TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, sausio 20 d., 2012 m. Nr. 16 (1215)
Seimo posėdyje vakar užvirė valdančiųjų ir opozicijos ambicijų karas. Lietuva 7p.
Lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate pasiekti 9 geriausi šio sezono rezultatai. Sportas 11p.
TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
tvdiena@
šeštadienis sausio 23 d.,
2010 m.
diena.lt
nr. 15 (671)
Redakto
rėAgnė
diena.lt
Klimčiau
diena.lt
skaitė
2,00 Lt
2012 m.
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja LaiGur mutei Stan ma kūnaitei ir And nams: riui Ūsui. ti va lis „Žie ki no fes
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
mos ek r šie met grįžt a nai“ dar ne ma a su de šimt tytų pr ziškų filmų, tr ancū met ra žiais fil um pa dviem kla mu kais ir s s pek ty vo i kos ret ro mis. 4p.
sausio 21
Tiražas 32 240
„Nepato gus“: „A uk si nių gaub lių“ ce re mo ni jo je Geor g e’o Cloo ney re ži suo tas fil žai di mai“ li mas „Pur vi ni ra ty viai ne ko de monst
jo Dievas“ pas tebė tas, bet tai ne reiš kia, kad pra stas. jis 6p.
Pergalės:
Galvodavau, TV3 „L ką man reikėtų ta len tuo se“ triumie tu vos da ti – favęs rius Pet eiti į džiungles Ma ry
raus
bananų valgy šia si di de liems pkas ruo ti?
Generolų kalavijai išgaląsti „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
o ky čiams – kel įra šy ti al tis į Vil nių, bumą, kon tuo ti ir de cer ra ti drau gei. mai pa si pirš 11p.
8p.
MieStaS
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Idėja, verta „Kristoforo“
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
TV3 „Chor ų karų“ gene rolai inten syviai galan dasi ginklus: šlifuoja pask tinius dainuposmus, ų dailina jau beveik paru oštus įspūd ingus scen inius kostiumu s kasdien ir aktyviai repet uoja šokių žings nelius – tre- čiasis muzi nio proje kikto sezonas, kuriam vėl vadovaus Vytautas Šapra nauskas ir Jurgita Jurku tė, prasideda jau sekm adienį. 9 p.
Sočiai už keturis litus
TV3 nuotr.
d.
1 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Pripažįstu, kad priimti sprendimai buvo pagrįsti. Ar man jie patinka – kitas klausimas. Į politiką sukantis operos solistas Vytautas Juozapaitis
8p.
Miestas
4p.
Statulėlė – A.Mamontovui Praėjusių metų gruodž io mėnesį Šv. Kristoforo apdovanojimo neat siėmęs muz ikantas Andr ius Ma montovas vakar apsilankė Vilniaus savivaldybėje, ir meras Artūras Zuo kas jam įteikė Šv. Kristoforo statulėlę. Pirmasis nemuz ik in is apdovano jimas A.Mamontovo karjeroje jam skirtas už bendruomenės telkimą.
Menas Asortimentas: socialinėje parduotuvėje siūloma įvairių produktų, tačiau jie galioja vos vieną dieną. Simono Švitros nuotr.
Studentų, pensininkų ir tiesiog šildymo bei komunalinių paslaugų kainų nuka muotų vilniečių yra tūkstančiai, todėl darbo per akis turi ne tik labdaros dalyto jai, bet ir socialinio verslo atstovai.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Glaudžiasi svetimose patalpose
Grotuotas langas, ne visai šva rus stiklas ir ant A4 formato la puko užrašytas žodis „Sočiai“. Šitaip neišvaizdaus sostinės de vynaukščio pirmame aukšte įsikū rusi viešoji įstaiga socialinė mais to parduotuvė „Sočiai“ pasitinka klientus. Vidaus interjeras taip pat
nė iš tolo neprimena prekybos cent ro: ant kelių sustumtų stalų išdė liotos penkios kartoninės dėžės su skirtingais maisto produktais: duo na, dešrelėmis, mišraine, silke. Čia pat sovietmetį menančiame šaldy tuve sudėti ekologiški jogurtai. Už stalo prie nešiojamojo kompiute rio (jis čia, ko gero, moderniausias prietaisas) lankytojus pasitinka par duotuvės savanoris Darius Kvedaras.
2
15p.
Grąžins skolą gerbėjams
2
miestas
penktadienis, sausio 20, 2012
4p.
Sveikatos specialistai ragina tirti loftų saugumą.
Sočiai už keturis litus „Čia tik Amerikoje so 1 cial in ės pard uot uv ės primena maksimas, o pas mus
štai taip – paprastai. Kiekvienas už keturis litus gauna konkretų maisto rinkinį, kurio realiai turėtų pakakti vienai dienai. Jame būti nai yra duonos, paruoštos mėsos, pieno gaminių, vaisių, daržovių. Kasdien jie vis kitokie. Tarkim, vieną dieną pakete gali būti juo dos duonos, kitą – baltos“, – dės tė D.Kvedaras. Žinia plinta greitai
Atšaukė: seniai suplanuotas 2011–2012 m. kartingo varžybų „Žiemos taurė“ trečiasis etapas šį savait
galį Vilniuje nevyks.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Sportininkai nepraranda vilties, kad meras susimils Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@diena.lt
Vilniaus valdžia ir „Plytinės kar todromas“ ieško kompromisų. Vakar viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ direktorius Darius Jonušis susitiko su meru Artūru Zuoku ir aptarė kartodromo atei ties perspektyvas.
„Pokalbis buvo logiškas ir konst ruktyvus“, – susitikimo rezulta tus apibendrino D.Jonušis. Jis bandė merui įrodyti, kad Viln iaus vis uom en ės sveika tos centro laboratoriniai triukš mo matavimai atlikti pažeidžiant num atyt ą tvark ą. Be to, bu vęs lenktynininkas priminė, kad daugiabučiai namai aplink kar todromą iškilo kur kas vėliau nei pats sporto objektas. „Atrodo, bus inicijuojamas na mų atsiradimo auditas“, – sa kė D.Jonušis, patikėjęs, kad me ras linkęs įsiklausyti į sportininkų nuogąstavimus. Nepaisant to, seniai suplanuo tas 2011–2012 m. kartingo varžy bų „Žiemos taurė“ trečiasis eta pas šį savaitgalį Vilniuje nevyks. Šiuo metu varžyboms ieškoma ki to kartodromo. Greičiausiai spor tininkai rungsis Marijampolėje. O „Plytinės kartodromo“ atsto vai darkart kreipsis į savivaldybės administraciją ir prašys persvars tyti praėjusią savaitę nustatytus apribojimus. Dienraštis primena, kad admi nistracijos direktoriaus įsakymu sportiniai gokartai kartodrome gali važiuoti tik darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. Vilniaus savivaldybė teigia, kad minėtame įsakyme pabrėžiama, jog sprendimas galioja laikinai, kol viešoji įstaiga „Plytinės kar todromas“ įgyvendins Vilniaus visuomenės sveikatos centro nu rodytas efektyvias triukšmo ma žinimo priemones. Vilniaus vadovas ir D.Jonušis susitikime kalbėjosi apie techni nius sprendimus, kurie leistų įsi
liepsnojusį gyventojų bei sporto atstovų ginčą išspręsti taikiai ir pasiekti abi šalis tenkinančius re zultatus. „Vilniaus kartodromas gyvuo ja nuo 1967 m. Ir tie, kurie išda vė leidimus statytis namus, ir tie, kurie juos statė, be jokių abejonių, privalėjo atsižvelgti į šalia esantį tokį specifinį objektą, jį įvertin ti“, – sakė Vilniaus meras Artū ras Zuokas. Pasak mero, ir statybos leidimus išduodantys pareigūnai, ir higie nos centras turėjo įvertinti situa ciją prieš išduodami leidimus sta tyti namus. Nutarta, kad savivaldybės pa reigūnai artimiausiu metu at liks šalia kartodromo esančių na
Centro sprendimas neadekvatus, nes atlikti triukšmo tyrimai neatitinka realybės.
mų patikrinimą, statybos leidimų išdavimo sąlygas ir tai, kaip bu vo laikomasi reikalavimų. Kar todromo vadovų teigimu, dauge liui namų buvo išduoti leidimai su specialiomis sąlygomis – papildo ma langų, durų izoliacija, taip pat papildomomis vėdinimo sistemo mis, bet, pasak jų, visa tai nebuvo įgyvendinta. Pabr ėžta, kad sav ivaldyb ės specialistai taip pat patikrins, kur yra didžiausi triukšmo pra laidumo koridoriai, kad būtų ga lima planuoti įrengti akustines sieneles. Artimiausiu metu kartodro mo atstovai parengs savo komp romisinius siūlymus, o savival dybės tarnybos su numatomomis triukšmą mažinančiomis priemo nėmis supažindins gyventojus. Kaip žinoma, laikinus apribo jimus kartodromui pasiūlė įves ti Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Jis nurodė kartodromo administracijai veiklą perorga nizuoti taip, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistino lygio gyvenamojoje ap linkoje. D.Jonušis savivaldybės ir Svei katos centro sprendimą vadina neadekvačiu, nes centro atlik ti triukšmo tyrimai esą neatitin ka realybės. „Plytinės kartodromas“ ketina matavimus skųsti teismui. Spren dimą apriboti kartodromo veik lą D.Jonušis prilygino susidoroji mui su gokartų sportu. O kartodromo pašonėje įsikū rę gyventojai tikina dėl triukšmo negalintys ilsėtis ar atsidaryti langų. Pirmą kartą dėl dirginan čio triukšmo kartodromo kai mynyste nepatenk int i gyven tojai į Sveikatos centrą kreipėsi 2009 m. gegužę. Nuo tada labo ratoriniai triukšmo tyrimai atlik ti keletą kartų. Sportui neabejingi gyventojai internete ragina ginti nuo 1967 m. veikiantį kartodromą. Iš viso peticiją pasirašė beveik 1,8 tūkst. žmonių.
Pirmaisiais „Sočiai“ klientais tapo studentai. Tik atidarius parduotu vę jie sudarė 95 proc. Dabar į par duotuvę kas antras užeinantis įsi gyti produktų – studentas, tačiau čia drąsiau užsuka pensininkai, sunkiai galą su galu suduriančios jaunos šeimos. Nuo pietų per valandą parduotu vėje apsilanko apie 15 žmonių. So cialinis jų portretas gana panašus: atvažiavę iš provincijos, studijuo ja, yra išlaikomi tėvų. Yra ir kitokių – vilniečiai, daugiausia nepasitu rinčios šeimos, taip pat pensinin kai. Nė vienas iš jų anksčiau pa ramos negaudavo – būdavo gėda „tiesiog imti“. Viln iaus kol eg ijoje muz ikos mokslus studijuojantis Kęstu tis parduotuvėje lankosi jau trečią kartą. Iš Šeduvos atvažiavęs, nie kur nedirbantis ir tik mamai pade dant išgyvenantis Kęstutis apie ga limybę pigiai įsigyti gerų produktų sužinojo bendrabutyje iš kambario draugo. Tuoj pat parašė motyvaci nį laišką ir jau po savaitės buvo pa kviestas apsipirkti. „Aš čia jau ne pirmą kartą. Ma no kambario draugas sužinojo apie šią parduotuvę, užsiregistravau in ternetu ir jau kelintą kartą ateinu. Maisto porai dienų tikrai užtenka, o duonos, kadangi daug jos neval gau, tai ir visai savaitei“, – džiau gėsi vaikinas. Prašo laiško ir pažymos
Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto antrakursis Alvydas į „So čiai“ ateina taip pat ne pirmą kartą. Apie parduotuvę jis taip pat išgir do iš draugų. Dienraščio žurnalis tams viešint parduotuvėje užėjo ir
gerokai vyresnis nei eiliniai stu dentai Aleksandras. „Ne, aš ne čia gyvenu. Atvažiuo ju iš Justiniškių. Vaikai pasakė, kad yra tokia parduotuvė, tai ir ateinu. Žiemą itin sunku išgyventi, viską suryja mokesčiai už butą, pinigų kitiems dalykams beveik nelieka“, – skundėsi Aleksandras. Norėdamas gauti paramą vyriš kis registruodamasis, be motyva cinio laiško, pateikė dar vieną do kumentą – „Sodros“ išrašą apie gaunamas pajamas. „Tai svarbiau si dokumentai. Bet mes nežiū rime formaliai, jeigu turi 525 li tus, tai viskas, paramos negausi. Mes kreipiame dėmesį į motyva cinį laišką, taip pat analizuojame, kiek žmogus moka už komunali nes paslaugas ir kiek jam lieka pi nigėlių kitoms reikmėms“, – dės tė D.Kvedaras.
Darius Kvedaras:
Vegetarai yra tik du. Vienas neatsisako pa siimti ir mėsos pro duktų. Maisto išmesti netenka
Daug um os prod ukt ų gal ioj im o laikas yra vos vien a dien a, ta čiau, pasak D.Kved aro, išm es ti dovanojamo maisto neteko dar nė karto. Visi produktai gauna mi kol kas iš vienintelio rėmėjo – „Maisto banko“ ir yra paskirs tomi labai tiksliai, iki paskutinės duonos riekelės. „Tam ir reikalinga registracija. Prieš savaitę žmonės registruo jasi, rašo motyvacinius laiškus, o mes tada užsakome tikslų mais to kiekį. Todėl taip, kad būtų likę maisto, dar nebuvo, nebent pirkė jas neateina“, – dėstė savanoris. Jeigu vis dėlto taip nutiktų, kad maisto liktų, „Sočiai“ yra suta rę su Vilniaus „Carito“ nakvynės namais. Jiems būtų perduoti ne panaudoti maisto produktai. Mėsos pasiima ir vegetarai
„Ką darome, kai užsiregistruoja vegetarų? Pasižymime, kad tokių
Paketas: vienam asmeniui skirtame maisto rinkinyje būtinai yra duo
nos, paruoštos mėsos, pieno gaminių, vaisių, daržovių.
3
penktadienis, sausio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Priekaištai „Vilniaus energijai“ Užsimenama, kad Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma cent ralizuotai šilumą tiekianti įmonė „Vilniaus energija“ ir gruodį nesi stengė, kad vartotojai mažiau mo kėtų už šilumą.
Progresas: pasak D.Kvedaro, pradėję verslą nuo 20 klientų, šiandien „Sočiai“ kasdien sulaukia bene dvigubai tiek žmonių.
Kaip apsipirkti parduotuvėje „Sočiai“?
Ministerija vertina palankiai
Interneto svetainėje www.sociai.
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Ryšių su visuomene sky riaus vedėja Lina Bušinskaitė tei gė, kad ministerija socialinės mais to parduotuvės „Sočiai“ atsiradimą vertina teigiamai.
lt skiltyje „Tapk klientu!“ užpildyt i ank et ą ir par aš yt i mot yv ac in į laišką. Suderinus atv yk im o laik ą su
koord in at or iais tur ėt i su sav im i
yra, ir tuomet stengiamės paten kinti jų poreikius. Iš bendro davi nio išimame mėsą, įdedame kokį papildomą bananą ar kitą vaisių“, – pasakojo D.Kvedaras. Kol kas, pasak savanorio, par duotuvėje lankosi tik du vegeta rai. Vienas iš jų savotiškas mėsė dis. „Vegetarai yra tik du. Vienas neatsisako pasiimti ir mėsos pro duktų. Sako, gyvenu ne vienas, yra draugų mėsėdžių, kurie taip kerta dešreles, kad net ausys linksta“, – šyptelėjo apie vegetarų raciono ypatumus pasakodamas parduo tuvės savanoris. Ką tektų daryti, jei parduotuvėje imtų lankytis egzotiškesnių dietų besilaikantys klientai, pavyzdžiui, veganai arba žaliavalgiai, savano ris Darius nė nesvarstė. „Būtų tikrai sunkiau. Maisto rin kinys vienodas, o čia reiktų kone visko atsisakyti“, – gūžčiojo pe čiais pašnekovas. 4 litai už davinį
4 litai, imami už kiekvieną maisto davinį, naudojami viešajai įstaigai administruoti: mokesčiams už pa talpas, automobilio nuomai, dega lams, telefono pokalbiams ir inter netui. „Tai toks simbolinis mokestis, aš dirbu nemokamai, esu savano ris. Man toks darbas svarbus kaip socialinė patirtis. Patalpas laiki nai esame gavę iš rėmėjo „Mais to banko“. Nemokame už nuo mą, tačiau turime susimokėti už komunalines paslaugas, o tai ne
„Sodr os“ paž ym ą apie gaun am as pajamas. Nesinaudojantys internetu turi
užpildyti anketą ir motyvacinį laiš ką gali parašyti parduotuvėje, esan čioje Verkių g. 43A-7.
menka suma“, – skaičiavo išlaidas D.Kvedaras. Europinės paramos nesieks
Šiuo metu D.Kvedaras ir „Sočiai“ sumanytojas bei įkūrėjas Modestas Bastys aktyviai ieško naujų rėmėjų maistu. Sparčiai plečiantis klientų būriui, vien „Maisto banko“ para mos gali neužtekti. Iš pradžių dvi dienas per savaitę dirbusi parduo tuvė jau artimiausiu metu planuoja lankytojus priimti kiekvieną darbo dieną. „Kiek yra tų, kuriems reikia pa ramos, statistikos neturime. Tačiau esame apskaičiavę savo galimybes – galime aptarnauti iki 300 žmonių per savaitę. Ateityje, jei tų, kuriems reikia paramos, bus dar daugiau, būtinai plėsimės, galbūt net atsiras visas parduotuvių tinklas“, – atei ties planais dalijosi pašnekovas. „Sočiai“ interneto svetainėje pa vyko rasti informacijos, kad vie nas iš socialinės parduotuvės rė mėjų yra Socialinės ir ekonominės plėtros centras – įmonė, kurian ti projektus ES struktūrinių fon dų paramai gauti. Tačiau, pasak D.Kvedaro, „Sočiai“ jokios para mos iš ES siekti neplanuoja. „Paramos ieškosime šalyje – kreipsimės į verslininkus, ūkinin kus. O Socialinės ir ekonominės plėtros centras įvardytas kaip mū sų rėmėjas, nes Modestas dalyva vo jų paskelbtame konkurse, sukū rė socialinės maisto parduotuvės projektą ir laimėjo piniginį prizą, kuris ir tapo idėjos įgyvendinimo pradžia“, – pasakojo vyriškis.
