TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
pirmadienis, sausio 16 d., 2012 m. Nr. 12 (1211)
Jau šią savaitę Lietu vos valdžia spręs, kaip toliau vystyti karinę aviaciją netekus vieno iš dviejų lėktuvų. Lietuva 8p.
Užsienyje registruo tos bendrovės lažybų paslaugas Lietuvoje teikia nepaisydamos teismo sprendimų. Ekonomika 9p.
diena.lt
1 Lt
Kas kaltas dėl to, kad laineris „Costa Con cordia“ patyrė avariją, turės atsakyti teisė sauga ir ekspertai. Pasaulis 10p.
Aukštai kilo, tūps žemai
Mes negalime būti eko nominiai šizofrenikai, vi siems žadėti mažinti mo kesčius ir tuo pačiu me tu pažadėti visiems visko duoti. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė
8p.
Miestas
4p.
Vilnius skambins pavojaus varpais Pos akį „skambint i pavojaus var pais“ Vilniaus valdininkai suprato labai tiesiogiai. Apie sostinę ištiku sią nelaimę vilniečius turėtų infor muoti ne tik sirenų gausmas – į bendrą informavimo sistemą savivaldy bė įtraukė bažnyčių varpines ir net vienai radijo stočiai priklausantį au tomobilį su garsiakalbiu.
Menas Metodai: 10 mln. eurų. Tokią sumą skirti šalia „Vilniaus energijos“ esančio Jočionių kvartalo gatvėms tvarkyti EK atstovų prašė A.Zuokas. Sve
čių paskraidinimas sraigtasparniu tikriausiai turėjo padėti, kad prašymas būtų išgirstas. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vilniaus mero Artūro Zuoko noras išas faltuoti kelius prie „Vilniaus energijos“ būstinės sostinei gali smogti antru galu. Europos Komisijoje (EK) miesto vadovo įtikinėjimai skirti lėšų palaikyti papir kinėjimu.
Lapkritį į Vilnių atvykusius EK at stovus A.Zuokas įtikinėjo milijo nus eurų skirti nedidelių gatvelių šalia „Vilniaus energijos“ būstinės remontui. Meras tuomet piešė vi zijas, kad šios nereikšmingos gat vės bus „transeuropinės jungties dalis“. Kad susitikimas būtų veiks mingesnis, meras sostinės gatves svečiams aprodė iš sraigtasparnio. Tačiau šis A.Zuoko pasiskraidymas
EK vadovams pasirodė kaip nevy kusi viešųjų ryšių akcija ir bandy mas netiesiogiai papirkti. Maža to, Susisiekimo ministerija abejoja, ar gatvių, vedančių į keti namą statyti šiukšlių deginimo ga myklą, tvarkymą galima laikyti eu ropiniu projektu. Plačiau skaitykite
Miestas
2
15p.
Genijus liko sužavėtas
2
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
miestas
Transeuropinės jungties pabaigo Vilniaus meras Artūras Zuokas siekia iš ES fondų gauti milijonus litų keliams tvar kyti. Tačiau vilniečiai iš to jokios naudos negautų, nes šios lėšos būtų sukištos ne į reikšmingas gatves, o į keliukus, kurie driekiasi aplink planuojamą statyti šiukš lių deginimo gamyklą.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Bando suklaidinti?
Sost in ės sav ivaldyb ės meras A.Zuokas svajoja, kad kelius į mi tais apaugusios šiukšlių degini mo gamyklos, ketinamos statyti miesto pakraštyje, teritoriją nu ties ES. Kad lėšų prašymas atro dytų pakankamai solidžiai ir įti kintų ES specialistus, nedidelė su koncernu „Icor“ (buvęs „Rubicon Group“) siejamos teritorijos gatvė pavadinta transeuropinės jungties dalimi. Be pinigų aplinkkeliams tiesti ir modernioms transporto priemo nėms diegti, meras prašė daugiau kaip 10 mln. eurų skirti Jočionių kvartalo gatvių rekonstrukcijai. Vi sos šios nedidelės gatvelės rango si greta „Vilniaus energijos“ cent rinės būstinės pastatų. Tačiau A.Zuoko įtikinėjimai, kad Jočionių kvartalo gatvės yra Euro pos mastu svarbi jungtis, nei Vy riausybės, nei Europos Komisijos (EK) specialistų greičiausiai neį tikins. Mero planais pasidomėję Susi siekimo ministerijos specialistai sako, kad šios gatvės nė iš tolo ne gali vadintis europinės reikšmės transporto koridoriumi. „Didžiąją dalį ES paramos ke liams Lietuva skiria siekdama in tegruoti šalies kelių tinklą į Eu ropos kelių transporto sistemą. Transeuropiniam koridoriui pri
skiriamos tarptautinės magistralės ar šių kelių dalys, pavyzdžiui, „Via Baltica“, svarbiausi magistraliniai keliai, vedantys į Latviją, Kaliningradą, Lenkiją, Baltarusiją, autost rados arba jungiamieji keliai, kurie sujungia transeuropinius kelius į bendrą tinklą. Tokiais jungiamai siais keliais galima vadinti miestų aplinkkelius, įvažiuojamąsias gat ves, pavyzdžiui, Vilniaus Vakarinį arba Pietinį aplinkkelį“, – dienraš čiui aiškino Susisiekimo ministeri jos ES paramos koordinavimo sky riaus vedėja Zita Dubickienė.
Zita Dubickienė:
Atskiros miestų gy venamųjų ar pramo ninių rajonų gatvės neįeina į tarptauti nių kelių tinklą, todėl abejotina, kad joms galėtų būti skirtas fi nansavimas. Pinigai nepriklauso
Akivaizdu, kad „Vilniaus energi jos“ pašonėje esanti Jočionių gat vė nė vieno iš Susisiekimo minis terijos atstovės išvardytų kriterijų neatitinka. Specialistė mano, kad gauti paramą šios gatvės remontui pasitelkus tokią taktiką – nerealu.
Požiūris: dauguma vilniečių pasakytų, kad šioje nuotraukoje mato siaurą į „Vilniaus energijos“ teritoriją vedan
„Atskiros miestų gyvenamųjų ar pramoninių rajonų gatvės neįeina į tarptautinių kelių tinklą, todėl abe jotina, kad joms galėtų būti skirtas finansavimas pagal tokį modelį“, – sako Z.Dubickienė. Prieš du mėnesius Vilniuje ap silankę EK atstovai greičiausiai iki šiol prisimena mero A.Zuoko jiems parodytą išskirtinį dėmesį. Mies to susisiekimo infrastruktūros si tuacijos mieste įvertinti atvykę specialistai sraigtasparniu buvo pakelti į orą. Iš jo esą tinkamai su sipažino su miesto susisiekimo si
tuacija. Meras iki šiol giriasi, kad prieš dešimtmetį svečius iš EK pa kėlęs į orą miestui pritraukė beveik 1 mlrd. litų. Ir šį kartą A.Zuokas EK norėjo įtikinti skirti ES lėšų keliams ties ti ir viešojo transporto sistemos plėtrai. Tačiau pinigų buvo prašo ma labai konkretiems ir, specialis tų nuomone, keistiems gatvių re monto darbams. Šią nedidelę gatvelę remontuoti norima dviem etapais – pirmasis už daugiau kaip 7 mln. eurų būtų įgy vendintas iki 2014 m., antrajam įgy
vendinti iki 2016 m. reiktų daugiau kaip 5 mln. eurų. Po lygiai, maždaug po 1 mln. eurų, projektui esą skirtų ir savivaldybė bei Vyriausybė. Mero EK specialistams rodyto se skaidrėse buvo pavaizduotos ir šiukšlių deginimo bei rūšiavimo ga myklos. Pirmąją meras kadencijos pradžioje per kelerius metus žadė jo pastatyti greta „Vilniaus energi jos“. Sklypas, kuriame bus statoma gamykla, priklauso Vilniaus šilumos tinklams. Šiuos iki 2017 m. yra išsi nuomojusi „Vilniaus energijos“ ak cininkė prancūzų įmonė „Dalkia“.
Skrydis virš Vilniaus baigėsi pasiaiškinimu Briuselyje Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vilniaus mero Artūro Zuoko ban dymas įtikti Europos Komisijos (EK) pareigūnams gali atsirūgti – Lietuvos sostinei gali būti skirta mažesnė ES parama nei tikima si. Nes kai kurie sostinės vadovo veiksmai Briuselio valdininkams priminė netiesioginius bandymus papirkti. Lankėsi du Komisijos atstovai
Pernai lapkritį Lietuvoje lankėsi du EK atstovai – Regioninio generali nio direktorato H3 skyriaus vado vai Luisas Borisas Sanchezas ir Jo hanas Magnussonas. Jie atvyko susipažinti su kelių Vilniuje ir aplink jį būkle, planais iš ES fondų finansuoti transpor to infrastruktūros plėtrą Lietuvos sostinėje. Meras A.Zuokas nusprendė sve čiams iš aukštybių parodyti mies
tą ir jo kelius. Išsinuomojęs versli ninko, bendrovės „Kauno grūdai“ bendrat urč io Tautv yd o Barš čio sraigtasparnį, Vilniaus meras skrisdamas su svečiais iš ES insti tucijos aptarė susisiekimo projektų ir jų finansavimo perspektyvas. Po skrydžio su L.B.Sanchezu ir J.Magnussonu Vilniaus meras džiūgavo, kad gautas palankus jų požiūris į tai, jog turi būti pakanka mai finansuojami Lietuvos sostinės susisiekimo plėtros projektai, pla nuojami įgyvendinti pagal 2014– 2020 m. finansinę perspektyvą. Gavo pritarimą?
A.Zuokas pranešė šįkart kartu su svečiais iš ES institucijos sraig tasparniu apžiūrėję vietas, kuriose pastarąjį dešimtmetį vyko susisie kimo plėtros darbai, taip pat vie tas, kurioms būtinos investicijos norint pagerinti susisiekimą sos tinėje. Apžiūrėję Vilnių iš paukščio skrydžio EK atstovai padarė išva
Arūnas Štaras:
Dabar, kai teiksime savo paraiškas fi nansuoti tam tikrus infrastruktūros pro jektus, į jas Briuse lyje bus žiūrima kur kas įtariau.
dą, kad Vilniui pavyksta tinkamai įgyvendinti planuotus kelių inf rastruktūros projektus. Anot sa vivaldybės pranešimo, EK atstovai „teigiamai įvertino ir plėtros pla nuose esančias ekologiško viešojo transporto perspektyvas įrengti dvi ekologiško tramvajaus linijas, įsi gyti elektra varomų autobusų, pa statyti elektrinių automobilių įkro vimo stoteles“.
A.Zuokas išvardijo projektus, kuriems tikimasi gauti gana dide lį ES finansavimą. „Šiomis lėšo mis planuojama pabaigti Vakarinį aplinkkelį, įrengti Transeuropinio transporto koridoriaus (IXB) san kryžas su Jočionių gatvėmis, Vil niaus oro uostu, Liepkalnio ir Gu rių gatvėmis, pastatyti Vakarinio aplinkkelio jungtis – Šiaurinę, My kolo Lietuvio gatves, įrengti Ne menčinės kelią nuo Kairėnų gat vės iki miesto ribos, rekonstruoti Pilaitės–Vievio kelią“, – sakė jis. Teko teisintis
Tačiau toks optimistinis A.Zuoko entuziazmas gali ir išgaruoti – EK pareigūnų paskraidinimas T.Barš čio sraigtasparniu jau sukėlė įtari mų Briuselyje. Dienraščio žiniomis, L.B.San chezui ir J.Magnussonui neseniai teko pateikti pasiaiškinimus Komi sijai, kodėl jie, lankydamiesi Vil niuje, „pramogavo“, skraidydami
virš Lietuvos sostinės, ir dalyvavo A.Zuoko viešųjų ryšių akcijoje. EK pareigūnams teko neigti ne malonius Briuselio įtarimus, kad jie šitokiu pasiskraidymu su Vilniaus valdžia galėjo būti netiesiogiai pa perkami, siekiant didesnio finan savimo A.Zuoko globojamiems infrastruktūros projektams. Baiminasi projektų stabdymo
„Neatmesčiau, kad dabar, kai Ko misijos komitetams ir direktora tams teiksime savo paraiškas fi nansuoti tam tikrus infrastruktūros projektus, į jas Briuselyje bus žiū rima kur kas įtariau“, – baimino si susisiekimo viceministras Arū nas Štaras. Jis, kaip ir kitas susisiekimo vi ceministras Rimvydas Vaštakas, buvo susitikęs su L.B.Sanchezu bei J.Magnussonu, bet virš sos tinės neskraidė. „Taip, mes daly vavome pasitarime Vilniaus savi valdybėje, kur buvo pateikti visi
3
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
miestas
oje – šiukšlių deginimo gamykla
Aklagatvis: užtenka žvilgtelti į žemėlapį, kad suprastum, jog Jočionių gatvė (pažymėta raudonai) ir aplin-
kinės gatvelės neveda į Europą.
Apie gamyklą
nčią gatvelę. O miesto meras A.Zuokas regi „transeuropinę jungtį“. Simono Švitros nuotr.
Gatvių remontas reikalingas?
Gatves aplink „Vilniaus energiją“ išasfaltuoti sumanęs meras A.Zuo kas dienraščiui sakė nieko bloga šioje situacijoje neįžvelgiąs. Esą gamyklos anksčiau ar vėliau šio je vietoje išdygs, tad ir kelius mo dernizuoti miestui teks. „Taryba jau seniai yra pritarusi, kad reikia statyti šiukšlių deginimo ir rūšiavimo gamyklą. Tai padary ta jau praėjusios kadencijos politi kų, todėl EK atstovams ir rodžiau projektus su gamyklomis. Jos šioje vietoje atsiras neišvengiamai, nes
yra labai reikalingos“, – sakė mies to vadovas. Anot jo, iš ties ų sav ivaldy bė milijonus eurų šių gatvių re montui ketina gauti paraiškas pa teikusi ne pagal transeuropinių jungč ių mod ern izac ijos, o, pa vyzdžiui, aplinkos taršos maži nimo programas. „Jei statysime gamyklas, reikės ir gerų kelių. Reikės kelių privažiuo ti ir išvažiuoti. Tie keliai bus labai reikšmingi. ES pinigai šiuo atveju galėtų būti skirti, nes projektas yra svarbus visuotinai. Tai galėtų būti
Atliekų rūšiavimo gamyklai ES prieš kelerius metus skyrė per 100 mln. litų, tačiau pinigais niekas neskubėjo pasi naudoti. Sostinės valdžia atsisakė mi lijonų litų atliekų deginimo gamyklos statyboms, nes nusprendė, kad už sa vus pinigus gamyklą pastatytų kon kursą laimėjęs investuotojas. Tačiau vėliau siūlyti milijonai miestui vis dėlto atiteko. Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumams plėtoti regio niniuose atliekų centruose iš ES struk
lėšos pagal įvairius projektus, pa vyzdžiui, taršos mažinimo, kelių infrastruktūros plėtros“, – dien raščiui komentavo meras. Oponentai kritikuoja
Apie savivaldybės ketinimus iš girdęs buvęs miesto vadovas kon servatorius Raimundas Alekna nė nesusimąstė. „Istorija kartojasi“, – iš karto rėžė miesto tarybos na rys. Anot politiko, visi šių dienų įvykiai tik dar kartą pagrindžia vis uom en ėje sen iai skland an
tūrinių fondų Lietuvai skirta 450 mln. litų, iš jų Vilniaus savivaldybei atiteko 100 mln. litų. Atliekų perdirbimo įmonės labiausiai masina vieną garsiausių verslo grupių, Vilniaus šilumos ūkį valdančią „Icor“ (buvusią „Rubicon Group“). Jau anksčiau koncernas „Rubicon Group“ šiukšlių deginimo gamyklą už ES pinigus statyti norėjo netoli Lazdy nų esančioje „Vilniaus energijos“ terito rijoje, nes ten iš karto galima prisijungti
Mero EK specia listams rodytose skaidrėse buvo pa vaizduotos ir šiukš lių deginimo bei rū šiavimo gamyklos.
