TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
antradienis, sausio 17 d., 2012 m. Nr. 13 (1212)
Premjeras A.Ku bilius neatmeta, kad prieš rinki mus gali tekti per žiūrėti mokesčius. Lietuva 7p.
Banko valdomos iš perkamosios nuomos bendrovės klientei už krautą skolą teismas pripažino neteisėta. Ekonomika 8p.
diena.lt
1 Lt
„Auksinio gaublio“ apdovanojimuose vi sų žvilgsnius kaustė garsioji Holivudo pora A.Jolie ir B.Pittas. Pasaulis 10p.
Užuodė bunkerio potencialą
Viskas gerai, neturiu jo kių sveikatos problemų. Gyvensiu dar ilgai. Legendinis krepšininkas Valdemaras Chomičius
12p.
Miestas
4p.
Liepkalnis kviečia slidininkus Pirmasis rimtas sniegas – tai signa las žiemos sporto ir pramogų gerbė jams traukti ir vaškuoti slides. Rytoj planuojama atidaryti vieną iš Liep kalnio trasų. Kol kas slidinėti bus ga lima tik varlynu vadinamoje leng viausioje trasoje.
Pramogos 15p. Pramoga: 2007-aisiais bunkeris iš dalies atgimė – jame pradėtos rengti edukacinės ekskursijos ir spektakliai, kuriuose kiekvienas dalyvis savo
kailiu pajunta, ką reiškia būti SSRS piliečiu. Indrės Kažukalovaitės (BFL) nuotr.
Už 25 km nuo Vilniaus, Nemenčinės miš kuose, stūksantis bunkeris tapo Artūro Zuoko susidomėjimo objektu: mero vaiz duotė jame įkurdino turistų neatsigi nantį muziejų.
Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@diena.lt
Viso labo entuziazmas?
Neseniai bunkeryje, kuriame nuo 2007 m. vyksta ekskursijos ir edu kaciniai spektakliai SSRS moty vais, lankęsis meras taip susiža vėjo objektu, kad garsiai pasvajojo paversti jį Vilnių lankančių užsie niečių traukos centru. Girdi, inves
tavus lėšų bunkerį būtų galima pa versti didžiuliu muziejumi: surinkti daugiau tarybinę istoriją menančių eksponatų, išplėsti bunkeryje vyk domos veiklos ribas. Norėdama imtis tokių darbų, Vilniaus valdžia bunkerį pirmiau sia turėtų perimti į savo rankas: 2010 m. gruodį objektas iš Lietu vos radijo ir televizijos žinios perėjo į Valstybės
2
Pergalės kelias į Vilnių
2
antrADIENIS, sausio 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Lenko kortą vadina nesusipratimu Užsienio reikalų ministras Audro nius Ažubalis teigia, kad Lietuvoje dalijama lenko korta yra nesusip ratimas, ir tikisi, kad Lenkija pa keis savo nuostatas dėl šios praktikos.
„Aš manau, kad tai nesusiprati mas. Aš kalbu apie Baltijos valsty bes, apie Lietuvą. Manau, Lenki ja ras jėgų ir supratimo ištaisyti šį teisės aktą“, – lankydamasis Šalči ninkuose vakar žurnalistams sakė A.Ažubalis. Tačiau jis neatskleidė, ar mano, kad Konstitucinis Teis mas turėtų išaiškinti lenko kortos atitikties pagrindiniam šalies įsta tymui klausimą. „Aš manau, pirmiausia į tai tu rėtų atsakyti tik teisininkai“, – sa kė jis. Paklaustas, kokie ir kam atsto vaujantys teisininkai turėtų atsa kyti į šį klausimą, A.Ažubalis at sakė: „Tie, kurie mato tam tikrą neatitikimą vienu ar kitu atžvil giu. Tie, kurie jaučia nerimą. Jei
gu niekas nejaučia nerimo, niekas ir nesikreipia.“ Pasak jo, teisininkai turėtų veikti savo arba politikų iniciatyva. „Žinoma, kai kurios nuostatos teisininkams pirmiausia kelia tam tikrų abejonių. Ir mane, kaip Lie tuvos pilietį, kiek stebina ta nuo stata, jog lenko kortos veikimo te ritorija apima ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių teri toriją. Tai yra gana sunkiai paaiški nama. Aiškaus ir įtikimo paaiškina mo, kodėl taip buvo, aš negirdėjau“, – kalbėjo A.Ažubalis. Europarl am entaras Vytautas Landsbergis šeštadienį per Tėvy nės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdį para gino partijos bendražygius siek ti lenko kortos, kurią lenkų kilmės Lietuvos piliečiams dalija Lenkijos vyriausybė, teisinio įvertinimo. Pernai lenko kortas gavo daugiau kaip tūkstantis Lietuvos piliečių – kiek daugiau nei 2010-aisiais. BNS, VD inf.
Užuodė bunker
turto fondo glėbį. Vil 1 niaus meras A.Zuokas sako, kad bunkeryje galėtų lan
kytis jaunimas bei turistai ir taip geriau pažinti neseną Lietuvos is toriją. Tačiau kokiais būdais bun keris galėtų virsti muziejumi, jis kol kas nedetalizuoja. „Kreipėmės į Vyriausybę dėl bunkerio patalpų perėmimo. Ma tome, kad bunkeris galėtų būti panaudotas edukaciniais tikslais, ypač jaunajai kartai labai patrauk liai rodant mūsų šalies istorijos dalį, taip pat tai įdomi pramoga turistams“, – kalbėjo A.Zuokas. Projekto „1984. Išgyvenimo drama“ sumanytoja ir prodiuse rė, dabar Vilniaus miesto tarybos narė, Rūta Vanagaitė patvirtino girdėjusi apie A.Zuoko užmojus. Tačiau labai rimtai jų vertinti esą nereikėtų. „Po ekskursijos po bunkerį bu vo justi didžiulis mero susidomė jimas, jis pamatė objekto poten cialą. Tačiau, manau, tai veikiau įspūdis, pirminis entuziazmas nei realūs ketinimai“, – svarstė R.Va nagaitė.
Be to, ji atkreipė dėmesį į gali mą interesų konfliktą. „Esu pro jekto prodiuserė, todėl ėmus plė toti bunkerio viziją turėčiau mesti darbą taryboje, o to man labai ne sinorėtų. Gal tegul viskas lieka taip, kaip yra. Bunkeris atiduotas į Valstybės turto fondo rankas ir, matyt, bus rengiamas privatizuo ti. Ir kada nors bus privatizuotas“, – kalbėjo R.Vanagaitė.
Raimundas Dabužinskas:
Vieta senelių na mams nuostabi: ap link miškai, grynas oras, žalia.
Bijo interesų konflikto
Pastaba: A.Ažubalis stebisi, kodėl lenko korta galioja ir Sovietų Sąjun-
gos okupuotų Baltijos valstybių teritorijoje.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Jei bunkeris būtų įsikūręs mies te, o ne už jo ribų, politikė laiky tųsi kitos nuomonės. „O dabar abejotina, ar bunkeris taptų tu ristų traukos centru: ar kas nors važiuotų 25 km į Vilniaus mies to objektą, esantį rajono teritori joje? Ten nėra nei padoraus kelio privažiuoti, nei kur sustoti. At važiuoti vienam turistui iš esmės neįmanoma. Mano galva, tai būtų nelogiškas spendimas“, – svarstė R.Vanagaitė.
Nuo vagnorkių iki pievagrybių
Bunkerio administratorius, tary biniais metais buvęs atsakingas už bunkerio statybas ir eksploataci ją, o dabar jame turistams, daž niausiai – moksleiviams vedantis edukacines ekskursijas Raimun das Dabužinskas irgi nelabai ma to bunkerio, kaip muziejaus, per spektyvų. Visas bunkerio kertes lyg savo penkis pirštus pažįstantis vyriškis
sakė bunkerio atgimimo laukian tis nuo 1991-ųjų, tačiau objekto niekam iki šiol neprireikė. „Tie sa, 1996-aisiais jame apsilankė Kalėjimų departamento delega cija. Svarstyta galimybė „Kūry bos namuose“ (kodinis bunkerio pavadinimas – red. past.) įreng ti kalėjimą. Apžiūrėjus bunke rius pasirodė, kad čia sąlygos ka liniams netinkamos“, – pasakojo R.Dabužinskas. Jei atmintis jo neapgauna, kaž kam buvo toptelėjusi mintis bun kerį panaudoti Lietuvos banko reikmėms – kaip seifą iš apyvar tos išimtoms vagnorkėms saugoti. „Bunkeriu domėjosi ir grybinin kai: norėjo jame auginti pievagry bius. Buvęs Seimo narys Nikola jus Medvedevas siūlė bunkerį kam nors parduoti už 1 litą ir gerą vers lo planą. Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos valdžia jį savo žinioje pralaikė iki 2010 m. – taip ir liko niekam tikęs“, – atsiduso R.Da bužinskas.
Godose – senelių namai
2007-aisiais bunkeris iš dalies at gimė – jame pradėtos rengti edu kacinės ekskursijos ir spektakliai, per kuriuos kiekvienas dalyvis sa vo kailiu pajunta, ką reiškia būti SSRS piliečiu. Pats R.Dabužinskas labiausiai norėtų, kad ant bunkerio viršaus iškiltų modernūs senelių namai. 5 m po žeme esančiame bunkery je esą būtų galima įdiegti autono minio šildymo sistemą, o pačius senelių namus statyti panaudojat stiklą. „Vieta juk nuostabi: senelių namai miške, grynas oras, žalia“, – pasvajojo R.Dabužinskas.
Pagerbtas Vilniaus regiono Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Devintą kartą surengtoje iškilmin goje ceremonijoje apdovanoti 26 Vilniaus regionui nusipelnę vers lininkai bei visuomenininkai.
Sostinėje įsikūrusioje Nacionali nėje dailės galerijoje vakar išsaky ti padėkos žodžiai ir įteikti Kuni gaikščio Gedimino apdovanojimai Vilniaus apskrities verslininkams bei visuomenininkams. Apdovanojimų nugalėtojai iš rinkti įvertinus 53 pretendentų są rašą. Padėkos ir skulptūrėlės iš dalytos keturiose kategorijose: už didžiausius indėlius ugdant žmo giškąjį kapitalą, visuomeninį (pilie tiškumo) kapitalą, stiprinant finan sinį-gamybinį kapitalą ir vystant socialinę infrastruktūrą. Apdova nojimai įteikti Vilniaus miesto, Vil niaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Uk mergės apylinkių verslininkams bei visuomenininkams. Renginio mecenatas, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezi dentas Rimvydas Jasinavičius kal bėjo: „Per aštuonerius metus ap dovanota jau apie 200 verslininkų ir visuomenininkų. Pretendentų į šiuos apdovanojimus nemažė
ja. Vilniaus kraštas sudaro šalies penktadalį, gyventojai – ketvir tadalį visų gyventojų, o sukuria apie trečdalį visų ekonominio re zultato. Taigi Vilniaus krašto gy ventojai skatina visus kitus pasi tempti.“ Sostinės apskrities verslinin kams ir visuomenininkams atite ko trijų laipsnių apdovanojimai. Už žmogiškojo kapitalo ugdy mą pagrindinis apdovanojimas ir statulėlė atiteko Vytui Navic kui. „Suprantu, kad tai yra nema žo mano gyvenimo darbo įverti nimas ir taip pat įsipareigojimas ateityje šioje srityje kuo daugiau savęs investuoti Vilniaus regione, – apdovanojimu džiaugėsi vyras. – Žmogus savo intelektinio kapi talo negali kur nors investuoti, jis nėra dalomas. Į jį reikia žvelgti la bai jautriai ir tam tikromis spal vomis. Tik visapusiškas požiūris į žmogų gali sukurti didesnį žmo giškąjį kapitalą ir intelekto koefi cientą.“ V.Navickas pabrėžė, kad Lietuvoje intelekto potencialas la bai didelis, tereikia juo išmaningai pasinaudoti. Už pasiekimus visuomeninio kapitalo ugdymo srityje pagrin dinis prizas buvo atiduotas į Lie tuvos profesinių sąjungų kon federacijos pirmininko Artūro Černiausko rankas. „Visuomenės
dalyvavimas savivaldoje, valstybės valdyme Lietuvoje yra nepakan kamas, todėl mūsų dažnai negirdi nei savivaldybės, nei Vyriausybė, nei verslas, – atsiimdamas apdo vanojimą sakė A.Černiauskas. – Gavęs šį apdovanojimą pasiža du, kad įdėsiu dar daugiau darbo, kad visuomenė būtų išgirsta ir su ja būtų skaitomasi.“ Socialinės infrastruktūros vys tymo srityje 2011 m. pačiu geriau siu verslininku paskelbtas Algi mantas Marcelis Barakauskas, UAB „Precizika“ direktorius. „Vienas žmogus sunkiai gali aprėpti tokią plačią sritį, todėl apdovanojimas – ne man, o mums. Mums reika linga ir mokslininkų, ir darbinin kų, ir studentų pagalba, – kalbė jo A.M.Barakauskas. – Mes ne tik bendradarbiaujame su 25 pasau lio šalimis, bet ir jų atstovus supa žindiname su mūsų šalies kultūra, tradicijomis ir specifika.“ Socialinės infrastruktūros vys tymo srityje daugiausia laurų bei statulėlė atiteko Vaikų ir paauglių socialinio centro direktorei Jurgi tai Pukienei. „Tai pirmasis mano toks didelis įvertinimas. Tai ma ne įpareigoja dar daugiau stengtis ir dirbti, teikiant paslaugas socia linės rizikos šeimoms“, – tvirti no apdovanojimą gavusi centro direktorė.
3
antrADIENIS, sausio 17, 2012
miestas
6p.
Po reformos prokuratūra turėtų dirbti efektyviau.
rio potencialą Patvirtino: ir teismas, ir viešojo pirkimo sargai įpareigojo įmonę „Vil-
niaus vandenys“ nutraukti įtartiną automobilių pirkimo konkursą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
„Vilniaus vandenų“ skundo neišgirdo Teismas atmetė sostinės savival dybės kontroliuojamos didžiau sios Lietuvoje vandens tiekimo bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą dėl jai nepalankios Viešų jų pirkimų tarnybos išvados.
„Vilniaus vandenys“ ketino įsigyti du automobilius su specialia įran ga nuotekų tinklams valyti. Vilniaus apygardos administra cinis teismas praėjusį ketvirtadie nį nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai įpareigojo įmonę nutraukti pernai kovą skelbtą kon kursą, kaip informavo teismo atsto vė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. Sprendimas dar galės būti apskųs tas aukštesnės instancijos teismui. Anot S.Jacinevičienės-Baltaduo nės, konkurse dalyvavo bendrovės „Rosma“, „Corpora“ ir „Willenb rock Baltic“. Viešųjų pirkimų tarny bos išvadose rašoma, jog „Vilniaus
Faktai Įsakas iš Maskvos šalia Vilniaus
statyti bunkerį duotas 1978-aisiais. Pagrindiniai slapto objekto, do
kumentuose pavadinto „Dom tvor čestva“ („Kūrybos namai“ – liet.), sta tybos pradėtos 1982 m. Bunkeris baigtas 1984-ųjų pabaigoje. Bunk er io stat yb as fin ans av o Maskva. Objektas kainavo 4 mln. rublių. Atominio karo su JAV atvejui Ne menčinės miškuose statytas bun keris tapo vienu pirmųjų objektų, kuriuos sovietų kariškiai užėmė 1991 m. sausį lietuviams kovojant dėl nepriklausomybės.
