PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
Išgyvendinti piktybinius keltų keleivius padėjo ir Neringos savivaldybė.
Miestas 4p.
Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas „Snoro“ istorijoje vėl viską darytų taip pat.
Senam namui – naujas rūbas.
Lietuva 7p.
Namai 12p.
Iš verslo stūmė intrigos STT agentams su laikius Kauno vice merą Kęstutį Kriš čiūną, paaiškėjo, kad politikas arešti nėje galėjo atsidurti po įnirtingų mėgi nimų išstumti uos tamiesčio įmonę iš namų administravi mo verslo laikinojo je sostinėje. Klaipė diečiai panašių už mojų įžvelgia ir Pa langoje.
14 (19 315)
Kaina 1,30 Lt
„Sulaukėme pagalbos iš dangaus.“ Klaipėdos dramos teatrą rekonstruojančios įmonės vadovas Aldas Kliukas džiaugėsi, kad šiemet žiema buvo šilta ir palanki statybų darbams.
2p.
Klerkams išgyventi padeda ES
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Užuominos apie kyšį?
Uostamiesčio bendrovė „Vitės valdos“ pernai viešajame aukcio ne privatizavo Kauno savivaldybės įmonę „Būsto valda“. „Tačiau buvo daroma viskas, kad tik negalėtume dirbti. Per aplinki nius žmones buvo leista supras ti, jog būtų geriau, jei už ramybę mes susimokėtume. Tačiau mes to net nesvarstėme“, – aiškino „Vitės valdų“ komercijos direktorius Jev genijus Sakovskis. Tiesa, „Vitės valdų“ vadovybė taip ir neišgirdo konkrečios sumos, už kurią svetimame mieste galėtų tikėtis palaikymo. „Čia nebuvo taip, kai vienas verslininkas Klaipėdoje ant lape lio rašė konkrečią sumą Uosto di rekcijos vadovui. Tačiau tai yra ga na rimta. Tam tikrus žingsnius mes netrukus pajutome savo kailiu“, – pripažino J.Sakovskis. Prabildami apie tai, kad laikino joje sostinėje reikalai tvarkomi pa gal nusikalstamumu garsėjusios Čikagos taisykles, klaipėdiečiai ti kino patyrę rimtų nuostolių. „Po konkurso atsirado proble mų dėl privatizavimo sutarties pa sirašymo. Buvo vilkinamas laikas, ir mes sužinojome, kad tai inici juoja Kauno vicemeras K.Kriščiūnas.
4
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Mažais atlyginimais besiskun džiantys uostamiesčio savivaldy bės valdininkai randa būdų, kaip prisidurti prie algos – jie užsiima papildomais darbais.
Kaina: uostamiesčio įmonės „Vitės valdos“ komercijos direktorius J.Sakovskis Kauno valdžios vyrų žings
nius vertino kaip mėginimą išstumti iš verslo.
Tomo Raginos nuotr.
Teisės aktai nedraudžia valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutar tis dirbantiems valdininkams dar buotis ne tik savivaldybėje, bet ir kitose įstaigose. Pernai tokia galimybe pasinau dojo apie 50 uostamiesčio savival dybės darbuotojų. Visiems jiems leidimus papil domai dirbti suteikė speciali ko misija. „Komisijos leidimas papildo mai dirbti galioja vie nus metus.
3
2
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
miestas
Šilta žiema džiugina statybininkus Uostamiestyje svarbius objektus rekonst ruojančios ir statančios įmonės džiaugiasi šilta žiema. Tokius orus jie vadina pagal ba iš dangaus. Statybininkų neišgąsdino ir pirmasis šaltukas bei sniegas. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos dramos teatrą rekonst ruojančios įmonės „Pamario res tauratorius“ vadovas Aldas Kliu kas tvirtino, jog ši žiema buvo ypač palanki statyboms. Šilti orai padė jo atlikti visus darbus, kuriems bu vo numatytas finansavimas. „Galima sakyti, kad sulaukėme pagalbos iš dangaus. Neįsivaizduo ju, kaip būtume panaudoję pinigus, jei vyrautų šalti orai. Nemaža lėšų dalis buvo numatyta praėjusių me tų ketvirčiui“, – teigė vadovas. Anot A.Kliuko, šios žiemos orai
netrukdė net tinkuoti. Dabar vi si Dramos teatro rekonstrukcijos darbai jau vyksta pastato viduje. „Jei ne šilta žiema, būtų buvę sunkiau įvykdyti suplanuotus dar bus. Išlaidos taip būtų buvusios di desnės“, – tvirtino vadovas. Dėl šiltų orų sparčiau vyksta ir Ja kų žiedo rekonstrukcijos antrasis eta pas. Jo metu statomos estakados Pa langa–Kaunas ir Kaunas–Palanga. Projektą įgyvendinančios įmonės „Kauno tiltai“ atstovė Rimantė Jab lonskytė tvirtino, jog dėl šiltų orų darbai vyksta sparčiau nei numatyta. Šiuo metu atlikta jau apie 60 proc. visų projekte numatytų darbų.
Darbai: statybininkams kol kas netrukdo ir pirmasis sniegas šią žiemą – darbininkai dengia būsimo Mote
rų krizių centro stogą.
Dabar baigiamos betonuoti esta kadų perdangos, statomos triukš mą slopinančios sieneles, kurių iš viso bus apie 1,3 km. Liko išasfal tuoti kelius ir estakadas, sutvarky ti aplinką, įrengti žiedo ir estakadų apšvietimą, atitvarus. Sparčiai kyla ir Taikos prospekte, prie vadinamosios trečiosios po liklinikos, rudenį pradėtas staty
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ti Moterų krizių centras. Jau iškilo sienos, pakloti inžineriniai tinklai, sutvarkytas įvažiavimas nuo gy dymo įstaigos pusės. Per mėne sį planuojama uždengti stogą. Vė liau darbai persikels į vidų. „Gerai, kad žiema buvo šilta. Bu vo galima atlikti visus purviniau sius darbus. Jei būtų užšalę, būtu me sustoję“, – tvirtino Klaipėdos
savivaldybės Projektų skyriaus ve dėja Elona Jurkevičienė. Anot jos, numatytų darbų pla nų nepavyko pralenkti, nes staty bos rudenį prasidėjo vėliau nei nu matyta. „Šilta žiema padėjo pasivyti gra fiką“, – pabrėžė E.Jurkevičienė. Moterų krizių centrą numatoma užbaigti iki kovo.
Kavines užklupo bankrotai
Statistika: Klaipėdoje šiuo metu nedarbo lygis yra mažesnis nei šalyje.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos apskrityje praėjusių me tų pabaiga ir šių pradžia pažymė ta bankrotų banga – tokią tenden ciją specialistai pastebi jau ne vie nus metus.
Pernai gruodį ir šiemet sausį Klai pėdos teritorinė darbo birža sulau kė šešių pranešimų apie apskrity je veikusioms įmonėms iškeltas bankroto bylas. Darbo neteks per šimtą žmonių. „Esu atkreipęs dėmesį, jog raštai apie bankroto bylas plaukė, tačiau tikrai negaliu komentuoti priežas čių, kodėl įmonės bankrutavo būtent metų pabaigoje ir pradžioje“, – tei gė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas. Įstaigos Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėja Rasa Piekienė tvir tino, jog tendencija, kad metų pa baigoje užfiksuojama daugiau bank rotų, kartojasi jau ne vienus metus. „Net nežinau, kaip tokią tenden ciją paaiškinti. Matyt, gruodį, sausį įmonės, kuriose bręsta sprendimas skelbti bankrotą, tam ir ryžtasi“, – svarstė R.Piekienė. Daugiausia darbuotojų darbo dėl bankroto neteko banke „Snoras“. Jo Klaipėdos filiale dirbo 98 žmonės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
55
– tiek įmonių pernai bankrutavo Klaipėdos apskrityje. Kitose bankrutuojančiose įstaigose dirbo po kelis darbuotojus. Tarp bankrutavusių įmonių do minuoja tos, kurių veikla buvo gė rimų vartoti vietoje pardavimas. Pernai gruodį apie bankrotą pa skelbė ir viena reklamos agentūra, tarpinių produktų didmenine pre kyba užsiėmusi įmonė. Praėjusiais metais Klaipėdos apskrityje bankrutavo 55 įmonės, darbo neteko 318 žmonių. Nors uostamiestyje ir apskrityje bankrotai nesiliauja, nedarbas Klai pėdoje yra mažesnis nei šalyje. Sausio vidurio duomenimis, Klaipėdoje nedarbo lygis siekė 8,8 proc., Klaipėdos apskrityje jis buvo 10,7 proc., o šalyje – 11,3 proc. „Labiausiai džiaugiamės, jog Klaipėdoje sumažėjo ilgalaikių be darbių. Jų dabar yra 29,8 proc., o šalyje šis rodiklis siekia 41,1 proc.“, – teigė M.Skritulskas.
3
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
miestas Sergančiųjų sumažėjo
Paskyrė viršininką
Vyko pratybos
Sergamumas peršalimo ligomis Klaipėdoje per savaitę nežy miai sumažėjo. Nustatytas vie nas gripo atvejis. Ūmiomis vir šutinių kvėpavimo takų infek cijomis antrąją šių metų savai tę sirgo 646 gyventojai, iš jų – 492 vaikai. Prieš porą savaičių sirgo 672 klaipėdiečiai, iš jų – 498 vaikai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus įsakymu FNTT Klaipėdos apy gardos viršininku paskirtas Re gimantas Sriebalius, kuris iki šiol dirbo minėtos valdybos Nu sikalstamų veikų tyrimo sky riaus vyriausiuoju tyrėju. Pas kirtasis 37-erių R. Sriebalius tu ri teisininko išsilavinimą.
Baltijos jūroje vyko gelbėjimo pratybos. Jose dalyvavo Karinių jūrų pajėgų (KJP) laivas „Ša kiai“, KJP Povandeninių veiks mų komandos narai ir Kari nių oro pajėgų (KOP) sraigtas parnis MI8. Pagrindinis praty bų tikslas – tobulinti bendra darbiavimą, transportuojant su žeistuosius iš laivo į krantą.
Turgaus statiniai bus parduoti Po kelerius metus trukusių diskusijų galiausiai nuspręsta reorganizuoti savi valdybės įmonę „Se nasis turgus“ – ji tu rėtų tapti uždarąja akcine bendrove, kad galėtų parduo ti dalį turto, o lėšas investuoti į turga vietės sutvarkymą.
Dienos telegrafas Savivaldybė. Šiandien Klaipėdos savi valdybėje nuo 15 val. vyks Miesto ūkio komiteto posėdis. Uostas. Vakar susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Norfolke (JAV) susitiko su logistikos kompanijos „Maersk Line Ltd“ prezidentu Johnu Reinhartu ir vi ceprezidentu Williamsu Kenwellu. Mi nistras pristatė Lietuvos transporto sis temą ir Klaipėdos jūrų uosto plėtros pla nus bei pakvietė šią bendrovę viešojo ir privataus sektorių partnerystės princi pu kartu su Lietuvos Vyriausybe daly vauti statant naują Klaipėdos išorinį gi liavandenį uostą. Mišios. Sausio 18–21 d. visų konfesijų krikščionys meldžiasi už krikščionių vienybę. Ta proga sausio 21 d., šeštadie nį, 19 val. Klaipėdos Marijos Taikos Ka ralienės bažnyčioje organizuojamos ekumeninės pamaldos, kuriose kvie čiami dalyvauti visų konfesijų krikš čionys.
Ateitis: po reorganizacijos „Senasis turgus“ turėtų rasti pinigų investicijoms į turgavietę. Vytauto Petriko nuotr.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Diskusijos dėl „Senojo turgaus“ pertvark ym o net il o jau trej us metus, tačiau tik dabar yra pa rengtas miesto tarybos sprendi mo projektas dėl įmonės reorga nizacijos. „Informacija apie „Senojo tur gaus“ veiklą miesto tarybos ko legijai buvo pateikta dar pernai pavasar į, tač iau pol it ikai tuo met pap raš ė laiko disk us ijoms. Gal iaus iai gavom e vald anč ių jų partijų susirinkimų protoko lus, kuriuose aiškiai parašyta, jog „Senajį turgų“ reikia pertvarky ti į uždarąją akcinę bendrovę“, – aišk in o Klaip ėd os sav ivaldyb ės
Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė. Jos žodžiais, pagrindinė priežas tis, kodėl reikia reorganizuoti „Se nąjį turgų“, yra ta, jog savivaldybės įmonė negali teikti komercinio po būdžio paslaugų. Be to, įmonė patikėjimo teise valdo nemažai turto, kuris yra ne naudojamas, tačiau savivaldybės įmonė jo negali parduoti. „Jei „Senasis turgus“ taps užda rąja akcine bendrove, ji galės ne naudojamą turtą parduoti ir gau tas lėšas investuoti į turgavietės sutvarkymą“, – tvirtino G.Pau likienė. „Senajam turgui“ tapus uždarąja akcine bendrove savivaldybė iš jos galės tikėtis ir dividendų.
Pavyzdžiui, „Naujasis turgus“ per metus į miesto biudžetą per veda apie 300 tūkst. litų dividen dų. Paklausta, ar uždarąja akcine
bendrove tapęs „Senasis turgus“ nebus privatizuotas, G.Paulikie nė teigė, jog į šį klausimą atsaky mo dar nėra.
„Senojo turgaus“ valdomas turtas Parduotuvė-paviljonas Turgaus a.
plotas 1066,61 kv. m.
5, bendras plotas 1690,81 kv. m. Pastatas-gyvenamasis namas Tur Parduotuvė, Turgaus a. 5 bendras
Nebaigtas statyti pastatas-parduo
gaus a. 18, bendras plotas 549,09 kv. m.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojama Jadvyga Plukienė.
gaus a. 3, bendras plotas 437,64 kv. m.
plotas 544,38 kv. m. Pastatas-prekybos patalpos Tur
Mirtys. Vakar Metrikacijos skyriuje už registruotos 8 klaipėdiečių mirtys. Mi rė Ekaterina Vasilieva (g. 1916 m.), Jad vyga Plukienė (g. 1922 m.), Genė Jonkie nė (g. 1925 m.), Zigmas Mockevičius (g. 1930 m.), Jevgenij Mitrofanov (g. 1938 m.), Trautė Stepaniuk (g. 1940 m.), Anta nas Montrimas (g. 1957 m.), Vida Jakštie nė (g. 1962 m.).
tuvė Turgaus a. 3, užstatytas plotas 384,20 kv. m.
Joniškės kapinės. Šiandien laidojamas Darius Aleksierius. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 3 moterys. Gimė 3 berniukai.
Tualeto pastatas Turgaus a. 5, Sandėlis Sandėlių g. 24, bendras
bendras plotas 77,55 kv. m.
Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 55 iškvietimų.
Klerkams išgyventi padeda ES Tačiau jei darbuotojas 1 administruoja savival dybės projektą, jam suteikiamas
leidimas dirbti, kol baigiasi projek tas“, – aiškino Viešųjų ryšių sky riaus vedėja Rima Beinoravičienė. Savivaldybės administruojamus projektus prižiūri daugelis Projektų skyriaus darbuotojų ir už tai gauna papildomą atlygį, nors jų tiesiogi nis darbas ir yra rūpintis mieste įgyvendinamais projektais. „Kai projektai būna finansuo jami ES lėšomis, pinigų numatyta ir jų administravimui. Todėl mūsų darbuotojai ir gauna tuos pinigus. Kitaip tariant, nereikia samdy ti žmonių iš šalies, kad administ ruotų projektus. Specialistai dirba po darbo, nes įprastomis darbo va landomis ir taip turi, ką veikti“, – tvirtino R.Beinoravičienė.
Rima Beinoravičienė:
Manau, kad papildo mai niekas nedirbtų, tačiau mažos algos verčia žmones ieško ti, kaip išgyventi. Tarp populiariausių valdinin kų papildomų darbų yra dėstymas aukštosiose mokyklose, dalyvavi
mas baigiamųjų egzaminų komisi jose, prisidėjimas prie rinkimų or ganizavimo. Viena valdininkė pernai prašė leidimo papildomai dirbti Lėlių teatre ir jį gavo. Leidimai papildomai dirbti ir užsidirbti suteikiami beveik visiems, kurie jų prašo. Tik išimti niais atvejais valdininkams nelei džiama imtis „užklasinės“ veiklos. Pavyzdžiui, pernai nepasisekė vienai Švietimo skyriaus inspek torei, kuri prašė leidimo dirbti mo kykloje, nors pati ją kontroliuoja. „Manau, kad papildomai niekas nedirbtų, tačiau mažos algos verčia žmones ieškoti, kaip išgyventi“, – įsitikinusi R.Beinoravičienė. Uostamiesčio savivaldybės vy resniųjų ir vyriausiųjų specialis tų mėnesio atlyginimai siekia nuo maždaug 1,2 tūkst. litų iki 2,5 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.
Veikla: daugiau nei pusšimtis uostamiesčio savivaldybės darbuotojų
dirba papildomai, nes esą jų menkų algų nepakanka pragyventi.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
trečiadienis, sausio 18, 2012
miestas
Iš verslo stūmė intrigos 1
Mes turime įrodymų, kad šis politikas pavaldiniams davė užduotį visais įmanomais bū dais nutraukti privatizavimą ir net pats nurodė, kaip tai padaryti“, – vakar tikino J.Sakovskis. Pasiūlė didžiausią kainą
Klaipėdiečiai privatizavimo kon kursą laimėjo dar vidurvasarį. Kauno valdžia siekį privatizuo ti įmonę „Būsto valda“ motyva vo tuo, kad savivaldybė neturi už siimti tokia veikla. „Tai mūsų verslas. Mes dalyva vome konkurse ir už įmonę pa siūlėme didžiausią kainą – 2,157 mln. litų. Tačiau sumokėjus pra dinį įnašą, prasidėjo trukdžiai“, – pasakojo „Vitės valdų“ komer
Jevgenijus Sakovskis:
Per aplinkinius žmo nes buvo leista su prasti, kad būtų ge riau, jei už ramybę mes susimokėtume. cijos direktorius. Rugsėjį įmonėje „Būsto valda“ staiga buvo pakeis ta vadovybė. „Privatizavimas jau įvyko, o sa vivaldybė staiga ėmė keisti direkto rių ir valdybą. Negana to, prasidė jo kai kurių Kauno rajonų, kuriuos administravo ši įmonė, periminėji mas. Buvo mėginama šiuos rajonus perduoti administruoti savivaldybei priklausančiai įmonei „Panemunės butų ūkis“, – kalbėjo J.Sakovskis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmadienį su laikė ne tik Kauno vicemerą, jo vi suomeninę padėjėją, bet ir Kauno miesto savivaldybei priklausančių įmonių „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių Algimantą Puidoką, „Panemunės butų ūkio“ direktorių Tomą Pilvinį. Šie asmenys sulaikyti atlie kant ikiteisminį tyrimą dėl pikt naudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir turto iš švaistymo. Įtariama, kad neteisė tai naudotos Kauno miesto savi valdybei priklausančių įmonių lėšos.
Šarūnas Vaitkus Palangos meras
Žmonės daugel į met ų skund žias i šios įmonės veikla. Gyventojai nepa tenk int i viešai teik iama informacija, skund žiamasi did žiulėm is sąskaito mis už atliktus darbus. Jau keletą me tų svarstėme, ką dar yt i. Aš sudar iau darbo grupę ir ji įvert ins teisines ga limybes, kaip palengv int i žmonėms gyven imą. Juk įstat ymas leid žia pa tiems gyventojams pasir inkt i adm i nistrator ių. Ir jie pasir inks: ar norės pereit i į sav ivaldybės įmonę, ar no rės pasil ikt i senojoje. Miesto sav ival dybei prik lausanti įmonė veiklos dar nev ykdo, tač iau mes sprend žiame, koks modelis turėtų būti. Svarbu, kad žmogus turėtų alternatyvą rinktis. Jei nėra konkurencijos, žmogus lieka už speistas į kampą.