„Tai yra vieni pirmųjų socialinio verslo daigų mūsų šalyje. Šis konk retus projektas – socialinė maisto parduotuvė „Sočiai“ – susietas su „Maisto banko“ iniciatyva ir skir tas padėti spręsti atskirų socialinių grupių problemų, šiuo atveju – pa dėti apsirūpinti maistu tiems žmo nėms, kurie turi sunkumų ir negali sau leisti pirkti brangių maisto pro duktų“, – teigė L.Bušinskaitė. Ji informavo, kad šiuo metu ministe rija atidžiai stebi socialinio verslumo sritį. „Ir, žinoma, palaiko, linki kuo di
Simono Švitros nuotr.
džiausios sėkmės ir yra pasiruošu si patarti, padėti, esant reikalui. Tiki mės ateityje užmegzti glaudesnius ryšius su socialinio verslo atstovais. Nuolatiniai dalykiniai ryšiai palai komi su didžiosiomis socialines problemas sprendžiančiomis orga nizacijomis, tokiomis kaip „Maisto bankas“, – tikino pašnekovė. „Kaip pastebime, pirmosios sociali nio verslumo kregždės jau nutūpė ir Lietuvoje. Tai išties labai džiugina, nes dar kartą parodo, kad mes esa me atviri naujovėms, moderniems netradiciniams projektams, nebijo me rizikuoti ir esame pasiryžę kar tu spręsti kylančias socialines pro blemas. Lieka tikėtis, kad šios užsie nyje populiarios iniciatyvos mūsų šalyje ims sparčiau plėtotis, atras sa vo nišas“, – pasidžiaugė specialistė.
Amžinai remti nesiruošia Vieninteliu „Sočiai“ rėmėju maisto produktais išl ieka labdaros ir pa ramos fondas „Maisto bankas“. Nuo praėjusių metų socialinę parduotu vę remianti organizacija šiuo metu yra iškėlusi sąlygą – ateityje būti ne vieninteliu paramos davėju. „Visoje Liet uvoje mes rem iam per 300 social in ių įstaig ų, Viln iuje – 49. „Sočiai“ tik viena iš tok ių įmo nių ir palyg int i labai maž ytė. Kol kas mes vien intel iai jos rėmėjai maist u, tač iau esame susitarę su parduot uvės sav in inkais, kad jie ieškot ų ir kit ų rėmėjų. Manau, kad jie steng iasi ir jų ras“, – dienraščiui pasakojo „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė (nuotr.). Paremt i soc ial in ę parduot uvę „Maisto bankas“ apsisprendė gana greitai. Tam būta nemažai paskatų. Pirmiausia, tai vienintelė ir pirmoji tok io tipo parduotuvė Lietuvoje. Be to, „Maisto banko“ atstovai yra matę tok ių parduotuvių užsienyje ir įsitik ino jų reikalingumu.
„Liet uvoje tai yra pirma parduo tuvė ir tik imės, kad ši veikla neap mirs. Europoje ir Amer ikoje tai la bai popul iar us paramos paskirs tymo būdas. Tik imės, kad ir Liet u voje ši idėja padės skurdesn iems žmonėms gyvent i oriai“, – svarstė D.Žebrauskaitė.
Energetikos ministras nei patvirti no, nei paneigė, kad Rusijos dujas savo elektrinėse kūrenanti bendro vė galbūt norėjo sudeginti daugiau dujų ir nemokėti tiekėjams baudų. „Temperatūrinis režimas (šildy ti naudojamo karšto vandens tem peratūra) gruodžio mėnesį pagal Valstybinės energetikos inspek cijos tyrimą atitiko normas. Ta čiau atkreiptinas dėmesys, kad visą laiką temperatūrinis režimas ne svyravo ties viduriu, bet buvo aukštesnis negu vidurys. Jis visą laiką svyravo į aukštesnę pusę“, – vakar Seime atsakydamas į parla mentarų klausimus sakė Arvydas Sekmokas. Ministras atsisakė komentuoti parlamentarės Danutės Bekintie nės turimą informaciją, kad „Vil niaus energija“ turi perteklinių dujų ir dėl to ji kelia vandens tem peratūrą, bijodama, kad nereikėtų mokėti didelių baudų už neišnau dotas dujas.
Arvydas Sekmokas:
Atkreiptinas dėmesys, kad visą laiką tempe ratūrinis režimas ne svyravo ties viduriu, bet buvo aukštesnis negu vidurys.
„Perteklinių dujų versijos ne galėčiau nei patvirtinti, nei pa neigti. Tačiau visi šie šilumos ūkio klausimai iš tikro turėtų būti labai atidžiai nagrinėjami kontroliuo jančiose institucijose“, – sakė mi nistras. Kai kurių Vilniaus daugiabučių namų gyventojų bendrijų vado vai teigė, kad šilumos punktuose karšto vandens, naudojamo šil dyti, temperatūra nuotoliniu bū du lapkritį buvo didinama 7–10 laipsnių. „Vilniaus energija“ teigia, kad dėl šilto oro gruodžio mėnesio są skaitos už šilumą buvo 24,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Anot įmonės, 2011 m. gruodį, palyginti su 2010 m. gruodžiu, šilumos su vartota 40 proc. mažiau. Energetikos inspekcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Pran cūzijos koncerno „Dalkia“ valdo mos „Vilniaus energijos“ sąskaitų už šildymą lapkričio mėnesį. Ins pekcija įtaria, kad „Vilniaus ener gija“ galbūt pažeidė viešąjį inte resą. Inspekcija yra paskelbusi, jog „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus – bendrovė sąskaitose nuro dė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, nei leidžia nor miniai teisės aktai. BNS, VD inf.
4
penktadienis, sausio 20, 2012
miestas
Specialistai įspėja apie loftų pavojus Sveikatos specialistai ragina žmones, su maniusius apsigyventi dabar madinguo se loftuose, pirmiausia įsitikinti, ar jie saugūs. Tokiose patalpose gyvenantys miestiečiai sako, kad ir pradeda nuo spe cialių tyrimų aplinkos taršai nustatyti. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gali būti nesaugu
Kuo toliau, tuo daugiau žmonių įsigeidžia įgyvendinti savo svajonę ir įsikurti erdviame būste – lofte. Jau įprasta, kad loftai kuriami bu vusiose gamyklose. Visuomenės sveikatos specialistai kelia klausi mą, ar, buvusį pramoninį pastatą pavertus gyvenamuoju būstu, ja me bus saugu gyventi?
Viktoras Diawara:
Prieš keliantis gy venti į buvusias ga myklines patalpas reikia pasidomėti, kas ten buvo anks čiau. Ypač Rytų Eu ropos šalyje.
Jų teigimu, loftų teritorijų dirvo žemyje, priklausomai nuo pramo ninio objekto vykdytos veiklos, gali pasitaikyti toksiškų ar net mutage ninėmis ir kancerogeninėmis ypa tybėmis pasižyminčių medžiagų. Jos ilgainiui gali sukelti sveikatos sutrikimų naujakuriams. Kad taip nenutiktų, visuome nės sveikatos specialistai teigia,
jog pramonės teritorijų vystytojai turėtų atsakingiau įvertinti aplin kos ir rekonstruojamų patalpų ga limą užterštumą bei su tuo susiju sius galimus pavojus sveikatai. Prieš pirkdami prašė dokumentų
Nors dažniausiai gyvenamieji būs tai įrengiami buvusiose administ racinėse patalpose, yra ir tokių, kuriose anksčiau buvo gamybinės patalpos. Keliantis gyventi į tokią vietą, būtina išsiaiškinti, kas ten anksčiau buvo gaminama, ir atlikti tyrimus, ar aplinka saugi žmogui. Tokios tvirtos nuomonės laikosi ir žinomas šalies muzikantas Vik toras Diawara. „Manau, kad la bai svarbu prieš keliantis gyven ti į buvusias gamyklines patalpas pasidomėti, kas ten anksčiau bu vo. Ypač Rytų Europos šalyje, kur žmonės nelabai žino, ką valdžia to se patalpose iš tikrųjų gamino“, – teigė V.Diawara. Pasak muzikanto, svarbu ne tik sužinoti, kokia produkcija buvo gaminama gamykloje, bet ir atlikti aplinkos taršos tyrimus. Pašneko vas į savąjį loftą dar neįsikėlė, bet teigė, kad aplinkos tyrimai buvo atlikti. „Prieš pirkdami loftą prašė me pardavėjo pateikti visus aplin kos taršos tikrinimo dokumentus. Viskas buvo atlikta, dokumentai tvarkingi“, – pasakojo jis. Ar buvo kokių nors bėdų, kurias reikėjo šalinti? V.Diawara aiškino, kad gamyklinėse patalpose buvo
Pastabos: sveikatos specialistai tvirtina, kad daugiausia pavojų sveikatai slypi buvusiose pramonės gamyk
lose.
tam tikras teršalų nuosėdų kiekis, tačiau jis ne toks, dėl kurio būtų reikėję labai susirūpinti. „Jei laikui bėgant gyventojų atsiras daugiau, gal ir reikėtų dar teritoriją apsiva lyti. Bet šiaip kokių nors kenks mingų medžiagų atrasta nebuvo. Tikiuosi, kad viskas buvo nustatyta teisingai“, – teigė muzikantas. Gyventi lofte nebijo
Keletą gyvenamųjų vietų turintis menininkas Vaidotas Žukas lofte sakė gyvenantis ne nuolat. Minčių ar baimių dėl galimų kenksmingų medžiagų ir jų poveikio sveikatai, V.Žuko teigimu, nebuvo. „Viskas buvo labai konkretu. Kai įsigijome šias patalpas, atidengėme grin dis. Nuėmę sluoksnį radome so vietinio šildymo sluoksnį, vadi namąjį koksą. Jis buvo iš dalies
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
nuodingas. Mes jį visą iškuopėme, išvalėme visą tą medžiagą, liko tik betonas, perdangos“, – pasakojo menininkas. Patalpas jie išvalė, kaip teigė pats pašnekovas, nuo griaučių. Kelda miesi čia gyventi jie tikėjosi, kad kenksmingų medžiagų gali bū ti, nes anksčiau čia buvo sovietinė „pašto dėžutė“, slapta gamykla. Menininkas pasakojo, jog anksčiau buvo manyta, kad joje buvo gami namos raketų galvutės – kaip ka rinėje gamykloje, tik, jo žodžiais tariant, buvo prisidengiama kitais vardais. Kas iš tiesų čia buvo gami nama, pašnekovas teigė per daug nesidomėjęs, bet dėl sveikatos sakė viską išsiaiškinęs ir sutvarkęs, kad patalpos būtų saugios gyventi. „Kvietėmės ekspertus – ir chemi kus, ir fizikus. Jie išmatavo ir nusta
tė, kad radiacijos lygis labai skiria si, palyginti su tuo, kaip viskas buvo anksčiau, ir tada, kai visa tai buvo išvalyta. Dabar ta erdvė yra visiškai saugi gyventi“, – sakė V.Žukas. Viename iš T.Ševčenkos gatvės loftų įsikūręs ir reklamos bend rovės „Idée fixe“ vadovas Evaldas Kubilius. Vyras teigė, kad, be jokios abejonės, keldamasis į vietą, kur prieš tai veikė gamykla, turi ištirti patalpas, nesvarbu, jose bus dirb tuvės ar gyvenamoji vieta. „Kadangi tai buvo gamybinės paskirties pastatas, natūraliai tik rinome padėtį. Darėme tyrimus aplinkos taršai nustatyti. Buvo paimti mėginiai, tačiau teršalų ras ta nebuvo. Taigi mums nieko ir ne teko daryti. Tačiau išvežėme visas senas čia buvusias statybines me džiagas“, – pasakojo E.Kubilius.
Paaiškėjo Gatvės muzikos dienos data Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Tradiciškai kiekvienų metų pirmą gegužės savaitgalį vykstanti Gat vės muzikos diena sostinėje šiais metais bus perkelta į trečią mėne sio savaitgalį.
Renginio iniciatorius Andrius Ma montovas teigė, kad toks sprendi mas priimtas dėl kelių priežasčių. „Keičiame datą, nes pirmas gegu žės savaitgalis sutampa su Motinos diena. Daugelis žmonių išvažiuoja iš miesto“, – aiškino muzikantas. Gatvės muzikos diena nuvilnys per sostinę pora savaičių vėliau ir dėl tarptautinių planų. „Ren ginio datą koreguojame ir dėl už sienio miestų, su kuriais kartu norime suorganizuoti šią šventę. Būtent gegužės 19 d. gatvės muzi kantų diena vyks Sankt Peterbur ge. O Minske ši diena negali vykti pirmą mėnesio savaitgalį, nes tada
bus švenčiama pergalės diena“, – pasirinkimą sulaužyti tradiciją ar gumentavo A.Mamontovas. Pasak pašnekovo, pirmas gegužės savaitgalis taip pat nelabai palan kus dėl oro sąlygų. „Didesnė tiki mybė, kad gegužės viduryje nebus šalta ar bent nelis lietus, – svarstė atlikėjas. – Be to, kiek žinau, gegu žės 19 d. šventė sutaps ir su gerbia mo Vytauto Kernagio gimtadieniu. Tai bus palankesnė data.“ Praėjusių metų gruodžio mėnesį Šv. Kristoforo apdovanojimo neat siėmęs muzikantas A.Mamontovas vakar apsilankė Vilniaus savivaldy bėje, kur meras Artūras Zuokas jam įteikė Šv. Kristoforo statulėlę. Pirmasis ne muzikinis A.Ma montovo apdovanojimas buvo skirtas už bendruomenės telkimą. „Kaip suprantu, tai apdovano jimas nuo Vilniaus miesto. Gauti statulėlę už savo veiklą iš gimtojo ir mylimo miesto yra didelė garbė“, – po susitikimo su meru kalbėjo dai
nininkas. Paklaustas, ar, jo many mu, visuomeninės veiklos užmojai pavyko, A.Mamontovas teigė: „Šis apdovanojimas už Gatvės muzikos dieną. Tai nesibaigiantis procesas. Pasiekimu darbus galima pavadin ti, kai jie baigti ir sustoja. O mano veikla tęsiasi ir tęsis toliau.“ Šv. Kristoforo statulėlę ranko je laikantis muzikantas teigė, kad į miesto savivaldybę atvyko ne tik pavėluotai atsiimti apdovanoji mo, bet ir pakalbėti su meru apie pavasarį vyksiančią Gatvės muzi kos dieną. „Šiemet ji žada būti ir tarptauti nė. Gegužės 19 d. prie renginio jau sutiko prisijungti Sankt Peterbur gas. Šiuo metu deramės su Minsku ir Ryga“, – pasakojo atlikėjas. Paklaustas, ar tarp muzikinių ap dovanojimų jau paruošta vieta ir Šv. Kristoforo statulėlei, A.Mamonto vas nusišypsojo: „Altorėlis? Ne, tu riu palėpę, kur viską sukraunu. Prieš akis apdovanojimų nelaikau.“
Apdovanojimas: A.Mamontovas pagerbtas už nuopelnus telkiant Vil
niaus bendruomenę, taip miestas atiduoda duoklę muzikanto organi zuojamai Gatvės muzikos dienai. Gedimino Bartuškos nuotr.
