Lietuva
Ekonomika
7p.
Jau šią savaitę Lietuvos valdžia spręs, kaip toliau plėtoti karinę aviaciją, netekus vieno iš dviejų lėktuvų.
8p.
Užsienyje registruotos bendrovės lažybų paslaugas Lietuvoje teikia nepaisydamos teismo sprendimų.
Sportas „Žalgirio“ ir „Astanos“ dvikova baigėsi kauniečių pergale 82:66.
10p.
Studentų vizijose – ir „Studentų namai“ Kauno senamiestyje.
13p.
Pirmadienis sausio 16, 2012 Nr. 12 (19571) Kaunodiena.lt 2 Lt
Laivas „Costa Concordia“ kauniečiams atrodė saugus Pasaulį sukrėtus kruizinio laivo „Cos ta Concordia“ ka tastrofai, kaunie čių Lašų šeima bu vo apstulbinta. Jie šešiese yra plaukę šiuo laineriu, da lyvavo avariniuo se mokymuose. Lai vas atrodė labai pa tikimas.
V.Gergijevas: Kaune buvome priblokšti Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
„Nuolat koncertuojame didžiau siuose pasaulio miestuose, turime įvairiausios patirties, bet Kaune buvome priblokšti“, – prisipažino maestro Valerijus Gergijevas.
Su Sankt Peterburgo Marijos teat ro simfoninio orkestro vadovu ir di rigentu kalbėjomės likus maždaug valandai iki jo skrydžio į kitą gast rolių vietą – Vieną, kur tos pačios dienos vakare laukė naujas pasiro dymas. Po koncerto Kauno „Žalgi rio“ arenoje muzikas nuėjo miegoti gerokai po vidurnakčio, tačiau žino jome, kad jis – stebėtino darbštumo ir geležinės ištvermės žmogus, todėl tikėjomės, kad ras laiko pusryčiau damas atsakyti į „Kauno dienos“ klausimus.
3
Dienos citata „Nesu tikintis. Tačiau ne su ir netikintis. Niekas ne gali įrodyti, kad Dievas yra, ir niekas negali įro dyti, kad Dievo nėra“, – Arūnas Dambrauskas
savo religines pažiūras, susitikęs su kauniečiais, apibūdino Sergejus Kovaliovas, apdovanotas pirmąja Lietuvoje Laisvės premija.
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Lietuviškas „Spygliukas“
Technikos mokslų daktaro, versli ninko ir pedagogo Vlado Lašo šei ma jau peržiūrėjo šimtus tarptauti nių agentūrų išplatintų nuotraukų, kuriose užfiksuotas ant šono nu sviręs gigantiškas laineris. Dar ne seniai jie šį gražuolį milžiną matė visa didybe, kai gausi šeima juo ke liavo šalia Italijos, Ispa nijos ir Maroko krantų.
4
Sauga: laivu „Costa Concordia“ keliavę A. ir V.Lašai dalyvavo avariniuose mokymuose, bet jiems, laimė, gel
bėjimo liemenės tebuvo mokymo priemonė. Vlado Lašo asmeninio archyvo, „Reuters“ nuotr.
2p.
2
Pirmadienis, sausio 16, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
9
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
Anglies monoksidas (CO)
0,39
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0 10
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Aplinka: susitikimas vyko Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje, į kurią susirinko dešimtys kauniečių ir žinomų Lietuvos disidentų.
Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Teisės ir Tarptautinio verslo studijų plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje Pagrindinės V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (AVM) plėtros kryptys: studentų rengimas adaptuotis rinkoje ir lyderiauti; taikomųjų tyrimų vystymas; strateginis lyderiavimas; regioninė dimensija; bendruomenės plėtra; finansinis stiprėjimas; studijų programų ir AVM veiklos internacionalizavimas. Pastaroji plėtros kryptis šiuo metu yra viena iš prioritetinių. Įsitraukdama į Europos aukštojo mokslo erdvę, AVM įgyvendina projektą „Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Teisės ir Tarptautinio verslo studijų plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-058) pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“ siekiant, kad atnaujinamose Teisės bei Tarptautinio verslo studijų programose, būtų: ĩ ¥¶Ó ¡ÈÖ»Ók k¥Î®¥ ÓkÈÅÓkÖӥήֵ» dimensija, ĩ ÌÓÖ ¥Þ ÅÈ»¡ÈkµÞ µ» Ö°¥k¥ ī klykai) užtikrintų kvalifikuotų specialistų rengimą. Projekto vertė – 411872,00 litų. 387159,68 litų sudaro ES fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, kita – AVM dalis. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. lapkričio 8 d., trukmė – 24 mėn.
Tikslinė projekto grupė – dėstytojai (14 asm.) ir studentai (127 asm.). Projekto metu atnaujintos Teisės ir Tarptautinio verslo studijų programos suteiks studentams ir dėstytojams vertę, planuojant karjerą: ĩ ÌÓÖ ¶ÓkµÌĒ k¥¡ÖÌ¥ µÌ kÓ¶kÖ¥¶tas studijų programas, dėl konkurencinio pranašumo padidės įsidarbinimo galimybės; ĩ ÌÓâÓ»k¥Ē k°âßkß U ¥Ì Ì ¥È UkÈÅtautinio verslo studijų programų atnaujinimo procesuose, padidins savo kompetencijas ir dalyvaus mainuose. Atnaujintos studijų programos pritrauks daugiau studentų, o sukūrus tinkamas sąlygas tolesnei tarptautiškumo realizacijos kokybei, ilgalaikėje perspektyvoje stiprės AVM tarptautinis konkurencingumas. Užs. 900452
Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Marketingo ir Turizmo studijų plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje Tarptautinių studijų organizavimas – iššūkis institucijai. Jis susijęs tiek su šiuolaikinių programų užsienio kalba parengimu ir vykdymu, tiek su plačiomis akademinio personalo kompetencijomis. V.A.Graičiūno aukštoji vadybos mokykla (AVM) dalyvauja „Erasmus“ aukštojo mokslo programoje, kuri siekia stiprinti europinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje ir tuo prisidėti prie žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimo visose dalyvaujančiose šalyse, tarptautiniuose projektuose ir programose bendradarbiauja su daugeliu Europos Sąjungos valstybių institucijomis tam, kad ir Lietuvoje išsilavinimas atitiktų verslo aplinkos poreikius, kad mokslo ir verslo sektoriai glaudžiai bendradarbiautų. Plėtodama vieną iš V.A.Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos (AVM) prioritetinių veiklos krypčių – studijų programų ir veiklų internacionalizavimas – bei įsitraukdama į Europos
aukštojo mokslo erdvę, AVM įgyvendina projektą „Studijų programų atnaujinimas tarptautiškumo aspektu vykdant Marketingo ir Turizmo vadybos studijų plėtrą Europos aukštojo mokslo erdvėje“ (Nr. VP1-2.2.-ŠMM07-K-02-057) pagal 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM07-K priemonę „Studijų kokybės gerinimas, tarptautiškumo didinimas“, kurio metu numatoma atnaujinti Marketingo vadybos ir Turizmo studijų programas, kurios būtų dėstomos anglų kalba. Projekto vertė – 364305 litų. 342446 litų sudaro ES fondų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, kita – AVM dalis. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. lapkričio 8 d., trukmė – 24 mėn.
Tikslinė projekto grupė – dėstytojai (14 asm.) ir studentai (127 asm.). Tarptautinės, tarpkultūrinės kompetencijos, užsienio kalbos žinios – didžiulis privalumas planuojant tarptautinę karjerą. Projekto metu atnaujintos Marketingo vadybos ir Turizmo studijų programos sudarys galimybę tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiams studijuoti užsienio kalba, galimybes „perkelti“ ECTS kreditus į kitas studijų programas. Tai dėl konkurencinio pranašumo didins studentų įsidarbinimo galimybes. Dalyvaujantis projekte akademinis personalas patobulins savo kompetencijas, įsijungdamas į Marketingo vadybos ir Turizmo studijų programų atnaujinimo procesus. Planuojama, jog atnaujintos studijų programos pritrauks daugiau studentų, o sukūrus tinkamas sąlygas tolesnei tarptautiškumo realizacijos kokybei, ilgalaikėje perspektyvoje stiprės AVM tarptautinis konkurencingumas. Užs. 900453
S.Kovaliovas nen vadinamas režimo Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Su kauniečiais susitikęs Rusijos žmogaus teisių gynėjas, garsus di sidentas Sergejus Kovaliovas apie sovietinę priespaudą, nuo kurios ne kartą nukentėjo, pasakojo su humoru. Apie religiją – linksmai
„Kai kas sako, kad mes pasiauko jome dėl laisvės. Tai nebuvo auka. Nesutikti su režimu skatino gėdos jausmas. Kaip buvo galima nesi gėdyti, kai matydavome, kad tie są sakantys žmonės metami į ka lėjimus? Režimas dar ir meluodavo mūsų vardu. Sakydavo: visa tėvy nės liaudis kažką vieningai smerkia ir panašiai. Aš irgi buvau liaudies dalis, tai kodėl jie kalbėjo mano vardu? Negalėjau su tuo sutikti ir protestavau. Tai buvo ne auka, bet asmeniniais motyvais paremtas protestas“, – apie savo disidenti nę veiklą sovietmečiu su humoro gaidele pasakojo S.Kovaliovas. Kauno arkivyskupijos konferen cijų salėje į susitikimą susirinko keli šimtai įvairaus amžiaus kau niečių. Turėdamas galvoje susiti kimo vietą, svečias linksmai išdės tė ir savo religines pažiūras. „Nesu tikintis. Tačiau nesu ir ne tikintis. Niekas negali įrodyti, kad Dievas yra, ir niekas negali įrody ti, kad Dievo nėra. Tačiau vieniems žmonėms duotas tikėjimas, o ki ti neturi tikėjimo dovanos. Tokios dovanos, deja, neturiu ir aš. Kartą akademikas Andrejus Sacharovas man prasitarė: žinai, manau, kad ten kažkas yra. Aš irgi manau, kad ten kažkas yra. Bet netikiu, kad ten meluojantiesiems teks laižyti karš tas keptuves ir panašiai. Tačiau labai sveika tas keptuves būtų palaižyti sovietiniams žurnalistams“, – links mai kalbėjo S.Kovaliovas. Laureatas kuklinosi
Kauno visuomenė pasveikino išti kimą Lietuvos draugą: jis tapo pir muoju žmogumi, kuriam įteikta Lietuvos Laisvės premija. Ši Seimo įsteigta premija S.Ko valiovui buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. „Labai džiaugiuosi šiuo apdo vanojimu, tačiau manau, kad yra maskviečių, kurie Lietuvai dau giau padarę gero nei aš“, – tikino kuklumu ir humoro jausmu pasi žymintis S.Kovaliovas.
Proga: kauniečiai pasveikino S.Kova
pirmąją Lietuvoje Laisvės premiją.
Tiltas į pasaulį
Apie garsaus ruso nuopelnus Lie tuvos laisvės byloje susirinku siesiems pasakojęs Kauno arki vyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pabrėžė, kad S.Ko valiovas ir kiti Rusijos disidentai buvo tarsi Lietuvos jungtis su pa sauliu.
Sigitas Tamkevičius:
Kai už draugystę sumokama tokia kaina, draugystė tampa labai brangi. „Gyvenome priespaudoje. Kaip po užverstu puodu – niekas negir dėdavo mūsų protesto balsų. Kai Maskvoje susipažinome su S.Ko valiovu ir jo bendraminčiais, tame puode atsirado plyšys – maskvie čiai turėjo ryšių su užsienio žur nalistais, todėl atsirado galimybė skleisti pasauliui autentišką in
3
Pirmadienis, sausio 16, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
V.Gergijevas: Kaune buvome priblokšti – Jūsų orkestre daug 1 jaunų žmonių. Kaip pavyksta suderinti jaunys
Artūro Morozovo nuotr.
nori būti mo auka Kai kas sa ko, kad mes pasiauko jome dėl laisvės. Tai nebuvo au ka. Nesutik ti su reži mu skatino gėdos jaus mas.
aliovą, ką tik gavusį
formaciją apie Lietuvą“, – sakė S.Tamkevičius. Draugystės kaina
Susitikime buvo pastebėta, kad Seimo sprendimas Laisvės pre miją skirti žmogaus teisių gynėjui nesulaukė, kaip labai dažnai pasi taiko, jokios kritikos nei iš visuo menės, nei iš žiniasklaidos. Dar gūdžiais sovietmečio laikais su S.Kovaliovu susipažinęs S.Tam kevičius tvirtino, kad į draugystę peraugusi pogrindininkų pažintis yra neįkainojama. „Mes buvome labai sukrėsti, kai sužinojome, kad 1974 m. S.Kovalio vo bute Maskvoje buvo atliktos kra tos, kad jis apkaltintas antisovieti ne propaganda ir suimtas. 1975 m. gruodžio mėnesį teismas jam skyrė septynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant griežto režimo la geryje, ir dar trejus metus tremties. Tai buvo „premija“ už pagalbą Lie tuvai. Kai už draugystę sumokama tokia kaina, draugystė tampa labai brangi“, – sakė maskviečio bičiulis Kauno arkivyskupas.
voju, kaip tai atrodo iš šalies. Ga liu pasakyti, kad nuolat stengiuosi klausytis, kas vyksta (turiu galvo je garsus), ir su tuo yra susijęs ma no elgesys scenoje. Klausausi, kas vyksta mano viduje, nes kiekvie ną kūrinį suvokiu ir girdžiu indi vidualiai. Tai, ką aš girdžiu ap linkui, savo judesiais stengiuosi suderinti su tuo, kas skamba ma nyje. Tai darau ne tik judesiais, bet ir žvilgsniu. Kartais savo žvilgsnį į kurią nors orkestro dalį nukrei piu tik todėl, kad tuo metu ma nau, jog reikia išryškinti kažkokį garsą. Tai priklauso nuo daug ko, net ir nuo koncertų salės akustikos ypatumų.
tę ir aukščiausio lygio meist riškumą? – paklausėme maest ro V.Gergijevo. – Sunkus, atkaklus darbas yra mūsų įprotis. Norint pakliū ti į mano orkestrą, kuris yra žino mas visame pasaulyje, yra vienas kelias – reikia pasižymėti ir ryš kiomis kūrybinėmis savybėmis, ir profesine disciplina. Tokius su gebėjimus išsiugdėme dar Sovietų Sąjungos griūties laikais, kai su sikūrė orkestro branduolys ir pra dėjome kryptingą ir atkaklų darbą. Tuo metu, kai vyravo ūkinė suiru tė, žmonės galvojo, kaip išgyven ti, todėl klasikine muzika mažai kas domėjosi. Kultūros finansa vimas buvo minimalus. Bet mes nenuleisdami rankų dirbome 3–4 metus. Ilgainiui toks darbas man ir mano kolektyvui tapo įpročiu ir net poreikiu. Orkestro nariams tenka didelis krūvis: varginančios kelionės, re peticijos, dienotvarkių nepatogu mai ir nesklandumai, miego trūku mas. Tokios sąlygos gali neigiamai paveikti meistriškumą. Atsisveiki name su tais, kuriems nepavyksta suderinti fizinio krūvio ir aukštų meistriškumo reikalavimų. Vis gi daugelis tuos išbandymus pa kelia. – Atkaklumas ir tikėjimas veiklos prasmingumu davė įspūdingų vaisių – dabar pa saulyje jūsų orkestras yra tie siog graibstomas. – Mūsų veikla jau daug metų labai intensyvi. Neseniai buvo didžiu lės gastrolės Kinijoje, Amerikoje. Grįžę į Rusiją atlikome spektak lių įrašų 3D formatu, ir vėl į gast roles – Vokietijoje. Dabar skren dame į Vieną. Netrukus Lenkijoje parodysime grandiozinį spektaklį „Karas ir taika“. Neseniai lankė mės Ispanijoje, Brazilijoje, Singa pūre, Tailande, Londone, Niujor ke. Žodžiu, gastrolių žemėlapis yra milžiniškas. Marijos teatras per metus surengia apie 750 pa sirodymų. Paprastai toks krūvis intensyvia darbotvarke aprūpina apie 10 teatrų. Patikėkite, nenoriu pasakyti, kad mes esame kaip didžiulė gamykla. Tikrai ne. Mūsų pagrindiniai už daviniai – kūrybiniai ir švietėjiški. Rodome dešimtis, o gal net ir šim tus spektaklių, kurių pagrindi niai žiūrovai yra mokiniai, aukš tųjų mokyklų studentai. Pats daug bendrauju su studentais, stengia mės neaplenkti nė vienos Sankt Pe terburgo mokyklos, kurių yra labai daug – šimtai. Siekiame, kad visi mokiniai suvoktų, kas yra „Sprag tukas“, „Gulbių ežeras“, „Miegan čioji gražuolė“, „Eugenijus Onegi nas“, „Karas ir taika“. – Papasakokite apie svarbes nius ateities planus. – Turbūt girdėjote, kad Marijos teatrui statomos naujos koncerti nės patalpos, kurios pradės veik
Džiaugiuosi, kad koncerte apsilan kė Arvydas Sabo nis, kurio žaidimu mes žavėdavo mės dar prieš 20– 25 metus.
Siurprizai: garsiojo orkestro vadovas Kaune patyrė netikėtų įspū
džių. Vaidoto Grigo nuotr.
ti šiais arba kitais metais. Man labai greitai pavyko surinkti bū tinus pinigus. Laimė, tai buvo da roma dar iki krizės – 2005–2006 m. Tuomet užteko tų 25 mln. do lerių. Dabar tokia suma būtų per maža. Šiuo metu tie patys darbai, manau, kainuotų 40–50 mln. do lerių. Salė, kurią pastatėme, pagal techninius parametrus, manau, neturi analogų visame pasaulyje. Tokią nuomonę jau išsakė ne vie nas garsus muzikantas, daininin kas, kompozitorius.
se pasaulio miestuose – Paryžiuje, Niujorke, Maskvoje, Tokijuje. Esa me įpratę prie tūkstantinės audi torijos, bet niekada negalėjau pa galvoti, kad dar daugiau žiūrovų gali susirinkti į klasikinės muzi kos koncertą Kaune. Paaiškėjo, kad gali. Ir oras tuomet buvo labai blo gas – plikledis. Tačiau žmonės po darbo sugebėjo rasti noro ir laiko. Džiaugiuosi, kad koncerte apsilan kė legendinis Arvydas Sabonis, ku rio žaidimu mes žavėdavomės dar prieš 20–25 metus.
– Kokius įspūdžius paliko nau joji Kauno „Žalgirio“ arena ir koncertas joje? – Mane tiesiog pribloškė, kad Vla dimiro Romanovo fondas sugebėjo taip sudominti Kauno ir, manau, ne tik Kauno, bet ir Lietuvos pub liką. Susirinko tiek daug žmonių! Tai, suprantama, labai nudžiu gino. Mes juk dėl gastrolių grafi ko nuolat gyvename didžiausiuo
– Po koncerto žmonės aptari nėjo neįprastą dirigavimo ma nierą – atrodo, kad orkestrą valdote vos pastebimais pirš tų judesiais ir akimis. – Man gana sunku atsakyti, nes savo elgsenos scenoje ypatumų ne su linkęs nagrinėti. Mačiau vakar arenos ekranuose kai kuriuos savo judesius, tačiau apie savo diriga vimo manierą nemąstau, negal
Kalbant su maestro V.Gergije vu atrodė, kad ir viešbučio aplin ką jis stebi tarsi savotišką orkest rą, neišleisdamas iš akių nė vieno „instrumento“ – žmonių, daiktų, garsų, judesių. Per interviu jo akys nukrypda vo į televizorių, kuris transliavo futbolo rungtynes. Kartą, neti kėtai nutraukęs pokalbį, jis sušu ko, kreipdamasis į televizorių tuo metu žiūrintį jauną, ką tik Kau no publiką sužavėjusį fortepijono virtuozą Danijilą Trifonovą: „Da nijilai, ar matei, koks buvo įvar tis!?“ Šis netikėtas momentas primi nė žiniasklaidoje skelbtą įdomų ir pačiam maestro gana reikšmingą gyvenimo epizodą vaikų muzikos mokykloje. Kai Valerijui sukako septyne ri, mama jį nuvedė į muzikos mo kyklą. Berniukas nenustygo vietoje ir nuolat žvalgėsi pro langą: jis ne galėjo atplėšti akių nuo kieme fut bolą žaidžiančių draugų. „Pradėsime? – pasiteiravo dės tytojas ir ant stalo pirštais pabar beno melodiją. – Gali pakartoti?“ Valerijus akimirksniu pakartojo ritmą ir vėl įsistebeilijo į tai, kas vyksta už lango. „Pabandyk dar“, – paprašė susi mąstęs dėstytojas. Šįkart berniu kas supainiojo ritmą, ir dėstyto jas paprašė jo palaukti už durų. O pats ramino mamą: „Deja, jis ne turi klausos. Jam artimesnis fut bolas. Galbūt jis taps tokiu futbo lininku kaip brazilas Pele?“ Tačiau mama neabejojo, kad mažasis Valera – genijus, ir pa siekė savo: sūnus pateko į muzi kos mokyklą. Jau po mėnesio dės tytojas savo žodžių išsižadėjo. Dabar V.Gergijevas ir jo orkest ras yra laukiami svečiai pačiose garsiausiose pasaulio scenose.
4
Pirmadienis, sausio 16, 2012
Miestas
Laivas „Costa Concordia“ kauni
Gigantas: Lašai puikiai prisimena laivą milžiną, kuris tuomet atrodė nepajudinamas, plaukdama „Costa Concordia“ šeima jautėsi komfortiškai ir saugiai.
„Kažin, ar į avariją ne 1 pateko mūsų tautiečių? Tikiuosi, kad ne. Tačiau vieną lie
tuvišką detalę jau pastebėjau– ne toliese ant šono gulinčio lainerio plūduriuoja valtelė, ant kurios už rašyta „Spygliukas“, – sakė nuo traukas su mokslininko atidumu tyrinėjantis kaunietis. V.Lašas su žmona Audrone ir vaikais Dalia, Vaida, Pauliumi ir Vaidotu laivu, kuris po penktadie nio vakarą įvykusios katastrofos vadinamas antruoju „Titaniku“, prieš dvejus metus susirengė į ka lėdinę kelionę.
Nelaimės vieta neįstrigo
„Kalėdos mums toks laikas, kai vi sa šeima turime galimybę savaitę pabūti kartu, todėl nusprendėme tą laiką praleisti įdomioje kelionė je“, – pasakojo V.Lašas. Kauniečio atmintin beveik neįst rigo momentas, kai laivas praplaukė pro Džiljo salą, prie kurios praėju sio penktadienio vakarą įvyko pa saulį sukrėtusi katastrofa – granito rifas sudraskė laivo dugną ir gigan tas bejėgiškai ėmė virsti ant šono. „Pro šią salą plaukėme paskuti nę kelionės dieną, oras atrodė ru deniškas, netraukė išeiti ant denio.
Be to, visi buvome pilni įspūdžių, todėl paskutinė kruizo atkarpa at mintyje išliko gana miglotai“, – „Kauno dienai“ pasakojo V.Lašas. Viskas atrodė tobula
Laivu „Costa Concordia“ Lašai ke liavo 2010 m. ir iškyla liko labai pa tenkinti, nors pasitaikė ir neleng vų dienų. „Praplaukus Gibraltaro sąsiaurį pakeliui į Kasablanką Atlanto van denyne mus sutiko audra ir dide lės bangos. Kajutėse ir naktį jautėsi stiprūs bangų smūgiai, drebinantys visą laivą. Nors, atrodo, viskas bu
vo saugiai pritvirtinta, iš ryto lai ve buvo matyti sudužusių daiktų ir dar buvo likę akivaizdžių pėdsakų, išduodančių, kad žmones kamavo jūros liga. Iš to supratome, kad ban gavimas tąkart buvo didelis“, – ke lionės epizodus prisiminė V.Lašas. Pasak kauniečio, visa kelionė vy ko labai organizuotai, sklandžiai, buvo aiškios instrukcijos, kaip pa žymėti ir kam atiduoti bagažą, kur įsikurti. „Įgula – labai paslau gi, nuoširdi ir draugiška. Įstrigo jų profesionalumas. Vyko ir avariniai mokymai. Man atrodo, kad ir įgula, ir keleiviai manė, kad tokių pamo
kų niekada neprireiks – laive viskas atrodė labai tobula ir saugu. Laivo aplinka nuteikia atostogų nuotai
Vladas Lašas:
Vyko avariniai mokymai. Atrodo, kad ir įgula, ir kelei viai manė, kad to kių pamokų nieka da neprireiks.
