Re­ne­san­so epo­ chos mies­to ama­ tai, me­nai ir cechų tra­di­ci­jos. Ket­virtą kartą ren­gia­mo­je mugė­je vil­nie­čiai bei mies­to sve­čiai lau­kia­mi ir šian­dien.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Ne­di­delė­je, bet „lie­tu­viš­kais su­ ve­ny­rais iš Ki­ni­jos“ ne­ga­di­na­mo­ je mugė­je sos­tinės Ro­tušės aikštė­ je pri­me­na­mi XV–XVII a. mies­to ama­tai. Va­kar aikštė­je bu­vo ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti Va­karų Eu­ro­pos šo­kių. Į ra­telį mugės lan­ky­to­jus ne­sun­kiai įtraukė se­no­jo šo­kio trupė „Vi­du­ ram­žių pa­siun­ti­niai“.

Ama­ti­nin­kai mugė­je par­duo­da ir vie­to­je ku­ria įvai­rius me­di­nius ra­ kan­dus, sta­ti­nai­tes, ke­ra­mi­kos dar­ bus, me­ta­li­nius pa­puo­ša­lus. „Ma­ma, kaip ko­kia ka­ka!“ – krykš­ta­vo pirmą kartą molį lies­da­mas ber­niu­kas.

Vie­na­me iš pa­vil­jonų mo­te­rys mer­gaitėms pynė ka­sas. „Ma­no mo­ čiutė to­kias ka­sas pin­da­vo. Jos da­bar grįžta į madą“, – iš­did­žiai kalbė­jo šu­kuo­ja­mos mer­gaitės tėtis.

Ama­ti­nin­kus bei tau­to­dai­li­nin­ kus ap­lankė ir Pre­zi­dentė Da­lia

Gry­baus­kaitė. Pre­zi­dentė ap­žiūrė­ jo puod­žių, ju­ve­lyrų, knyg­ri­šių, kal­ vių, audėjų, od­mi­nių, drožėjų dar­ bus, pa­ska­na­vo „Ber­ne­lių užei­gos“ vai­šių.

„Ma­ma, kaip ko­kia ka­ka!“ – krykš­ta­vo pirmą kartą molį lies­ da­mas ber­niu­kas. „Lie­tu­viai nuo se­no garsė­jo darbš­tu­mu, ama­tais ir sa­vo dir­bi­ nių ko­ky­be. At­gai­vin­ti ir puo­selė­ ja­mi se­nie­ji ama­tai ne tik pri­si­de­da prie pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo. Tai – gy­ vos pa­mo­kos mies­to sve­čiams, tu­ ris­tams, jau­na­jai kar­tai, pa­de­dan­ čios ge­riau pa­žin­ti ir įsi­vaiz­duo­ti ša­lies is­to­riją, kultūrą, ska­ti­nan­čios kūry­biš­kumą ir iš­ra­din­gumą“, – ma­no D.Gry­baus­kaitė.

Gau­toms teisėms pa­minė­ti

Ka­zi­mie­ras Mo­tie­ka:

Re­mian­tis nau­ju Sta­tu­tu bus su­for­ muo­ta nau­ja VU ta­ ry­ba, ku­ri ir skelbs nau­jo VU rek­to­ riaus rin­ki­mus.

Ta­ry­bos rek­to­rius jau yra iš­ rin­ku­sios My­ko­lo Ro­me­rio, Vy­ tau­to Did­žio­jo, Svei­ka­tos moks­ lų, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos, Kau­no tech­no­lo­gi­jos, Alek­sand­ro Stul­gins­kio, Klaipė­dos uni­ver­si­ te­tuo­se, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jo­je.

VD, BNS inf.

Rugpjū­čio 24 ir 25 d. vyks­tan­čią mugę or­ga­ni­zuo­ja vie­šo­ji įstai­ga Amatų gil­ di­ja. Mugė­je de­monst­ruo­ja­ma ir mo­ ko­ma įvai­r iau­sių amatų: auk­sa­ka­l ių, siuvėjų, audėjų, bat­siu­v ių, od­m i­n ių, sta­lių, ku­bi­lių, puod­ž ių, stik­lo ir vit­ra­ žo, kal­vių, knyg­ri­šių, se­no­sios me­di­ci­ nos, mais­to ga­my­bos, žva­k ių lie­ji­mo, mui­lo ga­my­bos, alu­da­rių ir kitų.

1495 m. Šv. Balt­r a­m ie­j aus die­n os (rugpjū­č io 24-osios) iš­v a­k arė­s e Lie­t u­vos di­dy­s is ku­n i­g aikš­t is Alek­ sand­r as pa­t vir­t i­n o pir­m o­j o Lie­t u­ vos Did­ž io­s ios Ku­n i­g aikš­t ystės ce­ cho sta­t utą. Vil­n iaus auk­s a­k a­l ių ce­c hui bu­vo su­teik­t a val­d o­vo pri­ vi­l e­g i­j a. Nuo ta­d a ši die­n a Vil­n iaus ama­t i­n in­k ams ta­p o at­m in­t i­n a – tą

Pro­ga: šių metų mugė skir­ta ku­ni­gaikš­čio Jo­gai­los mies­tui su­teik­tų

Mag­de­bur­go teisių 625-osioms me­tinėms pa­minė­ti.

dieną vyk­d a­vo svar­b iau­s ios cechų iš­k ilmės. Šių metų mugė skir­t a Lie­t u­vos did­ž io­jo ku­n i­gaikš­čio ir Len­k i­jos ka­ra­ liaus Jo­g ai­los 1387 m. Mer­k inė­j e iš­ duo­tos pri­v i­le­g i­j os, ku­r ia Vil­n iaus mies­t ui bu­vo su­teik­tos Mag­de­bur­ go teisės, 625-osioms me­t inėms pa­ minė­t i.

Gy­va: Ro­tušės aikštė­je mo­ko­ma įva

3

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

miestas

10p.

Norvegai A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko negydys, įkalinti – pigiau.

Len­telės žy­mi par­ti­zanų ne­tek­tis jie lauk­da­vo sa­vo nuo­sprend­žio.

Tie, ku­rie būda­vo nu­baus­ti mir­ ties baus­me, vėl grįžda­vo į KGB kalė­jimą, ten ir būda­vo įvyk­dy­ tas nuo­spren­dis“, – dėstė E.Jan­ kaus­kienė.

Su­šau­dytųjų kūnai daž­niau­ siai būda­vo naktį iš­ve­ža­mi už­ kas­ti į Tus­kulėnų par­ko te­ri­to­riją.

Tas pa­ts li­ki­mas iš­ti­ko ir ge­ne­rolą Vėtrą bei dau­gelį kitų pa­si­prie­ši­ ni­mo da­ly­vių. „Šio­se pa­tal­po­se (KGB rūmų – red. pa­st.) bu­vo su­šau­dy­ta apie 700 žmo­nių. Daug­maž 200 jų ant pa­sta­to sienų yra len­telės“, – pa­ pa­sa­ko­jo E.Jan­kaus­kienė.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Miš­ri tau­tinė su­dėtis, vei­kian­čios sau­gu­mo ir ki­tos rep­re­sinės tar­ ny­bos po­ka­rio Vil­niu­je ne­lei­do įsi­šak­ny­ti lie­tu­vių par­ti­za­ni­niam judė­ji­mui. Todėl sos­tinės gatvės bu­vo pa­žymė­tos ne per­ga­lių, o did­vy­riš­kos kan­čios ženk­lais.

Veikė po­grin­di­nis šta­bas

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ama­tai Šiandienos prog­ra­ma 11.00 ama­t i­ninkų mugės pra­d žia.

12.00 amatų kon­k ur­sai. Sta­lo žai­ di­mai.

13.00 lėlių teat­ro „Avi­lys“ spek­tak­ lis „Pag­ran­du­kas“. Sce­na­r i­jaus au­ to­r ius ir re­ž i­sie­r ius Arū­nas Pa­k u­ le­vi­čius.

14.00 įri­šimų re­konst­ruk­cijų iš LDK val­dovų ir di­dikų bib­l io­tekų rin­k i­ nių pri­sta­ty­mas. Knyg­r i­šiai Ri­mas Sup­ra­na­v i­č ius ir Si­g i­tas­ Ta­mu­l is.

15.00 vi­du­ram­žių šo­kiai. Se­no­jo šo­ kio trupė „Fes­ta Cor­te­se“, va­dovė Ali­na Žu­tau­taitė. Šo­k ių mo­ky­mas.

16.00 lėlių teat­ro „Avi­lys“ spek­ tak­l is „Prin­cesė ir Kiau­l ia­ga­nys“ (H.K.An­der­s e­no pa­s a­kos mo­t y­ vais). Sce­na­r i­jaus au­to­r ius ir re­ž i­ sie­r ius A.Pa­ku­le­vi­čius.

17.00 vi­du­ram­žių šo­kiai. Se­no­jo šo­ kio trupė „Fes­ta Cor­te­se“, va­dovė A.Žu­tau­taitė. Šo­k ių mo­ky­mas.

18.00 re­ne­san­so kos­t iumų pri­sta­ ty­mas. Ar­cheo­logė Dai­va Ste­po­na­ vi­čienė.

19.00 XIV–XVI a. Eu­ro­pos vi­du­ram­ žių mu­zi­ka. Se­no­sios mu­zi­kos gru­ pė „Vi­du­ram­ž ių pa­siun­ti­niai“.

20.00 LDK mu­z i­ka. Mu­z i­kos gru­ pė „Tes­ta­men­t um Ter­rae“ (Bal­ta­ ru­si­ja).

ai­riau­sių amatų.

Iki so­vie­tinės ar­mi­jos at­ėji­mo į Vil­nių 1944 m. ru­dens Ge­di­mi­ no pr. 29 veikė po­grin­dinės or­ga­ ni­za­ci­jos Lie­tu­vių ak­ty­vistų fron­ to šta­bas.

Vi­sai ša­lia – Pamėn­kal­nio g. 24 – yra dar vie­na len­ta, skir­ta kurį laiką čia gy­ve­nu­siam Juo­zui Vit­ kui-Ka­zi­mie­rai­čiui – Pietų Lie­ tu­vos par­ti­zanų va­dui, 1946 m. žu­vu­siam ne­to­li Liš­kia­vos. Žy­gi­ mantų g. 1 / 8 Mokslų aka­de­mi­ jos pa­tal­po­se 1945–1946 m. dir­ bo re­zis­ten­tas, Lie­tu­vos tau­tinės ta­ry­bos ir gink­luotųjų pa­jėgų va­ das Jo­nas No­rei­ka, ki­taip – ge­ne­ ro­las Vėtra. Šian­dien Vil­niu­je, be bu­vu­ sio KGB (Vals­tybės sau­gu­mo ko­ mi­te­to) rūmų pa­sta­to ir Tus­ kulėnų me­mo­ria­li­nio mu­zie­jaus, po­ka­rio par­ti­zanų veiklą mi­nin­ čių vietų ne­daug. Ta­čiau tos ke­ lios len­telės, skir­tos par­ti­za­nams ir jų veik­lai at­min­ti, pri­me­na la­bai svar­bius Lie­tu­vos ko­vos už laisvę epi­zo­dus. Tą pa­tį pa­tvir­ti­na ir, ko ge­ro, ge­riau­sia po­ka­rio par­ti­za­ni­ nio judė­ji­mo spe­cia­listė, Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­ jos ty­rimų cent­ro Ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­rimų de­par­ta­men­to Is­to­ri­nių ty­rimų pro­gramų sky­ riaus vedė­ja Edi­ta Jan­kaus­kienė. „Par­ti­za­ni­nis judė­ji­mas Vil­niu­je ir Vil­niaus kraš­te po­ka­riu ne­galė­jo iš­si­lai­ky­ti. Tai lėmė daug veiks­nių.

Pir­miau­sia tai, kad Vil­niu­je, kaip sos­tinė­je, įsikūrė visų rep­re­si­nių tar­nybų cent­rai, tad kont­rolės bū­ ta itin griež­tos. Be to, ir Vil­niaus tau­tinė su­dėtis lėmė par­ti­zanų pa­lai­ky­mo trūkumą“, – dėstė pa­ šne­kovė. Įsi­dar­bi­no Mokslų aka­de­mi­jo­je

Nors at­mos­fe­ra plėsti kovą dėl Lie­tu­vos laisvės bu­vo ne­pa­lan­ ki, par­ti­za­nai rankų ne­nu­lei­do.

Jau 1945 m. Vil­niu­je ap­si­gy­ve­ no vie­nas gar­siau­siu pa­si­prie­ši­ni­ mo da­ly­vių – ge­ne­ro­las J.No­rei­ ka-Vėtra.

Tar­pu­ka­riu ka­ri­nin­kas dir­bo Lie­ tu­vos ka­riuo­menės teis­me. Ka­ro me­tais už an­ti­na­cinę veiklą kalė­jo Štut­ho­fo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lo­ je, o la­gerį užė­mus Rau­do­na­jai ar­ mi­jai bu­vo į ją mo­bi­li­zuo­tas.

1945 m. lapk­ritį J.No­rei­ka-Vėtra grįžo į Vil­nių. Įsi­dar­bi­no Mokslų aka­de­mi­jo­je ju­ris­kon­sul­tu, ėmėsi megz­ti ry­šius su po­grind­žio veikė­ jais. Pag­rin­di­nis jo veik­los tiks­las bu­vo su­vie­ny­ti at­ski­ras po­grind­žio or­ga­ni­za­ci­jas. „1946 m. drau­ge su bend­ra­žy­ giais jis įkūrė Lie­tu­vos tau­tinę ta­ rybą, ku­ri ruošė­si su­ki­li­mui prie­š So­vietų Sąjungą“, – kalbė­jo dien­ raš­čio pa­šne­kovė.

Ta­čiau ka­riš­kio veik­la Vil­ niu­je tru­ko neil­gai. Tais pa­čiais 1946-ai­siais ge­ne­ro­las Vėtra bu­ vo suim­tas, o 1947 m. nu­baus­tas mir­ties baus­me.

Edi­ta Jan­kaus­kienė:

Vil­niu­je, kaip sos­ tinė­je, įsikūrė visų rep­re­si­nių tar­nybų cent­rai, tad kont­rolės būta itin griež­tos.

Sto­ties reikšmė

Įver­ti­ni­mas: pa­mink­las ge­ne­ro­lui J.Že­mai­čiui prie­šais Kraš­to ap­sau­

gos mi­nis­te­riją mi­ni šio par­ti­zanų va­do nuo­pel­nus Lie­tu­vai.

Sos­tinė­je gy­ve­no trum­pai

Vil­niu­je, Pamėn­kal­nio gatvė­je, kurį laiką gy­ve­no pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vis Juo­zas Vit­kus-Ka­zi­mie­rai­tis. Lie­ tu­vos sos­tinė­je vo­kie­čių oku­pa­ci­jos me­tais ka­riš­kis dir­bo in­ži­nie­riu­mi, drau­ge bu­vo Lie­tu­vių fron­to Vil­niaus šta­bo na­rys, kūrė po­grin­dinę ka­rinę „Kęstu­čio“ or­ga­ni­za­ciją.

Po­ka­riu ėmęs va­do­vau­ti par­ti­ za­nams J.Vit­kus-Ka­zi­mie­rai­tis ta­ po Pietų Lie­tu­vos par­ti­zanų va­du, ko­vo­jo su oku­pa­ci­ne ka­riuo­me­ne Dzūki­jo­je. 1946 m. jis bu­vo su­sek­ tas ir nu­žu­dy­tas per su­si­rėmimą su so­vie­ti­ne ar­mi­ja. Iki šiol ne­ži­ no­ma, kur par­ti­za­nas pa­lai­do­tas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

čiui bu­vo pa­sta­ty­tas pa­mink­las, o 2009 m. Sei­mo spren­di­mu jis bu­ vo pri­pa­žin­tas 4-uo­ju Lie­tu­vos pre­zi­den­tu.

Kalė­jo ir Lu­kiškė­se

„Sis­te­ma at­rodė daug­maž taip: iš pra­džių tie žmonės bu­vo sui­ma­mi ir at­si­dur­da­vo pa­sta­te, šian­dien ži­no­ma­me kaip buvęs KGB kalė­ ji­mas. Ten juos tar­dy­da­vo ir nu­ teis­da­vo. Jau nu­teis­tus juos per­ kel­da­vo į Lu­kiš­kių kalė­jimą, ten

Dar dvi vie­tos, ko ge­ro, ži­no­mos vi­siems, ta­čiau re­tas vil­nie­tis su­ si­mąsto, ką jos tu­ri bend­ra su par­ ti­za­nais. Pir­miau­sia, tai Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio sto­tis – vie­ta, iš kur į tremtį Si­bi­re ar Ka­zachs­ta­ne iš­ ke­lia­vo de­šim­tys tūkstan­čių tau­ tie­čių.

Iki 1951 m. Min­dau­go g. 5 bu­ vo įreng­tas ir veikė KGB kalė­ji­mo ati­tik­muo – TSRS NKGB Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­lio trans­por­to sky­ riaus vi­daus kalė­ji­mas. Ten, re­ mian­tis liu­di­ninkų pa­ro­dy­mais, taip pat bu­vo ka­li­na­mi ir kan­ki­ na­mi žmonės.

Pas­ku­tinę nu­teistųjų ke­lionę me­na ir Tau­ro gatvės grin­di­nys.

Būtent šiuo ke­liu iš KGB rūmų į ge­le­žin­ke­lio stotį pėsčio­mis bu­vo va­ro­mi tūkstan­čiai pa­smerktųjų.

Kai ku­rie jų Lie­tuvą pa­li­ko vi­siems lai­kams.

Iš­rin­ko pre­zi­den­tu

Ne­ži­no­mas ir ki­tos ryš­kios as­me­ nybės ge­ne­ro­lo Jo­no Že­mai­čio ka­ pas. Jo re­zis­ten­cinė ko­va pra­si­dėjo 1946 m., o 1949 m. va­sarį par­ti­ zanų vadų su­va­žia­vi­me J.Že­mai­ tis iš­rink­tas Lie­tu­vos laisvės ko­ vų sąjūdžio Ta­ry­bos pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ku, taip pat lai­ki­nai ėjo gy­ny­bos pa­jėgų va­do pa­rei­gas.

Jam su­teik­tas par­ti­zanų ge­ne­ro­ lo laips­nis. 1953 m. ge­gužės 30 d. bun­ke­ry­je be­si­slapstęs J.Že­mai­ tis suim­tas gy­vas. 1954 m. lapk­ri­ čio 26 d. su­šau­dy­tas Mask­vos Bu­ tyrkų kalė­ji­me.

1999 m. Vil­niu­je prie­šais Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­riją J.Že­mai­

Lyderis: trumpai Vilniuje gyvenęs J.Vitkus-Kazimieraitis buvo svarbi

tautinio pasipriešinimo figūra.

4

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

miestas

Par­duo­tu­vių va­gys ke­liau­ja į teismą

Vil­niaus teisė­sau­gos pa­reigū­nai baigė tir­ti ir teis­mui nag­rinė­ti per­davė bylą dėl 2010–2011 m. sos­tinė­je vyk­dytų va­gys­ čių iš par­duo­tu­vių, pre­ky­bos sa­lonų.

Vyk­dant šiuos nu­si­kal­ti­mus iš vi­ so bu­vo pa­vog­ta dau­giau nei pu­ sės mi­li­jo­no litų vertės tur­to ir su­ ga­din­ta dau­giau kaip 30 tūkst. litų vertės tur­to.

Did­žiau­sia šios by­los įta­riamųjų įvyk­dy­ta va­gystė – dau­giau nei 350 tūkst. litų vertės švei­ca­riškų laik­ rod­žių pa­gro­bi­mas 2010 m. bir­želį iš Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­čios laik­rod­žių par­duo­tuvės „Že­ne­va“.

Pa­sak Vil­niaus ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, at­ lie­kant ty­rimą bu­vo nu­sta­ty­ta, kad bend­ra­pa­vard­žiai – Vil­niaus ra­jo­ no gy­ven­to­jas, ankš­čiau tris kar­tus teis­tas 28 metų Ni­ko­la­jus Po­po­vas, ir sep­ty­nis kar­tus teis­tas vil­nie­ tis 33 metų Ole­gas Po­po­vas mies­ te nak­ti­mis, įta­ria­ma, vogė iš par­ duo­tu­vių ir pre­ky­bos sa­lonų. Bu­vo gro­bia­mi brangūs laik­rod­žiai, kai­ li­niai, kom­piu­te­rinė tech­ni­ka, ava­

lynė ir ki­tos prekės. Vog­ta iš anks­to pa­si­ruo­šus, at­li­kus žval­gybą, pa­ rin­kus įran­kius ir prie­mo­nes nu­si­ kal­ti­mui da­ry­ti.

Be to, by­lo­je jiems pa­reikš­ti įta­ ri­mai dėl 2010 m. rugpjūtį pa­da­ry­ tos va­gystės iš Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­čios batų par­duo­tuvės „Sand­ro Vi­ca­ri“, dėl pa­si­kėsi­ni­mo spalį ap­ vog­ti Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­čią kai­lių par­duo­tuvę „Ra­pua­no“, dėl kom­piu­te­rių va­gystės 2011 m. ko­ vą iš Vo­kie­čių gatvė­je esan­čios par­ duo­tuvės „iDeal So­lu­tion“, kom­ piu­te­rių va­gystės 2011 m. bir­želį iš S.Žu­kaus­ko gatvė­je esan­čios par­ duo­tuvės „Varlė“.

Be to, įta­ria­ma, kad tie pa­tys as­me­ nys 2011 m. liepą pa­vogė kom­piu­te­ rius iš M.K.Čiur­lio­nio gatvė­je esan­ čios par­duo­tuvės „iDeal“ ir tą pa­tį mėnesį ap­vogė Sa­va­no­rių pro­spek­ te esantį kai­lių sa­loną bei pa­si­sa­vi­no

Iš­puo­lis: did­žiau­sia šios by­los įta­riamųjų įvyk­dy­ta va­gystė – dau­giau

nei 350 tūkst. litų vertės švei­ca­riškų laik­rod­žių pa­gro­bi­mas.

kom­piu­te­rius iš Sa­va­no­rių pro­spek­ te tuo me­tu vei­ku­sio bend­rovės „Teo LT“ ap­tar­na­vi­mo sky­riaus.

Tir­da­mi šiuos ir ki­tus nu­si­kal­ti­ mus, Nu­si­kal­timų nuo­sa­vy­bei ty­ ri­mo sky­riaus pa­reigū­nai bend­ra­ dar­bia­vo su Lie­tu­vos kri­mi­na­linės po­li­ci­jos biu­ro pa­da­li­nių pa­reigū­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nais. Po at­liktų kratų ir ki­to­kių pro­ce­si­nių prie­mo­nių dalį pa­grob­ to tur­to pa­vy­ko su­ras­ti.

Be to, ga­vus duo­menų, kad did­žio­ji da­lis pa­grob­to tur­to bu­vo iš­vež­ ta ir rea­li­zuo­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, bu­ vo nu­sta­ty­ti ir ap­klaus­ti šios ša­ lies pi­lie­čiai. Pa­reigū­nai nu­statė,

kad pa­grobtą turtą rea­li­za­vo Ma­ ri­ja­nas Ta­raš­ke­vi­čius, ir pa­reiškė jam įta­ri­mus dėl šios nu­si­kals­ta­ mos vei­kos. Įta­rta, kad šis ne­teisė­ta veik­la vertę­sis vil­nie­tis galbūt rea­li­za­ vo ne tik per šiuos, bet ir per ki­tus nu­si­kal­ti­mus pa­grobtą turtą. Iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas dėl jo veikų bu­ vo at­skir­tas ir tęsia­mas. Nu­si­kal­ timų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­riaus pa­reigū­nai vi­sus įta­ria­muo­sius su­ laikė 2011 m. va­sa­ros pa­bai­go­je po kruopš­čiai su­pla­nuo­tos ir at­lik­tos ypač slap­tos po­li­ci­jos ope­ra­ci­jos – iki šiol apie ją skelb­ta ne­bu­vo. Įta­ ria­mie­ji nuo su­lai­ky­mo die­nos iki šiol izo­liuo­ti nuo vi­suo­menės.

Ty­rimą dėl stam­baus mas­to va­ gys­čių at­li­ko Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Nu­si­kal­timų ty­ri­mo val­dy­bos Nu­ si­kal­timų nuo­sa­vy­bei ty­ri­mo sky­ riaus pa­reigū­nai ir Vil­niaus mies­to apy­linkės pro­ku­ratū­ros pro­ku­ro­rai.

Ty­ri­mo med­žiagą su­da­ro 12 bylų tomų.

Baud­žia­ma­sis ko­dek­sas už di­ delės vertės sve­ti­mo tur­to va­gystę nu­ma­to laisvės at­ėmi­mo bausmę iki aš­tuo­ne­rių metų.

VD, BNS inf.

Įkliu­vo su kont­ra­ban­da Buvęs Vil­niaus mies­to po­li­ci­jos va­ do­vas Eri­kas Ka­lia­čius (nuo­tr.) ga­li būti nu­baus­tas už kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių ga­be­nimą.

Vil­niaus ra­jo­no apy­linkės teis­mas penk­ta­dienį ke­ti­no nag­rinė­ti anks­ čiau aukš­tas pa­rei­gas sos­tinės po­ li­ci­jo­je ėju­sio E.Ka­lia­čiaus ad­mi­ nist­ra­cinę bylą.

Teis­mo at­stovė spau­dai Li­gi­ta Darg­vai­nytė BNS sakė, kad po­sėdis bu­vo ati­dėtas, nes apie jį ne­bu­vo pra­neš­ta iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vei, ku­riai pri­klau­so eks­ko­ mi­sa­ro vai­ruo­tas au­to­mo­bi­lis.

Ad­mi­nist­ra­cinės by­los duo­me­ni­ mis, 437 pa­ke­liai bal­ta­ru­siškų ci­ga­ re­čių bu­vo ga­be­na­mi šią va­sarą vi­ su­rei­gio „Volks­wa­gen Toua­reg“ ba­ga­žinė­je, po užpakaline sėdy­ne ir po at­sar­gi­niu ra­tu.

E.Ka­lia­čiui gre­sia pi­ni­ginė bau­da nuo nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų su kont­ra­ban­dos daiktų kon­fis­ka­vi­mu. „Ma­ši­nos kon­fis­ka­vi­mas ne­pri­va­lo­ mas, tai teis­mo disk­re­ci­ja, teis­mas ga­li kon­fis­kuo­ti, ga­li ir ne­kon­fis­ kuo­ti“, – BNS sakė L.Darg­vai­nytė.

Pa­sak jos, ma­ši­na, ku­ria ga­be­na­ ma kont­ra­ban­da, ga­li būti kon­fis­ kuo­ja­ma ne­pai­sant to, kam ji pri­ klau­so. Teismų pra­kti­ko­je yra buvę at­vejų, kai kon­fis­kuo­tos iš­per­ka­mo­ sios nuo­mos bend­rovėms pri­klau­ san­čios trans­por­to prie­monės.

437 pa­ke­liai

bal­ta­ru­siškų ci­ga­re­čių bu­vo ga­be­na­mi vi­su­rei­ gio „Volks­wa­gen Toua­ reg“ ba­ga­žinė­je.

Ro­ko Me­do­nio nuo­tr.

Į ad­mi­nist­ra­cinės by­los teis­ mo po­sėdį penk­ta­dienį E.Ka­lia­ čius neat­vy­ko, da­ly­va­vo tik jo ad­ vo­ka­tas.

Buvęs Vil­niaus po­li­ci­jos va­do­ vas 2006 m. nu­teis­tas už pikt­ naud­žia­vimą tar­ny­ba ir areš­tantų iš­nau­do­jimą sa­vo pri­va­tiems rei­ ka­lams. Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­linkės teis­mo pa­skelb­tu nuo­ sprend­žiu E.Ka­lia­čiui bu­vo skir­ta trejų metų laisvės at­ėmi­mo baus­ mė, jos vyk­dymą ati­de­dant dve­ jiems me­tams.

Pro­ku­ratū­ros kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ra­šo­ma, kad į E.Ka­lia­čiaus so­dybą Vil­niaus ra­jo­ne, Svi­ro­nių viensė­ dy­je, areš­tan­tai bu­vo ve­ža­mi nuo 2000-ųjų rugsė­jo iki 2002-ųjų spa­lio. Pro­ku­ratū­ros duo­me­ni­mis, ten jie kasė duo­bes, barstė juod­ žemį, valė van­dens tel­kinį, genė­jo med­žių ša­kas, kir­to krūmus, rovė med­žių šak­nis, pjovė mal­kas, klo­ jo ply­te­les, at­li­ko ki­tus dar­bus.

E.Ka­lia­čius ne­ma­lo­numų turė­jo ir su sta­tybų ins­pek­to­riais – 2009 m. pa­bai­go­je spau­da rašė, kad bu­vo nu­griau­ta sa­va­va­liš­kai pa­sta­ty­ta bu­vu­sio sos­tinės po­li­ci­jos va­do­vo E.Ka­lia­čiaus so­dy­ba Vil­niaus ra­jo­ no Svi­ro­nių kai­me.

E.Ka­lia­čus Vil­niaus po­li­ci­jai va­ do­va­vo nuo 1999 iki 2005 m.

VD, BNS inf.

5

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Į Lon­do­ną iš­ly­dė­ti pa­ro­lim­pie­čiai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar iš­ly­dė­jo Lie­tu­vos de­le­ga­ ci­ją į Lon­do­no pa­ro­lim­pi­nes žai­ dy­nes, kur dėl me­da­lių var­žy­sis neį­ga­lūs spor­ti­nin­kai iš vi­so pa­ sau­lio.

Įtei­ku­si vals­ty­bės vė­lia­vą Pre­zi­ den­tė sa­kė, kad Lie­tu­va di­džiuo­ ja­si sa­vo spor­ti­nin­kais, nes tie, ku­rie įvei­kė pa­čius aukš­čiau­ sius at­ran­kos var­žy­bų bar­je­rus, jau yra tarp ge­riau­sių: „Jūs esa­ te ant­ro­ji mū­sų olim­pie­čių ban­ ga. Ne­ši­ni vals­ty­bės vė­lia­va lai­ mė­si­te jūs vi­si, ne­svar­bu, ko­kių re­zul­ta­tų pa­siek­si­te. Jau vien tai,

kad Lie­tu­vos vė­lia­va Lon­do­ne bus jū­sų ran­ko­se, yra mū­sų vi­sų lai­mė­ji­mas.“ Pa­ro­lim­pie­čių iš­ly­dė­tu­vė­se taip pat da­ly­va­vo ir sėk­mės pa­ro­lim­ pie­čiams lin­kė­jo Lon­do­ne auk­so me­da­lį Lie­tu­vai iš­ko­vo­ju­si Lau­ra Asa­daus­kai­tė. Žai­dy­nė­se Lie­tu­vai at­sto­vaus 11 spor­ti­nin­kų.

Per ne­prik­lau­so­my­bės me­tus pa­ro­lim­pie­čiai Lie­tu­vai jau yra iš­ ko­vo­ję 30 me­da­lių, iš jų 4 auk­so.

Lon­do­no pa­ro­lim­pi­nės žai­dy­ nės vyks rugp­jū­čio 29–rugsė­ jo 9 d.

VD, BNS inf.

Iš­min­tis: Len­ki­jos ka­riuo­me­nės va­das tei­gia, kad nei Lie­tu­va, nei Len­ki­ja ne­pa­jė­gios sa­va­ran­kiš­kai ap­sau­

go­ti oro erd­vės.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Len­kai siū­lo bend­ra­dar­biau­ti Į Lie­tu­vą at­vy­kęs Len­ki­jos ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las Mie­ c­zys­ła­was Cie­niu­chas va­kar pa­ra­gi­no re­gio­no ša­lis bend­ra­dar­ biau­ti oro gy­ny­bos sri­ty­je.

Lin­kė­ji­mai: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė ti­ki­si, kad pa­ro­lim­pi­nių žai­

dy­nių da­ly­viai pa­sieks nau­jų aukš­tu­mų.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Plauks baidarėmis Va­kar į Drus­ki­nin­kus su­si­tik­ti su Lie­tu­vos prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­ liu­mi at­vy­ko Lat­vi­jos ir Es­ti­jos vy­ riau­sy­bių va­do­vai Val­dis Domb­ rovs­kis bei And­ru­sas An­si­pas.

Jiems Lie­tu­vos prem­je­ras ža­da ne tik po­li­ti­nes dis­ku­si­jas, bet ir ak­ ty­vias pra­mo­gas – šian­dien nu­ ma­to­mas vy­riau­sy­bių va­do­vų bai­da­rių žy­gis Grū­dos upe. „To­kiuo­se ne­for­ma­liuo­se su­ si­ti­ki­muo­se yra ge­ra pro­ga ir ne­ for­ma­liai pa­bend­rau­ti, ap­tar­ti ak­tua­liau­sius da­ly­kus, bet spren­ di­mai ne­prii­ma­mi“, – sa­kė A.Ku­ bi­lius.

„Kal­bė­si­mės ne tik apie bend­ ra­dar­bia­vi­mą, bet ir kaip bai­da­ rė­mis per­plauk­ti Grū­dos upę. To­ kį iš­ban­dy­mą esa­me pa­ty­rę prieš po­rą me­tų Es­ti­jo­je“, – pri­dū­rė jis.

Pa­sak prem­je­ro, tai bus jau ket­ vir­tas ne­for­ma­lus su­si­ti­ki­mas.

Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos mi­ nist­rai pir­mi­nin­kai A.Ku­bi­lius, V.Domb­rovs­kis ir A.An­si­pas su žmo­no­mis Dzū­ki­jo­je vie­šės iki sek­ma­die­nio.

Prem­je­rų pro­gra­mo­je pla­nuo­ ja­ma pa­žin­tis su Drus­ki­nin­kais, taip pat ke­lio­nė į Liš­kia­vos vie­ nuo­ly­no an­samb­lį.

VD, BNS inf.

Ap­do­va­no­ji­mą at­siims naš­lė Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pir­ma­die­nį per iš­kil­min­gą ce­re­ mo­ni­ją Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Di­džiuo­ju kry­žiu­mi po mir­ties ap­do­va­nos bu­vu­sį Ru­si­jos pre­zi­ den­tą Bo­ri­są Jel­ci­ną. Vals­ty­bi­nis ap­do­va­no­ji­mas bus įteik­tas B.Jel­ ci­no naš­lei Nai­nai Jel­ci­nai.

Pir­ma­sis Ru­si­jos va­do­vas po mir­ ties ap­do­va­no­tas vie­nu aukš­ čiau­sių Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių ap­ do­va­no­ji­mų už as­me­ni­nį in­dė­lį įtvir­ti­nant Lie­tu­vos vals­ty­bin­ gu­mą ir nuo­pel­nus plė­to­jant Lie­ tu­vos ir Ru­si­jos tarp­vals­ty­bi­nius san­ty­kius.

Ko­vo­da­mas už po­ky­čius Ru­si­ jo­je, pa­lai­ky­da­mas de­mok­ra­ti­jos ir lais­vės idė­jas B.Jel­ci­nas rė­mė Bal­ti­jos ša­lių ne­prik­lau­so­my­bės sie­kius.

1992 m. pa­si­ra­šy­tas ko­mu­ ni­ka­tas tarp Lie­tu­vos ir Ru­si­jos dėl SSRS ka­riuo­me­nės iš­ve­di­ mo iš Lie­tu­vos ir 1997 m. su­da­ ry­ta dvi­ša­lė su­tar­tis dėl vals­ty­ bės sie­nos.

Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Di­dy­sis kry­žius ski­ria­mas Lie­tu­vos ir už­ sie­nio vals­ty­bių va­do­vams bei pi­ lie­čiams už ypa­tin­gus nuo­pel­nus Lie­tu­vos vals­ty­bei.

VD, BNS inf.

Šiau­liuo­se po su­si­ti­ki­mo su Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nės va­du Len­ki­jos ge­ne­ra­li­nio šta­bo vir­ši­nin­kas tei­ gė, kad dvi­ša­lis bend­ra­dar­bia­vi­mas oro gy­ny­bos sri­ty­je pir­miau­sia yra su­telk­tas NA­TO oro po­li­ci­jo­je. Ta­ čiau jis pa­brė­žė, kad šis bend­ra­dar­ bia­vi­mas, esant po­li­ti­nei va­liai, ga­ li plės­tis.

Pa­sak M.Cie­niu­cho, Len­ki­jai ak­ tua­liau­sia šiuo me­tu yra įsigy­ti ra­ ke­tų, ga­lin­čių veik­ti 40–100 ki­lo­ met­rų aukš­ty­je. „Kal­bant apie Len­ki­ją, že­miau nei 100 ki­lo­met­rų, iki 40 ki­lo­met­ rų, yra „tuš­čia“ erd­vė. Ki­tos ša­lys, kaip Vo­kie­ti­ja ar Pran­cū­zi­ja, tu­ri „Pat­riot“ PAC3, PAC2+ ir ki­tų ra­ ke­tų. Mes ne­tu­ri­me“, – žur­na­lis­ tams sa­kė Len­ki­jos ge­ne­ra­li­nio šta­ bo vir­ši­nin­kas. „Štai ko­dėl mū­sų pre­zi­den­tas ke­lia klau­si­mą, kad bend­ra­dar­ biau­da­mi su ki­to­mis ša­li­mis tu­rė­ tu­me už­pil­dy­ti šią „tuš­čią“ erd­vę.

Už­pil­dy­ti šią erd­vę vie­nai ša­liai yra

la­bai bran­gu ir tik­riau­siai ne vi­sa­da įma­no­ma. Mū­sų pre­zi­den­tas kal­ bė­jo apie re­gio­ni­nį bend­ra­dar­bia­ vi­mą, nes tai daug per­spek­ty­viau“, – kal­bė­jo M.Cie­niu­chas.

Už­pil­dy­ti šią erd­vę vie­nai ša­liai yra la­ bai bran­gu ir tik­riau­ siai ne vi­sa­da įma­ no­ma.

Pak­laus­tas, ar ma­to ga­li­my­bes oro gy­ny­bos sri­ty­je bend­ra­dar­ biau­ti Lie­tu­vai ir Len­ki­jai, Len­ki­ jos ka­riuo­me­nės va­das pir­miau­sia pa­mi­nė­jo Šiau­liuo­se dis­lo­kuo­tą NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją – len­kų ka­rius ir nai­kin­tu­vus. „Taip, mes ma­to­me sri­tis, ku­rio­ se ga­li­me bend­ra­dar­biau­ti. Oro gy­ ny­ba – tai ne tik ra­ke­tos, ra­da­rai ir va­do­va­vi­mo bei val­dy­mo sis­te­mos.

Oro gy­ny­bos da­lis yra tai, ką mes da­ro­me čia, Lie­tu­vo­je. Nai­kin­tu­ vai yra oro gy­ny­bos da­lis ir jie yra pa­jė­gūs už­pil­dy­ti ruo­žą, ku­ris yra 10–15 tūkst. met­rų nuo že­mės.

Mes bend­ra­dar­biau­ja­me šio­je sri­ ty­je ir da­ly­vau­ja­me šio­je sis­te­mo­ je“, – kal­bė­jo Len­ki­jos ka­riuo­me­ nės va­das.

Jis taip pat pri­dū­rė, kad oro po­ li­ci­jos mi­si­ja Bal­ti­jos ša­ly­se tu­ri „pri­dė­ti­nės ver­tės pi­lo­tams“. „Mes at­lie­ka­me jau ket­vir­tą pa­ mai­ną čia ir po sa­vai­tės ją baig­si­me.

Vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną, o pla­nus kar­tais ra­šo ki­ti žmo­nės, ne mes.

Mes ne­ma­to­me jo­kių bė­dų. Ži­no­ma, kiek­vie­na mi­si­ja yra svar­bi pi­lo­tams, nes tai jų dar­bas. Jie tre­ni­ra­vo­si to­ kioms mi­si­joms. To­dėl kiek­vie­na oro po­li­ci­jos ope­ra­ci­ja, ne­svar­bu, ji Lie­ tu­vo­je, Len­ki­jo­je, Is­pa­ni­jo­je ar kur nors ki­tur, tu­ri pri­dė­ti­nės ver­tės pi­ lo­tams, tech­ni­kams ir vi­sai sis­te­ mai“, – tei­gė ge­ne­ro­las.

VD, BNS inf.

6

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2957 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3721 JAV do­le­ris 1 2,7486 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7800 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9614 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4857 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7010 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6752 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8759

Šie­met su­pirk­ta ­ dau­giau

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,9110 % –0,0183 % –0,7941 % –0,6113 % +0,0504 % +0,0778 % –0,0871 % –0,3652 % +0,0452 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,13

4,78

2,36

„Kvis­ti­ja“

5,02

4,68

2,37

„Va­koil“

5,10

4,76

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

97,90 dol. už 1 brl.

107,93 dol. už 1 brl.

Lie­tu­vo­je au­ga­li­nin­kys­tės ir dau­ge­lio gy­ vu­li­nin­kys­tės pro­duk­tų šie­met sausį– liepą, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2011 m., su­pirk­ta dau­giau. Ja­vų su­pir­ki­ mas pa­di­dė­jo 96 pro­c., iki 640,7 tūkst. to­nų, dar­žo­vių – 40 pro­c., iki 32,1 tūkst. to­nų, iš jų bul­vių – 63 pro­c., iki 26,8 tūkst. to­nų, ir kt. Gy­vu­lių ir paukš­čių šie­ met su­pirk­ta 7 pro­c. dau­giau, iki 134,6 tūkst. to­nų.

12,2

proc.

dau­giau sve­čių šie­met su­lau­kė Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gos.

Lie­tu­viai iš­ju­di­no net „Wi­ki­pe­dios“ kū­rė­ją Lie­tu­vių kū­ry­bi­nė agen­tū­ra ant ko­jų su­kė­lė vi­są pa­sau­lį. Su­kū­ ru­si al­ter­na­ty­vų pus­la­pio „Wi­ki­pe­dia“ di­zai­ną ji skai­čiuo­ja šim­tus po­zi­ty­vių at­si­lie­pi­mų ir šim­tus tūks­tan­čių pus­la­pio lan­ky­to­jų.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Rugp­jū­čio pra­džio­je jau­na, dar nė me­tų ne­skai­čiuo­jan­ti kū­ry­bi­nė agen­tū­ra „New!“ pri­sta­tė pro­jek­tą „Wi­ki­pe­dia Re­de­fi­ned“, ku­ris su­ kė­lė pa­sau­li­nį šur­mu­lį. Nusp­ren­ du­si paeks­pe­ri­men­tuo­ti ji sa­va­no­ riš­kai su­kū­rė al­ter­na­ty­vią vi­siems ge­rai ži­no­mo pus­la­pio „Wi­ki­pe­ dia“ ver­si­ją. Pro­jek­tui pri­sta­ty­ti skir­ta­me pus­la­py­je agen­tū­ra siū­lo ne tik nau­ją „Wi­ki­pe­dios“ lo­go­ti­pą bei pus­la­pio di­zai­ną, ta­čiau re­ko­ men­duo­ja ir ke­le­tą nau­jų ga­li­my­ bių, pa­vyz­džiui, straips­niuo­se pa­ žy­mė­ti nau­din­gas ci­ta­tas.

Apie pro­jek­to idė­ją ir at­si­lie­pi­ mus kal­bi­na­me kū­ry­bi­nės agen­tū­ ros „New!“ kū­ry­bos va­do­vą Man­ tą Ma­čiuls­kį.

– Esa­te jau­na kū­ry­bi­nė agen­ tū­ra, ta­čiau spė­jo­te nu­veik­ti ne­ma­žai. Iš ko­kių anks­tes­nių rek­la­mos pro­jek­tų skai­ty­to­jai ga­lė­tų jus at­pa­žin­ti?

– Agen­tū­ra pra­dė­jo veik­ti šių me­ tų sau­sį, tad yra la­bai jau­na. Ta­ čiau žmo­nės, ku­rie dir­ba čia, tu­ri daug me­tų pa­tir­ties rek­la­mos sri­ ty­je, įgy­tos ki­to­se agen­tū­ro­se. Mū­ sų la­biau­siai pa­ste­bi­mi dar­bai bu­vo skir­ti „Ki­no pa­va­sa­riui“, „Lo­gin“, Vil­niaus ma­ra­to­nui, „Mint Vi­ne­ tu“, „Sat­ta Out­si­de“, „Pi­gu.lt“, „Ni­ke“.

– O rugp­jū­tį vi­sam pa­sau­liui pri­si­sta­tė­te pro­jek­tą „Wi­ki­pe­ dia Re­de­fi­ned“. Ka­da ir kaip su­ gal­vo­jo­te su­kur­ti nau­ją šio pus­ la­pio di­zai­ną ir net pa­ko­re­guo­ti jo kon­cep­ci­ją?

– Agen­tū­ro­je daug dė­me­sio ir lai­ ko ski­ria­me „už­kla­si­niams“ pro­ jek­tams – tiems, ku­rie nė­ra pa­ja­mų šal­ti­nis, bet ku­riuos sma­gu da­ry­ti ir taip mo­ky­tis. „Wi­ki­pe­dia“ – mū­sų skai­to­miau­sias po­rta­las, ir dirb­da­ mi gra­fin ­ io di­zai­no bei ko­mu­ni­ka­ci­ jos sri­ty­je mes ma­tė­me jo trū­ku­mų.

Nusp­ren­dė­me, kad užuo­t bum­bė­jus rei­kia im­ti ir keis­ti.

– Spe­cia­liai pro­jek­tui pri­sta­ty­ ti su­kur­ta­me pus­la­py­je žmo­nių klau­sia­te, ko­kį vi­sa­me pa­sau­ly­

je ži­no­mą pus­la­pį šie to­bu­lin­ tų, jei tu­rė­tų to­kią ga­lią. Ar ir prieš vyk­dy­da­mi pro­jek­tą vyk­ dė­te žmo­nių ap­klau­są?

– Jo­kių ap­klau­sų – griež­tai ne­ti­ ki­me ap­klau­so­mis. Da­rė­me ne tai, kas pa­tik­tų vi­siems, – tai bu­vo mū­ sų no­ras ir am­bi­ci­ja.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, ko­kia bu­vo pa­ grin­di­nė pro­jek­to idė­ja ir kaip ji kei­tė­si. Ką pro­jek­tu vi­suo­me­nei no­rė­jo­te pa­sa­ky­ti?

– „Wi­ki­pe­dia“ ga­li bū­ti dar ge­ res­nė, dar pa­to­ges­nė, dar gra­žes­ nė. Kaip elg­tu­mės, jei tu­rė­tu­me vi­ sas ga­lias ją pa­keis­ti, ko­kia pa­tik­tų mums? Nuo pra­džios iki pa­bai­gos lai­kė­mės šios už­duo­ties.

Man­tas Ma­čiuls­kis:

Po šio pro­jek­to ti­ki­ me, kad vis­kas, kur ga­li įtrauk­ti žmo­nes ir pa­jung­ti ko­lek­ty­vi­nį pro­tą, tu­ri la­bai daug per­spek­ty­vos.

– Kiek lai­ko už­tru­ko kū­ry­bi­niai dar­bai? Ar ne­bu­vo su­dė­tin­ga to­bu­lin­ti ne sa­vo pa­ties su­kur­ tą pro­duk­tą?

– Dar­bai už­tru­ko tris mė­ne­sius: du mė­ne­sius kū­rė­me di­zai­ną ir mė­ne­sį tvar­kė­me, ėmė­mės pri­sta­ty­mo ra­ šy­mo ir dė­lio­ji­mo dar­bų. Ži­no­ma, ne­bu­vo leng­va, nes nie­kas iš vi­daus ne­si­var­gi­no mums pa­sa­ko­ti, ką ga­ li­ma da­ry­ti ir ko ne­ga­li­ma. Tik pa­ lei­dę pro­jek­tą pa­ma­tė­me, ko­kį di­ de­lį re­zo­nan­są tai su­kū­rė pa­čio­je bend­ruo­me­nė­je. O pro­ce­sas ja­me ne­da­ly­va­vu­siems ne­bū­tų įdo­mus: gal­vo­ji, pie­ši, tai­sai ir taip tūks­ tan­čius kar­tų. Daug dis­ku­ta­vo­me ir per­da­ri­nė­jo­me.

– Ko­kie bu­vo pro­jek­to iš­tek­ liai: ar dar­buo­to­jai prie pro­ jek­to dir­bo vyk­dy­da­mi ir ki­tus pro­jek­tus?

– Dir­bo di­zai­ne­ris ir di­zai­ne­rė, ku­ ri at­li­ko pri­sta­ty­mo da­lį, ir kū­ry­bos va­do­vas. Šiems dar­bams iš­sky­rė­me

lai­ko ži­no­da­mi, kad rei­kia rim­tai su­si­kaup­ti, nes blaš­ky­da­mie­si tarp ke­lių pro­jek­tų nie­ko ne­pa­da­ry­si­me.

Kiek­vie­no­je kom­pa­ni­jo­je vi­suo­met sun­ku ras­ti lai­ko pro­jek­tui, ku­riuo vi­siš­kai ne­sie­kia­ma už­dirb­ti. Lai­ mė, mes esa­me pa­si­ža­dė­ję da­lį lai­ ko vi­sa­da taip elg­tis. Pi­ni­gai nė­ra vie­nin­te­lis tiks­las, kai esi kū­ry­bi­ nė agen­tū­ra.

– Pa­si­ro­dė in­for­ma­ci­jos, kad pa­vie­ši­nę pro­jek­tą su­lau­kė­te neo­fi­cia­laus Vo­kie­ti­jos „Wi­ki­ pe­dios“ at­sto­vo ra­gi­ni­mo tęs­ ti pro­jek­tą. Gal­būt jūs pa­tys jau pra­di­nia­me kū­ry­bos pro­ce­ se ti­kė­jo­tės rea­li­zuo­ti pro­duk­ tą, o gal tai bu­vo vei­kiau bū­das pri­sta­ty­ti sa­ve už­sie­niui?

– Jo­kiu bū­du. Sup­ra­to­me, jog nė­ra jo­kių šan­sų, kad jis to­kiu bū­du bū­tų įgy­ven­din­tas. Ta­čiau ži­no­jo­me, kad ki­taip iš­vis nie­ko neį­vyks. No­rė­jo­me at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad pus­la­pį ga­li­ma pa­da­ry­ti gra­žes­nį, pa­to­ ges­nį. Ir ži­no­ma, tai pui­ki rek­la­ ma agen­tū­rai. Ma­no­me, kad esa­me pa­jė­gūs kon­ku­ruo­ti su ge­riau­sio­mis pa­sau­ly­je agen­tū­ro­mis, ir šis dar­ bas bu­vo pir­mas įro­dy­mas.

