Lietuva
Pasaulis
7p. Politinės partijos skaičiuoja, kad Seimo rinkimams bendrai išleis 25–30 mln. litų.
9p.
Populiarios svetainės „Wikipedia“ kūrėjai išreiškė protestą prieš, jų manymu, JAV valdžios planuojamą interneto cenzūrą.
Turtas
12p. Išmanant rinką, investuoti į monetas yra dešimteriopai saugiau nei į akcijas.
Garsi rankinių kūrėja odos paslaptimis pasidalijo su vaikais.
24p.
Ketvirtadienis sausio 19, 2012 Nr. 15 (19574) Kaunodiena.lt 2 Lt
Vienas spaudė šypseną, kitam kvietė medikus
Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiū nas ir savivaldybės įstaigos direktorius Algimantas Puido kas mažiausiai mė nesiui lieka už gro tų. Pirmasis vakar bandė šypsotis, ant rajam teko skubiai kviesti greitąją pa galbą.
Choras žygiuoja į mūšį Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
„Netikėk, ką priešai suoks…“ – taip dainuodamas į muzikinio karo lau ką sekmadienį įžengs Kauno rajo no choras „Božolė“. Rimtas iššūkis
Chorinė garsiosios „Rondo“ dainos versija pirmą kartą viešai nuskam bėjo per vakar surengtas kolektyvo palydėtuves į sekmadienį prasidė siantį televizijos projektą „Cho rų karai“. Kauno rajono choro vadas, gru pės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas, prisipažino: vadovau ti tokiam kolektyvui jam asmeniš kai yra ir rimtas iššūkis, ir įdomi patirtis.
4
Dienos citata „Penkios natos, penkios ritminės figūros yra savo tiška epigrama iš penkių raidžių: SLAVA“, –
Tadas Širvinskas
t.sirvinskas@kaunodiena.lt
Už grotų liko dviese
„Man sakė, kad aš čia, nes nepri tariu politinei valiai“, – mįslingą frazę vakar žiniasklaidos atstovams ištarė K.Kriščiūnas, iškišęs galvą iš policijos autobusiuko. „Absurdas. Viskas išaiškės“, – pažadėjo su vicemeru Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sulaikytas A.Puidokas. Iš pirmadienį Kaune sulaiky tų keturių įtariamųjų už grotų lie ka tik jie du – vicemeras ir savival dybės kontroliuojamos įstaigos direktorius.
2
Mstislavui Rostropovičiui skirtą kūrinį pristato kompozitorius Arvydas Malcys.
22p. Žymė: pastarųjų dienų įvykiai turės įtakos K.Kriščiūno politinei karjerai. Vakar jis sustabdė narystę Social
demokratų partijoje.
Artūro Morozovo nuotr.
2
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
21
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,55
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
48
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Vienas spaudė šypseną, kitam kvietė medikus
Pareigūnai dievagojosi nieko ne norėję paslėpti, tačiau jau senokai užfiksuotas reiškinys, kad aukštas pareigas užimantys tarnautojai, politikai ir prisidirbę policininkai nevedami paprastiems įtariamie siems skirta įeiga iš kiemo pusės. Jiems parenkamos įeigos, prie ku rių žurnalistai nelūkuriuoja. „Vicemeras pro kitą įeigą ves tas galvojant apie saugumą“, – bandė aiškinti policijos ir teismo atstovai. Jie negalėjo atsakyti, ar porą dienų nelaisvėje praleidęs K.Kriščiūnas tapo pavojingas vi suomenei, ar visuomenės atsto vai – jam. Išryškėjo raukšlės kaktoje
Paslaptingai: K.Kriščiūnas sviedė mįslingą frazę apie politiką.
1
Vakar Kauno miesto apy linkės teismas nuspren dė, kad pakanka pagrindo K.Kriš čiūną ir „Automobilių stovėjimo aikštelių“ vadovą A.Puidoką lai kyti nelaisvėje dar bent mėnesį. K.Kriščiūno visuomeninė padėjė ja Zita Zalagėnaitė paleista užva kar, o „Kauno komunalinio ir bu tų ūkio“ (buvęs „Panemunės butų ūkis“) vadovas Tomas Pilvinis va kar į laisvę išleistas iš teismo sa lės. Abu pasižadėjo niekur neiš vykti. STT visus keturis asmenis 48 valandoms sulaikė pirmadienį. Jiems pareikšti įtarimai piktnau džiavimu tarnyba. Pagal Baudžia mąjį kodeksą už tai gali grėsti lais vės atėmimas iki šešerių metų.
jamos įstaigos vadovo kėdę sėdęs vyras žurnalistus domino ma žiausiai. Tiesa, klausimų būtų atsira dę, tačiau socialdemokratui ant rankiai nuimti teismo salėje ir jis niekieno nepastebėtas išėjo į gat vę, ten, kur iš šio teismo pastato išeina visi į laisvę išleidžiami lai mingieji, – į Laisvės alėją. Mobiliojo telefono T.Pilvinis vakar taip ir neįsijungė.
Prie savęs spaudė neįprastą viceme rui atributą – juodą maišelį su asmeni niais daiktais.
buvo akivaizdžiai sutrikęs, išblyš kęs. Jo išvaizda liudijo, kad savi jauta, švelniai tariant, prasta. A.Puidokas buvo kaip visada mandagus. Spragsint fotoapara tams jis tyliai ištarė „Laba diena“ su juo pasisveikinusiems žurna listams. Po 20 minučių į teismo kiemą su kaukiančia sirena įlėkė greitosios medicinos pagalbos automobilis – A.Puidokui pasidarė silpna. Poli cijos pareigūnai sakė, kad ne itin gerai jautėsi ir tuo pat metu teis me buvęs T.Pilvinis. Medikai užtruko neilgai. A.Pui dokas išklausė teismo sprendimo jį suimti mėnesiui. „Absurdas“, – savo nuomonę išsakė „Automobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius.
Laisvas – į Laisvės alėją
Tris vyrus pareigūnai vakar ve dėsi į teismą, kuris turėjo spręsti dėl tolesnio suėmimo. Prokurorai visus keturis sulaikytuosius STT prašė suimti trims mėnesiams. T.Pilvinis į Kauno miesto apy linkės teismo kiemą atvežtas apie 8.30 val. Tik praėjusiais metais į Kauno savivaldybės kontroliuo
Teisme sušlubavo sveikata
Antrasis prie specialios įeigos į teismą, skirtos sulaikytiems as menims, atvežtas A.Puidokas. Buvęs Kauno savivaldybės ta rybos narys, ilgametis savivaldy bės įmonės vadovas, niekada ne siskųsdavo iškalba, tačiau vakar jam rūpėjo ne kalbos. A.Puidokas
Politiką bandė paslėpti
Nuo žurnalistų nė nemanę slėpti T.Pilvinio ir A.Puidoko, Areštinės ir konvojavimo skyriaus pareigū nai vicemerą socialdemokratą K.Kriščiūną nutarė apsaugoti nuo žiniasklaidos dėmesio. Jis įvestas ne pro specialiąją, bet pro paradi nę teismo įeigą iš Laisvės alėjos.
Po teismo sankcijos, kuria skirtas mėnuo nelaisvės, K.Kriščiūnas išvestas iš teismo pastato gražiai sningant. „Kaip jaučiatės, Kęstuti?“ – ba naliai klausė žurnalistai. „Puikiai“, – per daugybę metų politikoje nugludintą šypseną iš spaudė policijos apyrankėmis pa sipuošęs vicemeras. Apie nekasdienę jo savijautą galėjo išduoti nebent pavargusios akys ir kaip niekad giliai raukšlių išvagota kakta. Socialdemokratas prie savęs spaudė neįprastą vicemerui atri butą – juodą maišelį su asmeni niais daiktais. Įkliuvo už menkniekius?
K.Kriščiūnui savivaldybėje buvo pavesta rūpintis investicijomis, miesto ūkiu, savivaldybės turto ir statybų priežiūra, urbanistika ir architektūra, verslo skatinimu. Jis aktyviai dalyvavo sprendžiant su didelių lėšų panaudojimu susi jusius klausimus. Kalbėta, kad socialdemokratas pernelyg kišasi į kai kuriuos labai brangius projektus, būsto admi nistravimą. Neatmetama galimybė, kad vi si įtariamieji galėjo būti sulaiky ti už palyginti nedidelius nusikal timus. Kalbama, kad K.Kriščiūnas A.Puidokui siųsdavo apmokėti są skaitas už jo asmeninio automobi lio remontą, o kitas socialdemok ratas T.Pilvinis pasirūpino, kad jo vadovaujamo „Komunalinio ir bu tų ūkio“ sąskaita būtų suremon tuotas jo partijos narės Z.Zalagė naitės butas.
Baisus: garsus restoranas prie Kauko
kas tiki, kad pastatas prisikels.
Kas išge Aušra Garnienė
a.garniene@kaunodiena.lt
Miesto valdžia seniai kalba, kad Kauną nuo pastatų, virtusių vai duokliais, gali išgelbėti gerokai di desnis nekilnojamojo turto mokes tis, bet atrodo, kad bent jau šiemet šie statiniai grožio oazėmis ir trau kos centrais netaps. Gal tokia situa cija kažkam paranki? Mesijai vis neateina
Garsusis „Kauko“ restoranas, ka dais linksmybėmis viliojusi kavi nė „Ugnė“ Rotušės aikštėje, seno ji žydų ligoninė prie Kauno pilies, „Respublikos“ ir „Britanikos“ viešbučiai Naujamiesčio širdyje vadinami piktžaizdėmis, vaiduok liais, miesto gėda. Prieš por ą met ų daug kalb ė ta apie „Resp ubl ikos“ viešb u čio pak il im ą iš pel en ų art ėjant Europos krepšinio čempionatui, tačiau net toks Lietuvai svarbus įvyk is mon ol it in io monstro ne pajudino.
Vidmantas Bezaras:
Kitose šalyse gal yra padorumo kriterijus, kai negražu prieš visuomenę, o pas mus viskas – paskui pinigą. Prieš metus žinia apie žydų ligo ninės ir dalies „Britanikos“ vieš bučio akcijų pardavimą prilygo kone mesijo atėjimui: architektai ir verslininkai „Britaniką“ pavers klestinčiu viešbučiu, o buvusi žy dų ligoninė taps moderniu medici nos centru. Tokių mesijų Kaune atsiranda kone kasmet. Jie suteikia vilties – miestą gadinantys vaiduokliai da bar jau tikrai atgis, tačiau laikas bėga, o pastatų būklė tik dar labiau blogėja ir bjauroja Kauną. Kova mediniais ginklais
Įtarimai: T.Pilvinis (nuotr. kairėje) ir A.Puidokas kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba.
Artūro Morozovo nuotr.
„Galiu tik apgailestauti, kad 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio ta rifas yra per mažas pažaboti ne sitvarkančius savininkus. Baudos už tai – minimalios, ir dažniausiai skundžiamos teismui. Kitų prie monių mes neturime“, – skėste
3
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
miestas
ko laiptų baigia virsti griuvėsiais. Mažai
Žadėjo: pažadai atgaivinti „Respubliką“ iki Europos krepšinio čempionato,
realybe netapo.
Lėtai: modernaus medicinos mokymo centro buvusioje žydų li
goninėje dar teks palaukti.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
gelbės Kauną nuo vaiduoklių? Nerijus Valatkevičius:
Kreipiasi tai į vieną architektą, tai į kitą, pinigų už darbą nesu moka, viskas taip ir stovi.
Artūro Morozovo nuotr.
lėjo rankomis Kauno meras And rius Kupčinskas. Jis tikina, kad ne sykį buvo kreip tasi į Vyriausybę ir Seimą, į Aplin kos ministeriją, tačiau dažniausiai susiduriama su gana skeptiška po zicija. „Mūsų instrumentai – minima lūs. Net neatšipę, o mediniai“, – konstatavo A.Kupčinskas. Konservatoriai Seime yra įregist ravę įstatymo pataisą, kad apleistų pastatų savininkai turėtų mokėti ne mažesnį kaip 5 proc. turto ver tės nekilnojamojo turto mokestį. Pernai pusmetį miesto valdžio je buvę „Vieningo Kauno“ atstovai taip pat kreipėsi į aukščiausias vals tybės institucijas, kad tiems, kurie nesirūpina savo turtu, tarifas būtų padidintas bent jau iki 3 proc. Kauno iniciatyvų neprisimena
Aplinkos viceministras Stanislo vas Šriūbėnas negalėjo prisiminti Kauno valdžios iniciatyvų dėl ap leistų pastatų. „Nei su meru, nei su vicemerais tikrai nekalbėjau, jie man neskambino ir nieko neklau sė, bent jau mano atmintyje neli kę“, – tikino S.Šriūbėnas. Anot viceministro, pernai ketu ri jo kuruojami departamentai ga vo 26 tūkst. raštų, tad tarp jų galė jo būti ir kažkas iš Kauno. S.Šriūbėnas užsiminė, kad ne kilnojamojo turto tarifo ir apleistų statinių tema iš tiesų yra gvildena ma Aplinkos ministerijoje, bet pats nebuvo linkęs apie tai kalbėti ir nu kreipė pas vieną iš savo pavaldinių. Aplinkos ministerijos Saugo mų teritorijų ir kraštovaizdžio de partamento direktorius Vidman tas Bezaras tikino, kad teisinė bazė
apleistų pastatų savininkams su tramdyti yra pakankama, tereikia ja pasinaudoti. „Svertai yra tokie: savininkas pagal Statybos įstatymą ir poįs tatyminius aktus yra įsipareigojęs užtikrinti, kad statinys atitiks jam keliamus reikalavimus tiek dėl sta tinio konstrukcijų, tiek dėl saugos. Ir jis tai turi užtikrinti nuolat“, – aiškino V.Bezaras ir metė akmenį į savivaldybės daržą. Pasak departamento direktoriaus, baudos už statinių netvarkymą yra gana didelės – nuo 5 iki 15 tūkst. li tų, ir savivaldybės specialistai, at sakingi už statinių naudojimą bei priežiūrą, turėtų tuo rūpintis. Amžinų statybų statusas
Pasak Kauno savivaldybės Urba nistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, didžiausia bėda mieste – viešbučiai vaiduokliai. Per 20 metų akis badantys „Res publikos“ ir „Britanikos“ pastatai vis dar oficialiai tebėra nebaigtos statybos, tad savininkams dėl ne kilnojamojo turto mokesčio galvos neskauda. „Vokietijoje yra numatomas ter minas, per kiek savininkas privalo sutvarkyti pastatą, o pas mus par duodant statinį sutartyje kaip tik įrašoma, kad penkerius metus ne galima keisti paskirties“, – paste bėjo N.Valatkevičius. Jis nedega dideliu optimizmu ir dėl kitų Kauno vaiduoklių. „Ug nės“ kavinės Rotušės aikštėje li kimas dar greitai neišsispręs, nes buvusios kavinės ir greta esančių pastatų savininkai niekaip nesu taria dėl detaliojo sklypo plano ir kitų ginčytinų dalykų.
Pernai buvusią žydų ligoni nę įsigiję verslininkai N.Valatke vičiui taip pat didelio pasitikėji mo nekelia. „Jie elgiasi nerimtai – kreipiasi tai į vieną architektą, tai į kitą, pinigų už darbą nesumo ka, viskas taip ir stovi“, – skėste lėjo rankomis Urbanistikos sky riaus vedėjas. Anot jo, „Kauko“ restoranas jau vargiai beatgims, nes pastato savi ninkai siekia keisti pastato paskirtį į gyvenamąją. „Neturi pinigų“, – trumpai api būdino esminę įstrigusių renovaci jų priežastį N.Valatkevičius. Gina investavusius savininkus?
Saugomų teritorijų ir kraštovaiz džio departamento direktoriaus V.Bezaro pasiteiravus, ar nekilno jamojo turto tarifo didinimas pa dėtų spręsti apleistų pastatų pro blemą, pokalbis pakrypo kiek kita linkme. „Vyriausybėje keltas šitas klausi mas. Finansų ministrė Ingrida Ši monytė prieštaravo tam, nes mo kesčiai negali būti baudžiamoji priemonė“, – dėstė Aplinkos mi nisterijos atstovas ir pripažino, kad, jo nuomone, nekilnojamo jo turto tarifo didinimas situaciją gerokai pataisytų. Pasak V.Bezaro, buvo siūlymas nekilnojamojo turto mokestį di dinti iki 6 proc., vėliau kalbėta apie 4 proc., tačiau kol kas tokie pa svarstymai rezultato nedavė. Mi nisterijos departamento vadovas pripažino negalintis atsakyti, ko dėl šis procesas taip ilgai trunka. „Galbūt įtaką daro ir tam tikras sluoksnis, kuris tokių pastatų tu ri. Juk žinome, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune daug kas prisipirko pa statų tikėdami, kad nekilnojama sis turtas vis tiek brangs ir laukia to saulėtekio, bet turbūt nelabai su lauks“, – įžvelgė V.Bezaras. Pinigai, o ne padorumas
Tvirtinęs, kad nėra kliūčių bausti apleistų statinių savininkus, V.Be zaras vis dėlto pripažino, kad yra ir sunkiai išsprendžiamų problemų. „Jeigu skiriamos baudos už sta tinio nepriežiūrą, šeimininkas ką nors pamūrija, sutvirtina metalu, aptveria, kad žmonės nevaikščiotų, ir saugumą užtikrina. Visiškai nėra svertų, kuriais galėtume kaip vals tybės institucijos spręsti dėl este tinės statinio išvaizdos“, – kalbė jo ministerijos atstovas.
Anot V.Bezaro, savivaldybės ga li pasinaudoti joms suteikta tei se nustatyti žemės mokestį ap leistų pastatų savininkams, tačiau praktika rodo, kad paprastai savi ninkai, turėdami gerus advokatus, sugeba iš bet kokios situacijos iš sisukti: teisinasi, kad darbai vyks ta, bet lėtai. „Suras dar žmonių, kurie teis me pasakys, kad tas pastatas nie
kam netrukdo, taip viskas ir tęsiasi metai iš metų“, – apie teismo pro cedūras pasakojo V.Bezaras. „Kitose šalyse gal yra padoru mo kriterijus, kai negražu prieš savo miestelio ar miesto visuo menę, o pas mus jis nelabai galio ja. Pas mus viskas – paskui pini gą“, – svarstė Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento di rektorius.
Kaltina įstatymus Pernai bendrovė „Natkevičius ir par tner iai“ įsig ijo 20 proc. „Britan ikos“ viešbučio akcijų. Bendrovės vado vas Gintautas Natkev ičius (nuotr.) tada kalbėjo: „Tai Dievo duota vieta. Tok ios vietos negali ilgai būti apmi rusios.“ G.Natkev ičius sakė, kad yra gautos sąlygos det al iajam planui rengti, tačiau procedūros trunka ge rokai ilg iau, nei norėtųsi. „Kai detalusis planas bus patvirt in tas, pradėsime statybas. Planuojame ten įrengti ne viešbut į, o daug iabut į gyvenamąjį namą“, – dėstė architek tas, tapęs vieno baisiausių namo vai duoklio akcininku. „Dal is pastat ų stov i apleist i dėl to, kad įstatymai yra netobuli. Tie žmo nės nekalt i. Aš tikrai mesč iau ak men į į įstat ym inę bazę“, – pareiškė G.Natkev ič ius. Jo nuomone, dau giaus ia problemų suk ur ia didelė
įstatymų pain iava, dėl to versl in in kams, pastat ų sav in inkams nepa vyksta išspręsti žemės nuosavybės, statinių ir kitų problemų. Architektas skept iškai vert ina kal bas, kad apleist ų pastat ų sav in in kus tvarkytis priverstų didesnis ne kilnojamojo turto mokest is. „Įstat y mų painiava – gerokai didesnė pro blema, neg u bandymas paž ab ot i verslininkus didesniu nekilnojamo jo turto mokesčiu“, – įsitik inęs „Brita nikos“ bendraturtis. „Konst it ucija ned raud žia turėt i ne kilnojamojo turto ir nieko su juo ne dar yt i, jeig u net ur i pin ig ų. Bet pro blema yra didesnė: tu turi nuosavy bę, Konst it ucija tau garant uoja dis ponav imo teisę, bet įstat ymai yra tok ie supain iot i, procesai tok ie lėt i, kad metų metais nieko daryti nega li“, – svarstė G.Natkevičius.
4
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
miestas
Choras žygiuoja į mūšį „Iki šiol buvau įpratęs 1 dirbti su trimis žmonė mis, grupės nariais, kurių kiekvie
nas jau seniai žino, kokios jų parei gos. Dabar vadovausiu 16 žmonių kolektyvui. Tai, be abejo, bus labai įdomi ir naudinga patirtis“, – sakė muzikantas. Televizijos projektas iš jo parei kalavo ir administracinių sugebė jimų. „Norime, kad viskas vyktų sklandžiai – choristai būtų ap rengti, sušukuoti, pamaitinti, iš bučiuoti. Juk reikia galvoti ne tik apie tai, kaip jie atrodys ar ką dai nuos, bet ir kaip, kada važiuos į fil mavimus. Ruošiantis nėra smulk menų – viskas labai svarbu. Net ir tai, kad choristai būtų laiku paval gę, nenusilpę“, – darbus vardijo choro vadovas. Kolektyvas iš Kauno rajono pro jekte dalyvauja pirmą kartą, bet miesto chorai prieš tai buvusiuo se dviejuose projekto sezonuose šventė užtikrintas pergales. Ar ši aukštai užkelta kartelė negąsdina Kauno rajono choro? „Kartelė užkelta ne tik dėl to, kad Kaunas skynė pergales, bet ir kitų regionų kolektyvai, manau, bus pasimokę iš ankstesnių sezonų ir parengę labai stiprias programas. Konkurencija bus didžiulė, o žiū rovai – dar reiklesni“, – įsitikinęs A.Ivanauskas. Taikys į širdis Optimistai: Kauno rajono choras tiki savo sėkme. Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Vakar Garliavos sporto centre „Bo žolė“ choras sudainavo naująjį pro jekto himną, taip pat pristatė cho
rinę „Rondo“ dainos „Aukštumos“ versiją. „Tai bus pirmoji mūsų at likta daina ateinantį sekmadienio vakarą prasidėsiančiuose „Chorų karuose“, – sakė A.Ivanauskas.
božolė, degustacijoje man patiko šio gėrimo spalva: ji yra gyva, ku pina energijos, o mūsų choras taip pat jaunatviškas, visi nariai chariz matiški, dega noru dainuoti. Tele vizijos režisieriams bus daug darbo – apie kiekvieną galima pasakoti įdomias ir vertas dėmesio istori jas“, – šypsojosi muzikantas. Chorui taip pat talkins kiti „Ron do“ grupės nariai ir prodiuseris Karolis Šliažas. Drabužius choro nariams sukūrė dizaineris Kęstu tis Lekeckas. Meras tiki sėkme
Aleksandras Ivanauskas:
Ruošiantis nėra smulkmenų – viskas labai svarbu. Net ir tai, kad choristai bū tų laiku pavalgę, ne nusilpę. Pasak kolektyvo vadovo, pro jekte skambės širdį jaudinančios dain os. „Jos bus nuoš ird žios. Nesirinksime lengvai atliekamų, pap rast ų dain el ių – šlager iu kų. Manau, kad Lietuvos žmonės tai supras ir įvertins“, – tikėjosi A.Ivanauskas. Idėja pavadinti chorą prancū zišku „Božolė“ vardu kilo vadovui. „Vienoje jaunojo vyno, vadinamo
„Daugiau nei prieš mėnesį vyku siose įtemptose atrankose Kau no rajono choristai įrodė, kad yra neeilinių balsų savininkai ir yra pasiruošę visos Lietuvos akivaiz doje stoti į kovą. Džiaugiuosi, kad jiems talkins ir balsingiausiųjų ti tulo siekti padės legendinė grupė „Rondo“ su A.Ivanausku priešaky je ir prodiuseris K.Šliažas“, – tei gė Kauno rajono savivaldybės me ras Valerijus Makūnas. Jis sakė neabejojantis, kad „Chorų karuose“ dalyvaus tik patys geriau sieji, tad kova bus įnirtinga. „Tvirtai tikiu choro „Božolė“ galimybėmis – jo choristai spinduliuoja ryžtu, yra talentingi, energingi, dinamiški. Jie yra Kauno rajono atstovai“, – išly dėdamas į kovą „Chorų karuose“ sakė V.Makūnas. Savo chorus tuo pačiu metu žmonės palydėjo ir Vilniuje, Klai pėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Naujojoje Akmenėje.
