miestas Slaptuosiuose archyvuose – KGB bendradarbio L.Čepracko bylos.
3p.
lietuva Sausio 13-osios minėjimui skirtame Seimo posėdyje liejosi ir skaudūs žodžiai.
8p.
pasaulis
10p.
Nusišauti bandęs Lenkijos karo prokuroras M.Przybyłas pajudino didelį širšių lizdą.
90-metį švenčianti operos primadona A.Ragauskaitė dalijasi laimingo gyvenimo ir sėkmingos karjeros receptais.
30p.
Šeštadienio
Sausio 14, 2012 Nr. 11 (19570) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
V.Gergijevo koncertas, įmagnetinęs Lietuvą
Nežinios metai varo į neviltį Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Sukako metai, kai lyg į vandenį prapuolė kaunietė studentė Gabi ja Boguševičiūtė. Jos pėdsakų nie kaip nerandanti policija atvejį va dina itin mįslingu, o artimieji nega li susitaikyti su nežinomybe.
„Kai palaidoji žmogų, yra bent kapelis, o mes gyvename lauki mu, – tarė G.Boguševičiūtės bro lis Arminas. – Juk negali žmogus taip prasmegti. Nežinai, ar jis gy vas, ar miręs. Vieną dieną vienaip galvoji, kitą – kitaip. Negali su tuo susitaikyti. Nežinai, kas nuti ko. Vilties vis yra, bet jos mažėja“, – vakar kalbėjo A.Bogu ševičius.
2
Dienos citata „Trūksta kelių pasakų: apie reabilitacijos centrą, apie anoniminių alkoho likų grupę, į kurią ežiukas vaikščiojo“, –
Magas: atrodė, kad V.Gergijevas diriguoja taip, tarsi jo pirštai sujungti su kiekvienu orkestro instrumentu.
Kauno „Žalgirio“ arena pradėjo klasikos cik lą, o pirmuoju jo akordu tapo dirigento Va lerijaus Gergijevo ir Marijos teatro orkestro koncertas. Akordas buvo didingas: į klasi kos koncertą susirinko per 6 tūkst. žmonių.
Aistros, kurstytos prieš V.Gergije vo koncertą, regis, tapo neįkaino jama reklama. Tūkstančiai žmonių, plūstantys į klasikinės muzikos renginį, – reiškinys, pastebimas nebent per didžiuosius festiva lius. Tačiau net ir per juos į vieną klasikos koncertą surinkti daugiau nei 6 tūkst. klausytojų – reteny
Artūro Morozovo nuotr.
bė. Lietuvoje tai – neabejotinai įvykis. V.Gergijevas dirigavo taip, tarsi jo pirštai nematomais laide liais sujungti su kiekvieno orkest ro instrumentu. Muzikos bangomis sklindantis megnetizmas užvaldė ir žiūrovus, kurie orkestro iš Sankt Peterburgo pasirodymą priėmė la bai šiltai. 4p.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga mano, kad pasakos vaikus turi informuoti apie visas gyvenimo puses.
6p.
2
Šeštadienis, sausio 14, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
12
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,50
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
33
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Per Kauną vakar nuvilnijo laisvės gynėjų dienos renginiai
Nežinios metai varo į neviltį Jo sesuo iš namų Šilai 1 niuose išėjo prieš metus sausio 13-osios vakarą. Išeidama
ji parašė raštelį, kad grįš po kelių valandų, tačiau jos daugiau nie kas nebematė. A.Bog uš ev ič ius su bič iul iais pradėjo didžiulę sesers paieškos akciją. Ne tik policijos pareigū nai, bet ir merginos nepažįstan tys kaun ieč iai puol ė į mišk us, parkus, apleistus pastatus. Upių pakrantės apžiūrėtos iš vandens pusės, pievos ir fortai – iš paukš čio skrydžio. Tačiau nei pareigū nai, nei entuziastai neaptiko net menkiausių merginos pėdsakų. Du kūnus surado
G.Boguševičiūtės dingimas apau go įvairiausiomis versijomis. Kai kurias jų dar labiau pakurstė po poros savaičių Kaune pradingu si dar viena studentė Skirmantė Skirgailaitė. Paskl id o kalb ų, kad Kaun e siautėja prekeiviai žmonėmis ir jų organais. Tiems patiems nu
sikaltimų žanrams buvo priski riam i kon e vis i jaun ų merg in ų dingimai. Ant to paties kurpalio bandyta nerti ir praėjusį rudenį Vilniuje pradingusios studentės Kristinos Sabaliauskaitės istoriją. Tačiau ir S.Skirgailaitė, ir K.Sa baliauskaitė po kurio laiko rastos vandenyje. Viena – Nemune, ki ta – Neryje. Beveik neabejojama, kad jaunos merginos iš gyvenimo išėjo savo noru. Tokios pat versijos nebeat meta anksčiau ją neigę G.Boguše vičiūtės artimieji. „Logiškai dėliojant, ši versija bene labiausiai tikėtina. Juk pagal savižudybių skaičių esame pirma šalis pasaulyje. Visko gali būti, kai žmogus palūžta. Atrodė, kad K.Sabaliauskaitės istorijos pabai ga bus kitokia, bet ir ji rasta upė je“, – kalbėjo A.Boguševičius.
„Tiesiog stengiamės nebūti na muose, kuriuose viskas pasikei tė. Nesėdome net prie Kūčių sta lo, nes tai būtų pernelyg priminę Gabiją“, – atsiduso pražuvėlės brolis. – Ar G.Boguševičiūtės dingimo byla jau užversta?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo šią bylą kuruo jančios Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Virgini jos Vigelienės. – Ne. Šiuo metu dar planuojami keli veiksmai, bet tai paskutiniai veiksmai, kuriuos galime atlikti esant dabartiniams duomenims. Tyrimas nesustabdytas, jokie pro cesiniai sprendimai toje byloje ne priimti. Jeigu atsiras papildomų duomenų, bus galima atlikti dau giau veiksmų. Tačiau reikia pripa žinti, kad išsemta labai daug ga limybių.
Stengiasi nebūti namuose
Boguševičių šeima vakar ypatin go Gabijos prapulties metinių mi nėjimo neorganizavo.
Vienas mįslingiausių atvejų
– Jokių merginos pėdsakų nėra? – Ne. Būtų labai gerai, jei būtų.
Kleboniškį sukrėtė kraupi avarija Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Labai dideliu greičiu lėkęs BMW Kleboniškyje patyrė avariją, per kurią viena moteris žuvo, dar du žmonės atsidūrė ligoninėje. Vai ruotojas buvo girtas kaip pėdas.
Užvakar vakare milžinišku grei čiu per Kleboniškį skridęs 7 seri jos BMW išvertė betoninę tvorą, kliudė medį, „Volkswagen Golf“ automobilį ir rėžėsi į kitą tvorą. Per pirmąjį susidūrimą su tvo ra iš automobilio išskrido dvi ga le sėdėjusios 45-erių ir 46-erių moterys. Viena jų žuvo iškart. Ki ta sunkios būklės nuvežta į Kauno klinikas. Ten pat pateko ir 23-ejų „Volkswagen Golf“ vairuotojas. BMW priekyje sėdėję du vyrai
Priežastis: nelaimę sukėlė alko
holio ir greičio mišinys.
Artūro Morozovo nuotr.
apsiėjo be medikų pagalbos. Po avarijos į lauką išbėgę Kleboniš kio gyventojai vairuotoją pamatė baloje. 36-erių vyras buvo girtas kaip pėdas. Neatmetama galimy
bė, kad neblaivūs buvo ir visi ki ti keleiviai. Visi jie – Kleboniškio gyventojai. Kartu gyvenę vairuotojas ir žu vusi moteris buvo pagarsėję lė bautojai, tačiau kurį laiką apie jų žygdarbius nebuvo jokių žinių. Manyta, kad jie liovėsi gerti, ta čiau neseniai vėl griebėsi bute lio. Spėjama, kad kompanija išvy ko nusipirkti daugiau alkoholio, o grįždama ir padarė avariją visai netoli namų, kuriuose buvo palik tas neįgalus 12 metų vaikas. Įvykio liudytojai pasakojo, kad nevaldo mas BMW niokojo viską savo kely je. Pirmoji kliudyta betoninė tvo ra subyrėjo į šipulius, kurie išdaužė gyvenamojo namo virtuvės langus, gerokai aplamdytas ir „Volkswagen Golf“, kurį užkludė girto vairuoto jo vairuojamas BMW.
Tamsa: prieš metus iš namų išėjusios G.Boguševičiūtės paieškoms mest
gos, tačiau merginos pėdsakų neužčiuopta.
– Ar buvo įtariamųjų? – Tam, kad atsirastų įtariamųjų, reikia turėti duomenų, kas atsitiko su mergina. Deja, negalime paneig ti jokios versijos. Ji galėjo pati išeiti, galėjo sau kažką pasidaryti. Ši ver sija mažai tikėtina. Bet ji galėjo ir savo noru pasislėpti nuo artimų jų. Tokios galimybės neatmetame.
Apskritai, jokių versijų neatme tame, tačiau kai kurios tapo labai mažai tikėtinos. – Gabija galėjo ir pati pasislėpti? – Tokiose bylose ši versija visada išlieka kaip viena pagrindinių, kol nėra duomenų, kad jos atžvilgiu ga lėjo būti padarytas nusikaltimas.
Vandenį surado po kaimyniniu n Kęstučio gatvės daugiabučio gy ventojai nuo Naujųjų metų gyve no be iš čiaupo bėgančio vandens. Jiems buvo aiškinama, kad situa cija – labai kebli. Bet pasirodė, kad prapuolusio vandens kriminalą buvo galima išpainioti per dieną.
Kęstučio g. 57B daugiabutyje van duo iš čiaupų pradėjo bėgti praėjus
dviem dienoms po to, kai vandens pradingimo istorija susidomėjo „Kauno diena“. Naujųjų metų sutikimo vaka rą vandens netekę septynių bu tų namo gyventojai kantriai laukė, kol namą administruojantis „Žai das“ ir „Kauno vandenys“ ginčijo si, kam priklauso aiškintis vandens dingimo priežastis.
Sprendimas: be vandens iš čiaupo likę namo gyventojai vandenį tam
pė kibirais.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
3
Šeštadienis, sausio 14, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Estrados žvaigždė – KGB paleistas Karvelis Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
„Negali būti! Su juo buvo galima eiti į žvalgybą“, – tokiais žo džiais jaunystės draugai ir kolegos sutiko žinią, kad žinomas dainininkas, buvęs kaunietis Liutauras Čeprackas bendra darbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Pareigū nai pada rė viską, kas įmano ma. Tai tik rai yra vie nas mįslin giausių at vejų.
tos milžiniškos pajė
Asmeninio archyvo nuotr.
– Šį žmogaus dingimo atvejį, ko gero, galima drąsiai vadin ti vienu mįslingiausių Lietu voje? – Taip. Žinau, kad mūsų policija tokiose bylose dirba gerai. Parei gūnai padarė viską, kas įmanoma. Tai tikrai yra vienas mįslingiausių atvejų.
namu „Žaidas“ aiškino, kad „Kauno vandenys“ privalo remontuoti iki namo vedančius vandens tiekimo tinklus. Neva administratorius tu ri prižiūrėti tik tai, kas yra už va dinamojo įvadinio namo ventilio. „Kauno vandenų“ atstovai atkirs davo, kad 57B namo ventilis yra kaimyninio namo rūsyje, todėl at karpa tarp namų nėra jų galvos skausmas. Nesutarimai sustiprė jo paaiškėjus, kad po daugiabučio kiemu susiraizgiusių vamzdynų schemos nepažymėtos jokiuose planuose. Dėl to nebuvo aišku, kur tiksliai ieškoti galimo gedimo. Nesutarimo priežastimi pasi domėjus „Kauno dienai“, savival dybės vadovybė problemą pavedė spręsti „Kauno vandenims“. Pra dingusio vandens detektyvas iš spręstas labai greitai. Vandens tie kimo vamzdžio gedimas aptiktas po kaimyniniu namu. Todėl kiemo aklai kasinėti neprireikė. Manoma, kad tai yra viena iš nedaugelio van dentiekio atkarpų, kurios nepažy mėtos planuose. „Tai yra išskirtinis atvejis, bet niekas negali garantuoti, kad ki tą dieną panašaus atvejo nebus ki toje miesto vietoje“, – pastebė jo „Kauno vandenų“ Tinklų cecho viršininkas Vytautas Rudys.
Dainininkas žinios neneigia
Apie tai, kad vienas populiariausių estrados dainininkų bendradar biavo su Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetu (KGB), vakar pranešė Liustracijos komisija. Asmenų, slapta bendradarbia vusių su buvusios SSRS specialio siomis tarnybomis, veiklos vertini mo komisijos duomenimis, 1951 m. Kaune gimęs L.Čeprackas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Liustracijos komisijos informaci ja, kurią pasirašė komisijos pirmi ninkas Algimantas Urmonas, pa teikta Seimo dokumentų bazėje. Anot A.Urmono, L.Čeprackas buvo užverbuotas 1986 m., kai dirbo filharmonijoje. Jam buvo suteiktas slapyvardis Karvelis. Komisijos pirmininko teigimu, įrodyti sovietmečiu Lietuvoje gar saus dainininko ryšį su KGB ne buvo sunku, nes yra likusi jo dar bo byla. „Kaip niekada daug išlikę dokumentų“, – sakė A.Urmonas. Anot jo, sprendimas dėl L.Čep racko priimtas seniau, užtruko sutvarkyti tam tikrus formalu mus, susisiekti su juo pačiu, gy venančiu JAV. „Jam pranešta ir jis sprendi mo neapskundė“, – sakė A.Ur monas.
Draugai nesijuto sekami
Originaliu balsu išsiskyręs L.Čep rackas sovietmečiu dainavo Lie tuvoje garsiausiuose ansambliuo se – „Nerijoje“, „Oktavoje“. Tarp hitais tapusių jo dainų – „Tu nu megzk man, mama, kelią“. 1992 m. L.Čeprackas išvyko į JAV. Žiniasklaidoje skelbta, kad Čikagoje buvęs dainininkas įkū rė nedidelę krovinių pervežimo įmon ę, užs iėm ė prek ių perve žimu. Iš žurnalistų sužinoję apie ilga mečio jų scenos partnerio ryšius su KGB, žinomi Lietuvos daini ninkai apstulbo.
Edmundas Kučinskas:
Tais laikais irgi esu bendravęs su KGB, ir butelį gėręs, pa žįstamų tarp jų tu rėjau. Sąsajas vi siems galima pri skirti. Dainininkas Stasys Povilaitis prisiminė, kad vykdami gastro lių į užsienį aparatūroje slėpda vo valiutą, o vėliau apsipirkdavo specialiose parduotuvėse, vadi namosiose dolerinėse.
„Nors šnipai visada mažai pa našūs, bet vis tiek ne. Būtume iš siaiškinę tokį dalyką, – sakė jis. – Tais laikais išvežti valiutą buvo ne juokas, galėjai labai nukentėti. Be to, mes, ansamblio nariai, visada tarpusavyje kalbėdavomės laisvai ir pasišaipydavome iš tuometės tvarkos, peržiūrų, kai reikalau jama „idėjinio meninio lygio“ ir pan. Ir nebuvo jokių padarinių.“ „Su juo – ir į žvalgybą“
„Mes gyvenam tokiu laiku, kad daugybė ančių. Aš jau visiškai niek uo nepas it ik iu, inform a cijos daugybė, ji turi tikslą“, – dienraščiui sakė Edmundas Ku činskas. Lietuviškos estrados grandas L.Čepracką vadino fantastišku vyruku: „Su juo buvo galima ei ti į žvalgybą. Maža su kuo jis ga lėjo bendrauti. Tais laikais irgi esu bendravęs su KGB, ir butelį gėręs, pažįstamų tarp jų turėjau. Sąsajas visiems galima priskirti.“ Dainininkė Laima Žemaitytė prisiminė buvusi artima L.Čep racko draugė. „Kartu dainavome „Oktavoje“, vėliau restorane „Ža lias kalnas“. Jis labai gyrė mano balsą. Liutauras išsiskyrė tuo, kad nerūkė, negėrė alkoholio, lankė kultūrizmą. Tačiau dalyvauda vo muzikantų pasisėdėjimuose, draugiškai bendraudavo“, – sa kė dainininkė.
Šlovė: sovietmečiu L.Čeprackas
buvo vienas iš lietuviškos estra dos žvaigždžių.
4
šeštadienis, sausio 14, 2012
miestas
Klasikos „Žalgirio“ arenoje k
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Sausio 13-ąją Kauno „Žalgirio“ are noje pasaulinės klasikos kūrinius atlikusio Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninio orkestro klausė si apie 6,5 tūkst. žmonių. Toks gau sus žiūrovų skaičius neįprastas net šimtametes klasikinės muzikos tra dicijas turinčiose šalyse. Vienu geriausių pasaulyje laikomas maestro Valerijaus Gergijevo vado vaujamas orkestras programą pradėjo tylos minute, pagerbiant istorinę Lie tuvai datą – Laisvės gynėjų dieną. Pasiklausyti aukščiausio lygio meistrų atliekamų klasikos šedev
rų susirinko įvairi publika: stu dentai, mokytojai, gydytojai, ži nomi sportininkai, politikai ir net dvasiškiai. „Man ši diena – neeilinė. Gerai prisimenu, kai tuomet, dar gyven damas Kėdainiuose, raginau tikin čiuosius palaikyti Lietuvos neprik lausomybės siekius. Dvasingos ir puikiai atliekamos muzikos kon certas prasmingai derinasi su neei line data“, – sakė Kauno Apreiški mo bažnyčios šventikas Nikolajus Murašovas. Įsimintiną koncertą surengęs Vladimiro Romanovo fondas ir ateityje į Kauną ketina kviesti ryš kiausius klasikos atlikėjus.
Įspūdis: V.Gergijevo koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje tapo neeiliniu įvykiu, sutraukusiu tūkstančius klasikos gerbėjų iš visos Lietuvos. Vaidoto Grigo, Artūro Morozovo nuotr.
šeštadienis, sausio 14, 2012
5
miestas
klausėsi per 6 000 žmonių
6
šeštadienis, sausio 14, 2012
savaitė
Nykštukas Lietuvoje sušaltų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
T
urime teisę iš originalių ra šytojų kūrinių išbraukti vie tas, kurios, kai kurių žmonių nuomone, kelia grėsmę? Na cionalinės tabako ir alkoholio kont rolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad ne tik turime, bet ir privalome taip elgtis. Tačiau ar tokie sprendimai neprasilenkia su logika ir nedvelkia cenzūra? Narkotikų, tabako ir alkoholio kont rolės departamentas pranešė ketvir tadienį pradėjęs tyrimą, ar vaikams skirtoje knygoje nereklamuojamas alkoholis. Departamentas susirūpi no dėl leidyklos „Alma littera“ 2009 m. išleistos italų rašytojo Tony Wolfo knygos vaikams „Miško pasakos“. Vienoje iš šioje knygelėje esan čių pasakų pasakojama, kaip ežiukas moko nykštuką gaminti sidrą ir pasa koja, kaip galima sušilti gurkštelėjus kalvadoso. Nors tai jau ne pirmas šios knygos leidimas, o iš „Miško pasakų“ mokėsi skaityti ne viena karta, iki šiol šis epizodas niekam nebuvo užkliu vęs. Kaip iki šiol niekam nebuvo už kliuvę ir Jono Basanavičiaus surink tose pasakose minimi alus ir midus.
Menas – aukščiau už viską
Poetas Kęstutis Navakas
V
aikai, neik ite į Myko lo Žilinsko galeriją. Nes ten arklys. Ir koks „me nas“ ten su juo atlieka mas, baisu ir sakyt. Šiaip ar taip, plačiai nuskambėjęs incidentas privertė susimąstyti: kas visgi yra menas, o kas ne. Ir kaip meno for mos pakito nuo Monos Lizos lai kų. Pakito nebeatpažįstamai, po stmodern izmas jas suvarė iš amato į idėjų pasaulį, o naujieji lai kai verčia nebe žavėti, o šokiruoti.
Jei mus kas nors kada nors pavergs, tai bus ne rusai, o mes patys, vidi nį siekį tobulėti pakeitę vidine inercija, nuovar giu, niurzgalais. Tai ir daroma, nepamąstant, kad Mona Liza irg i šok iruojanti. Savo paslapt ing u išskirt inumu ir be jok io arkl io. Kita vertus, nusisuk ti nuo šiandienio meno pasaulio, arba jį riboti sankcijomis ir direk tyvomis – jok ia išeitis. Kai kurios to meno formos – tikrai ne vai kams. Tačiau vaikai neretai su geba būti protingesni už suaugu siuosius, o tai ir guod žia. Jei kam įdomu, ką manau apie šį kūrinį, tai jo nemačiau ir vargu ar noriu matyti. Manyčiau, jo nematė ir kai kurie valdininkai, besišvais tantys kardais ir pasipiktinimais. Šiaip ar taip, muziejus turi teisę jį eksponuoti, Nikitos Chruščiovo dvasia čia nebūtų geras patarėjas. Aistros įkaito ir dėl dirigento Va lerijaus Gerg ijevo koncerto. Nuo
mon ių esama įvair ių, tarp jų ir itin neigiamų. Kai kadaise Sausio 13-ąją koncertavo nacionalistinė rusų grupė „Liube“, šis koncertas iš tiesų atrodė itin arogant iškai. Tač iau V.Gerg ijevas – vis ai kas kita. Tai labai aukšto lyg io muzi kantas, atvežantis tai, kas visame pasaulyje vadinama klasika. Nes varbu, kad tai rusų klasika, gera muzika neturi tautybės. Kita ver tus – kiek galime bijoti tų rusų? Ir – kurių? Čaikovsk io ir Borodino? Laisvai ir išdid žiai tautai, kok ia ir esame, nieko bijot i nereik ia. Jei mus kas nors kada nors pavergs, tai bus ne rusai, o mes patys, vi din į siek į tobulėti pakeitę vidine inercija, nuovarg iu, niurzgalais. Šiame kontekste, žinoma, keisto kai atrodo Kauno mero apl ink rašt is, rekomenduojant is, kaip kam elgt is Sausio 13-ąją. Tylos minutės yra pernelyg vald iškai retoriška pagarbos žuvusiesiems forma, be to, pernelyg direktyvi. Kiekvienas gali susivokti, kas jam šią dieną veiktina ir galvotina, jei tik supras šią dieną esant iš tiesų ypatingą. Jei ne – palik ime žmo nėms ir tok ią teisę. Kaip ir teis ę „tyl iam protest ui“ prieš V.Gerg ijevo koncert ą. De mokrat inėje valst yb ėje tai tur i būti įmanoma, nes tok ia yra vie na visuomeninės minties brendi mo sąlygų. Galime prisiminti, kad Izraelyje Richardo Wagnerio mu zika visada buvo tabu. Prieš de šimtmet į dir igentas Dan iel is Ba renboimas, drįsęs sug rot i „Tris tano ir Izoldos“ uvertiūrą, knese to buvo paskelbtas persona non grata . Tačiau pernai Izrael io ka merinis orkestras jau grojo Wag ner į Bairoito fest ivalyje. Laikai keičiasi, o menas išlieka. Manau, po dešimtmečio bet kurią dieną bet kur Liet uvoje galės gastro liuot i bet koks rusų (beje, V.Ger gijevas – oset inas, ne rusas) mu zikantas, pristatant is bet kur į jų klasikos reprezentantą. Ir niekas nesipiktins, nes iš tiesų – nėra ko. Ir apskritai – gal jau laikas liautis bijojus praeit ies vaiduokl ių, ku rie dažniausiai ne kas kita, o mū sų pačių šešėliai.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
– Vaikai šią knygą skaito jau de šimtmetį, tačiau iki šiol niekam jos turinys neužkliuvo. – Niekas to anksčiau nepastebėjo, nes tiems žmonėms, kurie prižiūri visus šiuos reikalus, neįmanoma perskaity ti visų knygų ir kiekvienos pasakos, juo labiau vaikiškų knygų. Jei ta knyga būtų vadinusis „Kalvadoso gamybos pamo kos vaikams“, tuomet iš karto būtų už kliuvusi. Pasakų pavadinimai taip pat nesako nieko, iš ko būtų galima supras ti, koks knygos turinys. Nemanau, kad anksčiau niekam nebūtų rūpėję, ta čiau paprasčiausiai niekas nepastebė jo. Ir šį kartą pastebėjo ne kontrolieriai ar specialistai, o paprasti žmonės, ku rie tą knygą paėmė į rankas. Ši knyga yra tik viena iš daugelio da lykų, kurių anksčiau nelabai kas paste bėjo. Dabar paaiškėjo, kad yra ir ket virtokams skirti pratybų sąsiuviniai, kuriuose mokantis būdvardžių vaikams įdedami eilėraštukai apie po laiptais geriančius kaukus, apie vyrus, kurie susimetė pinigų buteliui nusipirkti.
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
klasiką, bet į šiuolaikinius kūrinius.
– Kokia nors įstaiga turėtų stebė ti visas knygynuose pasirodan čias vaikiškas knygas? – Kas nors turėtų sužiūrėti, kas to kias knygas ar pratybų sąsiuvinius lei džia. Žinoma, pasakų knyga yra viena, o pratybos – kita. Švietimo ir moks lo ministerija tikrai galėtų įsižiūrėti, iš ko siūloma mokytis moksleiviams. Visų pasakų knygų, žinoma, nesužiū rės – tai ne jos darbas. Manau, kad čia kalta yra leidykla. Ji, žinodama tokius įstatymus ir nuostatas, leido tokias knygas, ji turėjo suprasti, ką daro. – Daugelyje animacinių filmu kų, anksčiau rašytų knygų gali me rasti užuominų apie alkoholį, rūkalus, smurtą. Koks galutinis tikslas – viską uždrausti? – Žinoma, nesakau, kad reikėtų vis ką drausti ir iš visur išrankioti daly kus, susijusius su alkoholiu, rūkalais ar dar kuo. Kaip pavyzdį jūs pateikiate fil mukus. Aišku, ir sovietmečiu buvo la bai daug animacinių filmukų, kuriuo se buvo rodomas alkoholis, pavyzdžiui, skraidantis apsvaigęs vilkas. Tačiau dabar juk situacija pasikeitusi, mūsų suvokimas jau turėtų būti kitoks. Suprantu, kad po knygas, kurios išleistos kad ir prieš 50 metų, klasi ką nereikia naršyti ir ko nors išimti. Tačiau dabar šnekame apie dalykus, kurie vyksta kone šiandien. Dar kar tą sakau – suvokimas apie šiuos da lykus prieš 100 metų ir šiandien labai smarkiai skiriasi.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
į kurią ežiukas vaikščiojo. Jei rašoma apie alkoholio gamybą, vartojimą, tai dar nebūtų iš esmės labai blogas da lykas, bet reikia rašyti iki galo – apie padarinius, apie grėsmes. Pavyz džiui, kaip ežiukas gerdamas susirgo ligomis, kaip prarado šeimą, prarado obuolius, o nykštukai gydėsi nuo al koholizmo. Jei šviečiama, tai švieti mas turi būti įvairiapusis. – Kartais susidaro įspūdis, kad žmonių, kurie užsiima tokia ko va kaip jūs, yra vos keli. Priešiš kumo įvairiausiems draudimams banga tik didėja. – Tokių specialistų, kurie rūpina si kontrole ir supranta šiuos dalykus, yra labai daug. Gal tik mane labiausiai mato. Yra ir kelios tarybos, psichologų organizacijos, medikų, kurie rūpinasi problema. Daug žmonių tai supranta. Žinoma, žmonės mano, kad tai radi kalizmas, kad imamasi kraštutinumų. Tačiau juk tai nėra vien mano ar kie no nors kito nuomonė, yra mokslinin kų šaltiniai, pavyzdžiui, dėl reklamos. Visada pateikiu mokslininkų tyrimus, kuriais vadovaujuosi.
Versti, bet ne cenzūruoti Leidykla „Alma littera“ pranešė per žiūr int i knygą „Miško pas akos“, ta čiau priminė, kad tai – ne lietuvių li teratūros kūrinys, ji versta iš italų kal bos. „Knygel ių tur inys yra tikr ina mas, už tai yra atsak ingas redakto rius koordinator ius, tačiau leid žiant verstines knygas galioja jų autorinės teisės ir leidykla negal i pažeisdama autorinių teisių kūrinio redaguoti ar cenzūruoti. Šiuo atveju knyga versta iš italų kalbos kur susiformavusi gė rimų vartojimo kultūra ir italai pasa kose neįžvelgė problemos, kaip ir ki tos šalys, kuriose ši knyga išversta“, – portalui delfi.lt teigė leidyklos atsto vas spaudai Andrius Petrait is.
