TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis,
Neeilinėje sesijoje Seimas imasi kamšyti aukštojo mokslo reformos skyles. Lietuva 8p.
sausio 18 d., 2012 m.
Europos Komisijos narys A. Šemeta privertė sunerimti Europos eksportuotojus. Ekonomika 9p.
Nr. 14 (1213)
diena.lt
Europos Komisijos vadovas J.M.Barroso dėl nedemokratiškų reformų Vengrijai grasina teismais. Pasaulis 10p.
Nuo kalbų šiluma nepinga
1 Lt
Neretai girdžiu ir pats sau užduodu klausimą – ką šiomis aplinkybėmis būčiau daręs kitaip? Galiu atsakyti tiesiai ir atvirai – nieko! Lietuvos banko valdybos pirmi ninkas Vitas Vasiliauskas apie „Snoro“ bankrotą.
7p.
Miestas
2p.
Seniūnijose – valdžios šluota Sost inės sav iv aldybės vadov ai ėmėsi opt im iz uot i sen iūn ijų tin klą. Pagal miesto planus Viln iuje liks vos kel ios sen iūn ijos. Nuspręs ta pal ikt i tik Grig išk ių, Naujin inkų, Naujosios Vilnios, Paner ių ir Verk ių sen iūn ijas. Lik usias 16 planuojama paverst i 11 biurų. Oponentai merą kalt ina savos valdž ios stipr in imu.
Sportas Klausimai: A.Zuokas gina „Vilniaus energiją“ ir, regis, net nesvarsto versijos, kad šilumos suvartojimas sostinėje galėjo išaugti ir dėl tiekėjų kaltės.
„Visos kalbos, kad Vilniaus mieste buvo padidėjęs šilumos suvartojimas, tėra politikų interpretacija ir melas“, – skambi mero Artūro Zuoko frazė verčia krūpčioti vilniečius.
Tomo Mozūros montažas
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Manipuliuoja skaičiais
Anksčiau neneigęs, kad šilumos suvartojimas Vilniuje smarkiai pa didėjo, tačiau esą dėl objektyvių priežasčių, dabar meras tikina, kad sostinė su šilumos ūkiu tvarkosi ge riau nei kiti didieji šalies miestai.
Dėl tokio manipuliavimo skaičiais vilniečiai nebesuvokia, kiek iš tiesų sostinėje suvartojama šilumos ir ko dėl jų sąskaitos nuolat pučiasi. „Vil niaus diena“ pabrėžia, kad meras pateikia ne lapkričio, o gruodžio duo menis, taip pat ne šio, o praėjusio šil dymo sezono skaičius, nors skanda las dėl milžiniško šilumos suvartojimo kilo šį rudenį.
2
11p.
Merginos grįžo su medaliais
2
trečiADIENIS, sausio 18, 2012
miestas Savanorių diena Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje iškilmin ga rikiuote, kovinės vėliavos įteikimu atkurtai rinktinei ir geriausios metų pajėgų kuopos pa skelbimu paminėtos 21-osios Krašto apsau gos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo meti nės. Vėliavą rinktinei ir kalaviją geriausiai karių savanorių pėstininkų kuopai įteikė krašto ap saugos ministrė Rasa Juknevičienė. KASP su daro Savanorių pajėgų štabas, šešios rinkti nės. KASP formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių. Pajėgose tar nauja apie 4500 karių savanorių ir apie 700 VD inf. profesinės karo tarnybos karių.
Virš seniūnijų pakibo mero kardas Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Sostinės savivaldybės vadovai ėmėsi optimizuoti seniūnijų tink lą. Pagal miesto planus Vilniuje liks vos kelios seniūnijos. Opo nentai merą kaltina savos val džios stiprinimu. Liks tik penkios
Sostinės valdžia skelbia pabaigu si miesto seniūnijų tinklo opti mizavimo planą. Pagal jį iš dabar sostinėje veikiančios 21 seniū nijos liks tik 5. Nuspręsta palik ti tik Grigiškių, Naujininkų, Nau josios Vilnios, Panerių ir Verkių seniūnijas. Likusias 16 planuoja ma paversti 11 biurų. Pavyzdžiui, Centro biuras apims Šnipiškių, Žvėryno, Senamiesčio ir Nauja miesčio seniūnijas. Artūro Zuoko teigimu, miesto seniūnijos šiuo metu vykdo tik 4 iš 20 įstatymuose numatytų funk cijų. Būtent jas ketinama palikti. Tai gyvenamosios vietos deklara vimas, darbas su bendruomenė mis, miesto tvarkymas ir viešosios tvarkos palaikymas, socialinės pa ramos paslaugos. Kitas paslaugas galės teikti tik savivaldybė. Dar mažiau funkcijų turės biu rai, kurie bus tiesiogiai pavaldūs Miesto ūkio ir transporto depar tamentui. „Socialinių reikalų funkcijas at liks ir biurai. Seniūnas šiuo metu yra kaip paštininkas – gauna vil niečių prašymą atlikti kokią nors paslaugą, bet jį perduoda savival dybei. Biurai bus pavaldūs Miesto ūkio ir transporto departamen tui, atstovų juose turės ir Saugaus miesto departamentas“, – aiški no meras A.Zuokas. Seniūnijoms išlaikyti 2011 m. savivaldybė išleido daugiau kaip 6 mln. litų. Meras tikisi, kad įvyk džius optimizaciją miesto išlaidos sumažės. „60 proc. vilniečių net nežino, ką veikią seniūnijos. Jų paslaugo mis naudojasi tik 5 proc. 70 proc. asmenų niekada nesinaudojo se niūnijų paslaugomis. Norime tinklą optimizuoti, kad jis veik tų geriau“, – sakė miesto meras A.Zuokas. Vilniuje šiuo metu veikia 21 se niūnija, Kaune – 11, Šiauliuose – 2, Klaipėdoje ir Panevėžyje se niūnijų nėra. Trūksta informacijos
Meras savo idėją pristato kaip ga lutinį sprendimą, nors savivaldy bės taryba jo dar nepatvirtino. Be to, politikams apie planuojamą
reformą trūksta informacijos, ko mitetuose klausimas neaptartas. Į mero spaudos konferenci ją atėjęs Vilniaus miesto savival dybės Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Juras Požela skundė si, kad valdžia nieko nederino su komitetais. „Vilniaus dienai“ J.Požela sakė palaikąs seniūnijų reformą, ta čiau norėtų gauti daugiau infor macijos.
Artūras Zuokas:
Seniūnas šiuo metu yra kaip paštinin kas – gauna vilnie čių prašymą atlikti kokią nors paslau gą, bet jį perduoda savivaldybei.
Nuo kalbų šilum Savivaldybė aiškina, kad 1 vilniečiai gruodžio mė nesį už šildymą mokėjo mažiau ne
gu kauniečiai. Pasak savivaldybės, vidutinė sąskaita už šildymą pernai gruodį Kaune siekė 297 litus, Vil niuje – 258 litus. Anot savivaldybės, Vilniuje 2011 m. gruodį suvartota 15 proc. dau giau šilumos nei lapkritį, o Kau ne suvartojimas, turint omeny je tą patį laikotarpį, šoktelėjo net 24 proc. „Duomenų apie šilumos ūkį esa me prašę Valstybinės energetikos inspekcijos, Energetikos ministe rijos, tačiau negavome. Pateikia me skaičius, kuriuos gavome iš ši lumos tiekimo įmonių. Duomenis gauti nėra paprasta, nes šilumos tiekėjai išgąsdinti politikų ir nenori jų teikti“, – sakė A.Zuokas. Savivaldybė pateikia pavyzdį, kad parduotos šilumos kiekis, atsi žvelgiant į lauko temperatūrą kiek viename mieste, Vilniuje 2010 m. spalio bei lapkričio mėnesiais bu vo 3 proc. mažesnis, Klaipėdoje – 11 proc., Šiauliuose – 5 proc. ma žesnis. Suvartojimas – neišgalvotas
Tačiau taip buvo užpernai, o kal bėdami apie 2011 m. rudenį tiek Energetikos ministerija, tiek Ener getikos inspekcija ir patys šilumi
ninkai sakė, kad šilumos sostinėje iš tiesų suvartota kur kas daugiau. Energetikos ministerija anksčiau teigė, kad sostinėje šilumos suvar tojimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 17 proc., o Kau ne jis sumažėjo 4 proc., Klaipėdo je – 11 proc., Panevėžyje – 2 proc., Šiauliuose šilumos suvartota net 14 proc. mažiau. Dar praėjusią savaitę savivaldy bės spaudos konferencijoje meras aiškino, dėl ko atsirado šis padi dėjimas, ir išskyrė per 500 namų, kuriuose padidėjimo nesugebė jo paaiškinti net energetikos spe cialistai. Maža to, Energetikos inspekcija yra paskelbusi, jog „Vilniaus ener gija“ pažeidė teisės aktus – bend rovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį lai kotarpį, nei leidžia norminiai tei sės aktai. Inspekcija jau kreipėsi į Gene ralinę prokuratūrą dėl „Vilniaus energijos“ veiksmų – įtariama, kad bendrovė pažeidė viešąjį interesą. „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas dien raščiui sakė, kad gruodį suvartoji mas buvo mažesnis dėl jau ne kartą minėtų objektyvių priežasčių, ta čiau neneigė, kad lapkritį šilumos buvo suvartota daugiau nei 2010aisiais.
„Šį kartą sąskaitos buvo apskai čiuotos už 30 dienų, be to, tem peratūra šį gruodį buvo gerokai mažesnė nei pernai“, – aiškino N.Mikalajūnas. Paklaustas, kodėl vos per mėnesį situacija sostinėje taip greitai pasi keitė, pašnekovas pasiūlė pasitei rauti punktų prižiūrėtojų. „Paklauskite jų, gal staiga pra dėjo geriau punktus prižiūrėti. Aš nežinau, gal taip ir buvo“, – sakė N.Mikalajūnas. Kas pasikeitė?
„Vilniaus dienos“ skaitytojai į me ro žodžius reagavo karštai. Į redak ciją paskambinusi vilnietė tikino, kad, skirtingai nei lapkritį, gruodį bute gerokai atvėso. Anot jos, radiatoriai vos kaisti pradėjo tuomet, kai skandalas dėl „Vilniaus energijos“ jau buvo įsi smarkavęs. „Mūsų bute Antakalnio mikro rajone lapkritį buvo labai šilta, ra diatoriai tikrai buvo per daug karš ti. Gruodį situacija visai kita. Lauke tikrai nėra labai šalta, tačiau na mie smarkiai atvėso, o radiatoriai kaista tik labai nedaugi“, – pikti nosi vilnietė. Tai ne vienintelis butas, kuriame gruodį temperatūra gerokai atvė so. Vis dažniau girdimi miestelėnų įtarimai, kad reputaciją šiluminin
„Projekt ą tur ės patvirt in ti taryba, bet informacijos mums trūksta. Galėtų ir su komitetais pasidalyti, paklausti tarybos na rių nuomonės“, – sakė J.Požela. Anot jo, svarbu, kad reformuojant seniūnijų tinklą nebūtų padary ta esminių klaidų, kurios situaciją ne pagerintų, o pablogintų. Okupuoja valdžią?
Savivaldybės tarybos narys Ge diminas Rudžionis mano, kad reformuodamas seniūnijas me ras A.Zuokas paprasčiausiai sten giasi dar daugiau valdžios sutelk ti vienose rankose. „Jam nepatinka, kai kas nors be jo žinios turi teisę priimti kokius nors sprendimus. Dėl to ir sugal vojo seniūnijas naikinti, pavaldu mą savivaldybei dar padidinti“, – mano G.Rudžionis. „ES yra įstatymai, kurie apibrė žia seniūnijų veiklą. Juose teigia ma, kad valdžia turi būti arčiau žmogaus, kad tokią funkciją atlie ka seniūnijos. Bet A.Zuokas viską daro atvirkščiai, atima valdžią iš žmonių“, – tvirtino politikas.
Įtarimai: aukščiausiosios valdžios atstovai ragina Vilniaus savivaldybę prisiimti atsakomybę dėl netvarkos šilu
jų piktnaudžiavimą monopolija.
3
trečiADIENIS, sausio 18, 2012
miestas Savanorių diena
ma nepinga kai bando pasitaisyti kiek prisuk dami šilumos tiekimo čiaupus. „Tokia situacija labai nervina. Žinoma, niekas nenori milžiniš kų sąskaitų už šildymą, tačiau ir šalti savo pačių namuose niekam nemalonu. Susidarė tarsi užbur tas ratas, iš kurio jau nebeįmano ma išsikapstyti. Meras į viską žiūri per rožinius akinius ir neturi su pratimo, kad uždirbant tūkstantį litų reikia daugiau kaip pusę pini gų atiduoti „Vilniaus energijai“, – guodėsi vilnietė.
Dalia Grybauskaitė:
Matome piktnaudžia vimą Vilniuje mo nopoline padėtimi, „Icor“ grupės intere sus, kurie atvirai do minuoja ir rodo nepa garbą savo piliečiams.
Prezidentės kritika
Vilniaus miesto šilumos ūkyje pikt naudžiaujama monopoline padėti mi, perkant reklamą mėginama už čiaupti žiniasklaidą, o didelė dalis atsakomybės dėl sostinėje susida
riusios padėties krinta ant savival dybės pečių. Taip pareiškė Lietu vos Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Matome piktnaudžiavimą Vil niuje monopoline padėtimi, „Icor“ grupės interesus, kurie atvirai do minuoja ir rodo nepagarbą savo pi liečiams, politizavimą, ir matome oligarchijos požymius“, – inter viu Žinių radijui vakar sakė D.Gry bauskaitė. Anot jos, tai, kas Vilniuje vyksta su šildymo sąskaitomis, kaip per kama reklama visose žiniasklaidos priemonėse, manipuliavimą viešą ja erdve galima įvardyti kaip mėgi nimą užčiaupti žiniasklaidą, kad ji nekritikuotų tokių veiksmų. „Toks atviras spaudimas tiek ži niasklaidai, tiek politikams, aro gancija, su kuria „Vilniaus ener gija“ kalba su žmonėmis, rodo, kad šioje savivaldybės prižiūrimo je sferoje yra daug problemų, ir, be jokios abejonės, savivaldos politikų atsakomybė šiuo atveju yra didžiu lė“, – tvirtino D.Grybauskaitė. Jos teigimu, tik Vilniuje matomas toks nesiskaitymas su žmonėmis, kai šilumos kainai šalyje vidutiniš kai padidėjus 17 proc. sostinėje kai kurie gyventojai gavo ir 200 proc., ir 300 proc. didesnes sąskaitas. „Tai iš tiesų manipuliavimas savo padėtimi, tai akibrokštas žmonėms ir, be jokios abejonės, ši situaci ja turės būti labai rimtai peržiūrė ta“, – sakė D.Grybauskaitė. Liežuvio neprikando
umos ūkyje ir kalba apie šilumos tiekė Gedimino Bartuškos nuotr.