Edukacija: Vilniaus savivaldybės atstovai svarsto, kad sovietmečiu
alsuojantis bunkeris galėtų tapti gyvąja istorijos pamoka jaunimui.
verslas
Visuotinė deklaracija kelia įtarimų Vilniaus miesto savivaldybė, su maniusi leisti savo bute gyven tojams deklaruoti gyvenamą ją vietą ir taip ketinanti surinkti daugiau mokesčių savivaldybės biudžetui, užsitraukė Vyriausy bės atstovo Vilniaus apskrityje nemalonę.
Dėmesys: Vilniaus
regiono klestėjimu ir plėtra besirūpinantiems verslininkams ir visuomenininkams įteiktos specialios statulėlės.
Simono Švitros nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Vilniaus apygardos administra cinis teismas pernai gruodžio 15 d. gavo Vyriausybės atstovo Vil niaus apskrityje pareiškimą. Jame prašoma ištirti 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldy bės tarybos sprendimo teisėtu mą. Šiuo sprendimu buvo pa tvirtintas tvarkos, kaip deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybei priklausan čiame bute Gedimino pr. 24-40, aprašas. Pareiškime teismui prašoma iš tirti, ar tas aprašas atitinka teisė tumo, įstatymo viršenybės prin cipus, ar neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui ir Lie tuvos gyvenamosios vietos dek laravimo įstatymo nuostatoms. Atsižvelgdamas į tai, kad ginči jamo tarybos sprendimo taikymo teisiniai padariniai yra melagingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimas, Vyriausy
bės atstovas prašo pripažinti ta rybos sprendimą neteisėtu, nu statyti, kad sprendimas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, ir sustabdyti sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo atstovė spaudai Sigi ta Jacinevičienė-Baltaduonė sa kė, kad gruodžio 16 d. teismas Vyriausybės atstovo pareiškimą Vilniaus apskrityje priėmė, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemo nių netaikė, nes mano, kad nėra pagrindo teigti, jog nesustabdžius norminio akto galiojimo gali pa sunkėti būsimo teismo sprendi mo įvykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas prašymas. Teismas įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pa teikti atsiliepimą į skundą. Tada bus suformuota byla, pa skirtas teisėjas. Sausio pradžioje Vilniaus mies to savivaldybė paskelbė, kad per mėnesį daugiau kaip 100 sostinė je gyvenančių asmenų deklaravo savo gyvenamąją vietą Gedimino prospekte, dar beveik 400 asme nų deklaravo gyvenantys Vilniu je, bet neturintys čia nuolatinės gyvenamosios vietos. BNS, VD inf.
vandenys“ taip pat buvo gavę bend rovės „Kanalų valymas“ pretenziją, tačiau dėl jos įmonė nesustabdė pir kimo procedūrų, nors turėjo tai pa daryti. Tai buvo vienas iš VPT nu statytų pažeidimų. Kaip skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvado se, minėtiems automobiliams pirk ti buvo skirta 2,2 mln. litų. BNS, VD inf.
2,2
mln. litų
„Vilniaus vandenys“ ketino skirti specialiems automobiliams įsigyti.
Festivalis
Kitoks teatras Sausio 17-22 d. Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius
KS O KITmis! k Bū mu su
www.menuspaustuve.lt Bilietus platina
Menų spaustuvę remia:
Informaciniai rėmėjai:
Partneriai:
4
antrADIENIS, sausio 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pirmasis rimtas sniegas – tai signa las žiemos sporto ir pramogų gerbė jams traukti ir vaš kuoti slides. Rytoj planuojama atida ryti vieną iš Liep kalnio trasų. Kol kas slidinėti bus galima tik varlynu vadina moje lengviausioje trasoje. Pramogos: jei gamta lepins sniegu, žiemos pramogas siūlantys vers
lininkai bandys atsigriebti už šiltus žiemos mėnesius.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
NEMOKAMAS ĮĖJIMAS
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Liepkalnis kviečia slidininkus Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Nuostoliai dėl oro
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A
Gerokai vėliau nei įprastai prasi dėjusi žiema pridarė rūpesčių ne tik žieminių prekių pardavimu su sirūpinusiems prekybininkams, bet ir žiemos pramogas siūlan tiems verslininkams. Tačiau jau netrukus aktyvių sniego pramo gų mėgėjai galės prisiminti savo įgūdžius. Vienintelė vieta Vilniaus apylin kėse, kurioje galima rasti profesio naliai įrengtas slidinėjimo trasas, – Liepkalnis. Ant 235 m aukš čio kalno įrengtos penkios slidi nėjimo trasos. Kaip jau anksčiau dienraščiui „Vilniaus diena“ teigė slidinėjimo trasas Liepkalnyje siū lančios bendrovės „Žiemos trasa“ vadovė Monika Glazauskaitė, vė lyva, neįprastai šilta ir lietinga žie ma gerokai pakoregavo jos vado vaujamos įmonės planus. Per Kūčias dirbtiniu sniegu už purškę mažiausią kalniuką varly ną, pradėję darbus Liepkalnio tra sų darbuotojai neilgai trukus buvo priversti juos baigti – dėl nuolati nio lietaus sniegas ilgai neišsilai kė. Tokia žiema bendrovei atnešė nuostolių. M.Glazauskaitė „Vil niaus dienai“ pasakojo, kad įmonė nedirbdama patyrė nuostolių vien
dėl šių metų investicijų – naujos trasos įrengimo, užsakyto nau jo inventoriaus ir dirbtinio snie go gamybos išlaidų.
Monika Glazauskaitė:
Ruošiame ir kitas trasas, bet priklau sys nuo oro – kai yra 0 laipsnių, mes ne galime purkšti dirb tinio sniego.
Ruošiasi atsidaryti
Praėjusį savaitgalį sostinėje sni go. Pirmą kartą per šią kalendo rinę žiemą sniegas mieste išsilai kė ilgiau negu parą. Atšalęs oras ir pagausėję krituliai vilniečius pa skatino ieškoti žiemos pramogų. Tačiau slidininkams ir snieglen tininkams dar teks šiek tiek pa kentėti, kol bus galima išbandyti Liepkalnio šlaitus. M.Glazauskaitės teigimu, tra sos pradėtos ruošti tik sekmadie nį. Varlynu vadinamą lengviausią trasą ketinama atidaryti trečia dienį. Kitų trasų atidarymo lai ką gali pakoreguoti oro tempe ratūra. „Ruošiame ir kitas trasas,
bet priklausys nuo oro – kai yra 0 laipsnių, mes negalime purkš ti dirbtinio sniego. Galime purkš ti, kai būna keturi laipsniai šalčio, ir tai tada būna labai mažai snie go“, – pasakojo ji. Anot pašneko vės, idealu, kai lauke spaudžia 10 laipsnių šaltukas. Tada geriausiai išsilaiko dirbtinis sniegas. Kainų didinti neketina
Nors visas gruodis ir pusė sausio buvo visiškai nepalankūs žiemos sportui ir neleido iš to uždirb ti pajamų, M.Glazauskaitė tvirti no, jog kainos Liepkalnyje netu rėtų didėti. „Šiemet sumažinome inventoriaus nuomos kainas, nors jį pirkome naują. Tačiau pora li tų padidinome bilietų kainas“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, bilietų kainas teko padidinti ne dėl pa tirtų nuostolių, o dėl dviejų naujų trasų, kurias su tuo pačiu bilietu galės išbandyti lankytojai. „Žiemos trasos“ vadovės tei gimu, žiemos sportui laisvalai kį skiriantys vilniečiai aktyviai domisi galimybėmis paslidinė ti Liepkalnyje. „Juntame susido mėjimą, bet jis padidėjo tik tada, kai pradėjo kristi sniegas. Mes jau buvome pasiruošę šv. Kalėdoms, bet žmonės visiškai nesidomėjo ir manė, kad trasos neatidarytos“, – pasakojo M.Glazauskaitė.
Turistams vilioti – Vilniaus kortelė Nuo šių metų Vilnius tapo tarp tautinio „European City Cards“ (ECC) tinklo, kuris vienija 22 šalis ir 33 miestus, nariu.
Šis projektas sukurtas tarptauti nės organizacijos „European Ci ties Marketing“ ir didžiųjų Eu ropos miestų iniciatyva, siekiant apsikeisti gerąja patirtimi, prista tyti turizmo paslaugas ir padidinti miesto kortelių pardavimą. Pagrindinė projekto jungiamoji grandis, miestų kortelės, – spar čiai populiarėjantis turizmo pro duktas, kuris turistui padeda ne tik suplanuoti savo laisvalaikį, bet ir sutaupyti pinigų. Dalyvavimas ECC tinkle Vilniui yra unikali galimybė prisistatyti greta didžiausių ir populiariausių Europos miestų, užmegzti bend
radarbiavimą turizmo srityje, taip pat analizuoti turizmo statistiką, gauti žinių apie naujausius turiz mo produktus ir tendencijas. ECC tinkle skelbiama informa cija apie oficialiąją Vilniaus miesto kortelę sujungiant keletą priemo nių: interneto svetainę europeanci tycards.com, specialią nemokamą turizmo aplikaciją bei skaitmeninį leidinį. ECC yra platforma, kurioje kiekvienas gali lengvai surasti bei palyginti informaciją, o ši gali pri sidėti kuriant patrauklaus mies to įvaizdį ir netgi lemti kelionės krypties pasirinkimą. Dalyvavimas ECC tinkle reiškia Vilniaus miesto kortelės, kaip kokybiško produk to, pripažinimą ir svarbų įvertini mą tarptautiniu mastu. Vilniaus miesto kortelės turėtojui iš viso siūlomos 53 nuolaidos, for
muojančios plačią turizmo paslau gų pasiūlą. Turistams patogu pasi rinkti kortelės tipą pagal jų poreikius (24 ir 72 valandų kortelė, 24 valan dų kortelė su integruotu transpor to bilietu arba be jo), sukurtas plati nimo taškų tinklas – kortelę galima įsigyti visuose Vilniaus turizmo in formacijos centruose, kai kuriose turizmo agentūrose, viešbučiuose, taip pat internetu. 2011 m. kortele pasinaudojo 550 asmenų iš daugiau kaip 30 pasau lio šalių. Daugiausia kortelių įsigi jo vokiečiai, rusai, lenkai. Atsilie pimai rodo, kad Vilniaus miestas turistams atrodo patrauklus, tu rintis įdomią istoriją, kultūrą, ar chitektūrą, tradicijas. Didelį įspū dį turistams paliko ir nuoširdūs bei draugiški vilniečiai. VD inf.
5
antrADIENIS, sausio 17, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Laimėjo prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre Lietuva pripa žinta pažeidusi Žmogaus teisių konvencijoje garantuojamą teisę į gyvybę. Pravieniškėse sumušto ir mirusio jaunuolio tėvui priteis ta per 100 tūkst. litų.
EŽTT sprendimas byloje Česnu levičius prieš Lietuvą paskelbtas sausio 10 d., kaip informuoja Tei singumo ministerija. Petras Česnulevičius į Stras būro teismą kreipėsi 2006 m. Jis skundėsi, kad Pravieniškių 1-uo siuose pataisos namuose kalin tas jo sūnus 2000 m. rugpjūčio 4–6 d. buvo keliskart sumuštas nenustatytų asmenų ir mirė nuo sužeidimų. Pirmą kartą pataisos namų pri žiūrėtojai, aptikę Arūną Česnu levičių su sumušimo žymėmis, saugumo tikslais uždarė jį bau dos izoliatoriuje iki ryto. Tačiau
jis atsisakė būti apžiūrėtas gydy tojo, rašyti paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių ir likti baudos izolia toriuje arba sveikatos priežiūros patalpose. Vėliau A.Česnulevi čius buvo dar porą kartų užpul tas ir sumuštas. Po to, kai buvo trečią kartą sumuštas, jam buvo suteikta medicinos pagalba, ta čiau vėliau nugabentas į ligoninę A.Česnulevičius kitą dieną mirė nuo patirtų sužalojimų. Nuteistojo tėvas kreipėsi į EŽTT su skundu, kad įkalini mo įstaiga neužtikrino jo sūnaus saugumo kalint, o valstybės ins titucijos neatliko veiksmingo jo sūnaus nužudymo aplinkybių ty rimo ir nenustatė kaltų asmenų. Bylą išnagrinėję Lietuvos teis mai nenustatė priežastinio pa taisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo sūnaus mirties ryšio. BNS inf.
Sprendimas: EŽTT pripažino, kad Lietuvoje buvo pažeista žmogaus
teisė į gyvybę. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Nutraukta kino teatro byla Vilniaus apygardos administra cinis teismas (VAAT) pačių pa reiškėjų prašymu nutraukė bylą dėl skundo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neteisingai patvirti no buvusio „Lietuvos“ kino teat ro sklypo detalųjį planą.
VAAT išplatintame pranešime teigiama, kad keturi pareiškėjai, pateikę skundą dėl 2008 m. lie pos 18 d. Vilniaus miesto savi valdybės tarybos priimto spren dimo, jį atsiėmė patys. Prieš pusketvirtų metų priim tu sprendimu patvirtintas skly po Pylimo g. 17 detalusis planas. Šį sprendimą apskundę pareiškė jai R. K., T. T., S. N. ir V. D. siekė įpareigoti tarybą surengti pakar totinį detaliojo planavimo svars tymą dalyvaujant visuomenei. VAAT pranešime teigiama, kad, pareiškėjų manymu, Vilniaus sa vivaldybės taryba pažeidė 1998 m. Orhuso konvenciją, pagal ku rią užtikrinama visuomenės teisė dalyvauti priimant sprendimus ir Vyriausybės nutarimu patvirtintus Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus. Tačiau 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjai atsisakė skundo. Šian dienos nutartimi teismas pareiš kėjų skundo atsisakymą priėmė ir nutraukė administracinę bylą. Ši nutartis dar gali būti apskųs ta Lietuvos vyriausiajam admi
nistraciniam teismui per 7 die nas. Taip pat pareiškėjai teigė, kad tarybos patvirtintas planas priimtas nedalyvaujant visuome nės atstovams ir neatitinka deta liojo plano, kuris buvo svarstytas 2006 m. vykusiuose viešuose su sirinkimuose su visuomene ir dėl kurio nebuvo prieita prie bendros nuomonės. Pareiškėjų manymu, savivaldybės taryba, prieš tvir tindama detalųjį planą, kuriame
Keturi pareiškėjai, pateikę skundą dėl Vilniaus miesto sa vivaldybės tarybos priimto sprendimo, jį atsiėmė patys. buvo padaryti esminiai pakeiti mai, privalėjo pakartotinai svars tyti tą planą su visuomene. Pareiškėjai skunde teigė, esą miesto savivaldybė neteisėtai per davė planavimo organizatoriaus teises sklypo valdytojui bendro vei „Rojaus apartamentai“, kuri valstybės institucijoms perdavė ne visuomenės siūlymus ir savo atsakymus į juos, o tik suvestinę, iš kurios nematyti pateiktų visuo menės siūlymų esmės. VD inf.
