2012-01-21 Kauno diena

lietuva

7p.

Po­li­ti­kų gin­čus ­ dėl ban­ko ­ „Sno­ras“ ­ narp­lios ­ ša­lies ­ tei­sė­sau­ga.

ekonomika Svei­ka­tin­gu­mo ­ cent­rai džiū­gau­ja ­ su­lau­kę nuo ­ žie­mos į ši­lu­mą ­ bė­gan­čių ­ lan­ky­to­jų.

9p.

pasaulis

10p.

Mūšis prieš ­ Vengrijos reformas ­ vyksta ir Budapešto ­ gatvėse, ir Briuselio ­ valdžios ­ koridoriuose.

Šeštadienio

Sausio 21, 2012 Nr. 17 (19576) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ar bu­čia­vo Kau­no tarybos po­li­ti­kas H.Dak­ta­ro žie­dą? „Ne aš vie­nas kie­tas bu­vau, vi­sas sky­rius toks bu­vo“, – dar­bą po­li­ci­jo­je pri­si­me­ na Dar­bo par­ti­jos ir Kau­no ta­ry­bos na­ rys Ar­tū­ras Te­pe­lys.

Vi­sai ne­se­niai ma­fi­ jos kles­tė­ji­mo lai­ kus jam te­ko pri­ si­min­ti liu­di­jant Klai­pė­do­je, Hen­ri­ko Dak­ta­ro by­lo­je.

Pažinę STT rūstybės skonį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva antrankius pajunta vis daugiau Kauno miesto ir rajono politikų bei valstybės tarnautojų rankų. Blogąja prasme pasižymė­ jusiųjų sąraše – nuo garsiojo auk­ sinio tualeto statytojų iki įtakingų valdžios žmonių.

Skandalingiausiųjų dešimtuko vir­ šūnėje – Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas, aukščiausias pareigas užimantis miesto politikas, pate­ kęs į STT nemalonę. Dauguma as­ menų iš šio sąrašo jiems keltus įta­ rimus kategoriškai neigė, sakė tapę politinių žaidimų aukomis. Daugu­ ma jų iki šiol laukia teismo verdikto, vienintelis Enrikas Daktaras, teistas už su politika nesusijusius nusikal­ timus, ragavo ir kalinio duonos.

Miestas

2p.

Dienos citata „Ne­ži­no­ji­mas at­ve­dė į pa­ži­ni­mą“, –

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

sa­ko pir­mo­sios kny­gos apie­ lie­tu­viš­ką­ją egip­to­lo­gi­ją au­to­rė Kau­no­ mu­zie­ji­nin­kė A.Snit­ku­vie­nė.

Fra­zė ta­po spar­nuo­ta

Klai­pė­dos teis­me nag­ri­nė­ja­mo­ je H.Dak­ta­ro ir ki­tų jo gau­jos na­ rių by­lo­je nu­skam­bė­ju­si bu­vu­sio Organizuotų nusikaltimų – 6-ojo sky­riaus ko­mi­sa­ro A.Te­pe­lio fra­zė apie ra­mius lai­kus Kau­ne ži­niask­ lai­do­je tuoj su­skam­bo straips­nių ant­raš­tė­mis. „Kau­nas bu­vo ra­mus mies­tas, kai tuo me­tu Vil­nius ir Klai­pė­da šau­dė­ si ir sprog­di­no­si“, – teis­me pa­reiš­kė bu­vęs pa­rei­gū­nas. Ra­miais Kau­nui me­tais A.Te­pe­lys pa­va­di­ no 1992-uo­sius.

4

30p.

Vin­gis: bu­vęs įta­kin­gas pa­rei­gū­nas, da­bar – Dar­bo par­ti­jos ir Kau­no ta­ry­bos na­rys A.Te­pe­lys liu­di­jo H.Dak­

ta­ro by­lo­je.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Smūgis jaunystės kultui

SPORTAS 14p.

2

Šeštadienis, sausio 21, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

39

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,63

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

63

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Skan­da­lin­gas Kau­no de­šim­tu­k Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) dal­gis pjau­na vis aukš­čiau.

Kau­no mies­te ir ra­jo­ne ant­ran­kius spė­jo pa­si­ma­tuo­ti ir svar­bius po­stus uži­man­tys tar­nau­to­jai, ir įta­kin­gi po­li­ti­kai. Tai­gi – pa­gal po­stų ir as­me­ni­nę įta­ką STT su­do­mi­nęs po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų de­šim­tu­kas.

Evaldo Butkevičiaus, Evaldo Makarsko, Artūro

Vid­man­tas Spruo­gis

Kęs­tu­tis Kriš­čiū­nas

Tai – kol kas di­džiau­sią svo­rį Kau­ ne tu­rin­ti fi­gū­ra, ku­riai ka­da nors iš­drį­so pa­gra­sin­ti STT. So­cial­de­ mok­ra­tui vi­ce­me­rui K.Kriš­čiū­nui pa­reikš­ti įta­ri­mai pikt­nau­džia­vi­ mu tar­ny­ba, jis su­lai­ky­tas mė­ne­ siui. Kar­tu su juo STT su­lai­kė dar ke­lis žmo­nes.

„Kau­no ko­mu­na­li­nio ir bu­ tų ūkio“ va­do­vas To­mas Pil­vi­nis ir K.Kriš­čiū­no vi­suo­me­ni­nė pa­dė­jė­ja pa­leis­ti į lais­vę po pa­si­ža­dė­ji­mo nie­ kur neiš­vyk­ti, o sa­vi­val­dy­bės įstai­ gos „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­ te­lės“ va­do­vą Al­gi­man­tą Pui­do­ką teis­mas lei­do su­lai­ky­ti mė­ne­siui.

Vir­gi­ni­jus Viz­ba­ras

Be­veik prieš ket­ve­rius me­tus su­lai­ ky­tas tuo­me­tis Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos na­rys, Kau­no ap­skri­ties vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas V.Viz­ba­ ras kal­tin­tas ky­šio ėmi­mu, pikt­ nau­džia­vi­mu tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu.

Kau­no mies­to apy­gar­dos teis­ mas praė­ju­sią va­sa­rą nu­spren­dė, kad pa­kan­ka įro­dy­mų, jog V.Viz­ ba­ras paė­mė 100 tūkst. li­tų ky­šį iš vers­li­nin­kių Bi­ru­tės Jab­lons­kie­nės

bei Lai­mos Ba­ra­naus­kie­nės ir val­ di­nin­ką pa­siun­tė į ka­lė­ji­mą ket­ve­ riems me­tams.

V.Viz­ba­ras spren­di­mą ap­skun­dė. Šiuo me­tu by­la nag­ri­nė­ja­ma Lie­tu­ vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. V.Viz­ ba­ras tei­gė, kad is­to­ri­ja po­li­ti­zuo­ ta, ne­va su­kur­ta vie­na­me iš by­los epi­zo­dų už­fik­suo­tam tuo­me­čiam Sei­mo pir­mi­nin­kui Vik­to­rui Mun­ tia­nui su­komp­ro­mi­tuo­ti. Pats V.Mun­tia­nas bu­vo iš­tei­sin­tas.

už­per­nai, ta­čiau iki šiol neiš­nag­ri­ nė­ta. Ne tik R.Ra­ba­čius, bet ir ki­ti kal­ti­na­mie­ji tei­gia, kad tik­rie­ji kal­ ti­nin­kai te­be­sė­di val­džio­je.

Pats R.Ra­ba­č ius pir­m iau­s ia baks­no­ja į bu­vu­sį sa­vo vir­ši­nin­ką, vyks­tant tua­le­to sta­ty­bai sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas ėju­sį Vy­gan­tą Gu­dė­ną.

nių va­das su­ge­bė­da­vo vi­siems įtik­ ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu jo va­do­vau­ja­ma įmo­nė bu­vo ta­pu­si be­dar­bių kon­ ser­va­to­rių prie­globs­čiu.

Praė­ju­sią ka­den­ci­ją A.Pui­do­ko pa­va­duo­to­ju dir­bo Ge­di­mi­nas Bud­ ni­kas, šią – V.Gu­dė­nas. Šią sa­vai­tę A.Pui­do­kas, kaip ir K.Kriš­čiū­nas, su­lai­ky­tas mė­ne­siui.

Tai – vie­nin­te­lis auk­si­nio tua­le­to by­lo­je ant kal­ti­na­mų­jų suo­lo ša­ lia val­di­nin­kų at­si­sė­dęs sa­vi­val­dy­ bės po­li­ti­kas. Ta­ry­bos na­rys B.Ku­ čins­kas pa­dė­jo pa­ra­šą ant ga­lu­ti­nio dar­bų per­da­vi­mo ak­to.

Po­li­ti­kas ban­do neig­ti pa­ra­šo reikš­mę. Ta­čiau įta­ria­ma, kad šio­je

is­to­ri­jo­je jis ga­lė­jo su­vai­din­ti ne tik pa­ra­šo au­to­riaus vaid­me­nį. B.Ku­ čins­ką ir taip pat tei­sia­mą tua­le­tą sta­čiu­sios bend­ro­vės „TK spren­ di­mai“ di­rek­to­rių ga­my­bai Egi­di­jų Rač­kaus­ką vie­ni­jo pri­klau­so­my­bė tai pa­čiai Al­gir­do Pa­lec­kio va­do­ vau­ja­mai par­ti­jai.

Jo­nas Ža­liš­ke­vi­čius

daug pu­sę sa­vo biu­dže­to. Iš­leis­tas į lais­vę E.Ba­la­se­vi­čius įsi­dar­bi­ no pe­da­go­gu. Bu­vo pa­skli­dę gan­ dų, kad bu­vu­siam kon­ser­va­to­riui pa­vyks leng­vai iš­si­suk­ti, ta­čiau Kau­n o apy­gar­d os pro­k u­ra­t ū­ra pa­ti­ki­no, kad by­la grei­tai pa­sieks teis­mą.

Kar­tu su E.Ba­la­se­vi­čiu­mi pa­rei­ gū­nai su­lai­kė jo pa­val­di­nius: Ni­jo­lę Sta­sę Gry­bė­nie­nę, Va­len­tą Ra­žans­ ką ir Pet­rą Ast­rai­tį.

Kon­ser­va­to­rius J.Ža­liš­ke­vi­čius, ke­ le­rius me­tus Kau­no sa­vi­val­dy­bė­je dir­bęs Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­riu­mi, la­biau pa­gar­sė­jo ato­sto­go­mis ir ne­dar­bin­gu­mo pa­ žy­mo­mis nei dar­bais, ta­čiau spė­jo įsi­vel­ti ir į auk­si­nio tua­le­to is­to­ri­ ją. J.Ža­liš­ke­vi­čiaus vaid­muo neat­

ro­do iš­skir­ti­nis, ta­čiau jis va­do­va­vo de­par­ta­men­tui, ku­ris ir tu­rė­jo ku­ ruo­ti skan­da­lin­gą sta­ty­bą.

Iš vi­so dėl auk­si­nio tua­le­to ant tei­sia­mų­jų suo­lo sė­do sep­ty­ni bu­ vę ar­ba esa­mi tar­nau­to­jai, vie­nas po­li­ti­kas ir trys tua­le­tą sta­čiu­sios bend­ro­vės dar­buo­to­jai.

En­ri­kas Dak­ta­ras

Adol­fas An­ta­nas Ba­lu­tis

Įta­kin­gas kon­ser­va­to­rius bu­vo su­ lai­ky­tas kar­tu su V.Viz­ba­ru. Jis at­li­ko tar­pi­nin­ko vaid­me­nį tarp V.Viz­ba­ro ir jam ky­šį per­da­vu­sių vers­li­nin­kių.

Su­lai­ky­mo me­tu A.A.Ba­lu­tis bu­ vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, bet yra ėjęs ir me­ro pa­va­duo­to­jo pa­rei­ gas, vi­są lai­ką ypač rū­pi­no­si di­de­

Bu­vęs Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys pa­sta­rai­siais me­ tais ne­bu­vo puo­lęs į jo­kios par­ti­jos glė­bį. Tai grei­čiau­siai jam ir lei­do „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių“ va­do­vo kė­dė­je iš­lik­ti taip il­gai.

A.Pui­do­kas bu­vo už­kliu­vęs ne vie­nai val­džiai, ta­čiau dip­lo­ma­ti­nių ga­bu­mų ne­sto­ko­jan­tis ža­liask­ver­

Bro­nis­lo­vas Ku­čins­kas

Ed­mun­das Ba­la­se­vi­čius

Praė­ju­sių me­tų ko­vą su­lai­ky­tas ir tik lie­pą į lais­vę iš­leis­tas bu­vęs Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ ti­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius E.Ba­la­se­vi­čius įta­ria­mas ne kar­tą paė­męs ky­šį.

Is­to­ri­ja nu­si­pel­nė neei­li­nio dė­ me­sio, nes kon­ser­va­to­rius E.Ba­ la­se­vi­čius ku­ra­vo sri­tį, rei­ka­lau­ jan­čią ypa­tin­go dy­džio fi­nan­si­nių iš­tek­lių. Kas­met švie­ti­mo reik­ mėms sa­vi­val­dy­bė išeik­vo­ja maž­

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­mui, ta­čiau šis skun­dą at­me­tė.

Už gro­tų Kau­no ra­jo­no vei­kė­jams at­si­sės­ti ne­te­ko, ta­čiau abu bu­vo nu­teis­ti lais­vės atė­mi­mo baus­mė­ mis, jas ati­de­dant me­tams. Part­ ne­riams už­draus­ta ke­le­rius me­ tus dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

V.Spruo­gis yra ėjęs Kau­no ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ jo pa­rei­gas.

Al­gi­man­tas Pui­do­kas

Ro­mal­das Ra­ba­čius

Bu­vęs So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys R.Ra­ba­čius kal­ti­na­mas pri­si­ dė­jęs švais­tant pi­ni­gus va­di­na­mo­jo auk­si­nio tua­le­to sta­ty­bai. Tua­le­tas pa­sta­ty­tas ir už pa­slau­gas su ran­ go­vais at­si­skai­ty­ta, kai R.Ra­ba­čius bu­vo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju. Kau­ no apy­gar­dos teis­me by­la at­vers­ta

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus su­lai­ky­tas tuo­me­tis Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rys ir me­ro pa­ta­rė­jas, Ro­lan­do Pa­kso par­ti­jos bend­ra­žy­ gis, bu­vo nu­teis­tas dėl ky­ši­nin­ka­ vi­mo. V.Spruo­gis su­lai­ky­tas kar­ tu su bu­vu­siu sa­vi­val­dy­bės Ke­lių ir trans­por­to sky­riaus ve­dė­ju Ro­ ber­tu Ra­moš­ka. Abu vy­rai pri­pa­ žin­ti pikt­nau­džia­vę tar­ny­bi­ne pa­ dė­ti­mi ir ėmę ky­šius. Jie skun­dė­si

lių sta­ty­bų klau­si­mais. A.A.Ba­lu­tis iš­si­su­ko su ga­na men­ka baus­me. Jis nu­baus­tas vie­nų me­tų lais­vės atė­ mi­mo baus­me, ją ati­de­dant me­ tams. Bu­vęs kon­ser­va­to­rius teis­mo ma­lo­nės su­lau­kė, nes bu­vo vie­nin­ te­lis tei­sė­sau­gai vis­ką iš­klo­jęs kal­ ti­na­ma­sis.

Bu­vęs Kau­no me­ras Vy­tau­tas Šus­ taus­kas prieš de­vy­ne­rius me­tus įve­dė Hen­ri­ko Dak­ta­ro sū­nų pro Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos sa­lės du­ris, ta­čiau jau­na­sis E.Dak­ ta­ras Kau­no po­li­ti­kos van­de­ny­ se brai­dė neil­gai – bu­vo su­lai­ky­tas pir­mo­jo ta­ry­bos po­sė­džio iš­va­ka­ rė­se. To už­te­ko pri­vi­le­gi­joms įgy­ti.

Lais­vės atė­mi­mo baus­mę jis at­li­ko va­di­na­mo­jo­je pa­rei­gū­nų ko­lo­ni­jo­je, kaip sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys.

Už nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dą ir ne­tik­rų pi­ni­gų pla­ti­ni­mą še­še­ riems me­tams ne­lais­vės nu­baus­ tas E.Dak­ta­ras į lais­vę išė­jo at­li­kęs pu­sę baus­mės. Dau­giau E.Dak­ta­ras po­li­ti­ka ža­dė­jo neuž­siim­ti.

Parengė Ta­das Šir­vins­kas

3

Šeštadienis, sausio 21, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

­kas Morozovo, Tomo Raginos, Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Ants­ta­tas: fa­kul­te­tui neuž­ten­ka esa­mų pa­tal­pų, to­dėl ant dvie­jų aukš­tų so­vie­ti­nio prie­sta­to nu­spręs­ta pa­sta­ty­ti dar du aukš­tus, ta­čiau ar­chi­

tek­tū­ri­nė iš­raiš­ka eks­per­tams su­kė­lė abe­jo­nių. Bend­ro­vės „In­ži­ne­ri­nė min­tis“ kom­piu­te­ri­nis vaiz­das

VDU stu­den­tams ren­gia­ma nau­ja bu­vei­nė Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­ tas nau­jus moks­lo me­tus 2013-ai­ siais tu­rė­tų pra­dė­ti nau­ja­me fi­lia­ le Jo­na­vos gat­vė­je. Šiuo me­tu ku­ ria­mas sta­ti­nių an­samb­lio bū­si­ mas vei­das.

Ras­tas spren­di­mas – ant­sta­tas

Jo­na­vos ir P.Kal­po­ko gat­vių san­ kir­to­je, bu­vu­sio­se Kau­no sta­ty­bi­ nin­kų ren­gi­mo cent­ro pa­tal­po­se, šei­mi­nin­kau­ja VDU. Čia nu­ma­to­ ma per­kel­ti So­cia­li­nių moks­lų fa­ kul­te­tą.

Nau­jo­se pa­tal­po­se nu­ma­to­ma įreng­ti au­di­to­ri­jas, bib­lio­te­ką, 200 vie­tų kon­fe­ren­ci­jų sa­lę, val­gyk­lą ir ki­tas rei­ka­lin­gas erd­ves.

Da­lis ne­nau­do­ja­mo sta­ti­nių komp­lek­so sta­ty­ta 1938 m., ta­

čiau 1981 m. vy­ko re­konst­ruk­ci­ ja, kiek pa­ki­to se­nų­jų sta­ti­nių ar­ chi­tek­tū­ra, at­si­ra­do pa­pil­do­mų prie­sta­tų. Vis dėl­to esa­mų plo­tų ne­pa­kan­ka, to­dėl nau­jie­ji šei­mi­ nin­kai nu­spren­dė ant vie­no iš so­ viet­me­čiu sta­ty­tų prie­sta­tų pa­sta­ ty­ti ant­sta­tą.

Pro­jek­to au­to­rius ar­chi­tek­ tas Vai­nius Ša­loms­kas pa­siū­lė du spren­di­mo va­rian­tus: ant­sta­tas plokš­čiu sto­gu pri­si­gre­ti­na prie se­no­jo na­mo, ku­rio sto­gas šlai­ti­ nis. Ant­ra­ja­me va­rian­te siū­lo­ma po vien­ti­su šlai­ti­niu sto­gu pa­kiš­ti ir nau­ją­jį ant­sta­tą.

De­rins se­na ir nau­ja

Mi­nė­to komp­lek­so pa­sta­tai nė­ra įtrauk­ti į kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą, bet pa­vel­do spe­cia­lis­tai re­ko­men­ da­vo ge­ra­no­riš­kai iš­sau­go­ti sme­to­ ni­nės ar­chi­tek­tū­ros de­ta­les, pa­vyz­ džiui, kar­ni­zus, lan­gų an­gas ir ki­ta.

Vis dėl­to nau­jai ku­ria­mas ar­chi­ tek­tū­ri­nis da­ri­nys dėl vien­ti­su­mo sto­kos su­kė­lė abe­jo­nių mies­to ur­ ba­nis­tams, to­dėl jie pa­siū­lė au­to­ riams pa­si­tar­ti su Kau­no ar­chi­ tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos eks­per­tų ta­ry­ba (KAUET).

Dau­gu­ma pro­fe­sio­na­lų, am­žiu­ mi ir pa­tir­ti­mi len­kian­tys jau­ną pro­jek­to au­to­rių V.Ša­loms­ką, pa­ ta­rė jam ieš­ko­ti ele­gan­tiš­kes­nių iš­raiš­kos prie­mo­nių. Tie­sa, bend­ ros nuo­mo­nės, ko­kį sto­gą ręs­ti virš ant­sta­to – plokš­čią ar šlai­ti­ nį, ne­bu­vo.

Eks­per­tai pa­ta­rė iš­lai­ky­ti tiek sme­to­ni­nę, tiek so­vie­ti­nę ar­chi­ tek­tū­rą, o nau­jo­ji pa­sta­to da­lis, įsi­ter­pu­si tarp jų, tu­rė­tų bū­ti šiuo­ lai­ki­nis kū­ri­nys.

Re­ko­men­duo­ta ne­dar­ky­ti išo­rės

KAUET na­riai pa­brė­žė, kad šiuo­ lai­ki­nė ar­chi­tek­tū­ra – tai ne­bū­ti­

nai vien stik­las, plokš­čias sto­gas.

Be to, tai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti kont­ ras­tin­gas ak­cen­tas se­nes­nėms pa­ sta­tų komp­lek­so da­lims. Nau­jo­ ji pa­sta­to da­lis nuo se­no­sios ga­li skir­tis ir ne­daug.

Ne­ma­žai klau­si­mų ky­la ir dėl to, kad se­nuo­sius pa­sta­tus ke­ti­ na­ma šil­tin­ti. Ant fa­sa­dų už­dė­jus ne­ma­žą šil­ti­na­mo­sios me­džia­gos sluoks­nį, kai ku­rie ar­chi­tek­tū­ri­ niai ele­men­tai, pa­vyz­džiui, kar­ ni­zai, pa­si­slėps. Eks­per­tai re­ko­ men­da­vo, kad iš išo­rės ap­šil­ti­nus sie­nas, de­ko­ra­ty­vios de­ta­lės bū­ tų pa­ko­re­guo­tos ir at­ro­dy­tų taip, kaip iki ap­šil­ti­ni­mo.

VDU pro­jek­tų va­do­vo Ša­rū­no Berk­ma­no tei­gi­mu, sta­ty­bos dar­ bus ti­ki­ma­si pra­dė­ti šie­met va­sa­ rą ir baig­ti per me­tus. Ob­jek­to re­ konst­ruk­ci­jai ir sta­ty­bai iš ES fon­dų ir Lie­tu­vos vals­ty­bės biu­dže­to nu­ ma­to­ma skir­ti apie 6 mln. li­tų.

4

šeštadienis, sausio 21, 2012

miestas

Ar bu­čia­vo Kau­no tarybos po­li­ti­ka „Kau­ne tuo me­tu bu­vo 1 ty­lu. Triukš­ma­vo Klai­pė­ do­je ir Vil­niu­je. Mes pa­sa­kė­me žu­

li­kams: jei no­ri­te, šau­dy­ki­tės tar­ pu­sa­vy­je kur nors miš­kuo­se, bet kad ne­nu­ken­tė­tų ci­vi­liai žmo­nės“, – po­zi­ci­jos ne­kei­tė A.Te­pe­lys. „Kau­ne mes pa­ban­dė­me su­val­ dy­ti ma­fi­ją, nes iš­nai­kin­ti ją ga­li­ma tik iš­šau­dant“, – įžval­go­mis pa­si­ da­li­jo A.Te­pe­lys.

Ma­si­nio ban­di­tiz­mo me­tai

„Bu­vo kal­bų, kad Te­pe­lys ap­dė­jęs mo­kes­čiais pu­sę Kau­no“, – ne­slė­ pė eks­ko­mi­sa­ras, pri­si­mi­nus di­ džio­sios pri­va­ti­za­ci­jos lai­kus, kai ža­liaš­var­kiai vers­li­nin­kai su­pir­ki­ nė­jo dar vi­sai ne­se­niai kles­tė­ju­sias ga­myk­las ir įmo­nes. „Mes da­rė­me vis­ką, kad juos (nu­si­ kals­ta­mų gru­puo­čių na­rius – red. pa­st.) val­dy­tu­me ir su­val­dy­tu­me, o ėmė ir pa­ ra­šė apie ma­ne, kad vos ne ma­fi­jai va­ do­va­vau“, – tei­gė A.Te­pe­lys.

Kau­ne, pa­sak A.Te­pe­lio, ra­mūs me­tai iš­ties ne­bu­vo to­kie jau ap­ snū­dę. 1991 m. nu­si­kals­ta­mu­mas Kau­ne bu­vo ge­ro­kai išau­gęs. Kū­rė­si įvai­raus ly­gio ban­di­tų gru­puo­tės.

Ma­si­nis ban­di­tiz­mas Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bei kė­lė ne­ri­mą, o 6-oji val­dy­ba, su­kur­ta ko­vai su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­ mu­mu, aki­vaiz­džiai ne­su­val­dė au­ gan­čio nu­si­kals­ta­mu­mo ne tik Kau­ ne, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Už­mi­nuo­tas Lu­ro au­to­mo­bi­lis

Ypa­tin­gą, anuo­met dar šeš­to­ kais va­din­tą, po­li­ci­jos 6-ąjį sky­rių A.Te­pe­lys pa­li­ko ne be skan­da­lo.

Dėl įta­ri­mų są­sa­jo­mis su nu­si­kals­ ta­mo­mis gru­puo­tė­mis jo tar­ny­ba var­gu ar ga­lė­jo tęs­tis.

Ta­čiau ir šiems kal­ti­ni­mams da­ bar­ti­nis po­li­ti­kas tu­ri pa­si­tei­si­ni­ mą. A.Te­pe­lio lū­po­se – Ho­li­vu­do tri­le­rio sce­na­ri­jų pri­me­nan­tis pa­ sa­ko­ji­mas apie ma­fi­jos nu­pirk­tus aukš­tus pa­rei­gū­nus ir ne­nu­per­ka­ mus „šeš­to­kus“. „Bu­čia­vai H.Dak­ta­rui žie­dą“

Kai tar­dy­to­jas at­ver­tė Dak­ta­rų gru­ puo­tės by­lą, A.Te­pe­lys pa­ma­tė ten pri­seg­tą jo nuo­trau­ką. Pa­rei­gū­nas pa­si­ju­to re­mia­mas prie sie­nos. „Mes tu­ri­me in­for­ma­ci­jos, kad kai ta­ve prii­mi­nė­jo, tu bu­čia­vai H.Dak­ ta­rui žie­dą“, – to­kius tar­dy­to­jo žo­ džius ci­tuo­ja Kau­no mies­to ta­ry­bos na­rys, bu­vęs kri­mi­na­lis­tas. „Pa­siū­liau ne­žiū­rė­ti se­ria­lų apie ma­fi­ją, išei­ti į tur­gų su bo­bu­tėm pa­si­šne­kė­ti, pa­si­rink­ti tos in­for­

Kie­tas: A.Te­pe­lys ti­ki­na ne­bi­jo­jęs ma­fi­jos, nors yra su­lau­kęs gra­si­ni­mų nu­žu­dy­ti.

ma­ci­jos, – juo­kė­si da­bar­ti­nis po­ li­ti­kas. – Aš bu­vau kaip įstri­gęs gerk­lė­je kau­las. Vaikš­čio­jo di­de­li pi­ni­gai, ku­riuos gau­da­vo di­de­li pa­ rei­gū­nai, o mes čia spau­dė­me tuos, ku­rie tuos pi­ni­gus da­rė.“ „Rei­kė­jo kaž­kaip at­si­kra­ty­ti ma­ ni­mi. Kai pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą išei­ti iš dar­bo, sa­vai­tę gė­rė iš džiaugs­mo, bet ne žu­li­kai, o pa­rei­gū­nai. Tik po sa­vai­tės at­si­pei­kė­ję pa­skam­bi­no, kad at­neš­čiau gink­lą ati­duo­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Te­pe­lys.

Ki­to­kia pa­gal­ba

Itin su­dė­tin­gi lai­kai, pa­sa­ko­jo A.Te­pe­lys, bu­vo pir­mai­siais ne­ prik­lau­so­my­bės me­tais. Žmo­nės bi­jo­jo ma­fi­jos, re­ke­to. Pap­ras­čiau bu­vo mo­kė­ti. Bet ber­niu­kais va­ din­tų ma­fi­jos pa­siun­ti­nių ape­ti­tas bu­vo be­ri­bis.

Ma­fi­jos smau­gia­mi vers­li­nin­ kai kar­tais ne­be­su­si­gau­dy­da­vo, nei kam, nei kiek mo­ka, kiek iš vi­ so rei­kia mo­kė­ti, ar ap­skri­tai eg­ zis­tuo­ja konk­re­čios su­mos. Pa­si­ ti­kė­ji­mas po­li­ci­ja bu­vo smu­kęs iki že­miau­sio ly­gio. „Atei­na vers­li­nin­kas ir ver­kia, kad jį re­ke­tuo­ja, bet pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai ra­šy­ti bi­jo. Ką man rei­kė­jo sa­ky­ti? Eik lauk, jei ne­ra­šai pa­reiš­ ki­mo? Aš da­ry­da­vau ki­taip: su­ži­

no­da­vau, ko­kia gru­puo­tė re­ke­tuo­ ja, su­si­ras­da­vau tos „šei­mos“ gal­vą ir paaiš­kin­da­vau, kad jei dar kar­tą at­va­žiuos pas tą žmo­gų, nu­suk­siu gal­vą“, – pa­sa­ko­jo A.Te­pe­lys.

O kaip dėl kal­bų, kad už gy­nė­ jo pa­slau­gas tek­da­vo at­si­skai­ty­ ti su juo?

A.Te­pe­lys paaiš­ki­no: „Bū­da­vo ir to­kių vers­li­nin­kų, ku­rie im­da­vo pi­ ni­gus iš sa­vų už ta­ria­mą ma­no tar­ pi­nin­ka­vi­mą.“ „Aš jau ne­dir­bau sis­te­mo­je, kai tu­ rė­jau ap­sau­gos fir­mą. At­va­žia­vo vie­ nas pa­žįs­ta­mas ir pa­klau­sė, kiek jam mo­kė­ti už „sto­gą“. Jis bu­vo įsi­ti­ki­ nęs, kad ta­da, kai at­mu­šiau re­ke­tuo­ to­jus, jis nuo­lat mo­kė­jo ne­va man“, – sa­vo ver­si­ją dės­tė A.Te­pe­lys.

maš­kės gau­ja. Paė­mė­me juos. Pa­gal jau priim­tą įsta­ty­mą dėl nu­si­kals­ta­ mo su­si­vie­ni­ji­mo ga­lė­jo vi­si gau­ti po 10–13 me­tų. Vė­liau te­ko bend­rau­ti su pa­čiu R.Kuz­mi­nu, jis pa­pa­sa­ko­jo, kad su­si­mo­kė­jo pro­ku­ro­rams, ku­rie pri­tai­kė pa­pras­tą straips­nį ir ga­vo tik 3 me­tus. Ra­maš­kė sa­kė, kad 60 tūkst. do­le­rių su­mo­kė­jo“, – kal­bė­ jo eks­ko­mi­sa­ras.

Su­si­gu­lė­ję pri­si­mi­ni­mai

Pri­va­ti­za­ci­jos pi­ko lai­kais, A.Te­ pe­lio skai­čia­vi­mu, ob­jek­tą, ku­ris bu­vo ver­tas mi­li­jo­no, ma­fij­ a pirk­ da­vo už 60–70 tūkst. At­sis­kai­ty­mo va­liu­ta anuo­met bu­vo do­le­ris.

Po­kal­bio pra­džio­je po­li­ti­kas juo­ ka­vo, kad tai – jau se­ni lai­kai ir jis ne ka­žin ką beat­si­me­na. Ta­čiau įsi­ siū­ba­vus po­kal­biui ėmė lįs­ti, re­gis, smulk­me­nos, aiš­kiai ro­dan­čios, kaip gi­liai bu­vu­sio pa­rei­gū­no at­ min­ty­je įsi­rė­žę tar­ny­bos tei­sė­sau­ gos sis­te­mo­je lai­kai. A.Te­pe­lys ėmė net kal­bė­ti tų lai­kų žar­go­nu. „Su­si­de­rin­da­vo jie (nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės – red. pa­st.) per pro­ku­ ra­tū­rą, teis­mus. Pa­me­nu, pu­sę me­tų dir­bo­me su Ra­mū­no Kuz­mi­no-Ra­

O, Te­pe­lys bend­ra­ vo su žu­li­kais! Bet juk tai bu­vo ma­no dar­bas.

Nu­siun­tė pas He­ny­tę

A.Te­pe­lys tu­ri sa­vo nuo­mo­nę apie vers­li­nin­ko Si­gi­to Čia­po, nu­šau­to prie na­mų, kles­tė­ji­mo is­to­ri­ją. „Anks­čiau žu­li­kai vers­li­nin­kus tik re­ke­ta­vo. Pas­kui pa­ma­tė, kad jie ga­li pa­dė­ti už­dirb­ti, to­dėl žu­ li­kai pra­dė­jo ne­šti sa­vo pi­ni­gus

vers­li­nin­kams. Išė­jo, kad tie vers­ li­nin­kai dir­bo kar­tu su žu­li­kais“, – kal­bė­jo A.Te­pe­lys. „Kai S.Čia­pas pra­dė­jo bend­ ra­dar­biau­ti su Pši­dze (And­riu­mi Jan­ke­vi­čiu­mi, va­din­tu vie­nu Kau­ no ma­fi­jos įkū­rė­jų ir lai­ky­tu vie­ nu pro­tin­giau­sių or­ga­ni­zuo­tų nu­ si­kal­tė­lių ap­lin­ko­je – red. pa­st), H.Dak­ta­ras dar Ru­si­jo­je sė­dė­jo.

S.Čia­pas su Pši­dze bu­vo pir­mie­ji, ku­rie ėmė su­ktis kar­tu“, – pri­si­ mi­nė A.Te­pe­lys. „KGB mo­kyk­lą bai­gęs S.Čia­pas bu­vo ne­dur­nas, – tei­gė bu­vęs pa­ rei­gū­nas. – Jis pri­si­trau­kė dak­ta­rus prie sa­vęs. Vers­li­nin­kas bu­vo paė­męs dau­ge­lio ga­myk­lų dist­ri­bu­ci­ją. Daug pi­ni­gų nu­ne­šė. Pa­skui pri­si­kvie­tė bu­vu­sių pa­rei­gū­nų. Taip ša­lia S.Čia­ po at­si­ra­do Ju­ri­jus Mi­levs­kis. Juo­kin­ ga, už ką pa­so­di­no H.Dak­ta­rą.“ „Atė­jo Mi­levs­kis pas ma­ne ir pa­ si­guo­dė, kad ma­ši­ną pa­vo­gė. Nep­ ra­si­dė­jau. Pa­siū­liau pa­čiam su­ si­siek­ti su He­ny­te, pa­sa­kiau, kad ži­nau apie jų san­ty­kius“, – pa­sa­ ko­jo A.Te­pe­lys.

Už pa­slau­gą – šil­ta vie­te­lė

A.Te­pe­lys iš­dės­tė ga­li­mą su­si­ta­ri­ mo sche­mą: J.Mi­levs­kiui bu­vo pa­ siū­ly­ta pa­dė­ti pa­so­din­ti už gro­tų Dak­ta­rą, o už tai jam pa­ža­dė­jo Or­

I.Vaš­ke­lie­nė išei­na į pen­s Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Iš pa­rei­gų trau­kia­si pa­gar­sė­ju­si Kul­ tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­ vė Ire­na Vaš­ke­lie­nė. De­par­ta­men­ tas ži­nią ofi­cia­liai pa­tvir­ti­no, bet pa­ tiks­li­no, kad I.Vaš­ke­lie­nė šiuo me­tu tu­ri ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lį.

Spė­ja­ma, kad priim­ti spren­di­mą il­ ga­me­tę KPD Kau­no pa­da­li­nio va­ do­vę grei­čiau­siai pa­stū­mė­jo va­di­ na­mo­jo stik­lai­nio Lais­vės alė­jo­je

is­to­ri­ja. KPD ga­vo I.Vaš­ke­lie­nės pa­ reiš­ki­mą at­leis­ti iš pa­rei­gų. „I.Vaš­ke­lie­nė at­si­sta­ty­di­na sa­vo no­ru. Sau­sio pa­bai­go­je jai su­kan­ka 61 me­tai, tad ji pra­šo­si iš­lei­džia­ma į pen­si­ją. Be to, jai yra pa­blo­gė­ju­si svei­ka­ta ir iš­duo­tas ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lis. Į dar­bą di­rek­to­rė grįš sau­ sio 23 d., per­duos vi­sus dar­bus ir tai bus jos pa­sku­ti­nė dar­bo die­na“, – tei­gė KPD at­sto­vė spau­dai Jo­lan­ ta Miš­ki­ny­tė. Šiuo me­tu Kau­no te­ri­to­ri­niam pa­da­li­niui va­do­vau­ja I.Vaš­ke­lie­nės pa­va­duo­to­ja Eve­li­na Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Su pa­čia di­rek­to­re re­dak­ci­jai su­si­ siek­ti ne­pa­vy­ko – jos te­le­fo­nas bu­ vo iš­jung­tas.

Dėl sa­vo veik­los I.Vaš­ke­lie­nė draus­mi­nių nuo­bau­dų bu­vo ga­vu­ si dar 2007 m.

Ki­lus skan­da­lui dėl stik­li­nio ant­ sta­to Lais­vės alė­jo­je, KPD di­rek­to­ rės Dia­nos Var­nai­tės įsa­ky­mu bu­vo su­stab­dy­ti KPD Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio va­do­vės įga­lio­ji­mai, o de­par­ta­men­tas ėmė tik­rin­ti vi­sus pa­sta­rai­siais me­tais Kau­ne su­de­ rin­tus ir ren­gia­mus de­rin­ti de­ta­ liuo­sius pla­nus.

5

šeštadienis, sausio 21, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

kas H.Dak­ta­ro žie­dą?

Rei­kė­jo kaž­kaip at­ si­kra­ty­ ti ma­ni­mi.

Kai pa­ra­ šiau pa­reiš­ ki­mą išei­ti iš dar­bo, sa­ vai­tę gė­rė iš džiaugs­mo.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ ny­bos (ONTT) va­do pa­rei­gas. „Pa­tys pa­pra­šė He­ny­tės su­ras­ ti ma­ši­ną, už tai su­mo­kė­jo jam 7 tūks­tan­čius, ir įkli­ja­vo Dak­ta­rui 7 me­tus“, – aiš­ki­no A.Te­pe­lys. „Aš taip ne­sielg­da­vau, – pa­ti­ki­ no jis. – Čia jau ne­šva­rūs žai­di­mai.

Pas­kui J.Mi­levs­kis ta­po ONTT va­du, nors jis dir­bo kar­tu su žu­li­kais.“ Le­gen­di­niai „šeš­to­kai“

Bu­vęs ope­ra­ty­vi­nin­kas juo­kia­si, esą „šeš­to­kais“ Kau­ne dir­bo pu­sė po­ li­ci­jos. Tiks­liau, pri­si­sta­ty­da­vo tuo var­du. Pa­si­sa­ky­ti, kad esi „šeš­to­ kas“, bu­vo pres­ti­žo rei­ka­las.

A.Te­pe­lio pa­sa­ko­ji­mu, anuo­met vaikš­čio­ję di­de­li pi­ni­gai kė­lė daug pa­gun­dų. Po­li­ci­nin­kų al­gos bu­vo ma­žos, o ge­rai gy­ven­ti no­rė­jo vi­si. „Siū­lė ir mums. Te­rei­kė­jo pa­sa­ ky­ti, ku­rio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­ jek­to no­ri­me“, – ne­slė­pė prieš­ta­ rin­gai ver­ti­na­mas bu­vęs pa­rei­gū­nas.

A.Te­pe­lys tvir­ti­na, kad pa­ts He­ny­tė jam kal­bė­jęs apie tai, kad nuo­lat ei­ na po­li­ci­nin­kai ir siū­lo pirk­ti in­for­ ma­ci­jos už 200–300 do­le­rių.

Pa­sak A.Te­pe­lio, pri­si­den­gę ypa­ tin­go­jo sky­riaus var­du kai ku­rie pa­ rei­gū­nai ge­ro­kai pra­lo­bo. „Tas po­ li­ci­nin­kas, ku­ris pri­si­den­gęs mū­sų sky­riu­mi įsi­gi­jo tur­to, žu­li­kams aiš­

ki­no, kad čia „šeš­to­kai“ no­ri to tur­ to, bet jiems nė­ra kaip pa­tiems pra­ šy­ti. Ži­nau, kad iš mū­sų nė vie­nas jo­kio ob­jek­to neį­si­gi­jo. Ži­nau, kas įsi­gi­jo, bet te­gul gy­ve­na“, – nu­ skam­bė­jo skar­dus juo­kas.

Ma­fi­jos kro­ni­ki­nin­kas

Bu­vęs ko­mi­sa­ras aiš­ki­na, kad Kau­ no ma­fi­ja pra­si­dė­jo nuo Vi­li­jam­ po­lės ir Ža­lia­kal­nio gru­puo­čių.

Pir­muo­sius pi­ni­gus jos spau­dė iš spi­ri­to. Po tru­pu­tį tų gru­pių ėmė ras­tis dau­giau. Im­ta va­din­tis šei­ mo­mis.

A.Te­pe­lys skai­čiuo­ja, kad jo dar­ bo po­li­ci­jo­je me­tais, gru­puo­tė­se bu­vo apie 3 tūkst. as­me­nų. „Jūs pa­gal­vo­ki­te koks mas­tas, jei vien tik au­to­mo­bi­lių va­gys­tė­mis už­ sii­mi­nė­jo 60 gru­puo­čių! – kal­bė­jo jis. – Bu­vo gru­puo­tės, ku­rios vog­da­ vo tik „Au­di“ ar­ba „VW Golf“. Bu­ vo toks kie­tas va­gis Za­la­gai­tis, ku­ris bet ko­kią ma­ši­ną ga­lė­jo nu­va­ry­ti. Jį su­lai­kė Ame­ri­ko­je. Apie 1,5 mi­li­jo­no ma­ši­nų bu­vo pa­vo­gęs.“ „Dak­ta­rai, Ale­kas Pas­tuš­ko­vas – Ža­lia­kal­nio tė­ve­lis, bro­liai Smai­liai, ka­ra­lia­vę Šan­čiuo­se, Al­gir­das Že­ mai­tis-Ku­kas...“ – į pri­si­mi­ni­mus lei­do­si eks­ko­mi­sa­ras.

Vis­gi pa­gar­biau­siai A.Te­pe­lys at­ si­lie­pė apie H.Dak­ta­rą. Esą žo­džio žmo­gus. Tu­rė­jo au­to­ri­te­tą. A.Te­ pe­lio duo­me­ni­mis, He­ny­tė net ir tarp­tau­ti­nės ma­fi­jos ly­giu tu­rė­ jo var­dą. Į po­li­ci­ją atė­jo tur­tin­gas

Eks­ko­mi­sa­ro kal­bo­je nuo­lat skam­ bė­jo fra­zės apie di­de­lius pi­ni­gus, pa­p ir­k i­n ė­j i­m us, par­s i­d a­v i­m us.

Kaip vi­siš­ką prie­šin­gy­bę A.Te­pe­ lys pa­tei­kė jau­nus 6-ojo sky­riaus mak­si­ma­lis­tus, ne­su­gun­do­mus ko­vo­to­jus už žmo­gų, už po­li­ci­nin­ ko pa­rei­gą ap­sau­go­ti ir ap­gin­ti. „Aš tu­rė­jau pi­ni­gų. Bu­vau iš vers­lo atė­jęs. Va­ži­nė­jau tais lai­kais pra­ban­giu au­to­mo­bi­liu – aš­tun­to mo­de­lio ži­gu­liu „La­da“ tam­sin­tais lan­gais“, – klo­jo A.Te­pe­lys.