A.Nesteckis: „Kauniečių problemos turi būti sprendžiamos kokybiškai ir laiku“ Praėjusių metų lapkričio mėnesio pradžioje Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi tapęs 55 metų Antanas Nesteckis tvirtai laikosi principinės savo pozicijos: „Politikams – politika, administracijai – administravimas.“
„Vadovausiuosi tik profesionalumo principais. Politiškumas – į šoną. Administracijos direktorius nėra politinis vienetas. Tarybos spren dimus vykdysiu kokybiškai ir per įmanomai trumpiausią laiką. Tai yra esmė“, – paskirtas savivaldy bės administracijos direktoriumi tąkart žurnalistams akcentavo pas tarąjį dešimtmetį Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku dirbęs A.Nesteckis. – Jūs esate buvęs Seimo nariu, daug metų dirbote Kauno rajono taryboje. Kuo save laikote – politiku ar administratoriumi? – Save laikau daugiau administratoriumi. Daug metų dirbau Mokesčių inspekcijoje. O tai buvo grynas administracinis darbas. Ir čia, ir dirbdamas ten labai aiškiai laikiausi pozicijos, jog politikams – politika, o administracijai – administravimas ir politikų priimtų sprendimų vykdymas siekiant kiek galima geresnių rezultatų gyventojams. Šioje vietoje labai aiškiai apibrėžiu, kad esu administra-
torius, politikų priimtų sprendimų įgyvendintojas.
blemos yra sprendžiamos kokybiškai ir laiku.
– Kokios problemos, jūsų manymu, kelia didžiausią galvos skausmą paprastiems kauniečiams? – Manau, kad kiekvienas gyventojas pasakytų labai paprastai. Su kuo jis kiekvieną dieną susiduria? Visų pirma jis kiekvieną dieną susiduria su savo gyvenamąja aplinka, t.y. su patogiu, kokybišku privažiavimu, jo aplinkos saugumu. Taip pat žmogus kiekvieną dieną mąsto apie tai, kaip jam išleisti vaiką į darželį ar į mokyklą – ar jam yra patogu, ar jis yra patenkintas ta kokybe, ar turi darbą ir jame yra saugus, ar yra sudarytos verslui sąlygos. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurie svarbūs kiekvienam gyventojui.
– Kaip galėtumėte įvertinti savo darbą per tuos prabėgusius daugiau kaip du mėnesius? – Kažkodėl susidarė opinija, kad mano bendravimas yra griežtas, kad aš smulkmeniškai prižiūriu darbuotojus. Tačiau tai nėra tiesa. Tiesiog aš noriu, kad kiekvienas darbuotojas, kiekvienas specialistas būtų savimi ir priimtų tokius sprendimus, kurių reikalauja įstatymai arba Vyriausybės nutarimai. Noriu, kad kiekvienas darbuotojas būtų ta pirminė ląstelė, kuri priima sprendimą. Manau, kad kol kas nesugebėjau to padaryti. Žinoma, tai yra procesas, kuris, beje, nėra paprastas.
– Kaip įsivaizduojate, kaip savivaldybėje turėtų vykti darbas, kad jį būtų galima pavadinti idealiu? – Visi dėl administravimo būtume patenkinti, jeigu visa administracija, kiekvienas jos darbuotojas prisiimtų jo kompetenciją atitinkančią atsakomybę ir ją laiku įgyvendintų. O atėjęs aš radau situaciją, kai visas administravimas buvo suvestas į tai, kad menkiausią sprendimą turėdavo priimti direktorius. Be to, nepakankamai
Artūro Morozovo nuotr.
bendraujama tarp skyrių. Manau, kad direktorius neturi nusišalinti priimant pagrindinius sprendimus, bet galimų sprendimų visus variantus bei pasiūlymus turi priimti specialistai, kurie yra geriausiai įsigilinę ir kurie geriausiai žino. Kai šita sistema pradės tobulai veikti, tuomet pasirodys pirmieji rezultatai. O tikslas yra, kad gyventojai pajustų, jog jų pro-
– Iš to, ką sakote, galima susidaryti įspūdį, kad vadovauti daugiau nei 700 žmonių turinčiam kolektyvui yra tikrai didelis iššūkis. – Sprendimą pradėti dirbti Kauno savivaldybėje priėmiau ir negaliu dėl to skųstis. Bet galiu pasakyti, kad antrą kartą priimdamas tokį sprendimą aš tikrai pagalvočiau (šypsosi – aut. past.). – Daugelis jūsų pavaldinių stebisi tuo, jog darbus pradedate anksčiausiai iš visų, o baigiate vėliausiai. Ar nesulaukiate
priekaištų iš šeimos, kad visą save atiduodate darbui? – Iškart, kai priėmiau tą sprendimą, šeima suprato, kad su tuo reikės susitaikyti. Kiekvienas naujas darbas ir kiekvienas naujas iššūkis to reikalauja. Kai tu ateini į naują darbą, į naują sistemą, kurios tu visiškai nepažįsti ir nežinai visų smulkmenų, tai verčia tave skirti šiek tiek daugiau laiko. Bet aš manau, kad tai nėra normalu. To neturėtų būti. Reikia taip susidėlioti administravimą, kad tiek daug laiko nereikėtų dirbti nei direktoriui, nei jo pavaduotojams, nei skyrių vedėjams, nei eiliniams darbuotojams. Nėra normalu, kai darbas prasideda 7 val. ryte ir baigiasi 8 val. vakare. Darbą turi susidėlioti taip, kad užtruktum tiek laiko, kiek yra numatyta pagal darbo sutartį. Žinoma, su neišvengiamomis išimtimis. – Ar galėtumėte papasakoti apie savo šeimą? – Žmona dirba buhalterinį darbą. Sūnus Saulius yra įgijęs informatiko specialybę. Sūnus Tomas turi ekonominį išsilavinimą. Džiaugiuosi, kad abu sūnus turi šeimas, kad man yra padovanoję jau tris anūkus. Labai džiaugiuosi, kad jie yra dirba Lietuvoje ir, kiek girdžiu iš jų, tikrai nesiruošia niekur važiuoti. Užs. 900204
5
Pirmadienis, sausio 16, 2012
Miestas
iečiams atrodė saugus
Vlado Lašo asmeninio archyvo nuotr.
koms, visi atsipalaidavę ir mintims apie galimas grėsmes tiesiog nelie ka vietos“, – svarstė V.Lašas. Vidutinės klasės prabanga
„Costa Concordia“ – beveik 300 m ilgio dvylikos denių laineris. Juo galėjo plaukti per 3780 keleivių ir per 1000 ekipažo narių. „Tai – vidutinės klategorijos kruizinis laivas, pritaikytas kuo įvairesnei publikai, – įvertino V.Lašas. – Daug blizgesio, bet iš skirtine prabanga „Costa Concor dia“ nepasižymėjo. Tačiau jame, žinoma, veikė saunos, sūkurinės
vonios, baseinai, SPA, sporto klu bai, skaitykla, kazino, apie 20 ba rų, penki restoranai, kuriuose grojo gyva muzika. Muzikantai linksmi no svečius ir pietaujant.“ Vaikams veikė žaidimų kamba rys, laive buvo įrengtas vandens parkas, net krepšinio aikštelė. Tikintiesiems „Costa Concor dia“ siūlė koplytėlę, laivas turėjo savo kapelioną. Lietuvių nesutiko
Tarp tuomet plaukusių 3 tūkst. „Costa Concordia“ keleivių Lašai tąkart nesutiko nė vieno lietuvio.
„Nesutikome ir keleivių iš ki tų Baltijos šalių. Laive dominavo poilsiautojai iš Italijos. Aptarnau jantis personalas – daugiausia iš Pietryčių Azijos, vienas kitas – iš Ukrainos ir kitų šalių“, – pasako jo V. Lašas. Kruizo kaina, plaukiant tokiu lai vu, gali būti labai įvairi, priklau santi ne tik nuo įvairiais metų lai kais taikomų specifin ių akcijų. „Tai priklauso ir nuo kiekvieno keleivio poreikių. Jei tie poreikiai patys minimaliausi, gali užtekti ir tūkstančio litų. Tačiau sumanius dalyvauti kiekvienoje ekskursijo
je, įsitaisius prabangioje kajutėje, nusprendus išbandyti įvairias lai ve siūlomas pramogas, kaina ga li išaugti dešimteriopai ir dar dau giau“, – sakė keliauti mėgstančios daugiavaikės šeimos galva. Nelaimė neišgąsdino
Pasak V.Lašo, lainerio katastrofa – sukrečianti, tačiau nelaimė nesu naikins noro keliauti įdomiais van dens maršrutais. „Stebėdamiesi šia netikėta, tra giška ir labai apmaudžia laivo ava rija, turėtume pagalvoti ir apie savo kasdienybę – ji ne mažiau pavojin
ga. Lietuvoje savaitgalį du automo biliai įvažiavo į tvenkinius ir dėl to paskendo penki žmonės. Ši kraupi statistika visai ne Lietuvos naudai: sekmadienio popietės duomeni mis, iš daugiau nei 4 tūkst. „Cos ta Concordia“ keleivių buvo žuvę septyni žmonės“, – dalijosi paste bėjimais buvęs lainerio keleivis. V.Lašo nuomone, net plikledis Lietuvos keliuose gali būti pavo jingesnis už kelionę laineriu van denyne. Daugiau apie „Costa Concordia“
12p.
Regionas prarado europines lėšas Mantas Lapinskas
Įgyvendinus – nauda
m.lapinskas@kaunodiena.lt
50 tūkst. litų – tiek ES lėšų neteko Kauno regionas, o kažkurios da lies šių pinigų ir Kaunas dėl vėla vimo įgyvendinti biologiškai skai džių atliekų tvarkymo projektus. Tai tik pirmosios sankcijos.
Aplinkos ministerijos teigimu,
įgyvendinus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus, sąvar tynus turėtų pasiekti vos trečdalis dabar susidarančių atliekų.
Istorija kartojasi
„Kauno diena“ jau rašė apie Kau no savivaldybės įklampintą Eko loginį Baltijos regiono projektą ir dėl valdininkų nerangumo pra rastus ES milijonus. Regis, istori ja kartojasi. Aplinkos ministerijos išplatinta me pranešime sakoma, kad Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Telšių regio nams skiriamos finansinės san kcijos dėl vėlavimų įgyvendinant biologiškai skaidžių atliekų tvar kymo projektus. Ateityje gali būti nubrauktos visos programos lėšos: 450 mln. litų. Biologiškai skaidžios atliekos – tai sodo atliekos, užterštas ar ne tinkamai perdirbtas popierius, skystos ir kietos maisto produktų atliekos. Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, sankcijų imtasi nustačius, kad savivaldybės nesi laiko savo pačių patvirtintų pirki mo planų – kyla rizika, kad projek tai nebus įgyvendinti laiku. „Tikiuosi, kad finansinės korek cijos privers savivaldybes suktis sparčiau. Priešingu atveju gali tek ti imtis pačių griežčiausių priemo
Išsispręstų ir nuo sąvartynų priei
gų sklindančio dvoko problema. Projektai paskatintų ir rūšiuoti bei
individualiai kompostuoti atliekas. Perdirbant išrūšiuotas atliekas Tvaikas: išsprendus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projektus, nebeliktų blogo kvapo sąvartynuose.
nių – nubraukti visas projektams skirtas lėšas“, – perspėjo minist ras G.Kazlauskas. 450 mln. litų Europos Sanglau dos fondo paramos skirti dešim čiai Lietuvoje veikiančių regioninių atliekų tvarkymo centrų, kuriuos valdo to regiono savivaldybės. Direktoriaus viražai
Kauno regione toks centras – VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (KARTC), įsteigtas 2005aisiais. Įstaigos dalininkai – šešios Kauno apskrities savivaldybės ir UAB „Kauno švara“. KARTC Kauno regiono direkto rius Kęstutis Balčiūnas, paklaus tas, dėl kokių priežasčių Kauno regionas, o kartu ir Kauno miestas
neteko ES lėšų, bandė išsisukinė ti: „Oficialių nubraukimų dar ne turime.“ Priminus, kad jau išplatintas ofi cialus pranešimas spaudai, K.Bal čiūnas pareiškė: „Raštu mes jo dar negavome.“
Kęstutis Balčiūnas:
Ten minimi ne vien mes – ten minima pusė Lietuvos. Sprendžia me tuos klausimus. Į klausimą, ar KRATC nevėluoja rengti ES projektų, direktorius už tikrino, kad tikrai ne.
bus galima išgauti energiją.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Mes pagal tai, kokius turime patvirtintus planus ir grafiką, neat siliekame, o ir pagal sutartį viskas atitinka. Projektas jautrus termi nams, be to, ten minimi ne vien mes – ten minima pusė Lietuvos. Sprendžiame tuos klausimus. Kau nas buvo pirmasis regionas, kuris paskelbė tą konkursą, bet jį mums nutraukė“, – prisiminė biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo projekto pradžią direktorius. Paklaustas, kodėl gi nutrauktas šis KARTC konkursas, K.Balčiū nas pripažino, kad jis buvo blogai parengtas. Kaltų tradiciškai nėra
Vėliau centro direktorius visgi pa tvirtino, kad žino apie Aplinkos
ministerijos skirtas nuobaudas. Jis teigė kalbėjęs su Kauno aplinkos projektų valdymo agentūros at stovais, kurie ir užsiminę apie mi nisterijos pritaikytas griežtas prie mones regionams. Pasak K.Balčiūno, šioje istorijoje kalčiausios – finansavimo sąlygos. „Projektas vėlavo dar ir dėl to, kad nebuvo aiškios finansavimo sąlygos. Jis pateko į ES 2007–2013 m. laikotarpį, o realiai startą gavo me tik po trejų metų. Mes galvo jame, kad dar spėjame į tą traukinį ir viską padarysime. Pagal sutartis, koreguojamus grafik us mes spėja me, bet pavojus yra, nes kas nors gali apskųsti pirkimus, o Europa juk nepalauks“, – perspėjo direk torius.
6
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
nuomonės
Nuo tualetinio popieriaus iki patriotizmo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pesimizmo tėvynė Saulius Pocius
M
inint Laisvės gynė jų dieną Seimo pir min inkė Irena De gutienė pasakė tai, ką seniai visi žino, tik ne visada moka art ik ul iuot i viešumoje. Iš esmės, tai buvo savitas išryškini mas to, kok ie šiandien esame ir kaip nuolat mintame savo pačių skleidžiamu nusivylimu. „Nepurvinkime savęs nuolatiniu pesimizmu“, – svarbiausią nūdie nos šūk į tarsi suformulavo I.De gutienė.
Visi naiviai tikėjo, kad jau laisvoje Lietuvoje tikrai visi dirbs tik sa vo tėvynei ir mąstys tik taip, kaip prisakė J.Kennedy. Taip, iš tiesų Lietuvoje daug pesi mizmo. Žmonės savo neapykan tą viskam kasdien laisto vis srau nesniais fontanais trykštančia pa gieža. Kas atsitiko, kad Aukščiau siąją Tarybą-Atk ur iamąjį Seimą savo krūt inėmis dengę žmonės po 20 metų patys plytomis tam Seimui daužė langus? „Mūsų iškovota laisvė šiand ien vis dažniau virsta neteisingai su vokta laisve: laisve nuo bet kokių asmeninių įsipareigojimų, laisve nuo moralės, tradicijų, nuo prie saikos tėvynei, tautai ir savo arti miesiems, – teigė Seimo pirminin kė. – Manau, kad iš tokios neteisin gos laisvės sampratos ir kyla mū sų neteisingumo jausmas, mūsų pesimizmas, nusivylimas pačiais savimi, savo valstybe. Ir esant to kiai padėčiai kaip niekada tinka prisim int i JAV prez idento Joh no Kennedy žodžius: „Neklausk, ką tau davė tavo šalis, klausk, ką tu jai davei pats.“ Dar kartą tik ra teisybė! Prieš 23 metus viena me Sąjūdžio grupės susirinkime kažkoks gudruolis rėžė žinią, kad Lietuvai išstojus iš SSRS, nebeliks batų. Žodžiu, atrodysime necivili zuotai. Tuomet vienas idealistas atsistojo ir pasakė: „Eisime avėda mi vyžomis, eisime basi. Kad tik į
laisvę!“ Šį epizodą sunku užmiršti vien jau dėl to, jog ta situacija alsa vo tokiu nepriklausomybės troš kimu ir optimizmu, kokio niekaip nenuslopinsi įkišęs jį net į morgą. Tad kas paskleidė tą pesimizmo vir usą po to, kai kiekv ienas lie tuvis su Sąjūdžio vėliava alsavo laisvės troškuliu? Iš kur atsirado tas nusivylimas, kuriame mirks tame tarsi fekalijų duobėje? O prasidėjo viskas nuo to, kad per istorinius įvykius tame pačiame parlamente deputatai dalijosi pa skyras „Volgoms“. Dalijosi triukš mingai – juk išrinktieji ir anais lai kais jautėsi nacionalinėmis verty bėmis. Tuomet kažkas šaukė: „Pa laukite, dabar tokiems dalykams ne metas!“ Tačiau į tok į idealisti nį klyksmą deputatai jau tada ne kreipė dėmesio – negražu, bet ką padarysi: laisvė laisve, o gyventi geriau vis tiek nusipelnėme. Šis į viešumą iškilęs „gėrio“ troš kulys buvo pirmasis ženklas, ko kia bus ateities Lietuva. Tai, kas prasidėjo vėl iau, prano ko klaikiausius lūkesčius. Juk vi si naiv iai tikėjo, kad jau laisvo je Liet uvoje tikrai visi dirbs tik savo tėv ynei ir mąstys tik taip, kaip prisakė J.Kennedy. Bet atsi tiko kitaip. Pirm iausiai – „Liet u vos telekomas“. Mist inės paska los apie slaptas „otkatų“ dalybas, politinės „nuskriaustųjų“ isterijos – tai vis šios įmonės privatizavi mo palydovai. Žmonės iškart ne suprato, kas vyksta, o kai suvokė, daugelį ištiko šokas. Bet tai buvo tik pradžia. Netrukus politikai kil niaširdiškai ėmėsi „Mažeikių naf tos“. Kas pasak yt ų, jog ši įmonė buvo privat iz uota taip, kad tuo metės vald žios tūzams reikėt ų įteikti po medal į „Už švarią sąž i nę“? Naftos perd irbimo gamyk lą amer ik ieč iams pard avėme taip sąžiningai, kad jiems likome dar ir skolingi. Tąsyk irgi sklandė šleikščios paskalos, tik sumos ša lia žinomų pavardžių buvo įvardi jamos jau gerokai didesnės. O di džiausio degalinių tinklo „Lietu vos kuras“ privatizavimas už vie ną litą? O „otkatų“ sistemos įdiegi mas ir visuotinės korupcijos siste mos suk ūrimas šal ies ekonomi koje? O Valdovų rūmai, LEO LT ir kit i pol it in iai subproduktai? Tai vis valdančiųjų žygdarbiai, ku rie šal ies gyventojus ir pavertė tokiais, kokius juos įvardijo I.De gut ienė. Taip, tikra teisybė, esa me pikti pesimistai, nusivylę sa vo valstybe. Tik ko reikėjo tikėtis po tokio tą valstybę valdžiusiųjų įdirbio?
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
verslą. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
į akį ar kur smarkiau įkirsti galėtų? Ir patys pigiau šluostytumės... Ką manote? Juk ta paklausos ir pasiū los kreivė tuoj pat pagal rinkos no rus susireguliuoja... Ar reikia ati duoti savo sunkiai uždirbtus litus kinams, lenkams ir visokiems kito kiems, jei savo gamintoją turime? Ir čia pasalūnė mintis vėl atrieda ati dunda: „O kaip ta chrestomatinė is torija apie lietuvį, atėjusį pas Dievą su prašymu? Dievui sakant, gausi, ko prašai, bet kaimynas gaus dvi gubai, paprašiusį jam išdurti vieną
O jei visi trys milijonai pirktume tik lietuviš ką prekę? Oi, kaip iš siplėstų gamyba, kiek naujų darbo vietų bū tų įkurta, kiek biudže tas pasipildytų.
akį.“ Iš dainos žodžių neišmesi, bet gal galima visiems pasistengti ir iš trinti iš kolektyvinės sąmonės visą dainą? Gal vis dėlto, kaip sako Ma rijus Mikutavičius „Pabandom iš naujo!?“ O dabar rimtai... Prieš porą metų lankydamasi Švedijoje ieškojau vy rui lauktuvių – rankšluosčio. Kar tu po parduotuvę vaikščiojo švedė, eilinė, pagyvenusi, eilinės gamyk
los eilinė darbuotoja. Padėjo man rinktis: ėmė rankšluosčius ir rūšia vo į kairę ir dešinę: „Šitas – kiniš kas, šitas – švediškas, bet brangus, šitas, žiūrėk, švediškas ir nedaug brangesnis už kinišką.“ Neišken tusi sakau jai: „Bet turbūt Kinijoje irgi jau ne š... gamina, laikosi Šve dijos standartų.“ O ji man: „Ne tik dėl kokybės, dėl to, kad pirkdamas kinišką daiktą padedi šiai niekie no nekontroliuojamai ekonomikai augti, vaikus išnaudoti, supirkinė ti kitas šalis, teršti žemę.“ Likau be žado... Įdomu, galvojau, grįždama namo, kiek pas mus Lietuvoje apie tai žmonės galvoja ir kiek perka tik tai, ko iš tikrųjų reikia... Nors esame tik trys milijonai, iš tiesų galime daug. Juk mūsų kuria ma paklausa – valdžios, prekių te levizijos laidų, spaudos – formuoja ir pasiūlą. Ko prašome, tą ir gauna me... Ką perkame, tą ir gamina... Toks laisvos ekonomikos dėsnis... P.S. Ko gero, tualetinis popierius ne pats geriausias pavyzdys, nes Vi kipedija rašo, kad mūsų šalies ga mintojas turi 70 proc. rinkos Lietu voje. Vėl sukirba pasalūnė mintis: ar nepaskatins šis straipsnis tūlo lietu vio lietuviško tualetinio popieriaus nebepirkti? Labai tikiu, kad paska tins likusius 30 proc. pirkti tik jį, ir ramia sąžine eiti į tualetą, galvojant: „Aš irgi prisidedu prie Lietuvos au gimo!“ Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų, ir iš jų susideda... Nerida
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
Balsas: pirkdami vietos gamybos prekę tiesiogiai skatintume nacionalinį
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Į
minkite mįslę: vieta namuose, į kurią rytais ir vakarais nusidrie kia eilė? Aišku, atspėsite. Tua letas. Vieta, kur ir karaliai pėsti vaikšto. Pas tūlą lietuvį ši vieta – ne vien gamtinių reikalų sutvarkymo, bet ir savišvietos, dvasinio tobulė jimo rūmai. Senais laikais laikraš čius joje skaitydavo ir juos praktiš kai panaudodavo, o dabar kas knygą apie poveikį žmonėms mintimis, kas žurnalą tik vyrams arba tik mote rims pasidėjęs, o moderniuose na muose net ir muzikos kolonėlė pa kabinta. O jau tikra bėda būna tada, kai tualetas vienas, ir dar sujungtas su vonios kambariu, o šeimos na rių daug. Tada su pasiskaitymais ir pasvajojimais ir visa gyva eilė nusi driekia, neapsieinama be durų spar dymo ir didesnių ar mažesnių: „Oi, nespėjau.“ Bet išsiplėčiau aš čia ne į temą. Juk tema – nuo tualetinio popie riaus iki patriotizmo... Tai prie jų ir grįžtu. Taigi knygos į liaudiškai vadinamą tupyklą niekada nesine šu, bet, panirus į gilią meditaci nę būseną, visada sulaukiu neti kėtų minčių, proto prablaivėjimo, kitaip tariant, kaip dabar populia ru rašyti „ateina nušvitimas“. Dėl amžino ir nuolatinio tualetinio po pieriaus trūkumo namuose (mat jis dažnai sunaudojamas ne pagal tie sioginę paskirtį), pas mus jis perka mas didžiausiomis pakuotėmis. Kai nėra, tai nėra, o kai yra, tai nors ve žimu vežk. Kadangi, vyro žodžiais tariant, mes jį valgome, perkamas visada pigiausias, akcinis. Šįkart toks tapo lenkiškas, išdekoruotas gėlytėmis, pakvėpintas sintetiniu čiaudulį keliančiu ramunėlių kvapu. Ir dailioje polietileninėje pakuotė je, taip pat ramunėmis pražydusio je. Žodžiu, nors prie žaizdos dėk ir tam turbūt tiks. „Negi gali būti, kad šitoks visas pagražintas galėjo būti pigesnis už mūsišką, lietuvišką?“ – svarstau ir greitai mintyse sumetu: „Trys mi lijonai lietuvių po maždaug 30 riti nėlių per metus, 90 mln. ritinėlių, vieno ritinėlio gamintojo kaina pre kybos tinklams – apie 50 centų, t.y. 45 mln. litų per metus.“ „Geras biz nis, kuris beveik nepanaudotas nu keliauja kanalizacijos vamzdžiais“, – sukyla lietuviškas pavydas. Bet čia pat jo vietą užima patriotiz mas – o jei visi trys milijonai pirk tume tik lietuvišką prekę? Oi, kaip išsiplėstų gamyba, kiek naujų dar bo vietų būtų įkurta, kiek biudžetas pasipildytų, kiek perdirbto popie riaus, išmetamo į šiukšlyną, sunau dotume. Gal jau tada ir mūsų pre kė Lenkijos ir Kinijos gamintojams
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –
302 263 302 276
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 500.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Sprendimą dėl lėktuvų priims politikai
Iki šių metų vidu rio valdančioji Tė vynės sąjunga-Lie tuvos krikščionys demokratai (TSLKD) apsispręs, kas šios partijos kandi datų į Seimą sąraše bus įrašytas pirmu numeriu.
