TODĖL, KAD ESU VILNIETIS Tikros sostinės naujienos
Ketvirtadienis, rugpjūčio 30 d., 2012 m.
Europarlamentarų veiklos ataskaito mis prisidengę politikai užsiima rinkimų agitacija. Lietuva 5p.
Nauja pasauline recesija labiausiai grasina sparčiai augančios naftos ir degalų kainos. Tema 8p.
Nr. 202 (1401)
diena.lt
Nauja O.bin Ladeno žūties aplinkybių versija metė šešėlį ant Vašingtono. Pasaulis 12p.
Našlaitis Lazdynų baseinas
1,30 Lt
Nuodėmė yra neišnau doti upės, tekančios per miesto centrą. Rotušės cere monimeistras Saulius Pilinkus
2p.
Miestas
2p.
Kur gyvena – didelė mįslė Kai kur ie viln iečiai net klausinėja mi pol icijos nepasakytų, kur iuo ad resu gyvena, nes sost inėje niekaip nesibaig ia kampin ių adresų istor i jos. Vienų Viln iaus gyventojų na mai vis dar papuošt i dviem lentelė mis, kitų – viena, tačiau yra ir tok ių, kur prie dviejų senų atsirado ir tre čias adresas.
Miestas Ūkiškumas: nors renovuoti Lazdynų baseiną kainuotų apie 9 mln. litų, sostinės vadovas A.Zuokas rengiasi statyti naują, kuris atsieitų apie 40
mln. litų.
Sostinės meras svaičioja apie naują ba seiną, kurį esą geriausia būtų statyti šalia su juo siejamiems verslininkams priklau sančio „Vichy“ vandens pramogų parko. O Lazdynų baseinas niekaip nesulaukia, kada savivaldybė grąžins skolas.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Kyšo seni pažįstami
Senas nerenovuotas, bet statykime naują. Politikų kalbose po Londo no olimpinių žaidynių „iškilo“ ne vienas naujas, modernus basei nas, nors jau turimu nė vienas ne pažadėjo pasirūpinti. Laikotarp is prieš rink im us, olimpiniai medaliai, gėlės, svei
kinimai. Toks pozityvus konteks tas pasireikšti politikams pasitai ko ne taip dažnai. Tačiau Lietuvos sportininkių – Lauros Asadaus kaitės ir Rūtos Meilutytės – olim pinio aukso spindesys, atrodo, iš lydė bet kokį politikų originalumą: jeigu visi pažadai dėl greitai sos tinėje esą išdygsiančių baseinų būtų išpildyti, jų tikriausiai bū tų kone daugiau nei krepšinio aikštelių.
2
3p.
Vietoj Lenino bus Lennonas
2
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vienam namui – t
Kai kurie vilniečiai net klausinėjami po licijos nepasakytų, kokiu adresu gyvena, nes sostinėje niekaip nesibaigia istorijos su kampiniais adresais. Vienų namai vis dar papuošti dviem lentelėmis, kitų – vie na, tačiau yra ir tokių, kur prie dviejų senų atsirado ir trečias adresas. Klausimas: ar šioje vietoje kada nors bus nedidelių plaustų, kur ga
lėtų gyventi žmonės ar vykti įvairūs renginiai?
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Prie Neries – lyg prie Senos? Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Sostinėje, Neries krantinėje, siū loma įrengti gyvenamųjų plaus tų uostą. Taip tikimasi paskatin ti jau kelerius metus stringantį upės gaivinimą. Gyvenimas ant vandens
Trijų žinomų vilniečių pasiūly ta idėja – apgyvendinti dešiniąją Neries krantinę nuo Karaliaus Mindaugo iki Žaliojo tilto. Ši ini ciatyva trečiadienį buvo prista tyta taip pat ant vandens – prie Baltojo tilto esančioje mobilioje prieplaukoje. Pagal pirminį sumanymą Ne ries krantinėje būtų sumontuota kelių metrų aukščio terasa, ku ri vasarą galėtų būti naudojama kavinėms ar nedidelėms parduo tuvėms įrengti. Žiemą ant šios terasos būtų iš keliami plaustai. Taip jie būtų apsaugomi nuo ledonešio ir šal to vandens. Projekto autoriai įsi tikinę, kad į šiuos gyvenamuosius plaustus būtų galima atvesti elek trą, vandentiekį ir įrengti kitus būtinus patogumus. Architektas Valdas Ozarinskas, kuriam ir kilo mintis apgyven dinti vilniečius ant vandens, tei gė, kad kiekvieno plausto išvaizda galėtų būti kuriama pagal indivi dualius gyventojo norus. Vienas idėjos sumanytojų fo tografas Saulius Paukštys teigė, kad „nuodėmė būtų neišnaudoti upės, tekančios per miesto cen trą“. Jo teigimu, tai būtų vienas pigiausių būdų atgaivinti upę. „Anksčiau buvo siekiama at gaivinti laivybą upe, bet Neris yra sekli, tad kanalui pagilinti reikė tų didelių investicijų“, – pasako jo S.Paukštys. Kitas idėjos autorius Rotušės ceremonimeistras Saulius Pilin kus paneigė prielaidą, kad gy venimas ant vandens Vilniu je yra tik kitų Europos miestų mėgdžiojimas: „XX a. pradžio je Neryje jau stovėdavo gyvena mieji plaustai, upe buvo aktyviai vykdoma laivyba.“ Kol kas nieko konkretaus
Projekto autoriai pripažino, kad toks sumanymas kol kas tėra tik idėja, todėl sunku atsakyti į dau gelį konkrečių klausimų.
„Verslininkai susidomėję, bet kol kas tai paviršutiniška. Manau, tai galėtų būti kooperacinis pro jektas“, – sakė S.Pilinkus. Jis kol kas negalėjo pasakyti, kiek kainuotų apsigyventi būs te ant vandens. Jo manymu, jeigu būtų susidomėta idėja, pirmuo sius gyvenamuosius plaustus Vil niuje būtų galima tikėtis išvysti po poros metų. Miesto plėtros departamen to Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė pripa žino, kad poreikis plėtoti infrastruktūrą prie upės didėja. „Upės atgaivinimo projektas tęsiasi jau daug metų. Miesto ad ministracija negali pati prisiimti iniciatyvos, bet gali prisidėti prie kitų pasiūlytų projektų įgyvendi nimo“, – sakė ji. Sumanymui įkurti gyvenamuo sius plaustus pritarė ir Miesto este tikos skyriaus vedėja Vaiva Devei kienė: „Džiaugiuosi, kad atsiranda iniciatyvų. Gerai, kad upę siūloma gyvinti plaustais. Gremėzdiški sta tiniai užstotų Neries pakrantes.“
Saulius Pilinkus:
XX a. pradžioje Nery je jau stovėdavo gy venamieji plaustai, upe buvo aktyviai vykdoma laivyba.
Žada gaivinti pakrantę
Vilniečius ir miesto svečius nuo pasivaikščiojimų ar pasivažinė jimų paupiu neretai atgraso ap trupėjęs grindinys. Savivaldybės atstovės pripažino, kad takų, ei nančių palei upę, būklė nėra ge ra, bet kada jie bus tvarkomi, ne galėjo atsakyti. Vis dėlto V.Deveikienė paminė jo, kad ketinama tiesti dviračių ir bėgimo takus. „Trasa tęstųsi nuo Valakupių iki Vingio parko, abiem upės pusėmis. Tačiau tai – tik siūlomi projektai“, – sakė ji. Savivaldybės atstovių teigimu, šiuo metu yra parengtas techninis projektas tiesti tokį taką Antakal nyje. Kada būtų galima tikėtis, kad bus įgyvendintas toks pro jektas, kol kas taip pat neaišku.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
no. Nesu nusiteikusi prieš keitimus, tiesiog noriu žinoti savo adresą“, – kreipėsi į merą J.Jakubauskaitė.
Kreipėsi patarimo į merą
Viename socialinių tinklų į sos tinės merą Artūrą Zuoką kreipėsi gyventoja Jurgita Jakubauskaitė su prašymu išaiškinti, kokiu adresu ji gyvena. Vilniuje pradėta kampinių adresų reforma jos būstą papildė dar vienu adresu. Mergina viešo je erdvėje paskelbė nuotrauką, kur matyti, kad ant to paties namo esa ma trijų adresų – 38B, 38D ir 40. „Jau antrą savaitę negaliu sužino ti, kuris iš tikrųjų mano namo nu meris. Adresų keitimo tvarka turėjo paliesti tik kampinius namus. Ta čiau ant namo, kuris net nėra kam pinis, jau daugiau kaip dvi savaites puikuojasi keli nauji numeriai, ir jo kia institucija negali man atsakyti, kas juos ten ir kokia proga užkabi
Žadėjo pasidomėti
Praėjusį šeštadienį atsirado mer ginai skirta mero žinutė, kad jau pirmadienį savivaldybė išspręs šią problemą. „Atsilieps pirmadienį“, – teigė A.Zuokas. Tačiau nei pirmadienį, nei antra dienį mergina pagalbos iš savival dybės nesulaukė. Galiausiai ji so cialiniame tinklalapyje A.Zuokui paliko dar vieną įrašą. „Pirmą kartą ir daug kartų šį klausimą uždaviau prieš tris sa vaites. Suprantu, kad mano „problemėlė“ labai nereikšminga, bet... man reikia žinot savo adresą!!! Su tinku net pati perkabinti lenteles, kur reikia – tik pasakykit, kuri len telė turi likt ant mano namo, nes
Nežinia: kurį adresą nurodyti vilnietei?
Jurgitos Jakubauskaitės nuotr.
Gabumai: savivaldybė drąsiai imasi
resai dar ilgai puikuosis Vilniuje.
dabar pusės kvartalo namų lente les sukabinot ant vieno pastato...“ – rašė mergina. Niekas nepaaiškėjo
Nežinia, ar tai sutapimas, tačiau ėmus šiuo klausimu domėtis dien raščio redakcijai, J.Jakubauskaitė pagaliau trečiadienį popiet sulaukė Vilniaus savivaldybės atsakymo. „Sveiki, Jurgita, jūsų namo adre sas pakeistas remiantis vidaus rei kalų ministro įsakymu ir kitais tei sės aktais, kurie reglamentuoja, kad pastatui, kuriam anksčiau buvo pri skirti du adresai (kampinis adresas), turi būti priskirtas vienas adresas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai keliems namams iš eilės buvo suteiktas tas pats kampinis adresas (tikėtina, tai atsitiko ir jūsų atveju), tokiems na mams suteikiami atskiri numeriai. Kad galėtume konkrečiau atsaky ti į jūsų klausimą, reikėtų žinoti tiks lesnį adresą, kuris jums buvo suteik tas iki šiol. Parašykite žinutę mums ir pasiaiškinsime arba galite kreiptis į Miesto plėtros departamentą, kuris
Našlaitis Lazdyn Progos pasižarstyti idė 1 jomis apie naują baseiną nepraleido ir sostinės meras, Sei
mo rinkimuose dalyvausiančio judėjimo TAIP vadovas Artūras Zuokas. Susitikime su Londo no olimpinių žaidynių čempione L.Asadauskaite jis pažadėjo rim tai apsvarstyti galimybę prie „Vi chy“ vandens parko įrengti naują, atitinkantį tarptautinius reikala vimus, 50-ies metrų baseiną. Esą tai būtų ideali vieta naujam sporto objektui – šalia yra visa reikalinga inžinerinių tinklų sistema. Galbūt A.Zuokui ir būtų malo niau kurti bendrus planus su bu vusios įmonės „Rubicon group“ (dabar – ICOR) antrinių bendro vių vadovais, visuomet sietais su juo. Beje, „Vandens parko“ (anks Grėsmė: „Plaukdama vis pagalvo čiau vad into „Rub icon Aqua“) ju, ar kas nors ant galvos neuž- buvęs vadovas Saulius Budrevi kris“, – interviu apie Lazdynų ba čius šiuo metu yra ir ICOR bend seino būklę yra sakiusi L.Asa rovės „Ecoserv ice“ gen eral in is dauskaitė. Tomo Lukšio (BFL) nuotr. direktorius.
Du nepamaišytų
Du baseinai Vilniui būtų neprošal, bet naujas kainuotų dešimtis mili jonų, o turimas byra laukdamas re novacijos. Sostinė, žinia, turi 50ies metrų Lazdynų baseiną, metai iš metų kovojantį už išlikimą. Štai ir šį sezoną baseino vadovai kant riai laukė, kol savivaldybė sumokės susidariusią skolą už sportininkų treniruotes. 350 tūkst. litų baseino stogo remonto antram etapui lau kiama nuo 2010 m. Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Gintautas Bartkus sakė, kad Vilniui tikrai ne pamaišytų du dideli 50 metrų ilgio baseinai, nors nesileido į finansi nius svarstymus. „Aš ne ekonomistas, negaliu kalbėti apie ekonominę situaciją ir pinigus, tai ne mano kompetenci ja. Tačiau iš esmės užsienyje taip įprasta. Pavyzdžiui, Danijos mies tas Soborgas, kuris yra perpus ma žesnis nei Vilnius, neskaitant ma
3
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
miestas
15p.
Kertinis naujojo Nacionalinio dramos teatro sezono akmuo – klasika.
trys adresai
Leniną pakeis Lennonas Andrejus Žukovskis Lukiškių aikštėje aktyviai ruošia masi Sostinės dienoms. Šioje mies to erdvėje plušantys darbininkai ruošia vietą skulptūrai.
reformų, tačiau jų vykdymas nuolat stringa. Tad tikėtina, kad dvigubi ad Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
atlieka visus formalumus keičiant adresą“, – teigiama atsakyme. Iš tokio atsakymo namo adre sas taip ir nepaaiškėjo.
Sutinku net pati per kabinti lenteles, kur reikia, – tik pasaky kit, kuri lentelė turi likti ant mano namo. Keičia jau metus
Dienraščio kalbintas Vilniaus sa vivaldybės Miesto plėtros de partamento direktorius Artūras Blotnys teigė, kad reforma nėra sostinės savivaldybės išsigalvo jimas, o tik Vyriausybės nurody mo vykdymas. „Savivaldybė vadovaujasi Vy riausybės atstovo Vilniaus ap skrityje pavedimu ir vidaus reikalų ministro 2011 m. įsakymu, kuriuo remiantis kampiniai, tai yra prie gatvių sankryžų esantys, adre
sai turi būti pakeisti ir priskirti tik vienai gatvei“, – teigė A.Blotnys. Pradedant reformą, savivaldybės skaičiavimais, tokių pastatų buvo apie 3100. Dar beveik 1700 namų buvo suteiktas vienas adre sas, nors tai yra keli atskiri pasta tai ar namai. Šiuo metu visos šios problemos esą išspręstos. Bent jau taip tvirtino A.Blotnys. „Šiuo metu visiems priskirtas vienas adresas, kaip numato teisės aktai. Sutvar kius dokumentus, iš eilės keičia mos ir ant namų esančios lentelės – adresai“, – teigė pašnekovas. A.Blotnys taip pat pranešė, kad nuo šių metų balandžio gyvento jus apie adreso pakeitimus infor muoja nebe seniūnijos, o Miesto plėtros departamentas. „Jeigu žmonėms, gyvenantiems prie gatvių sankryžų, kyla klau simų, jie visuomet gali kreiptis į savivaldybės Miesto plėtros de partamentą, kur bus suteikta vi sa informacija apie adreso pakei timus“, – pabrėžė savivaldybės atstovas.
nų baseinas žesnių baseinų, turi du didelius. Čia kalbama tik apie sportinin kus. Matau, kas darosi Lazdynų baseine, kiek yra norinčių plaukti miestiečių, tad manau, kad antras tokio tipo baseinas, kuriame būtų galima plaukti, o ne šiaip po pir ties išsimaudyti, būtų reikalin gas“, – sakė G.Bartkus. Keturis kartus brangiau
Rekonstruotas Lazdynų baseinas atitiktų visus reikalavimus spor tininkams treniruotis, kaip įsiti kinęs G.Bartkus. Tik tam, žino ma, reikia lėšų. „Kuo ilgiau delsiama rekonst ruoti, tuo daugiau tų lėšų rei kės. Prieš trejetą metų specia li komisija bandė įvertinti, kiek tam reikėtų pinigų. Nesuintere suoti žmonės pasakė, kad reikėtų apie 9 mln. litų. Žiūrint, ko nau jame baseine norima, jam pasta tyti, manyčiau, reikėtų apie 40 mln. litų“, – paprašytas prelimi
nariai palyginti, koks būtų basei no rekonstravimo ir naujo sta tymo kainų skirtumas, svarstė G.Bartkus. Federacijos generalinio sekre toriaus teigimu, padaryti, kad ba seinas atsipirktų, nelengva. „Europoje yra kone prestižo reikalas turėti didelius baseinus. Didžiąją dalį išlaidų savivaldybės vis dėlto padengia. Kiek žinau, dengiama iš sveikatai skiriamų lėšų, nes žmonės eina sportuo ti ir dėl sveikatos, eina iš krašto apsaugos, moksleiviai iš švieti mo programų, iš nusikalstamu mo prevencijos programų, bet pas mus tai neišvystyta. Pas mus, kai vaikų nėra kur priimti, jie eina į gatves, o tada bandome juos iš ten traukti. Geriau padarytume, kad jie į jas neitų, o sportuotų. Sun ku padaryti, kad baseinas atsi pirktų. Išlaikyti – šildymas, van duo – kainuoja daug“, – aiškino G.Bartkus.
