TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, rugpjūčio 29 d., 2012 m.
Į naują Seimą neiš rinktiems parlamen tarams sumokėti išeitinių kompensacijų nebus iš ko. Lietuva 7p.
Dirbti į užsienį išvyksta vis dau giau išsilavinusių ir dideles pajamas gaunančių lietuvių. Ekonomika 9p.
Nr. 201 (1400)
diena.lt
Amerikiečiai ruošėsi uraganui Izaokui, kuris užklupo Jungtines Valstijas minint uragano Katrinos metines. Pasaulis 10p.
Mokslo šaknys – brangios Mokslo metų pra džia – nelengvas iš bandymas kiekvie nai į mokyklą savo atžalas leidžiančiai šeimai. Sunkiai besiverčiantiems tėvams naštą bent šiek tiek palengvina parama. Šiemet sostinėje dėl jos kol kas kreipėsi mažiau tėvų nei pernai.
1,30 Lt
Grįšiu į Ameriką rugsėjo 15-ąją ir man labai gaila, nes mums – man ir mano vyrui – labai patinka dirb ti ir gyventi Lietuvoje. Darbą Lietuvoje baigianti JAV ambasadorė Anne Elizabeth Derse
6p.
Miestas
2p.
Vežėjai jau skelbia rudenį
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Tik lašas jūroje
Žinoma, turint omenyje, kiek daik tų reikia nupirkti, pavyzdžiui, dar jokių reikmenų neturinčiam ir į pirmą klasę einančiam vaikui, to kia parama gali būti tik menka di desnių išlaidų dalis. Mokinio reikmenims įsigyti ski riamo pusantro šimto litų ga li neužtekti ir pratybų komplektui. Juk nepirks tėvai pirmiausia spor tinės aprangos ir avalynės, kol vai kas neturi pratybų sąsiuvinių. Vis dėlto pagalba, kad ir kokią vals tybė tegali pasiūlyti, geriau nei nieko...
2
Miestas
Pinigus taškys nežinia kam
Stygius: kiek daugiau nei pusantro šimto litų vargu ar užtenka vaikui išleisti į mokyklą. Bet didesnės para
mos vargingai gyvenančios šeimos retai gali tikėtis.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Keičiasi kūriniai, bet ne meilė Vilniui Rūta Grigolytė Dailės istorikė daktarė Kristina Sa baliauskaitė, didžiulio susidomė jimo sulaukusių dviejų romanų „Silva Rerum“ autorė, naujojoje knygoje nagrinėja dabarties žmo gui aktualias tapatybės, identiteto paieškų problemas. Tiesa, nuo Vil niaus temos niekur nepabėga. Vilnietė: už nuopelnus sostinei K.Sabaliauskaitė pernai buvo apdova
nota Šv. Kristoforo statulėle.
3p.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
K.Sabaliauskaitė „Vilniaus dienai“ papasakojo apie netrukus knygy nus pasieksiančią naują knygą, ke
lią iki jos atsiradimo ir Vilniaus reikšmę rašytojos bei jos personažų gyvenime. – Nuo istorinių, didelių romanų – prie visiškai šiuolaikiškų ap sakymų knygos. Kodėl taip nu tarėte? – Esu prietaringa, ir, kol knyga ne baigta, nemėgstu apie ją kalbėti. Ta čiau dabar jau viskas užbaigta, kny ga – leidykloje, pasirodys iki Naujųjų metų, todėl galiu šiek tiek papasakoti apie ją.
4
Gauk im e pin igų, pas kui svarsty sime, ką už juos dar yt i. Tok ia log i ka vad ovauj as i sav ivaldybės va dovai, sugalvoję daug iau kaip pu sę mil ij ono litų išleist i vald in inkų mok ym ams. Ko jie bus mokom i, kol kas niek as pas ak yt i neg al i. Švaistymą įžvelg ia tiek vald ant ie siems, tiek opoz ic ij ai atstovauj an tys pol it ikai.
Menas
13p.
Tango gali išgelbėti pasaulį
2
TrečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Mokslo šaknys – brangios 1
Laimučio Brundzos nuotr.
Transportas rieda į rudenį Nuo rugsėjo 1 d. viešasis transpor tas pradės kursuoti pagal žiemos sezono eismo tvarkaraščius.
Žiemos sezonu dėl padidėjusių keleivių srautų į gatves išriedės didesnis skaičius transporto priemonių nei vasarą. Trolei busų skaičius darbo dienomis bus 229 (buvo 177), autobusų – 278 (buvo 217), o poilsio die nomis troleibusų bus 122, auto busų – 138. Taip pat bus pakeis ti visų troleibusų bei autobusų maršrutų tvarkaraščiai. Vasaros sezonu sutrumpin tos 14 maršruto Antakalnis– Žygimantų gatvė–J.Basanavi čiaus gatvė–Gerosios Vilties stotelė troleibusų ir 30 maršru to Pilaitė–Konstitucijos pros pektas–Kalvarijų gatvvė–An takalnis autobusų trasos nuo rugsėjo 1-osios vėl pratęsiamos iki Saulėtekio. Vilniaus savivaldybė taip pat primena, kad gyventojų, stu dentų ir universitetų darbuo tojų patogumui nuo 2012 m. gegužės 1 d. 10 maršruto Anta kalnis–Kalvarijų gatvė–Nauji ninkai troleibusų trasa pratęsta iki Saulėtekio. Pasibaigus moksleivių vasaros atostogoms nuo rugsėjo 1 d. at naujinamas 35A Ožkiniai–Nau jieji Verkiai–Balsių gatvė–Bire liai autobusų maršrutas. Atsižvelgiant į gyventojų pra šymus, nuo rugsėjo 1 d. 19 Sto tis–Salininkai autobusų marš rutu kai kuriais reisais važiuos ir žemagrindžiai autobusai, pritai kyti neįgaliesiems bei tėveliams su vaikų vežimėliais. VD inf.
Vilniaus Antano Vie nuolio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduoto jos neformaliam ugdymui Aušros Bobelienės teigimu, tėveliams mo kinio reikmenims įsigyti skiriamos paramos paprastai užtenka praty boms ir pagrindiniams rašymo reik menims, sąsiuviniams, piešimo po pieriui įsigyti. Žinoma, reikia rinktis kuo pigesnes alternatyvas. „Pratybų kaina priklauso nuo to, su kokiais vadovėliais mokykla dirba. Pas mus lietuvių kalbai rei kia trijų, matematikai dviejų, stip resniems moksleiviams perkamos papildomos užduotėlės, rašymui, teksto suvokimui... Žinote, iš tie sų išeina nemažai“, – sakė A.Bo belienė. Direktoriaus pavaduotojos įsiti kinimu, nors vengiama išpopulia rintų ir neadekvačiai brangių pre kių, vis dėlto svarbu paieškoti kaip įmanoma kokybiškesnių reikmenų. „Pavyzdžiui, rašalas ant nekoky biško popieriaus sąsiuvinių lapų persilieja ir vaikai dėl to labai iš gyvena“, – apie jautrias mokinukų emocijas kalbėjo A.Bobelienė. Kol kas kreipėsi mažiau
Moksleiviams skiriama socialinė parama yra nemokamas maitini mas ir parama mokinio reikme nims įsigyti. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiemet parama moki nio reikmenims įsigyti skirta 5250 vaikų, jau išmokėta 4995 vaikams. Praėjusiais metais tuo pačiu laiko tarpiu parama mokinio reikmenims įsigyti buvo skirta 6724 vaikams, tai yra 1474 vaikais daugiau. Šiais metais paramai mokinio reikmenims įsigyti planuota su ma yra 1,45 mln. litų. Tokia suma buvo planuojama pagal praėjusių metų gavėjų skaičių. Kadangi šiais metais kreipiasi šiek tiek mažiau šeimų, tad ir panaudota suma, sa vivaldybės atstovų nuomone, bus mažesnė.
Manoma, kad šiais metais bus sulaukta prašymų dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti apie 8 tūkst. vaikų. Prašymus pateikti Vilniaus miesto savivaldybėje rei kia iki spalio 1 d. Nemokami pietūs šiems moks lo metams kol kas skirti 5386 vai kams. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu nemokami pietūs buvo skirti 6877 vaikams, tai yra 1491 vaiku daugiau.
Aušra Bobelienė:
Pavyzdžiui, rašalas ant nekokybiško popieriaus sąsiuvi nių lapų persilieja ir vaikai dėl to labai išgyvena. Manoma, kad iš viso iki mokslo metų pabaigos bus sulaukta pra šymų dėl nemokamų pietų sky rimo apie 9500 vaikų. Dėl nemo kamų pietų galima kreiptis per visus mokslo metus. Šviet im o ir moksl o min iste rijos teig im u, plan uojam a, kad 2012–2013 mokslo metais socia linę paramą mokiniams – nemo kamą maitinimą ir paramą mo kinio reikmenims įsigyti – šalyje gaus panašiai tiek pat moksleivių kaip ir praėjusiais metais – apie 139 tūkst. Vertina kiekvieną atskirai
Teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsi gyti turi moksleiviai, kurių šei mos bendros pajamos vienam as meniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai. Tam tikrais savival dybės tarybos nustatytais atve jais, ats iž velg iant į kur io nors namiškio gyvenimo sąlygas, mo kiniai turi teisę į nemokamą mai
Dilema: neilgai tarnausiančią kuprinę galima rasti ir už 30 litų, tačiau
nekokybiška prekė lems vaiko laikysenos sutrikimus.
tinimą, jeigu vidutinės pajamos vien am asm en iui yra maž esnės nei 700 litų. Gavę paramą moksleiviai mo kyklose gali papietauti už 3,38– 4,68 lito (mokyklose organizuo jamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – už 7,8–9,1 lito). Kai, kur yra galimybė (pavyzdžiui, iki mokyklinėse įstaigose, dieninėse vasaros poilsio stovyklose) pa
Vytauto Petriko nuotr.
pusryčiauti ar pavakarieniauti už 1,56–2,6 lito. Mokinio reikmenims įsigyti ski riami 156 litai vienam mokiniui per kalendorinius metus. Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, moki nio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo indi vidualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
Nebūtinai duoda pinigų Parama mok inio reikmenims įsig yt i gali būti skiriama pinigais arba nepi nig ine forma, jeig u mok inys yra pa tyręs socialinę riziką. Vietoj nemoka mo maitinimo mokiniams negali būti išmokami pinigai. Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mo kinio reikmenims įsigyti nuo mokslo
metų pradžios, galima kreiptis nuo tų Mok in iams nemokamas mait in imas metų liepos 1 d. Parama mokinio reik skiriamas nuo mokslo metų prad žios men ims įsig yt i skir iama iki praside iki mokslo metų pabaigos; pateik us dant mokslo metams arba mokslo me prašymą mokslo metais – nuo infor tų pradžioje, bet ne ilgiau kaip iki spa macijos apie priimtą sprendimą gavi lio 20 d. Ketinant kreiptis dėl paramos, mo mokykloje kitos dienos iki moks patart ina pasiteiraut i sav ivaldybėje, lo metų pabaigos. Su užpildytu pra šymu dėl social inės paramos mok i kokia nustatyta paskutinė data.
niams gal ima kreipt is į deklar uotos gyvenamosios vietos sav ivaldybės adm in istraciją, o jeig u gyvenamoji vieta nedeklar uota, – į sav ivaldybės, kur ioj e gyven ama, adm in istrac iją. Praš ymą dėl mok in io nemok amo maitinimo pareiškėjas gali pateikti ir mokyklos administracijai.
3
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
miestas
Pinigus taškys nežinia kam Pirma gaukime pinigų, paskui svarstysi me, ką už juos daryti. Tokia logika vado vaujasi savivaldybės vadovai, sugalvo ję daugiau kaip pusę milijono litų išleis ti valdininkų mokymams. Ko jie bus mo komi, kol kas niekas pasakyti negali. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Savivaldybė paskelbė, kad, siekiant efektyviai panaudoti ES fondų pa ramą pagal 2007–2013 m. Žmo giškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ketvirtojo prioriteto „Administracinių gebėjimų stip rinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ priemonę „Savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulini mas“, savivaldybės tarybai bus tei kiama pritarti, kad projektas būtų įgyvendinamas. Projekto preliminari vertė – 548,768 tūkst. litų, iš jų 82,315 tūkst. litų bus savivaldybės įna šas. Teigiama, kad savivaldybės dalis bus mokama iš projekto da lyvių darbo užmokesčio už darbo laiką, kai darbuotojai prisidės prie projekto įgyvendinimo. „Klausimas dėl „Vilniaus mies to savivaldybės darbuotojų admi nistracinių gebėjimų stiprinimo“
bus teikiamas Vilniaus miesto sa vivaldybės tarybai. Tik tarybai pri tarus būtų teikiama paraiška gau ti ES paramą. Tik gavus ES paramą būtų planuojami konkretūs moky mai“, – teigiama „Vilniaus dienai“ pateiktame savivaldybės Viešųjų ryšių atsakyme apie projektą. Dar kartą pasitikslinus, negi nėra nieko numatyta – nei kurie konk rečiau bus stiprinami administra ciniai gebėjimai, nei kaip mokymai turėtų padidinti viešojo administ ravimo efektyvumą, nei kokios pa skaitos bus, nei kurie savivaldybės darbuotojai dalyvaus mokymuo se, nei tai, ar mokymai vyks dar bo metu ir jeigu taip – ar bus kokia nors besimokančiųjų pavadavimo sistema, nei mokymų trukmė, – atviresnio komentaro nesulaukta. Jeigu niekas negali pakomentuoti net siekių ir naudos, kurios tikima si, kam tas projektas apskritai rei kalingas? „Pagal ES struktūrinių fondų fi nansavimo tvarką yra griežtai reg
Komentarai Vidas Urbonavičius Miesto tar ybos nar ys
T
ok ia situacija – absurd iška ir tik dar kartą parodo, kaip dirbama šioje savivaldybė je. Parodo kompetencijas, ir ne darbuotojų, kurios, manau, neblo gos, bet vadovo. Jeigu jie mato tiesiog galimybę gauti iš kur nors pinig ų, jie juos ima negalvodami, ką su jais da ryti ir ar tikrai jų reik ia, ar verta juos leist i, pavyzd žiui, organ izuojant vie šuosius pirkimus. Juk juos organizuo jant, papildomu darbu apkraunami kiti administracijos darbuotojai, kurie ga lėt ų tuo metu atl ikt i naud ingesn ius darbus, nei tiesiog tenkinti tokius tuš čius įgeidžius užsidėti varnelę, kad bu vo mokymai.
Šarūnas Birutis
Miesto tar ybos nar ys
Planai: savivaldybės darbuotojai kels kvalifikaciją, nors nežinoma nei
kaip, nei kiek laiko.
lamentuotos procedūros. Viena jų – būtinas išankstinis savivaldy bės tarybos pritarimas, siekiant teikti paraišką gauti finansavimą. Jei taryba pritars, Personalo de partamentas su ES projektų koor dinavimo skyriumi teiks paraiš ką ES Socialinio fondo agentūrai. Tik gavus finansavimą, būtų ren giamas projektas, kuris būtų įgy vendinamas 2013–2015 m.“, – at keliavo dar vienas savivaldybės atsakymas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
549 tūkst. litų
savivaldybė ketina išleisti tarnautojų mokymams.
M
ano subjekt yv ia nuo mone, tokie atvejai daž nai yra Europos pinig ų švaistymas. Mokymams dažnai atrandamos konsultacijų įmo nės, kurios tuos pinigus gražiai suval go, gražiai parašo ataskaitą. Nemanau, kad tai naudinga Lietuvai. Manau, kad mūsų žmonės yra baigę universitetus, tikrai yra pakankamai mokyti arba tu ri mokytis patys – tam yra galimybių, tik reikia domėtis. Kitas dalykas, galbūt nepriklausan tis nuo savivaldybės, – daug svarbiau tuos pinigus panaudoti darbo vietoms kurti, o ne tokiems „minkštiems“ pro jektams.
4
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Keičiasi kūriniai, b
Sveikins neįgalieji Šį penktadienį visi vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Kated ros aikštę, kur per Sostinės dienas vyks jau aštuntoji tradicinė res publikinė šventė „Tau, Vilniau!“.