– Yra nuomonė, kad nežinoji mas vaikams kelia kur kas dides nių pavojų. Manote, kad normalu vaikui apie alkoholį sužinoti tik paauglystėje? – Vėlgi, ką reiškia žinojimas? Vaikas neišvengiamai sužinos, bet gal ne reikia to supažindinimo pradėti nuo trejų metų. Gal ne tokio amžiaus vai kams reikia aiškinti, kaip sidras da romas, kaip geriamas, kaip kalvadosu gydomasi. Kam tokį gyvenimo mode lį jam suformuoti? Jei vadovaujamės tokia logika, tuomet ten trūksta ke lių pasakų: apie reabilitacijos cent rą, apie anoniminių alkoholikų grupę,
Anot leidyklos, knyg ynų lent yno se „Miško pasak ų“ jau beveik nebė ra. Naujo leid imo „Alma littera“ ne planuoja.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
Kovotojas: anot A.Verygos, dėmesį reikėtų kreipti ne į
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
– Visuomenė į pradėtą tyrimą dėl pasakų knygos vaikams reagavo gana aštriai. Nemaža dalis gy ventojų iš to šaiposi ir yra įsiti kinę, kad knygos draudimas ne protingas, o lazda jau perlenkta. Ką manote jūs? – Nuomonė nėra suformuojama iš vienos pasakos ar knygos. Tačiau po truputį iš daugelio dalykų tą nuomo nę galima susidaryti. Vaikas daug dalykų nesupranta. Jei jam rašo, kad kalvadosu reikia gydytis, tai jis taip greičiausiai ir supranta.
Jei ta kny ga būtų „Kalvado so gamy bos pa mokos vaikams“, iš karto būtų už kliuvusi.
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –
302 263 302 276
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 850.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,25 %
10,8 mlrd. litų
grynųjų pinigų buvo apyvartoje Lietuvoje metų pabaigoje.
+0,63 %
+0,34 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Dirbo mažiausiai vyriausiųjų
€
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirba mažiau siai vyriausio amžiaus gyventojų Baltijos šalyse. 2010 m. šalyje dirbo 4,5 proc. visų vyresnių nei 65 metų gyventojų, kai kai mynėse Estijoje ir Latvijoje dirbo atitin kamai 8,3 proc. ir 5,6 proc. tokio amžiaus gyventojų. Vyresni nei 65 metų gyvento jai Lietuvoje sudarė 16,1 proc. visų šalies gyventojų, Latvijoje – 17,4 proc., o Estijo je – 17,1 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2082 DB svaras sterlingų 1 4,1552 JAV doleris 1 2,7173 Kanados doleris 1 2,6669 Latvijos latas 1 4,9456 Lenkijos zlotas 10 7,7410 Norvegijos krona 10 4,4981 Rusijos rublis 100 8,5725 Šveicarijos frankas 1 2,8484
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,3692 % –0,7476 % +0,3694 % +0,0638 % –0,0505 % +0,1177 % –0,2705 % +0,3923 % +0,0386 %
Pirkimo krepšelis Grupinio pirkimo portalų pardavi mo struktūra 2011 m. (proc.) 28 Prekės Grožio paslaugos 12 Kelionės 10 Sveikatos procedūros 10 Restoranai ir kavinės 8 Renginiai 8 Pramogos ir fotosesijos 7 Sportas ir laisvalaikis 5 Mokymai ir edukacinės programos 3 Namų ūkiui reikalingos paslaugos 3 6 Kitos paslaugos Šaltinis: „Cherry Media“
„Statoil“
4,67
4,59
2,39
„Vakoil“
4,64
4,56
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
98,04 dol. už 1 brl. 109,80 dol. už 1 brl.
G „Shutterstock“ nuotr.
Nuolaidų medžiotojai nesugrįžta „Kai atsirado nuolaidų portalų, ne turiu nei nuolatinės kirpėjos, nei manikiūrininkės, pietauju skirtin gose vietose, į kiną už pusę kainos nė neinu, perpus pigiau esu nusi pirkusi net kelionę“, – vardijo vil nietė Laura G. Jau apie metus aktyviai grupinio apsipirkimo internete būdu prekių ir paslaugų įsigyjanti mergina ne slėpė pastebėjusi pokyčių, kurie jai jau pradeda nepatikti. „Iš pradžių dar buvo justi, kad su kuponais ateinantys klientai laukiami, ta čiau pastaruoju metu pastebiu vis kreivesnius pardavėjų žvilgsnius ir malonaus aptarnavimo net ne sitikiu“, – savo pastebėjimus dės tė mergina. Pasak jos, įmonės, kurios savo paslaugas parduoda su nuolaidų kuponais ir elgiasi ne taip, kaip su įprastais klientais, daro didelę klai
Dujos
„Cherr y Med ia Group“ vadovas
Atsiranda nusivylusių
Dyzelinas
Aldas Kirvaitis
Apsipirkimas: Lietuvoje veikia apie 20 grupinio pirkimo portalų, kuriuose apsiperka tūkstančiai gyventojų.
j.zvirblyte@diena.lt
A 95
Komentarai
Prieš pusantrų me tų Lietuvoje išpopu liarėjęs grupinio ap sipirkimo interne tu būdas vis dar pa trauklus, tačiau juo vis dažniau nusivi lia ne tik nuolaidų pirkėjai, bet ir nuo laidas parduodan tys verslininkai.
Jolita Žvirblytė
Vakar Tinklas
dą, nes paskui pas juos nesinori ei ti nei su kuponu, nei be jo. Kita dienraščio pašnekovė Ugnė K. neslėpė, kad grupinio apsipir kimo portaluose nuolat medžioja vienintelį dalyką – aerobinio šokio zumbos pamokas. „Tačiau prade du nusivilti, nes šokių salės būna perpildytos, o pastaruoju metu į mažą salę net netilpo visi norin tys. Niekada į tą pačią vietą ne grįžtu, tiesiog pasinaudoju nuo laida ir einu šokti į kitą vietą“, – sakė mergina. Valstybinė vartotojų teisių ap saugos tarnyba pernai gavo apie 60 vartotojų rašytinių skundų dėl panaudojant nuolaidų kuponus įsigytų prekių nepristatymo ar ba pristatytų netinkamos kokybės prekių. 2010 m. tokio pobūdžio skundų dar nebuvo sulaukta.
traukti klienčių, bet visos ateina vienam kartui ir dingsta. Iš viso esu suteikusi 70 nuolaidų kuponų, bet nė viena klientė nesugrįžo. Nusprendžiau savo darbo veltui ne švaistyti ir nuolaidų neteikti, nes, jeigu klientas nesugrįžta, tai tik nuostolis“, – dėstė specialistė. Pa sak jos, pagrindinis nuolaidos su teikimo tikslas pritraukti daugiau klientų nepasiteisino.
Įmonės, kurios savo paslaugas parduo da su nuolaidų ku ponais ir elgiasi ne taip, kaip su įpras tais klientais, daro didelę klaidą.
Nori, kad klientai grįžtų
Apie nuolaidų kuponus įsigyjan čių klientų nepatogumus dienraš čiui neoficialiai pasakojo ir mani kiūro paslaugas teikianti moteris. Dar prieš didžiąsias metų šventes grožio salonas, kuriame ji dirba, išplatino 100 nuolaidų kuponų at likti manikiūrą, o ant kuponų už rašė galiojimo laiką iki paskutinės gruodžio mėnesio dienos. „Aš fiziškai nesuspėjau aptarnau ti visų klientų, o kuponai negrąži nami, nepratęsiamas jų galiojimo laikas, nekeičiami į kitas paslaugas. Savo atlygį gavau už aptarnautas klientes, o savininkai pasiėmė pi nigus už nesuteiktas paslaugas“, – neslėpė manikiūro paslaugas tei kianti moteris. Kita pakalbinta blakstienų priau ginimo paslaugas teikianti mergina sakė likusi nusivylusi nuolaidų ku ponais ir daugiau jų klientams ne siūlys. „Maniau, kad pavyks pri
Šluoja gerus pasiūlymus
Kauno šokių studija „Danza M“ jau ne kartą pramoginių šokių abone mentus platino įvairiuose grupi nių apsipirkimų portaluose ir tai ketina daryti ateityje. „Nesiekia me pelno, mums šis pardavimo bū das pasiteisina, nes norinčių gerai praleisti laisvalaikį netrūksta. Ta čiau pastebime, kad keičiasi gru pinio apsipirkimo portalų politika. Iš pradžių jie siūlė savo paslaugas, laukdavo išskėstomis rankomis, o dabar kartais net nesiteikia atsa kyti į klausimus. Ignoravimą su prantame kaip atsisakymą par duoti mūsų nuolaidas. Labiausiai išpuiko didieji portalai“, – neslėpė šokių studijos vadybininkė ir šokių trenerė Dalia Kisielė. Jai keista, kad klientų sumokėti pinigai už kuponus, kurių jie neiš naudojo, lieka portalui, o ne paslaugos teikėjui, kuris galėtų gera
noriškai pratęsti kupono galiojimo laiką. Pasak pašnekovės, nuo kiek vieno nuolaidų kupono grupinio apsipirkimo portalai sau pasilieka 15–19 proc. Pirmą kartą pasinaudoti grupi nio apsipirkimo portalo paslau gomis šiemet pabandė Vilniuje įsikūrusi regėjimo korekcijos kli nika „Laser View“. Per pirmas dvi nuolaidų kupono galiojimo dienas žmonės įsigijo per šimtą beveik 1 tūkst. litų kainuojančių kuponų. Klinikos vadovas gydytojas Al mantas Makselis sakė, kad akių regos korekcija yra daugeliui ak tuali, tačiau per brangi procedūra. Per grupinį apsipirkimą nuolaidų medžiotojai 4 tūkst. litų vertės akių operaciją pirko perpus pigiau. Ne visiems reikia
Kaip sakė sporto ir pramogų parkų „Impuls“ rinkodaros ir pardavimo vadovas Rolandas Čečkauskas, gru pinio apsipirkimo portaluose savo prekes ir paslaugas daugiausia siū lo mažiau rinkoje žinomos arba ne senai įsikūrusios bendrovės. „Pa vyzdžiui, mes net neplanuojame eiti į tokius portalus, nes turime sa vo rinkodaros strategiją. Mano ma nymu, į šiuos portalus įmonės eina norėdamos greitai ir su labai maža marža prisitraukti daugiau pinigų. Mes tokių problemų neturime“, – nusišypsojo R.Čečkauskas. Galimybės dalyvauti grupinių pirkimų akcijose nesvarsto ir bui tinės elektronikos parduotuvių tinklai „Topo centras“ bei „Euro nics“. „Viso tinklo mastu taikomos prekių akcijos savo nuolaidomis pranoksta bet kokių grupinių par davimų pasiūlymus“, – sakė bend rovės „TC prekyba“ komercijos ir rinkodaros direktorius Raimundas Adomaitis.
rupin io apsipirk imo portalų augimas Lietuvoje bu vo spartesnis, nei mes pa tys planavome. Pernai Bal tijos šalyse pardavėme kuponų už 42 mln. litų, vien Lietuvoje bendra ku ponų vertė siekė 22,7 mln. litų. Iš viso pernai pardavėme per 647 tūkst. nuo laidų kuponų. Per pusantrų metų, nuo 2010 m. vidu rio, mūsų valdomų portalų apyvarta pašoko dešimter iopai. Natūralu, kad pradžioje ši veikla daug kam buvo neži noma, tačiau greitai tai tapo naudinga tiek mūsų partneriams, nuolaidas tai kančioms įmonėms, tiek vartotojams. Kertinis grupinio apsipirkimo portalų akmuo – žmonės, kurie mėgsta apsi pirkti mažesnėmis kainomis. Portalai turi prenumeratorių, šiuo metu mūsų portalų naujienas, t. y. akcijas, prenu meruoja 140 tūkst. Lietuvos gyventojų. Per mėnesį Lietuvoje grupinio apsipir kimo portaluose nuolat perka apie 40 tūkst. pirkėjų.
Ieva Naujalytė
Agentūros „Ad Ver um“ direktorė
E
fektas šiais portalais besinau dojantiems pardavėjams yra dvejopas: viena vertus, jie ga li pad id int i pardav imą per trumpalaikę akciją, tačiau ilguoju lai kotarpiu net vienkart in is dalyvav i mas panašioje akcijoje vėliau apsun kina prekės ar paslaugos pardavimą įprasta kaina. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad dažnai paslaugų teikėjai būna nepasiruošę kokybiškai suteik ti standartinių paslaugų užplūdusiam dideliam pirkėjų srautui. Kita vertus, kai kuriais atvejais gana daug pirkėjų, spontaniškai įsigijusių pi gią prekę, ja taip niekada ir nepasinau doja. Taip pardavėjai gauna pajamas už nesuteiktas prekes ar paslaugas. Grupin io aps ipirk imo esmė – ma žesnė kaina mainais į didesnį pirkėjų srautą. Tačiau reik ia būti tam srautui pasiruošus ir į prekybą per grupinius portalus žiūrėt i kaip į ilgalaikę inves ticiją – gal imybę pat raukt i jau atėjusį pirkėją, priverst i jį pasil ikt i. Deja, pa star uoju met u vis daug iau prek ybi ninkų tai vert ina tiesiog kaip greito pasipelnymo būdą, o tai pamaž u nu vilia vis daug iau žmonių.
8
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
lietuva Aukų atminimą pagerbė aukščiausi pareigūnai Antakalnio kapinėse aukščiausi šalies pareigūnai pa gerbė per 1991 m. sausio įvykius žuvusių Laisvės gynėjų atminimą. Šalies vadovai, valstybės tarnybų pareigūnai ant Sausio 13-osios aukų kapų padėjo gėlių ir pagerbė žuvusius per kruvinuosius įvykius. Antakalnio kapinėse aukas pagerbė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ministras pirminin kas Andrius Kubilius, tuometis Aukščiausiosios Tary bos vadovas, europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, užsienio ša lių gynybos atašė korpuso nariai, kiti šalies politikai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Lietuva minėjo 21-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines. Seime buvo teikiamos premijos ir skambėjo kalbos. Kartais skaudžios. O labiausiai į sielą ir sąmonę smigo lemtingąją naktį žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnaus Roberto žodžiai.
Nustokime j Tik KAUNE!
00
00
Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 8 –20 INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77
-40
%
vAzoNAms ir dAigyKloms
Akcija galioja iki sausio 29 d.
-40
%
KilimAms ir KilimėliAms*
*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams. Akcija galioja iki sausio 29 d.
-30
%
visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms Akcija galioja iki sausio 31 d.
-40
%
dAžymo ir mEchANiNiAms dArbo įrANKiAms Akcija galioja iki sausio 29 d.
-40
%
voNios bAldAms Akcija galioja iki sausio 29 d.
-30
%
visoms AUTo prEKėms
Akcija galioja iki sausio 31 d.
Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.
„Meilė Lietuvai įgauna vis keis tesnes formas ir tampa vis įmant resnių manipuliacijų objektu. At rodytų, kad vertybės verčiamos aukštyn kojom ar bent jau tolsta nuo Sausio 13-osios – laisvės ir ne prievartinio pasipriešinimo prie vartai dvasios. Juodos spalvos vadinimas balta, atrodytų, vis labiau populiarėja. Patriotais save įvardijantys asme nys siūlo Lietuvą kurti be žydrų, raudonų ir juodų. Sausio 13-osios aukas siūloma „atminti švariu pa triotų krauju“, rūšiuojant Lietu vos piliečius į turinčius tinkamą ir netinkamą kraują, dovanojant bi lietus į koncertą, kuriame gros ir pronacistinė grupė, svajojusi apie „degantį Šalčininkų rajoną“. Pi liečiai yra gąsdinami Europos li beralia demokratija, su kuria mū sų tautinėms vertybėms esą ne pakeliui. Negaliu užmiršti vieno susitiki mo, kuriame dalyvavo įvairūs prie Lietuvos nepriklausomybės atgavi mo prisidėję žmonės. Po mano kal bos vienas Nepriklausomybės Akto signataras neišlaikęs sušuko – „to lerastai“, taip išreikšdamas savo panieką. Atrodytų, kad tolerancija, kaip ir laisvojo pasaulio pripažintas žmogaus teises bei laisves ginantys žmonės, tapo pamėgtu pašaipos ar netgi pasišlykštėjimo objektu. Neleiskime niekam mūsų suklai dinti – nacionalistiniai bei kseno fobiniai šūkiai ar kai kurių Seimo narių pamėgtas atviras neapykantos kurstymas neturi nieko bendro nei su Tėvynės meile, nei su laisve, nei su Sausio 13-osios dvasia. Turėtu me atsiriboti nuo tokių iniciatyvų, kuriomis meilė ir ištikimybė Lietu
vai pavirsta neapykantos kitokiems bendrapiliečiams sėjimu. Noriu pasiūlyti – dar nevėlu im tis visiems kartu kurti tokią Lie tuvą, kurioje vienybės ir susi telkimo pagrindu taptų tai, kad gerbtume vieni kitus, priimtume kitoniškumą ir džiaugtumės, kad esame skirtingi, o ne piktais liežu viais ant silpnesniųjų lietume savo neapykantą. Šį kartą jau ne priešiškos vals tybės slaptosios tarnybos sie kia mus supriešinti, bet mūsų pa čių piliečiai siekia įskaudinti vieni kitus – pavyzdžiui, kai „gydyto ja kitataučius ir kitatikius išvadina „parazitais“ arba vieno iš Lietuvos universitetų darbuotojas pasiūlo „pastatyti paminklą žydų tautą naikinusiems lietuviams“. Trykštanti neapykanta ne tik lie jasi laisvai, bet ir kartais aptemdo protą bei kritinį mąstymą, mes vis sunkiau pastebime, kad savo nea pykantą nukreipiame į silpnesnius ir labiau pažeidžiamus žmones. Mo juodami savo teise reikšti nuomonę mes kartais nebesuvokiame, kad tai, ką vadiname „nuomonės reiškimu“, kartais pavirsta į oponento drabs tymą purvais ir žeminimą. Prievarta ir apgaule XX a. vidu ryje patekę į totalitarinės valstybės glėbį, patyrę daug smurto iš anos sistemos, mes tarsi patys tapome prievartos kultūros rėmėjais ir jau nebemokame gyventi be prievar tos. Nė vienas bandymas valstybės politikos lygiu nutraukti užburtą smurto ratą ir sustabdyti bent jau smurto naudojimą auklėjant vaikus dar nepavyko. Iš kai kurių Seimo narių net bu vo pasigirdę skambių frazių apie
9
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
lietuva Aukų atminimą pagerbė aukščiausi pareigūnai
Premija atgaivino praeitį Pirmasis Laisvės premijos laurea tas žmogaus teisių gynėjas Serge jus Kovaliovas prisipažino prieš du dešimtmečius svarstęs, kad Sovietų Sąjungai būtų buvę nau dingiau, jeigu Baltijos šalys būtų likusios joje.
Simono Švitros nuotr.
juoda vadinti balta smurtą kaip kultūrinį tautos pa veldą. O ką pasako apie mūsų vi suomenę faktas, kai keliems šim tams taikių žmonių apsaugoti reikia kelis kartus daugiau policininkų. Saugoti, pasirodo, reikia nuo mūsų pačių, saugoti reikia net nuo Seimo narių! Nuo tų pačių Seimo narių, kurie esant įtarimų riaušių kursty mu buvo pridengti nuo teisėsaugos padedant kitiems Seimo nariams. Įsiklausykime į šio teiginio absur diškumą – piliečius reikia saugo ti nuo Seimo narių! Pastarosiomis savaitėmis tenka stebėti kitą vi siems iki skausmo žinomą situaciją, dėl kurios turi būti gėda mums vi siems, kai valstybės vardu veikian čios institucijos nesugeba išlais vinti vaiko, patiriančio akivaizdžią psichologinę suaugusiųjų prievartą – o kaipgi kitaip galėtume pavadin ti ciniškus suaugusių žmonių žaidi mus, įkalinusius vaiką ir pavertu sius jį savo interesų įkaitu? Sausio 13-osios nusikaltimų žmogiškumui nedrįsta pripažinti ne tik Rusijos valdžia, bet ir kai ku rios Vakarų Europos valstybės. Tai mes puikiai matėme šią vasarą, kai įtariamasis nusikaltimais žmogiš kumui Michailas Golovatovas bu vo milžinišku greičiu išsuktas nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai. Kaip teko skaityti vėliau tos specia liosios „Alfa“ grupės, šturmavu sios TV bokštą, veteranų tinklaraš tyje, tai jie dar ir šiandien skleidžia propagandą – sausio 13-osios žu dynes vadina „komandiruote“ bei „sėkmingai atlikta operacija“, ku rioje, esą, net nereikėjo panaudo ti šaunamųjų ginklų. Sunku net atrasti tinkamus žodžius, kaip pa vadinti tai, kad šiai specialiųjų KGB
pajėgų grupei yra pastatytas pa minklas Maskvoje, kuriame Sau sio 13-osios įvykiai priskiriami prie šios grupės nuopelnų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tuo mečio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo vaidmenį bei jo vertinimą tarptautinėje bend ruomenėje. Nobelio taikos premi jos 1990 m. skyrimas jam tarsi pa rodo, kaip idealizuojamas buvo šis žmogus Vakaruose. Deja, 1991 m. įvykiai ne tik Vilniuje tokio požiū rio nepakeitė.
Robertas Povilaitis:
Įsiklausykime į šio teiginio absurdiš kumą – piliečius reikia saugoti nuo Seimo narių! Mano giliu įsitikinimu, tuome tis Sovietų Sąjungos prezidentas M.Gorbačiovas, kaip valstybės va dovas, yra atsakingas už SSRS gink luotųjų pajėgų, SSRS Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo komite to (KGB) pajėgų veiksmus 1991 m.
sausio 13-ąją, kurie vertintini kaip karo nusikaltimai ir (arba) nusikalti mai žmogiškumui. Net jeigu minė tos ginkluotosios pajėgos veikė be M.Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas arba vė liau nesiėmimas veiksmų ištirti įvy kį ir nubausti asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą (kovinius šaudmenis, sunkiąją karo techniką) prieš civi lius asmenis ir civilius objektus, taip pat sudaro pagrindą M.Gorbačio vo atsakomybei pagal tarptautinės baudžiamosios teisės standartus. Lietuvos Respublika jau dvidešimt vienus metus nori teisiškai ištirti šį įvykį, tačiau M.Gorbačiovas ne bendradarbiauja su Lietuvos Res publikos teisėsauga, o Rusijos Fe deracija, kaip SSRS teisių ir pareigų tęsėja pagal tarptautinę teisę, atme ta Lietuvos teisinės pagalbos prašy mus net šį asmenį apklausti. 1990 m. M.Gorbačiovui buvo įteikta garbinga ir prestižinė No belio taikos premija. Tačiau ma nau, kad savo veiksmais ar nusi kalstamu neveikimu 1991 m. dėl įvykių Vilniuje ir kitose vietose, kai byrant SSRS buvo naudojama ginkluota jėga, M.Gorbačiovas pa niekino jam suteiktą garbingą ap dovanojimą. Jo pabrėžtinis nenoras reaguoti į teisėtą Lietuvos reikala vimą teisiškai ištirti šiuos įvykius ir M.Gorbačiovo vaidmenį juose tik patvirtina buvusio SSRS preziden to nehumanišką poziciją, su kuria aš, kaip žmogus, dėl šių įvykių pra radęs tėvą, negaliu taikstytis. Šiandien išsiunčiau kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, įteiktą M.Gorbačiovui 1990 m.“
„Tada maniau: šalyje pakvipo lais ve, tai bus ilgas ir sunkus kelias, jį lydės išbandymai, galbūt net tra giški. O štai Baltijos šalys tuoj išeis iš Sovietų Sąjungos ir įgis anksčiau dėl mūsų kaltės netektą valsty bingumą. Ar nebūtų geriau, jei gu jie liktų šalies sudėtyje ir taptų visų išsilaisvinimo avangardu“, – penktadienį Seime per iškilmingą posėdį kalbėjo S.Kovaliovas. „Tose šalyse dar nepamirš ta laisvės atmosfera, jie dar iš saugojo savo europietišką esmę. Kas, be jų, galėtų išmokyti mus būti žmonėmis?“ – žmogaus tei sių gynėjas iš Rusijos prisipažino taip mąstęs 1990–1991 m. Anot jo, šiuos samprotavimus garsiai pasakyti jis drįso tik dviem trims artimiausiems draugams. „Dabar aiškiai suprantu, kiek tie samprotavimai buvo nesub rendę ir net, sakyčiau, pavojin gi“, – pripažino S.Kovaliovas. Anot jo, 1989–1991 m. vykę pro cesai leido laisvės viltis puoselėti visiems – „ir jums, ir mums, oku pantams“. Jis teigė, kad atsako mybę turėtų prisiimti rusų tauta. „Visiškai neprievartaudamas savęs sakau žodį „okupantai“ <...>. Okupantai – ne tik bolševi kai. Okupantai – ir tie, kurie lei do bolševikams 70 metų karaliau ti didžiulėje šalyje. Tai ne juridinė, o moralinė, istorinė, kolektyvinė kaltė. Ir pirmiausia tai rusų kaltė.
Mes leidome pakęsti tironiją, lei dome daugumai šlovinti tironiją, leidome Bažnyčiai melstis tironi jai ir tironams“, – kalbėjo buvęs disidentas. Penktadienį Seime iškilmin gai minint Laisvės gynėjų die ną S.Kovaliovui už indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demok ratiją, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsispren dimą ir suverenitetą įteikta pir moji Laisvės premija. Atsiimdamas premiją svečias teigė suprantantis jos reikšmin gumą, tačiau svarstąs, ar ji ne turėjo būti skirta lietuviui. „Kyla klausimas, ar tai ma no premija. Gal pirmąją Laisvės premiją laisvoje Lietuvoje reikė jo įteikti lietuviui? Kam nors, kas savo gyvenimo dešimtmečius pa skyrė kovai už laisvę, tokiems kaip Balys Gajauskas. Arba tiems, ku rie savo krauju nuplovė okupantų šaliai daromą gėdą. Tai galėtų bū ti Jonas Beržonis, kiti miško bro liai, kurie įrodė žmogiškąjį orumą, – svarstė S.Kovaliovas. – O galbūt tai galėtų tokie žmonės kaip Nijolė Sadūnaitė ar Sigitas Tamkevičius, Petras Plumpa, kurie nenuilsdami dirbo, kad Lietuva būtų laisva, ne turėdami ypatingos vilties, jog tai atsitiks dar jiems esant gyviems.“ „Jie nežinojo, kaip greitai visa tai įvyks, tačiau labai gerai žino jo, kaip greitai jie atsidurs kalė jime“, – sakė laureatas. Anot jo, premijos verti ir šimtai tūkstan čių rusų, 1991 m. sausio 14 d. išėję į gatves palaikyti lietuvių. S.Kovaliovas pabrėžė, kad jam įteikta premija priklauso visiems išvardytiems žmonėms. BNS inf.
Byla truks dar kelerius metus Baudžiamąją bylą dėl 1991 m. sau sio 13-osios sovietų agresijos teisė sauga ketina baigti per artimiau sius kelerius metus. Tai vakar pa reiškė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo depar tamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas.
„Labai norėčiau pasakyti, kad šie met, tačiau tikrai negaliu. Galiu pa sakyti, kad ne penkerius, ne ketve rius, ne trejus metus, o tai yra metų, kelerių metų darbas, bet kabėti apie kokius nors terminus yra labai su dėtinga, kalbant apie milžiniškos apimties bylą, kurią šiuo metu suda ro 650 tomų“, – Lietuvos radijo lai dai „Akiračiai“ sakė S.Slapšinskas. Anot teisėsaugininko, sun ku prognozuoti, kiek gali užtruk ti vien atskirų procesinių doku mentų parengimas. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir spe
cialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lie tuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Byloje yra 23 asmenys, įtaria mi karo nusikaltimais ir nusikal timais žmogiškumui. 21 iš jų yra Rusijos pilietis, Maskva juos iš duoti atsisako. Pagal pernai Seimo priimtas įstatymų pataisas, jeigu įtaria masis ar kaltinamasis yra už sienio valstybės pilietis ir gy ven a ne Liet uvos ter itor ijoje, prokuroras turės siųsti įtarimą, pranešimą arba kaltinamojo akto nuorašą dėl nusikaltimo užsie nio valstybėje numatytai cent rinei teisėsaugos įstaigai. Tuo met jau šios atstovų uždavinys bus dokumentus įteikti įtaria majam ar kaltinamajam. BNS inf.
10
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
12p.
Kelis dešimtmečius Egiptą valdžiusių Mubarakų klano istorija.
pasaulis
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Nusišauti bandęs prokuroras pa Kol nusižudyti bandžiusį Lenkijos karo prokurorą tikrina psichiatrai, visuomenė iš naujo narplioja Smolensko tragediją ir jos tyrimą, kuris pakvipo politinėmis intrigomis ir šnipinėjimu.
Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Sudrebėjo ranka
Pulkininkas Mikołajus Przybyłas pirmadienį sukvietė žurnalistus, norėdamas apginti savo ir kolegų mundurus. Jis ir kiti karo proku rorai žiniasklaidos buvo apkaltinti tuo, kad tirdami informacijos apie Smolensko tragediją nutekėjimo atvejus iš mobiliojo ryšio opera torių neteisėtai reikalavo kelių ži nomų žurnalistų telefoninių po kalbių įrašų ir SMS žinučių. Nors operatoriai nesutiko suteikti duo menų, nes tam pagal įstatymą rei kia teismo sprendimo, karo pro kuratūra atsidūrė didelio skandalo epicentre.