A.Zuokas nepraleido progos atsi kirsti Prezidentei. Mero žodžiais tariant, D.Grybauskaitė įsitraukė į premjero Andriaus Kubiliaus „pa laikymo kampaniją“. „Premjerui reikia gerokai padi dinti savo reitingą partijoje, kad jis išliktų pirmasis, ir tam pasirenka mos temos, be abejo, aktualios vi suomenei, bet labai spekuliatyviai, neteisingai, klaidingai pateikiami faktai. Man keista, jog Prezidentė D.Grybauskaitė įsijungė į ministro pirmininko A.Kubiliaus palaikymo kampaniją tam, kad jis išliktų pir masis konservatorių partijos sąra še“, – žurnalistams antradienį sa kė A.Zuokas. A.Zuokas rėžė, kad „Lietuva tam tikru požiūriu yra konservatorių ly derių įkaitė, nes konservatorių ly deriai diskutuoja, kas bus pirma sis sąraše – ar ponas A.Kubilius, ar ponia I.Degutienė“. „Mes tikrai džiaugiamės Prezi dentės dėmesiu tokiai temai kaip šiluma, bet vėlgi, norint išspręsti klausimus, vis dėlto reikėtų vado vautis faktais, o ne emocijomis“, – kalbėjo meras.
Kreipėsi į konkurencijos sargus
Perspėja saugotis netvirto ledo Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad gyventojai būtų atsargūs. Šiomis dienomis ledu pradėjęs trauktis vandens telkinys jau pasiglemžė vienos mergaitės gyvybę, dar vie no vaiko būklė kritinė.
Seimo nar ys Almantas Petk us (nuotr.) raštu kreipėsi į Lietuvos Res publikos konkurencijos tarybą. Jis prašo įvertinti viešojoje erdvėje šiuo metu platinamą bendrovės „Vilniaus energija“ reklamą. Anot parlamenta ro, reklama kelia abejonių dėl jos tu rinio ir Lietuvos Respublikos rekla mos įstatymo nuostatų atitikimo. „Šilumos kaina yra itin aktuali var totojams, kurie pastaruoju metu dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos patiria daug išlaidų. Galuti nė šilumos kaina vis dėlto yra vie nas svarbiausių veiksnių, lemiančių vartotojo pasirinkimą, todėl vartoto jas neturėtų būti apgaudinėjamas ar klaidinamas. Reklamoje teigiama, kad „Vilniaus energijai“ tenkanti šilu mos kainos dalis beveik nekinta de šimt metų. Taip, kainos dalis procen tais nekinta, tačiau pinigine išraiška per dešimt metų ji padidėjo apie ke turis kartus“, – teigia parlamentaras. Seimo narys tikisi, kad su Konku rencijos tarybos pagalba pavyks už kirsti kelią tolesnei galimai klaidin gos reklamos sklaidai. „Pagal Reklamos įstatymą reklama suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis sklei džiama informacija, skatinanti įsi gyti prekių ar naudotis paslaugo mis. Sunkiai suvokiama, kam mo nopolinei įmonei reikalinga rekla ma, kai nuo jos praktiškai niekas ne priklauso – nei paslaugos, nei varto tojų plėtra. Čia matau tik vieną sie kį – gerinti savo vardą viešojoje erd vėje. Reklamoje nėra aiškiai pasa koma, kiek visgi per dešimt metų kito „Vilniaus energijos“ kainos da lis. Manau, kad tokia reklama ir vėl bandoma išsisukti nuo atsakomy bės dėl padidėjusių šildymo kainų ir apgauti paprastą vartotoją“, – sa kė Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys. BNS, VD inf.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamentas (PAGD) pri mena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai – toks ledas jau išlai ko žmogų, o kad jis išlaikytų gru pę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. „Tvirtas ledas visada yra mėly nos arba žalios atspalvios, o ma tinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas“, – teigia PAGD. Trapus, plonas ledas būna to se vietose, kur įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvir tas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš ga myklų, yra šaltinių. „Prieš eidami ant ledo apsidai rykite, ar arti nėra praminto take lio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas ke lias. Einant ledu reikia turėti tvir tą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda pasirodo vandens, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, nea titraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad, esant reikalui, jas būtų galima greitai nusimesti nuo kojų“, – pataria ugniagesiai gelbė tojai. Anot jų, jeigu ledu eina gru pė žmonių, reikia laikytis bent 5 metrų atstumo vienam nuo kito. „Einant ledu reikia aplenk ti vietas, kurios užneštos sniegu arba kur yra pusnių, nes po snie gu ledas visada plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kran to, nes čia ledas silpnesnis ir ja me gali būti įtrūkimų. Ledas la bai pavojingas ir per atodrėkį“, – teigiama pranešime. Ugnia gesiai taip pat perspėja nepalikti
be priežiūros ant ledo žaidžian čių vaikų. „Jei vis dėlto įlūžote <...>, ropš kitės ant ledo į tą pusę, iš kur atė jote, o ne plaukite pirmyn. Nesi kapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų at ramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti le dą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, tada – kitą. Užšliaužus ant ledo negalima tuoj pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltu mėte, ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą“, – nurodo PAGD. Gelbėjant įlūžusį žmogų reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsi laikyti vandens paviršiuje. „Artintis prie eketės reikia la bai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra ga limybė, po savimi padėkite sli des ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės kraš to negalima, nes ledas įlūš, jeigu mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eke tės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjant galima panaudoti ir tvirtai suriš tus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitam už kojų ir atsigu lę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės“, – nurodoma pranešime. „Ištraukus žmogų ant ledo, rei kia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau jį pristatyti į šiltą vie tą. Čia nukentėjusįjį ištrinti sau su rankšluosčiu, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabu žiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą“, – teigia ugniagesiai. BNS, VD inf.
Atsargumas: ugniagesiai gelbėtojai aiškina, kad tvirtas ledas visa
da yra mėlyno arba žalio atspalvio, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra plonas. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
4
trečiadienis, sausio 18, 2012
miestas
„Lėlės“ teatre – permainų metas Vilniaus teatras „Lėlė“ 2012-uosius pradeda naujienomis ir po kyčiais. Iš ilgamečio režisieriaus Algirdo Mikučio meno vado vo postą perima buvęs literatūrinės dalies vedėjas teatrologas Vilmantas Juškėnas. Teatro repertuare netrukus atsiras tokie spektakliai kaip suaugusie siems skirtas „Teiresijo krūtys“, sta tomas režisieriaus Gintaro Varno, ir vaikų dėmesio laukiantis „Batuotas katinas“, režisuojamas A.Mikučio. Pasak teatro vadovo Juozo Mar cinkevičiaus, jau seniai metas ati duoti teatrą jauniems: „Be galo džiaugiuosi, kad mūsų teatro ko mandą papildė aštuoni jauni akto riai. Dėl jų ir spektaklių suaugusie siems bei jaunimui teatre lankosi ne vien vaikai su tėveliais, bet ir jaunimas – veiklūs bei iniciatyvūs žmonės. Todėl manau, jog absoliu čiai dėsninga, kad ir meno vadovo pareigas atiduodame jaunam lėlių teatro apologetui – V.Juškėnui.“ Naujasis meno vadovas V.Juškė nas teigia esąs pagerbtas jam pa rodyto pasitikėjimo ir stengsis pa teisinti lūkesčius. „Man savotiškai
pasisekė perimti šias pareigas se zono viduryje, kai artėjantys įvy kiai jau žinomi, kai reikia tiesiog tęsti darbą sudarant kuo palan kesnes sąlygas kūrėjams dirbti ir įgyvendinti sumąstytus planus“, – kalbėjo V.Juškėnas. Anot jo, šie metai „Lėlės“ teatrui – išskirtiniai. Ne tik dėl ambicingo repertuaro, bet ir dėl išskirtinės ke lionės į Kiniją, Čengdu miestą, kur gegužės ir birželio sandūroje vyks XXI pasaulinis UNIMA (Union In ternationale de la Marionnette – Tarptautinė lėlininkų asociaci ja) kongresas ir Tarptautinis lėlių teatro festivalis. Lietuvai atstovau ti jame pakviestas Vilniaus teatras „Lėlė“ su J.Skuratovos režisuotu spektakliu „Muzikinė dėžutė“. Į festivalį ir kongresą kviečiama per 100 trupių iš 60 skirtingų pa saulio šalių. Festivalyje bus prista
tyta per 180 skirtingų pasirodymų, aprėpiančių gatvės teatrą, šešėlių teatrą, marionečių teatrą, plastinį ir tarpdisciplininį meną. Taip pat vyks parodos, forumai, paskaitos, spektaklių pristatymai, apdova nojimai ir begalės kitų reikšmin gų renginių. Vilniaus teatras „Lėlė“ šie met pradės ir žadėtąjį paskaitų apie lėlių teatrą ciklą, taip pat mi nės spektaklio „Cirkas yra cirkas“ trisdešimtmetį. Teatras planuoja aktyviai gastroliuoti ne tik po už sienį, bet ir Lietuvos regionuose, o jaunieji teatro aktoriai šiemet baigs magistro studijas Lietuvos muzi kos ir teatro akademijoje. Taip pat žadama, kad teatre ne nurims parodų organizavimas ir, tikimasi, žiūrovų šurmulys. Kaip pabrėžė meno vadovas V.Juškė nas, „šiemet dėl ambicingų ir iš
Pozicija: „Lėlės“ teatro kolektyvas neslepia, kad naujame sezone ne-
vengs ir papankuoti.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
skirtinių pastatymų bei vis glau desnio ryšio su savo žiūrovais tikimės ypatingo jų dėmesio ir moralinės paramos. Taip pat no rėtume, kad neliktų užmiršti ir senesni spektakliai ar dar šio se zono premjeros – jau sausio 20 d.
kviečiame apsilankyti naujausia me režisieriaus ir dailininko Vita lijaus Mazūro pastatyme „Jūratė ir KasTautas“, kuriame pateikia ma gana pankiška pozicija dėl tra dicinio legendų traktavimo“. VD inf.
5
trečiadienis, sausio 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Lenko korta niekaip Nuteistas melagis nepraranda populiarumo Lietuvos valdžios kritikuojamą lenko kortą kasmet gauna per tūkstantis lenkų kilmės Lietuvos piliečių.
Lenkijos ambasada Vilniuje pra nešė, kad šiuos dokumentus 2011-aisiais gavo 1024 asmenys. 2010 m. ambasada išdavė 1197 kortas. Iš viso išduota per 4 tūkst. šių dokumentų. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis savaitgalį paragino siekti lenko kortos teisinio įverti nimo, o užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį lenko kortą pavadino nesusipra timu ir sakė tikįs, kad „Lenkija ras jėgų ir supratimo ištaisyti šį tei sės aktą“. Idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą parlamentarai keletą kar tų buvo atmetę, pastarąjį kartą – pernai balandžio mėnesį. Naujau
siu projektu siekta išsiaiškinti, ar lenko korta suderinama su Seimo nario priesaika Lietuvai. Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. lenkų kilmės žmonių, tai gausiau sia tautinė mažuma. Kritikai sako, kad su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas lenko kortos savininkui keliamas lojalu mo reikalavimas nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės inte resams. Be to, prieštaringai ver tinama tai, kad lenko korta dali jama ne viso pasaulio lenkams, o tik gyvenantiems buvusioje So vietų Sąjungoje. Pasak kritikų, taip 1940 m. okupuotos Baltijos šalys nepagrįstai statomos į vieną gretą su buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai ir kurie gali įrodyti, kad bent vienas iš tė
4
tūkst.
Lietuvos piliečių turi lenko kortą. vų, senelių, prosenelių buvo len kų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę. Asmuo, turintis lenko kor tą, gali nemokamai gauti ilgalai kę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos pilie čiai, turi teisę į nemokamą švieti mą, taip pat teisę gauti nuolaidą geležinkelio bilietams, nemoka mai lankytis valstybiniuose mu ziejuose. BNS, VD inf.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas kaltu dėl melagingų paro dymų pripažino taksistą, kuris po licijai pamelavo, kad jį užpuolė ir apiplėšė nusikaltėliai.
Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad 22 metų taksisto J.U. liudijimas apie užpuolimą buvo melagingas. Pasak teismo atstovo spaudai, teismas taksistą pripažino kaltu dėl melagingų parodymų, duotų atlie kant ikiteisminį tyrimą, ir skyrė jam daugiau nei 1 tūkst. litų baudą. J.U. nuteistas už tai, kad pernai rugsėjo 17 d., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusi kalstamą veiką, sostinės policijai
melagingai pranešė, jog tos dienos paryčiais apie 4.30 val. jo vairuo jamame taksi automobilyje nepa žįstami asmenys, pavartoję fizinį smurtą, iš jo pagrobė 2,5 tūkst. li tų vertės turtą. Dėl to buvo pradė tas ikiteisminis tyrimas. J.U. nuteistas už tai, kad pernai rugsėjo 17 d., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už me lagingą pranešimą apie nusikalsta mą veiką, sostinės policijai melagin gai pranešė, jog tos dienos paryčiais apie 4.30 val. jo vairuojamame taksi automobilyje nepažįstami asmenys, pavartoję fizinį smurtą, iš jo pagrobė 2,5 tūkst. litų vertės turtą, dėl to bu vo pradėtas ikiteisminis tyrimas. BNS, VD inf.
6
trečiadienis, sausio 18, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kokia bus Lietuva be „Lietuvos“?
Kęstutis Neverauskas
D
id žiuos iuos e šal ies miest uose vienas po kito išaugo krūva pre kybos centrų, kuriuo se įsik ūrė kino teatr ų. Kaip ir vis kas šiuolaik iniame pasaulyje, ki nas taip pat tapo preke, patiek ia ma ant vieno konvejer io šal ia maisto, drabuž ių, indų, buit inių prek ių ir t. t. Greitojo vartojimo produktu tam pa ir kino teatrų tinklams priklau santys filmų mėgėjų centrai. Likę kino teatrai tampa egzotika. Dar juos galima pavadinti kovotojais su sistema. Ilgainiui tapo įprasta tok iuose ki no teatruose ieškoti kitok io kino, taip pat kaip ir turg uje ar mažo se kraut uvėlėse ieškot i kitok io maisto. Sveikesn io arba gurma niško. Žod žiu, tok io, kuris skirtas ne masėms.
Ilgainiui tapo įprasta tokiuose kino teatruo se ieškoti kitokio kino, taip pat kaip ir turguje ar mažose krautuvėlėse ieškoti kitokio maisto.
