2012-08-29 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 29, 2012

www.kl.lt

201 (19 502)

A?2š6.162; 6@ ?B4=7�š 6< &

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNV aĂ›

Sei­me pa­ni­ka – ne­bus pi­ni­gĹł iĹĄei­ti­nÄ—ms kom­pen­sa­ci­joms.

Ame­ri­kie­Ä?iai ruo­ťÄ—­si ura­ga­nui Isaac, ku­ris uŞ­klu­po JA­V per Kat­ri­nos me­ti­nes.

Par­ti­za­ni­nÄ— dar­Şi­nin­kys­tÄ— tie­siog ÄŻau­go ÄŻ krau­jÄ….

RUBRIKA11

namai

DarĹžai: ta rp nusika ltimo ir pr amogos

ď Ž Arimai:

ZVR`a\ cNY` af OV [Ă› WR R ZĂ› WR WNb QNb

Tf OĂ› ZR aĂş cR DarĹžovÄ—s N [R YR TN augi YĂ­` QN_ NV se. Valstybi namos balkonuose, nÄ— kambariuo se, miĹĄke ir Kas tai – bad je ĹžemÄ—je paplitusi net lai meÄ?io bai mÄ— ar ÄŻ genus partizaninÄ— darĹžinin vuoĹĄiandien at sakyti nega kystÄ—. ÄŻaugÄ™s Ĺžem li niekas. dirbio ins tinktas,

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

Asta

Dyko a.dykovien vienÄ— e@kl.lt

Lietuva 5p.

sulaukÄ— neil plaukiojo gai trukus, nes laivas DarĹžas jĹŤ po roje klimatinÄ—s VidurĹžemio jĹŤrÄ…, kur dai iĹĄmaitinti ne KlaipÄ—dietis pa sÄ…lygos dar ĹžovÄ—ms aug- kybinis 88 m ilgio kakdavo. Prejus PotaĹĄni laivo kapitonas Juri- ti labai palankios. laivas su Lietuvos kovas prisi „Jau liepos vÄ—liava, jo plaukioja anksÄ?iau paĹžino, jog pabaigo ĹžmonÄ—s. ÄŻguloje – nie me pirmÄ… 8 darĹžininkys kada neuĹžsiiminÄ— jÄŻ derliĹł – je nuÄ—mÄ—jo Tai buvo pir te, tyvÄ… ĹĄiĹł me bet prieĹĄ reisÄ… anks- tÄŻ agurkÄ—liĹł po 7–10 apie pusĹĄim- Ĺži ninko patir moji kapitono-dartĹł pavasarÄŻ cm. Bet ne tis, o ĹĄiuo siÄ—mÄ— agur ÄŻ laivÄ… pa- svarbiausia. TurÄ—jau tai sikrÄ— kĹł hobiu tÄ— ir kuo uĹžsiim kelis maiĹĄus ir pomidorĹł sÄ—klĹł bei laisvalaikiu – tai ti manda. visa nedidelio lai uĹžbuvo mano dur vo kosis, uĹžsuk poil„Laive jĹŤri piĹł. davo ir „Laive su nin dĹžiaug kai sukalÄ— lauk Ir pasÄ—jau davosi, juk ÄŻgula, ĹžmonÄ—s vi dÄ—Ĺžes. uĹž sokiĹł tikrin davome nemaĹžai tas savo ranko siaugi pavyks, ma sÄ—klas, neĹžinojau, tojĹł ir kai ar tonas. nome“, – pasakojo mis pitono tilte jie ant kaniau, pamÄ— lio pamaty bus tam tik kapi- dar gin Şą, ras uĹžsiÄ—mi siu. Juk ma Lai loniai nustebdavo mĹŤsĹł vÄ… aprĹŤpi galima skai mas. Kiek nan Ä?ia su da ty rÄ—ti ÄŻ vande ti detektyvus ar ĹžiĹŤ- veĹždavo ne paÄ?ios tys agentai at- neÄŻ galvojote, klausda vo. Kaip vo, juk tai nÄŻ. ma – apie neÄŻp NorÄ—josi ÄŻvairovÄ—s“, kybÄ—s produktĹł, geriausios ko- der noma, mĹŤsĹł dar Ĺžuose toks lius rastÄ… uĹžsiÄ— tad tu neu jĹŤ rÄ— ri Ĺžau jo ninkai pi pasakojo mimÄ… laive ga li mybÄ™ ga“, – ĹĄyp J.Po tonas. sojosi kalos sudygo. taĹĄnikovas. Ir sÄ—k- darĹžoviĹł ir tiki ska nau ti savĹł no, kad jos Patikrinimai Derliaus klai desnÄ—s uĹž garpraei pÄ—dietis ĹĄios „plan atveĹžtines. Ĺ˝inoma, blemĹł, lankytojams davo be protacijos“ vi nuotaikÄ… pasai koman- keldavo laivo „Şa liasis kampe lis“.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

Len­kui Klai­pÄ—­da ne­sve­tin­ga

11p.

Gy­ven­to­jĹł klaus apie tur­gĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Po­li­ti­kai ry­toj vyk­sian­Ä?ia­me mies­ to ta­ry­bos po­sÄ—­dy­je sprÄ™s, ar Klai­ pÄ—­do­je pir­mÄ… kar­tÄ… bus su­reng­ta gy­ven­to­jĹł ap­klau­sa, ku­rio­je klai­ pÄ—­die­Ä?iai ga­lÄ—s pa­reikť­ti sa­vo nuo­mo­nÄ™ de­vy­niais uos­ta­mies­ Ä?iui ir jo Ĺžmo­nÄ—ms svar­biais klau­ si­mais.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

IĹĄp­ra­ťÄ— at­gal ÄŻ Len­ki­jÄ…

4

„Ra­cio­na­laus paaiť­ki­ni­mo ko­lek­ty­vi­niĹł so­dĹł kul­tui ne­tu­riu.“ Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gÄ… Er­lan­dÄ… Pap­laus­kÄŻ ste­bi­na mis­ti­nis lie­tu­viĹł po­lin­kis auginti darĹžoves.

Mei­lÄ—s uos­tu ta­pu­ si Klai­pÄ—­da len­kui Mi­cha­lui To­mas­ zui Mar­ti­nui nuo pat at­vy­ki­mo pra­ dĹžios siō­lo vis nau­ jus iť­ban­dy­mus. Vy­rui te­ko su­si­kau­ ti su mō­sĹł biu­rok­ ra­tais, ves­tu­viĹł die­ nÄ… jau­na­ve­dĹžiĹł Ĺžie­ dai su do­ku­men­tais vos ne­pras­me­go po Da­nÄ—s le­du, o po tuok­tu­viĹł dÄ—l pa­ skan­din­to bu­to te­ko ÄŻveik­ti be­veik pu­sÄ™ Eu­ro­pos.

Len­ki­jos pi­lie­Ä?io M.T.Mar­ti­no nuo­ ty­kiai mō­sĹł uos­ta­mies­ty­je pra­si­ dÄ—­jo pa­mi­lus klai­pÄ—­die­tÄ™ jō­ri­nin­kÄ™ Iri­nÄ…. Jis pa­ts ir­gi yra jō­ri­nin­kas. „Pas jus ÄŻgi­jau ki­to­kiÄ… gy­ve­ni­mo pa­tir­tÄŻ, kai su­ma­niau ves­ti Lie­tu­vos pi­lie­tę“, – vi­sa ko pra­dĹžiÄ… Lie­tu­vo­ je pri­si­mi­nÄ— klai­pÄ—­die­Ä?iu ta­pÄ™s len­kas.

Kaina 1,30 Lt

12

„„Ne­si­se­ka: iĹĄ Len­ki­jos atvykusiam M.T.Mar­ti­nui gy­ve­ni­mas Lie­tu­vos uos­ta­mies­ty­je pa­mÄ—­tÄ—­jo dar vie­nÄ… iť­

ban­dy­mÄ… – su­re­mon­tuo­tÄ… bu­tÄ… nu­nio­ko­jo tĹŤks­tan­ti­nius nuo­sto­lius lÄ—­mÄ™s tva­nas.

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

IĹĄsamesnÄ— informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

51

Lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Apk­lau­sos klau­si­my­nÄ… pa­ren­gÄ— spe­cia­li me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ ko su­da­ry­ta dar­bo gru­pÄ—. Jei po­li­ti­kai nu­sprÄ™s leis­ti or­ ga­n i­z uo­t i ap­k lau­s Ä…, gy­ven­to­j Ĺł bus tei­rau­ja­ma­si, ar per Klai­pÄ—­ dÄ… te­kan­ti upÄ— tu­ri va­din­tis Da­ne ar Dan­ge, ar leis­ti leng­vų­jĹł au­ to­m o­b i­l iĹł eis­m Ä… Til­t Ĺł gat­ve, ar ri­bo­ti au­to­mo­bi­liĹł skai­Ä?iĹł Klai­ pÄ—­d o­j e, ar dau­g ia­b u­Ä? iĹł na­m Ĺł gy­ven­to­jai tu­rÄ—­tĹł pa­tys tvar­ky­tis sa­vo kie­mus.

TAVO MIESTO NAUJIENOS www.KL.lt

2

2

trečiadienis, RUGPJŪČIO 29, 2012

miestas

Tven­ki­niai at­gims ne­tru­kus Tven­ki­nių tvar­ky­mo dar­bai pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je pa­sie­kė fi­ni­šo tie­sę. Ku­ rį lai­ką ­stri­gę dar­bai šio­mis die­no­mis vėl pra­tęs­ti. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Dau­ge­lio klai­pė­die­čių pa­mėg­ti „Drau­gys­tės“ par­ko tven­ki­niai ar­ ti­miau­siu me­tu tu­rė­tų dar la­biau pa­gra­žė­ti. Šiuo me­tu tę­sia­mi bai­gia­mie­ ji dvie­jų di­džių­jų van­dens tel­ki­nių kran­tų for­ma­vi­mo dar­bai. Kaip pa­sa­ko­jo sa­v i­val­dy­b ės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Jo­lan­ta Rim­kie­nė, pa­pil­do­mai bus už­pil­ta juo­dže­mio, pa­sė­ta žo­lė, su­rink­tos šiukš­lės. Dar­bus at­lie­kan­ti ši­lu­tiš­kių įmo­ nė pla­nuo­ja nu­šie­nau­ti kiek anks­ čiau pa­sė­tą žo­lę ant nau­jai su­ for­muo­tų kran­tų ir dar kar­tą juos ap­sė­ti, nes pir­mą­jį kar­tą ve­ja su­dy­ go re­to­kai. Dvie­jų di­des­nių­jų tven­ki­nių kran­tus pla­nuo­ja­ma su­tvar­ky­ti iki spa­lio pra­džios, iki pra­si­dės lie­tin­ gi orai. Kai ku­rie ne­to­li tven­ki­nių gy­ve­ nan­tys klai­pė­die­čiai pa­si­ge­do dau­ giau ža­lu­mos, ypač ny­kiai at­ro­do ar­čiau gat­vės ty­vu­liuo­jan­tis van­ dens tel­ki­nys, ties ku­riuo bu­vo iš­ kirs­ta ne­ma­žai me­džių. Ke­lis jų iš­ver­tė mė­ne­sio pra­džio­ je praū­žu­si aud­ra.

J.Rim­kie­nė pa­ti­ki­no, kad tarp bai­gia­mų­jų su­pla­nuo­tų dar­bų – ap­link di­dį­jį tven­ki­nį pa­so­din­ti 10 me­džių. Pla­nuo­ja­ma pa­si­rink­ ti drėg­mę mėgs­tan­čius au­ga­lus – gluos­nius bei ie­vas. Spe­cia­lis­tė paaiš­ki­no, kad va­ sa­rą so­din­ti me­džių bu­vo ne­ver­ ta, nes jie vis tiek bū­tų nu­džiū­vę. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties lau­kia­ ma ru­dens. Gy­ven­to­jams už­kliu­vo ir tai, jog po aud­ros par­ke iki šiol riog­so iš­lū­ žę me­džiai. Kai ku­rie jų nu­vir­tę tie­ siog ant pės­čių­jų ta­ko. J.Rim­kie­nė paaiš­ki­no, kad pir­miau­sia me­džius ir ša­kas steng­ta­si pa­ša­lin­ti iš kie­mų, na­mų ap­lin­kos, taip pat – pa­vo­jin­gai nu­griu­vu­sius ir ke­lian­čius ri­zi­ką. Spe­cia­lis­tė ne­nei­gė, jog šie dar­ bai už­tru­ko il­giau, nei pla­nuo­ta. Ta­čiau ji pa­ti­ki­no, kad šiuo me­tu po tru­pu­tį tvar­ko­mi ir uos­ta­mies­ čio par­kai, tad ne­tru­kus iš­vir­tę me­ džiai bus pa­ša­lin­ti ir iš „Drau­gys­ tės“ par­ko. Šio par­ko te­ri­to­ri­ja pra­dė­ta tvar­ ky­ti praė­ju­sių me­tų ru­de­nį. Ta­da bu­vo iš­va­ly­ti abu tven­ki­ niai, iš­kirs­ti men­ka­ver­čiai krū­mai, li­go­ti me­džiai, nau­jai su­for­muo­ti kran­tai, pa­sta­ty­ti nau­ji suo­le­liai ir šiukš­lia­dė­žės.

Prio­ri­te­tas: dau­giau­sia dė­me­sio ap­klau­so­je ski­ria­ma se­na­mies­ty­je esan­čiam tur­gui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gy­ven­to­jų klaus apie tur­gų Taip pat mies­t ie­č ių 1 bus at­si­klaus­ta, ar rei­ kia at­sta­ty­ti pi­lį Klai­pė­dos pi­lia­

vie­tė­je, kaip tvar­ky­ti At­gi­mi­mo aikš­tę: at­sta­ty­ti pa­sta­tus ap­link aikš­tę ar pa­lik­ti to­kią, ko­kia yra da­bar. Vie­nas klau­si­mas ap­klau­so­je skir­tas ir su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bai – klai­pė­ die­čių bus tei­rau­ja­ma­si, ar jie pri­ ta­ria to­kio komp­lek­so uos­te at­si­ ra­di­mui. Be­ne dau­giau­sia dė­me­sio ap­ klau­so­je skir­ta Se­na­jam tur­gui. Klai­pė­die­čių bus klau­sia­ma, ar se­na­mies­ty­je rei­ka­lin­gas tur­gus, ar da­bar­t i­n ę tur­ga­v ie­t ę rei­k ė­ tų per­tvar­ky­ti, o gal pa­lik­ti to­kią, ko­kia yra. Gy­ven­to­jų ap­klau­sos re­zul­ta­tai bus pa­ta­ria­mo­jo po­bū­džio – į juos

esą po­li­ti­kai at­si­žvelgs priim­da­mi ati­tin­ka­mus spren­di­mus.

nin­kys­tę. An­ke­tas taip pat bus ga­ li­ma už­pil­dy­ti Klai­pė­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos fi­lia­luo­se. No­rė­jo­me, kad ap­klau­sa nie­ko ne­kai­nuo­tų, to­dėl ir pa­si­rin­ko­me to­kį jos bū­ dą“, – tei­gė ko­mi­si­jos gy­ven­to­jų ap­klau­sai vyk­dy­ti pir­mi­nin­kė Ali­ na Ve­ly­kie­nė. Se­niū­nai­čių bus pra­šo­ma, kad jie pa­ra­gin­tų gy­ven­to­jus už­suk­ti į bib­ lio­te­kas už­pil­dy­ti an­ke­tų ar tai pa­ da­ry­tų in­ter­ne­tu. Apk­lau­są pa­lai­mi­nus po­li­ti­kams, ji bus lai­ko­ma įvy­ku­sia, jei į an­ke­tos klau­si­mus at­sa­kys 25 pro­c. bal­sa­vi­ mo tei­sę tu­rin­čių klai­pė­die­čių. „Ši ap­klau­sa pa­ro­dys gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu­mą. Jei ji ne­pa­vyks, gal­ būt ta­da bus ga­li­ma svars­ty­ti sam­ dy­ti ko­kią nors bend­ro­vę, ku­ri at­ lik­tų gy­ven­to­jų ap­klau­są“, – tei­gė A.Ve­ly­kie­nė.

Gy­ven­to­jų ap­klau­ sos re­zul­ta­tai bus pa­ta­ria­mo­jo po­bū­ džio – į juos esą po­ li­ti­kai at­si­žvelgs priim­da­mi ati­tin­ka­ mus spren­di­mus.

Apk­lau­są nu­ma­to­ma or­ga­ni­zuo­ ti rug­sė­jo 17–28 d. „At­sa­ky­ti į an­ke­tos klau­si­mus bus ga­li­ma Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, prie jos pri­si­ jun­gus per sa­vo elekt­ro­ni­nę ban­ki­

At­sa­ky­ti į ap­klau­sos klau­si­mus bus ga­li­ma

Fi­ni­šas: tven­ki­nių kran­tų tvar­ky­mo dar­bai ar­tė­ja į pa­bai­gą.

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.klai­pe­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Meln­ra­gės fi­

da.lt/apk­lau­sa

lia­le (Molo/Audros g. 60/15)

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Vin­gio fi­lia­le

(Vin­gio g. 11)

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­no lan­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Deb­re­ce­no

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Lau­ki­nin­kų

ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riu­je

fi­lia­le (Deb­re­ce­no g. 22)

fi­lia­le (Lau­ki­nin­kų g. 42)

Klai­pė­dos vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Gi­ru­lių fi­lia­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos „Karlsk­ro­

(Tur­gaus g. 8)

le (Šlai­to g. 10)

nos“ fi­lia­le (Lau­ki­nin­kų g. 50)

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Šiau­lių fi­lia­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos „Pe­lė­džiu­ko“

je (J.Ja­no­nio g. 9)

le (Šiau­lių g. 3)

fi­lia­le (Til­žės g. 11)

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos vai­kų sky­riu­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos „Kau­no at­ža­

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos „Ruo­niu­ko“

je (Da­nės g. 7)

ly­no“ fi­lia­le (Kau­no g. 49)

fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13)

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Jau­ni­mo

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Kal­nu­pės fi­

sky­riu­je (Til­žės g. 9)

lia­le (Kal­nu­pės g. 13)

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Miš­ko fi­lia­le

Klai­pė­dos bib­lio­te­kos Pem­pi­nin­kų

(Kre­tin­gos g. 61)

fi­lia­le (Tai­kos pr. 79/81A)

Gy­ven­to­jų ap­k lau­sos re­z ul­ta­tai bus pa­ta­ria­mo­jo po­bū­džio – į juos esą po­ li­t i­kai at­si­ž velgs priim­da­mi ati­t in­ka­ mus spren­di­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­te tu­rė­tų bū­ti švie­siau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia svars­to ga­ li­my­bes vie­no­je ar ki­to­je mies­to vie­to­je at­nau­jin­ti gat­vių ap­švie­ti­ mą. Da­bar tam­siuo­ju pa­ros me­tu Klai­pė­do­je, iš­sky­rus mies­to cent­ rą, švie­čia kas ant­ras ži­bin­tas.

„Ana­li­zuo­ja­me, kiek pa­pil­do­mai ži­bin­tų ga­lė­tu­me įjung­ti. Tai paaiš­ kės per­žiū­rė­jus pus­me­čio biu­dže­ tą. Ži­no­ma, ap­švie­ti­mui at­nau­jin­ti rei­kės po­li­ti­nio spren­di­mo“, – aiš­ ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­

nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Pa­sak jo, aiš­ku tiek, kad ap­švie­ ti­mas ga­lė­tų bū­ti at­nau­jin­tas ne vi­ sam mies­tui iš kar­to, o tik da­liai. Sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­brė­žė, kad, no­rint įjung­ti vi­sus ži­bin­tus mies­te, rei­kė­tų ne­ ma­žai pa­pil­do­mų lė­šų – 1,6 mln. li­tų per me­tus. Šie­met gat­vių ap­švie­ti­mui skir­ta 4,6 mln. li­tų. Šios lė­šos nau­do­ja­mos ir eksp­loa­ta­ci­jai, ir elekt­ros ener­gi­ jai pirk­ti. Pa­pil­do­mai kai­nuo­tų ir įjung­ti švies­tu­vus. Anot L.Dū­dos,

ku­rio­je mies­to da­ly­je su­švis vi­si, o ne kas ant­ras ži­bin­tas, kol kas neaiš­ ku. „Pa­si­žiū­rė­si­me, dėl ku­rių vie­tų gau­na­me dau­giau­sia nu­si­skun­di­ mų. Jų su­lau­kia­me įvai­rių. Ge­rai tik tiems, ku­rie gy­ve­na prie švie­čian­čio stul­po“, – dės­tė di­rek­to­rius. Nu­ma­to­ma, kad ga­lu­ti­nis spren­ di­mas dėl gat­vių ap­švie­ti­mo at­nau­ ji­ni­mo tu­rė­tų bū­ti priim­tas spa­lio pa­bai­go­je. Tau­pant lė­šas, kas ant­ras švies­tu­vas Klai­pė­dos gat­vė­se bu­vo iš­jung­tas prieš dau­giau nei tre­jus me­tus – 2009-ųjų ba­lan­dį. Užp­ raė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ap­švie­ti­ mas at­nau­jin­tas mies­to cent­re.