Šventės dalyvius suburs neįgalių jų darbų paroda-mugė, linksmins geriausi neįgaliųjų meno saviveik los kolektyvai, Lietuvos kariuome nės orkestras, diksilendas „Sweet band“, kiti populiarūs muzikos atlikėjai. Šventė bus iškilmingai atidaryta vidurdienį. „Pernai po pertraukos atgimusi šventė „Tau, Vilniau!“ darkart įro dė, kokia ji ypatinga ir reikalinga, tad man labai malonu visus pakvies ti dalyvauti ir šiemet. Tai puiki proga pasigrožėti nagingų meistrų sukur tais keramikos, medžio, floristikos, tapybos darbais ir jų įsigyti, pasi džiaugti koncertine programa, ta čiau svarbiausia – visiems susibur ti ir pabendrauti“, – sakė renginio globėjas socialinės apsaugos ir dar bo ministras Donatas Jankauskas. Jau nuo 11 val. visoje Katedros aikštėje kartu pramogauti kvies įvairių žanrų neįgaliųjų meno sa viveiklos kolektyvai – kaimo ka pelos, ansambliai, teatro trupės ir kiti. Šventę 12 val. iškilmingai ati darys Lietuvos kariuomenės or kestras. Vėliau koncertuos Lietu vos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras ir dik silendas „Sweetband“. 13 val. dviem valandoms šventės dalyvius ir svečius sukvies dailės akcija vaikams ir jaunimui „Tau,
Tai bus šis tas visai ki 1 tokio nei „Silva Rerum“. Knyga vadinsis „Danielius Dalba
Tradicija: šventė „Tau, Vilniau!“
rengiama jau aštuntą kartą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vilniau!“. Nuo 13.30 iki 15.30 val. bus galima pasivaišinti kareiviš ka koše. Per visą renginį dalyviai eksponuos ir pardavinės savo ga mybos keramikos, medžio, teksti lės, floristikos, tapybos darbus. Nuo 13.45 val. scenoje koncer tuos geriausi šalies neįgaliųjų me no saviveiklos kolektyvai. Šven tė bus iškilmingai uždaroma 15.30 val., savo muzikinę programą su sirinkusiesiems dovanos populia rūs muzikos atlikėjai. Renginyje dalyvaus neįgalieji, neį galiųjų visuomeninių organizacijų, neįgaliųjų įmonių, užimtumo, ug dymo, reabilitacijos centrų, neįga liųjų socialinės globos ir kitų įstai gų atstovai. Planuojama, kad, kaip ir ankstesniais metais, iš įvairių Lietu vos regionų į šventę suvažiuos apie 1500 negalią turinčių žmonių. VD inf.
& kitos istorijos“. Danielius Dalba yra ironiškas pagrindinis persona žas novelės tipo apsakyme, o visos kitos istorijos vienaip ar kitaip tarpusavyje susijusios, tačiau ne tiesiogiai, daugiausia – per problematiką, per motyvus, per pasi kartojančią topografiją. Kitas skirtumas, palyginti su ankstesnėmis knygomis, – šio ji bus visai kito stiliaus, apie da bartinį pasaulį. Veiksmas vyksta Paryžiuje, Londone, Marakeše, Vilniuje ir daug kur kitur. Pabai gusi rašyti knygas „Silva Rerum“ ir „Silva Rerum II“, kur kalba ma apie XVII–XVIII a. žmogų, apie kūno ir dvasios priešprie šą, dievoiešką, likimo, atsitikti numo, gyvenimo prasmės klau simus, nutariau panagrinėti tas temas, apie kurias tiek daug kal bame šiandien: apie tapatybę, identitetą, istorinę amneziją, ne senos istorijos įtaką šiandienai. Tai temos, dėl kurių šiandienos publicistai, politikos ir filosofijos apžvalgininkai laužo ietis savo skiltyse. Taip pat nenorėjau, kad tai būtų koks nors žurnalistinis ar eseistinis dalykas, o papasakota per istorijas, kurios labai dažnai balansuoja ties grotesko, pastišo riba, kitaip tariant, ten bus vis ko, sekso, narkotikų ir rokenrolo – taip pat. Tikiuosi, kad per di namiškas istorijas bus paliestas ir atviras masinės sąmonės ner vas. Man ir pačiai to reikėjo.
– Ar knyga labai „emigrantiš ka“? Kokių temų joje skaityto jams dar tikėtis? – Visiškai ne. Yra du apsaky mai, kurių pavadinime yra žodis „Vilnius“, yra keli, kurių veiks mas vyksta užsienyje ar emig racijoje, bet vilnietiškoji praeitis ten daro didelę įtaką personažų gyvenimams, nuo jos neįmano ma pabėgti. Kitos temos, kurio mis novelės siejasi viena su kita, yra kūryba, originalumo kūryboje paieškos, kinas, dailė ir kelionės. Ne emigracija, bet keliavimo bū sena, išvykimai ir atvykimai tur būt yra svarbesnė tema. Todėl la bai svarbi vieta tenka viešbučiams – viešbutis man yra keista, efeme riška realybė, kurioje žmonės tam tikra prasme gyvena visai kitaip, nei yra įpratę. Tad knygoje yra ne vienas realus viešbutis. Vienas jų, nors ir neįvardijamas, – Paryžiaus „Ritz“, kitus skaitytojai gal atpa žins patys. Labai įdomu, kad vos parašius apsakymą, kurio veiks mas vyksta „Ritz“, aprašyta sis viešbutis iš karto tapo istori ja: buvo paskelbta, kad uždaromas dvejų metų rekonstrukcijos, po ku rios tikriausiai bus atidarytas jau visiškai kitoks, gerokai moderni zuotas. „Emigracija“, manau, yra jau atgyvenusi sąvoka, man kur kas įdomesnės svetimumo ir susveti mėjimo problemos. Herojus Danie lius Dalba gyvena čia, Lietuvoje, sėkmės viršūnėje, keliauja po visą pasaulį, bet tam tikra prasme yra visiškas emigrantas, žūtbūt ieš kantis sau prieglobsčio – bet pa skaitysite patys ir sužinosite, kas, kaip ir kodėl...
– Ar nebaisu debiutuoti nau jame žanre? Vis dėlto knygos laukia labai didelis romano „Silva Rerum“ gerbėjų būrys? – Aišku, kad baisu. Tačiau ma nau, kad kūryboje reikia įveikti baimę, nes, jeigu nuolat bijosi ri zikos, labai apribosi save. Jei kur si tik tai, ko iš tavęs tikisi, bandy damas įtikti skaitytojui, prasidės gamyba, o nebe kūryba. Buvo pačiai įdomu sukurti vi siškai kitokio tipo tekstą. Naujojo je knygoje yra labai daug dialogų, įvairių pasakojimo stilių, norėjau „pamankštinti raumenis“ ir paro dyti, kad galiu rašyti ne vien kilo metriniais sakiniais, bet galiu kal bėti ir visai kitaip – tikiuosi, ne mažiau įdomiai.
– Ar turite tiesioginį ryšį su skaitytojais, ne vien komen taruose prie straipsnių? – Visuomet, kai atvykstu į Lietu vą, stengiuosi nuvažiuoti į susiti kimus su skaitytojais. Ypač mėgstu važiuoti į tuos, kurie toliau nuo di džiųjų miestų. Tai proga pamaty ti tuos tikruosius savo skaitytojus. Jausmas būna nuostabus. Mažuo se miesteliuose susitikimai dažnai būna dar įdomesni ir dinamiškesni nei didžiuosiuose miestuose. Skaitytojai pateikia labai įdomių klausimų. Be to, sužinojau, kad jie skaito ne tik mano knygas, bet ir tinklaraštį „Rafinerija“. Nors kar tais sako, kad jame aprašytų vietų tikriausiai niekada neaplankys ar neįsigis tų daiktų, bet mielai pasi semia idėjų, kaip ką nors panašaus pritaikyti savo gyvenime, ar „pa keliauja“ skaitydami. Tai išgirs ti buvo labai malonu ir gera. Ma nau, kad lietuviškoje publicistikoje, žurnalistikoje, televizijoje trūksta to inspiracinio momento, geriau sių ir kūrybiškiausių pavyzdžių iš pasaulio parodymo auditorijai, ką išvydęs žmogus galėtų pats fanta zuoti, kurti, pakilti nuo to rutini nio lygio, eksperimentuoti. Žmogui įkvėpimas yra labai svarbu.
Vilnietiškoji praei tis daro didelę įtaką personažų gyveni mams, nuo jos neį manoma pabėgti.
Požiūris „O kam to reikia? Čia nėra perkamosios galios“ kuria visuomenėje pilkumą, atsiranda tarsi liūnas, tyvuliavimas, kuria me niekas tarsi nieko nenori, nie kam nieko nereikia, trūksta no ro padaryti ką nors kitaip, geriau. Apie tą pilkumą naujojoje knygoje taip pat nemažai rašau. – O kokie žmonės jus supa? Ar tarp draugų yra menininkų? – Draugai man – tai žmonės, ku rie ypač artimi, ištikimi, ir tikiu, kad jie visuomet atneš ir paduos stiklinę vandens, kai man to la bai reikės. Tarp draugų yra ir vi sai nekūrybinių profesijų žmonių, ir kūrybiškų žmonių. Susilauku si dukrelės itin gerai pajutau, kaip gera, kad tarp draugų yra daug kūrėjų. Dėl to jaučiuosi itin privi legijuota. Kai į svečius ateina so
Pozicija: K.Sabaliauskaitė mano, k
listas Edgaras Montvidas ar reži sierė Dalia Ibelhauptaitė arba kai pačios su dukra nueiname į Juozo Statkevičiaus ateljė, matau, ko kią tai daro jai fantastišką įtaką ir įspūdį, kad jie kuria, režisuoja, dainuoja; kad yra teatras, scena, grožis... Džiaugiuosi, kad galiu jai duoti tokių įspūdžių ir susitikimų – kai pati augau, mane tėvai taip pat labai kultūriškai lepino. Tuo met nebuvo pinigų geriems dvira čiams ar importiniams žaislams, bet būdavo, pavyzdžiui, kelionės į Ermitažą, nuolatinis lankymasis teatruose ar muziejuose. Nuostabu yra vakarais susėsti su artimais draugais ar šeima prie vakarienės, kurią patys ir pasiga miname, pabendrauti. Intensyvus socialinis gyvenimas prieš fotoob jektyvus, vaikščiojimas į vakarė lius, pristatymus, parduotuvių ati darymus – man jau praėjęs etapas. Einu tik į meno renginius – į teat rą, operą, dailės parodų atidary mus arba tada, kai ką nors suku ria ir pristato artimi draugai. – Vilnių žmonės mato labai skirtingai, vieniems jis – ku pinas gyvybės, kitiems – pastaruoju metu liūdnėjantis, pil nas problemų. Koks jums at rodo šis miestas? – Man atrodo, kad nemokame pa siimti iš Vilniaus tiek, kiek iš jo galima paimti. Vienas didžiausių miesto pranašumų yra tai, kad jis yra labai kompaktiškas, ir kultū riniame centre – senamiestyje – viskas labai arti. Per vieną vakarą galima aplankyti net kelis rengi nius, galerijas, tai sunku padary ti kitų šalių didmiesčiuose. Labai mėgstu tai daryti: pabūti pusva landį kur nors, tuomet nueiti ki
5
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
6p.
miestas
Seimo teisininkai nemato kliūčių trumpesnei himno versijai.
bet ne meilė Vilniui
Balsiuose – baltiška dvasia Prie įsibėgėjančio „Vilniaus die nos“ bendruomenių konkurso „Metų idėja“ prisijungė ir Balsių gyventojai. Aktyvūs vilniečiai savo rajone įamžins čia gyvenusį garsų etnologą Norbertą Vėlių.
Balsių mikrorajone didžioji dalis gatvių pavadintos lietuvių mitolo ginių dievybių vardais, o 2008 m. viename skverelyje įkurtas Balsių mitologinis parkas, jame jau eks ponuojama 17 skulptūrų. Ketvirtus metus kuriamame parke reguliariai organizuojamos vietos bendruomenės tradicinės ir etnografinės šventės, kuriose, be vietos gyventojų, apsilanko ir daug svečių. „Šio parko prieigose, prie Bal sių pagrindinės mokyklos, norime pastatyti skulptūrinį ženklą – pa minklą kompoziciją, kuri pasitik tų parko lankytojus, suteiktų in formacijos apie profesorių, čia ilgai gyvenusį ir tyrinėjusį bal tų etnokultūrą“, – skelbia Balsių bendruomenės nariai. Taip Balsių gyventojai siekia pagerbti N.Vėlių, kurio dėka mikrorajono gatvių pa vadinimuose įamžintas visas pan teonas baltiškųjų dievybių. „Skulptūrinę kompoziciją pla nuojame įkurti reprezentacinėje Balsių pagrindinės mokyklos teri torijoje – priešais pagrindinį įėji
kad Vilnių labai svarbu išsaugoti tokį, koks jis yra.
tur. Ir tai galima daryti vidury sa vaitės, nereikia laukti savaitgalio. Tik savaitgaliais Vilnius ištuštėja, dėl to šiek tiek gaila. Kitose sosti nėse savaitgaliais žmonės išeina į gatves, o čia išvažiuoja į savo so dybas, prie ežerų. Tačiau Vilniu je daug koncertų, festivalių, vasa rą Vilnius fantastiškas. Džiaugiuosi, kad šiemet smar kiai padaugėję turistų. Su Vilniaus turizmo ir informacijos centru su manėme Vilniui suteikti kiek kitą „prekės ženklą“, užtenka tų klum pių ir cepelinų. Parašiau reprezen tacinius tekstus, kurie Vilnių pa teikia per keturis metų laikus ir per keturias kultūras: katalikiškąją, vokiškąją, žydiškąją ir stačiatikiš kąją. Reikia išnaudoti tai, kad Vil nius buvo šventųjų miestas, jame gyveno net penki šventieji, vienuo lika bažnyčios kanonizuotų palai mintųjų, turime išnaudoti religi nį turizmą, puikią miesto muzikinę tradiciją, žydiškąjį meninį, rusiš kąjį paveldą. – Taigi manote, kad Vilniuje kultūrinis gyvenimas intensy
vus, tik patiems žmonėms reik tų labiau į jį įsitraukti? – Reikia mažiau žiūrėti televizorių, daugiau skaityti renginių anon sus, domėtis, kas ir kur vyksta, ei ti, bendrauti. Pati gyvenu be televi zoriaus jau dešimt metų, ir tai yra nuostabu. Lietuvoje labai trūksta gero kul tūrinio portalo ar laikraščio, bet ne tokio, kur patys profesionalai apie savus rašo ir patys skaito, o infor matyvesnio, įdomesnio, patrauk lesnio bet kokios profesijos žmogui, kuris tiesiog nori nueiti į parodą ar teatrą, išsirinkti, kurią knygą skai tyti ar kino filmą pasižiūrėti, pri statančio ir pasaulio kultūros nau jienas – tokio, kaip „The Sunday Times“ kultūros priedas. Išankstinė leidėjų nuostata, kad tai neatsipirks, neapsimokės, nie kam tai neįdomu, yra vienas nema loniausių dalykų – kažkas už tave nusprendžia, kad tai tau neįdomu, tau to nereikia. Dėl to visuomet la bai smagios kad ir nedidelės, bet protingos ir kultūringos iniciaty vos, tokios kaip žurnalas „370“, – visi mano pažįstami jį skaito. Va
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
dinasi, tokių reikia. O apskritai Vilnius yra kaip vienas didelis kul tūros centras, ir net ne vienos kul tūros. – Koks jūsų požiūris į pastaruo ju metu itin karštas miesto mo dernizavimo šalininkų ir pavel dosaugininkų diskusijas? – Manau, kad Vilnių labai svarbu išsaugoti tokį, koks jis yra, o ne ką nors stengtis keisti. Dar daugiau: norėtųsi, kad būtų buvusios išsau gotos svarbios vietos, kurios mies tuose kuria legendas. Pavyzdžiui, gaila, kad senieji restoranai, vieš bučiai neišliko ten, kur jie buvo nuo seno. Apmaudu, kad „Jurgio“ vieš butyje dabar tėra parduotuvė, o ne legendinis prabangus viešbutis su istorija, kur rinktųsi menininkai, intelektualai; dabar tokia vieta tė ra „Neringa“, o nebeliko nė vieno iš trijų Štralių – nei Baltojo, nei Rau donojo, nei Žaliojo. Apskritai Vil niuje beveik nėra nė vieno restorano su tradicine sale aukštomis lubomis ar normalios pokylių salės labdaros renginiams. O gaila, nes jų istoriš kai visuomet čia buvo...
mą. Ji taps neatskiriama mokyklos ir visos bendruomenės identite to dalimi. Tikėtina, kad toks dė mesys etnokultūros pradininkui skatins moksleivius ir mokyto jus domėtis lietuvių kalba, tauto saka bei kultūros paveldu“, – vi liasi balsiškiai. Balsių pagrindinė mokykla – naujausia ir moderniausia švie timo įstaiga Lietuvoje. Ją nuolat lanko svečiai, joje aktyviai vyk doma popamokinė veikla ne tik vaikams, bet ir bendruomenės gyventojams. Ji tapo kultūros ir laisvalaikio židiniu atokiame Vil niaus miesto mikrorajone. Oficiali skulptūrinės kompozi cijos atidengimo ceremonija vyks Rugsėjo 1-ąją, joje dalyvaus gausus būrys moksleivių ir tėvelių. Tačiau nuostabiausia yra tai, kad šiemet į mokyklą ateis net šešios pirmo kėlių klasės, o tai beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota. „Pasitvirtino mūsų bendruo meninės veiklos svarba ir siekis kurti saugią bei patogią aplinką, ją puoselėti ir kartu džiaugtis. Sug rįžo pasitikėjimas ir tikėjimas ge ra ateitimi, todėl Balsiuose kuria si šeimos, kurių dauguma turi tris vaikus, o tai geras ženklas“, – ar tėjančiais mokslo metais džiau giasi Balsių gyventojai. VD inf.