5
penktadienis, sausio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Prokuratūra žada skųsti nuosprendį A.Paleckiui Išanalizavęs išteisinamąjį nuosprendį dėl sovietų agresijos neigimo teistam Algirdui Paleckiui, valstybės kaltintojas bylo je, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Šleinius svarsto rašyti apeliacinį skundą. „Perskaičiau, išsamiai su nuo sprendžiu susipažinau. Atrodo, jis bus apskųstas“, – sakė prokuro ras. Jeigu kaltintojas galutinai ap sispręs rašyti skundą, šis jau kitą savaitę bus pateiktas teismui, ne laukiant 20 dienų termino pabai gos skundui paduoti. Prokuroras E.Šleinius nesutinka su veikos įvertinimu teisme. „Teismas sako, kad tai nėra nu sikaltimas. Aš manau, kad tai yra nusikaltimas. Perskaičius nuo sprendį, teismo argumentai, kad tai nėra nusikaltimas, manęs neį tikino“, – teigė E.Šleinius. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas trečiadienį byloje dėl so vietų agresijos neigimo išteisino Socialistinio liaudies fronto vado vą A.Paleckį. „Kaltinimai nepasitvirtino“, – paskelbė teismas. Jis konstata vo, kad A.Paleckis neturėjo tiks lo neigti sovietų agresiją ir aukas, o tik išsakė savo nuomonę. Teis mas padarė išvadą, kad kalbėda mas radijo laidoje A.Paleckis ne minėjo okupacijos. Be to, iš sakinio „o kas buvo Sau sio 13-ąją prie, reiškias, prie bokš to? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ matyti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki galo susi daręs tokios nuomonės, o „ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į sa vus, gali nepasitvirtinti“. „Kadangi A.Paleckis minėtu klausimu išreiškė ne savo asme ninę, o jo teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę, negali
Abejonės: teismo žodis, kad
A.Paleckis nenusikalto šalies įsta tymams, prokurorų neįtikina.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
ma daryti išvados, jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo,
atminimą ir jų artimuosius“, – ra šoma teismo nuosprendyje. A.Pa leckis parodymuose teismui rėmėsi savo liudytojų, taip pat V.Petkevi čiaus bei nuteistojo 1991 m. sau sio 13-osios byloje Juozo Kuolelio knygomis. O europarlamentarui, Atkuria mojo Seimo pirmininkui Vytau tui Landsbergiui atrodo neįtikima, kad teismas, išteisindamas A.Pa leckį, pasirėmė rašytojo V.Petkevi čiaus knyga „Durnių laivas“, kurią Aukščiausiasis Teismas pripažino šmeižikiška. Sausio 13-osios nukentėjusių jų draugijos vadovas Arnoldas Ba rysas „Lietuvos ryto“ televizijai teigė nesitikėjęs, kad, praėjus ke lioms dienoms nuo tragiškos datos minėjimo, jam teks išgirsti teismo sprendimą, jog sovietų agresijos neigimas yra tik nuomonė. Jis ma no, kad A.Paleckio išteisinimas gali įskaudinti nukentėjusius per Sau sio 13-ąją. Prokuratūra neįtakingos partijos politikui siūlė skirti lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems me tams. A.Paleckis baudžiamojon at sakomybėn patrauktas, kai 2010 m. žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 m. sausio 13-ąją „saviškiai šaudė į sa vus“. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų ka riuomenei ir specialiesiems dali niams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizi jos pastatą, žuvo 14, nukentėjo dau giau kaip 1000 beginklių žmonių. BNS, VD inf.
Daugiau išvyksta – daugiau grąžina 2011-aisiais dėl įvairių priežasčių iš užsienio į Lietuvą buvo grąžin ti 903 asmenys – šis skaičius, pa lyginti su 2010 m., išaugo ketvirta daliu (tuomet buvo grąžinti 724 as menys).
Valstybės sienos apsaugos tarny bos (VSAT) duomenimis, du treč daliai (646) iš pernai grąžintų as menų užsienio valstybėse buvo padarę nusikaltimų ar pažeidimų. Kaip nurodoma VSAT praneši me, manoma, kad pernai išaugęs į Lietuvą grąžinamų asmenų skai čius gali būti susijęs su pastarai siais metais padidėjusia emigracija.
903 asmenys
pernai grąžinti į Lietuvą.
Užsienio valstybėse augant išvy kusių iš Lietuvos skaičiui atitinka mai daugėja ir dėl įvairių priežas čių grąžinamų į ją asmenų. Pastebima, kad nemažai į už sienio šalis išvykusių lietuvių ieš ko greito ir pelningo pragyvenimo šaltinio, todėl dalis jų imasi ir nu sikalstamos veiklos: organizuoja ir patys vykdo automobilių, motocik lų, įvairios ūkio ir buitinės techni kos, dviračių vagystes ir vogtų daik tų gabenimą į Lietuvą. Spėjama, kad dalis Lietuvą palikusių asmenų bu vo grąžinti, nes galėjo apgaudinėti bei reketuoti užsienyje gyvenančius lietuvius, kaip teigia VSAT. Pasieniečių duomenimis, iš visų 903 pernai į šalį gražintų asmenų 692 buvo Lietuvos piliečiai. Taip pat grąžinti 77 gruzinai. Iš jų daugiausia tokių, kurie Lietu voje prašėsi prieglobsčio. Pasinau doję teise parai išeiti iš Užsienie čių registracijos centro Pabradėje jie bando per Lenkiją vykti toliau į Vakarų Europos šalis. Jei Gruzi jos piliečiai ten sulaikomi, pagal ES galiojančius teisės aktus jie grąži
nami į tą valstybę, kurioje pirmiau sia prašėsi prieglobsčio. Pernai į Lietuvą taip pat grąžin tas 31 Rusijos pilietis, 24 kirgizai, 18 armėnų, 12 baltarusių, 11 afganis taniečių, po kelis asmenis iš 16 kitų valstybių. Tarp šių užsieniečių irgi buvo tokių, kurie pirmiausia pasi prašė prieglobsčio Lietuvoje. Dar viena grąžintųjų kategorija – Lietuvos diplomatinėse atstovybė se Šengeno vizas gavę ir į šią erdvę atvykę užsieniečiai, prieglobsčio vėliau pasiprašę kitose šalyse. To kiu atveju jie irgi grąžinami vizą iš davusiai valstybei. Užfiksuota ir nemažai atvejų, kai trečiųjų šalių piliečiai užsienio valstybėse įkliuvo su svetimais ar padirbtais lietuviškais asmens do kumentais, o to neišsiaiškinę už sienio teisėsaugininkai juos ban dė išsiųsti į Lietuvą. Tokią apgaulę demaskavę VSAT pareigūnai paima suklastotus grąžintųjų asmens do kumentus, o užsieniečius išsiun čia atgal į tas valstybes, kur jie bu vo sulaikyti. BNS, VD inf.
Sumuštas moksleivis Vidurinėje mokykloje Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, trečia dienį per pertrauką bendraam žių akivaizdoje sumuštas moks leivis gydomas ligoninėje.
nepilnamečiui R.M. į akies sritį. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį ty rimą dėl sveikatos sutrikdymo. BNS, VD inf.
Policijos departamentas praneša, kad nukentėjęs 15-metis dėl an takio sumušimo ir galvos sme genų sukrėtimo paguldytas į Vil niaus universiteto Vaikų ligoninę Santariškėse. Pirminiais polici jos tyrimo duomenimis, prieš vi durdienį Kalvelių vidurinės mo kyklos trečio aukšto koridoriuje per pertrauką 18-metis J.R. ki tų moksleivių akivaizdoje be jo kios priežasties sudavė kumščiu
Nelegali degalinė Vilniuje Ozo gatvėje esančia me garaže rasta moderni dega lų pilstymo įranga ir daugiau nei pusantros tonos dyzelino, supils tyto į statines.
tas statines degalų ir pilstymo įrangą degalų savininkui gresia iki 10 tūkst. litų bauda, taip pat jis turės sumokėti beveik 2 tūkst. litų akcizą. BNS, VD inf.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tikrindama garaže rado vieną 200 litrų me talinę ir dvi 1 tūkst. litrų talpos plastikines statines. Garažo savininkas teigė stati nes matantis pirmą kartą, esąs nustebęs ir negalįs paaiškinti, iš kur jos atsirado, nes garažą nuo moja kitam asmeniui. Telefonu atsiliepti vengęs nuomininkas pasirodė tik kitą dieną. Už Mo kesčių inspekcijoje neregistruo
Sulaikytas jaunuolis įtariamas plėšimais Vilniaus miesto 5-ojo policijos ko misariato pareigūnai sulaikė įta riamąjį, kuris pernai Karoliniškė se, namo laiptinėje, grasindamas peiliu apiplėšė nepilnametį.
šinosi. Policijos teigimu, plėšikas prisipažino, kad nuo pernai spa lio įvykdė dar septynis tokio pa ties pobūdžio nusikaltimus. BNS, VD inf.
Tiksliau, iš jo pagrobė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Per ty rimą policijos pareigūnai nusta tė, kad pagrobtasis telefonas buvo užstatytas lombarde. Jame įrengta vaizdo stebėjimo kamera buvo už fiksuotas įtariamas asmuo, tačiau policininkai iš karto jo neatpaži no. Pareigūnai nustatė įtariamojo tapatybę ir sulaikė niekur nedir bantį, daug kartų teistą 27 metų D.G. Sulaikomas įtariamasis prie
Partrenkti du vaikai Kareivių gatvėje nelaimė įvyko apie 13 val. Automobilis „Opel Tig ra“ šviesoforu reguliuojamoje pės čiųjų perėjoje kliudė berniuką.
Automobilis sustojo maždaug už 20 metrų. Laimė, vaikas, nepak liuvo po ratais – jį automobilis kliudė šonu. Vairuotojas sakė, kad vaikas netikėtai išbėgo degant rau donam šviesoforo signalui. Pirmi niais duomenimis, septynmečio gyvybei pavojus negresia. Dar vie nas vaikas ketvirtadienio rytą apie devintą buvo partrenktas Gelvonų gatvėje einantis per perėją degant
draudžiamam šviesoforo signalui. 14-metis išvežtas į ligoninę. VD inf.
6
penktADIENIS, sausio 20, 2012
nuomonės
Susitarimai niekuo neįpareigoja
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
E Tarsi Siksto koplyčioje
Marius Bagdonas
I
š šal ies futbolo pastogės ka mino kyl a balt as dūm as, simbolizuojantis naujo rink tinės trenerio Csabos László išrink imą. Popiež ių iki gyvos gal vos renkančios kardinolų koleg i jos ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konklavos paralelių yra tik rai ne viena. Vengro išrinkimas – tikrai netikė tas posūk is, tačiau šalies futbolo visuomenė pastaraisiais metais jau tapo tiek užg rūdinta, kad bet kok ie paskut inėm is minutėm is
Ne kartą buvo galima įsitikinti, kad jaunatviš kas ir šiuolaikiškas en tuziazmas pralaimi se nųjų funkcionierių nu sistovėjusioms nor moms. priimam i sprend imai nieko ne bestebina. Į posėd žių salę 11 vyk domojo kom iteto nar ių rinkosi turėdami aišk ias nuostatas. Bent 6 iš jų viešai deklaravo, kad keti na savo balsą atiduoti Valdui Iva nauskui, tačiau tai, kas vyko vos perženg us dur ų slenkst į, prim i nė scenar ijų iš daug iau nei prieš šešis dešimtmečius sukurto kino filmo „12 įtūž usių vyr ų“. Akivaizdu, kad pasiduoti stipres niojo autor itetui ir nesileisti būti man ipul iuojam iems daug umai vykdomojo kom iteto nar ių ne pavyko. Tarsi į Šv. Petro bazilikos balkoną žengęs LFF prezidentas Liutauras Varanavičius pareiškė: „Naujasis trener is buvo išrinktas vienbalsiai.“ Atrodo, C.László nuo pat pradžios buvo aiškus šių lenktynių favori tas. Dar prieš paskutinę Europos čempionato atrankos dvikovą su čekais (1:2), kai pašaipų objektu ta pusi rinktinė galiausiai atsirėmė į dugną ir išgirdome taip ilgai lauk tą Raimondo Žutauto „pasit rau kiu“, LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras buvo nuskridęs į Didžiąją Britaniją, kur šiuo metu su savo šeima gyvena strategas, ir kalbėjosi su juo apie galimą darbą futbolo rinktinėje. Tik vėl iau kandidatų sąraše atsi rado Aurel ijaus Skarbaliaus, Val
do Ivanausko ir Liudo Rumbu čio pavardės. Ir nors per žiniask laidos ir futbolo sirgal ių sukel tą šurmul į atrodė, kad į lyder io poz iciją prieš pat fin iš ą šoktelė jo „Ivanas Rūstusis“, atėjus lemia mai akimirkai taškai buvo sudė liot i įsik lausant į autor itet ų nuo monę ir neišsiplečiant už vieno kambar io ribų. „Sprend imas tik rai netikėtas. Maniau, kad išrinks V.Ivanauską“, – nuostabos neslė pė rinkt inės kapitonas Tomas Danilevičius. C.László – ne naujokas futbolo pa saulyje ir akivaizd žiai buvo la biausiai pat yręs trener is iš visų kandidatų. Konkurenciją jam ga lėjo sudar yt i nebent V.Ivanaus ko Bundeslygos aikštėse išsiko votas autor itetas. Kit i du kand i dat ai L.Rumbut is ir paskut inę akimirką pretendent ų sąraše at sidūręs bulgaras Georg is Vas i levas labiau prim inė pol it in ius marg inalus. Ko gal ima tikėt is iš ger iaus iu Vengr ijos ir Škot ijos trener iu iš rinkto specialisto? Šviež ias krau jas paprastai atneša ką nors nau ja, tačiau, kalbant apie mūsų ša lies futbolą, ne kartą buvo gal i ma įsit ik int i, kad jaunatv iškas ent uz iazm as pral aim i senųj ų funkcion ier ių nusistovėjusioms normoms ir pas aul io suprat i mui. Kažkada mesiju buvo vadi namas José Couceiro, tačiau net rinktinės lyderių palaikomas por tugalas buvo priverstas kapit u liuoti, kai atsisakė žaisti pagal kla no taisykles. Šalies futbolo sodas staiga nesu žal iuos net ir išrov us visas pikt žoles. Jį reikėtų iš naujo persodin ti, laistyti ir puoselėti. Tai reišk ia, kad artimiausiame pasaulio čem pionato atrankos cikle, kad ir ko kie palank ūs varžovai mums te ko, greičiausiai kalnų niekas ne vers. Apie tai puse lūpų jau kalba ne tik futbolo vadovai, bet ir nau jasis treneris. „Realesnius šansus turėsime tik 2016-aisiais, kai Eu ropos čempionate varžysis ne 16, o 24 ekipos“, – žada vengras. Tiesa, iki to ciklo dar reikėt ų iš gyvent i ir pasistengt i nepasekt i pirmtako R.Žutauto pav yzd žiu, kuris iš išk ilaus žaidėjo ir kapito no per dvejus pastar uosius me tus tarp futbolo gerbėjų virto vie na nemėgstamiausių fig ūr ų. Norėt ųsi pal inkėt i, kad C.László darbas su mūsų šalies futbolinin kais susik lost yt ų ir sėkm ing iau nei tarpukar io metais Liet uvos rinkt inei vadovav usiam jo tau tiečiui Ferencui Molnár ui. 1927 m. prie komandos vairo stojęs vengras po dviejų rinktinės pra laimėjimų (latviams 3:6 ir estams – 0:5) iš pareig ų buvo atleistas.
nergetikos ministras pabrė žia, kad pernai gruodį pasi rašyti susitarimai dėl Visagi no atominės elektrinės (VAE) projekto dar nėra teisiškai įpareigo jantys. Pasak Arvydo Sekmoko, teisiškai įpareigojančios sutartys su strategi ne investuotoja į VAE statybas kor poracija „Hitachi“ ir su regioniniais partneriais turėtų būti pasirašytos iki šių metų vidurio. Jos bus pateik tos Seimui tvirtinti. „Praėjusių metų pabaigoje pasirašy tas Lietuvos Vyriausybės susitarimas dėl esminių VAE projekto koncesijos sutarties sąlygų nėra teisiškai įparei gojantis dokumentas. Lietuva kol kas neprisiėmė jokių teisinių įsipareigoji mų nei dėl jokių paskolų, nei dėl jokių išmokėjimų. Ir Lietuva niekam nie ko nėra pervedusi“, – sakė ministras, vakar Seime atsakinėdamas į opozici jos parlamentarų užduotus klausimus apie energetikos aktualijas. Pati opo zicija boikotavo posėdį, todėl minis terijos vadovo nesiklausė. „Vyriausybė pirmiausia dar turės pasirašyti sutartį dėl projekto įgy vendinimo, paskui ji bus tvirtinama Seime. Iki tol jokie oficialūs įsiparei gojimai negali būti prisiimti ir nebus prisiimti“, – pridūrė A.Sekmokas. Sutartis planuojama pasirašyti ir Seimui pateikti tvirtinti iki šių me tų vidurio. Jis teigė, kad „jokios lėšos „Hita chi“ šią žiemą nebuvo sumokėtos ir tai nėra įsipareigota jokiuose susita rimuose“. Grupė Seimo narių iš anksto at siųstuose klausimuose energetikos ministro teiravosi, ar tiesa, kad „Hi
Partneriai: A.Sekmokas teigia, kad „jokios lėšos „Hitachi“ šią žiemą ne
buvo sumokėtos ir tai nėra įsipareigota jokiuose susitarimuose“.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
tachi“ už derybas su Lietuva dėl to lesnio dalyvavimo VAE projekte buvo sumokėta 200 mln. litų. A.Sekmokas tai griežtai paneigė. Ministras taip pat neigė, kad VAE projekto įgyvendinimas paliks Lie tuvą Rusijos energetinio rezervo zo noje. „Tai netiesa. Sinchroninio su sijungimo su Vakarais – Lenkija ir Švedija – projektai įgyvendinami. VAE projekto įgyvendinimas jų tik rai nesustabdys, o pati naujoji elekt
rinė nepririš Lietuvos prie rusiškos rezervo sistemos“, – kalbėjo jis. Lietuva planuoja iki 2020 m. pa statyti naują atominę elektrinę, ku ri turėtų iškilti šalia uždarytosios Ignalinos atominės elektrinės. Stra tegine šio projekto partnere parinkta korporacija „Hitachi“. Regioniniais partneriais įvardijamos Latvija ir Es tija, taip pat Lenkija, tačiau pastaro ji kol kas yra užšaldžiusi dalyvavimą VAE projekte.
