2012-08-31 Socialines aktualijos

Socialinės

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

aktualijos

redaktorius stasys gudavičius

Pasiekimas: pastaruosius kelerius metus drąsiai galima vadinti socialinių permainų laikotarpiu, didžiausiu, koks tik yra buvęs per Nepriklausomybės laikotarpį šioje srityje.

Žmo­gus, šei­ma, vals­ty­bė

„Shuttersatock“ nuotr.

So­cia­li­niai rei­ka­lai lie­čia vi­sus be išim­ties ša­lies gy­ven­to­jus. Dir­ban­tys ir be­dar­biai, darb­da­viai, jau­ni žmo­nės ir pen­si­nin­kai, šei­mos, neį­ga­lie­ji, ne­pa­si­tu­rin­tys, taip pat gau­nan­tys įvai­rias iš­mo­kas ar kom­pen­sa­ ci­jas, mo­kan­tys mo­kes­čius vals­ty­bei.

Mi­nist­ras D.Jan­ kaus­kas sa­ko, kad di­džio­ji da­lis įsi­ pa­rei­go­ji­mų pen­ si­nin­kams jau įvyk­dy­ta. 2 

So­cia­li­nei sfe­rai vals­ty­bė iš­lei­džia di­džią­ją da­lį vi­sų biu­dže­to pa­ja­ mų. Tad kiek­vie­nas li­tas tu­ri bū­ ti lei­džia­mas tiks­lin­gai ir tei­sin­gai.

Prie­šin­gu at­ve­ju so­cia­li­nė sis­te­ma iš­si­kreips ir tie­siog nu­skęs ne­pa­ke­ lia­mo­se sko­lo­se.

Bū­tent to­dėl la­bai svar­bu ži­no­ti, kas vyks­ta so­cia­li­nė­je sri­ty­je, ko­dėl prii­ma­mi vie­no­kie ar ki­to­kie spren­ di­mai. Ne vi­sa­da jie po­pu­lia­rūs. Bet tam ir bū­ti­na su­vok­ti jų priė­mi­mo

prie­žas­tis, įsi­gi­lin­ti į tai, koks vals­ ty­bės so­cia­li­nis pul­sas – ko­dėl tam tik­ros iš­mo­kos yra to­kios, o ne di­ des­nės ar ma­žes­nės, kaip ko­vo­ja­ma su ne­dar­bu, kaip re­mia­mos šei­mos, ko­kių prie­mo­nių ima­ma­si, sie­kiant di­des­nio so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, taip pat efek­ty­viau pa­nau­do­ti vals­ty­bės (tai­gi, vi­sų mū­sų) pi­ni­gus. Šia­me prie­de sten­gia­ma­si at­sa­ ky­ti į daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čius klau­si­mus apie per­tvar­kas so­cia­li­

Dar­bo bir­žos dar­ buo­to­jai ma­te­ ria­liai ska­ti­na­mi pa­dė­ti ras­ti dar­ bą kuo dau­giau žmo­nių. 7 

nė­je sfe­ro­je, ko­vą su ne­le­ga­liu dar­ bu, pa­ra­mą jau­ni­mui, pa­dė­tį „Sod­ ro­je“ ir ly­gių ga­li­my­bių sri­ty­je.

Ma­ža to, prie­de pa­sa­ko­ja­ma ir apie tai, kaip ir kur ga­li­ma už­duo­ ti klau­si­mų, jei­gu jų at­si­ran­da kas­ die­nia­me mū­sų gy­ve­ni­me.

Šis prie­das pa­reng­tas bend­ra­ dar­biau­jant su So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja bei jai pa­ val­džio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis.

8

mln. li­tų

šie­met vals­ty­bės biu­dže­te skir­ta vie­tos bend­ruo­me­nėms pa­rem­ti. 11 

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

2

Socialinės

aktualijos

Mi­nist­ras: „Da­ry­čiau tą pa­tį“ So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­ kas pa­brė­žia, kad per tre­jus dar­bo me­ tus so­cia­li­nė­je sri­ ty­je te­ko im­tis dau­g ne­po­pu­lia­rių prie­ mo­nių. Ta­čiau pa­ dė­čiai to­ly­džio ge­ rė­jant ga­li­ma pa­gal­ vo­ti ir apie kiek so­ tes­nį gy­ve­ni­mą.

Re­for­mos: so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras D.Jan­kaus­kas (antras iš kairės) ti­ki­na, jog vi­sos per­tvar­kos so­cia­li­nė­je sri­ty­je skir­tos tam, kad

sis­te­ma veik­tų efek­ty­viau.

Ramunė Bieliauskaitė

– Kas per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus pa­vy­ko? Ku­rie iš kel­tų tiks­lų įgy­ven­din­ti ar­ba pra­dė­ ti įgy­ven­din­ti? Ko ne­spė­ta pa­ da­ry­ti?

– So­cia­li­nės ap­sau­gos sri­tis yra jaut­ri, to­dėl jo­je stai­gūs po­ky­čiai neį­ma­no­mi.

Pir­mai­siais dar­bo me­tais tek­da­vo iš­girs­ti ne­ma­žai ka­te­go­riš­kų ra­gi­ ni­mų sku­bin­ti re­for­mas, ta­čiau bu­ vau ir esu ša­li­nin­kas pa­ma­tuo­tų ir ge­rai pa­reng­tų re­for­mų. Sėk­min­gai at­lik­tos tiek so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos, tiek Lie­tu­vos dar­bo bir­žos struk­tū­ri­nės per­tvar­kos. Gal­būt il­ giau nei ti­kė­ta­si už­si­tę­sė Dar­bo bir­ žos sis­te­mi­nė per­tvar­ka.

Da­lį spren­di­mų įgy­ven­di­no­me ir jau ma­to­me re­zul­ta­tus. Tai at­spin­di nau­jau­si „Sod­ros“ duo­me­nys – su­ tau­po­ma de­šim­tys mi­li­jo­nų li­tų.

– Ko­kia da­bar so­cia­li­nė ap­sau­ ga Lie­tu­vo­je? Kaip ji at­ro­do, pa­ly­gin­ti su ki­tų Eu­ro­pos vals­ ty­bių?

– Da­bar so­cia­li­nė ap­sau­ga to­kia, ko­kią per 20 me­tų su­ge­bė­jo­me su­ kur­ti. ES yra įvai­rių vals­ty­bių. Kai ku­rio­se ge­ro­vės vals­ty­bė­se įsta­ty­ mų lai­ky­ma­sis ir pi­lie­tiš­kas są­ži­ nin­gu­mas yra nor­ma, o Lie­tu­vo­je dar la­bai daž­nai ban­do­ma gy­ven­ ti va­do­vau­jan­tis to­kiu ma­ty­mu: kas vals­ty­bės – tai vi­sų ar­ba nie­ kie­no, o jei ga­liu pa­si­nau­do­ti vals­ ty­bės lė­šo­mis, tai tą ir da­rau. To­dėl so­cia­li­nė­je ap­sau­go­je yra ne­ma­žai pikt­nau­džiau­ja­ma, o so­cia­li­nė­mis iš­mo­ko­mis nau­do­ja­ma­si kaip pa­ pil­do­mo­mis pa­ja­mo­mis.

Pas­ta­rai­siais me­tais, sie­kiant pa­ keis­ti šią sis­te­mą, ski­ria­mas iš­skir­ ti­nis dė­me­sys. Sten­gia­mės dirb­ti su prie­žas­ti­mis, o ne vien ko­vo­ti su pa­ da­ri­niais. Ir ma­to­me, kaip kin­ta vi­ suo­me­nės po­žiū­ris į tuos, ku­rie pikt­ nau­džiau­ja vals­ty­bės pa­ra­ma.

– Ku­rios iš vyk­dy­tų re­for­mų, per­tvar­kų pa­vy­ko?

– Sėk­min­ga tai, kad vis dau­giau sa­va­no­rių pa­vyks­ta įtrauk­ti į so­ cia­li­nes veik­las, tad ir sa­va­no­rys­

tės vaid­mens stip­rė­ji­mas Lie­tu­ vo­je aki­vaiz­džiai pa­ste­bi­mas. Štai Lie­tu­vo­je neat­ly­gin­ti­nai dir­ban­tys sa­va­no­riai su­ku­ria apie 1,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, tai su­ da­ro apie 1,5 mlrd. li­tų.

Taip pat sėk­min­gai įtrau­kia­mos bend­ruo­me­nės į vi­suo­me­nei svar­ bių klau­si­mų priė­mi­mą, stip­ri­na­ ma sa­vi­val­da.

Mi­nis­te­ri­jos mi­si­ja nė­ra už­dirb­ ti pel­ną, o or­ga­ni­zuo­ti so­cia­li­nę ap­sau­gą pi­lie­čiams, vai­kams, šei­ moms. To­dėl ga­li­me kal­bė­ti tik apie su­ma­žin­tas ne­tin­ka­mas iš­lai­das mū­sų sis­te­mo­je. Griež­tes­ni rei­ka­ la­vi­mai da­vė fi­nan­si­nį efek­tą.

– Kai ku­rie iš priim­tų spren­di­ mų so­cia­li­nė­je sri­ty­je bu­vo la­ bai ne­po­pu­lia­rūs. Jų tik­rai ne­ bu­vo ga­li­ma iš­veng­ti?

– Vi­sa­da yra ke­li spren­di­mai. Pa­ vyz­džiui, dau­giau sko­lin­tis, per­ke­ liant dar di­des­nę naš­tą ant vai­kų ir vai­kai­čių pe­čių, ku­rie mo­kė­tų mū­sų sko­las. Są­ži­nin­giau bu­vo da­ry­ti ne­ po­pu­lia­rius spren­di­mus, bet to­kius, ku­rie už­tik­rin­tų iš­mo­kų mo­kė­ji­mą lai­ku, neužk­rau­tų per di­de­lės naš­ tos atei­ties kar­toms. Vien fak­tas, kad šie­met bir­že­lį bu­vo ati­duo­da­mos se­nos sko­los 1995–2002 m. dir­bu­ siems pen­si­nin­kams, ro­do, kaip ga­li už­si­tęs­ti sko­lų grą­ži­ni­mas.

– Gal­būt ne­pa­kan­ka­mai ieš­ko­ ta al­ter­na­ty­vų?

– Įvai­rios al­ter­na­ty­vos tik­rai bu­vo ver­ti­na­mos, o spren­di­mai ne­bu­vo prii­ma­mi sku­bo­tai. Kar­tais prie­šin­ gai – rei­kė­jo at­si­lai­ky­ti prieš spau­ di­mą pra­dė­ti sku­bo­tas re­for­mas.

– Ar pa­si­tei­si­na pi­ni­gi­nės so­ cia­li­nės pa­ra­mos eks­pe­ri­men­ tas, ku­ria­me da­ly­vau­ja pen­kios sa­vi­val­dy­bės?

– Tik­rai taip. Re­zul­ta­tai pra­no­ko lū­ kes­čius – dau­giau so­cia­li­nio tei­sin­ gu­mo ir bend­ruo­me­nės da­ly­va­vi­mo, ma­žė­jan­tis so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­ vė­jų, ku­rie bū­da­mi svei­ki ir dar­bin­ gi at­si­sa­ko dar­bo ar tu­rė­da­mi ne­le­ ga­lių pa­ja­mų ir jas tie­siog „pa­pil­do“ so­cia­li­ne pa­šal­pa, skai­čius, ma­žė­ja ir iš­lai­dos šioms reik­mėms.

– Ga­li bū­ti, kad jau ar­ti­miau­siu me­tu to­kia tvar­ka bus per­kel­ta ir į ki­tas sa­vi­val­dy­bes?

– Esu ša­li­nin­kas, kad ei­tu­me su­si­ ta­ri­mo ke­liu. Pen­kios eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­jan­čios sa­vi­val­dy­bės pa­si­ rin­ko tą ke­lią, ki­tos jau pa­ma­tė la­ bai ge­rus re­zul­ta­tus, tad yra no­ rin­čių įsi­lie­ti į šias gre­tas ir kar­tu da­ly­vau­ti eks­pe­ri­men­te. Pa­gal įsta­ ty­mą per tre­jus me­tus tu­ri bū­ti ap­si­ spręs­ta, kaip atei­ty­je veiks so­cia­li­ nės pa­ra­mos sis­te­ma. Džiaug­siuo­si, jei spren­di­mai bus priim­ti grei­čiau, bet ne­su lin­kęs bul­do­ze­riu prieš sa­ vi­val­dy­bių va­lią per­duo­ti funk­ci­jas, ku­rioms jos ne­pa­si­ren­gu­sios.

So­cia­li­nio tei­sin­ gu­mo dau­gė­ja, bet tik­rai yra ką veik­ ti, sie­kiant pa­ža­bo­ ti pikt­nau­džia­vi­mą vals­ty­bės pa­ra­ma.

– Pla­čiau pa­pa­sa­ko­ki­te apie grei­tai tu­rin­tį star­tuo­ti ES re­ mia­mą pro­jek­tą, pa­gal ku­rį 21oje sa­vi­val­dy­bėje bus ple­čia­mos so­cia­li­nės pa­slau­gos na­muo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms.

– Tai ga­li­my­bė di­din­ti užim­tu­mą, pa­nau­do­jus ES lė­šas. Ki­tas tiks­las – plės­ti so­cia­li­nių pa­slau­gų spekt­ rą.

Ta­čiau tai pro­ce­sas, rei­ka­lau­jan­ tis ne­ma­žai lai­ko.

Be­je, to pa­gei­da­vo ir neį­ga­lie­ siems at­sto­vau­jan­čios or­ga­ni­za­ci­ jos, kai bu­vo ren­gia­mas Na­cio­na­ li­nis su­si­ta­ri­mas. Jos pri­myg­ti­nai pra­šė ne­keis­ti esa­mos tvar­kos dėl so­cia­li­nių iš­mo­kų neį­ga­lie­siems pa­kei­ti­mo pa­slau­go­mis, sa­ky­da­mi, kad pir­miau­sia tu­ri at­si­ras­ti pa­ slau­gos, kad ne­ga­lią tu­rin­tis žmo­ gus ga­lė­tų rink­tis – im­ti pa­slau­gą ar iš­mo­ką.

Tad 21 sa­vi­val­dy­bė pra­dės da­ly­ vau­ti pro­jek­te, pa­gal ku­rį žmo­gų jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je lan­kys ne tik so­cia­li­nes pa­slau­gas tei­kian­tys, bet ir slau­gos spe­cia­lis­tai. Taip pra­de­

SADM nuo­tr.

da­me il­ga­lai­kį pro­jek­tą, no­rė­da­mi iš­plės­ti so­cia­li­nių ir slau­gos pa­ slau­gų tei­ki­mą žmo­gaus na­muo­se, jo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, kad kuo dau­giau žmo­nių ga­lė­tų gau­ti to­kią vals­ty­bės pa­gal­bą.

– Ar iš­te­sė­ti pen­si­nin­kams duo­ti pa­ža­dai?

– Taip. Kiek­vie­na pro­ga bend­rau­ da­mas su sen­jo­rais tu­riu ga­li­my­ bę pa­dė­ko­ti už su­pra­ti­mą ir kant­ ry­bę. Priim­ti su­dė­tin­gi spren­di­mai pa­čiais sun­kiau­siais me­tais lei­ do už­tik­rin­ti iš­mo­kų mo­kė­ji­mą lai­ ku, su­val­dy­ti vals­ty­bės fi­nan­sus ir jau šiais me­tais iš­te­sė­ti sen­jo­rams duo­tus pa­ža­dus. Nuo sau­sio 1 d. se­ nat­vės pen­si­jos mo­ka­mos di­des­nės – su­grą­žin­tos į bu­vu­sį ly­gį, bir­že­lį kom­pen­suo­tos ne­prie­mo­kos 1995– 2002 m. dir­bu­siems pen­si­nin­kams, rug­sė­jį di­dė­ja pen­si­jos dir­ban­tiems vals­ty­bi­nių pen­si­jų ga­vė­jams, taip pat Vy­riau­sy­bei pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, kaip tu­rė­tų bū­ti kom­pen­ suo­ja­mos pen­si­jos, ku­rios dėl sunk­ me­čio bu­vo su­ma­žin­tos dve­jiems me­tams.

To­dėl ran­ką prie šir­dies pri­dė­ jęs ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pa­ža­dai iš­ te­sė­ti.

– So­cia­li­niai dar­buo­to­jai jau­ čia­si ne­pa­kan­ka­mai fi­nan­siš­kai įver­tin­ti. Ar pla­nuo­ja­ma jiems di­din­ti at­ly­gi­ni­mus?

– At­ly­gi­ni­mai jau pa­di­din­ti – vi­ du­t i­n iš­kai 10 pro­c ., ne­pai­sant sunk­me­čio. Džiau­giuo­si, kad pa­ vy­ko ras­ti spren­di­mus, kad so­cia­ li­nių dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai kaip vie­ni ma­žiau­sių vie­šų­jų pa­slau­gų sri­ty­je bū­tų di­di­na­mi. Be to, so­cia­ li­nio dar­bo rei­ka­la­vi­mai iš tik­rų­ jų di­dė­ja tiek dėl vyk­do­mų per­tvar­ kų, tiek dėl įsi­ga­lio­ju­sių nau­jo­vių, kad so­cia­li­nis dar­buo­to­jas pri­va­ lo tu­rė­ti aukš­tą­jį pro­fe­si­nį iš­si­la­ vi­ni­mą.

Tu­ri­me pa­siek­ti to­kį so­cia­li­nės ap­sau­gos ly­gį, kad žmo­gus, gy­ ven­da­mas sa­vo na­muo­se, gau­tų į na­mus jam rei­ka­lin­gas so­cia­li­nes pa­slau­gas. Lie­tu­vo­je tai dar ne­pa­ kan­ka­mai iš­plė­to­ta, pa­si­tai­ko si­ tua­ci­jų, ku­rios ma­ne žei­džia ne tik

kaip mi­nist­rą, bet ir kaip žmo­gų, kai vals­ty­bė su žmo­gu­mi, ku­riam rei­kia so­cia­li­nės pa­gal­bos, el­gia­si taip: kar­tą per mė­ne­sį iš­mo­ka jam so­cia­li­nę pa­šal­pą ir dau­giau jam dė­me­sio ne­ski­ria, ne­si­rū­pi­na, kaip jis lei­džia die­nas – ar są­var­ty­ne, ar prie kon­tei­ne­rio. Tad so­cia­li­nio dar­bo ari­mai iš­ties pla­tūs.

– Ko­kie po­ky­čiai pla­nuo­ja­mi dar­bo san­ty­kių sri­ty­je?

– Čia daug ie­čių su­lau­žy­ta, daug vy­ko de­ry­bų ir su so­cia­li­niais par­ tne­riais, ir Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je. Sei­ mui pa­teik­ti bent ke­li blo­kai įsta­ ty­mų pa­kei­ti­mų. Vie­nas iš jų, dėl ko su­tar­ta su vi­sais so­cia­li­niais par­tne­riais, ki­ti ne­su­lau­kė vi­suo­ ti­nio pri­ta­ri­mo. Tai­gi Sei­me bus ap­s i­s pręs­t a. Ta­č iau bet ku­r iuo at­ve­ju dar­bo san­ty­kiai tu­ri bū­ti lanks­tes­ni. Jie tu­ri bū­ti to­kie, kad bū­tų ge­rai ir dar­buo­to­jui, ir darb­ da­viui.

De­ja, da­bar­ti­nė tvar­ka pa­pras­ čiau­siai ne­lei­džia tar­tis dėl to­kių pa­pras­tų da­ly­kų kaip, pa­vyz­džiui, vi­du­ti­nė dar­bo die­nos truk­mė. Tar­ kim, jei dar­buo­to­jas pra­šo leis­ti vie­ ną die­ną pa­dir­bė­ti ke­lio­mis va­lan­ do­mis il­giau, o ki­tą – ati­tin­ka­mai trum­piau, kad ga­lė­tų per tą lai­ ką su­si­tvar­ky­ti as­me­ni­nius rei­ka­ lus, darb­da­vys ne vi­sa­da tam pri­ ta­ria. Ko­dėl? At­sa­ky­mas pa­pras­tas – da­bar­ti­nė tvar­ka rei­ka­lau­ja, kad to­kiais at­ve­jais už virš­va­lan­džius bū­tų mo­ka­ma dau­giau: dar­bo truk­ mė – 8 va­lan­dos, o dau­giau – virš­ va­lan­džiai.

Mes sie­kia­me dar­bo san­ty­kius priar­tin­ti prie rea­ly­bės, jie tu­ri tap­ti lanks­tes­ni, nes kei­čia­si ir pa­ts pa­ sau­lis.

– Da­ry­tu­mė­te ką nors ki­taip, jei­gu lai­kas grįž­tų tre­jus me­ tus at­gal?

– Da­ry­čiau tą pa­tį, tik ge­riau ir grei­čiau, nes per tre­jus me­tus įgy­ ta pa­tir­tis leis­tų priim­ti efek­ty­ ves­nius spren­di­mus. Ma­žiau pa­ si­ti­kė­čiau ap­lin­ki­niais, nes kar­tais tek­da­vo dėl to nu­si­vil­ti. Bū­čiau ag­ re­sy­ves­nis gin­da­mas siū­lo­mas nau­ jo­ves, rei­kia­mus spren­di­mus.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

aktualijos

Po­ky­čiai ge­ryn

Da­ly­va­vi­mas III pen­si­jų pa­ko­pos sis­ te­mos fon­duo­se už­ tik­ri­na pa­ly­gin­ti ne­ blo­gą pa­grin­dą su­ lau­kus se­nat­vės.

Bus ak­ty­viai sie­ kia­ma, kad žmo­ nės drą­siau kaup­ tų pen­si­jas III pen­ si­jų pa­ko­pos sis­te­ mos fon­duo­se.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Po sunk­me­čio pen­si­jų sis­te­mo­ je šiais me­tais jau ma­to­mos tam tik­ros pro­švais­tės. Nuo me­tų pra­ džios pen­si­nin­kai gau­na di­des­ nes pen­si­jas, bir­že­lį kom­pen­suo­ tos li­ku­sios ne­prie­mo­kos 1995– 2002 m. dir­bu­siems pen­si­nin­ kams, rug­sė­jį bus skir­tos di­des­ nės pen­si­jos dir­ban­tiems vals­ty­ bi­nių pen­si­jų ga­vė­jams, ku­rios juos pa­sieks spa­lį. Be to, jau bai­ gia­mas reng­ti ir dėl sunk­me­čio su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­ mo me­cha­niz­mas.

Patarimas: norėdami gauti didesnę pensiją senatvėje žmonės turi kuo

anksčiau pradėti galvoti, kaip ją kaupti papildomai.

„Shutterstock“ nuo­tr.