Svarstymai: konservatoriai dar galvoja, kas ves partiją į Seimo rinki
mus – A.Kubilius ar I.Degutienė.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Aukos dėl reitingų? Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nulems reitingavimas
Konservatorių kandidatų į naująjį Lietuvos parlamentą sąraše pirmas greičiausiai bus partijos pirminin kas, premjeras Andrius Kubilius. Tačiau neneigiama, kad pirmu nu meriu gali būti įrašyta ir jo pirmo ji pavaduotoja partijoje, Seimo pir mininkė Irena Degutienė. Tai nulems vidinis TS-LKD kan didatų į Seimą reitingavimas, vyk siantis iki vasarą rengiamo šios partijos suvažiavimo, kuriame bus tvirtinami pretenduojančių į parla mentarų mandatus sąrašai. Dalis valdančiosios partijos narių įsitikinę, kad konservatoriai gautų kiek daugiau balsų, jeigu pirmoji sąraše būtų už premjerą populia resnė I.Degutienė. Esą taip pasielg ti būtų pragmatiškiau ir protingiau, siekiant didesnio rinkėjų pasitikė jimo. „Jeigu taip atsitiktų, kitame Seime gautume kokiom 5 vietom daugiau“, – neoficialiame pokal byje tvirtino vienas dabartinio Sei mo narys iš TS-LKD. Tačiau tokio pasiūlymo prieši ninkai teigia, kad, nepaisant rei tingų, pirmas rinkimų sąraše pri valo būti įrašytas TS-LKD vadovas, nes būtent jis per pernykščius tie sioginius partijos pirmininko rin kimus įveikė savo konkurentę, kad ir nedidele persvara. A.Kubiliaus šalininkai tikina, kad nėra daug šansų, jog I.Degutienė ves partiją į Seimo rinkimus. Kita vertus, tiek viena, tiek ir ki ta stovykla pripažįsta, kad rinkėjai, per balsavimą reitinguodami kan didatus sąraše, turės galimybę pa koreguoti pretenduojančių gauti Seimo narių mandatus konserva torių eilę. Nestokoja optimizmo
TS-LKD atstovai neformaliuose po kalbiuose skaičiuoja, kad per šį spa lį vyksiančius Seimo rinkimus par tija gali gauti ne mažiau kaip 30–35 mandatus būsimame parlamente ir užimti bent antrą vietą pagal galu tinius balsavimo rezultatus. Kalbėdami viešai konservatorių lyderiai nestokoja optimizmo ir ra gina partijos kolegų tikėti, jog TS-
Lietuvos valdžia netrukus žada spręsti, kaip toliau vystyti karinę aviaciją po to, kai pernai sudu žo vienas iš dviejų lietuvių turė tų naikintuvų. Neatmetama, kad gali būti apsispręsta pirkti naujų orlaivių.
Krašto apsaugos ministerija, paklausta, ar jau yra koks nors politinis apsisprendimas dėl Lie tuvos KOP techninio aprūpini mo, atsakė: „Kol kas nieko ne galime pasakyti. Sprendimas dar nepriimtas, svarstomos įvairios alternatyvos. Apie planus būti nai pranešime.“
KOP pateiks pranešimą
Įvairūs variantai
Stasys Gudavičius
LKD geba laimėti Seimo rinkimus, tapti naujos valdančiosios koalici jos formavimo ašimi, nors naujau sios visuomenės nuomonės apklau sos pergalę pranašauja opozicinėms partijoms. Šeštadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta dalis šios partijos kan didatų vienmandatėse apygardose, konservatorių lyderiai sakė tikin tys, jog rinkėjai įvertins pastangas suvaldyti ekonomikos bei finansų krizę ir siekti energetinės neprik lausomybės.
Irena Degutienė:
Išmeskite tokias min tis iš galvos. Mes rin kimų nepralaimėsi me.
„Mes tikimės, kad rinkėjai objek tyviai įvertins tuos darbus, kuriuos atlikome ir atliksime per ateinančius metus. Todėl esu įsitikinęs, kad mū sų politinė jėga, jos vykdyta atsakin ga bei patikima politika ir toliau bus tęsiama“, – sakė premjeras A.Kubi lius. „Buvimo opozicijoje tikrai ne laikome ta perspektyva, į kurią turė tume orientuotis“, – pridūrė jis. Ragino pasitempti
I.Degutienė tarybos posėdyje teigė: „Rajonuose, miestuose atsiranda mūsų partijos žmonių, kurie lyg ir susitaikę, kad mes rinkimus pralai mėsime. Noriu pasakyti – išmeski te tokias mintis iš galvos. Mes rin kimų nepralaimėsime.“ Anot jos, svarbiausias partijos darbas dar iki rinkimų bus energe tinės nepriklausomybės įtvirtini mas. „Negalime pasiduoti, turime eiti į priekį, kad galėtume pabaigti nepriklausomybės įtvirtinimą“, – kalbėjo I.Degutienė. Ji pridūrė, kad „didysis brolis visada ant mūsų yra leteną uždėjęs“. Seimo pirmininkė ragino kon servatorius pasitempti viešųjų ry šių srityje – esą prastai viešojoje erdvėje nuskamba ir patys geriau si TS-LKD partijos nuveikti dar
bai. Konservatoriai, prieš pradė dami rinkimų kampaniją, turėtų pasiruošti atsakymus į visus įma nomus klausimus ir atsakyti žmo nėms, kodėl ne viskas, kas buvo ža dėta, yra įgyvendinta. „Jūs esate tie advokatai, kurie dirbsite su žmonėmis. Reikia pasa koti, kad ko nors neįgyvendinome dėl to, jog reikėjo nusileisti koali cijos partneriams“, – partijos na riams sakė I.Degutienė. Jai pritarė krašto apsaugos mi nistrė Rasa Juknevičienė. Ji tei gė mananti, kad opozicinės parti jos, kurios jau yra suplanavusios, kokius postus jų nariai užims po rinkimų, neturi nei Seimo pirmi ninkės, nei dabartinio premjero pamainos. Perspektyvomis tiki ir ministrė
TS-LKD perspektyvomis sakė ti kinti ir partijai nepriklausanti bei į Seimą nekandidatuosianti fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Tai, kad niekas iš opozicijos nie kada rimtai net ir nebandė perimti valstybės valdymo tokiomis sąly gomis, rodo, kad bent jau tie, kurie geba mąstyti, kai pasižiūri vakare į veidrodį, pripažįsta, kad realiai jo kių kitų alternatyvų nebuvo.“ „Ką visada buvo galima aptikti Tėvynės sąjungos požiūryje, kuris visiškai sutampa su mano požiūriu, – kad mes negalime būti ekonomi niai šizofrenikai, visiems žadėti mažinti mokesčius ir tuo pačiu me tu pažadėti visiems visko duoti, nes tai yra populiaru. Ir tuo pačiu metu įsivaizduoti, kad galima neprasko linti šalies, įgyvendinant tokią po litiką“, – kalbėjo I.Šimonytė. Pagal taryboje patvirtintą kan didatų vienmandatėse apygardo se sąrašą numatyta, kad A.Kubi lius sieks parlamentaro mandato Vilniaus Antakalnio apygardoje, I.Degutienė – Naujamiesčio apy gardoje. Buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui patikėta Fabijo niškių apygarda, užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui – Šeškinės, krašto apsaugos minist rei Rasai Juknevičienei – Žaliakal nio, žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui – Pramonės Kaune, frakcijos Seime seniūnui Jurgiui Razmai – Plungės-Rietavo.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nepaneigė, kad šią savaitę turėtų būti gauti karinių ekspertų pasiūlymai, ką būtų ga lima daryti esant tokiai situacijai. Pirmiausia laukiama Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) pasiū lymų, ar pirkti naujų lėktuvų, jei gu pirkti – kada tai būtina daryti, kiek kainuos pats pirkinys ir vė lesnis jo techninis išlaikymas. To kie pasiūlymai ministeriją turėtų pasiekti jau šį pirmadienį. „Mes pateiksime savo praneši mą, išdėstysime visus įmanomus variantus. O sprendimą vėliau pri ims politinė vadovybė“, – dien raščiui sakė KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis. Jis nedetalizavo, kokie gali mi KOP aprūpinimo problemos sprendimo variantai, tik patiki no, kad „visi jie bus subalansuo ti, protingi, taupantys valstybės lėšas“. Apsisprendimo dar nėra
Gavusi KOP pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgdama į kitų specialis tų patarimus, tai pat į bendrą vi sos valstybės bei jos kariuome nės finansinę situaciją, politinė šalies vadovybė – Krašto apsau gos ministerija, Vyriausybė, Pre zidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba – apsispręs, kaip derėtų pasielgti. Apsispręsti dar reikės laiko – mažiausiai kelių mėnesių. Tač iau tik im as i pol it in ius sprendimus priimti jau šiemet.
Anksčiau minėta, kad Lietuva gali nuspręsti per ateinančius kelerius metus įsigyti vieną ar kelis nau jus nedidelius naikintuvus – pa našius į pernai šalia Šiaulių sudu žusį L-39 „Albatros“. Vienas toks lėktuvas kainuoja kelis milijonus JAV dolerių, jo išlaikymas ir tech ninis aprūpinimas – dar po kelis milijonus litų per metus. Be to, svarstyta, kad Lietuva galbūt galėtų įsigyti naujų lėktu vų kartu su partneriais NATO lat viais ir estais. Tačiau gali būti apsispręsta kol kas likti su vienu „Albatros“ lėk tuvu, pasitikint technine Šiaurės Atlanto aljanso pagalba ir oro po licijos misija.
Avarija ore Pernai rugpjūčio pabaigoje vyks tant mokymams keturių kilomet rų aukštyje virš Šiaulių susidūrė vienas iš Lietuvos KOP naikintuvų L-39 ir oro policijos misiją atliekan tis prancūzų orlaivis „Mirage“. Lietuvių lėktuvas buvo smarkiai sugadintas ir nukrito į pelkę ša lia Rėkyvos ežero. „Mirage“ buvo tik truputį apgadintas ir netrukus sėkmingai nusileido Zoknių oro uoste. Per avariją auk ų nebuvo. Lietuvių lakūnai sėkmingai kata pultavosi. Speciali komisija nenustatė kaltų dėl šio incidento. Ji tvirtino, kad „tarp ekipažų įvyko nesusikalbė jimas“.
Nelaimė: per praėjusių metų rugpjūtį įvykusią avariją lietuvių lėktu
vas buvo smarkiai sugadintas ir nukrito į pelkę šalia Rėkyvos ežero.
KAM nuotr.
8
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1737 DB svaras sterlingų 1 4,1329 JAV doleris 1 2,6849 Kanados doleris 1 2,6393 Latvijos latas 1 4,9337 Lenkijos zlotas 10 7,8350 Norvegijos krona 10 4,4767 Rusijos rublis 100 8,4972 Šveicarijos frankas 1 2,8507
pokytis
–1,0754 % –0,5367 % –1,1924 % –1,0349 % –0,2406 % +1,2143 % –0,4758 % –0,8784 % +0,0807 %
Degalai toliau brangsta
Eksportas ir importas auga
Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą po puliariausio 95 markės benzino pardavė už 4,68 lito, arba 3 centais brangiau nei praėjusią savaitę. Dyzelinas šiose degali nėse kainavo po 4,61 lito, arba 5 centais daugiau nei prieš savaitę. „Statoil“ dega linėse visoje Lietuvoje vidutinė benzino ir dyzelino kaina per savaitę padidėjo atitin kamai 2 ir 4 centais, iki 4,66 ir 4,59 lito. Suskystintų dujų kaina nesikeitė.
Baltijos šalyse pastebėtas didžiausias vi soje ES eksporto ir importo augimas. Lie tuva per praėjusių metų sausio–spalio mėnesius pagal eksporto augimą buvo 4-a, o pagal importą – 3-ia iš visų 27 ES šalių. Palyginti su 2010 m., pernai šalyje buvo pastebėtas 32 proc. eksporto augi mas, jis pasiekė 57,4 mlrd. litų ir nusileido tik kaimynei Estijai. Šioje šalyje eksportas augo 44 proc.
Nelegalias lažybas tramdys dar ilgai Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus la žintis internetu negalima, bet ir nedrau džiama. Pernai gruodį teismas uždraudė dviem užsienio lažybų svetainėms teikti ir reklamuoti paslaugas Lietuvoje, tačiau jo se nevaržomai lažintis tebeįmanoma. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Patyrė milijoninę žalą
Spėjimai dėl ateityje vyksiančių įvykių baigties, statant nustatytą pinigų sumą, yra viena iš azarti nio lošimo formų. Azartiški žmo nės negaili pinigų lažyboms ir daž niausiai net nesusimąsto, ar tai daro legaliai, ar ne. Pasirodo, Lietuvoje galima leng vai prieiti prie užsienio lažybų sve tainių, kurios Lietuvoje veikia ne legaliai, nes neturi reikiamų lažybų organizavimo licencijų. Nepaisyda mos Lietuvos įstatymų užsienio la žybų svetainės nesunkiai prisitaikė prie mūsų šalies rinkos: lankyto jams iš Lietuvos svetainių turinys pateikiamas lietuvių kalba, yra su darytos galimybes atsiskaityti litais per Lietuvoje veikiančius komerci nius bankus, galima lažintis dėl Lie tuvoje vykstančių įvykių, o patekti į šias svetaines nesunku tiesiog spus telėjus reklaminę nuorodą kuriame nors populiariame portale. Legaliai Lietuvoje veikiančioms lažybų bendrovėms kantrybė trūko prieš pusantrų metų ir jos su ieš kiniu prieš penkias Lietuvoje nele galiai veikiančias užsienio įmonių lažybų svetaines kreipėsi į teismą. Didžiosios šalies lažybų bendro vės „TopSport“, „Orakulas“ ir jas vienijantis Lažybų organizato rių aljansas suskaičiavo, jog dėl to patyrė per 1 mln. litų žalą, ir teis mo paprašė iš svetaines valdančių bendrovių priteisti šią sumą. Svarbus pripažinimas
Nors pernai gruodį Vilniaus apy gardos teismas atmetė žalos atlygi nimo prašymą, vis dėlto pasiektas nemenkas laimėjimas apribojant nelegalų verslą Lietuvoje. Pasak ieškovams minėtoje byloje atstovaujančios advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & PARTNERS partnerio Evaldo Rapolo, teismas uždraudė užsienio lažybų bendro vėms „Nordic Gaming Group Ltd“ ir „Unibet Ltd“ teikti lažybų or ganizavimo paslaugas ir jas rekla muoti Lietuvoje. „Teismas konstatavo, kad įmo nės, teikiančios paslaugas interne
to svetainėje, buveinė yra ta vieta, kur ji verčiasi ekonomine veikla, o buveine negalima laikyti tos vie tos, kur saugoma interneto svetai nę palaikanti techninė įranga, ar tos vietos, kur galima pasiekti in terneto svetainę“, – sakė E.Rapo las. Pasak jo, toks teismo sprendi mas yra labai svarbus, bet užsienio lažybų svetaines valdančios bend rovės teisme gynėsi, kad joms ne reikia Valstybinės lošimų priežiū ros komisijos licencijų, nes jos neva Lietuvoje veiklos nevykdo.
Evaldas Rapolas:
Jeigu teismo spren dimas bus tinkamai įgyvendintas, Lietu vos lažybų bendro vės neabejotinai tu rės geresnes verslo sąlygas nei šiuo metu. „Teisėjų kolegijai net nekilo abe jonių, kad lažybų svetainės yra orientuotos į Lietuvos vartotojus, ir pripažino, kad minėtos bendro vės teikia azartinių lošimų inter netu paslaugas Lietuvoje“, – tei gė E.Rapolas. Techninių galimybių nėra
Kelias iki šio sprendimo priėmi mo buvo nelengvas. Iš pradžių bu vo manoma, kad nelegalias lažy bas internetu Lietuvoje bus galima sutramdyti tiesiog užblokuojant prieigas prie konkrečių interneto svetainių.
Nevaržomi: užsienio šalyje registruotos bendrovės lažybų paslaugas teikia Lietuvoje nemokėdamos mo
kesčių ir net nepaisydamos teismo sprendimo.
Anot E.Rapolo, teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos prie mones, kurioms galiojant prieigos prie interneto svetainių turėjo būti blokuojamos. Tačiau didžioji dalis interneto teikėjų nesiėmė to daryti. Jie teigė, kad neturi techninių gali mybių ir kad tokie sprendimai rei kalauja didžiulių investicijų. Toks pareiškimas esą dar labiau apsun kino kovą su šia nelegalia veikla. Pasak tarptautinius ryšio kana lus valdančios bendrovės „Teo LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio, nors teismas uždraudė užsienio la žybų bendrovėms veikti Lietuvoje, jokių įpareigojimų ryšio paslaugų teikėjams teismas neskyrė. „Svarstant galimą prieigų prie šių svetainių uždraudimą Ryšių reguliavimo tarnyba kalbėjo, kad techniškai neįmanoma taikyti teis mo siūlytų blokavimo priemonių ir uždrausti visas galimas prieigas per Lietuvoje veikiantį interneto tink lą“, – sakė A.Bubnelis. Anot „Teo LT“ atstovo, nelegali veikla ne turėtų būti vykdoma, tačiau su ja įstatymų nustatyta tvarka turi ko voti teisėsaugos institucijos. Anksčiau „Teo LT“ skelbė, kad, norint blokuoti prieigas prie nele galių lažybų svetainių, reiktų įsi gyti apie 13–15 mln. litų kainuo jančią specialią įrangą. O dėl to esą brangtų interneto paslaugos visiems vartotojams. Žala daroma toliau
Jeigu Vilniaus apygardos teismo sprendimo niekas neapskųs, jis tu rėtų įsigalioti šios savaitės pabai goje. Tačiau abejojama, ar teismo sprendimas bus vykdomas, nes ir
toliau galima nevaržomai pasiek ti nelegalias lažybų svetaines ir jo se lažintis. „Kai teismo sprendimas įsigalios, bet jis nebus vykdomas, Lietuvos lažybų bendrovės turės teisę kreip tis į valstybes, kuriose tos bendro vės veikia, dėl teismo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdy mo. Jeigu teismo sprendimas bus tinkamai įgyvendintas, Lietuvos lažybų bendrovės neabejotinai tu rės geresnes verslo sąlygas nei šiuo metu“, – pabrėžė advokatų konto ros NORDIA BAUBLYS & PART NERS partneris E.Rapolas. Pasak pašnekovo, nelegali lažy bų svetainių veikla daro neigiamą įtaką tiek valstybės biudžetui, tiek rinkai, tiek visuomenei. „Užsienyje registruotos, bet Lie tuvoje veikiančios bendrovės ne moka teisės aktais nustatytų mo kesčių, tinkamai nekontroliuoja, kad lažybose dalyvautų tik pilna mečiai asmenys. Iš esmės neuž tikrinama asmenų teisė turėti galimybę apriboti savo lošimų po traukį siekiant minimizuoti neigia mus lošimo padarinius, pasireiš kiančius liguistu potraukiu lošti ir pan.“, – vardijo pašnekovas. Kovoja šešerius metus
Valstybinė lošimų priežiūros ko misija pripažįsta, kad jos veiksmai kovoje su nelegaliomis interneti nėmis lažybomis nedavė norimų rezultatų. „Patys esame padarę viską, su šiuo reiškiniu kovojame jau šeštus metus. Pirmiausia, su šių nelegalių lažybų svetainių reklama – esame surašę administracinio teisės pa
„Shutterstock“ nuotr.
žeidimo protokolus. Esame krei pęsi į ryšio operatorius dėl netei sėtai Lietuvoje veikiančių svetainių blokavimo. Taip pat esame įspė ję pačias užsienio bendroves, kad jos Lietuvoje veikia nelegaliai, ta čiau į tai sureagavo vos kelios. Jos atsakė, kad esą nieko nepažeidžia“, – kalbėjo Arnoldas Dilba, Valsty binės lošimų priežiūros komisijos vyr. specialistas. Pasak jo, jeigu užsienio lažybų bendrovės gerbtų Lietuvos teis mų sprendimus, jos turėtų nu traukti savo veiklą, t. y. nesirekla muoti Lietuvoje, nepriimti įmokų iš Lietuvos. „Bet kyla abejonių, ar sprendimas bus vykdomas net jam įsiteisėjus. Jeigu dabartinis spren dimas bus apskųstas, tai kol jį iš nagrinės Apeliacinis teismas, byla gali baigtis tik metų pabaigoje“, – sakė pašnekovas. A.Dilbos teigimu, kovojant su nelegaliomis lažybomis internetu Valstybinė lošimų priežiūros ko misija yra pateikusi Azartinių lo šimų įstatymo pataisas, tačiau ir jos sunkiai skinasi kelią.
Lažybos 2011 m. 4 bendrovės veikė teisėtai veikė 183 lažybų punktai 240 mln. litų lažybose statė lažy
bininkai 218 mln. litų lažybose atsiėmė la
žybininkai 22 mln. litų iš lažybų uždirbo
bendrovės Šaltinis: Valstybinė lošimų priežiūros komisija
9
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
ekonomika
Lietuva – tarp Europos pirmūnų
Suvaldžiusi viešuosius finansus, Lietuva tarptautinių institucijų vertinama geriau nei dauguma kitų Europos šalių. Tuo įsitiki nusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Šiandien Lietuva nėra ta valsty bė, kuri linksniuojama pasauly je su negatyviu fonu. O tokių vals tybių yra labai daug“, – Tėvynės sąj ungos-Liet uvos krikšč ion ių demokratų partijos taryboje kal bėjo ministrė. Ji atkreipė dėmesį, kad penktadienį reitingų agentū ra „Standard & Poor’s“ sumažino devynių Europos šalių skolinimosi reitingą, iš jų ir Prancūzijos. „Šiandien mūsų ir Italijos rei tingas skiriasi vienu laipteliu, nors Italija yra trečia pagal ekonomi kos išsivystymo lygį ES. Kai kurių valstybių skolos vertybiniai popie riai jau laikomi šiukšlėmis. Ir tai ne tik graikai – ir Portugalija, ir Kip ras, ir kitos valstybės. Mūsų šiame fone niekas neminimi“, – kalbėjo finansų ministrė. I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pastangas taip pat įvertino Europos Komisija. „Komisija, nuo sausio 1-osios pradėjusi barti vals
Ingrida Šimonytė:
Šiandien mūsų ir Ita lijos reitingas skiriasi vienu laipteliu, nors Italija yra trečia pagal ekonomikos išsivys tymo lygį ES. tybes, kurios nepakankamai ėmėsi priemonių, kad suvaldytų savo fi nansus, barė Belgiją, Maltą, Kiprą, Lenkiją, o Lietuva išvis nepaminė ta šiame kontekste, nes tvirtai lai kėsi savo įsipareigojimų ir tos pa čios politikos, nesvarbu, kad šiais metais yra Seimo rinkimai“, – kal bėjo finansų ministrė. Lietuvos Vyriausybė, motyvuoda ma būtinybę mažinti biudžeto defi citą – pajamų ir išlaidų skirtumą,
Pasiūlymas nelogiškas, bet lieka galioti Vyriausybės pasiūlymas iki 850 li tų didinti minimalią mėnesinę algą lieka galioti, nors sumažinus eko nomikos augimo prognozes tai ir nebeatitinka realijų. Taip tikina premjeras Andrius Kubilius.