Ar gerai tvarkomas miestas?
Andrė mama
Manau, kad žmonės stengiasi valyti. Aišku, kai nuolat sninga, tas darbas atrodo bergždžias. Šiemet yra gera situacija. Pernai buvo labai blogai, todėl, manau, daug žmonių susižeidė, nes bu vo labai slidu ir nevalė gatvių. Šiemet dar nedaug sninga, tik dvi dienas, nukristi dar neteko. Aišku, kol kas nelabai gerai, bu vau Sereikiškių parke – jis visai nenuvalytas.
Algirdas
mechanikas
Matau, kad centre valo. Dir ba normaliai, bent jau cent re. Kol kas sniegas man pro blem ų nes uk ėl ė. Kita ver tus, nepastebėjau, kad ko kių nors didesnių bėdų bū tų kilę ir gyvenamuosiuose miesto rajonuose. Važiavau iš Pilaitės į Vilniaus centrą ir net stebėjausi – viskas tvar king ai, kel iai pav al yt i, pa barstyti.
Ieva
rinkodaros projektų vadovė
Tiesą sakant, nepastebėjau, kad Vilniaus gatvės būtų va lomos. Gyvenu centre, vai ruoti iki darbo tenka nedaug, bet važiuoti buvo slidu, gat vės nenuvalytos. Negalėčiau pasakyti, kad esu patenkinta gatvių valytojų darbu. Dau giau problemų žiema nesuda rė. Tik kai prieš savaitę atsira do pirmasis plikledis, eidama vos nusileidau nuo kalno.
Vilius
finansų analitikas
Neatkreipiau dėmesio, bet sli du. Transporto spūsčių gat vėse dėl sniego nepadaugė jo, bet tikrai slidu. Gal tai nor malu? Nors, nemačiau nė vie nos sniegą valančios mašinos. Šaligatviai taip pat slidoki. Ma nau, kad pagyvenusiems žmonėms turbūt nelabai sma gu eiti tokiu grindiniu.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 7000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, sausio 20, 2012
lietuva Vakar Seimo salė iš vydo seniai maty tą demaršą – opo zicija, protestuoda ma prieš valdančių jų veiksmus, išėjo iš posėdžio ir faktiš kai jį sužlugdė. Tie sa, Seimo dauguma vėliau vis dėlto pa demonstravo, kad dar turi politinių raumenų.
Dvikova: per vakarykštį Seimo posėdį tiek pozicijos, tiek opozicijos politikai siekė pademonstruoti savo viršenybę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimo posėdyje – trankomos durys Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pasiūlė konservatoriai
Taip atsitiko po to, kai Seimas dviejų balsų skirtumu pritarė val dančiųjų siūlymui atidėti opozi cijos iniciatyvą sudaryti komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti. Vakar popiet Seimo neeilinės se sijos posėdyje turėjo būti balsuo jama dėl to, ar sudaryti tokią laiki nąją parlamentinę tyrimo komisiją. Tačiau posėdžio pradžioje tvirti nant darbotvarkę valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų (TS-LKD) frak cijos seniūnas Jurgis Razma pasiūlė iš jos išbraukti klausimą dėl komi sijos sudarymo. Tokį pasiūlymą priėmus klausimas perkeltas į Sei mo pavasario sesiją, kuri prasidės tik kovo 10 d. „Siūlome išbraukti iš darbotvar kės klausimą dėl komisijos sudary mo, nes manome, kad tokia komi sija galėtų padėti besislapstantiems bankininkams, destabilizuotų pa dėtį Lietuvos bankų sistemoje, kil tų klausimų dėl to, ar nesikišama į teisėsaugos darbą. Seimo Nacio nalinio saugumo ir gynybos komi tetas (NSGK) galėtų panagrinėti, kodėl opozicija inicijavo šią komi siją“, – kalbėjo J.Razma. Šis TS-LKD frakcijos vadovo pareiškimas sukėlė tikrą diskusijų audrą Seimo posėdyje. „Valdantie ji nenori išsiaiškinti tiesos“, – nea bejojo opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Va lentinas Mazuronis. Kreipėsi į NSGK
Seimo pirmininkė Irena Degutie nė jau kreipėsi į NSGK bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šie įver tintų opozicijos inicijuotos laiki nosios komisijos „Snoro“ bankro tui ištirti „veiklos galimą poveikį Lietuvos bankų sistemos stabilu mui ir kartu Lietuvos nacionali niam saugumui“. I.Degutienės rašte apeliuojama į šiomis dienomis žiniasklaidoje pa viešintą advokato Ryčio Valūno nuo
monę, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos „veikla leistų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo gynėjams įgyti papildomų argumen tų, kad procesas Lietuvoje politizuo tas ir buvę akcininkai neva persekio jami dėl politinių motyvų“.
Valentinas Mazuronis:
Ne mes sužlugdėm se siją, o valdantieji ir iš pykčio dėmėm išmė tytas premjeras. Buvę „Snoro“ savininkai R.Ba ranauskas ir V.Antonovas, ku riuos Lietuva kaltina banko tur to iššvaistymu, pabėgo į Didžiąją Britaniją, tačiau šios šalies teismai dabar sprendžia, ar jie turi būti iš duoti Lietuvai. I.Degutienė atkreipė dviejų Sei mo komitetų dėmesį į dar vieną advokato R.Valūno pasakytą frazę: „Dėl šių priežasčių R.Baranausko ir V.Antonovo gynyba turėtų vi sas galimybes prašyti Vestmins terio magistratų teismo nepriimti sprendimo, iki Seimo sudaryta ko misija pateiks išvadas.“ Taip pat ji kreipėsi į Audito ko mitetą, kad šis išnagrinėtų, ar tarp tautinės audito bendrovės „Ernst and Young“ pernai atliktas „Sno ro“ auditas, kuris parodė teigia mus šio banko veiklos rezultatus, atitinka realią situaciją. Išėjo iš salės
„Nacionaliniam saugumui visada labiau kenkia neatsakyti klausimai.
Šis Seimas nevykdo savo funkcijos, jeigu nesudaro tokios komisijos“, – pabrėžė opozicijos atstovas Žilvi nas Šilgalis. Premjeras Andrius Kubilius apie iniciatyvą sudaryti komisiją kalbė jo: „Neatsargi iniciatyva pirmiau sia naudinga buvusiems „Snoro“ savininkams V.Antonovui ir R.Ba ranauskui, kurie galbūt padarė di delius nusikaltimus. Klausimas opo zicijai – ar suprantate, kad tokiais savo veiksmais kenkiate teisėsau gai, kenkiate Lietuvos žmonių inte resams? Tokios komisijos labai nori tik tie kreditoriai, kurie turi didelių indėlių „Snoro“ banke, didelė dalis jų yra ne Lietuvos rezidentai, susiję su V.Antonovu ir R.Baranausku.“ Seimas dviejų balsų dauguma pritarė valdančiųjų pasiūlymui nesvarstyti siūlymo sudaryti ko misiją dėl „Snoro“. Už tai balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, su silaikė 3. V.Mazuronis po tokių balsavi mo rezultatų paskelbė, kad opozi cija protestuodama palieka Seimo posėdžių salę. Netrukus opozi cijos pusė liko beveik tuščia. Po sėdyje liko tik keli Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parla mentarai.
Tokia situacija beveik sužlugdė Seimo posėdį, nes sprendimams priimti reikia, kad jame dalyvau tų ne mažiau kaip 71 Seimo na rys. Oponuojančių valdantiesiems išėjimas sužlugdė kvorumą ir salėje beliko vos apie šešias dešimtis par lamentarų. Todėl Seimas nebegalėjo priimti kitų darbotvarkėje numatytų įsta tymų. Seimo neeilinė sesija buvo su šaukta pirmiausia opozicijos ini ciatyva. Paklaustas, ar toks pro testas nežlugdo jų pačių inicijuotos sesijos, V.Mazuronis žurnalistams atsakė: „Ne mes sužlugdėm sesiją, o valdantieji ir iš pykčio dėmėm iš mėtytas premjeras.“ Netikėtai surinko balsus
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad val dantieji sugeba pasistengę surink ti užtektinai balsų, kad įstatymai būtų priimti. Nors opozicija boikotavo, Seimas vis dėlto ėmėsi svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurio mis siekiama užpildyti teisinį va kuumą, atsiradusį po Konstitu cinio Teismo (KT) nutarimo, kad kai kurios šio įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
I.Degutienei po to, kai buvo ap svarstytos pataisos, pasiūlius bal suoti dėl jų priėmimo netikė tai paaiškėjo, jog Seimo salėje yra 72 parlamentarai. To pakako, kad aukštojo mokslo įstatymo patai sos būtų priimtos. Pagal jas kiekviena aukštoji mo kykla turės galimybę pati pasirink ti, kokiu dažnumu – kas pusmetį ar kasmet – pagal studijų rezulta tus rotuoti už mokslą mokančius ir nemokančius studentus. Be to, pa taisomis numatyta, kad aukščiau siu universitetų valdančiuoju orga nu vėl tampa senatas, o ne tarybos, kaip buvo nustatyta anksčiau priim tu ir KT išbrokuotu įstatymu. Sėkmės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų priėmimo įkvėp ta Seimo pirmininkė dar kelis kar tus siūlė balsuoti dėl kitų įstaty mų, bet balsų jau nebepakako ir joks kitas įstatymas jau nebebuvo priimtas. Visi jie, kaip, beje, ir Sei mo nutarimas dėl laikinosios ko misijos „Snoro“ bankrotui ištir ti, bus svarstomi sausio pabaigoje rengiamoje dar vienoje neeilinė je sesijoje.
13 klausimų
Sausio pabaigoje Seimas rinksis į dar nę sesiją rengti jau sausio 30-ąją. Se vieną neeilinę sesiją, kurioje, be ki sijoje bus iš naujo svarstomas klausi ta ko, bus svarstoma opozicijos ini mas dėl laikinosios komisijos „Snoro“ ciatyva steigti komisiją „Snoro“ bank bankrotui ištirti, taip pat dėl Preziden rotui ištirti. Vakar pasitarime su Sei tės Dalios Grybauskaitės veto Kėdai mo pirmininke parlamentinių frakci nių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių jų seniūnai nusprendė, kad dar viena zonų steigimo įstatymams ir dėl Vie neeilinė sesija būtina, norint išspręsti šųjų pirkimų įstatymo pataisų, kurio kai kuriuos aktualius klausimus. Pasi mis partijos atleidžiamos nuo būtiny tarimas sušauktas po to, kai opozicija bės vykdyti įsigijimus pagal viešojo paliko Seimo posėdžių salę. pirkimo taisykles.
Opoz icijos inicijuojamai kom isi jai dėl „Snoro“ bankroto aplinky bių siūloma išsiaiškinti, „ar galiojan tys teisės aktai bei Lietuvos banko vykdoma bankų priežiūra užtikri na bankų sistemos stabilumą, pati kimumą, efektyvumą ir saugumą“. Taip pat siūloma pasidomėti, pa gal kokius kriterijus ir kokiomis są lygomis „Snoro“ laikinajam ir nuola tiniam administratoriams bei jų ko mandai buvo nustatytas ir moka mas atlyginimas ir koks šio atlygini mo dydis.
„Pas pirmininkę susirinkę frakcijų se niūnai sutarė, kad bus šaukiama dar viena neeilinė Seimo sesija“, – sakė opozicijos lyderis, Tvarkos ir teisin gumo frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.
„Valdantieji šiurkščiai ir kietakaktiš kai sugriovė šios dienos posėdį, todėl jie ir turi prisiimti atsakomybę už tai, kad nepavyko šioje sesijoje išspręsti visų aktualių klausimų“, – teigė V.Ma zuronis.
„Ar nutraukus visų banko „Snoras“ įsipareigojimų vykdymą nebuvo pa daryta dar didesnė žala banko „Sno ras“ kreditoriams bei pačiam bankui „Snoras“?“ – be kita ko, klausia komi sijos sudarymo iniciatoriai.
Vėliau opozicija pranešė, kad jau su rinkti parašai vienos dienos neeili
Eilinė Seimo pavasario sesija prasidės tik kovo 10 d.
Tyrimo komisijai siūloma iš viso at sakyti į 13 klausimų.
Bus dar viena neeilinė sesija
8
penktadienis, sausio 20, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Rusijos užmojai – pinigų švaistymas Vilniuje viešėjęs NATO genera linis sekretorius Andersas Fog h’as Rasmussenas ketvirtadienį sukritikavo Rusijos planus dislo kuoti puolamąją ginkluotę Kara liaučiaus krašte.
Pasak NATO vadovo, tokie Mask vos planai yra pinigų švaistymas ir kelia nerimą Aljansui. „Žinoma, kad šie Rusijos pareiškimai kelia nerimą NATO sąjungininkams. Taip pat pridurčiau, kad tai vi siškas Rusijos finansinių išteklių švaistymas, nes stiprinama puo lamoji karinė ginkluotė nukreip tia prieš dirbtinį priešą, priešą, kuris neegzistuoja“, – žurnalis tams sakė NATO vadovas. „Tai pinigų švaistymas – in vestuoti į tokius Rusijos karinius pajėgumus. Manau, kad tokie pi nigai galėtų būti daug geriau in vestuoti į ekonomikos plėtrą, darbo vietų kūrimą Rusijoje“, – kalbėjo generalinis sekretorius po susitikimo su Lietuvos Preziden te Dalia Grybauskaite. Pasak jo, Rusijai nėra prasmės stiprinti karinius pajėgumus Ka raliaučiaus srityje. „Raginčiau rusus priimti naują realybę. Mes nesame priešai, turėtume bū ti partneriai“, – kalbėjo A.F.Ras mussenas. Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė savo ruožtu sa kė, kad Rusijos planai „nedidina NATO ir Rusijos pasitikėjimo“.
Rusijos politinė ir karinė vado vybė pastaruoju metu keliskart perspėjo, kad su NATO šalimis – Lietuva ir Lenkija – besiribojan čiame Karaliaučiaus eksklave dis lokuos naują raketinę ginkluotę, jei Šiaurės Atlanto aljansas ir įta kingiausia jo valstybė Jungtinės Valstijos neatsižvelgs į Maskvos nuogąstavimus dėl Rytų Europo je planuojamų dislokuoti priešra ketinės gynybos sistemos (PRG) elementų.
Raginčiau rusus priimti naują rea lybę. Mes nesame priešai, turėtume būti partneriai.
Rusija nori teisinių garantijų, kad NATO priešraketinė sistema nebus nukreipta prieš jos balisti nes raketas ir taip nepažeis stra teginės galios pusiausvyros. Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad balandį Karaliaučiuje bus dis lokuota moderniausia Rusijos tu rima priešraketinė, priešlėktuvi nė raketinė sistema S-400. Rusija taip pat teigia, kad šiame regione gali būti dislokuota puolamoji ra ketinė sistema „Iskander“. BNS inf.
Atsargumas: su D.Grybauskaite susitikęs A.F.Rasmussenas pareiš
kė, kad Rusijos pareiškimai kelia nerimą NATO sąjungininkams.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nenuleidžia rankų Premjeras žada ir šiemet imtis priemonių toliau mažinti kont rabandos ir šešėlinės prekybos apimtį. Pasak Andriaus Kubi liaus, jau pernai mažėjo tabako kontrabandos apimtis, efekty viau stabdytas kontrabandinių degalų gabenimas.
„Be abejo, lieka ir daug darbų, kuriuos dar turime padaryti, tarp jų turguose užkirsti kelią šešėlinei prekybai tomis pačiomis akcizi nėmis prekėmis“, – ketvirtadie nį interviu Žinių radijui sakė Vy riausybės vadovas. „Ne kartą esu kartojęs, kad nuo gegužės 1 d. kasos aparatai bus įvesti ir vadinamojoje gariū ninėje prekyboje. Matome akty vias muitinės pareigūnų pastan gas stabdyti ir tokias smulkias landas nelegaliai prekėms įvež ti. Kai kurie dėl to nepatenkinti, bet mes ir toliau ryžtingai eina
me šiuo keliu“, – pridūrė prem jeras. „Vienos eilutės nebuvo įvykdy tos, kitos buvo viršytos. Bendro biudžeto rezultatai tikrai neblo gi. Noriu priminti, kad 2011 m. pradėjome su deficitu, kuris siekė beveik 8 proc., o baigėme su ne toli 5 proc. Taigi planai buvo am bicingi ir gana neblogai įvykdyti. Be abejo, matome atskiras eilu tes, kur iš tikrųjų yra verta gal voti apie papildomas priemones, turiu omeny to paties akcizo su rinkimą, kuris priklauso nuo to, kaip pavyksta užkardyti kelią ne legaliai akcizinių prekių kontra bandai į Lietuvos rinką“, – kal bėjo A.Kubilius. Pernai daugiau, nei planuota, surinkta pridėtinės vertės ir gy ventojų pajamų mokesčių, ta čiau mažiau akcizų ir pelno mo kesčio. BNS inf.