– Dau­giau pa­pa­sa­ko­ki­te apie šur­mu­lį, ku­ris įvy­ko pro­jek­tą pa­vie­ši­nus.

– Reak­ci­jų bu­vo pri­bloš­kian­čių.

Pir­miau­sia praė­jus dviem sa­vai­ tėms sve­tai­nę ap­lan­kė 298 tūkst. žmo­nių. Neį­ti­ki­ma, kad tarp be­veik 550 laiš­kų vos vie­nas bu­vo ne­švan­ kus ir ke­li vi­siš­kai kri­tiš­ki. Dau­gu­ ma ra­šan­čių ne tik gy­rė, ta­čiau ir siū­lė ar­ba pri­si­dė­ti prie pro­jek­to, ar­ba bū­dų, kaip pa­ge­rin­ti pro­jek­ tą. Ne­ma­žai jų pa­gei­da­vo, kad ne­ sus­to­tu­me ir pa­leis­tu­me iš­ma­nią­ją pro­gra­mė­lę. Ži­niask­lai­do­je at­si­lie­ pi­mai ir­gi ge­ri. O tai, kad apie pro­ jek­tą ra­šo vo­kie­čių „Spie­gel“, mums yra aukš­čiau­sias pa­sie­ki­mas.

– Taip pat do­min­tų ir „Wi­ki­pe­ dios“ at­sto­vų reak­ci­ja. Ar su­ lau­kė­te jų pa­lai­ky­mo, o gal­būt at­virkš­čiai – pa­ro­dy­da­mi trū­ ku­mus neiš­ven­gė­te pa­si­prie­ši­ ni­mo?

– Pats įkū­rė­jas Jim­my Wa­le­sas rea­ ga­vo po­zi­ty­viai, ta­čiau tu­rė­jo pa­

Sie­kiai: M.Ma­čiuls­kis sa­ko, kad kū­ry­bi­nė agen­tū­ra yra pri­si­ža­dė­ju­si

sau nuo­lat vyk­dy­ti „už­kla­si­nių“ pel­no ne­sie­kian­čių pro­jek­tų ir ant lau­ rų neuž­mig­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

sta­bų dėl kal­bų var­to­ji­mo. Vien tai, kad ra­do­me jo vie­šą nuo­mo­nę, yra la­bai daug. Iš ki­tų kū­rė­jų su­lau­kė­ me re­zer­vuo­tų ver­ti­ni­mų – ir mes juos su­pran­ta­me. Stai­ga ne­ži­nia iš kur at­si­ran­da pro­jek­tas, apie ku­rį jų nie­kas neįs­pė­jo. At­ro­do, kad kaž­kas ver­žia­si į jų te­ri­to­ri­ją.

Ta­čiau jei mums pa­vyks pa­ska­ tin­ti pla­tes­nę dis­ku­si­ją ir abe­jo­nę da­bar­ti­ne iš­vaiz­da bei pa­to­gu­mu, mū­sų dar­bas pa­da­ry­tas.

– Ko­kie to­les­ni pla­nai – ar svars­to­te ga­li­my­bę pro­jek­tą tęs­ti?

– Lau­kia ant­ra pro­jek­to da­lis, ku­ rią pa­ska­ti­no pa­sau­li­nės reak­ci­jos, – pro­gra­mė­lę įgy­ven­din­ti ir pa­vers­ ti nau­do­ja­ma. No­ri­me su­kur­ti ga­ li­my­bę nar­šy­ti „Wi­ki­pe­dią“ mū­sų

pa­siū­ly­tu for­ma­tu. Tai įma­no­ma, tik vėl lau­kia ke­li mė­ne­siai dar­bo.

– Kaip, re­ziu­muo­jant vi­są pro­ jek­tą, įver­tin­tu­mė­te pa­tir­tą sėk­mę ir įgy­tą pa­tir­tį?

– To­kių da­ly­kų ne­sup­la­nuo­si ir jie vir­ši­jo lū­kes­čius. Pa­ty­rė­me, ką reiš­ kia, kai su ta­vi­mi bend­rau­ja pla­tus pa­sau­lis. Kai či­lie­tis pro­gra­muo­to­ jas siū­lo sa­vo pa­slau­gas, kai ma­nia­ kas iš In­di­jos su­ra­šo tri­jų la­pų dy­ džio re­fe­ra­tą apie mū­sų pa­siū­ly­mą.

Kai bri­tai pa­siū­lo kur­ti jų pus­la­pio di­zai­ną. Po šio pro­jek­to ti­ki­me, kad vis­kas, kur ga­li įtrauk­ti žmo­nes ir pa­jung­ti ko­lek­ty­vi­nį pro­tą, tu­ri la­ bai daug per­spek­ty­vos. Sau pri­sie­ kė­me, kad neuž­mig­si­me ant lau­ rų ir dir­ba­me to­liau. Net­ru­kus bus dar di­des­nių pro­jek­tų.

7

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

tema

Ap­mąs­tė: iš­ra­dė­jo A.Ka­na­pec­ko iš Bai­so­ga­los brė­ži­ny­je nu­ma­ty­tas ir saulės baterijos valdomas pro­pe­le­riu­kas, ir tam­po­nai au­sy­se. Visa tai turėtų palengvinti karvėms gyvenimą.

Tomo Lukšio (BFL) nuotr., iš­ra­dė­jo brė­ži­nys

Lietuviai išranda dviratį 1

Pa­vyz­džiui, prieš de­šimt me­tų anykš­tė­nas Jo­nas Makš­te­lė ­pa­ten­ta­vo nau­ją van­dens ga­za­vi­mo bū­dą, bet jis iki šiol ne­ tai­ky­tas. Iš­ra­dė­jas pa­siū­lė iš­ra­di­ mą, ku­ris esą pa­dė­tų ga­min­ti ko­ky­ biš­ką ge­ria­mą­jį van­de­nį. Tam, kad van­duo bū­tų ge­ras ir ne kenk­tų, o, prie­šin­gai, – ge­rin­tų svei­ka­tą, pa­si­ ro­do, rei­kia la­bai ne­daug. Anot iš­ra­ dė­jo, van­duo tu­ri bū­ti pri­so­ti­na­mas ne ang­lia­rūgš­tės, o de­guo­nies. „Iš­ra­di­mas pri­klau­so mais­to pra­mo­nei ir yra skir­tas ko­ky­biš­ kam ge­ria­ma­jam van­de­niui pa­ ga­min­ti. Yra ži­no­mas gė­ri­mų ga­ my­bos bū­das pri­so­ti­nant van­de­nį ang­lia­rūgš­tės ir jį pa­ste­ri­zuo­jant.

Ta­čiau ži­no­mais bū­dais, ku­rių pa­ grin­dą su­da­ro van­dens pri­so­ti­ni­ mas ang­lia­rūgš­te, gau­tas van­duo ar gė­ri­mas jį var­to­jant ne­su­tei­kia or­ ga­niz­mui pa­pil­do­mo po­vei­kio, tik le­mia jo ga­zuo­tu­mą. Iš­ra­di­mo nau­ ju­mas yra tai, kad van­de­nį pri­so­ ti­na 3–5 g/l de­guo­nies vei­kiant ne ma­žes­niu nei 3 at­mos­fe­rų slė­giu“, – tei­gia­ma iš­ra­di­mo ap­ra­šy­me.

J.Makš­te­lės iš­ra­di­mo vai­siais žur­na­lis­tams pa­si­mė­gau­ti ne­pa­vy­ ko. Sos­ti­nės par­duo­tu­vių ga­zuo­to van­dens len­ty­nas ty­ri­nėdami žur­ na­lis­tai ne­ra­do nė vie­no de­guo­nies prisotinto van­dens bu­te­lio.

Gal­vos ap­dan­ga­las gal­vi­jams

Dar vie­nas iš­ra­di­mas ge­ro­kai pa­ gel­bė­tų ma­ša­lų ir va­sa­ros karš­čių ka­muo­ja­miems gal­vi­jams, ta­čiau ir šio iš­ra­di­mo brė­ži­niai dul­ka au­ to­riaus stal­čiu­je.

Iš Bai­so­ga­los ki­lęs no­va­to­rius siū­lo spe­cia­lius gal­vi­jų gal­vų ap­ dan­ga­lus, ap­sau­go­sian­čius po­ra­ka­ no­pius nuo sau­lės smū­gio. O spe­ cia­lūs tam­po­nai tu­rė­tų at­bai­dy­ti vabz­džius. „Siū­lo­mo iš­ra­di­mo tiks­las – komp­lek­si­nė gal­vi­jų gal­vų ap­sau­ ga, sie­kiant karš­tu me­tų lai­ko­ tar­piu ne tik iš­veng­ti kri­ti­mų nuo sau­lės smū­gio, bet ir su­ma­žin­ti stre­si­nį spau­di­mą, su­ke­lia­mą sau­ lės ra­dia­ci­jos, ši­lu­mos, bei krau­ ja­siur­bių pa­ra­zi­tų. Iš­ra­di­mo es­ mė – gal­vi­jų gal­vos ap­dan­ga­las iš med­vil­ni­nio au­di­nio pa­si­žy­mi tuo,

kad pa­siū­tas iš tvir­to ar­ba dvi­gu­bo med­vil­ni­nio au­di­nio su sky­lė­mis ra­gams, tu­ri pa­smak­rio ir pa­kak­ lės dir­žus, o pa­grin­di­nė plokš­tu­ ma tu­ri kar­to­nu ar­ba plas­ti­ku su­ kie­tin­tas da­lis. Prie ap­dan­ga­lo ga­li bū­ti pri­tvir­tin­tas mi­ni sau­lės ba­te­ ri­jos va­ro­mas pro­pe­le­riu­kas ir pri­ tai­sy­tos sky­lė­tos ki­še­nė­lės, į ku­rias de­da­mi in­sek­ti­ci­di­niu skys­čiu su­ vil­gy­ti tam­po­nai“ – tei­gia­ma Al­ gir­do Ka­na­pic­ko pa­teik­to iš­ra­di­mo ap­ra­šy­me.

Žo­dy­nui nau­do­ja­ mas dvis­luoks­nio ar­ba tris­luoks­nio tua­le­ti­nio po­pie­ riaus ru­lo­nas su per­ fo­ruo­to­mis nu­plė­ši­ mo li­ni­jo­mis.

Kal­bų mo­ko tua­le­te

Kur ge­riau­sia mo­ky­tis už­sie­nio kal­bų? Vie­nas iš­ra­dė­jų ma­no, kad tam tin­ka­miau­sia vie­ta – tua­le­tas. Ši­taip 2006 m. Lie­tu­vo­je bu­vo pa­ ten­tuo­tas už­sie­nio kal­bos mo­ko­ ma­sis žo­dy­nas. Nuo įpras­to žo­dy­ no nau­jai iš­ras­tas ski­ria­si tuo, kad spaus­di­na­mas ne tra­di­ci­nė­je kny­ go­je, o ant tua­le­ti­nio po­pie­riaus ri­ ti­nė­lio. „Iš­ra­di­mas pri­ski­ria­mas mo­ky­ mo prie­mo­nėms. Už­sie­nio kal­bos mo­ko­ma­sis žo­dy­nas yra at­spaus­ din­tas tua­le­ti­nio po­pie­riaus ru­lo­ne. Žo­dy­nui nau­do­ja­mas dvis­luoks­nio ar­ba tris­luoks­nio tua­le­ti­nio po­ pie­riaus ru­lo­nas su per­fo­ruo­to­ mis nu­plė­ši­mo li­ni­jo­mis. Vie­na­ me tua­le­ti­nio po­pie­riaus la­pe­ly­je yra at­spaus­din­tas vie­nas ar­ba ke­ le­tas žo­džių su ver­ti­mu“, – tei­gia­ ma Vi­dos Žu­tie­nės iš Ma­žei­kių iš­ ra­di­mo ap­ra­šy­me.

Par­duo­tu­vė­se ieš­ko­da­mi šio pro­ duk­to žur­na­lis­tai taip pat šiek tiek su­tri­ko. Iš pra­džių pa­tik­ri­nę ke­ lis sos­ti­nės kny­gy­nus ir vi­siš­kai ne­te­kę vil­ties pa­trau­kė į di­džių­ jų pre­ky­bos cent­rų tua­le­ti­nio po­ pie­riaus sky­rius, ta­čiau ir te­nai jų

lau­kė ne­sėk­mė. Pa­si­ro­do, ge­nia­ lus iš­ra­di­mas die­nos švie­sos taip ir neiš­vy­do, pa­ten­tas vė­liau bu­vo at­ šauk­tas.

Iš­ra­di­nė­ja dvi­ra­tį

Tarp šyp­se­ną vei­de at­si­ras­ti ver­ čian­čių iš­ra­di­mų ne­trūks­ta ir vi­ sai rim­tų, ta­čiau to­kių, kai ban­do­ ma pa­ten­tuo­ti prieš dau­gy­bę me­tų at­si­ra­du­sius daik­tus. Vals­ty­bi­nio pa­ten­tų biu­ro in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je pa­vy­ko ras­ti to­kių daik­tų pa­ten­tų kaip bu­te­lis, kon­ser­va­vi­mo dang­te­ liai, me­di­nis ark­liu­kas ar ne­tgi pa­

pras­čiau­sias vo­kas. Be­je, pa­sta­ro­jo au­to­rys­tė pri­klau­so suo­miams.

Bu­te­lio ap­ra­šy­mas sve­tai­nė­je – kuk­lus. „Iš­ra­di­mas pri­klau­so ta­ ros konst­ruk­ci­joms, bū­tent stik­lo ta­rai, ir ga­li bū­ti pa­nau­do­tas gė­ ri­mams iš­pils­ty­ti. Bu­te­lis skys­ čiams, tu­rin­tis kak­le­lį su srie­gio vai­ni­ku, nuo­lai­džius pe­čius ir ci­ lind­ri­nį kor­pu­są su įgi­li­ni­mu eti­ ke­tei ir su­jung­tą su dug­nu, ku­rio kak­le­lio į pe­čius ir pe­čių į kor­pu­ są pe­rė­ji­mo vie­tos yra užap­va­lin­tos spin­du­liais“, – pri­sta­to­mas bu­te­ lis. Pas­ta­ra­jam pa­ten­tą gau­ti mė­gi­

no ri­bo­tos at­sa­ko­my­bės bend­ro­vė iš Ru­si­jos, ta­čiau ne­sėk­min­gai, nes pa­rai­ša, pus­me­tį pra­lei­du­si Pa­ten­ tų biu­re, „iš­ra­dė­jų“ ga­liau­siai bu­ vo at­šauk­ta.

O štai nuo ma­žų die­nų pa­žįs­ta­ mas me­di­nis ark­liu­kas, pa­si­ro­do, esąs vil­nie­čio Al­gir­do Amb­ra­ze­vi­ čiaus taip pat daug­maž prieš de­ šimt­me­tį pa­ten­tuo­tas iš­ra­di­mas.

Tie­sa, va­di­na­si jis ne šiaip ark­liu­ kas, bet „žais­las-gy­vū­nas, skir­ tas vai­kams jo­di­nė­ti“. Pas­ta­ro­jo pa­ten­ti­nė pa­sau­ga ga­lio­jo be­veik me­tus.

Patentai ilgai negyvuoja And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis pa­ten­tų biu­ ras kas­met įre­gist­ruo­ja ke­lias­de­ šimt iš­ra­di­mų, ta­čiau kas yra jų au­to­riai ir kiek jų iš­ra­di­mus da­ro „tie­siog šiaip sau“, nie­kas ne­tik­ri­ na. Biu­ro dar­bas – tik re­gist­ruo­ti ir rink­ti mo­kes­čius.

Ne­są­mo­nių priimti ne­tu­rė­tų

Vals­ty­bi­nio pa­ten­tų biu­ro Iš­ra­ di­mų sky­riaus ve­dė­jas Ze­no­nas Va­la­se­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad pa­ ten­ta­vi­mo tvar­ka pa­rem­ta sa­ vi­kont­ro­le, tad ne­są­mo­nių ar ne­nau­din­gų da­ly­kų pa­ten­tuo­ ti nie­kas ne­tu­rė­tų. Ki­ta ver­tus, kiek iš­ra­di­mas yra iš­ra­di­mas, o ne, pa­vyz­džiui, su­sap­nuo­tas da­ ly­kas, ne­tik­ri­na­ma.

Tie­sa, iš­ra­di­mui tai­ko­mi kri­te­ ri­jai, ir ati­tik­tį jiems pa­reiš­kė­jas tu­ri įro­dy­ti. Bet kiek tas įro­dy­mas pa­grįs­tas, nie­kas ne­tik­ri­na. „Lie­tu­vo­je yra pa­reikš­ti­nė sis­ te­ma, tai yra pa­ts pa­reiš­kė­jas tu­ri įro­dy­ti sa­vo iš­ra­di­mo pa­ten­ta­bi­ lu­mą. Ta­čiau to nie­kas ne­tik­ri­na.

O tam, kad tai įro­dy­tų, iš­ra­di­mas tu­ri ati­tik­ti tris kri­te­ri­jus: nau­ju­ mo, nea­ki­vaiz­du­mo ir pri­tai­ko­ mu­mo. Ma­nau, kad pa­ten­tuo­da­ mas iš­ra­di­mą žmo­gus tu­ri gau­ti nau­dos, o pa­ten­tuo­ti šiaip... Var­ gu ar kas tai da­rys“, – įsi­ti­ki­nęs Z.Va­la­se­vi­čius.

Ren­ka tik mo­kes­čius

Iš­ra­di­mo pa­ten­tas su­tei­kia­mas po to, kai pa­tei­kia­ma pa­raiš­ka ir jis įre­gist­ruo­ja­mas na­cio­na­li­niu ar Eu­ro­pos ly­giu. Kad pa­ten­tas ga­ lio­tų, už jį kas­met rei­kia su­si­mo­ kė­ti mo­kes­čius.

Per 20 me­tų bu­vo la­bai daug pa­ten­ tų iš­duo­ta, bet ga­ lio­jan­čių 15 me­tų ir dau­giau – vie­ne­tai. „Pa­duo­dant pa­raiš­ką rei­kia su­ mo­kė­ti tam tik­rą mo­kes­tį. Vė­liau kas­met už pa­ten­to ga­lio­ji­mą rei­ kia mo­kė­ti tam tik­rą su­mą. Kuo il­giau ga­lio­ja pa­ten­tas, tuo kas­ me­tė įmo­ka di­des­nė. Pa­vyz­džiui, už 11–15 me­tų mo­ka­ma po 1000 li­tų, vė­liau po 1200 li­tų. Pa­ten­tą re­gist­ruo­jan­tis fi­zi­nis as­muo tu­ ri tei­sę gau­ti 50 pro­c. nuo­lai­dą“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau, anot Z.Va­la­se­vi­čiaus, to­kių pa­ten­tų ne­daug, gal vos vie­ nas ki­tas. „Lie­tu­viai – iš­ra­dė­jų tau­ta, bet ne to­kio ly­gio. Per 20 me­tų bu­vo iš­duo­ta la­bai daug pa­ten­tų, bet ga­lio­jan­čių 15 me­tų ir dau­giau – vie­ne­tai. Tie­siog nė­ra pra­smės, kad daik­tas bū­tų ­pa­ten­tuo­tas tiek il­gai“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Idėjų autorių ne­pa­žįs­ta

Ar Z.Va­la­se­vi­čius su­si­dū­rė su iš­ ra­dė­jais akis į akį? Kas tie žmo­ nės? Į šiuos žur­na­lis­tų klau­si­mus Iš­ra­di­mų sky­riaus va­do­vas at­sa­ ky­ti ne­ga­lė­jo. „Pas mus vei­kia lan­ge­lio prin­ ci­pas. Žmo­nės at­ne­ša pra­šy­mus re­gist­ruo­ti iš­ra­di­mą, pa­duo­da do­ ku­men­tus ir vis­kas. Aš tų žmo­nių as­me­niš­kai ne­ma­tau, su jais ne­ bend­rau­ju“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Do­ku­men­tus prii­man­tys spe­cia­ lis­tai iš­ra­dė­jus re­gist­ruo­ja, o vė­liau jie ir jų iš­ra­di­mai ap­ra­šo­mi spe­cia­ liai lei­džia­ma­me biu­le­te­ny­je. „Biu­le­te­niai lei­džia­mi kas mė­ ne­sį ir ten bū­na ap­ra­šy­ti vi­si iš­ ra­di­mai. Taip pat iš­var­di­ja­mi pa­sku­ti­nį ket­vir­tį iš­duo­ti pa­ten­tai ir nu­sto­ję ga­lio­ti iš­ra­di­mai“, – pa­ sa­ko­jo Pa­ten­tų biu­ro at­sto­vas.

Pel­ną pa­siim­da­vo vals­ty­bė

Šiuo me­tu iš­ra­di­mą įre­gist­ra­vęs ir nu­sta­ty­tą kas­me­tį mo­kes­tį mo­ kan­tis iš­ra­di­mo au­to­rius ga­li nau­ do­tis sa­vo iš­ra­di­mo tei­kia­mo­mis pri­vi­le­gi­jo­mis – gar­sin­ti sa­vo var­ dą ir sėk­mės at­ve­ju gau­ti pel­no.

So­viet­me­čiu iš­ra­di­mai, pa­sak Z.Va­la­se­vi­čiaus, taip pat bu­vo re­ gist­ruo­ja­mi, ta­čiau da­lį nuo­pel­nų pri­siim­da­vo vals­ty­bė. „Anuo­met iš­ra­dė­jas gau­da­ vo au­to­rys­tės pa­žy­mė­ji­mą, ta­čiau pats iš­ra­di­mas pri­klau­sy­da­vo vals­ ty­bei“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

8

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

savaitės interviu

Pa­ga­liau V.Lands­ber­gis mus pri­pa­ži­no!

Ket­vir­tis am­žiaus pra­bė­go nuo gar­sio­jo mi­tin­go, kai prie A.Mic­ ke­vi­čiaus pa­mink­lo bū­rys drą­suo­lių su­sior­ga­ni­za­vo ir pa­ smer­kė Mo­lo­to­vo-Rib­bent­ro­po su­si­ta­ri­mus. Apie tai – po­kal­ bis su Lie­tu­vos lais­vės ly­gos ly­de­riu 84-erių An­ta­nu Ter­lec­ku.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Kaip, jū­sų aki­mis, pa­si­kei­ tė 1987 m. rugp­jū­čio 23-io­sios mi­tin­go ver­ti­ni­mas per ke­lis ne­prik­lau­so­my­bės de­šimt­me­ čius? Re­gis, mi­tin­gui da­bar tei­ kia­ma vis dau­giau reikš­mės? Ir mi­nė­ji­mai so­li­des­ni.

– Taip, pa­si­kei­tė. Tie­siog lig tol bu­ vo be­veik tik ty­lė­ta. Vi­sų pir­ma – Lie­tu­vos lais­vės ly­gos įver­ti­ni­mas.

Po tru­pu­tį vis­kas kei­čia­si. Gal to­ dėl, kad lai­kas mirt jau man? Tai da­bar su­sku­bo mi­nė­ji­mus or­ga­ni­ zuo­ti.

O gal dėl to, kad val­džio­je ki­ti žmo­nės? Šiaip vi­sa­da mi­nė­da­vo tik Są­jū­džio su­kak­tis, nors jis su­si­kū­ rė de­šimt­me­čiu vė­liau nei Lie­tu­vos lais­vės ly­ga. Tai ne­gar­bin­ga.

Ta­čiau vis­kas pa­si­kei­tė. Šios sa­ vai­tės mi­nė­ji­mai tik­rai bu­vo gar­ bin­gi. Tik štai aš, kal­bė­da­mas, kaip ma­tė­te, jau ne­la­bai įskai­čiau sa­vo raš­to...

– Ta­čiau šią sa­vai­tę Aukš­čiau­ sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis sa­vo kal­bo­je kaip tik pa­brė­žė, kad mi­tin­gas, apie ku­rį kal­ba­me, da­vė pa­grin­dą Są­jū­džiui?

– Taip jį kal­bant gir­džiu pir­mą kar­ tą. Ačiū jam, kad jis jau pra­bu­do ir taip pa­kal­bė­jo.

Sa­ky­čiau, pir­mą kar­tą taip. O bu­vo lai­kas, kai man ne­leis­da­vo į jų (Są­jū­džio – red. pa­st.) mi­tin­gą atei­ti. Ir bū­da­vo nu­ro­dy­mas iš va­ do­vy­bės ma­nęs neį­leis­ti. Ge­rai, kad V.Lands­ber­gis da­bar at­si­mi­nė. Ko­ dėl Lais­vės ly­ga vi­są­laik bu­vo mi­ nė­ji­mų pa­raš­tė­se? Tai, ma­tyt, nuo ša­lies va­do­vy­bės pri­klau­so.

– Is­to­ri­kai aiš­ki­na kiek ki­taip: į mi­tin­gus Są­jū­dis jū­sų ne­leis­da­ vo, nes bu­vo­te per­ne­lyg ra­di­ka­ lūs. Ir tai, kad ko­vo­jant Lais­vės ly­gos sti­liu­mi ne­prik­lau­so­my­ bė ne­bū­tų bu­vu­si iš­ko­vo­ta. Rei­ kė­jo dip­lo­ma­ti­jos, nuo­sai­ku­mo – o są­jū­die­čiai taip ir vei­kė.

– Ne tai. Čia pa­vy­das. Mes drą­ siai kal­bė­jo­me. Sa­ky­da­vo­me vis­ką, kaip yra, o jie (Są­jū­džio žmo­nės – red. pa­st.) bi­jo­da­vo. Ir vis­kas. Tie­ siog bi­jo­da­vo pa­sa­ky­ti.

1989 m. jie ten Kau­ne mi­nė­jo Va­ sa­rio 16-ąją, priė­mė re­zo­liu­ci­ją, bet jo­je – nė žo­džio apie ne­prik­lau­so­ my­bę...

Mes, Lie­tu­vos lais­vės ly­ga, jo­kių vi­ zi­jų ne­kū­rė­me. Mums svar­biau­sia bu­vo ne­prik­lau­so­my­bė. O pa­skui kaip bus – žiū­rė­sim. Nie­kas Lie­ tu­vo­je, iš­sky­rus ko­mu­nis­tus, apie atei­tį per daug ne­gal­vo­jo. Taip pat Są­jū­džio vei­kė­jai.

Mes nie­ka­da ne­sa­kė­me, kad Lie­ tu­vos lais­vės ly­ga iš­ko­vo­jo ne­prik­ lau­so­my­bę. O Są­jū­dis vi­sa­da pa­ brėž­da­vo, kad jie pir­mie­ji, jie lais­vę iš­ko­vo­jo. Mes tvir­ti­no­me, kad di­ džiau­sią vaid­me­nį su­vai­di­no par­ ti­za­ni­nis ju­dė­ji­mas. Tai fe­no­me­nas, ku­rio ne­bu­vo Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je – jie tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li, tad šian­dien dėl to ten tiek ru­sa­kal­bių. Ma­tyt, Są­jū­dis taip el­gė­si iš pa­vy­do.

Mes drą­siai kal­bė­ jo­me. Sa­ky­da­vo­me vis­ką, kaip yra, o są­ jū­die­čiai bi­jo­da­vo.

– Grįž­ki­me prie gar­sio­jo mi­tin­ go. Kaip jūs ta­da, 1987-ai­siais, ver­ti­no­te jo reikš­mę? Juk pir­ mą­syk bu­vo im­ta­si vie­šo veiks­ mo – ma­ni­fes­to.

– Kad ne­gal­vo­jo­me, jog rei­kia bi­jo­ ti. Aš jau aš­tuo­ne­rius me­tus bu­vau at­sė­dė­jęs už tą pa­ktą. Tad sau pa­ sa­kiau: ne­gi da­bar jau čia kas bus?

1987 m. ge­gu­žę ma­ne bu­vo iš­si­kvie­ tę trys KGB pul­ki­nin­kai. Ir jau ta­da ma­čiau, kad jie jau ne­be tie, ko­kie bu­vo anks­čiau. Jie ten ir juo­ka­vo, ir gra­si­no, bet vei­ki­mas jau bu­vo ki­ toks.

1979 m., kai ma­ne pa­so­di­no, KGB vei­kė­jai bu­vo šiurkš­tūs, o vė­ liau pa­ma­čiau, kad vis­kas pa­si­kei­ tė. Vie­no KGB tar­dy­to­jo žmo­na net bu­vo ma­no bend­ra­dar­bė. Kai ma­ne tar­dy­da­vo, ji jam pa­skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo: „Ką, An­ta­ną tar­dai?“ ir per­duo­da­vo man lin­kė­ji­mus. Aš ir­gi pa­dė­ko­da­vau. Tad vis­kas bu­vo pa­ si­kei­tę.

– Aki­vaiz­du, kad ka­gė­bis­tai, prie­šin­gai nei ko­mu­nis­tų par­ ti­ja, ju­to lai­ko pul­są?

– Ju­to. Tik­rai ju­to. Vie­na­me KGB sky­riu­je bu­vo pen­ki tar­dy­to­jai. Ma­ ne tar­dy­da­vo tik vie­nas jų. Ir kar­ tais atei­da­vo jo vir­ši­nin­kas. O kai nie­ko ne­bu­vo, tar­dy­to­jas pa­si­li­ko vie­nas ir man pa­sa­kė: „Na­cio­na­ lis­tai la­bai no­rė­da­vo įkąst ta­ry­bų val­džiai, bet jiems taip ir ne­pa­vyk­ da­vo, o va kai jūs, Lie­tu­vos lais­vės

karštOJI linija: 212 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis

„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

2022

ly­ga, lie­čiat klau­si­mus, tai tie­siai į de­šim­tu­ką.“ Jie pa­tys pri­pa­ži­no, kad tas mi­ tin­gas su­vai­di­no la­bai di­de­lį vaid­ me­nį.

– Jūs at­sa­kė­te pa­ts sau į klau­ si­mą, ko­dėl to mi­tin­go če­kis­tai neiš­vai­kė?

– Tur­būt toks bu­vo Mask­vos nu­ro­ dy­mas. Ne­ži­nau. Na, jie ži­no­jo, kad aš jau pa­var­gau. Ži­no­jo, kad mi­tin­ ge ne­si­ruo­šiu kal­bė­ti. Pa­tys ak­ty­ viau­si – aš ir Vy­tau­tas Bo­gu­šis – ja­me ne­kal­bė­jo­me. Gal ma­nė, kad kas nors ki­ti kal­bės; o gal svars­ tė, kad to­kių neat­si­ras. Bet at­si­ti­ko taip, kad kal­bė­jo ir ge­riau­sią kal­ bą pa­sa­kė Vil­niaus dra­mos teat­ ro dai­li­nin­kas Jan­čiaus­kas. Vė­liau jį če­kis­tai gąs­di­no, pri­mu­šė, pa­li­ko miš­ke be są­mo­nės ir jis po tre­jų me­ tų mi­rė. Taip smar­kai jį su­mu­šė.

– Kaip įver­ti­no­te mi­tin­gą jam pa­si­bai­gus? Lai­kė­te pa­vy­ku­ siu?

– Taip, lai­kė­me pa­vy­ku­siu. Mi­tin­ go iš­va­ka­rė­se atė­jo če­kis­tas Čes­na­ vi­čius ir KGB ge­ne­ro­lų var­du įspė­jo, kad ja­me ne­da­ly­vau­čiau. Aš pa­sa­ kiau: „Ką jūs čia iš­gy­ve­na­te dėl to mi­tin­go? Ne tiek daug jau žmo­nių su­si­rinks, o po me­tų jūs pa­tys pa­ ma­ty­si­te, kad to­kius mi­tin­gus rei­ kia leis­ti.“ Nus­pė­jau kaž­kaip.

Ir po me­tų Vin­gio par­ke šim­ta­tūks­ tan­ti­nius mi­tin­gus reng­ti pra­dė­ jo Są­jū­dis.

– Jūs ne kar­tą esa­te sa­kęs, kad jo­kios nea­py­kan­tos če­kis­tams ne­jau­čia­te. Ko­dėl?

– Man jų net kar­tais bū­da­vo gai­ la – jie di­des­ni kan­ki­niai ne­gu mes.

Sa­kiau, kad jie pra­loš. Sa­ky­da­vau jiems į akis, kad Lie­tu­va bus ne­ prik­lau­so­ma. Nea­py­kan­tos jo­kios ne­jau­čiu, jos ne­par­si­ve­žiau iš la­ge­ rių ir ka­lė­ji­mų, kur pra­lei­dau vie­ nuo­li­ka me­tų. An­tai 1985 m. pas ma­ne at­va­žia­vo pul­ki­nin­kas Čes­ na­vi­čius ir aš jam pa­sa­kiau, kad jei jus teis, aš ne­bū­siu kal­ti­ni­mo liu­dy­ to­ju. Tie­siai į akis pa­sa­kiau. Pas­kui dar ne kar­tą ma­ne lan­kė ir aš taip pat kal­bė­jau. Vi­są­laik sa­ky­da­vau: Lie­tu­va bus ne­prik­lau­so­ma.

Vė­liau, jau at­ga­vus ne­prik­lau­so­ my­bę, bu­vau su­ti­kęs tą Čes­na­vi­čių, bet jis, man re­gis, grei­tai nu­mi­rė.

Bu­vo toks lai­kas, kai par­da­vi­nė­jau kny­gas, tai vie­nam kny­gą pa­do­va­ no­jau, ki­tam če­kis­tui pi­giau par­ da­viau.

reklamos skyrius: 261 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391

3654

Platinimo tarnyba: 261

LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

Ne­pa­lau­žia­mas: A.Ter­lec­kas sa­ko prieš 25 me­tus ne­gal­vo­jęs, kad rei­

kia bi­jo­ti.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Nea­py­kan­tos tik­rai nė­ra. Jie varg­ šai. Ir svei­ka­tos man jo­kios ne­suė­ dė. Man ki­tą­met bus 85-eri – bet, ma­tot, tie vy­rai tiek neiš­gy­ve­no.

Ma­ne jie muš­da­vo, bet taip leng­vai. Če­kis­tai ži­no­jo, kaip muš­ti, kad at­ krės­tų plau­čius, ke­pe­nis, bet ma­nęs ne­mu­šė. Taip išė­jo, kad kai 1957 m. pas juos pa­te­kau, taip jau ne­mu­šė – po Sta­li­no mir­ties taip muš­ti jau bu­vo už­draus­ta.

– Įdo­mu, kaip jūs su­ži­no­jo­ te apie slap­tuo­sius Mo­lo­to­voRib­bent­ro­po pro­to­ko­lus?

– Apie juos ži­no­jau jau se­nų se­niau­ siai. Apie Mo­lo­to­vo-Rib­bent­ro­po su­si­ta­ri­mus bu­vo ra­šo­ma Bos­to­ ne iš­leis­to­je Lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­ jo­je. Be to, pra­neš­da­vo per už­sie­nio ra­di­ją. Pa­ži­no­jau vie­ną spe­cia­laus ar­chy­vo, kur ne vi­sus įleis­da­vo,

1688

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

ve­dė­ją. La­bai drą­si mo­te­ris bu­vo, Sme­to­nos lai­kais sė­dė­ju­si už kom­ jau­ni­mo veik­lą ka­lė­ji­me, to­kia žy­dė Es­te­ra Ba­jo­rai­tė, – ji man duo­da­ vo tą en­cik­lo­pe­di­jos to­mą par­si­neš­ti na­mo. O vi­sos ki­tos lie­tu­vai­tės, ku­ rios ten dir­bo, ne­duo­da­vo. Lie­tu­viai be­veik nie­ko apie slap­tuo­sius pro­ to­ko­lus ne­ži­no­jo. Bent jau dau­gu­ ma tik­rai ne. Bet aš ži­no­jau.

– Su kuo iš Lie­tu­vos lais­vės ly­ gos bend­ra­žy­gių lig šiol pa­lai­ ko­te ry­šius?

– Ga­li­ma sa­ky­ti, kad jau nie­ko nė­ ra. Tik su ku­ni­gu Ju­liu­mi Sas­naus­ ku. Nuei­nu pas jį į baž­ny­čią. O šiaip vi­si iš­mi­rė, ma­žai su kuo pa­lai­kau san­ty­kius.

Rei­kė­tų pa­ra­šy­ti dar vie­ną kny­ ge­lę, to­dėl ne­la­bai tu­riu lai­ko bend­ rau­ti. Apie ką ra­šy­siu? Apie praei­tį.

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,261 3654,

261 3000, 261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688

9

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

e. DIENA

Kom­piu­te­ris: pro­tin­go pa­si­rin­ki­mo kai­na In­for­ma­cinės tech­no­lo­gi­jos – be­veik neat­ sie­ja­ma kas­die­nybės da­lis. Jos to­bulė­ ja ko­ne kas sa­vaitę. Ką tu­ri ži­no­ti žmo­gus, ap­si­sprendęs nu­si­pirk­ti kom­piu­terį?

To­kiu at­ve­ju rei­ka­lin­ga nein­teg­ ruo­ta vaiz­do plokštė. O mu­zi­kos ir filmų ar­chy­vui pa­ta­ria­ma ge­riau įsi­gy­ti dar ir išo­rinį standųjį diską.

Taip yra tau­piau ir sau­giau. Be to, jį per USB jungtį ga­li­ma pri­jung­ti prie bet ku­rio ki­to kom­piu­te­rio.

Stalinis ar ne­šio­ja­masis?

As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Kam jis bus rei­ka­lin­gas?

Kom­piu­te­rių yra la­bai daug ir įvai­ riau­sių ga­min­tojų, todėl pa­si­rink­ti ne­leng­va. To­kiu at­ve­ju yra du pa­ grin­di­niai kri­te­ri­jai, pa­gal ku­riuos ap­si­sprend­žia­ma, kokį kom­piu­terį pirk­ti: tu­ri­ma pi­nigų su­ma ir kam tas kom­piu­te­ris bus nau­do­ja­mas.

Pa­gal tai teks rink­tis jo pagrindi­ nes detales – pro­ce­so­rių, ope­ra­ty­ viosios at­minties plokštelę, standų­ jį diską, vaiz­do plokštę.

Jei kom­piu­te­ris bus skir­tas tik tekstams ­rin­kti ir nar­šy­ti in­ter­ne­ te, jį ga­li­ma įsi­gy­ti ir už 1 tūkst. litų.

Kuo aukš­tes­ni pa­ra­met­rai, tuo di­ desnė kom­piu­te­rio kai­na.

Pap­ras­tai stu­den­tai tik ra­šyti ar nar­šy­ti ren­ka­si ma­žes­nius nei stan­dar­tinės įstri­žainės kom­piu­ te­rius.

Jei­gu žmo­gus kom­piu­terį per­ ka ne tik tekstams, bet jis norė­ tų žais­ti kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus, žiūrė­ti ir kaup­ti fil­mus ar mu­ziką, ta­da rei­ka­la­vimų kom­piu­te­riui kar­ telė ky­la.

Vi­si iš jų tu­ri sa­vo nišą, kaip įsi­ti­ kinę var­to­to­jai. Tei­gia­ma, kad sta­ liniai kom­piu­te­riai tu­ri ateitį. Nes jie ne­pa­kei­čia­mi tiems var­to­to­jams, ku­riems rei­kia ap­do­ro­ti di­de­lius in­ for­ma­ci­jos srau­tus. Stalinio kom­ piu­te­rio pranašu­mas tas, kad jį ga­ li­ma nuo­lat at­nau­jin­ti: jei ku­ri nors detalė ne­ten­ki­na, ga­li­ma jį pa­keis­ ti ga­lin­ges­ne.

Ne­šio­ja­majam kom­piu­te­riui to ne­pri­tai­ky­si. Jie kon­ku­ruo­ja su plan­še­ti­niais, ku­rie yra tar­si sa­vo­ tiš­ka iš­ma­niųjų te­le­fonų at­mai­na.

Nar­šyti in­ter­ne­te ir skai­ty­ti tai la­ bai pa­to­gus daik­tas. Jei ten­ka daug

Kom­piu­te­riai namų ūkiuo­se 2011 m. 55,8 pro­c. namų ūkių Lie­

tu­vo­je turė­jo kom­piu­te­rius.

Klaipė­dos ap­skri­ty­je kom­piu­te­

rius turė­jo 60,3 pro­c., Vil­niaus ap­ skri­ty­je – 63 pro­c. žmo­nių.

ke­liau­ti, plan­še­ti­nis kom­piu­te­ris – pa­to­ges­nis nei ne­šio­ja­masis.

In­ter­ne­to prieigą na­muo­se tu­ri

Pa­sens­ta per tre­jus me­tus

Lie­tu­vos vi­dur­kis – 55,8 pro­c.,

Ar ver­ta vai­ky­tis kom­piu­te­rių ma­ dų? Ži­no­vai sa­ko, kad ne, ne­bent tu­ri­te la­bai daug pi­nigų. Svar­biau­ sia tiks­liai ži­no­ti, kam tas kom­piu­ te­ris bus rei­ka­lin­gas. „Da­bar la­bai ma­din­ga „App­le“ pro­duk­ci­ja. Tai – la­bai plo­ni, leng­vi kom­piu­te­riai, jų ba­te­ri­jos il­giau lai­ kan­čios nei kitų, ta­čiau jie kai­nuo­ ja per 3 tūkst. litų. Šie kom­piu­te­riai pa­tvarūs, la­bai ge­rai at­ku­ria spal­ vas, tai ypač svar­bu di­zai­ne­riams.

Bet to­kio kom­piu­te­rio ne­būti­nai rei­kia žmo­gui, tik ra­šan­čiam teks­ tus“, – tvir­ti­no in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gijų ži­no­vas Da­rius Ku­bi­lius.

Mo­ra­liš­kai, tech­no­lo­giš­kai kom­ piu­te­ris pa­sens­ta maž­daug per tre­ jus me­tus. Ta­da jis pra­de­da lėčiau veik­ti, jį ten­ka at­nau­jin­ti. Ta­čiau ge­riau­sia pirk­ti naują.

58,9 pro­c. Klaipė­dos ap­skri­ties gy­ ven­tojų.

Kau­no ap­skri­ty­je in­ter­netą turė­ jo 59,3 pro­c., Vil­niaus – 65 pro­c. gy­ ven­tojų.

2010 m. ES ša­ly­se nau­do­ji­mo­si

kom­piu­te­riu vi­dur­kis – 71 pro­c., Lie­tu­ vo­je tik 62 pro­c., toks pat ir Len­ki­jo­je. Šve­di­jo­je kom­piu­te­riu nau­do­ja­si

92 pro­c. gy­ven­tojų, Ny­der­lan­duo­se – 91 pro­c., Liuk­sem­bur­ge – 90 pro­c., Da­ni­jo­je – 89, Es­ti­jo­je – 75, Lat­vi­jo­je – 67 pro­c. gy­ven­tojų.

Nė žings­nio be IT 2012 m. pra­džio­je kom­piu­te­riais

ir in­ter­ne­tu nau­do­jo­si be­veik vi­sos (99,7 pro­c.) ga­my­bos ir pa­slaugų įmonės Lie­tu­vo­je, ku­rio­se dir­bo 10 ir dau­giau dar­buo­tojų.

Pla­čia­juos­čiu in­ter­ne­tu nau­do­jo­

si 99,3 pro­c. įmo­nių.

In­ter­ne­to tink­la­lapį ar sve­tainę

turė­jo 71,2 pro­c. ga­my­bos ir pa­slaugų įmo­nių.

38,9 pro­c. įmo­nių in­ter­ne­to tink­

la­la­py­je ar sve­tainė­je skelbė pre­ kių ar pa­slaugų ka­ta­lo­gus ir kai­ny­ nus, 19,7 pro­c. nau­do­jo­si ga­li­my­be už­si­sa­ky­ti, re­zer­vuo­ti ar pirk­ti no­ ri­mus pro­duk­tus, 16 pro­c. in­for­ma­ vo apie lais­vas dar­bo vie­tas ar­ba teikė ga­li­mybę pa­teik­ti pra­šymą dėl dar­bo.

Be­veik vi­sos įmonės (99,6 pro­c.)

2011 m. in­ter­ne­tu bend­ra­vo su vals­ tybės ins­ti­tu­ci­jo­mis (2010 m. – 98,1 pro­c.).

2011 m. kom­piu­te­rius ir elekt­ro­

ni­nius tink­lus pre­ky­bai (prekėms ar pa­slau­goms pirk­ti ar­ba par­duo­ ti) nau­do­jo 30,2 pro­c. įmo­nių.

Kom­piu­te­rius kas­die­nia­me dar­

be bent kartą per sa­vaitę nau­do­jo 42,4 pro­c., in­ter­netą – 38,7 pro­c. ga­ my­bos ir pa­slaugų įmo­nių dar­buo­ tojų (2011 m. pra­džio­je – ati­tin­ka­mai 38,8 ir 36,5 pro­c.).

2011 m. 22 pro­c. įmo­nių turė­jo sa­

vo IT spe­cia­lis­tus, jų pa­grin­di­nis dar­bas bu­vo su­si­jęs su IT sis­temų die­gi­mu, to­bu­li­ni­mu ir prie­žiū­ra.

Ieš­ko­ji­mai: mo­der­nių tech­no­lo­gijų jūro­je la­bai svar­bu tiks­liai ap­si­spręsti, ko rei­kia iš tiesų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šal­ti­nis: Lietuvos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

Komentaras terį. Prieš pirk­da­mi, jie turėtų ap­ svars­ty­ti, ko­kio kom­piu­te­rio no­ ri – ne­šio­ja­mojo ar stalinio, ko­kią pro­gra­minę įrangą nau­dos, ko­kius dar­bus at­li­ks, žais žai­di­mus ar ne.

Ta­das Jan­kaus­kas

Bend­rovės „Avi­te­los pre­k y­ba“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius

– Ko­kių klai­dų pa­pras­tai da­ ro žmonės pirk­da­mi asmeninį kom­piu­terį?

– Vie­na daž­niau­sių klaidų yra ta, kad žmonės ma­no, jog no­rint dar­ buo­tis „Pho­tos­hop“ pro­gra­mi­ne įran­ga (ar­ba „Au­to­cad“) reikės ga­ lin­gos vaiz­do plokštės. O šiaip daž­ niau­siai pirkė­jai neap­sip­rend­žia, ko­kiems po­rei­kiams per­ka kom­piu­

– Į ką reikėtų at­kreip­ti dėme­ sį per­kant kom­piu­terį dar­bui biu­re?

– Jei kom­piu­te­ris bus skir­tas tik ne­ sudėtingiems biuro dar­bams, kur pakanka MS „Exel“ / „Word“ pro­ gra­mų – ta­da daž­niau­siai už­ten­ka ir pa­ties pi­giau­sio kom­piu­te­rio. Jei bus dir­ba­ma rim­tesnė­mis pro­gra­ mo­mis („Au­to­cad“, „Pho­tos­hop“ ir pan.), rei­kia at­kreip­ti dėmesį į pro­ ce­so­rių (reikėtų, kad jis būtų bent „In­tel i3“) ir ope­ra­ty­viąją at­mintį (ma­žiau­sia pa­gei­dau­ti­na – bent 4 GB), jei kom­piu­te­ris bus nau­do­ja­

mas vaiz­do med­žia­gai re­da­guoti, ta­da pri­reiks ir di­des­nės tal­pos kie­ to­jo dis­ko.

– Į ką reikėtų at­kreip­ti dėmesį per­kant ne­naują kom­piu­terį?

Ar ap­skri­tai ver­ta tokį kom­piu­ terį pirk­ti?

– Ne­nau­jo kom­piu­te­rio pirk­ti ne­pa­ tar­čiau, ne­bent iš pa­žįstamų, ku­rie jūsų neap­gaus. Per­kant iš at­si­tik­ti­ nių as­menų, ga­li tek­ti keis­ti standų­ jį diską ar­ope­ra­ty­viosios at­minties plokštelę ar­ba vi­sai kom­piu­terį iš­ mes­ti (neat­me­ta­ma ti­ki­mybė, kad jis ga­li būti įsigytas nešvariu būdu, o vėliau dėl to gali tekti turėti reika­ lų su teisėsauga). Šiais lai­kais kom­ piu­te­ris kai­nuo­ja nuo 700 litų, to­ dėl ge­riau nu­si­pirk­ti naują, kad ir ne tokį ga­lingą, nei ri­zi­kuo­ti ir pirk­ti

nau­dotą. Jei jau ap­si­sprendė­te pirk­ ti ne­naują kom­piu­terį, ta­da reikėtų kon­sul­ta­ci­jos iš­ma­nan­čio žmo­gaus, ku­ris galėtų įver­tin­ti per­kamą daik­ tą, taip pat reikėtų pa­tik­rin­ti po­li­ci­ jo­je, ar jis nėra vog­tas (daž­niau­siai šie duo­me­nys iden­ti­fi­kuo­ja­mi pa­gal se­ri­jos nu­merį).

– Ko­kia sta­linių kom­piu­te­rių per­spek­ty­va, ar jie iš­liks?

– Sta­linių kom­piu­te­rių par­da­vi­mas ke­letą metų kri­to, tru­putį smun­ka ir da­bar, ta­čiau jie neiš­nyks, tik ga­li pa­si­keis­ti jų iš­vaiz­da (pvz., vis­kas bus kar­tu – kom­piu­te­ris in­teg­ruo­ tas į mo­ni­to­rių). Kol kas sta­liniai kom­piu­te­riai yra ga­lin­ges­ni nei ne­ šio­ja­mieji (paly­gi­nti su tos pa­čios klasės pro­ce­so­riais, vaiz­do plokš­ tėmis), taip pat staliniai kom­piu­

te­riai tu­ri dau­giau at­nau­ji­ni­mo ga­li­my­bių (pvz., no­rint įsidė­ti ga­ lin­gesnę vaiz­do plokštę, ne­rei­kia keis­ti vi­sos pa­grin­dinės plokštės).

Tad jie tik­rai iš­liks.

– Jei žmo­gus at­si­sakė te­le­vi­zo­ riaus, kokį kom­piu­te­rio ek­raną jis turėtų pa­si­rink­ti, norė­da­mas žiūrė­ti fil­mus ar naudoti ki­tas pro­gra­mas kom­piu­te­ry­je?

– Tam ge­riau­siai tin­ka di­des­ni ek­ ra­nai. Pa­gei­dau­ti­na, kad jis bū­ tų kuo di­des­nis, bet ne per di­de­lis.

Op­ti­ma­lus 23–24 cm įstri­žainės ek­ra­nas, di­des­nio reikėtų ne­bent tiems, ku­rie dir­ba su di­zai­no ar pro­jek­ta­vi­mo pro­gra­mo­mis. Taip pat ga­li­ma įsi­gy­ti ir mo­ni­to­rių su TV funk­ci­ja, ta­da taip pat ga­li­ma žiūrė­ti te­le­vi­ziją.