Pasak Vyriausybės vadovo, Minist rų kabinetas projektą pateikė, kai tikėjosi vidutinės algos augimo 5 proc., o dabar prognozuojamas tik 1,5 proc. atlyginimų didėjimas. „Mūsų pasiūlymas didinti mi nimalią algą nuo 800 iki 850 li tų toliau lieka galioti, nors noriu priminti, kad tokį pasiūlymą pa teikėme 2011 m. pirmą pusmetį, kai Lietuvos ekonomika labai sparčiai atsigavo ir augo, eksportas pasie kė stebėtinas aukštumas“, – žur nalistams sakė premjeras. „Tuo metu skaičiavome, kad 2012 m. vidutinis atlyginimas gali
augti daugiau kaip 5 proc. Praeitų metų pabaigoje peržiūrėję ekono mikos prognozes turėjome kons tatuoti, kad vidutinis atlyginimas augs daugiausia apie 1,5 proc.“, – sakė A.Kubilius. „O minimalaus atlyginimo didi nimas nuo 800 iki 850 litų reiškia, kad minimalų atlyginimą planuo jama didinti beveik daugiau nei 6 proc. Tad mūsų pateiktas pasiūly mas dėl minimalios algos nebea titinka tos ekonominės realybės, kurioje Lietuva gyvens šiais me tais“, – teigė ministras pirminin kas. Sprendimo dėl minimalios mė nesinės algos ir viso trišalio susita rimo 2012 m. Vyriausybės, darbda vių bei profesinių sąjungų atstovai pernai lapkričio pabaigoje nepriė mė, o diskusijas atidėjo. BNS inf.
Konfliktas: Vyriausybė sutiktų šiek tiek didinti minimalią mėnesinę al
gą, bet toks pokytis netenkina profsąjungų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
teigia, kad to nepadarius skolinima sis taptų nepakeliamai brangus. Vis dėlto premjeras Andrius Ku bilius perspėja, kad euro zona dar neturi tinkamų priemonių krizei suvaldyti, o tai gali paveikti ir Lie tuvos ekonomiką. „Aš nesiimčiau vertinti reitin gų agentūrų veiklos. O tai, kad euro zona turi problemų ir vis dar netu ri tinkamų priemonių joms išspręs ti ir suvaldyti, yra akivaizdu“, – sakė premjeras, komentuodamas Pran cūzijos ir dar aštuonių Europos šalių skolinimosi reitingų sumažinimą. A.Kubiliaus teigimu, prieš dve jus metus euro zonoje buvo kal bama tik apie Graikijos problemas dėl didelės skolos, tačiau vėliau tos pačios problemos apėmė Por tugaliją, Airiją, o „dabar jau kalba me apie Italijos problemas ir pra dedame kalbėti apie Prancūzijos problemas“.
Viltys: šalies vadovai teigia, kad Lietuva finansų rinkose vertinama ge
BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
rai, todėl kreditoriai mūsų smaugti neturėtų.
10
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
sportas Nesulaikė aukštaūgių
D.Zubraus perdavimas
L.Kleiza vėl nežibėjo
Vienintelėse savaitgalį vyku siose Lietuvos krepšinio ly gos (LKL) rungtynėse Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai svečiuose 93:54 įveikė Kau no „Baltų“ komandą. Jaunieji kauniečiai niekaip nesugebėjo įminti aukštaūgio Jono Valan čiūno mįslės – vidurio puolė jas pelnė 21 tašką.
Vienuoliktą rezultatyvų perda vimą 44-ose NHL reguliaraus sezono rungtynėse atliko Dai nius Zubrus, o 25-ą pergalę iš kovojusi lietuvio atstovaujama Naujojo Džersio „Devils“ ko manda Rytų konferencijoje įsi tvirtino šeštoje vietoje. „Devils“ ledo ritulininkai svečiuose 2:1 įveikė Vinipego „Jets“.
NBA pirmenybėse Toron to „Raptors“ klubas su Linu Kleiza svečiuose 64:77 nusi leido Rytų konferencijos ly derei Čikagos „Bulls“. Tai buvo ketvirta „dinozaurų“ nesėkmė iš eilės. Lietu vis įmetė 5 taškus, atkovo jo 3 kamuolius ir dusyk pra sižengė.
Revanšas pasiektas
Lyderis: Nerijus Atajevas vėl vedė komandą į priekį.
Simono Švitros nuotr.
Rankinio stebuklas Vilniuje Lietuvos rankinio rinktinės sva jonė antrą kartą prasibrauti į pla netos pirmenybes vis dar gyva. Vakar Vilniuje vykusiose Euro pos zonos 5-os atrankos grupės rungtynėse su Šveicarija mūsiš kiai išplėšė lygiąsias – 24:24.
Šio rezultato lietuviams užteko, kad iškovotų vienintelį kelialapį į planetos pirmenybių atkrinta mąsias varžybas. Nors pirmaja me tarpusavio mače Šafhauzene lietuviai iškovojo pergalę 28:26 ir, pasak komandos vyriausiojo trenerio, Gintaro Savukyno, ne paliko varžovams jokių šansų, su startiniu jauduliu šį kartą mūsiš kiai nesusitvarkė. Ant prarajos krašto atsidūrę šveicarai nuo pat dvikovos pra džios čiupo jautį už ragų ir iš siveržė į priekį 6:3. Lietuviams pavyko atsitiesti ir išlyginti rezul tatą, tačiau netrukus šveicarai vėl surengė kelias sėkmingas atakas ir atitrūko 13:9. Po pirmų 30 mi nučių kovos jie pirmavo 15:12. Po pertraukos šveicarai inicia tyvos neatidavė (17:13). Nerijaus Atajevo vedami mūsiškiai bandė spurtuoti ir priartėjo 16:18, 19:21. Likus 8 minutėms iki dvikovos
pabaigos Tomas Eitutis pagaliau išlygino rezultatą (22:22). Mačo pabaiga susiklostė dra matiškai. Pagrindinis rungtynių laikas baigėsi rezultatu 24:24, ta čiau rungtynių arbitrai į mūsiškių vartus skyrė 11 m baudinį. Varti ninkas Arūnas Vaškevičius sukū rė stebuklą. Jis atrėmė baudinį ir padovanojo Lietuvai kelialapį į ki tą varžybų etapą.
Lietuviai į pasaulio rankinio čempiona to finalinį etapą iki šiol yra patekę tik vieną kartą.
5-oje grupėje taip pat rungty niavo Italijos rankininkai. Juos mūs išk iai nam uose pran oko 34:25, o išvykoje sužaidė lygio siomis - 25:25. Lietuviai į pasaulio ranki nio čempionato finalinį etapą iki šiol yra patekę tik vieną kartą – 1997 m. Japonijoje. Tame turnyre mūsiškiai užėmė dešimtą vietą. KD inf.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pratę sė pergalių seriją VTB Vieningosios lygos čempiona te. Kauniečiai vakar ant menčių paguldė ir „Astanos“ klubą iš Kazachstano. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Rezultatas: Reevesas Nelsonas sužaidė kol kas geriausias rungtynes
„Žalgirio“ sudėtyje.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Trijuose turnyruose šiemet dalyvau jantys Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai iškovojo aštuntąją perga lę iš eilės. Vieną didžiausių staigmenų pirmajame rate pateikęs ir kauniečius savoje aikštelėje 86:78 palaužęs „As tanos“ klubas šį kartą „Žalgirio“ tvir tovėje buvo priverstas kapituliuoti. Italo Matteo Boniciolli vadovau jama komanda gana pakiliai pradė jo susitikimą ir pirmajame ketvirtyje sugebėjo sėkmingai vytis šeiminin kus – 22:27. Po pertraukėlės „Žal giris“ stabtelėjo ir nesugebėjo taškų pelnyti beveik keturias antrojo kėli nio minutes. Tačiau kaip jau šį sezoną
tapo įprasta, sunkiu metu iniciatyvos ėmėsi Sonny Weemsas. Amerikietis pataikė tolimą metimą, ir netrukus „Žalgiris“ šoktelėjo į priekį – 35:26. Prieš pat pertrauką svečiai surengė kelias sėkmingas atakas ir kauniečių pranašumas aptirpo – 37:34. Antrąją rungtynių pusę spurtu 7:1 pradėjo „Astana“, tačiau vos tik paju tę pavojų (38:41), žalgiriečiai dar kartą truktelėjo į priekį. Šeimininkai laimėjo atkarpą 16:2 ir vėl susikrovė dviženklį pranašumą (54:43). Lemiamame ket virtyje šeimininkų pranašumas abe jonių nekėlė. „Žalgiris“ šventė perga lę 82:66 ir pasiekė revanšą.
Rungtynių statistika
Komentarai
Aleksandras Trifunovičius
„Astana“:
Paulius Jankūnas
P
Komandų rodikliai:
„Žalgirio“ kapitonas
Ž
inojome, ką varžovai gali, ta čiau pirmoje rungtyn ių pu sėje neįsiklausėme į trenerio žodžius ir buvome priversti vargti. Vis gerinome savo žaidimą, o ketvirtajame kėlinyje įjungėme aukš tesnę pavarą ir to šį kartą pakako.
„Žalgirio“ treneris
rieš dvikovą sakiau savo vai kinams, jog esame stipresni už savo priešin ink us, ir tai įrodėme. Norėjau leisti pasi reikšt i visiems krepšininkams, todėl neišvengėme bangavimo. Kelis kartus turėjome dviženklę persvarą, tačiau ją iššvaistydavome. Norėčiau, kad žaidė jai neprarastų koncentracijos.
„Žalgiris“ – „Astana“ 2012 01 15, Kauno „Žalgirio“ arena.
82:66
(27:22, 10:12, 19:19, 26:13) „Žalgiris“: P.Jankūnas (6 atkovoti kamuoliai), R.Jav tokas (8 atkovoti kamuoliai) ir S.Weemsas po 11 taškų, M.Kalnietis 10, T.Delininkai tis 9, R.Nelsonas (7 atkovoti kamuoliai) ir M.Popovičius 7, D.Collinsas 6, D.Šalenga ir M.Rakovičius po 4, T.Klimavičius po 2. R.Marshallas 17, B.Cetkovičius 14, E.Wil liamsas 12, J.Johnsonas ir A.Ponomariovas po 6, V.Fadeikinas 4, D.Klimovas 3, M.Vo jejkovas ir A.Skorniakovas po 2. dvitaškiai – 21/38 (55 proc.) ir 23/43 (53 proc.), tritaškiai – 4/19 (21) ir 2/11 (18), baudų metimai 28/36 (78) ir 14/20 (70), atkovoti kamuoliai – 33 ir 34, rezultatyvūs perdavimai – 8 ir 12, klaidos - 11 ir 15, pe rimti kamuoliai – 8 ir 4.
Iš Pekino – su trimis sidabro medaliais Simona Krupeckaitė dar kartą įro dė, kad yra viena geriausių dvira čių treko meistrių visoje planeto je. Kinijos sostinėje Pekine vyku siame trečiajame 2011–2012 m. se zono pasaulio taurės varžybų eta pe lietuvė vėl demonstravo įspū dingą formą ir susižėrė tris sidab ro medalius.
Akimirka: sprinto rungties finale tarp S.Krupeckaitės (dešinėje) ir ki
nės Guo Shuang vyko labai atkakli kova.
AFP nuotr.
Vakar vykusios keirino rungties finale Lietuvos dviratininkė nusi leido tik Kinijos atstovei Guo Shu ang. Pirmajame ir antrajame keiri no rungties etapuose lietuvė savo grupėje atvažiavo pirma. Tai pačiai Kinijos atstovei S.Kru peckaitė pralaimėjo ir sprinto var
žybų finale. Pusfinalyje lietuvė 2:0 nugalėjo treko šeimininkę Junhong Lin, tačiau finale tokiu pačiu re zultatu nusileido tai pačiai Kinijos dviratininkei Guo Shuang. „Tikrai labai džiaugiuosi mū sų komandos ir savo pasirodymu. Kinės atrodė ypač piktos: vien per komandų sprintą iš pirmų keturių vietų tris užėmė šios šalies atsto vės. Sprinte taip pat vyko įnirtinga kova, tad, manau, kinės nesiruošė užleisti pozicijų“, – sakė S.Kru peckaitė. Iškovojusi 10 įskaitinių taškų S.Krupeckaitė tapo rungties lyde re bendroje pasaulio taurės var žybų įskaitoje. Lietuvė surinko 19
taškų ir tašku aplenkė pirmavusią vokietę Kristiną Vogel bei į trečią ją poziciją smuktelėjusią rusę Vik toriją Baranovą. Taip pat sprinto varžybose daly vavusi G.Gaivenytė bendroje įskai toje liko dvylikta tarp 42 dalyvių ir įskaitinių taškų nepelnė. Trečią sidabro medalį S.Kru peckaitė iškovojo su Gintare Gai venyte. Pirmąją varžybų dieną komandų sprinto rungties finale lietuvės nuotolį įveikė per 33,747 sek. Mūsiškes dviratininkes ap lenkė tik auksą iškovojusios Kini jos atstovės Guo Shuang ir Gonh Jinjie (33,055 sek.). KD inf.
11
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas
Toli nuo lyderių
Lietuvio šou Amerikoje
Pasižymėjo M.Žaliūkas
Čekijoje vykstančiame Tarptau tinės biatlono sąjungos (IBU) pasaulio taurės varžybų penkta jame etape 61-ą vietą tarp 102 dalyvių užėmė Tomas Kaukė nas (nuotr.). Lietuvis 2 min. 37,3 sek. pralaimėjo antrą pergalę iš kovojusiam šio sezono lyderiui olimpiniam čempionui norvegui Emiliui Helge Svendsenui.
Floridos universiteto ketvirta kursis Deividas Dulkys į gar siojo Šiaurės Karolinos univer siteto krepšį smeigė 8 tritaš kius ir surinkęs 32 taškus pa siekė karjeros NCAA rezulta tyvumo rekordą. Lietuvio at stovaujama „Seminoles“ eki pa 90:57 sutriuškino „Tar Heels“ krepšininkus.
Škotijos futbolo čempionato rungtynėse Edinburgo „Hearts“ 5:2 nugalėjo „St Mir ren“ vienuolikę. Jau 1-ąją su sitikimo minutę Marius Žaliū kas įmušė pirmąjį įvartį šį se zoną į varžovų vartus. Tiesa, gynėjas aikštėje išbuvo vos 12 min., nes buvo pašalintas iš aikštės.
„Balticos“ sėkmė grindžiama ne pažadais
Vakar vėlai vakare Lie tuvos lai ku finišavo 33-iąjį kartą organizuo tas Dakaro ralis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vilniaus „Baltica“ savo gerbėjams padovanojo tris pergales iš eilės prieš rusų OGI ekipą, o koman dos treneris Dmitrijus Medvede vas ir kapitonas Vadimas Chvo lesas džiaugiasi, kad žaidimas vis gerėja. Atėmė taškus
Tik stebuklas paskutinėje atkarpoje galėjo išgelbėti ir automobilių bend roje įskaitoje antroje vietoje žengiantį Nani Romą. Šansų pasivyti lenktynė se pirmaujantį prancūzą Stephane‘ą Peterhanselį dar turėjęs katalonas priešpaskutiniame etape įstrigo ko pose ir sugaišo beveik pusvalandį. Patyręs S.Peterhanselis priėmė eilinį išmintingą sprendimą ir dar labiau padidino atotrūkį. Prieš pa skutinį etapą jo vairuojamas „Mi ni“ pagrindinį konkurentą lenkė daugiau nei 40 min. „Tiesiog puikiai įvertinome tra są. Nusprendėme važiuoti šiek tiek nuleistomis padangomis, kad įveik ti kopas būtų lengviau. Tai pui kiausiai pasiteisino“, – džiaugė si 46-erių lenktynininkas, kuriam iki šio Dakaro prestižinėse lenkty nėse buvo pavykę triumfuoti devy nis kartus. 1991, 1992, 1993, 1995, 1997 ir 1998 m. jis tai padarė lenk tyniaudamas motociklu, o 2004, 2005 ir 2007 m. – automobiliu.
„Žaidėme su labai gerai organi zuota komanda, kuri turi puikų vartininką. Tai rodo statistika, dvigubai daugiau kartų siuntėme ritulį į vartus, tačiau vartininką įveikti buvo be galo sunku, – po trečiųjų pergalingų rungtynių su OGI kalbėjo vyriausiasis Vilniaus komandos treneris. – Džiaugiuo si, kad mūsų komanda sugebėjo puikiai judėti aikštelėje, pasirin kome teisingą taktiką.“ Treneris pastebėjo, kad var žovai trečiose rungtynėse buvo kiek išsekę. „Trečiajame kėliny je atrodė, kad mūsų žaidėjų aikš tėje daugiau. Manau, mes suge bėjome geriau pasiruošti fiziškai ilgam rungtynių maratonui. Su žaidėme tris mačus ir surinkome 8 taškus. Manau, tai yra labai ge ras rezultatas. Atėmėme taškus iš stiprios ekipos“, – sakė treneris. Pirmąjį susitikimą „Baltica“ laimėjo dviejų įvarčių skirtumu, antrose prireikė pratęsimo ir auk sinio vilniečių puolėjo Andrejaus Židkovo įvarčio, o trečiose rung tynėse, kurios baigėsi rezultatu 4:2, viskas išsisprendė tik trečia jame kėlinyje. Iš viso šiuo metu „Baltica“ turi 56 taškus ir išlieka antroje Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos Vakarų diviziono po zicijoje, nuo lyderio „Zelenograd“ atsilikdama vos 5 taškais.
A.Ardavičius nežibėjo
Varžovų nenuvertina
Finišas: vakar vakare Dakaro ralio dalyviai Peru sostinėje Limoje baigė maratoną. AFP nuotr.
Lietuvis ištvėrė Dakaro karštinę Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Liko be pietų
Paskutinis įskaitinis greičio ruo žas tebuvo formalumas. Tvirtas lyderių pozicijas galėjo išjudinti tik nenumatyti gedimai ar šiurkš čios klaidos. Vienintelis ralyje dalyvaujan tis mūsų šalies atstovas Gintau tas Igaris įgyvendino savo svajonę. Lietuvis su dar 97 motociklininkais pasiekė Peru miestą Piską. Nuo jo iki sostinės Limos, kur ir finišavo lenktynių maratonas – 283 km, iš kurių įskaitiniai vos 29. Antroje lenktynių pusėje 44-erių kretingiškis įgavo pagreitį ir kaskart po truputį kopė į viršų bendroje mo tociklininkų klasifikacijoje. Prieš paskutinį 13-ąjį greičio ruožą G.Iga ris baigė 75-oje pozicijoje, o bendroje įskaitoje pakilo į 82-ąją vietą. Tryliktajame etape mūsų šalies sportininkas turėjo atsisakyti pie tų, kadangi teko spręsti mechani nes problemas. Degalų papildy mo vietoje G.Igaris pastebėjo, kad iš karbiuratoriaus vamzdelio teka benzinas. Prireikė šiek tiek laiko, kad gedimas būtų pašalintas.
Bendra įskaita Automobiliai: 1. S.Peterhansel is (Prancūzija, „Mini“ – 38 val. 28:51 min.), 2. N.Roma (Ispanija, „Mini“ – atsiliko 42:57.), 3. Ginielis De Villiers (Pietų Af rika, „Toyota“ – atsiliko 1:15:09). Motociklai: 1. C.Despres as (Pran cūz ija, KTM – 43 val. 01:54 min), 2. M.Coma (Ispan ija, KTM – atsil iko 11:03), 3. Helderas Rodriguesas (Por tugal ija, „Yamaha“ – atsil iko 1:11:27). Sunkvežimiai: 1. G.De Rooyus (Olan dija, „Iveco“ – 44 val. 49:45 min.), 2. H.Stacey (Olandija, „Iveco“ atsiliko – 53:16.), 3. A.Ardavičius (Kazachsta nas, „Kamaz“ atsiliko 1:48:25).
Favoritas įtampą atlaikė
Motoc ikl ų lenktyn ių favor it ų akistatą laimėjo prancūzas Cyri las Depresas. Jam pavyko atlai kyti įtampą ir ispano Marco Co mos spaudimą. Priešpaskutiniame greičio ruože ispanas turėjo puikų šansą tapti Dakaro nugalėtoju, ta čiau padarė nedidelę klaidą nuva žiuodamas neteisingu keliu, o vė liau dar buvo priverstas sumažinti tempą, kadangi pradėjo strigti jo vairuojamo KTM motociklo pava rų dėžė.
G.Igaris turėjo at sisakyti pietų, ka dangi teko spręsti mechanines proble mas. Tuo pasinaudojęs C.Depresas šo ko į priekį ir praktiškai nulėmė lenk tynių maratono baigtį. Prieš pasku tinį greičio ruožą prancūzas savo oponentą lenkė daugiau nei 11 min. M.Coma nesitikėjo stebuklo ir pripažino savo pralaimėjimą. Tai pa tvirtina ir faktas, kad po 13-ojo etapo M.Coma paspaudė ranką ir pasvei kino C.Depresą, iškovojusį ketvirtą jį čempiono titulą. Anksčiau 37-erių prancūzas Dakaro nugalėtoju buvo tapęs 2005, 2007 ir 2010 m. „Nesu iš tų žmonių, kurie džiau giasi komandos draugo nelaimė mis, tačiau Dakare nutinka daug įvairių dalykų. Šį kartą Marcas tu rėjo problemų ir jos buvo lemtin gos. Psichologiškai tai buvo labai sudėtingas ir sunkus etapas“, – prisipažino C.Depresas. „Per visą lenktynių maratoną padariau tik keletą smulkių klaidų ir labai gaila, kad nugalėtojo likimą nulėmė ne sportas, o nelemtas me chaninis gedimas“, – po finišo ap gailestavo M.Coma.
Vėl – prancūzas
Priešpaskutiniame etape nepavyko sublizgėti lietuviškų šaknų turinčiam „Kamaz“ sunkvežimiu važiuojan čiam Artūrui Ardavičiui. Kazachs tano atstovas greičio ruožą įveikė tik septintas, tačiau išstumti jo iš pirmo jo lenktynininkų trejetuko varžovams praktiškai nebuvo įmanoma. Etapą laimėjo ketvirtoje bendros klasifikacijos vietoje esantis kitas „Kamaz“ atstovas Andrejus Kar ginovas, tačiau rusą nuo A.Arda vičiaus skyrė daugiau nei trijų va landų praraja. Lyderio poziciją ir toliau tvirtai savose rankose laikė „Iveco“ vairuo jantis olandas Gerardas De Rooyus. Jis priešpaskutiniame etape neiš vengė incidento, kai atsimušė į var žovą, tačiau nubaustas nebuvo. Savo komandos draugą ir tautietį Hansą Stacey jis lenkė beveik valanda.
Paklaustas, kokią kalbą rėžia žai dėjams per pertraukas, kai įtemp tose rungtynėse rezultatas bū na lygūs, treneris atsakė atvirai. „Tikrai negaliu pasakyti, nes kal boje būna labai daug necenzūri nių žodžių, – juokėsi D.Med vedevas. – Pirmiausia žaidėjų paprašau, kad nedarytų vaikiškų klaidų. Juk kiekvienos komandos sėkmės formulė – sunaikinti blo gąsias savybes ir išpuoselėti ge rąsias. To ir siekiame.“ Siekti pergalių, pasak trene rio, komandai padėjo gerai pasi rinkta taktika. „Buvau įsitikinęs, kad mūsų vaikinai atsilaikys fi ziškai, kadangi pirmose rungty nėse žaidėme keturiais penketais, varžovai pasirinko galimybę žais ti trimis, todėl jautėmės kur kas žvalesni, – sakė D.Medvedevas.
– Dabar laukia šešios dvikovos su dviem Latvijos komandomis. Gerbėjai priprato prie pergalių, tačiau pažadų dalyti nesinori.“ D.Medvedevo teigimu, tiek Ry gos „Juniors“, tiek „Prizma“ šiuo metu stiprina savo sudėtis, todėl būsimų varžovų negalima nuver tinti. „Ir mūsų penketai yra šiek tiek pasikeitę, negalime pasaky ti, kad esame susižaidę 100 pro centų, – kalbėjo treneris. – Ta čiau prieš kiekvienas rungtynes ruošiamės tik pergalei.“ Ypatinga padėka
„Vilniuje pasiekėme puikų rezulta tą. Varžovų aikštelėje buvome pra laimėję dukart – vieną kartą gavo me sausai, kitą kartą pralaimėjome per pridėtinį laiką, todėl tikrai tu rime džiaugtis iškovotais 8 taškais, – po pergalingo turo kalbėjo ko mandos kapitonas V.Chvolesas. – Įrodėme, kad esame stipresni.“ Kapitonas prisipažino, kad šiose rungtynėse pastebėjo, jog vilnie čių žaidimas tik gerėja. „Pasakysiu tiesiai, ilgai laukiau, kada įvarčius pradės mušti visi žaidėjų penketai. Dabar mūsų komandoje išplėšti pergalę gali bet kuris penketas“, – džiaugėsi ledo ritulininkas. Jo iniciatyva po paskutinės per galės savo žiūrovų akivaizdoje šeš tadienį buvo organizuota ir spe ciali padėka žiūrovams – žaidėjai išsirikiavo eilute, o ratą apsukęs kapitonas trenkėsi į eilės priekyje stovintį vartininką Nikiforą Ščer bą, ir visa komanda sugriuvo tar si domino kaladėlės vienas paskui kitą. „Internete pamačiau, kaip tai daro kiti, per pietus pasiūliau pergalės proga tai padaryti vaiki nams. Padarėme. Viskas buvo ge rai, tik N.Ščerba atsistojo pirmas, matyt, buvo pamiršęs, ką plana vome, bet visai neblogai išėjo“, – šypsojosi V.Chvolesas.