Anksčiau prekybos centrų nebu vo. Nebuvo ir kino teatr ų tinklų. Kiekvienas kino teatras turėjo sa vo pavadinimą. Tokio individua lumo, kuris byloja apie sovietme čio ant ikapital ist inę pol it iką, ge roji pusė – išskirtinumas. Kaip ir dabar esanč ios mažos vienet inės parduot uvėlės dvel kia jauk umu, taip ir apsilank ius vienet in iame kino teatre apima išskirt in is jausmas. Juk nebūt ų mėgstamo kino teatro, jeig u jie visi būtų vienodi, o skirtųsi tik jų vieta mieste. Sov ietmečiu veikę kino teatrai skirtingai baigė savo dienas. Kai kurie jų mirė tyl ia natūralia mir timi, o kiti buvo numarinti su di del iu atgarsiu. Tok io lik imo su laukė did žiausią kino salę sost i nėje turėjusi „Liet uva“. Jau sep tint i metai, kai Viln iuje nebevei kia šis legendinis kino teatras. Re gis, kiekvienas miestas turi savo kino teatrą – širdies skausmą. Štai Vilniaus „Lietuva“, pastatyta
1965-aisiais, gyvavo lygiai 40 me tų. Iškart po valstybės nepriklau somybės atk ūrimo did žioji dalis „Lietuvos“ akcijų tapo miesto sa vivaldybės nuosavybe. 1997 m. kino teatras rekonstruo tas. Dar po metų atidar ius papil domą kino salę, teatras tęsė savo veiklą. Tačiau 2002-aisiais šis ob jektas buvo privat iz uotas, o dar po trejų metų – uždarytas. Ne tik viln ieč ių eilės ving iavo prie kas ų, ypač per legend in į fest ival į „Kino pavasar is“. Kult ū ros mylėtojams – tai buvo proga atsibelsti į Vilnių. Uždarius kino teatrą pagal inves tuotojų sumanymą, kuris vėliau buvo pag rįst as Viln iaus mies to sav ivaldyb ės pat virt int u de taliuoju planu, šioje vietoje turė jo atsirasti projektas, pavadintas „Rojaus apartamentais“. Vis dėlto kel ių žmon ių iniciatyva teismui paduotas skundas sustabdė pro jekto įgyvendinimą. Senamiestyje stovint is did žiul is pastatas per keler ius met us ne tapo nei griuvėsių krūva, nei bet kok iu nauju stat in iu, kur io galė jo baim int is šiuo sklypu susir ū pinę vilniečiai. Iš prad žių tai bu vo tiesiog uždarytas kino teatras, dėl kurio did žiajai daliai jį mėgu sių vilniečių buvo paprasčiausiai gaila ar apmaudu. Vėliau tai tapo apleista vieta, kok ių galima rasti kiekviename mieste. Dar vėl iau „Liet uvos“ lang uose atsirado plakatai, kur iuose vaiz duojama, kad jau 2009-ais iais toje vietoje bus naujas kino cent ras. Tok ios afišos 2012-aisiais at rodo net nebejuok ingai. Panašių užrašų būtų gal ima tikėt is ir ant nacional in io stad iono. Taip pa maž u „Lietuva“ iš kultūros lopšio tapo antikultūros centru – apleis ta vieta, kurios prieigose dvok ia, mėtosi šiukšlės. Per tą laiką bankrutavo įmonė, ke tinusi vykdyti nekilnojamojo tur to projektą šiame sklype. Jį perė musiai bankrotą administruojan čiai bendrovei ketvirtą kartą ne pavyksta to sklypo parduoti. Šią savaitę buvo patenk intas anks čiau minėtą skundą pateik usių žmonių prašymas jį atsiimti. Vie nas iš aktyvių „Lietuvos“ gynėjų nuo žurnal ist ų atsir iboja vienu žodžiu: „Nekomentuosiu.“ Vadinasi, savivaldybės patvirtin tas detalusis planas lieka galioti. Jį norėjusi įgyvendinti bendrovė – bankr utav usi, sklypo parduot i iki šiol nesisekė. Ar uždegta žalia šviesa detaliajam planui įgyven dint i paskat ins sus idomėjim ą šiuo sklypu? Jeig u taip – kas vis dėlto išk ils vietoj „Lietuvos“ ir ar tai pateisins visuomenės lūkes čius? Klausimas tampa atviras.
Ramina: teigiama, kad dėl pasikeitusio energetikos įmonių pelno maržos reguliavimo elektros kaina didėti netu
rėtų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Pelno marža sulauks dėmesio
K
ainų komisijos narys sako teigiamai vertinantis Seimo priimtas Elektros energeti kos įstatymo pataisas, ku rios keičia energetikos įmonių pelno maržos reguliavimą ir viešuosius in teresus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimo tvarką. Kainų komisijos atstovas Vygantas Vaitkus sako, kad pelno marža ir to liau bus reguliuojama, tačiau tai bus daroma efektyviau. „Tokiu sprendimu, kurį šiandien priėmė Seimas, pelno marža nebus nereguliuojama. Pelnas bus regu liuojamas, tik prieinama prie efekty vesnio, rinkos ekonomikos dėsniais pagrįsto reguliavimo. Įmonių pelnas elektros energetikos sektoriuje bus reguliuojamas, kaip ir Seimas apsi sprendė priimdamas Gamtinių du jų įstatymąe. Tas reguliavimas bus pagrįstas ir vertinamas pagal šalies kreditingumo riziką, šalies ekono minę padėtį, nuosavo ir skolinto ka pitalo santykį“, – komentavo Kainų komisijos narys V.Vaitkus. Jis pabrėžė, jog klaidingai manoma, kad pelnas bus nereguliuojamas, įmo nės galės didinti pelno maržą ir dėl to didės elektros kaina: „Taip tikrai ne bus. <...> Pelnas bus reguliuojamas ne politinėmis priemonėmis, o eko nominėmis ir teisinėmis, tai yra pa grįstomis ekonomikos dėsniais, kaip šalyje vystosi ekonominė situacija.“
Klausiamas, kokią įtaką toks sprendimas gali turėti įmonėms ar rinkai, jis sakė, kad apie tai kalbėti kol kas anksti.
Vygantas Vaitkus:
Pelnas bus reguliuo jamas, tik prieina ma prie efektyvesnio, rinkos ekonomikos dėsniais pagrįsto re guliavimo. „Nebūčiau linkęs manipuliuoti tei giniais, kad vien dėl to padidės elekt ros kaina vartotojams. Tai yra viena geresnių reguliavimo priemonių, ku ri, kaip ir su Dujų įstatymu, priimta, kad skatintų ūkio subjektus, mono polininku, ypač perdavimo, skirsty mo, veikti efektyviai“, – sakė Kainų komisijos atstovas. Kalbėdamas apie VIAP tvarkos pakeitimus jis sakė, kad sistema iš esmės nesikeičia, ji esą bus skaid resnė. „Tai yra politinis sprendimas. Kaip reguliuotojai matome turbūt daugiau skaidrumo, nes pokyčiai tokie, kad Vyriausybei, o ne Energetikos mi nisterijai šiuo įstatymu suteikta tei
sė patvirtinti viešųjų interesų ati tinkančių paslaugų sąrašą ir tvarką. Sąrašas bus tvirtinamas griežtai lai kantis įstatymo. Senajame Elektros įstatyme nebuvo veiklų sąrašo, pa gal kurį ministerija anksčiau galė jo tvirtinti detalų tų paslaugų sąra šą. Dabar Vyriausybė pagal įstatymą nustatys detalų VIAP paslaugų są rašą ir jų teikimo tvarką. Be to, Vy riausybė skirs VIAP lėšų administra torių“, – kalbėjo V.Vaitkus. Jis minėjo, kad Kainų komisija tu rės prižiūrėti, kaip Vyriausybė skirs tys VIAP lėšas, be to, ji turės užtik rinti jų teisėtą panaudojimą. Kaip tai bus daroma, anot jo, vėliau turės nu spręsti Vyriausybė. Dabar įstatyme nustatyta, kad energetikos įmonių pelno marža ne gali viršyti 5 proc., VIAP skaičiuoja Energetikos ministerija, o administ ruoja elektros perdavimo rinkos val dytoja bendrovė „Litgrid“. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas anksčiau tvirtino, kad ribojama pelno norma neskatino įmonių dirbti efektyviai, todėl jos dirbtinai didindavo sąnaudas, inves tuodavo, pūsdavosi ir prašydavo di desnių kainų vartotojams. Pasak jo, pelno norma visoms įmonėms netu rėtų būti garantuota, jį galėtų gauti tos energetikos įmonės, kurios suge bėtų efektyvinti veiklą. BNS, VD inf.
Įvardijo svarbiausius tikslus
P
rezidentė Dalia Grybauskai tė per susitikimą su Lietuvo je reziduojančiais ir Lietuvo je akredituotais užsienio šalių ambasadoriais sakė, kad svarbiausi šalies tikslai yra finansinis stabilu mas ir energetinis saugumas. Šių tikslų laikymasis, taip pat po litikos ir teisėsaugos sistemų skaid rinimas, anot šalies vadovės, yra pa grindinės Lietuvos vidaus politikos kryptys, kaip pranešė prezidentūra.
Tradicinis kasmet vykstantis susi tikimas šiemet buvo jau trečias per šalies vadovės kadenciją. Susitikime Prezidentė padėkojo užsienio valstybių diplomatinių at stovybių vadovams už jų pastangas stiprinti dvišalius santykius. Užsienio politikoje 2012 m., kaip teigiama pranešime, vienas iš esmi nių Lietuvos ir visos ES tikslų yra fi nansų krizės suvaldymas. „Prezidentės teigimu, Lietuva ir
toliau aktyviai rems ES pastangas užtikrinti ekonominį bei finansi nį stabilumą ir toliau siekti bendros energetikos politikos“, – teigiama Prezidentės spaudos tarnybos pra nešime. Susitikime su Lietuvoje akredituo tais ambasadoriais D.Grybauskaitė taip pat aptarė Šiaurės ir Baltijos ša lių bendradarbiavimo koordinavimą, kurį Lietuva perėmė nuo sausio 1 d. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 Laima Žemulienė – 219 1374 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, sausio 18, 2012
lietuva
Savo darbe klaidų nemato „Snoro“ bankroto istorijoje viską reikėjo daryti taip, kaip ir buvo padaryta. Va kar iš Seimo tribūnos tuo parlamentarus tikino Lietuvos banko valdybos pirminin kas Vitas Vasiliauskas.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
tikimumas nekėlė abejonių, pa tirtis irgi, taip pat reputacija“, – teigė centrinio banko valdytojas.
Pakartojo įvykių chronologiją
Antradienį neeilinėje Seimo se sijoje kalbėdamas centrinio ban ko vadovas V.Vasiliauskas pateikė informaciją, kaip vyko „Sno ro“ banko priežiūra, kodėl per nai lapkritį valdžia priėmė spren dimą sustabdyti banko veiklą, nacionalizuoti jį ir pradėti bank roto bylą. Atsakyta ir į klausimus dėl parinktam laikinajam komer cinio banko administratoriui nu statytos daugiatūkstantinės algos. „Neretai girdžiu ir pats sau už duodu klausimą – ką šiomis aplin kybėmis būčiau daręs kitaip? Galiu atsakyti tiesiai ir atvirai – nieko! Tikrai nieko nedaryčiau kitaip. El gesį ir sprendimus diktavo situaci ja. Tą patį siūlyčiau Lietuvos ban ko valdybai, tą patį – Vyriausybei“, – pabrėžė V.Vasiliauskas, prieš tai pateikęs visą „Snoro“ bankroto proceso chronologiją. Anot jo, 2004–2011 m. bu vo išnaudotos visos teisės aktuo se numatytos poveikio „Snorui“ priemonės. „Bet rezultatas – ne patenkinamas. Kraštutinė prie monė tapo neišvengiama“, – pa brėžė centrinio banko vadovas. „Ekonominis priimto sprendimo pagrindimas pradėti bankroto pro cedūrą – faktinis banko nemoku mas. Teisinis pagrindimas – galio jantys teisės aktai“, – pabrėžė jis. V.Vasiliauskas paaiškino, kodėl laikinuoju „Snoro“ administrato riumi buvo paskirtas ne Lietuvos pareigūnas, o tarptautinės bend rovės atstovas Simonas Freak ley. „Negalėjome skirti su Lietu vos banku susijusio asmens, nes pagal įstatymą laikinasis admi nistratorius turėjo būti nepriklau somas, tai yra ne Lietuvos banko darbuotojas. Kitos priežastys – pasirinkto administratoriaus pa
Išleido per 17 mln. litų
V.Vasiliauskas Seimo nariams at skleidė visą sąmatą, susijusią su S.Freakley alga ir kitomis išlaido mis. „Laikinojo administratoriaus atlygis – 140 tūkst. eurų, jam taip pat buvo nustatyta galimybė sam dytis ekspertus, konsultantus, ir tai buvo padaryta. Kas tie konsul tantai? Tai tarptautinės bendrovės, turinčios patirties verslo, ban kų veiklos konsultavimo, bankro to, audito, teisiniais klausimais“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. „Iki šios dienos patirtos admi nistravimo išlaidos – 17,5 mln. li tų. Tai atlyginimas laikinajam ad ministratoriui, jo samdytiems konsultantams, administracinės ir organizacinės išlaidos, skirtos ren giantis bankroto procedūroms, ir kitos“, – pabrėžė jis.