At­nau­ji­no: uostamiesčio cent­re gat­vių ap­švie­ti­mas vi­su pa­jė­gu­mu

ėmė veik­ti prieš dau­giau nei me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

trečiadienis, RUGPJŪČIO 29, 2012

miestas Tik­rins svei­ka­tą

Iš­rin­ko va­do­vę

Pro­tes­tuos prieš kont­ra­ban­dą

Klai­pė­do­je jau tre­čius me­tus ren­ka­ma svei­kiau­sia įmo­nė. Spe­cia­lis­tai ga­li at­vyk­ti į įmo­nę ir pa­ma­tuo­ti dar­buo­to­jų krau­ jos­pū­dį, taip pat at­lik­ti cho­les­ te­ro­lio ty­ri­mą bei kū­no ana­li­ zę. Taip pat siū­lo­mos as­me­ni­ nės kon­sul­ta­ci­jos bei nau­din­ gos pa­skai­tos. Re­gist­ra­ci­ja te­ le­fo­nu 8 612 30 179.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ras tu­ri nau­ją va­do­vę. Ja ta­po iki šiol įstai­gos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­ja dir­bu­si Ine­ ta Pa­čiaus­kai­tė. Ji bu­vo vie­nin­ te­lė kon­kur­so da­ly­vė šioms pa­ rei­goms užim­ti. I.Pa­čiaus­kai­tė įstai­gai va­do­vaus lai­ki­nai, kol iš mo­ti­nys­tės ato­sto­gų su­grįš bu­ vu­si jos va­do­vė.

Prie bu­vu­sio pre­ky­bos cent­ ro „Juodk­ran­tė“ šeš­ta­die­nį 12 val. vyks pi­lie­ti­nė ak­ci­ja „Kont­ ra­ban­dą per­ki – iš vai­kų va­gi“. Jos tiks­las – at­kreip­ti dė­me­sį į kont­ra­ban­di­niais rū­ka­lais pre­ kiau­jan­čius ro­mus. Ak­ci­jos pa­ bai­go­je kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­ čių pa­ke­lis ba­lio­nu bus pa­leis­ tas į orą.

Dėl pasenusių šilumos punktų šiluma eina į orą Siekdami sumažinti sąskaitas už šilumą, daugiabučių namų administratoriai įgyvendina „5 žingsnių šilumos taupymo programą“. Į ją aktyviai įsitraukė ir uostamiesčio atstovai.

Dienos telegrafas Pa­si­ta­ri­mas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Au­la Mag­na šian­dien 13 val. vyks švie­ ti­mo įstai­g ų va­do­v ų pa­si­ta­ri­mas. Kon­cer­tas. Gi­ru­lių bib­lio­te­ko­je-bend­ ruo­me­nės na­muo­se šian­d ien 18 val. vyks kon­cer­tas, de­d i­k uo­tas Klai­p ė­ dos 760 me­tų įkū­ri­mo ju­bi­lie­jui. Pa­si­ ro­dys at­l i­kė­jai: Vy­tau­tas Kliu­k ins­kas (bo­sas), Rū­ta Ko­ciū­tė-Aga­fo­no­v ie­nė (sop­ra­nas), Skais­tė Či­l ins­kai­tė (smui­ kas), Ta­ma­ra Pro­ko­po­v ič (for­te­pi­jo­ nas). Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas. Kny­gos. Pa­lan­go­je gy­ven­to­jams ir mies­to sve­čiams šian­dien 15 val. bus ne­mo­ka­mai da­l i­ja­mos kny­gos. Ši ak­ ci­ja – pro­jek­to „Au­gu skai­ty­da­mas“ ini­ cia­ty­vos ren­g i­nys. Jos me­tu gy­ven­to­ jai ra­g i­na­m i tu­r i­n in­gai leis­t i lais­va­ lai­k į su kny­ga, ska­t in­t i vai­k us skai­ty­ ti ir kar­t u at­ras­t i skai­t y­mo džiaugs­ mą. Ren­g i­nys star­tuo­ja ties Pa­lan­gos til­tu. Eks­po­z i­ci­ja. Ga­le­r i­jo­je „Pa­jū­r io laiš­ kai“ eks­po­nuo­ja­mas vie­nas se­n iau­ sių Lie­tu­vo­je – XVIII a. lai­vas. Taip pat čia pri­sta­to­m i pa­veiks­lai, su­dė­l io­t i iš pa­jū­rio ak­me­nu­k ų.

Nauda: praktika rodo, kad automatizavus šilumos punktą, name sunaudojama iki 16 proc. mažiau šilumos.

Kad sąskaitos būtų mažesnės

Specialistų teigimu, vienas svarbiausių žingsnių, įgyvendinant šią programą, – šiltuoju sezonu automatizuoti senuosius šilumos punktus. Praktika rodo, kad įgyvendinus šiuos darbus, pastate sunaudojama iki 16 proc. mažiau šilumos. „Automatizuotas šilumos punktas suteikia galimybę reguliuoti šilumos kiekį daugiabučiui, priklausomai nuo lauko oro temperatūros ir vartotojo poreikių. Pasenusių šilumos punktų galimybės ribotos – jie nesuteikia galimybės sumažinti šilumos kiekio iki reikiamo lygio. Šiluma eina į orą – dėl to sąskaitos už šilumą yra gerokai didesnės, nei galėtų būti“, – aiškino „Mano būsto“ Klaipėdos padalinio Šilumos ūkio tarnybos vadovas Alvidas Venckus. Specialisto žodžiais, uostamiestyje modernizuoti šilumos punktus ypač aktualu. Poreikį reguliuoti tiekiamą šilumos kiekį diktuoja šiam miestui būdingi vyraujantys stiprūs šiaurės vakarų krypties vėjai bei drėgnas oras. Jūriniam klimatui charakteringa aukštesnė žiemos temperatūra, dėl kurios reguliuoti šilumos kiekį ir taip mažinti sąskaitas aktualu ne tik pavasarį bei rudenį, kai šilumos sezonas jau prasidėjęs, tačiau

Mindaugas Genys:

Įgyvendinant „5 žingsnių šilumos taupymo programą“, šilumos nuostolius galima sumažinti tiek pačiuose būstuose, tiek bendrose patalpose. oro temperatūra dar gana aukšta, bet ir žiemą. Modernizuoja šimtai

Klaipėdos daugiabučiuose, kuriuose buvo automatizuoti šilumos punktai, praėjusio šildymo sezono šilumos suvartojimo rodikliai buvo iki 16 proc. mažesni nei ankstesnio, kai dar nebuvo atlikti modernizavimo darbai.

Iš viso įmonių grupės „Mano būstas“ administruojamuose daugiabučiuose modernizuoti 176 daugiabučių šilumos punktai. Iš jų 20 atnaujinta per 2011 m. Senieji šilumos punktai likę 212 Klaipėdos daugiabučių. Namą Taikos pr. 103 būtų galima pavadinti rekordininku: jame modernizavus šilumos punktą, per 2011–2012 m. šildymo sezoną, palyginti su 2010–2011 m., buvo sutaupyta beveik 5 tūkst. litų. Pasak šilumos ūkio tarnybos specialistų, jei šilumos kiekis 1 kv. m yra didesnis nei 25 kilovatvalandės, reikėtų susirūpinti. Šis požymis rodo, kad namo šildymo sistema prašosi atnaujinama arba prasta jo būklė – šiluma iškeliauja pro rūsių, laiptinių, butų langus. Modernizuojant šilumos punktą, sistemos paskirstymo vamzdyne taip pat automatiškai įdiegiamos šilumą balansuojančios priemonės. Jos užtikrina tolygų šilumos pasiskirstymą daugiabutyje. Jei sistema išbalansuota, vienuose to paties namo butuose temperatūra gali būti per aukšta, kituose – per žema. Kitaip tariant, tokiu atveju vieni gyventojai šąla, o kitiems – per karšta.

Sutaupė per 623 tūkst. litų

Šilumos punktų automatizavimas yra vienas iš 5 šilumos taupymo programos žingsnių. Siekdami gyventojams padėti taupyti šilumą ir sumažinti sąskaitas, ją įgyvendina daugiabučių administratoriai Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose. „Įgyvendinant „5 žingsnių šilumos taupymo programą“, šilumos nuostolius galima sumažinti tiek pačiuose būstuose, tiek bendrose patalpose. Abiem atvejais reikia gyventojų įsitraukimo. Kviečiame nelaukti žiemos ir susisiekti su savo namo priežiūros vadybininku. Jis patars, kokios priemonės yra siūlomos jūsų namui, informuos, kas jau atlikta jūsų name“, – patarė „Mano būsto“ Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys. Iš viso Klaipėdoje prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ yra prisijungę 196 namai. Svertinis 2011–2012 m. šilumos suvartojimo koeficientas juose 17 proc. mažesnis nei 2010–2011 m. sezoną. O sutaupyta daugiau nei 623 tūkst. litų. Daugiau apie programą www. taupykimesiluma.lt. „Klaipėdos“ inf.

Šven­tė. Pa­l an­gos moks­lei­v iai nau­ jų­jų moks­lo me­t ų pra­d žią pir­ma­d ie­ nį mi­nės ne tik sa­vo ug­dy­mo įstai­ go­se, bet ir Va­s a­ros kon­cer­t ų sa­lė­je, kur nau­jau­s ią sa­vo pro­g ra­m ą jiems pri­sta­t ys dai­n i­n in­kas Do­na­tas Mont­ vy­das. Sce­no­je pa­si­ro­dys ir pa­lan­g iš­ kiai – jau­n i­mo gru­p ė „Inf­ra“. Kon­cer­ tas pra­s i­dės 13 val. Ren­g i­nys ne­mo­ ka­mas. Pre­pa­ra­tai. Vals­t y­bi­nė mais­to ir ve­ te­r i­na­r i­jos tar­ny­ba in­for­muo­ja, kad už­draus­ta pre­k iau­ti mais­to pa­pil­dais liek­nė­ji­mui „Green Cof­fee 800+“ ir „Green Cof­fee 1000“, ku­rių kil­mės ša­ lis – Ki­ni­ja. Jų su­dė­ty­je nu­sta­ty­ta drau­ džia­mų me­d žia­g ų. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Aloy­zas Ši­laus­kas (g. 1924 m.), Bi­ru­tė Ind­re­lie­nė (g. 1925 m.), Kse­n i­ja Mit­ro­va (g. 1927 m.), Sta­n is­lo­ vas But­kus (g. 1941 m.), Rū­ta Ože­kaus­ kie­nė (g. 1941 m.), Gra­ž i­na Ge­čie­nė (g. 1964 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mos Va­si­li­sa Ste­pon­kie­nė, Ja­ni­na Gri­ nie­nė, Kse­ni­ja Mit­ro­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si aukš­t u krau­ jos­pū­d žiu, krau­jo­t a­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­mais. Me­d i­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir smul­k ias trau­mas pa­ty­r u­ siems as­me­nims.

4

trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012

miestas

Len­kui Klai­pė­da ne­sve­tin­ga

Komentaras

1

Ne­ti­kė­tu­mai Klai­pė­do­ je pra­si­dė­jo tik pa­tei­kus do­ku­men­tus tuok­tu­vėms Ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos biu­re. Ta­da paaiš­ kė­jo, kad trūks­ta Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­ti­ni­mo ir dar kaž­ko­kio do­ku­men­to, to­dėl jau­ni­kiui į Len­ki­ją te­ko va­žiuo­ti net du kar­tus. „Pa­var­tė mū­sų po­pie­rius Klai­ pė­do­je ir sa­ko, o trūks­ta dar vie­no. Te­ko vyk­ti į Len­ki­ją, į ma­no gim­tą­ jį mies­te­lį, į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­rą. Pas­kui dar kaž­ko pri­trū­ko. Ta­da va­žia­vau jau į Var­šu­vą, Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją“, – pa­ sa­ko­jo M.T.Mar­ti­nas. Vi­sos tos ke­lio­nės kai­na­vo ne­ ma­žai pi­ni­gų, jau ne­kal­bant apie su­gaiš­tą lai­ką ir stre­są, nes ran­ko­ se jis lai­kė kont­rak­tą su darb­da­viais ir tu­rė­jo ne­tru­kus iš­plauk­ti į rei­są. Iki tol sku­bė­jo su­si­tuok­ti. „Nes­lėp­siu, no­rint grei­čiau su­ tvar­ky­ti tuos rei­ka­lus, te­ko kai kam su­mo­kė­ti. O jie man dar iro­ni­za­vo, esą džiau­kis, kad tau tik iš Lie­tu­vos te­ko va­žiuo­ti, o ne kaž­kur iš už­jū­ rio“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas. Nuo­ta­kai pa­siū­lė iš­si­blai­vy­ti

Tai bu­vo tik vi­sa ko pra­džia. Di­ džio­ji gy­ve­ni­mo die­na – ves­tu­vių šven­tė vos ne­vir­to koš­ma­ru. Ta­ čiau ku­rio­zi­nė is­to­ri­ja bai­gė­si lai­ min­gai. 2010 m. gruo­džio 29 d., li­kus pus­va­lan­džiui iki san­tuo­kos įre­ gist­ra­vi­mo, jau­nie­ji Iri­na ir Mi­ cha­las nu­spren­dė ant Bir­žos til­to pa­ka­bin­ti sim­bo­li­nę spy­ną. Da­nė bu­vo už­ša­lu­si ne­tvir­tu le­du. Jau­ nie­ji už­ra­ki­no spy­ną, ap­si­ka­bi­no, pa­si­bu­čia­vo ir jau­no­ji per pe­tį į upę me­tė rak­tą, o su juo – ir ma­žą ran­ ki­nu­ką, ku­ria­me bu­vo ves­tu­vi­niai žie­dai bei do­ku­men­tai. „Iki san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jos – pus­va­lan­dis. Jau­ni­kis – len­kas, jau­ no­ji sun­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai, klau­sia ma­nęs, ką da­ry­ti. Sa­kau: skam­bink ug­nia­ge­siams, ne­gi pa­ti ant le­do lip­ si“, – ne­tra­di­ci­nę si­tua­ci­ją pri­si­mi­ nė ves­tu­ves fil­ma­vęs ope­ra­to­rius Mi­chai­las And­ri­ja­no­vas. Nuo­ta­ka skam­bi­no pa­gal­bos te­ le­fo­nu ir lau­žy­ta lie­tu­vių kal­ba bu­ dė­to­jai aiš­ki­no, kad no­ri tuok­tis, bet jos do­ku­men­tai ir žie­dai upė­ je ant le­do. Jai pa­siū­lė iš­si­blai­vy­ti. Šiaip taip jau­na­jai pa­vy­ko paaiš­ kin­ti, kas nu­ti­ko. At­va­žia­vo gel­bė­ to­jai ir iš­gel­bė­jo ves­tu­ves. Yra ką at­si­min­ti

„Ži­no­te, kai ta ran­ki­nė at­si­dū­rė ant le­do, pir­mas jaus­mas, ku­ris apė­mė,

Leo­nas Ma­kū­nas

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­n is di­rek­to­r ius

M

Pa­dė­jo: Iri­nos ir Mi­cha­lo ves­tu­vė­se pri­rei­kė Klai­pė­dos ug­nia­ge­sių pa­gal­bos – nuo le­do te­ko gel­bė­ti iš nuo­

ta­kos ran­kų iš­sprū­du­sią ran­ki­nę su ves­tu­vių žie­dais ir do­ku­men­tais. As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

bu­vo lip­ti paim­ti pa­tiems. Nes ma­ no vi­sa šei­ma – tė­vas, du bro­liai yra ug­nia­ge­siai, ir aš pa­ts kaž­ka­da sva­ jo­jau apie šią pro­fe­si­ją, bet ta­pau jū­ri­nin­ku. Jie vi­si da­ly­va­vo ves­tu­ vė­se“, – pa­sa­ko­jo M.T.Mar­ti­nas.

Mi­cha­las To­mas­zas Mar­ti­nas:

Gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­ je nuo pat pra­džių man pa­tei­kia rim­tus iš­ban­dy­mus.

Bet svei­kas pro­tas nu­ga­lė­jo, pa­ šne­ko­vas tei­gė su­pra­tęs, kad be spe­cia­lios įran­gos tos ran­ki­nės ne­ pa­sieks. Ug­nia­ge­siai iš Len­ki­jos bu­vo įvy­ kio vie­to­je, ta­čiau su iš­kil­mių kos­ tiu­mais, o ne su ko­vi­ne ap­ran­ ga, to­dėl ir te­ko kvies­tis ko­le­gas iš Klai­pė­dos. „Ant Da­nės til­to įvy­ko is­to­ri­nis len­kų ir lie­tu­vių ug­nia­ge­sių su­si­ti­ ki­mas. Iš pra­džių bu­vo vi­sai ne­juo­ kin­ga, bet da­bar yra ką at­si­min­ti“, – ne­slė­pė M.T.Mar­ti­nas. „Ne daž­nai nuo­ta­ką pa­ma­ty­ si tarp ug­nia­ge­sių. La­bai svar­bu,

kaip pa­ts žmo­gus rea­guo­ja į to­kias si­tua­ci­jas“, – pa­sa­ko­jo M.And­ri­ ja­no­vas. Iš­ban­dy­mai tę­sia­si

M.T.Mar­ti­nas su žmo­na Iri­na po ši­tų iš­ban­dy­mų Klai­pė­do­je įsi­gi­ jo bu­tą, ku­ria­me su­ma­nė pa­da­ry­ ti ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą. Ne­lauk­da­mi, kol vi­sas na­mas bus re­no­vuo­tas, iš vi­daus ap­šil­ti­no sie­nas. Be­li­ko vi­sai ne­daug – tik vi­daus ap­dai­la, kai vie­ną lie­pos nak­tį pas kai­my­nus vir­šu­ti­nia­me aukš­te trū­ ko vož­tu­vas prie van­dens skai­tik­ lio. Pra­si­dė­jo po­tvy­nis. „Tuo me­tu mes su žmo­na bu­ vo­me jū­ro­je, dir­ba­me ta­me pa­ čia­me lai­ve. Jis sto­vė­jo vie­na­me Ai­ri­jos uos­te. Bu­tą re­mon­ta­vę dar­bi­nin­kai apie ka­tast­ro­fą man pra­ne­šė iš pat anks­taus ry­to“, – ne­ma­lo­nų te­le­fo­no skam­bu­tį pri­ si­mi­nė len­kas. Per va­lan­dą jam pa­vy­ko iš­si­pra­ šy­ti iš lai­vo ir iš­vyk­ti į Klai­pė­dą, kur sku­biai at­va­žiuo­ti ir­gi ne­bu­vo la­bai pa­pras­ta. „Ka­pi­to­nas pui­kus žmo­gus, su­ pra­to si­tua­ci­ją ir ma­ne ke­lioms die­noms iš­lei­do, nes lai­ve li­ko kas ma­ne pa­keis­tų, žmo­na pa­si­li­ko. Iš­li­pau iš lai­vo, sė­dau į au­to­bu­są ir pus­ket­vir­tos va­lan­dos va­žia­vau iki

Dub­li­no“, – tvir­ti­no klai­pė­die­čiu ta­pęs len­kas. Lėk­tu­vo te­ko lauk­ti dar ke­tu­rias va­lan­das. O bi­lie­tą ga­vo tik į Ka­to­ vi­cus, pie­ti­nį Len­ki­jos pa­kraš­tį, la­ biau­siai nu­to­lu­sį nuo Lie­tu­vos. Ki­ tų lėk­tu­vo bi­lie­tų – nei į Lie­tu­vą, nei į Lat­vi­ją, net į Es­ti­ją – ne­bu­vo. Va­sa­ra, tu­riz­mo se­zo­nas. Ka­to­vi­ cus pa­sie­kė tik 9 val. va­ka­ro, iš ten trau­ki­niu ke­lia­vo į Lie­tu­vą. „Na­mo, į Klai­pė­dą, pa­kliu­vau dau­giau kaip po pa­ros. Iš kar­to nuė­jau į sa­vo bu­tą, už­li­pau pas kai­ my­ną pa­žiū­rė­ti, kas ten ir kaip“, – dės­tė M.T.Mar­ti­nas. Per­mir­ko tūks­tan­čiai li­tų