STT įsisuko Kaune Aušra Garnienė
a.garniene@diena.lt
Pirmadienį Specialiųjų tyrimų tar nybos (STT) pareigūnai sulaikė so cialdemokratą vicemerą Kęstu tį Kriščiūną. Apie tai vakar suži nojęs Kauno meras Andrius Kup činskas sielojosi dėl savivaldybei mesto šešėlio.
„Esu supažindintas su tuo faktu ir vertinu jį neigiamai. Nesvarbu, ku rios partijos žmogus, bet tai meta šešėlį visai savivaldybei“, – tvirti no meras. Pasak A.Kupčinsko, K.Kriš čiūnas sulaikytas 48 valandoms. „Daugiau jokios informacijos kol kas neturiu. Artimiausiu metu tai aptarsime koalicijoje“, – sakė A.Kupčinskas. Kaip pranešė STT, pareigūnai sulaikė ir visuomeninę K.Kriš čiūno padėjėją Zitą Zalagėnaitę. Ji taip pat yra bendrovės „Kau no energija“ valdybos pirminin ko pavaduotoja. Jos namuose at likta krata.
Su šiais sulaikymais susiję ir ki ti pareigūnų veiksmai pirmadienį – sulaikyti viešosios įstaigos „Au tomobilių stovėjimo aikštelės“ di rektorius Algimantas Puidokas ir Kauno komunalinio ir butų ūkio direktorius Tomas Pilvinis. Sulai kytųjų darbo vietose atliktos kra tos. Paimti tyrimui reikalingi do kumentai. Sulaikytieji pristatyti į STT Kau no valdybą, čia yra apklausiami. Artimiausiu metu jiems bus pa reikšti įtarimai. „Negaliu nieko komentuoti, nes nieko nežinau. Dabar iš jūsų išgir dau“, – prisipažino socialdemok ratų Kauno skyriaus lyderė Orin ta Leiputė. Vicemeras K.Kriščiūnas, šį postą gavęs po savivaldos rinkimų pernai pavasarį, o vėliau išsaugojęs pasi keitus Kauno valdančiajai daugu mai, itin rūpinosi dumblo reikalais Nemuno senvagėje. Socialdemokratų vicemeras taip pat labai rūpinosi bendrovės „Būs to valda“ ir Panemunės butų ūkio, kuris buvo pervadintas į Kauno ko
munalinį ir butų ūkį, reikalais. Nors jam nebuvo pavesta kuruoti svei katos apsaugos srities, K.Kriščiū nas aktyviai dalyvavo sprendžiant Kauno klinikinės ligoninės direk toriaus klausimus. Neof ic ial iai kalb am a, kad K.Kriščiūnas galėjo turėti intere sų ir Panemunės tilto rekonstruk cijos konkurse bei rekonstruojant A.Juozapavičiaus prospektą. Kai kurie miesto tarybos nariai prisipažino, kad žinia apie K.Kriš čiūno sulaikymą nebuvo netikėta. Apie tai, kad specialiosios tarny bos domisi vicemero veikla, neo ficialiai kalbėta dar prieš naujuo sius metus. Vakar Kauno vicemeras turėjo dalyvauti darbo grupės posėdyje ir svarstyti šių metų Kauno savival dybės biudžeto projektą. K.Kriščiūnas atsakingas už ap linkos gerinimą ir ekologiją, eko nominę plėtrą ir investicijas, mies to ūkį, savivaldybės turto ir statybų priežiūrą, urbanistiką ir architek tūrą bei verslo skatinimo ir sąlygų verslo plėtrai sudarymą.
6
antrADIENIS, sausio 17, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Prokurorų daug, naudos mažoka
Didvyrių šalis – Lietuva. Kaip skamba?
G
Redakcijos skiltis
Mantas Stankevičius
P
rim ink ite, kieno mot i na yra vilt is? Šį posak į žinome visi. Tačiau po Liet uvos ir Šveicar ijos rank inink ų dvikovos galiu pasa kyt i, kas yra pačios vilties tėvas. Tai Lietuvos rinkt inės pag rind i nis vartininkas Arūnas Vaškevi čius. Kaip sakė jo komandos draugas Aug ustas Strazdas, šis vyras – vi sa komanda. O Šveicarijos žurna listai, atvykę žiūrėti savo koman dos žaid imo Viln iuje, net nema
Taip, gimnastika. Yra tokia sporto šaka Lie tuvoje. Žinoma, galėtų Lietuvai be atrankos su teikti kelialapius vien už pastangas. Ar kada nors esate matę, kokio mis sąlygomis treniruo jasi gimnastai? nė, kad Lietuvos rinktinė – tai ko manda. „Jūsų komandai trūks ta koncentracijos“, – pasakė man šal ia sėd int is svetys per pirmąjį kėlin į ir pasuk iojo pirštą sau prie smilk in io. Taip, pirmas is kėl i nys buvo gana nesėkmingas, bet kiekvienas arenoje sėdintis, ma tyt, galvojo tą pat į, ką ir aš: „Nega li būti, kad mus, lietuvius, sutryps mūsų pačių akivaizdoje...“ Taip, vieną kartą taip jau buvo: makedonai užmynė ant pačios skaud žiaus ios mūs ų žaizdos – krepšin io. Galbūt tas kartas, tas pralaimėjimas, – lik imo pirštas? Lik imas suteikė šansą kitų spor to šak ų atstovams parodyti, kad pral aimėjim ai nėra užprogra muoti. „Pral aim ės im e“, – dūs avo vis i sus ir inkę prieš rungt ynes, kai pas ig ird o Mar ij on o Mik ut av i čiaus „Trys mil ij on ai“. Pas id arė me per daug priet ar ing i. Nel ai mėj ome, bet vis us sveik inome su perg ale... Ats ak yk ime kiekv ienas sau, ar spėjame bent mint yse pas vei kint i sport in ink us, kur ie parve ža medal ių ir taur ių iš įvair iau sių pasaul io kampelių. Tikrai ne. Ar kas nors tikėjosi dviejų kel ia lapių į Londono olimpines žaidy
nes iš gimnast ų? Taip, gimnast i ka. Yra tokia sporto šaka Lietuvo je. Žinoma, galėtų Lietuvai be at rankos suteikt i kel ialapius vien už pastangas. Ar kada nors esa te matę, kok iomis sąlygomis tre niruojasi gimnastai? Bent jau Vil niuje? Man teko. Nemiegojau ke lias nakt is, mąstydamas, kas ga lėtų jiems padėti. Pasirodo, lietu viai yra lietuviai – jiems pagalbos nereik ia. Svarbiausia – viltis ir ti kėjimas, kad visos svajonės ga li pildyt is. Laura Švilpaitė – gim nastė – svajojo apie olimpines žai dynes. Yra. Pasirodo, svajonėmis reikia tikėti. Galiu laž intis, kad kiekvienas da bar skaitantis šias eilutes vaikys tėje yra lankęs kok ias nors treni ruotes. Ar kada nors susimąstė te, kodėl jas apleidote? Uždarė ba seiną remonto darbams? Uždrau dė tėvai, kai pamatė, kad iš bokso treniruotės grįžote su mėlyne po akim i? Tik dūsaudavote, kai ne pataik ydavote į krepš į, ir nieko net nesiruošėte keisti? Banal ios, ting inystės dikt uoja mos, priežast ys mest i – štai ko dėl nei aš, nei jūs netapote olim piados laimėtojais. Bet zirz iančiam dėl blog ų sąly gų sport in ink ui gal ime užduot i klausimą: „Tai kodėl sport uoji?“ O jis kiek pamąstęs atsakys, kad daug iau nieko ir nemoka daryti. Toks jo darbas: kasdien siekti vis geresnio rezultato ir svajot i apie medalius. O apie ką svajoja valstybė? „Spor tininkai puikiai reklamuoja mūsų šalies vardą užsienyje“, – šypsosi ir linkčioja galvomis valdininkai. Būna išimčių, kai sportininkams skiriamos premijos. Tok ios dide lės, kad niekas nesuvok ia, ką su jom is reik ia dar yt i. Kaž in, ar po penkerių metų turėsime tos rek lamos, kai nebel iks perspekt y vaus sportuojančio jaunimo, ku ris vis dažn iau renkasi sportą, o ne kompiuterio klaviatūrą. „Šiandien tapau NBA čempionu“, „Vak ar nok aut avau Mar ių Ža romsk į“, – visi gyvena virt ual ia me gyven ime ir to užtenka, nes tai kainuoja maž iau neg u pro fesionalus sportas ar bent ban dymas į jį patekt i. „Diskotekos, kompiuteriai nuvilioja visus nuo sporto Lietuvoje“, – susiima Lietu vos treneriai už galv ų, ir tada su simąstai, kok ia talentinga sporto pasaulyje galėtų būti Lietuva, jei ne „Facebook“... Šypsausi. ...paskutinę rungtynių minutę tei sėjas skiria 7 m baudinį į Lietuvos vartus. Neįtikima! Šveicarijos žai dėjas meta ir... A.Vaškevičius. Neį tik ima, Liet uvos rinkt inės vart i ninkas tampa rungt yn ių didv y riu. Realiu, ne virtualiu.
eneralinis prokuroras Da rius Valys konstatuoja, kad Lietuvos prokuratūra iki šiol dirbo labai neefektyviai, ir žada, kad vykdoma reforma priartins sistemą prie Europos modelio. Pasak generalinio prokuroro, Lie tuva iš 47 Europos valstybių pasižy mi didžiausiu prokurorų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. šalies gyven tojų, ir yra 11-oje vietoje pagal pro kurorus aptarnaujančio personalo gausą, tačiau užbaigiamų ikiteismi nių tyrimų skaičiumi atsilieka. „Šie duomenys patvirtina ma žą mūsų šalies prokuratūros veik los efektyvumą ir pokyčių prokura tūros sistemoje būtinybę. Reforma kaip tik ir siekiama priartinti proku ratūrą prie Europos modelio“, – tei gė D.Valys. Pasak jo, reformos esmė, kad apy linkių prokuratūros tampa apygar dų prokuratūrų padaliniais, apylin kių prokuratūroms reiškia daugiau kontrolės, o apygardų prokuratū roms – daugiau atsakomybės. D.Valio teigimu, taip atsisakoma iš esmės sovietinių laikų prokuratū ros struktūros ir principo, kad teri torinės prokuratūros faktiškai buvo atskaitingos pačios sau. Tai kai ku riems prokuratūrų vadovams ne priimtina. „Įdomu ir tai, kad reformos kriti kai neturi prokuratūros ateities vizi jos ir neatsako į klausimą, kaip pro
Darius Valys:
Reformos kritikai ne turi prokuratūros atei ties vizijos ir neatsako į klausimą, kaip prokura tūra turi būti keičiama. kuratūra turi būti keičiama“, – teigė generalinis prokuroras. Anot D.Valio, teritorinių proku ratūrų stambinimas ir didesnių įga liojimų suteikimas jų vadovams leis tolygiau paskirstyti darbus, siekti
prokurorų specializacijos, išgrynin ti prokurorų funkcijas, atsisakyti jų dubliavimo, siekti didesnės proku roro atsakomybės, kad tas pats pro kuroras dalyvautų byloje nuo iki teisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Neseniai Prokuratūrų profesinė sąjunga išsakė nerimą, kad dėl pro kuratūroje vykdomos reformos su mažės ir taip apretėjusios profesio nalių prokurorų gretos. Vykdant reformą Lietuvoje nelie ka 51 apylinkės prokuratūros – jos tampa apygardų prokuratūrų pada liniais. Nors žadama, kad visi prokurorai sulauks siūlymų eiti kitas pareigas, profsąjungos atstovai abejoja, ar vi si su tuo sutiks. Prieš pusantrų metų generaliniu prokuroru paskirtas D.Valys, anksčiau dirbęs Akmenės prokuratūroje, sakė dideliu pranašumu laikantis darbo te ritorinėje prokuratūroje patirtį. „Man einant generalinio proku roro pareigas, prokuratūros sistema išgyvena didžiausių pokyčių me tą per visą nepriklausomybės laiko tarpį. <...> Dideliu pranašumu laikau savo dar neseną darbo teritorinėje prokuratūroje patirtį, nes man pui kiai žinomos prokurorų problemos ir lūkesčiai“, – teigė generalinis pro kuroras. BNS, VD inf.
Dokumetų klastojimo istorija – be atsakymų
V
idaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, ko mentuodamas įtarimus dėl galimo dokumento suklas tojimo jo vadovaujamoje ministerijo je, teigia, kad kol kas jokie pareigūnai trauktis neketina. „Situaciją žinau iš tikrųjų, bet ka dangi vyksta ikiteisminis tyrimas, kol kas negaliu pasakyti nieko daugiau, negu pasakė Specialiųjų tyrimų tarny ba. Anot jos, tyrimas vyksta dėl parašų klastojimo. Kiek man žinoma, tai nėra visiškai susiję su korupcija. Kai baigsis ikiteisminis tyrimas, bus pateikti de talesni komentarai. Kol kas jokie pa reigūnai niekur trauktis neketina“, – žurnalistams vakar teigė ministras. Praėjusios savaitės pabaigoje pra nešta, kad Specialiųjų tyrimų tarny bos Vilniaus valdybos pareigūnai at
lieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo Vidaus rei kalų ministerijoje. Ketvirtadienį jie atliko dokumen tų registracijos duomenų apžiūrą In formatikos ir ryšių departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos teigi mu, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumento suklastojimo Vidaus reikalų ministerijoje nėra su sijęs su Informatikos ir ryšių depar tamento veikla. Kaip teigiama pranešime, Informa tikos ir ryšių departamente duomenų apžiūra buvo atlikta todėl, kad šiame departamente yra kaupiama ir saugo ma informacija apie visų Vidaus rei kalų ministerijos dokumentų regist raciją.
Raimundas Palaitis:
Kiek man žinoma, tai nėra visiškai susiję su korupcija. Kai baigsis ikiteisminis tyrimas, bus pateikti detalesni komentarai.
BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antradienis, sausio 17, 2012
lietuva
Prieš rinkimus – nauji mokesčiai Vyriausybė neneigia, kad per ateinan tį pusmetį ekonominė finansinė situaci ja visoje ES netaps geresnė, tad gali tekti prieš pat naujojo Seimo rinkimus siūly ti itin nepopuliarius sprendimus – dar apkarpyti Lietuvos biudžeto išlaidas ar ba peržiūrėti mokesčius. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Žiūrės po pirmo ketvirčio
Premjeras Andrius Kubilius inter viu dienraščiui sutiko su šiomis dienomis finansų ministrės Ing ridos Šimonytės išsakyta minti mi, kad 2012 m. biudžetas bus la bai įtemptas ir jo įvykdymas taps tikru iššūkiu valstybei, ypač tu rint galvoje artėjančius Seimo rin kimus. Paklaustas, ar yra galima biudže to peržiūra šiais metais, premjeras atsakė teigiamai. Tačiau dėl to bus sprendžiama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. „Viskas priklausys nuo to, kaip seksis rinkti biudžeto pajamas. Jeigu po pirmo ketvirčio, tai yra po trijų pirmųjų šių metų mėne sių, matysime, jog situacija tiek ES, tiek Lietuvoje įtempta, tuomet galimi ir su biudžeto peržiūra su siję sprendimai, nes išlieka mūsų principinis įsipareigojimas pasiek ti, kad šių metų biudžeto deficitas neviršytų trijų procentų bendro jo vidaus produkto“, – dienraščiui kalbėjo Vyriausybės vadovas. Tikisi opozicijos palaikymo
Pasak A.Kubiliaus, antro metų ket virčio finansiniai rezultatai irgi bus svarbūs. Todėl A.Kubilius neatme tė galimybės, kad esant prastoms
tendencijoms nepopuliari biudžeto peržiūra – išlaidų mažinimas arba mokesčių padidinimas – yra galima ir antrame šių metų pusmetyje, vi siškai priartėjus spalį vyksiantiems naujojo Seimo rinkimams. „Mes visus pastaruosius trejus metus nuosekliai įgyvendinome atsakingą biudžeto politiką. Ir iki pat kadencijos pabaigos jos neat sisakysime“, – tikino premjeras, atsakydamas į klausimą, ar Vy riausybė ir valdančioji dauguma ryšis imtis nepopuliarių spren dimų prieš pat naujos kadencijos Seimo rinkimus.
Andrius Kubilius:
Tos žinios, kurios ateina iš euro zonos, nesuteikia pagrindo optimistiškiau žiūrėti į 2012 m. A.Kubilius leido suprasti, kad reikalui esant Vyriausybė gali pa teikti šių metų biudžeto pataisas rugpjūtį ar rugsėjį, likus vos ke lioms savaitėms ar dienoms iki spalio 14-ąją vyksiančių rinkimų. Premjeras nekomentavo gali mybės, kad valdančiosios koalici jos partneriai nesutiks su biudžeto
Etapas: pasak A.Kubiliaus, galimi mokesčių pakeitimai bus svarstomi po trijų mėnesių. Gedimino Bartuškos nuotr.
peržiūra, net jeigu ji atrodys neiš vengiama. Bet Vyriausybės vado vas sakė, kad „ir opozicija, reikia tikėtis, pademonstruos, jog atsa kingos politikos vykdymas yra ge riausia išeitis net ir prieš rinki mus“. Opozicijos atstovai jau ne kar tą pareiškė, kad nesutiks su jokiais naujais biudžeto karpymais ir mo kesčių kėlimais. Apie šią galimy bę skeptiškai atsiliepė ir liberalai – konservatorių partneriai koali cijoje. Krizė dar nesibaigė
Pernai rugsėjį Vyriausybė buvo pa teikusi Seimui optimistiškesnį šių metų biudžeto projektą. Tačiau dėl didėjančios euro zonos ir paskolų krizės, taip pat dėl pablogėjusių
Lietuvos ekonominio vystymosi perspektyvų 2012 m. teko lapkri tį ir gruodį skubiai ieškoti išeičių, kaip užkamšyti naujai atsiverian čias biudžeto skyles. Euro zonos krizė dar nesibai gė. Tai pripažįsta ir A.Kubilius; jis tvirtina, kad naujausios nerimą ke liančios finansinės žinios kaip tik ir gali tapti priežastimi, dėl kurios Lietuvai gali tekti dar kartą veržtis biudžetinį diržą. „Tos žinios, kurios ateina iš eu ro zonos, nesuteikia pagrindo op timistiškiau žiūrėti į 2012 m.“, – kalbėjo A.Kubilius. Tokią prognozę Vyriausybės va dovas išsakė, komentuodamas tarptautinių agentūrų sprendimą devynioms euro zonos valstybėms sumažinti skolinimosi reitingus.
„Tai rodo, kad tarptautinės rin kos dar nėra įtikintos euro zonos ir ES priimtų sprendimų, kad tie sprendimai išspręs visas euro zo nos problemas. Problemos yra ne menkos, užsitęsusios. Akivaizdu, toks reitingų agentūrų įvertinimas reiškia, kad toms šalims teks bran giau skolintis. Tai gali paveikti jų ekonomikos vystymąsi. Mes, bū dami atvira ir labai į eksporto rin kas orientuota šalimi, be abejo, dėl tų valstybių galbūt patiriamų eko nominių problemų taip pat galime patirti papildomų išbandymų ir sunkumų“, – sakė premjeras. Maždaug du trečdaliai viso Lie tuvos bendrojo vidaus produkto sudaro eksportas, iš jo maždaug 65 proc. tenka eksportui į euro zo nos šalis.
Uždarytoje elektrinėje laukiama naujienų Stasys Gudavičius Šią savaitę Visagino teisme bus pradėtas bylos dėl buvusio Igna linos atominės elektrinės (IAE) vadovo Osvaldo Čiukšio atleidi mo iš pareigų nagrinėjimas. O va sario pradžioje Europos audito riai skelbs savo išvadą, ar buvusi IAE vadovybė efektyviai naudojo elektrinei uždaryti skirtas lėšas.
Visagino miesto apylinkės teis me ketvirtadienį vyks posėdis, kuriame bus pradėtas nagrinėti O.Čiukšio skundas dėl jo atleidi mo iš IAE. Teismo pirmininkas Valdas Cie siūnas, kuris ir nagrinės šią bylą, pranešė dienraščiui, jog šį ketvir tadienį bus ruošiamas parengia masis posėdis. Jam vykstant bus aiškinamasi, kokie dokumentai jau yra gauti, ir gali paaiškėti, kada bylos nagrinėjimas prasidės iš es mės. O.Čiukšys pernai spalį krei pėsi į Visagino apylinkės teismą, jis civilinio proceso tvarka apskundė IAE sprendimą atleisti jį iš uždary
tos elektrinės korporatyvinių rei kalų direktoriaus pareigų. Tokį sprendimą IAE vadovybė priėmė 2011-ųjų rugsėjo vidury je. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas paaiškino, kad pagrin dinė atleidimo priežastis buvo ta, jog O.Čiukšys nepakluso kai ku riems nurodym ams dėl kadr ų politikos, įtraukė britų teisinin kų kontoros atstovą Raminą Wa li į derybų grupę su milijardinius elektrinės uždarymo projektus vykdančia, bet nuolat vėluojančia tai daryti Rusijos kapitalo įmone „Nukem Technologies“. IAE generaliniu direktoriumi O.Čiukšys buvo paskirtas 2010 m. pavasarį, šiame poste pakeitė ilga metį elektrinės vadovą Viktorą Še valdiną. O.Čiukšys pagarsėjo nepaprastai dideliu atlyginimu –jis siekė kelias dešimtis tūkstančių litų per mėne sį. Atlyginimas mokėtas iš IAE už daryti skiriamų ES lėšų. Aukšč iaus iam e IAE pos te O.Čiukšys išdirbo tik vienus me tus. 2011-ųjų pavasarį jį pakei
tė Žilvinas Jurkšas. O.Čiukšys liko dirbti elektrinėje, paskirtas kor poratyvinių reikalų direktoriumi ir vyriausiuoju derybininku su užda rymo darbus atliekančiomis įmo nėmis. Tačiau pernai rudens pradžioje iš posto netikėtai pasitraukė O.Čiuk šį protegavęs energetikos vicemi nistras Romas Švedas. Netrukus buvo atsisveikinta ir su garsiai po litikuoti pradėjusiu bei apie nesu tarimus su ministru A.Sekmoku prabilusiu O.Čiukšiu. Uždaryti šią branduolinę elekt rinę Lietuva buvo įsipareigoju si stodama į ES. Ši savo ruožtu įsi pareigojo padengti didžiąją dalį su uždarymu susijusių išlaidų. 2007–2013 m. finansinėje per spektyvoje tam ES numatė daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų. Kaip efektyviai Lietuva leidžia skiriamus pinigus, prieš metus tikrino čia atvykę Eu ropos audito rūmų pareigūnai. Vasar io 8 d. num atom a pa skelbti šių rūmų išvadą. Prelimi naromis žiniomis, ji nebus palan ki Lietuvai ir IAE vadovams, nes
esą nebuvo užtikrintas efektyvus ES paramos panaudojimas, nega rantuota tinkama šių lėšų panau dojimo kontrolė. Pernai įmonėje buvo atliktas ir Lietuvos valstybės kontrolės au ditas. Nustatyta, kad buvę IAE va dovai nesugebėjo tinkamai valdy ti jiems patikėto milijardinio turto, iššvaistė dešimtis milijonų, tvirti no neskaidrius pirkimus, pirko pre kes, kurios vėliau taip ir liko dūlėti sandėliuose neišpakuotos. Kalbama, kad ir Europos audito rūmai gali paskelbti panašias iš vadas. Neigiama Europos auditorių iš vada apie ES skirtų lėšų neefek tyvų panaudojimą gali apsunkinti šiuo metu vykstančias derybas dėl pinigų skyrimo IAE 2014–2020 m. finansinei perspektyvai. Jau pernai paskelbtame Briuse lio parengtame projekte numatyta, kad IAE uždaryti per ateinančius septynerius metus Lietuva gali iš ES gauti tik apie 300 mln. eurų, nors finansavimo poreikis viršija 700 mln. eurų.
Kova: O.Čiukšys per teismą sie
kia grįžti į IAE vadovo kėdę.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
8
antradienis, sausio 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,67
4,59
2,39
„Kvistija“
4,58
4,52
2,37
„Vakoil“
4,66
4,58
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
99,58 dol. už 1 brl. 111,29 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2469 DB svaras sterlingų 1 4,1763 JAV doleris 1 2,7274 Kanados doleris 1 2,6702 Latvijos latas 1 4,9276 Lenkijos zlotas 10 7,8134 Norvegijos krona 10 4,4998 Rusijos rublis 100 8,5482 Šveicarijos frankas 1 2,8581
–1,31 %
OMX Tallinn
–1,34 %
4,1
Padirbtų eurų mažėja
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
OMX Riga
–0,38 %
pokytis
Iš apyvartos išimtų padirbtų eurų bank notų pernai, palyginti su 2010-aisiais, sumažėjo 19,3 proc., tačiau vien antrą pusmetį, palyginti su pirmu, jų padau gėjo 4,7 proc., kaip teigia Europos cent rinis bankas. Esą palyginti su apyvar toje cirkuliuojančių tikrų eurų bankno tų skaičiumi (apie 14,4 mlrd. banknotų 2011 m. antrą pusmetį), padirbtų bank notų skaičius vis dar labai nedidelis.
+2,3065 % +1,0501 % +1,5829 % +1,1708 % –0,1236 % –0,2757 % +0,5160 % +0,6002 % +0,2596 %
mlrd. litų
gruodžio pabaigoje siekė įmonių pradelstos skolos.
Teisme atsikratė skolų kupros Bendrovė „SEB lizingas“ teisme iš klientės nesėkmingai ban dė prisiteisti nuostolius, kurie, teismo sprendimu, susidarė ne dėl klientės, o dėl SEB banko valdomos bendrovės kaltės. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Nuostolius sukrovė klientei
Sprendimas: teismas nusprendė, kad bendrovė „SEB lizingas“ ne
teisėtai siekė iš klientės prisiteisti skolą, tačiau banko bendrovė su tuo nesutinka. „Shutterstock“ nuotr.
Pernai spalį dienraščio publikacijo je „Už savo klaidas sąskaitą patei kia klientams?“ buvo išsamiai ap rašyta klaipėdietės A.S. kovos su bendrove „SEB lizingas“ istorija. Priminsime, kad moteris buvo asmeniškai laidavusi už jos val domos bendrovės išperkamosios nuomos būdu įsigyta prabangų BMW 7 klasės automobilį. Bend rovėje iškilus finansiniams sunku mams atsakomybė už automobilį krito laiduotojai. Ši stengėsi pe rimti visas teises į automobilį as meniškai, tačiau bendrovė „SEB li zingas“ esą tokių sąlygų nesudarė. Automobilį teko pristatyti į parda vimo aikštelę. Klientė buvo pasiruošusi išpirk ti automobilį už likutinę jo vertę, t. y. apie 60 tūkst. litų. Kol mote ris laukė esą atliekamo automobilio vertės nustatyto rezultatų, jį išper kamosios nuomos bendrovė kitam asmeniui pardavė beveik 10 tūkst. litų pigiau nei likutinė jo vertė. Nuo automobilio pardavimo praėjus beveik metams moteris ga vo teismo nutartį, kurioje juodu ant balto buvo parašyta, kad bendrovė „SEB lizingas“ iš buvusios klientės nori prisiteisti apie 11 tūkst. litų. su delspinigiais. Buvo nurodyta, kad ši skola susidarė pardavus jos laiduo tą automobilį už mažesnę nei liku tinė vertė kainą.
„Pinigai iš oro“
Sužinojusi, kad liko banko bendro vės skolininke klaipėdietė neužsi merkė ir aklai skolos nemokėjo, o kreipėsi į teismą ir jį laimėjo. „Net neabejoju, kad bankas nori pasi pelnyti, nes pardavė automobi lį mažesne nei rinkos kaina ir man, kaip laiduotojai, neleido automo bilio nupirkti už likutinę jo vertę“, – tada kalbėjo klaipėdietė. Jai pasirodė keista ir tai, kad iš perkamosios nuomos bendrovė pri skaičiavo 1,5 tūkst. litų už tariamą automobilio priverstinį atgabenimą į pardavimo aikštelę. „Automobilį į aikštelę nuvairavo mano sūnus“, – teismui sakė moteris. Jai įtarimą kėlė ir dar viena apmokėti pateik ta sąskaita – beveik 1,9 tūkst. litų už automobilio pardavimą. Girdė damas šias sumas teisėjas Edvardas Juozėnas negalėjo susilaikyti nerep likavęs: „Pinigai iš oro.“ Teismas banko įmone nepatikėjo
Pernai gruodį, prieš pat didžią sias metų šventes, Vilniaus miesto 2-asis apygardos teismas nuspren dė, kad bendrovės „SEB lizingas“ iš klientės prašoma priteisti 11 tūkst. litų siekianti suma yra nepagrįsta. Teismas taip pat nusprendė, kad klientei nereikia mokėti nei už esą priverstinį automobilio pristatymą, nei už jo pardavimą. A.S. bendrovei „SEB lizingas“ turės sumokėti tik kelis šimtus litų siekiančias nesu mokėtas palūkanas. Iki kitos savai tės pradžios šis teismo sprendimas
Komentaras
Greta Jurjonaitė
Nukentėjusiųjų nuo bank ų asociacijos direktorė
B
ankas ne visada teisus. Su tuo mūsų asociacijai tenka nere tai susidurti ginant nekaltuo sius. Šis atvejis tik įrodo, kad kartais skolininkais asmenys pripažįs tami nepelnytai. Minimu atveju suda rytos sutarties pagrindais atsakomybė buvo suversta laiduotojai, pamirštant jos galimybę pasinaudoti savo teisė mis – perimti laiduotą prekę. Asociacijos nuomone, fiz in is asmuo neturėt ų laiduot i už bendrov ių ima mas paskolas, nes tai yra juridinis, o ne fizinis asmuo ir turi atsakyti tik įmonei priklausančiu turtu, neliečiant asme ninio laiduotojų turto. Šis ir panašūs atvejai, kai paprasti mū sų valst yb ės pil ieč iai laim i bylose prieš galing us bankus, suteik ia žmo nėms vilties, kad teisybę vis dėlto įma noma rasti.
dar gali būti apskųstas. Kaip dien raštį informavo SEB banko Komu nikacijos skyriaus vadovė, „bend rovė „SEB lizingas“ šią priimtą nutartį ketina skųsti aukštesnės instancijos teismui“.