čią nuomonę, kad meras koncer no „Dalkia“ reikalais rūpinasi lyg savais. „Šita teritorija visada bu
prie magistralinių tinklų, tiekiančių ši lumą Vilniuje. Prieš metus didžiausią norą sostinėje užsiimti atliekų deginimo gamyklos sta tymu rodė Prancūzijos įmonė „Const ructions Industrielles de la Mediterra nee“ (CNIM), tačiau dėl ekologinių prie žasčių žlugus planams bendrovė ketino savo projektus įgyvendinti Klaipėdoje. Šiame mieste atliekų deginimo gamyk lą prancūzai norėjo statyti kartu su „Icor“ įmone „Technology Projects“.
vo vadinama rubikono valdomis. Mero noras tvarkyti gatves su šiuo verslu susijusių įmonių teritorijo je yra labai keistas. Vargu ar šian dien atsirastų žmonių, kuriems šiuo atveju nekiltų įtarimas“, – sakė R.Alekna. Pašnekovas taip pat įsitikinęs, kad reikšmės europinėms kelių jungtims Jočionių gatvės neturi. „Šiandien jau per daug įvairiau sių sutapimų matome. Tas pats ir šilumos ūkyje. Meras rūpinasi sve timais interesais, o ne miestu“, – kalbėjo R.Alekna.
Prikiaulino: A.Zuokas labai didžiavosi svečiams iš Briuselio parodęs Vilnių iš paukščio skrydžio. Tačiau šiems dėl tokios pramogos vėliau teko aiškintis savo vadovams.
skaičiai, pristatyti visi projektai. Bet tikrai nežinojome, kad po to susitikimo meras dar paskraidins svečius sraigtasparniu. Tai suži nojau tik kitą dieną iš savivaldy bės pranešimo spaudai“, – kalbė jo A.Štaras. „Perskaičiau aš tą pranešimą, pažiūrėjau į jį ironiškai – dar vie
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
na A.Zuoko viešųjų ryšių akcija“, – sakė viceministras. Jis užsiminė nematąs nieko ypa tinga, kad EK pareigūnai buvo pa skraidinti. Tačiau viceministrą nustebino tos akcijos viešas patei kimas. „Nesakau, kad reikėjo išvis nuslėpti tą pasiskraidymą, bet bu vo klaida pateikti jį kaip kokį ne
tiesioginį bandymą pelnyti Euro pos pareigūnų palankumą mūsų infrastruktūros finansavimui“, – aiškino A.Štaras. „Nieko nežinau, nieko negirdėjau“
„Mes A.Zuoką ir jo viešųjų ryšių ak cijas gerai pažįstame. Bet Vilniuje yra ir EK atstovybė, ir ES valstybių
ambasados, kurios seka įvykius, pa teikia savas jų versijas. Šis pasiskrai dymas išties galėjo būti suprastas kaip kokia pramoga ar netgi papir kimas. Tai gali baigtis liūdnai mū sų teikiamų projektų atžvilgiu“, – svarstė susisiekimo viceministras. O A.Zuokas tikino nieko negir dėjęs apie nelinksmą sraigtaspar
niu kartu su juo skraidžiusių EK atstovų likimą. „Nemanau, kad ši informacija yra teisinga. Netikiu tokiais dalykais ir labai abejoju šia informacija. Reikia aiškiai skirti pramoginius skraidymus nuo dar bo vizitų. Jei kažkam nėra skirtumo – tai fantazijos trūkumas“, – aiški no Vilniaus meras.
4
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vėl užkliuvo lenko korta Eur op arl am ent ar as Vyt aut as Landsbergis paragino partijos bendražygius siekti lenkų kilmės Lietuvos piliečiams Lenkijos vy riausybės dalijamos lenko kortos teisinio įvertinimo.
V.Landsbergio manymu, Konsti tucinio Teismo reikėtų paklausti, ar pagal lenko kortą Lenkijos vy riausybei įsipareigojęs asmuo ga li dirbti tarnyboje, kur reikia pri siekti Lietuvai. „Čia vėl mūsų labai aiški reko mendacija dėl visokių šunybių, su laukiamų iš mūsų kai kurių pilie čių, kuriais manipuliuojama, arba viena užsienio valstybė keistai el giasi. Labai paprastas mūsų pa sakymas – reikalingas lenko kor tos teisinis įvertinimas. Paprastas dalykas. Buvo bandyta tai padary ti, bet kažkaip sujauktai su kitais klausimais, Seimas nepritarė, pri trūko balsų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – šeštadienį kalbėjo eu roparlamentaras. „Paprastas klausimas – ar tie, kurie turi lenko kortą paėmę ir įsi pareigojo Lenkijos vyriausybei ne kenkti Lenkijai bei lenkiškumui, nes kitaip korta bus atimta taip viešai sugėdijant tarp tautiečių, jau yra pavaldūs, ar jie gali dirb ti tose valstybės tarnybose, kurio se prisiekiama Lietuvai? Jie įsipa reigojo kitai valstybei. Klausimas, matyt, neturi būti labai baisus“, – sakė politikas. Idėją kreiptis į Konstitucinį Teis mą parlamentarai keletą kartų bu vo atmetę, pastarąjį kartą – pernai balandžio mėnesį. Naujausiu pro jektu buvo siekiama išsiaiškinti, ar lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, se nelių, prosenelių buvo lenkų tauty bės arba turėjo Lenkijos pilietybę.
Vytautas Landsbergis:
Mūsų labai aiški re komendacija dėl vi sokių šunybių, sulau kiamų iš mūsų kai kurių piliečių pusės.
Kritikai Lietuvoje teigia, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderi namas politinio lojalumo reika lavimas lenko kortos turėtojui – nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, yra manančių, kad toks Lenkijos elge sys dvelkia istoriniu revizionizmu, nes lenko korta išduodama tiems, kurie gyveno tarpukario Lenki jos valdytose žemėse, kurios da bar Lenkijai nepriklauso, įskaitant okupuotą Vilniaus kraštą. Be to, lenko korta išduodama tik lenkams, gyvenantiems buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, ku riai lenko kortos įstatymas priski ria ir Lietuvą. Kai kurių teisininkų nuomone, taip įstatymas nepag rįstai priskiria Lietuvą tarsi buvus teisėta SSRS dalimi ir neigia oku paciją. Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų kilmės žmonių, tai gausiau sia tautinė mažuma. VD, BNS inf.
Sistema: Vilniaus arkivyskupijos kurija tiksliai nežino, kiek bažnyčių sostinėje turi varpus, tačiau patiki
no, kad jų tikrai daugiau nei trys.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Bažnyčias įtraukė, bet neįspėjo
Apie sostinę ištikusią nelaimę vilniečius turėtų informuoti ne tik sirenų gausmas. Į bendrą informavimo sistemą savivaldy bė įtraukė bažnyčias ir net privačios radijo stoties automobilį su garsiakalbiu. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
varpais skambinti, iškilus pavo jui vilniečiams, jokios informaci jos neturi.
man nieko apie tai nesakė. Neži nau“, – kalbėjo prisistatyti neno rėjęs žmogus.
Veiks informavimo sistema
Sostinės savivaldybė savo in terneto tinklalapyje kviečia vil niečius pareikšti nuomonę apie miesto parengtą Ekstremaliųjų si tuacijų valdymo planą. Kol kas tai tik Saugaus miesto departamento Civilinės saugos skyriaus pareng tas projektas, ekstremalios situa cijos ir jų valdymas aprašytas 78 puslapių dokumente. Kaip labiausiai tikėtinos trage dijos, kurios gali nutikti Vilniuje, yra įvardytas pavojingų užkrečia mųjų ligų, gaisro, transporto ava rijos, naftos produktų išsiliejimo pavojus. Tarp mažiau tikėtinų, ta čiau labiau pavojingų pavojų įvar dyta cheminė avarija, karinė ata ka, maištas, sukilimas, radiacinė avarija ar teroro aktas. Plano projekte įvardyta visa gy ventojų informavimo sistema. Tai 69 centralizuotai valdomos elekt ros sirenos, radijo taškai, mobilieji ir abonentiniai telefonai, automo bilis su garsiakalbiu, radijo, vietos televizijos ir trys bažnyčios, tu rinčios varpines. Kurija nieko nežino
Tik štai bėda – nei bažnyčių kle bonai, nei Vilniaus arkivyskupijos kurija kol kas apie tokius planus
Kaip tai turėtų veikti ir ką mes konkrečiai turėtume daryti įvy kus katastrofai, pa sakyti negalėčiau. Vilniaus katedros klebonas, taip pat einantis Vilniaus arkivysku pijos kanclerio pareigas Rober tas Šalaševičius per savo vikarą pranešė, kad apie tokią bažny čios funkciją nieko nėra girdėjęs nei kaip šventovės valdytojas, nei kaip arkivyskupijos atstovas. „Kol kas nei aš, nei kurija apie tai neinformuota. Kaip tai turėtų veikti ir ką mes konkrečiai turėtu me daryti įvykus katastrofai, pa sakyti negalėčiau“, – perdavė vi karas R.Šalaševičiaus žodžius. Nurodytais plano projekte tele fonais dar pavyko susisiekti tik su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios zak ristija. Telefonu atsiliepęs vyriš kis atsakė, kad klebono šiuo me tu nėra, o jis pats apie bažnyčios įtraukimą į gyventojų informavi mo sistemą nieko nėra girdėjęs. „Klebonas būna tik rytais, bet jis
Kalbės, kai nuspręs
Vilniaus savivaldybės Viešųjų ry šių skyriaus specialistas Antonas Nikitinas dienraščiui pripažino, kad šis klausimas su bažnyčiomis kol kas nebuvo derinamas. Jo tei gimu, bažnyčios pasirinktos kaip viena iš visuomenės informavimo galimybių. „Kilus didelei avarijai ar susidarius ekstremaliai situa cijai, bažnyčių varpinės galėtų būti panaudotos kaip garsinis sig nalas, ženklas dėmesiui atkreip ti ir taip toliau“, – aiškino valdi ninkas. Paklaustas, kodėl pasirinktos būtent šios trys bažnyčios, spe cialistas į klausimą neatsakė. Jis taip pat pabrėžė, kad dokumen tas – tai tik projektas, ir galuti niame variante bažnyčių paslau gų gali būti atsisakyta. „Bažnyčios pasirinktos kaip pa pildoma galimybė informuoti gy ventojus, pasiremiant tarptautine patirtimi. Plano, kuriame šis pa siūlymas yra, projektas pateiktas svarstyti visuomenei, tad šis pa siūlymas nebūtinai bus įgyven dinamas. Jeigu bus nuspręsta jį įgyvendinti, tuomet bus derina ma su bažnyčių atstovais“, – pa brėžė A.Nikitinas.
Automobilis be vairuotojo Ekstremalių situacijų valdymo plano projekte pateiktas siūlymas visuome nei informuoti panaudoti ir komerci nės radijo stoties M-1 automobilį su garsiakalbiais. Radijo stoties M-1 Savireklamos sky riaus direktorius Jonas Gilys teigė nustebęs dėl savivaldybės minties į bendrą informavimo sistemą įtrauk
ti ir radijo stoties automobilį su garsia kalbiu. Vyriškis teigė, kad transporto priemonė tvarkinga ir važiuoja, ta čiau kilus ekstremaliai situacijai gali likti nepanaudota. „Tai mums buvo tikrai nuostabą ke liantis planas. Aišku, šis automobilis važiuoja ir tvarkingas, mes juo vyks tam į įvairius renginius, štai Panevė
žyje buvome. Tačiau juo išvažiuoja ma gana retai ir mes neturime budin čio vairuotojo. Tai yra kiekvienam to kiam atveju samdomas žmogus. Įsi vaizduokime, susidaro ekstremali si tuacija naktį, kur mes to žmogaus ieš kosime? O vairuoti tokį automobilį ga li ne bet kas, reikia specialios kategori jos“, – kalbėjo radijo stoties atstovas.
5
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
8p.
miestas
Nepaisydami visuomenės apklausų konservatoriai kalba apie pergalę rinkimuose.
Vilniaus turguose pakvipo agurkais
Vos baigėsi daugiau kaip du mėnesius trukęs draudimas žvejoti kai kuriuo se Neries ruožuose, sostinės krantinėje išsirikiavo žvejai. Jų tikslas – po neršto į jūrą iš upių aukštu pių grįžtančios la šišos ir į jas panašūs šlakiai.
Matas Miknevičius Sostinės turguose savaitgalį lan komiausi buvo žuvies skyriai. Uždarame paviljone įsitaisę pre kiautojai žuvimi vos spėjo suktis – vienam stintų, kitam plekš nių, o trečias ir egzotiškesnių žu vų užsimanė.
Kantrybė: šio meškeriotojo savaitgalį nuo upės nenubaidė net žiemiš
kas oras.
Bene daugiausia apsilankiusių tur guje į maišus dėjosi šviežių stintų. Žvejų verslininkų Klaipėdoje su žvejotos agurkais kvepiančios žu velės čia sukrautos į dėžes – vieno kilogramo kaina priklausomai nuo
vidutinio žuvelių dydžio svyruoja nuo 10 iki 15 litų. „Mūsų šeima tradiciškai žiemą bent kelis kartus nusiperka stin tų, labai mėgstam. Kaina visai normali, beveik kiekvienais me tais labai panašiai kainuoja“, – sakė turguje apsipirkusi vilnie čių šeima. Perkamos ir kitos žuvys. Štai kilogramas lydekos kainuoja maž daug 14 litų, starkio – 17. Užsimanę paskanauti ko nors neįprasto, vilniečiai pirko ir rajų sparnų, strimelių, vaivorykštinių upėtakių.
Mato Miknevičiaus nuotr.
Lašišų vėl tyko žvejai Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Nuo spalio 15 d. iki gruodžio 31 d. Neryje ties Vilniumi žvejoti buvo draudžiama. Šis draudimas įves tas siekiant apsaugoti vėlyvą ru denį ir žiemą neršiančias lašiši nes žuvis. Iš karto po Naujųjų metų Neries krantinėse pasirodė vienas kitas spiningu žvejojantis meškeriotojas. Žūklės mėgėjų nebaido nei šaltu kas, nei gausiai iš dangaus pabiręs sniegas. Tiesa, nemažai šių žvejų
pagautas migruojančias žuvis namo nešasi nelegaliai. Norint šias kara liškomis vadinamas lašišines žuvis pasiimti, reikia įsigyti specialią tai daryti leidžiančią licenciją. Iš darbo Žaliuoju tiltu penkta dienio vakarą ėjęs vilnietis portalui diena.lt pasakojo matęs, kaip žve jai pagavo kelių kilogramų dydžio šlakį, paskubomis įkišo jį į maišą ir spruko nuo upės. Aplinkosaugininkai tokiais at vejai miestelėnus ragina skambin ti pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie gamtai daromą žalą.
Žuvų daugiau Šiemet neršti į Lietuvos upes, moks linių tyrimų duomenimis, migravo 12,5 tūkst. šlakių. Tai rekordinis per pastarąjį dvidešimtmetį skaičius. Pa vyzdžiui, 2010 m. jų migravo perpus mažiau – tik 5,8 tūkst. Lašišų, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsau gos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiū nas, šiemet atplaukė taip pat daugiau nei ankstesniais metais – 6,4 tūkst.
Skanėstas: bene daugiausia apsilankiusių turguje į maišus dėjosi
šviežių stintų.
Simono Švitros nuotr.