Meras A.Kupčinskas: kultūra Kaune nežlugs Kauno meras Andrius Kupčinskas susitiko su miesto kūrybinių sąjungų vadovais. Apie 1600 narių vienijančių sąjungų atstovai merą pakvietė į Kauno menininkų namus.
Turizmo ir kultūros sinergija
Paleistas tik gandas
A.Kupčinskas į susitikimą atvyko su miesto tarybos Kultūros ir me no komiteto nariais, vicemeru Vy tautu Vasilenko ir Kultūros sky riaus vedėju Sigitu Šliažu. Labiausiai menininkus dominęs klausimas – pasklidusios kalbos, kad Kaune bus mažinamas kultū ros biudžetas. „Žodis paleistas, o jį paleidusio jo atsakomybė ribota, kaip ir trans porto draudimas. Pavadinčiau tai ribota politine atsakomybe. Gan das, kad 60 proc. mažinamas kul tūros biudžetas, – netiesa“, – menininkus nuramino meras A.Kupčinskas. Jis pabrėžė, kad pernai kultūros įstaigoms skirta 14, o visų kultūros projektų finansavimui – 4 mln. li tų. Šių metų biudžeto projekto juo draštyje minėtoms sritims numa tyta atitinkamai 13,8 ir 2,5 mln. litų. Meras paaiškino, kad projektų finansavimui skirtą sumą ketina ma sumažinti dėl natūralios prie žasties – pernai vien Tarptauti nėms Hanzos dienoms buvo skirta daugiau nei 1,3 mln. litų. Tai reiš kia, kad kultūros projektams per nai buvo skirta kiek daugiau nei 2,5 mln. litų. „Viešumoje pasirodžiusi in formacija – vieno tarybos nario
Išklausė: Kauno meras A.Kupčinskas tris valandas diskutavo su Kauno menininkais.
nuomonė. Paimti vieną skaičių iš finansinių eilučių visumos ir juo manipuliuoti yra ne tik neetiška, bet ir neatsakinga. Tokia dezin formacija tik dar labiau įaudrina nelengvai gyvenančią menininkų ir miestiečių bendruomenę“, – tvirtino Kauno meras. Finansavimas nemažėjo
Šiais metais Kauno savivaldybei skirti Vyriausybės asignavimai bus sumažinti net 62 mln. litų. Daugumoje Lietuvos savival
dybių situacija panaši, tačiau, A.Kupčinsko teigimu, Kaunas nebus tas, kuris taupys kultū ros sąskaita, neliesdamas kitų sričių. „Kultūros biudžetas tikrai nė ra didžiausias savivaldybėje – yra gerokai didesnių, ten ir ieškosime pinigų“, – užtikrino meras. Pernai savivaldybė profesio nalaus meno projektams sky rė beveik milijoną litų. Tarptau tiniams ir tęstiniams renginiams – Pažaislio muzikos festivaliui,
Artūro Morozovo nuotr.
festivaliui „Opretė Kauno pily je“, „Kaunas Jazz“, „Poezijos pa vasariui“ ir Fotografijos festiva liui – beveik 700 tūkst. litų. Atgaivintos ir mėgėjų meno fi nansavimo programos – joms skirta 70 tūkst. litų. Taip pat tę siamos kultūros meno stipendijų mokėjimo tradicijos. „Biudžeto svarstymai tik pra sidėjo, diskusijų bus daug. Lau kiame ir pačių meno pasaulio at stovų pasiūlymų“, – užtikrino Kauno meras.
„2012-ieji paskelbti Europos kul tūros ir turizmo metais. Mūsų tiks las – pakylėti kultūrą į aukštesnį lygį. Turizmas turėtų būti orien tuotas ir į kultūrą. Jie vienas kitą turi papildyti – taip vyksta visame pasaulyje. Šiuos darinius sujungus, atsiras dviguba energija – tiek tu rizme, tiek ir kultūros srityje“, – akcentavo meras. Jo teigimu, bandoma skleisti gandus, kad sujungus savivaldy bės Kultūros bei Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrius, kultūra Kaune sužlugs. Meras A.Kupčinskas pa brėžė, kad šiuo metu tik stiprina ma kultūros sritis – įsteigta Švieti mo valdyba sujungė kelis didžiulius skyrius. Dėl to pagerėjo ne tik dar buotojų tarpusavio bendravimas, bet ir koordinavimas. Merui pritarė ir Kultūros ko miteto narė Antanina Medviede vienė. Menininkai iškėlė ir meno er dvių trūkumo problemą. „Kau nas be kongresų ir parodų cen tro neišgyvens, – išeitį nurodė A.Kupčinskas. – Turime dvejus metus pasiruošti – 2014-aisiais Ūkio ministerija žada finansavi mą Nacionaliniam konferencijų centrui steigti. Vilnius pasiruo šęs už šią sumą gaivinti senuosius Koncertų rūmus. Taip pat kon kuruoja Neringa, Druskininkai ir Birštonas, tačiau pastarieji netu rės tokių infrastruktūros galimy bių kaip Kaunas.“ Užs. 901625
5
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
miestas
Tikslas: aviacijos entuziastai teigia norintys apsaugoti slėnį nuo naujų gyvenamųjų namų statybų.
Tomo Raginos nuotr.
Sklandytojų slėnio gynėjui – etikos sargų bausmė Gindamas viešąjį interesą ir siekdamas apsaugoti Kauno rajone esantį Sklandyto jų slėnį, Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vedė jas sulaukė griežtos Vyriausiosios tarnybi nės etikos komisijos (VTEK) bausmės. Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Sklandymo lopšys
Sklandytojų slėniu vadinama vieto vė Kauno rajone, netoli Virbaliūnų, – vaizdingas Nemuno slėnis už Ku lautuvos. Ji pripažinta kultūros pa veldo objektu, saugomu valstybės. Tarpukariu ir 1942–1957 m. čia veikė pagrindinė ir viena pirmųjų Lietuvos sklandymo bazių. Praėju sio šimtmečio pirmoje pusėje joje sklandė, dirbo instruktoriais ir kū rė pirmuosius sklandytuvus Lie tuvos sklandymo pradininkai. Čia pasiekta keletas Lietuvos rekordų, pirmą kartą šalyje panaudotas me chaninis agregatas sklandytuvams pakelti į 300–400 m aukštį. Sklandytojai didžiuojasi, kad šis slėnis leido tobulėti Lietuvos avia toriams ir augti įvairiapusei aviaci jai (tai – lėktuvai, parašiutai, skrai dyklės, parasparniai, sportinių sklandytuvų konstravimas ir sta tyba). Sklandytojų slėnis lėmė, kad Lietuva išliko aviacinė valstybė. Norėjo užstatyti?
Noras apginti slėnį ir viešąjį inte resą brangiai kainavo KPD Vilniaus padalinio vedėjui Vitui Karčiaus kui. Šis žmogus – ir asociacijos „Lietuvos aeroklubas“ preziden tas, sklandymo sporto meistras. Jis dalyvavo KPD Vertinimo ta rybos posėdžiuose. Paveldosau gininkas liudijo apie jam žinomą svarbią vietą, kur vyko reikšmingi Lietuvos aviacijai įvykiai. Liudijimo tikslas – apsaugoti šią vaizdingą vietovę ant Nemuno kranto. Pasak KPD pranešimo, joje buvo ruošiamasi statyti privačius namus. Remiantis KPD aktu, ku riuo Sklandytojų slėniui suteiktas paveldo objekto statusas, V.Kar čiauskas nebuvo nei Vertinimo ta rybos pirmininkas, nei jos narys – tik liudytojas. „Ta žemė padalyta sklypais ir vienintelis apribojimas ten – kad nebūtų vykdomos statybos. Konf liktas kilo dėl ten esančio vienin
telio namo gyventojų skundo. Jų sklypo nedidelis gabaliukas pa kliūva į Sklandytojų slėnį, kuris yra paskelbtas valstybės saugoma teri torija. Štai ir viskas. Gyventojai pa prašė KPD Vertinimo tarybos, kad būtų sumažinta valstybės saugo ma teritorija, t. y. Sklandytojų slė nis, o tai griežtai draudžia įstaty mai. Kadangi viename iš posėdžių, kuriame buvo svarstomas šios teri torijos paveldo klausimas, pasako jau, ką šioje teritorijoje mačiau dar 1979-aisiais, – dėl to ir užkliuvau“, – teigė V.Karčiauskas
Vitas Karčiauskas:
Viename iš posėdžių pasakojau, ką šioje te ritorijoje mačiau dar 1979-aisiais, dėl to ir užkliuvau. VTEK nusprendė, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus te ritorinio padalinio vedėjas V.Kar čiauskas, gindamas viešąjį intere są, kad nebūtų privačiais namais užstatytas Sklandytojų slėnis, su painiojo viešuosius ir privačiuosius interesus. Nežino, koks interesas
VTEK išvadose teigiama, kad V.Karč iauskas, ats tovaud am as asociacijai „Lietuvos aeroklubas“, gindamas jos interesus, pažeidė įstatymą, kuris numato, kad as muo, dirbantis valstybinėje tarny boje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų
interesų valstybės ar savivaldybių institucijose. Kokį interesą šioje istorijoje turi „Lietuvos aeroklubas“, VTEK ne žino – sprendimo akte joks intere sas nenurodytas. Su klausimą ku ruojančiu VTEK specialistu Artūru Paliušiu darbo valandomis susi siekti nepavyko. „Lietuvos aeroklubo“ atstovai sako, kad Sklandytojų slėnyje jie neturi kitokių interesų, tik siekį iš saugoti nesudarkytą gamtos kam pelį, kuriame buvo kuriama lietu vių aviacijos istorija. Vadovė buvo apstulbinta
„Keista, kad VTEK nepanoro per žiūrėti vaizdo įrašų, kaip dėl šios teritorijos liudiju posėdžiuose, – jie yra viešai prieinami internete. Visi gali įsitikinti, kad nesinaudojau savo padėtimi kaip KPD darbuotojas. Sie kiau išsaugoti ateities kartoms svar bų objektą. Deja, buvau nubaustas“, – apgailestavo V.Karčiauskas. VTEK sprendimu V.Karčiauskas negalės vienus metus būti skati namas, perkeliamas eiti aukštesnių pareigų, o, palikęs dabartines pa reigas, trejus metus nuo pažeidimo negalės dirbti valstybės tarnyboje. Kultūros paveldo departamentą pribloškė nuosprendis jų specialis tui. Direktorei Dianai Varnaitei toks formalus požiūris atrodo nesuvo kiamas: „Išeina taip, kad valstybės tarnautojas, profesionalus pavel dosaugininkas, matydamas grėsmę paveldui, turi tylėti, neginti valsty bės ir visuomenės intereso.“
Istorinis: Batniavos seniūnija įtraukė visiems Lietuvos aviatoriams ži
nomą Sklandytojų kalvą į lankytinų vietų žemėlapį.
KPD nuotr.
6
Ketvirtadienis, sausio 19, 2012
Nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Politikavimo komisija
Stasys Gudavičius
Š
iandien Seime laukia mū šis dėl to, ar reikia sudary ti laikinąją komisiją, kuri tirtų „Snoro“ bankroto ap linkybes. Valdančioji koalicija neslepia ne nor inti tok ios komisijos ir siek sianti, kad jai sudaryti nepakaktų balsų Seime. Koalicija šįkart vilia si susitelkti ir laimėti, prisiminda ma antradienį įvykusį nutarimo dėl laikinosios komisijos sudary mo pateikimą, po kurio tokios ko misijos iniciatoriai laimėjo tik vie no balso persvara. Opozicija – atvirkščiai, siekia, kad komisija atsirastų ir artėjant Seimo rinkimams dar pakutentų padus dabartiniams valdantiesiems. Iš anksto sunku nuspėti, kuri pu sė šiandien laimės. Tačiau jau da bar galima klausti, ar tikrai komisi ja, jeigu tokia atsirastų, nebus pa naudota tik žaidžiant politinius žaidimus.
Seimo laikinosios tyri mo komisijos atsiradi mas neabejotinai taptų politiniu veiksmu, kuris destabilizuotų situaci ją jautriame bankų sek toriuje. Opozicija, inicijuojanti laikinosios komisijos sudarymą, siūlo ją įpa reigoti atsakyti į 13 klausimų. Per metus juos akimis tampa akivaiz du, kad į absoliučią daugumą tų klausimų jau atsakyta anksčiau. Arba gana išsamius atsakymus pateikė šį antradienį Seime visą valandą kalbėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasi liauskas. Tarkim, tyrimo komisijai užduo damas klausimas, ar Liet uvos banko vykdoma komercinių ban kų priežiūra yra tinkama ir veiks minga. Nevisiškai aišku, ką naujo čia galėtų pasakyti komisija, nes kasmet Seimas, išklausęs Lietuvos banko valdytojo ataskaitą, pats pa teikia vertinimą, kaip ši institucija vykdo savo tiesioginę priedermę priž iūrėt i komercin ius bank us. Parlamentarai tai galės padaryti ir
ateinantį pavasarį, kai V.Vasiliaus kas vėl atsiskaitys Seime, šįkart – ir apie „Snoro“ priežiūrą. Būtina pabrėžti, kad pasitikėjimą V.Vasiliausko veikla pareiškė ir jo kandidatūrą Seimui pernai patei kusi Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Ar parlamento laikinoji ty rimo komisija, jeigu būtų sudary ta, kvestionuotų valstybės vado vės poziciją? Lietuvos centrinio banko vadovas jau atsakė ir į klausimus, kada bu vo pradėtos derybos su „Snoro“ lai kinuoju administratoriumi Simo nu Freakley, kada su juo pasirašy ta sutartis, kada jis atvyko Lietu von. Visos šios aplinkybės jau ži nomos. V.Vasiliauskas išsamiai argumen tavo ir S.Freakley bei jo pasamdy tų konsultantų atlyginimą. Laiki nasis administratorius rado kelių milijardų vertės suslapstyto „Sno ro“ turto. O jam už surastą tokią gigantišką sumą atiteko maž iau kaip pusės procento atlyg is. Ar tai daug? Juolab kad atlygis mo kėtas ne iš biudžeto, bet iš paties „Snoro“ lėšų. Jau žinomas ir realus „Snoro“ banko turto trūkumas – beveik 4 mlrd. litų, nors daugiau kaip pusė jo jau atrasta ir yra nemenkų vil čių jį vis dėlto atgauti. Tačiau Sei mo komisijai norima užduoti ir šį klausimą. Gal šiek tiek klausimų lieka dėl to, ar, kaip formuluojama klausimuo se laik inajai komisijai, „nebuvo piktnaudžiavimo atvejų, kai Sei mo, Vyriausybės, Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji, pasi naudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi, iš anksto pa siėmė indėlius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą“. Ta čiau jau žinoma, kad tokių atvejų arba nepasitaikė išvis, arba galėjo būti vos vienas kitas. Įtartinus atvejus galima išsiaiškin ti darbo tvarka, tam visiškai nebū tina sudaryti Seimo laikinųjų tyri mo komisijų. „Snoro“ atvejį dabar tiria teisėsau ga. O vykdomoji valdžia – Vyriau sybė ir Lietuvos bankas – ieško bū dų, kaip efektyviau ir greičiau at gauti visą „susprogusiam“ bankui priklausantį turtą, kaip efektyviau ir greičiau jį realizuoti, siekiant at siskaityti su didžiąja dalimi kredi torių. Tad bet koks politinis kišimasis į šį procesą tik trukdytų pasiekti užsi brėžtus tikslus. Seimo laikinosios tyrimo komisijos atsiradimas nea bejotinai taptų politiniu veiksmu, kuris destabilizuotų situaciją jaut riame bankų sektoriuje.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260
K
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
ultūros ministras Arūnas Gelūnas tikina, kad Valdovų rūmų statybos toliau vyks skaidriau ir racionaliau.
„Objektas turi ateitį“
Valstybės kontrolė metų pabaigo je planuoja įvertinti 2012 m. darbus Valdovų rūmuose. Planuojamą au ditą su valstybės kontroliere Gied re Švediene vakar aptaręs kultūros ministras A.Gelūnas sakė, kad ran gos darbai dabar vykdomi skaidriau nei anksčiau. Pasak kultūros ministro, šiemet darbams rūmuose numatoma skir ti 18 mln. litų, o daliai jų pabaigti iki 2013 m. vidurio, planuojama, reikės per 29 mln. litų. „Valdovų rūmai bus audituojami metų pabaigoje. Gana detaliai apta rėme šį projektą, nes jis labai daug visuomenės ir žiniasklaidos prie monių dėmesio nusipelnęs. Sutiko me, kad tai tikrai didelis iššūkis, bet šiandien reikalai krypsta visai ne blogai ir gana racionaliai. Tikrai pa daugėjo skaidrumo ir galbūt tas ob jektas turi tam tikrą ateitį atitinkant viešąjį interesą, vykdant įstatymus pateikti visuomenei tuos atsakymus, kurių jiseniai laukia“, – po susitiki mo su G.Švediene sakė kultūros mi nistras. Jo teigimu, 2011 m. pabaigoje Val dovų rūmuose atnaujinus darbus rangovai jų atliko tik už nedidelę da lį suplanuotų lėšų.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
„Pernai dešimtį mėnesių viskas buvo įstrigę ir tik rudenį prasidėjo veikla, iš 16 mln. vos per 2 mln. pa naudota. Iš tikrųjų audituoti šitą ga baliuką kaip ir netikslinga“, – teigė ministras.
Sutikome, kad tai tikrai didelis iššūkis, bet šiandien reikalai krypsta visai neblogai ir gana ra cionaliai. Darbai brango kelis kartus
Valstybės kontrolė, užpernai atli kusi Valdovų rūmų atkūrimo veik los auditą, konstatavo, kad atsta tymas vykdomas nerezultatyviai, darbai nebaigti iki numatyto laiko, lėšos naudotos neefektyviai. Auditoriai nustatė, kad rūmų sta tybos per maždaug dešimt metų pa brango nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų. Panevėžio statybos trestas pernai lapkričio pabaigoje pasirašė sutar tį su Vilniaus pilių direkcija ir įsi pareigojo iki 2013 m. gegužės atlikti baigiamuosius darbus vienoje Val dovų rūmų dalyje už 29,262 mln. li tų. Tokia data numatyta dėl to, kad antrą 2013 m. pusmetį Lietuva pir mininkaus ES ir Valdovų rūmuo
242
Prenumeratos skyrius: 302
se planuojami svarbūs su tuo susi ję renginiai. Laukia kontrolierių žodžio
Susitikime su valstybės kontrolie re A.Gelūnas teigia taip pat aptaręs būtinus pokyčius paveldo apsaugos sistemoje. „Tikrai pati didžiausia problema nuo pat atėjimo dirbti buvo ir tebe lieka paveldo sistema, – pastebėjo A.Gelūnas. – Paveldo funkcijų audi tas buvo vykdomas ir 2011-aisiais, ir turbūt jis persikels į 2012-uosius.“ Anot ministro, kai kurie klausimai vis dar neatsakyti – apie santykį tarp miesto ir periferijos, tarp valstybės ir savivaldybių paveldo kontrolės. „Teisės aktų suderinamumas, sau gomų teritorijų iššūkiai, saugomose teritorijose esančio kultūros paveldo situacija – jeigu bendromis jėgomis ministerija ir Valstybės kontrolė ga lėtų rasti aiškesnes gaires, prieiti prie išvadų, kurios padarytų šitą siste mą efektyvesnę, tai visuomenė labai daug laimėtų“, – minėjo A.Gelūnas. „Aš tikrai nesakau, kad reikia be sti pirštu į Kultūros paveldo depar tamentą, tai tikrai daugiau sisteminio požiūrio reikalaujanti prieiga – ir mi nisterijos, ir Paveldo departamento, ir Valstybinio paveldo centro funkcijos, taip pat Valstybinės paveldo komisi jos veiklos lokalizavimas. Čia Valsty bės kontrolės planai sutampa su mū sų interesais“, – aiškino ministras. BNS, KD inf.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:
MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –
Gedimino Bartuškos nuotr.
Valdovų rūmuose aptikta daugiau šviesos
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Sparta: planuojama, kad Valdovų rūmų statybos ir įrengimo darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasarį.
302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243
Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 252
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –
302 263 302 276
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 400.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
lietuva Svarbu ne raidė, bet dvasia
Universitetams siūlo rinktis
Reikės gelbėti Kuršių neriją
Priėmusi teisėjų priesaikas, Lie tuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė trečiadienį paragino teisėjus vadovautis ne tik įsta tymo raide, bet ir jo dvasia. „Tei sėjo darbas trunka 24 valandas per dieną, septynias dienas per savaitę. Jūs turite tapti teisingu mo pavyzdžiu kiekvienam žmo gui“, – sakė Prezidentė.
Seimo Švietimo, mokslo ir kul tūros komitetas, vakar ap svarstęs Mokslo ir studijų įsta tymo projektą, pasiūlė priimti kompromisinę nuostatą – leis ti patiems šalyje veikiantiems universitetams pasirinkti, kokiu dažnumu pagal studijų rezulta tus rotuoti už mokslą mokan čius ir nemokančius studentus.
Aplinkosaugininkai teigia jau planuojantys, kaip pavasarį, pa sibaigus žiemos audrų sezonui, reikės tvarkyti audrų paplau tą Kuršių nerijos apsauginį ko pagūbrį. Kuršių nerijos pajūris ir apsauginis kopagūbris atlaikė praėjusių metų lapkričio audras, o šią žiemą jau nukentėjo septy nių kilometrų kopų ruožas.
Atgavo pusę pinigų
Didžiosios parti jos spėja, kad būsi mai Seimo rinkimų kampanijai iš viso bus išleista apie 25– 30 mln. litų. Daugu mą šių lėšų sudarys šiemet gerokai pa didintos valstybės biudžeto dotacijos.
Iš bankrutuojančiame banke „Sno ras“ laikytų beveik 32 mln. litų svei katos priežiūros įstaigos atgavo 18 mln. litų, likusi nedraudžiamoji su ma – 14 mln. litų.
Išlaidos: didžiausios partijos Seimą ketina šturmuoti su rinkimams skirtais 4–5 mln. litų. Mažesnės ten
kinsis ir dukart kuklesnėmis sumomis.
Vytauto Petriko nuotr.