Dosjė Norbertas Vėlius (gimė 1938 m. sau sio 1 d. Gulbėse, Šilalės r., mirė 1996 m. birželio 23 d. Vilniuje) – lietuvių etnografas ir religijotyrininkas. Vie nas žinomiausių Lietuvos etnografų, folkloristų ir baltų mitologų, pasauly je pripažintas etninės kultūros tyri nėtojas. Vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinio sąjūdžio veikėjų. 1947–1954 m. mokėsi Laukuvos vi durinėje mokykloje. Ją baigęs pasi liko mokytojauti. 1957–1962 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo pirmo kurso (1957 m.) pradėjo rinkti tautosaką ir užrašė per 30 000 lietuvių tautosakos vienetų. 1962–1989 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir litera tūros institute. 1984 m. paskirtas Ta rybų Lietuvos enciklopedijos moks liniu konsultantu. 1989 m. apsigynė daktaro diserta
ciją „Chtoniškasis lietuvių mitologi jos pasaulis“. Tais pačiais metais už mokslinį darbą apdovanotas Lietu vos valstybine premija, po metų – Mato Slančiausko premija už tauto sakos rinkimą, o 1993 m. už krašto tyros ekspedicijas ir monografijas – Jono Basanavičiaus premija. Nuo 1990 m. – Lietuvių literatūros ir tautosakos inst it uto vyr iausia sis mokslinis bendradarbis. Vytau to Didžiojo universitete Kaune nuo 1989 m. dirbo Antropologijos, o vė liau – Etnologijos ir folkloristikos ka tedros vedėju. Tais pačiais metais pakviestas į JAV susipažinti su ten esančiais lietuvių tautosakos rinki niais ir dalyvauti Čikagos VI meno ir mokslo simpoziume – ten skaitė pra nešimą „Lietuvių etninė kultūra Vy tauto Didžiojo universitete“. 1992 m. N.Vėliui suteiktas profeso riaus vardas.
Kūrybinis kelias Nuo 2002 m. K.Sabaliauskaitė dirba korespondente Londone. 2008 m. išleistas pirmasis istorinis ro manas „Silva Rerum“, jis tapo dešimties leidimų sulaukusiu bestseleriu bei pri pažintu literatūros įvykiu Lietuvoje.
to Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2010 m. romanas „Silva Rerum“ kritikų oficialiai įvardytas viena iš dešimties įsimintiniausių dešimtmečio knygų.
2011 m. išleistas „Silva Rerum II“, šešių laidų sulaukęs pirmos knygos tęsinys, 2008 m. K.Sabaliauskaitė gavo Jurgos tapęs perkamiausia metų knyga. Ivanauskaitės premiją. 2011 m. K.Sabal iauskaitė Viln iaus 2009 m. romanas „Silva Rerum“ iš rinktas lietuviška Metų knyga.
miesto apdovanota „Šv. Kristoforu“ už Vilniaus atspindžius literatūroje.
2009 m. romanas „Silva Rer um“ 2012 m. romanas „Silva Rerum II“ iš įtrauktas į Lietuvių literatūros institu rinktas lietuviška Metų knyga.
Erdvė: skulptūrinė kompozicija N.Vėliui per Rugsėjo 1-osios šventę bus
atidengta priešais Balsių mokyklą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
6
TRečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pokyčių negalime tikėtis Stasys Gudavičius
P
rieš šiuos rinkimus, kaip ir prieš bet kuriuos kitus, Lietuvoje atsinauji na diskusijos apie mūsų valstybėje egzistuojančią mokesčių sistemą. Kiek ji gera? Kiek užtikrina šalies ir jos eko nominės sistemos gyvybingumą? Ką šioje sistemoje derėtų keisti, tobulinti? Patenk intų mokesč ių sank loda žmon ių Lietuvoje nelabai daug. Beveik visi ekono mistai, ekspertai, apž valg in inkai tur i jai pastabų. Štai Liet uvos deleg uotas Europos Kom i sijos narys Alg irdas Šemeta pabrėžia, kad mažos pajamos mūsų šalyje apmokestina mos pernelyg smark iai: „Pagal darbo ap mokest in imą Liet uva ES yra apie vidurį tarp šal ių nar ių, o pagal kapitalo apmokes tin imą yra tarp tų, kur ios kapitalą apmo kestina maž iausiai. Mano supratimu, gana didelė darbo apmokestinimo problema ta, kad ypač maži atlyginimai, mažos pajamos apmokestinami gana smark iai. Galbūt rei kėtų apie tai galvoti.“
Diplomatė regi naują santykių erą
D
arbą Lietuvoje baigianti Jungti nių Amerikos Valstijų ambasadorė Anne Elizabeth Derse antradienį oficialiai atsisveikino su premje ru Andriumi Kubiliumi ir jam padėkojo už bendradarbiavimą. „Šiandien padėkojau premjerui už puikų darbą su JAV, kuriant stiprius transatlanti nius ryšius. Per pastaruosius trejus metus Lietuva tapo priešakine JAV partnere ir mes kartu dirbome kaip lygiaverčiai partneriai daugybėje sričių: saugumo, ekonomikos, ly gių galimybių. Tikiu, kad mes puikiai dirbo me pakylėdami mūsų santykius į naują lygia vertės partnerystės erą“, – žurnalistams po susitikimo su premjeru Vyriausybėje kalbė jo ambasadorė.
Tikiu, kad mes puikiai dirbome pakylėdami mū sų santykius į naują lygia vertės partnerystės erą.
Ji taip pat kelis sakinius ištarė lietuviškai. „Grįšiu į Ameriką rugsėjo 15-ąją ir man la bai gaila, nes mums – man ir mano vyrui – labai patinka dirbti ir gyventi Lietuvoje. Ir norėčiau padėkoti visiems lietuviams už jū
sų geranoriškumą, svetingumą ir malonumą. Niekada nepamiršiu Lietuvos, man labai pa tinka čia, tikrai ačiū. Ačiū už partnerystę ir bendradarbiavimą“, – lietuvių kalba kreipė si A.E.Derse. Kaip žurnalistams sakė premjero patarė jas Laimonas Talat-Kelpša, A.Kubilius am basadorei įteikė tradiciškai darbą Lietuvo je baigiantiems ambasadoriams dovanojamą tautinę juostą. Taip pat premjeras diploma tei padovanojo šilkinę skarelę su lietuviškais ornamentais, kuri, tikimasi, ambasadorei pa dės ne tik nepamiršti Lietuvos, bet ir įvairio mis progomis Lietuvą pristatyti ateities dar buose. A.Kubilius teigia turintis už ką dėkoti A.E.Derse. „Jungtinės Amerikos Valstijos buvo, yra ir bus labai svarbios Lietuvos partnerės ir am basadorių darbas atstovaujant tokiai valsty bei Lietuvoje mums labai svarbus. Per šiuos keletą metų daug dirbome kartu. Daug pa siekėme, visiškai akivaizdu, kad tiek saugu mo, tiek ekonomikos, energetikos reikaluose Jungtinės Valstijos mums išlieka labai svar bios ir vertingos partnerės, bendradarbės. Už tai tikrai nuoširdžiai norisi padėkoti ir amba sadorei“, – Lietuvos radijui antradienį kalbė jo premjeras. L.Talat-Kelpšos teigimu, dar neaišku, kas ambasadoriaus poste pakeis A.E.Derse. VD, BNS inf.
keis JAV ambasadoriaus Lietuvoje poste.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Trumpesnis himnas – įstatymo reikalas
S
eimo teisininkai mano, kad Lietuvos himno trumpąjį etaloną tarptautinėms varžyboms patvirtinti galima, tačiau trumpąją versiją Seimas turi įtvirtin ti įstatymu. Tokią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikia dėl Valstybinio him no įstatymo pataisos, kuria trumpąjį Lietu vos valstybės himno etaloną tarptautinėms
sporto varžyboms siūloma patvirtinti Vy riausybei. Šiuo metu įstatymas numato, kad vyks tant vidaus ir tarptautinėms sporto varžy boms Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos vals tybės vėliava. Seimo Jaunimo ir sporto komisijos narys Žilvinas Šilgalis siūlo nustatyti, kad vykstant
Versija: gali būti, kad netrukus sirgaliai prieš sporto rungtynes giedos ne oficialią, o su
tarptautinėms sporto varžyboms būtų atlie kamas sutrumpintas Lietuvos valstybės him nas, atitinkantis tarptautinių sporto varžybų reglamento nuostatas. Sutrumpinto Lietuvos valstybės himno etaloną siūloma tvirtinti Vy riausybei. „Konstitucijos 16 straipsnio nuostata „Vals tybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ pagal keičiamo įstatymo straipsnį, apimantį tekstą ir gaidas, nesudaro teisinių prielaidų Vyriausybei modifikuoti (trumpin ti, ilginti ar kitaip keisti) Lietuvos valstybės himno tekstą ir gaidas“, – rašoma teisininkų išvadoje. Kaip pabrėžiama išvadoje, jeigu būtų pri tarta projekto iniciatoriaus siūlymui, Lietuvos valstybės himno sutrumpintą teksto ir gaidų versiją būtina įtvirtinti pačiame įstatyme. Ž.Šilgalis siūlo patvirtinti sutrumpinto Lie tuvos himno etaloną, nes šiuo metu, pasak jo, kyla daugybė nesusipratimų ir ginčų dėl him no atlikimo tarptautinėse sporto varžybose. Pataisos aiškinamajame rašte Ž.Šilgalis pabrėžia, kad daugumos tarptautinių spor to varžybų reglamentuose nustatyta mak simali atliekamo valstybės himno trukmė yra mažesnė nei Lietuvos himno atlikimo trukmė. Tarptautinis olimpinis komitetas dar iki 2012 m. Londono olimpinių žaidynių pranešė, kad 2012 m. olimpiadoje bus trumpinami il gesni nei 80 sekundžių nacionaliniai himnai. „Tautiška giesmė“ trunka 91 sekundę.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Todėl ir nesivystom taip, kaip galėtume, jeigu ši sistema būtų gerai apgalvota. Su tuo iš esmės sutinka ir Lietuvos banko valdyb os pirm in inko pavaduotojas Rai mundas Kuod is. Jis sako, kad neteisinga, kai „Sodros“ mokestis siek ia 34 proc., o pel no mokestis – 15 proc. Tarptautinis valiutos fondas reikalauja Lie tuvoje apmokestinti nek ilnojamąjį turtą ir įvesti automobil ių mokestį. „Mes per daug kalbame apie tai, ką dar rei kia apmokestinti, ką iš ko atimti, neretai net sukiršiname tam tikras visuomenės grupes. Bet svarbiau tai, jog niekas negali pasakyti, kad tie surinkti litai išleidžiami efektyviai, racionaliai. Esu ne kartą sakęs, kad valstybė pajamas renka robinhudiškai, o išleidžia iš vis nežinia kaip... Ir nuolatos girdime: „Mes geriau žinome, nelįskit su patarimais“, – sa ko naujasis Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Žodž iu, pasiūlymų dėl mokesčių tikrai daug. O ką apie mokesčių sistemą mano pol it i kai, nuo kur ių galų gale ir prik lauso, ko kia ji bus? Besisukant ys pol it ikoje irg i tu ri įvairių pastabų mokesčių klausimu. Bet niekaip nesutaria, kurie iš tų pasiūlymų ra cional iausi ir priimtiniausi valstybei. Maža to, visiškai neįsiklausoma į ekspertų patar imus. Į juos dažn iausiai numojama ranka. Todėl ir murkdomės toje nevisiškai teisingų mokesčių baloje. Todėl ir nesivys tom taip, kaip galėtume, jeigu ši sistema bū tų gerai apgalvota ir, be didesnių abejonių, naudinga šal iai. Ar šioje srit yje kas nors pasikeis po atei nančių rink imų? Vargu...
Mįslė: kol kas neaišku, kas A.E.Derse pa
trumpintą „Tautišką giesmę“.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Diena Media News“ L.e.p. vyriausiasis redaktorius Alvydas Staniulis
„Vilniaus dienos“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAI: Stasys Gudavičius – 219 1371 Ignas Jačauskas – 219 1372 MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391
LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 1688 PLATINIMO TARNYBA: 261 1688
7
TrečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
lietuva
Seime – aimanos dėl pinigų
Biudžetas – kiauras, tad į naująjį Seimą neišrinktiems parlamen tarams sumokėti išeitinių kompensacijų nebus iš ko. Išeitys kelios – keisti įstatymus ir pinigų iš biudžeto paprašyti daugiau. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Taupo, bet neužtenka
Seimo kanceliarijos vadovybė jau keletą mėnesių suka galvą, iš ko rudeniop į kitą Seimą neišrink tiems parlamentarams ir jų pa dėjėjams reikės mokėti išeitines kompensacijas. Skaičiuojama, kad šiam tikslui gali prireikti apie 5–6 mln. litų, bet tokių pinigų šiųme čiame parlamento kanceliarijos biudžete nėra. Tad parlamento vadovybė rudens laukia su nerimu, nors dar neaišku, kiek parlamentarų pasikeis. Prog nozuojama, kad į naująjį Seimą ga li būti neišrinkta apie 70 dabartinių parlamentarų. Seimo vyriausioji finansininkė Laima Šipkauskienė sako, kad svarstomi „įvairūs variantai“, ta čiau veržtis diržus jau nėra kur. „Jeigu būtų biudžete numatę tiek, kiek prašėme, sakyčiau, kad pinigų turime, o kai Seimo biudžetą paliko tokį patį kaip ir pernai, žino ma, kad turime galvoti įvairius va riantus. Negaliu pasakyti, kad tuos pinigus turime“, – vakar kalbėjo L.Šipkauskienė. Seimo finansininkė aiškino, kad parlamento kanceliarijos biudžetas antrą šių metų pusmetį gali dar la biau patuštėti, nes brangsta komu nalinės ir kitos paslaugos. „Turime problemų, bet tai yra mūsų proble mos. Turime jas išspręsti ir kaip nors vyniotis“, – sakė ji. Mokėjimus atidės?
Viena išeičių – keisti įstatymus ir išeitines kompensacijas Seimo na riams mokėti dalimis. Tad išeitinių mokėjimas persikeltų į 2013-uosius. Tačiau tam reikia įstatymų pakei timų. Abejojama, ar į rudens se
siją susirinkęs Seimas taip lengvai jiems pritars. Matyt, bus kaip visada: vieni siū lys išeitinių apskritai atsisakyti, ki ti – jas mažinti, treti – palikti to kias, kokios yra. Juolab kad Seimo kanceliarijos norimi Seimo statuto pakeitimai dar nė neparengti.