Tai, ką pa­ma­tė sa­vo bu­te, ne­pra­ džiu­gi­no. Net 40 tūkst. li­tų in­ ves­ti­ci­jos į bu­to re­mon­tą tik­rą­ja to žo­džio pra­sme su­mir­ko van­de­ny­je. Vi­sas van­duo su­si­gė­rė į sie­nų ap­ šil­ti­ni­mo me­džia­gas. Va­di­na­si, teks vėl vis­ką re­mon­tuo­ti iš nau­jo. „Di­džiau­sia pro­ble­ma Lie­tu­vo­ je – ras­ti ver­tin­to­ją, ku­ris nu­sta­ ty­tų, ko­kį nuo­sto­lį pa­ty­rė­me. Tos eks­per­ti­zės tu­rės bus pa­tei­kia­ mos teis­mui. Ants­to­liai tik už­re­ gist­ra­vo pa­tį fak­tą“, – pa­tvir­ti­no M.T.Mar­ti­nas. Kas kal­tas? Ga­li­mas da­ly­kas, kad ava­ri­ja įvy­ko to­dėl, kad vir­šu­

ū­s ų įmo­nė yra ap­s i­ drau­du­si ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės drau­di­mu, to­ dėl jei­g u van­den­t ie­k io ava­ri­ja nu­tin­ka dėl mū­sų dar­buo­to­jų kal­tės, per­duo­da­me klau­si­mo svars­ ty­mą drau­di­mo bend­ro­vei. Jei drau­ di­mas pri­pa­ž įs­ta, kad čia mū­sų kal­tė, ta­da nuo­sto­l ius at­ly­g i­na drau­d i­mas, o mums ten­ka su­mo­kė­t i va­d i­na­mą­ ją fran­ši­zę – apie 500 li­tų. Jei­gu drau­ di­mo bend­ro­vė mū­sų kal­tės ne­ran­da, nie­ko ne­mo­ka nei drau­dė­jai, nei mes. Per me­tus pa­si­tai­ko po ke­lis at­ve­jus, kai gy­ven­to­jams ten­ka at­ly­gin­ti nuo­ sto­lius, pa­tir­tus dėl van­den­tie­kio ava­ ri­jų, ku­rios ky­la dėl mū­sų dar­buo­to­jų kal­tės. Šiuo at­ve­ju žmo­gus tu­ri kreip­ tis į mus, ta­da mes vis­ką per­duo­si­ me drau­di­mo bend­ro­vei, jie at­liks to įvy­kio ty­ri­mą. Jei pri­pa­ž ins, kad dar­ buo­to­jai kal­t i, va­d i­na­si, gy­ven­to­jui bus at­ly­gin­ta ža­la. Jei ne­pri­pa­žins, to­ kį spren­d i­mą ga­l i­ma skųs­t i teis­mui. Šio konk­re­taus at­ve­jo aš ne­ži­nau, nes dau­gu­ma jų ma­nęs ne­pa­sie­kia, jei nė­ ra gin­čy­ti­ni.

je gy­ve­nan­čio kai­my­no bu­te bu­ vo blo­gai su­mon­tuo­tas van­dens skai­tik­lis. Šią ver­si­ją iš da­lies pa­tvir­ti­ no ne­prik­lau­so­mi eks­per­tai, ku­ rie ap­žiū­ros ak­te kons­ta­ta­vo, jog van­den­tie­kio ava­ri­ja įvy­ko dėl „įva­di­nio ru­tu­li­nio ven­ti­lio trū­ ki­mo per jo kor­pu­so snie­gi­nį su­ jun­gi­mą“, o ge­di­mo prie­žas­tys ga­li bū­ti „ga­myk­li­nis ar­ba mon­ ta­vi­mo bro­kas“. „Ga­li­mas da­ly­kas, pa­gal įsta­ty­ mus į teis­mą dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo tu­rė­čiau duo­ti kai­my­ną, bet jam 70 me­tų, vi­sai ne­no­riu jo nu­va­ry­ti į ka­pus. Jei pa­vyks įro­dy­ti, kad tai mon­ta­vi­mo klai­da, nuo­sto­lius tu­ rės at­ly­gin­ti van­den­tie­ki­nin­kai“, – svars­tė M.T.Mar­ti­nas. Bu­tas – neapd­raus­tas, drau­di­mo bend­ro­vės re­mon­to me­tu esą ga­li ap­draus­ti tik pli­kų sie­nų ver­tę. „Su kai­my­nais pa­si­kal­bė­jau la­ bai tai­kiai, ne­si­py­kau, su­pran­tu, kad jie ne­kal­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­ šne­ko­vas. Pak­lau­sus, ar ne­suk­ly­do, ap­si­ gy­ve­nęs Klai­pė­do­je, kur per to­kį trum­pą lai­ką te­ko ne vie­nas iš­ban­ dy­mas, Mi­cha­las To­mas­zas at­sa­kė, kad mei­lė nu­ga­li vis­ką.

Ka­pi­nių plėt­rai truk­do netikėti bank­ro­tai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ke­le­rius me­tus vyks­tan­ti Lė­bar­tų ka­pi­nių plėt­ra įstri­go, nes su fi­nan­ si­nė­mis pro­ble­mo­mis su­si­dū­rė jau dvi kon­kur­są at­lik­ti šiuos dar­bus lai­mė­ju­sios bend­ro­vės.

Lė­bar­tų ka­pi­nės pra­dė­tos plės­ti prieš maž­daug pen­ke­rius me­tus. Ka­pa­vie­tėms įreng­ti pa­pil­do­mai skir­ta 15 ha, o juos pri­tai­ky­ti ka­pi­ nėms nu­ma­ty­ta 12 mln. li­tų.

Di­džio­ji da­lis dar­bų bu­vo at­lik­ ta, ta­čiau vi­siš­kai jų pa­baig­ti taip ir ne­pa­vy­ko – iki šiol ne­sut­var­ky­ta 8 ha te­ri­to­ri­ja. Jo­je tu­ri bū­ti įreng­ta 18,3 tūkst. lai­do­ji­mo vie­tų. Iš pra­džių šią te­ri­to­ri­ją tvar­kė vie­na bend­ro­vė, ta­čiau ji bank­ru­ta­ vo. Tuo­met bu­vo pa­skelb­tas nau­jas kon­kur­sas, iš­rink­tas nu­ga­lė­to­jas, ku­ris įsi­pa­rei­go­jo vi­sus rei­kia­mus dar­bus at­lik­ti už 1,4 mln. li­tų. Ta­čiau, anot Sta­ty­bos ir inf­rast­ ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus vy­riau­ sio­sios spe­cia­lis­tės Ire­nos Preik­

šai­tie­nės, ran­go­vas la­bai van­giai dir­bo, o ga­liau­siai dar­bus vi­sai nu­trau­kė. Dar­bų at­lik­ta vos už 115 tūkst. li­tų. „Aiš­kių mo­ty­vų mums taip nie­ kas ir ne­paaiš­ki­no, ta­čiau aki­vaiz­ du, jog ran­go­vas ne­tu­ri pa­kan­ka­mai dar­bi­nin­kų“, – tei­gė spe­cia­lis­tė. Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie sta­ty­bi­nin­ kų ne­veik­lu­mą yra per­duo­ta Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tei­sės sky­riui, ku­ris tu­ri pa­teik­ti iš­va­dą, ar nu­ trauk­ti su­tar­tį, ar skir­ti ko­kias nors san­kci­jas.

Aki­vaiz­du tik tai, kad šie­met jo­ kie ka­pi­nių plėt­ros dar­bai ne­be­ vyks, to­dėl mi­li­jo­nas li­tų bus per­ skirs­ty­tas ki­toms reik­mėms. Anot I.Preik­šai­tie­nės, Lė­bar­tų ka­pi­nė­se li­ko įreng­ti įva­žas į nau­ jus kvar­ta­lus, at­vež­ti grun­to, už­pil­ ti juo­dže­mio ir te­ri­to­ri­ją ap­žel­din­ ti, įreng­ti ap­švie­ti­mą. Ti­ki­ma­si, kad Lė­bar­tų ka­pi­ nių plėt­ra bus baig­ta ki­tais me­tais. „Kol kas vie­tos, kur lai­do­ti žmo­nes tik­rai ne­trūks­ta“, – ti­ki­no I.Preik­ šai­tie­nė.

Lė­bar­tų ka­pi­nė­se per me­tus vi­du­ti­niš­kai pa­lai­do­ja­ma apie 2 tūkst. žmo­nių.

18,3

– tiek tūkst. vie­t ų dar tu­ ri bū­t i įreng­ta Lė­b ar­t ų ka­pi­nė­se.

5

trečiadienis, RUGPJŪČIO 29, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/Lietuva

Seime – aimanos dėl pinigų

Viešieji pirkimai – pagal norą

Biudžetas – kiauras, tad į naująjį Seimą neišrinktiems parlamentarams sumokėti išeitinių kompensacijų nebus iš ko. Išeitys kelios – keisti įstatymus ir pinigų iš biudžeto paprašyti daugiau. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt

Taupo, bet neužtenka

Seimo kanceliarijos vadovybė jau keletą mėnesių suka galvą, iš ko rudeniop į kitą Seimą neišrinktiems parlamentarams ir jų padėjėjams reikės mokėti išeitines kompensacijas. Skaičiuojama, kad šiam tikslui gali prireikti apie 5–6 mln. litų, bet tokių pinigų šiųmečiame parlamento kanceliarijos biudžete nėra. Tad parlamento vadovybė rudens laukia su nerimu, nors dar neaišku, kiek parlamentarų pasikeis. Prognozuojama, kad į naująjį Seimą gali būti neišrinkta apie 70 dabartinių parlamentarų. Seimo vyriausioji finansininkė Laima Šipkauskienė sako, kad svarstomi „įvairūs variantai“, tačiau veržtis diržus jau nėra kur. „Jeigu būtų biudžete numatę tiek, kiek prašėme, sakyčiau, kad pinigų turime, o kai Seimo biudžetą paliko tokį patį kaip ir pernai, žinoma, kad turime galvoti įvairius variantus. Negaliu pasakyti, kad tuos pinigus turime“, – vakar kalbėjo L.Šipkauskienė. Seimo finansininkė aiškino, kad parlamento kanceliarijos biudžetas antrą šių metų pusmetį gali dar labiau patuštėti, nes brangsta komunalinės ir kitos paslaugos. „Turime problemų, bet tai yra mūsų problemos. Turime jas išspręsti ir kaip nors vyniotis“, – sakė ji. Mokėjimus atidės?

Viena išeičių – keisti įstatymus ir išeitines kompensacijas Seimo nariams mokėti dalimis. Tad išeitinių mokėjimas persikeltų į 2013-uosius. Tačiau tam reikia įstatymų pakeitimų. Abejojama, ar į rudens sesiją susirinkęs Seimas taip lengvai jiems pritars.

Matyt, bus kaip visada: vieni siūlys išeitinių apskritai atsisakyti, kiti – jas mažinti, treti – palikti tokias, kokias yra. Juolab Seimo kanceliarijos norimi Seimo statuto pakeitimai dar nė neparengti. „Vien Seimo narių padėjėjams už nepanaudotas atostogas reikės bent 1,5 mln. litų. Kovojame, kad jie išeitų, bet kai kurie neina piktybiškai ir niekas nesikeičia“, – aiškino Seimo valdybos narė iš Darbo partijos Virginija Baltraitienė. Vis dėlto Seimo vicepirmininkė tikisi, kad rudeniop Seimas susipras ir statuto pakeitimams, įteisinantiems išeitinių kompensacijų mokėjimą dalimis, pritars. „Manyčiau, kad išeitinės kompensacijos parlamentarams turi būti, kaip ir visiems kitiems dirbantiems“, – nurodė V.Baltraitienė.

Laima Šipkauskienė:

Kai Seimo biudžetą paliko tokį patį kaip ir pernai, žinoma, kad turime galvoti įvairius variantus.

Išeitinių neatsisakys

Pagal dabar galiojančią tvarką, kurią numato Seimo statutas, naujai kadencijai neperrinkti Seimo nariai turi teisę gauti išeitinę kompensaciją, svyruojančią nuo 13 tūkst. iki 41 tūkst. litų. Jei duoda, vadinasi, reikia imti. Daugmaž taip mano eilinis Seimo narys. Iš pokalbių su Seimą apleisiančiais parlamentarais susidarė įspūdis, kad nė vienas solidžios išeitinės kompensacijos atsisakyti neketina. „Kas įstatymo priklauso, tas bus

Valstybės kontrolė (VK), įkalinimo įstaigose nustačiusi Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, įpareigojo ministrą ir Kalėjimų departamento vadovą pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn.

Pritrūks: į parlamentą neišrinktiems Seimo nariams gali nebūti iš ko

mokėti išeitinių kompensacijų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

paskirta, nereikės man imti. Jei kiti atsisako, tegul atsisako, nediskutuojame apie tai“, – paklaustas, ar galėtų atsisakyti išeitinės kompensacijos, komentavo į kitą Seimą nekandidatuosiantis konservatorius, Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius. Kompensacijos neatsisakytų ir Seimo veteranas socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Jis pritartų siūlymui jas mokėti dalimis: „Esu už mokėjimą dalimis. Jeigu į Seimą neišrenkama daug Seimo narių, tai iš kur paimti pinigų? Visko gali būti. O aš galiu ir palaukti.“ Beje, minėti Seimo nariai yra ir Nepriklausomybės Akto signatarai, tad galės pretenduoti ir į signatarų rentas. Išeitinės kompensacijos lig šiol yra atsisakęs vienintelis buvęs Seimo narys – amžiną atilsį teisininkas Kęstutis Čilinskas.

Tarkime, jei Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, mažesnes nei buvęs vidutinis vieno mėnesio to Seimo nario atlyginimas, jam tuo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, kompensuojamas skirtumas tarp vidutinio vieno mėnesio Seimo nario atlyginimo ir jo atitinkamą mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų. Tačiau jei buvęs Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, didesnes nei buvęs vidutinis vieno mėnesio to Seimo nario atlyginimas, šiame straipsnyje numatyta išmoka jam nemokama. Vis dėlto šis įstatymas išeitinių kompensacijų mokėjimo dalimis nereglamentuoja. Vienas įstatymo rengėjų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad įstatymo projektas dar galėtų būti taisomas. Tačiau principinės nuostatos – išeitinių mokėjimo – atsisakyti neketinama. „Įsivaizduokime, kad jei žmogus chirurgas, jis ketverius metus sėdėjo Seime, jam užsidirbti negalima. Jis praranda įgūdžius. Kur jis, išėjęs iš Seimo, gaus darbą? Žmonės išmetami į gatvę, o kas toliau? Tai lazda su dviem galais. Jei išeitines panaikinsime, inteligentinio lygio Seimo narių neprisišauksime“, – reziumavo S.Šedbaras.

Siūlo pakeitimus

Be to, jau yra paruoštas Seimo narių teisių pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. Dėl jo Seimo nariai turėtų apsispręsti rudenį. Įstatymas, be kita ko, įneštų ir pakeitimų dėl mokamų išeitinių kompensacijų. Jų negautų tie Seimo nariai, kurie gautų didesnes nei Seimo nario atlyginimas pajamas.

Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose nustatyta, kad kai kurios iš jų prekių ir paslaugų įsigijo pažeisdamos pirkimo procedūras. Pravieniškių pataisos namaiatviroji kolonija įspėjamosios tvoros rekonstrukcijai, kurios vertė – daugiau nei 80 tūkst. litų, pasirinko netinkamą pirkimo būdą – apklausą, o atliekų tvarkymo paslaugas įsigijo be viešojo pirkimo procedūrų. Be to, ši įstaiga, nuolat pirkdama santechnikos, elektros, statybines prekes, nesudariusi vienos pirkimo sutarties, iš tų pačių tiekėjų prekių įsigijo už 127,7 tūkst. litų. Pasak VK, netinkamą prekių pirkimo būdą taikė ir Šiaulių tardymo izoliatorius, Marijampolės pataisos namai. Vilniaus pataisos namai kai kurias prekes ir paslaugas pirko be viešojo pirkimo procedūrų, o judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį pratęsė dvejiems metams, nors pradinėje sutartyje buvo numatyta galimybė ją pratęsti tik metams. Netaikydamas viešojo pirkimo procedūrų dalį prekių bei paslaugų įsigijo ir nesudarydamas rašytinės sutarties prekes pirko taip pat Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė neteisėtai pratęsė dvi maisto įsigijimo sutartis. Neekonomiškai naudoti lėšas sąlygas sudarė ir Alytaus pataisos namai, pasirašę prekių įsigijimo sutartis, kuriose nenumatė perkamų prekių ir jų kainų, pateiktų tiekėjų pasiūlymuose. Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus pažeidė ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Nesudariusi rašytinės sutarties ji įsigijo narkotinių bei psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų, išlaidos joms siekė bemaž 45 tūkst. litų. Atliekant auditą Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose taip pat rasta pažeidimų skiriant darbuotojams priedus ir priemokas. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkst. litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkst. litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio, ir 54,8 tūkst. litų priedų sumokėjo už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Lietuvos teismo ekspertizės centras priemokas skyrė už darbą kenksmingomis sąlygomis, nors jis nėra priskirtas prie pavojingų. Marijampolės pataisos namai darbuotojams skyrė nuolatinius priedus ir priemokas, nenurodydami konkretaus termino. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Po­ky­čių anks­ti ti­kė­tis

Skulp­tū­rų par­kas – šu­ny­nas

P

To­dėl ir ne­si­vys­to­me taip, kaip ga­lė­tu­me, jei­ gu ši sis­te­ma bū­tų ge­rai ap­gal­vo­ta. gi­ni­mai, ma­žos pa­ja­mos ap­mo­kes­ti­na­mi ga­na smar­kiai“. Su tuo iš es­mės su­tin­ka ir Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Rai­mun­das Kuo­dis. Jis sa­ko, kad ne­tei­sin­ga, kai „Sod­ros“ mo­kes­tis sie­ kia 34 pro­c., o pel­no mo­kes­tis – 15 pro­c. Tarp­tau­t i­n is va­l iu­tos fon­das rei­ka­lau­ja Lie­t u­vo­je ap­mo­kes­t in­t i ne­k il­no­ja­mą­jį tur­tą ir įves­ti au­to­mo­bi­lių mo­kes­t į. „Mes per daug kal­ba­me apie tai, ką dar rei­k ia ap­mo­kes­tin­ti, ką iš ko atim­ti, ne­ re­tai net su­kir­ši­na­me tam tik­ras vi­suo­ me­nės gru­pes. Bet svar­biau tai, jog nie­ kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kad tie su­rink­ti li­tai iš­lei­d žia­mi efek­ty­viai, ra­cio­na­liai. Esu ne kar­tą sa­kęs, kad vals­t y­bė pa­ja­mas ren­ka ro­bin­hu­d iš­kai, o iš­lei­d žia iš­v is ne­ž i­nia kaip. Ir nuo­la­tos gir­di­me: „Mes ge­riau ži­no­me, ne­lįs­ki­te su pa­ta­ri­mais“, – sa­ko nau­ja­sis Pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Dar­g is. Žo­d žiu, pa­siū­ly­mų dėl mo­kes­čių tik­rai daug. O ką apie mo­kes­čių sis­te­mą ma­ no po­l i­t i­kai, nuo ku­r ių ga­lų ga­le ir pri­ klau­so, ko­k ia ji bus? Be­si­su­kan­tys po­li­ ti­ko­je ir­gi tu­ri įvai­rių pa­sta­bų mo­kes­čių klau­si­mu. Bet nie­kaip ne­su­ta­ria, ku­rie iš tų pa­siū­ly­mų ra­cio­na­liau­si. Ma­ža to, vi­siš­kai neį­sik­lau­so­ma į eks­per­tų pa­ta­ ri­mus. To­dėl ir mur­do­mės to­je ne­vi­siš­ kai tei­sin­gų mo­kes­čių ba­lo­je ir ne­si­vys­ to­me taip, kaip ga­lė­tu­me, jei­gu ši sis­te­ ma bū­tų ge­rai ap­gal­vo­ta. Ar šio­je sri­ty­je kas nors pa­si­keis po atei­ nan­čių rin­k i­mų? Var­gu.

