TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės sausio 19 d., 2012 m. Nr. 15 (1214) Politinės partijos skaičiuoja, kad Seimo rinkimams bendrai išleis 25–30 mln. litų. Lietuva 4p.
Išmanant rinką, monetų kolekciona vimas yra dešimte riopai saugesnė in vesticija nei akcijos. Tema 8p.
diena.lt
„Wikipedios“ kūrėjai išreiškė protestą prieš JAV valdžios planuojamą inter neto cenzūrą. Pasaulis 12p.
Ligoninėje – politikų desantas
1 Lt
Tikrai pati didžiausia problema nuo pat atėjimo dirbti buvo ir tebelieka paveldo sistema. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas
6p.
Miestas
2p.
Netikėtas „Dalkios“ gerumas „Vilniaus energiją“ valdantis Prancū zijos koncernas „Dalk ia“ pasišovė į biok uro katilinę invest uot i 500 mln. litų. Sost inės meras Artūras Zuokas tik ina, kad už tai invest uo tojai nieko neprašo. Tačiau įtaresn i viln iečiai jau spėlioja, kiek miest ie čiams kainuos toks net ikėtas pran cūzų dosnumas.
užribis Vizitas: parlamentarai apsilankė visuomenės akyse pasitikėjimą praradusioje Vilkpėdės ligoninėje. Simono Švitros nuotr.
Auditas parodė, kad Vilkpėdės ligoninėje vienam slaugytojui tenka triskart daugiau pacientų, nei leidžia normos. Tačiau psichotropiniais vaistais buroniliu „gydomi“ ne visi ligoniai.
Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@diena.lt
Panoro išsklaidyti abejones
Skandalui dėl situacijos Vilkpėdės ligoninėje netylant ir netgi įgau nant pagreitį, Seimo Sveikatos rei kalų komitetas vakar išsirengė į iš važiuojamąjį posėdį. Parlamentarai apsilankė visuomenės akyse pasi tikėjimą praradusioje įstaigoje, kad
įsitikintų, ar jos veikla nepažeidžia pacientų interesų ir gerovės. „Iki šiol Vilkpėdės ligoninė buvo laikoma viena prestižiškiausių, ta čiau negalime nekreipti dėmesio į žiniasklaidoje pasirodžiusią infor maciją. Turime patvirtinti faktus arba išsklaidyti abejones“, – vizito priežastį įvardijo Sveikatos reika lų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
2
7p.
Turto daugiau nebegrobs
2
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
miestas
15p.
Festivalyje „Kitoks teatras vaikams“ – italų improvizacijos.
Ligoninėje – politikų desantas Seimo komiteto nariai 1 iš ligoninės vadovybės norėjo gauti atsakymus į du pa
Nesiseka: „Lietuvos“ kino teatras jau kelerius metus nesulaukia sa
vo pirkėjo. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Dar vienos „Lietuvos“ kino teatro varžytynės Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Šiandien dar kartą bus bandoma parduoti kino teatro „Lietuva“ pa statą bei nuomojamą 40,52 aro žemės sklypą.
Bankrutuojančios įmonės „Ro jaus apartamentai“ varžytynių vykdytojas bendrovės „Admi vita“ administratorius Robertas Dumbliauskas sakė, kad vyksian čio aukciono pradinė kaina sieks apie 9 mln. litų. Kol kas užsiregistravusių į var žytynes asmenų sąrašas tuščias. Registracija vyks šiandien. Re gistracijos kaina – 10 tūkst. litų. „Admivitos“ administratorius R.Dumbliauskas nesiėmė spė lioti, ar pagaliau pavyks parduo ti kino teatrą „Lietuva“ su aplink esančiu sklypu. „Pamatysime ry toj“, – tepasakė pašnekovas. Iki šiol įmonės kreditoriams sunkiai sekėsi surasti kadaise kokybiško kino simboliu buvu sio „Lietuvos“ kino teatro pirkė ją. Praėjusių metų kovo mėnesį pastatą bandyta parduoti beveik už 19 mln. litų, tačiau tuomet į varžytynes neužsiregistravo nė
vienas pirkėjas. Balandžio mė nesį aukcione buvo planuota ki no teatro pastatą parduoti už 13 mln. litų, tačiau pasikartojo tas pats scenarijus – susidomėjusių neatsirado. „Vilniaus diena“ primena, kad kino teatras „Lietuva“ buvo pri vatizuotas 2002 m. Po trejų me tų ši kino Meka uždaryta. Gavus savivaldybės sutikimą, planuota kino teatro pastato vietoje įgy ventinti naują projektą – „Rojaus apartamentus“, tačiau visuome nininkų skundas teismui sustab dė projekto vystymą. Šiuo metu bendrovės „Rojaus apartamen tai“ bankrotą administruoja mi nėta bendrovė „Admivita“. O vi suomenininkai skundą atsiėmė.
9
mln. litų yra pradinė „Lietuvos“ kino teatro kaina.
grindinius klausimus: ar įstaigos pacientai iš tikrųjų „gydomi“ psi chotropiniais vaistais buroniliu ir ar ligoninėje užtenka slaugytojų.
dėjėjai esą tenka prižiūrėti ne ma žiau nei 20 ligonių. Kokybiška slauga tokiomis sąlygomis neįma noma, todėl pacientams atsiranda pragulų.
Slopina vaistais?
„Vilniaus diena“ praėjusių me tų spalį išspausdino straipsnį, ku riame Vilkpėdės ligoninėje slau gytojos padėjėja tuo metu dirbusi vilnietė atskleidė kraupiąją savo darbo pusę. Esą mąstantys, judan tys ir dar įstengiantys ko nors pra šyti pacientai ligoninėje nepagei daujami. „Jei tokių pasitaiko, per kelias dienas jie paverčiami nesąmones kliedinčiomis, dar geriau – nuolat miegančiomis, būtybėmis. Yra tokie labai baisūs psichotropiniai vais tai buronilis – įtariu, kad tai Vilk pėdės ligoninės praktika: kad bū tų ramiau, kad apspangę pacientai miegotų kiaurą parą“, – ligoninės užkulisius atskleidė darbuotoja. Buronilis priklauso antipsicho zinių vaistų grupei. Šiais vaistais gydomos neurozinės būsenos, pa sireiškiančios nerimu, baime, su sijaudinimu ir įtampa. „Tačiau esu pastebėjusi, kad gel tonų šio vaisto tablečių įmetama kone į kiekvieno mano skyriaus paciento menzūrėlę. Man skaudu matyti viskam apatišką ligonį, su kuriuo vos prieš kelias dienas nor maliai bendravau, juokavome. Jis dar galėtų gyventi, tačiau jį slopi na, slopina, slopina vaistais, kol įis netenka proto ir galiausiai mirš ta“, – pasakojo sanitarė. Be to, ji skundėsi milžinišku dar bo krūviu – vienai slaugytojos pa
Zina Ramanauskienė:
Parengiame žmones darbui, bet paskui paaiškėja, kad jie ne sąžiningi, užsiima kažkokiais darbais, bet tik ne slaugymu.
Atliko medikų darbą
„Pagal funkcijas pacientui sugir dyti vaistus arba suleisti medika mentus turi gydytoja. Šiuo atveju tai darė slaugytojos padėjėja. Kokiu būdu prie vaistų prieina slaugyto jos padėjėja, jei pagal nuostatas to negali būti?“ – ligoninės vadovy bės teiravosi A.Matulas. Ligoninės direktorė Zina Rama nauskienė pasiteisino, kad visos bėdos – dėl darbuotojų nekompe tencijos.
Į patikrinimą Vilniaus valstybi nės maisto ir veterinarijos tar nybos inspektoriai nuvyko gavę vartotojo skundą, kad privačia me lopšelyje-darželyje nesilaiko ma bendrosios higienos reikala vimų, vaikai pavalgę viduriuoja. Per patikrinimą, kuriame taip pat dalyvavo ir Vilniaus visuome nės sveikatos centro specialistai, nustatyta, kad neformalaus ugdy mo asociacijos „Abadelė“ įsteig tas lopšelis-darželis įrengtas gy venamojo namo pirmame aukšte. Maistas vaikams ruošiamas vir tuvės-svetainės zonoje, kurioje vaikai ir valgo, ir žaidžia. Tačiau maitinimas vykdomas be patvir
tinto ir su Visuomenės sveikatos centru suderinto valgiaraščio. Vaikų miegamasis įrengtas na mo rūsyje. Jame tebuvo 16 laips nių šilumos. Taip pat nustatyta, kad lopšely je-darželyje nesilaikoma higienos reikalavimų, nėra vaikams skirtų praustuvių. Maisto produktai, skirti vai kams, laikomi netinkamomis są lygomis, neužtikrinamas saugus maisto ruošimas. Per patikrini mą lopšelyje-darželyje buvo pen ki 1–1,5 metų vaikai. Atsižvelgiant į patikrinimo re zultatus ir tai, kad įstaiga veikė neturėdama būtinų veiklai Vals tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Visuomenės svei katos centro leidimų, „Abadelės“ veikla sustabdyta, atsakingam as meniui skirta 500 litų bauda. VD inf.
Nepaisoma darbo krūvių
Viceministrė pasakojo, kad iki praėjusių metų Vilkpėdės ligoninė ministerijai nekėlė nerimo. „Per pastaruosius 4 metus vieninte lis skundas, pasiekęs ministeriją, buvo parašytas 2010 m. Jame ke liama problema dėl sugedusio de guonies tiekimo aparato ir dėl to, kad pacientui reikia prisipirkti hi gienos priemonių. Todėl viešumoje kilęs skandalas dėl ligoninės veik
Ar iš balo
Uždaromas privatus vaikų lopšelis-darželis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė vaikų lopšeliodarželio „Abadelė“, dirbusio be atsakingų institucijų išduotų lei dimų, veiklą.
„Slaugytojų padėjėjais pas mus įsidarbina neprofesionalai, pa vyzdžiui, žmonės, turėję valyto jo specializaciją ar iš Gariūnų, kai naikina kioskus. Mes turime su jais pradėti dirbti, siunčiame į kvalifi kacinius 72 valandų kursus, už ku riuos įstaiga sumoka. Atrodo, pa rengiame žmones darbui, bet po to paaiškėja, kad jie nesąžiningi, už siima kažkokiais darbais, bet tik ne slaugymu“, – apgailestavo Z.Ra manauskienė, bandydama paaiš kinti, kaip slaugytojos padėjėja galėjo savo nuožiūra keisti gydy tojo paskirtą gydymą ir išimti kai kurias tabletes iš menzūrėlių. Be to, direktorė atkreipė dėmesį, kad net medikai negalėtų atskirti iš pakuočių išlukštentų tablečių, ką jau ir kalbėti apie sanitarę: „Nie kas nepasakytų, kur buronilis, o kur vaistas diabetui gydyti ir t. t.“ Įstaigos vadovė neneigė, kad vaistus pacientams sugirdydavo ne gydytojai ar seselės, o slaugytojų padėjėjos, maitinančios ligonius. Išvažiuojamajame komiteto po sėdyje dalyvavusi sveikatos apsau gos viceministrė Nora Ribokienė atkreipė dėmesį, kad pagal nusta tytą tvarką sanitarai neturėtų at likti medikų pareigų.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Prancūzų koncernas „Dalkia“ į Vil nių bando kelti ir antrą koją. Šilu mos ūkį valdanti bendrovė nusitei kusi sostinėje pastatyti pusės mili jardo litų vertės biokuro katilinę.
Romas Adomavi čius: „Dalkia“ ne nori tapti Lietu voje ir Vilniuje ujama bendrove, nori prisidėti prie vilniečių gerovės.
Ištikimas: meras A.Zuokas linkęs toliau bendradarbiauti su Prancū
zijos koncernu „Dalkia“ ir jo valdomos bendrovės „Dalkia Eastern Eu rope“ vadovu Jeanu Sacreste’u. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nusprendė investuoti
Dar ryte socialiniame tinkle apie itin svarbią dieną visam Vilniui užsiminęs sostinės meras Artūras Zuokas paskelbė, kad Prancūzijos koncernas „Dalkia“ mieste už 500 mln. litų ketina pastatyti biokuro katilinę. Meras pareiškė, kad ji galėtų pa gaminti iki 60 proc. visos miestui reikiamos šilumos. Taip, anot jo, šilumos kainą vilniečiams būtų ga lima sumažinti apie 20 proc. Meras kalbėjo, kad sėkmės atve ju projektą būtų galima įgyvendinti per trejus metus, o statybas pradė ti jau šių metų pabaigoje. „Pinigai liks Lietuvoje, nes ūki ninkai augins biokurą. Mes labai to laukėme, bet garsiai apie tai ne kalbėjome. Mes tikimės, kad Vy
3
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Komentaras Antanas Matulas
Seimo Sveikatos reikalų kom iteto pirm in inkas
Į
Simono Švitros nuotr.
ligon inę vykome todėl, kad ži niasklaidoje paviešinta informa cija šok iravo tiek mane, tiek ko miteto narius. Iki tol manyta, kad ligoninėje tvarkomasi gerai. Norėjo me pat virt int i arba paneigt i fakt us ir bandyti įžvelgti sistemines proble mas. Tiesą sakant, esame nustebę, kodėl ši ligoninė buvo puolama, nes pama čiau kur kas geresnę situaciją, nei įsi vaizdavau iki šiol: akivaizdu, kad slau gos sąlygos ligon inėje labai geros, įstaiga švari, tvarkinga. Radome tam tikr ų trūkumų, kai kuriose palatose per daug lovų, bet tai sisteminės pro blemos Vilniaus mieste. Eilės patekti į ligoninę šiandien laukia 56 žmonės. Džiaug iuosi, kad sav ivaldybė, kaip steigėja, pagal iau pradėjo domėt is savo įstaigomis. Rekomenduočiau at kreipti dėmesį ir pradėti tvarkytis su negerovėmis kitose ligoninėse, ypač Antakalnio. Taig i, problemų radome, tačiau ne tok ių didel ių, kaip įvard ijo Viln iaus miesto savivaldybės tarybos narė Rū ta Vanagaitė. Taip neatsak ingai ver tinti visų ligoninės darbuotojų darbą, neįsigilinus į priežastis, galbūt neko rektiška ir neatsakinga. Aišku, slaugy tojams tenka per daug ligonių, tačiau dėl to kalta ne ligoninė. Rekomenduo sime atsakingoms institucijoms tvirti nant krūvius numatyti ir atitinkamus paslaugų įkainius.
kino N.Ribokienė. Jos teigimu, ministerija per auditą išsiaiškino ir kitų, ne tokių reikšmingų, pa žeidimų. Esą jie visiškai nesun kiai ištaisomi ir tiesiogiai nesusiję su pacientų interesais. „Ligoninė turėtų įkurti dietologo etatą, su kurti informavimo apie pacientų sveikatos būklę tvarką, patikslinti darbuotojų pavaldumo ryšius“, – vardijo N.Ribokienė. Gydymo įstaigai patarta regist ruoti „nepageidaujamus įvykius“, atkreiptas dėmesys, kad kvalifika
cijos reikalavimų neatitinka jos vi daus audito vadovas. Z.Ramanauskienė mano, kad jos vadovaujama įstaiga, laikyda masi visų reikalavimų paraidžiui, bankrutuotų. „Pavyzdžiui, reika lavimas palatoje guldyti ne dau giau kaip keturis pacientus mus sužlugdytų. Papildomi slaugyto jų etatai vargiai įmanomi – tam trūksta lėšų“, – sakė direktorė, ta čiau patikino, kad audito atskleis tus trūkumus stengsis kuo geriau ištaisyti.
Tikslas: „Turime patvirtinti faktus arba išsklaidyti abejones“, – sakė Seimo Sveikatos komiteto pirminin
kas A.Matulas.
los mus labai nustebino“, – prisi pažino N.Ribokienė. Tačiau, ministerija pasitiki Vilk pėdės ligoninės vadovybe: ži niasklaidoje pasirodžius neigiamai informacijai, direktorė savo ini ciatyva pravėrė ministerijos duris ir pasiprašė išorinio audito. „Mūsų specialistai įstaigoje ra do vieną didelį neatitikimą – ne silaikoma slaugytojų ir slaugyto jų padėjėjų darbo krūvių, kuriuos reglamentuoja 1998 m. ministro įsakymas. Jame sakoma, kad vie
nas slaugytojas turėtų prižiūrėti 10 ligonių. O šioje gydymo įstai goje dieną slaugytojui tenka 25– 30, naktį – 33–35 pacientai“, – palygino viceministrė. Žada taisytis
Atlikdami auditą specialistai do mėjosi ir vaistų pacientams skyri mu. „Buvo rasta medikamento bu ronilio skyrimo atvejų, bet iš ligos istorijų matyti, kad šis vaistas ne buvo skiriamas visiems be išim ties pacientams – tikrai ne“, – ti
os tas „Dalkios“ ir A.Zuoko gerumas? riausybė ir Seimas tam sudarys sąlygas. „Dalkia“ nenori tapti Lie tuvoje ir Vilniuje ujama bendrove, nori prisidėti prie vilniečių gero vės“, – kalbėjo Vilniaus viceme ras Romas Adomavičius. Vicemeras tvirtino, kad kalbos apie 37 eurų įstatinį bendrovės „Dalkia Eastern Europe“ kapitalą buvo neteisingos. Esą įmonės ka pitalas dabar siekia 110 mln. eurų. Jokių įsipareigojimų?