Laima Šipkauskienė:
Kai Seimo biudžetą paliko tokį patį kaip ir pernai, žinoma, kad turime galvoti įvairius variantus. „Vien Seimo narių padėjėjams už nepanaudotas atostogas reikės bent 1,5 mln. litų. Kovojame, kad jie išeitų, bet kai kurie neina pikty biškai ir niekas nesikeičia“, – aiš kino Seimo valdybos narė iš Darbo partijos Virginija Baltraitienė. Vis dėlto Seimo vicepirmininkė tikisi, kad rudeniop Seimas susi pras ir statuto pakeitimams, įtei sinantiems išeitinių kompensacijų mokėjimą dalimis, pritars. „Ma nyčiau, kad išeitinės kompensaci jos parlamentarams turi būti, kaip ir visiems kitiems dirbantiems“, – nurodė V.Baltraitienė. Išeitinių neatsisakys
Pagal dabar galiojančią tvarką, ku rią numato Seimo statutas, naujai kadencijai neperrinkti Seimo nariai turi teisę gauti išeitinę kompensa ciją, svyruojančią nuo 13 tūkst. iki 41 tūkst. litų. Jei duoda, vadinasi, reikia imti. Daugmaž taip mano eilinis Seimo narys. Iš pokalbių su Seimą aplei siančiais parlamentarais susidarė
įspūdis, kad nė vienas solidžios išeitinės kompensacijos atsisakyti neketina. „Kas įstatymo priklauso, tas bus paskirta, nereikės man im ti. Jei kiti atsisako, tegul atsisako, nediskutuojame apie tai“, – pa klaustas, ar galėtų atsisakyti išei tinės kompensacijos, komentavo į kitą Seimą nekandidatuosiantis konservatorius, Seimo vicepirmi ninkas Česlovas Stankevičiuus. Kompensacijos neatsisakytų ir Seimo veteranas socialdemokra tas Česlovas Juršėnas. Jis pritartų siūlymui jas mokėti dalimis: „Esu už mokėjimą dalimis. Jeigu į Seimą neišrenkama daug Seimo narių, tai iš kur paimti pinigų? Visko gali bū ti. O aš galiu ir palaukti.“ Beje, minėti Seimo nariai yra ir Nepriklausomybės Akto signata rai, tad galės pretenduoti ir į sig natarų rentas. Išeitinės kompensacijos lig šiol yra atsisakęs vienintelis buvęs Sei mo narys – amžiną atilsį teisinin kas Kęstutis Čilinskas. Siūlo pakeitimus
Be to, jau yra paruoštas Seimo na rių teisių, pareigų ir veiklos garan tijų įstatymas. Dėl jo Seimo nariai turėtų apsispręsti rudenį. Įstaty mas, be kita ko, įneštų ir pakeitimų dėl mokamų išeitinių kompensa cijų. Jų negautų tie Seimo nariai, kurie gautų didesnes nei Seimo na rio atlyginimas pajamas. Tarkime, jei Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, mažesnes nei buvęs vidutinis vieno mėnesio to Seimo nario atlyginimas, jam tuo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, kom pensuojamas skirtumas tarp vi dutinio vieno mėnesio Seimo nario atlyginimo ir jo atitinkamą mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų.
Pokalbis prieš rinkimus buvo. „Prasidedant naujam poli tiniam sezonui ir artėjant Seimo rudens sesijai, D.Grybauskaitė svar biausius darbus aptarė su pagrindi nių Seimo frakcijų vadovais“, – tei giama prezidentūros pranešime. Opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis BNS sakė su valstybės vadove aptaręs, ką Seime
Išaiškino: Prezidentė D.Grybauskaitė partijų lyderiams išdėstė argu Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
VD, BNS inf.
Apie šiuos susitikimus Prezidentės darbotvarkėje iš anksto skelbta ne
mentus, kodėl vetavo kai kuriuos įstatymus.
neišrinktiems Seimo nariams.
Tačiau jei buvęs Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, didesnes nei buvęs vidutinis vie no mėnesio to Seimo nario atlygi nimas, šiame straipsnyje numaty ta išmoka jam nemokama. Vis dėlto šis įstatymas išeitinių kompensacijų mokėjimo dalimis nereglamentuoja. Vienas įstatymo rengėjų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad įstaty mo projektas dar galėtų būti taiso
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
mas. Tačiau principinės nuostatos – išeitinių mokėjimo – atsisakyti neketinama. „Įsivaizduokime, kad jei žmogus chirurgas, jis ketverius metus sė dėjo Seime, jam užsidirbti negali ma. Jis praranda įgūdžius. Kur jis, išėjęs iš Seimo, gaus darbą? Žmo nės išmetami į gatvę, o kas toliau? Tai lazda su dviem galais. Jei išei tines panaikinsime, inteligentinio lygio Seimo narių neprisišauksi me“, – reziumavo S.Šedbaras.
INFORMACIJA
būtų galima spėti nuveikti per likusį mėnesį iki Seimo rinkimų. „Prezidentė detaliau išdėstė savo vetuotų trijų įstatymų argumentus, aš pažadėjau juos pristatyti frakci jai“, – teigė V.Mazuronis. D.Gry bauskaitė yra vetavusi Mėgėjiškos žūklės, Teisėkūros pagrindų bei Te ritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymų pataisas. Valdančiajai koalicijai priklau sančios Liberalų ir centro sąjun gos lyderis Algis Čaplikas BNS sa kė su Prezidente taip pat kalbėjęs apie artėjančią Seimo rudens se siją, aptaręs, kaip būtų galima su valdyti prieš rinkimus galintį pra sidėti populistinį įstatymų leidybos protrūkį. „Taip pat kalbėjo apie Seimo rin kimus, kokie gali būti jų rezultatai, kas gali formuoti valdančiąją koa liciją“, – sakė parlamentaras. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 d. Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks spalio 14-ąją.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ant radienį susitiko su valdančiųjų Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos bei opozicinės Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijų Seime vadovais.
Pritrūks: gali nebūti iš ko mokėti išeitinių kompensacijų į parlamentą
PRADĖTAS RENGTI „DAUGIABUČIAI GYVENAMIEJI NAMAI V.ŽALAKEVIČIAUS G. 6 (skl. kad Nr. 0101/0024:406) VILNIUJE 2-O ETAPO „BERŽŲ TERASOS“ TECHNINIS PROJEKTAS. UAB „Timidus“ pradeda 2-o etapo daugiabučių gyvenamųjų namų V.Žalakevičiaus g. 6 (žemės sklypo kad. Nr. 0101/0024:406) projektavimo darbus. Vadovaujantis 2008-12-03 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-738 „Dėl teritorijos prie Nemenčinės pl. 4 detaliojo plano tvirtinimo“ bus suprojektuota: 1) 4 daugiabučiai gyvenamieji namai, 2) pratęsta V.Žalakevičiaus g-vė. Statinio projektavimo pradžia 2012 m. pirmas ketvirtis, pabaiga – 2012 m. trečias ketvirtis. Statybų pradžia numatoma 2013 m. antrą ketvirtį, pabaiga – 2014 m. trečią ketvirtį. Projektuotoja UAB „JP architektūra“, J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Projekto vadovas – A.Kaušpėdas. Informacija teikiama tel. 271 59 06 arba e. paštu algirdas@pajegos.lt. Su projektu galima susipažinti kiekvieną darbo dieną nuo 10 iki 12 val.
8
trečiadienis, rugpjūčio 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Vokietija įvertino lietuvių literatūrologę I.Veisaitę Vokietijos Veimaro mieste Goethe’s medaliu už Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių ryšių puoselėjimą apdovanota nacių persekiota lie tuvių literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė (nuotr.).
Sigito Skinio (BFL) nuotr.
Šiuo apdovanojimu Goethe’s ins titutas siekia pagerbti žmones, ku rie ypač nusipelnė populiarindami vokiečių kalbą ir skatindami kul tūrinius mainus. Šiais metais Goethe’s instituto prezidentas Klausas Dieteris Lehmannas oficialiu Vo kietijos Federacinės Respublikos ordinu taip pat apdovanojo kaza chų teatro režisierių Bolatą Ataba jevą ir bosnių rašytoją Dževadą Ka rahasaną. „Laureatams teko išgyventi karą, represijas, persekiojimus ir trėmi mus. Vykdydami kultūrinę veiklą jie ragina atvirai kalbėti apie na
cionalines žaizdas, nepamirštant ir socialinių šiandienos sunkumų. Jie demonstruoja pilietinę drąsą, kalba ryžtingu balsu ir tiki žodžio galia“, – teigiama atrankos komi sijos sprendime. 1928 m. Kaune gimusi I.Veisai tė paskelbė per 200 publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra daugybės vadovėlių bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja. Kultū riniame Vilniaus gyvenime I.Vei saitė rūpinosi ryšiais su vokiečių kultūros organizacijomis, o at kūrus Lietuvos nepriklausomybę inicijavo daugybę kultūros mai nų projektų. Nors I.Veisaitė iki šiol gyvena Lietuvoje, kurioje kaip žydė buvo persekiojama nacių, ji visada pa sisakė už susitaikymą ir kultūrinį dialogą su Vokietija. VD, BNS inf.
Auditas: valstybės kontrolieriai įkalinimo įstaigose rado gausybę
pažeidimų.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Perka, kaip nori Valstybės kontrolė (VK), įkalinimo įstai gose nustačiusi Viešųjų pirkimų įsta tymo pažeidimų, įpareigojo juos pada riusius asmenis traukti tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn. „Sprendime išdėstyti pažeidimai rodo, kad daugelis audituotų įka linimo įstaigų turi rimtų proble mų taikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus“, – ant radienį išplatintame pranešime cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Kalėjimų departamentui paval džiose įstaigose nustatyta, kad kai kurios iš jų prekių ir paslaugų įsi gijo pažeisdamos pirkimo proce dūras, nesudarydamos rašytinių sutarčių, pritaikydamos netin kamą pirkimo būdą.
Giedrė Švedienė:
Daugelis audituo tų įkalinimo įstaigų turi rimtų proble mų taikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavi mus.
Pravieniškių pataisos namaiatviroji kolonija įspėjamosios tvoros rekonstrukcijai, kurios vertė – daugiau nei 80 tūkst. li tų, pasirinko netinkamą pirkimo būdą – apklausą, o atliekų tvar kymo paslaugas įsigijo be viešojo pirkimo procedūrų. Be to, ši įstaiga, nuolat pirkda ma santechnikos, elektros, staty bines ir panašias prekes, neaps kaičiavo visos numatomo pirkimo vertės ir nesudariusi vienos pir kimo sutarties iš tų pačių tiekėjų
prekių įsigijo už 127,7 tūkst. litų, kaip rašoma pranešime spaudai. Pasak VK, net inkam ą pre kių pirkimo būdą taikė ir Šiaulių tardymo izoliatorius, Marijam polės pataisos namai. Vilniaus pataisos namai kai kurias prekes ir paslaugas pirko be viešojo pir kimo procedūrų, o judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį pratęsė dvejiems metams, nors pradinėje sutartyje buvo numatyta galimy bė ją pratęsti tik metams. Netai kydamas viešojo pirkimo pro cedūrų dalį prekių bei paslaugų įsigijo ir nesudarydamas rašy tinės sutarties prekes pirko taip pat Lukiškių tardymo izoliato rius-kalėjimas. Viešųjų pirkimų įstatymo rei kalavimus pažeidė ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Ne sudariusi rašytinės sutarties ji įsigijo narkotinių bei psichotro pinių vaistų ir vaistinių medžia gų, išlaidos joms siekė bemaž 45 tūkst. litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkst. litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkst. litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuo latinio pobūdžio, ir 54,8 tūkst. li tų priedų sumokėjo už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Lietuvos teismo ekspertizės centras priemokas skyrė už darbą kenksmingomis sąlygomis, nors jis nėra priskirtas prie pavojin gų. Marijampolės pataisos namai darbuotojams skyrė nuolatinius priedus ir priemokas, nenurody dami konkretaus termino. VD, BNS inf.
9
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,75 %
74
+0,31 %
–0,60 %
Prisijungė prie organizacijos Lietuvos kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prisijungė prie Skandi navijos energetikos reguliuotojų („Nord REG“) organizacijos. Ši narystė susijusi su elektros biržos operatoriaus „Nord Pool Spot“ atėjimu į Lietuvą. „NordREG“ siekia suvienodinti kitų elektros rinkų, kuriose dirba „Nord Pool Spot“, veiklos principus. Įstojusi į šią elektros prekybos biržą Lietu va kol kas skaičiuoja aukščiausias kainas.
proc.
šalies gyventojų mano, kad verslas Lietuvoje nesąžiningas.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3127 DB svaras sterlingų 1 4,3648 JAV doleris 1 2,7661 Kanados doleris 1 2,7924 Latvijos latas 1 4,9599 Lenkijos zlotas 10 8,4490 Norvegijos krona 10 4,7533 Rusijos rublis 100 8,6320 Šveicarijos frankas 1 2,8749
pokytis
–0,0241 % –0,0961 % +0,0941 % +0,1542 % +0,0161 % –0,0178 % +0,4884 % –0,4188 % –
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,12
4,78
2,40
„Kvistija“
5,05
4,70
2,37
„Vakoil“
5,10
4,76
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,24 dol. už 1 brl. 112,70 dol. už 1 brl.
Šalį palieka net įmonių vadovai Šiais metais išvykstančių dirbti į užsienį gretas papildė daugiau aukštąjį išsilavinimą ir dideles pajamas turinčių asmenų. Spe cialistų manymu, tai reiškia, kad išvykstama ne vien dėl darbo vie tų trūkumo. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Išvyksta finansiškai pajėgūs
Per artimiausius metus dirbti sve tur planuoja 13 proc. šalies gyven tojų. Nors šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, yra panašus, šiemet esama ir netikėtų tenden cijų, kaip parodė tyrimų bendrovės „Rait“ tyrimas. „Matome, kad per septynerius metus situacija nelabai pasikeitė. Visuomenėje išliko panaši gyven tojų dalis, turinti ketinimų darbo ieškotis kitose šalyse. Tačiau pa stebėjome, kad šiais metais, paly ginti su ankstesniais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės, turintys di deles pajamas, aukštąjį išsilavini mą, einantys aukštesnes pareigas“, – teigė bendrovės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. Tarp ketinančių išvykti buvo daugiau 25–34 metų vyrų, taip pat aukštąjį išsilavinimą turinčių žmo nių, kurių pajamos aukštesnės nei vidutinės. Šiais metais taip pat daugiau ketino išvykti ir bedarbių, darbininkų, specialistų bei vadovų, įmonių savininkų. Šių metų tendencijos, kaip sakė I.Nausėdienė, rodo negerėjančią ša lies situaciją, kuri paliečia kitus so cialinius sluoksnius. 2010 m. dar bo ieškotis užsienyje ketino daugiau jaunimo (15–24 metų), studentų, že mesnes pajamas gaunančių žmonių ir turinčių vidurinį išsilavinimą. Darbo vietų netrūksta
Tendenciją, kad dirbti užsienyje planuoja daugiau finansiškai pa
jėgių žmonių, lemia galbūt ir kitos priežastys nei tik darbo vietų trū kumas, kaip sakė bendrovės „Ad vantus“ vadovas Arūnas Mieželis. Jo manymu, tai gali būti įvairesnės patirties siekis, nusivylimas susi klosčiusiu gyvenimu Lietuvoje ar tiesiog nuotykių poreikis.
Gintas Umbrasas:
Lietuviai į užsienį daž nai išvažiuoja dėl prasto santykio su verslu ir viešojo sektoriaus inf rastruktūra. „Kai žmogus žino, kad jo draugai, pažįstami išvažiavo į užsienį dirb ti ir jiems ten neblogai sekėsi, gal būt ir jis susimąsto pakeliauti, pa bandyti ką nors naujo“, – svarstė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad šiuo metu dar bų pasiūla Lietuvoje jau pakanka ma, tad bendrovė darbuotojų dirbti Lietuvos miestuose ieško intensy viai. Ypač trūksta žemesnės kva lifikacijos darbuotojų, tačiau ieš koma ir specialistų, pavyzdžiui, elektrikų, montuotojų, gamybos operatorių. A.Mieželis patikino, kad į bend rovę ieškoti darbo Lietuvoje krei piasi ir iš užsienio grįžusių žmonių. „Yra ir tokių, kuriems užsienyje neblogai sekėsi, bet jie grįžta ir sa ko, kad vėl norėtų dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pastaruoju metu didžio
ji dalis grįžtančių yra iš Anglijos.“ Pašnekovas taip pat patvirtino, kad užsienyje įgyta patirtis sugrį žusiems lietuviams darbą rasti čia padeda. Tačiau užsienyje, anot jo, gyventojai paprastai dirba panašius kaip ir Lietuvoje arba prastesnius darbus: „Jeigu žmonės čia buvo darbininkai, ir užsienyje jie paprastai dirba darbininkais. Tačiau kartais nuo darbininkiškų pozicijų užsienyje dirbti pradėjęs jaunimas gana greitai tampa vidutinės gran dies vadovais. Tuomet jų įgyta pa tirtis vertinga ir Lietuvoje.“ Emigruoja ne dėl pinigų
Bendrovės „Ekonominės konsul tacijos ir tyrimai“ direktorius Gin tas Umbrasas sakė pastebėjęs, kad darbo rinkos dalyvių skaičius ma žėja – iš šalies išvyksta jauni žmo nės. Tačiau tai, anot jo, rodo ne vien darbo pasiūlos trūkumą. „Valstybė turėtų auklėti sa vo piliečius, taip pat verslininkus, kas yra socialiai atsakingas vers las ir kaip verslininkams bei sam domiems darbuotojams sugyventi. Jeigu darbdavys išnaudoja dar buotojus kiek galėdamas, jie bė ga į užsienį, kur į juos žiūrima ne kaip į uždarbiavimo priemones. O ir darbdavys nori emigruoti iš ša lies, nes jaučia socialinį spaudi mą“, – svarstė G.Umbrasas. Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šalyje „emigranto“ sąvoka dažnai vulgarizuojama. Anot jo, visuome nė linkusi manyti, kad emigrantai iš šalies išvyksta vien dėl pinigų: „Tačiau aš manau, kad lietuviai į užsienį dažnai išvažiuoja dėl prasto
Tendencija: nors išvykstančių į užsienį dirbti skaičius pastaruoju me
tu kito tik nesmarkiai, šiemet laimės svetur ieško daugiau finansiškai pajėgių lietuvių. „Shutterstock“ nuotr.
santykio su verslu ir viešojo sekto riaus infrastruktūra.“ Dairosi į Norvegiją
Tyrimas parodė, kad daugiausia gyventojai darbo dairosi Anglijoje (31 proc.) ir Norvegijoje (28 proc.). Vokietijoje ieškotis darbo ketina 11 proc., Airijoje – 9 proc. šalies gy ventojų. „Šiek tiek skiriasi šalys, kurias gy ventojai rinktųsi šiuo metu ir kurias rinkosi prieš septynerius ir dvejus
metus. Smarkiai mažėja ketinan čių darbo ieškotis Airijoje. 2005 m. norinčių vykti į Airiją buvo 19 proc., 2010 m. – 11 proc., o šiais metais tik 9 proc. Pastebėjome, kad daugė ja norinčių išvykti dirbti į Norvegi ją. 2005 m. Norvegiją rinkosi 7 proc. ieškančių darbo užsienyje, šiais me tais keturis kartus daugiau – 28 proc.“, – teigė I.Nausėdienė. 2005 m. ieškotis darbo svetur ketino 13 proc. gyventojų, 2010 m. tokių buvo jau 15 proc.