10

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

12p.

Ar pa­vyz­di­niu lai­ky­tas Ma­lis ne­virs Af­ri­kos pū­li­niu?

v

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Nor­ve­gi­ja pa­dė­jo taš­ką šiur­piau­s Pa­kal­ti­na­mas ir nu­ si­pel­no aukš­čiau­ sios baus­mės. To­kį nuo­spren­dį va­kar iš­gir­do dvi­gu­bo iš­ puo­lio įvyk­dy­to­ jas nor­ve­gas An­der­ sas Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas.

77

žmonės

žuvo per A.BehringoBreiviko dvigubą išpuolį Osle ir Utiojos saloje pernai liepos 22 d.

Ver­dik­tas: iro­niš­ka, bet ka­lė­ji­mo baus­mė yra kaip tik tai, ko no­rė­jo ir A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ir dau­gu­ma au­kų šei­mų, ir Nor­ve­gi­jos vi­suo­me­nė.

Nu­teis­to­jo reak­ci­ja – šyp­se­na

Os­lo teis­mas de­ši­nių­jų ekst­re­mis­ tą už 77 žmo­nių nu­žu­dy­mą va­kar nu­tei­sė 21 me­tus ka­lė­ti su ga­li­my­ be lais­vės atė­mi­mą pra­tęs­ti. To­kios baus­mės pa­gal Nor­ve­gi­jos įsta­ty­mus ga­li bū­ti pra­tę­sia­mos, kol ka­li­nys lai­ ko­mas pa­vo­jin­gu vi­suo­me­nei.

Pen­ki tei­sė­jai vien­bal­siai pri­pa­ži­ no A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką pa­kal­ti­na­ mu, kaip no­rė­jo ir pa­ts kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų pa­žiū­rų at­sa­ko­vas. Taip bai­gė­si įspū­din­gas de­šimt sa­vai­čių tru­kęs teis­mo pro­ce­sas dėl per­nai įvyk­dy­tų iš­puo­lių, ku­rie trau­ma­vo pa­pras­tai ra­mią Nor­ve­gi­ją ir šo­ki­ ra­vo pa­sau­lį.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ku­ris vil­kė­jo tam­sų kos­tiu­mą ir bal­tus marš­ki­nius su pil­ku kak­la­raiš­čiu, šyp­so­jo­si, kai bu­vo skai­to­mas teis­ mo nuo­spren­dis. Žu­dy­nes Utio­ jos sa­lo­je iš­gy­ve­nę žmo­nės iš­kart puo­lė ko­men­tuo­ti nuo­spren­džio „Twit­ter“. Em­ma Mar­ti­no­vic šia­ me so­cia­li­nia­me tink­le pa­ra­šė: „YEEEEEEESSSSSSSS!!!“ Vil­ja­ras Hans­se, ku­riam per žu­ dy­nes kul­ka bu­vo pa­tai­kiu­si į gal­vą, „Twit­ter“ pa­ra­šė: „Baig­ta. Taš­kas.“ Blo­giau už mir­tį

33 me­tų A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ku­ris vei­kė vie­nas ir ku­ris teis­me,

kai jam bu­vo nuim­ti ant­ran­kiai, pa­ro­dė de­ši­nių­jų pa­si­svei­ki­ni­mo su­gniauž­to kumš­čio ges­tą, pri­si­ pa­ži­no įvyk­dęs iš­puo­lius. Jis lai­ko sa­ve šiau­rie­čių ko­vo­to­ju su „mu­ sul­mo­nų in­va­zi­ja“ į Eu­ro­pą ir vi­ sais tais, ku­rie pro­pa­guo­ja dau­gia­ kul­tū­riš­ku­mą.

Iro­niš­ka tai, kad ka­lė­ji­mo baus­ mė yra kaip tik tai, ko no­rė­jo ir A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, ir dau­gu­ ma au­kų šei­mų, ir Nor­ve­gi­jos vi­ suo­me­nė.

Pats kal­ti­na­ma­sis sa­kė, kad pri­ pa­ži­ni­mas ne­pa­kal­ti­na­mu yra už mir­tį blo­ges­nis li­ki­mas, ir bū­tų skun­dęs to­kią teis­mo nu­tar­tį.

Kal­tin­to­jas Svei­nas Hol­de­nas ra­ gi­no jį nu­siųs­ti į už­da­rą psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nę. „Bū­tų blo­giau psi­chiš­kai ne­svei­ ką žmo­gų pa­smerk­ti ka­lė­ji­mui, nei psi­chi­kos li­ga ne­ser­gan­tį žmo­gų nu­siųs­ti į psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nę“, – sa­kė jis.

Il­go by­li­nė­ji­mo­si ne­bus

Per­nai lie­pą A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko žu­dy­nės su­reng­tos su­krė­tė 5 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čią Nor­ve­gi­ją, ku­ri di­džia­vo­si tuo, kad jo­je nė­ra dau­ ge­lio pa­sau­lio bė­dų. Šios žu­dy­nės iš­kė­lė klau­si­mą dėl kraš­tu­ti­nių de­ ši­nių­jų pa­žiū­rų pa­pli­ti­mo Nor­ve­gi­

jo­je, ku­rios naf­ta pa­grįs­tas tur­tas ska­ti­na ir imig­ra­ci­ją.

Kri­mi­na­li­nės kal­tės klau­si­mas nie­ka­da ne­bu­vo gin­či­ja­mas, nes A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pri­si­pa­ ži­no įvyk­dęs žu­dy­nes ir su šiur­ pio­mis de­ta­lė­mis pa­pa­sa­ko­jo sa­vo nu­si­kal­ti­mus. Pag­rin­di­nis teis­mo pro­ce­so klau­si­mas bu­vo jo psi­chi­ kos svei­ka­ta.

Kai ku­rie žu­dy­nių liu­di­nin­kai no­rė­jo, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas bū­tų pri­pa­žin­tas pa­kal­ti­na­mu, nes tuo aiš­kiai pa­sa­ko­ma, jog jis at­sa­ kin­gas už sa­vo veiks­mus, be to, su­ ma­ži­na­ma il­gų ape­lia­ci­jos svars­ty­ mų ti­ki­my­bė.

Jei­gu jis bū­tų bu­vęs pri­pa­žin­tas ne­pa­kal­ti­na­mu ir nu­spren­dęs to­ kį spren­di­mą ap­skųs­ti, vi­są teis­ mo pro­ce­są bū­tų rei­kė­ję kar­to­ti iš nau­jo.

po­li­ti­nis ak­ty­viz­mas bū­tų at­mie­šęs gry­ną nor­ve­gų krau­ją.

Jis sa­vo au­kas Utio­jos sa­lo­je per­ se­kio­jo vil­kė­da­mas po­li­ci­nin­ko uni­for­mą ir vers­da­mas jas ma­ny­ti, kad yra iš kran­to at­siųs­ta pa­gal­ba.

Ta­da jis į jas šau­da­vo iš ar­ti, o pa­skui pri­baig­da­vo šū­viu į gal­vą. „Neiš­si­ža­du to, ką pa­da­riau“, – sa­kė jis liu­dy­da­mas teis­me.

Man svar­biau­sia ne tai, kur jis bus nu­ siųs­tas, į psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nę ar ka­ lė­ji­mą, o tie­siog tai, kad jis ne­vaikš­čio­tų gat­vė­mis ir nie­ka­da ne­bū­tų iš­leis­tas.

„Neiš­si­ža­du to, ką pa­da­riau“

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas sa­vo žu­dy­ nes aiš­ki­no tuo, kad cent­ro kai­rių­ jų Dar­bo par­ti­ja ty­čia nai­ki­na ša­lį ska­tin­da­ma mu­sul­mo­nų imig­ra­ ci­ją.

Nors jo au­kos yra dau­giau­sia paaug­liai, jis ne­su­tin­ka bū­ti va­di­ na­mas vai­kų žu­di­ku ir tei­gia, kad jo au­kos yra „kul­tū­ri­niai mark­sis­tai“ „pra­plau­to­mis“ sme­ge­ni­mis, ku­rių

Skir­tin­gos iš­va­dos

Vie­na teis­mo pa­skir­tų psi­chiat­ rų ko­man­da pa­da­rė iš­va­dą, kad jis yra psi­chiš­kai ne­svei­kas, o ki­ta ko­ man­da priė­jo prie prie­šin­gos iš­ va­dos. Spren­di­mo priė­mi­mą ap­ sun­ki­no ir tai, kad ke­li ki­ti liu­di­ję spe­cia­lis­tai pa­mi­nė­jo dau­gy­bę psi­ chi­kos li­gų, ku­rio­mis tur­būt ser­ga A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas.

Vis dėl­to ap­klau­sos ro­do, jog maž­daug 70 pro­c. nor­ve­gų ma­no, kad to­kių su­dė­tin­gų ata­kų pa­mi­šė­ lis ne­ga­lė­jo įvyk­dy­ti ir kad A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas tu­ri at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus. „Man svar­biau­sia ne tai, kur jis bus nu­siųs­tas, į psi­chiat­ri­jos li­go­ ni­nę ar ka­lė­ji­mą, o tie­siog tai, kad jis ne­vaikš­čio­tų gat­vė­mis ir nie­ka­ da ne­bū­tų iš­leis­tas“, – prieš teis­ mui pa­skel­biant nuo­spren­dį sa­kė per žu­dy­nes gy­vas iš­li­kęs Ve­gar­ das Gros­lie Wen­nes­lan­das.

Anks­čiau A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas su šiur­pio­mis de­ta­lė­mis iš­dės­tė, kas pa­ska­ti­no jį me­tų me­tus skru­ pu­lin­gai pla­nuo­ti, o pa­skui įvyk­dy­ ti di­džiau­sias žu­dy­nes Nor­ve­gi­jo­je po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas va­di­no sa­ve „tamp­lie­rių“, – ne­va eg­zis­ tuo­jan­čios slap­tos ult­ra­de­ši­nių­jų gru­puo­tės, pa­va­din­tos vi­du­ram­ žių krikš­čio­nių kry­ži­nin­kų var­du, – pės­ti­nin­ku. Po­li­ci­ja to­kios gru­ puo­tės bu­vi­mu abe­jo­ja.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas taip pat plū­do „kul­tū­ri­nius mark­sis­tus“, dėl ku­rių pri­ta­ri­mo imig­ra­ci­jai, jo tei­gi­mu, at­si­ra­do „Eu­ra­bi­ja“, o jis tu­rė­jęs ata­kuo­ti cent­ro kai­rių­jų vy­ riau­sy­bę bei Dar­bo par­ti­jos jau­ni­mo va­sa­ros sto­vyk­lą Utio­jos sa­lo­je.

11

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

pasaulis Su­rin­ko ­ pa­ra­šus

Ža­lių­jų ­ pro­tes­tas

Šū­viai ­ Niu­jor­ke

Re­fe­ren­du­mo dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo vi­siems jos ne­tu­rin­ tiems Lat­vi­jos gy­ven­to­jams ini­cia­to­riai pra­ne­šė su­rin­kę 10 tūkst. pa­ra­šų. Lat­vi­jo­je as­me­ nys be pi­lie­ty­bės ne­tu­ri tei­ sės bal­suo­ti rin­ki­muo­se, o įsi­ dar­bin­da­mi tu­ri pa­teik­ti do­ku­ men­tus, pa­tvir­ti­nan­čius lat­vių kal­bos mo­kė­ji­mą.

Ža­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos „Green­ pea­ce“ ak­ty­vis­tai va­kar už­si­ ropš­tė ant Ark­ty­je esan­čios naf­tos ga­vy­bos plat­for­mos, pri­klau­san­čios Ru­si­jos bend­ ro­vei „Gazp­rom“, siek­da­mi at­ kreip­ti dė­me­sį į jos ke­lia­mą pa­vo­jų vie­nam pa­sku­ti­nių pa­ sau­ly­je ne­pa­lies­tos gam­tos kam­pe­lių.

Po­li­ci­ja va­kar nu­ko­vė vy­rą, ku­ ris prie gar­sio­jo Niu­jor­ko dan­ go­rai­žio „Em­pi­re Sta­te Buil­ ding“ ėmė šau­dy­ti į ap­lin­ki­ nius ir pa­šo­vė de­vy­nis žmo­ nes, keletą jų – mirtinai. Liu­ di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kaip vie­ ni žmo­nės griu­vo ant že­mės, o ki­ti klyk­da­mi bė­go ša­lin nuo in­ci­den­to vie­tos.

­sio­je by­lo­je: pa­ten­kin­ti li­ko vi­si

rė­lis A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, kaip sa­kė, me­di­ta­vo, pla­na­vo ir var­to­ jo ste­roi­dus, kad už­grū­din­tų pro­ tą ir kū­ną, o no­rė­da­mas at­si­pa­ lai­duo­ti žais­da­vo kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus.

Jis įsto­jo į pis­to­le­tų tu­rė­to­ jų klu­bą ir įsi­gi­jo me­džio­to­jo li­ cen­ci­ją, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti 9 mm „Glock“ ir pu­siau au­to­ma­ti­ nį šau­tu­vą „Ru­ger“ – iš jų dau­ giau kaip va­lan­dą šau­dė į siau­bo apim­tus jau­nuo­lius Utio­jo­je. Au­ kos, ku­rių jau­niau­siai bu­vo vos 14 me­tų, ne­ga­lė­jo iš­trūk­ti iš tos ma­ žy­tės sa­los.

Po­li­ci­nin­ko uni­for­ma vil­kė­da­mas A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas me­to­diš­kai nu­šo­vė 67 žmo­nes, dau­giau­sia – iš ar­ti, dar du žmo­nės žu­vo ban­dy­da­ mi pa­bėg­ti iš sa­los.

Po­li­ci­ja rea­ga­vo ne­vy­ku­siai

AFP nuo­tr.

Pla­na­vo vis­ką iki smulk­me­nų

Teis­mas iš­gir­do, kaip A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas me­tų me­tus pla­na­ vo sker­dy­nes ir pa­si­nau­do­jo ūkiu tam, kad ga­lė­tų ne­su­kel­da­mas įta­ ri­mų nu­si­pirk­ti che­mi­nių trą­šų, ku­rias pa­nau­do­jo ko­ne to­ną svė­ ru­siai bom­bai pa­ga­min­ti.

Ta bom­ba, ku­ri bu­vo pa­dė­ ta iš­nuo­mo­ta­me mik­roau­to­bu­se, spro­go prie pa­grin­di­nio vy­riau­ sy­bės pa­sta­to Os­lo cent­re. Tuos me­tus gy­ven­da­mas kaip at­si­sky­

Nor­ve­gi­jos, kur nu­si­kals­ta­mu­mas yra ma­žas, po­li­ci­jos veiks­mai bu­ vo smar­kiai kri­ti­kuo­ja­mi.

Vie­nin­te­liu sa­vo sraig­tas­par­niu po­li­ci­ja ne­ga­lė­jo pa­si­nau­do­ti dėl to, kad jo įgu­la ato­sto­ga­vo, o eli­ ti­nis po­li­ci­jos bū­rys į sa­lą su­ge­bė­ jo nu­si­gau­ti tik dau­giau nei po va­ lan­dos – pra­mo­gi­niu ka­te­riu, nes jų pa­čių pri­pu­čia­ma val­tis ko­ne nu­sken­do.

Nor­ve­gi­jos na­cio­na­li­nės po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ras praė­ju­sią sa­vai­tę po ne­pa­lan­kios ata­skai­tos apie po­li­ ci­jos at­sa­ką at­si­sta­ty­di­no, o prem­ je­ras Jen­sas Stol­ten­ber­gas vė­liau šį mė­ne­sį tu­rės at­vyk­ti į neei­li­nę par­la­men­to se­si­ją.

Vyks­tant teis­mo pro­ce­sui A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas be­veik ne­ro­dė jo­ kių jaus­mų ir nie­ko ne­si­gai­lė­jo, o kar­tą sa­vo įvyk­dy­tas žu­dy­nes pa­ va­di­no žiau­rio­mis, bet bū­ti­no­mis sie­kiant ap­sau­go­ti Nor­ve­gi­ją nuo dau­gia­kul­tū­riš­ku­mo. Vie­nu me­tu jis teis­mui pa­sa­kė: „Ir vėl tai pa­ da­ry­čiau.“ BNS, „Eu­ro­news“ inf.

Iš­puo­lių chro­no­lo­gi­ja Praė­ju­sių me­tų lie­pos 22 d., penk­ta­die­ nį, dar ne­si­bai­gus dar­bo die­nai Nor­ ve­gi­jos sos­ti­nę su­dre­bi­no spro­gi­mas.

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko už­mi­nuo­tas au­ to­mo­bi­lis iš­lė­kė į orą prie val­dan­čio­ sios par­ti­jos būs­ti­nės pa­čia­me vy­ riau­sy­bi­nio kvar­ta­lo cent­re. Per spro­ gi­mą žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės, de­šim­tys bu­vo su­žeis­ti.

Tuo me­tu, kai pa­ni­kos apim­ti žmo­ nės ban­dė su­vok­ti, kas įvy­ko, A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas ke­lia­vo į Utio­jos sa­lą, esan­čią už 40 km nuo Os­lo. Po ma­žiau nei dvie­jų va­lan­dų čia įvy­ko dar bai­ ses­nė tra­ge­di­ja.

Po­li­ci­nin­ko uni­for­ma ap­si­ren­gęs ir ap­ si­gink­la­vęs žu­di­kas su­šau­dė 69 žmo­

nes. Vi­si jie bu­vo Dar­bo par­ti­jos jau­ni­ mo sto­vyk­los da­ly­viai, dau­ge­liui ne­ bu­vo su­ka­kę ir 20-ies.

Sa­vo idė­jas A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas iš­ dės­tė ma­ni­fes­te, ku­rį pa­va­di­no „2083ie­ji: Eu­ro­pos ne­prik­lau­so­my­bės dek­ la­ra­ci­ja“, ir pa­skel­bė in­ter­ne­te prieš pat iš­puo­lius. 1500 pus­la­pių do­ku­ men­te de­ta­liai pa­sa­ko­ja­ma apie še­še­ rius me­tus tru­ku­sį pa­si­ruo­ši­mą te­ro­ ro ak­tams.

Ma­n i­fes­te A.Beh­r in­g as-Brei­v i­k as ci­t uo­ja Mao Ze­don­gą, Nic­colò Ma­ chia­vel­l i ir te­ro­r is­tą Te­dą Kac­z yns­ kį, reiš­k ia sim­pa­t i­jas Vla­d i­m i­r ui Pu­ ti­nui ir kvie­čia sto­t i į nau­ją kry­ž iaus žy­g į.

Ka­me­ros: Ilos ka­lė­ji­me lai­ko­mi pa­vo­jin­giau­si Nor­ve­gi­jos nu­si­kal­tė­liai mė­gau­ja­si pa­to­gio­mis gy­ve­ni­mo

są­ly­go­mis.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Žvilgs­nis už Ilos ka­lė­ji­mo sie­nų An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas at­liks baus­mę Ilos ka­lė­ji­me ne­to­ li sos­ti­nės Os­lo. Pas­kelb­tos nuo­ trau­kos lei­do pa­žvelg­ti į šios įstai­ gos vi­dų.

ti laiš­kus ir žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių. Jis taip pat ga­li išei­ti į už­da­rą lau­ko kie­me­lį, su­pa­mą aukš­tų be­to­ni­nių sie­nų ir spyg­liuo­tos vie­los. „Jis yra žmo­gus“

Tre­ni­ruok­liai ir kom­piu­te­ris

Žu­di­kas Ilos ka­lė­ji­me jau pra­lei­ do dau­giau nei me­tus, kol vy­ko tyrimas ir teis­mas. A.Beh­rin­guiBrei­vi­kui bu­vo skir­tos trys ka­me­ ros kaip kom­pen­sa­ci­ja už tai, kad jam ne­bu­vo leis­ta, kas pa­pras­tai lei­džia­ma ki­tiems ka­li­niams.

Kiek­vie­nos ka­me­ros plo­tas yra 8 kvad­ra­ti­niai met­rai. Vie­na įreng­ta kaip mie­ga­ma­sis, ki­to­je sto­vi tre­ ni­ruok­liai, o tre­čia su sta­lu ir ne­ šio­ja­muo­ju kom­piu­te­riu pri­me­na dar­bo ka­bi­ne­tą.

Kom­piu­te­ris ne­pri­jung­tas prie in­ter­ne­to, kad ka­li­nys ne­ga­lė­tų bend­rau­ti su išo­ri­niu pa­sau­liu. „Tai tar­si pa­to­bu­lin­ta ra­šo­mo­ji ma­ši­nė­lė“, – kom­piu­te­rio pa­skir­tį paaiš­ki­no ka­lė­ji­mo at­sto­vė spau­ dai El­len Bjerc­ke.

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ad­vo­ka­tai sa­kė, kad jis ke­ti­na to­liau ra­šy­ti ma­ni­fes­tą, ku­rį pa­skel­bė in­ter­ne­te prieš įvyk­dy­da­mas iš­puo­lį.

Kaip ir ki­ti ka­li­niai, A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas tu­ri tei­sę ra­šy­

Ka­lė­ji­mo va­do­vai paaiš­ki­no, kad ypa­tin­go sau­gu­mo są­ly­go­mis lai­ ko­mi ka­li­niai, to­kie kaip A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas, ne­tu­ri tei­sės bend­rau­ti su ka­li­niais iš ki­tų kor­ pu­sų. Bet jis ga­li su­si­tik­ti su li­ki­ mo drau­gais sa­vo kor­pu­se, jei­gu tai ne­ke­lia pa­vo­jaus. „Ypač su­stip­rin­to sau­gu­mo re­ ži­mas smar­kiai ap­ri­bo­ja ka­li­nį, ypač jei­gu jis tai­ko­mas il­ges­nį lai­ ką“, – tei­gia­ma ka­lė­ji­mo pa­skelb­ ta­me pra­ne­ši­me.

To­dėl to­kiems ka­li­niams, kaip A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, su­da­ro­ mos są­ly­gos dau­giau bend­rau­ti su ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nais, dirb­ti, mo­ ky­tis ir už­siim­ti ki­ta veik­la. „Tiks­las yra su­stip­rin­ti ry­šį su ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nais, ku­riems duo­ta už­duo­tis ska­tin­ti jo ak­ty­ vu­mą, at­lik­ti su juo fi­zi­nius pra­ ti­mus, kal­bė­tis su juo“, – sa­kė E.Bjerc­ke.

Ilos ka­lė­ji­mo pa­rei­gū­nai tei­gia, kad no­rė­tų A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką per­kel­ti į kor­pu­są su ki­tais ka­li­

niais, ku­rie ga­li gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą nuo pra­di­nių kla­sių iki uni­ver­si­ te­ti­nių kur­sų, ga­li lan­ky­ti spor­to sa­lę ir dirb­ti ka­lė­ji­mo dirb­tu­vė­ se, kur ga­mi­na­mi bal­dai, ke­pu­ rės, pirš­ti­nės ir ki­ti ga­mi­niai. „Aš svars­tau taip: jis yra žmo­ gus. Jis tu­ri žmo­gaus tei­ses. To­ dėl tu­ri­me su­da­ry­ti jam hu­ma­niš­ ką ka­lė­ji­mo re­ži­mą“, – paaiš­ki­no E.Bjerc­ke.

Tarp pa­vo­jin­giau­sių nu­si­kal­tė­lių

Ilos ka­lė­ji­mas tu­ri 12 kor­pu­sų ir ja­me ga­li tilp­ti 124 ka­li­niai, juos pri­žiū­ri 230 pa­rei­gū­nų. Įs­teig­tas kaip mo­te­rų ka­lė­ji­mas, per na­cių oku­pa­ci­ją praė­ju­sio am­ žiaus penk­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je jis bu­vo nau­do­ja­mas kaip kon­ cent­ra­ci­jos sto­vyk­la. Šian­dien čia lai­ko­mi tik vy­rai – pa­vo­jin­giau­si ša­lies nu­si­kal­tė­liai.

Ka­lė­ji­mo va­do­vas Knu­tas Bjar­ kei­das ne­no­rė­jo at­skleis­ti, ar bu­ vo im­ta­si ko­kių nors ypa­tin­gų sau­gu­mo prie­mo­nių, kad A.Beh­ rin­gas-Bre­vi­kas ne­pa­bėg­tų. Pas­ ta­rą­jį kar­tą ka­li­nys iš Ilos ka­lė­ji­ mo bu­vo pa­spru­kęs 2004-ai­siais, bet bu­vo su­čiup­tas vos po ke­le­to mi­nu­čių.

BBC inf.

12

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

pasaulis

Ar pa­vyz­di­niu lai­ky­tas Ma De­mok­ra­ti­ja Af­ri­ko­je – tra­pi. Va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­tis Ma­lis – pui­kus įro­dy­mas.

Is­la­mis­tai ir ka­riš­kių įvyk­dy­tas val­džios per­vers­mas vos per aki­mir­ką par­ klup­dė be­veik du de­šimt­me­čius de­mok­ra­ti­jos ke­liu žen­gu­sią ša­lį. Kas to­liau?

Ant­ra­sis So­ma­lis?

Ma­lio ar­mi­jos pul­ki­nin­kas Mous­sa Mai­ga – vie­nas tų, ku­rie ko­vo­ja su is­la­mis­tais, įsi­tvir­ti­nu­siais ša­lies šiau­rė­je esan­čio­je dy­ku­mo­je.

Nors ka­riš­kio va­do­vau­ja­ma ar­ mi­ja, su­da­ry­ta iš 700 ka­rių sa­va­ no­rių, vei­kiau pri­me­na iš gat­vių su­rink­tus jau­nuo­lius nei pro­fe­sio­ na­lus, tai – ne bė­da. „Mes fi­ziš­kai ir mo­ra­liš­kai pa­si­ ruo­šę mū­šiams“, – ka­rius įkvėp­ti ban­dė pul­ki­nin­kas. „Ly­giuot“, – su­rė­kė jis, ke­pi­nant 40 laips­nių karš­čiui. Vy­rai, pa­sak „Der Spie­gel“ žur­na­lis­tų, klus­niai iš­si­ri­kia­vo vie­no­je iš Mop­čio mies­ to, esan­čio Ma­lio cent­ri­nė­je da­ly­ je, aikš­čių ir įdė­miai klau­sė nu­ro­ dy­mų.

Stai­ga kaž­kam ant­ro­je kuo­pos ei­lė­je su­skam­bo mo­bi­lu­sis te­le­fo­ nas. Vy­rui tuč­tuo­jau nu­ro­dy­ta išei­ ti į prie­kį ir jis čia pat ga­vo 20 kir­ čių baus­mę. „Mes esa­me tie, ku­rie at­ko­vos šiau­rę“, – po ma­žy­čio in­ci­den­to to­liau ėmė skan­duo­ti vy­rai.

Vi­si jie pri­klau­so su­ka­rin­tai or­ ga­ni­za­ci­jai, pa­va­din­tai Šiau­rės iš­ si­va­da­vi­mo fron­tu (ŠIF).

Dau­ge­lis avi san­da­lus, o vie­toj ka­ri­nės uni­for­mos – fut­bo­li­nin­kų marš­ki­nė­lius. Ant vie­nų pui­kuo­ja­si bu­vu­sio bra­zi­lų fut­bo­lo žvaigž­dės Ro­nal­do, ant ki­tų – bu­vu­sio Vo­ kie­ti­jos fut­bo­li­nin­ko Piot­ro Tro­ chows­kio pa­var­dės. ŠIF į sa­vo gre­tas dau­giau­sia ver­ buo­ja iš ša­lies šiau­rės plūs­tan­čius pa­bė­gė­lius. Or­ga­ni­za­ci­jos už­duo­ tis – ko­vo­ti su is­la­mis­tais.

De­ja, ŠIF trūks­ta ne tik gink­lų, ta­čiau ir mais­to. Šios pa­jė­gos – pri­ klau­so­mos nuo Ma­lio vy­riau­sy­bės.

Ta­čiau pa­ra­ma ka­riams – skur­di.

Al­gos sie­kia vos ke­lis do­le­rius per mė­ne­sį. M.Mai­ga vie­nin­te­lis tu­ri pa­do­rią ka­ri­nę uni­for­mą ir pis­to­le­ tą. Gink­lą, kaip pa­sa­ko­jo, par­si­ve­ žė iš Li­be­ri­jos, kai tar­na­vo Af­ri­kos taik­da­rių da­li­ny­je. Ta­da jo tė­vy­nė bu­vo kaip lais­vės ži­bu­rys ki­toms Va­ka­rų Af­ri­kos vals­ty­bėms.

Is­la­mis­tai su­ge­bė­ jo už­val­dy­ti treč­da­ lį ša­lies vos per tris sa­vai­tes. Tai ne­su­vo­ kia­ma.

Pul­ki­nin­kas M.Mai­ga prieš ke­ le­rius me­tus pa­si­trau­kė iš ka­riuo­ me­nės. Gao mies­te, ku­ris šiuo me­ tu kont­ro­liuo­ja­mas su­ki­lė­lių, bu­vęs ka­riš­kis įsi­gi­jo ba­ka­lė­jos krau­tu­vę.

De­ja, vers­las žlu­go, nes re­gio­ne pa­ si­ro­dė is­la­mis­tai. Da­bar par­duo­ tu­vę, kaip jis pa­ts sa­ko, „val­do va­ gys“. Nors Mai­ga – karš­tai ti­kin­tis mu­sul­mo­nas, net ir jam te­ko bėg­ti nuo is­la­mis­tų. „Pap­ras­čiau­siai ne­ga­lė­jau ten kvė­puo­ti“, – pa­sa­ko­jo vy­ras, tu­ rė­da­mas ome­ny­je užim­to­je te­ri­to­ ri­jo­je is­la­mis­tų įves­tą griež­tą re­li­ gi­nį val­dy­mą.

Da­bar pul­ki­nin­kui rei­kia kaip nors iš vy­riau­sy­bės gau­ti pa­ra­mą, kad ga­lė­tų vy­rus ap­gink­luo­ti ir žy­ giuo­ti į ša­lies šiau­rę. Jis ti­ki­si, kad ne tik val­džia, ta­čiau ir vers­li­nin­kai iš Mop­čio mies­to ar­ba Ma­lio sos­ti­ nės Ba­ma­ko at­sei­kės pi­ni­gų.

Juk, kaip sa­ko ka­riš­kis, ši kri­zė lie­čia vi­sus. Kol kas Mop­ty­je gy­ve­ ni­mas te­ka įpras­ta va­ga. Nors gy­ ven­to­jų dau­gu­mą čia su­da­ro mu­

sul­mo­nai, mo­te­rys iki šiol vaikš­to be vei­dą den­gian­čių šy­dų, vei­kia ke­li va­ka­rie­tiš­ki res­to­ra­nai. Juo­se ga­li­ma įsi­gy­ti alaus ir vy­no, skam­ ba mu­zi­ka.

Ta­čiau vos už 100 km į šiau­rę nuo Mop­čio mies­to gy­ve­ni­mas jau ki­toks.

Mies­te­lė­nai jau se­no­kai gy­ve­ na apim­ti bai­mės. Jie nuo­gąs­tau­ ja, kad ne­tru­kus į jų mies­tą įsi­verš su­ki­lė­liai.

Už­sie­nie­čių, ku­rių anks­čiau at­ vyk­da­vo į mies­tą, vis re­čiau čia už­ klys­ta. Dau­ge­lis bi­jo, kad bus pa­ grob­ti su­ki­lė­lių. Mop­tį pa­li­ko ir hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos dar­buo­to­ jai. Čia li­kęs vy­riau­sy­bei lo­ja­lių ka­rių da­li­nys iš­lai­ko nuo­la­ti­nę pa­reng­tį.

Stai­gus šo­kas

O dar vi­sai ne­se­niai rin­ki­mai Ma­ly­ je bu­vo pri­pa­žin­ti lais­vais. Ži­niask­ lai­da ga­lė­jo dirb­ti ne­prik­lau­so­mai.

Dėl tu­riz­mo bu­mo eko­no­mi­ka au­go įspū­din­gai – 5 pro­c. kas­met.

Vis­kas pa­si­kei­tė šiais me­tais, kai ra­di­ka­lūs mu­sul­mo­nai ir tua­re­gų se­ pa­ra­tis­tai užė­mė šiau­ri­nę ša­lies da­ lį, o cent­ri­nė ša­lies val­džia pa­si­ro­dė esan­ti be­jė­gė prieš se­pa­ra­tis­tus.

Bū­tent tai vir­to pre­teks­tu ka­riš­ kiui Ama­dou Sa­no­go suor­ga­ni­zuo­ ti per­vers­mą Ma­ly­je. Šis ka­riuo­me­nės pa­rei­gū­nas ar­ gu­men­ta­vo, jog „vy­riau­sy­bė bu­vo per silp­na, kad lai­mė­tų ka­rą su su­ ki­lė­liais“. Ta­čiau ir ar­mi­jai iki šiol ne­pa­vy­ko už­gniauž­ti su­ki­li­mo, o tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė vis la­ biau spau­džia A.Sa­no­go, kad jis ir jo da­li­niai grįž­tų į ba­ra­kus.

De­ja, to jis ne­ke­ti­na da­ry­ti...

A.Sa­no­go kri­ti­kai kal­ti­na jį su­si­ do­ro­ji­mu su opo­nen­tais. Kal­ba­ma, kad bet kam, kas nei­gia­mai at­si­lie­

pia apie nau­ją­jį Ma­ lio re­ži­mą, gre­sia fi­zi­ nės baus­mės.

Vers­las su­sto­jo

Vie­ti­niai no­ri, kad Ma­lis bū­tų toks, koks bu­vo iki per­vers­mo ir su­ki­li­ mo šiau­rė­je.

Sos­ti­nė­je Ba­ma­ke gy­ve­nan­ ti Mo­ni­que Do­ray sa­ko, kad pa­dė­ tis die­na iš die­nos blo­gė­ja. Mo­te­ris 1936 m. gi­mė Ka­me­rū­ne. Nors tu­ ri Pran­cū­zi­jos pa­są, nie­kuo­met ne­ lai­kė sa­vęs pran­cū­ze. „Aš af­ri­kie­tė“, – už­tik­rin­tai iš­ rė­žė mo­te­ris.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris ją sie­ ja su Pran­cū­zi­ja, kaip mo­te­ris pa­ti sa­ko, tai mei­lė ge­ram mais­tui. Šio mais­to ga­li­ma įsi­gy­ti jos res­to­ra­ne.

Ta­čiau vers­las mer­di. Pa­sak Mo­ni­ que, po­li­ti­kai, dip­lo­ma­tai, pa­gal­ bos or­ga­ni­za­ci­jų dar­buo­to­jai, vers­ li­nin­kai ir tu­ris­tai pa­lie­ka ša­lį. Šian­dien mo­ters vieš­bu­tis ir res­ to­ra­nas – be­veik tuš­čias. Net per pie­tus. „Ne­ži­nau, ar su­ge­bė­siu iš­lai­ky­ ti sa­vo vers­lą“, – ap­gai­les­ta­vo Mo­ ni­que. Tu­riz­mo vers­las bu­vo vie­nas svar­biau­sių Ma­lio pa­ja­mų šal­ti­nių.

Da­bar jis žlu­go. Dau­ge­lis vieš­bu­ čių ir res­to­ra­nų už­da­ry­ti, o vi­rė­ jai, pa­da­vė­jai ir pa­tar­nau­to­jai sė­ di be dar­bo.

Po­li­ti­nė su­maiš­tis

Po­li­ti­nė si­tua­ci­ja Ma­lio vy­riau­sy­ bė­je – su­dė­tin­ga.

Pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio ša­lies pre­zi­den­tas Dion­coun­da Traoré ne­se­niai pa­skel­bė, jog su­da­rė nau­ ją mi­nist­rų ka­bi­ne­tą.

Iš 31 mi­nist­ro – 5 ka­ri­nio ša­ lies ly­de­rio A.Sa­no­go ša­li­nin­kai, o nu­ša­lin­to­jo ša­lies va­do­vo Ama­

Kri­zė: šiau­ri­nę Ma­lio da­lį kont­ro­liuo

dou Tou­ma­ni Touré at­sto­vo nė­ra nė vie­no.

Ne­nuos­ta­bu, kad ša­lies eli­tas – dras­ko­mas ne­su­ta­ri­mų. Bu­vu­sio ša­lies pre­zi­den­to ša­li­nin­kai kri­ti­ kuo­ja vy­riau­sy­bę, o ši kal­ti­na juos są­moks­lu.

Ta­čiau žur­na­lis­tas Ha­ma­dou­nas Touré, iki pu­čo dir­bęs vy­riau­sy­bės ko­mu­ni­ka­ci­jos mi­nist­ru, pa­brė­žė, kad šio­je is­to­ri­jo­je nė­ra kal­tų ir tei­ suo­lių. Pa­sak jo, Ma­lio eli­tas žai­ džia su ug­ni­mi. „Is­la­mis­tai su­ge­bė­jo už­val­dy­ ti treč­da­lį ša­lies vos per tris sa­ vai­tes. Tai ne­su­vo­kia­ma, tai tu­rė­jo kaip rei­kiant šo­ki­ruo­ti mū­sų po­li­ ti­kus“, – pa­brė­žė žur­na­lis­tas.

V.Dia­wa­ra: „Vis­kas per vie­ną nak­tį bu­vo už­brauk­ta“ Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ar de­mok­ra­ti­jos ke­liu prieš dau­ giau nei dvi­de­šimt me­tų pa­su­kęs Va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­tis Ma­lis ne­ virs dar vie­nu Af­ri­kos pū­li­niu?

Dien­raš­tis kal­bė­jo­si su at­li­kė­ju Vik­to­ru Dia­wa­ra, ku­rio šei­ma gy­ ve­na Ma­ly­je.

Bai­mė: V.Dia­wa­ra sa­ko, kad jam

la­bai ne­ra­mu dėl to, kas dar ga­li nu­tik­ti jo tė­čio gim­ti­nė­je Ma­ly­je.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Šiais me­tais Ma­ly­je įvy­ko daug reikš­min­gų po­ky­čių. Ko­ kia pa­dė­tis da­bar?

– Si­tua­ci­ja – dra­ma­tiš­ka. Šiuo me­tu man sun­ku pa­sa­ky­ti, bet ta­ da, kai su­ki­lė­liai užė­mė ša­lies šiau­ rę ir pa­skel­bė sa­vo at­ski­rą vals­ty­bę, iš šiau­ri­nių re­gio­nų į pie­tus pa­bė­go apie 30 tūkst. žmo­nių. Kiek ži­nau, bė­ga žmo­nės ir da­bar. Be to, Ma­lis nė­ra prie van­de­ny­no, ne­tu­ri uos­tų, o svar­būs ke­liai drie­kia­si per dy­ku­ mą. To­dėl ša­ly­je pa­ki­lo mais­to kai­ nos, trūks­ta kai ku­rių pre­kių. Tai, ži­no­ma, nė­ra blo­ka­da, ta­čiau si­ tua­ci­ja – įtemp­ta.

Šiuo me­tu dau­giau­sia ne­ra­mu­ mų ky­la ša­lies šiau­rė­je, kur vei­kia is­la­mis­tai. Kal­bant apie pie­ti­nius re­gio­nus, ku­riuo­se yra ir sos­ti­nė, ten pa­dė­tis ge­ro­kai ra­mes­nė. Ma­ no tė­vai gy­ve­na sos­ti­nė­je, tad ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai ga­li­ma išei­ti į gat­ves ir vis­kas ga­na nor­ma­lu.

Ka­riš­kai pa­ro­dė, kad vis­kas, ko bu­vo pa­siek­ta, – nie­ko ne­ ver­ta.

– Kas su­kė­lė kri­zę? Ar tai, kad Ma­lis ta­pa­ty­bės po­žiū­riu ne­vie­ na­ly­tis, ar yra ki­tų prie­žas­čių?

– Na, pa­vyz­džiui, tua­re­gai ski­ria­si nuo Pie­tų Ma­lio gy­ven­to­jų – ki­to­kia tiek jų iš­vaiz­da, tiek gy­ve­ni­mo bū­ das, kal­ba, net mais­tas. Ga­liau­siai pa­kan­ka pa­si­žiū­rė­ti į Ma­lio že­mė­la­ pį. At­ro­do, lyg ­kas nors bū­tų li­niuo­ te brau­kęs mū­sų sie­nas. To­kių sie­nų

rea­liai ne­bū­na. Vis­kas pa­vel­dė­ta iš ko­lo­ni­za­ci­jos lai­kų. Pran­cū­zai ėmė ir nu­spren­dė, kad Ma­lis bus toks.

Apsk­ri­tai ša­ly­je yra apie 24 kal­ bos, be­je, vi­siš­kai skir­tin­gos. Skir­ tu­mas ryš­kus ne tik tarp šiau­rės ir pie­tų. Jei pa­klau­si Ma­lio gy­ven­to­jo „Kas tu toks?“ – jis var­gu ar at­sa­ kys tau, kad yra ma­lie­tis. Grei­čiau­ siai pa­sa­kys, kad jis tua­re­gas, ar įvar­dys ki­tą gen­tį, ku­riai pri­klau­so.

Tai daug ką pa­sa­ko apie ša­lį. Tai­gi, klau­si­mas, kas tei­sus – tua­re­gai ar ki­ti, ga­na su­dė­tin­gas.

Be to, yra daug da­ly­kų, ku­rie daž­ nai vie­šai ne­skel­bia­mi. Pa­vyz­džiui, Ma­lio dy­ku­mo­je ne­se­niai bu­vo at­ ras­ta naf­tos ir ura­no rū­dos. Nie­kas ne­šne­ka ir apie tai, kad per Sa­cha­ rą į Eu­ro­pą pa­ten­ka he­roi­no tiek iš Af­ga­nis­ta­no, tiek iš Pie­tų Ame­ri­kos.

Ten su­ka­si di­de­li pi­ni­gai. Ma­nau, kad tai – es­mi­nė prie­žas­tis. Ži­no­ma, tua­re­gai vi­suo­met pik­ti­ no­si, kad ne­tu­ri au­to­no­mi­jos Ma­ly­ je. Tie konf­lik­tai bu­vo. Ta­čiau pie­tie­ čiams tua­re­gų rei­ka­la­vi­mai at­ro­do to­kie pa­tys, kaip, pa­vyz­džiui, lie­tu­

viams bū­tų keis­tas ko­kių že­mai­čių pa­reiš­ki­mas, jog jie no­ri at­si­skir­ti.

– Daug kas bi­jo, kad Ma­lis virs ant­ruo­ju So­ma­liu. Ar įžvel­gia­ te to­kį pa­vo­jų?

– Tik­rai bi­jau. Ma­lis – ma­no tė­vo ša­lis, aš ten užau­gau. O bū­ti ga­ li vis­ko. Ša­lis be­veik du de­šimt­me­ čius bu­vo de­mok­ra­tiš­ka. Tai bu­vo pa­vyz­dys Va­ka­rų Af­ri­kai, kaip ga­ li­ma sėk­min­gai pe­rei­ti iš ka­ri­nio re­ ži­mo į de­mok­ra­tiš­ką san­tvar­ką. O da­bar ka­riš­kai pa­ro­dė, kad vis­kas, ko bu­vo pa­siek­ta, – nie­ko ne­ver­ta.

Ga­li bū­ti ir et­ni­nių ne­ra­mu­mų. Ga­ li bū­ti vis­ko.

Ma­nau, kad po per­vers­mo Ma­lis bu­vo nu­stum­tas at­gal ma­žiau­siai 30 me­tų ir il­gai truks, kol ša­lis at­ si­gaus. O ti­ki­my­bė, kad ten taip ir ne­bus pa­si­da­ly­ta te­ri­to­ri­ja, pi­ni­ gais ir ki­tais „žais­lais“, – di­de­lė.

Iš tie­sų, la­bai gai­la. Juk Ma­ly­ je vys­tė­si ir tu­riz­mo sek­to­rius. Ne­ sa­kau, kad ša­lis kles­tė­jo, ta­čiau tai bu­vo di­de­lis žings­nis į prie­kį. Vis­kas per vie­ną nak­tį bu­vo už­brauk­ta.

PRISTATO:

Leidėjas UAB „Diena Media News“. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Nuotraukos: Gedimino Bartuškos, BFL, „Scanpix“, organizatorių archyvo. Tiražas 5000.

2

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

„Vil­nius Mu­sic Week 2012“: ne­sa­me kul­tū­ri­nė pro­vin­ci­ja!

Rugp­jū­čio 30–rugsėjo 2 d. Lie­tu­vos sos­ti­nė­ je pir­mą­kart ren­gia­mas fes­ti­va­lis „Vil­nius Mu­sic Week 2012“. Jo koor­di­na­to­rius Lau­ras Lu­čiū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad toks ren­gi­nių ma­ra­to­nas, ko­kį fes­ ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai nu­ma­tę pa­sku­ti­nę va­sa­ros sa­vai­tę, at­vers nau­jus ho­ri­zon­tus mū­sų ša­ lies mu­zi­kan­tams, su­teiks jiems ver­tin­gų pa­žin­ čių ir neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties.

– Iš kur atė­jo fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ idė­ja?

– Įvai­rios mu­zi­kos sa­vai­tės vyks­ ta dau­ge­ly­je pa­sau­lio mies­tų. De­ja, Vil­niu­je to­kio da­ly­ko lig šiol ne­bu­vo, nors jis yra til­to tarp Ry­tų ir Va­ka­ rų at­ra­mi­nė ko­lo­na. Me­tų me­tus ste­ bė­jo­me pa­na­šius ren­gi­nius sve­tur, ir kas­met tik stip­rė­jo min­tis, kad mū­sų kraš­te per ma­žai ko­mu­ni­kuo­ja Ry­tų ir Va­ka­rų Eu­ro­pos mu­zi­kos rin­kos.

– Ar tam tu­ri įta­kos van­gi eko­ no­mi­ka?

– Mu­zi­ka yra uni­ver­sa­li kal­ba, ku­ rios ne­tu­rė­tų ri­bo­ti jo­kios sie­nos, po­li­ti­nės įta­kos ar eko­no­mi­niai veiks­niai.

– „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ įsi­lie­ja į tra­di­ci­nę mies­to šven­ tę – Sos­ti­nės die­nas, ku­ri kas­ met su­trau­kia per pu­sę mi­li­jo­ no lan­ky­to­jų. Ko­dėl fes­ti­va­liui pa­si­rink­tas tas pa­ts mies­to šur­ mu­lio lai­kas, užuo­t iš­lau­kus di­ des­nio ren­gi­nių šti­lio?

– Mes la­bai džiau­gia­mės, kad jau­ nas fes­ti­va­lis vyks­ta per Sos­ti­ nės die­nas. Čia ne lai­kas ir ne vie­ ta kon­ku­ruo­ti, prie­šin­gai – tu­ri­me pa­dė­ti vie­ni ki­tiems. Sos­ti­nės die­nos su­tei­kia ga­li­my­bę jau­nam fes­ti­va­liui „Vil­nius Mu­sic Week“ pa­si­nau­do­ ti sa­vo erd­vė­mis. Jų or­ga­ni­za­to­riai tu­ri pui­kios ren­gi­nių vie­šo­se erd­vė­ se pa­tir­ties. Mū­sų bend­ra­dar­bia­vi­ mas Sos­ti­nės die­nų pro­gra­mą pa­da­ rys dar įdo­mes­nę ir įvai­res­nę. Be to, mes ren­gia­me kon­cer­tus ne tik mies­ to aikš­tė­se, bet ir klu­buo­se. Šie la­bai ge­ra­no­riš­kai su­ti­ko fes­ti­va­lio idė­ją, jo die­no­mis įė­ji­mo bi­lie­tai bus tik­ rai ne­bran­gūs. Tad ti­ki­mės mies­

Ar gūg­li­no­te, kad...

to siau­tu­lį ir šur­mu­lį iš­lai­ky­ti vi­są sa­vait­ga­lį.

Mu­zi­ka yra uni­ver­ sa­li kal­ba, ku­rios ne­tu­rė­tų ri­bo­ti jo­ kios sie­nos, po­li­ti­ nės įta­kos ar eko­no­ mi­niai veiks­niai.

– Fes­ti­va­lis vyks ke­tu­rias die­ nas. Ko­kį nu­ma­tė­te užim­tu­mą jo da­ly­viams ir sve­čiams?

– Rugp­jū­čio 30-ąją bus priim­ti ir įkur­din­ti sve­čiai. Ši die­na bus skir­ ta kon­fe­ren­ci­jos na­riams su­si­pa­žin­ ti, už­da­riems dar­bams iki pat va­ka­ ro. O tuo­met ren­gia­me ga­lin­gą ofi­ cia­lų ati­da­ry­mą me­nų fab­ri­ke „Lof­ tas“ su „Gol­den Pa­ra­zyth“ ir kvies­ ti­ne žvaigž­de Ni­co­lu Jaa­ru. Ma­no­ me, kad toks ko­ky­biš­kas ak­cen­tas jau pa­čią pir­mą fes­ti­va­lio die­ną leis vi­siems da­ly­viams įsi­jaus­ti ir pa­si­ sem­ti ge­ros ener­gi­jos li­ku­sioms trims die­noms. Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį mes ne tik links­min­si­mės kon­cer­tuo­ se ir klu­buo­se, bet taip pat tu­rė­si­me la­bai daug dar­bo kon­fe­ren­ci­jo­se ir se­mi­na­ruo­se. Mu­zi­kos pro­fe­sio­na­ lai ir sen­bu­viai da­ly­sis sa­vo pa­tir­ ti­mi su jau­nais ir kū­ry­bin­gais mu­zi­ kos va­dy­bi­nin­kais ir mu­zi­kan­tų at­ sto­vais. Reng­da­mi ne tik kon­cer­tus, bet ir kon­fe­ren­ci­jas no­ri­me dar kar­tą pa­brėž­ti, kad mu­zi­ka yra ne tik pra­ mo­ga, bet ir ūkio ša­ka.

No­rė­tu­me pa­ska­tin­ti vi­sus be­si­ do­min­čius ar ke­ti­nan­čius do­mė­tis mu­zi­ka ir jos vers­lo ga­li­my­bė­mis ak­

Są­vo­ka „mu­sic week“ pui­kiai ži­no­ma mi­li­jo­nams žmo­nių vi­ sa­me pa­sau­ly­je, nes dau­giau ar ma­žiau pa­na­šios mu­zi­kos sa­vai­tės ren­gia­mos nuo To­ ron­to iki To­ki­jo.