Pažanga: „Balticos“ kapitono
V.Chvoleso teigimu, komanda demonstruoja vis solidesnį žai dimą. Simono Švitros nuotr.
12
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
pasaulis Raginimas Izraeliui
Rinko parlamentą
Sprogo laivas
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino nu traukti Izraelio vykdomą „okupaciją“ arabų pasaulyje ir sakė, kad neteisėtos gyven viečių statybos prieštarauja dviejų valstybių sprendimui. Pasak Ban Ki-moono, žydų naujakurių „gyvenvietės, nau jos ir senos, yra neteisėtos“.
Kazachstane vakar vyko parla mento rinkimai. Balsavimas vy ko praėjus mėnesiui po kruvinų riaušių, kai per streikuojančių naftos pramonės darbininkų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo 16 žmonių. Priėmus nau jas taisykles, antroje vietoje li kusi politinė jėga taip pat gaus vietų parlamente.
Įvykus sprogimui prie Pietų Korėjos vakarinių krantų, nu skendo šios šalies tanklaivis, žuvo mažiausiai penki įgulos nariai. Dar penkis laivo įgu los narius pavyko išgelbėti, kiti šeši laikomi dingusiais be žinios. Incidentas įvyko to li nuo Šiaurės Korėjos jūros sienos.
Prie Italijos krantų apvirtusio kruizinio laivo „Costa Concor dia“ keleiviams pa plaukiojimas lai neriu ilgai įstrigs atmintyje. Prašmat ni kelionė virto išli kimo drama, kuri ne visiems baigėsi lai mingai.
Tyrimas: kaltas ar ne kapitonas F.Schettino (nuotr.), kad laivas „Costa Concordia“ paskendo, nustatys teisėsauga.
„Scanpix“ nuotr.
Išgyvenimo drama šaltoje jūroje Drama jūroje
Nelaimė daugeliui priminė gar siojo „Titaniko“ tragediją. Šis ly giai prieš šimtą metų susidūręs su ledkalniu nuskendo pačiame At lanto vandenyno viduryje. Žuvo pusantro tūkstančio neskęstančiu tituluoto laivo keleivių. „Costa Concordia“ susidūrė su povandeniniu rifu, ir, visa laimė, ne vandenyno viduryje, priešingu atveju aukų būtų buvę daugiau. Kas kaltas? Laivo kapitonas Fran cesco Schettino ar kas nors kitas iš įgulos narių? Kodėl laineris plaukė taip arti kranto linijos, kodėl, kaip sako liudininkai, skęstant laivui ki lo chaosas, o įgula, užuot bandžiu si operatyviai gelbėti žmones, nu rodė jiems ramiai laukti kajutėse ir sausakimšame denyje? Ieškoma nelaimėlių
Italijos gelbėtojai patvirtino, kad per nelaimę iš 4234 keleivių žuvo trys. Dvi aukos – prancūzai, vie nas, kaip skelbiama, įgulos na rys iš Peru Tomás Alberto Costilla Mendoza. Nustatyta, kad vienai 65 metų aukai šaltame vandenyje su stojo širdis. Iki vakar vakaro apie 17 žmonių vis dar buvo laikomi din gusiais be žinios. Tiesa, per gelbėjimo operaci ją būta ir laimingų akimirkų. Gel bėtojams pavyko iš laivo ištraukti tris gyvus žmones. Tai buvo pora iš Pietų Korėjos, kruize švenčianti savo medaus mėnesį, taip pat laivo salono paslaugų direktorius, kurio pagalbos šauksmą per laivo kor pusą išgirdo gelbėtojai. Pareigūnai spėja, kad žmonių gali būti į van
denį panirusiose laivo dalyse. To dėl lainerio prieigas visą savaitga lį naršė narai. Deja, vilties, kad po vandeniu dar gali būti gyvųjų, – mažai. „Tai labai sudėtinga operacija, nes laivas gali apskritai paskęsti. Tai pavojinga narams, jie gali likti užstrigę viduje“, – kalbėjo vienas Italijos pakrančių apsaugos parei gūnas. Pasak jo, 290 m ilgio laivas, kurio vandentalpa – 114,5 tūkst. tonų, dydžiu prilygsta dideliam lėktuvnešiui. Toskanos miesto Livorno uosto, kuris koordinuoja gelbėjimo dar bus, pareigūnai sakė, kad keleivių sąrašą reikia sutikrinti su daugiau nei 4000 išgelbėtų, kurie buvo nu gabenti į netoli nuo nelaimės vietos esantį Santo Stefano uostamiestį. Taip bandoma nustatyti, kiek tiks liai keleivių dingo. Kaip viliasi gel bėtojai, kai kurie keleiviai galėjo prisiglausti gretimoje Džiljo salo je. Taigi aukų skaičius gali mažėti. „Mes radome 4165, todėl skir tumas – apie 70 žmonių“, – nuro dė pareigūnas Giuseppe Linardi ir pridūrė, kad šiuo metu žmonių iš laivo ieškoma Džiljo gyventojų na muose. Kapitonas kalėjime
Tiek laivo kapitonas F.Schetti no, tiek jo pirmasis padėjėjas Ciro Ambrosio vakar buvo sulaikyti ir apklausti dėl nelaimės. Jiems, pa sak prokuroro Francesco Verusio, gresia kaltinimai netyčiniu nužu dymu ir laivo palikimu, kai kelei viams grėsė pavojus. Pasak neo ficialių šaltinių, laivo kapitonas
lainerį „Costa Concordia“ paliko 23.30 val. vietos laiku, o paskuti niai keleiviai iš laivo sraigtaspar niu išgelbėti tik gerokai po vidur nakčio.
Tai buvo tikra „Tita niko“ scena. Mes ne tekome visko: pasų, bagažo, pinigų.
Kol kas neaišku ir tai, ar kapito nas, laivui užplaukus ant rifo, va karieniavo su keleiviais, ar buvo ant tiltelio. Kai kas iš keleivių pa sakojo matę, kad kapitonas sedė jo prie baro su dailia mergina. Bent taip sakė 41 metų Monique Maurek iš Nyderlandų: „Aš mačiau, kad jis didžiąją vakaro dalį leido su gražia moterimi prie baro.“ Duodamas interviu žiniasklaidai F.Schettino teisinosi, kad naviga cija rodė, jog laivas buvo pakanka mai giliuose vandenyse, kad galė tų manevruoti. Kapitonas pabrėžė, kad nė viename žemėlapyje uola, ant kurios užplaukė laivas, nebu vo pažymėta. Tačiau laivą valdan čios įmonės atstovas Gianni Ono rato stebėjosi, kad kapitonas galėjo nežinoti apie rifą. „Juk „Costa Concordia“ ties Džiljo sala praplaukia 52 kartus per metus, mūsų bendrovės kapitonai užsimerkę žino, kur koks rifas ky šo“, – sakė G.Onorato. Francesco Paolillo, pakrančių apsaugos vadas, teigė, kad susidū
rimas laivo korpuse paliko didelę skylę, per kurią ėmė sunktis van duo. Tiesa, ekspertai pridūrė, kad kapitono sprendimas pakreipti lai vą į seklesnius vandenius buvo tei singas. Vis dėlto, kas kaltas dėl nelai mės, kol kas sunku pasakyti. Kelia ma versijų, kad laive dingus elekt rai išsijungė lainerio navigacijos sistema. Pasak kai kurių eksper tų, taip yra buvę ne viename lai neryje. Tikimasi, kad tikrosios nelaimės priežastys išaiškės iššifravus laivo juodąsias dėžes, kurios buvo rastos savaitgalį. Įgula nežinojo, ką daryti?
Laineriui užplaukus ant povande ninės uolos daugelis keleivių vaka rieniavo, taigi buvo su prašmatniais nešiltais vakariniais drabužiais. Daugelis keleivių išgirdo smarkų trenksmą, o tada metalo girgždesį. Tuomet laive dingo elektra. Kai kurie keleiviai pasakojo, kad gelbėjimo operacija priminė sce nas iš garsiosios kino juostos „Ti tanikas“. Pasak jų, niekas beveik valandą nepaaiškino, kas nutiko, nors laivas pastebimai ėmė svirti ant dešinio šono. Kai jau buvo aiš ku, jog nelaimė – didelė, niekas iš įgulos neskubėjo nuleisti gelbėji mo valčių. „Mes turėjome patys rėkti įgu lai, kad jie nuleistų valtis. Stovė jome koridoriuje ir niekas mums neleido artintis prie valčių“, – pa sakojo vienas iš keleivių 54 metų Mike’as van Dijkas iš Pietų Afri kos. 50 metų Robertas Elcombe’as
iš Australijos tvirtino, kad jau buvo valtyje, kai jiems pasakė, jog nie ko bloga nenutiko ir evakuotis nė ra reikalo. „Kai grįžome atgal į vidų, laivas buvo jau taip pasviręs, kad reikėjo gaudyti žmones, kurie krito kori doriumi. Tai buvo tikra „Titaniko“ scena. Mes netekome visko: pasų, bagažo, pinigų. Na, bent jau esame gyvi, ne taip, kaip kiti žmonės“, – pasakojo vyras. „Laive buvo visiškas chaosas ir panika. Niekas iš įgulos nežinojo, ką daryti“, – pasakojo vienas ke leivis iš Italijos. „Costa Concordia“ kelionę pra dėjo Italijos uostamiestyje Čivita vekijoje. Buvo numatyta, kad laivas sustos Savonoje, Palerme, taip pat Marselyje Prancūzijoje, Barselono je Ispanijoje, o kelionę baigs Ispa nijos Maljorkos saloje. Paskendęs laineris buvo 26 pagal dydį tokio tipo laivas pasaulyje. „Daily Mail“, „Telegraph“, BNS inf.
Teko išgyventi ir lietuviams 2010 m. atviroje jūroje visiškai su degė iš Kylio Vokietijoje į Klaipėdą plaukiantis keltas „LISCO Gloria“. Gaisras laive kilo dėl užsidegusio vilkiko. Iš viso per nelaimę nesun kiai nukentėjo 28 keleiviai, iš jų 6 lie tuviai. Dauguma apsinuodijo smal kėmis. 236 kelto keleiviai ir įgulos nariai buvo evakuoti į netoli esantį Vokietijos keltą „Deutschland“ ir par plukdyti atgal į Kylio uostą. Kelte iš viso buvo 178 lietuviai.
13
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
namai
namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė
Priversti mokėti už šiltas grindis – įmanoma Mokestis už šilumą daugiabutyje priklau so ne vien nuo to, ar namas apšiltintas. Ši luma gali keliauti ne tik į lauką, bet ir pas kaimyną. Kontroliuoti šilumos apskaitą sudėtinga, bet pigiau, nei renovuoti namą. Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Žino, bet nieko nedaro
Siekiant mažesnių sąskaitų už šilu mą, reikia pereiti savotišką praga rą. Vieni siūlo trūks plyš renovuoti namą, tačiau yra ir kitas kelias: iš narstyti namo problemas, išaiškin ti vagis ir sąskaitos sumažės.
Vytautas Jonaitis:
Kadangi šildymo sis tema yra bendro nau dojimo, jos prižiūrėto jas turi teisę patekti į butą. „Kodėl turiu mokėti už kaimyną, kuris įsirengė šildomas grindis, pa sistatė papildomas radiatorių sekci jas?“ – dienraščiui dažnai skundžiasi skaitytojai. Papriekaištauti pasiturin čiam, energingam kaimynui galą su galu vos suduriantis pensininkas ne drįsta – geriau gyvens taikoje ir ramy bėje, neieškodamas teisybės, klusniai apmokės nemažas sąskaitas. Daugelyje senųjų daugiabučių namų centralizuotai tiekiama ši luma gyventojams yra paskirstoma proporcingai pagal buto plotą. Kie no butas didesnis, moka daugiau, kieno mažesnis – mažiau. Tačiau viso daugiabučio namo sunaudotą šilumą galima paskirstyti ir kitaip. Tai yra pagal tai, kiek realiai butas
sunaudoja šilumos. Jokia paslap tis, kad kai kurie gyventojai sava vališkai yra įsirengę papildomų ši lumos įrenginių ir savotiškai vagia iš kaimynų, nes sueikvotą šilumą visi pasidalija vienodai. Ant radiatorių – dalikliai
Su tokia pat situacija nusprendė nesitaikstyti vieno pakaunės dau giabučio grupė nepatenkintų gy ventojų, nors šis 16 butų namas turi autonominę dujinę katilinę. Sueikvotų dujų paskirstymas toly giai pagal butų plotus pusei namo bendraturčių atrodė neteisingas. Vienas iš gyventojų – Bronislo vas Ruplys suskaičiavo, kad 8 bu tų savininkai per praėjusį šildymo sezoną permokėjo už kitų butų ši lumą apie 1000 litų. Keturi butai apskritai yra atsijungę nuo bend ros namo dujų katilinės, o keturi – pasididinę radiatorių kiekį. Teisybės paieškos truko ilgiau nei metus. B.Ruplys pasakojo, kad iš pradžių teko įtikinti visus bend ra katiline besinaudojančius kai mynus įsirengti prie kiekvieno ra diatoriaus vadinamuosius šildymo mokesčių daliklius. Šie prietaisai, pasak pašnekovo, leido įvertinti sunaudojamos šilumos kiekį, ku ris ateina į patalpą. Elektroninis daliklis, pasak B.Ruplio, kainuoja apie 70 litų, jį reikia dėti ant kiek vieno bute esančio radiatoriaus. Kadangi namas santykinai nedide lis, o dauguma gyventojų – iš vienos darbovietės, sutarti pavyko. Tada, tikino B.Ruplys, didesnis radiatorių kiekis aiškiai pasimatė. Todėl mo kestis už gamtines dujas, kuriomis šildomasi, bus paskirstomas atsi žvelgiant į tai, kiek butas realiai su naudoja šilumos. „Jei tamsta prisi statei daugiau radiatorių, tai daugiau ir mokėk“, – samprotavo B.Ruplys. Reikia inventorizuoti įrangą
Vis dėlto daugel is sen ųj ų Kau no miesto daug iab uč ių nam ų yra šild om i central i zuotai.
14
Išsprendė: 16 butų namas pakaunėje turi autonominę dujų katilinę, tačiau neproporcingas šilumos paskirs
tymas irgi buvo aktuali problema.
Tomo Raginos nuotr.
Verta žinoti Valstybinė energetikos inspekcija
prie Energetikos ministerijos spren džia problemas, susijusias su ener getikos objektų, įrenginių ir apskai tos priemonių gedimų, eksploatavi mo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustab dymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karš to vandens sistemų prižiūrėtojo veik los ar neveikimo. Teisės aktuose numatyta, kad są
lyginis patalpų šildomas plotas ga
li būti padidintas proporcingai šildy mo prietaisų padidintai galiai. Kai šil dymo prietaisų galia atitinka statinio projekte (ar jo dalyje) nustatytąją ga lią, sąlyginis šildomas plotas ir nau dingasis (šildomas) plotas sutampa. Šilumos ūkio įstatymas numato,
kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėto jo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, pa tekti į savininkui priklausančias patal
pas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuo ti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat su stabdyti karšto vandens tiekimą įsi skolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako juos įleisti, įforminus savininkų atsi sakymą, suteikiama teisė šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karš to vandens kiekį nustatyti pagal to kiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nu statytą metodiką. Šaltinis: Šilumos ūkio įstatymas
14
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
namai
Priversti mokėti už šiltas grindis – įmanoma Nuo ko pradėti teisin 13 gą šilumos sunaudoji mo apskaitą?
šilumos sistemos aprašą. Kitaip tariant, turi būti atlikta savotiška name esančių su šilumos tiekimu susijusių įrenginių, įskaitant ra diatorius butuose, inventorizacija. Ją atlikti reikalauja Šilumos siste mų ir karšto vandens tiekimo prie žiūros taisyklės, kurias yra patvir tinusi Energetikos ministerija. Vadovaujantis taisyklėmis, apra šu turi pasirūpinti šilumos sistemų prižiūrėtojas. Tai yra namo bend rijos paskirtas asmuo arba namo administratorius. Kiekviename name turi būti išsiaiškina, ar šil dymo sistema atitinka projektinę būklę, tai yra tą, kuri buvo įreng ta statant namą. „Žinoma, ne taip lengva tai pada ryti, nes reikia patekti į visus butus. Kadangi šildymo sistema yra bend ro naudojimo, jos prižiūrėtojas turi teisę patekti į butą“, – tikino pašne kovas. Jei buto savininkas piktybiš kai nenori įsileisti, pasak V.Jonaičio, tuomet galima pasitelkti teisines priemones: kreiptis į teismą, ku ris įpareigotų įleisti šildymo siste mą prižiūrinčius specialistus. Jei ir tai nepadėtų, teismo nutartį galima įvykdyti su policijos pagalba. „Pro cedūra sudėtinga, bet įmanoma“, – pripažino ministerijos atstovas. Galiausiai nustačius, kad vie nuose butuose radiatorių sekci jų yra įrengta daugiau, nei pri
Aplinkos ministerijos Būsto sky riaus vyriausiasis specialistas Vy tautas Jonaitis aiškina, kad bet ku ris daugiabutis namas turi turėti
Atkūrė: šio namo gyventojai bu
vo perėję prie šilumos apskaitos pagal galią, bet grįžo prie apskai tos pagal buto plotą.
Tik KAUNE!
Dvi pergalės prieš neteisybę
Nauda: šildymo mokesčių dalik
liai leidžia tiksliau apskaičiuoti, kiek realiai į butą ateina šilumos.
klauso, ar įrengtos apšildomos grindys, galimi du keliai. Galima reikalauti, kad savininkas panai kintų neteisėtai, be projekto, at liktus darbus. Už bendrų sistemų pakeitimus tokie asmenys gali bū ti baudžiami. Galima apsieiti ir be to. Tiesiog reikia pakeisti šilumos apskaitos metodiką, kad butų savininkai už šilumą mokėtų ne pagal realų plo tą, kaip yra daugelyje namų, o pro porcingai pagal sunaudojamos ši lumos kiekį, vadinamąją galią. Apskaičiuoti, kiek kuris butas su naudoja šilumos, pasak V.Jonaičio, turi profesionalūs šilumininkai. Tuo met šilumą tiekianti įmonė yra infor muojama, kad namui taikoma šilu mos apskaitos metodika pagal galią ir kiekvienas butas mokės už tiek ši lumos, kiek butas realiai sunaudoja.
00
00
Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 8 –20 INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77
-40
%
vAzoNAms ir dAigyKloms
Akcija galioja iki sausio 29 d.
-40
%
KilimAms ir KilimėliAms*
*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams. Akcija galioja iki sausio 29 d.
-30
%
visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms Akcija galioja iki sausio 31 d.
-40
%
dAžymo ir mEchANiNiAms dArbo įrANKiAms Akcija galioja iki sausio 29 d.
-40
%
voNios bAldAms Akcija galioja iki sausio 29 d.
-30
%
Kauniečiams šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ Par davimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius Rimas Perevičius priminė, kad daugia bučiuose namuose visi sprendimai priimami bendraturčių daugumos sutarimu, taip pat ir dėl galbūt ne teisingos šilumos apskaitos. Naujuose namuose kiekvienas butas turi atskirus šilumos prie taisus ir šilumą gali reguliuoti, o seniau statyti daugiabučiai bu vo projektuojami taip, kad visuose butuose šiluma pasiskirstytų vie nodai. Jei kurio nors buto šeimi ninkams dėl kokios nors priežasties prireikė keisti šilumos įrenginius, turėjo būti gautas bendraturčių pritarimas, parengtas projektas. Nusprendus ne naikinti neteisė tus įrenginius, o taikyti kitokį ši lumos paskirstymo metodą, reikia prašyti Valstybinės kainų ir ener getikos kontrolės komisijos jį pa tvirtinti. Yra keletas patvirtin tų šilumos paskirstymo metodų. Jie, pasak R.Perevičiaus, inicijuoti ir parengti pačių vartotojų. Įverti nus, kiek atskiri butai yra padidinę radiatorių plotą, šių butų savinin kai moka už santykinį šildomą plo tą, nors realiai jis yra mažesnis. „Visos galios yra vartotojų ran kose. Dažniausiai žmonės to neži no, nenori arba nemoka jomis nau dotis“, – mano „Kauno energijos“ atstovas. Jis taip pat tikino, kad bendrijos pirmininkas turi teisę apžiūrėti šil dymo įrenginius vartotojo bute. Jei savininkai atsisako jį įleisti, įstaty mų numatyta tvarka jis turi teisę prašyti šilumos tiekėjo taikyti tam tikrus normatyvus. „Tai jau tikrai rimta ekonominė sankcija, nes šiam butui būtų pri skiriama didesnė sunaudojamos šilumos dalis, o kaimynams ati tinkamai sumažėtų“, – kitą išeitį nusakė pašnekovas. Kaune yra du daugiabučiai na mai, kuriuose buvo pakeista šilu mos paskirstymo metodika. Sa vanorių pr. 216 name yra taikomas metodas pava dinimu „2V“. Jis buvo parengtas pagal vieno Šiaulių daugiabučio savininkų pa rengtą meto dą, tai yra kai šilu ma pa skirst o ma pagal galią. T o k į pat me todą pa s i r i n k o ir V.Krė vės pro s p e k t o
45 namas, bet po kurio laiko šio daugiabučio gyventojai grįžo prie ankstesnės šilumos apskaitos. Mat radiatorių skaičių padidinusio buto šeimininkais grąžino juos į projek tinę padėtį, nes, galima nuspėti, jo netenkino išaugusios sąskaitos už šildymą. Jau nemažai investuota
Tai ne vienintelis kelias sąskaitas už šildymą paversti teisingesnė mis. Pasak specialistų, namo ši lum os sistem os sureg ul iav im as taip pat turi suvienodinti šilumą visame name ir sumažinti šilu mos suvartojimą. Tam reikalingi vadinamieji balansiniai ventiliai. Senuose daugiabučiuose jie yra šilumos punkte, o naujuose na muose – kiekviename bute. „Keičiasi vamzdynų diametrai, seni vamzdžiai užanka“, – gali mas išbalansavimo priežastis nu sakė Aplinkos ministerijos atstovas V.Jonaitis. Sistemų prižiūrėtojas tai turi stebėti. Ministerijos atstovo įsitikinimu, teiginys, kad seni namai sunaudo ja daug šilumos nes yra kiauri, ne visiškai teisingas. „Mūsų duomenimis, apie 80 proc. butų yra pakeitę nesandarius langus, tvarko laiptinių langus bei duris, keičia šildymo sistemas, tai labai svarbūs darbai šilumai taupy ti“, – vardijo specialistas. Gyventojai, pasak jo, namus tvarko savomis išgalėmis, be paramos, kuri skiriama renovuojamiems namams. „Galbūt reikėtų apmokestinti tuos gyventojus, kurie nieko neinvestuo ja į namo taupumą? Tai būtų paska ta pasirūpinti bent savo buto langais. Ekonominės priemonės galėtų būti taikomos“, – svarstė V.Jonaitis. Sprendžiant konfliktines, su šil dymu susijusias situacijas, gali ma pasitelkti Valstybinės energe tikos ministerijos specialistus. Šie aiškina, kad kiekvieno daugiabu čio namo atvejis tiriamas atskirai. Teisės aktų nustatyta tvarka name gali būti atlie kamas au ditas.
visoms AUTo prEKėms
Akcija galioja iki sausio 31 d. Pasiekė: šiame Savanorių prospekto daugiaaukštyje gyventojai moka
Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.
už šilumą atitinkamai tiek, kiek turi įsirengę šilumos prietaisų.
Tomo Raginos nuotr.
15
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
namai Keturios aukšto sios Lietuvos mo kyklos rengia būsi muosius architek tus, o Architektų są junga kasmet renka geriausius bakalau rų ir magistrų dar bus, kurie pateikia mi parodoje ir kata loge. Šiemetėje eks pozicijoje – ne viena Kauno architektū ros vizija.