Netektis: jei V.Juozapaitis (dešinėje) pasuks į Seimą, tai bus rimtas nuostolis ir televizijai.
Gedimino Bartuškos nuotr..
Politikos kamikadzė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše ir vienmandatėje apygardoje Radviliškyje į Seimą kan didatuoti ketina ir operos solistas Vytautas Juozapaitis, nors anksčiau jis nevengė kritikuoti valdančiųjų veiksmų. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@diena.lt
„Faktu šią informaciją vadinti bū tų neatsakinga, nes kandidatų są rašų dar nepatvirtino partijos ta ryba. Nesu partijos narys, todėl negaliu pasakyti, kas bus nuspręs ta partijoje, tačiau pats galimybės dalyvauti rinkimuose neatmetu“, – „Vilniaus dienai“ kalbėjo V.Juo zapaitis. Solisto sprendimas į didžiąją po litiką žengti su TS-LKD netikėtas, nes, prieš kelerius metus konser vatorių vadovaujamai Vyriausybei priimant sprendimus dėl mokes čių menininkams didinimo, V.Juo zapaitis atvirai juos kritikavo ir ko neveikė valdžią. Ar nuo to laiko praėjus maždaug trejiems metams menininko pažiū ros kardinaliai pasikeitė? „Iš esmės esu kritiškas bet kokiai valdžiai, menininkai iš prigimties dažniausiai nesutinka su valdan čiaisiais. Maištingumo elemen tas egzistuoja ir dabar, tačiau eg zistuoja ir sveikas protas. Nuo tos dienos, kai pradėjo valdyti ši Vy riausybė, pradėjo beveik 3,5 metų – tuoj baigsis kadencija. Prieš tuos trejetą metų valdančiųjų sprendi mai atrodė beprotiški. Tačiau, tu
rint galvoje šios dienos Europos kontekstą, ekonominę situaciją ir Lietuvos dabartinę padėtį Euro poje bei ekonomikos būvį, paly ginti su kitomis valstybėmis, rei kia labai nenorėti suprasti, kad tie šokiruojantys ir nepopuliarūs val džios sprendimai buvo būtini“, – įsitikinęs V.Juozapaitis.
Kad ir kaip skau džiai tie sprendimai atsilieptų mano as meninei kišenei, vis dėlto tai pagrindi nės sąlygos šaliai iš gyventi. Jo manymu, tik dėl tų sprendimų šiandien Lietuvos gyvenimas teka savo vaga. „Šiandien su jumis kalbamės ir vis dar esame savo darbo vietose ne be šios Vyriausybės pastangų. Kad ir kaip skaudžiai tie sprendi mai atsilieptų mano asmeninei ki šenei ir cecho broliams, vis dėlto tai pagrindinės sąlygos šaliai išgy venti šiuo laikotarpiu. Būtent todėl šiandien ir remiu dabartinę politiką
arba bent jau susilaikau nuo aštrios kritikos. Pripažįstu, kad priimti sprendimai buvo pagrįsti. Ar man jie patinka – kitas klausimas“, – argumentavo operos solistas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad į didžiąją politiką žengia ne pirmą kartą. „Jei kas nors seka mano kelią ne tik scenoje, gali nesunkiai atsekti, kad prieš daugiau nei dešimtmetį jau buvau įkėlęs koją į politiką. Bu vau Tėvynės liaudies partijos stei gėjas ir vicepirmininkas. Tai buvo konservatorių idėjomis grįsta poli tinė organizacija. Tik todėl, kad bu vo negausi, ji nesugebėjo išlikti ir ga lų gale įsiliejo į didesnį darinį, kuris vėliau įsiliejo į tą pačią Tėvynės są jungą. Tik tąsyk aš grįžau prie meno ir sustabdžiau aktyvią veiklą politi koje“, – priminė V.Juozapaitis. Jis pabrėžė, kad toli gražu neke liaklupsčiauja dabartinei valdžiai. Savo sprendimą įsilieti į TS-LKD gretas jis netgi pavadino kamika dzišku – valdančiųjų reitingai ka tastrofiškai smukę. „Tačiau aš la bai vertinu tai, kad net esant tokiai situacijai Vyriausybė toliau laikosi griežtos fiskalinės politikos – nesi švaisto nei pinigais, nei pažadais“, – simpatijas šalies valdžiai išreiš kė V.Juozapaitis.
Ragina nesiimti diktato Europarlamentaras Vytautas Lands bergis skeptiškai vertina sankcijo mis Vengrijai pagrasinusią Euro pos Komisiją (EK) ir pabrėžia, kad Briuselio pasiūlymai šiai šaliai ne turėtų atrodyti kaip diktatas.
„Mūsų pasiūlymai Vengrijai ne tur ėt ų atrodyt i kaip Kom is ijos eksp ert ų diktatas, instr um en tiškai naudojant Europos Parla ment ą prieš vien ą nepakl usn ią valstybę narę. Tąsyk tai būtų la bai rimta padėtis, netgi rimtes nė, nei tiek metų gyventi su senų laikų komunistine konstitucija,
kurią vengrai dabar išdrįso pa keist i“, – Europ os Parl am en to debatuose dėl Vengrijos sakė V.Landsbergis. Kaip pranešė europarlamenta ro biuras, V.Landsbergis debatuo se palygino dabartinę Vengriją su Lietuva, kai ši prieš du dešimtme čius priėmė savo Konstituciją. „Mano šalyje euroskeptikai nuo lat mėgina lyginti Sovietų Sąjungą, kuri nebuvo jokia Sąjunga, su tik ra Europos demokratinių valstybių sąjunga. Mes, europietiški Lietuvos politikai, nuolat neigiame šį klai dingą lyginimą. Tačiau dabar nebus
lengva išvengti panašumo į įvykius prieš 22 metus, kai Lietuva priėmė savo nepriklausomą Konstituciją ir Kremlius ultimatumais spaudė ją atšaukti, naudodamas politines ir ekonomines sankcijas iki bloka dos ir kraujo praliejimo. Todėl san kcija buvo labai prastas žodis, ku rį panaudojo Komisija kaltindama Vengriją tariamomis jos didžiulė mis klaidomis“, – dėstė V.Lands bergis. Jis pabrėžė, kad demokratinių valstybių solidarumas – svarbes nis už bankų solidarumą. BNS inf.
9
penktADIENIS, sausio 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,39 %
1
tūkst. kelininkų, kaip prognozuojama, šiais metais neteks darbo.
+0,54 %
+0,18 %
Daugėja banko svetainių klastočių
€
Tyrimai rodo, kad 2011 m. padaugėjo in formacinių sistemų užvaldymo atvejų, bankų svetainių klastočių. Pernai Lietu vos elektroninių ryšių tinklų ir informa cijos saugumo incidentų tyrimų pada linys „Cert-LT“ ištyrė 8507 tokius atve jus. Tai 18 kartų daugiau nei 2010 m. Taip pat praėjusiais metais daugėjo pranešimų apie klastojimo atvejus – jų ištirta 133, tai yra 4 kartus daugiau nei 2010-aisiais.
Baltarusijos rublis 10000 3,2095 DB svaras sterlingų 1 4,1440 JAV doleris 1 2,6864 Kanados doleris 1 2,6577 Latvijos latas 1 4,9291 Lenkijos zlotas 10 7,9428 Norvegijos krona 10 4,4941 Rusijos rublis 100 8,5220 Šveicarijos frankas 1 2,8565
dažniausiai pasiekė iš trečiųjų pasaulio šalių.
„Shutterstock“ nuotr.
Vartotojai – geriausi lentynų sanitarai Praėjusiais metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami impor tuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų kontrolę, uždraudė į rin ką tiekti daugiau kaip 2 tūkst. tonų maisto produktų. Tačiau, kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išo rienė, rodiklius tam tikra prasme iškreipia pernai rugsėjį bendrovėje „Galinta ir partneriai“ įvykęs gais ras, kai buvo sugadinta net 1,6 tūkst. tonų ryžių, grikių, įvairių kruopų ir kitos žaliavos. Praėjusiais metais taip pat bu vo uždrausta nemažai reikalavimų neatitinkančių nealkoholinių gėri mų, esą mineralinio vandens ženk linimo etiketėse buvo pateikti ne tikslūs mineralizacijos duomenys. Vis dėlto, paš nekovės teig i mu, atmetus šiuos atvejus pažei dimų rodikliai yra panašūs kaip
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
Vakar Tinklas
–0,2982 % –0,0434 % –0,4152 % –0,0639 % –0,0689 % –0,1923 % +0,0223 % –0,3659 % +0,1122 %
Pernai butų pardavėjai Vilniuje dažniausiai prašė apie ketvirtį milijono litų, klaipėdiečiai savo butus pardavinėjo už sumą iki 215 tūkst. litų, o Kaune butų savi ninkai juos dažniausiai atiduoda vo už 140 tūkst. litų.
Pavojus: praėjusiais metais nesaugūs maisto produktai šalies rinką
l.mrazauskaite@diena.lt
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,71
4,61
2,39
„Kvistija“
4,62
4,55
2,37
„Vakoil“
4,70
4,60
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,82 dol. už 1 brl. 111,38 dol. už 1 brl.
Vilniuje brangiausias senamiestis
Pernai į parduotu ves tiekti uždraus ta beveik du kar tus daugiau tonų maisto produktų nei užpernai. Nors statistika gąsdina, ekspertai ramina: valgydami nesinuo dijame.
Lina Mrazauskaitė
diena.lt/naujienos/ekonomika
ir kiekvienais metais. Anot jos, 2011-aisiais nustatyta mažiau mė sos ir jos gaminių, žuvies ir vėžia gyv ių prod uktų, nealkoh ol in ių gėrimų pažeidimų. Tačiau užfik suota gerokai daugiau reikalavimų neatitinkančių kiaušinių, daržo vių, aliej in ių kultūr in ių sėklų, aliejaus produktų. Nuo griežtesnės maisto kont rolės sako nekenčiantys ir šalies importuotojai. Vienos stambiau sių vaisių ir daržovių importuotojų bendrovės „Samsonas“ generalinio direktoriaus Henriko Urbštos tei gimu, kontrolė išliko nepakitusi, o pirminę produktų kontrolę vykdo patys importuotojai. „Kontroliuoti kokybę mus verčia pirkėjas, nes jis jokiu būdu nepirks nekokybiškos prekės. Todėl pirmo ji užkarda esame mes patys“, – sa kė H.Urbšta. Pasak jo, susidūrusi su prasta produktų kokybe praėjusiais metais bendrovė atsisakė tiekėjo iš Lenki jos, tačiau to neįprastu įvykiu ne vadino. Kaip pasakojo A.Išorienė,
valgydamas saugumo kriterijų neatitinkančius produktus žmo gus jam daromos žalos gali nė ne pajusti: „Viena, kai suvalgai kenks mingą produktą ir apsinuodiji nuo mikrobiologinės taršos, kita – kai valgai ir nežinai, ar produktas yra chemiškai užterštas, ar pesticidų kiekis jame atitinka normą.“ Vis dėlto tokių atvejų praėjusiais metais būta itin nedaug. A.Išorienė taip pat atkreipė dė mesį į tai, kad visi Lietuvoje išau gintos ir pagamintos produkci jos mėginiai reikalavimus atitiko: „Lietuvos augintojai neviršija pes ticidų normų, be to, naudoja ma žesnį jų kiekį.“ Valstybinės maisto ir veterinari jos tarnybos atstovės teigimu, pra ėjusiais metais institucija sulaukė kaip niekad daug skundų dėl mais to kokybės. Taip pat aktyviai savo konkurentus skundė bendrovės, dažniausiai – dėl netinkamo pro duktų ženklinimo. „Maždaug trečdalis visų skundų buvo pagrįsti“, – sakė ji.
Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt projekto va dovo, nors 2011 m. dar buvo jun tami sprogusio nekilnojamojo tur to burbulo padariniai ir rinka dar nebuvo atsigavusi, parduodamų naujos statybos vieno kambario butų kainos sostinėje vidutiniškai pakilo apie 5 proc. Senos statybos butų kainos tiek pat sumažėjo. Skelbimų statistika rodo, kad, skirtingai negu Vilniuje, Kaune pra ėjusiais metais krito parduodamų tiek vieno, tiek dviejų, tiek tri jų kambarių butų vidutinės kainos. E.Narbuntovičiaus teigimu, tikėtina, kad kainų mažėjimas laikinojoje sostinėje susijęs su vis dar juntama nesaugia ekono mine padėtimi ir esančia nedi dele butų paklausa. „Dažniausiai po ekonominio sąstingio mažesni miestai atsigauna lėčiau. Vis dėl to nemaža dalis pardavėjų siekia parduoti butą operatyviai, todėl pasitaiko atvejų, kai kainos su mažinamos iki minimumo“, – pasakojo E.Narbuntovičius. Uostamiesčio gyventojai pernai taip pat galėjo pastebėti, kad būtų kainos krinta, nors jos vis dar iš lieka didesnės negu Kaune.
Pasak bendrovės „Diginet LT“, valdančios portalą aruodas.lt, di rektoriaus pavaduotojos Viktori jos Steponavičiūtės, butas yra vis dar patraukliausias pirkinys ne kilnojamojo turto rinkoje. „Beveik kas antras šiemet būs tą planuojantis pirkti asmuo tei kia pirmenybę butams. Įvertinę 2011-ųjų nekilnojamojo turto rinkos tendencijas pirkėjai ieško tinkamų pasiūlymų. O pasiūlymų įsigyti butą statistika rodo, kad pernai kainų požiūriu pastebimų pokyčių buvo tik Kaune. Vilniu je ir Klaipėdoje užfiksuota tik di desnių pasiūlos, ne kainos, svyra vimų“, – sakė ji. V.Steponavičiūtės pastebėjimu, pernai skelbimuose siūlomos butų Vilniuje ir Klaipėdoje kainos me tų pradžioje buvo tokios pat kaip pabaigoje – su kokiomis kaino mis metai prasidėjo, su tokiomis ir baigėsi. Pokyčių matyti tik kal bant apie Kaune parduodamų bu tų kainas – metų pabaigoje, paly ginti su jų pradžia, Kaune siūlomų butų kainos skelbimuose buvo nukritusios 8 proc. Aruodas.lt skelbimų statisti ka rodo, kad metų pradžia pra sidėjo optimistiškai nusiteikus ir su gyventojų lūkesčiais, kad eko nomikos situacija pagerės. Tai turėjo įtakos, kad visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose butų kainos, nurodomos skelbi muose, pirmoje metų pusėje pa didėjo 1 proc. VD inf.
Brangiausi gyvenamieji rajonai 2011 m. 1 kv. m kaina (litais) Vilnius Senamiestis 7100 Užupis 6700 Centras 6302 Antakalnis 6200
Kaunas Senamiestis Centras Žaliakalnis Aukšt ieji Šančiai
4560 4330 4270 3882
Klaipėda Giruliai 6385 Melnragė 5675 Senamiestis 4628 Mažasis Kaimelis 4494 Šaltinis: domoplius.lt
Skaičiai padvigubėjo Uždrausti importuojami ir rinkoje esantys maisto produktai Metai 2010 2011
Kiekis (t) 1260 2287
2011 m. uždrausti nesaugūs maisto produktai Javų, miltiniai konditerijos gaminiai Aliejai Vaisiai ir daržovės Žuvis, vėžiagyviai, moliuskai, kt. Nealkoholiniai gėrimai
Kiekis 1690 t 24 t 24 t 22 t 60 tūkst. l
Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Prestižiniai: Vilniuje ir Kaune brangiausi butai senamiesčiuose,
Klaipėdoje – Giruliuose.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
10
penktADIENIS, sausio 20, 2012
pasaulis
92
tūkst. žmonių Maskvoje pasinėrė į ledinį vandenį per Kristaus krikšto šventės maudynes.
Prabilo apie reformas
Priėjo prie bankroto
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lu kašenka, pamatęs, kaip kitose valstybė se buvo nuversti autoritariniai režimai, va kar pareiškė, kad nusprendė pamažu įgy vendinti politines reformas. „Studijuoja me tam tikras tendencijas, kurios šian dien atsiranda pasaulyje. Žinoma, regu liuosime ir modernizuosime savo politinę sistemą“, – sakė šalies vadovas, bet deta liau savo planų nepaaiškino.
JAV bendrovė „Eastman Kodak“, prieš daugiau nei šimtmetį atvėrusi galimybę fotografuoti eiliniams amerikiečiams, va kar pateikė prašymą leisti bankrutuoti. Ši bendrovė buvo neprofesionalios fotografi jos pionierė, bet jai buvo nelengva suspė ti žengti koja kojon su skaitmeniniu am žiumi, o dėl prastų verslo rodiklių „Kodak“ buvo priversta nuo 2003 m. atleisti 47 tūkst. darbuotojų ir uždaryti 13 gamyklų.