Kaunui – 2 mln. litų ieškinys
„Aš negaliu pasakyti, kieno inte resus gynė Kauno vicemeras, galiu tik spėti“, – svarstė J.Sakovskis. Besitęsiant pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo vilkinimui, klaipėdiečiai verslininkai sužino jo, kad Kauno savivaldybės admi nistracijos Turto skyriui administ racijos direktorius pavedė parengti išvadas dėl įmonės „Būsto valda“ akcijų paketo išbraukimo iš priva tizuojamų objektų sąrašo. Klaipėdos verslininkai kreipė si į teismą ir pateikė per 2 mln. li tų ieškinį. „Mes padavėme savivaldybę į teismą ir sulaukėme palankaus sprendimo. Tačiau dar gruodį ta rybos sprendimu buvo užsakytas įmonės finansinis auditas. Oficia liai politikai aiškino, kad jie ne trukdo, tačiau realiai buvo daroma viskas, kad tik privatizacija neįvyk tų“, – tvirtino J.Sakovskis. Dėl šio privatizavimo proceso Kauno savivaldybė kreipėsi į pro kuratūrą. „Mūs ų manym u, kiekv ien a miesto valdžia turėtų būti suin teresuota kuo greičiau į biudžetą gauti pinigus už privatizuotą ob jektą“, – kalbėjo J.Sakovskis. Ne trukdė, o aiškinosi vertę
Pats pirmadienį sulaikytas Kauno vicemeras K.Kriščiūnas viešai bu
Komentaras
Nuovoka: klaipėdiečiai įtaria, kas slypi už Kauno vicemero K.Kriščiū
no nugaros.
vo teigęs, kad įmonės „Būsto val da“ auditas buvo reikalingas norint įvertinti tikrąją įmonės vertę. „Yra tikimybė, kad nustatant įmonės vertę buvo vertinamas tik turtas, nevertinamos sutartys“, – dar praėjusių metų lapkritį teigė K.Kriščiūnas. Kauno vicemeras tąkart aiški no, kad jei nebus aptikta pažeidi mų, privatizavimo procesas nebus stabdomas. Palangoje – panaši situacija?
„Palangoje ėmė kartotis panašūs procesai, kaip ir Kaune. Kurorto valdžia taip pat proteguoja vieną savivaldybės įmonių, tačiau ji net veiklos dar nevykdo“, – tvirtino J.Sakovskis.
Artūro Morozovo nuotr.
Palangos savivaldybė valdo šim to procentų įmonės „Palangos ko munalinis ūkis“ akcijų paketą. „Vi tės valdos“ valdo įmonę „Palangos būtų ūkis“. „Gyventojai viešai raginami pa likti mūsų įmonę ir pereiti į įmo nę „Palangos komunalinis ūkis“, – aiškino J.Sakovskis. Esą „Palangos butų ūkio“ duris gyventojai praveria jau su iš anks to paruoštais šios įmonės paslau gų atsisakymo prašymais. „Suprasčiau, jei gyventojai būtų nepatenkinti mūsų paslaugomis ar nutartų kurti bendriją, tačiau atei na su konkrečiu noru pereiti į sa vivaldybės įmonę, kuri net ne vykdo veiklos. Žmonės gali keisti administratorių, bet nenormalu,
kai savivaldybė ar tarnautojas vyk do netipišką savivaldybei funkciją ir konkuruoja su verslu“, – aiškino J.Sakovskis. Įmonės atstovas tikino, kad suprastų Palangos valdžios ini ciatyvą rinkti gyventojų skundus. „Jei būtų mėginama spręsti konkrečias problemas, sakyčiau, būtų ginamos žmogaus teisės ir interesai. O šiuo atveju vykdoma nesąžininga konkurencija, nes gy ventojams atvirai sakoma, kad mes savivaldybei neteikiame informa cijos, nors jos net nemėginama gauti“, – aiškino J.Sakovskis. Verslininkų teigimu, iš Palan gos valdžios lūpų esą net pasigirs ta mėginimų klaidinti gyventojus. „Įdomu, kodėl teigiama, kad ta rifus kelia mūsų įmonė, kai tai nu stato pati savivaldybė? Juk miesto taryba nustato metodiką, tvarką ir paslaugų tarifus, pagal kuriuos dir ba bet kuris komunalinių paslaugų administratorius“, – tvirtino J.Sa kovskis. Klaipėdiečių verslininkų teigimu, valdžios nuotaikos kurorte prime na situaciją, kuri susidarė Kaune.
Griežtės nemokamos kelionės keltais Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Nemokamos kelionės keltais per Kuršių marias šiemet bus dar griež čiau kontroliuojamos. Siekiant už kirsti kelią galimam kortelių per davimui kitiems asmenims, įves ta naujovė. Išduodant leidimus, Neringos gyventojai bus nufotog rafuoti.
Šiemet Smiltynės perkėlos bend rovė leidimus nemokamai persi kelti per Kuršių marias dalys ati džiau. Leidimai jau pradėti keisti, nors senųjų galiojimas pratęstas iki šių metų kovo 9 d. Smiltynės perkėlos vadovo Da riaus Butvydo teigimu, lyginant 2010 ir 2011 metų paskutinį ket virtį, nemokamų kelionių srautas sumažėjo. „Baigėsi „naftininkų“, tai yra tų asmenų, kurie Kaliningrado sri
tyje pirkdavo pigesnius degalus ir gabendavo juos atgal, kelionės. Jie keltais per Kuršių marias nuo lat kursavo nemokamai, nes turė jo tokius leidimus. Sugriežtinus valstybės sienos kirtimo kontro
Darius Butvydas:
Neringos savivaldy bė inicijavo keletą bylų dėl melagingos gyvenamosios vietos deklaravimo. Mažėja: Smiltynės perkėlos bendrovė griežtina nemokamas keliones per Kuršių marias.
lę jų srautas sumažėjo. Maža to, Neringos savivaldybė inicijavo ke letą bylų dėl melagingos gyvena mosios vietos deklaravimo. Šie asmenys irgi naudodavosi nemo kamais keltų leidimais“, – tvirti no D.Butvydas.
Leidimai nemokamai keltis keltu išduodami tik asmenims, deklara vusiems gyvenamąją vietą Nerin goje ar turintiems savivaldybės te ritorijoje registruotą buveinę. Šiemet, siekiant užkirsti kelią galimam kortelių perdavimui ki
tiems asmenims, įvesta naujovė. „Išduodant leidimus, gyventojai bus nufotografuoti Neringos savival dybėje. Tad pagal nuotrauką Smil tynės perkėlos bendrovės kasininkės galės identifik uoti, ar tikrai tam as meniui priklauso leidimas“, – pasa
Vytauto Petriko nuotr.
kojo D.Butvydas. Pernai per Kuršių marias perkeltas rekordinis skaičius automobilių. „608 tūkst. mašinų per metus. Tai didžiausi skaičiai per visą bendrovės gyvavimo istoriją, ir 5 proc. daugiau nei 2010 metais“, – džiaugėsi D.Butvydas.
5
trečiadienis, sausio 18, 2012
miestas
Parodai neturi pinigų Klaipėdos savivaldybė svarstys galimybę pristatyti miestą parodoje „EXPO 2012“, vyksiančioje Pietų Korėjoje, Yeosu mies te, kur savo paviljoną turės Lietuva. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dalyvauti renginyje Klaipėdą pa kvietė Aplinkos ministerija. Pa roda „EXPO 2012“ , kurios tema „Gyvieji vandenynai ir pakrantė“, Pietų Korėjoje Yeosu mieste vyks nuo gegužės 12 iki rugpjūčio 22 d. Joje dalyvaus 106 valstybės ir 100 tarptautinių organizacijų. „EXPO“ parodose apsilanko apie 8 mln. žmonių, Lietuvos paviljone – apie milijoną. Pietų Korėjoje vyksiančioje pa rodoje Lietuvos paviljonas atrodys kaip gintaras, o į jį įėję žmonės pa sijus kaip inkliuzai. Taip siekiama sudominti lankytojus. Čia siūloma prisistatyti ir Klai pėdai. Jos organizuojamiems ren giniams būtų skirta savaitė. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas vylėsi, kad parodoje pa vyks dalyvauti. „Neįsivaizduoju Lietuvos paro doje, kurios tema apie vandeny nus, be Klaipėdos. Uostas turėtų būti pagrindiniu akcentu“, – pa brėžė V.Grubliauskas. Klaipėdos savivaldybės Investi cijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė,
kad pinigų dalyvavimui parodoje nėra numatyta. „Šiandien nepasakysime, ar vyk sime. Turime perkratyti lėšas. Jei jų
Vytautas Grubliauskas:
Neįsivaizduoju Lie tuvos parodoje, ku rios tema apie vande nynus, be Klaipėdos. Uostas turėtų būti pa grindiniu akcentu. atrasime, galėsime vykti. Gal lėšų pritrauksime iš šalies. Aišku tik tiek, kad vieni pristatymo nega lėsime surengti. Galime jungtis su
universitetu, uostu ar Jūrų muzie jumi“, – komentavo R.Zulcas. Pinigų parodai nėra numatęs nė uostas. Jų neturi ir Jūrų muziejus. Aplinkos ministerijos Visuome nės informavimo ir švietimo sky riaus vedėjas Romas Jankauskas tvirtino, jog didžiausios išlaidos susijusios su kelione. Apmokėti jų visiems nėra galimybių. „Gal kas kokį eksponatą ga li siųsti į parodą. Gal jau yra pa ruoštos medžiagos, kurią galima panaudoti. Ruoštis reikia mini maliai. Apmokėti visiems ke lionės negalime“, – išeitis siūlė R.Jankauskas. Dalyvavimo parodoje biudžetas siekia 4,2 mln. litų. Iš jų kultūrinei programai numatyta apie 300 tūkst. litų. Kelionė į parodą Pietų Korėjoje ir pragyvenimas vienam žmogui at sieitų apie 5–6 tūkst. litų. Nepaisant to, ar Lietuvos uos tamiestis bus pristatytas parodo je, kai kurie klaipėdiečiai tikrai da lyvaus reprezentuojant mūsų šalį ir miestą. Norima, kad per Lietu vos pristatymą šoktų ansamblis „Žuvėdra“. Menininkas Vytautas Karčiauskas turėtų sukurti gyva tės formos žiedą iš gintaro, stiklo ir metalo.
Jausmas: teigiama, jog į Lietuvos paviljono, kuris primena gintarą, vi
dų įėję parodos lankytojai pasijus lyg inkliuzai.
BFL nuotr.
JAU PASIŪLYTOS ŠIOS MOTERYS: ■ Agnė Bilotaitė – Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovoja su korupcija, aktyviai dirba su jaunimu, padeda ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuoja pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. ■ Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. ■ Natalja Istomina – slaugos mokslo daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. ■ Gražina Juodytė – žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji vienintelė mūsų miesto žurnalistė, apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. ■ Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. ■ Teresė Karpavičiūtė – gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. ■ Tamara Lochankina – „SVIATLIAČIOK“ mokyklos direktorė, už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „SVIATLIAČIOK“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. ■ Jolanta Norkienė – visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. ■ Irina Novikova, trenerė, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ įkūrėja, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. ■ Janina Priluckienė – Jūrininkų ligoninės nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą. ■ Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. ■ Virginija Vazbienė – Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, bet labai gerbiama daktarė. ■ Dalia Žukienė – visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą. Kandidates iki sausio 20 d. galite siūlyti: portale www.kl.lt, e. paštu klaipediete@kl.lt, siųsti arba atnešti laiškus į redakciją adresu: Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.
6
trečiadienis, sausio 18, 2012
nuomonės
Iš kur ta savižudiška elgsena?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vietoj kultūros – antikultūra Kęstutis Neverauskas
D
id žiuos iuos e šal ies miest uos e vien as po kito išaugo krūva prekybos centr ų, ku riuose įsik ūrė kino teatr ų. Kaip ir viskas šiuolaik in iame pasau lyje, kinas taip pat tapo preke, pat iek iama ant vieno konveje rio šal ia maisto, drabuž ių ir bui ties prek ių. Greitojo vartojimo produktu tam pa ir kino teatrų tinklams priklau santys filmų mėgėjų centrai. Likę
Ilgainiui tapo įprasta tokiuose kino teatruo se ieškoti kitokio kino, taip pat kaip ir turgu je ar mažose krautu vėlėse ieškoti kitokio maisto. kino teatrai tampa egzot ika. Dar juos galima pavadinti kovotojais su sistema. Ilgain iui tap o įprast a tok iuose kino teatr uose ieškot i kitok io ki no, taip pat kaip ir turguje ar ma žose krautuvėlėse ieškoti kitok io maisto. Sveikesn io arba gurma niško. Žod žiu, tok io, kuris skirtas ne masėms. Anksčiau prekybos centrų nebu vo. Nebuvo ir kino teatr ų tinklų. Kiekvienas kino teatras turėjo sa vo pavadinimą. Tok io individua lumo, kuris byloja apie sovietme čio antikapital istinę politiką. Ge roji jų pusė – išskirtinumas. Sov ietmeč iu veikę kino teatrai skirtingai baigė savo dienas. Kai kurie jų mirė tyl ia natūralia mir timi, o kiti buvo numarinti su di del iu atgarsiu. Tok io lik imo su laukė did žiausią kino salę sost i nėje turėjusi „Lietuva“. Jau septin ti metai, kai nebeveik ia šis legen dinis kino teatras. Reg is, kiekvie nas miestas tur i savo kino teatrą – širdies skausmą. Toks Klaip ėdoj e buvo „Vaid i la“. Daugel is vyresn ių ar vidu tin io amž iaus klaipėd iečių pui
kiai pris imena, kaip „Bilduko“ link nusdriekdavo žiūrov ų ei lės prie kasų. Prie „Lietuvos“ kasų, ypač per le gendinį festivalį „Kino pavasaris“, taip pat driekdavosi eilės. Kultū ros brangintojams tai buvo proga atsibelsti į Vilnių. Uždarius kino teatrą pagal inves tuotojų sumanymą, kur is vėl iau buvo pag rįstas detaliuoju planu, šioje vietoje turėjo atsirast i pro jektas, pavad intas „Rojaus apar tamentais“. Vis dėlto kel ių žmo nių iniciat yva teismui paduotas skundas sustabdė projekto įgy vendinimą. Sost inės senam iest yje stov int is did žiul is pas tat as per keler ius metus netapo nei griuvėsių krū va, nei bet kok iu nauju stat in iu, kur io galėjo baim int is šiuo skly pu susir ūpinę viln iečiai. Iš pra džių tai buvo tiesiog uždar ytas kino teatras, dėl kur io did žiajai dal iai jį mėg usių viln iečių buvo paprasč iausiai gaila ar apmau du. Vėl iau tai tapo apleista vie ta, kok ių gal ima rast i kiekv iena me mieste. Dar vėl iau „Liet uvos“ lang uose atsirado plakatai, kur iuose vaiz duojama, kad jau 2009-aisiais to je vietoje bus naujas kino centras. Tok ios afišos 2012-aisiais atrodo net nebejuok ingai. Panaš ių už rašų būtų galima tikėtis ir ant na cional in io stad iono. Taip pama žu „Lietuva“ iš kultūros lopšio ta po antikultūros centru – apleista vieta, kurios prieigose dvok ia. Per tą laiką bankr utavo įmonė, ket inusi vykdyt i nek ilnojamo jo turto projektą šiame sklype. Jį perėmus iai bankrot ą adm i nistr uojanč iai bendrovei ket virtą kartą nepav yksta to skly po parduot i. Šią savaitę buvo patenk int as anksč iau minėt ą skundą pateik usių žmon ių pra šymas jį atsiimti. Vienas aktyvių „Lietuvos“ gynėjų nuo žurnal is tų atsir ibojo vienu žod žiu: „Ne komentuosiu.“ Vadinasi, savivaldybės patvirtin tas detalusis planas lieka gal iot i. Jį norėjusi įgyvendinti bendrovė – bankr utav usi, sklypo parduot i iki šiol nesisekė. Ar uždegta ža lia šviesa detal iajam planui įgy vend int i paskat ins sus idomėji mą šiuo sklypu? Jeig u taip – kas vis dėlto išk ils vietoj „Liet uvos“ ir ar tai pateisins visos šal ies vi suomenės lūkesčius? Klausimas tampa atviras. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Jau šiandien aišku ir tai, kad tas realios si tuacijos ignoravimas gali sukelti dar vie ną statybos įmonių bankrotų bangą.
Pavyzdžiui, rajone prie Universite tinės ligoninės kyla dar vienas, o gal du daugiaaukščiai namai, nors ša
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Kiemuose reikia dėžių su smėliu
Baltijos prospekte labai slidūs kie mai. Kodėl negali ten pastatyti dė žės su smėliu? Tuomet kiemsargiai galėtų kiemų nevalyti. Gyventojai patys pasibarstytų. Kreipiausi į sa vivaldybę, namų valdas, bet jokios naudos. Pabarstytume ir nebū tų slidu. Mano dukra dirba ligoni nės traumatologijos skyriuje. Pilna ligoninė žmonių, kuriems lūžusios rankos, kojos. Ji net man patarė nie kur neiti iš namų. Mes patys kieme šiukšles susirenkame. Tai galėtų ir smėlio dėžių pastatyti. Marytė
Galėtų dirbti, o ne dejuoti
Dienraščio „Klaipėda“ rubriko je „Karštas telefonas“ (2011 01 17) kažkokia boba, pasivadinusi klaipė diete, tvirtino, kad pensininkai mo ka tik dejuoti, nors turi butus. O kas mums davė tuos butus? Išdirbau 53 metus. Taip ir užsidirbau butą. Dabar esu pensininkė ir vis tiek tebedirbu. Jaunos merginos prisidirba vaikų ir augina užpakalį metų metus, kad tik nereikėtų dirbti. Pirma – vieną, pa skui – kitą. O vėliau iš balkono vai
Andriaus Deltuvos karikatūra
lia stovi tik ką pastatytasis, kuria me butai dar neišparduoti. Šalia šio kvartalo yra neįrengti ir užkonser vuoti dar keli namai, kuriuose esan čius butus taip pat kažkam teks nelai mė pardavinėti. Nauji daugiabučiai namai dygsta ir Tauralaukyje, žadama statyti miesto centre, nors čia taip pat yra daugybė neparduotų butų. Žodžiu, statybų sektoriaus atsto vų realios situacijos ignoravimas prives prie visiško butų pertekliaus Klaipėdoje. Iš to tik išloš gyvento jai, kurie gali tikėtis būsto pigi
mo. Tai, žinoma, šviesioji šio rei kalo pusė. Bet jau šiandien aišku ir tai, kad tas realios situacijos igno ravimas gali sukelti dar vieną sta tybos įmonių bankrotų bangą, nes statybų išlaidos gali tapti didesnės už gausimas pajamas tada, kai įsi bėgės euro zonos krizė, kurios aki vaizdų įsibėgėjimą dabar stebime. Neatsakingas statybos įmonių po žiūris į rinkos plėtrą, instinktyvi, o ne apgalvota elgsena rinkoje vėl nusmukdys statybų sektorių uos tamiestyje.
kus prižiūri ir brendį siurbia. Kodėl jos dirbti neina? Mes mažus vai kus atiduodavome į lopšelį ar auk lę samdydavome ir dirbti eidavome. Tad nereikia tvirtinti, kad pensinin kai dejuoja. Gal kiti, kurie gauna ma žą pensiją, ir dejuoja. Tegul jaunimas pirmiau užsidirba, o paskui vaikų prisidirba. Vaikus ir mes sunkiai au ginome. Ir bendrabučiuose gyveno me, ir butus nuomojomės.
mo gyventojų nusprendė, kad laip tinių šildyti nereikia. Kur logika, juk butų sienos įšąla ir pelija. O ir šildy mo sąnaudos nė kiek nesumažėjo.