Rinkimams prireiks milijonų Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Iš biudžeto gavo daugiau
Kai pernai rudenį Seime svarsty tos Prezidentės Dalios Grybaus kaitės pasiūlytos Partijų finansa vimo įstatymo pataisos, politikai ir rinkimų organizatoriai minėjo, kad parlamento rinkimų metais visoms partijoms reikia kelių de šimčių milijonų litų tiek agitacijai, tiek paprasčiausiai pragyventi. Vyriausiosios rinkimų komisi jos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas užsiminė manąs, kad 2012-aisiais partijoms gali pri reikti iki trijų dešimčių milijonų litų. Per pastaruosius Seimo rin kimus 2008 m. visos partijos iš leido panašią sumą. Iki šiol didžiąją dalį lėšų par tijoms sunešdavo verslininkai ir įmonės. Tačiau nuo Naujųjų metų šis lėšų šaltinis buvo uždraustas. Todėl Seime svarstant Preziden tės pasiūlymą uždrausti verslui fi nansuoti partijas politikai pareika lavo, kad būtų rastos alternatyvos, kurios leistų partijoms išgyventi, vykdyti pakankamą Seimo rinki mų kampaniją. Įstatymas dėl draudimo juridi niams asmenims aukoti partijoms Seime priimtas tik po to, kai po litikai buvo įtikinti, kad 2012 m. biudžete bus gerokai padidintos dotacijos partijoms. Vietoj anks čiau planuotų 5,5 mln. litų numa toma keturiskart didesnė suma – 20 mln. litų. Prognozuoja atsargiai
Partiniai politikai kol kas vengia tiksliai prognozuoti, kiek kainuos
Seimo rinkimų kampanija. Tačiau preliminarūs skaičiavimai rodo, kad tam greičiausiai prireiks vi sos biudžeto dotacijos ir dar dau giau lėšų. Lietuvos socialdemokratų parti jos (LSDP) pirmininko pavaduoto jas Juozas Olekas sakė dar nežinąs, kiek gali kainuoti Seimo rinkimų kampanija centriniam partijos rinkimų štabui. „Skaičiavimai ir planavimas dar vyksta. Bet iš pa tirties būtų galima spėti, kad rei kės apie 4–5 mln. litų“, – užsimi nė politikas. Tėv yn ės sąj ungos-Liet uvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabe vyrauja nuomonė, kad partijai per rinkimų kampa niją irgi reikės išsiversti su maž daug 4–5 mln. litų. Tiesa, tiek vertinamos tik centralizuotos iš laidos rinkimų kampanijai. Apy gardose konservatorių kandidatai gali išleisti dar bent kelis šimtus tūkstančių litų. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čapli kas minėjo, kad šiai partijai gali pakakti 3 mln. litų. „Galbūt suma bus kiek didesnė, bet tikrai ne sieksime penkių ar daugiau mili jonų“, – sakė jis. Panašias sumas minėjo ir kitų didžiųjų partijų – Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Li beralų sąjūdžio – atstovai. Mažesnės partijos tikisi, kad rinkimų kampanijai užteks nuo 0,5 iki 2 mln. litų. Daugiausia gaus konservatoriai
Liūto dalis partijų išlaidų rinki mams bus padengta iš 20 mln. li tų siekiančios biudžeto dotaci jos. TS-LKD šiemet iš iždo turėtų
gauti 5 mln. litų, socialdemokratai – 3,5 mln. litų, Tvarkos ir teisin gumo partija – 2,5 mln. litų. LiCS pernai rudenį susijungė su Tautos prisikėlimo partija, to dėl perėmė ir šios partijos dota ciją iš biudžeto. Bendrai liberal centristai šiemet gaus 3 mln. litų išmoką iš iždo.
Juozas Olekas:
Iš patirties būtų gali ma spėti, kad reikės apie 4–5 mln. litų.
Darbo partijai teks 2,1 mln. li tų, iš jų 700 tūkst. litų yra Naujo sios sąjungos dotacijos dalis, kurią ši partija atsinešė, kai pernai pri sijungė. Liberalų sąjūdis iš biudžeto šie met gaus 1,3 mln. litų, Lenkų rin kimų akcija ir valstiečiai liau dininkai – kiek daugiau kaip po milijoną litų. Dotacijos bus paskirstytos du kart per metus. Pirmieji 10 mln. litų partijas pasieks šį kovą ar ba landį, kai oficiali politinė rinki mų kampanija bus tik prasidėjusi. Antra dotacijos pusė turėtų bū ti paskirstyta liepą arba rugpjūtį, per patį kampanijos įkarštį. Aukų prisirinko pernai
Visos likusios partijos dotacijų iš biudžeto negaus ir turės tenkintis jau turimomis lėšomis arba pini gais, kuriuos pavyks iš fizinių asme nų surinkti per politinę kampaniją. Dabar galiojantis įstatymas numa
to, kad kasmet visi deklaruojantys savo pajamas gyventojai turi teisę 1 proc. pajamų mokesčio skirti pa sirinktoms partijoms. Finansų mi nisterija skaičiuoja, kad jau šį pa vasarį taip gali būti paskirstyti keli milijonai litų. Jie irgi greičiausiai bus panaudoti partijoms rengian tis Seimo rinkimams. Be to, partijos gali gyventi iš sa vo surenkamų narystės mokesčių. Politinės kampanijos dalyviams, tarp kurių yra ir partijos, gyven tojai turės galimybę skirti iki 20 tūkst. litų. Tačiau politikai neti ki, kad šios papildomos galimy bės atneš daug pinigų. Artėjančiuose Seimo rinkimuo se partijos naudosis ir paskutiniais praėjusių metų mėnesiais sukaup tais „finansiniais lašiniais“, tai yra į metų pabaigą gerokai pagausėju siomis juridinių asmenų aukomis. Vien per paskutinį ketvirtį partijos iš verslo susirinko apie 3,5 mln. litų. Dairosi viešųjų ryšių specialistų
Besirengdamos Seimo rinkimams partijos jau pradėjo aktyviai brai žyti kampanijos planus. Tam sam domos viešųjų ryšių bendrovės. LSDP bendradarbiauja su Stra teginių komunikacijų centru, ku riam vadovauja Dalia KutraitėGiedraitienė. TS-LKD dar dairosi konsultan tų, tačiau tikina, kad nemenką dalį su kampanija susijusių darbų atliks pati, nes jau turi užtektinai patirties šioje srityje. Liberalų są jūdis svarsto galimybę konsultan te rinktis žiniasklaidos planavimo agentūrą „Media House“, nors dėl tokio pasirinkimo šimtu procentų dar nėra apsisprendęs.
Tokią informaciją trečiadienį Sei mo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pateikė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. „Atėmus draudžiamąją sumą, kurią bankas jau atidavė, neapdrausta suma yra 14 mln., Jūrininkų ligoninės indėlių suma – 7,5 mln. litų. Yra septynios įstaigos, kurių suma didesnė už milijoną, o pen kių įstaigų suma – iki milijono“, – sakė viceministrė. Žiniasklaidoje pasirodžius in formacijai apie didžiules sveikatos priežiūros įstaigų sutaupytas su mas, Sveikatos apsaugos ministe rija (SAM) nusprendė patikrinti jų finansus. Komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Rai mondas Šukys pabrėžė, kad įstai gos sutaupyti pinigai savaime ne reiškia kokių nors pažeidimų, priešingai, tai gali būti ir geros įstaigos vadybos rodiklis. „Aiškinsimės, ar nebuvo savi tikslio uždarbiavimo iš palūka nų, kas nėra gydymo įstaigos pa skirtis, bet mes negalime skatinti iki paskutinio cento išleisti atlygi nimams ar kitiems dalykams, ži nodami, kad ekonominė situaci ja nepagerėjo ir sukauptų lėšų gali reikėti veiklai palaikyti. Vienas da lykas, negali būti nepagrįstai dide lių sukauptų lėšų, bet turime aiš kiai apibrėžti metodiką, kokios laisvos lėšos yra būtinos ir skatin tinos, jei nėra skolų ir suteikiamas nustatytas paslaugų skaičius“, – sakė ministras. Pasak jo, yra sudaryta darbo gru pė ir bus atlikti auditai visose mi nisterijai pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose, įvertinant, ko kios laisvos lėšos yra, kokie tų lėšų šaltiniai, kaip jos panaudojamos. BNS inf.
8
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Skaičiuos skolininkus Teisingumo ministerija siūlo su kurti valstybės skolininkų regist rą. Antstolių rūmai siūlo įvertin ti, ar tokia pertvarka reikalinga – skaičiuojama, kad sukurti išieško jimo sistemą valstybei kainuotų apie 27 mln. litų.
Ministerijos pasiūlymą trečiadienį posėdyje svarstys Vyriausybė. Taip siekiama išvengti situacijų, kai valstybei reikia brangiai sumokė ti už antstolių paslaugas, nors sko lininko skola yra menka, kaip tei giama ministerijos rašte. Valstybė antstoliams įprastai apmoka dalį būtinųjų vykdymo išlaidų. Anot ministerijos, sukūrus re gistrą, į antstolius būtų galima kreiptis tik tuomet, jei aišku, kad skolininkas turi turto bei realių pa jamų ir yra galimybė atgauti sko lą. Be to, valstybė žinotų, kiek yra skolininkų ir kokio dydžio kiekvie no jų skola. Teisingumo ministerija teigia, jog Vyriausybei pritarus ir įteisi nus tokį registrą, vėliau turėtų būti parengti ir teisės aktai dėl poveikio
priemonių, skatinančių skolinin kus geranoriškai sumokėti skolas. Šiuo metu tik Mokesčių inspek cija, „Sodra“ ir muitinė pačios iš skolininkų išieško skolas. Tačiau jei skolos nepavyksta padengti iš banko sąskaitose esančių pinigų ar mokesčių permokų, vis tiek krei piamasi į antstolius. Į juos taip pat
kreipiasi daugiau kaip 60 valstybės institucijų. Teisingumo ministerija teigia neatsižvelgusi į Vidaus reikalų mi nisterijos pastabas dėl užsienio pi liečių, nes tokiu registru, anot jos, nesiekiama spręsti jų skolų problemų. Vidaus reikalų ministeri ja tikino, kad reikia spręsti baudų už greičio viršijimą užsienio pi liečiams klausimą – 2010 m. už fiksuota daugiau nei 34 tūkst. už sienyje registruotų transporto priemonių, kurios viršijo leisti ną greitį, o vien per 2011 m. pen kis mėnesius tokių atvejų buvo be veik 28 tūkst. Lietuvos antstolių rūmai teigia, jog, didesnę dalį išieškojimo atve jų perdavus Mokesčių inspekcijai, pabrangs antstolių paslaugos gy ventojams ir įmonėms. Teisingumo ministerija skaičiuo ja, kad per pastaruosius ketverius metus, t. y. 2008–2011 m., antsto liams už paslaugas buvo sumokėta 5,4 mln. litų, o iš skolininkų susi grąžinta tik 326 tūkst. litų. BNS inf.
Nuomonės: Briuselio pareigūnai mano, kad Vengrijos konstitucijos
pataisos kelia grėsmę teisinei valstybei. O Lietuvos konservatoriai ragina palaikyti vengrų apsisprendimą. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Konservatoriai stojo vengrų pusėn Daugiau nei dvi dešimtys valdančiųjų konservatorių Seime įregistravo rezo liucijos projektą, kuriame teigiama, kad teisiniais veiksmais dėl konstitucijos pa taisų Budapeštui grasinanti Europos Ko misija bando riboti vengrų tautos suve renumą. Rezoliucijos projekte, kurį pasi rašė 25 valdančiajai Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų frakcijai priklausantys parlamentarai, teigiama, kad vengrų tautos išrinktų atstovų apsisprendimas pakeisti 1949 m. priimtą konstituciją yra gerbtinas ir suprantamas. Anot konservatorių, „Europos integracijos procesas negali kė sintis į nacionalinės valstybės pa matus, o turi skatinti tautų ir kul tūrų susikalbėjimą, pagarbą viena kitai ir padėti joms siekti gerovės, o ne primesti nepriimtinus ir Eu ropos tautoms svetimus gyveni mo principus“. Dokumentu siūloma reko menduoti Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentei „griežtai nepritar ti viršvalstybinių ES institucijų ar atskirų ES valstybių narių ini ciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą išlaikyti tas Vakarų šalių socialines normas ir prakti kas, kurios jiems atrodo vertingos ir kartu atmesdami tai, kas sava rankiškai valstybei ES narei ne priimtina“. Rezoliucijos projekte pabrė žiam a, kad naujoj i Vengr ijos konstitucija skelbia senaties ne taikymą nusikaltimams žmogiš kumui, kurie buvo įvykdyti prieš vengrų tautą ir Vengrijos žmones nacionalsocialistinių ir komu nistinių diktatūrų metais. Do kumentą pasirašę politikai tei gia siekiantys paremti Vengrijos pastangas puoselėti nacionalinę kultūrą, unikalią kalbą ir tradici nes vertybes. „Naujoji Vengrijos konstitucija gina iš vyro ir moters laisvu ap sisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laiko ją valstybės
ir tautos pagrindu“, – akcentuo jama projekte. Tarp rezoliucijos projektą pasi rašiusių – Seimo Europos reika lų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius, Teisės ir teisėtvar kos komitetui vadovaujantis Sta sys Šedbaras, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Va lentinas Stundys, taip pat vienas iš Europos federalistų sąjungos Lie tuvoje steigėjų Egidijus Vareikis.
Europos integraci jos procesas negali kėsintis į naciona linės valstybės pa matus, o turi skatin ti tautų ir kultūrų susikalbėjimą.
Europos Komisija Vengrijos premjero Viktoro Orbáno vyriau sybei pagrasino Europos Teisingu mo Teismo veiksmais dėl esminių demokratinių teisių pažeidinėji mo. Briuselis paragino Budapeš tą kuo greičiau atšaukti tris itin ginčijamus konstitucijos pakeiti mų paketus, kurie parlamente bu vo priimti gruodžio 31 d. Manoma, kad šios pataisos gresia Vengrijos centrinio ban ko, teismų ir duomenų apsaugos valdybos nepriklausomybei. Dešimtys tūkstančių naujo siomis konstitucijos pataisomis pasipiktinusių vengrų buvo išė ję į gatves, protestuodami prieš reformas, kurios esą varžys de mokratiją. BNS inf.
9
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
pasaulis Pozicijos nekeis
Vykdys sankcijas
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Maskva blokuos jėgos panaudojimą prieš Siriją. Taip pat jis pabrėžė, jog vienašališkos sankcijos Ira nui, kurias įveda kai kurios šalys, nega li padėti stiprinti branduolinio ginklo ne platinimo režimo. Galiausiai, kalbėdamas apie planuojamą Europoje priešraketinę gynybą, S.Lavrovas išreiškė viltį, kad JAV atsižvelgs į visus Rusijos nuogąstavimus.
ES užsienio reikalų ministrai sutiko, kad iki šių metų vasaros patvirtins naujas sankci jas Iranui. ES perka maždaug 450 tūkst. ba relių Irano naftos per dieną, tad Europa yra svarbi rinka – kaip ir Kinija, kuri atsisakė nu sileisti Vašingtono spaudimui. Taip pat ES užsienio reikalų ministrai sutarė, kad ki tą savaitę tarsis dėl naujų sankcijų Sirijai. Į esamą juodąjį sąrašą ketinama įtraukti dar 22 asmenis ir aštuonias šalies bendroves.
13 proc.
gyventojų nuo 2001 m., remiantis surašymo rezultatais, sumažėjo Latvijoje.
„Wikipedios“ mūšis su cenzūra Amerikoje ketinama cenzūruoti internetą? Taip mano po puliarių interneto svetainių kūrėjai. Bet kino bei muzi kos pramonės atsto vai ir programinės įrangos gamintojai tvirtina, kad pira tavimas internete jiems įgriso. Kas teisus – spręs Kongresas.
monė, Programinės įrangos gamin tojų ir platintojų susivienijimas, Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija ir JAV prekybos rūmai. Beje, šių organizacijų atstovai jau seniai užsiėmė lobizmu Kongrese, kad parlamento nariai paremtų pa taisas. Taip pat įstatymo pataisas pa reiškė remianti ir Ruperto Murdo cho žiniasklaidos imperija „News Corp.“, Amerikoje valdanti to kias žiniasklaidos priemones kaip „Fox TV“ bei dienraštis „Wall Stre et Journal“, taip pat kino studiją „Twentieth Century Fox“. Politiniai debatai
Išreiškė protestą
Vakar milijonai internautų visame pasaulyje atsivertę interneto en ciklopedijos „Wikipedia“ angliš kos versijos puslapį turėjo kaip rei kiant nusivilti. Svetainė neveikė, o pagrindiniame svetainės lange tamsiame fone puikavosi užrašas – „Įsivaizduokite pasaulį be laisvų žinių“ (angl. – „Imagine a world without free knowledge“). Beje, tai jau ne pirmas kartas, kai „Wikipedią“ administruojan ti organizacija „Wikimedia Foun dation“ imasi panašaus protesto prieš vyriausybių cenzūrą. Anks čiau, protestuojant prieš įstatymą dėl interneto cenzūros, kurį buvo pasiūliusi buvusio Italijos prem jero Silvio Berlusconi vyriausybė, buvo išjungtas portalas italų kalba. Protestas pasiteisino – teisės aktas nebuvo priimtas. Tiesa, darbą per vakarykštį pro testą parai nutraukė tik „Wikipe dia“, populiarus socialinis tink las „Reddit“ ir humoro svetainė „Cheezburger“. Kitos didžiosios svetainės, tokios kaip socialinis tinklas „Facebook“, veikė įprastu režimu, nors, pavyzdžiui, „Goog le“ logotipas buvo uždengtas juo du cenzūros stačiakampiu. Kritika ir palaikymas
„Wikipedios“, taip pat kitų inter neto svetainių, tokių kaip „Goog le“, „Facebook“, „Yahoo!“, kūrėjai piktinasi JAV planais priimti naują
Sprendimas: protestuodamas prieš galimą cenzūrą „Wikipedios“ kūrėjas J.Walesas žengė radikalų žingsnį
ir parai sustabdė tinklalapio veiklą.
Internetinio piratavimo sustabdy mo įstatymą (angl. – Stop Online Piracy Act, SOPA), taip pat svars tyti IP adresų apsaugos įstatymą (angl. – Protect IP Act, PIPA). Pagal dabar galiojančius JAV įstatymus portalams nenumatoma jokių suvaržymų, išskyrus pareigą pašalinti ginčijamą turinį, jeigu jo autorių teisių savininkai pateikia skundą.
Enciklopedija gali išlikti neutralaus turinio, net jeigu portalas viešai demonstruoja tam tikrą poziciją kai kuriais klausimais. Tačiau Atstovų rūmų svarsto mame projekte numatoma, kad portalai gali būti uždaryti, jeigu nepakankamai kontroliuos juose skelbiamą informaciją.
Todėl internetinių organizacijų atstovai pareiškė, kad įstatymai atriš JAV tarnyboms rankas ribo ti informacijos srautus, argumen tuojant, jog tai piratavimas. Praeitą mėnesį „Google“, „Twit ter“, „Wikipedia“, „Yahoo!“ bei kitų interneto milžinų įkūrėjai atviru laiš ku išreiškė susirūpinimą. Jie nurodė, kad tokie įstatymai „suteiks JAV ga limybę cenzūruoti internetą, naudo jant metodus, panašius į taikomus Kinijoje, Malaizijoje bei Irane“. „Wikipedia“, kurios anglišką versiją per dieną aplanko apie 25 mln. lankytojų, svetainės kūrėjas Jimmy Walesas tvirtino: „Tai yra negrabus teisės aktas, kuris yra pa vojingas laisvam internetui.“ Tiesa, atsakydamas į kritiką dėl portalo uždarymo, J.Walesas pri dūrė: „Enciklopedija gali išlikti neutralaus turinio, net jeigu porta las viešai demonstruoja tam tikrą poziciją kai kuriais klausimais.“ O „Wikimedia Foundation“ ofi cialiame pranešime pabrėžė: „Jei gu būtų priimti, šie teisės aktai pakenktų laisvam ir atviram inter
„Scanpix“ nuotr.
netui, taip pat įvestų naujas tarp tautinių tinklalapių cenzūros prie mones JAV.“ „Twitter“ generalinis direktorius Dickas Costollo, nors nepritarė įstatymams, pabrėžė, kad apie so cialinio tinklo išjungimą negali bū ti nė kalbos. „Pasaulinio verslo uždarymas reaguojant į vieną nacionalinės po litikos problemą būtų kvailystė“, – žinutėje socialiniame tinklalapyje rašė D.Costollo. Naujųjų įstatymų projektus itin palaiko Holivudas, muzikos pra
Pasak kai kurių įstatymų leidėjų JAV Kongrese, kovos su piratavimu įstatymas itin svarbus visiems, pa sisakantiems už griežtus veiksmus prieš neteisėtą veiklą internete. Lamaras Smithas, Atstovų rūmų teisės komiteto pirmininkas, teigė, kad įstatymas būtinas siekiant ap saugoti Amerikos verslą nuo inte lektinės nuosavybės vagystės. „Esu pasiryžęs tęsti darbą su savo kolegomis Atstovų rūmuose ir Senate, kad pasiųstume abiejų partijų teisės aktą Baltiesiems rū mams“, – sakė Kongreso narys. Tiesa, demokratas senatorius Patrickas Leahy pridūrė, jog svars tant pataisas jau yra suplanuota pašalinti prieštaringai vertinamus šių teisės aktų reikalavimus. Bet net Baltieji rūmai susirūpino, kad įstatymas – pernelyg griežtas ir privačios bendrovės bei interne tas gali tapti pažeidžiami teismi nių ginčų. Tai, gali pakenkti žod žio laisvei ir teisėtai veiklai. Nors už kibernetinį saugumą at sakingas JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pareigū nas Howardas Schmidtas nurodė, kad Baltieji rūmai yra nusistatę prieš šių teisės aktų dabartines re dakcijas, administracija, pasak jo, bendradarbiaus su įstatymų leidė jais dėl siauresnio ir konkretesnio kovos su piratavimu įstatymo, siek dama užtikrinti, kad nenukentėtų teisėtas verslas, įskaitant veiklą dar tik pradedančias bendroves. BNS, „msnbc.com“, „The Washington Post“ inf.
Protestas patiko ne visiems „Wik ip ed ios“ vadovų sprend im as parai uždar yt i tinklalapį nepat iko kai kur iems jo savanor iams redak tor iams. Šie tvirt ina, kad toks pro testas gali sumaž inti pasitikėjimą jų darbu. Redaktorius Robertas Lawto nas pabrėžė nesąs patenk intas, kad organ iz ac ija imas i advokato vaid mens, nes panašiais klausimais tu
rėtų išl ikt i neutral i. Kit i redaktor iai blokavo savo asmen in ių duomenų anketas arba atsisakė portalo admi nistratorių pareigų. „Wik ipedios“ kū rėjų ratas pastaruoju metu ir taip šiek tiek sumažėjo – prieš metus prie šio projekto dirbo apie 100 tūkst. akt y vių redaktor ių, o dabar jų yra apie 90 tūkst.
10
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
sportas
Žaliojo pragaro išbandymai – ir „Žalgiriečiai Tel Avivo klubui pralaimėjo tris paskutines dviko vas. Pasistengsime nutraukti nesėkmių seriją“, – prieš pirmąją Eurolygos „TOP 16“ etapo dvikovą pareiškė Kauno „Žalgirio“ ko mandos strategas Aleksandras Trifunovičius.
Marius Bagdonas, Mantas Stankevičius Tikisi pergalės
Įspėjimas: M.Popovičius pabrėžė, kad „Maccabi Electra“ strategas
D.Blattas – ypatingos gynybos žinovas.
„Žalgirio“ vyriausiasis treneris įsitikinęs, kad jo auklėtiniai ga li parklupdyti Eurolygos vicečem pionus. „Stengsimės nekreipti dėme sio į istoriją. Pirmą kartą „Maccabi Electra“ ekipai teks iškęsti naujosios „Žalgirio“ arenos pragarą, kur mus visuomet fantastiškai palaiko aist ruoliai. Šeštasis žaidėjas gali būti la bai rimta paspirtis siekiant perga lės“, – tvirtino A.Trifunovičius. Serbas pažymėjo, kad norint ti kėtis sėkmės kovojant su Izrae lio komanda būtina įvykdyti visas suplanuotas užduotis.