Teiginiais „Be E“ galima tikėti Iki praėjusių metų gruodžio mais to gamintojai dar galėjo klaidinti pirkėjus teigdami, kad produktai be konservantų. Tyrimai rodo, kad nuo gruodžio konservantų maiste sumažėjo.
Praėjusių metų pabaigoje Valstybi nė maisto ir veterinarijos tarnyba atrinko produktų, paženklintų „Be E“, „Jokių E“, „Jokių pridėtinių E“, „Be konservantų“ mėginius labo ratoriniams tyrimams. Atl ik us tyr im us Nac ion al i nio maisto ir veterinarijos rizikos
vertinimo instituto laboratorijoje, daugumoje maisto produktų, kaip ir deklaruota jų etiketėse, konser vantų nenustatyta. Tik dviejuose mėginiuose rasta gliutamo rūgš ties. Natrio gliutamato nustatyta silpnai sūdytoje silkių filė su alie jumi (deklaruota, kad produktai be E-621), jos gamintojas – „Vi čiūnai ir partneriai“, ir priesko nių mišinyje maltai mėsai „Sau da“ (deklaruota, kad prieskoniai be maisto priedų), gamintojas – bendrovė „Sauda“. VD inf.
9
antrADIENIS, sausio 17, 2012
sveikata
Melžėjų liga persimetė kompiuterininkams Komentaras
Riešo kanalo sindromas – tai liga, kuri kankina vis daugiau kompiute riu dirbančių žmo nių. Įdomu tai, kad tais laikais, kai žemės ūkyje dauguma darbų buvo atliekama rankomis, šis sindromas buvo būdingas kar vių melžėjoms.
Algimantas Astrauskas Bendrovės „Pirmas žingsn is“ vadovas
R
Išeitis: Henrieta išsivadavo nuo riešo skausmo, kai nusipirko specialų kilimėlį kompiuterio pelei.
Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt
Jokie vaistai nepadėjo
Maketuotoja dirbanti Henrieta su nenumaldomu riešo skausmu pir mąkart susidūrė prieš penkerius metus. „Dvidešimt metų dirbu kompiu teriu. Viskas buvo gerai, bet kar tą staiga pradėjo skaudėti dešinės rankos riešą. Skaudėjo be persto jo – ir dieną, ir naktį. Vaistinėse siūlė įvairių tepaliukų, patarė dė ti kompresus, ranką mirkyti pasū dytame vandenyje. Kai nebegalė jau suimti ranka peilio, supratau, kad tai ne paprastas uždegimas, o rimtas negalavimas. Nusipirkau ir visų išgirtąją vadinamąją Levi no magnetinę juostelę, skirtą są narių lankstumui grąžinti ir kelių bei riešų skausmui įveikti. Deja, ir tai man nepadėjo“, – pasakojo mo teris. Skausmui neapleidžiant, Hen rieta kreipėsi į savo šeimos gydy toją. Jis patarė įsigyti kilimėlį pe lei su pagalvėle. „Gydytojas pasakė, kad tai – profesinė liga, riešo kanalo sind
romas. Jis išsivystė ilgai dirbant kompiuteriu. Gydytojas pasiūlė keisti darbą. Alternatyva – dirb ti ir gerti vaistus, kurie, kad kokie būtų, turi neigiamą šalutinį povei kį. Kai man abu variantai nepati ko, gydytojas lyg tarp kitko pasiūlė nusipirkti specialų kilimėlį pelei“, – Henrietai visa tai įstrigo atmin tin. Ji pasirinko pastarąjį variantą – kilimėlį su pagalvėle riešui. Sako, kad skausmas liovėsi jau po kelių savaičių. Henrieta tebedirba mėgs tamą darbą ir nesiskiria su ją išgy džiusiu kilimėliu.
Tomo Raginos nuotr.
dirbant kompiuteriu, kai ranka aš tuonias ar daugiau valandų yra toje pačioje padėtyje valdant kompiu terio pelę“, – paaiškino profeso rius R.Rimdeika. Sergamumui šia liga didelę įtaką daro hormonai. Dėl to riešo sind romas paūmėja nėštumo, meno pauzės periodu, po ginekologinių operacijų.
Moterims riešo ka nalo sindromas de šimtkart pavojinges nis nei vyrams.
Moterims pavojus didesnis
Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto Plastinės ir rekonstruk cinės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika įspė ja: moterims riešo kanalo sindro mas dešimtkart pavojingesnis nei vyrams. „Moterims šis sindromas daž niau pasitaiko dėl paprastos prie žasties: moterų rankos smul kesnės, riešo kanalas siauresnis. Anksčiau tai netgi buvo vadinama melžėjų liga. Dabar ji išsivysto ilgai
Minkščiausia struktūra kana le yra nervas, kurį bent kiek už spaudus jaučiamas skausmas. Be to, pradeda tirpti plaštakos nykš tys, rodomasis ir bevardis pirštai. Stiprėjant šiam jausmui tampta sunku atlikti paprasčiausius kas dienius darbus: užsegti sagą, pa kelti puodelį arbatos. Profeso rius pataria nedelsti ir atsiradus pirmiesiems ligos simptomams
kreiptis į medikus. Riešo sindro mui progresavus ir skausmui ne siliaujant, gali tekti riešą ope ruoti. Po operacijos – namo
Plaštakos chirurgui docentui Min daugui Minderiui dėl riešo sindromo tenka operuoti įvairaus am žiaus suaugusius žmones. Vaikams ši liga nebūdinga, nors dabar jie la bai anksti išmoksta naudotis kom piuteriu, juo daug žaidžia. „Liga gali būti gydoma konser vatyviai arba chirurgiškai. Gydymo būdo parinkimą lemia ligos truk mė ir sunkumo laipsnis. Kol liga dar neįsisenėjusi, pakanka vaistų nuo sausgyslių uždegimo. Jei ligos trukmė skaičiuojama metais, saus gyslių pakitimai tampa negrįžta mi ir padėti gali tik operacija: ten ka atverti riešo kanalą, perpjauti skersinį riešo raištį“, – chirurgi jos subtilybes aiškino gydytojas M.Minderis. Riešo operacijos atliekamos tai kant vietinę nejautrą, trunka ke liolika minučių. Po operacijos li gonis tą pačią dieną gali vykti namo.
iešo įtvarai padeda malšin ti šios rankos dal ies užde gimą, stabil iz uoja rieš ą po operacijos ir dėl to greičiau pasveikstama. Įtvarai gal i būt i plast i kiniai, įvairių konstrukcijų ir konfi g ū racijų. Tok ie gam in am i ind iv id ual iai, pa gal pac iento užs ak ym ą ir rieš o ana tom in ę strukt ūr ą. Tekst il in iai įtva rai yra stand art in iai, skir ias i tik dyd žiai. Įtvarai kainuoja nuo 100 iki 150 lit ų. Ligon ių kasos kasmet maž ina kom pensuojamųjų ortoped ijos gam in ių. Tarp tok ių pateko ir riešo įtvarai. Komp ens uoj am a tik išimt ies tvar ka pus ė jų kain os. Inform ac ij a apie ort op ed ij os prie mon ių komp ens av im ą pat eikt a Valst yb in ės lig on ių kas os tinkl al a pyj e vlk.lt.
„Po operacijos išnyksta ir nesi kartoja deginantys skausmai nak tį. Jei tirpimas įsisenėjęs, kartais jis praeina ne iš karto. Maždaug mėnesį, 3–4 savaites, patariama vengti sunkesnių darbų. Ūkinin kaujantiems žmonėms svarbus se zoniškumas – operuoti derėtų ge rokai prieš darbymečio pradžią“, – patarė chirurgas.
Priežastys, kodėl skauda riešą Didelis fizinis krūvis sukelia saus
gyslių uždegimą. Jei sausgyslės pa tinsta, jos netelpa riešo kanale ir ima spausti nervą. Tai gali sukelti skausmą, tirpimą, raumenų silpnu mą ar net atrofiją. Sausgyslių tinimą ir riešo kanalo sindromą gali sukelti reumatoidi nis artritas, endokrininės sistemos sutrikimai. Traumos, augliai, infekcijos, spau džiantis gipsas – irgi galimos ligos priežastys. Daugelį rankų ligų sukelia pervar gimas, todėl reikėtų vengti sunkaus ir neįprasto krūvio.
Gripas labiausiai kerta sostinės gyventojams Antrąją metų savaitę, palygin ti su pirmąja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išlieka stabilus. Sergamumo rodiklis nuo 37 susirgimo atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, pasislinko iki 38.
Receptas: žiemą reikėtų valgyti
daugiau citrusinių vaisių ir česna kų. Tuomet ir ligos ne taip kibs.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Valstybinės visuomenės sveika tos priežiūros tarnybos duomeni mis, didžiausias sergamumas yra Vilniaus apskrityje – 53 susirgimo atvejai tenka 10 tūkst. gyventojų. Ypač daug susirgimo atvejų užre gistruota Vilniaus ir Šalčininkų ra jonuose, Vilniaus mieste. Taip pat serga nemažai Kau no apskrities gyventojų (44 iš 10 tūkst. gyventojų). Atspariausi ŪVKTI ir gripui praėjusią savaitę buvo Alytaus bei Tauragės apskričių gyventojai. Čia sergamumo rodiklis nesiekė 30.
Žiemą už kavą geriau apelsinas Žiemą verta vengti kavos ir pieno pro duktų. Oranžinės spalvos vaisiai turi antibakterinių ypatybių, todėl sveika juos valgyti peršalus, o ypatybė spar tinti medžiagų apykaitą saugo nuo nu tukimo.
ti žalinga, kaip perspėja visuomenės sveikatos specialistai. Jie pataria kuo daugiau būti gryname ore, ypač rytą, kai pateka saulė: natūrali šviesa veikia organizmą kaip rytinis puodelis kavos ir padeda sutelkti jėgas.
Mokslininkai tikina, kad kofeinas ska tina organizmą kaupti riebalus. Vadi nasi, žiemą, kai mažiau judame, ge riau gerti arbatą nei kavą. Be to, žiemą rekomenduojama vartoti mažiau pie no produktų, nes dėl jų ima formuotis gleivės, kurios trukdo organizmui ko voti su virusais. Nereikėtų organizmo apsunkinti sunkiai virškinamu, grei tuoju maistu, neturinčiu pakankamai vertingų medžiagų ir vitaminų. Alko holis plečia kraujagysles ir mažina kū no temperatūrą, todėl žiemą jį varto
Vaisiai – puikus energijos ir vitaminų šaltinis žiemą. Specialistai rekomen duoja šaltuoju metų laiku valgyti kuo daugiau persimonų, granatų, spanguo lių, įvairių oranžinių vaisių. Šie turi an tibakterinių ypatybių, todėl puikiai Ankštiniai augalai neretai vadinami tinka žiemą, kai siautėja įvairios per idealiu maistu sveikatai gerinti. Jie ne šalimo ligos, tokios kaip gripas. Jie taip turi daug riebalų, juose gausu proteino, pat greitina medžiagų apykaitą ir pa angliavandenių ir skaidulų. Ankštinių deda, kai norime atsikratyti nepagei augalų patartina dėti į sriubas, troški daujamų kilogramų. Vitaminas C stip nius, salotas. Tai nepakeičiamas vitami rina imuninę sistemą ir mažina choles nų šaltinis vegetarams bei veganams. terolio kiekį kraujyje. VD inf.
Mitybos ekspertai taip pat siūlo žiemą valgyti kuo daugiau grūdinių kultū rų produktų, daržovių: moliūgų, pastarnokų, ropių, bulvių, brokolių. Šio ti po daržovės turtingos vitaminų A ir C, kurie stiprina imuninę sistemą ir pade da išvengti peršalimo ligų. Visiems ži noma, kad žiemą niekas negali prilygti česnakui – jis nepamainomas pajutus pirmuosius gripo simptomus ar esant gerklės infekcijai.
10
antrADIENIS, sausio 17, 2012
pasaulis
10
kilometrų ilgio laišką, kuriame palai komas Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, pra dėjo rašyti jo šalininkai.
Gubernatoriai vėl bus renkami?
Permainų nebus
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvede vas (nuotr.) pateikė parlamentui įstatymo projektą dėl gubernatorių rinkimų grąži nimo – pagrindinį žadėtos politinės re formos dokumentą, kuriame paliko pre zidentui teisę atleisti regionų vadovus, jei jie prarastų pasitikėjimą dėl korupcijos skandalų. Gubernatorių rinkimus 2004 m. po teroro akto Beslane atšaukė Vladimi ras Putinas.
Kazachstano prezidento Nursultano Na zarbajevo valdančioji partija švenčia triuš kinamą sekmadienį vykusių rinkimų per galę: pirminiai duomenys rodo, kad „Nur Otan“ laimėjo 80,74 proc. balsų. Vieninte lė atvirai vyriausybei oponuojanti Visos šalies socialdemokratų partija gavo tik 1,6 proc. balsų ir į parlamentą nepateko. Opo zicijos ir užsienio stebėtojai pranešė apie gausybę pažeidimų.
Viltis miršta paskutinė Prie Italijos krantų avariją patyręs ir pusiau nugrimzdęs laivas vakar pradėjo judėti ir slystelėjo giliau į vandenį, todėl gelbėtojams teko nutraukti 16-os be žinios dingu siais laikomų žmonių paiešką.