Tąsa: VDA KDF magistrantė G.Motuzaitė savo darbe pertvarkė Žemąją Fredą: pramoninė teritorija virsta gyvenamuoju ir mišrios paskirties kvar
talu, į kurį išsiplečia Kauno miesto centras.
Kurią studentišką idėją vertėtų įgyvendinti? Parod os-konk urs o „Ger iau si architektūros studentų darbai“ tikslas – suteikti būsimiems ar chitektams galimybę pademonst ruoti savo kūrybines idėjas, su laukti įvertinimo iš platesnio, ne tik akademinio, profesionalų rato. Vertinant darbų konceptualumą, originalumą, architektūrinės-ur banistinės idėjos aiškumą, estetinį darbo pateikimą, buvo atrinkti 22 geriausi studentų darbai. Parodoje atstovaujama visoms keturioms architektus ruošian čioms aukštosioms šalies mokyk loms: Kauno technologijos uni versitetui (KTU), Vilniaus dailės akademijai (VDA), Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetui (VDA KDF) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Studentų baigiamuosius darbus vertina komisija, sudaryta iš profe sionalių architektų, kurie nedėsto Lietuvos aukštosiose architektū
2011 m. architektūros studijas baigė: VDA: 5 magistrai, 45 bakalaurai. VDA KDF: 3 magistrai, 16 baka
laurų. KTU: 21 magistras, 40 bakalaurų. VGTU architektūros katedra: 23
magistrai, 32 bakalaurai. VGTU urbanistikos katedra: 20
magistrų, 47 bakalaurai. Bendras skaičius: 72 magistrai ir
180 bakalaurų. Šaltinis: Lietuvos architektų sąjunga
ros mokyklose. Geriausiu magistro darbu išrinktas VGTU magistran tės Jovilės Porvaneckaitės-Dage lienės projektas „Skausmo miestas – skaistykla“. Palankaus įvertini mo sulaukė ir VDA KDF magist rantė Gintarė Motuzaitė bei ma gistrantė Asta Šivokaitė iš VGTU.
Tikslas – suteikti bū simiems architek tams galimybę pa demonstruoti savo kūrybines idėjas.
G.Motuzaitės darbas „Kairysis Nemuno krantas – Kauno mies to urbanistinės struktūros dalis“, komisijos nuomone, inovatyvumu nepribloškė, tačiau yra itin pro fesionalus, sukurtas atsižvelgiant į urbanistinį ir gamtinį konteks tą, išsaugantis ir sumaniai panau dojantis esamas vertybes. Realiai įgyvendinti projekto sprendiniai, profesionalų nuomone, praturtin tų kairiojo Nemuno kranto terasą įvairiomis funkcijomis, kokybiška architektūra. Be to, toks projektas sėkmingai išplėstų Kauno miesto centrą į kitą Nemuno krantą. Darbo autorės teigimu, Žemoji Freda – artimiausia Kauno miesto centro plėtros zona, tačiau funk cionuoja nevisavertiškai. Jos pro jekte pramoninė funkcija keičiama į gyvenamąją ir mišrią. Gatvė ties grūdų malūno sandėliais galėtų būti nuleista po žeme. Čia pat su formuojama upės įlanka su valčių prieplauka, teritorijoje sukuriama jauki žalioji poilsio oazė, kurią supa
restauruoti pramoniniai ir šiuolai kinės architektūros objektai. Geriausiu bakalauro darbu ko misija vienbalsiai išrinko VGTU studento Donato Griniaus projektą „Kino centras Niujorke“, kuris bu vo parengtas pagal realiai skelbto konkurso sąlygas. VDA KDF baka lauro studentų Martyno Leščinsko ir Šarūno Nekrošiaus suprojektuo tas dangoraižis Niujorke taip pat atkreipė profesionalų dėmesį. Tarp kitų parodos eksponatų – ne vienas siūlymas keisti Kau no veidą. KTU bakalaurė Audinga Unikaitė suprojektavo krematoriu mą su kolumbariumu Kauno rajo ne, o jos bendramokslis Ignas Kali nauskas sukūrė Šiuolaikinio meno centrą Kaune. KTU magistrantas Andrius Kens tavičius Kauno senamiestyje su projektavo „Studentų namus“. Dar viena KTU magistrantė Vitalija Ros liakova mėgino rekonstruoti Kau no marių pramoginių laivų uostą. VGTU bakalaurė Milda Naujalytė savo baigiamajame darbe parengė vadinamųjų Karmelitų, tai yra teri torijos tarp Kaunakiemio, M.K.Čiur lionio ir Karo ligoninės gatvių re konstrukcijos detalųjį planą.
Kompleksas: KTU magistrantas A.Kenstavičius Kauno senamiestyje
suprojektavo „Studentų namus“.
Nepabijojo: KTU bakalaurė A.Unikaitė Kauno rajone suprojektavo kre
matoriumą su kolumbariumu.
Parengė Vereta Rupeikaitė
180
– tiek architektūros bakalaurų studijas baigė 2011 m.
Visuomenei: KTU magistrantės V.Rosliakovos nuomone, Kauno marių
prieplauka galėtų virsti daugiafunkciu kultūriniu kompleksu.
Projektų autorių iliustracijos
16 2
pirmaDIENIS, sausio 16, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 16 Paslaugos � ������������������������������������������� 16, 17 Parduoda �������������������������������������������� 17, 18 Perka � ������������������������������������������������������������� 18 Įvairūs ��������������������������������������������������� 18, 19 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 19 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 19 Kviečia mokytis ����������������������������������� 19 Pamesta ����������������������������������������������������� 19 Informuoja ����������������������������������������������� 19
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) visai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas dienos pietums bei klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.
DARBo skelbimai Siūlo darbą Akcinei bendrovei „EKRA“ reikalingi suvirintojai. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune, tel. 350 155, 373 473, 373 298. 899129
Dirbti nedidelėje maisto prekių parduotuvėje Garliavoje reikia pardavėjos (-o), gyvenančios (-io) Garliavoje arba Aleksote. Tel. 8 686 33 019. 900423
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025. 879944
Ieškome: apsaugos, gamybos (1500), sandėlio, salės darbuotojų, fasuotojų, krovėjų, valytojų, vairuotojų. Tel. 8 600 37 610. 900079
Įmonei reikalingi siuvėjai (-os) (trikotažo siuvimas) dirbti universaliomis ir plokščiasiūle mašinomis ir gamybos meistrės (-o)technologės (-o). Gali kreiptis ir vyresnio amžiaus. Tel. (8 37) 363 423, 8 686 44 025.
Restoranui reikalingi barmenai-padavėjai, turintys patirties. Darbo pobūdis: restorano klientų aptarnavimas, banketų, furšetų ir kitų švenčių ruošimas. Tel. 8 656 39 311. 898314
Solidi Vokietijos slaugos tarnyba ieško bendrosios praktikos slaugytojų, vaikų seselių ir slaugių legaliam darbui ambulatorinėje slaugoje arba šeimose. Reikalavimai: geros vokiečių kalbos žinios, patirtis slaugos srityje. Siūlo: gerą atlyginimą, neterminuotą darbo sutartį, visas socialines garantijas, gyvenamąją vietą Vokietijoje bei galimybę reguliariai grįžti į Lietuvą. CV lietuvių k. siųsti e. paštu pflegeLT@gmail.com.Tel. 8 603 45 616. www.pflegezeit.com. 898496
Statybinei įmonei reikalingi: sąmatininkas (-ė) dirbti statybine sąmatine programa, buhalterė, sandėlininkas. Tel. (8 37) 375 331, CV siųsti e. paštu info@agentus.lt. 896791
Metalo apdirbimo įmonei reikalingi: programinių frezavimo staklių operatorius, šlifuotojas dirbti plokščio šlifavimo staklėmis. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel./faks. 457 352, e. paštas dirmeta@dirmeta.lt.
Statybų darbams Maskvoje reikalingi mūrininkai, betonuotojai, įv. profilio technologai, konstruktoriai, mechanikai ir energetikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.
Moteriško apatinio trikotažo siuvimo įmonei reikalingos (-i) pagalbinės darbuotojos (-ai)-karpytojos (-ai). Siūlome geras darbo sąlygas ir patrauklų du kartus per mėnesį mokamą atlyginimą. Tel. 8 630 01 391. 899688
Prekybinei įmonei reikalingi darbuotojai nuolat dirbti (pardavėjai, pardavimo vadybininkai, konsultantai). Savaitgaliai – laisvi. Tel. 8 672 40 775.
892621
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777. 897292
Ieško darbo 48 m. moteris ieško darbo. Galiu prižiūrėti senyvo amžiaus žmogų. Tel. 8 604 42 828. 899753
899763
Priimame dirbti: derintojus-operatorius – programinėmis staklėmis; tekintojus-ištekintojus – koordinatinėmis ištekinimo staklėmis; šaltkalvius-remontininkus; šaltkalvius. Kreiptis tel. 332 267. 899089
Reikalinga (-as) virėja (-as). Tel. 8 685 14 744. 899559
Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirbti Kaune. Tel. 8 699 73 083. 896771
Reikalingi pareigingi tarptautinių gabenimų vairuotojai (E kategorija), dirbti Vakarų Europoje ir maršrutu Vakarai–Rytai. Kaunas, tel. 8 698 39 309. 895104
Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331. 896814
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 612 81 392. 893406
Reikalingos moterys dirbti bare Švedijoje ir Norvegijoje. Pageidautina kalbėti angliškai, skandinavų k. būtų privalumas. Alga pagal susitarimą. Tel. 8 616 43 056, +4796 823 257. 899789
Restorano kulinarijos cechui reikalingi kulinarai, taip pat virėjai. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 685 67 777. 900440
Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29. 891798
Gydytoja onkologė–chirurgė L.Šarakauskienė ištiria dermatoskopu ir šalina lazeriu apgamus ir kitus ikivėžinius odos darinius. Tel. 313 900. 891061
900355
898720
899817
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Paslaugos
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 892916
Klinikoje „Jalvita“ dirba patyrusios ginekologės: gyd. A.Urvikienė, gyd. V.Jauniškienė ir gyd. Z.Dubickienė. Gydo įvairias moters lytinių organų ligas. Echoskopija. Pašilės g. 124, tel. 338 625 I–V 9–19 val. 885398
Medicinos centras „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 893445
Odontologijos paslaugos su žiemos nuolaidomis. Metalo keramikos protezams – nuolaida 50%. Be eilės, nemokamai protezuojame pacientus su ligonių kasos iškvietimais. Apžiūra – nemokama. Maironio g. 26A, Kaunas, tel. 203 101, 8 672 44 348. 893574
900217
AKCIJA! Implantas – 1400 Lt. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams ir vaikams iki 18 m. Astos Dambrauskienės odontologijos klinika, Laisvės al. 10, Kaunas, tel. (8 37) 206 039, 8 698 07 476.
900012
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 899216
Taisau televizorius kliento namuose, prijungiu skaitmeninę TV 14 nemokamų programų, taip pat ir naujus televizorius. Tel. 8 674 42 125.
897843
895947
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
892315
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilių dujų įrangos montavimas, tiesioginis įpurškimas. Remontas. Pažymos. Lizingas. UAB „Vikroma“, Partizanų g. 87A, tel. 313 805, 8 610 21 218. 896173
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
899971
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
900431
Kompiuterininkų
893967
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 895706
Kompiuterių remontas. Konsultacijos. Atvykstame į namus. Tel. 8 684 91 970. 898857
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.skreitinukas.lt. Tel. 8 611 46 629.
899039
898452
Buitinės technikos remonto
883401
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
891675
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811.
890249
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
896977
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 894332
Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iškvietimas į namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt. 898393
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 892343
Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šalinu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungimas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081. 899841
Statybos, remonto 60 proc. nuolaida ALUPLAST, VEKA langams. Šarvuotos durys. Aliuminio stumdomos sistemos. Tel. 8 684 10 785, (8 37) 403 813, e. paštas kaunas@bogone.lt. 896252
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.
895505
899757
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745.
899853
895587
884738
Apdaila: tinkuojame, betonuojame, dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles, gipskartonis, dedame laminatą. Santechnika. Elektra. Tel. 8 674 54 580.
Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą. Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt.
899013
897622
898273
892371
AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 550 Lt; 3 dalių kambario – nuo 720 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, roletai, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.
900467
877261
BURNOS HIGIENISTĖ profesionaliai atlieka burnos higienos procedūras. Dirba Aleksote. Išankstinė registracija. Tel. 8 684 47 857.
Automatinių skalbyklių taisymas. Garantija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722.
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342.
898801
„Biofirst“ klinikoje gyd. dermatovenerologė, HOMEOPATĖ Vaidilutė Zakarauskienė, turinti 35 metų darbo patirtį, diagnozuoja ir gydo įvairius odos susirgimus. Esant poreikiui, taiko klasikinį homeopatinį gydymo metodą. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
900445
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Automobilių dujų įranga. Dažymas, lyginimas, plastmasių remontas. Kalniečių g. 151. Tel. 8 600 20 968.
Medikų
ARDO, ARISTON, HANSA, SNAIGĖ, LIEBHERR, BEKO ir kt. šaldytuvų, skalbyklių nebrangus remontas. Atvykstu nemokamai. Garantija. Nuolaidos. Tel. 8 678 87 795, 345 500.
899735
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 894559
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 892118
Betonuojame grindis, atliekame paruošiamuosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807. 899111
Nukelta į 17 p.
173
pirmaDIENIS, sausio 16, 2012
klasifikuoti skelbimai Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205.
Paslaugos
899151
Statybos, remonto Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 899857
Dabar laiptinės remontas Jums kainuos tik 1800 Lt. Dirbame kokybiškai ir profesionaliai, suteikiame garantijas. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162. 895557
Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.
Vidaus apdaila. Dažome, montuojame gipskartonį, dedame parketą, parketlentes. Smulkus tinko remontas. Tel. 8 686 38 118, 8 675 31 332. 898267
Vidaus apdailos darbai: plytelių klijavimas, gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas, laminato klojimas. Tel. 8 679 79 148. 899784
Vidaus vandentiekio, nuotekų ir šildymo sistemų montavimo paslaugos. Prietaisų montavimas, radiatorių ir maišytuvų keitimas. Tel. 8 670 42 768.
899845
896967
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedidelės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 898208
Elektros instaliacijos darbai – naujų namų instaliacija, butų renovacija. Gedimų šalinimas. Tel. 8 684 44 952. 897757
Glaistymo, dažymo, plytelių klijavimo darbai. Kokybiškai. Tel. 8 698 45 947. 896352
Glaistome, dažome, tapetuojame, montuojame gipskartonį, dedame laminuotas grindis. Pristatome medžiagas. Tel. 8 606 04 513.
894087
Kapitališkas namų, butų remontas: grindų montažas, dažymo paslaugos, gipsas. Taip pat atliekame santechnikos, elektros instaliacijos darbus. Tel. 8 656 27 767. 897829
Nebrangiai, kokybiškai kloju plyteles, montuoju gipskartonį, dedu laminatą, smulkūs santechnikos, elektros darbai. Suteikiame garantiją. Tel. 8 653 94 097. 892418
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt. 892267
Plytelių, mozaikos klijavimas, dušų padų, džiakuzi mūrijimas, betonavimas. Staliaus darbai. Darbai atliekami kokybiškai ir greitai. Tel. 8 675 51 048.
899679
Privatus santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos ir suvirinimo darbus. Suteikiu garantiją, taikau nuolaidas. Tel. 205 251, 8 674 97 821. 899597
Remontuojame butus, namus, sodybas. Atliekame visą vidaus apdailą. Tel. 8 600 92 790. 899329
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
895001
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
Iš sausos ąžuolo, klevo, uosio medienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244. 895312
Iš sausos medienos gaminame filingines skydines duris, laiptus, palanges, langus. Stikliname balkonus. Atvežame, montuojame. Tel. 540 412, 8 618 79 554. 900071
Įvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
898821
Baldžių
1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 36 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, suremontuotas, rakinama laiptinė). Tel. 8 676 63 692. 899432
2 kambarių butą Šilainiuose (5 a. blokinio namo IV a., b. pl. 51 kv. m). Arba keičiu į 1 kambario butą I arba II aukštuose. Su priemoka. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 652 89 953.
898644
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 891265
Taisome minkštuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietųjų baldų remontas ir surinkimas. Tel. 8 671 20 013, 440 922. 898667
Virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, spintų ir kitų kietųjų baldų gamyba. Garantija. Gaminame išsimokėtinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 892883
Šventėms Restoranas „Dykumų liūtas“ – tai smagūs pokyliai, vestuvės iki 100 asm., jauki židinio salė, sauna, baseinas. Gedulingi pietūs. Lazūnų g. 54A, tel. 387 482, 8 685 61 080.
Kitos
Aptraukiame audiniu baldus. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 895613
899748
900038
Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422; (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.
892735
Konditerijos verslą su įrengimais, kontraktais. Tel. 8 686 61 796. 900341
Parduoda 0,9620 ha ploto žemės sklypą Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esančiais nenaudojamais katilinės statiniais. Tel. 8 698 29 090.
8,5 a namų valdos sklypą Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dėžutė, privažiavimas). Tel. 8 676 22 944.
1 k. butą Eiguliuose, Pakraščio g. (5 a. blokinio namo 1 a., tvarkingas, vidinis, šiltas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
Dalį namo Karmėlavoje, Naujojoje g. (2 a. mūrinis namas, b. pl. 75 kv. m, šildymas autonominis, 3 arai žemės). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
1.5 kambario butą Šilainiuose, Rasytės g. (5 a. blokinio namo 4 a., kapitalinis remontas, su baldais ir buitine technika). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 44 kv. m, naujai suremontuotas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
3 kambarių butą Dainavoje, K.Baršausko g. (4 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 57 kv. m, balkonas, stogas renovuotas). Tel. 300 915, 8 676 22 529. KNTPA.
899501
898992
2 kambarių butą Vilijampolėje, Raudondvario pl. (4 a. plytinio namo 2 a., b. pl.,41 kv. m, vidinis, šiltas, tvarkingas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvės, prieškambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... Atvežame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
Medžių pjovimas; genėjimas; gyvatvorių karpymas; vaismedžių genėjimas; miško valymas; kelmų šalinimas. UAB „Aplinkos darbai“. Tel. 8 655 55 800.
2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 6 a., b. pl. 49 kv. m, tvarkingas, maži šildymo mokesčiai). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
895782
8,51 a namų valdos sklypą Sargėnuose, naujame kvartale, prie pušynėlio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
Naujos statybos kotedžą Giraitėje (2 a. namas, visos komunikacijos, pigus autonominis šildymas). Tel. 8 600 27 072. KNTPA.
900209
Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir kokybiškai remontuoja minkštuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.
897873
900033
2 kambarių butą Eiguliuose, Ukmergės g. (9 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 50 kv. m, kapitališkai, kokybiškai suremontuotas). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA.
Vieno kambario bendrabučio tipo butą šalia Kauno kolegijos (b. pl. 20 kv. m, 12 aukštų plytinio namo 5 a., WC ir vonia dviem kambariams). Suremontuotas. Kaina 23000 Lt. Tel. 8 652 41 944.
Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.
895826
Sklypą Smiltynų k., Mėtų g. (namų valda, graži, rami vieta, puikiai išvystyta infrastruktūra, elektra, gręžinys, dujos). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
Naujos statybos šiuolaikiškai ir kokybiškai įrengtą namą Aleksote, uždarame naujų namų kvartale, b. pl. 152 kv. m, 6 a žemės. Tel. 8 659 79 929. KNTPA.
Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.
891088
3 kambarių butą Garliavoje, Žaliojoje g. (5 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 64 kv. m, natūralus parketas, šarvo durys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
Parduodu atskirą pastatą – boilerinę Bajorų g., Vilijampolėje. Galima rekonstrukcija. Kaina 17 500 Lt. Tel. 8 675 03 868.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
892601
4 kambarių butą Neveronyse, Šiltnamių g. (4 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 82 kv. m, tvarkingas, šarvo durys, balkonas, rūsys). Tel. 395 098, 8 614 22 030. KNTPA.
803767
897129
„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.
Aptraukiame audiniu, dirbtine ir natūralia oda baldus. Keičiame visas reikalingas medžiagas. Ilgametė darbo patirtis. Transportas nemokamas. Tel. 8 604 76 264, 730 715.
898973
4 kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. (9 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 84 kv. m, natūralaus medžio parketas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.
900091
898116
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
899974
899718
Vidaus durys. Laminuotos, faneruotos (pritaikome prie senų metalinių staktų). Prekybos miestelis „Urmas“, Geltonoji galerija, 1 salė. Tel. 351 697, 8 686 50 309.
10 a sklypą Narsiečių g., Aleksote (gyvenamoji paskirtis, visos miesto komunikacijos, geras privažiavimas). Tel. 395 097, 8 614 22 030. KNTPA.
parduoda
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083.
894979
Vidaus įrangos
898050
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
Greitai, kokybiškai ir pigiai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles ir poroloną. Transportas nemokamas. Tel. 712 540, 8 675 65 133.
4 kambarių butą Kalniečiuose, Savanorių pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 82 kv. m, geras išplanavimas). Tel. 395 097, 8 614 23 050. KNTPA.
2 kambarių butą Dainavoje, Pramonės pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. Sklypą Kauno r., Pociūnuose (0,7 ha, vaizdinga vieta, elektra, geras privažiavimas, ribojasi su tvenkiniu, 70 m pakrantės). Tel. 302 537, 8 659 79 940. KNTPA. 2 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 45 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 900032
Nukelta į 18 p.
896239
Santechnikas keičia kriaukles, WC ventilius, gyvatukus, prijungia buitinę techniką, išvalo kanalizaciją. Nuperka medžiagas. Tel. 424 099, 8 683 05 242. 898814
Santechnikos darbai – kokybiški. WC, kriauklių, vonių, čiaupų keitimas, plastikinių vamzdžių montavimas. Dirbame ir savaitgaliais. Tel. 763 677, 8 675 69 179.
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
898623
Santechnikos darbai. Garantijos. Nuolaidos. Be poilsio dienų. Tel. 8 636 89 929, (8 37) 224 785, e. paštas bmwgulbe@gmail.com. 896324
Šarvuotos buto durys, pigios ir kokybiškos. Tel. 8 673 53 012.
891625
Šiltos naujos kartos saugios nuosavų namų durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745. 899732
Statybininkų brigada kokybiškai atlieka betonavimo, mūro, stogų dengimo darbus. Tel. 8 604 30 273. 896273
Tvirtiname gipskartonį, šiltiname sienas iš vidaus ir išorės putų polistirenu, akmens vata. Visas vidaus remontas, laiptinių remontas. Tel. 8 602 56 512, www.apsiltiname.lt. 895155
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
18 2
pirmaDIENIS, sausio 16, 2012
klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
2 kambarių butą Šilainiuose, Naujakurių g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 50 kv. m, plast. langai, šarvo durys, parketas). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 3 kambarių butą Bažnyčios g., Centre (3 a. plytinio namo I a., b. pl. 79 kv. m, autonominis šildymas dujomis). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. 1.5 kambario butą Kalniečiuose, Geležinio Vilko g. (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 37 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA. 3 kambarių butą Kalniečiuose, V.Landsbergio-Žemkalnio g. (5 a. blokinio namo 5 a., b. pl. 60 kv. m, virtuvė). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA. 1 kambario butą Senamiestyje, J.Jablonskio g. (3 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 34 kv. m). Tel. 302 531, 8 676 22 955. KNTPA.