Golfo sezoną pradėjo moksleiviai Garliavos sporto centre sureng tose Lietuvos komandinio moks leivių žiemos golfo čempionato Kauno rajono atrankos varžybo se sėkmingiausiai pasirodė gar liaviečiai.
„Moksleivių žiemos golfo čem pion atas organ iz uojam as jau antri metai, tačiau pernai nebu vo atrankos varžybų. Šiemet nu sprendėme jas rengti dėl to, kad išmėginti jėgas panoro daugiau mok ykl ų. Pirm os ios varž yb os – Garliavoje, kitos vyks Kaune, Druskininkuose, Joniškyje, Vil niuje, Elektrėnuose“, – sakė Lie tuvos golfo federacijos (LGF) di
rektorė Aušra Ribikauskienė. Varžybose dalyvavo 12 mišrių komandų iš Domeikavos, Karmė lavos, Garliavos, Rokų, Jonučių, Mastaičių. Kai kurios mokyklos į varžybas atsiuntė ne vieną, bet net po tris komandas. Moksleiviai varžėsi 8 rungtyse. „Rodyklės“ ir „Mega rideni mo“ rungtis laimėjo Garliavos vidurinės mokyklos 2-oji eki pa, surinkusi atitinkamai 61 ir 112 taškų. „Vėliavėlės atakos“ varžy bose sėkmė lydėjo Jonučių vidu rinės mokyklos 1-ąją komandą – ji pelnė 54 taškus. Rungtis „Sa la“ ir „Duobučių lietus“ laimė jo Garliavos vidurinės mokyklos
1-oji ekipa (51 ir 47 taškai), „Rol leramą“ – Mastaičių pagrindinės mokyklos 2-osios ekipos žaidėjai (53 taškai), o tos pačios mokyklos 1-osios komandos nariai su 48 taškais – rungtį „Taikinys“. Nie kas neprilygo Garliavos J.Lukšos gimnazijos auklėtiniams „Pira midės“ varžybose, nugalėtojų są skaitoje – 48 taškai. Susumavus rezultatus paaiškė jo, kad 1-ąją vietą iškovojo Garlia vos vidurinės mokyklos 2-oji ko manda – 355 taškai. Aštuoniais taškais atsiliko Rokų pagrindi nės mokyklos moksleiviai, tre ti, surinkę 320 taškų, – Garliavos J.Lukšos gimnazijos atstovai. Šios trys komandos kovo mė nesį dalyvaus Lietuvos mokslei vių čempionate. Varžyboms Garliavoje buvo skirta speciali golfo įranga, tin kanti žaisti ir uždarose patalpo se, ir lauke. KD, LGF inf.
12
Populiarumas: šiemet daugiau moksleivių komandų dalyvauja gol
fo varžybose.
Aušros Ribikauskienės nuotr.
– tiek Kauno rajono moksleivių golfo komandų dalyvavo atrankos varžybose.
„Privalėsime preciziškai laiky tis žaidimo plano ir išnaudoti visą potencialą, kurį turime. Esame ta lentinga komanda ir tai pasisteng sime įrodyti“, – pabrėžė A.Trifu novičius.
komandai tikrai nepadės puolėjas Guy’us Pninis. Kita vertus, D.Blatto auklėtiniai laimėjo visas 15 paskutinių dviko vų, įskaitant Eurolygą, Adrijos ly gą ir Izraelio pirmenybes.
Pamiršo nesėkmes
Barjeras – gynyba
Daugkartinių Izraelio čempionų vyriausiąjį trenerį Davidą Blat tą pastaruoju metu buvo užgriu vę rūpesčiai, nes negaluoja du pagrindiniai žaidėjai – Sofoklis Schortsanitis ir naujokas Demon das Malletas. Vidurio puolėjas ir gynėjas vis pasiskundžia kojų skausmais, bet tikimasi, kad jie šiandien išbėgs į aikštę. Jau anksčiau buvo aiš ku, kad Kaune „Maccabi Electra“
„Maccab i“ – puik ias trad ic i jas turinti ekipa, su ja žaisti vi suomet sunku. Man asmeniškai kaut is su D.Blatto vad ovauja momis komandomis būna sudė tinga. Šis specialistas iki smulk menų išnagrinėja savo oponentų žaidimą, labai dažnai ir išmin tingai keičia gynybos sistemas“, – komplimentų varžovams pažė rė „Žalgirio“ snaiperis Marko Po povičius.
Vilniečius parklu Pralaimėję rungtynių pratęsimo kėlinuką net 5:19, Vilniaus „Lietu vos ryto“ krepšininkai nesėkme pradėjo Europos taurės turnyro aštuntfinalio etapą.
Vilniečiai svečiuose 67:81 nusilei do Krasnodaro „Lokomotiv-Ku ban“ ekipai. Iki ketvirtojo kėli nio pabaigos likus 24 sekundėms, Lietuvos vicečempionai pirmavo 62:59, bet netrukus suklydo Ty rese’as Rice’as, taisykles pažeidė Predragas Samardžiskis, o „Loko motiv-Kuban“ legionierius Rode rickas Blakney’s baudų metimais išlygino – 62:62. Per pratęsimą Krasnodaro krepšininkai užtikrin tai diktavo savo sąlygas. „Esu nusivylęs ir nepatenkintas savo komandos žaidimu. Dar la biau apmaudu, kad mums nedaug trūko iki pergalės, bet mes ją tie siog išleidome iš rankų. Manau, kad „Lokomotiv-Kuban“ ekipa – stipriausia mūsų grupėje“, – po varžybų sakė vilniečių vyriausia sis treneris Aleksandras Džikičius. „Save pribaigėme savo klaido mis“, – pripažino komandos ka pitonas Steponas Babrauskas. Vilniaus krepšininkai suklydo 23 kartus, krasnodariečiai – 14. „Per pratęsimą žaidėme mums įprastu stiliumi, pirmiausia – ge rai gynėmės, o tai sudarė palankias sąlygas sėkmingai kontratakuoti“, – svarstė „Lokomotiv-Kuban“ puolėjas Kelvinas Riversas.
Neapsigynė: vilniečius sutrikdė „Lo
na apranga) kontratakos.
Mums nedaug trūko iki pergalės, bet mes ją tiesiog išleidome iš rankų.
Kitose L grupės rungtynėse Trevizo „Benetton“ (Italija) savo aikštėje 72:64 (22:17, 22:14, 14:23, 13:10) įveikė Berlyno „Alba“ (Vo kietija) klubą. Su „Benetton“ krep
11
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas
r Eurolygos vicečempionams Kroato teigimu, šiemet kaunie čiai yra subūrę komandą, kuri yra pajėgi mesti iššūkį Eurolygos vi cečempionams ir pergale pradėti „Top 16“ etapą. „Tai nebus lemia ma dvikova, tačiau nuo jos baigties labai daug kas priklausys. Jei pa vyktų laimėti, mūsų šansai gero kai išaugtų. Turime visą būrį aukš čiausio lygio žaidėjų ir tikrai esame pajėgūs juos įveikti“, – neabejojo gynėjas. Šiandien Marko pasistengs pra tęsti savo fenomenalią tolimų me timų seriją – bent po vieną tritaš kį jis jau pataikė per 32 Eurolygos rungtynes iš eilės. S.Weemsui – daugiau dėmesio
„Šiuo met u kaun ieč iai atrod o puik iai, jie laim ėjo kel ias svar bias rungtyn es iš eil ės. Man au, „Žalg ir is“ atrad o savo žaid im ą, tod ėl mums Kaun e bus tikrai sunku“, – vos atvykęs į Lietuvą sakė „Maccabi Electra“ vairinin kas D.Blattas. Patyręs specialistas pripažino turįs pakankamai žinių apie mūsų krepšinį, bet abejojo, ar jos pravers per dvikovą su „Žalgiriu“.
„Likimas man yra įteikęs dova ną – darbą su Kęstučiu Kemzūra. Be to, esu treniravęs Robertą Jav toką, Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską. Džiaugiuosi, kad teko su jais dirbti, bet ar tai, kad neblo gai pažįstu lietuvių krepšinį, man padės Kaune? Nesu tuo tikras“, – teigė „Maccabi Electra“ strategas.
Marko Popovičius:
Tai nebus lemiama dvikova, tačiau nuo jos baigties labai daug kas priklausys. D.Blatto nuomone, mačui su „Žalgiriu“ lemiamos įtakos tu rės ne viena, bet daugybė aplin kybių. „Pagrindinis dalykas krepšinyje – komandos patirtis ir jos sugebė jimas pasiruošti svarbioms rung tynėms. Turiu galvoje tiek dvasi nį, tiek psichologinį nusiteikimą. Kiekvienas mačas turi savo spe cifinį scenarijų, todėl reikia nuo lat sekti, kaip jis klostosi. Kad ir
updė klaidos Statistika Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“– Vilniaus „Lietuvos rytas“ 81:67 (20:16, 20:10, 13:22, 9:14, 19:5). 4 000 žiūrov ų. J.Massey’s 17 (5 klaidos), A.Traore 15 (5 klaidos), K.Riversas ir R.Blakney’s po 13/S.Babrauskas 17 R.Seibut is 15, T.Rice’as 9 (6 klai dos), J.Valančiūnas 8 (13 atkovot ų kamuolių, 4 klaidos).
Rezultatai
komotiv-Kuban“ krepšininkų (raudo lokobasket.com nuotr.
šininkais sausio 24-ąją antrajame ture susitiks „Lietuvos rytas“. J grupėje Rimo Kurtinaičio treni ruojama Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) komanda svečiuose 73:48 su triuškino Prienų „Rūdupio“ skriau dėją – Salonikų „Aris BSA 2003“ (Graikija). „Chimki“ gretose dar ne buvo naujoko iš Lietuvos – vidurio puolėjo Marijono Petravičiaus. Po dvi stipriausias 4 grupių ko mandas pateks į Europos taurės turnyro ketvirtfinalį. KD inf.
I grup ė: „BCM Gravel ines“ (Pran cūzija)–„Valencia Basket“ (Ispanija) 63:69 (14:15, 10:27, 19:14, 20:13), Rygos VEF (Latvija) ir Nimburko ČEZ (Če kija) žaidė vakar. J grupė: Salonik ų „Aris BSA 2003“ (Graik ija)–Maskvos srit ies „Chim ki“ (Rusija) 48:73 (4:16, 26:15, 10:22, 8:20), Vilerbano „Asvel“ (Prancūzi ja)–„Doneck“ (Ukraina) 75:86 (20:19, 21:24, 16:22, 18:21). K grupė: Band irmos „Banv it“ (Tur kija)–Novo Mesto „Krka“ (Slovėn i ja) 77:65 (21:15, 19:18, 17:16, 20:16), Sankt Peterburgo „Spart ak“ (Ru sij a)–Podgoricos „Bud učn ost“ (Juodk aln ij a) 65:57 (16:12, 22:17, 7:13, 20:15).
kas nutiktų, žinau, kad rungtynės su „Žalgiriu“ bus puikios“, – kal bėjo treneris. D.Blattas prid ūr ė, kad jo dė mes į yra atk reip ęs vien as Kau no kom and os lyd er ių Sonn y Weemsas. „Jis iš tiesų puikiai pradėjo sa vo karjerą Europoje. Dažniausiai amerikiečiams prireikia kur kas daugiau laiko čia adaptuotis, bet Sonny puik iai pad irb ėjo. Nea bejoju, kad „Žalgiris“ džiaugia si šiuo žaidėju, o mes turėsime gerai pasistengti norėdami jį su stabdyti“, – sakė Tel Avivo krep šininkų treneris.
32
– tiek Eurolygos rungtynių iš eilės M.Popovičius įmeta bent vieną tritaškį.
Lūkesčiai: D.Blattas prognozavo, kad dvikova su „Žalgiriu“ bus sunki,
bet įdomi.
Tomo Raginos, Simono Švitros nuotr.
Lietuvos futbolo rinktinės vairas patikėtas vengrui tendavo Valdas Ivanauskas, Liu das Rumbutis ir bulgaras Georgis Vasiljevas. C.Laszlo gimė Rumunijoje, ta čiau yra vengras ir turi Vokietijos pilietybę.
Marius Bagdonas Gandais ir nesusikalbėjimais api pintas laukimas baigėsi – Lietu vos nacionalinė futbolo rinktinė pagaliau turi naują vedlį: vyriau siuoju treneriu paskirtas vengras Csaba Laszlo.
Po nepriklausomybės atkūrimo jis – antrasis užsienietis, treni ruosiantis mūsų šalies futboli ninkus. Nuo 2008 m. rugpjū čio iki 2010-ųjų vasario Lietuvos rinktinei vadovavo portugalas Jo sé Couceiro. „Diskusijos buvo ilgos, bet sprendimas priimtas vienbalsiai“, – pareiškė Lietuvos futbolo fe deracijos (LFF) prezidentas Liu tauras Varanavičius. Už C.Lazslo balsavo visi 11 vakar Kaune posė džiavusio LFF vykdomojo komi teto (VK) narių. Su naujuoju strategu pasirašy ta dvejų metų sutartis ir numa tyta galimybė ją pratęsti dar dve jiems metams. Vengro pateikta programa buvo išsamiausia. Jo je numatyta daug įvairaus darbo ne tik su nacionaline komanda, tačiau ir su jaunimu bei Futbo lo akademija. C.Laszlo programa bus tvirtinama atskirai, kai trene ris suburs savo štabą. Jis pageida vo, kad asistentai būtų lietuviai.
Jei C.Laszlo norės paskelbti savo algą, galėsime tai padaryti.
Rinkimai: C.Laszlo nukonkura
vo du Lietuvos futbolo specia listus ir kolegą iš Bulgarijos.
bbc.co.uk nuotr.
LFF prez id ent as nen or ėj o pasak yt i, kok į atlyg in im ą gaus naujas is tren er is, tač iau pras i tar ė, kad vengras – brang iau sias tren er is iš vis ų ket ur ių kand id at ų. „Jei C.Laszl o nor ės paskelbti savo algą, galėsime tai pad aryt i“, – kalb ėjo L.Varan a vič ius. Į Lietuvos rinktinės vyriausio jo trenerio pareigas taip pat pre
Per savo profesionalaus futbo lininko karjerą C.Laszlo atstovavo Rumunijos, Vokietijos ir Vengri jos klubams, o karjerą dėl patir tos traumos baigė 1991 m. 1996-aisiais C.Laszlo pradėjo trenerio karjerą. Iki šiol futbolo specialistas treniravo ne aukš čiaus ios lygos Vok iet ijos klu bus, o 1999–2004 m. vadovavo Menchengladbacho „Borussia“ ekipai. 2003–2005 m. C.Lasz lo buvo Vengrijos nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio asistentas, po to vadovavo Ugan dos rinktinei. 2008–2010 m. vengras dirb o su Edinb urgo „Hearts“ futb o lin inkais ir buvo išr inktas ge riaus iu Škot ij os futb ol o lygos tren er iu.
12
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
14p.
turtas
Kolekcininkas nenori išleisti pinigų žinodamas, kad jų nesusigrąžins.
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Investuoti į tai, kas neįkainojama
Nors už monetas aukcionuose mokami milžiniški pinigai, žymus pinigų kolekcinin kas Stasys Žukauskas sako, kad šios veiklos mėgėjų klausti apie jų kolekcijų vertę nevalia. Esą kolekcijos neįkainojamos ir yra veikiau gyvenimo būdas nei saugios investicijos. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Vis dėlto S.Žukauskas pripažįsta, kad investuoti į monetų kolekcio navimą, o ne į ką nors kita gali būti dešimteriopai patikimiau. – Esate žymus numizmatas, papasakokite, kaip pradėjote tuo domėtis? – Kolekcionuoti pradėjau dar jau nystėje. Jau prieš 20 metų buvau sukaupęs nemažą kolekciją, ją su darė įvairūs mano senelių, prose nelių daiktai, rasti sodyboje, kitaip tariant, iš skrynių. Jie bylojo apie nesenus tarpukario Lietuvos lai kus. Vėliau susiformavo konkretesnė kolekcionavimo kryptis lituanistine tematika, o didžiausią dėmesį sky riau pirmiesiems lietuviškiems pi nigams, – lydiniams. Taip pat Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetoms. Tiesa, iš pradžių kolekcionavau kaip mėgėjas – apskritai Sovietų Sąjungoje kitaip būti ir negalėjo. Tais laikais domėjimasis istorija buvo iš dalies uždraustas – ji buvo slepiama, iškraipoma. Todėl norin tis susidaryti tikrąjį praeities vaizdą rizikuodavo patekti į tam tikrų tar nybų sąrašus ar turėti nemalonumų. Ir vis dėlto sovietiniais laikais kolek cionavimas buvo masinis reiškinys, o profesionalūs kolekcininkai ne tgi maskuodavosi, pavyzdžiui, ne va dirbdavo bibliotekoje. – Šiais laikais kolekcionuoti jau niekas nedraudžia. Ar dėl to ko lekcininkų skaičius išaugo, o pa ti veikla įgavo kitokį atspalvį? – Anksčiau kolekcionuojant buvo svarbu turėti žinių, suprasti, ko ieš kai, turėti savo kolekcijos temą. Ieš
komų daiktų buvo galima rasti at sitiktinai, pas senelius. Kai pasikeitė santvarka, kolek cionavimas įgavo komercinę, ne vien istorinę išraišką. Susidarė griežtos rinkos formos, atsirado tam tikrų kriterijų. Dabar kolek cionuoti gali visi, jeigu tik leidžia išgalės. Tačiau masinis kolekcio navimas išnyko – žmonės rinkti ir investuoti į kolekcijas ėmė kryp tingai. Be privačių kolekcijų, susi formavo korporatyvinės, valstybės organizacijų kolekcijos. – Minėjote, kad ilgainiui susi formavo rinkos kriterijai. Gal galėtumėte nurodyti pagrindi nius veiksnius, lemiančius mo netų vertę? – Pagrindinis monetos vertės kri terijus yra jos retumas. Tačiau, no rint gerai žinoti monetos tiražą, tad ir vertę, reikia perskaityti bent ke letą specializuotų knygų. Juk vienų monetų iškaldavo milijonus, o kitos būdavo vos kelių šimtų tiražo, nes buvo teikiamos kaip apdovanojimai ir tik karalių ar kunigaikščių dva riškiams, kitų valstybių atstovams. Buitinėje apyvartoje jos necirku liuodavo, tad suprantama, kad to kių monetų vertė gerokai didesnė. – Senos monetos paprastai asocijuojasi su didele verte. Ar iš tiesų monetos amžius lemia jos kainą? – Monetos senumas turi įtakos, bet jos retumas yra svarbesnis. Todėl dabar, kai visoje Europoje, netgi kai mynėje Latvijoje, po kaimus siautėja žmonės su metalo detektoriais, mo netų vertė gali pasikeisti. Kai kolekci ninkų nedaug, ir sauja darže atrastų monetų užpildo rinką, todėl jų kaina kartais krenta ir aštuonis kartus.
– Kokią reikšmę monetų vertei turi jų būklė? – Galutinei kainai tai labai svarbu. Tarkime, nutrinta Jogailos moneta su dvigubu kryžiumi skyde kainuo ja maždaug 100 JAV dolerių, o to kia pati idealios būklės moneta ver ta net keliomis dešimtimis daugiau. Todėl kolekcininkai sudėvėtas mo netas į kolekcijas ima tik tuo atve ju, jei jos labai retos.
tas, o informacija ir aukcionų kai nos prieinamos bet kam, kryptingai kolekcionuoti gerokai lengviau. Tačiau smulkiam investavimui ši veikla netinka. Apie investavimą galima kalbėti tik tuomet, kai tai daro stambūs žaidėjai: advokatų kontoros, stiprios firmos ar ban kai, kurie kaupia ištisas kolekcijas. Tiesa, Lietuvoje, kitaip nei Lenkijo je, Vokietijoje, JAV ar kitur, tai kol kas vyksta vangiai.
– Kalbama, kad monetos yra patikimesnė investicija nei, pa vyzdžiui, akcijos. Tačiau sakė te, kad monetų vertė gali kristi dėl vienos saujos radybų... – Taip, išlieka rizika, kad vieną die ną viskas ims ir pasikeis. Kita ver tus, jeigu žinome, kad kalykloje bu vo nukaldintas tam tikras skaičius konkrečių monetų, pavyzdžiui, mo netos buvo skirtos tik dvariškiams, tuomet rizikos nėra. Juk jų tiražas tikrai nebus didelis. Visai kas kita, kai tam tikrų monetų buvo nukal dinama tūkstančiai. Taip pat priklauso nuo to, apie kurio laikotarpio akcijas kalbame. Pavyzdžiui, iki 2008 m. akcijos buvo puiki investicija. Aš ir pats esu gana profesionaliai žaidęs su akcijomis, tačiau gyvenimas privertė padaryti išvadas, kad tai yra pavojinga veik la. Investicijos į monetas yra dešimtį kartų saugesnės. Apskritai bet koks kolekcionavimas yra patikimesnis, nes vertė taip staigiai nešokinėja.
– Papasakokite, kaip jūsų mini mas internetas ir žinomos kainos aukcionuose gali sudaryti palan kesnes sąlygas kolekcionuoti. – Rinkos kainoms suvokti dabar su teiktos absoliučiai visos galimybės. Anksčiau, sovietiniais laikais, retas kuris galėdavo prieiti prie kokio nors vokiško ar amerikietiško informaci jos šaltinio, todėl jausdavo prana šumą ir prieš kitus profesionalius kolekcininkus, ir prieš kokį nors kai mo vaikėzą, radusį brangią monetą. Dabar, kai žmonės moka naudotis paieškos priemonėmis, nupirkti mo netą pusdykiai yra sunkoka.
– Taigi investuoti, turint gerų informacijos šaltinių apie ko lekcionuojamų monetų tira žus ir kitas ypatybes, yra gana saugu? – Manau, kad profesionalus mo netų supirkimas arba investavimas šioje srityje visuomet atsiperka. Jei gu mano atmintis nemeluoja, per 30 metų monetų kaina išaugo de šimtis, o kartais ir šimtus kartų. Be to, dabar, kai įsigalėjęs interne
– Tačiau kaip monetos au tentiškumą ir galiausiai ver tę pamatuoti paprastam žmo gui, norinčiam parduoti galbūt brangią monetą? – Tam turime knygų. Pavyzdžiui, mūsų lietuviškos numizmatikos patriarchas Dominykas Kaubrys su profesoriumi Stasiu Sajausku yra išleidę puikų monetų katalogą ir net kainininką. Taip pat esama vieno žymiausių šių die
– Kokios galėtų būti to priežastys? – Lietuvoje apskritai sunku įžiūrėti kolekcionavimo dėsningumus, nes mūsų šalis maža, o savo akiratyje kolekcininkų žinau tiek, kad galė čiau juos suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Be to, pas mus paly ginti mažai turtingų žmonių.
Aukcio nuose monetų kolekci ninkai pa kloja mil žiniškus pinigus ne tik už rea lią daikto vertę, bet ir prestižą bei emo- cijas.