Žuvusiųjų prabangiame kruizinia me laive „Costa Concordia“ skai čius padidėjo iki šešių. Pašlijus orams ir laivui pajudėjus gelbėjimo darbai vakar buvo nutraukti neri botam laikui, bet laivo savininkės bendrovės „Costa Cruises“ vado vas Pieras Luigi Foschi teigė dar turįs vilties rasti gyvųjų. Taip pat baiminamasi, kad prasiskverbę lai nerio degalai neužterštų jūros prie Džiljo salos. 17-oje laivo cisternų likę apie 1,9 mln. litrų degalų. Bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius P.L.Fos chi vakar pareiškė, kad laivo „Costa Concordia“ kapitonas buvo neleis tinai nukrypęs nuo užprogramuo to kurso, nors negavo tam jokio lei dimo, o ši žmogiškoji klaida esą ir nulėmė šešių keleivių žūtį, kai lai vas penktadienio vakarą užplaukė ant uolų netoli vienos Toskanos sa los ir apvirto.
Baiminamasi, kad prasiskverbę laine rio degalai neužterš tų jūros prie Džiljo salos.
Grožis: senasis Holivudo spindesys, nesenstanti elegancija, prigludę korsažai ir undinių šleifai karaliavo ant „Auksinių gaublių“ ceremonijos
raudonojo kilimo.
„Auksiniai gaubliai“ žavėjo ir filmais, ir elegancija „Auksinių gaublių“ apdovanojimų cere monijoje triumfavo prancūzas lietuviška pavarde, o ant raudonojo kilimo niekas negalėjo prilygti Holivudo porai Bradui Pittui ir Angelinai Jolie. Pelnė tris „Gaublius“
Teisėsaugos pareigūnai jau suė mė kapitoną Francesco Schettino ir pradėjo tyrimą dėl jo veiksmų. P.L.Foschi sakė žurnalistams, kad bendrovė, kuri priklauso didžiau siam pasaulyje pramoginių jūrinių kelionių tinklui „Carnival Corp.“, palaikys laivo kapitoną F.Schetti no ir užtikrins jam teisinę pagalbą, tačiau atsiriboja nuo jo veiksmų. Pasak analitikų, laivo savininkų nuostoliai gali siekti 1,5 mlrd. eurų. Trečdalis šios sumos – paties laivo vertė, dar dukart tiek gali tekti išmo kėti kaip kompensacijas. Vienokio ar kitokio dydžio kompensaciją tu rės gauti kiekvienas keleivis. Neat metama galimybė, kad dalis keleivių kreipsis į teismą ir reikalaus papildo mų išmokų. Tiesa, dalį nuostolių tu rės padengti draudimo bendrovės. Po laivo avarijos „Carnival Corp.“ akcijos smuko 30 proc. Analitikai teigia, kad ši nelaimė at baidys dalį klientų, todėl šie metai bendrovei bus gerokai sunkesni. BNS, CNN inf.
„Scanpix“ nuotr.
Pagrindinį „Auksinio gaublio“ ap dovanojimą sekmadienio vakarą pelnė drama „Paveldėtojai“, ku rioje suvaidino Holivudo žvaigž dė George’as Clooney. Bet dau giausia apdovanojimų susišlavė nebylusis filmas „Artistas“, su kurtas lietuviškų šaknų turinčio prancūzo režisieriaus Michelio Hazanaviciaus. „Artistas“, nominuotas šešiems „Auksiniams gaubliams“, jų pel nė tris – geriausio miuziklo arba komedijos, geriausio aktoriaus ir geriausio muzikinio takelio kate gorijose. Ši nespalvota juosta, va dinama pagarbos nebyliojo kino erai išraiška, pasakoja apie ekrano žvaigždę George’ą Valentiną, ku rio šlovė nublanksta atsiradus gar siniam kinui. Šį personažą vaidina Jeanas Dujardinas. Neišvengė kritikos
„Manėme, tai bus filmas kino fes tivaliams, filmas kritikams <...>, bet tik ne šitoks. Šito nesitikėjo me“, – pareiškė M.Hazanavicius,
išėjęs į sceną su jo filme triukus atlikusiu šunimi Ugiu. Likus trims dienoms iki „Auk sinių gaublių“ vos 12 mln. dolerių kainavęs „Artistas“ gavo ir ketu ris Kritikų simpatijų apdovanoji mus, iš jų – ir geriausio filmo ka tegorijoje. Filmo biudžetą galima palyginti su Martino Scorsese tri mačio nuotykių filmo „Hugo“ biu džetu – šį sudaro maždaug 170 mln. dolerių. Praėjusią savaitę „Artistas“ su laukė ir neįprastai griežtos kriti kos – aktorė veteranė Kim Novak pramogų verslo leidinyje „Variety“ per visą puslapį kaltina M.Haza navicių „išžaginimu“ – dėl mu zikos iš Alfredo Hitchcocko filmo „Svaigulys“ naudojimo. Neprilygstama pora
Ant „Auksinių gaublių“ raudonojo kilimo šiemet neprilygstami buvo B.Pittas ir A.Jolie: aktorė pasipuo šė prigludusia balto atlaso „Ate lier Versace“ suknele be petnešė lių su raudonos spalvos blyksniu, kuris kiek priminė Marlene Diet
rich stilių ir idealiai derėjo prie jos lūpdažių bei delninukės, o jos vyras vilkėjo klasikinį „Salvatore Ferragamo“ smokingą. Ir atskirai juodu spinduliavo vy resniosios kartos ekrano žvaigž džių žavesiu, bet drauge sukėlė tik rą ažiotažą ant raudonojo kilimo, patiesto prie viešbučio „Beverly Hilton“ Beverli Hilse. Ši pora labai aukštai iškėlė stiliaus kartelę.
Michelis Hazanavicius:
Manėme, tai bus fil mas kino festiva liams, filmas kriti kams <...>, bet tik ne šitoks. Šito nesitikė jome. „Čia yra paslaptis. <...> Ši po ra tokia jaudinanti, nepaprastai malonu į ją žiūrėti, – sakė stilis tė Mary Alice Stephenson. – Jie tokie elegantiški, <...> o ji neprie kaištinga nuo galvos iki kojų. Ji tokia graži ir šalta, <...> negalima nuo jos atplėšti akių.“ A.Jolie sužavėjo daugumą ma dos ekspertų. Įžymybių dizaine ris Bruno Schiavi sakė: „Ji atrodė nuostabiai. Suknelės viršus buvo labai struktūriškas, lažinuosi, kad viduje buvo koks nors korsetas, ji
buvo su nedideliu šleifu, <...> ku ris nebuvo pernelyg ilgas. Ji norė jo, kad žmonės žiūrėtų į tą raudo ną akcentą, o raudona spalva yra drąsi, pavojinga ir seksuali. Ji la bai priminė filmą „Ponas ir ponia Smitai“, bet nepersistengė, nes vis dėlto yra mama.“ Rafinuoto stiliaus paradas
A.Jolie vadovavo tobulą stilių de monstruojančių veteranų – moti nų, magnatų ir garsiausių modelių – paradui. M.A.Stephenson išskyrė El le Macpherson, kuri vilkėjo įspū dingą „Zac Posen“ dramblio kau lo spalvos suknelę be petnešėlių su vadinamąja undinės uodega; Kate Beckinsale, žavėjusią rausva karo liukais siuvinėta „Roberto Cavalli“ suknia; Reese Witherspoon, pasi puošusią raudona „Posen“ sukne le su korsažu; Nicole Kidman ir jos metaliniais blizgučiais nusagstytą „Versace“ apdarą; taip pat Salmą Hayek su išraiškinga metalu žvil gančia „Gucci“. Charlize Theron vilkėjo blyškiai rožinę „Christian Dior Couture“ suknelę su gilia iškirpte, skeltuku bei dideliu kaspinu ties liemeniu, ji – tarsi atgimusi Lana Turner sa vo šlovės metais. O Evan Rachel Wood buvo tiesiog šių dienų Joan Crawford su žėrinčia „Gucci Pre miere“ suknele, kurios iškirptė taip pat kone siekė juosmenį. BNS inf.
11
antrADIENIS, sausio 17, 2012
sportas
Įrodėme, kad esa me ko manda. Didžioji stiprybė – Arūno žai dimas. Jis neabejoti nai yra ge riausias mūsų gre tose.
Aistros: kiekviena A.Vaškevičiaus atremta varžovo ataka pakeldavo žiūrovus nuo „Siemens“ arenos kėdžių.
Simono Švitros, handball.ch nuotr.
Rankininkų nepalaužė net teisėjai Čekijos rankinio arbitrų Jiržio Opavos ir Pavelo Valeko gudrybės nesutrukdė Lie tuvos vyrų rankinio rinktinei iškovoti ke lialapį į 2013-ųjų pasaulio čempionato at rankos antrąjį etapą.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Šveicarai pasiruošė
Jau pasibaigus pagrindiniam lietu vių mačo su šveicarais laikui, Čeki jos teisėjų skirtas 7 m baudinys ga lėjo paversti niekais visą mūsiškių kovingumą ir ryžtą, bet vartininkas Arūnas Vaškevičius, ir iki lemiamo epizodo demonstravęs aukščiausią rankinio pilotažą, atrėmė Manuelio Linigerio metimą. Lygiosios 24:24 buvo pražūtin gos šveicarams, o A.Vaškevičiaus stebuklas – antausis už žioplumą J.Opavai ir P.Valekui.
„Įrodėme, kad esame komanda. Didžioji stiprybė – Arūno žaidi mas. Jis neabejotinai yra geriausias mūsų gretose ir per mačą su Švei carijos rinktine tai dar kartą įro dė“, – po rungtynių kalbėjo Val das Novickis. Paprašytas palyginti rungtynes su šveicarais Šafhauzene, kurias mūsiškiai laimėjo 28:26, ir Vilniu je, rankininkas pastebėjo, kad var žovai į Vilnių atvažiavo itin gerai pasiruošę. „Išvykoje mums kur kas geriau sekėsi tolimi metimai. Da bar jau suprantame, kad turėjome žaisti kiek kitaip. Rungtynes pra dėjome lygiai taip pat kaip ir Švei
carijoje, bet teko keisti gynybos sistemą, kuri pasitvirtino antraja me kėlinyje“, – sakė V.Novickis. Paklaustas apie paskutinį teisė jų sprendimą – skirti 7 m baudinį į lietuvių vartus, V.Novickis atsakė: „Šio epizodo nesuprato visa mūsų komanda. Varžybų laikrodis rodė, kad rungtynės baigėsi, išbėgome į aikštelę džiaugtis, bet arbitrai ne tikėtai parodė, kad skiriamas bau dinys. Tikėjome Arūnu, nors bau dinį metė tas pats žaidėjas, kuris nė karto nesuklydo ir Šveicarijoje, ir iki šio paskutinio šūvio Vilniuje. Jautėme, kad Arūnas pagaliau at rems. Taip ir padarė.“ Kuklusis didvyris
„Tai, kad patekome į kitą atran kos etapą, lėmė komandos užsi spyrimas ir charakteris, – kalbėjo Augustas Strazdas. – Svarbiausia, kad lemiamais momentais sugeba me padaryti tai, ko nesugeba kiti. Manau, kad varžovai tikėjosi leng vesnės kovos, tai buvo didžiausia jų klaida.“ Paklaustas, ką rinktinei reiš kia vartininkas A.Vaškevičius,
A.Strazdas atsakė: „Kalbos apie tai, kad ekipą tempia tik Arūnas, dar nenusibodo ir ilgai nenusibos, nes šis vyras iš tikrųjų yra visa ko manda.“ Pats A.Vaškevičius, kaip jam įprasta, kuklinosi ir teigė, kad vi sa rinktinė atliko didelį ir sunkų darbą. „Man tereikėjo atremti septy nių metrų baudinį, – sakė A.Vaš kevičius. – Iš pat pradžių buvau la bai nusivylęs teisėjų sprendimu, bet gerai, kad viskas laimingai bai gėsi.“
Pasak E.Urbanavičiaus, diploma tiškai pasielgė rungtynių inspekto rius suomis Leifas Sundellas. „Po rungtynių su juo kalbėjomės, jis sakė, kad reikėtų pusę nakties analizuoti ir aptarinėti šį epizo dą, o mūsų treneris tiesiog pasakė, kad nėra ką aptarinėti – juk aišku, kuo viskas baigtųsi. Tik inspekto rius gali įvertinti situaciją ir teisėjų darbą, jo sprendimai lemia toles nę arbitrų karjerą“, – svarstė LRF prezidentas.
Statistika
Protestuoti beprasmiška
Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius, pa prašytas įvertinti daug aistrų su kėlusį paskutinį rungtynių epizo dą, pabrėžė, kad dabar svarbiausia – galutinis rezultatas. „Būkime realistai: juk žinome, kaip sporte tokie dalykai spren džiami. Galima būtų protestuoti, tam yra procedūra, tačiau iki šiol dar nė vienas protestas, ginčijęs panašius epizodus, nebuvo paten kintas“, – teigė LRF vadovas.
Lietuva–Šveicarija 24:24 (12:15). Viln iaus „Siemens“ arena, 3 400 žiūrov ų. A.Račkauskas 7 įvarčiai, N.Atajevas 5, R.Bernaton is, T.Eit u tis, V.Grosas, S.Plėta po 2, M.And riušk a, G.Cibulsk is, T.Stankev i čius ir A.Strazdas po 1/M.Vukel i čius 5, Th.Hofstetter is 4, F.Goep fertas ir M.Linigeris po 3, A.Schmi das ir I.Uršičius po 2, J.Daehler is, D.Graubner is, M.Hessas, O.Scheu neris ir M.Svajlenas po 1.
Nauji varžovai paaiškės Belgrade Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Su Lietuvos rankininkais 2013-ųjų pasaulio čempionato atrankos Europos zonos turnyrus sėkmin gai baigė dar šešios rinktinės.
Sankcijos: A.Račkauskas (žalia apranga) taikliais 7 m baudiniais atsi
lygino varžovams už šiurkščias pražangas.
5-oji grupė Komanda
1. Lietuva 2. Šveicarija 3. Italija
Rungt.
Perg.
Lyg.
Pral.
Įvarčių sant.