Mikołajus Przybyłas:
Turėjome išsiaiškin ti, ar čia nedalyvauja užsienio specialio sios tarnybos, suin teresuotos kaitinti atmosferą ir suprie šinti lenkus. „Atsižvelgdami į ypatingą Smo lensko katastrofos tyrimo pobūdį, turėjome neperžengdami įstaty mo rėmų padaryti viską, kad iš siaiškintume, kas galėjo perduoti slaptą medžiagą žurnalistams“, – pareiškė M.Przybyłas. Jis gynė sa vo ir kolegų veiksmus, cituodamas teisės aktus, kurie leidžia prokuro rams tiriant bylas rinkti ryšio duo menis. Spaudos konferencijos 14-ąją minutę prokuroras pareiškė, kad iki galo gins karininko mundurą nuo bet kokių kaltinimų, ir paprašė žurnalistų padaryti nedidelę per trauką, išvėdinti patalpas. Žurna listams išėjus, pareigūno kabinete pasigirdo šūvis. Jį užfiksavo ir vie na vaizdo kamera, kuri buvo palikta įjungta. Į kabinetą įbėgę žurnalistai pamatė M.Przybyłą kraujo baloje ir šalia gulintį pistoletą. Du žmonės suskubo padėti jokių gyvybės žen
klų nerodančiam vyrui, kiti puolė prie kamerų ir diktofonų. Laimė, žaizda nebuvo mirtina. Kaip vėliau papasakojo pats pro kuroras, likęs patalpoje vienas jis atsuko nugarą į langą, kad kul ka neatšoktų rikošetu, įsikišo pis toletą į burną ir šovė. Bet lemiamą akimirką kažkas pajudino durų ran keną, jam sudrebėjo ranka, ir šūvis skriejo į skruostą, o ne į galvą. Paskutinis lašas
Kitą dieną M.Przybyłas jau galė jo kalbėti ir susitiko su žurnalis tais. Prokuroras pareiškė, kad tokiu desperatišku poelgiu siekė apgin ti savo ir kolegų mundurus bei at kreipti dėmesį į netoleruotinus giminystės ryšius ginkluotosio se pajėgose ir korupciją sudarant pirkimo sutartis, kurių vertė gero kai viršija perkamos karo techni kos tikrąją kainą. Anot pareigūno, paskutinis lašas, privertęs jį nutai kyti ginklą į save, buvo nepagrįs tas žiniasklaidos puolimas dėl ne teisėto pokalbių klausymosi. Nagrinėdamas bylas, susijusias su aukštuose kariškių sluoksniuo se vešančiomis negerovėmis, pro kuroras jautė spaudimą ir netgi grėsmę savo gyvybei. Nežinomi asmenys esą buvo pradūrę jo au tomobilio padangas ir sugadinę stabdžius, nužudė jo šunį, skam binėjo ir grasino. „Žinau, kad už mano galvą pa siūlytas milijono zlotų (770 tūkst. litų) atlygis“, – po bandymo nu sižudyti žurnalistams sakė M.Przy byłas, įtariantis kerštą už jo vykdo mus tyrimus. Armijoje – korupcijos liūnas
Poznanės apygardos karo proku ratūros Organizuoto nusikalsta mumo skyrius, kuriam vadovavo M.Przybyłas, tyrė sunkiausias re novacijos aferas, sukčiavimo ir ky šininkavimo kariuomenėje bylas, kasėsi prie organizuotos krimina linės struktūros, kurioje susiliejo nesąžiningas verslas ir korumpuo ti valstybės pareigūnai. Poznanės karo prokuratūra pernai atskleidė šimtų milijonų zlotų nuostolius vykdant karo technikos remontą ir modernizaciją. Už vieną projektą, kurio sąmatoje pasigesta 17 mln.
Demaskavo: nesėkmingai nusižudyti bandęs M.Przybyłas visuomenei atvėrė akis dėl korumpuotos kariuomenės,
zlotų, buvo nuteistas jūrų pajėgų logistikos vadovas. Jūrų pajėgų Telekomunikacijos ir informacinių technologijų paramos centre buvo išaiškinta nusikalsta ma grupuotė, kuri grobstė investi cijoms skirtas lėšas, organizuoda vo neteisėtus pirkimus ir klastojo dokumentaciją. Prokurorai taip pat nustatė, kad per nešvarų GPS prie taisų ir ryšio priemonių pirkimą Lenkijos kariuomenė patyrė 16,5 mln. zlotų nuostolių. Nuo 2007 m., kai buvo įsteig ta Poznanės karo prokuratūra, jos tyrėjai už grotų patupdė 98 žmo nes. Nė vienas iš ekonominiais nu sikaltimais apkaltintų asmenų iš teisintas nebuvo. Poznanės tyrėjai, vadovaujami M.Przybyło, neseniai pradėjo tris naujus tyrimus, bet apie juos pareigūnai kol kas kalbė ti negali. „Tokie tyrimai, susiję su orga nizuotomis nusikalstamomis gru
puotėmis, gali sulaukti bet kokio atsako iš nusikalstamų sluoks nių“, – komentuodamas M.Przy było darbą laikraščiui „Gazeta Wy borcza“ sakė jo viršininkas, Karo prokuratūros vadovas Krzysztofas Parulskis. Esą būtent dėl to pro kuroras nuolat su savimi nešiojo si pistoletą. Jį M.Przybyłas pirma dienį atsinešė ir į savo kabinetą, nors instrukcijos tai draudžia. Prokuratūrų konfliktas
Nors atrodo logiški ir sklandūs, M.Przybyło ir kitų Karo proku ratūros pareigūnų paaiškinimai kai kuriems sukėlė abejonių. Poli tikai ir apžvalgininkai ieško giles nių priežasčių. Buvęs Lenkijos gynybos minist ras ir dabartinis senatorius Bog danas Klichas įsitikinęs, kad ban dydamas nusižudyti M.Przybyłas stengėsi atkreipti dėmesį į artėjan čią prokuratūros reformą. Jam at
rodo, kad tai buvo ne desperatiš kas, o gerai apgalvotas žingsnis. „Jeigu kas nors tvirtai apsi sprendė atsisveikinti su gyvenimu, ir šis žmogus yra karininkas, tai jis tikrai turi žinoti, kaip reikia šaudy ti“, – nepavykusį bandymą nusi žudyti Lenkijos televizijai komen tavo B.Klichas. Lenkijoje jau seniai bręsta proku ratūros reforma. Šią instituciją da bar sudaro dvi – Generalinė ir Karo – prokuratūros. Kadangi pastaroji ti ria nedaug bylų, ją svarstoma likvi duoti, o vietoj jos Generalinėje pro kuratūroje įsteigti karinį skyrių. Generalinė prokuratūra reiš kė abejones dėl Karo prokuratū ros veiklos, ragino tirti jos veiklą ir palaikė žiniasklaidos kaltinimus dėl neteisėto pokalbių klausymo si. Karo prokurorai įtarė, kad refor momis bandoma nutraukti jų vyk domus tyrimus. Konfliktas tarp dviejų institucijų kaito ir skverbė
11
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
pasaulis Pertvarkė vyriausybę
Kovinę sargybą pradės balandį
Japonijos premjeras Yoshihiko Noda va kar paskelbė naujos sudėties ministrų ka binetą ir įsteigė iš principo naują šalies vyriausybei vicepremjero postą. Ministrų kabinetas pertvarkytas siekiant sutelk ti pastangas palaipsniui didinti vartojimo mokestį nuo dabartinių 5 iki 10 proc. Ja ponija imasi priemonių biudžeto deficitui mažinti, nes šalies gyventojai senėja ir dėl to didėja biudžeto krūvis.
Pirmasis priešlėktuvinės gynybos komp leksas S-400 „Triumf“ balandį stos į ko vinę sargybą Kaliningrado srityje. Apie tai vakar pranešė Baltijos laivyno vadas vi ceadmirolas Viktoras Čirkovas. Pasak jo, šiuo metu Kaliningrado srities vidury je įrengiama ugnies pozicija, kuri leis ap saugoti nuo užpuolimo iš oro ne tik regio no teritoriją, bet ir artimiausią Baltijos jū ros akvatoriją.
ajudino širšių lizdą
7
tūkst.
savo karių Jungtinės Valstijos nusprendė išvesti iš Europos.
Tragedijos tyrime – naujas posūkis Smolensko tragediją tiriantys Lenkijos ekspertai paneigė anks tesnę išvadą, kad oro pajėgų va das spaudė pilotus tūpti, nepaisy damas itin prastų oro sąlygų. Balsas – antrojo piloto?
Krokuvos Jano Sehnos teisminės ekspertizės instituto ekspertai tvirtina, kad balsas pilotų kabi noje, kuris anksčiau buvo pri skirtas generolui Andrzejui Bła sikui, iš tiesų yra antrojo piloto majoro Roberto Grzywnos. Pir madienį ekspertai žada surengti spaudos konferenciją ir pristaty ti savo išvadas. Rusijos tyrėjai dalį kaltės dėl prezidento Lecho Kaczyńskio ir dar 95 žmonių gyvybę nusinešu sios katastrofos vertė oro pajėgų vadui A.Błasikui, kuris esą bu vo pilotų kabinoje ir spaudė įgulą tupdyti lėktuvą, nors matomumas dėl rūko buvo beveik nulinis. „Lenkijos oro pajėgų vado bu vimas pilotų kabinoje iki pat su sidūrimo su žeme turėjo įtakos įgulos vado sprendimui toliau lei stis žemiau nustatyto minimalaus aukščio be vizualinio kontakto su žemės objektais“, – teigiama ataskaitoje, kurią praėjusių metų sausį pristatė Tarpvyriausybinio aviacinio komiteto (TAK) vadovė Tatjana Anodina.
tarpusavio konfliktuose skęstančios teisėsaugos ir bandymų manipuliuoti visos tautos tragedija.
si į paviršių, o M.Przybyło poelgis tapo jo kulminacija. Kitą dieną po nepavykusios sa vižudybės į konfliktą galiausiai nusprendė įsikišti Lenkijos prezi dentas Bronisławas Komorowskis. Antradienį jis išsikvietė pasikalbėti generalinį prokurorą Andrzejų Se remetą bei Karo prokuratūros va dovą K.Parulskį ir pareikalavo nu traukti asmeninius ginčus, ieškoti konstruktyvių sprendimų. Šnipų pėdsakas
Sutelkusios dėmesį į nusikalti mus kariuomenėje ir dviejų proku ratūrų konfliktą, daugelis Lenkijos ir pasaulio žiniasklaidos priemonių pamiršo, ką M.Przybyłas kalbė jo paskutines 15 minučių prieš pa spausdamas gaiduką. Prokuroras papasakojo apie jam patikėtą ir 2011 m. lapkričio 16 d. pradėtą slaptą tyrimą kodiniu pa vadinimu „PZ 86/10“. Tyrimo
tikslas buvo nustatyti, kas tekino žurnalistams įslaptintą tarnybinę informaciją apie 2010 m. balandžio 10 d. prie Smolensko įvykusią ka tastrofą, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis su žmona ir dar 94 politikai bei visuo menės veikėjai. Žiniasklaidoje pasirodė infor macija, kurią Lenkijos prokuro rams perdavė Rusijos kolegos. Jos nutekinimas, anot M.Przybyło, trukdė dvišaliam bendradarbiavi mui ir lėtino itin svarbaus tyrimo procesą. „Siekdami ištirti visas aplin kybes, turėjome išsiaiškinti, ar čia nedalyvauja užsienio specia liosios tarnybos, suinteresuotos kaitinti atmosferą aplink Smo lensko katastrofą ir sup rieš int i lenkus. Ypač atsižvelgiant į artė jančius 2011 m. parlamento rinki mus ir politines batalijas“, – sakė M.Przybyłas.
„Scanpix“ nuotr.
Netrukus įtarimai pasitvirtino. Paaiškėjo, kad Smolensko trage dijos tyrime dalyvavęs prokuro ras Marekas Pasionekas apie tai neinformavęs vadovų bendravo su žurnalistais, taip pat užmezgė kontaktą su JAV ambasadoje Var šuvoje dirbanč iais Fed eral in io tyrimų biuro ir Centrinės žval gybos valdybos agentais. Dėl įta rimų perduodant slaptą informa ciją žiniasklaidai ir trečiosioms šalims M.Pasionekas buvo nuša lintas nuo tyrimo. Jam iškelta by la praėjusių metų pabaigoje buvo nutraukta. Kas ir kokiais tikslais norėjo pa viešinti slaptą Smolensko tragedi jos tyrimo informaciją? Koks buvo užsienio tarnybų interesas? Ką bū tų atskleidę telefoniniai pokalbiai, jeigu operatoriai būtų juos suteikę prokuratūrai? Šie klausimai kurs to naujus įtarimus istorijoje, kurio je taškas nepadėtas iki šiol.
A.Błasikas nebuvo prisisegęs saugos diržais, todėl lėktu vo smūgis į žemę galėjo nublokšti jo kūną bet kur. Kompiuteris panašumų nerado
TAK visą kaltę dėl katastrofos su vertė lenkams. Po septynių mėne sių tuomečio Lenkijos vidaus reikalų ministro Jerzy Millerio va dovaujama komisija paskelbė savo tyrimo išvadas. Varšuva pripažino savo klaidas, bet taip pat tvirtino, kad dalis kaltės tenka Smolens ko dispečeriams, kurie netinka mai atliko savo pareigas. J.Mille rio komisija pritarė Rusijos kolegų išvadoms, kad oro pajėgų vadas prieš pat katastrofą buvo kabino je ir kalbėjo su pilotais. Krokuvos ekspertai ėmėsi nuo dugniau tirti juodųjų dėžių užfik suotus pokalbius pilotų kabino je. Nors jiems nepavyko atpažinti visų balsų, bet palyginę juos su ankstesniais A.Błasiko balso įra šais jie atmetė teiginius, jog ge nerolas kažką sakė pilotams.
Abejonės: argumentai, patvir
tinantys generolo A.Błasiko bu vimą pilotų kabinoje ir spau dimą pilotams tūpti bet kokia kaina, bliūkšta. „Reuters“ nuotr.
TAK ir J.Millerio komisijos išva dos remiasi žmonių, kurie klausė si juodųjų dėžių įrašų ir atpažino A.Błasiko balsą, liudijimais. O Jano Sehnos instituto ekspertai naudojo šiuolaikišką kompiute rinę balso atpažinimo įrangą. Kūno padėtis neįtikina
„Sehnos instituto ekspertai yra pasaulinio lygio specialistai. Jeigu jiems pavyks pagrįsti savo išva das, galutinės ataskaitos išvadas bus galima užginčyti“, – laikraš čiui „Rzeczpospolita“ sakė Witas Seidleris, atstovaujantis po Smo lensko tragedijos likusiai našlei ir susivienijimo „Katynė 2010“ steigėjai Zuzannai Kurtykai. Išvada, kad A.Błasikas per ka tastrofą buvo pilotų kabinoje, bu vo padaryta remiantis jo palaikų buvimo vieta: jie buvo rasti šalia šturmano Arturo Zięteko kūno. Bet šį argumentą jau ilgą laiką ginčija žuvusio oro pajėgų vado našlės advokatas Bartoszas Kow nackis. Jis tvirtina, kad generolas, skirtingai negu šturmanas, nebu vo prisisegęs saugos diržais, todėl lėktuvo smūgis į žemę galėjo nu blokšti jo kūną bet kur. Smolensko tragedijos tyrimą su Rusijos kolegomis dar kartą ap tarė Lenkijos generalinis proku roras Andrzejus Seremetas, kuris trečiadienį atvyko į Maskvą trijų dienų vizito. „Polskie Radio“, „Rzeczpospolita“ inf.
12
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
pasaulis Pasivažinėjimas metro be kelnių Londone, Meksike, Vašingtone, Niujorke ir dar pusšimtyje pasaulio miestų praėjusį sekmadienį vyko kasmetė chuliganiška ak cija „Pasivažinėjimas metro be kelnių“. Jos dalyviai metro stotelėse pasirodė tik su ba tais ir viršutinės kūno dalies drabužiais. Metro vagonuose jie elgėsi įprastai – kalbė jo telefonu, klausėsi muzikos, žaidė žaidi mus telefonuose. Kai kurie akcijos dalyviai bandė pademonstruoti fantaziją, apsirengę įmantriais ir juokingais apatiniais. Akcija „Pasivažinėjimas metro be kelnių“ vyksta jau penktus metus iš eilės.
S.Mubarak – velnias angelo Mubarakų klanas Egiptą valdė kelis dešimtmečius. Dienraštis „The Daily Beast“ pabandė panarplioti šios kadaise įtakingos šeimynėlės istoriją. Regis, įdomybių čia nestinga. Netikėjo, kad bręsta revoliucija
Šiuo metu Hosni Mubarako sū nūs Gamalas ir Alaa sėdi kalėji me, o jų tėvui, jei teismas paten kintų prokurorų prašymą, gresia mirties bausmė. Tiesa, apie šiuos Mubarakų šeimos atstovus legen dos sklando jau seniai. O kaip H.Mubarako žmona? Mo teris po revoliucijos gyvena vilo je netoli Kairo, lanko savo vyrą ir sūnus kalėjime. Ji gyvena iš vyro pensijos, kuri siekia 15,5 tūkst. do lerių per mėnesį, nors Egipte vidu tinis atlyginimas – vos 100 dolerių per mėnesį. Regis, įprastas ir vis dar praban gus gyvenimas? Nenuostabu. Kai kurie Suzanne Mubarak laiko bu vus įtakingiausia Egipto moterimi. Ar tai tiesa? Prasidėjus revoliucijai Egipte S.Mubarak su drauge Farkhonda Hassan, kurią toje pat šalyje kal bino dienraščio „The Daily Beast“
žurnalistai, telefonu šnekėjo apie neramumus. Buvo revoliucijos priešaušris. „Ji buvo labai rami. Ji netikėjo, kad kas nors vyksta, kad krizė rim ta“, – pasakojo F.Hassan, kuri va dovavo S.Mubarak įkurtai vienai iš labdaros organizacijų Nacionalinei moterų tarybai. Nieko stebėtina. Egipto elitas ir visuomenė buvo kaip diena ir nak tis. Kaip sako tie, kurie pažinojo Mubarakų šeimą, visi jie buvo įsiti kinę, kad Egiptas be jų žlugs. Nie kas iš klano šalyje nematė problemų, nors realybė buvo kitokia. Vis dėlto, ypač Vakaruose, S.Mu barak buvo vadinama Egipto žmo nių globėja. Ji organizavo ne vie ną labdaros renginį, įkūrė ne vieną labdaros organizaciją, rūpino si moterimis ir vaikais, švietimu ir žmogaus teisėmis. Tiesa, egiptiečių nuomonė – ki tokia. „Ji nebuvo susijusi su režimu.
Ji buvo režimas“, – sakė viena Egip to feminisčių, kurias neva oficialiai globojo buvusi pirmoji dama. Sukūrė šeimos klaną?
Paskutinius penkerius savo valdy mo metus H.Mubarakas dažniau tūnojo viloje Šarm aš Šeiche nei sostinėje Kaire. Sklando gandai, kad prezidentas buvo išsiblaškęs, mažai dėmesio kreipė į valstybės reikalus. Būtent tada jo sūnų ir žmonos įtaka augo ne mėnesiais, o savaitėmis. Greitai iš vieno karininko valdo mos šalies Egiptas virto šeimos oli garchų klano valdoma valstybe. „Egipte įprasta, kad šalį valdo ly deris, ypač atėjęs iš kariuomenės. Tačiau šeimos valdymas buvo šis tas nauja“, – pabrėžė publicistas Tarekas Osmanas. Ir kai kurie JAV pareigūnai pa tvirtino, kad S.Mubarak įtaka jos vyrui buvo neabejotina. „Kai H.Mubarakas paseno, jos įtaka ir kontrolė tapo kur kas stip resnė – deja, ne iš gerosios pusės, – sakė neįvardytas buvęs JAV pa reigūnas. – Mūsų pareigūnai dau gybę kartų kalbėjosi su H.Muba raku, ragino jį imtis demokratinių reformų. Galiausiai tapo aišku, kad žmogus, kuris tam priešinosi, buvo ne H.Mubarakas, o Suzanne.“ S.Thab et (tok ia mergaut inė S.Mubarak pavardė) gimė vidu
rinės klasės šeimoje Nilo pakrantė je esančiame al Minjos mieste. Mo ters tėvas buvo medikas, o motina, beje, kilusi iš Velso, dirbo medici nos sesele. Po kurio laiko šeima persikėlė į Kairo priemiestį Heliopolį. Su zanne lankė vietos plaukimo klubą, buvo plaukimo komandos narė.
Ji nebuvo susijusi su režimu. Ji buvo režimas. Būdama 17 metų S.Thabet, kaip rašo „The Daily Beast“, sutiko 30-metį karininką H.Mubaraką. Netrukus pora susilaukė dviejų sūnų. Po to, kai vyras tapo Egipto viceprezidentu, o vaikai ėmė mo kytis universitete, jų pėdomis pa sekė ir S.Mubarak. Ji įstojo į Ame rikos universitetą Kaire mokytis politikos mokslų ir gavo sociolo gijos magistro laipsnį. Kaip pasakojo buvęs S.Muba rak dėstytojas 73 metų profesorius Saadas Eddinas Ibrahimas, dabar vienas žinomiausių demokratijos šauklių Egipte, moteris jam pasi rodė itin lojali režimui. Profesorius paskaitose ne sy kį kalbėjo apie demografinę padėtį Egipte. Jis pabrėžė, kad dėl galimo
Užnugaris: buvusio Egipto prezidento H.Mubarako žmona Suzanne, pasak ją pažinojusių žmonių, buvo karšta režimo gynėja.
„Scanpix“ nuotr.
socialinio sprogimo Egipte kaltos ankstyvos santuokos, kurias tole ruoja valdžia. „Tiesa, aš kritikavau valdžią, kad ši ragina vidutinio amžiaus egiptie čius atidėti santuoką, nors tuome tis prezidentas Anwaras Sadatas iš tekino savo dukterį, kai ši buvo vos 16 metų“, – pasakojo profesorius. Pasak jo, po šio komentaro viena studentė (S.Mubarak) pakėlė ranką ir paklausė: „Tai asmeninis prezi dento reikalas. Manyčiau, kad ne turėtumėte to aptarinėti čia.“ Tada, kaip prisiminė profeso rius, vyko diskusija. Moteris jam pakartojo, kad akademinėje įstai goje nederėtų aptarinėti „jo eks celencijos“ gyvenimo. Profeso rius atsakė, kad „A.Sadatas nėra jo ekscelencija, o yra tiesiog po nas Sadatas“. Tada, pasak S.E.Ibrahimo, S.Mu barak paliko auditoriją. Tiesa, po metų ji grįžo, lankė kiekvieną profe soriaus paskaitą, o galiausiai supa žindino jį su savo vyru – šis net pra šė, kad Ibrahimas taptų jo patarėju. Siekė tarptautinio pripažinimo
Nawal El Saadawi, viena žymiausių Egipto feminisčių, pasakojo, kad su S.Mubarak susipažino profesoriaus Ibrahimo paskaitoje. „Suzanne buvo auditorijoje, ji nemėgo, kaip aš sakau, fakto, kad moteris gali pasipriešinti patriar chatui. Ji ne sykį garsiai sakė, kad moteris turi paklusti vyrui ir šei mos vertybėms“, – sakė moteris. Tiesa, ne viskas, ką pasako jo N.El Saadawi, regis, buvo tiesa. 2000 m. vienoje iš televizijos po kalbių laidų S.Mubarak dėstytojas S.E.Ibrahimas išreiškė nuomonę, kad po tėvo mirties Egipte galėtų pasikartoti Sirijos scenarijus, kur iš Hafezo al Assado valdžią paveldėjo Basharas al Assadas. Netrukus šie profesoriaus žodžiai buvo išspausdinti viename arabų dienraščių. Tačiau tik pasirodęs laikraščio numeris iš karto buvo pašalintas iš visų prekyviečių. „Suzanne mūsų bendriems drau gams prasitarė, kad jos vyras atsi vertė laikraštį ir išrėžė: „Pažvelk, gal kitą kartą Ibrahimas bus su mu mis mūsų miegamajame, ant mūsų lovos? Rinkis iš savo draugo ir sū naus“, – pasakojo profesorius. Po to akademikas trejiems metams buvo įkalintas ir kankinamas. Da bar jis sako, kad S.Mubarak veikiau siai puoselėjo planus įtvirtinti sūnų kaip šalies vadovą po vyro mirties, o H.Mubarakas tam pasipriešino. Vis dėlto konfliktas šeimoje ne trukdė S.Mubarak tvirtinti savo, kaip visuomenės globėjos, įvaizdžio. Tačiau moterį pažinoję asme
13
ŠeštADIENIS, sausio 14, 2012
pasaulis Pasivažinėjimas metro be kelnių
veidu? nys atkerta, kad vargu ar S.Mubarak rūpėjo egiptiečiai, veikiau ji pati. Vienas artimiausių S.Mubarak draugų, buvęs šalies kultūros mi nistras Faroukas Hosny, prasitarė, kad labdaringa veikla slėpė tikrą jį S.Mubarak tikslą – tarptautinį pripažinimą. O gyvenimas Egipte negerėjo. Korupcija persismelkė į visas elito gyvenimo sritis, visuo menėje brendo pasipiktinimas. Bū tent tada S.Mubarak tapo atkaklia šeimos pozicijų tvirtintoja – dery bininke, manipuliuojančia žmonė mis ir bandančia įtikinti vyrą, kad šis būtų tvirtas ir išlaikytų režimą. Ji visaip bandė apsaugoti ša lį nuo augančios Musulmonų bro
R
Nuversto prezidento teismas
lijos įtakos, siekė bet kokia kaina išlaikyti šeimos interesus. Tačiau Ali Dessouki, kurio motina drau gavo su Suzanne, kai abi lankė vieną mokyklą, sakė, kad sistema S.Mubarak pavertė nuožmia reži mo gynėja. „Esu įsitikinęs, kad ji troško pa daryti ką nors gera – pagerinti švietimo sistemą, sumažinti skur dą. Juk ji ne sykį teigė, jog nesijautė laiminga, – sakė vyras. – Aš kalti nu tik sistemą, kad ji tam nepasi ruošusius žmones pakylėjo į aukš tas pozicijas. Nekaltinu žmonių, nes jie buvo labai paprasti, tiesiog jiems sistema suteikė dievų pozicijas.“
Šią savaitę H.Mub arako advokat ai teisme išdėstė savo arg umentus. Iki vasar io 16 d. bus išklausyt i gynybos liudytojai ir tuomet teismas paskelbs nuosprendį.
tą pasigailėt i senyvo ir ligoto žmo monstrantų žudymais per suk il imą, gaus. H.Mubarak ui 83-eji, jį kamuo kur is prasidėjo praėjusių metų pra ja šird ies liga. Nuverstas prez iden džioje. Kalt inam ieji neig ia kaltę, o jų tas laikomas ligoninėje ir į teismo po advokatai tvirtina, kad policijai buvo sėdžius vežamas lovoje. duotas aiškus nurodymas nenaudoti Kaltintojai prašo eksprezidentui skirti H.Mubarakas, jo sūnūs ir kiti nuversto ginklų prieš demonstrantus. mirties bausmę. Rusija paragino Egip rež imo vadovai kalt inam i taik ių de Be to, advok at ai bando įtik int i teis mą, kad suk il imą Egipte kurstė tre čios ios jėgos tiek šal ies viduj e, tiek už jos ribų. Per suk ilimą Egipte žuvo maž iausiai 800 žmon ių, maždaug 5 tūkst. buvo sužeisti. Sausio 25-ąją Egiptas minės sukilimo prieš H.Mubarako rež imą prad žios metines. Ši diena paskelbta nacionali ne švente. Ta proga bus surengtas ka rinis paradas, aviacijos šou ir koncer tai. Šventės centras bus sostinės Tah riro aikštė, tapusi suk ilimo židiniu.
Parengė Valentinas Beržiūnas
UAB „Švyturys-Utenos alus“
Jubiliejinius metus „Utenos alaus“ darykla pasitinka prisimindama savo čekiškas šaknis Donatas Jankus Šių metų sausio 14 d. 35-ąjį veiklos jubiliejų švenčiančią „Utenos alaus“ daryklą aplankęs pirmosios „Utenos alaus“ partijos „krikštatėvis“ čekų aludaris Jiri Tomašekas įvertino ir savo parašu paženklino jubiliejaus proga atnaujinto „Utenos Pilsener“ kokybę – nuo šiol šis alus verdamas naudojant čekiškus apynius ir specialią Čekijoje paplitusią virimo technologiją.
„Norime išreikšti didelę pagarbą visiems prieš daugiau nei tris dešimtmečius Utenoje dirbusiems ir alaus daryklą padėjusiems įkurti čekų meistrams bei J.Tomašekui, kuris buvo atsakingas už virimo cecho įrengimą ir anuomet perdavė mums savo patirtį bei meistriškumą. Todėl kartu su J.Tomašeku atnaujintas čekiško stiliaus „Utenos Pilsener“ nuo šiol bus verdamas taip, kaip jį verda tikri čekų meistrai“, – sakė UAB „ŠvyturysUtenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas. „Tai jau antras mano vizitas Utenoje po ilgesnės pertraukos. Kaip ir pirmą kartą lankydamasis alaus darykloje, taip ir dabar galiu pasakyti viena: gamykla, prie kurios įkūrimo savo žiniomis ir darbu prisidėjau prieš daugiau kaip 30 metų, dabar klestėte klesti. Galiu drąsiai teigti, kad tai moderniausia ir geriausiai įrengta alaus darykla Europoje, kokią tik esu matęs“, – sakė prieš pat Naujuosius metus „Utenos alaus“ daryklą kartu su žmona Tatjana aplankęs J.Tomašekas.