Į val­džią – bet ko­kia kai­na

Ša­lis per ket­ve­rius me­tus pa­sie­kė dug­ną. O tai pa­da­rę po­li­ti­kai vėl bet ko­kia kai­na ver­žia­si į val­džią. Ir pen­si­jų, prieš dve­jus me­tus nu­ brauk­tų, jie ne­grą­ži­no. Ta­čiau mū­ sų rin­kė­jų pi­ni­gais jie švais­to­si, po už­sie­nį va­ži­nė­da­mi. Lie­tu­vo­je ge­ rai gy­ven­ti tik mi­li­jar­die­riams. Ko­ dėl vis dar nė­ra įves­ta pro­gre­sy­vi­ nių mo­kes­čių sis­te­ma? Pen­si­nin­kas Ro­mas Andriaus Deltuvos karikatūra

P

o il­go lai­ko – me­tų ar ke­le­rių – už­su­kau į Skulp­tū­rų par­ ką. Pa­ma­čiau, kad ja­me iš­li­ ko se­nos pro­ble­mos. Ma­tyt, to­dėl, kad nie­kas jų ne­spren­džia. Skulp­tū­rų par­kas yra vir­tęs tik­ ru šu­ny­nu. Žmo­nės sa­vo au­gin­ti­ nius ja­me ve­džio­ja be jo­kios bai­ mės, nors čia pa­sta­ty­tas gra­žus tai da­ry­ti drau­džian­tis ženk­las. Šu­niu­kų par­ke pil­na ko­kių tik no­ri – ir ma­žų, ir di­de­lių, ir pa­lai­ dų, ir su pa­va­dė­liais. Vi­siš­ka ne­ tvar­ka. Dau­giau­sia ne­pa­to­gu­mų kaž­ kie­no ne­pri­žiū­ri­mi au­gin­ti­niai su­ke­lia spor­tuo­jan­tiems žmo­ nėms. Te­ko ste­bė­ti tik­rai ne­ma­ lo­nią si­tua­ci­ją. Mo­te­ris pa­lei­do sa­vo di­džiu­lį šu­nį be ant­snu­kio pa­si­laks­ty­ti. Jis nu­sku­bė­jo prie bė­gan­čio žmo­gaus. Šis net ap­mi­rė iš bai­mės. Tuo me­ tu gy­vū­no šei­mi­nin­kė ra­miai kal­ bė­jo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu. Tik

pa­ma­čiu­si, ką da­ro šuo, ji pra­dė­ jo rėk­ti. Sup­ran­ta­ma, gy­vū­nas šio­je si­ tua­ci­jo­je nė­ra kal­tas. Jis rea­guo­ja

Žmo­nės sa­vo au­gin­ ti­nius ve­džio­ja be jo­ kios bai­mės, nors čia pa­sta­ty­tas gra­žus tai da­ry­ti drau­džian­tis ženk­las. į bė­gan­tį žmo­gų, ir nie­ko ne­pa­da­ ry­si. Ta­čiau jo šei­mi­nin­kei rei­kė­tų bū­ti at­sa­kin­ges­nei. Anks­čiau pa­ts spor­tuo­da­vau Skulp­tū­rų par­ke ir nuo­lat pa­tek­ da­vau į pa­na­šias si­tua­ci­jas. Atk­rei­ piau dė­me­sį, kad šu­nų šei­mi­nin­kai la­bai įžū­lūs. Kai įspė­da­vai, su­rea­ guo­da­vo pik­tai: „Ko čia no­ri?“

Su­si­da­rė įspū­dis, kad šei­mi­nin­ kams vi­sai ne­svar­bu, jei au­gin­ti­nis įkąs­tų žmo­gui. Gal mies­to val­džiai šu­nims rei­ kė­tų įves­ti „šu­no­ma­tus“, kaip au­to­m o­b i­l iams va­d i­n a­m uo­s ius par­ko­ma­tus. Šei­mi­nin­kai bent su­ si­mo­kė­tų, kad ve­džio­ja sa­vo au­gin­ ti­nius ne vie­to­je. Keis­čiau­sia, kad Skulp­tū­rų par­ke yra įreng­ta šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­ te­lė, bet nie­kas ja ne­si­nau­do­ja. Skulp­tū­rų par­ke ne­pai­so­ma ir drau­džian­čio rū­ky­ti ženk­lo. Su­sė­da da­mu­tės ant suo­liu­kų ry­tą švie­žia­ me ore ir trau­kia ci­ga­re­tes. Ma­tyt, ži­no, kad to­kiu me­tu ne­su­lauks jo­ kių tik­rin­to­jų ir nie­kas ne­skirs joms bau­dų. Par­ko pri­žiū­rė­to­jai tu­rė­tų im­tis veiks­mų, kad iš­spręs­tų įsi­se­nė­ju­ sias pro­ble­mas. Kai nie­kas nie­ko ne­da­ro, pro­ble­ma tam­pa dar ašt­ res­nė. Pra­gied­ru­lis Ve­lič­ka

Šelp­ti me­ni­nin­kus – bū­ti­na

P

me­no. Šis ke­lias dai­li­nin­kui nė­ra leng­vas. Pro­fe­sio­na­lus dai­li­nin­kas, no­rė­ da­mas iš­gy­ven­ti, ten­ki­na var­to­to­jo sko­nį, ir taip pra­ran­da no­rą kur­ti, gal­vo­da­mas: pirks – ne­pirks, klau­ sys – ne­klau­sys, žiū­rės – ne­žiū­rės. Apie ko­kį dirb­ti­nį ska­ti­ni­mą kal­ ba J.Kar­čiaus­kai­tė? Juk sti­pen­di­ja ne­bus da­li­ja­ma į kai­rę ir į de­ši­nę, tik iš­sa­miai ir pa­grįs­tai pa­ruoš­tas pro­jek­tas bus fi­nan­suo­ja­mas. Už jo vyk­dy­mą bus at­si­skai­to­ma. Vi­suo­me­nė ga­lės pa­ma­ty­ti, kur iš­leis­ti pi­ni­gai. Sti­pen­di­jas kas­met dai­li­nin­kams ski­ria Vil­niaus, Kau­no sa­vi­val­ dy­bės. To­dėl ir me­no ly­gis šiuo­se mies­tuo­se ne­pa­ly­gi­na­mai aukš­ tes­nis ne­gu Klai­pė­do­je. Ypač pa­ra­mos rei­kia jau­nie­siems, ne­pa­bū­gu­siems grįž­ti į Klai­pė­dą kū­rė­jams. Kaž­ko­dėl ir J.Kar­čiaus­ kai­tė uos­ta­mies­tį iš­kei­tė į Vil­nių. To­dėl ga­li dai­li­nin­kus va­din­ti „lu­ ze­riais“. Be fi­nan­si­nės sa­vi­val­dy­bės pa­ gal­bos, ap­skri­tai be pa­ra­mos ne­tu­

Pir­ma­die­nio dien­raš­ty­je „Klai­pė­da“ per­skai­čiau S.Po­ciaus ko­men­ta­rą „Saus­kel­nės vi­sai Lie­tu­vai“ (2012 08 27). Iš kur jis taip jau ži­no? Gal jam su­mo­kė­jo N.Venc­kie­nė ar Ke­ džiai, kad jis ši­to­kius straips­nius ra­šo? Mū­sų drau­gai gy­ve­na kai­my­ nys­tė­je ir vis­ką ži­no, to­dėl šlykš­tu klau­sy­tis. Tai ne tik ma­no nuo­mo­ nė. Kiek jam su­mo­kė­jo, tam S.Po­ ciui? Jau ke­lin­tą kar­tą vis ra­ši­nė­ja: kur tos mer­gai­tės, kur tos mer­gai­ tės? Juk vie­na – Vo­kie­ti­jo­je, o ki­ta – pas ma­mą. Jei S.Po­ciui įdo­mu, te­gul pa­ts va­žiuo­ja ir ieš­ko, kur jos yra. Be­var­dė

Cent­ras – ne nu­si­kal­tė­liams

La­bai tei­sin­gos min­tys iš­sa­ko­mos apie Se­ną­jį tur­gų. Jį tik­rai rei­kia iš­ kel­ti iš mies­to cent­ro, kaip ir „Ca­ri­ to“ įstai­gas, prie ku­rių bū­riuo­ja­si kri­ mi­na­li­niai nu­si­kal­tė­liai. Cent­ras tu­ri bū­ti skir­tas nor­ma­lių žmo­nių rek­rea­ ci­jai, o vi­so­kie neaiš­kūs ti­pai tu­ri sė­ dė­ti ka­lė­ji­me ar­ba bū­ti prie­var­ta įdar­ bin­ti fi­zi­niams dar­bams. Bū­tent to­kie ir ren­ka­si tur­gu­je, kur ga­li da­ry­ti, ką no­ri. Pa­tys nuei­ki­te ten va­ka­re, apie 22 val. Tik­rai grį­ši­te su­kru­vin­ta no­si­ mi. To­kia si­tua­ci­ja ne­ga­li tęs­tis.

rė­si­me mies­te aukš­to ly­gio me­no. Gal sti­pen­di­ja kū­rė­jui bus sti­mu­ las pa­kil­ti laip­te­liu aukš­čiau, taip pat ir me­no ver­tin­to­jus pa­ky­lė­ti iki aukš­tes­nio me­no ly­gio. Pa­gar­ba V.Če­pui, ku­ris įdė­miai iš­klau­sęs Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­ jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus de­le­ga­ ci­jos pra­šy­mą dėl sti­pen­di­jų, pa­ rė­mė šią idė­ją ir to­liau rū­pi­na­si jos įgy­ven­di­ni­mu. Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riui at­sto­va­vo pir­ mi­nin­kas, Na­cio­na­li­nės pre­mi­ jos lau­rea­tas skulp­to­rius Arū­nas Sa­ka­laus­kas, ta­py­to­jas Vir­gi­ni­ jus Vi­nin­gas, ži­no­mas Klai­pė­dos dai­li­nin­kas Ana­to­li­jus Kle­men­ co­vas, me­no­ty­ri­nin­kė, P.Dom­ šai­čio ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Kris­ti­na Jo­ku­ba­vi­čie­nė. Gal­gi jų nuo­mo­nė sva­res­nė už skep­tiš­kai nu­si­tei­ku­ sių vil­nie­čių nuo­mo­nę? Teik­da­mi pra­šy­mą klai­pė­die­čiai ne apie sa­ ve gal­vo­jo, o rū­pi­no­si mies­to kul­ tū­ra ir atei­ti­mi. Vio­le­ta Ju­sio­nie­nė Klai­pė­dos ga­le­ri­jos di­rek­to­rė

Ko­dėl ky­la kai­na?

Ga­vau są­skai­tą už gy­va­tu­ką, ji kiek­ vie­ną mė­ne­sį vis di­des­nė. 41,38 li­ to ten­ka mo­kė­ti už ma­žy­tę vo­nią, ku­rią šil­do gy­va­tu­kas. Šis mo­kes­tis vis di­dė­ja, o vo­nia tė­ra ke­li kvad­ ra­tai. Anks­čiau už gy­va­tu­ką mo­kė­ jo­me 27 li­tus, vė­liau – 37, o da­bar jau – per 41 li­tą. Ir ko­dėl taip ši kai­ na pa­kel­ta, dėl ko­kios prie­žas­ties? O kas bus, kai teks mo­kė­ti už šil­ dy­mą? Jei tas gy­va­tu­kas bū­tų itin karš­tas, o da­bar tik vos vos šil­tas. Ire­na

Kur­je­riai neat­ne­ša są­skai­tų

Esu se­ny­va mo­te­ris, in­va­li­dė, ne­ga­ liu to­li vaikš­čio­ti. Jau ke­lin­tą mė­ne­sį į pa­što dė­žu­tę neį­me­ta­mos są­skai­tos už sta­cio­na­rų te­le­fo­ną. Anks­čiau, kai jas ne­šio­da­vo pa­što dar­buo­to­jai, pro­ble­mų ne­kil­da­vo. Da­bar šį rū­ pes­tį pe­rė­mė kur­je­riai. Tai ir pra­si­ dė­jo bė­dos. Sąs­kai­tų ne­su­lau­kiu, o man jų rei­kia. Pa­ti ei­ti aiš­kin­tis, ko­ dėl taip yra, ne­tu­riu jė­gų, o vai­kai gy­ve­na ne Lie­tu­vo­je. Ką da­ry­ti? Žar­di­nin­kų g. 13 na­mo gy­ven­to­ja Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

„Diena Media News“ laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Iš kur jis vis­ką ži­no?

Val­das

ers­kai­čiu­si D.Ja­naus­kai­tės ra­ši­nį „Ar šelp­ti me­ni­nin­ kus?“, ku­ria­me kal­ba vi­ ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas ir ži­no­ma me­ni­nin­kė Jur­ga Kar­ čiaus­kai­tė-La­go, no­riu iš­reikš­ti ir sa­vo nuo­mo­nę dėl sti­pen­di­jų dai­ li­nin­kams. La­bai keis­ta J.Kar­čiaus­kai­tės nuo­mo­nė, kad ne­rei­kia skir­ti sti­ pen­di­jų dai­li­nin­kams. Aš taip pat bu­vau Pa­ry­žiu­je, kur sėk­min­gai ku­ria ir gy­ve­na skulp­to­rės duk­ ra, to­dėl ga­liu at­sa­kin­gai pa­reikš­ti, kad Pran­cū­zi­jo­je val­džia vi­so­ke­rio­ pai rū­pi­na­si kū­rė­jais. Is­to­riš­kai aukš­čiau­sio ly­gio kul­ tū­ros ša­ly­je kū­rė­jas, jam pa­gei­dau­ jat, gau­na sti­pen­di­jas, pa­šal­pas. To­dėl ir me­nas ten neap­si­ri­bo­ ja ko­mer­ci­ja, ten tai trak­tuo­ja­ma kaip ama­tas. O kal­bant apie gry­nuo­sius me­ nus, ma­nau, dai­li­nin­kams rei­kia su­da­ry­ti są­ly­gas kur­ti pro­fe­sio­na­ lų­jį me­ną, me­ną, ku­ris ug­dy­tų žiū­ ro­vus, su­teik­tų ga­li­my­bę at­skir­ti tik­ruo­sius me­nus nuo ko­mer­ci­nio

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Stasys Gudavičius rieš šiuos rin­k i­mus Lie­t u­vo­ je vėl at­si­nau­ji­na dis­k u­si­jos apie mū­s ų mo­kes­č ių sis­te­ mą. Kiek ji ge­ra? Kiek už­t ik­ ri­na ša­lies ir jos eko­no­mi­nės sis­te­mos gy­vy­bin­gu­mą? Ką šio­je sis­te­mo­je de­rė­ tų to­bu­lin­ti? Pa­ten­k in­t ų mo­kes­čių san­k lo­da žmo­ nių Lie­t u­vo­je nė­ra la­bai daug. Be­veik vi­si eko­no­m is­tai, eks­per­tai, ap­ž val­g i­ nin­kai tu­ri jai pa­sta­bų. Štai Lie­t u­vos de­le­g uo­tas Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos na­r ys Al­g ir­das Še­me­ta pa­brė­ žia, kad ma­žos pa­ja­mos mū­sų ša­ly­je ap­ mo­kes­t i­na­mos per­ne­lyg smar­k iai: „Pa­ gal dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mą Lie­tu­va ES yra apie vi­du­r į tarp ša­lių na­rių, o pa­gal ka­pi­ ta­lo ap­mo­kes­t i­n i­mą yra tarp tų, ku­r ios ka­pi­ta­lą ap­mo­kes­ti­na ma­ž iau­siai. Ma­no su­pra­ti­mu, ga­na di­de­lė dar­bo ap­mo­kes­ ti­ni­mo pro­ble­ma ta, kad ypač ma­ž i at­ly­

karštas telefonas

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

711, 397 715

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė – Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė – Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

Platinimo tarnyba: 397 772 397 727 397 706 397 725 397 770 397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

Prenumeratos skyrius: 397

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

714

Platinimo tarnyba – 397 713 Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 „Namai“: Fotokorespondentai: e. paštas reklama@kl.lt Lina Bieliauskaitė – 397 730 Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Skelbimų skyrius – 397 717 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 „Sveikata“: e. paštas skelbimai@kl.lt 397 705 Techninės redaktorės: Sandra Lukošiūtė – Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Pasaulis: Loreta Krasauskienė Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Laima Laurišonienė – 397 737 e. paštas akropolis@kl.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012

užribis

Pa­lan­gos at­rak­cio­ne su­ko­si juo­die­ji pi­ni­gai Po po­li­ci­jos at­lik­tų kra­tų paaiš­kė­jo, kad cent­ri­nė­je Pa­lan­gos gat­vė­je pra­mo­gau­to­ jus links­mi­nę at­rak­cio­nai vi­są va­sa­rą vei­ kė be lei­di­mų, o iš poil­siau­to­jų su­rink­ ti pi­ni­gai bu­vo sle­pia­mi no­rint iš­veng­ti mo­kes­čių. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

An­čiu­ko val­do­se – kra­tos

Pra­mo­gų oa­zė­je J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je šei­mi­nin­ka­vęs nu­si­kals­ta­ mo pa­sau­lio vei­kė­ju įvar­di­ja­mas Ar­tū­ras Bra­zaus­kas, pra­var­de An­ čiu­kas, po po­li­ci­jos štur­mo at­si­dū­ rė areš­ti­nė­je. At­rak­cio­nus val­dan­ čio­je įmo­nė­je vy­ras ofi­cia­liai bu­vo įdar­bin­tas tik va­dy­bi­nin­ku. Ta­čiau teis­mas ne­pa­ten­ki­no pro­ ku­ro­rų pra­šy­mo pra­tęs­ti šio pa­ lan­giš­kio suė­mi­mo ter­mi­no ir po dvie­jų pa­rų, pra­leis­tų areš­ti­nė­je, jis iš­leis­tas į lais­vę, nors ki­ti du įta­ria­ mie­ji yra su­lai­ky­ti. „Bu­vo pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas, nes bu­vo in­for­ma­ci­jos, jog ši įmo­nė ga­li slėp­ti pa­ja­mas. At­li­ ko­me kra­tas ir ra­do­me juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos do­ku­men­tus“, – ti­ki­ no Klai­pė­dos po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro vir­ ši­nin­kas Val­das Na­ru­ta­vi­čius. Su­ko­si šim­ta­tūks­tan­ti­nės su­mos

Klai­pė­dos po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro ir Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo biu­ro Eko­no­

mi­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus pa­rei­gū­nai su­lai­kė ne tik A.Bra­ zaus­ką, bet ir ofi­cia­liai at­rak­cio­nus val­dan­čios įmo­nės „Og­ris“ va­do­ vu įdar­bin­tą Igo­rį Ži­ro­vą bei įmo­ nės bu­hal­te­rę.

Įmo­nės va­do­vams ir bend­ro­vės bu­hal­ te­rei įteik­ti įta­ri­mai dėl ap­gau­lin­go ap­ skai­tos tvar­ky­mo, vie­nam su­lai­ky­tų­jų įteik­tas įta­ri­mas dėl di­de­lės ver­tės tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo. Pa­rei­gū­nai at­li­ko kra­tas bend­ro­ vės pa­tal­po­se, su­lai­ky­tų­jų na­muo­ se bei au­to­mo­bi­liuo­se. Ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas, tu­rint in­for­ma­ci­jos, kad įmo­nė­je bu­vo ap­gau­lin­gai tvar­ko­ma bu­hal­te­ri­ja. „Kra­tų me­tu ra­do­me neaps­kai­ ty­tų 100 tūkst. li­tų, jie yra paim­ti. Dar skai­čiuo­si­me ir aiš­kin­si­mės, ta­

Pra­mo­gos: sau­sa­kim­ša­me ku­ror­te gud­rus vers­li­nin­kas iš links­my­bių iš­troš­ku­sių poil­siau­to­jų su­si­kro­vė šim­

tus tūks­tan­čių li­tų.