Gražina
Gaila išterliotos skulptūros
Anądien išsiruošiau į senąjį turgų ir net nustėrau. Žiūriu – „Neringos“ skulptūra nuterliota vos ne nuo gal vos iki kojų. Stovėjo daug metų, nie kam neužkliuvo, o dabar kažkam na gai panižo. Vandalizmas, ir tiek. Aš jau nekalbu apie tai, kad kur bedursi, vis kokio nors pastato siena nuter liota. Akivaizdu, kad suaugę žmonės tokiais niekais neužsiima, bus kokių pienburnių darbas. Nesuprantu, negi niekas negali tų vandalų pažaboti? Jadvyga
Šalta laiptinė
Esu skaitęs, kad daugiabučių laip tinėse pagal higienos reikalavimus temperatūra šildymo sezono me tu turi būti ne žemesnė nei 16 laips nių. Gyvenu Šilutės pl. 22 name, tai ten, pasirodo, daugiau nei pusė na
Regimantas Alionis
Andrejus
Amžini prekeiviai
Susidaro įspūdis, kad prie buvu sio „Juodkrantės“ prekybos cent ro kontrabandiniais rūkalais ir gal net narkotikais prekiaujančius čigo nus palaiko policija. Daugybę metų tas pats. Rytą vakarą, kol veikia par duotuvė, turi brautis pro tuos rūka lų siūlytojus. Ir jų niekas nesutram do. Gal kas nors galėtų padėti? Laima
Paminklą pastatė ne vietoje
Smagu, kad Klaipėdoje norima pa gerbti miestui nusipelniusius žmo nes. Jurgiui Zauerveinui Liepų gat vėje pastatytas bareljefas. Tačiau jis užkištas už laiptų. Visiškai nematyti. Pats gyvenu senamiestyje. Teko ilgai ieškoti, kol radau. Tai visiška nepa garba žmogui. Geriau jau išvis nesta tyti paminklų, jei jau taip. Yra graži J.Zauerveino gatvė. Kodėl pamink lo šiam žmogui negalima pastaty ti J.Zauerveino ir S.Daukanto gatvių sankirtoje? Ten graži erdvė, pastatai. Dabar paminklas kaip numestas. Antanas Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
T
ai, kad mūsų verslininkai, vi siškai neatsižvelgdami į rea lią situaciją rinkoje, vėl bea todairiškai plečia statybų sektorių Klaipėdoje, pirmiausia yra savižudybė jiems patiems. Dabar nekilnojamojo turto kai nos ir taip apie 45 proc. yra smuku sios dėl jo pertekliaus dar nuo vadi namųjų prieškrizinių laikų. Be to, rinką papildė ir dabar papil do iš skolininkų paimamas būstas. Bankai įsteigė net savo NT bend roves, kurios užsiima to gerokai at pigusio turto realizacija. Pasiūla ir šiandien aiškiai viršija paklausą. Tačiau šie požymiai visiškai nejau dina statybų sektoriaus verslininkų. Jie toliau stato naujus namus ir aki vaizdžiai ignoruoja tai, kad dar prieš keletą metų pastatytų NT objektų nė ra pardavę ir kažin ar greitai parduos.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 200. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, sausio 18, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Savo darbe klaidų nemato
Dėl mokslo – du projektai Stasys Gudavičius Seimas jau šį ketvirtadienį ypa tingos skubos tvarka balsuos dėl valdančiosios koalicijos pa rengtų įstatymo dėl aukštojo mokslo reformos pataisų. Tam vakar pritarė dauguma į neei linę Seimo sesiją susirinkusių parlamentarų.
„Snoro“ bankroto istorijoje viską reikėjo daryti taip, kaip ir buvo padaryta. Va kar iš Seimo tribūnos tuo parlamentarus tikino Lietuvos banko valdybos pirminin kas Vitas Vasiliauskas. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pakartojo įvykių chronologiją
Antradienį neeilinėje Seimo se sijoje kalbėdamas centrinio ban ko vadovas V.Vasiliauskas pateikė informaciją, kaip vyko „Sno ro“ banko priežiūra, kodėl per nai lapkritį valdžia priėmė spren dimą sustabdyti banko veiklą, nacionalizuoti jį ir pradėti bank roto bylą. Atsakyta ir į klausimus dėl parinktam laikinajam komer cinio banko administratoriui nu statytos daugiatūkstantinės algos. „Neretai girdžiu ir pats sau už duodu klausimą – ką šiomis aplin kybėmis būčiau daręs kitaip? Galiu atsakyti tiesiai ir atvirai – nieko! Tikrai nieko nedaryčiau kitaip. El gesį ir sprendimus diktavo situaci ja. Tą patį siūlyčiau Lietuvos banko valdybai, tą patį – Vyriausybei“, – pabrėžė V.Vasiliauskas, prieš tai pa teikęs visą „Snoro“ bankroto proce so chronologiją. Anot jo, 2004–2011 m. buvo išnaudotos visos teisės ak tuose numatytos poveikio „Snorui“ priemonės. „Bet rezultatas – nepa tenkinamas. Kraštutinė priemonė tapo neišvengiama“, – pabrėžė centrinio banko vadovas. „Ekonominis priimto sprendimo pagrindimas pradėti bankroto pro cedūrą – faktinis banko nemoku mas. Teisinis pagrindimas – galio jantys teisės aktai“, – pabrėžė jis. V.Vasiliauskas paaiškino, kodėl laikinuoju „Snoro“ administrato riumi buvo paskirtas ne Lietuvos pareigūnas, o tarptautinės bend rovės atstovas Simonas Freak ley. „Negalėjome skirti su Lietu vos banku susijusio asmens, nes pagal įstatymą laikinasis admi nistratorius turėjo būti nepriklau somas, tai yra ne Lietuvos banko darbuotojas. Kitos priežastys – pasirinkto administratoriaus pa tikimumas nekėlė abejonių, pa tirtis irgi, taip pat reputacija“, – teigė centrinio banko valdytojas.
Išleido per 17 mln. litų
V.Vasiliauskas Seimo nariams at skleidė visą sąmatą, susijusią su S.Freakley alga ir kitomis išlaido mis. „Laikinojo administratoriaus atlygis – 140 tūkst. eurų, jam taip pat buvo nustatyta galimybė sam dytis ekspertus, konsultantus, ir tai buvo padaryta. Kas tie konsul tantai? Tai tarptautinės bendrovės, turinčios patirties verslo, ban kų veiklos konsultavimo, bankro to, audito, teisiniais klausimais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Iki šios dienos patirtos admi nistravimo išlaidos – 17,5 mln. li tų. Tai atlyginimas laikinajam ad ministratoriui, jo samdytiems konsultantams, administracinės ir organizacinės išlaidos, skirtos ren giantis bankroto procedūroms, ir kitos“, – pabrėžė jis. „Ta 60 mln. litų suma, kuri ir gi kartais minima viešai, yra vir šutinė galimų išlaidų riba per tris mėnesius – atlygis administrato riaus komandai ir samdomiems konsultantams, banko darbuoto
Vitas Vasiliauskas:
Elgesį ir sprendimus diktavo situacija. Vėl tą patį siūlyčiau Lie tuvos banko valdybai, tą patį – Vyriausybei. jams ir taip toliau. Bet šių galimų išlaidų būtinumą įvertins kredito riai“, – pasakojo V.Vasiliauskas. Anot jo, už liūdnai pagarsėjusio amerikiečių banko „Lehman Brothers“ bankroto administravimą per pirmus keturis mėnesius bu vo sumokėta daugiau kaip 24 mln. JAV dolerių, tai yra daugiau kaip 60 mln. litų. „Ir bankroto procesas dar nebaigtas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Kantrybė: V.Vasiliauskas Seime vakar parlamentarams rodė ir skaid
res, ir atsakinėjo į jų klausimus.
Rastas ir dingęs turtas
Pasak V.Vasiliausko, jeigu nebūtų buvę imtasi priemonių arba bū tų imtasi pavienių priemonių, o ne iškart kraštutinių, tai galėjo atvesti prie kur kas didesnių nuostolių kre ditoriams. „Dabar banko, kuriam taikoma bankroto procedūra, tikslas – užtikrinti kuo didesnę parduoda mo turto vertę, kad būtų kuo geriau patenkinti kreditorių reikalavimai“, – sakė centrinio banko valdytojas. Jis patikino, kad „jau rasta ir identifikuota, kur yra 2,3 mlrd. litų vertės banko turto“: apie 1 mlrd. litų pervesta į įvairias pri vač ias sąskaitas, daug iau kaip 500 mln. litų – į sąskaitas ofšo rinėse zonose, daugiau kaip 700 mln. litų – į įvairių bendrovių, susijusių su buvusiais banko sa vininkais, sąskaitas. „Imtasi teisinių priemonių, sie kiant apsaugoti išskirstytą turtą. Jis identifikuotas ir dabar imtasi priemonių, kaip tą turtą sugrąžin ti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas. Lietuvos banko valdybos pirmi ninkas džiaugėsi, kad nei žiniask laida, nei visuomenė po „Snoro“ istorijos nepasidavė panikai. Be to, išsaugotas komercinių bankų sta bilumas. V.Vasiliauskas informavo, kad nuo praėjusių metų lapkričio vi durio, kai „Snoras“ paskelbtas ne
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
mokiu, indėlininkų Lietuvos komer ciniuose bankuose yra padaugėję 9 proc. Tai sudaro apie 3 mlrd. litų. Polemizavo iš tribūnos
Seimo nariai turėjo galimybę už duoti klausimų V.Vasiliauskui. Da lis parlamentarų piktai replikavo į jo kalbą ir atsakymus, todėl Lie tuvos banko valdybos pirmininkas dar stovėdamas Seimo tribūnoje ne kartą buvo priverstas polemizuoti su tautos išrinktaisiais. V.Vasiliauskas kelis kartus pakar tojo, kad Lietuvos banko atstovas pagal galiojančius įstatymus negalė jo tapti „Snoro“ laikinuoju admi nistratoriumi, todėl reikėjo skubiai samdytis tarptautinį specialistą. Pasakodamas apie galbūt nusikals tamas buvusių „Snoro“ savininkų veikas Lietuvos banko valdybos pir mininkas paminėjo, kad dar praėjusią vasarą buvo gauta gana daug nerimą keliančių signalų, o juos patvirtino rudenį vykusi šio komercinio ban ko inspekcija. Ji lapkričio vidury je baigėsi pasiūlymu stabdyti jo vei klą, ir tai buvo padaryta. Paklaustas apie viso „Snoro“ turimo turto pa naudojimą, V.Vasiliauskas atsakė: „Visas turtas, be abejo, yra bankro to masė ir visas turtas eis kreditorių reikalavimams įgyvendinti. Tas tur tas taps paskolų portfeliu.“
Pirmą etapą įveikė Seimas vos vieno balso skirtumu pri tarė opoz icijos pasiū lymui sudar y ti laik inąją kom isiją, kur i tirtų „Sno ro“ bankroto aplinkybes. Bet galutinis balsavimas dėl jos sudarymo dar vyks ketvirtadienį. Už tokį Seim o opoz ic ij os lyd er io Tvarkos ir teis ing um o frakc ij os se niūn o Val ent in o Maz ur on io antr a dienį pat eiktą pas iū lymą bals av o 59 Seim o nar iai iš 117 dal yv av u sių bals uoj ant. Prieš buv o 24, sus i laikė 34 parl am ent ar ai. V.Maz uro nis antr ad ienį pak artot in ai pateikė
nut ar imą, kur iuo siūl om a sud ar y ti Seimo laik inąją tyr imo kom is iją dėl Liet uvoj e veik ianč ių kom erc i nių bankų priež iūros efekt yv umo ir sit uac ij os likv iduoj am ame „Sno re“ išaišk in imo. Šį proj ektą savo pa raš ais parė mė 36 parlament arai, pri klaus ant ys opoz ic ij ai.
ti, pag al kok ius kriter ij us ir kok io mis sąlyg om is „Snor as“ laik in aj am ir nuol at in iam adm in istr ator iams ir jų kom andoms buvo nus tat yt as ir mok am as atlyg in im as, taip pat koks šio atlyg in imo dyd is.
„Ar nut rauk us vykdyt i vis us banko „Snoras“ įsip areigojimus nebuvo pa Kom is ij ai siūl om a išs iaišk int i, „ar dar yt a dar didesnė žal a banko „Sno gal ioj ant ys teisės akt ai bei Liet uvos ras“ kred itor iams bei pač iam ban banko vykdoma bankų priež iūra už kui „Snor as“?“ – taip pat klaus ia ko tikr in a bankų sistemos stab ilumą, mis ij os sud ar ymo inic iator iai. Tyr i pat ik imumą, efekt yv umą ir sau mo kom is ij ai siūlom a iš vis o ats ak y gumą“. Taip pat siūlom a pas idomė ti į 13 klaus imų.
Taisyti Mokslo ir studijų įsta tymą prireikė po to, kai gruodį Konstitucinis Teismas (KT) pa reiškė pastabų dėl kai kurių šio įstatymo straipsnių, numatan čių aukštojo mokslo reformą. KT paskelbus, kad Konstitu cijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų sudarymo, valdančio ji koalicija pasiūlė Seimo neei linei sesijai pataisas, kuriomis esminiai universiteto valdymo klausimai perduodami senatui, o studentų pasiekimai perskirs tant valstybės finansuojamas vietas vertinami po kiekvienų studijų metų. Pataisų inicia toriai siūlo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finan suojamos, po studijų metų ne tektų vadinamojo krepšelio, jei jo studijų rezultatų vidurkis bū tų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis. Švietimo ir mokslo minist ras Gintaras Steponavičius Sei mo nariams antradienį pristaty damas projektą sakė: „Siūlome pakeitimus tik tiems įstaty mo straipsniams, kuriems arba sprendimai yra akivaizdūs, arba kurie užpildo teisinį vakuumą po KT išvados. Rimtesnes pa taisas dėl aukštųjų mokyklų valdymo modelio būtų galima parengti ir svarstyti vėliau, kai sudaryta darbo grupė rastų ge riausius sprendimus.“ Opozicijos atstovų paklaus tas, ar nesirengia atsistatydin ti dėl KT išbrokuotos aukšto jo mokslo reformos, ministras atsakė neigiamai. „Jaučiu atsa komybę už darbus, kuriuos pra dėjau. Reikia pasiekti, kad bū tų vykdomos reformos, kurių aukštajame moksle nebuvo da roma porą dešimtmečių“, – sa kė G.Steponavičius. „Taip, klaidų buvo padary ta“, – pripažino jis. – Bet sis tema jau pastatyta ant tinkamų bėgių. Tuo ir reikėtų vadovautis prieš priimant bet kokius spren dimus dėl aukštojo mokslo per tvarkos.“ Opozicijoje esantys socialde mokratai neeilinei sesijai taip pat pasiūlė savo projektą. Jo pa teikimui pritarė dauguma parla mentarų. Opozicija siūlo susidariu sią situaciją spręsti laikinuo ju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universiteto tarybos funkcijos būtų perduotos iš akademinės bendruomenės su daromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studijuojantys pagal valstybės užsakymą ir turintys ne mažiau kaip 8 balų vidurkį. Jų pasieki mai būtų vertinami po kiekvie no semestro.
8
TrečiADIENIS, sausio 18, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2216 DB svaras sterlingų 1 4,1592 JAV doleris 1 2,7062 Kanados doleris 1 2,6716 Latvijos latas 1 4,9369 Lenkijos zlotas 10 7,8843 Norvegijos krona 10 4,5072 Rusijos rublis 100 8,5902 Šveicarijos frankas 1 2,8531
pokytis
–0,7792 % –0,4095 % –0,7773 % +0,0524 % +0,1887 % +0,9074 % +0,1645 % +0,4913 % –0,1749 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,61
2,39
„Apoil“
4,61
4,54
2,37
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,67 %
+1,66 %
5
Klientai bėgioja
Degalų kainos
Valiutų kursai
+1,68 %
100,12 dol. už 1 brl. 114,44 dol. už 1 brl.
Dėl numerio perkėlimo paslaugos pernai, su sumavus atėjusių ir išėjusių abonentų skai čių, daugėjo tik mobiliojo ryšio operatorės „Tele2“ abonentų, o kitų didžiųjų operato rių „Omnitel“ ir „Bitės“ klientų skaičius toliau mažėjo. „Tele2“ abonentų skaičius pernai pa gausėjo 13 890, „Omnitel“ sumažėjo 7075, „Bitės“ – 9068, kaip rodo migruojančių abo nentų duomenų bazę administruojančios bendrovės „Mano numeris“ duomenys.
proc.
– iki 330 mln. litų – pernai padidėjo šokolado rinkos vertė.
Vokiečiai A.Šemetą keikia nepelnytai? Komentaras
Europos Komisijos (EK) kuluaruose vykstant diskusijoms dėl norimų sugriež tinti prekių kilmės šalies nustatymo taisyklių, Vokieti jos žiniasklaidoje netrūksta pasipikti nimo, o strėlės kren ta į Lietuvos atstovo EK Algirdo Šemetos pusę.
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in inkų konfederaci jos Ekonom ikos ir finansų departamen to anal it ikas
P Priešas: neoficialiu pasvarstymu apie importuojamų prekių kilmės šalies nustatymo sugriežtinimą A.Šeme
ta Vokietijos eksportuotojams užmynė jautrią vietą.
Jolita Žvirblytė j.zvirblyte@diena.lt
Esą ES mokesčių ir muitų sąjun gos, audito ir kovos su sukčiavi mu komisaras A.Šemeta pasisakė už pataisas, kad etiketė „Paga minta Vokietijoje“ ant prekės bū tų klijuojama tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 45 proc. gaminio būtų pagaminta pačioje Vokietijoje. Iki šiol pagal ES taisykles kilmės šalimi buvo laikoma valstybė, ku rioje buvo atliktas paskutinis es minis prekės gamybos veiksmas. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu ga liojančias kilmės šalies ženklinimo taisykles prekių kilmės šalis gali būti Vokietija ar bet kuri kita šalis, nors 90 proc. jos pagaminta Kini joje, Tailande, JAV ar kur kitur. Kaip rašo Vokietijos žiniasklai dos priemonės „Spiegel“ ir „Die
Welt“, ES priėmus naujas taisykles pabrangtų Vokietijos automobilių, elektronikos, įrangos pramonės ga minama produkcija. Taip pareiškė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas Hansas Heinri chas Driftmannas. Dienraščiui susisiekus su EK na rio A.Šemetos biuru, atstovė ži niasklaidai Lina Rimkutė-Žičkė paaiškino, kad įvyko nesusiprati mas ir Vokietijos žiniasklaida esą visai be pagrindo puola lietuvį. „Noriu patikslinti, kad EK narys A.Šemeta nėra pateikęs jokio pa siūlymo, susijusio su „Pagaminta Vokietijoje“ ženklinimu. Painiava kilo kartu sudėjus dvi atskiras te mas: kilmės taisykles importuo jamoms prekėms iš ES nepriklau sančių šalių, kurios neturi nieko bendra su eksportuojamų prekių ženklinimu „Pagaminta Vokieti
joje“. Tai du skirtingi dalykai“, – sakė ji. Pasak L.Rimkytės-Žičkės, importuojamų prekių kilmės šalies nustatymo taisyklės yra svarbios ES apsaugai. „Tai antidempingo ir ko vos su sukčiavimu priemonė, ji taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi importo kvotų, statistikos taisyklių.
EK siekia, kad impor tuojamų prekių kil mės šalies taisyklės būtų taikomos vieno dai visose ES šalyse.