Ir bankai nelaimingi, ir žmonės nerimauja Indėliai šalies bankuose pasiekė 44,3 mlrd. litų ir patvirtino vers lo bei gyventojų baimę investuo ti. Net vasarą gyventojai mieliau taupė nei leido sau paišlaidauti kelionėms.
Šių metų liepa puikiai iliustravo besitęsiančią indėlių krizę, kaip sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Jis pa brėžė, kad krizė yra netipiška. Anot jo, indėlių bankuose netrūksta, at virkščiai – jų net per daug. S.Kropo teigimu, liepą bendrasis indėlių portfelis pirmą kartą šalies
bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų. Per mėnesį pinigų įmo nių ir gyventojų sąskaitose padau gėjo net 668,3 mln. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 mln. litų ir sie kė 53,9 mlrd. litų. Nors šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali neatrody ti kaip pavojaus pranašai, S.Kro pas pabrėžė, kad verslui jie reiškia grėsmingą žinią. Anot jo, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekono mikoje negerėja. Ir tokia situacija, anot jo, tęsiasi jau trejus metus. „Bankai turi krūvą „trumpų“
pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų po reikio rinkoje nėra. O ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Svei kas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam laikui“, – sakė jis. S.Kropas pabrėžė, kad bankams visiškai nenaudinga kaupti klie nų pinigus niekur jų neįdarbinant. Taigi esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų. Kreditų paklausą ir reguliacinę aplinką lemia nepalanki situaci ja ES, tačiau, S.Kropo teigimu, kai
kurie dalykai priklauso ir nuo vie tos politikos: „Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynas ris, stabdantis laisvų rinkoje esan čių pinigų įdarbinimą ekonomiko je. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžia yra laikas atsakingoms ins titucijoms ieškoti galimybių išsi veržti iš užburto rato.“ S.Kropas pabrėžė, kad šias ob jektyvias problemas papildo ne mažiau bankų klientams svarbus subjektyvus veiksnys – nuolati nės diskusijos apie niūrias pasau lio ekonomikos perspektyvas. Jo
teigimu, tai nuo investicijų atbai do ir verslą, ir gyventojus. „Lietuvoje vasarą ši diskusi ja įgavo gal net šiek tiek grotes kiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoreti kų nuomonės dėl Lietuvos ekono mikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslinin kų optimizmas prigeso“, – sakė jis. Todėl, anot S.Kropo, natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį dau gelį bankų klientų verčia susimąs tyti apie santaupas juodai dienai ir pamiršti plėtros planus. VD inf.
10
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
pasaulis Kraupi savižudybė
Administracijos vadovas
Daugėja egzekucijų
Tyrėjai Rusijos Stavropolio krašte aiškinasi 14-metės mir ties aplinkybes. Pasikorusios mergaitės kūnas rastas vie no privačių namų priestate šio krašto Petrovsko rajone. Greta buvo rastas laiškas. Jame mer gaitė paaiškino tuo, kad ne norėjo gyventi būsimo vyro šei moje, nes pamilo kitą žmogų.
Baltarusijos prezidentas Aliak sandras Lukašenka nauju sa vo administracijos vadovu pa skyrė šalies ambasadorių Ru sijoje Andrejų Kobiakovą. Bal tarusijoje administracijos va dovas yra vienas svarbiausių asmenų. Anksčiau A.Kobiako vas dirbo prezidento administ racijos vadovo pavaduotoju.
Irakas per vieną dieną įvykdė egzekucijas 21 žmogui, ku rie buvo nuteisti už terorizmą. Irake mirties bausmės šiemet sulaukė jau 91 žmogus. Egze kucijos buvo įvykdytos neat sižvelgiant į Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovės ragi nimus paskelbti mirties bausmės moratoriumą šalyje.
Katrinos metinės laukiant uragano Izaoko Likimo ironija? Uragano Katrinos trage dijos metinių proga JAV pietines valsti jas pasiekė uraganas Izaokas. JAV valdžia uragano kelyje esančiose valstijose jau paskelbė nepaprastąją padėtį. Nenori kartoti klaidų
Ne paslaptis, kad prieš septynerius metus Naująjį Orleaną nusiaubu si Katrina kaip reikiant pagadi no tuomečio JAV vadovo George’o W.Busho reputaciją. Tuomet van gia federalinės valdžios reakci ja piktinosi daugelis amerikiečių – nukentėjusių nuo stichijos ir ne. Barackas Obama, regis, neno ri kartoti pirmtako klaidų. Jis vakar Luizianoje, kuri atsidūrė Izaoko ke lyje, paskelbė nepaprastąją padėtį. Toks sprendimas leis, jei bus būtinybė, valstijai gauti paramą iš federalinės valdžios likviduojant stichinės nelaimės padarinius. Luizianos, Alabamos, Floridos ir Misisipės valstijų gubernatoriai nepaprastąją padėtį valstijose pa skelbė kiek anksčiau. Šių valstijų gubernatoriai, priklau santys Respublikonų partijai, atšaukė kelionę į partijos suvažiavimą Flori dos Tampos mieste. Savaitgalį turė jusį vykti 20 mln. dolerių atsiėjusį renginį teko nukelti, nes tuo metu Izaokas, dar būdamas atogrąžų aud ra, keliavo per Floridos pusiasalį. Primena Katriną
Izaoko judėjimo trajektorija ir stiprėjimas daugeliui ekspertų la bai primena Katrinos uraganą. Nors slenkančio per Meksikos įlanką Izaoko stiprumas prilygo tik atogrąžų audrai, JAV uraganų spe cialistai įspėjo, kad pasiekęs sau sumą Izaokas gali virsti antros ka tegorijos uraganu. Tai reiškia, kad vėjo greitis ties uragano centru gali siekti apie 160 km per valandą. Izaokas, kaip prognozuota sa vaitgalį, Naująjį Orleaną turėjo pa siekti antradienio naktį JAV laiku. Uraganu atogrąžų audra skelbiama tada, kai vėjo greitis viršija 119 km per valandą. Izaokas jau nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybę Haityje ir Do minikos Respublikoje. Karibų jūros salose kilo potvynių ir nuošliaužų, jas sukėlė smarkios liūtys. Kuboje audra sutrikdė elektros tiekimą. Uraganų specialistai sako, kad antros kategorijos uraganas, kuriuo gali virsti Izaokas, – pavojingas. Pasak specialistų, Izaokas gali smogti panašia jėga kaip Katrina. Šis uraganas prieš septynerius metus Naujajam Orleanui smo gė susilpnėjęs iki trečios kategori
jos, tačiau pridarė daugiau nei 100 mlrd. dolerių žalos. Iš viso 2005 m. Katrina pasi glemžė daugiau nei 1,8 tūkst. žmo nių gyvybę, beveik milijonas ame rikiečių liko be pastogės. Katrina paskandino beveik 80 proc. Nau jojo Orleano miesto. Gyventojai suskubo išvykti
Luizianos valstijoje, atsidūrusio je uragano kelyje, iš vietovių, ku rios yra žemiau jūros lygio, buvo evakuojami žmonės. Iš viso, pa sak pareigūnų, evakuota 60 tūkst. žmonių. Evakuacija pirmadienį prasidėjo ir siauroje Alabamos pa krantėje, o Floridos vakarinėse pa krantėse buvo paskelbtas pavojus. Tiesa, Naujojo Orleano pareigū nai ramino gyventojus, kad po Kat rinos gerokai sustiprintos miestą saugančios užtvaros, jos pajėgios atlaikyti net ir stipresnius uraga nus nei Izaokas. Tiesa, visi gyventojai, kurių namai pastatyti už užtvarų, buvo evakuoti. „Dabar tai gerokai tvirtesnė apsau ga, nei buvo tuo metu, kai atslinko Katrina“, – sakė Federalinės krizių valdymo centro agentūros admi nistratorius Craigas Fugate’as. Tačiau pareigūnas pridūrė, kad Izaokas grasina ne tik Naujajam Orleanui. Pasak jo, nuo uragano gali nukentėti nemažai Alabamos ir Mi sisipės valstijų gyventojų. „Grėsmė Naujajam Orleanui – ne vienintelis klausimas, kalbame apie didelę te ritoriją“, – sakė pareigūnas.
Dabar tai gerokai tvirtesnė apsauga, nei buvo tuo metu, kai atslinko Katrina. Nepaisydami raminimų, kad Naujasis Orleanas pasiruošęs aud rai, daug miesto gyventojų jau nuo savaitgalio traukė iš miesto į sau gesnes vietoves. Lindai Grandison, kurios namus 2005 m. sunaikino Katrina, prieš septynetą metų teko tris dienas tūnoti ant vieno iš miesto tiltų, kol ją išgelbėjo sraigtasparniu atskridę gelbėtojai. Moteris pareiškė neke tinanti likti Naujajame Orleane, kai čia atkeliaus Izaokas.
Pasirengimas: daugelis Naujojo Orleano gyventojų, laukdami uragano Izaoko, pasirūpino, kad jų namai bū-
tų apsaugoti.
„Negali nuspėti Dievo veiksmų, – sakė L.Grandison. – Tai labai sunku. Nemėgstu palikti savo na mų, labai nerimauju, kad prasidės potvynis. Tačiau neliksiu šiame mieste, kai siaučia uraganas.“ Robas Nonya taip pat sakė, kad su keliais draugais ruošiasi į traukinį, kuriuo vyks į Hjustoną. Vyras pa sakojo, kad prieš septynerius metus uraganas Katrina jį mieste įkalino ke turioms dienoms. „Reikia nusipirk ti vandens ir sėsti į traukinį. Manau, taip ir padarysime“, – žadėjo vyras. Tie, kurie visgi liko Naujajame Orleane, šlavė vietos parduotuves. Žmonės pirko vandens, elektros ge neratorių, maisto ir degalų. Dauge lis smėlio maišais nuo vandens už barikadavo savo namus, kiti medžio plokštėmis kalė namų langus. Meksikos įlankoje buvo uždary ta ir daugelis naftos gavybos plat formų. Tiesa, pareigūnai baiminasi, kad audra gali apgadinti pakrantė je esančias naftos perdirbimo ga myklas, – dėl to šalyje trūktų de galų. Meksikos įlankos pakrantėje esančios naftos perdirbimo gamyk los pagamina apie 40 proc. JAV su naudojamų degalų, o naftos ga vybos platformos išgauna apie 20 proc. JAV sunaudojamos naftos. Skaičiuojama, kad, kol per šalį keliaus Izaokas, gavyba ir perdir bimas sumažės nuo 75 iki 90 proc. Tai, pasak analitikų, gali išpūsti degalų kainas šalyje. „Daily Mail“, BBC, CNN „Fox News“ inf.
„Scanpix“ nuotr.
Katrinos siaubas 2005 m. rugpjūčio 29 d. Naujojo
Orleano miestui smogė trečios ka tegorijos uraganas Katrina. Kilęs po tvynis Naujajame Orleane sunaikino tūkstančius namų ir pralaužė apsau ginius barjerus. Apie 80 proc. miesto buvo užtvindyta.
jusių nuo stichijos, laiku nesulaukė pagalbos. Tik praėjus trims dienoms nuo nelaimės į nusiaubtą miestą bu vo pasiųsti JAV nacionalinės gvardi jos kariai. Po Katrinos pietinę Luizianos dalį pa
liko beveik milijonas žmonių. Uraganas sudavė skaudų smūgį valstijos ekono giau nei 100 mlrd. dolerių žalos. mikai. Uragano padarytiems nuosto Federalinė krizių valdymo agentū liams likviduoti prireikė ketverių me ra buvo kaltinama per lėtai reagavusi tų. Iki šiol regione gyvena tik trečdalis į nelaimę. Daugelis žmonių, nukentė iki Katrinos gyvenusių žmonių. Žuvo 1836 žmonės, pridaryta dau
Daugiausia kainavę uraganai 2001–2011 m. (JAV doleriais) Katrina 2005 m. – 108 mlrd.
Ivanas 2004 m. – 18,8 mlrd.
Aikas 2008 m. – 29,5 mlrd.
Čarlis 2004 m. – 15,1 mlrd.
Endriu 1992 m. – 26,5 mlrd.
Rita 2005 m. – 12 mlrd.
Vilma 2005 m. – 20,6 mlrd.
Frensis 2004 m. – 9,51 mlrd.
Irena 2011 m. – 19 mlrd.
Elison 2001 m. – 9 mlrd.
Daugiausia aukų nusinešę uraganai Didysis uraganas 1780 m. – 25 000
Žana 2004 m. – 3037
Mičas 1998 m. – 18 974–21 000
Deividas 1979 m. – 2063
Fifi 1974 m. – 8000–10 000
Belizas 1931 m. – 1500–2500
Dominikos Respublikos uraganas
Kar ibų urag an as 1935 m. – 1168–
1930 m. – 2000–8000
2150
Flora 1963 m. – 7186–8000
Katrina 2005 m. – 1836
Okičobis 1928 m. – 4075
Stanas 2005 m. – 1662
11
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Rankininkui karjerą apkartino kanapės Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Naują Austrijos vyrų rankinio ly gos sezoną pradės mažiau lietu vių – dėl dopingo vartojimo de šimčiai mėnesių diskvalifikuo tas buvęs „West Wien SG Insig nis“ klubo žaidėjas Andrius Rač kauskas.
Estafetė: Londone ant Tauerio tilto XXX olimpiados simboliką pakeitė parolimpinių žaidynių ženklai. AFP nuotr.
Olimpinis Londonas svetingas neįgaliesiems Šiandien Londone bus iškilmingai paskelbta XIV vasaros paro limpinių žaidynių pradžia. Trijų sporto šakų varžybose jėgas iš mėgins ir 11 Lietuvos neįgaliųjų sportininkų. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pirmieji iš mūsiškių startuos aklų jų riedulio (golbolo) atstovai – rytoj viena olimpiados favoričių Lietu vos rinktinė susitiks su šeimininke Didžiosios Britanijos ekipa. „Lietuvos delegacijai skirtas vi sas šeštasis olimpinio kaimelio na mo aukštas. Rinktinės gydytojai įsikūrė trijuose erdviuose kamba riuose. Olimpinis kaimelis ir par kas puikiai pritaikyti neįgaliesiems. Bilietai į varžybas tiesiog graibsto mi“, – vakar sakė vienas parolim pinės delegacijos vadovų, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezi dentas Anatolijus Čupkovas. – Kaip Londonas pasitiko mūsų šalies sportininkus? – paklausė me A.Čupkovo. – Kiekvienai parolimpiadoje daly vaujančiai šaliai buvo skirtas spe
Parolimpinė rinktinė Aklųjų riedulys (golbolas): Sau
lius Leonavičius, Genrikas Pavliu kianecas, Marius Zibolis, Arvydas Juchna, Nerijus Montvydas, Man tas Panovas. Lengvoji atletika: Ramunė Ado
maitienė (šuoliai į tolį), Irena Permi nienė (rutulio stūmimas), Mindau gas Bilius (rutulio stūmimas, disko metimas), Rolandas Urbonas (rutu lio stūmimas). Plaukimas: Kęstutis Skučas.
cialus sutikimas. Per iškilmingą ceremoniją pakelta mūsų valsty bės vėliava, su žaidynių organiza toriais apsikeitėme atminimo do vanomis, Londono meras pasakė kalbą. Jaučiasi šventinė nuotaika, visi šypsosi, linki sėkmės. Sutikome daug lietuvių, dirbančių įvairiose olimpinio kaimelio tarnybose.