Vitas Vasiliauskas:
Elgesį ir sprendimus diktavo situacija. Vėl tą patį siūlyčiau Lie tuvos banko valdybai, tą patį – Vyriausybei. „Ta 60 mln. litų suma, kuri ir gi kartais minima viešai, yra vir šutinė galimų išlaidų riba per tris mėnesius – atlygis administrato riaus komandai ir samdomiems konsultantams, banko darbuoto jams ir taip toliau. Bet šių galimų išlaidų būtinumą įvertins kredito riai“, – pasakojo V.Vasiliauskas. Anot jo, už liūdnai pagarsėjusio amerikiečių banko „Lehman Brothers“ bankroto administravimą
Kantrybė: V.Vasiliauskas Seime vakar parlamentarams rodė ir skaidres, ir atsakinėjo į jų klausimus.
per pirmus keturis mėnesius bu vo sumokėta daugiau kaip 24 mln. JAV dolerių, tai yra daugiau kaip 60 mln. litų. „Ir bankroto procesas dar nebaigtas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Rastas ir dingęs turtas
Pasak V.Vasiliausko, jeigu nebūtų buvę imtasi priemonių arba bū tų imtasi pavienių priemonių, o ne iškart kraštutinių, tai galėjo atves ti prie kur kas didesnių nuostolių kreditoriams. „Dabar banko, ku riam taikoma bankroto procedū ra, tikslas – užtikrinti kuo didesnę parduodamo turto vertę, kad bū tų kuo geriau patenkinti kredito rių reikalavimai“, – sakė centrinio banko valdytojas. Jis patikino, kad „jau rasta ir identifikuota, kur yra 2,3 mlrd. litų vertės banko turto“: apie 1 mlrd. litų pervesta į įvairias pri vač ias sąskaitas, daug iau kaip 500 mln. litų – į sąskaitas ofšo rinėse zonose, daugiau kaip 700 mln. litų – į įvairių bendrovių, susijusių su buvusiais banko sa vininkais, sąskaitas. „Imtasi teisinių priemonių, sie kiant apsaugoti išskirstytą turtą. Jis identifikuotas ir dabar imtasi priemonių, kaip tą turtą sugrąžin ti“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Lietuvos banko valdybos pirmi ninkas džiaugėsi, kad nei žiniask laida, nei visuomenė po „Snoro“ istorijos nepasidavė panikai. Be to, išsaugotas komercinių bankų sta bilumas. V.Vasiliauskas informavo, kad nuo praėjusių metų lapkričio vi durio, kai „Snoras“ paskelbtas ne mokiu, indėlininkų Lietuvos komer ciniuose bankuose yra padaugėję 9 proc. Tai sudaro apie 3 mlrd. litų. Polemizavo iš tribūnos
Seimo nariai turėjo galimybę už duoti klausimų V.Vasiliauskui. Da lis parlamentarų piktai replikavo į jo kalbą ir atsakymus, todėl Lie tuvos banko valdybos pirmininkas dar stovėdamas Seimo tribūnoje ne kartą buvo priverstas polemizuoti su tautos išrinktaisiais. V.Vasiliauskas kelis kartus pakar tojo, kad Lietuvos banko atstovas pagal galiojančius įstatymus negalė jo tapti „Snoro“ laikinuoju admi nistratoriumi, todėl reikėjo skubiai samdytis tarptautinį specialistą. Pasakodamas apie galbūt nusi kalstamas buvusių „Snoro“ savi ninkų veikas Lietuvos banko val dybos pirmininkas paminėjo, kad dar praėjusią vasarą buvo gauta gana daug nerimą keliančių sig nalų, o juos patvirtino rudenį vy kusi šio komercinio banko inspek
cija. Ji lapkričio viduryje baigėsi pasiūlymu stabdyti jo veiklą, ir tai buvo padaryta. Paklaustas apie vi so „Snoro“ turimo turto panaudo jimą, V.Vasiliauskas atsakė: „Visas turtas, be abejo, yra bankroto ma sė ir visas turtas eis kreditorių rei kalavimams įgyvendinti. Tas turtas taps paskolų portfeliu.“ Valstybinio banko nebus
Lietuvos banko valdybos pirminin kas sakė nematąs galimybės „Sno ro“ likučių vietoje įsteigti valstybinį komercinį banką. „Visas „Snoras“ ir jo turtas dabar yra kreditorių ran kose. Kreditoriai ir spręs, ką su tuo turtu daryti. Koks bus sprendimas – kreditorių apsisprendimo reika las. Bus, matyt, priimtas protin giausias šioje situacijoje sprendi mas“, – kalbėjo V.Vasiliauskas. Vienas Seimo narys teiravosi Lie tuvos banko valdytojo, ar tiesa, kad į „Snoro“ vietą taikosi ateiti dide lis Rusijos komercinis bankas ir ar toks atėjimas neturi būti stabdo mas, nes neatitiktų Lietuvos nacio nalinio saugumo reikalavimų. „Dėl apribojimų – tai jau būtų politinis sprendimas. Aš labiau atsakingas už Lietuvos banko vykdomą pagal įsta tymą įsteigtų ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros funk ciją“, – atsakė V.Vasiliauskas.
Pirmą etapą įveikė Seimas vos vieno balso skirtumu pri teikė nut ar imą, kur iuo siūlom a su tarė opoz icijos pasiū lymui sudar y dar yt i Seimo laik inąją tyr imo kom i ti laik inąją kom isiją, kur i tirtų „Sno siją dėl Liet uvoj e veik ianč ių komer ro“ bankroto aplinkybes. Bet galutinis cin ių bankų priež iūros efekt yv umo balsavimas dėl jos sudarymo dar vyks ir sit uac ij os likv iduoj am ame „Sno re“ išaišk in imo. Šį proj ektą savo pa ketvirtadienį. ra š ais parė mė 36 parl ament arai, pri Už tokį Seim o opoz ic ij os lyd er io klau s ant ys opoz ic ij ai. Tvarkos ir teis ing um o frakc ij os se niūn o Val ent in o Maz ur on io antr a dienį pat eiktą pas iū lymą bals av o 59 Seim o nar iai iš 117 dal yv av u sių bals uoj ant. Prieš buv o 24, su sil aikė 34 parl am ent ar ai. V.Maz u ron is antr ad ienį pak artot in ai pa
ti, pag al kok ius kriter ijus ir kok iom is sąlygom is „Snoras“ laik inajam ir nuo lat in iam adm in istrator iams ir jų ko mandoms buvo nus tat yt as ir mok a mas atlyg in im as, taip pat koks šio at lyg in imo dyd is.
„Ar nut rauk us vykdyt i vis us banko „Snoras“ įsip areigoj imus nebuvo pa Kom is ij ai siūl om a išs iaišk int i, „ar dar yt a dar didesnė žal a banko „Sno gal ioj ant ys teisės akt ai bei Liet uvos ras“ kred itor iams bei pač iam bank ui banko vykdoma bankų priež iūra už „Snor as“?“ – taip pat klaus ia kom is i tikr in a bankų sistemos stab ilumą, jos sud ar ym o inic iator iai. Tyr im o pat ik im umą, efekt yv umą ir sau kom is ij ai siūl om a iš vis o ats ak yt i į gumą“. Taip pat siūlom a pas idomė 13 klaus imų.
8
trečiadienis, sausio 18, 2012
lietuva Lengvatų nebus
Vicemerą prašys suimti
Premjeras: „FNTT dirba gerai“
Valdžia nesutinka taiky ti transporto lengvatos žmo nėms, kurie padėjo likviduoti Černobylio atominės elektri nės avarijos padarinius ir pa dėjo statyti Slavutyčo mies tą Ukrainoje. Susisiekimo mi nisterija tikina, kad dėl sunk mečio valstybė negali pri siimti tokių įsipareigojimų.
Kauno teisėsaugos pareigū nai šiandien kreipsis į teis mą ir prašys skirti kardomą jį suėmimą miesto viceme rui socialdemokratui Kęstu čiui Kriščiūnui. Jam pateikti įtarimai, dalyvaujant advoka tui jis apklaustas kaip įtaria masis. Kokie įtarimai pateikti, kol kas nedetalizuojama.
Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnyba (FNTT) dirba ge rai. Taip pareiškė premjeras Andrius Kubilius, reaguoda mas į pranešimus apie FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus (nuotr.) darbo perspektyvą. Kaip gerus pavyzdžius jis pa teikė kontrabandos grupuo čių sulaikymą, Gariūnų bylą.
O1
O2
Seimas jau šį ket virtadienį ypatin gos skubos tvarka balsuos dėl valdan čiosios koalicijos parengtų įstatymo dėl aukštojo moks lo reformos patai sų. Tam vakar prita rė dauguma į neeili nę Seimo sesiją susi rinkusių parlamen tarų. Užvirė: KT sprendimas dėl aukštojo mokslo reformos sukėlė daugybę
ginčų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Dėl mokslo – du projektai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pasiūlė pataisas
2 Lt/min.
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A
Taisyti Mokslo ir studijų įstatymą prireikė po to, kai gruodį Kons titucinis Teismas (KT) pareiškė pastabų dėl kai kurių šio įstatymo straipsnių, numatančių aukštojo mokslo reformą. KT paskelbus, kad Konstitucijai prieštarauja nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir tarybų suda rymo, valdančioji koalicija pasiū lė Seimo neeilinei sesijai pataisas, kuriomis esminiai universiteto val dymo klausimai perduodami se natui, o studentų pasiekimai per skirstant valstybės finansuojamas vietas vertinami po kiekvienų stu dijų metų. Pataisų iniciatoriai siū lo, kad asmuo, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, po studi jų metų netektų vadinamojo krep šelio, jei jo studijų rezultatų vi durkis būtų dviem balais mažesnis nei to paties kurso studentų bendras vidurkis. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius Seimo na riams antradienį pristatydamas projektą sakė: „Siūlome pakeiti mus tik tiems įstatymo straips niams, kuriems arba sprendimai yra akivaizdūs, arba kurie užpil do teisinį vakuumą po KT išvados. Rimtesnes pataisas dėl aukštų jų mokyklų valdymo modelio būtų galima parengti ir svarstyti vėliau, kai sudaryta darbo grupė rastų ge riausius sprendimus.“
mos, ministras atsakė neigiamai. „Jaučiu atsakomybę už darbus, kuriuos pradėjau. Reikia pasiekti, kad būtų vykdomos reformos, ku rių aukštajame moksle nebuvo da roma porą dešimtmečių“, – sakė G.Steponavičius.
Gintaras Steponavičius:
Sistema jau pastaty ta ant tinkamų bė gių. Tuo ir reikė tų vadovautis prieš priimant bet kokius sprendimus.
„Taip, klaidų buvo padaryta“, – pripažino jis. – Bet sistema jau pa statyta ant tinkamų bėgių. Tuo ir reikėtų vadovautis prieš priimant bet kokius sprendimus dėl aukšto jo mokslo pertvarkos.“ Pasak švietimo ir mokslo mi nistro, „tikrai nebus nieko drama tiško, jeigu dabar bus pakoreguo ti keli įstatymo straipsniai“. „Būtų kur kas blogiau, jeigu būtų priim tas opozicijos pasiūlytas laikinasis Mokslo ir studijų įstatymas, kuris nebuvo suderintas su akademine bendruomene ir kuris griautų visą benusistovinčią tvarką aukštosio se mokyklose“, – pridūrė G.Ste ponavičius. Gali prieštarauti Konstitucijai?
Atsistatydinti neketina
Opozicijos atstovų paklaustas, ar nesirengia atsistatydinti dėl KT iš brokuotos aukštojo mokslo refor
Opozicija atkreipė dėmesį, kad įvertinęs G.Steponavičiaus bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultū ros komiteto (ŠMKK) pirmininko
Valentino Stundžio įregistruotą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Seimo Teisės departamen tas teigia, kad siūloma nuostata dėl studentų rotacijos „neatitinka KT formuojamos praktikos“. „Man labai gaila, jog valdantie ji maivosi kalbėdami, kad viskas aukštajame moksle yra gerai. Reikia priimti subalansuotą visą įstatymą, kuri parengėme, nes tas dalinis teisi nių skylių kamšymas nieko neduos. Tuo labiau kad valdančiųjų pareng tos pataisos, kaip nustatė teisininkai, prieštarauja Konstitucijai“, – sakė opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Vydas Gedvilas. Tačiau dauguma balsavusių bu vo už Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pasiūlymą, kad val dančiųjų parengtas projektas būtų ypatingos skubos tvarka svarsto mas ir priimamas jau šį ketvirta dienį, kitame neeilinės Seimo se sijos posėdyje. Pateikė savo projektą
Opozicijoje esantys socialdemok ratai neeilinei sesijai taip pat pa siūlė savo projektą. Jo pateikimui pritarė dauguma parlamentarų. Opozicija siūlo susidariusią si tuaciją spręsti laikinuoju Mokslo ir studijų įstatymu, kuriuo universite to tarybos funkcijos būtų perduo tos iš akademinės bendruomenės sudaromam universiteto senatui, o valstybės finansavimą gautų studi juojantys pagal valstybės užsakymą ir turintys ne mažiau kaip 8 balų vi durkį. Jų pasiekimai būtų vertinami po kiekvieno semestro. Gerai bes im okant iems stu dentams, kurie studijas vykdytų ne valstybės užsakymu, valstybė kompensuotų dalį studijų kainos.
9
TrečiADIENIS, sausio 18, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,68 %
+0,67 %
5
proc. – iki 330 mln. litų – pernai padidėjo šokolado rinkos vertė.
+1,66 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Klientai bėgioja
€
Dėl numerio perkėlimo paslaugos pernai, su sumavus atėjusių ir išėjusių abonentų skai čių, daugėjo tik mobiliojo ryšio operatorės „Tele2“ abonentų, o kitų didžiųjų operato rių „Omnitel“ ir „Bitės“ klientų skaičius toliau mažėjo. „Tele2“ abonentų skaičius pernai pa gausėjo 13 890, „Omnitel“ sumažėjo 7075, „Bitės“ – 9068, kaip rodo migruojančių abo nentų duomenų bazę administruojančios bendrovės „Mano numeris“ duomenys.
Baltarusijos rublis 10000 3,2216 DB svaras sterlingų 1 4,1592 JAV doleris 1 2,7062 Kanados doleris 1 2,6716 Latvijos latas 1 4,9369 Lenkijos zlotas 10 7,8843 Norvegijos krona 10 4,5072 Rusijos rublis 100 8,5902 Šveicarijos frankas 1 2,8531
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,7792 % –0,4095 % –0,7773 % +0,0524 % +0,1887 % +0,9074 % +0,1645 % +0,4913 % –0,1749 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,61
2,39
„Kvistija“
4,58
4,52
2,37
„Vakoil“
4,68
4,30
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
100,12 dol. už 1 brl. 114,44 dol. už 1 brl.
Vokiečiai A.Šemetą keikia nepelnytai? Komentaras
Europos Komisijos (EK) kuluaruose vykstant diskusijoms dėl norimų sugriež tinti prekių kilmės šalies nustatymo taisyklių, Vokieti jos žiniasklaidoje netrūksta pasipikti nimo, o strėlės kren ta į Lietuvos atstovo EK Algirdo Šemetos pusę.
Aleksandras Izgorodinas
Lietuvos pramon in inkų konfederaci jos Ekonom ikos ir finansų departamen to anal it ikas
P Priešas: neoficialiu pasvarstymu apie importuojamų prekių kilmės šalies nustatymo sugriežtinimą A.Šeme
ta Vokietijos eksportuotojams užmynė jautrią vietą.
Jolita Žvirblytė j.zvirblyte@diena.lt
Esą ES mokesčių ir muitų sąjun gos, audito ir kovos su sukčiavi mu komisaras A.Šemeta pasisakė už pataisas, kad etiketė „Paga minta Vokietijoje“ ant prekės bū tų klijuojama tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 45 proc. gaminio būtų pagaminta pačioje Vokietijoje. Iki šiol pagal ES taisykles kilmės šalimi buvo laikoma valstybė, ku rioje buvo atliktas paskutinis es minis prekės gamybos veiksmas. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu ga liojančias kilmės šalies ženklinimo taisykles prekių kilmės šalis gali būti Vokietija ar bet kuri kita šalis, nors 90 proc. jos pagaminta Kini joje, Tailande, JAV ar kur kitur. Kaip rašo Vokietijos žiniasklai dos priemonės „Spiegel“ ir „Die
Welt“, ES priėmus naujas taisykles pabrangtų Vokietijos automobilių, elektronikos, įrangos pramonės ga minama produkcija. Taip pareiškė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų pirmininkas Hansas Heinri chas Driftmannas. Dienraščiui susisiekus su EK na rio A.Šemetos biuru, atstovė ži niasklaidai Lina Rimkutė-Žičkė paaiškino, kad įvyko nesusiprati mas ir Vokietijos žiniasklaida esą visai be pagrindo puola lietuvį. „Noriu patikslinti, kad EK narys A.Šemeta nėra pateikęs jokio pa siūlymo, susijusio su „Pagaminta Vokietijoje“ ženklinimu. Painiava kilo kartu sudėjus dvi atskiras te mas: kilmės taisykles importuo jamoms prekėms iš ES nepriklau sančių šalių, kurios neturi nieko bendra su eksportuojamų prekių ženklinimu „Pagaminta Vokieti
joje“. Tai du skirtingi dalykai“, – sakė ji. Pasak L.Rimkytės-Žičkės, impor tuojamų prekių kilmės šalies nusta tymo taisyklės yra svarbios ES ap saugai. „Tai antidempingo ir kovos su sukčiavimu priemonė, ji taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi im porto kvotų, statistikos taisyklių.