Naujasis „Utenos Pilsener“ yra įkvėptas Čekijos, tačiau gimęs Lietuvoje. Jam virti Utenos aludariai naudoja čekiškus apynius, augančius apynių sostine vadinamame garsiajame Žateco regione. Čekiškas alus dažniausiai verdamas su būtent šiame regione užaugintais apyniais. Naujajam „Utenos Pilsener“ virti naudojama ir tradicinė tipiško čekiško alaus virimo technologija: verdant išlaikomi specifiniai temperatūros rodikliai, naudojama dviejų etapų fermentacija. Naujojo alaus skonis pasižymi aiškiai išreikštu apynių aromatu ir lengvu čekiškam alui būdingu kartumu. Daryklos jubiliejui atnaujinto „Pilsener“ alaus pavadinimas kilęs iš Čekijos miesto Pilzeno, kuriame susiformavo šviesaus ir lengvo alaus gamybos tradicijos, kurios vėliau pasklido po visą pasaulį. Prieš 35 metus Utenoje buvo pastatyta tuo metu bene moderniausia visoje Sovietų Sąjungoje alaus darykla. Geriausia, kokią tik tuomet buvo galima gauti, alaus gamybos įranga buvo atvežta specialiai iš Čekijos. Iki šiol alaus daryklos virimo salėje ant dviejų senų čekiškų varinių katilų kabo lentelė su įrangos gamintojo pavadinimu – Škoda, Chekoslovakia. Tuomet į Uteną atvyko ir čekų bendrovės „TechnoExport“ komanda. Joje buvo ir už virimo cecho įrengimą atsakingas aludaris inžinierius J.Tomašekas.
Brigadai vadovavo jaunas ir energingas Petras Hruška, joje taip pat buvo ir jau pagarsėjęs aludaris Jozefas Koprživa, iki gilios senatvės dirbęs pagrindiniu aludariu daryklose Prahoje. Čekai padėjo sumontuoti įrangą, Utenos aludarius supažindino su aludarystės paslaptimis ir aktyviai konsultavo verdant pirmąsias „Utenos alaus“ partijas. „Utenos alaus“ darykla pirmąjį Utenoje išvirtą alų išpilstė lygiai prieš 35 metus – 1977 m. sausio 14 d. Pirmasis alus, išvirtas tuometėje alaus darykloje, buvo legendinis „Žigulinis“. Utenos alaus kombinatas, – taip tuomet vadinosi „Utenos alus“, – per metus galėjo išvirti 72 mln. litrų alaus, 25 mln. litrų vaisvandenių ir pagaminti 13,5 tūkst. tonų salyklo. Pirmasis daryklos vadovas buvo Gediminas Jackevičius, įmonei sėkmingai vadovavęs iki pat mirties 1993 m. Šiuo metu „Utenos alus“ per metus išverda 102 mln. litrų alaus ir 31 mln. litrų kitų gėrimų. Utenoje verdamas alus buvo apdovanotas Pasaulio alaus čempionato aukso medaliu, taip pat ne kartą pelnė įvairių kitų apdovanojimų tarptautiniuose alaus konkursuose. Bėgant metams ne kartą keitėsi alaus daryklos pavadinimai, tačiau bendrovės branduolys – jos darbuotojai – išliko. Ir šiandien „Utenos alaus“ darykloje nuo pat jos įkūrimo 1977 m. nepertraukiamai dirba 16 specialistų.
Sutarė: J.Tomašekas (dešinėje) ir „Utenos alaus“ vyriausiasis aludaris
Gintaras Žiaukas.
Augio Narmonto nuotr.
14
šeštADIENIS, sausio 14, 2012
16p.
Žalgiriečiai pasiryžę rytoj atsirevanšuoti ir „Astanos“ komandai iš Kazachstano.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
???? ?? ???? ??
kelias į londoną
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Pirmą kartą ša lies sporto istorijo je Lietuva olimpinė se žaidynėse turės burlentininką – Lon done tarp 37 spor tininkų „Neil Pry de RS:X“ olimpinėje klasėje startuos Juo zas Bernotas.
Patirtis: J.Bernotas jau 14 metų burlente medžioja sėkmės vėją.
Olimpinį sėkmės vėją paža Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Griausmo“ (angl. Thunder) pra vardę turintis 22-ejų kaunietis pri pažino, kad skambiai driokstelėti vasarą Londono vandenyse bus su dėtinga, tačiau jaunatviškai šypte lėja: „Nieko nėra neįmanomo. Bu riavimas Lietuvoje – labai jaunas sportas. Mes tik pirmą kartą ke liaujame į olimpiadą. Tai – didžiu lis pasiekimas ne tik man, bet ir vi siems Lietuvos buriuotojams.“ – Kaip pradėjote karjerą spor to šakoje, kuri mūsų šalyje kol kas negali pasigirti didžiuliu pop ul iar um u? – pak laus ėm e J.Bernoto. – Už pažintį su burlentėmis esu dėkin gas savo tėčiui. Jis šiuo pomėgiu ser ga jau daugybę metų. Mane taip pat atvedė į treniruotes, leido pabandy ti. Būdamas aštuonerių pradėjau bū riuoti. Kaip ir dauguma mažųjų spor tininkų, varžiausi „Optimist“ klasėje, tačiau man norėjosi greičio. Visuomet patiko adrenalinas, nauji iššūkiai, greitis ir vėjas. Nusprendžiau išban
dyti save burlenčių sporte. Tėtis mie lai sutiko tapti treneriu, ir šis nuotykis jau tęsiasi keturiolika metų.
Man patinka visos ekstremalios sporto šakos. Labai džiau giuosi, kai žiemą ga liu pasikinkyti jėgos aitvarą ir paslidinėti snieglente.
– Ar lengva buvo prasimušti į tarptautinę areną vaikinukui iš Lietuvos? – Viskas vyko nuosekliai. Iš pradžių prireikė nemažai asmeninių lėšų. Kai rezultatai gerėjo, atsirado rė mėjų, tad pasitaikė proga išvažiuo ti į varžybas Lenkijoje. 2002-aisiais jau dalyvavau pirmajame savo pa saulio čempionate, kuris vyko Ispa nijoje. Vaikų iki 15 metų grupėje bu vau šeštas. Dar po metų tapau šios amžiaus grupės Europos čempionu.
– Kaip iškovojai kelialapį į Lon dono olimpiadą? – Yra dvejos varžybos, kuriose sie kiama kelialapių į vasaros olim pines žaidynes. Gruodžio mėne sį Australijoje vykusiame pasaulio buriavimo čempionate „Neil Pryde RS:X“ vyrų klasės varžybose su 215 baudos taškų užėmiau 37-ąją vietą. Šioje burlenčių klasėje kelialapius į Londoną iškovojo 28 šalių atstovai. Aš tarp laimingųjų buvau 25-asis, nes vienai valstybei olimpiado je gali atstovauti tik vienas sporti ninkas. Devynių likusių kelialapių į olimpiadą savininkai paaiškės šie met Ispanijoje vyksiančiame pa saulio čempionate. – Ar ketini jame dalyvauti? – Aukščiausio lygio varžybos – puiki vieta pasitikrinti savo jėgas. Gerai, kad kelialapis jau kišenėje ir nėra svarbu, kurią vietą užimsiu. Tai šiek tiek atpalaiduoja – nesle gia psichologinė įtampa. Kita ver tus, sėkmė Australijoje nebuvo ne tikėta. Jau Europos pirmenybėse Bulgarijoje pajutau, kad galiu ko voti dėl vietos olimpinėse žaidynė
se. Žinoma, burlenčių sportas – ša ka, kurioje apstu netikėtumų: gali lūžti inventorius, sunku priprasti prie pasikeitusios aplinkos ir dau gybė kitų priežasčių. – Ar buvo sunku adaptuotis Australijoje, kur vyko pasaulio čempionatas? – Pasiruošti skyrėme beveik savai tę, tačiau aklimatizacija užtruko. Jei tektų startuoti vos tik atskridus, tikrai būtų prasti reikalai. Vanduo ten labai sūrus, aplink plaukioja rykliai, tačiau sąlygos beveik visur panašios. Didelio skirtumo nėra. – Kiek šios sporto šakos entu ziastų yra mūsų šalyje? – Nemažai, tačiau dauguma jų burlentėmis buriuoja tik savo ma lonumui. Profesionalių sportininkų yra tik du. Be manęs, tarptautinėse varžybose dar dalyvauja Martynas Juodeška. Visur stengiamės keliauti kartu. Drauge viskas daug papras čiau ir lengviau. – Kokius lūkesčius sieji su pir mąja olimpiada?
– Kalbėti apie konkrečias vie tas dar gerokai per anksti, tačiau stengsiuosi pasirodyti kuo geriau. Vis dėlto tai bus pirmoji olimpia da ne tik man, tačiau ir visiems Lietuvos burlentininkams. Lietu vos tautinio olimpinio komiteto vadovai mums prognozuoja 15–22 vietas. Stengsimės šį tikslą įgyven dinti. – Jau suplanavai pasirengimą žaidynėms? – Artimiausia regata – Ispanijoje, po to – Europos pirmenybės Por tugalijos Madeiros mieste, pasau lio čempionatas – Ispanijoje, kelios varžybos Lenkijoje. – Tai, kad tavo tren er is – tė tis Gintas Bern otas, yra la biau pran aš um as ar trūk u mas? – Niekada apie tai negalvojau, ta čiau jokių problemų tikrai neturi me. Kai reikia ruoštis varžyboms, jis stengiasi mane muštruoti kaip savo auklėtinį, bet sunkiomis aki mirkomis galiu atsiremti į jo petį ir kaip sūnus.
15
šeštADIENIS, sausio 14, 2012
sportas Iškovojo sidabrą
R.Berankiui nepasisekė
Pagerino poziciją
Kinijoje vykstančiame 3-ia jame pasaulio dviračių tre ko taurės varžybų etape si dabro medalį moterų koman dų sprinto lenktynėse iškovojo (iš dešinės) Simonos Krupec kaitės ir Gintarės Gaivenytės duetas – lietuvės finale 0,681 sekundės pralaimėjo kinėms Shuang Guo ir Jinjie Gong.
Pirmojo „Didžiojo kirčio“ seri jos turnyro – atvirojo Austra lijos teniso čempionato – at ranką nesėkmingai baigė Ri čardas Berankis (nuotr.). Jis antrame rate 7:6 (7:3), 3:6, 1:6 pralaimėjo ispanui Roberto Bautistai-Aguto bei pelnė vos 8 ATP reitingo taškus ir 2 860 Australijos dolerių čekį.
Pietų Amerikoje vykstan čio Dakaro ralio 11-ąjį eta pą 72-asis tarp 99 finišavusių motociklininkų baigė kretin giškis Gintautas Igaris. „Yama ha“ važiuojantis lietuvis 534 km greičio ruožą įveikė per 6 val. 11 min. 47 sek. ir bendroje įskaitoje iš 88-osios vietos pa kilo į 85-ąją.
kelias į londoną
Tai bus pir moji olim piada ne tik man, tačiau ir visiems Lietuvos bur lentinin kams. Lietu vos tautinio olimpinio komiteto va dovai mums prognozuoja 15–22 vietas. Stengsimės šį tikslą įgy vendinti.
Juozo Bernoto asmeninio archyvo, Artūro Morozovo nuotr.
bojo ir lietuvis – Oro sąlygos Lietuvoje bur lentininkų šiuo metu tikrai ne džiugina. Kur šios sporto šakos entuziastai ir profesionalai tre niruojasi? – Šaltuoju metų laiku dažniausiai vykstame treniruotis į Ispaniją. Ten sąlygos – puikiausios, tad susiren ka daugybė Rusijos ir Ukrainos bur lentininkų. Su šių šalių sportinin kais palaikome labai gerus ryšius, tad ir treniruočių grafikus stengia mės susiderinti taip, kad stovyk lauti pavyktų visiems kartu. Vasarą treniruojamės Kauno mariose. Ži nau, kad net ir šiuo metu yra spor tininkų, kurie ten buriuoja. Kaune sėkmingai dirba buriavimo mokyk la „Bangpūtys“, atsirado nemažai burlenčių sporto jaunųjų talentų. Jiems dar reikėtų šiek tiek ūgtelėti, tačiau pamaina gali būti nebloga. – Be burlenčių sporto, dar ir kremti mokslus Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA). Kaip sekasi? – Studijuoju treniravimo siste mų specialybę, esu ketvirtakur sis. Mokytis sekasi neblogai, labai
daug padeda draugė, o ir dėstyto jai neskriaudžia. Dažniausiai sesi ją prasitęsti vis dėlto reikia, tačiau kol kas susitvarkyti mokslus ir su derinti su sportu pavyksta. – Domiesi kitomis sporto ša komis? – Patinka visos ekstremalios sporto šakos, tačiau tam laisvo laiko be veik nelieka. Labai džiaugiuosi, kai žiemą galiu pasikinkyti jėgos aitva rą ir paslidinėti snieglente. Nema žai laisvalaikio skiriu ir automobi liams – esu „Ford Escort“ sirgalių klubo prezidentas. – Burlenčių sportas tau – labiau darbas ar pomėgis? – Turbūt abu kartu. Olimpinė kla sė, be abejonės, reikalauja rimto pa siruošimo. Varžybų grafikai, treni ruočių stovyklos – nuo to nepabėgsi ir, jei nori pasiekti gerų rezultatų, privalai ruoštis rimtai. Tai labiau darbas nei hobis. Vis dėlto randu laisvo laiko ir „Formulės“ klasė je varžausi jau daugiau kaip mėgė jas, nevengiu paplaukioti jūroje. Šis darbas teikia ir malonumą.
– Minėjai, kad nemažai laiko praleidi užsienyje. Ar nekyla minčių persikelti į kurią nors burlentininkams labiau tinka mą saulėtą šalį ir ten tęsti kar jerą? – Ne, kol kas savo ateitį sieju tik su Lietuva.
Šveicarų lyderis vengia kautynių Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos vyrų rankinio rinkti nė po pergalės Šveicarijoje – per žingsnį nuo 2013-ųjų pasaulio čempionato atrankos varžybų.
5-osios atrankos grupės ma če Šafhauzene mūsų rankininkai 28:26 palaužė šveicarus ir išsau gojo galimybę prasibrauti į kitą turnyro etapą. Lemiama dvikova su Šveicarijos komanda vyks sek madienį Vilniuje. Lietuvos rinkti nę tenkins ir lygiosios. Šafhauzene mūsiškiai beveik visą pirmąjį kėlinį diktavo savo sąlygas – 7:5, 11:7, 14:12. Antra me kėlinyje šveicarai buvo išly ginę rezultatą ir persvėrę jį savo naudai – 15:14, bet Lietuvos ekipa netrukus susigrąžino iniciatyvą – 17:15, 24:20, 27:24. Paskutinę dvikovos minutę aikštės šeimi ninkai buvo pavojingai priartėję – 26:27, bet tuojau pat praleido dar vieną įvartį. „Mes padarėme per daug klai dų, neuždengėme dvimetrinio svečių žaidėjo Atajevo. Po trau mos atsigavęs pagrindinis varti ninkas Pascalis Stauberis kol kas nėra geriausios sportinės formos. Apskritai visi mūsų žaidėjai rung tyniavo bent 20 proc. prasčiau,
nei gali, o lietuviai buvo susitelkę ir kovingi. Vis dėlto mes galime juos įveikti, jeigu Vilniuje kausi mės kaip išprotėję“, – po rung tynių kalbėjo Šveicarijos rinkti nės vyriausiasis treneris Goranas Perkovacas. Nes ėkm ė gerok ai sut rikd ė šveic ar us. Pirm as is pan ik os vėl iava prad ėj o mos uot i vie nas lyd er ių, 192 cm ūgio Iwa nas Urš ič ius, pareišk ęs, kad abejoja, ar vyks žaist i į Liet u vą, nes savaitgal į žmon a įpa reigojo jį būt i nam uose ir pri žiūr ėt i vaik us. Lietuvos rankininkai pasaulio čempionato finalo turnyre daly vavo tik vieną kartą – 1997-ai siais Japonijoje, kur užėmė 10ąją vietą.
Statistika Šveicarija–Lietuva 26:28 (13:14). Šafhauzeno „BBC Arena“, 1 050 žiūrov ų. A.Schmidas, M.Lin ige ris ir O.Scheuneris po 5, I.Uršičius 4, D.Graubner is 3, J.Dähler is 2, M.Vukeličius, L.Svajlenas po 1/N. Atajevas 10, R.Bernatonis 6, V.No vick is ir S.Plėta po 3, A.Račkaus kas 2, A.Malašinskas, T.Stankevi čius, T.Eitut is, V.Grosas po 1.
5-oji grupė Komanda
1. Lietuva 2. Šveicarija 3. Italija
Rungtynės
Pergalės
3 3 4
2 2 0
Lygiosios Pralaimėjimai
1 0 1
0 1 3
Įvarčių santykis
Taškai
87:76 90:82 104:123
5 4 1
– Burlenčių sportas – bran gus malonumas. Ar lengva šiai sporto šakai surasti rėmėjų? – Sporto šaka tikrai nepigi. Kai nuoja inventorius, kelionės. Šiek tiek lėšų skiria Kauno miesto savi valdybė, truputį prideda buriavimo mokykla, didžiąją dalį finansavimo užtikrina Lietuvos buriuotojų są junga. Rėmėjų ieškau ne vien aš – dauguma Lietuvos sportininkų. – Ar tavo pasirodymas Londo ne prisidės prie burlenčių spor to šakos populiarinimo mūsų šalyje? – Lab ai to nor ėč iau. Tik iuos i, kad kažkas pastebės, atsiras dar daugiau entuziastų, tuomet gal ir profes ion al um o lyg į pav yks pa kelti.
Blykstelėjo: N.Atajevas (kairėje) ne tik kėlė siaubą šveicarų varti
ninkams, bet ir patikimai gynėsi nuo varžovų atakų.
handball.ch nuotr.
16
šeštADIENIS, sausio 14, 2012
sportas
Revanšų sąraše – ir „Astana“ Tikiuo si, kad per mačą su Kazachs tano ekipa mes prime sime var žovams savąjį žai dimą ir jiems teks derintis prie mūsų, o ne mums prie jų.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, VTB Vienin gosios lygos B grupėje palaužę praėjusio sezono čempionę Maskvos srities „Chim ki“ ekipą, pasiryžę rytoj atsirevanšuoti ir „Astanos“ komandai iš Kazachstano. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Pirmojo rato mačą Astanoje pernai spalį žalgiriečiai pralaimėjo 78:86. Po įspūdingos pergalės 95:94 prieš Rimo Kurtinaičio treniruo jamą „Chimki“ kauniečių veidai spindėjo iš pasitenkinimo. Žalgi riečių kapitonas Paulius Jankūnas pabrėžė, kad dabartinis „Žalgiris“ – visai kita komanda, palyginti su ta, kokia buvo sezono pradžioje. „Didžiuojuosi savo vaikinais. Visi stengėsi ir tai – svarbiausia. Pastan gos atsipirko su kaupu“, – pripaži no „Žalgirio“ strategas Aleksandras Trifunovičius ir pridūrė, kad tebėra žaidimo trūkumų, kuriuos reikėtų ištaisyti prieš dvikovą su „Astana“. „Savo auklėtiniams turiu nema žai pastabų, dar reikėtų pasitemp ti. Tikiuosi, kad per mačą su Ka zachstano ekipa mes primesime varžovams savąjį žaidimą ir jiems teks derintis prie mūsų, o ne mums prie jų“, – pažymėjo serbas.
Pastarosiomis dienomis A.Tri funovičiaus muštras gerokai su stiprėjęs. Treneris prasitarė, kad siekiant kuo geriau pasirengti Eu rolygos „Top 16“ etapui jis rengia dar sunkesnes treniruotes. 2011-uosius „Astana“ baigė per gale Kazachstano krepšinio tau rės turnyre – finale 72:68 įvei kė „Barsy Atyrtau“ krepšininkus. 2012-uosius VTB lygoje kazachs taniečiai pradėjo nesėkmingai: 76:81 pralaimėjo Samaros „Kras nyje Krylja“ klubui ir 68:87 – Ka zanės „Uniks“.
A grupė Komanda
1. „Uniks“ 2. „Chimki“ 3. „Krasnyje Krylja“ 4. „Nižnij Novgorod“ 5. VEF 6. „Žalgiris“ 7. „Astana“ 8. „Budivelnik“ 9. „Kalev“
Rungt.
Perg.
Pralaim.
10 11 9 10 10 9 10 9 10
9 9 5 5 5 4 4 2 1
1 2 4 5 5 5 6 7 9
Pavojingas: per pirmąsias rungtynes Astanoje žalgiriečiams daug rūpesčių kėlė J.John
sonas (su kamuoliu).
vtb-league.com nuotr.
17
šeštadienis, sausio 14, 2012
18p.
aukštyn žemyn
Kas atsitiko, jei net vyrai sako, kad tikrų vyrų yra nebedaug?
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Lietuviai apie iraniečius: jie labai draugiški, svetingi ir vaišingi Agresyvūs? Pik ti? Kraujo trokštan tys teroristai? Ira ne pabuvoję lietu viai juokiasi iš pa staruoju metu ypač brukamos neigia mos propagandos apie šios šalies gy ventojus.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Įstrigo visam mėnesiui
Labai geri žmonės. Laikosi savo tradicijų, papročių. Tokią nuomonę apie iraniečius susidarė lietuviai. Tiesa, Irane vakariečiams, ypač moterims, yra ir nepriimtinų daly kų, nes ten griežtai laikomasi ša riato įstatymų. „Iraniečiai – vieni geriausių pa saulyje mano sutiktų žmonių“, – neslėpė susižavėjimo Italijoje ir Belgijoje biomediciną studijavęs Donatas Puzaras.
Jei vyras merginą iš prievartaus, žmonės jį mirtinai apmėtys akmenimis. Linksmybės: negalintys vartoti alkoholio ir šokti su moterimis iraniečiai nėra liūdni.
Šiuo metu Londone dirbantis 27-erių buvęs kaunietis – žino mas keliautojas autostopu: jis yra aplankęs 62 šalis. Prieš kelerius metus du mėne sius autostopu keliavęs ir tuomet trylika šalių aplankęs D.Puzaras ketino vykti į Indiją, tačiau šio su manymo buvo priverstas atsisakyti Irane: „Ši šalis mane sužavėjo, to dėl ten praleidau beveik mėnesį.“ Neįleido į prekybos centrą
Angliškai, itališkai, rusiškai ir prancūziškai kalbantį kaunietį su žavėjo vietos kultūra ir net griežtas islamo tradicijų laikymasis. Irane vyrai privalo mūvėti ilgomis kelnėmis, moterys plaukus slėp ti po skaromis. Kelis kartus griež
to policininkų perspėjimo sulaukė ir žemiau kelių kojas dengiančiais šortais mūvėjęs Donatas. „Kodėl nemūvi ilgų kelnių?“ – apžiūrėję asmens dokumentą, pa siteiravę, iš kur jis atvyko, paklausė naujausiais ir prabangiausiais au tomobiliais bei technika aprūpin ti vietos policininkai. „Dauguma iraniečių nežinojo, kur yra Lietuva, tačiau slaptažodžiu buvo žodis Eu ropa, – pasakojo Donatas. – Turis tams vyrams dėl aprangos šiek tiek nuolaidžiaujama, bet turistės pri valo plaukus dengti skaromis.“ Mūvėdamas šortus D.Puzaras negalėjo patekti į didelį prekybos centrą. Jį sustabdė apsaugininkai: „Privalėjau uždengti ne tik kelius, bet ir pečius.“
Gyveno iraniečių šeimoje
Juodaplaukiai, juodakiai ar ruda kiai iraniečiai iškart atkreipė dė mesį į vienišą mėlynakį turistą. Irane, ypač ne sostinėje Teherane, o kituose miestuose gyventojai la bai svetingi. „Visi kviečia išgerti arbatos, už kąsti, apsilankyti svečiuose, – taip netikėtai Donatas susipažino ir su vienu vaikinu, kuris parodė apie 1,5 mln. gyventojų turinčio Šira zo miesto centrą, po to supažindi no su savo šeima. Angliškai kalbė jo šeimos galvos dukra bei sūnus. – Vaikino tėvas mane pakvietė pernakvoti, o nakvynė užsitęsė iki dviejų savaičių.“ D.Puzaras įsitikinęs, kad Ira ną pašiepia užsienio politikai ir
spauda, tačiau iraniečiai – labai svetingi ir geraširdžiai. Politinių pokalbių su turistu iš Europos jie vengdavo. Apsigyvenęs iraniečių šeimo je lietuvis subtiliai bandė įsiūly ti pinigų už maistą, tačiau iranie čiai apie tai net nenorėjo girdėti: jie labai gerbia ir myli svečius. At sisakydamas išgerti arbatos ir ypač pasiūlydamas pinigų juos smarkiai įžeisi. D.Puzaras apsidžiaugė, kad šios šeimos dėka pavyko pajusti tik rą iraniečių dvasią ir net dalyvauti tradicinėse vestuvėse. Galimybė pašokti
„Pirm ą vest uv ių dien ą švenč ia tik art im iaus i šeim os žmon ės,
Edmundo Kolevaičio nuotr.
– anot kaun ieč io kel iaun inko, Iran e ši švent ė trunka tris die nas. – Apie 3–4 valandas vyks ta simbolinė vakarienė. Didžiau sios linksmybės prasideda antrą vakarą, kai į vestuves susirenka apie 500 žmonių.“ Šventėje nevartojamas alkoho lis. Ant žemės tiesiamos staltie sės, o ant jų – arbata, pepsikola ar kokakola, vištiena, aviena, ryžiai, vaisiai. Moterims dainuoti griežtai už drausta. Vestuvės – bene vienin telė galimybė iraniečiams pašokti. Tačiau vyrai ir moterys šoka atski rai. Paskutinę vestuvių valandą ga lima ateiti pašokti į moterims skirtą vietą, tačiau negali ma šokti kartu.
20
18
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn
Ką šiandien veikia žmonės, kažkada nuo pirmo sceno je ištarto žodžio su keldavę juoko aud ras? Taip buvo prieš 20 metų. Po to Keis tuolių teatro aktorių intymių vyrų trupė „Erelis“ iširo, stojo tyla. Bet jie grįžta.
Repeticija: su intymiais vyrais – A.Kaniava (kairėje), R.Aleksaičiu ir D.Miniotu (pirmas ir antras iš dešinės) bando juokauti „Idioteatro“ darbuotojai
Intymieji ereliai – apie tikrų vyrų de Laima Žemulienė
lietuviai apskritai to nesugeba. Išs kyrus parlamentarus.“
Andrius Kaniava, Darius Auželis, Robertas Aleksaitis, Aidas Giniotis ir Darius Miniotas – „Erelio“ na riai, dabar jau vyresniosios Keis tuolių teatro kartos aktoriai. Trupė atsirado dar sovietų laikais, sma giai minint Teatro dienas. Tada vi sas dekoracijas su dviem magneto fonais ir garso kolonėlėmis reikėjo sutalpinti į žigulių bagažinę, o sun kiai apibūdinamas repertuaras bu vo panašus į chuliganizmą. Paakinti intrigos, atvykome į „Erelio“ repeticiją Keistuolių teat re. Tuo labiau kad buvo pasakyta: „Galite atvažiuoti – laukiame.“ A.Kaniava skambina pianinu bū simo spektaklio melodijas, kostiu mų dailininkė matuoja R.Aleksaitį, D.Miniotas kažką aiškinasi su pro diuseriu. Tačiau ereliai rodyti žur nalistams savo repeticijos net ne ketina. Ko gero, būgštauja, dar kam nors išplepėsime.