Auksinę estafetę iš Rūtos Meilutytės mėgins perimti Kęs tutis Skučas. – Ar visi Lietuvos parolimpiečiai dalyvaus atidarymo parade? – Truks tik aklųjų riedulio rinkti nės žaidėjų, nes jie rengsis pirmo sioms rungtynėms. Parolimpiados atidarymas vyks tame pačiame stadione, kuriame liepsnojo ir XXX
vasaros olimpinių žaidynių ugnis. Atkreipėme dėmesį, kad visos ba zės labai gerai pritaikytos neįgalie siems sportininkams. Jau apsilan kėme vandens sporto šakų centre, kuriame auksinę estafetę iš Rūtos Meilutytės mėgins perimti Kęs tutis Skučas. Įspūdis – stulbina mas, tokio lygio baseino dar nebu vau matęs.
31-ų metų Lietuvos rankinio rinktinės narį A.Račkauską nu baudė Austrijos nacionalinė an tidopingo agentūra (NADA), kai po dopingo kontrolės sportinin ko organizme buvo aptikta ka napių preparatų pėdsakų. Testas buvo atliktas šiemet gegužę. Į lietuvio Romo Magelins ko treniruojamą Vienos ekipą A.Račkauskas atvyko kovo mė nesį iš Insbruko „HIT Medalp Tirol“ komandos, su kuria 2011aisiais tapo Austrijos vicečem pionu. „West Wien SG Insignis“ ir Lietuvos rankininkas buvo su kirtę rankomis dėl trejų metų kontrakto, bet po dopingo skan dalo sutartis su žaidėju buvo nu traukta. A.Račkauską pakeitė 27erių latvis Janis Pavlovičius. „Apmaudus įvykis, bet jis ne sutrukdys mums tęsti pernai pra dėtą projektą ir siekti užsibrėžto tikslo – prasibrauti į atkrintamą sias varžybas ir kovoti dėl čem pionų titulo“, – tvirtino vienas „West Wien SG Insignis“ klubo vadovų Konradas Wilczynskis. A.Račkausko poelgis pribloš kė ir buvusios komandos – „HIT Medalp Tirol“ – atstovus. „Tai – asmeninė Andriaus ka tastrofa. Ilgalaikis kontraktas Vienoje jam būtų garantavęs už tikrintą ateitį“, – interviu dien raščiui „Tiroler Tageszeitung“ teigė „HIT Medalp Tirol“ ekipos treneris Stefanas Öhleris.
„A.Račkauskas padarė kvailys tę, nors kanapės nėra sunkiausia nuodėmė klasikiniame dopin go sąraše. Mano nuomone, And riui kelio atgal į mūsų kolektyvą nėra, nes privalome parodyti pa vyzdį jaunimui, kad tokių dalykų netoleruosime“, – pabrėžė Insb ruko klubo prezidentas Thomas Czerminas.
Thomas Czerminas:
A.Račkauskas pa darė kvailystę, nors kanapės nėra sun kiausia nuodėmė klasikiniame dopin go sąraše. „Ateityje, rengdami sutartis su žaidėjais, reikalausime, kad jie raštu patvirtintų, jog laikosi an tidopingo reikalavimų“, – pareiš kė Insbruko klubo valdybos pir mininkas Heinzas Öhleris. A.Račkauskas yra žaidęs Kauno „Granito-Kario“, taip pat „Kopa vogs Handknattleiksfelag“ (Is landija), „Paris Handball“ (Pran cūzija) ekipose. „West Wien SG Insignis“ ran kininkai, kurių gretose yra ir kitas Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjas Augustas Strazdas, Aust rijos čempionatą pradės penkta dienį maču svečiuose būtent su „HIT Medalp Tirol“ komanda. Jai atstovaus Tomas Kraucevičius. „HC Fivers-WAT Margare ten“ ekipoje rungtyniaus Tomas Eitutis, Romas Kirveliavičius ir Vytautas Žiūra, „Ulz Sparkasse Schwaz“ – Mindaugas Andriuš ka, „Bregenz Handball“ – Povi las Babarskas.
– Dopingo kontrolės laborato rija dirbs ir per parolimpiados varžybas. Kuris iš mūsų atletų jau buvo patikrintas? – Burtai lėmė, kad į dopingo kont rolę pirmoji buvo pakviesta rutulio stūmikė Irena Perminienė. Proce dūra atlikta be jokių nesklandumų. Patikrinimai mūsų nebaugina, nes nėra jokių priežasčių jaudintis. Ra miai ir užtikrintai ruošiamės star tams. Visi sportininkai sveiki ir pasiryžę kovoti dėl aukščiausių ap dovanojimų.
Lietuvių startai Rugpjūčio 30 d. 11 val. (Lietuvos laiku) aklųjų riedulys: Lietuva–Di džioji Britanija.
3 d. 12.05 val. lengvoji atletika (ru tulio stūmimas): R.Urbonas.
31 d. 12.15 val. lengvoji atletika
tuva–Turkija.
(šuoliai į tolį): R.Adomaitienė, 12.15 val. aklųjų riedulys: Lietuva–Suo mija; 13.47, 22.34 val. plaukimas (50 m laisvuoju stiliumi): K.Skučas.
5 d. 13.10 val. lengvoji atletika (ru
Rugsėjo 1 d. 13.30 val. aklųjų rie
dulys: Lietuva–Brazilija; 21.05 val. lengvoji atletika (rutulio stūmimas): I.Perminienė. 2 d. 21.45 val. aklųjų riedulys: Lie
tuva–Švedija.
4 d. 21.45 val. aklųjų riedulys: Lie
tulio stūmimas): M.Bilius; 20–24 val. aklųjų riedulys: ketvirtfinalis. 6 d. 12.55, 20.48 val. plaukimas (50 m nugara): K.Skučas; 20.30–23 val. aklųjų riedulys: pusfinalis. 7 d. 20.30, 22 val. aklųjų riedu lys: mačas dėl 3-iosios vietos, fina las; 21.30 val. lengvoji atletika (dis ko metimas): M.Bilius.
Pertrauka: A.Račkauskas (su kamuoliu) iki 2013-ųjų pavasario ran
kinio nežais.
Tomo Raginos nuotr.
12
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Vasarą išlydėti padės „Rasabasa“ Prieš metus grupės „Rasabasa“ muzikantai kalbėjo apie muziką ir pirmuosius žingsnius Lietuvo je. Dabar jie, nuveikę krūvą dar bų, pasirodys ir festivalyje „Vil nius Music Week 2012“.
Vos per metus „Rasabasa“ spėjo išleisti du mini albumus, pristaty ti porą vaizdo klipų ir muzikos ap dovanojimuose M.A.M.A. pelnyti geriausios alternatyviosios muzi kos grupės vardą. „Rasabasa“ jau po kelių dienų prisijungs prie gau sios festivalio „Vilnius Music Week 2012“ muzikantų komandos. Pavasario pabaigoje pristačiu si antrą savo mini albumą vasarą grupė „Rasabasa“ pradėjo kon certais. „Per porą mėnesių su rengėme kone 20 koncertų Lie tuvoje bei Latvijoje. Grojome dviejuose didžiausiuose Latvi
jos muzikos festivaliuose – „Po sitivus“ ir „Summer Sound“. Šią vasarą užbaigsime koncertu Vil niaus muzikos savaitėje. Menų fabrike „Loftas“ pradėsime gro ti penktadienį, rugpjūčio 31-ąją, valandą prieš vidurnaktį, tad kaip tik po mūsų koncerto ateis rugsė jo 1-oji“, – sakė grupės vokalistė Rasa Bubulytė. Rugpjūčio pradžioje prista tę savo naująjį dainos „Arrows“ vaizdo klipą pastarąsias savai tes grupės „Rasabasa“ muzi kantai daugiausia dėmesio skyrė naujoms dainoms įrašyti ir dir bo studijoje. Po pasirodymo Vil niaus muzikos savaitėje ir kitų suplanuotų koncertų Lietuvoje bei užsienyje grupės lauks Var šuvoje vyksianti Europos muzi kos konferencija. VD inf.
Muzikinių įspūdžių savaitgalis Rugpjūčio 31 d. menų fabrike „Loftas“ savo pasirodymus taip pat surengs „Without Letters“, „Fusedmarc“ ir sve čiai iš Latvijos – duetas „Instrumenti“. Į festivalio koncertus Vilniuje iš Kau no bus galima atvykti „Lietuvos gele žinkelių“ specialiai pritaikytu muzi kiniu traukinio vagonu.
Festivalio „Vilnius Music Week 2012“ dienomis specialiame vagone gy vai gros „M&D Substance“ pritariant vokalistei Justify ir perkusininkui Donny Drumz, improvizuotus kon certus surengs Berta Timinskaitė, Giedrė Smolskaitė, Ieva Zasimaus kaitė ir DZDJ.
Lobynas: nors „Vilniaus knygų festivalio 2012“ organizatoriai žada daugybę renginių ir diskusijų, pagrindi
nis akcentas, be abejo, bus knygos.
Sostinėje debiutuoja knygų festivalis Jau po dviejų savaičių Vilnius vėl taps knygų sostine – rugsė jo 14–16 d. vyks skaitytojų laukiamas „Vilniaus knygų festivalis 2012“. Prisijungė aibė leidyklų
Nuo pirmadienio Vilniaus lauko reklamos stendai pasipuošė gar saus menininko Stasio Eidrigevi čiaus sukurtais įspūdingais plaka tais, pranešančiais apie artėjantį renginį – Vilniaus knygų festivalį. Vilniaus knygų festivalis šį ru denį vyks pirmą kartą. Jo tikslas – populiarinti knygų kultūrą ir įvai rovę, tapti rašytojų ir skaitytojų, intelektualų ir kultūros žmonių fo rumu bei knygų mėgėjų susitikimo ir diskusijų vieta. Dviejuose „Titaniko“ aukštuo se savo naujausius leidinius išdė lios Lietuvos ir užsienio leidyklų atstovai. Iš viso festivalyje daly vaus 36 leidyklos, tarp jų „Baltos lankos“, „Kitos knygos“, „Vaga“, „Aidai“, „Apostrofa“, Rašytojų są jungos leidykla, „Mintis“, „Versus Aureus“, „Margi raštai“ ir kt. Laukia specialistų diskusijos Produktyvumas: vos per metus grupė „Rasabasa“ nuvertė kal
nus: įrašė net du albumus, sukūrė vaizdo klipą ir dalyvavo daugy bėje koncertų. Organizatorių nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Keliose „Titaniko“ salėse ir audito rijose vienas kitą keis įvairūs rengi niai: probleminės diskusijos („Kas yra gera literatūra ir ar ji mums dar vis reikalinga?“, „Elektroninės kny
gos“, „Eseistikos padėtis Lietuvoje“ ir kt.), susitikimai su rašytojais ir au toriais, filmų peržiūros (avangardi niai Artūro Baryso-Baro filmai, vaiz do konferencija su José Saramago našle Pilar del Rio, archyviniai kad rai iš neseniai išėjusio poeto ir pro zininko Tomo Arūno Rudoko gyve nimo ir kt.). Diskusijų ir susitikimų dalyviai – iškilios Lietuvos viešojo ir kultūrinio gyvenimo asmenybės, rašytojai, poetai, eseistai, filosofai, dvasininkai, istorikai, ekonomis tai: R.Rastauskas, L.Donskis, K.Na vakas, A.Žukauskaitė, G.Mažeikis, V.Ališauskas, kun. J.Sasnauskas, A.Maldeikienė, R.Kuodis, N.Mačiu lis, A.Švedas ir daugybė kitų. Siūlys pažintines ekskursijas
Festivalio rengėjai pasirūpins ne mokamomis ekskursijomis po Vil nių „Filomatų takais“ ir „Bohemiš kasis Vilnius“ (būtina išankstinė registracija), vyks protmūšis kul tūros temomis ir kt. Kol salėse karaliaus knygos, „Ti taniko“ kiemelį pripildys gyvos muzikos garsai. Koncertuos grupės „Ir visa tai kas yra gražu yra gra
žu“, „Garbanotas bosistas“, „Ban da Dzeta“, Domantas Razauskas su grupe, „Elle G“, „Kivi“, gros di džėjai. Kad nereikėtų toli keliauti išal kus ar ištroškus, festivalio terito rijoje bus galima atsigaivinti mo biliuose kavinių „Wok&Roll“ ir „Coffee Inn“ taškuose. Veiks ir D6 stalo žaidimų kampas. Nepamiršti ir naktinėtojai: pa sibaigus festivalio programai „Ti tanike“, vėlyvais vakarais veiks mas persikels į Vilniaus klubus ir kavines – „Soul Box“, „Mar są“, „In Vino“, „Ex Libris“, kny gyną „Mint Vinetu“. Vyks R.Ras tausko ir A.Gotesmano poetinio džiazo performansas, slemo poe zijos skaitymai, poetinė Maironio ir Ch.Bukowski dvikova, intelek tualų diskusijos ir dar daug įvai raus veiksmo, dėl kurio savaitgalį nemiegoti bus tikrai verta. VD inf.
KUR? VDA dizaino inovacijų centre „Titanikas“, Maironio g. 3. KADA? Rugsėjo 14–16 d. KIEK? Nemokamai.
Saksofono virtuozas gros tikrą bliuzą Išsiilgę svaiginančių ritmenbliuzo melodijų ir virtuoziško saksofono partijų bei energingo vokalo jau ry toj galės susitikti su saksofoninin ku iš JAV Saxu Gordonu.
Saksofono meistras S.Gordonas savo koncertu uždarys pasaulio muzikos festivalį „Pasaulio muzi ka gyvai ’12“. S.Gordonas tęsia ir puoselėja ame rikietiškojo ritmenbliuzo tradicijas. Turėdamas didžiulį talentą, sukau pęs ilgametę patirtį ir trykšdamas neišsenkančia energija, šis muzi kantas daugelio šalių scenose atlie
ka nepakartojamas saksofono par tijas, užliūliuoja klasikiniais ir savo kūrybos kūriniais, naujam gyveni mui prikelia bliuzą ir jausmingas ba lades. Svarbiausia – jis tai daro taip, kaip niekas kitas šiais laikais. Nuo pat karjeros pradžios įgijęs gabaus, nebijančio eksperimen tuoti ir stiprų ryšį su publika ran dančio saksofonininko reputaciją, šis atlikėjas koncertavo su tokiomis žvaigždėmis kaip Duke’as Robillar das, Mattas Murphy, Jay McShan nas, Jimmy Witherspoonas, Luthe ris Johnsonas, bigbendas „Roomful of Blues“.
„Vienas energingiausių ir labiau siai jaudinančių saksofonininkų šiuolaikinėje muzikos rinkoje“, – taip apie S.Gordoną rašo užsienio muzikinės spaudos kritikai. S.Gordono komanda – gitaristas Luca Giordano, būgnininkas Fabio Colella, klavišiniais grojantis Fab rizio Ginoble ir bosistas Walteris Cerasani. VD inf.
KUR? Vilniaus mokytojų namų kie melyje, Vilniaus g. 39 / 6. KADA? Rytoj 19 val. KIEK? 33–78 litai.
Nuotaika: S.Gordono begalinė energija scenoje tikro amerikietiškojo
bliuzo nuotaiką spinduliuoja pilnoms salėms.
13
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Teatre – ugningas tango Kadangi lietuviai – ne tik dainuo janti, bet jau ir šokanti tauta, rug sėjį Gyčio Ivanausko teatras nu sprendė įkaitinti žiūrovų kraują argentinietiškojo tango spektak liu „Tango Salon“.
„Tango Salon“ – tai naujas G.Iva nausko teatro kūrėjų darbas, nau ja improvizacija, dar vienas ban dymas išgelbėti pasaulį. Šįkart – moters grožiu ir aistringu argen tinietiškuoju tango. Spektaklio kūrėjai žada tikrą vaizdų fontaną, kuriame vienas kitą keičia nepaprasto grožio ir įmant raus tango šokio kombinacijos. „Moteris savo grožiu nori išgel bėti pasaulį. Vyras tą pasaulį no ri užkariauti. Spektaklyje „Tango Salon“ moterys atskleis savo gro žio paslaptis, puikiai įvaldžiusios argentinietiškojo tango šokio subtilybes, kaitins vyrų kraują. Ateiti pasigrožėti – tiesiog privaloma“, – intriguoja spektaklio idėjos inicia torius G.Ivanauskas. Pagrindinės spektaklio herojės – aristokratų pramonininkų šeimos moterys, didžiąją savo laiko dalį leidžiančios vietos miestelio mo terų grožio salone. Tačiau šis spek taklis yra ne tik apie puoselėjamą išorinį moters grožį – ryškias lū pas, riestas blakstienas ar tobulas garbanas. „Tango Salon“ – tai gy venimas tango rimtu, vyro ir mo ters žaidimas. „Kiekviena moteris
Lietuviško filmo sėkmė Italijoje Jaunos lietuvių režisierės Eglės Vertelytės pirmasis ilgametražis dokumentinis filmas „UB Lama“ Italijoje įvertintas prestižiniu ap dovanojimu.