Pa­ža­das: L.Lu­čiū­nas įsi­ti­ki­nęs, kad mies­to siau­tu­lys ir šur­mu­lys bus iš­lai­ky­tas vi­są sa­vait­ga­lį.

ty­viai da­ly­vau­ti se­mi­na­ruo­se ir kon­ fe­ren­ci­jo­se, kad ga­lė­tu­me vi­si drau­ ge pa­ro­dy­ti ne tik pa­sau­liui, bet vi­sų pir­ma sau pa­tiems, jog ne­sa­me kul­ tū­ri­nė pro­vin­ci­ja ir kul­tū­ros ūkio ša­ kos, šiuo at­ve­ju – mu­zi­ka, ga­li bū­ti plė­to­ja­mos bū­tent čia.

– Ku­riais fes­ti­va­lio sve­čiais itin di­džiuo­ja­tės?

– Mes la­bai di­džiuo­ja­mės, kad fak­ tiš­kai vi­si mu­zi­kos pa­sau­lio pro­ fe­sio­na­lai, kvies­ti į ren­gi­nį, mie­lai su­ti­ko at­vyk­ti ir da­ly­vau­ti fes­ti­va­ lio pro­gra­mo­je. Jų pa­tir­tis yra neį­ kai­no­ja­ma, o jau­noms gru­pėms pa­

„CA­NA­DA MU­SIC WEEK“ Pas­ta­ruo­sius 30 me­tų be­ne dau­giau­sia mu­zi­ kos sa­vai­čių vyks­ta Ka­na­do­je. To­kio po­bū­džio pra­mo­gi­niai ren­gi­niai svar­būs dėl to, kad su­tel­ kia dė­me­sį į mu­zi­kos vers­lą, su­jun­gia lei­dė­jus, ži­niask­lai­dą ir trans­liuo­to­jus, taip pat į in­for­ ma­ty­vias kon­fe­ren­ci­jas, vers­lo pa­ro­das, ap­do­ va­no­ji­mus, fil­mų fes­ti­va­lius ir kt. Ka­na­dos mu­ zi­kos sa­vai­tė tai – pen­kios nak­tys per­for­man­sų su 800 gru­pių bei at­li­kė­jų ir 60-ia gy­vos mu­ zi­kos aikš­te­lių To­ron­to se­na­mies­ty­je. „NOR­DIC MU­SIC WEEK 2012“ Rug­sė­jo 26–29 d. nor­ve­gai kvie­čia į Sta­van­ge­rio mies­te ren­gia­mas mu­zi­kos sa­vai­tės kon­fe­ren­ci­ jas. Ža­da ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jas, kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves, ke­lio­nę lai­vu prie fior­dų, bang­len­ tes, vie­tos gru­pių kon­cer­tus ir nak­ti­nes mu­zi­ kos pro­gra­mas. To­mis die­no­mis mies­te su­si­burs Šiau­rės re­gio­no mu­zi­kos pra­mo­nės ly­de­riai, ku­ rie kvies į pa­skai­tas apie ne­prik­lau­so­ mas įra­šų bend­ro­ves, gru­pių va­dy­ bą, žur­na­lis­ti­ką, vie­šuo­sius ry­šius, mu­zi­kos pro­diu­sa­vi­mą ir t. t.

si­ro­dy­ti mu­zi­kos pro­fe­sio­na­lams, ša­lia esant tūks­tan­ti­nei ger­bė­jų mi­ niai, yra uni­ka­li ga­li­my­bė. Taip pat no­rė­čiau pri­dur­ti, kad, be jau­nų ir per­spek­ty­vių gru­pių, da­ly­vau­jan­ čių ne­mo­ka­mo­je fes­ti­va­lio pro­gra­ mo­je, per Sos­ti­nės die­nas Ka­ted­ros aikš­tė­je vyks ir ge­rai ži­no­mų at­li­kė­jų kon­cer­tų. Ten pa­si­ro­dys Jaz­zu ir Le­ on So­mov, taip pat sve­čiai iš Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos „Chi­ka­ne“ ir „Dir­ty Ve­gas“. Be to, bu­vu­si Le­ni­no aikš­tė virs Le­no­no aikš­te – ten bur­sis „The Beat­les“ ger­bė­jai, mi­nin­tys gru­pės 50-me­tį, jų lū­po­se skam­bės le­gen­ di­nio ket­ver­to hi­tai.

„MIA­MI MU­SIC WEEK 2012“ Še­šios skli­di­nai mu­zi­kos pri­pil­dy­tos Ma­ja­mio die­nos nu­vil­ni­jo pa­kran­te dar ko­vo pa­bai­go­je.

Dau­gu­ma ren­gi­nių vy­ko pa­plū­di­mio vieš­bu­ čiuo­se, prie lau­ko ba­sei­nų ir po­kai­ti­nė­se laun­ džo erd­vė­se. Pas­ku­ti­nę mu­zi­ki­nio sap­no die­ną su­si­rin­ku­sius šok­di­no Ar­mi­nas van Buu­re­nas, „Gab­riel & Dres­den“, Jo­chen Mil­ler, „W&W“.

Ofi­cia­lūs už­da­ry­mo va­ka­rė­lio am­ba­sa­do­riai bu­ vo Doc Mar­tin, Keith Evan, Rob Pai­ne ir ki­ti. „ABO­RI­GI­NAL MU­SIC WEEK 2011“ Vėl­gi ne kur ki­tur, o Ka­na­do­je, šį­kart – Vi­ni­pe­ go mies­te, Ma­ni­to­bos pro­vin­ci­jo­je, spa­lio 30– lapkričio 4 d. įvy­ko Čia­bu­vių mu­zi­kos sa­vai­tė.

Skam­bė­jo hip­ho­pas, elekt­ro­ni­nė, kant­ri mu­zi­ka, folk­lo­ras, ro­kas ir bliu­zas. Da­ly­va­vo tik­rie­ji ame­ ri­kie­čiai, me­ti­sai, inui­tai, vie­ti­niai ir ki­ti ger­bia­ mi bei lau­kia­mi at­li­kė­jai. Mu­zi­kos sa­vai­tę ati­da­rė apa­čių mu­zi­kan­tas Ste­vie Sa­la­sas, pa­ten­kan­tis į vi­sų lai­kų ge­riau­sių gi­ta­ris­tų pen­kias­de­šim­tu­ką.

Jo įgū­džiai ir am­bi­ci­jos pa­dė­jo ženg­ti į įra­šų stu­ di­jas ir ant sce­nos kar­tu su Mic­ku Jag­ge­riu, Ro­du Ste­war­tu, Jus­ti­nu Tim­ber­la­ke’u ir kt.

VIL­NIUS MU­SIC WEEK’12 / 12 iš­skir­ti­nių mies­to fes­ti­va­lio BE • • • • • • • • • • • •

BE BE BE BE BE BE BE BE BE BE BE BE

bo­tų au­to­mo­bi­lio iš­lai­dų de­ga­lams nak­v y­nės pa­la­pi­nė­je uo­dų ir ma­ša­lų priverstinės kom­pa­ni­jos po­li­ci­jos ke­ly­je smė­lio plau­kuo­se pa­so patogumų ilgesio bran­gių bi­lie­tų mu­zi­ki­nių rė­mų

„LI­VER­POOL MU­SIC WEEK 2011“ Spa­lio 28–lapkričio 13 d. vy­ku­si ir vi­są vir­ti­ nę mu­zi­kos ren­gi­nių pa­tei­ku­si Li­ver­pu­lio mu­ zi­kos sa­vai­tė neap­len­kė tra­di­ci­nio He­lo­vi­no, ku­ris tam tik­ro­se fes­ti­va­lio vie­to­se sim­bo­liš­ kai bu­vo per­va­din­tas į He­lo­wee­ką. Ma­giš­kos mis­ti­kos ne­trū­ko ir ki­to­mis die­no­mis. An­tai gran­dio­zi­nio „Li­ver­pool Mu­sic Week“ už­da­ ry­mo va­ka­rė­lio da­ta bu­vo pa­skelb­ta 2011 11 11, o va­ka­ro pra­džia – 11.11 val. Kaip tik tuo­met į sce­ną žen­gė bri­tų dai­ni­nin­kas ir pro­diu­se­ris Ghost­poet. „JA­PAN MU­SIC WEEK 2012“ Lapk­ri­čio 9–18 d. To­ki­ju­je vyks tra­di­ci­nė kas­ me­tė Ja­po­ni­jos mu­zi­kos sa­vai­tė, ren­gia­ma nuo 2009-ųjų. Tai – di­džiau­sia Ja­po­ni­jos mu­zi­ kos vit­ri­na, api­man­ti vi­sus žan­rus ir mu­zi­kos pra­mo­nės sek­to­rius. Or­ga­ni­za­to­riai šiais me­ tais ža­da be­maž 200 ren­gi­nių ir kon­fe­ren­ci­jų.

Mu­zi­kos sa­vai­tė­je da­ly­vaus apie 50 pa­čių po­ pu­lia­riau­sių ja­po­nų gru­pių ir at­li­kė­jų, jų per­ for­man­sai įspū­din­gai kont­ras­tuos su sve­čių iš už­sie­nio pa­si­ro­dy­mais.

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

Vilnius Music Week 2012

3

Vil­niaus me­rui Ar­tū­rui Zuo­kui no­ri­si, kad fes­ ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ sve­čiai iš­ si­vež­tų iš mū­sų sos­ ti­nės ne tik gra­žių se­na­mies­čio nuo­ trau­kų, bet ir neiš­dil­ do­mų įspū­džių.

Novatorius: „Esu pro­po­nen­tas nau­jo­vių, ypač jau­nų me­ni­nin­kų ska­ti­ni­mo kur­ti“, – sako A.Zuokas.

A.Zuo­kas: „Tai bus pir­mas to­ks mu­zi­kos štur­mo fes­ti­va­lis Vil­niu­je“

„J

ie tu­ri pa­ma­ty­ti Vil­nių to­ kį, koks jis ir yra: šur­mu­liuo­ jan­tis, di­na­miš­kas, pil­nas gy­ vy­bės, sma­gių gy­ven­to­jų, pa­to­gus vil­nie­čiui ir jau­kus, sve­tin­gas kiek­ vie­nam sve­čiui“, – sa­ko A.Zuo­kas, po dar­bo mėgs­tan­tis pa­si­klau­sy­ti La­ dy Ga­gos, Pink ir Mig­lo­ko.

– Kas pa­ska­ti­no pa­lai­ky­ti fes­ti­ va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ idė­ją?

– Man pa­tin­ka vie­no poe­to min­tis, kad mu­zi­ka su­ge­ba nuo sie­los nu­ plau­ti kas­die­ny­bės dul­kes. Kuo dau­ giau Vil­niu­je bus mu­zi­kos ir kū­ry­bi­ nės iš­raiš­kos, tuo bus di­des­nė at­gai­ va kiek­vie­nam iš mū­sų.

Vil­nius – kul­tū­ros mies­tas, o tai reiš­kia fes­ti­va­lius, pa­ro­das, šven­tes, daug mu­zi­kos, dai­nų, poe­zi­jos. Pri­ gi­ję ir suau­gę su mies­tu bei jo pub­li­ ka ren­gi­niai, to­kie kaip Gat­vės mu­ zi­kos die­na, Kul­tū­ros nak­tis, Bar­dų fes­ti­va­liai, Sos­ti­nės die­nos ir kt., ro­ do, kad Vil­nius bei vil­nie­čiai mėgs­ta ir ver­ti­na bend­ra­vi­mą per mu­zi­ką, šo­kius, dai­nas. Tai by­lo­ja, kad Vil­ nius aiš­kiai yra lais­vas, kū­ry­bin­gas,

jau­nat­viš­kas mies­tas. Tai pir­mas to­kio ly­gio mu­zi­kos štur­mo fes­ti­va­ lis mū­sų mies­te, koks kas­met vyks­ta Ta­li­ne, Lon­do­ne ir ki­tuo­se mies­tuo­ se. Tai iki šiol Lie­tu­vo­je nau­jas ren­ gi­nys, su­jun­gian­tis mu­zi­kos pa­sau­lio da­ly­vius iš Lie­tu­vos ir įvai­rių pa­sau­ lio ša­lių, taip pat per­spek­ty­viau­sius ir ta­len­tin­giau­sius šian­die­nos mu­zi­ kos at­li­kė­jus ir pla­čią­ją vi­suo­me­nę į vien­ti­są šven­ti­nį skam­be­sį.

Vil­nius – kul­tū­ros mies­tas, o tai reiš­kia fes­ti­va­lius, pa­ro­das, šven­tes, daug mu­zi­ kos, dai­nų, poe­zi­jos.

– Ar pa­ts daž­nai ap­si­lan­ko­te mu­zi­kos ren­gi­niuo­se, kon­cer­ tuo­se? Kas ypač įsi­mi­nė?

– Yra te­kę su šei­ma ap­lan­ky­ti dau­ ge­lį pa­sau­lio kraš­tų, kur vyks­ta įvai­rūs mu­zi­kos fes­ti­va­liai. Vie­nas įsi­min­ti­niau­sių gy­ve­ni­me bu­vo gar­ su­sis „Pink Floyd“ kon­cer­tas 1991

m. prie Ber­ly­no sie­nos. Nie­ka­da ne­ pa­mir­šiu to įspū­džio bei 300 tūkst. žmo­nių mi­nios džiaugs­mo ir en­tu­ ziaz­mo. Dar di­de­lį įspū­dį pa­da­rė An­ne Sop­hie Mut­ter, Ri­car­do Mu­ti, „La Sca­lo­je“, Ita­li­jo­je, lau­ke. La­bai gai­la, kad „Be2gether“ fes­ti­va­lio ne­ bė­ra – bu­vo pui­kus ren­gi­nys.

– Fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ die­no­mis mies­te vie­šės per 100 kvies­ti­nių sve­ čių, tarp jų bus įta­kin­gų už­sie­ nio ži­niask­lai­dos prie­mo­nių at­ sto­vų. Ko­kį Vil­nių jiems rei­kė­tų pa­ro­dy­ti, kad iš­si­vež­tų kuo ge­ riau­sius įspū­džius?

– To­kį, koks jis ir yra: šur­mu­liuo­ jan­tis, di­na­miš­kas, pil­nas gy­vy­ bės, sma­gių gy­ven­to­jų, pa­to­gus vil­ nie­čiui ir jau­kus, sve­tin­gas kiek­vie­ nam sve­čiui. Jo gro­žis ge­riau­siai at­ si­sklei­džia tie­siog vaikš­tant gat­vė­ mis, gė­rin­tis vaiz­dais ir bend­rau­jant su vil­nie­čiais.

– Fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ati­da­ry­mas įvyks iš­skir­ti­ nės dva­sios me­nų fab­ri­ke „Lof­

tas“. Ar tie­sa, kad esa­te va­ka­ro­ jęs ten ir anks­čiau?

– Esu, ir ne kar­tą. Pas­ta­rą­jį kar­ tą džiau­giau­si, kai to­je erd­vė­je bu­ vo įteik­ta pre­mi­ja už „Flu­xus“ mi­ nis­te­ri­jos įstei­gi­mą. Esu pro­po­nen­ tas nau­jo­vių, ypač jau­nų me­ni­nin­kų ska­ti­ni­mo kur­ti, ro­dy­ti sa­vo dar­bus ir drą­siai ly­giuo­tis su ki­tais pa­sau­lio me­ni­nio avan­gar­do kū­rė­jais.

– Koks jū­sų po­žiū­ris į gat­vės mu­zi­kan­tus? Ver­ti­na­te juos kaip sa­vęs ieš­kan­čius me­ni­nin­kus ar la­biau kaip pi­ni­gų pra­šy­to­jus?

– Gat­vės me­nas taip pat yra neats­ ki­ria­ma gy­vo mies­to da­lis. Juk žmo­ gus sten­gia­si, iš­reiš­kia sa­vo jaus­mus, ro­do ge­bė­ji­mus. Tik, ži­no­ma, rei­kia, kad jaus­tų­si, jog mu­zi­kan­tas įde­da šir­dies ir neap­gau­di­nė­ja klau­sy­to­jų.

– Į fes­ti­va­lį „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ at­vyks­ta bu­vęs „Pink Floyd“ va­dy­bi­nin­kas Pe­te­ris Jen­ne­ris. Jūs – di­de­lis „Pink Floyd“ ger­bė­jas. Ko ge­ro, su gar­ siuo­ju bri­tu bū­tų įdo­mu su­si­pa­ žin­ti as­me­niš­kai?

– Ži­no­ma, la­bai įdo­mu su­si­tik­ti, su­ si­pa­žin­ti ir pa­bend­rau­ti.

– Fes­ti­va­lis „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ yra vie­na iš Mu­zi­kos aso­ cia­ci­jos M.A.M.A. ge­ne­ruo­ja­mo di­džiu­lio pro­jek­to da­lių. To pa­ ties pa­va­di­ni­mo Lie­tu­vos mu­ zi­kos ap­do­va­no­ji­mai sau­sį ant­ rą­syk vyks Kau­ne. Ar ne­siek­si­ te, kad atei­ty­je M.A.M.A. ap­do­ va­no­ji­mai bū­tų ren­gia­mi Vil­ niu­je?

– Vil­nius ir Kau­nas – dvi­mies­tis, ir sten­gia­mės, kad bū­tų kuo dau­ giau bend­rų pro­jek­tų. Mes pa­pil­do­ me vie­nas ki­tą. Juk mes – vie­na Lie­ tu­va.

– Ko­kia mu­zi­ka gro­ja jū­sų na­ muo­se ir ko­kių at­li­kė­jų klau­sy­ da­ma­sis ge­riau­siai pail­si­te?

– Šian­die­nos po­pu­lia­rūs at­li­kė­jai Adel, La­dy Ga­ga ir Pink dar­niai įsi­ ter­pia ir ran­da vie­tos tarp ro­ko kla­ si­kų, leng­vo džia­zo ir kla­si­ki­nės mu­ zi­kos. Iš Lie­tu­vos at­li­kė­jų klau­sau­si Hoks­hi­los, Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus, Ali­nos Or­lo­vos, Mig­lo­ko.

4

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

festivalio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ati­da­ry­mas kar­tu su „Lof­to“ se­zo­no pra­džia:

„NI­CO­LAS JAAR LI­VE“

Ko­men­ta­ras

Ne bi­tai svar­biau­sia

Vik­to­ras Dia­wa­ra Me­nų fab­ri­ko „Lof­tas“ va­do­vas a­bai džiau­giuo­si, kad po dve­jų me­tų de­r y­bų N.Jaa­ras pa­ga­ liau priė­mė kvie­ti­mą at­v yk­ti ir su­gro­ti „Lof­te“. Tie­sa, per tuos ke­le­ rius me­tus jo po­pu­lia­ru­mas ge­ro­kai šok­te­lė­jo, to­dėl pri­si­k vies­ti jį da­ bar yra net di­des­nis džiaugs­ mas ir įver­ti­ni­mas nei tuo­met, kai jis tik pra­dė­jo įra­ši­nė­ti sa­ vo al­bu­mą „Spa­ce Is On­ly Noi­ se“, ku­ris pa­si­ro­dęs nu­gink­la­vo pa­sau­lį.

Net nea­be­jo­ju, kad nau­jo­ jo „Lof­to“ se­zo­no ir fes­ ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ati­da­r y­ mo nak­tis su šiuo at­li­kė­ju bus ne­pa­ mirš­ta­ma ir ryš­ kio­mis rai­dė­ mis įspaus­ ta tiek į „Lof­ to“, tiek į fes­ ti­va­lio „Vil­ nius Mu­sic Week“ is­ to­ri­ją. Be­ je, li­ko l a ­b a i ma ­ž ai n e ­ par­ duo­ tų bi­ lie­tų, tad siū­lau il­gai ne­ svars­t y­ti, bū­ti ar ne­bū­ti.

N.Jaa­ras yra vie­nas la­biau­siai ne­nus­pė­ja­mų ir vie­nas drą­siau­ siai eks­p e­r i­men­tuo­jan­č ių šių die­nų šo­kių mu­zi­kos kū­rė­jų. Į klu­bi­nę pa­tir­tį N.Jaa­ras žvelgia iš ge­ro­kai to­les­nio taš­ko ir ne taip pa­vir­šu­ti­niš­kai kaip dau­ge­ lis. „Tai ke­lio­nė“, – sa­ko jis.

Jo mi­si­ja tą ke­lio­nę pa­da­r y­ti kuo la­biau ne­tu­ris­ti­nę, ne­re­tai eks­pe­ri­men­tuo­jant tem­pu – kai vi­si no­ri šok­ti į vir­šų, jis šį su­lė­ ti­na. „Gal­būt dėl to kai ku­rie ga­ li ma­nęs ne­mėg­ti, ta­čiau vis­ką rei­kia su­lė­tin­ti, kad iš­jaus­tum“ – tvir­ti­na N.Jaa­ras.

Jo po­pu­lia­ru­mo ro­dik­liai sa­ko, kad jam pa­v yks­ta įti­kin­ti ir ki­tus, jog šo­kių aikš­te­lė­je ne bi­tai per mi­nu­tę yra es­mė.

L

N.Jaa­ras yra vie­ nas la­biau­siai ne­ nus­pė­ja­mų ir vie­ nas drą­siau­siai eks­pe­ri­men­tuo­ jan­čių šių die­nų šo­kių mu­zi­kos kū­rė­jų.

Jei N.Jaa­ro mu­zi­ka bū­tų žmo­gus Pert­rau­ka, kai jis ne­gy­ve­no Niu­ jor­ke, ir grį­ži­mas į šį did­mies­tį, kai jam su­ka­ko de­v y­ne­ri, bu­vo vie­nas es­mi­nių lū­žių, ku­ris pa­ vei­kė jo pa­sau­lėvoką.

Sun­ku kli­juo­ti eti­ke­tę šio ame­ri­ kie­čio mu­zi­kai, ir jis, tie­są pa­sa­ kius, tai ne­la­bai mėgs­ta.

Gal šiais lai­kais vi­sai po­pu­lia­ru sa­k y­ti, kad mu­zi­kos žan­rai kry­ žiuo­ja­si la­biau nei bet ka­da ir jų žo­di­nė iš­raiš­ka ne­be­rei­ka­lin­ga, ta­čiau N.Jaa­ro at­ve­ju tai bū­tų ne­tgi tei­sin­ga. „Jei ma­no mu­zi­ka bū­ tų žmo­gus, jis grei­ čiau­siai bū­tų vie­ nuo­lis, pa­si­slė­ pęs po juo­d a man­ti­ja, o jo gy­ ve­ni­mas – vie­ni­ šas, bet nuo­šir­ dus“, – vie­n a­m e in­ter­viu pa­fan­ta­ za­vo N.Jaa­ ras.

Sto­te­lė – Lie­tu­va, „Lof­tas“

10 fak­tų apie N.Jaa­rą

Taip pat ne­se­niai N.Jaa­ras pra­ si­ta­rė, kad pa­sta­ra­sis pus­me­ tis to­li nuo na­mų ir ne­nut­rūks­ ta­mas gy­ve­ni­mas skir­tin­guo­se pa­sau­lio vieš­bu­čiuo­se bran­di­ na dar vie­ną – antrąjį – at­li­kė­jo al­bu­mą. Pa­tir­tis Lie­tu­vo­je, ti­ki­ mės, taip pat pri­si­dės prie to, ką ma­to, kau­pia ir už­ra­šo šis me­ ni­nin­kas.

Dar vie­na šio tu­ro nau­jie­na iš Ni­co­lo: „Šiuo me­tu kon­cer­tuo­ ju su gru­pe – tai man nau­ja pa­ tir­tis. Be to, mu­zi­kan­tai, su ku­ riais gro­ju, yra de­šimt kar­tų ge­ res­ni už ma­ne.“ Ar taip yra iš tie­sų, bus ga­ li­ma įsi­ti­k in­ti rugp­jū­čio 30 d. me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“.

Tai bus ir „Lof­to“ nau­jo­jo se­zo­ no, ir fes­ti­va­ lio „Vil­n ius Mu­sic We­ ek 2012“ ati­da­r y­mo ren­gi­nys.

• N.Jaa­ras gi­mė Niu­jor­ke, au­ go Či­lė­je, su­bren­do grį­žęs į Niu­ jor­ką.

• Tu­ri pran­cū­zų, či­lie­čių, pa­les­ti­ nie­čių ir ame­ri­kie­čių krau­jo.

• Stu­di­ja­vo ly­gi­na­mą­ją li­te­ra­tū­rą Brow­no uni­ver­si­te­te Niu­jor­ke.

• N.Jaa­ro ma­ma – pui­ki 9-ojo de­šimt­me­čio šo­kė­ja. „Pa­gim­ džiu­si ma­ne, ji nu­sto­jo šok­ti, da­bar kur­da­mas šo­kių mu­zi­ ką tar­si tę­siu jos kar­je­rą“, – sa­ ko jis.

• N.Jaa­ro tė­tis – fil­mų kū­rė­jas.

• N.Jaa­ras die­vi­na po­r tu­ga­liš­ kus fa­do – kaip jis pa­ts sa­ko, fa­do ve­da jį iš pro­to. Fa­do – tai me­lan­cho­liš­ka dai­na apie ne­lai­ min­gą mei­lę, iš­da­v ys­tę, mir­tį ir ne­vil­tį, van­de­ny­ną.

• N.Jaa­ras gro­ti pra­dė­jo Niu­ jor­ko gat­vė­se, konk­re­čiai ne­to­li Man­ha­ta­no esan­čia­me Spa­nish Har­lem ra­jo­ne.

• „Vi­sų, ku­rie ei­na į klu­bus, šir­ dys yra su­dau­ž y­tos“, – tvir­ti­ na jis.

• Bū­da­mas 19-os, gim­ta­die­nio pro­ga Ni­co­las pa­si­do­va­no­jo ne­ di­de­lę lei­dy­bos bend­ro­vę pa­va­ di­ni­mu „Clown and Sun­set“.

• N.Jaa­ro idea­lai: Mu­la­tu As­ tat­ke, Joh­nas Ca­ge’as, Ji­mas Mor­ri­so­nas, Eri­kas Sa­tie.

6

Vilnius Music Week 2012

Due­tas „Inst­ru­men­ti“ šian­dien lai­ko­mas va­ ka­rie­tiš­kiau­sia Lat­vi­jos gru­pe, ku­ri pa­ver­gia au­di­to­ri­ją nuo Bra­ tis­la­vos iki Stok­hol­ mo ne tik ta­len­tu, bet ir įspū­din­gais per­for­man­ sais. Į fes­ti­va­lį „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ at­ vyks­tan­tys „Inst­ru­men­ ti“ pa­si­ro­dys rugp­jū­ čio 31 d. me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“.

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

Jų at­lie­ ka­mą mu­zi­ką ži­no­vai va­ di­na Björk, „Pro­di­gy“ ir Mi­chae­ lo Jack­so­ no sin­te­ze.

Lat­vi­jos due­tas „Inst­ru­men­ti“ – avan­gar­di­nė Eu­ro­pos fes­ti­va­lių puoš­me­na

S

hip­si (kla­vi­šai, vo­ka­las) ir Reyn­ si (būg­nai, kla­vi­šai, vo­ka­las) su­si­jun­gė į due­tą, ku­ris šian­ dien ga­li di­džiuo­tis dir­ban­tis vie­no­je sce­no­je ar stu­di­jo­je su pa­sau­li­nės šlo­ vės su­lau­ku­siais mu­zi­kos kū­rė­jais. „Inst­ru­men­ti“ sa­vo kar­je­ro­je su­ ren­gė pa­si­ro­dy­mus vie­no­je sce­no­ je su Ja­me­su Blun­tu, Ebo­ny Bo­nes, Mo­by ir ki­tais. Dir­bo su gar­siu JAV kom­po­zi­to­riu­mi Ni­co Muh­ly, ku­ris

ne­ma­žai pri­si­dė­jęs prie Björk kū­ry­ bos. O 2011 m. pa­si­ro­džiu­sį de­biu­ti­nį al­bu­mą „Tru“ įra­šė Reik­ja­vi­ke (Is­lan­ di­ja) pa­sau­ly­je ži­no­mo­je „Green­hou­ se Stu­dios“.

Lat­viai taip pat su­ka­bi­no vė­lia­vė­ les pa­sau­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lių že­ mė­la­py­je. Jie gro­jo „South by South­ west“ Tek­sa­se (JAV), „Be2gether“ Nor­vi­liš­kė­se, „Ber­gen­fest“ Nor­ve­ gi­jo­je, „Wil­so­nic“ Bra­tis­la­vo­je, fes­

ti­va­ly­je „Po­si­ti­vus’12“ pa­si­ro­dė kaip pa­grin­di­nė Lat­vi­jos gru­pė.

Jų at­lie­ka­mą mu­zi­ką ži­no­vai va­ di­na Björk, „Pro­di­gy“ ir Mi­chae­lo Jack­so­no sin­te­ze, o įspū­din­gą Ship­si fal­ce­tą skel­bia įdo­miau­siu šių die­nų in­die pop ir eks­pe­ri­men­ti­nio elect­ ro sti­liaus at­li­kė­jų bal­su. Bet mu­zi­ ki­niai ga­bu­mai tai dar ne vis­kas, kuo pri­bloš­kia jau­na­sis at­li­kė­jų due­tas. „Inst­ru­men­ti“ avan­gar­dis­tai iš­gar­

sė­jo sce­no­je dė­vė­da­mi pan­dų kau­kė­ mis, eks­pe­ri­men­ta­vo ir su pe­ru­kais, ekst­ra­va­gan­tiš­kais kos­tiu­mais. Sce­ no­je jie de­monst­ruo­ja ne tik vo­ka­li­nį ta­len­tą, bet ir al­pi­niz­mo įgū­džius ar mė­nu­lio ei­se­ną. Ste­bint due­to pa­si­ ro­dy­mus neap­lei­džia min­tis, kad juo­ du į sa­vo mu­zi­ką žiū­ri kaip į kvailioji­ mą, bet vis­ką da­ro taip pre­ci­ziš­kai, kad ne­ky­la abe­jo­nių dėl „Inst­ru­men­ ti“ ko­ky­bės ženk­lo tik­ru­mo.

In­ter­viu ven­gian­tys ir sa­vo kau­ kių neiš­si­ža­dan­tys „Inst­ru­men­ti“ vai­ki­nai kart­kar­tė­mis vis dėl­to pa­ že­ria pui­kių per­lų už­sie­nio ži­niask­ lai­dai. Pa­vyz­džiui, vie­šė­da­mi Vo­ kie­ti­jos fes­ti­va­ly­je „Sound of the fo­rest“ Oden­val­de, bu­vo pa­klaus­ti, ku­rie miš­ko gar­sai jiems pa­tin­ka la­ biau­siai. „Mums pa­tin­ka gry­bų gar­ sas“, – aki­mo­ju at­sa­kė at­li­kė­jai kin­ kuo­jan­čio­mis pan­dų gal­vo­mis.

kū­ri­nių iš mū­sų bū­si­mo mi­ni EP, ku­ rį ly­gia­die­nio pro­ga rug­sė­jo pa­bai­go­ je pa­do­va­no­si­me sa­vo klau­sy­to­jams.

Da­bar stu­di­jo­je dir­ba­me prie to... Įsi­ vaiz­duo­ju mū­sų pa­si­ro­dy­mą in­te­li­ gen­tiš­kos for­mos.“ „Gol­den Pa­ra­zyth“ na­riams N.Jaa­ ro ne­te­ko su­tik­ti jo­kia­me fes­ti­va­ly­ je, ta­čiau su jo kū­ry­ba yra ge­rai su­ si­pa­ži­nę. „Šį­kart pa­ma­ty­ti jį gy­vai ir ap­šil­dy­ti įdo­mu dar ir dėl to, kad N.Jaa­ras pa­si­ro­dys su gru­pe“, – sa­ko Gied­rius, pa­ts „Lof­to“ sce­no­je pa­si­ ro­dy­sian­tis su bend­ra­žy­giu K@, be ki­tų mu­zi­kan­tų. „Gol­den Pa­ra­zyth“ džiau­gia­si ta­pę fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ da­li­mi.

„La­bai ge­rai, kai ga­li pa­gro­ti ne tik sa­viš­kiams, bet ir tam tik­rai da­liai pa­ sau­lio. Lie­tu­vių pa­si­ro­dy­mų ly­gis tik­ rai ge­ras, jun­ta­ma ko­ky­bė. Svar­bu ne­ pra­ras­ti iden­ti­te­to, sa­vęs ir ko­ky­biš­kai pa­si­ro­dy­ti. Taip pat su­teik­ti ga­li­my­bę nau­joms gru­pėms, – kal­ba „Gol­den Pa­ra­zyth“. – Ką bus įdo­mu pa­ma­ty­ti pa­tiems? Vis­ką. Iš­gir­dęs mu­zi­ką pa­ pras­tai su­si­da­rai vaiz­dą. Ta­čiau įra­šas ga­li skam­bė­ti pui­kiai, o gy­vai pa­ma­ tęs gru­pę ga­li nu­si­vi­li. Ir at­virkš­čiai – ki­tų įra­šas gal­būt ne­skam­ba, o gy­vai gro­da­mi jie yra pui­kūs.“ „Gol­den Pa­ra­zyth“ pa­si­ro­dy­ mas me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“ vyks jau rugp­jū­čio 30 d. Bi­lie­tus pla­ti­na „Ti­ ke­ta“.

„Ka­ma­nių ši­le­lio“ mu­zi­ka – In­te­li­gen­tiš­kas „Gol­den Pa­ra­zyth“ pa­si­ro­dy­mas iš pir­mi­nio gai­va­lo Išs­kir­ti­nio po­zi­ty­vu­mo me­ni­nin­kai Ka­mi­lė Gud­ mo­nai­tė ir Man­tas Zem­lec­kas, pa­si­va­di­nę „Ka­ ma­nių ši­le­liu“, pa­per­ka sa­vi­tu­mu ir įdo­miais eks­ pe­ri­men­tais.

Jų mu­zi­ka klau­sy­to­jus pa­trau­kia nau­ jo­jo folk­lo­ro na­to­mis, o šil­tas bend­ ra­vi­mas su pub­li­ka pel­no nuo­šir­džių šyp­se­nų. „Ka­ma­nių ši­le­lis“ rug­sė­jo 1-osios va­ka­rą pa­si­ro­dys ni­šo­je prie Na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro. „Ap­si­džiau­gė­me su­ži­no­ję, kad gro­si­me bū­tent ten. Teat­ras mums abiem la­bai bran­gus“, – pa­ti­ki­ no Ka­mi­lė, stu­di­juo­jan­ti re­ži­sū­rą pas Gin­ta­rą Var­ną. Jos bend­ra­žy­gis Man­tas – tre­čia­kur­sis ak­to­rius Ai­ do Gi­nio­čio kur­se. „Pa­ži­nęs Ka­mi­lę pa­ju­tau, kad ma­ne ve­ža lie­tu­vių liau­dies dai­ nos“, – at­vi­ra­vo vai­ki­nas, gy­ve­ nan­tis ir ku­rian­tis su sa­vo mū­za. „Ka­ma­nių ši­le­lio“ mu­zi­ka skli­di­ na folk­lo­ri­nių mo­ty­vų, o due­tas va­ ri­juo­ja skir­tin­gais mu­zi­kos inst­ru­ men­tais, tarp jų – uku­lė­le, būg­nu, man­do­li­na, damb­re­liu. „Jis ma­ne pa­ke­rė­jo per Gat­vės mu­zi­kos die­ną“, – sa­kė Man­tas. Vie­nas ori­gi­na­liau­sių due­to inst­ru­men­tų – ka­mi­le­fo­nas.

Tai – me­ta­lo­fo­no prin­ci­pu su­kur­tas mu­zi­ki­nis stal­čius su ka­ban­čiais me­ ta­li­niais įran­kiais. Man­tas jį pa­do­va­ no­jo Ka­mi­lei Ka­lė­dų pro­ga.

Šiuo inst­ru­men­tu at­lie­ka­ma vie­ na žy­miau­sių due­to dai­nų „Mies­ tuos“. Dau­gu­ma teks­tų gims­ta Ka­mi­lės gal­vo­je. „Jie atei­na iš pir­ mi­nio gai­va­lo, nuo gi­mi­mo, iš ma­ mos dai­nų“, – tei­gė „Ka­ma­nių ši­ le­lio“ na­rė.

„Ka­ma­nių ši­le­lio“ mu­zi­ka skli­di­na folk­lo­ri­nių mo­ty­vų, o due­tas va­ri­juo­ ja skir­tin­gais mu­zi­ kos inst­ru­men­tais. Šią va­sa­rą įsi­min­ti­nas due­tas su­ lau­kė kvie­ti­mų į fes­ti­va­lius „Mė­nuo Juo­da­ra­gis“, „Žai­bo rykš­tė“, „Sau­ lė­to­sios nak­tys“, su­ren­gė kon­cer­tą Puns­ko lie­tu­viams, taip pat lei­do­ si į tu­rą Varšuva–Berlynas–Ham­ burgas, iš Vo­kie­ti­jos pa­trau­kė au­ tos­to­pu per Tur­ki­ją iki pat Gru­zi­jos, o ke­lio­nė­je dėl sa­vo ko­mu­ni­ka­bi­lu­ mo su­si­ra­do gau­sy­bę drau­gų.

„Gol­den Pa­ra­zyth“ – jau ke­le­tą me­tų eg­zis­tuo­jan­ ti va­ka­rė­lių pa­ži­ba, de­ ri­nan­ti gy­vai at­lie­ka­mą elekt­ro­ni­nę mu­zi­ką ir vy­ riš­ką vo­ka­lą, taip pat auk­są (angl. – gold) su pa­si­šlykš­tė­ji­mu (angl. – pa­ra­zyth).

Ko­ky­biš­kai dir­ban­čiam due­tui šie­ met pa­ti­kė­ta da­ly­vau­ti fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ati­da­ ry­mo šven­tė­je ir ap­šil­dy­ti kvies­ti­nę žvaigž­dę iš JAV Ni­co­lą Jaa­rą. „Gol­ den Pa­ra­zyth“ ta pro­ga ža­da in­te­li­ gen­tiš­ką pa­si­ro­dy­mą. „Gol­den Pa­ra­zyth“ šio­mis die­no­ mis ga­li­ma pa­gau­ti tik stu­di­jo­je. „Ir šiaip dar­bų ne­stin­ga. Bet, ži­no­ma, no­ri­me pa­si­ruoš­ti Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tės, taip pat „Lof­to“ nau­jo­jo se­ zo­no ati­da­ry­mui, nes tai yra šven­tė, o ir po mū­sų pa­si­ro­dy­sian­tis at­li­kė­jas – nuo­sta­bus, – su­stab­dęs mu­zi­ką grei­ tuo­ju be­ria „Gol­den Pa­ra­zyth“ ly­de­ ris Gied­rius. – Pa­sis­teng­si­me pub­li­kai pa­ro­dy­ti šį tą nau­jo, gal­būt pa­gro­si­me

7

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

rė­mė­jai „SMScre­dit.lt“

Grei­tų­jų pa­sko­lų pro­fe­sio­na­lai SMSCRE­DIT.LT yra so­cia­liai at­sa­kin­gi, nuo­lat re­mia kul­tū­rą, spor­tą, pa­lai­ko pro­gre­sy­vius mu­zi­kos pro­jek­tus ir ska­ti­na me­ni­nin­kus kur­ti bei to­bu­lė­ti. Sie­kia­me pa­dė­ti tiems, ku­riems rei­kia mū­sų pa­gal­bos.

„Vilniaus diena“

„Vilniaus diena“ - dienraštis vilniečiams apie visas miesto aktualijas, o svarbiausia - išsamus gidas apie sostinės renginius ir festivalius. Dienraščio skaitytojai ne tik sužino naujienas, bet ir dažnai pamaloninami dovanomis.

„DEL­FI“

DEL­FI – tai var­das, at­sto­vau­jan­tis di­džiau­siai in­ter­ne­to po­rta­lų bend­ro­vei Bal­ti­jos ša­ly­se. Tai – in­ter­ne­to var­tai, sa­vo ko­ky­be ir apim­ti­mi pra­noks­tan­tys dau­ge­lį ki­tų Lie­tu­vo­je vei­kian­ čių in­ter­ne­to var­tų. Svarbiausia – DEL­FI lan­ky­to­jai pir­mie­ji su­ži­no vi­sas fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week“ nau­jie­nas!

„Bolt Bur­don“

Mes ži­no­me, kad ne­vir­šy­si­me jū­sų lū­kes­čių, bū­da­mi tie­siog ge­ri tei­si­nin­kai. Ma­no­me, kad jūs ti­ki­tės iš­girs­ti ne tik tai, ko­kie yra įsta­ty­mai, bet ir rea­lių pra­kti­nių re­ko­men­da­ci­jų, kaip elg­ tis. BOLT BUR­DON ne­su­tik­si­te pil­kų vy­rų nuo­bo­džiuo­se ka­bi­ne­tuo­se. Mes at­si­pa­lai­da­vę ir drau­giš­ki. Ži­no­ma, vi­si su­si­ra­si­me kos­tiu­mus su siau­rais dry­že­liais, kai to rei­kės! Ta­čiau mū­ sų biu­rai – ryš­kūs ir ener­gin­gi. O mū­sų mi­si­ja: būk pro­fe­sio­na­lus, būk pra­ktiš­kas, di­džiuo­kis sa­vi­mi. Ir ge­rai pra­leisk lai­ką! Dau­giau apie mus: www.bolt­bur­don.co.uk.

„Ak­vi­lė“

Van­duo AK­VI­LĖ su­ba­lan­suo­tas tiems, ku­rie my­li ge­rą mu­zi­ką. Švel­naus sko­nio, vi­sai šei­mai tin­kan­čio van­dens AK­VI­LĖ drau­gys­tė su mu­zi­ka pra­si­dė­jo nuo bend­ra­dar­bia­vi­ mo su „Te­le bim-bam“ sie­la Ne­rin­ga Če­reš­ke­vi­čie­ne. Šiais me­tais AK­VI­LĖ Lie­tu­vai pa­do­va­no­jo „Eu­ro­vi­zi­jos“ trans­lia­ci­jas, o da­bar yra ofi­cia­lus fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ van­duo.

„Sus­hi Exp­ress“

Grei­to­jo ja­po­nų mais­to res­to­ra­nų tink­las SUS­HI EXP­RESS – su­šių karš­ti­nės pio­nie­riai Lie­tu­vo­je. La­bai ver­ti­na­me ko­k y­bę, to­dėl su­šius ga­mi­na­me tik iš pa­čių švie­žiau­sių pro­ duk­tų. O jei no­ri­te pa­tys jų pa­si­ga­min­ti na­muo­se – re­ko­men­duo­ja­me mū­sų iš­leis­tą pir­mą­ją lie­tu­viš­ką kny­gą „Sus­hi. Nuo A iki Z“.

M.A.M.A.

Sausio 11 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje antrą kartą įvyks abejingų nepaliekantys ir visų laukiami Lietuvos muzikos apdovanojimai M.A.M.A.!

AGA­TA tam­pa tvir­čiau­siu at­li­kė­jų sky­du Mu­zi­kos įra­šų pi­ra­tai puo­la į nau­jus van­de­nis: Lie­tu­vos at­li­kė­jų ne­le­ga­liai pla­ti­na­mų įra­šų jau ga­li­ma ras­ti ir so­li­džiau­sio­je pa­sau­ly­je e. par­duo­ tu­vė­je „iTu­nes“.

P

a­ju­tę po­rei­kį gin­ti sa­vo tei­ses, mu­zi­kos kū­rė­jai pa­ma­žu at­ ran­da jiems tei­si­nę pa­gal­bą su­ tei­kian­tį at­li­kė­jų ir fo­nog­ra­mų aso­ cia­ci­jos AGA­TA in­for­ma­ci­nį cent­rą (AIC).

Ne­se­niai dai­ni­nin­kas And­rius Ma­ mon­to­vas ap­ti­ko, kad sa­vo dai­nų ga­li

nu­si­pirk­ti di­džiau­sio­je e. par­duo­tu­ vė­je „iTu­nes“. Prob­le­ma tai, kad jis sa­vo kū­ry­bos pa­ts ten ne­par­da­vi­nė­ jo – pre­kiau­ti ne sa­vo įra­šais įsi­gud­ ri­no ki­ti.

A.Ma­mon­to­vui tei­si­nes pre­ten­zi­jas pa­dė­jęs pa­reng­ti AIC ap­gy­nė at­li­kė­ jo tei­ses – al­bu­mai bu­vo pa­ša­lin­ti iš e.

pre­ky­bos. „Šiuo me­tu vis dar lau­kia­ me in­for­ma­ci­jos, ar ne­tei­sė­tai al­bu­ mus į „iTu­nes“ įdė­ję as­me­nys ga­vo iš to fi­nan­si­nės nau­dos, t. y. ar ne­le­ga­lių įra­šų bu­vo par­duo­ta, – sa­kė AIC tei­ si­nin­kė Mar­ty­na Gu­dai­tė. – Jei paaiš­ kės, kad bu­vo, kreip­si­mės tie­sio­giai į pa­žei­dė­jus – siek­si­me gau­tą at­ly­gi­ni­ mą išieš­ko­ti tei­sių tu­rė­to­jui.“ Net­ru­kus į AIC dėl to­kių pa­čių rū­ pes­čių krei­pė­si gru­pė „Bip­lan“ – e. par­duo­tu­vė­je „iTu­nes“ ga­li­ma įsi­gy­ ti jų al­bu­mą „Braš­kės“. „Fak­tas ne­ ma­lo­niai nu­ste­bi­no. Anks­čiau ne­le­ ga­lią CD ko­pi­ją bū­da­vo ga­li­ma įsi­gy­ti tur­gu­je, o da­bar – net ofi­cia­lio­je sve­

tai­nė­je, – tei­gė „Bip­lan“ vo­ka­lis­tas ir ly­de­ris Mak­sas Mel­ma­nas. – Pi­ra­tai vi­siš­kai suį­žū­lė­jo.“ M.Gu­dai­tė at­krei­pė dė­me­sį, kad tiek A.Ma­mon­to­vo, tiek „Bip­lan“ kū­ry­bą į „iTu­nes“ įkė­lė tie pa­tys as­ me­nys, pa­si­va­di­nę ak­ro­ni­mu WMA. „Ky­la įta­ri­mų, kad su­ma­ny­ta pa­ si­pel­ny­ti pa­si­tel­kus ne­są­ži­nin­gą ir įsta­ty­mams prieš­ta­rau­jan­tį vers­ lo mo­de­lį – au­to­rių ir at­li­kė­jų tei­sės šiurkš­čiai pa­žei­di­nė­ja­mos tol, kol jie pa­reiš­kia pre­ten­zi­jas“, – ma­no AIC tei­si­nin­kė.

Jos ver­ti­ni­mu, pi­ra­tai įsi­gud­ri­no pa­si­pel­ny­ti iš tų, ku­rie ne­pa­kan­ka­

Kova: pasak M.Gudaitės, AGATA turi visas priemones užkirsti kelią interneto piratams, „Biplan“ tuo gali įsitikinti.

mai dė­me­sio ski­ria sa­vo in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės tei­sėms gin­ti. „Bet tam už­kirs­ti ke­lią tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes – AGA­TA pre­ten­zi­jas tei­kia dėl kiek­ vie­no su­ži­no­to in­di­vi­dua­laus at­ve­jo, – sa­kė M.Gu­dai­tė. – To­dėl suin­te­ re­suo­tus gin­ti sa­vo tei­ses ra­gi­na­me kreip­tis į mus ir pri­si­jung­ti prie vi­ sų, ku­rie tam nea­be­jin­gi.“ Te­mo­mis, kaip vei­kia AGA­TA in­ for­ma­ci­nis cent­ras ir iš ko gy­ve­na at­li­kė­jai pi­ra­ta­vi­mo ero­je, bus dis­ ku­tuo­ja­ma ir fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­ sic Week 2012“ se­mi­na­ruo­se. Dis­ku­ si­jo­se da­ly­vaus at­li­kė­jai, tei­si­nin­kai ir kul­tū­ros po­li­ti­kos for­muo­to­jai.

8

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

festivalio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“

PROG­RA­MA

Rugp­jū­čio 30 d., ket­vir­ta­die­nis 12 val. Sve­čių at­v y­ki­mas ME­NŲ FAB­RI­K AS „LOF­TAS“ 21 val. fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ di­dy­sis ati­da­r y­mas ir „Lof­to“ nau­jo­jo se­zo­no ati­da­r y­ mas su: „Gol­den Pa­ra­zyth“ (elect­ro­nics), Ni­co­lu Jaa­ru, JAV (elect­ro­nic jazz / deep hou­se / am­bient) Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti „Ti­ke­tos“ ka­so­se.

Rugp­jū­čio 31 d., penk­ta­die­nis KI­NO TEAT­R AS „PA­SA­K A“, 1 SA­LĖ 12 val. fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ kon­fe­ren­ci­jų ati­da­r y­ mas, da­ly­vau­ja fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­ riai, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai, Al­gir­das Kauš­pė­das 13 val. Sal­ly Gross: „Be­si­kei­čian­ti tarp­tau­ti­nė mu­zi­kos va­dy­ba“ 15 val. Ole­gas Nes­te­ro­vas: „Kū­r y­bi­ nė pro­ce­so sti­mu­lia­ci­ja“ 16 val. Pe­te­ris Jen­ne­ris: „Ar rei­ka­ lin­ga ang­lų kal­ba dai­no­se“ 2 SA­LĖ 13 val. Gu­na Zu­či­ka, Lau­ras Lu­čiū­ nas: „Gru­pės „Brains­torm“ pa­v yz­ dys tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je“ 15 val. Ine­sė Sau­la­ja: „Pub­lis­hing ABC“: ar tai nau­din­ga at­li­kė­jui“ 16 val. Mar­cu­sas O’Dei­ras: „Mu­zi­ kos žur­na­lis­ti­kos atei­tis“ Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti „Ti­ke­tos“ ka­so­se.

V.KU­DIR­KOS AIKŠ­TĖ 18 val. „The Do­mi­noes“ (in­die / new wa­ve) 19 val. „ReedNoBrass“ (in­die pump)

20 val. „Elep­hants from Nep­tu­ne“, Es­ti­ja (de­sert boo­gie) 21 val. „Gol­den Pa­ra­zyth“ (elect­ro­ nics)

„M&D Subs­tan­ce“ ft. Jus­ti­f y & Don­ ny Drumz (pro­gres­si­ve hou­se), „Bal­tic Bal­can“ (gyp­sy punk) 23 val. DJ sets

LU­KIŠ­KIŲ AIKŠ­TĖ 18 val. „Days of Ec­lip­se“ (rock) 19 val. „Kar­ma“ (rock) 20 val. „Can­dee Train“ (psy­cho­de­lic / pop / funk) 21 val. „Sie­la“ (got­hic rock)

Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti klu­bų ka­so­se.