Vilnius sulaukė tikros žiemos
Sulaukėme: pusę žiemos rudeniškai ir niūriai atrodęs Vilnius savaitgalį pagaliau buvo užklotas balto sniego sluoksniu. Šis pokytis labiausiai nudžiugino mažuosius vilniečius,
kurie pagaliau gali rogutėmis leistis nuo miesto kalvų. O gana ramiai pirmus žiemos mėnesius gyvenę kelininkai ir kiemsargiai buvo priversti išsitraukti savo darbo priemones.
Simono Švitros nuotr.
6
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
nuomonės
Komentarus, įžvalgas siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Kas bendra tarp patriotizmo ir tualetinio popieriaus?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Į Pesimizmo tėvynė
Saulius Pocius
M
inint Laisvės gynė jų dieną Seimo pir min inkė Irena De gutienė pasakė tai, ką sen iai visi žino, tik ne visada moka apie tai kalbėti viešumoje. Iš esmės tai buvo savitas išryšk i nimas to, kokie šiandien esame ir kaip nuolat mintame savo pačių skleid žiamu nusivylimu. „Nepurv ink ime savęs nuol at i niu pes im izmu“, – svarbiaus ią šiandienos šūk į tarsi suformula vo I.Degutienė.
Žmonės naiviai tikėjo, kad jau laisvoje Lietu voje tikrai visi dirbs tik savo Tėvynei ir mąs tys tik taip, kaip prisakė J.F.Kennedy. Taip, iš tiesų Lietuvoje daug pe sim izmo. Žmonės savo neapy kantą viskam kasd ien laisto vis sraunesniais fontanais trykštan čia pag ieža. Kas atsit iko, kad Aukščiausiąją Tar ybą-Atk ur iamąjį Seimą savo krūtinėmis dengę žmonės po 20 metų patys plytomis tam Seimui daužė langus? „Mūsų iškovota laisvė šiand ien vis dažniau virsta neteisingai su vokta laisve: laisve nuo bet kokių asmeninių įsipareigojimų, laisve nuo moralės, trad icijų, nuo prie saikos Tėvynei, tautai ir savo arti miesiems, – teigė Seimo pirminin kė. – Manau, kad iš tok ios klaidin gos laisvės sampratos ir kyla mū sų neteisingumo jausmas, mūsų pesimizmas, nusivylimas pačiais savimi, savo valstybe. Ir esant to kiai padėčiai kaip niekada tinka prisiminti JAV prez idento Johno F.Kennedy žodžius: „Neklausk, ką tau davė tavo šalis, klausk, ką tu jai davei pats.“ Dar kartą tikra teisybė! Prieš 23 metus viename Sąjūdžio grupės susirinkime kažkoks gud ruolis rėžė žinią, kad, Lietuvai iš stojus iš TSRS, nebeliks batų. Žo džiu, atrodysime necivilizuotai. Tuomet vienas idealistas atsistojo ir pasakė: „Eisime avėdami vyžo mis, eisime basi. Kad tik į laisvę!“
Šį epizodą sunk u užmiršt i vien jau dėl to, kad ta situacija alsavo tok iu nepriklausomybės trošk i mu ir opt imizmu, kok io niekaip nenuslopinsi įkišęs jį net į morgą. Tad kas paskleidė tą pesimizmo virusą po to, kai kiekvienas lietu vis prisidengęs Sąjūd žio vėliava alsavo laisvės trošk ul iu? Iš kur atsirado tas nusiv yl imas, kur ia me mirkstame tarsi fekalijų duo bėje? O prasidėjo viskas nuo to, kad per istorinius įvykius tame pačiame parlamente deputatai dalijosi pa skyras „Volgoms“. Dalijosi triukš mingai – juk išrinktieji ir anais lai kais jautėsi nacionalinėmis verty bėmis. Tuomet kažkas šaukė: „Pa laukite, dabar tokiems dalykams ne metas!“ Tačiau į tok į idealisti nį klyksmą deputatai jau tada ne kreipė dėmesio – negražu, bet ką padarysi: laisvė laisve, o gyventi geriau vis tiek nusipelnėme. Šis į viešumą išk ilęs „gėr io“ troš kulys buvo pirmasis ženklas, ko kia bus ateities Lietuva. Tai, kas pras idėj o vėl iau, pra noko klaik iaus ius lūkesč ius. Juk žmonės naiv iai tikėj o, kad jau laisvoj e Liet uvoj e tikrai vi si dirbs tik savo Tėv ynei ir mąs tys tik taip, kaip pris akė J.F.Ken nedy. Bet atsit iko kitaip. Pirm iau sia – „Liet uvos telekomas“. Mist i nės paskalos apie slapt as otk a tų dalybas, pol it inės „nuskriaus tųjų“ ister ijos – tai vis šios įmo nės priv at iz av imo palydov ai. Žmonės išk art nes upr ato, kas vyksta, o kai suvokė, daugel į iš tiko šok as. Bet tai buvo tik pra džia. Netr uk us pol it ik ai kiln ia šird išk ai ėmės i „Maž eik ių naf tos“. Kas pas ak yt ų, jog ši įmonė buvo privat iz uota taip, kad tuo metės vald žios tūzams būt ų rei kėję įteikt i po medal į „Už švar ią sąž inę“? Naftos perd irbimo ga mykl ą amer ik ieč iams pardavė me taip sąž in ingai, kad jiems li kome dar ir skol ing i. Tąs yk irg i sklandė šleikšč ios paskalos, tik sumos šal ia žinomų pavard žių buvo įvard ijamos jau gerokai di desnės. O did žiaus io degal in ių tinklo „Lietuvos kuras“ privat iza vimas už vieną litą? O otkat ų sis temos įdiegimas ir visuotinės ko rupcijos sistemos suk ūr imas ša lies ekonom ikoje? O Valdov ų rū mai, LEO LT ir kit i pol it in iai sub produkt ai? Tai vis valdanč iųjų žygdarbiai, kur ie šal ies gyvento jus ir pavertė į tok ius, kok ius juos dabar įvard ijo I.Deg ut ienė. Taip, tikra teis yb ė, esame pikt i pes i mist ai, nus iv ylę savo valst yb e. Tik ko reikėjo tikėt is po tok io tą valst yb ę vald žiusių įdirbio?
minkite mįslę: vieta namuose, į ku rią rytais ir vakarais nusidriekia ei lė? Aišku, atspėsite. Tualetas. Vie ta, kur ir karaliai pėsti vaikšto. Pas tūlą lietuvį ši vieta – ne vien gamtinių reikalų sutvarkymo, bet ir savišvietos, dvasinio tobulėjimo rūmai. Senais lai kais laikraščius joje skaitydavo ir juos praktiškai panaudodavo, o dabar kas knygą apie poveikį žmonėms mintimis, kas žurnalą tik vyrams arba tik mote rims pasidėjęs, o moderniuose namuo se net ir muzikos kolonėlė pakabinta. O jau tikra bėda būna tada, kai tuale tas vienas, ir dar sujungtas su vonios kambariu, o šeimos narių daug. Ta da su pasiskaitymais bei pasvajojimais ir visa gyva eilė nusidriekia, neapsiei nama be durų spardymo ir didesnių ar mažesnių: „Oi, nespėjau.“ Bet išsiplėčiau aš čia ne į temą. Juk tema – nuo tualetinio popieriaus iki patriotizmo... Tai prie jų ir grįžtu. Taigi knygos į liaudiškai vadinamą tupyklą niekada nesinešu, bet, pa nirusi į gilią meditacinę būseną, vi sada sulaukiu netikėtų minčių, pro to prablaivėjimo, kitaip tariant, kaip dabar populiaru rašyti, „ateina nu švitimas“. Dėl nuolatinio tualetinio popieriaus trūkumo namuose (nes jis dažnai sunaudojamas ne pagal tie sioginę paskirtį) pas mus jis perka mas didžiausiomis pakuotėmis. Kai nėra, tai nėra, o kai yra, tai nors ve žimu vežk. Kadangi, vyro žodžiais tariant, mes jį valgome, perkamas visada pigiausias, akcinis. Šįkart juo tapo lenkiškas, išdekoruotas gėlytė mis, pakvėpintas sintetiniu čiaudulį keliančiu ramunėlių kvapu. Ir dailioje polietileninėje pakuotėje, taip pat ra munėmis pražydusioje. Žodžiu, nors prie žaizdos dėk ir tam turbūt tiks.
„Negi gali būti, kad šitoks visas pa gražintas galėjo būti pigesnis už mū sišką, lietuvišką?“ – svarstau ir grei tai mintyse sumetu: „Trys milijonai lietuvių po maždaug 30 ritinėlių per metus, 90 mln. ritinėlių, vieno riti nėlio gamintojo kaina prekybos tink lams – apie 50 centų, t. y. 45 mln. litų
O jei visi trys milijonai pirktume tik lietuviš ką prekę? Oi, kaip iš siplėstų gamyba, kiek naujų darbo vietų bū tų sukurta, kiek biu džetas pasipildytų.
per metus.“ „Geras biznis, kuris be veik nepanaudotas nukeliauja kana lizacijos vamzdžiais“, – sukyla lie tuviškas pavydas. Bet čia pat jo vietą užima patriotizmas – o jei visi trys milijonai pirktume tik lietuvišką pre kę? Oi, kaip išsiplėstų gamyba, kiek naujų darbo vietų būtų įkurta, kiek biudžetas pasipildytų, kiek perdirb to popieriaus, išmetamo į šiukšlyną, sunaudotume. Gal jau tada ir mūsų prekė Lenkijos ir Kinijos gaminto jams į akį ar kur smarkiau įkirsti galė tų? Ir patys pigiau šluostytumės... Ką manote? Juk ta paklausos ir pasiūlos kreivė tuoj pat pagal rinkos norus su sireguliuoja... Ar reikia atiduoti savo sunkiai uždirbtus litus kinams, len kams ir visokiems kitokiems, jei sa vo gamintoją turime? Ir čia pasalūnė mintis vėl atrieda atidunda: „O kaip ta chrestomatinė istorija apie lietuvį,
atėjusį pas Dievą su prašymu? Dievui sakant: gausi, ko prašai, bet kaimy nas gaus dvigubai, paprašiusį jam iš durti vieną akį???“ Iš dainos žodžių neišmesi, bet gal galima visiems pa sistengti ir ištrinti iš kolektyvinės są monės visą dainą? Gal vis dėlto, kaip sako Marijus Mikutavičius, „paban dom iš naujo“?! O dabar rimtai... Prieš porą metų lankydamasi Švedijoje, ieškojau vy rui lauktuvių – rankšluosčio. Kartu po parduotuvę vaikščiojo švedukė, ei linė pagyvenusi eilinės gamyklos eilinė darbuotoja. Padėjo man rinktis: ėmė rankšluosčius ir rūšiavo į kairę ir deši nę: „Šitas – kiniškas, šitas – švediškas, bet brangus, šitas, žiūrėk, švediškas ir nedaug brangesnis už kinišką.“ Neiš kentusi sakau jai: „Bet turbūt Kinijo je irgi jau ne š... gamina, laikosi Šve dijos standartų.“ O ji man: „Ne tik dėl kokybės, dėl to, kad pirkdamas kiniš ką daiktą padedi šiai niekieno nekont roliuojamai ekonomikai augti, vaikus išnaudoti, supirkinėti kitas šalis, teršti žemę.“ Likau be žado... Įdomu, galvo jau, grįždama namo, kiek pas mus Lie tuvoje apie tai žmonės galvoja ir kiek perka tik tai, ko iš tikrųjų reikia... P. S. Ko gero, tualetinis popierius ne pats geriausias pavyzdys, nes „Vi kipedija“ rašo, kad mūsų šalies ga mintojas turi 70 proc. rinkos Lietu voje. Vėl sukirba pasalūnė mintis: ar nepaskatins šis straipsnis dažno lie tuvio lietuviško tualetinio popieriaus nebepirkti? Labai tikiu, kad paska tins likusius 30 proc. pirkti tik jį ir ramia sąžine eiti į tualetą, galvojant: „Aš irgi prisidedu prie Lietuvos au gimo!“ Juk dideli dalykai prasideda nuo mažų ir iš jų susideda... Skaitytoja Nerida
Atleisk, Mamyte, kad patikėjau...
R
ašau budėdama slaugos na muose prie į kitą pasaulį išei nančios Mamytės. Ne, ne iš tų slaugos namų, iš kurių ją teko išvežti greitosios pagalbos me dikams. Čia kitaip, čia dvelkia žmo giškumu, rūpesčiu ir dėmesiu. Neto bula, bet išties kitaip... Prieš lapkričio šventes Mamytę pa guldėm į Vilkpėdės slaugos namus. Trumpam... pastatyti lašines, kad su stiprėtų kojos. Jos liga – didelio pik tybiškumo limfoma, bet gydymas se kėsi ir tik po pusės metų turėjom vėl apsilankyti pas hematologus. Deja... Nepamiršiu to lapkričio trečio sios ryto. Skambinu Mamytei, kaip kiekvieną rytą, – neatsako. Pagalvo jau, gal į kokią procedūrą nuėjo. Pa laukiu kiek ir vėl skambinu begales
kartų ir tik po ilgo laukimo išgirstu vos žodžius dėliojančią, nerišlia kal ba atsiliepusią Mamytę. Ji man vos ištardama pasako, kad labai skauda galvą. Bandau paklaust, ar yra pala toje sesutė, ji pasako, kad yra. Pra šau, kad sesutė prieitų prie telefo no pakalbėti. Girdžiu, kaip Mamytė, sutelkusi visas jėgas, prašo: „Sesu te, dukra nori su jumis pakalbėt, se sute, dukra nori su jumis pakalbėt.“ Ir taip keletą kartų, deja, niekas ne prieina. Supratau, kad atsitiko kažkas labai negero, drebančiom rankom renku Vilkpėdės slaugos namų telefoną ir pranešu, kad palatoje žmogui bloga. Kitoje ragelio pusėje ramiu balsu iš girstu sakant, kad šiuo metu penkia minutė pertraukėlė. Kai ji pasibaigs,
apie skambutį bus pranešta. Baisu!!! Skambinu savo broliui, pranešu apie nelaimę. Jis ten nuvyksta greičiau ir prašo Vilkpėdės personalo, kad iškvies tų greitąją pagalbą. Atvykusi matau Mamytę besiblaškančią. Prie neštuvų pririšamos jos rankos, ji išgabenama į Greitosios pagalbos ligoninę. Po viso šito Mamytė prarado at mintį, nebeatpažįsta savo vaikų. Nieko neliko, tik ši palata, kurioje dabar rašau, ir į kitą pasaulį išeinan ti Mamytė. Atleisk, Mamyte, kad patikėjau tais, kurie tave pražudė. O kiekvieną vakarą išeidama iš pa latos pasilenkiu prie jos, pabučiuoju ir kaip maldelę sušneku: „Tik niekur neišeik, aš tave labai myliu.“ Vilnietė N.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
situacija
Draudimas: šiandien ir rytoj Plytinės kartodrome sportininkai jau negalės treniruotis ir rengtis lemiamam varžybų etapui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Kartodromui – merijos apynasris Per didelį triukšmą skleidžiančiam Plytinės kartodromui Vil niaus savivaldybė nustatė apribojimus – sportiniai gokartai ja me galės važiuoti tik darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. Toks sprendimas užkerta kelią seniai suplanuotoms 2011–2012 m. kartingo varžyboms „Žiemos taurė“. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@diena.lt
Pakibo ant plauko
Trečiasis turnyro etapas turėjo vykti kitą savaitgalį – sausio 21 ir 22 d. Tačiau po to, kai savivaldy bė kartodromui užmovė apynasrį
1500 žmonių
pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama netaikyti apribojimų Plytinės kartodromo veiklai.