EK siekia, kad importuojamų prekių kilmės šalies taisyklės būtų taikomos vieno dai visose ES šalyse. EK siekia, kad importuojamų pre kių kilmės šalies taisyklės būtų tai komos vienodai visose ES šalyse. Kilmės šalimi laikoma ta, kurio
„Shutterstock“ ir Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
je gaminys paskutinį kartą buvo „iš esmės pakeistas“, prieš jį importuo jant į ES“, – informavo L.RimkutėŽičkė. Jos teigimu, šia tema vyksta ekspertų diskusijos, tačiau esą po litiniu lygiu diskusijų šiuo klausimu nebuvo ir jokio konkretaus pasiūly mo EK narys A.Šemeta nėra pateikęs. Teigiama, kad artimiausiu metu A.Šemeta išsiųs oficialių laiką Vo kietijos ekonomikos ir technologijų ministrui Philippui Rösleriui. „Ekspertų diskusijų tikslas – kuo aiškiau ir nuosekliau reglamentuo ti importuojamų prekių kilmės ša lies nustatymą visoje ES. Skaidrios, nuosekliai taikomos taisyklės svar bios Europos įmonėms. Šių dis kusijų tema – ES importas, o ne prekės, kurios yra pagamintos Vo kietijoje arba kurioje kitoje valsty bėje narėje“, - trumpai dienraščiui pakomentavo A.Šemeta.
Prekės kilmės šalies įtaka vartotojams sios iš pramonės valst ybių, vartoto jui sukelia teig iamų asociacijų. Įtakos turi ir šal ies įvaizdis – jis veik ia varto tojo nuomonę tiek dėl jo vartojamų, tiek dėl visiškai naujų prekių. Taip pat Apie daugelį valstybių ir iš jų impor svarbus šalies, kaip tam tikros prekės tuojamų prek ių yra susiformavę tam kategor ijos gam intojos, įvaizd is. Pa vyzdž iui, var tikr i stereot ipai, totoj ui aišk u, kur ie veik ia kad kosm et i vartotojų elg ka ir vyn as – Papr ast ai įmonės į treč iąs ias šal is seną. tai Prancūz ija, perkel ia tik prekės gamybą, o atski Stereot ipai apie automobil iai ir ras jos dal is, centr inę buveinę išl ai šalį daugel iu at buit inė techn i ko istor inėj e, dažn iaus iai ger ai išs i vejų prik laus o ka – Vok iet ija, vysč ius ioj e valst ybėj e. Tai reišk ia, nuo jos ekonomi avalynė – Ita kad išl aikom a prekės ženklo kilmės nio išsiv yst ymo lija, telefonai – šal is. Ypač tai būding a ger ai žin o lyg io, todėl daž Suomija. miems tarpt aut in iams prekės ženk nai prekės, kilu Prekės kilmės šal is neab ejot in ai da ro įtaką vartotoj o pož iūr iui į prekę. Ji buvo prip ažįst am a kaip svarbus tarpt aut inės prek yb os veiksnys jau prieš šimtą metų. Tač iau tik vis ai ne sen iai pradėtas kreipt i dėmesys į tai, kad prekės kilmės šal is nebūtinai su tamp a su prekės ženklo kilmės šal i mi, o ši taip pat reikšm ing ai veik ia vartotojo pož iūrį.
lams. Vartotoj as daug el iu atvejų ži nomų prek ių ženklų prekes siej a su šių prek ių kilmės šal im i ir neatkrei pia dėmes io į tai, kur prekė iš tiesų pag am int a.
Kart ais pas it aiko atvejų, kai vartoto jai puik iai žino prekės gamyb os vie tą, tač iau jos nel aiko prekės ženk lo kilmės viet a. Pav yzdž iui, tam tik ri „Hondos“ automob il ių model iai, nors ir gam in am i JAV, daug umos vartotojų laikom i jap on išk ais auto mobil iais. Įdomu ir tai, kad kai ku riais atvej ais prekės ženklo kilmės šal im i vartotojo sąmonėj e gal i tapt i ne valst ybė, o reg ionas. Pav yzdž iui, „Švyt ur ys“ vartotojų sąmonėj e yra ne tik liet uv išk as alus, bet ir Klaipė dos krašto alus. Šaltinis: Indrė Pikturnienė, Daumantė Trei gytė, „Prekės kilmės šalies ir prekės ženklo kil mės šalies įtaka vartotojo požiūriui į prekę“, VGTU, 2009 m.
abendrav us su verslo aso ciacijomis Europoje paaiškė jo, kad Vokietijos žurnalistai neklydo ir viską suprato tei singai. Esmė tokia, kad pagal šiuo me tu galiojančias importuojamų prekių kilmės šalies nustatymo taisykles, jei gu paskut inė reikšm inga produkto transformacija atl iekama tam tikro je šalyje, tai ta šalis gali drąsiai uždė ti etiketę „Pagaminta Vokietijoje“ arba „Pagaminta Lietuvoje“. Pagal naujai rengiamas taisykles, jeigu produkto didžiausią vertę sudaro de talė, pvz., kokio nors vokiško automobi lio variklis pagamintas Brazilijoje ir va riklio vertė sudaro 60 proc. automobilio vertės, ant tokio gaminio reiks nurodyti tos brangiausios detalės kilmės šalį. Europos verslo asociacijų pozicija to kia, kad tok ių taisyklių tikslas turėtų būti muit inės procedūrų supaprast i nimas, verslo sąnaudų maž inimas, o ne priešingai, kaip nor ima padar yt i šiuo metu. Šios taisyklės taip pat padidins vers lo biurokratinę naštą, nes kiekvienas gam intojas turės vest i apskaitą, kur kokia detalė pagaminta. Tokią biurok rat inę dok umentaciją turės vest i ne tik gamintojai, bet ir sudedamųjų da lių tiekėjai. Galiausiai dėl padidėjusios biurokratinės naštos gali išaugti galu tinė produkto kaina. Natūralu, kad jeigu išaugs galutinė pro dukto kaina, Europos eksportuotojai praras konkurencingumą ir tai turės neigiamos įtakos ES ekonomikai. ES ekonomikos plėtra tiesiogiai priklauso nuo eksportuojančios pramonės. To dėl lėtinti ekonomikos procesą tokiomis dirbtinėmis priemonėmis yra žalinga. Reikia suprasti vieną dalyką, kad Vo kietija yra labai nuo eksporto priklau santi šalis, eksportas sudaro 50 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP). O Liet uvos eksport uotojai labai pri klausomi nuo Vokietijos, nes pernai ši šalis buvo didžiausia Lietuvos preky bos partnerė. Jeigu nukentės Vokieti jos eksportuotojai, nukentės ir Lietu vos ekonominė padėtis. Europos verslo pozicija tokia, kad EK turi laikytis dabar galiojančių taisyk lių, bent jau iki tol, kol jos nebus harmo nizuotos pasaulio prekybos organiza cijos lygmeniu. Artimiausiu metu specialus Europos verslo asociacijų raštas tur i pasiekt i ES komisarą Algirdą Šemetą.
10
trečiadienis, sausio 18, 2012
pasaulis
60–80
mln.
svarų sterlingų vertės jachtą svarstoma nupirkti karalienės Elžbietos II deimantiniam jubiliejui.
„Kapitone, grįžkite į laivą!“ Paskelbti pokalbių įrašai rodo, kaip prie Italijos krantų avariją pa tyrusio laivo kapitonas aplaidžiai reagavo į susiklosčiusią pavojin gą situaciją ir melavo pakrantės apsaugos tarnybai.
Ši pirma susisiekė su laivu „Costa Concordia“, kai policija perdavė jai išsigandusių keleivių pranešimus. „Turime nedidelę techninę pro blemą ir kol kas negalime nurody ti savo padėties. Kai tik išspręsime problemą, susisieksime“, – toks iš pradžių buvo atsakymas iš kapito no tiltelio. Vėliau keli bandymai radijo ryšiu susisiekti su laivu buvo nesėkmin gi, bet pakrantės apsaugos tarny ba susisiekė su kapitonu Frances co Schettino mobiliuoju telefonu. Tuomet tarnybą jau pasiekė prane šimai, kad kapitonas paliko laivą ir pasiekė krantą. Pakrantės apsaugos tarnybos pa reigūnas telefonu paklausė jo, kiek žmonių dar yra laive. – Skambinau laivo savininkams, jie sakė, kad maždaug 40 žmonių dingo be žinios, – atsakė kapitonas. – Tiek mažai? Kaip tai įmano ma? Bet jūs esate laive? – Ne, nesu laive, nes laivagalis jau kyla į viršų. Mes jį palikome. – Ką turite omenyje? Jūs paliko te laivą? – Ne. Jokiu būdu nepalikau. Esu čia. Per kitą pokalbį telefonu tonas jau buvo kitoks. Pakrantės apsau gos tarnybos pareigūnas griežtai pasakė: „Dabar taip. Jūs lipate at gal virvinėmis kopėčiomis, grįžtate į tiltelį ir vadovaujate operacijai.“ Kapitonas tylėjo. „Turite pasakyti man, kiek ten yra žmonių, – tęsė pakrantės ap saugos tarnybos pareigūnas. – Kiek keleivių, moterų ir vaikų. Ir turite vadovauti gelbėjimo operacijai.“ Kapitonas bandė prieštarauti, bet pareigūnas tęsė: „Kapitone, tai yra įsakymas. Dabar vadovauju aš. Jūs pranešėte, kad palikote laivą, o dabar grįšite ir vadovausite gelbė jimo operacijai nuo tiltelio. Ten jau yra žuvusių.“ Laivo kapitonas F.Schettino už darytas areštinėje ir nuolat stebi mas, kad nebandytų nusižudyti. Gelbėtojai vakar iš pusiau pasken dusio laivo ištraukė dar penkis žu vusiuosius. Bendras aukų skaičius išaugo iki 11. Prieš tai buvo skelbia ma, kad dingusiais be žinios laiko mi 29 žmonės, dauguma jų – Vo kietijos piliečiai. „The Guardian“ inf.
Išrinko naują pirmininką
Išpuoliai tęsiami
Ugninga retorika pagarsėjęs Vokietijos so cialistas Martinas Schulzas (nuotr.) vakar buvo išrinktas Europos Parlamento pirmi ninku. Šis 56 metų politikas pateko į pasau lio žiniasklaidos pirmuosius puslapius 2003 m., kai tuometis Italijos premjeras Silvio Berlusconi pavadino jį idealiu kandidatu ei ti nacių koncentracijos stovyklos sargybinio pareigas. Vėliau S.Berlusconi buvo privers tas atsiprašyti dėl savo netakto.
Trys sprogstamieji įtaisai suveikė prie vals tybinės mokesčių ir nuobaudų surinkimo agentūros „Equitalia“ pastato Neapolyje pirmadienio vakarą. Išdužo pastato langai, bet, laimė, niekas nenukentėjo. Atsako mybės už sprogdinimus niekas neprisiė mė. Tai ne pirmas išpuolis prieš agentūrą „Equitalia“ – ji itin nepopuliari tarp daugu mos italų, kuriems nepatinka tai, kad ren kant mokesčius naudojami jėgos metodai.
Europos Komisija vakar nusprendė imtis teisinių prie monių prieš Veng riją. Valstybei duo tas mėnuo ES nor moms priešta raujantiems įsta tymams pakeis ti, kitaip jai gresia teismas.
Priekaištai: J.M.Barroso pareiškė, kad Vengrija metė šešėlį ant demokratinių principų ir vertybių. AFP nuotr.
Briuselis Vengrijai grasina teismu Paprašė žodžio Strasbūre
„Komisija nusprendė pradėti pa žeidimo procedūrą Vengrijos at žvilgiu dėl trijų klausimų: cent rinio banko nepriklausomumo, teisėjų pensinio amžiaus ir duo menų apsaugos agentūros neprik lausomumo, – vakar paskelbė Eu ropos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. – Tikėjomės, kad Vengrijos valdžia atliks pakei timus, būtinus užtikrinti pagarbą Europos teisei. Tai iki šiol nebuvo padaryta, todėl nusprendėme pra dėti teisminę procedūrą.“
Péteris Szijjártó:
Neleisime tarptau tinei kairei kaltin ti Vengrijos, me luoti ir nepagrįstai šmeižti jos tarptau tinėje scenoje. Vengrijai duotas mėnuo įstaty mams pakeisti. Jeigu tai padaryta nebus, Briuselis kreipsis į Europos Teisingumo Teismą – aukščiausią ES teisminę instituciją. Sausio 24 d. J.M.Barroso Briuse lyje susitiks su Vengrijos premje ru Viktoru Orbánu ir aptars prieš taringai vertinamus Budapešto sprendimus. Šiandien V.Orbánas ketina kreiptis į Europos Parlamen tą ir paaiškinti savo sprendimus. „Trečiadienį tarptautinė kai rė nori surengti dar vieną išpuo lį prieš Vengriją, todėl V.Orbánas
kreipėsi į Europos Parlamento pir mininką su prašymu suteikti jam žodį per debatus Strasbūre, – sa koma pirmadienio vakarą išpla tintame premjero atstovo Péterio Szijjártó laiške. – Neleisime tarp tautinei kairei kaltinti Vengrijos, meluoti ir nepagrįstai šmeižti jos tarptautinėje scenoje.“ Spaudimas dėl paskolos
Europos Parlamento žaliųjų, libe ralų ir socialistų frakcijoms pasiū lius, ES įstatymų leidžiamoji ins titucija aptars neseniai Vengrijoje įsigaliojusius teisės aktus, kurie esą varžo šalies centrinio banko, nacionalinės duomenų apsaugos agentūros ir teismų nepriklauso mybę, pakreipia rinkimų įstatymus V.Orbáno partijos „Fidesz“ naudai ir riboja žiniasklaidos laisvę. Šie prieštar ing i įstatym ai, priimti praeitų metų pabaigo je kaip dalis Vengrijos naujosios konstitucijos, užrūstino Jungtines Valstijas, ES ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Būtent pastarosios dvi organiza cijos yra pagrindinės ekonominių sunkumų kamuojamos Vengrijos kreditorės. Valstybės skola pasie kė 82 proc. bendrojo vidaus pro dukto, o jos valiutos forinto vertė euro atžvilgiu nusirito iki rekordi nių žemumų. Vengrijos vyriausybė tikisi susi tarti su kreditoriais dėl naujos 20 mlrd. eurų paskolos, todėl yra ver čiama atsižvelgti į jų reikalavimus. Pasiryžę derėtis
Tūkstančiai žmonių šį mėne sį išėjo į gatves protestuoti prieš
Pavargo nuo ES Kilus nesutar imams su Briusel iu, Vengr ijoje pasig irdo rag in imai iš stoti iš ES. Praėjusį šeštadienį tūks tančiai žmonių susirinko į Budapeš te surengtą protestą prieš ES. Akciją surengė antra didžiausia opozicinė partija šalies parlamente – kraštuti nių dešiniųjų „Jobbik“. Du jos nariai prie Europos Komisijos atstovybės Budapešte padegė ES vėliavą. „ES šiurkščiai ir atvirai paskelbė ka rą Vengrijai“, – 2 tūkst. protestuotojų miniai pareiškė šios šalies europar lamentaras Csanádas Szegedi, atsto
konstitucijos pataisas, kritikų va dinamas „Fidesz“ partijos autori tarizmo įtvirtinimu. Vengrijos premjeras V.Orbánas aiškina, kad konstitucijos pataisos turėtų pažaboti politines rietenas, kurios ilgą laiką kamavo Vengriją ir trukdė jai judėti į priekį, taip pat su šaknimis išrauti komunistinio pa likimo likučius. Vyriausybės vado
vaujantis „Jobbik“ partijai. Daugelis jos šalininkų įsitikinę, kad vyriausy bė neturėtų pasiduoti tarptautiniam spaudimui. „Kai prisijungėme prie ES, nepajuto me daug pranašumų. Todėl Vengrija turėtų eiti savo keliu ir išlaikyti savo nacionalinį suverenitetą“, – per šešta dienio protesto akciją sakė 24 metų At tila Gyalog. „Ne tik mes, bet ir daug kitų šalių mano, kad gyventų geriau be ES“, – pritarė 63 metų Gyorgy Lillikas. Apklausos rodo, kad „Jobbik“ reitin gai sudaro 8 proc.