Į dienraščio redakciją kreipė si skaitytojas Jonas. Jis nuogąsta vo dėl Lukiškių aikštėje prasidėju sių statybų. Aikštėje apsilankę žurnalistai iš tiesų pamatė atitvertą centrinę aikštės dalį, didžiulę smėlio krū vą, statybų techniką ir kelis dar bininkus. Tačiau nieko nei griauti, nei rekonstruoti darbininkai nesi rengė. Visi darbai, anot jų, – pasi ruošimas savaitgalį prasidėsian čioms Sostinės dienoms. Aikštės vietoje, kur sovietme čiu stovėjo Lenino paminklas, per miesto šventę šeimininkaus me nininkai iš Latvijos. „Mus pa kvietė jūsiškiai. Mes padarysime visus techninius darbus, o jau me nininkai toliau dirbs savo darbą“, – „Vilniaus dienai“ teigė Jurijumi prisistatęs darbininkas iš Latvijos. Anot pašnekovo, centrinė je Lukiškių aikštės dalyje atsiras skulptūra iš smėlio, tačiau kokia – neatskleidė. „Tegul tai būna paslap tis. Šiuo metu nesakysiu. Pamaty
Laikina: Lukiškių aikštės likimu susirūpinę vilniečiai neturėtų nerimau
ti – nauja skulptūra čia iškils tik trumpam. Gedimino Bartuškos nuotr.
site“, – paslaptingai kalbėjo Juri jus. Darbininkas taip pat teigė, kad skulptūra iš smėlio gali stovėti la bai ilgai – ne trumpiau nei tikras pa minklas. „Specialiomis medžiagomis apdorotas smėlis gali būti labai ilgai. Tad, priklausomai nuo pageidavimo, tai, kas atsiras šioje vietoje, galės iš likti ilgam“, – dėstė pašnekovas.
Tiesa, darbininkas slapuka vo be pagrindo. Skulptūra, atsira sianti Lukiškių aikštėje, bus skir ta garsiam bitlui Johnui Lennonui, o projekto esmė – kad Leniną vi siems laikams pakeistų Lennonas. Idėja iškelta todėl, kad šiemet pa saulis mini grupės „The Beatles“ 50 metų jubiliejų.
4
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Prabangios prekės pasirodė per pigios
Nors iki studijų pra džios liko vos ke lios dienos, nuomo jamų butų paklau sa nemažėja. Nekil nojamojo turto rin kos ekspertai pa stebi, kad rugpjū tį, palyginti su gegu že, sostinėje nuoma pabrango apie 10 proc., o kai kuriuo se mikrorajonuose – net 15 proc.
Muitinės pareigūnai sostinėje su laikė įvairių garsiais prekių ženk lais pažymėtų daiktų.
Rajonai: pastaruoju metu butų nuomos kainos itin išaugo Baltupiuo
se ir Fabijoniškėse.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Nuomos kainų pikas Tokias tendencijas pateikia nekil nojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai, išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. nuomojamų butų skelbimų. Per pastaruosius keturis mėne sius butų nuomos kainos ypač pa didėjo Baltupiuose ir Fabijoniškėse (apie 15 proc.), Pašilaičiuose (apie 10 proc.). Kituose mikrorajonuo se – Šeškinėje, Žirmūnuose – kai nos pakilo apie 5 proc. Tik centre
ir senamiestyje nuomos kaina išli ko stabili. Gegužę Baltupiuose vidutinė kaina siekė 920 litų, o dabar – 1060 litų, Fabijoniškėse kaina vi dutiniškai pakilo 100 litų – nuo 680 iki 780 litų, sostinės sena miestyje išliko apie 1500 litų. Šiuo metu Vilniuje išsinuomo ti kukliai įrengtą dviejų kambarių butą už mažesnę negu 600 litų su mą labai sunku.
Netoli pamiškėje pasieniečiai ap tiko į juodus plastikinius maišus supakuotas 30 gamyklinių dė žių cigarečių. Šių 15 tūkst. pake lių „Fest“ vertė pagal Lietuvo je galiojančią muitinio vertinimo metodiką siekia daugiau kaip 110 tūkst. litų.
Sulaikytieji uždaryti į areštinę, o Vilniaus rinktinės pareigūnai pra dėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir kontra bandos. Šiame Valstybės sienos ap saugos tarnybos padalinyje saugo mas ir sulaikytas šimtatūkstantinės vertės kontrabandinis krovinys. Dar vieną mėginimą atgaben ti baltarusiškų rūkalų užkardė Vil niaus rinktinės Padvarionių užkar dos pareigūnai. Antradienio rytą jie prie pat sienos ties Šalčininkų rajono Ažubenio kai mu pastebėjo kelis asmenis su nešu liais, einančius į Lietuvos gilumą.
VD, BNS inf.
Prognozuojama, kad panašios nuomos kainos išliks iki spalio. Šiemet rugpjūtį nuomos kainos sostinėje yra apie 5 proc. didesnės nei prieš metus. Pastarąjį mėnesį labiausiai ieškota nuomojamų bu tų už mažiau negu 800 litų. Popu liariausi – dviejų kambarių butai (55 proc. paieškų), vieno kambario ieško kas ketvirtas, trijų kambarių – kas šeštas portalo lankytojas. VD inf.
Su rūkalais nepraslydo Antradienio vakarą Kenos užkar dos pareigūnai ties Vilniaus rajono Užtilčių kaimu, prie pat valstybės sienos, pastebėjo kelis įtartinus as menis. Pasieniečių patruliai juos su laikė. Nustatyta, kad tai yra 23, 24 ir 55 metų Vilniaus gyventojai.
Vakariniu reisu iš Maskvos atskri dusio Lietuvos piliečio A.P. baga žas muitinės pareigūnams sukėlė įtarimų. Sulaukę, kol vyras pa siims savo lagaminą nuo eskala toriaus, muitininkai paprašė oro uosto atvykimo salėje esančio je muitinėje atidaryti jį bei paro dyti turinį. Keleivio bagaže gulėjo šešios moteriškos, penkios vyriškos odi nės rankinės, dvi moteriškos pi niginės, septyni laikrodžiai ir du mobilieji telefonai. Įtardami, kad daiktai gali būti pagaminti pa žeidžiant prekių ženklų „Prada“, „Bally“ ir „Chanel“ intelektinės nuosavybės teises, muitininkai surašė prekių sulaikymo proto kolą ir sulaikė lagamino turinį. Pasak Muitinės departamento, tą pačią dieną Vilniaus pašto poste
dirbantys muitininkai, tikrinda mi siuntas iš Kinijos, vienoje jų taip pat aptiko galbūt suklastotų daiktų. Pareigūnams įtarimą su kėlė siuntos dokumentuose nuro dyta itin žema daiktų kaina. Trys moteriškos rankinės, dveji spor tiniai marškinėliai, trys sportiniai kostiumai, vieni šortai, dvi spor tinės striukės, vieni akiniai nuo saulės, pažymėti „Louis Vuitton“, „Chanel“, „Adidas“ ir kitais gar siais prekių ženklais, muitininkų žiniomis, turėtų kainuoti gerokai daugiau nei 1011 litų, kaip buvo nurodyta sąskaitoje. Todėl šios prekės taip pat sulaikytos. Abiem atvejais pareigūnai in formavo prekių ženklų atstovus, todėl jie turi atvykti į muitinę ir patvirtinti arba paneigti daik tų originalumą. Jei paaiškės, kad daiktai tikri, bus grąžinti savinin kams, o jei tai klastotės, jos pri valės būti sunaikintos.
Tyrimas: šių daiktų originalumą patvirtinti arba paneigti turės pre
Nešikai taip pat pamatė uniformuo tus pasieniečius, metė krovinį ir puo lė bėgti. Už maždaug 100 metrų nuo valstybės sienos pareigūnams pavy ko sučiupti vieną bėglį. Šalia aptiktos keturios dėžės cigarečių „Premjer“. Rasti 2 tūkst. pakelių buvo pažymėti baltarusiškais akcizo mokesčio ženk lais. Jų vertė yra apie 15 tūkst. litų. Sulaikytą 20 metų Vilniaus rajo no gyventoją pasieniečiai uždarė į areštinę. Dėl kontrabandos Vil niaus rinktinės pareigūnai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą. Rūka lai saugomi Vilniaus rinktinėje. VD, BNS inf.
kių ženklų atstovai.
Muitinės nuotr.
Sąskrydį surengė Vilniuje Vilniuje vakar prasidėjo šeštasis kasmetis užsienyje studijuojan čių baltarusių sąskrydis.
Šiemet į sąskrydį atvyko 40 da lyvių, studentų iš 10 valstybių: Italijos, Belgijos, Danijos, Švei carijos, JAV, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir pačios Bal tarusijos, kaip praneša sąskry dį rengiantis Rytų Europos stu dijų centras. Sąskrydis prasidėjo oficia liu atidarymu Užsienio reikalų ministerijoje, iš karto po jo vy ko diskusija „Europos dialogas dėl modernizacijos Baltarusijoje: jaunimo verslumo vaidmuo“. Šių metų sąskrydžio tema – jau nimo socialinis verslumas. Nefor mali bendruomenė, pasivadinu
si „United Students of Belarus“ (USB, „Vieningi Baltarusijos stu dentai“), kiekvieną rugsėjį renkasi Lietuvoje ir dalijasi patirtimi, ap taria nuveiktus darbus bei planuo ja veiklas ateinantiems metams. Kaip pranešė Rytų Europos stu dijų centras, šių sąskrydžių tiks las – suburti užsienyje studijuo jantį Baltarusijos jaunimą. „Kiekvienais metais sulaukiame vis daugiau norinčių dalyvauti USB sąskrydyje. Smagu, kad per šiuos metus USB bendruomenė tapo sa varankišku, organizuotu, iniciaty vos nestokojančiu judėjimu, vie nijančiu baltarusius, gyvenančius užsienyje“, – pranešime cituojama Rytų Europos studijų centro direk torė Kristina Vaičiūnaitė. VD, BNS inf.
Tikslas: sąskrydžio organizatoriai siekia suburti užsienyje studijuo
jantį Baltarusijos jaunimą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
5
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Vertinti nusikaltimų rinksis rudenį
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ga li kirsti per nagus Seimo rinkimuose dalyvausiantiems europarlamenta rams. Jie už Euro pos Parlamento (EP) pinigus ne tik viešina savo veiklą, bet ir agituoja.
Lietuvos ir užsienio istorikus, įtrauktus į atnaujintą Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio oku pacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, tikimasi prie bendro stalo sukviesti šį rudenį.
Landa: galimybe viešinti savo kaip europarlamentaro veiklą itin akty
viai naudojasi R.Paksas. Tiesa, neaišku, kuo ta veikla susijusi, pavyz džiui, su šildymo kainomis Lietuvoje. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Agitacija už Europos pinigus Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Viešumo protrūkis
Seimo rinkimuose dalyvausian tiems Lietuvos europarlamenta rams – neramios dienos. Gali būti taip, kad kai kurie jų EP skiriamas išmokas informacijai apie europar lamentaro darbą viešinti naudoja ir rinkimų agitacijai. Kai kurie politinės reklamos atve jai – beveik akivaizdūs. Antai pre tenzijų dalyvauti Seimo rinkimuose turintis Tvarkos ir teisingumo par tijos lyderis Rolandas Paksas, vie name portale skelbiantis apie savo kaip EP nario veiklą, ne tik infor muoja, bet ir siūlo skaityti savo pastabas apie šildymo kainas. Panašiai elgiasi ir Darbo parti jos pirmininkas europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Kiti Seimo rinkimuose planuojantys dalyvau ti EP nariai – socialdemokratai Zig mantas Balčytis ir Vilija Blinkevičiū tė – vis dažniau dalija ataskaitas apie savo veiklą, skrajutes, už EP pinigus perka užsakomuosius straipsnius. Minėtuose tekstuose užsimena ma apie darbą EP, tačiau juose kal bama ir apie kitas Lietuvos politi nes aktualijas.
R
Lauktų griežta bausmė
VRK jau pradėjo domėtis ir aiš kinasi, ar taip elgdamiesi kai ku rie europarlamentarai nepažeidžia Politinės kampanijos finansavimo įstatymo.
Liutauras Ulevičius:
Nežinau, per kiek lai ko išsiaiškinsime. Jei spėjame iki Seimo rin kimų, tai spėjame. „Kol kas aiškinamės faktines ap linkybes. Yra EP vidinės taisyklės: dalis jų viešos, dalis – uždaro nau dojimo. Kai gausime visus atsaky mus iš EP, galėsime spręsti. Be to, reikia ir faktus patvirtinančių do kumentų, kad tai buvo apmokėta iš jų sąskaitos“, – komentavo VRK narys Liutauras Ulevičius. Jei kai kurių europarlamentarų informacijos apie save viešinimas būtų pripažintas ir politine rekla ma, lauktų itin griežta bausmė – jie būtų pašalinti iš rinkimų. Ta čiau vargu ar taip gali atsitikti, nes VRK taip griežtai dar nėra baudu si nė sykio.
„Jei būtų pripažinta, kad vieno iš kandidatų rinkimų kampaniją rė mė trečioji šalis – juridinis asmuo, tai būtų neteisėtas finansavimas. Nežinau, per kiek laiko išsiaiškin sime. Jei spėjame iki Seimo rinki mų, tai spėjame“, – kalbėjo L.Ule vičius. Bėdos nemato
Seimo rinkimuose ketinantys daly vauti europarlamentarai, žinoma, dėl to nemato jokios bėdos. Esą jie užsakytais straipsniais, reklaminė mis juostomis interneto portaluo se ir pan. tik viešina savo kaip EP narių veiklą. Štai R.Paksas tikino konsulta vęsis su EP teisininkais ir šie jam prieš kurį laiką nurodė, kad jokios bėdos dėl to nėra. „Prieš pradėdami tuos dalykus daryti domėjomės įstatymais, ga limomis kolizijomis. Klausėme, ar tai nepažeis Seimo rinkimų įstaty mo subtilybių. Iš EP juridinių tar nybų sulaukėme atsakymo, kad ne. Mes tai darome jau trejus su puse metų, ir tai pradėjome daryti, kol dar nė nekvepėjo rinkimais, tad nemanau, kad dabar turėčiau da ryti pertrauką“, – vakar dienraš čiui paaiškino R.Paksas.