Ko reikia, kad žmo­nės kaup­tų se­nat­vei? „Svar­bus kiek­vie­no vaid­muo“

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ ce­mi­nist­ras Aud­rius Bi­ti­nas, kal­ bė­da­mas, kaip to­bu­lin­ti vals­ty­bių pen­si­jų sis­te­mas, ak­cen­tuo­ja, kad vie­nas pa­grin­di­nių siū­ly­mų, „be jo­kios abe­jo­nės, yra siek­ti kuo il­ giau iš­lai­ky­ti žmo­nes dar­bo rin­ ko­je, nes tai pa­dė­tų jiems su­kaup­ ti di­des­nes pen­si­jas tiek II, tiek III pa­ko­pos fon­duo­se“.

Su III pa­ko­pos fon­dų val­dy­to­jais žmo­gus su­da­ro su­tar­tį ir pe­rio­diš­ kai per­ve­da jiems su­tar­tas lė­šas sa­ va­ran­kiš­kai bei sa­va­no­riš­kai, ne­da­ ly­vau­jant vals­ty­bei.

Vi­ce­mi­nist­ro tei­gi­mu, to­kiu ke­ liu ei­na ir Lie­tu­va: „Šiuo me­tu vyk­ do­mo­je pen­si­jų sis­te­mos re­for­mo­je la­bai svar­bus ir kiek­vie­no žmo­gaus vaid­muo. Kad se­nat­vė­je žmo­gus gau­tų orią pen­si­ją, bū­ti­na kaup­ti pri­va­čiai. To­dėl no­ri­me pa­ska­tin­ti žmo­nes da­ly­vau­ti pro­fe­si­nių pen­ si­jų fon­duo­se ir III pen­si­jų pa­ko­ pos fon­duo­se. Ži­no­ma, pir­miau­sia rei­kia švies­ti vi­suo­me­nę ir aiš­kin­ ti to­kio pri­va­taus kau­pi­mo es­mę, pra­na­šu­mus. Ma­nau, kad dar daug tu­ri­me dirb­ti, siek­da­mi pa­ge­rin­ti žmo­nių in­for­muo­tu­mą apie pen­ si­nes tei­ses.“ Pers­pek­ty­vos ne­blo­gos

Pa­sak Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos at­sto­vo, Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­nių ir pen­si­jų fon­dų aso­cia­ci­jos va­do­vo,

„DNB in­ves­ti­ci­jų val­dy­mo“ ge­ne­ ra­li­nio di­rek­to­riaus Ša­rū­no Ruz­gio, pen­si­jų kau­pi­mas III pa­ko­pos fon­ duo­se tu­ri ne­blo­gas per­spek­ty­vas.

Aud­rius Bi­ti­nas:

Kad se­nat­vė­je žmo­ gus gau­tų orią pen­si­ ją, bū­ti­na kaup­ti pri­ va­čiai. „Ma­no ma­ny­mu, pri­va­tus kau­ pi­mas III pen­si­jų pa­ko­pos fon­duo­ se šiuo me­tu ne­la­bai po­pu­lia­rus ne tiek dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių, kiek dėl psi­cho­lo­gi­nių as­pek­tų. Žmo­nės ne­lin­kę pa­pil­do­mai tau­py­ti atei­ čiai, nes sa­vo tiks­lus su­vo­kia tik maž­daug 10–15 me­tų į prie­kį: jau­ nes­niems svar­bu at­si­sto­ti ant ko­jų, pa­si­sko­lin­ti gy­ve­na­ma­jam būs­tui, nau­jes­niam au­to­mo­bi­liui ir ne­pa­ mirš­ti ato­sto­gų ar ki­tų var­to­to­jiš­ kų įpro­čių, – kal­bė­jo Š.Ruz­gys. – Vi­du­ti­nio am­žiaus as­me­nims jau rū­pi vai­kai, taip pat pa­ge­rin­ti sa­ vo bei jų ge­ro­vę. Ži­no­ma, vi­so to ne­ga­li­ma nu­neig­ti, ta­čiau svar­bu, kad gy­ven­tu­me ne vien šia die­na.

Tik 45–55 me­tų žmo­nės, su­pra­tę, kad iki pen­si­jos li­ko ne­daug, pra­ de­da ja do­mė­tis, ta­čiau lie­ka per­

ne­lyg ma­žai lai­ko pa­kan­ka­mai su­ mai su­kaup­ti ar­ba įmo­kos to­kiu lai­ko­tar­piu jau tu­rė­tų bū­ti ge­ro­kai di­des­nės. Taip pat pa­ste­bi­me, kad dau­ge­lis sa­vo pi­ni­gus val­do prin­ ci­pu „nuo al­gos iki al­gos“. La­biau švie­čiant vi­suo­me­nę apie pri­va­taus kau­pi­mo bū­ti­ny­bę ir pra­na­šu­mus, paaiš­ki­nant, ko­kia ga­li bū­ti rea­li si­ tua­ci­ja to ne­da­rant, ne­tru­kus ga­lė­ tu­me ma­ty­ti ir vi­sai ki­to­kias ten­ den­ci­jas.“ Sieks su­vie­no­din­ti prie­žiū­rą

Kal­bė­da­mi apie tai, ką rei­kė­tų da­ ry­ti, kad žmo­nės ak­ty­viau kaup­tų pen­si­jų III pa­ko­pos fon­duo­se, kaip vie­ną svar­biau­sių da­ly­kų eks­per­tai įvar­di­ja bū­ti­ny­bę di­din­ti žmo­nių fi­nan­si­nį raš­tin­gu­mą, nes jis šiuo me­tu ga­na že­mas, taip pat bū­ti­nas ak­ty­ves­nis darb­da­vių vaid­muo ir įsi­trau­ki­mas, pa­vyz­džiui, į pro­fe­si­ nius pen­si­jų fon­dus (mo­kes­čių pa­ ska­tos šiuo me­tu yra) – tai pa­dė­ tų jų dar­buo­to­jams kaup­ti pen­si­ją ir pa­ska­tin­tų tik­rų pro­fe­si­nių fon­ dų at­si­ra­di­mą mū­sų ša­ly­je.

Ki­tas svar­bus veiks­nys, ko rei­ kė­tų im­tis, sie­kiant ska­tin­ti žmo­ nes ak­ty­viau nau­do­tis III pa­ko­pos fon­dų tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis, yra tai, kad bū­tų svar­bu su­vie­no­ din­ti in­ves­ti­ci­nio gy­vy­bės drau­di­ mo ir tik­rų­jų III pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų prie­žiū­rą.

SADM inf.

Nu­ma­to­ma to­bu­lin­ti tvar­ką So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vai pa­brė­žia, kad su­da­ry­ ti žmo­nėms pa­lan­kes­nes są­ly­gas gau­ ti di­des­nes ir orias pen­si­jas se­nat­vė­je yra Vy­riau­sy­bės prio­ri­te­tas. Sie­kiant ska­tin­ti ir mo­ty­vuo­ti žmo­nes kaup­ti pen­si­ją pri­va­čiuo­se fon­duo­se, siū­lo­ ma pa­keis­ti pen­si­jų kau­pi­mo fi­nan­sa­ vi­mo tvar­ką.

3

lės su­stab­dy­ti įmo­kų per­ve­di­mą į pen­ si­jų fon­dus ir iki atei­nan­čių me­tų rug­ sė­jo: žmo­nės tu­rės ap­si­spręs­ti, ar no­ rė­tų mo­kė­ti pa­pil­do­mas kau­pia­mą­sias Taip pat vie­nas siū­ly­mų yra su­ma­žin­ įmo­kas ir iš biu­dže­to gau­ti ska­ti­na­mą­ ti pen­si­jų fon­dų tai­ko­mus at­skai­ty­mus sias įmo­kas. nuo įmo­kos ir nuo su­kaup­to tur­to. Ats­ Kau­pian­tys pri­va­čiuo­se pen­si­jų fon­ kai­ty­mų nuo įmo­kų pa­ma­žu siū­lo­ma duo­se, su­lau­kę pen­si­nio am­žiaus ar­ vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti, o nuo tur­to – po tru­ ba pra­dė­ję gau­ti išanks­ti­nes se­nat­vės Jei­gu po­ky­čiams bū­tų pri­tar­ta, gy­ven­ putį ma­žin­ti. Taip žmo­gui bū­tų pi­giau pen­si­jas, jei Sei­mas tam pri­tars, gaus to­jai ga­lė­tų da­ly­vau­ti mo­ty­vuo­jan­čio­ da­ly­vau­ti pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mo­je. pen­si­ją iš dvie­jų da­lių – iš so­cia­li­nio je kau­pi­mo sis­te­mo­je. Tad jei žmo­gus Tai ir­gi pa­dė­tų su­kaup­ti di­des­nę pen­ drau­di­mo ir iš sa­vo su­kaup­tų lė­šų pri­ pats pri­si­de­da pa­pil­do­mo­mis įmo­ko­ si­jos da­lį, nes, ma­žiau mo­kant pen­si­ va­čiuo­se pen­si­jų fon­duo­se. Skai­čiuo­ja­ mis ir da­ly­vau­ja II pa­ko­pos pen­si­jų fon­ jų fon­dui, dau­giau lė­šų lik­tų žmo­gaus ma, kad to­kios „dvi­gu­bos pen­si­jos“ bus duo­se, vals­ty­bė jam už tai mo­ka pa­pil­ bū­si­mai pen­si­jai. Svars­to­mi ir ki­ti po­ di­des­nės, nei gau­na­mos vien iš so­cia­li­ do­mą ska­ti­na­mą­ją įmo­ką. Taip pen­si­ja ky­čiai, ku­rių es­mė ta, kad no­rin­tys ga­ nio drau­di­mo.

Lai­ki­nas su­ma­ži­ni­mas bai­gė­si

Nuo šių me­tų pra­džios sen­jo­rai gau­na di­des­nes pen­si­jas iš „Sod­ ros“. Per­nai Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas priė­mė spren­di­mus dėl pen­si­ jų dy­džių at­kū­ri­mo į prieš­kri­zi­ nį ly­gį. Taip pat at­kur­tos šal­pos kom­pen­sa­ci­jos dau­gia­vai­kėms mo­ti­noms ir slau­giu­siems ne­ga­ lią tu­rin­čius žmo­nes.

Prieš ke­le­rius me­tus pra­si­dė­ jus eko­no­mi­niam sunk­me­čiui, sie­kiant už­tik­rin­ti, kad vi­si žmo­ nės lai­ku gau­tų pen­si­jas, kad jos nie­kam ne­vė­luo­tų, kaip bu­vo nu­ ti­kę per Ru­si­jos eko­no­mi­nę kri­zę, kai iš­mo­kos vė­luo­da­vo net po ke­ lis mė­ne­sius, vals­ty­bei te­ko im­tis ne­po­pu­lia­rių spren­di­mų.

To­dėl dve­jiems me­tams, t. y.

2010–2011 m., iš „Sod­ros“ biu­ dže­to mo­ka­mos pen­si­jos, di­des­ nės nei 650 li­tų, bu­vo lai­ki­nai su­ ma­žin­tos, sie­kiant su­ba­lan­suo­ti ei­na­mų­jų me­tų „Sod­ros“ biu­dže­ tą, kad vi­siems pen­si­nin­kams bū­ tų ga­li­ma lai­ku mo­kė­ti pen­si­jas.

Bet pa­ge­rė­jus si­tua­ci­jai nuo šių me­tų sau­sio 1 d. lai­ki­nas „Sod­ ros“ pen­si­jų su­ma­ži­ni­mas ne­bė­ ra tai­ko­mas ir pen­si­jų dy­džiai bu­ vo grąžinti į bu­vu­sį ly­gį.

At­ku­ria­mi vals­ty­bi­nių pen­si­jų dy­džiai

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja pra­ne­šė, kad bir­že­lio pa­ bai­go­je baig­tos ga­lu­ti­nai kom­pen­ suo­ti ne­prie­mo­kos 1995–2002 m. dir­bu­siems pen­si­nin­kams. Tuo­ met „Sod­ra“ kar­tu su mė­ne­sio pa­bai­go­je per­ve­da­mo­mis pen­si­ jo­mis kom­pen­sa­vo ir ne­prie­mo­ kas šiems pen­si­jų ga­vė­jams.

Tai bu­vo pa­sku­ti­nis pen­si­jų ne­ prie­mo­kų kom­pen­sa­vi­mo eta­pas, ku­riam įgy­ven­din­ti bu­vo skir­ta 263 mln. li­tų. Šios ne­prie­mo­kos bu­vo kom­pen­suo­tos 88,3 tūkst. žmo­nių.

Taip pat pri­me­na­ma, kad dir­ ban­tiems vals­ty­bi­nių pen­si­jų ga­ vė­jams nuo šių me­tų rug­sė­jo bus skir­tos di­des­nės pen­si­jos, ku­rios juos pa­sieks spa­lį, nes mo­ka­mos už praė­ju­sį mė­ne­sį. Nuo rug­sė­ jo 1-osios bus at­kur­ta ta pen­si­ jų da­lis dir­ban­tiems vals­ty­bi­nių pen­si­jų ga­vė­jams, ku­ri bu­vo su­ ma­žin­ta dėl drau­džia­mų­jų pa­ja­ mų sunk­me­čio lai­ko­tar­piu.

To­dėl jau šį ru­de­nį dir­ban­tys vals­ty­bi­nių pen­si­jų ga­vė­jai gaus di­des­nes pen­si­jas. Tai reiš­kia, kad vals­ty­bi­nių pen­si­jų, ren­tų bu­vu­siems spor­ti­nin­kams, dir­ ban­tiems kū­no kul­tū­ros ir spor­ to sri­ty­je, kom­pen­sa­ci­nių iš­mo­kų ga­vė­jams – teat­rų ir kon­cer­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams – mi­nė­tos iš­mo­kos ne­bus pa­pil­do­mai per­ skai­čiuo­ja­mos pa­gal So­cia­li­nių iš­mo­kų per­skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ ji­mo lai­ki­ną­jį įsta­ty­mą, dėl to, kad jie tu­ri drau­džia­mų­jų pa­ja­mų.

Ieš­ko­ma kom­pen­sa­vi­mo bū­dų

Vy­riau­sy­bė jau ieš­ko bū­dų, kaip kom­pen­suo­ti sunk­me­čiu su­ma­ žin­tas pen­si­jas. Yra pa­tvir­tin­ti pa­grin­di­niai pen­si­jų kom­pen­sa­ vi­mo prin­ci­pai, ku­rių svar­biau­ sias – sta­bi­lūs vie­šie­ji fi­nan­sai.

Lai­ko­ma­si prin­ci­po, kad kom­ pen­sa­vi­mas ne­tu­ri iš­ba­lan­suo­ti nei „Sod­ros“, nei vals­ty­bės biu­ dže­tų. To­dėl ap­si­spren­džiant dėl nau­jo kom­pen­sa­vi­mo, bus nag­ ri­nė­ja­ma pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­ mo pa­tir­tis, ati­džiai ver­ti­na­mos „Sod­ros“ biu­dže­to ga­li­my­bės.

Mi­nis­te­ri­ja pa­brė­žia, kad su­ ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mas „tu­rės bū­ti vyk­do­mas lai­kan­tis pro­tin­gu­mo, so­cia­li­nio tei­sin­gu­ mo kri­te­ri­jų“.

Ti­ki­ma­si, kad per atei­nan­čius ke­le­rius me­tus bus pa­si­reng­ta kom­pen­suo­ti pen­si­jas ir tai ga­lės bū­ti vyk­do­ma.

88

tūkst. žmo­nių ga­vo kom­pen­sa­ci­jas už ne­prie­mo­kas 1995–2002 m. dir­bu­siems pen­si­nin­kams.

su­si­dė­tų iš „Sod­ros“ iš­mo­ka­mos ir pen­ si­jų fon­de su­kaup­tos da­lių. Pas­ta­ro­ji ga­ lė­tų bū­ti au­gi­na­ma vals­ty­bės ska­ti­na­ mo­sio­mis įmo­ko­mis.

At­kur­ta: nuo šių me­tų pra­džios pen­si­nin­kai vėl gau­na ne­su­ma­žin­

tas pen­si­jas. Tomo Urbelionio (BFL) nuo­tr.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

4

Socialinės

aktualijos

Ino­va­ty­vus pro­jek­tas pa­de­da atskleisti tikrovę Ne­se­niai So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja (SADM) įstei­gė spe­cia­lią tar­ny­bą, ku­ri aiš­ki­na­si, kaip vei­kia nuo šių me­tų pra­ džios įsi­ga­lio­ju­si nau­ja griež­tes­nė so­cia­li­ nės pa­ra­mos gy­ven­to­jams sky­ri­mo tvar­ ka. Tuo tikslu spe­cia­lis­tai vyks­ta į at­ski­ras sa­vi­val­dy­bes ir aiškinasi esamą situaciją.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ga­lio­ja nau­jas įsta­ty­mas

Įs­teig­tą So­cia­li­nės pa­gal­bos tar­ny­bą (SPT) mi­nis­te­ri­ja va­di­na ino­va­ty­viu pro­jek­tu. Jau ku­rį lai­ką mo­bi­li spe­ cia­lis­tų gru­pė, ku­rią su­da­ro SADM ir mi­nis­te­ri­jai pa­val­džių įstai­gų – Dar­bo bir­žos, Dar­bo ins­pek­ci­jos, Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­ mo tar­ny­bos – spe­cia­lis­tai, vyks­ta į ša­lies sa­vi­val­dy­bes tam, kad rea­ liai pa­ma­ty­tų, kaip vei­kia nau­ja so­ cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams sky­ri­mo tvar­ka.

Taip ga­li­ma su­teik­ti rei­kia­mą pa­ gal­bą nau­ją tvar­ką įgy­ven­di­nan­ tiems sa­vi­val­dy­bių, se­niū­ni­jų dar­ buo­to­jams, pa­gel­bė­ti gy­ven­to­jams, ku­riems rei­kia vals­ty­bės pa­gal­bos, pa­dė­ti išaiš­kin­ti at­ve­jus, kai so­cia­ li­ne pa­ra­ma nau­do­ja­si tie, ku­riems ji ne­prik­lau­so.

Nau­ją griež­tes­nę so­cia­li­nės pa­ ra­mos sky­ri­mo tvar­ką nu­sta­to nuo me­tų pra­džios ga­lio­jan­tis nau­ jos re­dak­ci­jos Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­ to­jams įsta­ty­mas. Pa­sak so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro Do­na­to Jan­kaus­ko, SPT bu­vo įsteig­ta sie­ kiant, kad Lie­tu­vo­je at­si­ras­tų dau­ giau so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo, pa­ra­ ma bū­tų tiks­lin­ges­nė, so­cia­li­nėms reik­mėms skir­tos lė­šos bū­tų nau­ do­ja­mos efek­ty­viau, tau­piau.

Mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai pa­brė­ žia, kad pa­gal nau­ją so­cia­li­nės pa­ ra­mos tei­ki­mo tvar­ką sie­kia­ma ska­ tin­ti žmo­nes dirb­ti, o ne gy­ven­ti iš pa­šal­pų, pa­ra­mą skir­ti tiems, ku­ riems jos la­biau­siai rei­kia.

Iš anks­to ne­pra­ne­ša

Dar vie­nas SPT tiks­las – su­teik­ ti me­to­di­nę pa­gal­bą, kon­sul­tuo­ti, pa­dė­ti iš­spręs­ti iš­ki­lu­sius neaiš­ ku­mus, su­si­ju­sius su nau­jo­vė­mis, taip pat aiš­kin­tis ga­li­mo pikt­nau­ džia­vi­mo pa­ra­ma at­ve­jus, pe­rim­ti ge­rą­ją pa­tir­tį.

SPT vei­kia taip: mo­bi­li spe­cia­lis­ tų ko­man­da iš anks­to ne­pra­ne­šu­si at­vyks­ta į pa­si­rink­tą sa­vi­val­dy­bę, su­si­tin­ka su jos dar­buo­to­jais. Pris­ ta­čius pro­jek­tą kar­tu dis­ku­tuo­ja­ma apie pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos nau­jo­ves, si­tua­ci­ją konk­re­čio­je sa­ vi­val­dy­bė­je ir ap­skri­tai Lie­tu­vo­je, tei­kia­mos me­to­di­nės kon­sul­ta­ci­jos, at­sa­ko­ma į rū­pi­mus klau­si­mus.

Tuo­met ap­si­lan­ko­ma So­cia­li­ nės pa­ra­mos sky­riu­je, se­niū­ni­jo­se, žiū­ri­ma, kaip bū­tų ga­li­ma pa­ge­rin­ ti čia tai­ko­mą tvar­ką, ko­kie pliu­sai ir mi­nu­sai.

At­ren­ka­mos ir ap­ta­ria­mos pro­ ble­mi­nės by­los ir vyks­ta­ma pas so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jus, su­si­

pa­žįs­ta­ma su jais ne tik „pa­gal do­ ku­men­tus“, bet ir su jų rea­liu gy­ ve­ni­mu.

Ga­liau­siai vėl su­si­ren­ka­ma sa­vi­ val­dy­bė­je bend­rai ap­tar­ti, ko­man­ da pri­sta­to vi­zi­tų pas pa­ra­mos ga­ vė­jus re­zul­ta­tus, at­krei­pia dė­me­sį į ge­rą­ją konk­re­čios sa­vi­val­dy­bės pra­kti­ką, pa­si­da­li­ja ki­tų lan­ky­tų sa­vi­val­dy­bių ge­rai­siais pa­vyz­džiais ad­mi­nist­ruo­jant pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą, tei­kia re­ko­men­da­ci­jas, pa­ siū­ly­mus, ką ir kaip šio­je sa­vi­val­ dy­bė­je bū­tų ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti.

Prabanga: važinėdami po šalies savivaldybes Socialinės pagalbos tarnybos specialistai randa netikėtų da-

lykų socialinės paramos gavėjų šeimose – kai kurie jų samdosi net namų tvarkytojus.

Tiks­las – dau­giau tei­sin­gu­mo

Dalius Bitaitis:

Sprę­si­me, kaip bū­ tų ga­li­ma fi­nan­siš­kai mo­ty­vuo­ti sa­vi­val­dy­ bes sa­vo jė­go­mis su­ ma­žin­ti pikt­nau­džia­ vi­mo pa­ra­ma at­ve­jų.

Rea­ly­bė neatitinka dokumentų

Anot spe­cia­lis­tų, „in­di­vi­dua­lių at­ve­jų ana­li­zė ge­riau­siai ir pa­de­da at­si­jo­ti ne­są­ži­nin­gus pa­ra­mos ga­ vė­jus“. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai do­ku­ men­tai tvar­kin­gi, re­gis, pa­ra­ma iš tie­sų pri­klau­so, ta­čiau nu­vy­kus pas pa­ra­mos ga­vė­ją į na­mus, pa­kal­bė­ jus su kai­my­nais, kar­tais ir su šei­ mos na­riais, išaiš­kė­ja, kad rea­ly­bė to­li gra­žu ne­su­tam­pa su pa­teik­tais do­ku­men­tais.

Pa­vyz­džiui, SPT ap­si­lan­kė vie­ nos šei­mos, gau­nan­čios so­cia­li­nę pa­šal­pą, nu­ro­dy­to­je gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je. O ten sta­to­mas na­mas, trys sta­ty­bi­nin­kai tuoj puo­lė slėp­tis.