čiau, pa­na­šu, kad čia su­ko­si šim­ta­ tūks­tan­ti­nės su­mos, o ofi­cia­liai bu­ vo ro­do­mas la­bai ne­di­de­lis pel­nas. Tai da­ry­ta, no­rint iš­veng­ti mo­kes­ čių“, – pa­ste­bė­jo V.Na­ru­ta­vi­čius. Vei­kė be lei­di­mų

Anks­čiau už tur­to prie­var­ta­vi­ mą teis­to A.Bra­zaus­ko įmo­nė­je ne kar­tą lan­kė­si Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jai. Įmo­nė ne­tu­rė­jo me­ri­jos lei­di­mų sa­vo lai­ki­niems sta­ti­niams. „Bu­vo gau­ti tik ke­li lei­di­mai ir tik ne­di­de­lei da­liai pa­sta­tų. Vi­sa

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ši at­rak­cio­nų te­ri­to­ri­ja at­ro­do kaip kregž­džių liz­das, ta­čiau le­ga­liai su­ de­rin­ta bu­vo tik ma­žo­ji da­lis vi­sų šių sta­ti­nių“, – aiš­ki­no Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Bro­nius Mar­tin­kus. Pa­sak val­di­nin­ko, įmo­nei bu­vo skir­tos bau­dos. „Jie pri­va­lė­jo šiuos lai­ki­nus sta­ ti­nius su­de­rin­ti su Ar­chi­tek­tū­ros sky­riu­mi, o vi­sa ei­lė žai­di­mų au­to­ ma­tų, au­tod­ro­mas, ki­ti at­rak­cio­nai čia sto­vė­jo be jo­kio su­de­ri­ni­mo“, – kal­bė­jo B.Mar­tin­kus.

Įmo­nės va­do­vams ir bend­ro­vės bu­hal­te­rei įteik­ti įta­ri­mai dėl ap­ gau­lin­go ap­skai­tos tvar­ky­mo, be to, vie­nam su­lai­ky­tų­jų įteik­tas įta­ ri­mas dėl di­de­lės ver­tės bend­ro­vės tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo. Už as­me­niui pa­ti­kė­tą ar jo ži­nio­je bu­vu­sį di­de­lės ver­tės sve­ti­mo tur­ to pa­si­sa­vi­ni­mą nu­ma­to­ma lais­vės atė­mi­mo baus­mė iki 10 me­tų. Už ap­gau­lin­gą ap­skai­tos tvar­ky­ mą nu­ma­to­ma bau­da ar­ba areš­tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki 4 me­tų. Už šią nu­si­kals­ta­mą vei­ką at­sa­ko ir ju­ri­di­nis as­muo.

Į pro­ku­ra­tū­rą – dėl ne­tikros mei­lės Apsk­ri­ties vai­ruo­to­jai – ne­draus­min­giau­si

Pro­ku­ra­tū­ros du­ris vars­tan­tys gy­ ven­to­jai pa­rei­gū­nų pra­šo ne tik tei­ si­nės pa­gal­bos, bet net lie­ja nuo­ skau­dą dėl ne­tik­ros mei­lės.

Ne­se­niai Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ ro­rai teis­mui per­da­vė bau­džia­mą­ją by­ lą dėl su­kčia­vi­mo, kai žmo­gus su­ge­bė­ jo par­duo­ti sve­ti­mos įmo­nės ak­ci­jas. Šis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas po to, kai į Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sią­jį pro­ ku­ro­rą krei­pė­si trys įmo­nės dar­buo­to­ jos, ku­rios pa­pa­sa­ko­jo sun­kiai įti­ki­mą at­si­ti­ki­mą, kai, grį­žu­sios po sa­vait­ga­ lio į dar­bą, ra­do pa­keis­tas bend­ro­vės spy­nas, už­blo­kuo­tas ban­ko są­skai­tas, pa­keis­tą įmo­nės re­gist­ra­ci­ją bei ap­si­ šau­kė­lį įmo­nės di­rek­to­rių. Tai ne pir­mas at­ve­jis, kai, gy­ven­to­ jams ap­si­lan­kius Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ro­je, pra­de­da­mi iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai. Už­va­kar priė­mi­mo pas Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sią­jį pro­ ku­ro­rą Gied­rių Da­nė­lių pa­si­pra­šė Ru­ mu­ni­jos pi­lie­tis, tre­jus me­tus gy­ve­ nan­tis ir dir­ban­tis Lie­tu­vo­je. Vy­ras, pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, tik­ riau­siai ta­po ap­suk­rios mo­ters

„mei­lės“ au­ka. Ru­mu­nas pa­pa­sa­ ko­jo, kad prieš ku­rį lai­ką su­si­pa­ ži­no su vie­na klai­pė­die­te, ku­ri jam pa­ti­ko ir ku­riai jis ge­ra­no­riš­kai pa­ dė­jo pa­deng­ti kai ku­riuos jos ko­ mu­na­li­nius įsi­sko­li­ni­mus už bu­tą. Vėliau vy­ras mo­te­riai net už­si­ mi­nė apie ga­li­my­bę ją ves­ti, ta­čiau šis jo no­ras praė­jo, kai vie­ną die­ną jis sa­vo ban­ko kre­di­ti­nė­je kor­te­lė­ je pa­si­ge­do 5 tūkst. li­tų. Vy­ras įta­ ria, jog pi­ni­gais sa­va­va­liš­kai pa­si­ nau­do­jo jo „my­li­mo­ji“. Dėl to pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas, o nu­ken­tė­ju­sia­jam vy­riš­ kiui vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras pa­ ta­rė tap­ti bau­džia­mo­jo­je by­lo­je ci­vi­li­niu ieš­ko­vu, pa­reiš­kiant įta­ ria­ma­jai pra­dan­gin­tų pi­ni­gų su­mą ati­tin­kan­tį ci­vi­li­nį ieš­ki­nį. Kiek­vie­ną pir­ma­die­nį į Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sią­jį pro­ku­ro­rą vi­ du­ti­niš­kai krei­pia­si po 4–5 žmo­nes. Ki­to­mis dar­bo die­no­mis gy­ven­to­jus prii­ma sky­rių pro­ku­ro­rai. Dau­gu­ma pi­lie­čių į pro­ku­ra­tū­rą, kaip pa­sku­ti­nę ins­tan­ci­ją, krei­pia­si dėl to, kad, jų tei­gi­mu, ne­ran­da tei­

sy­bės ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, o iš pro­ ku­ra­tū­ros ti­ki­si grei­to ir kva­li­fi­kuo­ to jų pro­ble­mų spren­di­mo. Kaip ro­do pa­reiš­ki­mų tu­ri­nys, daž­niau­siai gy­ ven­to­jai bū­na ne­pa­ten­kin­ti vals­ty­bės tei­kia­mos tei­si­nės pa­gal­bos pa­slau­ gų ko­ky­be, ant­sto­lių dar­bu, že­mės grą­ži­ni­mo re­for­mos ei­ga. Ypač daž­nai klai­pė­die­čiai skun­ džia­si dėl su ci­vi­li­niais san­ty­kiais su­si­ju­sių pro­ble­mų – tur­to po sky­ ry­bų da­ly­bo­mis, tur­to pa­vel­dė­ji­mu, ne­tin­ka­mai at­lik­tomis įvai­riomis pa­slau­go­mis ir kt. Klai­pė­dos apy­gar­dos vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro G.Da­nė­liaus tei­gi­mu, tai, kad į pro­ku­ra­tū­rą žmo­nės krei­pia­ si kaip į pa­sku­ti­nę ins­tan­ci­ją, ga­lin­ čią ap­gin­ti tei­sė­tus pi­lie­čių in­te­re­sus, by­lo­ja aukš­tą klai­pė­die­čių pa­si­ti­kė­ji­ mą pro­ku­ra­tū­ra. Ir nors dau­ge­liu at­ ve­ju pro­ku­ro­ras pa­gal jam vals­ty­bės de­le­guo­tas funk­ci­jas ga­li žmo­nėms tik pa­tar­ti bei juos pa­kon­sul­tuo­ti, ką vie­nu ar ki­tu at­ve­ju rei­kė­tų da­ry­ ti, ta­čiau, kaip ro­do pra­kti­ka, daž­nam in­te­re­san­tui to vi­siš­kai pa­kan­ka.

yra la­bai svar­bus dar­bų eta­pas, ruo­ šian­tis Lietuvos–Švedijos elekt­ros jung­ties „Nord­Balt“ sta­ty­boms. Klai­pė­dos trans­for­ma­to­rių pa­sto­ tę pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti iki 2014 m. pa­bai­gos. „Nord­Balt“ eksp­loa­ ta­ci­jos pra­džia – 2015 m. gruo­dis.

Dau­giau­sia šių pa­žei­di­mų išaiš­kin­ ta Klai­pė­dos – 544, Vil­niaus – 417, Šiau­lių – 335, ap­skri­ty­se, pra­ne­šė Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas. Leis­ti­ną va­žia­vi­mo grei­tį vai­ ruo­to­jai dau­giau­sia vir­ši­jo nuo 20 iki 30 km/val. – to­kių at­ve­jų už­ fik­suo­ta 924. Nus­ta­ty­ta 811 at­ve­ jų, kai grei­tis vir­šy­tas nuo 10 iki 20 km/val., 309 at­ve­jai – nuo 30 iki 40 km/val., 113 at­ve­jų – grei­tis vir­šy­tas dau­giau kaip 40 km/val. iki 50 km/val. Dau­giau kaip 50 km/val. grei­ tį vir­ši­jo 28 trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai. Šių po­li­ci­jos prie­mo­nių me­tu bu­ vo išaiš­kin­ti ir 1 267 ki­ti Ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mai. Pa­žei­dė­jai nu­sta­ty­ti rugp­jū­ čio 20–26 d. Lie­tu­vo­je, taip pat ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, vyk­dant trans­por­to prie­mo­nių nu­sta­ty­to leis­ti­no va­žia­vi­mo grei­čio kont­ ro­lę. Po­li­ci­jos pra­ne­ši­mu, tai – Eu­ro­ pos ke­lių po­li­ci­jos tink­lo (TIS­POL) ini­ci­juo­ta sau­gaus eis­mo ak­ci­ja.

„Klai­pė­dos“ inf.

BNS ir „Klai­pė­dos“ inf.

„Klai­pė­dos“ inf.

Po elekt­ros til­tu – karo laikų sprog­muo Stra­te­giš­kai svar­baus vals­ty­bės ob­jek­to sta­ty­bą va­kar tu­rė­jo nu­ trauk­ti iš­mi­nuo­to­jai.

Vyk­dant Klai­pė­dos trans­for­ma­to­rių pa­sto­tės re­konst­ruk­ci­ją, 330 ki­lo­ vol­tų skirs­tyk­los te­ri­to­ri­jo­je nu­ka­ sant grun­tą bu­vo ras­tas nuo Ant­ro­jo

pa­sau­li­nio ka­ro li­kęs 152 mm skers­ mens ar­ti­le­ri­jos svie­di­nys. Išk­vies­ti iš­mi­nuo­to­jai, sau­giai su­rin­kę sprog­ me­nį, iš­ve­žė jį neut­ra­li­zuo­ti. Klai­pė­dos trans­for­ma­to­rių pa­sto­ tės re­konst­ruk­ci­ja yra vyk­do­ma di­ di­nant Lie­tu­vos elekt­ros ener­ge­ti­ kos sis­te­mos dar­bo pa­ti­ki­mu­mą. Tai

Klai­pė­dos ap­skri­ty­je vai­ruo­to­ jai la­biau­siai lin­kę vir­šy­ti leis­ti­ną grei­tį. Tai paaiš­kė­jo praė­ju­sią sa­ vai­tę, kai po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vi­ so­je Lie­tu­vo­je nu­sta­tė net 2 185 leis­ti­no va­žia­vi­mo grei­čio vir­ši­ji­ mo at­ve­jus.

Komentaras

Ra­mū­nas Ši­dei­kis

A

Klai­pė­dos ke­l ių po­l i­ci­jos biu­ro vir­ši­n in­kas

na­li­za­vo­me vi­sų už­fik­suo­tų eis­mo įvy­kių sta­tis­ti­ką, ste­bė­ jo­me, kur vai­ruo­to­jai ma­nev­ ruo­ja chu­li­ga­niš­kai, nu­sta­tė­ me, kad Klai­pė­dos ap­skri­ty­je ir mies­te yra ke­lios vie­tos, ku­rias ga­li­ma pa­va­din­ti juo­ do­sio­mis dė­mė­mis. Aiš­ki­nan­tis mo­bi­lių­ jų grei­čio ma­tuok­lių duo­me­nis iš­ryš­kė­jo, kur vai­ruo­to­jai ypač mėgs­ta vir­šy­ti grei­ tį. To­kio­se vie­to­se vi­są sa­vai­tę vy­ko po­li­ ci­nės prie­mo­nės, kai pa­rei­g ū­nai fik­sa­vo grei­tį mo­bi­liais ma­tuok­liais. To­kia prie­mo­ nė bu­vo tai­ko­ma tik kar­tą per die­ną. Daž­ niau­siai jud­rio­se mies­to gat­vė­se – Tai­kos pro­spek­te, Ši­lu­tės plen­te ir Mi­ni­jos gat­vė­ je pa­rei­gū­nai ren­gė rei­dus ir tik­ri­no trans­ por­to prie­mo­nes ir vai­ruo­to­jus. Nus­ta­ty­ta daug pa­žei­di­mų. Ta­čiau vi­so­je ap­skri­ty­je dau­giau­sia grei­čio vir­ši­ji­mo at­ve­jų nu­sta­ ty­ta Klai­pė­dos mies­te. Tai by­lo­ja, kad klai­ pė­die­čiai vis dar lin­kę pa­žeis­ti ke­lių eis­mo tai­syk­les ir kiek­vie­nais me­tais grei­čio vir­ ši­ji­mo pa­žei­di­mų sta­tis­ti­ka iš­lie­ka sta­bi­li. Ka­žin ar su­lauk­si­me to­kios die­nos, kai ji bus su­ma­žė­ju­si. Vien Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je per šiuos me­tus žu­vo 15 žmo­nių.

8

trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3127 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3648 JAV do­le­ris 1 2,7661 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7924 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9599 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,4490 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,7533 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6320 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8749

pokytis

–0,0241 % –0,0961 % +0,0941 % +0,1542 % +0,0161 % –0,0178 % +0,4884 % –0,4188 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,12

4,78

2,40

„Apoil“

5,08

4,75

2,40

Lie­tu­vos kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­ja (VKEKK) pri­si­jun­gė prie Skan­di­ na­vi­jos ener­ge­ti­kos re­gu­liuo­to­jų („Nord­ REG“) or­ga­ni­za­ci­jos. Ši na­rys­tė su­si­ju­si su elekt­ros bir­žos ope­ra­to­riaus „Nord Pool Spot“ atė­ji­mu į Lie­tu­vą. „Nord­REG“ sie­kia su­vie­no­din­ti ki­tų elekt­ros rin­kų, ku­rio­se dir­ba „Nord Pool Spot“, veik­los prin­ci­pus. Įs­to­ju­si į šią elekt­ros pre­ky­bos bir­žą Lie­tu­ va kol kas skai­čiuo­ja aukš­čiau­sias kai­nas.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

74

Pri­si­jun­gė prie ­ or­ga­ni­za­ci­jos

De­ga­lų kai­nos

96,24 dol. už 1 brl. 112,70 dol. už 1 brl.

proc.

ša­lies gy­ven­to­jų ma­no, kad vers­las Lie­tu­vo­je ne­są­ži­nin­gas.

Ša­lį pa­lie­ka net įmo­nių va­do­vai Šiais me­tais iš­vyks­tan­čių dirb­ti į už­sie­nį gre­tas pa­pil­dė dau­giau aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir dideles pa­ja­mas tu­rin­čių as­me­nų. Spe­ cia­lis­tų ma­ny­mu, tai reiš­kia, kad iš­vyks­ta­ma ne vien dėl dar­bo vie­ tų trū­ku­mo. Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Iš­vyks­ta fi­nan­siš­kai pa­jė­gūs

Per ar­ti­miau­sius me­tus dirb­ti sve­ tur pla­nuo­ja 13 pro­c. ša­lies gy­ven­ to­jų. Nors šis skai­čius, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, yra pa­na­šus, šie­met esa­ma ir ne­ti­kė­tų ten­den­ ci­jų, kaip pa­ro­dė ty­ri­mų bend­ro­vės „Rait“ ty­ri­mas. „Ma­to­me, kad per sep­ty­ne­rius me­tus si­tua­ci­ja ne­la­bai pa­si­kei­tė. Vi­suo­me­nė­je iš­li­ko pa­na­ši gy­ven­ to­jų da­lis, tu­rin­ti ke­ti­ni­mų dar­bo ieš­ko­tis ki­to­se ša­ly­se. Ta­čiau pa­ ste­bė­jo­me, kad šiais me­tais, pa­ly­ gin­ti su anks­tes­niais, dar­bo sve­tur ke­ti­na ieš­ko­ti žmo­nės, tu­rin­tys di­ de­les pa­ja­mas, aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­ mą, ei­nan­tys aukš­tes­nes pa­rei­gas“, – tei­gė bend­ro­vės „Rait“ val­dy­bos pir­mi­nin­kė In­ga Nau­sė­die­nė. Tarp ke­ti­nan­čių iš­vyk­ti bu­vo dau­giau 25–34 me­tų vy­rų, taip pat aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­čių žmo­ nių, ku­rių pa­ja­mos aukš­tes­nės nei vi­du­ti­nės. Šiais me­tais taip pat dau­giau ke­ti­no iš­vyk­ti ir be­dar­bių, dar­bi­nin­kų, spe­cia­lis­tų bei va­do­vų, įmo­nių sa­vi­nin­kų. Šių me­tų ten­den­ci­jos, kaip sa­kė I.Nau­sė­die­nė, ro­do ne­ge­rė­jan­čią ša­ lies si­tua­ci­ją, ku­ri pa­lie­čia ki­tus so­ cia­li­nius sluoks­nius. 2010 m. dar­ bo ieš­ko­tis už­sie­ny­je ke­ti­no dau­giau jau­ni­mo (15–24 me­tų), stu­den­tų, že­ mes­nes pa­ja­mas gau­nan­čių žmo­nių ir tu­rin­čių vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą. Dar­bo vie­tų ne­trūks­ta

Ten­den­ci­ją, kad dirb­ti už­sie­ny­je pla­nuo­ja dau­giau fi­nan­siš­kai pa­

jė­gių žmo­nių, le­mia gal­būt ir ki­tos prie­žas­tys nei tik dar­bo vie­tų trū­ ku­mas, kaip sa­kė bend­ro­vės „Ad­ van­tus“ va­do­vas Arū­nas Mie­že­lis. Jo ma­ny­mu, tai ga­li bū­ti įvai­res­nės pa­tir­ties sie­kis, nu­si­vy­li­mas su­si­ klos­čiu­siu gy­ve­ni­mu Lie­tu­vo­je ar tie­siog nuo­ty­kių po­rei­kis.