– O kur tas intymumas? Kaip suprantu, bus labai rimtas spektaklis? A.K.: „Intymumas sklis nuo sce nos. Jis turėtų pasiekti žmones, sė dinčius salėje.“ R.A.: „Tie kūriniai – specifiniai. Matot, mes ne viską pasakome, la bai daug darbo lieka patiems žiū rovams.“
– Kodėl nusprendėte atkurti intymių vyrų trupę „Erelis“? – teiraujuosi aktorių. R.A.: „Tiesiog nebegalime tylėti. Visuomenė ritasi į pragarą, nesup ranta savo šaknų. Niekas nebeskai to knygų, nesigilina į veikalus. Mes bandome tai sugrąžinti, jaunajai kartai duoti paskutinį šansą“. A.K.: „Gal bus truputį skaudu, gal nemalonu, bet, manau, prie vis ko priprantama. Jeigu televizija su geba pripratinti prie tokio š... pro dukto, kurį žmonės žiūri, tai mes bandysime juos pripratinti prie ge ro dalyko. Ir gilaus.“ R.A.: „Intymių vyrų trupė „Ere lis“ egzistavo prieš 25 metus, kai buvome antro kurso studentai.“ A.K.: „Buvo 1987-ųjų pavasaris. Lietingas. Tai turėjo įvykti naktį iš kovo 25-osios į 26-ąją. Nes 27-ąją spektaklį jau rodėme scenoje. O 27oji, kiek pamenu, – Teatro diena. Įstatymai priimami per vieną nak tį, revoliucijos rengiamos per vie ną naktį, taip ir intymių vyrų trupė „Erelis“ išėjo į karo žygį per vieną naktį.“
– O kokie tai kūriniai? Ar galite išduoti paslaptį? R.A.: „Galime. Tai – „Brisiaus ga las“, „Sakmė pagal Juzą“. O pa skutinis mūsų kūrinys – „Naš laitė Sigutė“. Į mūsų spektaklius ateina labai iškilios asmenybės. Ir trys Smolensko pulkai dalyvauja, ir J.Vienožinskis, ir M.Dobužinskis. Ir V.Kudirka su J.Zauerveinu. Brisius dalyvauja, Juza, Paskenduolė. Daug veikiančių asmenų.“
l.zemuliene@diena.lt
– Tad ką konkretaus parodysite dabar jaunajai kartai? R.A.: „Bandysime priminti lietuvių literatūros ir filosofijos šaknis. Ban dysime netgi juokauti. Manau, kad
Greičiausiai baigiasi jaunų mergaičių ga liojimo laikas. Jis – trumpas, tačiau kol ta mergaitė galio ja, galima iš jos la bai daug pinigų susi semti.
– Kaip pavadinote šį savo spek taklį? R.A.: „Tai ne spektaklis. Tai – kū rybinis pamąstymas, kur ne mes mąstome, o žiūrovai. Paprastai scenoje būna labai daug mąstymo. Išeini iš spektaklio ir nesupranti, apie ką jis. O čia žiūrovai išsineša tą, ką patys sugalvojo. Esame šiek tiek neįprastas teatras, bet mūsų žiūrovai jau įprato. Spektaklio gi lumas matuojamas pagal tai, kiek žiūrovas pajėgus suprasti.“ – O kaip man suprasti – atsikū rusi intymių vyrų trupė parodys ne spektaklį, o kūrybinį pamąs tymą? Koks to kūrinio žanras? R.A.: „Tai – spektaklis-koncer tas. Koks jo žanras, reikia klausti Dariaus, mes nežinome. Tai – mū sų turo pradžia.“
– Kur gastroliuosite? Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispani jos mandarinų plantacijose? R.A.: „Mes to nežinome. Tiesą sa kant, ten galima važiuoti, nes ta medžiaga aktuali kiekvienam lie tuviui.“ D.M.: „Ties kiekvienu kūriniu yra paantraštė, kurioje nurody tas žanras. „Brisiaus galas“ – tai opera-kantata. „Sakmė pagal Ju zą“ – pokalbis-disputas. Trečio ji dalis, „Našlaitė Sigutė“, – kuli narinis trileris“. R.A.: „Tiesiog kartą susėdome, šnekėjome ir grojome, šnekėjome ir grojome. Tada užsirašėme visa tai, paskui keliskart pataisėme.“ D.M.: „Mes sustojame tada, kai nusprendžiame, kad genialu.“ – Ar jūsų spektaklyje bus šian dienos aktualijų? Gal, be mi nėtų personažų, vaidins Seimo nariai, Vyriausybės atstovai? D.M.: „Tokia chaltūra ir geltonąja literatūra tegul užsiima kiti – Ha roldas Mackevičius ir jo draugai. Dabar viskas yra parduodama ir viskas yra rinkodara. Visas gyve nimas yra rinkodara.“ – Andrius gražiai skambina pianinu. Spektaklyje taip pat skambins? D.M.: „Tai – talentas, kurio ne galime neišnaudoti. Natūralu, kad mes parduodame A.Kaniavą, o per jį – savo kolektyvą.“ R.A.: „Ne tik A.Kaniavą. Mūsų Darius Auželis – dabar jis gastro lėse Turkijoje – gerai šoka pilvo šo kį. Bandysime parduoti ir jį.“ – Vis tiek neaišku, kaip ga li šauti į galvą mintis atsikurti po 25 metų? Kyla kai kurių įta rimų. D.M.: „Viskas čia aišku, nieko ne reikia vynioti į vatą – reikia pini gų. Ar jūs manote, kad aktoriai po 25 metų darbo scenoje gauna tokias dideles pensijas, už kurias nusiper ka ilgas jachtas ir šildo geliančius kaulus Žydrajame paplūdimyje?“ – Gerokai už jus vyresni aktoriai – dar scenoje, o ne jachtoje. R.A.: „Prievartos būdu. Seniai ne norėtų vaidinti...“ D.M.: „... bet pinigų reikia. Mums tie aktoriai nereikalingi – juos palikome gyvus supūti už
marštyje. Kaip žinoti, kada akto riaus galiojimo laikas baigiasi?“ R.A.: „Iš tikrųjų? Kiek aš kai nuoju ir kiek dar galioju?“ D.M.: „Greičiausiai baigiasi jau nų mergaičių galiojimo laikas. Jis – trumpas, tačiau kol ta mergaitė ga lioja, galima iš jos labai daug pinigų susisemti. Bet su mumis scenoje jo kios mergaitės nebus.“
nėra, joks režisierius neišgelbės. Čia ir nereikalingas režisierius, jis tik viską sugadintų. Šiais lai kais visuomenėje labai didelis tik rų vyrų stygius. Ir jeigu turime ką parodyti, tai rodome. Tiems, ku rie neturi skonio, nesiūlyčiau ei ti į tą renginį. Mes balansuosime ties išlikimo riba, o žanras bus la bai įvairus.“
– Mano kantrybė tikrai senka. Kada atvažiuos teatro vadovas A.Giniotis ir viską žmoniškai paaiškins? Juk jis – šio spek taklio režisierius? D.M.: „Jis nusipirko labai lėtą ma šiną, todėl praktikuoja „zen“ vai ravimą. Teks dar palaukti, kol at važiuos. Bet čia nėra režisieriaus. Ir scenografo nėra. Užtat skam bės gyva muzika. Iš principo mes – už gyvą muziką. Tie, kurie mėgsta keiktis, eina į SEL koncertus, kurie mėgsta gyvą žodį, eina pas mus.“ R.A.: „Supraskit, mums – 25 metai. Apie kokius naujus veikalus dar galima kalbėti?“ D.M.: „Nebent „Maximoje“ vis kas šviežia. Bet bilietai į mūsų va karus, kaip ir į SEL koncertus, iš pirkti trejiems metams į priekį.“ R.A.: „Metai ten, metai šen – koks skirtumas, kai viskas išpirk ta? Va, jau atvažiavo Giniotis.“
– Su tuo renginiu jūs nuspren dėte apleisti savo pareigas? Keistuolių teatro vadovo, reži sieriaus. Viršininko pareigas. A.G.: „Nežinau, su kuriuo jūs kal bate – ar su Aidu Giniočiu, ar su tuo, kuris bus scenoje? Bet vis dėl to, matau, kalbat su manimi – su tuo, kuris bus scenoje.“ A.K.: „Bet jis visai ne Aidas Gi niotis.“ A.G.: „Jeigu norite pakalbėti su Aidu Giniočiu, tai turi būti visai ki tas interviu.“ D.M.: „Ir tas interviu kainuoja brangiau.“ A.G.: „Aidas Giniotis – tai reži sierius, viršininkas, nemažai spek taklių pastatęs. Bet ne į tą adresatą kreipiatės. Jis – ne aš, o aš – ne jis. Tačiau sausio 18 d. jis bus Keistuo lių teatro salėje ir žiūrės tą spektak lį. Bet scenoje būsiu aš.“
– Gal galite papasakoti, kas ta intymių vyrų trupė ir ką ji vei kia? A.G.: „Susitiksime su vyrais vie noje kompanijoje, scenoje. O ka dangi šiais laikais vyrų nėra daug, manau, bus tikras vyriškas susiti kimas. Po 25 metų vyrai grįžta. Ko kį jie žanrą diktuos, prie tokio pri sitaikysiu.“ – Ir jūs scenoje būsite? A.G.: „Aišku, kad būsiu. Režisie riaus čia nėra. Čia turi bū ti bendras pojūtis. Jeigu jo Metamorfozė: „A.Gi
niotis – tai režisie rius, virš in ink as, nemažai spektak lių pastatęs. Da bar jis bus salė je, o scenoje bū siu aš“, – dėstė Keistuolių teat ro vadovas A.Gi niotis.
i.
19
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
E.Špokaitė ištekėjo trečią kartą Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Viena ryškiausių lietuvių bale to žvaigždžių Eglė Špokaitė į nau ją gyvenimo etapą žengė toli nuo Lietuvos. JAV, Bostone, ji aukso žiedus sumainė su lietuviu chemi jos mokslų daktaru ir menininku Dainiumi Mačikėnu. E.Špokaitei tai – trečioji, o D.Mačikėnui – ant roji santuoka. Meilė – Bostone, darbas – Vilniuje
„Jeigu turi įmonę, tai esi indas – lūš nynų mil ijon ier ius. Aš dirbu lūš nynų mil ijon ier ium i, – kaip visa da, pokštavo. – O kai tur iu laiko, fil muojuosi.“
E.Špokaitė visus pastaruosius me tus mintyse gyveno Bostone, nes ten įsikūręs jos draugas. Asmeni nio gyvenimo durų spaudos pus lapiuose ji nemėgo atverti ir žur nalų viršeliams nesifotografavo. Tai, kad balerinos karjerą baigu sios E.Špokaitės – rytoj jai sukanka 41-i, laukia gyvenimo permainos, buvo galima nujausti per praėjusių metų lapkritį Vilniuje vykusį Juo zo Statkevičiaus aukštosios mados kolekcijos pristatymą. Kaip visada, dizainerio šou baigiamas vestuvi nės suknelės demonstravimu ir, kaip visada, ją vilki Eglė. Pastarą jį kartą podiumu ji ėjo nusiteikusi itin emocingai. Moters galvą puošė karūna su sidabru žėrinčiu mėnulio pjautuvu, o akyse spindėjo ašaros. Ištekėjusi trečiąkart E.Špokaitė turbūt gyvens ir Bostone, ir Vil niuje, kadangi tėvynėje įkūrė ba leto mokyklą. Į Lietuvą balerina žada grįžti kovą. „Kol kas Eglė mokyklos nepa lieka, žada dirbti, prisidėti prie mokyklos valdymo“, – sakė Eglės Špokaitės baleto mokyklos bend raturtė Kristina Sliesoraitienė.
Naujausias jo darbas – popul iar ia me televiz ijos ser iale „Giminės“.
Vaistininkas ir menininkas
Gedimino Bartuškos nuotr.
deficitą
Kodėl jie pradingo iš Keistuolių teatro ir ką veikia? Jau 22 metai, kai R.Aleksait is ne bed irba Keist uol ių teatre. Tačiau aktor ius tik ino dažnai ateinąs į šį teatrą – matė visus jo spektakl ius, išskyrus gal kok į vaik išką. Robertas dirba informacinių tech nolog ijų srit yje, yra kel ių įmon ių bendraturt is.
„Aš niekur nedirbu, nėra tokios vie tos, kur dirbčiau, – tik ino D.Min io tas. – Bet yra erdv ių, kur iose pasi rodau.“ „Aš irg i niek ur ned irbu, bet tur iu daug ybę pomėg ių, – pritarė A.Ka niava. – Kartais padainuoju, pag ro ju savo malonumui. Piešiu, iki šiol tą pat į užpakal į su ausimis. Ir dar – marsiečius.“ „Anksčiau Andrius lipdydavo labai gražiai“, – kolegos biografiją papildė R.Aleksait is. „Ir iš muilo drožd avo, – pridūrė D.Min iot as. – Va, A.Gin iot is dirba – yra vedėjas (Liet uvos muz ikos ir teatro akadem ijos Vaidyb os ir rež is ūros katedros vedėjas. – red. past.). Ir net jo darbo knygelė (so cial in io draud imo knygelė – red. past.), skirt ingai nuo mūsų, dirba.“ Pagaliau D.Miniotas paaiškino, kad rež isuoja reklamos klipus, retkar čiais filmuojasi liet uv ių bei Liet u voje kur iamų užsien io rež isier ių filmuose. Ir A.Kan iava iš tikr ųjų dir ba. Kur kit ur, jei ne Keis tuol ių teatre? Net 23 me tus – tiek, kiek pačiam teatr ui. Dažn ai koncert uoj a su sunk iosios mu zikos orkestr u „Musė“, kur ia me groja pia ninu ir gita ra. Kai tu ri laiko, j o d i n ė ja Bel monte.
Metais už žmoną jaunesnis D.Mači kėnas kilęs iš Šiaulių. Vilniaus uni versitete jis studijavo chemiją, vė liau mokslus tęsė Danijoje ir JAV. Pristatydamas save internete, D.Mačikėnas pasakoja, kad darbo dienomis kuria ir tobulina vaistus vienoje Bostono biotechnologijos kompanijų. Vakarais, savaitgaliais ir per atostogas užsiima vaizduoja muoju menu – keramika, šviestuvų dizainu, koliažais, juvelyrika. Pastaraisiais metais šie jo darbai buvo eksponuojami parodose Bos tone, Vilniuje ir Kaune. Praėjusių metų spalį Lietuvos generalinia me konsulate Niujorke D.Mači kėnas eksponavo fotografijų pa rodą „Iš meilės šokiui“. Su publika neatsisveikino
2010-ųjų gegužę E.Špokaitė šo ko baleto „Kopelija” premjeroje. Tai buvo paskutinis jos spektaklis Nacionalinio operos ir baleto teat ro scenoje. Artistė teatrą paliko su publika neatsisveikinusi. O publi ka ją mylėjo. „Nežinojome, kad tai – pasku tinis Eglės spektaklis. Tik vėliau paaiškėjo, kad teatre ji daugiau ne bešoks“, – sakė teatro informaci jos darbuotoja. E.Špokaitė Lietuvos nacionali nio operos ir baleto teatro scenoje spindėjo du dešimtmečius. Ji šo ko viską, ko gali trokšti talentinga ir principinga balerina. E.Špokaitė įvertinta daugybe tarptautinių ap dovanojimų ir premijų, tarp jų – ir lietuviškąja Nacionaline kultūros ir meno premija.
E.Špokai tė visus pastaruo sius me tus minty se gyveno Bostone, nes ten įsi kūręs jos draugas. Asmeni nio gyve nimo durų spaudos puslapiuo se ji nemė go atverti ir žurnalų viršeliams nesifotog rafavo.
Podiumas: ir per pastarąjį dizainerio J.Statkevičiaus madų šou, likus porai mėnesių iki
vestuvių, nuotakos suknelę demonstravo E.Špokaitė.
Ieško tobulos santuokos Prieš sant uok ą su D.Mač ikėnu (nuotr.) E.Špokaitė gyveno su ak tor ium i ir dail in ink u Pov ilu Bud riu. Šeima bendrą lizdą suko bene 10 met ų, tačiau vest uv ių žiedais neapsikeitė. Antrasis E.Špokaitės vyras buvo žinomas baleto art is tas Edvardas Smalak ys. Sut uok tin iai yra šokę poroje ir pelnę ne vieną apdovanojimą. Pirmą kart ą baler ina buvo ište kėjusi už versl in inko, kur iam ba letas ir teatras mažai rūpėjo. Eg lė yra prasitarusi, kad po premje ros glėbius gėl ių puokščių namo jai padėdavo parnešt i ne vyras, o taksistas. Baleto art istės vyras ram iai miegodavo, per daug ne kreipdamas dėmesio į žmonos pa siek imus ir apdovanojimus. Vaik ų baler ina neturi, D.Mačikė nas – dvi dukteris, Liepą ir Urtę.
Vaidoto Grigo nuotr.
20
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn
Lietuviai apie iraniečius: jie labai Trečią dieną šei mos ra miai pa vakarie niauja ir, jei nuota ka buvo skaisti ar ba jauni kis jos pa slapties neišduo da, vestu vės skel biamos įvyku sios. Periodai: vaikystė ir jaunystė visur vienoda; jai reikia žaidimų, gilių jausmų ir net paklydimų.
„Ta valanda skirta pa 17 simylėti jauniesiems, – Irane, pasak Donato, dažniau
siai tuokiamasi 27–30 metų. – Jei moteris nebūna skaisti, jaunikis turi teisę viešai paskelbti ir jos at sisakyti.“ Trečią dieną šeimos ramiai pa vakarieniauja ir, jei nuotaka buvo skaisti arba jaunikis jos paslapties neišduoda, vestuvės skelbiamos įvykusios. Draugystė – po vestuvių
Kadras: iraniečiai nevengia fotoaparatų blyksčių ir dažnai nusišypso.
Moterys – neišsiskiriančios arba stulbinamo grožio. Donatas nega li pamiršti kai kurių iraniečių eg zotiškų veido bruožų ir nuostabių akių. Vaikinai su merginomis drau gauja labai slapta ir apie tai neži no net tėvai. „Šeimos, kurioje gyvenau, sū nus supažindino su savo drauge, – džiaugėsi pasitikėjimu Donatas. Irane labai glaudus šeimos ryšys ir net po vestuvių jaunieji ilgai gy vena pas jaunikio tėvus. – Nuota ka jaunikio namų slenkstį gali per žengti tik per vestuves.“
Persijos įlankos. Jis daug bendra vo su jaunimu. Merginos, net ir labai norėda mos artimesnių santykių, išgirdu sios Donato pasiūlymą apsikeisti telefono numeriais ar elektroninio pašto adresais švelniai, bet ryžtin gai atkirsdavo: „Mielai. Bet pir miausiai – vestuvės.“ „Fantastika! – šeimoje ir resto ranuose ragautą avieną, vištieną, ryžius, įvairias košes, padažus bei tyreles vertino Donatas. Šalyje jis matė daug skurdžiai gyvenančių žmonių, apleistų na mų, mieste iš konteinerių atlie kas ėdančių ožkų. Čia pat – daug min aret ų, šventykl ų, istor in ių bei sen ov in ių pas tat ų. Meč et ė se – did el ė prabanga, daug yb ė rank ų darb o Koran ų, stikl o dir binių. Alachą iraniečiai neretai garbina per žinomus žmones, skaitydami poetų ar rašytojų kūrinius. Vieš bučiuose, prekybos centruose ar parduotuvėse tenka laukti perso nalo, kol jie meldžiasi.
Kontrastai: šalyje
Trys dienos saloje
Parduotuvė: rankų darbo kilimai – iraniečių pasididžiavimas.
Atsisakydamas iš gerti arbatos ir ypač pasiūlydamas pi nigų juos smarkiai įžeisi. Irane vaikinas ir mergina ne gali draugauti, jie turi tuoktis. Jei kas nors sužinos apie jų draugys tę, privalo informuoti valstybės at stovus ir merginai neprieštaraujant pora turi susituokti. Jaunikiui atsi sakius tai padaryti, jis įkalinamas. Jei vyras merginą išprievartaus, ir šiais laikais žmonės jį mirtinai ap mėtys akmenimis. Ypač religingose šeimose mote rys nešioja veidus dengiančią pa randžą, šiuolaikinėse – įvairiaspal ves skaras. Mečetės tviska prabanga
Rimtis: maldos namuose – daug vyrų ir moterų.
D.Puzaras apsilankė ir prie Kas pijos jūros, ir prie jį sužavėjusios
Demokratiška ir liberali – netoli JAE įsikūrusią Iranui priklausančią Kish salą apibūdino žinomas me dikas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos kli nikos skyriaus vadovas mokslų daktaras Bronius Špakauskas. Jis dalyvavo ten vykusioje ira niečių organizuotoje neurochirur gų konferencijoje. „Mano įspūdžiai subjektyvūs, – prisipažino šalies žemyne ne buvęs ir daugiausia su kolegomis bendravęs B.Špakauskas. – O kai kurie medikai iraniečiai gyvena JAV, Vokietijoje, rengiasi euro pietiškai.“ Neurochirurgas prisipažino, kad jautė mandagų vietinių dėmesį, bet jie nėra įkyrūs kaip arabai. „Pas mus atvykę egzotiškų šalių gyventojai irgi sulaukia daug dė mesio, – šyptelėjo medikas, pri pažinęs, kad buvo ir nustebinusių detalių. – Pavyzdžiui, paklaus ti tikslios išvykimo valandos jie prašė nesijaudinti, bet į klausimą neatsakė.“
Pėstieji: kelią automobiliams neretai
Kaunietį sulaikė muitininkas
Mokslų daktarą stebino ir kai ku rie šariato įstatymai, kurių priva lėjo laikytis į konferenciją atvyku sios moterys. Oro uoste gražiosios lyties atstovėms buvo išdalyti ap darai, dengiantys visą kūną, ir ska ros – plaukus. „Mus perspėjo, kad ir viešbuty je moterys turi vaikščioti taip ap sirengusios, nes gali apsilankyti moralės policija, – pasakojo B.Špa kauskas. – Paplūdimyje yra skirtos vietos maudytis moterims, tačiau tik vilkint drabužius.“ Iraniečiai nėra atšiaurūs, at vykėliai nejautė jų paniekos ar pykčio. Tvarka – ne vokiška, bet įprasta Rytų šalims. Alkoholiu ne vaišino, tačiau vyrai daug rūko. Pag yr ęs vietos virt uv ę, ypač kai kur iuos pien o pat iekal us, B.Špakauskas pris im in ė epizo dą oro uoste: suž in oj ęs, kad jis
21
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn
ai draugiški, svetingi ir vaišingi
Istorija: Irane likę persų kultūros ir zoroastrizmo religijos pėdsakų.
daug įspūdingų senovinių pastatų su preciziškomis architektūros detalėmis.
Gyventojų – apie 75 milijonus Dabartinė Irano valstybė (Vakarų iraniečių dialektais tai reiškia „ari jų šalis“, Rytų iraniečių dialektais atitikmuo – Aryana) yra teritorijoje, kuri Vakaruose iki 1935 m. vadinta Persija (pavadinimas kilęs iš graikiš ko Irano pavadinimo Persis).
Pietūs: ant asfalto paklotas kilimas atstoja stalą.
Geografi nė padėt is: tarp Kaukazo šiaurėje, Arabijos pusiasalio pietuo se, Indijos ir Kinijos rytuose bei Me sopotamijos ir Sirijos vakaruose. Valstybinė kalba – persų, dar vadi nama farsi. Plotas – 1 648 000 kv. km. Gyventojų – apie 75 mln. Apie 95 proc. gyventojų – musulmonai: 89 proc. šiitų ir 6 proc. sunitų. Islamo revoliucija, šalies nepriklausomybė – 1979 m. vasario 11 d. Laiko juosta – UTC 3.30. Šalies telefono kodas 98.
užtveria gyvulių bandos.
yra medikas, muitininkas papra šė luktelėti. „Sunerimau, – prisipažino neu rochirurgas. – Tačiau šis papasa kojo apie savo sergantį sūnų ir pa prašė patarimo.“ Turi kontrabandinio alkoholio
„Nemaišykime politikos su žmo nėmis, – pabrėžė žinomas fotog rafas ir keliautojas Edmundas Ko levaitis. – Viena, kai tendencingai rašoma apie kokią nors šalį ir poli tiškai formuojama nuomonė, kita – tos šalies žmonės.“ Iraniečiai – fantastiški, labai draugiški ir svetingi žmonės. To kia E.Kolevaičio nuomonė. „Jie pasirengę padėti, paslau gūs“, – per dvi savaites, praleistas Irane, lietuvis nepatyrė jokios ag resijos ar nemalonumų. Iraniečiai kviečia į svečius, mie lai pasakoja apie savo gyvenimą,
Edmundo Kolevaičio nuotr.
namus, šeimą. Pavasarį lankę sis Irane lietuvis pateko į šventės sūkurį: iraniečiai prie namų pa sitiesė staltieses, o ant jų sudėjo daugybę valgių. Pamatę turistus, jie kvietė pasivaišinti, išmėgin ti kaljaną. „Alkoholis uždraustas, tačiau kai kas turi kontrabandinio alkoholio. Girtų ar apkvaitusių nuo narkoti kų matyti neteko“, – prisipažino E.Kolevaitis. Persų kultūros šaknys
„Ten yra draud im ų, bet ne vis ų jų laikom as i. Pav yzd žiui, paly dov in ės anten os draud žiam os, bet jų yra, – pas teb ėjo E.Kol e vait is, pab uvoj ęs Teh eran e, Ši raze, Isfah an e ir kit uose mies tuose. – Jiems užd rausta šokt i, tačiau jie moka linksmintis. Po litika ir žmonių gyvenimas labai skiriasi.“
Fotografui krito į akis tai, kad daug iraniečių moterų yra užsikli javusios nosis. Pasirodo, šalyje po puliarėja nosies plastinės operaci jos, nes iš prigimties daugumos moterų nosys – su kuprele. Be to, pastebėjo Edmundas, Ira ne tvyro garsi savo tradicijomis, iš mintimi persų kultūra. „O tokių dalykų greitai nesunai kinsi“, – įsitikinęs lietuvis. Irane turistai jautėsi labai sau giai: net ir, mūsų akimis, baugina mai atrodančioje užeigoje įėjusysis pasitinkamas draugiškai, su šypse na. Jei ko nors nežinosi, ilgai aiš kins, parodys, net palydės. Lietuviams teko kalbėtis ir apie atominį ginklą. „Nežinome, ar jį turime, tačiau kodėl Izraelis, JAV, Rusija jį ga li turėti, o mes – ne? Iranas nieko neužkariavo ir nerengė misijų“, – tokia iraniečių nuomonė.
Palikimas: iranietiška duona gaminama ir taip.
Reta: vienkuprių laisvėje likę mažai.