Azartas: pinigų
nų numizmatų teoretikų Eugeni jaus Ivanausko katalogų ir kaini ninkų. Nustatydamas monetų vertę jis analizuoja ir aukcionus, ir bui tinę rinką, todėl kainos pateikiamos gana objektyviai. O norint išvengti falsifikatų rei kia tam tikros ekspertizės ir patir ties. Juk pinigų klastojimas yra ne naujiena – tai daryta visais laikais. Konkuruojančių šalių valdovai netgi specialiai kaldindavo kitų šalių monetų klastotes ir platindavo jas konkurentų teritorijose. Pavyzdžiui, Rumunijos Sučiavos regione kaldi no įvairius šilingus ir juos platino LDK teritorijoje. – Pakalbėkime apie monetų įsi gijimo būdus. Kaip jos patenka jums į rankas? – Dabar monetų galima papras čiausiai nusipirkti – keliaujant, besidomint pasauliniais aukcio nais, įvairiomis mugėmis, kong resais, suvažiavimais, konferenci joms. Aišku, jų galima surasti ir čia, Lietuvoje, – įvairiose vietose, kar tais ir netikėčiausiose. Šioje srity je ypač svarbūs aukcionai – jie yra pasaulinės reikšmės įvykiai. Žino ma, kalbu tik apie geriausius auk
13
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
turtas Ekonomikos augimas sulėtės
Rekordiškas bedarbių skaičius
Pasaulio bankas prognozuoja, kad Lietu vos ekonomika šiais metais augs lėčiau. Pernai augimas siekė 5,8 proc., o šiemet turėtų sulėtėti iki 3,2 proc. Kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 3,5 proc. Banko parengtoje apžvalgoje prognozuojama, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas, kuris per nai sudarė 2,3 proc. BVP, šiemet sieks 3,1 proc., o kitąmet – 3,6 proc.
Tarptautinės darbo organizacijos duome nimis, Didžiojoje Britanijoje rugsėjo–lap kričio mėnesiais nedarbo lygis pakilo iki 8,4 proc., aukščiausiai per 16 metų. Bendras bedarbių skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 118 tūkst. gyventojų ir pasiekė 2,69 mln. Šis skaičius yra didžiausias nuo 1994 m. Bedarbio išmoką gaunančių Didžiosios Britanijos piliečių skaičius siekė 1,6 mln., daugiausia nuo 2010 m. sausio.
kolekcininkas S.Žukauskas nuo jaunystės išsvajotą bandomąją 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu įsigijo tik perkopęs 50 metų.
cionus, kurių pasaulyje vyksta gal dešimt. Nekalbu apie internetinius aukcionus, pavyzdžiui, „eBay“, ku rie yra tik masių pabendravimas. – Prasiplėtusios galimybės, ypač internetinėje erdvėje, tur būt neišvengiamai pakeitė ir monetų vertę? – Taip. Pavyzdžiui, prieš 30 me tų LDK moneta obolas buvo be ga lo retas nominalas. Anksčiau ji kainuodavo tūkstančius sunkiai uždirbamų, nuvertėjusių rublių. Dabar internete ją galima nusipirk ti už keletą šimtų dolerių. Įsivaiz duokite – svajonės išsipildymas už keletą šimtų dolerių. Štai taip pa sikeitė keliai, kuriais monetos atke liauja į rinką. – Atrodo, puikiai suprantate kolekcijų kaip investicijų reikš mę. O jums pačiam monetų ko lekcionavimas yra gyvenimo būdas ar investicija? – Ne, jokiu būdu ne investicija. Ta čiau šio aspekto išbraukti negali, nes ši veikla kainuoja. Kad ir koks aistringas kolekcininkas būtum, vis tiek turi apskaičiuoti išlaidas ir formuodamas kolekciją kryptin
gai sudėlioti savo norus. Juk nega li kolekcionuoti taip lengvai, kaip kadaise tai darydavo, pavyzdžiui, Oginskiai ar kiti didikai. Jie sam dydavo savo kolekcijų tvarkytojus ir taip tarnavo valstybei bei ten kino savo užgaidas, rodė savo pir menybę prieš kitus. Kitaip tariant, mokėjo už prestižą.
Aštuonis kartus gali kristi monetų vertė, netyčia jų radus saują senos sodybos darže.
– Vis dėlto brangi kolekcija gerbiama ir šiandien. Tad ar ir šiais laikais mokama už neap čiuopiamus dalykus – ne tik monetas? – Taip, ir dabar aukcionuose žmo nės moka ne tik už realią daik to vertę, bet ir už prestižą, emoci jas, apskritai sumoka visuomenei, kad iš jos įsigijo ir kurį laiką val dys tam tikrą istorinį numizmatinį objektą. Jie aukciono organizato
riams taip pat sumoka 15–20 proc. įsigyto objekto vertės, o tai milži niški pinigai. – Ar esate skaičiavęs, kiek verta jūsų sukaupta kolekcija? – Niekada kolekcininkas nepasakys, kokia yra jo kolekcijos vertė. Mums ji neįkainojama, kol yra mūsų. – Kokią brangiausią monetą esate matęs? – Praėjusiais metais aukcione Ber lyne mano akyse už maždaug 420 tūkst. eurų (apie 1450 tūkst. litų) bu vo parduotas Kinijos doleris, nors jis net ne auksinis, o sidabrinis. Aišku, kinai pirko korporacijos ar valstybės lėšomis, nes kainą kėlė milžiniškais žingsniais ir daug neabejodami. – Tikriausiai vertė nustatoma ne vien pinigais. Kokia mone ta jums yra vertingiausia emo ciškai? – Emociškai brangi moneta man asocijuojasi su ankstyvuoju kolek cionavimo periodu. Buvo laikas, kai kiekvienas vaikas ar jaunuolis norėjo turėti 2 litų bandomąją mo netą su Antano Smetonos atvaizdu. Aš ją įsigijau jau perkopęs 50 metų
– štai kaip ilgai teko eiti prie sva jonės. Ji buvo reta, todėl ir sunkiai įsigyjama. Dabar į monetas žiūriu šaltakraujiškiau, nes žinau, kad visko surinkti paprasčiausiai ne įmanoma. – Taigi kolekcininkas niekada nepasakys turintis viską? – Ne, tai yra pažinimo ir atradimų procesas. Nė vienas kolekcininkas negali pasakyti, kad turi viską, ne bent jis kvailys. Prieš pradedant ko lekcionuoti reikia suprasti, kad visko turėti paprasčiausiai negali. Juk mo netos pasklidusios po visą pasaulį, pavyzdžiui, dalį lietuviškų piniginių lydinių į šalį grąžinau net iš JAV. – Ar žinant, kad visko surink ti neįmanoma, nenusvyra ran kos? O gal kaip tik kyla sveikas azartas? – Kiekvienas kolekcininkas kryp tį pasirenka pagal galimybes. Jeigu neapžioja kelių valdovų, jis pasi renka vieną ir gilinasi tik į vieną te mą. Arba gali pasirinkti vieną no minalą, pavyzdžiui, Lenkijoje yra puikus kolekcininkas, kuris renka tik trečiokus – grašių monetas. Tai susiaurina jo kolekciją ir kolekci
10
mln. litų
„Minijos nafta“ šiemet ketina investuoti į skalūnų dujų paieškas.
Simono Švitros nuotr.
ninką padaro išskirtinį savo srity je, nes jis yra susikoncentravęs, tad toje srityje pranašesnis už kitus. – Ar, vadovaujantis jūsų filoso fija, suradęs vertingą monetą žmogus turėtų saugoti ją atei čiai, kai vertė galbūt pakils, ar vis dėlto perduoti profesiona liems kolekcininkams? – Nemėgstu pseudokolekcininkų. Suprantu, jei žmogui moneta yra emociškai brangus dalykas, jis saugo ją kaip relikviją ar amu letą. Tačiau esama ir tokių žmo nių, kurie įsigyja penkias mone tas, vargiai supranta tikrąją jų vertę, tačiau rimtam kolekcinin kui neparduoda – tiesiog dėl tuš čio kaprizo ar garbės. Manau, kad tai neteisinga profesionalių kolek cionierių atžvilgiu. – Galbūt tai yra vertės kėlimas? – Žinoma, bet taip ji keliama dirb tinai. Lietuvoje iš senosios kartos dar yra tokių, kurie už monetą ga li užsiprašyti daugiau nei dvigubai jos aukciono vertės. Ir tik dėl to, kad kolekcininkui jos reikia. Tokiu atve ju aš monetos neperku iš principo. Tokia tad psichologinė dvikova.
14
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
turtas
Šalyje vis daž niau pasirodo įvairių kolek cinių proginių monetų. Taip pat sparčiai plečiasi ir ko lekcininkų gre tos. Nors savo kolekcijas pra dėti nuo tokių monetų gana paprasta, bet jas renkantys žmonės negali spjauti į rinkos taisykles.
Ryšys: anot V.Laurinavičiaus, kolekcinių proginių monetų tiražas smarkiai paveikia jų paklausą ir kainą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Kolekcininkas – ne savižudis Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
tiražas būtų nedidelis ir jo įsigy to daikto vertė pakiltų. Kita ver tus, jei kolekcininkui nepavyksta
Nulemia tiražas
„Kolekcininkas turi vieną savybę – jis nėra savižudis. Jis nenori išleisti pinigų žinodamas, kad jų nesusigrą žins“, – sakė Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Lau rinavičius ir kolekcinių proginių monetų paklausą siejo su tiražu. Anot jo, esant dideliam monetų tiražui kolekcininkas negali būti tikras, kad, kartą nusprendęs sa vo pomėgio atsisakyti ir monetas parduoti, nepatirs nuostolio. Esą jei po ilgo laiko kolekcinių monetų dar yra banko kasoje, joks kolekci ninkas nepirks jų brangiau, o gal būt net ir už tą pačią kainą iš antrų rankų. Ypač jei pradedantis kolek cininkas iš smalsumo monetą dar palietė pirštais. „Nuvalyti pirštų atspaudų nuo veidrodinio paviršiaus beveik ne įmanoma, nes valant jis susibrai žo. Todėl rankomis liestos monetos vertė krenta keliomis dešimtimis procentų“, – sakė jis. V.Laurinavičiaus teigimu, ko lekcinės proginės monetos pa prastai parduodamos 1–10 tūkst. tiražu, tačiau stengiamasi pasi rinkti optimalų, apie 4 tūkst. eg zempliorių, variantą. Kitu atveju, anot jo, monetos „užbuksuoja“ – užsiguli kasoje, nors turėtų būti išparduotos per kelis mėnesius. Muziejaus vedėjas pasakojo, kad esant nedideliam tiražui kolekci ninkai tampa ypač aktyvūs: perka internetu, o prie kasų susidaro eilės, jos kartais neišsiskirsto net pernakt. Tačiau tokių ekstremalių pardavimų šalyje esą būna gana retai, nes pa staraisiais metais tiražai vis didėja. „Tiražus padidinome, nes su laukėme nepasitenkinimo. Tačiau jo sulaukiame bet kokiu atveju. Juk kiekvienas kolekcininkas nori, kad
Esant nedideliam kolekcinių proginių monetų tiražui kolekcininkai eilėse stovi net naktimis.
nusipirkti to, ko jis nori, – pyks ta. Nebūna taip, kad visi būtų pa tenkinti, todėl reikia ieškoti opti malaus tiražo“, – patirtimi dalijosi V.Laurinavičius. Išparduota, vadinasi, brangi
Muziejaus vedėjo teigimu, se niai išparduota moneta natū
raliai kainuoja kelis kartus daugiau nei gulinti banko kasoje. Pavyzd žiui, anot jo, pirmoji auksinė mo neta 1997 m. banko kasose buvo parduodama už 500 litų, o dabar rinkoje ji kainuoja apie 4,5 tūkst. litų, nors praėjo tik apie 15 metų. Pasak V.Laurinavičiaus, mo netų kaina taip pat priklauso nuo sidabro kainos šuolių. Nors jie nė ra milžiniški, pašnekovo teigimu, per pastaruosius 15 metų kolekci nių monetų sidabras pabrango dvi gubai, o tai atsiliepė ir galutinėms monetų kainoms. Vis dėlto ne vi sais atvejais kainą lemia materia liniai kriterijai. „Viena brangesnių mūsų ko lekcinių proginių monetų buvo 1994 m. bandomoji moneta. Tie sa, moneta jos vadinti net negali ma, nes ji taip ir nebuvo išleista į apyvartą – komisija nusprendė, kad monetos meninis lygis per prastas. Ant visų 200 vienetų buvo uždėtas ants pau das „Proj ekt as“, tačiau tai nesut rukdė joms pasklisti po Lie tuvą ir užsienį kaip suvenyrams. Suprantama, kad tokios seniai išg raibstytos monetos dabar kainuoja kelis tūkstančius litų“, – pasakojo V.Laurinavičius. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad ant monetos buvo pavaizduo tas žiemos olimpinių žaidynių Li lehameryje slidininkas. Investicija, o ne užgaida
V.Laur in av ič ius pab rėžė, kad kol ekc ion av i mas tu
ri būti investavimo forma, esą kitu atveju tai yra savęs ir savo šeimos skriaudimas, žingsnis bankroto link. Todėl, jo manymu, kolekcio nuojant būtina pomėgį derinti su jo atsiperkamumu. „Kolekcininkas turi mąstyti apie pardavimą. Juk vienos monetos yra populiarios, kitos – ne. Pavyzdžiui, kolekcinės proginės monetos būna įvairios tematikos: sporto, meno, kultūros, asmenybių ir pan., o tai irgi lemia jų paklausą. Juk sportas žinomas visam pasauliui, todėl šios tematikos monetos domina ir dalį užsienio kolekcininkų. Kita vertus, moneta su vietinės garsios asme nybės simbolika bus nepopuliari, nes pasaulyje ji bus menkai žino ma arba bent jau kolekcionavimo požiūriu pasauliui mažai įdomi“, – pasakojo muziejaus vedėjas. V.Laurinavičius patikino, kad šiandien pradedančių kolekcininkų šalyje yra nemažai, todėl, pavyzd žiui, tūkstantis proginių monetų greitai išgraibstoma: „Senovinių monetų, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kuni gaikš tystės laikotarp io, kol ekc ion av im as reikalauja didelio išpru simo. O šios monetos naujos, ant jų matyti užrašai, aiškus ti raž as, to
dėl pradėti savo kolekciją nuo to kių monetų labai paprasta. Taigi ir kolekcininkų atsiranda daug, ypač tarp jaunimo.“ Kolekcijų pradžia
Norintys pradėti kolekciją nuo smulkesnių laimikių renkasi ko lekcinius apyvartinių monetų rin kinius. Šią savaitę Lietuvos bankas išleido naują jų rinkinį, skirtą pa minėti Lietuvos nacionalinės pi nigų sistemos 20-mečiui, kai iš apyvartos buvo išimtas rublis ir įvestas naujas piniginis vienetas – talonas. Vis dėlto V.Laurinavičius pa brėžė, kad šie 4 tūkst. tiražo rinki niai yra veikiau suvenyras nei rim ti žingsniai kolekcionavimo link. Esą žmonės noriai išgraibsto rin kinius, tačiau juos dažnai veža į užsienį kaip šalį reprezentuojan čias lauktuves. Nuo paprastų apy vartinių monetų, anot jo, rinkinio monetos skiriasi tik aukštesne ko kybe ir specialia pakuote. „Rinkiniai nėra tas daiktas, kuris domina kolekcininkus – juos labiau domina kolekcinės monetos, skir tos kokiai nors progai paminėti. Ži noma, kolekcininkai visuomet jais domisi ir jų įsigyja, bet daugeliu atvejų mainams ar ne dideliems suve nyrams“, – sa kė muziejaus vedėjas.
15
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,01 %
–0,18 %
25,8 proc.
sumažėjo „airBaltic“ keleivių pernai Lietuvos oro uostuose.
–0,33 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Naujas žuvies rinkos žaidėjas
€
Šaldyta žuvimi ir jūrų gėrybėmis prekiau janti Prancūzijos bendrovė „Argis Ga lac’Sea“ žengia į Lietuvos rinką. Prancūzi jos bendrovė gruodį Kaune įsteigė antrinę įmonę „AG Seafood Lithuania“. Brangs tant žuvies žaliavai Norvegijoje, iš kurios į Lietuvą ir atkeliauja didžioji dalis produk cijos, bendrovė mūsų šalies rinkai pasiūlys iš Prancūzijos, Argentinos, Indijos ir kitų šalių atvežtų retesnių rūšių žuvų.
Baltarusijos rublis 10000 3,2191 DB svaras sterlingų 1 4,1458 JAV doleris 1 2,6976 Kanados doleris 1 2,6594 Latvijos latas 1 4,9325 Lenkijos zlotas 10 7,9581 Norvegijos krona 10 4,4931 Rusijos rublis 100 8,5533 Šveicarijos frankas 1 2,8533
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,0776 % –0,3222 % –0,3178 % –0,4567 % –0,0891 % +0,9360 % –0,3128 % –0,4296 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,61
2,39
„Kvistija“
4,62
4,55
2,37
„Vakoil“
4,68
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,44 dol. už 1 brl. 111,57 dol. už 1 brl.
Verslininkai planuoja šturmuoti Vokietiją Kasmet augant Lietuvos verslo poreikiui žengti į eksporto rinkas, svarbiausiu tiltu į jas tampa tarptautinės verslo paro dos, vykstančios vienoje pagrindinių Lie tuvos prekybos partnerių – Vokietijoje. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Ne sudalyvauti, o dalyvauti
„Yra du įmonių dalyvavimo paro dose kraštutinumai. Pirmas skamba taip: „buvau parodoje, pailsėjau, iš mokau žaisti dar vieną kompiuterinį žaidimą, iš pradžių lankytojai šio to klausinėjo, bet paskui viskas pra ėjo sklandžiai, galiu daug ką papa sakoti“. Kiti verslininkai po parodų gali pasakyti tik tiek: „buvau paro doje, labai daug kontaktų, dabar tu riu daug darbo, vėliau papasakosiu daugiau“. Jeigu nėra laiko pasako ti, vadinasi, dalyvavimas parodoje pasiteisino“, – vakar per seminarą „Pasiruošimas tarptautinėms pa rodoms“ pabrėžė VšĮ „Versli Lietu va“ Eksporto departamento vadovas Egidijus Suslavičius. Verslininkai vis labiau suvo kia, kad vien sudalyvauti parodo je neužtenka, o joje užmegzti kon taktai tiesiogiai lemia verslo sėkmę eksporto rinkose. Tai rodo kasmet augantis verslo siekis pasinaudo ti didesne dalyvavimo parodose ir misijose parama. Dvigubai daugiau paramos
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, šiemet parodoms ir misijoms bus skirta dvigubai daugiau paramos nei pernai. 2011 m. 4,1 mln. litų pa rama pasinaudojo 422 verslininkai, o šiemet planuojama, kad 8,5 mln.
litų parama pasinaudos 950 vers lininkų. Numatyta, kad verslinin kai iš Lietuvos sudalyvaus 61 už sienio parodoje ir vyks į 14 misijų. Pernai dalyvauta 47 parodose ir 4 misijose. „Didiname paramą ir stengiamės aprėpti daugiau įmonių, atsi žvelgdami į virš mūsų pagrindinių partnerių šalių besikaupiančius debesis – norime užbėgti įvykiams už akių. Mes padedame įmonėms atlikti namų darbus ir atsakingai pasiruošti dalyvauti parodose“, – sakė Ingrida Šulčienė, VšĮ „Versli Lietuva“ ryšių su visuomene koor dinatorė. Įmonės, norinčios dalyvau ti parodose, paramos taip pat ga li prašyti Ūkio ministerijoje pa gal priemonę „Naujos galimybės“. Planuojama, kad šiemet įmonėms bus išmokėta 13,3 mln. litų. Eksporto rinkų ieško Vokietijoje
Pastaraisiais metais auga mūsų šalies įmonių susidomėjimas tarptauti nių parodų įvairove, gausa ir kokybe Vokietijoje. „Vokietijoje vykstančios tarptautinės parodos mūsų įmo nėms dažnai tampa pirmuoju žings niu ne tik į šios šalies, bet ir į kitas rinkas“, – teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvi joje, Lietuvoje biuro vadovo pava duotoja Audronė Ercienė. Ji pridūrė, kad, Vokietijoje at liktos tarptautinių parodų dalyvių
Artimiausios parodos Vokietijoje Data Sausio 25 d. Sausio 29 d. Sausio 29 d.
Miestas Hamburgas Kelnas Kelnas
Sausio 29 d. Vasar io 1 d. Vasar io 5 d.
Miunchenas Niurnbergas Kelnas
Vasar io 8 d. Kovo 6 d.
Hamburgas Kelnas
Kovo 9 d.
Hamburgas
Balandž io 23 d.
Hanover is
Paroda Specializuota gamybos technikos paroda Tarptautinė saldumynų paroda Tarptautinė saldumynų pramonės tiekėjų paroda Sporto reikmenų ir aprangos paroda Tarptautinė žaislų paroda Tarptautinė specializuota žirgų sporto paroda Tarptautinė turizmo paroda Pasaulinė informacinių technolog ijų, telekomunikacijos, prog raminės įrangos ir paslaugų paroda Tarptautinė specializuota viešbučių, gastronomijos, viešojo maitinimo, kepyklų ir konditerijos paroda Pasaulinė pramonės, automatizacijos ir inovatyvių technolog ijų paroda Šaltinis: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai
Patarimas: pardavimo proceso konsultantės N.Romanovskajos teigimu, jeigu parodoje dalyvaujama tiks
lingai ir tinkamai pasiruošus, investicijos turi atsipirkti per tris mėnesius.
apklausos duomenimis, ieškant klientų kitų šalių rinkose, tokios parodos padeda plėtoti sėkmin gą rinkodarą ir tuo nusileidžia tik įmonės interneto svetainei. Pasak sertifikuotos „Solution Selling“ pardavimo proceso kon sultantės Neringos Romanovska jos, dėl to labai svarbu iš gausybės užsienio parodų pasirinkti sau tin kamą ir pasiruošimą jai statyti ant trijų kertinių kriterijų. „Pirmiausia reikia apsibrėžti, kiek parodoje tikimasi sulauk ti partnerių paklausimų, kiek par duoti. Blogas tikslas yra tiesiog sudalyvauti. Taip pat neteisin gai manoma, kad dalyvavimas pa rodoje kada nors atsipirks. Reikia atminti, kad gera paroda atsiperka per tris mėnesius“, – pabrėžė eks pertė N.Romanovskaja. Pasak jos, jeigu paroda per tiek laiko neat sipirko, tai ženklas, kad kas nors
buvo padaryta blogai. Arba tiesiog dalyvauta ne toje parodoje. Svarbu turėti „kablį“
Kitas kertinis kriterijus, į kurį rei kia atkreipti dėmesį besiruošiant dalyvauti verslo parodoje, – tai la bai aiškiai apibrėžtas biudžetas. Pasak N.Romanovskajos, nere tai klystama, nes neaišku, kokią žinią ir kokį produktą įmonės nori parodose pristatyti. „Labai svarbu išgryninti žinią, kuri bus perduo dama parodos lankytojams. Jokiu būdu parodoje negalima pristaty ti įmonės, nes parodose pristatomi ne uabai, o prekės ir paslaugos, ku rias jie parduoda“, – kalbėjo ji. Rekomenduojama, į parodą vyk ti su „vienu kabliu“, ant kurio kib tų ir mažos, ir didelės žuvys. „Tas kablys gali būti tų dienų naujie na, išskirtinis produktas, išskir tinis eksponatas, išskirtinė prekė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tai gali būti specialiai parodai pa gaminti eksponatai, kurie ateityje galbūt niekada net nebus gamina mi, tačiau parodoje padės parduoti kitus produktus“, – patarė N.Ro manovskaja. Ji verslininkams siūlo suprasti, kad paroda – tai vieta, kurioje rei kia dirbti, nes kitaip net geriausia prekė gali būti nepastebėta.
950
verslininkų iš Lietuvos šiemet planuoja prisistatyti užsienio parodose.