„Manau, kad ši komisija per arti miausius tris mėnesius susirinks, vėlyvą rudenį“, – BNS trečiadie nį sakė šios komisijos pirminin kas Emanuelis Zingeris. Į komisiją įtrauktos dvi dešim tys istorikų iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos, Vokietijos, Prancūzi jos, Rusijos ir Vengrijos. Jie dirbs dviejose pakomisėse – vertins na cių ir sovietų nusikaltimus. „Šis apskritasis stalas turėtų sustiprinti tautų, valstybių pasi tikėjimą ir pagarbą vienas kitam“, – sakė Seimo Užsienio reikalų ko mitetui vadovaujantis politikas. E.Zingerio nuomone, nors per du nepriklausomybės dešimtme čius tiriant nacių ir sovietų nusi kaltimus padaryta daug pažangos, dar trūksta medžiagos apie nacių ir vietos kolaborantų nusikalti mus provincijoje, padėtį nacių okupuotoje Lietuvoje 1942–1944 m., taip pat sovietų nusikaltimus nuo 1956 iki 1990 m. Antradienį pasirašytame Pre zidentės Dalios Grybauskaitės dekrete teigiama, kad komisija atnaujinama atsižvelgiant į „ho lokausto išskirtinį bei preceden to neturintį pobūdį ir mastą“ ir „skaudžius sovietinio okupaci nio režimo padarinius Lietuvos gyventojams“. „Atėjo laikas atnaujinti sudė tį, ir ji buvo atnaujinta“, – BNS antradienį sakė Prezidentės at stovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Ji teigė, kad šiuo klausimu daugiau komentarų nebus. Dėl komisijos nebuvo išplatintas ir atskiras pra nešimas spaudai. Į Nacių okupacinio režimo nu sikaltimų ir holokausto įvertini mo pakomisę paskirti du holo kausto aukų ir didvyrių atminimo
organizacijos Jad Vašem Izraely je atstovai, vienas Amerikos žy dų komiteto narys, keli Lietuvos istorikai. Tarp jų Amerikos žydų komiteto atstovas Andrew Bake ris, Jad Vašem atstovai Dina Porat ir Arkadijus Zeltseris, Milersvilio universiteto dėstytojas Saulius Sužiedėlis, Vilniaus universiteto dėstytojas Kęstutis Girnius.
Emanuelis Zingeris:
Šis apskritasis sta las turėtų sustip rinti tautų, valsty bių pasitikėjimą ir pagarbą vienas ki tam. Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimus vertins tarptauti nės visuomeninės organizacijos „Memorial“ Rusijoje, Amerikos žydų komiteto, Jeilio, Stanfordo, Sorbonos, Vilniaus universitetų atstovai. Šios pakomisės nariais paskirti Seimo Nacionalinio sau gumo ir gynybos komiteto vado vas istorikas Arvydas Anušauskas, „Memorial“ narys Aleksandras Danielis, Amerikos žydų komiteto narys Nicolas Lane’as, Jeilio uni versiteto atstovas Timothy Sny deris, Sorbonos universiteto at stovas Françoise Thomas, vengrų istorikas Jánosas M.Raineris.
Projektas „Aš – žalias“
Atliekų rūšiavimas: pažangą stabdo mitai? Aurimas Morkūnas Didmiesčių kiemuose surasti konteinerius perdirbti skirtoms atliekoms mesti – nesunki užduotis. Sunkiau prie jų išvysti žmonių, į spalvotus „varpelius“ metančių kruopščiai atskirtą stiklą, plastiką ir popierių.
Tikėtina, kad lietuvių ryžtą rūšiuoti atliekas mažina visuomenėje sklandantys mitai ir informacijos trūkumas. Apie atliekų rūšiavimą pasakoja atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ atstovė Inga Kovalionok. – Kodėl verta rūšiuoti atliekas? – paklausėme pašnekovės. – Per metus į Lietuvos sąvartynus patenka apie 1,2 mln. tonų buitinių atliekų. Apie 70 proc. atliekų, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę, gali būti perdirbtos. Rūšiuojant ma-
žinamas į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai, vanduo, energija, mažinamos buitinių atliekų tvarkymo išlaidos.
Apie 70 proc. atliekų, išmetamų į bendrą šiukšliadėžę, gali būti perdirbamos.
– Ar gyventojams už surūšiuotų atliekų išvežimą tenka mokėti taip pat, kaip ir už komunalinių atliekų išvežimą? – Surūšiuotų atliekų surinkimas ir išvežimas yra nemokamas. Antrinės žaliavos renkamos atliekas tvarkančių bendrovių lėšomis, tikintis, kad surinktas žaliavas paruošus perdirbti, už jas
gautos pajamos padengs surinkimo išlaidas. Viešoje erdvėje ar prie daugiabučių namų stovintys antrinių žaliavų konteineriai yra bendro naudojimo – į juos surūšiuotas atliekas gali mesti visi norintys. – Kaip rūšiuojamos atliekos – nuo surinkimo iki pakartotinio surūšiavimo? – Iš antrinių žaliavų konteinerių (vadinamųjų varpelių arba burbulų) atliekos surenkamos automobiliais su specialiais kėlimo mechanizmais. Antrinės žaliavos dažniausiai renkamos dviem būdais: skirtingomis dienomis renkamos skirtingos atliekos (pvz., pirmadienį – popierius, antradienį – stiklas ir t. t.) arba visos atliekos renkamos vienu metu, naudojant specialų konteinerį su trimis sekcijomis. Surinktos antrinės žaliavos dar kartą rūšiuojamos rūšiavimo bazė-
se: popierius išskirstomas į 7 rūšis, stiklas – į dvi, o plastiko atliekos – net į 18 rūšių. Iš atliekų srauto taip pat atskiriamos medienos ir metalo atliekos. Išrūšiuotos žaliavos presuojamos ir atiduodamos perdirbėjams, kur jos vėl atgimsta naujam gyvenimui. – Kur keliauja tinkamai surūšiuotos atliekos? – Surūšiuotos žaliavos iškeliauja pas perdirbėjus. Lietuvoje plastiką perdirba „Plasta“, „Maldis“, „PET recycling“, stiklą – „Kauno stiklas“, popierių – „Grigiškės“, „Klaipėdos kartonas“.
Perdirbimas Perdirbtas stiklo butelis dažniau-
siai vėl tampa stiklo buteliu. Stiklą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, jo kokybė lieka nė kiek ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų. Iš perdirbto kartono gaminamos
naujos pakuotės, dėžės. Laikraščiai, žurnalai, kitos popieriaus atliekos dažnai virsta higieniniu popieriumi, populiarėja iš perdirbto popieriaus pagamintas biuro popierius, sąsiuviniai, užrašų knygelės. Daugiausia surenkama PET pa-
kuočių – tai įvairiausi gėrimų buteliukai. Jie gali būti visiškai perdirbti. Iš susmulkinto ir išlydyto plastiko gaunamos PVC granulės, kurios naudojamos kaip žaliava įvairiausiems plastiko gaminiams – nuo tušinukų iki PVC vamzdžių. Iš perdirbto plastiko taip pat gaminamos ne maisto produktams skirtos pakuotės.
6
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ieško naujų finansavimo šaltinių
K Į Seimą – tik išeitinių
onkurencijos tarybos veikla galė tų būti iš dalies finansuojama ki tų reguliuotojų lėšomis ar įmonių, kurios didina įstatinį kapitalą, įna šais. Tokią idėją iškėlė Konkurencijos tarybos vadovas. „Būtų galima diskutuoti dėl nepriklauso mo finansavimo. Tokių diskusijų galėtų bū ti, mes šiek tiek tai aptarėme, bet klausimas būtų svarstytinas Seime. Tada būtų galima spręsti ir tas kitas, pavyzdžiui, atlyginimų, problemas, jeigu būtų nepriklausomas finan savimas“, – po susitikimo su premjeru And riumi Kubiliumi žurnalistams trečiadienį sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Mykolas Majauskas:
Tas schemas jau esame anksčiau nagrinėję, kalbė ję. Tos iniciatyvos yra Sei me, tai Seimo sprendimas. Sprendimas: pasak Š.Keserausko, radus kitų tarnybos finansavimo šaltinių, būtų galima
kalbėti ir apie kitokius darbuotojų atlyginimus.
Lukas Miknevičius
J
eigu verslininkas pasamdo darbuo toją ir su juo sudaro ketverių metų sutartį, log iška manyti, kad praėjus šiam laikotarpiui gal i būti sudar y ta nauja sutart is. Arba abi šalys gal i drau giškai ar nelabai paspausti rankas ir išsis kirti. Be jokių išeitinių kompensacijų. Jokių kompensacijų neturėtų prik lausyt i ir tuo atveju, jei darbdav ys nor i sudar yt i nau ją sutartį, bet darbuotojas nutar ia traukt i naujų hor izontų link.
Kai kurių parlamentarų argu mentai, kodėl kompensacijos reikalingos, rinkėjams turėtų būti lyg smūgis mazgote per veidą. Deja, tok ia log ika mūsų Seime negal ioja. Kadencijai einant į pabaigą vėl pradėta es kaluoti išeitinių kompensacijų neperrink tiems parlamentarams tema. Šis klausi mas ištempiamas į dienos šviesą ir viešo joje erdvėje valkiojamas kas ketverius me tus, bet niekas nesikeičia. Vienintelis nau jas niuansas – šiemet Seimo biudžete kom pensacijoms numatyto beveik milijono li tų greičiausiai nepakaks, tad jas neperrink tiems ar nepanorusiems būti perrinktiems politikams gal i tekti mokėti dalimis. Kai kurių parlamentarų argumentai, kodėl kompensacijos reikal ingos, rinkėjams tu rėtų būti lyg smūgis mazgote per veidą. Pav yzdž iui, konservator ius Stasys Šed baras dejuoja, kad neperr inkt i Seimo na riai „tiesiog išmetam i į gatvę“. Dar blog iau – jie esą būna praradę darbo įgūdžius, to dėl įsitvirtinti darbo rinkoje būna labai su dėtinga. Bet S.Šedbaras nesugeba suvokti, kad tai natūralu, – koks kvailys priims į dar bą buv usį pol it iką, kur iuo per naujus rin kimus nepasitikėjo rinkėjai? Jei nevykėlis yra buvęs pol itikas, tai nieko nekeičia. Ne vykėlis vis tiek yra nevykėlis. „Jei išeit ines panaik insime, intel igent in io lyg io Seimo nar ių neprisišauksime“, – dar vieną arg umentą rado S.Šedbaras. Jeig u Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pir min ink ui atrodo, kad intel igentai į Seimą turėtų veržt is dėl išeit in ių kompensacijų, tuomet dėl tok io pož iūrio yra labai liūdna, o patys intel igentai turėtų įsižeisti. Be to, kompensacijos niekur nedingo ir at rodo, kad nedings, tačiau „inteligentinio ly gio“ tarp mūsų parlamentarų vis maž iau.
Paprašytas patikslinti, iš kur būtų galima pritraukti papildomo finansavimo, Š.Kese rauskas sakė, jog, pavyzdžiui, Portugalijo je konkurencijos institucija dalį lėšų gauna iš kitų reguliuotojų. „Vienas variantų, kuris yra Portugalijoje, – konkurencijos institucija gauna dalį pinigų iš visų reguliuotojų. Pavyzdžiui, kadangi regu liuotojas susirenka iš reguliuojamų rinkų, sa kykime, konkurencijos institucija gauna po nedidelį gabaliuką iš kiekvieno reguliuotojo. Tokie reguliuotojai Lietuvoje būtų Ryšių re guliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir ener getikos kontrolės komisija, Lietuvos bankas“, – teigė Š.Keserauskas.
Anot jo, Graikijoje Konkurencijos tary bos veikla iš dalies finansuojama iš didina mo įmonių akcinio kapitalo. „Jeigu įmonė kelia akcinį kapitalą, labai ne didelis procentas nuo to eina į konkurenci jos institucijų biudžetą“, – sakė jis ir pridūrė, kad pats nėra tokio modelio šalininkas. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas sa kė, jog dėl galimų papildomų Konkurenci jos tarybos finansavimo modelių turės ap sispręsti Seimas: „Tas schemas jau esame anksčiau nagrinėję, kalbėję. Tos iniciatyvos yra Seime, tai Seimo sprendimas.“ Jis žadėjo, kad papildomi Konkurencijos ta rybos finansavimo poreikiai bus nagrinėjami.
STT ir VSD nori profsąjungų
N
acionalinis pareigūnų profesinių są jungų susivienijimas (NPPSS) Sei mo valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei, kuri rengiasi tobulinti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmo kesčio ir socialinių garantijų sistemas, siūlo atsisakyti draudimo profesinėms sąjungoms veikti statutinėse įstaigose. Šiuo metu profesinės sąjungos negalimos Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), yra ri bojimų ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams (jiems draudžiama net piketuoti). NPPSS pirmininko Vytauto Bako teigi mu, daugumoje Europos šalių nėra absoliu taus draudimo burtis į profesines sąjungas ir ginti savo interesus specialiųjų tarnybų pa reigūnams. Anot pareigūnų atstovo, Skandinavijos ša lys, pvz., Suomija, taip pat Lenkija atsisako ribojimų streikuoti, tad Lietuvos politikų sie kis drausti profesinių sąjungų veiklą apskritai nepateisinamas, prieštarauja Lietuvos Kons titucijai.
„Draudimas burtis į profesines sąjungas STT pareigūnams nėra pateisinamas ir na cionalinio saugumo interesais, priešingai – profesinės sąjungos biudžetinėse įstaigose užtikrina savireguliacijos procesus, turi ne mažą įtaką institucijos veiklos skaidrumui ir biudžeto lėšų panaudojimui“, – NPPSS pra nešime cituojamas V.Bakas. NPPSS sudarytai darbo grupei taip pat siū lo įtvirtinti aiškią ir skaidrią darbo užmokes čio sistemą, kelti mažiausiai uždirbančių pir minės grandies pareigūnų kategorijas – bent sulyginti jas su pirminės grandies karjeros tarnautojais. Profesinė sąjunga siūlo nusta tant priedus atsižvelgti ir įvertinti kiekvie nos pareigybės pavojingumo laipsnį. Siūloma nustatyti 40 valandų darbo savaitę ir tinkamą atlygį už viršvalandžius, numaty ti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, leisti pareigūnui laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigą, keisti svei katos tikrinimo ir stebėsenos tvarką – perduoti šią funkciją Sveikatos apsaugos ministerijai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Tai matyti ir iš tarybos narių skaičiaus, kuris yra šiuo metu tik trys, o jų reikia daugiau. Mes suprantame šios institucijos svarbą, ji atlieka labai svarbius tyrimus, labai svarbų vaidmenį užtikrinant konkurenciją mūsų ekonomiko je. Dėl to į papildomus šios institucijos porei kius tikrai žiūrėsime labai atidžiai, nagrinėsi me jų pagrįstumą ir tikrai svarstysime. Kaip bus iš tikrųjų, galbūt pamatysime vėliau“, – sakė patarėjas. Jis pabrėžė, kad Konkurenci jos tarybos finansavimas šiemet buvo atkur tas į prieškrizinį lygį. Š.Keserauskas sakė, kad kitąmet tarybos biudžetas bus panašus kaip ir šiais metais. VD, BNS inf.
Apklausa Ar Vilniuje pakanka vaikų žaidimų aikštelių?
72
Taip Ne
% 10
Nežinau
18 diena.lt
VD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012
ekonomika
Keramikos virtuozo rankose gimsta meno kūriniai Talentingas Rokiškio rajono keramikas Igoris Kovalevskis, turintis tautinio pavel do sertifikatą, savo gaminius gali gaben ti į muges nauju autobusiuku, kurį įsigi jo už Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtra“ lėšas.
Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Turi kuo vežti kūrinius
Rokiškio rajone, Salų miestelyje, dirbantis tautodailininkas I.Ko valevskis savo dirbinius į muges, miestų šventes daug metų vežio jo senu autobusiuku. „Jis jau visai baigė byrėti. Sužinojęs apie gali mybę gauti paramą, pateikiau pa raišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos prie monę, kuri remia verslo plėtrą, įsi gyti transporto priemonę“, – pa sakojo keramikos meistras. Dabar į renginius savo produkciją jis ve ža už paramą įsigytu nauju erdviu mikroautobusu. I.Kovalevskis, kaip ir kiti meni ninkai, sertifikavę savo gaminius Žemės ūkio ministerijoje ir gavę pažymėjimą, kad gaminiai atitin ka tautinio paveldo statusą, gauna nuolaidų prekybos vietai mugėse, jam ten parenkama geresnė vieta. „Tai pagrindinė sertifikatų nauda“, – aiškino menininkas. Jis tvirtino, kad Žemės ūkio ministerijoje gauti sertifikatą amatininkams ir tauto dailininkams labai patogu. „Reikia pateikti prašymą, aprašą, kuriame aprašoma gamybos technologija, ar nufilmuoti kūrybos procesą, nufo tografuoti gaminius ir nusiųsti Že mės ūkio ministerijai. Sertifikatas jam suteiktas už tai, kad ąsočius, dubenėlius, lėkš tes ir kitus dirbinius žiedžia ran
komis taip, kaip tai darė meistrai senais laikais. Beje, žiedimo stak les I.Kovalevskis irgi pasigamino pats. „Jos originalios ir puikiai de ra prie mano kūno sudėjimo. Ki ti puodžiai sako, kad su maniške įranga negalėtų dirbti“, – šypso josi meistras. Tautinio paveldo plėtra remia ma pagal Lietuvos kaimo plė tros 2007–2013 m. programos III krypties priemones. Šiomis prie monėmis besinaudojantys serti fikuoti amatininkai turi išskirti nes sąlygas: kitiems paramos pagal šias priemones intensyvumas sie kia 65 proc., o amatininkams – net 75 proc. Didž iaus ia sum a, kaip ir vi siems kitiems pareiškėjams, jei paramos kreipiamasi supapras tinta tvarka, – iki 260 tūkst. litų (kaimo gyventojams, nesteigian tiems įmonės, – iki 207 tūkst. li tų), o kreipiantis didesnės vertės paramos – ne daugiau kaip 690 tūkst. litų. Sertifikatus įgiję amatininkai, be Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos III krypties priemo nių, gali rašyti projektus ir gauti paramą dalyvavimui mugėse ir ki tuose renginiuose. Tam jiems ski riama parama iš nacionalinio biud žeto lėšų. Norint sertifikuoti tradicinius gaminius, Žemės ūkio ministerijai reikia pateikti prašymą, kuris yra įdėtas tinklalapyje www.tautinis
paveldas.lt, dalyje „Prašymų for mos ir kiti dokumentai“. Taip pat laisva forma pateikia mas sertifikuojamų gaminių ap rašas. Apraše turi būti išvardyti sertifikuoti teikiami gaminiai, jų kodai pagal Tradicinių amatų kla sifikaciją (kuri taip pat įdėta minė tame tinklalapyje), pateikiama in formacija apie besikreipiantįjį: iš kur perimtas amatas, kiek laiko juo užsiimama, kur gaminiai pri statomi, kokios žaliavos naudo jamos, aprašoma ir pagrindžiama nuotraukomis gaminių gamybos technologija. Būtina pridėti ki tą tradiciškumą liudijančią infor maciją. Prieš siunčiant medžiagą į ministeriją, prašymą ir aprašą būtina suderinti elektroniniu bū du su atsakingais Žemės ūkio mi nisterijos atstovais. Iki 2012 m. liepos 1 d. sertifi kuoti 1 501 gaminiai, 217 tradici nių veislių maistiniai augalai ir jų produktai, 16 tradicinių veis lių gyvūnai, 20 tradicinių amatų mokymo programų. 91 tradicinis amatininkas atestuotas tradicinių amatų meistru. Tarp sertifikuotų gaminių galima rasti ir kaimišką močiutės pyragą, keptą paršelį, šaukštų, samčių, riešinių ir auli nių batų, birbynių, švilpynių, tra dicinių muzikos instrumentų, įvai rių kitų produktų ir gaminių.
Dabar į renginius savo produkciją keramikas veža už paramą įsigytu nauju erdviu mikroautobusu.
Tautinio paveldo puoselėjimas leidžia mažiau palankiose ūkinin kauti vietovėse įsikūrusiems ūki ninkams užsiimti ne žemės ūkio veikla ir, pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro gramos parama, aktyviai plėtoti amatininkystę. Perteikia baltiškus simbolius
Bendravimas: I.Kovalevskis su savo darbo procesu mielai supažindi-
na ir Salų lankytojus.
Autoriaus nuotr.
I.Kovalevskis gamina daug funk cionalių dirbinių, bet dažnai nė negalvoja, kam konkrečiai jie bus pritaikyti. „Paprastai, turėdamas daiktą, visada sumąstai, kur jį pa naudoti, todėl dirbu nevaržydamas savęs ir savo fantazijos“, – kalbėjo I.Kovalevskis. Gaminiams jis naudoja tik lietu višką molį iš Kuršėnų. „Jis vienin telis toks šviesus. O Kauno molis jau turi rausvą atspalvį, mat jame daug geležies oksido. Žinoma, ir tas, ir tas molis geras“, – dėstė meistras. I.Kovalevskis rūpinasi, kad in dai būtų ne tik mieli akiai, bet ir praktiški. Antai indas agurkams ar kopūstams raugti daromas kuo aukštesnis ir palyginti siauras. „Juk rauginamų daržovių viršus dažnai apipelija, jį reikia išmesti, tad kuo mažesnis paviršius, tuo mažiau su gedusios produkcijos reikia išmes ti“, – aiškino I.Kovalevskis.
Įvairovė: I.Kovalevskis gamina įvairiausius gaminius, nemažai ir tokių,
kuriems suteiktas tautinio paveldo produktų sertifikatas.
Jis drąsiai improvizuoja ir su se naisiais baltų simboliais. „Man kai kada pasako, kad tokių raštų, ku riais išpaišau dirbinius, yra aus tose juostose, o ne keramikos dir biniuose. Tikrai senieji meistrai neraižė jokių simbolių ant kerami kos dirbinių, bet jie gal tiesiog ne turėjo noro tai daryti, o aš turiu“, – savo argumentus dėstė liaudies menininkas. Jam pritartų ir etnog rafai, teigiantys, kad liaudies me nas tampa gyvas tik tada, kai kuria naujas tradicijas ar interpretuoja senąsias, o ne tik kopijuoja anks tesnių laikų kūrybą. I.Koval evsk io ind ai išp uoš ti Gyvybės medžio, Perkūno, vė žio kaip vaisingumo simbolio va riacijomis.
per prekybos tinklus. Apie juos menininkas kalba nenoriai, nes tai – tik būtinybė, o širdis džiau giasi, kai rankose iš molio gims ta originalios taurės, ąsočiai, bu teliai, visokiausio dydžio lėkštės, dubenėliai. Šio amato I.Kovalevskis išmoko savarankiškai. Jo tikroji specialybė – metalo apdirbėjas. Prieš du de šimtmečius susidomėjo keramika ir pamėgino žiesti. „Norite pasijuok ti? Štai mano pirmasis darbas“, – šypsojosi menininkas, sandėlyje ištraukęs ąsotį, kurio formos išties grubokos. „Išžiedęs šį dirbinį nu sivyliau ir porą mėnesių negalėjau nieko žiesti, bet paskui užsispyriau ir ėmiau dirbti, kol pagaminau to kius dirbinius, kokius norėjau ma tyti“, – pasakojo I.Kovalevskis.
Išmoko savarankiškai
Tautodailininkas darbuojasi Dvi ragio ežero saloje, dvaro rūmų pa state. Jis kilęs iš Panevėžio, pir muosius dirbinius irgi išžiedė šio miesto rajone, Molainių kaime. Nuo 1998 m. persikėlė į Salų mies telį. „Čia apsigyvenau dėl nuosta baus apylinkių grožio. Pro I.Kova levskio dirbtuvių langus atsiveria vaizdas į ežerą, ošia aukštos tuo pos. Čia ir gimsta visi meninin ko dirbiniai. „Labiausiai į kūry bą pasineriu žiemą, kai mažiau reikia tvarkyti įmonės popierius, važinėti po renginius“, – pasako jo I.Kovalevskis. Jis yra vieninte lis miestelyje, įkūręs savo verslą – bendrovę „Violė“. Įmonėje dar buojasi šeši žmonės. Jie pagelbsti paruošti žaliavą, cechuose kros nyse degti dirbinius. Paskui gami niai glazūruojami ir sandėliuoja mi. I.Kovalevskio įmonė išsiverčia iš molio dirbinių. Norint išgyven ti tenka gaminti ir masinę produk ciją – vazonus, kurie realizuojami
Mėgsta Kaziuko mugę
Po intensyvių žiemos darbų I.Ko valevskis džiaugiasi turėdamas progą ištrūkti į didmiesčius ir pa bendrauti su įvairiais žmonėmis. „Kaziuko mugė sostinėje yra pir moji po žiemos, gal todėl į ją vyks tu išsiilgęs bendravimo ir su dides niu džiaugsmu nei kur nors kitur“, – kalbėjo vyras. Ten jis ne tik par duoda daugiausia produkcijos, bet ir sutinka įdomių žmonių. „Šios mugės atmosfera nenusakoma – ji nuostabi“, – apibūdino tradicinį renginį I.Kovalevskis. Menininkas turi ir nuolatinių pirkėjų. „Yra kolekcionuojančių molio dirbinius žmonių. O ma no dirbiniai kaskart vis kitokie. Klaipėdoje, Jūros šventėje, dažnai ateina viena moteris ir ieško nau jų gaminių. Aš jai paprastai padedu visą atsivežtą dėžę dirbinių ir leid žiu ten kuistis“, – šypsojosi I.Ko valevskis. Užs. 1004044
8
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
tema
Brangstanti nafta įtraukia į užbur Pasaulio ekonomi kai kyla daugiau grėsmių nei kada nors: Kinijos eko nomikos lėtėjimas, dar viena euro zo nos krizė ir galbūt iširimas, Jungtinių Amerikos Valstijų nesugebėjimas atsi tiesti. Tačiau bene didžiausias veiks nys, kuris gali lem ti naują pasaulinę recesiją, yra naftos kainos.
Karolis Urbonas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Sankcijos kelia įtampą
Nors pastaruoju metu dėl suin tensyvėjusių neramumų finansų rinkose ir sumažėjusios pasauli nės degalų paklausos naftos kai nos šiek tiek sumenko, jos vis dar gerokai viršija psichologine tapu sią 100 JAV dolerio už barelį ribą. Atitinkamai dėl to kylančios dega lų kainos kelia ypatingą grėsmę to lesnei ekonomikos raidai. Pagrindinę įtaką kainoms kilti turi Artimuosiuose Rytuose tvy ranti įtampa tarp Irano ir Izrae lio. Pastarasis grasina imtis karo veiksmų prieš Iraną, jei šis nesus tabdys urano sodrinimo procedū ros. Prie to nemažai prisidėjo ir JAV pradėtas taikyti prekių embargas Iranui, taip pat bankinės sankci jos, kuriomis siekiama užkirsti ke lią gauti pinigų per Vakarų bankų sistemas. Prie embargo prisijungė ir ES, kuriai kylančios naftos kai nos tik į nenaudą. Verta paminėti, kad trys pasta rosios pasaulinės recesijos, ne skaitant naujausios, buvo sukeltos naftos kainų šokų dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose. 1973 m. prasidėjo arabų valstybių ir Izraelio karas, kuris dvejiems metams su
Įtaka: trys pastarosios, išskyrus naujausią, pasaulinės recesijos buvo sukeltos naftos kainų šokų dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose.
kėlė pasaulinę stagnaciją. 1979 m. prasidėjo Irano revoliucija, kuri tre jiems metams pasaulio ekonomiką įstūmė į recesiją. 1990 m. Irakas užpuolė Kuveitą ir vėl – pasaulinė recesija. Net jei vertintume pasta rąją vis dar besitęsiančią pasauli nę krizę, galime prisiminti, kad jos
pastarasis veiksnys ne didžiausias, jį eliminavus būtų galima sumažinti 15 proc. įtaką naftos kainai.
pradžioje 2008 m. naftos kainos pasiekė rekordinį visų laikų lygį – 147 JAV dolerius už barelį – ir nuo to laiko nebuvo nukritusios gerokai žemiau nei 100 JAV dolerių. Tai su
Nors pagrindinis naftos kainos veiksnys yra pasaulinė jos paklau sa, energetikos srities mokslininkų sluoksniuose vyksta daug diskusi jų, kokią įtaką turi spekuliantų, ku rie nedalyvauja realioje prekyboje, veiksmai. Spekuliacija išvestinėmis priemonėmis, susietomis su nafta, per ketverius metus išaugo apie 20 kartų. Nors per pirmą krizės ban gą šiuo klausimu buvo garsiai dis
kutuojama, pastaruoju metu jis ne liečiamas. Tarp viešai neeskaluojamų ir ne patogių pasiūlymų – uždrausti spe kuliacinius sandorius ir apriboti prekybą naftos produktais tik licen cijuotiems prekybininkams. Kitas – vadinamasis Tobino mokestis, ku riuo spekuliaciniai sandoriai būtų apmokestinami nedideliu procen tiniu mokesčiu nuo kiekvieno san dorio. Taip iš prekybos būtų paša linami spekuliantai, uždirbantys iš nedidelio kainų svyravimo. Žinoma, neverta pamiršti tokių rinkų kaip Kinija, Indija ir Brazilija, kurios net ir kylant pasaulinės krizės grėsmei auga ir vartoja vis daugiau. Remiantis naujausia Tarptautinės energetikjos agentūros naftos rin kos ataskaita, prognozuojama, kad naftos sunaudojimas 2013 m. augs beveik 1 proc. JAV federalinio rezer vo tyrimas rodo, kad paklausa naf tos kainos pokyčius lemia 40 proc. Apie 15 proc. kainos pokyčių su daro spekuliaciniai sandoriai. Nors
šiek tiek sunerimo, ir naftos kaina šok telėjo bei kone pasiekė praėjusių metų vidutines kainas. Kadangi naftos paklausa auga ganėti nai sparčiai, būtų naivu tikėtis, kad kai nos pasieks žemumas kaip prieš 5–10 metų. Net naujų naftos telk inių savi kaina gana didelė – 60–80 JAV dolerių už barelį, o naftos kaina rinkoje siekia 110 JAV dolerių už barelį. Birželį kaina buvo nukritusi iki 90 JAV dolerių už barelį ir dalis projektų tapo beveik ne konkurencingi. O kai projektas tampa nekonkurencingas, jis nutrauk iamas ir naftos kaina, trūkstant pasiūlos, iš kart kyla.
Atsiradus baimei dėl ekonominio nuo smukio, trumpą laikotarpį degalų kai na gali nukristi galbūt net žemiau nei iki 4 litų už litrą. Tačiau tai būtų tik laiki nas, panikos nulemtas, kritimas. Apskri tai prognozuojame, kad kaina, jei akci zai ir mokesčiai nesikeis, ateityje sieks 5–6 litus už litrą. Neturėdama savo iš teklių Lietuva, kitaip nei Rusija, Azer baidžanas ar Arabų šalys, yra priversta naftą importuoti iš pasaulinių rinkų, to dėl mes turime labai mažai galimybių degalų kainą sumažinti. Be to, būdama ES narė Lietuva yra nustatytos minima lios akcizų ribos įkaitė. Šiuo metu dyze linui jau taikome minimalią akcizų ribą,
benzinui – šiek tiek didesnę. Tačiau kaip ekonomistas su tokia kainodara sutik čiau. Juk dyzelinas naudojamas pramo nėje, transporto sektoriuje, tad dėl mini malaus akcizo prekių kainos šiek tiek mažesnės, o transporto sektorius gali laisviau kvėpuoti. Benzinas naudoja mas daugiau mažmeniniams tikslams – asmeniniams automobiliams, tad tai tam tikru atžvilgiu yra vartojimo apmo kestinimas. Ekonominiu požiūriu toks apmokestinimas nėra labai blogas, nes nereikia pamiršti, kad mūsų valstybės biudžetas skylėtas. Kitaip tariant, net ir nebūdami ES nariais akcizų labai suma žinti negalėtume.