Dar prieš metus, miestą valdant tuomečiam merui konservatoriui Viliui Navickui, „Dalkia“ siūlėsi investuoti į biokuro katilinę, bet mainais reikalavo pratęsti mies to šilumos tinklų nuomos sutar tį, kuri baigsis 2017 m., iki 2037ųjų. Tačiau, į valdžią grįžus A.Zuo kui, „Dalkia“, regis, pamiršo sa vo sąlygas ir, kaip teigia, rizikuotų ir investuotų be jokių miesto val džios įsipareigojimų. „Dalkia“ pati imasi rizikos ir in vestuoja Vilniuje be jokių garanti jų dėl šilumos ūkio nuomos sutar ties. Mes tokių pažadų nedavėme,
tokios sąlygos nebuvo“, – į „Vil niaus dienos“ žurnalisto klausimą atsakė A.Zuokas. Miesto vadovas taip pat pridū rė, kad miestui katelinė nekainuos nė lito. „Čia nereikės nei savivaldybės, nei ES lėšų, nei kitaip finansiš kai prisidėti. Visa katilinės sta tybai reikalinga suma bus gauta iš investuotojų. Finansinės insti tucijos pradėjo palankiau vertinti alternatyviosios energetikos pro jektus išaugus dujų kainai, atsira do galimybė gauti bankų paramą“, – tvirtino A.Zuokas. Bendrovės „Dalkia Eastern Eu rope“ vadovo Jeano Sacreste’o tei gimu, bendrovė į katilinės statybas žiūri su perspektyva. Esą brangs tant dujoms biokuro panaudoji mas bus vis pelningesnis. „Mums rūpi labai kylančios energijos išteklių kainos. Mū sų pareiga yra būti kūrybingiems, teikiant sprendimus. Pirmas iš sprendimų gali būti kuro įvairini mas. Šiuo metu būtų galima pa statyti 300 megavatų galingumo biokuro katilinę. Dujų kaina tris
kartus didesnė nei biokuro. Gana ilgai Europoje yra tendencijos ska tinti žaliąjį kurą. Tai atitinka Lie tuvos energetikos strategiją. Ma nome, kad per ilgą laiką biokuras tikrai konkuruos su dujomis“, – sakė „Dalkios“ atstovas. Vertina santūriai
Pastaruoju metu premjeras Andrius Kubilius ir A.Zuokas viešo joje erdvėje vienas kitam laidė kal tinimus nesugebant susitvarkyti su šilumos ūkiu. Tačiau meras spaudos konfe rencijoje sakė, kad „Dalkios“ in vesticijos galiausiai priklausys ir nuo Vyriausybės palaikymo. Koncerno atstovas teigė, jog jam itin svarbi ne tik miesto valdžios, bet ir Seimo bei Vyriausybės po zicija. Premjeras A.Kubilius po Vy riausybės pasitarimo žurnalistams trumpai pakomentavo žinią iš sa vivaldybės, nors ir minėjo, kad nė ra dorai susipažinęs su „Dalkios“ ketinimais. Anot jo, ar „Dalkios“ planai realūs ir racionalūs, turėtų pasakyti ekspertai.
Studija dūla stalčiuje Prieš dvejus metus valdant V.Na vickui buvo ketinama skelbti apie 700 mln. litų vertės investicijų kon kursą ir rasti investuotoją, kuris ši lumos gamyboje gamtines dujas pakeistų biokuru. Savivaldybė tąsyk skelbė ieškan ti konsultantų įmonės, kad ji atlik tų studiją ir įvertintų, kokiomis są lygomis būtų galima pritraukti in vestuotoją. Sutartį už maždaug 100 tūkst. litų buvo ketinama pasirašyti su advo katų kontora „Bernotas & Dominas Glimstedt“. Tačiau A.Zuokas apie atliktą studiją dienraščiui sakė nieko negirdėjęs. „Mes ir be jokių sutarčių sugebė jome pritraukti pusę milijardo li tų. Net nežinau, apie kokią studiją kalbate“, – tepasakė meras ir ironi zavo, kad įvairiausių studijų ir ana lizių tiek Vyriausybėje, tiek savival dybėje pilni stalčiai.
Teismas buvo maloningas Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas dėl sovietų agresijos neigi mo išteisino Socialistinio liaudies fronto vadovą Algirdą Paleckį.
„Kaltinimai nepasitvirtino“, – pa skelbė teismas. Jis konstatavo, kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agresiją ir aukas, o tik iš sakė savo nuomonę. Teismas padarė išvadą, kad kal bėdamas radijo laidoje A.Paleckis neminėjo okupacijos. Be to, iš saki nio „O kas buvo Sausio 13-ąją prie, reiškias, prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ ma tyti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki galo susidaręs tokios nuomonės, o „ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus, gali nepasitvirtinti“. „Kadangi A.Paleckis minėtu klausimu išreiškė ne savo asme ninę, o jo teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę, negali ma daryti išvados, kad tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą ir jų artimuosius“, – ra šoma teismo nuosprendyje. Tai pirmasis nuosprendis Lie tuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos nei gimo. „(Buvusio Sovietų Sąjungos pre zidento Michailo, – red. past.) Gor bačiovo atsakomybė yra pati di džiausia šitoje visoje tragedijoje. Ne mano, o žodžio laisvės Lietuvoje pergalė. Antra, laimėtas tiktai mūšis, bet ne karas, nes prokurorai, ko gero, skųs. Trečia, aš sakiau, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus. Procesas vyksta, yra duomenys apie šūvius iš viršaus, apie medžioklines kul kas, apie liudytojus. Aš niekad ne sakiau kategoriškai. Aš džiaugiuosi, kad teismas tai įvertino. Prokuratū ra, ko gero, skųs, ginsimės toliau, jei ji tai darys“, – paskelbus nuospren dį žurnalistams sakė A.Paleckis. Per 20 dienų šalys nuosprendį gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Prokuroras Egidijus Šleinius žurnalistams sakė, kad svarstys, ar skųsti nuosprendį. Prokuratūra neįtakingos parti jos politikui siūlė skirti lygtinę vie nų metų laisvės atėmimo bausmę ir vykdymą atidėti dvejiems metams. Gausiai į teismą susirinkę A.Pa leckio šalininkai išteisinamąjį nuo sprendį sutiko plojimais. A.Paleckis baudžiamojon atsa komybėn patrauktas, kai 2010 m. žiniasklaidai pareiškė, kad 1991 m. sausio 13-ąją „saviškiai šaudė į sa vus“. Kaltinamojo advokatas prašė išteisinti jo klientą, nes jis esą išsa kė tik savo nuomonę. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų ka riuomenei ir specialiesiems dali niams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir tele vizijos pastatą žuvo 14, nukentė jo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pul ti Aukščiausiosios Tarybos-Atku riamojo Seimo, kuri 1990 m. kovo 11 d. paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. BNS, VD inf.
4
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
lietuva Svarbu ne raidė, bet dvasia
Universitetams siūlo rinktis
Reikės gelbėti Kuršių neriją
Priėmusi teisėjų priesaikas, Lie tuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė trečiadienį paragino teisėjus vadovautis ne tik įsta tymo raide, bet ir jo dvasia. „Tei sėjo darbas trunka 24 valandas per dieną, septynias dienas per savaitę. Jūs turite tapti teisingu mo pavyzdžiu kiekvienam žmo gui“, – sakė Prezidentė.
Seimo Švietimo, mokslo ir kul tūros komitetas, vakar ap svarstęs Mokslo ir studijų įsta tymo projektą, pasiūlė priimti kompromisinę nuostatą – leis ti patiems šalyje veikiantiems universitetams pasirinkti, kokiu dažnumu pagal studijų rezulta tus rotuoti už mokslą mokan čius ir nemokančius studentus.
Aplinkosaugininkai teigia jau planuojantys, kaip pavasarį, pa sibaigus žiemos audrų sezonui, reikės tvarkyti audrų paplau tą Kuršių nerijos apsauginį ko pagūbrį. Kuršių nerijos pajūris ir apsauginis kopagūbris atlaikė praėjusių metų lapkričio audras, o šią žiemą jau nukentėjo septy nių kilometrų kopų ruožas.
Atgavo pusę pinigų Iš bankrutuojančiame banke „Sno ras“ laikytų beveik 32 mln. litų svei katos priežiūros įstaigos atgavo 18 mln. litų, likusi nedraudžiamoji su ma – 14 mln. litų.
Tokią informaciją trečiadienį Sei mo Sveikatos reikalų komitete (SRK) pateikė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. „Atėmus draudžiamąją sumą, kurią bankas jau atidavė, neapdrausta suma yra 14 mln., Jūrininkų ligoninės indėlių suma – 7,5 mln. litų. Yra septynios įstaigos, kurių suma didesnė už milijoną, o pen kių įstaigų suma – iki milijono“, – sakė viceministrė. Žiniasklaidoje pasirodžius in formacijai apie didžiules sveikatos priežiūros įstaigų sutaupytas su mas, Sveikatos apsaugos ministe rija (SAM) nusprendė patikrinti jų finansus. Komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Rai mondas Šukys pabrėžė, kad įstai gos sutaupyti pinigai savaime ne reiškia kokių nors pažeidimų, priešingai, tai gali būti ir geros įstaigos vadybos rodiklis. „Aiškinsimės, ar nebuvo savi tikslio uždarbiavimo iš palūka nų, kas nėra gydymo įstaigos pa skirtis, bet mes negalime skatinti iki paskutinio cento išleisti atlygi nimams ar kitiems dalykams, ži nodami, kad ekonominė situaci ja nepagerėjo ir sukauptų lėšų gali reikėti veiklai palaikyti. Vienas da lykas, negali būti nepagrįstai dide lių sukauptų lėšų, bet turime aiš kiai apibrėžti metodiką, kokios laisvos lėšos yra būtinos ir skatin tinos, jei nėra skolų ir suteikiamas nustatytas paslaugų skaičius“, – sakė ministras. Pasak jo, yra sudaryta darbo gru pė ir bus atlikti auditai visose mi nisterijai pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose, įvertinant, ko kios laisvos lėšos yra, kokie tų lėšų šaltiniai, kaip jos panaudojamos. BNS inf.
Didžiosios parti jos spėja, kad būsi mai Seimo rinkimų kampanijai iš viso bus išleista apie 25– 30 mln. litų. Daugu mą šių lėšų sudarys šiemet gerokai pa didintos valstybės biudžeto dotacijos.
Išlaidos: didžiausios partijos Seimą ketina šturmuoti su rinkimams skirtais 4–5 mln. litų. Mažesnės ten
kinsis ir dukart kuklesnėmis sumomis.
Vytauto Petriko nuotr.
Rinkimams prireiks milijonų Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Iš biudžeto gavo daugiau
Kai pernai rudenį Seime svarsty tos Prezidentės Dalios Grybaus kaitės pasiūlytos Partijų finansa vimo įstatymo pataisos, politikai ir rinkimų organizatoriai minėjo, kad parlamento rinkimų metais visoms partijoms reikia kelių de šimčių milijonų litų tiek agitacijai, tiek paprasčiausiai pragyventi. Vyriausiosios rinkimų komisi jos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas užsiminė manąs, kad 2012-aisiais partijoms gali pri reikti iki trijų dešimčių milijonų litų. Per pastaruosius Seimo rin kimus 2008 m. visos partijos iš leido panašią sumą. Iki šiol didžiąją dalį lėšų par tijoms sunešdavo verslininkai ir įmonės. Tačiau nuo Naujųjų metų šis lėšų šaltinis buvo uždraustas. Todėl Seime svarstant Preziden tės pasiūlymą uždrausti verslui fi nansuoti partijas politikai pareika lavo, kad būtų rastos alternatyvos, kurios leistų partijoms išgyventi, vykdyti pakankamą Seimo rinki mų kampaniją. Įstatymas dėl draudimo juridi niams asmenims aukoti partijoms Seime priimtas tik po to, kai po litikai buvo įtikinti, kad 2012 m. biudžete bus gerokai padidintos dotacijos partijoms. Vietoj anks čiau planuotų 5,5 mln. litų numa toma keturiskart didesnė suma – 20 mln. litų. Prognozuoja atsargiai
Partiniai politikai kol kas vengia tiksliai prognozuoti, kiek kainuos
Seimo rinkimų kampanija. Tačiau preliminarūs skaičiavimai rodo, kad tam greičiausiai prireiks vi sos biudžeto dotacijos ir dar dau giau lėšų. Lietuvos socialdemokratų parti jos (LSDP) pirmininko pavaduoto jas Juozas Olekas sakė dar nežinąs, kiek gali kainuoti Seimo rinkimų kampanija centriniam partijos rinkimų štabui. „Skaičiavimai ir planavimas dar vyksta. Bet iš pa tirties būtų galima spėti, kad rei kės apie 4–5 mln. litų“, – užsimi nė politikas. Tėv yn ės sąj ungos-Liet uvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabe vyrauja nuomonė, kad partijai per rinkimų kampa niją irgi reikės išsiversti su maž daug 4–5 mln. litų. Tiesa, tiek vertinamos tik centralizuotos iš laidos rinkimų kampanijai. Apy gardose konservatorių kandidatai gali išleisti dar bent kelis šimtus tūkstančių litų. Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čapli kas minėjo, kad šiai partijai gali pakakti 3 mln. litų. „Galbūt suma bus kiek didesnė, bet tikrai ne sieksime penkių ar daugiau mili jonų“, – sakė jis. Panašias sumas minėjo ir kitų didžiųjų partijų – Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Li beralų sąjūdžio – atstovai. Mažesnės partijos tikisi, kad rinkimų kampanijai užteks nuo 0,5 iki 2 mln. litų. Daugiausia gaus konservatoriai
Liūto dalis partijų išlaidų rinki mams bus padengta iš 20 mln. li tų siekiančios biudžeto dotaci jos. TS-LKD šiemet iš iždo turėtų
gauti 5 mln. litų, socialdemokratai – 3,5 mln. litų, Tvarkos ir teisin gumo partija – 2,5 mln. litų. LiCS pernai rudenį susijungė su Tautos prisikėlimo partija, to dėl perėmė ir šios partijos dota ciją iš biudžeto. Bendrai liberal centristai šiemet gaus 3 mln. litų išmoką iš iždo.
Juozas Olekas:
Iš patirties būtų gali ma spėti, kad reikės apie 4–5 mln. litų.
Darbo partijai teks 2,1 mln. li tų, iš jų 700 tūkst. litų yra Naujo sios sąjungos dotacijos dalis, kurią ši partija atsinešė, kai pernai pri sijungė. Liberalų sąjūdis iš biudžeto šie met gaus 1,3 mln. litų, Lenkų rin kimų akcija ir valstiečiai liau dininkai – kiek daugiau kaip po milijoną litų. Dotacijos bus paskirstytos du kart per metus. Pirmieji 10 mln. litų partijas pasieks šį kovą ar ba landį, kai oficiali politinė rinki mų kampanija bus tik prasidėjusi. Antra dotacijos pusė turėtų bū ti paskirstyta liepą arba rugpjūtį, per patį kampanijos įkarštį. Aukų prisirinko pernai
Visos likusios partijos dotacijų iš biudžeto negaus ir turės tenkintis jau turimomis lėšomis arba pini gais, kuriuos pavyks iš fizinių asme nų surinkti per politinę kampaniją. Dabar galiojantis įstatymas nu
mato, kad kasmet visi deklaruo jantys savo pajamas gyventojai turi teisę 1 proc. pajamų mokesčio skir ti pasirinktoms partijoms. Finan sų ministerija skaičiuoja, kad jau šį pavasarį taip gali būti paskirs tyti keli milijonai litų. Jie irgi grei čiausiai bus panaudoti partijoms rengiantis Seimo rinkimams. Be to, partijos gali gyventi iš sa vo surenkamų narystės mokesčių. Politinės kampanijos dalyviams, tarp kurių yra ir partijos, gyven tojai turės galimybę skirti iki 20 tūkst. litų. Tačiau politikai neti ki, kad šios papildomos galimy bės atneš daug pinigų. Artėjančiuose Seimo rinkimuo se partijos naudosis ir paskutiniais praėjusių metų mėnesiais sukaup tais „finansiniais lašiniais“, tai yra į metų pabaigą gerokai pagausėju siomis juridinių asmenų aukomis. Vien per paskutinį ketvirtį partijos iš verslo susirinko apie 3,5 mln. litų. Dairosi viešųjų ryšių specialistų
Besirengdamos Seimo rinkimams partijos jau pradėjo aktyviai brai žyti kampanijos planus. Tam sam domos viešųjų ryšių bendrovės. LSDP bendradarbiauja su Stra teginių komunikacijų centru, ku riam vadovauja Dalia KutraitėGiedraitienė. TS-LKD dar dairosi konsultan tų, tačiau tikina, kad nemenką dalį su kampanija susijusių darbų atliks pati, nes jau turi užtektinai patirties šioje srityje. Liberalų są jūdis svarsto galimybę konsultan te rinktis žiniasklaidos planavimo agentūrą „Media House“, nors dėl tokio pasirinkimo šimtu procentų dar nėra apsisprendęs.
