2012-08-30 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ketvirtadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 30, 2012

www.kl.lt

202 (19 503)

12

14p.

DegalinÄ—s

it suriĹĄto

mis ran

komis.

turtas

82AC6?A. 162;6@ ?B 4=7�š6<

ab_aN`QVR[N Y ?RQNXa\_Ă› a 7\YVaN :N RVX VR[Ă›

Vers­li­nin­kai bran­di­na maiť­tÄ… prieĹĄ ES?

KlaipÄ—dos verslas 9p.

Brangs­tan­tys de­ga­lai ke­lia vis di­des­nÄŻ ne­ri­mÄ….

Nau­ja O.bin La­de­no Şō­ties ap­lin­ky­biĹł ver­si­ja me­tÄ— ĹĄe­ťÄ—­lÄŻ ant Va­ťing­to­no.

Brangsta nti nafta ÄŻtraukia ÄŻ uĹžbu

Pasaulio ekonomi miĹł nei kai kyla ka daugiau lÄ—tÄ—jimas da nors: Kinijos grÄ—sekonomi , dar viena kos galbĹŤt iĹĄi rimas, Jungeuro zonos krizÄ— tijĹł nesu ir tiniĹł Ame ge rikos Vals didĹžiausiasbÄ—jimas atsities ti. TaÄ?iau veiksnys, bene jÄ… pasau kuris ga linÄ™ rece li lemti sijÄ…, yra naftos kai naunos. DegalĹł

kainos*

Karolis

rtÄ… kain Ĺł ratÄ…

Urbo

nas Ty ri mĹł Ĺ alis instituto Inter natio „So Kaina (eu Estija nal“ par cial Dy na mics tneris rais) Sankcijos Kipras 1,330 Nors pa kelia ÄŻtampÄ… Rumuni 1,355 staruoju ja tensyvÄ— Lenkija 1,356 jusiĹł ne metu dÄ—l suinramumĹł rinkose Bulgarija 1,390 ir ďŹ nÄ—s dega sumaŞėjusios pa nansĹł Latvija 1,411 lĹł paklau saulinos ĹĄiek sos Austrija 1,420 tiek sumen naftos kaigerokai ko, jos vis Lietuva vir 1,434 siÄ… 100 JAVĹĄija psichologine dar ÄŒekijos 1,445 tapuRespub do le rio Atitinka lika Liuksem mai dÄ—l to uĹž barelÄŻ ribÄ…. 1,447 burgas lĹł kainos kylanÄ?ios Malta ke 1,454 lesnei eko lia ypatingÄ… grÄ—s degaIspanija mÄ™ tonomikos 1,490 rai Pag dai. rindi Slovakija 1,502 turi Arti nÄ™ ÄŻtakÄ… kainoms Veng rija muo 1,539 kilti ranti ÄŻtam siuose Rytuo SlovÄ—nija se 1,558 lio. Pasta pa tarp Irano ir tvyAirija rasis gra Izrae1,562 veiksmĹł si prieĹĄ Ira na imtis karo Suomija 1,642 nÄ…, jei ĹĄis tabdys ura ne PrancĹŤ zi 1,705 ros. Prie no sodrinimo pro susja to Vokietija 1,721 pradÄ—tas nemaĹžai prisidÄ— cedĹŤjo tai Jung tinÄ— 1,721 Iranui, taip kyti prekiĹł em ir JAV ď Ž ÄŽtaka: Karalys tÄ— a_f` ]N `aN bargas Por tuga pat ban 1,729 jos, kurio lija _\ `V\` V mis siekia kinÄ—s sankci`Xf _b` [Nb Belgija 1,760 liÄ… gauti viso pasau ma uĹžkirs WNb `VĂ– ]N pi `Nb YV [Ă›` _R lio ekono Graikija 1,771 sistemas. nigĹł per VakarĹł ti ke- naftos PR `V W\` Ob produktai mikai. Kadangi Italija c\ `b XRY 1,826 ir ES, ku Prie embargo pri bankĹł plaÄ?iai, naudoja linami spe a\` [NS a\` XNV riai kylan nuo si mi kuliantai, Olandija [Ăş \ XĂş QĂ›Y [ 1,828 nos tik ÄŻ Ä?ios naf jungÄ— tĹł prekiĹł jĹł kainos priklau labai nedide uĹždirban tos kainenaudÄ…. lio kai kainos ir R _N Zb Z so kitys iĹĄ Prog Ĺ vedija 1,838 burtÄ… ra Ăş ._ aV Zb\ Verta pa Ĺ˝inoma, nĹł svyravimo. nozuoti tÄ…. Nesu tai ÄŻtraukia ÄŻ uĹž`Vb\ `R ?f neverta Danija sun ge rosios pa minÄ—ti, kad trys 1,850 ĹĄios pro ab\ `R blemos, bÄ—jimas sprÄ™sti rinkĹł kaip Kinija, pamirĹĄti tokiĹł Dauguma tyrÄ—jĹł ku pastasaulinÄ—s * MaĹž me skaitant net jos ig nesutaria mas 1,865 recesijos, In ni nÄ— de nau noravi- kurios net ir kylant dija ir Brazilija, spekuliantĹł ÄŻta dÄ—l naftos ne- vo pastaruoju metu ga lĹł kai kos, ta naftos kai jausios, buvo na uĹž lit zÄ—s grÄ—s pro jingas. pa yra labai su rÄ… pa- giau. mei auga ir var saulinÄ—s kri- ky c. ÄŻtaka yra didelÄ—. Ä?iau net ir 15 Europoje Artimuo nĹł ĹĄokĹł dÄ—l nera keltos (2012 m. lanÄ?ios Juo labiau toja vis Remian siuose Ry mumĹł rugpjĹŤÄ?io kad pra tuo Spe tinÄ—s ener tis naujausia Tarpdau- miausia naftos kainos au sidÄ—jo ara se. 1973 ku pabaigina pirjos produk getikjos bĹł valsty m. Nors liacijos ignoruo tau- ga goje) karas, ku agentĹŤ biĹł ir tĹł, la jamos lĹł ir pa

biausiai deIz ros naftos ris daugu grindinis kÄ—lÄ— pasau dvejiems metamsraelio veiksnys Tai priside mos kitĹł prekiĹł, yra pasau naftos kainos suda ir prie kai Kadangi prasidÄ—jo linÄ™ stagnacijÄ…. maisto, trans nas. to kainĹł 1979 m. sa, energetikos sri linÄ— jos paklauIra naftos proau jiems me no revoliucija, slaugas, gimo, brangina ki porduktĹł var kuri tre- sluoksniuose vyksties mokslininkĹł tams pasau nes visi tas paÄŻstĹŤmÄ— ÄŻ jĹł, kokiÄ… ta daug dis Ĺžmo naudojasi recesijÄ…. lio ekonomikÄ… ÄŻta yra labai tojimas transpor nÄ—s ir ÄŻmonÄ—s uĹžpuolÄ— 1990 m. rie neda kÄ… turi spekulian kusidos atitin tu, todÄ—l platus, nuo Ku ly jĹł ka jĹł kainos recesija. veitÄ… ir vÄ—l – pa Irakas veiksmai. vauja realioje pre tĹł, kukame ÄŻ uĹž mai didÄ—ja. Taip iĹĄlaiNet jei ver saulinÄ— kybo Spekulia bur patenrÄ…jÄ… vis cija iĹĄves je, kitĹł pre priklauso BĹŤtĹł sun tÄ… kainĹł kilimo ra dar besi tintume pasta- mis priemonÄ—mis, tinÄ—tÄ™sianÄ?iÄ… kiĹł kainos nÄ™ krizÄ™, nafta, per su kainos per ku prognozuoti tÄ…. pa ga ir tai su ketverius sietomis su naf pradĹžioje lime prisiminti, sauli- apie 20 so nuo la spektyvÄ…, nes ji pri tos metus iĹĄau kuria uĹž kar kad jos bai go burpasiekÄ— 2008 m. naftos tÄ… ratÄ…. zÄ—s bangÄ… tĹł. Nors per pir galima da daug veiksniĹł. klaure kai mÄ… TaÄ?iau 147 JAV kordinÄŻ visĹł laikĹł nos siai disku ĹĄiuo klausimu bu krikad, ĹĄian ryti labai aiĹĄkiÄ… dolerius vo ly tuo gÄŻ iĹĄ die garjama, pa vadÄ…, – tu jis niams ÄŻvy uĹž barelÄŻ to laiko ne tÄ™siant ir staruoju nelieÄ?ia – karinio kon kiams besimeĹžemiau neibuvo nukritusios ir nuo Tarp vie mas. no bei Iz ikto tarp ge raelio grÄ—s IrakÄ—lÄ— mais 100 JAV doleriĹł. rokai patogiĹł ĹĄai neeskaluoja rinkos ata juodojo mĹł pa to Tai suaukso kai mei vis didÄ—jant, lumos, trans produktĹł, elekt kuliaciniussiĹŤlymĹł – uĹždraus ir ne- kad naf skaita, progno ros, zuojama, tai grÄŻĹžti ÄŻ rekor na gali labai greitos sunau ti spesando prekiĹł kai porto ir daugumos ĹĄi- prekybÄ… di naftos pro rius ir apriboti augs beveik 1 prodojimas 2013 m. PrasidÄ—jus kon nÄŻ lygÄŻ ir jÄŻ virĹĄy nas. kitĹł ti. nomika Ä—mÄ— Ir labai grei tai eko- cijuotiems preky duktais tik licen- nio rezervo tyri c. JAV federali- prognozuota, iktui su Iranu bu smukti. kad vo binin mas rodo, vadinama Naftos klausa naf kad pa- pasiekti 200 JAV naftos kaina gali sis Tobino kams. Kitas – nusmuk kainos nesuge riuo spe mia 40 tos kainos poky do mokestis, ti bÄ— ku proc. Apie Ä?ius le- Ir tai gali bĹŤti ne leriĹł uĹž barelÄŻ. kuleriĹł uĹž ba Ĺžemiau nei 100 jimas apmokes liaciniai sando riba, jei tas virstĹł 15 proc. JAV doriai bĹŤtĹł pokyÄ?iĹł sudaro tinami ne relÄŻ riba yra konikkainos karu spekulia tiniu dide doriai. Nors skausmin ciniai san- pagrindiniĹł nafir prekyba su vie gas do mokesÄ?iu nuo kiekliu procen- di nu tos pre – OrmĹŤzo rio. Taip dĹžiausias, pastarasis veiksnys iĹĄ prekybos vieno san- li sÄ…siauriu kybos taĹĄkĹł ne dan ma suma jÄŻ eliminavus bĹŤ – su bĹŤtĹł paĹĄagi ĹĄiuo sÄ… siauriu per stotĹł. Katos kainai. Ĺžinti 15 proc. ÄŻta tĹł ga- apie 20 pluk pro kÄ… naftos, galima c. visos pasaulinÄ—sdoma gio tai iĹĄau tik spÄ—lioti, iki ko nafkio lygintĹł jos kainÄ….

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Ĺ altinis: www.ener gy.eu

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 11p.

Dvit­ry­niĹł kiau­ťi­niĹł bau­bas Kas at­si­ti­ko, kad viť­ tos Lie­tu­vo­je Ä—mÄ— dÄ—­ti dvit­ry­nius kiau­ ĹĄi­nius? Viť­tĹł au­gin­ to­jai ra­mi­na, kad tai ne ano­ma­li­ja, o na­ tō­ra­lus, tik ne­daŞ­nai pa­si­tai­kan­tis reiť­ki­ nys. Ta­Ä?iau at­si­ra­do ma­nan­Ä?iĹł, kad tai – nu­kry­pi­mas, ku­rÄŻ lÄ—­ mÄ— viť­tĹł le­sa­lui nau­ do­ja­ma ge­ne­tiť­kai mo­di­fi­kuo­ta so­ja ir her­bi­ci­dai.

Kaina 1,30 Lt

„Vai­kai – ne kny­gos, jĹł ÄŻ len­ty­nas ne­su­dÄ—­lio­si.“ Ĺ vie­ti­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Lai­ma PriŞ­gin­tie­nÄ— ne­slÄ—­pÄ—, jog ma­Şuo­sius klai­pÄ—­die­Ä?ius la­bai su­dÄ—­tin­ga iť­skirs­ty­ti po Klai­pÄ—­dos dar­Şe­lius.

2p.

Ĺ˝enk­lus pri­ly­gi­no rek­la­mai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io val­di­nin­kai ne­ti­kÄ—­ tai su­si­zgri­bo, jog de­ťimt me­tĹł uĹž mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ni­gus rek­ la­ma­vo pri­va­Ä?iÄ… drau­di­mo bend­ ro­vÄ™. Tai­sy­da­mi sa­vo klai­dÄ… jie nu­spren­dÄ—, jog ĹĄie­met Klai­pÄ—­do­je prie pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł ne­be­bus pie­ ĹĄia­mi gel­to­ni ak­ci­jos „Ap­sau­gok ma­ne“ Ĺženk­lai.

ÄŽta­rÄ— ano­ma­li­jÄ…

Drau­dĹžia­ma – tik Klai­pÄ—­do­je

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ—

Ĺ vie­ŞiĹł kiau­ťi­niĹł Skuo­do ra­jo­no paukť­ty­ne ÄŻsi­gi­ju­si klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ĹĄei­ma sa­vo­mis aki­mis ÄŻsi­ti­ki­no, kad kiek­vie­na­me su­dau­Şy­ta­me kiau­ťi­ ny­je bu­vo du try­niai. „Pir­ko­me tris de­ťim­tis kiau­ťi­niĹł fir­mi­nÄ—­je Yla­kiĹł paukť­ty­no par­ duo­tu­vÄ—­je. Kol kas su­nau­do­jo­me de­ťimt kiau­ťi­niĹł ir kiek­vie­na­me jĹł bu­vo du try­niai. Kas Ĺži­no, kuo tos viť­tos le­si­na­mos? Ko­dÄ—l to­kia ano­ ma­li­ja, kad viť­tos Ä—mÄ— dvit­ry­nius kiau­ťi­nius dÄ—­ti?“ – ste­ bÄ—­jo­si klai­pÄ—­die­Ä?iai.

4

„„Bai­mÄ—: eu­ro­pie­Ä?iai su­kru­to tir­ti, kaip ge­ne­tiť­kai mo­di­fi­kuo­tos so­jos ir pes­ti­ci­dĹł li­ku­Ä?iĹł tu­rin­Ä?iais pa­ťa­rais

le­si­na­mi paukť­Ä?iai pa­veiks Ĺžmo­gaus svei­ka­tÄ….

Dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ ar­chy­vo nuo­tr.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Uos­ta­mies­tis bus vie­nin­te­lis mies­ tas Lie­tu­vo­je, ku­ria­me ĹĄie­met prie pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł ne­bus nu­pieť­ti gel­ to­ni tri­kam­piai su Ĺžmo­gu­mi jo vi­ du­je – ÄŻspÄ—­ja­mie­ji ak­ci­jos „Ap­sau­ gok ma­ne“ Ĺženk­lai. „Taip pa­Şenk­lin­ti pÄ—s­Ä?ių­jĹł pe­rÄ—­jĹł ne­lei­do po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai. Jiems pa­si­ro­dÄ—, kad ĹĄie Ĺženk­lai yra mō­sĹł bend­ro­vÄ—s rek­la­ma, o ji va­Şiuo­ja­mo­ jo­je gat­vÄ—s da­ly­je yra drau­dĹžia­ma“, – paaiť­ki­no drau­di­mo bend­ro­vÄ—s Klai­pÄ—­dos sky­riaus va­ do­vÄ— Jō­ra­tÄ— Mie­Şe­tie­nÄ—.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

8

2

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 30, 2012

miestas Sa­vi­val­dy­bė jau šiais me­tais ke­ti­ na įsi­gy­ti pro­gra­ mą, ku­ri tė­vams leis sa­vo vai­kus į uos­ta­ mies­čio dar­že­lius už­re­gist­ruo­ti in­ter­ ne­tu bei pa­si­tik­rin­ ti, ku­rio­se įstai­go­se dar yra lais­vų vie­tų.

Ter­mi­nas: ti­ki­ma­si, jog Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­los re­no­va­ci­ja

bus baig­ta iki ki­tų moks­lo me­tų pra­džios.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Moks­lo me­tai – sve­ti­mo­je mo­kyk­lo­je Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Ke­liems šim­tams Send­va­rio pa­ grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­vių šiais moks­lo me­tais teks mo­ky­tis ne sa­vo įstai­go­je, o glaus­tis po sve­ ti­mu sto­gu.

„Rei­kės rū­pin­tis vi­sų moks­lei­vių ir mo­ky­to­jų iš­kė­li­mu į ki­tas pa­tal­pas, nes Send­va­rio mo­kyk­lo­je moks­ lei­viams dėl re­mon­to mo­ky­tis bus tik­rai ne­pa­to­gu. Mo­kyk­la da­bar – lyg sta­ty­bų aikš­te­lė, kur gau­su dul­

380 – tiek moks­lei­vių šiais moks­lo me­tais tu­rės mo­ky­tis ne sa­vo mo­kyk­lo­je. kių, vai­kų sau­gu­mui grės­mę ga­li kel­ti ir sta­ty­bi­nin­kų ap­link pa­sta­ tą iš­ki­lę pa­sto­liai“, – tei­gė Švie­ti­ mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­ tie­nė. Di­džio­ji da­lis iš 380 moks­lei­vių tu­rės kul­niuo­ti į „Sau­lė­te­kio“ pa­ grin­di­nę mo­kyk­lą. Ki­tiems mo­ki­ niams dar ieš­ko­ma nau­jų moks­ lo na­mų.

„Pa­tir­ties iš­kel­din­ti moks­lei­ vius iš re­no­vuo­ja­mos mo­kyk­los į ki­tas įstai­gas jau tu­ri­me pa­kan­ka­ mai, tad ir šį kar­tą ne­tu­rė­tų kil­ ti pro­ble­mų. Steng­si­mės, kad vi­si moks­lei­viai ei­tų į die­ni­nę pa­mai­ ną, jei rei­kės, or­ga­ni­zuo­si­me ir pa­pil­do­mą, ta­čiau ji pra­si­dės kuo anks­čiau“, – tvir­ti­no L.Priž­gin­ tie­nė. Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­ los re­no­va­ci­jos dar­bų ran­gos su­ tar­tis pa­si­ra­šy­ta tik lie­pą. Jo­je nu­ ma­ty­ta, kad sta­ty­bi­nin­kai dirbs 15 mė­ne­sių, tad moks­lei­viai į sa­vo mo­kyk­lą ne­ga­lės grįž­ti vi­sus šiuos moks­lo me­tus. Nu­ma­ty­ta, kad re­no­vuo­jant mo­ kyk­lą bus ap­šil­tin­tas fa­sa­das, pa­ keis­tas sto­gas, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, šil­dy­mo sis­te­ma. Dar­bų ver­tė – 3,3 mln. li­tų. „Sup­ran­ta­ma, kad to­kių dar­bų per ke­lis mė­ne­sius ne­pa­da­ry­si, to­ dėl ir rei­kės iš­si­kraus­ty­ti. Re­no­va­ ci­ja – lai­ki­nas ne­pa­to­gu­mas, ku­ris la­bai grei­tai pa­si­mirš­ta“, – kons­ta­ ta­vo Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja. Šie­met moks­lo me­tams pa­si­ ruoš­ti iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to skir­ta 951 tūkst. li­tų, už ku­riuos pa­ge­rin­ta 21 įstai­gos būk­lė. Pa­čios švie­ti­mo įstai­gos re­mon­ to dar­bams dar iš­lei­do 486 tūkst. li­tų, o už 384 tūkst. li­tų nusipirko in­ven­to­riaus. Sa­vi­val­dy­bė sky­rė ir 125 tūkst. li­ tų dar­že­liams, kad šie ga­lė­tų įsi­gy­ ti vai­kų lo­ve­lių.

Si­tua­ci­ja: nors kai ku­riuo­se dar­že­liuo­se yra lais­vų vie­tų, pa­tek­ti į iki­

mo­kyk­li­nes įstai­gas vis tiek su­si­da­ro ei­lės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į dar­že­lį – in­ter­ne­tu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Anot Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ ta­men­to di­rek­to­rės Ni­jo­lės Lau­ ži­kie­nės, šie­me­čia­me biu­dže­te to­ kiai pro­gra­mai įsi­gy­ti nu­ma­ty­ta 20 tūkst. li­tų. „Ta­čiau vie­šie­ji pir­ki­mai pa­ro­ dys, kiek iš tik­rų­jų rei­kia pi­ni­gų, ir jei jų trūks, ta­da teks nu­ma­ty­ti ki­tų me­tų biu­dže­te. Ti­ki­mės, kad pro­ gra­ma pra­dės veik­ti ki­tų me­tų va­ sa­rį“, – vy­lė­si N.Lau­ži­kie­nė. Prog­ra­mo­je in­ter­ne­tu tė­vai ga­lės už­re­gist­ruo­ti sa­vo at­ža­las į no­ri­mą dar­že­lį, tad ne­be­teks kul­niuo­ti į

įstai­gą ir jo­je pil­dy­ti do­ku­men­tų. Be to, bus ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti, kiek ku­riuo­se dar­že­liuo­se konk­re­ čią die­ną yra lais­vų vie­tų. „To­kia pro­gra­ma jau vei­kia ne vie­na­me mies­te. Ši sis­te­ma ne­pa­ liks ga­li­my­bės dar­že­liams nu­slėp­ ti tuš­čių vie­tų, tad dau­giau vai­kų tu­rė­tų pa­tek­ti į iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­gas“, – tei­gė N.Lau­ži­ kie­nė. Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė tvir­ti­no, jog kol kas nė­ra ga­lu­ti­nių skai­čių, kiek šie­met į dar­že­lius ne­pa­teks vai­kų. „Praė­ju­siais me­tais si­tua­ci­ja bu­ vo to­kia, kad ei­lės pa­tek­ti į dar­že­

lius lau­kė apie 400 vai­kų, ta­čiau tuo pa­čiu me­tu iki­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo įstai­go­se bu­vo apie 360 lais­ vų vie­tų. Ta­čiau jos tė­vams bu­vo ne­priim­ti­nos, nes dar­že­liai to­li nuo na­mų. Vai­kai – ne kny­gos, į len­ty­ nas ne­su­dė­lio­si, to­dėl ir rei­ka­lin­ga nau­ja pro­gra­ma, ku­ri pa­leng­vins pa­te­ki­mą į dar­že­lius“, – įsi­ti­ki­nu­ si L.Priž­gin­tie­nė. Skai­čiuo­ja­ma, kad šie­met iki­mo­ kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas lan­kys maž­daug 8,2 tūkst. vai­kų – apie 50 dau­giau nei praė­ju­siais me­tais. Anot L.Priž­gin­tie­nės, yra duo­ me­nų, jog ne­tru­kus pra­dės veik­ti ir du pri­va­tūs dar­že­liai.

Kom­pen­sa­ci­jos mies­tie­čių ne­vi­lio­ja Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­die­čiai ne­sku­ba pa­si­nau­ do­ti ga­li­my­be gau­ti kom­pen­sa­ci­ jų už įsi­gy­tą skait­me­ni­nės te­le­vi­ zi­jos priė­mi­mo įran­gą. Nors pra­ šy­mus ga­li­ma teik­ti be­veik ke­tu­ ris mė­ne­sius, pa­ra­mos pa­gei­da­vo ir ją ga­vo vos 25 žmo­nės.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­mai­tie­nė ne­slė­pė, jog ti­kė­jo­ si di­des­nio žmo­nių, no­rin­čių gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, srau­to. Pa­ra­ma tei­kia­ma tiems, ku­ rie skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­ mi­mo įran­gą įsi­gis nuo ba­lan­džio 30-osios iki lapk­ri­čio 20 d. Iki pa­ sta­ro­sios da­tos ir ga­li­ma teik­ti pra­ šy­mus gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, nes vė­ liau jie ne­be­bus prii­ma­mi. Pi­ni­gai į pa­ra­mos ga­vė­jo są­skai­tą bus per­ ve­da­mi per še­šis mė­ne­sius nuo spren­di­mo dėl jos sky­ri­mo. „Jei žmo­nės skait­me­ni­nės te­ le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gą įsi­gi­jo iki ba­lan­džio 30-osios, jiems pa­ ra­ma ne­prik­lau­so, gal to­dėl ir ne­ su­lau­kia­me daug pra­šy­mų. Be to,

Fi­ni­šas: ana­lo­gi­nė netrukus te­le­vi­zi­ja bus iš­jung­ta.

dau­ge­lis juk nau­do­ja­si ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­go­mis, tad nau­ jos įran­gos jiems ne­rei­kia. Ma­nau, kad ar­tė­jant lapk­ri­čio 20-ajai su­ lauk­si­me dau­giau pra­šy­mų, ta­ čiau ra­gin­čiau žmo­nes pa­sku­bė­ti da­bar, nes vė­liau pra­si­dės pra­šy­ mų dėl kom­pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą priė­mi­mas, tad mū­sų po­sky­ry­je su­si­da­rys ei­lės“, – pa­ta­rė G.Vi­li­ mai­tie­nė. Kom­pen­sa­ci­jos ski­ria­mos tiek už įsi­gy­tą prie­dė­lį, tiek te­le­vi­zo­rių ar an­ te­ną. Ta­čiau pa­ra­mos su­ma ne­vir­ši­ja

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

100 li­tų. Kom­pen­sa­ci­jos skait­me­ni­ nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gai įsi­ gy­ti pri­klau­so tiems žmo­nėms, ku­rių šei­mos pa­ja­mos vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 li­tai. Klai­pė­die­čiai, ku­rie kreip­sis dėl kom­pen­sa­ci­jos, tu­rės pa­teik­ti as­ mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ ku­men­tą, pa­žy­mą apie pa­ja­mas, skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­ mo įran­gos pir­ki­mą pa­tvir­ti­nan­ čius do­ku­men­tus (są­skai­tą fak­tū­ rą, ka­sos če­kį, ka­sos pa­ja­mų or­de­rį, mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą).

3

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 30, 2012

miestas Iš­vy­ko į pra­ty­bas

Moks­lei­vių mai­nai

Va­sa­ros pa­ly­dė­tu­vės

Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų pa­tru­li­nis lai­vas P12 „Dzū­ kas“ ir Bal­ti­jos ša­lių ka­ri­nių lai­ vų jun­gi­niui pri­skir­tas prieš­mi­ ni­nis lai­vas „Sū­du­vis“ (M52) va­kar iš­vy­ko iš Klai­pė­dos da­ ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se ka­ri­nė­se pra­ty­bo­se Danex/„Šiau­ri­niai kran­tai 2012“. Jos vyks rug­sė­ jo 1–12 d. Da­ni­jos van­de­ny­se.