To­kiais au­to­mo­bi­liais anuo­met va­ži­nė­jo daž­niau­siai nu­si­kal­tė­ lių pa­sau­lio at­sto­vai. O A.Te­pe­lio vers­las so­viet­me­čiu bu­vo va­di­na­ mas spe­ku­lia­ci­ja. „Nuo 18 me­tų va­ži­nė­jau į Ru­si­ ją. Už­dirb­da­vau iki 2000 rub­lių per mė­ne­sį. Bū­da­mas de­vy­nio­li­kos aš jau nu­si­pir­kau ma­ši­ną. „Šeš­tu­kas“ ta­da bu­vo pa­ti ge­riau­sia ma­ši­na.

Au­gau be tė­vo, to­dėl man rei­kė­jo pa­čiam su­ktis“, – pa­sa­ko­jo A.Te­ pe­lys.

„Už­sii­mi­nė­jau kai­liais, – paaiš­ ki­no jis. – Gi­mi­nės priė­mė į sa­vo vers­lą. Nu­si­pirk­da­vo­me au­di­nių kai­liu­kų, iš­dirb­da­vo­me ir par­duo­ da­vo­me. Kai­lį ta­da gau­da­vai už 60 rub­lių. Par­duo­da­vau už 150. Ra­di­ jo ga­myk­lo­je dirb­da­mas te­kin­to­ju už­dirb­da­vau 160 rublių per mė­ne­ sį. Du sy­kius su kai­liais nu­va­žia­vęs į Ru­si­ją už­dirb­da­vau tiek, kiek dar­ bi­nin­kas už­dir­ba per me­tus.“ „To­dėl, kai atė­jau į po­li­ci­ją, aš tu­rė­jau pi­ni­gų, bu­vau įsi­gi­jęs bu­ tų, – pa­sa­ko­jo A.Te­pe­lys. – Vis­ko tu­rė­jau. Dir­bau sa­vo ma­lo­nu­mui.

Pi­ni­gus lai­kiau „Se­kun­dės“ ban­ke ir gau­da­vau po 3 tūkst. do­le­rių per mė­ne­sį. Bū­da­vo, kad po­li­ci­jos vai­ ruo­to­jams pri­mo­kė­da­vau prie al­gos iš sa­vo pi­ni­gų.“ Anks­čiau ga­lė­jo dau­giau

Šiuo me­tu Dar­bo par­ti­jos na­rys A.Te­pe­lys, Kau­no mies­to ta­ry­bo­je va­do­vau­jan­tis So­cia­li­nių, svei­ka­tos ir šei­mos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, kar­je­rą po­li­ci­jo­je pra­dė­jo vai­ruo­to­ju.

Po­li­ti­kas ti­ki­no, kad vir­ši­nin­kas pa­ste­bė­jo jo ga­bu­mus ir lie­pė ra­šy­ ti pra­šy­mą priim­ti į sky­rių, o vė­liau ir mo­ky­tis.

Bu­vęs ope­ra­ty­vi­nin­kas sa­kė, kad į po­li­ti­ką jis atė­jo pa­ra­gin­tas pro­fe­ so­riaus Do­na­to Va­si­liaus­ko.

Kau­n o ta­ry­b os po­s ė­d žiuo­se A.Te­pe­lys ne­pa­si­žy­mi di­de­liu ak­ ty­vu­mu. „Ne­ži­nau, ko čia rei­kia.

Gal rei­kia nau­jų jė­gų, nes rei­kia po­ky­čių“, – apie sa­vo da­bar­ti­nę veik­lą ir ša­lies ge­ro­vę svars­tė eks­ ko­mi­sa­ras. „Dirb­da­mas ta­da aš dau­giau ga­ lė­jau pa­dė­ti žmo­nėms ne­gu da­bar.

Nors no­rint dirb­ti su nu­si­kals­ta­ mo­mis gru­puo­tė­mis rei­kia tech­ ni­kos, lai­ko. Mū­sų sky­riu­je ta­da vi­sa tech­ni­ka bu­vo dve­ji ant­ran­ kiai ir ma­ši­nos, ku­rias žu­li­kai pui­ kiai pa­ži­no­jo“, – net ir kal­bi­na­mas apie po­li­ti­nę veik­lą į praei­tį grįž­da­ vo A.Te­pe­lys. „Kai kas sa­ko: o, Te­pe­lys bend­ra­ vo su žu­li­kais! Na, bend­ra­vau. Bet juk tai bu­vo ma­no dar­bas, – in­si­ nua­ci­jas at­rė­mė da­bar­ti­nis po­li­ti­ kas. – Kaip chi­rur­gas ga­li išo­pe­ ruo­ti li­go­nį jo ne­ma­tęs, kaip ga­li po­li­ci­nin­kas dirb­ti dar­bą, jei jis ne­ ma­tęs gy­vo žu­li­ko?“ „Su žu­li­kais bu­vo pa­pras­čiau, – ta­rė A.Te­pe­lys. – Po­li­ti­ko­je vi­ si gra­žiai kal­ba, vi­si su kos­tiu­mais.

Vi­si per te­le­vi­zi­ją sa­ko, kad dir­ ba dėl Lie­tu­vos. O pa­skui, žiū­rė­ kit, tei­sė­sau­ga at­sklei­džia, kaip jie dir­ba dėl tos Lie­tu­vos.“

si­ją Skan­da­lin­gai iš­gar­sė­ju­sio 90-uo­ ju nu­me­riu pa­žy­mė­to pa­sta­to Lais­ vės alė­jo­je li­ki­mas vis dar nars­to­mas pro­ku­ra­tū­ro­je, o pa­sta­te įsi­kū­ręs vieš­bu­tis sėk­min­gai vyk­do veik­lą. Šal­ti­niai tei­gė, kad KPD Kau­no te­ri­to­ri­nia­me pa­da­li­ny­je jau se­ no­kai bu­vo ži­no­ma apie I.Vaš­ke­ lie­nės pa­si­trau­ki­mą į pen­si­ją, ta­ čiau tai ne­su­ma­ži­no čia tvy­ran­čios įtam­pos. Šiuo me­tu pa­da­li­niui lai­ki­nai va­ do­vau­jan­ti E.Ka­ra­le­vi­čie­nė, kaip tei­gia­ma, yra vie­na rea­liau­sių kan­ di­da­čių pa­keis­ti I.Vaš­ke­lie­nę.

Eg­ze­ku­ci­ja: į kil­pas pa­te­kę gy­vū­nai nu­gaiš­ta la­bai kan­kin­da­mie­si.

Kau­no re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to ar­chy­vo nuo­tr.

Gam­to­sau­gi­nin­kai jau dai­ro­si kil­pų

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Kau­no re­ gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­ men­to gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos ve­dė­jas Alvydas Glins­ kis „Kau­no die­nai“ sa­kė, kad šiais me­tais pra­ne­ši­mų apie kil­pi­nin­kų spąs­tus kol kas neuž­fik­suo­ta.

pų Ka­čer­gi­nės ši­le ieš­ko­jau ir praė­ju­sį tre­čia­die­nį. Šį­kart nie­ko įtar­ti­na neap­ti­kau“, – pa­sa­ko­ jo G.Kont­ri­mas, ku­rio na­muo­se yra ne vie­na ši­le ap­tik­ta ir išar­ dy­ta kil­pa.

Konk­re­tūs kil­pi­nin­kai Kau­no ra­jo­ne ži­no­mi ir A.Glins­kiui. „Daž­niau­siai pra­ne­ši­mų apie kil­pi­nin­kus gau­na­me iš Eže­rė­lio, Za­pyš­kio ir Ka­čer­gi­nės. Za­pyš­kio apy­lin­kė­se kil­pas daž­nai pa­spen­ džia mums ži­no­mas aso­cia­lus ir psi­chi­kos svei­ka­tos pro­ble­mų tu­ rin­tis as­muo. Esa­me jam sky­rę ne vie­ną bau­dą, ta­čiau jis ne­tu­ri jo­ kio tur­to, to­dėl kont­ro­liuo­ti to­ kį as­me­nį la­bai sun­ku“, – kal­bė­jo Gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­ pek­ci­jos va­do­vas.

Al­vy­das Glins­kis:

Ren­ka­si šlai­tus

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Miš­ko že­mę pa­den­gus snie­go sluoks­niui, lau­ki­niams žvė­rims at­si­ran­da nau­ja grės­mė – bra­ko­ nie­rių, va­di­na­mų kil­pi­nin­kais, ža­ban­gos. Apie miš­kuo­se pa­spęs­ tus kil­pi­nin­kų spąs­tus ins­pek­to­ riams daž­niau­siai pra­ne­ša me­ džio­to­jai.

Gre­sia krau­pi mir­tis

Pas­ni­gus kil­pi­nin­ kai pui­kiai ma­to, kur vaikš­to žvė­rys, ir tam tik­ro­se tų ta­ kų vie­to­se pa­spen­ džia kil­pas. „Pas­ni­gus kil­pi­nin­kai pui­kiai ma­to, kur vaikš­to žvė­rys, ir tam tik­ro­se tų ta­kų vie­to­se pa­spen­ džia kil­pas. Daž­niau­siai iš vie­los pa­da­ry­tos kil­pos įtai­so­mos gy­vū­ nų gal­vos aukš­ty­je. Į pink­les pa­ te­kę gy­vū­nai tie­siog už­si­smau­gia.

Jie nu­gaiš­ta la­bai kan­kin­da­mie­si.

Kar­tais to­kius ne­lai­mė­lius ap­tin­ ka­me. Tai tik­rai sle­gian­tis vaiz­ das“, – sa­kė pa­ty­ręs gam­to­sau­ gi­nin­kas A.Glins­kis.

Nu­ro­dė kil­pi­nin­ko ad­re­są

Prie­kaiš­tai: vie­no­mis di­džiau­sių I.Vaš­ke­lie­nės nuo­dė­mių Kau­nui va­di­

na­mas „Tul­pės“ ir ki­tų Lais­vės alė­jos is­to­ri­nių ka­vi­nių su­nai­ki­ni­mas.

Apie ne vie­ną kil­pi­nin­ką gam­to­ sau­gi­nin­kams yra pra­ne­šęs Ka­ čer­gi­nė­je gy­ve­nan­tis vi­suo­me­ni­ nin­kas Ge­di­mi­nas Kont­ri­mas. „Ins­pek­to­riams ne kar­tą esu nu­ro­dęs ir vie­no kil­pi­nin­ko pa­ var­dę, ad­re­są. Tas žmo­gus Ka­ čer­gi­nė­je ne­blo­gai ži­no­mas. Kil­

Ins­pek­to­rius sa­kė, kad kil­pi­nin­ kai ypač mėgs­ta Za­pyš­ky­je ir Ka­ čer­gi­nė­je ne­to­li Ne­mu­no esan­čias vie­to­ves su šlai­tais. „Čia ma­žiau vaikš­to žmo­nės ir daž­niau už­klys­ta gy­vū­nai, to­dėl bra­ko­nie­riams šlai­tai yra pa­to­gi vie­ta“, – pa­ste­bė­jo A.Glins­kis.

Kil­pas spen­džian­tiems bra­ko­ nie­riams ga­li bū­ti ski­ria­mos bau­ dos iki 4 tūkst. li­tų, ta­čiau, anot A.Glins­kio, išieš­ko­ti bau­das yra be­veik neį­ma­no­ma, nes kil­pas sta­tan­tys as­me­nys daž­niau­siai yra ko­ne be­tur­čiai. Į kil­pas pa­kliū­na el­niai, stir­nos ir usū­ri­niai šu­nys. Pas­ta­rie­ji gau­ do­mi dėl kai­liu­kų.

Praė­ju­siais me­tais kil­po­se už­ si­smau­gu­sių gy­vū­nų bu­vo ras­ta prie Vil­ki­jos ir La­pių se­niū­ni­jo­je.

4

tūkst. litų

– to­kia mak­si­ma­li bau­da ga­li bū­ti skir­ta bra­ko­nie­riui.

6

Šeštadienis, sausio 21, 2012

Savaitė

V.Matijošaitis: areštai tik parodė, kas vyksta Kaune

Kitoks žvilgsnis

S

pecialiųjų tarnybų pareigūnams sulaikius miesto vicemerą ir savivaldybei pavaldžios įstaigos direktorių, „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis viešai prabilo apie tai, kad susidaro įspūdis, jog įmonių vadovai tarnauja politikams, o ne miestiečiams.

Val­džiai – ant­ran­kiai, mies­tie­čiams – ko­ji­nės

Poetas Kęstutis Navakas

G

al lai­kas sa­vi­val­dy­bė­ je steig­t i sa­vą da­bok­ lę? Nuo­lat iš jos kas nors iš­ve­d a­m as su ant­ran­kiais, ten­ka ve­ž io­ti, sau­go­ ti tuos itin nu­ste­bu­sius as­me­nis, nuo ve­ž io­ji­mo jiems svei­ka­ta su­ trin­ka, pro­tas su­si­su­ka, o čia bū­tų: pa­ga­vai už ran­kos – ir ve­di į ko­k į san­dė­l iu­ką, kur dar ke­l i pri­si­d ir­ bę sė­di. Ga­lė­tų ten ko­le­g iš­kai pa­ bend­rau­t i, pa­verk­t i viens ki­tam ant pe­t ies, pa­si­pa­sa­ko­t i, kur už­ ka­sė ne­dek­la­r uo­tas pa­ja­mas. Ir

Kuo ma­žiau ot­ka­to, tuo ma­žiau ir ant­ran­kių, tad gal pa­sau­go­ki­te rie­ šus, mie­li iš­rink­tie­ji.

Ge­riau nau­do­ki­te juos laik­ro­džiams ne­šio­ti. ap­skri­tai tas tei­sė­tas pa­ja­mas vir­ ši­jan­tis tur­tas iš į da­bok­lę pa­k liu­ vu­sių­jų ga­lė­t ų bū­t i kon­fi s­k uo­ja­ mas, pa­pil­dant mies­to biu­d že­tą ir ski­r iant, tar­k im, kul­t ū­rai. Es­tai pir­mie­ji pra­dė­jo kul­tū­rai skir­ti al­ ko­ho­l io ir azar­t i­n ių lo­ši­mų ak­ci­ zą ir bu­vo tei­sūs. Kyš­pi­n i­g iai ga­ lė­tų su­kur­ti ga­l in­gą fon­dą ir duo­ ti nau­dos vi­suo­me­nei. O vie­ta to­ kiai da­bok­lei siū­lo­si pa­t i: per­ga­ be­ni į sa­vi­val­dy­bės kie­mą ne­vei­ kian­t į auk­si­n į tua­le­tą ir – pra­šom į vi­dų, po­nai ky­ši­nin­kai. Čia, ži­no­ma, fan­ta­zi­jos, o ant­ran­ kiai – rea­ly­bė. Rea­ly­bė ir tai, kad ky­šiams pi­ni­g ų yra, o kul­tū­rai – ne. Nie­kaip neaiš­ku, kiek iš tie­sų jų tu­rė­si­me šie­met. Bu­vęs vi­ce­ me­ras tei­gia, jog 60 pro­c. ma­žiau, o da­bar­ti­nis me­ras – kad tiek, kiek ir tu­rė­jo­me. Sun­ku pa­ti­kė­ti ir tuo, ir tuo. Biu­dže­tą val­dan­tie­ji svars­ to už­si­ra­k i­nę, tad vis­ko ten ga­l i nu­tik­ti. Ži­no­ma, nuo ko gi tuos pi­ ni­gus dau­giau nu­kirp­si, jei ne nuo

da­ly­kų, iš ku­rių – jo­kio ot­ka­to. Bet kuo ma­žiau ot­ka­to, tuo ma­žiau ir ant­ran­kių, tad gal pa­sau­go­ki­te rie­ šus, mie­li iš­rink­tie­ji. Ge­riau nau­ do­ki­te juos laik­ro­džiams ne­šio­ti.

Na, kul­t ū­ros erd­vės ple­č ia­s i ir ne­fi ­nan­suo­ja­mos ar fi­nan­suo­ja­ mos iš ki­tų šal­ti­nių. Ge­ra ži­nia yra VDU teat­ras, dar la­biau hu­ma­ni­ ta­ri­zuo­sian­tis šią moks­lo įstai­gą.

Ge­ra ži­nia yra ir „Flu­xus mi­nis­te­ ri­jos“ per­si­kė­li­mas į Kau­ną, ir jos ža­da­mas tūks­tan­tis ren­g i­nių per pu­sant­r ų me­tų. Bet nei vie­na, nei ki­ta ne­reiš­k ia, kad į jų erd­ves ne­ pa­ten­kan­čius kul­tū­ros reiš­ki­nius ar žmo­nes ver­ta pa­l ik­t i „mie­go­t i su ko­ji­nė­mis“. „Flu­x us mi­n is­te­r i­j ai“ su­teik­t a­ me pa­sta­te en­t u­z ias­tai jau šluo­ ja­si me­nė­mis tu­rin­čius virs­ti ce­ chus, o trau­k i­ny­je „Vilnius–Kau­ nas“ vie­nas va­go­nas pri­k lau­sys su pro­jek­tu su­si­ju­siems me­ni­nin­ kams ar į jų ren­g i­n ius vyks­tan­ čiai pub­l i­kai. Gai­v i idė­ja, tie­sio­ giai fliuk­si­nė. Nors trau­k i­ny­je jau yra reng­ti ir li­te­ra­tū­ros skai­ty­mai, ir pa­si­dai­na­vi­mai, čia tu­rė­t ų bū­ ti įdo­miau, nes vyk­tų nuo­lat. Tas va­go­nas ir­g i bū­tų kul­tū­ros da­lis, bent jau tu­rė­tų po­ten­ci­jos ja tap­ti. „Flu­xus“ pen­k ias­de­šimt­me­t į šie­ met no­ri­ma mi­nė­ti Niu­jor­ke, To­ki­ ju­je, Lon­do­ne, Pa­ry­žiu­je ir Kau­ne. Įdo­mu, ar mies­to kul­tū­ros stra­te­ gai tam ruo­šia­si. Jei taip – tai kaip?

Pui­ki pro­ga pri­trauk­ti į Jur­gio Ma­ čiū­no gim­tą­jį mies­tą pul­kus kul­ tū­ros tu­r is­tų iš vi­so pa­sau­l io. Ar ge­riau nu­mo­ti ran­ka, nes „vis­kuo pa­si­r ū­pins Zuo­kas“?

Bai­g iant ke­l i sa­k i­n iai (ar vei­k iau klau­si­mai) apie sun­kiai su­vo­kia­ mus da­ly­k us, vyks­tan­čius Gar­ lia­vo­je. Ar tei­si­nės vals­ty­bės pa­ grin­das – teis­mai – ten pai­so ne tik mo­ti­nos, bet ir vai­ko tei­sių? Ar vai­kas Lie­tu­vo­je ap­skri­tai jas tu­ ri? Ar jis ga­li iš­reikš­ti nuo­mo­nę, į ku­rią teis­mai įsi­klau­sy­tų? Ar vai­ ko nuo­mo­nės bu­vo klaus­ta? Jei vai­kas tik­rai no­ri gy­ven­ti su mo­ ti­na, ko­dėl tam no­rui įgy­ven­din­ ti rei­kia po­li­ci­jos ir prie­var­tos? Jei vai­kas vis dėl­to ne­no­ri gy­ven­ti su mo­t i­na, nes tu­r i tam prie­žas­čių, ar ir jis pri­va­lo „vyk­dy­t i teis­mo spren­di­mą“? Ar vai­kas pas mo­ti­ ną ir­gi gy­ven­tų sau­go­mas po­li­ci­ jos, kad ne­pa­bėg­tų, tuo pa­žeis­da­ mas teis­mo spren­di­mą? Ir – ar vai­ kas šiuo at­ve­ju nu­si­kal­tė­lis, kad jo li­ki­mą tu­ri lem­ti teis­mas?

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Violeta Juodelienė – 302 260

– Bet ir jums buvo priskirtos įmonės, už kurias turėjote būti atsakingi?

– Pirmomis dienomis nieko pakeisti negalėjome. Mums buvo paskirta kuruoti bendrovę „Kauno švara“. Mūsų deleguoti nariai stengėsi, kad įmonė dirbtų ir tvarkytųsi taip efektyviai, kaip dirba privačios. Kita įmonė, kurią turėjo prižiūrėti „Vieningas Kaunas“, turėjo būti viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“, kuriai vadovavo Algimantas Puidokas. Buvome girdėję daug negerų dalykų apie tai, kas šioje įmonėje vyksta – pinigų mokėjimas už įdarbinimą, mokėjimai į kišenę žaliaskverniams, išpūsti etatai, per daug vadovaujančių pareigybių. Palyginome kelių įmonių ataskaitas ir apstulbome – 1 lito surinkimas gatvėje kainuoja 50 centų, nors mūsų atstovai matė, kad administravimo išlaidoms pakaktų ir 20 centų. Sklandė ir neoficialios kalbos, kad šios įstaigos vadovas turėjo mokėti duoklę suinteresuotiesiems, kaip kažkada nusikalstamo pasaulio atstovai rinkdavo iš prekybininkų kioskuose.

To įrodyti mes negalėjome.

– Ar ką nors darėte, kad būtų kitaip?

– Pusę metų niekaip negalėjome pakeisti valdybos narių, patvirtinti naujos valdybos ir prieiti prie informacijos. Niekaip negalėjome gauti realių įrankių, kad galėtume daryti tvarką. Mūsų noras įvesti tvarką šioje įstaigoje kai kam labai nepatiko. Manau, kad tuomet mes padarėme klaidą, pradėję viešai kalbėti apie šias problemas, nes iš karto pajutome

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

įmonės tarnauja politikams.

Artūro Morozovo nuotr.

tarybos narių, kurie dabar jau sulaikyti teisėsaugos, didžiulį nepasitenkinimą.

– Matydami, kad ne viskas šioje įstaigoje gerai, norėjome, kad „Automobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius A.Puidokas turėtų pasirinkimą: dirbtų, kaip turi dirbti, arba pasitrauktų. Todėl ir inicijavome auditą, kurį kai kurie traktavo kaip baudėjų šokdinimą. Taip situacija nušviesta ir per kai kurias žiniasklaidos priemones. Dabar galiu pasakyti, kad audito išvados buvo paviršutiniškos ir į pateiktus klausimus apie tikrą situaciją įstaigoje neatsakė.

– Iš ko sprendžiate? Negi buvo imtasi kokių nors veiksmų prieš jus?

– Kad esame svetimi tarp savų, nepatogūs kai kuriems koalicijos partneriams, supratome pernai gegužės 26-ąją. Tuomet prieš tarybos posėdį prie savivaldybės pastatęs savo automobilį, sumokėjau už stovėjimą nuo 8 ryto iki 12 valandos. Praėjus 12 minučių, kai baigėsi apmokėjimo laikas, prie automobilio stiklo jau buvo prilipintas oranžinis lapelis ir i to padarytas didelis šou. Tikėtina, kad visa tai suorganizuota suinteresuotų asmenų nurodymu. Taigi gavome pirmąjį „krikštą“ būdami valdžioje ir supratome, kad ne visus planus, kuriuos nori įgyvendinti, iškarto gali viešinti.

– Pasklido kalbos, kad už tai kerštaudami „Automobilių stovėjimo aikštelėms“, užsakėte auditą. Kaip buvo iš tiesų?

– Ar iš to galima daryti kokias nors išvadas?

– Nepuolame kaltinti vien A.Puidoko, kol nėra teisėsaugos išvadų, nes gali būti, kad jis tiesiog vykdė politikų nurodymus. Blogiausia, kad analogiška situacija gali būti visose savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Tokiose apgailėtinose situacijose išryškėja, kad įmonių vadovai skiriami pagal lojalumą, o ne kompetenciją. Tokie vadovai paskui rūpinasi valdžioje esančiųjų partiniais reikalais. Mūsų nuomone, įmonės turi būti valdomos taip, kad tarnautų miestiečiams, o ne partijoms.

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt LIETUVA:

MIESTO NAUJIENOS: Aušra Garnienė – Virginija Skučaitė – Arūnas Dambrauskas – Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Saulius Tvirbutas –

Ydinga: pasak V.Matijošaičio, didžiausia blogybė – kad savivaldybės

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

– Pusmetį dirbote Kauno valdančiojoje koalicijoje. Spėjote susipažinti su savivaldybei pavaldžių įmonių darbu?

– Pernai balandį „Vieningam Kaunui“ patekus į tarybą, buvome naujokai, taikėmės prie esamos tvarkos.

Viena iš tokių tvarkų – savivaldybei pavaldžių įmonių dalybos tarp politinių jėgų. Mums kaip nepartiniams verslo atstovams tai atrodė labai keistai, nes privačiose struktūrose įmonės valdomos samdant gerus specialistus, centralizuojant valdymą, mažinant išlaidas, siekiant įvairių rodiklių, kad gerėtų tų įmonių veikla.

302 273 302 267 302 268 302 266 302 251 302 262 302 243

Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis –

302 263 302 276

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 800.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

lietuva

Po­li­tikų mūšiai dėl „Sno­ro“ ne­rims­ta Teisė­sau­ga bus pri­vers­ta įsi­kiš­ti į val­dan­ čiųjų ir opo­zi­ci­jos ki­virčą dėl ko­mer­ci­nio ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­to. Pro­ku­ro­rai tu­ rės pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti opo­zi­ci­ jos įta­ri­mus, kad val­dan­čiųjų po­li­tikų gi­ minės su­gebė­jo at­lik­ti ne­teisė­tas fi­nan­si­ nes ope­ra­ci­jas „Sno­re“, kai šis jau bu­vo na­ cio­na­li­zuo­tas.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Metė įta­ri­mus

Kai ket­vir­ta­dienį Sei­mas at­si­sakė su­da­ry­ti lai­kinąją ko­mi­siją „Sno­ ro“ bank­ro­to ap­lin­kybėms iš­tir­ ti ir opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai pro­tes­tuo­ da­mi dėl to išė­jo iš po­sėdžių salės, opo­zi­cinės So­cial­de­mok­ratų par­ti­ jos ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius už­ si­minė, kad ne­va yra faktų, jog val­ dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­klau­san­čių po­li­tikų ar­ti­mie­ji „Sno­re“ lai­ky­tais indė­liais pa­dengė ten pat turė­tas pa­sko­las. Esą tai bu­vo pa­da­ry­ta jau po to, kai ban­kas per­nai lapk­ri­čio 16 d. bu­vo na­cio­na­li­zuo­tas ir nu­traukė sa­vo veiklą, bu­vo su­stab­dy­tos vi­sos jo at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos.

A.But­ke­vi­čius kalbė­jo ne­konk­re­ čiai, ne­pa­minė­jo nė vie­nos įta­ria­ mo­jo po­li­ti­ko pa­vardės, ta­čiau už­si­ minė apie bend­ro­vių pa­va­di­ni­mus, ku­rios galė­jo at­lik­ti to­kius ne­teisė­ tus veiks­mus.

Tarp to­kių įmo­nių pa­minė­ta ir „No­vo­ter­sa“, ku­rios ak­cijų tu­ri Sei­mo pir­mi­ninkės, vie­nos iš val­ dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos ly­de­ rių Ire­nos De­gu­tienės sūnus Ge­di­ mi­nas De­gu­tis.

A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad ši įmonė po to, kai jau bu­vo iš­kel­ ta „Sno­ro“ bank­ro­to by­la, turė­tu indė­liu, di­des­niu kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė sa­vo ta­me pa­čia­me ban­ke turėtą pa­skolą. Tai būtų ne­ teisė­tas veiks­mas, ku­ris ga­li su­kel­ti baud­žiamąją at­sa­ko­mybę.

Ta­čiau nei so­cial­de­mok­ratų ly­ de­ris, nei ki­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vai ne­pa­teikė galbūt ne­teisė­to veiks­ mo įvyk­dymą įro­dan­čio do­ku­ men­to. A.But­ke­vi­čius tvir­ti­no juos turįs, ta­čiau per­duo­siąs iš­tir­ ti teisė­sau­gai. „Jo­kių įskai­tymų ne­bu­vo“

Iš­girdęs opo­zi­ci­jos pa­skelb­tus įta­ ri­mus, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas iš­ sik­vietė „Sno­ro“ lai­kinąjį ad­mi­nist­ ra­to­rių Neilą Coo­perį ir pa­rei­ka­la­vo jo pa­siaiš­kin­ti, ar tik­rai bu­vo at­lie­ ka­mi ko­kie nors ne­teisė­ti veiks­mai.

Po su­si­ti­ki­mo V.Va­si­liaus­kas žur­ na­lis­tams tvir­ti­no gavęs N.Coo­pe­ rio pa­tvir­ti­nimą, kad jo­kių pa­skolų ir indė­lių įskai­tymų ne­bu­vo.

N.Coo­pe­ris, konk­re­čiai pa­klaus­ tas apie bend­rovės „No­vo­ter­sa“ per­ve­di­mus, sakė ne­galįs kalbė­ti apie ban­ko klien­tus: „Ši bend­rovė grei­čiau­siai yra ban­ko klientė, o aš ne­ga­liu kalbė­ti apie at­ski­ras sąskai­ tas, nes tai yra ban­ko pa­slap­tis.“ Ta­čiau bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius pri­pa­ži­no, kad iki bank­ro­to pa­skel­bi­mo die­nos bu­vo ne­ma­žai

di­de­lių per­ve­dimų, jie iki šiol ti­ria­ mi, ta­čiau po to, kai bu­vo pa­skelb­ta bank­ro­to by­la, ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­ kių ne­le­ga­lių per­ve­dimų.

Ad­mi­nist­ra­to­riaus tei­gi­mu, da­ bar ban­ke nuo­lat per­ve­da­ma iš sąskaitų į sąskai­tas, taip pat at­lie­ ka­mos įvai­rios ko­rek­ci­jos.

V.Va­si­liaus­kas teigė, kad ju­ri­di­nis as­muo ne­galė­jo pa­deng­ti pa­sko­los turė­tu di­des­niu indė­liu. „Tik­rai ne­galė­jo, nes įsta­ty­mas tai draud­žia. Reikėtų la­bai aiš­kiai at­skir­ti įskai­ty­mo pro­cedū­ras ir bu­hal­te­ri­jos su­tvar­kymą. Ma­ne pa­ti­ki­no ir aš vi­ siš­kai ti­kiu, kad jo­kių įskai­tymų ne­ bu­vo ir jų ne­galė­jo būti, nes kol kas tech­niš­kai ruo­šia­ma­si, kaip tai įgy­ ven­din­ti“, – kalbėjo jis. Šiuo me­tu apie pusę šim­to tūkstan­čių „Sno­ro“ klientų, turė­ju­ sių ja­me ir pa­sko­las, ir indė­lius, dar lau­kia ban­ko bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus spren­di­mo dėl pa­skolų ir indė­ lių pa­den­gi­mo, nors indė­liai jiems ne­grąži­na­mi ir yra re­zer­vuo­ti.

Ire­na De­gu­tienė:

Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­men­tuo­ja A.But­ ke­vi­čius, ne­bu­vo per­ ves­tas iš ei­na­mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­deng­ti.

Kreipė­si į pro­ku­ratūrą

Sei­mo pir­mi­ninkė va­kar pra­nešė, kad kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ ratūrą su pra­šy­mu iš­tir­ti A.But­ ke­vi­čiaus „vie­šai pa­skelbtą in­for­ ma­ciją, kad jau iškė­lus „Sno­ro“ bank­ro­to bylą „kai ku­rie as­me­ nys sa­vo turėtą indėlį, di­desnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra dau­ giau kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė pa­skolą“, ir kad tai su­si­ję su vie­ nu iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­ stovų gi­mi­nai­čių“.

I.De­gu­tienė taip pat pa­prašė ge­ ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro iš­tir­ti, „kodėl A.But­ke­vi­čius apie galbūt pa­da­ rytą rimtą nu­si­kal­timą iš­kart ne­ pra­nešė teisė­sau­gos įstai­goms ir ar jo veiks­muo­se nėra Baud­žia­mo­ jo ko­dek­so 237 straips­ny­je (nu­si­ kal­ti­mo ar nu­si­kal­timą pa­da­riu­sio as­mens slėpi­mas) nu­ma­ty­to nu­si­ kal­ti­mo po­žy­mių“.

Par­la­men­to va­dovė pra­si­ma­ny­ mu pa­va­di­no A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją. Ji tvir­ti­no, kad toks so­cial­de­mok­ratų ly­de­rio pa­reiš­ki­mas yra po­li­ti­nis šan­ta­žas ir viešųjų ry­šių ak­ci­ja prie­š rin­ki­ mus, sie­kiant rinkėjų pa­lan­ku­mo.

Be to, Sei­mo pir­mi­ninkė ti­ki­no,

Gin­čas: I.De­gu­tienė ir jos sūnus nei­gia so­cial­de­mok­ratų lyderio A.Butkevičiaus (nuotr. dešinėje) mes­tus kal­

ti­ni­mus.

kad so­cial­de­mok­ratų va­do­vas ar jo par­ti­jos na­riai ga­li būti su­si­ję su šiuo me­tu Lon­do­ne tei­sia­mais bu­ vu­siais ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kais Rai­mon­du Ba­ra­naus­ku ir Vla­di­mi­ru An­to­no­vu.

Ti­ki­no ne­da­riu­si įta­kos

„Nei aš, nei ma­no sūnus ne­darė­me jo­kios įta­kos lai­ki­na­jam ad­mi­nist­ ra­to­riui, kad būtų pa­da­ry­tos ko­kios nors ne­tei­siš­kos, ne­įsta­ty­miš­kos ope­ra­ci­jos. Šian­dien sūnaus įmo­ nė, ku­rio­je jis yra tik vie­nas iš ak­ci­ ninkų, bet kaž­kodėl nu­ty­li­ma, kad ki­tas ak­ci­nin­kas, be­je, yra so­cial­ de­mok­ratų par­ti­jos na­rys, išp­la­ ti­no pa­reiš­kimą, kad yra pa­da­ry­ta ža­la dėl to, jog įvy­ko bank­ro­tas ir jie pra­ra­do pi­ni­gus. Ir dar – pa­da­ ry­ta ža­la įmo­nei, nes kon­ku­ren­tai pui­kiai rea­guo­ja į šitą po­li­tinį šan­ tažą“, – aiš­ki­no I.De­gu­tienė.

Pa­sak jos, prem­je­ro, kon­ser­va­ to­rių pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­ liaus rei­tin­gai la­bai ne­di­de­li, o ji, kaip pir­mo­ji par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, tu­ri „aukš­tus rei­tin­ gus ir yra nuo­la­tinė so­cial­de­mok­ ratų par­ti­jos ly­de­rio A.But­ke­vi­ čiaus kon­k u­rentė rei­t in­g uo­se, todėl ją rei­kia nu­kenks­min­ti, švel­ niai ta­riant, kad ji dingtų iš po­li­ tinės sis­te­mos ar­ba po­li­ti­nio gy­ve­ ni­mo Lie­tu­vo­je“.

Pa­si­kalbė­jo su sūnu­mi

I.De­gu­tienė ti­ki­no, kad ket­vir­ta­ die­nio va­karą kalbė­jo­si su sūnu­mi Ge­di­mi­nu apie A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją, nors pa­brėžė pa­pras­tai „ne­len­dan­ti į sūnaus rei­ka­lus“. „Tai, kas bu­vo aiš­ki­na­ ma, kad iš jo ei­na­mo­sios sąskai­tos bu­vo pa­deng­ti kre­di­to pi­ni­gai, yra ab­so­liu­tus me­las“, – sakė ji. „Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­men­tuo­ja A.But­ke­vi­čius, ne­bu­vo per­ves­tas iš

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ei­na­mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­ deng­ti“, – už­tik­rin­tai pri­dūrė Sei­ mo pir­mi­ninkė.

I.De­gu­tienė pa­sa­ko­jo, kad sūnus jai prie­kaiš­ta­vo, jog ši jam ne­pa­sakė, kad ban­kas „Sno­ras“ bank­ru­tuos. „Sūnus, kai bank­ru­ta­vo „Sno­ras“, ma­ne keikė pa­sku­ti­niais žod­žiais, kad ban­kas bank­ru­tuo­ja. Aš pa­sa­ kiau, kad to ne­ži­no­jau. Tai­gi tai dar kartą pa­ro­do, jog tie so­vie­ti­nio ran­ go po­li­ti­kai kurie įsi­vaiz­duo­ja, kad taip, kaip so­vie­ti­niais me­tais, po­li­ tikų vai­kai klestė­jo ir bu­jo­jo, klys­ ta“, – pik­ti­no­si Sei­mo va­dovė.

Svars­to, ar kreip­tis į teismą

I.De­gu­tienės sūnus taip pat pa­ neigė opo­zi­ci­jos įta­ri­mus ir pa­ reiškė svarstąs ga­li­mybę kreip­tis į teismą dėl šmeiž­to. „At­vi­rai pa­

reiš­kiu, kad mūsų įmonės „No­vo­ ter­sa“ ei­na­mo­jo­je sąskai­to­je „Sno­ ro“ ban­ke, jį na­cio­na­li­zuo­jant, bu­vo 343 tūkst. litų. Iki šios die­nos šio­je sąskai­to­je tebė­ra 343 tūkst. litų. Ši su­ma su įmonės pa­sko­la ta­me pa­ čia­me „Sno­re“ ne­pa­deng­ta, tai taip pat pa­tvir­ti­no ban­ko ad­mi­nist­ra­to­ rius“, – pa­tvir­ti­no G.De­gu­tis. „No­vo­ter­sos“ sąskai­to­je „Sno­ ro“ ban­ke jo na­cio­na­li­za­vi­mo die­ ną bu­vu­si su­ma ne­vir­ši­jo draud­ žia­mo­jo indė­lio su­mos, todėl bend­rovė sie­kia, kad ši su­ma, kaip ir vi­siems draud­žia­muo­sius indė­ lius turė­ju­siems klien­tams, bū­ tų per­ves­ta į įmonės nau­jai ati­da­ rytą sąskaitą SEB ban­ke. „Pra­šymą jau esa­me pa­teikę, ta­čiau draud­ žiamųjų pi­nigų dar ne­ga­vo­me“, – sakė G.De­gu­tis.

8

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

LRT – bu­vu­sio dar­buo­to­jo kri­ti­ka ka pi­ni­gus. Už tai vi­suo­me­ni­nis trans­liuo­to­jas ir gau­na pa­pil­domą vi­suo­me­ninį fi­nan­sa­vimą, kad šį už­da­vinį įgy­ven­dintų. Ir iš tikrų­ jų pro­ble­ma ne pi­ni­gai ir ne jų kie­ kis – pro­ble­ma yra kles­tin­ti tin­gi­ nystė, bu­ku­mas, ne­no­ras to­bulė­ti ir ele­men­ta­riau­sias ne­mok­šiš­ku­ mas, ku­rie ke­ro­ja ne tik ne­baud­žia­ mi, bet ir ska­ti­na­mi“, – dėstė jis.

Žur­na­lis­tas, sce­na­ris­tas Jo­nas Ba­ nys penk­ta­dienį Sei­me su­reng­to­ je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je nau­jai vi­ suo­me­ni­nio trans­liuo­to­jo stra­te­gi­jai ap­tar­ti, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos (LRT) ta­rybą kri­ti­ka­vo dėl ne­kom­ pe­ten­ci­jos, o laidų kūrėjus – dėl tin­ gi­nystės, taip pat ne­kom­pe­ten­ci­jos.

LRT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­ rius Siau­ru­se­vi­čius tei­gia, kad LRT taip leng­vai ne­pri­tai­ko­mi ko­mer­ci­ nių trans­liuo­tojų stan­dar­tai.

J.Ba­nys, pa­ts prie­š kurį laiką dir­ bęs LRT pro­gramų di­rek­to­riu­mi, aiš­ki­no, kad na­cio­na­li­nis trans­ liuo­to­jas būti­nai tu­ri siek­ti aukštų rei­tingų. „Ką mes išug­dy­si­me, jei­gu ne­pa­sie­kia­me tų žiū­rovų, ku­riuos ug­dy­ti no­ri­me? Jei­gu iš esmės už mi­li­jo­nus mo­kes­čių mokė­tojų pi­ nigų vei­kian­tys te­le­vi­zi­jos siųs­tu­ vai tie­siog šil­do orą? Todėl, kal­bant apie vi­suo­me­ni­nio trans­liuo­to­jo at­ lie­kamą mi­siją, visų pir­ma pri­va­lu kalbė­ti ir apie būti­nybę pri­trauk­ti ma­sinę au­di­to­riją ir šį rei­ka­la­vimą pir­miau­sia kel­ti edu­ka­ci­nių kultū­ri­ nių vi­suo­me­ni­nių laidų kūrėjams“, – kalbė­jo J.Ba­nys, LRT pro­gramų di­rek­to­riu­mi dirbęs nuo 2008 m. ge­gužės iki 2009 m. gruod­žio. „Ži­no­ma, ge­ro­kai sun­kiau pri­ trauk­ti au­di­to­riją ko­ky­biš­ku tu­ri­ niu ne­gu ro­dant ko­kios nors „kri­ vic­kis­tinės dur­na­lis­ti­kos“ per­lus.

Bet už tai mums žmonės ir mo­

Jo­nas Ba­nys:

Ži­no­ma, ge­ro­kai sun­kiau pri­trauk­ ti au­di­to­riją ko­ky­ biš­ku tu­ri­niu ne­gu ro­dant ko­kios nors „kri­vic­kis­tinės dur­ na­lis­ti­kos“ per­lus.

J.Ba­nys taip pat sakė, kad LRT val­dan­čių ir kont­ro­liuo­jan­čių ins­ ti­tu­cijų for­ma­vi­mas yra ne­tikęs. „Kol iš LRT ta­ry­bos na­rių ne­ bus rei­ka­lau­ja­ma jų dar­bui būti­nos pro­fe­sinės pa­tir­ties, tol LRT ta­ry­ba iš esmės funk­cio­nuos kaip ki­še­ni­ nis de­le­guo­jan­čių or­ga­ni­za­cijų bei LRT ad­mi­nist­ra­ci­jos or­ga­nas, pa­ skendęs smul­kiuo­se ne­reikš­min­ guo­se gin­čuo­se. Tai ins­ti­tu­ci­ja, ku­

rios po­sėdy­je klai­dos lai­dos anon­se ap­ta­ri­mas trun­ka dvi va­lan­das, o biud­že­to pa­tvir­ti­ni­mas ir didė­jan­ti skolų naš­ta ap­ta­rinė­ja­ma gal 15 mi­ nu­čių“, – iš tribū­nos aiš­ki­no jis.

A.Siau­ru­se­vi­čius po J.Ba­nio pra­ ne­ši­mo BNS sakė, kad kai ku­rios LRT pro­ble­mos yra nu­lem­tos „is­ to­rinės naš­tos“, ir pa­brėžė, kad čia pa­keis­ti kai ku­riuos da­ly­kus uži­ma dau­giau lai­ko nei su­kur­ti nau­jus. „LRT trūku­mas ir pra­na­šu­mas tuo pa­čiu me­tu yra tas, kad tai or­ga­ni­za­ ci­ja, vei­kian­ti nuo 1926 m., ir iš es­ mės nėra nuo to lai­ko nu­trau­ku­si sa­ vo veik­los. Iš to ky­la ir pro­blemų – tai tra­di­ci­ja, tam tik­ri įpro­čiai, su­si­for­ mavę per il­gus me­tus. Kar­tais leng­ viau kur­ti naują įstaigą ne­gu tvar­ky­ ti seną <...>. Iš tiesų tai, kad yra tam tik­ras ba­las­tas, truk­do pro­gra­mai skir­ti dau­giau lėšų, nes daug su­val­go toks da­ly­kas kaip pa­statų iš­lai­ky­mas.

Bet čia tu­ri­me pri­si­min­ti – pa­sta­tas yra mūsų kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tas.

Tu ne­pa­neig­si ši­tos is­to­rinės naš­tos“, – BNS sakė A.Siau­ru­se­vi­čius.