Gin­tas Umb­ra­sas:

Lie­tu­viai į už­sie­nį daž­nai iš­va­žiuo­ja dėl pra­sto san­ty­kio su vers­lu ir vie­šo­jo sek­to­riaus inf­rast­ ruk­tū­ra. „Kai žmo­gus ži­no, kad jo drau­gai, pa­žįs­ta­mi iš­va­žia­vo į už­sie­nį dirb­ ti ir jiems ten ne­blo­gai se­kė­si, gal­ būt ir jis su­si­mąs­to pa­ke­liau­ti, pa­ ban­dy­ti ką nors nau­jo“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Jis pa­brė­žė, kad šiuo me­tu dar­bų pa­siū­la Lie­tu­vo­je jau pa­kan­ka­ma, tad bend­ro­vė dar­ buo­to­jų dirb­ti Lie­tu­vos mies­tuo­se ieš­ko in­ten­sy­viai. Ypač trūks­ta že­ mes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų, ta­čiau ieš­ko­ma ir spe­cia­lis­tų, pa­ vyz­džiui, elekt­ri­kų, mon­tuo­to­jų, ga­my­bos ope­ra­to­rių. A.Mie­že­lis pa­ti­ki­no, kad į bend­ ro­vę ieš­ko­ti dar­bo Lie­tu­vo­je krei­ pia­si ir iš už­sie­nio grį­žu­sių žmo­nių. „Yra ir to­kių, ku­riems už­sie­ny­je ne­blo­gai se­kė­si, bet jie grįž­ta ir sa­ ko, kad vėl no­rė­tų dirb­ti ir gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Pas­ta­ruo­ju me­tu di­džio­

ji da­lis grįž­tan­čių yra iš Ang­li­jos.“ Paš­ne­ko­vas taip pat pa­tvir­ti­no, kad už­sie­ny­je įgy­ta pa­tir­tis su­grį­ žu­siems lie­tu­viams dar­bą ras­ti čia pa­de­da. Ta­čiau už­sie­ny­je, anot jo, gy­ven­to­jai pa­pras­tai dir­ba pa­na­šius kaip ir Lie­tu­vo­je ar­ba pra­stes­nius dar­bus: „Jei­gu žmo­nės čia bu­vo dar­bi­nin­kai, ir už­sie­ny­je jie pa­pras­tai dir­ba dar­bi­nin­kais. Ta­čiau kar­tais nuo dar­bi­nin­kiš­kų po­zi­ci­jų už­sie­ny­je dirb­ti pra­dė­jęs jau­ni­mas ga­na grei­tai tam­pa vi­du­ti­nės gran­ dies va­do­vais. Tuo­met jų įgy­ta pa­ tir­tis ver­tin­ga ir Lie­tu­vo­je.“ Emig­ruo­ja ne dėl pi­ni­gų

Bend­ro­vės „Eko­no­mi­nės kon­sul­ ta­ci­jos ir ty­ri­mai“ di­rek­to­rius Gin­ tas Umb­ra­sas sa­kė pa­ste­bė­jęs, kad dar­bo rin­kos da­ly­vių skai­čius ma­ žė­ja – iš ša­lies iš­vyks­ta jau­ni žmo­ nės. Ta­čiau tai, anot jo, ro­do ne vien dar­bo pa­siū­los trū­ku­mą. „Vals­ty­bė tu­rė­tų auk­lė­ti sa­ vo pi­lie­čius, taip pat vers­li­nin­kus, kas yra so­cia­liai at­sa­kin­gas vers­ las ir kaip vers­li­nin­kams bei sam­ do­miems dar­buo­to­jams su­gy­ven­ti. Jei­gu darb­da­vys iš­nau­do­ja dar­ buo­to­jus kiek ga­lė­da­mas, jie bė­ ga į už­sie­nį, kur į juos žiū­ri­ma ne kaip į už­dar­bia­vi­mo prie­mo­nes. O ir darb­da­vys no­ri emig­ruo­ti iš ša­ lies, nes jau­čia so­cia­li­nį spau­di­ mą“, – svars­tė G.Umb­ra­sas. Paš­ne­ko­vas taip pat pa­brė­žė, kad ša­ly­je „emig­ran­to“ są­vo­ka daž­nai vul­ga­ri­zuo­ja­ma. Anot jo, vi­suo­me­ nė lin­ku­si ma­ny­ti, kad emig­ran­tai iš ša­lies iš­vyks­ta vien dėl pi­ni­gų: „Ta­čiau aš ma­nau, kad lie­tu­viai į už­sie­nį daž­nai iš­va­žiuo­ja dėl pra­sto

Ten­den­ci­ja: nors iš­vyks­tan­čių į už­sie­nį dirb­ti skai­čius pa­sta­ruo­ju me­

tu ki­to tik ne­smar­kiai, šie­met lai­mės sve­tur ieš­ko dau­giau fi­nan­siš­kai pa­jė­gių lie­tu­vių. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

san­ty­kio su vers­lu ir vie­šo­jo sek­to­ riaus inf­rast­ruk­tū­ra.“ Dai­ro­si į Nor­ve­gi­ją

Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dau­giau­sia gy­ven­to­jai dar­bo dai­ro­si Ang­li­jo­je (31 pro­c.) ir Nor­ve­gi­jo­je (28 pro­c.). Vo­kie­ti­jo­je ieš­ko­tis dar­bo ke­ti­na 11 pro­c., Ai­ri­jo­je – 9 pro­c. ša­lies gy­ ven­to­jų. „Šiek tiek ski­ria­si ša­lys, ku­rias gy­ ven­to­jai rink­tų­si šiuo me­tu ir ku­rias rin­ko­si prieš sep­ty­ne­rius ir dve­jus

me­tus. Smar­kiai ma­žė­ja ke­ti­nan­ čių dar­bo ieš­ko­tis Ai­ri­jo­je. 2005 m. no­rin­čių vyk­ti į Ai­ri­ją bu­vo 19 pro­c., 2010 m. – 11 pro­c., o šiais me­tais tik 9 pro­c. Pas­te­bė­jo­me, kad dau­gė­ ja no­rin­čių iš­vyk­ti dirb­ti į Nor­ve­gi­ ją. 2005 m. Nor­ve­gi­ją rin­ko­si 7 pro­c. ieš­kan­čių dar­bo už­sie­ny­je, šiais me­ tais ke­tu­ris kar­tus dau­giau – 28 pro­c.“, – tei­gė I.Nau­sė­die­nė. 2005 m. ieš­ko­tis dar­bo sve­tur ke­ti­no 13 pro­c. gy­ven­to­jų, 2010 m. to­kių bu­vo jau 15 pro­c.

Ir ban­kai ne­lai­min­gi, ir žmo­nės nerimauja In­dė­liai ša­lies ban­kuo­se pa­sie­kė 44,3 mlrd. li­tų ir pa­tvir­ti­no vers­ lo bei gy­ven­to­jų bai­mę in­ves­tuo­ ti. Net va­sa­rą gy­ven­to­jai mie­liau tau­pė nei lei­do sau paiš­lai­dau­ti ke­lio­nėms.

Šių me­tų lie­pa pui­kiai iliust­ra­vo be­si­tę­sian­čią in­dė­lių kri­zę, kaip sa­kė Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Sta­sys Kro­pas. Jis pa­ brė­žė, kad kri­zė yra ne­ti­piš­ka. Anot jo, in­dė­lių ban­kuo­se ne­trūks­ta, at­ virkš­čiai – jų net per daug. S.Kro­po tei­gi­mu, lie­pą bend­ra­sis in­dė­lių po­rtfe­lis pir­mą kar­tą ša­lies

ban­ki­nin­kys­tės is­to­ri­jo­je vir­ši­jo 44 mlrd. li­tų. Per mė­ne­sį pi­ni­gų įmo­ nių ir gy­ven­to­jų są­skai­to­se pa­dau­ gė­jo net 668,3 mln. Tuo pat me­tu bend­ras ban­kų pa­sko­lų po­rtfe­lis su­ma­žė­jo 166,2 mln. li­tų ir sie­ kė 53,9 mlrd. li­tų. Nors šie skai­čiai iš pir­mo žvilgs­nio ga­li neat­ro­dy­ ti kaip pa­vo­jaus pra­na­šai, S.Kro­ pas pa­brė­žė, kad vers­lui jie reiš­kia grės­min­gą ži­nią. Anot jo, ban­kų įsi­pa­rei­go­ji­mai klien­tams di­dė­ja, o ga­li­my­bės įdar­bin­ti pi­ni­gus eko­no­ mi­ko­je ne­ge­rė­ja. Ir to­kia si­tua­ci­ja, anot jo, tę­sia­si jau tre­jus me­tus. „Ban­kai tu­ri krū­vą „trum­pų“

pi­ni­gų, ku­riuos lai­ky­ti yra bran­gu, nes di­de­lio trum­pa­lai­kių pi­ni­gų po­ rei­kio rin­ko­je nė­ra. O ir nu­ma­to­mi re­gu­lia­ci­niai ak­tai ver­čia ma­žin­ti ter­mi­nų nea­ti­ti­ki­mo ri­zi­ką. Svei­ kas pro­tas sa­ko, kad ban­kai tu­rė­tų bū­ti suin­te­re­suo­ti dau­giau sko­lin­ti ir il­ges­niam lai­kui“, – sa­kė jis. S.Kro­pas pa­brė­žė, kad ban­kams vi­siš­kai ne­nau­din­ga kaup­ti klie­ nų pi­ni­gus nie­kur jų neį­dar­bi­nant. Tai­gi esa­ma pa­dė­tis ne­ten­ki­na nei ban­kų, nei jų klien­tų. Kre­di­tų pa­klau­są ir re­gu­lia­ci­nę ap­lin­ką le­mia ne­pa­lan­ki si­tua­ci­ ja ES, ta­čiau, S.Kro­po tei­gi­mu, kai

ku­rie da­ly­kai pri­klau­so ir nuo vie­ tos po­li­ti­kos: „Ban­kai nu­ro­do, kad esa­ma tei­si­nė ir jų kre­di­ta­vi­mo veik­los ap­lin­ka vei­kia tar­si apy­nas­ ris, stab­dan­tis lais­vų rin­ko­je esan­ čių pi­ni­gų įdar­bi­ni­mą eko­no­mi­ko­ je. To­dėl aiš­ku, kad po­li­ti­nio cik­lo pra­džia yra lai­kas at­sa­kin­goms ins­ ti­tu­ci­joms ieš­ko­ti ga­li­my­bių iš­si­ verž­ti iš už­bur­to ra­to.“ S.Kro­pas pa­brė­žė, kad šias ob­ jek­ty­vias pro­ble­mas pa­pil­do ne ma­žiau ban­kų klien­tams svar­bus su­bjek­ty­vus veiks­nys – nuo­la­ti­ nės dis­ku­si­jos apie niū­rias pa­sau­ lio eko­no­mi­kos per­spek­ty­vas. Jo

tei­gi­mu, tai nuo in­ves­ti­ci­jų at­bai­ do ir vers­lą, ir gy­ven­to­jus. „Lie­tu­vo­je va­sa­rą ši dis­ku­si­ ja įga­vo gal net šiek tiek gro­tes­ kiš­kų bruo­žų, nes vie­šai su­si­kir­to vers­li­nin­kų ir eko­no­mi­kos teo­re­ti­ kų nuo­mo­nės dėl Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos plėt­ros ten­den­ci­jų. At­ro­do, kad teo­re­ti­kai lai­mė­jo, o vers­li­nin­ kų op­ti­miz­mas pri­ge­so“, – sa­kė jis. To­dėl, anot S.Kro­po, na­tū­ra­lu, kad svars­ty­mai apie niū­rią atei­tį dau­ ge­lį ban­kų klien­tų ver­čia su­si­mąs­ ty­ti apie san­tau­pas juo­dai die­nai ir pa­mirš­ti plėt­ros pla­nus. „Klaipėdos“ inf.

9

trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012

pasaulis Krau­pi ­ sa­vi­žu­dybė

Ad­mi­nist­ra­ci­jos­ va­do­vas

Daugė­ja ­ eg­ze­ku­cijų

Tyrė­jai Ru­si­jos Stav­ro­po­lio kraš­te aiš­ki­na­si 14-metės mir­ ties ap­lin­ky­bes. Pa­si­ko­ru­sios mer­gaitės kūnas ras­tas vie­ no pri­va­čių namų prie­sta­te šio kraš­to Pet­rovs­ko ra­jo­ne. Gre­ta bu­vo ras­tas laiš­kas. Ja­me mer­ gaitė paaiš­ki­no tuo, kad ne­ norė­jo gy­ven­ti būsi­mo vy­ro šei­ mo­je, nes pa­mi­lo kitą žmogų.

Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­ sand­ras Lu­ka­šen­ka nau­ju sa­ vo ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vu pa­ skyrė ša­lies am­ba­sa­do­rių Ru­ si­jo­je And­rejų Ko­bia­kovą. Bal­ ta­ru­si­jo­je ad­mi­nist­ra­ci­jos va­ do­vas yra vie­nas svar­biau­sių as­menų. Anksčiau A.Ko­bia­ko­ vas dir­bo pre­zi­den­to ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vo pa­va­duo­to­ju.

Ira­kas per vieną dieną įvykdė eg­ze­ku­ci­jas 21 žmo­gui, ku­ rie bu­vo nu­teis­ti už te­ro­rizmą. Ira­ke mir­ties bausmės šie­met su­laukė jau 91 žmo­gus. Eg­ze­ ku­ci­jos bu­vo įvyk­dy­tos neat­ siž­vel­giant į Jung­ti­nių Tautų žmo­gaus tei­sių va­dovės ra­gi­ ni­mus pa­skelb­ti mir­ties bausmės mo­ra­to­riumą ša­ly­je.

Kat­ri­nos me­tinės lau­kiant ura­ga­no Izao­ko Li­ki­mo iro­ni­ja? Ura­ga­no Kat­ri­nos tra­ge­ di­jos me­ti­nių pro­ga JAV pie­ti­nes vals­ti­ jas pa­siekė ura­ga­nas Izao­kas. JAV vald­žia ura­ga­no ke­ly­je esan­čio­se vals­ti­jo­se jau pa­skelbė ne­pap­rastąją pa­dėtį. Ne­nori kartoti klaidų

Ne pa­slap­tis, kad prie­š sep­ty­ne­rius me­tus Naująjį Or­leaną nu­siau­bu­ si Kat­ri­na kaip rei­kiant pa­ga­di­ no tuo­me­čio JAV va­do­vo Geor­ge’o W.Bus­ho re­pu­ta­ciją. Tuo­met van­ gia fe­de­ra­linės vald­žios reak­ci­ ja pik­ti­no­si dau­ge­lis ame­ri­kie­čių – nu­kentė­ju­sių nuo sti­chi­jos ir ne. Ba­rac­kas Oba­ma, re­gis, ne­no­ ri kar­to­ti pirm­ta­ko klaidų. Jis va­kar Lui­zia­no­je, ku­ri at­si­dūrė Izao­ko ke­ ly­je, pa­skelbė ne­pap­rastąją pa­dėtį. Toks spren­di­mas leis, jei bus būti­nybė, vals­ti­jai gau­ti pa­ramą iš fe­de­ra­linės vald­žios lik­vi­duo­jant sti­chinės ne­laimės pa­da­ri­nius. Lui­zia­nos, Ala­ba­mos, Flo­ri­dos ir Mi­si­sipės vals­tijų gu­ber­na­to­riai ne­pap­rastąją pa­dėtį vals­ti­jo­se pa­ skelbė kiek anks­čiau. Šių vals­tijų gu­ber­na­to­riai, pri­klau­ san­tys Res­pub­li­konų par­ti­jai, at­šaukė ke­lionę į par­ti­jos su­va­žia­vimą Flo­ri­ dos Tam­pos mies­te. Sa­vait­galį turė­ jusį vyk­ti 20 mln. do­le­rių at­si­ėjusį ren­ginį te­ko nu­kel­ti, nes tuo me­tu Izao­kas, dar būda­mas atogrąžų aud­ ra, ke­lia­vo per Flo­ri­dos pu­sia­salį. Pri­me­na Kat­riną

Izao­ko judė­ji­mo tra­jek­to­ri­ja ir stiprė­ji­mas dau­ge­liui eks­pertų la­ bai pri­me­na Kat­ri­nos ura­ganą. Nors slen­kan­čio per Mek­si­kos įlanką Izao­ko stip­ru­mas pri­ly­go tik atogrąžų aud­rai, JAV ura­ganų spe­ cia­lis­tai įspėjo, kad pa­siekęs sau­ sumą Izao­kas ga­li virs­ti ant­ros ka­ te­go­ri­jos ura­ga­nu. Tai reiš­kia, kad vėjo grei­tis ties ura­ga­no cent­ru ga­li siek­ti apie 160 km per va­landą. Izao­kas, kaip pro­gno­zuo­ta sa­ vait­galį, Naująjį Or­leaną turė­jo pa­ siek­ti ant­ra­die­nio naktį JAV lai­ku. Ura­ga­nu ato­grąžų aud­ra skel­bia­ma ta­da, kai vėjo grei­tis vir­ši­ja 119 km per va­landą. Izao­kas jau nu­si­nešė ma­žiau­siai 10 žmo­nių gy­vybę Hai­ty­je ir Do­ mi­ni­kos Res­pub­li­ko­je. Ka­ribų jūros sa­lo­se ki­lo po­tvy­nių ir nuo­šliaužų, jas su­kėlė smar­kios liū­tys. Ku­bo­je aud­ra su­trikdė elekt­ros tie­kimą. Ura­ganų spe­cia­lis­tai sa­ko, kad ant­ros ka­te­go­ri­jos ura­ga­nas, ku­riuo ga­li virs­ti Izao­kas, – pa­vo­jin­gas. Pa­sak spe­cia­listų, Izao­kas ga­li smog­ti pa­na­šia jėga kaip Kat­ri­na. Šis ura­ga­nas prie­š sep­ty­ne­rius me­tus Nau­ja­jam Or­lea­nui smo­ gė su­si­lpnėjęs iki tre­čios ka­te­go­ri­

jos, ta­čiau pri­darė dau­giau nei 100 mlrd. do­le­rių ža­los. Iš vi­so 2005 m. Kat­ri­na pa­si­ glemžė dau­giau nei 1,8 tūkst. žmo­ nių gy­vybę, be­veik mi­li­jo­nas ame­ ri­kie­čių li­ko be pa­stogės. Kat­ri­na pa­skan­di­no be­veik 80 pro­c. Nau­ jo­jo Or­lea­no mies­to. Gy­ven­to­jai su­sku­bo iš­vyk­ti

Lui­zia­nos vals­ti­jo­je, at­si­dūru­sio­ je ura­ga­no ke­ly­je, iš vie­to­vių, ku­ rios yra že­miau jūros ly­gio, bu­vo eva­kuo­ja­mi žmonės. Iš vi­so, pa­ sak pa­reigūnų, eva­kuo­ta 60 tūkst. žmo­nių. Eva­kua­ci­ja pir­ma­dienį pra­si­dėjo ir siau­ro­je Ala­ba­mos pa­ krantė­je, o Flo­ri­dos va­ka­rinė­se pa­ krantė­se bu­vo pa­skelb­tas pa­vo­jus. Tie­sa, Nau­jo­jo Or­lea­no pa­reigū­ nai ra­mi­no gy­ven­to­jus, kad po Kat­ ri­nos ge­ro­kai su­stip­rin­tos miestą sau­gan­čios užt­va­ros, jos pa­jėgios at­lai­ky­ti net ir stip­res­nius ura­ga­ nus nei Izao­kas. Tie­sa, vi­si gy­ven­to­jai, ku­rių na­mai pa­sta­ty­ti už užt­varų, bu­vo eva­kuo­ti. „Da­bar tai ge­ro­kai tvir­tesnė ap­sau­ ga, nei bu­vo tuo me­tu, kai at­slin­ko Kat­ri­na“, – sakė Fe­de­ra­linės kri­zių val­dy­mo cent­ro agentū­ros ad­mi­ nist­ra­to­rius Crai­gas Fu­ga­te’as. Ta­čiau pa­reigū­nas pri­dūrė, kad Izao­kas gra­si­na ne tik Nau­ja­jam Or­lea­nui. Pa­sak jo, nuo ura­ga­no ga­li nu­kentė­ti ne­ma­žai Ala­ba­mos ir Mi­ si­sipės vals­tijų gy­ven­tojų. „Grėsmė Nau­ja­jam Or­lea­nui – ne vie­nin­te­lis klau­si­mas, kal­ba­me apie di­delę te­ ri­to­riją“, – sakė pa­reigū­nas.

Da­bar tai ge­ro­kai tvir­tesnė ap­sau­ga, nei bu­vo tuo me­tu, kai at­slin­ko Kat­ri­na. Ne­pai­sy­da­mi ra­mi­nimų, kad Nau­ja­sis Or­lea­nas pa­si­ruošęs aud­ rai, daug mies­to gy­ven­tojų jau nuo sa­vait­ga­lio traukė iš mies­to į sau­ ges­nes vie­to­ves. Lin­dai Gran­di­son, ku­rios na­mus 2005 m. su­nai­ki­no Kat­ri­na, prie­š sep­ty­netą metų te­ko tris die­nas tūno­ti ant vie­no iš mies­to tiltų, kol ją iš­gelbė­jo sraig­tas­par­niu at­skridę gelbė­to­jai. Mo­te­ris pa­reiškė ne­ke­ ti­nan­ti lik­ti Nau­ja­ja­me Or­lea­ne, kai čia at­ke­liaus Izao­kas.

Pa­si­ren­gi­mas: dau­ge­lis Nau­jo­jo Or­lea­no gy­ven­tojų, lauk­da­mi ura­ga­no Izao­ko, pa­si­rūpi­no, kad jų na­mai bū-

tų ap­sau­go­ti.