5
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+1,01 %
–0,18 %
25,8 proc.
sumažėjo „airBaltic“ keleivių pernai Lietuvos oro uostuose.
–0,33 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Siūloma registruoti skolininkus
€
Teisingumo ministerija siūlo sukurti vals tybės skolininkų registrą, kuris kainuotų apie 27 mln. litų. Šiuo metu valstybei ten ka brangiai mokėti už antstolių paslau gas net ir tuo atveju, kai skolininko skola yra menka. Valstybė antstoliams papras tai moka dalį būtinųjų vykdymo išlaidų. Sukūrus naują išieškojimo sistemą į ant stolius būtų galima kreiptis tik tuomet, kai skolininkas yra finansiškai pajėgus.
Baltarusijos rublis 10000 3,2191 DB svaras sterlingų 1 4,1458 JAV doleris 1 2,6976 Kanados doleris 1 2,6594 Latvijos latas 1 4,9325 Lenkijos zlotas 10 7,9581 Norvegijos krona 10 4,4931 Rusijos rublis 100 8,5533 Šveicarijos frankas 1 2,8533
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,0776 % –0,3222 % –0,3178 % –0,4567 % –0,0891 % +0,9360 % –0,3128 % –0,4296 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,61
2,39
„Kvistija“
4,62
4,55
2,37
„Vakoil“
4,68
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,44 dol. už 1 brl. 111,57 dol. už 1 brl.
Verslininkai planuoja šturmuoti Vokietiją Kasmet augant Lietuvos verslo poreikiui žengti į eksporto rinkas, svarbiausiu tiltu į jas tampa tarptautinės verslo paro dos, vykstančios vienoje pagrindinių Lie tuvos prekybos partnerių – Vokietijoje. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Ne sudalyvauti, o dalyvauti
„Yra du įmonių dalyvavimo paro dose kraštutinumai. Pirmas skamba taip: „buvau parodoje, pailsėjau, iš mokau žaisti dar vieną kompiuterinį žaidimą, iš pradžių lankytojai šio to klausinėjo, bet paskui viskas pra ėjo sklandžiai, galiu daug ką papa sakoti“. Kiti verslininkai po parodų gali pasakyti tik tiek: „buvau paro doje, labai daug kontaktų, dabar tu riu daug darbo, vėliau papasakosiu daugiau“. Jeigu nėra laiko pasako ti, vadinasi, dalyvavimas parodoje pasiteisino“, – vakar per seminarą „Pasiruošimas tarptautinėms pa rodoms“ pabrėžė VšĮ „Versli Lietu va“ Eksporto departamento vadovas Egidijus Suslavičius. Verslininkai vis labiau suvo kia, kad vien sudalyvauti parodo je neužtenka, o joje užmegzti kon taktai tiesiogiai lemia verslo sėkmę eksporto rinkose. Tai rodo kasmet augantis verslo siekis pasinaudo ti didesne dalyvavimo parodose ir misijose parama. Dvigubai daugiau paramos
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, šiemet parodoms ir misijoms bus skirta dvigubai daugiau paramos nei pernai. 2011 m. 4,1 mln. litų pa rama pasinaudojo 422 verslininkai, o šiemet planuojama, kad 8,5 mln.
litų parama pasinaudos 950 vers lininkų. Numatyta, kad verslinin kai iš Lietuvos sudalyvaus 61 už sienio parodoje ir vyks į 14 misijų. Pernai dalyvauta 47 parodose ir 4 misijose. „Didiname paramą ir stengiamės aprėpti daugiau įmonių, atsi žvelgdami į virš mūsų pagrindinių partnerių šalių besikaupiančius debesis – norime užbėgti įvykiams už akių. Mes padedame įmonėms atlikti namų darbus ir atsakingai pasiruošti dalyvauti parodose“, – sakė Ingrida Šulčienė, VšĮ „Versli Lietuva“ ryšių su visuomene koor dinatorė. Įmonės, norinčios dalyvau ti parodose, paramos taip pat ga li prašyti Ūkio ministerijoje pa gal priemonę „Naujos galimybės“. Planuojama, kad šiemet įmonėms bus išmokėta 13,3 mln. litų. Eksporto rinkų ieško Vokietijoje
Pastaraisiais metais auga mūsų šalies įmonių susidomėjimas tarptauti nių parodų įvairove, gausa ir kokybe Vokietijoje. „Vokietijoje vykstančios tarptautinės parodos mūsų įmo nėms dažnai tampa pirmuoju žings niu ne tik į šios šalies, bet ir į kitas rinkas“, – teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvi joje, Lietuvoje biuro vadovo pava duotoja Audronė Ercienė. Ji pridūrė, kad, Vokietijoje at liktos tarptautinių parodų dalyvių
Artimiausios parodos Vokietijoje Data Sausio 25 d. Sausio 29 d. Sausio 29 d.
Miestas Hamburgas Kelnas Kelnas
Sausio 29 d. Vasar io 1 d. Vasar io 5 d.
Miunchenas Niurnbergas Kelnas
Vasar io 8 d. Kovo 6 d.
Hamburgas Kelnas
Kovo 9 d.
Hamburgas
Balandž io 23 d.
Hanover is
Paroda Specializuota gamybos technikos paroda Tarptautinė saldumynų paroda Tarptautinė saldumynų pramonės tiekėjų paroda Sporto reikmenų ir aprangos paroda Tarptautinė žaislų paroda Tarptautinė specializuota žirgų sporto paroda Tarptautinė turizmo paroda Pasaulinė informacinių technolog ijų, telekomunikacijos, prog raminės įrangos ir paslaugų paroda Tarptautinė specializuota viešbučių, gastronomijos, viešojo maitinimo, kepyklų ir konditerijos paroda Pasaulinė pramonės, automatizacijos ir inovatyvių technolog ijų paroda Šaltinis: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai
Patarimas: pardavimo proceso konsultantės N.Romanovskajos teigimu, jeigu parodoje dalyvaujama tiks
lingai ir tinkamai pasiruošus, investicijos turi atsipirkti per tris mėnesius.
apklausos duomenimis, ieškant klientų kitų šalių rinkose, tokios parodos padeda plėtoti sėkmin gą rinkodarą ir tuo nusileidžia tik įmonės interneto svetainei. Pasak sertifikuotos „Solution Selling“ pardavimo proceso kon sultantės Neringos Romanovska jos, dėl to labai svarbu iš gausybės užsienio parodų pasirinkti sau tin kamą ir pasiruošimą jai statyti ant trijų kertinių kriterijų. „Pirmiausia reikia apsibrėžti, kiek parodoje tikimasi sulauk ti partnerių paklausimų, kiek par duoti. Blogas tikslas yra tiesiog sudalyvauti. Taip pat neteisin gai manoma, kad dalyvavimas pa rodoje kada nors atsipirks. Reikia atminti, kad gera paroda atsiperka per tris mėnesius“, – pabrėžė eks pertė N.Romanovskaja. Pasak jos, jeigu paroda per tiek laiko neat sipirko, tai ženklas, kad kas nors
buvo padaryta blogai. Arba tiesiog dalyvauta ne toje parodoje. Svarbu turėti „kablį“
Kitas kertinis kriterijus, į kurį rei kia atkreipti dėmesį besiruošiant dalyvauti verslo parodoje, – tai la bai aiškiai apibrėžtas biudžetas. Pasak N.Romanovskajos, nere tai klystama, nes neaišku, kokią žinią ir kokį produktą įmonės nori parodose pristatyti. „Labai svarbu išgryninti žinią, kuri bus perduo dama parodos lankytojams. Jokiu būdu parodoje negalima pristaty ti įmonės, nes parodose pristatomi ne uabai, o prekės ir paslaugos, ku rias jie parduoda“, – kalbėjo ji. Rekomenduojama, į parodą vyk ti su „vienu kabliu“, ant kurio kib tų ir mažos, ir didelės žuvys. „Tas kablys gali būti tų dienų naujie na, išskirtinis produktas, išskir tinis eksponatas, išskirtinė prekė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Tai gali būti specialiai parodai pa gaminti eksponatai, kurie ateityje galbūt niekada net nebus gamina mi, tačiau parodoje padės parduoti kitus produktus“, – patarė N.Ro manovskaja. Ji verslininkams siūlo suprasti, kad paroda – tai vieta, kurioje rei kia dirbti, nes kitaip net geriausia prekė gali būti nepastebėta.
950
verslininkų iš Lietuvos šiemet planuoja prisistatyti užsienio parodose.
6
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
nuomonės
Valdovų rūmuose daugiau šviesos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Gimdoma politikavimo komisija Stasys Gudavičius
Š
iand ien Seime lauk ia mūšis dėl to, ar reik ia sud ar yt i laik inąją ko misiją, kuri tirtų „Snoro“ bankroto apl inkybes. Valdančioji koal icija neslepia ne nor int i tok ios kom isijos ir siek sianti, kad jai sudaryti nepakaktų balsų Seime. Koalicija šįkart vilia si susitelkti ir laimėti, prisiminda ma antradienį įvykusį nutarimo dėl laik inosios kom isijos suda rymo pateik imą, po kurio tok ios kom isijos iniciator iai laimėjo tik vieno balso persvara.
Seimo laikinosios tyri mo komisijos atsiradi mas neabejotinai taptų politiniu veiksmu, ku ris destabilizuotų situa ciją jautriame bankų sektoriuje. Opozicija – atvirkščiai, siekia, kad komisija atsirastų ir artėjant Sei mo rink imams dar pak utentų padus dabart in iams valdant ie siems. Iš anksto sunku nuspėti, kuri pu sė šiandien laimės. Tačiau jau da bar gal ima klausti, ar tikrai komi sija, jeig u tok ia atsirastų, nebus panaudota tik pol it in iuose žai dimuose. Opoz ic ija, inic ijuojant i laik ino sios komisijos sudarymą, siūlo ją įpareigoti atsak yti į 13 klausimų. Permetus juos akimis tampa aki vaizdu, kad į absoliučią daugumą tų klausimų jau atsak yta anks čiau. Arba gana išsamius atsaky mus pateikė šį antradienį Seime visą valandą kalbėjęs Liet uvos banko valdybos pirmininkas Vi tas Vasil iauskas. Tark im, tyr imo kom is ij ai už duodamas klausimas, ar Liet u vos banko vykdoma komercinių bankų priež iūra yra tinkama ir veiksminga. Nevisiškai aišku, ką naujo čia galėtų pasakyti komisi ja, nes kasmet Seimas, išklausęs Liet uvos banko valdytojo ata skaitą, pat s pateik ia vert in imą, kaip ši institucija vykdo savo tie siog inę priedermę priž iūrėt i ko mercin ius bank us. Parlamenta rai tai galės padaryt i ir ateinantį
pavasarį, kai V.Vasil iauskas vėl atsiskaitys Seime, šįkart – ir apie „Snoro“ priež iūrą. Būtina pabrėžti, kad pasitikėjimą V.Vasiliausko veikla pareiškė ir jo kandidatūrą Seimui pernai patei kusi Prez identė Dal ia Grybaus kaitė. Ar parlamento laik inoji ty rimo kom isija, jeig u būtų suda ryta, kvestionuotų valstybės va dovės poziciją? Liet uvos centr in io banko vado vas jau atsakė ir į klausimus, kada buvo pradėtos der ybos su „Sno ro“ laik inuoju administratoriumi Simonu Freakley, kada su juo pa sirašyta sutart is, kada jis atvyko Liet uvon. Visos šios apl ink ybės jau žinomos. V.Vasiliauskas išsamiai argumen tavo ir S.Freakley bei jo pasam dytų kons ult antų atlyg in imą. Laikinasis administratorius rado kel ių mil ijardų vertės suslapsty to „Snoro“ turto. O jam už surastą tokią gigantišką sumą atiteko ma žiau kaip penkios šimtosios pro cento atlyg is. Ar tai daug? Juolab kad atlyg is mokėtas ne iš biudže to, bet iš paties „Snoro“ lėšų. Jau žinomas ir realus „Snoro“ banko turto trūkumas – beveik 4 mlrd. litų, nors daugiau kaip pusė jo jau atrasta ir yra nemenkų vil čių jį vis dėlto atgauti. Tačiau Sei mo komisijai norima užduoti ir šį klausimą. Gal šiek tiek klaustukų lieka dėl to, ar, kaip formuluojama klausi muose laik inajai kom isijai, „ne buvo piktnaudž iav imo atvejų, kai Seimo, Vyr iausybės, Liet u vos banko valdybos nar iai ir jų artimieji, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėti mi, iš anksto pasiėmė indėl ius iš banko „Snoras“ prieš jo veiklos sustabdymą“. Tačiau jau žinoma, kad tokių atvejų arba nepasitaikė išvis, arba galėjo būti vos vienas kitas. Įtart inus atvejus gal ima išsiaiš kint i darb o tvark a, tam vis iš kai nebūtina sudaryt i Seimo lai kinųjų tyrimo komisijų. „Snoro“ atvejį dabar tiria teisėsau ga. O vykdomoji valdžia – Vyriau sybė ir Liet uvos bankas – ieško būdų, kaip efektyviau ir greičiau atgauti visą „susprogusiam“ ban kui prik lausantį turtą, kaip efek tyviau ir greičiau jį realizuoti, sie kiant atsiskaityti su didž iąja dali mi kreditorių. Tad bet koks pol it in is kišimasis į šį procesą tik trukdytų pasiek ti užsibrėžt us tikslus. Seimo lai kinosios tyr imo kom isijos atsi rad imas neabejot inai taptų po lit in iu veiksmu, kur is destabil i zuotų situaciją jautr iame bankų sektoriuje.
K
ultūros ministras Arūnas Gelūnas tikina, kad Val dovų rūmų statybos toliau vyks skaidriau ir raciona liau. Valstybės kontrolė metų pabai goje planuoja įvertinti 2012 m. dar bus Valdovų rūmuose. Planuojamą auditą su valstybės kontroliere Gied re Švediene vakar aptaręs kultūros ministras A.Gelūnas sakė, kad ran gos darbai dabar vykdomi skaidriau nei anksčiau. Pasak kultūros ministro, su G.Šve diene jis detaliai aptarė Valdovų rūmų projektą. Šiemet darbams rūmuose numatoma skirti 18 mln. litų, o daliai jų pabaigti iki 2013 m. vidurio, pla nuojama, reikės per 29 mln. litų. „Valdovų rūmai bus audituojami metų pabaigoje. Gana detaliai ap tarėme šį projektą, nes jis labai daug visuomenės ir žiniasklaidos priemo nių dėmesio nusipelnęs. Sutikome, kad tai tikrai didelis iššūkis, bet šian dien reikalai krypsta visai neblogai ir gana racionaliai. Tikrai padaugėjo skaidrumo ir galbūt tas objektas turi tam tikrą ateitį atitinkant viešąjį in teresą, vykdant įstatymus pateikti vi suomenei tuos atsakymus, kurių ji nai seniai laukia“, – po susitikimo su G.Švediene sakė kultūros ministras. Jo teigimu, 2011 m. pabaigoje Val dovų rūmuose atnaujinus darbus rangovai jų atliko tik už nedidelę da lį suplanuotų lėšų. „Pernai dešimtį mėnesių viskas buvo įstrigę ir tik ru denį prasidėjo veikla, iš 16 mln. vos per 2 mln. panaudota. Iš tikrųjų au dituoti šitą gabaliuką kaip ir netiks linga“, – teigė ministras.
13
mln. litų
šįmet bus skiriama Valdovų rūmų statyboms.
Sparta: planuojama, kad Valdovų rūmų statybos ir
įrengimo darbai turėtų būti baigti kitų metų pavasarį.