2 kambarių butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 44 kv. m, maži šildymo mokesčiai). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA. 2 kambarių butą Aleksote, Antanavos g. (tvarkingas, saulėtas ir šviesus, b. pl. 52.25 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA. 1 kambario butą Dainavoje, Kovo 11-osios g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 29 kv. m, balkonas, plastikiniai langai). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA. 2 kambarių tvarkingą butą Kalniečių r., Geležinio Vilko g. (b. pl. 52 kv. m). Tel. 301 102, 8 614 93 479. KNTPA. 1,5 kambario butą Eiguliuose, S.Žukausko g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 37 kv. m, balkonas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 3 kambarių butą Dainavoje, V.Krėvės pr. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 61 kv. m, geras išplanavimas, tvarkingas, vidinis). Tel. 300 917, 8 600 27 072. KNTPA. 900034
3 kambarių butą Žaliakalnyje, Žemaičių g. (2 a. plytinio namo 2 a., puikus susisiekimas, galimybė rekonstruoti, plėstis). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA. 2 kambarių butą Birželio 23-iosios g. (5 a. namo 4 a., plastikiniai langai, šarvo durys, vidinis, pakeisti vamzdynai). Tel. 300 916, 8 676 22 528. KNTPA. 1 kambario butą Eiguliuose, Šiaurės pr. (5 a. blokinio namo 4 a., b. pl. 33 kv. m, plastikiniai langai, šarvo durys). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA. 2 kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinis namas, b. pl. 52 kv. m, renovuotas stogas, šalia Nemuno ir Jiesios upės). Tel. 302 530, 8 609 96 655. KNTPA. 4 kambarių butą Žaliakalnyje, J.Basanavičiaus al. (5 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 82 kv. m, tvarkingas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA. 900035
Namą Giraitėje, Liepų g. (2 a. plytinis, pritaikytas gyventi dviem šeimoms, atskiri įėjimai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. Namą Romainiuose, Romainių g. (2 a. blokinis, b. pl. 230 kv. m, suremontuotas, puiki vieta, 9 a, šildomas kietuoju kuru, sutvarkyta aplinka). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA. 1 kambario butą Dainavoje, Taikos pr. (9 a. blokinio namo 7 a., b. pl. 33 kv. m, sutvarkytas, bendrija, saulėtas). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA. Naujai suremontuotą 2 kambarių butą Kalniečiuose, A.Ramanausko-Vanago g. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 50 kv. m). Tel. 302 536, 8 640 61 199. KNTPA.
2 kambarių butą Vilijampolėje, Demokratų (5 a. blokinio namo 1 a., b. pl. 47 kv. m). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 2 kambarių butą Taikos pr., prie „Aklųjų“ sankryžos (4 a. mūrinio namo 2 a., b. pl. 42 kv. m, tvarkingas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.
Buitinė technika
Perka
BUITEX AKCIJA!
Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –
15%
nuolaida
Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt
Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje. Gali būti daužti arba su kitais defektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539. 896134
Išpardavimas! Nuolaidos! Nauji nukainoti SONY, SAMSUNG, PHILIPS, LG, TOSHIBA, LCD, LED televizoriai iš VOKIETIJOS. www. elektrogama.lt; Draugystės g. 17, tel. (8 37) 332 117, 8 687 45 625. 896028
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821426
Kitos prekės Akmens anglis, ąžuolo, beržo pjuvenų briketus ir baltarusiškus durpių briketus. Tel. 8 677 44 884. 893754
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų ir akmens anglių. Tel. 8 683 13 463. 893591
Atvešime kokybiškų baltarusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų briketų, granulių kūrenti (8 mm), 1 t – 529 Lt. www.briketai-granules.lt. Tel. 8 600 25 915.
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, variklius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 892526
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 899603
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 894962
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890153
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, 8 37 478 989. 892196
892793
2 kambarių butą Žaliakalnyje, Radvilėnų pl. (4 a. plytinio namo 1 a., b. pl. 44 kv. m, paremontuotas, šalia ąžuolynas). Tel. 302 530, 8 609 96 653. KNTPA.
Atvešiu baltarusiškų durpių briketų (supakuoti maišuose po 500 kg). Malkų, atraižų. Kaune atvežame nemokamai. Tel. 8 614 88 448.
2 kambarių butą Žaliakalnyje, K.Petrausko g. (5 a. plytinio namo 2 a., b. pl. 65 kv. m, plastikiniai langai, tuščias). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA.
Atvežame (6 ir 9 kub. m) ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrių sausų geros kokybės malkų (trinkelėmis ir skaldytas). Pristatome nemokamai. Tel. 8 689 30 433.
900037
4 kambarių butą Dainavoje, Taikos pr., „Bermudų trikampyje“ (5 a. plytinio namo 4 a., b. pl. 99 kv. m). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 30 a sklypą Romainiuose, K.Šimonio g. (namų valda, atsiveria puikus vaizdas į Linkuvos kvartalą, IX fortą). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. 4 kambarių butą Šilainiuose, Kuršių g. (9 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 81 kv. m, plastikiniai langai, 2 balkonai). Tel. 302 535, 8 600 41 775. KNTPA. 2 kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. (5 a. blokinio namo 2 a., b. pl. 46 kv. m, šarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 301 103, 8 614 21 023. KNTPA. 900036
Nekilnojamasis turtas kitose vietose Sodybą Šakių rajone, vienkiemyje, prie miško, gero kelio, tvenkinio. Yra trifazė elektra. Tel. 8 698 85 644.
890281
AB „Ūkio bankas“ LT607010400010467777
899643
890213
Ąžuolo, beržo, uosio, juodalksnio malkas – skaldytas ir trinkelėmis. Uosio parketo lenteles. Perkame mišką. Tel. 8 608 64 784. 895172
Beržines, pušines, juodalksnio malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 897674
Beržinės, uosinės, ąžuolinės skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 899543
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg). Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 900411
Parduodamos reikalavimo teisės pagal bankrutavusios UAB „Wood team production“ skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 686 32 435, faksas (8 37) 308 948, www.adminbiuras.lt, e. paštu biuras@adminbiuras.lt. 899755
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 395 00. 892183
Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.
897862
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 890606
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 670 28 006. 869175
Perkame ąžuolo, uosio rąstus, mišką, galime išsikirsti. Tel. 8 616 26 280, 8 620 39 800. 899674
Perkame nekilnojamąjį turtą, butus, namus, sklypus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 650 84 277. 894569
Perku 1 kambarį nuosavoje valdoje Kaune ar šalia Kauno. Gali būti apleistas. Mokėsiu iki 20 000 Lt. Tel. 8 677 05 597. 900009
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 894735
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juodieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 892214
VAZ, „Moskvič“, GAZ bei kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890099
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (gali būti pirmasis aukštas). Tel. 8 600 27 072, 8 676 22 529. Perku trijų, keturių kambarių butą Eigulių, Žaliakalnio, Kalniečių r., tarpiniame aukšte, gali būti be remonto, su skolomis. Tel. 395 097, 8 676 22 955. Perku tvarkingą namą, dalį namo Kaune ar arti Kauno. Tel. 8 676 22 528, 8 614 21 015. 900008
Įvairūs Nuomoja LAMMC filialas Agrocheminių tyrimų laboratorija skelbia nuomos konkursą išnuomoti negyvenamąsias patalpas Savanorių pr. 287, Kaune, administracinei ir kitai veiklai vykdyti. Nuomos terminas – 5 metai. Paraiškas pateikti iki 2012 m. sausio 27 d. 10 val. Savanorių pr. 287, Kaune, 201 kab. Konkurso sąlygos tel. (8 37) 312 412, www.agrolab.lt. 900284
Vytauto Didžiojo universitetas skelbia negyvenamųjų patalpų nuomos viešą konkursą pardavimo automatų pastatymui universiteto viešose erdvėse. Nuomojama: 1. S.Daukanto g. 28, 8 kv. m, 4 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 2. K.Donelaičio g. 52, 8 kv. m, 4 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. 3. Vileikos g. 8, 8 kv. m, 4 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. 4. Gimnazijos g. 7, 6 kv. m, 3 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 5. V.Čepinskio g. 5, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 6. Gedimino g. 44, 6 kv. m, 3 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 7. Vytauto pr. 71, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 8. Taikos pr. 123, 2 kv. m, 1 pardavimo automatų vieta, pradinė 1 kv. m kaina 10 Lt. 9. Taikos pr. 119, 2 kv. m, 1 pardavimo automatų vieta, pradinė 1 kv. m kaina 10 Lt. 10. S.Daukanto g. 27, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 20 Lt. 11. Laisvės al. 53, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 15 Lt. 12. Jonavos g. 66, 4 kv. m, 2 pardavimo automatų vietos, pradinė 1 kv. m kaina 30 Lt. Nuomos terminas 2 metai. Nuomos kaina paskaičiuota 1 kv. m 1 mėnesiui, be PVM. Konkurso dokumentus (paraiškos formą, sąskaitos Nr.), reikalingus pristatyti registracijai, galite paimti Kaune, S.Daukanto g. 28, 209 kab., darbo dienomis nuo 10 iki 12 val. Konkurso dalyviai registruojami iki 2012 m. sausio 27 d. 12 val. Kaune, S.Daukanto g. 28, 209 kab. Konkursas vyks 2012 m. sausio 31 d. 14 val. S.Daukanto g. 28, Mažojoje salėje. Dėl papildomos informacijos teirautis tel. 8 616 15 786. 899473
Išsinuomoja Išsinuomočiau butą, namą, patalpas Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 659 03 053. 899532
Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 603 47 513. 899147
Gabenimai „Iveco“ ir „Man“ savikroviais atvežame akmenų, atsijų, žvyro, smėlio, skaldos, juodžemio, įvairių malkų, atraižų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 616 28 748.
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
897698
Nukelta į 19 p.
19 3
pirmaDIENIS, sausio 16, 2012
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Poilsinės kelionės:
NAUJIENA!
Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.),
Malta ir Kipras iš Kauno!
Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.),
Liepos mėnesį: Malta – nuo 918 Lt
Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.),
(asm.), Kipras – nuo 985 Lt (asm.).
Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.).
Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 892690
Šokiai, dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ nuo sausio mėnesio priima mokytis: 4–5 metų ber niukus – ankstyvojo mokymo klasėje, 6–7 metų ber niukus – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų berniukus – parengiamojoje grupėje į kitas klases. Prašom kreiptis D.Poškos g. 4, Kaunas; tel. 320 486 darbo dienomis 9–17 val. varpeliomm@varpelis.kaunas.lm.lt; www.varpelis.com.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
895839
Plaukite apsipirkti Vokietijoje! Pasinaudokite puikia idėja – pasiimkite automobilį ir keliaukite apsipirkti keltu į Kylį. Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo (iš pardavimų sostinės) – tik 100 km. Sėdima vieta – nuo 64 Lt. Vieta kajutėje – nuo 190 Lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Dvivietė kajutė – nuo 388 Lt. Keturvietė kajutė – nuo 678 Lt. Automobilio perkėlimas – nuo 220 Lt. Kaina pateikta į vieną pusę. Keltų bilietų kainos gali kisti priklauso mai nuo kelionės ir bilieto pirkimo da tos, likusių laisvų vietų skaičiaus. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Sportas Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydyto jas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus invento rius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengi mui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savano rių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt. 895464
Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010. Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt
Įvairūs Gabenimai
PRASIDĖJO PAŽINTINIŲ VASAROS KELIONIŲ PARDAVIMAS SU 15% NUOLAIDA Kelionių autobusu sezono naujienos: Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikan tų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis (5 d. kelionė) – 1019 Lt. Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. – 1100 Lt.
Škotija ir Anglija... legendomis apipinti kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt Kodėl verta pirkti dabar? – Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi da lis mokama 3 sav. iki kelionės. – Išankstinio pirkimo nuolaida galioja vi soms vasaros sezono kelionėms autobu su, užsakant iki vasario 15 d. – Galimybė keisti kelionę. Visus siūlomus maršrutus rasite internete www.askeliauju.lt
Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
894504
Atvežame 7 t žvyro, skaldos, atsijų, žvirgždo, juodžemio. „Bobcat“ nuoma. Tel. 8 657 68 660, e. paštas lkupcius@gmail.com.
898755
Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją vežame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.
Vežame keleivius, krovinius ir automobi lius maršrutu Danija–Lietuva–Danija. Tel. 8 614 82 054, 8 659 09 637. Daugiau inf. www.audrena.lt.
897013
891261
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 891244
894516
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon sultacijos. Tel. 315 599.
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už statas – auksas, automobilis, nekilnojama sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
Kelionės
891330
899077
899351
SK E L B I M
AI
M SKELBI
AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų kalbos; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355. 892953
Anglų, rusų, vokiečių, norvegų k. kursai – grupėse ir individualiai. Nuolaidos! „AKADEMA ir Ko“, Laisvės al. 97, tel. 226 422, 8 611 78 092, loreta@akadema.lt. 896808
893160
220 455 PASKOLOS 8 612 03 636 www.agmindis.lt
Mokau anglų kalbos (gramatika ir šnekamoji kalba) mokinius ir suaugusiuosius. Tel. 8 629 36 454.
899868
E.Ožeškienės g. 23-2
informuoja
Kiti
Paskolos
898379
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
kviečia mokytis
890981
890960
Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo (kadastrinis Nr. 5250/0011:87), esančio Mitkūnų k., Ringaudų sen., Kauno r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo tikslas – nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalių atidalijimas. Planavimo organizatoriai – Vaidotas Poderys, Rimantas Poderys. Projekto rengėjas – VĮ ,,Valstybinis miškotvarkos institutas“. Susipažinti su parengtu projektu galima nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2012 m. sausio 23 d. Pramonės pr. 11A, 207 kab., Kaunas, VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto geodezijos skyrius, darbo dienomis 9-17 val., tel. 490 297. 898849
Sausio 17 d. 18 val. asociacija „GAJA moterims“ (Kęstučio g. 83) kviečia į R.Šemetos paskai tą „Gimties psichologija“. Tel. 8 650 77 972, www.menoversme.lt. 900380
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 16 d. 18 val. KTKC etninės veiklos stu dijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jauni mui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs mai”: ŽIEMOS GAMTA (tapyba). Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Sausio 17 d. 18 val. – rankdarbių moky mai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakaroji mai seklyčioje”: PAPUOŠALAI IŠ KAROLIUKŲ (siuvinėjimas). Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715.
Pamesta Pamestą Kauno V.Kudirkos progimnazijos moksleivio pažymėjimą MP. Nr. 1107382, reg. Nr. 21, išduotą 2011 09 01 Gediminui Jonaičiui, laikyti negaliojančiu. 899913
Sausio 18 d. 17 val. – tautodailininkų Rai mondo STAPULIONIO (Kaunas) vytinių juos tų, Albino ŠILEIKOS (Utenos r.) verpsčių ir prieverpsčių parodų pristatymas. Dalyvauja autoriai. Įėjimas nemokamas. 18 val. – paskaita MAISTO RŪŠYS: FIZINIS, EMOCINIS, MENTALINIS, DVASINIS. Lekto rius Aleksandras Žarskus. Sausio 19 d. 18 val. – vakaronė jaunimui ŠOKIM! Veda Daugailė Braziulytė. Įėjimas nemokamas. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems PRIE MOLBERTO. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Sausio 21 d. 16 val. – paskaita „Natūrali ir patologinė mirtis. Eutanazija”. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita MITYBA IRPRIESKONIAI PAGAL METŲ LAIKUS. Dalyvauja Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
20
pirmadienis, sausio 16, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Šiandien (pirmadienį) į Amžinojo poilsio vietą Vilkaviškyje palydima buvusi UAB „Mevilsta“ darbuotoja Palmyra RADZEVIČIENĖ (1954–2012). Velionės vyrą Leoną, sūnus Rimą, Mindaugą ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių RADZEVIČIŲ skaudžios netekties ir amžinojo išsiskyrimo valandą su artimu, mylimu, brangiu Žmogumi iš visos širdies užjaučia ir sielos skausmu dalijasi LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos ir senjorų klubo MES nariai. „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 896045
Mirtis paliečia mus visus, rauda paguodžia likusius... Nuoširdi pagalba visą parą, laidojimo paslaugos, ŠARVOJIMO SALĖS (šarvojame visose Kauno parapijų salėse), platus gedulo drabužių, reikmenų pasirinkimas, kremavimas. Adresas Jonavos g. 40 A (prie „Undinės“, Senamiestis), Kaunas. Tel. (8 37) 208 366, 8 677 87 160, 8 699 40 723. DIRBAME VISĄ PARĄ (TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS). 894641
teleloto Lošimo Nr. 823, sausio 15 d. Keturi kampai (3 Lt): 32 65 22 19 31 15 36 29 44 39 25 41 33 56 38 68 24 67 42 46 70 45 05 01 18 64 17 50 71 43 74 12 14 55 16. Eilutė (3 Lt): 35 47 59 53 06. Įstrižainės (19 Lt): 30 37 48 03 02. Visa lentelė (82 758 (3x27 586) Lt): 28 07 08 11 09 63. Papildomi prizai: „Ford Fiesta“ (TV) – Rimutis Jusys; „Chevrolet Spark“ – 0323881; „Fiat Grande Punto“ – 0455313; 1000 Lt – 0587132; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Regina Kuolienė iš Kauno; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Valerija Marščion kienė iš Panevėžio; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Aloyzas Turauskis iš Tauragės; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Marijona Pastauskienė iš Kauno; 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 9 d.) – Vilimas Jonas Naprys iš Rokiškio. Pakvietimai į TV: 004*311, 006*751, 068*448.
kviečia
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
20 d. 18 val.
Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 17 d. 18 val. – Timothee de Fombel le. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospekta klis. Rež. Gintaras Varnas. Ilgoji salė. Sausio 18 d. 18 val. – MODERATORIAI. Vie nos dalies forumas. Rež. Andrius Kurienius. Penktoji salė. Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė. Sausio 20 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fan tazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė. Sausio 21 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektak lis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 17 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. Tavernos salė (Kęstučio g. 62). 18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmina Reza. TRYS GYVENI MO VERSIJOS. Vienos dalies tragikomedi ja. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė. 20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Akvilė Melkūnaitė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dviejų dalių spektaklis. Rež. Gytis Ivanauskas. Penktoji salė. Sausio 22 d. 15 val. – Keturakis. AMERIKA PIRTYJE. Trijų dalių komedija.Rež. Valdas Lencevičius. Penktoji salė. 18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmina Reza. TRYS GYVENI MO VERSIJOS. Vienos dalies tragikomedi ja. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė.
Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
KAUNO VALSTYBINĖJE FILHARMONIJOJE
19 d. 18 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
teatras
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Sausio 25 d. 18 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
Sausio 18 d. 17 val. – Genadijus Gladko vas. BRĖMENO MUZIKANTAI. 2 veiksmų miuziklas vaikams ir tėveliams. Režisierius Dmitrijus Harchenka (Estija), dirigentas Julius Vilnonis, dailininkė Anne-Mai Hei mola (Estija). SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Sausio 19 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė. Sausio 20 d. 18 val. – Giaochino Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skirta dainininkės ir režisierės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90mečio JUBILIEJUI. 3 dalių komiška opera. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Tatjana Astafje va (Rusija). Sausio 21 d. 18 val. – Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė, cho reografas Danilas Salimbaevas (Rusija). Sausio 22 d. 12 val. – Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. 2 veiksmų operėlė-baletas vai kams. Choreografas Jurijus Smoriginas, di rigentas Virgilijus Visockis scenografė Iveta Ciparytė, kostiumų dailininkė Ana Lorens. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPAR NIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė.
Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI NĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas. Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt
Sausio 17 d. 19 val. – A.Dilytė. LAUROS KOSMOSAS. Rež. A.Dilytė. Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGA RINO GATVĖ. Rež. V.Balsys. Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys. Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas. 18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų. Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų. Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų. Sausio 29 d. 12 val. – TIGRIUKAS PETRIKAS, rež. A.Stankevičius (ar sunku gyventi, drąsą pametus?), nuo 3 metų.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas). Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai. Sausio 28 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas-spektaklis vaikams.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 17 d. 18 val. – komedija BOEING BOEING. Režisierius Simonas Aškelavičius. DOMINO TEATRAS Sausio 18 d. 18 val. – komedija MEILĖ PA GAL GRAFIKĄ. Režisierius Adolfas Večerskis. IDIOTEATRAS Sausio 19 d. 18 val. – Keistuolių teatro inty mi(-ų) vyrų trupė ERELIS.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
20 d. 18 val.
renginiai J.GRUODžIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18, tel. 732 498
Sausio 17 d. 16 val. – minėjimas, skirtas kompozitoriaus S.Šimkaus 125-osioms gimimo metinėms. Koncertuos Kauno ber niukų chorinio dainavimo mokyklos „Var pelis” mokiniai ir mokytojai. Pranešimą apie S.Šimkaus gyvenimą ir kūrybą skaitys J.Gruodžio memorialinio muziejaus vadovė R.Šuopienė.
Kauno tautinės kultūros centras A.Jakšto g. 18
Sausio 18 d. 17 val. – tautodailininkų Albino ŠILEIKOS (Utenos r.) prieverpsčių ir Raimondo STAPULIONIO (Kaunas) vytinių juostų parodos pristatymas. Dalyvauja au toriai, sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, vadovė Laura Lukenskienė.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Sausio 18 d. 18 val. bus pristatyta sakso fonininko Liudo Mockūno trio „NuClear” kompaktinė plokštelė „Drop It” („NoBusi ness Records”, 2011). Šis trio, kuriame, be L.Mockūno, groja Dmitrijus Golovanovas (klavišiniai) ir Marijus Aleksa (mušamieji), pasak saksofonininko, pavadintas bandant apibrėžti tai, kas yra grojama: nuo kažko labai stipraus, koncentruoto iki nenusako mos abstrakcijos. Koncertas Kaune – turo Lietuvos miestuose dalis. Sausio 20 d. 17 val. prisimindami artistę Rūtą Staliliūnaitę pasitikime jos gimimo dieną su režisieriaus Tomo Ribaičio filmu „Ateinu...”. Įėjimas sukvietimais. Kvietimai – Kauno menininkų namų „Mūzų svetai nėje” (I–IV 10–13 val., 14–17 val., V 10–13 val., 14–16 val.). Iki sausio 30 d. eksponuojama Kauno dailės gimnazijos mokinės Gabrielės Adomaitytės piešinių paroda. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirma dienį–ketvirtadienį 10–18 val.; penktadienį 10–16.30 val.
KAUNO ARKIVYSKUPIJOS MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6, II a.
Sausio 19 d. 17 val. kardinolo V.Sladke vičiaus memorialinėje svetainėje vyks Vandos Ibianskos knygos „Gyvenimas kaip senas vynas” pristatymas. Knygos „Gyvenimas kaip senas vynas” autorė Vanda Ibianska 12 metų dirbo katalikiško žurnalo šeimai „Artuma” vyriau siąja redaktore, tebedirba šiame leidinyje ir dabar. Knyga sudaryta iš „Artumoje” 1994–2011 m. publikuotų esė (sudarytoja ir redaktorė Regina Pupalaigytė, viršelis ir knygos dizainas – dailininkės Silvijos Kneze kytės). Knygoje panaudotos fotomenininko Romualdo Rakausko nuotraukos.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 12, www.muzikos-instrumentų-muziejus.lt
Sausio 19 d. 18.30 val. – lietuviškų tradi cinių šokių vakaronė. Dalyvauja folkloro an samblis GADULA (vad. Andrius Morkūnas).
(L.Sapiegos g. 5)
TRIUMFO ARKOS NUGALĖTOJA
ONA KOLOBOVAITĖ (VOKALAS) GITAROS VIRTUOZAS
AURELIJUS GLOBYS (GITARA) BILIETAI PARDUODAMI: Filharmonijos kasoje, tel. 200 478. Kioske (S.Daukanto g. 17), tel. 8 699 31 115. „Girstupio“ turgaus spaudos kioske;
Programoje: UNA PALABRA Skambės flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estrados kūriniai
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
17 d. 19 val.
IDIOTEATRAS
17 d. 18 val.
Kino centras „FORUM CINEMAS“
16 d. 12 val.
21
pirmadienis, sausio 16, 2012
kas, kur, kada TV programa
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
29 d. 12 val.
GALERIJA-KAVINĖ „SAULĖJA“
KAUNO „VARPO“ GIMNAZIJA
K.Donelaičio g. 27
Sausio 17 d. 17 val. – Dariaus Rakausko piešinių parodos atidarymas.
A. IR P.GALAUNIŲ NAMAI Vydūno al. 2, tel. 798 995
Iki vasario 3 d. veikia tekstilininkės Ramintos Baltrušytės kūrinių paroda IŠBALINTI. Popieriaus baltumo darbai, eks ponuojami šioje parodoje, sukurti 2005–2011 m.