„Ne­ga­li nu­spėti Die­vo veiksmų, – sakė L.Gran­di­son. – Tai la­bai sun­ku. Nemėgs­tu pa­lik­ti sa­vo na­ mų, la­bai ne­ri­mau­ju, kad pra­si­dės po­tvy­nis. Ta­čiau ne­lik­siu šia­me mies­te, kai siau­čia ura­ga­nas.“ Ro­bas No­nya taip pat sakė, kad su ke­liais drau­gais ruo­šia­si į trau­kinį, ku­riuo vyks į Hjus­toną. Vy­ras pa­ sa­ko­jo, kad prie­š sep­ty­ne­rius me­tus ura­ga­nas Kat­ri­na jį mies­te įka­li­no ke­ tu­rioms die­noms. „Rei­kia nu­si­pirk­ ti van­dens ir sėsti į trau­kinį. Ma­nau, taip ir pa­da­ry­si­me“, – žadė­jo vy­ras. Tie, ku­rie vis­gi li­ko Nau­ja­ja­me Or­lea­ne, šlavė vie­tos par­duo­tu­ves. Žmonės pir­ko van­dens, elekt­ros ge­ ne­ra­to­rių, mais­to ir de­galų. Dau­ge­ lis smėlio mai­šais nuo van­dens už­ ba­ri­ka­da­vo sa­vo na­mus, ki­ti med­žio plokštė­mis kalė namų lan­gus. Mek­si­kos įlan­ko­je bu­vo už­da­ry­ ta ir dau­ge­lis naf­tos ga­vy­bos plat­ formų. Tie­sa, pa­reigū­nai bai­mi­na­si, kad aud­ra ga­li ap­ga­din­ti pa­krantė­ je esan­čias naf­tos per­dir­bi­mo ga­ myk­las, – dėl to ša­ly­je trūktų de­ galų. Mek­si­kos įlan­kos pa­krantė­je esan­čios naf­tos per­dir­bi­mo ga­myk­ los pa­ga­mi­na apie 40 pro­c. JAV su­ nau­do­jamų de­galų, o naf­tos ga­ vy­bos plat­for­mos iš­gau­na apie 20 pro­c. JAV su­nau­do­ja­mos naf­tos. Skai­čiuo­ja­ma, kad, kol per šalį ke­liaus Izao­kas, ga­vy­ba ir per­dir­ bi­mas su­mažės nuo 75 iki 90 pro­c. Tai, pa­sak ana­li­tikų, ga­li išpūs­ti de­galų kai­nas ša­ly­je. „Dai­ly Mail“, BBC, CNN „Fox News“ inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Kat­ri­nos siau­bas 2005 m. rugpjū­čio 29 d. Nau­jo­jo

Or­lea­no mies­tui smogė tre­čios ka­ te­go­ri­jos ura­ga­nas Kat­ri­na. Kilęs po­ tvy­nis Nau­ja­ja­me Or­lea­ne su­nai­ki­no tūkstan­čius namų ir pra­laužė ap­sau­ gi­nius bar­je­rus. Apie 80 pro­c. mies­to bu­vo užt­vin­dy­ta.

ju­sių nuo sti­chi­jos, lai­ku ne­su­laukė pa­gal­bos. Tik pra­ėjus trims die­noms nuo ne­laimės į nu­siaubtą miestą bu­ vo pa­si­ųsti JAV na­cio­na­linės gvar­di­ jos ka­riai. Po Kat­ri­nos pie­tinę Lui­zia­nos dalį pa­

li­ko be­veik mi­li­jo­nas žmo­nių. Ura­ga­nas su­davė skaudų smūgį vals­ti­jos eko­no­ giau nei 100 mlrd. do­le­rių ža­los. mi­kai. Ura­ga­no pa­da­ry­tiems nuo­sto­ Fe­de­ra­linė kri­zių val­dy­mo agentū­ liams lik­vi­duo­ti pri­reikė ket­ve­rių me­ ra bu­vo kal­ti­na­ma per lėtai rea­ga­vu­si tų. Iki šiol re­gio­ne gy­ve­na tik treč­da­lis į ne­laimę. Dau­ge­lis žmo­nių, nu­kentė­ iki Kat­ri­nos gy­ve­nu­sių žmo­nių. Žu­vo 1836 žmonės, pri­da­ry­ta dau­

Dau­giau­sia kai­navę ura­ga­nai 2001–2011 m. (JAV do­le­riais) Kat­ri­na 2005 m. – 108 mlrd.

Iva­nas 2004 m. – 18,8 mlrd.

Ai­kas 2008 m. – 29,5 mlrd.

Čar­lis 2004 m. – 15,1 mlrd.

End­riu 1992 m. – 26,5 mlrd.

Ri­ta 2005 m. – 12 mlrd.

Vil­ma 2005 m. – 20,6 mlrd.

Fren­sis 2004 m. – 9,51 mlrd.

Ire­na 2011 m. – 19 mlrd.

Eli­son 2001 m. – 9 mlrd.

Dau­giau­sia aukų nu­si­nešę ura­ga­nai Di­dy­sis ura­ga­nas 1780 m. – 25 000

Ža­na 2004 m. – 3037

Mi­čas 1998 m. – 18 974–21 000

Dei­vi­das 1979 m. – 2063

Fi­fi 1974 m. – 8000–10 000

Be­li­zas 1931 m. – 1500–2500

Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos ura­ga­nas

Ka­r ibų ura­g a­n as 1935 m. – 1168–

1930 m. – 2000–8000

2150

Flo­ra 1963 m. – 7186–8000

Kat­ri­na 2005 m. – 1836

Oki­čo­bis 1928 m. – 4075

Sta­nas 2005 m. – 1662

TAVO MIESTO NAUJIENOS

PRENUMERATA 2012 M.

KETVIRČIUI –

51

Lt

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”, ir jos skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www. KL. lt, www. prenumerata. lt.Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

www.KL.lt

11

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 29, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Dar­žai: tarp nu­si­kal­ti­mo ir pra­mo­gos

Ari­mai: miesto vals­ty­bi­nė­je že­mė­je jau dau­gy­bė me­tų ve­ša ne­le­ga­lūs dar­žai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dar­žo­vės au­gi­na­mos bal­ko­nuo­se, kam­ba­riuo­se, miš­ke ir lai­vuo­ se. Vals­ty­bi­nė­je že­mė­je pa­pli­tu­si net par­ti­za­ni­nė dar­ži­nin­kys­tė. Kas tai – bad­me­čio bai­mė ar į ge­nus įau­gęs žem­dir­bio ins­tink­tas, šian­dien at­sa­ky­ti ne­ga­li nie­kas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dar­žas jū­ro­je

Klai­pė­die­tis lai­vo ka­pi­to­nas Ju­ri­ jus Po­taš­ni­ko­vas pri­si­pa­ži­no, jog anks­čiau nie­ka­da neuž­sii­mi­nė­jo dar­ži­nin­kys­te, bet prieš rei­są anks­ ty­vą šių me­tų pa­va­sa­rį į lai­vą pa­ siė­mė agur­kų ir po­mi­do­rų sėk­lų bei ke­lis mai­šus dur­pių. „Lai­ve jū­ri­nin­kai su­ka­lė dė­žes. Ir pa­sė­jau tas sėk­las, ne­ži­no­jau, ar pa­vyks, ma­niau, pa­mė­gin­siu. Juk bus tam tik­ras už­siė­mi­mas. Kiek ga­li­ma skai­ty­ti de­tek­ty­vus ar žiū­ rė­ti į van­de­nį. No­rė­jo­si įvai­ro­vės“, – apie neįp­ras­tą už­siė­mi­mą lai­ve pa­sa­ko­jo J.Po­taš­ni­ko­vas. Ir sėk­ los su­dy­go. Der­liaus klai­pė­die­tis

su­lau­kė neil­gai tru­kus, nes lai­vas plau­kio­jo po Vi­dur­že­mio jū­rą, kur kli­ma­ti­nės są­ly­gos dar­žo­vėms aug­ ti la­bai pa­lan­kios. „Jau lie­pos pa­bai­go­je nuė­mė­ me pir­mą­jį der­lių – apie pus­šim­ tį agur­kė­lių po 7–10 cm. Bet ne tai svar­biau­sia. Tu­rė­jau kuo už­siim­ti lais­va­lai­kiu – tai bu­vo ma­no poil­ sis, už­suk­da­vo ir įgu­la, žmo­nės džiaug­da­vo­si, juk sa­vo ran­ko­mis už­siau­gi­no­me“, – pa­sa­ko­jo ka­pi­ to­nas. Lai­vą ap­rū­pi­nan­tys agen­tai at­ vež­da­vo ne pa­čios ge­riau­sios ko­ ky­bės pro­duk­tų, tad jū­ri­nin­kai tu­r ė­jo ga­l i­my­b ę ska­n au­t i sa­v ų dar­žo­vių ir ti­ki­no, kad jos gar­ des­n ės už at­vež­t i­n es. Ži­n o­m a, šios „plan­ta­ci­jos“ vi­sai ko­man­

dai iš­mai­tin­ti ne­pa­kak­da­vo. Pre­ ky­bi­nis 88 m il­gio lai­vas plau­kio­ja su Lie­tu­vos vė­lia­va, jo įgu­lo­je – 8 žmo­nės. Tai bu­vo pir­mo­ji ka­pi­to­no-dar­ ži­nin­ko pa­tir­tis, o šiuo ho­biu už­ si­krė­tė ir vi­sa ne­di­de­lio lai­vo ko­ man­da. „Lai­ve su­lauk­da­vo­me ne­ma­žai vi­so­kių tik­rin­to­jų ir kai jie ant ka­ pi­to­no til­te­lio pa­ma­ty­da­vo mū­sų dar­žą, ma­lo­niai nu­steb­da­vo. Kaip čia su­gal­vo­jo­te, klaus­da­vo, juk tai neį­ma­no­ma, mū­sų dar­žuo­se toks der­lius neu­žau­ga“, – šyp­so­jo­si ka­ pi­to­nas. Pa­tik­ri­ni­mai praei­da­vo be pro­ ble­mų, lan­ky­to­jams nuo­tai­ką pa­ kel­da­vo lai­vo „ža­lia­ sis kam­pe­lis“.

12

12

TREČIADIENIS, RUGPJŪČIO 29, 2012

rubrika

Dar­žai: tarp nu­si­kal­ti­mo ir pra­mo­gos 11 Dar­žas lai­ve – išim­tis, tuo tar­pu uos­ta­mies­čio lau­ky­mė­ Užg­ro­bia že­mę

se – tai­syk­lė. Sa­va­va­liš­kai už­so­din­ti dar­žai Klai­pė­do­je itin pa­pli­to 1990 m., kai Lie­tu­vai bu­vo pa­skelb­ta eko­ no­mi­nė blo­ka­da. Ši tra­di­ci­ja gy­va iki šiol, pri­pa­žįs­ta mies­to sa­vi­val­ dy­bės Že­mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ ja Rai­mon­da Gru­žie­nė. Daž­niau­siai par­ti­za­ni­nę dar­ži­ nin­kys­tę val­di­nin­kai ap­tin­ka pra­ dė­ję ko­kias nors sta­ty­bas. Ta­čiau ne­ma­žai klai­pė­die­čių krei­pia­si į Že­mėt­var­kos sky­rių ir pra­šo įsi­tei­ sin­ti to­kius dar­žus. Bet tai pa­da­ry­ti esą fak­tiš­kai neį­ma­no­ma. „Yra ne­ma­žai ne­le­ga­lių dar­ žų ša­lia so­dų bend­ri­jos „Dia­na“ 2, už ge­le­žin­ke­lio, Tri­ny­čių kvar­ta­ lo priei­go­se. Ten tik­rai ply­ti di­de­ li ne­le­ga­lūs so­dai. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad mes tai to­le­ruo­ja­me“, – tei­gė R.Gru­žie­nė. Vals­ty­bi­ne kont­ro­le už­sii­ma Na­ cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba. Že­mėt­ var­kos sky­rius tik in­for­muo­ja apie pa­žei­di­mus. „Kol mies­to plėt­rai te­ri­to­ri­ja ne­ rei­ka­lin­ga, dras­tiš­kų veiks­mų ne­ sii­ma­me – tie­siog ne­lei­džia­me jiems pri­va­ti­zuo­ti tos že­mės“, – tvir­ti­no R.Gru­žie­nė. „Sa­va­va­liš­ką že­mės už­gro­bi­mą Klai­pė­do­je šiuo me­tu ti­ria­me vie­ no­je so­dų bend­ri­jo­je. Tik kai mums pra­ne­ša, kad kaž­kas sa­va­va­liš­kai įsi­ren­gia dar­žus vals­ty­bi­nė­je že­ mė­je, ti­ria­me si­tua­ci­ją ir, jei in­for­ ma­ci­ja pa­si­tvir­ti­na, su­ra­šo­me pro­ to­ko­lą“, – apie ko­vą su ne­le­ga­liais dar­ži­nin­kais pa­sa­ko­jo Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus tei­si­nin­kė Re­gi­na Vla­dy­ki­na. Ke­lin­ta kar­ta nuo žag­rės?

Ne­le­ga­lūs dar­žai tarps­ta ir prie ke­ lio ar ge­le­žin­ke­lio, kur gau­su ter­ ša­lų. Ta­čiau žmo­nės apie tai ne­su­ si­mąs­to. Ko­dėl toks ga­jus po­lin­kis au­ gin­ti dar­žo­ves, nors tai fi­nan­siš­kai ir neap­si­mo­ka, šian­dien at­sa­ky­ ti sun­ku. Esą tai – įgim­tas eko­no­ mi­nės ne­prik­lau­so­my­bės sie­kis. Šian­dien dar­ži­nin­kys­tės grie­bia­ ma­si tik­rai ne iš ba­do. „Net ir vie­šuo­sius dar­bus dir­ bant dar­žo­vėms už­si­dirb­ti ga­li­ ma. Ma­nau, kad šis po­lin­kis yra už­ko­duo­tas ge­nuo­se. Nes ra­cio­ na­laus paaiš­ki­ni­mo ko­lek­ty­vi­nių so­dų kul­tui ne­tu­riu. Mes dar esa­ me ma­žai ci­vi­li­zuo­ti“, – įsi­ti­ki­nęs Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­gas ir Ža­lių­jų ju­dė­ji­mo na­rys Er­lan­das Pap­laus­kis. Tar­pu­ka­rio Lie­tu­va bu­vo ag­ra­ ri­nis kraš­tas, so­viet­me­čio in­dust­ ria­li­za­ci­ja žmo­nių są­mo­nę ma­žai pa­vei­kė, per vie­ną dvi kar­tas to po­ lin­kio į žem­dir­bys­tę esą neiš­rau­si.

Der­lius: klai­pė­die­čiai jū­ri­nin­kai įro­dė, kad pomidorai bei agur­kai pui­kiai de­ra ir lai­ve.

Nes tai – pri­gim­ti­nis, gi­liai sie­lo­je glū­din­tis da­ly­kas. „Pa­žįs­tu ne­ma­žai žmo­nių, ku­ rie kas­dien kan­ki­na­si, kad ne­ga­li dar­že­ly­je pa­si­kaps­ty­ti, nes gy­ve­na dau­gia­bu­ty­je. Bet la­bai no­rė­tų nors ant sto­go gė­lių ar kra­pų au­gin­ti“, – pa­sa­ko­jo E.Pap­laus­kis.

Ju­ri­jus Po­taš­ni­ko­vas:

Lai­ve su­lauk­da­vo­me ne­ma­žai vi­so­kių tik­ rin­to­jų ir kai jie ant ka­pi­to­no til­te­lio pa­ ma­ty­da­vo mū­sų dar­ žą, ma­lo­niai nu­steb­ da­vo. Veis­ti dar­žo­ves bal­ko­ne neap­si­ mo­ka – jų už­de­ra per ma­žai, kad ver­tė­tų tuo už­siim­ti. Va­ka­ruo­se yra ki­taip, ten stei­ gia­mi spe­cia­li­zuo­ti že­mės ūkiai. Jie dir­ba daug efek­ty­viau ir išei­ga ma­žes­nė. Vi­sa ki­ta per­ka­ma iš ki­ tų ūki­nin­kų. Už­vei­sė ir ka­na­pių

Vals­ty­bi­nė­je že­mė­je, ato­kiau nuo sve­ti­mų akių, sie­kia­ma už­siim­ti ir ne­le­ga­liais da­ly­kais. E.Pap­laus­kis pa­sa­ko­jo, jog miš­ke bu­vo ap­ti­kęs net ka­na­pių dai­gų. „Vaikš­ti­nė­da­mas miš­ku ste­bė­ jau paukš­čius ir pa­ma­čiau au­to­ mo­bi­lį. Tą ma­ši­ną te­ko re­gė­ti ne vie­ną kar­tą, to­dėl ki­lo min­tis apie

J.Po­taš­ni­ko­vo as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tai pra­neš­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kams, kad šie pa­tik­rin­tų, kas čia vyks­ta. Pa­gal pėd­sa­kus nu­se­kiau pa­žiū­ rė­ti, kur čia vaikš­to­ma. Ir gra­žio­je miš­ko paunks­nė­je iš­vy­dau au­gan­ čias ka­na­pes“, – pri­si­mi­nė E.Pap­ laus­kis. Iš pra­džių pa­si­ro­dė, jog tai – bai­sus kri­mi­na­las, ta­čiau, eko­lo­ gui pa­si­kon­sul­ta­vus su bo­ta­ni­kais, šie nu­ra­mi­no, kad mū­sų gam­ti­nės są­ly­gos šiai ka­na­pių rū­šiai ne­tin­ ka­mos. „Aiš­ki­nau­si, ar šiam kraš­tui sve­ ti­mi au­ga­lai neims pa­ra­zi­tuo­ti, ar neišp­lis ir neišs­tums na­tū­ra­lių vie­ti­nių au­ga­lų rū­šių. Bet Bo­ta­ni­ kos ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai nu­ra­mi­ no, kad šios ka­na­pės iki var­to­ji­mui tin­ka­mo ly­gio pas mus neu­žaugs, nes ne­pa­lan­kus kli­ma­tas, ne­bent šilt­na­my­je“, – pa­sa­ko­jo E.Pap­ laus­kis. Dar­ži­nin­kai chu­li­ga­nai

Par­ti­za­ni­nė dar­ži­nin­kys­tė eg­zis­ tuo­ja ir ki­to­se ša­ly­se, bet ji kiek ki­ to­kia nei pas mus. Va­ka­ruo­se mies­ to šiukš­ly­nus po­pu­lia­ru ap­mė­ty­ti va­di­na­mo­sio­mis gė­lių sėk­lų gra­ na­to­mis. To­kias ak­ci­jas mėgs­ta ža­ lie­ji. Į ap­leis­tas mies­to te­ri­to­ri­jas ak­ ty­vis­tai at­si­ga­be­na ba­lio­nus, pri­ pil­dy­tus įvai­rių žy­din­čių au­ga­lų sėk­lų, ir juos su­sprog­di­na. Pa­va­ sa­rį šie plo­tai pra­žys­ta įvai­rias­pal­ vė­mis gė­lė­mis. „Įsi­vaiz­duo­ja­te, bu­vu­sia­me są­ šla­vy­ne – žy­din­tis gė­ly­nas, žmo­ nės ei­na ten to­mis gė­lė­mis gro­žė­ tis“, – džiau­gė­si E.Pap­laus­kis.

Unikalūs: jaukios gamtos oazės – bendruomeniniai sodeliai – tarps-

ta ir tarp Niujorko mūrų.

Ši par­ti­za­ni­nės so­di­nin­kys­tės, ku­ri ta­po ma­si­nės kul­tū­ros da­li­mi, rū­šis už­gi­mė XX a. Jos ini­cia­to­riai – hi­piai. So­di­nin­kys­tės „par­ti­za­nai“ gė­ lė­mis ap­so­di­na pa­vo­jin­giau­sius ir ny­kiau­sius mies­to ra­jo­nus, net ma­žiau­siuo­se mies­to že­mės lo­pi­ nė­liuo­se au­gi­na gė­lės ir dar­žo­ves. Ta­čiau tuo už­sii­ma ir pa­pras­ti žmo­nės, ne­sie­kian­tys jo­kių po­li­ti­ nių ma­ni­fes­tų.

Redakcijos archyvo nuotr.

Pa­vyz­džiui, kad ir skur­džiai gy­ ve­nan­čios dau­gia­vai­kės šei­mos, ku­rioms tai vie­nas bū­dų vai­kams pa­tiek­ti švie­žių dar­žo­vių. Nors par­ti­za­ni­nė so­di­nin­kys­tė skam­ba gra­žiai, vis dėl­to ji yra ne­ le­ga­li. Tie­sa, pa­rei­gū­nai į to­kius so­ di­nin­kus be­veik ne­rea­guo­ja, nes šių „nu­si­kal­tė­lių“ gink­lai – au­ga­ lų sėk­los, dai­gai, kas­tu­vai ir van­ dens ki­bi­rai.

13

trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012

sportas

Narsuolis: S.Budinas, ryžęsis daryti reformas, žinojo, jog sulauks kai

kurių sporto atstovų pasipriešinimo.