NA­CIO­NA­LI­NIO DRA­MOS TEAT­RO NI­ŠA 18 val. Ša­rū­nas Da­te­nis (inst­ru­men­ tal beat­box) 19 val. „Mo­vo“ (al­ter­na­ti­ve blues) 20 val. „The In­de­pen­dent“ (rock) 21 val. „Art­ra­ce“ (pop) Vie­šo­se erd­vė­se 18–22 val. vyks­tan­tys kon­cer­ tai ne­mo­ka­mi.

ME­NŲ FAB­RI­K AS „LOF­TAS“ 22 val. „Wit­hout let­ters“ (weird / ot­ her) 23 val. „Ra­sa­ba­sa“ (al­ter­na­ti­ve) 24 val. „Fu­sed­marc“ (al­ter­na­ti­ve au­ dio­vi­sual elect­ro­ni­ca) 1 val. „Inst­ru­men­ti“, Lat­vi­ja (elect­ro­ pop / ex­pe­ri­men­tal / hap­py hard­co­re) GY­VOS MU­ZI­KOS KLU­BAS „TAMS­TA“ 22 val. „Part Ti­me Porn“ (rap­co­re / mū-me­tal) 23 val. „Set.up“ (acid / rock / pop / funk / elect­ro) 24 val. „Or­gen Roll Band“ (rock’n’roll / soul / swing) BA­R AS „SOUL BOX“ 20 val. gyvai su: „Mul­tiks“ (pop, r’n’b),

Rug­sė­jo 1 d., šeš­ta­die­nis KI­NO TEAT­R AS „PA­SA­K A“ 1 SA­LĖ 12 val. Joh­nas Bro­ga­nas: „Ko­kia dai­na ga­li pa­siek­ti ra­di­jo to­pus?“ 13 val. Gleb Li­sich­kin, Har­die Dun­ ca­nas: „Nau­jos ten­den­ci­jos mu­zi­kos is­to­ri­jo­je, kaip hi­piai pa­kei­tė pa­sau­lį“ 15 val. Ar­mi­nas Sie­ber­tas, Ale­xas Kas­pa­ro­vas: „Mu­zi­ki­nio tink­lo kū­ri­ mas“ 16 val. Chri­sas Phil­lip­sas, Nic­kas Trai­ne­ris: „Tei­si­niai ar­tis­to san­ty­kiai su va­dy­ba“ 2 SA­LĖ 12 val. Mar­ty­na Gu­dai­tė-Gul­bi­nie­nė, Ry­tis Šeš­kai­tis: „Iš ko gy­ve­na at­li­ kė­jai pi­ra­ta­vi­mo ero­je; ką da­r y­ti, kai ne­ži­nai, ką da­r y­ti: AGA­TA in­for­ma­ci­ nis cent­ras“ 13 val. Bru­no Ro­ze, Vi­dis, Vai­das Stac­ke­vi­čius: „Nep­rik­lau­so­mos įra­ šų kom­pa­ni­jos kū­ri­mas“ 15 val. LA­WIN ad­vo­ka­tė Rū­ta Pum­ pu­tie­nė: „Va­dy­bos su­tar­ties ren­gi­ mas: tei­si­niai as­pek­tai“ 16.00 Na­ta­lie Mets: „Bal­ti­jos sce­na“ Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti „Ti­ke­tos“ ka­so­se.

V.KU­DIR­KOS AIKŠ­TĖ 18 val. „In­Search“ (al­ter­na­ti­ve jazz / po­st rock) 19 val. „Gar­ba­no­tas bo­sis­tas“ (rock / blues) 20 val. „Ban­da Dze­ta“ (bal­ca­nian)

21 val. „Co­lours of Bubb­les“ (in­die / count­r y / rock) LU­KIŠ­KIŲ AIKŠ­TĖ 18 val. „Ka­zam“ (in­die / dan­ce / rock) 19 val. „Fun Clock“ (funk / dis­co / acid jazz) 20 val. „Svan­Sikh“ / GEO (pop) 21 val. „Mu­se IQ“ / Beis­soul (elect­ro / ex­pe­ri­men­tal / pop / soul) NA­CIO­NA­LI­NIO DRA­MOS TEAT­RO NI­ŠA 18 val. „Ka­ma­nių ši­le­lis“ (neo­folk / ex­pe­ri­men­tal) 19 val. „Ali­ve Way“ (rock) 20 val. Mar­kas Pa­lu­ben­ka (in­die / acous­tic / al­ter­na­ti­ve) 21 val. „The Per­fect Pill“ (rock / elect­ro­nic) Vie­šo­se erd­vė­se 18–22 val. vyks­tan­tys kon­cer­ tai ne­mo­ka­mi.

ME­NŲ FAB­RI­K AS „LOF­TAS“ 22 val. „Ni&Co“ (mi­ni­mal mo­dern mu­sic) 23 val. „Me and My Mon­key“ (in­die / elect­ro­nic) 24 val. „Ge­rai Ge­rai & Miss Sheep“ (pop elect­ro­ni­ca) 1 val. „Dee & Ka­my“ (pop / funk / soul / jazz) GY­VOS MU­ZI­KOS KLU­BAS „TAMS­TA“ 22 val. „Se­cond Rio“ (al­ter­na­ti­ve / pop rock) 23 val. „My Fa­vou­ri­te Gun“ (rock) 0 val. „The Post“ (elect­ro / pop / rock) BA­R AS „SOUL BOX“ 20 val. gyvai su:

„AVas­po“ (au­dio vi­sual asp of poet­r y), „Elect­ro­nic I“ (elect­ro­nic), „Sheep Got Wa­xed“ (free jazz) 23 val. va­ka­rė­lis „Meet Me by The La­ke!“, su­ppor­ted by vi­ce.com At­li­kė­jai: Rus Dawg, „Il­lest­pea­ce“, „Re­me­dy“ (bass / ne­wschool rap / trap / ofwkg­ta / black hip­py) Bi­lie­tų ga­li­ma įsi­gy­ti klu­bų ka­so­se.

Rug­sė­jo 2 d., sek­ma­die­nis V.KU­DIR­KOS AIKŠ­TĖ 17 val. „At­ti­tu­de“ (rock) 18 val. „Mi­mic­r y“, Es­ti­ja (elect­ro­ nic par­t y) 19 val. „Marc Fic­tion“ (in­die rock) 20 val. „Be­ke­šo vil­kai“ (funk / acid jazz) LU­KIŠ­KIŲ AIKŠ­TĖ 17 val. „Troit­sa“, Bal­ta­ru­si­ja (eth­nofu­sion / folk / acous­tic) 18 val. „Pie­vos“ (pop / folk / rock) 19 val. „Ar­ba­ta“ (in­die rock) 20 val. „Mer­lin“ (al­ter­na­ti­ve rock) NA­CIO­NA­LI­NIO DRA­MOS TEAT­RO NI­ŠA 17 val. „Ai, šiaip bi­čiu­kai“ (ex­pe­ri­ men­tal rock’n’roll) 18 val. „Swing Zip­pers“ (gip­sy jazz) 19 val. „Vo­lu­me­tears“ (soul / jazz / ex­pe­ri­men­tal) 20 val. „Sha­man­na Bug“ (in­die pop) KA­TED­ROS AIKŠ­TĖ 19.30 val. fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ fi­na­li­niai akor­dai, TV3 ju­bi­lie­ji­nio, 20-ojo, se­zo­no ati­da­r y­ mas Vie­šo­se erd­vė­se 17–23 val. vyks­tan­tys kon­cer­ tai ne­mo­ka­mi.

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

9

Vilnius Music Week 2012

Uždaros erdvės „Soul Box“ Vilniaus g. 33 / Palangos g. 4 „Tamsta“ Subačiaus g. 11A „Loftas“ Švitrigailos g. 29 „Studio 9“ Gedimino pr. 24

Viešos erdvės Lukiškių a.

V.Kudirkos a.

Dramos teatro niša Katedros a.

Pagrindinis informacijos centras Viešbutis „Novotel“ Gedimino pr. 16

Informacijos centrai „Coffee Inn“ Vilniaus g. 17 Gedimino pr. 24 Gedimino pr. 2 Pilies g. 3 Vokiečių g. 18

10

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

M.Ty­la: „Mu­zi­kos sa­vai­tę pra­dė­jo­me pla­nuo­ti reng­da­mi M.A.M.A. ap­do­va­no­ji­mus“ Aso­cia­ci­jos „Me­tų mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­mai“ (M.A.M.A.) pir­mi­nin­kas Mar­ty­ nas Ty­la lau­kia rugp­jū­čio 30–rugsėjo 2 d., kai mu­zi­kos at­li­kė­jai, jų at­ sto­vai, lei­dė­jai ir šios pra­mo­nės gu­ru iš už­sie­nio su­si­tiks fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ kon­fe­ren­ci­jo­se ir kon­cer­tuo­se.

„Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ ke­ti­na fil­muo­ti vi­sus fes­ti­va­lio sve­čius Akus­tiš­kai jau­kiai at­lie­ka­ma mu­zi­ka, kad­re pre­ ci­ziš­kai fik­suo­ja­ma rea­li lau­ko tem­pe­ra­tū­ ra ir vi­sa su­pan­tis Vil­nius, kaip ki­ne­ma­tog­ra­fi­nis „ta­pe­tas“.

To­kiu prin­ci­pu sa­vo mėgs­ta­mų at­li­ kė­jų dai­nų kli­pus fil­muo­jan­tys pro­ jek­to „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ vai­ki­ nai jau pel­nė var­dą ir ti­tu­lų, jų dar­bų per­žiū­ros „You­tu­be“ skai­čiuo­ja­mos de­šim­ti­mis tūks­tan­čių. Tai pa­ska­ ti­no pro­jek­tą per­kel­ti iš in­ter­ne­to į „Va­sa­ros te­ra­są“ ir reng­ti nu­fil­muo­ tų­jų kon­cer­tus, taip pat jung­tis prie fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week“.

2011 m. vaiz­do tink­la­raš­tis „Vil­ nius Tem­pe­ra­tu­re“ bu­vo pri­pa­žin­ tas „Prav­da nau­jo­kų“ no­mi­na­ci­jos lai­mė­to­ju. Šiais me­tais pro­gre­so kon­fe­ren­ci­jo­je „Lo­gin 2012“ pel­nė ge­riau­sio so­cia­li­nio pro­jek­to in­ter­ ne­te ap­do­va­no­ji­mą.

Pro­jek­to „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ ket­ver­tu­kas – Sau­lius Ba­ra­dins­kas, And­rius Ja­nu­ta, Ed­ga­ras Kor­diu­ko­ vas ir Mar­ty­nas But­ke­vi­čius – ap­ do­va­no­ji­mus ver­ti­na pa­gar­biai, ta­ čiau į sa­vo veik­lą žvel­gia vi­sų pir­ma kaip į nuo­ty­kį. „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ ku­ria va­ di­na­muo­sius „ta­ke away shows“ kli­pus, gims­tan­čius mies­to erd­vė­ se, ne sce­no­se. Pra­džio­je jie pa­tys siū­lė­si mu­zi­kan­tams, da­bar no­rin­ čių įsiam­žin­ti kli­pe su bal­tuo­ju ter­ mo­met­ru ri­kiuo­ja­si ei­lės. In­ter­ne­te ly­giai taip pat ri­kiuo­ja­si jų dar­bai, ku­rių per­žiū­rų skai­čiai iš­kal­bin­gi.

And­r iaus Ma­m on­to­vo dai­n a „Kren­tan­tys lėk­tu­vai“ (se­na­mies­ čio gat­vė, +12 laips­nių, be­veik 32 tūkst. per­žiū­rų), „Ball & Chain“ „When We Split Up“ (pa­no­ra­mi­nė ato­dan­ga, –9 laips­niai, 67 tūkst. peržiūrų), „Fu­sed­marc“ dai­na „Climb“ (kar­je­ras, +9 laips­niai, 16 tūkst. per­žiū­rų), „Sau­lės klio­šas“ „Ener­gy“ (se­na­mies­čio gat­ve­lė, +12 laips­nių, 97 tūkst. per­žiū­rų). „You­tu­be“ su pro­jek­tu „Vil­ nius Tem­pe­ra­tu­re“ neišs­ki­ria­ mai su­si­ju­si jau ir už­sie­nio at­li­kė­

jų mu­zi­ka. Gru­pės „Gus Gus“ dai­na „Wit­hin You“ (su­te­mos kon­cer­ tų are­nos kie­me, +4 laips­niai, be­ veik 63 tūkst. per­žiū­rų), „Sun­Say“ „It could be You“ (se­na­mies­tis, +1 laips­nis, 55,5 tūkst. per­žiū­rų), De­ nis Jo­nes „Clog“ (cent­ri­nė se­na­ mies­čio gat­vė, +5 laips­niai, be­veik 13 tūkst. per­žiū­rų).

Dar dau­giau mėgs­ta­mų už­sie­nio at­li­kė­jų pro­jek­to „Vil­nius Tem­pe­ ra­tu­re“ su­ma­ny­to­jai ti­ki­si nu­ fil­muo­ti fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­ sic Week 2012“ die­no­mis. „Mes in­teg­ruo­ja­mės ir esa­me fes­ti­va­ lio da­lis. Ke­ti­na­me nu­fil­muo­ti vi­ sus at­vyks­tan­čius sve­čius – lat­vius „Inst­ru­men­ti“, es­tus „Elep­hants from Nep­tu­ne“ ir dau­ge­lį ki­tų“, – sa­kė pro­jek­to va­dy­ba už­sii­man­tis M.But­ke­vi­čius.

Gy­vos mu­zi­kos fes­ti­va­lio da­ li­mi ta­pę „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ šią va­sa­rą sos­ti­nės gy­ven­to­jams ir sve­čiams taip pat pa­do­va­no­jo ne­ ma­žai pui­kių kon­cer­tų „Va­sa­ros te­ ra­so­je“. „Sie­kė­me su­pa­žin­din­ti žmo­nes su at­li­kė­jais, ku­rie mums pa­tin­ka, ir pa­rem­ti jų mu­zi­ką“, – tei­gė Mar­ ty­nas. „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re On Sta­ge“ kon­cer­tai ne­mo­ka­mi, tie­siog au­kų ur­no­je ga­li pa­lik­ti to­kią pi­ni­gų su­ mą, ko­kios at­li­kė­jai pa­si­ro­dė ver­ti.

Se­ri­jos va­ka­ruo­se su­ti­ko da­ly­vau­ ti „Gar­ba­no­tas bo­sis­tas“, „Fu­ sed­marc“, „Sheep got Wa­xed“, „Gol­den Pa­ra­zyth“, „Co­lours of Bubb­les“, Mar­kas Pa­lu­ben­ka ir ki­ ti. Jie taip pat pa­si­ro­dys ir fes­ti­va­ lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ pro­ gra­mo­je.

Dau­giau apie pro­jek­tą „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“: www.you­tu­be.com/ vilniustemperature ir www.fa­ce­ book.com/­vil­nius­tem­pe­ra­tu­re.

T

– Klu­bas „Tams­ta“ tu­ri aiš­kią mu­ zi­ki­nę kryp­tį. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos stu­den­tai ir vi­si ki­ti, sa­vo gy­ve­ni­mą sie­jan­tys su gy­va mu­zi­ka, ži­no, kad tai yra pui­ki pa­ro­ do­mo­ji aikš­te­lė, jo­je ga­li bū­ti pa­ste­ bė­tas. „Tams­ta“ įne­šu­si la­bai svar­ bų in­dė­lį į vi­sos Lie­tu­vos mu­zi­ki­nį gy­ve­ni­mą. Me­nų fab­ri­kas „Lof­tas“ taip pat bu­vo pir­mas toks Lie­tu­vo­ je. Jam sėk­min­gai įsi­tvir­ti­nus at­si­ ra­do pa­na­šių vie­tų ir ki­tuo­se ša­lies mies­tuo­se. „Lof­tas“ dau­giau dir­ ba su už­sie­nie­čiais, ne­bi­jo ko­mer­ci­ nio po­žiū­rio ir tu­ri sa­vo au­di­to­ri­ ją. „Soul Box“ – dar jau­nas, bet tik­rai ge­ros au­ros mu­zi­ki­ nis ba­ras, ku­ris tu­rės sa­ vo atei­tį, kaip ir „Stu­ dio 9“, kur vyks­ta šių die­nų ma­din­giau­ si mu­zi­kos ren­gi­ niai.

ai – di­d žiu­l io pro­j ek­to M.A.M.A. su­de­da­mo­ji da­lis.

M.Ty­la pa­brė­žia, kad M.A.M.A. yra ne tik ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ ja, bet ir ak­ty­vios mu­zi­ki­nės veik­los ska­tin­to­ja.

– Mar­ty­nai, iš­kart po lie­tu­viš­ kos mu­z i­kos ap­d o­va­n o­j i­m ų M.A.M.A. iš­vy­ko­te do­mė­tis, kaip Bal­ti­jos kai­my­nams se­ka­ si or­ga­ni­zuo­ti mu­zi­kos ren­gi­ nius. Ar ten ir įsi­ti­ki­no­te, kad su­bren­do­me Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tei?

– Jau prieš pir­muo­sius ap­do­va­ no­ji­mus sklan­dė idė­ja su­reng­ ti mu­zi­kos sa­vai­tę, ku­ri su­ teik­tų dar ki­to­kios reikš­ mės M.A.M.A. ap­ do­va­no­ji­mams. Vė­ liau nu­ta­rė­me ne­ sup­lak­ti šių dvie­ jų įvy­kių, bet mu­ zi­kan­tų pa­si­ro­dy­ mus su kon­fe­ren­ci­ jo­mis ir kū­ry­bi­nė­mis dirb­tu­vė­mis su­jung­ti į fes­ti­va­lį. Vi­si M.A.M.A. stei­gė­jai daug dir­ba mu­zi­ kos sri­ty­je, do­mi­si, kas vyks­ta sve­tur. Man pa­čiam yra te­kę da­ ly­vau­ti ne vie­no­je mu­zi­kos sa­vai­tė­je skir­tin­go­se pa­sau­lio ša­ly­se.

– Pa­gal ku­rios ša­lies mo­de­lį ren­gia­ma Vil­niaus mu­zi­kos sa­ vai­tė?

– Ar­ti­miau­sias mo­de­lis – „Tal­lin Mu­sic Week“. Tik es­tų orien­ta­ci­ ja – Skan­di­na­vi­jos rin­ka, o mes la­ biau sie­kė­me nu­ties­ti til­tą tarp Ry­tų ir Va­ka­rų, su­do­min­ti Kau­ka­zo, Ru­ si­jos, Uk­rai­nos, taip pat Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Lat­vi­jos mu­ zi­kos pa­sau­lio at­sto­vus mū­sų at­li­ kė­jais ir at­virkš­čiai – suin­te­re­suo­ ti mū­siš­kius pa­si­do­mė­ti, kas vyks­ ta tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je.

– Pats as­me­niš­kai dau­giau at­ sto­vau­ja­te po­psce­nos at­li­kė­ jams, bet per fes­ti­va­lį ga­lė­si­me pa­žin­ti ir ki­to­kių žan­rų gru­pes, apie ku­rias iki šiol gir­dė­jo­me ap­mau­džiai per ma­žai, tie­sa?

– Ats­to­vau­ju ne po­psce­nai, o mu­ zi­ki­niam vers­lui, ku­ris api­ma daug sri­čių, to­dėl do­mi­na bet koks pro­ duk­tas, ku­ris yra par­duo­da­mas ar per­ka­mas. Mū­sų tiks­las – pa­vers­ti mu­zi­ką ūkio ša­ka, ku­ri duo­tų Lie­tu­ vai pel­no, kaip dar 1970-ai­siais pa­ da­rė Šve­di­ja, o 1980–1990 m. sėk­ min­gai pra­dė­jo da­ry­ti Suo­mi­ja, da­ bar ly­de­riau­jan­ti pa­sau­ly­je pa­gal grei­čiau­siai au­gan­čius mu­zi­kos eks­

Užsidegimas: M.Tyla įsitikinęs,

kad „Vil­nius Mu­sic Week“ nebus vienkartinis renginys.

por­to skai­čius. Vi­siems mu­zi­kan­ tams rei­kia duo­ti po­stū­mį iš­si­verž­ti.

An­derg­raun­das yra pa­ma­tas, vis­kas nuo to pra­si­de­da. O pa­skui tai te­rei­ kia įvilk­ti į tam tik­rą for­mą ir ga­li­ ma par­duo­ti.

Mū­sų tiks­las – pa­ vers­ti mu­zi­ką ūkio ša­ka, ku­ri duo­tų Lie­ tu­vai pel­no.

– Per fes­ti­va­lį „Vil­nius Mu­sic Week“ mies­to aikš­tė­se vyks ne­ mo­ka­mi kon­cer­tai, o va­ka­rais mu­zi­ka per­si­kels į klu­bus, kur bus ga­li­ma gau­ti la­bai daug mu­ zi­kos už la­bai ma­žą kai­ną. Ko­kie klu­bai įtrauk­ti į fes­ti­va­lį?

– Ko iš fes­ti­va­ lio sve­čių ypač lau­kia­te?

– Be abe­jo, lau­kiu su­si­ti­ki­mo su Pe­te­riu Jen­ne­riu, bu­vu­siu „Pink Floyd“ va­dy­bi­nin­ku, su ku­riuo ki­ta­dos jau te­ko gar­bė su­si­tik­ti, tik tuo­met dar bu­vau jau­nas ir kvai­las. Gir­dė­jau nuo­ mo­nių, esą jis jau yra per­ne­lyg so­li­ daus am­žiaus, kad mo­ky­tų šių die­ nų va­dy­bi­nin­kus. Bet esu įsi­ti­ki­nęs, kad to­kia mu­zi­kos pa­sau­lio as­me­ny­ bė, le­gen­da, lig šiol gy­ve­nan­ti mu­ zi­ka ir iš jos, ne­ga­li bū­ti „per se­na“.

Ni­co­las Jaa­ras, ati­da­ry­sian­tis fes­ ti­va­lio pro­gra­mą, man įdo­mus ki­tu po­žiū­riu – smal­su pa­ma­ty­ti „elekt­ ro­ni­ką“, ku­ris da­bar ant ban­gos. Ir „Dir­ty Ve­gas“, ku­riuos pa­si­kvie­tė mū­sų fes­ti­va­lio par­tne­riai – Sos­ti­ nės die­nų ren­gė­jai, ma­ne la­bai do­ mi­na. Prieš de­šimt me­tų juos ma­ čiau mu­zi­kos sa­vai­tė­je Ma­ja­my­je.

Išė­jęs pa­sa­kiau: „Va ši­tuos tai no­ rė­čiau nu­si­vež­ti į Lie­tu­vą.“ – „Vil­nius Mu­sic Week“ yra M.A.M.A. pro­jek­to da­lis. Ko­ kius žings­nius esa­te su­pla­na­vę to­liau?

– De­da­me ne­ma­žai vil­čių į Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tę. Toks ren­gi­nių cik­ las vyks pir­mą kar­tą, lauk­si­me pa­ sta­bų ir dirb­si­me, kad po 2–3 me­tų at­vyk­tų jau ne 100, bet 1000 de­le­ga­ tų, ir mes tu­rė­tu­me rea­lias ga­li­my­ bes pra­plės­ti sa­vo mu­zi­kos rin­ką. O šie­met po fes­ti­va­lio su­telk­si­me vi­są dė­me­sį į ant­ruo­sius M.A.M.A. ap­ do­va­no­ji­mus, ku­rie sau­sio 11 d. su­ grįš į Kau­no „Žal­gi­rio“ are­ną.

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

11

Bri­tų mu­zi­kos va­dy­bi­ nin­kas ir įra­šų pro­diu­ se­ris Pe­te­ris Jen­ne­ ris, ku­rio var­das sie­ ja­mas su pa­sau­li­ nio ly­gio mu­zi­kos žvaigž­dė­mis, tarp jų ir „Pink Floyd“, rugp­jū­čio 30–rugsėjo 2 d. lan­ky­ sis fes­ti­va­ly­je „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ir skai­tys pa­skai­tą se­mi­ na­rų pro­gra­mo­je. Mu­zi­ kos pa­sau­lio ryk­lys tei­ gia su­si­pa­ži­nęs su Bal­ ti­jos ša­lių at­li­kė­jais ir tu­ ri apie juos sa­vo nuo­ mo­nę.

Pa­ta­ri­mas: pa­sak pa­ty­ru­sio pra­mo­gų pa­sau­lio vil­ko P.Jen­ne­rio, pui­kią mu­zi­ki­nę kar­je­rą ga­li lem­ti tik iš­skir­ti­nu­mas. Jei ski­rie­si nuo ki­tų – bū­si

pa­ste­bė­tas.

Atė­jo lai­kas lįs­ti iš Bal­ti­jos ni­šos – Po­ne Pe­te­ri, ne­kant­rau­ja­me pa­ma­ty­ti jus fes­ti­va­ly­je „Vil­nius Mu­sic Week 2012“. Ko­kią ži­nu­tę no­rė­tu­mė­te per­duo­ti tiems, ku­ rie jau už­si­re­gist­ra­vo į jū­sų se­ mi­na­rą?

– Šiuo me­tu svar­biau­sios už­duo­tys ku­riant: švie­žia, skir­tin­ga, in­di­vi­ dua­lu. Bū­ti ori­gi­na­liam – sti­lin­ga.

Uni­ka­lus bal­sas ga­li lem­ti pui­kią kar­je­rą. O aš per se­mi­na­rus pa­kal­ bė­siu apie dai­na­vi­mą ang­lų kal­ba.

Vie­na, kai tu to­bu­lai kal­bi ang­liš­ kai, ki­ta, kai esi „tru­pu­tį ang­las“...

Mąs­tyk ori­gi­na­liai: di­des­nė da­lis žmo­nių pa­sau­ly­je nė­ra ang­la­kal­ biai. Ita­lai klau­so­si pran­cū­zų mu­zi­ kos, pran­cū­zai – is­pa­nų, ki­tiems pa­ tin­ka vo­kie­čių dai­nos. Švie­saus at­ mi­ni­mo ar­gen­ti­nie­tė Mer­ce­des So­sa dai­navo is­pa­niš­kai. Aš ne­mo­ku is­ pa­nų kal­bos, ne­tu­riu nė men­kiau­ sio su­pra­ti­mo, apie ką tos dai­nos, bet ne­pap­ras­tai jas mėgs­tu. M.So­sa bu­vo fan­tas­tiš­ka, tik­ra ka­ra­lie­nė.

– Sa­ko­te, ang­lų kal­ba ne­bū­ti­na sie­kiant tarp­tau­ti­nės kar­je­ros?

– Bu­vu­sio­je So­vie­tų Są­jun­go­je ga­lė­ jai su­tik­ti žmo­nių, ku­rie idea­liai at­ li­ko „The Beat­les“ dai­nas, ta­ry­tum pa­tys bū­tų bri­tai, bet už­kal­bin­ti ne­ ga­lė­da­vo su­regz­ti sa­ki­nio ang­lų kal­ ba. Va­di­na­si, jie tie­siog klau­sė­si žo­ džių skam­be­sio. Ži­no­ma, sun­kus dar­bas dai­nuo­ti sa­vo kal­ba, nes ji ga­li neį­veik­ti ra­ di­jo sto­čių blo­kų. Dėl to tu­ri­te bū­ti vi­sa gal­va ge­res­ni. Bet ne­su­tik­čiau, kad ang­lų kal­ba yra vie­nin­te­lė ir vi­

sa­ga­lė. Me­ni­nin­kai su­ge­ba ko­mu­ni­ kuo­ti per mu­zi­ką, ku­ri yra tarp­tau­ ti­nė. Kaip ki­taip mes su­pras­tu­me Af­ri­kos mu­zi­ką?

O ame­ri­kie­čių hip­ho­pas – apie ką, po vel­nių, jie dai­nuo­ja? Nė ne­ži­nau, apie ką dai­nuo­ja Bo­bas Mar­ley...

Kol Eri­cas Clap­to­nas ne­per­dai­na­vo „I shot the Che­riff“, nie­kas jo ne­sup­ ra­to... (Juo­kia­si.) Mu­zi­ka yra ma­ni­ ja, ap­sė­di­mas ge­rą­ja pra­sme.

No­riu pa­mi­nė­ti A.Or­ lo­vą – ne­tu­riu nė men­kiau­sio su­pra­ ti­mo, apie ką ji dai­ nuo­ja, bet tai, kaip ji at­lie­ka sa­vo kū­ri­ nius, ati­ma kva­pą.

– Ar Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pro­ diu­se­riai do­mi­si Bal­ti­jos ša­lių mu­zi­ka? Gal­būt pa­ts at­li­ko­te ne­di­de­lę žval­gy­bą Lie­tu­vo­je?

– Jū­sų mu­zi­ki­nio švie­ti­mo mo­kyk­ la, iš­si­la­vi­ni­mas ge­ro­kai len­kia Va­ ka­rus. Bal­ti­jos ša­ly­se mu­zi­ka tu­ri la­ bai svar­bią na­cio­na­li­nę iš­raiš­ką. Tik pa­žvel­ki­te, kiek jūs tu­ri­te cho­rų fes­ti­ va­lių, ki­tų mu­zi­ki­nių šven­čių! Dai­na, itin stip­riai skam­ban­ti sa­va kal­ba, yra pui­kus na­cio­na­li­nis iden­ti­te­tas. No­ riu pa­mi­nė­ti Ali­ną Or­lo­vą – ne­tu­riu nė men­kiau­sio su­pra­ti­mo, apie ką ji dai­nuo­ja, bet tai, kaip ji at­lie­ka sa­ vo kū­ri­nius, ati­ma kva­pą: to­kia sa­

vi­raiš­kos lais­vė, kad net ne­rū­pi, ar ji dai­nuo­ja lie­tu­viš­kai, ar ru­siš­kai, ar ang­liš­kai.

– Kas dar jums pa­li­ko įspū­dį mū­sų re­gio­ne?

– Ži­nau ga­na daug ki­tų at­li­kė­jų, pa­lie­kan­čių pri­bloš­kian­tį įspū­dį.

Lon­do­ne ma­čiau „Brains­torm“ vy­ ru­kus. Ne­lai­mei, jie yra lat­viai, bet vel­niš­kai ge­ri. Ki­ti lat­viai – „Inst­ ru­men­ti“ – ne­pri­lygs­ta­mai pui­kūs, ne­pap­ras­tai aukš­tos ko­ky­bės, uni­ ka­lūs, kū­ry­bin­gi ir tik­rai įspū­din­gi!

Jie re­mia­si kla­si­ki­nės mu­zi­kos tra­ di­ci­jo­mis ir tai yra kur kas įdo­mes­nė kryp­tis nei vi­du­ti­nio ly­gio po­pmu­ zi­ka, šiuo me­tu kles­tin­ti Jung­ti­nė­ je Ka­ra­lys­tė­je. Ten nie­ko ge­ro, nė­ra į ką žiū­rė­ti. O Bal­ti­jos ša­lių mu­zi­ka la­bai įdo­mi. Svar­bu ne­pra­ras­ti en­ tu­ziaz­mo.

– Ar mes tu­ri­me rea­lių šan­sų įsi­lie­ti į pa­sau­lio mu­zi­kos že­ mė­la­pį?

– Pa­sau­lis yra at­vi­ras, mes tu­ri­me in­ter­ne­tą – išei­na­me iš ni­šų. Lie­tu­ vai taip pat atė­jo lai­kas lįs­ti iš Bal­ti­ jos ni­šos. Ne­rei­kia mo­kė­ti ang­lų kal­ bos, no­rint už­ka­riau­ti pa­sau­lį. O jei jus kvie­čia į in­ter­viu sve­ti­mo­je ša­ly­je – vi­sa­da ga­li­te pa­si­sam­dy­ti ver­tė­ją.

– Pa­mi­nė­jo­te in­ter­ne­tą. Mu­zi­ kan­tai skun­džia­si, kad dėl jo ne­ be­par­duo­da al­bu­mų. Ko­kią jūs ma­to­te išei­tį?

– Ko ge­ro, in­ter­ne­to tie­kė­jai tu­rė­tų mo­kė­ti ne­di­de­lį, lo­gi­kos ne­per­žen­

Dos­jė Bri­tas Pe­te­ris Jen­ne­ris dir­bo le­ gen­di­nės gru­pės „Pink Floyd“ va­ dy­bi­nin­ku ir daug pri­si­dė­jo prie jų sėk­min­go ko­pi­mo į Olim­pą sep­tin­ to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je. Be­je, P.Jen­ne­rio bal­sas skam­ba „Pink Floyd“ de­biu­ti­nio al­bu­mo „The Pi­ per at The Ga­tes of Dawn“ (1967 m.) ti­tu­li­nės dai­nos „Ast­ro­no­my De­ mi­ne“ įžan­go­je: jis tar­si ast­ro­nau­ tas iš kos­mo­so me­ga­fo­nu skai­to žvaigž­džių pa­var­des.

P.Jen­n e­r is drau­g e su ke­tu­r iais „Pink Floyd“ na­riais ir And­rew Kin­ gu įkū­rė „Black­hill En­terp­r i­ses“.

Vė­liau bu­vo Ia­no Du­r y, Roy Har­pe­ rio, „The Clash“, Sa­rah Ja­ne Mor­ ris, Bil­ly Brag­go ir ki­tų at­li­kė­jų va­ dy­bi­nin­kas.

P.Jen­ne­ris yra Tarp­tau­ti­nio mu­zi­ kos va­dy­bi­nin­kų fo­ru­mo ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­ tės mu­zi­kos va­dy­bi­nin­kų fo­ru­mo

di­rek­to­rius, taip pat ak­t y­viai da­ly­ vau­ja 2009 m. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės įsteig­tos or­ga­ni­za­ci­jos „Fea­tured Ar­tist Coa­li­tion“ (FAC) veik­lo­je.

Pag­rin­di­nis FAC tiks­las – ap­sau­go­ti pri­pa­žin­tų mu­zi­kos kū­rė­jų ir at­li­kė­jų tei­ses, ypač skait­me­ni­nių tech­no­lo­ gi­jų am­žiu­je. Or­ga­ni­za­ci­jos at­si­ra­di­ mas, pa­ska­tin­tas aukš­čiau­sio ly­gio mu­zi­kos pro­fe­sio­na­lų, bu­vo reak­ci­ ja į nu­si­sto­vė­ju­sį po­žiū­rį, kad me­ni­ nin­kai ne­su­ku­ria or­ga­ni­zuo­tų pro­ fsą­jun­gų ir nė ne­tu­ri tie­sio­gi­nės sa­ vo dar­bų ver­ti­ni­mo kont­ro­lės sis­te­ mos.

FAC di­rek­to­rių val­dy­bo­je mi­ni­mi to­kie mu­zi­kos pa­sau­lio he­ro­jų var­ dai, kaip Nic­kas Ma­so­nas („Pink Floyd“), Edas O’Brie­nas („Ra­dio­ head“), Ka­te Nash, Ha­las Rit­so­nas („The Young Punx“), Ho­war­das Jo­ ne­sas, San­die Shaw, An­nie Le­nox ir kt.

gian­tį mo­kes­tį. Tai bū­tų lyg drau­ di­mas. Juk tu pri­va­lai įsi­gy­ti au­to­ mo­bi­lio drau­di­mą, nors ne­ke­ti­ni su­ dau­žy­ti sa­vo ma­ši­nos. Esu įsi­ti­ki­ nęs, kad jei žmo­gui rei­kia itin spar­ taus in­ter­ne­to, jis ke­ti­na par­si­siųs­ ti fil­mų ar mu­zi­kos. To­dėl bū­tų są­ ži­nin­ga už tai su­si­mo­kė­ti priei­na­mą mo­kes­tį.

Ta­čiau ne­ma­nau, kad al­bu­mų lei­ dy­bai atė­jo ga­las. Žmo­nės te­be­lau­ kia karš­tų nau­jie­nų, no­ri įsi­gy­ti al­ bu­mą – aukš­čiau­sios ko­ky­bės mu­ zi­kos rin­ki­nį, taip pat ap­žiū­rė­ti mu­

zi­kan­tų nuo­trau­kas, tu­rė­ti tar­si su­ ve­ny­rą, o jei dar su at­li­kė­jo au­tog­ ra­fu... Be to, sa­vo na­muo­se al­bu­mą ir no­ri­mą dai­ną leng­viau su­si­ras­ti.

Pa­vyz­džiui, aš tiks­liai ži­nau, ku­rio­ je ma­no len­ty­no­je gu­li M.So­sos al­ bu­mai ir ku­rios dai­nos aš no­rė­čiau pa­klau­sy­ti. Ne­ži­no­da­mas jos pa­va­ di­ni­mo, in­ter­ne­te taip grei­tai dai­nos ne­su­si­ras­čiau.

– Ačiū už po­kal­bį ir iki pa­si­ma­ ty­mo fes­ti­va­ly­je „Vil­nius Mu­sic Week 2012“.

12

Vilnius Music Week 2012

Jie gros fes­ti­va­ly­je „Vil­nius Mu­sic Week 2012“.

Pa­tirk pa­ži­ni­mo džiaugs­mą „Fu­sed­marc“

„Pro­per Heat“

Eks­pe­ri­men­ti­nės mu­zi­kos eta­lo­nas Lie­ tu­vo­je. Au­dio­vi­zua­li­nė gy­vo elekt­ro­ni­nio skam­be­sio gru­pė į ša­lies mu­zi­ki­nę sce­ ną įžen­gė 2004-ai­siais ir iš kar­to ta­po vie­na ak­ty­viau­sių šiuo­lai­ki­nės lie­tu­viš­ kos mu­zi­kos am­ba­sa­do­rių Eu­ro­po­je. „Fu­sed­marc“ vyks­ta kon­cer­tuo­ti į Vo­ kie­ti­ją, Pran­cū­zi­ją, Olan­di­ją, Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, Grai­ki­ją, Len­ki­ją, Ru­si­ją. Tarp gru­pės ap­lan­ky­tų mu­zi­kos fes­ti­va­lių yra ir dau­giau nei 300 tūkst. lan­ky­to­jų kas­ met su­ren­kan­tis, Bu­da­peš­te (Veng­ri­ja) vyks­tan­tis „Szi­get Fes­ti­val“. „Fu­sed­ marc“ yra vie­nin­te­lė Lie­tu­vos gru­pė, gro­ju­si to­kio mas­to mu­zi­kos ren­gi­ny­je.

Ši tri­ju­lė yra vie­na dau­giau­sia ža­ dan­čių jau­no­sios kar­tos Lie­tu­vos gru­pių. „Pro­per Heat“ mu­zi­ka va­ri­ juo­ja tarp 9-ojo de­šimt­me­čio elekt­ ro­ni­kos, dis­ko mu­zi­kos ir šiuo­lai­ ki­nio džia­zo. Vi­sam šiam kok­tei­liui spal­vų su­tei­kia vie­nas cha­riz­ma­

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

Pris­ta­to­me fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ lie­tu­vių gru­pių ir at­li­kė­jų dvi­de­šim­tu­ką. Tai jie fes­ti­va­lio die­no­mis mies­to aikš­tė­se ir klu­buo­ se skam­bins uku­le­lė­mis, pūs trom­bo­nus, tam­pys damb­re­lius, bo­suos gi­ta­ro­mis, jun­gi­nės ma­cus ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis da­rys vis­ką, kad at­si­ras­tų dar dau­giau mer­gi­nų, no­rin­čių gim­dy­ti jiems vai­kus, o ban­ki­nin­kai ra­mia šir­di­mi da­ly­tų kre­di­tus. Ge­ra ži­ nia – čia jų 20, bet fes­ti­va­lio taš­kuo­se bus dvi­gu­ bai dau­giau!

„Muse IQ“ / Beissoul tiš­kiau­sių Lie­tu­vo­je lyderių Ka­ro­ lis Ra­moš­ka. Anks­čiau tris EP sa­ vo są­skai­to­je tu­rė­ju­si gru­pė šie­met iš­lei­do ir de­biu­ti­nį al­bu­mą „Chap­ter One“. Už al­bu­mo lei­dy­bą at­sa­kin­ga Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės įra­šų bend­ro­ vė „Nang Re­cords“.

„Muse IQ“ yra nata, neapsakoma vienu žodžiu. Tai įvairių žanrų sinte­ zė: electro exsperimental, pop, soul, dubstep ir daug daugiau. Tai yra mu­ zika su kokybės ženklu. Muzika, kuri sugrąžina harmoniją, leidžia šokti, nu­

neša į praeitį ir išreiškia ateitį. 2012 m. susibūrę 3 vyrai – Artūras (Beissoul), Rolandas (Innomine) ir Einius – įstei­ gė „Muse IQ“ ir toliau tęsia savo dar­ bų maratoną kartu su vaizdo vizualiza­ cijos kūrėju Vytautu Jasausku.

„Ra­sa­ba­sa“ „Ai, Šeip Bi­čiu­kai“ Bliu­ziš­ka­sis ro­ken­ro­lo, su­si­dė­ju­sio su funk’n’soul ir su­si­lau­ku­sio rythm’n’ex­ pe­ri­men­tal kū­di­kio, sti­liaus vei­das. Še­ši vie­nas ki­tą my­lin­tys drau­gai, gro­jan­tys tam, kad kie­vie­nam iš jų (ir

„Mer­lin“ Lai­ko ir įvai­raus dy­džio sce­nų iš­ban­ dy­ta sos­ti­nės ro­ko gru­pė „Mer­lin“ daug ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo kar­je­ro­je pel­ny­tus me­da­lius ir pa­tir­tus nuo­ty­kius, ta­čiau la­biau no­ri pa­sa­ky­ ti gru­pės ger­bė­jams, kad fes­ti­va­ly­je

„Vil­nius Mu­sic Week 2012“ pa­gros ge­riau­sias sa­vo dai­nas: „Sus­to­jęs lai­ kas“, „Me­tai“, „Lie­taus laiš­kai“, „Man ne vis vien“, „Gar­sų srau­te“, „Gy­ve­na ten“ ir dar daug ki­tų, se­niai gir­dė­tų, bet tik­rai ne­pa­mirš­tų kū­ri­nių.

žmo­nių pub­li­ko­je) bū­tų ma­lo­nu ir šil­ta, kū­re­na šį lau­žą jau ant­rus me­tus – ug­ nis pa­lai­ko­ma skir­tin­go­mis me­džia­go­ mis: gi­ta­rų kle­vu, būg­nų ąžuo­lu, trom­ bo­no va­riu ir vo­ka­lo ak­so­mu.

Šiuo me­tu tai vie­na la­biau­siai int­ri­ guo­jan­čių nau­jų gru­pių, ku­rios mu­zi­ ką bū­tų sun­ku pri­skir­ti vie­nam žan­rui.

Vis­kas, ko klau­so­si gru­pės na­riai, su­ si­lie­ja į vie­ną vi­su­mą ir virs­ta itin įdo­ miu mu­zi­ki­niu au­di­niu. Ši lie­tu­viš­kai nor­ve­giš­ka bal­so ir me­lo­di­jos sin­te­ zė ne­tel­pa net į to­kių skir­tin­gų žan­rų, kaip po­st rock ar synth­pop, rė­mus.

At­si­sa­ky­da­mi nu­si­sto­vė­ju­sių žan­rų ka­no­nų, gru­pės na­riai su­jun­gia tai, ką pen­kios skir­tin­gos sie­los ga­li su­ kur­ti ir de­šimt ran­kų at­lik­ti.

„Gar­ba­no­tas bo­sis­tas“

„Wit­hout Let­ters“

Jie jau­ni, užau­gę čia pat, XXI a. Vil­ niu­je, bet gro­ja taip, tar­si bū­tų ką tik at­ke­lia­vę iš 7-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­gos, kai pa­sau­lis klau­sė Ji­mi Hend­ri­xo ir „Led Zep­pe­lin“, au­gi­no ka­sas ir kro­vė­si la­ga­mi­nus į Vuds­ to­ką. Ne­pai­sant mu­zi­kos spe­ci­fiš­ ku­mo, gru­pė „Gar­ba­no­tas bo­sis­tas“ yra ta­pu­si vie­na la­biau­siai pub­li­kos nu­my­lė­tų ir ge­riau­siai gy­vai gro­jan­ čių jau­nų ša­lies gru­pių. Šie­met jie su­ren­gė pir­mą­jį mi­nitu­rą po Lie­tu­vą ir pa­ma­žu dir­ba prie de­biu­ti­nio sa­vo al­bu­mo įra­šų.

Vie­nin­te­lė gru­pė Lie­tu­vo­je, sa­vo kū­ry­bo­je jun­gian­ti to­kius šiuo­lai­ ki­nės mo­der­nios mu­zi­kos žan­rus kaip math rock, dream pop ar noi­ se rock. Da­lis gru­pės na­rių dar mo­ ko­si vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, to­dėl kol kas „Wit­hout Let­ters“ ne­žen­gia į prie­kį vi­su pa­jė­gu­mu. Ta­čiau jiems se­ka­si ge­rai: gru­pė jau tu­ri pir­muo­ sius įra­šus ir vaiz­do kli­pus, re­gu­lia­ riai kon­cer­tuo­ja Vil­niu­je ir po­pu­lia­rė­ja ne­tra­di­ci­niais bū­dais. Pa­vyz­džiui, yra nu­si­fil­ma­vę juos ir jų mu­zi­ką pri­sta­ tan­čia­me fil­me „Aus­getr­äumt“, ro­ dy­ta­me Var­šu­vos šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re ir šių me­tų fes­ti­va­ly­je „Hei­ne­ ken Open’er“.

„The Do­mi­noes“

„AVas­po“

„The Do­mi­noes“ šak­nys sie­kia 2008uo­sius, kai gru­pės vo­ka­lis­tas bei gi­ ta­ris­tas Min­dau­gas ir bo­sis­tas Do­na­ tas kar­tu pra­dė­jo kur­ti elekt­roa­kus­ti­nę mu­zi­ką. Jiems se­kė­si ge­rai – 2010 m. vai­ki­nai lai­mė­jo Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­ mų gru­pių kon­kur­są „Blo­giu­kai“ ir ša­ liai at­sto­va­vo tarp­tau­ti­nia­me ro­ko gru­ pių se­mi­na­re „Eu­ro­rock“. Po to bu­vo kū­ry­bi­nė per­trau­ka, ku­rią „The Do­ mi­noes“ nu­trau­kė tik šie­met. Gru­pė veik­lą pra­dė­jo nau­jos su­dė­ties, iš es­ mės at­nau­ji­no skam­be­sį ir šiuo me­ tu yra be­ne vie­nin­te­lė shoe­ga­ze gru­ pė Lie­tu­vo­je.

„AVas­po“ („Au­dio Vi­sual ASp of POet­ry“) yra poe­zi­jos ir eks­pe­ri­men­ ti­nės mu­zi­kos pro­jek­tas, pra­dė­tas 2008 m. Nuo to lai­ko jau pa­si­ro­dė du al­bu­mai, įtvir­ti­nę „AVas­po“, kaip vie­no avan­gar­diš­kiau­sių, bet kar­tu ir pro­fe­sio­na­liau­sių reiš­ki­nių Lie­tu­vos al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos sce­no­je, sta­tu­są. Pro­jek­to kū­ry­bos pa­grin­dą su­da­ro poe­tės ir dra­ma­tur­gės Gab­ rie­lės La­ba­naus­kai­tės au­toi­ro­niš­ki ei­lė­raš­čiai, sa­ko­mi, o ne įdai­nuo­ja­mi ant trip-ho­po ir psy mu­zi­kos pa­grin­ do ir sce­no­je pa­tei­kia­mi su gau­sio­ mis vi­zua­li­za­ci­jo­mis.

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

13

Vilnius Music Week 2012

Mar­kas Pa­lu­ben­ka

„In­Search“

„At­ti­tu­de“

Meist­riš­kai akus­ti­nę gi­ta­rą val­dan­tis ir jos skam­be­sį „Mac­boo­ko“ gar­sais sai­kin­gai pa­gar­di­nan­tis vai­ki­nas jau yra pa­si­ro­dęs Mask­ vos ir Sankt Pe­ter­bur­go pub­li­kai, at­sto­va­vęs Lie­tu­vai Ta­li­no mu­ zi­kos sa­vai­tė­je, o šią va­sa­rą į pa­gal­bą pa­si­kvie­tė būg­ni­nin­ką ir kon­cer­ta­vo di­džiau­sia­me Bal­ti­jos ša­ly­se mu­zi­kos fes­ti­va­ly­je „Po­ si­ti­vus“. Mar­ko de­biu­ti­nis al­bu­mas „No fun in 101“ jau da­bar va­ di­na­mas vie­nu ge­riau­sių lie­tu­viš­kų įra­šų 2012-ai­siais, pa­ts mu­zi­ kan­tas – ana­lo­gų ša­lies mu­zi­kos is­to­ri­jo­je ne­tu­rin­čia as­me­ny­be.

O jam dar tik 23-eji!

Vi­siš­kai ig­no­ruo­da­mi ma­si­nės au­di­to­ri­jos po­rei­kius „In­Search“ ku­ ria mo­der­nų džia­zą, jau įver­tin­tą senas džia­zo šak­nis tu­rin­čio­je Lie­ tu­vo­je, taip pat Pran­cū­zi­jo­je ir Ru­si­jo­je. Pir­mo­jo gru­pės eta­po dai­ nos su­dė­tos į de­biu­ti­nį al­bu­mą „Art Alarm“, iš­leis­tą 2011 m. Po sėk­min­go star­to na­rių kai­tą iš­gy­ve­nu­si gru­pė su­grįž­ta pa­kei­tu­si vo­ ka­lis­tą ir bo­sis­tą. Gro­ti bo­si­ne gi­ta­ra jie pri­vi­lio­jo vie­nos po­pu­lia­ riau­sių vi­sų lai­kų Lie­tu­vos ro­ko gru­pių „Bix“ na­rį Ta­dą Žu­kaus­ką.

Bū­tent Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tė­je žiū­ro­vai ga­lės įver­tin­ti nau­ją­jį „In­ Search“ kū­ry­bos eta­pą, ku­ris ža­da bū­ti ne blo­ges­nis už pir­mą­jį.

Te­gu neap­gau­na kak­la­raiš­čiai ir kos­tiu­mai, ku­riuos šis kau­nie­čių ket­ver­tu­kas vil­ki, – tvar­kin­gai pa­si­puo­šę vai­ki­nai gro­ja itin ašt­rų sun­kų­jį ro­ką. Gru­pės ly­de­riui And­riui dar tik de­vy­nio­li­ka, bet „At­ ti­tu­de“ jau tu­ri kuo pa­si­gir­ti: šį pa­va­sa­rį jie lai­mė­jo ky­lan­čių Lie­tu­ vos gru­pių kon­kur­są „Ga­ra­žas“, ku­rį or­ga­ni­zuo­ja vie­nas ge­riau­sių Lie­tu­vos mu­zi­kos klu­bų „Tams­ta“. Sa­vo mu­zi­ką gru­pė taip pat jau yra pri­sta­čiu­si Če­ki­jo­je ir Lat­vi­jo­je. Šiuo me­tu „At­ti­tu­de“ ruo­ šia­si pir­mie­siems įra­šams bei vaiz­do kli­pams ir tei­gia pa­si­ren­gę „dre­bin­ti že­mę tol, kol ji su­dre­bės ne tik Lie­tu­vo­je“.