renginio likimas pakibo ant plauko. Šiandien ir rytoj Plytinės kartodro me sportininkai jau negalės treni ruotis ir rengtis lemiamam varžy bų etapui. „Šį savaitgalį sportininkai tu rėjo treniruotis, tačiau to nebus – juk negalime nepaklusti įstatymui. Viskas turi būti civilizuota. Tačiau tikiuosi, kad, nepaisant visko, var žybos įvyks. Savivaldybei pateikė me oficialų prašymą, kad, kol si tuaciją nagrinės teismas, o mes tikrai skųsimės, savivaldybės ad ministracijos direktorius padary tų sprendimo pakeitimą ar išimtį, ir varžybos, kurios buvo seniai su planuotos, galėtų vykti“, – aiškino viešosios įstaigos Plytinės kartod romas direktorius lenktynininkas Darius Jonušis. Laikinus apribojimus kartodro mui pasiūlė įvesti Vilniaus visuo
menės sveikatos centras (VVSC). Jis vakar pranešė, kad nurodė kar todromo administracijai iki šių metų sausio 18 d. veiklą perorgani zuoti taip, kad iš kartodromo sklin dantis triukšmas neviršytų leistino lygio gyvenamojoje aplinkoje. Triukšmas viršija normą
Pastaruosius tris mėnesius kartod romo skleidžiamą triukšmą mata vę visuomenės sveikatos specialis tai teigia nustatę pažeidimų. „Atlikus daugkartinius triukšmo matavimus gyventojus labiausiai trikdančiu laiku buvo nustatyta, kad gokartų keliamas triukšmas viršijo leidžiamus triukšmo ribinius dy džius dieną ir vakare gyvenamosio se patalpose ir gyvenamojoje terito rijoje. Siekiant užtikrinti gyventojų teisėtų interesų apsaugą, matavi mai buvo atlikti iš anksto neįspėjus
triukšmo šaltinio valdytojo“, – tei giama VVSC pranešime. Palyginę atliktų triukšmo mata vimų rezultatus su ankstesnių pa tikrinimų duomenimis – 2010 m. birželio ir 2011 m. liepos, visuo menės sveikatos specialistai taip pat nustatė, kad kartodromo va dovybė neįdiegė efektyvių triukš mą mažinančių priemonių, kurias buvo įpareigojęs įgyvendinti VVSC bei Valstybinė visuomenės sveika tos priežiūros tarnyba prie Sveika tos apsaugos ministerijos. Įžvelgia norą susidoroti
D.Jonušis savivaldybės ir sveikatos centro sprendimą vadina neadek vačiu, nes centro atlikti triukšmo tyrimai esą neatitinka realybės. „Rengiame dokumentus teismui: skųsime matavimus iš esmės. Sa vivaldybės sprendimas apriboti kartodromo veiklą gimė remiantis matavimais, kurie, švelniai tariant, tiesiog suklastoti – nė viename jų mes nedalyvavome“, – kalbėjo D.Jonušis. Miesto valdžios sprendimą jis prilygino susidorojimui su kartingo sportu. D.Jonušis atkreipė dėmesį, kad dėl kartodromo neigiamai nu siteikę toli gražu ne visi gyventojai,
bet keli asmenys. „Patikėkite, visa tai, kas dabar dedasi, vyksta ne dėl triukšmo. Mano manymu, tam tik ri suinteresuoti asmenys ar verslo grupės naudojasi gyventojais, kad užvaldytų teritoriją: kad ant že mės, kuri yra patrauklioje miesto vietoje, išdygtų gyvenamieji na mai“, – svarstė D.Jonušis. Gyventojų žodis
Pirmą kartą dėl dirginančio triukš mo kartodromo kaimynyste nepa tenkinti gyventojai į VVSC kreipėsi 2009 m. gegužę. Nuo tada labora toriniai triukšmo tyrimai atlikti keletą kartų. Kita vertus, sportui neabejin gi gyventojai internete ragina gin ti nuo 1967 m. veikiantį kartodro mą. „Pasirašykime už vaikų sportą, o ne už asmeninius Vilniaus savi valdybės narių, gyvenančių kaimy nystėje, interesus“, – prašo petici jos autoriai. „Apie dešimt metų gyvenu prie kartodromo – maždaug už 700 m, ir garsai tikrai nėra trukdis“, – tiki na peticiją pasirašiusi Kristina Ku barevičiūtė. Iš viso sekmadienio vakarą peti ciją buvo pasirašę apie 1500 žmo nių.
Savivaldybės sprendimas sukėlė nepasitenkinimo bangą Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės meras Ar tūras Zuokas vos spėja suktis at sakinėdamas į socialiniame tink le „Facebook“ pasipylusius mies tiečių priekaištus.
Sostinės gyventojai piktinasi savi valdybės sprendimu apriboti Ply tinės kartodromo veiklą dėl kelia mo per didelio triukšmo. „Jūs jau mane pataisykite, bet ko dėl niekas nematavo triukšmo nor mų iki tų namų pastatymo? Bendro vė, statanti namus, juk turi užtikrinti tų namų higieninius reikalavimus, o ne kartodromas. Juokinga“, – į merą kreipėsi viena vilnietė.
Tokių ir panašių klausimų meras šiomis dienomis sulaukia galybės. „Gerb. Mere, turiu aštuonerių metų sūnų, kuris laukia kiekvieno savaitgalio, kad galėtų kartu su tė vu praleisti pusdienį važiuodamas kartingu. Noriu gauti konkretų at sakymą, kuriuo pasidalysiu su sa vo sūnumi. Jam įvardyti „Lietu vos ryto“ žurnalistės straipsnyje keltas problemas, draudimo prie žastį nelabai galiu. Jos kelia mažų mažiausiai šypseną“, – kita mo teris sureagavo į dienraštyje „Lie tuvos rytas“ pasirodžiusį straipsnį apie kartodromo žalą. Į atvirą diskusiją su miesto va dovu įsitraukė ir Viešosios įstaigos Plytinės kartodromo direktorius, buvęs kartingo čempionas Darius
Jonušis. Vyras kaltina savivaldybę bandant tyčia susidoroti su kar todromu. A.Zuokas kol kas į visus klausi mus atsakinėja sau įprastu ramiu tonu ir žada, kad kartodromas šio je vietoje liks. „Pagal gyventojų skundus hi gienos tarnybos reikalauja mažin ti triukšmą, galvosime, ką galime padaryti. Kartodromas reikalingas ir bandysime rasti sprendimą, kaip tai padaryti“, – rašo A.Zuokas. Vilniaus meras tikina, kad kar todrom o šeim in ink ai tur ėt ų įrengti garsą izoliuojančius ek ranus ir daugiau dėmesio skirti sportui, o ne komercijai. Tuomet esą sprendimai dėl kartodromo galėtų keistis.
Atkirtis: valdininkų sprendimu nepatenkinti vilniečiai tulžį lieja mero
„Facebooko“ profilyje.
8
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Sprendimą dėl lėktuvų priims politikai Lietuvos valdžia netrukus žada spręsti, kaip toliau vystyti karinę aviaciją po to, kai pernai sudu žo vienas iš dviejų lietuvių turė tų naikintuvų. Neatmetama, kad gali būti apsispręsta pirkti naujų orlaivių.
Krašto apsaugos ministerija, paklausta, ar jau yra koks nors politinis apsisprendimas dėl Lie tuvos KOP techninio aprūpini mo, atsakė: „Kol kas nieko ne galime pasakyti. Sprendimas dar nepriimtas, svarstomos įvairios alternatyvos. Apie planus būti nai pranešime.“
KOP pateiks pranešimą
Įvairūs variantai
Stasys Gudavičius
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nepaneigė, kad šią savaitę turėtų būti gauti karinių ekspertų pasiūlymai, ką būtų ga lima daryti esant tokiai situacijai. Pirmiausia laukiama Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) pasiū lymų, ar pirkti naujų lėktuvų, jei gu pirkti – kada tai būtina daryti, kiek kainuos pats pirkinys ir vė lesnis jo techninis išlaikymas. To kie pasiūlymai ministeriją turėtų pasiekti jau šį pirmadienį. „Mes pateiksime savo praneši mą, išdėstysime visus įmanomus variantus. O sprendimą vėliau pri ims politinė vadovybė“, – dien raščiui sakė KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis. Jis nedetalizavo, kokie gali mi KOP aprūpinimo problemos sprendimo variantai, tik patiki no, kad „visi jie bus subalansuo ti, protingi, taupantys valstybės lėšas“. Apsisprendimo dar nėra
Gavusi KOP pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgdama į kitų specialis tų patarimus, tai pat į bendrą vi sos valstybės bei jos kariuome nės finansinę situaciją, politinė šalies vadovybė – Krašto apsau gos ministerija, Vyriausybė, Pre zidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba – apsispręs, kaip derėtų pasielgti. Apsispręsti dar reikės laiko – mažiausiai kelių mėnesių. Tač iau tik im as i pol it in ius sprendimus priimti jau šiemet.
Anksčiau minėta, kad Lietuva gali nuspręsti per ateinančius kelerius metus įsigyti vieną ar kelis nau jus nedidelius naikintuvus – pa našius į pernai šalia Šiaulių sudu žusį L-39 „Albatros“. Vienas toks lėktuvas kainuoja kelis milijonus JAV dolerių, jo išlaikymas ir tech ninis aprūpinimas – dar po kelis milijonus litų per metus. Be to, svarstyta, kad Lietuva galbūt galėtų įsigyti naujų lėktu vų kartu su partneriais NATO lat viais ir estais. Tačiau gali būti apsispręsta kol kas likti su vienu „Albatros“ lėk tuvu, pasitikint technine Šiaurės Atlanto aljanso pagalba ir oro po licijos misija.
Avarija ore Pernai rugpjūčio pabaigoje vyks tant mokymams keturių kilomet rų aukštyje virš Šiaulių susidūrė vienas iš Lietuvos KOP naikintuvų L-39 ir oro policijos misiją atliekan tis prancūzų orlaivis „Mirage“. Lietuvių lėktuvas buvo smarkiai sugadintas ir nukrito į pelkę ša lia Rėkyvos ežero. „Mirage“ buvo tik truputį apgadintas ir netrukus sėkmingai nusileido Zoknių oro uoste. Per avariją auk ų nebuvo. Lietuvių lakūnai sėkmingai kata pultavosi. Speciali komisija nenustatė kaltų dėl šio incidento. Ji tvirtino, kad „tarp ekipažų įvyko nesusikalbė jimas“.
Iki šių metų vidu rio valdančioji Tė vynės sąjunga-Lie tuvos krikščionys demokratai (TSLKD) apsispręs, kas šios partijos kandi datų į Seimą sąraše bus įrašytas pirmu numeriu.
Svarstymai: konservatoriai dar galvoja, kas ves partiją į Seimo rinki
mus – A.Kubilius ar I.Degutienė.
Aukos dėl reitingų? Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nulems reitingavimas
Konservatorių kandidatų į naująjį Lietuvos parlamentą sąraše pirmas greičiausiai bus partijos pirminin kas, premjeras Andrius Kubilius. Tačiau neneigiama, kad pirmu nu meriu gali būti įrašyta ir jo pirmo ji pavaduotoja partijoje, Seimo pir mininkė Irena Degutienė. Tai nulems vidinis TS-LKD kan didatų į Seimą reitingavimas, vyk siantis iki vasarą rengiamo šios partijos suvažiavimo, kuriame bus tvirtinami pretenduojančių į parla mentarų mandatus sąrašai. Dalis valdančiosios partijos narių įsitikinę, kad konservatoriai gautų kiek daugiau balsų, jeigu pirmoji sąraše būtų už premjerą populia resnė I.Degutienė. Esą taip pasielg ti būtų pragmatiškiau ir protingiau, siekiant didesnio rinkėjų pasitikė jimo. „Jeigu taip atsitiktų, kitame Seime gautume kokiom 5 vietom daugiau“, – neoficialiame pokal byje tvirtino vienas dabartinio Sei mo narys iš TS-LKD. Tačiau tokio pasiūlymo prieši ninkai teigia, kad, nepaisant rei tingų, pirmas rinkimų sąraše pri valo būti įrašytas TS-LKD vadovas, nes būtent jis per pernykščius tie sioginius partijos pirmininko rin kimus įveikė savo konkurentę, kad ir nedidele persvara. A.Kubiliaus šalininkai tikina, kad nėra daug šansų, jog I.Degutienė ves partiją į Seimo rinkimus. Kita vertus, tiek viena, tiek ir ki ta stovykla pripažįsta, kad rinkėjai, per balsavimą reitinguodami kan didatus sąraše, turės galimybę pa koreguoti pretenduojančių gauti Seimo narių mandatus konserva torių eilę. Nestokoja optimizmo
Nelaimė: per praėjusių metų rugpjūtį įvykusią avariją lietuvių lėktu
vas buvo smarkiai sugadintas ir nukrito į pelkę šalia Rėkyvos ežero.
KAM nuotr.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
TS-LKD atstovai neformaliuose po kalbiuose skaičiuoja, kad per šį spa lį vyksiančius Seimo rinkimus par tija gali gauti ne mažiau kaip 30–35 mandatus būsimame parlamente ir užimti bent antrą vietą pagal galu tinius balsavimo rezultatus. Kalbėdami viešai konservatorių lyderiai nestokoja optimizmo ir ra gina partijos kolegų tikėti, jog TS-
LKD geba laimėti Seimo rinkimus, tapti naujos valdančiosios koalici jos formavimo ašimi, nors naujau sios visuomenės nuomonės apklau sos pergalę pranašauja opozicinėms partijoms. Šeštadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta dalis šios partijos kan didatų vienmandatėse apygardose, konservatorių lyderiai sakė tikin tys, jog rinkėjai įvertins pastangas suvaldyti ekonomikos bei finansų krizę ir siekti energetinės neprik lausomybės.
Irena Degutienė:
Išmeskite tokias mintis iš galvos. Mes rinkimų nepralai mėsime.
„Mes tikimės, kad rinkėjai objek tyviai įvertins tuos darbus, kuriuos atlikome ir atliksime per ateinančius metus. Todėl esu įsitikinęs, kad mū sų politinė jėga, jos vykdyta atsakin ga bei patikima politika ir toliau bus tęsiama“, – sakė premjeras A.Kubi lius. „Buvimo opozicijoje tikrai ne laikome ta perspektyva, į kurią turė tume orientuotis“, – pridūrė jis. Ragino pasitempti
I.Degutienė tarybos posėdyje teigė: „Rajonuose, miestuose atsiranda mūsų partijos žmonių, kurie lyg ir susitaikę, kad mes rinkimus pralai mėsime. Noriu pasakyti – išmeski te tokias mintis iš galvos. Mes rin kimų nepralaimėsime.“ Anot jos, svarbiausias partijos darbas dar iki rinkimų bus energe tinės nepriklausomybės įtvirtini mas. „Negalime pasiduoti, turime eiti į priekį, kad galėtume pabaigti nepriklausomybės įtvirtinimą“, – kalbėjo I.Degutienė. Ji pridūrė, kad „didysis brolis visada ant mūsų yra leteną uždėjęs“. Seimo pirmininkė ragino kon servatorius pasitempti viešųjų ry šių srityje – esą prastai viešojoje erdvėje nuskamba ir patys geriau si TS-LKD partijos nuveikti dar
bai. Konservatoriai, prieš pradė dami rinkimų kampaniją, turėtų pasiruošti atsakymus į visus įma nomus klausimus ir atsakyti žmo nėms, kodėl ne viskas, kas buvo ža dėta, yra įgyvendinta. „Jūs esate tie advokatai, kurie dirbsite su žmonėmis. Reikia pasa koti, kad ko nors neįgyvendinome dėl to, jog reikėjo nusileisti koali cijos partneriams“, – partijos na riams sakė I.Degutienė. Jai pritarė krašto apsaugos mi nistrė Rasa Juknevičienė. Ji tei gė mananti, kad opozicinės parti jos, kurios jau yra suplanavusios, kokius postus jų nariai užims po rinkimų, neturi nei Seimo pirmi ninkės, nei dabartinio premjero pamainos. Perspektyvomis tiki ir ministrė
TS-LKD perspektyvomis sakė ti kinti ir partijai nepriklausanti bei į Seimą nekandidatuosianti fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė: „Tai, kad niekas iš opozicijos nie kada rimtai net ir nebandė perimti valstybės valdymo tokiomis sąly gomis, rodo, kad bent jau tie, kurie geba mąstyti, kai pasižiūri vakare į veidrodį, pripažįsta, kad realiai jo kių kitų alternatyvų nebuvo.“ „Ką visada buvo galima aptikti Tėvynės sąjungos požiūryje, kuris visiškai sutampa su mano požiūriu, – kad mes negalime būti ekonomi niai šizofrenikai, visiems žadėti mažinti mokesčius ir tuo pačiu me tu pažadėti visiems visko duoti, nes tai yra populiaru. Ir tuo pačiu metu įsivaizduoti, kad galima neprasko linti šalies, įgyvendinant tokią po litiką“, – kalbėjo I.Šimonytė. Pagal taryboje patvirtintą kan didatų vienmandatėse apygardo se sąrašą numatyta, kad A.Kubi lius sieks parlamentaro mandato Vilniaus Antakalnio apygardoje, I.Degutienė – Naujamiesčio apy gardoje. Buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui patikėta Fabijo niškių apygarda, užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui – Šeškinės, krašto apsaugos minist rei Rasai Juknevičienei – Žaliakal nio, žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui – Pramonės Kaune, frakcijos Seime seniūnui Jurgiui Razmai – Plungės-Rietavo.