EK siekia, kad importuojamų pre kių kilmės šalies taisyklės būtų tai komos vienodai visose ES šalyse. Kilmės šalimi laikoma ta, kurio
„Shutterstock“ ir Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
je gaminys paskutinį kartą buvo „iš esmės pakeistas“, prieš jį importuo jant į ES“, – informavo L.RimkutėŽičkė. Jos teigimu, šia tema vyksta ekspertų diskusijos, tačiau esą po litiniu lygiu diskusijų šiuo klausimu nebuvo ir jokio konkretaus pasiūly mo EK narys A.Šemeta nėra pateikęs. Teigiama, kad artimiausiu metu A.Šemeta išsiųs oficialių laiką Vo kietijos ekonomikos ir technologijų ministrui Philippui Rösleriui. „Ekspertų diskusijų tikslas – kuo aiškiau ir nuosekliau reglamentuo ti importuojamų prekių kilmės ša lies nustatymą visoje ES. Skaidrios, nuosekliai taikomos taisyklės svar bios Europos įmonėms. Šių dis kusijų tema – ES importas, o ne prekės, kurios yra pagamintos Vo kietijoje arba kurioje kitoje valsty bėje narėje“, - trumpai dienraščiui pakomentavo A.Šemeta.
Prekės kilmės šalies įtaka vartotojams sios iš pramonės valst ybių, vartoto jui sukelia teig iamų asociacijų. Įtakos turi ir šal ies įvaizdis – jis veik ia varto tojo nuomonę tiek dėl jo vartojamų, tiek dėl visiškai naujų prekių. Taip pat Apie daugelį valstybių ir iš jų impor svarbus šalies, kaip tam tikros prekės tuojamų prek ių yra susiformavę tam kategor ijos gam intojos, įvaizd is. Pa vyzdž iui, var tikr i stereot ipai, totoj ui aišk u, kur ie veik ia kad kosm et i vartotojų elg ka ir vyn as – Papr ast ai įmonės į treč iąs ias šal is seną. tai Prancūz ija, perkel ia tik prekės gamybą, o atski Stereot ipai apie automobil iai ir ras jos dal is, centr inę buveinę išl ai šalį daugel iu at buit inė techn i ko istor inėj e, dažn iaus iai ger ai išs i vejų prik laus o ka – Vok iet ija, vysč ius ioj e valst ybėj e. Tai reišk ia, nuo jos ekonomi avalynė – Ita kad išl aikom a prekės ženklo kilmės nio išsiv yst ymo lija, telefonai – šal is. Ypač tai būding a ger ai žin o lyg io, todėl daž Suomija. miems tarpt aut in iams prekės ženk nai prekės, kilu Prekės kilmės šal is neab ejot in ai da ro įtaką vartotoj o pož iūr iui į prekę. Ji buvo prip ažįst am a kaip svarbus tarpt aut inės prek yb os veiksnys jau prieš šimtą metų. Tač iau tik vis ai ne sen iai pradėtas kreipt i dėmesys į tai, kad prekės kilmės šal is nebūtinai su tamp a su prekės ženklo kilmės šal i mi, o ši taip pat reikšm ing ai veik ia vartotojo pož iūrį.
lams. Vartotoj as daug el iu atvejų ži nomų prek ių ženklų prekes siej a su šių prek ių kilmės šal im i ir neatkrei pia dėmes io į tai, kur prekė iš tiesų pag am int a.
Kart ais pas it aiko atvejų, kai vartoto jai puik iai žino prekės gamyb os vie tą, tač iau jos nel aiko prekės ženk lo kilmės viet a. Pav yzdž iui, tam tik ri „Hondos“ automob il ių model iai, nors ir gam in am i JAV, daug umos vartotojų laikom i jap on išk ais auto mobil iais. Įdomu ir tai, kad kai ku riais atvej ais prekės ženklo kilmės šal im i vartotojo sąmonėj e gal i tapt i ne valst ybė, o reg ionas. Pav yzdž iui, „Švyt ur ys“ vartotojų sąmonėj e yra ne tik liet uv išk as alus, bet ir Klaipė dos krašto alus. Šaltinis: Indrė Pikturnienė, Daumantė Trei gytė, „Prekės kilmės šalies ir prekės ženklo kil mės šalies įtaka vartotojo požiūriui į prekę“, VGTU, 2009 m.
abendrav us su verslo aso ciacijomis Europoje paaiškė jo, kad Vokietijos žurnalistai neklydo ir viską suprato tei singai. Esmė tokia, kad pagal šiuo me tu galiojančias importuojamų prekių kilmės šalies nustatymo taisykles, jei gu paskut inė reikšm inga produkto transformacija atl iekama tam tikro je šalyje, tai ta šalis gali drąsiai uždė ti etiketę „Pagaminta Vokietijoje“ arba „Pagaminta Lietuvoje“. Pagal naujai rengiamas taisykles, jeigu produkto didžiausią vertę sudaro de talė, pvz., kokio nors vokiško automobi lio variklis pagamintas Brazilijoje ir va riklio vertė sudaro 60 proc. automobilio vertės, ant tokio gaminio reiks nurodyti tos brangiausios detalės kilmės šalį. Europos verslo asociacijų pozicija to kia, kad tok ių taisyklių tikslas turėtų būti muit inės procedūrų supaprast i nimas, verslo sąnaudų maž inimas, o ne priešingai, kaip nor ima padar yt i šiuo metu. Šios taisyklės taip pat padidins vers lo biurokratinę naštą, nes kiekvienas gam intojas turės vest i apskaitą, kur kokia detalė pagaminta. Tokią biurok rat inę dok umentaciją turės vest i ne tik gamintojai, bet ir sudedamųjų da lių tiekėjai. Galiausiai dėl padidėjusios biurokratinės naštos gali išaugti galu tinė produkto kaina. Natūralu, kad jeigu išaugs galutinė pro dukto kaina, Europos eksportuotojai praras konkurencingumą ir tai turės neigiamos įtakos ES ekonomikai. ES ekonomikos plėtra tiesiogiai priklauso nuo eksportuojančios pramonės. To dėl lėtinti ekonomikos procesą tokiomis dirbtinėmis priemonėmis yra žalinga. Reikia suprasti vieną dalyką, kad Vo kietija yra labai nuo eksporto priklau santi šalis, eksportas sudaro 50 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP). O Liet uvos eksport uotojai labai pri klausomi nuo Vokietijos, nes pernai ši šalis buvo didžiausia Lietuvos preky bos partnerė. Jeigu nukentės Vokieti jos eksportuotojai, nukentės ir Lietu vos ekonominė padėtis. Europos verslo pozicija tokia, kad EK turi laikytis dabar galiojančių taisyk lių, bent jau iki tol, kol jos nebus harmo nizuotos pasaulio prekybos organiza cijos lygmeniu. Artimiausiu metu specialus Europos verslo asociacijų raštas tur i pasiekt i ES komisarą Algirdą Šemetą.
9
trečiadienis, sausio 18, 2012
užribis
Konsulas liko be mašinos
Pagalba: pranešimo apie nelaimę sulaukta pirmadienio pavakarę. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Medikų rankose – išgelbėti vaikai Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Abu tvenkinyje skendę berniukai atsidūrė medikų rankose. Vieno jų būklė vis dar išlieka sudėtinga.
Pirmadienį tvenkinyje įlūžę nė dešimties metų neturintys vaikai greitosios pagalbos medikų buvo nuvežti į ligoninę. Į gydytojų rankas pirmasis pateko sunkesnės būklės vaikas, kurį iš van dens ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. Toliau nuo kranto nuėjęs berniukas jau buvo paniręs po vandeniu. Į krantą išneštas vaikas buvo kri tinės būklės. Dėl jo gyvybės kovo jo greitosios pagalbos medikai ir li goninės reanimatologai. Didelėmis pastangomis berniuko širdies veik la buvo atkurta. Vakar vaikas toliau buvo gydomas ligoninėje, reanima cijos skyriuje.
Medikai nesiima svarstyti, kaip toliau keisis vaiko sveikatos būk lė. Mat kiekviena situacija yra in dividuali. Praeivio išgelbėtas kitas berniu kas iš pradžių buvo išleistas namo. Tačiau netrukus jam taip pat bu vo iškviesta greitoji medicinos pa galba. Mažametis, kaip ir jo draugas, taip pat buvo paguldytas į reani macijos skyrių. Vaikas buvo labai sušalęs. Suteikus reikiamą pagalbą, ki tą dieną berniuko būklė pagerė jo. Nelikus grėsmės jo gyvybei, jis perkeltas į kitą skyrių. Berniu ko sveikatos būklę ir toliau stebės medikai. Pirmadienio pavakarę netoli sta čiatikių cerkvės Smiltelės gatvėje esančiame tvenkinyje įlūžo du vai kai. Silpnas ledas neatlaikė berniu kų, norėjusių pasiimti kamuolį.
Palangoje siautėjan tiems mašinų va gims visiškai ne svarbu, kokio ran go yra jų aukos. Lie tuvos generalinis konsulas Kaliningra de Vaclavas Stanke vičius kurorte nete ko prieš kelis mėne sius jam skirto nau jutėlio, brangaus tar nybinio automobilio.
Praradimas: V.Stankevičius neilgai tepasidžiaugė nauju visureigiu. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Apie įvykį nusikaltimą tiriančių pareigūnų prašyta neskelbti, tačiau žinia vis tiek išplito. Vis dėlto nei Palangos, nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai plačiau šio nusikaltimo nekomentuoja. Žinoma tik tiek, kad naujutė lio Užsienio reikalų ministerijai priklausančio visureigio, kuriuo naudojosi Palangoje gyvenan
tis V.Stankevičius, pasigesta pir madienio rytą. Policijos žiniomis, mašina buvo palikta užrakinta su įjungta signalizacija. Kurorto policijos viršininkas Al vydas Katkauskas teigė, jog apie nusikaltimą viešai neskelbta tam, kad nebūtų pakenkta tyrimui. Pirmąją dieną buvo tikslinama automobilio kaina, kurios ir vakar Užsienio reikalų ministerija, pir kusi mašiną, dar nebuvo pranešu si. Manoma, kad automobilis gali kainuoti apie 100 tūkst. litų.
Be to, aiškintasi, kada tiksliai automobilis pastatytas J.Simpso no gatvėje, kur gyvena V.Stanke vičius. Rusiškais valstybiniais numeriais pažymėtą automobilį konsulas pa statė savo namo kieme sekmadienį vakare. Vartai buvo užrakinti kaba mąja spyna, kurią vagys nukirpo. Šeimininkai nepajuto, kada iš kiemo išriedėjo pernai pagamin tas visureigis. Ikiteisminį tyrimą atlieka Palangos policijos komisa riato pareigūnai.
Galvosūkis teismui: susituokę ar ne? Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kaip sudėtinga tirti smurto šeimo se atvejus, iliustruoja trečią kartą teisme nagrinėjama byla, kurioje aiškinamasi sunkaus moters su žalojimo aplinkybės. Sutuoktiniais savęs nebelaiko
Nuostoliai: sugedęs dujinis šildytuvas įplieskė gaisrą kirpykloje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dujų balionai kėlė pavojų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Netvarkingi dujiniai šildytuvai antradienį sukėlė ant kojų ugnia gesius Klaipėdoje ir Kretingoje.
Vakar uostamiestyje 14.41 val. pra nešta apie gaisrą Šilutės plente 62 name esančioje kirpykloje. Čia pagalbinės patalpos buvo šil domos dujiniu šildytuvu. Sugedu si žarnelė praleido dujas ir jos užsi liepsnojo. Kirpyklos savininkė bandė gesinti liepsną ir apdegė pirštą. Grei
tosios pagalbos medikai suteikė jai pirmąją pagalbą. Nukentėjusioji į li goninę nevyko. Nuo liepsnos išdu žo stiklinė pertvara, apdegė medinės durys, aprūko patalpos. Ugniagesiai tuo metu buvo neto liese, tad spėjo nuslopinti ugnį, kol ji nespėjo išplisti. Apdegusias du ris teko iškelti iš vyrių. Vakar panašus įvykis atsitiko ir Kretingoje. Gyvenamajame name žmonės pajuto, kad iš dujų baliono veržiasi dujos. Ugniagesiai atjun gė balioną, išnešė jį į lauką ir lau kė, kol išeis visos dujos.
Kas vienas kitam yra Tarasas ir La risa Melnikai, kas ir kaip sužeidė šią moterį, kodėl ji kaltę verčia vyrui – šiuos ir dar daugelį kitų klausimų bando aiškintis Klaipėdos apygar dos teismas. Byla gula ant trečio teisėjo stalo, tačiau situacija nuo to nė kiek neaiškėja. 2009 m. spalio pabaigoje Kin tuose gyvenanti L.Melnik pateko į ligoninę. Moteris vos išliko gy va. Jos galvoje trūko arterija, krau jas užliejo smegenis. Medikai tikino, kad komplikacijų kilo moteriai sumušus galvą kumš čiais arba sutrenkus į sieną. Pradėję tirti įvykio aplinkybes pareigūnai apklausė visą būrį žmo nių, kurie kalbėjo apie abu Melni kus skirtingai, bet nė vienas jų pats nematė konflikto. Prieš daug metų susituokę ir dukros susilaukę Larisa ir Tarasas seniai nebegyvena drau ge. Nors abu tikino, kad ištuoka neįforminta, tačiau sutuoktiniais vienas kito Melnikai nebelaiko. Trukdė klausytis koncerto
2009 m. spalio 18 d. T.Melnikas apsilankė pas buvusią žmoną, kuri gyvena su sūnumi ir prižiūri anūką. Melnikai išgėrė, o kitą dieną degti ne taisė sveikatą. Dar po kelių dienų moteris pate ko į ligoninę. Jos draugės pasakojo
Painiava: ar Melnikai yra sutuoktiniai ir ar vyras tikrai mušė moterį,
ar jis turi atlyginti jai patirtą žalą, vis dar aiškinasi teismai.
iš bičiulės girdėjusios, kad ši buvu sio vyro buvo tampoma už plaukų ir trankoma galva į krosnį.
Triukšmą bute gir dėjo kaimynė. Ta čiau moteris tik pasigarsino televi zorių, kad riksmai netrukdytų jai mė gautis pageidavimų koncertu. Vyras neigė kaltę ir tikino jos ne skriaudęs. Net jei girtas būdamas būtų užgavęs, tai būtų prisiminęs, tačiau vienintelis jo atmintyje įstri gęs vaizdas – iš lovos iškritusi Lari sa. Triukšmą bute girdėjo ir kaimy nė. Tačiau tai nebuvo jokia naujiena, tad moteris tik pasigarsino televizo rių, kad riksmai netrukdytų jai mė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
gautis pageidavimų koncertu. Tiesa, apie šeimos konfliktą kaimynystėje ji pranešė policijai, tačiau pareigū nai tądien neatvažiavo. Paprašė 10 tūkst. litų
Vieni liudytojai tikino, kad moteris neblaivi pati provokuodavo konf liktą, kad girta griuvinėdavo ir su sižeisdavo. Kiti tvirtino, kad pasigėręs T.Melnikas ją mušdavo, jog apie tai pasakojo telefonu, tačiau bi čiulės mėlynės ant jos veido ne matė, tik pastebėjo, kad akys at rodė neįprastai. Trečią kartą ėmęsi nagrinėti bylą teisėjai nori pagaliau išsiaiškinti, ar Melnikai tebėra susituokę, nes nuo to priklauso bausmė kaltininkui. Be to, ketinama skirti dar vieną ekspertizę, iš dokumentų analizės turėtų paaiš kėti, kada moteris buvo sužalota. Vakar Klaipėdos apygardos teis me L.Melnik pareiškė atleidusi bu vusiam sutuoktiniui, bet norėtų, kad jai būtų priteista 10 tūkst. litų.
10
trečiadienis, sausio 18, 2012
sportas L.Kleiza vėl – nenaudingas
Dėl taurės žais Anglijoje
Pirmoji kova vyks Liepojoje
Penktą nesėkmę NBA čempionate paeiliui patyrė Lino Kleizos atstovaujamas Toronto „Raptors“, išvykoje 84:93 nusileidęs Atlantos „Hawks“. Per 10 min. pelnęs 2 taškus, lietuvis žaidė nenaudingai (-2). Tai trečiosios rungtynės paeiliui, kai L.Kleiza daugiau padėjo varžovams nei savo ekipai.
Kitais metais Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės finalinio ketverto turnyrą ketinama rengti Anglijoje. LKF vadovai kartu su Didžiosios Britanijos krepšinio federacija svarsto surengti atvirą turnyrą ir į jį pakviesti vieną anglų komandą – šalies čempionę arba taurės laimėtoją.
Sezonui ruoštis pradėję Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai jau žino varžovus, su kuriais pirmaisiais išbandys jėgas. Anot klubo sporto direktoriaus Vacio Lekevičiaus, „Atlantas“ sausio 28 dieną Liepojoje žais su 2011 metų Latvijos vicečempionais „Liepajas Metalurgs“ futbolininkais.
Sporto telegrafas Nesulaukė. Pirmasis mero Vytauto Grubliausko vizitas į Klaipėdos futbolo mokyklą neįvyko. Žiniasklaidininkai ir mokyklos vadovai laukė miesto galvos, prisižadėjusios atvykti ir pamatyti tragišką pastato būklę, susipažinti su mokyklos pasiekimais, perspektyva. „Skubiai buvau iškviestas į Vilnių. Laukusieji turėjo gauti žinią apie mano dienotvarkės pokyčius. Kažkuri informacijos grandis nesuveikė“, – dienraščiui apgailestaudamas teisinosi V.Grubliauskas. Meras prižadėjo, kad jaunuosius futbolininkus aplankys šiandien. Pergalė. Jelgavoje (Latvijoje) vykusiame vaikų (8 metų ir jaunesnių) teniso turnyre primą vietą užėmė klaipėdietis Dominykas Stonkus. Rinktinė. Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ šventėje geriausioms lygos žaidėjoms iššūkį mes vyrų komanda, kuriai atstovaus žaidėjai, treneriai bei vadovai. Treneriu bus Lietuvos nacionalinės ekipos strategas Kęstutis Kemzūra. Vyrų rinktinėje netrūks kelių kartų krepšinio žvaigždžių. Žais Sergejus Jovaiša – buvęs legendinio „Žalgirio“ puolėjas, pasaulio čempionas, Barselonos olimpiados prizininkas; buvęs „Žalgirio“ įžaidėjas Vitoldas Masalskis tuomečiame SSRS čempionate garsėjęs kaip geriausias driblingo meistras; Kęstutis Šeštokas – Eurolygos čempionas ir Europos taurės laimėtojas, septyniskart Lietuvos čempionas; Andrius Šležas – ULEB taurės laimėtojas ir triskart šalies čempionas.
Tenisininkams – piniginė našta „Teniso situacija šalyje – dviprasmiška, – tvirtino Petras Kravtas, grįžęs iš Šiauliuose surengtos Lietuvos teniso sąjungos (LTS) konferencijos. – Sporto šakos populiarumas auga lyg ant mielių, tačiau iš valstybės tenisininkai gauna trupinėlius.“
Ūpas: teniso mėgėjoms žinios apie metinį mokestį nuotaikos nepakėlė.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Apmaudu, kad trečia pagal populiarumą sporto šaka pasaulyje mūsų šalyje – užmiršta, – antrino Raimundas Gricius, „Carlsberg“ teniso arenos Klaipėdoje direktorius. – Konferencijoje dažnai tai pabrėžiama, tačiau kad padėtis pasikeis – sunku tikėtis.“ LTS prezidentas Ramūnas Grušas pristatė teniso mėgėjų (senjo-
rų) licencijų projektą, kurį priėmus, oficialiose šalies varžybose dėl reitinginių taškų kovoti norėsiantys vyresnio amžiaus entuziastai kasmet turės mokėti 60 litų mokestį. „Gal taip sąjunga tikisi papildyti savo biudžetą, – svarstė R.Gricius. – Tenisą žaidžia apie 400 senjorų. Susidarys šiokia tokia suma. Tačiau tai neišsigelbėjimas, jei iš valstybės ir toliau gausime grašius.“ Pasak P.Kravto, panaši teniso situacija ir Klaipėdoje. Sporto mėgė-
jų dėmesys sporto šakai akivaizdžiai padidėjęs, tačiau aikštynų, kuriuose būtų galima žaisti, – trūksta. „Jei ne „Carlsberg“ teniso arena, padėtis būtų tragiška“, – įsitikinęs pats dažnai raketę paimantis entuziastas. – Miesto sporto vadovai irgi apsimeta, kad Klaipėdoje nėra tenisininkų. O uostamiestis turi kuo didžiuotis. Dabar pasaulyje gerai rungtyniauja Laurynas Grigelis, praeity turėjome tuomet šalyje geriausią Rolandą Murašką.“
R.Grušas informavo apie šalies rinktinių keliones į komandines varžybas – Deviso ir Federacijų taurių turnyrus. Šiemet taip pat kovos Lietuvos jaunių (iki 16 metų) ir jaunučių (iki 12 metų) komandos, žaisiančios Europos komandų čempionatuose. Tarp kitų šalies teniso bendruomenei prisistačiusių naujų komandų buvo ir klaipėdiečiai – vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis star“ atstovai.