Taškai
4 4 4
2 2 0
2 1 1
0 1 3
111:100 114:106 104:123
6 5 1
Į atkrintamąsias varžybas, be lie tuvių (5-oji grupė), pateko Aust rijos (1), Portugalijos (2), Juodkal nijos (3), Olandijos (4), Bosnijos ir Hercegovinos (6) bei Baltarusijos (7) ekipos. 3-iojoje grupėje už borto liko mūsų kaimynai latviai, lemiamą mačą pralaimėję juodkalniečiams – 30:31 ir 28:32. 4-ojoje grupėje antrąją vietą užėmė estai, žūtbū tinėje kovoje nepalaužę olandų –
35:35 ir 28:29. 7-ojoje grupėje bal tarusiams kelialapį į kitą atrankos etapą lėmė 2 įvarčių pranašumas prieš rumunus – 22:25 ir 28:23. Atkrintamųjų varžybų poros paaiškės paskutinę Europos čem pionato finalo turnyro, jau prasi dėjusio Belgrade, dieną – sausio 29-ąją. Serbijos sostinėje gru miasi: A grupėje – Danija, Serbi ja, Lenkija ir Slovakija, B – Čekija, Makedonija, Švedija ir Vokietija, C – Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir Rusija, D – Kroatija, Norvegija, Islandija ir Slovėnija. 11 komandų po šio Europos čempionato, išskyrus medali ninkus ir 2011-ųjų pasaulio čem pionus prancūzus bei 2013-ųjų planetos pirmenybių finalo tur
nyro šeimininkus ispanus, pri sidės prie jau jų laukiančių 7 lai mingųjų. Ištraukus burtus, atkrintamo sios varžybos vyks birželio 9 ar ba 10 bei 16 arba 17 d., jų nugalė tojams atiteks kelialapiai į kitąmet Ispanijoje vyksiantį pasaulio čem pionato finalo turnyrą. Nuo istorinių 1997-ųjų, kai Lietuvos rankininkai pirmą ir kol kas vienintelį kartą dalyvavo pa saulio čempionato finalo turny re, mūsiškiai du kartus mėgino įveikti atkrintamųjų varžybų bar jerus. 2003-iųjų planetos pirme nybių atrankos lemiamą mačą lie tuviai pralaimėjo rusams – 20:31 ir 23:29, o 2011-ųjų – norvegams: 19:24 ir 21:24.
12
antrADIENIS, sausio 17, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
V.Chomičius: „Aikštėje atsiguliau ne šiaip sau“ Buvęs legendinio Kauno „Žalgirio“ kapi tonas Valdemaras Chomičius priverstas sumažinti gyvenimo tempą: Liubercų „Triumf“ (Rusija) ekipą treniruojantis 52ejų kaunietis šiomis dienomis mėgaujasi atostogomis, o komandos vairą perdavė savo asistentui Vasilijui Karasiovui. Įtampa: dramatiška Vilniaus ir Klaipėdos krepšininkių dvikova – ryš
kiausias LMKL trečiojo rato pradžios akcentas.
Vytauto Petriko nuotr.
Lyderėms sunku nusiteikti kovai Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvos moterų krepšinio lygo je (LMKL) baigėsi antrojo ir prasi dėjo trečiojo rato varžybos. Per galių seriją pratęsė šalies čempio nės – Kauno „VIČI-Aisčių“ krepši ninkės.
Kaunietės 93:63 sutriuškino aut saiderę Šiaulių „Rūtą“, nors po dviejų kėlinių favoritės pirmavo vos 45:40. Tai buvo 15-osios iš eilės LMKL laimėtos „VIČI-Ais čių“ rungtynės. „Rungtyn ės buvo sunk ios, ypač pradžia, nes neužtikrin tai gynėmės. Galbūt vis dar esa me psichologinėje duobėje po paskutinių Eurolygos rungty nių. Dirbome per treniruotes, bet žaidėme su paskutine LMKL ko manda ir, manau, paprasčiausiai
Turnyro lentelė Komanda
Perg. Pral.
1. „VIČI-Aistės“ 15 2. „Sirenos“ 9 3. „Kibirkštis-Tichė-IKI“ 9 4. „Lemminkainen“ 8 5. „Utena“ 7 6. „LKKA-Aistės“ 5 7. „Sūduva“ 4 8. „Rūta“ 3
Tšk. sant.
0 1267:785 6 969:979 6 1085:1038 7 1057:1046 8 1048:1119 10 920:1053 11 935:1121 12 1044:1184
pačios žaidėjos nesusikaupė, neį vertino varžovių. Per antrą rung tynių dalį merginos įrodė, kad ga li padaryti viską, jeigu tinkamai nusiteikia“, – po varžybų svars tė „VIČI-Aisčių“ trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.
Žaidėme su paskuti ne LMKL komanda ir, manau, žaidėjos nesusikaupė, neį vertino varžovių.
Savo gretas sustiprinusi 2009 m. geriausia Lietuvos krepšinin ke Gintare Petronyte, Vilniaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ ekipa Klaipėdoje 69:66 palaužė praėju sio sezono vicečempionę – uos tamiesčio „Lemminkainen“ ko mandą. Iki mačo pabaigos likus 6 sek., klaipėdietės turėjo galimybę iš lyginti rezultatą, tačiau tolimas Monikos Grigalauskytės meti mas buvo netikslus. Vilnietės turnyro lentelėje pasi vijo Kauno rajono „Sirenas“, ku rioms šį sezoną Lietuvos čempio nate yra pralaimėjusios du kartus – 78:79 ir 67:70.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Praėjusių metų pabaigoje V.Cho mičiui sustreikavo širdis, prireikė ligoninės, tačiau šio įvykio treneris nesureikšmino. „Viskas praeityje. Dabar jaučiuosi labai gerai ir gyve nu visavertį gyvenimą“, – dienraš čiui sakė krepšinio strategas. – Treneri, Liubercų komandai vadovaujate nuo 2010-ųjų lie pos. Kaip vertinate laikotar pį, praleistą šiame klube? – pa klausėme V.Chomičiaus. – Rusijos klubinį krepšinį pažįs tu jau senokai. Dirbau su Permės „Ural Great“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“ ekipomis. Dar dirbdamas Tatarstane sulaukiau pasiūlymo ugdyti jaunąją krepši ninkų kartą ir paruošti perspekty vius žaidėjus vyrų krepšiniui. Tam buvo suburta „Triumf“ komanda. Neslėpsiu, darbas Liubercuose tik rai sudėtingas ir sunkus. Pirmieji metai buvo košmariški. Dauguma mūsų jaunų žaidėjų, išskyrus Ser gejų Karasiovą, nebuvo rungtyniavę net jaunimo komandose. Dirbti to kiomis aplinkybėmis nebuvo leng va, tačiau džiaugiuosi, kad vaikinai įsiklausė į mano žodžius, neven gė sunkaus darbo. Pirmą sezoną mums labiausiai trūko kelių paty rusių žaidėjų, kurie galėtų būti pa vyzdžiu jauniesiems krepšininkams.
Šiemet viskas paprasčiau: įsigijome dar kelis jaunus žaidėjus, pasirašė me sutartis su nebrangiais, tačiau kokybišką krepšinį žaidžiančiais legionieriais. Jau parengiamuoju laikotarpiu pamačiau, kad pavy ko suburti puikų kolektyvą, kuria me kiekvienas žaidėjas puikiai su pranta savo draugą.
Galiu užtikrinti, kad viskas gerai ir netu riu jokių sveikatos problemų. Gyvensiu dar ilgai.
– Ar komandos rezultatai jus tenkina? – Manau, kad rezultatai puikiai pa rodo, kad einame teisingu keliu. Sėk mingai kaunamės Europos „Iššūkio“ taurės varžybose, kur nesunkiai pa tekome į antrąjį etapą. Baltijos lygoje (BBL) taip pat esame vieni iš lyderių. – „Triumf“ yra pirmasis Ru sijos klubas, sutikęs dalyvauti Baltijos lygos varžybose. Ko dėl buvo priimtas toks spren dimas? – Apsispręsti buvo nesunku. Vien rungt yn ių Rus ij os sup erl ygoj e mums būtų per mažai. Iš pradžių nežinojome, kad teks kautis „Iš
Statistika Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“–
Kauno „VIČI-Aistės“–„Rūta 93:63
Marijampolės „Sūduva“ 73:65 (16:15, 9:16, 29:21, 19:13). G.Petronytė 18 taškų, K.Vengrytė 11, S.Galdikai tė 10/L.Kinkevičienė 24, T.Melniko va 14.
(30:21, 15:19, 26:10, 22:13). C.Pilypai tis 20, A.Kemežys 18 (6 atkovoti ka muoliai), T.Lichtarovič 13/S.Baliuta vičiūtė ir L.Panasiuk po 17. „Kib irkšt is-Tic hė-IKI“–Klai
Šiaulių „Rūta“–Kauno rajono
„Sirenos“ 63:79 (16:16, 13:20, 22:19, 12:24). L.Panasiuk 19, O.Kapylova 15, S.Baliutavičiūtė 12/K.Alminaitė 24, R.Žem ant ausk ait ė-Matl aš ait ien ė 14, E.Tarasevičiūtė 11.
pėdos „Lemminkainen“ 69:66 (19:13, 15:22, 20:20, 15:11). G.Petronytė 26 (13 atkovotų kamuolių), G.Šnio kaitė 13/R.Milieškienė 15, M.Griga lauskytė ir L.Aglinskaitė po 14. „Sirenos“–„Sūduva“ 75:57 (26:19,
„Utena“–Kauno „LKKA-Aistės“
82:66 (27:20, 17:17, 16:17, 22:12). J.Bud rytė 22, E.Briedytė 17, A.Daujadienė 14/J.Marmienė 20, K.Balčiūnaitė 18, N.Skadaitė 11.
19:13, 12:12, 18:13). R.Žemantauskai tė-Matlašaitienė 29, E.Tarasevičiū tė 14, I.Stankevičiūtė 12/L.Malceva 14, L.Kinkevičienė ir T.Melnikova po 13.
Geranoriškumas: Liubercų klubo vadovai suteikė V.Chomičiui galimy
bę šiek tiek paatostogauti.
pbleague.ru nuotr.
šūkio“ taurės turnyre, nes reikėjo įveikti Samaros „Krasnyje krylja“ ekipą. Puikus pasirengimas lėmė, kad šį barjerą mes įveikėme. Bal tijos lyga taip pat esame patenkin ti – pirmenybių lygis gerokai paki lęs, naudinga susitikti su varžovais iš šalių, turinčių skirtingas krepši nio tradicijas. – Svarstoma, kad nuo kito se zono klubams gali tekti rinktis tik vieną tarptautinį turnyrą. Kokia būtų jūsų pozicija šiuo klausimu? – Nesu iš tų žmonių, kurie svarsty tų – kas būtų, jeigu būtų. Kai funk cionieriai nuspręs ir pasakys, kad priimtas vienoks ar kitoks sprendi mas, tuomet ir spręsime, ką daryti. Esu įsitikinęs, kad VTB Vieningo ji lyga – labai reikalingas turnyras. Mano manymu, joje turėtų dalyvauti visos Rusijos superlygos komandos, galbūt ekipų skaičių būtų galima pa didinti net iki 18, kaip yra Ispanijos ar Italijos čempionatuose. – Kiek dar galios jūsų sutartis su „Triumf“ klubu? – Su klubo vadovais nesiderėjome dėl tikslių datų. Tiesiog susitarėme, kad su komanda dirbsiu 2–3 metus, kol išugdysime ir paruošime vaiki nus didžiajam krepšiniui. Po to žiū rėsime. Kita vertus, trenerio darbas – nenuspėjamas. Vieną dieną – čia, o kitą jau gali tekti krautis lagaminus ir vykti į kurį nors pasaulio kraštą. – Susidaro įspūdis, kad su klu bo vadovais palaikote puikius ryšius. – Esu viskuo patenkintas. Man patinka, kad dirbame kryptingai, sudarytos visos sąlygos, vykdo mi pažadai. Kai turėjau sveikatos problemų, klubo vadovai viską kuo puikiausiai suprato, leido padaryti pertrauką ir atsipūsti. – Kaip šiuo metu jaučiatės? – Kasdien sportuoju, plaukioju ba seine, einu į pirtį. Galiu užtikrin ti, kad viskas gerai ir neturiu jokių sveikatos problemų. Gyvensiu dar ilgai (juokiasi). – Šį sezoną krepšinio mėgėjus nustebinote neįprastu protestu prieš, jūsų nuomone, nekoky bišką arbitrų darbą – per Bal tijos lygos rungtynes su Tartu ekipa atsigulėte tiesiog aikštė je. Kaip į tai reagavo „Triumf“ klubo vadovai? – Nesuprantu tik vieno: kodėl tei sėjas gali bausti krepšininkus, bet pats suklydęs būti neliečiamas? At sigulęs aikštėje protestavau prieš arbitrų savivalę. Ant parketo par kritau ne šiaip sau. Esu įsitikinęs, kad tiek mes, treneriai, tiek žaidė jai dirbame šimtą kartų sunkiau nei teisėjai. Jie ateina, dvi valandas pa švilpia ir išsiskirsto. Aš krepšinyje esu daugybę metų ir žinau, kas yra žingsniai, koks pažeidimas – pra žanga. Kai teisėjas vienu ginčytinu sprendimu nubraukia visas trenerio ir komandos pastangas, būna labai pikta. Profesionalus sportas reika lauja pergalių, tad nervai dažniau siai – it įtemptas lankas.
13
antradienis, sausio 17, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą UAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046. 896214
Paslaugos Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Kelionių organizatorius
899087
Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
Kelionių organizatorius
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt Tokijas – 2255 Lt Bankokas – 2155 Lt Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt Talinas–Helsinkis 138 Lt Talinas–Stokholmas 131 Lt Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt Klaipėda–Kylis 183 Lta Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Transporto UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy-
ventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893500
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893536
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 899583
14
antrADIENIS, sausio 17, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Sausio 17 d. 17 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Vasario 2 d. 20 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Tekstilės galerijoje „Artifex“, Gaono g. 1. KADA? Nuo sausio 17 d. KIEK? Nemokamai.
Anykščių kultūra Vilniuje Festivalis prasideda žiemą Imkit mane ir skaitykit Anykščių sakralinio meno centras ir Vilniaus anykštėnų sambū ris visus vilniečius kviečia į ciklo „Anykščių kultūros fenomenai“ pirmąjį vakarą „Anykščių sakralinio meno pasijos“ ir albumų „Sak ralinio meno puoselėtojas monsinjoras Albertas Talačka“ bei „Vit ražistė Marija Anortė Mackelaitė“ pristatymą.
KUR? Senamiesčio menininkų galerijoje, Totorių g. 22. KADA? Nuo sausio 17 d. KIEK? Nemokamai.
Festivalio „Galapagai / Roko naktys“ organizatoriai pradeda pus metį truksiančių muzikinių renginių ciklą. Su festivalio vėliava menų fabriko „Loftas“ scenoje pasirodys trys Lietuvos grupės – hiphopo scenos vilkai „G&G Sindikatas“, alternatyviojo roko gru pė IR bei freestyle muzikos atstovai „Jama & W“.
KUR? „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26. KADA? Sausio 17 d. 19 val. KIEK? 63–93 litai.
Parodai „Rašto ženklai“, kaip ir visai Zitos Inčirauskienės kūrybai, apibūdinti geriausiai tiktų Martyno Mažvydo „Katekizmo“ eilutės: „Imkit mane ir skaitykit, o tatai skaitydami permanykit.“ Beveik vi sus jos darbus galima perskaityti, tačiau rašto technika čia naudo jama ne tik tekstui, bet ir vizualumui kurti.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Sausio 17 d. 20 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11. KADA? Sausio 18 d. 21 val. KIEK? 10 litų.
Savitos miesto istorijos
Balsui apibūdinti pritrūksta epitetų
Animacinis miuziklas apie meilę
Nauji roko scenos vardai
Algirdo Jako ir Eriko Perlikovskio grafikos at spaudai – saviti miesto pasakojimai, primenan tys nespalvoto kino kadrus. Juose ypač akcen tuojamas judesys, veiksmas ir šviesa, išryški nanti tai, kas svarbiausia.