Rug­sė­jį star­tuo­ja mo­ki­nių mai­ nų pro­gra­ma. Ji su­teiks ga­li­my­ bę mū­sų ša­lies moks­lei­viams pa­si­mo­ky­ti ki­tų ša­lių mo­kyk­lo­ se. Šie­met to­kio­je mai­nų pro­ gra­mo­je da­ly­vaus 8 Lie­tu­vos mo­ky­mo įstai­gos, tarp jų – Klai­ pė­dos H.Zu­der­ma­no gim­na­zi­ja. Moks­las prii­man­čio­je mo­kyk­lo­ je tu­rė­tų truk­ti 3–5 mėn.

„Me­nų val­gyk­la“ (bu­vu­si Vy­ dū­no mo­kyk­la) ry­toj 20 val. kvie­čia klai­pė­die­čius į tiesiogi­ nį su­si­ti­ki­mą su ži­no­mu uos­ ta­mies­čio ta­py­to­ju Al­gi­man­ tu Ra­ma­naus­ku. Me­no kū­rė­jas pa­ly­dė­ti va­sa­ros kvies dai­lės, poe­zi­jos, mu­zi­kos ir nuo­šir­džių po­kal­bių ku­pi­nu va­ka­ru „Tarp dvie­jų pa­sau­lių“.

Mė­sos pir­kė­jus gun­do­kai­no­mis Tur­gu­je – nau­jas pir­ kė­jų vi­lio­ji­mo triu­ kas. Pre­ky­bi­nin­ kai pir­kė­jus įspė­ja, kad švie­žia mė­sa ar­ ti­miau­sio­mis die­no­ mis brangs.

s.lukosiute@kl.lt

Šti­lis: tur­gaus pre­kei­viai pa­ste­bi, kad pa­sta­ruo­ju me­tu mė­sos pa­klau­sa su­ma­žė­jo.

Pak­laus­ti, ko­dėl pla­nuo­ja bran­gin­ti mė­są, kai ku­rie pre­ kei­viai tik gūž­čio­jo pe­čiais. Tuo tar­pu pre­kiau­jan­tie­ji Se­no­ jo­je tur­ga­vie­tė­je kal­bas apie mė­sos bran­gi­mą ver­ti­no skep­tiš­kai. „Kai­nas di­dins ne­bent pre­ky­bos cent­rai“, – taip klau­si­mą apie kai­ nų ki­li­mo ga­li­my­bes at­rė­mė Se­no­ sios tur­ga­vie­tės par­da­vė­jai.

Jie tei­gė, kad tai iš­bai­dy­tų ir taip pra­re­tė­ju­sias pir­kė­jų gre­tas. Kai­nos kil­tų ne­bent ta­da, jei jas pa­di­din­tų su­pir­kė­jai ar­ba gy­vu­lių au­gin­to­jai. „Taip ga­li nu­tik­ti, jei pa­ra­šy­si­te, kad mes ke­lia­me kai­nas“, – įspė­jo vie­nas par­da­vė­jas. Nors pa­si­tai­kė ir ma­nan­čių­jų, kad gąs­di­ni­mas di­dė­sian­čio­mis kai­no­mis vi­so la­bo tė­ra no­ras pri­ vi­lio­ti pir­kė­jus. Mat par­da­vė­jai liūd­nai dės­tė, kad da­bar švie­žia mė­sa ma­žai ką do­mi­ na. Bai­gia­si va­sa­ra, o su ja – ir šaš­ ly­kų se­zo­nas. Tad pa­ste­bi­ma, kad

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ru­de­niop ge­ro­kai su­ma­žė­ja spran­ di­nės pa­klau­sa. Ki­ti val­go ma­žiau mė­sos ir tau­po mais­to są­skai­ta, nes di­džią­ją šei­ mos iš­lai­dų da­lį pa­si­glem­žia vai­kų pa­ruo­ši­mas mo­kyk­lai ar dar­že­liui. Švie­žią kiau­lie­ną par­da­vi­nė­ju­sios mo­te­rys aiš­ki­no, kad ru­de­nį ne­bent pa­di­dins kar­kos ir la­ši­nių kai­ną. Jie šal­tuo­ju me­tų lai­ku la­biau pa­klau­ sūs nei va­sa­rą. Bet šiuos kai­nų skir­ tu­mus iš­ly­gins at­pi­gin­ta ki­ta mė­sa, pa­vyz­džiui, spran­di­nė. Pre­kei­viai ti­ki­no, kad pa­sku­ti­ nį kar­tą mė­sos kai­ną di­di­no ge­gu­ žės mė­ne­sį.

Bai­gia­ma re­no­vuo­ti ši­lu­mos tra­sas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je in­ten­sy­viai re­no­ vuo­ja­mos ši­lu­mos tra­sos. Šie dar­ bai tu­rė­tų fi­ni­šuo­ti rug­sė­jo pa­bai­ go­je. Šiuo me­tu re­mon­tas ver­da cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je.

Tra­sos, ku­ri drie­kia­si S.Šim­kaus, Bokš­tų, Puo­džių bei Nau­jo­jo So­do gat­vė­mis, re­mon­tą ap­sun­ki­na in­ ten­sy­vus eis­mas ir pės­čių­jų ju­dė­ ji­mas. Dėl to, anot įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­lu­mos tink­lų tar­ny­bos vir­ši­nin­ko Vid­man­to Pab­rin­kio, dar­bai vyks­ta dviem eta­pais. Iš pra­džių at­ka­sa­ma vie­na tra­ sos da­lis, vis­kas su­tvar­ko­ma, ta­ da re­mon­tuo­ja­ma ki­ta. Šiuo me­ tu vamz­dy­nai kei­čia­mi te­ri­to­ri­jo­je tarp Bokš­tų ir Puo­džių gat­vių. V.Pab­rin­kio tei­gi­mu, ši­lu­mos tra­sos ir ma­gist­ra­lės at­nau­ji­na­mos

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien nuo 9 val. Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je vyks mies­to ta­ry­ bos po­sė­dis, ku­rio dar­bot­var­kė­je – 19 klau­si­mų. Ats­to­vai. Sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ ra­mos sky­rius kas­met or­ga­ni­zuo­ja So­ cia­li­nių pro­jek­tų da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to lė­šų kon­kur­ są. Pro­jek­tams ver­tin­ti su­da­ro­ma ko­ mi­si­ja, į ku­rią kvie­čia­mi 2 ne­vy­riau­sy­ bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, dir­ban­čių so­cia­li­nė­ je sri­ty­je, at­sto­vai. No­rin­čių­jų da­ly­vau­ti šios ko­mi­si­jos dar­be pra­šo­ma siųs­ti sa­ vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mus elekt­ro­ni­niu pa­štu aud­ro­ne.jokubauskiene@klaipe­ da.lt iki rug­sė­jo 20 d.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Nau­jo­jo­je tur­ga­vie­tė­je klai­pė­die­ čiams par­da­vė­jai pa­ta­ria ap­si­ rū­pin­ti at­sar­go­mis ir ne­pra­leis­ ti pro­gos švie­žios mė­sos įsi­gy­ti dar se­no­mis kai­no­mis. Pre­kei­viai įspė­jo, kad ji šią sa­vai­tę tu­rė­tų pa­ brang­ti li­tu. Pak­laus­ti, ko­dėl pla­nuo­ja bran­ gin­ti mė­są, kai ku­rie pre­kei­viai tik gūž­čio­jo pe­čiais. Pre­ky­bi­nin­kai ti­ki­no, kad ar­tė­ jan­tis šal­ta­sis me­tų se­zo­nas čia nie­kuo dė­tas. Nors įpras­tai at­ši­ lus orams mė­sa šiek tiek pin­ga, nes ma­žė­ja jos pa­klau­sa, o at­vė­sus kai­nos vėl šiek tiek šok­te­li. Šį­kart pre­kei­viai aiš­ki­no, kad di­ din­ti kai­nas vei­kiau­siai nu­spren­dė gal­vi­jų su­pir­kė­jai.

Dienos telegrafas

pa­gal nu­ma­ty­tą gra­fi­ką. Tad iki atei­nan­čio mė­ne­sio pa­bai­gos pla­ nuo­ja­ma baig­ti vi­sus dar­bus. Šiuo me­tu vamz­dy­nai kei­čia­mi ne tik cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, bet ir prie nau­jo­sios tur­ga­vie­tės, taip pat Mi­ni­jos gat­vė­je. Iš vi­so šie­met bus at­nau­jin­ta 5,1 km ši­lu­mos tra­sų. Dar­bai at­sieis 8,91 mln. li­tų. Vamz­dy­nai re­mon­ tuo­ja­mi įmo­nės „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ lė­šo­mis. To­kius re­no­va­ci­jos dar­bus bend­ro­vė at­lie­ka kas­met. „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ šie­met su­ lau­kė ir pra­šy­mų pa­klo­ti nau­jus tink­lus. To­kių bu­vo sep­ty­ni. Bend­ ras nu­ties­tų nau­jų ši­lu­mos tink­lų il­gis sieks 0,6 km, o dar­bai at­sieis 0,5 mln. li­tų. Iš vi­so Klai­pė­do­je yra apie 210 km cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo tink­lų. Iš jų at­nau­jin­ta treč­da­lis. Se­niau­si ir pra­sčiau­sios būk­lės ši­ lu­mos tink­lai drie­kia­si se­na­mies­ ty­je.

Mo­ky­mai. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­ bo bir­žos Jau­ni­mo dar­bo cent­re (Aukš­ to­ji gat­vė 12) šian­dien 10 val. Jau­ni­mo užim­tu­mo po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Ind­rė Vai­tie­ku­ty­tė ves pra­kti­ nį už­siė­mi­mą Klai­pė­dos dar­bo bir­žo­je re­gist­ruo­tiems as­me­nims ir Jau­ni­mo dar­bo cent­ro lan­ky­to­jams te­ma „Gy­ve­ ni­mo ap­ra­šy­mo ir mo­ty­va­ci­nio laiš­ko ren­gi­mas“. Kon­fe­ren­ci­ja. Pa­lan­gos „Bal­ti­jos“ pa­grin­ di­nė­je mo­kyk­lo­je šian­dien 10 val. vyks kon­fe­ren­ci­ja „Vai­ko po­rei­kių rea­li­za­vi­ mas šiuo­lai­ki­nia­me ug­dy­mo pro­ce­se“. Olim­pia­da. Vo­kie­ti­jo­je vy­ku­sio­je 9-ojo­ je pa­sau­li­nė­je geog­ra­fi­jos olim­pia­do­ je Lie­tu­vos mo­ki­niai pel­nė vie­ną auk­ so ir vie­ną bron­zos me­da­lį, o ab­so­liu­ čio­je įskai­to­je užė­mė de­vin­tą ko­man­ di­nę vie­tą. Lie­tu­vos ko­man­dos gre­to­ se taip pat bu­vo bei olim­pia­do­je ne­blo­ gai pa­si­ro­dė Gi­ta­na Gru­dy­tė iš Klai­pė­ dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos. Kel­ne vy­ ku­sio­je olim­pia­do­je da­ly­va­vo 32 vals­ ty­bių ko­man­dos iš 5 že­my­nų, iš vi­so 124 da­ly­viai. Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 9 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ele­na Mi­kai­tie­nė (g. 1921 m.), Gav­ri­las Gus­ti­li­nas (g. 1928 m.), Mik­ hai­las Sa­moy­lo­vas (g. 1928 m.), Alek­se­ jus Sta­ri­ko­vas (g. 1931 m.), Vy­tau­tas An­ ta­nas Mei­žys (g. 1936 m.), Ire­na Sa­maus­ kie­nė (g. 1954 m.), Si­gi­tas Se­sels­kis (g. 1959 m.), Ra­mū­nas Ku­la­kaus­kas (g. 1971 m.), Va­len­ti­na Je­go­ro­va (g. 1983 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Gav­ri­las Gus­ti­li­nas, Si­gi­tas Se­sels­kis, Va­ len­ti­na Je­go­ro­va, Bi­ru­tė Ind­re­lie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Sta­nis­lo­vas But­kus. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 8 ber­ niu­kai.

Pro­ce­sas: Klai­pė­dos cent­re vis dar ver­da dar­bai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 60 iš­ kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­ jo­ta­kos su­tri­ki­mais, gal­vos, pil­vo skaus­ mais, trau­mo­mis.

4

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

miestas

Dvit­ry­nių kiau­ši­nių bau­bas 1

Dvit­ry­nių kiau­ši­nių is­ to­ri­ja nu­ste­bi­no Lie­tu­ vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ta­ry­bos na­rį And­re­jų Gai­da­ma­vi­čių. „Dvit­ry­nių kiau­ši­nių pa­si­tai­ ko, bet kad kiek­vie­na­me kiau­ši­ ny­je bū­tų po du try­nius – čia jau ne­nor­ma­lu. Tai, kad paukš­ty­nuo­ se ma­siš­kai le­si­na­ma ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tais le­sa­lais, yra fak­tas, tai ne­sle­pia­ma, to­dėl, kad tai lei­ džia Eu­ro­pos Są­jun­ga“, – aiš­ki­no A.Gai­da­ma­vi­čius.

Prieš pjū­tį – her­bi­ci­dų do­zė

Paukš­ty­nuo­se – GMO le­sa­lai

Pa­sak pa­šne­ko­vo, yra paukš­ty­nų, ku­riuo­se paukš­čiai le­si­na­mi tik ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos so­jos le­ sa­lais. „Be to, ta so­ja yra per­mir­ku­ si pes­ti­ci­du, ku­ris liau­dy­je va­di­ na­mas „raun­da­pu“. Jo pa­grin­di­nė veik­lio­ji me­džia­ga yra gli­fo­sa­tas. Ši me­džia­ga ga­li su­kel­ti iš­si­gi­mi­mus, mu­ta­ci­jas. Gal­būt jei ne ge­ne­tiš­ kai mo­di­fi­kuo­ta so­ja, tai pes­ti­ci­ dai, ku­rie yra ma­siš­kai nau­do­ja­mi, ga­lė­jo su­kel­ti to­kį ne­pa­gei­dau­ja­ mą efek­tą, kad viš­tos pra­dė­jo dė­ ti dvit­ry­nius kiau­ši­nius“, – svars­ tė A.Gai­da­ma­vi­čius. Ar paukš­ty­ne nau­do­ja­mi tin­ka­ mi le­sa­lai, ti­ria Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. „Ma­no ma­ny­mu, tai skan­da­las, ir tar­ny­bos spe­cia­lis­tai pri­va­lė­tų pa­tik­rin­ti: o gal to­kius kiau­ši­nius yra ne­svei­ka val­gy­ti?“ – suabejo­ jo A.Gai­da­ma­vi­čius. „Iš vi­so per 5 mė­ne­sius dėl į ša­ lį at­ve­ža­mų pa­ša­rų siun­tų bu­ vo at­rink­ta 17 pa­ša­rų mė­gi­nių dėl ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų or­ga­niz­ mų. Dviem at­ve­jais nu­sta­ty­ta, kad ge­ne­tiš­kai mo­di­fik ­ uo­tų or­ga­niz­ mų (GMO) yra dau­giau nei 5 pro­c. Šias siun­tas nu­ro­dy­ta per­ženk­lin­ ti, jų eti­ke­tė­je nu­ro­dant, kad pa­ ga­min­ta iš ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ tų or­ga­niz­mų – so­jos. Pro­duk­tų su ES ne­pat­vir­tin­tos for­mos ge­ne­ti­ne mo­di­fi­ka­ci­ja ras­ta ne­bu­vo“, – ti­ki­ no Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­bos at­sto­vė spau­dai Jur­ gi­ta Sa­vic­kai­tė. Di­de­lius iš­graibs­to

Skuo­do ra­jo­no Yla­kių paukš­ty­no di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja per­so­ na­lo rei­ka­lams Lo­re­ta Bla­že­vi­čie­ nė tik nu­si­juo­kė iš­gir­du­si apie klai­ pė­die­čių ne­ri­ma­vi­mus. „Mes, vie­ti­niai, tik to­kių kiau­ ši­nių teieš­ko­me, jei tik jų pa­si­tai­ ko. Ne­gi kai­me nie­kas nė­ra ma­tęs dvit­ry­nio kiau­ši­nio? Klai­pė­die­ čiams la­bai pa­si­se­kė, kad jie ga­vo to­kią pa­kuo­tę“, – kal­bė­jo paukš­ty­ no dar­buo­to­ja.

Nuos­ta­ba: net de­šimt dvit­ry­nių kiau­ši­nių vie­no­je pa­kuo­tė­je ap­ti­ku­si klai­

pė­die­tė su­ne­ri­mo, ar jie nė­ra pa­vo­jin­gi svei­ka­tai.

And­re­jus Gai­da­ma­vi­čius:

Jei ne ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ta so­ja, tai pes­ti­ci­dai, ku­rie yra ma­siš­kai nau­ do­ja­mi, ga­lė­jo su­ kel­ti to­kį ne­pa­gei­ dau­ja­mą efek­tą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ši­nių pa­si­ro­dy­mas vie­na­me paukš­ ty­ne esą nė­ra jau toks ne­kal­tas reiš­ki­nys. „Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo su­rink­ ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri pri­bloš­kė, – 40 pro­c. Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tų pa­ša­rų su­dė­ty­je yra ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ tų or­ga­niz­mų. O į ša­lį įve­ža­mi tik to­kie pa­ša­rai“, – aiš­ki­no vi­suo­me­ ni­nin­kas. Pa­sak A.Gai­da­ma­vi­čiaus, į Lie­ tu­vą kas­met at­ga­be­na­ma apie 200 tūkst. to­nų mo­di­fi­kuo­tos so­jos pu­ pe­lių, nau­do­ja­mų pa­ša­rų ga­my­bai. „Vie­na da­nų fir­ma mums pa­ti pri­ si­pa­ži­no, kad apie 30 pro­c. gy­vu­li­ nių pa­ša­rų su­da­ro ge­ne­tiš­kai mo­ di­fi­kuo­ta so­ja. Tik Lie­tu­vo­je nie­kas neat­li­ko ty­ri­mų, kaip tai at­si­lie­pia žmo­gaus, val­gan­čio to­kių gy­vu­lių mė­są, svei­ka­tai“, – ti­ki­no vy­ras.

Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je, ūki­nin­kai prieš dvi sa­vai­tes iki ja­vų kū­li­mo lau­kus nu­purš­kia „roun­da­ pu“ her­bi­ci­du tam, kad au­ga­las nu­ mir­tų ir iš­džiū­tų. „Ta­da ja­vai iš­džiūs­ta vie­nu me­ tu. Jei pa­si­tai­ko lie­tin­ga va­sa­ ra, lau­kuo­se su­ku­ria­mas sa­vo­tiš­ kas mir­ties rū­kas, ir au­ga­lai daug grei­čiau iš­džiūs­ta, net ir lie­tin­gais orais. Ūki­nin­kams ne­rei­kia in­ves­ tuo­ti į grū­dų džio­vi­ni­mą“, – pa­ brė­žė A.Gai­da­ma­vi­čius. Nuo­du va­di­na­mas her­bi­ci­das, pa­te­kęs į žmo­gaus or­ga­niz­mą, nai­ ki­na mik­rof­lo­rą. „Vo­kie­ti­jo­je moks­li­nin­kai nu­sta­ tė, kad ypač pa­dau­gė­jo bo­tu­liz­mo at­ve­jų, kai bu­vo pra­dė­ti nau­do­ti ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti pa­ša­rai, už­ terš­ti „roun­da­pu“, – tei­gė A.Gai­ da­ma­vi­čius. Jis ste­bė­jo­si, kad lie­tu­viš­ki ja­vai ma­siš­kai eks­por­tuo­ja­mi bioe­ta­no­ lio ga­my­bai, o pa­ša­rams ūki­nin­kai im­por­tuo­ja grū­dus iš Bra­zi­li­jos ar Pa­rag­va­jaus, kur au­gi­na­mos ge­ne­ tiš­kai mo­di­fi­kuo­tos kul­tū­ros. Į le­sa­lą pi­la alie­jaus

Skuo­do ra­jo­ne įsi­kū­ru­sio paukš­ ty­no dar­buo­to­jai ne­sle­pia, kad nau­do­ja mo­di­fi­kuo­tos so­jos pa­ ša­rus. „Ta­čiau mes ir pa­tys ga­mi­na­me pa­ša­rus. Mes vie­nin­te­liai iš ne­dau­ ge­lio, ku­rie į viš­tų pa­ša­rą pi­la­me šal­to spau­di­mo sau­lėg­rą­žų alie­jaus. Ja­me yra daug vi­ta­mi­nų“, – ti­ki­no Yla­kių paukš­ty­no di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja L.Bla­že­vi­čie­nė Alie­jų įmo­nė spau­džia iš sau­lėg­ rą­žų, at­vež­tų iš Slo­vė­ni­jos, o grū­dus, žir­nius per­ka iš vie­tos ūki­nin­kų. „Ypač di­de­lių kiau­ši­nių mes net ne­de­da­me į dė­žu­tes, nes jie ne­ tel­pa. Spė­ju, kad klai­pė­die­čiai nu­si­pir­ko šių di­de­lių kiau­ši­nių, ku­riuos pa­dė­jo jau­nos viš­tos“, – aiš­ki­no paukš­ty­no ve­dė­ja Jo­lan­ta Vin­da­šie­nė.

Nuo­dų pėd­sa­kai

Fir­mi­nė­je paukš­ty­no par­duo­tu­ vė­je iš tie­sų pre­kiau­ja­ma XL dy­ džio kiau­ši­niais. „O taip nu­ti­ko to­ dėl, kad par­duo­da­ma jau­nų, ką tik pe­rė­ti pra­dė­ju­sių viš­tų kiau­ši­nių siun­ta. Kol viš­ta jau­na ir jos dės­ lu­mas nė­ra su­si­for­ma­vęs, dvit­ry­ nių kiau­ši­nių pa­si­tai­ko. Se­nes­nės viš­tos to­kių kiau­ši­nių ne­be­de­da“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­ja. Įve­ža 200 tūkst. to­nų

Ta­čiau A.Gai­da­ma­vi­čius kė­lė ver­ si­ją, kad ma­siš­kas dvit­ry­nių kiau­

Ki­ta gy­vu­lių ar paukš­čių ap­si­gi­ mi­mus ga­lin­ti su­kel­ti me­džia­ga – gli­fo­sa­tas, esan­tis pla­čiai nau­do­ ja­muo­se her­bi­ci­duo­se, ne­se­niai bai­mės įva­rė vo­kie­čiams. At­li­kus ty­ri­mus paaiš­kė­jo, kad gli­fo­sa­to ran­da­ma ne tik „raun­da­pu“ purkš­ tus grū­dus le­su­sių viš­tų, bet ir gy­ vu­lių šla­pi­me. „Jo ra­do net žmo­nių šla­pi­me. Ir tai pri­bloš­kė, nes tai 10–20 kar­ tų vir­ši­jo leis­ti­ną gli­fo­sa­to nor­mą, ku­ri ga­li bū­ti ap­tik­ta ge­ria­ma­me van­de­ny­je. O iš kur to­kie pes­ti­ci­ dų kie­kiai?“ – ste­bė­jo­si A.Gai­da­ ma­vi­čius.

Re­tas reiš­ki­nys

Paukš­ty­no dar­buo­to­jos ti­ki­no, kad iš 2,5 tūkst. kiau­ši­nių ga­li pa­si­tai­ ky­ti apie 60 su dviem try­niais. Yla­kiuo­se kaip tik šiuo me­tu kiau­ši­nius esą ėmė dė­ti net dvie­ jų paukš­ti­džių viš­tos, nes įmo­nė iš Če­ki­jos at­si­ga­be­no dau­giau jau­nų viš­tų. „Tai fi­zio­lo­gi­niai da­ly­kai: kol viš­ te­lė yra jau­na – dvit­ry­nių kiau­ši­ nių bus, o vė­liau ne­pa­si­tai­kys, nes paukš­tis pa­sieks dė­ji­mo pi­ką. Jau­ na šei­mi­nin­kė, ku­ri pir­mą kar­tą ga­ mi­na ce­pe­li­nus, taip pat li­pins ne­ vie­no­dus ce­pe­li­nus – vie­nas bus

Komentaras Al­gi­man­tas Žel­vys

Skuo­do vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­r i­na­r i­jos tar­ny­bos vir­ši­n in­kas

N

e­ma­nau, kad šia­me paukš­ ty­ne bū­t ų kaž­kas ne­leis­ ti­no. Juk vi­sos nau­jo­vės, ku­r ios bu­vo ku­r ia­mos Lie­tu­vos paukš­ty­nuo­se, Yla­kiuo­se bu­ vo įgy­ven­di­na­mos pir­miau­sia. Nes šis paukš­ty­nas – vi­sų ma­dų ir idė­jų au­to­ rius. ES dar tik gal­vo­da­vo, ką mums pri­tai­k y­t i, o čia tai jau at­si­ras­da­vo. Prieš ke­le­rius me­tus bu­vo ki­lęs skan­ da­las, kad į paukš­čių pa­ša­rus ga­lė­jo bū­t i pa­te­kę „roun­da­pe“ esan­čių me­ džia­g ų. Vie­tos ūki­n in­kai ma­ne įti­k i­ nė­jo, kad „roun­da­pas“ jiems yra per bran­g us. Kol nė­ra la­bo­ra­to­r i­n ių ty­ ri­mų, nie­kas ne­ga­l i pa­t vir­t in­t i, kad šių me­džia­g ų yra pa­ša­ruo­se. Net pa­ tys stam­biau­si ūki­nin­kai aiš­ki­no, kad che­mi­za­vi­mo ly­gis pas mus yra la­bai že­mas. Pa­ly­g in­t i su vo­k ie­čiais ar da­ nais, lie­tu­v iai au­ga­l i­n in­k ys­tė­je nau­ do­ja tik 30 pro­c. che­mi­jos. Net Lie­tu­ vo­je lau­kus iš­si­nuo­mo­ję už­sie­nie­čiai dvi­gu­bai dau­giau nau­do­ja che­mi­ka­lų. Juk vi­sa tai yra la­bai bran­gu. Aš pa­ts esu pa­ste­bė­jęs, kad lie­tu­v ių ūki­n in­ kų žiem­ken­čiai gu­l i, o Lat­v i­jo­je, Lie­ po­jos re­g io­ne da­nų au­g i­na­m i ja­vai sto­vi gra­žūs. O to­dėl, kad jie yra nuo­ lat purš­k ia­mi. Ten au­ga­lo stie­bas at­ ro­do kaip me­di­nis. Aš klau­siau vie­tos ūki­nin­kų, ko­dėl jų ja­vai po kiek­vie­nos liū­ties su­gu­la? Ūki­nin­kai sa­kė, kad da­ nų lau­kuo­se šiau­do struk­tū­ra pa­si­kei­ čia nuo che­mi­jos. Ne­gi che­mi­ka­lų grū­ duo­se ne­lie­ka? Aiš­ku, kad lie­ka.

di­des­nis, ki­tas – ma­žes­nis“, – ra­ mi­no paukš­ty­no ve­te­ri­na­rė Zi­na Ba­raus­kie­nė. Ve­te­ri­na­rė ak­cen­ta­vo, kad se­nos viš­tos pa­dė­tas itin di­de­lis kiau­ši­nis ne­bus dvit­ry­nis, nes ja­me bus di­ des­nė tik bal­ty­mo ma­sė. „Pa­sau­ly­je yra viš­tų, ku­rios dė­tų di­des­nius kiau­ši­nius, bet nė­ra to­ kių veis­lių, ku­rios dė­tų dvit­ry­nius kiau­ši­nius. Tai ne­prik­lau­so nuo to, kuo paukš­tis le­si­na­mas“, – tvir­ti­ no Z.Ba­raus­kie­nė. Ta­čiau ve­te­ri­na­rė pri­pa­ži­no, kad yra gir­dė­ju­si, jog ūki­nin­kai nau­do­ja „roun­da­pą“ prieš nu­ kul­da­mi ja­vus. „Gir­dė­jau apie to­kius da­ly­kus, ta­čiau man bai­siau, kad to­kie grū­dai var­to­ja­mi duo­nos ga­my­ bai. Juk vi­sa tai mes su­val­gy­si­me. Vi­liuo­si, kad vie­tos ūki­nin­kai ne­ nau­do­ja šių pes­ti­ci­dų, spė­ju, dėl kai­nos. Juk kiek­vie­nas che­mi­ka­ las kai­nuo­ja“, – pri­dū­rė Z.Ba­ raus­kie­nė. Šiuo me­tu paukš­ty­ne lai­ko­ma apie 120 tūkst. paukš­čių. Yla­kiuo­ se pa­si­tai­ko net 80 g sve­rian­čių kiau­ši­nių.