16 2
ketvirtaDIENIS, sausio 19, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius! Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 16 Paslaugos � ������������������������������������������� 16, 17 Parduoda ����������������������������������������������������17 Perka � ��������������������������������������������������������������17 Įvairūs ��������������������������������������������� 17, 18, 19 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 19 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 19 Kviečia ������������������������������������������������� 18, 19 Kviečia mokytis ����������������������������������� 18 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 19 Pamesta ����������������������������������������������������� 19 Informuoja ����������������������������������������������� 19
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Siūlo darbą Baldų gamybos įmonei reikalingas baldų surinkėjas, turintis patirties. Teirautis tel. 8 699 65 740.
Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com. 898789
900569
Darbai: Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, automobilinių krautuvų vairuotojams, viešbučių personalui. Olandijoje – suvirintojams, mėsininkams, žuvies fabrikuose. Graikijoje – barmenėms, padavėjoms; E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.
Statybos įmonei Kaune reikalingas (-a) sąmatininkas (-ė), turintis (-i) darbo programa „Astera“ patirties. Siūlome patrauklų atlyginimą. CV siųsti info@veravita.lt.
Dvyliktus metus dirbanti bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra valymo paslaugos, ieško vadybininkės (-o) telefonu, 0,5 etato. Darbo pobūdis: naujų klientų paieška, sutarčių sudarymas, ryšių su esamais klientais palaikymas, darbas kompiuteriu. Tel. 313 699, 8 686 25 319.
Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.
898518
Statybos įmonei reikalingas VAIRUOTOJAS. Reikalavimas – B, C, D kategorijos. Privalumas – hidromanipuliatorių pažymėjimas. Tel. 8 699 95 518. 901440
899663
901372
897295
Tekstilės gamybos įmonė ieško lygintojos (-o), turinčios darbo patirties. Teirautis tel. 8 677 70 549.
900652
Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
Tekstilės gamybos įmonė ieško pakuotojos (-o)-kontrolierės (-iaus). Teirautis tel. 8 677 70 549.
Ieškome: salės, sandėlio, gamybos (1300– 1500) darbuotojų, vairuotojų, valytojų, apsaugos darbuotojų. Tel. 8 674 57 008.
UAB „Betono centras“ ieško betonvežės vairuotojo dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.
900654
890559
901347
Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as) ir virėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, sąžiningumas, be žalingų įpročių. Taip pat dirbti naktimis reikalinga (-as) pagalbinė darbuotoja (-as), neturinti žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743. 901552
Kavinei Vilijampolėje reikalinga (-as) virėja (-as). Darbas kiekvieną dieną. Šeštadienį, sekmadienį nedirbame. Tel. 262 397, 8 619 73 822. 901652
Reikalinga (-as) pardavėja (-as)-kepėja (-as) dirbti kebabų kioske automobilių turguje. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893. 901635
Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as). Lankstus darbo grafikas. Atlyginimas 800– 1000 Lt ir priedai. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 223 238. 900792
Reikalingas tarptautinių pervežimų vairuotojas, turintis B, C ir E kat., dirbti Italijoje. Grįžimas į Lietuvą būtų kas 2–3 savaites. Tel. 8 685 40 913.
901754
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 900538
Žaliakalnyje 16 metų dirbanti kirpykla ieško kirpėjos (-o), turinčios patirties. Tel. 8 698 78 238. 899508
Ieško darbo Ieškau ekskavatorininko darbo. Tel. 8 611 78 841.
901444
Socialinė darbuotoja gali padėti seneliams nupirkti ir pagaminti maistą, sutvarkyti namus, slaugyti. Tel. 8 686 43 669. 901463
Paslaugos
898872
Reikalingas vairuotojas, turintis C kat., išvežioti fasuotus maisto produktus. Tel. 341 368, 8 600 18 555. 901503
Reikalingi PVC, linoleumo dangos klojėjai. Tel. (8 37) 375 331. 896815
Reikalingi vairuotojai dirbti taksi su firmos automobiliais. Pirmenybė teikiama dirbusiems tokį darbą. Tel. 8 606 39 767. 901649
Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29. 891801
900395
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34, tel. 207 396. 893177
Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel. (8 37) 220 288; www.odosligos.lt. 884741
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 898652
Kvalifikuota anonimiška pagalba medicinos centre „Neuromeda“ ir paciento namuose. Psichikos sutrikimų gydymas, išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt. 893438
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 887298
ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 900468
Medikų
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
899830
Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikalavimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbomis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.
Efektyvus skausmo malšinimas, gydomieji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paštas kliucinskieneaurelija@gmail.com.
891309
„Biofirst“ klinikoje CHIRURGAS Arvydas Magalenga konsultuoja ir paskiria gydymą. Esant poreikiui, atlieka veido ir kojų smulkaus veninio kraujagyslinio tinklo panaikinimą moderniu termokoaguliaciniu aparatu TC-3000. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 900870
A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacijos, echoskopijos, punkcijos. Gydomi skydliaukės mazgai (be operacijų), skydliaukės uždegimai, jos veiklos sutrikimai. www.terapija.lt. Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912. 855673
Restoranui Kaune reikalinga virėja (-as) visai darbo dienai. Darbo pobūdis: banketų, furšetų ruošimas, maisto gaminimas dienos pietums ir klientui pasirinkus iš meniu. Privalumas – darbo patirtis. Tel. 8 656 39 311, 8 685 67 777.
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
900358
898455
Automobilininkams
Buitinės technikos remonto „Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201. 901242
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 901561
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 899218
Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas. 896919
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 901654
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 900786
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 900434
Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 684 09 811. 893970
Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917. 895709
Kompiuterių remonto paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.skreitinukas.lt. Tel. 8 611 46 629. 896979
Statybos, remonto
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30% nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis), tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 899760
AKCIJA! Šarvuotos durys – per tris dienas. Taip pat metalinės durys sandėliams ir garažams. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 683 74 745. 901471
Atliekame darbus: santechnika, plytelių klojimas, „plaukiojančio“ parketo dėjimas, dažymas. Tel. 8 620 80 625. 900781
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 892318
Atliekame griovimo darbus: pamatų, sienų, pertvarų, stogų ardymas, sąramų montavimas. Statinių griovimas. „Bobcat“ – savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 901154
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 894335
Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iškvietimas į namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. www.meistrasplius.lt. 898395
Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745. 892329
Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas. Tel. 8 699 77 162. 892346
Atlieku buto remonto darbus. Šiltinu sienas iš vidaus, dažau, kloju parketą, plyteles, montuoju santechniką, pertvaras. 20 metų darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361. 898658
Atlieku įvairius STATYBOS, REMONTO IR APDAILOS darbus. Tel. 8 612 34 050. 895344
Atlieku plastikinių langų angokraščių apdailą. Apdailos darbai: dažymas, plytelių klijavimas, laminatas, gipskartonis, lentelių kalimas. Tel. 8 675 81 454. 898128
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 898727
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 892121
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 890252
Automobilių radiatorių, šildymo sistemų, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Automobilinio bokštelio ir mikroautobusų nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 898276
Remontuojame mechanines ir automatines pavarų dėžes, variklius, važiuoklę, elektrą. Tel. 8 620 64 703. 900577
Dedu parketą, grindis, statau duris, klijuoju plyteles. Tel. 8 647 73 244. 900716
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apšvietimo sprendimai. Nedidelės kainos, kokybė, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 898211
Greitai, kokybiškai klojame parketą, šlifuojame, lakuojame, dedame kitokias grindis. Atliekame staliaus darbus. Tel. 8 671 52 110. 901357
Nukelta į 17 p.
173
ketvirtaDIENIS, sausio 19, 2012
klasifikuoti skelbimai AukĹĄtos kvalifikacijos meistrai greitai ir kokybiĹĄkai remontuoja minkĹĄtuosius baldus. Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.
Paslaugos Statybos, remonto GręŞiame skyles per mōrą, betoną, akmenį. Atliekame santechnikos, apdailos ir kitus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018. 900561
Griovimo darbai modernia ÄŻranga. PastatĹł, sienĹł, kabinĹł, pamatĹł, perdengimĹł, angĹł, sÄ…ramĹł ÄŻrengimas. IĹĄveĹža atliekas. Konsultuoja. Tel. 8 648 23 501. 901585
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KokybÄ—s garantas. KaminĹł mĹŤrijimas. Tel. 8 619 29 430. 894090
Klijuoju visĹł rĹŤĹĄiĹł plyteles. KeiÄ?iu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus. KokybÄ™ garantuoju. Tel. 8 671 30 150. 901422
KokybiĹĄkai atlieku apdailos darbus. Montuoju gipso plokĹĄtes, kloju plyteles, glaistau, daĹžau, tapetuoju, atlieku staliaus darbus. Tel. 8 673 08 034. 901591
MĹŤrijame, betonuojame, tinkuojame. Montuojame gipskartonÄŻ, glaistome, daĹžome, dedame plyteles. Atliekame visus santechnikos darbus. Tel. 8 650 51 581. 900590
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė. Garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099, www.langvila.lt.
899503
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 897876
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 899977
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 898647
NestandartiniĹł baldĹł gamyba: virtuvÄ—s, komodos, spintos, spintos su stumdomomis durimis, sekcijos ir kt. AtveĹžame, montuojame nemokamai. Tel. 8 676 20 685. 898359
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija. Gaminame iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357, www.ivairusbaldai.lt. 892886
SiuvÄ—jĹł
891690
Plastikiniai langai. BalkonĹł ÄŻstiklinimas. Ĺ arvuotos durys. VisĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ—s. IĹĄsimokÄ—jimas iki 4 metĹł. IlgalaikÄ— garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt. 898013
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 896242
Santechnikas-suvirintojas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205.
Siuvu, persiuvu ir taisau kailinius ir odines striukes. KeiÄ?iu pamuĹĄalus, uĹžtrauktukus, perdaĹžau odines striukes. Tel. 314 705, 8 608 23 652. 900514
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
891628
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 893681
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 897565
Ĺ iltos naujos kartos saugios nuosavĹł namĹł durys. Garantija 5 m. Tel. 8 683 74 745. 901469
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205. 899154
Specializuoti darbai. LaiptiniĹł daĹžymo, stogĹł, tvorĹł, mĹŤro, tinko, betonavimo, gipskartonio, plyteliĹł, ĹĄuliniĹł kasimo, santechnikos darbai. Tel. 8 648 23 501. 901582
BaldĹžiĹł
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 892738
Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu iťspręsti problemas. Tel. 8 646 14 671. 901427
IťveŞame senus baldus, ťiukťles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Pjauname medŞius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230. 901510
Modernia valymo ÄŻranga „Rainbow“ giluminiu bĹŤdu valome dangÄ…, Ä?iuĹžinius ir minkĹĄtuosius baldus. Tel. 8 604 02 322. 891049
SNIEGO VALYMAS IR IŠVEŽIMAS KAUNE IR KAUNO RAJONE VISĄ PARĄ. UAB „APLINKOS DARBAI�. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644. 895786
900599
901364
3 kambariĹł butÄ… RasytÄ—s g., ĹĄalia MEGOS (12/9 a., 62 kv. m, balkonas, rĹŤsys, tvarkingas). Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 28 058, e. paĹĄtas sonata888888@gmail.com. 901500
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, privaĹžiavimas). Tel. 8 659 79 939. 900017
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius. daugela@dnbnordbustas.lt. 901210
DviejĹł kambariĹł butÄ… R.Kalantos g. (5/1 a., mĹŤrinis, 42 kv. m, kambariai 16 kv. m, virtuvÄ—, WC atskirai, atskiras ÄŻÄ—jimas). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 645 64 467. Gamybines patalpas (157,74 kv. m, un. Nr. 1996-8005-4017:0120, DraugystÄ—s g. 19, Kaunas) kartu su elektros apskaitos skydu, praÄ—jimo kontrolÄ—s ÄŻrenginiu, vÄ—dinimo sistema, oro kondicionieriais ir plastikinÄ—mis pertvaromis – uĹž 200 Lt. NorinÄ?iĹłjĹł pirkti praĹĄymai priimami iki 2012 02 13 e. p. info@administravimas.lt, faks. (8 37) 261 122, arba Raudondvario pl. 99, LT-47184 Kaunas, UAB „Verslo konsultantai“. Tel. (8 37) 201 433. 901356
IeĹĄkau pirkti arba iĹĄsinuomoti 1, 2, 3 kambariĹł butÄ… Kauno mieste. Skambinti tel. 8 618 53 380. 891818
KotedĹžus Aluonos g., Romainiuose (bendr. pl. 80 kv. m, per du aukĹĄtus, 2 a ĹžemÄ—s, dalinÄ— apdaila, sutvarkyta aplinka, iĹĄklotos trinkelÄ—s). Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 650 51 581. 900712
Parduoda 0,9620 ha ploto ĹžemÄ—s sklypÄ… Eigirgalos k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., kartu su jame esanÄ?iais nenaudojamais katilinÄ—s statiniais. Tel. 8 698 29 090. 900094
Skubiai parduodamas Taikos pr. 104G 22 a komercinÄ—s paskirties ĹžemÄ—s sklypas su nebaigtu statyti 1008 kv. m metaliniu angaru. Kaina 550 000 Lt. Tel. 8 686 36 823, 8 698 03 728. 895017
Vieno kambario butÄ… Taikos pr. (9 a. namo II a., b. pl. 32 kv. m, balkonas, WC ir vonia atskirai). Tel. 8 699 20 264. 901554
ElektrÄ—nuose, RaistinÄ—s g., parduodamas 11,2 arĹł ĹžemÄ—s sklypas statybai. Yra visos komunikacijos. Kaina 90 000 Lt. Tel. 8 677 19 387. 900456
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
900459
1 ha ploto ĹžemÄ—s sklypÄ… RaĹžiĹł k., Kauno r., uĹž 250 000 Lt ir, kaip vienas objektas, 15 ĹžemÄ—s sklypĹł su 9 nebaigtais statiniais RadikiĹł k., Kauno r., uĹž 703 000 Lt. Daugiau informacijos tel. (8 37) 201 433. 1 kambario butÄ… PartizanĹł g. (5/4 a., vidinis, 33 kv. m, balkonas, rĹŤsys, tvarkingas). Kaina 57 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, e. paĹĄtas tobulasturtas@yahoo.de. 901501
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
2 kambariĹł butÄ… Dainavoje, PramonÄ—s pr. (5 a. blokinio namo 3 a., b. pl. 45 kv. m, balkonas, ĹĄarvo durys, plastikiniai langai). Tel. 395 004, 8 614 21 015. KNTPA.
892604
900016
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
20 kv. m naujai pastatytÄ… prekybinÄŻ kioskÄ… be vandens Ĺ ilainiĹł turgavietÄ—je, Ĺ˝emaiÄ?iĹł pl. 66, Kaunas. Tel. 8 686 36 028 darbo dienomis 8–16 val.
891090
901387
Kitos prekÄ—s AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł ir akmens angliĹł. Tel. 8 683 13 463. 893594
Atveťime per 24 val. kokybiťkų baltarusiťkų durpių briketų, saulėgrąŞų lukťtų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915. 900697
BerĹžo, puĹĄies ir drebulÄ—s malkas. Tel. 8 650 87 543. 901465
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132. 896985
Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233. 900620
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.
ElektrÄ—nuose, uĹž baĹžnyÄ?ios, parduodamas 9 arĹł sklypas. Kaina sutartinÄ—. Tel. 8 602 51 768.
900462
BuitinÄ— technika „BuitinÄ—s technikos iĹĄparduotuvė“, Jonavos g. 204A, Kaunas. SiĹŤlome vokiĹĄkÄ… technikÄ… uĹž geriausiÄ… kainÄ…. I–V 10–19, VI 10–16 val. Tel. 8 673 79 925. 897324
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Maisto prekÄ—s
893767
892217
VAZ, „MoskviÄ?“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890102
Visoje Lietuvoje – miťką su Şeme arba iťsikirsti, 1 ha – 5000–20000 Lt. Atsiskaito iť karto. Tel. 8 600 29 417. 901132
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejĹł kambariĹł butÄ… Kaune. Tel. 302 535, 8 614 93 479.
891303
Pigiai parduodu malkas (trinkelÄ—mis, skaldytas) ir atraiĹžas iĹĄ lentpjĹŤvÄ—s. Tel. 8 682 17 352.
Namą, dalį namo, kotedŞą Kaune. Tel. 300 916, 8 609 96 655.
900015
899682
Pjuvenų briketus, durpių briketus. PJUVENŲ briketams – AKCIJA! AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 899057
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 897219
Skaldytas pusiau sausas berĹžo, uosio, juodalksnio malkas. 6 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 901617
Skaldytas uosio sausas malkas. Tel. 8 696 49 350. 901616
Perka
ÄŽvairĹŤs Nuomoja 14 ir 37 kv. m biuro patalpas prie „Pasimatymo“. Viskas, ko reikia darbui. Greitas internetas, didelÄ— automobiliĹł aikĹĄtelÄ—. Tel. 8 698 16 243, e. paĹĄtas r1@i4e.lt. 898170
200–600 kv. m sandėlius, tinkamus įvairioms prekėms. Privalumai: neribojamas darbo laikas, teritorijoje yra muitinė, uŞdaras kiemas, apsauga, dengta rampa, pakrovimas-iťkrovimas. Tel. 8 615 85 252. 896564
5 kamb. butÄ… per 2 aukĹĄtus „BermudĹł trikampyje“, su visais baldais ir buitine technika, suremontuotas, rakinama laiptinÄ—. Kaina 1100 Lt + mokesÄ?iai. Tel. 8 698 86 009. 900099
AutomobiliĹł supirkimas visoje Lietuvoje. Gali bĹŤti dauĹžti arba su kitais defektais. IĹĄsiveĹžame patys. Tel. 8 620 24 539.
DviejĹł kambariĹł butÄ… su baldais ir buitine technika Rietavo g., Ĺ ilainiuose. Tel. 8 624 02 622. 900484
896137
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, variklius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 892529
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iĹĄ karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008. Automobilius (senus, surĹŤdijusius, su defektais, nevaĹžiuojanÄ?ius) ir kÄ—bulus. Atsiskaito iĹĄ karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 894951
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą: aliuminį, varį, Şalvarį, akumuliatorius. IťsiveŞame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 890156
ÄŽvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kÄ—bulus. Pasiimame patys, iĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 890609
Perka ĹžemÄ™, miĹĄkÄ… visoje Lietuvoje, tinka apleista, iĹĄnuomota, su bendraturÄ?iais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iĹĄ karto. Tel. 8 671 08 059. 869133
Perkame degalinÄ™ arba sklypÄ… degalinei Kaune. Tel. 8 655 22 108. 900304
Perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Geros atsiskaitymo sÄ…lygos. Tel. 8 679 66 612, e. paĹĄtas uabaltma@gmail.com. 894145
821429
Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł METALŲ LAUŽĄ, buitinÄ™ technikÄ…, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime iĹĄveĹžti savo transportu. IĹĄraĹĄome utilizavimo paĹžymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 441 414, 8 698 08 051 – juodieji metalai; (8 37) 441 414, 8 611 44 404 – spalvotieji metalai. Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
Nebrangiai pirksiu trijĹł arba keturiĹł kambariĹł butÄ… Kaune (gali bĹŤti dalis namo). Tel. 300 917, 8 640 61 199.
899606
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
ElektrÄ—nuose, KlaniniĹł MijaugoniĹł k., parduodama sodyba ir 2 ha ĹžemÄ—s. Kaina sutartinÄ— Tel. 8 602 51 768.
901658
„Dainiaus baldai“ – gaminame virtuvÄ—s, vaikĹł kambario baldus, spintas, komodas, stalus ir kt. Garantija. Tel. 8 678 33 560.
2012 02 13 12 val. vieĹĄosiose varĹžytinÄ—se bus parduodama BUAB „Makota“ priklausanÄ?ios 9578/19155 dalys ĹžemÄ—s sklypo Zversos g. 18, Kaunas, kaina 68 000 Lt plius PVM, bei laikrodĹžiai (pastatomi, rankiniai), 117 vienetĹł – 8 000 Lt plius PVM. Informacija teikiama e. paĹĄtu e.koch@takas.lt arba tel. 8 685 39 553.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
877889
Ĺ arvuotos buto durys, pigios ir kokybiĹĄkos. Tel. 8 673 53 012.
901362
901740
892270
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
2012 02 13 12 val. vieĹĄosiose varĹžytinÄ—se bus parduodama BUAB „Lajona“ priklausanÄ?ios 9577/19155 dalys ĹžemÄ—s sklypo Zversos g. 18, Kaunas. Kaina 68 000 Lt plius PVM. Informacija teikiama e. paĹĄtu e.koch@takas.lt arba tel. 8 685 39 553.
UAB „Baltic metal“ aukĹĄtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą. Atsiskaitome iĹĄ karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 894131
Nebrangiai nuomojamos patalpos Kaune, tinkamos biurams, gaminti, prekiauti ir sandÄ—liuoti. Tel. 8 687 44 700, 8 687 99 669, (8 37) 314 014. 899931
Gabenimai „Iveco“ ir „Man“ savikroviais atveĹžame akmenĹł, atsijĹł, Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, juodĹžemio, ÄŻvairiĹł malkĹł, atraiŞų. SavivarÄ?io paslaugos. Tel. 8 616 28 748. 897701
AtveŞame 6–12 kub. m įvairaus juodŞemio, smėlio, molio, durpių, didelių akmenų. Iťraťome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 901407
BaldĹł, pianinĹł perkraustymas (krauname, montuojame). VeĹžame krovinius talpiu sunkveĹžimiu MB (4,5 t, 25 kub. m liftas) ir mikroautobusu „Sprinter“. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 896113
KiekvienÄ… dienÄ… ÄŻ AnglijÄ…, VokietijÄ…, OlandijÄ…, BelgijÄ…, AirijÄ…, IspanijÄ…, PrancĹŤzijÄ… veĹžame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237. 898382
Nuolat veŞame KROVINIUS nuo 300 iki 24000 kg marťrutu Kaunas–Vilnius. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877198
Perkraustau (yra krovėjai), perveŞu krovinius mikroautobusu su liftu iki 2 tonų, 20 kub. m, iťveŞu senus baldus, buitinę techniką, statybinį lauŞą. Tel. 8 648 47 176. 900772
KelionÄ—s KeleiviĹł perveĹžimas ÄŻ VokietijÄ…. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428. 898091
Nukelta ÄŻ 19 p.
18 2
ketvirtaDIENIS, sausio 19, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia mokytis AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų k.; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355. 892955
RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.
896415
įvairūs
„Kauno dienos“ reklamos skyriaus e. paštas reklama@kaunodiena.lt
19 3
ketvirtaDIENIS, sausio 19, 2012
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai
Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“ PRASIDĖJO PAŽINTINIŲ VASAROS KELIONIŲ PARDAVIMAS SU 15% NUOLAIDA Kelionių autobusu sezono naujienos: Vokietijos perliukai… Brėmeno muzikantų pėdomis (5 d. kelionė), asm. – 849 Lt Maskva – Auksinio Rusijos žiedo širdis (5 d. kelionė) – 1019 Lt. Šiaurės Italijos įdomybės ir poilsis prie Adrijos jūros (8 d. kelionė), asm. – 1100 Lt.
Savanorių pr. 363A–202, Kaunas. Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010. Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.