vas kaltino opozicines partijas pri vedus valstybę prie ekonominės ir politinės prarajos slenksčio. Vis dėlto susidūrusi su griežta užsienio kritika ir pavojumi lik ti be paskolų, V.Orbáno vyriausy bė leido suprasti, kad prieštarin gai vertinamos reformos gali būti peržiūrėtos. BNS, BBC inf.
11
trečiadienis, sausio 18, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Išrinks futbolo rinktinės trenerį
Su trimis sidabro medaliais iš Kinijo je vykusių dviračių treko pasaulio tau rės trečiojo etapo varžybų grįžusi Si mona Krupeckaitė teigė, kad nuodug niai išanalizuos Pe kine sukauptą in formaciją ir galbūt keis kovos taktiką.
Vyriausią ar jauniausią? Labiau siai patyrusį ar teikiantį daugiau sia vilčių? Lietuvį ar užsienietį? Šiandien turėtų paaiškėti, ką Lie tuvos futbolo federacijos (LFF) vykdomasis komitetas (VK) iš rinks nacionalinės rinktinės vy riausiuoju treneriu.
Varžovės: Pekino treke pagrindinė S.Krupeckaitės konkurentė buvo
tris aukso medalius iškovojusi kinė Guo Shuang.
AFP nuotr.
S.Krupeckaitė: „Ateityje mums reikės pasitempti“ Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
29-erių S.Krupeckaitė su 25-erių Gintare Gaivenyte užėmė antrą ją vietą komandų sprinto lenkty nėse, po to tokias pat pozicijas Si mona pelnė asmeninėse sprinto ir keirino varžybose. „Džiaugiuosi ne tik savo asme niniais, bet ir komandos rezulta tais, – vakar Vilniaus oro uoste sa kė S.Krupeckaitė. – Pasirodėme geriau, negu planavome. Varžo vės buvo ypač stiprios, įsitikino me, kad kovojant su jomis mums ateityje reikės dar šiek tiek pasi tempti.“ Tituluočiausia Lietuvos treko meistrė teigė, kad dar niekada iki šiol nebuvo mačiusi varžybose tiek daug Kinijos atstovių. „Jos tikrai labai pajėgios. Surin kome daug informacijos, pirmiau sia – apie kines. Analizuosime ir, atsižvelgę į išvadas, galbūt imsi
mės naujų taktinių sprendimų“, – kalbėjo S.Krupeckaitė. Asmeninėse sprinto ir keirino rungtyse lietuvė nusileido kinei Guo Shuang, o su G.Gaivenyte ko mandų sprinto finale – Guo Shu ang ir Gong Jinjie duetui.
Vertingiausias – su Gintare iškovotas medalis, nes kartu daug ir sunkiai dir bome. „Vertingiausias – su Gintare iš kovotas medalis, nes kartu daug ir sunkiai dirbome. Kol kas nei aš, nei ji dar nevažiavome didžiausiais greičiais, kokius galime pasiekti, to dėl bus ką veikti per treniruotes. Be to, yra konkurenčių, iš kurių galime pasimokyti“, – svarstė Lietuvos dviračių treko rinktinės lyderė.
G.Gaivenytė tvirtino, kad šiek tiek jautė skausmų po buvusios traumos, bet yra patenkinta pa siektais rezultatais. „Pirmiausia gerai padirbėjome per treniruotes, todėl lenktynes pradėjome būdamos kovinės for mos“, – teigė dviratininkė. Sporti ninkė pripažino, kad nori užtikrin čiau dalyvauti keirino varžybose. „Šiai rungčiai reikia nemažai drąsos ir patirties. Mokausi iš Si monos“, – sakė G.Gaivenytė, Peki ne tarp 38 keirino dalyvių galutinė je įskaitoje užėmusi 19-ąją vietą. Vasario mėnesį Londone (Ang lija) vyks paskutinis pasaulio tau rės etapas. S.Krupeckaitė svarsto, ar dalyvauti asmeninėse varžybo se, nes norėtų visas jėgas skirti ko mandų lenktynėms. „Apsispręsime, kai išnagrinėsi me Pekine sukauptą informaciją“, – teigė Simona, po trijų etapų ta pusi sprinto ir keirino rungčių ly dere.
Užimti pagrindinės šalies ko mandos stratego kėdę preten duoja 45-erių lietuvis Valdas Iva nauskas, 47-erių vengras Csaba László ir 56-erių lietuvis Liudas Rumbutis. Visi specialistai turi Euro pos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) „Pro“ lygio licencijas: C.László ją įgijo 1996 m., V.Iva nauskas – 2003-iaisiais, L.Rum butis – 2011-aisiais. Solidžiausią treniravimo pa tirtį yra sukaupęs L.Rumbutis – šį darbą jis pradėjo 1987-aisiais. C.László pirmą kartą prie ko mandos vairo stojo 1996-aisiais, V.Ivanauskas – 2002-aisiais. Pastaruoju metu L.Rumbutis dirbo Minsko „Partizan“ (Bal tarusija) klubo direktoriumi, C.László – belgų „Charleroi SC“ ekipos vyriausiuoju treneriu. V.Ivanauskas 2010-aisiais ne vi są sezoną treniravo „Šiaulių“ fut bolininkus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
VD inf.
Palikimas: paskutinis įrašas Lietuvos futbolo rinktinės istorijoje, ku
rį ras naujasis strategas, – pralaimėjimas čekams 1:4.
Artūro Morozovo nuotr.
Lietuvos krepšinio taurės sieks ir britai? Prieš šešerius metus Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) at gaivinto DNB LKF taurės turny ro 2013-ųjų finalo varžybas keti nama rengti svetur – Didžiojoje Britanijoje.
Duetas: S.Krupeckaitė (kairėje) ir G.Gaivenytė patenkintos komandų sprinto lenktynėse pasiektu rezultatu.
LFF VK sudaro 11 narių: Liutau ras Varanavičius (LFF prezidentas), Romanas Levinskas (Kauno apskri ties futbolo federacija), Romual das Jonaitis (Klaipėdos apskrities futbolo federacija), Romas Kukis (Marijampolės apskrities futbo lo federacija), Gediminas Juozaitis (Panevėžio apskrities futbolo fe deracija), Leonas Dunauskas (Tel šių apskrities futbolo federacija), Nerijus Dunauskas (LFF profesio nalaus futbolo komitetas), Stasys Stankus (LFF techninis-metodinis komitetas), Sergejus Sliva (LFF tei sėjų komitetas), Romualdas Lavri navičius (LFF jaunių ir vaikų komi tetas) ir Anatolijus Stecenka (LFF masinio futbolo komitetas). Vykdomojo komiteto posė dis vyks Kaune. Prognozuojama, kad didžiausias galimybes laimėti konkursą turi V.Ivanauskas. Ne norėjęs skelbti savo pavardės vie nas LFF VK narių dienraščiui pa tvirtino balsuosiąs tik už Lietuvos futbolo specialistą. Paskutines oficialias tarptau tines rungtynes Lietuvos futbo lininkai žaidė pernai spalio 11-ąją Kaune su čekais. Tai buvo 2012-ųjų Europos čempionato atrankos ma čas, jį mūsiškiai, vadovaujami Rai mondo Žutauto, pralaimėjo 1:4.
„Toks projektas pirmą kartą bū tų rengiamas už Lietuvos ribų. Didžiojoje Britanijoje gyvena la bai gausi lietuvių bendruomenė. Norime sudaryti jiems galimybę pamatyti stipriausių Lietuvos ko mandų rungtynes“, – teigė LKF generalinis sekretorius Mindau gas Balčiūnas. Planuojama, kad turnyras bū tų surengtas viename iš didžiųjų Anglijos miestų – Londone arba Birmingame. LKF vadovai su Di džiosios Britanijos krepšinio fe deracija svarsto galimybę surengti atvirą turnyrą ir į jį pakviesti vie
ną vietos komandą – šalies čem pionę arba taurės laimėtoją. „Stipriausio Didžiosios Brita nijos klubo dalyvavimas suteiktų dar daugiau intrigos, jo palaiky ti atvykę sirgaliai artimiau susi pažintų su visame pasaulyje gar siu Lietuvos krepšiniu. Lietuvos ambasados skaičiavimais, vien Londone gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, todėl užpildyti O2 are ną veikiausiai nebūtų sunku“, – svarstė M.Balčiūnas. Ateityje bus svarstoma galimy bė dar labiau plėsti DNB LKF tau rės turnyro geografiją ir jį surengti kitoje nemažai išeivių iš Lietuvos turinčioje šalyje – Norvegijoje. 2011–2012 m. DNB LKF tau rės turnyro finalo ketverto var žybos vyks vasario 17–18 d. Kau no „Žalgirio“ arenoje. VD, LKF inf.
12
trečiadienis, sausio 18, 2012
sportas
Istorinės sąskaitos tebekursto aistras Kauno „Žalgiris“ pasirengęs Eurolygos „Top 16“ startui. Septintą kartą per klu bo istoriją šį varžybų etapą pasiekę kau niečiai rytoj namuose kausis su Tel Avivo „Maccabi Electra“ komanda. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Repetavo sekmadienį
Ambicijų prasibrauti į aštuonių stipriausių žemyno klubų gre tas neslepiančiam „Žalgiriui“ teks nelengvas išbandymas – praėju sią naktį į Kauną atvyko Eurolygos vicečempionai, kuriuos treniruoja gerai pažįstamas Davidas Blattas. Aštuonias pergales iš eilės iško vojusio Lietuvos čempiono stra tegas Aleksandras Trifunovičius neabejoja – mačas su „Macca bi Electra“ bus principinis ir la bai svarbus, siekiant vietos kita me etape. „Per VTB Vieningosios lygos dvi kovą su „Astana“ mes turėjome lai ko ne tik leisti pasireikšti visiems registruotiems žaidėjams, tačiau ir pašlifuoti kai kuriuos derinius, kuriuos pasistengsime įgyvendin ti per mačą su Tel Avivo ekipa. Dvi kova su „Astana“ mums buvo gera repeticija“, – teigė serbas. D.Sharpas – vėl Kaune
Dvikovų tarp „Žalgirio“ ir „Mac cabi Electra“ istorija mena la bai įspūdingų susirėmimų. Iki šiol kauniečių ir Tel Avivo klubų keliai prestižiškiausiame žemyno turny re buvo susikirtę 12 kartų. „Žalgi ris“ laimėjo 4 mačus, 3 iš jų – na muose. Bene visi „Žalgirio“ sirgaliai pri simena 2004-ųjų balandžio 8-ąją, kai Tel Avive vykusiose rungtynė se žalgiriečiai, tarp jų – ir Arvydas Sabonis, pirmavo 94:91 ir beveik laikė kelialapį į finalo ketvertą savo
rankose, tačiau Derrickas Sharpas paskutinę sekundę pataikė tritaškį ir išplėšė pratęsimą, kurį sėkmin giau sužaidė aikštės šeimininkai. Neseniai šis amerikiečio šūvis buvo pripažintas visų laikų geriau siu Eurolygos pergalingu metimu. D.Sharpą rytoj krepšinio mėgėjai galės pamatyti ir naujojoje „Žal girio“ arenoje – buvęs krepšinin kas šiuo metu yra vienas D.Blatto asistentų. Sustiprino Šako pusbrolis
Į Lietuvą „Maccabi Electra“ atvy ko po pergalės Izraelio čempionate 108:75 prieš Aškelono „Ironi“. Žo džio kišenėje neieškantis D.Blattas skundėsi, kad jo komandai toks in tensyvus tvarkaraštis prieš Euroly gos lemiamas kovas – ne geriausias variantas.
Aleksandras Trifunovičius:
Dvikova su „Astana“ mums buvo gera re peticija prieš Euroly gos mačą su Tel Avi vo komanda.
Praėjusį savaitgalį Eurolygos vi cečempionai irgi nesėdėjo rankas sudėję – Adrijos lygoje 91:85 įvei kė Zagrebo „Ciboną“. „Atlaikyti tokį varginamą varžy bų maratoną tikrai nelengva. Gerai, kad rungtynės su „Cibona“ buvo įtemptos, o tai naudinga prieš ket
Bendražygiai: Sh.O’Nealo pusbrolis D.Malletas (kairėje) neseniai tapo „Maccabi Electra“ tarano S.Schort
saničio partneriu.
virtadienio mačą su „Žalgiriu“, – pripažino D.Blattas. Pasak trene rio, į Kauną neatvyko tik Guy’us Pninis, kuris tebesigydo blauzdos traumą. Prieš pat Naujuosius metus „Maccabi Electrą“ sustiprino 33ejų įžaidėjas Demondas Malletas. Su Šarlerua „Belgacom Spirou“ klubu į „Top 16“ nepatekęs legen dinio Shaquille’o O’Nealo pusbro lis Izraelyje žais vieną sezoną, po to galės sutartį pratęsti. Katalonai – be La Bombos
Kitose H grupės rungtynėse ispanų „Regal Barcelona“ susitiks su Euro lygos debiutantu Kantu „Bennet“. Vos kartą šį Eurolygos sezoną su klupusiems katalonams greičiau siai teks verstis be kojos skausmus kenčiančio lyderio Juano Carloso Navarro, arba La Bombos.
gettyimages.com nuotr.