Tarja Turunen žinoma ne tik dėl profesionalaus operinio balso, apimančio net tris oktavas, bet ir kaip dainų tekstų autorė bei kompozitorė. Jos vo kalas apibūdinamas kaip angeliškas, valkiriškas ir kitokiais epitetais.
Animacinis miuziklas „Čiko ir Rita“ apdovanotas Goya prizu kaip geriausias Ispanijos 2011 m. ani macinis filmas. Šis įvertinimas buvo tik graži pra džia festivalių ir prizų maratone, kuriame filmas sukasi iki šiol.
„The Independent“ – tai vaikinų grupė, kurią su vienijo bulvės, „White Stripes“ ir rokas. Trys šir vintiškiai groja uždegantį roką ir šokti pakelia net ir labiausiai po darbo dienos pavargusius klausytojus.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k). 13.45, 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 14.50 Žinios. 15.00 Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pranešimas.Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 16.30 Įžvalgos (k). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Pasaulio panorama (k). 0.00 Savaitė (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris II“ (k).
LTV 20.30 val.
7.20 7.50 8.50 9.40
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Komedija „Žmonos ir meilužės“ (JAV, 2001 m.) (N-7). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Nuotykių s. „Jasonas ir argonautai“ (1) (JAV, 2000 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Abipus sienos. 20.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Paliktasis 3. Paskutinis karas“ (JAV, Kanada, 2005 m.) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. „Simpsonai“. „Viešbutis „Babilonas“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 22.35 val.
10.00 „Kelias namo“. 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Be komentarų. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. Sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „CSI kriminalistai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Herojai“.
11.00 Sekmadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Sibiro platybėse. Ekstremalūs išbandymai (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvėlė“. 21.05 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Sostų karai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.40 „Autofanai“. TV žurnalas (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
BTV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 „Mitų griovėjai“. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.35 Griūk negyvas! (N-7).
6.30 7.00 7.25 8.25
Televitrina. Žinios (k). „Užkalnio 5“. Pokalbių šou (k). „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k).
TV3 20.30 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 22.00 val.
15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Haitis. Gyvenimas tęsiasi“. 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.30 Europos krepšinio taurės antrojo etapo rungtynės: Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (Rusija)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Krasnodaro. Per pertrauką – Žinios. 19.30 Griūk negyvas! (N-7). 19.55 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Haitis. Gyvenimas tęsiasi“.
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Nymburko ČEZ–Sankt Peterburgo „Spartak“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Maskvos srities „Chimki“–Rygos VEF. 13.30 Adrenalinas. 14.00 Futbolo dievai. Zico. 14.30 Sportas LT. Pasaulio sambo čempionatas. 15.30, 21.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kazanės „Uniks“–Rygos VEF. 19.15 Ispanijos „Primera“ lyga. XIX turo apžvalga. 20.15 Futbolo dievai. J.Cruyffas. 23.15 Kelias į Londoną.
Sport1 20.15 val.
15
antrADIENIS, sausio 17, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Kita talento stotelė – Vilnius Po keturis mėnesius trukusių di džiųjų Lietuvos talentų paieškų džiaugsmo ašaras sunkiai tramdė 26-erių Marius Petrauskas iš Degu čių kaimo, esančio Telšių rajone.
Menas: režisieriaus R.Tumino manymu, jo pamėgtas A.Čechovas
turi ką pasakyti ne tik rusams.
J.Vachtangovo teatro nuotr.
R.Tumino spektaklis – Atėnuose ir Londone Rusijos nacionaline teatro premija „Auk sinė kaukė“ įvertintas žinomo lietu vių režisieriaus Rimo Tumino spektak lis „Dėdė Vania“ sulaukė ne tik tos šalies žiūrovų simpatijų. Lietuvio spektakliu susidomėjo ir užsieniečiai – jis bus vai dinamas Atėnuose bei Londone. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
„Tai tik dar kartą patvirtina, kad Antono Čechovo pjesė artima ne tik rusams – ji suprantama įvai rių tautų žmonėms. Britai tik rai mėgsta A.Čechovą“, – sakė spektaklio režisierius R.Tumi nas. „Dėdę Vanią“ jis pastatė Mask vos valstybiniame akademiniame J.Vachtangovo teatre – R.Tumi nas yra šio teatro meno vadovas. Spektaklis Maskvoje labai popu liarus, į jį bilietai net perpardavi nėjami. Kur slypi jo sėkmė? „A.Čechovas – genialus. Jį pa vyko parodyti tokį, koks, man atrodo, jis yra. Be grožybių, be sentimentų. Tokį, koks yra gy venimas. Ir paradoksalus, ir ab surdiškas, ir nelaimingas, ir pil nas bėdų. Nusibodo, pavargau galvoti apie bloga – gal tai ir yra A.Čechovo nervas?“ – sampro tavo R.Tuminas. Į Maskvą buvo atskubėję spek taklio pirklių. Vasario pradžio je „Dėdė Vania“ tris kartus bus rodomas Graikijoje, Atėnuose, vyksiančiame teatro festivalyje. Režisierių nustebino, kad eko nominių nepriteklių krečiamoje Graikijoje dar vyksta festivaliai. Spalio mėnesį trupės laukia il gesnės gastrolės Londone. Di džiosios Britanijos sostinėje bus vaidinama 12 „Dėdės Vanios“ spektaklių. „Praėjusią vasarą su spektak lio dailininku Adomu Jacovskiu skridome į Londoną žiūrėti sce nų ir vesti derybų. Jas vis dar ve dame, dar neapsisprendėme, ku rioje iš aštuonių pasiūlytų scenų rodysime spektaklį. Bet jau artėja laikas pasakyti“, – kalbėjo R.Tu minas.
Rež is ier ius džiaug ės i, kad J.Vachtangovo teatras jam dir bant meno vadovu tapo popu liarus. Kuo šis teatras išsiskiria iš kitų Maskvos teatrų?
TV3 žiūrovus ir komisiją – griežtą ją Rūtą Ščiogolevaitę, Marijų Mi kutavičių ir Vytautą Šapranauską – kuklusis Marius pavergė operiniu balsu. Finale atlikęs Andrea Bocelli dainą „Melodramma“, M.Petraus kas iškovojo ne tik Lietuvos talen to vardą, bet ir 10 tūkst. eurų. Juos, kaip šiandien tikina, investuos į sa vo muzikinę karjerą. „Finalui ruošiausi neskaičiuoda mas savo laiko. Daug ko atsisakiau – vakarėlių, koncertų, keldavausi 5 val. ryto ir eidavau miegoti paryčiais. Ruošiausi pats vienas, su niekuo ne sikonsultavau. Vis dar negaliu pati kėti, kad aš esu tas didysis Lietuvos talentas“, – nuoširdžiai apie išplėš tą pergalę kalbėjo Marius, prieš ket verius metus dalyvavęs TV3 muziki niame realybės šou „Dangus 2“. Kapelai, moterų ir vaikų an sambliams vadovaujantis Marius jau prisipažįsta sulaukęs dėmesio iš „Lietuvos talentų“ prodiuserio ir sako netrukus iš Degučių kaimo persikelsiantis gyventi į Vilnių. „Ne veltui tiek laiko ariau. Mano darbas neliko nepastebėtas. Samas sakė, kad kol kas galiu ilsėtis, tačiau netrukus laukia rimti darbai, pro jektai“, – ateities planus atskleidė kone per naktį žinomu žmogumi
Pergalė: prieš finalą Marius neslėpė, kad nesitiki pergalės. Todėl lai-
mėjimas tik dar saldesnis.
Lietuvoje tapęs Marius. Visą šir dį muzikai atiduodantis nugalėto jas sako, kad jau kurį laiką praeiviai gatvėje jį smalsiai varsto akimis. „Jei ne televizija, Lietuva neži notų, ką sugebu. Televizija šian dien visagalė“, – kalbėjo „Lietu
„Jis visada pasižymėjo grožiu, inteligencija, jame visada pleveno vidinė emigracija, nukreipta į Va karus. Aktorių gyvenimo būdas – aristokratiškas. Jų elgesys, ma nieros – visi tituluoti grafai ir kuni gaikščiai. Kad ir kas būtų, jie visada su peteliškėmis, su puikiais kostiu mais. Kad ir kaip būtų sunku, bet etiketas čia visada aukštumoj. Čia – gražios moterys. Ne vel tui J.Vachtangovo teatro artistes mėgo vilioti sovietų valdžios vir šūnės. Jos buvo pačios gražiausios visoje Maskvoje, visos – prince sės Turandot“, – kiek anksčiau „Vilniaus dienai“ yra pasakojęs R.Tuminas.
vos talentų“ laimėtojas. Tiesa, jis tikino, jog svarbiausia ne praeivių žvilgsniai – labiausiai Mariui pa tinka būti scenoje ir žinoti, kad jo dainos žiūrovus ir pradžiugina, ir pravirkdo. VD inf.
Modernizacija
Rimas Tuminas:
Čia – gražios mote rys. Ne veltui J.Vach tangovo teatro ar tistes mėgo vilioti sovietų valdžios vir šūnės.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
XX a. 7–8 dešimtmec ˇiu ¸ Baltijos šaliu ¸ menas, dizainas ir architektu ¯ra Nacionaline ˙ daile ˙s galerija 2011 m. gruodžio 9 d. — 2012 m. vasario 12 d. Nacionaline ˙ daile ˙s galerija (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) Antradieniais – šeštadieniais 12.00–19.00 val. Ketvirtadieniais 13.00–20.00 val. Sekmadieniais ir prieš valstybines šventes 12.00–17.00 val. Nedirba pirmadieniais ir valstybiniu ¸ švenc ˇiu ¸ dienomis Informacija (8 5) 212 29 97 www.ldm.lt Generalinis re ˙me ˙jas:
www.ndg.lt
www.muziejai.lt
Re ˙me ˙jai: Kultu ¯ros re ˙mimo fondas Vilniaus apskrities trišale ˙ taryba
Orai
Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje vyraus žiemiški orai – šals, pasnigs. Šiandien dieną bus 2–5 laipsniai šalčio. Naktį rytiniuose rajonuose truputį pasnyguriuos, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Rytoj taip pat trumpai pasnigs, dar labiau spustels šaltukas. Naktį temperatūra kris iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 6 laipsnių šalčio iki 0.
Šiandien, sausio 17 d.
–3
–1
–4
Telšiai
Šiauliai
–4
Klaipėda
Panevėžys
–3
Utena
–3
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.31 16.26 7.55 2.17 11.13
17-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 349 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +6 Berlynas +3 Brazilija +25 Briuselis +3 Dublinas +9 Kairas +18 Keiptaunas +30 Kopenhaga +5
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+2 –3 +6 +27 –2 +13 +9 –6
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–4
–3
–6
–9
1
–7
–5
–8
–10
4
–5
–6
–7
7
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
–3
1928 m. gimė garsus Londono kirpėjas ir stilistas Vidalis Sassoonas. 1942 m. gimė boksininkas Muhammadas Ali. 1948 m. gimė grupės „Rolling Stones“ gitaristas Mickas Tayloras. 1962 m. gimė kanadiečių aktorius Jimas Carrey. 1968 m. Vilniuje mirė lietuvių dainininkas ir vargonininkas Kipras Petrauskas.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškaregys“ 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Vitalija Sodeikienė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: veidmainystė (pirmadienis), kurapkiukas (antradienis), persilaužimas (trečiadienis), krikštatėviai (ketvirtadienis), česnakas (penktadienis).
1
2
3
4
5
6
Vardai Beatričė, Daujotas, Dovainis, Leonilė, Merūnas, Rozelina, Vida
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ar bandytų suerzinti. Bus sunku valdytis. Bet prisiminkite, kad pykdamas nieko gero nepasieksite. Jautis (04 21–05 20). Prisiminsite savo jaunystę ar kai kuriuos praeities įvykius. Jei teks bendrauti su jaunesniais žmonėmis, gali kilti nesutarimų ar agresija. Esate pernelyg išmintingas, kad leistumėtės išprovokuojamas. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mąstymas, idėjos, siekis tobulėti gali keistis. Šiandien bus daug lengviau susikaupti ir užsiimti svarbiais reikalais, niekas nepajėgs jūsų išblaškyti, nebent tai būtų kas nors malonaus. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien būsite labai susikaupęs, būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Žodžiai šiandien bus jūsų ginklas – kalbėdamas galėsite apsiginti nuo jus neteisingai puolančių. Liūtas (07 23–08 23). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su vaikais ar artimais draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Nepersistenkite. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Minėtos savybės ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Dabar praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Norėsite daug kalbėti, nes tiesiog netelpate savo kailyje. Bet prieš prabildamas gerai pagalvokite, nes ne visiems jūsų idėjos ir sumanymai gali būti įdomus. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien emocijos veršis per kraštus, turėsite tiek visokių sumanymų, o ir aplinkiniai bus nusiteikę jums padėti. Tereikia tik paprašyti. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien prieštaringa diena: dabartinės jūsų idėjos ir mintys neatitinka jūsų paties ar kitų žmonių vertybių. Gali tekti iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Ožiaragis (12 22–01 20). Gali būti, kad būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje – darbas bus produktyvus ir kūrybingas. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis patarinėti asmeniniais klausimais, todėl jūsų patarimų prireiks vis daugiau žmonių. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kieno nors nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Padėtį išgelbės tik, jei laiku suprasite, kad visi žmonės mąsto skirtingai ir būtent tai yra gerai.
Rusijos kosminis zondas, turėjęs gar sinti jį sukūrusios šalies vardą per am bicingą misiją į Marso palydovą, lieps nodamas nukrito į Žemę, o jo nuolau žos pažiro Ramiojo vandenyno pieti nėje dalyje, į vakarus nuo Čilės krantų. 170 mln. JAV dolerių (456 mln. litų) kai navęs zondas tapo viena sunkiausių ir daugiausia toksinių medžiagų turin čių kosminių šiukšlių, kada nors nukri tusių į Žemę. Tačiau kosmoso pareigū nai ir ekspertai tvirtina, kad šio apara to nuolaužos didelio pavojaus nekelia, nes nuodingas raketinis kuras ir dau guma zondo detalių veikiausiai sude gė aukštai atmosferoje.
DATOS (sausio 17 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba
Vilnius Alytus
0–6 m/s
BNS inf., AFP nuotr.
1706 m. gimė JAV valstybės veikėjas, JAV politikas ir mokslininkas Benjaminas Franklinas. 1835 m. gimė Antanas Baranauskas, „Anykščių šilelio“ autorius. 1863 m. gimė rusų teatro reformatorius, režisierius ir aktorius Konstantinas Stanislavskis. 1899 m. Italijoje gimė garsusis Čikagos gangsteris Al Capone.
–3
–3
Nukrito didžiulė kosminė šiukšlė
Rytas
–8
+6 +8 –4 –5 +4 –5 +5 +5
7
8
9