„Co­lours Of Bubb­les“

„Gol­den Pa­ra­zyth“

„Freaks on Floor“

Ge­riau­si in­die ro­ko rep­re­zen­ta­to­riai Lie­tu­vo­je šian­dien. Jie gi­mė, užau­go ir gru­pę su­bū­rė Šiau­liuo­se, ku­ris dėl se­nų ro­ken­ro­lo tra­ di­ci­jų va­di­na­mas Lie­tu­vos Man­čes­te­riu. Su­ma­niai de­rin­da­mi ašt­ rias gi­ta­ras su švel­niais kant­ri ir mįs­lin­gais wes­tern rit­mais su­kū­ rė au­ten­tiš­ką skam­be­sį, ku­rį jau yra įver­ti­nę Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Len­ki­jos klau­sy­to­jai. Tarp jų bu­vo ir Es­ti­jos pre­zi­den­ tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas, ku­ris šiau­lie­čių klau­sė­si praė­ju­ sių me­tų Ta­li­no mu­zi­kos sa­vai­tė­je. „Daug ener­gi­jos, kie­tai skam­ ban­čios gi­ta­ros – tai, kas man pa­tin­ka. Mie­lai pa­si­klau­sy­čiau jų dar“, – pri­pa­ži­no jis.

Due­tas, pa­si­ro­dan­tis su ga­lin­gais, bet kar­tu ir ly­riš­kais šou, at­lie­ ka­mais da­bar­ti­nių na­rių GP ir K@. 2005 m. at­si­ra­dęs „Gol­den Pa­ ra­zyth“ ne­nuils­ta – tai įro­do jų daž­ni per­for­man­sai ir pra­ne­ši­mai vi­suo­me­nei. Iki šios die­nos due­tas iš­lei­do tris stu­di­ji­nius al­bu­mus ir EP. Jų mu­zi­ka kin­ta nuo tam­sių elekt­ro­ni­kos bi­tų iki synth­pop, o vis­ką nu­spal­vi­na pa­ki­lus vy­rų vo­ka­las. Pa­gal GP ir K@ kiek­vie­ na die­na yra kaip nau­ja dai­na, ku­ri rei­ka­lau­ja ge­riau­sio ir jaut­riau­ sio pa­si­ro­dy­mo. Tai le­mia, ko­dėl „Gol­den Pa­ra­zyth“ stip­rūs, bran­ dūs, gi­lūs, ir tai te­be­vys­to. Jų sėk­mę ga­li pa­ly­dė­ti di­de­lė ar­mi­ja ger­bė­jų iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio.

Funk, grun­ge ir sun­kų­jį ro­ką sa­vo mu­zi­ko­je jun­gian­tys, du be įra­šų bend­ro­vės pa­gal­bos iš­leis­tus al­bu­mus „Frea­ky Won­der“ (2010 m.) ir „Hel­lo Girls!“ (2011 m.) dis­kog­ra­fi­jo­je tu­rin­tys „Fre­ aks on Floor“ Lie­tu­vo­je ne­be­tu­ri ką įro­di­nė­ti. Per pen­ke­rius me­ tus lai­mė­ję vis­ką, ką įma­no­ma, pra­de­dant pro­gre­sy­vaus jau­ni­mo žur­na­lo „Prav­da“ nau­jo­kų pri­zu, bai­giant ge­riau­sios ša­lies ro­ko gru­pės ti­tu­lu M.A.M.A. ap­do­va­no­ji­muo­se, da­bar vai­ki­nai dai­ro­si į va­ka­rus ir į šiau­rę. Šie­met bu­vo ženg­tas stip­rus žings­nis šia kryp­ ti­mi – jie gro­jo per di­džiau­sio re­gio­ne mu­zi­kos fes­ti­va­lio, Len­ki­jo­ je vyks­tan­čio „Hei­ne­ken Open’er“, ati­da­ry­mą.

„Fun Clock“

„Reed­NoB­rass“

Jau ket­vir­tus me­tus mu­zi­kuo­jan­tis jau­nas vil­nie­ čių fan­ko ir sou­lo ko­lek­ty­vas gro­ja pa­gal kla­si­ ki­nius žan­rų stan­dar­tus. Kaip „Fun Clock“ jie star­ta­vo dar bū­da­mi mo­kyk­lo­je ir lig šiol kau­ pia pa­tir­tį kon­cer­tuo­da­mi įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. Kryp­tin­gai kil­da­mi į vir­šų, lie­tu­viš­ kai ir ang­liš­kai dai­nuo­jan­tys „Fun Clock“ su­ lau­kė ir pir­mų­jų įver­ti­ni­mų: al­ter­na­ty­viuo­se Lie­ tu­vos mu­zi­kos ap­do­va­no­ji­muo­se T.Ė.T.Ė. „Fun Clock“ pri­pa­žin­ti ge­riau­sia fan­ko gru­pe. Šie­ met jie užė­mė pir­mą­sias vie­tas jau­ni­mo mu­zi­ kos gru­pių kon­kur­suo­se Klai­pė­do­je ir Drus­ki­ nin­kuo­se.

Gru­pės vo­ka­lis­tas Iman­tas Reed ka­dai­se ban­dė lai­mę TV mu­zi­ki­niuo­se pro­jek­tuo­se, bet grei­tai su­pra­to, kad tos sce­nos ne­ken­čia. Ta­da sa­vo lė­šo­mis nu­trau­kė vi­sas sutartis ir su­bū­rė „Reed­ NoB­rass“ – gru­pę, ku­ri lai­ko­ma Lie­tu­vos in­die ro­ko vil­ti­mi. Vi­si gru­pės na­riai – jau­ni pro­fe­sio­ na­lai, bai­gę mu­zi­kos mo­kyk­las, ži­nan­tys, kaip

„Mark Fic­tion“

„Sheep Got Wa­xed“

2012-ųjų ko­vą, po be­veik dve­jus me­tus už­si­ tę­su­sios ty­los, į Lie­tu­vos mu­zi­kos sce­ną su­ grį­žo gru­pė „Fla­min­go“. Tie­sa, Anykš­čiuo­se su­si­bū­ręs ko­lek­ty­vas sa­vo su­grį­ži­mą pa­ženk­ li­no ne tik su­ma­žė­ju­siu na­rių skai­čiu­mi, bet ir pa­si­kei­tu­siu gru­pės pa­va­di­ni­mu – Lie­tu­vos in­ die ro­ko at­sto­vai nuo šiol va­di­na­si „Mark Fic­ tion“. Gru­pės vo­ka­lis­tas Žil­vi­nas Se­bei­ka sa­ko, kad per­trau­ka jiems bu­vo gy­vy­biš­kai svar­bi – kur­da­mi vai­ki­nai su­vo­kė, kad ties gru­pe „Fla­ min­go“ atė­jo me­tas dė­ti brūkš­nį ir ženg­ti nau­ ją gy­ve­ni­mo žings­nį. Taip gi­mė „Mark Fic­tion“ – ko­lek­ty­vas, ku­ris išau­go fla­min­gais pa­puoš­ tus marš­ki­nius, juos nuo­lat pri­si­mins kaip sen­ ti­men­ta­lų, ta­čiau la­bai ver­tin­gą ir mie­lą sa­vo vai­kys­tės dra­bu­žį.

rei­kia gro­ti pa­gal va­do­vė­lį, bet prin­ci­pin­gai bė­ gan­tys nuo aka­de­mi­nės mu­zi­kos mo­der­nu­mo link.

Tik per­nai veik­lą pra­dė­ju­sių „Reed­NoB­rass“ kon­cer­tų is­to­ri­jo­je – Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­ jos ir Lie­tu­vos klu­bai, dis­kog­ra­fi­jo­je – pir­ma­sis EP pa­va­din­tas „id“.

Post­džia­zo trio, ku­rių mu­zi­ka ku­pi­na lais­vės, ener­gi­jos, šiuo­lai­kiš­kų, daž­nai ne­ti­kė­tų, kar­ tais ne­pa­to­gių gar­so pro­ver­žių. Kaip sa­ko pa­ tys „Sheep Got Wa­xed“, ge­riau įsi­klau­sius jų mu­zi­ko­je ga­li­ma iš­girs­ti ir vaš­kuo­ja­mos ave­lės verks­mą. Gru­pės na­riai yra esa­mi ar bu­vę Lie­tu­ vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos Džia­zo ka­ted­ ros stu­den­tai: sak­so­fo­ni­nin­kas Si­mo­nas Ši­pa­vi­ čius (Si­mon Sheep), būg­ni­nin­kas Adas Ge­ce­vi­ čius (Ed Getz) ir gi­ta­ris­tas Pau­lius Vaš­kas (Paul Wax). 2010-ai­siais ap­ši­lę Lie­tu­vo­je, 2011-ųjų va­ sa­rą jau gast­ro­lia­vo po Eu­ro­pos džia­zo klu­bus ir fes­ti­va­lius. Ru­de­nį vai­ki­nai grį­žo, lai­mė­jo kon­kur­ są „Vil­nius Jazz Young Po­wer“ ir įgi­jo tei­sę at­ sto­vau­ti Lie­tu­vai Šiau­rės ša­lių jau­nų­jų džia­zo at­li­ kė­jų kon­kur­se „Young Nor­dic Jazz Co­mets“.

14

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

„Bix“: „Prieš 20 me­tų ap­lan­ky­ta Niu­jor­ko mu­zi­kos sa­vai­tė įsi­mi­nė vi­sam gy­ve­ni­mui“ Rug­sė­jo 2 d. 19.30 val. fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ fi­na­ li­niai akor­dai su­skam­bės TV3 ju­bi­lie­ji­nio 20-ojo se­zo­no ati­da­r y­ mo kon­cer­te. Įs­pū­din­gą mu­zi­kos ir žvaigž­džių šou vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai ga­lės ste­bė­ti gy­vai Ka­ted­ros aikš­tė­je ir tie­sio­giai per TV3.

Š

ven­ti­nį kon­cer­tą pro­diu­suo­ jan­tis te­le­vi­zi­jos vil­kas ir „Bix“ ly­de­ris Sau­lius Ur­bo­na­vi­čiusSa­mas at­sklei­džia, kad sce­no­je tą­ dien bus ma­žai kal­bų ir daug dai­nų.

TV3 ju­bi­lie­ji­nio se­zo­no pri­sta­ty­ mas su­si­lies į srau­nią mu­zi­kos gar­ sų upę kar­tu su Sos­ti­nės die­no­mis ir fes­ti­va­liu „Vil­nius Mu­sic Week 2012“. „Mu­zi­ki­nio rit­mo Vil­niu­je įkvėp­ti te­ le­vi­zi­jos vei­dai 20-ojo se­zo­no ati­da­ ry­mo va­ka­rą taip pat vis­ką da­rys mu­zi­ka­liai, at­si­sa­kys šne­kų – vie­toj jų dai­nuos ir šoks, o vis­ką ka­rū­nuos neiš­dil­do­ mo gro­žio mu­zi­ki­niai fe­jer­ ver­kai“, – pa­sa­ko­ja šven­tės pro­diu­se­ris S.Ur­bo­na­vi­čiusSa­mas.

Kon­cer­to pro­gra­mo­je fes­ti­va­lį „Vil­ nius Mu­sic Week 2012“ rep­re­zen­tuos ne­nus­pė­ja­mos iš­mo­nės ir pa­vy­dė­ti­ nos ener­gi­jos lat­viai „Inst­ru­men­ti“.

Sce­no­je taip pat gros „Hap­pyend­less“ ir 25-me­čiui be­si­ren­gian­tys „Bix“. „La­bai pa­lai­ko­me Vil­niaus mu­zi­ kos sa­vai­tės ini­cia­ty­vą, pa­tys esa­me iš­mai­šę daug pa­na­šių ren­gi­nių už­ sie­ny­je. Ži­no­me, kas tai yra“, – sa­ ko „Bix“ ly­de­ris Sa­mas.

Neiš­dil­do­mus įspū­džius jam pa­li­ ko Niu­jor­ko „New Mu­sic Se­mi­nar“, ap­lan­ky­tas praė­ju­sio am­žiaus de­vin­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je. „Jau ta­da tai bu­vo di­džiau­sia pa­sau­ly­je mu­zi­kos sa­vai­tė, į ku­rią su­va­žiuo­da­vo vi­sos įra­šų bend­ro­vės ir su­da­ry­da­vo są­ly­ gas už­megz­ti pa­čių nau­din­giau­sių ir ge­riau­sių pa­žin­čių“, – me­na Sa­mas.

Tuo­me­čia­me ren­gi­ny­je „New Mu­ sic Se­mi­nar“ gru­pė „Bix“ gro­jo su ryš­kiau­sio­mis to lai­ko­tar­pio žvaigž­ dė­mis, tarp jų – ir pran­cū­zų „Les Négres­ses Ver­tes“.

La­bai pa­lai­ko­me Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tės ini­cia­ty­ vą, pa­tys esa­me iš­ mai­šę daug pa­na­šių ren­gi­nių už­sie­ny­je.

„Su­ren­gė­me pa­si­ro­dy­mus ke­liuo­ se di­džiau­siuo­se Niu­jor­ko klu­buo­se, at­sto­vau­da­mi Lie­tu­vai. Vie­nas „Bix“ kon­cer­tų vy­ko gar­sia­ja­me klu­be „Ken­ny’s Cas­ta­ways“, ku­ria­me dar bo­sis­tės kar­je­rą pra­dė­jo Ma­don­na, – pa­sa­ko­ja „Bix“ ly­de­ris. – Ten mus pa­ste­bė­jo R.E.M. va­dy­bi­nin­kas ir pa­ kvie­tė į ki­tą itin svar­bią ame­ri­kie­čių sce­ną – „40 Watt Club“, ame­ri­kie­ tiš­ko­jo pank­ro­ko ir new wa­ve lop­ šį. To­je ke­lio­nė­je įgi­jo­me la­bai daug ver­tin­gų pa­žin­čių.“ Sa­mas džiau­gia­si, kad jau ir Lie­tu­ vo­je pra­si­de­da mu­zi­kos vers­lo at­gi­ mi­mas. „Il­gą lai­ką čia bu­vo mu­zi­ki­nė pel­kė, ma­žai gy­vos mu­zi­kos klu­bų.

To­dėl mes la­bai pa­lai­ko­me fes­ti­va­ lį „Vil­nius Mu­sic Week“ ir džiau­gia­ mės, kad tai vyks­ta“, – sa­ko „Bix“ sie­la.

Kau­nie­čiai į fes­ti­va­lį ga­lės ke­liau­ti mu­zi­ki­niu va­go­nu!

Fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ par­tne­rė bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ kau­nie­čiams su­tei­kia iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę pa­jus­ti ve­no­se pul­suo­jan­čią mu­ zi­ką dar pa­ke­liui iki Vil­niaus sce­nų ir se­mi­na­rų.

F

es­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ati­da­ry­mo die­ną, rugp­jū­ čio 30-ąją, 12.07 val. Kau­no ge­ le­žin­ke­lio sto­ty­je star­tuos spe­cia­lu­ sis mu­zi­ki­nis va­go­nas, ku­rio ke­lio­nės tiks­las – ren­gi­niai sos­ti­nė­je.

Pir­mie­ji mu­zi­ki­nę ke­lio­nę gy­vai skam­ban­čiu va­go­nu iš Kau­no į Vil­nių ga­lės iš­ban­dy­ti ži­niask­lai­dos at­sto­vai ir M.A.M.A. ap­do­va­no­ji­muo­se ge­ riau­siu me­tų de­biu­tan­tu pri­pa­žin­tas due­tas „Ge­rai Ge­rai & Miss Sheep“, Lie­tu­vos mu­zi­kos pa­sau­ly­je tu­rin­tis sa­vo nuo­mo­nę.

Due­to na­riams iš­šū­kį mes ir juos prieš plau­ką su­šu­kuo­ti ban­dys vie­ nas no­va­to­riš­kiau­sių sos­ti­nės sti­lis­tų

Va­le­ri­jus Gi­ge­vi­čius. Ke­lio­nė­je trau­ ki­niu jis at­li­kė­jams ža­da su­kur­ti uni­ ka­lias šu­kuo­se­nas, ku­rios įe­lekt­rins fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ ma­dos in­to­na­ci­jas.

Sma­gia­me va­go­ne per spe­cia­lų­jį rei­są gy­vai skam­bės „M&D Subs­tan­ ce“ rit­mai, pri­ta­riant vo­ka­lis­tei Jus­ ti­fy ir per­ku­si­nin­kui Don­nyD­rumz.

Su mu­zi­ka ke­liau­ti į sos­ti­nę bus ga­li­ma vi­sas ke­tu­rias fes­ti­va­lio „Vil­ nius Mu­sic Week 2012“ die­nas, nuo rugp­jū­čio 30 iki rug­sė­jo 2 d. Šis pir­ mos kla­sės vagonas 12.07 val. pa­ju­ dės iš Kau­no į Vil­nių, o 19.40 val. iš­vyks iš Vil­niaus į Kau­ną. Vi­so­mis die­no­mis mu­zi­ki­nia­me va­go­ne bus

ga­li­ma ne­mo­ka­mai at­si­gai­vin­ti mi­ ne­ra­li­niu van­de­niu „Ak­vi­lė“.

Pir­muo­sius 100 iden­ti­fi­ka­ci­nių bi­lie­tų, su ku­riais bus ga­li­ma pa­tek­ ti į spe­cia­lų­jį mu­zi­ki­nį va­go­ną, kau­ nie­čiams pa­do­va­nos nau­ja lai­ki­no­ sios sos­ti­nės ka­vi­nė „Cof­fee Inn“, ku­ri rugp­jū­čio 30 d. bus ati­da­ry­ta Vil­niaus g. 28. Bū­tent tą die­ną įsi­ gi­ję pir­muo­sius 100 puo­de­lių ka­vos gaus ke­lio­nės bi­lie­tus į ki­tų tri­jų die­ nų rei­sus!

Iden­ti­fi­ka­ci­nių bi­lie­tų taip pat bus ga­li­ma lai­mė­ti klau­san­tis ren­ gi­nio ra­di­jo „Ra­dio­cent­ras“ ir ap­si­ lan­kius www.fa­ce­book.com /MusicWeek2012.

„NEW MU­SIC SE­MI­NAR“ Jau pa­skelb­ta, kad 2013 m. „New Mu­sic Se­mi­nar“ Niu­jor­ke vyks bir­ že­lio 9–12 d. Fo­ru­muo­se da­ly­vaus vi­sa ar­mi­ja mu­zi­kos pa­sau­lio ryk­ lių, įskai­tant „War­ner Mu­sic Group“ ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių Lyo­rą Co­he­ną, „La­va Re­cords“ pir­mi­nin­ką Ja­so­ną Flo­mą, „Rhap­so­dy“ va­do­vą Jo­ną Ir­ wi­ną, „So­ny Mu­sic En­ter­tain­ment“ skait­me­ni­nio vers­lo pre­zi­den­tą Den­ ni­są Koo­ke­rį, „Dead Oceans“ stei­ gė­ją Da­rių van Ar­ma­ną ir kt. In­ten­ sy­viuo­se pust­re­čios die­nos truk­ sian­čiuo­se se­mi­na­r uo­se jie da­ly­ sis sa­vo vi­zi­ja, kaip vys­t y­ti mu­zi­ kos pra­mo­nę, ap­tars „nau­ją mu­zi­ kos vers­lo pri­si­kė­li­mą“. „New Mu­sic Se­mi­nar“ vie­ni­ja pa­ grin­di­nes mu­zi­kos, tech­no­lo­gi­jų, ra­di­jo, ri­zi­kos ka­pi­ta­lo bend­ro­ves, rek­la­mos agen­tū­ras, pre­kės ženk­ lų val­dy­to­jus, me­ni­nin­kus, ga­min­to­ jus, dai­nų au­to­rius, at­li­kė­jų agen­tus ir kt. Šia­me ren­gi­ny­je kas­met su­si­ tin­ka tie, ku­rie for­muo­ja nau­ją­jį mu­ zi­kos vers­lą. „JAV mu­zi­kos vers­lo ver­tė yra apy­ tiks­liai 7 mlrd. do­le­rių. Šie­met se­mi­ na­re bus ap­ta­ria­ma stra­te­gi­ja, kaip jį su­grą­žin­ti iki 14 mlrd. do­le­rių laip­te­ lio, – aiš­ki­na „New Mu­sic Se­mi­nar“ įkū­rė­jas ir vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius To­mas Sil­ver­ma­nas. – Mū­sų veik­la de­ri­na­ma su nau­jų įmo­nių pre­zi­den­ tais, va­do­vais ir stei­gė­jais, ku­rie ža­ da pri­sta­ty­ti nau­jų pa­ja­mų šal­ti­nių.

Mū­sų vers­lui atė­jo lai­kas at­si­gau­ti.“

Vilnius Music Week 2012

šeštadienis, rugpjūčio 25, 2012

15

rė­mė­jai „Ra­dio­cent­ras“

At­si­busk su Vy­te­niu ir su šyp­se­na, te­gul bus šau­ni die­ne­lė, iki ir po ke­vir­tos, ir te­gul va­ka­ro drif­tas gra­žiai pa­ly­di į RC nak­tį, ku­rios žvaigž­dė­ta­me dan­gu­je – vi­si Lie­tu­vos ir pa­sau­lio to­pai. Įsi­junk ge­rą nuo­tai­ką, net ir nak­tį. Ta­vo ir Vil­niaus mu­zi­kos sa­vai­tės ra­di­jo sto­tis – RA­DIO­CENT­RAS.

„Cof­fee Inn“ Mu­zi­ka ly­di mus vi­sa­da – ruo­šiant pir­mą­ją ry­to ka­vą, ku­riant nau­ją re­cep­tą, ke­liau­jant iš ka­vi­nės į ka­vi­nę...

AB „Prob­le­ma­ti­ka“ „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ įro­dys, kad vi­si ke­liai ve­da į Vil­nių. O mū­sų kas­die­nis dar­bas – už­tik­rin­ti aukš­čiau­sią ke­lių sta­ty­bos ir prie­žiū­ros ko­ky­bę. Rin­ko­je dir­ba­me 21 me­tus ir iš pa­

tir­ties pui­kiai su­pran­ta­me, kad neį­ma­no­ma pa­siek­ti aukš­tos ko­ky­bės be glau­daus skir­tin­gų par­tne­rių bend­ra­dar­bia­vi­mo, to­dėl, bū­da­mi fes­ti­va­lio „Vil­nius Mu­sic Week 2012“ drau­gai, džiau­gia­mės ga­lėdami pri­si­dė­ti ir prie šio mu­zi­kos ren­gi­nio ko­ky­bės. PROB­LE­MA­TI­K A pri­si­de­da prie di­džiau­sių Lie­tu­vos ke­lių tie­si­mo pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo ir vyk­do ke­lių sta­ty­bos me­džia­gų la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus. Per pa­sta­ruo­sius me­tus dir­bo­me su to­kiais pro­jek­tais kaip tran­seu­ro­pi­nio tink­lo ke­lio Vilnius–Kaunas–Klaipėda re­konst­ruk­ci­ja, Vil­niaus mies­to pie­ti­nio ap­va­žia­vi­mo tie­si­mas, oro uos­to pe­ro­no ir rie­dė­ji­mo ta­kų re­konst­ra­vi­mas, tran­seu­ro­pi­nio tink­lo ke­lių Vilnius–Lyda ir Panevėžys–Šiauliai–Palanga plėt­ra, ki­tais stam­biais pro­jek­tais.

LAT­GA-A Ku­ria­te ar­ba nau­do­ja­te kū­ri­nius? Mes – kas­dien iš­ma­nes­nis ir pa­ti­ki­mes­nis jū­sų par­tne­ris! LAT­GA-A mi­si­ja – su­da­ry­ti są­ly­gas vers­lui ir vi­suo­me­nei tei­sė­tai nau­do­tis kū­ri­niais, kad at­ ly­gis au­to­riams už jų kū­ry­bą bū­tų su­ren­ka­mas ir pa­skirs­to­mas tei­sin­gai. Rak­ti­niai žo­džiai: ly­gia­tei­siš­ku­mas, at­sa­kin­gu­mas, tei­sė­tu­mas, ga­li­my­bės, at­skai­to­my­bė, at­vi­ru­mas.

Įvy­kiai, su­krė­tę mu­zi­kos pa­sau­lį Vie­nas svar­biau­sių Bal­ti­jos ša­lių fes­ti­va­lių „Tal­linn Mu­sic Week“ ko­vą bu­vo ati­da­r y­tas neįp­ras­tais akor­dais, ku­rie gar­siai su­skam­bė­jo pa­sau­lio ži­ niask­lai­do­je, ir ne tik mu­zi­kos skil­ty­se.

Banga: protestai dėl Rusijos teisėsaugos veiksmų prieš „Pussy Riot“

merginas nusirito per visą pasaulį.

P

ats Es­ti­jos pre­zi­den­tas Too­mas Hend­ri­kas Il­ve­sas, skelb­da­mas fes­ti­va­lio pra­džią, pri­si­mi­nė CBGB klu­bą Niu­jor­ke – pa­gar­sė­ju­sį Ame­ri­kos punk ir new wa­ve fo­ru­mą, taip pat iš­sa­kė nuo­mo­nę, kad me­ ni­nin­kui pa­ts blo­giau­sias da­ly­kas – bū­ti ig­no­ruo­ja­mam.

Pre­zi­den­tas ne­ven­gė pri­si­min­ ti ir So­vie­tų Są­jun­gos, kur me­ni­nin­ kams rea­liai grė­sė bū­ti įka­lin­tiems, ir pa­brė­žė, kad to­kia ri­zi­ka dar ne­li­ko praei­ty­je. Sa­vo žo­džius jis iliust­ra­vo šian­dien jau be­ne gar­siau­sios pa­sau­ ly­je Ru­si­jos pank­ro­ko gru­pės „Pus­sy Riot“ vaiz­do įra­šu.

Va­sa­rį, Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų lai­ko­tar­piu, ryš­kias­pal­vė­mis su­kne­ lė­mis vil­kin­čios ir vei­dus po megz­ to­mis kau­kė­mis sle­pian­čios „Pus­sy

Riot“ mer­gi­nos įsi­ver­žė į Mask­vos Kris­taus Iš­ga­ny­to­jo ka­ted­rą ir prie al­to­riaus at­li­ko pan­kiš­ką mal­dą, ku­ rio­je skam­bė­jo žo­džiai: „Mer­ge­le Ma­ri­ja, vyk Pu­ti­ną.“ Nep­raė­jus nė mi­nu­tei, gru­pė bu­vo su­lai­ky­ta ir iš­ ves­din­ta iš šven­to­vės. Dar po ke­lių die­nų apie suim­tą­sias pro­tes­tuo­to­ jas iš­gir­do vi­sas pa­sau­lis. „Mer­gi­nos bu­vo lai­ko­mos už­da­ ry­tos, be są­ly­gos pa­leis­ti už už­sta­ tą iš­ti­sas sa­vai­tes ir su­si­dū­rė su sep­ ty­ne­rių me­tų ka­lė­ji­mo grės­me už tą spek­tak­lį. O juk jos tu­ri vai­kų. At­ min­ki­te: tai ne juo­kai“, – ati­da­ry­da­ mas Ta­li­no mu­zi­kos sa­vai­tę kal­bė­jo Es­ti­jos pre­zi­den­tas T.H.Il­ve­sas.

Rugp­jū­čio 17 d. trys „Pus­sy Riot“ na­rės – ket­vir­ta­kur­sė žur­na­lis­ti­kos stu­den­tė Ma­ri­ja Alio­chi­na (24 me­

tų), fi­lo­so­fi­jos stu­den­tė Na­dež­da To­ lo­kon­ni­ko­va (22 me­tų) ir pro­gra­muo­ to­ja Je­ka­te­ri­na Sa­mu­ce­vič (30 me­tų) ofi­cia­liai sto­jo prieš teis­mą.

Pro­ce­so iš­va­ka­rė­se suim­to­sioms laiš­ką iš­siun­tė bri­tų mu­zi­kos le­gen­ da se­ras Pau­las McCart­ney. „Ra­šau jums no­rė­da­mas pa­ro­dy­ti sa­vo pa­ra­mą šiuo sun­kiu me­tu. No­ rė­čiau, kad ži­no­tu­mė­te, jog aš la­bai ti­kiuo­si, kad Ru­si­jos val­džios ins­ti­ tu­ci­jos re­mia vi­sų sa­vo pi­lie­čių žo­ džio lais­vės prin­ci­pus, užuo­t jau­tu­ sios pa­rei­gą baus­ti jus už pro­tes­tą.

Dau­ge­liui žmo­nių ci­vi­li­zuo­ta­me pa­ sau­ly­je lei­džia­ma iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę. Aš ma­nau, tai yra ge­riau­sias bū­das siek­ti pa­žan­gos vi­so­se vi­suo­ me­nė­se“, – bu­vo iš­dės­ty­ta at­vi­ra­me laiš­ke.

Il­ga­me so­li­da­ru­mą reiš­kian­čių me­ni­nin­kų są­ra­še bu­vo ir pa­sta­ruo­ju me­tu Ru­si­ją sa­vo skan­da­lais be gai­ les­čio pur­tan­ti dai­ni­nin­kė Ma­donn­a, ku­ri per kon­cer­tą Mask­vo­je pa­ro­dė ant nu­ga­ros juo­du ra­ša­lu už­ra­šy­tą „Pus­sy Riot“ pa­va­di­ni­mą ir pra­ne­šė: „Trys mer­gai­tės – Ma­ša, Ka­tia, Na­ dia – pa­da­rė šį tą drą­saus ir už tai su­ mo­kė­jo. Aš mel­džiuo­si už jas, jos nu­ si­pel­no bū­ti lais­vos.“ Ma­don­na taip pat ne­pra­lei­do pro­gos sce­no­je pa­si­ puoš­ti megz­ta kau­ke.

Rupg­jū­čio 17-ąją, po tris va­lan­ das tru­ku­sio „Pus­sy Riot“ teis­mo pro­ce­so, bu­vo pa­skelb­ta, kad gru­pės na­rės nu­tei­sia­mos po dve­jus me­tus ne­lais­vės. Įs­kai­čiuo­jant pu­sę me­tų, jau pra­leis­tų už gro­tų, jų įka­li­ni­mo lai­kas tu­rė­tų su­trum­pė­ti iki pu­sant­

rų. Taip pat pa­si­gir­do pro­gno­zių, kad dėl ga­lin­go Va­ka­rų spau­di­mo pro­tes­ tuo­to­jos pan­kės į lais­vę bus pa­leis­ tos dar anks­čiau. Ta­čiau mu­zi­kos pa­ sau­lio tai ne­nu­ra­mi­no. So­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Twit­ter“ gar­se­ny­bės smer­kė įvy­kius Ru­si­jo­je, ki­ti ne­ga­lė­ jo pa­ti­kė­ti jau­noms mo­te­rims rea­liai skir­ta baus­me. Įvy­kių su­kū­ry­je at­si­dū­ru­si Ru­si­ jos sta­čia­ti­kių baž­ny­čia pa­reiš­kė, jog „Pus­sy Riot“ veiks­mai įžei­dė mi­li­jo­ nus žmo­nių, ta­čiau pa­pra­šė vals­ty­bi­ nių ins­ti­tu­ci­jų pa­ro­dy­ti gai­les­tin­gu­ mą nu­teis­to­sioms ti­kė­da­ma, kad jos su­si­lai­kys nuo ne­švan­ky­bės veiks­ mus pa­kar­to­ti. Tuo me­tu nuo­gak­rū­tė „Fe­men“ pro­tes­tuo­to­ja Ki­je­vo cent­ re gran­di­ni­niu pjūk­lu nu­pjo­vė sta­čia­ ti­kių kry­žių.

13

ĹĄeĹĄtadienis, rugpjĹŤÄ?io 25, 2012

pasaulis

a­lis ne­virs Af­ri­kos pō­li­niu?

o­jan­tys is­la­mis­tai pa­skel­bÄ— ÄŻku­rian­tys Ä?ia sa­vo vals­ty­bÄ™.

Ti­ki­si, kad su­grįť tai­ka

Tua­re­gų et­ni­nės ma­Şu­mos, ku­ri Ma­ly­je su­da­ro apie 10 pro­c. gy­ven­ to­jų, at­sto­vas Zei­da­ne’as Ag Si­da­ la­mi­ne’as pa­brė­Şė, kad ko­vas bō­ti­ na uŞ­baig­ti. „Tik ma­Şa da­lis tua­re­gų, ku­ rie pri­si­dė­jo prie is­la­mis­tų, Ma­ly­je no­ri at­ski­ros vals­ty­bės. Ma­nau, kad Şmo­nių disk­ri­mi­na­ci­ja – tai praei­ tis. Mes (tua­re­gai) Ma­ly­je ne­sa­me

R

disk­ri­mi­nuo­ja­mi jau il­gus me­tus“, – sa­kÄ— Z.Ag Si­da­la­mi­ne’as. Vy­ras ke­lis kar­tus tal­ki­no tua­re­gĹł se­pa­ra­ tis­tĹł ir Ma­lio vy­riau­sy­bÄ—s de­ry­bo­ se. 1991 ir 2006 m. jo pa­stan­go­mis bu­vo pasiekti tai­kos su­si­ta­ri­mai. „Mes tik sie­kia­me, kad mō­ sĹł kul­tō­ra bō­tĹł pri­pa­Şin­ta, ta­Ä?iau mums tik­rai ne­rei­kia te­ri­to­ri­jos“, – pa­brė­Şė Z.Ag Si­da­la­mi­ne’as. Kaip ir dau­ge­lio konf­lik­tĹł Af­ri­ko­je at­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ve­ju, Ma­ly­je su­ka­si di­de­li pi­ni­gai.

Kai ku­rie ma­no, kad bō­tent Ä?ia sly­ pi se­pa­ra­tiz­mo prie­Şas­tis.

Ne­se­niai Jung­ti­nių Tau­tų at­sto­ vai pa­skel­bė ata­skai­tą, ku­rio­je mi­ nima, kad kas­met Va­ka­rų Eu­ro­pą per Sa­cha­ros dy­ku­mą pa­sie­kia di­ dŞiu­liai kie­kiai ko­kai­no, ku­rio ver­ tė ga­li siek­ti apie 10 mlrd. do­le­rių.

Ma­no­ma, kad nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­da per Af­ri­ką – vie­nas di­

dŞiau­sių is­la­mis­tų pa­ja­mų ťal­ti­nių.

Kvai­ťa­lai iť Pie­tų Ame­ri­kos iť pra­ dŞių pa­sie­kia Va­ka­rų Af­ri­kos ťa­lių (daŞ­niau­siai Ni­ge­ri­jos ar Gvi­nė­jos) uos­tus, o ta­da ke­liau­ja į Eu­ro­pą.

UŞ­sie­nie­Ä?iĹł gro­bi­mai – ki­tas pel­ nin­gas uŞ­siė­mi­mas. Ne­se­niai su­ki­lė­ liai bu­vo paė­mÄ™ ÄŻkai­tais ke­lis va­ka­ rie­Ä?ius ir 7 al­Şy­rie­Ä?ius. Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad uĹž ÄŻkai­tus su­ki­lė­liai su­ si­ťla­vÄ— apie 100 mln. do­le­riĹł. Da­bar

30 mln. do­le­rių su­ki­lė­liai rei­ka­lau­ja uŞ du įkai­tus iť Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos.

Sa­cha­ros dy­ku­ma – pui­ki vie­ta grob­ti uŞ­sie­nie­Ä?ius, ku­riĹł ne­ma­Şai Ä?ia dir­ba naf­tos vers­lo­vė­se, ir juos pa­slÄ—p­ti. Jei rei­kia, ÄŻkai­tai ga­li bō­ ti ga­be­na­mi iĹĄ vie­nos vie­tos ÄŻ ki­tÄ… tĹŤks­tan­Ä?ius ki­lo­met­rĹł, nes te­ri­to­ ri­ja – be­veik ne­kont­ro­liuo­ja­ma, o ir sun­kiai priei­na­ma.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­Şiō­nas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

GrieĹžtinama biologiĹĄkai skaidĹžiĹł atliekĹł kontrolÄ— DovilÄ— JankauskaitÄ— Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentĹŤra, stiprindama biologiĹĄkai skaidĹžiĹł atliekĹł kontrolÄ™, siekia, kad biologiĹĄkai skaidĹžias atliekas gaminantys, surenkantys ir apdorojantys asmenys paisytĹł jiems keliamĹł aplinkosaugos reikalavimĹł.

Laukiama visuomenÄ—s pagalba

Aplinkosaugininkai primena, kad vieĹĄbuÄ?iai, moteliai, restoranai ir kitos vieĹĄojo maitinimo ÄŻstaigos turi rĹŤĹĄiuoti biologines atliekas jĹł susidarymo vietoje, nemaiĹĄyti su kitomis atliekomis, neuĹžterĹĄti jĹł pavojingomis medĹžiagomis ir uĹžtikrinti visuomenÄ—s sveikatai ir aplinkai saugĹł laikinÄ…jÄŻ ĹĄiĹł atliekĹł laikymÄ…. Atskirai surinktos biologinÄ—s atliekos (iĹĄskyrus ĹžaliÄ…sias atliekas) gali bĹŤti laikinai laikomos tik nerĹŤdijanÄ?iose, vandens nesugerianÄ?iose ir nepraleidĹžianÄ?iose, atliekĹł ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios uĹžtikrintĹł apsaugÄ… nuo vÄ—jo, grauĹžikĹł, paukĹĄÄ?iĹł, vabzdĹžiĹł ir pan. IĹĄ tokiĹł talpyklĹł neturi tekÄ—ti skysÄ?iai, sklisti kvapai, dulkÄ—s ir pan.

KomunalinÄ—s, gamybos ir kitoje ĹŤkinÄ—je veikloje susidaranÄ?ios biologiĹĄkai skaidĹžios atliekos turi bĹŤti tvarkomos pirmenybÄ™ teikiant kompostavimui arba biodujĹł gamybai ir likutinio substrato kompostavimui.

Biologinių atliekų turėtojai susidariusias ir iťrōťiuotas biologines atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuoti įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu bōdu patys arba perduoti jas atliekų apdorojimo įmonei. Žaliųjų (sodų, parkų ir Şeldynų tvarkymo) atliekų turėtojai ťias atliekas turi rōťiuoti jų susidarymo vietoje ir apdoroti kompostavimo įrenginiuose patys arba perduoti jas tokių atliekų apdorojimo įmonei. Gyventojai, turintys pagrįstos informacijos, kad įmonės ar asmenys netvarko biologiťkai skaidŞių atliekų arba jas tvarko paŞeisdami nustatytus reikalavimus, praťomi apie tai informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentōrą telefonu (8 5) 213 9961 arba e. paťtu vilniaus.ma@vrd.am.lt.

Lankosi automobiliĹł lauĹžynuose

Vilniaus mieste aplinkosaugininkai taip pat vykdo akciją „Auto-

lauĹžynas 2012“. Per ĹĄiÄ… jau tradicinÄ™ akcijÄ… pareigĹŤnai tikrina, ar ÄŻmonÄ—s, tvarkanÄ?ios eksploatuoti netinkamas transporto priemones, turi suderintÄ… projektinÄ™ dokumentacijÄ…, TarĹĄos integruotos prevencijos ir kontrolÄ—s (TIPK) leidimÄ…, ar susidariusios atliekos rĹŤĹĄiuojamos, perduodamos teisÄ—tiems atliekĹł tvarkytojams, vedama atliekĹł apskaita. Ĺ˝monÄ—s, turintys informacijos apie ÄŻmones, galbĹŤt neteisÄ—tai tvarkanÄ?ias netinkamas eksploatuoti transporto priemones, praĹĄomi apie tai informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentĹŤrÄ… telefonu (8 5) 213 9961 arba e. paĹĄtu vilniaus.ma@vrd. am.lt.

Per praÄ—jusiais metais vykusiÄ… analogiĹĄkÄ… akcijÄ… nustatyti penki asmenys, kurie vykdÄ— eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymo (ardymo) veiklÄ…, neturÄ—dami TIPK leidimo.

Dvi ÄŻmonÄ—s veiklÄ… vykdÄ— paĹžeisdamos aplinkos apsaugÄ… reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimus. Asmenims skirtos 9500 litĹł baudos, dviem ÄŻmonÄ—ms – 600 litĹł.

ď Ž BudrĹŤs: N]YV[X\`NbTV[V[XNV aVX_V[N cVR \W\ ZNVaV[VZ\ Ă&#x;`aNVTN` N_ W\`

]NTNY _RVXNYNcVZb` acN_X\ OV\Y\TV XNV `XNVQ VN` NaYVRXN`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

14

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

16p.

R.Javtokas iš rikiuotės iškrito pusei metų.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

R.Kau­kė­nas: tik­rai grįž­tu žais­ti į L Po de­šim­ties me­tų per­trau­kos į Lie­tu­ vą rung­ty­niau­ti grįž­tan­tis vie­nas ge­riau­ sių ša­lies krep­ši­nin­kų Ri­man­tas Kau­kė­ nas ap­si­vil­ko Kau­no „Žal­gi­rio“ marš­ki­ nė­lius ir ti­ki­na, kad no­ro žais­ti ir to­bu­lė­ti aikš­te­lė­je tu­ri so­čiai.

Man­tas Stan­ke­vi­čius

ną die­ną – toks „opa, tik­rai grįž­tu žais­ti į Lie­tu­vą“.

Kau­no klu­bas su 35-erių 192 cm ūgio ata­kuo­jan­čiuo­ju gy­nė­ju pa­ si­ra­šė vie­nų me­tų su­tar­tį. Praė­ju­sį se­zo­ną R.Kau­kė­nas at­sto­va­vo Sie­ nos „Mon­te­pas­chi“ eki­pai ir su ja penk­tą kar­tą ta­po Ita­li­jos čem­pio­ nu. 2007-ai­siais su Lie­tu­vos rink­ ti­ne krep­ši­nin­kas pel­nė Eu­ro­pos čem­pio­na­to bron­zą. R.Kau­kė­nas yra žai­dęs Iz­rae­lio, Bel­gi­jos, Vo­ kie­ti­jos ir Is­pa­ni­jos klu­buo­se.

– Šie­met pa­dė­jo­te taš­ką žai­di­ mui rink­ti­nė­je.

– (At­si­dūs­ta) Ofi­cia­liai aš dar nie­ko ne­pa­sa­kiau, ta­čiau ži­nau, kad ne­su pa­ts jau­niau­sias žai­dė­jas ir tik­rai ne pa­ts svei­kiau­sias. Rink­ti­nė­je yra kam žais­ti. Pa­si­žiū­rė­ki­me, koks au­ ga jau­ni­mas. Lie­tu­vo­je vi­sa­da bu­vo, yra ir bus kam žais­ti.

m.stankevicius@diena.lt

– Šią va­sa­rą il­gų ato­sto­gų ne­tu­ rė­jo­te? – pa­klau­sė­me gy­nė­jo.

– Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ne­tu­rė­jau, ta­čiau trum­pam spė­jo­me su šei­ma nu­va­žiuo­ti į Is­pa­ni­ją. Tai yra ge­ riau­sias poil­sis, nors ver­ta pri­pa­ žin­ti, kad su vai­kais ne­la­bai spė­ja­ me pail­sė­ti (juo­kia­si). Svar­biau­sia, kad at­ra­do­me lai­ko šiek tiek ati­ trūk­ti nuo krep­ši­nio.

Tai pa­jė­gi ko­man­da, ku­ri tu­ri la­bai daug am­bi­ci­jų lai­mė­ti ir daug pa­siek­ti. Ma­ nau, ne vie­nas žai­dė­ jas no­ri žais­ti „Žal­gi­ ry­je“.

– Da­bar vi­sos min­tys, ko ge­ ro, su „Žal­gi­riu“? Kas lė­mė jū­ sų ap­si­spren­di­mą gin­ti kau­nie­ čių gar­bę?

– „Žal­gi­ris“ – gar­sus klu­bas, tu­ ri įspū­din­gą is­to­ri­ją, rung­ty­niau­ ja Eu­ro­ly­go­je. Tai pa­jė­gi ko­man­da, ku­ri tu­ri la­bai daug am­bi­ci­jų lai­mė­ti ir daug pa­siek­ti. Ma­nau, ne vie­nas žai­dė­jas no­ri žais­ti „Žal­gi­ry­je“.

– Ri­man­tai, pri­si­pa­žin­ki­te, ar jau­tė­te ne­nu­mal­do­mą no­rą su­ grįž­ti rung­ty­niau­ti į Lie­tu­vą?

– Apie tai ne­tu­rė­jau daug lai­ko gal­ vo­ti. Kai tik pra­dė­jo­me de­rin­ti vi­sas kont­rak­to są­ly­gas su klu­bu, su­pra­ tau, kad tai bus ma­no su­grį­ži­mas į gim­ti­nę. Anks­čiau net min­ties ne­ tu­rė­jau, kad žai­siu Lie­tu­vo­je, o vie­

– Ar „Žal­gi­ris“ ne­taps taš­ku krep­ši­nin­ko kar­je­ro­je?

– Ne. Aš esu al­ka­nas. No­riu žais­ti, to­bu­lė­ti... Tie­siog nė­ra leng­va su­de­ rin­ti rink­ti­nės ir klu­bų rei­ka­lus. Tie­ siai švie­siai – toks įtemp­tas gra­fi­kas trum­pi­na bet ku­rio krep­ši­nin­ko kar­ je­rą. Be to, yra ne­ma­žai no­rin­čių­jų įro­dy­ti, kad jie ga­li žais­ti rink­ti­nė­je.

Ke­lią rei­kia už­leis­ti jau­ni­mui. O dėl žai­di­mo? Ži­nau tik vie­na: aš vis dar no­riu žais­ti ir žais­ti.

– Šiais me­tais „Žal­gi­ry­je“ žai­ si­te su la­bai ge­rai pa­žįs­ta­mais žai­dė­jais. Kaip ver­ti­na­te ko­ man­dos su­dė­tį?

– La­bai ge­rai. Šį se­zo­ną „Žal­gi­ris“ – pa­jė­gi ko­man­da. O ar su­ge­bė­si­me su­si­žais­ti, pa­ma­ty­si­me. Vis­kas pri­ klau­so nuo mū­sų pa­čių įdė­to dar­ bo ir no­ro. Ko­man­do­je la­bai svar­bi bus vi­di­nė at­mos­fe­ra. Pa­gal su­dė­tį šį ko­man­da bus pa­jė­gi lai­mė­ti. Pui­ kiai pažįstu dau­ge­lį žai­dė­jų: Bro­ lius, Man­tą Kal­nie­tį, Pau­lių Jan­kū­ ną... Man bus tru­pu­tį leng­viau, nes žai­siu su jais ne pir­mą kar­tą.

– Ne vie­nas tre­ne­ris yra pa­brė­ žęs, kad esa­te be ga­lo at­kak­lus ko­vo­to­jas. Iš kur vi­sa tai?

– Tai at­si­ra­do tik pra­dė­jus žais­ ti krep­ši­nį. Nie­kas per daug ne­krei­ pė į ma­ne dė­me­sio ir dėl že­mo ūgio nuo­lat su­lauk­da­vau siū­ly­mų rink­tis ki­tą spor­to ša­ką. Tik ir gir­dė­da­vau: „Va, jis ma­žiu­kas, jam ne krep­ši­nio rei­kia, o ki­tos spor­to ša­kos.“ Siū­lė man dau­gia­ko­vę, fut­bo­lą... O aš vi­ sa­da no­rė­jau žais­ti krep­ši­nį. At­si­ra­ do no­ras vi­siems įro­dy­ti, kad ga­liu jį žais­ti. Tai įro­di­nė­ju ir šian­dien. Vi­ sas mano gy­ve­ni­mas toks. Aš ma­ nau, kad toks jau yra gy­ve­ni­mas:

Geog­ra­fi­ja: il­ga­me­tis Lie­tu­vos rink­ti­nės žai­dė­jas per sa­vo kar­je­rą yra rung­ty­nia­vęs Iz­rae­lio, Lie­tu­vos, Bel­gi­jos, Vo

nuo­lat tu­ri įro­di­nė­ti, kad esi ver­tas.

Ir vi­siš­kai ne­svar­bu, kiek tau me­ tų: pen­kio­li­ka, dvi­de­šimt pen­ke­ ri ar tris­de­šimt pen­ke­ri. Kad ir kiek bū­tų – jei ne spor­te ten­ka įro­di­nė­ti, tai gy­ve­ni­me. Išė­jo taip, kad vi­sa­da no­rė­jo­si to­bu­lė­ti. Tai vyks­ta iki šiol.

Sup­ran­tu, kad no­rė­da­mas to­bu­lė­ti spor­ti­nin­kas tu­ri jaus­ti mo­ty­va­ci­ją.

Jei­gu jos ne­tu­ri, spor­tuo­ti ne­ver­ta.

Man mo­ty­va­ci­jos dar už­ten­ka.

– Ar tik­rai tiek pra­kti­kos ir žai­ dimo pa­tir­ties tu­rin­tis žai­dė­jas dar ma­to, kur ga­li­ma to­bu­lė­ti?

– Oi, to­bu­lė­ti dar yra kur (šyp­so­ si). Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu spor­ti­ nin­kas ma­no, kad jau ne­tu­ri kur to­ bu­lė­ti, rei­kia ka­bin­ti sport­ba­čius ant vi­nies... Pa­džiau­ti ir už­kal­ti. Gal­būt dar ne­pri­si­so­ti­nau žai­di­mo. Min­čių, kad vis­ko už­teks, dar ne­bu­vo.

– Sa­ky­ki­te, kiek įta­kos jū­sų spren­ di­mams tu­ri šei­ma? Su žmo­na grei­čiau­siai kar­je­ros klau­si­mais pa­dis­ku­tuo­ja­te ne­re­tai?

– Ji juk krep­ši­nin­kė, to­dėl pui­kiai su­pran­ta, kas ir kaip. Tan­ja nie­ka­ da man ne­sa­ko, kad tu­rė­tų bū­ti vie­ naip ar ki­taip. Ji ne­bru­ka man sa­vo nuo­mo­nės. Vi­sa­da vie­nas ki­to klau­ sia­me: „Kaip ma­nai, ką apie tai gal­

vo­ji?“ Su­ge­ba­me iš­reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nę, ta­čiau ga­lu­ti­nis spren­di­mas gu­la ant ma­no pe­čių. Man lie­ka su­ de­rin­ti šei­mos ir kar­je­ros da­ly­kus.