Tel Avivo „Maccabi Electra“ Žaidėjas
Theodoras Papaloukas Richardas Hendrixas Devinas Smithas Davidas Blu Lioras Eliyahu Demondas Malletas Guy’us Pninis Talas Bursteinas Yogevas Ohayonas Jonathanas Scheyeris Shawnas Jamesas Sofoklis Schortsanitis
Šalis
Pozicija
Ūgis
Graikija JAV JAV Izraelis Izraelis JAV Izraelis Izraelis Izraelis Izraelis JAV Graikija
gynėjas puolėjas gynėjas puolėjas puolėjas gynėjas puolėjas gynėjas gynėjas gynėjas vidurio puolėjas vidurio puolėjas
200 cm 203 cm 196 cm 201 cm 207 cm 186 cm 201 cm 198 cm 189 cm 196 cm 208 cm 206 cm
gynėjas
193 cm
Keithas Langfordas JAV Vyriausiasis treneris Davidas Blattas (Izraelis–JAV)
„Regal Barcelona“ sudėtyje es minių pokyčių neįvyko, o sun kiojo krašto puolėjo Marko Šče kičiaus netekęs „Bennet“ greitai surado jam pamainą – italai pasi rašė sutartį iki sezono pabaigos su
28 metų 201 cm ūgio puolėju Gregu Brunneriu. Galingo stoto baltaodis amerikietis šį sezoną pradėjo Ita lijoje, kur vilkėjo Montegranaros „Fabi Shoes“ komandos marški nėlius.
JAV rinktinėje – buvę L.Kleizos bendražygiai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio federacija paskelbė są rašą žaidėjų, kviečiamų į naciona linę rinktinę, dalyvausiančią Lon dono vasaros olimpinėse žaidy nėse.
Tarp 20-ies kandidatų – ir buvę Lino Kleizos bendražygiai Den verio „Nuggets“ klube: Carmelo Anthony, šiuo metu atstovaujan tis Niujorko „Knicks“ ekipai, bei Chauncey Billupsas iš Los Andže
Asas: C.Anthony (kairėje) per rungtynes su „Magic“ pelnė 33 taškus.
„Reuters“ nuotr.
lo „Clippers“. Į JAV rinktinę taip pat kviečiami LaMarcusas Aldrid ge’as (Portlando „Trail Blazers“), Chrisas Paulas ir Blake’as Griffi nas (abu – „Clippers“), LeBronas Jamesas, Chrisas Boshas ir Dwya ne’as Wad e’as (vis i – Majam io „Heat“), Kobe Bryantas (Los An dželo „Lakers“), Tysonas Chand leris („Knicks“), Kevinas Duran tas ir Russellas Westbrookas (abu – Oklahomos „Thunder“), Rudy Gay’us (Memfio „Grizzlies“), Eri cas Gordonas (Naujojo Orleano „Hornets“), Dwightas Howardas (Orlando „Magic“), Andre Iguo dala (Filadelfijos „76ers“), Ke vinas Love’as (Minesotos „Tim berwolves“), Lam aras Odom as (Dalaso „Mavericks“), Derrickas Rose’as (Čikagos „Bulls“) bei De ronas Williamsas (Naujojo Džer sio „Nets“). Strategų štabe – vyriausiasis treneris Mike’as Krzyzewskis bei treneriai Jimas Boeheimas, Mi ke’as D’Antonis ir Nate’as McMil lanas.
2010-ais iais pas aul io čem pion at e, kur iam e Liet uv os krepš in inkai iškovoj o bronz os med al ius, su M.Krzyz ewsk io vadovaujama JAV komanda auk są pelnė Ch.Billupsas, K.Duran tas, D.Ros e’as, R.Westbrookas, R.Gay’us, E.Gord on as, A.Iguo dala, L.Odomas, T.Chandleris ir K.Love’as. Kol kas kandidatai į JAV rinktinę kaunasi NBA čempionate. Geriau siai sekasi po 12 reguliaraus sezo no mačų laimėjusiems „Bulls“ ir „Thunder“ klubams. Vos keturias pergales yra iško vojusi L.Kleizos atstovaujama To ronto „Raptors“ ekipa. Pirm ad ien į „Raptors“ patyr ė penktąją nesėkmę iš eilės, 84:93 nus il eid us i Atl antos „Hawks“. Lietuvis per truputį daugiau nei 10 minučių pelnė 2 taškus, atko vojo 4 kamuolius, dusyk suklydo bei penkis kartus prasižengė. Toronto klubas Rytų konferen cijoje – vienuoliktas. VD inf.
Rezultatai Memfio „Grizzl ies“–Čikagos „Bulls“ 102:86, Niujorko „Knicks“–Orlando „Mag ic“ 93:102, Šarlotės „Bobcats“– Klivlando „Caval iers“ 94:102, Fila delf ijos „76ers“–Milvokio „Bucks“ 94:82, Vašingtono „Wizards“ –Hjus tono „Rockets“ 106:114, Nauj o jo Orleano „Hornets“–Portlando „Trail Blazers“ 77:84, Los And želo „Clippers“–Naujojo Džersio „Nets“ 101:91, Minesotos „Timberwolves“– Sakramento „Kings“ 99:86, Bosto no „Celtics“–Oklahomos „Thunder“ 88:97, Los Andželo „Lakers“–Dalaso „Mavericks“ 73:70.
Lyderiai Rytų konferencija: 1. „Bulls“ (12 pergalių, 3 pralaimėjimai), 2. „76ers“ (10, 3), 3. „Magic“ (9, 3). Vakarų konferencija: 1. „Thun der“ (12, 2), 2. „Clippers“ (7, 3), 3. „Spurs“ (9, 4).
13
trečiadienis, sausio 18, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@ hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 890587
Inžinerija UAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046. 896215
Paslaugos Transporto Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt.
877227
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 899584
Įvairūs Kita Informuojame, kad pradedamas rengti Vietovės lygmens 0,1200 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0012:280) Turniškių g. 43, Vilniaus m., detalusis teritorijos planas. Planavimo pagrindas – detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 03 sutartis Nr. 042017, registracijos Nr. A615-I-(2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatoriai: Andrius Šulnis, gyv. A.Juozapavičiaus g. 3-77, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. andrius@ decoras.lt; Rasa Jurgelėnienė, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. rasa@gb-baltic.com; Saulius Jurgelėnas, gyv. K.Jauniaus g. 1-11, Vilniaus m., tel. (8 5) 266 3423, e. p. sauliusj@yahoo.com. Detaliojo plano rengėjas UAB „BARPROJEKTAS“, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Baronas, tel. 8 698 21 208, e. p. dbar@takas.lt. Detaliojo plano tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreacinių teritorijų naudojimo būdą. Detaliojo plano vieša ekspozicija: su detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. vasario 24 d. UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.; vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijoje, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius, ir UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 24 d. darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.; viešas susirinkimas vyks UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT03161 Vilnius, 2012 m. vasario 24 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo organizatoriui raštu adresu Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruoto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
ronas, tel. 8 698 21 208, e. p. dbar@takas.lt. Detaliojo plano tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, nustatant rekreacinių teritorijų naudojimo būdą. Detaliojo plano vieša ekspozicija: su detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. kovo 2 d. UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, darbo dienomis nuo 8 iki 16 val., vieša ekspozicija vyks Antakalnio seniūnijoje, Antakalnio g. 36, LT-10305 Vilnius, ir UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, nuo 2012 m. vasario 16 d. iki 2012 m. kovo 2 d. darbo dienomis nuo 8 iki 16 val.; viešas susirinkimas vyks UAB „TUKOMPA“ patalpose, Algirdo g. 9, LT-03161 Vilnius, 2012 m. kovo 2 d. 16 val. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl detaliojo plano dokumento galima teikti planavimo organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautus atsakymus, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo jiems išsiųsto registruoto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt
901349
Pranešame, kad yra rengiamas sklypo Džiaugsmo g. (kadastro Nr. 0101/0157:1353) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas: padalyti sklypą į du, nekeičiant išorinių sklypo ribų bei žemės tikslinės paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio.
Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt
901135
Užuojauta Nuoširdžiai užjaučiu Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinį direktorių profesorių Aleksandrą Laucevičių dėl mylimos mamos mirties. LR Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys
Festivalis
Kitoks teatras Sausio 17-22 d. Menų spaustuvė, Šiltadaržio g. 6, Vilnius
KS O IT is! K k Bū mum su
901350
Informuojame, kad pradedamas rengti Vietovės lygmens 0,1200 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0012:282) Turniškių g. 35, Vilniaus m., detalusis teritorijos planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 13 sutartis Nr. 042030, registracijos Nr. A615-6-(2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatoriai: Ernestas Ugnius Urba, gyv. Fizikų g. 33, Vilniaus m., tel. 8 698 82 535, e. p. ugnius68@gmail.com; Rasa Burbienė, gyv. Turniškių g. 27-1, Vilniaus m., tel. 8 698 85 645, e. p. turnita@ gmail.com. Detaliojo plano rengėjas: UAB „BARPROJEKTAS“, Jauronių g. 11, LT-08434 Vilnius, faksas (8 5) 219 5450, projekto vadovas Donatas Benotas Ba-
www.menuspaustuve.lt Bilietus platina
Menų spaustuvę remia:
Kelionių organizatorius
Informaciniai rėmėjai:
Partneriai:
EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
Kelionių organizatorius
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt Tokijas – 2255 Lt Bankokas – 2155 Lt Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt Talinas–Helsinkis 138 Lt Talinas–Stokholmas 131 Lt Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt Klaipėda–Kylis 183 Lta Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
14
trečiADIENIS, sausio 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Prospekto galerijoje, Gedimino pr. 43. KADA? Nuo šiandien KIEK? Nemokamai.
KUR? „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14. KADA? Vasario 18 d. 20 val. KIEK? 89–149 litai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11. KADA? Sausio 28 d. 21 val. KIEK? 20–30 litų.
Su fotoaparatu kopose
Atvyksta regio karaliai dueto gimtadienis
Lietuvoje turime nedaug fotografų, kurie visą savo kūrybą yra pa skyrę tik vienai temai. Iš jų būrio kaip senovės girių ąžuolas iškyla miško ir Neringos kopų dainius Jonas Kalvelis. Jis pelnytai vadi namas gamtos fragmentų poetu, Lietuvos gamtos vaizdų virtuo zu. Pamario smėlynai – didžioji fotografo meilė.
Vasario viduryje į Lietuvą pirmą kartą atvyksiantys britų regio muzikos karaliai „UB40“ žada surengti ypač spalvingą ir ryškų be veik 3 valandų trukmės koncertą, kuris, pasak organizatorių, turė tų priminti nuotaikingą devinto dešimtmečio diskoteką, perkeltą į šiuolaikines erdves ir papildytą moderniais efektais.
KUR? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. KADA? Sausio 21 d. 18 val. KIEK? 15 litų.
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. KADA? Sausio 21 d. 16 val. KIEK? 12 litų.
Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio muzikinis šeimos duetas „The Ball & Chain“ jau netrukus švęs vienų metų gimtadienį ir šia pro ga ne tik lauks dovanų, bet ir patys dovanos koncertą. Prie dueto ypatingo svečio teisėmis tą vakarą prisijungs daugeliui puikiai pa žįstamas Algis Ramanauskas-Greitai.
KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. KADA? Sausio 19 d. 19 val. KIEK? 30–50 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Sausio 31 d. 19 val. KIEK? 23 litai.
Amsterdamo Orfėjas
I.Bereznicko animacija
Prancūzų dramos klasika
Spektaklis apie moterų pasaulį
Kai ištariame žodį „vargonai“, daugeliui turbūt pirmiausia į galvą ateina didžiojo J.S.Bacho var gonų muzika. Tačiau tikrai ne mažiau verta pa siklausyti ir Amsterdamo Orfėju vadinamo J.P.Sweelincko kūrinių.
Aštuoni Iljos Bereznicko įvairių žanrų filmukai per vieną vakarą – „Senelis ir senelė“, „Tik nerei kia mūsų gąsdinti“, „Elektroninis piratas“, „Svaju ko dramblionės“, „Baubo aritmetika“, „Baubo liga“, „Lalala“ ir, be abejo, „Baubas“.
Komedija „Boeing Boeing“ – tai viena iš XX a. antros pusės prancūzų teatro legendų. Pirmą syk ši Marco Camoletti pjesė buvo pastaty ta dar 1960 m. Paryžiuje ir sulaukė milžiniško populiarumo.
Spektaklis „Tetos“ – tai galimybė moterims kritiš ku žvilgsniu ir su šypsena pažvelgti į save, o vy rams – dar kartą pabandyti suprasti moteris to kias, kokios jos yra iš tiesų: kartais juokingos, bet visada žavios.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Bėdų turgus (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (8) (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (9) (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Mykolo Romerio universiteto komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 0.00 Įžvalgos (k).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 22.15 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). KK2 Kalėdinė mISTERIJA. Speciali šventinė versija. Dalyvauja U.Skonsmanaitė, T.Ališauskas, K.Sakalauskas, V.Katunskytė, R.Šimukauskas, Vudis, Radži, Antanas, D.Zvonkus, N.Bunkė ir kt. (N-7) (k). 11.45 Valanda su Rūta (k). 13.10 „Draugai III“. 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 „Jasonas ir argonautai“ (2). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05, 22.19 Sportas. Orai. 19.10 Farai (N-7). 20.00 LT Aistra (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 Veiksmo f. „Gelbėjimo misija 2. Mirtinas pavojus“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 0.20 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.20 Daktaras Ozas. Naktinė versija (S).
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 100 000 € grynais. 12.00 Žvaigždė policininkas. 12.35 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Daktaras Hausas“. 23.05 „CSI Niujorkas“. 0.05 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Herojai“.
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“.
LNK 22.35 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 22.05 val.
7.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas“. Publicistikos laida (k). 8.25 „Lietuvėlė“ (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 Šeštasis pojūtis (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 Žuvys monstrai: sidabrinė lašiša (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Lietuvėlė“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Vervolfo medžioklė“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Mano laida“. Parodijų šou. 21.05 Karo vilkai. „Desantininkai“ (N-14). 22.05 „Gyvi numirėliai“ (N-14). 23.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autopilotas“. TV žurnalas (k). 1.05–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7).
BTV 20.25 val.
11.05 Ilgai ir laimingai. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“ 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Reiganas“ (1). 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Kas nužudė Staliną?“
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 18.25, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 11.45 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 13.30 Ispanijos „Primera“ lyga. XIX turo apžvalga. 14.30 Futbolo dievai. Ronaldo. 15.00 Futbolo dievai. Ronaldinho. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kazanės „Uniks“. 17.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 18.40 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 21.00 Automoto. 21.30 Moterų Eurolyga. Kauno „VIČI Aistės“–Jekaterinburgo UMMC. 23.15 Kelias į Londoną.