9
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
ekonomika Degalai toliau brangsta
Eksportas ir importas auga
Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą po puliariausio 95 markės benzino pardavė už 4,68 lito, arba 3 centais brangiau nei praėjusią savaitę. Dyzelinas šiose degali nėse kainavo po 4,61 lito, arba 5 centais daugiau nei prieš savaitę. „Statoil“ dega linėse visoje Lietuvoje vidutinė benzino ir dyzelino kaina per savaitę padidėjo atitin kamai 2 ir 4 centais, iki 4,66 ir 4,59 lito. Suskystintų dujų kaina nesikeitė.
Baltijos šalyse pastebėtas didžiausias vi soje ES eksporto ir importo augimas. Lie tuva per praėjusių metų sausio–spalio mėnesius pagal eksporto augimą buvo 4-a, o pagal importą – 3-ia iš visų 27 ES šalių. Palyginti su 2010 m., pernai šalyje buvo pastebėtas 32 proc. eksporto augi mas, jis pasiekė 57,4 mlrd. litų ir nusileido tik kaimynei Estijai. Šioje šalyje eksportas augo 44 proc.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1737 DB svaras sterlingų 1 4,1329 JAV doleris 1 2,6849 Kanados doleris 1 2,6393 Latvijos latas 1 4,9337 Lenkijos zlotas 10 7,8350 Norvegijos krona 10 4,4767 Rusijos rublis 100 8,4972 Šveicarijos frankas 1 2,8507
pokytis
–1,0754 % –0,5367 % –1,1924 % –1,0349 % –0,2406 % +1,2143 % –0,4758 % –0,8784 % +0,0807 %
Nelegalias lažybas tramdys dar ilgai Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus lažintis internetu ne galima, bet ir nedraudžiama. Pernai gruodį teismas uždraudė dviem užsienio lažybų svetainėms teikti ir reklamuoti paslaugas Lietuvoje, tačiau jose nevaržomai lažintis tebeįmanoma. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Patyrė milijoninę žalą
Spėjimai dėl ateityje vyksiančių įvykių baigties, statant nustatytą pinigų sumą, yra viena iš azarti nio lošimo formų. Azartiški žmo nės negaili pinigų lažyboms ir daž niausiai net nesusimąsto, ar tai daro legaliai, ar ne. Pasirodo, Lietuvoje galima leng vai prieiti prie užsienio lažybų sve tainių, kurios Lietuvoje veikia ne legaliai, nes neturi reikiamų lažybų organizavimo licencijų. Nepaisyda mos Lietuvos įstatymų užsienio la žybų svetainės nesunkiai prisitaikė prie mūsų šalies rinkos: lankyto jams iš Lietuvos svetainių turinys pateikiamas lietuvių kalba, yra su darytos galimybes atsiskaityti litais per Lietuvoje veikiančius komerci nius bankus, galima lažintis dėl Lie tuvoje vykstančių įvykių, o patekti į šias svetaines nesunku tiesiog spus telėjus reklaminę nuorodą kuriame nors populiariame portale. Legaliai Lietuvoje veikiančioms lažybų bendrovėms kantrybė trūko prieš pusantrų metų ir jos su ieš kiniu prieš penkias Lietuvoje nele galiai veikiančias užsienio įmonių lažybų svetaines kreipėsi į teismą. Didžiosios šalies lažybų bendro vės „TopSport“, „Orakulas“ ir jas vienijantis Lažybų organizato rių aljansas suskaičiavo, jog dėl to patyrė per 1 mln. litų žalą, ir teis mo paprašė iš svetaines valdančių bendrovių priteisti šią sumą. Svarbus pripažinimas
Nors pernai gruodį Vilniaus apy gardos teismas atmetė žalos atlygi nimo prašymą, vis dėlto pasiektas nemenkas laimėjimas apribojant nelegalų verslą Lietuvoje. Pasak ieškovams minėtoje byloje atstovaujančios advokatų kontoros NORDIA BAUBLYS & PARTNERS partnerio Evaldo Rapolo, teismas uždraudė užsienio lažybų bendro vėms „Nordic Gaming Group Ltd“ ir „Unibet Ltd“ teikti lažybų or ganizavimo paslaugas ir jas rekla muoti Lietuvoje. „Teismas konstatavo, kad įmo nės, teikiančios paslaugas interne to svetainėje, buveinė yra ta vieta, kur ji verčiasi ekonomine veikla, o buveine negalima laikyti tos vie tos, kur saugoma interneto svetai nę palaikanti techninė įranga, ar
tos vietos, kur galima pasiekti in terneto svetainę“, – sakė E.Rapo las. Pasak jo, toks teismo sprendi mas yra labai svarbus, bet užsienio lažybų svetaines valdančios bend rovės teisme gynėsi, kad joms ne reikia Valstybinės lošimų priežiū ros komisijos licencijų, nes jos neva Lietuvoje veiklos nevykdo. „Teisėjų kolegijai net nekilo abe jonių, kad lažybų svetainės yra orientuotos į Lietuvos vartotojus, ir pripažino, kad minėtos bendro vės teikia azartinių lošimų inter netu paslaugas Lietuvoje“, – tei gė E.Rapolas.
moka teisės aktais nustatytų mo kesčių, tinkamai nekontroliuoja, kad lažybose dalyvautų tik pilna mečiai asmenys. Iš esmės neuž tikrinama asmenų teisė turėti galimybę apriboti savo lošimų po traukį siekiant minimizuoti neigia mus lošimo padarinius, pasireiš kiančius liguistu potraukiu lošti ir pan.“, – vardijo pašnekovas.
Techninių galimybių nėra
Kelias iki šio sprendimo priėmi mo buvo nelengvas. Iš pradžių bu vo manoma, kad nelegalias lažy bas internetu Lietuvoje bus galima sutramdyti tiesiog užblokuojant prieigas prie konkrečių interneto svetainių. Anot E.Rapolo, teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos prie mones, kurioms galiojant prieigos prie interneto svetainių turėjo būti blokuojamos. Tačiau didžioji dalis interneto teikėjų nesiėmė to daryti. Jie teigė, kad neturi techninių gali mybių ir kad tokie sprendimai rei kalauja didžiulių investicijų. Toks pareiškimas esą dar labiau apsun kino kovą su šia nelegalia veikla. Žala daroma toliau
Jeigu Vilniaus apygardos teismo sprendimo niekas neapskųs, jis tu rėtų įsigalioti šios savaitės pabaigoje. Tačiau abejojama, ar teismo spren dimas bus vykdomas, nes ir toliau galima nevaržomai pasiekti nelega lias lažybų svetaines ir jose lažintis. „Kai teismo sprendimas įsigalios, bet jis nebus vykdomas, Lietuvos lažybų bendrovės turės teisę kreip tis į valstybes, kuriose tos bendro vės veikia, dėl teismo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdy mo. Jeigu teismo sprendimas bus tinkamai įgyvendintas, Lietuvos lažybų bendrovės neabejotinai tu rės geresnes verslo sąlygas nei šiuo metu“, – pabrėžė advokatų konto ros NORDIA BAUBLYS & PART NERS partneris E.Rapolas. Pasak pašnekovo, nelegali lažy bų svetainių veikla daro neigiamą įtaką tiek valstybės biudžetui, tiek rinkai, tiek visuomenei. „Užsienyje registruotos, bet Lie tuvoje veikiančios bendrovės ne
Evaldas Rapolas:
Jeigu teismo spren dimas bus tinkamai įgyvendintas, Lietu vos lažybų bendrovės neabejotinai turės ge resnes verslo sąlygas nei šiuo metu. Kovoja šešerius metus
Valstybinė lošimų priežiūros ko misija pripažįsta, kad jos veiksmai
Nevaržomi: užsienio šalyje registruotos bendrovės lažybų paslaugas
teikia Lietuvoje nemokėdamos mokesčių ir net nepaisydamos teismo sprendimo. „Shutterstock“ nuotr.
kovoje su nelegaliomis interneti nėmis lažybomis nedavė norimų rezultatų. „Patys esame padarę viską, su šiuo reiškiniu kovojame jau šeštus metus. Pirmiausia, su šių nelegalių lažybų svetainių reklama – esame surašę administracinio teisės pa žeidimo protokolus. Esame krei pęsi į ryšio operatorius dėl netei sėtai Lietuvoje veikiančių svetainių blokavimo. Taip pat esame įspė
ję pačias užsienio bendroves, kad jos Lietuvoje veikia nelegaliai, ta čiau į tai sureagavo vos kelios. Jos atsakė, kad esą nieko nepažeidžia“, – kalbėjo Arnoldas Dilba, Valsty binės lošimų priežiūros komisijos vyr. specialistas. Jo teigimu, kovo jant su nelegaliomis lažybomis in ternetu Valstybinė lošimų priežiū ros komisija yra pateikusi Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau ir jos sunkiai skinasi kelią.
10
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
pasaulis Raginimas Izraeliui
Rinko parlamentą
Sprogo laivas
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino nu traukti Izraelio vykdomą „okupaciją“ arabų pasaulyje ir sakė, kad neteisėtos gyven viečių statybos prieštarauja dviejų valstybių sprendimui. Pasak Ban Ki-moono, žydų naujakurių „gyvenvietės, nau jos ir senos, yra neteisėtos“.
Kazachstane vakar vyko parla mento rinkimai. Balsavimas vy ko praėjus mėnesiui po kruvinų riaušių, kai per streikuojančių naftos pramonės darbininkų ir saugumo pajėgų susirėmimus žuvo 16 žmonių. Priėmus nau jas taisykles, antroje vietoje li kusi politinė jėga taip pat gaus vietų parlamente.
Įvykus sprogimui prie Pietų Korėjos vakarinių krantų, nu skendo šios šalies tanklaivis, žuvo mažiausiai penki įgulos nariai. Dar penkis laivo įgu los narius pavyko išgelbėti, kiti šeši laikomi dingusiais be žinios. Incidentas įvyko to li nuo Šiaurės Korėjos jūros sienos.
Prie Italijos krantų apvirtusio kruizinio laivo „Costa Concor dia“ keleiviams pa plaukiojimas lai neriu ilgai įstrigs atmintyje. Prašmat ni kelionė virto išli kimo drama, kuri ne visiems baigėsi lai mingai.
Tyrimas: kaltas ar ne kapitonas F.Schettino (nuotr.), kad laivas „Costa Concordia“ paskendo, nustatys teisėsauga.
„Scanpix“ nuotr.
Išgyvenimo drama šaltoje jūroje Drama jūroje
Nelaimė daugeliui priminė gar siojo „Titaniko“ tragediją. Šis ly giai prieš šimtą metų susidūręs su ledkalniu nuskendo pačiame At lanto vandenyno viduryje. Žuvo pusantro tūkstančio neskęstančiu tituluoto laivo keleivių. „Costa Concordia“ susidūrė su povandeniniu rifu, ir, visa laimė, ne vandenyno viduryje, priešingu atveju aukų būtų buvę daugiau. Kas kaltas? Laivo kapitonas Fran cesco Schettino ar kas nors kitas iš įgulos narių? Kodėl laineris plaukė taip arti kranto linijos, kodėl, kaip sako liudininkai, skęstant laivui ki lo chaosas, o įgula, užuot bandžiu si operatyviai gelbėti žmones, nu rodė jiems ramiai laukti kajutėse ir sausakimšame denyje? Ieškoma nelaimėlių
Italijos gelbėtojai patvirtino, kad per nelaimę iš 4234 keleivių žuvo trys. Dvi aukos – prancūzai, vie nas, kaip skelbiama, įgulos na rys iš Peru Tomás Alberto Costilla Mendoza. Nustatyta, kad vienai 65 metų aukai šaltame vandenyje su stojo širdis. Iki vakar vakaro apie 17 žmonių vis dar buvo laikomi din gusiais be žinios. Tiesa, per gelbėjimo operaci ją būta ir laimingų akimirkų. Gel bėtojams pavyko iš laivo ištraukti tris gyvus žmones. Tai buvo pora iš Pietų Korėjos, kruize švenčianti savo medaus mėnesį, taip pat laivo salono paslaugų direktorius, kurio pagalbos šauksmą per laivo kor pusą išgirdo gelbėtojai. Pareigūnai spėja, kad žmonių gali būti į van
denį panirusiose laivo dalyse. To dėl lainerio prieigas visą savaitga lį naršė narai. Deja, vilties, kad po vandeniu dar gali būti gyvųjų, – mažai. „Tai labai sudėtinga operacija, nes laivas gali apskritai paskęsti. Tai pavojinga narams, jie gali likti užstrigę viduje“, – kalbėjo vienas Italijos pakrančių apsaugos parei gūnas. Pasak jo, 290 m ilgio laivas, kurio vandentalpa – 114,5 tūkst. tonų, dydžiu prilygsta dideliam lėktuvnešiui. Toskanos miesto Livorno uosto, kuris koordinuoja gelbėjimo dar bus, pareigūnai sakė, kad keleivių sąrašą reikia sutikrinti su daugiau nei 4000 išgelbėtų, kurie buvo nu gabenti į netoli nuo nelaimės vietos esantį Santo Stefano uostamiestį. Taip bandoma nustatyti, kiek tiks liai keleivių dingo. Kaip viliasi gel bėtojai, kai kurie keleiviai galėjo prisiglausti gretimoje Džiljo salo je. Taigi aukų skaičius gali mažėti. „Mes radome 4165, todėl skir tumas – apie 70 žmonių“, – nuro dė pareigūnas Giuseppe Linardi ir pridūrė, kad šiuo metu žmonių iš laivo ieškoma Džiljo gyventojų na muose. Kapitonas kalėjime
Tiek laivo kapitonas F.Schetti no, tiek jo pirmasis padėjėjas Ciro Ambrosio vakar buvo sulaikyti ir apklausti dėl nelaimės. Jiems, pa sak prokuroro Francesco Verusio, gresia kaltinimai netyčiniu nužu dymu ir laivo palikimu, kai kelei viams grėsė pavojus. Pasak neo ficialių šaltinių, laivo kapitonas
lainerį „Costa Concordia“ paliko 23.30 val. vietos laiku, o paskuti niai keleiviai iš laivo sraigtaspar niu išgelbėti tik gerokai po vidur nakčio.