LRT va­do­vas taip pat pa­brėžė, kad na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo dar­buo­ to­jai nėra taip pa­pras­tai at­leid­žia­mi kaip ko­mer­cinė­se te­le­vi­zi­jo­je. „Pas mus dar­buo­to­jai yra so­cia­ liai ap­sau­go­ti, dėl to mes ir ki­to­kie, pas mus ne­ga­li­ma at­leis­ti žmo­gaus vien dėl to, kad jis ne­pa­tin­ka Jo­nui ar Pet­rui“, – teigė jis.

BNS inf.

Tik­rins: į Klaipė­dą su­grįžusį keltą „Li­ver­pool Sea­ways“ vėl nar­šys

ins­pek­to­riai.

Kel­te rado 15 pažeidimų Tre­čia­dienį Šve­di­jo­je su­lai­ky­tas Da­ni­ jos bend­ro­vei „DFDS Sea­ways“ pri­klau­ san­tis kel­tas „Li­ver­pool Sea­ways“ penk­ ta­die­nio pa­va­karę turė­jo išp­lauk­ti at­gal į Klaipėdą. Laivą su­laikė švedų lai­vy­bos ins­pek­to­riai, kai pa­tik­rinę at­ra­do 15 pa­ žei­dimų.

As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Tik KAUNE!

00

00

Raudondvario pl. 131 DIRBAME I–VII 8 –20 INFORMACINIS TEL. +370 37 21 47 77

-40

%

vAzoNAms ir dAigyKloms

Akcija galioja iki sausio 29 d.

-40

%

KilimAms ir KilimėliAms*

*Nuolaida netaikoma kiliminėms dangoms ir takams.

Akcija galioja iki sausio 29 d.

-30

%

visoms rogėms, čiUožyNėms, slidėms Akcija galioja iki sausio 31 d.

-40

%

dAžymo ir mEchANiNiAms dArbo įrANKiAms Akcija galioja iki sausio 29 d.

-40

%

voNios bAldAms Akcija galioja iki sausio 29 d.

-30

%

visoms AUTo prEKėms

Akcija galioja iki sausio 31 d.

Nuolaidos nesumuojamos (išskyrus AČIŪ kortelę). Prekių kiekis ribotas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Švedų ra­di­jas me­la­vo?

Iš Šve­di­jos į Lie­tuvą tre­čia­die­ nio va­karą pla­na­vu­sių grįžti lie­ tu­vių vieš­nagė prie­š jų va­lią už­ sitęsė dar pa­rą. „Lai­vai – su­dėtin­gi me­cha­ niz­mai, todėl jie tik­ri­na­mi la­bai griež­tai. Tik­ri­na ir vi­daus, ir išo­ rės au­di­tas. Karls­ham­no uos­te per pa­tikrą at­ras­ta ke­le­tas nea­ti­tik­čių, dėl ku­rių lai­vas galė­jo būti su­lai­ ky­tas uos­te. Lie­tu­vos ži­niask­lai­ do­je pa­si­rodė in­for­ma­ci­ja, kad Šve­di­jos ra­di­jas pra­nešė, jog ras­ti 25 nea­ti­ti­ki­mai, ir vi­si la­bai svar­ būs. Tai ne­tie­sa. Bu­vo tik 15 nea­ti­ ti­kimų, iš jų tik 3, dėl ku­rių ga­li­ma su­lai­ky­ti laivą. Tik­ri­nant lai­vus, kar­tais jų at­ran­da­ma“, – paaiš­ ki­no bend­rovės „DFDS Sea­ways“ at­sto­vas Vai­das Klum­bys.

Pa­sak lai­vy­bos bend­rovės at­sto­ vo, ke­lei­viai ir kro­vi­ni­niai au­to­mo­ bi­liai jau kitą dieną per­kel­ti į keltą „Lis­co Op­ti­ma“ ir grįžo į Klaipėdą. „Mes du nea­ti­ti­ki­mus jau su­ tvarkė­me. O dėl tų štor­mi­nių trapų, na, juk ne­nu­meg­si­me tų kopė­čių taip grei­tai ir ne­pri­ri­ši­me siū­lais. Dėl to lai­vas ir neišp­laukė iš uos­to“, – tvir­ti­no V.Klum­bys.

Užk­liu­vo trum­pos kopė­čios

Bend­rovės at­sto­vai ti­ki­no, kad penk­ta­die­nio va­karą „Li­ver­pool Sea­ways“ su ke­lei­viais ir kro­ vi­niais pa­gal gra­fiką išp­lauks į Klaipėdą.

Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ ci­jos va­do­vas Eval­das Za­cha­re­vi­ čius teigė, jog pa­starąjį kartą kel­

tas tik­rin­tas prie­š tris mėne­sius. „Lai­vas grįš į Klaipėdą ir mes jį čia vėl tik­rin­si­me. Nuo 2008 m. dėl kel­to tech­ninės būklės pa­ stabų ne­bu­vo, nei kai jis plau­kio­ jo su Ang­li­jos vėlia­va, nei kai ja­me iš­kel­ta Lie­tu­vos vėlia­va ir jis ėmė plau­kio­ti li­ni­ja Klaipėda–Karls­ hamnas. Ta­čiau per pa­starąjį pa­ tik­ri­nimą prie­š tris mėne­sius už­ fik­sa­vo­me 17 pa­stabų“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius.

Ke­lei­vi­niai lai­vai tik­ri­na­mi kas pusę metų. Šįkart šve­dams pa­ si­rodė, kad va­di­na­mo­sios štor­ minės kopė­čios per trum­pos. „Nei su­degė, nei nu­sken­do“

„Pa­gal tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­mus tos kopė­čios tu­ri būti rei­kia­mo il­ gio, ta­čiau ko­kio, ne­pa­ra­šy­ta. Kai lai­vas ne­pas­viręs, nuo tvir­ti­ni­ mo vie­tos tra­pas tu­ri pa­siek­ti van­denį, o jei lai­vas pa­kryps­ta 15 laips­nių ant vie­no šo­no, trūksta 4 metrų kopė­čių“, – švedų rei­ka­la­ vi­mus at­skleidė E.Za­cha­re­vi­čius.

Spėja­ma, kad keltų pa­tik­ri­ni­ mai su­stip­rin­ti po Ita­li­jos krui­ zi­nio lai­vo ava­ri­jos. Pa­sak sau­ gios lai­vy­bos ins­pek­to­rių, per­nai Šve­di­jo­je dėl pa­na­šių prie­žas­čių bu­vo su­lai­ky­tas vie­nas Lie­tu­vos lai­vas. Šve­di­jo­je dėl lai­vo pa­tik­ ros užt­rukę vai­ruo­to­jai ti­ki­no di­ delės bėdos ne­pa­tyrę, esą nie­kas ne­su­degė, ne­nus­ken­do, vi­si lai­ min­gai grįžo na­mo. „Li­ver­pool Sea­ways“ pa­sta­ ty­tas prie­š 15 metų, prie­š dve­jus me­tus jis pa­keitė su­de­gusį „Lis­ co Glo­ria“, lai­ve yra 320 vietų ke­ lei­viams, kel­tas ga­li pluk­dy­ti dau­ giau nei 23 tūkst. li­ni­ji­nių metrų kro­vi­nių.

9

šeštadienis, sausio 21, 2012

OMX Vilnius

–0,18 %

52,3 mln. tonų

kro­vi­nių per­nai ve­žė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

OMX Riga

ekonomika

OMX Tallinn

–0,23 %

–0,19 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Lie­tu­vo­je kai­nos au­go la­biau­siai

€

Lie­tu­vos ga­min­to­jų kai­nų šuo­lis šiais me­ tais bu­vo di­džiau­sias iš vi­sų Bal­ti­jos ša­ lių. Na­cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­ny­bų duo­ me­ni­mis, per praė­ju­sius me­tus Lie­tu­vos ga­min­to­jai kai­nas kils­te­lė­jo 8,5 pro­c. Kai­ my­nė­se Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je kai­nos šok­te­ lė­jo ati­tin­ka­mai 6,3 ir 3 pro­c. Gruo­dį, pa­ly­ gin­ti su lapk­ri­čiu, kai­nų in­dek­sas Lie­tu­vo­ je smuk­te­lė­jo 0,7 pro­c. Lat­vi­jo­je jis nu­kri­to 0,1 pro­c., o Es­ti­jo­je ne­pa­ki­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2095 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1440 JAV do­le­ris 1 2,6864 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6577 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9291 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9428 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4941 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5220 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8565

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,2982 % –0,0434 % –0,4152 % –0,0639 % –0,0689 % –0,1923 % +0,0223 % –0,3659 % +0,1122 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,70

4,60

2,39

„Va­koil“

4,68

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

99,13 dol. už 1 brl.

110,92 dol. už 1 brl.

Svei­ka­ta rū­pi­na­si dar ne­su­sir­gę Pa­ga­liau žie­mos su­lau­kę gy­ven­to­jai nuo šal­tu­ko sle­pia­si šil­tuo­se svei­ka­tin­gu­ mo cent­ruo­se. O šių pa­slau­gų tei­kė­jai džiau­gia­si, kad svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­go­ mis žmo­nės vėl le­pi­na­si.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sug­rį­žo į vė­žes

Nors įpras­tai gy­ven­to­jai lin­kę tau­ py­ti at­si­sa­ky­da­mi bran­gių svei­ka­ tin­gu­mo pa­slau­gų ir su­si­grie­bia tik su­si­rgę, dau­gu­ma jas tei­kian­ čių bend­ro­vių ti­ki­na, kad blo­giau­ si lai­kai jau praė­jo.

Kau­no spor­to ir svei­ka­tin­gu­ mo cent­re „Ąžuo­ly­nas“ įsi­kū­ru­sio spor­to klu­bo ad­mi­nist­ra­to­rė-ka­si­ nin­kė Jur­ga Ste­po­na­vi­čie­nė ne­slė­ pė, kad pir­mai­siais kri­zės me­tais bu­vo jun­ta­mas lan­ky­to­jų su­ma­ žė­ji­mas. Ta­čiau il­gai­niui dau­gu­ma lan­ky­to­jų esą su­grį­žo. „Ne­sug­rį­žo gal­būt 20 pro­c. lan­ ky­to­jų – jie pa­si­rin­ko pi­ges­nius spor­to klu­bus ar­ba ap­skri­tai jų at­ si­sa­kė. O su­grį­žę tie­siog pa­skai­ čia­vo sa­vo biu­dže­tą ir su­pra­to, kad jiems svar­bi kas­die­nė mankš­ ta ir svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, to­ dėl gal­būt iš­brau­kė ko­kias nors ki­tas iš­lai­das“, – svars­tė J.Ste­po­ na­vi­čie­nė.

Ji pri­pa­ži­no, kad spor­to klu­bas yra ga­na bran­gus ma­lo­nu­mas, to­ dėl jį leis­ti sau ga­li ne kiek­vie­nas gy­ven­to­jas.

Anot pa­šne­ko­vės, sunk­me­čiu net pa­si­tu­rin­tys klien­tai tau­pė ir ieš­ ko­jo al­ter­na­ty­vų, kaip sa­vo svei­ ka­ta pa­si­rū­pin­ti pi­giau: „Kai ku­rie klien­tai pra­dė­jo bė­gio­ti gry­na­me ore, bet blo­gu oru ar žie­mą toks spor­tas vis vien nu­trūks­ta. Ki­ ti ban­dė pe­rei­ti prie mankš­tos na­ muo­se, ta­čiau juo­se nė­ra mo­ty­va­ ci­jos – vis dėl­to eg­zis­tuo­ja ban­dos jaus­mas.

J.Ste­po­na­vi­čie­nė sa­kė pa­ste­ bė­ju­si, kad dir­žus su­si­ver­žė ir iš spor­to klu­bų ne­pa­bė­gę klien­tai.

Pa­vyz­džiui, jie ma­žiau sma­gu­ria­ vo spor­to klu­be par­duo­da­mais bal­ ty­mi­niais ar ki­to­kiais šo­ko­la­dais, ener­gi­niais gė­ri­mais ir pan. „Šie­ met pir­ki­mas jau įpras­tas, kaip ir prieš kri­zę“, – sa­kė ji.

Vers­las ne­sta­bi­lus

Pa­sak J.Ste­po­na­vi­čie­nės, ge­rė­jan­ čią si­tua­ci­ją ro­do tai, kad į spor­to klu­bus lan­ky­to­jai už­plū­do iš­kart po Nau­jų­jų me­tų. Per­nai žmo­nės spor­tuo­ti klu­buo­se pra­dė­jo tik pra­ dė­jus pa­va­sa­rė­ti.

Svei­ka­tin­gu­mo cent­ro Kau­ne „Her­mis“ va­dy­bi­nin­kas Pau­lius Jo­na­vi­čius taip pat pa­tvir­ti­no, kad lan­ky­to­jai sa­vo svei­ka­tos prie­žiū­ rai ski­ria vis dau­giau dė­me­sio, ta­ čiau ak­ty­vu­mas dar yra chao­tiš­kas ir ne­nu­sis­to­vė­jęs.

P.Jo­n a­v i­č ius nea­b e­jo­jo, kad žmo­nių rū­pi­ni­mui­si svei­ka­ta fi­ nan­si­nės ga­li­my­bės tu­ri la­bai di­ de­lę įta­ką.

Jo ma­ny­mu, vi­suo­me­nė­je dar nė­ra po­žiū­rio, kad svei­kai gy­ven­ti yra bū­ti­na, to­dėl tau­pan­tys gy­ven­ to­jai pir­miau­sia at­si­sa­ko svei­ka­tin­ gu­mo pa­slau­gų.

Drus­ki­nin­kai iš­lie­ka po­pu­lia­ria vie­ta pa­ si­rū­pin­ti sa­vo svei­ ka­ta, to­dėl lan­ky­to­ jų iš vi­sos ša­lies tik dau­gė­ja. „Tik­riau­siai dar nė­ra su­si­for­ ma­vę žmo­nių įpro­čiai ir su­vo­ki­ mas, kad spor­tas – tai svei­ka­ta. Jei jie sun­kiai gy­ve­na, pi­ni­gus ver­čiau ski­ria kam nors ki­tam. Vis dėl­to si­ tua­ci­ja, ma­nau, pa­si­keis. Juk, pa­ly­ gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, Lie­tu­vo­ je su­si­do­mė­ji­mas svei­ka­ta dar la­bai ma­žas, o atei­ty­je tu­rė­tų tik di­dė­ti“, – svars­tė jis.

Poil­sis: didelį gy­ve­ni­mo tem­pą gy­ven­to­jai sten­gia­si pa­mirš­ti rink­da­mie­si po­pu­lia­rias ma­sa­žų pro­ce­dū­ras.

Le­pi­na­si ma­sa­žais

Pas­te­bi­ma, kad leis­da­mi pi­ni­gus Vil­niaus gro­žio ir svei­ka­tos pro­ ce­dū­roms gy­ven­to­jai ta­po ap­dai­ res­ni.

Svei­ka­tin­gu­mo ir so­lia­riu­mų cent­ro „Tro­pi­kų sau­lė“ stu­di­jos va­do­vė Ri­ta Vaiš­no­rie­nė sa­kė pa­ ste­bė­ju­si su­ma­žė­ju­sį su­si­do­mė­ ji­mą so­lia­riu­mais, ta­čiau di­des­ nį klien­tų dė­me­sį svei­ka­tin­gu­mo pro­ce­dū­roms. „So­lia­riu­muo­se klien­tai lan­ko­ si re­čiau ir sai­kin­giau. Ten­den­ci­jas sie­čiau su tuo, kad dau­gu­ma so­ lia­riu­mo lan­ky­to­jų yra jau­ni­mas, o jis da­bar iš­si­laks­tęs iš ša­lies. Be to, klien­tai su­pran­ta, kad so­lia­riu­mas nė­ra svei­ka pro­ce­dū­ra, nors sai­kin­ gas jo lan­ky­mas ne­kenks­min­gas“, – sa­kė ji.

Klai­pė­dos SPA cent­ro „Sot­hys“ va­do­vės Lai­mos Le­lie­nės ma­ny­mu, pa­di­dė­ju­sį rū­pes­tį dėl sa­vo svei­ka­ tos ir po­rei­kį pa­si­le­pin­ti svei­ka­tin­ gu­mo pro­ce­dū­ro­mis le­mia di­de­lis gy­ve­ni­mo tem­pas ir ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das: „Žmo­nės daug lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rio, sė­di ne­tai­syk­lin­gai, taip pat jau­čia di­de­lę įtam­pą. To­dėl daž­nai krei­ pia­si dėl pe­čių, kak­lo ma­sa­žo.“ Jos tei­gi­mu, bū­tent ma­sa­žai yra pa­ti pa­klau­siau­sia pro­ce­dū­ra iš vi­ sų svei­ka­tin­gu­mo cent­ro siū­lo­mų pa­slau­gų. Šį ma­lo­nu­mą, kaip sa­ kė pa­šne­ko­vė, klien­tai ren­ka­si at­ si­žvelg­da­mi į sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes, nors ga­lu­ti­nė kai­na daž­nai bū­na pa­na­ši. „Ma­sa­žų kai­nos svy­ ruo­ja nuo 40 iki 190 li­tų. Maž­daug

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pu­sė lan­ky­to­jų pri­klau­so ka­te­go­ ri­jai, ku­rie ren­ka­si pi­ges­nį ma­sa­ žą, ta­čiau tuo­met lei­džia sau už­si­ sa­ky­ti vi­są ma­sa­žo kur­są. Ki­ta pu­sė ren­ka­si vie­ną, ta­čiau pra­ban­ges­nę pro­ce­dū­rą“, – pa­sa­ko­jo L.Le­lie­nė.

Poil­siau­ja eko­no­miš­kai

Kaip sa­kė Drus­ki­nin­kų „Drau­gys­ tės“ sa­na­to­ri­jos va­dy­bi­nin­kė Ni­jo­ lė Bu­jo­kaus­kie­nė, lan­ky­to­jai orien­ tuo­ja­si į poil­sį, to­dėl daž­niau­siai ren­ka­si at­pa­lai­duo­ja­mą­sias pro­ ce­dū­ras. Esą sa­na­to­ri­jo­je ypač po­ pu­lia­rus tur­kiš­kos pir­ties komp­ lek­sas, taip pat sa­vai­tės stre­so po­vei­kio ma­ži­ni­mo pro­gra­ma.

Paš­ne­ko­vė pa­ti­ki­no, kad Drus­ki­ nin­kai iš­lie­ka po­pu­lia­ria vie­ta pa­ si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta, to­dėl lan­

ky­to­jų iš vi­sos ša­lies tik dau­gė­ja. „Žmo­nės su­pran­ta, kad ge­riau­ sia in­ves­ti­ci­ja yra į svei­ka­tą. Tur­ būt vi­si pa­da­rė iš­va­das, kad ge­riau iš anks­to, pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­rū­pin­ ti svei­ka­ta nei su­si­rgus. Ta­po po­ pu­lia­rios ne vien SPA, bet ir gy­ do­mo­sios pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, sa­na­to­ri­nis gy­dy­mas, gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo N.Bu­jo­ kaus­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, lie­tu­viai neiš­lai­dau­ ja, ak­ty­viai se­ka ak­ci­jas ir ieš­ko op­ ti­ma­lių bū­tų poil­siau­ti. „Žmo­nės do­mi­si ak­ci­jo­mis ir iš­ kart į jas rea­guo­ja, pa­pras­tai ren­ka­ si eko­no­mi­škus va­rian­tus. Svei­ka­ tos pa­slau­gų kai­nos žmo­nėms vis dar svar­bios“, – sa­kė N.Bu­jo­kaus­ kie­nė.

10

šeštadienis, sausio 21, 2012

12p.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa­vo dar­bą.

pasaulis Veng­rai sie­kia pa­keis­ti žai­di­m pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Kas tei­sus? Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė, o gal ES va­do­vai, įsi­ti­ki­nę, kad veng­rai pa­su­ko dik­ta­tū­ros ke­liu? Ro­dos, Briu­se­lio ir Bu­da­peš­to gin­čas tik dar sy­kį įro­do, kad sa­vo sa­va­ran­kiš­ku­mo kai ku­rios ES vals­ty­bės na­rės taip leng­vai ne­lai­dos.

So­cia­lis­tų nuo­smu­kis

Di­džiau­sia de­ši­nio­ji Veng­ri­jos „Fi­ desz“ par­ti­ja 2010 m. per par­la­ men­to rin­ki­mus su­si­žė­rė net 52,7 pro­c. veng­rų bal­sų.

Triuš­ki­nan­ti per­sva­ra prieš bet ko­kią opo­zi­ci­nę par­ti­ją su­tei­kė ga­ li­my­bę „Fi­desz“ už­si­tik­rin­ti di­de­ lę įta­ką par­la­men­te, tai­gi, rei­ka­lui esant, pa­keis­ti net ša­lies kons­ti­ tu­ci­ją.

Prieš dve­jus me­tus kaip svar­ biau­sią vy­riau­sy­bės tiks­lą nau­ja­sis ša­lies prem­je­ras ir „Fi­desz“ par­ti­ jos ved­lys Vik­to­ras Orbá­nas įvar­ di­jo fi­nan­si­nės kri­zės su­val­dy­mą iš­lai­kant Veng­ri­jos fi­nan­si­nę ne­ prik­lau­so­my­bę nuo tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, to­kių kaip Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) ar ES. Iki „Fi­desz“ Veng­ri­ją val­dę so­ cia­lis­tai pa­li­ko ša­lį gi­lio­je fi­nan­si­ nė­je duo­bė­je. Di­džiau­sios so­cia­ lis­tų MSZP par­ti­jos po­zi­ci­jos ša­ly­je braš­kė­jo nuo 2006 m. Bū­tent tais me­tais vie­na veng­rų ra­di­jo sto­tis pa­skel­bė ano­ni­miš­ką gar­so įra­šą, ku­ria­me tuo­me­tis prem­je­ras Fe­ ren­cas Gyurcsá­ny už­da­ra­me po­sė­ dy­je pri­si­pa­ži­no, jog dve­jus me­tus in­for­ma­ci­ją apie tik­rą­ją vals­ty­bės pa­dė­tį slė­pė nuo vi­suo­me­nės.

Po skan­da­lo pa­ra­gin­tas pa­si­ trauk­ti iš po­sto F.Gyurcsá­ny, apie ku­rį jau se­niai sklan­dė ko­rup­ci­jos še­šė­lis, at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti. Ta­ da sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te ki­lo ma­si­ niai pro­tes­tai.

Tais pat me­tais so­cia­lis­tai Veng­ ri­jo­je triuš­ki­na­ma per­sva­ra pra­ lai­mė­jo sa­vi­val­dos rin­ki­mus, bet F.Gyurcsá­ny iš­sau­go­jo po­stą iki pat 2009 m., nes par­la­men­tas iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­be.

2009 m. ko­vą F.Gyurcsá­ny pa­ si­trau­kė iš po­sto, o tuo­me­tis ša­lies pre­zi­den­tas Lszló Sólyo­mas ini­ ci­ja­vo pir­ma­lai­kius rin­ki­mus, ku­ riuos triuš­ki­na­mai lai­mė­jo kon­ser­ va­to­riai, pa­skel­bę, kad ša­lies lau­kia griež­tos ne tik fi­nan­si­nės, bet ir po­li­ti­nės re­for­mos. Ėmė­si re­for­mų

2010 m. Veng­ri­jos par­la­men­tas, jau do­mi­nuo­ja­mas „Fi­desz“, pa­tvir­ tin­to ži­niask­lai­dos įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį nu­sta­ty­ta, kad ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ša­ly­je pri­žiū­rės spe­cia­ li prie­žiū­ros ta­ry­ba, tu­rin­ti įgy­ven­ din­ti vy­riau­sy­bės su­pla­nuo­tas šio sek­to­riaus re­for­mas.

Kri­ti­kai su­sku­bo pa­reikš­ti, kad ta­ry­bos na­riai, rink­ti par­la­men­ te, yra „Fi­desz“ lo­ja­lūs as­me­nys, to­dėl ši ins­ti­tu­ci­ja yra ne kas ki­ta, o tik­ra cen­zū­ros or­ga­ni­za­ci­ja. Di­ džiu­lį opo­zi­ci­jos vei­kė­jų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą su­kė­lė praė­ju­sių me­tų gruo­džio vi­du­ry­je ta­ry­bos priim­ tas spren­di­mas nuo šių me­tų ko­vo iš ra­di­jo sto­ties „Klub­ra­dio“ atim­ ti trans­lia­vi­mo daž­nius.

Opo­zi­ci­niu va­di­na­mo ra­di­jo at­ sto­vai pik­ti­no­si to­kiu spren­di­mu ir va­di­no jį po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu, nors pa­ža­dė­jo, kad tęs sa­vo veik­lą. „Dar­buo­to­jai nu­si­tei­kę des­pe­ ra­tiš­kai, ta­čiau pa­si­ruo­šę ko­vo­ti“, – sa­kė vie­nas re­dak­to­rių And­ra­ sas Pi­ko.

Ko­mer­ci­nės ra­di­jo sto­ties įkū­ rė­jas ir va­do­vas A.Ara­to tei­gė, kad „Klub­ra­dio“ fak­tiš­kai bu­vo „nu­ kirs­din­tas“, kai iš jo bu­vo atim­ ti aš­tuo­ni iš vie­nuo­li­kos daž­nių, įskai­tant tą, ku­riuo trans­liuo­ja­ma sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te.

Pa­sak jo, nors ra­di­jas iš­sau­gos tris daž­nius, jis vei­kiau­siai pra­ ras di­džią­ją da­lį klau­sy­to­jų ir ga­ li bū­ti pri­vers­tas vi­siš­kai nu­trauk­ ti veik­lą.

Iš­si­gan­do ban­ko su­var­žy­mo

Ki­tas konf­lik­tas ki­lo dėl fi­nan­si­nės Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės po­li­ti­kos.

Praė­ju­sių me­tų pra­džio­je Briu­ se­lis per­spė­jo Bu­da­peš­tą, kad ša­lis tu­ri lai­ky­tis nu­ma­ty­tų eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo pla­nų, ta­čiau Veng­ ri­ja ke­lis kar­tus at­šo­vė, jog ša­lies fi­nan­si­nė pa­dė­tis – Veng­ri­jos na­ cio­na­li­nis rei­ka­las.

Jei­gu TVF no­ri su­ teik­ti mums pa­sko­ lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ten­kin­ti.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją (EK) taip pat už­rūs­ti­no pri­va­taus 13 mlrd. do­le­ rių ver­tės pen­si­jų drau­di­mo fon­do na­cio­na­li­za­ci­ja ir dras­tiš­kas biu­ dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų al­gų kar­py­mas.

Tie­sa, ypač Briu­se­liui neį­ti­ ko ban­dy­mas po­li­tiš­kai ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ša­lies ban­ko veik­lą. Ta­ čiau, nors pliūp­te­lė­jo kri­ti­kos iš EK va­do­vy­bės, praė­ju­sių me­tų pa­bai­ go­je Veng­ri­jos par­la­men­tas di­de­le bal­sų per­sva­ra pa­tvir­tin­to Cent­ ri­nio ban­ko įsta­ty­mą, ku­riuo re­ mdamasi vy­riau­sy­bė įga­vo stip­rius sver­tus re­gu­liuo­ti ša­lies cent­ri­nio ban­ko veik­lą.

Veng­ri­jos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vas Andrá­sas Si­mo­ras ta­da ar­ gu­m en­ta­vo, kad re­for­m a bū­t i­n a no­rint iš­sau­go­ti ša­lies eko­no­mi­ nę ge­ro­v ę. Be to, jis ti­k i­n o, kad to­kie veiks­mai leis Veng­ri­jai su­ si­g rą­ž in­t i fi­n an­s i­n ę ne­p rik­l au­ so­my­b ę, ku­r i bu­vo pra­ras­ta per fi­n an­s ų kri­z ę ga­v us pa­ra­m ą iš TVF. Tie­sa, šią sa­vai­tę A.Si­mo­ras pa­tvir­ti­no ti­kįs, kad prem­je­ras V.Orbá­nas už­tik­rins, jog jo va­do­ vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja iš­lai­kys ne­prik­ lau­so­my­bę. „Vy­ko ak­ty­vios vy­riau­sy­bės ir ES dis­ku­si­jos, o kai ku­rie vy­riau­sy­bės žmo­nės, tarp jų prem­je­ras, skel­ bė, kad Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė gerbs cent­ri­nio ban­ko ne­prik­lau­so­my­ bę, – aiš­ki­no A.Si­mo­ras. – Tai­gi man ne­lie­ka nie­ko ki­ta, tik ti­kė­ti tuo, ką sa­ko prem­je­ras.“ Tie­sa, kri­ti­kų, ypač Briu­se­lio, veng­rų vy­riau­sy­bės pa­ža­dai pa­ keis­ti kai ku­rias ban­ko įsta­ty­mo nuo­sta­tas neį­ti­ki­no.

Jie to­liau kri­ti­ka­vo veng­rus, esą nau­ja­sis įsta­ty­mas iš es­mės kei­čia cent­ri­nio ban­ko val­dy­mo struk­tū­ rą ir pa­lū­ka­nų nor­mą nu­sta­tan­čio ko­mi­te­to veik­lą, o tai komp­li­kuo­ja ša­lies ga­li­my­bes de­rė­tis dėl fi­nan­ si­nės pa­gal­bos.

Ta­čiau į šias pa­sta­bas V.Orbá­ nas at­sa­kė itin griež­tai: „Jei­gu TVF no­ri su­teik­ti mums pa­sko­lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ ten­kin­ti. Ta­čiau baig­ti kaip Grai­ki­ jai, kai vo­kie­čiai sa­ko, jog ne­su­teiks pa­sko­lų, jei­gu grai­kai ne­vyk­dys jų rei­ka­la­vi­mų, – to Veng­ri­jai ne­lin­ kiu. Mes ne­no­ri­me pi­ni­gų iš Vo­kie­ ti­jos, iš ES.“

Prie­kaiš­tai kons­ti­tu­ci­jai

Vis dėl­to dau­giau­sia prie­kaiš­tų V.Orbá­nas iš­gir­do dėl pa­tvir­tin­tos nau­jo­sios ša­lies kons­ti­tu­ci­jos.

Pag­rin­di­nio ša­lies įsta­ty­mo pro­ jek­tas bu­vo baig­tas ruoš­ti praė­ju­ sių me­tų ba­lan­dį, o įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų pra­džios. Įs­ta­ty­mas be komp­li­ka­ci­jų bu­vo pa­tvir­tin­tas ša­ lies par­la­men­te, o vė­liau iš­kil­min­ gai at­švęs­tas Bu­da­peš­to ope­ro­je.

Kons­ti­tu­ci­ja Briu­se­ly­je su­kė­lė tik­rą is­te­ri­jos pro­trū­kį. EK pa­reiš­kė, kad nau­juo­ju pa­grin­di­niu įsta­ty­mu bus per­ne­lyg su­var­žy­tos Kons­ti­tu­ ci­nio teis­mo ga­lios, iš­ki­lo grės­mė ži­niask­lai­dos pliu­ra­liz­mui ir bai­ gė­si teis­mų ne­prik­lau­so­my­bė.

Be to, pa­sak EK ir kons­ti­tu­ci­ jos prie­ši­nin­kų, bu­vo su­da­ry­tos prie­lai­dos ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ban­ ko ne­prik­lau­so­my­bę, pa­lan­kes­nės są­ly­gos atei­ty­je rin­ki­mus lai­mė­ ti par­ti­jai „Fi­desz“ ir tę­sia­ma mo­ kes­čių po­li­ti­ka, ku­ri iš es­mės su­riš ran­kas bū­si­moms vy­riau­sy­bėms.

Ne­ga­na to, kri­ti­kams už­kliu­vo tai, kad ka­den­ci­jos to­kiuo­se po­stuo­se kaip ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ ro, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ir vals­ty­bės au­di­to va­do­vo, truks nuo de­vy­ne­rių iki dvy­li­kos me­tų. Tai, pa­sak jų, reiš­kia, kad šie pa­rei­gū­ nai, ku­rių dau­ge­lis yra pa­skir­ti „Fi­ desz“, ga­li lik­ti sa­vo po­stuo­se net ir vy­riau­sy­bei pa­si­kei­tus.

Ga­liau­siai kai ku­riems kri­ti­kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tos krikš­čio­niš­kos nor­mos, nors jas itin gy­rė Veng­ri­jos ka­ta­li­ kų baž­ny­čia.

Veng­ri­jos kons­ti­tu­ci­ja, pra­si­ de­dan­ti Die­vo var­do pa­mi­nė­ji­mu, nu­ro­do, kad žmo­gaus gy­vy­bė tu­ri

Nuo­mo­nės: da­lis veng­rų ma­no, kad ša­liai ap­skri­tai ne­rei­kia ES, da­lis ma­no, kad ša­lies prem­je­ras V.Orbá­nas – dik­ta­to­rius. Šis kol kas ne­ke­ti­na pa­si­duo­ti nie­kie­no spau­di­mui. „Scan­pix“ nuo­tr.

11

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis Iš­da­vi­kiš­ka žmog­žu­dys­tė

Prog­ra­mi­šiai ker­ši­ja

Su­si­dū­rė ­ lai­vai

Pran­cū­zi­ja va­kar su­stab­ dė vi­sus mo­ky­mus ir bend­ ras ope­ra­ci­jas su Af­ga­nis­ta­ no ka­riais, kai vie­nas iš jų nu­ šo­vė ke­tu­ris pran­cū­zų ka­rius.

Be to, Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tas Ni­co­las Sar­ko­zy pa­reiš­kė svars­tan­tis ga­li­my­bę iš­ves­ti sa­vo ša­lies ka­rius iš Af­ga­nis­ ta­no anks­čiau, nei pla­nuo­ta.

JAV pa­rei­gū­nai už­da­rė vie­ną di­džiau­sių pa­sau­ly­je da­li­ji­mo­ si fai­lais po­rta­lų Me­gaup­load. com ir sep­ty­niems as­me­ nims iš­kė­lė kal­ti­ni­mus dėl pi­ ra­ta­vi­mo. Kom­piu­te­rių įsi­lau­ žė­liai ker­šy­da­mi ata­ka­vo Fe­ de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro, Tei­sin­ gu­mo de­par­ta­men­to ir ki­tų val­džios įstai­gų sve­tai­nes.

Bos­fo­ro są­siau­ry­je Stam­bu­le va­kar su­si­dū­rė du kro­vi­ni­niai lai­vai „Kayan I“ ir „Ad­ria-­ b­lue“. Pir­mo­jo kor­pu­se at­ si­vė­rė sky­lė, lai­vas pra­dė­jo svir­ti. Tur­ki­jos gel­bė­ji­mo lai­ vai ir na­rai ban­dė iš­lai­ky­ti jį van­dens pa­vir­šiu­je. Pra­ne­ša­ ma, kad su­si­dū­ri­mas įvy­ko dėl stip­raus vė­jo.

­mo tai­syk­les? bū­ti gi­na­ma nuo pat pra­dė­ji­mo, ir dek­la­ruo­ja, kad Veng­ri­ja gi­na šei­ mos ins­ti­tu­ci­ją, o šei­ma yra vy­ro ir mo­ters gy­ve­ni­mo są­jun­ga. Įsi­jun­gė Briu­se­lis

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Veng­ri­ jo­je įvy­ko ke­li di­de­li pro­tes­tai prieš nau­ją­ją kons­ti­tu­ci­ją ir vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką. Ak­ci­jas or­ga­ni­za­vo opo­ zi­ci­nės so­cia­lis­tų, kai­rio­ji ža­lių­jų par­ti­ja ir De­mok­ra­tų koa­li­ci­ja.

Pro­tes­tuo­to­jai ne­šė pla­ka­tus su už­ra­šais „Ga­na!“, „Or­ba­no dik­ ta­tū­ra“, „Or­ba­nis­ta­nas“, taip pat skan­da­vo šū­kius prieš vy­riau­sy­ bės va­do­vą.

Tūks­tan­čiams veng­rų išė­jus į gat­ves te­ko ati­dė­ti de­ry­bas su ES ir TVF dėl maž­daug 20 mlrd. eu­rų pa­sko­los, ku­ri pa­dė­tų sta­bi­li­zuo­ti pa­šli­ju­sią ša­lies eko­no­mi­ką.

Briu­se­lis su Eu­ro­pos cent­ri­niu ban­ku bei TVF dar sy­kį pa­tvir­ti­ no nuo­gąs­tau­jan­tys, kad re­for­mos per­žengs ri­bą, stip­ri­nant po­li­ti­ nę įta­ką cent­ri­niam ban­kui. Abie­ jų ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai dar praei­tą mė­ne­sį pa­si­trau­kė iš pre­li­mi­na­rių de­ry­bų dėl šio klau­si­mo. Šią sa­vai­tę „Fi­desz“ ir Briu­se­lio ko­va įga­vo nau­ją pa­grei­tį.

ES at­sto­vai, gra­si­nan­tys veng­ rams net su­spen­duo­ti bal­so tei­ sę Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je, per­ spė­jo, kad veng­rų val­džia per­žen­gė Ru­bi­ko­ną. EK va­do­vas José Ma­ nue­lis Bar­ro­so šią sa­vai­tę pa­skel­bė ke­ti­nąs im­tis ir tei­si­nių prie­mo­nių prieš ša­lį, jei Bu­da­peš­tas per mė­ ne­sį neat­šauks Briu­se­liui neį­ti­ku­ sių re­for­mų. Spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras pa­reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas.

Tam tiks­lui V.Orbá­nas pir­ma ap­si­lan­kė Eu­ro­pos Par­la­men­te, o sau­sio 24 d. re­for­mas pri­sta­tys J.M.Bar­ro­so. „Esa­me at­vi­ri ir pa­si­ruo­šę de­rė­ tis dėl vi­sų pro­ble­mų, ku­rias iš­ke­lia EK, rem­da­mie­si rim­tais ar­gu­men­ tais“, – vo­kie­čių dien­raš­čiui „Bild“ šią sa­vai­tę sa­kė V.Orbá­nas.

Vy­riau­sy­bės ofi­cia­lia­me pa­reiš­ ki­me ir­gi bu­vo pa­brėž­ta, kad Veng­ ri­ja teis­mo no­ri iš­veng­ti, to­dėl vi­si at­sa­ky­mai bus pa­teik­ti.

20

mlrd. eurų

paskola, kurios siekia Vengrija, pakibo ant plauko.

„Mū­sų tiks­las – duo­ti pa­ten­ki­ na­mus ir iš­sa­mius at­sa­ky­mus į iš­ ki­lu­sius klau­si­mus, taip pat – kaip ga­li­ma grei­čiau iš­spręs­ti gin­či­ja­ mus klau­si­mus, ge­riau­sia, kad pa­ vyk­tų iš­veng­ti pa­žei­di­mų nag­ri­nė­ ji­mo teis­me, – sa­ko­ma vy­riau­sy­bės

Kai ku­riems kri­ti­ kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­ jo­je įtvir­tin­tos krikš­ čio­niš­kos nor­mos.

pa­reiš­ki­me. – Veng­ri­jos vy­riau­sy­ bė cent­ri­nio ban­ko, teis­mų ir spau­ dos ne­prik­lau­so­my­bę lai­ko to­kia pat pri­va­lo­ma ir svar­bia, kaip ir EK. To­dėl nė­ra jo­kių ne­su­ta­ri­mų su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl es­mi­nių prin­ci­ pų svar­bos, bend­rų Eu­ro­pos ver­ty­ bių ir pa­sie­ki­mų. Bus at­lik­ta iš­sa­mi EK ar­gu­men­tų ana­li­zė.“ Kri­ti­kos ne­gai­lė­jo

Ta­čiau pir­ma­sis ban­dy­mas ge­ruo­ ju kal­bė­tis su ES va­do­vais V.Orbá­ nui ne­bu­vo sėk­min­gas.

Per Eu­ro­pos Par­la­men­te vy­ku­ sius aud­rin­gus de­ba­tus, ku­rių, be­ je, pa­pra­šė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės

va­do­vas, V.Orbá­nas nei­gė kal­ti­ni­ mus dėl jo esą au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­ mo.

Be to, jis pri­dū­rė, kad gi­na krikš­ čio­niš­ką­sias bei šei­mos ver­ty­bes ir per 18 mė­ne­sių Veng­ri­ją ati­trau­kė nuo pra­ra­jos ma­žin­da­mas vals­ty­ bės sko­las, per­tvar­ky­da­mas mo­ kes­čius ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­ te­mą, taip pat už­tik­rin­da­mas ne­pil­na­me­čių ap­sau­gą. Ta­čiau po­ li­ti­ko pra­ne­ši­mas su­lau­kė kri­ti­kos ban­gos.

V.Orbá­nas kai ku­rių eu­ro­par­ la­men­ta­rų net bu­vo pa­ly­gin­tas su bu­vu­siu Ku­bos ly­de­riu Fi­de­liu Cast­ro ir Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tu Hu­go Cháve­zu. „Mes sa­ko­me, kad jūs ren­ka­tės ei­ti Cháve­zo, Cast­ro ir vi­sų pa­sau­ lio to­ta­li­ta­ri­nių bei au­to­ri­ta­ri­nių re­ ži­mų ke­liu“, – rė­žė Europos Parla­ mento Ža­lių­jų frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Da­nie­lis Coh­nas-Ben­di­tas.

EK va­do­vas J.M.Bar­ro­so po de­ ba­tų pa­reiš­kė, kad ne­nu­si­leis, o fi­ nan­si­nė pa­ra­ma Veng­ri­jai liks ky­ bo­ti ant plau­ko, kol Bu­da­peš­tas pa­ten­kins ES rei­ka­la­vi­mus. „Veng­ri­ja de­rė­sis, ta­čiau jei ne­ bus pa­siek­tas joks spren­di­mas, te­ gul vis­kas ke­liau­ja į teis­mą“, – sa­ kė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas Andrá­sas Giró-Szászas.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Taikinys: spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras V.Orbá­nas pa­

reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas.

E.Va­rei­kis: neskubėkime smerkti Kaip ver­tin­ti ES va­do­vų ir Veng­ri­ jos vy­riau­sy­bės gin­čą, dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sei­mo na­rio Egi­di­jaus Va­rei­kio (nuotr.).

– Kas – veng­rai ar ES va­do­vai – tei­sūs šia­me gin­če?

– Na, kel­ti klau­si­mo, kas tei­sus, – neį­ma­no­ma. Veng­rai ro­do, kad jie ke­ti­na pa­suk­ti prie tra­di­ci­nių ver­ ty­bių – tau­tiš­ku­mo, šei­mos ir tai yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Bu­vo lai­ ko­tar­pis, kai ES slin­ko prie pra­gma­ti­nių ma­te­ria­lis­ti­nių ver­ty­bių.

Tai­gi vi­siš­kai ne­pa­lai­kau nuo­mo­ nės, kad jei­gu ko­kios nors Eu­ro­pos ša­lies, ar tai bū­tų Veng­ri­ja ar, tar­ ki­me, Lie­tu­va, nuo­sta­tos nea­ti­tin­ ka to, kas šiuo me­tu yra do­mi­nuo­ jan­ti po­zi­ci­ja ES, tai sa­vai­me yra blo­gai. Ži­nant veng­rų tau­tos is­to­ri­ją ir jų men­ta­li­te­tą, ga­li­ma sa­ky­ti, kad veng­rai el­gia­si la­bai veng­riš­kai.

Su­tin­ku, kad gal­būt nau­ją­ją kons­ ti­tu­ci­ją bu­vo ga­li­ma priim­ti ki­taip, pa­vyz­džiui, ren­giant re­fe­ren­du­mą ar­ba pa­sie­kus vi­sų po­li­ti­nių par­ ti­jų kon­sen­su­są. Vis­gi ne­ma­nau, kad kaž­kas Veng­ri­jo­je yra blo­gai.