Škotija ir Anglija... legendomis apipinti kraštai (11 d. kelionė), asm. – 2379 Lt Kodėl verta pirkti dabar? – Pradinė įmoka asm. tik 50 Lt, likusi dalis mokama 3 sav. iki kelionės. – Išankstinio pirkimo nuolaida galioja visoms vasaros sezono kelionėms autobusu, užsakant iki vasario 15 d. – Galimybė keisti kelionę. Visus siūlomus maršrutus rasite internete www.askeliauju.lt
892693
Sportas Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius. G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr. 206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt. 895467
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
kviečia
Plaukite apsipirkti Vokietijoje! Pasinaudokite puikia idėja – pasiimkite automobilį ir keliaukite apsipirkti keltu į Kylį. Atstumas nuo Kylio iki Hamburgo (išpardavimų sostinės) – tik 100 km. Sėdima vieta – nuo 64 Lt. Vieta kajutėje – nuo 190 Lt.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Dvivietė kajutė – nuo 388 Lt. Keturvietė kajutė – nuo 678 Lt. Automobilio perkėlimas – nuo 220 Lt. Kaina pateikta į vieną pusę. Keltų bilietų kainos gali kisti priklausomai nuo kelionės ir bilieto pirkimo datos, likusių laisvų vietų skaičiaus. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Sausio 20 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje
KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS (orkestro vadovas Algimantas Treikauskas)
Solistas
DAVIDAS GERINGAS (violončelė) Dirigentas
Kelionių AgentūrA „RM travel“
JUOZAS DOMARKAS
NAUJIENA! Malta ir Kipras – iš Kauno!
Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)
Kipras – nuo 985 Lt (asm.)
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260,
Poilsinės kelionės:
Kelionių ir bilietų
e. paštas info@rmtravel.lt
Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)
skaičius ribotas.
Įvairūs
Globėjas:
Kauno miesto savivaldybė
Kauno diena
Rėmėjai:
Atsiliepkite!
Paskolos
Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt. 896661
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“. 891247
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 890963
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 891333
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 890984
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 893163
SK E L B I M
AI
M. Glinka – Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra, A. Malcys – Koncertas violončelei ir orkestrui (In Memoriam Mistislavui Rostropovičiui), J. Brahms – Simfonija nr. 2 D-Dur, op. 73
Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)
Malta – nuo 741 Lt (asm.)
M SKELBI
Skambės
Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)
Kiti Aukštosios Panemunės vandens vartotojams! UAB „Kauno vandenys“ praneša, kad dėl vandentiekio tinklo rekonstrukcijos bus stabdoma Aukštosios Panemunės vandens siurblinė ir sausio 21-osios naktį nuo 2 iki 6 val. bus nutrauktas vandens tiekimas Onkologijos ligoninei ir Auštosios Panemunės vandens vartotojams. Vandens paleidimo metu galimas laikinas vandens kokybės pablogėjimas. Atsiprašome už laikinus nepatogumus. Pablogėjus vandens kokybei, prašom informuoti tinklų Avarinę tarnybą telefonu (8 37) 313 592. 901761
Petro Jakšto įmonė „Zipeta“ (į. k. 133539643, Alšėnų g. 63, Kaunas) pertvarkoma į UAB „Promlitsta“ (Tvenkinių g. 8A, Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r.). 901620
Kauno r. 5-ajame notaro biure vedama paveldėjimo byla po Virginijos BUDNIKIENĖS, mirusios 2010 12 04, mirties. Palikimą priėmę pirmos eilės įpėdiniai nurodė, kad yra ir kitų pirmos eilės įpėdinių (mirusiosios vaikų), kurie įstatymo numatytu terminu į notarą nesikreipė. Prašom šiuos asmenis per 14 kalendorinių dienų nuo skelbimo dienos kreiptis į Kauno r. 5-ąjį notaro biurą, Gedimino g. 47. Tel. (8 37) 393 083. 901760
Prienų kapinėse pamestas rožinis. Radusius prašom paskambinti tel. (8 37) 203 347. Atsilyginsiu.
Pamesta Dingusį Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokinio pažymėjimą MP Nr. 1400179, išduotą Ryčiui Vaškelevičiui, laikyti negaliojančiu.
901353
Dingusį leidimą Nr. 0099 automobiliui „Renault Laguna“ (valst. Nr. EFU 132) laikyti prie namų (Maironio g. 44), išduotą Antanui Ivaškai, laikyti negaliojančiu.
901860
Pamestą moksleivio pažymėjimą MP Nr.1443595, reg. Nr. 386, išduotą 2011 09 13, laikyti negaliojančiu.
901833
informuoja
901675
Rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors žinančius skambinkite tel. 8 623 19 934. Atsilyginsiu. 901459
informuoja MAŽASIS LEKTORIUMAS Dujotiekio g. 26A, tel. 8 652 24 646 Sausio 22 d. 17 val. – nemokama paskaita „Kasdienių pareigų atlikimas – raktas į dva sinę sėkmę”.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Sausio 19 d. 18 val. – vakaronė jaunimui ŠOKIM! Veda Daugailė Braziulytė. Įėjimas nemokamas. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems PRIE MOLBERTO. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Sausio 21 d. 16 val. – paskaita „Natūrali ir patologinė mirtis. Eutanazija”. Lektorius Aleksandras Žarskus. 18 val. – paskaita MITYBA IR PRIESKONIAI PAGAL METŲ LAIKUS. Dalyvauja Žolinčių
akademijos vadovė Danutė Kunčienė. Sausio 23 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: ŽIEMOS GAMTA (tapyba). Ve da dailininkė Dalia Žiurkelienė. Sausio 24 d. 18 val. – rankdarbių mokymai jaunimui ir suaugusiesiems ,,Vakarojimai seklyčioje”: PAPUOŠALAI IŠ SUTAŽO JUOSTELIŲ (siuvimas, siuvinėjimas). Veda Daiva Vainauskienė. Registracija tel. 8 679 36 715. Sausio 25 d. 18 val. – paskaita MAISTAS IR ŽMOGAUS SĄMONĖS BŪSENOS. Lektorius Aleksandras Žarskus.
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
20
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
kas, kur, kada Antanas KARALIŪNAS (1936–2012) Vakar, eidamas septyniasdešimt šeštuosius metus, po sunkios ligos mirė ilgametis laidojimo paslaugų dar buotojas Antanas Karaliūnas. Šiame versle dirbo nuo 1964 m. Buvo ilgametis buitinio gyventojų aptarnavi mo kombinato „Pažanga“ laidojimo paslaugų biuro vir šininkas. Jis vadovavo pirmiesiems 1980 m. pradėjusiems veikti Laidojimo rūmams Kaune (Jonavos g. 220). 1988 m. buvo vienas iš „Rimtis“ kooperaty vo, teikiančio laidojimo paslaugas, įkūrėjų. Vėliau, koperatyvą reorganizavus į UAB „Rimtis“, tapo direktoriumi. Pablogėjus sveikatai, 2003 m. iš šių parei gų pasitraukė, bet įmonėje dirbo dar iki 2005 m. Santūrus, atidus, besišypsantis ir nenuilstantis, buvo mėgstamas kolegų – tokį mes prisiminsime A.Karaliūną ir visada jausime, kad jo nėra šalia. Visi, kurie su juo dirbo, jį gerai pažinojo, kurie gerbė ir mylėjo, šiandien liūdi kar tu su jo šeima ir artimaisiais. Velionis pašarvotas UAB „Rimtis“ laidotuvių rūmuose, A.Juozapavičiaus pr. 1, Kaune. Karstas išnešamas sausio 19 d. 15 val. Velionis bus laidojamas Panemunės kapinėse. UAB „Rimtis“ kolektyvas
Amžinąjį atilsį Aleksą Dabulskį, atsisveikinantį su mylima Sese, nuoširdžiai užjaučia „Kauno dienos“ redakcija. Skaudžią netekties valandą, mirus seseriai, nuoširdžiai užjaučiame kolegą Aleksą DABULSKĮ. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius, Kauno meno kūrėjų asociacija Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Aušrelę JAGINTAVIČIENĘ ir jos šeimą netekties valandą, mirus mylimai mamai. Nors, atrodo, žinome apie išėjimo neišvengiamybę, bet tai visada užklumpa skaudžiai ir nelauktai, o žodis „niekada“ vis žeidžia tolstant praradimui. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro bendruomenė
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 896048
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau gos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslau gas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidoja me už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 892045
kviečia
O1
O2
2 Lt/min.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
22 d. 15 val.
teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Sausio 19 d. 18 val. – Abi Morgan. MAŽU TIS DINAMITAS. Vienos dalies spektaklis. Rež. Gintaras Varnas. Penktoji salė. Sausio 20 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fan tazija. Režisierius Artūras Areima. Rūtos salė. Sausio 21 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektak lis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 17 val. – Inger Hagerup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vienos dalies komedija. Rež. Danutė Juronytė. Tavernos salė (Kęstučio g. 62). 18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmina Reza. TRYS GYVENI MO VERSIJOS. Vienos dalies tragikomedi ja. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė. 20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Akvilė Melkūnaitė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dviejų dalių spektaklis. Rež. Gytis Ivanauskas. Penktoji salė. Sausio 22 d. 15 val. – Keturakis. AMERIKA PIRTYJE. Trijų dalių komedija. Rež. Valdas Lencevičius. Penktoji salė. 18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmina Reza. TRYS GYVENI MO VERSIJOS. Vienos dalies tragikomedi ja. Rež. Agnius Jankevičius. Penktoji salė. Sausio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dviejų dalių spektaklis pagal Friedricho von Schil lerio „Klastą ir meilę”. Rež. Artūras Areima. Penktoji salė. Galioja sausio 4 d. bilietai. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Sausio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA. Yasmina Reza. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vienos dalies tragikomedija. Reþ. Jonas Vaitkus. Penktoji salė. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Sausio 19 d. 18 val. – Linas Adomaitis. DULKIŲ SPINDESYS. 2 dalių šokio spektak lis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė. Sausio 20 d. 18 val. – Giaochino Rossini. SEVILIJOS KIRPĖJAS. Skirta dainininkės ir režisierės ALDONOS RAGAUSKAITĖS 90mečio JUBILIEJUI. 3 dalių komiška opera. Dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Gintautas Želvys, dailininkė Tatjana Astafje va (Rusija). Sausio 21 d. 18 val. – Francas Leharas. LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Virginija Idzelytė, cho reografas Danilas Salimbaevas (Rusija). Sausio 22 d. 12 val. – Zita Bružaitė. VORO VESTUVĖS. 2 veiksmų operėlė-baletas vai kams. Choreografas Jurijus Smoriginas, di rigentas Virgilijus Visockis, scenografė Iveta Ciparytė, kostiumų dailininkė Ana Lorens. 18 val. – Johannas Straussas. ŠIKŠNOSPAR NIS. 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė.
KAUNO PANTOMIMOS IR 22 d. PLASTIKOS TEATRAS 14 val.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
22 d. 18 val.
Sausio 25 d. 18 val. – Imre Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų opere tė. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkė Marija Ruba vičiūtė, choreografas Agris Danilevičius (Latvija).
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Sausio 19 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVI NĖ „PAS BLEZĄ“. Pasimatymas po dvidešim ties metų. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 20 d. 18 val. – M.Walczakas. PIRMASIS KARTAS. Dviejų dalių spektaklis. Režisierius S.Rubinovas. Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas. Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė. LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams. Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt
Sausio 19 d. 19 val. – Gregory Burke. GAGA RINO GATVĖ. Rež. V.Balsys. Sausio 20 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU, pagal Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas“. Rež. V.Balsys. Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas. 18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų. Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų. Sausio 28 d. 12 val. – UŽBURTOS PILIES PASLAPTIS, rež. O.Žiugžda (mįslinga istorija apie amžinos meilės stebuklą), nuo 6 metų.
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas). Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai. Sausio 29 d. 14 val. – LINKSMOSIOS PAMOKĖLĖS. Klounų žaidimas-spektaklis.
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Sausio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
IDIOTEATRAS Sausio 19 d. 18 val. – Keistuolių teatro inty mi(-ų) vyrų trupė ERELIS.
IDIOTEATRAS
19 d. 18 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
26 d. 18 val.
renginiai J. ir P.VILEIŠIŲ VIDURINĖ MOKYKLA Demokratų g. 36
Sausio 19 d. 13 val. – renginys 1918 M. VA SARIO 16-OSIOS AKTO SIGNATARO, KAUNO M. PIRMOJO BURMISTRO JONO VILEIŠIO SKAITYMAI, SKIRTI 140-OSIOMS GIMIMO METINĖMS. Minėjimo programa 13 val. – parodos, skirtos Vilijampolės var dui paminėti, atidarymas 13.30 val. – J.Vileišio 140-ųjų gimimo me tinių minėjimas. J. ir P.Vileišių vidurinės mo kyklos mokinių pasveikinimas-koncertas. 14.20 val. – Jono Vileišio skaitymai (akto rius Petras Venclovas). 14.20–14.35 val. – dokumentinio filmo iš Jono Vileišio gyvenimo ištrauka. 14.35–14.45 val. – Jono Vileišio skaitymai (aktorius Petras Venclovas). 14.45–14.55 val. – pranešimas „Gyventi ne iš Lietuvos, o gyventi dėl Lietuvos” (mokyt. V.Katkauskienė, A.Ražauskienė). 14.55–15 val. – mokinių asmeninių konsti tucijų skaitymas. 15–15.10 val. – J.Vileišio darbai Lietuvai (12b kl. mok. Marius Mincė). 15.15–15.25 val. – pranešimas „Vileišių gyvenimo pėdsakai Kaune” (12b kl. mok. V.Dementjevaitė). 15.25–15.45 val. – pranešimas. VDU is torijos katedros vedėjas docentas Pranas Janauskas. 15.45–15.50 val. – Raimundas Kaminskas, Kauno Sąjūdžio pirmininkas. „Kodėl Vileišių vardas sugrįžta?” (renginio apibendrinimas).
KAUNO MOKSLEIVIŲ TECHNINĖS KŪRYBOS CENTRAS STUDIJA „KADRAS” A.Mickevičiaus g. 2, tel. 323 506
Sausio 19 d. 16 val. – susitikimas su Nacio nalinės premijos laureat u fotomenininku profesoriumi Romualdu POŽERSKIU. Renginys nemokamas.
KAUNO ARKIVYSKUPIJOS MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6, II a.
Sausio 19 d. 17 val. kardinolo V.Sladke vičiaus memorialinėje svetainėje vyks Vandos Ibianskos knygos „Gyvenimas kaip senas vynas” pristatymas. Knygos „Gyvenimas kaip senas vynas” autorė Vanda Ibianska 12 metų dirbo katalikiško žurnalo šeimai „Artuma” vyriau siąja redaktore, tebedirba šiame leidinyje ir dabar. Knyga sudaryta iš „Artumoje” 1994–2011 m. publikuotų esė (sudarytoja ir redaktorė Regina Pupalaigytė, viršelis ir knygos dizainas – dailininkės Silvijos Kneze kytės). Knygoje panaudotos fotomenininko Romualdo Rakausko nuotraukos.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 8, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Sausio 19 d. 18.30 val. – lietuviškų tradi cinių šokių vakaronė. Dalyvauja folkloro ansamblis „Gadula” (vad. Andrius Mor kūnas). Sausio 21 d. 12 val. – Mato Lietuvniko reči talis. Programoje – Pirmas Š.Suzuki gitaros
„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS
22 d. 12 val.
21
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
kas, kur, kada TV programa
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
19 d. 19 val.
sąsiuvinis. Mokytoja Giedrė Bankietienė. Dalyvauja klasės draugai. 15 val. – Norberto Blandžio rečitalis. Pro gramoje: III Š.Suzuki gitaros knyga. Moky toja Giedrė Bankietienė. Dalyvauja Austėja, Ada, Armantė, Aristidas, Monika, Titas ir kt.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Sausio 19 d. 18 val. – folkloro vakaras DAINUOKIME KARTU. Dalyvauja Nevero nių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia”, vadovė Jolanta Balnytė. Įėjimas nemokamas.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Sausio 20 d. 17 val. – Alio Balbieriaus eilė raščių rinktinės „Skaidrumos” sutiktuvės ir fotografijų parodos „Jono Meko žemė/The Land of Jonas Mekas” atidarymas. Kartu su autoriumi dalyvauja literatūros kritikas, leidėjas dr. Vilius Gužauskis, po etas, vertėjas, fotografas Vladas Braziūnas, dailininkė, rašytoja Ula Šimulynaitė, poetai Viktoras Rudžianskas ir Alfonsas Pakėnas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, poetas, fotografas Julius Keleras, Biržų rajono merė Irena Varzienė. Knygą bus galima įsigyti.
KAUNO VALSTYBINĖ FILHAMONIJA L.Sapiegos g. 5
Sausio 20 d. 18 val. Kauno miesto simfo ninis orkestras sugrįžta į Kauno valstybinės filharmonijos salę ir tęsia koncertų sezoną. Prie dirigento pulto – vienas ryškiausių ir įtakingiausių šalies dirigentų maestro Juo zas Domarkas, solistas – pasaulinio garso violončelininkas Davidas Geringas. Antroje koncertinio sezono pusėje orkest ras planuoja pristatyti daugiau kaip 10 originalių programų, o kolektyvo svečiuose – jaunosios kartos atlikėjai ir patyrusios, pasaulyje žinomos asmenybės.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Saus io 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kaun o miesto kar il ion ier iaus Jul iaus VILNONIO atl iekam i varp ų muz ikos koncert ai.
ARKIVYSKUPIJOS KONFERENCIJŲ SALĖ Papilio g. 5
Sausio 21 d. 10 val. Lietuvos skautija kvie čia į XIII skautų dainų konkursą GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša kalio atminimui. Įėjimas laisvas.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Sausio 22 d. 16 val. – literatūrinė-muzikinė kompozicija, skirta M.K.Čiurlioniui, PRA BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Dalyvaus Violeta Bakutienė ir folkloro ansamblis „Kupolė” iš Kauno. Iki kovo 30 d. veikia tekstilininkės Zinaidos Dargienės paroda SAPNŲ PAGIMDYTI ABORIGENAI.
Kino centras „Cinamon“
1916d.d. 19.15 val. 20 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
28 d. 12 val.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Radastų g. 2, salė
Sausio 24 d. 17 val. – susitikimas su muzikologu, Lietuvos muzikos ir teatro aka demijos dėstytoju Viktoru Gerulaičiu ir jo knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu” pristatymas. Renginį ves Julijus Gricke vičius. Renginio metu bus galima įsigyti autoriaus knygų. Be Viktoro Gerulaičio erudicijos ir minties elegancijos neįsivaizduojami daugelis koncertų, o kelis dešimtmečius jo rengtos ir vestos radijo ir televizijos laidos formavo muzikos mėgėjų pasaulėžiūrą. V.Gerulaičio knygos tekste rasime dokumentikos, sklan džiai papasakotų biografijų fragmentų. Pasakojimus jungia platus istorinis konteks tas, kai tikri ir įdomūs muzikos pasaulio veikėjai – Wagneris, Ravelis, Bachas ir kiti – išnyra prieš mus iš to meto socialinių ir politinių įvykių verpetų. Skaitydami šią knygą tarsi kvėpuojame mu zikos garsais, girdime talentingo rašytojo balsą ir jaučiame nesumeluotos istorijos dvelksmą. Įėjimas laisvas.
kinas CINAMON PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Kitas pasaulis. Pabudimas“ 3D (išankstinis Ežio Viza seansas – 17 Lt!) – tik 19 d. 20 val. „Miegančių drugelių tvirtovė“ – 19 d. 11.10, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Džekas ir Džilė“ – 19 d. 11.15, 13.15, 17, 19, 21 val. „Tamsiausia valanda“ 3D – 19 d. 22.15 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – 19 d. 15.15, 18.20, 21.30 val. „Šerlokas Holmsas 2: šešėlių žaidimas“ – 19 d. 19.25, 21.55 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D (liet. k.) – 19 d. 12, 14, 16, 18 val. „Batuotas katinas Pūkis“ (liet. k.) – 19 d. 11, 13, 15, 17.25 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.45, 15.30 val. „Naujieji metai Niujorke“ – 19 d. 12.45 val.
FORUM CINEMAS
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Vieša paslaptis (k). 13.00 Ypatingas atvejis (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (9) (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „2020-ieji“ (7, 8).
6.20 6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Betmenas“. „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Byla 2012, arba Švęsk, jei gali. Žydrasis žiburėlis 2012 (k). 12.00 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.35 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Nuotykių f. „Kelionė į Žemės centrą“ (JAV, Kanada, 2008 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (7) (N-7). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 Šeštasis pojūtis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Komedija „Kur Fredas?“ (Vokietija, 2006 m.). 22.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.25 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.55 „Sveikatos kodas“. Televitrina. 0.55 Statybų TV (k). 1.25–6.00 „Bamba“.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas. 11.30 Dok. f. „Konsensuso metai“ (2011 m.) (k). 12.15 Kultūra. Dailininkas Valentinas Antanavičius. 12.35 Dainininko Stasio Povilaičio 65-mečiui. Festivalis „Palangos gaida 2003“. Dainuoja Stasys Povilaitis (2) (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Gruzijos kino klasika. Istorinė drama „Chareba ir Gogija“ (Gruzija, 1987 m.) (N-7) (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.15 „Neskubėk gyventi“. 20.05 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 21.40 Vienos šeimos likimas – trijų tautų istorija. 23.00 Pasaulio dokumentika. Įspūdingiausios Azijos šventovės (2). Švytinti Budos žemė. Tailandas (Japonija, 1991–1992 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama. 0.20 Verslas. 0.25 Kultūra. 0.30 Sportas. 0.35 Orai. 0.40 Vakaro autografas.
Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Miegančių drugelių tvirtovė“ (premjera, liet. k.) – 19 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21 val. „Džekas ir Džilė“ (premjera) – 19 d. 11.30, 13.30, 15.45, 18.15, 20.45, 22.45 val. „FORUM CINEMAS“ GIMTADIENIO PREMJE RA. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ – 19 d. 20.15, 22.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ 3D – 19 d. 10.15, 13, 16, 17.30 val. „Batuotas katinas Pūkis“ – 19 d. 11.15, 13.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 19 d. 10.30, 12.30, 14.45, 17 val. „Miegančioji gražuolė“ – 19 d. 19.15, 21.30, 23.50 val. „Tamsiausia valanda“ 3D – 19 d. 15, 18.45, 21.15 val. „Šerlokas Holmsas 2. Šešėlių žaidimas“ – 19 d. 16.15, 19, 21.45, 23.20 val. „Mergina su drakono tatuiruote“ – 19 d. 14, 17.15, 20.30 val. „Tadas Blinda. Pradžia“ – 19 d. 12 val. „Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ (liet. k.) – 19 d. 11.45 val. „Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ – 19 d. 23.35 val.
Kino centras „FORUM CINEMAS“
16d. d. 19 19.15val. val. 11.45
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Lietuvos talentai 2011. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.33 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“ (1) (JAV, 2010 m.).
6.30 7.00 7.25 8.25 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). „Mano laida“. Parodijų šou (k). „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25 „Išlikimas“. 11.20 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15, 18.00 „Kaulai“. 13.10 „Darbštuolis Tedas“. 14.00 „Naša Raša“. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Darbštuolis Tedas“. 20.30 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Komedija „Daug vargo dėl mokslo“ (JAV, 2002 m.). 23.10 Eurolygos šešioliktuko rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Tel Avivo „Maccabi“. Vaizdo įrašas. 0.45 „Futurama“ (N-7).
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 „Volanderis“ (4) (N-7). 22.50 „Vyriški reikalai“. 23.50 „Arti namų“ (N-7).
11.00 Senoji animacija. 11.30 Nomeda. 12.15 Kulinarinis reidas. 12.45 Valgyk ir lieknėk. 13.10 „Žiauri meilė“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.05 Marthos Stewart šou. 17.00 Kulinarinis reidas. 17.30 Valgyk ir lieknėk. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Žiauri meilė“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.30 Nomeda. 21.20 „Moterys meluoja geriau“. 22.20 „Moteris be praeities“.