Ki­tu at­ve­ju ap­si­lan­kius ofi­cia­liai be­dar­bio ir pa­ja­mų ne­gau­nan­čio pa­ra­mos ga­vė­jo na­muo­se žmo­na nu­ro­dė, kad vy­ras šiuo me­tu dar­ be, dir­ba au­to­ser­vi­se.

Dar vie­nu at­ve­ju bu­vo kons­ta­ tuo­ta, kad so­cia­li­nę pa­ra­mą gau­ nan­ti šei­ma sam­do­si na­mų tvar­ ky­to­ją.

To­kiais at­ve­jais pa­šal­pų mo­kė­ ji­mas nu­trau­kia­mas, nes lai­ko­ma, kad jos gau­na­mos ne­tei­sė­tai.

„Svar­biau­sias mū­sų sie­kis – už­ tik­rin­ti, kad bū­tų dau­giau so­cia­ li­nio tei­sin­gu­mo, kad pa­ra­mą gau­ tų tie, ku­riems jos la­biau­siai rei­kia, ir bū­tų už­ker­ta­mas ke­lias pikt­nau­ džiau­ti pa­ra­ma. Jei rei­kia, pa­tik­rin­ti bui­tį, gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Tai ir bus da­ro­ma. Bend­ra­dar­biau­ti su ki­to­ mis ins­ti­tu­ci­jo­mis taip pat la­bai svar­bu, no­rint su­ma­žin­ti at­ve­jų, kai pa­ra­ma gau­na­ma ap­gau­le“, – pa­brė­žė Vio­le­ta To­lei­kie­nė, SADM So­cia­li­nės ap­rėp­ties de­par­ta­men­ to di­rek­to­rė, kar­tu su SPT spe­cia­ lis­tais va­ži­nė­jan­ti po Lie­tu­vą.

Ji pri­si­pa­ži­no, kad, prieš pra­ de­dant SPT spe­cia­lis­tams lan­ky­ tis ša­lies sa­vi­val­dy­bė­se, skep­tiš­kai ver­ti­no to­kią mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ ty­vą: „Abe­jo­jau šio pro­jek­to pra­ smin­gu­mu, bet da­bar, kai esa­me ap­lan­kę jau ke­lio­li­ka sa­vi­val­dy­bių, ma­tau, kad tai la­bai rei­ka­lin­gas pro­jek­tas, pa­de­da mums pa­ma­ty­ti rea­lią si­tua­ci­ją ša­ly­je, kal­bant apie so­cia­li­nių pa­šal­pų sky­ri­mą.“ Vyks­ta kiek­vie­ną sa­vai­tę

SPT pro­jek­to at­si­ra­di­mą pa­ska­ti­ no ak­ty­vus bend­ra­dar­bia­vi­mas su ban­do­ma­ja­me pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos tei­ki­mo pro­jek­te da­ly­vau­ jan­čio­mis pen­kio­mis sa­vi­val­dy­bė­ mis – Ak­me­nės, Ši­la­lės, Pa­ne­vė­žio, Ra­sei­nių ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­nais.

Mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je ad­re­su www.soc­min.lt pa­skelb­ ta ak­tua­li in­for­ma­ci­ja, su­si­ju­si su SPT. Taip pat yra e. pa­što ad­re­sas spt@socmin.lt, ku­riuo ga­li­ma su­si­ siek­ti su mo­bi­lios spe­cia­lis­tų gru­ pės na­riais, pa­teik­ti rū­pi­mus klau­ si­mus, pa­siū­ly­mus, pra­neš­ti apie ga­li­mus pikt­nau­džia­vi­mo pi­ni­gi­ne so­cia­li­ne pa­ra­ma at­ve­jus, pa­si­da­ly­ ti tei­gia­mais pa­vyz­džiais.

Pla­nuo­ja­ma, kad SPT ap­si­lan­kys vi­so­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se.

SPT vi­zi­tai į at­ski­ras sa­vi­val­dy­ bes vyks­ta kiek­vie­ną sa­vai­tę.

Pa­šal­pų ga­vė­jų ma­žė­ja

Skai­čia­vi­mai ro­do, kad nau­ja­sis įsta­ty­mas vei­kia ga­na efek­ty­viai

– šių me­tų pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siu, so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­ vė­jų ma­žė­ja. „Vis dėl­to tam, kad jų ma­žė­tų dar dau­giau, t. y. ma­žė­tų ir pikt­nau­ džia­vi­mo pa­ra­ma at­ve­jų, trūks­ta in­di­vi­dua­lių at­ve­jų ana­li­zės, daž­ nes­nių bui­ties ir gy­ve­ni­mo są­ly­gų pa­tik­ri­ni­mų, kar­tais – ir ins­ti­tu­ ci­jų bend­ra­dar­bia­vi­mo“, – pa­sa­ ko­jo vi­ce­mi­nist­ras Da­lius Bi­tai­tis, ku­ruo­jan­tis so­cia­li­nės pa­ra­mos klau­si­mus. „Ten­ka pri­pa­žin­ti ir tai, kad trūks­ta mo­ty­va­ci­jos ak­ty­viau tik­ rin­ti ga­vė­jus, nes tam rei­kia įdė­ti

„Shutterstock“ nuo­tr.

dau­giau pa­stan­gų, dau­giau dar­bo, o fi­nan­si­nio pa­ska­ti­ni­mo, ki­taip nei ban­do­ma­ja­me pro­jek­te da­ly­vau­jan­ čio­se sa­vi­val­dy­bė­se, nė­ra. No­rė­tu­ me, kad vie­na pa­grin­di­nių mo­ty­va­ ci­jos prie­mo­nių bū­tų vi­sų bend­ras tiks­las siek­ti di­des­nio so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo. Ta­čiau sprę­si­me ir tai, kaip bū­tų ga­li­ma fi­nan­siš­kai mo­ ty­vuo­ti sa­vi­val­dy­bes sa­vo jė­go­mis su­ma­žin­ti pikt­nau­džia­vi­mo pa­ra­ma at­ve­jų ir ją skir­ti tik tiems, ku­riems jos iš tie­sų rei­kia, o ne tiems, ku­ riems ji yra, pa­vyz­džiui, tik prie­das prie ne­le­ga­lios veik­los ir ne­le­ga­lių pa­ja­mų“, – pri­dū­rė D.Bi­tai­tis.

Ke­li at­sa­ky­mai į klau­si­mus apie pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­ra­mą – Ar tu­riu tei­sę gau­ti kom­pen­sa­ci­ ją šil­dy­mo ir karš­to van­dens iš­lai­ doms, jei­gu būs­tą nuo­mo­ju?

kui su­kan­ka 7 me­tai, jei pa­ja­mos vie­ nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį ne­vir­ ši­ja 525 li­tų.

– So­cia­li­nė pa­ra­ma tei­kia­ma re­mian­ tis Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­ pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­ mo nuo­sta­to­mis. Re­mian­tis šio įsta­ ty­mo 7 straips­nio 3 da­li­mi, sie­kian­tys gau­ti kom­pen­sa­ci­jas būs­tą nuo­mo­jan­ tys bend­rai gy­ve­nan­tys as­me­nys ar­ ba vie­nas gy­ve­nan­tis as­muo tu­ri bū­ ti su nuo­mo­to­ju su­da­rę gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tį ir ją įre­gist­ra­ vę vie­ša­me re­gist­re.

– Man 23 me­tai. Gau­nu iš­mo­ką vai­ kui 520 li­tų. Bir­že­lio 20 d. bai­giau pro­fe­si­nę mo­kyk­lą ir įgi­jau pir­mą pro­fe­si­ją. Da­bar įsto­jau vėl į pro­fe­ si­nę mo­kyk­lą, kur moks­lai pra­si­dės nuo rug­sė­jo 1-osios. Ar man pri­klau­ so iš­mo­ka už lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ nesius?

– Esa­me ke­tu­rių as­me­nų šei­ma: vy­ ras dir­ba, aš be­dar­bė ir au­gi­nu 1,5 bei 9 me­tų vai­kus. Iki šiol gau­da­vo­ me so­cia­li­nę iš­mo­ką ir pi­ni­gus už vai­ką – 97 li­tus. Da­bar vy­rui pra­dė­ jo mo­kė­ti dien­pi­ni­gius – ar jie skai­ čiuo­ja­mi prie mū­sų šei­mos pa­ja­ mų, ar mums pri­klau­so iš­mo­ka už vai­ką?

– Krei­pian­tis dėl iš­mo­kos vai­kui, ku­ri mo­ka­ma pa­gal Iš­mo­kų vai­kams įsta­ ty­mą, ar dėl pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ ra­mos (so­cia­li­nės pa­šal­pos, kom­pen­ sa­ci­jų), ski­ria­mų ir mo­ka­mų pa­gal Pi­ ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­ rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mą, į pa­ja­ mas įskai­čiuo­ja­mi ir dien­pi­ni­giai. Vie­ ną ar du vai­kus au­gi­nan­čioms šei­ moms iš­mo­ka vai­kui mo­ka­ma, iki vai­

– Iš­mo­kų vai­kams sky­ri­mo ir mo­kė­ ji­mo nuo­sta­tų 27.5 punk­te nu­sta­ty­ta: „Be­si­mo­kan­čiam mo­ky­mo įstai­go­je bai­gia­mai­siais mo­ky­mo­si me­tais glo­ bos (rū­py­bos) iš­mo­ką ski­ria ir mo­ka iki tų moks­lo me­tų pa­bai­gos.“ Bai­gian­ čiam die­ni­nę bend­ro ug­dy­mo mo­kyk­ lą glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­ką ski­ria ir mo­ ka iki tų pa­čių me­tų rug­sė­jo 1 d. Glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­ka jums pri­klau­sy­tų iki moks­lo me­tų pa­bai­gos, o to­liau, už­si­re­ gist­ra­vus te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je, rei­ kė­tų kreip­tis dėl so­cia­li­nės pa­šal­pos sky­ri­mo. Jei­gu nuo rug­sė­jo 1 d. įsto­tu­ mė­te ir mo­ky­tu­mė­tės ki­to­je pro­fe­si­nė­ je mo­kyk­lo­je, įgy­tu­mė­te tei­sę vėl mo­ ky­mo­si lai­ko­tar­piu gau­ti glo­bos (rū­ py­bos) iš­mo­ką. Iš­mo­ka mo­ka­ma ne il­ giau, kaip iki as­me­niui su­kan­ka 24 me­ tai. Ši iš­mo­ka ne­mo­ka­ma dau­giau kaip du kar­tus įsto­ju­siems į tos pa­čios mo­ kyk­lų gru­pės mo­kyk­lą.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

aktualijos

5

Ką turėtų žinoti darbdavys Darb­da­viams bū­tų nau­din­ga ne­pa­ mirš­ti su ne­le­ga­liu dar­bu su­si­ju­sių nau­jau­sių tei­si­nių ak­tua­li­jų: nuo šių me­tų rugp­jū­čio 1 d. įsi­ga­lio­jo Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mai, ku­riuo­se nu­sta­ to­ma, kad dar­buo­to­jas pri­va­lo pra­dė­ ti dirb­ti ki­tą die­ną po to, kai su­da­ro­ma dar­bo su­tar­tis, jei­gu vė­les­nė dar­bo pra­ džia ne­nus­ta­ty­ta ša­lių su­si­ta­ri­mu.

Pa­vo­jus: sta­ty­bo­se ne­re­tai dir­ba­ma ne tik ne­le­ga­liai, bet ir ne­sau­giai.

VDI nuo­tr.

Taip pat nuo rugp­jū­čio 1 d. įsi­ga­lio­jo VDI įsta­ty­mo pa­tai­sos dėl darb­da­vių, lei­du­sių ne­le­ga­liai dirb­ti tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiams, at­sa­ko­my­bės. Jie ne tik tu­ rės dar­buo­to­jui su­mo­kė­ti su­tar­tą at­ly­ gi­ni­mą už dar­bą, nu­sta­ty­tus mo­kes­ čius, įskai­tant su­si­da­riu­sius dels­pi­ni­ gius, bau­das ir tre­čio­sios ša­lies pi­lie­ čio grą­ži­ni­mo iš­lai­das, bet ir bus ap­ri­ Darb­da­vys tu­rės pra­neš­t i „Sod­rai“ bo­ta jų ga­li­my­bė da­ly­vau­ti vie­šo­jo pir­ apie as­mens dar­bo pra­džią ne vė­liau ki­mo kon­kur­suo­se, jie ri­zi­kuos ne­tek­ti kaip prieš vie­ną dar­bo die­ną iki nu­ tei­sės gau­ti su­bsi­di­jas, iš­mo­kas ar ki­tą ma­ty­tos dar­bo pra­džios. Jei­gu darb­ vals­ty­bės pa­gal­bą, įskai­tant ES struk­ da­vys prieš vie­ną dar­bo die­ną iki nu­ tū­ri­nių fon­dų ir ki­tą pa­ra­mą, bei ga­lės ma­ty­tos dar­bo pra­džios nė­ra pra­ne­ bū­ti įpa­rei­go­ti su­grą­žin­ti tam tik­rą da­ šęs „Sod­rai“ apie as­mens dar­bo pra­ lį ar­ba vi­sas per 12 mė­ne­sių lai­ko­tar­pį džią, pa­gal nau­ją­jį Dar­bo ko­dek­so pa­ iki ne­le­ga­laus dar­bo nu­sta­ty­mo die­ kei­ti­mą tai ati­tin­ka vie­ną iš ne­le­ga­laus nos su­teik­tų su­bsi­di­jų, iš­mo­kų ar ki­ tos vals­ty­bės pa­gal­bos lė­šas. dar­bo po­žy­mių.

Vie­nas su ne­lai­me ir tuš­čio­mis ki­še­nė­mis Vals­ty­bi­nė­je dar­bo ins­pek­ci­jo­je (VDI) vis daž­niau skam­ba pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­ nas, ku­riuo pra­ne­ša­ma apie ne­le­ga­lų dar­ bą. Ypač ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja, kai nu­ro­do­ mos konk­re­čios pa­žei­di­mo ap­lin­ky­bės.

Ir gud­ruo­liams li­pa­ma ant kul­nų

Per­nai pen­kiuo­se di­džiuo­siuo­se ša­ lies mies­tuo­se įsteig­tos mo­bi­lios VDI ne­le­ga­laus dar­bo tik­ri­ni­mo gru­ pės dar­bo ne­sto­ko­ja: jos vyk­do ope­ ra­ty­vi­nę kont­ro­lę bei pre­ven­ci­ją ne tik sa­vo ap­skri­ty­se, bet ir gre­ti­muo­ se re­gio­nuo­se. Tik­ri­nant ak­ty­viai ir la­bai veiks­min­gai bend­ra­dar­biau­ja­ ma su po­li­ci­ja, taip pat su Vals­ty­bi­ ne mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba.

Pas­ta­ruo­ju me­tu VDI ne­le­ga­ laus dar­bo pre­ven­ci­nę veik­lą iš­ plė­tė ne tik ope­ra­ty­viai keis­da­ma­si in­for­ma­ci­ja su Lie­tu­vos dar­bo bir­ ža, „Sod­ra“. La­biau­siai gud­rau­jan­ tiems, pikt­nau­džiau­jan­tiems pa­ ra­ma vals­ty­bė in­ten­sy­viau li­pa ant kul­nų, iš­nau­do­da­ma ir dar vie­ną įran­kį – So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos su­for­muo­tą mo­bi­ lią ko­man­dą – So­cia­li­nės pa­gal­bos tar­ny­bą. Ją su­da­ro mi­nis­te­ri­jos ir jai pa­val­džių įstai­gų – Lie­tu­vos dar­bo bir­žos, VDI, Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­ gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos – spe­

cia­lis­tai, kurie vyks­tan­į konk­re­čias sa­vi­val­dy­bes vie­to­je tik­rin­ti konk­ re­čių pa­ra­mos ga­vė­jų bui­ties ir gy­ ve­ni­mo są­ly­gų, kad pa­ra­ma ne­bū­tų ski­ria­ma tiems, kam ji yra tik prie­ das prie ne­le­ga­lios veik­los ir ne­le­ga­ lių pa­ja­mų. Tai­gi, šiais at­ve­jais pikt­ nau­džiau­to­jai ge­ro­kai ri­zi­kuo­ja – jei pa­si­tvir­ti­na, kad žmo­gus ne­le­ga­liai dir­bo, pa­šal­pos jam pa­nai­ki­na­mos. „Dir­bau, bet ne­su­mo­kė­jo...“

Gai­la, bet dau­ge­lis skam­bu­čių VDI pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu pra­si­de­da žo­džiais: „Dir­bau, bet nesumo­ kėjo…“ Esant neį­tei­sin­tiems dar­ bo san­ty­kiams dar­buo­to­jai įpras­tai su­si­du­ria su di­des­ne darb­da­vių sa­ vi­va­le, at­si­sa­ko­ma iš­mo­kė­ti su­tar­ tą dar­bo už­mo­kes­tį. O to­kiais at­ve­ jais, ne­tgi ir nuė­jus il­gą teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo ke­lią, at­ly­gį at­gau­ti yra la­bai ne­daug vil­ties, daž­niau­siai du iš trijų ne­le­ga­liai dir­bu­sių neiš­mo­ kė­to už­mo­kes­čio neat­si­ko­vo­ja.

Ki­tas pa­vo­jin­gas da­ly­kas yra tai, jog žmo­nės ryž­ta­si dirb­ti be dar­

bo su­tar­ties, ri­zi­kuo­ja, kad su­si­ rgę ar su­si­ža­lo­ję liks be so­cia­li­nio drau­di­mo pa­ra­mos, jiems ne­skai­ čiuo­ja­mas sta­žas pen­si­jai gau­ti.

Ne­le­ga­liai dir­ban­čiam žu­vus dar­ bo vie­to­je, ar­ti­mie­ji ne tik ne­tek­ tų bran­gaus žmo­gaus – jie ne­gau­ tų pi­ni­gi­nių iš­mo­kų.

Kol dar­be nie­ko ne­nu­tin­ka, apie vi­sa tai daž­nai ne­gal­vo­ja­ma. Pap­ ras­tai ta­da nei darb­da­vys, nei dar­ buo­to­jas vie­nas ant­ram pre­ten­zi­jų ne­tu­ri, nes pir­ma­sis, neį­for­min­ da­mas dar­bo su­tar­ties, sle­pia mo­ kes­čius, o ant­ra­sis, dirb­da­mas ne­ le­ga­liai, ti­ki­si gau­ti dar ir įvai­rias so­cia­li­nes iš­mo­kas. Si­tua­ci­ja pa­ si­kei­čia at­si­ti­kus ne­lai­mei. Dar­bo ins­pek­to­riams ne sy­kį te­ko pa­tir­ti, jog tik su­si­ža­lo­jęs dar­buo­to­jas su­ si­vo­kia, kad jis lie­ka vie­nas su sa­ vo ne­lai­me ir tuš­čio­mis ki­še­nė­mis, kad nie­kas ža­los jam neat­ly­gins.

Ken­kia ir darb­da­viams

At­ro­do, ne­le­ga­lus dar­bas nau­din­ giau­sias tu­rė­tų bū­ti darb­da­viams, ku­rie to­kiu at­ve­ju ne­mo­ka mo­kes­ čių, nors kar­tais, užuo­t su­tau­pius mo­kes­čiams skir­tas lė­šas, ten­ka mo­kė­ti tūks­tan­ti­nes bau­das, nu­ sta­čius ne­le­ga­laus dar­bo fak­tą. Ad­ mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­ dek­sas nu­sta­to, kad darb­da­viams, ne­le­ga­liai sam­dan­tiems dar­buo­ to­jus, gre­sia 3–10 tūkst. li­tų bau­da už kiek­vie­ną ne­le­ga­liai įdar­bin­tą

as­me­nį. Už pa­kar­to­ti­nį pa­žei­di­mą bau­da ga­li išaug­ti iki 20 tūkst. li­tų.

Esant neį­tei­sin­tiems dar­bo san­ty­kiams dar­buo­to­jai įpras­tai su­si­du­ria su di­des­ne darb­da­vių sa­vi­va­le.

Ta­čiau svar­bu pa­brėž­ti, kad ne­ le­ga­lus dar­bas su­da­ro są­ly­gas at­ si­ras­ti ne­są­ži­nin­gai vers­lo kon­ ku­ren­ci­jai. Ofi­cia­liai neį­for­min­tu dar­bu pa­ga­min­tas pro­duk­tas ar pa­slau­ga yra daug pi­ges­nė, to­dėl nu­ken­čia darb­da­viai, ku­rie dar­bo san­ty­kius yra įfor­mi­nę dar­bo su­ tar­ti­mis. Apie tai daž­niau kal­ba ir de­mas­kuo­jant ne­le­ga­lų dar­bą la­ biau bend­ra­dar­biau­ti lin­kę ir pa­tys darb­da­viai, ku­rie gal­vo­ja apie ne­ vie­na­die­nę veik­lą, apie vie­no­das kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas.

Be abe­jo, ne­le­ga­lus dar­bas – komp­lek­si­nio po­žiū­rio rei­ka­lau­jan­ ti pro­ble­ma. Plė­to­jant jo pre­ven­ci­ją, vyk­dant ad­mi­nist­ra­ci­nes prie­mo­ nes, ak­tua­lūs ir eko­no­mi­niai sver­ tai ge­ri­nant vers­lo są­ly­gas.

Kal­ba skai­čiai

Per­nai po dar­bo ins­pek­to­rių vi­zi­tų sie­kiant at­skleis­ti ne­le­ga­laus dar­bo

Efek­ty­ves­nis bū­das spręsti ne­su­ta­ri­mus Ne­gau­tas dar­bo už­mo­kes­tis, neat­ ly­gin­ta ma­te­ria­li­nė ža­la, ne­tei­sin­ gai pa­skir­ta draus­mi­nė nuo­bau­da, ne­su­teik­tos ato­sto­gos – šie ir pa­na­ šūs ne­su­ta­ri­mai su darb­da­viu api­ bend­rin­tai va­di­na­mi in­di­vi­dua­ liais dar­bo gin­čais.

Iš es­mės in­di­vi­dua­lus dar­bo gin­ čas tu­ri pla­tų dar­bo tei­si­nių san­ ty­kių ša­lių tar­pu­sa­vio įsi­pa­rei­go­ ji­mų ga­li­mų pa­žei­di­mų spekt­rą ir su­pran­ta­mas kaip ne­su­ta­ri­mas tarp dar­buo­to­jo ir darb­da­vio dėl dar­bo įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se nor­mi­niuo­se tei­sės ak­tuo­se, dar­bo ar ko­lek­ty­ vi­nė­je su­tar­ty­je nu­sta­ty­tų tei­sių ir pa­rei­gų įgy­ven­di­ni­mo. Kol kas dar­ buo­to­jai juos ga­li iš­spręs­ti įmo­nių dar­bo gin­čų ko­mi­si­jo­se ir teis­me.