Rei­kia pa­si­rū­pin­ti, kad šei­mai bū­tų ge­rai, pa­to­gu.

– Esa­te įkū­ręs sa­vo pa­ra­mos gru­pę, ku­ri sten­gia­si pa­dė­ti ser­gan­tie­siems on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis...

– Taip, ta­čiau veik­lą pra­dė­jo­me ne­se­niai – pa­va­sa­rį. Tu­ri­me pui­ kų bū­rį sa­va­no­rių. Tai fan­tas­tiš­ki žmo­nės, ku­rie vi­so­ke­rio­pai pa­de­da.

Ban­do­me su­rink­ti pi­ni­gų, lan­ko­ mės li­go­ni­nė­se ir sten­gia­mės pa­dė­ ti kuo tik ga­li­me. Vis dėl­to dar esa­ me la­bai silp­ni. Tu­ri­me daug no­ro ir en­tu­ziaz­mo, bet rim­čiau pa­dė­ ti kol kas ne­ga­li­me dėl fi­nan­sų, lai­ ko ir žmo­nių sto­kos. Ne­ga­liu skųs­ tis – ko­pia­me į kal­ną. Džiau­giuo­si, kad ne­sa­me su­lau­kę nei­gia­mo at­ sa­ky­mo, kai klau­sia­me: „Ar no­rė­ tu­mė­te pri­si­dė­ti?“ Tai fe­no­me­nas – Lie­tu­vo­je ir taip vi­siems sun­ku, ta­čiau nie­kas neat­si­sako pa­dė­ti.

La­bai ma­lo­nu. Sup­ra­tau, kad lie­ tu­vių sa­vi­mo­nė tei­sin­ga.

– Kiek pa­čiam rei­kia jė­gų bū­ti šio fon­do ved­liu?

– Ma­nau, kad kiek­vie­na šei­ma tie­ sio­giai ar­ba ne­tie­sio­giai yra pa­veik­ ta on­ko­lo­gi­nių li­gų. Tai bai­si li­ga, su ku­ria rei­kia ko­vo­ti. Bū­dų yra la­ bai daug. Kol kas ge­riau­sias bū­das – pre­ven­ci­ja ir lai­ku nu­sta­ty­ta diag­ no­zė. Kaip sa­kiau, gy­ve­ni­me vis­kas ne­bū­na idea­lu. Dau­ge­liu at­ve­jų li­ga jau bū­na gi­liai įlei­du­si šak­nis į žmo­ gaus or­ga­niz­mą. Ta­da ten­ka ko­vo­ti la­bai sun­kiai. Ma­no am­ži­na­til­sį tė­ vu­kas ko­vo­jo daug me­tų. Sup­ra­tau, kaip tai sun­ku ir bai­su. Žmo­nėms tai di­džiu­lis psi­cho­lo­gi­nis smū­gis.

– To­kie smū­giai ne­re­tai ap­lin­ ki­niams su­tei­kia pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­jos gy­ve­ni­me.

– Ži­no­ma. Vi­sa­da pri­si­me­nu sa­ vo tė­vą, ku­ris la­bai no­rė­jo ir pra­šė ma­nęs, kad grįž­čiau žais­ti į Lie­tu­ vą. Jis bu­vo di­džiau­sias ma­no ger­ bė­jas! Sun­ku apie tai kal­bė­ti, ta­čiau pa­sku­ti­niai­siais me­tais džiaugs­mą jam tei­kė smulk­me­nos. Jis džiaug­ da­vo­si pa­ma­tęs sa­vo anū­kus, nuė­ jęs į krep­ši­nio rung­ty­nes. Jis džiau­ gė­si kiek­vie­na kar­tu su ar­ti­mai­siais pra­leis­ta mi­nu­te. Nes­var­bu, ar ge­rai žais­da­vau, ar blo­gai, jis džiaug­da­ vo­si, kad žai­džiu iš vi­sų jė­gų. To­kie da­ly­kai yra di­džiau­sia ma­no mo­ty­ va­ci­ja.

15

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

sportas V.Alek­na – penk­tas

Lai­mė­jo ka­ta­lo­nai

Stip­riai kri­to

Švei­ca­ri­jo­je vyks­tan­čio­se ­ IAAF Dei­man­ti­nės ly­gos var­žy­bo­se du­kart ­ dis­ko me­ti­mo olim­pi­nis ­ čem­pio­nas Vir­gi­li­jus Alek­na užė­mė penk­tą vie­tą ­ (64,34 m). 40-me­čiam ­ lie­tu­viui nuo 2005-ųjų pri­ klau­so šių var­žy­bų re­kor­das (70,53 m).

Pir­mos Is­pa­ni­jos Su­per­tau­ rės rung­ty­nės, ku­rio­se su­si­ti­ko dvi žy­miau­sios Is­pa­ni­jos ir pa­ sau­lio eki­pos – „Bar­ce­lo­na“ ir Mad­ri­do „Real“, bai­gė­si namie rung­ty­nia­vu­sių ka­ta­lo­nų per­ga­ le 3:2 (0:0). At­sa­ko­masis ma­ čas ki­tą tre­čia­die­nį (rugp­jū­čio 29 d.) vyks Mad­ri­do „San­tia­go Ber­na­beu“ sta­dio­ne.

Kau­ne vyks­tan­čio Se­no­jo že­my­ no sen­jo­rų šach­ma­tų čem­pio­ na­te pir­mą ne­sėk­mę pa­ty­rė ir į de­šim­tą vietą iš ant­ros nu­kri­ to daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­ pio­nas tarp­tau­ti­nis did­meist­ris Al­gi­man­tas But­no­rius. 65-erių kau­nie­tis penk­to ra­to par­ti­jo­je tu­rė­jo pri­pa­žin­ti ru­so Ni­ko­la­jaus Puš­ko­vo pra­na­šu­mą.

ie­tu­vą

Jau­nie­ji Edin­bur­go ta­len­tai gar­sia­jam „Li­ver­pool“ pa­ro­dė dan­tis Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Iki Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos tur­ny­ro pa­grin­di­nio eta­po ko­man­doms lie­ka vie­nas slenks­tis. Jau­nat­viš­ ko en­tu­ziaz­mo ku­pi­nas „lie­tu­viš­ ka­sis“ Edin­bur­go „Hearts“ turi am­ bi­ci­jų su­kur­ti sen­sa­ci­ją, o Lie­tu­ vos čem­pio­nui Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­ nui“ at­sa­ko­ma­sis pa­sku­ti­nio at­ ran­kos eta­po ma­čas vei­kiau­siai bus tik for­ma­lu­mas.

ver­pool“ var­tų tink­le. Gy­ny­bo­je žai­dęs „Hearts“ ka­pi­to­nas M.Ža­ liū­kas vi­sas rung­ty­nes žai­dė ra­ miai, už­tik­rin­tai ir be klai­dų.

Li­ver­pu­lio ko­man­do­je šia­me ma­če ypač su­bliz­gė­jo jau­na­sis su­per­ta­len­tas Ra­hee­mas Ster­lin­ gas. Sep­ty­nio­lik­me­tis kraš­to sau­ gas ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą ne­pa­li­ko abe­jin­gų, o B.Rod­ger­so pa­si­ti­kė­ji­ mą pa­tei­si­no su kau­pu. Ja­mai­ko­je gi­męs, Ang­li­jo­je sa­vo kar­je­rą pra­ dė­jęs fut­bo­li­nin­kas bu­vo be­ne ge­ riau­sias aikš­tė­je.

Įsi­mu­šė pa­tys

o­kie­ti­jos, Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos klu­buo­se.

AFP nuotr.

Dosjė Gimė 1977 m. balandžio 11 d., Vil­

niuje. Ūgis 192 cm.

Pozicija – atakuojantis gynėjas.

Pirmasis treneris Gintautas Re­

gina.

Karjera: 1996–2000 m. „Se­

ton Hall“ (NCAA); 2000–2001 m.

Galil Elijono „Hapoel“ (Izraelis); 2001–2002 m. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (LKL); 2002–2003 m. Osten­ dės „Telindus“ (Belgija); 2003–2004 m. Bonos „Telekom Baskets“ (Vo­ kietija); 2004–2005 m. Kantu „Ver­ tical Vision“ (Italija); 2005–2009 m. Sienos „Montepaschi“ (Italija); 2009–2010 m. Madrido „Real“ (Is­ panija); 2010–2012 m. Sienos „Mon­ tepaschi“ (Italija); 2012–2013 m. Kau­ no „Žalgiris“.

Pasiekimai: LKL čempionas

2002 m.; NEBL čempionas 2002 m.; Vokietijos visų žvaigždžių rungtynių naudingiausias žaidė­ jas 2004 m.; Italijos lygos čempi­ onas 2007, 2008, 2009, 2011, 2012 m.; Italijos lygos naudingiausias fi­ nalo serijos žaidėjas 2007 m.; Eu­ ropos čempionato bronzos meda­ lio laimėtojas 2007 m.

Du lie­tu­vius sa­vo gre­to­se tu­rin­ti ir sėk­min­gai šį Ško­ti­jos čem­pio­na­tą pra­dė­ju­si „Hearts“ eki­pa su­si­ti­ko su gar­siuo­ju „Li­ver­pool“. Dvi­ko­ va „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ne su­trau­ kė be­veik 16 tūks­t. iš­ti­ki­miau­sių „šir­džių“ aist­ruo­lių, ta­čiau vi­ siems jiems te­ko nu­si­vil­ti.

Pa­gir­ti­nai vi­są ma­čą su fa­vo­ri­ te lai­ky­ta Mer­si­sai­do eki­pa ko­vo­ ję jau­nie­ji „Hearts“ fut­bo­li­nin­kai su­kly­do 78-ąją mi­nu­tę, kai ka­ muo­lį į sa­vų var­tų tink­lą pa­siun­ tė An­dy Webs­te­ris.

Daug­kar­ti­niai Ang­li­jos čem­pio­ nai su­ge­bė­jo iš­si­vež­ti per­ga­lę 1:0, ta­čiau ško­tai ne­sto­ko­ja am­bi­ci­jų, kad po sa­vai­tės „An­field“ sta­dio­ ne ga­li pa­siek­ti re­van­šą. „Tai bu­vo tik­ras mū­šis. Ma­no jau­ni vai­ki­nai šį­syk nu­si­pel­nė tik­ rai dau­giau. Pra­lai­mė­jo­me tik 0:1 ir ti­kiu, kad į Li­ver­pu­lį vyk­si­me bū­ da­mi ge­ros nuo­tai­kos ir pa­si­ti­kė­ da­mi sa­vi­mi. Šian­dien esa­me nu­ si­vy­lę re­zul­ta­tu, ta­čiau pa­ten­kin­ti sa­vo žai­di­mu. Ga­liu tik pa­gir­ti sa­ vo jau­ną ko­man­dą, ku­ri me­tė rim­ tą iš­šū­kį ir ne­nu­si­lei­do sa­vo var­ žo­vams nė aki­mir­kai. Di­džiuo­juosi jais“, – po ma­čo kal­bė­jo „Hearts“ stra­te­gas Joh­nas McGlyn­nas. „Nors ir bu­vo­me lai­ko­mi fa­vo­ ri­tais, nors ir su­ge­bė­jo­me lai­mė­ti, ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ši per­ga­lė bu­ vo la­bai sun­ki. „Ty­ne­cast­le“ sta­ dio­no at­mos­fe­ra – nuo­sta­bi. Žais­ti prieš taip pui­kiai sir­ga­lių pa­lai­ko­ mą ko­man­dą yra sun­ku bet ku­riam klu­bui“, – po dvi­ko­vos pri­pa­ži­no „Li­ver­pool“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Bren­da­nas Rod­ger­sas.

Joh­nas McGlyn­nas:

Tai bu­vo tik­ras mū­ šis. Ma­no jau­ni vai­ki­ nai šį­syk nu­si­pel­nė tik­rai dau­giau.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad po to­kio įspū­din­go pa­si­ro­dy­mo B.Rod­ger­sas grei­čiau­siai įtrauks šį žai­dė­ją į star­ ti­nę „Li­ver­pool“ su­dė­tį ir sa­vait­ga­ lį vyk­sian­čia­me Ang­li­jos „Pre­mier“ ly­gos ma­če su „Man­ches­ter Ci­ty“. Įdo­mu, kad sep­ty­nio­lik­me­ tį fut­bo­li­nin­ką sa­vo gre­to­se tu­ rė­jo ir „Hearts“ klu­bas. Ško­ti­jos de­vy­nio­lik­me­čių rink­ti­nės gy­nė­ jas Cal­lu­mas Pa­ter­so­nas žai­dė vi­ sas 90 mi­nu­čių.

Ir vėl pra­lai­mė­ji­mas

Be­vil­tiš­ką pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­pos tau­rių var­žy­bo­se pra­tę­sė Lie­tu­vos čem­pio­nas Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­nas“.

Dar neats­lū­gus aist­roms po gė­din­ go pra­lai­mė­ji­mo bend­ru re­zul­ta­tu 0:11 Briu­se­lio „An­der­lecht“ eki­pai Čem­pio­nų ly­gos at­ran­ko­je, pa­ne­ vė­žie­čiai pa­ban­dė rea­bi­li­tuo­tis Eu­ro­pos ly­gos var­žy­bo­se su Bu­ ka­reš­to „Steaua“.

Vis dėl­to pra­d žiu­g in­t i sa­vo aist­ruo­lių „Ek­ra­nas“ neįs­ten­gė.

Vil­niu­je vy­ku­sio­se rung­ty­nė­se Ru­mu­ni­jos klu­bas lai­mė­jo 2:0 ir jau prieš at­sa­ko­mą­jį ma­čą Bu­ka­ reš­te pra­ktiš­kai už­si­tik­ri­no vie­tą į pa­grin­di­nes šio tur­ny­ro gru­pės var­žy­bas. Abu įvar­čius ru­mu­nai pel­nė po stan­dar­ti­nių pa­dė­čių, su­kly­dus var­ti­nin­kui Ta­dui Kau­ nec­kui.

Po dvi­ko­vos V.Ur­bo­nui be­li­ ko kons­ta­tuo­ti iš skan­da­lų liū­no nie­kaip neiš­li­pan­čio ša­lies fut­bo­ lo klubų ap­gai­lė­ti­ną pa­dė­tį. „Ga­li­ma fi­lo­so­fuo­ti, kad Lie­ tu­vos klu­bai yra tar­si ge­ne­tiš­kai nu­si­sto­vė­ję ties šia ri­ba. Su­dė­tin­ ga sva­jo­ti apie di­des­nes aukš­tu­ mas – esa­me grei­tai su­grą­ži­na­mi į rea­ly­bę. Ma­nau, kad rei­ka­lin­ga pa­tir­tis, sėk­mė, daug ki­tų fak­ to­rių, ku­rie leis­tų kaip ly­giems kon­ku­ruo­ti su šio­mis ko­man­do­ mis. Su­si­ti­ko­me su eki­pa, tu­rin­ čia in­di­vi­dua­liai stip­rius, grei­tus

Komentaras

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Hearts“ klu­bo sa­v i­n in­kas

K

aip ti­kė­jau, „Hearts“ pa­ro­ dė ge­rą žai­d i­mą ir ga­lė­jo pa­siek­t i ly­g ią­sias. Tai tei­ kia vil­čių, kad šis se­zo­nas bus sėk­min­gas.

Vis dėl­to jau­č ia­mas to­k ių žai­dė­jų kaip Ru­dol­fas Ska­ce­las, Crai­gas Beat­ tie trū­ku­mas. Da­vi­das Temp­le­to­nas, And­rew Dri­ve­r is, Cal­lu­mas Pa­ter­so­ nas su­k ū­rė ne­ma­žai mo­men­t ų prie „Li­ver­pool“ var­t ų, bet įvar­čio ne­pa­ sie­kė.

Taip pat ga­lė­jo pa­si­žy­mė­ti ir pui­kiai šio­se rung­ty­nė­se žai­dęs Ar­vy­das No­ vi­ko­vas. Ma­nau, kad jam jau atė­jo lai­ kas pa­de­monst­ruo­ti tai, ką jis ge­riau­ siai su­ge­ba.

ir tech­niš­kus žai­dė­jus. O su­ge­bė­ ji­mas iš­nau­do­ti stan­dar­ti­nes si­ tua­ci­jas ir yra ge­ros ko­man­dos bruo­žas. Tik ma­nau, kad ga­lė­jo­ me ap­si­gin­ti nuo abie­jų įvar­čių“, – kal­bė­jo stra­te­gas.

Lie­tu­viai žai­dė pa­ti­ki­mai

Abu lie­tu­viai Ma­rius Ža­liū­kas ir Ar­vy­das No­vi­ko­vas rung­ty­nes pra­dė­jo star­to su­dė­ty­je – pir­ma­ sis žai­dė vi­sas rung­ty­nes, ant­ra­sis bu­vo pa­keis­tas joms bai­gian­tis.

Pir­ma­ja­me kė­li­ny­je nuo­lat sa­vo po­zi­ci­ją aikš­tė­je kei­tęs A.No­vi­ ko­vas bu­vo vie­nas iš ak­ty­viau­sių „Hearts“ fut­bo­li­nin­kų. Ant­ro­je rung­ty­nių da­ly­je po jo smū­gio ka­ muo­lys kar­tą vos neat­si­dū­rė „Li­

Eg­za­mi­nas: iš jau­nų fut­bo­li­nin­kų su­da­ry­ta „Hearts“ eki­pa me­tė rim­tą iš­šū­kį Ang­li­jos fut­bo­lo gran­dui. „Reu­ters“ nuo­tr.

16

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

sportas

Dviračių sporto žvaigždė liks be titulų?

Bep­re­ce­den­tis įvy­kis dvi­ra­čių spor­ to pa­sau­ly­je – iš ge­riau­sio vi­sų lai­kų šios spor­to ša­kos at­le­to Lance‘o Armst­ron­ go bus atim­ti vi­si sep­ty­ni pres­ti­žiš­kiau­sių dau­gia­die­nių lenk­ty­nių „Tour de Fran­ce“ čem­pio­no ti­tu­lai.

Le­gen­di­nis dvi­ra­ti­nin­kas pra­lai­mė­ jo mū­šį Jung­ti­nių Vals­ti­jų an­ti­do­ pin­go agen­tū­rai (USA­DA). Tiks­liau, ne pra­lai­mė­jo, o at­si­sa­kė by­li­nė­tis ir neig­ti jam mes­tus kal­ti­ni­mus.

40-me­tis spor­ti­nin­kas iki šiol tė­vy­nė­je lai­ko­mas did­vy­riu, ta­čiau do­pin­go še­šė­lis ge­ro­kai su­te­pė au­ to­ri­te­tin­go at­le­to mun­du­rą. An­ti­ do­pin­go agen­tū­ra kal­ti­na L.Armst­ ron­gą ir dar pen­kis „U.S. Pos­tal Ser­vi­ce“ ko­man­dos na­rius do­pin­ go var­to­ji­mu, lai­ky­mu ir trans­por­ ta­vi­mu.

Tai – di­džiau­sias ir sun­kiau­sias iš­ban­ dy­mas pa­sau­ly­je ir lai­mi tik pa­jė­giau­ sias dvi­ra­ti­nin­kas.

Nie­kas iš ma­nęs tų per­ga­lių nea­tims.

Įdo­mu, kad USA­DA teis­muo­se prieš spor­ti­nin­kus lai­mė­jo 58 by­ las iš 60-ies. Šio­mis die­no­mis L.Armst­ron­gas nu­ta­rė ne­teik­ti ape­lia­ci­jos dėl An­ ti­do­pin­go agen­tū­ros kal­ti­ni­mų. Tai reiš­kia, kad vi­si ame­ri­kie­čio re­zul­ ta­tai, pa­siek­ti nuo 1998 m. rugp­

jū­čio 1 d., bus anu­liuo­ti ir jis bus disk­va­li­fi­kuo­tas iš dvi­ra­čių spor­to ir triat­lo­no iki gy­vos gal­vos.

Triat­lo­nas – nau­ja L.Armst­ron­ go aist­ra. Šia spor­to ša­ka jis pra­dė­jo už­si­mti praė­ju­siais me­tais, kai nu­ spren­dė pa­si­trauk­ti iš pro­fe­sio­na­ laus dvi­ra­čių spor­to.

Tie­sa, by­la dar ga­li pa­kryp­ ti ne­ti­kė­tu kam­pu. Spren­di­mas dėl kal­ti­ni­mų do­pin­go var­to­ji­mu priim­tas JAV, o „Tour de Fran­ ce“ var­žy­bos vy­ko Pran­cū­zi­jo­je ir joms ga­lio­ja Tarp­tau­ti­nės dvi­ra­čių są­jun­gos tai­syk­lės. USA­DA ga­ li tik siū­ly­ti atim­ti iš dvi­ra­ti­nin­ko jo pel­ny­tus ti­tu­lus. Įp­ras­tu at­ve­ ju taip ir nu­tik­tų, ta­čiau L.Armst­ ron­gas – ne­ti­piš­kas spor­ti­nin­kas.

Tarp­tau­ti­nė dvi­ra­čių są­jun­ga jau anks­čiau yra prin­ci­pin­gai pa­reiš­ ku­si, kad spren­di­mą atim­ti ti­tu­lus prii­ma ji, o ne USA­DA, tad ti­kė­ti­ na, kad šis ame­ri­kie­čių siū­ly­mas bus at­mes­tas. „Nu­si­bo­do“, – taip la­ko­niš­ kai sa­vo ap­si­spren­di­mą ko­men­ta­ vo L.Armst­ron­gas, ta­čiau pa­žy­mė­ jo, kad vis dar ne­su­tin­ka su USA­DA san­kci­jo­mis. Lenk­ty­ni­nin­kas pa­kar­ to­jo, kad nė vie­nas jo do­pin­go tes­tas po var­žy­bų ne­bu­vo tei­gia­mas. Šios sa­vai­tės pra­džio­je JAV Fe­ de­ra­li­nis teis­mas at­me­tė spor­ti­ nin­ko ieš­ki­nį An­ti­do­pin­go agen­ tū­rai. Iki ket­v ir­ta­d ie­n io bu­v ęs

Fe­no­me­nas: L.Armst­ron­gas – vie­nin­te­lis lenk­ty­ni­nin­kas, net sep­ty­nis kar­tus lai­mė­jęs pres­ti­žiš­kiau­sias „Tour

de Fran­ce“ lenk­ty­nes.

dvi­ra­t i­n in­kas tu­r ė­jo ap­s i­s pręs­ ti, ar pa­teiks ape­lia­ci­ją ar­bit­ra­ žui. „Vi­si ži­no­me, kas sep­ty­ne­rius me­t us lai­m ė­jo „Tour de Fran­ ce“ lenk­ty­nes. Tai – di­džiau­sias ir sun­k iau­s ias iš­ban­dy­m as pa­ sau­ly­je ir lai­mi tik pa­jė­giau­sias

„Reuters“ nuotr.

dvi­ra­t i­n in­kas. Nie­kas iš ma­n ęs tų per­ga­lių nea­tims“, – kal­bė­jo L.Armst­ron­gas.

L.Armst­ron­gas stip­riais vais­tais gy­dė­si nuo vė­žio, o vė­liau pra­si­dė­jo jo per­ga­lių „Tour de Fran­ce“ lenk­ ty­nė­se se­ri­ja. Jis bu­vo ne­pra­len­kia­

mas 1999–2005 m. Kal­bė­da­mas apie sa­vo atei­tį le­gen­di­nis dvi­ra­ti­ nin­kas ne­sto­ko­jo ge­ros nuo­tai­kos ir tei­gė, kad dau­giau­sia dė­me­sio nuo šiol skirs sa­vo pen­kiems vai­kams ir ko­vai su vė­žiu.

VD inf.

R.Be­ran­kis – ant R.Jav­to­ko lau­kia „US Open“ slenksčio ope­ra­ci­ja Sėk­min­gai at­vi­ro JAV te­ni­so čem­pio­na­to (US Open) vy­rų vie­ ne­tų at­ran­kos tur­ny­re žai­dęs dvi­ de­šimt dve­jų Ri­čar­das Be­ran­kis (nuotr.) šią­nakt sto­jo į le­mia­mą ko­vą dėl pa­te­ki­mo į pres­ti­ži­nio tur­ny­ro pa­grin­di­nes var­žy­bas.

89-ąją vie­tą ATP rei­tin­ge uži­man­ tis pa­jė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­ kas ant­ra­ja­me kva­li­fi­ka­ci­nių var­žy­ bų ra­te per 2 va­lan­das ir 45 mi­nu­tes tri­juo­se se­tuo­se – 2:6, 7:6 (9:7), 7:5 – nu­ga­lė­jo 25-erių Ro­ber­tą Fa­ra­hą (ATP-169) iš Ko­lum­bi­jos.

Po ant­ro­sios iš ei­lės per­ga­ lės tre­čias pa­gal rei­tin­gą at­ran­ ko­je lie­tu­vis už­si­tik­ri­no 16 ATP rei­tin­go taš­kų ir 8 638 JAV do­le­ rių če­kį.

Tre­čia­ja­me at­ran­kos ra­te R.Be­ ran­kis le­mia­mą ma­čą dėl vie­tos pa­grin­di­nia­me tur­ny­re praė­ju­ sią nak­tį žai­dė su 24-erių aikš­ty­ no šei­mi­nin­ku ame­ri­kie­čiu Ti­mu Smyc­ze­ku (ATP-179), ku­ris ant­ra­ ja­me ra­te per 66 mi­nu­tes 6:4, 6:4 pri­ver­tė pa­si­duo­ti 21-ą pa­gal skirs­ ty­mą kva­li­fi­ka­ci­jo­je 27-erių vo­kie­ tį Dus­ti­ną Brow­ną (ATP-136).

Tai bu­vo tre­čia abie­jų te­ni­si­ nin­kų akis­ta­ta per kar­je­rą. Abu pir­muo­sius ma­čus bu­vo lai­mė­jęs ame­ri­kie­tis.

Pa­jė­giau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­ nin­kas pir­ma­me kva­li­fi­ka­ci­nių var­žy­bų ra­te per 2 va­lan­das ir 40 mi­nu­čių 5:7, 7:6 (7:5), 6:1 nu­ga­ lė­jo me­tais vy­res­nį 211 vie­tą ge­ riau­sių­ pa­sau­lio te­ni­si­nin­kų kla­ si­fi­ka­ci­jo­je uži­man­tį pran­cū­zą Ma­xi­me’ą Tei­xei­rą.

VD, BNS inf.

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio ko­man­ da ke­liems mė­ne­siams ne­te­ko Ro­ ber­to Jav­to­ko. At­li­kus pa­kar­to­ti­ nius ty­ri­mus, paaiš­kė­jo, kad aukš­ taū­giui yra lū­žu­si pė­da. Ki­tą sa­vai­ tę R.Jav­to­kui bus at­lie­ka­ma ope­ra­ ci­ja. Vi­du­rio puo­lė­jas be krep­ši­nio pra­leis 4–6 mė­ne­sius.

Trau­mą R.Jav­to­kas pa­ty­rė Ve­ne­ sue­lo­je at­sto­vau­da­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nei rink­ti­nei at­ran­kos var­ žy­bo­se į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­ nes. Krep­ši­nin­kui bu­vo diag­no­zuo­ tas stre­si­nis pė­dos lū­žis. „Ko­ją la­bai skau­dė­jo, ne­be­ga­lė­ jau bėg­ti. Ieš­ko­jo skaus­mo prie­ žas­ties – per­švie­tė rent­ge­nu, iš­ ty­rė mag­ne­ti­niu re­zo­nan­su ir ta­da pa­ste­bė­jo tą stre­si­nį lū­žį“, – mū­sų dien­raš­čiui tuo­met pa­sa­ko­jo vi­du­ rio puo­lė­jas.

Anot Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­ nės gy­dy­to­jo ir Kau­no kli­ni­kų gy­ dy­to­jo rea­bi­li­to­lo­go Vy­te­nio Trum­ pic­ko, stre­si­nis lū­žis daž­niau­siai įvyks­ta dėl nuo­var­gio, per­kro­vos kau­lams, kai ko­joms ten­ka di­de­lis fi­zi­nis krū­vis, daž­nai pa­ti­ria­mos mik­rot­rau­mos.

Daž­n iau­s iai stre­s i­n is lū­ž is įvyks­ta nak­tį mie­gant, kai at­si­ pa­l ai­d uo­ja rau­m e­nys. Diag­n o­ zė nu­sta­to­ma rent­ge­nu, tiks­li­na­ ma kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos, mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so me­to­dais.

Jais iš­ty­rus ma­ty­ti lū­žio li­ni­ja.

Gy­dy­to­jai ti­kė­jo­si, kad, rink­ti­ nės ka­pi­to­nui at­si­sa­kius spor­ti­nio krū­vio ir ne­šio­jant spe­cia­lų įtva­rą, trau­mos pa­da­ri­niai iš­nyks, ta­čiau at­li­kus pa­kar­to­ti­nius ty­ri­mus pa­ si­tvir­ti­no niū­riau­sios pro­gno­zės.

Po ope­ra­ci­jos apie tris mė­ne­sius R.Jav­to­ko pė­da tu­rės bū­ti su­gip­ suo­ta.

VD inf.

4–6 mėnesius

be krep­ši­nio pra­leis vi­du­rio puo­lė­jas R.Jav­to­kas.

Lūžis: trau­mą R.Jav­to­kas pa­ty­

rė Ve­ne­sue­lo­je at­sto­vau­da­mas Lie­tu­vos na­cio­na­li­nei rink­ti­nei.

Vytauto Petriko nuotr.

17

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

Kalnai svetingi tik atsargiems keliautojams.

20p.

Gru­zi­niš­kos šilumos pamokos Lais­vai lie­tu­viš­kai kal­ban­tis Gru­zi­jos am­ba­sa­do­riaus Lie­ tu­vo­je Geor­gi­jaus Ker­di­koš­vi­lio sūnus Sa­ba per de­vy­ne­ rius me­tus pa­mi­lo mūsų šalį. Tu­ri čia draugų, stu­di­juo­ ja, žaid­žia fut­bolą, o prie sta­lo lie­tu­vius tos­tais mo­ko šil­tu­ mo ir at­vi­ru­mo.

zi­nių vietų užėmę“, – tuos me­tus pri­si­minė pa­šne­ko­vas.

Da­bar ka­muolį jis spar­do lais­ va­lai­kiu. Bu­vu­sios ko­man­dos ke­ liai maž­daug prie­š pen­ke­rius me­ tus iš­sis­kyrė – vy­res­nie­ji žaidė­jai su­kūrė šei­mas, at­si­ra­do kitų darbų ir fut­bo­lui ne­be­li­ko tiek lai­ko. Ta­ čiau Sa­ba tvir­ti­no, kad planų ir no­ ro vėl su­bur­ti ko­mandą tik­rai yra, ir tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ir kaip vis­kas bus pa­da­ry­ta.

– Iš pa­sa­ko­ji­mo su­pran­tu, kad fut­bo­las nea­be­jo­ti­nai uži­ma daug vietos jūsų gy­ve­ni­me?

– Man fut­bo­las yra vie­na mėgsta­ miau­sių spor­to šakų. Do­miuo­si juo, žiū­riu, kai tu­riu ga­li­mybę, ir pa­ ts žaid­žiu. Esu at­sto­vavęs ir sa­vo mo­kyk­lai, ir uni­ver­si­te­tui. Da­bar la­bai ak­ty­viai tuo už­siim­ti stin­ga lai­ko, bet lais­va­lai­kiu tik­rai pa­ žaid­žia­me. Ma­no šei­mo­je vi­si žiū­ ri fut­bolą, jei žaid­žia Gru­zi­ja, net ma­ma kar­tu su mu­mis žiū­ri ir ak­ ty­viai pa­lai­ko ko­mandą.

– Na, Lie­tu­va nėra fut­bo­lo ša­lis...

– Taip taip, čia vi­si pa­mišę dėl krep­ši­nio. At­va­žiavęs su­pra­tau, kad reng­ti fut­bo­lo var­žy­bas čia su­dėtin­ ga, trūksta sta­dionų, be to, pa­ma­ čiau, kad Lie­tu­va yra krep­ši­nio ša­ lis, ir jį įsi­mylė­jau. Tie­sa, pa­ts jo ne­žaid­žiu, nors ma­no tėvai – buvę krep­ši­nin­kai, bet ste­biu rung­ty­nes.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Be­veik de­šimt­metį Lie­tu­vo­je su šei­ ma gy­ve­nan­tis S.Ker­di­koš­vi­lis tei­gia, kad Lie­tu­va jam yra ant­ro­ji gim­tinė.

Norė­da­mas čia pri­tap­ti ir su­pras­ ti lie­tu­vius, prie­š pen­ke­rius me­tus jis iš­mo­ko ir mūsų kalbą. Ir yra įsi­ ti­kinęs, kad ko nors Lie­tu­vo­je no­ rin­tis pa­siek­ti už­sie­nie­tis pri­va­lo mokė­ti lie­tu­viš­kai. Be vi­sa ko, jis čia dar norė­jo ir stu­di­juo­ti. Po­li­ti­kos ir tu­riz­mo sri­ties moks­lus krem­tan­tis vai­ki­nas pri­si­pa­ži­no ka­dai­se sva­jojęs tap­ti pro­fe­sio­na­liu fut­bo­li­nin­ku. „Apie tai sva­jo­ja vi­si Gru­zi­ jos vai­kai. Mūsų ša­ly­je kas ant­ ras vai­kas kie­me žaid­žia fut­bolą. Ir pa­ts užau­gau sta­dio­ne“, – pa­sa­ko­ jo Sa­ba.

Vai­kystė­je lankęs fut­bolą, žai­ dęs var­ti­nin­ko po­zi­ci­jo­je vėliau ga­ vo traumą. Šį žai­dimą te­ko ku­riam lai­kui ati­dėti. O gy­ve­ni­mo vin­giams at­ve­dus į Lie­tuvą, Sa­ba sakė norė­ jęs grąžin­ti fut­bolą į sa­vo kas­die­ nybę. Tai­gi prie­š de­vy­ne­rius me­tus bu­vo su­bur­ta Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių gru­zinų ko­man­da. Jie ak­ty­viai da­ ly­vau­da­vo ne tik vie­tos, bet ir tarp­ tau­tinė­se var­žy­bo­se, žais­da­vo ir su lie­tu­viais, ir su už­sie­nie­čiais. „Aš dar bu­vau paaug­lys – pen­ kio­li­kos metų, žaid­žiau su vy­res­ niais, bet man bu­vo la­bai sma­gu.

Esa­me ir taurę laimėję, ir kitų pri­

– Tai­gi ša­lies re­li­giją jau per­ pra­to­te ir pa­ts pri­si­jungė­te. De­ vy­ne­ri me­tai ki­to­je ša­ly­je, ki­ ta­me mies­te, – ne­ma­žai. Ar jau ap­si­pra­to­te Vil­niu­je?

– Man la­bai pa­tin­ka Vil­nius. Ir Kau­nas la­bai pa­tin­ka. Vil­nius yra nuo­sta­bus mies­tas. Kai at­va­žia­vau pirmą kartą, pa­ma­čiau tą va­ka­rie­ tišką miestą, pa­li­ko įspūdį. Ne tik man, bet ir dau­ge­liui kitų, ku­rie čia lankė­si. Vil­nius tu­ri šar­mo, ypač se­ na­mies­tis. Sa­ky­čiau, ra­mus mies­tas, ku­ria­me ga­li­ma sma­giai pra­leis­ti laiką ar il­gesnį gy­ve­ni­mo tarpsnį.

– Kiek yra planų ir min­čių gy­ ven­ti Vil­niu­je ir kiek jų iš­vyk­ti ki­tur, galbūt grįžti į Gru­ziją?

– Kai bu­vau ma­žes­nis, tai pri­klausė nuo šei­mos pa­dėties, tėčio dar­bo, da­ bar aš jau stu­den­tas. Ma­nau, baig­ siu čia moks­lus, gal ir ma­gist­rantū­ ros stu­di­jas, o pa­skui, jei at­si­ras ga­li­mybė, vyk­siu dirb­ti į Gru­ziją.

Kal­ba: pa­pras­tas, nuo­šir­dus vai­ki­nas iš Gru­zi­jos įsi­ti­kinęs, kad norė­da­mas pri­tap­ti Lie­tu­vo­je tu­ri iš­mok­ti lie­

tu­viš­kai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

– Tai vis dėlto trau­kia sa­va ša­lis?

– Na­mai yra na­mai. Esu di­de­lis pa­trio­tas. Tik­rai norė­čiau gy­ven­ ti Gru­zi­jo­je. Bet tik­rai ne­pa­mir­šiu Lie­tu­vos. La­bai my­liu šią šalį, ji yra ma­no ant­ro­ji tėvynė. Šiaip jau norė­ čiau gy­ven­ti ir Gru­zi­ jo­je, ir Lie­tu­vo­je.

18

18

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

Gru­zi­niš­kos šilumos pamokos – La­bai pa­siilgs­ta­ 17 te Gru­zi­jos? Daž­nai ten lan­kotės?

ir hu­mo­ro jaus­mas, ir emo­cijų la­ bai daug. Lie­tu­viš­kai be­veik viską su­pran­tu, kar­tais būna, kad ko­kio juo­ke­lio ir „ne­pa­gau­nu“. Man daž­ nai už­duo­da klau­simą, ku­ria kal­ba aš mąstau. Sun­ku at­sa­ky­ti. Jei kal­ bu lie­tu­viš­kai, tai ir mąstau lie­tu­ viš­kai. Jei gru­zi­niš­kai, tai gru­zi­niš­ kai, jei ang­liš­kai, tai ang­liš­kai.

– Ten likę drau­gai, gi­mi­nai­ čiai, tik­riau­siai jų la­biau­siai ir trūksta?

– Tu­riu did­žiulę šeimą, da­bar net ne­pradė­siu skai­čiuo­ti, kiek as­menų ją su­da­ro, nes bus sun­ku tai pa­da­ ry­ti (šyp­so­si). Su vi­sais gi­mi­nai­čiais bend­rau­ja­me la­bai ar­ti­mai, san­ty­ kiai la­bai šil­ti. La­bai pa­siilgs­tu ir draugų, bet kai tu­ri ga­li­mybę, ir jie čia at­va­žiuo­ja manęs ap­lan­ky­ti.

Apsk­ri­tai, Gru­zi­jo­je šei­ma yra did­žiulė ver­tybė. At­va­žiavęs į Lie­tuvą bu­vau nu­stebęs, kad ir čia puo­selė­ ja­mos tos pa­čios ver­tybės. Rengiami gi­minės su­si­ti­ki­mai, su­si­ren­ka tėvai, se­ne­liai. Gru­zi­jo­je pui­kiai ži­no­mos užstalės tra­di­ci­jos. Visą­laik sa­kau, kad lai­min­gas tas, ku­ris tu­ri šeimą ir ją my­li, ver­ti­na. Tai la­bai svar­ bu. Be jos ne­įsi­vaiz­duo­ju gy­ve­ni­mo.

Ma­no drau­gai lie­tu­viai la­bai lai­min­ gi žmonės, nes tu­ri pui­kias šei­mas, ir aš jau­čiuo­si lai­min­gas dėl jų.

Pir­miau­sia rei­kia už viską pa­dėko­ti Die­ vui. Pas­kui ge­ria­me už šei­mi­ninką, už drau­gus, šei­mas, tė­ vynę, mi­ru­siuo­sius.

– La­bai pa­siilgs­tu. Vyks­tu, kai tu­ riu lai­ko: kar­tais va­sarą, kar­tais žiemą. Bet, ma­nau, ge­rai yra, kai žmo­gus pa­siilgs­ta. Taip jis la­biau ver­ti­na. Ki­ta ver­tus, čia tu­riu ma­ žąją Gru­ziją.

– Ko dar, be žmo­nių, pa­siilgs­ta­ te gy­ven­da­mas Lie­tu­vo­je?

– Ži­no­te, šei­mo­je kal­ba­me gru­zi­ niš­kai, su lie­tu­viais bend­rau­ju lie­ tu­viš­kai, bet la­bai pa­siilgs­tu mo­ ky­tis sa­vo kal­ba. Nors ir ne­blo­gai mo­ku lie­tu­vių kalbą, ta­čiau vis tiek ne­ga­liu taip savęs iš­reikš­ti, kaip galė­čiau bend­rau­da­mas sa­vo kal­ ba. Gru­zinų kal­ba la­bai tur­tin­ga:

– Lie­tu­vių kal­bos iš­mo­ko­te be­ veik prie­š pen­ke­rius me­tus. Ar bu­vo sun­ku?

– La­bai sun­ku. Prieš pen­ke­rius me­ tus pra­dėjau jos mo­ky­tis Fi­lo­lo­gi­ jos fa­kul­te­te, bu­vo spe­cia­lus kur­sas už­sie­nie­čiams. Dėko­ju vi­sam ko­lek­ ty­vui, nes esu jų dar­bo re­zul­ta­tas.

Jie la­bai stengė­si, per de­šimt mėne­ sių iš­mo­kau jūsų kalbą. Bu­vau dvy­ lik­to­kas, turė­jau tikslą iš­mok­ti lie­tu­ viš­kai. Ži­no­jau, kad tėčiui čia reikės dirb­ti ir čia gy­ven­si­me. Ir tik­rai ne­ norė­jau gy­ven­da­mas Lie­tu­vo­je kalbė­ ti ki­ta kal­ba. Bu­vo sun­ku, bet pa­dėjo tai, kad esa­me la­bai pa­našūs žmonės mąsty­mo, su­pra­ti­mo at­žvil­giu.

– Lie­tu­vių ir gru­zinų san­ty­kiai vi­sa­da bu­vo ypa­tin­gi. Ir da­bar lie­tu­vis Gru­zi­jo­je tam­pa mie­ liau­siu sve­čiu. Ką pa­sa­ky­tumė­ te apie Lie­tuvą? Ar jau­čia­te čia tokį po­žiūrį ir sve­tin­gumą?

– Mūsų tautų drau­gystė ir žmo­nių po­žiū­ris vienų į ki­tus tik­rai toks ir yra. Pa­čiam ten­ka su­si­dur­ti Lie­tu­ vo­je, kai ei­nu gat­ve, kal­bu gru­zi­ niš­kai, o prie manęs priei­na lie­tu­ vis, pa­si­tei­rau­ja, ar aš iš Gru­zi­jos, ta­da su­ži­no, kad dar kal­bu lie­tu­ viš­kai, pra­de­da pa­sa­ko­ti, kad bu­ vo ten, įsi­mylė­jo tą šalį ir pan. Taip ge­ra būna tai girdė­ti. Ar­ba ei­ni Tbi­ li­sy­je, iš­girs­ti lie­tu­viš­kai kal­bant.

Taip no­ri ką nors pa­sa­ky­ti ir pa­skui lau­ki tos reak­ci­jos, kad kaž­koks gru­zi­nas Gru­zi­jo­je kal­ba lie­tu­viš­ kai (šyp­so­si).

Lie­tu­viai gru­zi­nams yra pa­tys priim­ti­niau­si žmonės. Iš jūsų ga­vo­ me did­žiulę pa­ramą per karą. Mes tu­ri­me bendrų da­lykų: laisvės troš­ kimą, is­to­riją, norą pa­siek­ti, turė­ ti dau­giau.

Vie­nas ma­no drau­gas su sa­vo mer­gi­na nu­vy­ko į Gru­ziją dėl ma­ nęs. Ir ne šiaip sau. Jie autostopu keliavo iš Vo­kie­ti­jos per visą Eu­ ropą. Ta­čiau tuo me­tu manęs ten ne­bu­vo. Jau­čiau­si blo­gai, kad ne­ga­ liu jų pa­si­tik­ti, ati­tin­ka­mai priim­ ti ir pan. Pas­kam­bi­nau drau­gams, gi­mi­nai­čiams, kad šie jais pa­si­ rūpintų, priimtų į sve­čius. Tas ma­ no drau­gas pa­skui ne­be­norė­jo grįž­ ti. Vieną dieną jam ten būnant aš pa­skam­bi­nau, klau­siu, ką vei­kia­te, o jis man sa­ko: ne­pa­tikė­si, bet da­ bar sėdžiu su ta­vo se­ne­liu ir ge­riu vyną. Tai iš­girdęs net ap­si­ver­kiau.

– Ke­liau­da­mi su­si­da­ro­me vie­ nokį įspūdį, kur nors gy­ven­da­ mi il­gesnį laiką – ki­tokį. Koks yra jūsų įspūdis apie mūsų ša­ lį, žmo­nes?

– Da­bar pa­sa­ky­siu vieną da­lyką už­sie­nie­čiams. Jei no­ri gy­ven­ti Lie­ tu­vo­je, tu­ri iš­mok­ti lie­tu­vių kalbą.

Ki­taip nie­ko ne­pa­siek­si. Pas jus yra na­cio­na­liz­mo, čia gy­ve­nan­tys tu­ri mokė­ti lie­tu­viš­kai, ir tai la­bai ge­ rai. Kaip ir pas mus. Vi­si ži­no, kad tu­ri iš­mok­ti gru­zinų kalbą, jei no­ri ten įsi­dar­bin­ti, gy­ven­ti.

– Kas pa­tin­ka Lie­tu­vo­je ir ar daug vietų per tuos me­tus ap­ lankė­te?

– Man la­bai pa­tin­ka ke­liau­ti. Pa­ tin­ka žve­jo­ti – vi­sa­da va­žiuo­ju į Za­ra­sus ar­ba Ig­na­liną. Nie­ka­da ne­ bu­vau gry­bau­ti, bet pa­si­ūly­mo jau su­lau­kiau. Daug kur bu­vau Lie­tu­ vo­je, ir ne tik did­žiuo­siuo­se mies­ tuo­se. Lan­kiau­si ir to­kiuo­se mies­ te­liuo­se kaip Skaud­vilė, Vil­ka­viš­kis ir pan.

Aiš­ku, be kalnų reikė­jo pri­pras­ ti. Ne­pap­ras­tas jaus­mas, kai sto­ vi taip aukš­tai, kad apa­čio­je ma­tai skrai­dantį erelį. Ta­čiau jūsų gam­ta, kad ir be kalnų, nuo­sta­bi. Var­čiau knygą „Ma­no Lie­tu­va“, neap­sa­ ko­mas gro­žis. Tai Die­vo pa­li­ki­mas jums ir rei­kia tai sau­go­ti.

Ra­tas: Lie­tu­vo­je Ker­di­koš­vi­lių šei­ma jau tu­ri ir gi­mi­nai­čių lie­tu­vių. Sa­ba

ant rankų lai­ko sa­vo tėvų krikš­to vai­kus Vid­mantą ir Ga­biją.

– Ar čia gy­ve­nan­tys gru­zi­nai bend­rau­ja­te? Rengiate bend­ras va­ka­rie­nes, gal or­ga­ni­zuo­ja­te ko­kias nors iš­vy­kas?

– Ži­no­ma, rengiame, be to ne­įma­ no­ma. Kai yra ga­li­mybė ar pro­ga – gim­ta­die­nis, Nau­jie­ji me­tai – vi­si su šei­mo­mis su­si­ren­ka­me, su­ruo­šia­me di­delį stalą, bend­rau­ja­me. Da­ro­me

Ryšys: lietuvių ir gruzinų santykiai visada buvo ypatingi. Vieni kitus priima

žemėje.

tai, kad pa­jus­tu­me Gru­ziją, nes jos la­bai trūksta. Ne­rei­kia veng­ti sa­ vo tau­tie­čių, rei­kia bend­rau­ti, tu­ ri­me vie­ni ki­tiems pa­dėti. Mes čia jau tu­ri­me gi­mi­nai­čių. Ma­no ma­ ma yra vie­no gru­zi­no vai­ko krikš­ ta­motė, ma­no tėvai yra vie­nos kau­ nie­čių šei­mos duk­rytės krikš­to tėvai.

Mes jau už­mezgė­me gi­mi­nystės ry­ šį čia, tai la­bai svar­bu. Gru­zi­nas yra ekst­ra­ver­tas. Pa­vyzd­žiui, aš no­ riu kuo dau­giau bend­rau­ti, ne­ga­liu būti vie­nas, sėdėti ir stebė­ti pa­sau­ lio iš ša­lies.

– Ar na­muo­se ren­gia­te va­ka­ rie­nes, į ku­rias pa­si­kvie­čia­te draugų? Ir galbūt ma­ma ga­mi­ na gru­zi­niš­kus pa­tie­ka­lus?

– Taip taip. Ma­ma kas­dien ga­mi­ na gru­zi­nišką maistą. La­bai mėgs­ tu cha­ča­purį, jį ma­ma man ga­mi­na be­veik kiek­vieną dieną. Už­su­ka pas mus ir gru­zinų, ir ma­no draugų lie­ tu­vių. Ma­ma kaip namų šei­mi­ninkė mu­mis pa­si­rūpi­na. Yra tas sve­tin­ gu­mo jaus­mas ir jį rei­kia pa­ro­dy­ti.

Tą rūpi­nimą­si sve­čiais iš ma­mos per­ėmiau ir aš.

– Kal­bant apie užs­talės tra­di­ci­ jas Gru­zi­jo­je, ką išs­kir­tumė­te?

– Pas mus la­bai svar­bi tostų tra­di­ ci­ja. Tu­ri­me vy­no kultūrą. Gru­zi­jo­je vyn­da­rystė gy­vuo­ja jau 5 tūkst. me­ tų. Vy­nuogės gru­zi­nui yra ver­tybė ir pa­si­did­žia­vi­mas. Gru­zi­nai mėgsta daug ger­ti, tos­tai dėl to ir sa­ko­mi, kad per tą laiką, kol kal­ba­ma, or­ga­ niz­mas ap­si­prastų su al­ko­ho­liu. Be to, per juos ga­li iš­lie­ti širdį. Tos­tas la­bai svar­bus. Įde­di visą sa­vo sielą, širdį jį sa­ky­da­mas.

– Tai da­bar lie­ti širdį mo­ko­te sa­vo drau­gus lie­tu­vius?

– Da­bar taip, ta­čiau kai pra­dėjau bend­rau­ti su lie­tu­viais ir sa­ky­da­ vau tos­tus, vi­si iš pra­džių keis­tai

– O lie­tu­viš­ki pa­tie­ka­lai pa­tin­ka?