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55, 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.05 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 13.30 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Reiganas“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 „Reiganas“ (2). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Reiganas“ (1).
9.00 Žinios (k). 9.20 Muz. drama „Muzika, suradusi mus“ (N-7). 11.15 Kovotojas (k). 11.45 Drama „Paryžius“ ( N-7). 13.50 Telelaikraštis. 15.30 Komedija „Kūdikis už 30 000 000“ (N-7). 17.30 Kaunas: teisė būti (k). 18.00 Žinios. 18.20 Dingusios civilizacijos (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Komedija „Kad ir kas benutiktų“ (N-7). 22.55 Žinios (k). 23.15 Komiška drama „Seksas ir mirtis 101“ (N-14).
8.00 Romantinė komedija „Boitono pakrantės našlių klubas“ (JAV, 2005 m.). 9.55 Drama „Vidaus imperija“ (Prancūzija, Lenkija, JAV, 2006 m.). 12.55 Fantastinis f. „Žarijos miestas“ (JAV, 2008 m.). 18.30 Komedija „Sensacija“ (D.Britanija, JAV, 2006 m.). 20.10 Romantinė komedija „Mergina vaikino kelnėse“ (JAV, Kanada, 2006 m.). 22.10 Nuotykių f. „Audros karys“ (Vokietija, JAV, D.Britanija, 2006 m.).
8.45 Televitrina. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 13.30 Automoto. 14.00 Adrenalinas. 14.30 Sportas LT. Atviros Lietuvos jėgos trikovės taurės varžybos. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 17.15 Sportas LT. Tarptautinis dr. P.Eigmino memorialinis sambo turnyras. 18.15 Kelias į Londoną. 18.55 Moterų Eurolyga. Gioro „Uni Seat“–Kauno „VIČI Aistės“. Tiesioginė transliacija. 21.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 21.30 Krepšinio pasaulyje. 22.00 Futbolo dievai. 23.15 Kelias į Londoną.
22
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
menas ir pramogos
Kauno simfoninis orkestras nusilenk Kauno miesto simfoninis orkestras pirmą jį šių metų koncertą pradeda pasauline premjera – kompozitoriaus, buvusio kau niečio, Arvydo Malcio koncertu violonče lei ir orkestrui „In memoriam Mstislavui Rostropovičiui“.
Šalia: koncerte neakivaizdžiai susitiks seni pažįstami – M.Rostropovi
čius (viršuje), A.Malcys (apačioje kairėje) ir D.Geringas.
Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Su orkestru grieš šviesaus atmini mo M.Rostropovičiaus mokinys – violončelininkas Davidas Gerin gas. Koncerte taip pat bus galima išgirsti M.Glinkos operos „Rus lanas ir Liudmila“ uvertiūrą bei J. Brahmso Simfoniją nr. 2 D-Dur. Prie dirigento pulto stos M.Rostro povičiaus bičiulis – maestro Juozas Domarkas. – Pristatykite savo kūrinį, ko dėl ir kaip jis gimė? Kokią vie tą jūsų kūryboje užima inst rumentinio koncerto žanras? – paklausėme A.Malcio. – Mirus M.Rostropovičiui, visi, kurie jį pažinojome, susitikę vis prisimindavome, ką maestro pa darė gero, koks jis buvo, kaip gro jo, dirigavo, bendravo. Taip vieną karštą 2007 m. vasaros dieną, su sitikę pajūryje su Algiu Treikaus ku, prisiminėme mūsų visų myli mą maestro. Mums besišnekučiuojant išsikris talizavo idėja įprasminti maestro atminimą. Kauno simfoninis už sakė Koncertą violončelei ir sim foniniam orkestrui. Šia idėja pasi dalijau su profesoriumi D.Geringu. Jam šis sumanymas patiko, ir 2009 m. parašiau koncertą. Beliko sude rinti visoms pusėms priimtiną da tą kūriniui atlikti. Komponavau garsus tarsi pa minklinės arkos formą. Paban džiau atspindėti kūrinyje maest ro dedikuotų koncertų nuotrupas, emocines būsenas... Pagal formą išėjo tarsi savotiška arka – I daly je suskamba Witoldo Lutosławskio intonacijos, jo koncertui būdinga intervalika, III dalyje – Krzyszto fo Pendereckio ir Alfredo Schnittkes koncertų agogika, dinamika. Nelaikau savęs instrumentinio koncerto žanro specialistu. Su kurti koncertą violončelei, kaip ir kitiems populiariausiems inst rumentams (smuikui, fortepijo nui) yra sunkus uždavinys. XX a. kompozitoriai šiems instrumen tams padovanojo daug puikių kū rinių, kurie išsikovojo pripažinimą garsiausiose pasaulio salėse. Atli kėjai, skatindami rašyti koncertą, tai primena ir pageidauja, kad kū rinys būtų efektingas, virtuozinis ir lyrinis, kad jie galėtų įvairiapusiš kai save išreikšti. Tai mano vienuoliktas koncertas. Esu sukūręs koncertus fortepijonui, altui, du koncertus fleitai, sopra nui saksofonui, tenoro saksofonui, akordeonui, trombonui, klarnetui, dvigubą koncertą smuikui ir altui. – Koks tai kūrinys, ko turėtų ti kėtis klausytojas, kokia kūrinio muzikinė kalba? – Ši partitūra turi savotišką siu žetą su savo monologais, dialo gais, alegorijomis, kulminacijomis, dramatizmu ir lyrizmu. Bandžiau kontempliuoti koncertą iš dau gybės fragmentų, kurie atspindė tų violončelės galimybes, nūdienos kultūrinį sluoksnį, šiandienos ner vą, pulsą, žmonių viltis, svajones ir klystkelius... Stengiausi parašyti kūrinį, kurio klausantis galima būtų įsivaizduoti Menininko odisėją, kurioje muzikos
garsais pateikiami maestro biogra fijos fragmentai. Kūrinyje jaučia mi jam dedikuotų W.Lutosławskio, K.Pendereckio, A.Schnittkes kon certų fragmentai, taip pat privers to palikti tėvynę žmogaus išgyveni mai, kančia, ilgesys... Kūrinys sukurtas tradiciniu kon certo žanro principu, grindžia mas solisto ir orkestro supriešini mu, kuris vystomas tiek akustiniu, faktūriniu, tiek emociniu dramati niu aspektu. Solistas – lyg savotiškas hero jus, kurio muzikinė charakteristi ka pasižymi daugiabriauniškumu ir daugiaplaniškumu, jis yra vi so kūrinio ašis, duodantis muzi kinius ir emocinius impulsus vi sam orkestrui. Kūr in yj e naud oj am as pen kių natų garsaeilis, tarsi maldos refren as, konc ert e suskamb an tis penkis kartus. Penkios natos, penkios ritminės figūros yra sa votiška epigrama iš penkių rai džių: SLAVA – tai maestro vardo sutrumpinimas, kuriuo jį vadin davo draugai. – Esate kaunietis. Kur mokė tės, kokie įspūdžiai iš mokyk los laikų? – Taip, esu kaunietis. Mano pirma sis muzikos mokytojas yra Vilnius Petrauskas. Pirmieji mokyklos pri siminimai iš Juozo Naujalio meno mokyklos. Ji buvo įsikūrusi Kauno arkivyskupijos buvusioje reziden cijoje, tai nuteikdavo kažkaip įpa reigojamai. Egzaminai ir koncer tai vykdavo kolonų salėje, kurioje anksčiau rinkdavosi vyskupai.
Stengiausi parašy ti kūrinį, kurio klau santis galima būtų įsivaizduoti Meni ninko odisėją.
Už tvoros stebėdavau Kunigų se minarijos veiklą, o juk tuo metu mes gyvenome sovietinėje Lietuvo je. Mokyklos langas buvo vienintelė vieta, kur galėdavai kiekvieną die ną ramiausiai žiūrėti į klierikų pul kus su sutanomis, žavėtis paslap tingais ir patraukliais jų ritualais, o to paties architektūrinio ansamblio kitas kiemas buvo užgrobtas – ja me sovietų armijos kareivinės, ry tais po mankštos kareiviai praus davosi lauko duše. Varpinės bokšto smaigalyje vietoj kryžiaus buvo iš kelta žvaigždė. Prieš 45 metus po pamokų eida vome maudytis į Nemuno ir Ne ries santaką. Aplink Kauno pi lies bastėją juosusį griovį, kai jis pavasarį ir rudenį prisipildyda vo vandens, po pamokų grįždami namo, plaukiodavome iš lentga lių sumontuotu plaustu: ne kar tą teko ir skęsti, grįždavau namo su šlapiomis knygomis ir pats iki ausų permirkęs. – Kokia jūsų pažintis su D.Ge ringu? Savo kūriniui atlikti matėte tik šį atlikėją? – D.Geringas palaikė šio kūrinio atsiradimą, todėl natūralu, kad jis, M.Rostropovičiaus buvęs mo
kinys, ir yra kūrinio pirmasis at likėjas. Davidas atliko ir diriga vo ne vieną mano opusą, todėl esu laimingas kad jis surado laiko šiai premjerai. D.Geringo pristatyti nereikia, jis žinomas pasaulyje violončelininkas, dirigentas, pedagogas. Tai garsiau sias šiuo metu Lietuvos instrumen tininkas pasaulyje, nerimstantis, ieškantis menininkas, inspiruojan tis pasaulio kompozitorius vis nau jiems kūriniams. Ir šiais metais, be daugybės diri gavimo ir klasikinių koncertų vio lončelei, maestro paruošė ir pagros tris pasaulines premjeras – Silvia Cosalanti Mailande, Aleksand ro Raskatovo Amsterdame ir ma no Kaune. – Kok ia jūs ų paž int is su M.Rostropovičiumi, ką jis jums reiškia? – Šiais metais sukanka penkeri metai, kai mes netekome maestro. Mano pažintis su garsiuoju mu ziku prasidėjo labai seniai. Pir mą kartą jį išgirdau Kauno filhar monijos salėje gal prieš 40 metų – 1972-aisiais. Jis atliko Antoni no Dvoržáko koncertą violončelei. Rinkau visas jo įrašytas plokšte les, tuo metu „Melodijos“ firmos išleistas SSRS. Man išvažiavus į Vilnių, o maestro pasitraukus į Vakarus, stojo ilga pauzė. Po dau gelio metų, 1993-iaisiais, susitiki mas įvyko Lisabonoje. Ir nuo ta da mes matydavomės kiekvienais metais. Apie jį galėčiau pasakoti be perstojo. Tai menininkas, tu rėjęs begalinę atsakomybę, tikėji mu tiesa, gėriu. Tai žmogus, visa da laikęsis žodžio, kuriam sąvoka „garbė“ nebuvo tuščias žodis ir drauge jis turėjo puikų humoro jausmą, sugebėdavo prajuokinti net kiečiausius niurzglius. M.Rostropovičius turėjo feno menalią atmintį, jei, tarkim, išgir do kieno nors žmonos vardą, tai ir po dešimties metų paklaus ją var du: kaip sekasi? M.Rostropovičius laikomas pačiu reikšmingiausiu pasaulio violonče lininku. Jis yra įrašęs visą repertua rą, sukurtą violončelei. Tai žmogus, mylėjęs Lietuvą ir padėjęs sunkiais istorijos momen tais. Jis, vežiodamas po pasau lį Lietuvos menininkus – Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, Lie tuvos nacionalinį baletą, juos gar sino. Daug koncertų surengta ir su Lietuvos kameriniu, ir su Kauno valstybiniu choru. Kadangi dirbu Lietuvos nacio naliniame simfoniniame orkestre, tai su maestro turėdavome kiek vienais metais koncertų, net ištisų turų po Europą. Man pasisekė kad M.Rostropovičius užsakė man vir tuozinį simfoninį kūrinį „Impetus“ ir atliko jį Ravenos festivalyje Ita lijoje. Jis pageidavo, kad tai būtų greitas, aktyvus, spalvingas chres tomatinis orkestro pažinimas-va dovas po orkestrą ir drauge – kon certinė uvertiūra, ne ilgesnė kaip 11 min. Aišku, aš apsidžiaugiau ir su viskuo sutikau. Išsiskiriant jis pa sakė, kad susitiksime po trijų mė nesių, kad jam bus įdomu pama tyti, kaip man pavyko. Buvo daug streso, nežinojau, nuo ko pradė ti. Džiaugiuosi, kad jam labai pa
23
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
menas ir pramogos
ks M.Rostropovičiaus talentui tiko šis opusas, tai buvo 72-as, jam, kaip dirigentui, dedikuotas kūrinys. Po šio kūrinio premjeros Italijoje 2002 m. maestro pasiū lė visiškai priešingo stiliaus kū rinį – norėjo, kad tai būtų lėtas, paprastas, lyg atsisveikinimo, lyg išeinančio iš šio pasaulio žmogaus įspūdis, pageidavo, kad pabaigoje skambėtų violončelė. Su šiuo kūri niu jis planavo užbaigti koncertą. Taip gimė „Virš mūsų tik dangus“. Deja, šio opuso maestro nespėjo atlikti.
vietoj „Lituanicos“ komplekso, nes atsiranda unikali galimybė įnešti šviežio kraujo į Senamiestį, sutei kiant jam naują trauką ir kokybę. Seku ir konkurso peripetijas: koks gi
– Kaip buvęs kaunietis gali te pažvelgti kitomis akimis į miestą. – Manau, nesu atitrūkęs nuo Kau no problemų, kaip ir daugelis kau niečių nesu abejingas, kaip bus res tauruojama Kauno pilis, tikiu, kad šis miesto simbolis bus atkuria mas su ypatinga pagarba, dėmesiu ir kokybe. Labai svarbu, koks iš kils naujas kvartalas Senamiestyje
bus sukurtas ir pastatytas pamink las Antanui Mackevičiui, ir 1963 m. sukilimui. Manau, paminklui pasi rinkta istorinė vieta ir įpareigoja, ir užkrauna didžiulę atsakomybę. Ta čiau konkurso terminas ir vieninte lis dalyvis – glumina. Džiaugiuosi kauniečių visuomeniniu aktyvumu, kuris prasiveržė diskutuojant apie stiklinį pastato antstatą Laisvės alėjoje.
kryžiažodis
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Gražioji arklininkė“. Net ir tokia garsi rašytoja kaip Nora Roberts, kurios plunksnai priklauso beveik 200 romanų, nedrįstų išsižadėti savo pirmųjų kūrinių. Vienas iš jų – trilogija „Airių svajos“. Pirmojoje trilogijos knygoje – „Gražioji arklininkė“ – susipažinsite su Adelija. Jie nukeliavo tolimą kelią ieškodami savo laimės. Ir surado amžiną meilę. Gražutę Adeliją likimas nubloškia į svajonių šalį Ameriką. Gavusi darbą žirgyne mergina nesitveria džiaugsmu. Tik susitikus su žirgyno savininku kaskart žyra kibirkštys - Adelijai sunku suvaldyti aštrų liežuvėlį, o Treviui Grantui smagu ją erzinti. Vis dažniau jų keliai susibėga, Adelijos širdyje įsižiebia meilė... Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
Penkios natos, pen kios ritminės figūros yra savotiška epig rama iš penkių rai džių: SLAVA.
– Kodėl išvažiavote iš Kauno, ar lengvai pritapote Vilniuje, o gal ketinate sugrįžti? – 1975 m. baigiau Juozo Gruodžio konservatoriją ir įstojau į Lietu vos muzikos akademiją Vilniu je. 1979-aisiais gavęs paskyrimą į Lietuvos nacionalinę filharmoniją, iki šiol ten dirbu. Manau, šiandie niame pasaulyje Vilnius ir Kaunas yra visai šalia. Aš neskirstau atski rai – Vilnius ar Kaunas, man abu miestai yra viena sąvoka – Lietu va. Stengiuosi matyti, kas mus jun gia, o ne kas mus skiria. Be abejo, Vilnius, kaip valstybės sostinė, gy vena daug aktyvesnį visuomeni nį ir kultūrinį gyvenimą nei visi ki ti Lietuvos miestai, tačiau Kaunas šiuo metu yra atradęs savo išskir tinę vietą. – Kokie artimiausi planai? – Šių metų planai – jau įteikiau gaidas Astai Krikščiūnaitei nau jausio opuso – „Jazmino giesmė“
sopranui ir kameriniam orkestrui. Dabar rašau kūrinį, kurį išsiųsiu Jurijui Bašmetui. Pernai Maskvoje skambėjo mano „Vortex“ simfoni niam orkestrui premjera. Tai buvo J.Bašmeto užsakymas jo vadovau jamo „Novaja Rosija“ simfoninio orkestro jubiliejui. Būnant Maskvo je, aptarėme su Jurijumi naujo kū rinio idėją. Atlikti numatoma su ki tu maestro vadovaujamu kolektyvu – garsiuoju „Maskvos solistai“ ka meriniu orkestru. Zemtsovų altų kvarteto iš Ha gos užsakymu sukūriau „Elegiją“, premjera įvyks vasario 1 d. Leipci go šiuolaikinės muzikos festivaly je. Laukia labai įdomus pasiūlymas sukurti muziką baletui, tai irgi šie met bandysiu įgyvendinti. kas: Kauno miesto simfoninio orkestro koncertas. kur: Kauno valst ybinėje filharmonijoje. kada: sausio 20 d. 18 val.
DATOS (sausio 19 d.) 1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Jamesas Wattas. 1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cezanne’as. 1943 m. gimė roko karaliene tituluojama amerikietė Janis Joplin. 1944 m. gimė teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis. 1945 m. gimė lietuvių poetė Alma Karosaitė. 1949 m. gimė anglų dainininkas Robertas Palmeris. 1980 m. Klaipėdoje gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas. 1980 m. gimė Jensonas Buttonas, britų „Formulės-1“ lenktynininkas, lenktyniaujantis „McLaren“ komandoje. 1981 m. gimė prancūzų krepšininkas Florent’as Piétrusas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl to, kaip klostosi jūsų gyvenimas ar dėl santykių su aplinkiniais. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jus erzins tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl emocinės įtampos ir nuovargio bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs viską vertinti paprasčiau, nei yra iš tiesų. Ieškosite ko nors neįprasta, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Tai laikas, kai trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Liūtas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks jūsų šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Tinkama diena išsiruošti pasivaikščioti arba pasportuoti gryname ore. Svarstyklės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jautresnius žmones. Nebūkite storžievis. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas naudingas pokalbis su daugiau patirties turinčiu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstysite praeities įvykius ir jie nušvis kita šviesa. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės, bus sunku susikaupti. Tačiau nepamirškite, kad dėl to galite priimti neracionalius sprendimus, o to šiuo metu sau negalite leisti. Žuvys (02 20–03 20). Norėsis ko nors šilto, minkšto ir švelnaus. Po darbų leiskite sau atsikvėpti kvepiančioje vonioje, pažiūrėti gerą, be ne pernelyg rimtą filmą, paskaityti knygą.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje temperatūra dienomis kils virš nulio, pasnigs, kris šlapdriba. Šiandien dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos. Numatomas sniegas, šlapdriba. Rytoj naktį prognozuojama nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną – iki 2 laipsnių šilumos. Truputį pasnigs.
Šiandien, sausio 19 d.
+2
+3
Telšiai
0
Šiauliai
Klaipėda
–1
Panevėžys
–1
Utena
+2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.29 16.30 8.01 4.55 12.32
19-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 347 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +6 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5
Londonas +8 Madridas +13 Maskva –6 Minskas –2 Niujorkas +2 Oslas –2 Paryžius +10 Pekinas +4
orai kaune šiandien
Praha +3 Ryga +3 Roma +8 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +13 Tokijas +11 Varšuva +2
–1
+1
Vėjas
Vilnius
Marijampolė
+1
Alytus
3–8 m/s
Vardai Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys.
Čilę pažadino drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
0
0
–1
4
0
+1
0
–1
3
–2
0
–2
–1
2
rytoj
poryt
Čilę antradienio rytą supurtė beveik 6 balų Richterio skalės žemės drebėji mas. Drebėjimo epicentras buvo šiau rinėje šalies dalyje esančiame Kokim bo regione, netoli Los Vilos miesto. Stip riausiai drebėjimas buvo juntamas centrinėje Čilės dalyje, taip pat sosti nėje Santjage, esančiame maždaug už 450 km nuo epicentro. Cunamio pavo jus nebuvo paskelbtas. Čilė iki šiol šali na labai stipraus – 8,8 balo – žemės dre bėjimo, įvykusio 2010 m. vasario 27-ąją, padarinius. Tada stichijos aukomis ta po 524 žmonės, daugiau kaip 30 vis dar laikomi dingusiais be žinios. CNN, „Press TV“ inf., „Reuters“ nuotr.
įvairenybės
Odos amato pamoka – sėkla ateičiai Aušra Garnienė
a.garniene@kaunodiena.lt
Vaikų pirštukams ir akims įdo mu viskas – nuo mažų spalvingų odinių gėlyčių, apyrankių ar kny gos skirtukų iki dėtuvių strėlėms ir įmantrių moteriškų rankinių. Amatų ir menų centro „Nauja Si rena“ dirbtuvėse J.Dobkevičiaus vidurinės mokyklos penktokai smalsiai apžiūrinėjo kiekvieną odos gabalėlį, iš jų sukurtus dir binius, bet ilgiausiai užtruko ties įrankiais, kurie skirti odai paversti mielais daiktais. „Visi dabar daug kalba apie kū rybiškumo skatinimą. Juk kūrybiš kumas yra ir ekonomikos variklis, ir būdas išmokti pasitikėti savo jė gomis“, – pastebėjo Amatų ir me nų centro „Nauja Sirena“ vadovė Irena Serapinienė. Ji pakvietė netoliese dirbtuvių esančios mokyklos vaikus į edu kacinį užsiėmimą, per kurį penk tokai galėjo susipažinti su odininko amatu, pamatyti, kaip specialistų rankose gimsta nauja rankinė ar piniginė, išbandyti įvairius įran
kius ir net pasigaminti sau mielą smulkmenėlę iš odos. „Kai paklausėme, kas jiems įdo mu, vaikai choru atsakė – plaktu kai. Plaktukų jie turi ir namuose, o čia išbandys ir tokių įrankių, kokių dar nėra matę“, – šypsojosi dirb tuvėse dirbančios specialistės. „Šiandien jie patys pasidarys ir išsineš skirtuką knygai, apyrankę. Tai vaikams bus tarsi įrodymas, kad žmogus pats gali kažką padaryti. Tokie užsiėmimai galėtų sudomin ti ne vien vaikus, bet ir studentus, Kauną aplankančius turistus“, – įsitikinusi I.Serapinienė, panašias edukacines pamokas Vilniuje ren gianti jau ne vienus metus. Odos meistrų padedami berniu kai ir mergaitės specialiu apara tu mušė skylutes odos juostelėse, derino spalvas ir varstė odinėmis virvelėmis, suko gėlytėmis puoštas apyrankes ir nuoširdžiai džiaugėsi kiekvienu pavykusiu darbeliu. I.Serapinienė pastebi, kad odi ninkų amatas dabar nėra labai po puliarus, tad viliasi, kad tokios edukacinės pamokos pasės sėklą vaikų širdyse.
Ateičiai: I.Serapinienė tikisi, kad tokios edukacinės pamokos vaikams neleis išnykti odininko amatui.
A.Mickevičiaus 17, Kaunas. Mėsinių 9, Vilnius. www.sirena.lt www.Facebook.com/ sirenarankines
Pamoka: vaikai išbandė nematytus įrankius ir žavėjosi maloniomis
smulkmenomis, kurias galima sukurti iš odos.
Smalsūs: penktokus domino visos smulkmenos, susijusios su odinin
ko amatu.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.