Tai buvo tikra „Tita niko“ scena. Mes ne tekome visko: pasų, bagažo, pinigų.
Kol kas neaišku ir tai, ar kapito nas, laivui užplaukus ant rifo, va karieniavo su keleiviais, ar buvo ant tiltelio. Kai kas iš keleivių pa sakojo matę, kad kapitonas sedė jo prie baro su dailia mergina. Bent taip sakė 41 metų Monique Maurek iš Nyderlandų: „Aš mačiau, kad jis didžiąją vakaro dalį leido su gražia moterimi prie baro.“ Duodamas interviu žiniasklaidai F.Schettino teisinosi, kad naviga cija rodė, jog laivas buvo pakanka mai giliuose vandenyse, kad galė tų manevruoti. Kapitonas pabrėžė, kad nė viename žemėlapyje uola, ant kurios užplaukė laivas, nebu vo pažymėta. Tačiau laivą valdan čios įmonės atstovas Gianni Ono rato stebėjosi, kad kapitonas galėjo nežinoti apie rifą. „Juk „Costa Concordia“ ties Džiljo sala praplaukia 52 kartus per metus, mūsų bendrovės kapitonai užsimerkę žino, kur koks rifas ky šo“, – sakė G.Onorato. Francesco Paolillo, pakrančių apsaugos vadas, teigė, kad susidū
rimas laivo korpuse paliko didelę skylę, per kurią ėmė sunktis van duo. Tiesa, ekspertai pridūrė, kad kapitono sprendimas pakreipti lai vą į seklesnius vandenius buvo tei singas. Vis dėlto, kas kaltas dėl nelai mės, kol kas sunku pasakyti. Kelia ma versijų, kad laive dingus elekt rai išsijungė lainerio navigacijos sistema. Pasak kai kurių eksper tų, taip yra buvę ne viename lai neryje. Tikimasi, kad tikrosios nelaimės priežastys išaiškės iššifravus laivo juodąsias dėžes, kurios buvo rastos savaitgalį. Įgula nežinojo, ką daryti?
Laineriui užplaukus ant povande ninės uolos daugelis keleivių vaka rieniavo, taigi buvo su prašmatniais nešiltais vakariniais drabužiais. Daugelis keleivių išgirdo smarkų trenksmą, o tada metalo girgždesį. Tuomet laive dingo elektra. Kai kurie keleiviai pasakojo, kad gelbėjimo operacija priminė sce nas iš garsiosios kino juostos „Ti tanikas“. Pasak jų, niekas beveik valandą nepaaiškino, kas nutiko, nors laivas pastebimai ėmė svirti ant dešinio šono. Kai jau buvo aiš ku, jog nelaimė – didelė, niekas iš įgulos neskubėjo nuleisti gelbėji mo valčių. „Mes turėjome patys rėkti įgu lai, kad jie nuleistų valtis. Stovė jome koridoriuje ir niekas mums neleido artintis prie valčių“, – pa sakojo vienas iš keleivių 54 metų Mike’as van Dijkas iš Pietų Afri kos. 50 metų Robertas Elcombe’as
iš Australijos tvirtino, kad jau buvo valtyje, kai jiems pasakė, jog nie ko bloga nenutiko ir evakuotis nė ra reikalo. „Kai grįžome atgal į vidų, laivas buvo jau taip pasviręs, kad reikėjo gaudyti žmones, kurie krito kori doriumi. Tai buvo tikra „Titaniko“ scena. Mes netekome visko: pasų, bagažo, pinigų. Na, bent jau esame gyvi, ne taip, kaip kiti žmonės“, – pasakojo vyras. „Laive buvo visiškas chaosas ir panika. Niekas iš įgulos nežinojo, ką daryti“, – pasakojo vienas ke leivis iš Italijos. „Costa Concordia“ kelionę pra dėjo Italijos uostamiestyje Čivita vekijoje. Buvo numatyta, kad laivas sustos Savonoje, Palerme, taip pat Marselyje Prancūzijoje, Barselono je Ispanijoje, o kelionę baigs Ispa nijos Maljorkos saloje. Paskendęs laineris buvo 26 pagal dydį tokio tipo laivas pasaulyje. „Daily Mail“, „Telegraph“, BNS inf.
Teko išgyventi ir lietuviams 2010 m. atviroje jūroje visiškai su degė iš Kylio Vokietijoje į Klaipėdą plaukiantis keltas „LISCO Gloria“. Gaisras laive kilo dėl užsidegusio vilkiko. Iš viso per nelaimę nesun kiai nukentėjo 28 keleiviai, iš jų 6 lie tuviai. Dauguma apsinuodijo smal kėmis. 236 kelto keleiviai ir įgulos nariai buvo evakuoti į netoli esantį Vokietijos keltą „Deutschland“ ir par plukdyti atgal į Kylio uostą. Kelte iš viso buvo 178 lietuviai.
11
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
sportas
Toli nuo lyderių
Lietuvio šou Amerikoje
Pasižymėjo M.Žaliūkas
Čekijoje vykstančiame Tarptau tinės biatlono sąjungos (IBU) pasaulio taurės varžybų penkta jame etape 61-ą vietą tarp 102 dalyvių užėmė Tomas Kaukė nas (nuotr.). Lietuvis 2 min. 37,3 sek. pralaimėjo antrą pergalę iš kovojusiam šio sezono lyderiui olimpiniam čempionui norvegui Emiliui Helge Svendsenui.
Floridos universiteto ketvirta kursis Deividas Dulkys į gar siojo Šiaurės Karolinos univer siteto krepšį smeigė 8 tritaš kius ir surinkęs 32 taškus pa siekė karjeros NCAA rezulta tyvumo rekordą. Lietuvio at stovaujama „Seminoles“ eki pa 90:57 sutriuškino „Tar Heels“ krepšininkus.
Škotijos futbolo čempionato rungtynėse Edinburgo „Hearts“ 5:2 nugalėjo „St Mir ren“ vienuolikę. Jau 1-ąją su sitikimo minutę Marius Žaliū kas įmušė pirmąjį įvartį šį se zoną į varžovų vartus. Tiesa, gynėjas aikštėje išbuvo vos 12 min., nes buvo pašalintas iš aikštės.
„Balticos“ sėkmė grindžiama ne pažadais
Vakar vėlai vakare Lie tuvos lai ku finišavo 33-iąjį kartą organizuo tas Dakaro ralis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vilniaus „Baltica“ savo gerbėjams padovanojo tris pergales iš eilės prieš rusų OGI ekipą, o koman dos treneris Dmitrijus Medvede vas ir kapitonas Vadimas Chvo lesas džiaugiasi, kad žaidimas vis gerėja. Atėmė taškus
Tik stebuklas paskutinėje atkarpoje galėjo išgelbėti ir automobilių bend roje įskaitoje antroje vietoje žengiantį Nani Romą. Šansų pasivyti lenktynė se pirmaujantį prancūzą Stephane‘ą Peterhanselį dar turėjęs katalonas priešpaskutiniame etape įstrigo ko pose ir sugaišo beveik pusvalandį. Patyręs S.Peterhanselis priėmė eilinį išmintingą sprendimą ir dar labiau padidino atotrūkį. Prieš pa skutinį etapą jo vairuojamas „Mi ni“ pagrindinį konkurentą lenkė daugiau nei 40 min. „Tiesiog puikiai įvertinome tra są. Nusprendėme važiuoti šiek tiek nuleistomis padangomis, kad įveik ti kopas būtų lengviau. Tai pui kiausiai pasiteisino“, – džiaugė si 46-erių lenktynininkas, kuriam iki šio Dakaro prestižinėse lenkty nėse buvo pavykę triumfuoti devy nis kartus. 1991, 1992, 1993, 1995, 1997 ir 1998 m. jis tai padarė lenk tyniaudamas motociklu, o 2004, 2005 ir 2007 m. – automobiliu.
„Žaidėme su labai gerai organi zuota komanda, kuri turi puikų vartininką. Tai rodo statistika, dvigubai daugiau kartų siuntėme ritulį į vartus, tačiau vartininką įveikti buvo be galo sunku, – po trečiųjų pergalingų rungtynių su OGI kalbėjo vyriausiasis Vilniaus komandos treneris. – Džiaugiuo si, kad mūsų komanda sugebėjo puikiai judėti aikštelėje, pasirin kome teisingą taktiką.“ Treneris pastebėjo, kad var žovai trečiose rungtynėse buvo kiek išsekę. „Trečiajame kėliny je atrodė, kad mūsų žaidėjų aikš tėje daugiau. Manau, mes suge bėjome geriau pasiruošti fiziškai ilgam rungtynių maratonui. Su žaidėme tris mačus ir surinkome 8 taškus. Manau, tai yra labai ge ras rezultatas. Atėmėme taškus iš stiprios ekipos“, – sakė treneris. Pirmąjį susitikimą „Baltica“ laimėjo dviejų įvarčių skirtumu, antrose prireikė pratęsimo ir auk sinio vilniečių puolėjo Andrejaus Židkovo įvarčio, o trečiose rung tynėse, kurios baigėsi rezultatu 4:2, viskas išsisprendė tik trečia jame kėlinyje. Iš viso šiuo metu „Baltica“ turi 56 taškus ir išlieka antroje Žemyninės jaunimo ledo ritulio lygos Vakarų diviziono po zicijoje, nuo lyderio „Zelenograd“ atsilikdama vos 5 taškais.
A.Ardavičius nežibėjo
Varžovų nenuvertina
Finišas: vakar vakare Dakaro ralio dalyviai Peru sostinėje Limoje baigė maratoną. AFP nuotr.
Lietuvis ištvėrė Dakaro karštinę Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Liko be pietų
Paskutinis įskaitinis greičio ruo žas tebuvo formalumas. Tvirtas lyderių pozicijas galėjo išjudinti tik nenumatyti gedimai ar šiurkš čios klaidos. Vienintelis ralyje dalyvaujan tis mūsų šalies atstovas Gintau tas Igaris įgyvendino savo svajonę. Lietuvis su dar 97 motociklininkais pasiekė Peru miestą Piską. Nuo jo iki sostinės Limos, kur ir finišavo lenktynių maratonas – 283 km, iš kurių įskaitiniai vos 29. Antroje lenktynių pusėje 44-erių kretingiškis įgavo pagreitį ir kaskart po truputį kopė į viršų bendroje mo tociklininkų klasifikacijoje. Prieš paskutinį 13-ąjį greičio ruožą G.Iga ris baigė 75-oje pozicijoje, o bendroje įskaitoje pakilo į 82-ąją vietą. Tryliktajame etape mūsų šalies sportininkas turėjo atsisakyti pie tų, kadangi teko spręsti mechani nes problemas. Degalų papildy mo vietoje G.Igaris pastebėjo, kad iš karbiuratoriaus vamzdelio teka benzinas. Prireikė šiek tiek laiko, kad gedimas būtų pašalintas.
Bendra įskaita Automobiliai: 1. S.Peterhansel is (Prancūzija, „Mini“ – 38 val. 28:51 min.), 2. N.Roma (Ispanija, „Mini“ – atsiliko 42:57.), 3. Ginielis De Villiers (Pietų Af rika, „Toyota“ – atsiliko 1:15:09). Motociklai: 1. C.Despres as (Pran cūz ija, KTM – 43 val. 01:54 min), 2. M.Coma (Ispan ija, KTM – atsil iko 11:03), 3. Helderas Rodriguesas (Por tugal ija, „Yamaha“ – atsil iko 1:11:27). Sunkvežimiai: 1. G.De Rooyus (Olan dija, „Iveco“ – 44 val. 49:45 min.), 2. H.Stacey (Olandija, „Iveco“ atsiliko – 53:16.), 3. A.Ardavičius (Kazachsta nas, „Kamaz“ atsiliko 1:48:25).
Favoritas įtampą atlaikė
Motoc ikl ų lenktyn ių favor it ų akistatą laimėjo prancūzas Cyri las Depresas. Jam pavyko atlai kyti įtampą ir ispano Marco Co mos spaudimą. Priešpaskutiniame greičio ruože ispanas turėjo puikų šansą tapti Dakaro nugalėtoju, ta čiau padarė nedidelę klaidą nuva žiuodamas neteisingu keliu, o vė liau dar buvo priverstas sumažinti tempą, kadangi pradėjo strigti jo vairuojamo KTM motociklo pava rų dėžė.
G.Igaris turėjo at sisakyti pietų, ka dangi teko spręsti mechanines proble mas. Tuo pasinaudojęs C.Depresas šo ko į priekį ir praktiškai nulėmė lenk tynių maratono baigtį. Prieš pasku tinį greičio ruožą prancūzas savo oponentą lenkė daugiau nei 11 min. M.Coma nesitikėjo stebuklo ir pripažino savo pralaimėjimą. Tai pa tvirtina ir faktas, kad po 13-ojo etapo M.Coma paspaudė ranką ir pasvei kino C.Depresą, iškovojusį ketvirtą jį čempiono titulą. Anksčiau 37-erių prancūzas Dakaro nugalėtoju buvo tapęs 2005, 2007 ir 2010 m. „Nesu iš tų žmonių, kurie džiau giasi komandos draugo nelaimė mis, tačiau Dakare nutinka daug įvairių dalykų. Šį kartą Marcas tu rėjo problemų ir jos buvo lemtin gos. Psichologiškai tai buvo labai sudėtingas ir sunkus etapas“, – prisipažino C.Depresas. „Per visą lenktynių maratoną padariau tik keletą smulkių klaidų ir labai gaila, kad nugalėtojo likimą nulėmė ne sportas, o nelemtas me chaninis gedimas“, – po finišo ap gailestavo M.Coma.
Vėl – prancūzas
Priešpaskutiniame etape nepavyko sublizgėti lietuviškų šaknų turinčiam „Kamaz“ sunkvežimiu važiuojan čiam Artūrui Ardavičiui. Kazachs tano atstovas greičio ruožą įveikė tik septintas, tačiau išstumti jo iš pirmo jo lenktynininkų trejetuko varžovams praktiškai nebuvo įmanoma. Etapą laimėjo ketvirtoje bendros klasifikacijos vietoje esantis kitas „Kamaz“ atstovas Andrejus Kar ginovas, tačiau rusą nuo A.Arda vičiaus skyrė daugiau nei trijų va landų praraja. Lyderio poziciją ir toliau tvirtai savose rankose laikė „Iveco“ vairuo jantis olandas Gerardas De Rooyus. Jis priešpaskutiniame etape neiš vengė incidento, kai atsimušė į var žovą, tačiau nubaustas nebuvo. Savo komandos draugą ir tautietį Hansą Stacey jis lenkė beveik valanda.
Paklaustas, kokią kalbą rėžia žai dėjams per pertraukas, kai įtemp tose rungtynėse rezultatas bū na lygūs, treneris atsakė atvirai. „Tikrai negaliu pasakyti, nes kal boje būna labai daug necenzūri nių žodžių, – juokėsi D.Med vedevas. – Pirmiausia žaidėjų paprašau, kad nedarytų vaikiškų klaidų. Juk kiekvienos komandos sėkmės formulė – sunaikinti blo gąsias savybes ir išpuoselėti ge rąsias. To ir siekiame.“ Siekti pergalių, pasak trene rio, komandai padėjo gerai pasi rinkta taktika. „Buvau įsitikinęs, kad mūsų vaikinai atsilaikys fi ziškai, kadangi pirmose rungty nėse žaidėme keturiais penketais, varžovai pasirinko galimybę žais ti trimis, todėl jautėmės kur kas žvalesni, – sakė D.Medvedevas.