Prieš rin­ki­mus – gal­vo­sū­kis dėl bal­sa­vi­mo vie­tų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vis la­biau ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­ mams, jiems su­sku­bo ruoš­tis ir uos­ta­mies­čio val­di­nin­kai, ku­riems teks iš­spręs­ti ne­ma­žai pro­ble­mų.

Pag­rin­di­nė sa­vi­val­dy­bių Sei­mo rin­ ki­muo­se pa­rei­ga – ap­rū­pin­ti rin­ki­ mų apy­lin­kes rei­kia­mu in­ven­to­riu­ mi, te­le­fo­no, fak­so ry­šiu. Šių­me­tė nau­jo­vė ta, jog rin­ki­mų apy­lin­kė­

se tu­ri bū­ti ir kom­piu­te­ris bei in­ ter­ne­to ry­šys. „Di­džio­ji da­lis in­ven­to­riaus iš­li­ ko nuo anks­tes­nių rin­ki­mų, tad at­ nau­jin­ti rei­kės la­bai ne­daug. Šiuo me­tu dar ren­ka­me in­for­ma­ci­ją, ko trūks­ta konk­re­čioms apylinkėms‘, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ ti­na Vin­ti­lai­tė, ku­ri yra pa­skir­ta rin­ ki­mų or­ga­ni­za­vi­mo uos­ta­mies­ty­je dar­bo gru­pės va­do­ve. Klai­pė­do­je yra 55 rin­ki­mų apy­lin­kės, ta­čiau iki

šiol neaiš­ku, ar ke­tu­rios iš jų iš­liks įpras­to­se vie­to­se. Dar ne­ži­no­ma, ar rin­kė­jai ga­lės atei­ti bal­suo­ti į Send­ va­rio, „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­nes mo­ kyk­las, bu­vu­sias Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los pa­tal­pas Dar­žų gat­vė­ je bei „Uni­ver­sa Via“ mo­kyk­lą (da­ bar – Klai­pė­dos li­cė­jus“) Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je. Prie­žas­tis – vyks­tan­tys re­mon­to dar­bai. „Dar aiš­ki­na­mės, ar pa­vyks su­ de­rin­ti re­mon­to dar­bus su rin­ki­ mais, ta­čiau steng­si­mės, kad šių

ke­tu­rių apy­lin­kių vie­ta ne­si­keis­ tų“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė. Šių­me­čia­me mies­to biu­dže­te Sei­mo rin­ki­mams Klai­pė­do­je or­ga­ ni­zuo­ti nu­ma­ty­ti 65 tūkst. li­tų. Di­ džio­ji jų da­lis bus skir­ta su­mo­kė­ ti už sten­dų po­li­ti­nei rek­la­mai prie rin­ki­mų apy­lin­kių įren­gi­mą. Šian­dien bus at­plėš­ti vo­kai su bend­ro­vių pa­siū­ly­mais, už kiek jos pa­si­ry­žu­sios šiuos sten­dus įreng­ti. Jie tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­ti li­kus mė­ ne­siui iki rin­ki­mų, ku­rie vyks spa­

lio 14 d. Klai­pė­do­je suor­ga­ni­zuo­ti rin­ki­mus, įskai­čiuo­jant ir pa­kar­to­ ti­nius vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se, kai­nuos 641 tūkst. 312 li­tų. Tie­sa, iš šių pi­ni­gų bus pa­deng­ tos ir rin­ki­mų iš­lai­dos Pa­lan­go­je bei Ne­rin­go­je, nes Pa­jū­rio vien­man­da­ tė rin­ki­mų apy­gar­da api­ma ne tik da­lį uos­ta­mies­čio, bet ir šiuos du ku­ror­tus. Šias iš­lai­das, ku­rių di­džio­ji da­lis yra dar­bo už­mo­kes­tis, pa­dengs Vy­ riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja.

5

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 30, 2012

miestas

Lai­ne­ris: klai­pė­die­čiai ir vėl ga­lė­jo pa­ga­ny­ti akis į tre­čią kar­tą uos­te vie­šė­ju­sį jū­rų mil­ži­ną.

Vi­du­je: kruiziniame lai­ve ne­stin­ga akinamos pra­ban­gos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Di­de­lės vandenų mil­ži­no bai­mės Tre­čią kar­tą šį se­zo­ną uos­ta­mies­ty­je vie­ šė­ju­siu krui­zi­niu lai­vu „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ bu­ vo ga­li­ma gro­žė­tis ne tik iš to­lo. Lai­ne­ rio vi­zi­to me­tu jo tra­pas bu­vo nu­leis­tas ir mies­to ži­niask­lai­dos at­sto­vams. Ta­čiau eks­kur­si­jos or­ga­ni­za­to­riai, re­gis, pa­tys iš­si­ gan­do šio su­ma­ny­mo. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lai­ve ke­ti­nę ap­si­lan­ky­ti žmo­nės tu­rė­jo ne tik pa­teik­ti as­mens duo­ me­nis – prieš pat vi­zi­tą pa­pil­do­mai pa­pra­šy­ta nu­ro­dy­ti ir vi­sų lan­ky­to­ jų tau­ty­bę bei gi­mi­mo vie­tą.

Krui­zas vei­kiau­siai ne­pi­gus, nes pa­ts lai­vas įreng­tas tar­si ne­di­de­lė Las Ve­ga­so ko­pi­ja. Pri­myg­ti­nai pa­brėž­ta, jog bus ne­ga­li­ma kal­bin­ti nei įgu­los na­rių, nei juo la­biau tu­ris­tų. Ta­čiau apie lai­vą pa­ža­dė­jęs pa­pa­sa­ko­ti „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ at­sto­vas pa­sku­ti­nę mi­nu­ tę tai pa­da­ry­ti at­si­sa­kė. Su­si­da­rė įspū­dis, jog lai­ve ger­ bia­mi tik tie, ku­rie mo­ka pi­ni­gus. O krui­zas vei­kiau­siai ne­pi­gus, nes pa­ts lai­vas įreng­tas tar­si ne­di­de­lė Las Ve­ga­so ko­pi­ja.

Šis jū­rų mil­ži­nas be­veik iden­tiš­ kas liūd­nai pa­gar­sė­ju­siam lai­ne­riui „Cos­ta Con­cor­dia“, per ku­rio ava­ ri­ją nu­sken­do 35 žmo­nės. Vi­dur­že­ mio jū­ro­je ant bor­to pa­vir­tu­sį lai­vą te­be­lan­ko tu­ris­tai. Dau­giau nei 290 m il­gio „Cos­ ta Pa­ci­fi­ca“ yra di­džiau­sias iš vi­sų krui­zi­nių lai­vų, ku­rie šią va­sa­rą už­ su­ko į Klai­pė­dą. Ja­me vie­nu me­tu ga­li plauk­ti 3,7 tūkst. ke­lei­vių, įgu­la – dau­giau nei 1 tūkst. žmo­nių. Lai­vas – 13 aukš­ tų, ja­me – 15 lif­tų, yra teat­ro, ki­no sa­lės, ka­zi­no, ba­sei­nai. Lai­ne­rio in­ ter­je­ras – tar­si mil­ži­niš­kas or­kest­ ras, kur at­si­spin­di mu­zi­ki­niai ak­ cen­tai – na­tos, smui­ko rak­tai, ant lif­tų du­rų nu­ta­py­tos vio­lon­če­lės ir pa­na­šiai. Lai­vas pri­klau­so ita­lų kom­pa­ni­jai „Cos­ta“, ku­ri tu­ri 14 krui­zi­nių lai­vų, juo­se dir­ba 14 tūkst. įgu­los na­rių. „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ – vie­nas di­ džiau­sių kom­pa­ni­jos lai­ne­rių. Jo dvy­nys – „Cos­ta Si­re­ne“ krui­zi­nis lai­vas. Pla­nuo­ja­ma, kad ki­tais me­ tais „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ į Klai­pė­dą už­ suks net 6 kar­tus.

Rugsėjo 8 d. (šeštadienį) 14.00–17.00 val. Jūros parkas (buvęs Poilsio parkas)

LINKSMYBĖS: s žiugin d ĩ šventės atidarymas; s u vis S metu MPINIUKA . s ė ĩ muzikos mokyklos YAMAHA pasirodymas; t n E u Šve asis K draug ĩ vaikų šou studijos „Tamesa“ pasirodymas; linksm ptinguoju RIZAI! RP sla ĩ bendruomenių komandų varžytuvės su pa OS IR SIU N (būtina išankstinė registracija tel. 8 655 45118); DOVA ĩ loterija su dienraščio „Klaipėda“ prizais; ĩ Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ muzikinio lavinimo studijos pasirodymas; ĩ šokių pamoka su „Ten dance“; ĩ studijos „Grock“ mušamųjų pamokėlė; ĩ Saulės Bogužaitės su grupe pasirodymas; ĩ grupės „Chill’us“ pasirodymas; Visi šventės dalyviai iš aplinkinių Klaipėdos gyvenviečių (Gindulių, ĩ įspūdingiausios daržo gėrybės rinkimai Jakų, Kalotės, Slengių, Sudmantų, (dalyvauja visi atvežę rudenišką gėrybę); Rimkų) bus atvežti ir parvežti linksmaisiais autobusiukais. ĩ šventės uždarymas, apdovanojimai. ŠVENTĖS PARTNERIAI:

Pri­tai­ky­ta: vir­šu­ti­nia­me de­ny­je pa­to­gu mau­dy­tis ir de­gin­tis.

6

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

nuomonės

Kas ver­čia kęs­ti triukš­mą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Į Sei­mą – kom­pen­sa­ci­jos

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

J

ei­gu vers­li­nin­kas pa­sam­do dar­ buo­to­ją ir su juo su­da­ro ket­ve­ rių me­t ų truk­mės su­tar­t į, lo­g iš­ ka ma­ny­ti, kad praė­jus šiam lai­ ko­tar­piui ga­li bū­ti su­da­ry­ta nau­ja su­tar­ tis. Ar­ba abi ša­lys ga­li drau­giš­kai ar ne­ la­bai pa­spaus­ti ran­kas ir iš­si­skir­ti. Be jo­ kių išei­t i­n ių kom­pen­sa­ci­jų. Jo­k ių kom­ pen­sa­ci­jų ne­tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ir tuo at­ ve­ju, jei darb­da­vys no­ri su­da­ry­ti nau­ją su­tar­t į, bet dar­buo­to­jas nu­ta­r ia trauk­t i nau­jų ho­ri­zon­tų link. Ta­čiau to­kia lo­gi­ka mū­sų Sei­me ne­ga­lio­ ja. Ka­den­ci­jai ei­nant į pa­bai­gą vėl pra­dė­ ta es­ka­luo­ti išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų ne­ per­rink­tiems par­la­men­ta­rams te­ma. Šis klau­si­mas iš­tem­pia­mas į die­nos švie­są ir vie­šo­jo­je erd­vė­je val­kio­ja­mas kas ket­ ve­rius me­tus, bet nie­kas ne­si­kei­čia.

Kai ku­rių par­la­men­ta­rų ar­gu­men­tai, ko­dėl kom­ pen­sa­ci­jos rei­ka­lin­gos, rin­kė­jams tu­rė­tų bū­ti lyg smū­gis maz­go­te per vei­dą. Vie­nin­te­lis nau­jas niuan­sas – šie­met Sei­ mo biu­dže­te kom­pen­sa­ci­joms nu­ma­ty­ to be­veik mi­li­jo­no li­tų tik­riau­siai ne­pa­ kaks, tad jas ne­per­rink­tiems ar ne­pa­no­ ru­siems bū­t i per­r ink­t iems po­l i­t i­kams ga­li tek­ti mo­kė­ti da­li­mis. Kai ku­r ių par­la­men­t a­r ų ar­g u­men­t ai, ko­dėl kom­pen­sa­ci­jos rei­ka­l in­gos, rin­ kė­jams tu­rė­tų bū­ti lyg smū­gis maz­go­te per vei­dą. Pa­v yz­d žiui, kon­ser­va­to­r ius Sta­sys Šed­ba­ras de­juo­ja, kad ne­per­rink­ ti Sei­mo na­riai „tie­siog iš­me­ta­mi į gat­vę“. Dar blo­giau – jie esą bū­na pra­ra­dę dar­bo įgū­džius, to­dėl įsi­tvir­tin­ti dar­bo rin­ko­je bū­na la­bai su­dė­tin­ga. Bet S.Šed­ba­ras ne­ su­ge­ba su­vok­ti, kad tai na­tū­ra­lu, – koks kvai­lys priims į dar­bą bu­v u­sį po­l i­t i­ką, ku­riuo per nau­jus rin­ki­mus ne­pa­si­ti­kė­ jo rin­kė­jai? Jei ne­vy­kė­lis yra bu­vęs po­ li­ti­kas, tai nie­ko ne­kei­čia. Ne­vy­kė­lis vis tiek yra ne­vy­kė­lis. „Jei išei­ti­nes pa­nai­kin­si­me, in­te­li­gen­ti­nio ly­gio Sei­mo na­rių ne­pri­si­šauk­si­me“, – dar vie­ną ar­gu­men­tą ra­do S.Šed­ba­ras. Jei­gu Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kui at­ro­do, kad in­te­li­gen­tai į Sei­mą tu­rė­tų verž­tis dėl išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų, tuo­met dėl to­kio po­ž iū­rio yra la­bai liūd­ na, o pa­tys in­te­li­gen­tai tu­rė­tų įsi­žeis­ti. Be to, kom­pen­sa­ci­jos nie­kur ne­din­go ir, re­g is, ne­d ings, ta­čiau „in­te­l i­gen­t i­n io ly­ gio“ tarp mū­sų par­la­men­ta­rų vis ma­žiau ir ma­ž iau.

P

ers­kai­čiau „Nuo­mo­nių“ skil­ty­je Dia­nos P. straips­nį „Ar pri­va­lo­me kęs­ti triukš­ mą“ („Klai­pė­da“, 2012 08 23) ir pa­gal­vo­jau, kad ši vei­kė­ ja tu­ri daug am­bi­ci­jų, daug dar­bo ir ener­gi­jos įde­da ra­šy­da­ma skun­ dus, vars­ty­da­ma sa­vi­val­dy­bės du­ ris, fik­suo­da­ma fo­to­tech­ni­ka įvai­ rius ne­stan­dar­ti­nius vaiz­de­lius se­na­mies­ty­je, kal­tin­da­ma sa­vi­val­ dy­bės dar­buo­to­jus abe­jin­gu­mu ir taip to­liau. Ger­bia­mo­ji Dia­na, vi­są su­si­kau­ pu­sią nei­gia­mą ener­ gi­ją nu­kreip­ki­te ki­ ta link­me. Ieš­ko­ki­te par­d uo­d a­m ų bu­t ų ki­tuo­se mies­to ra­ jo­nuo­se. Ir ra­my­ bę tu­rė­si­te, ir pi­ni­gų ne­ma­žai at­liks, nes bu­tai se­na­mies­ty­je – bran­gūs. Tiek lai­ko jūs ir jū­sų šei­ma kan­ki­na­tės to­je Žve­jų gat­vė­je. Jau net tre­čio­ji kar­ta. Va­rė mat juos vo­kie­čiai ir so­vie­tai. Ne­są­mo­nė. Jei bū­tų va­rę, tai bū­ tu­mė­te su­kiš­ti į sau­sa­kim­šus va­go­ nus ir iš­vež­ti į Vo­kie­ti­ją ar Si­bi­rą. Pa­va­ži­nė­ki­te po pa­sau­lį. Pa­ma­ ty­si­te, kaip žmo­nės se­na­mies­čiuo­ se gy­ve­na: neo­ni­nės rek­la­mos, ne tik ma­ši­nų bet ir žmo­nių pil­nos gat­vės. Vieš­bu­čių taip pat gau­ su, bet nie­kas ne­si­skun­džia ke­lia­ mu triukš­mu ar iš­ti­są pa­rą blyk­sin­ čio­mis rek­la­mo­mis. Ir se­na­mies­čio gai­vin­ti ne­rei­kia. Jei jus, p. Dia­na, kan­ki­na triukš­ mas, įsi­ren­ki­te gar­so izo­lia­ci­ją, jei kan­ki­na švie­sos – spe­cia­lias užuo­ lai­das. Spe­cia­lis­tų ir me­džia­gų šiais lai­kais yra. Ne­no­ri­te? Tuo­met ir ne­de­juo­ki­te. Se­na­mies­tis pri­va­lo bū­ti gy­vas ne tik die­ną, bet ir vė­ly­vą va­ka­rą. Par­duo­tu­vė­lės už­si­da­ro anks­to­kai, tai se­na­mies­čio šio­kią to­kią gy­vy­ bę pa­lai­ko tik įvai­rios ka­vi­nės, res­ to­ra­nai, užei­gos. Mū­sų mies­tui di­de­lės ža­los pri­ da­rė neap­gal­vo­ti vie­tos val­džios spren­di­mai leis­ti sta­ty­ti di­de­lius

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Apk­vai­li­no? Pa­ti kal­ta

Andriaus Deltuvos karikatūra

D

Va­len­ti­na

pre­ky­bos cent­rus mies­te. Kam žmo­nėms vaikš­čio­ti po ma­žas par­ duo­tu­vė­les, jei cent­ruo­se vis­kas po ran­ka ir iki vė­lu­mos? Kam jau­ni­mui lai­ką leis­ti kaž­kur gat­vė­se, skve­ ruo­se, kur ir gam­ta ne­la­bai le­pi­na, o ir pri­va­žiuo­ti nė­ra kaip? O štai į di­džiuo­sius pre­ky­bos cent­rus ir įva­žos ge­ros, ir ne­mo­ka­

Pa­va­ži­nė­ki­te po pa­ sau­lį. Pa­ma­ty­si­te, kaip žmo­nės se­na­ mies­čiuo­se gy­ve­na: neo­ni­nės rek­la­mos, ne tik ma­ši­nų bet ir žmo­nių pil­nos gat­vės.

mos au­to­ma­ši­nų sto­vė­ji­mo vie­tos yra. Jei šie cent­rai bū­tų pa­sta­ty­ ti mies­to priei­go­se, tuo­met ne­bū­

tuo­ti prieš tai, kad bū­tų už­da­ry­tas Se­na­sis tur­gus. Juk ge­rai, kad tur­ gu­je ga­li už­si­dirb­ti smul­kūs vers­ li­nin­kai. O skai­ty­to­jas Ri­čar­das jį va­di­ na at­ma­tų duo­be. Aš anks­čiau su mo­ki­niais esu sker­sai išil­gai iš­va­ ži­nė­ju­si vi­są Lie­tu­vą. Atk­rei­piau dė­me­sį, kad kiek­vie­no mies­te­lio, net ir la­bai ma­žo, cent­re yra tur­ gus. Tur­gūs vi­suo­met bu­vo trau­ kos cent­ras. Ki­ti spė­ja, kad Se­no­jo tur­gaus vie­to­je bus res­to­ra­nas... O kas gi

tų se­na­mies­ty­je už­si­da­riu­sios ma­ žo­sios par­duo­tu­vė­lės ir ne­suk­tu­me sau gal­vos, kaip at­gai­vin­ti se­na­ mies­tį. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai šiuo me­tu tei­sin­gai el­gia­si: ne draus­ti, o kuo dau­giau leis­ti. Šiuo me­tu at­ gims­ta dėl ka­vi­nu­kių Da­nės kran­ ti­nės. Leis­ki­me ir au­tot­rans­por­tui va­žiuo­ti Til­tų gat­ve. Koks trans­ por­to srau­tas ju­da Tai­kos pro­spek­ tu, Mi­ni­jos gat­ve ir Ši­lu­tės plen­tu? Bet ten gy­ve­nan­tys žmo­nės ne­ pra­šo už­draus­ti eis­mo. Ten, ma­ to­te, ga­li­ma, o se­na­mies­ty­je – ne. Nes čia gy­ve­na bran­gius bu­tus tu­ rin­tys po­nai. Taip pat ne­su­tin­ku su p. Dia­nos tei­gi­niu, kad se­na­mies­tis yra ypač tan­kiai ap­gy­ven­din­tas. Kiek žmo­ nių lan­ko­si se­na­mies­ty­je ir koks ten gy­ve­nan­čių­jų skai­čius, tai tik­rai šis pa­ly­gi­ni­mas ne gy­ven­to­jų nau­dai. To­dėl net ne­ver­ta to­liau dis­ku­ tuo­ti: ko­kį žmo­gus no­ri gy­ve­ni­mą tu­rė­ti, to­kį ir tu­ri. Vik­to­ras K.

Ga­lė­tų su­si­tvar­ky­ti ap­lin­ką

Klai­pė­da šie­met aki­vaiz­džiai tvar­ kin­ges­nis mies­tas nei praė­ju­siais me­tais. Gė­ly­nai žy­di, žo­ly­nai – nu­šie­nau­ti. Ta­čiau yra va­di­na­ mų­jų juo­dų­jų sky­lių. Pa­vyz­džiui, aukš­tu­ma Žar­dės pre­ky­bos cent­ re. Ant jos yra įvai­rių įstai­gų. Bet lip­da­mas laip­tais į jas pri­si­me­nu mū­sų gar­sų­jį Mai­ro­nį, ap­dai­na­ vu­sį pe­lė­siais ir ker­pė­mis apau­ gu­sią Tra­kų pi­lį. Pa­na­ši pa­dė­tis ir čia. Tik­rai ga­li čia esan­čių par­ duo­tu­vė­lių sa­vi­nin­kai ras­ti žmo­ gų, ku­ris su­tvar­ky­tų ap­lin­ką. Jei bū­tų se­niū­nai­tis, tai jam bū­tų ga­ li­ma pa­si­skųs­ti. Sta­sys

Ma­žos šiukš­lia­dė­žės

Ne­to­li cerk­vės Smil­te­lės gat­vė­je yra tven­ki­nys. Prieš ko­kius dve­jus me­ tus jis bu­vo iš­va­ly­tas. Ant pa­kran­ tės su­sta­ty­ti ak­me­nys. Ir suo­liu­kai ge­ri. Die­ną nak­tį čia pil­na žmo­nių. O šiukš­lia­dė­žės – ma­žy­tės. Tel­pa vos du tuš­ti „bam­ba­liai“. Vis­kas me­ta­ma ap­link. Daug kas pa­ten­ ka į van­de­nį. Vie­ta la­bai mėgs­ta­ ma, ta­čiau ir čia trūks­ta pri­žiū­rin­ čios ran­kos.

ži­no, kas ten bus? Jei bus mi­li­jo­nų, ga­li at­si­ras­ti ir stik­lai­niais va­di­na­ mų pa­sta­tų. Ko­dėl taip no­ri­ma šį tur­gų už­da­ry­ti? Ar ne dėl to? Skai­ty­to­ja Faus­ti­na sa­ko, kad da­ bar­ti­nė val­džia niek­šų ne­nu­ga­lės. O aš ma­nau, kad da­bar­ti­nis me­ ras ga­li nu­ga­lė­ti. Tur­gaus te­ri­to­ri­ją te­rei­kia su­tvar­ky­ti – nu­griau­ti se­ nus san­dė­lius, įkur­din­ti ma­žų par­ duo­tu­vė­lių, su­tvar­ky­ti tvo­rą ir, at­ si­ra­dus spal­voms, ši vie­ta at­ro­dys pui­kiai. Bi­ru­tė G.

Ne­no­riu tų skra­ju­čių

Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad skra­ju­ čių spaus­di­ni­mas nei­gia­mai vei­ kia eko­lo­gi­ją. Man ne­duo­da ra­ my­bės vie­nas klau­si­mas. Kas tu­ri tei­sę į ma­no pri­va­čią pa­što dė­žu­tę mes­ti šlamš­tą – ma­ku­la­tū­rą? Tarp jų įsi­mai­šo ir są­skai­tos, ku­rias ne­ ty­čia kar­tu su ki­tais po­pier­ga­liais kar­tais iš­me­ta­me. O tie, ku­rie no­ ri pla­tin­ti tas skra­ju­tes, te­gul pa­de­ da jas prie kon­tei­ne­rių. Kam rei­kės, tas pa­siims. Jo­kū­bas Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ne kar­tą bu­vo ra­šy­ta apie žmo­nėms siū­lo­mus van­dens filt­rus. Ta­pau ir aš ta kvai­le, už­ki­bu­sia ant siū­ly­to­jų kab­liu­ko. Jie, su­ži­no­ję te­le­fo­no nu­ me­rį ir ad­re­są, pa­skam­bi­no ir pa­ sa­kė, kad ateis pa­tik­rin­ti van­dens šva­ru­mo. Su­ti­kau. Atė­jo du jau­ni apie 30 me­tų vy­rai ir pra­dė­jo man ro­dy­ti, ko­kį van­de­nį ge­riu. Pri­pil­dė tris stik­li­nes. Į vie­ną van­dens įpy­ lė iš čiau­po, į ki­tą – iš vir­du­lio, ku­ ria­me bu­vo vi­rin­tas van­duo. Tre­čią stik­li­nę pri­pil­dė mi­ne­ra­li­nio van­ dens, ku­rį pir­kau par­duo­tu­vė­je. Jie taip gra­žiai suo­kė. Bu­vau sa­vo­tiš­ ko­je hip­no­zės bū­se­no­je. Su­ti­kau, ne­pa­gal­vo­ju­si apie su­mą. Ki­tą die­ ną at­ne­šė dar bent 10 la­pų pa­si­ra­ šy­ti. Kai pra­dė­jau ana­li­zuo­ti teks­ tą, su­pra­tau, kad per tre­jus me­tus li­zin­gu tu­rė­siu su­mo­kė­ti 3,7 tūkst. li­tų. Nie­kur ne­ding­siu – tu­rė­siu mo­kė­ti. Pa­ti – žiop­la. Kvie­čiu ki­ tus žmo­nes: ne­bū­ki­te kvai­li – neį­ si­leis­ki­te į bu­tą pa­na­šių ti­pų.