ODONTOLOGIJOS KLINIKA PRISTATO 2012 m. sausio 21-22 dienomis
CARLSBERG TENISO ARENOJE Tarptautinį Teniso dvejetų turnyrą VDV odontologijos klinikos taurei laimėti Dalyvauja esami ir buvę profesionalūs teniso žaidėjai iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos. PAGRINDINIS REMĖJAS ODONTOLOGIJOS KLINIKA www.vakarutenisas.lt
S. Daukanto g. 24a 8 610 20661
Gaišatis: Klaipėdos senjorų teniso lyderis R.Gricius atviravo, kad kon-
ferencijoje nebuvo priimta svarbių sprendimų.
Vytauto Petriko nuotr.
11
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Kaip sutramdyti šilumos vagis
Mokestis už šilumą daugiabutyje priklau so ne vien nuo to, ar namas apšiltintas. Ši luma gali keliauti ne tik į lauką, bet ir pas kaimyną. Kontroliuoti šilumos apskaitą su dėtinga, bet pigiau, nei renovuoti namą. Vereta Rupeikaitė v.rupeikaite@diena.lt
Žino, bet nieko nedaro
Siekiant mažesnių sąskaitų už šilu mą, reikia pereiti savotišką praga rą. Vieni siūlo trūks plyš renovuoti namą, tačiau yra ir kitas kelias: iš narstyti namo problemas, išaiškin ti vagis ir sąskaitos sumažės. „Kodėl turiu mokėti už kaimy ną, kuris įsirengė šildomas grin dis, pasistatė papildomas radiato rių sekcijas?“ – dažnai skundžiasi dienraščio skaitytojai. Papriekaiš tauti pasiturinčiam, energingam kaimynui galą su galu vos sudu riantis pensininkas nedrįsta – ge riau gyvens taikoje ir ramybėje, neieškodamas teisybės, klusniai apmokės nemažas sąskaitas. Daugelyje senųjų daugiabučių namų centralizuotai tiekiama ši luma gyventojams yra paskirstoma proporcingai pagal buto plotą. Kie no butas didesnis, moka daugiau, kieno mažesnis – mažiau. Tačiau viso daugiabučio namo sunaudotą šilumą galima paskirs tyti ir kitaip. Tai yra pagal tai, kiek realiai butas sunaudoja šilumos. Jo kia paslaptis, kad kai kurie gyvento jai savavališkai yra įsirengę papildo mų šilumos įrenginių ir savotiškai vagia iš kaimynų, nes sueikvotą ši lumą visi pasidalija vienodai. Reikia inventorizuoti radiatorius
Daugelis senųjų daugiabučių namų yra šildomi centralizuotai. Nuo ko pradėti teisingą šilumos sunaudo jimo apskaitą? Aplinkos ministerijos Būsto sky riaus vyriausiasis specialistas Vy tautas Jonaitis aiškina, kad bet ku ris daugiabutis namas turi turėti šilumos sistemos aprašą. Kitaip tariant, turi būti atlikta savotiška
name esančių su šilumos tiekimu susijusių įrenginių, įskaitant ra diatorius butuose, inventorizacija. Ją atlikti reikalauja Šilumos siste mų ir karšto vandens tiekimo prie žiūros taisyklės, kurias yra patvir tinusi Energetikos ministerija. Vadovaujantis taisyklėmis, apra šu turi pasirūpinti šilumos sistemų prižiūrėtojas. Tai yra namo bendri jos paskirtas asmuo arba namo ad ministratorius. Kiekviename name turi būti išsiaiškina, ar šildymo siste ma atitinka projektinę būklę, tai yra tą, kuri buvo įrengta statant namą. „Žinoma, ne taip lengva tai pa daryti, nes reikia patekti į visus butus. Kadangi šildymo sistema yra bendro naudojimo, jos prižiū rėtojas turi teisę patekti į butą“, – tikino pašnekovas. Jei buto savininkas piktybiškai nenori įsileisti, pasak V.Jonaičio, tuomet galima pasitelkti teisines priemones: kreiptis į teismą, ku ris įpareigotų įleisti šildymo siste mą prižiūrinčius specialistus. Jei ir tai nepadėtų, teismo nutartį galima įvykdyti padedant policijai. „Procedūra sudėtinga, bet įma noma“, – pripažino ministerijos atstovas. Galiausiai nustačius, kad vienuose butuose radiatorių sekcijų yra įreng ta daugiau, nei priklauso, ar įrengtos apšildomos grindys, galimi du keliai. Galima reikalauti, kad savininkas panaikintų neteisėtai, be projekto, atliktus darbus. Už bendrų sistemų pakeitimus tokie asmenys gali būti baudžiami. Galima apsieiti ir be to. Tiesiog reikia pakeisti šilumos ap skaitos metodiką, kad butų savinin kai už šilumą mokėtų ne pagal rea lų plotą, kaip yra daugelyje namų, o proporcingai pagal sunaudojamos šilumos kiekį, vadi namąją galią.
12
Kai kurie gyvento jai sava vališkai yra įsiren gę papil domų šilu mos įrengi nių ir savo tiškai va gia iš kai mynų, nes sueikvotą šilumą visi pasidalija vienodai.
Ramu: gyventojams, kurie gali reguliuotis šilumą ir turi atskirus šilumos prietaisus, daž
niausiai nereikia sukti galvos, kad teks mokėti už kaimyno sunaudotą energiją.
„Shutterstock“ nuotr.
Verta žinoti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energet ikos min ister ij os sprend žia problemas, susijusias su energet ikos objekt ų, įreng in ių ir apskaitos prie mon ių ged imų, eksploatav imo, ener gijos kok yb ės reikalav imų, energ ijos apskaitos ir apmokėjimo už suvarto tą energ iją pažeidimų, avar ijų, energ i jos tiek imo nut rauk imo, sustabdymo
ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto van te (ar jo dalyje) nustatytąją galią, sąlygi das pateikę rašt išką prašymą buto ir dens sistemų priž iūrėtojo veiklos ar nis šildomas plotas ir naudingasis (šil (ar) kit ų patalpų sav in ink ui, patekt i į neveik imo. domas) plotas sutampa. sav in ink ui prik laus anč ias pat alp as, kad galėt ų apž iūrėt i ar remont uot i šil Teisės akt uose numat yta, kad sąly Šilumos ūkio įstat ymas numato, kad dymo ir karšto vandens sistem ą ar gin is patalpų šildomas plotas gal i bū šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karš apskaitos prietaisus, taip pat sustab ti pad id int as prop orc ingai šildymo to vandens sistemos priž iūrėtojo arba dyt i karšto vandens tiek imą įsiskol i prietaisų padidintai galiai. Kai šildymo karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai nusiam sav in ink ui. Jeig u but ų ir (ar) prietaisų galia atitinka statinio projek turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valan kit ų patalpų sav in inkai atsisako juos
įleist i, įform inus sav in ink ų atsis ak y mą, suteik iama teisė šių patalpų sav i nink ų suvartotą šilumos ir karšto van dens kiek į nustat yt i pagal tok iems at vejams Valst ybinės kainų ir energet i kos kontrolės kom isijos nustatytą me tod iką. Šaltinis: Šilumos ūkio įstatymas
12
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
namai rubrika
Daugiabučiui parinko margaspalvį rūbą Vis dar vangiai kru tant senųjų pastatų modernizacijos pro cesui, atnaujinamų namų sąrašą pa pildantys daugia bučiai jau savaime tampa įvykiu.
Su kaimy nais juo kaujame, kad švenčių proga galė tume neka binti ir vė liavos.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Vis dėlto kai kurių renovuojamų daugiabučių gyventojai jau įverti na ne tik būsimą ekonominę nau dą, bet ir nemažą dėmesį skiria es tetiniams sprendimams. Uostamiesčio Kauno gatvėje 19 baigiamas atnaujinti senos staty bos penkiaaukštis – vienas tokių pavyzdžių. Patariami architektų, 120 butų namo gyventojai pasirinko žaismingą spalvų derinį bei šiuolai kiškus fasado apdailos elementus. Bendrijos „Pamario kiemas“ pir mininkė Jūratė Žukauskaitė pri pažino, jog iš esmės renovuojant namą, norėjosi ir kiek kitokios, iš skirtinesnės architektūros. „Be abejo, kreipėme dėmesį ir į aplinkos estetiką, norėjosi turė ti savitą veidą. Be to, viskas žen gia į priekį, tad stengiamės naudo ti šiuolaikiškas medžiagas. Šiame mikrorajone esame pirmieji, reno vavę namą, gal kažkas paseks mūsų pavyzdžiu“, – vylėsi pašnekovė. Vienu ryškiausių fasado akcen
Veidas: žaismingų spalvų balkonai kuria savotišką pastato ornamentą. Vytauto Petriko nuotr.
tų tapo įstiklinti balkonai. Jų vir šutinė dalis skaidri, o apatinei pa naudotas emalitas – stiklo lakštai, kurie padengti salotiniais, žaliais, geltonais bei vyšniniais dažais. Kaip prisiminė pirmininkė, pasta to balkonai buvo šiferiniai, avarinės būklės, jų konstrukcijas teko visiš kai atnaujinti. Dabar erdvios lodži jos mažai kuo skiriasi nuo esančių naujos statybos daugiabučiuose. „Nenorėjome visiškai atvirų, per matomų erdvių. Vis dėlto neretas balkonus tiesiog paverčia sandėliu kais, juose laikome įvairius daiktus. Spalvinę fasado gamą pasiūlė archi tektai, o mes sutikome. Dabar su kaimynais juokaujame, kad švenčių proga galėtume nekabinti ir vėlia vos, – šypsojosi pašnekovė. – Na tūralu, kad kažkam gali nepatikti. Iš
Parėmė paveldo savininkus Privatiems kultūros paveldo savi ninkams valstybė, kaip ir kasmet, kompensuoja dalį asmeninių lė šų, skirtų šių objektų paveldosau gos tvarkybai.
Kultūros paveldo departamentas šiems darbams skyrė 500 tūkst. litų. Tarp gavusiųjų lėšas – ir Kre tingos rajone, Lazdininkų kaime, esančio vėjo malūno savininkai, kuriems skirta kompensacija už įrenginio sparnų restauravimą. Šį malūną siekiama paversti patrauk liu lankytinu objektu. Nuo 2006-ųjų įgyvendinama kompensavimo programa priva tiems savininkams suteikia gali mybę susigrąžinti už tam tikrus tvarkybos darbus ar tyrimų, pro jektavimo dokumentų parengimą sumokėtus pinigus. Privačių savininkų valdomų kultūros paveldo objektų tyri mai kompensuojami 100, avarijos grėsmės šalinimas, konservavimas ir restauravimas – iki 50 proc. Tiek pat – 50 proc. – kompensuojami ir projektavimo darbai. Ypač trapiam mediniam pavel dui visi šie darbai kompensuoja mi iki 70 proc. Norint atsiimti dalį investuotų asmeninių lėšų būtina,
pradžių ir mums patiems buvo tru putį keista, kad pastatas išėjo gana ryškus. Bet mes turbūt pripratę prie pilkų, purvinų spalvų, juo labiau to kiu metų laiku. Tad gerokai išsiski riame iš aptriušusių namų fono.“ Apdailai ties pamatais buvo apsi spręsta naudoti klinkerio plyteles. „Kaip sakoma, taupus moka du kartus. Tai kas betonuota, tinkuo ta, per pusmetį pažaliuoja. Kad to neatsitiktų, apsistojome ties ki tu variantu. Be abejo, stengėmės taupyti, bet nesirinkome paties pigiausio varianto“, – pripažino J.Žukauskaitė. Iš kiemo pusės pastato fasadą paįvairino skirtingų spalvų juostos, šiuolaikiški laiptinių stogeliai. Ties laukujomis durimis buvo įkurdin tos ir pašto dėžutės.
gaivinimą nemažai lėšų investa vę savininkai taip pat sulaukė kompensacijos.
kad paveldo objektas būtų saugo mas valstybės ir prieinamas visuo menei. Tiems, kurie šiais metais ketina imtis tyrimų, projektavimo ar di desnių tvarkybos darbų, pats me tas pradėti rengti kompensavimo prašymus, kurie priimami iki spa lio. Kompensacijos bus išmokamos metų pabaigoje. „Klaipėdos“ inf.
telės atrodo solidžiai.
Kaip sutramdyti šilumos vagis Apskaičiuoti, kiek ku 11 ris butas sunaudoja ši lumos, pasak V.Jonaičio, turi pro
fesionalūs šilumininkai. Tuomet šilumą tiekianti įmonė yra infor muojama, kad namui taikoma šilu mos apskaitos metodika pagal galią ir kiekvienas butas mokės už tiek ši lumos, kiek butas realiai sunaudoja. Ekonominės sankcijos
Atgimimas: į Lazdininkų malūno
Investicija: juostai ties pamatais panaudotos klinkerio apdailos ply
Daugiabučiuose namuose visi sprendimai priimami bendratur čių daugumos sutarimu, taip pat ir dėl galbūt neteisingos šilumos ap skaitos. Naujuose namuose kiekvienas butas turi atskirus šilumos prie taisus ir šilumą gali reguliuoti, o seniau statyti daugiabučiai bu vo projektuojami taip, kad visuose butuose šiluma pasiskirstytų vie nodai. Jei kurio nors buto šeimi ninkams dėl kokios nors priežasties prireikė keisti šilumos įrenginius, turėjo būti gautas bendraturčių pritarimas, parengtas projektas. Nusprendus ne naikinti neteisė tus įrenginius, o taikyti kitokį ši lumos paskirstymo metodą, reikia prašyti Valstybinės kainų ir ener getikos kontrolės komisijos jį pa tvirtinti. Yra keletas šilumos pa skirstymo metodų. Antai įvertinus, kiek atskiri bu tai yra padidinę radiatorių plotą, šių butų savininkai moka už san
tykinį šildomą plotą, nors realiai jis yra mažesnis. Specialistų teigimu, bendri jos pirmininkas turi teisę apžiūrė ti šildymo įrenginius vartotojo bu
Vytautas Jonaitis:
Kadangi šildymo sis tema yra bendro nau dojimo, jos prižiūrė tojas turi teisę patek ti į butą. te. Jei savininkai atsisako jį įleisti, įstatymų numatyta tvarka jis tu ri teisę prašyti šilumos tiekėjo tai kyti tam tikrus normatyvus. Tai jau tikrai rimta ekonominė sankcija, nes šiam butui būtų pri skiriama didesnė sunaudojamos šilumos dalis, o kaimynams ati tinkamai sumažėtų. Nemažai investuota į taupumą
Tai ne vienintelis būdas sąskaitas už šildymą paversti teisingesnė mis. Pasak specialistų, namo šilu mos sistemos sureguliavimas taip pat turi suvienodinti šilumą vi same name ir sumažinti šilumos suvartojimą. Tam reikalingi va dinamieji balansiniai ventiliai. Se
nuose daugiabučiuose jie yra šilu mos punkte, o naujuose namuose – kiekviename bute. „Keičiasi vamzdynų diametrai, seni vamzdžiai užanka“, – gali mas išbalansavimo priežastis nu sakė Aplinkos ministerijos atstovas V.Jonaitis. Sistemų prižiūrėtojas tai turi stebėti. Ministerijos atstovo įsitikinimu, teiginys, kad seni namai sunaudo ja daug šilumos nes yra kiauri, ne visiškai teisingas. „Mūsų duomenimis, apie 80 proc. butų yra pakeitę nesandarius langus, tvarko laiptinių langus bei duris, keičia šildymo sistemas, tai labai svarbūs darbai šilumai taupy ti“, – vardijo specialistas. Gyventojai, pasak jo, namus tvar ko savomis išgalėmis, be paramos, kuri skiriama renovuojamiems na mams. „Galbūt reikėtų apmokes tinti tuos gyventojus, kurie nieko neinvestuoja į namo taupumą? Tai būtų paskata pasirūpinti bent savo buto langais. Ekonominės priemo nės galėtų būti taikomos“, – svars tė V.Jonaitis. Sprendžiant konfliktines, su šil dymu susijusias situacijas, gali ma pasitelkti Valstybinės energe tikos ministerijos specialistus. Šie aiškina, kad kiekvieno daugiabu čio namo atvejis tiriamas atskirai. Teisės aktų nustatyta tvarka name gali būti atliekamas auditas.
13
trečiadienis, sausio 18, 2012
pasaulis Išrinko naują pirmininką
Išpuoliai tęsiami
Ugninga retorika pagarsėjęs Vokietijos so cialistas Martinas Schulzas (nuotr.) vakar buvo išrinktas Europos Parlamento pirmi ninku. Šis 56 metų politikas pateko į pasau lio žiniasklaidos pirmuosius puslapius 2003 m., kai tuometis Italijos premjeras Silvio Berlusconi pavadino jį idealiu kandidatu ei ti nacių koncentracijos stovyklos sargybinio pareigas. Vėliau S.Berlusconi buvo privers tas atsiprašyti dėl savo netakto.
Trys sprogstamieji įtaisai suveikė prie vals tybinės mokesčių ir nuobaudų surinkimo agentūros „Equitalia“ pastato Neapolyje pirmadienio vakarą. Išdužo pastato langai, bet, laimė, niekas nenukentėjo. Atsako mybės už sprogdinimus niekas neprisiė mė. Tai ne pirmas išpuolis prieš agentūrą „Equitalia“ – ji itin nepopuliari tarp daugu mos italų, kuriems nepatinka tai, kad ren kant mokesčius naudojami jėgos metodai.
60–80
mln.
svarų sterlingų vertės jachtą svarstoma nupirkti karalienės Elžbietos II deimantiniam jubiliejui.