– Dabar laukia šešios dvikovos su dviem Latvijos komandomis. Gerbėjai priprato prie pergalių, tačiau pažadų dalyti nesinori.“ D.Medvedevo teigimu, tiek Ry gos „Juniors“, tiek „Prizma“ šiuo metu stiprina savo sudėtis, todėl būsimų varžovų negalima nuver tinti. „Ir mūsų penketai yra šiek tiek pasikeitę, negalime pasaky ti, kad esame susižaidę 100 pro centų, – kalbėjo treneris. – Ta čiau prieš kiekvienas rungtynes ruošiamės tik pergalei.“ Ypatinga padėka
„Vilniuje pasiekėme puikų rezulta tą. Varžovų aikštelėje buvome pra laimėję dukart – vieną kartą gavo me sausai, kitą kartą pralaimėjome per pridėtinį laiką, todėl tikrai tu rime džiaugtis iškovotais 8 taškais, – po pergalingo turo kalbėjo ko mandos kapitonas V.Chvolesas. – Įrodėme, kad esame stipresni.“ Kapitonas prisipažino, kad šiose rungtynėse pastebėjo, jog vilnie čių žaidimas tik gerėja. „Pasakysiu tiesiai, ilgai laukiau, kada įvarčius pradės mušti visi žaidėjų penketai. Dabar mūsų komandoje išplėšti pergalę gali bet kuris penketas“, – džiaugėsi ledo ritulininkas. Jo iniciatyva po paskutinės per galės savo žiūrovų akivaizdoje šeš tadienį buvo organizuota ir spe ciali padėka žiūrovams – žaidėjai išsirikiavo eilute, o ratą apsukęs kapitonas trenkėsi į eilės priekyje stovintį vartininką Nikiforą Ščer bą, ir visa komanda sugriuvo tar si domino kaladėlės vienas paskui kitą. „Internete pamačiau, kaip tai daro kiti, per pietus pasiūliau pergalės proga tai padaryti vaiki nams. Padarėme. Viskas buvo ge rai, tik N.Ščerba atsistojo pirmas, matyt, buvo pamiršęs, ką plana vome, bet visai neblogai išėjo“, – šypsojosi V.Chvolesas.
Pažanga: „Balticos“ kapitono
V.Chvoleso teigimu, komanda demonstruoja vis solidesnį žai dimą. Simono Švitros nuotr.
12
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
sportas Nesulaikė aukštaūgių
D.Zubraus perdavimas
L.Kleiza vėl nežibėjo
Vienintelėse savaitgalį vyku siose Lietuvos krepšinio ly gos (LKL) rungtynėse Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai svečiuose 93:54 įveikė Kau no „Baltų“ komandą. Jaunieji kauniečiai niekaip nesugebėjo įminti aukštaūgio Jono Valan čiūno mįslės – vidurio puolė jas pelnė 21 tašką.
Vienuoliktą rezultatyvų perda vimą 44-ose NHL reguliaraus sezono rungtynėse atliko Dai nius Zubrus, o 25-ą pergalę iš kovojusi lietuvio atstovaujama Naujojo Džersio „Devils“ ko manda Rytų konferencijoje įsi tvirtino šeštoje vietoje. „Devils“ ledo ritulininkai svečiuose 2:1 įveikė Vinipego „Jets“.
NBA pirmenybėse Toron to „Raptors“ klubas su Linu Kleiza svečiuose 64:77 nusi leido Rytų konferencijos ly derei Čikagos „Bulls“. Tai buvo ketvirta „dinozaurų“ nesėkmė iš eilės. Lietu vis įmetė 5 taškus, atkovo jo 3 kamuolius ir dusyk pra sižengė.
Revanšas pasiektas
Lyderis: Nerijus Atajevas vėl vedė komandą į priekį.
Simono Švitros nuotr.
Drama Vilniuje baigėsi mūsiškių džiaugsmu Vakar Vilniuje mūsiškiai pasie kė lygiąsias 24:24 Europos zonos 5-os atrankos grupės rungtynėse prieš Šveicarijos rinktinę.
Norint iškovoti vienintelį kelialapį į planetos pirmenybių atkrintamą sias varžybas mūsiškiams užteko lygiųjų. Nors pirmajame tarpusavio mače Šafhauzene lietuviai iškovo jo pergalę 28:26 ir, pasak komandos vyriausiojo trenerio, Gintaro Sa vukyno, nepaliko varžovams jokių šansų, su startiniu jauduliu šį kar tą mūsiškiai nesusitvarkė. Ant prarajos krašto atsidūrę šveicarai nuo pat dvikovos pra džios čiupo jautį už ragų ir iš siveržė į priekį 6:3. Lietuviams pavyko atsitiesti ir išlyginti rezul tatą, tačiau netrukus šveicarai vėl surengė kelias sėkmingas atakas ir atitrūko 13:9. Po pirmų 30 mi nučių kovos jie pirmavo 15:12. Po pertraukos šveicarai iniciaty vos neatidavė (17:13). Nerijaus Ata jevo vedami mūsiškiai bandė spur tuoti ir priartėjo 16:18, 19:21. Likus 8 minutėms iki dvikovos pabaigos
Tomas Eitutis pagaliau išlygino re zultatą (22:22). Šveicarai vėl buvo atitrūkę, tačiau lietuviai pademons travo charakterį – 24:24. Pasibaigus rungtynių laikui, arbitrai į mūsiškių vartus skyrė 7 m baudinį, tačiau jį atrėmė fantastiškai sužaidęs varti ninkas Arūnas Vaškevičius.
Mūsiškiai į pasaulio rankinio čempiona to finalinį etapą iki šiol yra patekę tik vieną kartą.
5 grupės taip pat rungtyniavo Italijos rankininkai. Juos mūsiškiai namuose pranoko 34:25, o išvyko je sužaidė lygiosiomis - 25:25. Mū siškiai į pasaulio rankinio čem pionato finalinį etapą iki šiol yra patekę tik vieną kartą - 1997 me tais Japonijoje. Tame turnyre mū siškiai užėmė dešimtą vietą. VD inf.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pratę sė pergalių seriją VTB Vieningosios lygos čempiona te. Kauniečiai vakar ant menčių paguldė ir „Astanos“ klubą iš Kazachstano. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Rezultatas: Reevesas Nelsonas sužaidė kol kas geriausias rungtynes
„Žalgirio“ sudėtyje.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Trijuose turnyruose šiemet dalyvau jantys Aleksandro Trifunovičiaus auklėtiniai iškovojo aštuntąją perga lę iš eilės. Vieną didžiausių staigmenų pirmajame rate pateikęs ir kauniečius savoje aikštelėje 86:78 palaužęs „As tanos“ klubas šį kartą „Žalgirio“ tvir tovėje buvo priverstas kapituliuoti. Italo Matteo Boniciolli vadovau jama komanda gana pakiliai pradė jo susitikimą ir pirmajame ketvirtyje sugebėjo sėkmingai vytis šeiminin kus – 22:27. Po pertraukėlės „Žal giris“ stabtelėjo ir nesugebėjo taškų pelnyti beveik keturias antrojo kėli nio minutes. Tačiau kaip jau šį sezoną
tapo įprasta, sunkiu metu iniciatyvos ėmėsi Sonny Weemsas. Amerikietis pataikė tolimą metimą, ir netrukus „Žalgiris“ šoktelėjo į priekį – 35:26. Prieš pat pertrauką svečiai surengė kelias sėkmingas atakas ir kauniečių pranašumas aptirpo – 37:34. Antrąją rungtynių pusę spurtu 7:1 pradėjo „Astana“, tačiau vos tik paju tę pavojų (38:41), žalgiriečiai dar kartą truktelėjo į priekį. Šeimininkai laimėjo atkarpą 16:2 ir vėl susikrovė dviženklį pranašumą (54:43). Lemiamame ket virtyje šeimininkų pranašumas abe jonių nekėlė. „Žalgiris“ šventė perga lę 82:66 ir pasiekė revanšą.
Rungtynių statistika
Komentarai
Aleksandras Trifunovičius
„Astana“:
Paulius Jankūnas
P
Komandų rodikliai:
„Žalgirio“ kapitonas
Ž
inojome, ką varžovai gali, ta čiau pirmoje rungtyn ių pu sėje neįsiklausėme į trenerio žodžius ir buvome priversti vargti. Vis gerinome savo žaidimą, o ketvirtajame kėlinyje įjungėme aukš tesnę pavarą ir to šį kartą pakako.
„Žalgirio“ treneris
rieš dvikovą sakiau savo vai kinams, jog esame stipresni už savo priešin ink us, ir tai įrodėme. Norėjau leisti pasi reikšt i visiems krepšininkams, todėl neišvengėme bangavimo. Kelis kartus turėjome dviženklę persvarą, tačiau ją iššvaistydavome. Norėčiau, kad žaidė jai neprarastų koncentracijos.
„Žalgiris“ – „Astana“ 2012 01 15, Kauno „Žalgirio“ arena.
82:66
(27:22, 10:12, 19:19, 26:13) „Žalgiris“: P.Jankūnas (6 atkovoti kamuoliai), R.Jav tokas (8 atkovoti kamuoliai) ir S.Weemsas po 11 taškų, M.Kalnietis 10, T.Delininkai tis 9, R.Nelsonas (7 atkovoti kamuoliai) ir M.Popovičius 7, D.Collinsas 6, D.Šalenga ir M.Rakovičius po 4, T.Klimavičius po 2. R.Marshallas 17, B.Cetkovičius 14, E.Wil liamsas 12, J.Johnsonas ir A.Ponomariovas po 6, V.Fadeikinas 4, D.Klimovas 3, M.Vo jejkovas ir A.Skorniakovas po 2. dvitaškiai – 21/38 (55 proc.) ir 23/43 (53 proc.), tritaškiai – 4/19 (21) ir 2/11 (18), baudų metimai 28/36 (78) ir 14/20 (70), atkovoti kamuoliai – 33 ir 34, rezultatyvūs perdavimai – 8 ir 12, klaidos - 11 ir 15, pe rimti kamuoliai – 8 ir 4.
Iš Pekino – su trimis sidabro medaliais Simona Krupeckaitė dar kartą įro dė, kad yra viena geriausių dvira čių treko meistrių visoje planeto je. Kinijos sostinėje Pekine vyku siame trečiajame 2011–2012 m. se zono pasaulio taurės varžybų eta pe lietuvė vėl demonstravo įspū dingą formą ir susižėrė tris sidab ro medalius.
Akimirka: sprinto rungties finale tarp S.Krupeckaitės (dešinėje) ir ki
nės Guo Shuang vyko labai atkakli kova.
AFP nuotr.
Vakar vykusios keirino rungties finale Lietuvos dviratininkė nusi leido tik Kinijos atstovei Guo Shu ang. Pirmajame ir antrajame keiri no rungties etapuose lietuvė savo grupėje atvažiavo pirma. Tai pačiai Kinijos atstovei S.Kru peckaitė pralaimėjo ir sprinto var
žybų finale. Pusfinalyje lietuvė 2:0 nugalėjo treko šeimininkę Junhong Lin, tačiau finale tokiu pačiu re zultatu nusileido tai pačiai Kinijos dviratininkei Guo Shuang. „Tikrai labai džiaugiuosi mū sų komandos ir savo pasirodymu. Kinės atrodė ypač piktos: vien per komandų sprintą iš pirmų keturių vietų tris užėmė šios šalies atsto vės. Sprinte taip pat vyko įnirtinga kova, tad, manau, kinės nesiruošė užleisti pozicijų“, – sakė S.Kru peckaitė. Iškovojusi 10 įskaitinių taškų S.Krupeckaitė tapo rungties lyde re bendroje pasaulio taurės var žybų įskaitoje. Lietuvė surinko 19
taškų ir tašku aplenkė pirmavusią vokietę Kristiną Vogel bei į trečią ją poziciją smuktelėjusią rusę Vik toriją Baranovą. Taip pat sprinto varžybose daly vavusi G.Gaivenytė bendroje įskai toje liko dvylikta tarp 42 dalyvių ir įskaitinių taškų nepelnė. Trečią sidabro medalį S.Kru peckaitė iškovojo su Gintare Gai venyte. Pirmąją varžybų dieną komandų sprinto rungties finale lietuvės nuotolį įveikė per 33,747 sek. Mūsiškes dviratininkes ap lenkė tik auksą iškovojusios Kini jos atstovės Guo Shuang ir Gonh Jinjie (33,055 sek.). VD inf.
13
pirmadienis, sausio 16, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 890586
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
Kelionių organizatorius
nemokamas įėjimas
Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Inžinerija UAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046. 896213
Paslaugos Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 899086
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095.
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A
899582
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
Kelionių organizatorius
ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje!
E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652.
„Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius.
SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.
Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt Abu Dabis – 1497 Lt Čikaga – 2029 Lt Niujorkas – 1655 Lt Majamis – 2155 Lt Los Andželas – 2355 Lt Pekinas – 1855 Lt Tokijas – 2255 Lt Bankokas – 2155 Lt Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt Talinas–Helsinkis 138 Lt Talinas–Stokholmas 131 Lt Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt Klaipėda–Kylis 183 Lta Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
14
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Vaikų ir jaunimo meno galerijoje, Vilniaus g. 39. KADA? Iki vasario 25 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. KADA? Sausio 23 d. 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Sausio 17 d. 18 val. KIEK? 20–30 litų.
Mokytoja ir mokiniai
Rašytojai iš Kauno
„Raštininkas Bartlbis“
„Portretas“ – tai grafikės, Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokytojos Ingos Dargužytės ir jos mokinių grafikos darbų paro da. I.Dargužytė jau kelerius metus dėsto kompoziciją, grafiką, dir ba su vaikų grupėmis. Ji nuolat dalyvauja parodose užsienyje ir Lietuvoje, kasmet vyksta į kūrybines stažuotes.
Vilniuje vyks prozininko, satyriko, vertėjo, įsimintiniausiu praėju sių metų Kauno menininku išrinkto Jurgio Gimberio kūrybos va karas. Programoje dalyvaus visas būrys menininkų iš laikinosios sostinės – J.Gimberis, poetė Dovilė Zelčiūtė, rašytojo kūrybą skai tys aktorius Petras Venslovas.
Valstybinis jaunimo teatras kviečia į Rolando Kazlo režisuotą spektaklį „Raštininkas Bartlbis“, sukurtą pagal Hermano Melville’io „Bartlbį“. Šioje apysakoje rašytojas sugriauna beveik visus princi pus, būdingus jo ankstesniajai kūrybai. Vandenynų platybes, to limų šalių egzotiką keičia kukli kontora Volstrite.
KUR? Energetikos ir technikos muziejuje, Rinkti nės g. 2. KADA? Iki sausio 18 d. KIEK? 10 litų.
KUR? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. KADA? Sausio 19 d. 19 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Sausio 17 d. 19 val. KIEK? 20–60 litų.
KUR? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. KADA? Sausio 18 d. 16 val. KIEK? Nemokamai.
Geriausi studentų darbai
Prie fortepijono – jaunasis L.Geniušas
Muzikos meistrai iš Rusijos
Nauja V.Račicko knyga
Šioje parodoje pristatomi 22 studentų darbai iš 4 aukštųjų architektūros mokyklų: Kauno tech nologijos universiteto, Vilniaus dailės akademi jos, Kauno dailės instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Ketvirtosios muzikų Geniušų kartos astovas, įvairių Lietuvos ir tarptautinių konkursų laure atas, pianistas Lukas Geniušas kviečia į fortepi joninės muzikos koncertą. Programoje skambės Sergejaus Rachmaninovo kūriniai.
Vilniuje koncertuos Rusijos valstybinis akade minis kamerinis orkestras. Koncerto solistai – Auksiniu Rusijos obojumi vadinamas Alekse jus Utkinas ir tarptautinių konkursų laureatė fleitininkė Marija Čepurina.
Vilniuje vyks rašytojo Vytauto Račicko sukak tuvinis vakaras su nauja knyga mažiems ir di deliems „Paukšteliui šalta“. Dalyvaus: rašytojas V.Račickas, mokytoja Rimutė Chorevičienė, lite ratūrologas Regimantas Tamošaitis.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (7) (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Pilietis Havelas“ (Čekija, 2008 m.). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (1). „Gyvenimas kartu“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k).