Likimai: pagal antrąjį reformos variantą, visi miesto biudžetinėse įstaigose sportuojantys vaikai bent trum-

pam būtų išmesti į gatvę.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdai – nevykusi estų reforma? Saulius Budinas, treneriams pasiūlęs du miesto sporto reformos variantus, tik lubose mato sutaupytus litus. „Kol kas ekonominio apskaičiavimo nėra“, – prisipažino perversmą ketinantis daryti savivaldybės Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jis tikisi, kad papildomų pinigų atsiras po to, kai iš miesto biudžeto nebus finansuojamos mažiau populiarios sporto šakos. Kaip ir

prieš gerą dešimtmetį panašią reformą daręs buvęs vicemeras Narsutis Dumbauskas, S.Budinas dievagojosi, jog sutaupytos lėšos liks sportininkams. Jos bus panaudotos sporto infrastruktūros atsiradimui ir gerinimui.

Treneriai vienbalsiai pritarė kone vieninteliam reformos punktui – įsteigti Regioninį olimpinį sporto centrą, kuriame meistriškumą keltų ne vien klaipėdiečiai, bet ir aplinkinių bei kitų Vakarų Lietuvos rajonų sportininkai. Anot S.Budino, jam išlaikyti būtų prašoma prisidėti ir kaimyninių savivaldybių. Pagal pirmą reformos variantą mieste liktų penkios biudžetinės mokyklos: Futbolo, Plaukimo, Krepšinio, Lengvosios atletikos ir Sporto. S.Budinas sakė, kad šiandien Klaipėdoje yra 27 sporto šakos. Nepatekusių po savivaldybės sparneliu šakų treneriams bus pasiūlyta kurti sporto klubus, į kuriuos atei-

tų vaikai su vadinamaisiais krepšeliais. Anot projektą pristačiusiojo, uostamiestyje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas 16 sporto šakų, tiek pat kiek Šiauliuose. Tiesa, S.Budinas pats nesiryš mažinti – leis apsispręsti miesto sporto bendruomenei. Tad bent dešimt šakų atsidurs kryžkelėje – jų treneriai turės ieškoti kito darbo arba steigti sporto klubus. Pagal antrąjį variantą būtų likviduotos visos, net biudžetinės, įstaigos, o sportininkų paslaugas savivaldybė pirktų iš klubų, kurių gyvybingumas priklausytų nuo juose sportuojančių vaikų skaičiaus.

Treneriai dirbtų pagal sutartis, kurios, priklausomai nuo rezultatų, būtų pratęstos arba sustabdytos. Specialistai replikavo tarybos nariui, kad miesto sporto reformas norima daryti, kai net nėra Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo. Daugelis įžvelgė, jog S.Budinas rėmėsi ne daugelio valstybių patirtimi, o tik viena – pačių estų keikiama reforma. Miesto visuomeninės sporto tarybos nariai svarstė, ar dėl sporto atsigavimo mieste reikia nesuvokiamo perversmo, o gal užtektų tik atitinkamų korekcijų. Rugsėjis žada tikrai būti karštas, bent jau Klaipėdos sporte.

Į priekį veržiasi uostamiesčio futbolininkės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos moterų futbolo pirmenybėse sėkmingai kovoja Klaipėdos futbolo mokyklos vienuolikė, patekusi į šalies 1-osios lygos čempionato antrąjį etapą.

Pirmajame etape, prasidėjusiame dar praėjusį rudenį, kovojo 20 komandų. Jos buvo suskirstytos į dvi zonas. Uostamiesčio futbolininkės per devynerias rungtynes iškovojo septynias pergales, po kartą pralaimėjo ir sužaidė lygiosiomis. Gintaro Balčiausko auklėtinės triuškinamais skirtumais įveikė Kauno LSMU 6:0, Vilkaviškio „Šešupę-Čyčkus“ 7:1 ir Telšių SRC 4:0. Kuklesniais rezultatais klaipėdietės nugalėjo Naujosios Akmenės SC 3:0, Kauno „FM-Žarą-2“ 2:0, Tauragės SM-2 3:1 ir Marijampolės „FA-Sūduvą“ 1:0. Po tašką mūsų taikliakojės pasidalijo su Šiaulių FA – 1:1. Vienintelę nesėkmę pajūrio žaidėjos patyrė kovodamos su Kauno „Tauru“. Pirmą vietą B zonoje už-

ėmusios varžovės (24 taškai) išplėšė pergalę vos 1:0. Antrosios buvo šiaulietės – 22 taškai. Tiek pat taškų iškovojusios Klaipėdos futbolininkės užėmė trečiąją vietą. Į antrąjį etapą iš zonų pateko po penkias geriausias ekipas. Praėjusį savaitgalį uostamiesčio vienuolikė jau kovojo Šiauliuose surengtame pirmajame antro etapo ture. Pirmosiose rungtynėse klaipėdietės patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Nors po pirmojo kėlinio buvo lygu 1:1, po pertraukos Šiaulių futbolo akademijos žaidėjos į mūsų ekipos vartus įmušė penkis „sausus“ įvarčius ir pasiekė įtikinamą pergalę 6:1. Garbės įvartį tarp klaipėdiečių pelnė Milda Svidraitė. Nesėkmė nepalaužė Klaipėdos atstovių. Kiek pailsėjusios, jos susirėmė su Naujosios Akmenės SC. Į varžovių vartus krito du Lijanos Gedminaitės ir vienas M.Svidraitės įvartis – 3:0. Trečiasis susitikimas – su pajėgia Kauno „Tauro“ ekipa. Uostamiesčio futbolininkės, sužaidusios kone geriausias rungtynes čempionate, iškovojo pergalę net 4:1. Ne-

Tikslas: treneris G.Balčiauskas viliasi, kad jo auklėtinės ras jėgų iškovoti ne tik medalius, bet ir kelialapį į A lygą.

sulaikoma buvo 3 įvarčius įmušusi Erika Balskutė. Dar vieną pridėjo Laura Navickaitė. Iškovojusios 6 taškus, mūsų futbolininkės kartu su N.Akmenės

ekipa tapo pirmenybių lyderėmis. Anot trenerio, komandos branduolį sudaro vartininkė Sandra Kalinina, ekipos senbuvės Virginija Jokšaitė, Laima Navickai-

tė, Rūta Survilaitė, M.Svidraitė ir E.Balskutė. Jos puikiai sutaria su jaunesnės kartos žaidėjomis Kristina Černavskych, Karolina Zabolotnaja ir L.Gedminaite.

19

trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Idėjos neatitiks jūsų norų. Tačiau nevarginkite savęs tokiomis sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite gamtoje. Jautis (04 21–05 20). Jausite poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas aplinkinių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Dvyniai (05 21–06 21). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo bei atkaklumo, kurio dabar nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Liūtas (07 23–08 23). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį, kitaip vertinsite gyvenimo situacijas. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Venkite ir skubotumo. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Svarstyklės (09 24–10 23). Bandysite pasinerti į romantiką, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Stabtelkite ir apgalvokite savo veiksmus, spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau teks ieškoti kompromiso. Nustosite gerbti autoritetingą žmogų. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Chaotiškas laikotarpis, galite patirti stiprų psichologinį spaudimą. Jaučiatės nesaugiai, nesugebate išreikšti savo minčių. Reikėtų pailsėti, išsiaiškinti situaciją, atsargiau kalbėti ir veikti.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d.

Rusų klasikos perlai – Prano Domšaičio galerijoje Rytoj Prano Domšaičio galerija kviečia užsukti ne tik dailės, bet ir muzikos, ypač romansų gerbėjus.

Ketvirtadienio vakarą jie čia galės pasiklausyti arijų iš žymiausių rusų kompozitorių operų bei pasimėgauti subtilia rusų klasikinio ir šiuolaikinio romanso lyrika. Koncerto programoje – S.Rachmaninovo, P.Čaikovskio,

N.Rimskio-Korsakovo, S.Kabalevskio, S.Slonimskio kūriniai. Naują programą „Rusų klasikos perlai“ pristatys atlikėjai Olga Žorova (sopranas), Vitalijus Muravjovas (tenoras), Tomas Vilaniškis (baritonas) ir Aurelija Kržanavičienė (fortepijonas). Muzikantų credo – įvairių epochų kompozitorių šedev-

ruose atrasti naujus muzikinius aspektus, perteikti klausytojui savo asmeninių išgyvenimų niuansus bei siekti atlikimo meistriškumo. Koncerto pradžia – 18 val. Jis vyks Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33). Įėjimas – laisvas.

Akompanimentas: Prano Domšaičio galerijoje tarp dailės kūrinių daž-

„Klaipėdos“ inf.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

nai skamba gyva muzika.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus mažai debesuota ir gana šilta, oras vietomis gali sušilti iki 23 laips­ nių. Šiandien bus mažai debesuota, sušils iki 18–20 laipsnių. Ketvirtadienio naktis bus giedra ir vėsi. Dieną bus mažai debesuota. Oro tempera­ tūra naktį 8–10, dieną 21–23 laipsniai šilumos.

Šiandien, rugpjūčio 29 d.

+20

+18

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+20

6.20 20.19 13.59

242-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 124 dienos. Saulė Mergelės ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +25 Brazilija +29 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21

kokteilis Bū­na ge­rų žmo­nių Prie I.Si­mo­nai­ty­tės g. 9 na­mo ši­lu­mi­nę tra­są klo­ję Klai­pė­dos in­ži­ne­ri­nių tink­ lų sta­ty­bos vy­rai yra ver­ti ge­riau­sių žo­ džių. Ne už vamz­džius. O už su­tvar­ky­ tą vai­kų aikš­te­lę, ku­ri bu­vo daug me­tų ne­pri­žiū­ri­ma. „Kai ly­da­vo, vai­k ų aikš­te­lė vi­suo­met skęs­da­vo van­de­ny­je“, – pa­sa­ko­jo Svet­ la­na, pri­si­pa­ž i­nu­si, kad jai vi­suo­met bū­da­vo grau­du žiū­rė­t i į aikš­te­lę, ku­ rio­je ne­ga­lė­da­vo žais­ti ma­žy­liai. „Ma­lo­nu, kad ne vis­kas da­ro­ma už pi­ ni­gus šia­me pa­sau­ly­je. Dar­bų va­do­vas And­re­jus Cha­ri­to­no­vas su­ti­ko mums pa­dė­ti. Tai tar­si ste­buk­las. Juo­lab kad dar­bi­nin­kai la­bai są­ži­nin­gai vel­tui su­ tvar­kė“, – džiau­gė­si „Kok­tei­lio“ skai­ty­ to­ja. Svet­la­na ne­ti­kė­jo, kad bend­ro­vė at­si­ žvelgs į jų pra­šy­mą, nes dar­bi­nin­kai ki­ tą die­ną ne­pa­si­ro­dė, o aikš­te­lę tvar­ky­ ti ėmė­si tik vė­liau.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai vis­ką da­ro­me iš mei­lės, už pi­ni­gus išei­na sa­vai­me.

Londonas +20 Madridas +33 Maskva +17 Minskas +19 Niujorkas +27 Oslas +19 Paryžius +25 Pekinas +34

Praha +27 Ryga +18 Roma +32 Sidnėjus +20 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +32 Varšuva +23

Vėjas

0–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

18

16

14

1

14

19

17

14

2

rytoj

penktadienį

19

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Adolfas, Barvydas, Beatričė, Gaudvydė, Nirmedė, Sabina, Svaigeda, Svajonė.

rugpjūčio 29-ąją

Rytas

14

+19

+19

17

14

2

1698 m. Pet­ras I už­drau­ dė au­gin­ti barz­das ir įsa­ kė vil­kė­ti eu­ro­pie­tiš­kus dra­bu­žius. 1862 m. gi­mė bel­gų ra­šy­ to­jas Maurice‘as Mae­ter­ linc­kas (mi­rė 1949 m.). 1885 m. Vo­k ie­t i­jo­je už­ pa­ten­t uo­t as Gott­l ie­b o Daim­le­r io su­konst­r uo­ tas pir­ma­sis pa­sau­ly­je mo­to­cik­las. 1915 m. gi­mė tris „Os­ka­ rų“ ap­do­va­no­ji­mus lai­ mė­j u­s i šve­dų ak­to­rė

Ing­r id Berg­man (mi­rė 1982 m.). 1949 m. So­vie­t ų Są­jun­ ga Se­m i­p a­l a­t ins­ke iš­ ban­dė pir­mą­ją sa­vo ato­ mi­nę bom­bą. 1954 m. gi­mė Lie­tu­vos ki­no ir teat­ro ak­to­r ius Re­mi­gi­jus Sa­bu­lis. 1958 m. gi­mė cho­ro di­ ri­g en­t as, pe­d a­g o­g as, kom­po­z i­to­r ius, Klai­p ė­ dos mu­z i­k i­n io teat­ro vy­r iau­sia­sis chor­meis­ te­r is Vla­d i­m i­ras Kons­ tan­ti­no­vas.

1958 m. gi­mė JAV dai­ ni­n in­k as, ti­t u­l uo­j a­ mas po­pka­ra­liu­mi, Mi­ chae­las Jack­so­nas (mi­ rė 2009 m.).

Se­na­mies­ty­je – pa­mink­las mo­to­cik­liz­mui Uos­ta­mies­čio mo­ to­cik­li­nin­kai pa­si­ ry­žo įam­žin­ti vie­ tą, nuo ku­rios pra­ si­dė­jo Lie­tu­vos mo­ to­cik­liz­mo is­to­ri­ja – čia nu­ma­ty­ta pa­ sta­ty­ti įspū­din­gą pa­ mink­lą.

Po­ky­tis: vai­kai ga­lės žais­ti prie

sa­vų na­mų, ne­rei­kės jiems blaš­ ky­tis po ra­jo­ną.

Val­gy­ki­me lė­tai Kar­tais me­di­kai ir tie­są pa­sa­ko. Jie tvir­ti­na, ne­ver­ta val­gy­ti mais­to, ku­ ris yra ne­ska­nus ar es­te­tiš­kai ne­priim­ ti­nas vien dėl to, kad jį re­ko­men­da­vo kaip or­ga­niz­mui nau­din­gą pro­duk­tą. At­si­r in­kę sau tin­ka­m iau­sią mais­tą, tu­ri­me juo mė­gau­tis. Svar­biau­sia, ne­ sku­bė­k i­me val­gy­da­mi. Kaip ži­no­ma, so­tu­mo jaus­mą pa­jun­ta­me tik po 15– 20 min. Val­g y­da­m i lė­tai su­ma­ž in­si­ me gau­na­mo mais­to kie­kį, taip pat iš­ veng­si­me pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų. Ver­ ta re­gu­liuo­ti mais­to po­rci­jas. Me­di­kai pra­šo ne­per­pil­dy­ti skran­džio dau­giau nei į jį tel­pa. Jei po pie­tų ar va­ ka­rie­nės jau­čia­me sun­ku­mą bei pil­nu­ mą skran­dy­je, va­di­na­si, per­si­val­gė­te ir kū­no svo­rio ma­ži­ni­mo pro­gra­mą teks ati­dė­t i dar bent die­nai. Svar­bu ir tai, kad per di­de­lės mais­to po­rci­jos iš­tem­ pia skran­dį, žmo­gus su­val­go dau­giau mais­to, o tai le­mia ir pa­pil­do­mo kū­no svo­rio au­gi­mo ga­li­my­bę.

Links­mie­ji tirš­čiai Ba­re du stu­den­tai žval­go­si į dvi pa­ne­les. – Gal ei­ki­me su­si­pa­žin­ti? – Pa­lauk, te­gul su­si­mo­ka. Čes­ka (397 719; tik­ro­ji va­sa­ra nu­vy­lė, gal bo­bų va­sa­ra bus karš­ta)

Vie­ta: pa­mink­las tu­rė­tų at­si­ras­ti Pi­lies, Su­ki­lė­lių ir Dar­žų gat­vių san­kry­žo­je.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­ta­kos – Klai­pė­do­je

„Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad is­to­ri­kai Klai­pė­dos mo­to­cik­li­nin­kams pa­dė­ jo iš­siaiš­kin­ti tiks­lią vie­tą, kur 1925 m. bu­vo įkur­tas pir­ma­sis Lie­tu­vo­ je Klai­pė­dos kraš­to au­to­mo­bi­lių ir mo­to­ra­čių klu­bas. Jo įsta­tai mies­ to ir ap­skri­ties vir­ši­nin­ko raš­ti­nė­ je bu­vo įre­gist­ruo­ti 1928 m. bir­že­ lio 11-ąją. Ma­no­ma, kad klu­bas vie­ni­jo ke­ lias­de­šimt na­rių, nes uos­ta­mies­ ty­je tuo me­tu bu­vo apie 200 mo­ to­cik­lų – tik per­pus ma­žiau nei au­to­mo­bi­lių. Klu­bas re­gist­ruo­tas tuo­me­tė­ je Per­ka­sų gat­vė­je 7. Da­bar tai yra vie­ta ša­lia Su­ki­lė­lių, Pi­lies ir Dar­ žų gat­vių san­kir­tos.

„Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo Lie­tu­ vos mo­to­cik­li­nin­kų ju­dė­ji­mas, to­dėl tik­rai ne­ga­li­ma ne­pa­si­ nau­do­ti pro­ga įam­žin­ti šio fak­ to. No­ri­me pa­sta­ty­ti pa­mink­lą, ku­ris ne tik įam­žin­tų pir­mą­jį Lie­tu­vo­je mo­to­cik­li­nin­kų klu­ bą, bet ir puoš­tų mies­tą“, – tei­gė šios idė­jos au­to­rius, Klai­ pė­dos mo­to­cik­li­nin­kų klu­bo „West Coast MC“ na­rys Au­ri­ mas Moc­kus. Do­min­tų ir tu­ris­tus

Šį su­ma­ny­mą jis pri­sta­tė ir me­rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui. Šis svars­ ty­ti pir­mo­jo Lie­tu­vo­je mo­to­cik­li­ nin­kų klu­bo įam­ži­ni­mo ga­li­my­bę pa­ve­dė Žy­mių žmo­nių, is­to­ri­nių da­tų, įvy­kių įam­ži­ni­mo ir gat­vių pa­va­di­ni­mo su­tei­ki­mo ko­mi­si­jai.

Jos na­riai pa­si­sa­kė tei­gia­mai. Pa­ mink­lo at­si­ra­di­mui ry­toj dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba. A.Moc­kus, nors dar ne­su­lau­kė po­li­ti­kų pri­ta­ri­mo, jau krei­pė­si į skulp­to­rių Arū­ną Sa­ka­laus­ką, kad šis su­kur­tų ga­li­mo pa­mink­lo vi­ zua­li­za­ci­ją. Re­zul­ta­tas – iš gra­ni­ to ir ne­rū­di­jan­čio plie­no pa­ga­min­ to mo­to­cik­lo bei gre­ta jo sto­vin­čio be­si­svei­ki­nan­čio mo­to­cik­li­nin­ko kom­po­zi­ci­ja. „Ma­nau, kad toks pa­mink­las tik­rai bū­tų vy­kęs. Jis ne tik puoš­tų mies­tą, bet do­min­tų ir tu­ris­tus“, – nea­be­jo­jo A.Moc­kus. Į biu­dže­tą ne­si­kė­si­na

Pa­mink­lo po­sta­men­te bū­tų iš­kal­ tas Lie­tu­vos že­mė­la­pis, o ja­me pa­ žy­mė­ti tie mies­tai, ku­rių mo­to­

Arū­no Sa­ka­laus­ko vi­zua­li­za­ci­ja

cik­li­nin­kų klu­bai pri­si­dė­jo prie pa­mink­lo at­si­ra­di­mo. „Ma­nau, jog kiek­vie­nam klu­bui yra gar­bės rei­ka­las pri­si­dė­ti prie pa­mink­lo, ku­ris įam­žins pir­mo­ jo Lie­tu­vo­je mo­to­cik­li­nin­kų klu­ bo įsi­kū­ri­mo vie­tą, at­si­ra­di­mo“, – svars­tė pa­šne­ko­vas. Jis ti­ki­no, jog įgy­ven­din­ti šiai idė­jai iš mies­to biu­dže­to ne­pra­šys nė li­to – pi­ni­gų ieš­kos tarp mo­ to­cik­li­nin­kų ir rė­mė­jų. A.Moc­kus skai­čia­vo, kad pa­sta­ty­ti pa­mink­lą ga­li kai­nuo­ti apie 40 tūkst. li­tų. „Mū­sų tiks­las – kad jis at­si­ras­ tų iki ki­tų me­tų bir­že­lio 11 d., nes ta­da su­kaks 85 me­tai, kai bu­vo įre­ gist­ruo­ti pir­mo­jo Lie­tu­vo­je mo­to­ cik­li­nin­kų klu­bo įsta­tai. Bū­tų gra­žu pa­mink­lu įpras­min­ti šią su­kak­tį“, – ryž­tą de­monst­ra­vo A.Moc­kus.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.