Briuselis Vengrijai grasina teismu Europos Komisija vakar nusprendė imtis teisinių priemonių prieš Vengriją. Valstybei duotas mėnuo ES normoms priešta raujantiems įstatymams pakeisti, kitaip jai gresia teismas. Paprašė žodžio Strasbūre
„Komisija nusprendė pradėti pa žeidimo procedūrą Vengrijos at žvilgiu dėl trijų klausimų: cent rinio banko nepriklausomumo, teisėjų pensinio amžiaus ir duo menų apsaugos agentūros neprik lausomumo, – vakar paskelbė Eu ropos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. – Tikėjomės, kad Vengrijos valdžia atliks pakei timus, būtinus užtikrinti pagarbą Europos teisei. Tai iki šiol nebuvo padaryta, todėl nusprendėme pra dėti teisminę procedūrą.“ Vengrijai duotas mėnuo įstaty mams pakeisti. Jeigu tai padaryta nebus, Briuselis kreipsis į Europos Teisingumo Teismą – aukščiausią ES teisminę instituciją. Sausio 24 d. J.M.Barroso Briuse lyje susitiks su Vengrijos premje ru Viktoru Orbánu ir aptars prieš taringai vertinamus Budapešto sprendimus. Šiandien V.Orbánas ketina kreiptis į Europos Parlamen tą ir paaiškinti savo sprendimus. „Trečiadienį tarptautinė kai rė nori surengti dar vieną išpuo lį prieš Vengriją, todėl V.Orbánas kreipėsi į Europos Parlamento pir mininką su prašymu suteikti jam žodį per debatus Strasbūre, – sa
koma pirmadienio vakarą išpla tintame premjero atstovo Péterio Szijjártó laiške. – Neleisime tarp tautinei kairei kaltinti Vengrijos, meluoti ir nepagrįstai šmeižti jos tarptautinėje scenoje.“
Péteris Szijjártó:
Neleisime tarptau tinei kairei kaltin ti Vengrijos, meluoti ir nepagrįstai šmeižti jos tarptautinėje scenoje. Spaudimas dėl paskolos
Europos Parlamento žaliųjų, libera lų ir socialistų frakcijoms pasiūlius, ES įstatymų leidžiamoji institucija aptars neseniai Vengrijoje įsigalio jusius teisės aktus, kurie esą varžo šalies centrinio banko, nacionali nės duomenų apsaugos agentūros ir teismų nepriklausomybę, pa kreipia rinkimų įstatymus V.Orbá no partijos „Fidesz“ naudai ir ribo ja žiniasklaidos laisvę. Šie prieštaringi įstatymai, priim ti praeitų metų pabaigoje kaip dalis
Vengrijos naujosios konstitucijos, užrūstino Jungtines Valstijas, ES ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Būtent pastarosios dvi organiza cijos yra pagrindinės ekonominių sunkumų kamuojamos Vengrijos kreditorės. Valstybės skola pasie kė 82 proc. bendrojo vidaus pro dukto, o jos valiutos forinto vertė euro atžvilgiu nusirito iki rekordi nių žemumų. Vengrijos vyriausybė tikisi susi tarti su kreditoriais dėl naujos 20 mlrd. eurų paskolos, todėl yra ver čiama atsižvelgti į jų reikalavimus. Vyriausybė ginasi
Tūkstančiai žmonių šį mėnesį išė jo į gatves protestuoti prieš konsti tucijos pataisas, kritikų vadinamas „Fidesz“ partijos autoritarizmo įtvirtinimu. Vengrijos premjeras V.Orbánas aiškina, kad konstitucijos pataisos turėtų pažaboti politines rietenas, kurios ilgą laiką kamavo Vengriją ir trukdė jai judėti į priekį, taip pat su šaknimis išrauti komunistinio pali kimo likučius. Vyriausybės vadovas kaltino opozicines partijas privedus valstybę prie ekonominės ir politi nės prarajos slenksčio. BNS, BBC inf.
„Kapitone, grįžkite į laivą!“ Paskelbti pokalbių įrašai rodo, kaip prie Italijos krantų avariją pa tyrusio laivo kapitonas aplaidžiai reagavo į susiklosčiusią pavojin gą situaciją ir melavo pakrantės apsaugos tarnybai.
Ši pirma susisiekė su laivu „Cos ta Concordia“, kai policija perda vė jai išsigandusių keleivių prane šimus. „Turime nedidelę techninę pro blemą ir kol kas negalime nurody ti savo padėties. Kai tik išspręsime problemą, susisieksime“, – toks iš pradžių buvo atsakymas iš kapito no tiltelio. Vėliau keli bandymai radijo ryšiu susisiekti su laivu buvo nesėkmin gi, bet pakrantės apsaugos tarny ba susisiekė su kapitonu Frances co Schettino mobiliuoju telefonu. Tuomet tarnybą jau pasiekė prane
šimai, kad kapitonas paliko laivą ir pasiekė krantą. Pakrantės apsaugos tarnybos pa reigūnas telefonu paklausė jo, kiek žmonių dar yra laive. – Skambinau laivo savininkams, jie sakė, kad maždaug 40 žmonių dingo be žinios, – atsakė kapitonas. – Tiek mažai? Kaip tai įmano ma? Bet jūs esate laive? – Ne, nesu laive, nes laivagalis jau kyla į viršų. Mes jį palikome. – Ką turite omenyje? Jūs paliko te laivą? – Ne. Jokiu būdu nepalikau. Esu čia. Per kitą pokalbį telefonu tonas jau buvo kitoks. Pakrantės apsau gos tarnybos pareigūnas griežtai pasakė: „Dabar taip. Jūs lipate at gal virvinėmis kopėčiomis, grįžtate į tiltelį ir vadovaujate operacijai.“ Kapitonas tylėjo.
„Turite pasakyti man, kiek ten yra žmonių, – tęsė pakrantės ap saugos tarnybos pareigūnas. – Kiek keleivių, moterų ir vaikų. Ir turite vadovauti gelbėjimo operacijai.“ Kapitonas bandė prieštarauti, bet pareigūnas tęsė: „Kapitone, tai yra įsakymas. Dabar vadovauju aš. Jūs pranešėte, kad palikote laivą, o dabar grįšite ir vadovausite gelbė jimo operacijai nuo tiltelio. Ten jau yra žuvusių.“ Laivo kapitonas F.Schettino už darytas areštinėje ir nuolat stebi mas, kad nebandytų nusižudyti. Gelbėtojai vakar iš pusiau pasken dusio laivo ištraukė dar penkis žu vusiuosius. Bendras aukų skaičius išaugo iki 11. Prieš tai buvo skelbia ma, kad dingusiais be žinios laiko mi 29 žmonės, dauguma jų – Vo kietijos piliečiai. „The Guardian“ inf.
Priekaištai: J.M.Barroso pareiškė, kad Vengrija metė šešėlį ant de
mokratinių principų ir vertybių.
AFP nuotr.
Pavargo nuo ES Kilus nesutar imams su Briusel iu, Vengr ijoje pasig irdo rag in imai iš stoti iš ES. Praėjusį šeštadien į tūks tančiai žmonių susirinko į Budapeš te surengtą protestą prieš ES. Akciją surengė antra didžiausia opozicinė partija šalies parlamente – kraštuti nių dešiniųjų „Jobbik“. Du jos nariai prie Europos Komisijos atstovybės Budapešte padegė ES vėliavą. „ES šiurkščiai ir atvirai paskelbė ka rą Vengrijai“, – 2 tūkst. protestuotojų miniai pareiškė šios šalies europar lamentaras Csanádas Szegedi, atsto
vaujantis „Jobbik“ partijai. Daugelis jos šalininkų įsitikinę, kad vyriausy bė neturėtų pasiduoti tarptautiniam spaudimui. „Kai prisijungėme prie ES, nepajutome daug pranašumų. Todėl Vengrija tu rėtų eiti savo keliu ir išlaikyti savo na cionalinį suverenitetą“, – per šeštadie nio protesto akciją sakė 24 metų Attila Gyalog. „Ne tik mes, bet ir daug kitų ša lių mano, kad gyventų geriau be ES“, – pritarė 63 metų Gyorgy Lillikas. Apklausos rodo, kad „Jobbik“ reitin gai sudaro 8 proc.
14
treÄ?iadienis, sausio 18, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI AkcijĹł birĹžoje
BirĹžoje akcijos brango, didĹžiausia - „GrigiĹĄkiĹłâ€œ apyvarta Vilnius, sausio 17 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus birĹžoje antradienÄŻ toliau vyravo kainĹł augimo tendencijos, taÄ?iau prekiauta gana ramiai. Lyderio pozicijos atiteko Vilniaus „GrigiĹĄkiĹłâ€œ akcijoms, kuriĹł perleista daugiau kaip uĹž 100 tĹŤkst. eurĹł, kiek didesnio dÄ—mesio sulaukÄ— „City Service“, „Teo LT“ ir „Lesto“ vertybiniai popieriai, tuo tarpu kitĹł ÄŻmoniĹł akcijĹł apyvartos buvo kuklesnÄ—s. BirĹžos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertÄ— padidÄ—jo 1,69 proc. iki 311,78 punkto, Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł rinkĹł indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 1,19 proc. iki 447,68 punkto, deĹĄimties likvidĹžiausiĹł Baltijos ĹĄaliĹł akcijĹł indekso „Omx Baltic 10“ – 1,46 proc. iki 134,85 punkto. Oficialiojo sÄ…raĹĄo Vilniaus „GrigiĹĄkiĹłâ€œ akcijĹł, kurios pabrango 2,43 proc. iki 0,548 euro, parduota uĹž 120,8 tĹŤkst. eurĹł, 1,31 proc. iki 0,621 euro pabrangusiĹł „Teo LT“ akcijĹł – uĹž 57,6 tĹŤkst. eurĹł, 1,07 proc. iki 1,849 euro atpigusiĹł „City Service“ akcijĹł – uĹž 52,8 tĹŤkst. eurĹł. 5,53 proc. iki 0,592 euro pabrangusiĹł „Lesto“ akcijĹł apyvarta buvo 47 tĹŤkst. eurĹł, „Lietuvos dujĹłâ€œ akcijĹł, kuriĹł kaina nepakito ir buvo 0,630 euro, – 25,9 tĹŤkst. eurĹł, 1,14 proc. iki 1,952 euro pabrangusiĹł „Invaldos“ akcijĹł – 19,9 tĹŤkst. eurĹł. 1,09 proc. iki 0,186 euro pabrangusiĹł ĹŞkio banko akcijĹł perleista uĹž 16,1 tĹŤkst. eurĹł, 1,99 proc. iki 1,231 euro pabrangusiĹł PanevÄ—Ĺžio statybos tresto akcijĹł – uĹž 10,2 tĹŤkst. eurĹł, 3,96 proc. iki 0,420 euro pabrangusiĹł „Lietuvos energijos“ akcijĹł – uĹž 9,2 tĹŤkst. eurĹł. 1,82 proc. iki 1,395 euro pabrangusiĹł VilkyĹĄkiĹł pieninÄ—s akcijĹł parduota uĹž 9,2 tĹŤkst. eurĹł, 2,24 proc. iki 11,400 euro pabrangusiĹł „Vilniaus baldĹłâ€œ akcijĹł – uĹž 6,8 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł Oficialiojo sÄ…raĹĄo bendroviĹł akcijĹł apyvartos buvo maĹžesnÄ—s kaip po 5 tĹŤkst. eurĹł. Papildomojo sÄ…raĹĄo „Litgrid“ akcijĹł, kurios pabrango 4,57 proc. iki 0,435 euro, perleista uĹž 12,5 tĹŤkst. eurĹł. KitĹł ĹĄio sÄ…raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijĹł parduota maĹžiau kaip po 5 tĹŤkst. eurĹł. Bendra birĹžos akcijĹł apyvarta buvo 412,8 tĹŤkst. eurĹł, iĹĄ jĹł 386,9 tĹŤkst. eurĹł teko Oficialiojo sÄ…raĹĄo ÄŻmoniĹł akcijoms.
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ—s procedĹŤros. Naujiena – smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ… echoskopijÄ…, gastrofibroskopijÄ…, rektoskopijÄ…, neurologo konsultacijÄ… dÄ—l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ—ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
Nuoma 1 kambario butÄ… Taikos pr., prie „Avitelos“ (baldai, buitinÄ— technika); 2 kambariĹł butÄ… Debreceno g. (remontas, maĹži mokesÄ?iai). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
Butus: 1 kambario Taikos pr. - 65000 Lt; 2 kambariĹł su holu LaukininkĹł g.; 3 kambariĹł 9/2 a. Baltijos pr. - 120000 Lt; kambarÄŻ bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 615 78 843.
899988
899347
AtskirÄ… 1 kambario butÄ… Kauno g. (nebrangiai); 2 kambariĹł butÄ… Taikos pr. (nepereinamas). Tel. 8 603 02 718, 8 609 95 395.
Kambarius bendrabuÄ?iuose: Minijos g. 4/2 a. (45 000 Lt); RumpiĹĄkÄ—s g. 5/3 a. (45 000 Lt); Rambyno g. 5/4 a. (35 000 Lt); blokÄ… 5/4 a. Visi suremontuoti. Tel. 8 652 76 861.
899769
NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
Dirbanti pora iĹĄsinuomotĹł butÄ… ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 894925
IeĹĄkau iĹĄsinuomoti ilgam laikui naujos statybos gerai ÄŻrengtÄ… butÄ… su baldais (gyvens 1 Ĺžmogus). Tel. 8 681 61 191. 899580
884049
IeĹĄkau iĹĄsinuomoti nebrangiai atskirÄ… 1 kambario maĹžagabaritÄŻ butÄ… su visais patogumais ir baldais su galimybe ateityje nusipirkti. Tel. 8 652 37 040. 899491
Ilgalaikei nuomai pora ieĹĄko buto KlaipÄ—doje. Abu dirbame. MokÄ—sime ÄŻ priekÄŻ ir uĹžstatÄ…. TvarkÄ… garantuojame. Tel. 8 603 94 645. 899983
IĹĄnuomojamas 1 arba 2 kambariĹł butas 2 aukĹĄte RumpiĹĄkÄ—s g. Tel. 8 698 15 685.
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malťinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieŞiōrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt. 894528
765802
SKYDLIAUKÄ–S FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEĹ˝ASTIS. Ilgalaikis stresas, ÄŻtemptas darbas, jodo stygius, paveldÄ—ti genai – tokios daĹžniausios skydliaukÄ—s ligĹł prieĹžastys. Jos nustatomos dviem iĹĄ deĹĄimties Lietuvos gyventojĹł. SkydliaukÄ—s hormonus tirtis patariama esant: daĹžnam nuovargiui, odos ir plaukĹł sausumui, plaukĹł slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, viduriĹł uĹžkietÄ—jimui, padidÄ—jusiam kraujospĹŤdĹžiui, mÄ—nesiniĹł ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKÄ–S HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da. 868955
Prisilietimas - R.ir S. StratkauskĹł Holistinio masaĹžo namai. MasaĹžo terapija. SPA ritualai Jums ir JĹŤsĹł artimiesiems. www.7prisilietimas. lt. Tel. 8 604 37 777.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusiĹł problemĹł dÄ—l nugaros ir strÄ—nĹł profilaktika ir reabilitacija. Efektyvus ir saugus stuburo struktĹŤros atstatymo metodas autogravitacinio (veikiant savo paties svoriui) iĹĄtempimo bĹŤdu. Stuburo raumenĹł ir sÄ…nariĹł stiprinimas ir vystymas. Treniruokliai uĹžtikrina biomechaniĹĄkai stuburui patogiÄ… horizontaliÄ… padÄ—tÄŻ, sumaĹžina tarpslanksteliniĹł diskĹł spaudimÄ…. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682.
898591
899333
893795
NTA „Memelhaus“ padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. 894908
1 kambario butÄ… Baltijos pr. 1 (5/4 a., 26 kv. m, bendrija, namas mĹŤrinis, suremontuotas, 76 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 654 76 641. 900061
1 kambario butÄ… Baltijos pr. 15 (26 kv. m, 5/1 a., mĹŤrinis, bendrija, suremontuotas, 76 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 676 53 818. 900053
1 kambario butÄ… Taikos pr. 3 (27 kv. m, 9/5 a., tvarkingas, su balkonu, 62 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 676 53 818. 900049
1 kambario butus: Naujakiemio g. 9/2 a.; BirutÄ—s g. 5 pl./5 a.; SulupÄ—s g. 5/1 a. (visi butai suremontuoti) arba keiÄ?iu ÄŻ 2-3 kambariĹł butus. Tel. 8 611 41 730. 901028
1 kambario 33 kv. m butÄ… Ĺ˝ardininkĹł g., ĹĄalia „IKI“ (5/1 a., ÄŻmontuoti baldai, plastikiniai langai, seifo durys, 98 000 Lt). NTA „Kavintenė“, tel. 8 604 70 482. 901034
116 kv. m namÄ… ĹĄalia RomĹł. Arba keiÄ?ia ÄŻ 2-3 kambariĹł butÄ… su priemoka. Tel. 8 689 42 270. 901327
Pigiai nuomojame butus (ir paromis) KlaipÄ—doje, prie „Akropolio“. Lova - nuo 13 iki 50 Lt uĹž parÄ…. Tel. 8 674 99 147.
15 a ĹžemÄ—s sklypÄ… 10 min. kelio iki KlaipÄ—dos centro, su visomis komunikacijomis, leidimu statybai, kartotiniu projektu pagal JĹŤsĹł pageidavimÄ…. Tel. 8 698 38 863.
899117
897545
Prie „Avitelos“ iĹĄnuomojamos 40 kv. m patalpos biurui arba parduotuvei. Tel. 8 686 94 634.
2 kambariĹł butÄ… Taikos pr. 71 (47 kv. m, 5/5 a., blokinis namas, be remonto, 105 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 654 76 641.
899950
900057
Parduoda
2 kambariĹł butus: Taikos pr. 135 (suremontuotas, 120 000 Lt); I.SimonaitytÄ—s g. 9 (tvarkingas, 105 000 Lt), RumpiĹĄkÄ—s g. (5 pl./2 a., 130 000 Lt). Tel. 8 611 41 730.
Visos nekilnojamojo turto paslaugos
893611
GydytojĹł specialistĹł konsultacijos, echoskopijos, priklausomybiĹł (alkoholio, rĹŤkymo) gydymas lazeriu, masaĹžai, aparatinÄ—s kosmetologinÄ—s procedĹŤros, mezoterapija, plaukĹł bei kapiliarĹł ĹĄalinimas IPL aparatu. SAUSIO mÄ—nesÄŻ kvieÄ?iame naudotis metĹł pradĹžios nuolaidomis: visoms veido ir kĹŤno procedĹŤroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiĹŤlymai: jauninanti veido procedĹŤra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masaĹžas – 129 Lt. Sveikatos ir groĹžio klinika, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 15, KlaipÄ—da; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
NTA „Laimita“ greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. BirutÄ—s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
901032
901027
Mokymas Kursai: buhalterinÄ—s apskaitos, fotografijos, makiaĹžo, kompiuteriĹł, raĹĄtvedybos, kalbĹł, sÄ…matininkĹł. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt.
Unikali technologija Lietuvoje
901254
882275
Kiti kursai
AMBULATORIJA
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 894401
884048
Sveikata, groĹžis
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Nekilnojamasis turtas
KompiuteriĹł kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232, www.manokursai.com. 901189
VairuotojĹł kursai
WWW.OH.LT
@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! # Butus: 1 kambario 5 bl./2 a. Taikos pr. (95 000 Lt), maĹžagabaritÄŻ 4 pl./3 a. Ĺ auliĹł g. (15 kv. m, su balkonu, 50 000 Lt), 4 pl./2 a. Minijos g. (16 kv. m, 43 000 Lt). Tel. 8 675 30 316. 901065
2 kambariĹł 48 kv. m butÄ… Baltijos pr. (plytiniame name, 5/2 a., bendrija). Tel. 8 614 07 549. 900003
AlksnynÄ—s vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupÄ— sausio 24 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 892078
Butus: 4 kambariĹł 5/2 a. GedminĹł g., bendrija; 9/5 a. MarkuÄ?iĹł g., euroremontas, baldai, 185 000 Lt; 1 kambario 4/4 a. Minijos g., 50 000 Lt; 5/3 a. Naujakiemio g., 73 000 Lt. Tel. 8 647 33 319. 899842
2 kambariĹł 37 kv. m butÄ… su balkonu bendrabuÄ?io bloke Debreceno g. 19 (5/4 a., suremontuotas, duĹĄas, WC, skaitikliai, 51 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 643 27 660. 899947
2 kambariĹł 44 kv. m perplanuotÄ… butÄ… NaikupÄ—s g. (4 pl./3 a., keista el. instaliacija, vamzdynas, kaina 130 000 Lt). NTA „Kavintenė“, tel. 8 604 70 482. 901033
2 kambariĹł 53,63 kv. m butÄ… S.Ĺ imkaus g. (1 aukĹĄtas, butas yra gyvenamosios paskirties, bet vieta tinkama vykdyti komercinÄ™ veiklÄ…). Tel. 8 646 36 175, e. paĹĄtas e_ivanauskiene@ hotmail.com. 895388
3 kambariĹł butus: Baltijos pr. 5 pl./3 a., 11 pl./10 a. (abu butai perplanuoti, suremontuoti); Taikos pr. (naujos statybos). Tel. 8 611 41 730. 901029
Nukelta ÄŻ 15 p.