– Bet ver­ty­bės – ne vie­nin­te­lis as­pek­tas, ku­ris neį­ti­ko Briu­ se­liui. Veng­ri­ja pa­reiš­kė, kad sieks ir fi­nan­si­nės ne­prik­ lau­so­my­bės. Kaip su­de­rin­ti na­cio­na­li­nius Veng­ri­jos sie­ kius su tuo, kad šiuo me­tu ES lyg ir ei­na fi­nan­si­nio fe­ de­ra­liz­mo ke­liu?

– Na, na­c io­n a­l i­ nės ver­ty­bės yra la­ bai svar­bi ES da­ lis. Veng­rų kul­tū­ra ir kal­ba yra uni­ ka­l ios, ta­č iau tai juk ne­truk­ do jiems bū­ti ES da­li­mi. Tai­ gi, fi­nan­si­nė ne­ prik­l au­s o­m y­b ė tik­rai ne­reiš­kia, kad veng­rai at­ si­s a­k o vis­ ko, kas yra ES. Mes la­bai daž­ nai vie­šo­jo­je erd­vė­je vis­ką su­pap­ras­ti­ na­me. Sa­ ko­ma, kad jei ne­su­tin­

ki su tam tik­rais Briu­se­lio spren­ di­mais, tai jau tu kam nors nu­si­žen­gei.

Ma­nau, kad tai, kas įvy­ko Veng­ri­jo­ je, yra ženk­las, kad Eu­ro­pos įvai­ro­vė yra kur kas di­des­nė, nei ­kam nors gal­būt at­ro­do. Tie­sa, Veng­ri­ja yra s p e ­c i ­f i ­n i s at­ve­jis. Ta ša­lis kaž­ ka­da bu­ vo la­bai did ­ e ­l ė , v ė ­l i a u p r a ­r a ­ do vi­sa tai, to­dėl da­bar v y k s t­ a n ­ tys pro­ce­sai šio­je ša­ly­je, kaip sa­kiau, yra na­tū­ra­ lus reiš­ki­nys.

Tai­gi ir rei­kia tai priim­ti kaip na­tū­ra­lų reiš­ki­nį, o ne smerk­ti.

– Ta­čiau juk bū­tent Briu­se­lis la­biau­siai ir smer­kia veng­rus dėl re­for­mų?

– Ne­bū­ti­nai vis­kas, ką sa­ko Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja (EK), yra tei­sin­ ga. Mes ir­gi ne vi­sa­da su­tin­ka­me su ja. Juk dau­ge­liui lie­tu­vių ne­pa­ tin­ka, kad bu­vo už­da­ry­ta Ig­na­li­ nos ato­mi­nė elekt­ri­nė. EK yra ne Die­vas aukš­čiau­sias. EK re­mia­ si tuo, kas šian­dien vy­rau­ja Eu­ro­ po­je. Jei­gu dau­gu­ma Eu­ro­pos tei­ si­nin­kų pa­reiš­kia, kad šei­ma yra to­kia ir to­kia, o veng­rai pa­sa­ko, kad to­kia, tai yra na­tū­ra­lus pro­ ce­sas.

Ki­taip sa­kant, ne­rei­kia va­do­ vau­tis prin­ci­pu juo­da-bal­ta. Vis­ kas yra na­tū­ra­lūs reiš­ki­niai. Juk pa­klaus­ki­te če­kų, slo­va­kų, jiems ir­gi tos ver­ty­bės, ku­rios dek­la­ruo­ tos veng­rų, yra priim­ti­nos.

Na­tū­ra­lu, kad mes il­gi­mės šei­ mos, krikš­čio­ny­bės, o juk bu­vo lai­ko­tar­pis, kai ma­nė­me, jog tai at­gy­ve­na ir pan. Ma­nau, kad ne­ tu­ri­me ka­riau­ti su veng­rais, rei­ kia juos su­pras­ti, ta­da vis­kas bus ge­rai. Smer­kti yra blo­gas žings­ nis.

Kal­bi­no Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

12

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis „Mis Ame­ri­ka 2012“ Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se iš­ rink­ta nau­jo­ji Mis Ame­ri­ka.

Kon­kur­so fi­na­lą, ku­ris vy­ ko praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Las Ve­ga­se, lai­mė­jo gra­žuo­lė iš Vis­kon­si­no vals­ti­jos 23 me­ tų Lau­ra Kaep­pe­ler. Nu­ga­ lė­to­ja ga­vo gro­žio ka­ra­lie­ nės ka­rū­ną ir 50 tūkst. do­ le­rių stu­di­joms bet ku­ria­me ša­lies uni­ver­si­te­te. Kon­kur­ se da­ly­va­vo vi­sų vals­ti­jų at­ sto­vės.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa „Grįžk į lai­vą, po vel­nių!“ – šią fra­zę ita­lai pa­mė­go rašy­ tis ant marš­ki­nė­lių, reikš­da­mi pa­nie­ką lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ka­pi­to­nui. Bet dau­ge­lis, apim­ti vi­suo­ti­nio pyk­čio prie­puo­lio, pa­mir­šo šios is­to­ri­jos did­vy­rius.

„Ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus“

Mi­nė­tus žo­džius ka­tast­ro­fą pa­ty­ ru­sio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­ pi­to­nui Fran­ces­co Schet­ti­no mo­ bi­liuo­ju te­le­fo­nu iš­ta­rė pa­kran­tės ap­sau­gos ka­pi­to­nas Gre­go­rio De Fal­co. In­ter­ne­te jam da­bar pi­la­ si liaup­sės: „Tu tik­ras vy­ras!“, „Svei­ki­ni­mai už pro­fe­sio­na­lu­mą!“, „Ačiū Die­vui, kiek­vie­nam Schet­ti­ no yra sa­vo De Fal­co“.

G.De Fal­co po ne­lai­mės ne­mie­ go­jo tris pa­ras ir vi­są die­ną pra­lei­do pro­ku­ra­tū­ro­je duo­da­mas pa­ro­dy­ mus. Kai jam pa­skam­bi­no Ita­li­jos laik­raš­čio „La Stam­pa“ žur­na­lis­ tas, jis at­ro­dė pa­var­gęs ir ne­la­bai nu­džiu­gęs. „Aš ne­su did­vy­ris, ne­žais­ki­te su ma­ni­mi. Tie­siog sten­giau­si at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas, kaip ir tu­rė­jau da­ry­ti.

Mes ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus iš lai­vo „Con­cor­dia“, – sa­kė ka­pi­to­nas.

Ne­kal­baus did­vy­rio žmo­na Ro­ sa­ria pa­pa­sa­ko­jo, kad jos 46 me­ tų vy­ras ki­lęs iš Nea­po­lio, o Mi­la­ ne bai­gė tei­sės mo­kyk­lą. Li­vor­ne jie gy­ve­na jau pen­ke­tą me­tų. „Tei­sė­tu­mas yra jo DNR da­lis, jis vi­sa­da iš žmo­nių ti­ki­si są­ži­nin­

gu­mo, iš­ti­ki­my­bės ir tei­sy­bės. Štai ko­dėl da­bar esa­me taip šo­ki­ruo­ti.

Tai ne­tu­rė­jo ši­taip baig­tis“, – kal­ bė­jo ka­pi­to­no žmo­na.

Juo­du tu­ri dvi duk­ras, o lais­va­ lai­kiu G.De Fal­co mėgs­ta va­ži­nė­ ti mo­to­cik­lu.

Jis visada tikisi iš žmonių sąžiningumo, ištikimybės ir teisybės. Štai kodėl dabar esame taip šokiruoti.

At­si­da­vęs sa­vo pro­fe­si­jai

„Dar­bą jis mėgs­ta dar la­biau. Iš tik­ rų­jų. Jis vi­suo­met yra čia, – laik­ raš­čiui „La Stam­pa“ pa­sa­ko­jo G.De Fal­co va­do­vas, Li­vor­no uos­to vir­ši­ nin­kas Fran­ces­co Pao­lil­lo. – Jį la­bai my­li ko­le­gos, jie vi­suo­met pa­si­ren­ gę pa­dė­ti.“ F.Pao­lil­lo pa­pa­sa­ko­jo dau­giau apie nak­tį į praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, kai krui­zi­nis lai­vas „Cos­ta Con­cor­dia“

su dau­giau nei 4 tūkst. ke­lei­vių at­ si­tren­kė į po­van­de­ni­nę olą ir pra­ dė­jo skęs­ti virs­da­mas ant šo­no. „Šeš­ta­die­nio nak­tį val­dy­mo cent­re bu­vo­me pen­kie­se. Tai bu­vo ge­riau­sia ko­man­da, apie ku­rią ga­liu pa­sva­jo­ti. Bet to ne­pa­ka­ko, – pa­sa­ ko­jo F.Pao­lil­lo. – Iš bal­so bu­vo aiš­ ku, kad lai­vo „Con­cor­dia“ ka­pi­to­ nas nė­ra at­vi­ras. Bet tai ne pir­mas at­ve­jis, kai į bė­dą pa­kliu­vęs ka­pi­ to­nas ban­do su­švel­nin­ti si­tua­ci­jos su­dė­tin­gu­mą.“ Pa­vyz­dys vi­sai Ita­li­jai

Ita­li­jos ži­niask­lai­da ra­šo, kad lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fa pa­ ro­dė dvi Ita­li­jos pu­ses. Vie­no­je pu­ sė­je yra ka­pi­to­nas, ku­ris lai­ku ne­ siė­mė rei­kia­mų prie­mo­nių ir vie­nas pir­mų­jų pa­spru­ko iš lai­vo, pa­mir­ šęs sa­vo, kaip vy­ro ir lai­vo ka­pi­to­ no, pa­rei­gas. Ki­to­je pu­sė­je yra jo tė­vy­nai­nis, ku­ris iš kar­to su­pra­to tra­ge­di­jos mas­tą ir ban­dė pri­vers­ti bai­lį vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas.

Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai lai­ vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­pi­to­ ną F.Schet­ti­no ly­gi­na su bu­vu­siu prem­je­ru Sil­vio Ber­lus­co­ni, ku­

ris ir­gi del­sė priim­ti gy­vy­biš­kai svar­bius spren­di­mus, kai jo ša­ lis plau­kė ant „uo­los“ pa­va­di­ni­ mu „eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė“. Tą pa­č ią die­n ą, kai „Cos­ta Con­cor­

dia“ už­p lau­k ė ant uo­l os, rei­t in­ gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ dar kar­t ą su­m a­ž i­n o Ita­l i­jos sko­ li­n i­m o­s i rei­t in­g ą iki laip­te­ lio, že­m es­n io ne­g u Slo­va­k i­jos ir

Mo­te­ris ant ka­pi­to­no

At­li­ko sa­vo ir ki­tų pa­rei­gą Ro­ber­to Bo­sio tu­ri ka­pi­to­no pa­dė­jė­jo ru, įkri­to į van­de­nį ban­dy­da­mas pa­dė­ laips­nį, bet dir­ba ki­ta­me lai­ve. Krui­zi­ ti gru­pei ke­lei­vių įlip­ti į gel­bė­ji­mo val­tį. niu lai­vu „Cos­ta Con­cor­dia“ jis plau­kė Jis mi­rė nuo hi­po­ter­mi­jos. na­mo po jū­ro­je pra­leis­to pus­me­čio ir 21 me­tų ren­gi­nių vai­kams ve­dė­jas Mi­ vil­kė­jo ci­vi­lio dra­bu­žius. Jis pe­rė­ che­le Ghia­ni su ko­le­go­mis pa­dė­jo mė va­do­va­vi­mą lai­vui ir koor­ su­ras­ti 23 vai­kų, di­na­vo eva­kua­ci­ją po to, kai ku­r ie links­m i­ pa­bė­go F.Schet­ti­no. R.Bo­sio no­si de­šim­ta­ lai­ne­rį „Cos­ta Con­cor­dia“ pa­ me aukš­te, li­ko vie­nas pa­sku­ti­nių. tė­vus.

57 me­tų lai­vo eko­no­mas 38 me­tų Man­ri­co Giam­ped­ro­ni pa­dė­jo įlai­pin­ti į gel­bė­ji­ mo val­tis šim­tus ke­lei­ vių ir ieš­ko­jo žmo­nių de­niuo­se, kol nu­kri­to, su­si­lau­žė ko­ją ir li­ko įka­lin­tas lai­ve. Po 36 va­lan­dų koš­ma­ro jis bu­vo iš­gel­bė­tas.

50-me­t is lai­vo va­ly­to­ jų vir­ši­nin­kas Tomá­ sas Al­ber­to Cos­til­la Men­do­za, ki­lęs iš Pe­

Pamoka: „Costa Concordia“ katastrofa lyginama su pačia Italija, užplauk

veng­ras, lai­vo mu­zi­kan­tas Sándo­ras Fehé­ras, pa­dė­jo ke­liems vai­kams už­ si­vilk­ti gel­bė­ji­mo lie­me­nes, pa­skui grį­ žo į sa­vo ka­ju­tę pa­siim­ti smui­ko. Na­rai jo kū­ną ra­do lai­vo vi­du­je.

Il­gap­lau­kis būg­ni­nin­kas Giu­sep­pe Gi­ ro­la­mo už­lei­do vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­ je ki­tiems. Da­bar jis yra din­gu­sių be ži­ nios są­ra­še.

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­ja apie vo­kie­tę ke­ lei­vę Gab­rie­le Gru­be, ku­ri rei­ka­la­vo, kad jos vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­je užim­tų žmo­gus in­va­li­do ve­ži­mė­lyje.

Kol vi­si spru­ko iš lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“, Džiljo sa­los me­ro pa­va­duo­to­jas Ma­rio Pel­leg­ri­ni laip­tais už­li­po į lai­ vą ir pri­si­jun­gė prie gel­bė­ji­mo ope­ra­ ci­jos. Jis še­šias va­lan­das pa­dė­jo eva­ kuo­ti ke­lei­vius kar­tu su lai­vo eko­no­ mu, gy­dy­to­ju ir jau­nu jū­rei­viu. Pas­ta­ rie­ji du, pa­dė­ję iš­gel­bė­ti šim­tus gy­vy­ bių, li­ko ne­pas­te­bė­ti. „No­rė­čiau jiems pa­dė­ko­ti, bet ne­ži­nau jų var­dų“, – sa­kė M.Pel­leg­ri­ni.

Jau­na Mol­da­vi­jos pi­lie­tė, ne­lai­ mės va­lan­dą pa­ste­bė­ta ant ava­ri­ją pa­ty­ru­sio lai­ne­rio „Cos­ta Con­cor­ dia“ ka­pi­to­no til­te­lio, tei­gia bu­vu­ si iš­kvies­ta tam, kad pa­dė­tų or­ga­ ni­zuo­ti ru­sų tu­ris­tų eva­kua­ci­ją.

25 me­tų Dom­ni­ca Ce­mor­tan, taip pat tu­rin­ti Ru­mu­ni­jos pi­lie­ty­bę, ty­rė­jų aki­ra­ty­je at­si­dū­rė po to, kai įgu­los na­riai ir ke­lei­viai nu­ ro­dė ma­tę, kad F.Schet­ti­no prieš pat ava­ri­ją va­ka­rie­nia­vo su ru­siš­ kai kal­ban­čia mo­te­ri­mi. Po to, kai įvy­ko ne­lai­mė, D.Ce­mor­tan bu­vo pa­ste­bė­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio. „Ma­čiau jį res­to­ra­ne. Jis bu­vo su švie­siap­lau­ke mo­te­ri­mi. Neat­ro­dė iš­gė­ręs. Jie tie­siog val­ gė“, – pa­sa­ko­jo fi­li­pi­nie­tė kok­ tei­lių pa­da­vė­ja Glad­ly Bal­de­ra­ma, tu­rė­da­ma ome­ny­je F.Schet­ti­no.

Ki­tas fi­li­pi­nie­tis įgu­los na­rys Ro­ge­ris Bar­si­ta sa­kė, kad jis ap­

tar­na­vo F.Schet­ti­no ir šią mo­te­rį prie va­ka­rie­nės sta­lo. „Ne­nu­ma­nau, kas ji to­kia, – vyras sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „The As­so­cia­ted Press“ Ma­ni­ lo­je. – Kai ku­rie pa­da­vė­jai tei­gė, kad ji ru­sė.“ D.Ce­mor­tan mo­ka ru­sų kal­bą ir anks­čiau dir­bo vie­no­je Ita­li­ jos krui­zi­nių ke­lio­nių bend­ro­vė­ je, ta­čiau jos kont­rak­tas jau bu­vo pa­si­bai­gęs. Mol­da­vė ato­sto­ga­vo su drau­gais, kai įli­po į pra­ban­gų lai­ne­rį li­kus ke­lioms va­lan­doms iki ne­lai­mės sau­sio 13 d.

Duo­da­ma in­ter­viu Mol­davijos ži­niask­lai­dai D.Ce­mor­tan tvir­ ti­no va­ka­rie­nia­vu­si su „bend­ra­dar­biais“ lai­vo res­to­ra­ne, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant sek­lu­mos.

Ji pa­sa­ko­jo, kad bu­vo iš­kvies­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio vers­ti nu­ro­ dy­mų ke­lei­viams, ypač ru­sams, nes ji mo­ka ke­lias kal­bas.

13

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis „Mis Ame­ri­ka 2012“

a­vo dar­bą

Kaip ki­nės mo­ko­si me­džio­ti mi­li­jo­nie­rius Vie­na­me anek­do­te sa­ko­ma, kad mo­te­ris ga­li pa­vers­ti vy­rą mi­li­jo­ nie­riu­mi, jei šis anks­čiau bu­vo mi­ li­jar­die­rius. O kaip tą tur­čių su­me­ džio­ti? An­tai Ki­ni­jo­je mo­te­rys dėl to net lan­ko spe­cia­lius kur­sus.

apie 1 mln. mi­li­jo­nie­rių. Ta­čiau iki JAV ly­gio ki­nams dar to­lo­ka.

Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se mi­li­jo­nie­rių yra net 5,2 mln.

Ki­ni­jo­je mo­kyk­los, ku­rio­se mo­ ko­ma­si vi­lio­ji­mo me­no, va­di­na­ mos ža­ve­sio mo­kyk­lo­mis.

Tur­čių me­džio­to­jos

Kur­sų kai­na įspū­din­ga – 2 tūkst. eu­rų. Tiek rei­kia pa­klo­ti už ži­nias, kaip su­vi­lio­ti vy­rą, tu­rin­tį gau­sy­ bę šla­man­čių sa­vo pi­ni­gi­nė­je.

Apsk­ri­tai ki­nams to­kia su­ma – įspū­din­ga, nes ei­li­nis dar­bi­nin­ kas šio­je ša­ly­je tiek pi­ni­gų, ma­ tyt, už­dir­ba per ke­lis mė­ne­sius.

Ta­čiau in­ves­ti­ci­ja sėk­mės at­ve­ju, re­gis, at­si­per­ka.

Tad ves­ti tur­tin­gą vy­rą tam­pa vie­nu svar­biau­sių vi­du­ri­nės kla­ sės ki­nių tiks­lu. Dei­man­tai, ato­sto­gos eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se, pra­ban­gūs rū­mai... Kas to ne­no­ rė­tų?

Mi­li­jo­nie­rių dau­gė­ja

kusia ant „uolos“ pavadinimu „Euro zonos skolų krizė“.

Slo­v ė­n i­j os. Da­b ar vy­r iau­sy­b ė, steng­d a­m a­s i iš­ves­t i ša­l į iš sko­ lų duo­b ės, pra­š o ita­l ų to pa­t ies, ko iš F.Schet­t i­n o ge­ro­kai griež­ čiau rei­ka­l a­vo G.De Fal­c o: pa­

„Scanpix“ nuotr.

mirš­t i sa­va­n au­d iš­k us in­te­re­s us ir dėl bend­ro gė­r io vyk­dy­t i sa­vo pa­rei­gas, są­ž i­n in­gai mo­k ė­t i mo­ kes­č ius.

Pa­sak žur­na­lo „Glo­bal Wealth Re­ port“, šan­sai su­me­džio­ti mi­li­jo­ nie­rių au­ga ne tik Ki­ni­jo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Žur­na­las, rem­da­ma­ sis sta­tis­ti­ka, ra­šo, kad pa­sau­ly­ je mi­li­jo­nie­rių skai­čius per praė­ ju­sius me­tus išau­go 12 pro­c., iki 12,5 mln. O štai Ki­ni­jo­je mi­li­jo­ nie­rių skai­čius au­ga grei­čiau­siai pa­sau­ly­je.

Ki­ni­ja jau ta­po tre­čia ša­li­mi pa­ sau­ly­je pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių.

Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, čia gy­ve­na

Vie­na iš mo­kyk­los lan­ky­to­jų 23 me­tų Zhou Yue sa­kė: „Ma­no šei­ ma tu­ri vers­lą, ta­čiau bu­vo at­ve­jų, kai mums bu­vo la­bai sun­ku. Tai­gi, jei ištekėčiau už tur­tin­go vy­ro, ne­ be­rei­kė­tų jau­din­tis dėl atei­ties.“ Kur­sus lan­ko ir vy­rai

Šios pa­mo­kos lei­ džia mo­te­rims at­si­ skleis­ti, kad jos pa­ ro­dy­tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia.

Pa­sak šių mo­kyk­lų stei­gė­jų, su­ vi­lio­ti vy­rą rei­kia iš­mok­ti. Tam pa­kan­ka 30 va­lan­dų kur­sų. Už 2 ar­ba 2,3 tūkst. eu­rų Ki­ni­jos mo­ te­rys mo­ko­si, kaip rei­kia­mai pa­ tiek­ti ar­ba­tą, pa­si­da­ry­ti tin­ka­mą ma­kia­žą, už­megz­ti su vy­ru ro­ man­tiš­ką ir įdo­mų po­kal­bį. Be­je, mo­te­rys mo­ko­mos ir kaip at­skir­ ti, ku­ris vy­ras iš tie­sų tu­ri pi­ni­gų, o ku­ris ga­li bū­ti ap­si­šau­kė­lis. „Šios pa­mo­kos lei­džia mo­te­ rims at­si­skleis­ti, kad jos pa­ro­dy­ tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia“, – sa­kė vie­nos iš ža­ve­sio mo­kyk­lų įkū­rė­ ja Shao Tong.

Pa­sak mo­kyk­lų sa­vi­nin­kų, da­ bar jų pa­slau­go­mis nau­do­ja­si per 3 tūkst. ki­nių. Dau­giau­sia tai stu­ den­tės, taip pat jau­nos iš­si­la­vi­ni­ mą įgi­ju­sios mo­te­rys.

Ge­ra ži­nia ta, kad mo­te­rims Ki­ ni­jo­je ras­ti vy­rą mi­li­jo­nie­rių nė­ ra taip sun­ku, kaip šiems tin­ka­ mą par­tne­rę.

Be­je, vy­rai už 3,5 tūkst. eu­rų taip pat ga­li lan­ky­ti ža­ve­sio kur­ sus, ku­riuo­se jiems su­tei­kia­ma pro­ga su­si­pa­žin­ti su po­ten­cia­lio­ mis ant­ro­sio­mis pu­sė­mis.

An­tai Wen We­nas taip su­si­ra­do gy­ve­ni­mo drau­gę. „Mo­te­rys, ku­rios atei­na į kur­ sus, ga­li pa­ge­rin­ti sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, taip pat jos tu­ri dau­giau ga­li­my­bių su­si­ras­ti to­kius vy­rus kaip aš“, – sa­kė ne­si­skun­džian­tis pra­gy­ve­ni­mu Wen We­nas.

Be­je, jo ne­jau­di­na net tai, kad dau­ge­lis mo­te­rų, ku­rios lan­ko kur­ sus, tai da­ro dėl pi­ni­gų, o daž­niau­ siai to­kios san­tuo­kos grei­tai išy­ra.

Pa­na­šūs kur­sai mo­te­rims siū­lo­mi ir Vo­kie­ti­jo­je. Kaip pra­ne­ša „Glo­ bal Wealth Re­port“, Vo­kie­ti­ja uži­ ma penk­tą vie­tą pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių pa­sau­ly­je. Čia mi­li­jo­nie­rių gy­ve­na apie 400 tūkst.

O Ru­si­jo­je ža­ve­sio kur­sai va­di­na­ mi ma­ni­pu­lia­ci­jos kur­sais. Pa­na­šūs vi­lio­ji­mo kur­sai ren­gia­mi ir JAV. „Worldc­runch“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

o til­te­lio „Vi­si mū­sų bend­ra­dar­biai skel­bė pra­ne­ši­mus skir­tin­go­mis kal­bo­mis, nes įvy­ko elekt­ros ge­di­mų. Lai­ ve bu­vo la­bai tam­su, – D.Ce­mor­ tan sa­kė Mol­davijos dien­raš­čiui „Ade­va­rul“. – Li­kau ant til­te­lio – tam at­ve­jui, jei­gu ka­pi­to­nui ma­nęs pri­reik­tų, kad pa­skelb­tų pra­ne­ši­ mą. Ten bu­vo dar apie 20 ka­ri­nin­ kų, štur­ma­nų ir ka­pi­to­nas.“ Ji tei­si­no F.Schet­ti­no ir įgu­los na­rius, kal­ti­na­mus dėl chao­tiš­kos eva­kua­ci­jos, ir tvir­ti­no, kad jie iš­ gel­bė­jo tūks­tan­čius gy­vy­bių. „Jis at­li­ko nuo­sta­bų da­ly­ką. Jis iš­gel­bė­jo dau­giau nei 3 tūkst. gy­ vy­bių“, – mo­te­ris sa­kė Mol­davijos te­le­vi­zi­jai „Jur­nal“.

F.Schet­ti­no, ku­riam šiuo me­ tu skir­tas na­mų areš­tas, ga­li bū­ ti pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ne­ty­či­nės žmog­žu­dys­tės, per anks­ty­vo pa­si­ trau­ki­mo iš skęs­tan­čio lai­vo ir lai­vo ava­ri­jos, kai ka­pi­to­nas ne­ga­vęs lei­

Liu­di­nin­kė: D.Ce­mor­tan su­do­

mi­no ty­rė­jus, narp­lio­jan­čius ka­ pi­to­no ir įgu­los veiks­mus tą va­ ka­rą, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant uo­los. „Reu­ters“ nuo­tr.

di­mo nu­kry­po nuo nu­sta­ty­to kur­so.

Dėl šios prie­žas­ties „Cos­ta Con­ cor­dia“ rė­žė­si į po­van­de­ni­nį ri­fą ir pa­svi­ro ant šo­no prie Džiljo sa­los, esan­čios prie Tos­ka­nos kran­tų.

Per šį in­ci­den­tą žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių, 21 iki šiol ne­ras­tas.

BNS inf.

Pa­siū­ly­mas: no­ri tur­čiaus vy­ro – su­si­mo­kėk 2 tūkst. eu­rų ir iš­mok­si, kaip jį su­vi­lio­ti.

AFP nuo­tr.

14

šeštadienis, sausio 21, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

A.Vaš­ke­vi­čius: „Tei­sė­jai tem­pė švei­c Praė­ju­sią sa­vai­tę 38-erių Lie­tu­vos vy­ rų ran­ki­nio rink­ti­nės var­ti­nin­kas Arū­nas Vaš­ke­vi­čius dar kar­tą įro­dė, kad bran­dus am­žius – ne kliū­tis žais­ti aukš­čiau­siu ly­ giu, o per rung­ty­nes su Švei­ca­ri­jos eki­pa jo at­rem­tas le­mia­mas 7 met­rų bau­di­nys – kol kas įspū­din­giau­sias mū­sų spor­to epi­ zo­das šiais me­tais.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lie­tu­vos ran­ki­nin­kai, A.Vaš­ke­vi­ čiaus dė­ka pa­sau­lio čem­pio­na­ to at­ran­kos Eu­ro­pos zo­nos 5-ojo­je gru­pė­je su­žai­dę ly­gio­sio­mis 24:24 su švei­ca­rais, iš­plė­šė ke­lia­la­pį į ki­ tą var­žy­bų eta­pą ir iš­sau­go­jo vil­tis pra­si­brau­ti į fi­na­lo tur­ny­rą, ku­ris 2013-ai­siais vyks Is­pa­ni­jo­je.

Iro­niš­ka, bet fa­vo­ri­te lai­ky­tos Švei­ca­ri­jos ko­man­dos duob­ka­siu ta­pęs A.Vaš­ke­vi­čius yra ir šios ša­ lies čem­pio­no Šaf­hau­ze­no „Ka­ det­ten“ klu­bo pa­grin­di­nis var­ti­ nin­kas.

– Kaip švei­ca­rai su­ti­ko Lie­tu­ vos did­vy­rį? – pa­klau­sė­me ran­ ki­nin­kų rink­ti­nės ly­de­rio.

– Su­ti­ki­mas bu­vo tik­rai įdo­mus.

Sug­r į­ž ęs iš Lie­t u­vos, at­v y­kau į pir­m ą­j ą tre­n i­r uo­t ę. Į dra­b u­ž i­n ę įslin­kau ty­liai, šiek tiek net vai­ din­da­mas, lyg nie­ko ne­bū­tų įvy­ kę. Vis dėl­to toks ma­no el­ge­sys grei­tai bu­vo pa­ste­bė­tas. Ko­man­ dos le­gio­nie­riai iš Len­ki­jos, Ser­ bi­jos ir Ru­mu­ni­jos pa­si­ti­ko svei­ ki­ni­mo šūks­niais. Kiek san­tū­riau rea­ga­vo švei­ca­rai (juo­k ia­s i). Jų men­ta­li­te­tas ki­toks, į vis­ką rea­ guo­ja ra­miai, ta­čiau vie­nas Švei­ ca­ri­jos rink­ti­nės žai­dė­jų Da­vi­das

Graub­ne­ris de­monst­ra­ty­viai nuo ma­nęs nu­si­su­ko, tar­tum bū­tų la­ bai su­py­kęs. Vis dėl­to po aki­mir­ kos švei­ca­ras at­ly­žo. Vi­si esa­me pro­fe­sio­na­lai ir su­pran­ta­me, kad tai yra spor­tas. Pri­si­mi­nė­me tas rung­ty­nes ir daug aist­rų su­kė­lu­ sį 7 m bau­di­nį.

– Ką pa­gal­vo­jo­te prieš le­mia­ mą Ma­nue­lio Li­ni­ge­rio me­ti­ mą nuo 7 m žy­mos?

– To­kio dra­ma­tiš­ko epi­zo­do jau se­ niai ne­bu­vau pa­ty­ręs. At­rė­męs pa­ sku­ti­nį Iwa­no Ur­ši­čiaus me­ti­mą nuo li­ni­jos džiau­giau­si, ta­čiau ne­ tru­kus pa­ma­čiau, kad tei­sė­jai pa­ sky­rė ne­su­vo­kia­mą bau­di­nį. La­bai nu­si­vy­liau ir aš, ir vi­sa mū­sų ko­ man­da. I.Ur­ši­čius – ir­gi Šaf­hau­ ze­no klu­bo žai­dė­jas. Jis tą aki­mir­ką lep­te­lė­jo, kad mū­siš­kiai jį pa­stū­mė, ta­čiau ar­bit­rų spren­di­mas man bu­ vo ne­sup­ran­ta­mas. Praė­jau pro var­žo­vą ak­me­ni­niu vei­du. Tuo­met prie ma­nęs pri­bė­go Ta­das Stan­ke­ vi­čius ir ne­ži­nau, ar džiaug­da­ma­ sis, nes dar bu­vo ne­sup­ra­tęs, ko­kį spren­di­mą priė­mė tei­sė­jai, ar ra­ gin­da­mas ma­ne, su­rea­ga­vo la­bai emo­cin­gai. Tą aki­mir­ką ne­no­rė­jau, kad man kas nors truk­dy­tų. Tie­siog paė­jau į ša­lį ir ruo­šiau­si akis­ta­tai su M.Li­ni­ge­riu. Su Die­vo pa­gal­ba pa­vy­ko at­rem­ti bau­di­nį. Jau­čiau,

Pa­ti­ki­ma­sis: A.Vaš­ke­vi­čius (su rau­do­nais marš­ki­nė­liais) – sun­kiai pra­mu­ša­ma sie­na vi­siems Lie­tu­vos vy­rų ran

kad var­žo­vas mes ka­muo­lį aukš­ta tra­jek­to­ri­ja.

– Kaip bū­tų ga­li­ma paaiš­kin­ti Če­ki­jos ar­bit­rų spren­di­mą?

– Grį­žęs na­mo ke­lis­kart per­žiū­rė­jau to epi­zo­do vaiz­do įra­šą. Po spren­di­mo vie­no iš tei­sė­jų vei­das at­ro­dė tar­si ką tik su­gau­to va­gies. Ta vei­do iš­raiš­ka

Ga­li­my­bės: A.Vaš­ke­vičiaus nuo­mo­ne, stip­riau­sios su­dė­ties ir ge­rai pa­si­ren­gu­si Lie­tu­vos rink­ti­nė ne­pa­da­ry­

tų ša­liai gė­dos nei Eu­ro­pos, nei pa­sau­lio čem­pio­na­tų fi­na­lo tur­ny­ruo­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

vis­ką pa­sa­kė. Švei­ca­rai Tarp­tau­ti­nė­ je ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jo­je tu­ri daug di­ des­nę įta­ką nei ma­žy­tė Lie­tu­va. Pa­si­ tai­kius ga­li­my­bei, ar­bit­rai ne­pra­lei­do pro­gos pa­mė­gin­ti iš­temp­ti var­žo­vus už au­sų. Rung­ty­nių pa­bai­go­je bu­vo daug abe­jo­ti­nų tei­sė­jų spren­di­mų: per mū­sų pa­sku­ti­nę ata­ką Ne­ri­jui Ata­je­vui sky­rė abe­jo­ti­ną pra­žan­gą, po to – 2 mi­nu­čių bau­dą, nors jis to tik­rai ne­nu­si­pel­nė.

– Švei­ca­ri­jos rink­ti­nės var­tus gy­nė jū­sų ko­man­dos drau­gas Re­mo Quad­rel­lis. Kaip se­ka­si jums klu­be kon­ku­ruo­ti su juo dėl pa­grin­di­nio var­ti­nin­ko po­ zi­ci­jos?

– Su Re­mo su­ta­ria­me ne­blo­gai.

Jau­čiu šio­kį to­kį jo pa­vy­dą, nors kon­ku­ren­tas sten­gia­si to ir ne­pa­ ro­dy­ti. Šiuo me­tu aš esu pa­grin­di­ nis klu­bo var­ti­nin­kas, tre­ne­ris Pe­ te­ris Hra­cho­ve­cas ma­ni­mi la­biau pa­si­ti­ki. Ži­no­ma, švei­ca­ras no­rė­ tų dau­giau rung­ty­niau­ti, nes yra tik­rai ne­blo­go ly­gio var­ti­nin­kas.

Tai pui­kiai pa­tvir­ti­na fak­tas, kad R.Quad­rel­lis kvie­čia­mas į na­cio­ na­li­nę rink­ti­nę. Prieš se­zo­ną bu­vo

daug spe­ku­lia­ci­jų šia te­ma. Klu­bo po­li­ti­ka yra to­kia, kad sten­gia­ma­si dau­giau rem­tis vie­tos ran­ki­nin­kais.

Prieš se­zo­ną R.Quad­rel­liui bu­vo ža­ dė­ta, kad jis bus pa­grin­di­nis var­ti­ nin­kas, ta­čiau jam ne­pa­vy­ko ma­nęs nu­kon­ku­ruo­ti.

Arūnas Vaškevičius:

Jei svei­ka­ta lei­džia ir se­ka­si žaisti, ko­ dėl tu­rė­čiau sku­bė­ti ka­bin­ti sport­ba­čius ant vi­nies?

15

šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas Vir­šū­nė­je – ­ ir lie­tu­viai

Lenk­ty­niaus Aukš­tai­ti­jo­je

Kau­nie­tės – jau aut­sai­de­rės

Ang­li­jo­je su­reng­ta­me vie­na­me di­džiau­sių pa­sau­ly­je spor­ti­nių šo­kių tur­ny­rų „UK Open 2012“ tarp pro­fe­sio­na­lų trium­fa­vo JAV at­sto­vai Arū­nas Bi­žo­kas ir Je­ka­te­ri­na De­mi­do­va (nuo­tr.)

– jie lai­mė­jo kla­si­ki­nių šo­kių var­žy­bas. Ant­ri – Ita­li­jos rep­ re­zen­tan­tai Mir­ko Goz­zo­li ir Edi­ta Da­niū­tė.

Sau­sio 28-ąją Ute­nos re­gio­ne vyk­sian­čios au­to­mo­bi­lių spor­ to var­žy­bos „Halls Win­ter Ral­ ly“ bus ne vien Lie­tu­vos ir Lat­ vi­jos ra­lio čem­pio­na­tų eta­pas, bet ir Šiau­rės Eu­ro­pos zo­nos pir­me­ny­bės ir Bal­ti­jos žie­mos ra­lio tau­rės lenk­ty­nės. Star­ tams ren­gia­si 80 eki­pa­žų iš 7 ša­lių.

10-ąją ne­sėk­mę mo­te­rų Eu­ro­ ly­gos krep­ši­nio tur­ny­re pa­ty­ rė ir į pa­sku­ti­nę A gru­pės vie­ tą nu­kri­to Kau­no „VI­ČI-Ais­čių“ eki­pa. Ji sve­čiuo­se 70:90 pra­ lai­mė­jo bu­vu­siai aut­sai­de­rei – Dė­ro „Seat Unis­ze“ (Veng­ri­ja) ko­man­dai. Pir­mo­jo ra­to ma­ čą Kau­ne „VI­ČI-Ais­tės“ lai­mė­ jo 71:51.

ca­rus už au­sų“ žai­dė­jų mums la­bai trū­ko. Ti­kiuo­si, bir­že­lį jie pri­si­jungs prie rink­ti­nės.

– 1997 m., kai mū­sų ša­lies ran­ ki­nin­kai kol kas vie­nin­te­lį kar­tą da­ly­va­vo pa­sau­lio čem­pio­na­te Ja­po­ni­jo­je, bu­vo­te tos ko­man­ dos na­rys. Pa­ly­gin­ki­te tą rink­ ti­nę su da­bar­ti­ne.

– Tuo­me­tę rink­ti­nę su­da­rė be­veik vien Kau­no „Gra­ni­to“ klu­be išau­ gin­ti ran­ki­nin­kai. Tu­rė­jo­me la­bai aukš­to meist­riš­ku­mo žai­dė­jų, jie su­da­rė ga­lin­gą ko­man­dą. Jos da­ly­ va­vi­mas Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas. Šiuo me­tu rink­ti­nė­je – daug jau­nų ir ne­pa­ty­ru­sių žai­dė­jų.

– Tre­čius me­tus iš ei­lės esa­ te ne­pra­len­kia­mas ge­riau­sio ša­lies ran­ki­nin­ko rin­ki­muo­ se. Ku­riam žai­dė­jui skir­tu­mė­ te sa­vo bal­są?

– Vie­ną žai­dė­ją iš­skir­ti bū­tų sun­ ku, ta­čiau tik­rai tu­ri­me pa­jė­gių ir šio ti­tu­lo ver­tų ran­ki­nin­kų. Dau­ge­ lį me­tų rink­ti­nės rams­čiai yra Au­ gus­tas Straz­das, Vai­do­tas Gro­sas, Ne­ri­jus Ata­je­vas.

n­ki­nio rink­ti­nės var­žo­vams. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Kaip ma­no­te, ar mū­sų ran­ ki­nio rink­ti­nė jau su­bren­do ko­voms Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­li­niuo­se tur­ ny­ruo­se?

– Daug kas pri­klau­so nuo sėk­ mės ir bur­tų. Ne kar­tą bu­vo­me per žings­nį nuo di­džių­jų tur­ny­ rų, ta­čiau mums vis tek­da­vo la­ bai ga­lin­gi prie­ši­nin­kai – Ru­si­jos ar Is­pa­ni­jos ran­ki­nin­kai. Pri­lyg­ ti to­kiems var­žo­vams pra­ktiš­kai neį­m a­n o­m a. Aiš­k u, sten­g ia­m ės iš vi­sų jė­gų ir vi­suo­met ko­vo­ja­me iki ga­lo. La­bai ti­ki­mės, kad šie­met bur­tai mums bus pa­lan­kūs. Kiek­ gi ga­li ne­si­sek­ti?

– Šiuo me­tu Ser­bi­jo­je vyks­ ta Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ras. Kaip Lie­tu­vos rink­ti­ nė at­ro­dy­tų ja­me?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Jei su­rink­tu­ me vi­sus stip­riau­sius ran­ki­nin­kus, ma­nau, kad bū­tu­me kon­ku­ren­cin­ gi. Rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad šie­met at­ran­kos ma­čuo­se mums ne­ga­lė­ jo pa­dė­ti rie­šą su­si­lau­žęs Re­mi­gi­ jus Če­pu­lis, dėl šei­mi­nių ap­lin­ky­ bių neat­vy­ko Au­re­li­jus Sa­bo­nis. Šių

– Švei­ca­ri­jo­je esa­te gi­liai įlei­ dęs šak­nis. Kar­je­rą ke­ti­na­te baig­ti šio­je ša­ly­je ar no­rė­tu­mė­ te su­grįž­ti į Lie­tu­vą?

– Pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą no­rė­čiau baig­ti Švei­ca­ri­jo­je. Spor­ti­nin­ko toks dar­bas – ne­ži­nai, kur li­ki­mas nu­neš, ta­čiau kol kas vi­sos min­tys su­ka­si apie šią ša­lį. Švei­ca­ri­jo­je esu vis­kuo pa­ten­kin­tas, gy­ve­ni­mu čia džiau­gia­si ir šei­ma. Sū­nui ne­blo­ gai se­ka­si moks­lai, ke­ti­na stu­di­juo­ ti ban­ki­nin­kys­tę, o Švei­ca­ri­jo­je šio­je sri­ty­je są­ly­gos dirb­ti yra ge­riau­sios.

Duk­ra taip pat ei­na į mo­kyk­lą. Kol vai­kai moks­lų ne­baigs, tol pla­nuo­ ja­me gy­ven­ti čia. Ta­čiau nie­ka­da ne­sa­kau nie­ka­da.

– Gim­tuo­sius Drus­ki­nin­kus ap­ lan­ko­te?

– Į gim­ti­nę su­grįž­tu re­to­kai. Daž­ niau­siai su drau­gais ir gi­mi­nė­mis su­si­tin­ku tik tuo­met, kai or­ga­ni­ zuo­ja­mos rink­ti­nės sto­vyk­los. Tuo­ met vie­nai ki­tai die­ne­lei pa­vyks­ta iš­trūk­ti.

– Esa­te 38-erių. Pro­fe­sio­na­ liam spor­ti­nin­kui tai – jau so­ li­dus am­žius. Kiek me­tų dar ke­ ti­na­te tęs­ti kar­je­rą?

– Var­ti­nin­kai pa­pras­tai rung­ty­ niau­ja il­giau nei aikš­tės žai­dė­jai.

Yra ne­ma­žai pa­vyz­džių. Štai Vo­ kie­ti­jos bun­des­ly­go­je rung­ty­niau­ja šve­dų var­ti­nin­kas To­mas Svens­so­ nas, ku­riam – 43-eji. Jei svei­ka­ ta lei­džia ir se­ka­si žaisti, ko­dėl tu­ rė­čiau sku­bė­ti ka­bin­ti sport­ba­čius ant vi­nies?

Ly­de­riai: „Žal­gi­rio“ ir „Mac­ca­bi Elect­ra“ rung­ty­nės su­rin­ko dau­giau­siai žiū­ro­vų per pir­mą­jį Eu­ro­ly­gos

„Top 16“ eta­po tu­rą – 14 050.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Ne­sėk­mė neuž­go­žė vil­tin­go op­ti­miz­mo Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai pa­ro­dė cha­rak­te­rį ir su­ge­bė­jo at­ si­ties­ti po dvi­ko­vos su Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ pra­džio­je pa­ tir­to šal­to du­šo, ta­čiau pa­sku­ti­ nė­mis ma­čo aki­mir­ko­mis for­tū­ na pla­čiau šyp­so­jo­si var­žo­vams iš Pa­ža­dė­to­sios že­mės.