Mil­da

is­ku­si­jos dėl Se­no­jo tur­ gaus vis ne­rims­ta „Karš­ ta­me te­le­fo­ne“. Ne­no­riu už­gau­ti ki­tų „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­jų, ta­čiau kai ku­rie pa­si­sa­ ky­mai tik­rai nė­ra de­ra­mi. Skai­ty­to­jas Ri­čar­das ki­tos po­nios iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę va­di­na sa­pa­lio­ nė­mis, jį ima pyk­tis ir juo­kas. Pa­si­juok­ti ga­li­ma, o ko čia pyk­ti? Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo nuo­mo­nę ir pa­si­sa­ko, kaip jam at­ro­do. Gir­ dė­jau, jog kai kas no­rė­tų pro­tes­

750

397 728

telefonas@kl.lt

Tur­gų rei­kia tvar­ky­ti iš es­mės

Informacija: 397

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 30, 2012

lietuva

Agitacija už Europos pinigus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gali kirsti per nagus Seimo rinkimuose dalyvausiantiems europarlamentarams. Jie už Europos Parlamento (EP) pinigus ne tik viešina savo veiklą, bet ir agituoja. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Viešumo protrūkis

Seimo rinkimuose dalyvausiantiems Lietuvos europarlamentarams – neramios dienos. Gali būti taip, kad kai kurie jų EP skiriamas išmokas informacijai apie europarlamentaro darbą viešinti naudoja ir rinkimų agitacijai. Kai kurie politinės reklamos atvejai – beveik akivaizdūs. Antai pretenzijų dalyvauti Seimo rinkimuose turintis Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Rolandas Paksas, viename portale skelbiantis apie savo kaip EP nario veiklą, ne tik informuoja, bet ir siūlo skaityti savo pastabas apie šildymo kainas. Panašiai elgiasi ir Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Kiti Seimo rinkimuose planuojantys dalyvauti EP nariai – socialdemokratai Zigmantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiūtė – vis dažniau dalija ataskaitas apie savo veiklą, skrajutes, už EP pinigus perka užsakomuosius straipsnius. Minėtuose tekstuose užsimenama apie darbą EP, tačiau juose kalbama ir apie kitas Lietuvos politines aktualijas.

Lauktų griežta bausmė

VRK jau pradėjo domėtis ir aiškinasi, ar taip elgdamiesi kai kurie europarlamentarai nepažeidžia Politinės kampanijos finansavimo įstatymo.

Liutauras Ulevičius:

Nežinau, per kiek laiko išsiaiškinsime. Jei spėjame iki Seimo rinkimų, tai spėjame.

„Kol kas aiškinamės faktines aplinkybes. Yra EP vidinės taisyklės: dalis jų viešos, dalis – uždaro naudojimo. Kai gausime visus atsakymus iš EP, galėsime spręsti. Be to, reikia ir faktus patvirtinančių dokumentų, kad tai buvo apmokėta iš jų sąskaitos“, – komentavo VRK narys Liutauras Ulevičius. Jei kai kurių europarlamentarų informacijos apie save viešinimas būtų pripažintas ir politine reklama, jų lauktų itin griežta bausmė – būtų pašalinti iš rinkimų. Tačiau vargu ar taip gali atsitikti, nes

Vertinti nusikaltimų rinksis rudenį Lietuvos ir užsienio istorikus, įtrauktus į atnaujintą Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tikimasi prie bendro stalo sukviesti šį rudenį.

„Manau, kad ši komisija per artimiausius tris mėnesius susirinks, vėlyvą rudenį“, – BNS trečiadienį sakė šios komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris. Į komisiją įtrauktos dvi dešimtys istorikų iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Vengrijos. Jie dirbs dviejose pakomisėse – vertins nacių ir sovietų nusikaltimus. „Šis apskritasis stalas turėtų sustiprinti tautų, valstybių pasitikėjimą ir pagarbą vienas kitam“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis politikas. E.Zingerio nuomone, nors per du nepriklausomybės dešimtmečius tiriant nacių ir sovietų nusikaltimus padaryta daug pažangos, dar trūksta medžiagos apie nacių ir vietos kolaborantų nusikaltimus provincijoje, padėtį nacių okupuotoje Lietuvoje 1942–1944 m., taip pat sovietų nusikaltimus nuo 1956 iki 1990 m. Antradienį pasirašytame Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekrete teigiama, kad komisija atnaujinama atsižvelgiant į „holokausto išskirtinį bei precedento neturintį pobūdį ir mastą“ ir „skaudžius sovietinio okupacinio režimo padari-

nius Lietuvos gyventojams“. „Atėjo laikas atnaujinti sudėtį, ir ji buvo atnaujinta", – BNS antradienį sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Ji teigė, kad šiuo klausimu daugiau komentarų nebus. Dėl komisijos nebuvo išplatintas ir atskiras pranešimas spaudai. Į Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir holokausto įvertinimo pakomisę paskirti du holokausto aukų ir didvyrių atminties organizacijos Jad Vašem Izraelyje atstovai, vienas Amerikos žydų komiteto narys, keli Lietuvos istorikai. Tarp jų Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bakeris, Jad Vašem atstovai Dina Porat ir Arkadijus Zeltseris, Milersvilio universiteto dėstytojas Saulius Sužiedėlis, Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Girnius. Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimus vertins tarptautinęs visuomeninės organizacijos „Memorial“ Rusijoje, Amerikos žydų komiteto, Jeilio, Stanfordo, Sorbonos, Vilniaus universitetų atstovai. Šios pakomisės nariais paskirti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas istorijas Arvydas Anušauskas, "Memorial" narys Aleksandras Danielis, Amerikos žydų komiteto narys Nicolas Lane'as, Jeilio universiteto atstovas Timothy Snyderis, Sorbonos universiteto atstovas Françoise Thomas, vengrų istorikas János M.Raineris. „Klaipėdos“ ir BNS inf.

VRK taip griežtai dar nėra baudusi nė sykio. „Jei būtų pripažinta, kad vieno iš kandidatų rinkimų kampaniją rėmė trečioji šalis – juridinis asmuo, tai būtų neteisėtas finansavimas. Nežinau, per kiek laiko išsiaiškinsime. Jei spėjame iki Seimo rinkimų, tai spėjame“, – kalbėjo L.Ulevičius. Bėdos nemato

Seimo rinkimuose ketinantys dalyvauti europarlamentarai, žinoma, dėl to nemato jokios bėdos. Esą jie užsakytais straipsniais, reklaminėmis juostomis interneto portaluose ir pan. tik viešina savo kaip EP narių veiklą. Štai R.Paksas tikino konsultavęsis su EP teisininkais ir šie jam prieš kurį laiką nurodė, kad jokios bėdos dėl to nėra. „Prieš pradėdami tuos dalykus daryti domėjomės įstatymais, galimomis kolizijomis. Klausėme, ar tai nepažeis Seimo rinkimų įstatymo subtilybių. Iš EP juridinių tarnybų sulaukėme atsakymo, kad ne. Mes tai darome jau trejus su puse metų, ir tai pradėjome daryti, kol dar nė nekvepėjo rinkimais, tad nemanau, kad dabar turėčiau daryti pertrauką“, – vakar dienraščiui paaiškino R.Paksas.

Landa: galimybe viešinti savo kaip europarlamentaro veiklą itin akty-

viai naudojasi R.Paksas. Tiesa, neaišku, kuo ta veikla susijusi, pavyzdžiui, su šildymo kainomis Lietuvoje. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Rugsėjo 1-osios šventė

AKROPOLYJE Rugsėjo 1 d., šeštadienį

12–17 val.

Puodelių dekoravimo, balionų lankstymo ir kitos liksmos pamokėlės, spalvotieji personažai ant vaikų veidų, virtualios automobilių lenktynės ir „Laimės ratas“ su daugybe dovanų bei CAN CAN PIZZA vaišėmis.

Nuo 18:30 val. Diskoteka ant AKROPOLIO ledo su prizais, siurprizais bei didžiuliu tortu.

Rugsėjo 3 d., pirmadienį

Nuo 14 val.

Saugaus eismo kelyje pamokėlės su policijos pareigūnais ir ištikimuoju draugu šuniu Amsiu.

Nuo 16 val. Vaikų dailiojo čiuožimo klubo „Speigas“ auklėtiniai dovanos pasirodymą ant AKROPOLIO ledo. Rugsėjo 3-ią visą dieną AKROPOLIO lede vienos čiuožimo sesijos kaina – tik 3 lt.

KLAIPĖDA TEL. 1588 (2 Lt/min.), DAUGIAU INFORMACIJOS WWW.AKROPOLIS.LT

8

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

užribis Su­lai­kė ma­ši­nos va­gį

Išk­raus­tė ba­ga­ži­nę

Ap­vo­gė mie­gan­tį žve­jį

Klai­pė­dos po­li­ci­ja su­lai­kė sve­ ti­mu au­to­mo­bi­liu pa­no­ru­sį pa­ si­va­ži­nė­ti jau­nuo­lį. Į po­li­ci­ ją krei­pė­si Mi­tu­vos g. gy­ven­ to­jas, ku­ris pra­ne­šė, kad din­ go jo prieš 24 m. pa­ga­min­ta „Opel As­co­na“. Net­ru­kus pa­ rei­gū­nai su­stab­dė vog­tą ma­ ši­ną, ją vai­ra­vęs jau­nuo­lis ap­ klaus­tas.

Į Klai­pė­dos po­li­ci­jos pareigū­ nus krei­pė­si au­to­mo­bi­lio sa­ vi­nin­kas, ku­ris pra­ne­šė, kad vie­no pre­ky­bos cent­ro au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­ je bu­vo įsi­brau­ta į jo trans­ porto priemonę. Iš „Au­di A4“ ba­ga­ži­nės pra­din­go 4 tūkst. li­tų ver­tės daik­tų. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja.

Va­gys ap­šva­ri­no Da­nė­je prie lai­vo „Me­ri­dia­nas“ žve­jo­ ju­sį jau­nuo­lį, kai šis už­snū­ do. Pra­bu­dęs 31-erių vai­ki­ nas pa­si­ge­do kup­ri­nės, ku­ rio­je bu­vo as­mens ta­pa­ty­ bės kor­te­lė, pi­ni­gi­nė ir pi­ni­ gų. Paaiš­kė­jo, kad va­gys iš jo są­skai­tos dar spė­jo paim­ti ir 900 li­tų.

Ženk­lus pri­ly­gi­no rek­la­mai 1

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­ riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­ nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis ti­ki­no tik iš žur­na­lis­tų iš­gir­dęs, jog pa­rei­gū­ nai už­drau­dė gel­to­nais tri­kam­piais pa­ženk­lin­ti pės­čių­jų pe­rė­jas. „Į ma­ne nie­kas ne­si­krei­pė, o pa­ rei­gū­nų ir jų nuo­mo­nių yra daug“, – tei­gė R.Ši­dei­kis.

Moks­lei­vius ap­drau­ džia tik mė­ne­sį, o ženk­li­ni­mas iš­lie­ka vi­sus me­tus, va­di­na­ si, bend­ro­vė 11 mė­ ne­sių gau­na ne­mo­ ka­mą rek­la­mą.

Sta­tys kar­to­ni­nes fi­gū­ras

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo – gel­to­nų tri­kam­pių ženk­lų Klai­pė­ dos gat­vė­se šie­met tik­rai ne­bus. „Lai­kai, kai ne­mo­ka­mai rek­la­ ma­vo­me drau­di­mo bend­ro­vę bai­ gė­si. Juk ji moks­lei­vius ap­drau­džia tik vie­ną mė­ne­sį, o ženk­li­ni­mas iš­ lie­ka vi­sus me­tus, va­di­na­si, bend­ ro­vė 11 mė­ne­sių gau­na ne­mo­ka­mą rek­la­mą“, – dės­tė L.Dū­da. Jis pa­tvir­ti­no, jog pieš­ti gel­to­nus tri­kam­pius gat­vė­se už­drau­dė po­li­

ci­jos pa­rei­gū­nai ir to­kį spren­di­mą L.Dū­da sie­jo su Ke­lių po­li­ci­jos biu­ re pa­si­kei­tu­siais dar­buo­to­jais. „Už tuos 20 tūkst. li­tų, ku­riuos iš­leis­da­vo­me gel­to­niems tri­kam­ piams nu­pieš­ti, ga­li­me įreng­ti ki­tų sau­gu­mo prie­mo­nių, pa­vyz­džiui, grei­čio slo­pi­ni­mo kal­ne­lių ar prie pe­rė­jų pa­sta­ty­ti kar­to­ni­nių pa­rei­ gū­nų“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Pir­mi­nin­ką nu­ste­bi­no

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas, Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas nu­ste­bo iš­gir­dęs, jog pa­rei­gū­ nai už­drau­dė prie pės­čių­jų pe­rė­ jų pieš­ti ak­ci­jos „Ap­sau­gok ma­ne“ ženk­lus. „Nie­kaip neįž­vel­giu, kad jie bū­tų rek­la­ma. Ženk­lai tik­rai vei­kė ge­rai – pa­ma­tai ir iš­kart ko­ją – ant stab­ džių. Keis­ta, kad šio spren­di­mo nie­kas ne­de­ri­no su Sau­gaus eis­ mo ko­mi­si­ja“, – ste­bė­jo­si V.Kar­ ma­no­vas. Ne­pai­sant to, jog ak­ci­jos „Ap­ sau­gok ma­ne“ ženk­lų Klai­pė­dos gat­vė­se ne­bus, ji uos­ta­mies­ty­je vis tiek vyks. Rug­sė­jį drau­di­mo bend­ ro­vė vi­sus moks­lei­vius ap­draus nuo su­ža­lo­ji­mų eis­mo įvy­kiuo­se. Jei moks­lei­vis nu­ken­tės ava­ri­jo­je tarp 7 ir 21 val., jam bus iš­mo­kė­ ta ati­tin­ka­ma drau­di­mo su­ma, di­ džiau­sia – 10 tūkst. li­tų. Ši ak­ci­ja Klai­pė­do­je vyks­ta nuo 2001 m.

Net­var­ka: uos­ta­mies­čio marš­ru­ti­niuo­se tak­si nu­sta­ty­ta ir smul­kių, ir šiurkš­čių pa­žei­di­mų. Evelinos Daugėlaitės nuo­tr.

„Mik­riu­kuo­se“ – ai­bė pa­žei­di­mų Klai­pė­do­je spe­cia­li dar­bo gru­pė pir­mą kar­tą tik­ri­no marš­ru­ti­nių tak­si ve­žė­jus ir nu­sta­tė gau­sy­bę pa­žei­di­mų, dėl ku­rių ve­žė­jams gre­sia pra­ras­ti li­cen­ci­ją vers­tis šia veik­la. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Marš­ru­ti­nių tak­si vers­las tu­ri bū­ti skaid­rus, o jis toks nė­ra – tai pa­ro­ dė pa­tik­ri­ni­mo re­zul­ta­tai. Sis­te­ma tru­pu­tį ne­vei­kia, ją rei­kia to­bu­lin­ ti“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji sa­vo įsa­ky­mu ir bu­vo su­da­riu­si dar­bo gru­pę, ku­ri be­veik du mė­ne­ sius tik­ri­no vi­sus uos­ta­mies­čio ve­ žė­jus marš­ru­ti­niais tak­si. Jo­je dir­bo ir Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­ jos bei Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­ jos at­sto­vai. Anot dar­bo gru­pės va­do­vo, sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo Via­čes­la­vo Kar­ ma­no­vo, „mik­riu­kuo­se“ nu­sta­ty­ta

ir smul­kių, ir šiurkš­čių pa­žei­di­mų. Kai ku­rie vai­ruo­to­jai įspė­ti už tai, jog sa­lo­ne rū­ko, nors tuo me­tu ve­ ža ke­lei­vius. 31 at­ve­ju ke­lei­viai va­žia­vo be bi­ lie­to, 72 – „mik­riu­kai“ ne­si­lai­kė tvar­ka­raš­čio. Nus­ta­ty­tas ir pa­žei­ di­mas, kai marš­ru­ti­niai tak­si lai­ko­ mi ne at­ski­ro­se aikš­te­lė­se, o dau­ gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Net 71 pa­žei­di­mą pa­da­rė 7-ojo marš­ru­to ve­žė­jai marš­ru­ti­niais tak­si. „Dar­bo gru­pė nu­sta­tė, kad vi­si tik­rin­ti ve­žė­jai neiš­ven­gė pa­žei­di­ mų, ku­rie men­ki­na jų re­pu­ta­ci­ją“, – kons­ta­ta­vo V.Kar­ma­no­vas. To­dėl spe­cia­lis­tai pa­siū­lė J.Si­mo­ na­vi­čiū­tei pra­dė­ti li­cen­ci­jų vers­tis šia veik­la su­stab­dy­mo pro­ce­dū­rą. To­kios san­kci­jos gre­sia pen­kioms

įmo­nėms, ku­rių „mik­riu­kai“ ke­lei­ vius ve­ža 2, 5, 7, 9, 14 marš­ru­tais. „Jiems duo­tas mė­nuo iš­tai­sy­ti nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus. Jei tai ne­ bus pa­da­ry­ta, li­cen­ci­jos bus atim­ tos ir ve­žė­jai ke­lei­vių ne­be­ga­lės vež­ti jo­kiais marš­ru­tais“, – tei­gė V.Kar­ma­no­vas. Klai­pė­do­je marš­ru­ti­niais tak­si ke­lei­vius ve­ža apie 80 ve­žė­jų, ta­ čiau tik 9 įmo­nės iš jų tu­ri su­tar­tis su sa­vi­val­dy­be. Pa­si­ra­šiu­sios su­ tar­tis, jos sam­do ki­tus ve­žė­jus, ku­ rie pa­de­da ap­tar­nau­ti marš­ru­tą. Nuo rug­sė­jo 3-io­sios 2, 5, 7, 11, 14 ir 15 „mik­riu­kai“ nai­ki­na­mi – jie taps ma­žai­siais au­to­bu­sais ir ke­lei­ vius ve­žios pri­ve­ža­mai­siais marš­ ru­tais. „Mik­riu­kai“ kur­suos tik 6, 8, 9 ir 10 marš­ru­tais.

Henrikas Dak­ta­ras lie­ka už gro­tų H.Dak­ta­ro no­ras įkvėp­ti lais­vės li­ ko neiš­si­pil­dęs – Klai­pė­dos apy­ gar­dos teis­mas va­kar kal­ti­na­mo­jo pa­da­rius la­bai sun­kius, sun­kius ir apy­sun­kius nu­si­kal­ti­mus iš be­lan­ gės ne­pa­lei­do.

Pa­bai­ga: ak­ci­jos „Ap­sau­gok ma­ne“ ženk­lų Klai­pė­dos gat­vė­se ne­be­bus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Teis­mas suė­mi­mo ter­mi­ną pra­tę­sė trims mė­ne­siams, skai­čiuo­jant nuo rug­sė­jo 4 d. Teis­mas nu­tar­ty­je pa­žy­mė­jo, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­ vo su­rink­ta pa­kan­ka­mai duo­me­ nų, lei­džian­čių įtar­ti H.Dak­ta­rą

nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu. H.Dak­ta­ ras anks­čiau ne kar­tą teis­tas, kal­ti­ na­mas la­bai sun­kių nu­si­kal­ti­mų, už ku­rių pa­da­ry­mą nu­ma­ty­ta net lais­ vės atė­mi­mo iki gy­vos gal­vos baus­ mė, pa­da­ry­mu. Tai by­lo­ja di­de­lį tiek as­mens, tiek pa­da­ry­tų vei­kų pa­vo­jin­gu­mą vi­ suo­me­nei. Kal­ti­na­ma­sis tu­ri ry­šių už­sie­ ny­je, jam pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai, kad už­sie­nio vals­ty­bė­je gy­ve­no su ki­ to as­mens su­klas­to­tais do­ku­men­ tais, bu­vo su­lai­ky­tas iš­da­vus Eu­ro­

pos areš­to or­de­rį. Šios ap­lin­ky­bės, anot teis­mo, ro­do, kad kar­do­mų­jų prie­mo­nių sky­ri­mo tiks­lai ga­li bū­ti pa­siek­ti tik griež­čiau­sia kar­do­mą­ ja prie­mo­ne. Ši Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mo nu­tar­tis per 20 die­nų ga­li bū­ ti skun­džia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­ niam teis­mui pa­duo­dant skun­dą per Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mą. Ki­ti tei­sia­mie­ji po­sė­džiai H.Dak­ ta­ro šio­je by­lo­je nu­ma­ty­ti spa­lio 15–17 d. „Klai­pė­dos“ inf.

9

ketvirtadienis, RUGPJŪČIO 30, 2012

klaipėdos verslas Pri­dė­ti­nė ver­tė

Veik­los re­zul­ta­tai

Du bank­ro­tai

2012 m. II ket­vir­tį, pa­ly­gi­nti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, spar­čiau­siai au­go in­for­ma­ci­jos ir ry­šių (8 pro­c.), že­mės ūkio, miš­ki­nin­kys­tės (7 pro­c.), ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to ope­ra­ci­jų (5 pro­c.), sta­ty­bos (4 pro­c.), pre­ ky­bos, vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų, trans­por­to, pa­slau­gų (3 pro­c.) įmo­nių pri­dė­ti­nė ver­tė.

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė“ pa­tei­kė 2012 m. pir­ mo pus­me­čio veik­los re­zul­ta­ tus. Neau­di­tuo­tas 2012 m. še­ šių mė­ne­sių bend­ro­vės nuo­sto­ lis prieš ap­mo­kes­ti­ni­mą su­da­ rė 8.25 mln. Lt, par­da­vi­mo pa­ ja­mos – 37.6 mln. Lt. 56,7 pro­c. šios įmo­nės ak­ci­jų val­do Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža ga­vo du pra­ne­ši­mus, kad Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­ tar­ti­mi bank­ro­to by­los iš­kel­ tos bend­ro­vei „Te­ka in­vest“, ku­ri už­siė­mė bal­dų ga­my­ba ir įmo­ nei „Vi­tal LT“, ku­rios pa­grin­di­nė veik­la bu­vo maž­me­ni­nė pre­ky­ ba. Bank­ru­tuo­jan­čio­se įmo­nė­se dar­buo­to­jų nė­ra.

Ne­pak­lus­nu­mo ak­ci­ja prieš ES? As­ta Dy­ko­vie­nė Nors ES ne­siū­lo pro­pa­guo­ti na­cio­ na­li­nių pre­kių ženk­lų, klai­pė­die­ čiai nu­si­tei­kę ne­pak­lus­ti to­kiai nuo­s ta­t ai. Uos­t a­m ies­č io smul­ kio­jo vers­lo at­sto­vai pra­bi­lo apie nau­jų kon­fe­ren­ci­jų ir pa­ro­dų rū­ mų at­si­ra­di­mą Klai­pė­do­je, kur vi­ suo­me­nei ga­lė­tų pri­sta­ty­ti vers­lo nau­jo­ves. „Pa­ga­min­ta ES“

Ne­ly­gy­bė: ma­žo­sioms įmo­nėms sunk­me­čiu iš­lik­ti kur kas sun­kiau nei di­de­lėms bend­ro­vėms.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Sunk­me­tis pa­lau­žia ma­žiau­sius Dau­gu­ma ša­lies ma­žų­jų įmo­nių te­be­dir­ ba nuo­sto­lin­gai – bent jau ofi­cia­li sta­tis­ti­ ka pa­sta­ruo­ju me­tu vi­suo­ti­nio eko­no­mi­ kos at­si­ga­vi­mo ne­liu­di­ja. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Stam­bie­ji at­si­lai­kė ge­riau

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­tei­ kė įmo­nių pel­no-nuo­sto­lių ata­ skai­tas pa­gal bend­ro­vių dy­džius 2010-ai­siais. Aki­vaiz­du, kad ma­žo­sios įmo­nės vis dar dir­bo nuo­sto­lin­gai, jos net ne­pa­sie­kė pu­sės 2005 m. pel­no ly­ gio. Vi­du­ti­nės ir stam­bio­sios įmo­ nės kri­zės fak­tiš­kai ne­pa­ju­to. Iš ofi­cia­lių duo­me­nų ga­li­ma spręs­ti, jog, pa­ly­gin­ti su ma­žo­sio­ mis įmo­nė­mis, sunk­me­tis be­veik ne­tu­rė­jo įta­kos stam­bio­jo ka­pi­ta­ lo pel­nin­gu­mui. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vėms, ku­rio­ se dir­ba 1–9 dar­buo­to­jai, ge­riau­si bu­vo 2007-ie­ji, kai prieš ap­mo­kes­ ti­ni­mą jos už­dirb­da­vo vi­du­ti­niš­ kai iki 3 mln. li­tų pel­no, tai yra tik du kar­tus ma­žiau nei stam­bio­sios bend­ro­vės, ku­rio­se dir­bo 250 ir dau­giau dar­buo­to­jų. 2008 m. ma­žų­jų įmo­nių pel­nin­ gu­mas kri­to dviem treč­da­liais, o štai jau 2009 m. jų nuo­sto­liai vi­ du­ti­niš­kai sie­kė dau­giau nei 4 mln. li­tų. Tais pa­čiais 2009-ai­siais nuo­ sto­lių pa­ty­rė vi­sos bend­ro­vės, ta­ čiau stam­bių­jų įmo­nių, ku­rio­se dir­bo 250 ir dau­giau žmo­nių, Sta­

tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, nuo­sto­liai bu­vo 29 kar­tus ma­ žes­ni ir vi­du­ti­niš­kai sie­kė tik 142 tūkst. li­tų. Jaut­riau­sia eko­no­mi­kos gran­dis

Ats­lū­gus eko­no­mi­kos nuo­smu­kio įtam­pai, 2010 m. ma­žų­jų įmo­nių nuo­sto­liai nuo 4 mln. li­tų su­ma­

Lie­tu­vo­je ma­žos už­ da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės ir stam­ baus ka­pi­ta­lo ak­ci­ nės bend­ro­vės tu­ ri lai­ky­tis tų pa­čių įsta­ty­mų, mo­kes­čiai fak­tiš­kai ne­si­ski­ria. žė­jo iki vi­du­ti­niš­kai 67 tūkst. li­tų per me­tus, tuo pat me­tu di­džio­sios bend­ro­vės, tu­rin­čios 250 ir dau­ giau dar­buo­to­jų, jau dir­bo pel­nin­ gai – jų pel­nas 2010 m. vi­du­ti­niš­kai sie­kė dau­giau nei 2 mln. li­tų. „Nors ma­žo­sios įmo­nės yra lai­ ko­mos vals­ty­bių eko­no­mi­kos va­ rik­liu, ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad jos yra la­bai jaut­rios įvai­riems rin­ kos po­ky­čiams. No­rint su­ma­žin­ti šį jaut­ru­mą ir iš­veng­ti to­kių „ka­tak­

liz­mų“, rei­kia di­des­nį dė­me­sį skir­ti ne stam­bia­jam ka­pi­ta­lui, ku­ris ga­li ir pa­ts sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, o ma­žo­ sioms įmo­nėms“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­ pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ ci­jos vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Aras Mi­leš­ka. Esą taip da­ro­ma vi­sa­me ci­vi­li­ zuo­ta­me Va­ka­rų pa­sau­ly­je. A.Mi­leš­kos įsi­ti­ki­ni­mu, jei lai­ku bū­tų im­ta­si gel­bė­ti ma­žas įmo­nes, bū­tų bu­vę ga­li­ma iš­veng­ti 4 kar­tus išau­gu­sio ne­dar­bo bei tiek pat pa­ di­dė­ju­sios emig­ra­ci­jos. Esą ge­riau­ sias sek­ti­nos pra­kti­kos pa­vyz­dys – vo­kie­čiai, šve­dai ir ang­lai. Smul­kie­ji – po­sū­nio vie­to­je

Darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vas įsi­ ti­ki­nęs, kad si­tua­ci­ja pa­si­keis­tų pa­ ko­re­ga­vus įmo­nių įsta­ty­mus. Lie­ tu­vo­je ma­žos už­da­ro­sios ak­ci­nės bend­ro­vės ir stam­baus ka­pi­ta­lo ak­ci­nės bend­ro­vės tu­ri lai­ky­tis tų pa­čių įsta­ty­mų, mo­kes­čiai tiek vie­ niems, tiek ki­tiems fak­tiš­kai ne­si­ ski­ria. „Ta­čiau kiek­vie­nas su­pran­ta­me, kad tai yra vi­sai ne­lo­giš­ka ir ma­ža įmo­nė fi­ziš­kai (fi­nan­siš­kai) ne­ga­li įgy­ven­din­ti vi­sų įsta­ty­mo rei­ka­la­ vi­mų ir dar kon­ku­ruo­ti su stam­ biuo­ju vers­lu. Šiuo me­tu iš da­lies įsta­ty­mų ba­zė yra jau kei­čia­ma, ta­čiau pa­vė­luo­tai ir gal kiek ne­ to­bu­lai“, – tei­gė A.Mi­leš­ka. Vie­tos sa­vi­val­da, priim­da­ma spren­di­mus, esą tu­rė­tų at­lik­ti ana­li­ zę, kaip tai pa­veiks smul­kų­jį vers­lą. „Čia Klai­pė­dos po­li­ti­kai tu­rė­ tų pa­si­sem­ti pa­tir­ties iš ap­lin­ki­ nių mies­tų, kur smul­ku­sis vers­ las kles­ti, o gy­ven­to­jų mig­ra­ci­ja be­veik nu­li­nė“, – svars­tė A.Mi­ leš­ka.

ES lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad na­cio­ na­li­nių pre­kės ženk­lų „pa­ga­min­ ta Lie­tu­vo­je“ ar dar kur ki­tur bū­ti ne­tu­rė­tų, jį pri­va­lo pa­keis­ti ženk­ las „pa­ga­min­ta ES“. Ši di­rek­ty­va esą at­si­ra­do to­dėl, kad ES no­ri stip­rin­ti sa­vo po­zi­ci­jas pa­sau­ly­je. Ga­min­to­jo kil­mės ša­lis tu­rė­tų iš­nyk­ti. Šia ni­ša sėk­min­gai ėmė nau­do­ tis ki­nai, jie ga­mi­na pus­fab­ri­ka­čius kai ku­riems ES vers­li­nin­kams, ta­ čiau kil­mės ša­lį nu­ro­do ne Ki­ni­ją, o ES, nors ko­ky­bė ski­ria­si. Kad neiš­nyk­tų po nie­ko ne­reiš­ kian­čiu ženk­lu „pa­ga­min­ta ES“, klai­pė­die­čiai vers­li­nin­kai no­ri eks­ po­nuo­ti nau­jus sa­vo ga­mi­nius. Tam rei­kė­tų spe­cia­lios erd­vės. „Klai­pė­do­je bu­vo ki­lęs su­ma­ ny­mas lai­ve įreng­ti to­kią mū­sų vers­li­nin­kų ga­mi­nių eks­po­zi­ci­ją ir ją pluk­dy­ti po įvai­rius Bal­ti­jos jū­ros uos­tus, bet to da­ry­ti ne­re­ ko­men­da­vo ES“, – pa­sa­ko­jo rin­ ko­da­ros spe­cia­lis­tas Rai­mon­das Vai­tie­kū­nas. To­kia pra­kti­ka tai­ko­ma kai ku­ rio­se Bal­ta­ru­si­jos ir Lat­vi­jos mies­ tuo­se, kur įreng­tos pa­ro­dų sa­lės su spe­cia­lia eks­po­zi­ci­ja. Ten vie­tos pra­mo­ni­nin­kai ir vers­ li­nin­kai or­ga­ni­zuo­ja ren­gi­nius, pro­ pa­guo­ja sa­vo ga­mi­nius, de­monst­ ruo­ja įmo­nių pa­sie­ki­mus.

Di­rek­ty­va – kenks­min­ga

ES di­rek­ty­va, ku­ri su­vie­no­di­no ga­ min­to­jus, yra kenks­min­ga ma­žų ša­lių vers­lui, įsi­ti­ki­nę eks­per­tai. Pa­ra­dok­sa­lu, kad ES ska­ti­na iš­ lai­ky­ti na­cio­na­li­nes ver­ty­bes, ta­ čiau, vers­le iš­skir­ti­nių na­cio­na­li­ nių ženk­lų lik­ti ne­ga­li. „Kal­bė­jau su tu­riz­mo agen­tū­rų at­sto­vais, tai be di­džio­jo pre­ky­bos cent­ro Klai­pė­do­je, kur išim­ti­nai yra ki­niš­kų pre­kių pa­sie­ki­mų pa­ro­ da, dau­giau pas mus nė­ra ką pa­ro­ dy­ti“, – pri­si­mi­nė R.Vai­tie­kū­nas. Jau ant­rus me­tus ne­re­ko­men­ duo­ja­mos pa­ro­dos „Pa­ga­min­ta Lie­tu­vo­je“. Ta­čiau Klai­pė­dos smul­kio­jo ir vi­ du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos dar­bi­nė gru­ pė svars­to ga­li­my­bę mies­te sta­ty­ti kon­fe­ren­ci­jų ir pa­ro­dų rū­mus. Šis klai­pė­die­čių su­ma­ny­mas bū­tų tam tik­ra ne­pak­lus­nu­mo ak­ci­ja dra­ko­ niš­kiems ES rei­ka­la­vi­mams. Rei­kia spe­cia­lių rū­mų

Bend­ro­vės „Ex­po Va­ka­rai“ di­rek­ to­rė Tat­ja­na Krav­co­va ti­ki­no, kad kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis mies­tas pri­va­lo tu­rė­ti to­kius pa­ro­dų ir kon­ fe­ren­ci­jų rū­mus. „Iki Klai­pė­dos are­nos at­si­ra­di­ mo to­kioms pa­ro­doms or­ga­ni­zuo­ti mies­te ne­bu­vo vi­sai jo­kių pa­tal­pų. Da­bar jos yra, bet tam ir­gi ne­pri­tai­ ky­tos“, – tvir­ti­no T.Krav­co­va. Vers­li­nin­kai ma­no, kad rei­kė­ tų dar vie­no sta­ti­nio, nes pa­ro­ das vi­sa­da ly­di kon­fe­ren­ci­jos. Ši­ to­je erd­vė­je ga­lė­tų kon­so­li­duo­tis moks­las, vers­las, ino­va­ci­jos, kur bū­tų ga­li­ma pri­sta­ty­ti vi­suo­me­ nei tam tik­ros vers­lo ša­kos nau­jo­ ves, pa­slau­gas. Pa­ro­dų tiks­las – pri­trauk­ti in­ ves­ti­ci­jas į mū­sų re­gio­ną. Šis pa­ siū­ly­mas bus tei­kia­mas mies­to ta­ ry­bai.

Nep­ri­tai­ky­ta: nau­jai pa­sta­ty­ta Klai­pė­dos are­na jau at­lai­kė Tarp­tau­ti­

nės vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dos iš­ban­dy­mą, ta­čiau to­kiems ren­gi­niams ji esą ne­la­bai tin­ka­ma. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, rugpjĹŤÄ?io 30, 2012

ekonomika De­ga­lų kai­nos

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,11

4,77

2,40

„Apoil“

5,08

4,75

2,40

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,09 dol. uĹž 1 brl. 112,60 dol. uĹž 1 brl.

Pa­Şei­di­mĹł neap­ti­ko Nors de­ga­lĹł kai­nos ĹĄa­ly­je pa­sie­ kÄ— re­kor­di­nes aukť­tu­mas, kon­ ku­ren­ci­jos pa­Şei­di­mĹł de­ga­lĹł rin­ko­je nÄ—­ra. JĹł pa­ste­bÄ—­jus ke­ ti­na­ma im­tis veiks­mĹł.

Po tre­Ä?ia­die­nÄŻ ÄŻvy­ku­sio prem­je­ro su­si­ti­ki­mo su Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­bos pir­mi­nin­ku Ĺ a­rō­nu Ke­se­ raus­ku prem­je­ro pa­ta­rÄ—­jas My­ ko­las Ma­jaus­kas pa­ti­ki­no, kad gal­bĹŤt ne­tei­sÄ—­tos veik­los Ĺženk­ lĹł de­ga­lĹł sek­to­riu­je kol kas ne­ sa­ma. Ĺ .Ke­se­raus­kas pa­ti­ki­no, kad pa­ste­bÄ—­ju­si ga­li­mĹł pa­Şei­di­mĹł ta­ry­ba im­tų­si ty­ri­mo: „Jei­gu iť­ kil­tĹł rei­ka­las, mes at­nau­jin­tu­ me bet ko­kÄŻ ty­ri­mÄ… ar­ba pra­dÄ—­ tu­me nau­jÄ….“ Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba dau­ giau nei dve­jus me­tus tru­ku­sÄŻ ty­ri­mÄ… dÄ—l ga­li­mo Lie­tu­vos de­ ga­li­niĹł tink­lĹł kar­te­lio ĹĄiĹł me­tĹł bir­Şe­lio vi­du­ry­je nu­trau­kÄ—, nes ne­nus­ta­tÄ— pa­Şei­di­mĹł. Jau ĹĄiĹł me­tĹł ko­vÄ… Kon­ku­ren­ ci­jos ta­ry­ba kons­ta­ta­vo, jog nÄ—­ra pa­kan­ka­mo pa­grin­do teig­ti, kad tuo­me­tÄ—s de­ga­lĹł kai­nos yra drau­ dĹžia­mo su­si­ta­ri­mo ÄŻro­dy­mas ar pikt­nau­dĹžia­vi­mo do­mi­nuo­jan­ Ä?ia pa­dÄ—­ti­mi at­ve­jis. Ta­Ä?iau ta­ry­ ba pri­pa­Şi­no, kad Lie­tu­vo­je kon­ ku­ren­ci­ja ĹĄio­je rin­ko­je ma­Şes­nÄ— nei dau­ge­ly­je ES vals­ty­biĹł. Ĺ iĹł me­tĹł ba­lan­dÄŻ Ĺ .Ke­se­raus­ kas taip pat sa­kÄ—, kad tarp de­ ga­li­niĹł yra ne­by­lus su­si­ta­ri­mas ne­ma­Şin­ti de­ga­lĹł kai­nĹł. Be to, anot jo, kai­nas di­di­na ir Ma­Şei­ kiĹł naf­tos per­dir­bi­mo ÄŻmo­nÄ—s mo­no­po­lis. Ta­Ä?iau de­ga­li­niĹł tink­lai su tuo ne­su­ti­ko ir ti­ki­no, kad jĹł kai­nos yra kiek ÄŻma­no­ma ma­Şos. „MaŞ­me­ni­nÄ— pre­ky­ba de­ga­lais Lie­tu­vo­je – oli­go­po­li­nÄ—. Vei­kia ke­li stam­bĹŤs Ĺžai­dÄ—­jai. At­si­ran­ da jĹł tar­pu­sa­vio pri­klau­so­my­ bÄ—, jie ga­li pa­si­Şval­gy­da­mi vie­ ni ÄŻ ki­tus pa­lai­ky­ti de­ga­lĹł kai­nÄ… aukť­Ä?iau nei kon­ku­ren­cin­gas ly­ gis“, – tuo me­tu tvir­ti­no Ĺ .Ke­ se­raus­kas. Ta­Ä?iau pa­brÄ—­ŞÄ—, kad for­ma­laus kar­te­li­nio su­si­ta­ri­mo de­ga­li­niĹł tink­lai nÄ—­ra su­da­rÄ™. Dar 2010 m. sau­sÄŻ pra­dÄ—­ju­si ty­ri­mÄ… ta­ry­ba pa­tik­ri­no ÄŻmo­niĹł „Lu­koil Bal­ti­ja“, „Lie­tu­va Sta­ toil“, „Ven­tus-Naf­ta“, „Or­len Lie­tu­va“ ir „Bal­tic Pet­ro­leum“ pa­tal­pas. ÄŽ ty­ri­mÄ… bu­vo ÄŻtrauk­ tos ir bend­ro­vÄ—s „Em­si“, „Nes­ te Lie­tu­va“, pa­sta­ro­sios ÄŻsi­gy­ta „Ale­xe­la Oil“, ÄŻmo­nÄ—s „Alau­ťa“, „Sau­ri­da“, „Kvis­ti­ja“, Lie­tu­vos naf­tos pro­duk­tĹł pre­ky­bos ÄŻmo­ niĹł aso­cia­ci­ja ir Lie­tu­vos vers­ li­nin­kĹł, pre­kiau­jan­Ä?iĹł naf­tos pro­duk­tais, sÄ…­jun­ga. BNS, „KlaipÄ—dos“ inf.

Geros galimybÄ—s tvarkyti melioracijos griovius ĹŞkininkai turi puikiÄ… galimybÄ™ pagerinti savo laukĹł bĹŤklÄ™ sutvarkydami melioracijos griovius ir gauti uĹž tai paramÄ… pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ™ „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“. Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt

IĹĄkirs medĹžius

BirŞų rajone ĹŤkininkaujantis Robertas Miliauskas pasinaudojo galimybe sutvarkyti savo melioracijos griovÄŻ, kuris yra 2 km ilgio. „Jis jau tiek apaugÄ™s krĹŤmais ir medĹžiais, kad ĹĄi augalija jau trukdo dirbti Ĺžemę“, – kalbÄ—jo R.Miliauskas. ĹŞkininkas augina 50 aviĹł ir 25 mÄ—sinius galvijus. PaĹĄarui dalÄŻ 50 ha ĹŤkio valdos skiria javams, kuriuos naudoja kaip paĹĄarÄ…. „MĹŤsĹł laukuose ÄŻrengta brangi melioracijos sistema, kuri dÄ—l apleisto griovio gali sugesti“, – kalbÄ—jo Ĺžemdirbys. Dalis griovio priklauso kitam ĹŤkininkui. „Jis tik apsidĹžiaugÄ—, kad Ä—miausi tvarkyti melioraciją“, – sakÄ— R.Miliauskas. Ĺ˝emdirbys pajuokavo, kad nukirtÄ™s uĹžaugusius netinkamoje vietoje medĹžius turÄ—s Ĺžiemai malkĹł, nes kai kur veĹĄi gana dideli medĹžiai. ĹŞkininkas Antanas Kaluina sakÄ—, kad jo laukai dar neskendo. „TaÄ?iau, paskelbus apie paraiĹĄkas paramai tvarkantiems melioracijos griovius nedvejojau, nes krĹŤmynai darkÄ— kraĹĄtovaizdÄŻâ€œ, – mano ĹŤkininkas. Jis sakÄ— turÄŻs 70 ha, kuriuos skyrÄ— ekologiniams javams. „Parama viliojo ir tuo, jog joje maĹžai popierizmo: netgi nereikia nuosavybÄ—s dokumentĹł, uĹžtenka savivaldybÄ—s sutikimo tvarkyti griovius, taip pat nereikia nugrÄ—bti nuo ĹĄlaitĹł ĹĄieno“, – kalbÄ—jo Ĺžemdirbys. Sodininkas jau tvarkosi

Kitas BirŞų rajone ĹŤkÄŻ turintis paramos gavÄ—jas Robertas Rinke-

viÄ?ius taip pat akcentavo paramos pagal Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ™ „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ („Melioracijos grioviĹł sutvarkymas“) privalumus. Per jo ĹĄeimos laukus driekiasi 7 km ilgio melioracijos griovys. „Laukuose iĹĄvedĹžioti melioracijos ÄŻrenginiai, bet pastaraisiais metais baiminomÄ—s, kad jie nesugestĹł ir taptĹł nenaudingi, nes griovys dumblÄ—jo, jame Ä—mÄ— Ĺželti krĹŤmynai“, – pasakojo tÄ—vĹł ĹŤkyje uĹžaugÄ™s ir tÄ™siantis jĹł pradÄ—tus darbus R.RinkeviÄ?ius. Kai kuriose vietose griovyje netgi ÄŻsiveisÄ— bebrĹł, kurie pradÄ—jo statyti uĹžtvankas. Ĺ ios dar labiau gadino melioracijos ÄŻrenginius. Ĺ˝emdirbys kasmet nuĹĄienaudavo griovio ĹĄlaitĹł briaunas ĹĄienapjove, kiek pasiekdavo tempiamas agregatas, taÄ?iau giliau jau reikia rankĹł darbo. KrĹŤmus tenka pjauti pjĹŤklu, ĹžolÄ™ – krĹŤmapjove. Tai gana didelÄ—s sÄ…naudos, o RinkeviÄ?iĹł ĹŤkyje ir taip didelis rankĹł darbo poreikis. Mat Ä?ia 40 ha plote veĹĄi vaismedĹžiai, 13 ha uĹžima serbentynai, dar apie 400 ha skirta ekologiĹĄkai auginamiems grikiams, Ĺžirniams, rugiams, aviĹžoms. PasamdÄ— bedarbius

R.RinkeviÄ?ius neabejojo, ar verta teikti paraiĹĄkÄ… Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonei „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“. „Tai tikrai gera paspirtis Ĺžemdirbiui, nes yra galimybÄ— samdyti papildomus Ĺžmones. Mes jĹł ieĹĄkojome BirŞų rajono darbo birĹžoje“, – kalbÄ—jo Ĺžemdirbys. Pasamdyti du vyrai per dvi savaites sutvarkÄ— apie kilometrÄ… griovio:

ď Ž BrĹŤzgynai: ? :V YVNb` XN` Q VNb TVN `V XNQ T_RV aNV W\ T_V\ cf` Ob` V cN

Qb\ aN` V O_Ă­gTf[Ăş

nuĹĄienavo pievÄ…, iĹĄkirto krĹŤmynus. KrĹŤmĹł ĹĄakas jie sukrovÄ— ÄŻ krĹŤvas. „Turime biokuro gamybos cechÄ…, tad ir po darbĹł likusiÄ… medienÄ… panaudosime skiedroms gaminti“, – teigÄ— R.RinkeviÄ?ius.

Tai tikrai gera paspirtis Ĺžemdirbiui, nes yra galimybÄ— samdyti papildomus Ĺžmones.

Viso ōkininko melioracijos griovio ruoŞo sutvarkymo darbai įvertinti 27,7 tōkst. litų. Žemės ōkio ministerijos Iťteklių ir kokybės politikos departamento Melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vitukynas sakė, kad paramos intensyvumas siekia iki 100 proc. Pareiťkėjų ōkiuose savivaldybės specialistas sudaro sąmatą ir įvertina darbų iťlaidas pagal tai, kiek gausiai apŞėlęs augalais melioracijos griovys. Kilometras griovio su abiem ťlaitais prilyginamas hektarui. Maksimali paramos suma – 50 tōkst. litų. Laukia paraiťkų

ď Ž Kvietimas: C CV ab Xf [N` `VĂ­ Y\ ]N `V [Nb Q\ aV TN YV ZfOĂ› ZV` `b acN_ Xf aV `N

c\ YNbXĂş ZR YV\ _N PV [Vb` T_V\ cVb`

.b a\ _VNb` [b\ a_

„Pirmuoju paraiĹĄkĹł rinkimo laikotarpiu gautos 99 paraiĹĄkos, kuriose praĹĄoma paramos suma iĹĄ viso sudarÄ— 2,25 mln. litĹł. Ĺ iemet priemonei „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ ÄŻgyvendinti skirta 10 mln. litĹł. Tokia pati suma numatyta ir kitiems metams“, – teigÄ— V.Vitukynas. Aktyviausi ĹĄÄŻ kartÄ… buvo KupiĹĄkio, PlungÄ—s, VarÄ—nos, LazdijĹł, Ĺ iauliĹł, Pasvalio, RadviliĹĄkio rajonĹł savivaldybiĹł Ĺžemdirbiai. „Kol kas nesulaukÄ—me paraiĹĄkĹł iĹĄ KlaipÄ—dos rajono, ten daug ĹŤkininkĹł pasinaudojo parama polderiams rekonstruoti, bet, manau, yra daug ĹžemdirbiĹł, kuriĹł laukuose reikia sutvarkyti melioracijos griovius“, – sakÄ— V.Vitukynas. Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministras Kazys StarkeviÄ?ius, atsiĹžvelgdamas ÄŻ didelÄŻ ĹŤkininkĹł uĹžimtumÄ… per ĹĄienapjĹŤtÄ™ ir

derliaus nuÄ—mimÄ…, nusprendÄ— pratÄ™sti paraiĹĄkĹł rinkimÄ… melioracijos grioviams tvarkyti. NacionalinÄ— mokÄ—jimo agentĹŤra paraiĹĄkas melioracijos grioviams tvarkyti rinks nuo rugpjĹŤÄ?io 20 d. iki rugsÄ—jo 28 d. Supaprastintos taisyklÄ—s

Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerija, atsiĹžvelgdama ÄŻ ĹŤkininkĹł pageidavimus, supaprastino ĹĄios priemonÄ—s ÄŻgyvendinimo taisykles. Nuo ĹĄiol melioracijos grioviams tvarkyti pakanka savivaldybÄ—s raĹĄytinio sutikimo sutvarkyti melioracijos griovÄŻ. „NebĹŤtina iĹĄvalyti nuĹĄienautos ĹžolÄ—s, kaip buvo reikalauta anksÄ?iau“, – teigÄ— V.Vitukynas. ĹŞkininkai, sutvarkÄ™ griovius, penkerius metus privalÄ—s uĹžtikrinti jo prieĹžiĹŤrÄ…. Tvarkymui bus skiriama po 500 litĹł hektarui kasmet. Paramos gavÄ—jai gali bĹŤti ďŹ ziniai ar juridiniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metĹł amĹžiaus, uĹžsiimantys ĹžemÄ—s ĹŤkio veikla ir nustatyta tvarka ÄŻregistravÄ™ valdÄ…. Pagal ĹĄiÄ… priemonÄ™ pareiĹĄkÄ—jas gali pateikti tik vienÄ… ĹĄios paramos paraiĹĄkÄ…. PareiĹĄkÄ—jas ÄŻsipareigoja sutvarkyti ne maĹžesnÄŻ kaip 1 ha melioracijos grioviĹł plotÄ…, kurio vientisa dalis negali bĹŤti maĹžesnÄ— negu 0,3 ha. Melioracijos griovio plotas turi bĹŤti pamatuotas nuo melioracijos griovio kranto linijos su vandens pavirĹĄiumi iki melioracijos griovio ĹĄlaito virĹĄutinÄ—s briaunos ir 1 m ploÄ?io daugiameÄ?iĹł ĹžoliĹł apsaugine juosta. Tinkamos ďŹ nansuoti iĹĄlaidos: krĹŤmĹł, auganÄ?iĹł ant melioracijos griovio ĹĄlaitĹł, paĹĄalinimo ir sutvarkymo darbai; medĹžiĹł ir kitos augalijos, auganÄ?ios ant melioracijos griovio ĹĄlaitĹł, paĹĄalinimo ir sutvarkymo darbai; augalijos iĹĄvalymas iĹĄ melioracijos griovio dugno; drenaĹžo ĹžioÄ?iĹł ir latakĹł iĹĄvalymas ir sutvarkymas. PriemonÄ— yra kompensacinio pobĹŤdĹžio – paramos dydis skaiÄ?iuojamas atsiĹžvelgiant ÄŻ tinkamas ďŹ nansuoti iĹĄlaidas. UĹžs. 1004047

11

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012

pasaulis Ne­tik­ras ­ pa­vo­jus

Liks ­ ka­lė­ji­me

Iš­rink­tas ­ kan­di­da­tu

Ny­der­lan­dų nai­kin­tu­vai va­ kar pa­ki­lo į orą pe­rim­ti iš Ma­la­gos 180 ke­lei­vių skrai­ di­nan­čio lėk­tu­vo, ki­lus įta­ri­ mų, kad or­lai­vis pa­grob­tas. Kai jis nu­tū­pė Ams­ter­da­mo oro uos­te, paaiš­kė­jo, kad in­ ci­den­tas ki­lo ne­su­si­kal­bė­jus or­lai­vio pi­lo­tams ir dis­pe­če­ riams.

Uk­rai­nos aukš­tes­nės ins­tan­ ci­jos teis­mas va­kar pa­li­ko ga­ lio­ti nuo­spren­dį ir sep­ty­ne­ rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mę bu­vu­siai prem­je­rei Ju­li­jai Ty­ mo­šen­ko už pikt­nau­džia­vi­mą val­džia. Pe­rė­ju­si per vi­sas Uk­ rai­nos ins­tan­ci­jas, po­li­ti­kė da­ bar ga­li teik­ti ape­lia­ci­ją Eu­ro­ pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mui.

Bu­vęs Ma­sa­ču­set­so gu­ber­na­ to­rius Mit­tas Rom­ney (nuotr.) ant­ra­die­nį lai­mė­jo par­ti­jos bal­ sa­vi­mą ir ofi­cia­liai ta­po res­ pub­li­ko­nų kan­di­da­tu į JAV pre­ zi­den­tus. Apk­lau­sos ro­do, kad M.Rom­ney ir ant­ros ka­den­ci­jos siek­sian­tis pre­zi­den­tas Ba­ra-­ c­kas Oba­ma pa­gal po­pu­lia­ru­ mą uži­ma apy­ly­ges po­zi­ci­jas.

Cen­zū­ros tai­ki­nys – „Na, pa­lauk!“

Į at­sar­gą išė­ju­sio JAV jū­rų pės­ti­nin­ ko me­mua­rai dar ne­pa­si­ro­dę kny­ gy­nuo­se su­kė­ lė daug triukš­mo. Juo­se ap­ra­šo­mos Osa­mos bin La­de­ no žū­ties ap­lin­ky­ bės prieš­ta­rau­ja ofi­ cia­liai Pen­ta­go­no ver­si­jai.

Ru­siš­kos anima­ci­jos kla­si­ka – „Na, pa­lauk!“ ir fil­mu­kai apie Kūl­ vers­tu­ką bei kro­ko­di­lą Ge­ną – ga­ li ding­ti iš die­nos ete­rio ar­ba bū­ti ap­kar­py­ti.

Fil­mu­kų per­so­na­žai rū­ko, prieš­ta­ rau­ja įsta­ty­mui „Dėl vai­kų ap­sau­ gos nuo in­for­ma­ci­jos, ken­kian­čios jų svei­ka­tai ir ug­dy­mui“, ku­ris įsi­ ga­lios rug­sė­jo 1-ąją. To­kie fil­mu­kai pa­ten­ka į ka­te­go­ri­ją „18+“, to­dėl juos per te­le­vi­zi­ją ga­li­ma ro­dy­ti tik po 23 val. Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je pa­ si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad lai­da „La­ba­ nakt, vai­ku­čiai“ jau pra­dė­jo kar­py­ti rū­ky­mo sce­nas iš „Na, pa­lauk!“.

Mes turime tik du variantus – arba pažeisti įstatymą, arba rodyti vėlai vakare. Įta­ri­mai: O.bin La­de­no mir­ties ap­lin­ky­bės iki šiol ke­lia daug klau­si­mų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

O.bin La­de­no žū­tis – iš pir­mų lū­pų „Al Qae­dos“ ly­de­rio lik­vi­da­vi­mo ope­ra­ci­jo­je per­nai da­ly­va­vęs JAV ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no spe­cia­lių­jų pa­ jė­gų (SEAL) na­rys Mat­tas Bis­son­ net­te’as, ra­šan­tis Mar­ko Owe­no sla­py­var­džiu, ki­tą sa­vai­tę skai­ty­ to­jams pri­sta­tys sa­vo kny­gą „Ne­ leng­va die­na“. JAV nau­jie­nų tink­ la­la­pis „The Huf ­fi ng­ton Post“ jau spė­jo su­si­pa­žin­ti su jos tu­ri­niu. Į at­sar­gą išė­jęs 36 me­tų ka­riš­kis kny­go­je pa­sa­ko­ja, kaip jo bū­rys, praė­ju­sių me­tų ge­gu­žės 1-osios nak­tį štur­ma­vęs O.bin La­de­no na­ mus Pa­kis­ta­no Abo­ta­ba­do mies­te, siau­rais laip­tais lipo į ant­rą aukš­ tą, kai te­ro­ris­tų ly­de­ris žvilg­te­lė­ jo pro du­ris iš tam­saus mie­ga­mo­ jo ir vėl din­go. „Iki vir­šu­ti­nės aikš­te­lės bu­vo li­ kę pen­ki laip­tai, kai iš­gir­dau dus­ lius šū­vių gar­sus. POKŠT! POKŠT! – ra­šo M.Owe­nas. – Iš sa­vo po­zi­ ci­jos ne­ga­lė­jau su­pras­ti, ar šū­viai pa­sie­kė tai­ki­nį. Kam­ba­ry­je bu­vo tam­su.“

M.Owe­nas ir dar vie­nas ka­rys, ku­rie pir­mi įžen­gė į mie­ga­mą­jį, į su­žeis­tą­jį nu­krei­pė tai­kik­lių la­ze­ rius ir nu­spau­dė gai­du­kus. „Kul­kos smei­gė­si į jį ir pri­kaus­tė jo kū­ną prie grin­dų, kol jis nu­sto­jo ju­dė­ti“, – ra­šo M.Owe­nas. Po to ka­riai ap­žiū­rė­jo kū­ną, kad įsi­ti­kin­tų, jog tai yra bū­tent „Al Qae­dos“ ly­de­ris, ap­klau­sė rau­ dan­čias mo­te­ris ir jos pa­tvir­ti­no, jog tai yra O.bin La­de­nas. Apieš­ko­ję kam­ba­rį ka­riai ra­do du gink­lus – au­to­ma­tą AK-47 ir Ma­ka­ro­vo pis­to­le­tą, abu jie bu­vo be šo­vi­nių. „Jis net ne­pa­si­ruo­šė gy­ny­bai. Jis ne­si­ruo­šė ko­vo­ti. Jis de­šimt­me­ čiais ra­gi­no ša­li­nin­kus seg­tis sa­vi­ žu­džio dir­žus ir lėk­tu­vais ta­ra­nuo­ ti pa­sta­tus, o pa­ts net ne­pa­lie­tė sa­vo gink­lo. Per sa­vo ope­ra­ci­jas daž­nai ma­ty­da­vo­me šį fe­no­me­ną: kuo aukš­tes­nę vie­tą mi­ty­bos gran­ di­nė­je uži­ma tai­ki­nys, tuo di­des­nis bai­lys jis pa­si­ro­do esąs“, – kny­go­ je pa­sa­ko­ja M.Owe­nas.

Ra­do jau mirš­tan­tį

Juo­ką ke­lian­tis me­las

Iš­gir­do dus­lius šū­vius

Anot ofi­cia­lios ver­si­jos, O.bin La­ de­nas bu­vo gink­luo­tas ir ne­si­ruo­ šė tai­kiai pa­si­duo­ti, bet M.Owe­ nas ra­šo, kad, jo bū­riui įžen­gus į mie­ga­mą­jį, te­ro­ris­tas jau gu­lė­jo sun­kiai su­žeis­tas ir lei­do pa­sku­ ti­nius ato­dū­sius. Virš jo rau­do­ jo mo­te­rys, ant vy­ro kau­ko­lės bu­ vo krau­jo ir sme­ge­nų frag­men­tų, jam bu­vo pra­si­dė­ję prieš­mir­ti­niai trau­ku­liai.

Neaiš­kios kil­mės šū­viai, ku­riuos ka­riai gir­dė­jo lipda­mi laip­tais, ga­li by­lo­ti, kad O.bin La­de­nas, su­pra­ tęs, jog iš­si­gel­bė­ti jam ne­pa­vyks, nu­si­šo­vė. Ar­ba jį ga­lė­jo pa­kirs­ ti snai­pe­rio kul­kos. Bet abi šios ver­si­jos prieš­ta­rau­ja ame­ri­kie­čių slap­tos ope­ra­ci­jos tiks­lui. M.Owe­nas pa­sa­ko­ja, kad per su­ si­ti­ki­mą Pen­ta­go­ne va­do­vy­bė da­vė aiš­kų nu­ro­dy­mą: nu­žu­dy­mas nė­

ra spe­cia­lio­sios ope­ra­ci­jos tiks­las, ir jei­gu te­ro­ris­tas ne­kels grės­mės, jį rei­kia su­lai­ky­ti. M.Owe­nas taip pat prieš­ta­rau­ ja ofi­cia­liam Va­šing­to­no pa­reiš­ki­ mui, kad su žu­vu­sio­jo kū­nu bu­vo el­gia­ma­si pa­gar­biai. Jis ra­šo, kad įkė­lus kū­ną į sraig­tas­par­nį, vie­ nas ope­ra­ci­jos da­ly­vių ant jo at­ si­sė­do.

Jis de­šimt­me­čiais ra­gi­no ša­li­nin­kus seg­tis sa­vi­žu­džio dir­žus ir lėk­tu­vais ta­ra­nuo­ti pa­sta­tus, o pa­ts net ne­pa­lie­tė sa­vo gink­lo.

Ga­liau­siai kny­go­je „Ne­leng­va die­na“ nei­gia­ma in­for­ma­ci­ja, kad į JAV ka­rius bu­vo šau­do­ma ir kad su­si­šau­dy­mas tru­ko 40 mi­nu­čių. „Vi­sas rei­das bu­vo pri­sta­ty­tas lyg koks nors pra­stas veiks­mo fil­ mas, – ra­šo M.Owe­nas. – Iš pra­ džių net bu­vo sma­gu, kaip vi­sa tai bu­vo klai­din­ga.“ Pa­si­sa­vi­no nuo­pel­nus

M.Bis­son­net­te’as taip pat pa­tei­ kia ki­tų ties­mu­kų ko­men­ta­rų: pa­ sak jo, nė vie­nas iš SEAL ko­man­ dos na­rių ne­bu­vo JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ger­bė­jas, ir jie ži­

JAV pa­rei­gū­nai nuo­gąs­tau­ja, kad šio­je kny­go­je, be nu­vai­ni­kuo­jan­čių ko­men­ta­rų, dar ga­li bū­ti ir įslap­ tin­tos in­for­ma­ci­jos, nes ji ne­bu­vo pa­teik­ta ofi­cia­liai per­žiū­rė­ti, nors Pen­ta­go­no nu­ro­dy­mai įpa­rei­go­ja tai pa­da­ry­ti, lei­džiant bu­vu­sių ar­ ba esa­mų Gy­ny­bos de­par­ta­men­to dar­buo­to­jų kū­ri­nius. JAV spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų va­do­ vy­bės gal­va ad­mi­ro­las Wil­lia­mas McRa­ve­nas įspė­jo, kad už slap­tų duo­me­nų at­sklei­di­mą, ku­ris ga­ li pa­kenk­ti ka­riš­kiams, ga­li grės­ ti bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė ir ka­ lė­ji­mas. Ne­ma­lo­nu­mais M.Owe­nui gra­ si­na ir te­ro­ris­tai. Dži­ha­dis­tai „Al Qae­dos“ tink­la­la­piuo­se pa­skel­bė kny­gos au­to­riaus nuo­trau­ką ir ra­ gi­na jį nu­žu­dy­ti.

Ta­čiau ži­niask­lai­dos bend­ro­vės „TMK-Me­dia“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Alek­sand­ras Mit­ro­šen­ko­vas ti­ki­si, kad pa­vyks su­si­tar­ti ro­dy­ti dau­ge­lio mėgs­ta­mus ani­ma­ci­nius fil­mus be jo­kio cen­zū­ra­vi­mo. „Da­bar mes ve­da­me de­ry­bas su Vals­ty­bės Dū­ma ir kai ku­rio­mis ki­ to­mis vals­ty­bi­nė­mis ži­ny­bo­mis, kad gau­tu­me aiš­kias ga­ran­ti­jas ro­ dy­ti šį ani­ma­ci­nį fil­mą be jo­kių iš­ kir­pi­mų, – va­kar sa­kė A.Mit­ro­šen­ ko­vas. – Švel­niai ta­riant, juo­kin­ga, jei­gu bus pra­dė­tos iš­kirp­ti iš šio ani­ ma­ci­nio fil­mo („Na, pa­lauk!“ – red. pa­st.) sce­nos, ku­rio­se Vil­kas rū­ko, – juk šis ani­ma­ci­nis fil­mas, be abe­jo, yra pa­sau­li­nis še­dev­ras. Be to, jį ga­ li pa­žiū­rė­ti vi­si vai­kai, ne­bū­ti­nai lai­ do­je „La­ba­nakt, vai­ku­čiai!“.“ Jis taip pat pa­brė­žė, kad, nors Vil­kas fil­me „Na, pa­lauk!“ rū­ko, jis yra nei­gia­mas vei­kė­jas, su ku­ riuo aso­ci­juo­ja­si ža­lin­gas įpro­tis. „Jei­gu bus lai­ko­ma­si to­kio po­ žiū­rio į cen­zū­ra­vi­mą, ga­li­ma už­ draus­ti ro­dy­ti ne tik „Na, pa­lauk!“, bet ir Mi­che­lan­ge­lo skulp­tū­ras, nes tai ga­li­ma trak­tuo­ti kaip ero­ti­ką“, – pa­reiš­kė A.Mit­ro­šen­ko­vas. Pir­mo­ji apie „Na, pa­lauk!“ ro­ dy­mo pro­ble­mą pra­kal­bo Ru­si­jos vals­ty­bi­nio te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo ko­ mi­te­to Vai­kų ir jau­ni­mo lai­dų stu­ di­jos va­do­vė Tat­ja­na Cy­va­rio­va. „Ja­me (fil­mu­ke „Na, pa­lauk!“) mes, ži­no­ma, nie­ko neiš­kirp­si­ me. Ir mes tu­ri­me tik du va­rian­tus – ar­ba pa­žeis­ti įsta­ty­mą, ar­ba ro­ dy­ti vė­lai va­ka­re. To­dėl da­bar šis ani­ma­ci­nis fil­mas bus ro­do­mas va­ ka­re“, – ci­ta­vo jos žo­džius kai ku­ rios ži­niask­lai­dos prie­mo­nės.

BNS, „The Huf­fing­ton Post“, ne­wsru.com inf.

BNS, ne­wsru.com inf.

no­jo, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja pri­siims nuo­pel­nus dėl įsa­ky­mo su­reng­ti šį rei­dą per­nai ge­gu­žę. Vie­nas SEAL na­rių po šios mi­si­jos esą pa­reiš­kė, jog jie šiuo rei­du ką tik už­tik­ri­no, kad B.Oba­ma bus per­rink­tas. M.Bis­son­net­te’as daug kri­tiš­kiau ap­ra­šė po šio rei­do įvy­ku­sį ka­rių su­ si­ti­ki­mą su vi­cep­re­zi­den­tu Joe Bi­ de­nu, at­vy­ku­siu kar­tu su B.Oba­ma į 160-ojo avia­ci­jos spe­cia­lių­jų ope­ ra­ci­jų pul­ko šta­bą. Pa­sak jo, J.Bi­ de­nas pa­sa­ko­jo ne­vy­ku­sius anek­ do­tus, ku­rių nie­kas ne­sup­ra­to, ir ap­skri­tai bu­vo pa­na­šus į „įkau­šu­sį dė­du­lę per Ka­lė­dų va­ka­rie­nę“. Gre­sia ne­ma­lo­nu­mai

12

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012

14p.

turtas

De­ga­li­nės it su­riš­to­mis ran­ko­mis.

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Brangs­tan­ti naf­ta įtrau­kia į už­bur Pa­sau­lio eko­no­mi­kai ky­la dau­giau grės­ mių nei ka­da nors: Ki­ni­jos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mas, dar vie­na eu­ro zo­nos kri­zė ir gal­būt iši­ri­mas, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ ti­jų ne­su­ge­bė­ji­mas at­si­ties­ti. Ta­čiau be­ne di­džiau­sias veiks­nys, ku­ris ga­li lem­ti nau­ ją pa­sau­li­nę re­ce­si­ją, yra naf­tos kai­nos.

De­ga­lų kai­nos* Ša­lis Kai­na (eu­rais) Es­ti­ja 1,330 Kip­ras 1,355 Ru­mu­ni­ja 1,356 Len­k i­ja 1,390 Bul­ga­ri­ja 1,411 Lat­vi­ja 1,420 Aust­r i­ja 1,434 Lie­tu­va 1,445 Če­k i­jos Res­pub­l i­ka 1,447 Liuk­sem­bur­gas 1,454 Mal­ta 1,490 Is­pa­ni­ja 1,502 Slo­va­k i­ja 1,539 Veng­r i­ja 1,558 Slo­vė­ni­ja 1,562 Ai­ri­ja 1,642 Suo­mi­ja 1,705 Pran­cū­z i­ja 1,721 Vo­k ie­ti­ja 1,721 Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė 1,729 Por­tu­ga­l i­ja 1,760 Bel­g i­ja 1,771 Grai­k i­ja 1,826 Ita­l i­ja 1,828 Olan­di­ja 1,838 Šve­di­ja 1,850 Da­ni­ja 1,865 * Maž­me­n i­nė de­ga­lų kai­na už lit­rą Eu­ro­po­je (2012 m. rugp­jū­č io pa­b ai­ go­je) Šal­ti­nis: www.ener­gy.eu

Ka­ro­lis Ur­bo­nas Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ par­t ne­r is

Sank­ci­jos ke­lia įtam­pą

Nors pa­sta­ruo­ju me­tu dėl suin­ ten­sy­vė­ju­sių ne­ra­mu­mų fi­nan­sų rin­ko­se ir su­ma­žė­ju­sios pa­sau­li­ nės de­ga­lų pa­klau­sos naf­tos kai­ nos šiek tiek su­men­ko, jos vis dar ge­ro­kai vir­ši­ja psi­cho­lo­gi­ne ta­pu­ sią 100 JAV do­le­rio už ba­re­lį ri­bą. Ati­tin­ka­mai dėl to ky­lan­čios de­ga­ lų kai­nos ke­lia ypa­tin­gą grės­mę to­ les­nei eko­no­mi­kos rai­dai. Pag­rin­di­nę įta­ką kai­noms kil­ti tu­ri Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se tvy­ ran­ti įtam­pa tarp Ira­no ir Iz­rae­ lio. Pas­ta­ra­sis gra­si­na im­tis ka­ro veiks­mų prieš Ira­ną, jei šis ne­sus­ tab­dys ura­no sod­ri­ni­mo pro­ce­dū­ ros. Prie to ne­ma­žai pri­si­dė­jo ir JAV pra­dė­tas tai­ky­ti pre­kių em­bar­gas Ira­nui, taip pat ban­ki­nės san­kci­ jos, ku­rio­mis sie­kia­ma už­kirs­ti ke­ lią gau­ti pi­ni­gų per Va­ka­rų ban­kų sis­te­mas. Prie em­bar­go pri­si­jun­gė ir ES, ku­riai ky­lan­čios naf­tos kai­ nos tik į ne­nau­dą. Ver­ta pa­mi­nė­ti, kad trys pa­sta­ ro­sios pa­sau­li­nės re­ce­si­jos, ne­ skai­tant nau­jau­sios, bu­vo su­kel­tos naf­tos kai­nų šo­kų dėl ne­ra­mu­mų Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se. 1973 m. pra­si­dė­jo ara­bų vals­ty­bių ir Iz­rae­lio ka­ras, ku­ris dve­jiems me­tams su­ kė­lė pa­sau­li­nę stag­na­ci­ją. 1979 m. pra­si­dė­jo Ira­no re­vo­liu­ci­ja, ku­ri tre­ jiems me­tams pa­sau­lio eko­no­mi­ką įstū­mė į re­ce­si­ją. 1990 m. Ira­kas už­puo­lė Ku­vei­tą ir vėl – pa­sau­li­nė re­ce­si­ja. Net jei ver­tin­tu­me pa­sta­ rą­ją vis dar be­si­tę­sian­čią pa­sau­li­ nę kri­zę, ga­li­me pri­si­min­ti, kad jos pra­džio­je 2008 m. naf­tos kai­nos pa­sie­kė re­kor­di­nį vi­sų lai­kų ly­gį – 147 JAV do­le­rius už ba­re­lį – ir nuo to lai­ko ne­bu­vo nu­kri­tu­sios ge­ro­kai že­miau nei 100 JAV do­le­rių. Tai su­ kė­lė mais­to pro­duk­tų, elekt­ros, ši­ lu­mos, trans­por­to ir dau­gu­mos ki­tų pre­kių kai­nas. Ir la­bai grei­tai eko­ no­mi­ka ėmė smuk­ti. Naf­tos kai­nos ne­su­ge­bė­ji­mas nu­smuk­ti že­miau nei 100 JAV do­ le­rių už ba­re­lį ri­ba yra skaus­min­gas

Įta­ka: trys pa­sta­ro­sios, iš­sky­rus nau­jau­sią, pa­sau­li­nės re­ce­si­jos bu­vo su­kel­tos naf­tos kai­nų šo­kų dėl ne­ra­mu­mų Ar

vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­kai. Ka­dan­gi naf­tos pro­duk­tai nau­do­ja­mi la­bai pla­čiai, nuo jų kai­nos pri­klau­so ki­ tų pre­kių kai­nos ir tai įtrau­kia į už­ bur­tą ra­tą. Ne­su­ge­bė­ji­mas spręs­ti šios pro­ble­mos, net jos ig­no­ra­vi­ mas pa­sta­ruo­ju me­tu yra la­bai pa­ vo­jin­gas. Spe­ku­lia­ci­jos ig­no­ruo­ja­mos

Nors pa­grin­di­nis naf­tos kai­nos veiks­nys yra pa­sau­li­nė jos pa­klau­ sa, ener­ge­ti­kos sri­ties moks­li­nin­kų sluoks­niuo­se vyks­ta daug dis­ku­si­ jų, ko­kią įta­ką tu­ri spe­ku­lian­tų, ku­ rie ne­da­ly­vau­ja rea­lio­je pre­ky­bo­je, veiks­mai. Spe­ku­lia­ci­ja iš­ves­ti­nė­ mis prie­mo­nė­mis, su­sie­to­mis su naf­ta, per ket­ve­rius me­tus išau­go apie 20 kar­tų. Nors per pir­mą kri­ zės ban­gą šiuo klau­si­mu bu­vo gar­ siai dis­ku­tuo­ja­ma, pa­sta­ruo­ju me­ tu jis ne­lie­čia­mas. Tarp vie­šai nees­ka­luo­ja­mų ir ne­ pa­to­gių pa­siū­ly­mų – už­draus­ti spe­ ku­lia­ci­nius san­do­rius ir ap­ri­bo­ti pre­ky­bą naf­tos pro­duk­tais tik li­cen­ ci­juo­tiems pre­ky­bi­nin­kams. Ki­tas – va­di­na­ma­sis To­bi­no mo­kes­tis, ku­ riuo spe­ku­lia­ci­niai san­do­riai bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mi ne­di­de­liu pro­cen­ ti­niu mo­kes­čiu nuo kiek­vie­no san­ do­rio. Taip iš pre­ky­bos bū­tų pa­ša­

li­na­mi spe­ku­lian­tai, už­dir­ban­tys iš ne­di­de­lio kai­nų svy­ra­vi­mo. Ži­no­ma, ne­ver­ta pa­mirš­ti to­kių rin­kų kaip Ki­ni­ja, In­di­ja ir Bra­zi­li­ja, ku­rios net ir ky­lant pa­sau­li­nės kri­ zės grės­mei au­ga ir var­to­ja vis dau­ giau. Re­mian­tis nau­jau­sia Tarp­tau­ ti­nės ener­getikjos agen­tū­ros naf­tos

Ka­dan­gi naf­tos pro­ duk­tų var­to­ji­mas yra la­bai pla­tus, nuo jų kai­nos pri­klau­so ki­tų pre­kių kai­nos ir tai su­ku­ria už­bur­ tą ra­tą.

rin­kos ata­skai­ta, pro­gno­zuo­ja­ma, kad naf­tos su­nau­do­ji­mas 2013 m. augs be­veik 1 pro­c. JAV fe­de­ra­li­ nio re­zer­vo ty­ri­mas ro­do, kad pa­ klau­sa naf­tos kai­nos po­ky­čius le­ mia 40 pro­c. Apie 15 pro­c. kai­nos po­ky­čių su­da­ro spe­ku­lia­ci­niai san­ do­riai. Nors pa­sta­ra­sis veiks­nys ne di­džiau­sias, jį eli­mi­na­vus bū­tų ga­ li­ma su­ma­žin­ti 15 pro­c. įta­ką naf­ tos kai­nai.

Prog­no­zuo­ti sun­ku

Dau­gu­ma ty­rė­jų ne­su­ta­ria dėl naf­tos spe­ku­lian­tų įta­kos, ta­čiau net ir 15 pro­c. įta­ka yra di­de­lė. Juo la­biau kad ky­lan­čios naf­tos kai­nos au­gi­na pir­ miau­sia jos pro­duk­tų, la­biau­siai de­ ga­lų ir dau­gu­mos ki­tų pre­kių, kai­nas. Tai pri­si­de­da ir prie mais­to, trans­por­ to kai­nų au­gi­mo, bran­gi­na ki­tas pa­ slau­gas, nes vi­si žmo­nės ir įmo­nės nau­do­ja­si trans­por­tu, to­dėl jų iš­lai­ dos ati­tin­ka­mai di­dė­ja. Taip pa­ten­ ka­me į už­bur­tą kai­nų ki­li­mo ra­tą. Bū­tų sun­ku pro­gno­zuo­ti naf­tos kai­nos per­spek­ty­vą, nes ji pri­klau­ so nuo la­bai daug veiks­nių. Ta­čiau ga­li­ma da­ry­ti la­bai aiš­kią iš­va­dą, kad, šian­die­niams įvy­kiams be­si­ tę­siant ir ka­ri­nio konf­lik­to tarp Ira­ no bei Iz­rae­lio grės­mei vis di­dė­jant, juo­do­jo auk­so kai­na ga­li la­bai grei­ tai grįž­ti į re­kor­di­nį ly­gį ir jį vir­šy­ti. Pra­si­dė­jus konf­lik­tui su Ira­nu bu­vo pro­gno­zuo­ta, kad naf­tos kai­na ga­li pa­siek­ti 200 JAV do­le­rių už ba­re­lį. Ir tai ga­li bū­ti ne ri­ba, jei konf­lik­ tas virs­tų ka­ru ir pre­ky­ba su vie­nu pa­grin­di­nių naf­tos pre­ky­bos taš­kų – Or­mū­zo są­siau­riu – su­sto­tų. Ka­ dan­gi šiuo są­siau­riu per­pluk­do­ma apie 20 pro­c. vi­sos pa­sau­li­nės naf­ tos, ga­li­ma tik spė­lio­ti, iki ko­kio ly­ gio tai išau­gin­tų jos kai­ną.

13

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012

turtas Bai­mi­na­si ­ aud­ros

Pa­žei­di­mų ­ ne­ra­do

Di­dins ­ mui­tus

In­ves­tuo­to­jams ne­ri­mau­jant dėl ga­li­mų naf­tos ga­vy­bos su­ tri­ki­mų Mek­si­kos įlan­ko­je, prie ku­rios ar­tė­ja ato­grą­žų aud­ra Izao­kas, naf­tos kai­nos pa­trau­ kė aukš­tyn. Be to, JAV naf­ tos ga­vy­ba įlan­ko­je dėl ar­tė­ jan­čios aud­ros su­ma­žin­ta 24 pro­c. Mek­si­kos įlan­kai ten­ka 23 pro­c. JAV naf­tos ga­vy­bos.

Lietuvoje kon­ku­ren­ci­jos pa­ žei­di­mų de­ga­lų rin­ko­je ne­ pas­te­bi­ma. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­bos pir­mi­nin­kas Ša­rū­nas Ke­se­raus­kas. Jis pa­ti­ki­no, kad pa­ste­bė­ju­si pa­žei­di­mų ta­ry­ba im­tų­si ty­ri­mo. Ji ty­ri­ mą dėl ga­li­mo Lie­tu­vos de­ga­ li­nių tink­lų kar­te­lio šių me­tų bir­že­lį nu­trau­kė.

Ru­si­jos vy­riau­sy­bė nuo rug­ sė­jo kils­te­lės naf­tos ir jos pro­ duk­tų eks­por­to mui­tus. Leng­ va­ti­nis mui­to ta­ri­fas padi­ dės nuo 148,4 iki 191,3 do­le­rio už to­ną. Naf­tos pro­duk­tų, iš­ sky­rus ben­zi­no, mui­tas di­dės nuo 222,1 iki 259,9 do­le­rio už to­ną, ben­zi­no – nuo 302,9 iki 354,4 do­le­rio už to­ną.

r­tą kai­nų ra­tą

Komentarai Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas Ban­ko „Nor­dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­m is­tas

J

ei­g u nu­si­čiau­d i JAV, su­ser­ga vi­s as li­kęs pa­s au­l is. Ta­č iau šiuo me­t u ma­to­me, kad ser­ ga Pie­t ų Eu­ro­pa, o in­ves­t uo­ to­jai ir ga­my­bi­n in­kai vis la­biau įsi­t i­ ki­nę, kad ser­gan­ti Pie­tų Eu­ro­pa jo­k iu bū­du neužk­re­čia vi­so li­k u­sio pa­sau­ lio. Bū­tent dėl šios prie­žas­t ies pa­sau­ lio eko­no­mi­ka to­liau au­ga spar­čiai. To­ dėl ir naf­tos pa­k lau­sa au­ga ga­nė­ti­nai spar­čiai, ypač be­si­vys­tan­čio­se rin­ko­ se. Atk­rei­pę į tai dė­me­sį in­ves­tuo­to­jai šiek tiek su­ne­ri­mo, ir naf­tos kai­na šok­ te­lė­jo bei ko­ne pa­sie­kė praė­ju­sių me­tų

Gi­ta­nas Nau­sė­da SEB ban­ko pre­z i­den­to pa­ta­rė­jas

15

proc.

naf­tos kai­nos po­ky­čių le­mia spe­ku­lia­ci­niai san­do­riai.

lai­k i­nas, pa­ni­kos nu­lem­tas, kri­t i­mas. Apsk­ri­tai pro­gno­zuo­ja­me, kad kai­na, jei ak­ci­zai ir mo­kes­čiai ne­si­keis, atei­ty­ je sieks 5–6 li­tus už lit­rą. Ne­tu­rė­da­ma sa­vo iš­tek­lių Lie­tu­va, ki­ taip nei Ru­si­ja, Azer­bai­dža­nas ar Ara­ bų ša­lys, yra pri­vers­ta naf­tą im­por­ tuo­t i iš pa­sau­l i­n ių rin­k ų, to­dėl mes tu­r i­me la­bai ma­žai ga­l i­my­bių de­ga­ lų kai­ną su­ma­žin­ti. Be to, bū­da­ma ES na­rė Lie­tu­va yra nu­sta­ty­tos mi­ni­ma­ lios ak­ci­zų ri­bos įkai­tė. Šiuo me­tu dy­ ze­li­nui jau tai­ko­me mi­ni­ma­lią ak­ci­zų ri­bą, ben­zi­nui – šiek tiek di­des­nę. Ben­ zi­nas nau­do­ja­mas dau­giau maž­me­ni­ niams tiks­lams – as­me­ni­niams au­to­ mo­bi­liams, tad tai tam tik­ru at­žvil­giu yra var­to­ji­mo ap­mo­kes­ti­ni­mas.

si ga­na ak­ty­vių nuo­sta­tų Ira­no klau­si­ mu. Pag­r įs­tas rin­kos ne­r i­mas, sa­vai­ me su­pran­ta­ma, ne­pa­de­da įsi­vy­rau­ti ra­my­bei naf­tos pa­siū­los pu­sė­je. Mak­roe­ko­no­mi­n iai veiks­n iai, – eu­ro zo­nos nea­pib­rėž­tu­mas, re­ce­si­ja eu­ro zo­no­je, Ki­ni­jos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mas, – slo­pi­nę naf­tos kai­nų ki­li­mą, šiek tiek pa­si­stū­mė­jo į ant­rą pla­ną. Vis dėl­to ma­nau, kad tik neil­gam, nes ar­tė­ja rug­ sė­jo pa­bai­ga, kai vie­naip ar ki­taip tu­ rės bū­ti spren­džia­mas Grai­ki­jos klau­ si­mas ir kai nuo­gąs­ta­vi­mai dėl sko­lų kri­zės ryš­kės.

Ga­liau­siai Lie­tu­vo­je vei­kia vie­nas pa­ pil­do­mas va­liu­tos kur­so veiks­nys. Jei­ gu naf­tos kai­nos lie­ka dau­giau ar ma­ žiau sta­bi­lios, de­ga­lų kai­nų ki­li­mą ga­li pa­pil­do­mai pa­ska­tin­ti eu­ro, tad ir li­to, nu­ver­tė­ji­mas JAV do­le­rio at­žvil­giu. Jis tu­rė­jo ne­ma­žai įta­kos taip spar­čiai de­ ga­lų kai­noms aug­ti Lie­tu­vo­je. Bi­jau, kad ar­ti­miau­siu me­tu eu­ro zo­nos sko­ lų kri­zė neiš­sisp­ręs, Eu­ro­pos eko­no­mi­ ka neiš­si­kaps­tys iš re­ce­si­jos ir tai to­liau smuk­dys eu­rą. Va­di­na­si, ga­li­me lauk­ti tam tik­ros de­ga­lų inf­lia­ci­jos ir ne­tu­ri­me jo­kių prie­mo­nių nuo jos ap­si­sau­go­ti.

Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*

* Iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.

r­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

Ži­no­ma, vis ati­de­da­mas al­ter­na­ ty­vių­jų iš­tek­lių ir ener­gi­jos šal­ti­ nių klau­si­mas to­kios per­spek­ty­vos kon­teks­te tam­pa vis ak­tua­les­nis. Ir la­bai rea­lu, kad šios pa­sau­li­nės kri­ zės re­zul­ta­tas bus ga­lų ga­le at­ras­ta

Š

iuo me­tu pa­siū­los pu­sė­je jun­ ta­ma įtam­pa, nes jau šių me­tų vi­du­ry­je išaiš­kė­jo įdo­mi ten­ den­ci­ja, kad pa­siū­la pa­sau­ li­nė­je naf­tos rin­ko­je ne­bep­ra­noks­ta pa­k lau­sos. Pas­ta­ruo­ju me­tu at­si­ra­do nau­jų bai­mių dėl ga­li­mų įvy­kių Ar­ti­ muo­siuo­se Ry­t uo­se, nes konf­l ik­tas su Ira­nu nie­kaip neuž­gęs­ta, o ga­li­mas JAV pre­zi­den­tas Mit­tas Rom­ney lai­ko­

vi­du­t i­nes kai­nas. Ka­dan­g i naf­tos pa­ klau­sa au­ga ga­nė­t i­nai spar­čiai, bū­t ų nai­v u ti­kė­t is, kad kai­nos pa­sieks že­ mu­mas kaip prieš 5–10 me­tų. Net nau­ jų naf­tos tel­k i­n ių sa­v i­kai­na ga­na di­ de­lė – 60–80 JAV do­le­r ių už ba­re­l į, o naf­tos kai­na rin­ko­je sie­kia 110 JAV do­ le­rių už ba­re­l į. Bir­že­l į kai­na bu­vo nu­ kri­tu­si iki 90 JAV do­le­r ių už ba­re­l į ir da­l is pro­jek­t ų ta­po be­veik ne­kon­k u­ ren­cin­g i. O kai pro­jek­tas tam­pa ne­ kon­k u­ren­cin­gas, jis nu­t rau­k ia­mas ir naf­tos kai­na, trūks­tant pa­siū­los, iš­ kart ky­la. At­si­ra­dus bai­mei dėl eko­no­mi­nio nuo­ smu­kio, trum­pą lai­ko­tar­pį de­ga­lų kai­ na ga­li nu­kris­ti gal­būt net že­miau nei iki 4 li­t ų už lit­rą. Ta­čiau tai bū­t ų tik

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ir im­ta nau­do­ti pi­gi iš­kas­ti­nio ku­ro al­ter­na­ty­va. Naf­tos kai­nų šo­kai yra nu­lė­mę ir ki­tų pro­duk­tų bran­gi­mą, ku­rį su­stab­dy­ti la­bai sun­ku net ir su­ma­ži­nus prie­žas­ti­nio veiks­nio – naf­tos – kai­ną.

Ša­lys, ku­rio­se pi­giau­si de­ga­lai Ša­lis Vi­du­ti­nė ben­z i­no kai­na už lit­rą (li­tais) Ve­ne­sue­la 0,35 Egip­tas 0,39 Sau­do Ara­bi­ja 0,43 Ka­ta­ras 0,52 Bah­rei­nas 0,65 Li­bi­ja 0,65 Turk­mė­nis­ta­nas 0,74 Ku­vei­tas 0,74 Al­ž y­ras 0,74 Ira­nas 0,92

Vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas (li­tais) 1550 1081 5408 16 052 4371 2386 505 7463 759 1702 Šal­ti­nis: au­top­lius.lt

T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB

PAVADINIMAS KODAS VADOVAS DEVYNIOS PLUNKSNOS 302650900 Justinas Sipavičius INGENUS 300113702 Gintarė Meiluvienė LAIMĖS AKMUO 134816278 Reda Danienė SDV GRUPĖ 300650606 Sigita Mizgerienė EGIVANA 141845636 Vytautas Buivydas DERONA 135582839 Evaldas Lozovskis AUTOSTELĖ 141638922 Linardas Nikolaitis EURODECA 302554834 Martas Jasevičius FEKUS 301425765 Virgilijus Jonaitis IZOBARA 183114189 Daumantas Kraujalis SANDORAS 300656865 Robertas Kirstukas GILE SERVICE 302540902 Gražina Likšo VENDANA 134335857 Liudvikas Viluckas VAKARŲ SAUGOS UAB 302520846 Dainius Saldukas BIURAS Augustinas Mindaugas AB KLAIPĖDOS KRANAI 140576916 Lisauskas UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt

UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas

14

ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012

turtas Eks­por­ta­vo ­ ma­žiau

Skai­čiai ­ su­men­ko

Pa­rei­ka­la­vo au­kų

Per sep­ty­nis šių me­tų mė­ne­ sius Azer­bai­dža­nas eks­por­ta­vo 21,14 mln. to­nų naf­tos, ar­ba 8,3 pro­c. ma­žiau nei per­nai tuo pa­ čiu me­tu. Naf­tos pro­duk­tų per šį lai­ko­tar­pį eks­por­tuo­ta 858,4 tūkst. to­nų. 2011 m. Azer­bai­ dža­nas iš vi­so eks­por­ta­vo 37,45 mln. to­nų naf­tos ir 1,98 mln. to­nų naf­tos pro­duk­tų.

Pir­mą pus­me­tį Rusija eks­ por­ta­vo 118,7 mln. to­nų naf­ tos ir du­jų kon­den­sa­to, ar­ ba 2,5 pro­c. ma­žiau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai. Eks­ por­tas bir­že­lį sie­kė 19,2 mln. to­nų ir bu­vo 10,9 pro­c. ma­žes­nis nei prieš mė­ne­ sį ir 11,2 pro­c. men­kes­nis nei prieš me­tus.

Dau­giau­sia naf­tos Pie­tų Ame­ ri­ko­je iš­gau­nan­čios Ve­ne­sue­ los di­džiau­sio­je naf­tos per­dir­ bi­mo įmo­nė­je šeš­ta­die­nį per spro­gi­mą žu­vo 41 ir bu­vo su­ žeis­ta dau­giau kaip 80 žmo­ nių. Nu­ro­do­ma, kad spro­gi­mą su­kė­lė du­jų nuo­tė­kis. Įmo­ nė­je per pa­rą ap­do­ro­ja­ma iki 645 tūkst. ba­re­lių naf­tos.

De­ga­li­nės it su­riš­to­mis ran­ko­mis Ša­lies gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi sku­bo­tai neiš­si­gąs­ti, kai de­ga­lų kai­nos ky­la, ir sku­biai ne­džiū­gau­ti joms lei­džian­tis. Nes naf­tos kai­nų spe­ ku­lia­ci­joms kil­ti už­ten­ka menkiausio ne­ra­mu­mo, o ša­lis prieš jas akių už­merk­ti ne­ga­li. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ša­ly­je au­gant de­ga­lų kai­noms de­ ga­li­nių kal­tin­ti ne­rei­kė­tų, kaip tei­ gė dien­raš­čio kal­bin­tas Naf­tos pro­ duk­tų pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Lu­kas Vo­sy­lius. Anot jo, ne­re­tai plė­ši­kė­mis va­di­na­mos ša­lies de­ga­li­nės tie­siog ne­lei­džia sau pra­ban­gos ne­rea­guo­ti į vie­nin­ te­lės ša­ly­je naf­tos pro­duk­tų per­dir­ bi­mo įmo­nės kils­te­lė­tas kai­nas. – Kaip įver­tin­tu­mė­te naf­tos kai­nų ki­ti­mą pa­sau­ly­je? – Šian­dien ne­sant di­de­lių in­ci­den­tų naf­tą iš­gau­nan­čio­se ir eks­por­tuo­ jan­čio­se ša­ly­se kai­nos au­ga. Ta­čiau ma­nau, kad mū­sų var­to­to­jai pri­ pra­tę prie ban­guo­jan­čiu cik­lu kin­ tan­čių pa­sau­li­nių naf­tos pro­duk­tų kai­nų. To­dėl ne­rei­kia la­bai iš­gy­ven­ ti, kai kai­na ky­la, ir taip pat sku­bo­ tai džiaug­tis, kai ji krin­ta. Tai yra trum­pa­lai­kiai reiš­ki­niai. – Vis dėl­to pui­kiai pri­si­me­na­ me, kai dar bir­že­lį, krin­tant naf­tos kai­noms, vi­si šne­kė­jo apie atei­ty­je smuk­sian­čias de­ ga­lų kai­nas. At­ro­do, kad si­tua­ ci­ja ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis.

R

– Aiš­ku, bu­vo įvai­riau­sių pro­gno­ zių. Pa­vyz­džiui, kad be­si­ruo­šiant JAV pre­zi­den­to rin­ki­mams į rin­ ką bus pa­leis­ti naf­tos re­zer­vai, ku­ rie sta­bi­li­zuos kai­ną. Ta­čiau kaip įvyks iš tie­sų, nie­kas iki šiol ne­ži­no. Pro­gno­zės šia­me sek­to­riu­je pil­do­si sun­kiai. Už­ten­ka vie­no ne­ra­mu­mo ir kar­tais dėl rim­tų ar­gu­men­tų ar spe­ku­lia­ci­jų kai­na rin­ko­se kei­čia­ si. To­dėl man keis­ta, jog kai ku­rie mū­sų ban­kų ana­li­ti­kai šios va­sa­ros vi­du­ry­je drą­siai tei­gė, kad ben­zi­no kai­na 5 li­tų ri­bos ne­be­pa­sieks.

Šian­dien de­ga­lai ša­ ly­je pa­gal mū­sų gy­ ve­ni­mo ly­gį tik­rai per bran­gūs. – Ko­kie pa­grin­di­niai veiks­niai lė­mė naf­tos kai­nų au­gi­mą pa­ sau­li­nė­se rin­ko­se? – La­bai di­de­lių po­ky­čių, geo­po­li­ti­nių ne­ra­mu­mų ar ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ne­bu­vo. Šne­kė­ta, kad to prie­žas­tis yra eu­ro at­žvil­giu su­stip­rė­jęs do­le­rio kur­sas. Ma­tyt, tai tu­rė­jo įta­kos kai­ noms re­kor­diš­kai aug­ti ir Lie­tu­vo­je.

– Tad de­ga­lų kai­nų au­gi­mas Lie­tu­vo­je at­spin­di ten­den­ci­jas pa­sau­li­nė­je naf­tos rin­ko­je? – Iš tie­sų taip. To­dėl pa­tei­sin­ siu mū­sų vie­nin­te­lės did­me­ni­nin­ kės naf­tos per­dir­bi­mo įmo­nės „Or­ len Lie­tu­va“, nuo ku­rios tie­sio­giai pri­klau­so maž­me­ni­nin­kai, spren­ di­mą kai­ną pa­kel­ti. Did­me­ni­nin­kė tai da­rė tu­rė­da­ma la­bai rim­tą ar­ gu­men­tą – pa­sau­li­nių naf­tos pro­ duk­tų kai­nos pa­di­dė­jo. O įmo­nei pa­kė­lus kai­nas tai tu­rė­jo pa­da­ry­ ti ir maž­me­ni­nin­kai, ku­rių mar­žos ir taip mi­ni­ma­lios. Ben­zi­no mar­ža nuo kaž­ka­da bu­vu­sių 9 pro­c. su­si­ trau­kė iki 3,8 pro­c. – Mi­nė­jo­te, kad re­kor­di­nėms kai­noms Lie­tu­vo­je įta­kos tu­rė­jo va­liu­tų kur­sai. Ar tai reiš­kia, kad da­bar var­to­to­jai ste­bės eu­ro ir do­le­rio kur­sų ko­vą, ti­kė­da­mie­si pa­lan­kes­nių de­ga­lų kai­nų? – Su­sie­ti vien su va­liu­tų kur­su ne­bū­ tų la­bai są­ži­nin­ga, nes yra daug su­de­ da­mų­jų da­lių, ku­rio­mis ma­ni­pu­liuo­ ja­ma: iš­tek­liais, naf­tos at­sar­go­mis pa­sau­ly­je. Ma­nau, kad atei­ty­je rei­ kia ti­kė­tis kai­nų ato­slū­gio – jos tu­rė­ tų sta­bi­li­zuo­tis ar net kris­ti. Vis dėl­to šian­dien tai yra pa­sau­li­nis reiš­ki­nys, kai­nos pa­si­kei­tė ir ša­ly­se kai­my­nė­se.

Reak­ci­ja: ša­lies gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas mil­ži­niš­ko­mis de­ga­lų kai­

no­mis ra­mi­na­mas tuo, kad vie­nin­te­lė ša­ly­je did­me­ni­nin­kė „Or­len Lie­ tu­va“ naf­tos pro­duk­tų kai­nas kė­lė rea­guo­da­ma į ten­den­ci­jas pa­sau­li­ nė­se rin­ko­se. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

– Kal­bant apie ša­lis kai­my­nes, kaip ver­tin­tu­mė­te de­ga­lų kai­ nas jo­se ar ap­skri­tai vi­so­je Eu­ ro­po­je, pa­ly­gin­ti su kai­no­mis Lie­tu­vo­je? – Daug kas įsi­vaiz­duo­ja, kad de­ga­ li­nės Lie­tu­vo­je plė­ši­kau­ja. Ta­čiau LR kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos ty­ri­mas pa­ro­ dė, jog šių de­ga­li­nių veik­los mar­žos, ar­ba ant­kai­niai, pa­ly­gin­ti su ša­li­mis kai­my­nė­mis, tik­rai nė­ra smar­kiai di­ des­ni – be­veik vie­no­di. Kal­bė­da­mas apie de­ga­lų kai­nas vi­suo­met klau­siu: o kaip jūs bal­sa­vo­te dėl sto­ji­mo į ES?

No­rė­jo­me bū­ti eu­ro­pie­čiai – ga­vo­me eu­ro­pie­tiš­kus de­ga­lų ak­ci­zus, eu­ro­ pie­tiš­kas mais­to pro­duk­tų kai­nas. O kad eu­ro­pie­tiš­kų at­ly­gi­ni­mų ne­gau­ na­me – jau ki­tas klau­si­mas. Ak­ci­zai nu­sta­to­mi neat­siž­vel­giant į ša­lies gy­ve­ni­mo ly­gį. Tad šian­dien de­ga­ lai ša­ly­je pa­gal mū­sų gy­ve­ni­mo ly­ gį tik­rai per bran­gūs. Net mi­ni­ma­lūs ak­ci­zai, ku­riuos da­bar tai­ko­me dy­ ze­li­nui, yra per di­de­li. O tai­ky­ti šiek tiek di­des­nius nei mi­ni­ma­lius ben­ zi­no ak­ci­zus yra ydin­ga, ša­lia esant Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai.

Projektas „Aš – žalias“

Atliekų rūšiavimas: pažangą stabdo mitai? Aurimas Morkūnas Didmiesčių kiemuose surasti konteinerius perdirbti skirtoms atliekoms mesti – nesunki užduotis. Sunkiau prie jų išvysti žmonių, į spalvotus „varpelius“ metančių kruopščiai atskirtą stiklą, plastiką ir popierių.

Tikėtina, kad lietuvių ryžtą rūšiuoti atliekas mažina visuomenėje sklandantys mitai ir informacijos trūkumas. Apie atliekų rūšiavimą pasakoja atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ atstovė Inga Kovalionok. – Kodėl verta rūšiuoti atliekas? – paklausėme pašnekovės. – Per metus į Lietuvos sąvartynus patenka apie 1,2 mln. tonų buitinių atliekų. Apie 70 proc. atliekų, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę, gali būti perdirbtos. Rūšiuojant ma-

žinamas į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai, vanduo, energija, mažinamos buitinių atliekų tvarkymo išlaidos.

Apie 70 proc. atliekų, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę, gali būti perdirbamos.

– Ar gyventojams už surūšiuotų atliekų išvežimą tenka mokėti taip pat, kaip ir už komunalinių atliekų išvežimą? – Surūšiuotų atliekų surinkimas ir išvežimas yra nemokamas. Antrinės žaliavos renkamos atliekas tvarkančių bendrovių lėšomis, tikintis, kad surinktas žaliavas paruošus perdirbti, už jas

gautos pajamos padengs surinkimo išlaidas. Viešoje erdvėje ar prie daugiabučių namų stovintys antrinių žaliavų konteineriai yra bendro naudojimo – į juos surūšiuotas atliekas gali mesti visi norintys. – Kaip rūšiuojamos atliekos – nuo surinkimo iki pakartotinio surūšiavimo? – Iš antrinių žaliavų konteinerių (vadinamųjų varpelių arba burbulų) atliekos surenkamos automobiliais su specialiais kėlimo mechanizmais. Antrinės žaliavos dažniausiai renkamos dviem būdais: skirtingomis dienomis renkamos skirtingos atliekos (pvz., pirmadienį – popierius, antradienį – stiklas ir t. t.) arba visos atliekos renkamos vienu metu, naudojant specialų konteinerį su trimis sekcijomis. Surinktos antrinės žaliavos dar kartą rūšiuojamos rūšiavimo bazė-

se: popierius išskirstomas į 7 rūšis, stiklas – į dvi, o plastiko atliekos – net į 18 rūšių. Iš atliekų srauto taip pat atskiriamos medienos ir metalo atliekos. Išrūšiuotos žaliavos presuojamos ir atiduodamos perdirbėjams, kur jos vėl atgimsta naujam gyvenimui. – Kur keliauja tinkamai surūšiuotos atliekos? – Surūšiuotos žaliavos iškeliauja pas perdirbėjus. Lietuvoje plastiką perdirba „Plasta“, „Maldis“, „PET recycling“, stiklą – „Kauno stiklas“, popierių – „Grigiškės“, „Klaipėdos kartonas“.

Perdirbimas  Perdirbtas stiklo butelis dažniau-

siai vėl tampa stiklo buteliu. Stiklą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, jo kokybė lieka nė kiek ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.  Iš perdirbto kartono gaminamos

naujos pakuotės, dėžės. Laikraščiai, žurnalai, kitos popieriaus atliekos dažnai virsta higieniniu popieriumi, populiarėja iš perdirbto popieriaus pagamintas biuro popierius, sąsiuviniai, užrašų knygelės.  Daugiausia surenkama PET pa-

kuočių – tai įvairiausi gėrimų buteliukai. Jie gali būti visiškai perdirbti. Iš susmulkinto ir išlydyto plastiko gaunamos PVC granulės, kurios naudojamos kaip žaliava įvairiausiems plastiko gaminiams – nuo tušinukų iki PVC vamzdžių. Iš perdirbto plastiko taip pat gaminamos ne maisto produktams skirtos pakuotės.

TAVO MIESTO NAUJIENOS

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

51

Lt

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt.Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

www.KL.lt

16

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

sportas

Sporto telegrafas Sankcijos. Danijos futbolo rinktinės žaidėjas Nicklas Bendtneris, po įmušto įvarčio 2012 metų Europos čempionate pademonstravęs, kokios firmos mūvi apatines kelnaites, tikėjosi sulaukti UEFA (Union of European Football Associations) malonės – mažesnės bausmės. Tačiau antradienį posėdžiavę UEFA atstovai atmetė žaidėjo apeliaciją dėl mažesnės baudos. Per rungtynes su portugalais ant futbolininko glaudžių akivaizdžiai matėsi ne gamintojo, o Airijos lažybų tarpininkų kontoros logotipas. Netrukus airiai „Twitter“ socialiniame tinkle pasidžiaugė dano poelgiu. Tuomet neliko nė menkiausios abejonės, kad tai buvo suplanuota akcija. N.Bendtneriui nereikės tuštinti piniginės. 100 tūkst. eurų baudą suskubo sumokėti airių lažybų tarpininkai, tačiau futbolininkas turės praleisti vienerias Danijos rinktinės rungtynes. Jis negalės žaisti pirmųjų 2014 metų pasaulio čempionato atrankos varžybų su čekais.

Kamuoliukai skraido 50 metų Tarptautiniu keturių šalių turnyru buvo paminėtas Klaipėdos badmintono 50-metis. Abipus tinklo kovojo Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Izraelio sportininkai.

etato jį priėmė į „Granito“ sporto klubą. Čia dirbamas išaugino SSRS čempionu vienetų ir dvejetų varžybose tapusį Egidijų Jankauską. Vėliau šis atletas, gindamas SSRS jaunių rinktinės garbę, tapo Europos čempionu. Kai buvo išugdytas šis perliukas, miesto sporto funkcionierius Rimantas Vitkus pakvietė A.Narvilą dirbti „Žalgirio“ sporto draugijoje. Buvo ir sunkesnių laikų. A.Narvilas neslėpė, jog keletą metų gelbėjosi veždamas daiktus iš Lenkijos. 1992–1993 metais išvyko dirbti treneriu į Prancūziją. Auga graži pamaina Entuziastas: A.Narvilas su Klaipėdos badmintonu buvo nuo pirmųjų dienų.