15
trečiadienis, sausio 18, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda atkelta iš 14 p. 3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė, 320 000 Lt). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425. 901323
4 kambarių butą, turintį komercinį statusą (5/1 a., bendrija, du įėjimai, du balkonai, kaina sutartinė, derinama). Savininkė. Tel. (8 46) 347 220, 8 673 55 872. 897973
Pigų namą (medinis) Kretingoje, Akmenės g. 15, netoli „Maxima“, prie upės. Tel. 8 650 90 890. 898718
6-25 arų sklypai su visomis komunikacijomis (elektra, vanduo, dujos, lietaus nuotekos, asfaltas, apšvietimas). Prie vandens telkinio, puikus susisiekimas 5 min. kelio iki miesto centro, kursuoja mikroautobusas nr. 7. Tel. 8 698 33 779, www.svajoniukrantogyvenviete.lt. 893055
70 a sodybą 20 km už Klaipėdos, 2 km nuo autostrados, 4 km iki Gargždų (yra šulinys, elektra, trifazė elektra, atvestas vanduo, kaina 110 000 Lt, derinama). Tel. 8 638 67 599 po 17 val. arba simluk@mail.ru.
Savininkas parduoda 1 kambario butą 5/5 a. Gedminų g. (kaina 74 000 Lt). Tel. 8 618 04 089. 901330
Skubiai 3 kambarių butą Sulupės g. (5/3 a., 58 kv. m, 105 000 Lt). Tel. 8 689 89 898. 899665
Šlapšilės k. (šalia buvusio aerouosto) 2,74 ha žemės ūkio paskirties sklypą (yra leidimas keisti paskirtį). Arba keičia į butą. Tel. 8 636 09 399. 899009
900806
Du 2 kambarių butus su baldais gerose vietose (be tarpininkų), Poilsio g. ir Taikos pr. Tel. 8 685 41 098, 8 636 00 157.
Žemės sklypus namų statybai Slengiuose, su komunikacijomis, 3 km iki centrinio pašto. Tel. 8 609 07 270.
898422
Karlskronos g. 3 kambarių suremontuotą butą, 5/3 a. Tel. 8 656 79 850, 8 656 79 851. 898842
Mažagabaritį butą Karklų g. 17 (3 pl./3 a., 16 kv. m, euroremontas, 40 000 Lt), kambarį bendrabutye Šilutės pl. (25 kv. m, 20 000 Lt). Tel. 8 689 08 166. 900798
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 898343
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Žemės ūkio ir mažaaukščių namų statybos paskirties sklypus aplink Klaipėdą (Dreverna, Girkaliai, Stragnai, Dituva, Priekulė II; nuo 30 000 Lt). Tel. 8 633 82 055. 901035
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 893557
1 arba 2 kambarių butą, gali būti 3 kambarių; siūlyti garažą. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 899344
1-2 kambarių butą Miško rajone (agentūroms nesiūlyti). Tel. 8 650 90 890, e. paštas alv2000@takas.lt. 901376
3 kambarių butą ne pirmame aukšte iki 150 000 Lt. Ne agentūra. Tel. 8 680 52 592.
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
3 kambarių ir didesnį butą iki 100 000 Lt. Moku grynais iš karto. Tel. 8 634 21 945.
898333
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.
Nebrangiai sklypus Ginduliuose su komunikacijomis; gerai įrengtą 160 kv. m namą Paupiuose su baldais. Tel. 8 686 53 230. 900670
Paskolos Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 898560
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891395
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 890426
896726
901036
899997
Perka
898353
Naujos statybos butus: nuo 34 kv. m Varpų g., „Pilsotas“, „Gandrališkės“, „Danės vingis“, Minijos g. 11, „Arkada“, „Klaipėdos burė“ ir t.t. Tel. 8 604 70 482.
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573.
898414
900825
Gerai suremontuotą 3 kambarių butą Puodžių g. (275 000 Lt). Tel. 8 609 07 270.
Tarpininkavimas
901019
893844
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 894862
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 894843
Darbas Ieško darbo Vyras ieško darbų vadovo darbo (inžineriniai tinklai, aplinkos tvarkymas). Tel. 8 614 27 261. 900679
Siūlo darbą Automobilių servisas Klaipėdoje ieško kėbulininko ir paruošėjo-dažytojo. Patirtis būtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 898445
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 894887
Perplanuotą 2 kambarių 71 kv. m butą Dragūnų g. (9/6 a., šiuolaikiškai įrengtas, įmontuotas prabangus virtuvinis komplektas, 390 000 Lt). Tel. 8 652 76 861.
Perku ne mažesnius nei 4,5 ha žemės ūkio paskirties sklypus visoje Lietuvoje. Mokėsiu iki 300 Lt už 1 a. Tel. 8 633 82 055; www. kavintene.lt.
901031
901030
Pigiai išparduodamas NT Klaipėdos centre, senamiestyje: butai (2 kambarių); biuro ir gamybos patalpos (30, 50, 1100 kv. m). Galimas keitimas. Tel. 8 698 19 967.
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A.
900662
895521
Konsultantui vadybininkui. Darbo aprašymas: aktyvūs asmeniniai pardavimai; kontaktų palaikymas ir plėtimas klientais; klientų mokymas naudoti tiekiamus produktus. Reikalavimai: komunikabilumas; reprezentatyvi išvaizda; atsakingumas, darbštumas; aukštasis išsilavinimas (medicinos ar komunikavimo srityse - pageidautina); vairuotojo pažymėjimas (B kategorija). Garantuojame: atlyginimą priklausantį nuo rezultatų; darbui būtinas priemones. Mokome: darbo srities specialių žinių; darbui reikalingų įgūdžių. Motyvacinį laišką ir CV siųskite e. paštu karjera@deraimas.lt. 900494
Dirbti Vakarų Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. Būtina patirtis. Įmonė siūlo gerą ir laiku mokamą atlyginimą. Tel. 8 689 89 766. 899136
Firmai, užsiimančiai vartų, tvorų gamyba, reikalingas pardavimo vadybininkas. Būtinas vairuotojo pažymėjimas. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 689 80 114. 900940
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas - gera anglų kalba. Privalumas - darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Maisto prekių parduotuvei reikalinga vedėja ir kasininkė-pardavėja. CV siųsti rital@gruste.lt. Tel. 8 614 36 855.
890573
Naujai atidaromai maisto prekių parduotuvei Kretingos g. 9, Klaipėda, reikalingos darbuotojos: parduotuvės vedėja, vyr. kasininkė-pardavėja, kasininkės-pardavėjos. CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.
Naujai atsidarančiam grožio salonui Gandrališkėse reikalingos plataus profilio kirpėjos ir manikiūrininkės (gali būti kolektyvas). Geros sąlygos darbo vietų nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt. 899461
Įmonė, prekiaujanti šildymo, santechnikos prekėmis, ieško apskaitininkės. Reikalavimai: greitas darbas kompiuteriu, apskaitos programa. CV siųsti klaipeda@celsis.lt. 901017
Gėlių salonui reikalinga floristė, turinti darbo įgūdžių ir patirties. Tel. 8 656 77 078.
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt.
900750
892506
899496
899119
Nuolat dirbti įmonė ieško montuotojų, kurie atliktų vėdinimo, oro kondicionavimo darbus. CV su prierašu „montuotojas“ siųsti info@daikra.com. Tel. 8 650 18 438. 899327
Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metų. Apmokome. Tel. 8 672 26 524. 893066
Nukelta į 16 p.
16
trečiadienis, sausio 18, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Darbas
Baldai
Siūlo darbą
Parduoda
atkelta iš 15 p. Reikalinga siuvėja minkštųjų baldų gamyboje. Tel. 8 650 61 124, e. paštas info@antoris.lt.
900803
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 686 94 634. 897048
900248
Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interjero dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490. 901191
901143
Siūlo darbą patyrusiems vamzdžių klojėjams ir brigadininkui. Kreiptis Minijos g.180C, Klaipėda. Tel. 8 687 58 564, 421 121.
Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
Autoserviso paslaugos UAB „Autoefektas“ - automobilių remontas, techninė priežiūra. Tech. pagalba (transportavimas). Šilutės pl. 79, (buvęs „Mėsos“ kombinatas). Tel. 8 698 86 076.
901199
UAB „Ekskomisarų biuras“ plečia savo veiklą ir Klaipėdoje ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: panašaus darbo patirtis, darbas kompiuteriu. Tel. (8 46) 411 367, elektroninis paštas klaipeda@ ekskomisarai.lt.
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 895262
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 893103
899448
UAB „Eukera“ ieško langų montuotojų ir matuotojo (techniko). Tel. 8 699 42 189.
Perkame įvairių markių automobilius su defektais ir be jų. Atvykstame į vietą. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120.
900795
896601
UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą ieško projekto vadovo. Darbo pobūdis: darbų saugos projektų įgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo aprašymus siųskite e. paštu personalas@darbusauga.lt.
Transporto paslaugos Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Tel. 8 607 13 774. 897519
900499
UAB „Memelhaus“ siūlo darbą nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siųsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
įvairūs
Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 602 23 279. 885001
Statyba ir statybinės medžiagos
Parduoda Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padėklus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 893128
UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895867
Statybos paslaugos Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892003
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735. 895192
Šaldytuvai
901066
Santechnikos darbai. Keičiame senus nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, gyvatukus, vonias, dušo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 899515
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai, stogų remontas. Superka, pristato medžiagas. Tel. 8 606 88 234. 900363
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt už 1 kv. m su medžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942. 868557
Visa vidaus apdaila: gipsas, dažymas, plytelės ir kt. Tel. 8 611 03 257.
900278
899164
Paslaugos
901139
900298
Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040.
Viešbučiui senamiestyje skubiai reikalingas (-a) barmenas (-ė). Būtina darbo patirtis aptarnavimo sferoje, geri šnekamosios anglų kalbos įgūdžiai, kitų kalbų mokėjimas būtų privalumas. Tel. 8 655 72 285, restaurant@nationalhotel.lt.
Buitis ir technika
900667
Pjauname sienas, didiname vonių patalpas; gipsas, laminatas, plytelės; dažymas, elektra, santechnika. www.statome.com. Tel. 8 655 22 204.
895364
900288
Perka
Likviduojama UAB „Sėkmės upė“ (kodas 300574966, reg. Liubeko g. 19-15, Klaipėda). Likvidatorė Rasa Bartkienė.
900066
AKCIJA! Šarvuotos durys, plastikiniai langai, balkonų stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukštas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukštas). Tel. 8 687 45 242.
UAB reikalingas ekskavatorininkas ir buldozerininkas dirbti buldozeriu T-170. Tel. (8 46) 481 335, 8 686 22 280.
Kita
Brigada atlieka remonto darbus: tapetuoja, kloja laminatą, klijuoja plyteles; santechnikos darbai. Tel. 8 655 17 056.
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
900377
901067
Atliekame kapitalinį butų remontą, statome namus. Tel. 8 650 95 999. 899315
Dengiame, remontuojame stogus, mūrijame, įrengiame pamatus, šiltiname fasadus, skardiname, atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 655 11 471. 897554
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio, ąžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 900641
Antstolis Gintaras Kairys skelbia antrąsias varžytines Liudmilai Jakovec nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) gamybinėms patalpoms, su žemės sklypo dalimi iš 0,1595 ha nuomos teise nuo 1-15 iki 1-18, 1-22, unikalus Nr. 2195-4006-5119:0004, bendras plotas 571,01 kv. m, esančioms Viršutinė g. 32, Klaipėda. 2) 90/100 daliai gamybinėms patalpoms, nuo 2-17 iki 2-19 nuo 2-22 iki 2-29, unikalus Nr. 2195-4006-5119:0002, bendras plotas 435,53 iš 483,92 kv. m, esančioms Viršutinė g. 32, Klaipėda, ir gamybinėms patalpoms su žemės sklypo dalies 0,1823 ha nuomos teise, nuo 3-10 iki 3-12 nuo 3-14 iki 3-21, 4-22, 4-25, 4-26, unikalus Nr. 21954006-5119:0006, bendras plotas 667,05 kv. m, esančioms Viršutinė g. 32, Klaipėda, nuosavybės teise priklausančias UAB „Liuja invest“. 3) gamybinėms patalpoms su žemės sklypo dalies iš 0,1595 ha nuomos teise, nuo 1-19 iki 1-21, 2-20, 2-21, 3-13, 4-23, 4-24, bendras plotas 349,30 kv. m, unikalus Nr. 21954006-5119:0007, esančioms Viršutinės g. 32, Klaipėda. Pradinė pardavimo kaina 354 000 Lt. Varžytinių dalyvio piniginės įmokos dydis 10 proc. - 35 400 Lt. Varžytinių laikas 2012 m. vasario 21 d. 11 val. Dalyvio įmoka turi būti pervesta į depozitinę sąskaitą LT56 7180 5000 0060 9285 AB Šiaulių bankas. Pardavimas vyks S.Šimkaus g. 21, LT-92124 Klaipėda. Informacija tel. (8 46) 256 929 arba 8 612 52 915. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių dienos gali pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.
AB „Klaipėdos vanduo“ skelbia pripažinto nereikalingu ir nenaudojamo materialiojo turto pardavimą aukcione, kuris vyks 2012 01 31 10 val. Ryšininkų g. 11, Klaipėda, 223 kab. Aukcione bus parduodama: 1. Automobilis „Ford Transit“, 1996 m., pradinė pardavimo kaina 3000 Lt. 2. Automobilis „Ford Transit“, 1996 m., pradinė pardavimo kaina 3000 Lt. 3. Automobilis „VW Transporter“, 1998 m., pradinė pardavimo kaina 3000 Lt. 4. Automobilis „Gazel 22171“, 1999 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 5. Automobilis „Gazel 33023“, 1999 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 6. Automobilis „Gazel 2705-34“, 2001 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 7. Automobilis „Gazel 2705“, 2001 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 8. Automobilis „Gazel 2705“, 2001 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 9. Automobilis „Fiat Tipo“, 1995 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 10. Automobilis „Opel Astra“, 1995 m., pradinė pardavimo kaina 2000 Lt. 11. Automobilis „VW Kaddy“, 1996 m., pradinė pardavimo kaina 3000 Lt. 12. Automobilis „VW Kaddy“, 2000 m. (su variklio defektu), pradinė pardavimo kaina 1000 Lt. 13. Automobilis „VW Transporter“ (su diagnostine įranga), 1996 m., pradinė pardavimo kaina 100 000 Lt. Parduodamą turtą apžiūrėti galima adresu Šilutės pl. 49, Klaipėda. Už aukcione nupirktas materialines vertybes atsiskaitoma iš karto arba per 5 dienas po aukciono pabaigos, sumokant įmonės kasoje (Ryšininkų g. 11, Klaipėda) arba pavedimu į nurodytą sąskaitą. Nenupirktas turtas pirmajame aukcione bus parduodamas antrajame aukcione 2012 02 14 10 val. tuo pačiu adresu. Aukciono dalyviai registruojami Ryšininkų g. 11, Klaipėda, 224 kab. Dalyvio bilieto kaina 20 litų, sumokant iš anksto įmonės kasoje tuo pačiu adresu. Atsakingas asmuo - Aprūpinimo skyriaus viršininkas Gintautas Brazaitis (tel. 8 699 14 471). Informacija teikiama darbo metu tel. 8 699 10 833, 8 656 79 119, faksu (8 46) 466 179.
898405
Automobiliai
895695
Taksi įmonei reikalinga dispečerė. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 686 94 643.
Aukcionai Gaminame, montuojame uosines, ąžuolines, pušines duris, laiptus, palanges, grindjuostes. www.montrama.eu, tel. 8 670 16 809.
Varžytinės
901193
Įvairūs Geriems žmonėms dovanojame naminius 3 mėn. kačiukus (sveiki, meilūs, protingi). Klaipėdoje. Tel. 8 698 49 991, 8 680 74 281, 8 611 63 875. 900800
17
trečiadienis, sausio 18, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
American English School
karščiausi kelionių pasiūlymai
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8612 11536 Praverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vienaragio nešama sėkmė ir laimė... Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkoje galėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius. Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuostabi ir nepakartojama.
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
sportas, sveikata Teniso arena
gėlės Tik gėlės
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Tel. (8 46) 412 312 www.ames.lt, klaipeda@ames.lt KALBŲ MOKYMAI SUAUGUSIEMS IR VAIKAMS LIETUVOJE IR UŽSIENYJE. Kviečiame mokytis: ANGLŲ-NORVEGŲ-VOKIEČIŲ-ISPANŲ ir kt. KALBŲ. Nauja IELTS grupė nuo sausio mėn. 23 d. Norvegų k. dieninė grupė nuo sausio mėn. 18 d.
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
JOGOS CENTRAS
kursai
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Plaukite apsipirkti Vokietijoje!
Keturvietė kajutė nuo 678 Lt.
Pasinaudokite puikia idėja – pasiimkite
Automobilio perkėlimas nuo 220 Lt.
automobilį ir keliaukite apsipirkti keltu į Kylį.
Kaina pateikta į vieną pusę.
Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo
Keltų bilietų kainos gali kisti priklausomai
(išpardavimų sostinės) tik 100 km.
nuo kelionės ir bilieto pirkimo datos, likusių
Sėdima vieta nuo 64 Lt.
laisvų vietų skaičiaus.
Vieta kajutėje nuo 190 Lt.
Daugiau informacijos
Dvivietė kajutė nuo 388 Lt.
www.krantas.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
• Kelionėms autobusu – 15% nuolaida
Naujas pažintinių kelionių sezonas!
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu
Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/
tik 50 Lt asmeniui;
rudens pažintines keliones autobusu ir
Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau
lėktuvu.
kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
Litamicus
Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
„Krantas Travel“
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
trečiadienis, sausio 18, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www. tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 20 d. 18 val. – K.Goldoni. „Mirandolina, arba Šiandien vaidiname Goldonį“. 1 dalies spektaklis. Rež. G.Tuminaitė. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 19 d. 18 val. – „Les éléments. Prancūziški muzikiniai receptai XVII–XVIII a. Europoje“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sielą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija). Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. Kiti renginiai Sausio 18 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Striptizo ereliai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Sausio 23 d. 19 val. – intymi vyrų trupė „Erelis“. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 21 d. 12 val. teatro salėje – klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių vaidinimas vaikams „Klounas ir pelytė Micė“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Sausio 21 d. 16 val. didžiojoje salėje – KU MF choreografijos katedros V k. studento E.Lelionio baigiamasis diplominis darbas-koncertas „Žiemos išdaigos“. Nemokamai. Sausio 22 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Kur tas pasaulio kraštas“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 22 d. didžiojoje salėje – Idioteatras. Y.Reza. „Menas“ (premjera!). Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 33–53 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Sausio 29 d. 15 val. Teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. 17 val. didžiojoje salėje – Andrius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras „Musė“. Bilieto kaina 25 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 20 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 21 d. 12 val. spektaklis visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“. Rež. L.Zubė. Svečiuose šeimos teatras „Lino lėlės“. Sausio 22 d. 12 val. lėlių vaidinimas mažiesiems „Trys paršiukai“. Rež. S.Bartulytė. Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe Gražina Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Renginys nemokamas. Konsultacijos Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Sausio 20 d. 18 val. atidaroma tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Veiks iki vasario 26 d. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 21 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Vitražo motyvai“. Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) PARODOS Sausio 20 – vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapybos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.
bibliotekos Klaipėdos miesto apskrities Klaipėdos savivaldybės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda. Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai. Debreceno filialo„Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“. Klaipėdos apskritiesapskrities Klaipėdos Ievos Simonaitytės ievos simonaitytės viešoji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Galerija 13L – iki vasario 2 d. fotomenininko V.Strauko fotografijų paroda. III a. holas – iki vasario 3 d. grupės „Ideja Fix“ tapybos darbų paroda „Už paraštės“. Vaikų literatūros skyrius – iki vasario 15 d. Irinos Novičenko fotografijų paroda „Kelionių įspūdis“. Bibliotekos kavinė „Bistro ’25“ – iki sausio 30 d. Petro Šikšnelio fotografijų paroda „Ten, kur...“. Muzikos skyrius (Herkaus Manto g. 9A) – iki vasario 10 d. Jono Tarasevičiaus tapybos paroda „Žiemos vakarais“. Gerlacho palėpė – sausio 20 d. 17 val. „Burlaivių aidai“. Buriavimo galimybių jaunimui pristatymas. Sausio 23 d. 17 val. 26-osios I.Simonaitytės literatūrinės premijos įteikimas poetei E.Karnauskaitei.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (8) (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (9) (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Mykolo Romerio universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). KK2 Kalėdinė mISTERIJA. Speciali šventinė versija. Dalyvauja U.Skonsmanaitė, T.Ališauskas, K.Sakalauskas, V.Katunskytė, R.Šimukauskas, Vudis, Radži, Antanas, D.Zvonkus, N.Bunkė ir kt. (N-7) (k). 11.45 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai III“. 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Jasonas ir argonautai“ (2). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Farai (N-7). 20.00 LT Aistra (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Gelbėjimo misija 2. Mirtinas pavojus“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 0.20 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.20 Daktaras Ozas. Naktinė versija (S).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 100 000 € grynais. 12.00 Žvaigždė policininkas. 12.35 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Herojai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 8.25 „Lietuvėlė“ (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštasis pojūtis (k).