Ta­čiau nuo ki­tų me­tų, pa­si­kei­tus in­di­vi­dua­lių dar­bo gin­čų dar­bo­ vie­tė­se nag­ri­nė­ji­mo tvar­kai, to­kios

veik­los im­sis dar­bo gin­čų ko­mi­si­ jos, įsteig­tos prie Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos te­ri­to­ri­nių sky­rių.

Kas ant­ras skun­das, su ku­riuo dar­buo­to­jai krei­pia­si į Vals­ty­bi­nę dar­bo ins­pek­ci­ją, yra bū­tent in­di­ vi­dua­lus dar­bo gin­čas. Ta­čiau, va­ do­vau­jan­tis įsta­ty­mais ir su­si­for­ ma­vu­sia teis­mi­ne pra­kti­ka, su­teik­ti rea­lią pa­gal­bą, t. y. jį iš­spręs­ti, dar­ bo ins­pek­to­riai šie­met dar ne­tu­rės ga­li­my­bės – ši kom­pe­ten­ci­ja, kaip jau bu­vo mi­nė­ta, pri­skir­ta įmo­nių dar­bo gin­čų ko­mi­si­joms ir teis­ mams. Prak­ti­ka ro­do, jog dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos įmo­nė­se ar­ba ne­ vei­kia, ar­ba iš vi­so ne­su­da­ro­mos, o at­lik­tas moks­li­nis ty­ri­mas pa­ro­ dė, kad jos vei­kia itin nee­fek­ty­viai: be­veik vi­si teis­muo­se ap­skųs­ti dar­ bo gin­čų ko­mi­si­jų spren­di­mai bu­vo nai­ki­na­mi ar­ba kei­čia­mi.

Da­bar­ti­nė dar­bo gin­čų nag­ri­nė­

ji­mo sis­te­ma neefek­ty­vi ir dėl ki­ to as­pek­to – teis­mi­niai pro­ce­sai dėl di­de­lio tei­sė­jų užim­tu­mo ne­re­ tai už­trun­ka il­gai, to­dėl po me­tų ar dar il­ges­nio lai­ko priim­tas teis­mo spren­di­mas jau ga­li bū­ti pa­vė­luo­ tas ir ne­be­tu­rė­ti dar­buo­to­jui jo­kios reikš­mės. Toks spren­di­mas, nors ir ap­gi­na dar­buo­to­jo tei­ses, dėl di­na­ miš­kų dar­bo tei­si­nių san­ty­kių daž­nu at­ve­ju pra­ran­da so­cia­li­nį reikš­min­ gu­mą. Be to, by­li­nė­ji­ma­sis su­si­jęs ir su tam tik­ro­mis iš­lai­do­mis. To­dėl tik ne­dau­ge­lis dar­buo­to­jų ryž­ta­ si taip ieš­ko­ti tei­sy­bės, dau­gy­bė es­ mi­nių dar­buo­to­jų ir darb­da­vių ne­ su­ta­ri­mų taip ir lie­ka neišsp­ręs­ti, o ne­re­tai jie bai­gia­si ir vi­siš­ku dar­bo san­ty­kių nu­trau­ki­mu.

Tai­gi, sie­kiant su­kur­ti spar­tes­nę ir efek­ty­ves­nę pa­gal­bos dar­buo­ to­jams sis­te­mą ir bu­vo nu­spręs­ta steig­ti dar­bo gin­čų ko­mi­si­jas prie

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos.

Dar­bo gin­čai bus nag­ri­nė­ja­mi tri­ ša­liu prin­ci­pu, t. y. dar­bo ins­pek­to­ rius, darb­da­vio at­sto­vas ir dar­buo­ to­jo at­sto­vas, tad ti­ki­ma­si, kad pa­ts nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­sas bus grei­tas, ob­jek­ty­vus ir efek­ty­vus. Svar­bu tai, kad į su­da­ry­tas dar­bo gin­čų ko­mi­ si­jas tiek darb­da­viai, tiek dar­buo­ to­jai ga­lės kreip­tis tie­sio­giai. In­di­ vi­dua­lų dar­bo gin­čą iš­nag­ri­nė­ti ir spren­di­mą priim­ti ko­mi­si­jos pri­va­ lės per vie­ną mė­ne­sį, o spren­di­mai abiem gin­čo pu­sėms bus pri­va­lo­mi taip pat, kaip šiuo me­tu pri­va­lo­mi teis­mo spren­di­mai.

Nuo 2013 m. sau­sio 1 d. Lie­tu­vo­ je bus 14 dar­bo gin­čų ko­mi­si­jų: po vie­ną vi­so­se ap­skri­ty­se, iš­sky­rus tris di­džiuo­sius mies­tus: Vil­niu­je dirbs trys to­kios ko­mi­si­jos, Kau­ne ir Klai­pė­do­je – po dvi.

Nau­ja in­di­vi­dua­lių dar­bo gin­

at­ve­jus bu­vo įdar­bin­ta penk­ta­da­lis iš dau­giau nei 1,8 tūkst. nu­sta­ty­tų gal­būt ne­le­ga­liai dir­bu­sių as­me­nų.

Daž­niau­siai darb­da­viai for­ma­lu­ mus su­tvar­ky­da­vo – su­da­ry­da­vo dar­bo su­tar­tis, apie nau­jus dar­buo­ to­jus pra­neš­da­vo „Sod­rai“ dar tą pa­čią die­ną. Per šių me­tų sep­ty­nis mė­ne­sius vyk­dy­da­mi ne­le­ga­laus dar­bo pre­ven­ci­ją ins­pek­to­riai at­ li­ko dau­giau nei 2 tūkst. ins­pek­ta­ vi­mų, nu­sta­ty­ta per 1 tūkst. gal­būt ne­le­ga­liai dir­bu­sių as­me­nų, be­veik 100 at­ve­jų in­for­ma­ci­ja apie ne­tei­ sė­tą vei­ką per­siųs­ta ki­toms kont­ ro­lės įstai­goms. Teis­mams VDI per šį lai­ko­tar­pį per­da­vė nag­ri­nė­ti 283 by­las dėl be­veik 500 as­me­nų; už šį šiurkš­tų pa­žei­di­mą teis­mai sky­rė ko­ne 620 tūkst. li­tų bau­dų.

Ne­le­ga­laus dar­bo fak­tų už­fik­ suo­ja­ma vi­sus me­tus. Ta­čiau ypač jų skai­čius pa­ky­la, kai pa­gau­sė­ja sta­ty­bų, že­mės ūkio, su se­zo­ni­niu poil­sio me­tu su­si­ju­sių dar­bų.

Di­džiau­sia ri­zi­ka, kad dar­buo­to­ jai bus sam­do­mi ne­le­ga­liai, iš­lie­ka tuo­se pa­čiuo­se sek­to­riuo­se: sta­ ty­bos, did­me­ni­nės ir maž­me­ni­nės pre­ky­bos, že­mės ūkio, vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų.

Apie ne­le­ga­lų dar­bą ga­li­ma pra­ neš­ti VDI pa­si­ti­kė­ji­mo te­le­fo­nu (8 5) 213 9750 ar­ba in­ter­ne­to sve­tai­ nė­je www.vdi.lt.

VDI inf.

čų dar­bo­vie­tė­se nag­ri­nė­ji­mo tvar­ ka bus nau­din­ga ir darb­da­viams – jiems ne­be­bus pri­va­lo­ma or­ga­ni­ zuo­ti dar­bo­vie­tė­se gin­čų ko­mi­si­jų, ku­rios, kaip mi­nė­ta, ne­re­tai bū­da­vo nee­fek­ty­vios. Ki­ta ver­tus, darb­da­ viai taip pat įgy­ja tei­sę kreip­tis į ko­ mi­si­jas, jei dar­buo­to­jo veiks­mai ar ne­vei­ki­mas pa­žei­džia jo in­te­re­sus.

Iki šiol darb­da­vys dėl ne­są­ži­nin­ gų ir ne­tei­sė­tų dar­buo­to­jo veiks­mų ga­lė­jo kreip­tis tik į teis­mą. Ži­no­ma, iš­lie­ka ga­li­my­bė darb­ da­viams tu­rė­ti ir įmo­nės vi­du­je vei­kian­čias dar­bo gin­čų ko­mi­si­jas (tai la­biau ak­tua­lu di­de­lėms įmo­ nėms) ar gin­čus spręs­ti ša­lių su­ ta­ri­mu, taip pat iš­liks ir tei­sė su ko­mi­si­jos spren­di­mu ne­su­tin­kan­ čioms gin­čo pu­sėms (tiek dar­buo­ to­jui, tiek darb­da­viui) kreip­tis į aukš­tes­nę ins­tan­ci­ją – teis­mą.

VDI inf.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

6

Socialinės

aktualijos

Kviečia­ma iš­ban­dy­ti jau­nuo­lių po­ten­cia­lą

6

tūkst.

jau­nuo­lių pla­nuo­ja­ma įdar­bin­ti per me­tus įgy­ven­di­nant pro­jek­tą „Jau­ni­mo užim­tu­mo di­di­ni­mas“.

Sun­kiai į rin­ką įsi­lei­džia­mą jau­ni­mą drą­si­na įvai­rios vals­ty­bės siū­lo­mos pro­gra­mos, o apie tei­gia­mus jų re­zul­ta­tus by­lo­ja sėk­ mės is­to­ri­jos ir su­si­do­mė­ju­sių ei­lės. Ti­ki­ma­si, kad ir nau­jos rugp­jū­tį pra­dė­tos įgy­ven­din­ti prie­mo­nės su­lauks sėk­mės.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pas­kel­bė nau­ją pro­jek­tą

Jau­nam, ką tik moks­lus bai­gu­siam ir dar­bo pa­tir­ties ne­tu­rin­čiam žmo­gui įti­kin­ti darb­da­vį sa­vo kom­ pe­ten­ci­ja yra sun­ku. Ne kiek­vie­nas darb­da­vys ryž­ta­si pa­ti­kė­ti jau­nuo­ lio per­spek­ty­vu­mu ir į jį in­ves­tuo­ ti lai­ko bei pi­ni­gų.

Dar­bo bir­žos du­ris vars­to net 25,6 tūkst. jau­nų, iki 25 me­tų, be­dar­bių, kaip ro­do šių me­tų lie­pos Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­nys. Tai reiš­ kia, kad kas aš­tun­tas dar­bo bir­žos klien­tas yra jau­nes­nis nei 25 me­tų.

Sie­kiant į dar­bo rin­ką įtrauk­ti jau­nus žmo­nes, šių me­tų rugp­jū­ čio 1 d. pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Eu­ro­ pos so­cia­li­nio fon­do (ESF) lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas „Jau­ni­mo užim­tu­mo di­di­ni­mas“. Į pro­jek­tą iki ki­tų me­tų rugp­jū­čio 31 d. pla­ nuo­ja­ma įtrauk­ti 6 tūkst. be­dar­bių iki 29 me­tų ir taip pa­ska­tin­ti jau­ni­ mo užim­tu­mą. „Kaip ro­do darb­da­vių ir ieš­kan­ čių dar­bo ap­klau­sos, vie­na iš kliū­ čių, truk­dan­čių jau­niems žmo­nėms įsi­dar­bin­ti, yra pra­kti­nių įgū­džių ir dar­bo pa­tir­ties sto­ka. Ki­ta ver­tus, svar­bu ska­tin­ti ir darb­da­vių suin­ te­re­suo­tu­mą įdar­bin­ti bei di­din­ti jų pa­si­ti­kė­ji­mą atei­nan­čiais į dar­bo rin­ką jau­nuo­liais“, – sa­kė Lie­tu­ vos dar­bo bir­žos di­rek­to­rius Vi­das Šle­kai­tis. Anot jo, nau­juo­ju pro­jek­ tu Lie­tu­vos dar­bo bir­ža ti­ki­si pa­di­ din­ti jau­nų žmo­nių kon­ku­ren­ci­nes ga­li­my­bes ir suak­ty­vin­ti įdar­bi­ni­ mą. Įdar­bin­da­mas jau­nuo­lį iki 29 me­tų vi­du­ti­niš­kai ke­tu­riems mė­ ne­siams darb­da­vys ga­li gau­ti iki 50 pro­c. pri­skai­čiuo­to dar­bo už­ mo­kes­čio su­bsi­di­ją, o jei­gu įdar­bi­ na neį­ga­lų­jį – nuo 60 iki 75 pro­c.

Jau su­lau­kė su­si­do­mė­ji­mo

Ga­li­my­bės: nau­do­jant ES lė­šas di­di­na­mos jau­nų žmo­nių ga­li­my­bės

ras­ti dar­bą.

„Schut­ters­tock“ nuo­tr.

Pro­jek­te da­ly­vau­sian­tys 2,5 tūkst. jau­nuo­lių įgis pra­kti­nių įgū­džių rea­lio­je dar­bo vie­to­je ir pa­di­dins ga­li­my­bes lik­ti nuo­lat dirb­ti, o įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­juo­jant prie­mo­ nė­je da­ly­vaus 3,5 tūkst. jau­nuo­lių iki 29 me­tų. „Įver­ti­nę tai, kad darb­da­viai no­ riai da­ly­vau­ja Kau­no te­ri­to­ri­nės

Mo­ko­mi nuo ma­žu­mės Ka­dan­gi dar­buo­to­jai daž­nai ne­tu­ri pa­pras­čiau­sių sau­gaus dar­bo įgū­džių ir ne­ su­ge­ba tin­ka­mai įver­tin­ti pa­vo­jų bei at­ lie­ka­mo dar­bo ke­lia­mos ri­zi­kos, Vals­ ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja sa­vi­sau­gos įgū­džius nu­spren­dė la­vin­ti nuo ma­ žu­mės. Taip sie­kia­ma ska­tin­ti bū­si­mų dar­buo­to­jų są­mo­nin­gu­mą, ku­ris atei­ ty­je pa­dės įsi­tvir­tin­ti ir iš­si­lai­ky­ti dar­ bo rin­ko­je.

šy­ti dar­bo ins­pek­to­riai. Yra su­da­ry­tos spe­cia­lios pro­gra­mos, pa­reng­tos dės­ ty­mo me­to­di­kos, at­si­žvel­giant į vai­kų am­žių. Ma­žiau­siems ro­do­mi spe­cia­ liai pa­reng­ti ani­ma­ci­niai fil­mu­kai, pa­ tei­kia­mos ele­men­ta­riau­sios si­tua­ci­jos, ku­rio­se vai­kai tu­ri at­pa­žin­ti pa­vo­jus ir su­gal­vo­ti, kaip jų iš­veng­ti.

ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos prie So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos Ko­ mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gab­rie­lė Ba­nai­ty­tė.

Anot jos, siek­da­ma ma­žin­ti jau­ni­mo ne­dar­bą Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja ėmė­si bend­ra­dar­biau­ti su ša­lies aukš­ to­sio­mis ir pro­fe­si­nė­mis mo­kyk­lo­mis Su vy­res­nių­jų kla­sių mo­ki­niais dis­ku­ – dar­bo ins­pek­to­riai su­si­ti­ki­muo­se su tuo­ja­ma, ko­kie pa­vo­jai ty­ko įvai­rio­se stu­den­tais aiš­ki­na jiems ak­tua­lias dar­ „Dar­bo sau­ga mo­kyk­lo­se ne­dės­to­ma, dar­bo vie­to­se, ko­kios prie­žas­tys ga­li bo įsta­ty­mų nor­mas, dar­buo­to­jų bei to­dėl šią auk­lė­ji­mo spra­gą ėmė­si kam­ lem­ti ne­lai­mes dar­be“, – pa­sa­ko­jo Vals­ darb­da­vių pa­rei­gas ir tei­ses.

dar­bo bir­žos įgy­ven­di­na­muo­se pro­jek­tuo­se, ma­no­me, jog su­si­do­ mė­ji­mas pro­jek­tu „Jau­ni­mo užim­ tu­mo di­di­ni­mas“ bus taip pat di­ de­lis. Nors pro­jek­tas pra­dė­tas tik rugp­jū­čio pra­džio­je, jau dau­giau nei 30 darb­da­vių pa­tei­kė pa­raiš­kas da­ly­vau­ti įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­juo­ jant ir dar­bo įgū­džių įgi­ji­mo prie­ mo­nė­se“, – sa­kė Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­ riaus ve­dė­ja In­ga Bal­na­no­sie­nė.

In­ga Bal­na­no­sie­nė:

Da­ly­vau­ti pro­jek­ te pa­gei­da­vo ge­ro­ kai dau­giau jau­nų dar­bo ieš­kan­čių as­ me­nų, nei bu­vo skir­ ta lė­šų pro­jek­tui įgy­ ven­din­ti.

Anot jos, daž­niau­siai pro­jek­to veik­lo­mis ir jo tei­kia­mo­mis ga­li­ my­bė­mis do­mi­si aukš­tų­jų mo­kyk­ lų, pro­fe­si­nių mo­kyk­lų ab­sol­ven­tai.

Paš­ne­ko­vės ma­ny­mu, to­kią ten­ den­ci­ją le­mia ir tai, kad pro­jek­tas pra­si­dė­jo va­sa­rą, kai į Kau­no te­ri­ to­ri­nę dar­bo bir­žą ieš­ko­da­mi dar­ bo ir no­rė­da­mi su­si­pa­žin­ti su dar­ bo rin­kos ten­den­ci­jo­mis at­vyks­ta dip­lo­mus ga­vę jau­ni spe­cia­lis­tai.

Re­mia­ma­si pa­tir­ti­mi

Ti­kė­tis tei­gia­mų re­zul­ta­tų lei­džia pu­sant­rų me­tų vyk­dy­tas ir šių me­ tų sau­sio pa­bai­go­je pa­si­bai­gęs Lie­ tu­vos dar­bo bir­žos pro­jek­tas „Būk ak­ty­vus dar­bo rin­ko­je“. Tuo­me­ tis pro­jek­tas, ku­riuo siek­ta pri­si­ dė­ti prie dar­bo rin­kos pa­klau­sos ir pa­siū­los su­de­ri­na­mu­mo bei ne­dir­ ban­čių jau­nuo­lių užim­tu­mo di­di­ ni­mo, vir­ši­jo lū­kes­čius. „Da­ly­vau­ti pro­jek­te pa­gei­da­vo ge­ro­kai dau­giau jau­nų dar­bo ieš­ kan­čių as­me­nų, nei bu­vo skir­ta lė­ šų pro­jek­tui įgy­ven­din­ti. Darb­ da­viai taip pat ak­ty­viai do­mė­jo­si pro­jek­to veik­lo­mis, nes jį įgy­ven­di­ nant tu­rė­jo pui­kias ga­li­my­bes įdar­

bin­ti jau­nų, lū­kes­čius ati­tin­kan­čių dar­buo­to­jų ir gau­ti da­li­nę kom­pen­ sa­ci­ją dar­bo už­mo­kes­čiui“, – sa­kė I.Bal­na­no­sie­nė.

Sėk­mę iliust­ruo­ja skai­čiai: pro­ jek­to pra­džio­je pla­nuo­ta, kad ja­me da­ly­vaus apie 5,2 tūkst. jau­ni­mo iki 29 me­tų, o įsi­dar­bins 50 pro­c. re­mia­mo įdar­bi­ni­mo prie­mo­nė­se da­ly­va­vu­sių be­dar­bių. Ta­čiau su­ lauk­ta be­veik tūks­tan­čiu dau­giau da­ly­vių – apie 6,1 tūkst., iš jų net 83 pro­c. po pro­jek­to pa­vy­ko sėk­ min­gai įsi­dar­bin­ti. „Svar­biau­sia, kad pra­kti­nių ži­nių sto­ko­jan­tiems jau­nuo­liams pa­vy­ko įgy­ti dar­bo įgū­džių ir pa­tir­ties tie­ sio­giai dar­bo vie­to­je, o darb­da­viams – su­si­ras­ti rei­ka­lin­gų spe­cia­lis­tų ir įtvir­tin­ti jų kom­pe­ten­ci­jas konk­re­ čio­se dar­bo vie­to­se. Iš pro­jek­to re­ zul­ta­tų ma­ty­ti, kad da­ly­va­vu­sio jau­ ni­mo užim­tu­mas ta­po ne­vie­na­die­nis – ab­so­liu­čiai di­džio­ji da­lis dir­ba ir pa­si­bai­gus pro­jek­tui“, – sa­kė Lie­ tu­vos dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas Al­ber­tas Šle­kys.

Džiau­gia­si dar­bo vie­ta

Kau­nie­tė Lau­ra La­pins­kie­nė pa­ sa­ko­jo, kad jai pro­jek­tas pa­dė­ jo su­si­ras­ti ad­mi­nist­ra­to­rės dar­ bą Lie­tu­vos pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je „Sand­rau­ga“. Pu­sę me­tų ne­sėk­ min­gai dar­bo bir­žo­je ieš­ko­ju­si dar­bo ir ga­vu­si il­ga­lai­kio be­dar­bio sta­tu­są ji iš dar­bo bir­žos su­lau­ kė pa­siū­ly­mo pa­si­nau­do­ti pro­jek­ to ga­li­my­bė­mis. „Darb­da­viui pa­mi­nė­jau, kad pa­ gal pro­jek­tą dar­bo bir­ža ga­li tai­ky­ti jam kom­pen­sa­ci­jas. Darb­da­vys ap­ svars­tė ga­li­my­bes ir po ku­rio lai­ko pra­ne­šė, kad prii­ma ma­ne į dar­bą.

Ma­nau, pa­pras­tai darb­da­viai no­ri kuo ma­žiau lė­šų iš­leis­ti dar­buo­to­jui iš­lai­ky­ti. To­dėl kom­pen­sa­ci­jos la­bai pa­ska­ti­na iš dvie­jų ly­gia­ver­čių kan­ di­da­tų pa­si­rink­ti da­ly­vau­jan­tį pro­ jek­te“, – sa­kė L.La­pins­kie­nė.

Paš­ne­ko­vė sa­kė esan­ti pa­ten­kin­ ta nau­ja dar­bo pa­tir­ti­mi, įgy­tu pa­ si­ti­kė­ji­mu sa­vi­mi ir dar di­des­niu no­ru to­bu­lė­ti: „Dar­bas la­bai iš­ju­di­ no ma­ne ir pa­stū­mė­jo ei­ti į prie­kį.

Dar­be įgi­jau nau­jų įgū­džių, pa­vyz­ džiui, or­ga­ni­za­ci­nių, nes te­ko pri­ si­dė­ti prie ren­gi­nių pla­na­vi­mo.“

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

aktualijos

7

Jau­ni­mui, ne­tu­rin­ čiam dar­bo pa­tir­ ties, sa­va­no­rys­tė – pui­ki al­ter­na­ty­va ug­dy­ti kom­pe­ten­ ci­jas, priei­na­ma ir nau­din­ga ter­pė as­ me­ny­bei to­bu­lė­ti.

Pro­jek­tas: Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo dar­bo cent­ras įvai­riais bū­dais pa­lai­ko jau­ni­mą, ku­ris no­ri sa­va­no­riau­ti.