Temperamentas: spektaklio „Tango Salon“ šokėjai žiūrovų kraują kai
tins jau šį rudenį.
žino savo paslaptį, kaip nuginkluo ti vyrą. Ji padarys viską, jei norės sužavėti. O šokant tango, manau, vyksta abipusis nusiginklavimas. Jei vyras šoka tango, tai jau šis tas nuostabaus. Neneigsiu, bet šo kant šį šokį vyras taip pat priside da prie to grožio atskleidimo“, – įsitikinusi spektaklio choreografė Brigita Urbietytė. Valandos truk mės šokio spektaklyje žiūrovai iš vys nemažai retų ir neįprastų raiš kos priemonių. Kostiumams šiame spektaklyje taip pat tenka itin svar bus vaidmuo – jie puikiai papildys
Markuso Nikolia nuotr.
tai, ką nutyli siužetas, vaidyba ir įmantraus tango šokio kombina cijos. „Istoriją gali papasakoti kiekvie nas, bet kartu išgyventi švelnumą, saldumą, neapykantą, meilę, bai mę ir ašaras – ne bet kas“, – tvir tina G.Ivanauskas. VD inf.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Rugsėjo 22 d. 19 val., gruodžio 29 d. 19 val. KIEK? 40–50 litų.
E.Vertelytės „UB Lama“, pava sarį laimėjęs pagrindinį Stambu lo kino festivalio prizą, įvertintas JAV bei Krokuvos kino festivaly je, toliau skina laurus: praėjusį sa vaitgalį Italijoje vykusiame XVIII festivalyje „Lessinia“ Lietuvos at stovės filmas įvertintas antruoju prizu „Lessinia D’Argento“. Ital ijos Bosc o Chiesan uova miestelyje visą praėjusią savaitę vykusiame tarptautiniame festi valyje buvo pristatyti 59 filmai iš 21 šalies, net 24 jų – italų prem jeros. Į konkurso programą buvo įtrauktas 21 filmas: dokumenti niai, animaciniai filmai, trumpa metražiai ir ilgametražiai vaidy biniai filmai. Antrąjį šio festivalio prizą pelniusiai E.Vertelytei įteik ta 2 tūkst. eurų premija ir statu lėlė. Pirmoji vieta atiteko vieno žinomiausių norvegų dokumen tinio kino meistrų Skule Erikse no filmui „Žiemos šviesos“ („Vin terlys“). Komisijos nuomone, E.Vertely tės „UB Lama“ yra „didelės eksp resijos dokumentinis filmas, ku rio pagrindinis personažas – tarsi
iš neorealizmo kino. Filmo kalba ištikima ir artima tikrovei, bet jis jaudina taip, tarsi tai būtų išgal vota istorija“. Filmą „UB Lama“ prodiusavo tarptautinių festivalių laureatas Arūnas Matelis ir jo kūrybinė gru pė „Nominum“ kartu su prodiu seriu Luku Trimoniu bei Didžio sios Britanijos studija „Wostok“. Filmas pasakoja apie jurtoje prie Ulan Batoro (Mongolija) gyve nantį išdykusį dvylikametį mon golų berniuką Galą, ketinantį tap ti budistų vienuoliu – lama. VD inf.
Kadras iš filmo
14
trečiADIENIS, rugpjūčio 29, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vilniaus paveikslų galerijos kieme, Didžioji g. 4. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33–63 litai.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 11.30, 14, 16, 19, 21.30 val. KIEK? 12–18 litų.
KUR? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 22–62 litai.
Festivalis atsisveikina
Svajonių meškutis
Gurmaniškas akordeonas
„Piano.lt“ uždarymo renginyje dalyvaus dirigentas prof. Saulius Sondeckis, pianistai prof. Petras Geniušas (nuotr.) ir Lukas Geniu šas, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkest ras. Programoje skambės Roberto Schumanno, Wolfgango Ama deus Mozarto bei Georges’o Bizet, Rodiono Ščedrino kūriniai.
Debiutuojantis režisierius Sethas MacFarlane’as pristato žais mingą ir labai juokingą komediją „Tedis“ apie netikėtai atgijusį de šimtmečio Džono žaislą – pliušinį meškiuką. Šis tampa geriausiu berniuko draugu. Tačiau berniukas tampa vyru, o Tedis – seksua linių fantazijų prigrūstu keikūnu.
„Muzika – tai daugiau nei pomėgis ar gyvenimo būdas, tai mano ateitis ir tikslas. Jeigu nors dieną nepagroju, apima keistas jaus mas, tarsi ko nors trūktų“, – sako akordeonistas Tadas Motiečius. Savo programoje jis dalysis Johanno Sebastiano Bacho, Domeni co Scarlatti ir kitų kompozitorių muzika.
KUR? Kavinėje „Šauni vietelė“, Pranciškonų g. 3 / 6. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prekybos centre „Panorama“, Saltoniškių g. 9. KADA? Iki rugpjūčio 31 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. KADA? Iki rugsėjo 15 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. KADA? Iki rugsėjo 22 d. KIEK? Nemokamai.
Salsa išjudins klubus
Japonija čia ir dabar
Kūrybos procesas gyvai
Talentų duetas
Salsos šokio mokykla „Salsa Sisters“ vėl kviečia visus į muzikos ir šokių vakarėlį „Mambo Wed nesdays“. Geriausią salsos muziką gros dauge lio Lietuvos ir užsienio salsos renginių didžėjus Weedska.
Pasaulyje žinomas fotografas japonas Hideaki Hamada savo parodą „Haru and Mina“ surengs ir Lietuvoje. Populiarumą jis įgijo įamžindamas dviejų savo sūnų gyvenimo akimirkas nuo pat jų gimimo.
2-oji Vilniaus keramikos meno bienalė sukvietė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kuriančius meni ninkus. Eksponuojami jau pripažintų skulpto rių, taip pat atrinktų Vilniaus dailės akademijos studentų darbai.
Dailininko Ramazano Krinicko (1904–1983 m.) ir skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės (1905–1998 m.) kūrinių paroda „Iš užmaršties...“ kviečia prisiminti neeilines Lietuvos dailės as menybes.
tv programa
LRT
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Šilko kelias (k). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.05 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Europos vidury. 19.20 „Tamplierių kraujas“ (3) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.45 Verslas. 20.50 Kultūra. 20.55 Sportas. 20.58 Orai. 21.00 Teisė žinoti. 22.00 Nacionalinė paieškų tarnyba. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Nacionalinė paieškų tarnyba. 23.05 Vakaro žinios. 23.10 Sportas. 23.15 Orai. 23.20 „Tamplierių kraujas“ (3) (N-7) (k).
LRT 19.20 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (6). 6.50 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.20 „Šeimynėlė“ (N-7) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2012“ (1) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.40 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.10 „Ponas Bynas“ (N-7). 20.45 Karamelinės naujienos (N-7). 21.20 Farai (N-7). 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Drama „Pelikano byla“ (JAV, 1993 m.) (N-7). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7).
TV3 6.45 7.00 7.30 8.00
Teleparduotuvė. „Madagaskaro pingvinai“. „Simpsonai“. „Buvusieji“.
LNK 19.19 val.
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Naisių vasara“. 11.00 Komedija „Eisas Ventura. Kai gamta šaukia“ (JAV, 1995 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Lūžtanti banga“. 14.10 „Ant bangos“. 14.40 „Madagaskaro pingvinai“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Drąsi meilė“ (7, 8). 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 100 000 € grynais. 20.10 „Kitą kartą Pietų Amerikoje 2012“. 21.00 Be komentarų. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Komedija „Žandaras ir ateiviai“ (Prancūzija, 1979 m.). 0.55 „Kaltės kaina“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.25 9.30
Televitrina. Žinios (k). „Raudonas dangus“ (N-7). „Gyvenimo spalvos“ (k). „Miesčionys“ (N-7).
TV3 11.00 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Plėšrūnai. Sumaištis dėl kengūrų“ (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Mentai“ (N-7) (k). 15.00 „Raudonas dangus“ (N-7). 16.00 „Amerikos talentai VI“. 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Mentai“ (N-7). 19.25 „Milijonieriai“. 20.00 Žinios. 20.16 Sportas. 20.19 Orai. 20.20 „Užkalnio 5“. 21.25 Dok. f. „Visi prieš vieną“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.10 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 9.15 Vasara su Asta. 10.15 Namų daktaras. 10.55 Dok. f. „Kas šovė į Leniną? (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.45 Skonio reikalas. 14.45 Vasara su Asta. 15.45 Dok. f. „Izraelio gimimas“.
BTV 18.25 val.
16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Izraelio gimimas“. 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.45 Vasara su Asta. 19.45 Dok. f. „Paskutinės princesės Dianos gyvenimo dienos“ (1). 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Lietuva tiesiogiai. 22.25 Vasara su Asta. 23.25 Reporteris. 0.07 Orai. 0.10 Dok. f. „Izraelio gimimas“.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 14.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Minsko „Minsk-2006“–Maskvos CSKA. 15.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Juventus“. 17.30 Lietuvos krepšinio lyga. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 21.00 Žinios +. 21.15 Automoto. 21.45 Vimbldono legendos. S.Graf ir J.Novotna. 23.00 Žinios +. 23.15 Klubų karaliai. „Ajax“.
lietuvos ryto tv 19.45 val.
pranešimo įteikimo dienos. detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 960851 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas pro- Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: jekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šni- Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žefasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių piškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl trečiadienis, 2012 klojėjai. Kontakt.rugpjūčio tel. 8 65929,38 437, 8 659 g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), 38 480, 8 659 38 414. plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vil959171 niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo prom. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5,Tel. 235 261 kab.,3653, 261 3655, 261 3659 Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. TeVerpimo įmonei Vilniuje reikalingi darritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB skelbimai@vilniausdiena.lt tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teibininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas kiami projekto rengėjui arba organizatoriui 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo effectivus@gmail.com. raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planadienomis nuo 9 iki 16 val. 961170 961027 vimo dokumentųgretimo sprendinių pasiūlymų ap- objektų 687 58statybos 503, +44 627 1449. InformaciInformuojame sklypo kad. Nr. (K1),778 nustatyti žemės sklybendrijos METALURGAS nariams! 4142/0500:0002 velionio Klimovič ir naudojimo režimą.. StrateSiūlo darbą skundimas: asmenys gautąStefan atsakymą, kad į poSodininkų jatvarkymo – www.lietuvalondonas.com 2012pasekmių 06 10 11aplinkai val. šaukiamas parengto parengtame Kaimo plėtros vertinimasataskaitinis(SPAV):974465 jųpaveldėtojus pasiūlymus dėl neatsižvelgta pla- ginis (Ūkininko sodybos vietai parinkti) žemė- bus atliekama atranka strateginiam Statybos įmonei reikalingi kelio darbininkai rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vykspaseKelmi-į navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno tvarkos projekto. Kreiptis Žemės sklypo adresas: Ivokmių aplinkai vertinimui atlikti. Apie priimir apželdintojai. tel. (8 5) 231 6179, jos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos ir remonto Šventąją (ir atgal), nuo tvarka 35 Lt. Tel. k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. kad. Nr. tąPalangą, sprendimą teisės aktų nustatyta 8niškių 663Aplinkos 52500. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus prie ministerijos Vilniaus teritorijų 4142/0500:0238. Žemės sklypo savininkai: atskirai vertinimo subjektamsatas8 699 99 irpranešta 965, 8 612 222.227. 975124 bus ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 planavimo ir statybos Sigitas Urbonas, Jolantavalstybinės Urbonienė.priežiūros Su ren- ir kaita Gamina medžio masyvo vidaus duvisuomenei. Planavimo organizatorius: UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo dargiamo projekto sprendiniais 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. miesto savivaldybės administraciskyriui, A.Juozapavičiaus g.jus9,supažindins Vilnius, per Vilniaus ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuobą šeimos gydytojams irlaiško bendrosios projekto rengėjas „Ginteka“. Darbo praklai- į jos6.direktorius, pr. 3, 09601 Vil- nei RevizoriausKonstitucijos rinkimai. Susirinkus mažiau mėnesį nuo jiems UAB išsiųsto (atsakymo ja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 kas nuo 8 iki 17 val. Pasiūlymus teikti tel.bendrijos (8 52)11 25narių, 29, faks. (8 52) 11 20 33, tikos slaugytojams. Informacija tel. 8pro618 nius, pusei pakartotinis susirinkipateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. jekto 10 tinklalapis: www.vilnius.lt. Plano rengėjas: 37 721.rengėjui iki 2012 m. rugsėjo mėn.960590 955284 mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. d. Rengėjas – UAB „Ginteka”, adresas: Sal„archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vil-toje 975626 UABKita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ toniškių g. 29/3-408, Vilnius. Tel.PLANAVIMĄ. (8 52)79 nius, tinklalapis: . InformaBIĮteikia:projekto „Kontrastųwww.archidelta.lt biuras“ visu sąrašu parduoinfo@ginteka.lt . 09 08; e. paštas jos pirmininkė. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforciją vadovė architektė Regina Technikos remonto 1007697 da atsargas kanceliarines prekes) 960769 Įvairūs tel. 8(įvairias 686 25 447, e. paštas regimavimo procedūrą dėl parengto žemės skly- Savičienė, Rengiamas apie 1,9 ha ploto teritorijos Šei- na@archidelta.lt už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę . Su parengtu detaliojo plapo Dobrovolės k. (5,1100 ha,sankirtoje sklypo „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieNaujamIRrestoranui „CanCan pizza“ VilSKUBIAI NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650 91 noUAB myniškių ir Raitininkų gatvių (pla-Nr. projektu busLtgalima nuo 2012 iki nei 35 730 kainą. susipažinti Pasiūlymai teikiami niuje buitinę reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, 0101/0164:31), PaneriųRaitininkų seniūnijoje, Vilniaus r. sav., dojamą techniką – šaldytuvus, 253, 8 699 98 086. nuojami žemės sklypai: g. 7Vilniuje, (kad. 09ka12kadastrinius iki 2012 10 09matavimus plano rengėjo patalpose 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voVIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas 2012 Tilto Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, Nr. 0101/0033:60), Raitininkų g. 9 –(kad. skalbykles, virykles, kompiuterinę techg. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis VIRTUVĖS DARBUOTOJAI, BARMENAI, kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS Nr. 0101/0033:38), Raitininkų g. 11 (kad. m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviplanas nuo 2012 09 skl. Nr.viešai 148 eksponuojamas (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. PADAVĖJAI, VALYTOJAI-INDŲ PLOVĖJAI. Nr. organizatoriaus 0101/0033:37), teisių Sporto g. 14C perdavi(kad. 26prašom Legale“, Ukmergės g.rengėjo 369A, patalpose Vilnius. iki 2012gretimo 10 09 plano ir pareigų (neprivatizuoto sodo) Dauskly. el. mo 8 641 99 000, Skambinti tel.www.kaunakiemis.lt 8 659 55181. CV siųsti Transportas, logistika Nr. sutartis 0101/0033:78), Sporto g. 16 (kad. Nr. – Tilto g. 15, III savininką a., Vilniuje. Viešas susirinkimas giau informacijos tel.2012 (8 5)m.206 0799,8 d. 8 611 951181 mo Nr. 042042. Planavimo tikslas paštu danute.krukoniene@delano.lt. po Nr. 147 birželio 0101/0033:918), Šeimyniškių g. (kad. Nr. vyks 2012 10 10 15 val. plano rengėjo patal- 10 1007709 Konditerijos priims į pagal darbą Vilniaus 51 518. pakeisti žemėsįmonė tikslinę paskirtį bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio ir 0101/0033:10)) detalusis planas. Planavipose Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Pasiūlymųsklypo pa-971990 Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vil- plano vairuotoją-ekspeditorių, vadybininsprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teikimo UAB „IRDAIVA” reikalingi darbui Vilniu- regione mo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslair apskundimo tvarka: pasiūlymus niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 je: betonuotojai, staliai-dailidės, mūrinin- teritorijos Vladislavos Salmanovič paveldėtonaudojimo ir tvarkymo režimą. De- dėlvo administracijos direktoriaus 2012 05 10 įsateritorijų galima suSovinskioplanavimo sklypą Nr.dokumento 148turto arba prašom www.pc-help.lt. 611 45 plano 000. kai, apdailininkai. Kontaktiniai telefonai: 8 taliojo kymas Nr. 30-924, 2012 08 –10UAB planavimo jų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. organizatorius „4Real“, teikti planavimo organizatoriui arba projek933624 sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu 976056 659 38 480, 8 659 38 414. sąlygų sąvadas detaliojo dokurengėjui ikig.viešo susirinkimo pabaigos. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius,planavimo tel. 8 698 20 198. tovič, adresu Vilniaus r., Pagirių sen., Mikašiū1005422 Žalgirio 131–213, Vilnius (tel. 8 677 mentui rengti Nr. A620-235-(2.15.1.21-MP2). Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateik- 79 Projekto rengėjas UAB „RVVilniaus architektų stu- 348, nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. paštas topomatik@gmail.com ). Nr. Planavimo tikslai: –nekeičiant miesKelionių tus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame tedija“, Pamėnkalnio g. 28-2,bendrojo Vilnius. Pareng960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. to savivaldybės teritorijos plano ritorijų Paslaugos planavimo dokumente, gali apskųsti Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos Kelionių Technikos remonto tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis inspekcijos prie Matavimų Aplinkos ministerijos Vil- LinUAB „Baltijos Organizacija”, 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- Iš/į – kita), pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, Londoną saugiai, greitai vežame siun- niaus teritorijų planavimo ir8statybos valstykmenų g.13, Vilnius. Tel. 601 71 112. SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaunaudojimo būdą (įpristatome gyvenamosios teritorijos ja – dojamą www.lietuvalondonas.com tinius. Lietuvoje iki durų. Tel. 8 binės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g.976256 buitinę techniką – .šaldytuvus, 959526 959483
15
skelbimai
siūlo darbą
paslaugos
Įvairūs
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
skalbykles, virykles, kompiuterinę tech-
Vežame į Vokietiją, prietaisus. Daniją, Olandiniką keleivius ir kitus elektronikos Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt . ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. 996619 info@gmail.com.