Ga­li­my­bės – di­des­nės

„Tu­ri­me daug ta­len­tin­gų vai­ki­nų, ta­čiau vien ta­len­to Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe neuž­ten­ka. Pri­va­lė­jo­me žais­ti ener­gin­giau ir ge­riau gin­tis, ypač per pir­mą rung­ty­nių da­lį. Po per­trau­kos tu­rė­jo­me pro­gą pa­suk­ ti var­žy­bų ei­gą sau nau­din­ga link­ me, ta­čiau ja ne­pa­si­nau­do­jo­me, o to­kio ka­lib­ro var­žo­vas kaip „Mac­

ca­bi Elect­ra“ klai­dų ne­do­va­no­ja“, – po pra­lai­mė­ji­mo 76:84 Tel Avi­ vo ko­man­dai kal­bė­jo „Žal­gi­rio“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­ fu­no­vi­čius. Anot jo, žal­gi­rie­čiai neiš­nau­do­jo vi­sų sa­vo ga­li­my­bių. „Trū­ko Son­ny Weem­so in­dė­lio, no­ rė­jo­si ge­res­nio Ta­do Kli­ma­vi­čiaus pa­si­ro­dy­mo“, – tei­gė stra­te­gas.

Ne­pai­sy­da­mas ne­sėk­mės, tre­ ne­ris at­krei­pė dė­me­sį ir į op­ti­mis­ ti­nius žai­di­mo as­pek­tus. „Vie­nas da­ly­kas man pa­ti­ko. Net ir at­si­lik­da­mi dvi­ženk­liu skir­tu­mu, mes ne­pa­lū­žo­me. Su­ge­bė­jo­me su­ si­telk­ti, at­si­ties­ti, su­grą­žin­ti int­ ri­gą. Ga­lė­jo­me iš­si­gel­bė­ti, ta­čiau pri­trū­ko sėk­mės. Jei to­kį pat no­rą de­monst­ruo­si­me per vi­sas li­ku­sias „Top 16“ rung­ty­nes, bū­siu tik­rai pa­ten­kin­tas“, – sa­kė A.Tri­fu­no­vi­čius.

16

Komentaras

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

M

ū­sų krep­ši­n in­kai no­rė­ jo lai­mė­ti, bet per­de­gė ir pra­lai­mė­jo. Var­žo­vams vis­k as se­kė­s i ge­r iau, ypač per pir­mą rung­ty­nių da­lį, kai jie at­si­plė­šė nuo mū­siš­kių. La­bai ne­si­se­kė Son­ny Weem­sui, ku­ris žai­dė lyg sir­gu­ liuo­da­mas. Nors mū­sų ko­man­da pa­ro­ dė cha­rak­te­r į ir su­ma­ž i­no at­si­li­ki­mą nuo var­žo­v ų, bet jų ne­pa­v i­jo. Da­bar rei­kės steng­tis lai­mė­ti jų aikš­tė­je.

16

šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas

Ne­sėk­mė neuž­go­žė vil­tin­go op­ti­miz­mo 15 Nau­din­giau­sias „Žal­ gi­rio“ žai­dė­jas šį se­zo­ną Eu­ro­ly­go­je S.Weem­so fak­to­rius

S.Weem­sas per dvi­ko­vą su „Mac­ ca­bi Elect­ra“ šau­dė tuš­čiais šo­vi­ niais – iš aš­tuo­nių jo me­ti­mų tiks­ lą pa­sie­kė vos vie­nas. Suk­ly­dęs net 6 kar­tus ir su­rin­kęs 2 taš­kus puo­ lė­jas rung­ty­nes bai­gė su nei­gia­mu nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tu. „La­bai džiau­giuo­si, kad ne tik jį su­stab­dė­me, ta­čiau vi­siš­kai eli­ mi­na­vo­me iš kau­nie­čių žai­di­mo.

Son­ny pir­ma­ja­me Eu­ro­ly­gos eta­pe žai­dė nuo­sta­biai ir yra vie­nas ge­ riau­sių sa­vo po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kų Eu­ro­po­je. Daug dė­me­sio sky­rė­me gy­ny­bai prieš jį ir už­duo­tį įvyk­ dė­me“, – džiau­gė­si rak­tą į per­ga­ lę su­ra­dęs Tel Avi­vo ko­man­dos vai­ ri­nin­kas Da­vi­das Blat­tas.

A.Tri­fu­no­vi­čius pri­pa­ži­no, kad pra­lai­mė­ji­mą „Mac­ca­bi Elect­ rai“ iš da­lies lė­mė ir ne­sėk­min­gas S.Weem­so žai­di­mas. „Tai mums bus ge­ra pa­mo­ka. Aki­vaiz­du, kad nuo šiol Son­ny vi­si var­žo­vai skirs ypa­tin­gą dė­me­sį ir prie to mes tu­ri­

E gru­pė Komanda

1. CSKA 2. „Ana­do­lu Efes“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Olym­pia­cos“

me pri­pras­ti“, – pa­žy­mė­jo ser­bas.

Pats S.Weem­sas po rung­ty­nių ne­bu­vo kal­bus. „Man tai bu­vo juo­ da die­na. Dvi­ko­vos pra­džio­je pa­da­ riau ke­lias klai­das, jos iš­mu­šė ma­ne iš vė­žių. Pra­ra­dau pa­si­ti­kė­ji­mą sa­ vo jė­go­mis. Pri­va­lau pa­da­ry­ti iš­va­ das“, – tvir­ti­no ame­ri­kie­tis.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

86:78 68:62 62:68 78:86

E gru­p ė. Pi­rė­j o „Olym­p ia­cos“– Maskvos CSKA 78:86 (21:22, 23:18, 14:22, 20:24), 6 500 žiū­ro­v ų. Stam­ bu­l o „Ga­l a­t a­s a­ray“–Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 62:68 (19:29, 15:16, 18:15, 10:8), 9 600 žiū­ro­v ų.

Ita­li­jo­je bus ne­leng­va

Ki­tą sa­vai­tę „Žal­gi­rio“ lau­kia mū­ šis sve­čiuo­se su Kan­tu „Ben­net“ eki­pa. Pir­ma­sis „Top 16“ tu­ras pa­ ro­dė, kad Ita­li­jo­je bus ne­leng­va.

Kan­tu eki­pa vos ne­pa­tei­kė sen­sa­ ci­jos Bar­se­lo­no­je. Žais­da­mi su vie­ na Eu­ro­ly­gos fa­vo­ri­čių „Bar­ce­lo­na Re­gal“, Ita­li­jos čem­pio­nai sėk­min­ gai prie­ši­no­si dau­giau nei tris kė­li­ nius, ta­čiau le­mia­ma­me ket­vir­ty­je stab­te­lė­jo, o tuo pa­si­nau­do­ję ka­ta­ lo­nai ati­trū­ko ir lai­mė­jo 65:60. „Prieš ma­čą bu­vo min­čių, kad ga­ li­me pra­lai­mė­ti ge­ro­kai skau­džiau.

Vis dėl­to vy­rai su­si­tel­kė, di­džią­ją da­lį rung­ty­nių žai­dė­me la­bai ge­rai, ir tai ma­ne džiu­gi­na“, – tei­gė „Ben­ net“ stra­te­gas And­rea Trin­chie­ri.

F gru­pė Perg.

Sta­tis­ti­ka

Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Real“ 3. „Uni­ca­ja“ 4. „Gesc­rap BB“

F gru­p ė. Sie­nos „Mon­te­pas­chi“– Bilbao „Gesc­rap BB“ 81:67 (14:18, 18:14, 24:17, 25:18), 4 153 žiū­ro­vai.

Mad­ri­do „Real“–Malagos „Uni­ca­ ja“ 81:80 (15:20, 22:19, 25:19, 19:22), 10 900 žiū­ro­v ų.

G gru­pė. Ka­za­nės „Uniks“–Stambu­ lo „Fe­ner­bah­ce Ul­ker“ 76:71 (15:18, 9:23, 29:15, 23:15), 5 000 žiū­ro­vų. Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“–Milano „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ 78:57 (24:10, 19:13, 15:10, 20:24), 5 200 žiū­ro­vų.

Blykstelėjo: iš Lietuvos krepšinio legionierių per pirmąjį „Top 16“ tu-

rą rezultatyviausiai žaidė R.Šiškauskas (su kamuoliu) ir M.Gecevičius (dešinėje) – jie pelnė atitinkamai 12 ir 14 taškų.

AFP nuotr.

G gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

81:67 81:80 80:81 67:81

Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Unics“ 3. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“

H gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

78:57 76:71 71:76 57:78

Komanda

1. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 2. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

84:76 65:60 60:65 76:84

H gru­pė. Kau­no „Žal­gi­ris“–Tel Avi­ vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ 76:84 (16:23, 21:25, 24:16, 15:20), 14 050 žiū­ro­v ų.

M.Ra­ko­vi­čius 15, M.Po­po­vi­čius 14 (5 re­z ul­ta­t y­v ūs per­da­v i­mai), M.Kal­ nie­tis (5 re­zul­ta­ty­v ūs per­da­vi­mai) ir D.Col­l in­sas po 10/D.Mal­le­tas 15, L.Eliya­hu 14 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­liai), K.Lang­for­das 12 (5 at­ko­vo­ti ka­muo­ liai, 7 re­zul­ta­ty­v ūs per­da­vi­mai). „Bar­ce­lo­na Re­gal“–Kantu „Ben­ net“ 65:60 (15:18, 13:12, 21:19, 16:11).

4 829 žiū­ro­vai. Ch.Eid­s o­n as 15, E.Lor­be­kas 13, M.Huer­tas 11/V.Mi­ co­vas ir G.Ba­si­le po 13.

17

šeštadienis, sausio 21, 2012

18p.

aukštyn žemyn

Jei dainuoja pupytės ar A.Bocelli, garsusis tenoras E.Montvidas paprašo, kad išjungtų.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Po Nau­jų­jų su­ti­ki­mo už­stri­gu­sia­me lif­te – ve­dy­bos ir trys vai­kai

Is­to­ri­ja: nuo tada, kai Nomeda ir Kęstutis su­si­pa­ži­no už­stri­gu­sia­me lif­te, praė­jo 25 bendro gyvenimo me­tai.

Už­stri­gus lif­tui, jau­nas gy­dy­to­jas ir slau­ gy­to­ja ja­me su­ti­ko Nau­juo­sius me­tus. Tai bu­vo se­no­kai. Da­bar Kau­no kli­ni­kų pro­ fe­so­rius Kęs­tu­tis Ada­mo­nis ir jo žmo­na vers­li­nin­kė No­me­da au­gi­na tris vai­kus ir šie­met švęs si­dab­ri­nes ves­tu­ves.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Ve­žė vai­ką rea­ni­muoti

Pen­kias­de­šimt­me­čio Kęs­tu­čio ir pen­ke­riais me­tais už jį jau­nes­nės žmo­nos No­me­dos pa­žin­ties is­to­ ri­ja ver­ta Ho­li­vu­do fil­mo ar­ba ru­

siš­kos ro­man­ti­nės ko­me­di­jos sce­ na­ri­jaus.

Su­tuok­ti­niai šyp­so­si: šią lem­tin­ gą pa­žin­ties is­to­ri­ją jie pa­me­na tar­ si tai bū­tų nu­ti­kę tik va­kar. „Tuo­met pir­mus me­tus dir­bau Kau­no kli­ni­kų Nu­de­gi­mų sky­riu­ je, o Nau­jų­jų nak­tį pa­sky­rė bu­dė­ti

nau­jo­kus...“ – pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo Klai­pė­do­je slau­gy­to­jos spe­cia­ly­bę įgi­ju­si No­me­da.

Vė­ly­v ą 1985-ųjų gruo­d žio 31-osios va­ka­rą į Kli­ni­kas bu­ vo at­vež­tas ap­de­gęs ket­ve­rių me­ tų vai­kas, ku­riam rei­kė­jo sku­bios chi­rur­go pa­gal­bos. Ją teik­ti bu­vo pa­kvies­tas bu­dė­jęs jau­nas gy­dy­to­ jas K.Ada­mo­nis. „Vai­ką pa­gul­dė­me ant ra­tu­kų ir iš­ve­žė­me rea­ni­muoti, – su ap­de­ gu­siu ma­žy­liu į se­ną, ta­čiau pa­ti­ ki­mą vo­kiš­ką lif­tą nu­sku­bė­jo 24 me­tų gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis ir tuo­ met 19-me­tė slau­gy­to­ja No­me­ da. – Ber­niu­ką per­da­vę rea­ni­ma­ ci­jos sky­riaus me­di­kams grį­žo­me į lif­tą. Jis nu­si­lei­do vie­ną aukš­ tą ir stai­ga, už­ge­sus švie­sai, už­ stri­go.“

Kęs­tu­tis ne­slė­pė, kad jam iš­kart pa­ti­ko dai­li tam­siap­lau­kė slau­gy­to­ja, o vė­liau pa­ke­rė­jo ir jos žmo­ giš­ko­sios ver­ty­bės.

Tuo me­tu laik­ro­džio ro­dyk­lės ro­ dė 23.48 val. Lem­tin­gą lai­ką ir tai, kad bu­vo nak­tis iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį, įsi­mi­nė vėliau su­tuok­ ti­niais ta­pu­si po­ra.

Pir­ma­sis bu­či­nys – lif­te

„Lai­mė, kad lif­te už­stri­go­me ne tuo­ met, kai rea­ni­muoti ve­žė­me vai­ką“, – džiau­gė­si Kęs­tu­tis ir No­me­da.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Tą die­ną jie vie­nas ki­tą iš­vy­do pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me.

Ar­tė­jo vi­dur­nak­tis, sky­riu­je lau­ kė tą nak­tį dir­bę ko­le­gos, ku­rie, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, grei­tai pa­ si­ge­do din­gu­sio bu­din­čio gy­dy­to­ jo – me­di­kai ren­gė­si kar­tu su­tik­ti Nau­juo­sius.

Kęs­tu­tis ne­slė­pė, kad su­ge­dus lif­tui iš pra­džių abu šiek tiek su­si­ ner­vi­no. Juo­lab kad se­nas vo­kiš­kas lif­tas, ku­ria­me pa­ts ati­da­rai du­ris, už­trau­ki spe­cia­lias gro­tas, bu­vo pa­ti­ki­mas ir ne­ges­da­vo.

Abu me­d i­kai bergž­d žiai bel­ dė į du­r is, slau­g y­to­ja No­m e­d a min­d ži­ka­vo pir­myn at­gal, Kęs­ tu­tis nuo­lat žvilg­čio­jo į laik­ro­dį, ro­dyk­lėms ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ jant prie 24-os va­ lan­dos.

20

18

šeštadienis, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn

Te­no­ras E.Mont­vi­das n pa­kęs­ti pu­py­čių ir A.Bo Pri­pa­ži­ni­mas, pui­kiai be­si­klos­tan­ti kar­je­ra, svai­gi­na­mos ke­lio­nės, įkve­ pian­čios pa­žin­tys. To­kius sun­kaus dar­bo ir kant­ry­bės su­bran­din­tus vai­ sius šian­dien ra­gau­ja te­no­ras Ed­ga­ ras Mont­vi­das, prieš ge­rą de­šimt­me­tį šak­nis įlei­dęs Lon­do­ne, bet iš­sau­go­jęs įsta­bų nuo­šir­du­mą ir pa­pras­tu­mą.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Tiek kri­ti­kų, tiek iš­ran­kios pub­ li­kos ver­ti­na­mas lie­tu­vis, su­kū­ ręs de­šim­tis įsi­min­ti­nų vaid­me­ nų gar­siau­siuo­se Eu­ro­pos ope­ros teat­ruo­se, re­gis, tu­rė­tų kuo pa­si­ pui­kuo­ti, ta­čiau iš­li­ko ste­bė­ti­nai kuk­lus, ža­vin­tis sa­vii­ro­ni­ja ir svei­ ku hu­mo­ro jaus­mu. Ir neuž­mir­šo ke­lio į gim­ti­nę. Jau ki­tą sa­vai­tę so­ lis­tas su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­ fo­ni­niu or­kest­ru su­rengs mi­ni kon­ cer­ti­nį tu­rą mūsų šalyje.

– Ar daž­nai grįž­ta­te į Lie­tu­vą?

Tur­būt šios vieš­na­gės dažniau­ siai su­si­ju­sios su dar­bu?

– Pir­mai­siais me­tais, kai pra­dė­jau sta­žuo­tę Lon­do­no ka­ra­liš­ko­jo­je ope­ ro­je, Lie­tu­vo­je ap­si­lan­ky­da­vau la­ bai re­tai, kar­tais ne­ga­lė­da­vau grįž­ti net Ka­lė­doms. Da­bar jau esu lais­vas me­ni­nin­kas, ga­liu pa­ts pla­nuo­ti sa­ vo dar­bus, ke­lio­nes. Džiau­giuo­si dėl nau­jos ope­ros tru­pės „Bo­he­mie­čiai“ su­si­kū­ri­mo – jų dė­ka daž­nai at­va­ žiuo­ju dai­nuo­ti į Vil­nių. Esu su­ren­ gęs ke­le­tą re­či­ta­lių Vil­niaus fes­ti­va­ ly­je, daž­nai dai­nuo­ju sa­vo gim­to­jo mies­to Kau­no Pa­žais­lio fes­ti­va­ly­ je, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re. Tad ry­šio su Lie­tu­ va tik­rai ne­sto­ko­ju.

Ga­lė­čiau gy­ ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau­si lai­ min­gas.

– Ko la­biau­siai il­gi­tės Lie­tu­ vo­je?

– Gy­ven­da­mas sve­tur iš­gry­ni­ ni tai, kas tau svar­biau­sia. Ki­taip, ki­to­mis aki­mis pa­ma­tai, ką pa­li­ kai tė­vy­nė­je. Gal tai kiek ir ro­man­ ti­zuo­ji. Ne­kal­bė­siu apie Gar­lia­vos ne­są­mo­nes ar ko­rum­puo­tus po­li­ ti­kus. Man svar­bes­ni ki­ti da­ly­kai – ma­no šei­ma, ma­no drau­gai. Lie­tu­ vos mies­tai, jū­ra, ko­pos. Kai il­ge­sys ima smaug­ti, sė­du į lėk­tu­vą ir at­ skren­du.

– Mėgs­ta­te jū­rą, Kur­šių ne­ri­ją?

– Su jū­ra, vė­ju, kel­tu, ku­ris pluk­ do į Ne­rin­gą, man aso­ci­juo­ja­si ir Klai­pė­da. Tai ža­di­na sen­ti­men­tus.

Pa­me­nu, stu­di­juo­da­mas Vil­niu­ je daž­nai au­tos­to­pu va­žiuo­da­vau į Klai­pė­dą, o kar­tą vie­na drau­gė uni­ ver­si­te­to bend­ra­bu­ty­je pra­dū­rė man kai­rią­ją au­sį, ku­ri vė­liau bai­siai su­ pū­lia­vo. Šia­me kraš­te aš tu­riu ne­ ma­žai drau­gų.

– Ar ry­šys su gim­ti­ne po dau­ ge­lio me­tų sve­tur ne­ta­po tra­ pes­nis?

– Sa­ky­čiau, jis dar su­tvir­tė­jo. Nors ma­no šle­pe­tės Lon­do­ne, o pa­ts kar­tais – vel­niai ži­no kur, ži­nau vi­sas Lie­tu­vos ak­tua­li­jas, kul­tū­ros nau­jie­nas ir ki­ta. Žo­džiu, jau­čiuo­si neat­sie­ja­ma da­li­mi, nors kasdien ir ne­vaikš­tau Vil­niaus ar Kau­no gat­vė­mis.

Lon­do­nie­tis: sve­čios ša­lies sos­ti­nė E.Mont­vi­dą priė­mė sve­tin­gai.

Li­na Fis­heye, Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

– Ko­kia jū­sų die­not­var­kė?

– Die­na die­nai ne­ly­gi. Vie­no­dų bū­ na ma­žai. Na, kad ir šian­dien. Va­ ka­re – prem­je­ra Ams­ter­da­mo ope­ ro­je, tad tau­so­ju jė­gas. Ne­tru­kus pra­si­dės nau­jos ope­ros re­pe­ti­ci­jos, mo­kau­si teks­tą. O kai pra­si­de­da re­ pe­ti­ci­jos – neiš­ven­gia­mai pa­ny­ru į

ru­ti­ną. Ta­da pa­pras­tai re­pe­tuo­ ju nuo 10 iki 18 va­lan­dos su vie­nos va­lan­dos pie­tų per­trau­ka. Ta­da ro­ man­ti­kos bū­na ma­žai.

Man pa­tin­ka skai­ty­ti ar­ba ei­ ti į ki­ną. Kai tik tu­riu lai­ko, ne­pa­ lei­džiu iš ran­kų kny­gos, tai tur­būt atė­jo iš šei­mos. Ma­no ma­ma, se­ suo – aist­rin­gos skai­ty­to­jos, daž­ nai šven­čių pro­ga do­va­no­ja­me vie­ ni ki­tiems kny­gas. Dar sten­giuo­si re­gu­lia­riai lan­ky­tis ba­sei­ne ar­ba spor­to klu­be – no­riu pa­lai­ky­ti ge­ rą fi­zi­nę for­mą, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad jau se­no­kai sir­gau (tfu tfu tfu), o kad bū­čiau at­šau­kęs pa­si­ro­dy­mą dėl li­gos...

– O ke­lio­nės? Ne­var­gi­na?

– Ke­lio­nės yra ma­no silp­ny­bė, ta­ čiau ne tos, kai ten­ka dai­nuo­ti, bet kai vi­siš­kai pa­mirš­tu apie dar­bą.

Ge­riau­sia – Azi­jo­je ar­ba ten, kur nie­kas ne­pri­me­na Eu­ro­pos.

Ki­tas ma­no po­mė­gis – ku­li­na­ri­ja.

Nie­kad ne­ma­niau, kad pa­tir­siu to­kį di­de­lį ma­lo­nu­mą ga­min­da­mas. Ne­ su kaž­koks su­per­ku­li­na­ras, ta­čiau šio bei to jau iš­mo­kau ke­liau­da­mas ar per BBC žiū­rė­da­mas sa­vo mėgs­ ta­mą lai­dą „Šeš­ta­die­nio vir­tu­vė“.

– Kon­cer­tuo­ja­te, ke­liau­ja­te. Ar lieka laiko as­me­ni­niam gy­ve­ni­ mui, ar ne­si­jau­čia­te vie­ni­šas?

– Už vis­ką gy­ve­ni­me ten­ka mo­kė­ti.

Daug ke­liau­jant neiš­ven­gia­mai nu­ ken­čia ma­no so­cia­li­nis, as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, san­ty­kiai su drau­gais, ku­riuos la­bai bran­gi­nu. Ki­ta ver­tus, gy­ve­na­me la­bai glo­ba­lia­me pa­sau­ ly­je, ne tik me­ni­nin­kai daug ke­liau­ ja – taip pat ir vers­li­nin­kai, o ką jau kal­bė­ti apie jū­rei­vius!

Aš – ne išim­tis. Ne­si­leis­da­mas smul­kiai pa­sa­ko­ti apie sa­vo as­me­ ni­nį gy­ve­ni­mą, nes ne­ma­nau, kad jis ga­li bū­ti kam nors įdo­mus, o ir ne­ tu­rė­tų bū­ti, pa­sa­ky­siu tik tiek, kad štai jau de­šimt me­tų ne­su vie­ni­šas.

– Ne vie­na­me in­ter­viu esa­te mi­nė­jęs, kad vie­no­dai na­muo­se jau­čia­tės ir pas ma­mą Kau­ne, ir būs­te Lon­do­ne, ir kal­nų na­me­ ly­je Pran­cū­zi­jo­je. Apie pa­sta­rą­ jį Lie­tu­vo­je sklan­do le­gen­dos.

– Kar­tais pa­gal­vo­ju, kaip įdo­miai su­si­klos­tė ma­no gy­ve­ni­mas! La­bai kont­ras­tin­gai... Lon­do­ne gy­ve­nu pa­čia­me mies­to cent­re, lof­te. Ap­ link daug res­to­ra­nė­lių, par­duo­tu­ vių, vi­si tik zu­ja, ma­ši­nų spūs­tys, šur­mu­lys. Ir vi­siš­ka prie­šin­gy­bė – na­muose Pran­cū­zi­jo­je.

Gal kam tai pa­si­ro­dys di­de­lė pra­ban­ga, ta­čiau ma­no se­nas ak­ me­ni­nis na­mas Pie­tų Pran­cū­zi­jos kal­nuo­se yra la­bai pa­pras­tas. Sa­ ky­ki­me, tai ma­no ko­lek­ty­vi­nis so­ das. Vi­siš­ka ra­my­bė, ma­žas kai­ mu­kas, kur kai­my­nai kar­tu šven­čia šven­tes ir pa­de­da vie­nas ki­tam nu­ dirb­ti dar­bus. Kur kas ry­tą ma­no kai­my­nas vo­kie­tis prie du­rų man pa­lie­ka pin­ti­nę švie­žių dar­žo­vių, o ki­ta kai­my­nė olan­dė, dir­ban­ti vy­ nuo­gy­ne, at­ve­ža pui­kaus rau­do­ no­jo ar­ba raus­vo­jo vy­no dė­žę, kur su pran­cū­ze kai­my­ne da­li­juo­si fi­ gų (nes jos au­ga ma­no so­de) uo­gie­

19

šeštadienis, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

ne­ga­li ­cel­li nės re­cep­tais, o va­ka­re gurkš­no­da­ mas vis­kį gė­riuo­si, kaip už kal­nų lei­džia­si sau­lė, nu­da­žy­da­ma dan­ gų rau­do­na spal­va, kur tam­pu ro­ man­ti­ku iki kau­lų sme­ge­nų!

– Ar yra pa­sau­ly­je vie­ta, ku­ rio­je dar ga­lė­tu­mė­te kur­ti sa­ vo na­mus?

– Na­mais rei­kia rū­pin­tis, juos puo­ se­lė­ti, juo­se bū­ti. Man tik­rai pa­kaks to, ką tu­riu. Ta­čiau kiek­vie­ną kar­tą at­va­žiuo­da­mas dirb­ti į nau­ją mies­ tą tu­riu su­si­kur­ti lai­ki­nus na­mus, tai svar­bu. Ma­nau, kad ga­lė­čiau gy­ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­ čiau­si lai­min­gas.

– Re­gis, jums ne ma­žiau svar­ bu ir tai, kaip at­ro­do­te, koks jū­ sų įvaiz­dis? Prieš ku­rį lai­ką net bu­vo­te iš­rink­tas sti­lin­giau­siu Lie­tu­vos at­li­kė­ju.

– O kam ne­pa­tin­ka pa­si­puoš­ti?!

Pir­mai­siais me­tais Lon­do­ne, kai ne­la­bai dar ga­lė­jau sau leis­ti nu­ si­pirk­ti puo­de­lio ka­vos, vil­kė­jau iš Lie­tu­vos at­si­vež­tus dra­bu­žius. Ne­ ko­kie tie ma­no stu­den­tiš­ki dra­bu­ žėl­iai ta­da bu­vo... La­bai jau Ry­ tų Eu­ro­pa dvel­kiau. Gel­bė­jo H&M par­duo­tu­vės, kur kai­nos la­bai juo­ kin­gos, ta­čiau ko­ky­bė – taip pat.

Da­bar, kai jau ga­liu sau leis­ti, pa­ si­ren­ku ne kie­ky­bę, o ko­ky­bę.

Net ir auk­su tvis­kan­ tys rū­mai, gar­bė yra nie­kas, jei ne­si ap­ sup­tas ta­ve my­lin­čios šei­mos ir drau­gų.

Sa­vo sti­liu­mi rū­pi­nuo­si pa­ts, nors tarp drau­gų tu­riu ne vie­ną gar­ sų di­zai­ne­rį ir sti­lis­tą. Jų pa­slau­ go­mis ne­si­nau­do­ju. Nors kon­cer­te Lie­tu­vo­je vil­kė­siu Juo­zo Stat­ke­vi­ čiaus su­kur­tą kon­cer­ti­nį fra­ką.

Ma­no gal­va, kiek­vie­nas žmo­ gus sa­vo sti­lių tu­ri kur­ti pa­ts, at­ si­žvelg­da­mas į sa­vo gy­ve­ni­mo bū­ dą.Na, nau­jie­no­mis, ten­den­ci­jo­mis pa­si­do­miu, juk bu­vau net mo­de­lis J.Stat­ke­vi­čiaus ma­dų šou. Vis dėl­ to juo­kin­ga, kai žmo­gus tik įvaiz­dį ir te­tu­ri. Ang­lai tu­ri po­sa­kį: fur co­ at no knic­kers. Lie­tu­viš­kai tai skam­ bė­tų maž­daug taip – kai­li­niai, o po jais nie­ko.

– Be ko­kių da­ly­kų, ma­lo­nu­ mų bū­tų sun­ku iš­si­vers­ti?

– Be pa­so ir kre­di­ti­nės kor­te­lės! O jei rim­čiau... Net ir auk­su tvis­kan­ tys rū­mai, gar­bė yra nie­kas, jei ne­ si ap­sup­tas ta­ve my­lin­čios šei­mos ir drau­gų. Tad ma­no di­džiau­sias gy­ ve­ni­miš­kas ma­lo­nu­mas yra mei­lė, dėl ku­rios esu, ku­riu. Be jos aš bū­ čiau nie­kas! O dar man la­bai pa­tin­ ka šo­ko­la­di­niai sū­re­liai.

– Kaip sa­ve įsi­vaiz­duo­ja­te po 20–30 me­tų?

– Tuo­met, ti­kiuo­si, bū­siu sens­te­ lė­jęs ele­gan­tiš­kas vy­ras, grei­čiau­ siai ne­be­tu­rin­tis daug plau­kų, ta­

E.Mont­vi­do do­va­na ger­bė­jams – ne be siurp­ri­zų Pla­nuo­da­mas kon­cer­to pro­g ra­mą, o tai, pa­brė­žė E.Mont­vi­das, yra sun­ kus dar­bas, dai­ni­nin­kas vi­suo­met jau­čia pa­rei­gą su­pa­ž in­d in­t i klau­ sy­to­jus su gal kiek ma­ž iau gir­dė­ta mu­zi­ka. Pir­miau­sia ta mu­zi­ka tu­ri pa­tik­ti jam pa­čiam, o tik pa­skui te­ no­ras gal­vo­ja apie pub­li­ką. „Tu­r iu lai­mę dai­nuo­t i su Lie­tu­vos vals­t y­bi­n iu sim­fo­n i­n iu or­kest­r u ir maest­ro Gin­ta­r u Rin­ke­v i­čiu­m i, ku­r is vi­suo­met prii­ma ma­no pa­ siū­ly­mus, su ku­r iuo ga­l iu įgy­ven­ din­t i di­d žiau­sias sa­vo sva­jo­nes“, – pa­si­d žiau­gė E.Mont­vi­das.

Jis pri­s i­p a­ž įs­t a vi­s uo­met no­rė­ jęs pa­dai­nuo­t i R.Straus­so dai­nas su or­kest­r u, ir ši jo sva­jo­nė iš­si­pil­ dys ne­t ru­k us Lie­t u­vo­je. Į kon­cer­ to pro­g ra­mą at­l i­kė­jas įtrau­kė ir ke­ le­tą ope­r ų ari­jų – o kaip­g i be jų, sa­ ko. Be to, jam no­rė­jo­si su pub­l i­ka pa­s i­d a­ly­t i sa­vo nau­j au­s iais dar­ bais. Tad kon­cer­te at­l iks Ar­ba­čės re­č i­ta­t y­vą ir ari­ją iš W.A.Mo­zar­to „Ido­me­nėjo“. Nė­ra daug dai­na­vęs C.W.Gluc­ko mu­z i­kos. Da­bar, pa­ju­ to, atė­jo me­tas im­tis šio kom­po­zi­to­ riaus kū­r y­bos, tad kon­cer­te at­l iks Piladeso re­či­ta­t y­vą ir ari­ją iš ope­ ros „Ifi­ge­ni­ja Tau­ri­dė­je“, taip pat ke­ le­tą ki­t ų la­biau ži­no­mų ari­jų. Kon­ cer­to pa­bai­gai, de­ser­tui, pa­ren­gė ir ma­lo­nų siurp­r i­zą. „Bū­t ų ga­na nuo­bo­du nuo­lat klau­ sy­t is vien „O, so­le mio!“ Ar ne?“ – šmaikš­t au­j a gar­s u­s is klau­s y­to­ jų my­l i­mas te­no­ras E.Mont­v i­das, Kau­ne pla­nuo­jan­t is kon­cer­t uo­t i sau­sio 27-ąją, Vil­niu­je – 28 die­ną.

čiau tu­rin­tis pa­kan­ka­mai pa­tir­ties ja pa­si­da­ly­ti su jau­nes­niais.

– O kaip­ sva­jo­nė­s? Pro­fe­si­nė­s am­bi­ci­jo­s?

– Am­bi­ci­jos la­bai rei­ka­lin­gos, jos pri­ver­čia to­bu­lė­ti. Ir sva­jo­nių tu­riu.

Pro­fe­si­nė sva­jo­nė – kuo il­giau bū­ti įdo­miam žiū­ro­vams, o as­me­ni­nė la­ bai pa­pras­ta – bū­ti lai­min­gam.

– Koks jū­sų po­žiū­ris į po­pmu­zi­ ką? Gal­būt jums tai yra ta­bu?

– Jo­kiais bū­dais – juk aš dar ne­ su se­nas bam­ban­tis die­das. Mie­lai klau­sau­si vi­so­kios mu­zi­kos. Ta­ čiau išei­siu iš kam­ba­rio, jei ja­me gros vi­so­kios pu­py­tės ar ki­tos pa­ na­šios blon­di­nės vers­li­nin­kės. Va ši­to ne­ga­liu pa­kęs­ti. Sa­vęs ne­pris­ ki­riu MTV kar­tai, ta­čiau at­ski­riu, kai mu­zi­kan­tas ku­ria mu­zi­ką dėl to, kad ki­taip ne­ga­li. Jei res­to­ra­ne lei­ džia A.Bo­cel­li, pa­pra­šau, kad iš­ jung­tų. Ne­ga­liu pa­kęs­ti ši­to bal­so.

Ma­no „iTu­nes“ jūs ras­tu­mė­te elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos gru­pę „Lamb“ ar­ba Eva Cas­si­dy, Da­vi­dą Syl­via­ną ir Jur­gą, rit­menb­liu­zo ir laun­žo įra­ šų ir, ži­no­ma, daug džia­zo. Šiaip daž­n iau­s iai klau­sau­ si Stin­go, be­je, su juo man net te­ko da­ly­vau­ti vie­na­me va­ka­rė­ly­je Lon­ do­ne, ar­ba Wil­lo Dow­nin­go. Mėgs­tu ba­ro­ko epo­chos mu­zi­ką, o jei už­si­ ma­nau min­ti­mis nu­ke­liau­ti į eg­zo­ tiš­kus kraš­tus, pa­si­lei­džiu au­ten­ tiš­kos ja­po­nų ar in­dų mu­zi­kos.

Daž­niau­siai mė­gau­juo­si ty­la.

Pra­lei­dus vi­są die­ną re­pe­ti­ci­jo­se, pa­ti­kė­ki­te, tai ge­riau­sia mu­zi­ka.

– Ar dai­nuo­ja­te du­še?

– Ne, klau­sau­si, kaip bė­ga van­duo, ir man tai skam­ba kaip mu­zi­ka.

Mo­ky­to­ja: Ga­bi­ja Kau­ne ir Vil­niu­je mo­ko ka­lig­ra­fi­jos me­no.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Sie­los at­spin­dys pa­gal ja­po­nus – juo­du ant bal­to Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Nau­juo­sius me­tus ja­po­nai pra­ de­d a ap­s i­l an­k y­d a­m i šven­t yk­ lo­je. Su­lau­kę sau­lės pa­te­kė­ji­mo ka­l ig­r a­f iš­k ai už­r a­š o sa­v o me­ tų tiks­lą. Už­ra­šy­ti sa­vo sva­jo­nę mo­kė ir ja­po­no­lo­gė Ga­bi­ja Kau­ ne­lie­nė.

Pra­dė­ti nuo nu­lio

„Nes­ku­bė­ki­te, kur kla­jo­ja min­ tys“, – šyp­te­l ė­jo ne­t ru­k us sa­ vo 28-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­sian­ti ja­po­nų kul­tū­ros ir kal­bos agen­ tū­ros „Ju­ka­ri“ įkū­rė­ja G.Kau­ne­ lie­nė.

Nu­si­ra­mink, iš­gry­nink min­tis, už­miršk kas­die­ny­bę, sku­bė­ji­mą ir tik tuo­met paė­męs tep­tu­ką pra­ dėk ra­šy­ti. Ka­lig­ra­fiš­kai ra­šy­ti tu­ ri pra­dė­ti tar­si nuo nu­lio. „Ka­lig­ra­fi­ja nė­ra tik dai­ly­raš­tis.

Tai – tik mums ar­ti­miau­sias žo­ dis, ga­lin­tis iš­reikš­ti šią pra­smę pa­gal ja­po­nus, – tiks­li­no jau apie de­šimt me­tų ja­po­no­lo­gi­ja be­si­do­ min­ti Ga­bi­ja ir pa­žy­mė­jo, kad ka­ lig­ra­fi­jo­je yra aš­tuo­nios pa­grin­ di­nės li­ni­jos. – Ka­lig­ra­fi­ja – tai min­tis, pra­smė, ka­lig­ra­fo meist­ riš­ku­mas, vi­di­nis pa­sau­lis, me­ nas, o ne tik gra­žus raš­tas. For­mai ja­po­nai su­tei­kia di­de­lę reikš­mę.“ Tu­še yra pe­le­nų

Tep­tu­ką ka­lig­ra­fai lai­ko sta­čiai, o ne pa­krei­pę šo­nu kaip ra­šik­lį.

24

Ra­šy­mo ran­ka me­nas Ka­lig­ra­fi­ja (gr. kal­los – gro­žis + grap­ ho – ra­šau) – dai­ly­raš­tis, gra­žaus ir raiš­kaus ra­šy­mo me­nas. Tai puo­šia teks­tą, da­ro jį emo­cin­ges­nį, vaiz­ din­ges­n į. Svar­biau­sias ka­l ig­ra­f i­ jos ele­men­tas – ran­ka ra­šy­tas ar­ ba pieš­tas šrif­tas. Ka­lig­ra­fi­nis raš­ tas puo­šia­mas or­na­men­tais, ini­ cia­lais, spal­vi­na­mas.

Patarimas: prieš pradedant kaligrafiją reikia „išvalyti“ mintis.

20

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Po Nau­jų­jų su­ti­ki­mo už­stri­gu­sia­me lif­te – ve­dy­bos ir trys vai­kai „Tą aki­mir­ką pa­me­ 17 nu kaip da­bar, – pilkš­ vai mė­ly­no­mis aki­mis šyp­so­si už

aukš­tą, 190 cm ūgio vy­rą 25 cm že­mes­nė N.Ada­mo­nie­nė. – Stai­ ga jis čiu­po ma­ne, iš­kė­lė, pa­so­di­ no ant ra­tu­kų, pa­bu­čia­vo ir pa­ svei­ki­no Nau­jųjų proga.“

Me­di­kų po­kštai per penk­mi­nu­tę

Lif­te įka­lin­tų jau­nuo­lių ne­pails­ ta­mą bel­di­mą iš­gir­do Kli­ni­kų ko­ ri­do­riu­mi ėjęs gy­dy­to­jas. Jis ne iš kar­to su­pra­to, iš kur po pu­siau­ nak­čio toks triukš­mas. Priė­jęs prie lif­to ir pa­ma­tęs už­stri­gu­sią jau­nuo­lių po­rą, pra­dė­jo kva­to­tis.

Maž­daug 15 mi­nu­čių po pu­ siau­nak­čio, jau sau­sio 1-ąją, Kęs­ tu­tį ir No­me­dą iš už­stri­gu­sio lif­to iš­va­da­vo gy­dy­to­jo iš­kvies­ti dar­bi­ nin­kai.

Kas bū­tų bu­vę, jei jų nie­kas ne­ bū­tų iš­gir­dęs Nau­jų­jų nak­tį? Ar lai­min­gai gy­ve­nan­tys su­tuok­ti­niai svars­tė, kuo ga­lė­jo baig­tis nak­ties sce­na­ri­jus?

„Sky­riu­je bu­vo ki­lu­si ne­di­de­lė pa­ni­ka“, – nuo pi­kan­tiš­ko klau­ si­mo ban­dė iš­si­suk­ti pro­fe­so­rius K.Ada­mo­nis.

Stai­ga jis čiu­po ma­ ne, iš­kė­lė, pa­so­di­ no ant ra­tu­kų, pa­bu­ čia­vo ir pa­svei­ki­no Nau­jųjų proga.

„Vė­liau jis šmaikš­ta­vo, šmaikš­ta­ vo... Ži­no­te me­di­kų juo­ke­lius?“ – kva­to­da­ma vy­rą iš­da­vė No­me­da. Ži­no ir už­sie­nie­čiai

Sau­sio 2 d. Kli­ni­kų chi­rur­gų penk­ mi­nu­tei va­do­va­vęs me­di­kas po ata­skai­tos pa­si­tei­ra­vo, ar bu­vo dar ko­kių ypa­tin­gų įvy­kių? „Vie­nas mū­sų gy­dy­to­jas su se­ su­te Nau­juo­sius me­tus su­ti­ko lif­

te“, – kaž­kas pa­sa­kė ir pa­si­gir­do ki­ke­ni­mas, o ne­tru­kus – gar­sus kva­to­ji­mas.

Grei­tai ši is­to­ri­ja nu­vil­ni­jo per vi­sas Kau­no kli­ni­kas.

Kaip lif­te pra­si­dė­ju­si pa­žin­tis bai­gė­si mei­lės is­to­ri­ja ir ve­dy­bo­ mis?

Kęs­tu­tis ne­slė­pė, kad jam iš­kart pa­ti­ko dai­li tam­siap­lau­kė slau­gy­ to­ja, o vė­liau pa­ke­rė­jo ir jos žmo­ giš­ko­sios ver­ty­bės.

No­me­da šyp­te­lė­jo: „Dar tą pa­ čią nak­tį gy­dy­to­jas Ada­mo­nis į mū­sų sky­rių už­su­ko pen­kis kar­ tus ir tei­ra­vo­si, ar vis­kas ge­rai?“

Kau­ne gi­mu­s gim­to­jo mies­t Tik Vil­nius ar­ba Klai­pė­da. Bu­vu­si ne­se­ niai iši­ru­sios mer­gi­nų gru­pės YVA at­li­kė­ja ir va­do­vė Na­ta­li­ja Bun­kė sos­ti­nė­je, kur su vy­ru Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­ne nuo­mo­ja­si na­ mą, gy­ve­na tik­tai nuo praė­ju­sio rugp­jū­čio.

Ta­čiau gim­ta­jam Kau­nui ji ne­jau­čia jo­kio il­ge­sio, čia gy­ve­nan­čius žmo­nes ver­ti­na la­bai kri­tiš­kai.

Ne­no­rė­jo vy­ro gy­dy­to­jo

Nuo tos nak­ties Kęs­tu­tis su No­ me­da daž­nai pie­tau­da­vo Ki­je­vo kot­le­tais bei agur­kų, mor­kų bei sū­rio sa­lo­to­mis gar­sė­jan­čio­je Kli­ ni­kų ka­vi­nė­je. „Iš pra­džių jis man at­ro­dė šiek tiek keis­tas gy­dy­to­jas – aukš­tas, liek­nas ir su ke­lias­de­šimt cen­ ti­met­rų il­gio chi­rur­go ke­pu­re, – pri­si­pa­ži­no No­me­da. – Ta­čiau ne­tru­kus jau­nas gy­dy­to­jas su­ža­ vė­jo in­te­lek­tu, šei­my­niš­ku­mu.