Valstybės kontrolė, užpernai atli kusi Valdovų rūmų atkūrimo veiklos auditą, konstatavo, kad atstatymas vykdomas nerezultatyviai, darbai ne baigti iki numatyto laiko, lėšos nau dotos neefektyviai. Auditoriai nu statė, kad rūmų statybos per maždaug dešimt metų pabrango nuo 114 mln. litų iki daugiau kaip 367 mln. litų. Panevėžio statybos trestas pernai lapkričio pabaigoje pasirašė sutartį su Vilniaus pilių direkcija ir įsiparei gojo iki 2013 m. gegužės atlikti bai giamuosius darbus vienoje Valdovų rūmų dalyje už 29,262 mln. litų. To kia data numatyta dėl to, kad antrą 2013 m. pusmetį Lietuva pirminin kaus ES ir Valdovų rūmuose planuo jami svarbūs su tuo susiję renginiai. Susitikime su valstybės kontrolie re A.Gelūnas teigia taip pat aptaręs
Gedimino Bartuškos nuotr.
būtinus pokyčius paveldo apsau gos sistemoje. „Tikrai pati didžiau sia problema nuo pat atėjimo dirb ti buvo ir tebelieka paveldo sistema. Paveldo funkcijų auditas buvo vyk domas ir 2011-aisiais ir turbūt jis per sikels į 2012-uosius. Kai kurie klau simai vis dar neatsakyti – sakysime, santykis tarp miesto ir periferijos, tarp valstybės ir savivaldybių paveldo kontrolės daug kur išlieka problemi nis. Teisės aktų suderinamumas, sau gomų teritorijų iššūkiai, saugomose teritorijose esančio kultūros paveldo situacija – jeigu bendromis jėgomis ministerija ir Valstybės kontrolė ga lėtų rasti aiškesnes gaires, prieiti prie išvadų, kurios padarytų šitą sistemą efektyvesnę, tai visuomenė labai daug laimėtų“, – dėstė A.Gelūnas. BNS, VD inf.
Vyrai pernai skundėsi dažniau
L
ygių galimybių kontrolie riaus tarnyba (LGKT) pernai nagrinėjo 170 diskriminaci jos atvejų: buvo pateikti 157 skundai ir 13 tyrimų atlikta savo ini ciatyva. Tarnyba pranešė, kad vyrai pernai aktyviau gynė savo teises ir pateikė 51 proc. skundų, moterys – 49 proc. Per visus LGKT gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų su laukta 2000, 2009 ir 2011 m. Kaip ir kasmet, 2011 m. daugiau sia skundų gauta dėl lyties diskrimi nacijos – 42. Dėl amžiaus gauti 36, socialinės padėties – 29, tautybės – 16, negalios – 11, kalbos – 7, seksua linės orientacijos – 4, religijos ir įsi tikinimų – 2 skundai. Pernai padaugėjo skundų dėl lyties (2010 m. buvo 40), amžiaus (buvo 25), negalios (buvo 22), seksualinės orien
tacijos (buvo 3). Sumažėjo dėl socia linės padėties (buvo 30), tautybės (bu vo 21). Dėl religijos ir įsitikinimų pernai ir užpernai gauta vienodai skundų – po 2. Daugiausia skundų pernai dėl galimų pažeidimų buvo pateikta dar bo santykių srityje (54). Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 38 kartus, dėl prekių ir paslaugų – 32 kartus. Mažiausiai skųstasi dėl švieti mo įstaigų veiklos – 11 kartų. Kaip pastebi tarnyba, pernai pa daugėjo diskriminuojančių dar bo skelbimų internete. Skelbimuose dažniausiai buvo teikiama pirme nybė tam tikro amžiaus ar lyties va lytojams, vairuotojams, vadybinin kams, administratoriams, apsaugos darbuotojams. Praėjusiais metais 53 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 20 proc. – iš Kauno
regionų. Mažiau skundų sulaukta iš Klaipėdos (7 proc.), Šiaulių (7 proc.), Panevėžio (6 proc.). Iš Marijampolės gauta 4 proc., Telšių – 2 proc., Ute nos – 1 proc. visų skundų. Nė vieno skundo negauta iš Tauragės ir Aly taus regionų. Kaip pranešė tarnyba, 14 proc. at vejų nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nebuvo LGKT kompetencija. Tokiais atvejais be siskundžiantiems asmenims nuro dyta kompetentinga institucija – dažniausiai policija, prokuratūra, teismas, „Sodra“, Socialinės apsau gos ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Sei mo kontrolierių įstaiga, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, varto tojų teisių organizacijos. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
užribis Sėdės 10 metų
Operacija Salotės ežere
Įspūdinga avarija
Tragiškos avarijos Fabijoniš kėse kaltininkui Ramūnui Balkūnui teismas skyrė 10 metų nelaisvės. Teismas at sižvelgė į pavojingumą ir į su keltus padarinius, nes R.Bal kūno, kurio organizme ras ta metamfetamino pėdsa kų, veiksmai buvo pagrindinė avarijos priežastis.
Ugniagesiai gelbėtojai trečia dienio rytą išgelbėjo Salotės ežere įlūžusį vyrą. Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie įlūžus ledui skęstantį vy rą gavo 8.41 val. Atvykę ug niagesiai vyrą ištraukė ir per davė medikams. Gelbėtojai įspėja, kad pirmasis ledas – labai pavojingas.
Vilniuje moters vairuojamas automobilis taranavo „Le xus“ ir palindo po juo. Be to, automobilis „Audi“ nuver tė pėsčiųjų perėjos ženklą ir kliudė apšvietimo stulpą. Nu kentėjo maždaug 30 metų vairuotoja. Ji išvežta į ligoni nę. Pirminiais duomenimis, pavojus jos gyvybei negresia.
Teisme prireikė ir medikų Tadas Širvinskas t.sirvinskas@diena.lt
Trečiadienį Kauno miesto apy linkės teismas Kauno mero pa vaduotoją Kęstutį Kriščiūną ir „Automobilių stovėjimo aikšte lių“ direktorių Algimantą Puido ką leido suimti mėnesiui.
Darbeliai: sukčiavimu stambiu mastu ir sukčiavimu apgaulės būdu siekiant užvaldyti didelės vertės turtą
įtariami vyrai vakar buvo atvesdinti į teismą.
Broniaus Jablonsko nuotr.
Įžūlumui nebuvo ribų Antradienio vakarą sostinės apylinkėse suimti keturi asme nys kaltinami įžūliu bei cinišku elgesiu su nukentėjusiaisiais. Policija taip pat tiria, ar sulaikyta grupuotė nesusijusi su ke liais įtartinais mirties atvejais. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Rinkosi pagal vertę
Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato viršininkas Kęs tutis Lančinskas vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad šie vyrai galėjo prisidėti prie trijų asmenų mirties. „Yra keletas įtartinų mirčių, su sijusių su šiais asmenimis. Pavyz džiui, žmogus sušalo žiemą miške, paskui giminaičiai jo turto nerado, ar nuo alkoholio miręs pilietis, ku rio turtas taip pat buvo dingęs“, – pasakojo policijos komisariato va das. Įtariama, kad šie asmenys išvi liodavo Vilniuje ir sostinės apylin kėse esančius žemės sklypus bei butus. Vėliau nekilnojamasis turtas bū davo perrašomas kitiems asme nims ar parduodamas. „Jie orientavosi į turto vertę ir dydį, o ne į savininkų amžių“, – komentavo sostinės policijos va dovas. Veikė įvairiais būdais
31–33 metų vyrai įtariami sukčia vimu stambiu mastu ir sukčiavi mu apgaulės būdu siekiant užval dyti didelės vertės turtą. Kiek lėšų nelegaliai pasisavino įtariamieji, kol kas neskelbiama.
„Šiuo metu kaip tik vyksta turto areštas ir turto paieška tarp gimi naičių. Tik vėliau galėsime kalbė ti apie sumas, bet jos bus įspūdin gos“, – kalbėjo K.Lančinskas. Pasak jo, turtas įtariamiesiems buvo perleidžiamas įvairias bū dais: pasirašant vekselius, dova nojimo sutartis ir kt.
Kęstutis Lančinskas:
Tik vėliau galėsime kalbėti apie sumas, bet jos bus įspūdin gos. „Vienas iš būdų, kaip šie as menys priviliodavo gyventojų, – skelbimai. Žmonės, pasirašę do kum ent us, nes uprasd avo, kad pasirašė įgaliojimą“, – kalbėjo K.Lančinskas. Policija ragina gyventojus, tu rinčius nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės dokumentai nesutvar kyti, nepasitikėti skelbimais, ku riuose žadama padėti sutvarkyti dokumentus ar turtą parduoti. Tyrimą pradėjo seniai
Tyrimas dėl galimo sukčiavimo stambiu mastu pradėtas dar prieš porą metų.
„Tuo metu turėjome vieną tyri mą, kai buvo užvaldytas svetimas butas, priklausęs pagyvenusiam sostinės gyventojui. Pradėjome šį faktą tyrinėti kaip reiškinį. Buvo nustatyti tam tikri dėsningumai, po kurių išaiškėjo ši grupuotė“, – pasakojo policijos komisariato vir šininkas. Trečiadienį prieš pietus į teismą atvesdinti du įtariamieji. Ry šardą Tripuckį teismas leido suimti trims mėnesiams, o Ričardą Nevė rą – 15 parų. Pastarasis įtariamasis buvo Tvarkos ir teisingumo partijos narys. Rugsėjį jis išstojo iš partijos. 14 val. į teismą atvesdintas trečias įtariamasis Albertas Tunkevičius. Jis suimtas trims mėnesiams. Toks pat suėmimo terminas skirtas ir ketvirtam įtariamajam A.G. Įspūdinga operacija
Vėlų antradienio vakarą pasirodę pirmieji pranešimai apie sulaikytą grupuotę sukėlė nemenką šurmulį. Policijos pareigūnai prasitarė, kad sulaikyti vyrai įtariami nusikalti mais, kurie „baisesni už organi zuotą nusikalstamumą“. Įspūdinga buvo ir pati polici jos operacija. Pareigūnai Nemen činės plente stabdė automobilius lyg vykdydami eilinį patikrinimą. Sustojus įtariamųjų automobiliui, iš miško iššoko būrys policininkų. Operacija vyko ir pačiame Vil niuje.
Tačiau teismas netenkino proku rorų prašymo ir „Kauno komuna linio ir butų ūkio“ vadovui Tomui Pilviniui skyrė švelnesnę kardo mąją priemonę, nesusijusią su laisvės apribojimu. Išvedamas iš teismo K.Kriščiūnas šypsojosi ir sakė, kad jaučiasi puikiai ir vis kas yra absurdas. „Man sakė, kad aš nepritariu politinei veiklai“, – ištarė K.Kriščiūnas. Panašiai replikavo ir piktnau džiavimu tarnyba įtariamas „Au tomobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius. „Visiška nesąmo nė“, – išvedamas iš teismo tepa sakė A.Puidokas. Prokuratūra prašė visus įtaria muosius suimti trims mėnesiams. 8.30 val. į miesto apylinkės teis mą pirmasis atvestas T.Pilvinis, vėliau atvesdintas ir A.Puidokas. Apie 9.30 val. į teismą buvo iš kviesta greitoji medicinos pagalba. Į teismo rūmus vedamas A.Puido kas atrodė kitaip, nei buvo įprasta jį matyti. Po pusvalandžio iš teis mo išėję medikai patvirtino, kad jų pagalbos prireikė abiem įtaria miesiems. Gydytojų duomenimis, ir A.Puidokui, ir T.Pilviniui buvo pakilęs kraujospūdis. Detaliau įta riamųjų sveikatos būklės medikai nekomentavo. Prieš 11 val. į teismą buvo at vestas vicemeras K.Kriščiūnas. Jis įžengė pro paradines teismo rūmų duris. Žemesnio rango val dininkai ar eiliniai įtariamieji pa prastai būna vedami pro duris iš kiemo pusės. Ten yra specialus įėjimas į suėmimo sankcijų salę, skirtas įtariamiesiems ir juos ly dintiems pareigūnams. Susidaro įspūdis, kad korupci ja įtariamus asmenis lydintys pa reigūnai kartais stengiasi juos ap saugoti nuo nepatogios situacijos viešumoje. Vicemero visuomeninei pa dėjėjai Zitai Zalagėnaitei skirta kardomoji priemonė – pasižadė jimas neišvykti. Visiems pateik ti įtarimai pagal Baudžiamojo ko dekso 228 straipsnį (skirtingas jo dalis, priklausančias nuo pažei dėjų vaidmens) – piktnaudžiavi mas tarnyba. Kauno vicemerą, jo visuomeni nę padėjėją Z.Zalagėnaitę ir Kauno
miesto savivaldybei priklausančių įmonės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorių A.Puidoką bei „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ direktorių T.Pilvinį Specialiųjų ty rimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė pirmadienio popietę. Z.Zalagėnaitė užvakar buvo pa leista į laisvę. 42 metų K.Kriščiūnui savival dybėje buvo pavesta rūpintis eko logijos plėtra ir investicijomis, miesto ūkiu, savivaldybės turto ir statybų priežiūra, urbanistika ir architektūra, verslo skatinimu.
Viskas yra absur das. Man sakė, kad aš nepritariu politi nei veiklai.
Nuo praėjusių metų „Kau no komunaliniam ir butų ūkiui“ vadovaujantis T.Pilvinis savi valdybėje vadinamas K.Kriščiū no žmogumi. „Kauno komunali niam ir butų ūkiui“ be konkurso buvo perduotas socialinio būs to administravimas, ketinta per duoti ir daugiau funkcijų. T.Pilvi nis pats dalyvaudavo sprendžiant esminius Kauno daugiabučių ad ministravimo klausimus. Mėnesiui suimtas A.Puidokas „Automobilių stovėjimo aikšte lėms“ vadovauja daugybę metų. Ne kartą Kauno valdžios atstovai deklaravo tuoj pajudinsią bend rovės vadovo kėdę. „Automobi lių stovėjimo aikšteles“ vis krėtė auditoriai ir įvairūs kontrolieriai, tačiau miesto valdžia keitėsi, o A.Puidokas liko.
8
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
tema
Investuoti į tai, kas neįkainojama Nors už monetas aukcionuose mokami milžiniški pinigai, žymus pinigų kolekcininkas Stasys Žukauskas sako, kad šios veiklos mėgėjų klausti apie jų kolekcijų vertę nevalia. Esą kolekcijos neįkainojamos ir yra veikiau gyvenimo būdas nei saugios investicijos. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Vis dėlto S.Žukauskas pripažįsta, kad investuoti į monetų kolekcio navimą, o ne į ką nors kita gali būti dešimteriopai patikimiau. – Esate žymus numizmatas, papasakokite, kaip pradėjote tuo domėtis? – Kolekcionuoti pradėjau dar jau nystėje. Jau prieš 20 metų buvau sukaupęs nemažą kolekciją, ją su darė įvairūs mano senelių, prose nelių daiktai, rasti sodyboje, kitaip tariant, iš skrynių. Jie bylojo apie nesenus tarpukario Lietuvos laikus. Vėliau susiformavo konkretesnė kolekcionavimo kryptis lituanistine tematika, o didžiausią dėmesį sky riau pirmiesiems lietuviškiems pi nigams, – lydiniams. Taip pat Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetoms. Tiesa, iš pradžių kolekcionavau kaip mėgėjas – apskritai Sovietų Sąjungoje kitaip būti ir negalėjo. Tais laikais domėjimasis istorija buvo iš dalies uždraustas – ji buvo slepiama, iškraipoma. Todėl norin tis susidaryti tikrąjį praeities vaiz dą rizikuodavo patekti į tam tikrų tarnybų sąrašus ar turėti nemalo numų. Ir vis dėlto sovietiniais lai kais kolekcionavimas buvo masinis reiškinys, o profesionalūs kolekci ninkai netgi maskuodavosi, pa vyzdžiui, neva dirbdavo bibliote koje. – Šiais laikais kolekcionuoti jau niekas nedraudžia. Ar dėl to kolekcininkų skaičius išau go, o pati veikla įgavo kitokį at spalvį? – Anksčiau kolekcionuojant bu vo svarbu turėti žinių, suprasti, ko ieškai, turėti savo kolekcijos temą. Ieškomų daiktų buvo galima rasti atsitiktinai, pas senelius. Kai pasikeitė santvarka, kolek cionavimas įgavo komercinę, ne vien istorinę išraišką. Susidarė griežtos rinkos formos, atsirado tam tikrų kriterijų. Dabar kolek cionuoti gali visi, jeigu tik leidžia išgalės. Tačiau masinis kolekcio navimas išnyko – žmonės rinkti ir investuoti į kolekcijas ėmė kryp tingai. Be privačių kolekcijų, susi formavo korporatyvinės, valstybės organizacijų kolekcijos.
– Minėjote, kad ilgainiui susi formavo rinkos kriterijai. Gal galėtumėte nurodyti pagrindi nius veiksnius, lemiančius mo netų vertę? – Pagrindinis monetos vertės kri terijus yra jos retumas. Tačiau, no rint gerai žinoti monetos tiražą, tad ir vertę, reikia perskaityti bent ke letą specializuotų knygų. Juk vienų monetų iškaldavo milijonus, o kitos būdavo vos kelių šimtų tiražo, nes buvo teikiamos kaip apdovanojimai ir tik karalių ar kunigaikščių dva riškiams, kitų valstybių atstovams. Buitinėje apyvartoje jos necirku liuodavo, tad suprantama, kad to kių monetų vertė gerokai didesnė. – Senos monetos paprastai asocijuojasi su didele verte. Ar iš tiesų monetos amžius lemia jos kainą? – Monetos senumas turi įtakos, bet jos retumas yra svarbesnis. Todėl dabar, kai visoje Europoje, netgi kai mynėje Latvijoje, po kaimus siautėja žmonės su metalo detektoriais, mo netų vertė gali pasikeisti. Kai kolekci ninkų nedaug, ir sauja darže atrastų monetų užpildo rinką, todėl jų kaina kartais krenta ir aštuonis kartus. – Kokią reikšmę monetų vertei turi jų būklė? – Galutinei kainai tai labai svarbu. Tarkime, nutrinta Jogailos moneta su dvigubu kryžiumi skyde kainuo ja maždaug 100 JAV dolerių, o to kia pati idealios būklės moneta ver ta net keliomis dešimtimis daugiau. Todėl kolekcininkai sudėvėtas mo netas į kolekcijas ima tik tuo atve ju, jei jos labai retos. – Kalbama, kad monetos yra patikimesnė investicija nei, pa vyzdžiui, akcijos. Tačiau sakė te, kad monetų vertė gali kristi dėl vienos saujos radybų... – Taip, išlieka rizika, kad vieną die ną viskas ims ir pasikeis. Kita ver tus, jeigu žinome, kad kalykloje bu vo nukaldintas tam tikras skaičius konkrečių monetų, pavyzdžiui, mo netos buvo skirtos tik dvariškiams, tuomet rizikos nėra. Juk jų tiražas tikrai nebus didelis. Visai kas kita, kai tam tikrų monetų buvo nukal dinama tūkstančiai. Taip pat priklauso nuo to, apie kurio laikotarpio akcijas kalbame. Pavyzdžiui, iki 2008 m. akcijos bu vo puiki investicija. Aš ir pats esu gana profesionaliai žaidęs su akcijomis, tačiau gy
venimas privertė padaryti išvadas, kad tai yra pavojinga veikla. Inves ticijos į monetas yra dešimtį kartų saugesnės. Apskritai bet koks ko lekcionavimas yra patikimesnis, nes vertė taip staigiai nešokinėja. – Taigi investuoti, turint gerų informacijos šaltinių apie ko lekcionuojamų monetų tira žus ir kitas ypatybes, yra gana saugu? – Manau, kad profesionalus mo netų supirkimas arba investavi mas šioje srityje visuomet atsiper ka. Jeigu mano atmintis nemeluoja, per 30 metų monetų kaina išaugo dešimtis, o kartais ir šimtus kartų. Be to, dabar, kai įsigalėjęs interne tas, o informacija ir aukcionų kai nos prieinamos bet kam, kryptingai kolekcionuoti gerokai lengviau. Tačiau smulkiam investavimui ši veikla netinka. Apie investavimą galima kalbėti tik tuomet, kai tai daro stambūs žaidėjai: advokatų kontoros, stiprios firmos ar ban kai, kurie kaupia ištisas kolekcijas. Tiesa, Lietuvoje, kitaip nei Lenkijo je, Vokietijoje, JAV ar kitur, tai kol kas vyksta vangiai. – Kokios galėtų būti to priežastys? – Lietuvoje apskritai sunku įžiūrėti kolekcionavimo dėsningumus, nes mūsų šalis maža, o savo akiratyje kolekcininkų žinau tiek, kad galė čiau juos suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Be to, pas mus paly ginti mažai turtingų žmonių. – Papasakokite, kaip jūsų mini mas internetas ir žinomos kainos aukcionuose gali sudaryti palan kesnes sąlygas kolekcionuoti. – Rinkos kainoms suvokti dabar su teiktos absoliučiai visos galimybės. Anksčiau, sovietiniais laikais, retas kuris galėdavo prieiti prie kokio nors vokiško ar amerikietiško informaci jos šaltinio, todėl jausdavo prana šumą ir prieš kitus profesionalius kolekcininkus, ir prieš kokį nors kai mo vaikėzą, radusį brangią monetą. Dabar, kai žmonės moka naudotis paieškos priemonėmis, nupirkti mo netą pusdykiai yra sunkoka. – Tačiau kaip monetos au tentiškumą ir galiausiai ver tę pamatuoti paprastam žmo gui, norinčiam parduoti galbūt brangią monetą? – Tam turime knygų. Pavyzdžiui, mūsų lietuviškos numizmatikos patriarchas Dominykas Kaubrys
Aukcio nuose monetų kolekci ninkai pa kloja mil žiniškus pinigus ne tik už rea lią daikto vertę, bet ir prestižą bei emo- cijas.
Azartas: pinigų kolekcininkas S.Žukauskas nuo jaunystės
perkopęs 50 metų.
su profesoriumi Stasiu Sajausku yra išleidę puikų monetų katalogą ir net kainininką. Taip pat esama vie no žymiausių šių dienų numizmatų teoretikų Eugenijaus Ivanausko ka talogų ir kainininkų. Nustatydamas monetų vertę jis analizuoja ir auk cionus, ir buitinę rinką, todėl kai nos pateikiamos gana objektyviai. O norint išvengti falsifikatų rei kia tam tikros ekspertizės ir patir ties. Juk pinigų klastojimas yra ne naujiena – tai daryta visais laikais. Konkuruojančių šalių valdovai netgi specialiai kaldindavo kitų šalių monetų klastotes ir platindavo jas konkurentų teritorijose. Pavyzdžiui, Rumunijos Sučiavos regione kaldi no įvairius šilingus ir juos platino LDK teritorijoje.
Aštuonis kartus gali kristi monetų vertė, netyčia jų radus saują senos sodybos darže.
– Pakalbėkime apie monetų įsi gijimo būdus. Kaip jos patenka jums į rankas? – Dabar monetų galima papras čiausiai nusipirkti – keliaujant, besidomint pasauliniais aukcio nais, įvairiomis mugėmis, kong resais, suvažiavimais, konferenci joms. Aišku, jų galima surasti ir čia, Lietuvoje, – įvairiose vietose, kar tais ir netikėčiausiose. Šioje srity je ypač svarbūs aukcionai – jie yra pasaulinės reikšmės įvykiai. Žino ma, kalbu tik apie geriausius auk cionus, kurių pasaulyje vyksta gal dešimt. Nekalbu apie internetinius aukcionus, pavyzdžiui, „eBay“, ku rie yra tik masių pabendravimas.
– Prasiplėtusios galimybės, ypač internetinėje erdvėje, tur būt neišvengiamai pakeitė ir monetų vertę? – Taip. Pavyzdžiui, prieš 30 me tų LDK moneta obolas buvo be ga lo retas nominalas. Anksčiau ji kainuodavo tūkstančius sunkiai uždirbamų, nuvertėjusių rublių. Dabar internete ją galima nusipirk ti už keletą šimtų dolerių. Įsivaiz duokite – svajonės išsipildymas už keletą šimtų dolerių. Štai taip pa sikeitė keliai, kuriais monetos atke liauja į rinką. – Atrodo, puikiai suprantate kolekcijų kaip investicijų reikš mę. O jums pačiam monetų ko lekcionavimas yra gyvenimo būdas ar investicija? – Ne, jok iu būdu ne invest ic ija. Tačiau šio aspekto išbraukti ne gali, nes ši veikla kainuoja. Kad ir koks aistr ingas kol ekc in inkas būtum, vis tiek turi apskaičiuo ti išlaidas ir formuodamas kolek ciją kryptingai sudėlioti savo no rus. Juk negali kolekcionuoti taip lengvai, kaip kadaise tai daryda vo, pavyzdžiui, Oginskiai ar kiti didikai. Jie samdydavo savo ko lekcijų tvarkytojus ir taip tarna vo valstybei bei tenkino savo už gaidas, rodė savo pirmenybę prieš kit us. Kit aip tar iant, mokėj o už prestižą. – Vis dėlto brangi kolekcija gerbiama ir šiandien. Tad ar ir šiais laikais mokama už neap čiuopiamus dalykus – ne tik monetas? – Taip, ir dabar aukcionuose žmo nės moka ne tik už realią daik to vertę, bet ir už prestižą, emoci jas, apskritai sumoka visuomenei, kad iš jos įsigijo ir kurį laiką val dys tam tikrą istorinį numizmatinį
9
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
tema
Kolekcininkas – ne savižudis Lina Mrazauskaitė Šalyje vis dažniau pasirodo įvai rių kolekcinių proginių monetų. Taip pat sparčiai plečiasi ir kolek cininkų gretos. Nors savo kolekci jas pradėti nuo tokių monetų ga na paprasta, bet jas renkantys žmonės negali spjauti į rinkos tai sykles. Nulemia tiražas
s išsvajotą bandomąją 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu įsigijo tik Simono Švitros nuotr.
objektą. Jie aukciono organizato riams taip pat sumoka 15–20 proc. įsigyto objekto vertės, o tai milži niški pinigai. – Ar esate skaičiavęs, kiek verta jūsų sukaupta kolekcija? – Niekada kolekcininkas nepasakys, kokia yra jo kolekcijos vertė. Mums ji neįkainojama, kol yra mūsų. – Kokią brangiausią monetą esate matęs? – Praėjusiais metais aukcione Ber lyne mano akyse už maždaug 420 tūkst. eurų (apie 1450 tūkst. litų) bu vo parduotas Kinijos doleris, nors jis net ne auksinis, o sidabrinis. Aišku, kinai pirko korporacijos ar valstybės lėšomis, nes kainą kėlė milžiniškais žingsniais ir daug neabejodami.
pasaulį, pavyzdžiui, dalį lietuviškų piniginių lydinių į šalį grąžinau net iš JAV. – Ar žinant, kad visko surink ti neįmanoma, nenusvyra ran kos? O gal kaip tik kyla sveikas azartas? – Kiekvienas kolekcininkas kryp tį pasirenka pagal galimybes. Jeigu neapžioja kelių valdovų, jis pasi renka vieną ir gilinasi tik į vieną te mą. Arba gali pasirinkti vieną no minalą, pavyzdžiui, Lenkijoje yra puikus kolekcininkas, kuris renka tik trečiokus – grašių monetas. Tai susiaurina jo kolekciją ir kolekci ninką padaro išskirtinį savo srity je, nes jis yra susikoncentravęs, tad toje srityje pranašesnis už kitus.
– Tikriausiai vertė nustatoma ne vien pinigais. Kokia mone ta jums yra vertingiausia emo ciškai? – Emociškai brangi moneta man asocijuojasi su ankstyvuoju kolek cionavimo periodu. Buvo laikas, kai kiekvienas vaikas ar jaunuolis norėjo turėti 2 litų bandomąją mo netą su Antano Smetonos atvaizdu. Aš ją įsigijau jau perkopęs 50 metų – štai kaip ilgai teko eiti prie sva jonės. Ji buvo reta, todėl ir sunkiai įsigyjama. Dabar į monetas žiūriu šaltakraujiškiau, nes žinau, kad visko surinkti paprasčiausiai ne įmanoma.
– Ar, vadovaujantis jūsų filoso fija, suradęs vertingą monetą žmogus turėtų saugoti ją atei čiai, kai vertė galbūt pakils, ar vis dėlto perduoti profesiona liems kolekcininkams? – Nemėgstu pseudokolekcininkų. Suprantu, jei žmogui moneta yra emociškai brangus dalykas, jis saugo ją kaip relikviją ar amu letą. Tačiau esama ir tokių žmo nių, kurie įsigyja penkias mone tas, vargiai supranta tikrąją jų vertę, tačiau rimtam kolekcinin kui neparduoda – tiesiog dėl tuš čio kaprizo ar garbės. Manau, kad tai neteisinga profesionalių kolek cionierių atžvilgiu.
– Taigi kolekcininkas niekada nepasakys turintis viską? – Ne, tai yra pažinimo ir atradimų procesas. Nė vienas kolekcinin kas negali pasakyti, kad turi viską, nebent jis kvailys. Prieš pradedant kolekcionuoti reikia suprasti, kad visko turėti paprasčiausiai negali. Juk monetos pasklidusios po visą
– Galbūt tai yra vertės kėlimas? – Žinoma, bet taip ji keliama dirb tinai. Lietuvoje iš senosios kartos dar yra tokių, kurie už monetą ga li užsiprašyti daugiau nei dvigubai jos aukciono vertės. Ir tik dėl to, kad kolekcininkui jos reikia. Tokiu atve ju aš monetos neperku iš principo. Tokia tad psichologinė dvikova.
„Kolekcininkas turi vieną savybę – jis nėra savižudis. Jis nenori iš leisti pinigų žinodamas, kad jų nesusigrąžins“, – sakė Lietuvos banko Pinigų muziejaus vedė jas Vidmantas Laurinavičius ir kolekcinių proginių monetų pa klausą siejo su tiražu. Anot jo, esant dideliam monetų tiražui kolekcininkas negali būti tikras, kad, kartą nusprendęs sa vo pomėgio atsisakyti ir monetas parduoti, nepatirs nuostolio. Esą jei po ilgo laiko kolekcinių monetų dar yra banko kasoje, joks kolekci ninkas nepirks jų brangiau, o gal būt net ir už tą pačią kainą iš antrų rankų. Ypač jei pradedantis kolek cininkas iš smalsumo monetą dar palietė pirštais. „Nuvalyti pirštų atspaudų nuo veidrodinio paviršiaus beveik ne įmanoma, nes valant jis susi braižo. Todėl rankomis liestos monetos vertė krenta keliomis dešimtimis procentų“, – sakė jis. V.Laurinavičiaus teigimu, ko lekcinės proginės monetos pa prastai parduodamos 1–10 tūkst. tiražu, tačiau stengiamasi pasi rinkti optimalų, apie 4 tūkst. eg zempliorių, variantą. Kitu atveju, anot jo, monetos „užbuksuoja“ – užsiguli kasoje, nors turėtų būti išparduotos per kelis mėnesius. Muziejaus vedėjas pasakojo, kad esant nedideliam tiražui kolekci ninkai tampa ypač aktyvūs: per ka internetu, o prie kasų susidaro eilės, jos kartais neišsiskirsto net pernakt. Tačiau tokių ekstrema lių pardavimų šalyje esą būna ga na retai, nes pastaraisiais metais tiražai vis didėja. „Tiražus padidinome, nes su laukėme nepasitenkinimo. Ta čiau jo sulaukiame bet kokiu at veju. Juk kiekvienas kolekcininkas nori, kad tiražas būtų nedidelis ir jo įsigyto daikto vertė pakiltų. Ki ta vertus, jei kolekcininkui nepa vyksta nusipirkti to, ko jis nori, – pyksta. Nebūna taip, kad visi būtų patenkinti, todėl reikia ieškoti op
timalaus tiražo“, – patirtimi dali josi V.Laurinavičius. Išparduota, vadinasi, brangi
Muziejaus vedėjo teigimu, se niai išparduota moneta natūraliai kainuoja kelis kartus daugiau nei gulinti banko kasoje. Pavyzdžiui, anot jo, pirmoji auksinė moneta 1997 m. banko kasose buvo par duodama už 500 litų, o dabar rin koje ji kainuoja apie 4,5 tūkst. litų, nors praėjo tik apie 15 metų.
į apyvartą – komisija nusprendė, kad monetos meninis lygis per prastas. Ant visų 200 vienetų buvo uždėtas antspaudas „Pro jektas“, tačiau tai nesutrukdė joms pasklisti po Lietuvą ir už sienį kaip suvenyrams. Supran tama, kad tokios seniai išgraibs tytos monetos dabar kainuoja kelis tūkstančius litų“, – pasa kojo V.Laurinavičius. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad ant monetos buvo pavaizduo tas žiemos olimpinių žaidynių Li lehameryje slidininkas. Investicija, o ne užgaida
Esant nedideliam kolekcinių proginių monetų tiražui kolekcininkai eilėse stovi net naktimis.
Pasak V.Laurinavičiaus, mo netų kaina taip pat priklauso nuo sidabro kainos šuolių. Nors jie nė ra milžiniški, pašnekovo teigimu, per pastaruosius 15 metų kolek cinių monetų sidabras pabrango dvigubai, o tai atsiliepė ir galu tinėms monetų kainoms. Vis dėl to ne visais atvejais kainą lemia materialiniai kriterijai. „Viena brangesnių mūsų ko lekcinių proginių monetų buvo 1994 m. bandomoji moneta. Tie sa, moneta jos vadinti net nega lima, nes ji taip ir nebuvo išleista
Ryšys: anot V.Laurinavičiaus, kolekcinių proginių monetų tiražas
smarkiai paveikia jų paklausą ir kainą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
V.Laurinavičius pabrėžė, kad ko lekcionavimas turi būti investavi mo forma, esą kitu atveju tai yra savęs ir savo šeimos skriaudimas, žingsnis bankroto link. Todėl, jo manymu, kolekcionuojant būti na pomėgį derinti su jo atsiper kamumu. „Kolekcininkas turi mąstyti apie pardavimą. Juk vienos mo netos yra populiarios, kitos – ne. Pavyzdžiui, kolekcinės proginės monetos būna įvairios tematikos: sporto, meno, kultūros, asmeny bių ir pan., o tai irgi lemia jų pa klausą. Juk sportas žinomas visam pasauliui, todėl šios tematikos monetos domina ir dalį užsienio kolekcininkų. Kita vertus, mone ta su vietinės garsios asmenybės simbolika bus nepopuliari, nes pasaulyje ji bus menkai žinoma arba bent jau kolekcionavimo po žiūriu pasauliui mažai įdomi“, – pasakojo muziejaus vedėjas. V.Laurinavičius patikino, kad šiandien pradedančių kolekcininkų šalyje yra nemažai, todėl, pavyzd žiui, tūkstantis proginių monetų greitai išgraibstoma: „Senovi nių monetų, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laiko tarpio, kolekcionavimas reikalau ja didelio išprusimo. O šios mone tos naujos, ant jų matyti užrašai, aiškus tiražas, todėl pradėti savo kolekciją nuo tokių monetų labai paprasta. Taigi ir kolekcininkų at siranda daug, ypač tarp jaunimo.“ Kolekcijų pradžia
Norintys pradėti kolekciją nuo smulkesnių laimikių renkasi ko lekcinius apyvartinių monetų rin kinius. Šią savaitę Lietuvos bankas išleido naują jų rinkinį, skirtą pa minėti Lietuvos nacionalinės pi nigų sistemos 20-mečiui, kai iš apyvartos buvo išimtas rublis ir įvestas naujas piniginis vienetas – talonas. Vis dėlto V.Laurinavičius pa brėžė, kad šie 4 tūkst. tiražo rin kiniai yra veikiau suvenyras nei rimti žingsniai kolekcionavimo link. Esą žmonės noriai išgraibsto rinkinius, tačiau juos dažnai veža į užsienį kaip šalį reprezentuojan čias lauktuves. Nuo paprastų apy vartinių monetų, anot jo, rinkinio monetos skiriasi tik aukštesne ko kybe ir specialia pakuote. „Rinkiniai nėra tas daiktas, ku ris domina kolekcininkus – juos labiau domina kolekcinės mone tos, skirtos kokiai nors progai pa minėti. Žinoma, kolekcininkai vi suomet jais domisi ir jų įsigyja, bet daugeliu atvejų mainams ar nedi deliems suvenyrams“, – sakė mu ziejaus vedėjas.
10
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
sportas
Žaliojo pragaro išbandymai – „Žalgiriečiai Tel Avivo klubui pralaimėjo tris paskutines dvikovas. Pasistengsime nutraukti nesėkmių seriją“, – prieš pir mąją Eurolygos „TOP 16“ etapo dvikovą pareiškė Kauno „Žalgirio“ komandos stra tegas Aleksandras Trifunovičius.
Marius Bagdonas, Mantas Stankevičius Tikisi pergalės
„Žalgirio“ vyriausiasis treneris įsi tikinęs, kad jo auklėtiniai gali par klupdyti Eurolygos vicečempionus. „Stengsimės nekreipti dėmesio į istoriją. Pirmą kartą „Maccabi Electra“ ekipai teks iškęsti nau josios „Žalgirio“ arenos pragarą, kur mus visuomet fantastiškai pa laiko aistruoliai. Šeštasis žaidėjas gali būti labai rimta paspirtis sie kiant pergalės“, – tvirtino A.Tri funovičius. Serbas pažymėjo, kad norint ti kėtis sėkmės kovojant su Izrae lio komanda būtina įvykdyti visas suplanuotas užduotis. „Privalėsime preciziškai laiky tis žaidimo plano ir išnaudoti visą potencialą, kurį turime. Esame ta lentinga komanda ir tai pasisteng sime įrodyti“, – pabrėžė A.Trifu novičius. Pamiršo nesėkmes
Įspėjimas: M.Popovičius pabrėžė, kad „Maccabi Electra“ strategas D.Blattas – ypatingos gynybos žinovas.
Daugkartinių Izraelio čempionų vy riausiąjį trenerį Davidą Blattą pa staruoju metu buvo užgriuvę rūpes čiai, nes negaluoja du pagrindiniai
Vilniečius parklupdė klaidos Pralaimėję rungtynių pratęsimo kėlinuką net 5:19, Vilniaus „Lietu vos ryto“ krepšininkai nesėkme pradėjo Europos taurės turnyro aštuntfinalio etapą.
Vilniečiai svečiuose 67:81 nusi leido Krasnodaro „LokomotivKuban“ ekipai. Iki ketvirtojo kėli nio pabaigos likus 24 sekundėms, Lietuvos vicečempionai pirmavo 62:59, bet netrukus suklydo Ty rese’as Rice’as, taisykles pažeidė Predragas Samardžiskis, o „Loko motiv-Kuban“ legionierius Rode rickas Blakney’s baudų metimais išlygino – 62:62. Per pratęsimą Krasnodaro krepšininkai užtik rintai diktavo savo sąlygas. „Esu nusivylęs ir nepatenkin tas savo komandos žaidimu. Dar labiau apmaudu, kad mums ne daug trūko iki pergalės, bet mes ją tiesiog išleidome iš rankų. Ma nau, kad „Lokomotiv-Kuban“ ekipa – stipriausia mūsų grupė je“, – po varžybų sakė vilniečių vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius. „Save pribaigėme savo klaido mis“, – pripažino komandos ka pitonas Steponas Babrauskas. Vilniaus krepšininkai suklydo 23 kartus, krasnodariečiai – 14.
„Per pratęsimą žaidėme mums įprastu stiliumi, pirmiausia – ge rai gynėmės, o tai sudarė palankias sąlygas sėkmingai kontratakuoti“, – svarstė „Lokomotiv-Kuban“ puolėjas Kelvinas Riversas. Kitose L grupės rungtynėse Trevizo „Benetton“ (Italija) savo aikštėje 72:64 (22:17, 22:14, 14:23, 13:10) įveikė Berlyno „Alba“ (Vo kietija) klubą. Su „Benetton“ krep šininkais sausio 24-ąją antrajame ture susitiks „Lietuvos rytas“.
J grupėje Rimo Kurtinaičio tre niruojama Maskvos srities „Chim ki“ (Rusija) komanda svečiuose 73:48 sutriuškino Prienų „Rūdu pio“ skriaudėją – Salonikų „Aris BSA 2003“ (Graikija). „Chimki“ gretose dar nebuvo naujoko iš Lie tuvos – vidurio puolėjo Marijono Petravičiaus. Po dvi stipriausias 4 grupių ko mandas pateks į Europos taurės turnyro ketvirtfinalį. VD inf.
Statistika Krasn od ar o „Lok om ot iv-Ku ban“–Vilniaus „Lietuvos rytas“ 81:67 (20:16, 20:10, 13:22, 9:14, 19:5). 4 000 žiūrov ų. J.Massey’s 17 (5 klaidos), A.Traore 15 (5 klaidos), K.Riversas ir R.Blakney’s po 13/S. Babrauskas 17 R.Seibut is 15, T.Ri ce’as 9 (6 klaidos), J.Valančiūnas 8 (13 atkovotų kamuolių, 4 klaidos).
Rezultatai I grupė: „BCM Gravelines“ (Pran
cūzija)–„Valencia Basket“ (Ispanija) 63:69 (14:15, 10:27, 19:14, 20:13), Rygos VEF (Latvija) ir Nimburko ČEZ (Če kija) žaidė vakar. J grupė: Salonikų „Aris BSA 2003“
(Graikija)–Maskvos srities „Chim ki“ (Rusija) 48:73 (4:16, 26:15, 10:22, 8:20), Vilerbano „Asvel“ (Prancūzi ja)–„Doneck“ (Ukraina) 75:86 (20:19, 21:24, 16:22, 18:21).
Neapsigynė: vilniečius sutrikdė „Lokomotiv-Kuban“ krepšininkų
(raudona apranga) kontratakos.
lokobasket.com nuotr.
K grupė: Bandirmos „Banvit“ (Turkija)–Novo Mesto „Krka“ (Slo vėnija) 77:65 (21:15, 19:18, 17:16, 20:16), Sankt Peterburgo „Spartak“ (Rusija)– Podgoricos „Budučnost“ (Juodkal nija) 65:57 (16:12, 22:17, 7:13, 20:15).
žaidėjai – Sofoklis Schortsanitis ir naujokas Demondas Malletas. Vidurio puolėjas ir gynėjas vis pasiskundžia kojų skausmais, bet tikimasi, kad jie šiandien išbėgs į aikštę. Jau anksčiau buvo aiš ku, kad Kaune „Maccabi Electra“ komandai tikrai nepadės puolėjas Guy’us Pninis.
A.Trifunovičius:
Esame talentinga komanda ir tai pasi stengsime įrodyti.
Kita vertus, D.Blatto auklėtiniai laimėjo visas 15 paskutinių dviko vų, įskaitant Eurolygą, Adrijos ly gą ir Izraelio pirmenybes. Barjeras – gynyba
„Maccabi“ – puikias tradicijas tu rinti ekipa, su ja žaisti visuomet sunku. Man asmeniškai kautis su D.Blatto vadovaujamomis koman domis būna sudėtinga. Šis specia listas iki smulkmenų išnagrinėja
A.Poviliūn visais mūs Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Atrankos normatyvus dalyvauti Londono vasaros olimpinėse žai dynėse jau yra įvykdę daugiau nei 30 mūsų šalies sportininkų, bet Lie tuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Povi liūnas viliasi, kad rinktinę sudarys dvigubai daugiau atletų.
„Tikslią mūsų olimpinės delega cijos sudėtį galėsime pasakyti po krepšinio atrankos turnyro Vene sueloje. Tikiuosi, kad mūsų vyrų rinktinė įveiks šį barjerą ir Londo ne varžysis daugiau nei 60 Lietuvos sportininkų. Tai būtų geras rezul tatas, įrodantis, kad esame sporto šalis“, – sakė LTOK vadovas. – Prezidente, 2012-ųjų pradžia – pasirengimo žaidynėms dar bymetis ar pabaiga? – paklausė me A.Poviliūno. – Beveik visi organizaciniai dar bai jau atlikti. Kelis kartus lankė mės Londone, užsakėme viešbučius, taip pat visa tai, kas bus reikalinga mūsų sportininkus lydėsiantiems
11
ketvirtADIENIS, sausio 19, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
ir D.Blatto ekipai
Lūkesčiai: D.Blattas prognozavo, kad dvikova su „Žalgiriu“ bus sunki,
bet įdomi.
savo oponentų žaidimą, labai daž nai ir išmintingai keičia gynybos sistemas“, – komplimentų varžo vams pažėrė „Žalgirio“ snaiperis Marko Popovičius. Kroato teigimu, šiemet kaunie čiai yra subūrę komandą, kuri yra pajėgi mesti iššūkį Eurolygos vi cečempionams ir pergale pradėti „Top 16“ etapą. „Tai nebus lemia ma dvikova, tačiau nuo jos baigties labai daug kas priklausys. Jei pa vyktų laimėti, mūsų šansai gero kai išaugtų. Turime visą būrį aukš čiausio lygio žaidėjų ir tikrai esame pajėgūs juos įveikti“, – neabejojo gynėjas. Šiandien Marko pasistengs pra tęsti savo fenomenalią tolimų me
Tomo Raginos, Simono Švitros nuotr.
timų seriją – bent po vieną tritaš kį jis jau pataikė per 32 Eurolygos rungtynes iš eilės. S.Weemsui – daugiau dėmesio
„Šiuo met u kaun ieč iai atrod o puikiai, jie laimėjo kelias svarbias rungtynes iš eilės. Manau, „Žal giris“ atrado savo žaidimą, todėl mums Kaune bus tikrai sunku“, – vos atvykęs į Lietuvą sakė „Mac cabi Electra“ vairininkas D.Blat tas. Patyręs specialistas pripažino turįs pakankamai žinių apie mūsų krepšinį, bet abejojo, ar jos pravers per dvikovą su „Žalgiriu“. „Likimas man yra įteikęs dova ną – darbą su Kęstučiu Kemzūra.
Be to, esu treniravęs Robertą Jav toką, Šarūną Jasikevičių, Ramūną Šiškauską. Džiaugiuosi, kad te ko su jais dirbti, bet ar tai, kad ne blogai pažįstu lietuvių krepšinį, man padės Kaune? Nesu tuo tik ras“, – teigė „Maccabi Electra“ strategas. D.Blatto nuomone, mačui su „Žalgiriu“ lemiamos įtakos turės ne viena, bet daugybė aplinkybių. „Pagrindinis dalykas krepšinyje – komandos patirtis ir jos sugebė jimas pasiruošti svarbioms rung tynėms. Turiu galvoje tiek dvasi nį, tiek psichologinį nusiteikimą. Kiekvienas mačas turi savo spe cifin į scenarijų, todėl reikia nuo lat sekti, kaip jis klostosi. Kad ir kas nutiktų, žinau, kad rungtynės su „Žalgiriu“ bus puikios“, – kal bėjo treneris. D.Blattas pridūrė, kad jo dėme sį yra atkreipęs vienas Kauno ko mandos lyderių Sonny Weemsas. „Jis iš tiesų puikiai pradėjo sa vo karjerą Europoje. Dažniausiai amerikiečiams prireikia kur kas daugiau laiko čia adaptuotis, bet Sonny puikiai padirbėjo. Neabe joju, kad „Žalgiris“ džiaugiasi šiuo žaidėju, o mes turėsime gerai pa sistengti norėdami jį sustabdyti“, – sakė Tel Avivo krepšininkų tre neris.
32
Eurolygos rungtynėse iš eilės M.Popovičius įmeta bent vieną tritaškį.
as: „Džiaugsiuosi n ūsų olimpiečių medaliais“ specialistams. Vasarį vyks darbo grupės susitikimas, kur bus sudė lioti visi taškai. Darbymetis – at letams, nes dar tebevyksta atran ka į olimpiadą.
Džiaugčiausi, jei me daliai būtų ir jų – kuo daugiau. Ši olimpia da bus mūsų patikri nimas, ką sugebame sporte. – Kokios sąlygos laukia lietu vių delegacijos olimpiniame Londone? – Jos bus panašios į tas, kurios buvo Pekino olimpiadoje. Galbūt žaidy nės bus kompaktiškesnės, nes beveik visi sporto objektai yra olimpinia me parke. Nuo olimpinio kaime lio sportininkai arenas ir stadionus galės pasiekti net ir pėsčiomis. Irk lavimo ir buriavimo bazės – kiek to lėliau, tačiau ten olimpiečiai galės pernakvoti. Manau, kad Londono olimpiada bus labai aukšto lygio.
– Kiek LTOK kainuos visas spor tininkų pasirengimo ciklas? – Kai išvyksime į žaidynes, maž daug žin os im e, kiek viskas kai navo. Pernai olimpiečiams pasi ruošti skyrėme 3,6 mln. litų. 80 proc. tų lėšų, kurias gauname iš rėmėjų ir loterijos, skiriame spor tui. – Kokia situacija dėl indėlio, buvusio „Snoro“ banke? – Atsiėmėme draudimo sumą. Lo terijų veikla leidžia teigti, kad pa sirengimas Londono žaidynėms nenutrūks. Be to, Vyriausybė pa tikino, kad problemų susigrąžin ti likusias lėšas nebus. Pasirengi mas olimpiadai nebus prastesnis nei kitoms. – Kiek medalių prognozuojate mūsų atletams? – Kolega iš Italijos lietuviams pro gnozuoja septynis medalius, ameri kiečiai – nuo dviejų iki keturių ap dovanojimų, bet konkurencija vis stiprėja. Džiaugčiausi, jei medaliai būtų ir jų – kuo daugiau. Ši olim piada bus mūsų patikrinimas, ką sugebame sporte.
Rinkimai: C.Laszlo nukonkuravo du Lietuvos futbolo specialistus
ir kolegą iš Bulgarijos.
Futbolo rinktinę treniruos vengras Marius Bagdonas Gandais ir nesusikalbėjimais api pintas laukimas baigėsi – Lietu vos nacionalinė futbolo rinktinė pagaliau turi naują vedlį: vyriau siuoju treneriu paskirtas vengras Csaba Laszlo. Vienbalsis sprendimas
Po nepriklausomybės atkūrimo jis – antrasis užsienietis, treni ruosiantis mūsų šalies futboli ninkus. Nuo 2008 m. rugpjū čio iki 2010-ųjų vasario Lietuvos rinktinei vadovavo portugalas Jo sé Couceiro. „Diskusijos buvo ilgos, bet sprendimas priimtas vienbalsiai“, – pareiškė Lietuvos futbolo fe deracijos (LFF) prezidentas Liu tauras Varanavičius. Už C.Lazslo balsavo visi 11 vakar Kaune posė džiavusio LFF vykdomojo komi teto (VK) narių. Su naujuoju strategu pasirašy ta dvejų metų sutartis ir numa tyta galimybė ją pratęsti dar dve jiems metams. Vengro pateikta programa buvo išsamiausia. Jo je numatyta daug įvairaus darbo ne tik su nacionaline komanda, tačiau ir su jaunimu bei Futbo lo akademija. C.Laszlo programa bus tvirtinama atskirai, kai trene ris suburs savo štabą. Jis pageida vo, kad asistentai būtų lietuviai. LFF prezidentas nenorėjo pasa kyti, kokį atlyginimą gaus nauja sis treneris, tačiau prasitarė, kad vengras – brangiausias trene ris iš visų keturių kandidatų. „Jei C.Laszlo norės paskelbti savo al gą, galėsime tai padaryti“, – kal bėjo L.Varanavičius. Į Lietuvos rinktinės vyriausio jo trenerio pareigas taip pat pre tendavo Valdas Ivanauskas, Liu das Rumbutis ir bulgaras Georgis Vasiljevas. Dirbo ne vien Europoje
Galimybės: LTOK prezidentas
A.Poviliūnas pabrėžė, kad pasi rengimas Londono olimpiadai – ne prastesnis nei kitoms žaidy nėms. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
bbc.co.uk nuotr.
C.Laszlo gimė Rumunijoje, tačiau yra vengras ir turi Vokietijos pi lietybę. Per savo profesionalaus futbo lininko karjerą C.Laszlo atstovavo
Rumunijos, Vokietijos ir Vengri jos klubams, o karjerą dėl patir tos traumos baigė 1991 m. 1996-aisiais C.Laszlo pradė jo trenerio karjerą. Iki šiol futbo lo specialistas treniravo ne aukš čiausios lygos Vokietijos klubus, o 1999–2004 m. vadovavo Men chengladbacho „Borussia“ eki pai. 2003–2005 m. C.Laszlo buvo Vengrijos nacionalinės komandos vyriausiojo trenerio asistentas, po to vadovavo Ugandos rinktinei. 2008–2010 m. vengras dirbo su Edinburgo „Hearts“ futboli ninkais ir buvo išrinktas geriausiu Škotijos futbolo lygos treneriu. Smunka žemyn
Pirmą kartą šiemet paskelbta me Tarptautinės futbolo asocia cijų federacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge Lietuvos na cionalinė vienuolikė su 382 taš kais iš 92-osios vietos smuktelė jo į 93-iąją. Lietuvius lenkia keturios iš penkių varžovių 2014 m. pasau lio futbolo čempionato atran kos grupėje. Tai 14-ojoje pozi cijoje tebesanti Graikijos (964 tšk.) rinktinė, į 19-ąją vietą iš 20-osios pakilusi Bosnija ir Her cegovina (869 tšk.), į 39-ąją po ziciją iš 40-osios – Slovakijos (648 tšk.) komanda ir į 70-ąją vietą nukritusi Latvijos (466 tšk.) ekipa, kuri praėjusių metų gruodį buvo 68-oji. Mūsų šalies futbolininkų taip ir neįveikta varžovė praėjusį atrankos į Europos čempionatą ciklą Lich tenšteino (246 tšk.) vienuolikė, su kuria vėl reikės kovoti planetos pirmenybių atrankoje, iš 132-osios pozicijos šoktelėjo į 130-ąją. Aukščiausiai iš Baltijos valsty bių pakilusi Estijos (573 tšk.) na cionalinė komanda iš 57-osios vietos pakilo į 52-ąją. FIFA reitinge tvirtai pirmau ja pasaulio ir Europos čempionė Ispanija (1564 tšk.), net 199 taš kais lenkianti pasaulio vicečem pionę Olandiją (1365 tšk.). 3-ią ją vietą su 1345 taškais išsaugojo Vokietija.
12
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
pasaulis
13 proc.
gyventojų nuo 2001 m., remiantis surašymo rezultatais, sumažėjo Latvijoje.
Pozicijos nekeis
Vykdys sankcijas
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Maskva blokuos jėgos panaudojimą prieš Siriją. Taip pat jis pabrėžė, jog vienašališkos sankcijos Ira nui, kurias įveda kai kurios šalys, nega li padėti stiprinti branduolinio ginklo ne platinimo režimo. Galiausiai, kalbėdamas apie planuojamą Europoje priešraketinę gynybą, S.Lavrovas išreiškė viltį, kad JAV atsižvelgs į visus Rusijos nuogąstavimus.
ES užsienio reikalų ministrai sutiko, kad iki šių metų vasaros patvirtins naujas sankci jas Iranui. ES perka maždaug 450 tūkst. ba relių Irano naftos per dieną, tad Europa yra svarbi rinka – kaip ir Kinija, kuri atsisakė nu sileisti Vašingtono spaudimui. Taip pat ES užsienio reikalų ministrai sutarė, kad ki tą savaitę tarsis dėl naujų sankcijų Sirijai. Į esamą juodąjį sąrašą ketinama įtraukti dar 22 asmenis ir aštuonias šalies bendroves.
„Wikipedios“ mūšis su cenzūra Amerikoje ketinama cenzūruoti internetą? Taip mano po puliarių interneto svetainių kūrėjai. Bet kino bei muzi kos pramonės atsto vai ir programinės įrangos gamintojai tvirtina, kad pira tavimas internete jiems įgriso. Kas teisus – spręs Kongresas.
monė, Programinės įrangos gamin tojų ir platintojų susivienijimas, Amerikos nacionalinė gamintojų asociacija ir JAV prekybos rūmai. Beje, šių organizacijų atstovai jau seniai užsiėmė lobizmu Kongrese, kad parlamento nariai paremtų pa taisas. Taip pat įstatymo pataisas pa reiškė remianti ir Ruperto Murdo cho žiniasklaidos imperija „News Corp.“, Amerikoje valdanti to kias žiniasklaidos priemones kaip „Fox TV“ bei dienraštis „Wall Stre et Journal“, taip pat kino studiją „Twentieth Century Fox“. Politiniai debatai
Išreiškė protestą
Vakar milijonai internautų visame pasaulyje atsivertę interneto en ciklopedijos „Wikipedia“ angliš kos versijos puslapį turėjo kaip rei kiant nusivilti. Svetainė neveikė, o pagrindiniame svetainės lange tamsiame fone puikavosi užrašas – „Įsivaizduokite pasaulį be laisvų žinių“ (angl. – „Imagine a world without free knowledge“). Beje, tai jau ne pirmas kartas, kai „Wikipedią“ administruojan ti organizacija „Wikimedia Foun dation“ imasi panašaus protesto prieš vyriausybių cenzūrą. Anks čiau, protestuojant prieš įstatymą dėl interneto cenzūros, kurį buvo pasiūliusi buvusio Italijos prem jero Silvio Berlusconi vyriausybė, buvo išjungtas portalas italų kalba. Protestas pasiteisino – teisės aktas nebuvo priimtas. Tiesa, darbą per vakarykštį pro testą parai nutraukė tik „Wikipe dia“, populiarus socialinis tink las „Reddit“ ir humoro svetainė „Cheezburger“. Kitos didžiosios svetainės, tokios kaip socialinis tinklas „Facebook“, veikė įprastu režimu, nors, pavyzdžiui, „Goog le“ logotipas buvo uždengtas juo du cenzūros stačiakampiu. Kritika ir palaikymas
„Wikipedios“, taip pat kitų inter neto svetainių, tokių kaip „Goog le“, „Facebook“, „Yahoo!“, kūrėjai piktinasi JAV planais priimti naują Internetinio piratavimo sustabdy
Sprendimas: protestuodamas prieš galimą cenzūrą „Wikipedios“ kūrėjas J.Walesas žengė radikalų žingsnį
ir parai sustabdė tinklalapio veiklą.
mo įstatymą (angl. – Stop Online Piracy Act, SOPA), taip pat svars tyti IP adresų apsaugos įstatymą (angl. – Protect IP Act, PIPA). Pagal dabar galiojančius JAV įstatymus portalams nenumatoma jokių suvaržymų, išskyrus pareigą pašalinti ginčijamą turinį, jeigu jo autorių teisių savininkai pateikia skundą.
Enciklopedija gali išlikti neutralaus turinio, net jeigu portalas viešai demonstruoja tam tikrą poziciją kai kuriais klausimais.
Tačiau Atstovų rūmų svarsto mame projekte numatoma, kad portalai gali būti uždaryti, jeigu nepakankamai kontroliuos juose skelbiamą informaciją.
Todėl internetinių organizacijų atstovai pareiškė, kad įstatymai atriš JAV tarnyboms rankas ribo ti informacijos srautus, argumen tuojant, jog tai piratavimas. Praeitą mėnesį „Google“, „Twit ter“, „Wikipedia“, „Yahoo!“ bei kitų interneto milžinų įkūrėjai atviru laiš ku išreiškė susirūpinimą. Jie nurodė, kad tokie įstatymai „suteiks JAV ga limybę cenzūruoti internetą, naudo jant metodus, panašius į taikomus Kinijoje, Malaizijoje bei Irane“. „Wikipedia“, kurios anglišką versiją per dieną aplanko apie 25 mln. lankytojų, svetainės kūrėjas Jimmy Walesas tvirtino: „Tai yra negrabus teisės aktas, kuris yra pa vojingas laisvam internetui.“ Tiesa, atsakydamas į kritiką dėl portalo uždarymo, J.Walesas pri dūrė: „Enciklopedija gali išlikti neutralaus turinio, net jeigu porta las viešai demonstruoja tam tikrą poziciją kai kuriais klausimais.“ O „Wikimedia Foundation“ ofi cialiame pranešime pabrėžė: „Jei gu būtų priimti, šie teisės aktai pakenktų laisvam ir atviram inter
„Scanpix“ nuotr.
netui, taip pat įvestų naujas tarp tautinių tinklalapių cenzūros prie mones JAV.“ „Twitter“ generalinis direktorius Dickas Costollo, nors nepritarė įstatymams, pabrėžė, kad apie so cialinio tinklo išjungimą negali bū ti nė kalbos. „Pasaulinio verslo uždarymas reaguojant į vieną nacionalinės po litikos problemą būtų kvailystė“, – žinutėje socialiniame tinklalapyje rašė D.Costollo. Naujųjų įstatymų projektus itin palaiko Holivudas, muzikos pra
Pasak kai kurių įstatymų leidėjų JAV Kongrese, kovos su piratavimu įstatymas itin svarbus visiems, pa sisakantiems už griežtus veiksmus prieš neteisėtą veiklą internete. Lamaras Smithas, Atstovų rūmų teisės komiteto pirmininkas, teigė, kad įstatymas būtinas siekiant ap saugoti Amerikos verslą nuo inte lektinės nuosavybės vagystės. „Esu pasiryžęs tęsti darbą su savo kolegomis Atstovų rūmuose ir Senate, kad pasiųstume abiejų partijų teisės aktą Baltiesiems rū mams“, – sakė Kongreso narys. Tiesa, demokratas senatorius Patrickas Leahy pridūrė, jog svars tant pataisas jau yra suplanuota pašalinti prieštaringai vertinamus šių teisės aktų reikalavimus. Bet net Baltieji rūmai susirūpino, kad įstatymas – pernelyg griežtas ir privačios bendrovės bei interne tas gali tapti pažeidžiami teismi nių ginčų. Tai, gali pakenkti žod žio laisvei ir teisėtai veiklai. Nors už kibernetinį saugumą at sakingas JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pareigū nas Howardas Schmidtas nurodė, kad Baltieji rūmai yra nusistatę prieš šių teisės aktų dabartines re dakcijas, administracija, pasak jo, bendradarbiaus su įstatymų leidė jais dėl siauresnio ir konkretesnio kovos su piratavimu įstatymo, siek dama užtikrinti, kad nenukentėtų teisėtas verslas, įskaitant veiklą dar tik pradedančias bendroves. BNS, „msnbc.com“, „The Washington Post“ inf.
Protestas patiko ne visiems „Wik ip ed ios“ vadovų sprend im as parai uždar yt i tinklalapį nepat iko kai kur iems jo savanor iams redak tor iams. Šie tvirt ina, kad toks pro testas gali sumaž inti pasitikėjimą jų darbu. Redaktorius Robertas Lawto nas pabrėžė nesąs patenk intas, kad organ iz ac ija imas i advokato vaid mens, nes panašiais klausimais tu
rėtų išl ikt i neutral i. Kit i redaktor iai blokavo savo asmen in ių duomenų anketas arba atsisakė portalo admi nistratorių pareigų. „Wik ipedios“ kū rėjų ratas pastaruoju metu ir taip šiek tiek sumažėjo – prieš metus prie šio projekto dirbo apie 100 tūkst. akt y vių redaktor ių, o dabar jų yra apie 90 tūkst.
13
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško pagalbinių darbuotojų gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901745
Inžinerija
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
893677
Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893537
UAB „IRDAIVA“ reikalingas inžinierius (-ė)-sąmatininkas (-ė). Kontaktinis tel. 8 600 29 958, 8 686 36 046. 896204
Paslaugos Statybos ir remonto
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Geroje vietoje, arti Klaipėdos, 4 ha arba 2 ha sklypus pramonės objektų statybai. Savininkas. Tel. 8 670 39 095. 899585
Kviečia mokytis Darbo su apvaliosios medienos elektronine pardavimo sistema mokymai. VĮ Vilniaus miškų urėdija 2012 m. sausio 20 d. 9 val. Smolensko g. 15, Vilniuje, galimiems vartotojams-pirkėjams organizuoja mokymus dirbti su AMEPS. Į mokymus prašom atsivežti nešiojamąjį kompiuterį, kuris atitiktų šiuos reikalavimus: Windows XP/Vista/7 operacinė sistema, galimybė prisijungti prie interneto, naršyklė Internet Explorer 7,0 ir naujesnė arba Mozila Firefox 3,5 ir naujesnė. 901645
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.
Kelionių organizatorius
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt Tokijas – 2255 Lt Bankokas – 2155 Lt Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt Talinas–Helsinkis 138 Lt Talinas–Stokholmas 131 Lt Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt Klaipėda–Kylis 183 Lta Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
Įvairūs Kita 2012 01 27 nuo 10 iki 12 val. Vabalių k., Vilniaus r., bus ženklinamos sklypo kad. Nr. 4184/0400:0487 ribos. Gretimo sklypo proj. Nr. 620 savininkas kviečiamas dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Nemenčinės pl. 8-14, Vilnius, tel. 8 621 60 003. 901579
Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 16 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Geco Vilnius“, Jogailos g. 4, Vilnius tel.: 8 5 26 48 970. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – 16 MW biokuro katilinės statyba Savanorių pr. 182 A, Vilkpėdės sen., Vilnius. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2012 01 16 raštas Nr. VR-1.7-107) – 16 MW biokuro katilinės statybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Geco Vilnius“, Jogailos g. 4, Vilnius tel.: 8 5 26 48 970. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT09311, Vilnius, tel.: 8 5 21 02 516, 8 5 21 02 491, el. paštas j.kraskauskaitė@vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel.: 8 5 21 02 516, 8 5 21 02 491 j.kraskauskaitė@ vrd.am.lt, i.kilikeviciene@vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“, adresu Ukmergės g. 369 A, LT-06327 Vilnius, tel. 8 5 21 07 559, faks. 8 5 21 24 777, el. paštas zika@cowi.lt – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo. 901731
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A
14
ketvirtadienis, sausio 19, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Gedimino pr. 42. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 33 litai.
KUR? „Menų spaustuvėje“, Šiltadaržio g. 6. KADA? Sausio 20 d. 12 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“. KADA? Nuo sausio 20 d. KIEK? 12–19 litų.
Koncertuos jaunasis genijus Mitologijos pradžiamokslis Rinkimų žaidimai Lukas Geniušas – ketvirtosios muzikų kartos atstovas – vadinamas vienu perspektyviausių jaunųjų pianistų Europoje. Jis fortepijonu pradėjo skambinti penkerių, o pirmą koncertą surengė 1996 m. Nuo tada su įvairiais orkestrais skambino prestižinėse salėse. Koncerte Vilniuje skambės Sergejaus Rachmaninovo kūriniai.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21 val. KIEK? 15 litų.
Naujasis „Cezario grupės“ darbas – spektaklis „Lai Lai Lai“, tradicijas ir novatoriškumą jungiantis kūrinys pagal J.Basanavičiaus, M.Gimbutienės, N.Vėliaus, G.Beresnevičiaus surinktą tautosaką ir mokslinius darbus. Spektaklis siekia supažindinti vaikus su lietuvių mitologiniais įvaizdžiais šiuolaikiškai ir suprantamai.
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
Per kiekvienus rinkimus bet kurioje pasaulio šalyje prasideda tas pats cirkas: reikšmingo posto užsigeidę politikai skalbia vienas kitą viešoje pirtyje, dėl pergalės jie pamiršta sąžinę ir savigarbą, o balsus žvejoja pažadais, akivaizdžiu melu, dirbtinomis šypsenomis. Apie tai – filmas „Purvini žaidimai“ (rež. George’as Clooney).
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Sausio 20 d. 17 val. KIEK? 20–30 litų.
KUR? Gintaro galerijoje-muziejuje, Šv. Mykolo g. 8. KADA? Iki vasario 9 d. KIEK? Nemokamai.
Muzikiniai monologai
7–8 dešimtmečių kino peržiūra
Utopijų pabaiga ir ilgesys
Menininkę įkvėpė piktžolės
Skirtingos istorijos, išgyvenimai, patirtys ir mintys, apipintos gitaros akordais ir švelniais fleitos garsais. Olego Ditkovskio ir Nedos dueto koncertas skirtas visiems, išsiilgusiems nuoširdžios, iki širdies gelmių prasiskverbiančios muzikos.
Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje tęsiama parodos „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ filmų programa. Šįvakar – romantiška Algirdo Aramino kino juosta „Kai aš mažas buvau“.
„Nusiaubta šalis“ – spektaklis pagal Tankredo Dorsto pjesę „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“. Viduramžius ir mūsų dienas jungianti dramaturginė režisieriaus Gintaro Varno misterija vaizduoja Utopijos atsiradimą ir žlugimą.
Pusiau grafikės, pusiau juvelyrės Vitos Pukštaitės-Bružės paroda „Nekilmingieji“ – „ilgų pasivaikščiojimų be konkretaus tikslo pasekmė“. „Nekilmingieji“ – tai paprasti augalai ar piktžolės, į kuriuos menininkė kviečia pažvelgti kitu kampu.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Teisė žinoti (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Vieša paslaptis (k). 13.00 Ypatingas atvejis (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (9) (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Sporto panorama. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „2020-ieji“ (7, 8).
LNK
6.20 „Betmenas“. 6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k).
LTV 19.45 val.
7.20 7.50 8.50 9.45
Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Byla 2012, arba Švęsk, jei gali. Žydrasis žiburėlis 2012 (k). 12.00 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 12.35 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 13.10 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Nuotykių f. „Kelionė į Žemės centrą“ (JAV, Kanada, 2008 m.). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. 19.08 Orai. 19.10 Valanda su Rūta. 20.30 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (7) (N-7). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k). 1.30 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“.
LNK 14.40 val.
7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Lietuvos talentai 2011. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Meškiukai Gamiai“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.33 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. Sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Kaulai“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 Kriminalinė drama „Kaltės kaina“ (1) (JAV, 2010 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Gyvenimo spalvos“. TV žurnalas (k). 8.25 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Mano laida“. Parodijų šou (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 Šeštasis pojūtis (k). 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Kur Fredas?“ (Vokietija, 2006 m.). 22.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 23.25 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 23.55 „Sveikatos kodas“. Televitrina. 0.55 Statybų TV (k). 1.25–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Negaliu tylėti. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55, 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.05 Gongo Gangas. 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris.
BTV 20.25 val.
13.30 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Reiganas“ (1). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 „Reiganas“ (2). 21.52, 0.57 Orai. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Reiganas“ (1).
SPORT1
8.45 Televitrina. 9.45, 18.40, 20.45, 23.00 Žinios +. 10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 13.30 Automoto. 14.00 Adrenalinas. 14.30 Sportas LT. Atviros Lietuvos jėgos trikovės taurės varžybos. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Maskvos srities „Chimki“. 17.15 Sportas LT. Tarptautinis dr. P.Eigmino memorialinis sambo turnyras. 18.15 Kelias į Londoną. 18.55 Moterų Eurolyga. Gioro „Uni Seat“–Kauno „VIČI Aistės“. Tiesioginė transliacija. 21.00 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 21.30 Krepšinio pasaulyje. 22.00 Futbolo dievai. 23.15 Kelias į Londoną.
Sport1 21.30 val.
15
KetvirtADIENIS, sausio 19, 2012
menas ir pramogos Šalies įžymybes užbūrė Marilyn Monroe Antradienio vakarą šalies įžymybės dalyvavo išankstinėje filmo „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ premje roje. Kino juostoje, kurią žiūrovai kino teatruose išvys jau šį penktadienį, at skleidžiama, ką reiškia būti garsiausia moterimi pasaulyje. „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“ kviečia susipažinti su Marilyn be storo grimo sluoksnio ir Holivudo blizgesio – tokia, kokia ji bu vo iš tiesų: charizmatiška ir įspūdinga, bet čia pat ir trapi it porcelianas. Simono Švitros nuotr.
Naujienų liūtis
Tokio spektaklio jums turbūt dar ne teko matyti: du ak toriai iš kūno ir kraujo atsiduria pieštame pasauly je ir per valandą iš gyvena tiek nuoty kių, kiek tik ateina į galvą talentingam piešėjui prie grafi nio projektoriaus.
Naujuosius metus OKT / Vilniaus miesto teatras pasitinka darbin gos nuotaikos. Jau kitą savaitę į mažąją OKT studiją pailsėję grįž ta spektaklio „Dugne“ herojai.
Fontanas: dailininko ir aktorių fantazija spektaklyje „ManoLibera“
trykšte trykšta.
Organizatorių nuotr.
Italų humoras ir begalinis išradingumas Teatro misija Kosove
Italų trupės „Scarlattine teatro“ spektaklis „ManoLibera“ puikiau siai pristato tokį teatrą, kuris tuo pat metu gali kalbėti su bet kokio am žiaus žiūrovais ir išlikti vientisas, įdomus, itin kūrybingas. Spektaklio festivalio programoje ieškokite sau sio 19 d. 12 ir 14 val. – jam tikrai ver ta paaukoti pietų pertrauką. „Scarlattine Teatro“ istorija pra sidėjo 1998-aisiais. Pirmaisiais metais teatras neturėjo nuolatinės būstinės ir blaškėsi tarp Mila no bei Turino. 2000-aisiais trupė dirbo karo nuniokotame Kosove. Kaip tik ten pradėjo ryškėti jų me ninė kryptis, suvokimas apie teat ro misiją. Nuo 2004-ųjų „Scarlat tine Teatro“ įsikūrė Campsirago kaimelyje vaizdingoje Lombardi jos provincijoje. Trupės repertuarą sudaro labai skirtingų žanrų ir teatrinės kalbos spektakliai bei performansai, at spindintys „Scarlattine Teatro“ meninius ieškojimus, jungiant sce ninius menus su vizualiaisiais, vaiz duotę su aktualiąja dokumentika. Sužibėjo Škotijoje
Visai šeimai skirtas spektaklis „Ma noLibera“ (verčiant pažodžiui – lais va ranka, arba rankų darbas, piešiant
ranka) 2009 m. buvo pakviestas į garsųjį tarptautinį Edinburgo teat ro festivalį. Jame sulaukė didžiu lio publikos ir spaudos dėmesio. Galima sakyti, kad vaidinimo at spirties taškas – daugelio šiuolai kinių biurų darbuotojų kasdienybė. Įsivaizduokime, kad vyksta įpras ta skaidrių demonstracija, ekrane mirga skaičiai, grafikai, diagramos. Staiga techniniam darbui su grafi niu projektoriumi pasamdytas me nininkas užsimiršta ir ima paišyti ant skaidrių karikatūras, komiksų sceneles. Šiame magiškame dvi mačiame pasaulyje apsigyvena du herojai ir prasideda visiškai į nieką nepanašūs jų nuotykiai. Dailininkas Michele Eynardas piešia momentinius eskizus, o ak toriai Michele Cremaschi ir Anna Fascendini puikiai adaptuojasi gra finiame komiksų pasaulyje. Recenzijose, kai spektaklis pa sirodė garsiajame teatro maratone Edinburge, atkreipiamas dėmesys į nepakartojamą spektaklio „Ma noLibera“ atmosferą, primenan čią laiko pablukintą nebylųjį ki ną, senovinius komiksus ir kartu nebanalų turinį, kai iš smagių ir naivokų žaidimėlių aiškėja auto rių noras kalbėti apie šiuolaikinį pasaulį.
Teatras, šokis ir cirkas
Šiemečiame festivalyje dalyvaus Keistuolių teatras su naujausia premjera „Mykolas žvejas“, „Sta lo teatras“ su trimis spektakliais, šokio teatras „Dansema“ su dviem vaidinimais, teatras „Cezario gru pė“, kuris festivalyje pristatys sa vo pirmąjį bandymą kreiptis į jau niausią auditoriją, iš uostamiesčio atvyks Klaipėdos lėlių teatras su dviem spektakliais ir menininkų grupė „Žuvies akis“ su šiuolaikinio šokio spektakliu. Lietuvių žonglie rių grupė „Antigravitacija“ kartu su Menų spaustuve parodys spek taklį „Stebuklingas medis“. Festivalis „Kitoks teatras vaikams“ – antroji tęstinės Menų spaustuvės edukacinės programos dalis. Pirmo ji dalis – praėjusių metų spalį vykęs seminaras meninio ugdymo peda gogams. Į jį susirinko daugiau kaip 70 ugdymo specialistų iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Molėtų, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio ir kitų miestų. Per seminarą pedagogai turėjo galimybę ne tik išgirsti teorinius svarstymus apie teatro vaikams realybę ir siekiamybę, bet ir pama tyti bei aptarti konkrečius skirtingų scenos menų žanrų pavyzdžius, pabendrauti su menininkais. VD inf.
Jiems vietą laikinai užleidžia re žisierius Artūras Areima, kuris nuo sausio pradžios čia repe tuoja spektaklį „Jul ij us Ceza ris“ pagal to paties pavadinimo W.Shakespeare’o pjesę. O Ūkio banko teatro arenoje vasario 1 d. pras id ed a rež is ier iaus Oskaro Koršunovo šekspyriada, kurios pažiba – naujausias spektaklis „Miranda“. Smalsaujantiems ir nekant raujantiems galime pasakyti, kad A.Areimos repeticijų rezulta tus žiūrovai galės pamatyti grei tai – jau gegužę. O iki tol šal tą žiemą praleiskite ir pavasarį sutikite su publikos pamėgtais O.Koršunovo spektakliais: „Va sarvidžio nakties sapnu“, „Ugnies veidu“, „Įstabiąja ir graudžiąja Romeo ir Džuljetos istorija“, „Shopping and Fucking“, „Vai dinant auką“ ir naujausiais kri tikų ir žiūrovų įvertintais spek takliais „Dugne“ pagal Maksimo Gorkio pjesę bei „Miranda“ pagal W.Shakespeare’ą. Taip pat jau vasarį bus galima pamatyti ir vieno įdomiausių jau nosios kartos režisierių A.Arei mos spektaklį „Prakeiktieji“ pa gal E.O’Neillo pjesę „Gedulas tinka elektrai“. O pavasarį OKT studijoje vėl sulauksime svečio iš Korėjos – budistų vienuolis Bo hegas grįš su savo monospektak liu „Auksinė šventykla“. Tik praėjusiais metais sukur tas spektaklis „Miranda“, ypač didelės sėkmės ir įvertinimo su laukęs įvairiuose Europos fes
tivaliuose, šiemet bus rodomas dažniausiai ir pagaliau jį galės pa matyti ne tik Vilniaus, bet ir Kau no bei Rokiškio gyventojai. „Mirandos“ kūrybinės grupės šį pusmetį lauks ir ilgos gastrolės: spektaklis keliaus į du Lenkijos miestus, į Bukareštą ir Krajovą Rumunijoje, Švediją, Rusiją, Bal tarusiją. Rumunijoje kovą–gegužę taip pat bus parodyti spektakliai „Dugne“, „Hamletas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Meistras ir Margari ta“. Pastatymas „Dugne“ dar ke liaus į Vokietiją, Lenkiją, Rusiją ir Baltarusiją, o daugiau nei dešimt metų po visą pasaulį sėkmingai keliaujantis „Vasarvidžio nakties sapnas“ birželį pasieks net Sibirą, kur bus parodytas Krasnojarske ir dar poroje miestų.
„Mirandos“ kūrybinės grupės šį pusmetį lauks ir ilgos gastrolės. 2012 m. OKT / Vilniaus miesto teatro repertuarą ketina papildyti ne tik minėtoji A.Areimos prem jera, bet dar trys įdomūs projek tai. Artimiausias O.Koršunovo projektas – monospektaklis pagal Samuelio Becketto pjesę „Pasku tinė Krepo juosta“, kuriame vai dins aktorius Juozas Budraitis. Lietuvoje gerai žinomas reži sierius Agnius Jankevičius OKT teatre statys spektaklį pagal šve dų dramaturgo Niklaso Rådströ mo pjesę „Monstrai“, kuri žiū rovus įtrauks į aktyvią diskusiją apie moralines šiuolaikinės vi suomenės žaizdas. VD inf.
Darbymetis: režisieriui O.Koršunovui ir jo suburtam teatrui arti
miausiu metu nebus kada ilsėtis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Orai
Antroje savaitės pusėje Lietuvoje temperatūra dienomis kils virš nulio, pasnigs, kris šlapdriba. Šiandien dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Numatomas sniegas, šlapdriba. Rytoj naktį prognozuojama nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną – iki 2 laipsnių šilumos. Truputį pasnigs.
Šiandien, sausio 19 d.
+2
+3
0
Telšiai
Šiauliai
–1
Klaipėda
Panevėžys
–1
Utena
+2
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.29 16.30 8.01 4.55 12.32
19-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 347 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +9 Berlynas +6 Brazilija +25 Briuselis +9 Dublinas +8 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5
Londonas +8 Madridas +13 Maskva –6 Minskas –2 Niujorkas +2 Oslas –2 Paryžius +10 Pekinas +4
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+1
Alytus
3–8 m/s
Čilę pažadino drebėjimas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–3
–1
–2
–3
5
–2
–1
–3
–4
3
–3
–2
–5
–8
1
penktadienį
šeštadienį
poetė Alma Karosaitė. 1946 m. gimė amerikiečių dainininkė ir aktorė Dolly Parton. 1949 m. gimė anglų dainininkas Robertas Palmeris. 1980 m. Klaipėdoje gimė buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas. 1980 m. gimė Jensonas Buttonas, britų „Formulės-1“ lenktynininkas, lenktyniaujantis „McLaren“ komandoje. 1981 m. gimė prancūzų krepšininkas Florent’as Piétrusas.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškiaregys“ DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
1
2
3
4
5
6
7
Gedvilė, Henrikas, Kanutas, Kleopatra, Marijus, Morta, Raivedys
Avinas (03 21–04 20). Jausitės prislėgtas dėl to, kaip klostosi jūsų gyvenimas ar dėl santykių su aplinkiniais. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite priešiškumą kitų žmonių nuomonei. Jus erzins tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl emocinės įtampos ir nuovargio bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę pridarysite daugiau žalos negu naudos. Vėžys (06 22–07 22). Esate linkęs viską vertinti paprasčiau, nei yra iš tiesų. Ieškosite ko nors neįprasta, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Tai laikas, kai trokštate pažinti kitus pasaulius ir nerealią meilę. Liūtas (07 23–08 23). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks jūsų šeimą ir dvasinę būseną, dėl to atsiras poreikis kontroliuoti save. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar vaikais. Mergelė (08 24–09 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Tinkama diena išsiruošti pasivaikščioti arba pasportuoti gryname ore. Svarstyklės (09 24–10 23). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Ne pats tinkamiausias laikas skaityti knygas ar žiūrėti filmus. Skorpionas (10 24–11 22). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti jautresnius žmones. Nebūkite storžievis. Šaulys (11 23–12 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas naudingas pokalbis su daugiau patirties turinčiu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstysite praeities įvykius ir jie nušvis kita šviesa. Gali kilti mintis susisiekti su seniai matytu draugu. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės, bus sunku susikaupti. Tačiau nepamirškite, kad dėl to galite priimti neracionalius sprendimus, o to šiuo metu sau negalite leisti. Žuvys (02 20–03 20). Norėsis ko nors šilto, minkšto ir švelnaus. Po darbų leiskite sau atsikvėpti kvepiančioje vonioje, pažiūrėti gerą, bet ne pernelyg rimtą filmą, paskaityti knygą.
Čilę antrad ien io ryt ą supurtė beveik 6 balų Richter io skalės žemės dreb ė jimas. Epicentras buvo šiaur inėje ša lies dalyje esančiame Kok imbo reg io ne, netol i Los Vilos miesto. Stipr iau siai dreb ėjimas buvo juntamas cent rinėj e Čilės dalyj e, taip pat sost inė je Santjage, esanč iame už maždaug 450 km nuo epicentro. Cunam io pa vojus nebuvo paskelbtas. Čilė iki šiol šal ina lab ai stipraus – 8,8 balo – že mės dreb ėjimo, įvyk usio 2010 m. va sar io 27-ąją, padar in ius. Tada stichi jos aukom is tap o 524 žmonės, dau giau kaip 30 vis dar laikom i ding u siais be žin ios.
DATOS (sausio 19 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
Vardai
horoskopai
CNN, „Press TV“ inf., „Reuters“ nuotr.
1736 m. gimė Didžiosios Britanijos inžinierius, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas Jamesas Wattas. 1809 m. gimė amerikiečių rašytojas ir poetas Edgaras Allanas Poe. 1839 m. gimė prancūzų dailininkas Paulis Cezanne’as. 1943 m. gimė roko karaliene tituluojama amerikietė Janis Joplin. 1944 m. gimė teatro, televizijos ir kino aktorius Gediminas Girdvainis. 1945 m. gimė lietuvių
–1
+1
Praha +3 Ryga +3 Roma +8 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +13 Tokijas +11 Varšuva +2
8
9
10