22
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn
Darbo kabinetas – be langų, Pakeleiviai – sunkiai paeinantys, liūdni, neretai apsiašaroję žmonės. Juos išleidę valgo pietus, geria arbatą, mini valstybines ir asmenines šventes. Visa tai vyksta lifte – vos kelių kvadratinių metrų plote. Tokia čia dirbančių žmonių kasdienybė. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Pirmasis keleivis – miruolis
„Jaučiuosi kaip švytuoklėse, – vaizdingai apibūdino savo būseną Respublikinėje Kauno ligoninėje liftininke dirbanti 47-erių Asta Penkauskienė. – Žmonės ateina, išeina, ateina, išeina.“ Pasigirsta skambutis, nušvinta mygtukas, rodantis, kuriame aukšte žmogus kviečia liftą, ir Asta važiuoja aukštyn arba žemyn. Prabėga keliasdešimt sekundžių, ir ji atidaro duris. Įleidžia gydytojus, slaugytojas, lankytojus, uždaro duris ir važiuoja – aukštyn arba žemyn. Ir taip – po keliolika valandų. „Iš pradžių jaučiausi kaip įkalinta ar užkonservuota, trūko veiklos, veiksmo, – pirmąsias savaites lifte prisiminė uždarų patalpų baimės nejaučianti Asta. Po akimirkos ji prunkštelėjo. – Pirmasis žmogus, kurį vežiau, buvo miruolis.“ Jau aštuonerius metus liftininke dirbanti moteris prisipažino, kad buvo nejauku, kai seselė įstūmė lovą su ratukais, kurioje buvo miruolis. „Suteik amžiną atilsį, Viešpatie“, – tuomet mintyse tarė ir visą laiką sukalba maldą A.Penkauskienė, kai į liftą atvežamas miruolis. Kartą skubiai į reanimaciją gabenamas žmogus mirė lifte: deja, akimirksniu išbalusiam žmogui nepadėjo iš visų jėgų bandžiusios jį atgaivinti slaugės. Pokalbiai su savimi
Spintelė daiktams, maistui, kėdutė, per šv.Kalėdas – eglutė, nedidelis veidrodis. „Kad žvelgdama į save galėčiau pakalbėti“, – šmaikštauja A.Penkauskienė. Lifte ji pietauja ir vakarieniauja. Neretai medi-
kai ar kiti žmonės pavaišina kava, arbata. „Malonu išvysti žmogų, kuris prisimena, – sako Asta, kuriai daug ligonių lankytojų pasipasakoja bėdas, pasidžiaugia per kelias minutes, kildami ar leisdamiesi liftu žemyn. – Graudžiai gražu, kai sergantis žmogus, sukaupęs visas jėgas, lanko ligoninėje gydomą artimąjį.“ Prie ašarų ir išgyvenimų sunku priprasti, todėl liftininkei nelengva tai matyti. Lifte išplėtusius iš baimės akis ir nejaukiai pasijutusius vaikus ji nuramina, pasveikinusi atėjus į sūpynes, ir didesniems leidžia paspausti mygtuką. Klausiama apie tualetą, moteris kukliai juokiasi: „Kai žmogų veža į reanimaciją, žinai, kad jam svarbi kiekviena akimirka.“ Turėjo įkyrų gerbėją
„Kodėl dirbate liftininke?“ – to A.Penkauskienės dažniausiai teiraujasi nustebę žmonės. Asta yra drabužių modeliavimo ir konstravimo specialistė, dirbo „Mados“ ateljė, tačiau ji sužlugo. Vėliau dirbo kelionių agentūroje, kuri bankrutavo. „Nudžiugau, kai gavau šį darbą, nes gyvenu prie pat ligoninės, – prisipažino A.Penkauskienė ir šyptelėjo: – Nelaukiu dienos, kai visur įrengs automatinius liftus ir mano paslaugų nereikės.“ Prakalbus apie kuriozus per darbo lifte metus, Asta nusijuokė: „Nieko ypatingo neįvyko. Na, buvo vienas įkyrus gerbėjas. Kažko, matyt, trūksta žmogui, jei jis kalbina moterį lifte.“ Dar viena kuriozinė situacija įvyko, kai A.Penkauskienė savaitgalį pati nusprendė pasikeisti perdegusią lemputę: „Bet prisidariau bėdos. Galvojau, ką, pati to nepa-
Ištikimi: ir Z.Kabailienė, ir jos vyras jau daug metų dirba liftininkais.
darysiu? Ir įsukau buitinę. Tačiau netrukus išmušė saugiklius. Dabar žinau, ką reikia daryti.“ Naujieji metai ir gimtadienis
Siaubo filmų nežiūrinti Asta neslėpė, kad nemėgsta dirbti naktimis: „Labai nejauku.“ Tuomet viena ji atsakinga už keturis liftus: du – automatiniai, du – mechaniniai-rankiniai. Moteris prisipažino, kad nejauku iš rūsyje įrengtos buitinės patalpos tuščiu koridoriumi eiti iki lifto. „Tačiau jokių mistinių ar baisių situacijų nebuvo, – juokiasi Asta. – Tik po naktinės pamainos eidama namo jaučiuosi keistai.“ O šv.Kalėdos, gimtadieniai, Naujieji metai – irgi lifte? Asta linksi galva: „Buvo, buvo. Įpratau. Tačiau ne viena švenčiu. Ir simbolinę taurę vyno pakeliame skelbiant Naujuosius.“ Daug skausmo ir ašarų
Kauno klinikose liftininke dirbančiai Zitai Kabailienei – 72-eji. Moteris jau daugiau nei dešimt metų dirba retą šiais laikais darbą. Jos vyrui Stasiui – 77-eri, o jis liftininku dirba daug ilgiau. „Mums su vyru patinka šis darbas“, – džiaugiasi pensininkė Zita, kurios nebaugina dvylika lifte praleidžiamų valandų. Kėdutė, spintelė daiktams, maistui, laikraščiui: toks turbūt tradicinis daugelio liftų – darbo kabinetų interjeras. „Ne, nebijau uždarų patalpų“, – nusijuokė naktimis nedirbanti Z.Kabailienė. Nuo 7 iki 19 val. dirbanti moteris gyvena prie Klinikų, tačiau keliasi pusę šešių ryto. Darbo pikas – nuo ryto iki 15 val. Tuo metu būna, kad liftą kviečia ir iš dviejų aukštų vienu metu. „Važiuoju pas tą, kuris paspaudė pirmas“, – teigė Zita. Didelių kuriozų ar nelaimių savo darbe moteris nematė. Džiaugsmo, žinoma, buvo daug mažiau nei matyto skausmo ir ašarų. „Dirbu Onkologijos skyriuje. Turbūt žinote, ką tai reiškia?“ – nelaukė atsakymo moteris. Klinikose – nuo 16 metų
„Darbas žmogų puošia, – šypsodamasi sako Jurgita Kvaselienė žmonėms, kurie teiraujasi, ką 35-erių
moteris veikia lifte? Po akimirkos ji pripažįsta. – Aš turiu dar vieną darbą, kurį puikiai suderinu su šiuo.“ Nuo 16 metų bendrosios praktikos slaugytojos padėjėjos darbo besimokiusi ir Kauno klinikų Kardiologijos reanimacijos skyriuje dirbusi liftininkė bene garsiausioje Lietuvoje gydymo įstaigoje jaučiasi puikiai. „Atėjau per sunkmetį, bet nesitikėjau, kad tiek užtruksiu, – neslėpė prie įvairių liftų Kauno klinikose dirbanti J.Kvaselienė. – Tačiau čia reikia laikyti egzaminus, testus. Didelė atsakomybė.“ Kai kuriuose liftuose yra ir radijo taškas, laidiniai telefonai. Moteris įsitikinusi, kad žmonėms, kurie nemoka susirasti užsiėmimo, nemėgsta skaityti, šiame darbe būtų ypač sunku. Laisvo laiko būna, dažniausiai – po pietų. Tuomet Jurgita skaito žurnalus, knygas, dirba bei žiūri filmus per savo nešiojamąjį kompiuterį. „Kalėdinis megztinis“, – nusijuokė paklausta apie paskutinę lifte perskaitytą knygą, kurią pirko savo 12 metų sūnui. – Beje, labai pamokanti knyga.“
Kartą skubiai į reanimaciją gabenamas žmogus mirė lifte: deja, akimirksniu išbalusiam žmogui nepadėjo iš visų jėgų bandžiusios jį atgaivinti slaugės.
Žiūri siaubo filmus
Klausiama apie įvykius ar kuriozus, nutikusius lifte, Jurgita susimąstė. Ji kelis kartus buvo trumpam užstrigusi, kai paskubėjo atidaryti duris. Klinikose yra keli liftai su dvejomis, į abi puses atsidarančiomis durimis. Pasitaiko skubančių medikų, kurie, stovėdami prie vienų iš jų, puola jas atidaryti, ypač jei veža sunkų ligonį. Duris galima atidaryti tik tuomet, kai liftas sustoja. Jei anksčiau – gali užstrigti, aiškina liftininkė. „Mums irgi kartais reikia į tualetą. Tuomet paliekame ant lifto durų raštelį, prašydami luktelėti porą minučių. Bet būna tokių keleivių, kurie bando lįsti vidun, – šypsosi J.Kvaselienė. – Kartais būna prašančiųjų nuvežti palaton iki lovos, bet nežino, kur ta palata.“ Ar ir naktimis dirbančiai Jurgitai nebaisu tamsiuoju metu, kai ištuštėja Klinikų koridoriai? J.Kvaselienė nusijuokia: „Mes juk ne maži vaikai. Ko bijoti? Kartais naktį per kompiuterį pasižiūriu ir siaubo filmų.“
Drąsuolė: J.Kvaselienė naktimis lifte nebijo žiūrėti ir siaubo filmų.
Prisiminimas: A.
23
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
nes tai – liftas
Penktadienis, 13-oji: ar lipti iš lovos? Darius Sėlenis Dauguma žinomų Lietuvoje žmo nių su šypsena ir abejingumu rea gavo į vakarykštę dieną – penkta dienį, 13-ąją, pilnatį. Sigita Grigaliūnienė, numerologė:
„Tai – juokingas prietaras, ku riuo, be abejo, netikiu. Jis kilo iš tamplierių laikų, kai 1307 m. ba landžio 13 d., penktadienį, buvo suimti tamplieriai, pasodinti už grotų, o paskui sudeginti inkvi zicijos laužuose.
Negaliu būti abejin ga, kai daugelis ap link apie tai kalba. Nepavadinčiau šio jausmo panika, bet nerimo, kad penk tadienį, 13-ąją, gali kažkas nutikti – yra.
Tamplieriai – viduramžių lai kų krikščioniškoji karinė organi zacija, egzistavusi apie du šimt mečius ir išformuota 1312 m. 1314 m. kovo 19 d. Paryžiaus Dievo Motinos aikštėje buvo su degintas jų didysis magistras Jac ques de Molay. O skaičius 13 – permainų skai čius: kažkas gimsta, kažkas mirš ta, kažkoks procesas baigiasi, kažkoks – prasideda.“ Kristina Kaikarienė, renginių or ganizatorė, vadybininkė:
„Tik dabar pagalvojau apie tai. Nuotaika puiki, važiuojame, juo kiamės. Neturiu prietarų. Vie nintelis – jei kelią perbėga juoda katė, tuomet tris kartus nusi spjaunu.“ Gabrielė Martirosianaitė, „Mis Lietuva 2008“:
.Penkauskienės liftu vežtas pirmas keleivis buvo miruolis.
Artūro Morozovo nuotr.
Komentarai Jonas Guzavičius
B
„Kauno liftų“ generalinis direktorius
ene seniausias Kaune lif tas yra Karininkų ramovėje, įrengtas apie 1931 m. Jis šiek tiek modernizuotas, tačiau kabina yra autentiška. Dar vienas la bai senas prieškario laikų liftas – po liklinikoje V.Putvinskio gatvėje. Jis, kaip ir ramovėje, – šveicarų gamybos. Šis liftas ilgai nebuvo naudojamas. Prieš 15 metų mūsų mechanikas jį su tvarkė ir jis sėkmingai veikia. Buvu siame valstybiniame banke Maironio gatvėje – dar vienas senas, 1933–1934 m. gamybos liftas. Iš viso čia yra trys unikalūs liftai. Du jau modernizuoti, o vienas – autentiškas. Juo naudojo si šiame name gyvenęs tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas,
„Negaliu būti abejinga, kai dau gelis aplink apie tai kalba. Nepa vadinčiau šio jausmo panika, bet nerimo, kad penktadienį, 13-ąją, gali kažkas nutikti – yra. Aplinka, kalbos, kiti žmonės į tai įtraukia ir psichologiškai pa veikia, todėl tą dieną būsiu na mie.“ Vaida Genytė, dainininkė:
pirmosios Vyriausybės vadovas Au gustinas Voldemaras. Liftų buvo ir privačiuose namuose. Vieni seniau sių – Drobės gatvėje, Vytauto pros pekte. Liftai buvo gaminami lėktuvų konstruktoriaus bei karo lakūno Jur gio Dobkevičiaus dirbtuvėse.
Laura Abromavičienė
Kauno klinikų Liftų skyriaus viršininkė
K
linikose yra 57 liftai ir keltu vai. Daugiau nei pusė – ran kiniai liftai, kuriems reikia liftininkų. Iš viso pas mus lif tininkais dirba 74 žmonės. Vyriausia darbuotoja yra gimusi 1925 m. ir čia dirba jau apie 40 metų. Seniausi liftai pagaminti 1973 m., dauguma jų – Le ningrade (dabar Sankt Peterburgas). Liftininkais Klinikose yra dirbę įvai
rių profesijų žmonės: buvę pučiamų jų orkestro, mokyklų vadovai.
Mykolas Drižys
Respublikinės Kauno ligoninės Ūkio skyriaus direktorius
A
nksčiau ligoninėje buvo trys, dabar teliko du ran komis valdomi liftai. Abu – Baltarusijos, Mogiliovo ga mybos. Vienam – 22, kitam – beveik 30 metų. Vieną jų neoficialiai vadina me priestatu, kitą – laboratoriniu liftu. Pas mus pasikeisdami dirba penki lifti ninkai nuo 6 iki 18.30 val. Vienas – nak timis. Liftų eksploatavimo laikas – apie 25 metai. Po to rekomenduojama juos keisti: sensta ir morališkai, ir nusidėvi, todėl eksploatacija brangsta. Naujas lif tas kainuoja apie 200–230 tūkst. litų.
„Esu visiškai abejinga ir net ne susimąsčiau. Tai diena, kaip ir visos kitos. Tiesa, jei kažkokiame konkurse mano numeris būtų 13 arba tą dieną tektų koncertuoti, neapsidžiaugčiau ir šiek tiek ne rimo būtų.“ Aistė Jasaitytė-Čeburiak, vers lininkė:
„Nėra laiko galvoti apie tokias datas. Aaa, žinau, kad sausio 13-osios naktį – Senieji Naujie ji rusų metai. Labiau būčiau lin kusi tikėti gamtos, pilnaties įtaka žmogui nei skaičiaus 13.“ Inga Budrienė, verslininkė:
„Labai puik i dien a. Piln at is, naktis – irgi labai gerai. Šį va karą nepabijojome organizuo
ti Džordanos Butkutės atsisvei kinimo vakaro ir koncerto prieš jos pusmečio išvykos turą į už sienį.“ Jurijus Smoriginas, choreogra fas, baleto šokėjas:
„Pykstu, nes jūs primenate tą da lyką. Kai žmogus eina lygia gatve, jam pasakyk: tik neparkrisk, ir jis užklius. Nes neretai mintys pa laužia psichologiškai. Tuo tikėjo ir Napoleonas? Tai koks ten jo protelis prie tokio ūgio, – juokauja. – Senovėje lie tuviai sakydavo, kad protas su ka kalu arti. Man 11, 12 ar 13 diena – jokio skirtumo. Į bažnyčią nevaikštau, bet kas įvyks – tai įvyks. Nesvar bu, ar 13 dieną, ar per pilnatį. Tam nereikia burtų. Kiekvienas gyve nime turime savo scenarijų.“
Baimė – tai liga Paraskev idekatr iafobiją – pan iš ką penktad ien io, 13 dienos, bai mę, – moksl in inkai laiko sunk ia negalia. Jie laikosi įvairiausių atsargumo priemon ių, pav yzd žiui, penkta dien į, 13-ąją, neina į darbą, nieko neperka, nepasirašo sutarčių. Pa raskev idekatr iafobija serga apie 30 mln. amerik iečių. Penkt ad ien io, 13 dienos, fobija varg ino daug žymių žmonių. Pa vyzd žiui, Napoleonas šią dieną nesiimdavo svarbių reikalų ir juo labiau neplanuodavo mūšių. Johannas Wolfgangas von Goethe visą parą neišlįsdavo iš patalų. Kompozitorius Arnoldas Schoen bergas taip bijojo 13 dienos, kad mirė nuo savo perdėto priet a ringumo. Visą 1951 m. liepos 13 d., penktad ien į, jis praleido po ant klode, dreb ėd amas iš baimės. Lik us ketv irčiui valandos iki vi durnakčio, jo žmona įėjo į kam bar į norėdama pasak yt i, kad bi joti liko 15 minučių. Tuo metu jis, sunk iai pakėlęs ranką, vos prata rė žod į „harmon ija“ ir mirė. Mir ties laikas – 23.47 val. Korn el o univers iteto Psic hol o gijos katedros pirm in ink as Tho mas Gilov ic has teig ė, kad žmo nės bijo šios datos todėl, kad sie ja ją su nem alon iais daikt ais ar įvyk iais savo gyven imuos e. Gi lov ic has sako: „Prot as yra aso ciat yv i sist em a ir jeig u jums nut ink a kas nors neg ero penk tad ien į, 13-ąją, šią dat ą ir nem a lonų įvyk į jūs ų prot as vis ad su sies tarp us av yj e, o vis i ram ūs ir nereikšm ing i penkt ad ien iai, išauš ę 13 dien ą, bus proto igno ruoj am i.“ Perž iūrėjus Londono draud imo komp an ijos arc hyv us, kur iuo se buvo reg istr uojam i į plauk io jimus išv ykstant ys laivai prade dant XVI amž iumi, pasirodė, kad laivai, kurie išplaukdavo penkta dien į, 13-ąją, neg rįždavo.
24
šeštadienis, sausio 14, 2012
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
Dešimt klausimų Agnei
Savaitgalį tebešvies pilna tis, tad gali pasitaikyti keis tų ekscesų, ypač šeštadienį pavakariais. Atsargiau el kitės su elektra, labiau pa saugokite kompiuterius nuo pažeidimo. Kita savai tė prasidės su delčia. Ji bus produktyvi, tinkama atsa kingai veiklai, ypač jei pa staroji jau yra pradėta. Pui ku būtų, jei pagaliau už baigtumėte rengti ataskai tas, termino pabaigos su laukusius projektus ir įsi pareigojimus, nes kitas pe riodas gali atpūsti naujų vėjų, pateikti kitų užduo čių ir stimulų.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Viena populiari pasaulyje inter neto svetainė per dešimtmetį nuo 2000-ųjų iš milijardų klausimų išrinko dešimt sunkiausių. Šįkart juos pateikėme televizijos laidos vedėjai Agnei Armoškaitei.
Astrologinė prognozė sausio 14–20 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalis privers atkreip ti dėmesį į savo, namiškių ar augintinių sveikatos būklę. Bū site nusiteikę išleisti pinigų namų apyvokos daiktams, kosmetikai, drabužiams, grožio procedūroms. Saugokitės traumų, nesipykite su artimaisiais. Kitos savaitės pra džioje tikriausiai konkuruosite dėl dominančio asmens ar darbo, by linėsitės, derėsitės, mokėsite įmo kas, skolas. Įtemptai darbuositės, jei turite reikalų su užsieniečiais ar teisėsauga. Gali atskrieti svar bios naujienos. Tik vargu ar jos nu džiugins. Nieko gero, jei esate pa žeidę įstatymą. Kai kurie draugai gali pereiti į priešų pusę ar tiesiog nepalaikyti jūsų sprendžiant svar bų ginčą, reikalą. JAUTIS (04 21–05 20)
Periodo pradžia stimuliuos nuotykių troškulį. Džiugins gautos naujienos, komplimentai, kūrybinis įkvėpimas. Patinkantis žmogus gali sudrumsti sielą, pa žadinti romantiškas viltis. Puikus metas nedideliems pobūviams, šou žaidimams. Reikėtų labiau rūpintis sveikata, vengti svaigalų. Nuo pir madienio šiek tiek padidės įtampa dėl numatomų reformų, klibančių pozicijų išsaugojimo ar paskirto dalykinio pokalbio. Regis, būsite nusiteikę bendrau ti, aiškintis santykius, o kartu ims daugėti romantikos, meilės. Į pe riodo pabaigą gali atsirasti reika lų, susijusių su įmonės pinigais, investicijomis, draudimu, antsto liais. Sumokėkite mokesčius, ati duokite skolas, jei suėjo terminas. DVYNIAI (05 21–06 21)
Pirmomis dienomis jums nestigs meilės artimie siems. Mintys suksis apie praeitį ir ateitį. Norėsis žemiškų malonu mų, komforto. Galimas vertingas sumanymas, susijęs su nuosavybe, šeimos verslu. Galima ir romantiš ka staigmena, pobūvis. Kitą savai tę būkite labai atsakingi priimdami sprendimus, susijusius su vaikais ir darbo reikalais. Regis, teks ne mažai kalbėti apie dalykines pro blemas, ūkinius reikalus, sveikatą. Dalykiniai susitikimai, konsultaci jos su specalistais turėtų duoti ge rų rezultatų. Norėsite įsigyti nau ją drabužį, labiau pasirūpinti savo kūnu, grožiu. Į periodo pabaigą ga limas nemalonus incidentas, ken kiantis santykiams. Pasistenkite išlikti korektiški.
VĖŽYS (06 22–07 22)
Periodo pradžioje kilę suma nymai bus verti dėmesio, nes gali padiktuoti gerą išeitį sprendžiant vieną problemą. Turbūt susitiksi te su artimais žmonėmis, giminai čiais arba su jais nemažai bendrau site telefonu. Regis, gausite netikėtą pasiūlymą, pakvietimą. Nuo pirma dieno labiau kontroliuokite emoci jas, kad neįžeistumėte pašnekovų. Neblogas metas meilei, pramogoms, sportui, užsiimti su vaikais, juos la vinti. Su mylimu žmogumi galite ap tarti santykių perspektyvas, ateities planus. Būsite kūrybingi, azartiški. Domins kūryba, visuomeninė veik la. Į periodo pabaigą gali kilti svei katos sutrikimo grėsmė arba įtam pos sukels medicininio patikrinimo eiga ar rezultatas. LIŪTAS (07 23–08 23)
Periodo pradžioje jums sek sis kurti išorinį jaukumą, komfortą namuose ir užtikrinti vi dinę pusiausvyrą, santykių darną. Galimas ir kūrybinis, intelektinis įkvėpimas. Daug bendrausite, su sitiksite su draugais, gerbėjais. Ga lite prisiklausyti svetimų paslapčių ir komplimentų. Jei mokysitės, ge rai įsisavinsite žinias. Atsargiai ke lyje. Kitą savaitę teks įtemptai pa plušėti, jei jūsų veikla susijusi su informacija, švietimu, tarpinin kavimu. Rezultatai nebūtinai tik džiugins. Laimės teiks jaukus šei mos židinys, šiltas artimųjų dėme sys. Geras metas nuosavybės reika lams spręsti. Galimas pakvietimas į renginį, pobūvį, varžybas ar pasi matymą. Tai žada ypatingų įspū džių. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį būsite emocio nalūs, nusiteikę kūrybinei veiklai, susitikimams. Jei pavyks surasti bendraminčių, įdomių už siėmimų, nuotaika bus pakili. Su kitų pagalba kažką svarbaus ga lite nuspręsti tvarkydami nuosa vybės, buities reikalus. O jei ne pas itars ite su kitais, gal ite per daug išl eist i ar neįt ikt i tiems, kam skiriate pirkinius. Kitos sa vaitės pradžia nukreips jūsų dė mes į į labai žem išk us dalyk us. Saugokitės nuostolių. Kai kurie susitarimai turėtų būti produkty vūs, naudingi. Atsakykite į gau tus laiškus, žinutes, paieškokite reikalingos informacijos. Turbūt suaktyvės kontaktai su giminai čiais. Savaitės pradžia bus planki meilės susitikimams.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį būsite nusiteikę il giau padrybsoti lovoje, patin giniauti. Tai jums tik į naudą. Klau sykite savo organizmo ir vidinio balso, tuomet jūsų savijauta pagerės. Jei norite sėkmės meilės reikaluose, pasistenkite negraužti mylimo žmo gaus įtarimais, nekelti ultimatumų. Nuo pirmadienio teks pasirūpinti ne itin įdomiais dalykais – nebaig tais darbais, sveikatos problemomis. Turbūt pavyks susitarti dėl pelningo užsakymo, su nuolaida įsigyti nori mą prekę ar pan. Tikėtinas susitiki mas su seniai matytu žmogumi. Jis gali kažką nemalonaus priminti, kel ti reikalavimus. Neperšalkite. Regis, į periodo pabaigą aktyviai imsitės rei kalų, susijusių su mokslu, informaci ja, reklama, komercija. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžioje tikėtini šaunūs susitikimai, geros naujienos. Lengvai įsisavinsite bet kokią informaciją, todėl patartina mokytis, skaityti, diskutuoti. Šeš tadienio vakaras nekoks sveikatai, tad nerizikuokite. Galimas slap tas meilės pasimatymas ar laiškas, kurį norėsis nuslėpti. Nuo pirma dienio seksis neblogai, jei būsi te pastabūs ir netikėsite demago gais. Gana palanku tvarkyti pinigų, turto reikalus, tartis ir derėtis dėl norimo pirkinio, nuomos sąlygų ir pan. Tikriausiai teks spręsti pro blemas, susijusias su darbu, rekla ma, sutarčių pasirašymu ar pratę simu. Slapta svajosite ir apie meilės romantiką. Į periodo pabaigą su silpnės imunitetas, tad labiau sau gokite sveikatą. ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį jums sunku bus įveikti pagundą išlaidau ti ir sudėtinga suspėti viską, ką suplanavote. Galbūt dalyvausi te viešame renginyje ar pristaty me. Labiau nei ramybės jums no rėsis nuotykių, susitikimų. Seksis kūrybinė veikla, atpalaiduos ak tyvus laisvalaikis, sportas. Nuo pirmadienio darysite įspūdį ap linkiniams. Vis dėlto nepatartina švaistytis tuščiais pažadais ir pri siimti abejotinų įsipareigojimų, net jei bus jaučiamas kolektyvinis spaudimas. Būsite nusiteikę me ninei kūrybai, socialinei veiklai. Venkite masinių susibūrimų, ne skleiskite gandų. Labai pasverki te savo žodžius, jei teiksite inter viu. Savaitės pabaiga bus planki meil ės sus it ik im ams.
OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalį jus domins su glo baliais klausimais, teise, po litika susiję dalykai. Galimas kultū ros renginys, nauja pažintis. Galite planuoti tam tikrą posūkį gyveni me. Galbūt gausite laišką iš toli. Jei spinduliuosite meilę, draugiškumą, tą patį ir jūs gausite. Kitos savaitės pradžioje visomis išgalėmis steng sitės realizuoti profesinius sumany mus. Gali įvykti nelengvas pokalbis su darbdaviu ar pareigūnu. Galimas daug lemiantis patikrinimas, ates tacija. Nuo antradienio nevengsite dalyvauti viešuose susibūrimuo se. Išgirsite intriguojamų naujienų. Regis, sugebėsite gerai organizuoti reikalus, vykusiai bendrauti ir derė tis. Kita vertus, gali išsisklaidyti kai kurios nerealios iliuzijos. VANDENIS (01 21–02 19)
Per iod o prad žioje būs ite labai kūrybingi, įžvalgūs. Ne tik sau, bet ir kit iems gal i te padėti susivokti vidinėse pro blemose, atrasti savo stilių, pa sirinkti pirkinį ar tinkamą dietą. Ramyb ės ned uos rom ant iškos iliuzijos. Galimas netikėtas sve čias, neplanuota išvyka. Atsargiai kelyje. Nuo pirm ad ien io lauk ia pokalbiai su įtakingais veikėjais, sud ėt ingos jur id in ės ar fin an sinės problemos. Jums gali tek ti atsakyti už dalykus, kurie nuo jūsų tiesiogiai nepriklauso. Tam tikra situacija gali patikrinti jūsų gebėjimą būti draugiškiems, ko lektyviškiems ir moraliems. Ne tarn auk ite neteis ing um ui. Nors ir nelengva, širdį turbūt džiugins kūryba, meilė.
1. Kokia gyvenimo prasmė? – Vaikai ir meilė. 2. Ar yra Dievas? – Žinoma, yra! Sudėtinga būtų gyventi netikint aukščiausia jėga. Kai daug kas gyvenime žmones nuvilia, smagu ir gera kuo nors tikėti. Dievas man – bendrinis aukščiausios jėgos vardas. 3. Ar geriau būti blondinei? – O, Jėzau, geriau! Kai šviesu, tai visada geriau. 4. Kokia dieta pati geriausia? – Darbas. 5. Ar ten kas nors yra? – Žinoma, yra. Nereikia mums būti reikšmingiems ir jaustis vieninteliems visatoje. 6. Kas garsiausias žmogus pasaulyje? – Steve’as Jobsas. 7. Kas yra meilė? – Gyvenimo prasmė. Kai po kūną bėgioja nykštukai. 8. Kur laimės paslaptis? – Kiekvieno žmogaus viduje. Bet ne visi mokame ją prakalbinti. 9. Ar mirė Tony Sopranas? – Ar mirė Tony Sopranas? – kvato jasi. – Jis bus amžinai gyvas. 10. Kiek gyvensi? – Kiek duos Dievas.
ŽUVYS (02 20–03 20)
Per iod o prad žia tur ėt ų būti šauni, kupina meilės. Jei tik pasistengsite, susitaiky site su tais, kurie jums brangūs. Ir apskritai jausitės puikiai, nes sugeb ės ite į apl ink in ius žvelg ti geranoriškomis akimis. Galite sublizgėti scenoje. Labiau sau gokite piniginę. Kitą savaitę neiš vengsite finansinių arba teisinių rūp esč ių. Lab iau pas ik liauk ite gyven im o teik iam om is gal imy bėmis, optimistiškiau ir drąsiau planuokite ateitį. Neatsisakyki te vykti į siūlomą renginį, konfe renciją ar komandiruotę. Galimi kontaktai su reikšmingais žmo nėmis. Neabejotinai seksis mei lės srityje. Tik pasisaugokite in fekcijų, apsinuodijimo. Sidonija
Ronaldo Grizicko nuotr.
25 3
šeštaDIENIS, sausio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Darbo skelbimai �������������������������� 25, 26 Paslaugos � ������������������������������������������������� 26 Parduoda ������������������������������������������ 26, 27 Perka � �������������������������������������������������������������27 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 28 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������27 Karščiausi kelionių pasiūlymai �������������������������27 Kviečia �������������������������������������������������������� 28 Kviečia mokytis �����������������������������������27 Atsiliepkite! � ���������������������������������������������27 Pamesta ����������������������������������������������������� 28 Informuoja ���������������������������������������������� 28
Klasifikuoti
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
DARBo skelbimai Nestandartinių baldų gamybos įmonei BALDŽIAI KAUNE REIKALINGAS
BALDŲ DIZAINERIS Ė
DARBO POBŪDIS: baldų ir interjero dizaino kūrimas, bendravimas su klientais, vizitai pas klientus. REIKALAVIMAI: aukštasis išsilavinimas dizaino srityje; gebėjimas dirbti Coreldraw, Autocad, Adobe Photoshop programomis; darbo patirtis dizaino srityje (privalumas); B kategorijos vairuotojo pažymėjimas; nuosavas automobilis. Gyvenimo aprašymus siųsti info@robertobaldziai.lt arba skambinti tel. 8 682 31 020. www.robertobaldziai.lt
Bendrovei, siuvančiai moteriškus drabužius užsienio rinkai, reikalingos (-i) tik aukštos kvalifikacijos siuvėjos (-ai). Garantuojame 1500–2200 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Tel. 8 650 52 887. 894362
Dirbti Senamiestyje reikalinga virėja (-as). Darbas visu etatu. Tel. 8 600 21 771. 899565
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 890557
Įmonei, prekiaujančiai automobilių detalėmis, reikalingas vadybininkas. Būtina rusų kalba, darbo kompiuteriu įgūdžiai. Kaunas, tel. 8 657 54 199. 899684
Picerija „Charlie Pizza“ ieško darbuotojų Kaune (PC „Akropolis“). Reikalingi: virėjai, picų kepėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, padavėjai. Tel. 8 618 07 254. 897575
Siūlo darbą Akcinei bendrovei „EKRA“ reikalingi suvirintojai. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune, tel. 350 155, 373 473, 373 298. 899128
Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, automobilinių krautuvų vairuotojams, viešbučių personalui. Olandijoje – suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms; E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 899661
Privačiai klinikai Telšiuose reikalingas (-a) BPG odontologas (-ė). Suteikiame geras darbo sąlygas, atlyginimą, draugiškas kolektyvas. Tel. 8 618 25 188. 898777
Reikalinga bendrovė, galinti sumontuoti audio- ir videosistemą bei kompiuterizuotą darbo laiko apskaitos sistemą privačioje įstaigoje Vilniuje. Tel. 8 610 60 004, e. paštas info@dantis.eu. 899621
Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Pageidautinas automobilis. Kreiptis tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštas kaunasbijusta@gmail.com.
899690
Reikalingas tarptautinių pervežimų vairuotojas, turintis B, C ir E kat., dirbti Italijoje. Grįžimas į Lietuvą būtų kas 2–3 savaites. Tel. 8 685 40 913. 899828
Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikalavimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbomis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151. 898870
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. 896333
Reikalingi patyrę krovininio automobilio vairuotojai važinėti tarptautiniais maršrutais. Tel. 8 671 02 256.
895730
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.
899791
Reikalingos moterys dirbti bare Švedijoje ir Norvegijoje. Pageidautina kalbėti angliškai, skandinavų k. būtų privalumas. Alga pagal susitarimą. Tel. 8 616 43 056, +4796 823 257. 899788
Reikia siuvėjų. Darbas Vilijampolėje. Silpnai mokančias apmokome. Tel. 8 641 95 657.
897728
Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29. 891797
Restoranui reikalingi barmenai-padavėjai, turintys patirties. Darbo pobūdis: restorano klientų aptarnavimas, banketų, furšetų ir kitų švenčių ruošimas. Tel. 8 656 39 311. 898313
Nukelta į 26 p.
26 2
šeštaDIENIS, sausio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Kloju plyteles. Tel. 8 639 77 215.
DARBo skelbimai
898883
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Siūlo darbą
894331
Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com. 898735
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777. 899286
Siūlome darbą šaltkalviui. Darbas Aleksote. Tel. 8 675 23 777.
899289
Siūlome darbą vilkikų vairuotojams maršrutu Europa–Rusija. Tel. 8 652 97 230, 8 615 34 980. 884223
Siuvimo įmonei Kaune reikalingas sukirpėjas (-a). Tel. 8 616 40 376, 8 686 23 997.
896224
Siuvimo įmonei reikalinga (-as) konstruktorė (-ius). Pageidautina – aukštasis išsilavinimas, anglų kalba, darbo patirtis APS sistemomis (Lectra). Siūlome tobulėjimo galimybes, geras darbo sąlygas, laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 656 12 126. 899166
Statybų darbams Maskvoje reikalingi mūrininkai, betonuotojai, įv. profilio technologai, konstruktoriai, mechanikai ir energetikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766. 892620
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 897291
Tarptautinių pervežimų įmonei „Deltus“ reikalingi vairuotojai (E kat., rusų kalba būtina). Tel. 8 685 44 249, e. paštas daivute35@gmail.com.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 894558
MES PASIRŪPINSIME JŪSŲ SVEIKATA UŽ MAŽIAUSIĄ KAINĄ! Nuo sausio 23 iki vasario 26 dienos sanatoriniams kelialapiams taikome iki 20% nuolaidas!!!
889122
UAB „Litcargus“ Kauno oro uoste siūlo darbą rampos agentams (būtina anglų kalba, C kategorija būtų privalumas). CV siųsti personalas@litcargus.lt. 898513
UAB „Autokurtas“ ieško automobilių mechaniko krovininiams automobiliams remontuoti. Reikalavimai: krovininių automobilių variklių remonto patirtis. Siūlome geras darbo sąlygas, laiku mokamą atlyginimą ir visas socialines garantijas. Kontaktinė informacija tel. 8 612 59 602, (8 37) 201 151. 898703
UAB JUODELIAI Kazlų Rūdoje reikalingas ŠALTKALVIŲ BRIGADININKAS. Darbo pobūdis: medžio apdirbimo staklių, ožinių kranų ir kitų įrenginių taisymas, priežiūra. Darbų organizavimas. Reikalavimai: organizuotumas, sažiningumas, patirtis tokio pat darbo srityje, gebėjimas dirbti su metalo apdirbimo įrenginiais, brėžinių skaitymas. Teirautis tel. 8 611 43 445. 896650
Valymo paslaugų įmonė priims į darbą valytojas (-us). Darbas ne visą darbo dieną biuruose Kauno centre ir Jonavos g. bei darbas naktimis Kauno arenoje. Skambinti darbo dienomis tel. (8 37) 733 384, 8 600 26 226, e. paštas info.kaunas@topclean.lt. 898764
Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238.
Daugiau informacijos registratūroje telefonu 8 319 65 673 kasdien 9–17 val. „Biofirst“ klinikoje patyręs psichiatras KODUOJA esant PRIKLAUSOMYBĖMS NUO ALKOHOLIO, RŪKYMO ir kt. Taikomi tradiciniai ir natūralūs gydymo metodai. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 898194
Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 886072
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsiplėtus venoms, sergant hipertonija, parodontoze, neuritais, ginekologinėmis (urologinėmis) ligomis. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt. 892806
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su „RedCord“ sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 893451
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511. 891052
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103). 890895
Stuburo ir sąnarių skausmo gydymas, taikant efektyvius natūralius metodus. Tel. 8 615 19 915, e. paštas robertaosta@gmail.com. 898318
892550
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 894435
Automobilininkams
Ieškau darbo. Galiu slaugyti ligonę (moterį). Gyvenu prie „Girstupio“. Tel. 8 676 95 319.
899045
Paslaugos Medikų
898193
nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Automatinių skalbyklių taisymas. Garantija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722. 900011
Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas. 896921
Kompiuterininkų
895510
895586
Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767. 897832
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Stažas 25 m. Tel. 454 854, 8 617 24 686. 899885
Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549, 8 647 79 150. 899943
Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
895720
900232
Kompiuterių remontas. Konsultacijos. Atvykstame į namus. Tel. 8 684 91 970.
Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745. 899731
898860
899734
Atliekame glaistymo, dažymo, gipskartonio montavimo ir kitus vidaus apdailos darbus. Tel. 8 675 05 013.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 892314
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
898723
892327
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 892342
Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165. 899307
Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šalinu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungimas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081. 899838
898427
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 899973
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
894978
Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021. 900039
Kitos Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 895825
Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 898991
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800. 895781
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
896914
888772
AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745.
892600
Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.
891688
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.
Statybos, remonto
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
Santechnikas atlieka įvairius darbus: vandentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.
893966
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
898806
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.
Greitai, kokybiškai ir sąžiningai atliekame vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminuotų grindų klojimas, langų apdaila po keitimo. Turime didelę darbo patirtį. Tel. 8 645 16 083.
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
890248
Buitinės technikos remonto
896966
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
Atliekame santechnikos, apdailos darbus. Montuojame gipskartonį, klijuojame plyteles, šiltiname balkonus ir kt. Tel. 8 612 22 421, 8 600 72 017.
899038
„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei naujagimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Skubiai ir nemokamai išveža
891674
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
899864
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.
894094
897837
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
894383
900084
Ieško darbo
892117
t Kaina už vieną dieną – nuo 85 litų! (Reabilitacijos palatoje.) Pateikusiesiems pensininko pažymėjimą suteikiame papildomą 10% nuolaidą! Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas 3 kartus per dieną ir keturios procedūros (jas skiria gydytojas). t AB Birštono sanatorija „Versmė” siūlo net 4 rūšių gydomojo purvo procedūras, unikalią kūno odos priežiūros procedūrą „Šrekas”, druskų kambarį, daugybę kitų gydomųjų procedūrų, mineralinio vandens baseiną. t Padovanokite sau ir savo artimiesiems sveikatą ir šventę – sanatorijos „Versmė” dovanų kuponą savaitgaliui arba sanatoriniam kelialapiui.
899615
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 16 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kat., darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse, atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
Baldžių
Statybininkų brigada kokybiškai atlieka betonavimo, mūro, stogų dengimo darbus. Tel. 8 604 30 273. 896272
Stogų remontas, apdailos darbai. Prekyba rulonine stogų danga, betono gaminiais. AUTOKRANO nuoma. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 899648
Suvirinimo paslaugos. Turėklai, tvoros, vartai, voljerai, durys ir kt. metalo konstrukcijos iš nerūdijančio plieno, juodųjų metalų. Restauruoju. Tel. 8 670 54 351. 898198
Tvarkingi mūro, tinko, betonavimo, gipskartonio, laiptinių dažymo, plytelių, elektros, santechnikos, griovimo, tvorų darbai. Tel. 8 648 23 501. 899928
Tvirtiname gipskartonį, šiltiname sienas iš vidaus ir išorės putų polistirenu, akmens vata. Visas vidaus remontas, laiptinių remontas. Tel. 8 602 56 512, www.apsiltiname.lt. 895154
Vidaus apdaila. Dažome, montuojame gipskartonį, dedame parketą, parketlentes. Smulkus tinko remontas. Tel. 8 686 38 118, 8 675 31 332. 898266
Vidaus vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų montavimo paslaugos. Prietaisų montavimas, radiatorių ir maišytuvų keitimas. Tel. 8 670 42 768.
899844
Vidaus įrangos DURŲ GAMYBA. Gaminame medines (pušies, uosio, ąžuolo) ir faneruotas duris. Tel. 8 618 56 208. 897608
Dalį namo (32 kv. m) Prancūzų g., puikioje vietoje, po kapitalinio remonto, autonominis šildymas, šildomos grindys, plastikiniai langai, 1 a žemės. Tel. 8 687 03 511. 899927
2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848. 890193
2012 m. vasario 20 d. 10 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varžytinės UAB „Aventa“ priklausančioms negyvenamoms gamybinėms patalpoms, kurių žymėjimas 1–15 iki 1–17, 1–39 iki 1–45, 1–45a, 1–45b, 1-46 iki 1–48, 1–48a, 1–49 iki 1–51, 1–51a, 1–52 iki 1–55, kurių bendras plotas 793,09 kv. m, unikalus Nr. 1997004251610001, esančioms Vandžiogalos g. 90, Kaune. Pradinė parduodamo turto kaina 336 800 Lt. Norintieji dalyvauti varžytinėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytinių dalyvio mokestį – 33680 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 899692
2012 m. vasario 20 d. 10.20 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks antrosios varžytinės Idilijai Marijai Rimienei priklausančiam 4 kambarių butui su rūsiu 16,39 kv. m, pažymėtu R-2, ir su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/4 nuo 8,64 kv. m), a-2 (1/4 nuo 5,92 kv. m), bendras plotas 73,78 kv. m, esančiam Žemaičių g. 14-5, Kaunas. Pradinė parduodamo turto kaina 117600 Lt. Norintieji dalyvauti varžytinėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytinių dalyvio mokestį – 11760 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Dėl parduodamo turto apžiūros kreiptis į turto savininkę, tel. 8 600 42 445. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 899709
Nukelta į 27 p.
27 3
šeštaDIENIS, sausio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03 Kaina nuo 1474 Lt 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05 Kaina nuo 1474 Lt
892689
Šokiai, dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ nuo sausio mėnesio priima mokytis: 4–5 metų berniukus – ankstyvojo mokymo klasėje, 6–7 metų berniukus – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų berniukus – parengiamojoje grupėje į kitas klases. Prašom kreiptis D.Poškos g. 4, Kaunas; tel. 320 486 darbo dienomis 9–17 val. varpeliomm@varpelis.kaunas.lm.lt; www.varpelis.com. 895838
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“
Sportas Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt. 895463
Buitinė technika
parduoda
BUITEX AKCIJA!
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –
2012 m. vasario 20 d. 10.30 val. antstolio Regimanto Budreikos kontoroje (Gedimino g. 22–3, Kaunas) vyks pirmosios varžytinės Arūnui Janušauskui priklausančioms 399/797 dalims žemės sklypo (bendras viso sklypo plotas 0,0797 ha), unikalus numeris 190100240033, 57/100 dalims gyvenamojo namo (bendras namo plotas 126,92 kv. m, gyvenamasis plotas 66,39 kv. m), kurio unikalus Nr. 1997 00252013, su 57/100 dalimis kitų statinių, kurių unikalus Nr. 1997 0025 2035, esantiems Panerių g. 200, Kaunas. Pradinė viso parduodamo turto kaina 91200 Lt. Norintieji dalyvauti varžytinėse privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0302 2440 AB SEB bankas 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos varžytinių dalyvio mokestį – 9120 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių pradžios turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Antstolis informaciją teikia tel. 422 053. 899703
4 kambarių butą V.Krėvės pr., Dainavoje (9/9 a., b. pl. 64 kv. m, plastikiniai langai, naujos grindys, instaliacija, tvarkingas). Tel. 8 699 64 964. 899777
6 a sklypą Lapėse, prie Centrinės g. Elektra. Atlikti geologiniai tyrimai. Nebaigtas statyti namas (parengtas projektas, yra statybos leidimas). Tel. 8 684 52 755. 899426
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 899903
Dviejų kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinio namo III a., bendr. pl. 54 kv. m, WC ir vonia atskirai). Kaina sutartinė. Tel. 8 678 43 084. 899130
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555; www.simokusilas.lt. 803770
Parduoda 0,9620 ha ploto žemės sklypą Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esančiais nenaudojamais katilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090. 900090
Pigiai parduodu 8,4 a. žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai. Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168. 899715
Skubiai, nebrangiai parduodamas, nuomojamas prekybos kioskas Aleksoto turgavietėje, patogioje vietoje. Tel. 8 651 36 591.
895740
Vieno kambario butą Ukmergės g., Eiguliuose (b. pl. 37 kv. m, 5/5 a., suremontuotas). Kaina 73 000 Lt. Tel. 8 601 82 610. 898797
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
15%
PRASIDĖJO PAŽINTINIŲ VASAROS KELIONIŲ PARDAVIMAS SU 15% NUOLAIDA Kelionių autobusu sezono naujienos: Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikantų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis (5 d. kelionė) – 1019 Lt. Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. – 1100 Lt.
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010. Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt
nuolaida
897322
Kitos prekės Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supakuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atraižų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.
Kęstučio g. 86 (bokštas) Tel. (8 37) 244 034, 8 614 77 098 www.sofatravel.lt
PAŽINTINĖS KELIONĖS AUTOBUSU 2012 m.! NORVEGIJA–ŠVEDIJA–DANIJA – nuo 2294 Lt.
Kelionių AgentūrA „RM travel“
899642
Poilsinės kelionės:
Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242. 899569
Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Prekyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.
ITALIJA – nuo 1274 Lt. PARYŽIUS – nuo 1274 Lt. KROATIJA – nuo 849 Lt. ŠVEICARIJA – nuo 1529 Lt. GĖLIŲ PARADAS OLANDIJOJE – nuo 1019 Lt. PRAHA–VIENA–BUDAPEŠTAS – nuo 679 Lt. *Ir kitos programos, teiraukitės. Didžiausios nuolaidos iki vasario 15 d. Pradinė įmoka – tik 50 Lt.
VASAROS SEZONAS 2012 m. – kelionės lėktuvu! Turkija, Egiptas, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Portugalija. Naujienos: Kipras, Kroatija, Kosas, Chalkidinė, Malaga, Sicilija. Nuolaidos iki 40% iki sausio 31 d.
„Buitinės technikos išparduotuvė“, Jonavos g. 204A, Kaunas. Siūlome vokišką techniką už geriausią kainą. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925.
821589
Škotija ir Anglija... legendomis apipinti kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt Kodėl verta pirkti dabar? – Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi dalis mokama 3 sav. iki kelionės. – Išankstinio pirkimo nuolaida galioja visoms vasaros sezono kelionėms autobusu, užsakant iki vasario 15 d. – Galimybė keisti kelionę. Visus siūlomus maršrutus rasite internete www.askeliauju.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS „SOFA TRAVEL“
Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt 3132 Lt Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Mes padėsime Jums įsigyti lėktuvo bilietus. Daugiau kruizų pasiūlymų rasite www.krantas.lt
Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.), Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.), Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.), Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.).
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
NAUJIENA! Malta ir Kipras iš Kauno! Liepos mėnesį: Malta – nuo 918 Lt (asm.), Kipras – nuo 985 Lt (asm.). Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
890786
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132. 896983
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: skaldytas, trinkomis ir dvimetriais. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626. 893219
Parduodu balkono grotas (330 x 160 cm, 2 vnt., vieneto kaina 200 Lt) ir televizorių „Provicion“ (51 cm, kaina 100 Lt). Tel. 8 699 81 776.
899783
Parduodu kapotas malkas ir malkas, supjautas trinkomis. Atvežimas nemokamas. Tel. 8 648 61 061. 897278
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487. 896540
UAB „Zapyškio briketai“ gamina ir parduoda aukštos kokybės pjuvenų briketus. Tel. 8 612 53 020, 8 680 79 887.
884282
Perka Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539. 896133
Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuomota), fermas. Perkame mišką. Domina visoje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564. 889689
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Įmonė perka įvairių markių automobilius nuo 200 Lt iki 1500 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome iš karto. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498. 898893
889712
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 890605
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 869131
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900. 882456
UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 894129
VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Kviečia mokytis UAB „EUROPINĖ PARTNERYSTĖ“ PRAGMA MOKYMO CENTRAS Kviečia į: ĩ Apskaitos programos PRAGMA kursus grupėse bei individualiai ĩ Buhalterinės apskaitos kursus ĩ Kompiuterių kursus suaugusiesiems (Word, Excel, Internetas) ĩ Rusų kalbos kursus Registracija ir informacija tel. (8 37)206 575, 8 614 33 004,
mokymai@europartner.lt, www.europartner.lt.
890098
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235. 834251
894948
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
898602
890152
Du 2 kambarių butus Jonavoje ir 4 kambarių butą Klaipėdoje. Butas turi komercinį statusą. Kaina sutartinė, derinama. Savininkė. Tel. (8 46) 347 220, 8 673 55 872.
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
897972
890917
Atsiliepkite! 2011 12 03, apie 1.20 val., S.Žukausko g./ Šiaurės pr. žiede įvyko eismo įvykis. „Audi 100“ (C4) užlėkė ant žiedo. Gal vairuotojai, praeiviai, gyventojai matė minėtą įvykį? Labai reikalinga Jūsų pagalba. Atsilyginsiu. Tel. 8 687 98 489. 900077
28 2
šeštaDIENIS, sausio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai 2012 m. vasario mėn.
REPERTUARAS
Informacija tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt, www.muzikinisteatras.lt.
Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt
SPEKTAKLIŲ PAKETAS! Tai keturių spektaklių, rodomų trečiadieniais ir ketvirtadieniais, paketas, kuriam suteikiama 25 % nuolaida. 3 d. 18 val. Johanas Štrausas. VIENOS KRAUJAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. 5 d. 12 val. Volfgangas Amadėjus Mocartas. MAŽOJI BURTŲ FLEITA. Trukmė 1.45 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. 5 d. 18 val. Žoržas Bizė. KARMEN. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. 8 d. 17 val. Ričardas Rodžersas. MUZIKOS GARSAI. Trukmė 2.45 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. 9 d. 18 val. Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. 10 d. 18 val. Kolas Porteris. BUČIUOK MANE, KEIT. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
Įvairūs
11 d. 18 val. Karlas Miliokeris. STUDENTAS ELGETA. Trukmė 3 val. Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
Nuomoja Dviejų kambarių butą Neries kr., Vilijampolėje, su visais baldais. Pigus išlaikymas. Kaina 350 Lt + mokesčiai. Tel. 8 604 39 040.
12 d. 12 val. Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. NYKŠTUKAS NOSIS. Trukmė 1.50 val. Bilietų kainos 7, 12, 18, 20, 50 Lt.
Išnuomoja dviejų kambarių butą V.Krėvės pr. (du balkonai, su daliniu remontu, su baldais). Kaina 350 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 647 47 884.
12 d. 18 val. Umberto Giordano. ANDRĖ ŠENJĖ. Dainuoja ERIC FENTON (JAV), LILIJA GUBAIDULINA, VYTAUTAS JUOZAPAITIS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
898769
898680
Gabenimai Atvežu žvyro, akmenukų, akmens skaldos. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
898063
14 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt. 17 d. 18 val. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją vežame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.
18 d. 18 val. Gaetano Donizetti. LIUČIJA DI LAMERMUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
Transportas. Perkraustymas. www.limesa. lt. Tel. 8 687 48 399.
19 d. 18 val. Francas Leharas. GRAFAS LIUKSEMBURGAS. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt.
898378
894515
22 d. 18 val. Eltonas Džonas, Timas Raisas. AIDA. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 25, 40, 70, 80, 150 Lt.
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 899076
Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.
23 d. 18 val. Leo Falis. MADAM POMPADUR. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. 24 d. 18 val. Sai Kolmanas. MIELOJI ČARITI. Trukmė 3.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt.
898089
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 899350
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 894503
Paskolos
25 d. 18 val. Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. Trukmė 3 val. Bilietų kainos: 15, 30 ,45, 50, 100 Lt. 26 d. 12 val.
SNIEGO KARALIENĖ. Trukmė 2 val. Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt.
26 d. 18 val. Džiusepė Verdis. ATILA. DAINUOJA TADAS GIRININKAS, SANDRA JANUŠAITĖ, ERIK FENTON (JAV), DAINIUS STUMBRAS. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 15, 30 ,45, 50, 100 Lt. 29 d. 17 val. Genadijus Gladkovas. BRĖMENO MUZIKANTAI. Trukmė 2.30 val. Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
informuoja
Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val. Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. p. administratore@muzikinisteatras.lt
891243
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.
MAŽASIS LEKTORIUMAS
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS
Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646
A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt
Sausio 15 d. 17 val. – nemokama paskai ta „Vedinė kosmologija – mistinis visatos centras”.
Reikalinga paskola apie 30 000 Lt, už užstatą. Dėl procentų tarsimės. Tarpininkams nesiūlyti. Tel. 8 618 84 422.
KURSŲ KIRPYKLA
Sausio 16 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g.180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: ŽIEMOS GAMTA (tapyba). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė.
kerpa, šukuoja plaukus nemokamai (10– 14 ir 15–19 val.) Savanorių pr. 66 (buv. Radijo gamykla, vidinis korpusas, 2-asis a., 202 kab.). Tel. 8 684 77 422. Maloniai kviečiame.
Sausio 17 d. 18 val. – rankdarbių mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje”: PAPUOŠALAI IŠ KAROLIUKŲ (siuvinėjimas). Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.
Informuojame apie bendrąja tvarka rengiamą žemės sklypo Kiečių g. 66A, Kaune, detalųjį planą. Planavimo organizatoriai: UAB „Etapas group“, V.Putvinskio g. 17–4, Kaunas, tel. 8 657 88 805. Planavimo tikslas: parengti žemės sklypo detalųjį planą, nekeičiant esamos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nustatyti būdą, pobūdį, sklypo teritorijos tvarkymo režimo privalomuosius reikalavimus ir statybos reglamentą, vadovaujantis Kauno m. sav. teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Detaliojo plano rengimo terminas 2012 m. I–III ketv. Teritorijoje numatoma statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus. Planas rengiamas sutinkamai su Kauno m. sav. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3035. Plano rengėjas: UAB „MTARCH“, adresas V.Putvinskio g. 17–4, Kaunas, tel. 8 601 36 731, e. p. jurgita.kalvinskaite@gmail.com. Pasiūlymus ir pageidavimus teikti detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams aukščiau nurodytais adresais. Vieša ekspozicija rengiama nuo 2012 01 30 Kauno m. Aleksoto sen. ir detaliojo plano rengėjo patalpose 10 darbo dienų. Viešas svarstymas rengiamas 2012 02 13 nuo 13 val. detaliojo plano rengėjo patalpose, V.Putvinskio g. 17–4, Kaunas. Dalyvavimas neprivalomas.
Pamesta Pamestą Kauno statybininkų rengimo centro moksleivio pažymėjimą MP Nr. 1089042, išduotą Renaldui Maslauskui, laikyti negaliojančiu.
899826
Įvairūs
896659
899741
Kiti
899894
Skelbiamas konkursas BUAB „Adreka“, įmonės kodas 148100869, nekilnojamojo turto vertintojui parinkti. Turto vertintojai, pageidaujantys atlikti BUAB „Adreka“ nekilnojamojo turto vertinimą, per 7 dienas nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos privalo administratoriui pateikti pasiūlymą dėl BUAB „Adreka“ nekilnojamojo turto vertinimo. Pasiūlyme turi būti nurodyta vertinimo kaina ir vertinimo atlikimo terminas. Vertinamų objektų unikalūs Nr. 2796-0000-8018:0027, Nr. 27897000-1166:0003, Nr. 6698-8000-7033, Nr. 6698-8000-7044, Nr. 2701-0017-0117 (nuomos teisė), Nr. 6677-0001-0046 (nuomos teisė). Pasiūlymus siųsti BUAB „Adreka”, A.Juozapavičiaus pr. 3A, Kaunas. Detalesnė informacija teikiama tel. 8 678 80 274. 899796
29
šeštadienis, sausio 14, 2012
kas, kur, kada Stanislovas Malinauskas (1930–2012) Šiandien, eidamas 82-uosius metus mirė Stanislovas Malinauskas – vienas iš pirmųjų Lietuvos automobilių klubo narių, sporto meistras, daugkartinis automobilių ralio varžybų prizininkas ir nugalėtojas. S.Malinauskas gimė 1930 m. Pradėjo sportuoti 1954 m., pirmoji sporto šaka – dviračių sportas. Kultivuodamas šią sporto šaką ne kartą tapo Lietuvos dviračių sporto čempionu, Sovietų Sąjungos dviračių daugiadienių lenktynių prizininku. Nuo 1960 m. pradėjo dalyvauti automobilių sporto varžybose. Ne kartą tapo ne tik Lietuvos, bet ir sąjungos automobilių ralio varžybų nugalėtoju, atstovavo Lietuvai tarptautinėse ralio varžybose. Baigęs aktyvųjį sportą, pradėjo automobilių sporto teisėjo veiklą, jam suteikta respublikinė automobilių sporto teisėjų kvalifikacija. S.Malinauskas, kaip vienas pirmųjų automobilininkų, pasiekusių didelių pergalių šioje sporto šakoje, pagerbtas automoto Veteranų šlovės alėjoje „Nemuno žiede“, ne kartą apdovanotas Lietuvos automobilių sporto federacijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės garbės ženklais. Velionis pašarvotas laidojimo namuose S.Žukausko g. 34, II salėje. Karstas išnešamas sausio 15 d. (sekmadienį) 14 val. Laidojamas Petrašiūnų kapinėse. Senjorų komitetas ir Lietuvos automobilių sporto federacija
Amžinąjį atilsį Viešpaties ramybė Amžinybėn iškeliavusiai mylimai Mamai Palmyrai Radzevičienei, nuoširdi užuojauta jos sūnui, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, ir artimiesiems. Netekties skausmu dalijasi „Kauno dienos“ redakcijos kolektyvas.
Tokia žmogaus lemtis – plykstelėti ir vėl užgesti. Tokia žemiška būtis – savo artimųjų netekti... Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai žmonai, nuoširdžiai užjaučiame Antaną JUKNIŲ. AB „Pramprojektas” kolektyvas „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 896044
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892043
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894640
Sausio 20 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Solistas
DAVIDAS GERINGAS (violončelė) Dirigentas
JUOZAS DOMARKAS Skambės
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
14 d. 17 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
14 d. 18 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
teatras
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 14 d. 17 val. – Tonino Guerra. KETVIRTOJI KĖDĖ. Vienos dalies komedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Tavernos salė. 18 val. – Danielis Danis. AKMENŲ PELENAI. Prisiminimų drama. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė. Sausio 15 d. 12 val. – Agnė Sunklodaitė. KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vienos dalies muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 iki 105 metų pagal Liudviko Jakimavičiaus knygelę „Lapė ir kaliošai“. Rež. Agnė Sunklodaitė. Mažoji scena. 18 val. – Sofi Aksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Sausio 17 d. 18 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė. Sausio 18 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vienos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė. Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽUTIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 14 d. 18 val. – Cy Colemanas. MIELOJI ČARITI. 2 dalių miuziklas. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Aurelijus Liškauskas. Sausio 15 d. 12 val. – Zita Bružaitė. GRYBŲ KARAS IR TAIKA. 2 veiksmų operėlė-parodija vaikams ir tėveliams. Režisierius Aidas Giniotis, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Ramunė Skrebūnaitė. 18 val. – Giuseppe Verdi. ATILA. PREMJERA. 2 dalių opera. Muzikinis vadovas Erki Pehkas, dirigentas Virgilijus Visockis, režisierius Üllaras Saaremäe, dailininkas Madis Nurmsas, choreografas Olegas Titovas, šviesos dailininkas Margus Vaiguras, chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė. Sausio 18 d. 17 val. – Genadijus Gladko vas. BRĖMENO MUZIKANTAI. 2 veiksmų miuziklas vaikams ir tėveliams. Režisierius Dmitrijus Harchenka (Estija), dirigentas Julius Vilnonis, dailininkė Anne-Mai Hei mola (Estija). SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Sausio 19 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Sausio 14 d. 18 val. – TYLA?! – NIEKO BAISAUS... Istorija apie kurčią mergaitę. Sausio 15 d. 14 val. – NORŲ SKRYNELĖ. Magiškas spektaklis vaikams.
Sausio 14 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. DIENA IR NAKTIS. Dviejų dalių drama. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 15 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas. Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt
Sausio 15 d. 18 val. – B.Srbljanovič. „Belgrado trilogija“ (SU NAUJAISIAIS METAIS, ANA!). Rež. D.Rabašauskas. Sausio 17 d. 19 val. – A.Dilytė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Dilytė. Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 14 d. 12 val. Mažojoje scenoje – GULBĖ – KARALIAUS PATI, rež. N.Indriūnaitė (lietuvių liaudies pasakos motyvais), nuo 5 metų. Sausio 15 d. 12 val. – ZUIKIO KAPRIZAI, rež. A.Stankevičius (spektaklis-žaidimas: kas nutiko užsispyrėliui zuikučiui?), nuo 3 metų.
TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (II a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt
Sausio 15 d. 17 val. – Birutės Mar spektaklis POETĖ. Tai monospektaklis apie dramatiškos lemties poetę Salomėją Nėrį.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Sausio 14 d. 18 val. – spektaklis 2 VYRAI 1 TIESA. Režisierius Augustinas Gricius. Sausio 15 d. 18 val. – spektaklis NUODĖMIŲ MIESTAS. Režisierius Olegas Šapošnikovas.
renginiai KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5
Sausio 14 d. 13 val. Kauno rusų kultūros centras „Mokslas-Šviesa” kviečia į jubiliejinį koncertą DEŠIMTMEČIO KELIAS. Dalyvauja: choras ir ansamblis „Ruskaja pesnia”, Judita Leitaitė, Vladimiras Prudni kovas, Danielius Vėbra. Koncertas nemokamas. Įėjimas su pakvieti mais. Pakvietimų teirautis kasoje.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19 (Ryšių istorijos muziejuje)
Sausio 15 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Sausio 14 d. 16 val. – tekstilininkės Zinaidos Dargienės parodos SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI atidarymas. Aborigenų instrumentais gros Artūras Sinkevičius.
KAUNO PANTOMIMOS 15 d. IR PLASTIKOS TEATRAS 14 val. VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Sausio 14 ir 15 d. 16–16.30 val. – karilio nieriaus Giedriaus KUPREVIČIAUS atliekami varpų muzikos koncertai. Vokiečių kompo zitorių muzika: W.A.Mozarto, L. van Bet hoveno, F.Shuberto fortepijoninių kūrinių transkripcijos karilionui.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Nuo sausio 14 d. visų meno mylėtojų laukia paroda GERIAUSIAS 2011-ųjų METŲ KŪRINYS. Tai kasmetė Kauno dailininkų paroda, kuri rengiama jau keturioliktą kartą. Ekspozicijoje pristatoma beveik šimtas dar bų. Kaip ir kasmet, čia gausu įvairiausių temų bei stilistikos kūrinių, tarp kurių kiek vienas lankytojas tikrai atras jam labiausiai patikusį. Nugalėtojus rinks ne tik vertinimo komisija. Balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį gali kiekvienas parodos lankytojas iki vasario 15 d. 17 val. Laureatų paskelbimas ir apdovanojimas vyks Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės at kūrimo dieną, 16 val.
Kauno tautinės kultūros centras A.Jakšto g. 18
Sausio 18 d. 17 val. – tautodailininkų Albino ŠILEIKOS (Utenos r.) prieverpsčių ir Raimondo STAPULIONIO (Kaunas) vytinių juostų parodos pristatymas. Dalyvauja autoriai, sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, vadovė Laura Lukenskienė. Iki sausio 30 d. KTKC etninės veiklos studi joje (Kalniečių g. 180) – KTKC tautodailės studijos „Šlamutis” narių darbų paroda IŠ PRAEITIES (tapyba ir grafika). Vadovė Dalia Žiurkelienė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 18 d. 18 val. bus pristatyta sakso fonininko Liudo Mockūno trio „NuClear” kompaktinė plokštelė „Drop It” („NoBusiness Records”, 2011). Šis trio, kuriame, be L.Mockūno, groja Dmitrijus Golovanovas (klavišiniai) ir Marijus Aleksa (mušamieji), pasak saksofonininko, pavadintas bandant apibrėžti tai, kas yra grojama: nuo kažko labai stipraus, koncentruoto iki nenusako mos abstrakcijos. Koncertas Kaune – turo Lietuvos miestuose dalis.
kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Sausio 14–15 d. 13, 15 val. – ATLANTIDA, PRARASTOJI IMPERIJA (2001). Animacinė, mokslinė, fantastinė istorija visai šeimai. 17 val. – COCO PRIEŠ CHANEL (2009). Pran cūziška drama apiemados deivės iškilimą ir meilės trikampį, kuris pakeitė paprastos kabareto šokėjos likimą visiems laikams. 19 val. – KOLUMBIANA (2011). Veiksmo trileris su dramos elementais, pasakojan tis apie seksualios merginos kerštą tėvų žudikams. Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
M. Glinka – Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra, A. Malcys – Koncertas violončelei ir orkestrui (In Memoriam Mistislavui Rostropovičiui), J. Brahms – Simfonija nr. 2 D-Dur, op. 73 Globėjas: Rėmėjai:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno diena
TEATRO KLUBAS
15 d. 17 val.
DOMINO TEATRAS
14 d. 18 val.
Kauno tautinės kultūros centras
18 d. 17 val.
30
šeštadienis, sausio 14, 2012
menas ir pramogos
Laimingo gyvenimo formulė pagal A.
Drauge: scenoje kompromisų neieškojusi A.Ragauskaitė gyvenime džiaugiasi, kad vyras Vytautas suprato darbo teatre specifiką.
Bendraujant su garbų jubiliejų švenčian čia Kauno muzikinio teatro soliste ir re žisiere Aldona Ragauskaite, regis, galima įminti ilgaamžiškumo paslaptį – nesisieloti dėl to, ko negali pakeisti, niekada nesidai ryti atgal. Ir tai turėtų būti ne pasirinkta po zicija, bet vienintelė gyvenimo filosofij a.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Į solistes priėmė K.Petrauskas
Šiandien A.Ragauskaitės kūrybi nėje biografijoje – apie 1 500 sudai nuotų spektaklių ir 1 000 koncer tų, 30 režisuotų spektaklių, tačiau sprendimą susieti savo gyvenimą su muzika ji priėmė ne be svarsty mų. 1941 m. baigusi Panemunės VI gimnaziją būsimoji operos žvaigž dė buvo pasirinkusi istorijos stu dijas ir jau nunešusi dokumentus į universitetą. „Buvo labai sudėtingas laikas – prasidėjo karas, slinko fron tas, – paprašyta prisiminti pra džių pradžią, praeities takais veda A.Ragauskaitė. – Į miestą iš Pane
munės atėjau per aplinkui, nes til tas buvo susprogdintas. Gimnazi jos muzikos mokytojas ragino stoti į konservatoriją, tądien buvo egza minai, kuriuos ir išlaikiau. Pradėjau mokytis pas Vladislavą Grigaitie nę, jai pasitraukus iš konservato rijos – pas Niną Karnavičienę, ku rios mokykla man labai tiko.“ Vėliau su draugais sėkmingai pasirodžiusi konkurse į tuomečio Operos ir baleto teatro chorą, ta po šio kolektyvo nare. „O po dvejų metų N.Karnavičienė pasiūlė stoti į solistus“, – dėstytojos įtaką pri simena dainininkė. Solinė karjera A.Ragauskaitę traukė, bet buvo nedrąsu, vis at rodė: dar per mažai mokslų išėjusi. Priėmimo į solistus konkursui va
dovavęs Kipras Petrauskas po pa skutiniojo dalyvio pasirodymo išė jo į koridorių ir paklausė: „Gal dar kas nors nori?“ A.Ragauskaitei tar si išsprūdo: „Aš noriu.“ Tuomet tarp priimtų jaunuolių ji buvo vienintelė mergina. „O isto rija? – klausiu devyniasdešimties metų jubiliejų žyminčią meninin kę. A.Ragauskaitė nustebusi pa žvelgia ir nė akimirkos nesudve jojusi, kas būtų, jeigu būtų, tęsia toliau: „Tapau Kauno operos so liste, nors dar buvau studentė kon servatorijoje, tris kursus baigusi.“ Lemtinga Adelės partija
1948-aisiais A.Ragauskaitė baigė mokslus Konservatorijoje, dar po metų aukštoji muzikų kalvė bu vo iškelta į Vilnių, operos teatras – taip pat, jos vietoje buvo įkurta Kauno muzikos mokykla. Po studijų solistė ėmė dirbti Muzikos mokykloje, dėstė daina vimą. Taip jau išėjo, kad jos mo kinė, po konflikto tuomečiame Kauno muzikiniame dramos teat re (taip vadinosi dramą ir muziką jungiantis teatras) turėjo iš jo išei ti. A.Ragauskaitė buvo paprašyta padainuoti Adelės partiją „Šikš nosparnyje“, kurią prieš tai atliko solistės mokinė. Prieš tai spyrio jusis, nes teatre, išsikėlus Operai į Vilnių, buvo gana skurdus reper
tuaras, šįkart soprano balso savi ninkė sutiko. Netrukus į teatrą atėjo būrys jaunų talentingų konservatorijos absolventų: Stasys Gedvilas, Ge novaitė Gontytė, Stasė Repečkai tė, Stanislava Rapalienė, Gedimi nas Šmitas, Regina Senkutė, Juozas Indra. Visi drauge parašė raštą tuo mečiam kultūros ministrui, kad teatrui būtų suteikta kita katego rija siekiant jame statyti ir operas. Legendinė Rozinos arija
„O... – fotelyje loštelėja A.Ragaus kaitė. – Tuomet teatre buvo tikra sis aukso amžius. Buvo pastatyta ir „Traviata“, ir „Rigoletas“. 1953 m. R.Senkutė ir J.Indra, išskirtinis kū rybinis duetas, pastatė puikų spek taklį „Sevilijos kirpėjas“, jame dai navau Rozinos partiją.“ Pažintis su R.Senkute solistei paliko gilų įspūdį. „Gaila, kad to kia talentinga režisierė teatre dirbo tiek nedaug, mirė būdama 29-erių. Mes buvome labai artimos, dirbau jos asistente, ji prašė, kad ir toliau globočiau jos spektaklius, sten giausi, bet žinot, kaip būna: su re žisieriumi paprastai išeina ir jo spektakliai“, – apgailestavo A.Ra gauskaitė. Garsioji Rozinos arija, atlieka ma A.Ragauskaitės, nuskambės ir šį sausį. Pagerbiant jubiliejų šven
Artūro Morozovo nuotr.
čiančią solistę, sausio 20 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre Gioachino Rossini „Sevilijos kirpė jas“ bus pradėtas būtent nuo šios partijos įrašo. Mistinis bičiulis
„Gyvenimas – sudėtingas ir jį reikia gyventi, papasakoti jau sudėtin giau, – prisimena operos primado na. – Pusė mano klasės – o buvo me 31 mokinys – už Atlanto. Vien Čikagoje susitikome 7-iese. Ge rą dešimtį metų iš Australijos man vis skambindavo toks vyras, sakėsi, esame pažįstami, iš to paties krašto. Aš juk gimusi Šiaulėnuose, kur ma no tėvas buvo pašto viršininkas. Kai buvau ketverių, jis gavo darbą Kau ne, atsikėlėme į Panemunę.“ Negalėjusi prisiminti to vis skambinusio lietuvio iš Australi jos veido, A.Ragauskaitė galiausiai jo paprašė, kad atsiųstų nuotrau ką. Išvydusi ją, nustebo: toks dai lus buvęs jaunuolis, o ji niekaip ne prisimena. „Daug jų ten prie ežero Arimai čiuose netoli Šiaulėnų, kur kas kart susirinkdavome, buvo... Visų juk neprisiminsi“, – be jokio gai lesčio konstatuoja A.Ragauskaitė. Pažvelgus į jaunystės nuotraukas, akivaizdu: būsimosios primado nos grožis tiesiog negalėjo nekris ti į akį.
31
šeštadienis, sausio 14, 2012
menas ir pramogos
.Ragauskaitę: nesigręžti atgal Jei esi stip rus profe sionalas, tu valdai si tuaciją, o ne ji tave. Jei nesi stip rus, tuomet reikia ieš koti kitos profesijos.
DATOS (sausio 14 d.) 1875 m. gimė Nobelio taikos premijos laureatas, vokiečių muzikas ir misionierius Albertas Schweitzeris. 1898 m. mirė knygos „Alisa stebuklų šalyje“ autorius Lewisas Carrollis. 1906 m. gimė prozininkas, publicistas Liudas Dovydėnas. 1911 m. gimė dailininkas, tapytojas Vytautas Mackevičius. 1948 m. gimė Adomas Jacovskis, Lietuvos scenografas, tapytojas, vienas garsiausių lietuvių teatro dailininkų. 1956 m. gimė gamtininkas, rašytojas, fotomenininkas Selemonas Paltanavičius. 1972 m. gimė Raimondas Rumšas, lietuvių sportininkas, profesionalus dviratininkas.
horoskopai
Jaunystė: solistė įamžinta 1952 m. Violetos vaid
menyje „Traviatoje“.
Gavus jo nuotrauką A.Ragaus kaitė nesiryžo prisipažinti, kad jo neatsimena, patikino atmenanti: žmogus buvo jau taip pat garbaus amžiaus, vienišas, palaidojęs žmo ną, o ji – galbūt vienintelė gija su Lietuva. Ryšys su mistiniu bičiuliu iš Australijos nutrūko – prieš po rą metų jis mirė taip ir neaplankęs Lietuvos. Kelialapis visam gyvenimui
Neretai menininkai ir savo ant rąją pusę randa iš meno žmonių rato, ir vaikai gana dažnai pasu ka tėvų pėdomis, ypač – muzikų šeimose. Teatralų darbas apskri tai specifinis, ne kiekvienas ir ga li suprasti: repeticijos, vakariniai spektakliai, gastrolės. A.Ragaus kaitė neslepia: šalia jos – ypatin gas vyras. „Šal ia man ęs negal ėjo būt i žmogus, kuris man diktuotų savo sąlygas, nesuprastų ir nepritar tų mano darbui, – nukerta tvirto, valdingo charakterio solistė. – Su savo vyru susipažinau per medi kų komisiją, į teatrą gydytojai at važ iuod avo tikr int i darb uotoj ų sveikatos. Bet tuomet jis man ne krito į akį. Mus artimiau supažin dino aktorius Laimonas Noreika, su kuriuo dirbome tame pačiame teatre.“ Tais pačiais metais A.Ragauskai tė su Birute Raubaite planavo ato stogų važiuoti į Gagrus. Paprastai aktorių – tiek dramos, tiek muziki nių spektaklių – atostogos būdavo tuo pačiu metu, tačiau tąkart liki mo buvo lemta kitaip. Sužinoju si, kad draugė negalės kartu vykti, A.Ragauskaitė nusprendė poilsio kelialapiu pasidalyti su gydytoju Vytautu Kuliuku. Kelionė buvusi lemtinga: susi tuokę Aldona ir Vytautas jau 58 metai, užaugino į dailę pasuku sią dukrą, gyvenančią Kanadoje, džiaugiasi dviem anūkais.
Matė ne vieną žvaigždę
„Gyvenime daug mačiau, teko ne mažai apkeliauti, pamatyti geriau sius spektaklius, išgirsti geriausius pasaulio dainininkus, – prisimena keliauti mėgusi solistė. – Londone mačiau originalųjį „Jėzus Kristus superžvaigždė“, mačiau „Čikagą“, Vienoje – „Vest Saido istoriją“, di džiulį įspūdį man paliko Herberto von Karajano festivalis Zalcbur ge, turiu jo programą su dirigento H. von Karajano ir kompozitoriaus Carlo Orffo autografais.“
Visko buvo, bet gy venimas užgrūdina. Ir nereikia gyven ti praeitimi, jeigu ji nemaloni, prisimin ti reikia tik gerus da lykus.
Pastarąją rodo didžiuodamasi: „Kai bendrakeleiviams pasakiau, kad festivalio programą pirkau už 100 šilingų, daugelis pagalvojo, kad man su protu negerai. Juk tuo me tu Lietuvoje geidžiamų, deficitinių moheros siūlų kamuolėlį buvo gali ma nusipirkti vos už 4 šilingus.“ Per menininkams organizuoja mas kultūrines keliones A.Ragaus kaitė išmaišė visą Europą. Grįžusi apie jas, tuomet daugeliui nepasie kiamas, ir teatrą pasakodavo „Ži nijos“ lektoriume. „Pradėjau nuo Italijos, tai buvo pirmoji mano kelionė į užsienį“, – solistė prisimena ir rašytojo, gero bičiulio Antano Venclovos repliką: „Kas gi pradeda nuo Italijos, šia ša limi keliones reikia užbaigti.“ Visi vaidmenys – geri
Per paskaitas apie keliones ir teatrą žmonės dažnai užduodavo solistei
Partija: A.Ragauskaitė – nepamirštamoji Rozina „Sevilijos kirpėjuje“.
malonų klausimą: kodėl taip anks ti ji nustojusi dainuoti? „Juk tai kur kas maloniau nei tyli replika: Dieve, dar ji tebedainuoja“, – šypsosi menininkė, prisiminda ma ir mokslus Visasąjunginėje re žisierių laboratorijoje Maskvoje, po kurių į kūrybinę biografij ą me nininkė įrašė ir 29 muzikinius pa statymaus. „Beje, dainavome mes be mikro fonų, todėl nesuprantu dabartinių solistų, kurie menkiausioje erdvė je sulipę su mikrofonu: juk jis bal są keičia, nejaugi mūsų balsai buvo kitokie?“ – į pasvarstymą, gal dai nininkai saugo savo balsus, meni ninkė atšauna: „Nesąmonė, balsas turi skambėti. Nejau nebeišgirsiu natūralaus balso skambesio?“ Paklausta apie atmintin įstrigu sius vaidmenis, sėkmes ir nesėk mes, A.Ragauskaitė, su jai būdin gu racionalumu ir be jokių alinamų savigraužos pėdsakų, kaipmat at sako: „Visi vaidmenys geri. Jei esi profesionalas, nebūna ir nega li būti jokių nuotykių. Jei esi stip rus profesionalas, tu valdai situa ciją, o ne ji tave. Jei nesi stiprus, tuomet reikia ieškoti kitos profe sijos. Žinoma, kas kita – režisūra, šioje srityje mokaisi visą gyveni mą, ir kiekvienas spektaklis kelia jaudulį.“ Solistės karjerą baigusi ganėtinai anksti, vos įžengusi į penktąją de šimtį, ėmusi režisuoti spektaklius, kritiško ir tiesaus charakterio meni ninkė ir režisierė nuolat pabrėždavo: „Svarbu yra neprasilenkti su amžiu mi. Laikas eina ir, deja, dainininkui ne į naudą, ypač moterims.“ Kartą viena solistė norėjusi pa siguosti, kad jai labai sunku, nes turi palikti sceną. Tuomet A.Ra gauskaitė davė patarimą, tiksliau, perliejo šaltu dušu: „Brangioji, tu ir taip per ilgai užsibuvai, nuo pat pradžių reikia stengtis mokėti išei ti ir kai ateina laikas – ramiai su tuo susitaikyti, paleisti.“
Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.
Įspūdingą gyvenimo kelią nuė jusi kaunietė sako nesuprantan ti žmonių, įsikibusių į kurią nors vieną veiklą ir galiausiai jos nete kusių, išgyvenančių depresiją: „Juk šitiek gyvenime įdomaus! Tik spėk griebti jei ne vieną, tai kitą.“ Jei prisiminimai, tai tik geri
Ilgametė Kauno muzikinio teatro solistė ir režisierė šiandien baigia darbus su sukauptais archyvais, di džiulį aprašytą archyvą padovano jo M. ir K.Petrauskų lietuvių muzi kos muziejui. Šiam muziejui ji paliks ir sve tainėje kabantį Liudo Truikio es kizą spektakliui „Traviata“, kurį žymusis menininkas padovano jęs A.Ragauskaitei. „Mūsų ša lis daug neteko neišnaudojusi di džiulio L.Truikio talento. Taip jau išėjo“, – sako moteris. Iš pagarbos per menkai įvertintam scenografui A.Ragauskaitė aktyviai dalyvavo įkuriant memorialinį L.Truikio ir Marijonos Rakauskaitės muziejų. Ar gyvenimas susiklostė laimin gai? Į šį klausimą solistė atsako nė akimirkos nesudvejojusi: „O kaipgi? Žinoma. Esu laiminga jau vien dėl to, kad šalia turiu nuostabų žmogų, sa vo vyrą. Jis ne tik talentingas specia listas, bet ir supratingas žmogus.“ Kiek susimąsčiusi meninin kė priduria: „Nors gyvenime teko pamatyti visko: ir karo, ir mais to trūkumo. Juk mes taip pat ban dėme bėgti, bet nespėjome – kelią užkirto frontas, teko grįžti į Kauną, buvome praradę viską, net pasus. Visko buvo, bet gyvenimas užgrū dina. Ir nereikia gyventi praeitimi, jeigu ji nemaloni, prisiminti reikia tik gerus dalykus.“ kas: „Sevilijos kirpėjas“. Spektaklis skiriamas Aldonos Ragausk aitės 90-mečiui. kur: Kauno valst ybiniame muzikiniame teatre. kada: Sausio 20 d. 18 val.
Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas su kadaise jums brangiu buvusiu žmogumi ar su kuo nors iš senų pažįstamų. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus Jautis (04 21–05 20). Nebijokite prašyti pagalbos, net jei tai ir jaunesnis už jus žmogus. Sėkmingai įveiksite problemas, susijusias su ateitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Jei šiuo metu apėmęs nusivylimas, nepasiduokite jam. Kelkite sau naujus iššūkius, gal net pasižvalgykite naujo darbo. Svarbiausia, neleiskite, kad nusivylimas užgniaužtų prigimtinį džiaugsmą. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Gali kilti konfliktų su jaunesniais už save žmonėmis, dėl to jausite įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Sėkminga diena. Bus lengva bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite aplinkinių supratimą ir palaikymą, tik nepiktnaudžiaukite tuo, taip pat skirkite laiko jiems išklausyti. Mergelė (08 24–09 23). Norėdamas sulaukti aplinkinių palaikymo ir pagarbos turite tai užsitarnauti. Būkite atidus ir švelnus artimiesiems, pagarbus nepažįstamiesiems ir pamatysite, kad tai apsimoka. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo sugebėjimus. Kils idėjų, pasidalykite jomis su aplinkiniais ir galbūt sulauksite patarimų, kaip jas paversti realybe. Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus, tik nebijokite į juos kreiptis pagalbos. Šaulys (11 23–12 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis gali išsirutulioti naujų idėjų. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Nenusiminkite, ne visada tai blogai. Vandenis (01 21–02 19). Daug galvosite apie tai, kas jums svarbu. Lengvai spręsite kylančias problemas, nes į viską žvelgsite su džiaugsmu ir švelnia ironija. Žuvys (02 20–03 20). Rutina jums jau įgriso iki kaklo, tad gal pats laikas kiek praskaidrinti kasdienybę – paišlaidaukite, nueikite į kiną ar gerą restoraną, įsigykite ką nors, kas nebūtinai naudinga, bet tiesiog gražu.
Orai
Savaitgalis Lietuvoje turėtų būti žiemiškas – šals ir snigs. Šiandien temperatūra bus 1–2 laipsniai šalčio. Sekmadienio naktį atšals iki 7 laipsnių, dieną bus 1–5 laipsniai šalčio. Numatomas sniegas. Pirmadienio naktį temperatūra nukris iki 10 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 14 d.
–2
0
Telšiai
–2
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–2
Utena
–2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
8.34 16.21 7.47 23.30 10.06
14-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 352 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +15 Berlynas +5 Brazilija +26 Briuselis +5 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +26 Kopenhaga +4
Londonas +6 Madridas +12 Maskva –2 Minskas –1 Niujorkas +3 Oslas +2 Paryžius +5 Pekinas +3
orai kaune šiandien
Praha +5 Ryga –1 Roma +12 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +14 Tokijas +9 Varšuva +1
–2
–1
Vėjas
4–10 m/s
Marijampolė
Vilnius
–1
Alytus
Vardai Šiandien:
Auksė, Feliksas, Hiliaras, Laimonas, Lilija, Teodozijus. Rytoj:
Ida, Meda, Paulius, Povilas, Skirgaila, Snieguolė.
Žiema – jau kieme
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-2
-2
-2
-1
6
-3
-1
-4
-3
4
-4
-2
-4
-5
4
rytoj
poryt
Išlepint i šilto rudens ir pavas ar iš ko gruod žio pagal iau turėsime pri sim int i, koks Liet uvoje gal i būt i sau sis. Šį savaitgal į į Kauną ateinanti žie ma, kaip skelbia užsien io sinopt ik ų tinklalapiai, greitai nepasitrauks. Kas dien – vis nauja porcija sniego, vis že miau krentant i temperat ūra – tok ios tendencijos gal i išsilaik yt i iki pat pa skutinių sausio dienų. Pėstiesiems tai reišk ia, kad metas atsiprašyti kailinių ir šiltų aulinuk ų, vairuotojams – prisi minti, jog žiemą kelionėms dera skirti daug iau laiko, o važ iuoti verčiau sau giau, o ne greičiau. KD inf., Gintaro Lukoševičiaus (BFL) nuotr.
įvairenybės
Ateitis – be piniginių Sausio 18 d., trečiadienį, 18 val. Vokalinės muzikos vakaras
SANDRA JANUŠAITĖ (sopranas) RIMGAUDAS MICKUS (fortepijonas) Programoje – S.Rachmaninovo, P.Čaikovskio, Dž.Verdžio, Dž.Pučinio gražiausi romansai ir arijos iš operų „Pikų dama“, „Trubadūrai“, „Aida“, „Sicilijos mišparai“, „Bohema“, „Toska“, „Eugenijus Oneginas“, „Žydė“ ir kt. Bilietų kaina: 10, 15 Lt Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538. Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami. Filharmonijoje veikia Elenos Kniūkštaitės tapybos darbų paroda „Angelai“. Filharmonijos rėmėjai:
Filharmonijos dienraštis
Įkvėpimas: žymiausi šalies dizaineriai apstulbino kortelinių įvairove.
Gedimino Bartuškos nuotr.
kėjimo, bet ir įvairių nuolaidų kor telių, pažymėjimų ir t. t. Šia paro da norėjome žaismingai parodyti, kad, priešingai nei senosios kartos piniginės, kortelinės neprivalo bū ti rankinėse ar kišenėse – saugoda mos pinigus jos gali tapti ir origi naliu papuošalu“, – sakė parodą organizuojančios Lietuvos ban kų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Specialiai šiai parodai kortelinę „E(r)go“, skirtą vyrams, bet puikiai tinkančią ir moterims, sukūrė di zaineris Seržas Gandžumianas. Šioje unikalioje parodoje daly vavusios aktorės Nijolės Narmon taitės dėmesį patraukė dizainerės Daivos Urbonavičiūtės sukurtos dvi kortelinės-rankinės „Mano meile, Siuzi“.
Sunku parodoje nepastebėti žė rinčio vėrinio, kuriam pagamin ti buvo panaudota per 2 tūkst. „Swarovski“ kristalų. Šis mados studijos „La Boutique“ dizaine rės Jol antos Dumbl iausk ien ės sukurtas vėrinys-kortelinė „Fa tal iškoj i“ – puik us sprend im as mėgstančioms eleganciją. Tiesa, grožis ir patogumas turi savo kai ną – 800 litų. Dizainerė Viktorija Jakučinskai tė pasiuvo dvi žiemines kortelines „Sakura“ ir „Šermukšnis“ iš pra bangių siuvinėtų paltinių audinių. „Šios kortelinės – iš paltinės me džiagos, nes jos skirtos žiemai“, – savo darbą pristatė dizainerė ir su teikė viltį artėjant vasarai sulaukti šiltajam metų laikui skirtų korte linių.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Pinigai kraustosi iš piniginių! To kiu šūkiu ketvirtadienio vakarą sostinėje buvo pristatyta pirmoji šalyje kortelinių – specialių dėk lų, skirtų mokėjimo ir kitoms kor telėms laikyti – paroda. Joje žino mi Lietuvos dizaineriai pristatė 15 unikalių darbų. Did žiaus ią nuos tab ą suk ėl ė sprendimai, kaip kortelinė gali at rodyti. Vienos jų gal kiek ir prime na įprastą piniginę, tačiau kitos yra tikrų tikriausias kaklo papuošalas. „Kortelinė yra naujosios kartos piniginė, skirta specialiai mokėji mo kortelėms. XXI a. vis rečiau at siskaitome grynaisiais ir kaupiame vis daugiau kortelių – ne tik mo