Dė­me­sio sie­kė su­bti­liai ir gra­žiai, o Kli­ni­kų mu­zi­kos an­samb­lis, ku­ ria­me dai­na­vau, grei­tai įgi­jo nau­ ją ger­bė­ją.“ Tie­sa, jau­na slau­gy­to­ja bu­vo sau pri­sie­ku­si, kad nie­ka­da gy­ve­ ni­me jos su­tuok­ti­niu ne­bus me­ di­kas. „Na ži­no­te, tie me­di­kų juo­ke­liai.

Gy­dy­to­jai man at­ro­dė ne­rim­ti“, – to­kia bu­vo No­me­dos nuo­sta­ta.

Anks­čiau tar­si kor­tų na­me­lis jau bu­vo su­by­rė­jęs vie­nas No­ me­dos no­ras. Klai­pė­dos jū­ri­nin­ kų li­go­ni­nė­je tuo­met dar še­šio­ lik­me­tė pra­kti­kan­tė, pa­ma­čiu­si du at­vež­tus ap­de­gu­sius jū­rei­vius, o vie­ną jų tvars­čiu­si, nu­spren­dė: ne­duok Die­ve dirb­ti nu­de­gi­mų sky­riu­je.

Ge­rai be­si­mo­kiu­si ir chi­rur­gi­ją mė­gu­si mo­te­ris ne­li­ko Klai­pė­do­ je ir nu­spren­dė jė­gas iš­ban­dy­ti ki­ ta­me mies­te – pra­dė­jo dirb­ti du­ ris to­bu­lė­ji­mui at­vė­ru­sio­se Kau­no kli­ni­ko­se. Li­ki­mo iro­ni­ja: ji pra­dė­ jo dirb­ti bū­tent Nu­de­gi­mų sky­ riu­je.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kiek­vie­nas – su sa­vo pa­sau­liu

Na­ta­li­ja gi­mė Kau­ne. Kai iš­te­kė­ jo už pir­mo­jo vy­ro mu­zi­ko Dei­vy­ do Zvon­kaus, gy­ve­no Klai­pė­do­je.

Su­si­tuo­ku­si su vers­li­nin­ku Da­nie­ liu­mi Bun­ku­mi at­si­kraus­tė į Vil­ nių. Šie mies­tai – neat­sie­ja­mi nuo jos as­mens ir kar­je­ros. „Vil­nius – sos­ti­nė, čia at­va­žiuo­ja daug žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos. Vi­ so­kių žmo­nių čia yra, to ne­pa­sa­ky­ si apie ki­tus mies­tus. Kiek­vie­na­me mies­te su­si­for­muo­ja sa­vi­ta kul­tū­ ra. Man ne­su­dė­tin­ga tai pajausti“, – pa­sa­ko­jo 28-erių N.Bun­kė.

Ko­kį skir­tu­mą ji įžvel­gia tarp Vil­niaus ir gim­to­jo Kau­no? Ku­ris mies­tas jai bran­ges­nis? „Man Vil­nius ar­ti­mes­nis nei Kau­ nas. Pa­ly­gin­ti su Kau­nu, Vil­niu­je daug lais­ves­ni ir įvai­res­ni žmo­nės.

Kau­nie­čių kul­tū­ra – mies­čio­niš­ ka. Jie žmo­gų ver­ti­na pa­gal dra­ bu­žį, pa­gal iš­vaiz­dą. Aiš­ku, ne vi­si kau­nie­čiai to­kie, bet dau­giau – to­ kių. Vil­niu­je į ta­ve nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio, čia pil­na vi­so­kiau­sių ap­ ran­gos sti­lių. Čia kiek­vie­nas su sa­ vo pa­sau­lė­liu vaikš­to. Tai iš tik­rų­jų ža­vu, bet Vil­niu­je daug netikru­ mo“, – ly­gi­no mies­tus N.Bun­kė.

Tas ne­tik­ru­mas – tai dau­gy­bė

kau­kių, ku­rias meist­riš­kai kai­ta­lio­ja vil­nie­čiai. Anot pa­šne­ko­vės, jie no­ri sa­ve kaž­kaip ypa­tin­gai pa­teik­ti. „Tai ypač jau­čia­si to­je ap­lin­ko­ je, ku­rio­je dir­bu, – pa­tiks­li­no dai­ ni­nin­kė. – Šou pa­sau­lis Vil­niu­je – dirb­ti­nis. Žmo­nių san­ty­kiai ne­tik­ri, ap­si­mes­ti­niai. Štai koks aš, pa­žiū­ rė­kit. Kiek­vie­nas sa­ve no­ri pa­ro­dy­ti to­kį, koks iš tik­rų­jų nė­ra. To­kia au­ra tvy­ro Vil­niaus šou ren­gi­niuo­se.“ Kau­ne, anot N.Bun­kės, ga­li­ma sa­ky­ti, kad šou vers­lo nė­ra. Na­ta­li­ja pri­si­me­na, kad jai gy­ve­nant Kau­ ne į mies­to at­li­kė­jus ir mu­zi­kan­ tus bu­vo žiū­ri­ma skep­tiš­kai. Nors iš tik­rų­jų daug gar­sių mu­zi­kan­tų – kau­nie­čiai.

Klai­pė­da Na­ta­li­jai pa­si­ro­dė la­bai lais­vas mies­tas. At­si­pa­lai­da­vę žmo­ nės, be jo­kių kau­kių, be rū­pes­čių. Gal jiems vė­jas gal­vą pra­pu­čia? 200 ki­lo­ met­rų – o koks skir­tu­mas tarp Kau­no ir Klai­pė­dos. Žmo­nių lais­vu­mu uos­ ta­mies­tis la­biau pa­na­šus į sos­ti­nę.

Ko­pė į Ge­di­mi­no kal­ną

Vil­niu­je N.Bun­kei la­biau­siai pa­tin­ ka vaiz­din­gos vie­tos. Jai la­bai gra­ žu Užu­py­je. Mo­te­ris ne­ži­no, ar ten no­rė­tų gy­ven­ti, bet jai pa­tin­ka ta spe­ci­fi­nė Užu­pio res­pub­li­ka. „Iš šalies žiū­rint at­ro­do, kad ten gy­ve­na vie­nin­gi žmo­nės. Su kaž­ ko­kiom idė­jom, su po­lė­kiu. Yra ten

Ko­le­gos il­gai juo­ka­vo

Pag­ran­du­kas: ma­ža­sis Ry­tas – jauniausias Nomedos vaikas, jam

greitai sukaks ketveri metai.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pa­reiš­ki­mus tuok­tis Kęs­tu­tis ir No­me­da nu­ne­šė po pu­sant­rų me­ tų drau­gys­tės. Šį pa­va­sa­rį, ba­lan­džio 25 die­ną, jie mi­nės sa­vo Si­dab­ri­nes ves­tu­ ves – 25-ąjį santuokos ju­bi­lie­jų.

No­me­dos ir Kęs­tu­čio di­džiau­sias tur­tas – duk­ra Gin­ta­rė, ku­riai 24 me­tai, Por­tu­ga­li­jo­je be­si­mo­kan­ tis Kęs­tu­tis jau­nes­ny­sis – jam 21-i, o pa­gran­du­kui Ry­tui su­kaks ket­ve­ri. „Žie­mą“, – iš­gir­dęs klau­si­mą, ka­da jo gim­ta­die­nis, kuk­liai nu­ lei­dęs akis įsi­ter­pė Ry­tu­kas.

O kaip vei­kia pa­ti­ki­mas vo­kiš­kas lif­tas, ku­ria­me už­stri­go No­me­da ir Kęs­tu­tis? Nuo tos nak­ties jis dau­ giau jau ne­vei­kė: gre­ta se­no­jo bu­ vo įreng­tas nau­jas lif­tas.

Po to įvy­kio Kau­no kli­ni­kų me­ di­kai dar il­gai šmaikš­ta­vo: „Ką Nau­jų­jų nak­tį ga­lė­jo veik­ti gy­ dy­to­jas ir se­su­tė, kad su­ge­do net pa­ti­ki­miau­sias vo­kie­čių ga­my­bos lif­tas?“

Įdo­mu: vaikystę Kau­ne praleidusiai N.Bun­kei labiau patinka Vil­niu­s, o jam

21

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

24p.

aukštyn žemyn

Savaitės horoskopai.

si N.Bun­kė ­to ne­my­li la­bai gra­žių vie­tų, ypač prie Vil­ ne­lės. Tie pa­sta­tai – se­ni, įdo­mūs, kaž­kas pa­griu­vę, kaž­kas at­sta­ty­ta.

Tru­pu­tė­lį ki­taip nei vi­sa­me Vil­niu­ je. Man tas vaiz­das gra­žus, man ten patinka“, – ža­vė­jo­si N.Bun­kė.

Jai gra­žus ir Vil­niaus se­na­mies­tis, bet ten ne­pra­lei­džia daug lai­ko. Ta­ čiau kai dar drau­ga­vo su bū­si­muo­ ju vy­ru D.Bun­ku­mi, daž­nai va­ka­ rie­niau­da­vo Se­na­mies­čio ka­vi­nė­se ir res­to­ra­nuo­se, o be­ne daž­niau­siai – „Saint Germain“ res­to­ra­ne. Iš jo priei­gų at­si­ve­ria pui­kus vaiz­das į Šv.Onos ir Ber­nar­di­nų baž­ny­čias. „Va, ta vie­ta man la­bai gra­ži, – pa­brė­žė at­li­kė­ja. – Jei­gu va­sa­rą ge­ras oras, sė­di sau lau­ke ir žiū­ri į tuos bokš­tus.“ Vil­n iu­je Na­ta­l i­jai ne­pa­t in­ka trans­por­to spūs­tys, to­dėl per pi­ką sten­gia­si iš na­mų ne­kiš­ti no­sies.

Mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad Vil­niu­je vai­ruo­to­jai tam­pa kul­tū­rin­ges­ni.

Mėgs­ta ap­si­pirk­ti „Ak­ro­po­ly­je“

Nors Na­ta­li­ja ir pyks­ta, kad Kau­ne žmo­gus ver­ti­na­mas pa­gal tai, kaip jis ap­si­ren­gęs, ta­čiau gy­ven­da­ma Vil­ niu­je be ap­ran­gos paieš­kų ji neiš­si­ ver­čia. Juk sce­na rei­ka­lau­ja! To­dėl mo­te­riai ten­ka pa­laks­ty­ti po gi­gan­tiš­ ko dy­džio sos­ti­nės „Akropolį“, į ku­rį se­ni vil­nie­čiai net no­sies ne­ki­ša. „O ko­dėl? – ste­bė­jo­si Na­ta­li­ ja. – Tie di­džiu­liai pre­ky­bos cent­ rai la­bai rei­ka­lin­gi. Jei­gu man rei­ kia ko­kio nors daik­to, pa­vyz­džiui, ba­te­lių kas­die­nai ar sce­nai, su­ku į pre­ky­bos cent­rą. Ten par­duo­tu­ vių ap­stu, yra ga­li­my­bė rink­tis. Jei to ne­bū­tų, va­ži­nė­tum po vi­są Vil­ nių, ieš­ko­tum kiek­vie­no­je ne­di­de­ lė­je par­duo­tu­vė­je ir su­gaiš­tum vi­są die­ną. Pre­ky­bos cent­ras to­kiu at­ ve­ju – pra­na­šu­mas. Bet sa­vait­ga­ liais ten nei­nu, nes plūs­ta mi­nios žmo­nių – bus daug dė­me­sio.“ Ne­gi vil­nie­čiai to­kie įky­rūs, ją at­pa­ži­nę puo­la kal­bin­ti, pra­šo au­ tog­ra­fų?

me la­biau­siai – Užu­pis.

„Ne, – nu­lei­do akis Na­ta­li­ja. – Vil­niu­je to vi­sai nė­ra.“ Tad gal sce­nos žvaigž­dei Vil­niu­je trūks­ta pub­li­kos dė­me­sio? „Oi, ne. Sten­giuo­si į sa­ve neatk­ reip­ti dė­me­sio, ta­čiau daž­niau­siai ma­ne at­pa­žįs­ta ne iš iš­vaiz­dos, o iš bal­so, kai no­riu ko nors pa­klaus­ti ar ką nors pa­sa­ky­ti. Žmo­nėms įpras­ta ma­ne ma­ty­ti su pri­kli­juo­tom il­gom blaks­tie­nom ir gar­ba­no­tais plau­ kais, o stai­ga pa­ma­to pa­pras­tą mer­ gaitę“, – at­vi­rai kal­bė­jo N.Bun­kė. Žie­mą – Vil­nius, va­sa­rą – Klai­pė­da

Vil­niu­je Na­ta­li­ja pa­siilgs­ta gam­tos, to­kių vie­tų, kaip Klai­pė­dos priei­ go­se, kur ga­lė­tų ei­ti miš­ku jū­ros link. Jei­gu ban­dy­tų ieš­ko­ti ati­tik­ mens tarp Klai­pė­dos prie­mies­čių gam­tos ir Vil­niaus, tai Vin­gio par­ kas ne­tu­ri jo­kių šan­sų lai­mė­ti. „Man ten nejauku“, – paaiš­ki­ no Na­ta­li­ja.

Pen­kių mė­ne­sių sū­nų Kris­tu­ pą ve­ži­mė­liu ji ve­žio­ja ne Vin­gio par­ke, o ne­to­li Laz­dy­nų esan­čia­me miš­ke­ly­je. Drau­gai Na­ta­li­ją per­ spė­jo, kad jau me­tas vai­ką už­ra­šy­ti į dar­že­lį, nors pra­dės jį lan­ky­ti kad ir po pu­sant­rų me­tų. „Ma­tyt, rei­kės apie tai pra­dė­ti galvoti“, – sa­kė veik­li ir ener­gin­ ga ma­ma.

Daž­ną jos die­ną su­skai­čiuo­ta kiek­vie­na mi­nu­tė. Kai sku­ba į kon­ cer­tus, te­le­vi­zi­jos lai­dų „Ma­no vy­ ras gali“ ir „Žvaigž­džių duetai“ fil­ ma­vi­mus, sū­nų pri­žiū­ri tė­vas.

Na­ta­li­ja ma­no, kad Vil­nių pri­si­ jau­kins. Juo la­biau kad Vil­niu­je šei­ ma pla­nuo­ja pirk­ti na­mą. „Spar­nus va­sa­rą kel­siu skry­džiui prie jū­ros, kai ten vyks­ta kon­cer­tai, gy­ve­ni­mas ver­da. Ten aš tu­riu kur gy­ven­ti – tu­riu na­mą, tiks­liau, na­ mas – dar ban­ko, bet mu­du su Dei­ vy­du to na­mo bend­ra­tur­čiai. Pa­si­ da­li­jo­me jį per pu­sę. Tik pro­tin­gi žmo­nės ga­li gra­žiai išsiskirti“, – nu­si­kva­to­jo Na­ta­li­ja.

Kau­nie­čių kul­tū­ra – mies­čio­niš­ ka. Jie žmo­ gų ver­ti­na pa­gal dra­ bu­žį, pa­gal iš­vaiz­dą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Iš­šū­kis: bar­me­nas V.Bin­kis bok­so rin­ge pa­si­ry­žęs at­si­lai­ky­ti prieš tris var­žo­vus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Bar­me­nas me­ta iš­šū­kį: no­kau­tuo­si – gau­si 300 li­tų Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Sep­ty­nio­li­ka me­tų bar­me­nu dir­ ban­tis kau­nie­tis Vy­tau­tas Bin­kis siū­lo ne­ti­piš­ką bū­dą už­si­dirb­ti: jis su­mo­kės tam, ku­ris jį no­kau­ tuos bok­so rin­ge. Kau­nie­tis pa­si­ ry­žęs bok­suo­tis su tri­mis var­žo­ vais iš ei­lės.

Vie­na­me Kau­no res­to­ra­ne bar­me­ nu dir­ban­tis 35-erių V.Bin­kis šyp­ so­si: „Aš ne­tu­riu tiks­lo no­kau­tuo­ti ki­tą. Var­žo­vai tu­ri no­kau­tuo­ti ma­ ne. Ir dar ga­lės už­dirb­ti.“ Vy­tau­tas pa­si­ren­gęs sto­ti į rin­ gą ir še­šis raun­dus, trun­kan­čius po dvi mi­nu­tes, at­lai­ky­ti tri­jų skir­tin­gų var­žo­vų ata­kas. Jei per pir­muo­sius du raun­dus jo ne­no­ kau­tuos var­žo­vas, ku­ris ga­lė­tų už­ dirb­ti 300 li­tų, ko­vos ki­tas ir ga­lės už­dirb­ti 200.

Jei V.Bin­kis at­si­lai­kys ir tre­čia­ ja­me bei ket­vir­ta­ja­me raun­duose, į rin­gą pa­kils tre­čias pil­nas jė­gų spor­ti­nin­kas, ku­ris steng­sis no­kau­ tuo­ti bar­me­ną ir lai­mė­ti 100 li­tų.

Da­bar 87 ki­log­ra­mus sve­rian­tis Vy­tau­tas iki var­žy­bų, ku­rios vyks spor­to klu­be „Dain­ral­fas“ va­sa­ rio pra­džio­je, ke­ti­na nu­mes­ti še­ šis ki­log­ra­mus. Jis bu­vo pa­si­ry­žęs rung­tis su iki 115 ki­log­ra­mų svo­ rio var­žo­vais.

V.Bin­kiui ne­bu­vo svar­bu, kas jo var­žo­vai: iš­šū­kį ga­lė­tų mes­ti ir ka­ ra­tė, ir ko­vos be tai­syk­lių meist­ ras. Vie­nin­te­lis bar­me­no rei­ka­la­ vi­mas – kad var­žy­bos vyk­tų tik pa­gal bok­so tai­syk­les. „No­riu po­pu­lia­rin­ti gi­lias tra­ di­ci­jas Lie­tu­vo­je tu­rin­tį bok­są, – ti­ki­no bar­me­nas, pri­min­da­mas, kad le­gen­di­nio bok­si­nin­ko Al­gir­ do Šo­ci­ko lai­kais bū­da­vo ne­leng­

va pa­tek­ti į Kau­no spor­to ha­lę. – No­riu pri­min­ti Ame­ri­kos lie­tu­vius pa­sau­lio čem­pio­nus – J.Šar­kį-Žu­ kaus­ką ir Juo­zą Vin­čą.“ Iš­šū­kį Vy­tau­tui jau me­tė trys ko­vo­to­jai: la­biau­siai pa­ty­ręs – 22-ejų spor­to klu­bo „Dain­ ral­fas“ ko­vo­to­jas 75 kg svo­r io Dau­m an­tas Ba­ri­no­vas, ko­vo­jęs pa­gal MMA tai­syk­

Var­žo­vai tu­ri no­kau­ tuo­ti ma­ne.

Ir dar ga­lės už­ dirb­ti.

les ir „BUS­HI­DO He­ros“ tur­ny­re.

Lie­tu­vos jau­nu­čių ir jau­nių bok­ so čem­pio­nui, spor­to mo­kyk­los „Ga­ja“ spor­ti­nin­kui 70 kg svo­rio Klai­dui Ba­raus­kui – 17 me­tų, dar vie­nam „Dain­ral­fas“ ko­vo­to­jui, 84 kg svo­rio Ma­tui Ste­bu­liaus­ kui – 20 me­tų. Jis taip pat ko­vo­ jo K1 var­žy­bo­se pa­gal MMA tai­syk­les.

Ar bar­me­nas ne­bi­jo var­ žo­vų? „Ger­biu vi­sus, bet bai­ mė – ne tas žo­dis“, – tiks­li­na V.Bin­kis.

Jis jau 17 me­tų dir­ba bar­me­nu, o bok­sa­vo­si, su di­de­ lė­mis per­trau­ko­mis, 16 me­tų. „Ne­su vi­siš­kai nau­jo­kas bok­se“, – pri­si­pa­ži­no 185 cm ūgio vy­ras.

Ta­čiau uni­ver­si­te­tą bai­ gęs bei mer­gi­nas ir vai­ki­

nus tre­ni­ruo­jan­tis vy­ras ne­si­bok­ sa­vo ir in­ten­sy­viai ne­si­tre­ni­ra­vo jau sep­ty­ne­rius me­tus. „Bar­me­nu dir­bu po 16 va­lan­dų per pa­rą, tad nė­ra ga­li­my­bės“, – pri­si­pa­ži­no V.Bin­kis.

Pas­mal­sa­vus, kur sun­ kiau, – res­to­ra­ne dirb­ti bar­me­ nu ar bok­suo­ tis, Vy­tau­tas n u ­s i j­ u o ­k ė : „ B a r ­m e ­n u dirb­ti sun­kiau psi­cho­lo­giš­kai, fi­ziš­kai – daug sun­kiau bok­so rin­ge.“

22

šeštadienis, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn

Atradimas: netgi ita­lams mažai ži­no­ma sa­la pa­si­žy­mi su­bti­liu gro­žiu.

Sa­va: kau­nie­tė A.Bui­vi­dai­tė-Pra­ga­raus­kie­nė, at­vy­ku­si į Džil­jo sa­lą, ap­si­gy­ve­na šei­mos drau­gų vi­lo­je.

Ke­rin­čio gro­žio ro­jaus kam Po lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ne­lai­mės pa­sau­lio akys nu­kry­po į ma­žy­tį uo­lė­tos že­mės lo­pi­nė­lį Ita­li­jo­je – Džil­jo sa­lą. Pa­si­ro­do, bu­vu­si daug kam ne­ži­no­ma ma­ža sa­la Vi­dur­že­mio jū­ro­je – tik­ras ro­jus.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

At­ro­dė sau­gi vie­ta

Savybės: Džiljo sa­la pa­si­žy­mi ir pra­ban­ga, ir gro­žiu.

Pa­sau­lio dė­me­sio cent­re pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis at­si­dū­ru­sio­je Tos­ ka­nos ar­chi­pe­la­gui pri­klau­san­čio­je sa­lo­je lie­tu­vė In­ga Bui­vi­dai­tė-Pra­ ga­raus­kie­nė pra­dė­jo lan­ky­tis dar bū­da­ma de­šim­ties.

Ma­ne­ke­ne Mi­la­ne dir­bu­si ir aukš­tuo­sius moks­lus šia­me mies­te bai­gu­si kau­nie­tė Džil­jo sa­lo­je daž­ niau­siai ap­si­gy­ve­na va­sa­rą šei­mos drau­gų ita­lų vi­lo­je. „Šio­je sa­lo­je be­veik ne­bū­na tu­ ris­tų. Tarp poil­siau­to­jų do­mi­nuo­ ja ita­lai, ku­rių dau­gu­ma sa­lo­je tu­ri sa­vo vi­las. Žie­mą, kai vi­si poil­ siau­to­jai iš­vyks­ta, sa­lo­je, ma­no ži­nio­mis, lie­ka apie 600 gy­ven­to­ jų. Džil­jo sa­la – ga­na už­da­ras, jau­

kus ir la­bai gra­žus pa­sau­lis. Gai­ la, kad to­kio­je pui­kio­je ir, at­ro­dė, ab­so­liu­čiai sau­gio­je vie­to­je at­si­ti­ ko to­kia dra­ma­tiš­ka ka­tast­ro­fa“, – nuo­šir­džiai ap­gai­les­ta­vo In­ga.

Lie­tu­viš­kai už­ra­šy­ta „Spyg­liu­kas“

Keis­ta, ta­čiau ato­kio­je sa­le­lė­je, ku­ rią, pa­sak In­gos, lai­vu ga­li­ma api­ plauk­ti per va­lan­dą, yra ir lie­tu­viš­ kų pėd­sa­kų.

Agen­tū­rų nuo­trau­kas iš ka­tast­ro­ fos vie­tos ati­džiai nag­ri­nė­ję žmo­ nės pa­ste­bė­jo, kad ne­to­li nuo ne­ lai­mės vie­tos plū­du­riuo­ja lai­ve­lis, ant ku­rio už­ra­šy­ta „Spyg­liu­kas“. „Šis lai­ve­lis pri­klau­sė lie­tu­vės vers­l i­n in­k ės Eg­l ės Go­m a­rac­sos vy­rui ita­lui. Lai­ve­lis bū­tent dėl Eg­lės var­do ir bu­vo pa­va­din­tas „Spyg­liu­ku“, – paaiš­ki­no In­ga.

Ji pa­sa­ko­jo, kad ne­di­de­lė­je sa­le­

lė­je be­veik vi­si vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, san­ty­kiai – la­bai drau­giš­ki.

Au­to­mo­bi­lių du­re­lių ne­ra­ki­na

Pa­sak In­gos, nuo­sta­baus gro­žio, vaiz­din­gų įlan­kų iš­rai­žy­to­je sa­ lo­je tvy­ro ab­so­liu­taus sau­gu­mo jaus­mas. „Žmo­nėms čia net ne­šau­na į gal­ vą ra­kin­ti au­to­mo­bi­lių“, – pa­ste­ bė­jo lie­tu­vė.

Ji pa­sa­ko­jo su drau­gais ne kar­tą plau­kio­ju­si sa­los apy­lin­kė­se mo­to­ ri­ne val­ti­mi. Pak­laus­ta, ar ne­te­ko ma­ty­ti po­van­de­ni­nių ri­fų (bū­tent jie per­pjo­vė lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“ dug­ną), In­ga kai ką pri­si­mi­nė. „Ne­te­ko su­si­dur­ti su jo­kiais po­ van­de­ni­niais ri­fais. Tie­sa, kar­ tą gir­dė­jau, kad ant ri­fo bu­vo už­ plau­ku­si iš­ky­lau­to­jų iš­si­nuo­mo­ta val­te­lė. Lai­mei, nie­kas tuo­met ne­

23

šeštadienis, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn Sa­los ap­ lin­ka kruopš­ čiai sau­ go­ma – čia be­veik ne­ vyks­ta sta­ ty­bos. Tik ne­se­niai įreng­tas van­den­tie­ kis. Iki tol van­de­nį į sa­lą ke­ lis kar­tus per die­ną pluk­dy­da­ vo kel­tai.

In­gos Bui­vi­dai­tės-Pra­ga­raus­kie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Malonumai: poil­siau­to­jai mėgaujasi įsta­biais pa­plū­di­miais, plaukiojimu valtimis ir jachtomis.

m­pe­lį iš­gar­si­no ka­tast­ro­fa nu­ken­tė­jo, tik nu­sken­do lai­ve­lis“, – pa­sa­ko­jo lie­tu­vė. Ža­vi­si pa­plū­di­miais

Sa­la trau­kia poil­siau­to­jus sa­vo įsta­ biais pa­plū­di­miais. „Van­duo čia vi­sa­da žyd­ras, skaid­ rus ir šil­tas. Bū­tų la­bai blo­gai, jei iš ne­lai­mę pa­ty­ru­sio lai­vo iš­si­lie­tų de­ga­lai“, – ne­ri­ma­vo In­ga.

Sa­los ap­lin­ka kruopš­čiai sau­go­ ma – čia be­veik ne­vyks­ta sta­ty­bos.

Tik ne­se­niai įreng­tas van­den­tie­ kis. Iki tol van­de­nį į sa­lą ke­lis kar­ tus per die­ną pluk­dy­da­vo kel­tai.

Pa­sak In­gos, neįp­ras­tą vie­to­vės uni­ka­lu­mą iš­ryš­ki­na ir tai, kad ne­ to­lie­se esan­čio­je ki­to­je sa­lo­je yra ka­lė­ji­mas. „Ka­lė­ji­mas ne­vei­kia, sa­lo­je ne­ daug gy­ven­to­jų, ta­čiau kal­ba­ma, kad, esant rei­ka­lui, jis ga­li bū­ti ati­ da­ry­tas per 24 va­lan­das“, – da­li­jo­ si pa­ste­bė­ji­mais mo­te­ris.

Pi­lis vir­to dau­gia­bu­čiu

Be­ne uni­ka­liau­sias sa­lo­je esan­tis sta­ti­nys – se­no­vi­nė pi­lis. „Ji pa­vers­ta gy­ve­na­muo­ju pa­ sta­tu su dau­gy­be ne­di­de­lių bu­tu­kų ir yra la­bai jau­ki. Ma­žos, gė­lė­mis

iš­puoš­tos erd­vės, siau­ros gat­ve­lės ap­lin­kai su­tei­kia uni­ka­lu­mo ir pa­ trauk­lu­mo“, – pa­sa­ko­jo In­ga.

Lie­tu­vę ža­vi sa­lo­je vei­kian­čios ma­žos mais­to par­duo­tu­vės.

Ka­lė­ji­mas ne­vei­kia, sa­lo­je nedaug gy­ven­ to­jų, ta­čiau kal­ba­ma, kad, esant rei­ka­lui, jis ga­li bū­ti ati­da­ry­ tas per 24 va­lan­das.

„Da­bar to­kių par­duo­tu­vių jau ne­ daug kur ra­si. Čia pro­duk­tus rei­kia ne pirk­ti, bet už­si­sa­ky­ti. Jei no­ri, pa­vyz­džiui, kep­to viš­čiu­ko, mė­sos par­duo­tu­vė­je jį už­si­sa­kai iš ry­to, o at­sii­mi va­ka­re“, – apie pre­ky­bos ypa­tu­mus pa­sa­ko­jo Džil­jo sa­los gy­ ve­ni­mą pui­kiai pa­žįs­tan­ti lie­tu­vė.

Lai­vuo­se gro­jo mu­zi­ka

In­ga pa­sa­ko­jo ne kar­tą ma­čiu­si prie sa­los pri­plau­kian­čius di­džiu­ lius tu­ris­tų lai­vus.

„Jie at­ro­dy­da­vo šven­tiš­ kai, įspū­din­gai. Tvies­kia švie­sos, gro­ja or­kest­rai, vi­si skli­di­ni džiaugs­mo“, – pa­sa­ko­jo tai, ką ma­čiu­si.

Džil­jo sa­lą lie­tu­vė va­ di­no sa­ly­te ir sa­kė vi­sa­da no­rin­ti ten nu­va­žiuo­ti. „Tie­są sa­kant, da­bar ne­ži­nau, ka­da ten nu­vyk­ siu, nes dar­bo gra­fi­kas pa­ sta­ruo­ju metu la­bai įtemp­ tas“, – kal­bė­jo mo­te­ris, šiuo me­tu dau­giau­siai lai­ ko pra­lei­džian­ti Niu­jor­ke.

Pa­sak jos, sa­la pa­si­žy­ mi ne tiek pra­ban­ga, kiek gro­žiu. „Čia vis­kas ga­na kuk­ lu, ta­čiau ža­vu. Nė­ra pra­ ban­gių vieš­bu­čių. Jie ne­ di­de­li ir daž­niau­siai tri­jų žvaigž­du­čių“, – at­krei­pė dė­me­sį lie­tu­vė.

Ne­se­niai In­gai pa­skam­ bi­no Džil­jo sa­lą ir­gi pui­kiai pa­žįs­tan­tis jos bro­lis.

Ap­ta­rę pa­sku­ti­nių­jų die­nų įvy­ kius, lie­tu­viai nea­be­jo­jo: nie­kam ne­ži­no­ma sa­le­lė da­bar iš­gar­sės vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ne­lai­mė: ne­di­de­lę Džil­jo sa­lą lai­vu ga­li­ma api­plauk­ti per va­lan­dą, bet

„Cos­ta Con­cor­dia“ čia už­stri­go il­gam.

AFP nuo­tr.

24

šeštadienis, sausio 21, 2012

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Sie­los at­spin­dys pa­gal ja­po­nus – juo­du ant bal­to

Pir­ma­die­nio ry­tą rei­kė­tų švęs­ti su mė­nu­lio jau­na­ti­ mi pra­si­de­dan­čius Juo­do­ jo van­dens dra­ko­no me­tus.

Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­ ka­rė­se ar­ba tie­siog sa­vait­ ga­lį. Ši jau­na­tis ža­da šio­ kių to­kių per­mai­nų dvelks­ mą, ko­lek­ty­vi­nę dva­sią, vi­ suo­me­nės ir in­te­lek­tua­ lių jos na­rių au­gan­tį ak­ty­ vu­mą, nau­jų idė­jų. Ag­re­ sy­vus spau­di­mas, mė­gi­ni­ mai ką nors pa­siek­ti prie­ var­ta, bul­do­ze­ri­niais me­to­ dais, tu­rė­tų su­sto­ti ar bent jau su­lė­tė­ti.

sa, dar prieš tai rei­ 19 Tie­ kia pa­si­ruoš­ti tu­šo, ku­

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 21–27 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­si­te daug dar­bo, tad sa­vait­ga­lio at­si­pa­lai­da­vi­mui jo ga­li pri­trūk­ ti. Jei bus įma­no­ma, ne­pra­leis­ ki­te pro­gos pa­tai­sy­ti pa­šli­ju­sius san­ty­kius, su­si­tik­ti su žmo­nė­mis, ku­riems mie­la jū­sų drau­gi­ja. Ki­ tą sa­vai­tę ga­li pa­si­sek­ti, jei ieš­ko­ te kon­tak­tų su rei­ka­lin­gais žmo­nė­ mis, spren­džia­te bend­ra­dar­bia­vi­mo klau­si­mus. Ti­kė­ti­na ver­tin­ga in­for­ ma­ci­ja, ne­blo­gi moks­lo ar ko­lek­ty­ vi­nio dar­bo re­zul­ta­tai. Bū­si­te lin­kę megz­ti pa­žin­tis, or­ga­ni­zuo­ti su­si­ ti­ki­mus su bend­ra­min­čiais. Ga­li­te gau­ti kvie­ti­mą į ren­gi­nį.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pe­rio­do pra­džio­je ga­li­te gau­ti svar­bios in­for­ma­ci­jos, ži­nią iš už­sie­ny­je esan­čio pa­žįs­ta­ mo. Re­gis, pa­bend­rau­si­te su pa­sau­ lio in­ter­nau­tais. Kal­bos su­ksis apie ke­lio­nes, stu­di­jas, po­li­ti­ką. Tai plės jū­sų aki­ra­tį, ska­tins kel­ti sau nau­jus tiks­lus. Tik ven­ki­te de­ma­go­gi­jos ir gir­tis, jei no­ri­te nuo­šir­džios pa­ gar­bos. Nuo pir­ma­die­nio augs jū­ sų da­ly­ki­nės am­bi­ci­jos ir kū­ry­bi­nės ga­lios, dau­gės at­kak­lu­mo sie­kiant fi­nan­sa­vi­mo, die­giant re­for­mas.

Pra­var­tu kal­bė­tis su val­di­nin­kais, darb­da­viais. Be­veik ne­bus kliū­čių su­si­tar­ti dėl ak­tua­lių da­ly­kų.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį dva­si­nė jū­sų bū­ se­na bus ne­sta­bi­li, dėl kaž­ ko dra­ma­ti­zuo­si­te. Gal­būt jau­si­ tės ma­te­ria­liai iš­nau­do­ti ar ap­vil­ti ro­man­ti­ne ar ki­to­kia pra­sme. Ti­ kė­ti­ni po­kal­biai su nau­jais pa­žįs­ ta­mais. Tik­riau­siai su jų pa­gal­ba su­ge­bė­si­te pro­tin­gai ap­si­spręs­ti dėl atei­ties pla­nų. Ki­tą sa­vai­tę ga­ li­te gau­ti ži­nią iš vals­ty­bi­nės ins­ ti­tu­ci­jos, ap­si­spręs­ti dėl da­ly­ki­nio pa­si­rin­ki­mo, vyk­ti į ko­man­di­ruo­ tę, kon­fe­ren­ci­ją ar eg­za­mi­ną. Nu­ ma­to­mas po­kal­bis su už­sie­nie­čiu, rei­ka­lai, su­si­ję su tei­sėt­var­ka, ver­ ti­mais, moks­lu.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu aiš­kin­ tis tar­pas­me­ni­nius ne­su­ta­ ri­mus, gai­vin­ti ro­man­tiš­kus jaus­ mus, megz­ti nau­jas pa­žin­tis. Tai ga­li bū­ti mei­lės ir kū­ry­bos die­nos, jei tik pa­tys to no­rė­si­te ir sau ne­ kenk­si­te. Nep­ro­vo­kuo­ki­te ki­tų pa­ vy­do ir pa­tys ne­kel­ki­te sce­nų. Nuo pir­ma­die­no tu­rė­si­te drą­sos, rei­ ka­lin­gos bū­ti­noms per­mai­noms.

Ga­li­mas pi­ni­gų in­ves­ta­vi­mas ar­ba nau­da iš in­ves­ti­ci­jų, pa­ja­mos per su­tuok­ti­nį, vers­lo par­tne­rį ar pan.

Tik neuž­kib­ki­te ant afe­ris­tų kab­ liu­ko. Ga­li­te gau­ti pra­ne­ši­mą iš už­ sie­nio ar­ba fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jos.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pe­rio­do pra­džio­je ga­li kil­ti no­ras pa­si­keis­ti, pa­ge­rin­ ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, iš­vaiz­dą. Gal pra­dė­si­te nuo šu­kuo­se­nos, o gal­būt kal­bė­si­tės su ar­ti­mai­siais apie rim­ tes­nius at­si­nau­ji­ni­mo pla­nus. Sun­ ku bus iš­si­va­duo­ti nuo už­bu­rian­čių no­rų, rei­ka­lau­jan­čių ne­ma­žų iš­lai­ dų. Ki­tą sa­vai­tę ak­ty­viai bend­rau­ si­te. Re­gis, su­ge­bė­si­te ras­ti bend­ rą kal­bą, ras­ti komp­ro­mi­są net su tais, ku­rie jums ka­te­go­riš­kai ne­pri­ ta­rė. La­bai do­mins mei­lės ro­man­ ti­ka. Gy­ve­ni­mo ar vers­lo par­tne­ris jums ga­li iš­kel­ti di­de­lių rei­ka­la­vi­ mų. Pa­sis­ten­ki­te jį su­pras­ti.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį pa­lan­ku reikš­ti sim­pa­ti­ją, mei­lę, aist­rą, nes jums bus at­sa­ky­ta tuo pa­čiu. Ge­ rai jau­si­tės bet ko­kio­je drau­gi­jo­je.

Ne­si­ner­vin­ki­te dėl smulk­me­nų, jei ruo­šia­tės į po­bū­vį ar pa­si­ma­ty­mą, nes svar­biau­sia yra šir­dies ši­lu­ma ir ge­ras nu­si­tei­ki­mas. La­biau sau­ go­ki­te svei­ka­tą ir re­pu­ta­ci­ją. Ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je stro­piai dirb­ki­ te pa­ves­tus dar­bus, lai­ky­ki­tės dis­ cip­li­nos rei­ka­la­vi­mų, nes tai bus įver­tin­ta. Pa­ro­dy­ki­te ini­cia­ty­vą, jei no­ri­te su­si­tik­ti su do­mi­nan­čiu as­me­niu ir pa­si­kal­bė­ti dėl įsi­dar­ bi­ni­mo, drau­di­mo ar pan.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį ge­rai jau­si­tės tik jau­kio­je ap­lin­ko­je, ne­ triukš­min­go­je kom­pa­ni­jo­je. Puo­ se­lė­si­te vil­tį trans­for­muo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, gal­būt per­si­ke­liant į ki­ tą vie­tą, ap­lin­ką, ku­riant šei­mą ar pan. Bū­si­te lin­kę leis­tis į bui­tiš­kus po­kal­bius, ap­kal­bas. Nuo pir­ma­ die­nio bū­si­te kū­ry­bin­gi, ak­ty­vūs.

La­bai rū­pin­si­tės vai­kų po­rei­kiais ir ug­dy­mu. Gal­būt tu­rė­si­te rei­ka­ lų, su­si­ju­sių su pra­mo­gų, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu. Ak­tua­liuo­se rei­ka­ luo­se ga­li pa­dė­ti drau­gai ir ger­ bė­jai. Flir­tas, ro­man­ti­ka ma­lo­niai skaid­rins jū­sų kas­die­ny­bę.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį pro­duk­ty­viai pa­ dir­bė­si­te, jei už­sii­ma­te ko­ mer­ci­ja, pre­kiau­ja­te. Už­teks va­lios ir rim­tai pa­si­mo­ky­ti, jei lau­kia eg­ za­mi­nas. Bet ko­kie lais­va­lai­kio už­ siė­mi­mai teiks pa­si­ten­ki­ni­mą, jei ne­kels emo­ci­nės įtam­pos ir bar­ nių. Nuo pir­ma­die­nio la­biau nei į ką ki­ta gi­lin­si­tės į as­me­ni­nius rei­ ka­lus, šei­mos pro­ble­mas. Jei tvar­ ko­te nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus ar do­ mi­tės nuo­ma, būs­tų rin­ka, vi­sa sa­vai­tė ne­leis nuo­bo­džiau­ti. Sau­ go­ki­tės su­kčių. Nuo tre­čia­die­nio po­pie­tės sek­sis rea­li­zuo­ti kū­ry­bi­ nes am­bi­ci­jas. ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį pa­dau­gės op­ti­ miz­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­ mi ir ap­lin­ki­niais. Daug gal­vo­si­te apie pi­ni­gus, tar­pu­sa­vio san­ty­kius.

Ne vis­kas džiu­gins – re­gis, ne­ri­mo kels nuo­šir­du­mo ir sta­bi­lu­mo sto­ ka šei­mo­je ar dar­be. Jei ką pirk­si­ te, rem­ki­tės rea­lio­mis fi­nan­si­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Ki­tą sa­vai­tę nu­ma­to­ ma drau­giš­kų su­si­ti­ki­mų. Sėk­min­ gai de­rė­si­tės, lai­ky­si­te eg­za­mi­nus, ne­sun­kiai tvar­ky­si­te su in­for­ma­ci­ jos ap­do­ro­ji­mu ir sklai­da su­si­ju­sius rei­ka­lus. Ga­li­te ti­kė­tis nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių ar to­liau iš­vy­ku­sių drau­gų.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jaut­riai rea­guo­si­te į bet ko­kį ne­drau­giš­ką ges­tą ar pa­šne­ko­vo pa­si­pū­ti­mą. Leng­vai pa­si­duo­si­te pa­vy­dui ir no­rui ki­tiems pa­ro­dy­ti jų vie­tą. Ver­čiau at­si­pa­lai­ duo­ki­te ir ne­kri­tiš­kai priim­ki­te si­ tua­ci­ją, at­lai­džiau ver­tin­ki­te ki­tus.

Dėl to ir pa­tys tap­si­te links­mes­ ni, ir ap­lin­ki­niams bus sma­gu. Ki­ tą sa­vai­tę bū­si­te nu­si­tei­kę ieš­ko­ti pa­ja­mų šal­ti­nių, ga­li­mų nau­jų su­ tar­čių ar vers­lo da­li­nin­kų, rė­mė­jų.

Tik­riau­siai pa­vyks gau­ti rei­kia­mos in­for­ma­ci­jos, tin­ka­mai pa­si­rek­la­ muo­ti. Ga­li­te iš­girs­ti įdo­mių nau­ jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį ga­li at­si­ras­ti rei­ ka­lų, ku­rie ge­riau sek­sis, jei lai­ky­si­te lie­žu­vį už dan­tų. Pra­ var­tu pa­tin­gi­niau­ti, pa­me­di­tuo­ti, pa­mu­zi­kuo­ti. Ga­li­te pa­tir­ti įdo­mių iš­gy­ve­ni­mų, ku­rie tur­būt bus su­ si­ję su me­nais, fan­ta­zi­jo­mis, mis­ ti­ka ar slap­ta mei­le. Re­gis, pa­di­dės jaut­ru­mas veid­mai­nin­gai mo­ra­lei, ne­tei­sin­gu­mui. Nuo pir­ma­die­nio kri­tiš­kai įver­tin­si­te sa­vo ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus. Stai­ga ga­li at­si­ras­ ti ne­ti­kė­tų troš­ki­mų, nau­jų idė­jų.