Gitanas Nausėda
Kadangi naftos pro duktų vartojimas yra labai platus, nuo jų kainos priklauso kitų prekių kainos ir tai sukuria užbur tą ratą.
kėlė maisto produktų, elektros, ši lumos, transporto ir daugumos kitų prekių kainas. Ir labai greitai eko nomika ėmė smukti. Naftos kainos nesugebėjimas nu smukti žemiau nei 100 JAV dolerių už barelį riba yra skausmingas viso pasaulio ekonomikai. Kadangi naf tos produktai naudojami labai pla čiai, nuo jų kainos priklauso kitų prekių kainos ir tai įtraukia į užbur tą ratą. Nesugebėjimas spręsti šios problemos, net jos ignoravimas pa staruoju metu yra labai pavojingas. Spekuliacijos ignoruojamos
Prognozuoti sunku
Dauguma tyrėjų nesutaria dėl naf tos spekuliantų įtakos, tačiau net ir 15 proc. įtaka yra didelė. Juo labiau kad kylančios naftos kainos augina pirmiausia jos produktų, labiausiai degalų ir daugumos kitų prekių, kainas. Tai prisideda ir prie mais to, transporto kainų augimo, bran gina kitas paslaugas, nes visi žmo nės ir įmonės naudojasi transportu, todėl jų išlaidos atitinkamai didėja. Taip patenkame į užburtą kainų ki limo ratą. Būtų sunku prognozuoti naftos kainos perspektyvą, nes ji priklau so nuo labai daug veiksnių. Tačiau galima daryti labai aiškią išvadą, kad, šiandieniams įvykiams besi tęsiant ir karinio konflikto tarp Ira no bei Izraelio grėsmei vis didėjant, juodojo aukso kaina gali labai grei tai grįžti į rekordinį lygį ir jį viršyti.
Komentarai Žygimantas Mauricas Banko „Nordea Bank Lietuva“ ekonom istas
J
eig u nus ič iaud i JAV, sus er ga visas likęs pasaulis. Tačiau šiuo met u matome, kad ser ga Pietų Europa, o investuoto jai ir gamybininkai vis labiau įsitikinę, kad sergant i Piet ų Europa jok iu bū du neužkrečia viso lik usio pasaul io. Būtent dėl šios priežast ies pasaul io ekonom ika tol iau auga sparčiai. To dėl ir naftos paklausa auga ganėtinai sparčiai, ypač besivystančiose rinko se. Atkreipę į tai dėmesį investuotojai
SEB banko prez idento patarėjas
Š
iuo met u pas iūlos pus ėj e junt ama įtamp a, nes jau šių met ų vidur yje išaiškėjo įdo mi tendenc ij a, kad pas iūl a pas aul inėje naftos rinkoje neb epra nokst a pak laus os. Past ar uoj u me tu atsirado naujų baim ių dėl gal imų įvyk ių Art imuos iuos e Ryt uos e, nes konfl iktas su Iranu niekaip neužgęs ta, o gal imas JAV prez identas Mittas Romney laikos i gana akt yv ių nuos tat ų Irano klausimu. Pagr įstas rinkos ner imas, savaime suprantama, nepa
9
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
tema
rtą kainų ratą Degalų kainos*
15
proc.
naftos kainos pokyčių lemia spekuliaciniai sandoriai.
Šalis
Kaina (eurais)
Estija
1,330
Kipras
1,355
Rumunija
1,356
Lenk ija
1,390
Bulgarija
1,411
Latvija
1,420
Austrija
1,434
Lietuva
1,445
Ček ijos Respublika
1,447
Liuksemburgas
1,454
Malta
1,490
Ispanija
1,502
Slovak ija
1,539
Vengrija
1,558
Slovėnija
1,562
Airija
1,642
Suomija
1,705
Prancūzija
1,721
Vok ietija
1,721
Jungtinė Karalystė
1,729
Portugalija
1,760
Belg ija
1,771
Graik ija
1,826
Italija
1,828
Olandija
1,838
Švedija 1,850 Danija 1,865 * Mažmeninė degalų kaina už litrą Eu ropoje (2012 m. rugpjūčio pabaigoje) Šaltinis: www.energy.eu
„Shutterstock“ nuotr.
Šalys, kuriose pigiausi degalai Šalis Vidutinė benz ino kaina už litrą (litais) Venesuela 0,35 Egiptas 0,39 Saudo Arabija 0,43 Kataras 0,52 Bahreinas 0,65 Libija 0,65 Turkmėnistanas 0,74 Kuveitas 0,74 Alž yras 0,74 Iranas 0,92
Vidutinis atlyginimas (litais) 1550 1081 5408 16 052 4371 2386 505 7463 759 1702 Šaltinis: autoplius.lt
Prasidėjus konfliktui su Iranu buvo prognozuota, kad naftos kaina ga li pasiekti 200 JAV dolerių už bare lį. Ir tai gali būti ne riba, jei konflik tas virstų karu ir prekyba su vienu pagrindinių naftos prekybos taškų – Ormūzo sąsiauriu – sustotų. Ka dangi šiuo sąsiauriu perplukdoma apie 20 proc. visos pasaulinės naf tos, galima tik spėlioti, iki kokio ly gio tai išaugintų jos kainą. Žinoma,
deda įsivyraut i ramybei naftos pasiū los pusėje. Makroekonomin iai veiksn iai, – euro zonos neapibrėžtumas, recesija euro zonoje, Kinijos ekonomikos lėtėjimas, – slopinę naftos kainų kilimą, šiek tiek pasistūmėjo į antrą planą. Vis dėlto manau, kad tik neilgam, nes artėja rug sėjo pabaiga, kai vienaip ar kitaip tu rės būti sprendžiamas Graikijos klau simas ir kai nuogąstavimai dėl skolų krizės ryškės. Galiausiai Lietuvoje veikia vienas pa pildomas valiutos kurso veiksnys. Jei gu naftos kainos lieka daugiau ar ma žiau stabil ios, tok io lyg io kaip dabar,
vis atidedamas alternatyviųjų iš teklių ir energijos šaltinių klausimas tokios perspektyvos kontekste tam pa vis aktualesnis. Ir labai realu, kad šios pasaulinės krizės rezultatas bus galų gale atrasta ir imta naudoti pigi iškastinio kuro alternatyva. Naftos kainų šokai yra nulėmę ir kitų pro duktų brangimą, kurį sustabdyti la bai sunku net ir sumažinus priežas tinio veiksnio – naftos – kainą.
degalų kainų kil imą gal i papildomai paskat int i euro, tad ir lito, nuvertėji mas JAV doler io atž vilg iu. Jis turėjo nemažai įtakos taip sparčiai degalų kainoms augti Lietuvoje. Bijau, kad ar timiausiu metu euro zonos skolų krizė neišsispręs, Europos ekonomika neiš sikapstys iš recesijos ir tai toliau smuk dys eurą. Vadinasi, galime laukti tam tikros degalų infliacijos ir neturime jo kių priemonių nuo jos apsisaugoti. Be to, beveik nė viena tarptautinė or gan izacija, kur i prog noz uoja naftos kainų pok yčius, nežada, kad kainos kris. Lauk iama arba stabilumo, arba net toliau kylančių kainų.
Degalinės jaučiasi esančios surištomis rankomis Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Šalies gyventojai raginami sku botai neišsigąsti, kai degalų kai nos kyla, ir skubiai nedžiūgauti joms leidžiantis. Nes naftos kainų spekuliacijoms kilti užtenka men kiausio neramumo, o šalis prieš jas akių užmerkti negali.
Šalyje augant degalų kainoms de galinių kaltinti nereikėtų, kaip tei gė dienraščio kalbintas Naftos pro duktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius. Anot jo, neretai plėšikėmis vadinamos šalies degalinės tiesiog neleidžia sau prabangos nereaguoti į vienin telės šalyje naftos produktų perdir bimo įmonės kilstelėtas kainas. – Kaip įvertintumėte naftos kainų kitimą pasaulyje? – Šiandien nesant didelių incidentų naftą išgaunančiose ir eksportuo jančiose šalyse kainos auga. Tačiau manau, kad mūsų vartotojai pri pratę prie banguojančiu ciklu kin tančių pasaulinių naftos produktų kainų. Todėl nereikia labai išgyven ti, kai kaina kyla, ir taip pat skubo tai džiaugtis, kai ji krinta. Tai yra trumpalaikiai reiškiniai. – Vis dėlto puikiai prisimena me, kai dar birželį, krintant naftos kainoms, visi šnekėjo apie ateityje smuksiančias de galų kainas. Atrodo, kad situa cija apsivertė aukštyn kojomis. – Aišku, buvo įvairiausių progno zių. Pavyzdžiui, kad besiruošiant JAV prezidento rinkimams į rin ką bus paleisti naftos rezervai, ku
rie stabilizuos kainą. Tačiau kaip įvyks iš tiesų, niekas iki šiol nežino. Prognozės šiame sektoriuje pildosi sunkiai. Užtenka vieno neramumo ir kartais dėl rimtų argumentų ar spekuliacijų kaina rinkose keičia si. Todėl man keista, jog kai kurie mūsų bankų analitikai šios vasaros viduryje drąsiai teigė, kad benzino kaina 5 litų ribos nebepasieks.
Šiandien degalai ša lyje pagal mūsų gy venimo lygį tikrai per brangūs. – Kokie pagrindiniai veiksniai lėmė naftos kainų augimą pa saulinėse rinkose? – Labai didelių pokyčių, geopolitinių neramumų ar ekstremalių situacijų nebuvo. Šnekėta, kad to priežastis yra euro atžvilgiu sustiprėjęs dolerio kursas. Matyt, tai turėjo įtakos kai noms rekordiškai augti ir Lietuvoje. – Tad degalų kainų augimas Lietuvoje atspindi tendencijas pasaulinėje naftos rinkoje? – Iš tiesų taip. Todėl pateisinsiu mū sų vienintelės didmenininkės naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“, nuo kurios tiesiogiai priklauso maž menininkai, sprendimą kainą pakel ti. Didmenininkė tai darė turėdama labai rimtą argumentą – pasauli nių naftos produktų kainos padidė jo. O įmonei pakėlus kainas tai turė jo padaryti ir mažmenininkai, kurių maržos ir taip minimalios. Benzino marža nuo kažkada buvusių 9 proc. susitraukė iki 3,8 proc.
– Minėjote, kad rekordinėms kainoms Lietuvoje įtakos turėjo valiutų kursai. Ar tai reiškia, kad dabar vartotojai stebės euro ir dolerio kursų kovą, tikėdamiesi palankesnių degalų kainų? – Susieti vien su valiutų kursu nebū tų labai sąžininga, nes yra daug sude damųjų dalių, kuriomis manipuliuo jama: ištekliais, naftos atsargomis pasaulyje. Manau, kad ateityje rei kia tikėtis kainų atoslūgio – jos turė tų stabilizuotis ar net kristi. Vis dėlto šiandien tai yra pasaulinis reiškinys, kainos pasikeitė ir šalyse kaimynėse. – Kalbant apie šalis kaimynes, kaip vertintumėte degalų kai nas jose ar apskritai visoje Eu ropoje, palyginti su kainomis Lietuvoje? – Daug kas įsivaizduoja, kad dega linės Lietuvoje plėšikauja. Tačiau LR konkurencijos tarybos tyrimas parodė, jog šių degalinių veiklos maržos, arba antkainiai, palygin ti su šalimis kaimynėmis, tikrai nė ra smarkiai didesni – beveik vieno di. Kalbėdamas apie degalų kainas visuomet klausiu: o kaip jūs balsa vote dėl stojimo į ES? Norėjome būti europiečiai – gavome europietiškus degalų akcizus, europietiškas mais to produktų kainas. O kad europie tiškų atlyginimų negauname – jau kitas klausimas. Akcizai nustato mi neatsižvelgiant į šalies gyveni mo lygį. Tad šiandien degalai šaly je pagal mūsų gyvenimo lygį tikrai per brangūs. Net minimalūs akci zai, kuriuos dabar taikome dyze linui, yra per dideli. O taikyti šiek tiek didesnius nei minimalius ben zino akcizus yra ydinga, šalia esant Rusijai ir Baltarusijai.
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS KODAS VADOVAS DEVYNIOS PLUNKSNOS 302650900 Justinas Sipavičius INGENUS 300113702 Gintarė Meiluvienė LAIMĖS AKMUO 134816278 Reda Danienė SDV GRUPĖ 300650606 Sigita Mizgerienė EGIVANA 141845636 Vytautas Buivydas DERONA 135582839 Evaldas Lozovskis AUTOSTELĖ 141638922 Linardas Nikolaitis EURODECA 302554834 Martas Jasevičius FEKUS 301425765 Virgilijus Jonaitis IZOBARA 183114189 Daumantas Kraujalis SANDORAS 300656865 Robertas Kirstukas GILE SERVICE 302540902 Gražina Likšo VENDANA 134335857 Liudvikas Viluckas VAKARŲ SAUGOS UAB 302520846 Dainius Saldukas BIURAS Augustinas Mindaugas AB KLAIPĖDOS KRANAI 140576916 Lisauskas UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas
10
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Prieš atrankos ciklą – įtarimų šešėlis Lietuvos futbolui niekaip nepa vyksta pagerinti savo reputaci jos: kilo įtarimų, kad mūsų rink tinės draugiško mačo su Rusijos nacionaline komanda baigtis ga lėjo būti sutarta iš anksto.
Prieš Europos čempionato finalo turnyrą lietuviai su rusais gegu žės 29-ąją išmėgino jėgas Šveica rijoje, rungtynės baigėsi be įvar čių 0:0. Tarptautinė futbolo federacijų asociacija (FIFA) šios dvikovos, kaip ir kelių kitų šalių ekipų su sitikimų, neįtraukė į nacionalinių vienuolikių reitingo lentelę. Anot Rusijos žiniasklaidos, viena iš ga limų priežasčių – iš anksto sutar tas rezultatas.
Czaba Laszlo:
Turime galimybę įro dyti, kad nesame tik pralaimintys. Kitas variantas – ne visi keturi Lietuvos ir Rusijos mačo arbitrai turėjo FIFA kategoriją. Į šią ap linkybę dėmesį atkreipė ir estai, nes tikriausiai dėl tokios priežas ties kelios jų rinktinės draugiškos rungtynės taip pat buvo nereitin guotos. Rugsėjo 7-ąją Vilniuje mūsų futbolininkai pradės 2014 m. pa saulio čempionato Europos zonos atrankos varžybas – G grupėje iš mėgins jėgas su Slovakijos rinkti
ne, o 11 d. Pirėjuje – su Graikijos reprezentantais. „Mūsų tikslas privalo būti per galė, o ne lygiosios ar pralaimė jimas. Mano prioritetas – laimė ti, nesvarbu, koks varžovas. Aš ir komanda to ir sieksime. Turime galimybę įrodyti, kad nesame tik pralaimintys, – vakar pareiškė Lietuvos vienuolikės vyriausia sis treneris Czaba Laszlo. – Svar biausia – pakeisti žaidėjų menta litetą. Per 90 sėkmingų žaidimo minučių futbolininko gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis. To padaryti neįmanoma jokio je kitoje gyvenimiškoje situaci joje.“ Trenerio vertinimu, iškovoti 3 taškus atrankos ciklo pradžioje su Slovakija labai svarbu, nes po to bus išvyka į Graikiją, o metus Lie tuvos rinktinė baigs spalio mėne sio mačais svetur su Lichtenštei nu bei Bosnija ir Hercegovina. „Pergalė namuose rezultatu 1:0 mane visiškai patenkintų. Slovakija – labai pavojinga var žovė, pastaruosius dvejus me tus svečiuose žaidžianti net ge riau nei namuose. Graikai gerai žaidė Europos čempionato fi nalo turnyre. Neparankūs var žovai bus ir bosniai, teks įrodi nėti savo pranašumą akistatoje su Lichtenšteinu, kurio Lietuva taip ir neįveikė „Euro 2012“ at rankoje. Laukia nelengva prieš prieša ir su kaimyne Latvija“, – G grupės varžovus apibūdino Cz.Laszlo.
marskas („Gaziantepspor“, Turkija), Ernestas Šetkus (Plovdivo „Botev“, Bulgarija) ir Giedrius Arlauskis (Ka zanės „Rubin“, Rusija). Gynėjai: Arūnas Klimavičius (FC „Aktobe“, Kazachstanas), Tadas Ki janskas (Kelcų „Korona“, Lenkija), Marius Žaliūkas (Edinburgo „He arts“, Škotija), Vytautas Andriuške vičius (Gdansko „Lechia“, Lenkija), Valdemaras Borovskis (Marijam polės „Sūduva“), Georgas Freidgei mas (Vilniaus MFD „Žalgiris“) ir Vai das Slavickas („Sūduva“). Saugai: Deividas Šemberas (Vladi
kaukazo „Alanija“, Rusija), Deividas
medalių.
Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) ryžosi rokiruotei: moterų plento lenktynių rinktinės vairas iš Gedimino Kasta nausko sugrąžintas Valerijui Konovalovui. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Tiki rezervo galimybėmis
Česnauskis (FC „Baki“, Azerbaidža nas), Edgaras Česnauskis („Rostov“, Rusija), Ramūnas Radavičius („Žal giris“), Mindaugas Panka (Chožuvo „Ruch“, Lenkija), Saulius Mikoliūnas (Kijevo „Arsenal“, Ukraina), Gedimi nas Vičius (Karagandos „Šachtior“, Kazachstanas), Arvydas Novikovas (Edinburgo „Hearts“, Škotija). Puolėjai: Tomas Danilevičius
(Kastelamarės „Juve Stabia“, Itali ja), Darvydas Šernas (Lubino „Zag łębie“, Lenkija), Andrius Velička (Su valano AZAL, Azerbaidžanas), Ta das Labukas (Rygos „Skonto“, Lat vija), Deivydas Matulevičius (Tirgu Žiu „Pandurii“, Rumunija).
Būtent V.Konovalovo auklėtinės Edi ta Pučinskaitė, Diana Žiliūtė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės pakėlė Lietu vos moterų dviračių sportą į aukš tesnį lygį ir ne vienus metus džiugino sporto mėgėjus pergalėmis pasaulio ir Europos čempionatuose, prestiži nėse daugiadienėse lenktynėse. „Niekada nebuvau nutolęs nuo moterų dviračių sporto. Dirbau su Panevėžio klubu „Fortūna“. Žinau, kad turime labai gerą rezervą, ku ris puikiai pasirodo varžybose, – dienraščiui sakė V.Konovalovas. – Į nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas grįžtu laikinai. Manęs paprašė, kad dirbčiau per rugsėjo viduryje vyksiantį pasau lio čempionatą Olandijoje. Kol kas dar negaliu patvirtinti, kad padė siu rinktinei rengtis Rio de Žanei ro olimpiadai.“ V.Konovalovas pakeitė vyriau siojo trenerio pareigas ėjusį G.Kas tanauską, kurio auklėtinė Rasa Leleivytė dėl dopingo skandalo ne dalyvavo Londono olimpiadoje. Svarbiausia – ryšiai
Siekis: C.Laszlo nori pakeisti Lietuvos futbolininkų mentalitetą. Gedimino Bartuškos nuotr.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Lietuvos dviratininkės – ne juodadarbės
VD, BNS inf.
Kandidatai į rinktinę Vartininkai: Žydrūnas Karče
Pasiekimai: V.Konovalovo auklėtinės yra iškovojusios olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų
„Dabar pas mus – sudėtinga si tuacija. Turiu galvoje labai kuklų finansavimą, kuris priklauso nuo sportininkų surinktų taškų tarp tautinėse varžybose. Šiuo požiū riu moterų dviračių sportas neži ba. Mėginsime atsigriebti pasaulio čempionate, – kalbėjo V.Kono valovas. – Iki jo svarbiausia susi siekti su užsienio klubais, kuriems atstovauja mūsų sportininkės. Rei kia užmegzti kolegiškus ryšius, nes iki šiol mūsų dviratininkės buvo it juodadarbės, padedančios pelnyti taškus savo komandų lyderėms.“
V.Konovalovas pripažino, kad pa staruoju metu rinktinės vyriausiojo trenerio darbas buvo nevisavertis. „Suprantu tai. Buvęs treneris ne moka užsienio kalbų, neturi autori teto. Europos dviračių sporto klubų vadovai juk žino, kas ir ką yra pasie kęs. Savo autoritetu negaliu skųstis. Be to, laisvai susikalbu ir su prancū zais, ir su italais. Visi mane pažįsta. Norėčiau atnaujinti kontaktus“, – teigė patyręs specialistas.
Diana Žiliūtė:
Manau, kad, grįžus mūsų treneriui, vis kas bus geriau, ne gu buvo pastaraisiais metais.
Komanda pasiruošusi
V.Konovalovas patvirtino, kad jau galvojo apie kolegas, kurie galėtų dirbti su juo. „Manau, kad Diana Žiliūtė nepa sakytų ne, – šypsojosi treneris. – Nuolat su ja bendraujame. Ji mums nemažai padeda. Apmaudu, kad G.Kastanauskas nebendravo su ja. Įvyko nemažas konfliktas per Lie tuvos čempionatą Panevėžyje. Aš su savo auklėtinėmis iki šiol gražiai bendrauju.“ Treneris pabrėžė, kad Italijos „Diadora-Pasta Zara“ komandos sporto direktore dirbanti D.Žiliūtė pagal išgales padeda Lietuvos dvi ratininkėms. „Po sezono juk lieka batelių, šal mų, aprangos. Diana visada mums suruošia siuntą. Kalbėjau su ja apie treniruočių stovyklos organiza vimą prieš pasaulio čempionatą.
Neabejoju, kad ji mums tikrai pa dės. Galima drąsiai sakyti, kad vi sa komanda yra pasiruošusi: me chanikas, masažuotojas, palaikome kontaktus su Italijos ir Prancūzijos specialistais“, – pasakojo darbų sąrašą prieš pasaulio čempionatą jau sudaręs V.Konovalovas. Dėmesys – ir kasdienybei
„Manau, kad, grįžus mūsų trene riui, viskas bus geriau, negu buvo pastaraisiais metais, – sakė Sid nėjaus olimpinių žaidynių prizi ninkė D.Žiliūtė. – V.Konovalovas yra sukaupęs labai solidžią patir tį. Jo tikslas – labai paprastas: tre neris nori, kad visoms sportinin kėms būtų lengviau. Jis niekada negalvoja tik apie vieną sportinin kę ir nepramiega tokių svarbių da lykų kaip reitingo taškai, reikalingi patekti į olimpines žaidynes ar pa saulio čempionatą.“ Pasak D.Žiliūtės, vienas svarbiau sių rinktinės vyriausiojo trenerio darbų – ryšiai su sportininkėmis. „Manau, kad nacionalinės eki pos vadovas turi domėtis dvi ratininkių kasdienybe, palaikyti kontaktus su klubų vadovais, tre neriais, derinti kalendorių, kur ti projektus. Rinktinės strate gai privalo turėti programą, bet aš jos nemačiau jau kelerius me tus. Sportininkės nesulaukdavo nė vieno skambučio bent jau apie ar timiausius planus, – kalbėjo D.Ži liūtė. – Likus savaitei iki lenkty nių, merginos nieko nežinodavo apie būsimus startus. Tokių daly kų nebuvo, kai rinktinei vadovavo V.Konovalovas.“ Paklausta, ar prisijungtų prie V.Konovalovo štabo, D.Žiliūtė at sakė: „Kas gali būti rytoj – neaiš ku, bet esu bet kokiems likimo šan sams atviras žmogus.“
11
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
sportas
Ataskaita apie olimpiadą – tik tarp kitko? Kęstučio Kemzūros dienos Lietuvos vy rų krepšinio rinktinėje – suskaičiuotos? Dar neįvertinta vyriausiojo trenerio ata skaita apie nacionalinės komandos pa sirodymą Londono olimpiadoje, bet jau be užuolankų įvardijama, kas kitas ga lėtų perimti ekipos vairą.
Žaidė pilką krepšinį
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentas Vladas Garastas, dalyvavęs Vilniuje pri statant ilgalaikį jaunosios šalies krepšininkų kartos ugdymo pro jektą „Samsung karta“, pareiškė: jeigu LKF sutartis su K.Kemzūra nebūtų pratęsta, kitas tinkamiau sias strategas rinktinei – Jonas Kazlauskas. V.Garasto nuomone, mūsiš kių komanda olimpiadoje žaidė be ugnelės, pilką, monotonišką krep šinį, blankiai rungtyniavo vidurio
Krepšinio rinktinė olimpiadose
puolėjai, o kai kurie trenerių štabo sprendimai buvo nelogiški. Su K.Kemzūra dirbo treneriai asistentai Valdemaras Chomičius, Robertas Kuncaitis ir Donaldas Kairys, treneris-skautas Mantas Šernius bei fizinio rengimo trene ris Evaldas Kandratavičius. „Viskas buvo normaliai. Pagal no rą ir atsidavimą rinktinė buvo verta olimpiados pusfinalio, tačiau sportas – ne gamyba, pergalių nesuplanuo si“, – apie Londono žaidynes viena me interviu sakė V.Chomičius. LKF vyrų rinktinei, XXX olim piadoje užėmusiai 8-ąją vietą, bu vo iškėlusi tikslą patekti į stipriau siųjų penketuką.
Valdemaras Chomičius: 1992 m. Barselona (Ispanija): 1.
JAV, 2. Kroatija, 3. Lietuva (vyriau siasis treneris V.Garastas). 1996 m. Atlanta (JAV): 1. JAV, 2.
Jugoslavija, 3. Lietuva (vyriausiasis treneris V.Garastas). 2000 m. Sidnėjus (Australija):
Viskas buvo norma liai. Pagal norą ir atsi davimą rinktinė buvo verta olimpiados pus finalio.
1. JAV, 2. Prancūzija, 3. Lietuva (vy riausiasis treneris J.Kazlauskas). 2004 m. Atėnai (Graikija): 1. Ar
gentina, 2. Italija, 3. JAV, 4. Lietuva (vyriausiasis treneris A.Sireika). 2008 m. Pekinas (Kinija): 1. JAV,
2. Ispanija, 3. Argentina, 4. Lietuva (vyriausiasis treneris R.Butautas). 2012 m. Londonas (Anglija): 1.
JAV, 2. Ispanija, 3. Rusija, 4. Argenti na, 5. Brazilija, 6. Prancūzija, 7. Aust ralija, 8. Lietuva (vyriausiasis trene ris K.Kemzūra).
Autoritetai nekantrauja
Po olimpiados LKF pranešė, kad vyrų krepšinio rinktinę treniruoti pretenduojantys kandidatai paaiš kės rugsėjį numatytame LKF vyk domojo komiteto posėdyje, tačiau kai kurie šalies krepšinio autorite tai ragina netempti gumos. Žiniasklaidoje šmėkštelėjo pra nešimas apie neformalų kelių labai gerai žinomų krepšinio grandų su sitikimą ir jų išreikštą susirūpini
Rezultatas: K.Kemzūros treniruojama rinktinė Londono olimpiadoje nepasiekė LKF iškelto tikslo. „Reuters“ nuotr.
mą tamsiais audros debesimis, ap gobusiais Lietuvos krepšinį. Vienas iš tos grupės – pastaruoju metu Maskvos srities „Chimki“ ko mandą treniruojantis Rimas Kurti naitis, taip pat olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis, VTB Vienin gosios krepšinio lygos vykdomasis direktorius Tomas Pačėsas. J.Kazlauskas paneigė, kad dalyvavo susitikime, tačiau patvirtino, jog su kolegomis mintimis apie šalies krep šinio aktualijas pasidalijo telefonu. Nesėkmės – ne nuosprendis
„Nustūmė sprendimą į rudenį, paskui galbūt nustums į pavasarį.
Taip klimpsime į liūną“, – tąkart LKF veiksmais stebėjosi R.Kur tinaitis, o po kelių dienų Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė, kad ne visada atsakomy bė dėl nesėkmių tenka vien trene riui ir jis turi būti atleistas. „Dušanas Ivkovičius tebevado vauja Serbijos komandai, nors jos rezultatai buvo nekokie. Kita ver tus, jis – šiek tiek kito lygio trene ris“, – sakė R.Kurtinaitis. „Chimki“ vairininkas tvirtino, kad artimiausius kelerius metus nemato savęs Lietuvos nacionali nėje ekipoje, bet pasirengęs padė ti jai idėjomis.
„Labai sunku dirbti su Euroly gos komanda ir vasarą – dar su rinktine. Turiu tokios patirties. Kelis sezonus treniravau jaunimo komandas ir buvau vyrų rinkti nės vyriausiojo trenerio asisten tas. Tai labai sunku“, – kalbėjo R.Kurtinaitis. Olimpinis čempionas neaki vaizdžiai pritarė V.Garastui: „Šiuo metu realiausias kandidatas mūsų rinktinės vyriausiojo trenerio pa reigoms – J.Kazlauskas. Jis turi pa kankamai patirties, yra treniravęs nacionalinę ekipą. Jeigu jis sutiks, tai bus geras variantas.“ VD inf.
Po pėdos operacijos R.Javtokas jaučiasi gerai Kauno klinikose Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės vidurio puo lėjui Robertui Javtokui sėkmingai atlikta pėdos operacija.
„Jaučiuosi gerai. Gydytojai sako, kad operacija praėjo puikiai. Pasak jų, pavyko viską sutvarkyti idea liai“, – vakar rytą po operacijos sa kė R.Javtokas. Aukštaūgį operavo Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gu das. Operacija truko dvi valandas. Traumą R.Javtokas patyrė Ve nesueloje atstovaudamas Lietu vos nacionalinei rinktinei atran kos varžybose į Londono olimpines žaidynes. Diagnozavus stresinį pė dos lūžį, gydytojai tikėjosi, kad per
mėnesį koja sugis ir operacijos ne prireiks, tačiau, atlikus papildo mus tyrimus ir paaiškėjus, kad pėda negyja, R.Javtokui teko gul tis ant operacinio stalo. Niūriausios prognozės pasitvir tino praėjusį penktadienį. Tuomet, gydytojams dar kartą apžiūrėjus 32-ejų krepšininko koją, buvo nu spręsta nedelsiant operuoti. Vidurio puolėjas be krepšinio praleis 4–6 mėnesius. Po operaci jos maždaug 3 mėnesius R.Javtoko pėda turės būti sugipsuota. „Žalgiris“ kol kas svarsto, ar ieš kos pastiprinimo. „Galbūt ir stiprinsimės, nes Euro lygoje patekome į labai stiprią grupę. Sezono pradžia laukia sunki, tad jau
pradėjome dairytis žaidėjų rinkoje. Įvykių neskubiname, nenorime su gadinti nuostabaus mikroklimato. Puikiai suprantame, koks Robertas svarbus „Žalgiriui“ tiek aikštėje, tiek
Gydytojai sako, kad pavyko viską sutvar kyti idealiai.
už jos ribų. Jei ir ieškosime, tai tik to kio žmogaus, kuris suprastų, kas yra „Žalgiris“, – teigė klubo vyriausia sis treneris Joanas Plaza. VD, zalgiris.lt inf.
Komanda: žalgiriečiai linki R.Javtokui (kairėje) tvirtos sveikatos. Artūro Morozovo nuotr.
12
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
pasaulis Netikras pavojus
Liks kalėjime
Išrinktas kandidatu
Nyderlandų naikintuvai va kar pakilo į orą perimti iš Malagos 180 keleivių skrai dinančio lėktuvo, kilus įtari mų, kad orlaivis pagrobtas. Kai jis nutūpė Amsterdamo oro uoste, paaiškėjo, kad in cidentas kilo nesusikalbėjus orlaivio pilotams ir dispeče riams.
Ukrainos aukštesnės instan cijos teismas vakar paliko ga lioti nuosprendį ir septyne rių metų kalėjimo bausmę buvusiai premjerei Julijai Ty mošenko už piktnaudžiavimą valdžia. Perėjusi per visas Uk rainos instancijas, politikė da bar gali teikti apeliaciją Euro pos Žmogaus Teisių Teismui.
Buvęs Masačusetso guberna torius Mittas Romney (nuotr.) antradienį laimėjo partijos bal savimą ir oficialiai tapo res publikonų kandidatu į JAV pre zidentus. Apklausos rodo, kad M.Romney ir antros kadencijos sieksiantis prezidentas Bara- ckas Obama pagal populiaru mą užima apylyges pozicijas.
Cenzūros taikinys – „Na, palauk!“ Rusiškos animacijos klasika – „Na, palauk!“ ir filmukai apie Kūl verstuką bei krokodilą Geną – ga li dingti iš dienos eterio arba būti apkarpyti.