Skyrybos. Anglijos „Manchester United“ futbolininkas bulgaras Dimitaras Berbatovas išskrido į Italiją baigti derėtis su „Florentinos“ klubu. 31-erių žaidėjas ir italų komanda jau yra sutarę kontrakto sąlygas. Artimiausiu laiku, kai futbolininką apžiūrės medikai, bus oficialiai paskelbta apie D.Berbatovo perėjimą. „Florentina“ su puolėju sudarys dvejų metų sutartį, numatant galimybe ją pratęsti vienerius metus. D.Berbatovas buvo brangiausias „Manchester United“ žaidėjas, kai 2008-aisiais Mančesterio ekipa „Tottenham Hotspur“ vienuolikei suplojo 48,68 mln. dolerių. 2010–2011 metų sezone bulgaras, įmušęs 20 įvarčių, buvo rezultatyviausias Anglijos čempionato žaidėjas, tačiau vėliau jis nesugebėdavo patekti į komandos pagrindą. D.Berbatovas, pasiekęs 48 įvarčius, yra rezultatyviausias visų laikų Bulgarijos futbolininkas. Netektis. Maskvos „Dinamo“ tinklininkes, esančias treniruočių stovykloje Kroatijoje, sukrėtė vyriausiojo trenerio Sergejaus Ovčinikovo mirtis. Anot komandos antrojo trenerio Vladimiro Kuziutkino, 44-erių specialistas nusižudė. S.Ovčinikovas kartu buvo ir Rusijos nacionalinės rinktinės vyriausiasis strategas. Jo vadovaujamos žaidėjos, įveikusios atrankos varžybas, pateko į Londono vasaros žaidynes. Tačiau Didžiosios Britanijos sostinėje rusės rungtyniavo nesėkmingai. Jos, ketvirtfinalyje pralaimėjusios būsimoms čempionėms brazilėms 2:3, liko be medalių. Sutriuškinimas. Rumunijos futbolo taurės kvalifikacinio etapo susitikimas baigėsi retu rezultatu. „Berceni“ klubas sutriuškino „Buftea“ vienuolikę net 31:0. Ypač kiaura svečių gynyba buvo po pertraukos. Antroje varžybų dalyje šeimininkai pasiekė net 19 įvarčių. Triuškinamas rezultatas stebino ir dėl to, jog abi komandos rungtyniauja tame pačiame lygyje – trečiajame divizione. Sutartis. Lietuvos krepšininkas Darius Songaila rungtyniaus Ukrainoje, „Doneck“ klube. Klubas su puolėju sudarė dviejų mėnesių sutartį. Praėjus šiam laikotarpiui ji gali būti pratęsta. Lietuvis į ukrainiečių klubą buvo pakviestas po to, kai traumą patyrė ekipoje žaidžiantis serbas Ivanas Radenovičius.

Česlovas Kavarza Turnyre dominavo šeimininkai

Vyrų varžybose nugalėjo vilnietis Alanas Plavinas. Jis finale, po 32 min. kovos, palaužė klaipėdietį Edgarą Slušnį 21:12, 21:14. Trečias buvo dar vienas klaipėdietis Ignas Rezgikas, varžybose dėl prizinės vietos nugalėjęs Ilją Koniaką iš Izraelio 21:16, 17:21, 21:14. Kova truko net 51 min. Tarp moterų pergalę šventė klaipėdietė Gerda Voitechovskaja. Jai nereikėjo nė pusvalandžio, kad palaužtų latvę Ievą Popę – 21:18, 21:14 (29 min.). Trečiosios vietos prizą išsivežė kaunietė Rasa Šulnienė. Vyrų dvejetų varžybose be didesnio vargo laimėtojų vardą iškovojo A.Plavinas ir E.Slušnys. Vilnietis ir klaipėdietis finale per 24 min. 21:14, 21:13 įveikė Donatą Narvilą iš Klaipėdos ir I.Koniaką. Treti buvo klaipėdiečiai Tomas Dovydaitis ir Ignas Rezgikas. Jie susitikime dėl 3-iosios pozicijos per 23 min. 21:15, 21:11 nugalėjo Rusijos atstovą Eduardą Manilovą ir kaunietį Tomą Vaškevičių. Moterų dvejetų turnyre neįveikiamos buvo klaipėdietė G.Voitechovskaja ir Aliona Soboleva iš Rusijos. Merginos lemiamoje kovoje 21:10, 21:9 (25 min.) nugalėjo Latvijos atstoves I.Popę ir Jekateriną Romanovą. Trečiosios vietos prizu pasidžiaugti nepavyko klaipėdietėms Rebekai Aleksavičiūtei ir

Gabijai Narvilaitei. Joms paskutinėse varžybose po atkaklaus susitikimo koją pakišo vilnietė Justina Jaščemskaitė ir kaunietė R.Šulnienė – 21:13, 15:21, 21:19 (39 min.). Mišrių dvejetų finale susirėmė klaipėdiečiai D.Narvilas, G.Voitechovskaja ir tarptautinis duetas T.Dovydaitis (Klaipėda) bei A.Soboleva (Rusija). Pajėgesni buvo labiau patyrę D.Narvilas ir G.Voitechovskaja 21:15, 12:21, 21:15. Treti buvo R.Aleksavičiūtė ir I.Koniakas, palaužę A.Vaškevičių ir R.Šulnienę 21:8, 21:18.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Edvardas Malinauskas, Juozas Baltrimas nenustojo treniruotis. Jiems buvo nė motais, jei salę gaudavo po 22 val. Kamuoliuką daužydavo iki vidurnakčio. Kurį laiką treniruotės vykdavo Muzikinio teatro šokių salėje. Grįžęs iš armijos, A.Narvilas toliau puoselėjo badmintoną. Klaipėdos statybos tresto vadovai pusei

Savotiškas badmintono atgimimas Klaipėdoje įvyko grįžus iš Europos. Su nauja energija ėmęs ruošti sportininkus, A.Narvilas išugdė didžiulį būrį gerų žaidėjų Vygantą Viržintą, Ainą Ločmelytę, Donatą Narvilą, Artūrą Jaškevičių. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvą garsina brolis ir sesuo Tomas ir Kristina Dovydaičiai. Didžiausia ateities viltis – anūkė Gabija Narvilaitė ir Rebeka Aleksavičiūtė. Taip pat pergalių tikimasi iš Igno Rezniko ir kitų jaunų perspektyvių žaidėjų.

Oficiali pradžia – 1962-aisiais

Jubiliejui skirtą turnyrą rengęs Antanas Narvilas žino visus badmintono gyvavimo Klaipėdoje niuansus. Į mokyklos-internato, buvusio S.Nėries gatvėje, sporto salę jis atėjo būdamas 13 metų. Tais pačiais metais ne tik Klaipėdoje buvo pradėtas žaisti badmintonas, bet ir Lietuvoje vyko pirmasis čempionatas. Kitais metais 14-metis A.Narvilas jau rungtyniavo Lietuvos varžybose, tačiau dar buvo silpnas įkibti į vyrus. Pirmasis medalis – bronzos – ant badmintonininko kaklo sužvilgo 1966-aisiais. Būtent tais metais iš Klaipėdos į Vilnių netikėtai išvyko šios sporto šakos pradininkas uostamiestyje Algirdas Vitkauskas. Būrelis entuziastų – A.Narvilas, Petras Zubė, Vytautas Ripinskas,

Jubiliejus: atkakliomis kovomis badmintonininkai pagerbė šios spor-

to šakos sukaktį.

Suburta rinktinė artėjančioms kovoms Lietuvos nacionalinę futbolo rinktinę treniruojantis Csaba Laszlo paskelbė komandos sudėtį pirmosioms dvejoms 2014 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynėms.

Mūsų futbolininkai rugsėjo 7 dieną Vilniuje kovos su slovakais, o po keturių dienų Pirėjuje žais su graikais. Lietuvos rinktinės varžovai pasaulio čempionato atrankos Europos G grupėje taip pat bus Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos bei Lichtenšteino ekipos. „Klaipėdos“ inf.

Lietuvos rinktinė Vartininkai: Žydrūnas Karčemars- polės „Sūduva“), Georgas Freidgeimas (Karagandos „Šachtior“, Kazachsta-

kas („Gaziantepspor“, Turkija), Ernestas Šetkus (Plovdivo „Botev“, Bulgarija), Giedrius Arlauskis (Kazanės „Rubin“, Rusija). Gynėjai: Arūnas Klimavičius („Ak-

tobe“, Kazachstanas), Tadas Kijanskas (Kelcų „Korona“, Lenkija), Marius Žaliūkas (Edinburgo „Hearts“, Škotija), Vytautas Andriuškevičius (Gdansko „Lechia“, Lenkija), Valdemar Borovskij (Marijam-

(Vilniaus „Žalgiris“), Vaidas Slavickas nas), Arvydas Novikovas (Edinburgo (Marijampolės „Sūduva“). „Hearts“, Škotija). Saugai: Deividas Šemberas (Vla Puolėjai: Tomas Danilevičius (Kastedikaukazo „Alania“, Rusija), Deividas lamarės „Juve Stabia“, Italija), Darvydas Česnauskis („Baki“, Azerbaidžanas), EdŠernas (Lubino „Zagłębie“, Lenkija), Angaras Česnauskis („Rostov“, Rusija), Ramūnas Radavičius (Vilniaus „Žalgiris“), drius Velička (Suvalano „Azal“, AzerbaiMindaugas Panka (Chožuvo „Ruch“, džanas), Tadas Labukas (Rygos „SkonLenkija), Saulius Mikoliūnas (Kijevo to“, Latvija), Deivydas Matulevičius (Tir„Arsenal“, Ukraina), Gediminas Vičius gu Žiu „Pandurii“, Rumunija).

17

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

sportas

Kataro krepšininkai jaučiasi it rojuje Pajūryje stovyklaujančiai Kataro nacionalinei krepšinio rinktinei taip patinka Lietuvoje, jog ji nenori atsisveikinti su mūsų kraštu.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nuo rugpjūčio 21-osios Palangoje įsikūrę, o Klaipėdos arenoje treniruotes rengiantys arabai rimtai svarstė atsisakyti kitos stovyklos Filipinuose ir likti Lietuvoje. Tačiau Azijos krepšinio taurės varžyboms, vyksiančioms rugsėjo 14–22 dienomis Japonijoje, jėgas kaupiantys krepšininkai turės išskristi, nes yra nupirkti lėktuvo bilietai, Filipinuose užsakytas viešbutis. Anot Kataro rinktinės stovyklą Lietuvoje organizavusio kauniečio Edgaro Stankevičiaus, arabai patenkinti viskuo. „Dar tokių gerų treniruočių sąlygų nesame turėję“, – lietuviui prisipažino ir kartu komplimentą mūsų šaliai pasakė svečių vyriausiasis treneris amerikietis Kentas Davisonas.

Pasak E.Stankevičiaus, svečių delegacijos vadovai nakvynei pasirinko Palangos pakraštį. Jie norėjo, kad žaidėjai, kurių kone pusė juodaodžiai amerikiečiai, būtų kuo toliau nuo Klaipėdos pagundų. Kataro krepšinio rinktinė lyg ir kyla iš pelenų. Praėjusiais metais šios šalies krepšininkai Azijos čempionate buvo tarsi klounai. Po to, kai Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šiose pirmenybėse diskvalifikavo penkis natūralizuotus amerikiečius, Kataro ekipa ėmė savotiškai protestuoti. Dvejose rungtynėse žaidėjai vienas po kito greitai prasižengdavo ir dėl penkių pražangų palikdavo aikštelę. Dėl nepakankamo žaidėjų skaičiaus susitikimai buvo sustabdyti. Nenuostabu, kad varžybos su Irano ir Uzbekistano penketukais baigėsi krepšiniui neįprastais rezultatais – 4:40 ir 12:27. Viešnagės Lietuvoje metu Kataro krepšininkai yra numatę su-

Viešnagė: Kataro krepšininkai (vyšninės spalvos apranga) Lietuvoje ne vien treniravosi, bet ir žaidė kon-

trolines rungtynes.

žaisti ketverias rungtynes. Iš pradžių svečiai 87:83 nugalėjo Kauno „LKKA-Atletą“, po to 70:72 nusileido Klaipėdos „Neptūnui“. Vakar Azijos atstovai išmėgino jėgas su ukrainiečiais – Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipa.

Vytauto Petriko nuotr.

Rytoj arabai susitiks su rusais – Saransko „Ruskon-Mordovija“ krepšininkais. Žinomas krepšinio specialistas ir komandų priėmimo koordinatorius Saulius Vilkas prasitarė, kad Klaipėdoje stovyklauti panoro

dar vienos arabų šalies – Bahreino krepšininkai. Juos treniruojantis Mindaugas Lukošius šįmet gavo neigiamą atsakymą. Lietuvis specialistas paprašė rezervuoti viešbutį, sudaryti treniruočių planą kitiems metams.

Rugpjūtis – karatė egzaminų metas

Išbandymas: kovotojams kasdien tekdavo nemažai valandų plušėti pratybose.

Česlovas Kavarza Besibaigiant vasarai prie Šventosios buvo surengta didžiausia Lietuvoje tarptautinė sporto stovykla, kurioje ne tik ilsėjosi, bet ir prakaitą liejo per 700 karatė kiokušin įvairaus amžiaus kovotojų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Trečioji pamaina, kurioje sportavo jaunimas ir suaugusieji, buvo baigta egzaminais, po kurių nemažai sportininkų gavo vertingesnius diržus.

Tarp laikiusiųjų buvo ir Europos čempionas bei prizininkas, daugkartinis šalies pirmenybių nugalėtojas klaipėdietis Lukas Kubilius. Egzamino metu patyrusiam atletui teko iškentėti 3 val. trukusią technikos bei fizinės ištvermės testą ir dar valandą kovoti su 40 varžovų. Sėkmingai užduotis įveikusiam „Shodan“ karatė klubo vadovui suteiktas 2-as danas (juodo diržo antra pakopa). Juodo diržo egzaminas įkandamas buvo ir L.Kubiliaus auklėtiniui Tautvydui Šniaukui. Jo taip pat

laukė 3 val. pratybos bei 30 kovų. Rudą diržą su juoda juostele po patikros gaus klaipėdiečiai Asta Galdikaitė, Tomas Struopus, Gintarė Tydikaitė ir Aidas Šiatkus. Jiems liko vos vienas žingsnis iki ilgai siekto juodo diržo. Aukšto lygio rudų diržų testus išlaikė daugkartiniai Lietuvos bei tarptautinių varžybų nugalėtojai bei prizininkai – Aivaras Baltmiškis, Rita Kasparavičiūtė, Skaistė Venckutė, Dovydas Kaubrys, Rima Barusaitė ir Ugnė Daukšaitė. Anot L.Kubiliaus, stovyklautojų tikslas buvo ne tik aktyviai pra-

Sėkmė: sunkų egzaminą išlaikęs L.Kubilius – tarp savo jaunųjų auklėtinių.

leisti laisvalaikį, gauti naujų žinių bei patirties, bet ir kelti meistriškumą. Kai kuriems sportininkams buvo proga įveikti dar vieną laiptelį siekiant aukščiausio karatė įvertinimo lygio – juodo diržo. Jaunesni „Shodan“ klubo sportininkai stovyklavo Giruliuose. Prakaitą liejo ir turiningai leido laiką daugiau nei 100 karatė kiokušin mėgėjų. Stovyklautojų kasdien laukdavo net po tris treniruotes. Jauniesiems sportininkams teko išbandyti save naktinėje treniruotėje, kurią vedė aukščiausią meis-

triškumo lygį Lietuvoje pasiekęs 5 dano juodo diržo meistras Vladimiras Silvaška. „Vaikai ne tik treniravosi, – sakė stovyklą organizavęs L.Kubilius. – Taip pat jie maudėsi jūroje, baseine, linksminosi diskotekose, įdomiuose edukaciniuose užsiėmimuose. Ginklų parodą surengė Lietuvos kariuomenės žvalgų būrys, su savo veikla supažindino ir Lietuvos pakrančių rinktinės kinologai su tarnybiniais šunimis. Vaikams nepamirštamą koncertą surengė Lietuvos muzikos žvaigždė Andrius Mamontovas.“

23

ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d.

Skink prizus! „Klaipėdos“ naujienų portale

www.KL.lt/konkursai

Avinas (03 21–04 20). Jūsų išmintis padės bendraujant su aplinkiniais ir ieškant visiems priimtino kompromiso. Apmąstykite praeities įvykius ir, kad ankstesnės bėdos nekankintų, nekartokite senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Norėsite plepėti su draugais, bendradarbiais, rašysite laiškus – tik nepamirškite darbo. Dvyniai (05 21–06 21). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai jūsų namuose. Atrodo, pats paprasčiausias sprendimas gali pakenkti jūsų santykiams su antrąja puse. Prieš ko nors imantis patartina apsvarstyti visas galimybes. Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Liūtas (07 23–08 23). Reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus, kad galėtumėte tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektinei kūrybai. Svarstyklės (09 24–10 23). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jūsų kolegos ir pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatiks kitų žmonių mintys, jeigu jos bent kiek nors prieštaraus jūsų jausmams. Aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu jūsų vertinimai jums atrodo teisingi, pasitelkęs rimtus argumentus galite drąsiai ginčytis. Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų šeimai. Galbūt kas nors nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt neteisus būtent jūs. Paklausykite artimo žmogaus nuomonės. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję su darbu ir asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes tam ypač palankus laikas.

Orai

Savaitės antra pusė Lietuvoje bus šilta ir gana sausa, lietus kai kur nu­ matomas tik penktadienį. Šiandien bus mažai debesuota, sušils iki 19–22 laipsnių. Penktadienio naktį bus 10– 15, dieną 18–23 laipsniai šilumos. Va­ karinėje šalies dalyje gali palyti.

Šiandien, rugpjūčio 30 d.

+20

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+18

Utena

+19

6.22 20.16 13.54

243-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 123 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +23 Brazilija +29 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +21

kokteilis Ko­dėl be I.Za­lec­kio? Mies­to spor­to vi­suo­me­nė ne tik su­ ne­ri­mu­si dėl sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Sau­l iaus Bu­d i­no siū­lo­mų Klai­pė­dos spor­to re­for­mų, bet ir pa­si­pik­ti­nu­si. Mat re­for­ma­to­r ių gre­to­se yra įvai­r ių as­me­nų, bet la­biau­siai mies­to spor­ to rei­ka­lus iš­ma­nan­čio pi­l ie­čio tarp jų nė­ra. Kai S.Bu­d i­nas Vi­suo­me­n i­nės spor­to ta­r y­bos na­r iams suo­kė apie di­d žiu­lę re­for­mos eko­no­mi­nę nau­dą, jie žval­ gė­s i tar­pu­s a­v y­je ir ne­by­l iai klau­sė vie­nas ki­to: ko­dėl są­ra­še nė­ra Ire­n i­ jaus Za­lec­k io? Tvir­t a­ran­k is ūsuo­t as at­le­t as, ne­pa­ no­ręs pa­sa­k y­t i sa­vo pa­var­dės, „Kok­ tei­l iui“ tvir­ti­no, kad mies­te nė­ra žmo­ gaus, ge­r iau iš­ma­nan­čio spor­to rei­ka­ lus nei jis. „I.Za­lec­k is Kū­no kul­t ū­ros ir spor­ to sky­r iui va­do­va­vo dau­g iau nei de­ šimt me­t ų, tu­r i neį­kai­no­ja­mos pa­t ir­ ties tvar­kant spor­to rei­ka­lus, – dau­ žė­si į krū­t i­nę vy­r iš­k is. – Ire­n i­jus tik­ rai re­for­ma­to­r ius nu­k reip­t ų tei­sin­ga link­me ir jie ne­si­blaš­k y­t ų re­for­mos la­bi­r in­tuo­se“. Ūsuo­tam pi­l ie­čiui ant­r i­no į bė­g i­ką ir dvi­ra­t i­nin­ką pa­na­šus mies­tie­tis. „Gal re­for­mos ini­cia­to­r iai vis dėl­to iš­ girs mū­sų pa­ta­ri­mą ir pa­kvies I.Za­lec­ kį į ini­cia­ty­vi­nę gru­pę“,– vy­lė­si spor­tui nea­be­jin­gas klai­pė­die­tis.

Pers­pė­ji­mas: po blo­gos re­for­

mos ga­li­me at­si­dur­ti di­des­nė­je duo­bė­je nei da­bar.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Re­for­ma­to­r iai, ne­pjau­k i­te ša­kos, ant ku­r ios nie­kas ne­sė­di!

Ame­ri­kie­tiš­ki ab­sur­dai Či­ka­go­je at­ski­r u mies­to val­d žios nu­ ro­dy­mu drau­d žia­ma val­g y­t i de­gan­ čia­me pa­sta­te. Ajo­vos vals­ti­jos Fort Me­di­so­no mies­ te gais­r i­n in­kai, ga­vę pra­ne­ši­mą apie gais­rą, pri­va­lo 15 min. pa­si­tre­ni­ruo­ti. Tek­sa­se drau­džia­ma šau­dy­ti į bui­vo­lus iš vieš­bu­čio ant­ro aukš­to. O vaikš­čio­ti ba­ so­mis yra lei­džia­ma tik įsi­gi­jus spe­cia­lų lei­di­mą, ku­ris kai­nuo­ja net 5 do­le­rius.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­ky­to­jas: – Ko nė­ra kla­sė­je? Pet­r iu­kas: – Gra­ž ių pa­nų! Čes­ka (397 719; spor­to re­for­ma – ge­riau­sias 2012 m. mies­to anek­do­tas?)

Londonas +20 Madridas +31 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +23 Pekinas +32

Praha +28 Ryga +20 Roma +33 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +23

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+20

Alytus

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+20

Vardai Adelė, Augūnas, Feliksas, Gaudencija, Herbertas, Jorigis, Joris, Laimis

rugpjūčio 30-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

15

20

19

15

4

16

21

19

17

6

17

18

16

17

6

rytoj

šeštadienį

30 m. pr. m. e. nuo nuo­ din­gos gy­va­tės įkan­d i­ mo mi­rė Egip­to ka­ra­lie­ nė Kleo­pat­ra. 1797 m. gi­mė ang­lų ra­šy­ to­ja Ma­ry Shel­ley, gar­sio­ jo ro­ma­no „Fran­kenš­tei­ nas“ au­to­rė. 1937 m. gi­mė lenk­ty­n i­ nių au­to­mo­bi­lių kū­rė­jas, lenk­ty­ni­nin­kas, in­ži­nie­ rius, ino­va­to­rius, ko­man­ dos McLa­ren įkū­rė­jas Bruce‘as Les­lie McLa­re­ nas (mi­rė 1970 m.). 1941 m. pra­s i­dė­jo Le­ ning­ra­do blo­ka­da.

1972 m. gi­mė mo­de­lis, Ho­l i­v u­do ak­to­rė Ca­ me­ron Diaz.

2003 m. mi­rė lie­t u­v ių kil­mės JAV ak­to­rius Ka­ ro­lis Bu­čins­kis, ži­no­mas Char­le­so Bron­so­no pseu­ do­ni­mu (gi­mė 1921 m.). 2006 m. vie­no­je Ru­si­jos sos­ti­nės Mask­vos li­go­ni­ nių po il­gos li­gos, ei­da­mas 63 me­tus, mi­rė ži­no­mas Ru­si­jos iliu­zio­nis­tas Igo­ ris Kio. Jis vie­nin­te­lis šio žan­ro at­sto­vas pa­sau­ly­je, pel­nęs „Os­ka­ro“ pre­mi­ją. I.Kio gi­mė 1944 m. Mask­ vo­je, gar­saus cir­ko ar­tis­ to Emi­lio Kio šei­mo­je.

Lie­tu­vo­je dau­giau­sia Kaz­laus­kų Ne­re­tai sa­ko­ma, kad Lie­tu­va – „švo­ge­rių“ ar gi­mi­nių kraš­tas. Bent jau pa­var­džių pa­ pli­ti­mo tend­en­ci­jos by­lo­ja, jog dau­giau­ sia „gi­mi­nai­čių“ ša­ly­je tu­ri Kaz­laus­kai, Jan­ kaus­kai bei Pet­raus­kai. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Gy­ven­to­jų re­gist­ro tar­ny­bos duo­ me­ni­mis, šių me­tų pra­džio­je po­ pu­lia­riau­sios tarp vy­riš­kų ir mo­ te­riš­kų pa­var­džių bu­vo Kaz­laus­kas ir Kaz­laus­kie­nė. Taip pat la­biau­siai pa­pli­tu­sių vy­ rų pa­var­džių pen­ke­tu­ke pui­kuo­ja­si Jan­kaus­kas, Pet­raus­kas, Stan­ke­vi­ čius ir Va­si­liaus­kas. Pi­mo­sio­se pen­kio­se po­zi­ci­jo­se – ir ati­tin­ka­mos bend­ra­ka­mie­nės mo­te­rų pa­var­dės. O štai šeš­to­jo­je vie­to­je at­si­du­ria Žu­kaus­kas ir Pau­laus­kie­nė, sep­ tin­to­jo­je – But­kus ir Žu­kaus­kie­nė. Aš­tun­to­ji vie­ta ten­ka Pau­laus­kui ir Ur­bo­nie­nei, o de­vin­to­ji – Ur­bo­nui ir Na­vic­kie­nei. Po­pu­lia­riau­sių pa­var­džių de­šim­ tu­ką vai­ni­kuo­ja Ka­va­liaus­kas ir Ka­ va­liaus­kie­nė. Pa­ly­gin­ti su si­tua­ci­ja prieš dve­ jus me­tus, la­biau­siai pa­pli­tu­sių vy­rų pa­var­džių de­šim­tu­kas ne­pa­ si­kei­tė. Ne­di­de­li po­ky­čiai pa­ste­bi­ mi tik tarp mo­te­rų. 2010 m. po­pu­lia­res­nė bu­vo Ka­ va­liaus­kie­nės pa­var­dė nei Na­vic­ kie­nės. Šie­met pa­sta­ro­ji iš de­šim­ tos vie­tos pa­ky­lė­jo į de­vin­tą. Pa­gal per­nai gi­mu­sių kū­di­kių pa­var­des dė­lio­ja­si ki­toks ly­de­rių de­šim­tu­kas. Tarp ber­niu­kų dau­ giau­sia gims­ta Pet­raus­kų, o tarp mer­gai­čių – Stan­ke­vi­čiū­čių. Po­pu­lia­riau­sių kū­di­kių pa­var­džių są­ra­še at­si­ran­da ir to­kių, ku­rių nė­ra tarp suau­gu­sių­jų.

Ant­ro­ji vie­ta ati­ten­ka Jan­kaus­ kui ir Pet­raus­kai­tei, o tre­čio­ji – Kaz­laus­kui ir Kaz­laus­kai­tei. Be­je, tai vie­nin­te­lė po­zi­ci­ja de­šim­tu­ke, kai ber­niu­kų ir mer­gai­čių pa­var­dės su­tam­pa. Ket­vir­to­je vie­to­je at­si­du­ria Ra­ ma­naus­ko ir But­ku­tės, penk­to­je – Stan­ke­vi­čiaus ir Jan­kaus­kai­tės pa­ var­dės. Šeš­to­je pa­gal po­pu­lia­ru­mą mi­ni­mos Žu­kaus­ko ir Na­vic­kai­tės pa­var­dės. 7–10 vie­to­se at­si­dū­rė Bal­čiū­ no, Va­si­liaus­ko, Ur­bo­no ir Po­ciaus bei ati­tin­ka­mai Po­ciū­tės, Rim­ku­ tės, Ra­ma­naus­kai­tės ir Bal­čiū­nai­ tės pa­var­dės.

Sta­tis­ti­ka: iš­te­kė­da­mos mo­te­rys daž­niau­siai pa­si­ren­ka vy­ro pa­var­dę.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tik RUGSĖJO 8 DIENĄ ir tik Jums − NATIONAL GOLF RESORT golfo klubo čempionatas! Kviečiame visus golfo žaidėjus ir juos palaikančius registruotis ir dalyvauti renginyje! Stančių km. Kretingalės sen. Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt

Tel. + 370 655 22222 El. p. info@nationalgolf.lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.