Lietuvių „žygdarbiai“ šiurpina britus Žudikas, prievar tautojas ir net pira tas. Didžiosios Brita nijos žiniasklaida ir vėl linksniuoja įvai raus plauko Lietu vos piliečių pavar des.
Mįslė: Birmingamo teisme nagrinėjama nužudymo byla, kurioje pagrindinis įtariamasis – Lietuvos pilietis. Tačiau, pasak tyrėjų, nusikaltimo mo
tyvai migloti.
Siaubūnas iš Lietuvos
Neseniai britus pašiurpino į Di džiąją Britaniją iš Lietuvos prieš dvejus metus atsibastęs 44 metų Viktoras Akuličius, kuris 2010 m. žiauriai nukankino ir išprievarta vo vieną moterį. Didžiosios Britanijos dienraš tis „Daily Mail“ pasidomėjo, kad 1992 m. šis Lietuvos pilietis buvo nuteistas už užpuolimą, per kurį sukėlė sunkų kūno sužalojimą. Tuomet jam teismas skyrė 7 me tus kalėjimo, o 1997 m. jam dėl už puolimo buvo skirti papildomi 5 metai. 2001 m. V.Akuličius už grotų sė do už septynerių metų mergaitės išprievartavimą. Kaip rašo „Daily Mail“, vyras mažametę auką į sa vo namus prisiviliojo siūlydamas nupirkti limonado. 2009 m. paleistas iš kalėjimo Lietuvoje po metų V.Akuličius at sibastė į Didžiąją Britaniją. Po kelių mėnesių jis žiauriai su mušė, o paskui išprievartavo mo terį. Recidyvistas nufilmavo krau pų nusikaltimą, o tada liepė aukai peržiūrėti filmuotą medžiagą. Galiausiai V.Akuličius pareiškė, kad jei moteris kam nors prasitars apie nusikaltimą, šis ją nužudys. Kaip pateko į šalį?
Britų teisėsaugą, regis, šokiravo ne tik nusikaltimas, kurį įvykdė Lietu vos pilietis, bet ir faktas, kad kelis kartus teistas už sunkius nusikalti mus V.Akuličius buvo įleistas į šalį. Teisėja, nagrinėjanti Lietuvos pi liečio bylą, teisme paklausė: „Jis į
šią šalį atvyko jau teistas už vaiko prievartavimą. Ar mes įsileidžiame bet ką, netgi jeigu jie teisti dėl rim tų prasižengimų?“ V.Akuličiaus advokatė Catheri ne Purnell į klausimą atsakė, kad Lietuva – ES narė, todėl šios šalies piliečiai turi teisę vykti į Didžiąją Britaniją be specialių patikrinimų. Bet teisėja atrėžė: „Aš vertinu tai, tačiau ar mes turime įsileisti visus, net tuos, kurie prievartau ja vaikus?“ V.Akuličiaus byla Didžiojoje Bri tanijoje sukėlė nemažą atgarsį. Ypač aktyviai keltas klausimas, kad reikėtų sustiprinti pasienio kontrolę, tikrinti, kokios reputa cijos asmenys atvyksta į šalį, ne svarbu iš kur – ES ar kitų pasau lio šalių. Didžiosios Britanijos vidaus rei kalų tarnybos pareigūnai pabrėžė, kad vyras nebuvo ieškomas nu sikaltėlis ar įtariamas teroristas. Todėl niekas ir nekreipė dėmesio į V.Akuličiaus teistumą. „Taip, mes tikriname visus kelei vius, kurie patenka į Jungtinę Ka ralystę, tačiau esame priklausomi nuo kitų šalių policijos, kuri turi mus informuoti apie teistus asme nis. Šiuo atveju taip nenutiko“, – tvirtino Didžiosios Britanijos sie nos apsaugos tarnyba. Apeliaciniame teisme, kuriam apskundė žemesnės instancijos teismo nuosprendį, V.Akuličius tvirtino nesąs kaltas. Taip pat jis pridūrė, kad britų teisėsauga ver tė moterį duoti prieš jį melagingus parodymus.
Komentuodamas Lietuvos pilie čio gynybą apeliacinio teismo tei sėjas Martinas Joy sakė: „Ji (auka) jautėsi visiškai pažeminta, buvo prislėgta. Tos aukos fotografijos – jų neįmanoma pamiršti.“ Iš pradžių, V.Akuličiui buvo skir ta laisvės atėmimo bausmė iki gy venimo pabaigos su teise prašyti leidimo paleisti lygtinai po aštuo nerių su puse metų.
Tikriname visus ke leivius, tačiau esa me priklausomi nuo kitų šalių policijos, kuri turi mus infor muoti apie teistus asmenis.
Tačiau nors apeliacinio teismo teisėjas pripažino, kad V.Akuličius – visuomenei pavojingas asmuo, teismas pakeitė jo laisvės iki gyvos galvos atėmimo bausmę į mažesnę – septynerių metų. Teisėjas, skelbdamas nuospren dį, pridūrė, kad lietuvis prašo ga limybės būti perkeltas į Lietuvą, ir pasakė: „Tikėkimės, kad jis per ilgai nebus našta mūsų mokesčių mokėtojams.“ Sutuoktinių žudikas?
Kitas ne mažiau skambus skanda las nuaidėjo per Didžiąją Britaniją po to, kai Lietuvos pilietis 37 me
„Scanpix“ nuotr.
tų Rimvydas Liorančas buvo su laikytas ir apkaltintas sutuoktinių 62 metų Avtaro Singho Kolaro ir 58 metų Carole Kolar nužudymu Bir mingame. Tyrėjai nustatė, kad vyras ir mo teris mirė nuo smūgio, greičiausiai, plaktuku į galvą. Iš pradžių policijos tyrėjai spėjo, kad sutuoktinius bandyta apvogti, esą jie turėjo aukso, tačiau vėliau šis motyvas buvo atmestas. Vėliau kelta versija, kad sutuok tiniai nužudyti dėl jų sūnaus dar bo policijoje. Tačiau ir šis motyvas nepasitvirtino, todėl policijos pa reigūnai pareiškė, kad dar aiškinsis tikrąsias nusikaltimo priežastis. Su lietuviu R.Lioranču buvo su laikyti ir dar du įtariamieji. Vienas jų, 41 metų vyras, paleistas nepa reiškus jam jokių kaltinimų, o ki tas 24 metų vaikinas paleistas už užstatą. Lietuvos pilietis paleis tas nebuvo. Aukos turėjo 4 vaikus ir 9 anū kus. Per emocingą spaudos konfe renciją nužudytųjų vaikai sakė, kad nusikaltimas – šlykštus, o vietos policijos atstovai pridūrė, kad vi sos detalės bus išaiškintos. „Piratas lietuvis“
Pasak britų žiniasklaidos, tarp Lie tuvos gyventojų, kurie atvyko į Di džiąją Britaniją, esama net piratų. Antai dienraštis „Daily Mail“ pla čiai nupasakojo, kaip Lietuvos pilie tis 33 metų Ramūnas Slušnys bandė pavogti daugiau nei 550 tūkst. sva rų sterlingų (2 mln. litų) vertės vie no britų milijonieriaus jachtą.
Istorija, regis, verta kvailiausio nusikaltimo titulo. Benamis R.Slušnys pavogė jach tą „Fairline Phantom“, tačiau ja nuplaukė labai netoli, nes neturė jo registracijos dokumentų, kurių reikia išplaukti iš doko. Supratęs, kad be prieplaukos darbuotojų žinios nepavyks iš plaukti, R.Slušnys 14,6 m ilgio „Fairline Phantom“ parvairavo at gal į vietą Šv. Katerinos prieplau koje, pačiame Londono centre, ne toli Tauerio tilto. Sustojęs jachtoje vyras užkando kukurūzų dribsnių ir išgėrė butelį vyno. Spėjama, kad vėliau jis keti no kurį laiką jachtoje pagyventi. Tačiau apie įtartiną vyrą jachtos savininkui Williamui Carteriui ne trukus pranešė doko darbuotojai. Teismas pripažino, kad nuken tėjęs milijonierius patyrė apie 10 svarų sterlingų (42 litų) nuosto lį už išgertą butelį vyno. Tiesa, tai neapsaugojo R.Slušnio nuo baus mės. Jam buvo skirtas 18 mėnesių areštas. Skaitydamas nuospren dį teisėjas Timothy Lambas sakė, kad nepaprasta, jog lietuvis nepa tyrė avarijos valdydamas laivą. „Tai stebuklas, kad manevruo damas su šiuo kateriu po doką jūs nepadarėte jokios žalos“, – kalti namajam sakė teisėjas. Savininkas W.Carteris, kuriam priklauso laivas, duodamas pa rodymus sakė, jog jachtą valdy ti sudėtinga ir reikia papildomai mokytis, kad plaukiodamas jos neapgadintum. „Daily Mail“, „Guardian“, „Telegraph“ inf.
11
Penktadienis, sausio 20, 2012
sportas
Lyderiai pasigenda lygiaverčių varžovų Vilniaus lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate pa siekti 9 geriausi šio sezono rezultatai šalyje, bet pajėgiausi atletai apgailestauja, kad stokoja lygiaverčių konkurentų. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Varžybos – lyg treniruotė
Daugiausia dėmesio sulaukė šuo lininkė į aukštį Airinė Palšytė, at sisakiusi dalyvauti savo rungties varžybose ir pasirinkusi trišuo lio sektorių. 3-iąją vietą užėmusi mergina teigė, kad geresnės treni ruotės už varžybas nebūna. „Šiandien turėjo būti šuolių į tolį treniruotė, todėl, pasitarusi su tre nere, nusprendžiau išmėginti jėgas šioje rungtyje. Trečioji vieta – ne tikėta. Ne pirmą kartą aplenkiu sportininkes, šios rungties specia listes“, – stebėjosi A.Palšytė. Paklausta, kas turi įtakos to kiems rezultatams, atletė atsakė, kad jai tikriausiai tiesiog sekasi. „Visos varžovės, su kuriomis čia kovojau, yra tikros trišuolininkės. Treniruotė per varžybas – labai ge ras dalykas, nes priverčia visai kitaip susikaupti“, – kalbėjo lengvaatletė. Kovojo su savimi
Šuolio į tolį sektoriuje pagerinusi sezono rezultatą daugiakovinin
kė kaunietė Austra Skujytė neslė pė apmaudo dėl A.Palšytės spren dimo. „Juk Lietuvoje nėra daug labai aukštai iššokančių sportininkių, be to, šį kartą nestartavo ir Vikto rija Žemaitytė, – sakė A.Skujytė. – Kai didesnė konkurencija, nu siteikimas varžyboms irgi visiš kai kitoks, o šį kartą norėjosi pa kovoti.“ Olimpinė vicečempionė pripa žino, kad būtent šuolio į aukš čio sektoriuje sekėsi prasčiausiai. „Ne tuo bandymu įveikiau reikia mą aukštį“, – paaiškino daugia kovininkė. A.Skujytė pridūrė, kad atkakliau vyko barjerinio bėgimo varžybos, o kitos jos išmėgintos rungtys – tik kova su savimi. „Tokiais atvejais varžybos tampa treniruote, bet tai vis vien geriau nei įprastos praty bos“, – pabrėžė atletė. Reputacija – svarbiau
Eksperimentavo ir bėgikas Vitali jus Kozlovas. Įprastai bėgantis 800 metrų, šįkart jis pasirinko 400 ir 200 m distancijas.
„Su trenere taip nusprendė me, nes pasirodė, kad kol kas man šiek tiek trūksta greičio. Po bėgi mų įsitikinome, kad jo beveik ne trūksta, – kalbėjo 3-iąją vietą 200 m varžybose užėmęs sportininkas. – Pernai visą rudenį bandėme di dinti ištvermę, o dabar buvo įdo mu išmėginti jėgas kitose distan cijose.“ Lengvaatletis teigė, kad sau įprastų 800 m nebėgo, nes nebu vo konkurentų. „Nenoriu susigadinti savo repu tacijos, – teigė V.Kozlovas. – Va sario mėnesį laukia pirmieji rim ti startai, tuomet jau bėgsiu 800 metrų.“ Tikslas – olimpiada
Varžybas stebėjusi bėgikė Eglė Bal čiūnaitė tvirtino atkreipusi dėmesį į kelias potencialias konkurentes. „Čempionatui reikia tinkamai pasiruošti, o aš tik neseniai bai giau gydytis traumas, pradedu di dinti treniruočių krūvius. Vilniuje stebėjau jaunimą, yra perspektyvių bėgikių – sakė šiaulietė. – Pajau čiau, kad ir pati jau noriu startuo
Staigmena: A.Palšytę nustebino trišuolio varžybo
Kai dides nė konku rencija, nusiteiki mas var žyboms irgi visiškai kitoks.
se užimta vieta.
ti varžybose. Jose nedalyvavau nuo 2011-ųjų rugsėjo.“ E.Balčiūnaitės teigimu, tarp 800 m bėgikių neblogai atrodo Modes ta Justė Morauskaitė. „Manau, kad jau turėčiau pasistengti norėdama ją aplenkti. Džiugu, nes juo dau giau konkurencijos, tuo daugiau motyvacijos“, – pareiškė bėgikė.
Šiaulietė, kol kas neįvykdžiu si olimpinio atrankos normaty vo, pabrėžė, kad labai norėtų da lyvauti Londono žaidynėse. „Keliu sau aukščiausius reikalavimus, no riu įvykdyti normatyvą ir Londone parodyti, ką sugebu. Iki normaty vo trūksta labai nedaug“, – kalbė jo E.Balčiūnaitė.
Statistika
Darbas: A.Skujytė su treneriu A.Stanislovaičiu aptarė ir kovos taktiką,
Užduotys: V.Kozlovas intensyviai rengiasi svarbiausiems sezono star
sportoakimirka.lt nuotr.
Simono Švitros nuotr.
ir pasiektus rezultatus.
tams.
Geriausieji sezono rezultatai: 60 m barjerinis bėgimas – Sonata Tamo šaitytė (8,50 sek.), 400 m bėgimas – Vlada Musvydaitė (59,87 sek.) ir Vi talijus Kozlovas (49,23 sek.), 800 m bėgimas – Modesta Justė Moraus kaitė (2 min. 14,38 sek.) ir Dalius Pav liukovičius (1 min. 56,86 sek.), 1500 m bėg imas – Vaida Žūsinaitė (4 min. 38,26 sek.), 3000 m bėgimas – Petras Gliebus (8 min. 42,09 sek.), šuoliai į tolį – Austra Skujytė (6 m 29 cm), rutulio stūmimas – Laura Gedminaitė (14 m 27 cm).
C.Ronaldo įvartis katalonų nesutrikdė Futbolo gurmanų aistras iki bepro tybės įkaitinanti „El Clasico“ dvi kova antrą kartą šį sezoną baigėsi „Barcelonos“ pergale.
Pirm os ios e Isp an ij os futb o lo taur ės turnyro ketv irtf in a lio rungt yn ės e šal ies pirm e nyb ių nugal ėtoja „Barc el on a“ svečiuose 2:1 įveikė principinius varžovus – José Mourinho vado vaujamus Madrido „Real“ futbo lininkus. Ispan ijos viceč emp ion ai pir mavo po Cristiano Ronaldo įvar čio, bet antrajame kėlinyje sėkmė lyd ėjo Josep o Guard iol os tren i ruojam ą „Barcel on ą“, kur iai tai buvo devintoji pergalė per 13 tar pusav io mač ų su madr id ieč iais nuo 2008 m.
„Nesitikėjau, kad po Cristia no įvarčio galutinis rezultatas bus nepalankus būtent mums. Tai labai sunku psichologiškai. Suprantu, kad visa atsakomybė už nesėkmę tenka man. Tik pergalė turi daug tėvų, o pralaimėjimai – vieną. Ki tą savaitę nebus lengviau, bet siek sime žaisti taip, kad prasibrautume į pusfinalį“, – po varžybų kalbėjo J.Mourinho. „Real“ visada atakuoja grėsmin gai, ypač pavojingas C.Ronaldo, bet netgi po to, kai jis įmušė įvar tį, mums pavyko perimti iniciaty vą. Apskritai tokio lygio dvikovo se viską lemia detalės. Tai, kad jau keliskart iš eilės įveikėme mad ridiečius – nieko nereiškia, nes sėkmės serija anksčiau ar vėliau nutrūks ir tai gali atsitikti mums
netinkamiausiu metu“, – svarstė J.Guardiola. „Nemanau, kad mus slegia kata lonų sindromas, bet negaliu paaiš kinti, kodėl neįtvirtinome persva ros ir pralaimėjome. Gėda, ir tiek“, – krimtosi „Real“ vartininkas Ike ras Casillasas. Ats akom os ios ketv irtf in al io rungtynės kitą savaitę vyks Bar selonoje. VD inf.
Statistika „Barc el on a“–Madrido „Real“ 2:1 (0:1). „Sant iago Bernabéu“ sta dionas, 83 500 žiūrov ų. Įvarčiai: C.Puyol is (49 min.), E.Abidal is (77 min.)/C.Ronaldo (11 min.).
Galimybės: šį kartą „Real“ žaidėjai sustabdė „Barcelonos“ žvaigždę
L.Messi, bet pražiopsojo kitus varžovus.
AFP nuotr.