Sa­va­no­rys­tė įgau­na vis di­des­nį pa­grei­tį

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

„Veik­laus jau­ni­mo“ pro­gra­ma

Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža (LDB), sėk­min­gai įgy­ven­di­na prie­ mo­nes, pa­de­dan­čias jau­ni­mui in­ teg­ruo­tis ne tik į vie­tos dar­bo rin­

ką, bet ir ug­dan­čias jau­nų žmo­nių įvai­rio­se ša­ly­se so­li­da­ru­mą, tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mą. Šių tiks­lų siek­ ti pa­de­da ES pro­gra­mos „Veik­lus jau­ni­mas“ Eu­ro­pos sa­va­no­rių tar­ ny­bos veik­la.

Anot Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Kau­no mies­to sky­riaus Jau­

Kau­no jau­ni­mo dar­bo cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.

ni­mo užim­tu­mo po­sky­rio ve­dė­jos Ind­rės Ka­že­mė­kai­ty­tės, sa­va­no­ rys­tė tarp jau­nų žmo­nių įgau­na vis di­des­nį pa­grei­tį. „Da­lis jau­nuo­lių no­ri pra­ktiš­kai iš­ban­dy­ti sa­vo stu­ di­juo­ja­mą spe­cia­ly­bę, iš­mok­ti vie­ no­kių ar ki­to­kių pra­kti­nių įgū­džių ar mes­ti iš­šū­kį sau, to­bu­lė­ti kaip as­me­ny­bė. Jau­ni­mo įgy­tą pa­tir­tį sa­va­no­riau­jant ap­ta­ria­me ir įver­ti­ na­me – tai pa­de­da jau­ni­mui mo­ky­ tis ir dirb­ti, efek­ty­viau spręs­ti jam ky­lan­čius sun­ku­mus“, – įsi­ti­ki­nu­ si I.Ka­že­mė­kai­ty­tė.

še­še­rius me­tus prie Jau­ni­mo dar­ bo cent­ro veik­los jau pri­si­dė­jo sa­ va­no­riai iš Is­pa­ni­jos, Veng­ri­jos, Pran­cū­zi­jos, Aust­ri­jos, Ar­mė­ni­jos, Vo­kie­ti­jos ir Ru­mu­ni­jos. „Sa­va­no­riai iš Eu­ro­pos jau­ni­mo dar­bo cent­ro lan­ky­to­jams pri­sta­ to sa­va­no­rys­tės ga­li­my­bes už­sie­ nio ša­ly­se, or­ga­ni­zuo­ja te­mi­nius už­siė­mi­mus apie gy­ve­ni­mą, kul­ tū­rą ir dar­bą to­se ša­ly­se, tei­kia in­ di­vi­dua­lias kon­sul­ta­ci­jas gy­ve­ni­ mo ap­ra­šy­mo, mo­ty­va­ci­nio laiš­ko ren­gi­mo klau­si­mais, ve­da kal­bų klu­bus.

Eu­ro­pos tar­ny­bos sa­va­no­riai

Fak­tas: gru­pė Aust­ri­jos ir Is­pa­ni­jos sa­va­no­rių, už­mez­gu­si Kau­no jau­ni­

mo dar­bo cent­re nau­din­gų ry­šių, dos­niai da­li­jo­si ir sa­vo pa­tir­ti­mi.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, Kau­no te­ri­ to­ri­nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo dar­ bo cent­ras įvai­riais bū­dais pa­lai­ko jau­ni­mą, ku­ris no­ri sa­va­no­riau­ti.

Pa­vyz­džiui, Jau­ni­mo dar­bo cent­re yra tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie sa­va­ no­rys­tę ir jos ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je bei ki­to­se ES ša­ly­se.

Kau­no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo dar­bo cent­re nuo 2006 m. dir­ba ES pro­gra­mos „Veik­lus jau­ni­ mas“ Eu­ro­pos sa­va­no­rių tar­ny­bos sa­va­no­riai iš įvai­rių ES ša­lių. Per

Kal­bų klu­bai – pa­klau­sūs

„Jau­ni­mo cent­ro lan­ky­to­jai no­riai lan­ko sa­va­no­rių iš Eu­ro­pos ve­da­ mus kal­bų klu­bus – 2012 m. dau­ giau kaip 200 Jau­ni­mo dar­bo cent­ ro lan­ky­to­jų lan­kė vo­kie­čių ir ang­lų kal­bų klu­bus“, – aiš­ki­no I.Ka­že­ mė­kai­ty­tė.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, sa­va­no­rys­tė ga­li bū­ti pui­ki al­ter­na­ty­va jau­ni­mui ug­dy­ti kom­pe­ten­ci­jas, įgy­ti pa­tir­ ties, už­megz­ti nau­din­gus ry­šius ir pra­plės­ti pa­sau­lė­žiū­rą bei gali bū­

ti nau­din­ga veik­la as­me­ny­bei to­ bu­lė­ti. Nuo šių me­tų ru­dens į Kau­ no te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo dar­bo cent­rą at­vyks nau­jų Eu­ro­ pos sa­va­no­rių tar­ny­bos sa­va­no­rių iš Vo­kie­ti­jos ir Ma­ke­do­ni­jos, ku­rie pa­dės Jau­ni­mo dar­bo cent­ro lan­ky­ to­jams ne tik to­bu­lin­ti už­sie­nio kal­ bų įgū­džius, bet ir su­pa­žin­dins su sa­va­no­rys­te bei jos ga­li­my­bė­mis.

Ke­li fak­tai ES pro­gra­ma „Veik­lus jau­ni­mas“

pra­si­dė­jo 2007 m. sau­sį, jos reik­ mėms sep­ty­ne­riems me­tams skir­ ta 885 mln. eu­rų.

Prog­ra­ma „Veik­lus jau­ni­mas“ skir­

ta vi­siems jau­niems žmo­nėms nuo 13 iki 30 me­tų. Ši pro­gra­ma siū­lo fi­nan­si­nes su­b-

si­di­jas jau­nų žmo­nių ini­ci­juo­tiems pro­jek­tams, mo­ky­mą ir kon­sul­ta­ci­ jas, par­tne­rių paieš­ką, ga­li­my­bę da­ ly­vau­ti tarp­tau­ti­niuo­se mo­ky­mo kur­suo­se, sta­žuo­tė­se, pa­žin­ti­nė­se ke­lio­nė­se, ry­šių mez­gi­mo su­si­ti­ki­ muo­se ir pan.

Dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mą lems dar­bo re­zul­ta­tai Lie­tu­vos dar­bo bir­žo­je (LDB) pra­ dė­tas įgy­ven­din­ti nau­jas dar­buo­ to­jų, tie­sio­giai dir­ban­čių su klien­ tais, veik­los ver­ti­ni­mo mo­de­lis.

Kuo dau­giau žmo­nių jie sėk­min­ gai įdar­bi­na, tuo di­des­nį at­ly­gi­ni­ mą gau­na.

Pra­dė­tas tri­jo­se bir­žo­se

Nau­ja dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo sis­te­ ma – tai 2010 m. pra­dė­tos ir vy­ku­ sios LDB re­for­mos tę­si­nys ir nuo­ sek­lus eta­pas. Įgy­ven­di­nus es­mi­nes struk­tū­ri­nes per­tvar­kas, da­bar ga­ li­ma siek­ti at­ski­rų tiks­lų. Nuo bir­ že­lio 1 d. ša­lies te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se jau tai­ko­mas pro­fi­liuo­to be­dar­bių ap­tar­na­vi­mo mo­de­lis at­ si­žvel­giant į nu­sta­ty­tas prio­ri­te­ti­ nes be­dar­bių gru­pes. Šios die­nos iš­šū­kis – su­kur­ti vi­ sos LDB per­so­na­lo mo­ty­va­vi­mo sis­te­mą, ku­ri bū­tų nuo­sek­liai įgy­ ven­di­na­ma ir pa­lies­tų vi­sus dar­ buo­to­jus.

Nuo lie­pos 1 d. ban­do­ma­sis eta­ pas pra­dė­tas Kau­no, Aly­taus ir Ma­ ri­jam­po­lės dar­bo bir­žo­se. Čia jau tai­ko­mas spe­cia­lis­tų, vyk­dan­čių tar­pi­nin­ka­vi­mo įdar­bi­nant funk­ ci­jas, į re­zul­ta­tus orien­tuo­tos veik­ los ver­ti­ni­mas. Iš vi­so 53 šių dar­

bo bir­žų spe­cia­lis­tams, vals­ty­bės tar­nau­to­jams ir dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tis yra nu­sta­ty­tos di­fe­ ren­ci­juo­tos įdar­bi­ni­mo už­duo­tys.

Taip dar­buo­to­jų veik­los ver­ti­ni­ mas yra tie­sio­giai su­sie­tas su pa­ siek­tais dar­bo re­zul­ta­tais.

Pir­mie­ji re­zul­ta­tai ro­do, kad lie­pą bu­vo įdar­bin­ta treč­da­liu dau­giau, nei nu­ma­ ty­ta, per ket­vir­tį.

Pa­ro­dys dar neap­tik­tus trū­ku­mus

„Dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo sis­te­mos die­gi­mas bu­vo vie­nas iš tiks­lų pra­ de­dant LDB reor­ga­ni­za­ci­ją 2010 m.

Nau­jo­ji mo­ty­va­ci­jos sis­te­ma ska­ tins dar­buo­to­jų tar­pu­sa­vio kon­ku­ ren­ci­ją, ir tai leis pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų, su­da­rys są­ly­gas dar­buo­ to­jams to­bu­lė­ti, o dar­bo re­zul­ta­tai bus tie­sio­giai su­si­ję su dar­bo už­ mo­kes­čiu. Į re­zul­ta­tus orien­tuo­tos veik­los ver­ti­ni­mo tiks­las – įtrauk­ti vi­sus dar­buo­to­jus nuo spe­cia­lis­tų iki va­do­vų“, – pa­brė­žė LDB di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas

Pet­ras Ba­la­šai­tis. Jo tei­gi­mu, mo­ ty­va­ci­jos sis­te­mos die­gi­mas pa­ro­ dys dar neap­tik­tus trū­ku­mus, ku­ rie pa­dės LDB teik­ti ko­ky­biš­kes­nes pa­slau­gas klien­tams.

Jau da­bar ma­to­me, ku­riems spe­ cia­lis­tams jau šian­dien rei­kė­tų pa­ si­temp­ti. LDB sie­kis – tap­ti pa­ trauk­lia or­ga­ni­za­ci­ja ir klien­tams, ir dar­buo­to­jams.

Pir­mie­ji re­zul­ta­tai ro­do, kad lie­ pą bu­vo įdar­bin­ta 3,2 tūkst. be­dar­ bių – treč­da­liu dau­giau, nei nu­ ma­ty­ta per ket­vir­tį, to­dėl pir­ma­sis eks­pe­ri­men­to mė­nuo dau­gu­mai spe­cia­lis­tų bu­vo sėk­min­gas. Jau ga­li­ma įver­tin­ti ir dar­bo trū­ku­mus, ir pra­na­šu­mus, nu­ma­ty­ti ir pri­tai­ ky­ti prie­mo­nes, ge­ri­nan­čias spe­ cia­lis­tų veik­lą. Įdar­bi­ni­mo re­zul­ ta­tai kas mė­ne­sį su­muo­ja­mi, ir jų ver­ti­ni­mas tu­rės įta­kos spe­cia­lis­tų dar­bo už­mo­kes­čiui: dar­buo­to­jams, dir­ban­tiems pa­gal dar­bo su­tar­tį, – pa­si­bai­gus ket­vir­čiui, vals­ty­bės tar­nau­to­jams – me­tų pa­bai­go­je.

Mo­ka­mos iš pa­tvir­tin­to krep­še­lio

Svar­biau­sias kri­te­ri­jus, pa­gal ku­ rį ver­ti­na­mas dar­buo­to­jų veik­ los pro­duk­ty­vu­mas, yra įdar­bin­tų dar­bo ieš­kan­čių žmo­nių skai­čius.

Ska­ti­na­mo­ji at­ly­gi­ni­mo da­lis pri­ klau­sys nuo to, kiek dar­bo bir­žos dar­buo­to­jas sėk­min­gai įdar­bi­no be­dar­bių, ir nuo jo pa­stan­gų sie­ kiant nu­ma­ty­tų tiks­lų.

Tuo at­ve­ju, jei dėl su­bjek­ty­vių prie­žas­čių konk­re­tus dar­bo bir­žos kon­sul­tan­tas neį­vyk­dys jam nu­ma­ ty­tų už­duo­čių, jis ne­ga­lės pre­ten­ duo­ti į fi­nan­si­nį pa­ska­ti­ni­mą.

Vien­kar­ti­nės pi­ni­gi­nės iš­mo­ kos, prie­dai ir prie­mo­kos mo­ka­ mos iš pa­tvir­tin­to dar­bo už­mo­ kes­čio fon­do dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo krep­še­lio.

Nau­jo­ji dar­buo­to­jų mo­ty­va­ci­jos sis­te­ma pra­dė­ta to­dėl, kad konk­re­ čio­je te­ri­to­ri­nė­je bir­žo­je dir­ban­tis spe­cia­lis­tas ge­riau­siai pa­žįs­ta sa­ vo vie­tos bend­ruo­me­nės žmo­nes, ma­to jų ga­li­my­bes, taip pat ži­no, ko­kie yra darb­da­vių po­rei­kiai. Ne­ re­tai dėl to­kio dar­buo­to­jo iš­ma­ny­ mo ir en­tu­ziaz­mo ku­ria­mos net ir nau­jos dar­bo vie­tos.

Pla­nuo­ja­ma, kad, įver­ti­nus tri­ jų dar­bo bir­žų ban­do­mo­jo lai­ko­ tar­pio pa­tir­tį, nuo 2013-ųjų vi­so­se te­ri­to­ri­nė­se dar­bo bir­žo­se bus pe­ rei­ta prie nau­jos dar­buo­to­jų ver­ti­ ni­mo sis­te­mos.

LDB inf.

Tiks­las: LDB di­rek­to­riaus pa­va­

duo­to­jas M.P.Ba­la­šai­tis pa­brė­ žia, kad „nau­jo­ji mo­ty­va­ci­jos sis­ te­ma ska­tins dar­buo­to­jų tar­pu­ sa­vio kon­ku­ren­ci­ją“. LDB nuo­tr.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

8

Socialinės

aktualijos

Spe­cia­lis­tai re­gu­lia­riai vyks­ta į ­ re­gio­nus So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis-­ te­ri­jo­je (SADM) vei­kia mo­bi­lus prii­ ma­ma­sis. Mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai re­ gu­lia­riai vyks­ta į re­gio­nus, kur kon­ sul­tuo­ja gy­ven­to­jus įvai­riau­siais juos do­mi­nan­čiais su so­cia­li­niais rei­ ka­lais su­si­ju­siais klau­si­mais.

Mi­nis­te­ri­jos prii­ma­mo­jo dar­buo­to­jai į re­gio­nus vyks­ta jau apie 20 me­tų, ta­čiau tai bu­vo re­tes­nės, ne­pe­rio­di­ nės iš­vy­kos į at­ski­ras sa­vi­val­dy­bes.

Tik per­nai šios iš­vy­kos bu­vo aiš­ kiai reg­la­men­tuo­tos, įves­ta „mo­bi­ laus prii­ma­mo­jo“ są­vo­ka, su­da­ry­tas išanks­ti­nis iš­vy­ki­mų gra­fi­kas.

Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ap­lan­ky­tos be­veik vi­sos sa­vi­val­ dy­bės. Žmo­nės ga­na ak­ty­viai atei­ na pas SADM spe­cia­lis­tus, at­vyks­ tan­čius į mies­tus ir ra­jo­nus.

Mo­bi­lia­me prii­ma­ma­ja­me pa­ pras­tai dau­giau­sia klau­si­nė­ja­ma apie pen­si­jas, jų grą­ži­ni­mą, kom­ pen­sa­vi­mą. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­ jus nau­jam Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems įsta­ty­mui, ge­ro­kai pa­dau­gė­jo klau­si­mų iš šios sri­ties: tei­rau­ja­ma­si apie pa­šal­pas, kom­pen­sa­ci­jas, tur­to nor­ma­ty­vus, pa­ja­mų įskai­ty­mą ar neįs­kai­ty­mą ski­riant pa­ra­mą.

Vi­sa­da ak­tua­lūs dar­bo klau­si­mai, neį­ga­lių­jų pro­ble­mos.

Da­lis žmo­nių jau bū­na pa­si­kon­ sul­ta­vę su vie­tos dar­buo­to­jais, bet kai ku­rie la­biau pa­si­ti­ki mi­nis­te­ri­ jos spe­cia­lis­tais ir atei­na pa­si­klaus­ ti tie­siai jų. Bū­na, kad be­si­kal­bant gau­na­mas ne vien pa­ta­ri­mas, bet ir rea­li pa­gal­ba, pa­vyz­džiui, per po­ kal­bį su spe­cia­lis­tu išaiš­kė­ja, kad žmo­gui pri­klau­so ne vien so­cia­li­ nė pa­šal­pa, bet ir šal­pos pen­si­ja.

Dau­giau atei­na vy­res­nio am­žiaus žmo­nių, bet kai ku­rie jų klau­sia ir dėl sa­vo vai­kų, anū­kų. Iš jau­ni­mo dau­giau klau­si­mų gau­na­ma elekt­ ro­ni­niu pa­štu, pa­vyz­džiui, dėl mo­ ti­nys­tės, tė­vys­tės pa­šal­pų, vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gų.

Su SADM mo­bi­laus prii­ma­mo­ jo dar­buo­to­jais į vi­zi­tus vyks­ta ir struk­tū­ri­nės pa­ra­mos spe­cia­lis­ tas. Pas­te­bė­ta, kad žmo­nes la­biau do­mi­na ne jau pra­dė­ti, bet bū­si­ mi pro­jek­tų kon­kur­sai, ga­li­my­bės, atei­ties pla­nai. Jais do­mi­si ne vien įmo­nės, bet ir pa­slau­gų ga­vė­jai.

KD inf.

Būs­ti­nė: mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai

dir­ba ne tik jo­je, bet ir ki­to­se ša­ lies vie­to­se. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Nuo šių me­tų va­sa­ros pa­keis­ta vai­kų neį­ ga­lu­mo nu­sta­ty­mo tvar­ka. Nau­do­jan­tis klau­si­my­nais, be vai­ ko li­gos, tu­ri­mos ne­ ga­lios, ver­ti­na­ma, ar jis ga­li bend­rau­ti, ap­si­ tar­nau­ti, kiek dėl tu­ri­ mų svei­ka­tos su­tri­ki­ mų jo gy­ve­ni­mas yra komp­li­kuo­tas. Tai lei­ džia aiš­kiau nu­sta­ty­ ti neį­ga­lu­mo ly­gį.

Ins­ti­tu­ci­ja: į NDNT žmo­nės kreipiasi dėl negalios vertinimo ir nustatymo.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Ver­ti­nant vai­kų neį­ga­lu­mą – ­ dė­me­sys ir so­cia­li­niam as­pek­tui No­ri­me nu­ra­min­ti, kad dėl nau­jos tvar­kos ne­rei­kia spe­cia­liai vyk­ti į Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ ty­mo tar­ny­bą (NDNT) – ji tai­ko­ ma nau­jiems at­ve­jams ar tuo­met, kai atei­na lai­kas įver­tin­ti neį­ga­lu­ mą pa­kar­to­ti­nai.

Nau­jas vai­kų neį­ga­lu­mo nu­ sta­ty­mo mo­de­lis pa­reng­tas at­si­ žvel­giant į Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) re­ko­men­da­ ci­jas Pa­sau­lio vals­ty­bėms dieg­ ti ir pra­kti­ko­je tai­ky­ti Tarp­tau­ ti­nę funk­cio­na­vi­mo, neį­ga­lu­mo ir svei­ka­tos kla­si­fi­ka­ci­ją (TFK). Ji nu­ma­to komp­lek­si­nį as­mens ne­ ga­lios įver­ti­ni­mą, t. y. at­si­žvel­ gia­ma ne tik į as­mens svei­ka­tos būk­lę, bet ir į ga­li­my­bes bū­ti sa­ va­ran­kiš­kam kas­die­nė­je veik­lo­je.

Iki šiol vai­kams nu­sta­tant neį­ga­ lu­mo ly­gį Lie­tu­vo­je bu­vo tai­ko­ mas me­di­ci­ni­nis mo­de­lis, ku­ris rė­mė­si tik li­gos, su­ža­lo­ji­mo diag­ no­ze. Ta­čiau jis ne­bu­vo pa­kan­ka­ mai ob­jek­ty­vus. Įsi­ga­lio­jus nau­jai tvar­kai, vai­kams nu­sta­tant neį­ga­ lu­mo ly­gį, dau­giau dė­me­sio ski­ ria­ma so­cia­li­niam as­pek­tui. „Šis nau­jas komp­lek­si­nis, biop­si­cho­so­cia­li­nis neį­ga­lu­mo ly­gio įver­ti­ni­mo mo­de­lis ge­ras tuo, kad įver­ti­na­ma ne tik me­di­ci­ni­nė da­ lis, kaip bu­vo da­ro­ma iki šiol, bet ir įver­ti­na­mas as­mens ge­bė­ji­mas da­ly­vau­ti ir ug­dy­tis“, – pa­brė­ žia NDNT di­rek­to­rius Zdis­la­vas Skvar­cia­ny. Šiuo me­tu vai­kų iki 18 me­tų ba­ zi­nis neį­ga­lu­mas ver­ti­na­mas pa­gal kū­no sis­te­mų funk­ci­jų su­tri­ki­mus, kaip tai nu­ma­ty­ta TFK pir­mo lyg­ mens kū­no funk­ci­jų kla­si­fi­ka­ci­jo­ je. Ver­ti­nant neį­ga­lu­mo ly­gį tai­ko­ mi ir ki­ti TFK ele­men­tai.

Ver­ti­ni­mą su­da­ro trys pa­grin­ di­nės da­lys: svei­ka­tos būk­lės ir funk­ci­jų su­tri­ki­mo įver­ti­ni­mas, as­mens veik­los ir ge­bė­ji­mo da­ly­ vau­ti įver­ti­ni­mas ir, rei­ka­lui esant, spe­cia­lių­jų ug­dy­mo­si po­rei­kių įver­ti­ni­mas. Vi­sa tai lei­džia la­biau at­si­žvelg­ti į vai­ko svei­ka­tos būk­ lės ir ap­lin­kos są­vei­ką, jo ge­bė­ji­

mus veik­ti jį su­pan­čio­je ap­lin­ko­je.

Taip ga­li­ma ob­jek­ty­viau įver­tin­ti bend­rą neį­ga­lu­mo ly­gį.

Nau­do­jant as­mens veik­los ir ge­bė­ji­mo da­ly­vau­ti klau­si­my­nus sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ar vai­kas tu­ ri pa­ži­ni­mo, mo­bi­lu­mo, sa­va­ran­ kiš­ku­mo, bend­ra­vi­mo ir kt. su­ tri­ki­mų. Vai­ko veik­la ir ge­bė­ji­mas da­ly­vau­ti įver­ti­na­mi ba­lais ir nu­ sta­to­mi koe­fi­cien­tai, ku­rie pa­ro­do jo sa­va­ran­kiš­ku­mo ly­gį.

At­siž­vel­giant į PSO re­ko­men­ da­ci­jas, klau­si­my­nai pa­reng­ti pa­ gal vai­kų am­žiaus gru­pes. Jie pil­ do­mi da­ly­vau­jant vai­ko tė­vams ar glo­bė­jams, taip pat at­si­žvel­gia­ma į gy­dy­to­jų ir ki­tų spe­cia­lis­tų pa­ teik­tas re­ko­men­da­ci­jas.

Tiks­liau vai­ko neį­ga­lu­mo ly­gį pa­de­da įver­tin­ti net ke­le­tas koe­ fi­cien­tų. At­siž­vel­gia­ma, ar vai­ kas tu­ri ke­lių funk­ci­jų su­tri­ki­mų, kaip ge­ba veik­ti ir da­ly­vau­ti, ko­kie jo spe­cia­lie­ji po­rei­kiai. Dau­gi­nant ba­zi­nį neį­ga­lu­mo ly­gį iš šių koe­fi­ cien­tų, nu­sta­to­mas sun­kus, vi­du­ ti­nis ar leng­vas neį­ga­lu­mo ly­gis.

Tai­kant biop­si­cho­so­cia­li­nį mo­ de­lį, neį­ga­laus vai­ko įver­ti­ni­mas tam­pa iš­sa­mes­nis ir ob­jek­ty­ves­ nis, la­biau at­si­žvel­gia­ma į vi­su­mą: ko­kia jo svei­ka­tos būk­lė ir kiek jis sa­va­ran­kiš­kas kas­die­nė­je veik­lo­ je, taip pat nu­sta­to­mas ga­li­my­bės ug­dy­tis ne­te­ki­mo mas­tas.

Bū­tent to­kį mo­de­lį re­ko­men­ duo­ja PSO ir jis ypač ak­tua­lus neį­ ga­lių­jų in­teg­ra­ci­jai į vi­suo­me­nę bei as­mens svei­ka­tos ir su ja su­si­ ju­sioms būk­lėms stan­dar­ti­zuo­ti. Šiuo me­tu NDNT ren­gia­mas ir dar­bin­gu­mo ly­gio nu­sta­ty­ mo tvar­kos pa­kei­ti­mo pro­jek­tas.

Dar­bin­gu­mo ly­gis taip pat bus ver­ti­na­mas va­do­vau­jan­tis Tarp­ tau­ti­nės funk­cio­na­vi­mo ir ne­ga­ lios kla­si­fi­ka­ci­jos kon­cep­ci­nė­mis nuo­sta­to­mis. Be as­mens svei­ka­ tos su­tri­ki­mų, bus ver­ti­na­mas ir as­mens da­ly­vu­mas – tai tu­rės le­ mia­mą įta­ką nu­sta­tant dar­bin­gu­ mo ly­gį.

NDNT inf.

Elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų plėt­ra NDNT vyk­dant ak­ty­vią elekt­ro­ni­

nių pa­slau­gų plėt­rą jau nuo šių me­tų rugp­jū­čio 1 d. as­me­nys tu­ri ga­li­my­bę iš anks­to in­ter­ne­tu į bet ku­rį NDNT te­ ri­to­ri­nį sky­rių už­si­re­gist­ruo­ti vi­zi­to. Ši pa­slau­ga klien­tams su­tei­kia ga­li­my­ bę sa­va­ran­kiš­kai pla­nuo­ti sa­vo at­vy­ ki­mo į NDNT lai­ką, už­si­re­gist­ruo­jant nu­ro­dy­ti tiks­lų lai­ką – at­vy­ki­mo da­tą bei va­lan­dą. Įdie­gus nau­ją elekt­ro­ni­ nę pa­slau­gą NDNT te­ri­to­ri­niai sky­riai įgy­ja ga­li­my­bę daug efek­ty­viau pla­ nuo­ti ir vyk­dy­ti klien­tų ap­tar­na­vi­mą, tin­ka­mai val­dy­ti jų srau­tus. Apie sėk­ min­gą re­gist­ra­ci­ją klien­tai pa­pil­do­ mai in­for­muo­ja­mi pa­si­rink­tu jiems pa­to­giu bū­du – elekt­ro­ni­niu laiš­ku ar­ba trum­pą­ja SMS ži­nu­te.

Nuo 2011 m. pra­džios as­me­nų, ku­

riems NDNT ver­ti­na­mas dar­bin­gu­ mo, neį­ga­lu­mo ly­gis ar spe­cia­lie­ji po­ rei­kiai, as­mens by­los yra ske­nuo­ja­ mos. Atei­ty­je bus for­muo­ja­mos neį­ ga­lių as­me­nų e. by­los ir įke­lia­mos į in­for­ma­ci­nę sis­te­mą. Cent­ra­li­zuo­ta neį­ga­lių­jų as­me­nų duo­me­nų ba­zė taip pat pa­pil­do­ma ar­chy­vi­nių by­ lų, su­da­ry­tų iki 2005 m. lie­pos 1 d., duo­me­ni­mis. Ją už­pil­džius, pa­grei­ tės by­lų paieš­kos pro­ce­sas, bus ga­li­

ma su­teik­ti tiks­lios sta­tis­ti­nės in­for­ ma­ci­jos apie neį­ga­liuo­sius, bus iš­ spręs­tos by­lų ap­skai­tos, paieš­kos ir kont­ro­lės pro­ble­mos. Šiuo me­tu ak­ty­viai vyk­do­mi duo­

me­nų mai­nų su as­mens svei­ka­ tos prie­žiū­ros įstai­go­mis bai­gia­mie­ ji dar­bai. Vyk­do­mo pro­jek­to tiks­las – NDNT pa­slau­gų var­to­to­jų duo­me­ nis gau­ti elekt­ro­ni­niu bū­du. Kol kas duo­me­nų mai­nai vyks­ta tarp NDNT ir tri­jų as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų – VšĮ Šeš­ki­nės po­lik­li­ni­kos, VšĮ Cent­ro po­lik­li­ni­kos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų. Elekt­ro­ni­nių duo­me­nų mai­ nai yra efek­ty­ves­ni, nes su­ma­ži­na po­pie­ri­nės in­for­ma­ci­jos da­lį ir dėl to grei­čiau iš­siun­čia­mi pa­klau­si­mai, gau­na­mi at­sa­ky­mai. Pa­leng­vi­na­ mas ir gy­dy­mo įstai­gų me­di­kų dar­ bas, nes vi­si pa­cien­tui pa­reng­ti siun­ ti­mai į NDNT lie­ka duo­me­nų ba­zė­je ir gy­dy­to­jui kas kar­tą ne­rei­kia pil­dy­ ti do­ku­men­tų iš nau­jo. Pa­cien­tą gy­ dan­čiam gy­dy­to­jui te­rei­kia ap­ra­šy­ti svei­ka­tos būk­lės kai­tą. Ši elekt­ro­ni­ nių pa­slau­gų plėt­ra glau­džiai su­si­ju­ si su e. svei­ka­tos die­gi­mu ša­lies gy­ dy­mo įstai­go­se.

Pla­nuo­ja­mi po­ky­čiai NDNT ke­t i­na­ma su­k ur­t i per­so­na­ li­zuo­tą klien­to-var­to­to­jo pro­fi ­l į. Tai reiš­kia, kad kiek­vie­nas NDNT klien­ tas ga­lės su­si­k ur­t i sa­vo var­to­to­jo pro­fi ­l į, su­da­r y­t ą iš nau­do­to­jo kor­ te­lės, išanks­t i­nės re­g ist­ra­ci­jos val­ dy­mo ga­l i­my­bių, at­l ie­ka­mos būk­ lės įver­t i­n i­mo ap­ž val­gos, anks­tes­ nių įver­t i­n i­mų in­for­ma­ci­jos, pa­pil­ do­mų do­k u­men­t ų pa­tei­k i­mo ga­l i­ my­bės ir pan. Klien­tas ga­lės ma­ty­ti

jam pri­k lau­san­čių NDNT pa­slau­g ų są­ra­šą, šių pa­slau­g ų at­li­k i­mo žings­ nius (eta­pus) ir jų bū­se­ną. Jis tu­rės ga­li­my­bę ak­tua­liu me­tu su­si­pa­žin­ti su in­for­ma­ci­ja ir ją val­dy­ti, at­lik­ti rei­ ka­lin­gus veiks­mus. Per­so­na­li­zuo­ta­ me pro­fi ­ly­je bū­tų skel­bia­mi siū­lo­mi dar­bai as­me­nims, tu­rin­tiems vie­no­ kią ar ki­to­k ią ne­ga­lią. Taip bū­tų ska­ ti­na­ma jų so­cia­li­nė in­teg­ra­ci­ja ir ma­ ži­na­ma so­cia­li­nė at­skir­tis.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

aktualijos

9

Ne­pa­si­tu­rin­tiems kom­pen­suos būs­to nuo­mą Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad so­cia­li­nio būs­to lau­kian­čioms šei­moms ir as­me­nims vals­ ty­bė kom­pen­suo­tų da­lį nuo­mos mo­kes­čio.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­reng­tas pro­jek­tas

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jo­je (SADM) pa­reng­tas įsta­ ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me nu­ma­ ty­ta, ko­kia vals­ty­bės pa­gal­ba ga­li bū­ti su­tei­kia­ma rin­ko­je be­si­nuo­ mo­jan­tiems būs­tą.

Da­bar da­lis būs­to ne­su­lau­kian­čių šei­mų nuo­mo­ja­si ne­le­ga­liai ir to­dėl ne­ga­li gau­ti kom­pen­sa­ci­jos už šil­ dy­mą. Be to, tu­rė­da­mi le­ga­lią nuo­ mos su­tar­tį, skur­džiau gy­ve­nan­tys ma­žiau mo­kė­tų ir už nuo­mą. „Nuo­mos kom­pen­sa­vi­mas yra efek­ty­ves­nis bū­das ne­gu nau­jo būs­to sta­ty­ba“, – yra sa­kęs prem­ je­ras And­rius Ku­bi­lius. Anot jo, į nuo­mos kom­pen­sa­ci­ją ga­lė­tų pre­ ten­duo­ti vi­si, ku­rie įra­šy­ti į to­kią tei­sę tu­rin­čių šei­mų ir as­me­nų są­ ra­šus ir lau­kia, kol jiems bus su­da­ ry­ta ga­li­my­bė iš­si­nuo­mo­ti so­cia­li­ nį būs­tą.

Nu­ma­to­ma, kad nuo­ma bū­tų kom­pen­suo­ja­ma iš sa­vi­val­dy­bių ir vals­ty­bės biu­dže­to. Skai­čiuo­ja­ma, kad šiai kom­pen­sa­ci­jai fi­nan­suo­ti kas­met iš vals­ty­bės biu­dže­to rei­ kės apie 67 mln. li­tų.

Ei­lė­je – trys de­šim­tys tūks­tan­čių

Šiuo me­tu su­da­ry­tuo­se są­ra­šuo­se re­gist­ruo­ta dau­giau nei 30 tūkst. šei­mų ar as­me­nų, tu­rin­čių tei­sę į so­cia­li­nį būs­tą ar jo są­ly­gų pa­ge­ri­ ni­mą. Kas­met sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­ niu būs­tu ap­rū­pi­na­ma tik apie 850 šei­mų. Ne­pai­sant to, šei­mų, tu­rin­ čių tei­sę į so­cia­li­nį būs­tą, skai­čius kas­met di­dė­ja: pa­ly­gin­ti su 2004 m., so­cia­li­nio būs­to po­rei­kis pa­di­ dė­jo 3,3 kar­to. To­kiu at­ve­ju ma­žas pa­ja­mas tu­rin­čioms šei­moms ar as­me­nims ga­li­my­bė iš­si­nuo­mo­ ti sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nį būs­tą ga­li bū­ti su­teik­ta tik po 30 me­tų.

Pab­rė­žia­ma, kad šiuo me­tu iki so­cia­li­nio būs­to iš­nuo­mo­ji­mo rea­ li pa­ra­ma būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­ mo­ti šei­moms ar as­me­nims be­veik ne­tei­kia­ma, iš­sky­rus leng­va­ti­nius kre­di­tus būs­tui įsi­gy­ti, į ku­riuos, įver­ti­nus ban­ko nu­sta­ty­tas pro­tin­ go sko­li­ni­mo­si są­ly­gas, ne vi­si ga­li pre­ten­duo­ti (2011 m. iš vi­so leng­va­ ti­nius kre­di­tus ga­vo 80 as­me­nų).

Sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų pa­ teik­tais duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je nuo­mo­ja­ma 11,2 tūkst. būs­tų, ne­ tai­kant so­cia­li­nio būs­to nuo­mos są­ly­gų, nes šių būs­tų nuo­mos są­ ly­gų (iš­sky­rus nuo­mos mo­kes­tį) pa­gal Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tas

3,3 kar­to

pa­di­dė­jo so­cia­li­nio būs­to po­rei­kis per 2004–2012 m.

ne­ga­li­ma keis­ti, taip pat pa­nau­ do­ti kaip so­cia­li­nio būs­to. SADM spe­cia­lis­tai kons­ta­tuo­ja, kad šių pa­tal­pų nuo­mi­nin­kai ne­suin­te­re­ suo­ti keis­ti nuo­mos su­tar­ties są­ ly­gų ar šią su­tar­tį nu­trauk­ti sa­vo no­ru ir iš­si­kel­ti iš nuo­mo­ja­mų gy­ ve­na­mų­jų pa­tal­pų, to­dėl sa­vi­val­ dy­bės ne­tu­ri ga­li­my­bių šias pa­ tal­pas nuo­mo­ti ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms pa­gal tei­sės ak­tuo­se nu­ sta­ty­tas so­cia­li­nio būs­to nuo­mos są­ly­gas. Sa­vi­val­dy­bės šiuo at­ve­ju vyk­do tik nuo­mos su­tar­čių ad­mi­ nist­ra­vi­mo funk­ci­ją. To­dėl svars­ to­ma ga­li­my­bė juos pri­va­ti­zuo­ti ir gau­tas lė­šas pa­nau­do­ti sa­vi­val­dy­ bių so­cia­li­nių būs­tų plėt­rai.

Va­d o­vau­jan­t is pre­l i­m i­n a­r iais skai­čia­vi­mais, už gau­tas lė­šas bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti apie 11 tūkst. būs­tų ir taip pa­ten­kin­ti be­veik treč­da­lio tei­sę į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nį būs­ tą tu­rin­čių šei­mų po­rei­kį.

Nuo­mos su­tar­tis tu­ rė­tų bū­ti su­da­ro­ma ne trum­piau kaip vie­niems me­tams ir ją nuo­mi­nin­kas pri­ va­lė­tų re­gist­ruo­ti vie­ša­­me re­gist­re.

Bus su­da­ry­tos są­ly­gos pri­va­ti­zuo­ti

Pa­reng­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ sta­to­ma, kad šei­mos ar as­me­nys, no­rė­da­mi gau­ti pa­ra­mą būs­tui įsi­ gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti, tur­tą ir gau­tas pa­ja­mas pri­va­lės dek­la­ruo­ti kiek­ vie­nais ka­len­do­ri­niais me­tais. Tei­ sę į pa­ra­mą šei­mos ar as­me­nys pra­ ras tik tais at­ve­jais, kai jų tur­tas ir pa­ja­mos tre­jus me­tus iš ei­lės dau­ giau nei 10 pro­c. vir­šys Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tus di­džiau­sius dy­džius.

Bet pra­ra­du­siems tei­sę į so­cia­li­ nį būs­tą so­cia­li­nio būs­to nuo­mos su­tar­tis ga­li bū­ti pa­keis­ta į būs­to nuo­mos su­tar­tį, ta­čiau rin­kos są­ ly­go­mis, taip pat su­da­ro­mos ga­li­ my­bės būs­tą pri­va­ti­zuo­ti už rin­kos kai­ną. Tai ati­tin­ka Eu­ro­pos so­cia­ li­nės char­ti­jos pa­siū­ly­mą ma­žin­ti pri­vers­ti­nių iš­kel­di­ni­mų skai­čių, o tiks­lin­gas gau­tų pa­ja­mų pa­nau­do­ ji­mas ne­su­ma­žins tei­sė­tų pa­ra­mos būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti lau­ kian­čių šei­mų ir as­me­nų lū­kes­čių.

Pro­jek­te nu­sta­to­ma nau­jos for­ mos vals­ty­bės pa­ra­ma – nuo­mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­sa­ci­ja.

Tei­sę į ją tu­rė­tų as­me­nys, tu­rin­ tys tei­sę į so­cia­li­nį būs­tą, ir trem­ ti­niai, rin­kos są­ly­go­mis nuo­mo­ jan­tys būs­tą iš fi­zi­nių ar ju­ri­di­nių as­me­nų.

Ti­ki­ma­si, kad to­kia pa­ra­ma di­ dins gy­ven­to­jų mo­ty­va­ci­ją in­teg­ ruo­tis į dar­bo rin­ką, o tei­kia­ma pa­ ra­ma iš­per­ka­ma­jai nuo­mai ma­žins gy­ven­to­jų emig­ra­ci­ją.

Ne­rei­kės il­gai lauk­ti

Be to, šios for­mos pa­ra­ma bus tei­ kia­ma nuo­mi­nin­kui, kai sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­ja priims spren­

Išei­tis: ei­lės lau­kian­čių so­cia­li­nio būs­to ga­lė­tų ge­ro­kai su­trum­pė­ti, jei­gu bū­tų ap­si­spręs­ta kom­pen­suo­ti da­

lį būs­to nuo­mos mo­kes­čio.

di­mą dėl so­cia­li­nio būs­to nuo­mos, nors dar ne­bū­tų ga­li­my­bės iš­nuo­ mo­ti pa­tį so­cia­li­nį būs­tą. To­kiu at­ve­ju ne­rei­kės to­kio būs­to lauk­ti 20–30 me­tų.

Nuo­mos su­tar­tis tu­rė­tų bū­ti su­ da­ro­ma ne trum­piau kaip vie­niems me­tams ir ją nuo­mi­nin­kas pri­va­lė­ tų re­gist­ruo­ti vie­ša­­me re­gist­re.

Pab­rė­žia­ma, kad nuo­mos su­tar­ čių le­ga­li­za­vi­mas ir nuo­mos ar iš­ per­ka­mo­sios nuo­mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­sa­vi­mo są­ly­gos pa­ di­dins nuo­mo­ja­mų būs­tų pa­klau­ są rin­ko­je, o tai ska­tins vie­šo­jo ir pri­va­čio­jo sek­to­rių bend­ra­dar­bia­ vi­mą. Pro­jek­tas su­da­rys ga­li­my­ bę būs­tų nuo­mos rin­ką le­ga­li­zuo­ti tei­si­nė­mis ir eko­no­mi­nė­mis prie­ mo­nė­mis, to­dėl kom­pen­suo­ja­ma nuo­mos mo­kes­čio da­lis tu­ri bū­ti di­des­nė už mo­ka­mus mo­kes­čius, le­ga­li­za­vus nuo­mos su­tar­tį.

Skai­čiuo­ja­ma, kad, le­ga­li­za­vus būs­tų nuo­mos rin­ką, da­lis vals­ty­ bės biu­dže­to lė­šų, pa­nau­do­tų nuo­ mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­sa­ci­ joms mo­kė­ti, su­grįš į biu­dže­tą per su­mo­kė­tus mo­kes­čius.

Tai­kys krep­še­lio prin­ci­pą

Įs­ta­ty­mo pro­jek­te nu­sta­ty­ta, kad vals­ty­bė kom­pen­suo­ja nuo­mos mo­kes­čio da­lį nuo­mo­jant so­cia­li­nio būs­to nor­ma­ty­vą ati­tin­kan­tį 14 kv. m būs­to nau­din­go­jo plo­to vie­nam as­me­niui. Va­do­vau­da­mo­si įsta­ty­ mo pro­jek­tu, šei­mos tu­ri tei­sę pa­ si­rink­ti vie­ną iš pa­ra­mos for­mų, to­dėl lė­šos, ap­skai­čiuo­tos pa­gal nuo­mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­ sa­vi­mo są­ly­gas krep­še­lio prin­ci­pu, pri­ski­ria­mos tos for­mos pa­ra­mai, ku­rią pa­si­rin­ko šei­ma.

Krep­še­lio prin­ci­pas už­tik­rins pa­ra­mos priei­na­mu­mo ir so­cia­li­

nio tei­sin­gu­mo prin­ci­pų įgy­ven­ di­ni­mą. Ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tys as­me­nys ne­be­bus pa­sy­vūs ste­bė­ to­jai, lau­kian­tys, kol jiems bus iš­ nuo­mo­tas būs­tas, nes įsta­ty­mo pro­jek­te nu­sta­ty­tos są­ly­gos mo­ty­ vuo­ja juos ak­ty­viai da­ly­vau­ti ap­si­ rū­pi­ni­mo būs­tu sis­te­mo­je ir tu­rė­ti pa­kan­ka­mas pa­ja­mas ne­kom­pen­ suo­ja­mai būs­to nuo­mos mo­kes­čio da­liai su­mo­kė­ti. Įs­ta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma nu­ sta­ty­ti, kad už kai­ną, Vy­riau­sy­ bės nu­sta­ty­ta tvar­ka ap­skai­čiuo­ tą pa­gal Tur­to ir vers­lo ver­ti­ni­mo

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

pa­grin­dų įsta­ty­me reg­la­men­tuo­tą ly­gi­na­mo­sios ver­tės me­to­dą, ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ja­mos sa­vi­val­dy­bės ar vals­ty­bės gy­ve­na­mo­sios pa­tal­ pos, ku­rias nuo­mo­jant ne­tai­ko­mos so­cia­li­nio būs­to nuo­mos są­ly­gos.

Tais at­ve­jais, kai šių pa­tal­pų nuo­ mi­nin­kai ne­no­ri jų pri­va­ti­zuo­ti, jiems gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos nuo­ mo­ja­mos rin­kos są­ly­go­mis. Taip įsta­ty­mo pro­jek­tas už­tik­ri­na, kad pri­va­ti­zuo­jant ir nuo­mo­jant rin­kos są­ly­go­mis sa­vi­val­dy­bės ar vals­ty­bės gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas bus ma­žiau pri­vers­ti­nio iš­kel­di­ni­mo at­ve­jų.

Svar­biau­si pro­jek­to už­da­vi­niai SADM Pa­ra­mos būs­tui sky­riaus ve­dė­ jas Aloy­zas Sta­pu­lio­nis (nuotr.) var­di­ ja svar­biau­sius pa­reng­to­jo Pa­ra­mos būs­tui iš­si­nuo­mo­ti ar įsi­gy­ti įsta­ty­mo pro­jek­to už­da­vi­nius: įtei­sin­ti ma­žas pa­ja­mas tu­rin­čių šei­

mų ar as­me­nų ga­li­my­bę pa­si­rink­ti vie­ną iš vals­ty­bės tei­kia­mų pa­ra­mos for­mų būs­tui įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti; reg­la­men­tuo­ti vals­ty­bės pa­ra­mos

būs­tui įsi­gy­ti ir iš­si­nuo­mo­ti ma­žas pa­ja­ mas tu­rin­čioms šei­moms ir as­me­nims są­ly­gų ir dy­džių nu­sta­ty­mo tvar­ką; reg­la­men­tuo­ti tu­rin­čių tei­sę į so­cia­

li­nį būs­tą as­me­nų ir trem­ti­nių ko­mer­ ci­nė­mis są­ly­go­mis nuo­mo­ja­mų būs­ tų nuo­mos su­tar­čių su­da­ry­mo tvar­ ką ir būs­to nuo­mos mo­kes­čio da­lies kom­pen­sa­vi­mą;

bės būs­tą, ku­rie ne­nau­do­ja­mi sa­vi­ val­dy­bėms pri­skir­tai so­cia­li­nio būs­ to nuo­mos funk­ci­jai vyk­dy­ti, jį pri­va­ ti­zuo­ti rin­kos są­ly­go­mis;

įtei­sin­ti ma­žas pa­ja­mas tu­rin­čioms

me­nims, nuo­mo­jan­tiems sa­vi­val­dy­ bės so­cia­li­nį būs­tą ir dėl gau­na­mų pa­ ja­mų pra­ra­du­siems tei­sę į jį, tęs­ti nuo­ mą ko­mer­ci­nė­mis są­ly­go­mis;

šei­moms ar as­me­nims ga­li­my­bę gau­ ti vals­ty­bės pa­ra­mą būs­tui iš­si­nuo­ mo­ti nuo pra­šy­mo pa­tei­ki­mo ir do­ ku­men­tų įfor­mi­ni­mo da­tos; įtei­sin­ti ga­li­my­bę šei­moms ar as­

me­nims, nuo­mo­jan­tiems sa­vi­val­dy­

įtei­sin­ti ga­li­my­bę šei­moms ar as­

per­tvar­ky­ti sa­vi­val­dy­bių so­cia­li­

nio būs­to fon­do plėt­ros pla­na­vi­mo ir fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

10 aktualijos

Gaiš­ta­mą lai­ką trum­pi­na pa­slau­gos in­ter­ne­tu Užuot gai­šę lai­ ką vyk­da­mi į ar­ti­ miau­sią te­ri­to­ri­nį „Sod­ros“ sky­rių, vis dau­giau ša­lies gy­ ven­to­jų nau­do­ja­ si elekt­ro­ni­nė­mis „Sod­ros“ pa­slau­go­ mis. Tarp po­pu­lia­ riau­sių – in­ter­ne­tu tei­kia­mi pra­šy­mai skir­ti li­gos pa­šal­pą.

Apie elekt­ro­ni­nes „Sod­ros“ pa­slau­gas gy­ven­to­jams „Sod­ros“ elekt­ro­n i­nė­m is pa­slau­ go­mis gy­ven­to­jai ga­li pa­si­nau­do­ ti pri­si­jun­gę ad­re­su www.gy­ven­to­ jai.sod­ra.lt ir pa­si­rin­kę nuo­ro­dą „Gy­ ven­to­jo sri­tis“.

Pri­si­jung­ti ga­li­ma nau­do­jan­tis elekt­ ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ar­ba elekt­ ro­ni­nio pa­ra­šo prie­mo­nė­mis.

Pir­mą­kart pri­si­jun­g us rei­k ia už­ pil­dy­ti „Nus­ta­ty­mų“ skil­tį. Tuo­met kiek­vie­ną­kart tei­kiant pra­šy­mus sis­te­ma su­for­muos iš da­lies už­pil­ dy­tus pra­šy­mus.

Per Elekt­ro­ni­nę gy­ven­to­jų ap­tar­na­ vi­mo sis­te­mą ga­li­te: pa­teik­ti pra­šy­mą skir­ti li­gos, mo­ti­ Pagalba: dau­ge­lį gy­ven­to­jų su­do­mi­na ga­li­my­bė per „Sod­ros“ elekt­ro­ni­nę gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo sis­te­mą

su­ži­no­ti pro­gno­zuo­ja­mos pen­si­jos dy­dį.

Drau­dė­jams jau šiuo me­tu „Sod­ ra“ daug dau­giau pa­slau­gų tei­kia elekt­ro­ni­niu bū­du, nei at­vy­kus į te­ri­to­ri­nį sky­rių. „Sod­ra“ pro­gno­ zuo­ja, kad po ke­le­rių me­tų in­ter­ ne­tu ir gy­ven­to­jams bus su­tei­kia­ ma dau­giau pa­slau­gų nei įpras­tai te­ri­to­ri­niuo­se sky­riuo­se. „Pust­re­čių me­tų tei­kia­mų elekt­ ro­ni­nių pa­slau­gų nau­dą pa­ju­to ne tik daug lai­ko su­tau­pan­tys gy­ven­to­jai.

Ma­žė­jant ei­lėms te­ri­to­ri­niuo­se sky­ riuo­se, pa­čios „Sod­ros“ dar­buo­to­jai ga­li kur kas ko­ky­biš­kiau ap­tar­nau­ti ki­tus klien­tus. Be to, da­lies dar­buo­ to­jų ga­lė­jo­me ir at­si­sa­ky­ti“, – sa­kė Min­dau­gas Strums­kis, „Sod­ros“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Per­nai per pir­mus sep­ty­nis mė­ ne­sius „Sod­ra“ ga­vo be­maž 385 tūkst. pra­šy­mų iš­mo­kė­ti li­gos pa­ šal­pą, iš jų treč­da­lis (33 pro­c.) bu­vo

elekt­ro­ni­niai, ku­riuos gy­ven­to­jas ga­li pa­teik­ti jam pa­to­gio­je vie­to­je in­ter­ne­tu, šiais me­tais šis ro­dik­lis išau­go iki 40 pro­c. „Mū­sų ver­ti­ni­mu, gy­ven­to­jas, ne­ va­žiuo­da­mas į „Sod­rą“, su­tau­po vi­ du­ti­niš­kai dvi va­lan­das. Šiais lai­kais dau­ge­lis žmo­nių jau tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis kom­piu­te­riu ir in­ter­ne­tu, tad per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus dau­gu­ma pa­na­šių pra­šy­mų vei­kiau­ siai bus tei­kia­mi in­ter­ne­tu“, – įsi­ti­ ki­nęs M.Strums­kis.

At­siž­velg­da­ma į nau­jau­sias ten­ den­ci­jas, „Sod­ra“ elekt­ro­ni­nes pa­slau­gas šiais me­tais pri­tai­kė darbui iš­ma­niuo­siuose te­le­fo­nuose.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ga­vę „Sod­ ros“ iš­mo­ką žmo­nės ne­ma­lo­niai nu­stem­ba su­ži­no­ję, kad jų pa­šal­ pa ar pen­si­ja yra ge­ro­kai ma­žes­ nė nei, jų skai­čia­vi­mu, tu­rė­jo bū­ti.

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

„Kai ku­rie at­ve­jai bū­na itin skau­ dūs. Įs­ta­ty­mai aiš­kiai api­brė­žia, kuriais at­ve­jais, ko­kio dy­džio iš­ mo­kas tu­ri­me skir­ti. Kar­tais dėl ne­su­sip­ra­ti­mų, kar­tais dėl ne­są­ži­ nin­go darb­da­vio, ven­gian­čio mo­ kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, gy­ven­to­jai pra­ran­da tūks­tan­čius li­tų, ku­riuos tei­sė­tai ti­kė­jo­si gau­ ti su­lau­kę vai­ke­lio ar išė­ję į pen­si­ ją“, – pa­sa­ko­jo „Sod­ros“ di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas.

Pa­na­šių si­tua­ci­jų bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti, jei gy­ven­to­jai daž­niau do­mė­tų­si, draudžiamomis paja­ mimis, nuo kurių mokamos so­ cialinio draudimo įmokos, ko­kio dy­džio pen­si­jos jie ga­lė­tų ti­kė­tis atei­ty­je, at­si­žvelg­da­mi į jau su­mo­ kė­tas įmo­kas. Vi­są šią in­for­ma­ci­ ją ne­sun­ku su­ras­ti „Sod­ros“ elekt­ ro­ni­nių pa­slau­gų po­rta­le. „Džiu­gu,

kad šio­je sri­ty­je gy­ven­to­jai tam­pa vis smal­ses­ni, rū­pi­na­si sa­vo atei­ti­ mi. Jie pa­si­do­mi ne tik darb­da­viais, bet ir tuo, kiek lė­šų bu­vo per­ves­ ta ant­ro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­ dams, ga­liau­siai, kurie tre­tie­ji as­ me­nys (tar­kim, ban­kai ar kre­di­tų bend­ro­vės) „Sod­ros“ ba­zė­je do­ mė­jo­si apie asmens darbovietes ar draudžiamąsias pajamas (atlygini­ mą)“, – pa­brė­žė M.Strums­kis.

Nuo elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų tei­ki­ mo pra­džios gy­ven­to­jai 844 tūkst. kar­tų do­mė­jo­si pri­skai­čiuo­to­mis ir „Sod­ros“ mo­ka­mo­mis iš­mo­ko­ mis, 272 tūkst. kar­tų – so­cia­li­nio drau­di­mo lai­ko­tar­piais, 147 tūkst.

– drau­di­mo sta­žu se­nat­vės pen­si­ jai, 115 tūkst. – lė­šomis, per­ve­da­ momis į pri­va­čius ant­ro­sios pa­ko­ pos pen­si­jų fon­dus.

Vi­sais vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­ di­mo klau­si­mais gy­ven­to­jai ir įmo­ nės ne­tru­kus bus kon­sul­tuo­ja­mi bend­ru trum­puo­ju te­le­fo­no nu­ me­riu. Tai da­rys spe­cia­liai pa­ruoš­ ti grei­tai ati­da­ro­mo „Sod­ros“ in­for­ ma­ci­jos cent­ro kon­sul­tan­tai.

vie­no­dų si­tua­ci­jų in­terp­re­ta­vi­mo.

Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad in­for­ma­ci­jos cent­ras to­kių ne­su­sip­ra­ti­mų skai­ čių pa­dės su­ma­žin­ti mak­si­ma­liai“, – sa­kė „Sod­ros“ di­rek­to­rius Min­ dau­gas Sin­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, te­le­fo­ni­niai po­kal­biai turės būti įra­šo­mi ir iš­ki­lus abe­jo­ nių, bus ga­li­ma įsi­ti­kin­ti kon­sul­ ta­vi­mo ko­ky­be. Kai kon­sul­tan­tas ne­ga­lės iš­kart at­sa­ky­ti į klau­si­mą, at­sa­ky­mas klien­tui bus pa­tei­kia­ mas vėliau jam pa­to­giu būdų – te­ le­fo­nu ar­ba elekt­ro­ni­niu pa­štu. „Sod­ros“ va­do­vas įsi­ti­ki­nęs, kad in­for­ma­ci­jos cent­ras bus ypač nau­ din­gas tais at­ve­jais, kai kei­sis įsta­ ty­mai ar ki­ti tei­sės ak­tai, re­gu­liuo­ jan­tys so­cia­li­nį drau­di­mą. „To­kiais at­ve­jais skam­bu­čių skai­čius te­ri­to­ ri­niuo­se „Sod­ros“ sky­riuo­se išau­ ga ke­lis kar­tus. Tai­gi, žmo­nės vi­są nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją ga­lės su­ži­no­ti pa­skam­bi­nę vie­nu te­le­fo­no nu­me­ riu“, – sa­kė „Sod­ros“ di­rek­to­rius.

nys­tės, mo­ti­nys­tės (tė­vys­tės) ar tė­ vys­tės pa­šal­pą; sužinoti priskaičiuotas draudžia­

mąsias pajamas (darbo užmokęstį); su­ži­no­ti, kas ir kuriais lai­ko­tar­

piais už jus mo­kė­jo so­cia­li­nio drau­ di­mo įmo­kas; su­ži­no­ti pro­gno­zuo­ja­mą sa­vo

pen­si­jos dy­dį; su­ži­no­ti, kurie tre­tie­ji as­me­nys

do­mė­jo­si jū­sų drau­džia­mo­sio­mis pa­ja­mo­mis ir t. t.

40 proc.

„Sodros“ inf.

„Sod­ra“ ku­ria bend­rą in­for­ma­ci­jos cent­rą Vie­nas nu­me­ris – vi­sais klau­si­mais

Iki šiol iš­ki­lus klau­si­mų gy­ven­ to­jai ir įmo­nių dar­buo­to­jai skam­ bin­da­vo tie­sio­giai į te­ri­to­ri­nius „Sod­ros“ sky­rius, tu­rė­da­vo pa­ tys su­si­ras­ti rei­ka­lin­go spe­cia­lis­ to te­le­fo­ną.

Pra­dė­jus veik­ti „Sod­ros“ in­ for­ma­ci­jos cent­rui už­teks vie­ no trum­po­jo nu­me­rio, ku­riuo bus tei­kia­mos kon­sul­ta­ci­jos pa­šal­pų, pen­si­jų, įmo­kų mo­kė­ji­mo ir ki­ tais ak­tua­liais so­cia­li­nio drau­di­mo klau­si­mais. „Sod­ros“ in­for­ma­ci­jos cent­ ras įsi­kurs Rad­vi­liš­ky­je. Šiuo me­tu kon­sul­tan­tai da­ly­vau­ja mo­ky­muo­ se, bai­gia­mos įreng­ti dar­bo vie­tos.

Pla­nuo­ja­ma, kad dar­bą „Sod­ros“ in­for­ma­ci­jos cent­ras pra­dės dar šį ru­de­nį.

Tiks­las – pa­slau­gų ko­ky­bė Pa­to­gu: „Sod­ros“ di­rek­to­rius M.Sin­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad trum­pa­sis

te­le­fo­no nu­me­ris bus po­pu­lia­rus, nes taip in­for­ma­ci­ją bus ga­li­ma gau­ ti grei­tai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Kai kon­sul­ta­ci­jas teik­da­vo vi­si „Sod­ros“ dar­buo­to­jai, neiš­veng­ da­vo­me ne­su­sip­ra­ti­mų, skir­tin­go

Teiks as­me­ni­nę in­for­ma­ci­ją

Pa­sak „Sod­ros“ di­rek­to­riaus, in­ for­ma­ci­jos cent­ras pra­džio­je teiks tik bend­ro po­bū­džio kon­sul­ta­ci­jas.

Ta­čiau il­gai­niui, įdie­gus tin­ka­mas as­mens duo­me­nų ap­sau­gą už­tik­ ri­nan­čias prie­mo­nes, gy­ven­to­jams bus tei­kia­ma ir as­me­ni­nė in­for­ma­

pra­šy­mų skir­ti li­gos pa­šal­pą – elekt­ro­ni­niai.

ci­ja, pa­vyz­džiui, ko­dėl jam mo­ka­ ma vie­no­kio ar ki­to­kio dy­džio pa­ šal­pa, nuo ko pri­klau­so jo pen­si­ja. Šiuo me­tu as­me­ni­nio po­bū­džio in­for­ma­ci­ją ga­li­ma su­ži­no­ti tik per Elekt­ro­ni­nę gy­ven­to­jų ap­tar­ na­vi­mo sis­te­mą (EGAS), Elekt­ro­ ni­nę drau­dė­jų ap­tar­na­vi­mo sis­te­ mą (EDAS) ar­ba at­vy­kus į „Sod­ros“ sky­rių.

Atei­ty­je taip pat pla­nuo­ja­ma, kad „Sod­ros“ in­for­ma­ci­jos cent­ras už­tik­rins ir bend­rą kon­sul­ta­vi­mą elekt­ro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis. „Sodros“ inf.

Skai­čiai ir fak­tai Kon­sul­ta­ci­jos trum­puo­ju te­le­fo­nu

bus tei­kia­mos dar­bo die­no­mis: pirma­ dieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penk­ta­die­niais nuo 8 iki 15.45 val.

Skam­bu­čiai į „Sod­ros“ in­for­ma­ci­

jos cent­rą bus apmokestinti pa­gal te­le­fo­no ry­šių ope­ra­to­rių nu­sta­ty­ tus ta­ri­fus.

Pra­džio­je „Sod­ros“ in­for­ma­ci­jos

cent­re dirbs 26 dar­buo­to­jai. Pri­rei­ kus jų skai­čius bus di­di­na­mas.

Pla­nuo­ja­ma, kad per mė­ne­sį „Sod­

ros“ in­for­ma­ci­jos cent­ro kon­sul­tan­ tai su­teiks nuo ke­lio­li­kos iki ke­lias­ de­šim­ties tūks­tan­čių kon­sul­ta­ci­jų.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

aktualijos

11

Su­reng­ti šven­tę mies­te­lio ar kai­mo bend­ruo­me­nei, or­ ga­ni­zuo­ti jau­ni­mo lais­va­lai­kį, su­tvar­ky­ ti ap­lin­ką – vi­sa tai ga­li­ma pa­da­ry­ti pa­ nau­do­jant lė­šas, skir­ tas pa­gal šie­met So­ cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ jos (SADM) pra­dė­ tą vyk­dy­ti Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­ vi­val­dos pro­gra­mą.

Ini­cia­ty­vos: dar ne visos bendruomenės spėjo panaudoti gautas lėšas. Daugelio jų planuose – įrengti vaikų žaidimų aikšteles, sutvarkyti aplin-

ką, gatvių apšvietimą, įkurti bendruomenių namus.

Tomo Raginos, Aliaus Morozovo nuo­tr.

Vie­tos bend­ruo­me­nėms – pa­ra­ma Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Šia pro­gra­ma sie­kia­ma ska­tin­ti bend­ruo­me­nes vi­so­je Lie­tu­vo­je ak­ ty­viai da­ly­vau­ti prii­mant spren­di­ mus dėl lė­šų pa­nau­do­ji­mo, ten­ki­nant vie­tos bend­ruo­me­nių vie­šuo­sius po­ rei­kius so­cia­li­nė­je, kul­tū­ri­nė­je, švie­ ti­mo ir ki­to­se sri­ty­se.

Pag­rin­di­nė šios pro­gra­mos pa­ skir­tis – ska­tin­ti vie­tos bend­ruo­ me­nių sa­vi­val­dą ir sa­va­ran­kiš­ku­mą, su­da­rant ga­li­my­bes vie­tos bend­ ruo­me­nėms spręs­ti joms ak­tua­lius klau­si­mus, stip­rin­ti bend­ruo­me­ nių su­telk­tu­mą bei tar­pu­sa­vio pa­ si­ti­kė­ji­mą ir di­din­ti bend­ruo­me­nės na­rių at­sa­ko­my­bę už bend­ruo­me­ nė­se spren­džia­mus klau­si­mus.

Prog­ra­mai įgy­ven­din­ti 2012ie­siems iš vals­ty­bės biu­dže­to skir­ti

8 mln. li­tų pa­da­ly­ti sa­vi­val­dy­bėms pa­gal Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­ pek­ci­jos pa­teik­tus duo­me­nis apie dir­ban­čių ir gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­ kes­tį mo­kan­čių žmo­nių skai­čių sa­ vi­val­dy­bė­se.

Pa­gal pro­gra­mą leis­ta fi­nan­suo­ ti veik­las, ge­ri­nan­čias vie­tos bend­ ruo­me­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, t. y. vie­šų­jų erd­vių ir ap­lin­kos tvar­ky­ mo, vai­kų ir jau­ni­mo užim­tu­mo, spor­to ir svei­ka­ti­ni­mo, kul­tū­ri­nę bei švie­ti­mo veik­las ir kt. Įgy­ven­d i­n ant Vie­tos bend­ ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­mą 2012 m. Antrą ket­vir­tį sa­vi­val­dy­ bėms per­ves­ta 2,64 mln. li­tų. Dau­ giau kaip 80 pro­c. šių per­ves­tų lė­šų vie­tos bend­ruo­me­nių po­rei­kiams pa­nau­do­jo 5 sa­vi­val­dy­bės: Ra­sei­ nių, Ku­piš­kio, Prie­nų, Pak­ruo­jo, Ig­na­li­nos ra­jo­nai. Ki­tos sa­vi­val­

dy­bės taip pat įgau­na pa­grei­tį. Jo­ se su­da­ry­tos vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos jau priė­mė spren­di­mus dėl fi­nan­suo­ja­mų veik­lų ir da­lis jų yra pra­dė­tos įgy­ven­din­ti.

Pa­gal pa­teik­tus pro­gra­mos prie­ mo­nės įvyk­dy­mo ata­skai­tų duo­me­ nis vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos dau­giau­sia lė­šų sky­rė ka­pi­nai­tėms tvar­ky­ti, kop­lyts­tul­pių re­mon­tui, poil­sia­vie­čių, par­kų prie­žiū­rai, in­ for­ma­ci­nių sten­dų ga­my­bai, mies­ te­liams ir kai­mo vie­to­vėms gra­žin­ ti bei puo­se­lė­ti ir kt.

Vai­kų ir jau­ni­mo užim­tu­mo pro­ble­ma ak­tua­li ne tik mies­tuo­se, bet ir kai­mo vie­to­vė­se, to­dėl spren­ džiant šią pro­ble­mą, ypač per va­ sa­ros ato­sto­gas, kai ku­rios vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos nu­spren­ dė da­lį lė­šų skir­ti ir pa­nau­do­ti sto­ vyk­loms bend­ruo­me­nių vai­kams ir

So­cia­liai at­sa­kin­gų kė­dai­niš­kių pa­vyz­dys Kė­dai­nių ra­jo­ne Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­mai vyk­dy­ti antrą šių me­tų ket­vir­tį skir­ta 40,9 tūkst. li­tų. Šios lė­šos pa­nau­do­tos Kė­dai­nių mies­ tui ir ke­lioms ra­jo­no se­niū­ni­joms gra­ žin­ti bei tvar­ky­ti, taip pat įreng­tos tink­ li­nio aikš­te­lės, įsi­gy­ta pa­la­pi­nių, suo­le­ lių, spor­to in­ven­to­riaus ir ki­tų prie­mo­ nių, rei­ka­lin­gų vai­kų ir jau­ni­mo užim­ tu­mui or­ga­ni­zuo­ti.

ko­jo jau­ni­mo šven­tė, vai­kų ir jau­ni­mo spor­to var­žy­bos. Kė­dai­nių sa­ma­rie­čių bend­ri­ja už gau­tas lė­šas įsi­gi­jo prie­mo­ nių lab­da­ros val­gyk­lė­lei įreng­ti. At­lik­ ti kai­mų bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­ jų pa­tal­pų re­mon­to dar­bai – su­tvar­ky­ ta van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ ma Pe­lėd­na­gių bend­ruo­me­nės cent­ ro pa­tal­po­se, įves­ta elekt­ra į Me­dek­šių kai­mo bend­ruo­me­nės na­mus.

jau­ni­mui organizuoti. Sie­kiant su­ da­ry­ti pa­lan­kes­nes jau­ni­mo užim­ tu­mo ga­li­my­bes, priim­ti spren­di­ mai dėl tink­li­nio, krep­ši­nio, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių įren­gi­mo, spor­ ti­nio in­ven­to­riaus įsi­gi­ji­mo, įvai­ rių jau­ni­mo spor­to ko­man­dų rė­ mi­mo ir kt.

Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bų na­ riai pa­tvir­ti­no da­lį spren­di­mų ir dėl kul­tū­ri­nės bei švie­ti­mo veik­los fi­ nan­sa­vi­mo, nes kul­tū­ri­niai ren­gi­ niai, šven­tės pa­de­da stip­rin­ti bend­ ruo­me­nių su­telk­tu­mą, tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mą, gar­si­na vie­tos bend­ ruo­me­nę ap­lin­ki­niuo­se re­gio­nuo­se.

Prog­ra­ma jau duo­da re­zul­ta­tų Ig­na­li­nos ra­jo­ne Vie­tos bend­ruo­me­ nių sa­vi­val­dos pro­gra­ma pra­dė­ta įgy­ ven­din­ti nuo šių me­tų ge­gu­žės. Pa­gal šią pro­gra­mą ra­jo­no vie­tos bend­ruo­ me­nių ta­ry­boms skir­ta 33,9 tūkst. li­ tų – kiek­vie­nai se­niū­ni­jai po 2,8 tūkst. li­tų.

mas. At­nau­jin­ta Ka­čer­giš­kės baž­ny­ čia – nu­da­žy­tas jos fa­sa­das.

Ig­na­l i­nos bend­r uo­me­nė Ka­z i­t iš­k io se­n iū­n i­jo­je nu­ta­rė su­reng­t i Jo­n i­n ių ir Pet­r i­n ių šven­tes. Cei­k i­n ių se­n iū­ ni­jo­je at­nau­jin­t i spor­to aikš­te­les – įreng­t i nau­jas krep­ši­n io len­tas, nu­ Šios pro­g ra­mos lė­šo­mis Ig­na­l i­nos pirk­t i tink­lų, ka­muo­l ių. Taip pat su­ mies­te bend­ruo­me­nės ir tu­ris­tų lan­ re­mon­tuo­t i vie­no se­n iū­n i­jos pa­plū­ ko­mo­je erd­vė­je įreng­tas al­pi­na­riu­ di­mių liep­tą.

Kas ga­li da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je? mo užim­tu­mo pro­ble­ma ak­tua­li kiek­ vie­nai se­niū­ni­jai, to­dėl se­niū­ni­jų vie­ tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos nu­ma­tė dau­gy­bę veik­lų vai­kų ir jau­ni­mo užim­ tu­mo są­ly­goms su­da­ry­ti ir ge­rin­ti. Pe­ lėd­na­gių se­niū­ni­jos vie­tos bend­ruo­ me­nės ta­ry­ba sky­rė 1000 li­tų tink­li­nio aikš­te­lei įreng­ti No­ciū­nų kai­me.

Taip pat šios pro­gra­mos lė­šo­mis bus or­ga­ni­zuo­ja­mos Mie­gė­nų, Gu­džiū­nų, Pa­čios bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va Kra­ Nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti in­for­ma­ci­nį sten­ Aukš­tų­jų Kap­lių kai­mų ir Kra­kių mies­ kių se­niū­ni­jo­je bu­vo su­reng­ta ka­ta­li­kiš­ dą Juod­kai­mių kai­me. Vai­kų ir jau­ni­ te­lio šven­tės.

Vie­tos bend­r uo­me­nė – tai tam tik­ ros gy­ve­n a­mo­s ios vie­to­vės te­r i­to­ ri­j os gy­ven­to­j ai, jų at­s to­vai se­n iū­ nai­č iai, to­j e te­r i­to­r i­jo­j e vei­k ian­č ios bend­r uo­me­n i­n ės or­g a­n i­z a­c i­j os ir pan.

Daž­niau­siai šio­je pro­gra­mo­je vie­tos bend­ruo­me­nė pri­ly­gi­na­ma se­niū­ni­ jos ad­mi­nist­ruo­ja­mai te­ri­to­ri­jai. To­ dėl lė­šos ski­ria­mos bū­tent to­kių vie­ tos bend­r uo­me­n ių vie­šie­siems po­ rei­kiams. Įgy­ven­di­nant vie­tos bend­

ruo­me­nių sa­vi­val­dos pro­gra­mą da­ly­ vau­ja vi­sos 60 sa­vi­val­dy­bių, ku­rio­se yra apie 550 se­niū­ni­jų. Įgy­ven­di­nant šią pro­gra­mą svar­bios vei­kė­jos yra vie­tos bend­r uo­me­n ių or­ga­n i­za­ci­jos (ju­r i­d i­n iai as­me­nys – aso­cia­ci­jos), ku­r ių at­sto­vai tu­r i bū­ ti įtrauk­ti į vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ ry­bas. SADM už­sa­k y­to ty­r i­mo apie bend­ruo­me­ni­nes or­ga­ni­za­ci­jas nau­ jau­siais duo­me­n i­m is, Lie­tu­vo­je vei­ kia apie 1800 to­k ių or­ga­ni­za­ci­jų.

penktADIENIS, rugpjūčio 31, 2012

Socialinės

12 aktualijos

Lie­tu­vo­je mo­te­rų bal­sas gir­di­mas Fak­ti­nės ly­čių ly­gy­bės Lie­tu­vo­je nė­ra ir dar il­gai ne­bus, ta­čiau yra kuo pa­si­džiaug­ti, nes Lie­tu­va pa­sau­li­nia­me kon­teks­te at­ ro­do vi­sai ne­blo­gai. Taip tvir­ti­na Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ly­čių stu­di­jų cent­ro di­rek­to­rė pro­f. Da­lia Lei­nar­tė.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Ne­se­niai pa­skel­bė­te, kad Lie­ tu­va ly­čių ly­gy­bės klau­si­mu pa­ sau­ly­je at­ro­do ne­blo­gai. Ko­kie fak­tai lei­džia taip teig­ti?

– Tvir­tin­da­ma, kad Lie­tu­va ly­čių ly­gy­bės klau­si­mu at­ro­do ne­blo­gai, gal­vo­je tu­rė­jau pa­sau­lio kon­teks­tą.

Iš­ties pa­sau­ly­je Lie­tu­va ver­ti­na­ ma kaip ša­lis, ku­rio­je mo­te­rų bal­ sas gir­di­mas. Ne­sa­kau, kad ly­čių ly­gy­bės sri­ty­je nė­ra pro­ble­mų, ta­ čiau di­džiuo­tis yra kuo.

Ga­li­me kal­bė­ti fak­tais. Iš 135 pa­ sau­lio ša­lių Lie­tu­va yra 19 pa­gal vy­rų ir mo­te­rų užim­tu­mą. 2011 m.

Lietuvoje darbo rinkoje moterys da­ lyvavo beveik lygiai su vyrais. Mo­ terų metinis užimtumo lygis buvo beveik vienodas – daugiau nei 60 proc. Kaip vi­si ži­no­me, dažniausia dar­bas už­tik­ri­na vy­rų ir mo­te­rų ge­ ro­vę su vi­so­mis iš to iš­plau­kian­čio­ mis pa­sek­mė­mis: ga­li­my­be ge­riau pa­si­rū­pin­ti sa­vo vai­kais, in­ves­ti­ci­ jo­mis į sa­vo pa­čių švie­ti­mą ir kva­ li­fi­ka­ci­ją, į se­nat­vę ir pan.

Ver­ti­nant ly­čių pu­siaus­vy­rą aukš­ tes­nio ran­go va­dy­bi­nin­kų, tar­nau­ to­jų po­stuo­se, Lie­tu­va uži­ma net 16 vie­tą iš 125 ša­lių. Iš to­kias pa­rei­gas ei­nan­čių žmo­nių mū­sų ša­ly­je vy­rai su­da­ro 60 pro­c., mo­te­rys – 40 pro­c.

Yra ką to­bu­lin­ti šio­je sri­ty­je? Be abe­ jo­nės, taip. Bet, tar­ki­me, Nor­ve­gi­jo­ je šie pro­cen­tai ati­tin­ka­mai mo­te­rų ne­nau­dai su­da­ro 69 pro­c. (vy­rai) ir 31 pro­c. (mo­te­rys), Če­ki­jo­je 79 pro­c. (vy­rai) ir 28 pro­c. (mo­te­rys), Kip­ re to­kias pa­rei­gas ei­nan­čių vy­rų yra 84 pro­c., o mo­te­rų 16 pro­c. Pa­gal ly­ čių pu­siaus­vy­rą par­la­men­te uži­ma­ me 60 vie­tą iš 130 ša­lių.

Kai ku­rių ly­čių eks­per­tų nuo­mo­ ne, tai, kad tu­ri­me ša­lies pre­zi­den­ tę mo­te­rį, ne­by­lo­ja apie fak­ti­nę ly­čių ly­gy­bę vi­suo­me­nė­je. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ne, nė­ra jo­kios abe­jo­nės, kad tai svar­bi są­ly­ga siek­ti ly­čių ly­gy­bės.

Apsk­ri­tai tik 43 ša­lys žmo­ni­jos is­to­ ri­jo­je, tarp jų Lie­tu­va, bu­vo ar yra iš­ rin­kusios sa­vo ša­lies va­do­ve mo­te­rį.

– Ta­čiau lig šiol ly­čių ly­gy­bė yra dau­giau po­li­ti­nio ir aka­de­mi­ nio, o ne vie­šo­jo dis­kur­so da­ lis. Ar yra po­žy­mių, kad pa­dė­ tis kei­sis?

– Jūs tei­sus. Vie­na ver­tus, ga­li­me ma­ny­ti, kad vi­suo­me­nė Lie­tu­vo­je ne­pa­si­ren­gu­si priim­ti ly­čių ly­gy­bės idė­jų bend­ruo­me­nės, šei­mos lyg­me­ niu. Ki­ta ver­tus, to­kia si­tua­ci­ja nu­ lem­ta is­to­riš­kai. Lie­tu­vą kaip ir ki­ tas bu­vu­sias so­vie­ti­nes res­pub­li­kas ap­len­kė fe­mi­nis­ti­nis 1970-ųjų ju­dė­ ji­mas, ku­ris Va­ka­rų de­mok­ra­ti­jos ša­ly­se iš es­mės apė­mė be­veik vi­sus vi­suo­me­nės sluoks­nius. Tuo­met jis bu­vo toks gai­va­liš­kas, kad pa­sie­kė ar­ba sa­vo idė­jo­mis pa­lie­tė, ga­li­ma sa­ky­ti, vi­sus vy­rus ir mo­te­ris. Šis vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas tu­rė­jo le­ mia­mą įta­ką atei­nan­čių kar­tų gy­ ve­ni­mui ir ly­čių vaid­mens kai­tai.

Vė­liau tiek Va­ka­rų Eu­ro­po­je, tiek JAV va­di­na­ma­sis „grass roots“ mo­te­rų ju­dė­ji­mas na­tū­ra­liai už­ lei­do po­zi­ci­jas ir ly­čių ly­gy­bės įgy­ ven­di­ni­mas di­des­ne da­li­mi pe­rė­jo val­džios ins­ti­tu­ci­jų glo­bon ar­ba li­ ko aka­de­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų in­te­re­sų lau­ke. Po 1990-ųjų Lie­tu­va įsi­jun­gė bū­tent į šį mo­te­rų ju­dė­ji­mo ir ly­čių ly­gy­bės įgy­ven­di­ni­mo eta­pą.

Ta­čiau bū­tu­me ne­tei­sūs sa­ky­da­ mi, kad šian­dien Lie­tu­vo­je ir ki­to­se ša­ly­se ly­čių ly­gy­bė nė­ra vie­šo­jo dis­ kur­so da­lis. Ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ ni­za­ci­jų dar­bas, ak­ty­vu­mas, įna­šas yra la­bai di­de­li ir reikš­min­gi.

– Ko­kią įta­ką mū­sų vi­suo­me­ nės po­žiū­riui į vy­rų ir mo­te­rų ly­gy­bę pa­da­rė so­vie­tų oku­pa­ ci­jos lai­ko­tar­pis?

– So­viet­me­čiu dieg­tas ly­čių ly­gy­ bės mo­de­lis yra so­vie­ti­nės ideo­ lo­gi­jos pro­duk­tas. Jis bu­vo grin­ džia­mas ly­čių konf­lik­tu, o ne ly­čių par­tne­rys­te ir bend­ra­dar­bia­vi­mu.

Va­ka­rų fe­mi­nis­tės sie­kė pa­keis­ ti ly­čių vaid­me­nis, ypač vy­ro vaid­ me­nį šei­mo­je, o so­vie­ti­nė ly­čių ly­ gy­bės kon­cep­ci­ja kei­tė pa­čią šei­mą ir jos pri­gim­tį. Va­ka­rie­tiš­ko fe­mi­ niz­mo idė­jos SSRS bu­vo drau­džia­

mos, o pa­ts žo­dis dirb­ti­nai sie­ja­ mas su nei­gia­mais įvaiz­džiais (kaip ir ki­tos va­ka­rie­tiš­kos de­mok­ra­ti­jos idė­jos). Šian­die­nė po­pu­lis­ti­nė aro­ gan­ci­ja fe­mi­niz­mo at­žvil­giu yra ne­są­mo­nin­gas so­vie­ti­nės pro­pa­ gan­dos vai­sius. Kiek daug iš tų fe­ mi­niz­mo idė­jų „ne­pri­pa­žįs­tan­čių“ vy­rų ir mo­te­rų jas ži­no?

Vals­ty­bė ne­ga­li ir ne­ tu­ri kiš­tis į pri­va­tų žmo­nių gy­ve­ni­mą.

Tai lie­čia ne tik šei­ mą, bet ir ki­tas pri­va­ taus gy­ve­ni­mo sri­tis.

– Kaip kei­tė­si mo­te­rų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je at­ga­vus ne­prik­lau­so­ my­bę?

– Mo­te­rų si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je po 1990-ųjų kei­tė­si cik­liš­kai. Tar­ki­me, iš­kart po ne­prik­lau­so­my­bės Lie­tu­ vo­je bu­vo la­bai po­pu­lia­rios va­di­ na­mo­sios 1950-ųjų ame­ri­kie­tiš­kos sva­jo­nės tra­di­ci­jos. Pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­piu iš so­cia­liz­mo į de­mok­ ra­ti­nę vi­suo­me­nę kei­tė­si ir pa­ma­žu for­ma­vo­si nau­ji ly­čių vaid­me­nys.

Pa­me­na­me, kaip 1990-ųjų pra­ džio­je bu­vo už­da­ro­mi vai­kų dar­ že­liai ir lop­še­liai, nes ma­mos pa­ čios no­rė­jo au­gin­ti vai­kus, dau­giau lai­ko skir­ti na­mams, bui­čiai ir šei­ mai. Bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi pir­mie­ji mer­gi­nų gro­žio kon­kur­sai, ati­da­ry­ ti pir­mie­ji gro­žio sa­lo­nai ir pir­mie­ ji spor­to klu­bai mo­te­rims. Tuo me­tu aki­vaiz­džiai for­ma­vo­si mo­ters „na­ mų gė­lės“, „na­mų an­ge­lo“ įvaiz­dis.

Ta­čiau ne­tru­kus, praei­to de­šimt­ me­čio ant­ro­je pu­sė­je, Lie­tu­vos mo­ te­rys vėl ga­na ryž­tin­gai sie­kė užim­ti tvir­tas po­zi­ci­jas dar­bo rin­ko­je. Tai reiš­kė, kad dau­gu­ma mo­te­rų sie­kė ir sie­kia su­de­rin­ti šei­mą ir kar­je­rą.

– Dau­giau­sia mo­te­rų tei­sių pa­ žei­di­mų vyks­ta ne vie­šo­je sfe­ ro­je, o pri­va­čio­je. Ir į ją vals­ty­

Įta­ka: „Šian­die­nė po­pu­lis­ti­nė aro­gan­ci­ja fe­mi­niz­mo at­žvil­giu yra ne­

są­mo­nin­gas so­vie­ti­nės pro­pa­gan­dos vai­sius“, – įsi­ti­ki­nu­si pro­f. D.Lei­ nar­tė.

Tomo Lukšio (BFL) nuyotr.

bė ne­si­ki­ša. Kaip tų pa­žei­di­mų skai­čių su­ma­žin­ti?

– Vals­ty­bė ne­ga­li ir ne­tu­ri kiš­tis į pri­va­tų žmo­nių gy­ve­ni­mą. Tai lie­čia ne tik šei­mą, bet ir ki­tas pri­va­taus gy­ve­ni­mo sri­tis. Ta­čiau vie­na svar­ biau­sių in­ter­ven­ci­jos išim­čių, be jo­ kios abe­jo­nės, yra smur­tas. Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos ne­ vyriausybinių moterų organizacijų, kai kurių Seimo narių, tarp jų Da­ lios Kuodytės, Marijos Aušrinės Pa­ vilionienės, pastangomis pagaliau Seimas priėmė Apsaugos nuo smur­ to artimoje aplinkoje įstatymą, ku­ rio projektą parengė Socialinės ap­ saugos ir darbo ministerija. Jau per pir­mus pen­kis mė­ne­sius, kai ga­lio­ ja įsta­ty­mas, re­gist­ruo­ta 11 tūkst. pra­ne­ši­mų, pra­dė­ti 3805 iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai. Iš dau­giau nei 3 tūkst. nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų 81 pro­c. su­da­ ro mo­te­rys, o de­šim­ta­da­lį – vai­kai.

Kiek­vie­nais me­tais 20 mo­te­rų mirš­ ta dėl pa­tir­to smur­to šei­mo­je.

Priim­tas įsta­ty­mas yra la­bai svar­bi prie­mo­nė, sie­kiant už­kirs­ti ke­lią smur­tui prieš mo­te­ris ir vai­ kus. Ta­čiau, kol bus ga­jus sa­vi­nin­

kiš­kas, ne­pa­gar­bus vy­rų po­žiū­ris į mo­te­ris, pro­ble­mos mas­tas ma­ žės lė­tai. Tu­rė­tu­me skleis­ti ir pro­ pa­guo­ti ži­nią, kad šei­ma lai­min­ga tik tuo­met, kai jo­je lai­min­ga žmo­ na ir ma­ma.

– Be­je, ar tai, pa­gal tai, kaip Lie­ tu­vo­je su­vo­kia­ma idea­li šei­ma, kuo nors ski­ria­mės nuo Va­ka­ rų Eu­ro­pos?

– Po­li­ti­niu lyg­me­niu mė­gi­na­ma for­mu­luo­ti spe­ci­fi­nę šei­mos sam­ pra­tą. Tu­riu gal­vo­je vals­ty­bi­nę šei­ mos po­li­ti­kos kon­cep­ci­ją, pa­tvir­tin­ tą LR Sei­me 2008 m. Ši kon­cep­ci­ja nuo Va­ka­rų Eu­ro­po­je do­mi­nuo­jan­ čio pri­va­taus gy­ve­ni­mo su­vo­ki­mo ski­ria­si es­mi­niu prin­ci­pu – sie­kiu api­brėž­ti ir įspraus­ti šei­mą bei tar­ pas­me­ni­nius san­ty­kius į tam tik­ rus rė­mus. Nie­kas ne­ga­li pri­mes­ti as­me­niui, ko­kia tu­ri bū­ti jo šei­mos sam­pra­ta ir šei­my­ni­nių san­ty­kių vi­ zi­ja. Tai pri­va­ti sfe­ra ir jo­je ga­lio­ja su­dė­tin­gi dės­niai, ku­rie nė­ra ir ne­ ga­li bū­ti pa­val­dūs teisės aktams. Bet vals­ty­bės pa­gal­ba ir pa­ra­ma šei­mai – svar­bi ir bū­ti­na vi­suo­me­nei.

Alimentų nemokantys tėvai vis dažniau grąžina skolas Socialinės apsaugos ir darbo vi­ ceministrės Audros Mikalauskai­ tės teigimu, sugriežtinus išieškoji­ mą iš skolininkų, privalančių išlai­ kyti vaiką, Vaikų išlaikymo fondo (VIF) administracija sulaukia dau­ giau grąžinamų išmokų.

Vien šiemet iki rugpjūčio 7 d. skolininkai į VIF su palūkanomis grąžino 621,2 tūkst. litų, t. y. beveik tiek pat, kiek 2011 m. buvo išieškota per visus metus (630,4 tūkst. litų). Ši tendencija išryškėjo, kai VIF administracija ėmė inicijuoti ikiteisminius tyrimus dėl skolininkų baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti lėšas vaikui

išlaikyti. Per visą laikotarpį (nuo 2010 m. balandžio iki 2012 m. rugpjūčio 10 d.) pateikta 1330 prašymų pradėti ikiteisminį tyrimą. 894 atvejais iš jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. „Šią skolų grąžinimo didėjimo tendenciją stebime nuo praėjusių metų. Tikimės, kad ateity ji dar labiau išryškės. VIF administracijai sugriežtinus darbą su skolininkais, aktyviau kreipdamiesi į teismus, pasiekėme, kad žmonės vis daugiau ir patys savanoriškai ima grąžinti skolas, nelaukdami teismo proceso. VIF administracijos Teisės ir skolų išieškojimo skyriaus darbuotojos per mėnesį vidutiniškai sulaukia 400–500 skolininkų

skambučių ta tema“, – sako viceministrė A.Mikalauskaitė.

VIF administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užtikrina vaiko teisę į socialinę apsaugą, susijusią su tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymu, t. y. jeigu privalantys išlaikyti tėvai ar kiti asmenys nemoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos išlaikyti skirtos sumos arba gauna tik dalį jos, tam tikra išmoka mokama iš valstybės. Vienam vaikui per mėnesį iš VIF mokama išmoka yra iki 1,5 bazinės socialinės išmokos (šiuo metu 195 litai) dydžio. Išlaikymo sumos dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą,

patvirtinančią, kad vaikas negauna visos arba dalies teismo nustatytos išlaikymo sumos.

Taip pat valstybė per VIF administraciją įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 proc. metinių palūkanų.

Nuo 2008 m., kai pradėjo veikti VIF, panaudota 130,372 mln. valstybės biudžeto asignavimų išmokoms vaikams. Pastaraisiais metais valstybė vykdo prisiimtą prievolę mokėti dalį išmokos ar visą teismo priteistą išlaikymo sumą už šios pareigos nevykdančius tėvus kasmet apie 21 tūkst. vaikų.

SADM inf.

Skolininkų grąžintos lėšos 2009–2012 m.

Metai

Skolininkų grąžintos lėšos (tūkst. litų)

2008

73,6

2009

111,9

2010

218,2

2011

630,4

2012

621,2

(iki rugpjūčio 7 d.)

Iš viso:

1655,3