„EGLĖS GALERIJA“ Raguvos g. 9–2
Atrodo, kad pastaruoju metu žemė ėmė suktis greičiau: nespėja diena išaušti, o jau tylus vakaras atslinko. Vakar buvo pir madienis, o rytoj jau ir savaitės pabaiga. Jaunos tapytojos Grytės Pintukaitės-Valeč kienės (g. 1977 m.) darbų paroda LAUKIAN TYS VEIDAI tarsi paneigia šiuos neįtikimus kasdienybės dėsnius. Pirmiausia todėl, kad ekspozicija alsuoja ramybe, skaidriu susi mąstymu ir gyvenimiška išmintimi. Senolių portretų kolekcija simboliškai atveria kitą būties pusę, žmogaus gyvenimo saulėlydį, kupiną tiesos, atvirų akių žvilgsnio. Daili ninkė yra baigusi Vilniaus dailės akademiją (molbertinės tapybos magistrantūros vadovas A.Šaltenis) ir savo kelią pasirinko greitai, ilgai nedvejodama. Grytė pirmiau sia yra portretistė, apdovanota talentu subtiliai atverti ir perteikti savo drobėse žmogiškos sielos virpesius. Pradėjusi nuo savęs – ne viena įdomi autoportreto studi ja – ji linkusi pasirausti ir paieškoti gilesnių klodų aplinkiniuose. Autorė yra tapiusi Lie tuvos muzikinio pasaulio įžymybes, poetus, aktorius – pati augusi meninėje aplinkoje, kone teatro užkulisiuose (tėtis – aktorius, mama – labai kūrybinga literatūros moky toja). Apdovanota ir muzikiniu talentu – bel canto dainavimo menas profesionaliai tobulinamas lygiagrečiai tapybai. Grytė mėgsta jungti įvairius menus į vieną visu mą – pvz., serija darbų, kuriuose portreti nis peizažas tarsi išlipa iš paveikslo rėmų ir nematomai pragysta giesme ar pavirsta šo kiu, gimusiu tiesiai iš autorės improvizacijų. „Laukiantys veidai” diktuoja temą, gerokai primirštą šiuolaikinėje visuomenėje, bet skausmingą ir aktualią. Senatvės niekas nelaukia, bet ji neklausia ir neišvengiamai aplanko kiekvieną. Mėgstanti bendrauti, nebijanti įsipareigoti, autorė domisi naujai sutiktais žmonėmis, panyra į jų pasaulį, išklauso praeities istorijas. Taip gimsta stebuklai, kuriais ir mes galime patikėti, žvelgdami į Grytės nutapytus portretus. Devyniasdešimtmetis elegantiškas operos solistas; pasidabinusi skrybėle paslaptingai rymanti senučiukė-fėja; šviesuolė Anelė, primenanti kvapnų vaikystės sapną; ro mantiškas poetas, apsiginklavęs rože, tarsi Don Kichotas ietimi. Senolių išminties kupi nas buvimas, išgyventa ir išjausta patirtis. Autorei rūpi tikras būties grožis, sukaupęs savyje ne vienadienes vertybes. Galbūt Grytės smalsumas bei empatija, gebėjimas įsijausti į kito žmogaus būseną padeda abiem pusėms: viena išsipasakoja, gan atsitiktinai suradusi kantrų klausytoją ir pasijunta kažkam reikalinga. Kita sutraukia į save nuostabų įvairiabriaunį gyvenimiškų įvykių ir spalvų sūkurį, savaip transformuo ja ir teptuko potėpiais išsisako drobėse. Taip gimsta pats tikriausias menas. Paroda veiks iki vasario 7 d.
Kino centras „Cinamon“
KAUNO PANTOMIMOS IR 28 d. PLASTIKOS TEATRAS 14 val.
16 d. 12 val.
Varpo g. 49, paveikslų galerijoje „Spalvų giesmė”
Iki vasario 3 d. veikia Kauno miesto gim nazijų: „Varpo”, „Santaros”, A.Smetonos, Maironio universitetinės, KTU auklėtinių dailės improvizacijų paroda ADVENTO MEDITACIJOS – ŠVIESOS LINK...
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D (išankstinis Ežio Viza seansas – 17 Lt!) – tik 19 d. 20 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ – iki 19 d. 11.10, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Džekas ir Džilė“ – iki 19 d. 11.15, 13.15, 17, 19, 21 val. „Tamsiausia valanda“ 3D – iki 19 d. 20.15*, 22.15 val. (*išsk. 19 d.). „Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 19 d. 15.15, 18.20, 21.30 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – iki 19 d. 19.25, 21.55 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – iki 19 d. 12, 14, 16, 18 val. „Batuotas katinas Pūkis“ (liet. k.) – iki 19 d. 11, 13, 15, 17.25 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 19 d. 10.45, 15.30 val. „Naujieji metai Niujorke“ – iki 19 d. 12.45 val.
FORUM CINEMAS Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Miegančių drugelių tvirtovė“ (premjera, liet. k.) – iki 19 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21 val. „Džekas ir Džilė“ (premjera) – iki 19 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15 (seansas nevyks 18 d.), 20.45 (seansas nevyks 18 d.) val.; 19 d. 22.45 val. „FORUM CINEMAS“ GIMTADIENIO PREMJE RA. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 19 d. 20.15, 22.30 val. ZIP FM kino seansas. „Kitas pasaulis. Pabu dimas“ 3D – 18 d. 19 val. Coffe Inn ir KK kino seansas. „Purvini žaidimai“ – 18 d. 18.50 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – iki 19 d. 10.15, 13, 16, 17.30, 20.15 (seansas nevyks 19 d.) val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 19 d. 11.15 val.; iki 19 d. 13.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.30 val.; iki 19 d. 12.30, 14.45, 17 (seansas nevyks 17 d.) val. „Miegančioji gražuolė“ – iki 19 d. 19.15, 21.30 val.; 19 d. 23.50 val. „Tamsiausia valanda“ 3D – iki 19 d. 15, 18.45 (seansas nevyks 18 d.), 21.15 val. „Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas“ – iki 19 d. 16.15, 19 (seansas nevyks 18 d.), 21.45 val.; 13, 14, 19 d. 23.20 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – iki 19 d. 14, 17.15, 20.30 val. „Tadas Blinda. Pradžia“ – iki 19 d. 12 val. „Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – iki 19 d. 11.45 val. „Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ – 19 d. 23.35 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Serafina“ – 17 d. 16.50 val. | Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
Kino centras „FORUM CINEMAS“
16 d. 19.15 val.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (7) (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Pilietis Havelas“ (Čekija, 2008 m.). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (1). „Gyvenimas kartu“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.50
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Komedija „Kaukazo belaisvė, arba Nauji Šuriko nuotykiai“ (Rusija, 1966 m.) (k). 11.40 Komedija „Kvaišų šeimynėlės atostogos Las Vegase“ (JAV, 1997 m.) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris II“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo komedija „Tarp jaunų ir karštų“ (JAV, 2005 m.) (N-7) (k). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Kažkas atsitiko (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 2“ (9) (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (4) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Titanų klasė“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Anim. nuotykių f. „Sinbadas. Septynių jūrų legenda“ (JAV, 2003 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. Tiesioginė transliacija. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Herojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 7.55 Savaitės kriminalai (N-7) (k).
8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 21.05 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 23.05 Dakaras 2012. 23.35 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 1.05 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.35–6.00 „Bamba“.
8.00 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūra. Žurnalistė Valentina Paukštelytė (k). 8.45 Krikščionio žodis (rusų k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 13.10 Sporto panorama. 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Teatro popietė. V.Kukulas, R.Tuminas. „Čia nebus mirties“ (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Tikros istorijos. 17.55 „Tara Dankan“. 18.20 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (1998 m.) (3). 19.40 Kai mūzos prabyla. Aktorius Sigitas Jakubauskas skaito poeto Antano A.Jonyno eiles. 20.10 Literatų gatvė (1). 20.45 Pasaulio panorama. 21.10 Nuotykių drama „K2. Ribinis aukštis“ (JAV, Japonija, D.Britanija, 1991 m.) (N-7). 23.00 Auksinės melodijos. Koncertas „Mūsų žiema“. Dainuoja R.Ščiogolevaitė, Atlanta, J.Brūzga, A.Gabalytė, V.Vyšniauskas. 0.00 Panorama. 0.20 Verslas. 0.25 Kultūra. 0.30 Sportas. 0.35 Orai. 0.40 Pinigų karta.
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25, 16.00 „Išlikimas“. 11.20 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15, 18.00 „Kaulai“. 13.10, 20.00 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 17.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 19.00, 0.10 „CSI Niujorkas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Siaubo f. „Pjūklas 3“ (JAV, Kanada, 2006 m.). 23.40 „Futurama“. 1.00 „Sinbado nuotykiai“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Melodrama „Alpių klinika“ (Vokietija, Austrija, 2006 m.) (N-7).
22.50 „Draugai IX“ (N-7). 23.50 Sveikatos ABC (k).
11.00 Senoji animacija. 11.30, 20.30 Nomeda. 12.15, 17.00 Kulinarinis reidas. 12.45 Valgyk ir lieknėk. 13.10, 19.00 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.30 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.20 „Moterys meluoja geriau“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Šiandien kimba. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Haičio pelenai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Haitis. Gyvenimas tęsiasi“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Haičio pelenai“.
9.00 Kino ekspresas (k). 9.30 Nuotykių f. „Prarastų sielų sala“ (N-7). 11.15 Melomano pusvalandis (k). 11.45 Komedija „Moljeras: teprasideda komedija“ (N-7). 13.45 Telelaikraštis. 16.05 Komedija „Psichoanalizė“ (N-7). 17.30 Nuo šeštadienio iki šeštadienio (k). 18.00 Žinios. 18.20 Gyvenu čia. 18.50 Romantinė komedija „Nes aš taip pasakiau“ (N-7). 20.30 Dingusios civilizacijos. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Trileris „Lemtingas kelias“ (N-14). 23.00 Žinios (k). 23.20 Romantinė drama „Maištingoji Džeinė“ (N-7).
8.00 Drama „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.). 10.00 Drama „Agentės“ (Prancūzija, 2008 m.). 12.35 Drama „Prarastoji žvaigždė“ (Italija, Šveicarija, Prancūzija, Singapūras, 2006 m.). 18.30 Trileris „Vienintelis kelias“ (Vokietija, 2006 m.). 20.30 Drama „Akila ir rašybos konkursas“ (JAV, 2006 m.). 22.30 Istorinė drama „Labos nakties ir sėkmės“ (JAV, Prancūzija, D.Britanija, Japonija, 2005 m.).
9.00 Televitrina. 10.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Minsk-2006“–Mariupolio „Azovmaš“. 13.30 Krepšinio pasaulyje. 14.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas. 15.30 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Astana“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Tarptautinis A.Šociko bokso turnyras. 21.00 Futbolo dievai. Sir B.Charlton. 21.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 23.15 Kelias į Londoną.
22
pirmadienis, sausio 16, 2012
menas ir pramogos
VDU teatras – vieta, kur susitiks sm
Pradžia: naujojo teatro spektaklio premjeroje vaidins pripažinti aktoriai (iš kairės) – V.Kaniušonis, J.Onaitytė, D.Svobonas, G.Piktytė.
Kauno teatralų gyvenime – dar viena erdvė: įkurtas naujas profesionalus Vytauto Didžiojo universiteto teatras. Ši žinia viltinga ir jaunuoliams, svajojantiems savo gyvenimą susie ti su aktoryste: naujasis teatras taps VDU Menų fakultete ren giamos vaidybos bakalauro studijų programos (teatro ir kino kryptis) dalimi.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Galimybė studijuoti Kaune
Naujoji vaidybos studijų programa ruoš tarpdalykinių gebėjimų ak torius, gebančius kūrybiškai su derinti vaidybos, režisūros, teks tų kūrybos praktikas bei judesio ir balso įgūdžius profesinei karjerai teatre, kine, televizijoje ir kitose šiuolaikinio meno formose. Taig i jaun iej i men in inkai mo kės savarank iškai kurt i men i nį veiksm ą ir lanksč iai pris itai kyt i prie kintanč ių kult ūr in ės apl inkos sąlyg ų. Naujai įkurtas VDU teatras jaun ies iems akto riams taps neats iejam a prak ti kos dal im i.
„Kaune yra nemažai teatrų, ta čiau aktorių neretai pritrūksta, nes Vilniuje baigę studijas jau nieji menininkai ten dažnai ir pa silieka, – apie naujoves kalbėjo VDU Menų fakulteto dekanė Ina Pukelytė. – Kita vertus, tai nebus vieno kurio nors režisieriaus kur so būsimieji aktoriai, tikimės, kad baigę studijas jaunieji menininkai bus gana savarankiški ir gebantys integruotis įvairiose šiuolaikinio meno ir kūrybinių industrijų sri tyse.“ Naujiena Lietuvoje
Naujoji vaidybos studijų programa – džiugi naujiena ir VDU Teatro logijos katedros vedėjai profesorei Jurgitai Staniškytei.
„Būsimieji savarankiški ir ne prikl ausom i kūr ėjai gal ės dirbt i tiek kaip individualūs meninin kai – atlikėjai, tiek kolektyvinės kūrybos formose. Lietuvoje tokio tip o prog ram ų kol kas nėra, čia dažn iaus iai aktor ių kurs us ren ka vienas režisierius ir taip for muoja savo mokyklai ar meninei raiškai tinkanč ius aktor ius“, – esm in ius skirt um us vard ijo pa šnekovė. Nors Lietuvoje tai pirmasis mi nėto form ato teatras, užs ien io valstyb ėse ši prak tika taikom a jau ilgą laiką. Tokie teatrai po puliarūs JAV, Vakarų šalyse. Ne mažai šių profesionalių kūrybi nių dirbtuvių yra ir kaimyninėje Lenkijoje. Bendradarbiaujant su
senas tradicijas turinčiais uni versitetų teatrais buvo plėtoja mas ir VDU projektas. Artimiausi projektai numatomi su Prancūzi jos ir Jungtinės Karalystės kūry bininkais.
Goda Piktytė:
Šis teatras nebus tik mokomasis studentų teatras – tai erdvė pro fesionaliems teatro projektams, kurioje būsimieji aktoriai mo kysis būti teatre. Dirbs su profesionalais
Puosel ėd am as kūrybai ir me nams palankią kultūrą, univer sitetas siekia dar plačiau atverti kūrybiško miesto nišą, kurią lydė tų liberali ir humanistinė dvasia. Svarbios dvi idėjos: atvirumas ir tarpdiscipliniškumas, užtikrinant kultūros įvairovę ir jos prieinamu mą, palaikant klasikinių ir šiuolai kinių menų ugdymą. Kita vertus, jauni žmonės nebi jo, dažnai ir nori, eksperimentuoti, tačiau svarbu, kad kurtų profesio
nalus, išsilavinęs, plačių pažiūrų žmogus. Remiantis šiais siekiais ir buvo kuriamas VDU teatras, kur studentai ir dėstytojai galės natū raliai įsitraukti į teatrinės kūrybos procesus su profesionalais. Kaip teigia teatro vadovė G.Piktytė, šis teatras nebus tik mokomasis stu dentų teatras – tai erdvė profesio naliems teatro projektams, kurio je būsimieji aktoriai mokysis būti teatre. Čia universiteto studentai turės sąlygas mokytis iš aukštos kvalifikacijos menininkų, stebė ti ir analizuoti jų darbus, o kartu natūraliai įsitraukti į teatrinės kū rybos procesą. Jaunuosius menininkus su teat ro ir kino teorija bei praktika su pažindins pripažinti akademinio pasaulio žmonės ir amato meistrai iš Lietuvos ir užsienio: prof. J.Sta niškytė, rašytojas Herkus Kun čius, baleto artistė Eglė Špokai tė, doc. I.Pukelytė, doc. Edgaras Klivis, aktoriai, režisieriai Goda Piktytė, Dainius Svobonas, Dalia Michelevičiūtė, Birutė Mar, Kęs tutis Jakštas, Agnius Jankevičius, operos solistai Marta Vosyliūtė, Giedrius Prunskus, choreografė Birutė Letukaitė, publicistas, te levizijos laidų vadėjas Rytis Zem kauskas.
Spektaklio premjeroje – šiandienio žmogaus drama VDU teatro spektaklio premjera vyks Kauno valstybiniame dra mos teatre. Vėliau universiteto teatras planuoja persikelti į nau jas, dar rengiamas erdves, kurios taptų visų įvairioms kūrybinėms idėjoms atvirų žmonių namais ir laboratorija.
Pirmasis VDU teatro spektaklis pa statytas pagal iškiliausios šiuolai kinės prancūzų dramaturgės Yas minos Reza pjesę „Trys gyvenimo versijos“, kurioje susipina tragedi jos ir komedijos bruožai. Pjesė prasideda scena, kurioje Henris ir Sonia guldo sūnų mie goti. Jų įprastą vakaro rutiną per traukia netikėtas beldimas į du ris. Tai – Hubertas ir Inesa, atvykę vakarieniauti diena anksčiau, nei
buvo laukiami šeimininkų. Ele gantiškai besirutuliojančių va karėlio įvykių fone autorė negai lestingai ir tuo pat metu subtiliai juokaudama braunasi į šiandie nio žmogaus kruopščiai saugomą privačią intymiausių jausmų ir lū kesčių erdvę. Y.Reza – žymi prancūzų drama turgė, išgarsėjusi 1994 m. pjese „Menas“. Ją į daugybę kalbų verčia ir stato visame pasaulyje. „Y.Reza dramaturgija – tai lengvas intelek tualus teatras. Ji sugrąžino į teatrą ištisą kartą žmonių, kuriems rim tos dramos atrodė per ilgos ir daž nai nuobodžios, o lengvos kome dijos – per banalios, kad užimtų jų brangų laiką“, – apie kūrėją ra šė Sheridan Morley žurnale „The Spectator“.
„Kiekvienas „Trijų gyvenimo versijų“ personažas labai ryškus, individualus ir reikšmingas. Tai kaip raktai, kurie, metus žvilgsnį, atrodo vienodi, bet visi jie rakina skirtingas duris“, – apie pjesę kal bėjo joje vaidinanti G.Piktytė.
Y.Reza yra sakiusi, kad jos pjeses vadi na komedijomis, bet tai – tragedijos, tik, tiesa, juokingos.
„Pati dramaturgė savo pjeses apibūdina kaip naują žanrą, ku ris yra tarp komedijos ir tragedi
jos, – patikslino aktorė. – Y.Reza yra sakiusi, kad jos pjeses vadi na komedijomis, bet tai – trage dijos, tik, tiesa, juokingos, taigi tai – juokinga tragedija. Jos galbūt ir atitinka šiuolaikinės visuomenės iššūkius.“ Pagal šios dramaturgės pjesę yra pastatytas visiškai naujas Romano Polanskio filmas „Skerdynių Die vas“. Beje, šią pjesę 2008 m. reži savo pati dramaturgė. Apie „Sker dynių Dievo“ pastatymą VDU teatre galvoja ir naujųjų vaidybos studijų sumanytojai. VDU teatras nėra repertuarinis teatras, jį G.Piktytė vadina pro jektiniu, t.y. kiekvienam spek takliui bus kviečiami nauji akto riai ir režisierius. Projekto, kuriuo startuos naujasis ir vienintelis
Lietuvoje profesionalus univer sitetinis teatras, kūrybinė grupė: pjesės „Trys gyvenimo versijos“ vertėja Akvilė Melkūnaitė, daili ninkė Laura Luišaitytė, režisie rius A.Jankevičius, aktoriai Jūra tė Onaitytė, G.Piktytė, Vytautas Kaniušonis, D.Svobonas, Sigitas Šidlauskas. Vasario 15 d. spektaklis bus ro domas Kauno kameriniame teat re. Taip pat spektaklį žiūrovai galės išvysti kovo, balandžio mėnesiais. kas: VDU teatro premjera „Trys spalvos“. kur: Kauno valst ybiniame dramos teatre, Penktojoje salėje. kada: sausio 21 d. 18 val., sausio 22 d. 18 val.
23
pirmadienis, sausio 16, 2012
menas ir pramogos
malsumas ir profesionalumas
DATOS (sausio 16 d.) 1581 m. Anglijos parlamentas uždraudė Katalikų bažnyčią Anglijoje. 1915 m. gimė lietuvių dailininkas Algirdas Petrulis. 1928 m. gimė vertėja, literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Galina Baužytė-Čepinskienė. 1948 m. gimė siaubo filmų režisierius Johnas Carpenteris. 1949 m. gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas Vladas Bagdonas. 1974 m. gimė supermodelis Kate Moss. 2009 m. mirė amerikiečių tapytojas, paveikslo „Kristinos pasaulis“ autorius Andrew Wyethas.
horoskopai
Artūro Morozovo nuotr.
kryžiažodis
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Gražioji arklininkė“. Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Roberts, kurios plunksnai priklauso beveik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – trilogija „Airių svajos“. Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija. Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę. Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugsmu. Tik susitikus su žirgyno savininku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Treviui Grantui smagu ją erzinti. Vis dažniau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė... Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir galimybių. Maloniai bendrausite su mylimais žmonėmis, artimaisiais. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys. Vėžys (06 22–07 22). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėsite paaiškinti jiems savo ketinimų. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nebūtinai visi sutiks su jūsų idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo, tad verčiau neskubėkite ir viską apsvarstykite dukart. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Su aplinkiniais norėsite pasidalyti kylančiomis abstrakčiomis idėjomis, tik nepamirškite, kad ne visiems tai gali būti įdomu. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien nekils keblumų bendraujant su aplinkiniais, puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Imkitės svajones įgyvendinti. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.
Orai
Sinoptikai prognozuoja, kad kitos savaitės pradžia bus šalta – naktimis temperatūra gali nukristi iki 10 laipsnių šalčio. Šiandien vietomis dar truputį pasnigs. Temperatūra dieną 1–4 laipsniai šalčio. Rytoj žymesnio sniego jau nenumatoma. Temperatūra naktį 5–10, pajūryje 2–4, dieną 2–7 laipsniai šalčio. Panašūs šalti orai prognozuojami ir trečiadienį bei ketvirtadienį.
Šiandien, sausio 16 d.
–4
–1
Telšiai
–3
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–3
Utena
–2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.32 16.24 7.52 0.53 10.46
16-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +2 Brazilija +25 Briuselis +4 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +29 Kopenhaga +5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+5 +14 –3 –2 –1 +2 +5 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
0 –4 +8 +25 –5 +14 +7 –1
–3
–3
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
–4
Alytus
1–6 m/s
Vardai Honoratas, Marcelis, Norgailas, Norgailė, Norgedė, Utenis.
Išgąsdino drebanti žemė
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
-2
-4
-6
4
-6
-4
-7
-9
3
-7
-5
-5
-5
3
rytoj
poryt
Šeštadienį vakare Filipinų šiaurinėje dalyje įvyko smarkus 5,8 balo žemės drebėjimas. Požeminių smūgių epicentras buvo 25,5 km gylyje už 511 km į šiaurę nuo Filipinų sostinės Manilos. Gelbėtojai pranešė, kad aukų ir sužalojimų buvo išvengta. Drebėjimas, kuris buvo juntamas trijose šiaurinėse šalies provincijose, griūčių nesukėlė. Cunamio pavojus taip pat nebuvo paskelbtas. Filipinai yra ties vadinamuoju Ramiojo vandenyno ugnies žiedu, kur žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai yra labai dažnas reiškinys. AP inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Lietuviai šturmuoja Argentinos viršūnes Du lietuviai vaikinai ir mergina, susibūrę į alpinistų grupę „Mon tis Magia“, leidosi į ekspediciją „Vertikalus gyvenimas“. Ekspe dicijos trukmė – ilgiau nei pusė metų. Teigiama, kad tai – sudėtin giausia ir ilgiausia laipiojimo uo lomis ekspedicija Lietuvos alpi nizmo istorijoje. Per daugiau nei
pusmetį „Montis Magia“ alpinis tai Arūnas Kamandulis, Gedimi nas Simutis ir Saulė Žukauskaitė kops į stačiausias uolas ir smai liaus ias virš ukaln es Šiaur ės ir Pietų Amerikoje. Įveikusi viršukalnes Jungtinėse Valstijose ir Meksikoje, komanda persikėlė į Patagoniją (Argenti na), kur beveik keturis mėnesius
kops į smailius granito bokštus ir didžiules uolų sienas. A.Kam and ul is, G.Sim ut is ir S.Žukauskait ė Patagon ijoje jau įkop ė į Guill aum et uol ų bokš tą. Alpinistai tęsia projektą. Da bar jaunuoliai patraukė į Argen tinos pietus – El Čalteno miestelį Patagonijos kalnuose. Patagoni ja garsėja ne tik nuostabaus gro
žio viršūnėmis, bet ir itin kapri zingu oru: stiprūs vėjai ir debesys iš kalnų pasitraukia tik trumpam. Tada ir stengiamasi įveikti pasi rinktus maršrutus. Naujausia „Montis Magia“ al pinistų komandos pergalė – Pa tagonijos pasididžiavimu ir dau gelio alpinistų svajone vadinama Fitz Roy viršūnė.
Įveikt i šią techn iškai itin su dėt ing ą virš ukaln ę buvo vien as pag rind in ių eksp ed ic ijos tikslų. Šiuo met u Saul ė, Ged im in as ir Arūn as vis dar lauk ia gero oro El Čalten o miestelyj e, Argent i noj e, tik ėd am ies i pailg int i šia me reg ion e pas iekt ų virš ūn ių sąraš ą.
Ekspedicija: trijų žmonių komanda „Montis Magia“ leidosi į ilgiausią ir vieną rizikingiausių žygių Lietuvos alpinizmo istorijoje.
„Montis Magia“ archyvo nuotr.
KD inf.