Filmukų personažai rūko, priešta rauja įstatymui „Dėl vaikų apsau gos nuo informacijos, kenkiančios jų sveikatai ir ugdymui“, kuris įsi galios rugsėjo 1-ąją. Tokie filmukai patenka į kategoriją „18+“, todėl juos per televiziją galima rodyti tik po 23 val. Rusijos žiniasklaidoje pa sirodė pranešimų, kad laida „Laba nakt, vaikučiai“ jau pradėjo karpyti rūkymo scenas iš „Na, palauk!“.
Į atsargą išėjusio JAV jūrų pėstinin ko memuarai dar nepasirodę kny gynuose sukė lė daug triukšmo. Juose aprašomos Osamos bin Lade no žūties aplinky bės prieštarauja ofi cialiai Pentagono versijai.
Mes turime tik du variantus – arba pažeisti įstatymą, arba rodyti vėlai vakare. Tačiau žiniasklaidos bendrovės „TMK-Media“ generalinis direk torius Aleksandras Mitrošenkovas tikisi, kad pavyks susitarti rodyti daugelio mėgstamus animacinius filmus be jokio cenzūravimo. „Dabar mes vedame derybas su Valstybės Dūma ir kai kuriomis ki tomis valstybinėmis žinybomis, kad gautume aiškias garantijas ro dyti šį animacinį filmą be jokių iš kirpimų, – vakar sakė A.Mitrošen kovas. – Švelniai tariant, juokinga, jeigu bus pradėtos iškirpti iš šio ani macinio filmo („Na, palauk!“ – red. past.) scenos, kuriose Vilkas rūko, – juk šis animacinis filmas, be abejo, yra pasaulinis šedevras. Be to, jį ga li pažiūrėti visi vaikai, nebūtinai lai doje „Labanakt, vaikučiai!“.“ Jis taip pat pabrėžė, kad, nors Vilkas filme „Na, palauk!“ rūko, jis yra neigiamas veikėjas, su ku riuo asocijuojasi žalingas įprotis. „Jeigu bus laikomasi tokio po žiūrio į cenzūravimą, galima už drausti rodyti ne tik „Na, palauk!“, bet ir Michelangelo skulptūras, nes tai galima traktuoti kaip erotiką“, – pareiškė A.Mitrošenkovas. Pirmoji apie „Na, palauk!“ ro dymo problemą prakalbo Rusijos valstybinio televizijos ir radijo ko miteto Vaikų ir jaunimo laidų stu dijos vadovė Tatjana Cyvariova. „Jame (filmuke „Na, palauk!“) mes, žinoma, nieko neiškirpsi me. Ir mes turime tik du variantus – arba pažeisti įstatymą, arba ro dyti vėlai vakare. Todėl dabar šis animacinis filmas bus rodomas va kare“, – citavo jos žodžius kai ku rios žiniasklaidos priemonės. BNS, newsru.com inf.
Įtarimai: O.bin Ladeno mirties aplinkybės iki šiol kelia daug klausimų.
„Reuters“ nuotr.
O.bin Ladeno žūtis – iš pirmų lūpų „Al Qaedos“ lyderio likvidavimo operacijoje pernai dalyvavęs JAV karinio jūrų laivyno specialiųjų pa jėgų (SEAL) narys Mattas Bisson nette’as, rašantis Marko Oweno slapyvardžiu, kitą savaitę skaity tojams pristatys savo knygą „Ne lengva diena“. JAV naujienų tink lalapis „The Huf fi ngton Post“ jau spėjo susipažinti su jos turiniu. Į atsargą išėjęs 36 metų kariškis knygoje pasakoja, kaip jo būrys, praėjusių metų gegužės 1-osios naktį šturmavęs O.bin Ladeno na mus Pakistano Abotabado mieste, siaurais laiptais lipo į antrą aukš tą, kai teroristų lyderis žvilgtelė jo pro duris iš tamsaus miegamo jo ir vėl dingo. „Iki viršutinės aikštelės buvo li kę penki laiptai, kai išgirdau dus lius šūvių garsus. POKŠT! POKŠT! – rašo M.Owenas. – Iš savo pozi cijos negalėjau suprasti, ar šūviai pasiekė taikinį. Kambaryje buvo tamsu.“
M.Owenas ir dar vienas karys, kurie pirmi įžengė į miegamąjį, į sužeistąjį nukreipė taikiklių laze rius ir nuspaudė gaidukus. „Kulkos smeigėsi į jį ir prikaustė jo kūną prie grindų, kol jis nustojo judėti“, – rašo M.Owenas. Po to kariai apžiūrėjo kūną, kad įsitikintų, jog tai yra būtent „Al Qaedos“ lyderis, apklausė rau dančias moteris ir jos patvirtino, jog tai yra O.bin Ladenas. Apieškoję kambarį kariai rado du ginklus – automatą AK-47 ir Makarovo pistoletą, abu jie buvo be šovinių. „Jis net nepasiruošė gynybai. Jis nesiruošė kovoti. Jis dešimtme čiais ragino šalininkus segtis savi žudžio diržus ir lėktuvais taranuo ti pastatus, o pats net nepalietė savo ginklo. Per savo operacijas dažnai matydavome šį fenomeną: kuo aukštesnę vietą mitybos gran dinėje užima taikinys, tuo didesnis bailys jis pasirodo esąs“, – knygo je pasakoja M.Owenas.
Rado jau mirštantį
Juoką keliantis melas
Išgirdo duslius šūvius
Anot oficialios versijos, O.bin La denas buvo ginkluotas ir nesiruo šė taikiai pasiduoti, bet M.Owe nas rašo, kad, jo būriui įžengus į miegamąjį, teroristas jau gulėjo sunkiai sužeistas ir leido pasku tinius atodūsius. Virš jo raudo jo moterys, ant vyro kaukolės bu vo kraujo ir smegenų fragmentų, jam buvo prasidėję priešmirtiniai traukuliai.
Neaiškios kilmės šūviai, kuriuos kariai girdėjo lipdami laiptais, gali byloti, kad O.bin Ladenas, supra tęs, jog išsigelbėti jam nepavyks, nusišovė. Arba jį galėjo pakirs ti snaiperio kulkos. Bet abi šios versijos prieštarauja amerikiečių slaptos operacijos tikslui. M.Owenas pasakoja, kad per su sitikimą Pentagone vadovybė davė aiškų nurodymą: nužudymas nė
ra specialiosios operacijos tikslas, ir jeigu teroristas nekels grėsmės, jį reikia sulaikyti. M.Owenas taip pat prieštarau ja oficialiam Vašingtono pareiški mui, kad su žuvusiojo kūnu buvo elgiamasi pagarbiai. Jis rašo, kad įkėlus kūną į sraigtasparnį, vie nas operacijos dalyvių ant jo at sisėdo.
Jis dešimtmečiais ragino šalininkus segtis savižudžio diržus ir lėktuvais taranuoti pastatus, o pats net nepalietė savo ginklo.
Galiausiai knygoje „Nelengva diena“ neigiama informacija, kad į JAV karius buvo šaudoma ir kad susišaudymas truko 40 minučių. „Visas reidas buvo pristatytas lyg koks nors prastas veiksmo fil mas, – rašo M.Owenas. – Iš pra džių net buvo smagu, kaip visa tai buvo klaidinga.“ Pasisavino nuopelnus
M.Bissonnette’as taip pat patei kia kitų tiesmukų komentarų: pa sak jo, nė vienas iš SEAL koman dos narių nebuvo JAV prezidento Baracko Obamos gerbėjas, ir jie ži
nojo, kad administracija prisiims nuopelnus dėl įsakymo surengti šį reidą pernai gegužę. Vienas SEAL narių po šios misijos esą pareiškė, jog jie šiuo reidu ką tik užtikrino, kad B.Obama bus perrinktas. M.Bissonnette’as daug kritiškiau aprašė po šio reido įvykusį karių su sitikimą su viceprezidentu Joe Bi denu, atvykusiu kartu su B.Obama į 160-ojo aviacijos specialiųjų ope racijų pulko štabą. Pasak jo, J.Bi denas pasakojo nevykusius anek dotus, kurių niekas nesuprato, ir apskritai buvo panašus į „įkaušusį dėdulę per Kalėdų vakarienę“. Gresia nemalonumai
JAV pareigūnai nuogąstauja, kad šioje knygoje, be nuvainikuojančių komentarų, dar gali būti ir įslap tintos informacijos, nes ji nebuvo pateikta oficialiai peržiūrėti, nors Pentagono nurodymai įpareigoja tai padaryti, leidžiant buvusių ar ba esamų Gynybos departamento darbuotojų kūrinius. JAV specialiųjų operacijų vado vybės galva admirolas Williamas McRavenas įspėjo, kad už slaptų duomenų atskleidimą, kuris ga li pakenkti kariškiams, gali grės ti baudžiamoji atsakomybė ir ka lėjimas. Nemalonumais M.Owenui gra sina ir teroristai. Džihadistai „Al Qaedos“ tinklalapiuose paskelbė knygos autoriaus nuotrauką ir ra gina jį nužudyti. BNS, „The Huffington Post“, newsru.com inf.
13
ketvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Paskutiniai pietūs su muzika Šį penktadienį Vilniaus moky tojų namų projektas „Pietų mu zika gyvai“ taria visiems sudiev iki kitos vasaros. Atsisveikinimo akordus sugros grupė „The Swe et Company“.
Rugsėjo 1 d. 18–23.30 val. K.Sir vydo skverelyje (vadinamajame Prancūzparkyje) vyks Afrikos bei Lotynų Amerikos šokių studijos „Souls“ atvirų durų diena, t. y. bus teikiamos nemokamos iš Afrikos ir Karibų salų kilusių šokių pamokos. Vilniečiai ir miesto svečiai turės ga limybę ne tik pasižiūrėti, bet ir pa trepsėti kitų kultūrų liaudies šokių ritmu. Giedrė ir Šarūnas žada links mų improvizacijų, šviesių atradimų bei žaismingo bendravimo sklidiną laiką nuotaikingos muzikos fone.
Jau trečią vasarą kiekvieną dar bo dieną S.Moniuškos skvere lyje skambėjusi gyva muzika at sisveikina iki kito sezono. Šįsyk organizatoriai surengė per 60 gy vos pietų muzikos koncertų, juo se pasirodė daugiau nei keli šim tai įvairių muzikos žanrų atlikėjų iš Lietuvos bei užsienio. Nuo lat didėjančiam klausytojų būriui tradiciniu traukos centru tapęs S.Moniuškos skverelis trečią jį „Pietų muzikos gyvai“ sezoną baigs su grupe „The Sweet Com pany“. Tai trijulė iš Vilniaus, dėl savo profesionalumo per trumpą laiką tapusi neabejotina publikos favorite. Grupės programa suda ryta iš amžinai gyvų džiazo ir pa saulinės estrados kūrinių, kuriuos grupės nariai – Evelina Joyce, Ri mas ir Justas Jasenkos – su didele meile ir malonumu dovanos vil niečiams ir miesto svečiams. Visi vilniečiai kviečiami pasku tinį kartą papietauti su kokybiška muzika ir melomaniškai atsisvei kinti su vasara!
VD inf.
VD inf.
Įvairovė: šį savaitgalį vyksiančių Sostinės dienų programą papildys ir Afrikos bei Lotynų Amerikos šokių
programa.
Organizatorių nuotr.
Pajudėti vers Karibų šokiai Jau rytoj prasidėsiantis festivalis „Sostinės dienos 2012“, be įvai rių atrakcijų, žaidimų, gatvės muzikos, pasiūlys praeiviams pa simokyti ir afrikietiškų bei Karibų salų šokių. Rugpjūčio 31–rugsėjo 2 d. jau aš tuonioliktą kartą organizuojamas tūkstančius žmonių iš visos Lietu vos sutraukiantis festivalis Sosti nės dienos. Džiugi naujiena – prie programos prisideda ir Afrikos bei Lotynų Amerikos šokių studi ja „Souls“, Mokslo ir žinių dieną – rugsėjo 1-ąją – šokdinsianti vil niečius ir Vilniaus miesto svečius Afrikos ir Karibų salų šokių ritmu. Afrikietiškas jausmingas dvie jų sielų šokis kizomba, žaismingo ji semba, pašėlęs kuduro, linksmo ji funana, dominikietiška merengė,
bačata, kubietiška salsa – tai šo kiai, kurių pagrindu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, susiforma vo socialinio šokio kultūra (kai šo kis iš parodomojo meno evoliu cionuoja į bendravimo priemonę). Į Lietuvą atvežę šiuos šokius stu dijos „Souls“ vadovai Šarūnas ir Giedrė Kondratai sako: „Nesvar bu, kiek tau metų, moki šokti ar ne, turi partnerį, o gal jo ieškai. Svar bu tik tai, kad energija visad nuve da ten, kur lemta būti, – į namus. Mes nuoširdžiai kūrenam ugnelę ir laukiam jūsų naująjį sezoną.“
Atsisveikinimas: visą vasarą
pietauti S.Moniuškos skverelyje rinkęsi gyvos muzikos mėgėjai penktadienį tai padaryti galės paskutinį kartą šiemet.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
KUR? Vilniaus S.Moniuškos skverelyje, Vilniaus g. 30. KADA? Rytoj 12 val. KIEK? Nemokamai.
14
KetvirtADIENIS, rugpjūčio 30, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Rugpjūčio 31 d. 12–16 val. KIEK? 1 d. – 53 litai, 2 d. – 93 litai.
KUR? Kino teatre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 8 litai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 89–153 litai.
Muzikos savaitė
Pažeisti tabu
Elektronikos fiesta
Festivalis „Vilnius Music Week 2012“ sujungs muzikos klausytojus ir kūrėjus, prodiuserius, muzikos verslo atstovus. Žadama gausybė koncertų bei paskaitų. Jau penktadienį 12 val. trys lektoriai – Sally Gross, Olegas Nesterovas, Peteris Jenneris – diskutuos, ar reikalinga anglų kalba muzikai, kaip stimuliuoti kūrybinį procesą ir kt.
Irano kino savaitę tęsia Ali Rafii filmas „Aga Josefas“. Tėvas dėl vienturtės dukros pasiryžęs padaryti viską. Jis slapta uždarbiau ja tvarkydamas vieno gydytojo namus. Kartą atsakiklyje netikė tai randa žinutę nuo savo dukters. Įtardamas, kad ji užmezgė ne deramus santykius, tėvas ima sekti dukrą.
Menų fabriko „Loftas“ sezono atidarymo šventėje – elektroninės mu zikos legenda Nicolas Jaaras. Jį muzikantui ir renginių organizatoriui Viktorui Diawarai teko kviesti net dvejus metus. Šiuo metu N.Jaa ras keliauja aplink pasaulį ir tenori būti kuo labiau užimtas. Atlikėją apšildys lietuvių elektroninės muzikos grandai „Golden Parazyth“.
KUR? Užutrakio dvare, Trakuose, Užutrakio g. 17. KADA? Iki šiandien vakaro. KIEK? 10 litų.
KUR? Savičiaus gatvėje. KADA? Rytoj nuo 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 20 val. KIEK? 27–72 litai.
KUR? Prie Nacionalinio muziejaus, Arsenalo g. 1. KADA? Rytoj nuo 22 val. KIEK? 33 litai.
Menamos istorijos figūros
Savičiaus gatvės šventė
Tango klasika iš filmų
Vaiduokliška senamiesčio naktis
Trečią kartą Užutrakio dvaro sodyboje rengia ma paroda „Menamos istorijos“. Joje eksponuo jama per trisdešimt žinomų šiuolaikinių lietu vių ir vokiečių menininkų kūrinių. Šiųmetė te ma – figūra.
Pirmą kartą rengiamoje Savičiaus gatvės šventė je bus galima ne tik artimiau susipažinti su Sa vičiaus gatvės istorija, bet ir sudalyvauti šiuolai kiniame jos gyvenime – vyks pašnekesiai, paro dos, koncertai, fillmų seansai.
Kas sieja garsiąsias juostas – „Moters kvapą“, „Mu len Ružą“, „Evitą“, filmus apie Džeimsą Bondą? Ogi tango muzika. Būtent tai ir primins solistės Evelina Sašenko, Anna Dereszowska ir ansamb lis iš Lenkijos „Machina del tango trio“.