LTV 21.30 val.
7.20 7.50 8.50 9.50
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Komedija „Kaukazo belaisvė, arba Nauji Šuriko nuotykiai“ (Rusija, 1966 m.) (k). 11.40 Komedija „Kvaišų šeimynėlės atostogos Las Vegase“ (JAV, 1997 m.) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris II“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Veiksmo komedija „Tarp jaunų ir karštų“ (JAV, 2005 m.) (N-7) (k). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Nuo... Iki... 20.00 Kažkas atsitiko (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 2“ (9) (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (4) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Titanų klasė“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 14.40 val.
10.00 „Kelias namo“. 11.00 Anim. nuotykių f. „Sinbadas. Septynių jūrų legenda“ (JAV, 2003 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. Tiesioginė transliacija. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Herojai“.
9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 21.05 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 23.05 Dakaras 2012. 23.35 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 1.05 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.35–6.00 „Bamba“.
BTV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Šiandien kimba. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 7.55 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida.
TV3 17.40 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 21.05 val.
12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Haičio pelenai“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Haitis. Gyvenimas tęsiasi“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52 Orai. 23.05 Negaliu tylėti. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Haičio pelenai“.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. „Minsk-2006“–Mariupolio „Azovmaš“. 13.30 Krepšinio pasaulyje. 14.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas. 15.30 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–„Astana“. 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45 Sportas LT. Tarptautinis A.Šociko bokso turnyras. 21.00 Futbolo dievai. Sir B.Charlton. 21.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 23.15 Kelias į Londoną.
Sport1 19.45 val.
15
pirmADIENIS, sausio 16, 2012
menas ir pramogos
Nenusivylė nei maestro, nei publika
Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertavę Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninio or kestro muzikantai, solistai ir maestro Vale rijus Gergijevas pravėrė pasaulinio lygio muzikos lobynus ir suvirpino net išran kiausių muzikos gurmanų širdis. Alvydas Staniulis
Koncertą organizavo Vladimi ro Romanovo labdaros ir paramos fondas. Po kiekvieno įspūdingo pasirodymo publika net atsisto jusi plojo ir kvietė atlikėjus grįžti į sceną. Toks išskirtinai šiltas žiūro vų palaikymas maloniai nustebino daug mačiusias ir patyrusias ryš kiausias muzikos žvaigždes, ku rios dažnai koncertuoja didžiau siose pasaulio scenose. Itin didelių žiūrovų simpatijų sulaukė 20-metis Danijilas Trifo novas, kuris virtuoziškai atliko for tepijono partiją su orkestru. Kliv lando (JAV) muzikos akademijos studentas pakluso šėlusios pilnos „Žalgirio“ arenos prašymui – ne vieną sykį grįžo į sceną ir pagrojo papildomą kūrinį. Po koncerto patirtais įspūdžiais pasidalijo ir šio teatro vadovas, vienas garsiausių pasaulio dirigen tų V.Gergijevas, kuris taip pat pir mą kartą lankėsi Kaune. – Maestro, kokias emocijas pa tyrėte per šį koncertą? – paklau sėme V.Gergijevo. – Pačių geriausių ir netikėčiausių. Aš
nenustebčiau, jei tokia žiūrovų gau sa čia būtų per „Žalgirio“ rungtynes. Girdėjau, kad jų susirenka dvigubai daugiau ir kad čia verda didžiulės aistros. Bet kad tiek daug žmonių at eis į mūsų koncertą ir kad sulauksime tokio karšto jų palaikymo – nesiti kėjau, nors mūsų kolektyvas taip pat išlepintas didžiausių pasaulio arenų žiūrovų dėmesio. Tai buvo mums pa pildoma motyvacija kuo geriau pasi rodyti šioje didingoje arenoje. Taigi įspūdžiai – nepakartoja mi. Dėkoju šio renginio dalyviams. Manau, kad šis renginys davė žmo nėms gerą optimizmo užtaisą vi siems šiems metams. Juk W.A.Mo zarto, P.Čaikovskio, G.Verdi ir kitų klasikos genijų kūriniai paverčia žmones laimingus jau daug metų. – Kokiu principu sudarėte šio koncerto programą? – Stengėmės, kad ją sudarytų rim ti kūriniai. Manau, kad visi muzi kantai ir dainininkai pademonst ravo gana didelį profesionalumą, bet savo talentu, jaunatviška ener gija ir virtuoziškumu išsiskyrė jau nasis D.Trifonovas, kuris grojo for tepijonu. Šio jaunuolio laukia labai graži ateitis.
Manau, kad šis ren ginys da vė žmo nėms gerą optimiz mo užtai są visiems šiems me tams.
Staigmena: net charizmatiškasis V.Gergijevas nesitikėjo, kad Lietuvoje jo klausysis to
kia didelė auditorija.
– Esate labai užimtas žmogus, koncertuojantis visame pasau lyje. Kaip suradote laiko apsi lankyti Kaune? – Taip jau sutapo – atsirado vie nos dienos pertrauka mano labai intensyvaus sezono grafike. Aš laimingas, kad tą dieną pralei dau Kaune, kur suradau tiek daug klasikos mylėtojų. Gaila, kad jau
Artūro Morozovo nuotr.
kiame jūsų mieste ir naujų bičiulių būryje galiu pabūti tik labai trum pai. Šeštadienį jau koncertuosiu Austrijoje, o iš ten skrisiu į Oma ną. Nelengva būti tokiam užim tam, bet savęs neįsivaizduoju ki toje srityje. – Jūsų gyvenimas – muzika. Ką dar, be jos, mėgstate?
– Esu didelis sporto gerbėjas. Su dideliu malonumu stebiu futbolo, teniso, krepšinio rungtynes. Kai būn u Niuj ork e, Čik ago je, lank aus i NBA klub ų rungt y nės e. Kai tik ats irand a šiek tiek laisvo laik o, nuein u į sport o ir kultūros renginius, juose patiriu did el į džiaugsm ą ir emoc in į pa kilimą.
knygų lentyna Witoldas Gombro wiczius „Apsėstie ji“, 384 p. Pind am as įtrauk ian tį ir intriguojantį siuže tą, Witoldas Gombro wiczius (1904–1969 m.) pasitelkia visą vaizduo tės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pa mišęs kunigaikštis, sau gantis mįslingą paslaptį, ir į tą pilį vis nesėkmin gai siekiantis prasmukti profesorius, nes jam ma ga įsitikinti, ar joje tikrai sukaupti meno lobiai, ir nesukalbamas, nieko vidun neįleidžiantis kunigaikščio sek retorius, ir profesoriaus į pagalbą pasikviestas teniso trene ris, kuris įsimylėjęs dvarininkaitę, tačiau ši susižadėjusi su kunigaikščio sekretoriumi, ir nuolat tvyranti paslapties at mosfera bei nepaliaujančios veikti antgamtinės jėgos, o ga liausiai – visą šį mazgą išnarpliojantis aiškiaregys. „Apsėstuosius“, prisidengęs Zbigniewo Niewieskio sla pyvardžiu, autorius pirmąkart paskelbė ištraukomis 1939 m. populiariojoje to meto Lenkijos periodinėje spaudoje. Šios publikacijos sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio ir susi žavėjimo. Ši W.Gombrowicziaus knyga visiškai kitokia nei ankstesniosios, su kuriomis jau susipažinęs lietuvių skaity tojas. Skandalingas, ekstravagantiškas, avangardiškas – taip kritikų apibūdinamas vienas garsiausių XX a. lenkų rašy tojų W.Gombrowiczius. Nuo 1939 m. jis gyveno Argentino je, nuo 1964 m. – Prancūzijoje. Saviti, literatūros tradicijai ir visuomenės stereotipams nepaklūstantys W.Gombro wicziaus darbai tarptautinį pripažinimą pelnė šeštajame dešimtmetyje, o 1967 m. įvertinti prestižine „Prix interna tional de littérature“ premija, kurios pirmieji laureatai bu vo Samuelis Beckettas ir Jorge Luisas Borgesas.
Lietuvių kalba yra išleisti šie W.Gombrowicziaus romanai: „Pornografija“ (1996 m.), „Ferdydurkė“(2004 m.), „Kos mosas“ (2008 m.), „Transatlantas“ (2009 m.) ir trijų dalių „Dienoraštis“ (1998–1999 m.).
Laurynas Katkus „Sklepas ir kitos esė“, 184 p. Laurynas Katkus (g. 1972 m.) – žinomas poetas ir vertėjas. Pasitelkdamas asmeninę patirtį, naujau sioje savo knygoje apmąs to įvairius kultūrinius, soc ial in ius reišk in ius. Svarbiausios temos – at sivėrimas pasauliui po Nepriklausomybės at gavimo ir sovietinis pa likimas, pokomunistinė savijauta ir santykiai su Vakarų Europa, meninės kūrybos, rašymo šiuo lai kotarpiu funkcija ir prasmė. Tai įdomus ir profesionalus kelių dešimtmečių Lietuvos gyvenimo skrespjūvis iš asmeninės perspektyvos, kai auto rius pasakoja, prisimena, analizuoja, intriguoja. Esė žanras sujungia visą šią spalvinę gamą. „Esė mane visada masino savo įvairumu, matyt, atitinkančiu mano paties gana protė jišką būdą. Esė taip pat traukė kaip vieta, kur gali (turi) susi tikti mąstymas ir jutimai, kur kultūros reiškinys gvildena mas vaizdų ir patirties kalba“, – teigia L.Katkus. Knygos viršelyje – rūsio planas (viršelio dailininkas – Tomas S.Butkus iš „Vario burnų“ idėjų dirbtuvės). „Kitaip tariant, sklepo, kurio įvaizdžiu apibūdinama šiuolaikinės literatūros vieta“, – taip apie sklepo įvaizdį L.Katkaus kny goje rašo apžvalgininkė Jurga Tumasonytė. „Sklepe gimsta literatūra – paprastų piliečių nedominanti, praradusi po mpastišką vertę. Autorius ironizuoja savo buvimą, mesia nistinį aukojimąsi tai chimeriškai jėgai, dėl kurios taip ir
netapo normaliu vidutinio amžiaus verslininku, kurio gy venimo planas atsiremia į skaičius ir sąnaudas“, – rašo J.Tumasonytė. L.Katkus Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, Leip cigo universitete – vokiečių ir lyginamąją literatūras. Naujo ji L.Katkaus eseistikos knyga 2011-ųjų pavasarį jau išleista Vokietijoje ten su autoriumi bendradarbiaujančios leidyk los siūlymu.
Mečys Laurinkus „Elektra“, 272 p. Ugnis ir peilis. Ryžtas ir pasiaukojimas. Tamsiu Lietuvos pokario laiko tarpiu įsižiebia neįtiki mų gebėjimų turinčios azerbaid žan iet ės mer ginos, ugnies garbintojo dukters, meilė lietuvių partizanui. „Peilis – tai muz ik os instr um en tas, juo reikia groti kas dien“, – mokė merginą tėvas. Ir ji puikiai įsidė mėjo šiuos žodžius... Be garso krinta suomiškos „finkės“ pakirsti prie šai, o meilės ugnis prikelia iš numirusiųjų mylimąjį. Ši knyga – apie žmogaus pasipriešinimą gyvenimo aplin kybėms, kurias dažnai vadiname likimu. Tai netikėtas, ste reotipus griaunantis požiūris į Lietuvos praeitį. Mečys Laurinkus gimė 1951 m. Klaipėdoje. Iki 1954 m. kaip tremtinys gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose. Tuo metu jo motina kalėjo Intos lageryje. Senelių rūpesčiu anksčiau už motiną grįžo į Lietuvą. Vėliau parvyko ir mo tina. Nuo 1965 m. studijavo techninius ir humanitarinius mokslus Vilniuje. 1978 m. Vilniaus universitete įgijo lietu vių kalbos ir literatūros specialybę. Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys, signataras, Seimo narys, Valstybės saugumo departamento vadovas, diplomatas.
Orai
Sinoptikai prognozuoja, kad kitos savaitės pradžia bus šalta – naktimis temperatūra gali nukristi iki 10 laipsnių šalčio. Šiandien vietomis dar truputį pasnigs. Temperatūra dieną 0–5 laipsniai šalčio. Rytoj žymesnio sniego jau nenumatoma. Temperatūra naktį 5–10, pajūryje 2–4, dieną 2–7 laipsniai šalčio. Panašūs šalti orai prognozuojami ir trečiadienį bei ketvirtadienį.
Šiandien, sausio 16 d.
–4
–1
–3
Telšiai
Šiauliai
–2
Klaipėda
Panevėžys
–3
Utena
–2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.32 16.24 7.52 0.53 10.46
16-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 350 dienų. Saulė Ožiaragio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +2 Brazilija +25 Briuselis +4 Dublinas +6 Kairas +18 Keiptaunas +29 Kopenhaga +5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+5 +14 –3 –2 –1 +2 +5 +5
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
0 –4 +8 +25 –5 +14 +7 –1
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
–3
–5
–7
5
–6
–5
–8
–10
2
–7
–5
–6
–7
4
antradienį
trečiadienį
1949 m. gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius, dainininkas Vladas Bagdonas.
1974 m. gimė supermodelis Kate Moss. 2009 m. mirė amerikiečių tapytojas, paveikslo „Kristinos pasaulis“ autorius Andrew Wyeth’as.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškaregys“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
1
2
3
4
5
Honoratas, Marcelis, Norgailas, Norgailė, Norgedė, Utenis
Avinas (03 21–04 20). Šiandien kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir galimybių. Maloniai bendrausite su mylimais žmonėmis, artimaisiais. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, o aplinkiniai visiškai jus palaikys. Vėžys (06 22–07 22). Galite pakenkti aplinkiniams arba nesugebėsite paaiškinti jiems savo ketinimų. Kils tam tikrų sunkumų kuriant naujus planus. Nebūtinai visi sutiks su jūsų idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo, tad verčiau neskubėkite ir viską apsvarstykite dukart. Mergelė(08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti geriausius savo gebėjimus, ypač socialinėje srityje. Su aplinkiniais norėsite pasidalyti kylančiomis abstrakčiomis idėjomis, tik nepamirškite, kad ne visiems tai gali būti įdomu. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien nekils keblumų bendraujant su aplinkiniais, puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų ir svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Imkitės svajones įgyvendinti. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.
Šeštadienį vakare Filipinų šiauri nėje dalyje įvyko smarkus 5,8 ba lo žemės drebėjimas. Požeminių smūgių epicentras buvo 25,5 km gylyje už 511 km į šiaurę nuo Fili pinų sostinės Manilos. Gelbėtojai pranešė, kad aukų ir sužalojimų buvo išvengta. Drebėjimas, kuris buvo juntamas trijose šiaurinė se šalies provincijose, griūčių ne sukėlė. Cunamio pavojus taip pat nebuvo paskelbtas. Filipinai yra ties vadinamuoju Ramiojo van denyno ugnies žiedu, kur žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiverži mai yra labai dažnas reiškinys.
Datos (sausio 16 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
–4
Vardai
horoskopai
AP inf., AFP nuotr.
1581 m. Anglijos parlamentas uždraudė Katalikų bažnyčią Anglijoje. 1891 m. mirė prancūzų kompozitorius Léo Delibes. 1915 m. gimė lietuvių dailininkas Algirdas Petrulis. 1928 m. gimė vertėja, literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė Galina Baužytė-Čepinskienė. 1933 m. Niujorke gimė amerikiečių eseistė ir novelistė Susan Sontag. 1948 m. gimė siaubo filmų režisierius Johnas Carpenteris.
Vilnius Alytus
1–6 m/s
Išgąsdino drebanti žemė
Rytas
–3
–3
6
7
8
9