Kils no­ras ak­ty­viau veik­ti pro­fe­si­ nė­je sri­ty­je, vers­le, siekti per­mai­ nų, ko nors nau­jo. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džia bus ne­blo­ga drau­gys­tės ry­šiams ir mei­ lei. Nu­ma­to­mas di­de­lis šur­mu­lys.

Gal­būt ei­si­te į vi­suo­me­ni­nį ren­gi­ nį, su­si­tik­si­te su bend­ra­min­čiais.

Ki­tą sa­vai­tę jums teks šiek tiek su­ var­žy­ti sa­vo po­mė­gius ir veiks­mų lais­vę, veik­ti ap­lin­ki­niais ke­liais ir kon­fi­den­cia­liai, ant­raip ne­ga­lė­si­te pa­siek­ti tiks­lo. Ne­pikt­nau­džiau­ki­ te svai­ga­lais. Gal­būt teks lan­ky­ti ar slau­gy­ti li­go­nį, pirk­ti vais­tus, teik­ ti ar pa­siim­ti lab­da­rą. Į pe­rio­do pa­ bai­gą dau­gės pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, nau­jų idė­jų, no­ro at­si­nau­jin­ti.

ris nuo se­no ga­mi­na­mas iš pe­le­nų, sa­kų ir ki­tų su­dė­ti­nių da­lių. „No­rė­da­mas gra­žiai pa­ra­šy­ti, iš pra­džių sa­vo sie­lo­je tu­ri iš­jaus­ti, me­di­tuo­ti tai, ką no­rė­si pa­ra­šy­ti.

Jei pa­veiks­las ne­trū­ki­nės, pa­ra­šy­ ti pa­vyks ge­rai“, – aiš­ki­no še­še­rius me­tus ka­lig­ra­fi­jos be­si­mo­kan­ti ir ki­tus mo­kan­ti Ga­bi­ja.

Ji su Kyu­mei­kan ken­do mo­kyk­ los va­do­vu Ri­čar­du Ži­lai­čiu Kau­ ne ir Vil­niu­je or­ga­ni­zuo­ja ja­po­niš­ kų ren­gi­nių cik­lą.

Tre­jus me­tus Ja­po­ni­jos am­ba­sa­ do­je Vil­niu­je dir­bu­si ir Te­kan­čios sau­lės ša­lies kal­bą mo­kan­ti et­no­ lo­gė Ga­bi­ja ka­lig­ra­fi­jos mo­kė­si ir pas du ja­po­nų meist­rus. „De­ja, tai tru­ko la­bai trum­pai, nes šio­je ša­ly­je te­bu­vau tik du mė­ ne­sius“, – tar­si ap­gai­les­ta­vo mo­ te­ris.

Ja­po­nams svar­biau­sia – dar­bas?

Anks­čiau „be­pro­tiš­kai“, da­bar „pro­tin­gai be­pro­tiš­kai“ Ja­po­ni­ja ir šios ša­lies kul­tū­ra be­si­do­min­ti mo­ te­ris ne­sle­pė, kad juo to­liau, juo la­ biau ją ža­vi ka­lig­ra­fi­ja. „Iš pra­džių su­do­mi­no hie­rog­li­ fai, ku­rie yra neat­sie­ja­ma ka­lig­ra­ fi­jos da­lis. Tep­tu­kas, juo­das tu­šas, bal­tas po­pie­rius ir kar­tu mi­ni­ma­li iš­raiš­ka, bet su­dė­tin­gas me­nas“, – šyp­so­jo­si G.Kau­ne­lie­nė ir pri­pa­ži­ no, kad Lie­tu­vo­je pui­ki ka­lig­ra­fi­jos, ypač ta­py­bos su tu­šu me­no su­mi-e meist­rė yra Da­lia Dok­šai­tė.

Pa­juo­ka­vus, ko­dėl ja­po­no­lo­gės my­li­ma­sis – ne ja­po­nas, Ga­bi­ja nu­ si­juo­kė. „Su­ti­kau pui­kų lie­tu­vį. Be to, ja­ po­nai – per­ne­lyg mums su­dė­tin­ gi. Ki­toks po­žiū­ris, ki­toks men­ta­ li­te­tas. Pa­vyz­džiui, jiems už vis­ką svar­biau, net už as­me­ni­nį gy­ve­ni­ mą, yra dar­bas“, – ži­no lie­tu­vė.

Ar, mo­kiu­si pa­ra­šy­ti me­tų sva­ jo­nę ka­lig­ra­fiš­kai, tą pa­tį jau pa­da­ rė ir Ga­bi­ja? „Ne. Šių me­tų tiks­lų dar neuž­ra­ šiau, – nu­si­juo­ku­si pri­si­pa­ži­no ja­ po­no­lo­gė. – Be­je, ja­po­nai tai da­ ro pir­mą­ją Nau­jų­jų me­tų die­ną, o van­duo tu­šui tu­ri bū­ti jau­nas, pa­ sem­tas pir­mą­ją me­tų die­ną iš šu­ li­nio.“ Pak­laus­ta, koks sim­bo­lis ge­riau­ siai api­bū­din­tų pa­čią ja­po­no­lo­gę, Ga­bi­ja il­gai ne­gal­vo­jo: „Van­duo.“

Si­do­ni­ja

Simbolis: taip japonai kaligrafiš-

kai vaizduoja žiemą.

„Shutterstock“ nuotr.

25 3

šeštaDIENIS, sausio 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Nuo ankstyvo ryto. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–17 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������� 25, 26 Paslaugos � ����������������������������������������� 25, 26 Parduoda ������������������������������������������ 26, 27 Perka � ���������������������������������������������������� 26, 27 Įvairūs �������������������������������������������������� 27, 28 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������27 Karščiausi kelionių pasiūlymai �������������������������27 Kviečia �������������������������������������������������������� 28 Kviečia mokytis ���������������������������������� 28 Atsiliepkite! � ���������������������������������������������27 Informuoja ���������������������������������������������� 28

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

DARBo skelbimai

899792

Restoranų tinklas ieško virėjų, virtuvės pagalbinių darbuotojų ir valytojų. Tel. 8 611 291 29.

891803

Siūlome darbą darbuotojoms (-ams) mėsinėje Kaune. Tel. 8 648 86 930, 8 603 55 453.

902483

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 23 777.

899288

Siūlome darbą šaltkalviui. Darbas Aleksote.

Tel. 8 675 23 777.

Are YOU experienced in latest IT technologies?

Are you willing to learn more?

Like to work together with great team who are creating the future?

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

900540

Ieško darbo Slaugyčiau neįgalią moterį darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Siūlyti Dainavos ir ir gretimuose mikrorajonuose. Tel. 8 676 95 319.

900880

Vyras, turintis ilgametę vadovo patirtį finansų, prekybos, vidaus audito srityse, ieško darbo. Tel. 8 616 77 916.

900214

899290

Siūlome darbą vilkikų vairuotojams maršrutu Europa–Rusija. Tel. 8 652 97 230, 8 615 34 980.

900229

We are expanding team of Windows System Administrator’s implementing and supporting servers around the globe

Statybos įmonei reikalingas POLIAKALĖS OPERATORIUS (MECHANIZATORIUS). Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

901891

Are YOU interested in – please send your CV to henrikas.sepetys@hp.com

Statybos įmonei reikalingas VAIRUOTOJAS. Reikalavimas – B, C, D kategorijos.

Privalumas: hidromanipuliatorių pažymėjimas. Tel. 8 699 95 518.

Paslaugos

901956

Statybų darbams Maskvoje reikalingi mūrininkai, betonuotojai, įv. profilio technologai, konstruktoriai, mechanikai ir energetikai. Vizos, kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – nemokamai. Pradinis atlyginimas 4000–7000 Lt. Dėl ANKETOS kreiptis migle@adversitus.lt. Tel. (8 5) 240 0766.

892624

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C kat., patirtis būtina). Tel. 210 777.

897285

Trikotažo įmonei reikalingos narstytojos (-ai).

Darbas viena pamaina. Priimame neturinčias darbo patirties, mokome. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663.

901141

UAB „Betono centras“ ieško betonvežės vairuotojo dirbti Kaune. Savo CV prašom siųsti adresu a.bielskis@betonocentras.lt.

901756

Siūlo darbą Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 488 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532.

903160

Bendrovei, siuvančiai moteriškus drabužius užsienio rinkai, reikalingos (-i) tik aukštos kvalifikacijos siuvėjos (-ai). Garantuojame 1500–2200 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Tel. 8 650 52 887.

894363

Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje, pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397.

890560

Kavinei reikalinga (-as) barmenė (-as) ir virėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, sąžiningumas, be žalingų įpročių. Taip pat dirbti naktimis reikalinga (-as) pagalbinė darbuotoja (-as), neturinti žalingų įpročių. Tel. 8 689 92 743.

901553

Reikalinga bendrovė, galinti sumontuoti audio- ir videosistemą bei kompiuterizuotą darbo laiko apskaitos sistemą privačioje įstaigoje Vilniuje. Tel. 8 610 60 004, e. paštas info@dantis.eu.

899623

Kaune prancūziška kepyklėlė ieško: KEPĖJŲ – privalumai: darbo patirtis kepykloje, sąžiningumas ir darbštumas.

PARDAVĖJŲ ne visai darbo dienai (darbo laikas nuo 11 iki 15 val., gali būti studentės). Mes siūlome gerą, laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas, draugišką aplinką. Tel. 8 615 85 436. Gyvenimo aprašymą siųsti info@monamikepyklele.lt.

902224

Reikalingas automobilių šaltkalvis-suvirintojas dirbti prie autovežių. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 606 41 256.

903128

Reikalingas VADYBININKAS (-ė). Reikalavimai: laisvai kalbėti lenkų ir rusų kalbomis; darbo kompiuteriu įgūdžiai. CV siųsti e. paštu info@meistronamai.lt. Tel. 8 685 11 151.

898874

UAB „Corpus A“ siūlo darbą pastatų inžinerinių sistemų techninės priežiūros specialistams: elektrikams, santechnikams-šilumininkams, dujų sistemų ir dujas deginančių įrenginių priežiūros meistrams Kaune. Darbo pobūdis: pastatų elektros ūkio, šilumos, vandentiekio-nuotekų, dujų sistemų, naudojamų pastatų šildymui bei karšto vandens ruošimui, techninė priežiūra, remontas. Reikalavimai – atestacijos kvalifikacijos pažymėjimai norimoms pareigoms užimti. Gyvenimo aprašymą siųsti personalas@corpusa.lt.

902253

UAB „GRAFŲ BALDAI“ plečia savo veiklą ir ieško pardavėjų-KONSULTANTŲ baldų salone. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu sale@grafu-baldai.lt. Pasiteirauti tel. (8 41) 374 757.

901927

Sėkmingai dirbanti ir didinanti automobilių transporto parką įmonė UAB „TransCAT Baltic“, CAT grupės narė, ieško patyrusių autovežių vairuotojų dirbti Vakarų Europoje. Siūlome: patrauklų atlyginimą ir motyvavimo sistemą, geras darbo sąlygas. Tel. 8 655 75 355, e. paštas evaldas.blazys@groupecat.com.

898790

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo.

Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda.zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369.

901198

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento bei išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

890896

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

892551

Medikų „Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami itin tikslūs pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių bei naujagimių klubų sąnarių ECHOSKOPINIAI TYRIMAI. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė.

Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

900872

901441

Statybos kompanija, kurios pagrindinės specializacijos sritys yra sutapdintų stogų ir fasadų įrengimas, siūlo darbą Kauno mieste ADMINISTRATOREI (-IUI). Tikimės, kad Jūs: turite bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, darbo patirties, esate atkakli, orientuota į rezultatą, iniciatyvi bei savarankiška asmenybė. Mes siūlome: palankias sąlygas savirealizacijai, asmeninio augimo galimybes, geras darbo sąlygas. CV prašom siųsti e. paštu darius@daistatus.lt.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Dantų gydymas, protezavimas, rentgeno diagnostika. Pensininkams – nuolaidos. Galima ir išsimokėtinai. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt.

886073

Efektyvus skausmo malšinimas, gydomieji, vakuuminiai, limfodrenažiniai, giluminiai, lavos akmenų masažai, individualios mankštos, mankštos besilaukiančioms mamytėms, elektros stimuliacijos, magneto terapija. Vytauto pr. 37B, Kaunas. www.posmed.lt. Tel. 8 612 75 880, e. paštas kliucinskieneaurelija@gmail.com.

900396

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus išsiplėtus venoms, sergant hipertonija, parodontoze, neuritais, ginekologinėmis (urologinėmis) ligomis. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261, www.ngc.lt.

892808

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

894385

Medicinos centras „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas.

Tel. 8 613 42 780, www.neuromedicina.lt.

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

894437

Automobilininkams Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

890254

Buitinės technikos remonto „Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 602 56 100, 8 609 07 201.

901251

„Ardo“, AEG, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Suteikiame garantiją iki 2 m. Iškvietimas nemokamas. Nuolaida! Tel. 390 378, 8 606 20 200.

901885

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

901563

Automatinių skalbyklių taisymas. Garantija. Atvykstame į namus. Tel. 353 178, 8 682 81 722.

902599

Skalbyklių remontas, prijungimas, konsultacijos. Dirbu ir šeštadieniais. Tel. 423 798, 8 687 53 111, Rimantas Motuzas.

891762

893446

Nuo vasario 1 d. prasideda nauji 5 mėn. užsiėmimai turintiesiems įvairių nugaros problemų. Nemokamų treniruočių metu jums bus parinkti individualūs mankštos pratimai. Užsiėmimai vyks dukart per savaitę.

Išankstinė registracija būtina. Pirminė konsultacija mokama. Tel. 8 615 19 915, e. paštas robertaosta@gmail.com.

899921

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

891053

Nukelta į 26 p.

MES PASIRŪPINSIME JŪSŲ SVEIKATA UŽ MAŽIAUSIĄ KAINĄ!

Nuo sausio 23 iki vasario 26 dienos sanatoriniams kelialapiams taikome iki 20% nuolaidas!!! t Kaina už vieną dieną – nuo 85 litų! (Reabilitacijos palatoje.)

Pateikusiesiems pensininko pažymėjimą suteikiame papildomą 10% nuolaidą! Į kainą įskaičiuota: nakvynė, maitinimas 3 kartus per dieną ir keturios procedūros (jas skiria gydytojas). t AB Birštono sanatorija „Versmė” siūlo net 4 rūšių gydomojo purvo procedūras, unikalią kūno odos priežiūros procedūrą „Šrekas”, druskų kambarį, daugybę kitų gydomųjų procedūrų, mineralinio vandens baseiną. t Padovanokite sau ir savo artimiesiems sveikatą ir šventę – sanatorijos „Versmė” dovanų kuponą savaitgaliui arba sanatoriniam kelialapiui.

Daugiau informacijos registratūroje telefonu 8 319 65 673 kasdien 9–17 val.

26 2

šeštaDIENIS, sausio 21, 2012

klasifikuoti skelbimai 2 kambarių butą Senamiestyje (stiklo paketai, parketas, su virtuvės baldais, III a.). Kaina sutartinė. Tel. 226 345.

901907

6 a sklypą Lapėse, prie Centrinės g. Elektra.

Atlikti geologiniai tyrimai. Nebaigtas statyti namas (parengtas projektas, yra statybos leidimas). Tel. 8 684 52 755.

899428

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 250 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

899904

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Paslaugos Buitinės technikos remonto

892123

Greitai ir kokybiškai glaistau, dažau, tapetuoju, dedu vidinius ir išorinius kampus. Superku medžiagas. Tel. 8 671 97 046.

903322

Greitai ir nebrangiai glaistome, dažome, tapetuojame, klojame plyteles, dedame laminatą. Tel. 8 617 90 516.

901418

Kompiuterininkų Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti.

Tel. 8 684 09 811.

893972

Akcija – antivirusinių diegimui. Kompiuterių programinis ir tech. remontas, tinklų diegimas, lituojame. Kaune atvykstame nemokamai. Tel. 8 611 40 917.

895721

Remontuoju ir parduodu naudotus, nešiojamuosius bei stacionarius kompiuterius.

Pildau spausdintuvus. Superku. Atvykstu.

Tel. 8 667 72 222. Vytauto pr. 23–106, UAB „Eitara“.

Gręžiame skyles per mūrą, betoną, akmenį. Atliekame santechnikos, apdailos ir kitus statybos darbus. Tel. 8 675 17 370, 8 681 81 018.

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

892320

Atliekame įvairius vidaus apdailos darbus, dažome sienas ir lubas. Taip pat montuojame įvairaus tipo grindis, dedame gipsą.

Mielai užsiimame santechnikos ir elektros instaliavimo, remonto darbais. Tel. 8 607 84 480, (8 37) 332 247, Savanorių pr. 287– 316, Kaunas, www.Ekstraprojektai.eu.

891677

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

894337

Atliekame visus griovimo darbus: pastatų, sienų, pertvarų, pamatų, grindų. Angų pjovimas ir kirtimas, sąramų montavimas. Statybinio laužo išvežimas. Tel. 8 662 27 745.

892330

Atliekame visus santechnikos darbus: vandentiekis, šildymas, vidaus ir lauko kanalizacija, prietaisų sumontavimas, remontas.

Tel. 8 699 77 162.

892348

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

899308

Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šalinu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungimas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.

899839

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

894561

Baldžių

903205

Buriu paprastomis taro kortomis. Pasakau ateitį ir praeitį. Padedu išspręsti problemas.

Tel. 8 646 14 671.

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rolando Levinsko turto pirmąsias varžytines.

Varžytinėse parduodama: 4 kambarių butas (ketvirtajame aukšte, bendr. pl. 184 kv. m), esantis Laisvės al. 84–10, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Rolandą arba Daivą Levinskus (Laisvės al. 84–10, Kaunas, tel. 8 686 64 471). Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. vasario 28 d. 11 val. Pradinė turto pardavimo kaina 718 400 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 71 840 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Išvežame senus baldus, šiukšles ir kt. NEMOKAMAI – nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Pjauname medžius, tvarkome aplinką. Tel. 8 601 99 230.

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbnordbustas.lt.

Kilimų ir baldų valykla valo čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę. Paimame nemokamai. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val.

Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432.

DNB būstas.

Padedame parduoti, išnuomoti nekilnojamąjį turtą. jolita.geguziene@dnbbustas.lt, tel. 8 674 31 976.

Gaminame virtuvės, vonios, svetainės, prieškambario, biuro ir kitus nestandartinius baldus. Projektuojame pagal klientų užklausimus nemokamai. Tel. 8 682 67 845.

902018

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

894981

Šventėms Gyvai grojantis ir dainuojantis muzikantas – švenčių vedėjas (žmogus orkestras). Tel. 8 686 97 021.

901762

900562

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

900931

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kokybės garantas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

894095

Klijuoju visų rūšių plyteles. Keičiu WC, vonias. Atlieku smulkius santechnikos darbus.

Kokybę garantuoju. Tel. 8 671 30 150.

902179

902580

Statybos, remonto

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Rimučio Kartanavičiaus turto pirmąsias varžytines. Varžytinėse parduodama: 0.0584 ha žemės ūkio (sodų) sklypas, esantis SB „Margupis“, 290 skl., Drąseikių k., Kauno r. (pradinė pardavimo kaina 8 800 Lt); 0.0546 ha žemės ūkio (sodų) sklypas, esantis SB „Margupis“, 291 skl., Drąseikių k., Kauno r. (pradinė pardavimo kaina 8000.00 Lt); sodo pastatas, bendr. pl. 32,27 kv. m, šiltnamis, užstatytas plotas 18 kv. m, kiemo statiniai, esantys SB „Margupis“, 291 skl., Drąseikių k., Kauno r. (pradinė pardavimo kaina 11 200 Lt). Dėl turto apžiūros kreiptis į: Rimutį Kartanavičių, Ašigalio g. 37– 37, Kaunas; UAB „Optona“, Pikulo g. 103A, Kaunas, tel. 8 679 13 393. Varžytinės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. vasario 28 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 28000 Lt. Varžytinių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB banke DnB NORD, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 2 800 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai: hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui (Kęstučio g.

67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825) ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Kokybiškai ir greitai atlieku vidaus apdailos ir remonto darbus (plytelių klojimas, dažymas ir kiti darbai). Tel. 8 615 26 732.

902097

Kokybiškas plytelių klijavimas. Dušo kabinų montavimas, santechnikos keitimas, vamzdžių dengimas. Gipskartonio montavimas, sienų lyginimas. Tel. 8 691 85 440, 711 659.

903188

Nebrangiai ir greitai atlieku visą namo bei buto vidaus remontą. Kloju plyteles, dedu gipskartonį, atlieku kitus darbus. Tel. 8 677 14 549.

Kitos 901432

901512

898995

Sniego valymas ir išvežimas Kaune ir Kauno rajone visą parą. UAB „Aplinkos darbai”. Tel. 8 655 55 800, 8 655 55 644.

895785

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

901736

891691

902059

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

900714

895157

Vidaus įrangos

901733

Puikų 4 kambarių 75 kv. m butą Centre, Trakų g. (autonominis šildymas dujomis, nuostabus vaizdas į miestą). Tel. 8 687 03 511.

Santechnikas atlieka įvairius darbus: vandentiekio, šildymo, kanalizacijos sistemų, WC. Atlieku elektriko darbus. Tel. 8 647 73 244.

900233

Garažą Kuršių g., Šilainiuose (II a., saugoma teritorija). Kaina 15 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

803773

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

Tvirtiname gipskartonį, šiltiname sienas iš vidaus ir išorės putų polistirenu, akmens vata.

Visas vidaus remontas, laiptinių remontas.

Tel. 8 602 56 512, www.apsiltiname.lt.

902071

Pigiai parduodu 8,4 a žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen. Šalia projektuojamas 6 m pločio kelias. Gera investicija ateičiai. Kaina 30 000 Lt. Tel. 545 168.

898884

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

901224

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

902189

Kloju plyteles. Tel. 8 639 77 215.

903246

1 k. butą Naglio g. (9/9, 33 kv. m, laiptinė suremontuota, namo bendrija, bute reikalingas remontas, yra balkonas, butas šviesus ir šiltas). 47 000 Lt. Tel. 8 678 00 678.

898144

1,25 ha žemės ūkio paskirties sklypą Rokų sen., Kauno r. (galima suformuoti 2 ūkininko sodybas, nekeičiant žemės paskirties).

Tel. 8 612 77 929.

903252

130 kv. m kotedžą su visa apdaila dvibučiame name Ringaudų sen., Kauno r. Kaina 340 000 Lt. Tel. 8 685 44 433.

901730

15 a namų valdos sklypą Nemuno g., Vilkijoje, Kauno r. (elektra, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 646 01 741.

903251

BUITEX AKCIJA!

Visą sausio mėnesį visiems šaldytuvams –

15%

nuolaida

Taikos pr. 43, Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570, www.buitex.lt

Automobiliai ir detalės „Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjūčio mėn., važiuojantis) ir nevažiuojantį „Moskvič“ 403. Tel. 8 699 01 993.

901805

Parduodu III „Volkswagen Golf“, 1994 m., 2,8 l, TA – 2012 05 22. Kaina 2500 Lt. Tel. 8 671 89 392.

902085

Statybinės medžiagos

Impregnuotas gegnes 600x5x20, 1 kub. m – 550 Lt; naujus plastikinius: langą-vitriną (148x134, 300 Lt) ir balkono duris (210x80, 320 Lt). Galime įstatyti. Tel. 8 614 06 146.

902140

Drabužiai, avalynė Odinių ir kailinių drabužių išparduotuvėje „Le Mari“ dabar viskas – dar pigiau!

Laisvės al. 50.

895988

Kitos prekės Atvešime per 24 val. kokybiškų baltarusiškų durpių briketų, saulėgrąžų lukštų briketų, medienos pjuvenų briketų bei granulių (8 mm). Tel. 8 600 25 915.

900706

Ąžuolo, uosio, beržo, drebulės, alksnio, eglės malkas trinkelėmis arba skaldytas (atvežame po 5 arba 8 erdmetrius). Tel. 8 682 86 242.

899572

BERŽINIŲ BRIKETŲ išpardavimas tiesiai iš gamintojo sandėlių. 1 t kaina 460 Lt su PVM. Tel. 8 693 66 441, (8 340) 63 626.

902028

Įvairias malkas ir atraižas. Įvairi statybinė mediena, lentpjūvės paslaugos. Prekyba išsimokėtinai. Tel. 8 611 80 030, 201 267.

890787

Malkas: uosis, beržas, ąžuolas (erdvinis metras – 100 Lt), drebulė, juodalksnis (85 Lt).

Kauno mieste ir Kauno r. Tel. 8 602 37 845.

900101

Malkos trinkelėmis. Malkos miškavežiu.

Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211.

902356

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 604 43 132.

896986

Parduodame malkas. Tel. 8 687 96 339, (8 37) 796 732.

903223

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: skaldytas, trinkomis ir dvimetriais. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 685 78 626.

893221

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val., VI 9–14 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

897220

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kaina nuo 700 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

901916

UAB „Zapyškio briketai“ gamina ir parduoda aukštos kokybės pjuvenų briketus. Tel. 8 612 53 020, 8 680 79 887.

884283

Perka

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

898604

Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha – Kalotėje; 55 a – Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga–Klaipėda; 30 a – netoli Karklės; 18 a – Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.

901804

Buitinė technika

Automobilių supirkimas visoje Lietuvoje.

Gali būti daužti arba su kitais defektais. Išsivežame patys. Tel. 8 620 24 539.

896139

Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuomota), fermas. Perkame mišką. Domina visoje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564.

889690

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Dokumentus sutvarkome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

899608

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821590

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

894953

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, sausio 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis Mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

892695

Kviečiame į 5 mėnesių intensyvias INTERJERO STUDIJAS. Teorinių ir praktinių užsiėmimų metu gausite žinių apie projektavimo principus, pastato inžineriją, spalvotyrą, patalpų dekoravimą, dizaino, architektūros istoriją. Išmoksite patys sukurti įvairios paskirties patalpų interjerus. Studijų pradžia vasario 7 d. Užsiėmimai vyks 2 kartus per savaitę. www.7jausmai.lt. Registracija info@7jausmai.lt, tel. 8 618 33 808.

902044

Pramogos Sausio 25 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – ONA KOLOBOVAITĖ ir AURELIJUS GLOBYS. Programoje „UNA PALABRA“ skambės: flamenko, latino, fado, džiazo ir populiariosios estrados kūriniai. Bilietai parduodami: Kauno filharmonijos kasoje (tel. 200 478); kioske (S.Daukanto g. 17); „Girstupio“ turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

903295

Perka

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Kelionės Keleivių pervežimas į Vokietiją. Gabename siuntinius, automobilius. Tel. 8 699 01 428.

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

898092

Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva.

Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.

890611

Nuolat perkame, parduodame EUR ir kitų standartų medinius padėklus, pasiimame, atvežame savo transportu. Tel. 8 686 35 724, 8 686 35 723, e. paštas info@minbra.lt.

TAIJI QUAN užsiėmimai. Norinčiuosius išmokti atsipalaiduoti, pagerinti savijautą ir rasti bendraminčių, kviečiame į pradedančiųjų grupės užsiėmimus mokykloje „School of central equilibrium“ www.bobhoniball.lt. Sausį Kaune užsiėmimai vyks nemokamai. Registruotis tel. 8 612 77 899.

894506

902319

Vizos Vizos (darome ir vairuotojams) – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Aviabilietai.

Kelionės. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

869134

Perkame tinkamus ūkininkauti sklypus, plotas nuo 5 ha. Tel. 8 655 05 365.

902196

901073

Nukelta į 28 p.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę – dirbamą ir apleistą, derlingą ir nenaudingą.

Tel. 8 656 49 883.

Atsiliepkite!

Rytų g., Kaune, dingo automobilis BMW 525d, 2007 m., juodos spalvos. Ką nors žinančius skambinkite tel. 8 623 19 934. Atsilyginsiu.

901461

Karščiausi kelionių pasiūlymai

901080

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 603 86 900.

Kelionių AgentūrA „RM travel“

882458

Pirksiu Klaipėdos gamybos metalinį, išardomą garažą. Tel. 8 648 48 038.

900473

898894

Kita

899354

899752

890104

895469

Vežame keleivius ir nuomojame 8 vietų „Mercedes“ autobusiuką. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais.

Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

Kiokušin karatė treniruotės vaikams, paaugliams, jaunimui, suaugusiesiems, vyresniems! Treneris G.Tankevičius – pasaulio karatė vicečempionas, Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas didelį dėmesį skiria saugiam sportui, sveikatos stiprinimui, tvirtam fiziniam ir psichologiniam parengimui. Naudojamos efektyvios, moksliškai pagrįstos metodikos, modernus inventorius.

G.Tankevičiaus individualios treniruotės atsigaunantiems po sportinių traumų, operacijų, geresniam fiziniam pasirengimui, sveikatos stiprinimui, traumų profilaktikai. Adresas Savanorių pr.

206. Tel. 8 678 34 748, www.stoikas.lt.

898384

890919

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Sportas

Kiekvieną dieną į Angliją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Airiją, Ispaniją, Prancūziją vežame keleivius ir siuntinius. Tel. 8 698 25 373, +44 56 0156 4237.

890158

894132

903281

901175

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

UAB „Baltic metal“ aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

DĖMESIO! BITLAI ATGIMSTA! Grupė iš Čekijos THE BEATLES REVIVAL. Vasario 25 d. 20 val. Kauno halėje. Bilietus galite įsigyti: Kauno halės kasoje I–VI nuo 11 iki 19 val. (pietų pertrauka nuo 14 iki 16 val.), teirautis tel. 8 602 49 930; kioske (S.Daukanto g. 17); Girstupio turgaus spaudos kioske; bilietai.lt.

NAUJIENA! Malta ir Kipras – iš Kauno!

Įvairūs

Malta – nuo 741 Lt (asm.)

Nuomoja Išnuomojamos komercinės paskirties patalpos Kaune, Laisvės al. 34 (97 kv. m). Vitrininiai langai, išėjimas į Laisvės alėją, modernus remontas. Kreiptis tel. 8 614 75 001.

Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas.

Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt

Kipras – nuo 985 Lt (asm.)

Poilsinės kelionės: Alikantė (iš Kauno) – nuo 1143 Lt (asm.)

Maljorka (iš Kauno) – nuo 935 Lt (asm.)

Rodas (iš Kauno) – nuo 860 Lt (asm.)

Kosas (iš Kauno) – nuo 723 Lt (asm.)

Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.

903210

Išnuomojamos patalpos (16 kv. m) Kaune, Birželio 23-iosios gatvėje, šalia „Samsono“ parduotuvės. Tinka komercijai. Kreiptis tel.

8 614 75 001.

Kelionių agentūrA „AŠ KELIAUJU“

903213

Nuomoja kambarį su baldais Kalniečiuose, Kaune, moteriai ar studentei. Tel. 8 613 92 462.

903299

Vieno kambario bendrabučio tipo butą Kovo 11-osios g., prie prekybos centro „Savas“. Kaina 100 Lt + mokesčiai. Tel. 8 614 12 623.

901541

Vieno kambario bendrabučio tipo butą Petrašiūnuose – už komunalinius mokesčius.

Tel. 8 699 37 320.

902143

Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune (ilgalaikei nuomai). Tel. 8 603 47 513.

Savanorių pr. 363A–202, Kaunas.

Tel. 8 656 37 114, (8 37) 214 010.

Darbo laikas I–V 9–19 val. www.askeliauju.lt

PUIKIOS KAINOS ATOSTOGAUTI KIPRE GEGUŽĖS MĖNESĮ!

Kodėl Kipras: 340 dienų per metus saloje šviečia saulė; unikalūs senoviniai paminklai; mozaika spalvingų paplūdimių ir uolėtų kalnų.

Kelionės laikas – gegužės 16–23 d.

3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui 1390 Lt. 3* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pie-

tūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1490 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, vakarienė. Kaina 1 asmeniui – 1580 Lt. 4* viešbutis su maitinimu: pusryčiai, pietūs, vakarienė.

Kaina 1 asmeniui – 1750 Lt. Siūlome jaukius, tvarkingus ir palankiai keliautojų įvertintus viešbučius.

Skrydžiai tiesioginiai, iš Kauno oro uosto.

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

902226

Vyresnio amžiaus vyras išsinuomotų vieno kambario butą ar kambarį Žaliakalnyje, Centre. Blogų sąlygų nesiūlyti (be tarpininkų). Tel. 8 628 70 906.

902404

Gabenimai Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

894518

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!

Meilės šventės dienomis – vasario 10–14 kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas dviem už ypatingą kainą: kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt Kajutė be lango – 330 Lt

Kajutė su langu – 440 Lt. Išsirinkite savo meilės šventės datą ir nustebinkite mylimą žmogų.

Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė programa visą naktį.

Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

28 2

šeštaDIENIS, sausio 21, 2012

klasifikuoti skelbimai Informuojame, kad pradedamas rengti žemės sklypo (kad. Nr. 1901/0080:80) J.Basanavičiaus al. 54, Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslas – nekeičiant žemės sklypo naudojimo paskirties, nustatyti sklypo teritorijos tvarkymo režimo privalomuosius reikalavimus ir statybos reglamentą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorė – Dalia Makauskienė, Algirdo g.

62, Kaunas, tel. 8 687 78 640. Plano rengėjas – UAB „Archsoma“, Šv. Gertrūdos g. 8–6, Kaunas, tel. 8 687 47 417. Planavimo terminas – 2012 m. I ketv.

902373

Kviečia Kviečiame tapti „Kadro TV“ studijos nariais 7–11 klasių mokinius, kurie mėgsta kurti, vaidinti, diskutuoti įvairiomis temomis, drąsiai, bet ne įžūliai dalijasi savo nuomone, yra smalsūs, užduoda daug klausimų, moka ir nori dirbti komandoje. Antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. Kauno MTKC, 209 a., A.Mickevičiaus g. 2, www.kadras.lt, tel.

8 699 31 324. Facebook: studija “kadras”.

Įvairūs Paskolos

903234

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. 9–17 val., „Aujama-credit“.

891249

Paskolos nekilnojamojo turto ir automobilių savininkams. Klauskite ir savaitgalį. Tel. 8 602 36 979; www.sgpartneriai.lt.

896662

Kiti Parengtas žemės sklypo prie pastatų (24H1p) Europos pr. 21, (92H1p) Lakūnų pl.

58, (93H1p) Lakūnų pl. 60, (31H1p) Lakūnų pl. 62, (32H1p) Lakūnų pl. 64, (033H1p) Lakūnų pl. 66 ir žemės sklypo prie pastato (38H1p) Europos pr. 21, Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslas – nustatyti sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei sklypo teritorijos tvarkymo privalomuosius reikalavimus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorius – AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, Kaunas, tel. (8 37) 305 622. Plano rengėjas – UAB „Archsoma“, Šv.

Gertrūdos g. 8–6, Kaunas (tel. 8 687 47 417).

Susipažinti su detaliuoju planu galima plano rengėjo patalpose nuo 2012 02 08 iki 2012 03 13. Vieša ekspozicija vyks plano rengėjo ir Aleksoto seniūnijos patalpose nuo 2012 02 27 iki 2012 03 13. Viešas svarstymas su visuomene vyks 2012 03 13 13 val. Aleksoto sen., Veiverių g. 132. Atsiliepimus, pageidavimus ar pastabas teikti planavimo organizatoriui ar plano rengėjui iki viešo svarstymo pabaigos.

Kviečiame vasario 3–5 d. į vedinę PASLAPČIŲ stovyklą „AŠ NORIU PAŽINTI SAVE...“ Paskaitos apie sveikatą, šeimyninius santykius, žmogaus mistines galias, apie tai, kaip kasdien būti laimingam; joga, kultūrinė programa. Informacija http://www.facebook.com/events/348012471880510/; anantara@info.lt; tel. 8 646 41 306.

902448

Sausio 24 d. 18 val. – mankšta nėščiosioms.

Renkame naują grupę! Užsiėmimai – Kęstučio g. 83. Įėjimas – 10 Lt. Tel. 8 650 77 972; www.menoversme.lt.

903115

Kviečia mokytis Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 02 22. Informacija 9–16 val. Tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

900725

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896694

902290

Informuojame kad yra parengtas žemės sklypo P.Vileišio tilto kairiajam prietilčiui įrengti detalusis planas. Planavimo tikslas: žemės sklypo formavimas P.Vileišio tilto kairiajam prietilčiui įrengti, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas, vadovaujantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais.

Planuojamai ūkinei veiklai nėra atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (Žin., 2004, Nr. 130-4650) 3.4 punktu: SPAV aprašas netaikomas rengiant ir tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas. Planavimo organizatorius: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (Laisvės al. 96, LT44251 Kaunas, tel. (8 37) 425 452. e. paštas urbanistika@kaunas.sav.lt). Plano rengėjas: UAB „COWI Lietuva“ (K.Donelaičio g. 62, LT44248 Kaunas, tel. (8 37) 428 486, faksas (8 37) 465 902, e. paštas kaunas@cowi.lt).

Projekto vadovas Julius Zonys. Su parengtais detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 02 03 iki 2012 03 06 UAB „COWI Lietuva“ patalpose. Viešai eksponuojamas detalusis planas bus nuo 2012 02 20 iki 2012 03 06 Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos skelbimų lentoje (Šv. Gertrūdos g. 7). Viešas susirinkimas vyks 2012 03 06 10 val. Centro seniūnijos patalpose (Šv. Gertrūdos g. 7). Dalyvavimas neprivalomas. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto detaliojo plano sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (L.Sapiegos g. 12, LT-44501 Kaunas). Žemės bei kito nekilnojamojo turto valdytojus ir naudotojus, kurių turtas yra planuojamo objekto teritorijoje, apie savo gyvenamąją (buveinės) vietą, jei ji neatitinka deklaruotos gyvenamosios vietos, prašom raštu pranešti UAB „COWI Lietuva“.

902222

UAB „EUROPINĖ PARTNERYSTĖ“ PRAGMA MOKYMO CENTRAS Kviečia į: ĩ Apskaitos programos PRAGMA kursus grupėse bei individualiai ĩ Buhalterinės apskaitos kursus ĩ Kompiuterių kursus suaugusiesiems (Word, Excel, Internetas) ĩ Rusų kalbos kursus Registracija ir informacija tel. (8 37)206 575, 8 614 33 004,

mokymai@europartner.lt, www.europartner.lt.

inforMuoja Sausio 29 d. 11 val. – A.Žarskaus paskaita VYRAS IR MOTERIS ŠEIMOJE, Gedimino g.

26B. Įėjimas – 20 Lt, porai – 25 Lt. Tel. 8 650 77 972; www.menoversme.lt.

903105

KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Ger­trū­dos g. 58 Sau­sio 21 d. 14 val. – po­ezi­jos kny­gos ru­ sų kal­ba «БЕЗ МЕНЯ» pri­sta­ty­mas. Ei­ les skai­tys Lė­lių te­at­ro ak­to­rė Lai­ma Rup­šy­tė Stras­daus­kie­nė, Ga­li­na Mi­ka­laus­kie­nė, Ka­ zi­mie­ras Čer­niaus­kas, Ju­li­ja Au­gus­taus­kie­ nė. Dai­nuos Ri­ma Ka­zė­nie­nė, akom­pa­nuos Liud­mi­la Su­cho­nic­ka­ja. Ren­gi­nį ves Ga­li­mas Sit­dy­ko­vas.

POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ Lais­vės al. 39 Sau­sio 21 d. 14 val. – klu­bo „Sū­du­va” su­ei­ ga. Bus pri­sta­to­ma H.Dzi­ko kny­ga „Šiau­rės uni­ver­si­te­tuo­se”. Kon­cer­tas. Įė­ji­mas lais­vas.

29

šeštadienis, sausio 21, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Jei dar įmanoma tave paguosti, Žinok, kad mūsų širdys gedi su tavim.

Tik žmogui lemta skausmą pažaboti, Surast ramybę, susitaikyt su lemtim.

Netekus mylimos sesutės Palmos BUTKIENĖS, nuoširdžiai užjaučiame Rimą MONTVILIENĘ ir visus artimuosius.

Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro kolektyvas Sausio 19 d. staiga netekome mylimos mamos ir močiutės, buvusios ilgametės spaustuvės „Spindulys“ darbuotojos Rūtos RAZUKEVIČIENĖS (1945–2012).

Atsisveikinimas šarvojimo salėje, S.Žukausko g. 3. Išlydėjimas sausio 22 d. 14 val.

Liūdi vyras, duktė ir sūnus su šeimomis

Skaudžią liūdesio ir netekties valandą, mirus mamytei, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narę Rasą DAUJOTIENĘ nuoširdžiai užjaučia Kauno apskrities bajorų draugija.

Skaudžią netekties valandą, mirus seseriai Jolantai, nuoširdžiai užjaučiame Vitaliją GIRČYTĘ ir jos artimuosius.

Kauno apskrities archyvo kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus dukrai, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbuotoją Ramutę GUTAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Ortopedijos technika“ kolektyvas.

Mirus mylimam sūnui, medžiotoją Joną OŽEKAUSKĄ nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno medžiotojų klubo „Mėkla“ nariai. „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų.

Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Pla­ tus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priė­ mimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr.

95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

896050

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laido­ jimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabu­ žių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensinin­ kus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

21 d.

17 val.

22 d.

12 val.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS

teatras

M.Daukšos g. 34, www.mazasisteatras.lt

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Sau­sio 21 d. 12 val. – Ine­sa Pa­liu­ly­tė.

ANDERSENO GATVĖ. Vie­nos da­lies spek­tak­ lis H.Ch.An­der­se­no biog­ra­fi­jos ir pa­sa­kų mo­ty­vais. Rež. Ine­sa Pa­liu­ly­tė. Il­go­ji sa­lė.

17 val. – In­ger Ha­ge­rup. STIKLINĖ ARBATOS SU CITRINA. Vie­nos da­lies ko­me­di­ja. Rež.

Da­nu­tė Ju­ro­ny­tė. Ta­ver­nos sa­lė (Kęs­tu­čio g. 62).

18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi­na Re­za. TRYS GYVENI­ MO VERSIJOS. Vie­nos da­lies tra­gi­ko­me­di­ ja. Rež. Ag­nius Jan­ke­vi­čius. Penk­to­ji sa­lė.

20 val. – GYČIO IVANAUSKO TEATRAS. Ak­vi­lė Mel­kū­nai­tė. MARKO (KAVOLIŲ KABARETAS). Dvie­jų da­lių spek­tak­lis.

Rež. Gy­tis Iva­naus­kas. Penk­to­ji sa­lė.

Sau­sio 22 d. 15 val. – Ke­tu­ra­kis. AMERIKA PIRTYJE. Tri­jų da­lių ko­me­di­ja. Rež. Val­das Len­ce­vi­čius. Penk­to­ji sa­lė.

18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA – PREMJERA! Yasmi­na Re­za. TRYS GYVENI­ MO VERSIJOS. Vie­nos da­lies tra­gi­ko­me­di­ ja. Rež. Ag­nius Jan­ke­vi­čius.

Penk­to­ji sa­lė.

Sau­sio 24 d. 18 val. – LAIMINGI. Dvie­jų da­lių spek­tak­lis pa­gal Fried­ri­cho von Schil­ le­rio „Klas­tą ir mei­lę”. Rež. Ar­tū­ras Arei­ma.

Penk­to­ji sa­lė. Ga­lio­ja sau­sio 4 d. bi­lie­tai.

18 val. – An­to­nas Če­cho­vas. PALATA. Vie­nos da­lies spek­tak­lis. Ins­ce­ni­za­ci­jos au­to­rius ir re­ži­sie­rius Ro­lan­das Kaz­las. Il­go­ji sa­lė.

Sau­sio 25 d. 18 val. – MENS PUBLICA. Yasmi­na Re­za. ATSITIKTINIS ŽMOGUS. Vie­nos da­lies tra­gi­ko­me­di­ja. Rež. Jo­nas Vait­kus. Penk­to­ji sa­lė.

18 val. – An­to­nas Če­cho­vas. PALATA. Vie­nos da­lies spek­tak­lis. Ins­ce­ni­za­ci­jos au­to­rius ir re­ži­sie­rius Ro­lan­das Kaz­las. Il­go­ji sa­lė.

892046

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Sau­sio 21 d. 18 val. – Fran­cas Le­ha­ras.

LINKSMOJI NAŠLĖ. 3 veiks­mų ope­re­tė.

Re­ži­sie­rius Gin­tas Ži­lys, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­šas, dai­li­nin­kė Vir­gi­ni­ja Idze­ly­tė, cho­ re­og­ra­fas Da­nilas Sa­lim­ba­evas (Ru­si­ja).

Sau­sio 22 d. 12 val. – Zi­ta Bru­žai­tė. VORO VESTUVĖS. 2 veiks­mų ope­rė­lė-ba­le­tas vai­ kams. Cho­re­og­ra­fas Ju­ri­jus Smo­ri­gi­nas, di­ ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis, sce­nog­ra­fė Ive­ta Ci­pa­ry­tė, kos­tiu­mų dai­li­nin­kė Ana Lo­rens.

18 val. – Jo­ha­nnas Straus­sas. ŠIKŠNOSPAR­ NIS. 3 veiks­mų ope­re­tė. Re­ži­sie­rius Gin­tas Ži­lys, di­ri­gen­tas Ju­lius Ge­niu­šas, dai­li­nin­kė Ja­ni­na Ma­li­naus­kai­tė.

Sau­sio 25 d. 18 val. – Im­re Kal­ma­nas.

MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiks­mų ope­re­ tė. Re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Jakš­tas, di­ri­gen­tas Vir­gi­li­jus Vi­soc­kis, dai­li­nin­kė Ma­ri­ja Ru­ba­ vi­čiū­tė, cho­re­og­ra­fas Ag­ris Da­ni­le­vičius (Lat­vi­ja).

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Sausio 21 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Režisierius A.Rubinovas.

Sausio 22 d. 11, 13 val. – D.Čepauskaitė.

LAPĖ IR VIŠTA. Spektaklis vaikams.

Sausio 26 d. 18 val. – D.Zelčiūtė. KŪNO VARTAI. Retroetiudai. Režisierė A.Dilytė.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

21 d.

12 val.

Sausio 22 d. 12 val. – A.Dilytė. Spektaklis vaikams VENECIJOS PASAKA. Rež. A.Baniūnas.

18 val. – Gregory Burke. GAGARINO GATVĖ.

Rež. V.Balsys.

KAuno KAMERINIS TEATRAS

21 d.

18 val.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Sau­s io 21 ir 22 d. 16–16.30 val. – Kau­n o mies­to ka­r i­l io­n ie­r iaus Ju­l iaus VILNONIO at­l ie­ka­m i var­p ų mu­z i­kos kon­cer­t ai.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Laisvės al. 87A

Sausio 21 d. 12 val. Mažojoje sce­ noje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež.

R.Bartninkaitė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų.

Sausio 22 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų.

KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34 www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt

Sausio 21, 28 d. 18 val. – KARŠTAI MYLĖK! Teatrinis-muzikinis komiksas skambant fokstroto, tango, valso melodijoms… („kai­ miški vaizdeliai” pagal lietuviškos estrados pradininko Antano Šabaniausko dainas).

Sausio 22 d. 14 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Sau­sio 22 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.

Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

DOMINO TEATRAS Sau­sio 25 d. 18 val. – ko­me­di­ja RADIJO ERELIAI. KITAS KAMPAS Sau­sio 26 d. 18 val. – Im­pro­vi­za­ci­jų te­at­ras KITAS KAMPAS.

TEATRO KLUBAS Vilniaus g. 22, Architektų namų salė (2 a.), www.teatroklubas.lt, info@teatroklubas.lt

Sausio 21 d. 19 val. – komedija monospek­ taklis KĄ GALVOJA VYRAI?

renginiai ARKIVYSKUPIJOS KONFERENCIJŲ SALĖ

Sau­sio 22 d. 12 val. – pro­jek­tas „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va”. Žo­džio va­lan­do­je – ak­to­rius Sau­lius Ba­ga­liū­nas. Vi­gin­to Stan­kaus ta­py­ bos dar­bų pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kau­no ma­žo­ji g. 2, Vil­ki­ja, Kau­no r., tel. 556 400

Sau­sio 22 d. 16 val. – li­te­ra­tū­ri­nė-mu­zi­ki­nė kom­po­zi­ci­ja, skir­ta M.K.Čiur­lio­niui, PRA­ BILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA. Da­ly­vaus Vio­le­ta Ba­ku­tie­nė ir fol­klo­ro an­sam­blis „Ku­po­lė” iš Kau­no.

Kauno menininkų namai V.Put­vins­kio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt

Iki vasario 10 d. eksponuojama dailininko Gvido Latako tapybos objektų paroda „Buvimai“. Parodos atidarymas sausio 24 d. 17 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16.30 val.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Ra­das­tų g. 2, sa­lė

Sau­sio 24 d. 17 val. – su­si­ti­ki­mas su mu­zi­ko­lo­gu, Lie­tu­vos mu­zi­kos ir te­at­ro aka­ de­mi­jos dės­ty­to­ju Vik­to­ru Ge­ru­lai­čiu ir jo kny­gos „Pa­vė­si­nė­je su Ri­char­du Wag­ne­riu” pri­sta­ty­mas. Ren­gi­nį ves Ju­li­jus Gric­ke­ vi­čius. Ren­gi­nio me­tu bus ga­li­ma įsi­gy­ti au­to­riaus kny­gų.

Be Vik­to­ro Ge­ru­lai­čio eru­di­ci­jos ir min­ties ele­gan­ci­jos ne­įsi­vaiz­duo­ja­mi dau­ge­lis kon­cer­tų, o ke­lis de­šimt­me­čius jo reng­tos ir ves­tos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos lai­dos for­ma­vo mu­zi­kos mė­gė­jų pa­sau­lė­žiū­rą. V.Ge­ru­lai­ čio kny­gos teks­te ra­si­me do­ku­men­ti­kos, sklan­džiai pa­pa­sa­ko­tų biog­ra­fi­jų frag­men­ tų. Pa­sa­ko­ji­mus jun­gia pla­tus is­to­ri­nis kon­teks­tas, kai tik­ri ir įdo­mūs mu­zi­kos pa­sau­lio vei­kė­jai – R.Wag­ne­ris, M.Ra­ve­lis, J.S.Ba­chas ir ki­ti – iš­ny­ra prieš mus iš to me­to so­cia­li­nių ir po­li­ti­nių įvy­kių ver­pe­tų. Įėjimas laisvas.

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGOS SALĖ

Pa­pi­lio g. 5

Lais­vės al. 39

Sau­sio 21 d. 10 val. Lie­tu­vos skau­ti­ja kvie­ čia į XIII skau­tų dai­nų kon­kur­są GRAŽIŲ DAINELIŲ DAUG GIRDĖJAU, skirtą v.s. F.Ša­ ka­lio at­mi­ni­mui. Įė­ji­mas lais­vas.

Sau­sio 25 d. 17 val. – kny­gos „Tūks­tant­me­ čio žie­das. Vil­ties ir mei­lės laiš­kai Lie­tu­vai” pri­sta­ty­mas. Da­ly­vaus kny­gos su­da­ry­to­jai, Kau­no Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios kleb. mons. Vy­tau­tas Gri­ga­ra­vi­čius, dai­nuos trem­ti­nių cho­ras „Il­ge­sys”. Renginys nemokamas.

P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Za­men­ho­fo g. 8, www.mu­zi­kos-in­stru­men­tu-mu­zie­jus.lt

Sau­sio 21 d. 12 val. – Ma­to Lie­tuv­ni­ko re­či­ ta­lis. Pro­gra­mo­je – Pir­mas Š.Su­zu­ki gi­ta­ros są­siu­vi­nis. Mo­ky­to­ja Gied­rė Ban­kie­tie­nė.

Da­ly­vau­ja kla­sės drau­gai.

15 val. – Nor­ber­to Blan­džio re­či­ta­lis. Pro­ gra­mo­je: III Š.Su­zu­ki gi­ta­ros kny­ga. Mo­ky­ to­ja Gied­rė Ban­kie­tie­nė. Da­ly­vau­ja Aus­tė­ja, Ada, Ar­man­tė, Aris­ti­das, Mo­ni­ka, Ti­tas ir kt.

kitas kampas

26 d.

18 val.

KAUNO KARTŲ NAMŲ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ DIENOS CENTRAS Sąjun­gos a. 13A

Iki va­sa­rio 13 d. vei­kia tau­to­dai­li­nin­kės Eu­ge­ni­jos Kum­paus­kie­nės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da ATLANTO PAKRANČIŲ ŠVYTURIAI. Pa­ro­dos pri­sta­ty­mas – sau­sio 25 d. 11 val.

Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA

24 d.

17 val.

30

šeštadienis, sausio 21, 2012

menas ir pramogos

Ne­ži­no­ji­mas, at­ve­dęs į pa­ži­ni­mą En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Už­sie­nio moks­li­nin­kės prie­kaiš­ tai lie­tu­viams ta­po aks­ti­nu, pa­ ska­ti­nu­siu kau­nie­tę Al­do­ną Snit­ ku­vie­nę ra­šy­ti mo­nog­ra­fi­ją, ku­ rio­je at­sklei­džia­ma Egip­to ci­vi­li­ za­ci­jos įta­ka Lie­tu­vos kul­tū­rai.

„No­rint pa­pa­sa­ko­ti is­to­ri­ją, kaip aš su­si­do­mė­jau Egip­tu, rei­kė­tų pa­pa­sa­ko­ti prie­šis­to­rę“, – apie il­gus dar­bo me­tus vai­ni­ka­vu­sią kny­gą pa­sa­ko­ja ge­riau­sia 2010 m.

Lie­tu­vos mu­zie­ji­nin­kė, Na­cio­na­ li­nio M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­ zie­jaus dar­buo­to­ja, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rė A.Snit­ku­vie­nė. „Tai bu­vo se­niai, 1969 m., kai sky­riaus, ku­ria­me dir­bau, ve­dė­ ja pub­li­ka­vo kny­gą „Se­no­jo Egip­ to dai­lė“. Ga­vau do­va­nų šią kny­ gą su au­to­rės įra­šu: „Po lai­min­ga žvaigž­de gi­mu­siai Al­do­nai te­gul se­no­vės Egip­tas pa­de­da pa­žin­ti tą žvaigž­dę“, – kad šis įra­šas bu­ vo pra­na­šiš­kas, kny­gos „Lie­tu­va ir Se­no­vės Egip­tas XVI a. pab.– XXI a. pr. Ke­liau­to­jų, ko­lek­ci­nin­ kų ir moks­li­nin­kų pėd­sa­kais“ au­ to­rė šian­dien nea­be­jo­ja.

Ru­sų moks­li­nin­kė rė­žė: „Lie­tu­viš­ko­ ji egip­to­lo­gi­ja – tai bal­ta dė­mė.“ Šie žo­ džiai A.Snit­ku­vie­ nei bu­vo ir skau­ dūs, ir tei­sin­gi.

Tie­sa, anuo­met ties šiuo įra­šu A.Snit­ku­vie­nė ne­sus­to­jo: Egip­tas at­ro­dė per to­li, ži­nių – per ma­žai ir ap­skri­tai vis­kas per daug su­ dė­tin­ga. Ma­ža to, mu­zie­ji­nin­kė ne­tgi sau pri­sie­kė, kad ji tai tik­rai nie­ka­da ne­dirbs su se­no­vės Egip­ to eks­po­na­tais.

Net pa­skir­ta sky­riaus ve­dė­ja, A.Snit­ku­vie­nė sten­gė­si kaip nors iš­si­suk­ti ir ne­si­gi­lin­ti į egip­tie­tiš­ kus eks­po­na­tus, dar po me­tų (tai bu­vo apie 1976-uo­sius) dėl pa­tal­

pų sto­kos nu­tar­ta Egip­to eks­po­zi­ ci­ją nuim­ti, o at­lais­vin­to­se pa­tal­ po­se bu­vo įkur­ti ka­bi­ne­tai. „Bet dar po me­tų į mu­zie­jų atė­ jo lan­ky­to­ja, o mu­zie­ji­nin­kai pri­ va­lo juos ap­tar­nau­ti. Tai bu­vo egip­to­lo­gė, dir­bu­si vals­ty­bi­nia­ me A.Puš­ki­no mu­zie­ju­je Mask­ vo­je. Ji ruo­šė­si pub­li­kuo­ti ka­ta­ lo­gą apie vi­sus So­vie­tų Są­jun­gos mu­zie­juo­se esan­čius Se­no­vės Egip­to eks­po­na­tus“, – lem­tin­gą po­sū­kį į do­mė­ji­mą­si Egip­tu pri­ si­mi­nė kau­nie­tė.

A.Snit­ku­vie­nė mie­lai ap­ro­dė tu­ ri­mus eks­po­na­tus, ta­čiau vieš­nia iš Ru­si­jos vis už­duo­da­vo vie­ną ir tą pa­tį klau­si­mą: „Iš kur?“ Ką ga­ lė­jo at­sa­ky­ti Al­do­na? „Ne­ži­nau“, – vis kar­to­da­vo ir kas­kart da­rė­ si la­bai ne­jau­ku, nes mu­zie­ju­je iš Se­no­vės Egip­to at­ke­lia­vę daik­tai ne­bu­vo su­re­gist­ruo­ti, bu­vo ži­no­ ma tik vie­no ki­to daik­to is­to­ri­ja.

Pa­ma­čiu­si au­ten­tiš­ką sar­ko­fa­gą ru­sų egip­to­lo­gė su­si­do­mė­ju­si pa­ žė­rė dar dau­giau klau­si­mų: iš kur at­ve­žė, kas ir ka­da? A.Snit­ku­vie­ nė tu­rė­jo tą pa­tį at­sa­ky­mą: „Ne­ ži­nau.“ Iš­va­žiuo­da­ma ru­sų moks­li­nin­ kė ne­vy­nio­jo žo­džių į va­tą ir rė­ žė: „Lie­tu­viš­ko­ji egip­to­lo­gi­ja – tai bal­ta dė­mė.“ Šie žo­džiai A.Snit­ ku­vie­nei bu­vo ir skau­dūs, ta­čiau, tu­rė­jo pri­pa­žin­ti, ir tei­sin­gi. Dė­mė iš tie­sų bu­vo, bet ją, pa­sak A.Snit­ ku­vie­nės, bu­vo ga­li­ma už­tu­šuo­ti. Ži­no­ma, įdė­jus la­bai daug dar­bo. „Ne­ži­no­ji­mas at­ve­dė į pa­ži­ni­ mą“, – re­ziu­muo­ja kau­nie­tė, tą­kart už­si­brė­žu­si su­ži­no­ti at­sa­ky­mus ne tik į ru­sų egip­to­lo­gės už­duo­tus klau­si­mus, bet ir dau­giau.

Dar spaus­tu­vės da­žais kve­pian­ti A.Snit­ku­vie­nės kny­ga „Lie­tu­va ir Se­no­vės Egip­tas XVI a. pab.–XXI a. pr. Ke­liau­to­jų, ko­lek­ci­nin­kų ir moks­li­nin­kų pėd­sa­kais“ pri­sod­ rin­ta moks­li­nių ži­nių, jo­je pa­tei­ kia­mas vi­sas Lie­tu­vos mu­zie­juo­se sau­go­mų eks­po­na­tų ka­ta­lo­gas. Ir kar­tu ji pa­ra­šy­ta leng­va, int­ri­guo­ ja­ma kal­ba, la­bai gy­vai at­sklei­ džian­čia įdo­miau­sius is­to­ri­nius fak­tus apie ban­dy­mus skai­ty­ti hie­ rog­li­fų raš­tą, apie mu­mi­jas ir amu­ le­tus ka­ra­lių ir di­di­kų rin­ki­niuo­se, apie pi­lig­ri­mys­tę ir mi­si­jas.

Kada pirmasis liet Nau­jau­sia mu­zie­ji­nin­kės Al­do­nos Snit­ku­ vie­nės kny­ga „Lie­tu­va ir Se­no­vės Egip­ tas XVI a. pab.–XXI a. pr. Ke­liau­to­jų, ko­ lek­ci­nin­kų ir moks­li­nin­kų pėd­sa­kais“ yra dau­ge­lio me­tų au­to­rės dar­bas, pa­rei­ ka­la­vęs ypač kruopš­taus ir daug lai­ko užė­mu­sio šal­ti­nių ir li­te­ra­tū­ros rin­ki­mo įvai­rio­se Lie­tu­vos bei už­sie­nio bib­lio­te­ko­ se ir mu­zie­juo­se.

Ta­das Rut­kaus­kas

VDU Istorijos katedros dėstytojas, egiptologas

Mu­zie­ji­nin­ko dar­bo pa­vyz­dys

Tai jau tre­čio­ji A.Snit­ku­vie­nės kny­ga, pri­sta­tan­ti Lie­tu­vos skai­ ty­to­jams ma­žai ty­ri­nė­tas mu­zie­ji­ nes ver­ty­bes ir jų is­to­ri­ją. 1998 m. bu­vo iš­leis­ta kny­ga „Rau­dond­va­ ris. Gra­fai Tiš­ke­vi­čiai ir jų pa­li­ki­ mas“, skir­ta Rau­dond­va­rio at­ša­ kos Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nei. 2008 m. pa­si­ro­dė kny­ga apie Bir­žų Tiš­ ke­vi­čius ir jų tu­rė­tus rin­ki­nius – „Bir­žų gra­fai Tiš­ke­vi­čiai ir jų pa­ li­ki­mas“. Abi kny­gos su­da­ry­tos iš dvie­jų da­lių – ka­ta­lo­go, ku­ria­me ap­ra­šo­mi ek­spo­na­tai, pri­klau­sę vie­nai ar ki­tai gra­fų šei­mai, ir is­ to­ri­nės-kul­tū­ro­lo­gi­nės da­lies, ku­ ri skir­ta šių šei­mų is­to­ri­jai.

Kny­ga „Lie­tu­va ir Se­no­vės Egip­ tas“ tę­sia šią tra­di­ci­ją. Vi­sos šios kny­gos pui­kiai iliust­ruo­ja mu­zie­ ji­nin­ko dar­bą, ku­ris daž­nai pla­ čia­jai vi­suo­me­nei pa­slap­tin­gas ir neaiš­kus.

Ka­ta­lo­ge vi­sų pir­ma at­si­spin­di da­lis mu­zie­jinin­ko dar­bo su pa­čiu eks­po­na­tu, jo įver­ti­ni­mu ir da­ta­ vi­mu. Ant­ro­ji kny­gos da­lis su­grą­ ži­na eks­po­na­tą į gy­ve­ni­mą, pa­ sa­ko­ja jo ir jį tu­rė­ju­sio žmo­gaus is­to­ri­ją. Svar­bu su­pras­ti, kad kiek­ vie­nas mu­zie­jaus eks­po­na­tas tu­ri sa­vo is­to­ri­ją ir li­ki­mą, daž­nai su­si­ ju­sį su vi­so kraš­to ir žmo­nių li­ki­ mais. Tuo ir yra ypa­tin­gas bei pla­ tus mu­zie­ji­nin­ko dar­bo spekt­ras

– nuo pa­pras­to eks­po­na­to mat­me­ nų pa­tiks­li­ni­mo iki Lie­tu­vos kul­tū­ ros stu­di­jų.

Tiek anks­tes­nės, tiek ir pa­sku­ ti­nė A.Snit­ku­vie­nės kny­ga pui­kiai iliust­ruo­ja daž­nai nu­ver­ti­na­mą mu­zie­ji­nin­ko dar­bą ir jo tiks­lus.

Pir­mo­ji ke­lio­nė

Egip­to ir Lie­tu­vos kon­tak­tų is­to­ri­ ja sie­kia XVI a. pa­bai­gą. Tuo me­ tu kraš­tą prie Ni­lo ap­lan­kė Mi­ka­ lo­jus Kris­tu­pas Rad­vi­la-Naš­lai­tė­lis (1549–1616). Jo pi­lig­ri­mi­nės ke­ lio­nės tiks­las bu­vo Šven­to­ji Že­ mė, taip at­si­dė­ko­jant už pa­gi­ji­mą po sun­kios li­gos. Di­di­kas nu­ta­ rė ap­lan­ky­ti ir Egip­tą, labai svar­bų kraš­tą žy­dų is­to­ri­jai, ir ja­me pra­lei­ do iš­ti­sus du mė­ne­sius.

Mi­ka­l o­j us Kris­t u­p as Rad­v i­l a tik­r iau­s iai bu­vo pir­m a­s is lie­t u­ vis, įko­pęs į Cheop­so pi­ra­mi­dę, pa­ma­tęs Gi­zos sfink­są ir lan­kęs uo­l o­se iš­kal­tas ka­pa­v ie­tes. Di­ di­kas ra­šė ke­lio­nės die­no­raš­tį ir bu­vo pa­si­ruo­šęs par­ga­ben­ti mu­ mi­jų ir se­nie­nų. De­ja, dėl grįž­tant ki­lu­sios aud­ros jū­ro­je ir kar­tu ke­l ia­v u­s io ku­n i­go prie­ta­ rų vis­k ą te­ko iš­m es­t i už bor­to.

Mi­ka­lo­jui Kris­ tu­pui Rad­vi­ lai ne­pa­ si­s e­k ė

Stebėtojas: Jonas Juozapas

par­ga­b en­t i į Lie­t u­v ą pir­m ų­ jų Egip­to se­nie­nų, ta­čiau jo iš­ spaus­din­tas ke­lio­nės die­no­raš­tis ta­po la­bai po­pu­lia­rus Eu­ro­po­je ir su­lau­kė ne­ma­žai ver­ti­mų į įvai­ rias kal­bas.

Pir­mie­ji ka­si­nė­ji­mai

Mi­ka­lo­jaus Kris­tu­po Rad­vi­losNaš­lai­tė­lio ke­lio­nės die­no­raš­tį po ke­lių am­žių tik­riau­siai skai­tė ir gra­fas My­ko­las Tiš­ke­vi­čius (1828– 1897), ku­ris 1861–1862 m. žie­mą lan­kė­si Egip­te.

Bi­lie­tas į praei­tį Gau­siai iliust­r uo­to­je kny­go­je pri­ sta­to­m i žmo­nės, ku­r ie iš Lie­t u­ vos ke­lia­vo į Egip­tą, no­rė­da­mi pa­ žin­t i pa­slap­t in­gą­ją fa­rao­nų kul­t ū­ rą ir įsi­g y­t i se­n ie­nų, ta­čiau kal­ba­ ma ir bend­rai apie Egip­to ir Lie­tu­ vos kon­tak­tus nuo XVI a. pa­bai­gos iki da­bar.

Svar­bi kny­gos da­lis yra ir Se­no­vės Egip­to rin­k i­n ių Lie­t u­vos mu­z ie­ juo­se ka­ta­lo­gas. Čia pir­mą kar­t ą Lie­tu­vos skai­ty­to­jams vie­no­je vie­ to­je pri­sta­ty­ti vi­si da­bar Lie­tu­vo­je esan­t ys Se­no­vės Egip­to eks­po­na­ tai ir jų is­to­ri­ja.

Ka­ta­lo­gą pra­tur­ti­na spal­vo­tos nuo­ trau­kos, lei­d žian­čios su­si­pa­ž in­ti ir su tais eks­po­na­tais, ku­rie sau­go­mi sau­g yk­lo­se ir nė­ra priei­na­m i pa­ pras­t iems mu­z ie­jų lan­k y­to­jams.

Pir­mą kar­tą taip pat pa­teik­ta fak­ ti­nė me­d žia­ga apie Se­no­vės Egip­ to ap­raiš­kas Lie­tu­vos dai­lė­je, ar­chi­ tek­tū­ro­je ir li­te­ra­tū­ro­je.

Tikslai: nepaisant didelio atstumo, tiesioginių saitų stygiaus, Egiptas Lietuv

bet ir kaip biblinė vietovė, nepažintos kultūros šalis.

31

šeštadienis, sausio 21, 2012

menas ir pramogos

tuvis įžengė į Egip­tą?

Mi­ka­lo­ jus Kris­ tu­pas Rad­vi­la tik­riau­ siai bu­vo pir­ma­sis lie­tu­vis, įko­pęs į Cheop­ so pi­ra­ mi­dę, pa­ ma­tęs Gi­ zos sfink­ są ir lan­ kęs uo­lo­ se iš­kal­ tas ka­pa­ vie­tes.

Vaiko mumijos kaukė. Graikijos–Romos laikotarpis.

Daugiasluoksnis lino audinys, klijinis gruntas, klijinė tapyba, auksavimas.

Skarabėjas – vėrinio detalė. Naujoji karalystė. Kalkakmenis.

Tiškevičius, po Afriką keliavęs su lenkų rašytoju Henryku Sienkiewicziumi. Nuotraukoje – kelionė asilais 1891 m.

Bir­žų at­ša­kos Tiš­ke­vi­čių gi­mi­ nės at­sto­vas bu­vo vie­nas gar­siau­ sių ir di­džiau­sių to me­to Eu­ro­ pos ko­lek­ci­nin­kų. Bū­tent ke­lio­nė į Egip­tą, kaip pa­žy­mi pa­ts M.Tiš­ ke­vi­čius sa­vo ke­lio­nės die­no­raš­ty­ je, smar­kiai pa­kei­tė jo gy­ve­ni­mą ir su­ža­di­no aist­rą ar­cheo­lo­gi­jai ir se­ nie­noms.

Pir­mi­nis ke­lio­nės tiks­las bu­ vo poil­sis ir me­džiok­lė, ta­čiau dėl pa­lan­kiai su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­ bių at­si­ra­do ga­li­my­bė ka­si­nė­ti. Tai bu­vo aist­ros, ku­ri neap­lei­do gra­fo iki pat mir­ties, pra­džia.

M.Tiš­ke­vi­čiui pa­vy­ko ka­si­nė­ti ke­lių šven­tyk­lų te­ri­to­ri­jo­se ir iš­tir­ ti ke­lis ne­pa­lies­tus ka­pus įvai­rio­se Egip­to vie­to­se. Egip­te gra­fas ne tik ka­si­nė­jo, bet ir ga­vo do­va­nų ar pir­ ko įvai­rių se­nie­nų, taip su­kaup­da­ mas sa­vo pir­mą­jį rin­ki­nį. Di­džią­ją da­lį jo, grį­žęs į Eu­ro­pą, do­va­no­ jo Luv­ro mu­zie­jui Pa­ry­žiu­je ir tik ne­daug iš jų bu­vo do­

va­no­ti Se­nie­nų mu­zie­jui Vil­niu­je ar do­va­no­ti gi­mi­nėms kaip su­ve­ny­rai iš ke­lio­nės.

Da­lis šių M.Tiš­ke­vi­čiaus iš Egip­ to par­vež­tų se­nie­nų iš­li­ko ir sau­ go­mi da­bar ke­liuo­se Lie­tu­vos mu­ zie­juo­se, o di­džią­ją jų da­lį ga­li­ma pa­ma­ty­ti Na­cio­na­li­nio M.K.Čiur­ lio­nio dai­lės mu­zie­jaus M.Ži­lins­ko ga­le­ri­jo­je vei­kian­čio­je Se­no­vės pa­ sau­lio dai­lės eks­po­zi­ci­jo­je.

dai­lės eks­po­zi­ci­jos pa­grin­dą ir ža­vi M.Ži­lins­ko ga­le­ri­jos lan­ky­ to­jus.

M.Ru­dzins­kai­tės-Ar­ci­ma­vi­čie­ nės mir­tis Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro pra­džio­je nu­brau­kė įdė­tą dar­bą ir to­les­nis egip­to­lo­gi­jos plė­to­ji­ma­ sis (taip pat dėl pa­si­kei­tu­sių po­li­ ti­nių ir so­cia­li­nių ap­lin­ky­bių) bu­ vo su­stab­dy­tas.

Trau­kė ne vien ar­cheo­lo­gus

Lie­tu­viš­kos egip­to­lo­gi­jos link

Po prie­kaiš­tų, ko­dėl rin­ki­niai iš Egip­to bu­vo pa­do­va­no­ti Luv­ro mu­zie­jui, M.Tiš­ke­vi­čius tei­si­no­ si, kad Lie­tu­vo­je nė­ra spe­cia­lis­ tų, ku­rie ga­lė­tų moks­liš­kai ty­ri­ nė­ti Se­no­vės Egip­to eks­po­na­tus.

To­kių spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je at­si­ra­ do tik maž­daug 1920 m., kai į Lie­ tu­vą po is­to­ri­jos stu­di­jų Mask­vo­je su­grį­žo Ma­ri­ja Ru­dzins­kai­tė-Ar­ci­ ma­vi­čie­nė (1885–1941).

Mask­vo­je su­si­do­mė­ju­si egip­to­ lo­gi­ja ir 1910 m. pir­mą kar­tą ap­si­ lan­kiu­si Egip­te, moks­li­nin­kė ta­po lie­tu­viš­ko­sios egip­to­lo­gi­jos pra­ di­nin­ke. 1922 m. pra­dė­jo dės­ty­ti tuo­me­čia­me Lie­tu­vos uni­ver­si­te­ te Kau­ne, ra­šė kny­gas ir da­ly­va­vo ke­liuo­se orien­ta­lis­ti­niuo­se kong­re­ suo­se Eu­ro­po­je.

Per dar dvi ke­lio­nes į Egip­ tą ji su­rin­ko ne­gau­sų Se­no­vės Egip­to rin­ki­nį, ku­rio svar­ biau­si ob­jek­tai – dvie­jų sar­ ko­fa­gų frag­men­tai, mo­ters mu­mi­ja, vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je pa­pi­ru­so frag­men­tas su „Mi­ru­sių­jų kny­gos“ teks­tu ar vai­kų mu­ mi­jų kau­kės – da­ bar su­d a­ro Se­ no­vės pa­sau­lio

vos žmones traukė nuo senų laikų – ne tik kaip istorinių tyrinėjimų objektas, „Shutterstock“ nuotr.

Nors svar­biau­sias dė­me­sys A.Snit­ ku­vie­nės kny­go­je ski­ria­mas žmo­ nėms, ku­rie Egip­te įsi­gi­jo se­nie­ nų, vė­liau pra­tur­ti­nu­sių Lie­tu­vos mu­zie­jus, ar ku­rie do­mė­jo­si Se­no­ vės Egip­tu, jo­je taip pat pa­sa­ko­ ja­ma apie žmo­nes, ku­riuos trau­kė ne mu­mi­jos ar pa­pi­ru­sai, bet ir ki­ ti da­ly­kai.

XIX a. Egip­tas gar­sė­jo žir­gų veis­ lė­mis, to­dėl no­rė­da­mi pa­pil­dy­ti sa­ vo žir­gy­nus kraš­te prie Ni­lo lan­kė­si di­di­kai San­guš­kos. Egip­tas trau­kė ir Vil­niaus uni­ver­si­te­te dir­ban­čius orien­ta­lis­tus, ku­rie ga­lė­jo to­bu­lin­ ti ara­bų kal­bos ži­nias ar ty­ri­nė­ti egip­tie­tiš­ką mu­zi­ką, kaip tai da­rė Ka­ro­lis Ber­nar­das Za­lus­kis (1834– 1919). Šis Af­ri­kos kraš­tas trau­kė žmo­ nes ir svei­ku, sau­su kli­ma­tu. Kai­ re prie­globs­tį ra­do ir pa­bė­gė­liai iš Lie­tu­vos, iš ku­rių rei­kė­tų iš­skir­ ti dai­li­nin­kę So­fi­ją Rio­me­rie­nę (1885–1972), pa­li­ku­sią daug dar­ bų, vaiz­duo­jan­čių Egip­to ar­chi­ tek­tū­rą ir kas­die­ny­bę. Egip­tas dėl sa­vo eg­zo­ti­kos bu­vo svar­bus ke­lio­ nių tiks­las nuo pat XIX a. ir toks iš­ lie­ka da­bar.

Da­lis Len­ki­jos ir Lie­tu­vos is­to­ri­jos

A.Snit­ku­vie­nės kny­ga nė­ra tik pa­ sa­ko­ji­mas apie mu­mi­jas, sar­ko­fa­ gus ir amu­le­tus, ar juos įsi­gi­ju­sius ar tu­rė­ju­sius žmo­nes, bet ir pa­ sa­ko­ji­mas apie pa­čią Lie­tu­vą. Vi­ sa tai, kas ap­ra­šo­ma kny­go­je, yra svar­bi Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jos da­lis nuo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ ni­gaikš­tys­tės iki ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos XX a. Žmo­nių, pa­li­ku­sių ryš­kų pėd­ sa­ką Lie­tu­vos ir Egip­to kon­tak­tų is­to­ri­jo­je, li­ki­mai pui­kiai at­­spin­ di ir Lie­tu­vos is­to­ri­ją bei li­ki­mą, Se­no­vės Egip­to eks­po­na­tų is­to­

ri­jo­se nuo įsi­gi­ji­mo iki pa­te­ki­mo į mu­zie­jus at­si­spin­di pa­čios Lie­ tu­vos vil­tys, tra­ge­di­jos ir su­krė­ ti­mai.

Di­džio­jo­je kny­gos da­ly­je pa­sa­ko­ ja­ma apie bend­rą Lietuvos–Lenki­ jos kul­tū­ros is­to­ri­ją. Kal­bant apie XX a., ga­li­ma ma­ty­ti gry­nai lie­tu­ viš­ko do­mė­ji­mo­si Egip­tu pra­džią – tuo me­tu apie Egip­tą pra­de­da­ ma ra­šy­ti lie­tu­viš­kai.

Pra­džia bu­vo sun­ki – pa­čios M.Ru­dzins­kai­tės-Ar­ci­ma­vi­čie­nės pir­mie­ji straips­niai lie­tu­viš­ko­ je spau­do­je bu­vo iš­vers­ti iš ru­sų ar len­kų kal­bų, nes ji pa­ti, gi­mu­si ne­ to­li Kė­dai­nių, iki su­grį­ži­mo į Lie­tu­ vą ne­mo­kė­jo lie­tu­viš­kai.

XIX a. ir anks­čiau, kas ra­šė ir kal­bė­jo apie Egip­tą, tai da­rė dau­ giau­sia len­kų kal­ba, ir tai kar­tu mums pri­me­na bend­rą abie­jų ša­ lių is­to­ri­ją. Šios bend­ros is­to­ri­jos įver­ti­ni­mas yra ir 2011 m. gruo­ dį ati­da­ry­ta pa­ro­da Ar­cheo­lo­gi­jos mu­zie­ju­je Var­šu­vo­je „Pa­pi­ru­sai, mu­mi­jos, auk­sas... My­ko­las Tiš­ ke­vi­čius ir 150 me­tų nuo pir­mų­jų len­kų-lie­tu­vių ka­si­nė­ji­mų Egip­ te“. Jo­je pir­mą kar­tą vie­no­je vie­to­ je su­rink­ti eks­po­na­tai iš Luv­ro bei Len­ki­jos ir Lie­tu­vos mu­zie­jų, pri­ klau­sę gra­fui M.Tiš­ke­vi­čiui, pa­sa­ ko­jan­tys apie jo ke­lio­nę ir ka­si­nė­ ji­mus Egip­te.

Eu­ro­pos su­jung­ti

Lie­tu­vos su Egip­tu nie­ka­da ne­sie­jo ypa­tin­gi ry­šiai, abu kraš­tai to­li vie­ nas nuo ki­to tiek geog­ra­fi­niu, tiek kul­tū­ri­niu po­žiū­riu. Til­tas, ku­ris su­jun­gė Lie­tu­vą su Egip­tu ir kar­tu su Se­no­vės Egip­tu, yra Eu­ro­pa. Tai iš jos mū­sų kraš­tą pa­sie­kė pir­mo­ji in­for­ma­ci­ja apie Egip­tą ir Se­no­vės Egip­tą, pra­de­dant pi­lig­ri­mys­tės ir bai­giant pro­fe­sio­na­lios egip­to­lo­gi­ jos idė­jo­mis.

Tai­gi Se­no­vės Egip­to ir Lie­tu­vos kon­tak­tų is­to­ri­ja kar­tu yra Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos kon­tak­tų is­to­ri­ja. Ga­li skam­bė­ti keis­tai, bet kuo mes dau­ giau ži­no­me apie Se­no­vės Egip­tą, kuo jis mums ar­ti­mes­nis, tuo mes pa­tys esa­me eu­ro­pie­tiš­kes­ni.

A.Snit­ku­vie­nės kny­ga ne tik mus priar­ti­na prie fa­rao­nų ir pi­ra­mi­ džių kraš­to, bet taip pat ir prie pa­ čios Eu­ro­pos.

DATOS (sausio 21 d.)

1905 m. gimė madų dizaineris prancūzas Christianas Dioras.

1924 m. mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas.

1925 m. gimė anglų komikas Benny Hillas.

1938 m. gimė kino ir teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė.

1941 m. gimė ispanų operos tenoras Plácido Domingo.

1962 m. gimė prancūzų aktorė Marie Trintignant.

1973 m. gimė Edvinas Krungolcas, penkiakovininkas, 2008 m. Pekino vasaros olimpinių žaidynių prizininkas.

1975 m. gimė lietuvių aktorė Rasa Samuolytė.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Puikus laikas: seksis viskas, ko imsitės, tik pradėtus darbus užbaikite iki galo. Patyrinėkite savo emocijas, apmąstykite gyvenimą.

Jautis (04 21–05 20). Visai netikėtai jaunesnis ir mažiau už jus patyręs žmogus gali padėti išspręsti svarbų klausimą. Sėkmingai įveiksite problemas, rasite atsakymus, susijusius su ateitimi.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos atliekant būtinus darbus. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui.

Vėžys (06 22–07 22). Laukia svarbus susitikimas su seniai matytu žmogumi. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus – taip pasieksite daugiau nei kategoriškumu ar pykčiu.

Liūtas (07 23–08 23). Galite pakenkti sau arba aplinkiniams, jei nesugebėsite aiškiai išdėstyti savo ketinimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis, dėl to didės jūsų nepasitenkinimas ir kils ginčų.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas.

Jūsų fantazija ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius.

Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir dėmesio. Galite susipykti su vaikais, todėl patirsite įtampą.

Skorpionas (10 24–11 22). Sėkminga diena. Puikiai leisite laiką su šeima ir gerais bičiuliais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Išeikite kartu papramogauti, pasivaikščiokite gamtoje, pažaiskite žaidimų. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, duokite valią savo fantazijai, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių.

Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, nuo varginančių kasdienių rūpesčių.

Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas.

Daug bendrausite su įtakingais asmenimis, galbūt aptarsite bendro verslo planus. Laukia trumpa, bet įkvepianti kelionė.

Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, būsite patenkintas savo karjera ir asmeniniu gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą, gerai išlavintą skonį. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Kantrybė padės išvengti nesutarimų, beįsiplieskiančių ginčų dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje turėtų laikytis šaltukas, pasnigs. Šiandien bus nuo 3 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose iki 1 laipsnio šilumos pajūryje. Sekmadienio naktį pasnigs nedaug, dieną daug kur numatomas sniegas, vietomis gausus, o pajūryje – šlapdriba. Temperatūra naktį bus 1–5 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, sausio 21 d.

–2

Telšiai

+1

–2

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–3

Utena

–3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

8.26 16.33 8.07 6.51 14.39

21-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 345 dienos.

Saulė Vandenio ženkle.

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

Londonas +12 Madridas +14 Maskva –4 Minskas –4 Niujorkas +3 Oslas –1 Paryžius +13 Pekinas –4

orai kaune šiandien

Praha +5 Ryga –2 Roma +14 Sidnėjus +23 Talinas –1 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +1

–4

–1

Vėjas

2–7 m/s

Vilnius

Marijampolė

–3

Alytus

Vardai Šiandien:

Agnietė, Augerijus, Augis, Galgintas, Garsė, Ginas, Ina, Ineza.

Rytoj:

Anastazas, Aušrius, Gaudentas, Skaistė, Vincentas.

Lip­ti ant le­do – dar ne lai­kas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

-6

-3

-5

-6

2

-3

-2

0

-3

4

0

+1

0

0

3

rytoj

poryt

Pir­mo­sios šios žie­mos ne­lai­mės pa­ro­ dė: bū­ti­na nuo­lat kar­to­ti se­nas tie­sas apie gam­to­je sly­pin­tį pa­vo­jų gy­vy­bei.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos cent­ras įspė­ja, kad le­das ant eže­rų yra plo­nas ir pa­vo­jin­gas. Ma­žes­niuo­se eže­ruo­se, ku­rie už­ša­lo gruo­dį, le­das per il­ga­lai­kį orų at­ši­li­mą neiš­tir­po, ta­čiau pra­ra­do sa­vo ge­rą­ją sa­vy­bę – elas­tin­gu­mą. Va­ kar Kau­no ma­rios ties Dar­sū­niš­kiu bu­ vo pa­deng­tos vos 3 cm sto­rio le­du su pro­per­šo­mis. Už­sie­nio si­nop­ti­kai ma­ no, kad po ne­di­de­lio at­ši­li­mo į mies­tą žie­ma dar grįš, to­dėl ri­zi­kin­gas pra­mo­ gas ant le­do dar ga­li­ma ati­dė­ti.

KD inf., Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuo­tr.

įvairenybės

O1

O2

2 Lt/min.

Vai­kų klau­si­mai – iš­ban­dy­mai tė­vams Vai­kų klau­si­mai ga­li bū­ti leng­vi, pa­vyz­džiui: „Ar įkąs­tų ryk­lys di­ no­zau­rui per grum­ty­nes?“, int­ ri­guo­jan­tys: „Ko­dėl dan­gus žyd­ ras?“ ar­ba la­bai su­dė­tin­gi: „Kiek sve­ria Že­mė?“ Ma­žy­liai ata­kuo­ja klau­si­mais sa­ vo tė­vus kas­dien, ir per nau­ją ty­ri­ mą bu­vo išaiš­kin­ti 10 ma­žų­jų bri­

tų tė­vus la­biau­siai bau­gi­nan­čių klau­si­mų, ku­rių dau­gu­ma su­si­ję su moks­lu ir ma­te­ma­ti­ka.

Ty­rė­jai at­krei­pė dė­me­sį, kad 26 pro­c. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos tė­vų ma­no, jog jų vai­kai la­biau iš­pru­ sę ma­te­ma­ti­kos ir moks­lo sri­ty­ je nei jie pa­tys. Re­mian­tis ty­ri­ mu, treč­da­lis tė­vų ak­ty­viai ieš­ko

at­sa­ky­mų į už­duo­tus klau­si­mus, bet dau­ge­lis ap­klaus­tų­jų pri­pa­ žįs­ta, kad su­gal­vo­ja at­sa­ky­mą ar­ ba pe­rad­re­suo­ja klau­si­mą ki­tam vai­ko tė­vui.

Ty­r i­m e da­ly­va­vo 2 tūkst. tė­ vų, tu­r in­č ių vai­k us nuo 5 iki 16 me­tų.

BNS inf.

Sun­kiau­sių klau­si­mų de­šim­tu­kas Ko­dėl Mė­nu­lio nie­ka­da ne­ma­ty­

ti die­ną?

Ko­dėl dan­gus žyd­ras?

Ar ka­da nors su­si­tik­si­me su atei­

viais iš ki­tų pla­ne­tų?

Kiek sve­ria Že­mė?

Kaip lėk­tu­vai lai­ko­si ore?

Ko­dėl van­duo šla­pias?

Kaip da­ly­ti stul­pe­

liu?

Kur paukš­čiai

ir bi­tės iš­skren­ da žie­mą?

Iš ko su­si­da­ro vai­

vo­rykš­tė?

Ko­dėl yra skir­tin­gų

lai­ko zo­nų?

Mįslė: nemaža dalis tėvų ir patys negali paaiškinti, kodėl dangus žy-

dras, o Mėnulį kartais galima pamatyti ir dieną.

„Shutterstock“ nuotr.