Kitos
952525
Kitos
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. greitai suteikia 8 656 69 099.Įmonė ir trumpalaikias ilgalaikias paskOlas
760904
fiziniams ir juridiniams asmenims. 8 656 97 000, www.easyfinance.lt.
parduoda Vaismedžių genėjimas. Alpinariumų įrengi-
mas. Tujų „Smaragd“, kalninių pušų pardanekilnojamąjį vimas. Tel. 8 616 42 833.turtą 1006202
Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. Parduoda 8 603 62 096.
Kitas prekes
955765
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba rengia pripažinto nereikalingu arba netinkamu naudoti valstybės turto pardavimą viešajame Aukcione Brangiai perkame prekių mišką aukcione. su žeme arba išsibus Visoje parduodama: Biuro technika (komkirsti. Lietuvoje.1.Atsiskaitome iš karto. monitoriai, dauginimo aparaTel.piuteriai, 8 676 41 155. tai, telefono aparatai ir kt.). 2. Kanceliari929896 niai baldai (rašomieji stalai, kėdės ir kt.). UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: 3. Ūkinis inventorius (arbatinukai, kiliminė veršelius, galvijus,iravis. iš karto. danga, žaliuzės kt.). Sumokame Aukcionas įvyks 2012 m. rugsėjo d. 10 val. 70 Ministro Mokame PVM.13Tel. 8 613 805, 8Pirminin613 70 ko 8tarnybos administracinio pastato rūsio 803, 601 71 558, (8 310) 48 323. patalpose adresu Gedimino pr. 11, Vilniuje. 953105 Neparduoto materialiojo turto antrasis aukcionas įvyks 2012 m. rugsėjo 20 d. 10 val. tuo pačiu adresu. Parduodamą turtą galima apžiūrėti 2012 m. rugsėjo 7, 10 ir 11 dienomis nuo 10 iki 11 val. Mokestis iš aukciono dalyvių neimamas. Už aukcione nupirktą 2012 04 atsiskaitoma 20 Vilniaus apygardos nutarturtą bankiniu teismo pavedimu ne timivėliau UAB „Joanos iškeltapobankroto kaip per avialinijos“ 3 darbo dienas aukciono(c. dienos. Turtas išduodamas po apmokėbyla b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojimo.UAB Išsamesnę aukciono jančios „Joanosinformaciją avialinijos“teikia administratovedėjas – Ūkio riumi paskirta UABskyriaus VERSLOvyriausiasis VALDYMO IRspeciaRESlistas Vincas Jalmokas tel. 8 706 63 721, 8 TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo 698 42 777.
perKa
Įvairūs
Kita
– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 1007944 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoriniusĮvairūs reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto Kitabylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinan09 01 nuo 13 iki 13.30 val. Vilniaus r., čių2012 dokumentų Pagirių sen., tinkamai Tarnėnų įformintus k., skl. Nr.nuorašus. 1164 bus Taipženklinamos pat prašomsklypo nurodyti, šiųNr.reikalavimų ribos.arSkl. 1076-2 saįvykdymas užtikrintas, nurodyti, būdu vininkasyra arba jo įgaliotas asmuokokiu kviečiami matavimuose. UAB „Žemės mataidalyvauti yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateiktavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Intel. 8 621 60 003. formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 1008356 961016
2012 09 08 12 val. bus ženklinamos žeINFORMACIJA PLANAVImės sklypo, APIE kad.Nr.TERITORIJŲ 4110/0500:12, esanMĄ. sklypo, čioParengtas Vilniaus r.,žemės Zujūnų sen., esančio Bieliūnų Lvovo k., rižemėsVilniuje, sklypo sklykad. g. bos. 105A,Prašome Šnipiškiųgretimo seniūnijoje, savininkus Aleksandrą poNr. kad.4110/0500:11 Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Maškovą, Natalją Maškovą, Irina Roma0,2419 ha, naudotojus detalusis planas. Planavimo panij arba dalyvauti ribų ženkligrindas: Vilniaus savivaldybės adminime. 2012 09 miesto 08 14 val. bus ženklinamos nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0500:356, Vilniaus Zujūnų sen.,2011 Smiglių k., 07esančio 13 įsakymas Nr.r.,AD30-1732, 08 01 ribos. Prašome žemės organizatosklypo kad. detaliojo teritorijųgretimo planavimo Nr. teisių 4110/0500:354 Halina Jurgelevič bei riaus ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Andrej Jurgelevič žemės sklypo paveldėtojus arba naudotojus dalyvauti ribų ženklinime. Apie dalyvavimą prašome pranešti IĮ „Tikslūs matavimai“, tel. 8 683 81 626 arba adresu Ukmergės g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, e. paštas tikslusmatavimai@yahoo. com. 1007966
(G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) ir naudojimo pobūdį (į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendraturčių statybos (G2) ir prekybos, paslaugų ir pramogų
Kelionių organizatorius
9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
1008385
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Ar svajojate aplankyti Niujorką? Las Kelionių organizatorius vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – Torontas nuo 2382 Lt Vilnius A.Vienuolio g. 6, LT-01104 šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Tel. Monrealis nuo 2874 Lt (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, Pamatykite Šiaurės Ameriką už Hiustonas nuo 2964 Lt www.krantas.lt Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga ypatingą kainą. Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga RUOŠKITE ROGES VASARĄ Pamirškite kasdieninius rūpesčius Šarm El Šeichas (Egiptas) nuo 1429 Ltir atsipaleiskitės 2012 10 Kaina pusesjūroje! su oro uostų mo110 Lt į nepamirštamą Pasinaudokite galimybę kelionę nusipirkti žiemos 2669 Ltpateikta laiduokite laiveį abi Baltijos 01–2013 21 į trumpiausios kelionę už03mažiausią kainą: nakties vakesčiais. Taba (Egiptas) saule, nuo 2039 2739nuotaika. Lt Kviečiame Jus Mėgaukitės vėjuLtir gera Tenerifė (Ispanija) nuo 2152 Lt 2219 Lt Niujorkas nuo 2226 Lt Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas pakarėlį! Slidinėjimas Italijoje nuo 1569 Lt 2149 Lt Dubajus (JAE) nuo 2899 Lt 3799 L t Vašingtonas nuo 2526 Lt pildomai. Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki Kruizo(Tailandas) kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Slidinėjimas Pataja nuo 3679 Lt 4419 Lt Bostonas nuoAustrijoje 2588 Lt nuo 1635 Lt 1687 Lt Vietų skaičius ribotas. ryto! Daugiau informacijos www.krantas.lt Hurgada (Egiptas) nuo 1392 Lt 1449 Lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Goa (Indija) nuo 3199 Lt
Kelionių organizatorius
KELIONĖS KELIONĖSAUTOBUSU AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų Duobelėje, Latvijoje Pirkti žydėjimo internetu:šventė www.kelioniupasiulyČekijos rojus–Praha – 577 Lt mai.lt pilys–Čekijos (05.26.) – 95 Lt Didingoji ItalijaVaršuvoje ir Kapriorojus–Praha sala – 1747 Lt–– 175 Lt Čekijos naktis pilys–Čekijos Muziejų (05.19/20) 637 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1847 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Šveicarijos gamtossala–Talinas stebuklai – 1397 Ltjūros Ryga–Saremos – 429 Lt nuo 1197Italija Lt sala–Talinas Šiaurės su poilsiu prie Adrijos Ryga–Saremos – 377 Lt jūKroatija nuo ros nuoItalija 1297990 Lt Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Kroatijanuo nuo990 999Lt Lt nuo 627 Lt Praha-Viena-Budapeštas Kroatija Praha–Viena–Budapeštas 577 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuonuo Praha–Viena–Budapeštas 619 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Pirkti internetu: www.kelioniupasiuly– 904 Lt(poilsinės) mai.lt IŠMalta VARŠUVOS Ispanija,Hurgada Kosta Brava, Kosta Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Dorada Egiptas, nuo 935 nuo 1979Kosta Lt Dorada – 999 Lt Ispanija, Bulgarija nuo 850 Lt Malta – 904 Lt Ispanija, Šri Lanka Alikantė nuo 3500– 1108 Lt– 1099 Lt Graikija, Chalkidikė Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kreta nuo 1170 Lt Ispanija, Alikantė – 1108 Turkija, Antalija –Lt1185 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Tunisas nuo 770 Turkija, Antalija 1295LtLt Bulgarija, Burgas –– 1199 Bulgarija, Burgas – Lt Rijeka(pažintinės – 12791185 Lt poilsinės) IŠKroatija, VARŠUVOS Kroatija, Rijeka – 1489 Lt Turkija, Marmaris 1289 Kruizas nuo 2038 LtLt Lt Turkija,Nilu Marmaris 1620 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo Lt2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Algarvė – 1999 LĖKTUVUnuo IŠAlgarvė VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, 1440 Lt Kuba nuoHurgada 5853 Lt nuo(poilsinės) LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Bulgarija – 1595 Lt Egiptas, Turkija –Hurgada 1440 Ltnuo 995 Lt IŠBulgarija RYGOS: – Lt Lt Šri Lanka – 995 3500 Tailandas (pažintinė Kreta ––1170 LtLt poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija 1078 Šri Lanka – 3500 Lt LĖKTUVU IŠKreta VILNIAUS: – 1170IŠLtVARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499(pažintinės Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija,Nilu Kreta – 99 Lt Lt Kruizas nuo 1440 Mažieji Laukystos piratai Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Holivudo akademija 599 Lt Marokas – 2634 Lt – 2239 Lt Portugalija, Algarvė Mes–jėga 450Lt Lt Kuba 5853 STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Raganė 550 Lt atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550 Energetikas 600LtLt Avataro–nuotykiai Lt Lt Raganė 550 Lt kartu Laimingas žmogus – tai 450 aš! 600 Mes šampinjonai 450 Lt Mes jėga 450 Lt – tai aš! 600 Lt Laimingas žmogus Mano pasaulis Aplink pasaulį per 7Ltdienas 499 Lt Top Fun 640 Lt 595 STOVYKLOS UŽSIENYJE Mano pasaulis 595 Lt Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE dienai Dodi kalbos 550 Lt pirkti Anglų stovykla Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI internetu: www. lek.lt STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt (yra ir pigios aviakompanijos) Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ KELTAI 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Klaipėda–Karlshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt (spec. pasiūlymas) KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Helsinkis Turku–Alando Delis nuo 1870salos–Stokholmas Lt KRUIZAI Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Viduržemio jūroje (spec. kaina) Ventspilis–Nyneshamnas Seulasjūroje – 2308 Lt kaina) Karibų (spec. Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. Tolimuosiuose Rytuose (spec.pasiūlymas) kaina) Klaipėda–Kylis (spec. Baltijos jūroje Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas VIZOS Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Į Turku–Alando Rusiją nuo 260 Lt, Baltarusiją nuo salos–Stokholmas *kainos į abi puses 85 Lt.
KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS
BŪTI VILNIAUS DALIMI PRENUMERATA 2012 M.
KETVIRČIUI –
48
LT
e j u i n l i V
Prenumeruoti galite: „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, internetu www.diena.lt/dienraštis. Informacija tel. (8 5) 261 1688, 8 686 52 400, el. p. prenumerata@vilniausdiena.lt
S UR
AS
A R Fwww.vilniausdiena.lt A S VA O OT
N KO
K
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus mažai debesuota ir gana šilta, oras vietomis gali sušilti iki 23 laipsnių. Šiandien bus mažai debesuota, sušils iki 18–20 laipsnių. Ketvirtadienio naktis bus giedra ir vėsi. Dieną bus mažai debesuota. Oro temperatūra naktį 8–10, dieną 21–23 laipsniai šilumos.
Šiandien, rugpjūčio 29 d.
+20
+20
+20
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.20 20.17 13.57 18.54 3.40
242-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 124 dienos. Saulė Mergelės ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +25 Brazilija +29 Briuselis +24 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +21
Londonas +20 Madridas +33 Maskva +17 Minskas +19 Niujorkas +27 Oslas +19 Paryžius +25 Pekinas +34
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+19
Alytus
0–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+19
+15
+8
3
+14
+21
+14
+10
2
+14
+22
+16
+14
3
1632 m. gimė anglų filosofas, politinis veikėjas ir pedagogas Johnas Locke’as. 1862 m. gimė belgų poetas, dramaturgas, eseistas, Nobelio literatūros premijos laureatas Maurice’as Maeterlinckas. 1915 m. gimė švedų aktorė, trijų „Oskarų“ laureatė Ingrid Bergman. 1982 m. mirė per savo gi-
penktadienį
1958 m. gimė JAV dainininkas, popkaralius Michaelas Jacksonas.
prizas Šią savaitę laimėkite knygas: Jill Shalvis „Žavioji antrininkė“ ir Shirley Jump „Meilės loterija“ Ema Vilis nė nesvajojo dirbti modeliu, juo labiau pozuoti vyrų kalendoriui, kol jos dvynė sesuo nepaprašė nueiti į fotosesiją vietoj jos. Pozuodama gražuoliui fotografui Ema pasijunta gundančia moterimi ir nesąmoningai ima vilioti. Ar jų ryšys gali tęstis ir pasibaigus fotosesijai? Meilės loterija Edžertono Krantų gyventojų širdis pripildo meilės. Bet įsivaizduokite Sofijos Votson nuostabą, kai ištraukiamas lapelis su jos vardu, nors ji jo ten neįdėjo. Labiausiai džiūgauja kandusis Harlanas Džonsas. Tačiau pasitenkinimo šypsnys netrunka išnykti.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, rugsėjo 4 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Adolfas, Barvydas, Beatričė, Gaudvydė, Nirmedė, Sabina, Svaigeda, Svajonė
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+19
+19
Praha +27 Ryga +18 Roma +32 Sidnėjus +20 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +32 Varšuva +23
4
5
6
7
8
9
10
mimo dieną. 1954 m. gimė kino ir teatro aktorius Remigijus Sabulis. 1970 m. gimė Robertas Giedraitis, krepšininkas ir treneris. 1982 m. gimė Argentinos krepšininkas Carlosas Delfino. 2005 m. uraganas Katrina stipriai nuniokojo ir užtvindė Naująjį Orleaną (JAV).
Avinas (03 21–04 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Idėjos neatitiks jūsų norų. Tačiau nevarginkite savęs tokiomis sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba tiesiog pasivaikščiokite gamtoje. Jautis (04 21–05 20). Jausite poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar nepritarimas aplinkinių idėjoms. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Dvyniai (05 21–06 21). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo bei atkaklumo, kurio dabar nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Liūtas (07 23–08 23). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį, kitaip vertinsite gyvenimo situacijas. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui. Venkite ir skubotumo. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Svarstyklės (09 24–10 23). Bandysite pasinerti į romantiką, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Skorpionas (10 24–11 22). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu. Stabtelkite ir apgalvokite savo veiksmus, spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, bet vėliau teks ieškoti kompromiso. Nustosite gerbti autoritetingą žmogų. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Chaotiškas laikotarpis, galite patirti stiprų psichologinį spaudimą. Jaučiatės nesaugiai, nesugebate išreikšti savo minčių. Reikėtų pailsėti, išsiaiškinti situaciją, atsargiau kalbėti ir veikti.