Ar žinojote, kad tarp siaurų senamiesčio gatve lių įsikūrę linksmi, romantiški, o kartais ir klastin gi vaiduokliai? Per naktinį pasivaikščiojimą susi dursite su paslaptingu bei mistišku miestu, atsi skleidžiančiu Vilniaus kronikose.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Europos vidury. 19.20 „Tamplierių kraujas“ (4) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00 Kine kaip kine. 21.30 Drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.). 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Drama „Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.). 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio dokumentika. „Keliaujantys namų dailintojai“ (3, 4).
LRT 14.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (7). 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2012“ (2) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.55 Karamelinės naujienos (N-7). 21.30 Pirmas kartas su žvaigžde. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Detektyvinis s. „Visa menanti“ (1) (JAV, 2011 m.) (N-7). 23.35 „Taikinys“ (9) (N-7). 0.30 „Skaičiai“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Madagaskaro pingvinai“. 7.30 „Simpsonai“. 8.00 „Buvusieji“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“.
LNK 16.10 val.
11.00 Nuotykių f. „Robinas Hudas – vagių karalius“ (JAV, 1991 m.). 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Drąsi meilė“ (9, 10). 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Kitą kartą Pietų Amerikoje 2012“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Komedija „Žandaras ir žandariukės“ (Prancūzija, 1982 m.). 1.05 „Kaltės kaina“. 2.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Raudonas dangus“. 8.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k).
TV3 14.10 val.
15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Ledų šventė Kėdainiuose 2012“. Dalyvauja R.Cicinas, N.Bunkė su grupe, E.Kučinskas, E.Dragūnas-Selas, grupė „Rojaus tūzai“, Kėdainių ledinis choras, V.Gordijevskaja, „Bajan Mix“ ir kt. 22.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Teritorija. 10.55 Dok. f. „Izraelio gimimas“. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1). 16.00 Žinios. Orai.
BTV 20.00 val.
16.10 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1). 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (2). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.25 Vasara su Asta. 23.25 Pasaulio krepšinio apžvalga. 0.00 Reporteris. 0.42 Orai. 0.45 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Klubų karaliai. „Boca Juniors“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnye Krylja“–Kauno „Žalgiris“. 15.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Gdynės „Asseco Prokom“. 17.00 Sporto metraštis. 17.10 Italijos „Serie A“ lyga. „Atalanta“–„Roma“. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Knockhill). 20.30 Klubų karaliai. „Barcelona“. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Parma“. 23.15 Klubų karaliai. „Al Ahly“.
lietuvos ryto tv 23.25 val.
Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
ketvirtadienis, rugpjūčio 30, 2012
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.
Lietuvos nacio nalinis dramos teatras (LNDT) naująjį sezoną, skirtingai nei ankstesnį, žada labiau orientuo tis ne į šiuolaiki nes pjeses, o į kla siką ir skatinti na cionalinę drama turgiją.
951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952525
Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
parduoda nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyTel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 po Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 skelbimai@vilniausdiena.lt 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavidarbą moSiūlo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos įmonė į pagal darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsreikalingi: tikslinępriims paskirtį Norvegijoje skardininkai, staregione vairuotoją-ekspeditorių, liai, betonavimo skydų surinkėjai-betoplano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. nuotojai, naudojimo mūrininkai. – Tel. anteritorijos ir Reikalavimas tvarkymo režimą. De-8 glų k. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 611 45 000. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, 976056 605 83 595. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. 1008754 Projekto – UABvairuotojų „RV architektų stuLogistikosrengėjas įmonė ieško su nuodija“, g. 28-2, Vilnius. ParengsavaisPamėnkalnio mikroautobusais. Darbas – išvežio-
8 699 99 965, 8 612 22 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė).15 BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) DausklyPaSlaugoS giau (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 po Nr.informacijos 147 savininkątel.2012 birželio 10 51 518. Statybos remonto val. atvykti prieirjums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaSienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Vladislavos Salmanovič paveldėtoEkovata, termoputa, polistireno vo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arbagranulėprašom sumis. kv. m nuoŠ.7 m. Lt. Konsultuojame, jų 1dėmesiui. birželioJaroslavu 27 d. dir16Bazeval. sisiekti su –darbų vykdytoju bame visoje Lietuvoje. 8 689 68 528. adresu Vilniaus r., Tel. Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 993790 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. ĮvairūS ti siuntas Vilniaus mieste. Atlyginimas – 2 Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių Kita 500 Lt. Tel. 8 682 34 416 . UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame1003871 siun- Vilniaus savivaldybės tarybos 2012 kmenųmiesto g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. UAB „Sėkmingas reisas“ priims darbą Tel. vai- 8 07 18 sprendimu Nr. 1-750 Vilniaus vaikų in-976256 tinius. Lietuvoje pristatome ikiį durų.
skelbimai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
ruotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU-Rus (120 kub. m vilkikai). sreisas@gmail.com, tel. 8 601 01 400.
Kelionių organizatorius
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius 998163
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 Planai: LNDT vadovas M.Budraitis atskleidžia, kad šį sezoną di 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. džiausias dėmesys bus skiriamas nacionalinės dramaturgijos kla 953105 sikai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Įvairūs
Kertinis naujojo LNDT sezono akmuo – klasika Kita
sę „Medžioklės scenos Žemutinė je Bavarijoje“. Birutė Mar statys kamerinį spektaklį Boriso Pasternako, Ma rinos Cvetajevos bei Rainerio Ma rios Rilke’s laiškų ir poezijos mo tyvais. Balandį sezoną turėtų užbaigti Gintaro Varno režisuojamos an tikinės pjesės – Euripido „Bak chančių“ – premjera. M.Budraičio teigimu, naujaja me sezone teatras labiau orien tuosis ne į šiuolaikines pjeses, o į klasiką. „Visos premjeros daugiau ne šiuolaikinės pjesės, o vienokia ar kitokia klasika: ar antika, ar mū sų, lietuvių, klasika (Just.Mar cinkevičių tikrai galima vadinti klasiku), ar XX a. dramaturgi jos klasika, kaip vengriškos pje sės atveju“, – sakė LNDT direk torius. Pasak jo, teatras skirs nemažai dėmesio lietuviškai dramaturgijai – tradiciškai bus rengiamas festi valis „Versmė“, kuriuo siekiama skatinti naujų lietuviškų kūrinių teatrui atsiradimą.
Debiutuos vengrų režisierius
Paskata lietuviams
Pasak jo, po Naujųjų metų iškart pradės dirbti vienas įdomesnių Vengrijos režisierių László Bagos sy. Jis statys vengrų XX a. pradžios dramaturgo Ferenco Molnáro pje sę „Lilijomas“. Planuojamas ir Rolando Atko čiūno pastatymas pagal vokiečių dramaturgo Martino Sperro pje
Dėmesys patikrintiems kūriniams
„Rudenį, kaip ir kasmet, vyks „Versmės“ festivalis. Pjesių kon kursas jau įvykęs, atrinktos aštuo nios pjesės, iš kurių liks keturios ir lapkritį bus pristatyti jų skai tymai, eskizai. Tiesiog tęsiame tą darbą su lietuviška dramaturgija ir ją skatiname. Tikrai daug dėmesio skiriame, kad atsirastų kuo dau
1009535
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6, LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 (8 5) 231 3314. Faks. (8Lt5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais. Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika. Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo iki 2152 Lt Niujorkas Rezervacijos mokestis 100LtLt2219 mokamas pakarėlį! nuo 2226 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo Lt 2149 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 Lt Vašingtonas Lt 1569 pildomai. Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, ir linksmybės iki Kruizo(Tailandas) kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Slidinėjimas Pataja nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto! Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai
Kelionių organizatorius
929896
Daugelis nekantriai laukia pir mosios labiausiai intriguojančios premjeros viename pagrindinių Lietuvos dramos teatrų – Justino Marcinkevičiaus dramos „Kated ra“, kurią režisuoja Oskaras Kor šunovas. „Jis taps reikšmingiausiu sezo no įvykiu ir tikiu, kad ne tik mū sų teatre, bet ir apskritai Lietuvos teatro pasaulyje. Tai bus reiški nys, nes vis dėlto Just.Marcinke vičiaus „Katedra“ pastarąjį kartą buvo statyta tik 1971 m.“, – BNS sakė LNDT vadovas Martynas Budraitis. Scenografiją spektakliui kurs Europoje žinomas scenografas Vytautas Narbutas, šiuo metu gyvenantis Islandijoje ir ten ne kartą pripažintas geriausiu sce nografu. „Katedros“ premjera LNDT nu matyta lapkričio 29 d. Iškart po premjeros spektaklis bus paro dytas kituose didesniuose šalies miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje. „Iki Naujųjų metų tokie planai – koncentracija į šią premjerą“, – teigė M.Budraitis.
validų ugdymo centras ,,Viltis’’ pertvarkomas į Vilniaus ,,Vilties‘‘ specialiąją mokyklą-daugiafunkcinį centrą.
Goa (Indija) nuo 3199 Lt
perKa
Sezono akcentas – „Katedra“
Įvairūs
2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS giau lietuviškųCENTRAS. pjesių“,Įgaliotas – pasakasmuo o –joV.Česonis, 686 83 541. Prašom iki 2012 M.Budrtel. ait8is. m. Įbirželio d.pimtinai savo kreditoteatro11re ertuarpateikti ą įtrauk ti per rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai nykščių „Versmių“ laureačių Tek (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu prilės Kav taradzės irreikalavimus GabrielėspatvirtinanTumi dedant kreditorinius naidokumentų tės-Radvitinkamai nauskieįformintus nės speknuorašus. taklis čių „Napat misprašom ėda“ bei Gabrariešių lėsreikalavimų Laba Taip nurodyti, nauskaityra ės užtikrintas, ir Yanos Ross spek tak įvykdymas nurodyti, kokiu būdu lisyra „Rau doni bat raiščiai“. tai padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikŠį sezopr. ną262-105, planuo jama Kaunas. LNDT Inti Savanorių LT-50204 formacija 37) 229 spektaktel./faks. lius pla(8 čiau pris886. tatyti už 961016 sienyje. Į tarptautines gastroles po INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVISuomiją, Lenkiją išvyks režisierės MĄ. Parengtas žemės sklypo,sesančio Y.Ross spektak lis „Chao as“ pagLvovo al g. 105A, sklysuo miųŠnipiškių dramatseniūnijoje, urgo MikVilniuje, os Myl po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas lyaho pjesę. Baltijos šalyse savo 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pakūrybąVilniaus pristatmiesto ys akto rė ir režisie grindas: savivaldybės admirė Bi r u t ė Mar. „Šiek tiek plečias2011 i nistracijos direktoriaus pavaduotojo tas13mū sų judė jimAD30-1732, as užsien2011 yje“,08– 01 07 įsakymas Nr. tvirtino M.Bud tis. detaliojo teritorijųrai planavimo organizatoVD,sutartis BNS inf.Nr. riaus teisių ir pareigų perdavimo
Turtinga teatro istorija LNDT – vienas pag rind in ių dra mos teatr ų Liet uvoj e, įsik ūręs Vilniuje. Jo prad žia galima laikyti 1940 m. spalio 6 d., kai tuomečia me Viln iaus valst ybin iame teat re, buvusiame J.Basanavičiaus g. 13, suvaid inta olandų dramat ur go Hermano Heijermanso dra ma „Vilt is“. Šio spektakl io vaizd i nis motyvas – laivelis – tuomet ir tapo teatro emblema. Po dešimt mečio, 1951-aisiais, teatras persi kėlė į Ged im ino prospektą. Nuo pat teatro įkūrimo teatro pavadi nimas keitėsi ne kartą, o 1998 m. jam buvo suteiktas Nacional in io dramos teatro vardas.
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuoItalija 1297990 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas nuo 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiulyMalta – 904 Lt IŠmai.lt VARŠUVOS (poilsinės) Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979 Lt Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Šri Lanka nuo 3500 Graikija, ChalkidikėLt– 1099 Lt Graikija, Lt Kreta nuoKos 1170sala Lt – 1128 Ispanija, Alikantė – 1108 Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Tunisas nuo 770 Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – Lt Rijeka(pažintinės – 12791185 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, 1440 Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija Lt Lt ŠriRYGOS: Lanka–– 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna nuo – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas 1678 Lt Holivudo akademija 599 Lt Marokas – 2634 Lt – 2239 Lt Portugalija, Algarvė Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Energetikas 600LtLt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mes šampinjonai 450 Lt Mes jėga 450 Lt – tai aš! 600 Lt Laimingas žmogus Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi 550 Lt Anglų kalbos pirkti stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec. Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės antra pusė Lietuvoje bus šilta ir gana sausa, lietus kai kur numatomas tik penktadienį. Šiandien bus mažai debesuota, sušils iki 19–22 laipsnių. Penktadienio naktį bus 10–15, dieną 18–23 laipsniai šilumos. Vakarinėje šalies dalyje gali palyti.
Šiandien, rugpjūčio 30 d.
+20
+21
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+18
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.22 20.15 13.53 19.16 4.59
243-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 123 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +23 Brazilija +29 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +21
Londonas +20 Madridas +31 Maskva +18 Minskas +19 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +23 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
0–3 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+19
+15
+9
2
+13
+21
+15
+12
3
+14
+19
+14
+10
4
šeštadienį
1972 m. gimė JAV aktorė Cameron Diaz.
1860 m. gimė rusų tapytojas peizažistas Isakas Levitanas. 1954 m. gimė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. 1958 m. gimė Rusijos žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė Ana Politkovskaja. 1982 m. gimė amerikiečių tenisininkas Andy Roddickas, buvusi pirmoji pasaulio raketė. 1985 m. gimė Aus-
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Shirley Jump „Meilės loterija“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, juo labiau pozuoti vyrų kalendoriui, kol jos dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama gražuoliui fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi ir nesąmoningai ima vilioti. Ar jų ryšys gali tęstis ir pasibaigus fotosesijai? Meilės loterija Edžertono Krantų gyventojų širdis pripildo meilės. Bet įsivaizduokite Sofijos Votson nuostabą, kai ištraukiamas lapelis su jos vardu, nors ji jo ten neįdėjo. Labiausiai džiūgauja kandusis Harlanas Džonsas. Tačiau pasitenkinimo šypsnys netrunka išnykti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Adelė, Augūnas, Feliksas, Gaudencija, Herbertas, Jorigis, Joris, Laimis
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+19
+20
Praha +28 Ryga +20 Roma +33 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +33 Tokijas +32 Varšuva +23
3
4
5
6
7
8
tralijos plaukikė, triskart olimpinė, septyniskart pasaulio čempionė Leisel Jones. 2003 m. mirė lietuvių kilmės JAV aktorius Charlesas Bronsonas (tikrasis vardas Karolis Bučinskis). 2009 m. mirė medicinos mokslų daktaras, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Medardas Čobotas.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų išmintis padės bendraujant su aplinkiniais ir ieškant visiems priimtino kompromiso. Apmąstykite praeities įvykius ir, kad ankstesnės bėdos nekankintų, nekartokite senų klaidų. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Norėsite plepėti su draugais, bendradarbiais, rašysite laiškus – tik nepamirškite darbo. Dvyniai (05 21–06 21). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos atmosferai jūsų namuose. Atrodo, pats paprasčiausias sprendimas gali pakenkti jūsų santykiams su antrąja puse. Prieš ko nors imantis patartina apsvarstyti visas galimybes. Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Liūtas (07 23–08 23). Reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus, kad galėtumėte tinkamai apsispręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektinei kūrybai. Svarstyklės (09 24–10 23). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Skorpionas (10 24–11 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jūsų kolegos ir pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepatiks kitų žmonių mintys, jeigu jos bent kiek nors prieštaraus jūsų jausmams. Aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu jūsų vertinimai jums atrodo teisingi, pasitelkęs rimtus argumentus galite drąsiai ginčytis. Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų šeimai. Galbūt kas nors nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, galbūt neteisus būtent jūs. Paklausykite artimo žmogaus nuomonės. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję su darbu ir asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes tam ypač palankus laikas.