Sport1 21.00 val.
15
trečiADIENIS, sausio 18, 2012
menas ir pramogos Frankofil ais save laikantys vilniečiai jau turėtų pradėti rūpintis bilie tais į kino teat rus. Penktadienį sostinėje prasidės pran cūzų kino fes tivalis „Žiemos ekranai“.
Repertuaras: šiemet pagrindinėje festivalio „Žiemos ekranai“ programoje yra 10 filmų.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ekrane – didelės ir mažos iliuzijos Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
riais taškais“, – filmą apibūdino A.Zdančiūtė.
„Kreivi“ filmai
Atvyks režisierius
Jau septintą kartą rengiamas kino festivalis žada ne tik supažindin ti su prancūzišku kinu bei jo vir tuve, bet ir šokiruoti pasirinkta neeiline tema „Didžiosios ir ma žosios iliuzijos“. Ši festivalio te ma sujungs ne tik dešimt pagrin dinės programos filmų, bet ir dvi retrospektyvas. Festivalio koordi natorė Austė Zdančiūtė žada, kad Vilniaus kino salėse rodomi fil mai sukels ne tik teigiamų emo cijų. „Tema „Didžiosios ir mažo sios iliuzijos“ apibūdina niūrius bei keistus filmus“, – kalbėjo fes tivalio organizatorė. Be prieštaringas emocijas ke liančių filmų, festivalio lankytojai plačiajame ekrane galės išvysti ir dvi komedijas. Režisieriaus Thier ry Jousse’o darbas „Aš esu niekie no žemė“ – tai antrasis menininko pilnametražis filmas. Kino žiūrovai galės įvertinti ne tik kritiko duo nos ragavusio režisieriaus vaizdo potėpius, bet ir garsaus prancū zų dainininko Katerine aktorinius gebėjimus. „Komediją būtų ga lima pavadinti „kreiva“ su jaut
T.Jousse’o kūrybos gerbėjai turės galimybę susitikti su pačiu auto riumi. Prancūzų režisierius sutiko atvykti į Lietuvą ir sausio 24 d. pa bendrauti su mūsų publika. Susiti kimas su svečiu vyks „Meno avilio“ Mediatekoje. Antrasis festivalio filmas, ver siantis ne tik pasinerti į gilius ap mąstymus, bet ir nusišypsoti, – „Pas Džino“. Tai režisieriaus Sa muelio Benchetrito juodoji kome dija, kurioje atskleidžiamas mafij os gyvenimas Prancūzijoje. „Dauguma festivalio filmų palie čia sudėtingas temas, žmonių iš gyvenimus“, – festivalio aurą api būdino A.Zdančiūtė. Gyvenimo išbandymų tema su sidomėję kino mėgėjai kviečiami pažiūrėti filmo „Karas paskelb tas“, kuriame atskleidžiama jaunų žmonių istorija susilaukus neįga laus vaiko. Filmas „Išauš ir mūsų diena“ pasakos apie raudonplau kių diskriminaciją ir jų gyvenimo vingius. Į festivalį „Žiemos ekranai“ taip pat sugrįžta režisieriaus Bruno
Dumont’o darbai. Prieš porą me tų sostinėje viešėjusio meninin ko darbas „Be šėtono“ pasakos pa prasto žmogaus istoriją, kurioje bus galima įžvelgti šėtono apraiškų.
Audelinas Chappuisas:
Jau prisnigo, tad galime pradėti festivalį.
me „Prisiminimai iš viešnamio“. Kostiuminė drama pasakoja apie XIX a. pabaigos legalaus Paryžiaus viešnamio gyvenimą. Liūdna nuo taika gali užkrėsti filmas „Berniu kas su dviračiu“, kurio pagrindinis herojus neturi nieko, išskyrus dvi ratę transporto priemonę. Įvairialypių filmų repertuare – ir vienas animacinis. Kaip teigia fes tivalio organizatoriai, „Rabino ka tinas“, sukurtas pagal komiksus, skirtas ne tik vaikams. „Žiemos ekranų“ retrospekty vos skirtos prancūzų komikams Jac ques’ui Tati ir Pierre’ui Étaix. Abu kūrėjai į kino pasaulį įžengė nulipę nuo scenos. Savo filmuose jie pa tys vaidino, kūrė personažus. Sos tinės gyventojai su P.Étaix kūryba galės susipažinti ne tik žiūrėdami į platųjį ekraną. Režisierius sausio 20 d. atvyksta į Vilnių. Kartu su jo kino darbais bus parodyta ir plakatų bei piešinių paroda kino teatre „Pasaka“.
Dėmesys komikams
Filme „Orli“ kino mėgėjai galės stebėti Prancūzijos oro uoste vyks tančius dialogus. Juostoje „Karščio banga“ susipina mažo miestelio gyventojų istorijos. Kostiumo di zainu besidomintiems kino mėgė jams būtų pravartu apsilankyti fil
Holivudinis festivalis
„Jau prisnigo, tad galime pradėti festivalį“, – vakar juokavo Vil niuje dirbantis Prancūzijos kultū ros atašė Audelinas Chappuisas. Pasak jo, šių metų prancūzų ki no festivalį galima pavadinti ho
livudiniu. „Juk P.Étaix yra gavęs dvi „Oskarų“ statulėles, o Valérie Donzelli filmas „Karas paskelbtas“ pretenduoja gauti šį apdovanojimą šiemet“, – kalbėjo prancūzas. Festivalio organizatoriai kviečia apsilankyti ir kituose renginiuose. Sausio 26 d. „Skalvijos“ kino centre vyks kino seansas, skirtas neseniai gyvenimą palikusiai aktorei Kate rinai Golubevai. Ji lietuviams pa žįstama iš režisieriaus Šarūno Bar to filmų. Norėdami priminti kino teatre „Lietuva“ vykusias prancū zų trumpametražių filmų naktis, festivalio rengėjai organizuoja ir trumpametražių filmų programą. Norėdami patraukti jaunesnę kartą, prancūzų kultūros entuzias tai taip pat kvies jaunimą pažiūrė ti eksperimentinių filmų, kurie bus rodomi vasario 1 d. Energetikos ir technikos muziejuje. „Žiemos ekranų“ filmus sostinės gyventojai ir svečiai galės žiūrė ti sausio 20–29 d. „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatruose. Festivalis taip pat vyks Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje. Šiais metais organi zatoriai įtraukė dar vieną miestą – prancūziško kino meno kūriniai keliaus ir į Nidą.
„Fluxus ministerija“ keliasi į Kauną Rudenį Vilniuje uždaryta „Fluxus ministerija“ keliasi į Kauną – čia ji duris turėtų atverti kovą. Sostinės Gedimino prospekte apie pusantrų metų gyvavusi „Fluxus ministeri ja“ Kaune taip pat įsikurs miesto centre, buvusio batų fabriko „Li tuanica“ pastate.
„Buvęs „Lituanicos“ batų fabrikas, arba „Raudonasis spalis“, šalia Ne ries, santakos, Kauno pilies – ketu ri aukštai, beveik 8 tūkst. kvadra tinių metrų. Šiuo metu talkininkai atlieka tvarkymosi darbus, ir, ma tyt, kovo mėnesį „Fluxus ministe rija“ Kaune bus atidaryta“, – BNS antradienį sakė projektą Vilniuje globojęs meras Artūras Zuokas. „Neabejoju, kad Kaune kultūri nis gyvenimas šiemet bus gerokai aktyvesnis“, – teigė meras.
Anot jo, viena priežasčių, kodėl projektas keliauja būtent į Kauną, – šis miestas yra žymaus „Fluxus“ judėjimo atstovo Jurgio Mačiūno gimtinė. „Baigus projektą Vilniuje, grąžinus pastatą savininkams, mes, natūralu, be abejo, nukrypome į J.Mačiūno gimtinę. Tai yra labai simboliška“, – kalbėjo A.Zuokas. Dar viena priežastis – palankiomis sąlygomis gautos tinkamos patalpos. Jas valdo įmonė „Baltisches Haus“. „Nulemia tai, kad mes ten rado me labai palankias patalpas ir labai priimtinomis sąlygomis – litas per mėnesį“, – teigė sostinės meras. A.Zuoko teigimu, fabriko „Litua nica“ erdvės bus unikali vieta kūry bai – kinui, teatrui, skulptūrai. „Vil niuje buvo labai gerai tai, kad buvo daug nedidelių patalpų ir buvo ga lima suteikti geras studijas meni
ninkams. Kaune yra daugiau fab rikas, didžiulės erdvės, ir šiek tiek keičiasi koncepcija, nes meninin kams tarpusavyje reikės daugiau bendradarbiauti – juk jie bus įsikū rę didesnėse erdvėse“, – kalbėjo jis. Anot mero, projektu siekiama suartinti Kauno ir Vilniaus meni ninkus. „Esame aptarę, kad mums „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks vieną vagoną senojo traukinio, ku ris bus specialiai skirtas „Fluxus“ menininkams: jie turės tam tikrą privilegiją keliauti iš Vilniaus į Kauną, kad tas bendradarbiavimas būtų didesnis“, – sakė meras. A.Zuoko teigimu, projektas Kau ne, kaip ir Vilniuje, turėtų trukti apie pusantrų metų: „Baigus pro jektą Kaune, manau, „Fluxus mi nisterija“ važiuos ir toliau.“
Gyvenimas: „Fluxus ministerijos“ projektas sostinėje truko apie pu
VD, BNS inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
santrų metų.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje laikysis žiemiški orai – snigs, šals. Šiandien pasnigs, vietomis kris šlapdriba. Temperatūra bus 1–5 laipsniai šalčio. Rytoj turėtų pasnigti stipriau. Naktį šals iki 10 laipsnių šalčio, dieną bus nuo 5 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Šiandien, sausio 18 d.
+1
+2
–1
Telšiai
Šiauliai
–3
Klaipėda
Panevėžys
–4
Utena
+1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.30 16.28 7.58 3.39 11.47
18-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 348 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
–2
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +7 Berlynas +4 Brazilija +21 Briuselis +4 Dublinas +8 Kairas +19 Keiptaunas +27 Kopenhaga +4
Londonas +12 Madridas +10 Maskva –8 Minskas –5 Niujorkas 0 Oslas –5 Paryžius +7 Pekinas +6
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
–2
Alytus
2–6 m/s
Delfinai išplaukė į krantą
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–5
–4
–5
–5
5
–4
–2
–2
–2
6
–1
0
–3
–5
3
ketvirtadienį
penktadienį
1936 m. mirė britų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Rudyardas Kiplingas. 1944 m. Niujorko Metropolitano operos rūmuose įvyko pirmasis džiazo koncertas, kuriame dalyvavo Louisas Armstrongas, Benny Goodmanas, Lionelis Hamptonas ir kt. 1947 m. gimė japonų režisierius ir aktorius Takeshi Kitano. 1955 m. gimė JAV aktorius Kevinas Costneris. 1978 m. gimė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškiaregys“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
1
2
3
4
5
6
7
Gedgaudas, Jogailė, Jolita, Leonardas, Liberta, Liubartas, Priska, Radminas
Avinas (03 21–04 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepraleiskite progos pabendrauti su įdomiais ir daug patirties turinčiais žmonėmis. Jautis (04 21–05 20). Iš naujo susidėliosite, kas jums svarbiausia, ką labiausiai vertinate. Todėl bus lengva spręsti iškylančias problemas, sutarti su tais, kurie jums prieštarauja. Dvyniai (05 21–06 21). Jausitės taip, lyg jūsų troškimai būtų ignoruojami, atrodys, kad aplinkiniai jums prieštarauja. Tačiau įsiklausykite, galite išgirsti ir gerų minčių. Vis dėlto vadovaukitės savo galva. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Ieškokite ramybės toliau nuo žmonių, vykite į kelionę. Liūtas (07 23–08 23). Bandymas racionaliai spręsti karjeros problemas gali neatitikti jūsų vertybių ir pažiūrų. Tikriausiai teks rinktis – karjera ar pramogos, nes, atrodo, šiuo metu visko suderinti nepavyks. Mergelė (08 24–09 23). Susipažinsite su žmogumi, kuris bendraudamas bus labai užsidaręs. Jūsų mintys ir idėjos nesutaps, dėl to gali kilti nesusipratimų, bet nebijokite atkreipti dėmesį į kylančius prieštaravimus. Svarstyklės (09 24–10 23). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, kai kurie žmonės gali nepateisinti vilčių. Susikaupusią įtampą išliekite sporto klube, pertvarkydamas namus ar užsiimdamas kita fizine veikla. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Esate neįprastos nuotaikos, stengiatės įvertinti savo pažiūras ir asmenybę. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tinkamas metas planuoti tolimą kelionę. Ožiaragis (12 22–01 20). Esate sąmojingas ir pilnas daugybės naujų idėjų. Palankus laikas bendrauti, kalbėti telefonu, susirašinėti. Tačiau nesėdėkite užsidaręs namie, eikite pasivaikščioti, susitikite su draugais. Vandenis (01 21–02 19). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Bendraudamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Žuvys (02 20–03 20). Jei atrodys, kad vienas nebesusitvarkote, šiandien galite tikėtis nedidelės pagalbos iš kitų. Pajusite, kad puikiai sutariate su žmonėmis.
Gyvūnų gynėjai išgelbėjo 19 iš maž daug pusšimčio delfinų, išplaukusių į krantą JAV Menkių Kyšulio įlankoje. Tarptautinės gyvūnų globos fondas (IFAW) pranešė, kad dauguma rastų gy vūnų jau buvo negyvi. Penkiems delfi nams mokslininkai į nugaros pelekus įmontavo palydovinius prietaisus, siek dami nustatyti jų judėjimo maršrutus ir įsitikinti, kad jie išgyvens. Ekspertai iš tyrė visus į krantą išplaukusius delfinus ir bando nustatyti jų elgesio priežastis. IFAW specialistai teigia, kad plaukti į krantą delfinus ir kitus jūros gyvūnus verčia triukšmas, kurį sukelia laivai ir naudingųjų iškasenų žvalgybos darbai.
DATOS (sausio 18 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
Vardai
horoskopai
CNN inf., AFP nuotr.
1778 m. Jamesas Cookas atrado Havajų salas. 1882 m. gimė anglų rašytojas A.A.Milne’as, geriausiai žinomas savo knygomis apie meškiuką Mikę Pūkuotuką. 1896 m. pirmą kartą buvo pademonstruotas rentgeno aparatas. 1904 m. Anglijoje gimė britų kilmės amerikiečių aktorius Cary Grant. 1911 m. amerikietis Eugene’as Ely tapo pirmuoju pasaulyje pilotu, lėktuvu nusileidusiu ant laivo denio. 1918 m. mirė knygnešys Jurgis Bielinis.
–4
–2
Praha +2 Ryga +1 Roma +8 Sidnėjus +29 Talinas –2 Tel Avivas +16 Tokijas +10 Varšuva 0
8
9
10