– Mėgstu ce­pe­li­nus, šal­ti­barš­čius – mes juos ir­gi gaminame Gru­zi­jo­ je, tik be bu­rokė­lių. Vie­nin­te­lis pa­ tie­ka­las, ku­rio ne­ga­liu val­gy­ti, tai vėda­rai. Ne­su ir alaus mėgėjas. Kai no­ri­me ce­pe­linų, ei­na­me kur nors jų pa­val­gy­ti.

– Tai ma­ma na­mie ce­pe­linų ne­ ga­mi­na?

– Ne, bet už­tat ga­mi­na pui­kius gru­zi­niš­kus pa­tie­ka­lus. Apsk­ri­tai, kad ir kas tai būtų, ma­mos ga­min­ tas val­gis pa­ts ska­niau­sias, nes ga­ mi­na­mas su mei­le.

Bran­gu: S.Ker­di­koš­vi­lio (kairėje) tei­gi

tėvais, ta­čiau tei­gia vi­sad la­bai pa­siil

19

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

kaip brolius, pasitinka išskėstomis rankomis. Pasak S.Kerdikošvilio, šių tautų draugystė stipri lieka ir svetimoje

Asmeninio archyvo nuotr.

į ma­ne žiūrė­da­vo. Sa­ky­da­vo, na, ge­rai, už­teks, sėskis. Bet at­kirs­da­ vau, kad ne ne, esu čia, iš­mo­ky­siu jus, kaip iš tikrųjų rei­kia ger­ti (juo­ kia­si). Že­mai­čiai man sakė: mes ty­liai ge­riam, daug ne­šne­ka­m . Aš jiems aiš­ki­nau, kad rei­kia kalbė­ tis, rei­kia bend­rau­ti. Ma­no lie­tu­ viai drau­gai jau prie to pri­pran­ta ir pa­tys ima tos­tus sa­ky­ti.

– Ko­kia yra tostų esmė, ko­kie jie turėtų būti?

– Gru­zi­nai yra la­bai ti­kin­tys žmo­ nės, tai­gi pir­miau­sia rei­kia už vis­ ką pa­dėko­ti Die­vui. Pas­kui ge­ria­me už šei­mi­ninką, už drau­gus, šei­mas, tėvynę, mi­ru­siuo­sius. Rei­kia ne­pa­ mirš­ti, ko­kia pro­ga su­si­ren­ka­ma ir

kam rei­kia pa­dėko­ti, taip pat kiek­ vie­nam pa­ro­dy­ti, kaip tu jį my­li.

– Lie­tu­viai ga­na šal­ti žmonės ir ne vi­sa­da grei­tai pri­si­leid­žia sve­ti­mus. Ko­kia jūsų pa­tir­tis šiuo at­žvil­giu?

– Na, šiau­rie­čiai, čia sa­vai­me su­ pran­ta­ma. Bet, ma­no ma­ny­mu, – sa­kau iš pa­tir­ties, kaip lie­tu­viai ma­ne pri­ėmė, kaip mes bend­rau­ja­ me, – esa­te la­bai šil­ti žmonės. Ne­ se­niai va­žiuo­jant pro vieną kaimą su­ge­do ma­ši­na. Vie­ti­niai, su­ži­ noję, kad aš gru­zi­nas, pri­ėmė ma­ ne ir pa­dėjo išskės­to­mis ran­ko­mis.

Jūsų sve­tin­gu­mas la­bai di­de­lis.

Kar­tais ten­ka girdė­ti iš kitų už­sie­nie­čių, kad oi, tie lie­tu­viai

i­mu, Gru­zi­jo­je šei­ma yra did­žiau­sia ver­tybė. Lie­tu­vo­je vai­ki­nas gy­ve­na su lgs­tan­tis Gru­zi­jo­je li­ku­sių gi­mi­nai­čių.

keis­ti žmonės, aš jų ne­sup­ran­ tu. Ta­da at­sa­kau: iš­mok lie­tu­ viš­kai ir vis­kas bus ge­rai. Pas jus taip yra, rei­kia mokė­ti lie­tu­viš­ kai. Mo­ki lie­tu­vių kalbą, well­co­ me to Lit­hua­nia (svei­ki at­vykę į Lie­tuvą – angl.).

– Tu­ri­te drau­gių lie­tu­vių, su­ tin­ka­te vis naujų veidų. Ką ma­ no­te apie lie­tu­ves mo­te­ris?

– Hm... Pradė­siu nuo to, kas ap­ skri­tai yra mo­te­ris. Vi­si tik­ri vy­rai, tiek lie­tu­viai, tiek gru­zi­nai, tiek ki­ tų ša­lių, die­vi­na­me mo­te­ris. My­li­ miau­sios yra ma­ma, mo­čiutė, te­ta, žmo­na ir t. t. Kal­bant apie lie­tu­ vai­tes, jos la­bai gra­žios, iš­si­la­vi­ nu­sios. Žmogų ver­ti­nu ne pa­gal iš­vaizdą, o pa­gal jo vidų. San­ty­ kiuo­se svar­biau­sia su­pra­ti­mas ir did­žiulė at­sa­ko­mybė.

– Ar pas jus šei­mo­je nėra nuo­ statų – sūnau, žmoną galė­si turė­ti tik gru­zinę?

– Ma­no mo­čiutė taip sa­ky­da­vo (šyp­so­si). Su gru­zi­ne gal būtų leng­ viau, nes kal­ba­me ta pa­čia kal­ba.

Su lie­tuvė­mis kar­tais būna sun­ku, nes ne viską išei­na per­teik­ti sve­ti­ ma kal­ba. Bet pas mus šei­mo­je tik­ rai nėra jo­kių to­kių nuo­statų. Vy­ rau­ja la­bai di­de­lis li­be­ra­liz­mas. Ji galėtų būti ir iš ki­to pa­sau­lio kraš­ to, svar­bu, kad būtų meilė, kad pa­ tiktų pa­ts žmo­gus. Lie­tu­vo­je ten­ka girdė­ti, jog mer­gi­noms tėvai aiš­ki­ na, kad jos turės tik lie­tu­vius vy­rus.

Gru­zi­nas? Ką tu, dar pa­grobs ta­ve (juo­kia­si). Jei atei­ty­je nu­tiktų taip, kad gy­ve­nimą kur­čiau su lie­tu­ve ar mo­te­ri­mi iš ki­tos ša­lies, steng­čiau­si šei­mo­je iš­lai­ky­ti kultūrų pu­siaus­ vyrą, kad vai­kai būtų ir tie, ir tie, mokėtų abi kal­bas.

20

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

Al­pa­ma­jas: šis kal­nas pri­pa­žin­tas gra­žiau­siu pa­sau­ly­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Į gra­žiau­sią kalną – le­do keliu Lip­da­mas gra­žiau­sia pa­sau­ly­je le­do sie­na į Andų kalnų Al­pa­ma­jo vir­šu­kalnę al­ pi­nis­tas Ai­va­ras Sa­jus vėl sau pri­siekė ki­ tą kartą ilsė­tis prie jūros. Vis dėlto, vos grį­ žęs iš Pe­ru Andų, JAV gy­ve­nan­tis fi­zio­te­ ra­peu­tas gal­vo­ja apie kitą kalną – Ma­kinlį.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Žu­vo du prancū­zai

5947 m aukš­čio Al­pa­mają 1966 m. UNES­CO pa­skelbė gra­žiau­siu pa­sau­lio kal­nu. Būtent tai nulė­ mė, kad Ka­li­for­ni­jo­je, San Chozės mies­te gy­ve­nan­tis, JAV ki­ne­zi­te­ ra­pi­jos ba­ka­lau­ro ir fi­zio­te­ra­pi­jos ma­gist­ro laipsnį įgijęs lietuvis pa­ si­rin­ko kop­ti į šio kal­no viršūnę. „Viršūnė – pui­ku, bet man la­bai svar­bu, kaip už­li­pu, todėl ren­kuo­si su­dėtin­gus marš­ru­tus“, – pri­si­pa­ ži­no fi­zio­te­ra­peu­tu dir­ban­tis 34-erių A.Sa­jus, ku­ris ir į Al­pa­mają kopė su­ dėtin­gu „french di­rect rou­te“ (su­ dėtin­gu­mo ly­gis TD) marš­ru­tu. Ko­ piant šia tra­sa 1980 m. le­do lui­tas už­mušė du Prancū­zi­jos al­pi­nis­tus. „Įspūdin­ga ir gra­žu, nors ir sun­ ku, – apie pirmą kartą ma­to­mus snie­guo­tus Andų kal­nus kalbė­jo Ai­va­ras, kopęs su ko­le­ga iš Ita­li­jos Da­nie­liu. – Al­pa­ma­jo vir­šu­kalnė­ je bu­vo vietų, kur 60 m il­gio vir­ve reikė­jo kop­ti 90 laips­nių kam­pu.“ Pra­siskėlė lūpą

Vaiz­dai: lie­tu­vis ir ita­las turė­jo

kuo pa­si­grožė­ti.

Iš Ua­ra­so mies­te­lio al­pi­nis­tai nu­ va­žia­vo žvyr­ke­liu į vieną kai­me­ lį, ja­me iš­si­nuo­mo­jo po­rą asi­liukų, ga­lin­čių temp­ti maž­daug po 25 ki­ log­ra­mus sve­rian­čią mantą. Iki kal­no, į jį įkop­ti ir grįžti tru­ko še­ šias die­nas.

Antrą dieną at­ke­liavę iki 4500 m aukš­ty­je esan­čios ba­zinės sto­vyk­ los, al­pi­nis­tai iš­kart ke­lia­vo iki ant­

ro­sios. Čia per­mie­goję, ėjo to­liau, li­po per le­dinę sieną, lei­do­si, kol pri­ėjo gar­siąją le­dinę apie 500 m aukš­čio Al­pa­ma­jo sieną. „Pradė­ jo­me lip­ti naktį, kad galė­tu­me, kol švie­su, už­kop­ti, pa­si­grožė­ti ir nu­ si­leis­ti iki tam­sos“, – aiš­ki­no Sie­ ra Ne­va­do­je al­pi­nis­tu tapęs jau 10 metų kal­nais lai­pio­jan­tis A.Sa­jus.

Li­pant į le­dinę sieną reikė­jo dvie­ jų led­kir­čių, le­dui skirtų varžtų ir ki­tos spe­cia­lios įran­gos. „Naktį ypač reikė­jo sau­go­tis kren­tan­čių le­do ga­balų, nes virš mūsų kopė dvi grupės kitų al­pi­ nistų“, – pa­sa­ko­jo Ai­va­ras.

Jis kopė pri­si­rišęs vie­na vir­ve su ita­ lu ir, kaip įpras­ta al­pi­nis­tams, vie­nas kitą pa­sau­go­da­mi keitė­si vie­to­mis. „Kai ap­lenkė­me ki­tus al­pi­nis­tus, – pa­sa­ko­jo A.Sa­jus, – ant galvų kri­ to tik mūsų ker­ta­mi le­do ga­ba­lai, bet už­lipęs į viršūnę ir su­laukęs ita­lo pa­ ma­čiau, kad jo lūpa bu­vo kru­vi­na.“ Viešėjo pas vietinius

„Neap­sa­ko­mas gro­žis! – re­gi­niu ir nuo kal­no pa­pėdės, ir nuo viršūnės žavė­jo­si A.Sa­jus. – Oras bu­vo nuo­ sta­bus ir prie­š leis­da­mie­si nuo vir­ šu­kalnės va­landėlę pa­si­mėga­vo­me vaiz­dais.“ Prieš dvi sa­vai­tes Ai­va­ras su­dėtin­ gu marš­ru­tu, Li­ber­ty ke­te­ra, už­kopė į 4392 m aukš­čio Rei­ny­ro vir­šu­kalnę Va­šing­to­no vals­ti­jo­je. Tuo­met oras ne­lei­do pa­si­grožė­ti gam­ta. „Už­kopęs į viršūnę net sua­be­jo­ jau, ar jau esu vir­šu­je, nes ma­to­ mu­mas dėl rūko ir de­besų bu­vo vos ke­li met­rai, – ekst­re­malų ko­pimą

Ko­pi­mas: A.Sa­jus su ko­le­ga pa­si­rin­ko su­dėtingą marš­rutą.

pri­si­minė A.Sa­jus. – Per­mie­go­jau le­do ply­šy, o ry­te pa­matęs, kad du al­pi­nis­tai fo­tog­ra­fuo­ja­si, su­pra­tau, jog vis dėlto pa­sie­kiau viršūnę.“ Nu­si­leidę nuo Al­pa­ma­jo al­pi­nis­ tai pri­ėmė asi­liukų va­ro­vo kvie­timą per­nak­vo­ti pas se­serį ir jos vyrą. „Mie­go­jo­me ant be­to­ninės as­los kuk­liai gy­ve­nan­čių, bet drau­giškų žmo­nių na­muo­se. Tua­le­tas – lau­ ke, kam­barė­ly­je – te­le­vi­zo­rius, lo­va“, – kom­for­to lygį api­būdi­ no Ai­va­ras. Prieš miegą al­pi­nis­tai su pe­ru­jie­čiais su­rengė ne­di­de­les vai­šes, bu­vo viš­tie­nos, dar­žo­vių, alaus. Pe­ru­jietės vy­ras gro­jo pa­ na­šiu į kank­les inst­ru­men­tu.

Laimingi skirtingai

12 dienų ke­lionė su bi­lie­tais, vi­ zo­mis, lei­di­mais, įran­ga, mais­tu kai­na­vo apie 11 tūkst. litų. „Bran­ gu, bet kiek­vie­nas lai­min­gas skir­ tin­gai. Vie­niems laimė – nau­jas BMW, ki­tiems – da­ly­vau­ti ma­ra­ to­ne. Kai ko­piu į kal­nus, džiau­ giuo­si ta aki­mir­ka ir at­lie­ka­mu tik vie­nu veiks­mu. Kai gy­ve­ni mies­ te, tai pa­da­ry­ti la­bai sun­ku, – pri­ si­pa­ži­no Ai­va­ras. – Bet iki pa­sku­ tinės sto­telės mes vi­si ke­liau­ja­me skir­tin­gai.“ A.Sa­jus bu­vo pir­ma­sis lie­tu­vis, įkopęs į 6812 m aukš­čio Ama Dab­ lam viršūnę Ne­pa­le.

21

ŠeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

J.Jur­kutė jau­kin­sis ki­no ka­merą Iš te­le­vi­zo­riaus ek­ ra­no dau­ge­liui ge­ rai pa­žįsta­ma Jur­gi­ ta Jur­kutė ima­si dar vie­no iššū­kio. Nuo ru­dens ji pra­dės fil­ muo­tis nau­ja­me lie­tu­viš­ka­me fil­me.

Pa­gal Re­na­tos Še­re­lytės ro­maną „Var­das tam­so­je“ su­kur­to­je de­ tek­ty­vinė­je is­to­ri­jo­je „Mis Lie­tu­ va 2007“, te­le­vi­zi­jos laidų vedė­ja ir da­bar jau dip­lo­muo­ta ak­torė at­ liks svarbų – tar­dy­to­jo pa­dėjėjos – vaid­menį. „Skam­bu­čio į mo­bilųjį te­le­foną ir kvie­ti­mo vai­din­ti fil­me su­lau­kiau kitą rytą, kai bai­giau stu­di­jas. Pir­ ma min­tis – tai įro­dy­mas, kad ei­ nu tei­sin­gu ke­liu: štai – dip­lo­mas, štai – dar­bas. Ži­no­ma, džiau­giau­si.

Toks įver­ti­ni­mas man ma­lo­nus“, – emo­ci­jo­mis da­li­jo­si 27 metų ti­tu­ luo­ta gra­žuolė, šiais me­tais bai­gu­si

Įver­ti­ni­mas: kvie­timą vai­din­ti fil­me J.Jur­kutė pri­ėmė kaip pa­tvir­ti­nimą, kad ji žen­gia tei­sin­gu ke­liu.

Ra­sos Juš­ke­vi­čiūtės nuo­tr.

ak­to­rystės stu­di­jas Lie­tu­vos mu­zi­ kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je.

Tie­sa, J.Jur­kutė pri­si­pažįs­ta, kad per­skai­čius sce­na­rijų bu­vo kiek ne­ ra­mu, kaip reikės at­lik­ti vaid­menį.

Ta­čiau jau įvy­ku­si pir­ma re­pe­ti­ci­ja

su fil­mo re­ži­sie­re Ag­ne Mar­cin­ke­ vi­čiū­te ir ki­tais ak­to­riais pa­dėjo la­ biau su­vok­ti sa­vo per­so­nažą. „Šis vaid­muo nėra iš pa­pras­čiau­ sių. Kuo la­biau gi­li­nuo­si į knygą, sce­na­rijų, vis naujų da­lykų apie sa­

vo he­roję at­ran­du. Man tai įdo­mu“, – sakė jau­no­ji ak­torė. Šiuo me­tu su Sil­vos Mie­liaus­ kaitės-Kri­v ic­k ienės spek­tak­l iu „Bro­liai Ka­ra­ma­zo­vai“ ir Ei­man­to Nek­ro­šiaus „Die­višką­ja ko­me­di­

ja“ bei „Idio­tu“ po įvai­rias už­sie­ nio ša­lis gast­ro­liuo­jan­ti J.Jur­kutė at­vi­rau­ja, kad kiek­vie­nas nau­jas dar­bas teat­ro ar ki­no sri­ty­je jai yra ma­lo­nu­mas ir kuo jis su­dėtin­ges­ nis, tuo ge­riau.

Te­le­vi­zi­jos se­ria­lo „Mo­te­rys me­ luo­ja ge­riau“ ko­legų pa­stūmėta sto­ti į ak­to­rystės stu­di­jas J.Jur­kutė sa­ko, kad vai­dy­ba – ne­tikė­tai at­ ras­ta jos gy­ve­ni­me. „Ma­nau, jei žmo­gui kas nors yra skir­ta, jis tu­ri ko nors iš­mok­ ti, anks­čiau ar vėliau pa­čios ap­lin­ kybės jį prie to už­da­vi­nio at­ves“, – sakė ji. „Jur­gi­ta yra ta­len­tin­ga, gy­vy­ bin­ga. Ji la­bai sten­gia­si daug dirb­ ti, daug klau­sinė­ja. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kaip ak­torė ji tu­ri tam tin­kamą – tvirtą – cha­rak­terį“, – sakė fil­mo re­ži­sierė A.Mar­cin­ke­vi­čiūtė.

Juos­tos „Var­das tam­so­je“ fil­ma­ vi­mas pra­si­dės spalį. Fil­mas ku­ ria­mas pa­gal po­pu­lia­rios ra­šy­to­jos R.Še­re­lytės to pa­ties pa­va­di­ni­ mo ro­maną. Jis pa­sa­kos de­tek­ty­ vinę is­to­riją, vyks­tan­čią ma­ža­me mies­te­ly­je. Ja­me po­li­ci­jos tar­dy­to­ ja pra­de­da tir­ti keistą nu­si­kal­timą, ve­dantį prie jos pa­čios ne­rimą ke­ lian­čios praei­ties. Jau pa­tvir­tin­ta, kad pa­grin­dinį, tar­dy­to­jos, vaid­ menį fil­me at­liks ak­torė Ne­rin­ga Var­ne­lytė.

Krikš­to apei­gos ma­žylės ne­trikdė And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Tėvų Eval­do ir Indrės bei se­ne­ lių Al­gir­do ir Ja­ni­nos But­ke­vi­čių džiaugs­mas – ma­žo­ji Ka­milė Vai­ ta­sytė – pra­ėjusį šeš­ta­dienį vi­dur­ dienį Ber­nar­dinų baž­ny­čio­je po krikš­to apeigų ta­po jauną­ja krikš­ čio­ne.

Netrū­ko ir po­kštų

Vos pen­kių mėne­sių mer­gaitė šven­tovė­je elgė­si ne­įti­ki­mai ra­miai.

Iš pra­džių ma­žylė snaudė tėvams ant rankų. Jos ne­trikdė nei krikš­ to apei­gas ve­dan­čio vie­nuo­lio bro­ lio As­ti­jaus kal­bos, nei gau­sus ar­ timųjų ir sve­čių būrys.

Krikš­to apei­goms va­do­vau­jan­ tis dva­si­nin­kas iš pra­džių paaiš­ki­ no tėvams ir krikš­to tėvams krikš­ to apeigų pra­smę, kiek­vie­nam jų paaiš­ki­no pa­rei­gas, sim­bo­lių ir tra­ di­cijų iš­sau­go­ji­mo reikšmę.

„Krikš­to žvakė se­novė­je kas­met bu­vo už­de­ga­ma per var­da­dienį ar­ ba krikš­to dieną, nes anks­čiau tai bu­vo svar­besnė šventė nei gim­ta­ die­nis. Ir jūs įsi­pa­rei­go­ja­te šią žva­ kę iš­sau­go­ti iki Pir­mo­sios Ko­mu­ni­ jos“, – kalbė­jo dva­si­nin­kas.

ma. O iš tikrųjų ši­tos žvakės švie­sa ypa­tin­ga, nes ji įžie­bia­ma nuo ve­ ly­kinės žvakės švie­sos. Kaip, be­je, ir alie­jus, ku­riuo bus pa­tep­tas vai­ kas, nes tas alie­jus yra šven­ti­na­mas kartą per me­tus – Didįjį ket­vir­ta­ dienį“, – dėstė dva­siš­kis.

Bro­lis As­ti­jus:

Smal­siai žvalgė­si

Iš tikrųjų ši­tos žvakės švie­sa ypa­tin­ga, nes ji įžie­bia­ma nuo ve­ly­ kinės žvakės švie­sos.

Norė­da­mas iš­ju­din­ti žmo­nes ku­ni­gas ir pa­pokš­tau­da­vo. An­tai kalbė­da­mas apie žvakę pa­minė­ jo, kad, be dva­si­nio tu­ri­nio, ji ga­ li būti nau­do­ja­ma ir pra­kti­niais su­me­ti­mais. „Štai ne­pas­ta­tys Vi­ sa­gi­no ato­minės elekt­rinės, ne­bus švie­sos, tai ir pa­si­švies­ti bus ga­li­

Pra­sidė­jus krikš­to apei­goms, ku­ ni­gas taip pat nu­sakė kiek­vie­no veiks­mo pra­smę. „Žmo­gus pa­nar­di­na­mas į van­ denį, ir tai yra sim­bo­lis, kad se­nas žmo­gus nu­skęsta, o nau­jas at­gims­ ta“, – kalbė­jo ku­ni­gas.

Ka­milė drąsiai ištvėrė ir šias „kan­čias“. Kūdi­kis ne­pra­vir­ko nei pi­lant van­denį ant gal­vytės, nei te­ pant šven­tuo­ju alie­ju­mi. Visą laiką mer­gaitė aky­lai žvalgė­si po Ber­nar­ dinų baž­ny­čios kop­ly­čią ir ret­kar­ čiais kramtė dra­bužė­lio skiautę. Švytė­jo ir visų su­si­rin­ku­siųjų vei­dai. Džiaugs­mo šyp­se­na puo­ šė ne tik tėvų, bet ir se­ne­lių vei­dus.

Bro­lis As­ti­jus taip pat pa­gy­vi­no at­ mos­ferą pa­ra­ginęs su­si­rin­ku­siuo­ sius plo­ji­mais pa­žymė­ti vieną svar­ biau­sių Ka­milės gy­ve­ni­mo įvy­kių.

Linkė­jo aug­ti di­de­lei

Ra­mybė: ma­žo­ji ne­pra­vir­ko nei pi­lant van­denį ant gal­vytės, nei te­pant

šven­tuo­ju alie­ju­mi.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Po ce­re­mo­ni­jos apei­go­se da­ly­vavę sve­čiai ir mer­gaitės ar­ti­mie­ji drau­ ge nu­si­fo­tog­ra­fa­vo. Be­je, fo­tog­ra­fui po­zuo­jan­čius žmo­nes ri­kia­vo pa­ts bro­lis As­ti­jus.

Jau be­si­ruo­šian­čius į krikš­tynų šventę vyk­ti Ka­milės ar­ti­muo­sius pa­kal­bi­no žur­na­lis­tai. Ir se­ne­lių, ir tėvų bu­vo klau­sia­ma, ko jie pa­ linkėtų sa­vo at­ža­lai, kiek svar­bus yra krikš­tas ma­žy­lei.

Vi­si linkė­jo mer­gai­tei aug­ti di­de­ lei, o tėve­liams – stip­rybės ve­dant ma­žylę gy­ve­ni­mo ke­liu.

Šventė: Kamilę į katalikų būrį priėmė kunigas A.Kungys.

VD inf.

22

šeštADIENIS, rugpjūčio 25, 2012

menas ir pramogos A.Ma­mon­to­vą svei­ki­no šim­tai ger­bė­jų Va­kar Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­lis klau­sy­to­jams do­va­no­jo 45-ąjį gim­ta­die­nį šven­čian­čio mu­zi­kan­to And­riaus Ma­mon­ to­vo bei gru­pės kon­cer­tą. De­ja, sau­sa­kim­ ša­me kie­me­ly­je til­po tik­rai ne vi­si no­rin­tys dar­kart iš­girs­ti į krau­ją įau­gu­sių dai­nų bei kū­ri­nių iš naujausio A.Ma­mon­to­vo al­bu­mo „Elekt­ro­ni­nis die­vas“. Ta­čiau ge­ra nuo­tai­ka tryš­ko tiek sce­no­je, tiek prieš ją.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

D.Ka­jo­ko ro­ma­no he­ro­jus – eže­ras Ge­ros lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros ger­bė­ jams – pui­ki ži­nia: po pen­ke­rių me­tų per­trau­kos pa­si­ro­dė ant­ra­ sis poe­to, ra­šy­to­jo Do­nal­do Ka­jo­ ko ro­ma­nas „Eže­ras ir ki­ti jį ly­din­ tys as­me­nys“.

Pers­melk­ta anks­tes­nės kū­ry­bos ženk­lų ir in­to­na­ci­jų D.Ka­jo­ko kny­ ga „Eže­ras ir ki­ti jį ly­din­tys as­me­ nys“ – jau ant­ra­sis ro­ma­nas ži­no­ mo poe­to, eseis­to, Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­ to kū­ry­bos ke­ly­je. Ja­me at­pa­žįs­ta­ mi pir­mo­jo ro­ma­no „Ka­za­šas“ ir nau­jau­sio poe­zi­jos rin­ki­nio „Kur­ čiam asi­liu­kui“ mo­ty­vai bei in­to­ na­ci­jos.

Tris­de­šimt­me­tis pro­gra­muo­to­ jas Gab­rie­lius Au­šau­tas, po bro­ lio žū­ties nu­ta­ręs dva­sios ra­my­bės ieš­ko­ti se­na­me dva­re, stūk­san­ čia­me eže­ro pa­kran­tė­je, at­si­du­ria tar­tum XVIII a. at­mos­fe­ro­je, čia be­veik nė­ra mo­der­naus pa­sau­

Gab­rie­lius mė­gi­na įžvelg­ti la­bai pa­pras­ tą, ci­vi­li­za­ci­jos ir ba­ na­lu­mo luo­bą nu­si­ pur­čiu­sią pra­smę. lio pėd­sa­kų. Ku­ria­ma uni­ka­li ma­ giš­ka erd­vė, pro rea­ly­bės ply­šius spin­di ana­pu­sy­bė, o gre­ta rea­lių vei­kė­jų bū­riuo­ja­si ne­sy­bės. Sa­ va­ran­kiš­ku vei­kian­čiu as­me­niu, ko ge­ro, lai­ky­ti­nas ir ver­čian­tis „są­mo­nę leng­vai ha­liu­cio­nuo­ti“ eže­ras. Kas­die­ny­bę ne­trun­ka su­ drums­ti pa­slap­tin­gi įvy­kiai; ri­ba, ski­rian­ti esy­bes nuo ne­sy­bių, pa­ si­ro­do, nė­ra ne­per­žen­gia­ma. Pa­ te­kęs keis­to gy­ve­ni­mo sū­ku­rin, Gab­rie­lius mė­gi­na įžvelg­ti la­bai pa­pras­tą, ci­vi­li­za­ci­jos ir ba­na­lu­ mo luo­bą nu­si­pur­čiu­sią pra­smę.

Skai­ty­to­jams – trum­pa ro­ma­no iš­trau­ka: Nu­bu­do nuo kur­ti­na­mo paukš­ čių ul­be­sio. Šo­ko prie lan­go – tun­ tai rau­do­no­mis ke­kė­mis ap­li­pu­ sių šer­mukš­nių, to­lė­liau – vos vos ri­bu­liuo­jan­tis eže­ras ir sa­la. Ne­ di­de­lė, vis dėl­to jo­je dunk­so­jo lyg ir ko­kio raus­vo sta­ti­nio lie­ka­nos.

Apš­vies­tos ryš­kios sau­lės, jos tar­ tum ka­rū­nos bran­gak­me­niai žė­rė­jo pa­čia­me eže­ro vi­du­ry­je. O virš tos raus­vos ka­rū­nos vir­pė­jo skliau­tai ir kuo­rai, til­tai ir var­tų ar­kos – iš­ ti­sas ka­ban­tis mies­tas, nuaus­tas iš skaid­raus ryt­me­čio oro...

Vaiz­das bu­vo stul­bi­nan­tis.

Ko ge­ro, va­ka­rykš­tis rū­kas ma­ ne at­ve­dė tie­siai į Ede­ną, šyp­te­lė­jo Gab­rie­lius.

Prie liep­tu­ko iš­vy­do mo­te­rį. Sto­ vė­jo į Gab­rie­lių nu­ga­ra ša­lia gels­ vai ru­do asi­lo, ge­rian­čio van­de­nį, ir glos­tė, o gal ka­sė jam paau­sius.

VD inf.

Pas­tan­gos: „Kur­čiam asi­liu­kui“ ei­lė­raš­čius ką tik de­di­ka­vęs D.Ka­jo­kas

ma­lo­niai nu­ste­bi­no skai­ty­to­jus iš­leis­da­mas ir ro­ma­ną „Eže­ras ir ki­ti jį ly­din­tys as­me­nys“.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vil959171 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo proVilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. TeVerpimo įmonei Vilniuje reikalingi dartvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos tei- ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB bininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 šeštadienis, 25, 2012 darbo kiami projekto rengėjui arba organizatoriui „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas 1970, 8 698 rugpjūčio 34 551, skambinti raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Plana- effectivus@gmail.com. dienomis nuo 9 iki 16 val.

961170 961027 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų ap- 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos Tel. 261 3655, 261METALURGAS 3659 . nariams! skundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į3653, www.lietuvalondonas.com ja – 261 974465 jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame pla- 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisskelbimai@vilniausdiena.lt Statybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į navimo gali apskųsti Valstybinės rinkiminis Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos statybos ir remonto Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 663Aplinkos 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų ataskaita tvirtinimas.

2.227.

Revizoriaus atasprie 99 ir965, 8ūkinės 612 22veiklos 975124 lt.82.699 Informuojame, kad bus atliekamas žemės Planuojamos pavadinikaita ir tvirtinimas.

3.

Sąmatos tvirtinimas.

975416 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Gamina medžiodarbą masyvo vidaus dusklypo„Šeimos (kadastrinis Nr. 4114/0400:4) ribų mas: Prekybos centro su stovėjimo aikštelėSiūlo UAB medicinos klinika“ siūlo dar4. Įvairūs klausimai.

5.

Pirmininko rinkimas. skyriui, A.Juozapavičiaus g.

9, Vilnius, per ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuopaženklinimas-parodymas vietovėje. 2012 mis statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos bą irlaiško bendrosios prakUAB „IRDAIVA” reikalingi 6. Revizoriaus Susirinkusgatvės mažiauir nei mėnesį jiems (atsakymo 09 šeimos 04 nuo gydytojams 10 val.išsiųsto kviečiame gretimo že- į vieta: Teritorija rinkimai. šalia Mokslininkų ja. www.vidinesdurys.lt . Tel.darbui 8 689Vilniu44 je: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrinin- tikos slaugytojams.

Informacija tel. 8 618 Molėtų mės sklypo (kadastrinis Nr. 4114/0400:117) plento, Vilniaus m. 4. Atsakingos pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkipateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. vidinesdurys@zebra.lt.

984, e. paštas kai, apdailininkai. Kontaktiniai telefonai: 960590 institucijos 37 721. (-us) dalyvauti pažymint sklypų savininką 955284 8 Lietuvos Respublikos Aplinkos mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita 659 38 480, 8 659 38 414.

975626 ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apbendrą ribą. Darbus atlieka UAB „Avalda”, 1005420 pačiojedepartamento vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ adresas: A.Goštauto g. 8-136, tel.PLANAVIMĄ.

8 672 53 saugos (A.Juozapavičiaus g.

BIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoPranešame apietenikmar@gmail.com kartojamą visuomenės . infor- 9,jos 547, e. paštas: LT-09311 Vilnius) 2012 kanceliarines 08 13 priimta prekes) poTechnikos remonto da atsargas (įvairias 960769 1006848 Paslaugos Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- veikio aplinkai vertinimo atrankos išvada užVR-1.7-903: didžiausią pasiūlytą, bet ne stovėmažesnę Pranešame, kad Liepiškiųha,kaime, Prekybos centro su po Dobrovolės k. (5,1100 sklypo kad. „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauĮmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8Nemė650Nr. 91 Nr.UAB neikadastrinius 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki žio seniūnijoje, Panerių Vilniaus seniūnijoje, rajone pagalVilniuje, VAVA jimo aikštelėmis poveikio aplinkai vertini0101/0164:31), ka matavimus Vilniaus r. sav., dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, 253, 8 699 98 086.

2008 05 09 d. įsakymo Nr.2.3-5309-41 proyram. neprivalomas.

5.imtinai Išsamiau susipa- vo2012 birželio 25 d. uždaruose 973725 mas detaliojo plano.

Planavimo pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, skalbykles, virykles, kompiuterinę techjektą suprojektuotam Jelizavetai Solominai žinti su informacija apie planuojamą UAB ūkinę„SBS kuose bankroto administratoriui, m. balandžio d. Detaliojorengiami teritorijų kadasplanavi- veiklą skl.

Nr. 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. žemės sklypui12 Nr.1432-2, galima: Vilniaus miesto savivaldybės Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. mo organizatoriaus ir pareigų perdavitriniai matavimai, teisių prašome gretimo že- administracijos prašom (neprivatizuoto sodo) DausklyMiesto plėtros departamen8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

Transportas, logistika giau (8 5)m.206 0799,8 d.

8 611 951181 mėssutartis sklypo Nr. (projektinis mo 042042. Nr.1437-2) Planavimosavinintikslas – topo direktorius Artūrastel.

Blotnys, Konstitucijos Nr.informacijos 147 savininką 2012 birželio 10 Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus ko Stanislovo į pr.513,518.

LT-09601 Vilnius, tel.

(8 52) 11 25 28, 8 ir pakeisti žemės Kropos tikslinę paveldėtojus paskirtį pagalatvykti bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio sklypo individualią įmonę „Matininkas’’, vadybininben- 680 61 528, faks. (8 52) 11 20 33, e. paštas971990 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- plano regione vairuotoją-ekspeditorių, sprendinius, padalyti sklypą,dėl nustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Bogusladrų žemės sklypųirribų suderinimo.

Kreiptis: . 6. Teikti pasiūlymus perniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; teritorijos ką-ekspeditorių prekybos agentą.

Tel.De-8 artūras@vilnius.lt Vladislavos Salmanovič turto paveldėtonaudojimo ir tvarkymo režimą. vo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom suRinktinės g.

55-18, LT-09207 Vilnius, tel.

(8 svarstyti atrankos išvadą galima: LR Aplinwww.pc-help.lt.

611 45 000. jų ministerijos dėmesiui. Š. m. birželio 27aplinkos d. 16Bazeval.

– UAB „4Real“, 52) 47 plano 03 82,organizatorius e. paštas matininkas@konTechnikos remonto 933624 taliojo sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Vilniaus regiono 976056 kos solidacija.lt.g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. apsaugos A.Goštauto adresu Vilniaus r., Pagirių sen., departamentui, A.Juozapavičiaus vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8Mikašiū677 79 1006751 SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau9, LT-09311 Vilnius, tel (8 52)sklypo 72 85kad.

36, Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stu- g.348, nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Kelionių INFORMACIJA apie prekybos centro su au- terminas – 20 d. d. nuo šio skelbimo. 7. Išdojamą buitinę techniką – šaldytuvus, dija“, Pamėnkalnio g.

28-2, Vilnius.

Pareng960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. virykles,greitai kompiuterinę susipažinti su atrankos išvada ir atIš/į skalbykles, Londoną saugiai, vežametechsiun- tomobilių stovėjimo aikštelėmis statybos samiau Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvaniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. rankos dokumentais galima: LR Aplinkos Kelionių tinius.

Lietuvoje iki durų. Tel. dą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsako- ministerijos 8 641 99 000,pristatome www.kaunakiemis.lt . 8 UAB „Baltijos Matavimų Vilniaus regionoOrganizacija”, aplinkos ap- Lin996671 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciIš/į saugiai, greitaitel.): vežame siun- saugos vas Londoną (pavadinimas, adresas, Vilniaus departamente, A.Juozapavičiaus kmenų g.13, Vilnius.

Tel. 8 601 71 112. g. ja – www.lietuvalondonas.com. miesto Lietuvoje savivaldybės administracijos tinius. pristatome iki durų.MiesTel. 8 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 52) 72 85 36, „MŽ976256 959526

38 480, 8 659 38 414.

23

skelbimai

siūlo darbą

paslaugos

Įvairūs

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių

Vežame keleivius Vežame keleiviusį Vokietiją, į Vokietiją,Daniją, Daniją,OlandiOlandiją.ją.

Tel.Tel.8 8699 pervezimai.

6990101428, 428,e.e.paštas paštaspervezimai. info@gmail.com. info@gmail.com.

986149 952525

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.

Kitos

975472 Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. Parduoda 8 656 69 099.

Nekilnojamąjį turtą

760904

Parduodama sodyba ant Lūkšto ežero kranto Telšių r. su 19 ha sklypu, 400 kv. m gyparduoda venamuoju namu, 100 kv. m pirtele. Kaina

850 000 Lt ( galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtądalį sodybos už 550 000 Lt).

1002853 Parduodamas dviejų kambarių butas PalangosSkubiai centre,Šventojoje už bažnyčios, g. butą.

1A. Tel. dviejųS.Nėries kambarių Iki pajūrio 500 m. Tel. 8 612 14 248, e. paštas 8 603 62 096.

miusle@mail.lt.

955765

1004307

perKa Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

to plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 52) 11 25 28, 8 680 61 528, faks.

(8 52) 11 20 33, e. paštas artūras@vilnius.

Kelionių organizatorius

Karščiausi Kelionių pasiūlymai

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 SUPIRKIMAS VISOJE LIETUm.AUTOMOBILIŲ birželioGALI 11 d.BŪTI imtinai pateikti savo VOJE. DAUŽTI ARBA SUkreditoDEFEKrinius TAIS.reikalavimus Tel. 8 676 712012 261.m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu995289 priBrangiai perkame reikalavimus mišką su žeme arba išsidedant kreditorinius patvirtinanVisoje tinkamai Lietuvoje.įformintus Atsiskaitome iš karčiųkirsti. dokumentų nuorašus.

Tel.prašom 8 676 41nurodyti, 155.

Taipto.pat ar šių reikalavimų 929910 įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikĮvairūs ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InKitatel./faks. (8 37) 229 886. formacija

961016 INFORMACIJA DĖL DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ PAVILIONIŲ K., PAŠIINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVILAIČIŲ SEN. PROJEKTO. Numatomo proMĄ.

Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo jektuoti statinio statybvietės adresas g. Pavilionių 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje,Sklypo sklyk., Pašilaičių sen., Vilnius. pokad kad.Nr.Nr.0101/0069:1103; 0101/0032:986,0101/0069:1104; bendras plotas 0101/0069:1105; – dau0,2419 ha, detalusisStatinio planas. paskirtis Planavimo pagiabučiai gyvenamieji namai. Teritorijų grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admiplanavimo dokumentas ir jo patvirtinimo nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 data – teritorijos tarp Gabijos ir Ukmergės 07plento 13 įsakymas Nr. planas AD30-1732, 08Pla01 detalusis 2004 2011 12 29. detaliojo planavimo organizatonuojamateritorijų statinio projektavimo ir statybos pradžia Projektavimo pradžia riaus teisiųirirpabaiga pareigų –perdavimo sutartis Nr. 2011 m. II ketv. Statybos pradžia 2012 m. III ketv., pabaiga 2014 m. II ketv. Projektuotojo pavadinimas ir jo būstinės adresas – UAB „Ekoprojektas” , A.Goštauto g. 8 , Vilnius, e. paštas ir telefonas projekto vadovo, galinčio teikti informaciją apie projektą: projekto vadovė Milda Laužikaitė, milda@ekopro. lt, tel. 8 685 11 838. Laikas (dienomis ir valandomis), skirtas susipažinti su projektu – nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. iki 2012 m. rugsėjo 14 d. 16 val. Statytojas (užsakovas) – UAB „Šiaulių banko turto fondas”, Vilniaus g.167, Šiauliai.

1006582

1006543

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką?

Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6,2382 LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 Lt (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą.

Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais.

Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika.

Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo 2152 Lt 2219 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pakarėlį!

Slidinėjimas Italijoje nuo 1569 Lt 2149 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 L t Vašingtonas nuo 2526 Lt pildomai.

Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo(Tailandas) kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Slidinėjimas Pataja nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto!

Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Goa (Indija) nuo 3199 Lt

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

projektai“, Konstitucijos pr, 4A, Vilnius, tel.

8 687 90 987, 8 659 20 402, terminas – 10 d. d. nuo šiog.skelbimo.

A.Vienuolio 6, LT–01104 Vilnius

KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.)

– 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuo 1297 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės Italija990 (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuonuo Praha–Viena–Budapeštas 619 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly– 904 Lt(poilsinės) mai.lt IŠMalta VARŠUVOS Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kreta nuo 1170 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Tunisas nuo 770 Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – 1185 Lt Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS (pažintinės Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, 1440 Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija RYGOS: – Lt Lt Šri Lanka – 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Holivudo akademija 599 Lt Marokas – 2634 Lt – 2239 Lt Portugalija, Algarvė Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Lt Energetikas 600 Lt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mesjėga šampinjonai Mes 450 Lt 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Lt Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt pirkti Anglų stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec.

Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec.

Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec.

Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.

KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

F

e j u i n l i V O OK

AS

A R A

NK

S A V OT

S UR

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį Lietuvoje palis, bus vidutiniškai šilta. Šiandien daug kur numatomas lietus, temperatūra bus 19–22 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktis bus gaivi, 11–15 laipsniai šilumos, lietaus tikimybė maža, vietomis susidarys rūkas. Dieną daug kur trumpi lietūs, kai kur su perkūnija, temperatūra sieks 20–23 laipsnius šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 25 d.

+19

+19

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+19

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

6.13 20.27 14.14 16.14 0.02

238-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 128 dienos.

Saulė Mergelės ženkle.

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +37 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

Londonas +21 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +21 Niujorkas +26 Oslas +17 Paryžius +21 Pekinas +28

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+20

+15

+11

1

+15

+21

+16

+12

2

sekmadienį

pirmadienį

+16

+18

+15

+9

4

+14

+18

+15

+8

4

antradienį

Praha +26 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +24

+20

+20

Vėjas

0–5 m/s

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

DATOS (rugpjūčio 25 D.)

DATOS (rugpjūčio 26 D.)

1900 m. mirė vokiečių mokslininkas, filosofas bei kritikas Friedrichas Nietzsche.

1925 m. gimė krepšininkas ir treneris Stepas Butautas.

1930 m. Škotijoje gimė aktorius seras Seanas Connery.

1954 m. gimė britų muzikantas Elvis Costello.

1958 m. gimė Timas Burtonas, amerikiečių filmų režisierius, prodiuseris.

1970 m. gimė supermodelis ir aktorė Claudia Schiffer.

1974 m. gimė dainininkė Violeta Riaubiškytė-Tarasovienė.

1976 m. gimė švedų aktorius Alexanderis Skarsgårdas.

1984 m. mirė amerikiečių rašytojas Trumanas Capote.

1987 m. gimė amerikiečių aktorė Blake Lively.

1991 m. paskelbta Baltarusijos nepriklausomybė.

1743 m. gimė moderniosios chemijos pradininkas prancūzas Antoine’as Paurent’as Lavoisier, deguonies atradėjas.

1910 m. gimė Motina Teresė, albanų kilmės religinio ordino steigėja, Nobelio taikos premijos laureatė.

1955 m. gimė Jurijus Smoriginas, choreografas, „Vilniaus baleto“ meno vadovas.

1976 m. gimė Rusijos dainininkė Zemfira.

1979 m. mirė suomių romanistas Mika Waltari.

1980 m. gimė amerikiečių aktorius Macaulay Culkinas.

įvairenybės

Nuo­gas prin­cas – pir­ma­me pus­la­py­je Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bul­va­ri­nis laik­raš­tis „The Sun“ va­kar pa­skel­bė Las Ve­ga­se da­ry­tas nuo­go prin­co Har­ry nuo­trau­kas, o jo drau­gai svars­to, kad šią skan­da­lin­gą is­to­ri­ją ga­ lė­jo iš­pro­vo­kuo­ti vie­na mer­gi­nų, da­ly­va­vu­sių vieš­bu­čio nu­me­rio va­ka­rė­ly­je.

Pri­čiu­po: „The Sun“ penk­ta­die­nio nu­me­ry­je be­veik pu­sę pir­mo pus­la­

pio uži­ma prin­co, ku­ris sa­vo vieš­bu­čio nu­me­ry­je sto­vi nuo­gas, ran­ko­mis pri­si­den­gęs ge­ni­ta­li­jas ir už ku­rio sle­pia­si nuo­ga mo­te­ris, at­vaiz­das.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ket­vir­ta­die­nį Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos laik­raš­čiai ne­spaus­di­no nuo­go ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II vai­kai­čio ir ne­pa­žįs­ta­mos mo­ters nuo­trau­kų, ku­rios bu­vo pa­da­ry­tos per prin­co ato­sto­gas Las Ve­ga­se, nes to per Skun­dų dėl spau­dos ko­mi­si­ją pa­ pra­šė Sent Džeim­so rū­mai – ofi­ cia­li prin­co re­zi­den­ci­ja. Ji pa­ra­gi­ no gerb­ti jo pri­va­tu­mą.

Ta­čiau „The Sun“ penk­ta­die­ nio nu­me­ry­je be­veik pu­sę pir­mo pus­la­pio uži­ma prin­co, ku­ris sa­vo vieš­bu­čio nu­me­ry­je sto­vi nuo­gas, ran­ko­mis pri­si­den­gęs ge­ni­ta­li­jas ir už ku­rio sle­pia­si nuo­ga mo­te­ris, at­ vaiz­das. „The Sun“, ku­ris pri­klau­so Ru­ per­to Mur­do­cho „News Corp.“ bri­tiš­ka­jam pa­da­li­niui, ra­šo, kad mi­li­jo­nai žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­ je jau ma­tė tas nuo­trau­kas in­ter­ne­ te ir kad jo skai­ty­to­jai taip pat tu­ri tei­sę jas pa­ma­ty­ti. „The Sun“ va­do­vau­jan­tis re­dak­ to­rius Da­vi­das Dins­mo­re’as laik­ raš­čio in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­ skel­bė vaiz­da­juos­tę, ku­rio­je sa­ko, kad spren­di­mas pa­skelb­ti mi­ni­ mas nuo­trau­kas ne­bu­vo priim­tas leng­vai, ta­čiau šis klau­si­mas ta­pęs spau­dos lais­vės klau­si­mu. „Kal­ba­ma apie ab­sur­diš­ką si­tua­ ci­ją, kai nuo­trau­ką in­ter­ne­te ga­ li ma­ty­ti šim­tai mi­li­jo­nų žmo­nių

vi­sa­me pa­sau­ly­je, bet jos ne­ga­li­ ma ma­ty­ti mėgs­ta­miau­sia­me ša­ lies laik­raš­ty­je, ku­rį kas­dien skai­to 8 mln. žmo­nių, – sa­kė D.Dins­mo­ re’as. – Kal­ba­ma apie mū­sų skai­ ty­to­jų įsi­trau­ki­mą į dis­ku­si­ją su žmo­gu­mi, ku­ris yra tre­čia­sis ei­lė­ je į sos­tą.“ Dvi nuo­go prin­co nuo­trau­kas, ku­ris pel­nė va­ka­rė­lius mėgs­tan­čio plei­bo­jaus re­pu­ta­ci­ją, pir­mą kar­ tą tre­čia­die­nį pa­skel­bė gan­dų apie įžy­my­bes tink­la­la­pis TMZ. Tai su­kė­lė eti­nę di­le­mą bri­tų re­ dak­to­riams, ku­riuos kiek pri­til­dė vyks­tan­tis ty­ri­mas dėl spau­dos el­ ge­sio.

Prin­co Har­ry drau­gai įsi­ti­ki­nę, kad skan­da­lin­gas nuo­trau­kas par­ duo­ti ži­niask­lai­dai ga­lė­jo vie­na mer­gi­nų, da­ly­va­vu­sių prin­co vieš­ bu­čio nu­me­rio va­ka­rė­ly­je.

Vie­nas tur­tin­giau­sių Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos jau­nuo­lių Art­hu­ras Lan­do­nas, il­sė­ję­sis kar­tu su prin­ cu Las Ve­ga­se, ne­ti­ki, kad tai ga­lė­ jo pa­da­ry­ti kas nors iš Har­ry ar­ti­ mų drau­gų. „Kai ku­rie žmo­nės už­si­mi­nė, kad nuo­trau­kas pa­da­rė vie­nas jo drau­ gų. Bet tai vi­siš­ka ne­tie­sa. Nė vie­ nas drau­gas to nie­ka­da ne­pa­da­ry­ tų. Mes la­bai at­sar­gūs“, – pa­sa­ko­jo A.Lan­do­nas.

BNS, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

Vardai Šiandien: Juozas, Liucilė, Liudvikas (Liudas), Luiza, Mangailas, Mangailė, Patricija Rytoj: Aleksandras, Algintė, Gailius, Gailutė, Viktoras, Zefirinas, Žilvinas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nepatartina įsigyti naujų daiktų, nes gali nukentėti tai, kas jums svarbu. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi, būsite įdėmiai išklausytas.

Vėžys (06 22–07 22). Svarbu gerai apgalvoti kiekvieną žodį, nes viskas, ką šiandien nuspręsite, turės savų padarinių. Tinkama diena išsiaiškinti seniai mintis slegiančią problemą.

Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku teisingai pasirinkti. Būsite nepatenkintas gyvenimu. Kreipkitės pagalbos į žmogų, kurį nuoširdžiai gerbiate.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi ir artimaisiais, jausitės laimingas. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurdamas. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.