12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Žuvys monstrai: sidabrinė lašiša (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Lietuvėlė“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Mano laida“. Parodijų šou. 21.05 Karo vilkai. „Desantininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“.
8.00, 17.55 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 8.45, 17.10 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas. 11.30 Mūsų miesteliai. Uliūnai (k). 12.35 Prisiminkime. Šoka R.Krugiškytė ir J.Katakinas. 12.45 Gyvenimas yra gražus (k). 13.30 Auksinės melodijos. Koncertas „Mūsų žiema“. Dainuoja R.Ščiogolevaitė, Atlanta, J.Brūzga, A.Gabalytė, V.Vyšniauskas (k). 14.30 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (1998 m.) (3) (k). 15.45 Kultūra. Žurnalistė Valentina Paukštelytė (k). 16.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Laisvės džiazas“. Dok. f. apie prof. Vytautą Landsbergį (2010 m.) (k). 16.55 Žinios. 17.25 Etnokultūros ratas. Daugyvenės muziejus-draustinis. 18.25 Durys atsidaro. 18.55 Muzikos istorijos. Kompozitorius I.Stravinskis. Kareivio istorija. 19.30 Laiko portretai. Poetai A.Baltakis ir E.Kelmickas apie poeziją ir savo kartą. 20.05 Gruzijos kino klasika. Istorinė drama „Chareba ir Gogija“ (Gruzija, 1987 m.) (N-7). 22.25 Elito kinas. Komiška drama „Istorija apie gaidelį ir jautuką“ (D.Britanija, 2005 m.) (N-14). 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. 0.30 Sportas. Orai. 0.40 Kai mūzos prabyla. Aktorius Sigitas Jakubauskas skaito poeto Antano A.Jonyno eiles (k). 1.10 Literatų gatvė (1) (k).
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25, 16.00 „Išlikimas“. 11.20, 17.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15, 18.00 „Kaulai“. 13.10, 20.00 „Darbštuolis Tedas“. 14.00, 21.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 21.30 Veiksmo trileris „Neįmanoma misija 2“ (JAV, Vokietija, 2000 m.). 23.55 „Futurama“. 0.25 „CSI Niujorkas“. 1.10 „Sinbado nuotykiai“.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 15.30 Teleparduotuvė. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Mirk arba gyvenk“ (JAV, 1991 m.) (N-14). 23.00 „Draugai IX“ (N-7). 0.00 „Arti namų“ (N-7).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7).
11.05 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Reiganas“ (1). 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“
8.45, 13.30 Ieškokime geriausio! 9.00, 20.00, 22.15 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Reidas (k). 9.45 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kenedžiai“ (2) (N-7). 11.15 Romantinė komedija „Dviejų per daug“ (JAV, Ispanija, 1995 m.). 13.45 „Ką mes valgome?“ 14.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 15.15 Žemaitijos labirintais. 15.45 Pažintinė istorinė laida „Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija“ (2). 16.15 Kultūra + (k). 16.45 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Nenuorama Seidė“. 19.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.15 „Broliai detektyvai“ (4) (N-7). 21.15 „Aviakatastrofos: priežastys ir pasekmės“. 22.30 S. „Verbų sekmadienis“ (1) (Rusija, 2009 m.) (N-7). 23.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 0.30 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Istorinė nuotykių drama „Arnas: riteris tamplierius“. 9.20 Fantastinė romantinė drama „Pabaisa“ (JAV, 2011 m.). 11.00 Drama „Kažkur tarp ten ir čia“. 13.00 Biografinė drama „Coco prieš Chanel“ (Prancūzija, Belgija, 2009 m.). 15.00 Biografinė drama „Kovotojas“. 17.00 Karinė drama „Stebuklas prie Santa Anos“ (JAV, Italija, 2008 m.). 19.35 Nuotykių komedija „Nimės sala“ (JAV, 2008 m.). 21.10 Veiksmo f. „Gatvių kovotoja: Čun-Li legenda“ (Kanada, Indija, JAV, 2009 m.). 23.00 Fantastinė romantinė drama „Saulėlydis“ (JAV, 2008 m.). 1.00 Romantinė komedija „Karolina“ (JAV, Vokietija, 2003 m.).
7.00 Humoro festivalis „Jūrmala 2011“. 8.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.35 Mados nuosprendis. 13.50, 4.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.45, 0.45 „Teisė į apsaugą“. 17.50 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05, 4.00 „Vedybos pagal palikimą. Sandros sugrįžimas“. 22.20 Gyvenamoji aplinka. „Ne tik mėsa sotus būsi“. 23.30 Vakaro naujienos. 23.45, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 23.55 „Laisvė ir teisingumas“. 1.35 Suprasti. Atleisti. 2.30 Vaid. f. „Senamadiška komedija“.
8.45 Televitrina. 9.45, 18.25, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 11.45 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 13.30 Ispanijos „Primera“ lyga. XIX turo apžvalga. 14.30 Futbolo dievai. Ronaldo. 15.00 Futbolo dievai. Ronaldinho. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kazanės „Uniks“. 17.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 18.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. Tiesioginė transliacija. 21.00 Automoto. 21.30 Moterų Eurolyga. Kauno „VIČI Aistės“–Jekaterinburgo UMMC. 23.15 Kelias į Londoną.
19
TREČIADIENIS, sausio 18, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Anne Stuart „Našlė“ ir Lindos Howard „Ponas Tobulybė“ knygas.
Anne Stuart. „Našlė“. Ar tai ji nužudė senį? – klausė savęs Magvairas, žvelgdamas į paslaptingąją garsaus dailininko Aristido Pompaso našlę. Bulvariniame laikraštyje dirbančiam žurnalistui kiekviena pikantiška smulkmena būtų tikras grobis. Tai padėtų parašyti išties sensacingą menininko, garsėjusio ne tik genialia kūryba, bet ir potraukiu jaunoms merginoms, biografiją. Apsimetęs draudimo agentu Magvairas atvyksta į mirusio dailininko vilą Toskanoje. Kad atskleistų tiesą, jis pasiryžęs netgi suvilioti jaunąją našlę Čarlę. Tačiau sename name, kur šešėliuose tyko žudikas ir mėnesienoje liepsnoja aistra, viskas yra ne taip, kaip atrodo. Linda Howard. „Ponas Tobulybė“. Koks turi būti tobulas vyras? Šį pikantišką klausimą svarsto Džeinė Brait ir trys jos draugės, po darbo susibėgusios „Pas Ernį“. Aukštas tamsiaplaukis gražuolis? Supratingas ir geros širdies? Stiprus ir raumeningas? Įsiplieskia ginčas, gimsta ponui Tobulybei keliamų humoristinių reikalavimų sąrašas. Juokai baigiasi, kai sąrašas pakliūna į žiniasklaidos rankas ir žiauriai nužudoma viena iš sąrašo kūrėjų... Šis Lindos Howard romanas paslaptingas ir persunktas aistros! Šmaikštūs Semo ir Džeinės dialogai, kandžios replikos išties kelia pasigėrėjimą. „Ponas Tobulybė“ juokina, jaudina, pavergia, intriguoja – be abejo, tai vienas geriausių autorės kūrinių. Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepraleiskite progos pabendrauti su įdomiais ir daug patirties turinčiais žmonėmis. Jautis (04 21–05 20). Iš naujo susidėliosite, kas jums svarbiausia, ką labiausiai vertinate. Todėl bus lengva spręsti iškylančias problemas, sutarti su tais, kurie jums prieštarauja. Dvyniai (05 21–06 21). Jausitės taip, lyg jūsų troškimai būtų ignoruojami, atrodys, kad aplinkiniai jums prieštarauja. Tačiau įsiklausykite, galite išgirsti ir gerų minčių. Vis dėlto vadovaukitės savo galva. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Ieškokite ramybės toliau nuo žmonių, vykite į kelionę. Liūtas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti karjeros problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos, nes, atrodo, šiuo metu visko suderinti nepavyks. Mergelė (08 24–09 23). Susipažinsite su žmogumi, kuris bendraudamas bus labai užsidaręs. Jūsų mintys ir idėjos nesutaps, dėl to gali kilti nesusipratimų, bet nebijokite atkreipti dėmesį į kylančius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, kai kurie žmonės gali nepateisinti vilčių. Susikaupusią įtampą išliekite sporto klube, pertvarkydamas namus ar užsiimdamas kita fizine veikla. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tinkamas metas planuoti tolimą kelionę. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate sąmojingas ir pilnas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti, kalbėti telefonu, susirašinėti. Tačiau nesėdėkite užsidaręs namie, eikite pasivaikščioti, susitikite su draugais. Vandenis (01 21–02 19). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Žuvys (02 20–03 20). Jei atrodys, kad vienas nebesusitvarkote, šiandien galite tikėtis nedidelės pagalbos iš kitų. Pajusite, kad puikiai sutariate su žmonėmis.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje laikysis žiemiški orai – snigs, šals. Šiandien pasnigs, vietomis kris šlapdriba. Temperatūra bus 1–5 laipsniai šalčio. Rytoj turėtų pasnigti stipriau. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 5 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Šiandien, sausio 18 d.
+1
Telšiai
-2
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
–1
Šiauliai
Klaipėda
–3
Panevėžys
–4
Utena
+1
8.52 16.39 7.47
18-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
Tauragė
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas +4 Brazilija +21 Briuselis +4 Dublinas +8 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
kokteilis Motociklas – šiknapurtys „Kokteil is“ vakar steb ėjosi naujada rais, kuriuos sugalvojo Valstybinės lie tuvių kalbos komisijos (VLKK) nariai. Nepėst i ir klaipėdiečiai. Štai Alg irdas siūlo motociklus (mopedus) vad int i lietuviškai – šiknapurčiais, o Juranas – birbynračiais.
Londonas +12 Madridas +10 Maskva –8 Minskas –5 Niujorkas 0 Oslas –5 Paryžius +7 Pekinas +6
Praha +2 Ryga +1 Roma +8 Sidnėjus +29 Talinas –2 Tel Avivas +16 Tokijas +10 Varšuva 0
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Linkėjimai D.Keriui Sunku patikėti, tačiau linksmuoliui Ho liv udo aktor iui Džimui Ker iui vakar suėjo nei daug, nei mažai – 50 metų. Gražaus jubil iejaus proga „Kokteil is“ nus iuntė jam nuoš ird žius sveik in i mus. Ar gavo garsusis linksm intojas juos, dar než inia. Tikr iausiai než inote, kad aktor iaus karjera D.Ker iui prasidėjo nuo fiasko. Jį, 15-met į, žiūrovai užmėtė supuv u siais kiaušiniais. Prireikė dvejų met ų, kol vaik inas vėl ryžosi ropštis ant scenos. Laimė, ant rasis pasirodymas buvo sėkmingas – sulaukė plojimų.
Ryžtas: net supuvusių kiaušinių
ataka neatbaidė D.Kerio nuo aktoriaus karjeros.
Slapta informacija Kanadoje, kurioje gimė aktorius D.Ke ris, yra daug iau ežer ų, nei visose kito se šalyse kartu paėmus.
Svarbios žinios moterims Žiemą odai reikėt ų ieškot i tok io mait i namojo kremo, kur io pag rindą suda ro ne vanduo, o aliejus. Toks riebes nis kremas suk ur ia apsaug inę plėvelę odos paviršiuje ir neleidžia jai prarasti sukauptos drėgmės. Kai kur iuose kre muose esantys riebalai stingsta net ne dideliame šaltyje, todėl plona veido odą dengianti riebalų plėvelė sutrūkinėja ir taip pažeidžiama odos apsauga.
Nugirstas pokalbis Merg ina klausia vaik ino: – Ko tu dabar labiau norėtum – manęs ar alaus? – O alaus kiek?
Linksmieji tirščiai Pas suvalk iet į užėjo kaimynas: – Klausyk, gal galėtum paskolinti 100 litų? Po savaitės grąž insiu. – Gerai. Kai tik grįšiu iš Paryžiaus ir pa skol insiu. – Tu ruošiesi važ iuoti į Prancūziją? – Nė minties tok ios neturėjau! Česka (397 719; jei savęs nepagiriu – visą dieną nelaimingas būnu)
Marijampolė
Vilnius
–2
Alytus
Vardai Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Leonardas, Liberta, Liubartas, Priska, Radminas
sausio 18-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
-4
-2
-4
-4
4
-4
-3
-3
+1
7
0
+1
-1
-1
4
rytoj
„Kokteilio“ pozicija Neužmirškite, jog socialinį feisbuko tink lalapį privalote vadinti snukiaknyge.
–4
–2
PENKTADIENĮ
1401 m. Vytautas ir Lie tuvos baj orai Viln iuj e perdavė Lenkijai raštus, kuriuose buvo išdėstyta, jog Vytautas valdys Lie tuvą kaip Lenkijos vieti ninkas, o po mirties grą žins ją Lenkijai. 1806 m. Francis Beau fort’as sud arė sąlyg i nę skalę vėjo stiprumui (greičiui) matuoti. 1911 m. amer ik iet is Eu gene’as Ely tapo pirmuo ju pasaulyje pilotu, kuris lėktuvu nusileido ant lai vo denio.
1955 m. gimė amerikie čių aktor ius Kev inas Costneris.
1976 m. Prancūz ija iš siuntė iš šalies 40 SSRS pareig ūnų, apkalt inusi juos šnipinėjimu. 1992 m. daug iau kaip 100 000 žmon ių daly vavo pirmoje per 22 me tus legal ioje demonst racijoje Kenijoje, protes tuodami prieš vyriausy bės politiką. 1999 m. 62-ejų buvęs Zimbabvės prezidentas Canaanas Banana nu teistas 10 met ų laisvės atėmimo (9 iš jų lygtinai) už homoseksualizmą.
Išplaukė į krantą
Kaip sėdi, tas ir esi
Gyvūnų gynėjai išgelbėjo 19 iš maž daug pusšimčio delfinų, išplaukusių į krantą JAV Menkių Kyšulio įlanko je. Tarptautinės gyvūnų globos fon das (IFAW) pranešė, kad dauguma rastų gyvūnų jau buvo negyvi. Pen kiems delfinams mokslininkai į nuga ros pelekus įmontavo palydovinius prietaisus, siekdami nustatyti jų judė jimo maršrutus ir įsitikinti, kad jie išgy vens. Ekspertai ištyrė visus į krantą iš plaukusius delfinus ir bando nustaty ti jų elgesio priežastis. IFAW specialis tai teigia, kad plaukti į krantą delfinus ir kitus jūros gyvūnus verčia triukš mas, kurį sukelia laivai ir naudingųjų iškasenų žvalgybos darbai.
Užmirškit pirštų atspaudų ir rainelės skenerius – nuo šiol jūsų tapatybę bus galima nustatyti pagal tai, kaip jūs sėdite.
CNN inf., AFP nuotr.
Jakutijoje rasta „nemirtingumo bacila“ Amžinajame įšale Jakutijoje esančio Mamutų kalno gelmėse Sibiro mokslininkai rado bakteriją, kuri aktyvėja ir dalijasi esant tik 5 laipsniams šilumos.
Šiuo metu nustatomas ir palyginamas Bacillius F genomas, kad būtų galima tiksliau datuoti mikroorganizmą, bet, pagal baltymų duomenis ir kai kuriuos kitus veiksnius, rasta bakterija „atsiliko“ nuo šiuolaikinių 3 mln. metų. Mokslininkai daro prielaidą, kad šioms bakterijoms būdingas ypatingas gyvybingumo išsaugojimas, leidžiantis išlikti joms gyvoms storame negyvų uolienų sluoksnyje. „Be to, buvo manoma, kad jų besiskiriantys nuo dabartinių bakterijų sienelių ir baltymų tipai duos stipresnį ar labiau specifinį imuninį atsaką, jeigu jos bus perkeltos į pelės organizmą. Viskas taip ir įvyko“, – sakė Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus Che-
mijos biologijos ir fundamentaliosios medicinos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Nadežda Mironova. Gyvūnai, paskiepyti nuo senėjimo, visais atžvilgiais atrodė geriau nei kontroliniai graužikai – pirminiais duomenimis (kuriuos reikia toliau tirti, tai yra juos reikia labiau atrinkti), vis dėlto pelės iš pirmosios grupės gyveno ilgiau. Be to, mokslininkai tyrė peles, kurioms buvo įšvirkšta Bacillius F, magnetinio rezonanso tomografu ir išsiaiškino, kad yra du tikrai padidėję šių mediatorių tipai: tai gliutamatas ir taurinas, kurie turi imunitetą reguliuojančių savybių ir daro įtaką ląstelės gyvenimo trukmei. Bakterijomis Bacillius F paskiepytas peles kur kas rečiau ištinka senatvinis aklumas, bet atsirasti spontaniniams augliams bakterijos įtakos neturi. BNS inf.
Viena Japonijos mokslininkų grupė tvirtina, kad naudojant spaudimo jutiklių matricą įmanoma tiksliai atpažinti asmenį pagal jo sėdmenų profilį. Tokie jutikliai, įtaisyti automobilio vairuotojo krėsle, gali tapti paskutine apsaugos nuo mašinos nuvarymo priemone. „Ši matrica sudaryta iš 360 jutiklių, renkančių duomenis apie 39 tapatybės nustatymo požymius, tokius kaip spaudimo pasiskirstymas ir sėdmenų dydis“, – sakė šiems tyrimams vadovaujantis daktaras Shigeomi Koshimizu. Sh.Koshimizu, Tokijuje įsikūrusio Pažangiųjų pramonės technologijų instituto profesorius adjunktas, tvirtina, kad jo prietaisas tapatybę teisingai nustato 98 proc. atvejų ir kad jis yra daug mažiau varginantis negu daugelis kitų įprastų biometrijos metodų, nes žmogui nereikia nieko daryti – tik natūraliai atsisėsti.
Parametrai: japonų
mokslininkai sako, kad naujoji identifikavimo sistema iš žmonių nereikalaus jokių papildomų pastangų – pakaks tik atsisėsti.
Mokslininkas pripažino, kad, prieš paleidžiant šį išradimą į rinką, dar reikia išspręsti keletą technologinių kliuvinių. „Šis atpažinimo metodas yra veikiamas skirtingų drabužių, – aiškino jis. – Jutikliai skirtingai nuskaito signalus dėvint paprastas kelnes arba džinsus.“ BNS inf.