12
Penktadienis, sausio 20, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
L.Kleiza – šešėlyje Šeštąją iš eilės nesėkmę Naciona linės krepšinio asociacijos (NBA) čempionate patyrė Lino Kleizos atstovaujama Toronto „Raptors“ komanda.
Trečiadienį Toronto krepšininkai svečiuose 73:96 pralaimėjo Bos tono „Celtics“ ekipai ir Rytų kon ferencijoje nukrito į 12-ąją vietą (4 pergalės ir 11 pralaimėjimų). L.Kleiza pelnė 2 taškus, atko vojo 7 kamuolius, atliko 2 rezul tatyvius perdavimus, keturiskart prasižengė. Ypač šiurkščiai lietu vis sustabdė vieną „Celtics“ ly derių Rajoną Rondo – jam prirei kė vykti į ligoninę, bet gydytojai sužalojimų nediagnozavo. Karjerą baigęs Žydrūnas Il gauskas papildė Klivlando „Ca valiers“ komandos štabą – buvęs vidurio puolėjas užims genera linio direktoriaus Chriso Gran to specialiojo asistento pareigas. „Labai gera grįžti į komandą, su
kuria mane sieja turtinga istorija. Esu pasiryžęs dar labiau moky tis perprantant NBA aktualijas ir dirbti su „Cavaliers“ direktoriumi bei kitais organizacijos darbuoto jais“, – teigė Ž.Ilgauskas. „Džiaugiamės, kad Ž.Ilgauskas naują savo gyvenimo etapą pra dės „Cavaliers“ klube. Jis gerai išmano NBA virtuvę“, – pabrė žė Ch.Grantas. Lietuvos krepšininkas Klivlan do komandai atstovavo nuo 1997ųjų iki 2010-ųjų, kai perėjo į Ma jamio „Heat“ klubą. VD inf.
Lyderiai Rytų konferencija: 1. „Bulls“ (13 perg al ių, 3 pral aimėj im ai), 2. „Hawks“ (11, 4), 3. „76ers“ (10, 4). Vakarų konferencija: 1. „Thunder“ (12, 3), 2. „Jazz“ (9, 4), 3. „Spurs“ (10, 5).
Rezultatai Orlando „Mag ic“–San Anton ijaus „Spurs“ 83:85 (po pratęs imo), Fi ladelfijos „76ers“–Denverio „Nug gets“ 104:108 (po pratęsimo), Va šingtono „Wiz ards“–Oklahomos „Thunder“ 105:102, Naujojo Džer sio „Nets“–“Golden State Warr iors“ 107:100, Niujorko „Knicks“–Finik
so „Suns“ 88:91, Atlantos „Hawks“– Portlando „Trail Blazers“ 92:89, Mi nesotos „Timberwolves“–Detroito „Pistons“ 93:85, Naujojo Orleano „Hornets“–Memfio „Grizzlies“ 87:93, Sakramento „Kings“–Indianos „Pa cers“ 92:88, Los Andželo „Clippers“– Dalaso „Mavericks“ 91:89.
Akistata: sustabdyti M.Gecevičių (viduryje) R.Šiškauskui (dešinėje) prireikdavo ir V.Chriapos pagalbos. AFP nuotr.
Lietuviai – skirtingose barikados pusėse Jono Kazlausko treniruojama Maskvos CSKA komanda Euroly goje – vis dar nesustabdoma: daugkartiniai Rusijos čempionai iškovojo 11-ąją pergalę iš eilės. Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Sausra: L.Kleiza (kairėje) per antras iš eilės rungtynes tesurinko 2
taškus.
nba.com nuotr.
Pirmosiose TOP-16 etapo E grupės rungtynėse maskviečiai svečiuose 86:78 nugalėjo Pirėjo „Olympia cos“ (Graikija) ekipą. CSKA atstovaujantis Ramūnas Šiškauskas surinko 12 taškų ir re zultatyvumu ekipoje nusileido tik Nenadui Krstičiui (18) bei Viktorui Chriapai (16), o Darjušas Lavrino vičius taškų nepelnė. „Olympia cos“ legionieriaus Martyno Gece vičiaus sąskaitoje – 14 taškų. „Mačas buvo labai sunkus, ta čiau kitko ir nesitikėjome, nes „Olympiacos“ savo aikštėje pra laimi labai retai. Ypač svarbu šį Eurolygos etapą pradėti pergale. Antrą rungtynių dalį geriau gy nėmės, neleidome varžovams mė gautis deriniais „dviese prieš du“, – po varžybų kalbėjo R.Šiškauskas. „Atkakli, bet graži dvikova. Per
pirmą rungtynių dalį Pirėjo krep šininkai pataikė 7 tritaškius iš 11, o mes, nekantraudami juos sustab dyti, žaidėme chaotiškai. Antrą susitikimo dalį puikiai gynėmės ir pagaliau uždengėme pagrindinį šio mačo „Olympiacos“ žaidėją Vassilį Spanoulį“, – sakė J.Kazlauskas. „Mūsų nesėkmė – dėsninga, nes padarėme daug klaidų, pirmiausia – per 1-ąjį ir 3-iąjį kėlinius. Prasi dėjo TOP-16 etapas, todėl dabar ne metas mokyti žaidėjus, kaip jie privalo gintis, kada ir kurį varžo vą stabdyti pražangomis. Visa tai jie turi žinoti kaip abėcėlę, deja, kai kurie ją yra pamiršę“, – svars tė „Olympiacos“ strategas Duša nas Ivkovičius. Sienos „Montepaschi“ (Italija) ekipa, kuriai dėl traumų negali pa dėti Rimantas Kaukėnas ir Kšyšto fas Lavrinovičius, F grupėje 81:67 parklupdė Bilbao „Gescrap BB“ (Ispanija).
Statistika Pirėj o „Olymp iac os“–Maskvos CSKA 78:86 (21:22, 23:18, 14:22, 20:24). 6 500 žiūrov ų. M.Gecev i čius 14 tašk ų, K.Hinesas ir P.Ant i čius po 13/N.Krstičius 18, V.Chria pa 16, R.Šiškauskas 12. Kaz anės „Uniks“–Stambulo „Fe nerbahçe Ülker“ 76:71 (15:18, 9:23, 29:15, 23:15). 5 000 žiūrov ų. V.Vere mejenka 17, T.Lyday’us ir P.Samoi lenka po 16/B.Bogdanov ič ius 24, O.Onanas 12. Sien os „Montep asc hi“–Bilbao „Gescrap BB“ 81:67 (14:18, 18:14, 24:17, 25:18). 4 153 žiūrovai. B.McCalebbas ir D.Andersenas po 18/K.Vasiliadis 16, M.Baničius 11, R.Grimau 10.
Vakar H grupėje Kauno „Žalgi ris“ savo aikštėje išmėgino jėgas su Tel Avivo „Maccabi Electra“ (Iz raelis) komanda.
G.Igaris: „Savo tikslą pasiekiau“ Iš Pietų Amerikos, kur dalyvavo 33-iajame Dakaro ralyje, grįžo mo tociklininkas Gintautas Igaris.
„Yamaha“ važiavęs 44-erių kre tingiškis bendroje įskaitoje tarp 97 lenktyn es baig us ių daly vių užėmė 81-ąją vietą. Nugalė jo prancūzas Cyrilas Despresas su KTM, antrojoje pozicijoje bu vo ispanas Marcas Coma su KTM, trečiojoje – portugalas Helderis Rodriguesas. G.Igaris nuo C.Despreso atsili ko beveik 28 valandomis. Geriau siai lietuviui sekėsi 12-ajame eta pe, kurį jis baigė 70-asis.
„Padariau klaidų, buvau pasikly dęs, tačiau nė karto neprašiau ki tų pagalbos. Greičiau ar lėčiau, bet savo tikslą pasiekiau. Pradžia bu vo sunki, o antroje ralio dalyje jau čiausi užtikrinčiau ir važiavau grei čiau. Pavojai – beveik už kiekvieno posūkio. Pirmą kartą gyvenime pa tyriau vos pakeliamus karščius. Mano tikslas nebuvo konkretus re zultatas, svarbiausia – pasiekti fi nišą“, – kalbėjo G.Igaris. Specialistų nuomone, šiemetinis Dakaro ralis – vienas sudėtingiau sių pasaulyje maratonų. Dėl įvai rių problemų jo nebaigė keli paty rę lenktynininkai, žemesnes, nei
tikėtasi, pozicijas užėmė dykumų trasose jau užsigrūdinę asai. Pasak motociklininkų varžybo se triumfavusio C.Despreso, sėk mės galėjo tikėtis tik ištvermin giausieji. „Tai buvo sunkiausias Dakaro ra lis per mano karjerą – pirmiausia fi ziškai, dar labiau – psichologiškai. Finišą pasiekė tie, kurie kiekvieną starto rytą ramiai pasitikdavo naują iššūkį ir važiavo šalta galva. Esu da lyvavęs beveik 90-yje įvairiausių ra lių, bet šis pranoko visus. Jis pakeitė mane ir, neabejoju, ne vien mane“, – kalbėjo buvęs G.Igario varžovas.
Užsigrūdinęs: G.Igaris po alinamo ralio ir ilgos kelionės į namus Vil
VD inf.
motopress.lt nuotr.
niaus oro uoste buvo žvalus.
13
penktadienis, sausio 20, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.
lyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 03 01 leidimas Nr. A649-132 (2.14.2.12-MP8). Plano rengimo
tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Daugiau informacijos – tel. 276 2085. 902159
890588
UAB „Starjobs“ terminuotam darbui Vilniuje ieško valytojų. Darbo pobūdis – valyti patalpas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 901681
O1
Su šeštadienio „Vilniaus diena“
nemokamas įėjimas
Paslaugos
į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį
Transporto
O2
Nuolat vežame KROVINIUS nuo 300 iki 24 000 kg maršrutu Vilnius–Kaunas. Tel. 8 699 28 377. www.littransrent.lt. 877228
UAB „Kraustymo komanda“ – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Žiemos akcija – visiems kraustymams taikoma 15 proc. nuolaida. Tel. 8 618 77 600, www.kraustymokomanda.lt. 893501
Perka UAB BEST COMPANY.LT perka galvijus, veršelius, avis. Sumokame iš karto, mokame PVM. Tel. 8 613 70 803; 8 613 70 805.
Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“.
894295
Įvairūs Kita
Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A
Pranešame, kad UAB „Minorantė“ parengė žemės sklypo Zarasų g. 7, Vilnius, planą, pri-
2 Lt/min.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis. SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt
Kelionių organizatorius
Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt
KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt Tokijas – 2255 Lt Bankokas – 2155 Lt Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt Talinas–Helsinkis 138 Lt Talinas–Stokholmas 131 Lt Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt Klaipėda–Kylis 183 Lta Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis. A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt
14
penktadienis, sausio 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“ ir „Forum Cinemas Akropolis“. KADA? Nuo šiandien. KIEK? 12–19 litų.
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 20–70 litų.
KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Šiandien 21.30 val. KIEK? 15 litų.
Marilyn Monroe legenda
Skambina laureatas
9-asis dešimtmetis su Baiba
Marilyn Monroe – moteris, kurios nereikia pristatyti. Kas slėpėsi už geidžiamiausios šviesiaplaukės kaukės? Atviras ir jaudinantis žvilgsnis į kino ikonos gyvenimą – muzikinėje dramoje „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“. Legendinę dievaitę suvaidinusi Michelle Williams už šį vaidmenį buvo apdovanota „Auksiniu gaubliu“.
Aleksejus Černovas P.Čaikovskio konkurso laureatu tapo 2011 m. Pianisto biografijoje – daugiau nei 20 laimėjimų prestižiniuose konkursuose, valstybinės premijos, apdovanojimai. Koncerte su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru A.Černovas atliks S.Rachmaninovo ir P.Čaikovskio kūrinius. Dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Projektas „80s Live“ su įspūdingo balso savininke dainininke Baiba Skurstene pristato geriausius devintojo dešimtmečio šokių muzikos hitus gyvai. Programoje atliekami didžiausi 1979–1987 m. kūriniai, tarp jų Madonnos, K.Minogue, M.Jacksono, D.Summer, G.Estefan ir kt.
KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 40 litų.
KUR? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. KADA? Sausio 22 d. 12 val. KIEK? 15–90 litų.
KUR? AV17 galerijoje, Aušros Vartų g. 17. KADA? Iki sausio 28 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. KADA? Iki lapkričio 4 d. KIEK? 3–6 litai.
Apie baimes ir ambicijas
Drąsiojo Čipolino nuotykiai
Svajonių ir sapnų erdvėje
provokuojanti mini mada
Murray Schisgalo spektaklis „Mašininkai“ (rež. A.Giniotis) pasakoja apie norą gyventi kitaip ir apie baimę ką nors keisti, apie žmones, kurie tiki, kad jiems neteks daryti to, ko jie nenori. Tai spektaklis apie ambicijas, kurios didesnės už patį žmogų.
Kareno Chačaturiano 2 veiksmų balete vaikams „Čipolinas“ pagal G.Rodario pasaką Čipolinas su savo draugais Ridikute, Vyšniuku ir Magnolija nugali piktąjį Princą Citroną ir Sinjorą Pomidorą. Drauge jie statys namelį vienišam dėdulei Moliūgui.
Parodoje „Dreamspace“ susijungia skirtingos juvelyrikos mokyklos – 37 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Kūriniuose atskleidžiamos menininkų paslaptys, nuojautos, vizijos ir sapnai, įprasminti asmeniniai išgyvenimai, viltys ir svajonės.
Vyriausia karta dar prisimena trumpų sijonėlių madą, kuri buvo daug ir karštai aptarinėjama. Dabar ši mada – jau muziejuje, parodoje „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Meilės skonis“ (k). 10.00 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Mykolo Romerio universiteto komandos (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 Europos vidury (k). 13.00 Krašto spalvos (k). 13.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Kriminalinė drama „Eurazijos aborigenas“ (2010 m.) (N-14).
LNK
6.15 Dienos programa. 6.20 „Betmenas“.
LTV 23.45 val.
6.50 „Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). 7.20 Pričiupom! (N-7). 7.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Farai (N-7) (k). 10.40 LT Aistra (N-7) (k). 11.15 Nuo... Iki... (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Draugai III“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.05 Sportas. Orai. 19.10 Krymo muzikos festivalis 2011. Atidarymo koncertas. Dalyvauja A.Pugačiova, M.Galkinas, F.Kirkorovas, S.Rotaru, V.Leontjevas, N.Baskovas, K.Orbakaitė, D.Bilanas, Verka Serdiučka, B.Moisejevas, O.Gazmanovas, D.Roussos ir kt. 21.10 Trileris „Detoksikacija“ (JAV, Vokietija, 2002 m.) (N-14). 23.05 Veiksmo f. „Sunku nužudyti“ (JAV, 1990 m.) (N-14). 1.10 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (JAV, 1998 m.).
LNK 21.10 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 10.30 „Kelias namo“. 11.00 Ištiesk gerumo ranką. Maistas ant ratų. Maltos ordino akcijos finalas. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 Anim. s. „Transformeriai. Praimas“ (1) (JAV, 2010 m.). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.45 TV3 žinios, kriminalai. Sportas. Orai. 19.10 Nuotykių f. „Narnijos kronikos. Princas Kaspijanas“ (JAV, D.Britanija, 2008 m.). 22.00 Komedija „Kelionė po koledžus“ (JAV, 2008 m.). 23.40 Drama „Titanikas“ (JAV, 1997 m.).
BTV 6.30 7.00 7.25 8.25 9.00
Televitrina. Žinios (k). „Šeštasis pojūtis“. TV žurnalas (k). „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 23.40 val.
10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k). 11.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.00, 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 „Ekstrasensų mūšis“. Sensacijų šou (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 19.00 „Amerikos talentai VI“. Pramoginis šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Melodrama „Vėrinys Sniego Bobai“ (Ukraina, 2007 m.) (N-7). 22.00 Veiksmo f. „Raudonasis skorpionas“ (JAV, Namibija, Pietų Afrikos Respublika, 1989 m.) (N-14). 23.55 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.55 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 1.25–6.00 „Bamba“.
Lietuvos ryto TV 6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25, 14.35, 17.20 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Padėkime augti. 8.50 Teritorija. 9.20, 18.20 Super L.T. 9.55, 15.10 „Pora kaip tvora“ (N-7).
BTV 22.00 val.
11.05 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05, 21.00 Reporteris. 13.30 Gongo Gangas. 15.45, 16.10 Dok. f. „Reiganas“ (2). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 19.55 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“ (N-7). 21.27 Orai. 21.30 Drama „Greičio svajonė“ (Naujoji Zelandija, JAV, 2005 m.) (N-7). 0.05 „Zona“ (N-14). 1.05 Dok. f. „Reiganas“ (2).
SPORT1
8.30 Televitrina. 9.30, 19.00, 20.45, 23.00 Žinios +. 9.45 Moterų Eurolyga. Gioro „Uni Seat“–Kauno „VIČI Aistės“. 11.30 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 13.15 Sportas LT. Tarptautinis dziudo turnyras. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 15.30 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 17.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 19.15 Ispanijos „Primera“ lyga. Apžvalga prieš XX turą. 19.45 Ispanijos „Primera“ lyga. XIX turo apžvalga. 21.00 Ispanijos „Primera“ lygos rungtynės. 23.15 Kelias į Londoną.
Sport1 19.15 val.
15
penktADIENIS, sausio 20, 2012
menas ir pramogos
Veržiasi į kovą
Juos mėgsta ne tik tautiečiai, bet ir už sieniečiai. Užsie nio spaudoje jie vadinami vienu perspektyviausių kvartetų Baltijos ša lyse. Neabejingi kla sikinės gitaros mu zikai kviečiami į pirmą šiemet Balti jos gitarų kvarteto koncertą.
Indrė Pepcevičiūtė Trečiadienio vakarą Vilnius ir kiti penki Lietuvos miestai savo chorus palydėjo į netrukus prasidėsiančias „Chorų karų“ muzikines kovas.
Pasirodymas: ketvirti Baltijos gitarų festivalio metai prasidės jo šeimininkų – Baltijos gitarų kvarteto –
koncertu.
Mariaus Žičiaus nuotr.
Kvartetas grąžins skolas Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Gros pirmieji
Keturi jauni, žavūs, muzikalūs ir labai talentingi vyrukai. Toks yra Baltijos gitarų kvartetas. Kitą ket virtadienį, sausio 26-ąją, praside da ketvirtasis jų rengiamas Balti jos gitarų festivalis Vilniuje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kiek išdidoka, kad per pirmą Balti jos gitarų festivalio koncertą ren giamas pačių festivalio šeimininkų pasirodymas. Tačiau muzikantai į mėginimus juos vadinti išdidžiais atsakė paprastai. „Jaučiamės nusi kaltę sostinės publikai ir savo ger bėjams. Iš jų pastaruoju metu gir dime vis didesnių priekaištų, kad ansamblis dažniau koncertuoja užsienyje, o ne savo šalies sosti nėje“, – sakė vienas kvarteto na rių Zigmas Čepulėnas. Kalbėdami apie festivalį atlikė jai ramino, kad ir šiais metais Lie tuvą aplankys žymūs gitaristai iš užsienio šalių. O dabar visą dėme sį sutelkę į pirmą šių metų festiva lio koncertą kvarteto nariai teigė laukiantys susitikimo su Vilniaus publika. Jų pačių teigimu, nors yra koncertavę ir kur kas didesnėse salėse, groti saviems visada ne tik smagiausia, bet ir atsakingiausia. „Turime būti pavyzdys ir jaunajai klasikinės gitaros kartai Lietuvo je, juk daugelį iš jų patys moko me. Intensyviai dirbame, kad pri statytume gražiausią šios muzikos skambesį“, – teigė rimtai koncer tui besiruošiantys gitaristai. Repertuaras – paslaptis
Koncertu Vilniaus rotušėje prasi dės ketvirtieji Baltijos gitarų festi valio metai. Anksčiau kvarteto or ganizuojamame festivalyje lankėsi žymūs gitaristai iš Vokietijos, Ka nados, Belgijos, Prancūzijos ir kitų šalių. „Į festivalio koncertus visa da kviečiame atlikėjus, kurių kon certuose patys esame buvę. Gera muzika reikia dalytis“, – sakė gi taristas Sergejus Krinicinas.
Pasiteiravus, ką naujo ruo šia koncertui ir kuo stebins klau sytojus, gitaristai liko paslaptin gi. „Norime, kad liktų šiokia tokia paslaptis, nes naujai ruošiamas re pertuaras iš tiesų bus kiek kitoks, neįprastas mūsų kvartetui“, – ne daugžodžiavo Saulius S.Lipčius. Tačiau atskleidė, kad bus atlieka mi kvarteto nario Chriso Rueben so kūriniai, taip pat publikos pa mėgti klasikinio repertuaro opusai – tokie kaip Georges’o Bizet „Či gonų šokis“ iš „Karmen“, Johan neso Brahmso „Vengrų šokis“.
Sergejus Krinicinas:
Į festivalio koncer tus visada kviečiame atlikėjus, kurių kon certuose patys esa me buvę. Gera muzi ka reikia dalytis.
Tiesa, kalbėdami apie skolas, kvartetui galime dar vieną jų pri rašyti. Pastaroji muzikantų plokš telė „Dancing with Guitar“ („Šo kant su gitara“ – angl.) išleista 2008 m. Taigi jau pats laikas nau jam albumui. „Programą naujajai kompaktinei plokštelei jau esame paruošę, bet kada ją išleisime, pri klauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo rėmėjų“, – sakė Z.Čepulėnas. Mainai tarp Lietuvos ir Belgijos
Aktyviai koncertuojantis Baltijos gitarų kvartetas, ko gero, ne veltui ir užsienio spaudoje vadinamas vienu perspektyviausių ar lyde riaujančių kvartetų Baltijos šaly se. Muzikantai atskleidė, kad vis ką lemia ne tik sėkmė ar talentas, reikia įdėti ir daug darbo. „Kad ką nors pasiektum, turi daug dirbti. Kitas svarbus dalykas – tai, ką da rai, turi be galo patikti, turi gyven ti muzika“, – sakė Ch.Ruebensas. Beje, kaip tik šis talentingas mu
zikantas iš Belgijos 2008-aisiais pakeitė buvusią kvarteto narę Ievą Baltmiškytę. Kvarteto nariai juo kavo, kad Lietuva ir Belgija įvykdė mainų programą, nes I.Baltmiš kytė išvyko į Belgiją. Ch.Ruebensas, pasak kitų kvar teto narių, puikiai pritapo: ir lietu viškai pramoko, ir cepelinus labai mėgsta, ir, priešingai nei dau geliui lietuvių, jam patinka mū sų žiemos. Belgų gitaristas įnešė ir naujų spalvų į kvarteto muziką – dažnai koncertuose skamba tik specialiai Baltijos gitarų kvartetui jo parašyti kūriniai. Laukia debiutas Londone
Baltijos gitarų kvartetas kasmet su rengia nemažai koncertų tiek Lie tuvoje, tiek užsienyje, nuolat tobu linasi, veda meistriškumo kursus muzikos festivaliuose Europoje, dalyvauja įvairiuose konkursuose. Praėjus savaitei po koncerto Ro tušėje gitaristai ruošiasi debiutui vienoje puikiausių Europos salių – Londono „Southbank“ cent re. Koncertuoti Londone kvartetas buvo pakviestas Lotynų Amerikos ir Karibų muzikos asociacijos, ku ri jau 28 metus iš eilės rengia kon certus, skirtus įvairių šalių atlikė jams ir muzikai pristatyti. Šiuo koncertu muzikantai ypač džiaugiasi ir atsakingai jam ruošia si. „Tai viena iš retai pasitaikančių galimybių. Koncertai, kuriuos orga nizuoja Lotynų Amerikos ir Karibų muzikos asociacija, visada sulau kia išskirtinio ne tik publikos, bet ir profesionalių muzikantų bei muzi kos kritikų dėmesio, tad Lietuvos klasikinės gitaros ansamblio atlie kamas koncertas ir lietuvių kompo zitorių kūriniai bus įvertinti pasau liniu lygiu“, – sakė S.S.Lipčius. Pavasarį vaikinų laukia neeilinis pasirodymas Varšuvos karalių rū muose. Kas? Baltijos gitarų kvarteto koncertas. Kur? Vilniaus rotušėje. Kada? Sausio 26 d. 19 val.
Komentaras
Viktoras Gerulaitis Muz ikologas
B
altijos gitarų kvartetas – pui kus ansamblis. Džiugu, kad tai yra gitarų kvartetas. Se niai didžiuojamės styginiais kvartetais, o dabar – ir pelnytai gitarų. Jie gerai padarė, kad pasivadino Balti jos gitarų kvartetu, nes to verti. Papasakosiu nuotykį, kuris geriausiai parodys, apie ką kalbame. Nuvažia vome su Baltijos gitarų kvartetu į to kį Lietuvos bažnytkaimį koncertuo ti. Įsivaizduokite, kaip viskas atrodė: tualetas – kabinetuko ar koridoriaus kampe pastatytas kibirėlis. Tokio ly gio bažnytkaimio kultūros nameliai. Susirinko vakare bobutės su paltais, kailiniais, nes buvo žiema, šalta. Atėjo keli jauni žmonės, tai mane nustebino. Muzikantai grojo nuožmią programą, neatliko vien polkų. Jie atvažiavo rim tai groti, nes yra rimti. Publikos neiš sigandau, bet baisiausia prasidėjo pa skui. Vaikinai atsivežė parduoti savo kompaktinių plokštelių. Į tą kaimą, kur tualetas yra kibirėlis. Aš jiems sa kau: „Vaikai, kas jums čia už 20 ar 25 li tus pirks tas plokšteles.“ Viskas baigėsi tuo, kad bobutės po koncerto išsirikia vo, visos nusipirko plokšteles, o vienai pritrūko. Tai ji net skandalą sukėlė ir privertė muzikantus pažadėti, kad at siųs jai tą plokštelę. Ten buvusiam jau nimui koncertas žvėriškai patiko. Šis atvejis mane apstulbino ir įrodė, kad Lietuvos publika yra geniali, kaip ir mūsų menininkai yra didūs. Taigi Lietuva turi tik džiaugtis, kad tu ri tokį šaunų kolektyvą, kuris nedaro nuolaidų sau. Jo nar iai visi labai ta lenting i, turi puik ų humoro jausmą, o tai pasitaiko ne kiekv iename ka meriniame kolektyve. Aš juos gerbiu ir myliu.
Šešiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiau liuose, Kėdainiuose ir Naujojoje Akmenėje – vienu metu skambė jo „Chorų karų“ himnas. Tai buvo įžanga į sekmadienį prasidedančio didžiausio muzikinio projekto tre čio sezono premjerą. „Pakelta galva eisim į kovą!“ – tokie ryžtingi žodžiai nuskambėjo iš Katažinos Nemycko lūpų. Jos vado vaujamas Vilniaus krašto kaštoninis choras trečiadienio vakarą „Pano ramoje“ susirinkusiems gerbėjams, be himno, padovanojo ir Gyčio Paš kevičiaus dainą „Draugams“. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono mero pavaduotojas Gabrie lis Janas Mincevičius. Jis džiaugėsi, kad jauni, talentingi žmonės atsto vauja Vilniaus rajonui, ir palinkėjo jiems didžiausios sėkmės bei aukš tų komisijos balų. „Vilniaus rajono savivaldybė pa laiko jus ir linki sėkmės! Tikimės, kad sulauksite palaikymo ne tik čia, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė me ro pavaduotojas. Nepastebėti neli ko ir Nemenčinės neįgaliųjų centro atstovai. Būtent jiems, jei pasisektų Vilniaus krašto kaštoniniam cho rui, atitektų laimėjimas. „Jei mums pasiseks, tai bus ne tik mūsų laimėjimas, ne tik mano kaip generolės ir viso choro, ne tik Neį galiųjų centro, bet visų mūsų lai mėjimas“, – kupina gerų emocijų sakė K.Nemycko.
Paskyrė premijas Vakar nuspręsta, kurie 12 meno pa saulio atstovų turėtų būti apdova noti Vyriausybės kultūros ir meno premijomis.
Komisijos sprendimu premijos skirtos fotografui žurnalistui ir kraštotyrininkui Bernardui Alek navičiui, žurnalistei Nijolei Ange lei Baužytei, keramikos dailininkui Rytui Jakimavičiui, vertėjui Lai mantui Jonušiui, Kauno styginių kvartetui, poetui Robertui Ketura kiui, aktoriui ir režisieriui Albinui Kėleriui, dailininkui Galiui Kličiui, grafikei Elvyrai Katalinai Kriau čiūnaitei, kino režisieriui Gyčiui Lukšui, kultūros tyrėjui Vytautui Rubavičiui, teatro ir kino aktoriui Antanui Šurnai. Iš viso svarstytas 41 kandidatas. Komisijai nepavyko sprendimo priimti iš karto, nes 12 ir 13 kandi datų buvo surinkę vienodai balsų, todėl komisijai teko balsuoti dar kartą. Dabar jos sprendimas bus perduotas Vyriausybei. Kasmet gali būti skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Vienos premijos dydis – 340 bazinių so cialinių išmokų (44,2 tūkst. litų). BNS inf.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja žiemiškus orus. Šiandien daug kur pasnigs, bus nuo 0 iki 1 laipsnio šalčio, pajūryje – apie 3 laipsnius šilumos. Rytoj kritulių bus mažiau, vyraus kiek šaltesni orai. Naktį šals iki 4 laipsnių šalčio. Dieną bus 1–2 laipsniai šalčio, uostamiestyje – apie 2 laipsnius šilumos.
Šiandien, sausio 20 d.
0
+3
0
Telšiai
Šiauliai
0
Klaipėda
Panevėžys
–1
Utena
+1
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
8.27 16.32 8.05 6.00 13.30
20-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 346 dienos. Saulė Ožiaragio ženkle.
0
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +13 Berlynas +3 Brazilija +23 Briuselis +6 Dublinas +9 Kairas +16 Keiptaunas +25 Kopenhaga +4
Londonas +10 Madridas +11 Maskva –6 Minskas –2 Niujorkas +1 Oslas –8 Paryžius +9 Pekinas +1
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
0
Alytus
1–6 m/s
Sniego gniaužtuose
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–3
–1
–3
–5
2
šeštadienį
–3
–2
–3
–5
2
–3
–2
–2
–2
3
Afganistano šiaurės rytuose esančioje Badachšano provincijoje dėl smarkaus snygio ir lavinų žuvo mažiausiai 28 žmo nės. Dar 45 žmonės buvo sužeisti arba įstrigo namuose, kurie atsidūrė po trijų metrų storio sniego sluoksniu. Atokioje provincijoje pagrindiniai keliai buvo už
blokuoti, todėl gelbėtojams buvo sunku pasiekti į nelaimę patekusius kaimus. Nuostolių patyrė ir regiono ūkininkai. Jie paskelbė, kad krito 600 galvijų. Pasak pareigūnų, aukų dar gali daugėti. 2011 m. dėl sniego ir lavinų žuvo 20 žmonių. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (sausio 20 d.)
1920 m. gimė italų režisierius ir scenaristas Federico Fellini.
1946 m. gimė JAV režisierius Davidas Lynchas. 1952 m. gimė teatro režisierius Rimas Tuminas. 1958 m. gimė JAV aktorius Lorenzo Lamas. 1963 m. gimė aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. 1971 m. gimė britų grupės „Take That“ vokalistas Gary Barlow. 1993 m. mirė aktorė, „Oskaro“ laureatė ir UNICEF geros valios ambasadorė Audrey Hepburn. 1996 m. mirė išeivijos lietuvių rašytojas Eduardas Cinzas.
prizas
Šią savaitę laimėkite knygas: Heather Graham „Mylėsiu amžinai“ ir Noros Roberts „Aiškiaregys“ Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite:
DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, sausio 24 d.
1
2
3
4
5
6
7
Vardai Daugvydas, Fabijonas, Fabija, Giedrius, Gintvilas, Henrikas, Nomeda, Sebastijonas
horoskopai
sekmadienį
1775 m. gimė André-Marie Ampère’as, prancūzų fizikas ir matematikas. 1885 m. L.A.Thompsonas užpatentavo linksmuosius kalnelius.
–1
+1
Praha +4 Ryga +2 Roma +10 Sidnėjus +27 Talinas –1 Tel Avivas +13 Tokijas +6 Varšuva +2
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Leiskite sau būti pasaulio centru, įsiklausykite, ko iš tiesų norite gyvenime. Jūsų mintys ir idėjos gali nesutapti su aplinkinių nuomone, gali kilti net konfliktų, bet juose juk gimsta tiesa. Jautis (04 21–05 20). Prieštaringas metas, suprasite, kad ne visais klausimais su aplinkiniais sutariate taip gerai, kaip manėte. Jus erzins supantys dalykai, dėl to gali būti sunku susikaupti, dirbti. Dvyniai (05 21–06 21). Jaučiate aistrą, keičiasi jūsų jausmai, emocijos ir pagrindiniai gyvenimo poreikiai. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Vėžys (06 22–07 22). Artėja kova dėl valdžios. Jūsų asmenybės tobulėjimui ir privatumui neigiamos įtakos gali turėti labai emocionalus žmogus arba nemaloni situacija. Toks laikas, kai vienas iš aplinkinių gali tapti artimu draugu. Liūtas (07 23–08 23). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti ir artimi žmonės. Labiau susitelkite į kasdienes problemas, būkite ypač atidus, kitaip galite privelti klaidų. Mergelė (08 24–09 23). Nepaisysite autoritetų, įsivelsite į konfliktą dėl skirtingo požiūrio į vertybes. Ieškokite kompromiso. Tinkama diena užsiimti namų ruoša, pats metas susitvarkyti kojinių stalčių. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau tai gali būti apgaulinga būsena. Gerai įsiklausykite, kaip iš tiesų jaučiatės. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Pasistenkite maloniai praleisti laiką su mylimais žmonėmis. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Ožiaragis (12 22–01 20). Susiklosčiusi padėtis paskatins nuoširdžiai susimąstyti. Ar tikrai žinote, ko norite ir ko siekiate? Artimi žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo – neatsakykite jiems. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Šiandien galite priimti svarbius sprendimus dėl finansų, santuokos, vaikų. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas.