2012-01-21 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, sausio 21 d., 2012 m.

Nr. 17 (1216)

diena.lt

2,00 Lt

tvdiena@die

na.lt­­Redak torė­Agnė­Kl

imčiauskaitė

2012 m. sausi o 21 d.

Gur­ma­nams: ti va lis „Žie ­ki no fes­ mos ek ra n ai“ šie met grį žta su de š imt dar ne ma t ytų prancū ­ ziškų filmų , trum pa­ met ra žiais fi l mu kais ir dviem kla s i kos ret ro­ s pek ty vo m is. 4p.

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Tiražas 32 240

„Ne­pa­to­g us“:­ nių gaub lių“ ce „Auk si­ je Geor ge’o C re mo ni jo­ loo ney re­ ži suo tas fil mas „Pur vi ni žai di mai“ li ko de monst­ ra ty viai ne pas bet tai ne reiš tebė tas, kia, kad jis pra stas. 6p.

Per­galės:­TV3 ta len tuo se“ tri „Lie tu vos Ma rius Pet um favęs raus šia si di de liems kas ruo­ po ky­ čiams – ke l tis į Vi įra šy ti al bumą, l nių, kon cer­ tuo ti ir de r a m ti drau gei. ai pa si pirš­ 11p.

Generolų kalavijai iš galąsti TV3 „Chorų karų“ generolai intensy viai galanda si ginklus: šlifuoja paskutinius dain ų posmus, dailina jau beveik paruoštus įspūdingus sceniniu s kostiumus ir kasdien akty viai repetuoja šokių žing snelius – trečiasis muz ikinio projekto sezonas, kuriam vėl vadovaus Vytautas Šapranauskas ir Jurgita Jurk utė, prasided a jau sekmadie nį. 9 p.

Šiandien priedas

Jų meilę nu­traukė mir­tis

Nuo ad­vo­ka­to Ser­ ge­jaus No­vi­ko­vo nu­žu­dy­mo pra­ėjo dau­giau kaip pusė metų. Ta­čiau žmo­ na ir trys sūnūs iki šiol ne­ga­li pa­tikė­ ti, kad jo nėra. Naš­ lė sten­gia­si iš­lai­ky­ ti namų aurą to­kią, kad jaustų­si, lyg vy­ ras vis dar čia būtų – gy­ventų su šei­ma.

Pris­kir­čiau sa­ve prie san­ tūrių op­ti­mistų. Ti­kiuo­si, tarp­tau­tinės rin­kos sta­bi­li­zuo­sis ir galė­si­me ra­miai gy­ven­ti pa­gal tu­rimą biud­žetą. TV3 nuotr.

Prem­je­ras And­rius ­ Ku­bi­lius

8p. Miestas

N.Bunkės gy­ve­ni­mo sto­tys Na­ta­li­ja Bunkė į vil­nietės kailį dar ne­įsi­jautė. Sos­tinė­je ji gy­ ve­na nuo pra­ėju­sio rugpjū­čio. Mo­te­ris sa­ko, kad Vil­nių dar tik jau­ki­na­si. 2p. Miestas

Ro­gių se­zo­nas pil­nas pa­vojų

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Čiuo­žinė­tojų nuo Vil­niaus kal­ niukų sau­gu­mas – jų pa­čių ran­ ko­se, nes par­ūpin­ti ap­saugų prie kalvų apa­čio­je be­si­drie­kian­čių gat­vių nie­kas ne­pri­va­lo. 4p.

Sau­go­tis tuš­tu­mos

„Jau ki­ti me­tai, bet aš neat­ver­čiau nau­jo gy­ve­ni­mo la­po. Sten­giuo­si, kad vai­kai ne­pa­justų tuš­tu­mos. Aiš­ ku, jie tu­ri sa­vo sie­las, jaus­mus, min­ tis. Bet la­bai norė­čiau pa­da­ry­ti vis­ ką, kad jie jaustų, jog tėvas yra ša­lia. Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, gal tai ir nu­ skambės bai­siai: aš gy­ve­nau dėl jo“, – „Vil­niaus die­nai“ kalbė­jo nu­žu­dy­to­ jo žmo­na 39 metų Ma­ ri­ja No­vi­ko­va.

10

Eko­no­mi­k a

Svei­ka­tin­gu­mui vėl ne­gai­li pi­nigų Lai­min­gi: ad­vo­ka­tas S.No­vi­ko­vas ir jo žmo­na Ma­ri­ja bu­vo kaip vie­nas žmo­gus – vie­nas ki­to did­žio­ji meilė

ir ant­ro­ji pusė. Jie ne­galė­jo būti vie­nas be ki­to.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Lie­tu­va: po­li­tikų gin­čus dėl „Sno­ro“ narp­lios teisė­sau­ga.

šiandien Pasaulis

Mūšis su Veng­ri­jos re­for­momis vyks­ta ir Bu­da­peš­to gatvė­se, ir Briu­se­lio vald­žios ko­ri­do­riuo­se. 12p.

Sportas

Praė­ju­sią sa­ vaitę 38-erių Lie­tu­vos vyrų ran­ki­nio rink­ tinės var­ti­ nin­kas Arū­nas Vaš­ke­vi­čius dar kartą įrodė, kad bran­dus am­ žius – ne kliū­ tis žais­ti aukš­ čiau­siu ly­giu, o aikš­telė­je kur­ti žiū­ro­vus šėlti pri­ver­čian­čius ste­buk­lus. 16p.

6p. Šeštadienis

Pri­pa­ži­ni­mas, pui­kiai be­si­klos­tan­ti kar­je­ra, svai­gi­na­mos ke­lionės, įkve­ pian­čios pa­žin­tys. To­kius sun­kaus dar­bo ir kant­rybės su­bran­din­tus vai­sius šian­dien ra­gau­ja te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das. 19p.

TV diena

Sep­tin­ta­sis prancū­ziškų filmų fes­ti­va­lis „Žie­mos ek­ra­nai“ šie­met grįžta su de­šimt dar ne­ma­tytų prancū­ziškų filmų, trum­pa­met­ra­žiais fil­mu­kais ir dviem kla­si­kos ret­ros­pek­ty­vo­mis. Ko­kių mažų ir di­de­lių ste­buklų jis ža­da?

Pa­ga­liau žie­mos su­laukę gy­ven­ to­jai nuo šal­tu­ko sle­pia­si šil­tuo­ se svei­ka­tin­gu­mo cent­ruo­se. O šių pa­slaugų teikė­jai džiau­gia­si, kad žmonės vėl le­pi­na­si. 9p. Me­nas ir pra­mo­g os

Ne­tikė­ta dviejų drau­gių pa­ro­da Pui­kios draugės, bet la­bai skir­tin­ gos me­ni­ninkės Aud­ronė Pet­ra­ šiū­naitė ir Lai­ma Draz­daus­kaitė pir­ma­dienį pa­kvies į ne­tikėtą ir int­ri­guo­jan­čią pa­rodą. 30p.

2

šeštadienis, sausio 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Mo­ki­nys pre­kia­vo kont­ra­ban­da Po­li­ci­ja Vil­niaus ra­jo­no Pa­ber­ žės vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je su­lai­ kė moks­lei­vį, ku­ris per per­trau­ ką pre­kia­vo kont­ra­ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis.

Po­li­ci­nin­kai tu­rė­jo in­for­ma­ci­jos, kad Pa­ber­žės vi­du­ri­nės mo­kyk­ los moks­lei­vis už­sii­ma ne­tei­sė­ta veik­la – par­duo­da ci­ga­re­tes. Pa­ rei­gū­nai nu­sta­tė, kad apie 10.45 val., per per­trau­ką, vie­nuo­lik­to­ kas 16-me­tis G.B. už 40 cen­tų de­vin­to­kui par­da­vė vie­ną ci­ga­re­tę „Wins­ton blue“. Pa­rei­gū­nų tei­gi­ mu, pa­ke­lis, iš ku­rio par­duo­ta ci­ ga­re­tė, ne­bu­vo pa­ženk­lin­tas spe­ cia­liais ženk­lais – ban­de­ro­lė­mis.

Už ak­ci­zais ap­mo­kes­ti­na­mų pre­ kių lai­ky­mą, ga­be­ni­mą, rea­li­za­vi­ mą pa­žei­džiant nu­sta­ty­tą tvar­ką jau­nuo­liui gre­sia bau­da nuo 100 iki 300 li­tų. BNS, VD inf.

Na­ta­li­ja Bun­kė į vil­ nie­tės kai­lį dar neį­ si­jau­tė. Ne­se­niai iši­ ru­sios po­pu­lia­rios mer­gi­nų gru­pės „Yva“ bu­vu­si at­li­ kė­ja ir va­do­vė Vil­ niu­je gy­ve­na tik­ tai nuo praė­ju­sio rugp­jū­čio – Bun­kų šei­ma Laz­dy­nuo­se nuo­mo­ja­si na­mą. Vil­nių mo­te­ris dar tik jau­ki­na­si.

Merija apsipirko

Ar­chi­tek­tū­ra: „Tie pa­sta­tai Užu­py­je – se­ni, įdo­mūs, kai kas pa­griu­vę, kai

pu­tė­lį ki­taip, ne­gu vi­sa­me Vil­niu­je“, – sa­kė po­psce­nos žvaigž­dė.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ jai, pa­lai­kan­tys vie­šą­ją tvar­ką, ap­ rū­pin­ti 20-ia elekt­ro­šo­kų, ku­riuos dar­buo­to­jai tu­rės tik dar­bo me­tu, ir dviem nau­jais au­to­mo­bi­liais.

„Ap­rū­pin­ti dar­buo­to­jus spe­cia­ lio­mis prie­mo­nė­mis nu­spręs­ta po to, kai praė­ju­sių me­tų spa­lį vie­ną iš jų dar­bo me­tu už­puo­lė ir smar­ kiai ap­kan­džio­jo ag­re­sy­vus šuo“, – tei­gia­ma sa­vi­val­dy­bės pra­ne­ ši­me. Nau­ji au­to­mo­bi­liai „Ško­da Ye­ti“ pa­ženk­lin­ti lip­du­kais „Vil­ nius Po­lis“. „Žo­dis „po­lis“, iš­ ver­tus iš grai­kų kal­bos, reiš­kia mies­tą vals­ty­bę. Taip pa­ženk­lin­ti

N.Bun­kės gy­ve­ni­mo sto­tys: Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kiek­vie­nas – su sa­vo pa­sau­liu

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus au­to­ mo­bi­liai taip pat bus leng­viau at­ pa­žįs­ta­mi už­sie­nie­čiams“, – sa­ko Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas. VD inf.

Viag­ros siūlė ne­le­ga­liai Vil­niaus po­li­ci­ja su­lai­kė vy­rą, ku­ ris ne­le­ga­liai pre­kia­vo po­ten­ci­ją ska­ti­nan­čiais vais­tais viag­ra. Pre­ kei­vis nu­sta­ty­tas ir su­lai­ky­tas pa­ tik­ri­nus in­ter­ne­to skel­bi­mus.

Šis as­muo už 250 li­tų ban­dė par­ duo­ti 10 tab­le­čių. Vil­niaus 1-aja­ me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­dė­ta ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­ mo by­los tei­se­na. Už ver­ti­mą­si su vais­tais (vais­ti­niais pre­pa­ra­tais) su­si­ju­sia veik­la, ku­riai rei­ka­lin­ga li­cen­ci­ja, be li­cen­ci­jos ar ki­to­kiu ne­tei­sė­tu bū­du, jei­gu tai ne­su­kė­ lė sun­kių pa­da­ri­nių ar tai ne­bu­ vo da­ro­ma stam­biu mas­tu, įsta­

ty­mas nu­ma­to bau­dą fi­zi­niams as­me­nims nuo 500 iki 1 tūkst. li­ tų su vais­tų (vais­ti­nių pre­pa­ra­tų) kon­fis­ka­vi­mu ar be jo. VD inf.

Triguba avarija Vil­niu­je ša­lia Spau­dos rū­mų va­ kar ry­tą vai­ruo­to­jas ban­dė san­ kry­žą per­šok­ti de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui. Įvy­ko ava­ri­ ja, su­dau­žy­ti trys au­to­mo­bi­liai.

„Maz­dos“ vai­ruo­to­jas va­žiuo­da­ mas Lais­vės pro­spek­tu ban­dė pra­ lėk­ti per san­kry­žą. Au­to­mo­bi­lis rė­žė­si į mer­gi­nos vai­ruo­ja­mą „Peu­ geot“. Ava­ri­jos kal­ti­nin­ko au­to­mo­ bi­lis dar ap­ga­di­no ir „Mit­su­bis­hi“. Žmo­nės per ava­ri­ją ne­nu­ken­tė­ jo. Dėl ava­ri­jos ty­ri­mas ne­bus pra­ dė­tas: kal­ti­nin­kas aiš­kus, jis bu­vo blai­vus ir pri­pa­žįs­ta kal­tę. Kal­ti­

nin­kui ne­gre­sia ir bau­da už tai, kad jis per san­kry­žą va­žia­vo de­gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui. VD inf.

Na­ta­li­ja gi­mė Kau­ne. Kai iš­te­kė­jo už pir­mo­jo vy­ro mu­zi­ko Dei­vy­do Zvon­kaus, gy­ve­no Klai­pė­do­je. Su­ si­tuo­ku­si su vers­li­nin­ku Da­nie­liu­ mi Bun­ku­mi, at­si­kraus­tė į Vil­nių. Šie mies­tai – neat­sie­ja­mi nuo jos as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo ir kar­je­ros. „Vil­nius – sos­ti­nė, čia at­va­žiuo­ja di­džio­ji da­lis Lie­tu­vos. Vi­so­kių as­ me­ny­bių čia yra, to ne­pa­sa­ky­si apie ki­tus mies­tus. Kiek­vie­na­me mies­te su­si­for­muo­ja sa­vi­ta kul­tū­ra. Man ne­su­dė­tin­ga pa­jus­ti tą mies­to kul­ tū­rą – mies­to vei­dą, žmo­nes,“ – pa­sa­ko­jo 28 me­tų N.Bun­kė. Ko­kį skir­tu­mą ji įžvel­gia tarp Vil­niaus ir gim­to­jo Kau­no? Kuo jai Vil­nius ski­ria­si nuo Kau­no, ku­ris mies­tas ar­ti­mes­nis? „Man Vil­nius ar­ti­mes­nis ne­gu Kau­nas. Pa­ly­gin­ti su Kau­nu, Vil­ niu­je daug lais­ves­ni ir įvai­res­ni žmo­nės. Kau­nie­čių kul­tū­ra – mies­ čio­niš­ka. Jie žmo­gų ver­ti­na pa­gal dra­bu­žį, pa­gal iš­vaiz­dą. Aiš­ku, ne vi­si kau­nie­čiai to­kie, bet dau­giau – to­kių. Vil­niu­je į ta­ve nie­kas ne­krei­ pia dė­me­sio – čia vi­siems vis­kas įpras­ta. Sos­ti­nė­je pil­na vi­so­kiau­ sių ap­ran­gos sti­lių. Čia kiek­vie­ nas su sa­vo pa­sau­lė­liu vaikš­to. Tai iš tik­rų­jų ža­vu. Bet ir Vil­niu­je daug ne­tik­ru­mo“, – ly­gi­no šiuos mies­ tus po­pmu­zi­kos žvaigž­dė. Tas ne­tik­ru­mas – tai dau­gy­bė kau­kių, ku­rias meist­riš­kai kai­ta­lio­ja vil­nie­čiai. Anot pa­šne­ko­vės, jie no­ri sa­ve kaž­kaip ypa­tin­gai pa­teik­ti. „Tai ypač jau­čia­si to­je ap­lin­ko­je, ku­rio­je dir­bu, – pa­tiks­li­no dai­ni­ nin­kė. – Šou pa­sau­lis Vil­niu­je – la­ bai ne­tik­ras, toks dirb­ti­nis. Žmo­nių san­ty­kiai ne­tik­ri, ap­si­mes­ti­niai. Štai koks aš, pa­žiū­rė­kit. Kiek­vie­ nas sa­ve no­ri pa­ro­dy­ti to­kį, koks jis iš tik­rų­jų net nė­ra. To­kia au­ra tvy­ro Vil­niaus šou ren­gi­niuo­se.“ Kau­ne, ga­li­ma sa­ky­ti, šou vers­ lo nė­ra. Na­ta­li­ja pri­si­me­na, kad ta­ da, kai ji pa­ti dar gy­ve­no Kau­ne, į to mies­to dai­ni­nin­kus ir mu­zi­kan­ tus bu­vo žiū­ri­ma skep­tiš­kai – nie­ ko ge­ro iš jų ne­bus. Nors iš tik­rų­

jų daug gar­sių mu­zi­kan­tų – bū­tent kau­nie­čiai. Klai­pė­da Na­ta­li­jai pa­si­ro­dė la­ bai lais­vas mies­tas. At­si­pa­lai­da­ vę žmo­nės, be rū­pes­čių. Gal jiems vė­jas ge­rai gal­vą pra­pu­čia? 200 ki­ lo­met­rų – ir koks skir­tu­mas tarp

Dai­ni­nin­kė ne kar­tą ko­pė ir į Ge­ di­mi­no pi­lies kal­ną. Į tą ke­lio­nę lei­ do­si su „Yvos“ mer­gi­no­mis, kai dar vi­sos bu­vo vie­nas kumš­tis. O kar­tą nak­tį į Lie­tu­vos is­to­ri­jai reikš­min­ gą kal­ną ko­pė su pir­muo­ju vy­ru D.Zvon­ku­mi.

Di­džiu­liai pre­ky­bos cent­rai la­ bai rei­ka­ lin­gi. Jei­gu man rei­kia ko­kio nors daik­to, su­ ku į pre­ky­ bos cent­rą.

Kau­no ir Klai­pė­dos. Žmo­nių lais­ vu­mu Klai­pė­da pa­na­šes­nė į Vil­ nių. Bet Klai­pė­do­je jie – nuo­šir­ des­ni, jo­kių kau­kių ten nė­ra. Ko­pė į Ge­di­mi­no pi­lies kal­ną

Vil­niu­je N.Bun­kei la­biau­siai pa­tin­ ka vaiz­din­gos vie­tos. Jai la­bai gra­žu Užu­py­je. Mo­te­ris ne­ži­no, ar ten no­ rė­tų gy­ven­ti, bet pri­si­pa­žįs­ta esan­ti nea­be­jin­ga Užu­pio res­pub­li­kai. „Iš šo­no žiū­rint at­ro­do, kad ten gy­ve­na vie­nin­gi žmo­nės. Su idė­ jom, su po­lė­kiu. Yra ten la­bai gra­ žių vie­tų, ypač prie Vil­ne­lės. Tie pa­sta­tai – se­ni, įdo­mūs, kai kas pa­ griu­vę, kai kas at­sta­ty­ta. Tru­pu­tė­ lį ki­taip ne­gu vi­sa­me Vil­niu­je. Man tas vaiz­das gra­žus, man ten pa­tin­ ka“, – ža­vė­jo­si N.Bun­kė. Mo­te­riai gra­žus ir Vil­niaus se­na­ mies­tis, bet ja­me daug lai­ko ne­pra­ lei­džia. Ta­čiau, kai dar drau­ga­vo su bū­si­muo­ju vy­ru D.Bun­ku­mi, daž­nai va­ka­rie­niau­da­vo se­na­mies­čio ka­vi­ nė­se ir res­to­ra­nuo­se, be­ne daž­niau­ siai – „Saint Ger­main“ res­to­ra­ne. „Va, ta vie­ta man la­bai gra­ži, – pa­brė­žė at­li­kė­ja. – Jei­gu va­sa­rą ge­ ras oras, sė­di sau lau­ke ir žiū­ri į se­ na­mies­čio bokš­tus.“

„Tie­siog va­žia­vom pro ša­lį ir su­ mąs­tėm: „Už­li­pam į Ge­di­mi­no pi­lį.“ Ir už­li­pom. Tik­rai ypa­tin­ga vie­ta. Vil­nius nuo kal­no at­ro­dė nuo­sta­ biai“, – ža­vė­jo­si bu­vu­si kau­nie­tė. Ta­čiau, ne­sle­pia Na­ta­li­ja, jai ne­ pa­tin­ka sos­ti­nės trans­por­to spūs­ tys, to­dėl per pi­ką sten­gia­si iš na­mų ne­kiš­ti no­sies. Tuoj pat pa­gi­ria vai­ ruo­to­jus – tai­so­si vai­ra­vi­mo kul­tū­ra. „Jo­kių pro­ble­mų ke­ly­je ne­ky­la, vi­si man­da­gūs“, – šyp­so­si N.Bun­kė. Mėgs­ta ap­si­pirk­ti „Ak­ro­po­ly­je“

Nors Na­ta­li­ja ir pyks­ta, kad Kau­ne žmo­gus ver­ti­na­mas pa­gal iš­vaiz­ dą, gy­ven­da­ma Vil­niu­je be ap­ran­ gos paieš­kų ji neiš­si­ver­čia. Juk sce­ na rei­ka­lau­ja sa­vo! To­dėl mo­te­riai ten­ka pa­laks­ty­ti po gi­gan­tiš­ko dy­ džio sos­ti­nės „Ak­ro­po­lį“, į ku­rį se­ ni vil­nie­čiai net no­sies ne­ki­ša. „O ko­dėl? – ste­bė­jo­si Na­ta­li­ja. – Tie di­džiu­liai pre­ky­bos cent­rai la­ bai rei­ka­lin­gi. Jei­gu man rei­kia ko­ kio nors daik­to, pa­vyz­džiui, ba­te­lių kas­die­nai ar sce­nai, su­ku į pre­ky­ bos cent­rą. Ten tų par­duo­tu­vių ap­ stu, ir tu tu­ri ga­li­my­bę rink­tis. Jei jų ne­bū­tų, va­ži­nė­tum po vi­są Vil­ nių, ieš­ko­tum kiek­vie­no­je ne­di­de­

3

šeštadienis, sausio 21, 2012

4p.

miestas

Čiuožinėtojų nuo sostinės kalnų saugumas – jų pačių reikalas.

Akcija „Da­rom“ pa­sie­kė nau­ją ly­gį Po­vi­las Žar­naus­kas Šva­ri­ni­mo­si pro­jek­to „Da­rom“ di­ rek­to­rius Ka­ro­lis Sar­gū­nas, grį­žęs iš Ta­li­ne vy­ku­sios pa­sau­li­nės ak­ ci­jos „Lets do it world“ su­va­žia­vi­ mo, pa­sa­ko­ja, kad šis eko­lo­gi­nis ju­dė­ji­mas įgau­na vis di­des­nį pa­ grei­tį ir api­ma ne tik Eu­ro­pą, bet ir Af­ri­kos ša­lis.

i kas at­sta­ty­ta. Tru­ Žy­gis: „Tie­siog va­žia­vom pro ša­lį ir su­mąs­tėm: „Už­li­pam į Ge­di­mi­no pi­lį.“ Ir už­li­pom. Tik­rai ypa­tin­ga vie­ta. Vil­nius nuo kal­no at­ro­dė pui­kiai“, – ža­vė­jo­si bu­vu­si kau­nie­tė N.Bun­kė.

: Kau­nas–K­lai­pė­da–­Vil­nius lė­je par­duo­tu­vė­je ir su­gaiš­tum vi­są die­ną. Pre­ky­bos cent­ras to­kiu at­ ve­ju – pra­na­šu­mas. Bet sa­vait­ga­ liais ten nei­nu, nes plūs­ta mi­nios žmo­nių – bus daug dė­me­sio.“ Ne­gi vil­nie­čiai to­kie įky­rūs, ją at­pa­ži­nę puo­la kal­bin­ti, pra­šo au­ tog­ra­fų? „Ne, – nu­ra­mi­no Na­ta­li­ ja. – Vil­niu­je to vi­sai nė­ra.“ Tad gal sce­nos žvaigž­dei Vil­niu­je trūks­ta pub­li­kos dė­me­sio? „Oi, ne. Sten­giuo­si į sa­ve neatk­reip­ti dė­me­sio. Daž­niau­siai ma­ne at­pa­žįs­ta ne iš iš­vaiz­dos, o iš bal­so, kai pre­ky­bos cent­re pra­si­žio­ju ko nors pa­klaus­ti ar ką nors pa­sa­ky­ ti. Žmo­nėms įpras­ta ma­ne ma­ty­ti su pri­kli­juo­tom il­gom blaks­tie­nom ir gar­ba­no­tais plau­kais, o stai­ga pa­ ma­to pa­pras­tą mer­gai­tę“, – kal­bė­ jo N.Bun­kė.

– Ka­da šiais me­tais vyks ak­ ci­ja? – Ak­ci­ja vyks ba­lan­džio 21 d. vi­so­ je Lie­tu­vo­je. Tą pa­čią die­ną ak­ci­ja vyks ir dar pen­kio­se vals­ty­bė­se – Aust­ri­jo­je, Lat­vi­jo­je, Ka­li­ning­ra­ do sri­ty­je, Is­pa­ni­jo­je ir Švei­ca­ri­ jo­je. Ti­ki­mės stip­riai tar­pu­sa­vy­je bend­ra­dar­biau­ti ir pa­dė­ti Ka­li­ ning­ra­do sri­ties at­sto­vams. – Ar Ka­li­ning­ra­do sri­ties at­ sto­vai kal­bė­jo su ju­mis apie ga­li­mą vi­sos Ne­rin­gos va­ly­ mo ak­ci­ją? – Taip, kal­bė­jo. Šiuo me­tu su jais bend­rau­ja­me dėl šios idė­jos. Pla­ nuo­ja­me su­telk­ti di­de­les pa­jė­gas šia­me re­gio­ne ir kar­tu su drau­ gais iš Ru­si­jos su­tvar­ky­ti šį gra­ žų že­mės lo­pi­nė­lį. La­bai ti­ki­mės ir vie­tos val­džios pa­gal­bos.

Žie­mą – Vil­nius, va­sa­rą – Klai­pė­da

Vil­niu­je Na­ta­li­ja pa­siilgs­ta gam­tos, to­kių vie­tų kaip Klai­pė­dos priei­ go­se, kur ga­lė­tų ei­ti miš­ku jū­ros link. Jei­gu ban­dy­tų ieš­ko­ti Klai­pė­ dos prie­mies­čių gam­tos ati­tik­mens Vil­niu­je, tai Vin­gio par­kas ne­tu­ri jo­kių šan­sų lai­mė­ti. „Man ten ne­jau­ku“, – paaiš­ki­ no Na­ta­li­ja. Pen­kių mė­ne­sių sū­ nų Kris­tu­pą su ve­ži­mė­liu ji ve­žio­ja ne Vin­gio par­ke, o ne­to­li Laz­dy­nų esan­čia­me miš­ke­ly­je. Drau­gai Na­ ta­li­ją per­spė­jo, kad jau me­tas vai­ ką už­ra­šy­ti į dar­že­lį, nors pra­dės jį lan­ky­ti kad ir po pu­sant­rų me­tų. „Ma­tyt, rei­kės apie tai pra­dė­ti gal­vo­ti“, – sa­kė veik­li ir ener­gin­ ga ma­ma. Daž­na jos die­na su­skai­ čiuo­ta mi­nu­tė į mi­nu­tę. Kai sku­ba į kon­cer­tus, te­le­vi­zi­jos lai­dų „Ma­no vy­ras ga­li“ ir „Žvaigž­džių due­tai“ fil­ma­vi­mus, sū­nų pri­žiū­ri tė­vas. Na­ta­li­ja vi­lia­si, kad pa­vyks Vil­nių pri­si­jau­kin­ti. Tuo la­biau kad šei­ma čia pla­nuo­ja pirk­ti na­mą. „Bet kad spar­nus va­sa­rą kel­siu prie jū­ros, tai tik­rai. Va­sa­rą ten kon­cer­tai – gy­ve­ ni­mas ver­da. Ten aš tu­riu kur gy­ ven­ti – tu­riu na­mą, tiks­liau, na­mas – dar ban­ko, bet mu­du su Dei­vy­du to na­mo bend­ra­sturčiai. Pa­si­da­li­jo­ me jį per pu­sę. Tik pro­tin­gi žmo­ nės ga­li gra­žiai iš­si­skir­ti“, – kva­to­ jo Na­ta­li­ja.

– Ar tie­sa, kad Lie­tu­va ir Lie­ tu­vo­je vyk­do­mas pro­jek­tas „Da­rom“ lai­ko­mas vie­nu iš pa­vyz­di­nių? – Taip, šiuo me­tu esa­me vie­ni iš stip­riau­sių pa­sau­ly­je. Taip yra tur­būt dėl to, kad pra­dė­jo­me vie­ nu me­tu vyk­dy­ti pro­jek­tą kar­tu su Es­ti­ja. Ži­no­ma, Es­ti­jo­je val­ džia daug dau­giau dė­me­sio ski­ria šiems eko­lo­gi­niams pro­jek­tams, to­dėl jie da­bar yra pir­mau­jan­tys ir tu­ri ge­rai iš­vys­ty­tą pro­jek­tą. Bet Lie­tu­va vi­suo­met ras­da­vo rė­mė­ jų, ku­riems rū­pė­jo ir rū­pi eko­lo­ gi­ja. Tu­ri­me pla­tų tink­lą žmo­nių, ku­rie nuo­la­tos dir­ba su pro­jek­tu, rū­pi­na­si šių me­tų ak­ci­ja, ku­rio­ je tu­rė­tų da­ly­vau­ti apie 200 000 Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.

– Ar su ki­to­mis vals­ty­bė­mis vyks­ta bend­ra­vi­mas? – Taip, vyks­ta. Nuo­la­tos da­li­ja­ mės in­for­ma­ci­ja su par­tne­riais. Sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­ja­mės su ki­to­ mis vals­ty­bė­mis. Ži­no­ma, su­lau­ kia­me kvie­ti­mų ap­si­lan­ky­ti vie­ no­je ar ki­to­je ša­ly­je, ta­čiau jau ma­tau, kad jei­gu reik­tų vi­sus ap­

Įdo­mu: ne­se­niai iši­ru­sios po­pu­lia­rios mer­gi­nų gru­pės „Yva“ bu­vu­siai

at­li­kė­jai ir va­do­vei N.Bun­kei iš vi­so Vil­niaus la­biau­siai pa­tin­ka Užu­pis: „Iš šo­no žiū­rint at­ro­do, kad ten gy­ve­na vie­nin­gi žmo­nės. Su idė­jom, su po­lė­kiu.“ Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

lan­ky­ti – Lie­tu­vo­je ak­ci­ja neį­vyk­ tų (juo­kia­si). – Kuo šių me­tų pro­jek­tas skir­ sis nuo anks­tes­nių? – Šiais me­tais pro­jek­te da­ly­vau­ja apie šim­tas vals­ty­bių iš vi­so pa­ sau­lio. Tai reiš­kia, kad nuo ko­vo pa­bai­gos iki rug­sė­jo pa­bai­gos vi­ sa­me pa­sau­ly­je vyks tvar­ky­mo­si ak­ci­jos. Pa­sau­li­niu mas­tu šis pro­ jek­tas va­di­na­si „Lets do it world“. Mes kal­ba­me apie to­kias ša­lis kaip Bu­ta­nas, Ga­na, Tai­va­nas ir t. t. Ma­ne tik­rai ža­vi tų žmo­nių už­si­ spy­ri­mas ir no­ras keis­ti esa­mą si­ tua­ci­ją! Taip pat yra min­čių, kad ši pa­ sau­li­nė ak­ci­ja bū­tų pri­si­min­ta ir ar­ti­miau­sia­me G 20 su­si­ti­ki­me Rio de Ža­nei­re. Šiuo me­tu daug dir­ba­ma, kad pa­sau­li­nė „Lets do it world“ ak­ci­ja bū­tų vyk­do­ma Bra­zi­li­jo­je bū­tent tuo me­tu.

Mes nesame tik „šiukšlių rinkėjai“, mums rūpi, kodėl ta šiukšlė atsidūrė paupyje, o ne šiukšliadėžėje. – Ar lie­tu­viai taip pat ten da­ ly­vaus? – La­bai ti­kiuo­si, kad da­ly­vau­si­me ar­ba bent jau sva­riai pri­si­dė­si­me prie jos or­ga­ni­za­vi­mo. – Grįž­ki­me į Lie­tu­vą. Kas nau­ ja šiais me­tais bus pas mus? – Šiais me­tais mes daug kal­bė­si­ me apie eko­lo­gi­ją, jos pro­ble­mas. Mes ne­sa­me tik „šiukš­lių rin­kė­ jai“, mums rū­pi, ko­dėl ta šiukš­lė at­si­dū­rė pau­py­je, o ne šiukš­lia­dė­ žė­je. Mes no­ri­me at­kreip­ti vi­suo­ me­nės dė­me­sį, kad rei­kia tau­so­ti gam­tą, iš­tek­lius. – Ar tai reiš­kia, kad pro­jek­tas „Da­rom“ kei­čia­si? – Mes pro­gre­suo­ja­me. Pro­jek­tas „Da­rom“ pa­sie­kė nau­ją ly­gį. Su­ tin­ku, kad šiukš­lių rin­ki­mas ir mū­sų tė­vy­nės šva­ri­ni­mas yra vie­ nas iš pa­grin­di­nių da­ly­kų, ta­čiau aš ma­tau, kad „Da­rom“ tam­pa eko­lo­gi­niu pro­jek­tu, ku­rio pa­grin­ di­nis tiks­las – švie­ti­mas. Tik aiš­ kin­da­mi ir mo­ky­da­mi žmo­nes mes ga­li­me pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų.

Su­si­ti­ki­mas: sau­sio 12–15 d. Ta­li­ne vy­ko pa­sau­li­nės ak­ci­jos „Lets

do it world“ su­va­žia­vi­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo ir Lie­tu­vos at­sto­vai.

Povilo Žarnausko nuotr.

4

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Mo­ky­to­jai pa­tei­kė sa­vo rei­ka­la­vi­mus Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nė są­ jun­ga (LŠPS) pra­ne­šė pra­dė­ju­si tei­si­nes pa­si­ren­gi­mo strei­kui pro­ ce­dū­ras – pa­tei­kė sa­vo rei­ka­la­vi­ mus Vy­riau­sy­bei bei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jai (ŠMM).

Pe­da­go­gai rei­ka­lau­ja, kad ŠMM ne­dels­da­ma ini­ci­juo­tų mo­ki­nio krep­še­lio me­to­di­kos pa­kei­ti­mus, ati­dė­tų mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo per­tvar­ką ir nu­sta­ty­ tų 18 kon­tak­ti­nių va­lan­dų pe­da­ go­gi­nę nor­mą. Rei­ka­la­vi­mus mi­nė­toms ins­ ti­tu­ci­joms įtei­ku­si pro­fe­si­nė są­ jun­ga at­sa­ky­mo raš­tu lau­kia per sep­ty­nias die­nas – tai nu­ma­to­ma Dar­bo ko­dek­se. „At­si­sa­kius vyk­dy­ti šiuos rei­ ka­la­vi­mus ar tai­ki­ni­mo pro­ce­dū­ ros (de­ry­bų) me­tu ne­su­si­ta­rus dėl jų ten­ki­ni­mo, LŠPS pa­si­lie­ka tei­sę skelb­ti strei­ką“, – tei­gia­ma penk­ ta­die­nį iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me. Pa­sak LŠPS, krep­še­lio me­to­di­ka

šiuo me­tu neat­lie­ka sa­vo pa­grin­ di­nės funk­ci­jos – efek­ty­viai nau­ do­jant švie­ti­mui skir­tas lė­šas ge­ rin­ti ug­dy­mo ko­ky­bę. „Taip pat rei­ka­lau­ja­me ne­ma­ žin­ti sa­vi­val­dy­bėms skir­tos mo­ ki­nio krep­še­lio da­lies, to­kiu bū­du už­tik­ri­nant to­ly­gų švie­ti­mo įstai­ gų tink­lą bei pe­da­go­gų so­cia­li­nes bei eko­no­mi­nes ga­ran­ti­jas“, – ra­ šo­ma pra­ne­ši­me. Pe­da­go­gų kva­li­fik ­ a­ci­jos to­bu­li­ ni­mo kon­cep­ci­jos met­me­nų priė­ mi­mą rei­ka­lau­ja­ma ati­dė­ti iki tol, kol „skaid­riai su­kur­ta dar­bo gru­ pė pa­ruoš al­ter­na­ty­vų do­ku­men­to pro­jek­tą, ku­ris bū­tų su­de­rin­tas su pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis“. Mi­nis­ te­ri­jo­je šiuo me­tu svars­to­ma kva­li­ fi­ka­ci­jos kė­li­mo tvar­ka esą „fak­tiš­ kai nu­ma­to su­grą­žin­ti re­gu­lia­rią, vi­suo­ti­nę ir pri­va­lo­mą ates­ta­ci­ ją, kas grės at­ly­gi­ni­mų ma­žė­ji­mu ir po­pie­riz­mo bei for­ma­liz­mo su­ kles­tė­ji­mu švie­ti­mo įstai­go­se“. BNS, VD inf.

Ant sos­ti­nės kal­niu­ kų vos iš­kri­tus pir­ ma­jam snie­gui su­ gu­žė­jo mėgs­tan­ tys nuo šlai­tų lėk­ti ro­gė­mis ir snieg­len­ tė­mis. Čiuo­ži­nė­to­ jų sau­gu­mas – jų pa­ čių ran­ko­se, nes pa­ si­rū­pin­ti ap­sau­go­ mis prie kal­vų apa­ čio­je be­si­drie­kian­ čių gat­vių nie­kas ne­ pri­va­lo.

Pa­vo­jus: ant Bar­ba­ka­no kal­no sa­vait­ga­liais pra­mo­gau­ja bū­rys vil­nie­čių, t

Už svei­ka­tą čiuo­ži­nė­to­ja Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevičius@diena.lt

Pa­si­ge­do tink­lo

Ko­va: mo­ky­to­jai vals­ty­bės po­li­ti­ka pik­ti­na­si ne pir­mą kar­tą – anks­

čiau pi­ke­tais rei­ka­la­vo kel­ti al­gas, o šį­syk dės­to, kad sa­vi­val­dy­bėms skir­ta mo­ki­nio krep­še­lio da­lis ne­tu­rė­tų bū­ti ma­ži­na­ma.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Tei­sė­jai – prie­kaiš­tai dėl ne­prin­ci­pin­gu­mo Ru­siš­kai per teis­mo po­sė­dį kal­bė­ ju­si Vil­niaus tei­sė­ja bu­vo ne­prin­ ci­pin­ga. Taip nu­spren­dė Tei­sė­jų gar­bės teis­mas.

Per teis­mo po­sė­dį su at­sa­ko­ve ru­sų kal­ba bend­ra­vu­si Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­ja Ri­ma Kruš­nie­nė pa­žei­dė rei­ka­la­vi­mą pro­ce­są vyk­dy­ti vals­ ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba. Tei­sė­jų gar­bės teis­mas va­kar pa­skelb­ta­me spren­di­me kons­ ta­ta­vo, kad toks tei­sė­jos el­ge­sys nea­ti­tin­ka Tei­sė­jų eti­kos ko­dek­ se nu­ma­ty­to pa­rei­gin­gu­mo prin­ ci­po, ku­ris rei­ka­lau­ja ne­pa­žeis­ti tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių, kad teis­mo pro­ce­sas vyks­ta vals­ ty­bi­ne kal­ba, ir nu­ma­to rei­ka­la­ vi­mą tei­sė­jo pa­rei­gas at­lik­ti ne­ prie­kaiš­tin­gai, pro­fe­sio­na­liai bei da­ly­kiš­kai. Šio­je draus­mės by­lo­je nu­sta­ ty­ta, kad tei­sė­ja R.Kruš­nie­nė per teis­mo po­sė­dį su at­sa­ko­ve bend­ra­vo ru­siš­kai. Pa­sak Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­ mi­nist­ra­ci­jos, tei­sė­ja šio fak­to ne­

nei­gė, tik aiš­ki­no, kad teis­mo po­ sė­dį pra­dė­jo vals­ty­bi­ne kal­ba ir tik iš žmo­giš­ko­sios pa­ra­mos se­ny­vo am­žiaus at­sa­ko­vei, siek­da­ma pa­ dė­ti su­si­vok­ti, at­si­pa­lai­duo­ti, nu­ kreip­ti dė­me­sį nuo kal­bos bar­je­ ro gin­čo es­mės link, ji su at­sa­ko­ve bend­ra­vo ru­sų kal­ba. Įver­ti­nęs pa­da­ry­to pa­žei­di­mo sun­ku­mą ir jo pa­da­ry­mo ap­lin­ ky­bes, tei­sė­jos nu­ro­dy­tus el­ge­sio mo­ty­vus, pa­žei­di­mo pri­pa­ži­ni­mą, sa­vik­ri­tiš­ką ver­ti­ni­mą, gai­lė­ji­mą­ si ir tai, kad R.Kruš­nie­nė draus­ mi­ne tvar­ka anks­čiau nė­ra baus­ta, Tei­sė­jų gar­bės teis­mas kons­ta­ta­ vo, kad tei­sė­jų draus­mi­nės at­sa­ ko­my­bės tiks­lai šio­je by­lo­je jau pa­siek­ti. Draus­mi­nė nuo­bau­ da tei­sė­jai R.Kruš­nie­nei ne­skir­ ta, ap­si­ri­bo­ta tik draus­mės by­los svars­ty­mu. Pa­gal ga­lio­jan­čią tvar­ką Lie­ tu­vo­je vi­si po­sė­džiai teis­muo­se pri­va­lo vyk­ti vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba. Lie­tu­vių kal­bos ne­mo­kan­ čioms ša­lims bend­rau­ti su teis­mu pa­de­da ver­tė­jas. BNS inf.

Dar praė­ju­sį sa­vait­ga­lį sos­ti­nė­je vi­ są die­ną ir nak­tį iš dan­gaus kri­tęs snie­gas ant cent­re esan­čio Tau­ ro kal­no pri­vi­lio­jo ke­lias de­šim­ tis šei­mų. Ro­gė­mis, spe­cia­lio­mis čiuo­ži­mo len­to­mis ir snieg­len­tė­ mis vai­kai vie­nas po ki­to lei­do­si nuo sta­taus kal­no šlai­to. Ta­čiau jau po pir­mų­jų jų ban­ dy­mų tė­vai su­ne­ri­mo – kas bū­tų, jei su­sto­ti lai­ku ne­su­ge­bė­jęs vai­ kas stai­ga iš­lėk­tų į itin jud­rią gat­vę ar­ba trenk­tų­si į apa­čio­je esan­čio­ je au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­ je pa­lik­tus au­to­mo­bi­lius? Dar per­nai žie­mą kal­no apa­čio­je čiuo­ži­nė­to­jus nuo gat­vės sky­rė per vi­są il­gį iš­ties­tas tvir­tas tink­las. Net neap­si­žiū­rė­jęs ir ne­su­ge­bė­jęs ro­gių su­stab­dy­ti vai­kas sau­giau bū­da­vo su­stab­do­mas ap­sau­gos. „Gal šiaip ko­kie van­da­lai nu­ dras­kė tą tink­lą, o gal ir spe­cia­liai bu­vo nuim­tas, nes ne­gra­žiai at­ro­ dė. Bet juk vi­si ži­no, kad nuo Tau­ ro kal­no žie­mą šim­tai vai­kų čiau­

žo, ga­lė­tų ir pa­si­rū­pin­ti ap­sau­ga“, – pe­čiais gūž­čio­jo su dviem vai­kais atė­ję vil­nie­čiai. Nuo kal­no vir­šaus įžiū­rė­ti, tink­ las te­bė­ra ar ne, be­veik neį­ma­no­ ma. Ža­da nu­ties­ti

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­to di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Mi­ ka­laus­kas dien­raš­čiui „Vil­niaus die­na“ sa­kė, kad tink­las Tau­ro kal­ no pa­pė­dė­je pa­si­bai­gus žie­mai nui­ ma­mas ir daž­niau­siai iš­tie­sia­mas vos iš­kri­tus snie­gui. „Šie­met snie­gas vos prieš sa­vai­tę iš­kri­to, ne­spė­jo­me to tink­lo iš­ties­ti. Ta­čiau tik­rai ža­da­me pa­žiū­rė­ti, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti. Šiaip jo­kios tai­ syk­lės to ne­reg­la­men­tuo­ja, ta­čiau mes pa­pras­tai pa­si­rū­pin­da­vo­me“, – kal­bė­jo A.Mi­ka­laus­kas. Anot jo, ir pa­tys tė­vai tu­rė­tų pa­ si­rū­pin­ti, kad jų vai­kai pra­mo­gau­ tų sau­giai. „Rei­kia elg­tis sau­giai. Tė­vai tu­ rė­tų ste­bė­ti vai­kus, ne­leis­ti jiems čiuož­ti nuo pa­čių sta­čiau­sių ir aukš­čiau­sių kal­vų, kad ne­bū­tų jo­

kių ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų“, – kal­ bė­jo pa­šne­ko­vas. Neo­fi­cia­lios tra­sos

Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­ko tei­gi­ mu, nė vie­na iš žie­mą čiuo­ži­nė­to­ jų gau­siai lan­ko­mų Vil­niaus vie­tų nė­ra ofi­cia­liai pri­pa­žin­ta kaip tam tin­ka­ma. Bū­tent dėl to jo­je nė­ra ir spe­cia­lių ženk­lų. „Jo­kių įspė­ja­mų­jų ženk­lų čia ne­ pas­ta­ty­si, nes kiek­vie­nas kal­niu­kas žie­mą virs­ta čiuo­žyk­la. Ap­sau­gas sta­to­me tiek, kiek tik pa­jė­gia­me, kiek lei­džia fi­nan­sai ir įsta­ty­mai. Nė vie­no vai­ko nuo kal­niu­kų juk ne­nu­va­ry­si, vai­kys­tės nea­tim­si“, – kal­bė­jo A.Mi­ka­laus­kas. Anot jo, ant kal­vų pa­si­tai­ko ir to­kių, ku­rie snie­gu su­mąs­to leis­ tis su­sė­dę ant lo­vų. Vil­nie­čiai kal­ ba ma­tę, kaip ne­se­niai nuo kal­vos paaug­liai lei­do­si su­sė­dę į me­ta­li­ nę vo­nią. „Jo­kios ap­sau­gos nuo to­kių ne­ pa­dės, jie su­plė­šo vi­sus ap­sau­ gi­nius tink­lus, su­ga­di­na ir pa­čią čiuo­žyk­lą. Žmo­nės ir pa­tys tu­ ri bū­ti są­mo­nin­gi“, – pri­dū­rė val­ di­nin­kas.

Grio­vių kai­mas vis dar ko­vo­ja Ug­nė Ka­ra­liū­nai­tė

u.karaliunaite@diena.lt

Ne­to­li Vil­niaus įsi­kū­ręs Grio­vių kai­mas ke­lis mė­ne­sius vargs­ta ban­dy­da­mas įsi­ves­ti van­de­nį. Teo­ riš­kai van­dens tink­lus tie­sia bend­ ro­vė „Dan­ja­na“, o pra­ktiš­kai čia ban­dan­tys įsi­kur­ti žmo­nės van­de­ nį pri­vers­ti ne­šio­tis ki­bi­rais.

Praė­ju­sių me­tų va­sa­rą „Vil­niaus die­na“ ap­ra­šė vil­nie­čių bė­das no­ rint įsi­kur­ti Dva­rykš­čių ir Grio­ vių kai­muo­se, Zu­jū­nų se­niū­ni­jo­je. Šiuo­se kai­muo­se na­mus no­rin­ tiems sta­ty­ti žmo­nėms Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ne­lei­do įsi­reng­ ti sa­vų grę­ži­nių, o bend­ro­vė, at­sa­ kin­ga už van­dens tink­lų įve­di­mą, vil­ki­no ir te­be­vil­ki­na rei­ka­lus. Ta­das (var­das pa­keis­tas) skun­dė­ si, kad įmo­nė „Dan­ja­na“ už van­dens tink­lų įve­di­mo pa­slau­gas rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti 70 tūkst. li­tų. Už šią su­ mą kvar­ta­lo gy­ven­to­jams lei­džia­

ma pri­si­jung­ti prie van­dens tie­ki­mo sis­te­mos, ta­čiau nuo­sa­vy­bės tei­sės į vamz­džius nau­ja­ku­riai ne­gau­na. „Aš su­tik­čiau su­mo­kė­ti tuos 70 tūkst. li­tų, te­bū­nie. Bet no­riu ži­ no­ti, ką už juos gau­siu. Jei gau­tu­me nuo­sa­vy­bės tei­sę, pa­tys jais rū­pin­ tu­­mės, gal­būt per­duo­tu­me sa­vi­val­ dy­bei. Ta­čiau da­bar si­tua­ci­ja to­ kia, kad su­mo­ku pi­ni­gus ir gau­nu tik tei­sę pri­si­jung­ti prie vamz­džių. Nie­kas man ne­ga­li at­sa­ky­ti, kaip bus už­tik­ri­na­ma van­dens ko­ky­bė ar priei­na­mu­mas. Nė­ra at­sa­ky­mų, kas bus, jei, pa­vyz­džiui, kur nors trūks vamz­dis. Vi­si tik gūž­čio­ja pe­ čiais, nie­kas nie­ko ne­ži­no“, – va­ sa­rą skun­dė­si vil­nie­tis. Praė­jus pus­me­čiui Ta­das te­be­ ko­vo­ja, kaip jis pa­ts sa­ko, su vė­ jo ma­lū­nais. Per tą ko­vą nė­ra ka­ da nei apie na­mo sie­nų spal­vą, nei apie bal­dus pa­gal­vo­ti. Praė­jo pus­me­tis, ir vy­riš­kis su­ lau­kė jam pa­lan­kaus at­sa­ky­mo iš Sei­mo kont­ro­lie­riaus, į ku­rį bu­vo

kreip­ta­si dėl ga­li­mo Vil­niaus ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės pa­rei­gū­nų biu­rok­ ra­tiz­mo ir ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Praė­jus pus­me­čiui Ta­das te­be­ko­vo­ja su vė­jo ma­lū­nais. Per tą ko­vą nė­ra ka­da nei apie na­mo sie­nų spal­vą, nei apie bal­ dus pa­gal­vo­ti.

Sei­mo kont­ro­lie­riaus at­sa­ky­me ci­tuo­ja­mas Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės at­sa­kas į „Dan­ja­nos“ veik­lą Zu­jū­nų apy­lin­kė­se: „Vil­niaus ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja nė­ra su­da­riu­si su­tar­čių su in­ži­ne­ ri­nių tink­lų sta­ty­to­jais ir ne­ke­ti­na iš­pirk­ti šių in­ži­ne­ri­nių tink­lų, nes

5

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

miestas

24p.

Gydytojo K.Adamonio meilės istorija prasidėjo įstrigusiame lifte.

Šal­či­nin­kuo­se iš­lie­ta nau­ja le­do čiuo­žyk­la And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ne­žie­miš­ki orai ne­sut­ruk­dė Šal­ či­nin­kų cent­re įreng­ti čiuo­žyk­ los po at­vi­ru dan­gu­mi. Or­ga­ni­za­ to­riai ti­ki­si, kad šian­dien pir­mą­ kart mies­te­ly­je ati­da­ro­mo­je čiuo­ žyk­lo­je na­tū­ra­lus le­das neiš­tirps iki pa­va­sa­rio.

Zdis­la­vas Pa­le­vi­čius. Or­ga­ni­za­to­ riai ti­ki­no kvie­tę me­rą su­da­ly­vau­ti pri­sta­tant nau­ją, Lie­tu­vo­je neįp­ ras­tą spor­to ša­ką – ba­va­riš­ką­jį ak­ mens­ly­dį (angl. – ices­tock). Ti­ki­ma­si, kad me­ras su­tiks aikš­ te­lė­je pa­rung­ty­niau­ti su Lie­tu­vo­ je ap­si­lan­ky­sian­čiu šios spor­to ša­ kos tarp­tau­ti­nės fe­de­ra­ci­jos na­riu, Bal­ta­ru­si­jos ba­va­riš­ko­jo ak­mens­ ly­džio rink­ti­nės tre­ne­riu.

Ne­no­ri trauk­ti pi­ni­gų

ta­čiau jud­ri gat­vė – čia pat.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

ai at­sa­kin­gi pa­tys

Ap­sau­gos: nuo Tau­ro kal­no vai­kai le­kia tie­siai į gat­vę.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Išk­vie­ti­mų kol kas ma­žai Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ nės ra­jo­nų ap­žiū­rė­ti ko­jos su­si­mu­šu­ bos sto­t ies di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ sio vai­ko, ku­ris leis­da­ma­sis tren­kė­si ja Val­da Pum­pu­t ie­nė sa­kė ne­pas­te­ į me­dį. bė­ju­si, kad mies­to čiuo­žyk­lo­se žmo­ „Tė­vai iš­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­bą, ta­čiau nės daž­nai su­si­žeis­t ų. Jos tei­g i­mu, į li­go­ni­nę vai­ko ne­ve­žė­me, tik ap­žiū­ kur kas pa­vo­jin­giau le­du lėk­ti pa­čiū­ rė­jo­me su­mu­ši­mus. Paaiš­kė­jo, kad žo­mis. nie­ko rim­to neį­vy­ko. Išk­vie­ti­mų dėl Ta­čiau ir šie­met kar­tą grei­to­ji pa­gal­ pa­na­šių da­ly­kų daug ne­bū­na, vie­nas ba vy­ko į vie­ną iš gy­ve­na­mų­jų sos­ti­ ki­tas“, – sa­kė sto­ties dar­buo­to­ja.

Pa­ruoš­ta 325 kv. m aikš­te­lė tu­rė­ tų vie­nu me­tu priim­ti iki 60 čiuo­ žė­jų. Aikš­te­lę įren­gu­sios įmo­ nės „Ni­ce­park“ ad­mi­nist­ra­to­rius, Vil­niaus ekst­re­ma­lių spor­to ša­kų klu­bo pre­zi­den­tas Va­di­mas To­mas Nar­bu­tas dien­raš­čiui tei­gė, kad le­ do aikš­te­lė po at­vi­ru dan­gu­mi Šal­ či­nin­kuo­se įrengta pir­mą kar­tą. Pa­sak vy­riš­kio, de­ry­bos su sa­ vi­val­dy­bės at­sto­vais vy­ko nuo ru­ dens ir, lai­mė, jas vai­ni­ka­vo sėk­mė. „Žie­mos spor­to ša­kos Lie­tu­vo­ je mer­di, to­dėl mes ke­liau­ja­me po vi­są ša­lį, pro­pa­guo­ja­me čiuo­ži­mą, nau­jas spor­to ša­kas ir ska­ti­na­me, kad žmo­nės pa­jus­tų žie­mos spor­ to tei­kia­mus ma­lo­nu­mus“, – kal­ bė­jo V.T.Nar­bu­tas. Klu­bo pre­zi­den­tas pa­ste­bė­jo, kad Šal­či­nin­kų aikš­te­lė bus pri­ tai­ky­ta ma­si­niam čiuo­ži­mui, o vi­si no­rin­tys ga­lės pa­si­nau­do­ti pro­fe­ sio­na­lių inst­ruk­to­rių pa­ta­ri­mais. Taip pat pa­ruoš­ta 200 po­rų pa­ čiū­žų. Ta­čiau no­rin­tys su­tau­py­ti ant le­do ga­lės sto­ti su sa­vo­mis. „Tu­rint sa­vo pa­čiū­žas, 45 mi­nu­ tės kai­nuos 3 li­tus, ta­čiau tuo me­ tu, kai no­rin­čių ne­bus daug, čiuo­ ži­nė­ji­mo lai­ko tik­rai ne­ri­bo­si­me. Ga­lės žmo­gus brū­žin­ti le­dą, kiek tik no­rės. Pa­ti­kė­ki­te, mū­sų tiks­las tik­rai nė­ra iš­trauk­ti kuo dau­giau pi­ni­gų“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Pris­ta­tys ba­va­riš­ką­jį ak­mens­ly­dį

Aikš­te­lės ati­da­ry­mo šven­tė­je tu­ rė­tų da­ly­vau­ti ir Šal­či­nin­kų me­ras

Tik­ras in­ter­na­cio­ na­las, tad žmo­nės links­mi, tru­pu­tį ekst­re­ma­lūs. „Lie­tu­vo­je tai vi­siš­kai nau­ja spor­to ša­ka, ji pa­na­ši į ak­mens­ly­ dį. Ti­ki­mės, Šal­či­nin­kai taps pir­ muo­ju mies­te­liu Lie­tu­vo­je, kur bus su­bur­ta ices­tock ko­man­da. Nuo čia tu­rė­tų pra­si­dė­ti šio spor­ to po­pu­lia­ri­ni­mas“, – dien­raš­čiui tei­gė „Ni­ce­park“ di­rek­to­rius ir Lie­tu­vos ices­tock fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tas Pau­lius Ka­žu­kaus­kas. Ti­ki­si lan­ky­to­jų ant­plū­džio

Le­do aikš­te­lės kū­rė­jai, ma­ty­da­ mi per­mai­nin­gus orus, ku­rį lai­ ką dve­jo­jo, ko­kią dan­gą pa­si­rink­ti – sin­te­ti­nę ar na­tū­ra­lią. Ga­liau­siai bu­vo nu­spręs­ta, kad tik­ras le­das – ge­riau. „Štai Kai­šia­do­ry­se bu­vo sin­te­ti­nė dan­ga ir po­pu­lia­ru­mo ji ne­pel­nė. Čia lai­ko­si mi­nu­si­nė tem­ pe­ra­tū­ra, tad ma­no­me, jog tik­ras le­das yra ge­riau ir, aiš­ku, pi­giau. Jei­gu orai leis, dirb­si­me iki pa­va­ sa­rio“, – svars­tė V.T.Nar­bu­tas. Įreng­ti aikš­te­lę kai­na­vo 7 tūkst. li­tų. Ekst­re­ma­lių spor­to ša­kų klu­ bo pre­zi­den­tas spė­jo, kad aikš­te­lė tuš­čia ne­bus. Jau de­vin­tus me­tus įvai­riuo­se Lie­tu­vos mies­te­liuo­ se le­do pra­mo­gas or­ga­ni­zuo­jan­tis

vy­riš­kis tei­gė su­si­da­ręs bend­rą įspū­dį, kas ko­kio­je Lie­tu­vos vie­ to­vė­je pa­mė­go le­dą. „Šal­či­nin­kuo­se šią pra­mo­gą or­ ga­ni­zuo­ja­me pir­mą kar­tą, bet ti­ ki­me, kad žmo­nėms pa­tiks. Čia bal­ta­ru­siai, len­kai, ru­sai, lie­tu­ viai, uk­rai­nie­čiai. Tik­ras in­ter­na­ cio­na­las, tad žmo­nės links­mi, tru­ pu­tį ekst­re­ma­lūs. To­dėl, ma­nau, įvai­raus am­žiaus čiuo­žė­jų čia bus daug“, – dės­tė pa­šne­ko­vas. Ki­t uo­s e mies­t uo­s e, pa­s ak V.T.Nar­b u­to, į le­d o aikš­te­l es rink­da­vo­si įvai­ri pub­li­ka. Kai­ šia­do­ry­se rink­da­vo­si dau­giau­ sia vai­kai, Jo­na­vo­je – jau­ni­mas, Kau­ne miš­ri pub­li­ka, o va­ka­rais – vy­res­ni žmo­nės. „Tik gai­la, kad į Vil­nių mū­sų jau tre­ti me­tai kaip neį­si­lei­džia“, – ap­gai­les­ta­vo vy­ riš­kis.

Le­do are­na Šal­či­nin­kuo­se Plo­tas: 325 kv. m Mak­si­ma­lus ga­lin­čių čiuož­ti vie­

nu me­tu skai­čius: 60 Nuo­mo­ja­mų pa­čiū­žų po­rų skai­

čius: 200 Aikš­te­lės įren­gi­mo kai­na: 7 tūkst.

li­tų

Ba­va­riš­ka­sis ak­mens­ly­dis Tai žie­mos spor­to ša­ka, pri­me­nan­ ti įpras­tą ak­mens­ly­dį, ypač po­pu­ lia­ri Al­pių re­gio­ne. Šiais lai­kais žai­ di­mas žai­džia­mas žie­mą už­da­ro­ se le­do are­no­se, taip pat ant už­ša­ lu­sių van­dens tel­ki­nių. Va­sa­rą ga­ li bū­ti žai­džia­ma ant ly­gaus pa­vir­ šiaus (as­fal­to, trin­ke­lių, be­to­ni­nės dan­gos). Žai­džiant rung­ty­niau­ja dvi ko­man­dos po ke­tu­ris žmo­nes, žai­di­mą su­da­ro še­ši kė­li­niai.

a dėl van­dens to­je te­ri­to­ri­jo­je nė­ra van­dens tie­ kė­ja. Van­dens tie­kė­ja ir nuo­te­kų tvar­ky­to­ja yra UAB „Vil­niaus van­ de­nys“.“ Kont­ro­lie­riaus raš­te taip pat tvir­ti­na­ma, kad rei­ka­lin­gos „Dan­ ja­nos“ veik­lai su­tar­tys ne­su­da­ry­tos ir su „Vil­niaus van­de­ni­mis“: „su­ tar­tis dėl in­ži­ne­ri­nių tink­lų tie­si­mo Grio­vių kai­me, Vil­niaus ra­jo­ne, su UAB „Dan­ja­na“ ar ki­tais as­me­ni­ mis, ku­rių tei­ses ir pa­rei­gas pe­rė­mė mi­nė­ta įmo­nė, ne­bu­vo su­da­ry­ta“. Šios tik tei­si­nin­kams su­vo­kia­mos fra­zės Grio­vių kai­mo gy­ven­to­jų ne­ nu­ra­mi­no, to­dėl Ta­das su šio­mis iš­va­do­mis krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę. Da­bar jis vėl lau­kia – at­sa­ky­mas jį tu­rė­tų pa­siek­ti va­sa­rio pa­bai­go­je. Tie­sa, šis pus­me­tis da­liai Grio­ vių kai­mo bu­vo dar­bin­gas: vie­nas na­mas baig­tas sta­ty­ti, ki­to sta­ty­ bos jau pra­dė­tos. Ta­čiau ir po tru­ pu­tį Zu­jū­nuo­se įsi­ku­rian­tys gy­ ven­to­jai ne­ga­li iš­veng­ti gin­čų su „Dan­ja­na“. „Vil­niaus die­nos“ ži­

nio­mis, dar vie­nas į Grio­vių kai­mą pa­si­ruo­šęs įsi­kel­ti gy­ven­to­jas tei­ sia­si su įmo­ne „Dan­ja­na“ dėl lai­ku ne­su­teik­tų pa­slau­gų. Vy­ras su­mo­ kė­jo įmo­nei rei­kia­mą su­mą, ta­čiau su­tar­ty­je nu­ro­dy­tu lai­ku pa­slau­ gos ne­ga­vo. Jis iš įmo­nės rei­ka­lau­ ja dels­pi­ni­gių. Gy­ven­to­jai pa­sa­ko­ja, esą „Dan­ja­ na“ į var­to­to­jų skun­dus at­si­kir­ti­nė­ ja, kad van­dens tink­lai jau nu­ties­ti, ta­čiau tai pa­tvir­ti­nan­čių ak­tų nė­ra, to­dėl pi­ni­gus su­mo­kė­ję gy­ven­to­ jai ne­ga­li su­da­ry­ti su­tar­čių su „Vil­ niaus van­de­ni­mis“. Vi­są rei­ka­lą vil­ki­na ir įmo­nės teis­mi­niai pro­ce­ sai su ki­ta sta­ty­bos bend­ro­ve. „Dan­ja­nos“ di­rek­to­rius Les­la­ vas Paš­ke­vi­čius su „Vil­niaus die­ nos“ žur­na­lis­tais bend­rau­ti ne­bu­vo lin­kęs. Pak­laus­tas dėl Sei­mo kont­ ro­lie­riaus iš­va­dų, kad įmo­nė ne­tu­ri rei­kia­mų su­tar­čių, pa­šne­ko­vas at­ sa­kė: „Mes tu­ri­me su­tar­tį su „Vil­ niaus van­de­ni­mis“. Ir pas mus vis­ kas ge­rai.“

Sie­kis: le­do aikš­te­lė po at­vi­ru dan­gu­mi Šal­či­nin­kuo­se, pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, tu­rė­tų su­trauk­ti mi­nias čiuo­

žė­jų.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

6

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

lietuva

Po­li­tikų mūšiai dėl „Sno­ro“ ne­rims­ta Teisė­sau­ga bus pri­vers­ta įsi­kiš­ti į val­dan­ čiųjų ir opo­zi­ci­jos ki­virčą dėl ko­mer­ci­nio ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­to. Pro­ku­ro­rai tu­ rės pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ti opo­zi­ci­ jos įta­ri­mus, kad val­dan­čiųjų po­li­tikų gi­ minės su­gebė­jo at­lik­ti ne­teisė­tas fi­nan­si­ nes ope­ra­ci­jas „Sno­re“, kai šis jau bu­vo na­ cio­na­li­zuo­tas.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Metė įta­ri­mus

Kai ket­vir­ta­dienį Sei­mas at­si­sakė su­da­ry­ti lai­kinąją ko­mi­siją „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­kybėms iš­tir­ti ir opo­ zi­ci­jos po­li­ti­kai pro­tes­tuo­da­mi dėl to išė­jo iš po­sėdžių salės, opo­zi­cinės So­cial­de­mok­ratų par­ti­jos ly­de­ris Al­ gir­das But­ke­vi­čius už­si­minė, kad ne­ va yra faktų, jog val­dan­čia­jai koa­li­ ci­jai pri­klau­san­čių po­li­tikų ar­ti­mie­ji „Sno­re“ lai­ky­tais indė­liais pa­dengė ten pat turė­tas pa­sko­las. Esą tai bu­vo pa­da­ry­ta jau po to, kai ban­kas per­ nai lapk­ri­čio 16 d. bu­vo na­cio­na­li­ zuo­tas ir nu­traukė sa­vo veiklą, bu­ vo su­stab­dy­tos vi­sos jo at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos. A.But­ke­vi­čius kalbė­jo ne­konk­re­ čiai, ne­pa­minė­jo nė vie­nos įta­ria­ mo­jo po­li­ti­ko pa­vardės, ta­čiau už­si­ minė apie bend­ro­vių pa­va­di­ni­mus, ku­rios galė­jo at­lik­ti to­kius ne­teisė­ tus veiks­mus. Tarp to­kių įmo­nių pa­minė­ta ir „No­vo­ter­sa“, ku­rios ak­cijų tu­ri Sei­mo pir­mi­ninkės, vie­nos iš val­ dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos ly­de­ rių Ire­nos De­gu­tienės sūnus Ge­di­ mi­nas De­gu­tis. A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad ši įmonė po to, kai jau bu­vo iš­kel­ ta „Sno­ro“ bank­ro­to by­la, turė­tu indė­liu, di­des­niu kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė sa­vo ta­me pa­čia­me ban­ke turėtą pa­skolą. Tai būtų ne­ teisė­tas veiks­mas, ku­ris ga­li su­kel­ti baud­žiamąją at­sa­ko­mybę. Ta­čiau nei so­cial­de­mok­ratų ly­ de­ris, nei ki­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vai ne­pa­teikė galbūt ne­teisė­to veiks­ mo įvyk­dymą įro­dan­čio do­ku­ men­to. A.But­ke­vi­čius tvir­ti­no juos turįs, ta­čiau per­duo­siąs iš­tir­ ti teisė­sau­gai. So­cial­de­mok­ratų va­do­vas už­si­ minė apie to­kią įtar­tiną ope­ra­ciją su­ži­nojęs iš ban­ko „Sno­ras“ dar­ buo­tojų, ta­čiau ne­įvar­di­jo, ku­rių. „Jo­kių įskai­tymų ne­bu­vo“

Iš­girdęs opo­zi­ci­jos pa­skelb­tus įta­ ri­mus, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas iš­ sik­vietė „Sno­ro“ lai­kinąjį ad­mi­ nist­ra­to­rių Neilą Coo­perį ir pa­ rei­ka­la­vo jo pa­siaiš­kin­ti, ar tik­rai bu­vo at­lie­ka­mi ko­kie nors ne­teisė­ ti veiks­mai. Po su­si­ti­ki­mo V.Va­si­liaus­kas žur­ na­lis­tams tvir­ti­no gavęs N.Coo­pe­ rio pa­tvir­ti­nimą, kad jo­kių pa­skolų ir indė­lių įskai­tymų ne­bu­vo. N.Coo­pe­ris, konk­re­čiai pa­klaus­ tas apie bend­rovės „No­vo­ter­sa“ per­ve­di­mus, sakė ne­galįs kalbė­ti apie ban­ko klien­tus: „Ši bend­rovė grei­čiau­siai yra ban­ko klientė, o aš

ne­ga­liu kalbė­ti apie at­ski­ras sąskai­ tas, nes tai yra ban­ko pa­slap­tis.“ Ta­čiau bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ rius pri­pa­ži­no, kad iki bank­ro­to pa­skel­bi­mo die­nos bu­vo ne­ma­žai di­de­lių per­ve­dimų, jie iki šiol ti­ria­ mi, ta­čiau po to, kai bu­vo pa­skelb­ta bank­ro­to by­la, ne­bu­vo įvyk­dy­ta jo­ kių ne­le­ga­lių per­ve­dimų. Ad­mi­nist­ra­to­riaus tei­gi­mu, da­ bar ban­ke nuo­lat per­ve­da­ma iš sąskaitų į sąskai­tas, taip pat at­lie­ ka­mos įvai­rios ko­rek­ci­jos. V.Va­si­liaus­kas teigė, kad ju­ri­di­nis as­muo ne­galė­jo pa­deng­ti pa­sko­los turė­tu di­des­niu indė­liu. „Tik­rai ne­galė­jo, nes įsta­ty­mas tai draud­žia. Reikėtų la­bai aiš­kiai at­ skir­ti įskai­ty­mo pro­cedū­ras ir bu­ hal­te­ri­jos su­tvar­kymą. Ma­ne pa­ ti­ki­no ir aš vi­siš­kai ti­kiu, kad jo­kių įskai­tymų ne­bu­vo ir jų ne­galė­jo bū­ ti, nes kol kas tech­niš­kai ruo­šia­ma­ si, kaip tai įgy­ven­din­ti“, – kalbėjo jis. Šiuo me­tu apie pusę šim­to tūkstan­čių „Sno­ro“ klientų, turė­ju­ sių ja­me ir pa­sko­las, ir indė­lius, dar lau­kia ban­ko bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­ riaus spren­di­mo dėl pa­skolų ir indė­ lių pa­den­gi­mo, nors indė­liai jiems ne­grąži­na­mi ir yra re­zer­vuo­ti. Kreipė­si į pro­ku­ratūrą

Sei­mo pir­mi­ninkė va­kar pra­nešė, kad kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ ratūrą su pra­šy­mu iš­tir­ti A.But­ ke­vi­čiaus „vie­šai pa­skelbtą in­for­ ma­ciją, kad jau iškė­lus „Sno­ro“ bank­ro­to bylą „kai ku­rie as­me­ nys sa­vo turėtą indėlį, di­desnį kaip 350 tūkst. litų, tai yra dau­ giau kaip 600 tūkst. litų, pa­dengė pa­skolą“, ir kad tai su­si­ję su vie­ nu iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­ stovų gi­mi­nai­čių“.

Ire­na De­gu­tienė:

Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­men­tuo­ja A.But­ke­vi­čius, ne­bu­ vo per­ves­tas iš ei­na­ mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­deng­ti. I.De­gu­tienė taip pat pa­prašė ge­ ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro iš­tir­ti, „kodėl A.But­ke­vi­čius apie galbūt pa­da­ rytą rimtą nu­si­kal­timą iš­kart ne­ pra­nešė teisė­sau­gos įstai­goms ir ar jo veiks­muo­se nėra Baud­žia­mo­ jo ko­dek­so 237 straips­ny­je (nu­si­ kal­ti­mo ar nu­si­kal­timą pa­da­riu­sio as­mens slėpi­mas) nu­ma­ty­to nu­si­ kal­ti­mo po­žy­mių“.

Gin­čas: I.De­gu­tienė ir jos sūnus nei­gia so­cial­de­mok­ratų lyderio A.Butkevičiaus (nuotr. dešinėje) mes­tus kal­

ti­ni­mus.

Par­la­men­to va­dovė pra­si­ma­ny­ mu pa­va­di­no A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją. Ji tvir­ti­no, kad toks so­cial­de­mok­ratų ly­de­rio pa­reiš­ki­mas yra po­li­ti­nis šan­ta­žas ir viešųjų ry­šių ak­ci­ja prie­š rin­ki­ mus, sie­kiant rinkėjų pa­lan­ku­mo. Be to, Sei­mo pir­mi­ninkė ti­ki­no, kad so­cial­de­mok­ratų va­do­vas ar jo par­ti­jos na­riai ga­li būti su­si­ję su šiuo me­tu Lon­do­ne tei­sia­mais bu­ vu­siais ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kais Rai­mon­du Ba­ra­naus­ku ir Vla­di­mi­ ru An­to­no­vu. Ti­ki­no ne­da­riu­si įta­kos

„Nei aš, nei ma­no sūnus ne­darė­ me jo­kios įta­kos lai­ki­na­jam ad­ mi­nist­ra­to­riui, kad būtų pa­da­ ry­tos ko­k ios nors ne­tei­s iš­kos, ne­įsta­ty­miš­kos ope­ra­ci­jos. Šian­ dien sūnaus įmonė, ku­rio­je jis yra tik vie­nas iš ak­ci­ninkų, bet kaž­ kodėl nu­ty­li­ma, kad ki­tas ak­ci­ nin­kas, be­je, yra so­cial­de­mok­ratų par­ti­jos na­rys, išp­la­ti­no pa­reiš­ kimą, kad yra pa­da­ry­ta ža­la dėl to, jog įvy­ko bank­ro­tas ir jie pra­ ra­do pi­ni­gus. Ir dar – pa­da­ry­ta ža­ la įmo­nei, nes kon­ku­ren­tai pui­kiai rea­guo­ja į šitą po­li­tinį šan­tažą“, – aiš­ki­no I.De­gu­tienė. Par­la­men­to va­dovė taip pat ti­ ki­no, kad opo­zi­ci­ja jau anks­čiau pla­na­vo ją nu­ša­lin­ti: „Tai yra ab­ so­liu­ti so­cial­de­mok­ratų po­li­tinė ak­ci­ja prie­š rin­ki­mus, nu­kreip­ta

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

prie­š ma­ne, kaip Sei­mo pir­mi­ ninkę. Tuo la­biau kad, ma­no ži­ nio­mis, ne­įvar­di­jant šal­ti­nio, iš tų pa­čių so­cial­de­mok­ratų dar prie­š du mėne­sius aš ži­no­jau, kad no­ri­ ma ma­ne nu­ša­lin­ti, tik ne­ran­da­ma būdų, kaip tai pa­da­ry­ti.“ Pa­sak jos, prem­je­ro, kon­ser­va­to­ rių pir­mi­nin­ko And­riaus Ku­bi­liaus rei­tin­gai la­bai ne­di­de­li, o ji, kaip pir­mo­ji par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­ja, tu­ri „aukš­tus rei­tin­gus ir yra nuo­la­tinė so­cial­de­mok­ratų par­ ti­jos ly­de­rio A.But­ke­vi­čiaus kon­ ku­rentė rei­tin­guo­se, todėl ją rei­kia nu­kenks­min­ti, švel­niai ta­riant, kad ji dingtų iš po­li­tinės sis­te­mos ar­ba po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo Lie­tu­vo­je“. Pa­si­kalbė­jo su sūnu­mi

I.De­gu­tienė ti­ki­no, kad ket­vir­ta­ die­nio va­karą kalbė­jo­si su sūnu­mi Ge­di­mi­nu apie A.But­ke­vi­čiaus pa­ skleistą in­for­ma­ciją, nors pa­brėžė pa­pras­tai „ne­len­dan­ti į sūnaus rei­ ka­lus“. „Tai, kas bu­vo aiš­ki­na­ma, kad iš jo ei­na­mo­sios sąskai­tos bu­ vo pa­deng­ti kre­di­to pi­ni­gai, yra ab­ so­liu­tus me­las“, – sakė ji. „Nė vie­nas cen­tas, kaip ar­gu­ men­tuo­ja A.But­ke­vi­čius, ne­bu­vo per­ves­tas iš ei­na­mo­sios sąskai­tos pa­sko­lai pa­deng­ti“, – už­tik­rin­tai pri­dūrė Sei­mo pir­mi­ninkė. I.De­gu­tienė pa­sa­ko­jo, kad sūnus jai prie­kaiš­ta­vo, jog ši jam ne­pa­sakė, kad ban­kas „Sno­ras“ bank­ru­tuos.

„Sūnus, kai bank­ru­ta­vo „Sno­ras“, ma­ne keikė pa­sku­ti­niais žod­žiais, kad ban­kas bank­ru­tuo­ja. Aš pa­sa­ kiau, kad to ne­ži­no­jau. Tai­gi tai dar kartą pa­ro­do, jog tie so­vie­ti­nio ran­ go po­li­ti­kai kurie įsi­vaiz­duo­ja, kad taip, kaip so­vie­ti­niais me­tais, po­li­ tikų vai­kai klestė­jo ir bu­jo­jo, klys­ ta“, – pik­ti­no­si Sei­mo va­dovė. Svars­to, ar kreip­tis į teismą

I.De­gu­tienės sūnus taip pat pa­ neigė opo­zi­ci­jos įta­ri­mus ir pa­ reiškė svarstąs ga­li­mybę kreip­tis į teismą dėl šmeiž­to. „At­vi­rai pa­reiš­kiu, kad mū­ sų įmonės „No­vo­ter­sa“ ei­na­mo­ jo­je sąskai­to­je „Sno­ro“ ban­ke, jį na­cio­na­li­zuo­jant, bu­vo 343 tūkst. litų. Iki šios die­nos šio­je sąskai­to­ je tebė­ra 343 tūkst. litų. Ši su­ma su įmonės pa­sko­la ta­me pa­čia­me „Sno­re“ ne­pa­deng­ta, tai taip pat pa­tvir­ti­no ban­ko ad­mi­nist­ra­to­ rius“, – pa­tvir­ti­no G.De­gu­tis. „No­vo­ter­sos“ sąskai­to­je „Sno­ ro“ ban­ke jo na­cio­na­li­za­vi­mo die­ ną bu­vu­si su­ma ne­vir­ši­jo draud­ žia­m o­jo indė­l io su­m os, todėl bend­rovė sie­kia, kad ši su­ma, kaip ir vi­siems draud­žia­muo­sius indė­ lius turė­ju­siems klien­tams, bū­ tų per­ves­ta į įmonės nau­jai ati­da­ rytą sąskaitą SEB ban­ke. „Pra­šymą jau esa­me pa­teikę, ta­čiau draud­ žiamųjų pi­nigų dar ne­ga­vo­me“, – sakė G.De­gu­tis.

7

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

LRT – bu­vu­sio dar­buo­to­jo kri­ti­ka

Tre­čia­dienį Šve­di­ jo­je su­lai­ky­tas Da­ ni­jos bend­ro­vei „DFDS Sea­ways“ pri­ klau­san­tis kel­tas „Li­ ver­pool Sea­ways“ penk­ta­die­nio pa­va­ karę turė­jo išp­lauk­ti at­gal į Klaipėdą. Lai­ vą su­laikė švedų lai­vy­bos ins­pek­to­ riai, kai pa­tik­rinę at­ ra­do 15 pa­žei­dimų.

Žur­na­lis­tas, sce­na­ris­tas Jo­nas Ba­ nys penk­ta­dienį Sei­me su­reng­to­ je kon­fe­ren­ci­jo­je, skir­to­je nau­jai vi­suo­me­ni­nio trans­liuo­to­jo stra­ te­gi­jai ap­tar­ti, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos (LRT) ta­rybą kri­ti­ka­ vo dėl ne­kom­pe­ten­ci­jos, o laidų kūrėjus – dėl tin­gi­nystės, taip pat ne­kom­pe­ten­ci­jos.

Tik­rins: į Klaipė­dą su­grįžusį keltą „Li­ver­pool Sea­ways“ vėl nar­šys ins­

pek­to­riai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kel­tas atsidūrė po di­di­na­muo­ju stik­lu As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Švedų ra­di­jas me­la­vo?

Iš Šve­di­jos į Lie­tuvą tre­čia­die­nio va­karą pla­na­vu­sių grįžti lie­tu­vių vieš­nagė prie­š jų va­lią už­sitęsė dar pa­rą. „Lai­vai – su­dėtin­gi me­cha­ niz­mai, todėl jie tik­ri­na­mi la­bai griež­tai. Tik­ri­na ir vi­daus, ir išo­ rės au­di­tas. Karls­ham­no uos­te per pa­tikrą at­ras­ta ke­le­tas nea­ti­tik­čių, dėl ku­rių lai­vas galė­jo būti su­lai­ky­ tas uos­te. Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je pa­si­rodė in­for­ma­ci­ja, kad Šve­di­jos ra­di­jas pra­nešė, jog ras­ti 25 nea­ti­ti­ ki­mai, ir vi­si la­bai svarbūs. Tai ne­ tie­sa. Bu­vo tik 15 nea­ti­ti­kimų, iš jų tik 3, dėl ku­rių ga­li­ma su­lai­ky­ti lai­ vą. Tik­ri­nant lai­vus, kar­tais jų at­ ran­da­ma“, – paaiš­ki­no bend­rovės „DFDS Sea­ways“ at­sto­vas Vai­das Klum­bys. Pa­sak lai­vy­bos bend­rovės at­ sto­vo, ke­lei­viai ir kro­vi­ni­niai au­ to­mo­bi­liai jau kitą dieną per­kel­ti į keltą „Lis­co Op­ti­ma“ ir grįžo į Klaipėdą.

„Mes du nea­ti­ti­ki­mus jau su­ tvarkė­me. O dėl tų štor­mi­nių trapų, na, juk ne­nu­meg­si­me tų kopė­čių taip grei­tai ir ne­pri­ri­ši­me siū­lais. Dėl to lai­vas ir neišp­laukė iš uos­ to“, – tvir­ti­no V.Klum­bys. Užk­liu­vo trum­pos kopė­čios

Bend­rovės at­sto­vai ti­ki­no, kad penk­ta­die­nio va­karą „Li­ver­pool Sea­ways“ su ke­lei­viais ir kro­vi­ niais pa­gal gra­fiką išp­lauks į Klai­ pėdą. Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Eval­das Za­cha­re­vi­čius tei­ gė, jog pa­starąjį kartą kel­tas tik­rin­ tas prie­š tris mėne­sius. „Lai­vas grįš į Klaipėdą ir mes jį čia vėl tik­rin­si­me. Nuo 2008 m. dėl kel­to tech­ninės būklės pa­stabų ne­ bu­vo, nei kai jis plau­kio­jo su Ang­li­ jos vėlia­va, nei kai ja­me iš­kel­ta Lie­ tu­vos vėlia­va ir jis ėmė plau­kio­ti li­ni­ja Klaipėda–Karlshamnas. Ta­ čiau per pa­starąjį pa­tik­ri­nimą prie­š tris mėne­sius už­fik­sa­vo­me 17 pa­ stabų“, – ti­ki­no E.Za­cha­re­vi­čius. Ke­lei­vi­niai lai­vai tik­ri­na­mi kas pusę metų. Šįkart šve­dams pa­si­

rodė, kad va­di­na­mo­sios štor­minės kopė­čios per trum­pos. „Nei su­degė, nei nu­sken­do“

„Pa­gal tarp­tau­ti­nius rei­ka­la­vi­ mus tos kopė­čios tu­ri būti rei­kia­ mo il­gio, ta­čiau ko­kio, ne­pa­ra­šy­ta. Kai lai­vas ne­pas­viręs, nuo tvir­ti­ni­ mo vie­tos tra­pas tu­ri pa­siek­ti van­ denį, o jei lai­vas pa­kryps­ta 15 laips­ nių ant vie­no šo­no, trūksta 4 metrų kopė­čių“, – švedų rei­ka­la­vi­mus at­ skleidė E.Za­cha­re­vi­čius. Spėja­ma, kad keltų pa­tik­ri­ni­mai su­stip­rin­ti po Ita­li­jos krui­zi­nio lai­ vo ava­ri­jos. Pa­sak sau­gios lai­vy­bos ins­pek­to­rių, per­nai Šve­di­jo­je dėl pa­na­šių prie­žas­čių bu­vo su­lai­ky­tas vie­nas Lie­tu­vos lai­vas. Šve­di­jo­je dėl lai­vo pa­tik­ros užt­rukę vai­ruo­ to­jai ti­ki­no di­delės bėdos ne­pa­tyrę, esą nie­kas ne­su­degė, ne­nus­ken­do, vi­si lai­min­gai grįžo na­mo. „Li­ver­pool Sea­ways“ pa­sta­ty­tas prie­š 15 metų, prie­š dve­jus me­tus jis pa­keitė su­de­gusį „Lis­co Glo­ ria“, lai­ve yra 320 vietų ke­lei­viams, kel­tas ga­li pluk­dy­ti dau­giau nei 23 tūkst. li­ni­ji­nių metrų kro­vi­nių.

Į sa­vi­val­dybę po­li­ci­ja vyko du kartus Į Šven­čio­nių ra­jo­no sa­vi­val­dybę penk­ta­dienį po pietų vy­ko du apy­ linkės ins­pek­to­riai – pa­reigū­nai bu­ vo gavę du pa­gal­bos pra­ne­ši­mus.

Šven­čio­nių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ ši­nin­kas Ar­vy­das Si­nis BNS sakė, kad į po­li­ciją iš pra­džių kreipė­si ra­jo­no me­ras Vy­tau­tas Vi­ge­lis. Jis skundė­si, kad į jo ka­bi­netą įsi­veržė du as­me­nys ir įvy­ko kaž­koks konf­lik­tas. Pas­kui į pa­reigū­nus kreipė­si ta­ry­bos na­rys Ri­man­tas Klip­čius ir taip pat pra­ nešė, kad įvy­ko konf­lik­tas. „Du apy­linkės ins­pek­to­riai at­vy­ko į įvy­kio vietą, me­ro ka­bi­ne­tas bu­vo už­ra­kin­tas. Du ta­ry­bos na­riai bu­vo prii­ma­ma­ja­me. Ka­dan­gi sa­vi­val­ dybės dar­buo­to­jai pa­prašė po­li­ci­jos pa­reigūnų pa­būti, nes truk­do­mas dar­bas, mūsų pa­reigū­nai pa­bu­vo iki dar­bo pa­bai­gos, pa­skui vi­si iš­ sis­kirstė“, – BNS sakė A.Si­nis.

Šven­čio­nių po­li­ci­ja tiks­lins įvy­ kio ap­lin­ky­bes, med­žia­ga bus ti­ ria­ma. „Jei­gu bu­vo dviejų as­menų konf­ lik­tas, grei­čiau­siai to­kie įvy­kiai sprend­žia­mi pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka teis­me“, – teigė Šven­čio­nių po­li­ci­jos va­do­vas. Anks­čiau opo­zi­ci­jai pri­klau­san­ tys ta­ry­bos na­riai pa­vie­ši­no in­ for­ma­ciją, kad per ke­lionę į Pa­ry­ žių V.Vi­ge­lis gir­tas prie­ka­bia­vo prie stiuar­desės ir dėl to bu­vo iš­lai­pin­ tas iš lėktu­vo Var­šu­vo­je. Me­ras ti­ki­na, esą jis bu­vo pa­si­ ėmęs ato­stogų ir nie­kur ne­skri­do. „Da­bar pa­si­tiks­li­nau va­rian­tus, aš iš vi­so ne­skri­dau – nuo lapk­ ri­čio 28 d. iki gruod­žio gal vi­du­rio bu­vau ato­sto­go­se, nes žmo­nai darė ope­ra­ciją, čia yra vi­si do­ku­men­tai, čia ele­men­ta­rus šmeiž­tas“, – apie skan­da­lingąją ke­lionę sakė jis.

LRT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­ rius Siau­ru­se­vi­čius tei­gia, kad LRT taip leng­vai ne­pri­tai­ko­mi ko­mer­ci­nių trans­liuo­tojų stan­ dar­tai. J.Ba­nys, pa­ts prie­š kurį laiką dirbęs LRT pro­gramų di­rek­to­ riu­mi, aiš­ki­no, kad na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas būti­nai tu­ri siek­ti aukštų rei­tingų. „Ką mes išug­dy­si­me, jei­gu ne­ pa­sie­kia­me tų žiū­rovų, ku­riuos ug­dy­ti no­ri­me? Jei­gu iš esmės už mi­li­jo­nus mo­kes­čių mokė­ tojų pi­nigų vei­kian­tys te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vai tie­siog šil­do orą? To­ dėl, kal­bant apie vi­suo­me­ni­nio trans­liuo­to­jo at­lie­kamą mi­siją, visų pir­ma pri­va­lu kalbė­ti ir apie būti­nybę pri­trauk­ti ma­sinę au­di­ to­riją ir šį rei­ka­la­vimą pir­miau­sia kel­ti edu­ka­ci­nių kultū­ri­nių vi­ suo­me­ni­nių laidų kūrėjams“, – kalbė­jo J.Ba­nys, LRT pro­gramų di­rek­to­riu­mi dirbęs nuo 2008 m. ge­gužės iki 2009 m. gruod­žio. „Ži­no­ma, ge­ro­kai sun­kiau pri­ trauk­ti au­di­to­riją ko­ky­biš­ku tu­ri­ niu ne­gu ro­dant ko­kios nors „kri­ vic­kis­tinės dur­na­lis­ti­kos“ per­lus. Bet už tai mums žmonės ir mo­ ka pi­ni­gus. Už tai vi­suo­me­ni­ nis trans­liuo­to­jas ir gau­na pa­pil­ domą vi­suo­me­ninį fi­nan­sa­vimą, kad šį už­da­vinį įgy­ven­dintų. Ir iš tikrųjų pro­ble­ma ne pi­ni­gai ir ne jų kie­kis – pro­ble­ma yra kles­tin­ ti tin­gi­nystė, bu­ku­mas, ne­no­ras to­bulė­ti ir ele­men­ta­riau­sias ne­ mok­šiš­ku­mas, ku­rie ke­ro­ja ne tik ne­baud­žia­mi, bet ir ska­ti­na­mi“, – dėstė jis. J.Ba­nys taip pat sakė, kad LRT val­dan­čių ir kont­ro­liuo­jan­čių ins­ ti­tu­cijų for­ma­vi­mas yra ne­tikęs. „Kol iš LRT ta­ry­bos na­rių ne­ bus rei­ka­lau­ja­ma jų dar­bui būti­ nos pro­fe­sinės pa­tir­ties, tol LRT ta­ry­ba iš esmės funk­cio­nuos kaip ki­še­ni­nis de­le­guo­jan­čių or­ga­ni­

za­cijų bei LRT ad­mi­nist­ra­ci­jos or­ga­nas, pa­skendęs smul­kiuo­ se ne­reikš­min­guo­se gin­čuo­se. Tai ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios po­sėdy­je klai­dos lai­dos anon­se ap­ta­ri­mas trun­ka dvi va­lan­das, o biud­že­to pa­tvir­ti­ni­mas ir didė­jan­ti skolų naš­ta ap­ta­rinė­ja­ma gal 15 mi­nu­ čių“, – iš tribū­nos aiš­ki­no jis. A.Siau­ru­se­vi­čius po J.Ba­nio pra­ne­ši­mo BNS sakė, kad kai ku­ rios LRT pro­ble­mos yra nu­lem­ tos „is­to­rinės naš­tos“, ir pa­brėžė, kad čia pa­keis­ti kai ku­riuos da­ly­ kus uži­ma dau­giau lai­ko nei su­ kur­ti nau­jus.

Jo­nas Ba­nys:

Ži­no­ma, ge­ro­kai sun­ kiau pri­trauk­ti au­di­to­ riją ko­ky­biš­ku tu­ri­niu ne­gu ro­dant ko­kios nors „kri­vic­kis­tinės dur­na­lis­ti­kos“ per­lus. „LRT trūku­mas ir pra­na­šu­mas tuo pa­čiu me­tu yra tas, kad tai or­ ga­ni­za­ci­ja, vei­kian­ti nuo 1926 m., ir iš esmės nėra nuo to lai­ko nu­ trau­ku­si sa­vo veik­los. Iš to ky­la ir pro­blemų – tai tra­di­ci­ja, tam tik­ ri įpro­čiai, su­si­for­mavę per il­ gus me­tus. Kar­tais leng­viau kur­ ti naują įstaigą ne­gu tvar­ky­ti seną <...>. Iš tiesų tai, kad yra tam tik­ ras ba­las­tas, truk­do pro­gra­mai skir­ti dau­giau lėšų, nes daug su­ val­go toks da­ly­kas kaip pa­statų iš­lai­ky­mas. Bet čia tu­ri­me pri­si­ min­ti – pa­sta­tas yra mūsų kultū­ ros pa­vel­do ob­jek­tas. Tu ne­pa­ neig­si ši­tos is­to­rinės naš­tos“, – BNS sakė A.Siau­ru­se­vi­čius. LRT va­do­vas taip pat pa­brėžė, kad na­cio­na­li­nio trans­liuo­to­ jo dar­buo­to­jai nėra taip pa­pras­ tai at­leid­žia­mi kaip ko­mer­cinė­se te­le­vi­zi­jo­je. „Pas mus dar­buo­to­jai yra so­ cia­liai ap­sau­go­ti, dėl to mes ir ki­to­kie, pas mus ne­ga­li­ma at­leis­ ti žmo­gaus vien dėl to, kad jis ne­ pa­tin­ka Jo­nui ar Pet­rui“, – teigė jis. BNS inf.

V.Vi­ge­lis jau ne pirmą kartą įsi­ve­ lia į skan­da­lus. Vie­nas naujausių – jo ko­va teis­muo­se su eti­kos sar­gais, ku­rie pri­pa­ži­no, kad jis pa­žeidė tar­ ny­binę etiką da­ly­vau­da­mas bal­suo­ jant dėl žmo­nos val­do­mo sa­vi­val­ dybės Kultū­ros sky­riaus per­tvar­kos. Tie­sa, ir pa­ts R.Klip­čius yra turėjęs bėdų su teisė­sau­ga. 2001 m. tuo­ me­tis Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko Šven­čio­nių sky­riaus val­dy­to­jas Ri­ man­tas Če­po­nis už sa­vo namų du­ rų slėpėsi nuo R.Klip­čiaus. Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gai pri­ klau­san­tis R.Klip­čius su dviem bend­ri­nin­kais apie pusę va­lan­dos spardė R.Če­po­nio na­mo du­ris ir rei­ka­la­vo, kad ban­ki­nin­kas išeitų su jais pa­si­kalbė­ti. At­vykė­lius su­ tramdė išk­vies­tas po­li­ci­jos eki­pa­ žas. Li­be­ra­las tris va­lan­das pra­lei­ do po­li­ci­jos nuo­va­do­je.

Prie­vaiz­dai: J.Ba­nys tei­gia, kad LRT val­dan­čių ir kont­ro­liuo­jan­čių

BNS inf.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ins­ti­tu­cijų for­ma­vi­mas yra ne­tikęs.

8

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

savaitės interviu

30p.

Kas? Kur? Kada? Savaitgalio gidas.

At­sar­gus prem­je­ro op­ti­miz­mas Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius kar­to­ja, kad yra ga­li­my­bė įves­ti tie­sio­gi­nį val­dy­mą Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je, jei­gu sos­ti­nės val­džia ne­siims bū­ti­nų prie­mo­nių su­si­tvar­ ky­ti ši­lu­mos ūky­je. Tie­sa, apie galimybę įvesti to­kį val­dy­mą Vy­riau­sy­bės va­do­vas kal­ba itin at­sar­giai. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Apie mi­nė­tą ga­li­my­bę, taip pat apie šiais me­tais vals­ty­bės lau­kian­čius iš­šū­kius ir ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ ki­mus su Vy­riau­sy­bės va­do­vu kal­ bė­jo­si „Vil­niaus die­na“. – Ko­kioms sri­tims Vy­riau­sy­bė šie­met iki Sei­mo rin­ki­mų skirs pa­grin­di­nį dė­me­sį? – Išs­kir­čiau ke­lias svar­biau­sias sri­ tis. Tai at­sa­kin­gas ša­lies fi­nan­sų val­ dy­mas, ener­ge­ti­nio sau­gu­mo stip­ri­ ni­mas, pen­si­jų sis­te­mos re­for­ma. – Ką tu­ri­te gal­vo­je kal­bė­da­mas apie at­sa­kin­gą fi­nan­sų po­li­ti­ ką? Ga­li vėl di­dė­ti mo­kes­čiai, vėl bus ver­žia­mas biu­dže­tas? – Si­tua­ci­ja eu­ro zo­no­je, pa­sko­lų kri­zė dar ne­lei­džia at­si­pa­lai­duo­ ti. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka la­bai pri­ klau­so nuo eks­por­to. O dau­gu­ma vals­ty­bių, į ku­rias mes eks­por­tuo­ ja­me sa­vo pro­duk­ci­ją, su­si­du­ria su di­des­nė­mis ar ma­žes­nė­mis pro­ble­ mo­mis. Štai, tar­kim, ir vie­nas nau­ jau­sių spren­di­mų net de­vy­nioms ES vals­ty­bėms su­ma­žin­ti sko­li­ni­mo­si rei­tin­gus. Jis tik­rai ne­pri­si­dė­jo prie si­tua­ci­jos sta­bi­li­za­vi­mo. Tu­ri­me ne tik lauk­ti ir ste­bė­ti, kaip tos pro­ble­mos bus iš­spręs­tos. Tu­ri­me ir pa­tys im­tis ope­ra­ty­vių bei at­sa­kin­ gų prie­mo­nių, kad ga­lė­tu­me pa­si­tik­ti iš­šū­kius mū­sų eko­no­mi­kai. Esa­me ne­blo­gai pa­si­ren­gę priim­ti įvai­rius iš­šū­kius, nes su­pla­na­vo­me at­sa­kin­gą biu­dže­tą su ne di­des­niu nei 3 pro­c. de­fi­ci­tu. To­kią po­li­ti­ką tę­si­me ir to­liau.

Pris­kir­čiau sa­ve prie san­tū­rių op­ti­mis­ tų. Ti­kiuo­si, tarp­tau­ ti­nės rin­kos sta­bi­li­ zuo­sis ir ga­lė­si­me ra­miai gy­ven­ti pa­gal tu­ri­mą biu­dže­tą. – Bet ar tai reiš­kia, kad šie­met, dar iki Sei­mo rin­ki­mų, ga­li tek­ ti vėl ma­žin­ti biu­dže­to iš­lai­das, gal­būt di­din­ti mo­kes­čius? – To­kių prie­mo­nių iš anks­to ne­pla­ nuo­ja­me. Dar tik me­tų pra­džia, to­ dėl sun­ku pa­sa­ky­ti, ko ir ka­da rei­ kės im­tis. Pris­kir­čiau sa­ve prie san­tū­rių op­ ti­mis­tų. Ti­kiuo­si, tarp­tau­ti­nės rin­ kos sta­bi­li­zuo­sis ir ga­lė­si­me ra­miai gy­ven­ti pa­gal tu­ri­mą biu­dže­tą. Jis yra ga­na įtemp­tas, bet rea­lis­tiš­kas. Bet tai, ar rei­kės jį ko­re­guo­ti, bus ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik pa­si­bai­gus pir­ mam ar ant­ram šių me­tų ket­vir­čiui, kai ma­ty­si­me, kaip se­ka­si vyk­dy­ti biu­dže­tą, ko­kia si­tua­ci­ja tarp­tau­ ti­nė­se rin­ko­se. – Va­di­na­si, tiks­liau pa­sa­ky­ti, ar rei­kės ko­kių nors ko­rek­ci­jų biu­ dže­te ar mo­kes­čių sri­ty­je, ga­lė­

Ri­bos: mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A.Ku­bi­lius ne­no­ri brėž­ti rau­do­nų li­ni­jų ga­li­mam kon­ser­va­to­rių bend­ra­dar­bia­

vi­mui su bet ku­rio­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis po rin­ki­mų.

si­te tik šių me­tų ba­lan­dį ar ge­ gu­žę ar­ba ne­tgi tie­siog prieš pat rin­ki­mus – rugp­jū­tį, rug­sė­jį? – Tik­rai taip. Bet pa­si­kar­to­siu, kad iš­lie­ku san­tū­rus op­ti­mis­tas. Ti­kiu, kad Eu­ro­po­je pro­ble­mos bus iš­ spręs­tos, pa­vyks su­si­tar­ti dėl tam tik­rų fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­ lių, ku­rios sta­bi­li­zuos si­tua­ci­ją, lai­ ky­mo­si. – Ener­ge­ti­ko­je be­ne ak­tua­liau­ sias klau­si­mas žmo­nėms – šil­dy­ mas. Jūs rim­tai svars­to­te ga­li­my­ bę baus­ti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bę, įves­ti sos­ti­nė­je tie­sio­gi­nį val­dy­ mą dėl to, kad sa­vi­val­dy­bė de­ra­ mai ne­pri­žiū­ri pri­va­ti­nin­kams ati­duo­to ši­lu­mos ūkio? – Už šią sfe­rą at­sa­kin­gos sa­vi­val­ dy­bės. Kaip pa­ro­dė praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio si­tua­ci­ja, vie­nin­te­lė sa­ vi­val­dy­bė Lie­tu­vo­je, kur ki­lo la­bai daug klau­si­mų ir pro­ble­mų dėl su­ var­to­tos ši­lu­mos kie­kio ir dėl žmo­ nėms pa­teik­tų są­skai­tų, yra Vil­ niaus mies­tas. Kaip ži­no­ma, dėl tos si­tua­ci­jos kreip­ta­si į tei­sė­sau­gą. Kai ji at­sa­ kys į už­duo­tus klau­si­mus, bus ga­li­ ma da­ry­ti ati­tin­ka­mas iš­va­das. – Bet ar ga­li­mas Vil­niu­je tie­sio­ gi­nis val­dy­mas? – Vil­niu­je si­tua­ci­ja to­kia, kad sa­ vi­val­dy­bės va­do­vams at­ro­do, jog ši­lu­mos ūky­je ne­va vis­kas ge­rai, o jei­gu kas nors nė­ra ge­rai, tai esą kal­ta Vy­riau­sy­bė. Mes su to­kia pa­ dė­ti­mi, be abe­jo, ne­ga­li­me taiks­ty­ tis. Bet mū­sų vei­ki­mas ga­li bū­ti tik toks, kad ir Vil­niaus ši­lu­mos tie­ki­ mo sek­to­riu­je siek­tu­me rea­lios al­ ter­na­ty­vos, rea­lios kon­ku­ren­ci­jos. Tik­rai ne­si­ren­giu dau­giau ru­tu­lio­ ti tos te­mos dėl tie­sio­gi­nio val­dy­mo. Tik pa­kar­to­siu, ką esu sa­kęs, – me­ rai tu­ri vi­sa­da pri­si­min­ti, kad jie pa­ gal Kons­ti­tu­ci­ją yra at­sa­kin­gi už sa­ vi­val­dy­bę. Kons­ti­tu­ci­ja nu­ma­to, kad jei­gu tos at­sa­ko­my­bės pri­stin­ga, jei­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

gu su­si­klos­to tam tik­ra ne­pa­gei­dau­ ti­na pa­dė­tis, Sei­me ga­li bū­ti svars­to­ mas ir tie­sio­gi­nio val­dy­mo įve­di­mas. Kiek­vie­nas me­ras tu­ri tai at­si­min­ti. – Šią sa­vai­tę opo­zi­ci­ja, pro­tes­ tuo­da­ma prieš spren­di­mą ne­ su­da­ry­ti „Sno­ro“ ko­mi­si­jos, ėmė­si de­mar­šo – išė­jo iš Sei­ mo po­sė­džių sa­lės. Ko­dėl opo­ zi­ci­ja ėmė­si šio žings­nio? – Opo­zi­ci­ja pa­si­trau­kė, nes iš­si­ gan­do pa­siū­ly­mo, kad ini­cia­ty­vą su­da­ry­ti „Sno­ro“ ko­mi­si­ją svars­ ty­tų Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas (NSGK). Šiek tiek keis­ta, jog opo­zi­ci­ja ir jos ly­de­ris taip iš­si­gan­do pa­pras­ to spren­di­mo, kad pra­džio­je ini­ cia­ty­va kur­ti to­kią par­la­men­ti­nę ko­mi­si­ją bū­tų ap­svars­ty­ta NSGK. Svars­ty­mas ja­me įgau­na pa­pil­do­mą pra­smę, nes iš tie­sų opo­zi­ci­ja la­bai aiš­kiai pa­ro­dė, kad to­kio svars­ty­mo ji pa­pras­čiau­siai bi­jo, to­dėl pa­lie­ka sa­lę ir griau­na po­sė­džius. – O ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, nerei­ ka­lin­ga spe­cia­li „Sno­ro“ ko­mi­ si­ja Sei­me? Gal ji ga­lė­tų at­sa­ky­ ti į kai ku­riuos dar neat­sa­ky­tus klau­si­mus? – To­kios ko­mi­si­jos su­da­ry­mas pir­ miau­sia bū­tų nau­din­gas pa­si­ trau­ku­siems į už­sie­nį bu­vu­siems

„Sno­ro“ ak­ci­nin­kams Rai­mon­dui Ba­ra­naus­kui ir Vla­di­mi­rui An­to­no­ vui, ku­rie Lon­do­no teis­me skun­džia Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pra­šy­mą iš­duo­ti juos dėl įta­ri­mų, su­si­ju­sių su „Sno­ro“ veik­la. Po­li­ti­ nės ko­mi­si­jos Sei­me su­da­ry­mas ga­li ap­sun­kin­ti R.Ba­ra­naus­ko ir V.An­ to­no­vo iš­da­vi­mą Lie­tu­vai. Be to, „Sno­ro“ ko­mi­si­ja nau­din­ga ir kai ku­riems kre­di­to­riams, įskai­ tant re­zi­duo­jan­čius už­sie­ny­je, ku­rie gal­būt ban­do su­si­grą­žin­ti pra­ras­ tas lė­šas taip skriaus­da­mi Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jus. Po­li­ti­ka­vi­mas jaut­ria­me ban­ kų sek­to­riu­je ga­li bū­ti la­bai skaus­ min­gas. To rei­kia veng­ti. – Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad per­nai ne­bu­vo su­rink­ta dau­ giau kaip 400 mln. li­tų ak­ci­zų. Tai reiš­kia, kad neį­vyk­dy­tas ko­ vos su še­šė­liu pla­nas, iš ku­rio ža­dė­ta iš­trauk­ti mi­li­jar­dą. Ko­ dėl tie pa­ža­dai neį­vyk­dy­ti? – Pa­sa­ky­čiau kaip ir fi­nan­sų mi­ nist­rė, kad praė­ju­sių me­tų biu­dže­ tas įvyk­dy­tas vi­sai ne­blo­gai. Vie­nos ei­lu­tės bu­vo neį­vyk­dy­tos, ki­tos bu­ vo vir­šy­tos. Bend­ro biu­dže­to re­zul­ ta­tai tik­rai ne­blo­gi. No­riu pri­min­ti, kad 2011 m. pra­ dė­jo­me su be­veik 8 pro­c. de­fic­ i­tu, o bai­gė­me su maž­daug 5 pro­c. Tai­gi,

pla­nai bu­vo la­bai am­bi­cin­gi ir ga­ na ne­blo­gai įvyk­dy­ti. Bet ma­to­me ir at­ski­ras ei­lu­tes, kai ver­ta gal­vo­ti apie pa­pil­do­mas prie­ mo­nes. Tai pir­miau­sia to pa­ties ak­ ci­zo su­rin­ki­mas, ku­ris pri­klau­so ir nuo to, kaip pa­vyks­ta už­kar­dy­ti ke­lią ne­le­ga­liai ak­ci­zo pre­kių kont­ra­ban­ dai į Lie­tu­vos rin­ką. Čia yra da­ly­ kų, ku­riais ga­li­ma šiek tiek ir pa­ si­džiaug­ti. Sa­ky­sim, ma­to­me, kaip ma­žė­ja ir sėk­min­gai su­var­žo­ma ta­ ba­ko pro­duk­tų kont­ra­ban­da, vis di­ des­nę rin­kos da­lį uži­ma le­ga­liai pa­ ga­min­ti ta­ba­ko pro­duk­tai. Ma­to­me efek­ty­vias pa­stan­gas stab­dy­ti kont­ ra­ban­di­nių de­ga­lų įve­ži­mą. Šiais me­tais to­liau tę­si­me tą pa­tį, ką da­rė­me ir per­nai. Tai yra ieš­ko­ si­me bū­dų, kaip pa­pil­do­mai su­var­ žy­ti še­šė­li­nę eko­no­mi­ką. Ne kar­tą jau esu kar­to­jęs, kad nuo ge­gu­žės 1-osios ka­sos apa­ra­tai bus įves­ti ir va­di­na­mo­jo­je ga­riū­ni­nė­je pre­ky­bo­ je. Ma­to­me ak­ty­vias mui­ti­nės pa­ rei­gū­nų pa­stan­gas. Kai kurie nė­ ra tuo pa­ten­kin­ti, bet mes ir to­liau ryž­tin­gai ei­na­me ši­tuo ke­liu. – Tė­vy­nės są­jun­gos ta­ry­bo­ je bu­vo op­ti­mis­tiš­kai kal­bė­ta, kad jū­sų va­do­vau­ja­ma par­ti­ ja ga­li lai­mė­ti atei­nan­čius Sei­ mo rin­ki­mus. Jūs tik­rai rim­tai taip ma­no­te? Juk ap­klau­sos ro­ do prie­šin­gą ten­den­ci­ją. – Mes ti­ki­me rin­kė­jais, ti­ki­me jų ge­ bė­ji­mu at­rink­ti, kas vyk­dė at­sa­kin­gą ir pa­ti­ki­mą po­li­ti­ką. Ti­ki­me, kad rin­ kė­jai ma­tys ir to­kios po­li­ti­kos re­zul­ ta­tus. Ir kar­tu bal­suo­da­mi tik­riau­siai klaus – o ką per ši­tą lai­ką, ko­kios at­ sa­kin­gos po­li­ti­kos pa­vyz­džius ro­dė ta pa­ti opo­zi­ci­ja, ku­ri da­bar, re­mian­tis kai ku­riais nuo­mo­nių ty­ri­mų duo­me­ ni­mis, at­ro­do la­bai po­pu­lia­ri. – O kas ga­lė­tų tap­ti jū­sų par­ti­ jos par­tne­riais bū­si­mo­je val­ dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, jei­gu at­ si­tik­tų taip, kad kon­ser­va­to­riai vėl ją for­muo­tų? – Mes ma­to­me ga­li­my­bę kal­bė­ti su įvai­rio­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis, ieš­ ko­ti su­ta­ri­mo, pro­gra­mi­nių są­ly­čio taš­kų. Ži­no­ma, kaip sa­vo da­bar­ti­ nius par­tne­rius val­dan­čio­jo­je koa­ li­ci­jo­je pir­miau­sia ma­to­me li­be­ra­ lus. Bet ne­žiū­rė­tu­me krei­vai ir į ki­tas par­ti­jas, dek­la­ruo­jan­čias pir­miau­sia at­sa­kin­gos fi­nan­sų po­li­ti­kos vyk­dy­ mą, ša­lies sau­gu­mo stip­ri­ni­mą, tam tik­rų ver­ty­bių puo­se­lė­ji­mą. Vis­kas pri­klau­sys nuo rin­ki­mų re­zul­ta­tų, nuo si­tua­ci­jos, ku­ri su­si­klos­tys, nuo de­ry­bų po rin­ki­mų. Man neat­ro­do pro­duk­ty­vu jau da­bar brėž­ti rau­do­nas li­ni­jas, ku­ rių ne­tu­rė­tu­me per­ženg­ti, ieš­ko­da­ mi po­li­ti­nių par­tne­rių po rin­ki­mų. Si­tua­ci­ja pa­ro­dys, kaip ten bus.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Dovilė Jablonskaitė – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, sausio 21, 2012

OMX Vilnius

–0,18 %

52,3 mln. tonų

kro­vi­nių per­nai ve­žė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

OMX Riga

ekonomika

OMX Tallinn

–0,23 %

–0,19 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Lie­tu­vo­je kai­nos au­go la­biau­siai

€

Lie­tu­vos ga­min­to­jų kai­nų šuo­lis šiais me­ tais bu­vo di­džiau­sias iš vi­sų Bal­ti­jos ša­ lių. Na­cio­na­li­nių sta­tis­ti­kos ži­ny­bų duo­ me­ni­mis, per praė­ju­sius me­tus Lie­tu­vos ga­min­to­jai kai­nas kils­te­lė­jo 8,5 pro­c. Kai­ my­nė­se Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je kai­nos šok­te­ lė­jo ati­tin­ka­mai 6,3 ir 3 pro­c. Gruo­dį, pa­ly­ gin­ti su lapk­ri­čiu, kai­nų in­dek­sas Lie­tu­vo­ je smuk­te­lė­jo 0,7 pro­c. Lat­vi­jo­je jis nu­kri­to 0,1 pro­c., o Es­ti­jo­je ne­pa­ki­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2095 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1440 JAV do­le­ris 1 2,6864 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6577 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9291 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9428 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4941 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5220 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8565

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,2982 % –0,0434 % –0,4152 % –0,0639 % –0,0689 % –0,1923 % +0,0223 % –0,3659 % +0,1122 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,70

4,60

2,39

„Kvis­ti­ja“

4,64

4,55

2,37

„Va­koil“

4,68

4,58

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

99,13 dol. už 1 brl. 110,92 dol. už 1 brl.

Svei­ka­ta rū­pi­na­si dar ne­su­sir­gę Pa­ga­liau žie­mos su­lau­kę gy­ven­to­jai nuo šal­tu­ko sle­pia­si šil­tuo­se svei­ka­tin­gu­ mo cent­ruo­se. O šių pa­slau­gų tei­kė­jai džiau­gia­si, kad svei­ka­tin­gu­mo pa­slau­go­ mis žmo­nės vėl le­pi­na­si.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sug­rį­žo į vė­žes

Nors įpras­tai gy­ven­to­jai lin­kę tau­ py­ti at­si­sa­ky­da­mi bran­gių svei­ka­ tin­gu­mo pa­slau­gų ir su­si­grie­bia tik su­si­rgę, dau­gu­ma jas tei­kian­ čių bend­ro­vių ti­ki­na, kad blo­giau­ si lai­kai jau praė­jo. Kau­no spor­to ir svei­ka­tin­gu­ mo cent­re „Ąžuo­ly­nas“ įsi­kū­ru­sio spor­to klu­bo ad­mi­nist­ra­to­rė-ka­si­ nin­kė Jur­ga Ste­po­na­vi­čie­nė ne­slė­ pė, kad pir­mai­siais kri­zės me­tais bu­vo jun­ta­mas lan­ky­to­jų su­ma­ žė­ji­mas. Ta­čiau il­gai­niui dau­gu­ma lan­ky­to­jų esą su­grį­žo. „Ne­sug­rį­žo gal­būt 20 pro­c. lan­ ky­to­jų – jie pa­si­rin­ko pi­ges­nius spor­to klu­bus ar­ba ap­skri­tai jų at­ si­sa­kė. O su­grį­žę tie­siog pa­skai­ čia­vo sa­vo biu­dže­tą ir su­pra­to, kad jiems svar­bi kas­die­nė mankš­ ta ir svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das, to­ dėl gal­būt iš­brau­kė ko­kias nors ki­tas iš­lai­das“, – svars­tė J.Ste­po­ na­vi­čie­nė. Ji pri­pa­ži­no, kad spor­to klu­bas yra ga­na bran­gus ma­lo­nu­mas, to­ dėl jį leis­ti sau ga­li ne kiek­vie­nas gy­ven­to­jas. Anot pa­šne­ko­vės, sunk­me­čiu net pa­si­tu­rin­tys klien­tai tau­pė ir ieš­ ko­jo al­ter­na­ty­vų, kaip sa­vo svei­ ka­ta pa­si­rū­pin­ti pi­giau: „Kai ku­rie klien­tai pra­dė­jo bė­gio­ti gry­na­me ore, bet blo­gu oru ar žie­mą toks spor­tas vis vien nu­trūks­ta. Ki­ ti ban­dė pe­rei­ti prie mankš­tos na­ muo­se, ta­čiau juo­se nė­ra mo­ty­va­ ci­jos – vis dėl­to eg­zis­tuo­ja ban­dos jaus­mas. J.Ste­po­na­vi­čie­nė sa­kė pa­ste­ bė­ju­si, kad dir­žus su­si­ver­žė ir iš spor­to klu­bų ne­pa­bė­gę klien­tai. Pa­vyz­džiui, jie ma­žiau sma­gu­ria­ vo spor­to klu­be par­duo­da­mais bal­ ty­mi­niais ar ki­to­kiais šo­ko­la­dais, ener­gi­niais gė­ri­mais ir pan. „Šie­ met pir­ki­mas jau įpras­tas, kaip ir prieš kri­zę“, – sa­kė ji. Vers­las ne­sta­bi­lus

Pa­sak J.Ste­po­na­vi­čie­nės, ge­rė­jan­ čią si­tua­ci­ją ro­do tai, kad į spor­to klu­bus lan­ky­to­jai už­plū­do iš­kart po Nau­jų­jų me­tų. Per­nai žmo­nės spor­tuo­ti klu­buo­se pra­dė­jo tik pra­ dė­jus pa­va­sa­rė­ti.

Svei­ka­tin­gu­mo cent­ro Kau­ne „Her­mis“ va­dy­bi­nin­kas Pau­lius Jo­na­vi­čius taip pat pa­tvir­ti­no, kad lan­ky­to­jai sa­vo svei­ka­tos prie­žiū­ rai ski­ria vis dau­giau dė­me­sio, ta­ čiau ak­ty­vu­mas dar yra chao­tiš­kas ir ne­nu­sis­to­vė­jęs. P.Jo­n a­v i­č ius nea­b e­jo­jo, kad žmo­nių rū­pi­ni­mui­si svei­ka­ta fi­ nan­si­nės ga­li­my­bės tu­ri la­bai di­ de­lę įta­ką. Jo ma­ny­mu, vi­suo­me­nė­je dar nė­ra po­žiū­rio, kad svei­kai gy­ven­ti yra bū­ti­na, to­dėl tau­pan­tys gy­ven­ to­jai pir­miau­sia at­si­sa­ko svei­ka­tin­ gu­mo pa­slau­gų.

Drus­ki­nin­kai iš­lie­ka po­pu­lia­ria vie­ta pa­ si­rū­pin­ti sa­vo svei­ ka­ta, to­dėl lan­ky­to­ jų iš vi­sos ša­lies tik dau­gė­ja. „Tik­riau­siai dar nė­ra su­si­for­ ma­vę žmo­nių įpro­čiai ir su­vo­ki­ mas, kad spor­tas – tai svei­ka­ta. Jei jie sun­kiai gy­ve­na, pi­ni­gus ver­čiau ski­ria kam nors ki­tam. Vis dėl­to si­ tua­ci­ja, ma­nau, pa­si­keis. Juk, pa­ly­ gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, Lie­tu­vo­ je su­si­do­mė­ji­mas svei­ka­ta dar la­bai ma­žas, o atei­ty­je tu­rė­tų tik di­dė­ti“, – svars­tė jis.

Poil­sis: didelį gy­ve­ni­mo tem­pą gy­ven­to­jai sten­gia­si pa­mirš­ti rink­da­mie­si po­pu­lia­rias ma­sa­žų pro­ce­dū­ras.

Le­pi­na­si ma­sa­žais

Pas­te­bi­ma, kad leis­da­mi pi­ni­gus Vil­niaus gro­žio ir svei­ka­tos pro­ ce­dū­roms gy­ven­to­jai ta­po ap­dai­ res­ni. Svei­ka­tin­gu­mo ir so­lia­riu­mų cent­ro „Tro­pi­kų sau­lė“ stu­di­jos va­do­vė Ri­ta Vaiš­no­rie­nė sa­kė pa­ ste­bė­ju­si su­ma­žė­ju­sį su­si­do­mė­ ji­mą so­lia­riu­mais, ta­čiau di­des­ nį klien­tų dė­me­sį svei­ka­tin­gu­mo pro­ce­dū­roms. „So­lia­riu­muo­se klien­tai lan­ko­ si re­čiau ir sai­kin­giau. Ten­den­ci­jas sie­čiau su tuo, kad dau­gu­ma so­ lia­riu­mo lan­ky­to­jų yra jau­ni­mas, o jis da­bar iš­si­laks­tęs iš ša­lies. Be to, klien­tai su­pran­ta, kad so­lia­riu­mas nė­ra svei­ka pro­ce­dū­ra, nors sai­kin­ gas jo lan­ky­mas ne­kenks­min­gas“, – sa­kė ji.

Klai­pė­dos SPA cent­ro „Sot­hys“ va­do­vės Lai­mos Le­lie­nės ma­ny­mu, pa­di­dė­ju­sį rū­pes­tį dėl sa­vo svei­ka­ tos ir po­rei­kį pa­si­le­pin­ti svei­ka­tin­ gu­mo pro­ce­dū­ro­mis le­mia di­de­lis gy­ve­ni­mo tem­pas ir ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das: „Žmo­nės daug lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rio, sė­di ne­tai­syk­lin­gai, taip pat jau­čia di­de­lę įtam­pą. To­dėl daž­nai krei­ pia­si dėl pe­čių, kak­lo ma­sa­žo.“ Jos tei­gi­mu, bū­tent ma­sa­žai yra pa­ti pa­klau­siau­sia pro­ce­dū­ra iš vi­ sų svei­ka­tin­gu­mo cent­ro siū­lo­mų pa­slau­gų. Šį ma­lo­nu­mą, kaip sa­ kė pa­šne­ko­vė, klien­tai ren­ka­si at­ si­žvelg­da­mi į sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­ my­bes, nors ga­lu­ti­nė kai­na daž­nai bū­na pa­na­ši. „Ma­sa­žų kai­nos svy­ ruo­ja nuo 40 iki 190 li­tų. Maž­daug

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pu­sė lan­ky­to­jų pri­klau­so ka­te­go­ ri­jai, ku­rie ren­ka­si pi­ges­nį ma­sa­ žą, ta­čiau tuo­met lei­džia sau už­si­ sa­ky­ti vi­są ma­sa­žo kur­są. Ki­ta pu­sė ren­ka­si vie­ną, ta­čiau pra­ban­ges­nę pro­ce­dū­rą“, – pa­sa­ko­jo L.Le­lie­nė. Poil­siau­ja eko­no­miš­kai

Kaip sa­kė Drus­ki­nin­kų „Drau­gys­ tės“ sa­na­to­ri­jos va­dy­bi­nin­kė Ni­jo­ lė Bu­jo­kaus­kie­nė, lan­ky­to­jai orien­ tuo­ja­si į poil­sį, to­dėl daž­niau­siai ren­ka­si at­pa­lai­duo­ja­mą­sias pro­ ce­dū­ras. Esą sa­na­to­ri­jo­je ypač po­ pu­lia­rus tur­kiš­kos pir­ties komp­ lek­sas, taip pat sa­vai­tės stre­so po­vei­kio ma­ži­ni­mo pro­gra­ma. Paš­ne­ko­vė pa­ti­ki­no, kad Drus­ki­ nin­kai iš­lie­ka po­pu­lia­ria vie­ta pa­ si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta, to­dėl lan­

ky­to­jų iš vi­sos ša­lies tik dau­gė­ja. „Žmo­nės su­pran­ta, kad ge­riau­ sia in­ves­ti­ci­ja yra į svei­ka­tą. Tur­ būt vi­si pa­da­rė iš­va­das, kad ge­riau iš anks­to, pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­rū­pin­ ti svei­ka­ta nei su­si­rgus. Ta­po po­ pu­lia­rios ne vien SPA, bet ir gy­ do­mo­sios pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, sa­na­to­ri­nis gy­dy­mas, gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo N.Bu­jo­ kaus­kie­nė. Jos tei­gi­mu, lie­tu­viai neiš­lai­dau­ ja, ak­ty­viai se­ka ak­ci­jas ir ieš­ko op­ ti­ma­lių bū­tų poil­siau­ti. „Žmo­nės do­mi­si ak­ci­jo­mis ir iš­ kart į jas rea­guo­ja, pa­pras­tai ren­ka­ si eko­no­mi­škus va­rian­tus. Svei­ka­ tos pa­slau­gų kai­nos žmo­nėms vis dar svar­bios“, – sa­kė N.Bu­jo­kaus­ kie­nė.

10

šeštadienis, sausio 21, 2011

tema

Jų mei­lę nu­trau­kė mir­tis 1

Ži­no­mas ad­vo­ka­tas, so­ cia­li­nių moks­lų dak­ta­ras, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, vers­li­nin­kas 47 me­tų S.No­vi­ ko­vas bu­vo nu­žu­dy­tas praė­ju­sių me­ tų bir­že­lio 1 d. Bru­ta­li žmog­žu­dys­tė įvyk­dy­ta vi­du­ry bal­tos die­nos pa­čia­ me Vil­niaus cent­re, prie „Ci­ta­de­le“ ban­ko K.Ka­li­naus­ko gat­vė­je, ne­to­ li Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­dos. Ga­li­ma sa­ ky­ti, ir ne­to­li au­kos na­mų. Įta­ria­ma, kad ad­vo­ka­tas nu­žu­dy­ tas dėl vers­lo in­te­re­sų – jis ke­ti­no įsi­gy­ti kont­ro­li­nį „Vil­niaus lai­do­ji­ mo rū­mų“ ak­ci­jų pa­ke­tą.

Pa­si­ro­do, jis dar gu­ lė­jo ant ša­li­gat­vio K.Ka­li­naus­ko gat­vė­ je – 200, gal 500 met­ rų nuo ma­nęs.

me­tų. Jau­niau­siam Kons­tan­ti­nui ta­da bu­vo 11 me­tų. Da­bar Pa­ve­las – pir­mo kur­so stu­den­tas, mo­ko­si ISM Va­dy­bos ir eko­no­mi­kos uni­ ver­si­te­te. Per žie­mos ato­sto­gas su jau­niau­ siu sū­nu­mi Kons­tan­ti­nu mo­ti­na ke­lias die­nas pra­lei­do Lap­lan­di­jo­je – vai­kui ji no­rė­jo pa­ro­dy­ti Se­ne­lio Šal­čio tė­vy­nę. „Man tai bu­vo kaip pa­sa­ka. Ke­ lioms va­lan­doms, kai at­si­dū­riau ta­me kai­me, kur gy­ve­na Se­nis Šal­ tis, pa­mir­šau vis­ką – at­si­dū­riau sa­ vo vai­kys­tė­je. Tik iš­va­žia­vo­me iš to kai­mo, ir kuo la­biau ar­tė­jo­me prie Lie­tu­vos, tuo da­rė­si sun­kiau. Sup­ ran­tu vie­na: man be jo nė­ra gy­ve­ ni­mo. Bet gy­ve­nu. Ir gy­ven­siu. Vai­ kams taip pat la­bai sun­ku. Sa­ko­ma: mo­ti­na – ne­pa­kei­čia­ma, vie­nin­te­ lė, o tė­vą esą kar­tais ga­li­ma pa­keis­ ti. Mū­sų šei­mo­je ir mo­ti­na, ir tė­vas bu­vo ly­gia­ver­čiai – ne­pa­kei­čia­mi“, – kal­bė­jo M.No­vi­ko­va.

Ti­kė­jo, kad vis­kas prieš akis

Nors jo nė­ra, jis – ša­lia. Na­muo­se jo fo­tog­ra­fi­jos, daik­tai. Mo­ti­na su vai­kais daug kal­ba­si apie tė­vą. Ma­ ri­ja no­ri iš­lai­ky­ti na­mų au­rą to­kią, kad jaus­tų­si, jog Ser­ge­jus čia yra – gy­ve­na su sa­vo šei­ma. Ta­čiau po tra­ge­di­jos vi­są praė­ju­ sią va­sa­rą nei ji, nei vai­kai na­muo­ se ne­ga­lė­jo bū­ti, – ten bu­vo tuš­čia. Va­sa­rai šei­ma pa­si­slė­pė gam­tos prie­globs­ty­je. „Gal tai man pa­dė­jo, – ma­no M.No­vi­ko­va – Ten dir­bau vi­so­kius dar­bus. Vi­są va­sa­rą pra­dir­bau, o vai­kai bu­vo ša­lia. Ge­rai, kad ne­bu­ vom na­mie. Mums vi­siems sun­ku be Ser­ge­jaus – man, vai­kams, jo mo­ti­nai, se­se­riai.“ S.No­vi­ko­vo san­ty­kiai su sū­nu­mis bu­vo la­bai ar­ti­mi, šei­mos ry­šiai – glau­dūs. Vy­riau­siam sū­nui Pa­ve­lui trys die­nos iki tė­vo mir­ties su­ka­ko 18 me­tų. „Taip gra­žiai, šei­my­niš­kai šven­tė­me tą gim­ta­die­nį. Ti­kė­da­mi, kad vis­kas gy­ve­ni­me dar tik pra­si­ de­da“, – pa­sa­ko­jo mo­ti­na. Ni­ki­tai taip pat ką tik – ge­gu­žę – suė­joę 16

Bu­vo šei­mos gal­va

Ma­ri­ja pri­mi­nė, kad sa­vo mo­ti­nai Ser­ge­jus bu­vo ypač ge­ras sū­nus, ja la­bai rū­pi­no­si. Jis sa­ky­da­vęs ne tai, kad rei­kia nu­va­žiuo­ti pas ma­mą, bet tar­si klaus­da­vęs: o kaip ma­ma lai­ ko­si? Rei­kia tai su­ži­no­ti, to­dėl šian­ dien tu­ri už­suk­ti pas ma­mą. Sa­vo mo­čiu­tę la­bai my­li vai­kai. Daž­nai pas ją nuei­na. Ir ne dėl to, kad rei­ kia nuei­ti – ji jiems rei­ka­lin­ga. „Ser­ge­jus bu­vo la­bai pro­tin­ gas, iš­min­tin­gas – tai bu­vo duo­ta gam­tos. Bet jis tu­rė­jo dar to­kį re­tą bruo­žą – ga­lė­jo bend­rau­ti su įvai­ riais žmo­nė­mis. O žmo­nės su juo bend­ra­vo kaip su ly­giu, nes jis bu­ vo kuk­lus žmo­gus. Jis mo­kė­jo iš­ spręs­ti bet ko­kią pro­ble­mą taip, kad nie­kas ne­pas­te­bė­da­vo, jog vis­ ką su­tvar­kė jis. Pas­kui su­pras­da­ vau, kad rei­ka­lai su­si­tvar­kė, o kaip – ne­ži­no­da­vau. Jis mo­kė­jo bend­ rau­ti. Gal to­dėl tu­rė­jo daug drau­ gų, pa­žįs­ta­mų. Man at­ro­dė, kad aš – sa­va­ran­kiš­ ka, kad su­ge­bu vis­ką da­ry­ti. Ta­čiau

Darbai: praėjusių metų birželio 1 d. nužudytas S.Novikovas buvo žinomas Vilniaus žmogus: advokatas, turėjęs

Ser­ge­jus bu­vo mū­sų šei­mos gal­ va, nors vi­sus spren­di­mus mu­du priim­da­vo­me dvie­se. Aš priim­da­ vau jo spren­di­mą ir ma­ny­da­vau, kad tai – ma­no. Jis tai da­rė ne pri­ vers­ti­nai ir ne gud­riai, o vis­ką man taip iš­dės­ty­da­vo, kad bū­da­vo aiš­ ku: vis­ką taip ir rei­kia da­ry­ti. Tar­ ki­me, tvar­kau ko­kį nors rei­ka­lą, bet vi­sa­da skam­bin­da­vau jam ir tar­da­ vau­si. Vi­sa­da no­rė­jau gau­ti jo pri­ ta­ri­mą, nes jis bu­vo mū­sų šei­mos gal­va, vis­kuo rū­pi­no­si“, – ne­slė­pė M.No­vi­ko­va. Su vy­ru ne­spė­jo at­si­svei­kin­ti

Vy­ro žū­ties die­ną – praė­ju­sių me­tų bir­že­lio 1-ąją – M.No­vi­ko­va pri­si­ me­na iki smulk­me­nų. Tą die­ną vy­ riau­sias sū­nus Pa­ve­las lai­kė lie­tu­ vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros vals­ty­bi­nį eg­za­mi­ną. „Aš tu­rė­jau bū­ti vyk­dy­to­ja ta­me eg­za­mi­ne. Tą ry­tą mu­du su Ser­ge­ ju­mi at­si­svei­ki­no­me la­bai grei­tai – iš­lė­kiau jo ne­pa­bu­čia­vu­si. Vi­sa­da no­rė­da­vau pa­jus­ti, kad su juo at­

si­svei­ki­nu – pa­bu­čiuo­ti, pa­žiū­rė­ti į akis, nu­si­šyp­so­ti. Ne­ga­lė­jom ki­ taip“, – kal­bė­jo Ma­ri­ja. Bet tą ry­tą kie­me ji vy­rui grei­ tai šūk­te­lė­jo, kad bė­ga, nes vė­luo­ ja, ir ati­da­vė šu­nį, ku­rį bu­vo iš­ve­ du­si pa­si­vaikš­čio­ti. „Kai su­pra­tau, kad su Ser­ge­ju­ mi neat­sis­vei­ki­nau taip, kaip vi­sa­ da, at­si­grę­žiau, o jo jau nė­ra. Lau­ ko du­rys bu­vo už­trenk­tos, Ser­ge­jus su šu­ni­mi jau bu­vo vi­du­je. Tai tru­ ko se­kun­dę, pa­ma­niau: o gal su­ grįž­ti? Bet nu­bė­gau į mo­kyk­lą“, – šio sa­vo žings­nio gai­li­si Ma­ri­ja. Su­tuok­ti­niai iš anks­to bu­vo su­ si­ta­rę, kad tvar­kys rei­ka­lus, gal­būt apie 16 val., ir žmo­na jam pa­skam­ bins. Ta­čiau ji už­stri­go mo­kyk­lo­je, – juk eg­za­mi­nas. Te­le­fo­nu juo­du su­si­ ta­rė, kad ši jam pa­skam­bins apie 17 val. – ta­da, kai Kons­tan­ti­nui baig­sis fut­bo­lo tre­ni­ruo­tė ir jį veš na­mo. Ji at­ve­žė vai­ką į fut­bo­lo tre­ni­ ruo­tę. Šis nu­bė­go į aikš­tę, o mo­ ti­na pa­si­li­ko jo lauk­ti vi­są va­lan­ dą ma­ši­no­je.

„Už­mi­gau. Man nie­ka­da taip ne­ bū­da­vo. Stai­ga pa­bu­dau – gal­va tren­kiau­si į vai­rą. Bu­vo 25 mi­nu­ tės po ke­tu­rių. Iš­li­pau iš ma­ši­nos ir iš kar­to pa­skam­bi­nau vy­rui. Bet jo te­le­fo­nas bu­vo iš­jung­tas, – lem­ tin­gas aki­mir­kas pri­si­mi­nė M.No­ vi­ko­va. – Tuo me­tu jis bu­vo nu­žu­ dy­tas – gal 20, gal 22 mi­nu­tės po ke­tu­rių, o gal pu­sę pen­kių. Tiks­ laus lai­ko iki šiol ne­ži­nau. Ma­nau, tai bu­vo tas mo­men­tas, kai aš gal­va tren­kiau­si į vai­rą ir pa­bu­dau.“ Kai mo­te­ris va­žia­vo į Tau­ro kal­ ną, pa­skam­bi­no vy­riau­sias sū­nus ir pa­sa­kė: „Ma­ma, par­va­žiuok grei­ čiau na­mo.“ – „Kas at­si­ti­ko?“ Ta­ čiau Pa­ve­las pa­dė­jo te­le­fo­no ra­ge­lį. Mo­ti­na pa­ma­nė, gal vai­kui ne­pa­si­ se­kė per eg­za­mi­ną. Ta­da ji pra­va­žia­vo pro Vo­kie­ti­ jos am­ba­sa­dą – na­mai be­veik ša­ lia. Ne­to­li cerk­vės J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je vėl su­skam­bo mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas. Šį­kart skam­bi­no Ser­ge­ jaus se­suo: „Ma­ša, pri­jez­žai byst­ re­je do­moj, Se­rio­niu ubi­li“ („Ma­ša,

Į na­mų du­ris psi­cho­lo­gas ne­pa­si­bel­dė Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Po to, kai bu­vo nu­žu­dy­tas ad­vo­ka­ tas, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rys, vers­li­nin­kas Ser­ge­ jus No­vi­ko­vas, jo šei­ma – žmo­na ir trys sū­nūs – iš­gy­ve­no siau­bo die­ nas ir mė­ne­sius. Ad­vo­ka­to naš­lė ap­gai­les­tau­ja, kad trims stai­ga be tė­vo li­ku­siems mo­kyk­li­nio am­ žiaus vai­kams ne­bu­vo su­teik­ta jo­ kia pa­gal­ba – nei mo­ra­li­nė, nei psi­ cho­lo­gi­nė. Poilsis: Novikovai pailsėdavo sli-

dinėdami kalnuose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Vy­riau­sia­jam No­vi­ko­vų sū­nui Pa­ ve­lui ta­da ką tik bu­vo su­ka­kę 18,

Ni­ki­tai – 16, o jau­niau­siam Kons­ tan­ti­nui bu­vo 11 me­tų. Tė­vas – nu­žu­dy­tas, vai­kams – šo­kas, o pa­gal­bos – jo­kios. Jei­gu no­ri, sto­vėk il­gas va­lan­das po­lik­ li­ni­kų ko­ri­do­riuo­se. Ta­čiau ka­da? Juk pir­ma lai­do­ji mi­ru­sį­jį, o apie sa­ve pa­gal­vo­ji tik po to. „Pa­siū­ly­mų ne­bu­vo jo­kių“, – liūd­nai ta­rė ang­lų kal­bos mo­ky­to­ ja M.No­vi­ko­va. Tai reiš­kia, kad blo­gai be­si­jau­ čian­ti mo­ti­na su vai­kais tu­rė­tų už­si­re­gist­ruo­ti po­lik­li­ni­ko­je pas psi­cho­lo­gą, lauk­ti ei­lės, ko ge­ro, ma­žiau­siai mė­ne­sį, pa­skui pa­sa­ ko­ti sa­vo šei­mos tra­ge­di­ją – kiek­

vie­na­me ka­bi­ne­te vis­ką iš pra­ džių. Stai­ga vy­ro ne­te­ku­sią mo­te­ rį elekt­ro­ni­niais laiš­kais ra­mi­no ir guo­dė jos drau­gės iš Vo­kie­ti­jos, Ame­ri­kos, Iz­rae­lio. „O kaip ju­mis pa­si­rū­pi­no vals­ty­bi­nės įstai­gos? Ar į na­mus at­vy­ko psi­cho­lo­gas, psi­ cho­te­ra­peu­tas? Ko­kių pa­gal­bos pa­ siū­ly­mų su­lau­kė vai­kai?“ – klau­sė Ma­ri­jos drau­gės. Jos ra­šė, kad už­ sie­ny­je jau tra­ge­di­jos die­ną į na­mų du­ris pa­si­bel­džia psi­cho­lo­gas. Dėl vai­kų. „Į mū­sų du­ris ne­pa­si­bel­dė joks me­di­kas. Mus iš­ti­ko net ne toks at­ve­jis, kai mirš­ta žmo­gus. Pir­

ma, mū­s ų žmo­g us bu­vo nu­ž u­ dy­tas, tai bu­vo bai­s i tra­ge­d i­ja. Ant­ra, tai bu­vo di­de­lio at­gar­sio su­lau­kęs įvy­kis – vi­si tai ži­no­jo. Taip pat ži­no­jo, kad li­ko trys vai­ kai, iš ku­rių vie­nam – tik 11 me­ tų. Ir nie­kas nė kar­to nei pa­skam­ bi­no, nei pa­klau­sė, ar ­rei­kia kaip nors pa­dė­ti vai­kams iš­gy­ven­ti ši­ tą tra­ge­di­ją. Sup­ra­tau, kad mū­sų vals­ty­bė ne­ si­rū­pi­na sa­vo žmo­nė­mis. Pas mus žmo­nės vis­ką tu­ri iš­gy­ven­ti pa­ tys. Jei­gu iš­gy­vens, bus ge­rai. Jei­ gu neiš­gy­vens – tai pa­čių žmo­nių pro­ble­ma“, – pa­tir­tą nuo­skau­dą lie­jo M.No­vi­ko­va.

11

šeštadienis, sausio 21, 2011

tema

Jis mo­ kė­jo iš­ spręs­ti bet ko­ kią pro­ ble­mą taip, kad nie­kas ne­pas­te­ bė­da­vo, jog vis­ką su­tvar­kė jis.

s kontorą, miesto savivaldybės tarybos narys, verslininkas.

grei­čiau par­va­žiuok na­mo, nu­žu­dė Se­rio­nią“ – rus.). Ser­ge­jų ji va­di­no Se­rio­nia nuo vai­kys­tės. „Jos žo­džiais ne­bu­vo ga­li­ma ne­ pa­ti­kė­ti. Sus­tab­džiau ma­ši­ną prie San­tuo­kų rū­mų ir pra­dė­jau staug­ ti kaip vil­kas. O, pa­si­ro­do, jis dar gu­lė­jo ant ša­li­gat­vio K.Ka­li­naus­ko gat­vė­je – 200, gal 500 met­rų nuo ma­nęs. Jei­gu bū­čiau ži­no­ju­si! Gal bū­čiau spė­ju­si su juo at­si­svei­kin­ti?

Tai bu­vo pir­ma ir vie­ nin­te­lė ma­no mei­ lė vi­sam gy­ve­ni­mui. Mes bu­vom kaip vie­ nas žmo­gus.

Man už nu­ga­ros sė­dė­jo ma­ žas vai­kas – Kos­tia. Aš rė­kiu, o jis klau­sia: „Ma­ma, kas at­si­ti­ko? Kas at­si­ti­ko?“ Pa­sa­kiau, kad tė­vą nu­ žu­dė. Ir jis pra­dė­jo rėk­ti. Bu­vo bai­

Tomo Lukšio (BFL), Gedimino Bartuškos nuotr.

su“, – tra­ge­di­jos siau­bą pri­si­mi­nė M.No­vi­ko­va. Tė­vas vai­kams bu­vo vis­kas. „Grį­ žu­si na­mo, Pa­ve­lo aky­se įžvel­giau, lyg bū­tų atė­ju­si gy­ve­ni­mo pa­bai­ga. Ir – jo­kios vil­ties. Be­vil­tiš­kas žvilgs­ nis. Tuš­čias“, – sa­kė mo­ti­na. „O gal Ser­ge­jus dar gy­vas, gal dar yra vil­čių?“ – klau­sė Ma­ri­ja jo se­ sers ir no­rė­jo bėg­ti į tą vie­tą. Ta­ čiau šiai pa­rei­gū­nai jau bu­vo pa­sa­ kę: „Jo­kių vil­čių.“ Ven­gė bend­rau­ti su žmo­nė­mis

Tra­ge­di­jos siau­bą to­mis die­no­mis naš­lei ir vai­kams pa­dė­jo iš­gy­ven­ ti ar­ti­mie­ji, drau­gai, ko­le­gos. Vi­si jais rū­pi­no­si, pir­mas ke­lias die­nas bu­vo ša­lia. Per šer­me­nis, kai Ma­ri­ja sė­dė­ jo ša­lia vy­ro kars­to, vi­si priei­da­ vo, sa­ky­da­vo užuo­jau­tos žo­džius, pri­min­da­vo: jei­gu kas, kreip­ki­ tės. Priė­jo ir mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ir Eu­ro­pos Par­la­men­to na­ rys Vik­to­ras Us­pas­ki­chas. Pa­reiš­ kė užuo­jau­tą, ge­rų žo­džių pa­sa­kė.

Ta­čiau po to – po lai­do­tu­vių – tik vie­nas žmo­gus jai at­siun­tė SMS ži­ nu­tę. Mo­te­ris tiks­liai ne­pri­si­me­na, bet la­bai gra­žią – apie Ser­ge­jaus ke­lio­nę į am­ži­ny­bę ir apie tai, kad jis vis tiek su mu­mis. Žo­džiai pa­ tai­kė naš­lei tie­siai į šir­dį. Tai bu­vo Vil­niaus me­ro A.Zuo­ko ži­nu­tė. Dau­giau to­kių pa­guo­dos ži­nu­ čių jai nie­kas neat­siun­tė. Mo­te­riai bu­vo taip blo­gai, kad ji net pra­dė­jo veng­ti ar­ti­miau­sių drau­gų. Vi­sa­da ge­rai nu­si­tei­ku­si, links­ma M.No­vi­ ko­va už­si­sklen­dė sa­vy­je. „Su­si­val­džiau, su­si­tvar­kiau su sa­ vi­mi, nors bu­vo la­bai sun­ku. Bet ne­ ga­lė­jau bend­rau­ti su žmo­nė­mis, – paaiš­ki­no mo­te­ris. – Šyp­se­na bu­vo ma­no vei­do vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Sup­ra­ tau, kad nu­sto­jau šyp­so­tis. Ko­lek­ty­ ve ne­ga­liu bū­ti to­kia, ko­kia bu­vau.“ Pra­din­go drau­gai ir pa­žįs­ta­mi

Da­bar ji pri­pa­žįs­ta, kad to­kia – už­si­sklen­di­mo sa­vy­je – po­zi­ci­ja ją nu­to­li­no nuo bend­rų jos ir Ser­ ge­jaus drau­gų, jos pa­čios drau­gių.

Pa­guo­dą ji ras­da­vo tik sa­vo vy­res­ nės se­sers Iri­nos ir jos vy­ro Ro­ber­ to na­muo­se. Bu­vo mo­men­tų, kad Ma­ri­ja ven­gė ir su jais bend­rau­ti, bet šie jos ne­pa­lik­da­vo vie­nos. „Jie su­pra­to, kad vis tiek man rei­kia skam­bin­ti. Gy­ve­ni­me bend­ra­vau su daug žmo­nių, bet jie ži­ no­jo, kad esu už­da­ra – į ma­no šir­dį jie ne­pra­sisk­verb­da­vo. Gal tai li­ ko po ma­mos mir­ties – kai ji mi­rė, man bu­vo try­li­ka, – pa­sa­ko­jo Ma­ri­ ja. – Kai žmo­nės bu­vo ar ne­lai­mė­ je, ar džiaugs­me, aš vi­sa­da bu­vau su jais – su drau­gė­mis, su pa­žįs­ ta­mais. Mu­du su Ser­ge­ju­mi vi­sa­da bū­da­vo­me ša­lia jų.“ Ru­d e­n į M.No­v i­ko­va pa­j u­to: drau­gai, pa­žįs­ta­mi jos aki­ra­ty­je pra­dė­jo ro­dy­tis vis re­čiau. Ko­dėl? Kai apie tai elekt­ro­ni­niu laiš­ku pa­ pa­sa­ko­jo Mask­vo­je gy­ve­nan­čiai drau­gei, su­lau­kė to­kio paaiš­ki­ni­ mo: „Vi­siems bai­su tau skam­bin­ti. Bai­su ką nors ne taip pa­sa­ky­ti, bai­ su ko nors ne taip pa­klaus­ti. Žmo­ nės bi­jo ta­ve įžeis­ti.“ „Prob­le­ma ne tai, kad jie bi­jo­jo ma­ne įžeis­ti, bi­jo­jo pa­skam­bin­ti. Klau­si­mas ki­tas – at­si­liep­siu aš ar ne, kal­bė­siu ar ne? Ta­čiau žmo­nės be­veik ir ne­ban­dė skam­bin­ti. Jie iš kar­to gal­vo­jo apie re­zul­ta­tą. Tai – bai­su. Apie tai daug gal­vo­jau. Bet nie­ko ne­kal­ti­nu. Kiek­vie­nas gy­ve­ na sa­vo gy­ve­ni­mą. Pas­kam­bin­ti vi­sa­da ne­sun­ku, pa­ ro­dy­ti žmo­gui, kad jis rei­ka­lin­gas. O juk mu­du su Ser­ge­ju­mi tu­rė­jo­me daug įvai­rių pa­žįs­ta­mų, mu­du bu­ vo­me rei­ka­lin­gi vi­siems. Dau­giau­ sia tai bu­vo Ser­ge­jaus drau­gai. Vie­ nu mo­men­tu pa­ju­tau, kad aš jiems ne­la­bai ir rei­ka­lin­ga. Bet su­ge­bė­jau tai iš­gy­ven­ti“, – kal­bė­jo naš­lė. Džiau­gia­si pui­kiais vai­kais

Kai Ma­ri­ja su­si­pa­ži­no su S.No­ vi­ko­vu, jai bu­vo 18, jam – 27 me­ tai. Vy­ras jau bu­vo įgi­jęs tei­si­nin­ ko pro­fe­si­ją Vil­niaus uni­ver­si­te­te ir dir­bo ad­vo­ka­tu. Jis ga­vo va­di­na­ mą­jį rau­do­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­ to dip­lo­mą. „Tai bu­vo pir­ma ir vie­nin­te­ lė ma­no mei­lė vi­sam gy­ve­ni­mui. Mes bu­vom kaip vie­nas žmo­gus. Gy­ve­ni­me mums pa­si­se­kė – mes su­ra­dom sa­vo ant­rą­ją pu­sę. Aš be jo ne­ga­lė­jau gy­ven­ti ir jis be ma­nęs ne­ga­lė­jo gy­ven­ti. Čia ne tas da­ly­ kas, kad mei­lė, kad my­li. Mes ne­ ga­lė­jom bū­ti vie­nas be ki­to. La­bai ma­žai ma­čiau šei­mų, kur bū­tų bu­vę to­kie at­vi­ri san­ty­kiai. Aiš­ku, mei­lė – pir­mo­je vie­to­je. Bet, be to, mes la­bai ger­bė­me vie­nas ki­tą ir pa­si­ti­ kė­jo­me vie­nas ki­tu. Ab­so­liu­čiai. Be pa­si­ti­kė­ji­mo, ma­nau, šei­mo­je ne­ ga­li bū­ti to­kių san­ty­kių.

Da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, gal tai ir nu­skam­bės bai­siai: aš gy­ve­nau dėl jo. Taip, aš la­bai my­liu sa­vo vai­kus. Ma­nau, nie­ka­da ne­bū­čiau pa­gim­ džiu­si tiek vai­kų, jei­gu taip ne­bū­ čiau my­lė­ju­si sa­vo vy­ro“, – at­vi­ra­ vo M.No­vi­ko­va. Kai gi­mė vy­riau­sias sū­nus Pa­ve­ las, Ma­ri­ja dar bu­vo stu­den­tė. Jau­ ni tė­vai pa­tys auk­lė­jo vai­kus, auk­lių ne­sam­dė. Mo­ti­nos po­žiū­ris bu­vo toks: jei­gu ji pa­gim­dė vai­kų, tai ji juos tu­ri ir auk­lė­ti, duo­ti jiems vis­ ką, kas įma­no­ma. Ir išauk­lė­ti taip, kad bū­tų lai­min­ga – va, tu­riu to­ kius pui­kius vai­kus. M.No­vi­ko­va džiau­gia­si, kad su vy­ru su­ge­bė­jo juos taip išauk­lė­ti. Nie­ka­da ne­kė­lė pa­si­ti­kė­ji­mo

S.No­vi­ko­vas bu­vo už­si­ver­tęs dar­ bais: dir­bo ad­vo­ka­tu ir su par­tne­ riais bu­vo ati­da­ręs kon­to­rą „No­ vi­kov, Ba­rans­kis ir par­tne­riai“, tvar­kė vers­lo rei­ka­lus. S.No­vi­ko­ vas bu­vo vie­nas tur­tin­giau­sių Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rių. Pa­gal dek­la­ruo­to tur­to ir pi­ ni­gi­nių lė­šų są­ra­šą bu­vo tre­čio­je vie­to­je – po Ša­rū­no Bi­ru­čio ir me­ ro A.Zuo­ko. Kai jis pa­su­ko į po­li­ti­ką, žmo­ na tam ne­la­bai pri­ta­rė. „Sup­ra­tau, kad po­li­ti­ka – ab­so­liu­čiai ki­tas pa­ sau­lis. Ser­ge­jus ne­prik­lau­sė jo­kiai par­ti­jai. Jo kan­di­da­tū­rą į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą iš­kė­lė Dar­bo par­ti­ja, ta­čiau jis ne­bu­vo jos na­rys. Jis pa­ts ne­no­rė­jo bū­ti jo­kios par­ti­jos na­rys, jam bu­vo svar­bu lik­ ti ne­prik­lau­so­mam“, – vy­ro nuo­ sta­tą pri­mi­nė žmo­na. Praė­jus dau­giau kaip pu­sei me­ tų nuo tra­ge­di­jos M.No­vi­ko­va ma­ no, kad jos vy­ras bu­vo nu­žu­dy­tas dėl vers­lo in­te­re­sų. S.No­vi­ko­vas tu­rė­jo Olan­dų gat­vė­je esan­čių „Lai­do­ji­mo rū­mų“ ak­ci­jų. Žmo­na tvir­ti­no, kad šia­me vers­le jis su­ko­si se­niai – ak­ci­ jų bu­vo įsi­gi­jęs be­ne prieš 10 me­tų. „Bu­vau vie­nin­te­lis žmo­gus, ku­ riam Ser­ge­jus ga­lė­jo pa­pa­sa­ko­ ti vis­ką, bet aš pa­ti ne­no­rė­jau lįs­ti nei į jo dar­bo rei­ka­lus, nei į vers­lo, – sa­kė M.No­vi­ko­va. – Du tris kar­ tus ma­čiau jo vers­lo par­tne­rį Vi­ta­ li­jų Gas­pe­ro­vi­čių (Vil­niaus lai­do­ ji­mo rū­mų di­rek­to­rius ir Lie­tu­vos ri­tua­li­nių pa­slau­gų aso­cia­ci­jos va­do­vas; suim­tas kaip įta­ria­ma­ sis S.No­vi­ko­vo nu­žu­dy­mo by­lo­ je – red. pa­st.). Bet jis man ne­kė­lė pa­si­ti­kė­ji­mo. Nie­ka­da. Nu­žu­dy­mu įta­ria­mas Jo­nas Damb­raus­kas. Jo iš vi­so ne­pa­ži­no­jau. Jo nuo­trau­ka laik­raš­ty­je man nie­ko ne­pa­sa­kė – nie­ka­da ne­ma­čiau to žmo­gaus. Bet ma­nau, kad siū­lų ka­muo­liu­kas iš­ si­vy­nios ir nu­ves to­liau. O kur, ne­ ži­nau.“

Dū­ris į krū­ti­nę – dėl vers­lo Lai­ma Že­mu­lie­nė Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rio Ser­ ge­jaus No­vi­ko­vo mir­tis pri­mi­nė sce­ną iš Ho­li­vu­do tri­le­rio apie ma­ fi­ją. Vyras bu­vo nu­dur­tas Vil­niaus cent­re vi­du­ry bal­tos die­nos, vos išė­jęs iš K.Ka­li­naus­ko gat­vė­je esan­ čio „Ci­ta­de­le“ ban­ko. Ši įžū­li žmog­ žu­dys­tė su­krė­tė Vil­nių.

Nu­si­kal­ti­mas: spė­ja­ma, kad K.Ka­li­naus­ko gat­vė­je įvyk­dy­ta S.No­vi­ko­

vo žmogžudystė bu­vo iš anks­to kruopš­čiai su­pla­nuo­ta.

Bro­niaus Jab­lons­ko nuo­tr.

Išk­vies­ti me­di­kai S.No­vi­ko­vui nie­ kuo ne­be­ga­lė­jo pa­dė­ti – kai jie at­ vy­ko, žmo­gus jau bu­vo mi­ręs. Šis nu­žu­dy­mas bu­vo kruopš­čiai su­ pla­nuo­tas. Vie­nas įvy­kio liu­dy­to­jas pa­sa­ko­jo, kad ne­to­li tos vie­tos, kur

nu­dur­tas ad­vo­ka­tas, ma­tęs pra­ban­ giu mo­to­ro­le­riu at­va­žia­vu­sį vy­riš­kį. Ši iš­skir­ti­nė trans­por­to prie­mo­nė ir iš­da­vė įta­ria­mą žu­di­ką. Net­ru­kus pra­dė­ta kal­bė­ti, kad ad­vo­ka­tą dėl vers­lo nu­žu­dė ma­fij­ a. S.No­vi­ko­vas bu­vo įsi­trau­kęs į la­bai pel­nin­gą, bet ir la­bai ri­zi­kin­gą lai­ do­ji­mo vers­lą. S.No­vi­ko­vas tu­rė­jo Olan­dų gat­vė­ je po vie­nu sto­gu re­gist­ruo­tų bend­ ro­vių „Vil­niaus lai­do­ji­mo rū­mai“ ir „Lai­do­tu­vių rū­mai“ ak­ci­jų. Pir­ mosios ak­ci­jų jis tu­rė­jo la­bai ma­žai, ant­rosios – dau­giau už ki­tus tris ak­ ci­nin­kus. Iš smul­kių­jų ak­ci­nin­kų jų pirk­ti ke­ti­no ir dau­giau. Tuo­met bū­

tų at­si­vė­ru­si ga­li­my­bė įsi­gy­ti kont­ ro­li­nį bend­ro­vės ak­ci­jų pa­ke­tą. Net­ru­kus po įvy­kio bu­vo suim­tas kri­mi­na­lis­tams ge­rai ži­no­mas bu­ vęs bok­si­nin­kas 40-me­tis Jo­nas Damb­raus­kas – „damb­raus­ki­nių“ gru­puo­tės ly­de­ris. Ma­no­ma, kad J.Damb­raus­kas taip pat tu­rė­jo lai­ do­ji­mo rū­mų ak­ci­jų, ta­čiau jų bu­vo įsi­gi­jęs per sta­ty­ti­nius. Net­ru­kus bu­vo suim­tas ir „Vil­niaus lai­do­ji­ mo rū­mų“ di­rek­to­rius ir Lie­tu­vos ri­tua­li­nių pa­slau­gų aso­cia­ci­jos va­ do­vas 41 me­tų Vi­ta­li­jus Gas­pe­ro­ vi­čius. Jie įta­ria­mi Vil­niaus mies­to ta­ry­bos na­rio S.No­vi­ko­vo nu­žu­dy­ mo or­ga­ni­za­vi­mu ir įvyk­dy­mu.

12

šeštadienis, sausio 21, 2012

14p.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa­vo dar­bą.

pasaulis Veng­rai sie­kia pa­keis­ti žai­di­m pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Kas tei­sus? Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė, o gal ES va­do­vai, įsi­ti­ki­nę, kad veng­rai pa­su­ko dik­ta­tū­ros ke­liu? Ro­dos, Briu­se­lio ir Bu­da­peš­to gin­čas tik dar sy­kį įro­do, kad sa­vo sa­va­ran­kiš­ku­mo kai ku­rios ES vals­ty­bės na­rės taip leng­vai ne­lai­dos. So­cia­lis­tų nuo­smu­kis

Di­džiau­sia de­ši­nio­ji Veng­ri­jos „Fi­ desz“ par­ti­ja 2010 m. per par­la­ men­to rin­ki­mus su­si­žė­rė net 52,7 pro­c. veng­rų bal­sų. Triuš­ki­nan­ti per­sva­ra prieš bet ko­kią opo­zi­ci­nę par­ti­ją su­tei­kė ga­ li­my­bę „Fi­desz“ už­si­tik­rin­ti di­de­ lę įta­ką par­la­men­te, tai­gi, rei­ka­lui esant, pa­keis­ti net ša­lies kons­ti­ tu­ci­ją. Prieš dve­jus me­tus kaip svar­ biau­sią vy­riau­sy­bės tiks­lą nau­ja­sis ša­lies prem­je­ras ir „Fi­desz“ par­ti­ jos ved­lys Vik­to­ras Orbá­nas įvar­ di­jo fi­nan­si­nės kri­zės su­val­dy­mą iš­lai­kant Veng­ri­jos fi­nan­si­nę ne­ prik­lau­so­my­bę nuo tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, to­kių kaip Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) ar ES. Iki „Fi­desz“ Veng­ri­ją val­dę so­ cia­lis­tai pa­li­ko ša­lį gi­lio­je fi­nan­si­ nė­je duo­bė­je. Di­džiau­sios so­cia­ lis­tų MSZP par­ti­jos po­zi­ci­jos ša­ly­je braš­kė­jo nuo 2006 m. Bū­tent tais me­tais vie­na veng­rų ra­di­jo sto­tis pa­skel­bė ano­ni­miš­ką gar­so įra­šą, ku­ria­me tuo­me­tis prem­je­ras Fe­ ren­cas Gyurcsá­ny už­da­ra­me po­sė­ dy­je pri­si­pa­ži­no, jog dve­jus me­tus in­for­ma­ci­ją apie tik­rą­ją vals­ty­bės pa­dė­tį slė­pė nuo vi­suo­me­nės. Po skan­da­lo pa­ra­gin­tas pa­si­ trauk­ti iš po­sto F.Gyurcsá­ny, apie ku­rį jau se­niai sklan­dė ko­rup­ci­jos še­šė­lis, at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti. Ta­ da sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te ki­lo ma­si­ niai pro­tes­tai. Tais pat me­tais so­cia­lis­tai Veng­ ri­jo­je triuš­ki­na­ma per­sva­ra pra­ lai­mė­jo sa­vi­val­dos rin­ki­mus, bet F.Gyurcsá­ny iš­sau­go­jo po­stą iki pat 2009 m., nes par­la­men­tas iš­reiš­kė pa­si­ti­kė­ji­mą vy­riau­sy­be.

2009 m. ko­vą F.Gyurcsá­ny pa­ si­trau­kė iš po­sto, o tuo­me­tis ša­lies pre­zi­den­tas Lszló Sólyo­mas ini­ ci­ja­vo pir­ma­lai­kius rin­ki­mus, ku­ riuos triuš­ki­na­mai lai­mė­jo kon­ser­ va­to­riai, pa­skel­bę, kad ša­lies lau­kia griež­tos ne tik fi­nan­si­nės, bet ir po­li­ti­nės re­for­mos. Ėmė­si re­for­mų

2010 m. Veng­ri­jos par­la­men­tas, jau do­mi­nuo­ja­mas „Fi­desz“, pa­tvir­ tin­to ži­niask­lai­dos įsta­ty­mą, pa­gal ku­rį nu­sta­ty­ta, kad ži­niask­lai­dos prie­mo­nes ša­ly­je pri­žiū­rės spe­cia­ li prie­žiū­ros ta­ry­ba, tu­rin­ti įgy­ven­ din­ti vy­riau­sy­bės su­pla­nuo­tas šio sek­to­riaus re­for­mas. Kri­ti­kai su­sku­bo pa­reikš­ti, kad ta­ry­bos na­riai, rink­ti par­la­men­ te, yra „Fi­desz“ lo­ja­lūs as­me­nys, to­dėl ši ins­ti­tu­ci­ja yra ne kas ki­ta, o tik­ra cen­zū­ros or­ga­ni­za­ci­ja. Di­ džiu­lį opo­zi­ci­jos vei­kė­jų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą su­kė­lė praė­ju­sių me­tų gruo­džio vi­du­ry­je ta­ry­bos priim­ tas spren­di­mas nuo šių me­tų ko­vo iš ra­di­jo sto­ties „Klub­ra­dio“ atim­ ti trans­lia­vi­mo daž­nius. Opo­zi­ci­niu va­di­na­mo ra­di­jo at­ sto­vai pik­ti­no­si to­kiu spren­di­mu ir va­di­no jį po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu, nors pa­ža­dė­jo, kad tęs sa­vo veik­lą. „Dar­buo­to­jai nu­si­tei­kę des­pe­ ra­tiš­kai, ta­čiau pa­si­ruo­šę ko­vo­ti“, – sa­kė vie­nas re­dak­to­rių And­ra­ sas Pi­ko. Ko­mer­ci­nės ra­di­jo sto­ties įkū­ rė­jas ir va­do­vas A.Ara­to tei­gė, kad „Klub­ra­dio“ fak­tiš­kai bu­vo „nu­ kirs­din­tas“, kai iš jo bu­vo atim­ ti aš­tuo­ni iš vie­nuo­li­kos daž­nių, įskai­tant tą, ku­riuo trans­liuo­ja­ma sos­ti­nė­je Bu­da­peš­te.

Pa­sak jo, nors ra­di­jas iš­sau­gos tris daž­nius, jis vei­kiau­siai pra­ ras di­džią­ją da­lį klau­sy­to­jų ir ga­ li bū­ti pri­vers­tas vi­siš­kai nu­trauk­ ti veik­lą. Iš­si­gan­do ban­ko su­var­žy­mo

Ki­tas konf­lik­tas ki­lo dėl fi­nan­si­nės Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės po­li­ti­kos. Praė­ju­sių me­tų pra­džio­je Briu­ se­lis per­spė­jo Bu­da­peš­tą, kad ša­lis tu­ri lai­ky­tis nu­ma­ty­tų eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo pla­nų, ta­čiau Veng­ ri­ja ke­lis kar­tus at­šo­vė, jog ša­lies fi­nan­si­nė pa­dė­tis – Veng­ri­jos na­ cio­na­li­nis rei­ka­las.

Jei­gu TVF no­ri su­ teik­ti mums pa­sko­ lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ten­kin­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją (EK) taip pat už­rūs­ti­no pri­va­taus 13 mlrd. do­le­ rių ver­tės pen­si­jų drau­di­mo fon­do na­cio­na­li­za­ci­ja ir dras­tiš­kas biu­ dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų al­gų kar­py­mas. Tie­sa, ypač Briu­se­liui neį­ti­ ko ban­dy­mas po­li­tiš­kai ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ša­lies ban­ko veik­lą. Ta­ čiau, nors pliūp­te­lė­jo kri­ti­kos iš EK va­do­vy­bės, praė­ju­sių me­tų pa­bai­ go­je Veng­ri­jos par­la­men­tas di­de­le bal­sų per­sva­ra pa­tvir­tin­to Cent­ ri­nio ban­ko įsta­ty­mą, ku­riuo re­ mdamasi vy­riau­sy­bė įga­vo stip­rius sver­tus re­gu­liuo­ti ša­lies cent­ri­nio ban­ko veik­lą.

Veng­ri­jos cent­ri­nio ban­ko va­ do­vas Andrá­sas Si­mo­ras ta­da ar­ gu­m en­ta­vo, kad re­for­m a bū­t i­n a no­rint iš­sau­go­ti ša­lies eko­no­mi­ nę ge­ro­v ę. Be to, jis ti­k i­n o, kad to­kie veiks­mai leis Veng­ri­jai su­ si­g rą­ž in­t i fi­n an­s i­n ę ne­p rik­l au­ so­my­b ę, ku­r i bu­vo pra­ras­ta per fi­n an­s ų kri­z ę ga­v us pa­ra­m ą iš TVF. Tie­sa, šią sa­vai­tę A.Si­mo­ras pa­tvir­ti­no ti­kįs, kad prem­je­ras V.Orbá­nas už­tik­rins, jog jo va­do­ vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja iš­lai­kys ne­prik­ lau­so­my­bę. „Vy­ko ak­ty­vios vy­riau­sy­bės ir ES dis­ku­si­jos, o kai ku­rie vy­riau­sy­bės žmo­nės, tarp jų prem­je­ras, skel­ bė, kad Veng­ri­jos vy­riau­sy­bė gerbs cent­ri­nio ban­ko ne­prik­lau­so­my­ bę, – aiš­ki­no A.Si­mo­ras. – Tai­gi man ne­lie­ka nie­ko ki­ta, tik ti­kė­ti tuo, ką sa­ko prem­je­ras.“ Tie­sa, kri­ti­kų, ypač Briu­se­lio, veng­rų vy­riau­sy­bės pa­ža­dai pa­ keis­ti kai ku­rias ban­ko įsta­ty­mo nuo­sta­tas neį­ti­ki­no. Jie to­liau kri­ti­ka­vo veng­rus, esą nau­ja­sis įsta­ty­mas iš es­mės kei­čia cent­ri­nio ban­ko val­dy­mo struk­tū­ rą ir pa­lū­ka­nų nor­mą nu­sta­tan­čio ko­mi­te­to veik­lą, o tai komp­li­kuo­ja ša­lies ga­li­my­bes de­rė­tis dėl fi­nan­ si­nės pa­gal­bos. Ta­čiau į šias pa­sta­bas V.Orbá­ nas at­sa­kė itin griež­tai: „Jei­gu TVF no­ri su­teik­ti mums pa­sko­lų – la­bai ge­rai, mes bū­si­me dau­giau nei pa­ ten­kin­ti. Ta­čiau baig­ti kaip Grai­ki­ jai, kai vo­kie­čiai sa­ko, jog ne­su­teiks pa­sko­lų, jei­gu grai­kai ne­vyk­dys jų rei­ka­la­vi­mų, – to Veng­ri­jai ne­lin­ kiu. Mes ne­no­ri­me pi­ni­gų iš Vo­kie­ ti­jos, iš ES.“

Prie­kaiš­tai kons­ti­tu­ci­jai

Vis dėl­to dau­giau­sia prie­kaiš­tų V.Orbá­nas iš­gir­do dėl pa­tvir­tin­tos nau­jo­sios ša­lies kons­ti­tu­ci­jos. Pag­rin­di­nio ša­lies įsta­ty­mo pro­ jek­tas bu­vo baig­tas ruoš­ti praė­ju­ sių me­tų ba­lan­dį, o įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų pra­džios. Įs­ta­ty­mas be komp­li­ka­ci­jų bu­vo pa­tvir­tin­tas ša­ lies par­la­men­te, o vė­liau iš­kil­min­ gai at­švęs­tas Bu­da­peš­to ope­ro­je. Kons­ti­tu­ci­ja Briu­se­ly­je su­kė­lė tik­rą is­te­ri­jos pro­trū­kį. EK pa­reiš­kė, kad nau­juo­ju pa­grin­di­niu įsta­ty­mu bus per­ne­lyg su­var­žy­tos Kons­ti­tu­ ci­nio teis­mo ga­lios, iš­ki­lo grės­mė ži­niask­lai­dos pliu­ra­liz­mui ir bai­ gė­si teis­mų ne­prik­lau­so­my­bė. Be to, pa­sak EK ir kons­ti­tu­ci­ jos prie­ši­nin­kų, bu­vo su­da­ry­tos prie­lai­dos ap­ri­bo­ti cent­ri­nio ban­ ko ne­prik­lau­so­my­bę, pa­lan­kes­nės są­ly­gos atei­ty­je rin­ki­mus lai­mė­ ti par­ti­jai „Fi­desz“ ir tę­sia­ma mo­ kes­čių po­li­ti­ka, ku­ri iš es­mės su­riš ran­kas bū­si­moms vy­riau­sy­bėms. Ne­ga­na to, kri­ti­kams už­kliu­vo tai, kad ka­den­ci­jos to­kiuo­se po­stuo­se kaip ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ ro, Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ir vals­ty­bės au­di­to va­do­vo, truks nuo de­vy­ne­rių iki dvy­li­kos me­tų. Tai, pa­sak jų, reiš­kia, kad šie pa­rei­gū­ nai, ku­rių dau­ge­lis yra pa­skir­ti „Fi­ desz“, ga­li lik­ti sa­vo po­stuo­se net ir vy­riau­sy­bei pa­si­kei­tus. Ga­liau­siai kai ku­riems kri­ti­kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tos krikš­čio­niš­kos nor­mos, nors jas itin gy­rė Veng­ri­jos ka­ta­li­ kų baž­ny­čia. Veng­ri­jos kons­ti­tu­ci­ja, pra­si­ de­dan­ti Die­vo var­do pa­mi­nė­ji­mu, nu­ro­do, kad žmo­gaus gy­vy­bė tu­ri

Nuo­mo­nės: da­lis veng­rų ma­no, kad ša­liai ap­skri­tai ne­rei­kia ES, da­lis ma­no, kad ša­lies prem­je­ras V.Orbá­nas – dik­ta­to­rius. Šis kol kas ne­ke­ti­na pa­si­duo­ti nie­kie­no spau­di­mui. „Scan­pix“ nuo­tr.

13

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis Iš­da­vi­kiš­ka žmog­žu­dys­tė

Prog­ra­mi­šiai ker­ši­ja

Su­si­dū­rė ­ lai­vai

Pran­cū­zi­ja va­kar su­stab­ dė vi­sus mo­ky­mus ir bend­ ras ope­ra­ci­jas su Af­ga­nis­ta­ no ka­riais, kai vie­nas iš jų nu­ šo­vė ke­tu­ris pran­cū­zų ka­rius. Be to, Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­ tas Ni­co­las Sar­ko­zy pa­reiš­kė svars­tan­tis ga­li­my­bę iš­ves­ti sa­vo ša­lies ka­rius iš Af­ga­nis­ ta­no anks­čiau, nei pla­nuo­ta.

JAV pa­rei­gū­nai už­da­rė vie­ną di­džiau­sių pa­sau­ly­je da­li­ji­mo­ si fai­lais po­rta­lų Me­gaup­load. com ir sep­ty­niems as­me­ nims iš­kė­lė kal­ti­ni­mus dėl pi­ ra­ta­vi­mo. Kom­piu­te­rių įsi­lau­ žė­liai ker­šy­da­mi ata­ka­vo Fe­ de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro, Tei­sin­ gu­mo de­par­ta­men­to ir ki­tų val­džios įstai­gų sve­tai­nes.

Bos­fo­ro są­siau­ry­je Stam­bu­le va­kar su­si­dū­rė du kro­vi­ni­niai lai­vai „Kayan I“ ir „Ad­ria-­ b­lue“. Pir­mo­jo kor­pu­se at­ si­vė­rė sky­lė, lai­vas pra­dė­jo svir­ti. Tur­ki­jos gel­bė­ji­mo lai­ vai ir na­rai ban­dė iš­lai­ky­ti jį van­dens pa­vir­šiu­je. Pra­ne­ša­ ma, kad su­si­dū­ri­mas įvy­ko dėl stip­raus vė­jo.

­mo tai­syk­les? bū­ti gi­na­ma nuo pat pra­dė­ji­mo, ir dek­la­ruo­ja, kad Veng­ri­ja gi­na šei­ mos ins­ti­tu­ci­ją, o šei­ma yra vy­ro ir mo­ters gy­ve­ni­mo są­jun­ga. Įsi­jun­gė Briu­se­lis

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je Veng­ri­ jo­je įvy­ko ke­li di­de­li pro­tes­tai prieš nau­ją­ją kons­ti­tu­ci­ją ir vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką. Ak­ci­jas or­ga­ni­za­vo opo­ zi­ci­nės so­cia­lis­tų, kai­rio­ji ža­lių­jų par­ti­ja ir De­mok­ra­tų koa­li­ci­ja. Pro­tes­tuo­to­jai ne­šė pla­ka­tus su už­ra­šais „Ga­na!“, „Or­ba­no dik­ ta­tū­ra“, „Or­ba­nis­ta­nas“, taip pat skan­da­vo šū­kius prieš vy­riau­sy­ bės va­do­vą. Tūks­tan­čiams veng­rų išė­jus į gat­ves te­ko ati­dė­ti de­ry­bas su ES ir TVF dėl maž­daug 20 mlrd. eu­rų pa­sko­los, ku­ri pa­dė­tų sta­bi­li­zuo­ti pa­šli­ju­sią ša­lies eko­no­mi­ką. Briu­se­lis su Eu­ro­pos cent­ri­niu ban­ku bei TVF dar sy­kį pa­tvir­ti­ no nuo­gąs­tau­jan­tys, kad re­for­mos per­žengs ri­bą, stip­ri­nant po­li­ti­ nę įta­ką cent­ri­niam ban­kui. Abie­ jų ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai dar praei­tą mė­ne­sį pa­si­trau­kė iš pre­li­mi­na­rių de­ry­bų dėl šio klau­si­mo. Šią sa­vai­tę „Fi­desz“ ir Briu­se­lio ko­va įga­vo nau­ją pa­grei­tį. ES at­sto­vai, gra­si­nan­tys veng­ rams net su­spen­duo­ti bal­so tei­ sę Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je, per­ spė­jo, kad veng­rų val­džia per­žen­gė Ru­bi­ko­ną. EK va­do­vas José Ma­ nue­lis Bar­ro­so šią sa­vai­tę pa­skel­bė ke­ti­nąs im­tis ir tei­si­nių prie­mo­nių prieš ša­lį, jei Bu­da­peš­tas per mė­ ne­sį neat­šauks Briu­se­liui neį­ti­ku­ sių re­for­mų. Spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras pa­reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas. Tam tiks­lui V.Orbá­nas pir­ma ap­si­lan­kė Eu­ro­pos Par­la­men­te, o sau­sio 24 d. re­for­mas pri­sta­tys J.M.Bar­ro­so. „Esa­me at­vi­ri ir pa­si­ruo­šę de­rė­ tis dėl vi­sų pro­ble­mų, ku­rias iš­ke­lia EK, rem­da­mie­si rim­tais ar­gu­men­ tais“, – vo­kie­čių dien­raš­čiui „Bild“ šią sa­vai­tę sa­kė V.Orbá­nas. Vy­riau­sy­bės ofi­cia­lia­me pa­reiš­ ki­me ir­gi bu­vo pa­brėž­ta, kad Veng­ ri­ja teis­mo no­ri iš­veng­ti, to­dėl vi­si at­sa­ky­mai bus pa­teik­ti.

20

mlrd. eurų

paskola, kurios siekia Vengrija, pakibo ant plauko.

„Mū­sų tiks­las – duo­ti pa­ten­ki­ na­mus ir iš­sa­mius at­sa­ky­mus į iš­ ki­lu­sius klau­si­mus, taip pat – kaip ga­li­ma grei­čiau iš­spręs­ti gin­či­ja­ mus klau­si­mus, ge­riau­sia, kad pa­ vyk­tų iš­veng­ti pa­žei­di­mų nag­ri­nė­ ji­mo teis­me, – sa­ko­ma vy­riau­sy­bės

Kai ku­riems kri­ti­ kams ne­pa­ti­ko net nau­jo­je kons­ti­tu­ci­ jo­je įtvir­tin­tos krikš­ čio­niš­kos nor­mos.

pa­reiš­ki­me. – Veng­ri­jos vy­riau­sy­ bė cent­ri­nio ban­ko, teis­mų ir spau­ dos ne­prik­lau­so­my­bę lai­ko to­kia pat pri­va­lo­ma ir svar­bia, kaip ir EK. To­dėl nė­ra jo­kių ne­su­ta­ri­mų su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis dėl es­mi­nių prin­ci­ pų svar­bos, bend­rų Eu­ro­pos ver­ty­ bių ir pa­sie­ki­mų. Bus at­lik­ta iš­sa­mi EK ar­gu­men­tų ana­li­zė.“ Kri­ti­kos ne­gai­lė­jo

Ta­čiau pir­ma­sis ban­dy­mas ge­ruo­ ju kal­bė­tis su ES va­do­vais V.Orbá­ nui ne­bu­vo sėk­min­gas. Per Eu­ro­pos Par­la­men­te vy­ku­ sius aud­rin­gus de­ba­tus, ku­rių, be­ je, pa­pra­šė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės

va­do­vas, V.Orbá­nas nei­gė kal­ti­ni­ mus dėl jo esą au­to­ri­ta­ri­nio val­dy­ mo. Be to, jis pri­dū­rė, kad gi­na krikš­ čio­niš­ką­sias bei šei­mos ver­ty­bes ir per 18 mė­ne­sių Veng­ri­ją ati­trau­kė nuo pra­ra­jos ma­žin­da­mas vals­ty­ bės sko­las, per­tvar­ky­da­mas mo­ kes­čius ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­ te­mą, taip pat už­tik­rin­da­mas ne­pil­na­me­čių ap­sau­gą. Ta­čiau po­ li­ti­ko pra­ne­ši­mas su­lau­kė kri­ti­kos ban­gos. V.Orbá­nas kai ku­rių eu­ro­par­ la­men­ta­rų net bu­vo pa­ly­gin­tas su bu­vu­siu Ku­bos ly­de­riu Fi­de­liu Cast­ro ir Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tu Hu­go Cháve­zu. „Mes sa­ko­me, kad jūs ren­ka­tės ei­ti Cháve­zo, Cast­ro ir vi­sų pa­sau­ lio to­ta­li­ta­ri­nių bei au­to­ri­ta­ri­nių re­ ži­mų ke­liu“, – rė­žė Europos Parla­ mento Ža­lių­jų frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Da­nie­lis Coh­nas-Ben­di­tas. EK va­do­vas J.M.Bar­ro­so po de­ ba­tų pa­reiš­kė, kad ne­nu­si­leis, o fi­ nan­si­nė pa­ra­ma Veng­ri­jai liks ky­ bo­ti ant plau­ko, kol Bu­da­peš­tas pa­ten­kins ES rei­ka­la­vi­mus. „Veng­ri­ja de­rė­sis, ta­čiau jei ne­ bus pa­siek­tas joks spren­di­mas, te­ gul vis­kas ke­liau­ja į teis­mą“, – sa­ kė Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas Andrá­sas Giró-Szászas. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Taikinys: spau­džia­mas į kam­pą Veng­ri­jos prem­je­ras V.Orbá­nas pa­

reiš­kė, kad de­rė­sis, nors pri­dū­rė ga­lįs ap­gin­ti re­for­mas.

E.Va­rei­kis: neskubėkime smerkti Kaip ver­tin­ti ES va­do­vų ir Veng­ri­ jos vy­riau­sy­bės gin­čą, dien­raš­tis pa­si­tei­ra­vo Sei­mo na­rio Egi­di­jaus Va­rei­kio (nuotr.).

– Kas – veng­rai ar ES va­do­vai – tei­sūs šia­me gin­če? – Na, kel­ti klau­si­mo, kas tei­sus, – neį­ma­no­ma. Veng­rai ro­do, kad jie ke­ti­na pa­suk­ti prie tra­di­ci­nių ver­ ty­bių – tau­tiš­ku­mo, šei­mos ir tai yra na­tū­ra­lus pro­ce­sas. Bu­vo lai­ ko­tar­pis, kai ES slin­ko prie pra­gma­ti­nių ma­te­ria­lis­ti­nių ver­ty­bių. Tai­gi vi­siš­kai ne­pa­lai­kau nuo­mo­ nės, kad jei­gu ko­kios nors Eu­ro­pos ša­lies, ar tai bū­tų Veng­ri­ja ar, tar­ ki­me, Lie­tu­va, nuo­sta­tos nea­ti­tin­ ka to, kas šiuo me­tu yra do­mi­nuo­ jan­ti po­zi­ci­ja ES, tai sa­vai­me yra blo­gai. Ži­nant veng­rų tau­tos is­to­ri­ją ir jų men­ta­li­te­tą, ga­li­ma sa­ky­ti, kad veng­rai el­gia­si la­bai veng­riš­kai. Su­tin­ku, kad gal­būt nau­ją­ją kons­ ti­tu­ci­ją bu­vo ga­li­ma priim­ti ki­taip, pa­vyz­džiui, ren­giant re­fe­ren­du­mą ar­ba pa­sie­kus vi­sų po­li­ti­nių par­ ti­jų kon­sen­su­są. Vis­gi ne­ma­nau, kad kaž­kas Veng­ri­jo­je yra blo­gai.

– Bet ver­ty­bės – ne vie­nin­te­lis as­pek­tas, ku­ris neį­ti­ko Briu­ se­liui. Veng­ri­ja pa­reiš­kė, kad sieks ir fi­nan­si­nės ne­prik­ lau­so­my­bės. Kaip su­de­rin­ti na­cio­na­li­nius Veng­ri­jos sie­ kius su tuo, kad šiuo me­tu ES lyg ir ei­na fi­nan­si­nio fe­ de­ra­liz­mo ke­liu? – Na, na­c io­n a­l i­ nės ver­ty­bės yra la­ bai svar­bi ES da­ lis. Veng­rų kul­tū­ra ir kal­ba yra uni­ ka­l ios, ta­č iau tai juk ne­truk­ do jiems bū­ti ES da­li­mi. Tai­ gi, fi­nan­si­nė ne­ prik­l au­s o­m y­b ė tik­rai ne­reiš­kia, kad veng­rai at­ si­s a­k o vis­ ko, kas yra ES. Mes la­bai daž­ nai vie­šo­jo­je erd­vė­je vis­ką su­pap­ras­ti­ na­me. Sa­ ko­ma, kad jei ne­su­tin­

ki su tam tik­rais Briu­se­lio spren­ di­mais, tai jau tu kam nors nu­si­žen­gei. Ma­nau, kad tai, kas įvy­ko Veng­ri­jo­ je, yra ženk­las, kad Eu­ro­pos įvai­ro­vė yra kur kas di­des­nė, nei ­kam nors gal­būt at­ro­do. Tie­sa, Veng­ri­ja yra s p e ­c i ­f i ­n i s at­ve­jis. Ta ša­lis kaž­ ka­da bu­ vo la­bai did ­ e ­l ė , v ė ­l i a u p r a ­r a ­ do vi­sa tai, to­dėl da­bar v y k s t­ a n ­ tys pro­ce­sai šio­je ša­ly­je, kaip sa­kiau, yra na­tū­ra­ lus reiš­ki­nys. Tai­gi ir rei­kia tai priim­ti kaip na­tū­ra­lų reiš­ki­nį, o ne smerk­ti.

– Ta­čiau juk bū­tent Briu­se­lis la­biau­siai ir smer­kia veng­rus dėl re­for­mų? – Ne­bū­ti­nai vis­kas, ką sa­ko Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja (EK), yra tei­sin­ ga. Mes ir­gi ne vi­sa­da su­tin­ka­me su ja. Juk dau­ge­liui lie­tu­vių ne­pa­ tin­ka, kad bu­vo už­da­ry­ta Ig­na­li­ nos ato­mi­nė elekt­ri­nė. EK yra ne Die­vas aukš­čiau­sias. EK re­mia­ si tuo, kas šian­dien vy­rau­ja Eu­ro­ po­je. Jei­gu dau­gu­ma Eu­ro­pos tei­ si­nin­kų pa­reiš­kia, kad šei­ma yra to­kia ir to­kia, o veng­rai pa­sa­ko, kad to­kia, tai yra na­tū­ra­lus pro­ ce­sas. Ki­taip sa­kant, ne­rei­kia va­do­ vau­tis prin­ci­pu juo­da-bal­ta. Vis­ kas yra na­tū­ra­lūs reiš­ki­niai. Juk pa­klaus­ki­te če­kų, slo­va­kų, jiems ir­gi tos ver­ty­bės, ku­rios dek­la­ruo­ tos veng­rų, yra priim­ti­nos. Na­tū­ra­lu, kad mes il­gi­mės šei­ mos, krikš­čio­ny­bės, o juk bu­vo lai­ko­tar­pis, kai ma­nė­me, jog tai at­gy­ve­na ir pan. Ma­nau, kad ne­ tu­ri­me ka­riau­ti su veng­rais, rei­ kia juos su­pras­ti, ta­da vis­kas bus ge­rai. Smer­kti yra blo­gas žings­ nis. Kal­bi­no Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

14

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis „Mis Ame­ri­ka 2012“ Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se iš­ rink­ta nau­jo­ji Mis Ame­ri­ka. Kon­kur­so fi­na­lą, ku­ris vy­ ko praė­ju­sį šeš­ta­die­nį Las Ve­ga­se, lai­mė­jo gra­žuo­lė iš Vis­kon­si­no vals­ti­jos 23 me­ tų Lau­ra Kaep­pe­ler. Nu­ga­ lė­to­ja ga­vo gro­žio ka­ra­lie­ nės ka­rū­ną ir 50 tūkst. do­ le­rių stu­di­joms bet ku­ria­me ša­lies uni­ver­si­te­te. Kon­kur­ se da­ly­va­vo vi­sų vals­ti­jų at­ sto­vės.

Did­vy­riai, ku­rie tik dir­bo sa „Grįžk į lai­vą, po vel­nių!“ – šią fra­zę ita­lai pa­mė­go rašy­ tis ant marš­ki­nė­lių, reikš­da­mi pa­nie­ką lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ka­pi­to­nui. Bet dau­ge­lis, apim­ti vi­suo­ti­nio pyk­čio prie­puo­lio, pa­mir­šo šios is­to­ri­jos did­vy­rius.

„Ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus“

Mi­nė­tus žo­džius ka­tast­ro­fą pa­ty­ ru­sio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­ pi­to­nui Fran­ces­co Schet­ti­no mo­ bi­liuo­ju te­le­fo­nu iš­ta­rė pa­kran­tės ap­sau­gos ka­pi­to­nas Gre­go­rio De Fal­co. In­ter­ne­te jam da­bar pi­la­ si liaup­sės: „Tu tik­ras vy­ras!“, „Svei­ki­ni­mai už pro­fe­sio­na­lu­mą!“, „Ačiū Die­vui, kiek­vie­nam Schet­ti­ no yra sa­vo De Fal­co“. G.De Fal­co po ne­lai­mės ne­mie­ go­jo tris pa­ras ir vi­są die­ną pra­lei­do pro­ku­ra­tū­ro­je duo­da­mas pa­ro­dy­ mus. Kai jam pa­skam­bi­no Ita­li­jos laik­raš­čio „La Stam­pa“ žur­na­lis­ tas, jis at­ro­dė pa­var­gęs ir ne­la­bai nu­džiu­gęs. „Aš ne­su did­vy­ris, ne­žais­ki­te su ma­ni­mi. Tie­siog sten­giau­si at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas, kaip ir tu­rė­jau da­ry­ti. Mes ga­lė­jo­me iš­gel­bė­ti vi­sus iš lai­vo „Con­cor­dia“, – sa­kė ka­pi­to­nas. Ne­kal­baus did­vy­rio žmo­na Ro­ sa­ria pa­pa­sa­ko­jo, kad jos 46 me­ tų vy­ras ki­lęs iš Nea­po­lio, o Mi­la­ ne bai­gė tei­sės mo­kyk­lą. Li­vor­ne jie gy­ve­na jau pen­ke­tą me­tų. „Tei­sė­tu­mas yra jo DNR da­lis, jis vi­sa­da iš žmo­nių ti­ki­si są­ži­nin­

gu­mo, iš­ti­ki­my­bės ir tei­sy­bės. Štai ko­dėl da­bar esa­me taip šo­ki­ruo­ti. Tai ne­tu­rė­jo ši­taip baig­tis“, – kal­ bė­jo ka­pi­to­no žmo­na. Juo­du tu­ri dvi duk­ras, o lais­va­ lai­kiu G.De Fal­co mėgs­ta va­ži­nė­ ti mo­to­cik­lu.

Jis visada tikisi iš žmonių sąžiningumo, ištikimybės ir teisybės. Štai kodėl dabar esame taip šokiruoti. At­si­da­vęs sa­vo pro­fe­si­jai

„Dar­bą jis mėgs­ta dar la­biau. Iš tik­ rų­jų. Jis vi­suo­met yra čia, – laik­ raš­čiui „La Stam­pa“ pa­sa­ko­jo G.De Fal­co va­do­vas, Li­vor­no uos­to vir­ši­ nin­kas Fran­ces­co Pao­lil­lo. – Jį la­bai my­li ko­le­gos, jie vi­suo­met pa­si­ren­ gę pa­dė­ti.“ F.Pao­lil­lo pa­pa­sa­ko­jo dau­giau apie nak­tį į praė­ju­sį šeš­ta­die­nį, kai krui­zi­nis lai­vas „Cos­ta Con­cor­dia“

su dau­giau nei 4 tūkst. ke­lei­vių at­ si­tren­kė į po­van­de­ni­nę olą ir pra­ dė­jo skęs­ti virs­da­mas ant šo­no. „Šeš­ta­die­nio nak­tį val­dy­mo cent­re bu­vo­me pen­kie­se. Tai bu­vo ge­riau­sia ko­man­da, apie ku­rią ga­liu pa­sva­jo­ti. Bet to ne­pa­ka­ko, – pa­sa­ ko­jo F.Pao­lil­lo. – Iš bal­so bu­vo aiš­ ku, kad lai­vo „Con­cor­dia“ ka­pi­to­ nas nė­ra at­vi­ras. Bet tai ne pir­mas at­ve­jis, kai į bė­dą pa­kliu­vęs ka­pi­ to­nas ban­do su­švel­nin­ti si­tua­ci­jos su­dė­tin­gu­mą.“ Pa­vyz­dys vi­sai Ita­li­jai

Ita­li­jos ži­niask­lai­da ra­šo, kad lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­tast­ro­fa pa­ ro­dė dvi Ita­li­jos pu­ses. Vie­no­je pu­ sė­je yra ka­pi­to­nas, ku­ris lai­ku ne­ siė­mė rei­kia­mų prie­mo­nių ir vie­nas pir­mų­jų pa­spru­ko iš lai­vo, pa­mir­ šęs sa­vo, kaip vy­ro ir lai­vo ka­pi­to­ no, pa­rei­gas. Ki­to­je pu­sė­je yra jo tė­vy­nai­nis, ku­ris iš kar­to su­pra­to tra­ge­di­jos mas­tą ir ban­dė pri­vers­ti bai­lį vyk­dy­ti sa­vo pa­rei­gas. Kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai lai­ vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­pi­to­ ną F.Schet­ti­no ly­gi­na su bu­vu­siu prem­je­ru Sil­vio Ber­lus­co­ni, ku­

ris ir­gi del­sė priim­ti gy­vy­biš­kai svar­bius spren­di­mus, kai jo ša­ lis plau­kė ant „uo­los“ pa­va­di­ni­ mu „eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė“. Tą pa­č ią die­n ą, kai „Cos­ta Con­cor­

dia“ už­p lau­k ė ant uo­l os, rei­t in­ gų agen­tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ dar kar­t ą su­m a­ž i­n o Ita­l i­jos sko­ li­n i­m o­s i rei­t in­g ą iki laip­te­ lio, že­m es­n io ne­g u Slo­va­k i­jos ir

Mo­te­ris ant ka­pi­to­no

At­li­ko sa­vo ir ki­tų pa­rei­gą Ro­ber­to Bo­sio tu­ri ka­pi­to­no pa­dė­jė­jo ru, įkri­to į van­de­nį ban­dy­da­mas pa­dė­ laips­nį, bet dir­ba ki­ta­me lai­ve. Krui­zi­ ti gru­pei ke­lei­vių įlip­ti į gel­bė­ji­mo val­tį. niu lai­vu „Cos­ta Con­cor­dia“ jis plau­kė Jis mi­rė nuo hi­po­ter­mi­jos. na­mo po jū­ro­je pra­leis­to pus­me­čio ir 21 me­tų ren­gi­nių vai­kams ve­dė­jas Mi­ vil­kė­jo ci­vi­lio dra­bu­žius. Jis pe­rė­ che­le Ghia­ni su ko­le­go­mis pa­dė­jo mė va­do­va­vi­mą lai­vui ir koor­ su­ras­ti 23 vai­kų, di­na­vo eva­kua­ci­ją po to, kai ku­r ie links­m i­ pa­bė­go F.Schet­ti­no. R.Bo­sio no­si de­šim­ta­ lai­ne­rį „Cos­ta Con­cor­dia“ pa­ me aukš­te, li­ko vie­nas pa­sku­ti­nių. tė­vus. 57 me­tų lai­vo eko­no­mas 38 me­tų Man­ri­co Giam­ped­ro­ni pa­dė­jo įlai­pin­ti į gel­bė­ji­ mo val­tis šim­tus ke­lei­ vių ir ieš­ko­jo žmo­nių de­niuo­se, kol nu­kri­to, su­si­lau­žė ko­ją ir li­ko įka­lin­tas lai­ve. Po 36 va­lan­dų koš­ma­ro jis bu­vo iš­gel­bė­tas. 50-me­t is lai­vo va­ly­to­ jų vir­ši­nin­kas Tomá­ sas Al­ber­to Cos­til­la Men­do­za, ki­lęs iš Pe­

Pamoka: „Costa Concordia“ katastrofa lyginama su pačia Italija, užplauk

veng­ras, lai­vo mu­zi­kan­tas Sándo­ras Fehé­ras, pa­dė­jo ke­liems vai­kams už­ si­vilk­ti gel­bė­ji­mo lie­me­nes, pa­skui grį­ žo į sa­vo ka­ju­tę pa­siim­ti smui­ko. Na­rai jo kū­ną ra­do lai­vo vi­du­je. Il­gap­lau­kis būg­ni­nin­kas Giu­sep­pe Gi­ ro­la­mo už­lei­do vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­ je ki­tiems. Da­bar jis yra din­gu­sių be ži­ nios są­ra­še. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­ja apie vo­kie­tę ke­ lei­vę Gab­rie­le Gru­be, ku­ri rei­ka­la­vo, kad jos vie­tą gel­bė­ji­mo val­ty­je užim­tų žmo­gus in­va­li­do ve­ži­mė­lyje. Kol vi­si spru­ko iš lai­vo „Cos­ta Con­cor­ dia“, Džiljo sa­los me­ro pa­va­duo­to­jas Ma­rio Pel­leg­ri­ni laip­tais už­li­po į lai­ vą ir pri­si­jun­gė prie gel­bė­ji­mo ope­ra­ ci­jos. Jis še­šias va­lan­das pa­dė­jo eva­ kuo­ti ke­lei­vius kar­tu su lai­vo eko­no­ mu, gy­dy­to­ju ir jau­nu jū­rei­viu. Pas­ta­ rie­ji du, pa­dė­ję iš­gel­bė­ti šim­tus gy­vy­ bių, li­ko ne­pas­te­bė­ti. „No­rė­čiau jiems pa­dė­ko­ti, bet ne­ži­nau jų var­dų“, – sa­kė M.Pel­leg­ri­ni.

Jau­na Mol­da­vi­jos pi­lie­tė, ne­lai­ mės va­lan­dą pa­ste­bė­ta ant ava­ri­ją pa­ty­ru­sio lai­ne­rio „Cos­ta Con­cor­ dia“ ka­pi­to­no til­te­lio, tei­gia bu­vu­ si iš­kvies­ta tam, kad pa­dė­tų or­ga­ ni­zuo­ti ru­sų tu­ris­tų eva­kua­ci­ją.

25 me­tų Dom­ni­ca Ce­mor­tan, taip pat tu­rin­ti Ru­mu­ni­jos pi­lie­ty­bę, ty­rė­jų aki­ra­ty­je at­si­dū­rė po to, kai įgu­los na­riai ir ke­lei­viai nu­ ro­dė ma­tę, kad F.Schet­ti­no prieš pat ava­ri­ją va­ka­rie­nia­vo su ru­siš­ kai kal­ban­čia mo­te­ri­mi. Po to, kai įvy­ko ne­lai­mė, D.Ce­mor­tan bu­vo pa­ste­bė­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio. „Ma­čiau jį res­to­ra­ne. Jis bu­vo su švie­siap­lau­ke mo­te­ri­mi. Neat­ro­dė iš­gė­ręs. Jie tie­siog val­ gė“, – pa­sa­ko­jo fi­li­pi­nie­tė kok­ tei­lių pa­da­vė­ja Glad­ly Bal­de­ra­ma, tu­rė­da­ma ome­ny­je F.Schet­ti­no. Ki­tas fi­li­pi­nie­tis įgu­los na­rys Ro­ge­ris Bar­si­ta sa­kė, kad jis ap­

tar­na­vo F.Schet­ti­no ir šią mo­te­rį prie va­ka­rie­nės sta­lo. „Ne­nu­ma­nau, kas ji to­kia, – vyras sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai „The As­so­cia­ted Press“ Ma­ni­ lo­je. – Kai ku­rie pa­da­vė­jai tei­gė, kad ji ru­sė.“ D.Ce­mor­tan mo­ka ru­sų kal­bą ir anks­čiau dir­bo vie­no­je Ita­li­ jos krui­zi­nių ke­lio­nių bend­ro­vė­ je, ta­čiau jos kont­rak­tas jau bu­vo pa­si­bai­gęs. Mol­da­vė ato­sto­ga­vo su drau­gais, kai įli­po į pra­ban­gų lai­ne­rį li­kus ke­lioms va­lan­doms iki ne­lai­mės sau­sio 13 d. Duo­da­ma in­ter­viu Mol­davijos ži­niask­lai­dai D.Ce­mor­tan tvir­ ti­no va­ka­rie­nia­vu­si su „bend­ra­dar­biais“ lai­vo res­to­ra­ne, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant sek­lu­mos. Ji pa­sa­ko­jo, kad bu­vo iš­kvies­ta ant ka­pi­to­no til­te­lio vers­ti nu­ro­ dy­mų ke­lei­viams, ypač ru­sams, nes ji mo­ka ke­lias kal­bas.

15

šeštadienis, sausio 21, 2012

pasaulis

23p.

Rojaus kampelį išgarsino katastrofa.

„Mis Ame­ri­ka 2012“

a­vo dar­bą

Kaip ki­nės mo­ko­si me­džio­ti mi­li­jo­nie­rius Vie­na­me anek­do­te sa­ko­ma, kad mo­te­ris ga­li pa­vers­ti vy­rą mi­li­jo­ nie­riu­mi, jei šis anks­čiau bu­vo mi­ li­jar­die­rius. O kaip tą tur­čių su­me­ džio­ti? An­tai Ki­ni­jo­je mo­te­rys dėl to net lan­ko spe­cia­lius kur­sus.

apie 1 mln. mi­li­jo­nie­rių. Ta­čiau iki JAV ly­gio ki­nams dar to­lo­ka. Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se mi­li­jo­nie­rių yra net 5,2 mln. Ki­ni­jo­je mo­kyk­los, ku­rio­se mo­ ko­ma­si vi­lio­ji­mo me­no, va­di­na­ mos ža­ve­sio mo­kyk­lo­mis.

Tur­čių me­džio­to­jos

Kur­sų kai­na įspū­din­ga – 2 tūkst. eu­rų. Tiek rei­kia pa­klo­ti už ži­nias, kaip su­vi­lio­ti vy­rą, tu­rin­tį gau­sy­ bę šla­man­čių sa­vo pi­ni­gi­nė­je. Apsk­ri­tai ki­nams to­kia su­ma – įspū­din­ga, nes ei­li­nis dar­bi­nin­ kas šio­je ša­ly­je tiek pi­ni­gų, ma­ tyt, už­dir­ba per ke­lis mė­ne­sius. Ta­čiau in­ves­ti­ci­ja sėk­mės at­ve­ju, re­gis, at­si­per­ka. Tad ves­ti tur­tin­gą vy­rą tam­pa vie­nu svar­biau­sių vi­du­ri­nės kla­ sės ki­nių tiks­lu. Dei­man­tai, ato­sto­gos eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se, pra­ban­gūs rū­mai... Kas to ne­no­ rė­tų? Mi­li­jo­nie­rių dau­gė­ja

kusia ant „uolos“ pavadinimu „Euro zonos skolų krizė“.

Slo­v ė­n i­j os. Da­b ar vy­r iau­sy­b ė, steng­d a­m a­s i iš­ves­t i ša­l į iš sko­ lų duo­b ės, pra­š o ita­l ų to pa­t ies, ko iš F.Schet­t i­n o ge­ro­kai griež­ čiau rei­ka­l a­vo G.De Fal­c o: pa­

„Scanpix“ nuotr.

mirš­t i sa­va­n au­d iš­k us in­te­re­s us ir dėl bend­ro gė­r io vyk­dy­t i sa­vo pa­rei­gas, są­ž i­n in­gai mo­k ė­t i mo­ kes­č ius.

Pa­sak žur­na­lo „Glo­bal Wealth Re­ port“, šan­sai su­me­džio­ti mi­li­jo­ nie­rių au­ga ne tik Ki­ni­jo­je, bet ir pa­sau­ly­je. Žur­na­las, rem­da­ma­ sis sta­tis­ti­ka, ra­šo, kad pa­sau­ly­ je mi­li­jo­nie­rių skai­čius per praė­ ju­sius me­tus išau­go 12 pro­c., iki 12,5 mln. O štai Ki­ni­jo­je mi­li­jo­ nie­rių skai­čius au­ga grei­čiau­siai pa­sau­ly­je. Ki­ni­ja jau ta­po tre­čia ša­li­mi pa­ sau­ly­je pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių. Re­mian­tis sta­tis­ti­ka, čia gy­ve­na

Vie­na iš mo­kyk­los lan­ky­to­jų 23 me­tų Zhou Yue sa­kė: „Ma­no šei­ ma tu­ri vers­lą, ta­čiau bu­vo at­ve­jų, kai mums bu­vo la­bai sun­ku. Tai­gi, jei ištekėčiau už tur­tin­go vy­ro, ne­ be­rei­kė­tų jau­din­tis dėl atei­ties.“ Kur­sus lan­ko ir vy­rai

Šios pa­mo­kos lei­ džia mo­te­rims at­si­ skleis­ti, kad jos pa­ ro­dy­tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia. Pa­sak šių mo­kyk­lų stei­gė­jų, su­ vi­lio­ti vy­rą rei­kia iš­mok­ti. Tam pa­kan­ka 30 va­lan­dų kur­sų. Už 2 ar­ba 2,3 tūkst. eu­rų Ki­ni­jos mo­ te­rys mo­ko­si, kaip rei­kia­mai pa­ tiek­ti ar­ba­tą, pa­si­da­ry­ti tin­ka­mą ma­kia­žą, už­megz­ti su vy­ru ro­ man­tiš­ką ir įdo­mų po­kal­bį. Be­je, mo­te­rys mo­ko­mos ir kaip at­skir­ ti, ku­ris vy­ras iš tie­sų tu­ri pi­ni­gų, o ku­ris ga­li bū­ti ap­si­šau­kė­lis. „Šios pa­mo­kos lei­džia mo­te­ rims at­si­skleis­ti, kad jos pa­ro­dy­ tų vis­ką, ką tu­ri ge­riau­sia“, – sa­kė vie­nos iš ža­ve­sio mo­kyk­lų įkū­rė­ ja Shao Tong. Pa­sak mo­kyk­lų sa­vi­nin­kų, da­ bar jų pa­slau­go­mis nau­do­ja­si per 3 tūkst. ki­nių. Dau­giau­sia tai stu­ den­tės, taip pat jau­nos iš­si­la­vi­ni­ mą įgi­ju­sios mo­te­rys.

Ge­ra ži­nia ta, kad mo­te­rims Ki­ ni­jo­je ras­ti vy­rą mi­li­jo­nie­rių nė­ ra taip sun­ku, kaip šiems tin­ka­ mą par­tne­rę. Be­je, vy­rai už 3,5 tūkst. eu­rų taip pat ga­li lan­ky­ti ža­ve­sio kur­ sus, ku­riuo­se jiems su­tei­kia­ma pro­ga su­si­pa­žin­ti su po­ten­cia­lio­ mis ant­ro­sio­mis pu­sė­mis. An­tai Wen We­nas taip su­si­ra­do gy­ve­ni­mo drau­gę. „Mo­te­rys, ku­rios atei­na į kur­ sus, ga­li pa­ge­rin­ti sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, taip pat jos tu­ri dau­giau ga­li­my­bių su­si­ras­ti to­kius vy­rus kaip aš“, – sa­kė ne­si­skun­džian­tis pra­gy­ve­ni­mu Wen We­nas. Be­je, jo ne­jau­di­na net tai, kad dau­ge­lis mo­te­rų, ku­rios lan­ko kur­ sus, tai da­ro dėl pi­ni­gų, o daž­niau­ siai to­kios san­tuo­kos grei­tai išy­ra. Pa­na­šūs kur­sai mo­te­rims siū­lo­mi ir Vo­kie­ti­jo­je. Kaip pra­ne­ša „Glo­ bal Wealth Re­port“, Vo­kie­ti­ja uži­ ma penk­tą vie­tą pa­gal mi­li­jo­nie­rių skai­čių pa­sau­ly­je. Čia mi­li­jo­nie­rių gy­ve­na apie 400 tūkst. O Ru­si­jo­je ža­ve­sio kur­sai va­di­na­ mi ma­ni­pu­lia­ci­jos kur­sais. Pa­na­šūs vi­lio­ji­mo kur­sai ren­gia­mi ir JAV. „Worldc­runch“ inf.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

o til­te­lio „Vi­si mū­sų bend­ra­dar­biai skel­bė pra­ne­ši­mus skir­tin­go­mis kal­bo­mis, nes įvy­ko elekt­ros ge­di­mų. Lai­ ve bu­vo la­bai tam­su, – D.Ce­mor­ tan sa­kė Mol­davijos dien­raš­čiui „Ade­va­rul“. – Li­kau ant til­te­lio – tam at­ve­jui, jei­gu ka­pi­to­nui ma­nęs pri­reik­tų, kad pa­skelb­tų pra­ne­ši­ mą. Ten bu­vo dar apie 20 ka­ri­nin­ kų, štur­ma­nų ir ka­pi­to­nas.“ Ji tei­si­no F.Schet­ti­no ir įgu­los na­rius, kal­ti­na­mus dėl chao­tiš­kos eva­kua­ci­jos, ir tvir­ti­no, kad jie iš­ gel­bė­jo tūks­tan­čius gy­vy­bių. „Jis at­li­ko nuo­sta­bų da­ly­ką. Jis iš­gel­bė­jo dau­giau nei 3 tūkst. gy­ vy­bių“, – mo­te­ris sa­kė Mol­davijos te­le­vi­zi­jai „Jur­nal“. F.Schet­ti­no, ku­riam šiuo me­ tu skir­tas na­mų areš­tas, ga­li bū­ ti pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl ne­ty­či­nės žmog­žu­dys­tės, per anks­ty­vo pa­si­ trau­ki­mo iš skęs­tan­čio lai­vo ir lai­vo ava­ri­jos, kai ka­pi­to­nas ne­ga­vęs lei­

Liu­di­nin­kė: D.Ce­mor­tan su­do­

mi­no ty­rė­jus, narp­lio­jan­čius ka­ pi­to­no ir įgu­los veiks­mus tą va­ ka­rą, kai lai­ne­ris už­plau­kė ant uo­los. „Reu­ters“ nuo­tr.

di­mo nu­kry­po nuo nu­sta­ty­to kur­so. Dėl šios prie­žas­ties „Cos­ta Con­ cor­dia“ rė­žė­si į po­van­de­ni­nį ri­fą ir pa­svi­ro ant šo­no prie Džiljo sa­los, esan­čios prie Tos­ka­nos kran­tų. Per šį in­ci­den­tą žu­vo ma­žiau­siai 11 žmo­nių, 21 iki šiol ne­ras­tas. BNS inf.

Pa­siū­ly­mas: no­ri tur­čiaus vy­ro – su­si­mo­kėk 2 tūkst. eu­rų ir iš­mok­si, kaip jį su­vi­lio­ti.

AFP nuo­tr.

16

šeštadienis, sausio 21, 2012

18p.

R.Vaiginas pasiryžęs iš LFF prezidento posto išversti L.Varanavičių.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

A.Vaš­ke­vi­čius: „Tei­sė­jai tem­pė švei­c Praė­ju­sią sa­vai­tę 38-erių Lie­tu­vos vy­ rų ran­ki­nio rink­ti­nės var­ti­nin­kas Arū­nas Vaš­ke­vi­čius dar kar­tą įro­dė, kad bran­dus am­žius – ne kliū­tis žais­ti aukš­čiau­siu ly­ giu, o per rung­ty­nes su Švei­ca­ri­jos eki­pa jo at­rem­tas le­mia­mas 7 met­rų bau­di­nys – kol kas įspū­din­giau­sias mū­sų spor­to epi­ zo­das šiais me­tais. Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Lie­tu­vos ran­ki­nin­kai, A.Vaš­ke­vi­ čiaus dė­ka pa­sau­lio čem­pio­na­ to at­ran­kos Eu­ro­pos zo­nos 5-ojo­je gru­pė­je su­žai­dę ly­gio­sio­mis 24:24 su švei­ca­rais, iš­plė­šė ke­lia­la­pį į ki­ tą var­žy­bų eta­pą ir iš­sau­go­jo vil­tis pra­si­brau­ti į fi­na­lo tur­ny­rą, ku­ris 2013-ai­siais vyks Is­pa­ni­jo­je. Iro­niš­ka, bet fa­vo­ri­te lai­ky­tos Švei­ca­ri­jos ko­man­dos duob­ka­siu ta­pęs A.Vaš­ke­vi­čius yra ir šios ša­ lies čem­pio­no Šaf­hau­ze­no „Ka­ det­ten“ klu­bo pa­grin­di­nis var­ti­ nin­kas. – Kaip švei­ca­rai su­ti­ko Lie­tu­ vos did­vy­rį? – pa­klau­sė­me ran­ ki­nin­kų rink­ti­nės ly­de­rio. – Su­ti­ki­mas bu­vo tik­rai įdo­mus. Sug­r į­ž ęs iš Lie­t u­vos, at­v y­kau į pir­m ą­j ą tre­n i­r uo­t ę. Į dra­b u­ž i­n ę įslin­kau ty­liai, šiek tiek net vai­ din­da­mas, lyg nie­ko ne­bū­tų įvy­ kę. Vis dėl­to toks ma­no el­ge­sys grei­tai bu­vo pa­ste­bė­tas. Ko­man­ dos le­gio­nie­riai iš Len­ki­jos, Ser­ bi­jos ir Ru­mu­ni­jos pa­si­ti­ko svei­ ki­ni­mo šūks­niais. Kiek san­tū­riau rea­ga­vo švei­ca­rai (juo­k ia­s i). Jų men­ta­li­te­tas ki­toks, į vis­ką rea­ guo­ja ra­miai, ta­čiau vie­nas Švei­ ca­ri­jos rink­ti­nės žai­dė­jų Da­vi­das

Graub­ne­ris de­monst­ra­ty­viai nuo ma­nęs nu­si­su­ko, tar­tum bū­tų la­ bai su­py­kęs. Vis dėl­to po aki­mir­ kos švei­ca­ras at­ly­žo. Vi­si esa­me pro­fe­sio­na­lai ir su­pran­ta­me, kad tai yra spor­tas. Pri­si­mi­nė­me tas rung­ty­nes ir daug aist­rų su­kė­lu­ sį 7 m bau­di­nį. – Ką pa­gal­vo­jo­te prieš le­mia­ mą Ma­nue­lio Li­ni­ge­rio me­ti­ mą nuo 7 m žy­mos? – To­kio dra­ma­tiš­ko epi­zo­do jau se­ niai ne­bu­vau pa­ty­ręs. At­rė­męs pa­ sku­ti­nį Iwa­no Ur­ši­čiaus me­ti­mą nuo li­ni­jos džiau­giau­si, ta­čiau ne­ tru­kus pa­ma­čiau, kad tei­sė­jai pa­ sky­rė ne­su­vo­kia­mą bau­di­nį. La­bai nu­si­vy­liau ir aš, ir vi­sa mū­sų ko­ man­da. I.Ur­ši­čius – ir­gi Šaf­hau­ ze­no klu­bo žai­dė­jas. Jis tą aki­mir­ką lep­te­lė­jo, kad mū­siš­kiai jį pa­stū­mė, ta­čiau ar­bit­rų spren­di­mas man bu­ vo ne­sup­ran­ta­mas. Praė­jau pro var­žo­vą ak­me­ni­niu vei­du. Tuo­met prie ma­nęs pri­bė­go Ta­das Stan­ke­ vi­čius ir ne­ži­nau, ar džiaug­da­ma­ sis, nes dar bu­vo ne­sup­ra­tęs, ko­kį spren­di­mą priė­mė tei­sė­jai, ar ra­ gin­da­mas ma­ne, su­rea­ga­vo la­bai emo­cin­gai. Tą aki­mir­ką ne­no­rė­jau, kad man kas nors truk­dy­tų. Tie­siog paė­jau į ša­lį ir ruo­šiau­si akis­ta­tai su M.Li­ni­ge­riu. Su Die­vo pa­gal­ba pa­vy­ko at­rem­ti bau­di­nį. Jau­čiau,

Pa­ti­ki­ma­sis: A.Vaš­ke­vi­čius (su rau­do­nais marš­ki­nė­liais) – sun­kiai pra­mu­ša­ma sie­na vi­siems Lie­tu­vos vy­rų ran

kad var­žo­vas mes ka­muo­lį aukš­ta tra­jek­to­ri­ja. – Kaip bū­tų ga­li­ma paaiš­kin­ti Če­ki­jos ar­bit­rų spren­di­mą? – Grį­žęs na­mo ke­lis­kart per­žiū­rė­jau to epi­zo­do vaiz­do įra­šą. Po spren­di­mo vie­no iš tei­sė­jų vei­das at­ro­dė tar­si ką tik su­gau­to va­gies. Ta vei­do iš­raiš­ka

Ga­li­my­bės: A.Vaš­ke­vičiaus nuo­mo­ne, stip­riau­sios su­dė­ties ir ge­rai pa­si­ren­gu­si Lie­tu­vos rink­ti­nė ne­pa­da­ry­

tų ša­liai gė­dos nei Eu­ro­pos, nei pa­sau­lio čem­pio­na­tų fi­na­lo tur­ny­ruo­se.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

vis­ką pa­sa­kė. Švei­ca­rai Tarp­tau­ti­nė­ je ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jo­je tu­ri daug di­ des­nę įta­ką nei ma­žy­tė Lie­tu­va. Pa­si­ tai­kius ga­li­my­bei, ar­bit­rai ne­pra­lei­do pro­gos pa­mė­gin­ti iš­temp­ti var­žo­vus už au­sų. Rung­ty­nių pa­bai­go­je bu­vo daug abe­jo­ti­nų tei­sė­jų spren­di­mų: per mū­sų pa­sku­ti­nę ata­ką Ne­ri­jui Ata­je­vui sky­rė abe­jo­ti­ną pra­žan­gą, po to – 2 mi­nu­čių bau­dą, nors jis to tik­rai ne­nu­si­pel­nė. – Švei­ca­ri­jos rink­ti­nės var­tus gy­nė jū­sų ko­man­dos drau­gas Re­mo Quad­rel­lis. Kaip se­ka­si jums klu­be kon­ku­ruo­ti su juo dėl pa­grin­di­nio var­ti­nin­ko po­ zi­ci­jos? – Su Re­mo su­ta­ria­me ne­blo­gai. Jau­čiu šio­kį to­kį jo pa­vy­dą, nors kon­ku­ren­tas sten­gia­si to ir ne­pa­ ro­dy­ti. Šiuo me­tu aš esu pa­grin­di­ nis klu­bo var­ti­nin­kas, tre­ne­ris Pe­ te­ris Hra­cho­ve­cas ma­ni­mi la­biau pa­si­ti­ki. Ži­no­ma, švei­ca­ras no­rė­ tų dau­giau rung­ty­niau­ti, nes yra tik­rai ne­blo­go ly­gio var­ti­nin­kas. Tai pui­kiai pa­tvir­ti­na fak­tas, kad R.Quad­rel­lis kvie­čia­mas į na­cio­ na­li­nę rink­ti­nę. Prieš se­zo­ną bu­vo

Arūnas Vaškevičius:

Jei svei­ka­ta lei­džia ir se­ka­si žaisti, ko­ dėl tu­rė­čiau sku­bė­ti ka­bin­ti sport­ba­čius ant vi­nies?

daug spe­ku­lia­ci­jų šia te­ma. Klu­bo po­li­ti­ka yra to­kia, kad sten­gia­ma­si dau­giau rem­tis vie­tos ran­ki­nin­kais. Prieš se­zo­ną R.Quad­rel­liui bu­vo ža­ dė­ta, kad jis bus pa­grin­di­nis var­ti­ nin­kas, ta­čiau jam ne­pa­vy­ko ma­nęs nu­kon­ku­ruo­ti.

17

šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas Vir­šū­nė­je – ir lie­tu­viai

Lenk­ty­niaus Aukš­tai­ti­jo­je

Trink­te­lė­jo ­ du­ri­mis

Ang­li­jo­je su­reng­ta­me vie­na­me di­džiau­sių pa­sau­ly­je spor­ti­nių šo­kių tur­ny­rų „UK Open 2012“ tarp pro­fe­sio­na­lų trium­fa­vo JAV at­sto­vai Arū­nas Bi­žo­kas ir Je­ka­te­ri­na De­mi­do­va (nuo­tr.) – jie lai­mė­jo kla­si­ki­nių šo­kių var­žy­bas. Ant­ri – Ita­li­jos rep­ re­zen­tan­tai Mir­ko Goz­zo­li ir Edi­ta Da­niū­tė.

Sau­sio 28-ąją Ute­nos re­gio­ne vyk­sian­čios au­to­mo­bi­lių spor­ to var­žy­bos „Halls Win­ter Ral­ ly“ bus ne vien Lie­tu­vos ir Lat­ vi­jos ra­lio čem­pio­na­tų eta­pas, bet ir Šiau­rės Eu­ro­pos zo­nos pir­me­ny­bės ir Bal­ti­jos žie­mos ra­lio tau­rės lenk­ty­nės. Star­ tams ren­gia­si 80 eki­pa­žų iš 7 ša­lių.

Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė pel­nė 22 taš­kus ir at­ko­vo­jo 16 ka­muo­lių ir Vil­niaus „Ki­birkš­ties-Ti­chėsIKI“ eki­pa pa­sku­ti­nia­me Bal­ti­ jos mo­te­rų krep­ši­nio ly­gos re­ gu­lia­rio­jo se­zo­no ma­če 91:86 įvei­kė Gar­di­no „Olim­pi­ją“. Vil­ nie­tės A gru­pė­je užė­mė 4-ąją vie­tą ir ne­pa­te­ko į ki­tą var­žy­ bų eta­pą.

ca­rus už au­sų“ žai­dė­jų mums la­bai trū­ko. Ti­kiuo­si, bir­že­lį jie pri­si­jungs prie rink­ti­nės. – 1997 m., kai mū­sų ša­lies ran­ ki­nin­kai kol kas vie­nin­te­lį kar­tą da­ly­va­vo pa­sau­lio čem­pio­na­te Ja­po­ni­jo­je, bu­vo­te tos ko­man­ dos na­rys. Pa­ly­gin­ki­te tą rink­ ti­nę su da­bar­ti­ne. – Tuo­me­tę rink­ti­nę su­da­rė be­veik vien Kau­no „Gra­ni­to“ klu­be išau­ gin­ti ran­ki­nin­kai. Tu­rė­jo­me la­bai aukš­to meist­riš­ku­mo žai­dė­jų, jie su­da­rė ga­lin­gą ko­man­dą. Jos da­ly­ va­vi­mas Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­ pio­na­tuo­se ne­bu­vo at­si­tik­ti­nu­mas. Šiuo me­tu rink­ti­nė­je – daug jau­nų ir ne­pa­ty­ru­sių žai­dė­jų. – Tre­čius me­tus iš ei­lės esa­ te ne­pra­len­kia­mas ge­riau­sio ša­lies ran­ki­nin­ko rin­ki­muo­ se. Ku­riam žai­dė­jui skir­tu­mė­ te sa­vo bal­są? – Vie­ną žai­dė­ją iš­skir­ti bū­tų sun­ ku, ta­čiau tik­rai tu­ri­me pa­jė­gių ir šio ti­tu­lo ver­tų ran­ki­nin­kų. Dau­ge­ lį me­tų rink­ti­nės rams­čiai yra Au­ gus­tas Straz­das, Vai­do­tas Gro­sas, Ne­ri­jus Ata­je­vas.

n­ki­nio rink­ti­nės var­žo­vams. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– Kaip ma­no­te, ar mū­sų ran­ ki­nio rink­ti­nė jau su­bren­do ko­voms Eu­ro­pos ar pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­li­niuo­se tur­ ny­ruo­se? – Daug kas pri­klau­so nuo sėk­ mės ir bur­tų. Ne kar­tą bu­vo­me per žings­nį nuo di­džių­jų tur­ny­ rų, ta­čiau mums vis tek­da­vo la­ bai ga­lin­gi prie­ši­nin­kai – Ru­si­jos ar Is­pa­ni­jos ran­ki­nin­kai. Pri­lyg­ ti to­kiems var­žo­vams pra­ktiš­kai neį­m a­n o­m a. Aiš­k u, sten­g ia­m ės iš vi­sų jė­gų ir vi­suo­met ko­vo­ja­me iki ga­lo. La­bai ti­ki­mės, kad šie­met bur­tai mums bus pa­lan­kūs. Kiek­ gi ga­li ne­si­sek­ti? – Šiuo me­tu Ser­bi­jo­je vyks­ ta Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ras. Kaip Lie­tu­vos rink­ti­ nė at­ro­dy­tų ja­me? – Sun­ku pa­sa­ky­ti. Jei su­rink­tu­ me vi­sus stip­riau­sius ran­ki­nin­kus, ma­nau, kad bū­tu­me kon­ku­ren­cin­ gi. Rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad šie­met at­ran­kos ma­čuo­se mums ne­ga­lė­ jo pa­dė­ti rie­šą su­si­lau­žęs Re­mi­gi­ jus Če­pu­lis, dėl šei­mi­nių ap­lin­ky­ bių neat­vy­ko Au­re­li­jus Sa­bo­nis. Šių

– Švei­ca­ri­jo­je esa­te gi­liai įlei­ dęs šak­nis. Kar­je­rą ke­ti­na­te baig­ti šio­je ša­ly­je ar no­rė­tu­mė­ te su­grįž­ti į Lie­tu­vą? – Pro­fe­sio­na­lo kar­je­rą no­rė­čiau baig­ti Švei­ca­ri­jo­je. Spor­ti­nin­ko toks dar­bas – ne­ži­nai, kur li­ki­mas nu­neš, ta­čiau kol kas vi­sos min­tys su­ka­si apie šią ša­lį. Švei­ca­ri­jo­je esu vis­kuo pa­ten­kin­tas, gy­ve­ni­mu čia džiau­gia­si ir šei­ma. Sū­nui ne­blo­ gai se­ka­si moks­lai, ke­ti­na stu­di­juo­ ti ban­ki­nin­kys­tę, o Švei­ca­ri­jo­je šio­je sri­ty­je są­ly­gos dirb­ti yra ge­riau­sios. Duk­ra taip pat ei­na į mo­kyk­lą. Kol vai­kai moks­lų ne­baigs, tol pla­nuo­ ja­me gy­ven­ti čia. Ta­čiau nie­ka­da ne­sa­kau nie­ka­da. – Gim­tuo­sius Drus­ki­nin­kus ap­ lan­ko­te? – Į gim­ti­nę su­grįž­tu re­to­kai. Daž­ niau­siai su drau­gais ir gi­mi­nė­mis su­si­tin­ku tik tuo­met, kai or­ga­ni­ zuo­ja­mos rink­ti­nės sto­vyk­los. Tuo­ met vie­nai ki­tai die­ne­lei pa­vyks­ta iš­trūk­ti. – Esa­te 38-erių. Pro­fe­sio­na­ liam spor­ti­nin­kui tai – jau so­ li­dus am­žius. Kiek me­tų dar ke­ ti­na­te tęs­ti kar­je­rą? – Var­ti­nin­kai pa­pras­tai rung­ty­ niau­ja il­giau nei aikš­tės žai­dė­jai. Yra ne­ma­žai pa­vyz­džių. Štai Vo­ kie­ti­jos bun­des­ly­go­je rung­ty­niau­ja šve­dų var­ti­nin­kas To­mas Svens­so­ nas, ku­riam – 43-eji. Jei svei­ka­ ta lei­džia ir se­ka­si žaisti, ko­dėl tu­ rė­čiau sku­bė­ti ka­bin­ti sport­ba­čius ant vi­nies?

Ly­de­riai: „Žal­gi­rio“ ir „Mac­ca­bi Elect­ra“ rung­ty­nės su­rin­ko dau­giau­sia žiū­ro­vų per pir­mą­jį Eu­ro­ly­gos „Top

16“ eta­po tu­rą – 14 050.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Ne­sėk­mė neuž­go­žė vil­tin­go op­ti­miz­mo Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai pa­ro­dė cha­rak­te­rį ir su­ge­bė­jo at­ si­ties­ti po dvi­ko­vos su Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ pra­džio­je pa­ tir­to šal­to du­šo, ta­čiau pa­sku­ti­ nė­mis ma­čo aki­mir­ko­mis for­tū­ na pla­čiau šyp­so­jo­si var­žo­vams iš Pa­ža­dė­to­sios že­mės. Ga­li­my­bės – di­des­nės

„Tu­ri­me daug ta­len­tin­gų vai­ki­nų, ta­ čiau vien ta­len­to Eu­ro­ly­gos „Top 16“ eta­pe neuž­ten­ka. Pri­va­lė­jo­me žais­ti ener­gin­giau ir ge­riau gin­tis, ypač per pir­mą rung­ty­nių da­lį. Po per­trau­ kos tu­rė­jo­me pro­gą pa­suk­ti var­žy­ bų ei­gą sau nau­din­ga link­me, ta­čiau ja ne­pa­si­nau­do­jo­me, o to­kio ka­lib­ ro var­žo­vas kaip „Mac­ca­bi Elect­ra“ klai­dų ne­do­va­no­ja“, – po pra­lai­mė­ ji­mo 76:84 Tel Avi­vo ko­man­dai kal­ bė­jo „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­čius. Anot jo, žal­gi­rie­čiai neiš­nau­do­jo vi­sų sa­vo ga­li­my­bių. „Trū­ko Son­ ny Weem­so in­dė­lio, no­rė­jo­si ge­ res­nio Ta­do Kli­ma­vi­čiaus pa­si­ro­ dy­mo“, – tei­gė stra­te­gas. Ne­pai­sy­da­mas ne­sėk­mės, tre­ ne­ris at­krei­pė dė­me­sį ir į op­ti­mis­ ti­nius žai­di­mo as­pek­tus. „Vie­nas da­ly­kas man pa­ti­ko. Net ir at­si­lik­da­mi dvi­ženk­liu skir­tu­mu, mes ne­pa­lū­žo­me. Su­ge­bė­jo­me su­ si­telk­ti, at­si­ties­ti, su­grą­žin­ti int­ri­gą. Ga­lė­jo­me iš­si­gel­bė­ti, ta­čiau pri­trū­

ko sėk­mės. Jei to­kį pat no­rą kautis de­monst­ruo­si­me per vi­sas li­ku­sias „Top 16“ rung­ty­nes, bū­siu pa­ten­ kin­tas“, – sa­kė A.Tri­fu­no­vi­čius.

Komentaras

S.Weem­so fak­to­rius

Nau­din­giau­sias „Žal­gi­rio“ žai­dė­ jas šį se­zo­ną Eu­ro­ly­go­je S.Weem­ sas per dvi­ko­vą su „Mac­ca­bi Elect­ra“ šau­dė tuš­čiais šo­vi­niais – iš aš­tuo­nių jo me­ti­mų tiks­lą pa­sie­kė vos vie­nas. Suk­ly­dęs net 6 kar­tus ir su­rin­kęs 2 taš­kus puo­ lė­jas rung­ty­nes bai­gė su nei­gia­mu nau­din­gu­mo koe­fi­cien­tu.

A.Trifunovičius:

Jei to­kį pat no­rą kau­ tis de­monst­ruo­si­ me per vi­sas li­ku­sias „Top 16“ rung­ty­nes, bū­siu pa­ten­kin­tas. „La­bai džiau­giuo­si, kad ne tik jį su­stab­dė­me, ta­čiau vi­siš­kai eli­ mi­na­vo­me iš kau­nie­čių žai­di­mo. Son­ny pir­ma­ja­me Eu­ro­ly­gos eta­pe žai­dė nuo­sta­biai ir yra vie­nas ge­ riau­sių sa­vo po­zi­ci­jos krep­ši­nin­kų Eu­ro­po­je. Daug dė­me­sio sky­rė­me gy­ny­bai prieš jį ir už­duo­tį įvyk­ dė­me“, – džiau­gė­si rak­tą į per­ ga­lę su­ra­dęs Tel Avi­vo ko­man­ dos vai­ri­nin­kas Da­vi­das Blat­tas. A.Tri­fu­no­vi­čius pri­pa­ži­no, kad

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas „Žal­g i­r io“ klu­bo sa­v i­n in­kas

M

ū­sų krep­ši­n in­kai no­rė­ jo lai­mė­ti, bet per­de­gė ir pra­lai­mė­jo. Var­žo­vams vis­k as se­kė­s i ge­r iau, ypač per pir­mą rung­ty­n ių da­l į, kai jie at­si­plė­šė nuo mū­siš­kių. La­bai ne­ si­se­kė Son­ny Weem­sui, ku­ris žai­dė lyg sir­g u­l iuo­da­mas. Nors mū­sų ko­ man­da pa­ro­dė cha­rak­te­rį ir su­ma­ži­ no at­si­li­ki­mą nuo var­žo­vų, bet jų ne­ pa­vi­jo. Da­bar rei­kės steng­tis lai­mė­ti jų aikš­tė­je.

pra­lai­mė­ji­mą „Mac­ca­bi Elect­ rai“ iš da­lies lė­mė ir ne­sėk­min­gas S.Weem­so žai­di­mas. „Tai mums bus ge­ra pa­mo­ka. Aki­vaiz­du, kad nuo šiol Son­ny vi­si var­žo­vai skirs ypa­tin­gą dė­me­sį ir prie to mes tu­ri­ me pri­pras­ti“, – pa­žy­mė­jo ser­bas. Pats S.Weem­sas po rung­ty­nių ne­bu­vo kal­bus. „Man tai bu­vo juo­da die­na. Dvi­ko­vos pra­džio­je pa­da­riau ke­lias klai­das, jos iš­mu­šė ma­ne iš vė­žių. Pra­ra­dau pa­si­ti­kė­ ji­mą sa­vo jė­go­mis. Pri­va­lau pa­da­ ry­ti iš­va­das“, – tvir­ ti­no ame­ri­kie­tis.

18

18

šeštadienis, sausio 21, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Ne­sėk­mė neuž­go­žė vil­tin­go op­ti­miz­mo 17 Ki­tą sa­vai­tę „Žal­gi­ rio“ lau­kia mū­šis sve­čiuo­se su Ita­li­jo­je bus ne­leng­va

Kan­tu „Ben­net“ eki­pa. Pir­ma­sis „Top 16“ tu­ras pa­ro­dė, kad Ita­li­ jo­je bus ne­leng­va. Kan­tu eki­pa vos ne­pa­tei­kė sen­ sa­ci­jos Bar­se­lo­no­je. Žais­da­mi su vie­na Eu­ro­ly­gos fa­vo­ri­čių „Bar­ ce­lo­na Re­gal“, Ita­li­jos čem­pio­nai sėk­min­gai prie­ši­no­si dau­giau nei

tris kė­li­nius, ta­čiau le­mia­ma­me ket­vir­ty­je stab­te­lė­jo, o tuo pa­si­ nau­do­ję ka­ta­lo­nai ati­trū­ko ir lai­ mė­jo 65:60. „Su­žai­dė­me pui­kias rung­ty­nes. Prieš ma­čą bu­vo min­čių, kad ga­li­ me pra­lai­mė­ti ge­ro­kai skau­džiau. Vis dėl­to vy­rai su­si­tel­kė, di­džią­ją da­lį rung­ty­nių žai­dė­me la­bai ge­rai, ir tai ma­ne džiu­gi­na“, – tei­gė „Ben­ net“ stra­te­gas And­rea Trin­chie­ri.

Sta­tis­ti­ka E gru­pė

Pi­r ė­j o „Olym­p ia­c os“–Maskvos CSKA 78:86 (21:22, 23:18, 14:22, 20:24). 6 500 žiū­ro­v ų. M.Ge­ce­v i­ čius 14 taš­k ų, K.Hi­ne­sas ir P.An­t i­ čius po 13/N.Krsti­čius 18, V.Chria­ pa 16, R.Šiš­kaus­kas 12. St a m ­b u ­l o „G a ­l a­t a ­s a ­r ay “– Stambulo „Ana­do­lu Efes“ 62:68 (19:29, 15:16, 18:15, 10:8). 9 600 žiū­ro­ vų. L.And­ri­čius 14, J.La­ko­vi­čius 13, J.A.Lu­ca­sas 10/S.Vu­ja­či­čius 17, D.Sa­ va­no­vi­čius 16, S.Ba­ra­čas 12. F gru­pė

Sie­n os „Mon­te­p as­c hi“–Bilbao „Gesc­rap BB“ 81:67 (14:18, 18:14, 24:17, 25:18). 4 153 žiū­ro­vai. B.McCa­leb­bas ir D.An­der­se­nas po 18/K.Va­si­lia­dis 16, M.Ba­ni­čius 11, R.Gri­mau 10. Mad­ri­do „Real“–Malagos „Uni­ca­ja“ 81:80 (15:20, 22:19, 25:19, 19:22). 10 900 žiū­ro­vų. K.Sing­le­ris 13, A.To­mi­čius ir N.Mi­ro­ti­čius po 12/L.Zo­ri­čius 32. G gru­pė

Ka­z a­nės „Uniks“–Stambulo „Fe­ ner­bah­ce Ul­ker“ 76:71 (15:18, 9:23,

29:15, 23:15). 5 000 žiū­ro­v ų. V.Ve­re­ me­jen­ka 17, T.Ly­day’us ir P.Sa­moi­ len­ka po 16/B.Bog­da­no­v i­č ius 24, O.Ona­nas 12. Atė­nų „Pa­n at­h i­n ai­kos“–Milano „EA7 Em­p o­r io Ar­m a­n i“ 78:57 (24:10, 19:13, 15:10, 20:24). 5 200 žiū­ ro­v ų. D.Lo­ga­nas 12, R.Sa­to 11, M.Ba­ tis­te’as 10/A.Fot­sis 10. H gru­pė

Kau­n o „Žal­g i­r is“–Tel Avi­v o „Mac­c a­b i Elect­ra“ 76:84 (16:23, 21:25, 24:16, 15:20). 14 050 žiū­ro­v ų. M.Ra­ko­v i­č ius 15, M.Po­p o­v i­č ius 14 (5 re­z ul­t a­t y­v ūs per­d a­v i­m ai), M.Kal­n ie­t is (5 re­z ul­t a­t y­v ūs per­ da­v i­m ai) ir D.Col­l in­s as po 10/D. Mal­le­t as 15, L.Eliya­hu 14 (5 at­ko­ vo­t i ka­muo­l iai), K.Lang­for­d as 12 (5 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai, 7 re­z ul­t a­t y­ vūs per­da­v i­mai). „Bar­ce­lo­na Re­gal“–Kantu „Ben­ net“ 65:60 (15:18, 13:12, 21:19, 16:1). 4 829 žiū­ro­vai. Ch.Eid­so­nas 15, E.Lor­ be­kas 13, M.Huer­tas 11/V.Mi­co­vas ir G.Ba­si­le po 13.

Konf­lik­tas: R.Vai­gi­nas (nuotr. kai­rė­je) tvir­ti­no, kad trin­tis tarp VAFF ir L.Va­ra­na­vi­čiaus va­do­vau­ja­mos LFF

pra­si­dė­jo se­niai.

Andriaus Ufarto (BFL), Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vil­nie­čių at­kir­tis LFF: pre­ten­zi­jos – ne­pag­rįs­tos Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to (VK) spren­di­mas su­stab­dy­ti Vil­niaus ap­skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (VAFF) na­rys­tę su­lau­kė griež­to at­kir­čio. Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

„Vil­niaus ap­skri­ty­je su­si­klos­čiu­ si itin su­dė­tin­ga si­tua­ci­ja – bu­vo iš­ki­lu­si rea­li grės­mė šių me­tų se­ zo­no vyk­dy­mui. Įver­ti­nę si­tua­ci­ ją – fut­bo­lo bend­ruo­me­nės skun­ dus dėl VAFF veik­los, tei­si­nin­kų iš­va­das dėl įvai­rių pa­žei­di­mų bei LFF įsta­tų ir draus­mi­nių pro­ce­dū­ rų ig­no­ra­vi­mo – Vyk­do­mo­jo na­riai priė­mė vie­nin­te­lį šiuo me­tu tei­sin­ gą spren­di­mą“, – už­va­kar po po­sė­ džio Kau­ne aiš­ki­no LFF pre­zi­den­ tas ir VK pir­mi­nin­kas Liu­tau­ras Va­ra­na­vi­čius. LFF pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad VAFF įsta­tai nea­ti­ti­ko stan­dar­ti­ zuo­tiems LFF VK pa­tvir­tin­tiems ap­skri­čių fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų įsta­ tams, be to, VAFF esą pik­ty­biš­ kai ne­vyk­dė LFF VK spren­di­mų bei neuž­tik­ri­no tin­ka­mos fut­bo­lo

veik­los or­ga­ni­za­vi­mo Vil­niaus ap­ skri­ty­je. Anot L.Va­ra­na­vi­čiaus, LFF sten­ gė­si ieš­ko­ti komp­ro­mi­so su VAFF va­do­vais, bet jie vi­siš­kai ig­no­ra­vo LFF pa­stan­gas. VAFF pre­zi­den­tas Ri­tas Vai­gi­nas vi­sas pre­ten­zi­jas pa­va­di­no lauž­to­ mis iš pirš­to. Ga­li bū­ti, kad to­kiu bū­du L.Va­ra­na­vi­čius ker­ši­ja už jo va­do­vau­ja­mos LFF kri­ti­ką. „Mums nie­kas ne­siun­tė jo­ kių raš­tų, ku­riuo­se bū­tų pra­šo­ma paaiš­kin­ti, tai­sy­ti ar spręs­ti kaž­ ko­kias pro­ble­mas“, – va­kar spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je tvir­ti­no VAFF pre­zi­den­tas. R.Vai­gi­no tei­gi­mu, L.Va­ra­na­ vi­čius ren­gia­si ar­tė­jan­tiems LFF pre­zi­den­to rin­ki­mams, to­dėl da­ bar sie­kia ap­juo­din­ti ir pa­ša­lin­ti iš ke­lio ga­li­mus kon­ku­ren­tus. Anot R.Vai­gi­no, trin­tis tarp VAFF ir LFF pra­si­dė­jo tuo­met, kai fe­de­

ra­ci­jos pre­zi­den­tu ta­po L.Va­ra­na­vi­ čius. Kai R.Vai­gi­nas dir­bo Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­ men­te (KKSD), san­ty­kiai su LFF bu­vo ra­mūs, bet pa­sta­ruo­ju me­tu vėl pra­si­dė­jo puo­li­mas. VAFF per­nai lapk­ri­čio mė­ne­sį vie­šu pa­reiš­ki­mu su­kri­ti­ka­vo LFF dar­bą ir pa­siū­lė at­si­sta­ty­din­ti ne vien L.Va­ra­na­vi­čiui, bet ir LFF ge­ ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ju­liui Kve­ da­rui. Be to, VAFF at­sto­vai be­ne vie­nin­te­liai iš vi­sų ap­skri­čių fe­de­ ra­ci­jų at­vi­rai ir ašt­riai kė­lė klau­si­ mus dėl LFF biu­dže­to bei jo skirs­ ty­mo prin­ci­pų ir prio­ri­te­tų. „Pa­da­ry­siu vis­ką, kad per LFF rin­ki­mus šis pi­lie­tis ne­lai­mė­tų ir jo ne­lik­tų fe­de­ra­ci­jo­je“, – kal­bė­jo R.Vai­gi­nas apie L.Va­ra­na­vi­čių. VAFF neat­me­ta ga­li­my­bės siek­ti, kad tei­si­niais bū­dais bū­tų su­stab­ dy­ta LFF veik­la, kol ne­bus iš­siaiš­ kin­ta tikroji padėtis šalies futbole.

Lie­tu­vos čem­pio­nės – aut­sai­de­rės Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Blykstelėjo: iš Lietuvos krepšinio legionierių per pirmąjį „Top 16“ tu-

rą rezultatyviausiai žaidė R.Šiškauskas (su kamuoliu) ir M.Gecevičius (dešinėje) – jie pelnė atitinkamai 12 ir 14 taškų. AFP nuotr.

E gru­pė Komanda

1. CSKA 2. „Ana­do­lu Efes“ 3. „Ga­la­ta­sa­ray“ 4. „Olym­pia­cos“

F gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

86:78 68:62 62:68 78:86

G gru­pė Komanda

1. „Pa­nat­hi­nai­kos“ 2. „Unics“ 3. „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ 4. „Em­po­rio Ar­ma­ni“

Komanda

1. „Mon­te­pas­chi“ 2. „Real“ 3. „Uni­ca­ja“ 4. „Gesc­rap BB“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

81:67 81:80 80:81 67:81

H gru­pė Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

78:57 76:71 71:76 57:78

Komanda

1. „Mac­ca­bi Elect­ra“ 2. „Bar­ce­lo­na Re­gal“ 3. „Ben­net“ 4. „Žal­gi­ris“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

1 1 0 0

0 0 1 1

84:76 65:60 60:65 76:84

De­šim­tą ne­sėk­mę mo­te­rų Eu­ro­ly­ gos krep­ši­nio tur­ny­re pa­ty­rė ir į pa­sku­ti­nę A gru­pės vie­tą nu­kri­to Lie­tu­vos čem­pio­nė Kau­no „VI­ČIAis­čių“ ko­man­da.

Kau­nie­tės sve­čiuo­se 70:90 pra­lai­ mė­jo bu­vu­siai aut­sai­de­rei – Dė­ ro „Seat Unis­ze“ (Veng­ri­ja) eki­pai. Pir­mo­jo ra­to ma­čą Kau­ne „VI­ČIAis­tės“ lai­mė­jo 71:51. Ket­vir­ta­me kė­li­ny­je Lie­tu­vos čem­pio­nės bu­vo be­veik pri­si­vi­ju­ sios var­žo­ves – 61:67, bet po to pra­ lai­mė­jo at­kar­pą 0:15 ir iš­kė­lė bal­tą vė­lia­vą. „VI­ČI-Ais­tės“ ne­su­lai­kė kroa­tės Ivos Cig­lar – ji per pust­ re­čios mi­nu­tės pel­nė 12 taš­kų, pe­ rė­mė ir at­ko­vo­jo po vie­ną ka­muo­

lį bei at­li­ko re­zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą. „Mes ne­ra­do­me efek­ty­vių bū­dų su­ stab­dy­ti I.Cig­lar ir Qua­nit­ros Hol­ lings­worth due­tą“, – po rung­ty­nių pri­pa­ži­no Kau­no ko­man­dos vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Man­tas Šer­nius. „Pa­da­rė­me daug klai­dų ir la­bai pra­stai gy­nė­mės“, – pri­dū­rė „VI­ ČI-Ais­čių“ puo­lė­ja Court­nay Pi­ ly­pai­tis.

Sta­tis­ti­ka Dė­ro „Seat Unis­ze“–Kauno „VI­Č IAis­tės“ 90:70 (20:19, 27:15, 19:18, 24:18). 800 žiū­ro­v ų. I.Cig­lar 32 taš­ kai (10 re­z ul­t a­t y­v ių per­d a­v i­mų), R.Ras­h eed 22, Q.Hol­l ings­worth 13 (12 at­ko­vo­t ų ka­muo­l ių)/A.Ke­ me­ž ys 21, C.Pi­ly­p ai­t is 16, V.Kuk­ tie­nė 14 (7 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai).

Ki­ta­me šios gru­pės ma­če Al­gir­ do Pau­laus­ko ir Ri­man­to Gri­go tre­ ni­ruo­ja­mos Je­ka­te­rin­bur­go UGMK (Ru­si­ja) krep­ši­nin­kės sa­vo aikš­tė­ je 87:69 įvei­kė Pra­hos ZVVZ USK (Če­ki­ja). Nu­ga­lė­to­joms Sand­ra Lin­ke­vi­čie­nė pel­nė 7 taš­kus. Ki­tas Eu­ro­ly­gos rung­ty­nes „VI­ ČI-Ais­tės“ žais sau­sio 25-ąją Kau­ ne su Gdy­nės „Lo­tos“ (Len­ki­ja).

A gru­pė Komanda

1. „Ros Ca­sa­res“ 2. „Ga­la­ta­sa­ray“ 3. UGMK 4. „Bour­ges Bas­ket“ 5. ZVVZ USK 6. „Seat Unis­ze“ 7. „Lo­tos“ 8. „VI­ČI-Ais­tės“

Perg.

Pral.

Taškų sant.

10 10 9 6 6 3 2 2

2 2 3 6 6 9 10 10

910:722 972:839 922:759 797:798 861:864 813:984 847:959 783:980

19

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

No­kautų ka­ra­lius gyvena mintimis apie meilę ir gėrį.

22p.

E.Montvidas geriausiai pailsi tyloje Pri­pa­ži­ni­mas, pui­ kiai be­si­klos­tan­ti kar­je­ra, svai­gi­na­mos ke­lionės, įkve­pian­ čios pa­žin­tys. To­ kius sun­kaus dar­ bo ir kant­rybės su­ bran­din­tus vai­sius šian­dien ra­gau­ja te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das, prie­š gerą de­šimt­metį šak­nis įleidęs Lon­ do­ne, bet iš­sau­gojęs įstabų nuo­šir­dumą ir pa­pras­tumą.

Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

Tiek kri­tikų, tiek iš­ran­kios pub­li­ kos ver­ti­na­mas lie­tu­vis, su­kūręs de­šim­tis įsi­min­tinų vaid­menų gar­s iau­s iuo­se Eu­ro­p os ope­ros teat­ruo­se, re­gis, turėtų kuo pa­ si­pui­kuo­ti, ta­čiau iš­li­ko stebė­ti­ nai kuk­lus, ža­vin­tis sa­vii­ro­ni­ja bei svei­ku hu­mo­ro jaus­mu. Ir neuž­ mir­šo ke­lio į gim­tinę. Jau kitą sa­ vaitę so­lis­tas su Lie­tu­vos vals­ ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru po did­žiuo­sius ša­lies mies­tus su­rengs mi­ni kon­cer­tų turą. Kaip pri­si­pa­ ži­no at­likė­jas, šis kon­cer­tas jam taps sa­vo­tiš­ku de­biu­tu. – Ka­da pa­starjį ­kartą kon­cer­ta­ vo­te Lie­tu­vo­je? Ar pa­me­na­te, kaip jums dai­nuo­jant Klaipė­ dos mu­zi­ki­nia­me teat­re spro­ go lem­pa? – Pa­me­nu. Tai at­si­ti­ko, kai dar bu­vau stu­den­tas ir rodė­me dip­lo­minį darbą – O.Ni­co­lai operą „Vin­dzo­ro šmaikš­ tuolės“. Tai­gi, tai bu­vo ga­na se­niai. O da­bar uos­ta­mies­čio Kon­certų salė­ je dai­nuo­siu pirmą kartą, tad – de­biu­tas.

20

Lon­do­nie­tis: sve­čios ša­lies sos­tinė E.Mont­vidą pri­ėmė sve­tin­gai.

Li­nos Fis­heye nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

E.Montvidas geriausiai p – Ar daž­nai grįžta­ 19 te į Lie­tuvą? Turbūt šios vieš­nagės vie­naip ar ki­taip

būdu su­si­ju­sios su dar­bu? – Pir­mai­siais me­tais, kai pra­dėjau sta­ž uotę Lon­d o­n o ka­ra­l iš­k o­j o­ je ope­ro­je, Lie­tu­vo­je ap­si­lan­ky­ da­vau la­bai re­tai, kar­tais ne­galė­ da­vau grįžti net Kalė­doms. Da­bar jau esu lais­vas me­ni­nin­kas, ga­liu pa­ts pla­nuo­ti sa­vo dar­bus, ke­lio­ nes. Džiau­giuo­si dėl nau­jos ope­ros trupės „Bo­he­mie­čiai“ su­si­kūri­mo – jų dėka daž­nai at­va­žiuo­ju dai­ nuo­ti į Vil­nių. Esu su­rengęs ke­letą re­či­ta­lių Vil­niaus fes­ti­va­ly­je, daž­ nai dai­nuo­ju sa­vo gim­to­jo mies­to Kau­no Pa­žais­lio fes­ti­va­ly­je, Lie­tu­ vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­ to teat­re. Tad dėme­sio ir ry­šio su Lie­tu­va tik­rai ne­sto­ko­ju.

neat­sie­ja­ma da­li­mi, nors ir kiek­ vieną dieną ne­vaikš­tau Vil­niaus ar Kau­no gatvė­mis. – Ko­kia įpras­tai yra jūsų die­ not­varkė? – Die­na die­nai ne­ly­gi. Vie­nodų bū­ na ma­žai. Na, kad ir šian­dien. Va­ ka­re – prem­je­ra Ams­ter­da­mo ope­ ro­je, tad tau­so­ju jėgas, at­sa­kinė­ju į jūsų klau­si­mus.

– O ke­lionės? Ne­var­gi­na? Ar mėgsta­te tu­ris­tau­ti? – Ke­lionės yra ma­no silp­nybė, ta­ čiau ne tos, kai ten­ka dai­nuo­ti, bet kai vi­siš­kai pa­mirš­tu apie darbą. Ge­riau­sia – Azi­jo­je ar­ba ten, kur nie­kas ne­pri­me­na Eu­ro­pos. Ki­tas ma­no po­mėgis – ku­li­na­ri­ ja. Nie­kad ne­ma­niau, kad pa­tir­siu tokį di­delį ma­lo­numą ga­min­da­mas. Ne­su su­per­ku­li­na­ras, ta­čiau šio bei to jau iš­mo­kau ke­liau­da­mas ar per BBC žiūrė­da­mas sa­vo mėgstamą laidą „Šeš­ta­die­nio vir­tuvė“.

– Ko la­biau­siai il­gitės Lie­tu­vo­je? – Ži­no­te, gy­ven­da­mas sve­tur išg­ry­ni­ni tai, kas tau svar­biau­sia. Ki­taip, ki­to­mis aki­mis pa­ma­tai, ką pa­li­kai tėvynė­je. Gal tai kiek ir ro­ man­ti­zuo­ji. Ne­kalbė­siu apie Gar­ lia­vos ne­sąmo­nes ar ko­rum­puo­tus po­li­ti­kus. Man svar­bes­ni ki­ti da­ly­ kai – ma­no šei­ma, ma­no drau­gai. Lie­tu­vos mies­tai, jūra, ko­pos. Kai tik il­ge­sys ima smaug­ti, sėdu į lėk­ tuvą ir at­skren­du. – Mėgsta­te jūrą, Kur­šių ne­ riją? – Su jūra, lais­ve, vėju, kel­tu, ku­ ris pluk­do į Ne­ringą, man aso­ ci­juo­ja­si ir Klaipė­da. Tai ža­di­na sen­ti­men­tus. Pa­me­nu, stu­di­juo­ da­mas Vil­niu­je daž­nai au­tos­to­pu va­žiuo­da­vau į Klaipėdą, o kar­ tą vie­na se­na ge­ra draugė uni­ver­ si­te­to bend­ra­bu­ty­je pra­dūrė man kai­riąją ausį, ji vėliau bai­siai su­ pūlia­vo. Šia­me kraš­te aš tu­riu ne­ ma­žai draugų. – Ar ry­šys su gim­ti­ne po dau­ ge­lio metų sve­tur ne­ta­po tra­ pes­nis? – Sa­ky­čiau, jis dar su­tvirtė­jo. Nors ma­no šle­petės Lon­do­ne, o pa­ts kar­ tais – vel­niai ži­no kur, ži­nau vi­sas Lie­tu­vos ak­tua­li­jas, kultū­ros nau­ jie­nas ir ki­ta. Žod­žiu, jau­čiuo­si

at­ėjo iš šei­mos. Ma­no ma­ma, se­ suo – aist­rin­gos skai­ty­to­jos, daž­ nai šven­čių pro­ga do­va­no­ja­me vie­ ni ki­tiems kny­gų. Dar sten­giuo­si re­gu­lia­riai lan­ky­tis ba­sei­ne ar­ba spor­to klu­be – no­riu pa­lai­ky­ti ge­ rą fi­zinę formą, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad jau se­no­kai sir­gau (tfu tfu tfu), o kad būčiau at­šaukęs pa­si­ro­dymą dėl li­gos... Turbūt pa­starajį kartą tai bu­vo 2007-ai­siais.

Galė­čiau gy­ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau­si lai­min­gas. Ka­dan­gi ne­tru­kus pra­si­dės nau­jos ope­ros re­pe­ti­ci­jos, mo­kau­si tekstą. O kai pra­si­de­da re­pe­ti­ci­jos – neiš­ven­ gia­mai pa­ny­ru į ru­tiną. Ta­da pa­pras­ tai re­pe­tuo­ju nuo 10 iki 18 va­lan­dos su vie­nos va­lan­dos pietų per­trau­ ka. Ta­da ro­man­ti­kos būna ma­žai. Man pa­tin­ka skai­ty­ti ar­ba ei­ti į kiną. Kai tik tu­riu lai­ko, ne­pa­leid­žiu iš rankų kny­gos, tai turbūt

– In­ten­sy­viai kon­cer­tuo­ja­ te, daug ke­liau­ja­te. Vei­kiau­siai as­me­ni­niam gy­ve­ni­mui tie­siog pri­trūksta lai­ko. Ar kar­tais ne­ si­jau­čia­te vie­ni­šas? – Už viską gy­ve­ni­me ten­ka mokė­ ti. Daug ke­liau­jant neiš­ven­gia­mai nu­ken­čia ma­no so­cia­li­nis, as­me­ni­ nis gy­ve­ni­mas, san­ty­kiai su drau­ gais, ku­riuos la­bai bran­gi­nu. Ki­ta ver­tus, gy­ve­na­me la­bai glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je, ne tik me­ni­nin­kai daug ke­liau­ja, taip pat vers­li­nin­kai, o ką jau kalbė­ti apie jūrei­vius! Aš – ne išim­tis. Ne­si­leid­žiu smul­ kiai pa­sa­ko­ti apie sa­vo as­me­ninį gy­ve­nimą, nes ne­ma­nau, kad jis ga­li būti kam nors įdo­mus, o ir ne­ turėtų būti. Pa­sa­ky­siu tik tiek, kad štai jau de­šimt metų ne­su vie­ni­šas. – Ne vie­na­me in­ter­viu esa­te mi­ nėjęs, kad kaip na­mie jau­čiatės ir pas mamą Kau­ne, ir būste Lon­ do­ne, ir kalnų na­me­ly­je Prancū­ zi­jo­je. Apie pa­starąjį Lie­tu­vo­je jau sklan­do le­gen­dos! – Kar­tais pa­gal­vo­ju, kaip įdo­miai su­si­klostė ma­no gy­ve­ni­mas! La­bai kont­ras­tin­gai... Lon­do­ne gy­ve­nu

Nesvetimas: E.Montvidas džiaugiasi, kad susikūrus operos trupei „Bohem

pa­čia­me mies­to cent­re, lof­te. Ap­ link daug res­to­ranė­lių, par­duo­tu­ vių, vi­si tik zu­ja. Si­tis – vers­lo ra­ jo­nas – ran­ka pa­sie­kia­mas. Ma­šinų spūstys, žod­žiu, did­mies­čio šur­mu­ lys. Ir vi­siš­ka prie­šin­gybė – na­mas Prancū­zi­jo­je. Gal kam nors tai pa­si­ro­dys di­delė pra­ban­ga, ta­čiau ma­no se­nas ak­ me­ni­nis na­mas Pietų Prancū­zi­jos kal­nuo­se yra la­bai pa­pras­tas. Sa­

ky­ki­me, tai ma­no ko­lek­ty­vi­nis so­ das. Vi­siš­ka ra­mybė, ma­žas kai­mu­ kas, kur kai­my­nai kar­tu šven­čia ir pa­de­da vie­nas ki­tam nu­dirb­ti dar­ bus. Kur kas rytą ma­no kai­my­nas vo­kie­tis prie durų man pa­lie­ka pin­ tinę švie­žių dar­žo­vių, o ki­ta kai­ mynė olandė, dir­ban­ti vy­nuo­gy­ne, at­ve­ža dėžę pui­kaus rau­do­no­jo ar­ ba raus­vo­jo vy­no, kur su prancū­ze kai­my­ne da­li­juo­si figų (nes jos au­

Do­va­na gerbė­jams – ne be staigmenų Pla­nuo­d a­m as kon­cer­to pro­g ramą, o tai, kaip pa­b rėžė E.Mont­v i­d as, yra sun­k us dar­b as, dai­n i­n in­k as vi­ suo­met jau­č ia pa­reigą su­p a­ž in­d in­ ti klau­s y­to­j us su gal kiek ma­ž iau girdė­t a mu­z i­ka. Pir­m iau­s ia ta mu­z i­ ka tu­r i pa­t ik­t i jam pa­č iam, o tik pa­ skui te­no­ras gal­vo­j a apie pub­l iką. „Tu­riu laimę koncertuo­ti su Lie­tu­vos vals­ty­bi­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir maest­ro Gin­ta­ru Rin­ke­vi­čiu­mi, ku­ris vi­suo­met prii­ma ma­no pa­si­ūly­mus, su ku­riuo ga­liu įgy­ven­din­ti did­žiau­sias sa­vo sva­jo­nes“, – pa­si­džiaugė E.Mont­vi­das.

Modelis: praėjusių metų spalį per Juozo Statkevičiaus madų šou Edgaras žingsniavo podiumu su garsiąja

manekene Svetlana Griaznova ir aktoriumi Dexteriu Fletcheriu.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

Jis pri­si­pažįs­ta vi­suo­ met norėjęs pa­dai­nuo­t i R.Straus­so dai­nų su or­kest­ru, ir ši jo sva­jonė ne­tru­kus iš­si­pil­ dys Lie­t u­vo­je. Į kon­cer­to pro­g ramą at­l ikė­jas įtraukė ir ke­letą operų ari­ jų. Be to, jam norė­jo­si su pub­li­ka pa­si­ da­ly­t i sa­vo nau­jau­siais dar­bais. Tad kon­cer­te at­l iks Ar­ba­ce re­či­ta­t yvą ir

ariją iš W.A.Mo­zar­to „Ido­me­neo“. Nė­ ra daug dai­navęs C.W.Gluc­ko mu­z i­ kos. Da­bar, pa­ju­to, at­ėjo me­t as im­ tis šio kom­po­z i­to­r iaus kūry­bos, tad kon­cer­te at­l iks Py­la­des re­či­ta­t yvą ir ariją iš ope­ros „Ifi­ge­n i­ja Tau­r idė­je“, taip pat ke­letą kitų ži­nomesnių ari­ jų. Kon­cer­to pa­bai­gai, de­ser­t ui, pa­ rengė ir ma­lonią staigmeną. „Būtų ga­na nuo­bo­du nuo­lat klau­sy­tis vien „O, so­le mio!“ Ar ne?“ – šmaikš­tau­ ja gar­su­sis klau­sy­tojų my­ li­mas te­no­ras E.Mont­vi­ das, Kau­ne pla­nuo­jan­ tis kon­cer­tuo­t i sau­sio 27-ąją, Vil­niu­je – 28 d.

21

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ailsi tyloje Mie­lai klau­sau­si vi­so­kios mu­zi­kos. Ta­čiau išei­siu iš kam­ba­rio, jei ja­me gros vi­so­kios pu­pytės ar ki­tos pa­na­šios blon­dinės vers­li­ ninkės.

miečiai“ turi daugiau progų koncertuoti Lietuvoje.

ga ma­no so­de) uo­gienės re­cep­tais, o va­ka­re gurkš­no­da­mas viskį gėriuo­ si, kaip už kalnų leid­žia­si saulė, nu­ da­žy­da­ma dangų rau­do­na spal­ va, kur tam­pu ro­man­ti­ku iki kaulų sme­genų! – Ar yra pa­sau­ly­je vie­ta, ku­rio­ je dar galė­tumė­te kur­ti sa­vo na­ mus? – Na­mais rei­kia rūpin­tis, juos puo­ selė­ti, juo­se būti. Man tik­rai pa­kaks to, ką tu­riu. Ta­čiau kiek­vieną kartą at­va­žiuo­da­mas dirb­ti į naują mies­ tą tu­riu su­si­kur­ti lai­ki­nus na­mus, tai svar­bu. Todėl ma­nau, kad galė­ čiau gy­ven­ti bet kur, tik ne bet kur jaus­čiau­si lai­min­gas. – Re­gis, jums ne ma­žiau svar­ bu ir tai, kaip at­ro­do­te, koks jū­ sų įvaiz­dis? Prieš kurį laiką net bu­vo­te iš­rink­tas sti­lin­giau­siu Lie­tu­vos at­likė­ju. – O kam ne­pa­tin­ka pa­si­puoš­ti?! Pir­mai­siais me­tais Lon­do­ne, kai ne­la­bai dar galė­jau sau leis­ti nu­ si­pirk­ti puo­de­lio ka­vos, vilkė­jau iš Lie­tu­vos at­si­vež­tus dra­bu­žius. Ne­ko­kie tie ma­no stu­den­tiš­ki dra­ bužėl­iai ta­da bu­vo... La­bai jau Ry­ tų Eu­ro­pa dvel­kiau. Gelbė­jo H&M par­duo­tuvės, kur kai­nos la­bai juo­ kin­gos, ta­čiau ko­kybė – taip pat. Da­bar, kai jau ga­liu sau leis­ti, pa­ si­ren­ku ne kie­kybę, o ko­kybę. Sa­vo sti­liu­mi rūpi­nuo­si pa­ts, nors tarp draugų tu­riu ne vieną garsų di­zai­nerį ir sti­listą. Jų pa­ slau­go­m is ne­s i­n au­d o­j u. Tie­sa,

kon­cer­te Lie­tu­vo­je vilkė­siu Juo­ zo Stat­ke­vi­čiaus su­kurtą kon­cer­ tinį fraką. Ma­no gal­va, kiek­vie­nas žmo­gus sa­vo sti­lių tu­ri kur­ti pa­ts, in­tui­ty­ viai, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo gy­ve­ni­ mo būdą – ta­da tai bus or­ga­niš­ka, sa­vi­ta. Na, nau­jie­no­mis, ten­den­ ci­jo­mis pa­si­do­miu, juk bu­vau net mo­de­lis J.Stat­ke­vi­čiaus madų šou. Ta­čiau juo­kin­ga, kai žmo­gus tik įvaizdį ir te­tu­ri. Ang­lai tu­ri po­sakį „Fur coat no knic­kers“. Lie­tu­viš­kai tai skambėtų maž­daug taip: „Kai­ li­niai, o po jais nie­ko.“ Man jis la­ bai pa­tin­ka. – Be ko­kių da­lykų, gy­ve­ni­mo ma­lo­numų jums būtų sun­ku iš­si­vers­ti? – Be pa­so ir kre­di­to kor­telės! O jei rim­čiau... Net ir auk­su tvis­kan­ tys rūmai, garbė yra nie­kas, jei ne­ si ap­sup­tas ta­ve my­lin­čios šei­mos ir draugų. Tad ma­no did­žiau­sias gy­ ve­ni­mo ma­lo­nu­mas yra meilė, dėl ku­rios esu, ku­riu. Be jos aš būčiau nie­kas! O dar man la­bai pa­tin­ka šo­ko­la­di­niai sūre­liai. – Kaip sa­ve įsi­vaiz­duo­ja­te po 20–30 metų? – Na, tuo­met, ti­kiuo­si, bū­siu sens­ telėjęs ele­gan­tiš­kas vy­riš­kis, grei­ čiau­siai ne­be­tu­rin­tis daug plaukų, ta­čiau tu­rin­tis pa­kan­ka­mai pa­tir­ ties ja pa­si­da­ly­ti su jau­nes­niais. – O kaip­gi su sva­jonė­mis? Pro­ fe­sinė­mis am­bi­ci­jo­mis?

Bar­me­nas kvies bok­suo­tis Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Sep­ty­nio­li­ka metų bar­me­nu dir­ ban­tis kau­nie­tis Vy­tau­tas Bin­ kis siū­lo ne­ti­pišką būdą už­si­dirb­ ti: jis su­mokės tam, kas jį no­kau­ tuos bok­so rin­ge. Kau­nie­tis pa­si­ ryžęs bok­suo­tis su tri­mis var­žo­ vais iš eilės.

Vie­na­me Kau­no res­to­ra­ne bar­ me­nu dir­ban­tis 35-erių V.Bin­kis šyp­so­si: „Aš ne­tu­riu tiks­lo no­ kau­tuo­ti kitą. Var­žo­vai tu­ri no­ kau­tuo­ti ma­ne. Ir dar galės už­ dirb­ti.“ Vy­tau­tas pa­si­rengęs sto­ti į rin­ gą ir še­šis raun­dus, trun­kan­čius po dvi mi­nu­tes, at­lai­ky­ti trijų skir­tingų var­žovų ata­kas. Jei per pir­muo­sius du raun­dus jo ne­no­ kau­tuos var­žo­vas, ku­ris galėtų už­dirb­ti 300 litų, ko­vos ki­tas ir galės už­dirb­ti 200. Jei V.Bin­kis at­si­lai­kys ir tre­ čia­ja­me bei ket­vir­ta­ja­me raun­ de, į ringą pa­kils tre­čias pil­nas jėgų spor­ti­nin­kas, ku­ris steng­sis no­kau­tuo­ti bar­meną ir laimė­ ti 100 litų. Da­bar 87 kg sve­rian­tis Vy­tau­ tas iki var­žybų, ku­rios vyks spor­ to klu­be „Dain­ral­fas“ va­sa­rio pra­džio­je, ke­ti­na nu­mes­ti še­šis ki­ log­ra­mus. Jis pa­si­ryžęs su­si­rung­ ti su vi­sais var­žo­vais, sve­rian­čiais iki 115 kg. 185 cm ūgio vy­ras jau 17 metų dir­ba bar­me­nu, o bok­suo­tis te­ko

net 16 metų. Tie­sa, su di­delė­mis per­trau­ko­mis. Uni­ver­si­tetą bai­ gęs vy­ras ne­si­bok­sa­vo ir in­ten­ sy­viai ne­si­tre­ni­ra­vo jau sep­ty­ne­ rius me­tus. V.Bin­kiui nėra svar­bu, kas jo var­žo­vai: iššūkį ga­li mes­ti ir ka­ ratė, ir ko­vos be tai­syk­lių meist­ rai. Vie­nin­te­lis bar­me­no rei­ka­la­ vi­mas – kad var­žy­bos vyktų tik pa­gal bok­so tai­syk­les. Bar­me­nas sa­ko, kad no­ri po­ pu­lia­rin­ti senas tra­di­ci­jas Lie­tu­ vo­je tu­rintį boksą – juk kaž­ka­da Kau­no spor­to halė­je ne­tilp­da­ vo no­rin­tys pa­ma­ty­ti le­gen­di­ nio bok­si­nin­ko Al­gir­do Šo­ci­ko ko­vas.

Varžovai turi nokautuoti mane. Ir dar galės uždirbti.

Iššūkį Vy­tau­tui jau metė trys ko­vo­to­jai. La­biau­siai pa­tyręs iš jų – 22-ejų spor­to klu­bo „Dain­ral­ fas“ ko­vo­to­jas 75 kg svo­rio Dau­ man­tas Ba­ri­no­vas, ko­vojęs pa­gal miš­riųjų kovos menų tai­syk­les ir „Bus­hi­do He­ro’s“ tur­ny­re. Ar bar­me­nas ne­bi­jo var­žovų? „Ger­biu vi­sus, bet baimė – ne tas žo­dis“, – ti­ki­na šiuo me­tu mer­ gi­nas ir vai­ki­nus tre­ni­ruo­jan­tis V.Bin­kis.

Redo Vilimo (BFL) nuo­tr.

– Am­bi­ci­jos la­bai rei­ka­lin­gos, jos pri­ver­čia to­bulė­ti. Ir sva­jo­nių tu­riu. Pro­fe­sinė sva­jonė – kuo il­giau būti įdo­miam žiū­ro­vams, o as­me­ninė la­ bai pa­pras­ta – būti lai­min­gam. – Koks jūsų po­žiū­ris į po­pmu­ ziką? Galbūt jums tai yra ta­bu? – Jo­kiais būdais, juk aš dar ne­ su se­nas bam­ban­tis die­das. Mie­lai klau­sau­si vi­so­kios mu­zi­kos. Ta­ čiau išei­siu iš kam­ba­rio, jei ja­me gros vi­so­kios pu­pytės ar ki­tos pa­ na­šios blon­dinės vers­li­ninkės. Va ši­to ne­ga­liu pa­kęsti. Savęs ne­pris­ ki­riu MTV kar­tai, ta­čiau at­ski­riu, kai mu­zi­kan­tas ku­ria mu­ziką dėl to, kad ki­taip ne­ga­li. Jei res­to­ra­ne leid­žia A.Bo­cel­li, pa­pra­šau, kad iš­ jungtų. Ne­ga­liu pa­kęsti ši­to bal­so. Ma­no „iTu­nes“ jūs ras­tumė­te elekt­ ro­ninės mu­zi­kos grupę „Lamb“ ar­ ba Eva Cas­si­dy, Da­vidą Syl­vianą ir Jurgą, rit­menb­liu­zo loun­ge įrašų ir, ži­no­ma, daug džia­zo. Šiaip daž­niau­siai klau­sau­si Stin­ go, be­je, su juo man net te­ko da­ly­ vau­ti vie­na­me va­karė­ly­je Lon­do­ne, ar­ba Wil­lo Dow­nin­go. Mėgstu ba­ ro­ko epo­chos mu­ziką, o jei už­si­ma­ nau min­ti­mis nu­ke­liau­ti į eg­zo­tiš­ kus kraš­tus, pa­si­leid­žiu au­ten­tiš­kos ja­ponų ar indų mu­zi­kos. Daž­niau­siai mėgau­juo­si ty­la. Pra­lei­dus visą dieną re­pe­ti­ci­jo­se, pa­tikė­ki­te, tai ge­riau­sia mu­zi­ka. – Ar dai­nuo­ja­te du­še? – Ne, klau­sau­si, kaip bėga van­duo, ir man tai skam­ba kaip mu­zi­ka.

Iššū­kis: bar­me­nas V.Bin­kis bok­so rin­ge pa­si­ryžęs at­si­lai­ky­ti prie­š

tris var­žo­vus.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

22

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

Nuo bušido – iki religijos Svars­ty­mai apie gy­ve­ni­mo ke­lią, ke­lionės po pa­ saulį „čia ir da­bar“ per daug ne­su­kant gal­vos, min­tys, kad pa­saulį iš­gelbės meilė ir gėris, – tuo da­bar gy­ve­na no­ kautų ka­ra­lius Re­ mi­gi­jus Mor­ke­vi­ čius.

lei­dau ke­lias die­nas, jis man ap­rodė kal­nus. Taip kiek­vieną dieną vis naujų draugų su­si­ras­da­vau ir vis šio to iš­mok­da­vau, su­ži­no­da­vau. – Ar lik­da­vo lai­ko sa­vo kūnui tre­ni­ruo­ti? – Ke­liau­da­mas bu­vau metęs spor­ tą. Džiau­giuo­si, kad kūnas tu­ ri at­mintį, todėl spėjau grei­tai at­si­gau­ti. Viešė­da­mas vie­na­me iš vie­nuo­lynų bu­vau su­si­mąstęs apie sportą, gy­ve­nimą, mo­ty­va­ ciją. Svars­čiau, kaip žmonės sa­ve at­ran­da ir kodėl vie­ni su­ge­ba pri­ si­vers­ti dirb­ti fab­ri­ke, o ki­ti – ne. Spor­te vi­sa­da ga­li norė­ti laimė­ti, ta­čiau pri­va­lai su­pras­ti, kad vie­ ną dieną teks ir pra­laimė­ti.

Ma­nau, kad pa­sau-­ lis – tai vie­nas di­de­ lis kal­nas, ku­ria­me yra la­bai daug ke­lių – ku­riuo ei­si, tuo ir priei­si pa­baigą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Prieš grįžda­mas į ringą ne­ ma­žai ke­lia­vai... – Tie­siog il­gai ieš­ko­jau sa­vo ke­lio. Ne­tei­kiu daug reikšmės toms ke­ lionėms, bet jos bu­vo gana spon­ta­ niš­kos ir įdo­mios – pa­gal­vo­ji, kur norė­tum at­si­dur­ti, ir ke­liau­ji. Daž­ niau­siai net ne­su­simąs­to­me, kiek įdo­mių da­lykų ap­link. Ke­lionė­se spėjau ap­lan­ky­ti vie­nuo­ly­nus, ta­ čiau ne­turė­jau tiks­lo tai da­ry­ti – tie­siog lai­kiau­si prin­ci­po „čia ir da­bar“. Pa­si­leis­da­vau ten, kur nu­ ves­da­vo min­tys tą aki­mirką. – Taip ga­li­ma ir nuo­ty­kių pri­ si­šauk­ti! – Vis­ko bu­vo. Pri­si­me­nu, In­di­jo­je vie­ša­ja­me trans­por­te bi­lietų kont­ ro­lie­rius pa­ga­vo zuikį. Il­gai su juo aiš­ki­no­si, o aš įsi­ki­šau į dis­ku­ siją, nors kal­bos vi­siš­kai ne­mo­ ku. Pa­siū­liau su­mokė­ti baudą už tą žmogų. Zui­kis pra­dėjo su ma­ni­ mi kalbė­ti. Pa­sa­kiau jam, kad ke­ ti­nu nu­ke­liau­ti į Hi­ma­la­jus, ir jis man išdėstė, kaip ge­riau tai pa­ da­ry­ti. Bet iš­li­po, nes bu­vo prin­ ci­pin­gas.

Iššūkis: bu­ši­do ko­vo­to­jas R.Mor­ke­vi­čius jėgas iš­bandė ne tik rin­ge, bet ir lip­da­mas į kal­nus.

Aš taip pat iš­li­pau iš au­to­bu­so ir to­liau ėjau pėsčio­mis, o jis ma­ne pa­si­vi­jo su „tuk-tu­ku“ ir pa­kvietė va­žiuo­ti kar­tu. Įsėdau. Iš­girdęs, kad šia­me mies­te ne­su buvęs, pa­si­ siūlė jį ap­ro­dy­ti. Pa­si­ro­do, ta­me mies­te yra vie­nas pa­sau­lio ste­buklų, pri­pa­sa­ko­jo apie vi­so­kias pi­lis. Iš­šo­kau iš „tuk-tu­ ko“ kar­tu su juo – kodėl gi neap­ žiūrė­jus to mies­to. Ke­lionės pla­nas pa­si­keitė, bet dėl to nė kiek ne­si­gailė­jau. Keis­tas tas jo mies­tas: vi­si vy­rai barz­do­ti, ja­me ga­ li su­tik­ti ir mu­sul­monų, ir bu­distų. Kitą dieną jau trau­kiau link Da­lai La­mos vie­nuo­ly­no. Nu­si­gavęs iki jo su­gal­vo­jau pa­si­klaus­ti vie­nuo­lio, ar ga­li­ma čia per­nak­vo­ti. Jis man nu­

Draugystė: ne kiekvienam tenka paglostyti tig­rą.

rodė kitą vie­nuo­lyną kal­nuo­se. Kol ap­žiūrė­jau šį vie­nuo­lyną, ėmė tem­ ti, ir tik ta­da pra­dėjau lip­ti į kal­ nus. Štai ko­kios keis­tos ma­no ke­ lionės... – O vie­nuo­ly­nuo­se ką nors ge­ ro pa­ma­tei? – Esu užk­lydęs į vie­nuo­lyną per se­mi­na­rus, ku­riuos vedė ke­li kie­ ti mo­ky­to­jai. Įsi­vaiz­duo­ki­te, įvy­ nio­jau į tą se­mi­narą kaip sa­vas ir sėdėjau su jais. Tik jam pa­si­bai­gus išdrį­sau pa­si­sa­ky­ti, kad esu nau­jo­ kas. Pa­si­ra­šiau kny­go­je ir man lei­ do nak­vo­ti. Ry­te ga­vau pus­ry­čius, jiems paau­ko­jau pi­nigų. Su­si­ra­dau naujų draugų, nors, at­ro­dytų, ne­la­ bai gra­žiai įlin­dau į tą vie­nuo­lyną.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Bent vie­na­me vie­nuo­ly­ne te­ ko il­giau už­sibū­ti? – Ne­la­bai, aš kiek­vieną dieną pra­ dėda­vau ke­liau­da­mas – išei­da­vau iš vie­nuo­ly­no ir lip­da­vau į kal­nus. Kartą nu­si­beld­žiau pas kaž­ko­kius žmo­nes, jie per­spėjo, kad ka­žin, ar įveik­siu kal­nus. Pa­siūlė nak­vynę, bet ne­li­kau pas juos, vis tiek užlė­ kiau į tuos kal­nus. Su­ti­kau už­sie­ nietį par­duo­tuvėlėj, na, grei­čiau kios­ke. Ang­liš­kai mėgi­nau su juo su­si­kalbė­ti, bet sun­kiai sekė­si. Tik vėliau iš­siaiš­ki­no­me, kad jis iš Ru­ si­jos ir jau 19 metų gy­ve­na In­di­jo­ je, sa­ve va­di­na as­ke­tu. Pa­siūlė per­ nak­vo­ti, nu­si­vedė ma­ne kaž­ko­kiais ke­liu­kais į sa­vo olą, kad ir kaip juo­ kin­gai tai galėtų skambė­ti. Ten pra­

Stotelė: ke­liau­da­mas lie­tu­vis ap­lankė ne vieną bu­distų vie­nuo­lyną.

– Ko­kią sa­vy­je at­ra­dai mo­ty­va­ ciją? – Sun­ku vi­sa tai paaiš­kin­ti, ir su­ pran­tu, kad at­si­ras daug skep­ tikų, ku­rie tik pa­si­juoks: „Ko­vas jis lai­mi no­kau­tais, o kal­ba apie meilę.“ La­bai daž­nai savęs klau­ siu, esu bu­dis­tas ar krikš­čio­nis. Gi­miau krikš­čio­nių šei­mo­je, esu krikš­ty­tas, meld­žiuo­si kiek­vieną va­karą. Bu­diz­mo tikė­ji­mas man la­bai ar­ti­mas, nes jis at­skleid­žia vi­dinį žmo­gaus pa­saulį, su­dėlio­ja jį tar­si žemė­lapį. Eks­pe­ri­men­tuo­ju – kar­tais at­ro­do, kad tuoj sto­gas nu­va­žiuos nuo to. Juk bu­vo ka­la­ ma į galvą „Ne­turėk kitų dievų“... Ta­čiau da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Die­vas yra vi­sur vie­nas ir tas pa­ts. Anks­čiau to ne­sup­ras­da­vau. Daug neu­ronų su­de­gi­nau, kol tai su­vo­ kiau. Re­li­gi­ja – žmo­nes siejantis, o ne ski­rian­tis da­ly­kas. – Su­sikū­rei sa­vo pa­saulė­žiūrą? – Ma­nau, kad pa­sau­lis – tai vie­ nas di­de­lis kal­nas, ku­ria­me yra la­ bai daug ke­lių – ku­riuo ei­si, tuo ir priei­si pa­baigą. Kiek­vie­nam žmo­gui – in­di­vi­dua­lus ke­lias. – O pa­ts ko­kiu ke­liu da­bar ke­ liau­ji? – Meilės, ge­ru­mo. Sun­ku vie­šai apie tai kalbė­ti. Kai tik kam nors už­si­me­nu apie meilę, tuoj vi­si puo­ la skai­čiuo­ti ma­no mo­te­ris. Bet ga­ liu pa­sa­ky­ti pa­pras­tai – kitų žmo­ nių kiš­ti čia ne­rei­kia. Ma­nau, kad kiek­vie­nas pir­miau­sia sa­ve tu­ri mylė­ti, nes tik tai da­ry­da­mas žmo­ gus ga­li sau pa­dėti – juk meilė da­ ro ste­buk­lus. Kiek­vie­nas iš mūsų tu­ri­me su­pras­ti, kad tiek sau pa­ dėti, tiek sa­ve pra­žu­dy­ti ga­li­me tik mes pa­tys. Ne­ga­li­me pa­mirš­ti, kad Die­vas duo­da žmonėms gy­ve­nimą pa­gal jų kar­mos sko­las. Nie­ka­da ne­rei­kia pyk­ti, te­rei­kia džiaug­tis gy­ve­ni­mu ir mei­le užkrės­ti kitus. Juk di­de­lius dar­bus at­likę žmo­ nės tik po mir­ties va­di­na­mi šven­ tai­siais... Nes meilės veiks­mai ne­ bylūs. Žmonės kūniš­kai mirš­ta, bet kitų šir­dy­se jie –am­ži­ni.

23

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

Uni­ka­li: ato­ki, ma­žytė ir net ne vi­siems ita­lams ži­no­ma sa­la pa­si­žy­mi su­bti­liu gro­žiu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ro­jaus kam­pelį iš­gar­si­no ka­tast­ro­fa Po lai­vo „Cos­ta Con­ cor­dia“ ne­laimės pa­ sau­lio akys nu­kry­ po į ma­žytį uolė­tos žemės lo­pinėlį Ita­ li­jo­je – Džil­jo salą. Pa­si­ro­do, bu­vu­si daug kam ne­ži­no­ ma ma­ža sa­la Vi­ dur­že­mio jūro­je – tik­ras ro­jus.

Arū­nas Damb­raus­kas a.dambrauskas@diena.lt

At­rodė sau­gi vie­ta

Pa­sau­lio dėme­sio cent­re pa­sta­ro­ sio­mis die­no­mis at­si­dūru­sio­je Tos­ ka­nos ar­chi­pe­la­gui pri­klau­san­čio­je sa­lo­je In­ga Bui­vi­daitė-Pra­ga­raus­ kienė pra­dėjo lan­ky­tis dar būda­ma de­šim­ties. Ma­ne­ke­ne Mi­la­ne dir­bu­si ir aukš­tuo­sius moks­lus šia­me mies­ te bai­gu­si lie­tuvė Džil­jo sa­lo­je daž­ niau­siai ap­si­gy­ve­na va­sarą šei­mos draugų italų vi­lo­je. „Šio­je sa­lo­je be­ veik ne­būna tu­ristų. Tarp poil­siau­ tojų do­mi­nuo­ja ita­lai, ku­rių dau­gu­ ma sa­lo­je tu­ri sa­vo vi­las. Žiemą, kai vi­si poil­siau­to­jai iš­vyks­ta, sa­lo­je, ma­no ži­nio­mis, lie­ka apie 600 gy­ ven­tojų. Džil­jo sa­la – ga­na už­da­ras,

jau­kus ir la­bai gra­žus pa­sau­lis. Gai­ la, kad to­kio­je pui­kio­je ir, at­rodė, ab­so­liu­čiai sau­gio­je vie­to­je at­si­ti­ ko to­kia dra­ma­tiš­ka ka­tast­ro­fa“, – nuo­šird­žiai ap­gai­les­ta­vo In­ga. Lie­tu­viš­kai už­ra­šy­ta „Spyg­liu­kas“

Keis­ta, ta­čiau ato­kio­je sa­lelė­je, ku­ rią, pa­sak In­gos, lai­vu ga­li­ma api­ plauk­ti per va­landą, yra ir lie­tu­ viškų pėdsakų. Agentūrų nuo­trau­kas iš ka­tast­ro­ fos vie­tos ati­džiai nag­rinėję žmo­ nės pa­stebė­jo, kad ne­to­li nuo ne­ laimės vie­tos plūdu­riuo­ja lai­ve­lis, ant ku­rio už­ra­šy­ta „Spyg­liu­kas“. „Šis lai­ve­lis pri­klausė lie­tuvės vers­li­ninkės Eglės Go­ma­ras­cosMaggi vy­rui ita­lui. Lai­ve­lis būtent dėl Eglės var­do ir bu­vo pa­va­din­tas „Spyg­liu­ku“, – paaiš­ki­no In­ga. Ji pa­sa­ko­jo, kad ne­di­delė­je sa­ lelė­je be­veik vi­si žmonės vie­ni ki­ tus pa­žįsta, jų san­ty­kiai – la­bai drau­giš­ki. Au­to­mo­bi­lių du­re­lių ne­ra­ki­na

Pa­sak In­gos, nuo­sta­baus gro­žio, vaiz­dingų įlankų iš­rai­žy­to­je sa­lo­je tvy­ro ab­so­liu­taus sau­gu­mo jaus­mas. „Žmonėms čia net ne­šau­na į gal­ vą ra­kin­ti au­to­mo­bi­lių du­re­lių“, – teigė lie­tuvė. Ji pa­sa­ko­jo su drau­gais ne kartą plau­kio­ju­si sa­los apy­linkė­se mo­ to­ri­ne val­ti­mi. Pak­laus­ta, ar ne­ te­ko ma­ty­ti po­van­de­ni­nių rifų (būtent jie per­pjovė lai­vo „Cos­ ta Con­cor­dia“ dugną), In­ga šį tą pri­si­minė. „Ne­te­ko su­si­dur­ti su jo­kiais po­ van­de­ni­niais ri­fais. Tie­sa, kartą girdė­jau, kad ant ri­fo bu­vo užp­lau­ku­si iš­ky­lau­tojų iš­si­nuo­mo­ta val­telė. Gelbėtojas: nuskendusio laivo „Costa Concordia“ keleivius gelbėti pa- Lai­mė, nie­kas tuo­met ne­nu­kentė­ dėjo mažytis laivelis, kurį žmonos lietuvės Eglės Gomarascos-Maggi jo, bet lai­ve­lis nu­sken­do“, – pa­garbei vyras italas pavadino „Spygliuku“. „Scanpix“ nuotr. sa­ko­jo lie­tu­vaitė.

Ža­vi­si pa­plūdi­miais

Sa­la poil­siau­to­jus trau­kia sa­vo įsta­ biais pa­plūdi­miais. „Van­duo čia vi­sa­da žyd­ras, skaid­ rus ir šil­tas. Būtų la­bai blo­gai, jei iš ne­laimę pa­ty­ru­sio lai­vo iš­si­lietų de­ga­lai“, – ne­ri­ma­vo In­ga. Sa­los ap­lin­ka kruopš­čiai sau­go­ ma – čia be­veik ne­vyks­ta sta­ty­bos. Tik ne­se­niai įreng­tas van­den­tie­ kis. Iki tol van­denį į salą ke­lis kar­ tus per dieną pluk­dy­da­vo kel­tai. Pa­sak In­gos, ne­įprastą vie­tovės uni­ka­lumą iš­ryš­ki­na ir tai, kad ne­ to­li esan­čio­je ki­to­je sa­lo­je yra kalė­ ji­mas. „Kalė­ji­mas ne­vei­kia, sa­lo­je nėra gy­ven­tojų, ta­čiau kal­ba­ma, kad, esant rei­ka­lui, jis ga­li būti ati­da­ry­tas per 24 va­lan­das“, – at­ skleidė mo­te­ris.

ti. „Tiesą sa­kant, da­bar ne­ži­nau, ka­ da ten nu­vyk­siu, nes dar­bo gra­fi­kas pa­sta­ruo­ju lai­ku la­bai įtemp­tas“, – kalbė­jo mo­te­ris, šiuo me­tu dau­giau­ sia lai­ko pra­leid­žian­ti Niu­jor­ke. Pa­sak jos, sa­la pa­si­žy­mi ne tiek pra­ban­ga, kiek gro­žiu: „Čia vis­ kas ga­na kuk­lu, ta­čiau ža­vu. Nėra pra­ban­gių vieš­bu­čių. Jie ne­di­de­li ir daž­niau­siai trijų žvaigž­du­čių.“ Ne­se­niai In­gai pa­skam­bi­no Džil­ jo salą ir­gi pui­kiai pa­žįstan­tis jos bro­lis. Ap­tarę pa­sku­ti­niųjų dienų įvy­kius lie­tu­viai nea­be­jo­jo: nie­kam ne­ži­no­ma sa­lelė da­bar iš­garsės vi­ sa­me pa­sau­ly­je.

Pi­lis vir­to dau­gia­bu­čiu

Be­ne uni­ka­liau­sias sa­lo­je esan­tis sta­ti­nys – se­no­vinė pi­lis. „Ji pa­ vers­ta gy­ve­na­muo­ju pa­sta­tu su dau­gy­be ne­di­de­lių bu­tukų ir yra la­ bai jau­ki. Ma­žos, gėlėmis iš­puoš­tos erdvės, siau­ros gat­velės ap­lin­kai su­tei­kia uni­ka­lu­mo ir pa­trauk­lu­ mo“, – pa­sa­ko­jo In­ga. Lie­tuvę ža­vi ir sa­lo­je vei­kian­čios ma­žos mais­ to par­duo­tuvės: „Da­bar to­kių par­ duo­tu­vių jau ne­daug kur ra­si. Čia pro­duk­tus rei­kia ne pirk­ti, bet už­ si­sa­ky­ti. Jei no­ri, pa­vyzd­žiui, kep­ to viš­čiu­ko, mėsos par­duo­tuvė­je jį už­si­sa­kai iš ry­to, o at­sii­mi va­ka­re.“ Lai­vuo­se gro­jo mu­zi­ka

In­ga pa­sa­ko­jo ne kartą ma­čiu­si prie sa­los pri­plau­kian­čius did­žiu­lius tu­ ristų lai­vus. „Jie at­ro­dy­da­vo šven­ tiš­kai, įspūdin­gai. Tvies­kia švie­sos, gro­ja or­kest­rai, vi­si skli­di­ni džiaugs­ mo“, – pa­sa­ko­jo tai, ką ma­čiu­si. Džil­jo salą lie­tuvė va­di­no „sa­ly­te“ ir sakė vi­sa­da no­rin­ti ten nu­va­žiuo­

Sa­va: Ita­li­jo­je aukš­to­jo moks­lo

stu­di­jas bai­gu­si A.Bui­vi­daitė-Pra­ ga­raus­kienė, at­vy­ku­si į Džil­jo salą, ap­si­gy­ve­na šei­mos draugų vi­lo­je.

24

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

Po Naujųjų metų su­tik­tu­vių lif­te – ve Prieš pu­siau­naktį užst­ri­gu­sia­me lif­te jau­nas gy­dy­to­jas ir slau­gy­to­ja jame su­laukė Naujųjų metų. Tai bu­vo se­ no­kai. Da­bar Kau­no kli­nikų En­dos­ko­pijų sky­riaus ad­mi­nist­ ra­to­rius gy­dy­to­jas gast­roen­te­ro­lo­gas pro­fe­so­rius Kęstu­tis Ada­mo­nis ir jo žmo­na vers­li­ninkė No­me­da au­gi­na tris vai­kus ir šie­met mi­ nės sa­vo ves­tu­vių 25 metų ju­bi­liejų. Is­to­ri­ja: užst­ri­gu­sia­me lif­te su­tikę Nau­juo­sius me­tus gy­dy­to­jas ir slau­gy­to­ja su­si­tuokė ir su­si­laukė trijų vaikų.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Vežė vaiką rea­ni­muoti

Pen­kias­de­šimt­me­čio Kęstu­čio ir pen­ke­riais me­tais už jį jau­nesnės žmo­nos No­me­dos pa­žin­ties is­to­ri­ ja ver­ta Ho­li­vu­do fil­mo ar­ba ru­siš­ kos ro­man­tinės ko­me­di­jos sce­na­ ri­jaus. Kęstu­tis ir No­me­da šyp­so­si: šią is­to­riją jie pa­me­na, tar­si tai bū­ tų nu­tikę va­kar. „Tuo­met pir­mus me­tus dir­bau Kau­no kli­nikų Nu­ de­gimų sky­riu­je, o Naujųjų metų naktį pa­skyrė budė­ti nau­jo­kus...“ – pa­sa­ko­jimą pra­de­da Ši­lalė­je gi­mu­si, Klaipė­dos aukš­tes­nio­sios me­di­ci­nos mo­kyk­los Vi­suo­menės svei­ka­tos fa­ kul­te­te va­dybą bai­gu­si No­me­da. Vėlyvą 1985 m. gruod­žio 31-osios va­karą į kli­ni­kas bu­vo at­vež­tas ap­ degęs ket­ve­rių me­tukų vai­kas. Jam reikė­jo į veną įves­ti ka­te­terį. At­lik­ ti šios pro­cedū­ros bu­vo pa­kvies­tas taip pat Naujųjų metų naktį bu­ dėjęs kli­nikų nau­jo­kas chi­rur­gas K.Ada­mo­nis. Vaiką, ku­riam per ka­te­terį bu­vo pra­dėti la­šin­ti vais­tai, 23 metų gy­ dy­to­jas Kęstu­tis ir tuo­met 18-metė slau­gy­to­ja No­me­da pa­guldė ant ra­ tukų ir nu­skubė­jo rea­ni­ma­ci­jos sky­ riaus link. Su ap­de­gu­siu ma­žy­liu jie pa­su­ko į seną, bet pa­ti­kimą vo­kišką liftą. Gy­dy­to­jas An­ta­nas Tumė­nas su ber­niu­ko li­gos is­to­ri­ja ran­ko­se į rea­ni­ma­cijos skyrių nu­skubė­jo laip­ tais. „Vaiką per­davę rea­ni­ma­ci­jos sky­riaus me­di­kams grįžo­me į liftą. Jis nu­si­lei­do aukš­tu že­myn ir stai­ga, už­ge­sus švie­sai, užst­ri­go“, – pa­sa­ ko­ja Kęstu­tis ir No­me­da. Tuo me­tu laik­rod­žio ro­dyklės rodė 23.48 val. Da­bar jau su­tuok­ti­niais ta­pu­si po­ ra pri­si­minė ir tai, kad bu­vo nak­tis į tre­čia­dienį. Pir­ma­sis bu­či­nys – lif­te

„Laimė, lif­te užst­ri­go­me ne tuo­ met, kai į rea­ni­ma­cijos skyrių vežė­

me vaiką“, – džiau­gia­si Kęstu­tis ir No­me­da. Tą dieną jie vie­nas kitą iš­vy­do pirmą kartą gy­ve­ni­me. „Artė­jo Nau­jie­ji me­tai, sky­riu­je laukė tą naktį dirbę ko­le­gos, ku­ rie, kaip paaiškė­jo vėliau, grei­tai pa­si­ge­do din­gu­sio bu­din­čio gy­dy­ to­jo, nes rengėmės kar­tu pa­val­gy­ti ir pa­minė­ti Nau­juo­sius me­tus“, – Kęstu­tis ne­slėpė, kad su­ge­dus lif­ tui iš pra­džių abu su­si­ner­vi­no. Juo­lab kad se­nas vo­kiš­kas lif­tas, ku­ria­me pa­ts ati­da­rai du­ris, užt­ rau­ki spe­cia­lias gro­tas, bu­vo pa­ti­ ki­mas ir nie­kuo­met ne­ges­da­vo. Abu me­di­kai bergžd­žiai beldė į du­ris, slau­gy­to­ja No­me­da mind­ži­ka­vo pir­myn at­gal, Kęstu­tis nuo­lat žvilg­čio­jo į laik­rodį, ro­ dyklėms ne­nu­mal­do­mai artė­jant prie 24 val.

Priėjęs prie lif­to ir pa­matęs užst­ri­ gu­sią po­rą jis pra­dėjo kva­to­tis. Maž­daug 15 minučių po pu­siau­ nak­čio, jau sau­sio 1-ąją, Kęstutį ir No­medą iš užst­ri­gu­sio lif­to iš­va­ da­vo A.Tumė­no išk­vies­ti dar­bi­ nin­kai. Kas būtų buvę, jei jų nie­kas ne­ būtų iš­girdęs Naujųjų metų naktį? Ar jie svarstė, kuo vis­kas baig­sis? „Vėliau jis šmaikš­ta­vo... Juk ži­no­ te me­dikų juo­ke­lius?“ – kva­to­da­ ma vyrą iš­duo­da No­me­da. Sau­sio 2 d. kli­nikų chi­rurgų penk­iami­nu­tei va­do­va­vo ži­no­mas šir­dies chi­rur­gas ha­bi­li­tuo­tas bio­ me­di­ci­nos mokslų dak­ta­ras Jur­ gis Brėdi­kis. Jis pa­si­tei­ra­vo, ar bu­ vo ko­kių ypa­tingų įvy­kių. „Vie­nas mūsų gy­dy­to­jas su se­su­te Nau­juo­ sius me­tus su­ti­ko lif­te“, – kaž­kas pa­sakė ir pa­si­gir­do ki­ke­ni­mas, o ne­tru­kus – gar­sus kva­to­ji­mas. Grei­tai šią is­to­riją ži­no­jo jau vi­ Stai­ga jis čiu­po ma­ sas Chi­rur­gi­jos sky­rius. Daug vė­ ne į glėbį, iškėlė, pa­ liau apie šį lai­min­gai pa­si­bai­gusį nu­ ti­kimą, kai No­me­da ir Kęstu­ svei­ki­no su Nau­ tis jau bu­vo su­si­tuokę, kon­fe­ren­ jai­siais me­tais, ci­jo­se iš­gir­do ir ne vie­nas už­sie­nio pa­bu­čia­vo ir pa­so­di­ me­di­kas. Kaip lif­te pra­si­dėju­si pa­ žin­tis baigė­si meilės is­to­ri­ja ir ve­ no ant ra­tukų. dy­bo­mis? Kęstu­tis ne­slėpė, kad jam iš pir­ mo žvilgs­nio pa­ti­ko dai­li tam­siap­ laukė se­sutė, o vėliau, kai ar­ti­miau „Tą aki­mirką pa­me­nu kaip da-­ su­si­pa­ži­no, pa­traukė ir jos žmo­giš­ bar, – pilkš­vai mėly­no­mis aki­mis ko­sios ver­tybės. šyp­so­si už aukštą, 190 cm ūgio, vy­ No­me­da šyp­telė­jo: „Dar tą pa­čią rą 25 cm že­mesnė N.Ada­mo­nienė. naktį gy­dy­to­jas K.Ada­mo­nis skam­ – Stai­ga jis čiu­po ma­ne į glėbį, iš­ bi­no mums į sky­rių pen­kis kar­tus ir kėlė, pa­svei­ki­no su Nau­jai­siais me­ tei­ra­vo­si, ar vis­kas ge­rai.“ tais, pa­bu­čia­vo ir pa­so­di­no ant ra­ Ne­norė­jo vy­ro gy­dy­to­jo tukų.“ Te­le­fo­no skam­bu­čių pa­daugė­jo, Me­dikų po­kštai per penk­iami­nutę Kęstu­tis su No­me­da daž­nai pie­ Lif­te įka­lin­tus jau­nus dar­buo­to­jus, tau­da­vo Ki­je­vo kot­le­tais ir agurkų, beld­žian­čius į du­ris, iš­gir­do kli­ morkų bei ly­dy­to sūrio sa­lo­to­mis nikų ko­ri­do­riu­mi ei­nan­tis gy­dy­to­ garsė­jan­čio­je kli­nikų ka­vinė­je. jas A.Tumė­nas. Me­di­kas ne iš kar­to „Iš pra­džių jis man bu­vo keis­ su­pra­to, iš kur gir­di keistą bel­dimą. tas gy­dy­to­jas – aukš­tas, liek­nas ir

su aukš­ta chi­rur­go ke­pu­re (to­kias tuo­met bu­vo pri­va­lo­ma dėvėti – red. pa­st.), – pri­si­pažįs­ta No­me­ da. – O kuo jis su­žavė­jo? In­te­lek­ tu ir šei­my­niš­ku­mu. Dėme­sio siekė su­bti­liai ir gra­žiai, o kli­nikų mu­zi­ kos an­samb­lis, ku­ria­me dai­na­vau, grei­tai įgi­jo naują gerbėją.“ Tie­sa, N.Ada­mo­nienė sau bu­vo pri­sie­ku­si, kad nie­ka­da gy­ve­ni­me

jos su­tuok­ti­nis ne­bus me­di­kas – gy­dy­to­jai jai at­rodė ne­rim­ti. Kad nie­ka­da ne­ga­li­ma sa­ky­ti „nie­ka­da“, No­me­da kartą jau bu­ vo pa­ty­ru­si. Klaipė­dos jūri­ninkų li­ go­ninė­je tuo­met dar še­šio­lik­metė pra­kti­kantė, pa­ma­čiu­si du at­vež­ tus ap­de­gu­sius jūrei­vius, o vie­ ną jų tvars­čiu­si, mal­da­vo Die­vo, kad nie­ka­da ne­tektų dirb­ti nu­de­

Pag­ran­du­kas: ma­žasis Ry­tas gimė Nomedai ir Kęstučiui atšventus

20-ąjį vestuvių jubiliejų.

25

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

horoskopai.diena.lt

e ­dy­bos

Pir­ma­die­nio ry­tą rei­kė­tų švęs­ti su mė­nu­lio jau­na­ti­mi pra­si­de­dan­ čius Juo­do­jo van­dens dra­ko­no me­tus. Tai ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­ka­ rė­se ar­ba tie­siog sa­vait­ga­lį. Ši jau­na­tis ža­da šio­kių to­kių per­mai­nų dvelks­mą, ko­lek­ty­vi­nę dva­sią, vi­suo­me­nės ir in­te­lek­tua­lių jos na­ rių au­gan­tį ak­ty­vu­mą, nau­jų idė­jų. Ag­re­sy­vus spau­di­mas, mė­gi­ni­ mai ką nors pa­siek­ti prie­var­ta, bul­do­ze­ri­niais me­to­dais, tu­rė­tų su­ sto­ti ar bent jau su­lė­tė­ti.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė sau­sio 21–27 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

gimų sky­riu­je. Ge­rai be­si­mo­kiu­si ir chi­rur­giją mėgu­si mo­te­ris ne­li­ ko Klaipė­do­je ir iš­va­žia­vo į gar­sią­ sias Kau­no kli­ni­kas. Li­ki­mo iro­ni­ ja: ji pra­dėjo dirb­ti Vaikų ir kūdi­kių nu­de­gimų sky­riu­je. Su­tuokė buvęs me­di­kas

Pa­reiš­ki­mus tuok­tis Kęstu­tis ir No­ me­da nu­nešė maž­daug po pu­santrų metų. Šį pa­va­sarį, ba­land­žio 25 d., jie minės sa­vo si­dab­ri­nes ves­tu­ ves – 25-ąjį ju­bi­liejų. No­me­dos ir Kęstu­čio duk­rai Gin­ta­rei – 24 me­ tai, Por­tu­ga­li­jo­je be­si­mo­kan­čiam Kęstu­čiui jau­nes­nia­jam – 21, o pa­ gran­du­kui Ry­tui su­kaks ket­ve­ri. „Žiemą“, – iš­girdęs klau­simą, ka­da jo gim­ta­die­nis, kuk­liai nu­leidęs akis įsi­ter­pia ma­ža­sis R.Ada­mo­nis. Nau­jieną, kad lau­kia­si pa­gran­ du­ko, No­me­da su­ži­no­jo grįžu­si iš gast­roen­te­ro­logų kon­fe­ren­ci­jos ir sa­vaitės trukmės ato­stogų JAV, kur bu­vo kar­tu su vy­ru. Prieš tai po­ra pa­minė­jo ves­tu­vių 20-metį. Prieš jį Kęstu­tis dar kar­ tą pa­si­pir­šo žmo­nai: šįkart juos su­ tuokė ku­ni­gas. Buvęs K.Ada­mo­nio drau­gas, ko­ le­ga do­cen­tas Vi­das Bal­čius, po­ pie­žiui Jo­nui Pau­liui II ap­si­lan­kius Lie­tu­vo­je, pa­li­ko me­di­ciną, baigė Ku­nigų se­mi­na­riją, iš­vy­ko į Romą. Ta­čiau kar­tais jis at­vyks­ta at­lik­ti ku­ni­go pa­reigų į Lie­tuvą. Jis ir pa­ lai­mi­no bu­vu­sio ko­le­gos san­tuoką. O koks pa­ti­ki­mo vo­kiš­ko lif­to, ku­ria­me užst­ri­go No­me­da ir Kęstu­ tis, li­ki­mas? Kitą dieną po lem­tin­ gos nau­ja­metės nak­ties K.Ada­ mo­nis pa­stebė­jo, kad li­go­niams mais­tas ga­be­na­mas laip­tais, o ne lif­tu. Nau­jas lif­tas gre­ta se­no­jo bu­ vo įreng­tas tik po pen­ke­rių metų. O ko­le­gos me­di­kai il­gai šmaikš­ ta­vo: „Ką Naujųjų metų naktį pa­ ti­ki­ma­me vo­kie­čių ga­my­bos lif­ te galė­jo veik­ti gy­dy­to­jas ir se­sutė, kad jis su­ge­do?“

Pe­rio­do pra­džio­je tu­rė­ si­te daug dar­bo, tad sa­ vait­ga­lio at­si­pa­lai­da­vi­mui jo ga­li pri­trūk­ti. Jei bus įma­no­ma, ne­ pra­leis­ki­te pro­gos pa­tai­sy­ti pa­ šli­ju­sius san­ty­kius, su­si­tik­ti su žmo­nė­mis, ku­riems mie­la jū­sų drau­gi­ja. Ki­tą sa­vai­tę ga­li pa­si­ sek­ti, jei ieš­ko­te kon­tak­tų su rei­ ka­lin­gais žmo­nė­mis, spren­džia­te bend­ra­dar­bia­vi­mo klau­si­mus. Ti­ kė­ti­na ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja, ne­ blo­gi moks­lo ar ko­lek­ty­vi­nio dar­ bo re­zul­ta­tai. Bū­si­te lin­kę megz­ti pa­žin­tis, or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus su bend­ra­min­čiais. Ga­li­te gau­ti kvie­ti­mą į ren­gi­nį.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu aiš­ kin­tis tar­pas­me­ni­nius ne­ su­ta­ri­mus, gai­vin­ti ro­man­tiš­kus jaus­mus, megz­ti nau­jas pa­žin­ tis. Tai ga­li bū­ti mei­lės ir kū­ry­bos die­nos, jei tik pa­tys to no­rė­si­te ir sau ne­kenk­si­te. Nep­ro­vo­kuo­ki­ te ki­tų pa­vy­do ir pa­tys ne­kel­ki­ te sce­nų. Nuo pir­ma­die­no tu­rė­ si­te drą­sos, rei­ka­lin­gos bū­ti­noms per­mai­noms. Ga­li­mas pi­ni­gų in­ ves­ta­vi­mas ar­ba nau­da iš in­ves­ti­ ci­jų, pa­ja­mos per su­tuok­ti­nį, vers­ lo par­tne­rį ar pan. Tik neuž­kib­ki­te ant afe­ris­tų kab­liu­ko. Ga­li­te gau­ti pra­ne­ši­mą iš už­sie­nio ar­ba fi­nan­ sų ins­ti­tu­ci­jos.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį ge­rai jau­si­tės tik jau­kio­je ap­lin­ko­je, ne­ triukš­min­go­je kom­pa­ni­jo­je. Puo­ se­lė­si­te vil­tį trans­for­muo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, gal­būt per­si­kelti į ki­tą vie­tą, ap­lin­ką, ku­rti šei­mą ar pan. Bū­si­te lin­kę leis­tis į bui­tiš­kus po­ kal­bius, ap­kal­bas. Nuo pir­ma­ die­nio bū­si­te kū­ry­bin­gi, ak­ty­vūs. La­bai rū­pin­si­tės vai­kų po­rei­kiais ir ug­dy­mu. Gal­būt tu­rė­si­te rei­ ka­lų, su­si­ju­sių su pra­mo­gų, ren­ gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu. Ak­tua­liuo­se rei­ka­luo­se ga­li pa­dė­ti drau­gai ir ger­bė­jai. Flir­tas, ro­man­ti­ka ma­ lo­niai skaid­rins jū­sų kas­die­ny­bę.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jaut­riai rea­guo­ si­te į bet ko­kį ne­drau­giš­ ką ges­tą ar pa­šne­ko­vo pa­si­pū­ti­ mą. Leng­vai pa­si­duo­si­te pa­vy­dui ir no­rui ki­tiems pa­ro­dy­ti jų vie­ tą. Ver­čiau at­si­pa­lai­duo­ki­te ir ne­ kri­tiš­kai priim­ki­te si­tua­ci­ją, at­ lai­džiau ver­tin­ki­te ki­tus. Dėl to ir pa­tys tap­si­te links­mes­ni, ir ap­ lin­ki­niams bus sma­gu. Ki­tą sa­vai­ tę bū­si­te nu­si­tei­kę ieš­ko­ti pa­ja­mų šal­ti­nių, ga­li­mų nau­jų su­tar­čių ar vers­lo da­li­nin­kų, rė­mė­jų. Tik­riau­ siai pa­vyks gau­ti rei­kia­mos in­for­ ma­ci­jos, tin­ka­mai pa­si­rek­la­muo­ ti. Ga­li­te iš­girs­ti įdo­mių nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­lin­kos žmo­nių.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pe­rio­do pra­džio­je ga­li­te gau­ti svar­bios in­for­ma­ci­jos, ži­nią iš už­sie­ny­je esan­čio pa­žįs­ta­ mo. Re­gis, pa­bend­rau­si­te su pa­ sau­lio in­ter­nau­tais. Kal­bos su­ksis apie ke­lio­nes, stu­di­jas, po­li­ti­ką. Tai plės jū­sų aki­ra­tį, ska­tins kel­ti sau nau­jus tiks­lus. Tik ven­ki­te de­ ma­go­gi­jos ir gir­tis, jei no­ri­te nuo­ šir­džios pa­gar­bos. Nuo pir­ma­die­ nio augs jū­sų da­ly­ki­nės am­bi­ci­jos ir kū­ry­bi­nės ga­lios, dau­gės at­kak­ lu­mo sie­kiant fi­nan­sa­vi­mo, die­ giant re­for­mas. Pra­var­tu kal­bė­ tis su val­di­nin­kais, darb­da­viais. Be­veik ne­bus kliū­čių su­si­tar­ti dėl ak­tua­lių da­ly­kų. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį dva­si­nė jū­sų bū­ se­na bus ne­sta­bi­li, dėl kaž­ ko dra­ma­ti­zuo­si­te. Gal­būt jau­si­ tės ma­te­ria­liai iš­nau­do­ti ar ap­vil­ti ro­man­ti­ne ar ki­to­kia pra­sme. Ti­ kė­ti­ni po­kal­biai su nau­jais pa­žįs­ ta­mais. Tik­riau­siai su jų pa­gal­ba su­ge­bė­si­te pro­tin­gai ap­si­spręs­ti dėl atei­ties pla­nų. Ki­tą sa­vai­tę ga­ li­te gau­ti ži­nią iš vals­ty­bi­nės ins­ ti­tu­ci­jos, ap­si­spręs­ti dėl da­ly­ki­nio pa­si­rin­ki­mo, vyk­ti į ko­man­di­ruo­ tę, kon­fe­ren­ci­ją ar eg­za­mi­ną. Nu­ ma­to­mas po­kal­bis su už­sie­nie­čiu, rei­ka­lai, su­si­ję su tei­sėt­var­ka, ver­ ti­mais, moks­lu.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­l į pro­d uk­ty­v iai pa­dir­bė­si­te, jei už­sii­ma­ te ko­mer­ci­ja, pre­kiau­ja­te. Už­teks va­lios ir rim­tai pa­si­mo­ky­ti, jei lau­ kia eg­za­mi­nas. Bet ko­kie lais­va­lai­ kio už­siė­mi­mai teiks pa­si­ten­ki­ni­ mą, jei ne­kels emo­ci­nės įtam­pos ir bar­nių. Nuo pir­ma­die­nio la­biau nei į ką ki­ta gi­lin­si­tės į as­me­ni­ nius rei­ka­lus, šei­mos pro­ble­mas. Jei tvar­ko­te nuo­sa­vy­bės rei­ka­lus ar do­mi­tės nuo­ma, būs­tų rin­ka, vi­sa sa­vai­tė ne­leis nuo­bo­džiau­ti. Sau­ go­ki­tės su­kčių. Nuo tre­čia­die­nio po­pie­tės sek­sis rea­li­zuo­ti kū­ry­bi­ nes am­bi­ci­jas.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį pa­dau­gės op­ti­ miz­mo, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­ mi ir ap­lin­ki­niais. Daug gal­vo­si­te apie pi­ni­gus, tar­pu­sa­vio san­ty­ kius. Ne vis­kas džiu­gins – re­gis, ne­ri­mo kels nuo­šir­du­mo ir sta­bi­ lu­mo sto­ka šei­mo­je ar dar­be. Jei ką pirk­si­te, rem­ki­tės rea­lio­mis fi­nan­ si­nė­mis ga­li­my­bė­mis. Ki­tą sa­vai­ tę nu­ma­to­ma drau­giš­kų su­si­ti­ki­ mų. Sėk­min­gai de­rė­si­tės, lai­ky­si­te eg­za­mi­nus, ne­sun­kiai tvar­ky­si­ te su in­for­ma­ci­jos ap­do­ro­ji­mu ir sklai­da su­si­ju­sius rei­ka­lus. Ga­li­ te ti­kė­tis nau­jie­nų iš ar­ti­mos ap­ lin­kos žmo­nių ar to­liau iš­vy­ku­sių drau­gų.

Pe­rio­do pra­džio­je ga­li kil­ti no­ras pa­si­keis­ti, pa­ge­rin­ ti gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, iš­vaiz­dą. Gal pra­dė­si­te nuo šu­kuo­se­nos, o gal­būt kal­bė­si­tės su ar­ti­mai­siais apie rim­ tes­nius at­si­nau­ji­ni­mo pla­nus. Sun­ ku bus iš­si­va­duo­ti nuo už­bu­rian­čių no­rų, rei­ka­lau­jan­čių ne­ma­žų iš­lai­ dų. Ki­tą sa­vai­tę ak­ty­viai bend­rau­ si­te. Re­gis, su­ge­bė­si­te ras­ti bend­ rą kal­bą, ras­ti komp­ro­mi­są net su tais, ku­rie jums ka­te­go­riš­kai ne­pri­ ta­rė. La­bai do­mins mei­lės ro­man­ ti­ka. Gy­ve­ni­mo ar vers­lo par­tne­ris jums ga­li iš­kel­ti di­de­lių rei­ka­la­vi­ mų. Pa­sis­ten­ki­te jį su­pras­ti.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį ga­li at­si­ras­ti rei­ ka­lų, ku­rie ge­riau sek­sis, jei lai­ky­si­te lie­žu­vį už dan­tų. Pra­ var­tu pa­tin­gi­niau­ti, pa­me­di­tuo­ti, pa­mu­zi­kuo­ti. Ga­li­te pa­tir­ti įdo­mių iš­gy­ve­ni­mų, ku­rie tur­būt bus su­ si­ję su me­nais, fan­ta­zi­jo­mis, mis­ ti­ka ar slap­ta mei­le. Re­gis, pa­di­dės jaut­ru­mas veid­mai­nin­gai mo­ra­lei, ne­tei­sin­gu­mui. Nuo pir­ma­die­nio kri­tiš­kai įver­tin­si­te sa­vo ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus. Stai­ga ga­li at­si­ras­ ti ne­ti­kė­tų troš­ki­mų, nau­jų idė­jų. Kils no­ras ak­ty­viau veik­ti pro­fe­si­ nė­je sri­ty­je, vers­le, siekti per­mai­ nų, ko nors nau­jo.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį pa­lan­ku reikš­ ti sim­pa­ti­ją, mei­lę, aist­rą, nes jums bus at­sa­ky­ta tuo pa­čiu. Ge­rai jau­si­tės bet ko­kio­je drau­ gi­jo­je. Ne­si­ner­vin­ki­te dėl smulk­ me­nų, jei ruo­šia­tės į po­bū­vį ar pa­si­ma­ty­mą, nes svar­biau­sia yra šir­dies ši­lu­ma ir ge­ras nu­si­tei­ki­ mas. La­biau sau­go­ki­te svei­ka­tą ir re­pu­ta­ci­ją. Ki­tos sa­vai­tės pra­ džio­je stro­piai dirb­ki­te pa­ves­tus dar­bus, lai­ky­ki­tės dis­cip­li­nos, nes tai bus įver­tin­ta. Pa­ro­dy­ki­ te ini­cia­ty­vą, jei no­ri­te su­si­tik­ti su do­mi­nan­čiu as­me­niu ir pa­si­ kal­bė­ti dėl įsi­dar­bi­ni­mo, drau­di­ mo ar pan.

ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džia bus ne­ blo­ga drau­gys­tės ry­šiams ir mei­lei. Nu­ma­to­mas di­de­lis šur­ mu­lys. Gal­būt ei­si­te į vi­suo­me­ni­ nį ren­gi­nį, su­si­tik­si­te su bend­ra­ min­čiais. Ki­tą sa­vai­tę jums teks šiek tiek su­var­žy­ti sa­vo po­mė­ gius ir veiks­mų lais­vę, veik­ti ap­ lin­ki­niais ke­liais ir kon­fid ­ en­cia­liai, ant­raip ne­ga­lė­si­te pa­siek­ti tiks­lo. Ne­pikt­nau­džiau­ki­te svai­ga­lais. Gal­būt teks lan­ky­ti ar slau­gy­ti li­ go­nį, pirk­ti vais­tų, teik­ti ar pa­ siim­ti lab­da­rą. Į pe­rio­do pa­bai­gą dau­gės pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, nau­ jų idė­jų, no­ro at­si­nau­jin­ti. Si­do­ni­ja

26

ŠeštADIENIS, sausio 21, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Įdo­mie­ji klau­si­mai 1. Kiek lai­ko trun­ka fut­bo­lo rung­ty­nės? A. Rung­ty­nės trun­ka 2 kė­li­nius po 30 mi­ nu­čių. B. Rung­ty­nės trun­ka 3 kė­li­nius po 20 mi­ nu­čių. C. Rung­ty­nės trun­ka 2 kė­li­nius po 45 mi­nu­tes.

A. Rau­do­ną ir gel­to­ną. B. Gel­to­ną ir mė­ly­ną. C. Vio­le­ti­nę ir oran­ži­nę. 7. Kaip vie­nu žo­ džiu va­di­na­mas gy­vū­nų pa­sau­lis? A. Flo­ra. B. Draus­ti­nis. C. Fau­na.

2. Kaip Mė­nu­lis vei­ kia Že­mę? A. Mė­nu­lis le­mia, kad yra skir­tin­gi me­tų lai­ kai. B. Su­ke­lia jū­rų po­tvy­ nius ir ato­slū­gius. C. Su­ke­lia Sau­lės aud­ ras.

Sujunk taškus.

3. Per Sau­lės už­te­mi­ mus Že­mė, Sau­lė ir Mė­nu­lis bū­na iš­si­dės­tę vie­no­je li­ni­jo­je. Ko­kia ei­lės tvar­ka? A. Že­mė bū­na tarp Sau­lės ir Mė­ nu­lio. B. Sau­lė bū­na tarp Že­mės ir Mė­ nu­lio. C. Mė­nu­lis bū­na tarp Sau­lės ir Že­mės. 4. Ko­kiam gy­vū­nui pa­ts di­ džiau­sias ska­nės­tas yra bam­ bu­ko ūg­liai?

8. Koks Ei­fe­lio bokš­to aukš­tis? A. Tru­pu­tį dau­giau nei 200 m. B. Tru­pu­tį dau­giau nei 300 m. C. Tru­pu­tį dau­giau nei 500 m. A. Ken­gū­rai. B. Koa­lai. C. Pan­dai. 5. Užau­gi­nę li­nus žmo­nės iš jų ga­mi­na: A. Dro­bi­nius au­di­nius. B. Med­vil­ni­nius au­di­nius. C. Šil­ki­nius au­di­nius. 6. Ko­kias dvi spal­vas su­mai­ šius išei­na ža­lia spal­va?

– Ber­ta, ko­dėl vo­nio­je vie­toj šam­pū­no – in­dų plo­vik­lis?

– Fe­lik­sai, o tu ži­nai, kas yra kny­gų žiur­kė? – Pa­vyz­džiui, tu.

– Fe­lik­sai, koks au­ga­ las aukš­čiau­sias pa­ sau­ly­je?

Atsakymas: Berniuko vardas Jonas – jis įmaišytas tarp skaičių ir parašytas atbuline tvarka.

Išbrauk vardus:

– Fe­lik­sai, ko­dėl žmo­ nės kom­piu­te­ri­o pe­les pa­va­di­no bū­tent taip? Pe­lė­mis?

Parengė Herta Matulionytė-Burbienė

– Gal­va, – tai in­das sme­ge­nims, taip? Ga­li­ ma taip pa­sa­ky­ti?

– O in­dams plau­ti tin­ka in­dų plo­vik­lis.

– Emmm... Gal ir ga­li­ma, bet...

Senelė numezgė anūkui šaliką su skaičiais ir raidėmis. Tai nėra paprastas šalikas – iš jo galima sužinoti berniuko vardą.

Adelė, Konstantinas, Robertas, Simona, Jolanta, Sigitas, Julija, Viktoras, Vaida, Živilė, Nomeda, Gediminas, Aurimas, Silvija, Deimantas, Viktorija, Ligita, Mantas, Matas, Lukas, Lina, Inga, Vida, Rūta, Meda, Guoda, Rima, Ula.

9. Ko­dėl se­nie­ji Ame­ri­kos gy­ven­to­jai va­di­na­mi in­dė­ nais? A. To­dėl, kad jie ki­lę iš In­di­jos. B. To­d ėl, kad par­d a­v i­n ė­jo at­ vy­k ė­l iams ori­g i­n a­l ius mo­l i­n ius in­d us. C. To­d ėl, kad Ame­r i­kos at­ra­d ė­ jai manė, jog jie at­p lau­k ė į In­ di­j ą. At­sa­ky­mai: 1 – C, 2 – B, 3 – C, 4 – C, 5 – A, 6 – B, 7 – C, 8 – B, 9 – C.

Surask dvi vienodas snaiges.

– Ko­dėl?

– ... krimst, krimst. Be­ je, ir aš taip ma­niau. – Kar­tais jas grau­ži. O, pa­si­ro­do, žmo­nės taip pra­var­džiuo­ja ki­ – Krimst, krimst, krimst... tus žmo­nes, ku­rie la­bai daug kny­gų skai­to.

– Kiek ži­nau, tai me­ dis, kaž­ko­kia Ame­ri­ ko­je au­gan­ti sek­vo­ja – dau­giau kaip 100 m aukš­čio.

– Ne­są­mo­nė – tai ne me­dis, tai pu­pa!

– Gal to­dėl, kad jos tu­ ri lai­dus-uo­de­gas, kaip ir mes?

– Tai ten ne kom­piu­ te­ri­o pe­lės, ten – kom­ piu­te­ri­o žiur­kė­nai, nes jie ir­gi uo­de­gų kaip ir ne­tu­ri!

– Bet juk ne vi­sos kom­piu­te­ri­o pe­lės tu­ri lai­dus! Yra ir be­lai­džių!

– Pu­pa?!

– O ką – ne­gi ne­ži­nai pa­sa­kos apie se­ne­lį ir se­ne­lę, ku­rie už­siau­ gi­no pu­pą iki pat kos­ mo­so?

27

šeštadienis, sausio 21, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5 / K.Griniaus g., Vilnius Tel. (8 5) 262 7777. mob. 8 616 16777 svite.lt, info@svite.lt

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Kelionių organizatorius Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos: „Nuo mini iki maksi“; „Septintojo dešimtmečio mada“; „Du mados šimtmečiai“; „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt Paskutinės minutės pasiūlymas 7 NAKVYNIŲ KRUIZAI Jungtiniai Arabų Emyratai–Omanas. Išvykimas iš Dubajaus 2012 02 03. Kaina nuo 1474 Lt, 1992 Lt Egiptas–Izraelis–Jordanija. Išvykimas iš Šarm El Šeicho 2012 03 05. Kaina nuo 1474 Lt Italija–Prancūzija–Ispanija–Malta Išvykimas iš Savono 2012 05 28 Kaina nuo 1820 Lt, 3132 Lt

KELIONĖS AUTOBUSU Gėlių paradas Olandijoje 2012 04 17-22 – 1245 Lt; Italija–Venecijos karnavalas – nuo 1047 Lt; Paryžius–Beniliuksas – 1227 Lt POILSINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Šarm El Šeichas – nuo 1059 Lt; Hurgada – nuo 960 Lt; Tenerifė – nuo 1249 Lt; Tailandas – 3345 Lt7 Iš Varšuvos: Tunisas nuo 908 Lt; Kipras – 799 Lt; Maljorka – 1253 Lt; Marokas – 1505 Lt; Kenija – 2294 Lt; Šri Lanka – 4496 Lt PAŽINTINĖS KELIONĖS LĖKTUVU Iš Vilniaus: Kruizas Nilu – nuo 2525 Lt; Tailandas – jungtinis turas – nuo 3816 Lt. Iš Varšuvos (su poilsiu): Marokas nuo 2205 Lt; Graikija – 1516 Lt; Turkija – 1791 Lt; Portugalija – 2757 Lt; Ispanija – 2811 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS JAE – 2490 Lt; Meksika – 6160 Lt; Brazilija – 6750 Lt; Kinija – 6999 Lt; Sri Lanka – 4250 Lt; Balio sala – 4950 Lt; Indija – 3200 Lt KELIONĖS SU GRUPE Manoji Portugalija – 1980* Lt JAV vakarinė pakrantė – 4950* Lt * neįskaičiuotas skrydis.

SLIDINĖJIMO KELIONĖS LĖKTUVU Austija – nuo 1183 Lt; Italija – nuo 1829 Lt KRUIZAI* Italija, Ispanija, Prancūzija, Sardinija, Sicilija, Maljorka 7 naktų – 1380 LTL Italija, Ispanija, Marokas, Kanarų salos 11 naktų – 1844 LTL Persijos įlanka iš Dubajaus, 8 d. nuo 1398 Lt Karibų jūra, 7 d. – 1029 Lt Singapūras, Malaizija, Tailandas, 5 d. – 1130 Lt * neįskaičiuotas skrydis AVIABILIETAI Skrydžiai po Europą nuo 51 Lt; Abu Dabis – 1497 Lt; Čikaga – 2029 Lt; Niujorkas – 1655 Lt; Majamis – 2155 Lt; Los Andželas – 2355 Lt; Pekinas – 1855 Lt; Tokijas – 2255 Lt; Bankokas – 2155 Lt; Sidnėjus – 3355 Lt KELTAI Ryga–Stokholmas 110 Lt; Talinas–Helsinkis 138 Lt; Talinas–Stokholmas 131 Lt; Ventspilis–Nyneshamnas 155 Lt; Klaipėda–Karlshamnas 198 Lt; Klaipėda–Kylis 183 Lt; Talinas–Alando salos 128 Lt VIZOS į Rusiją, Baltarusiją ir kitas šalis.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt

Privatizuojami objektai Objekto pavadinimas, trumpas aprašas, adresas Negyvenamosios patalpos (416,21 kv. m, 3 a. mūrinio pastato 2 ir 3 aukštuose), Pilies g. 16, Vilnius Negyvenamosios patalpos (116,84 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pastogėje), Pilies g. 16, Vilnius Administracinis pastatas (652,23 kv. m, 2 a. mūrinis), kiemo statiniai ir šiam objektui priskirtas 0,1203 ha žemės sklypas, Vilniaus g. 6, Grigiškių m., Vilniaus m. sav. Negyvenamosios patalpos (177,31 kv. m, 4 a. mūrinio pastato pusrūsyje), Pamėnkalnio g. 23 / Aukų g. 5, Vilnius. PASTABA. Į patalpas investuota privataus kapitalo. Parduotuvės patalpos (501,62 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje ir 1 aukšte), Raugyklos g. 15, Vilnius. PASTABA. Į patalpas investuota privataus kapitalo. Slėptuvės patalpos (146,57 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pusrūsyje), J.Basanavičiaus g. 16, Vilnius Administracinis pastatas ir sandėlis (353,58 kv. m ir 26,39 kv. m, 1 a. mūriniai pastatai), M.K.Čiurlionio g. 18, Vilnius. PASTABA. Objektui priskirti bendrojo naudojimo 943/1596 (0,0943 ha) ir 70/1596 (0,007 ha) žemės sklypai išnuomojami. Katilinės patalpos (61,25 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje), Svajonių g. 34, Vilnius

Pradinė pardavimo kaina (Lt) 2 913 470

2012-02-08 11.30 val.

934 720

2012-02-09 11.30 val.

2440 161

2012-02-10 11.30 val.

549 100*

2012-02-20 11.30 val.

1 011 500*

2012-02-20 14.30 val.

105 902*

2012-02-20 16.30 val.

1 526 352*

2012-02-21 11.30 val.

47 600*

2012-02-21 14.30 val.

Aukciono laikas

*

2012-02-21 16.30 val.

Dalis ūkinio pastato (35/36 dalys iš užstatyto ploto 70,52 kv. m, 2 a. mūrinis pastatas), Naugarduko g. 13, Vilnius. PASTABA. Objektui priskirtas bendrojo naudojimo 134/2542 (0,0134 ha) žemės sklypas išnuomojamas. Negyvenamosios patalpos (40,85 kv. m, 2 a. mūrinio ir medinio pastato 1 aukšte), Alšėnų g. 7–4 / Vaivorykštės g. 6–4, Vilnius Rūsio patalpos (162,2 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), J.Basanavičiaus g. 18, Vilnius

146 000*

2012-02-22 11.30 val.

28 386*

2012-02-22 14.30 val.

111 690*

2012-02-22 16.30 val.

Gyvenamasis namas (užstatytas plotas 155 kv. m, pažeistas fiziškai, avarinis) ir šiam objektui priskirtas 0,1002 ha žemės sklypas, Ukmergės g. 151, Vilnius Slėptuvė (80,37 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Vivulskio g. 15 / Švitrigailos g. 6, Vilnius

549 200

*

2012-02-23 11.30 val.

38 675*

2012-02-23 14.30 val.

Viešasis tualetas (65,36 kv. m, 2 a. stambiaplokščio betoninio pastato rūsyje), L.Asanavičiūtės g. 20, Vilnius Slėptuvė (164,11 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Goštauto g. 5 / Vasario 16-osios g. 2, Vilnius Slėptuvė (153,53 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Goštauto g. 5 / Vasario 16-osios g. 2, Vilnius Slėptuvės patalpos (90,8 kv. m, 3 a. mūrinio pastato rūsyje), Smėlio g. 16 / Tramvajų g. 2, Vilnius

54 000

*

2012-02-23 16.30 val.

34 650*

2012-02-24 11.30 val.

34 650*

2012-02-24 14.30 val.

33 915*

2012-02-27 11.30 val.

Negyvenamosios patalpos (77,02 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Vivulskio g. 14 / Švitrigailos g. 8, Vilnius Patalpa-katilinė (57,4 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje), Viršuliškių skg. 97A, Vilnius

57 000*

2012-02-27 16.30 val.

28 980*

2012-02-28 11.30 val.

Slėptuvės patalpos (134,24 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Verkių g. 3, Vilnius

40 460*

2012-02-28 14.30 val.

Slėptuvės patalpos (128,75 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Geležinio Vilko g. 5, Vilnius

26 775*

2012-02-28 16.30 val.

Negyvenamosios patalpos (77,02 kv. m, 4 a. mūrinio pastato rūsyje), A.Vivulskio g. 14 / Švitrigailos g. 8, Vilnius Patalpa-katilinė (57,4 kv. m, 2 a. mūrinio pastato rūsyje), Viršuliškių skg. 97A, Vilnius

57 000*

2012-02-27 16.30 val.

28 980*

2012-02-28 11.30 val.

Slėptuvės patalpos (134,24 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Verkių g. 3, Vilnius

40 460*

2012-02-28 14.30 val.

Slėptuvės patalpos (128,75 kv. m, 5 a. mūrinio pastato rūsyje), Geležinio Vilko g. 5, Vilnius

26 775*

2012-02-28 16.30 val.

Slėptuvės patalpos (113,01 kv. m, 3 a. mūrinio pastato pusrūsyje), J.Basanavičiaus g. 16, Vilnius

81 651

Informaciją apie objekto privatizavimą, jo kainą pasitikslinkite po Privatizavimo komisijos posėdžio 2012-01-30 Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt arba paskambinkite žemiau pateiktais telefonais. Pastaba. Į aukcionus registruojama 214 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Išsamesnė informacija teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyryje, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2711, 211 2705. *

Į katilinę investuos 500 mln. litų Prancūzai Vilniuje planuoja investuoti 500 mln. litų ir pastatyti biokuro katilinę.

Vidutinė sąskaita už šildymą pernai gruodį Kaune siekė 297 litus, Vilniuje – 258 litus, arba 39 litais mažiau. Vilniuje 2011 m. gruodį suvartota 15 proc. daugiau šilumos nei gruodį, o Kaune suvartojimas, palyginti tą patį laikotarpį, šoktelėjo net 24 proc. Pavyzdžiui, parduotos šilumos kiekis, atsižvelgiant į lauko temperatūrą kiekviename mieste, Vilniuje 2010–2011 m. spaliolapkričio mėnesiais buvo 3 proc. mažesnis, kai tuo tarpu Klaipėdoje parduota 11 proc., Šiauliuose – 5 proc., Panevėžyje – 2 proc. daugiau šilumos. Šilumos kainos Lietuvoje padidėjo 20 proc. dėl per metus net 38 proc. išaugusios dujų kainos, kuri sudaro daugiau nei 70 proc. bendros sąskaitos už šildymą. „Po ilgų derybų galime pranešti vilniečiams gerų žinių. Prancūzijos bendrovė „Dalkia“ paskelbė ketinanti Vilniuje investuoti 500 mln. litų ir pastatyti biokuro katilinę, kuri Vilniuje dvigubai sumažintų priklausomybę nuo dujų. Ekspertų teigimu, jei tokia katilinė būtų pastatyta jau šiandien, sąskaitos vilniečiams būtų 20 proc. mažesnės. Tai didžiausia pastarųjų metų investicija ne tik

Vilniuje, bet ir Lietuvoje. Svarbu tai, kad prancūzai jokių sąlygų ir reikalavimų miestui nekelia, verslas tai daro savo jėgomis, patys prisiima visą riziką ir neprašo jokios finansinės paramos“, – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Įmonės „Dalkia Eastern Europe“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Jeanas Sacreste’as teigia, kad biokuro katilinė galėtų būti pastatyta po trejų metų. Jeigu projektas vyks sklandžiai, statybos darbai galėtų būti pradėti dar šių metų pabaigoje. Tai būtų 300 MW pajėgumų katilas, kuris galėtų apšildyti 50 proc. Vilniaus. Dabartinis pastatytas biokuro katilas aptarnauja 11 proc. sostinės. Į šį projektą taip pat investuotų Pasaulio bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Šita investicija sostinėje dvigubai sumažintų priklausomybę nuo dujų, už kurias sumokama beveik 450 mln., 220 mln. liktų Lietuvoje. Investuotojams Vilniaus miesto savivaldybė iškėlė dvi sąlygas: statant biokuro katilinę bus privaloma laikytis visų Viešųjų pirkimų įstatymų sąlygų ir pirkimus vykdyti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Antra sąlyga – biokuras turės būti perkamas iš kuro biržos, kurią, tikimasi, Energetikos ministerija įkurs Lietuvoje.

28

šeštadienis, sausio 21, 2012

skelbimai Siūlo darbą

Vasario 15 dienai visos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti užsipildžiusios, patikslinusios įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Kviečiame Jus ir Jūsų darbuotojus į praktinį seminarą

PASO PARENGIMAS IR PERŽIŪRA ĮMONĖJE Seminaro metu aptarime:  Profesinės rizikos veiksnius ir jų vertinimą;  Fizinių ir psichosocialinių veiksnių nustatymą;  Atliksime paso peržiūros ypatumų apžvalgą;  Atliksime prevencinių priemonių plano parengimą, jo įgyvendinimą įmonėje;  Išmoksite praktiškai užsipildyti pasą, sužinosite, į ką būtina atkreipti dėmesį. Seminaro dalyviams įteiksime:  Sertifikatą;  Užpildytą pavyzdinį pasą, pagal kurį galėsite parengti savo įmonės pasą. Kada? Kur?

Viena didžiausių Baltijos šalyse privačių kalbų mokyklų ieško profesionaliai mąstančių žmonių prisijungti prie mūsų kolektyvo. Būtina gera anglų kalba, daugiau nereikia jokio specialaus pasirengimo. Norėdami sužinoti daugiau informacijos, rašykite linda. zande@valodu-vestnieciba.lv. Tel. 8 604 71 369. 901557

Žemės ūkis Anglija! Narcizų skynimas, darbas šiltnamiuose. Anglų k. nebūtina. Kaina 488 Lt! www.extratravel.lt. Tel. +370 688 15 532. 903162

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Sausio 26 d. 10 val. Vasario 7 d. 10 val. Vasario 2 d. 11 val. Vasario 9 d. 11 val. Laisvės per. 77B Uosio g. 4 Rūtų g. 4 Tilžės g. 82A

Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 686 76 493 arba e. paštu

e.sliupaite@darbusauga.lt

Paslaugos Statybos ir remonto UAB „Grežiniai“ gręžia vandens ir geoterminius gręžinius, montuoja vandens pakėlimo įrangą, įrengia vandens nuotekų sistemas, suteikia garantiją. Tel. 8 659 41 230, 8 682 21 031. 896718

O1

O2

ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI

SKELBIMAI

Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją.

E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.

2 Lt/min.

Į jūsų klausimus atsakys reklamos ir skelbimų pardavimo vadybininkai tel. 8 5 261 3653

29

šeštadienis, sausio 21, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

skelbimai

Sveikatos ir grožio Vaikų poliklinika Jūsų namuose. Tel. 8 699 24 848, www.vaikupoliklinika.lt. Konsultuojame Jūsų vaikus namuose visą parą. 901049

Kitos Atliekami darbai: nuotekų, vandens, šildymo vamzdynų ir įrenginių bei elektros vidaus sistemų remontas ir montavimas. Tel. 8 698 11 905. 893538

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760887

Įvairūs Teismo informacija Bankrutavusios UAB „Oslit“ kreditoriams, akcininkams ir suinteresuotiems asmenims! Informuojame, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 02 07 9.45 val. žodinio proceso tvarka nagrinės administratoriaus UAB „Vermosa“ prašymą dėl bankrutavusios UAB „Oslit“ pabaigos. 902289

Kita 2012 01 30 14 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4184/0700:36, esančio Vilniaus apskr., Vilniaus r., Sudervės sen., Geležių k., ribos. Prašom gretimų žemės sklypų savininkus arba naudotojus dalyvauti ribų ženklinime. Apie dalyvavimą prašom pranešti IĮ „Tikslūs matavimai“, tel. 8 683 81 626, arba adresu Ukmergės g. 300B-73, LT-06146 Vilnius, e. p. tikslusmatavimai@ yahoo.com. 902395

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame, kad pradedamas rengti teritorijos buvusiame Mačiuliškių kaime, Panerių seniūnijoje (kad. Nr. 0101/0165:514, 0101/ 0165:713, 0101/0165:714, 0101/0165:690, 0101/0165:649, 0101/0165:496) detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2011 09 21 Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-27(3.1.36.MP). Planavimo tikslas – keisti tikslinę žemės paskirtį, formuoti sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus bei statybos reglamentus, formuoti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros koridorius. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, Vilnius tel. (8 5) 211 2000. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“ (Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius). Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymų teikimo tvarka – planavimo pasiūlymai ir pastabos pateikiami rengėjui ir organizatoriui žodžiu ir raštu. 903328

Pradedamas rengti apie 1 ha teritorijos prie sklypų Aitvarų g. 42, 44, 46, 48, 50, 52 detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie sklypų Aitvarų g. 42, 44, 46, 48, 50 ir 52 detaliojo plano rengimą Nr. 30-469, 2011 m. kovo 25 d. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2529, (8 5) 211 2527, faks. (8 5) 211 222, (8 5) 211 2033. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Projektavimo sprendimai“, A.Juozapavičiaus g. 11– 313, LT–09311 Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 261 0506, 8 612 98 488, e. paštas info@detalus.lt. Planavimo tikslas: žemės sklypo ribų ir plotų keitimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas (patikslinimas). Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui. Informacija apie parengtą detaliojo plano projektą, susipažinimo ir svarstymo tvarką, vietą ir laiką bei viešos ekspozicijos vietą ir laiką bus skelbiama papildomai. 903253

Sklypo, esančio Vilniaus r., Bielazariškių k., skl. Nr. 994-1, savininkui! Š.m. vasario 3 d. 14.30 val. vyks sklypo kad. Nr. 4130/0200:0288 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 600 30 784. 903195

NETURI VIETOS, KUR GALĖTUM REALIZUOTI SAVO IDĖJAS? NORI IR MOKI RAŠYTI, PIEŠTI, FOTOGRAFUOTI, GRIMUOTI? Savo idėjas siūlyk 37O@vilniausdiena.lt

30

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

menas ir pramogos Nau­ja vie­ta links­my­bių mė­gė­jams Ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę Vil­ niaus cent­re ofi­cia­liai du­ris at­ vė­rė nau­ja vie­ta pa­va­di­ni­mu „Stu­dio 9“. Ba­ras įsi­kū­ręs vil­ nie­čiams pui­kiai pa­žįs­ta­mu ad­ re­su – Ge­di­mi­no pr. 9. Ati­da­ ry­mo va­ka­rą įžan­gą į sa­vait­ga­ lį pra­dė­jo cha­riz­ma­tiš­ko­ji gru­ pės „Emp­ti“ vo­ka­lis­tė Gied­rė Kil­čiaus­kie­nė su ža­vin­ga inst­ru­ men­ti­nin­kų pa­ly­da, o tau­res gė­ ri­mų kil­no­jo ir ge­rai ša­ly­je ži­no­ „Stu­dio 9“ nuo­tr. mi žmo­nės.

Gam­tos ra­my­bė ir triukš­min­ga La­dy

Pir­ma­die­nį Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je „Aka­de­mi­ja“ bus ati­da­ry­ta Aud­ro­nės Pet­ra­šiū­nai­tės ir Lai­mos Draz­daus­kai­ tės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da. Kū­rė­jos – la­bai ge­ros drau­gės, bet vi­ siš­kai skir­tin­gos me­ni­nin­kės. Tad bus įdo­mu. En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Ke­li ži­nios klo­dai

A.Pet­ra­šiū­nai­tės ta­py­bos dar­buo­ se – skan­da­lin­go­ji po­pžvaigž­dė La­dy Ga­ga. Sod­rios spal­vos, drą­ sūs kont­ras­tai, eksp­re­sy­vūs po­ tė­piai – kaip ir pa­ti eks­cent­riš­ko­ ji dai­ni­nin­kė. Iš­ties ne­ti­kė­ta, kad į kau­nie­tės me­ni­nin­kės, prieš ku­rį lai­ką per­si­ kė­lu­sios gy­ven­ti į ra­mų Vi­ša­kio Rū­ dos mies­te­lį, kū­ry­bą įsi­ver­žė to­kia as­me­ny­bė. Kas tai? No­ras at­kreip­ ti dė­me­sį? Su­si­ža­vė­ji­mas ma­si­ne kul­tū­ra ar mė­gi­ni­mas ją trans­for­ muo­ti, per­keis­ti, su­kul­tū­rin­ti, sa­ vo­tiš­kas mė­gi­ni­mas per­ta­py­ti vaiz­ dą, ma­to­mą per te­le­vi­zo­rių, kad jis įgau­tų pra­smę, ki­tą ver­tę? O gal tai ban­dy­mas teig­ti, kad vie­na­reikš­miš­ko ver­ti­ni­mo nė­ ra ir ne­ga­li bū­ti, nes, žvelg­da­mas į A.Pet­ra­šiū­nai­tės dro­bes La­dy Ga­ gos te­ma, pir­miau­sia su­si­kon­cent­ ruo­ji į spal­vi­nį pa­sau­lį, po­tė­pį, kom­po­zi­ci­ją ir vi­so to pro­por­ci­jas, t. y. stab­te­lė­ji ties pa­čia ta­py­ba, o La­dy Ga­gos as­me­ny­bė, bent jau ta, ku­ri pa­ro­do­ma vie­šai, tik su­tei­kia dar dau­giau eksp­re­si­jos – šliūkš­te­ lė­ja aly­vos į ug­nį. Ki­ta ver­tus, pro­fe­sio­na­liai nu­ta­ py­ta La­dy Ga­ga yra sa­vo­tiš­kai ap­va­ lo­ma, iš­gel­bė­ja­ma iš vie­šo var­to­ji­mo ma­ši­nos, spal­vų eksp­re­si­ja, po­tė­piai per­tei­kia ne pa­vir­ši­nį įvaiz­dį, bet ri­ bi­nių iš­gy­ve­ni­mų bū­se­nas.

Ty­lo­je – iš­gy­ve­ni­mų gy­lis

Ki­tos due­to na­rės – Kau­ne gy­ve­ nan­čios ir dir­ban­čios L.Draz­daus­ kai­tės – ta­py­bo­je do­mi­nuo­ja ra­ mios, pa­ste­li­nės spal­vos, gam­tos mo­ty­vai, kū­ri­niuo­se at­gims­ta dar­ žas, fon­ta­nas, nu­tru­pė­ji­mai. Dai­ li­nin­kei svar­bus iš­gy­ve­ni­mų gy­lis, eg­zis­ten­ci­jos ver­ti­ka­lė, at­si­spin­ din­ti gam­to­je. Kiek­vie­nas me­ni­nin­kas iš­gy­ve­na ir ri­bi­nes dva­si­nio gy­ve­ni­mo bū­se­ nas, to­dėl L.Draz­daus­kai­tė ne­sle­ pia su­pran­tan­ti ko­le­gės pa­si­rin­ki­ mą ta­py­ti skan­da­lin­gą­ją at­li­kė­ją. Tik, pri­si­me­na, pir­mą kar­tą A.Pet­ ra­šiū­nai­tės na­muo­se pa­ma­čiu­si tas vi­sas la­dy ga­gas nu­si­ste­bė­jo: „Gy­ ve­ni nuo­sta­bios gam­tos ap­sup­ty, o ta­pai La­dy Ga­gą.“ L.Draz­daus­kai­tės pa­veiks­lai al­ suo­ja me­di­ta­ci­nė­mis bū­se­no­mis, ra­my­be, ty­la, na­tū­ra­lia gam­tos spal­vi­ne ga­ma. Re­gis, iki pa­žin­ties su nau­jau­siais A.Pet­ra­šiū­nai­tės dar­bais ji net ne­tu­rė­jo ži­no­ti, kad to­kia po­pžvaigž­dė eg­zis­tuo­ja. „Tru­pu­tį bu­vau gir­dė­ju­si, bet pa­skui pa­si­do­mė­jau la­biau, pa­klau­ siau įra­šų „You­Tu­be“, pa­si­skai­ čiau. Ra­dau ją pa­va­din­tą ir La­dy Kū Kū – na, kai sa­ko­ma pri­dė­jus pirš­tą prie smil­ki­nio. Aud­ro­nę ji pa­trau­kė ego­cent­riš­ku­mu, stip­riais iš­gy­ve­ ni­mais, ku­riuo­se ga­li­ma už­čiuop­ ti ir ne­ma­žai kan­čios“, – pa­sa­ko­ ja L.Draz­daus­kai­tė. Ji pri­ta­ria A.Pet­ra­šiū­nai­tės min­ tims apie bend­rą jų due­to var­dik­

lį: „Mus jun­gia tas pa­ts – Kau­no, ta­py­bos – lau­kas, mū­sų abie­jų dė­ me­sio cent­re – pir­miau­sia ta­py­ ba: for­ma, spal­va, iš­raiš­ka, plas­ti­ ka, poe­ti­ka, iš­reiš­kia­ma per da­žus, spal­vas, po­tė­pius.“

Aud­ro­nė Pet­ra­šiū­nai­tė:

Vis dar ne­ga­liu baig­ ti su ta La­dy Ga­ga – va, va­kar vėl pa­ veiks­lą nu­ta­piau, gal ši­tas jau bus pa­sku­ti­nis.

Vi­ša­kio Rū­dos kont­ras­tai

Kad ge­riau su­pras­tum A.Pet­ra­šiū­ nai­tės pa­si­rin­ki­mą, pri­va­lai pa­ žvelg­ti į pei­za­žus, at­si­ve­rian­čius pro dai­li­nin­kės na­mų Vi­ša­kio Rū­ do­je lan­gus, apie ku­riuos kal­bė­jo L.Draz­daus­kai­tė, pa­ma­ty­ti tas spal­ vas, ku­rios at­ve­ria kont­ras­to įtai­gą. Ir iš tie­sų: ma­žo jau­kaus mies­ te­lio ty­la, me­di­nė baž­ny­tė­lė, už jos ne­paė­jus nė ki­lo­met­ro – šven­tu lai­ko­mas šal­ti­nė­lis. Pa­su­kus pro­ vė­žų ke­liu akį pa­trau­kia gels­vas me­di­nu­kas: čia gy­ve­na dai­li­nin­kė ir trys jos ka­tės. Pro lan­gą – kas­ dien vis dra­ma­tiš­kė­jan­ti ru­dens gam­tos spal­vų pa­le­tė. Nuo A.Pet­ ra­šiū­nai­tės tep­tu­kų dar ne­nu­džiū­ vu­sios ryš­kios, sod­rios spal­vos.

Iko­na: po­pmu­zi­kos žvaigž­dės La­dy Ga­gos at­vaiz­das ke­liau­ja per dau­

ge­lį A.Pet­ra­šiū­nai­tės pa­veiks­lų.

„Vis dar ne­ga­liu baig­ti su ta La­ dy Ga­ga – va, va­kar vėl pa­veiks­lą nu­ta­piau, gal ši­tas jau bus pa­sku­ ti­nis“, – la­biau klau­sia nei tei­gia dai­li­nin­kė. Pa­veiks­le – nu­ma­no­mai iš­si­ rie­t u­s ios po­p žvaigž­d ės si­l ue­ tas. Pas­ta­ty­ta ša­lia lan­go, už ku­ rio drie­kia­si mels­vė­jan­tys lau­kų to­liai, ber­žų auk­su­ma, niū­ro­kas ąžuo­lo ru­du­mas, nu­ta­py­to­ji La­

dy Ga­ga tam­pa tar­si lan­gu į ki­tą erd­vę. Švie­žiais da­žais dvel­kian­ti po­pžvaigž­dė nė­ra grau­di, be­vil­tiš­ka ar be­pras­miš­ka – me­di­nė­je kai­ mo tro­be­lė­je ji įgy­ja ki­tą mat­me­ nį ir drau­ge jį su­tei­kia: A.Pet­ra­šiū­ nai­tės na­mu­kas at­si­ran­da pa­sau­lio avans­ce­no­je. Ir vis­kas tar­pu­sa­vy­ je de­ra, pa­pil­do vie­nas ki­tą, vie­nas ki­tą įpras­mi­na.

Blo­giau­sias pa­si­rin­ki­mas – sė­dė­ti na­m Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Jei sa­vait­ga­lį li­ko­te Vil­niu­je, blo­ giau­sia, ką ga­li­te pa­da­ry­ti, – tai už­ si­da­ry­ti na­muo­se ir sė­dė­ti prie te­ le­vi­zo­riaus. Kad taip neat­si­tik­ tų, „Vil­niaus die­na“ re­ko­men­duo­ ja ge­riau­sius lais­va­lai­kio pa­siū­ly­ mus. Te­rei­kia pa­si­rink­ti. Ak­ty­viems žie­mo­to­jams

Pra­mo­gų ant snie­go iš­siil­gę vil­nie­ čiai taip pat tu­rės, iš ko pa­si­rink­ti, ieš­ko­da­mi, kaip pra­leis­ti šį žie­mos sa­vait­ga­lį. Sau­sio 22 d. Vil­niu­je vyks sli­di­nė­ji­mo žy­gis „Snai­gė 2012“. Nuo 1973 m. ren­gia­mas žy­gis ak­ ty­vaus poil­sio mė­gė­jus su­burs sek­

ma­die­nį, An­ta­kal­ny­je. Žy­gio pra­ džia – 11–13 val. Sau­lė­te­kio alė­jos ga­le, Ply­ti­nės gat­vė­je. No­rin­tys da­ ly­vau­ti ga­lės rink­tis skir­tin­go il­gio marš­ru­tus. Įvei­ku­sius 4, 8, 12 ar­ ba 16 km marš­ru­tus or­ga­ni­za­to­riai pa­si­tiks su ren­gi­nio re­ga­li­jo­mis ir tra­di­ci­ne „Snai­gės“ ar­ba­ta iki 16 val. Vi­si su­si­rin­kę į snie­go šven­tę bus ra­gi­na­mi il­giau pa­bū­ti gam­to­ je. Taip pat jiems bus siū­lo­ma da­ ly­vau­ti nu­si­lei­di­mo nuo kal­no ro­ gu­tė­mis, šei­mų es­ta­fe­tės ir ki­to­se var­žy­bo­se. Jau­niau­sių ir vy­riau­sių šven­tės da­ly­vių, gau­siau­sių šei­mų ir ko­lek­ty­vų lauks pri­zai. Ne­tu­rin­ tys sli­džių ne­tu­rė­tų su­si­krims­ti – or­ga­ni­za­to­riai jiems ža­da pa­sko­lin­ ti šiau­rie­tiš­kojo ėji­mo laz­das ir nuo

10 iki 11 val. mo­ky­ti juos šiau­rie­tiš­ kojo ėji­mo tech­ni­kos.

Oro tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus že­miau nu­ lio, vėl op­ti­mis­tiš­ kai iš­šo­vė dirb­ti­nio snie­go pa­tran­kos.

Kal­nas lau­kia lan­ky­to­jų

Sa­vait­ga­lį lan­ky­to­jus pa­ga­liau ža­ da priim­ti vil­nie­čių sli­di­nė­ji­mo ma­žo­ji oa­zė – Liep­kal­nis. Dirb­ti­ niu snie­gu pa­den­gę pra­de­dan­čių­jų tra­są dar per Ka­lė­das, kal­no šei­mi­

nin­kai su­si­dū­rė su šil­ta šios žie­mos rea­ly­be. Lie­tūs ir tei­gia­ma tem­pe­ ra­tū­ra vil­nie­čių pra­mo­goms su sli­ dė­mis ta­rė pikt­džiu­giš­ką „ne“. Ta­čiau šią sa­vai­tę gau­siai pa­sni­ gus, o oro tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus že­miau nu­lio, Liep­kal­ny­je vėl op­ ti­mis­tiš­kai iš­šo­vė dirb­ti­nio snie­go pa­tran­kos. Sa­vait­ga­lį tra­sos ati­da­ ro­mos 10 val. ir vei­kia iki 21 val. (šeš­ta­die­nį) bei 20 val. (sek­ma­ die­nį). At­gal į So­vie­tų Są­jun­gą

Na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je vis dar ga­li­ma ap­žiū­rė­ti pa­ro­das apie so­vie­ti­nę kul­tū­rą ir me­ną: „Mo­der­ ni­za­ci­ja. XX a. 7–8 de­šimt­me­čių Bal­ti­jos ša­lių me­nas, di­zai­nas ir ar­

31

šeštADIENIS, sausio 21, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

y Ga­ga Le­mia­ma akis­ta­ta

Vi­ša­kio Rū­dos me­di­nu­kas įgau­na glo­ba­laus pa­sau­lie­tiš­ku­mo – juk ja­me gims­ta ki­bor­gas La­dy Ga­ ga (at­li­kė­jos įvaiz­dis, be­jaus­mis žvilgs­nis, mir­ti­mi al­suo­jan­ti ero­ ti­ka mo­de­liuo­ja la­biau ki­bor­gą nei mo­te­rį, gal­būt atei­ties mo­te­rį). Ka­ žin ar pa­ti La­dy Ga­ga nu­tuo­kia, kad ma­žo­je Lie­tu­vos tro­be­lė­je ga­li gim­ ti ne­pra­ra­du­si nė la­šo sa­vo ener­gi­ jos, ego­cent­riš­ku­mo, ryš­ku­mo? Ta ener­gi­ja ir pa­trau­kė A.Pet­ ra­šiū­nai­tę, kai kar­tą, vie­na sa­ vo na­me­ly­je gu­lė­da­ma po su­dė­ tin­gos ko­jų ope­ra­ci­jos, ken­tė­da­ma skaus­mus, ne­ga­lė­da­ma sa­vi­mi pa­ si­rū­pin­ti, įsi­jun­gė te­le­vi­zo­rių. Į dai­li­nin­kę stai­ga tvoks­te­lė­jo MTV ka­na­le žai­ža­ruo­jan­ti La­dy Ga­ga: ap­švies­ta pro­žek­to­rių, ero­tiš­kai ap­si­ren­gu­si, ap­sia­vu­si įmant­riau­ siais ba­tais, iš­puoš­tais „Swa­rovs­ ki“ kris­ta­lais. Vi­siš­ka prie­šin­gy­bė pa­čiai A.Pet­ra­šiū­nai­tei, tuo me­tu sva­jo­ju­siai apie tai, kad ga­lė­tų įsi­ spir­ti bent į ka­lio­šus. Jei A.Pet­ra­šiū­nai­tės kū­ne, ku­rio me­ni­nin­kė, – pri­si­pa­žįs­ta, – bū­tų lin­ku­si ne­mąs­ty­da­ma at­si­sa­ky­ti ir pa­keis­ti ki­tu, ne­kun­ku­liuo­tų vi­ta­ liš­kas tem­pe­ra­men­tas, vis­kas bū­tų ne taip. Ug­nin­gas cha­rak­te­ris, po­ lė­kis, re­gis, pra­si­len­kia su jos kū­nu, ir tą dra­mą su­pran­ta net dai­li­nin­ kės ka­tės: vie­na mėgs­tan­ti įsi­ran­ gy­ti stal­čiu­je prie tep­tu­kų, ki­ta, miauk­lė, – pa­lu­by­je, ant spin­tos, tre­čia – la­biau­siai mėgs­tan­ti pa­si­ vaikš­čio­ti lau­ke. „Aš jas my­liu, – sa­ko me­ni­nin­kė, – nie­ko iš jų ne­rei­ka­lau­ju, prii­mu jas to­kias, ko­kios yra. Kar­tais jos pri­der­gia po sta­lu, so­fą na­gais su­ brai­žo ir blu­sų at­ne­ša, bet vis tiek man svar­biau­sia, kad jos bū­tų gy­ vos, jos man rei­ka­lin­gos to­kios, ko­ kios yra.“

muo­se chi­tek­tū­ra“ bei „Mū­sų me­ta­mor­fiš­ ko­ji atei­tis. Di­zai­nas, tech­ni­nė es­te­ ti­ka ir eks­pe­ri­men­ti­nė ar­chi­tek­tū­ra So­vie­tų Są­jun­go­je 1960–1980 m.“. Tais lai­kais gy­ve­nę ga­le­ri­jos lan­ ky­to­jai ga­lės pri­si­min­ti, o jau­nes­ nės kar­tos at­sto­vai su­si­pa­žin­ti su prieš 30–50 me­tų Lie­tu­vo­je su­kur­ tais me­no, di­zai­no ir ar­chi­tek­tū­ros dar­bais. Pa­ro­dos ren­gė­jai tei­gia, kad „Mo­der­ni­za­ci­ja“ sie­kia­ma iš­ryš­kin­ ti šią į praei­tį grimz­tan­čią Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos mo­der­nios kul­ tū­ros da­lį, įtrauk­ti ją į po­ka­ri­o Eu­ ro­pos tech­ni­nės, so­cia­li­nės ir kul­ tū­ri­nės mo­der­ni­za­ci­jos kon­teks­tą, pra­ple­čiant ry­šių tarp Ry­tų ir Va­ ka­rų bei idė­jų apy­kai­tos tarp cent­ro ir pe­ri­fe­ri­jos sam­pra­tą.“

Gau­sy­bė: pa­ro­do­je „Nuo mi­ni iki mak­si“ iš­vy­si­te per 70 sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio su­kne­lių, kos­tiu­mė­lių, per 200 ak­se­sua­rų, 62 iš­di­din­tas fo­

tog­ra­fi­jas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Duok­lė ma­dai ir is­to­ri­jai

Akį trau­kian­čios su­kne­lės, ža­vin­tys ak­se­sua­rai mo­te­rims ir vy­rams. Is­to­ri­nės ir kul­ tū­ri­nės ver­ty­bės. Vi­sa tai ir dar dau­giau pa­ma­ty­si­te tri­jo­se Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­ zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mo­se pa­ro­do­se ne­mo­ka­mai su „Vil­niaus die­na“. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pro­vo­kuo­jan­ti mi­ni ma­da

Jei dar ne­spė­jo­te ap­lan­ky­ti ma­ dos gu­ru Alek­sand­ro Va­sil­je­vo iš Pa­ry­žiaus at­vež­tų ma­dos pa­ro­dų, pa­ty­ri­nė­ti Val­do­vų rū­mų lo­by­no, ga­li­te tai pa­da­ry­ti šį sa­vait­ga­lį. Su šiuo „Vil­niaus die­nos“ nu­me­riu į mi­nė­tas pa­ro­das ga­lė­si­te pa­tek­ti ne­mo­ka­mai. Vy­riau­sio­ji kar­ta dar pri­si­me­na trum­pų si­jo­nė­lių ma­dą, ku­ri sa­vo lai­ku bu­vo itin daug ir karš­tai ap­ ta­ri­nė­ja­ma. Da­bar ši ma­da – mu­ zie­ju­je, gar­saus ma­dos is­to­ri­ko A.Va­sil­je­vo į Vil­nių at­vež­to­je pa­ ro­do­je „Nuo mi­ni iki mak­si. Sep­ tin­to­jo de­šimt­me­čio ma­da“. Kaip ir anks­tes­nė­se ko­lek­ci­nin­ ko pa­ro­do­se, ku­rias vil­nie­čiai jau tu­rė­jo pro­gą pa­ma­ty­ti, taip ir šio­je ne­trūks­ta nuo­sta­bių ap­da­rų ir ak­ se­sua­rų. Pa­ro­do­je iš­vy­si­te per 70 sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio su­kne­lių, kos­tiu­mė­lių, per 200 ak­se­sua­ rų, 62 iš­di­din­tas fo­tog­ra­fi­jas. „Vi­ sa pa­ro­da ski­ria­ma per­mai­nin­gai sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio ma­dai. Jo­je eks­po­nuo­ja­mi re­ti aukš­to­sios ma­dos dra­bu­žiai, pa­siū­ti iš ge­riau­ sių me­džia­gų ge­riau­sių siu­vė­jų“, – pa­ro­dą pri­sta­tė A.Va­sil­je­vas. Sep­tin­ta­sis de­šimt­me­tis, me­ni­ nin­ko tei­gi­mu, – lai­ko­tar­pis, pir­ miau­sia įdo­mus mo­te­rų ap­ran­gos si­lue­to ne­pas­to­vu­mu. Jis pra­si­dė­ jo 1961 m., kai ang­lų mo­de­liuo­to­ja Ma­ry Quant su­kū­rė trumpą si­jo­nė­ lį. O štai ant­ro­ji sep­tin­to­jo de­šimt­ me­čio pu­sė – hi­pių era. „Jie į ne­

vil­tį va­rė vy­res­nią­ją kar­tą ir pri­da­rė eko­no­mi­nių nuo­sto­lių vi­sai aukš­ to­sios ma­dos me­no sri­čiai. Per hi­ pių gy­ve­ni­mo bū­do nuo­sta­tas, jų lais­vės su­pra­ti­mą pra­si­dė­jo ma­ dos de­mok­ra­ti­za­vi­mas. Stai­ga ne­ be­ma­din­gos ta­po skry­bė­lai­tės, ma­ ži ran­ki­nu­kai, dai­li ava­ly­nė – vi­sa tai hi­pius tie­siog var­žė. Jų triukš­ min­guo­se va­ka­rė­liuo­se vil­ni­jo pa­ lai­di plau­kai, vos ne pa­že­me vil­ko­si krep­šiai, šlep­sė­jo san­da­lai“, – lai­ ko­tar­pį api­bū­di­no ko­lek­ci­nin­kas.

Lan­ky­to­jai pa­ro­do­je ga­lės ap­žiū­ rė­ti itin re­tus se­no­vi­nius ak­se­sua­ rus: ke­lia­raiš­čius, šu­kas, pi­ni­gi­nes, va­ka­ri­nius ran­ki­nu­kus ir ran­ki­nes, taip pat gar­sių ma­dos na­mų aukš­ to­sios ma­dos pa­vyz­džius. Juos, me­ni­nin­ko tei­gi­mu, ypač tu­rė­ tų su­do­min­ti XIX a. ant­ro­s pu­sės va­ka­ri­nės su­kne­lės, kri­no­li­nai iš taf­tos ir pa­si­vaikš­čio­ji­mams skir­ tos su­kne­lės su tur­niū­rais.

Do­va­na mo­te­rims

Tur­tin­gi Lie­tu­vos did­ mies­čių gy­ven­to­jai tik­rai vil­kė­jo pa­na­šius dra­bu­žius. Tai­gi ši pa­ ro­da – ir Lie­tu­vos kul­ tū­ros is­to­ri­jos da­lis.

Ant­ro­ji ma­dos is­to­ri­ko į Lie­tu­ vą at­vež­ta pa­ro­da – „Du ma­dos de­šimt­me­čiai“. Šį kar­tą žy­mu­ sis me­ni­nin­kas at­ve­ria du­ris į du šimt­me­čius api­man­tį ma­dos is­to­ ri­jos lai­ko­tar­pį. Pa­ro­do­je pri­sta­to­ mi pa­tys ver­tin­giau­si eks­po­na­tai iš A.Va­sil­je­vo ko­lek­ci­jos. Už­su­kę į šią pa­ro­dą iš­vy­si­te per 60 su­kne­lių, dau­giau kaip 600 ak­ se­sua­rų, fo­tog­ra­fi­jų, gra­fi­kos ir ta­ py­bos dar­bų, tai­ko­mo­sios dai­lės kū­ri­nių. Me­ni­nin­ko tei­gi­mu, ši pa­ ro­da yra dar vie­na do­va­na mo­te­ rims, ku­ri pa­dės pa­jus­ti, kaip puo­ šė­si mo­te­rys tuos du šimt­me­čius, ko­kie su­var­žy­mai jas ri­bo­jo, kaip jie kei­tė­si, o kai ku­rie ir iš vi­so ne­ grįž­ta­mai iš­ny­ko. Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi itin re­ ti 1820–1940 m. mo­te­rų kos­tiu­ mai ir dau­gy­bė mo­te­rims bei vy­ rams skir­tų ak­se­sua­rų: vė­duok­lių, skė­čių, skry­bė­lių, pa­puo­ša­lų, ran­ ki­nių, lie­me­nių, kor­se­tų, lor­ne­tų ir daug ki­tų, da­bar jau už­mirš­tų, dra­bu­žių prie­dų.

Alek­sand­ras Va­sil­je­vas:

„Nors šio­je pa­ro­do­je pri­sta­to­ mi dra­bu­žiai iš Ang­li­jos, Pran­cū­ zi­jos, Ita­li­jos, Ru­si­jos, JAV ir ki­tų ša­lių, tur­tin­gi Lie­tu­vos did­mies­ čių gy­ven­to­jai tik­rai vil­kė­jo pa­na­ šius dra­bu­žius. Tai­gi ši pa­ro­da – ir Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jos da­lis“, – sa­kė A.Va­sil­je­vas. Val­do­vų rū­mų lo­by­nas

Tre­čio­ji Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­ zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da – „Val­do­vų rū­mų lo­by­nas. Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos pa­vel­do klo­dai“. Pa­ro­ do­je eks­po­nuo­ja­mi il­giau ne­gu du de­šimt­me­čius kaup­ti ir kruopš­ čiai res­tau­ruo­ti įvai­rūs ar­cheo­lo­

gi­niai ra­di­niai ir is­to­ri­jos bei kul­ tū­ros ver­ty­bių rin­ki­niai. „Tai uni­ka­lūs kul­tū­ros pa­vel­ do po­žiū­riu ke­ra­mi­kos, ak­mens, me­džio, odos, me­ta­lo, stik­lo ir ki­ ti dir­bi­niai, daž­nai per ste­buk­ lą iš­li­kę drėg­na­me dir­vo­že­my­je. Pris­ta­to­mos ir iš­skir­ti­nės go­ti­ kos, Re­ne­san­so ir ba­ro­ko Eu­ro­pos tai­ko­mo­sios ir vaiz­duo­ja­mo­sios dai­lės ver­ty­bės: bal­dai, uni­ka­lūs go­be­le­nai, že­mė­la­piai, gra­fi­kos kū­ri­niai, Lie­tu­vos val­do­vų ir di­di­ kų po­rtre­tai, gink­lai, šar­vai, ki­tos li­tua­nis­ti­nės re­lik­vi­jos“, – pa­ro­dą pri­sta­tė Jū­ra­tė Vai­čiu­vie­nė, Val­ do­vų rū­mų ko­mu­ni­ka­ci­jos koor­ di­na­to­rė. Paš­ne­ko­vė iš­sky­rė vie­ną la­bai ver­tin­gą go­be­le­ną, ant ku­rio – įvai­rūs he­ral­di­kos ženk­lai. Žy­mi­ mas lai­ko­tar­pis, kai Lie­tu­va bu­vo Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė ir jos te­ri­ to­ri­ja drie­kė­si nuo Bal­ti­jos iki Juo­ do­sios jū­ros. „Ten yra Smo­lens­ko, Uk­rai­nos ženk­lai, Lie­tu­vos di­ džio­jo ku­ni­gaikš­čio val­do­vo ke­pu­ rė, ku­ri juos vi­sus sie­ja. Šį go­be­le­ ną la­bai ver­ti­na­me, nes jis pui­kiai at­spin­di to lai­ko­tar­pio si­tua­ci­ją“, – sa­kė J.Vai­čiu­vie­nė. Ji taip pat pa­mi­nė­jo, kad prieš ke­le­tą die­nų su­lau­kė pa­tvir­ti­ni­ mo, jog pa­ro­do­je esan­tys įdo­mūs auk­sa­ka­lys­tės dir­bi­niai yra aukš­ čiau­sios pra­bos. Pa­ro­do­je eks­po­ nuo­ja­ma ke­le­tas žie­de­lių su bran­ gak­me­niais. Vi­sos šios ver­ty­bės, kai bus at­ kur­ta di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių re­zi­ den­ci­ja, taps nuo­la­ti­nės Val­do­vų rū­mų eks­po­zi­ci­jos da­li­mi.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje turėtų laikytis šaltukas, pasnigs. Šiandien bus nuo 3 laipsnių šalčio rytiniuose iki 2 laipsnių šilumos pajūryje. Sekmadienio naktį pasnigs nedaug, dieną daug kur numatomas sniegas, vietomis gausus, o pajūryje – šlapdriba. Temperatūra naktį bus 1–5 laipsniai šalčio, dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.

Šiandien, sausio 21 d.

–2

+1

Telšiai

–2

Šiauliai

Klaipėda

–3

Panevėžys

–3

Utena

–3

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

8.26 16.33 8.07 6.51 14.39

21-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 345 dienos. Saulė Vandenio ženkle.

–3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +5 Brazilija +25 Briuselis +10 Dublinas +10 Kairas +16 Keiptaunas +27 Kopenhaga +5

Londonas +12 Madridas +14 Maskva –4 Minskas –4 Niujorkas +3 Oslas –1 Paryžius +13 Pekinas –4

orai vilniuje Šiandien

Praha +5 Ryga –2 Roma +14 Sidnėjus +23 Talinas –1 Tel Avivas +14 Tokijas +7 Varšuva +1

–4

–1

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

–3

Alytus

2–7 m/s

Le­das sto­rės la­bai lė­tai

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

–8

–4

–4

–5

3

–3

–2

–2

–2

5

–2

0

–2

–3

4

–2

–1

–4

–12

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Le­das eže­ruo­se yra plo­nas ir pa­vo­jin­ gas, to­dėl Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­ba šį sa­vait­ga­lį ne­re­ko­men­ duo­ja žve­jams va­žiuo­ti prie eže­rų. Ma­ žes­niuo­se eže­ruo­se, ku­rie už­ša­lo gruo­ džio vi­du­ry­je, le­das il­gai lai­kan­tis šil­ tiems orams neiš­tir­po, ta­čiau pra­ra­do sa­vo ge­rą­ją ypa­ty­bę – elas­tin­gu­mą. Per šią sa­vai­tę jis pa­sto­rė­jo ke­le­tu cen­ti­met­ rų, ta­čiau yra ne­tvir­tas, pa­vo­jin­gas. Pap­ ras­tai švie­žias 5 cm sto­rio le­das lais­vai iš­lai­ko žmo­gų, ta­čiau sau­sio 18 d., pa­ tik­ri­nus Ly­gai­nių eže­ro (Vil­niaus r.) le­ dą, ku­ris bu­vo 5–6 cm sto­rio, paaiš­kė­ jo, kad juo vaikš­čio­ti dar ne­ga­li­ma. Ki­ tų eže­rų le­das dar plo­nes­nis – Mer­ge­lių Akių eže­ro le­do sto­ris 4 cm, Glė­bo eže­ ro 4–5 cm (abu – Va­rė­nos r.), To­to­riš­kių eže­ro (Tra­kų r.) 2 cm. Ar­ti­miau­siu me­tu vy­raus nei­gia­ma (ke­li laips­niai že­miau nu­lio) oro tem­pe­ra­tū­ra, le­das pa­deng­ tas snie­gu, to­dėl sto­rės la­bai lė­tai.

įvairenybės 1905 m. gimė madų dizaineris prancūzas Christianas Dioras. 1924 m. mirė Rusijos bolševikų lyderis Vladimiras Leninas. 1925 m. gimė anglų komikas Benny Hillas. 1938 m. gimė kino ir teatro aktorė Rūta Staliliūnaitė. 1941 m. gimė ispanų operos tenoras Plácido Domingo. 1950 m. mirė anglų rašytojas George’as Orwellas. 1962 m. gimė prancūzų aktorė Marie Trintignant. 1973 m. gimė Edvinas Krungolcas, penkiakovininkas, 2008 m. Pekino vasaros olimpinių žaidynių prizininkas. 1975 m. gimė lietuvių aktorė Rasa Samuolytė.

DATOS (sausio 22 D.) 1561 m. gimė anglų filosofas, valstybės veikėjas Fransis Baconas. 1788 m. gimė anglų poetas lordas George’as Gordonas Byronas. 1849 m. gimė švedų rašytojas Augustas Strindbergas. 1869 m. gimė rusų valstietis, mistikas, caro Nikolajaus II ir jo šeimos favoritas Grigorijus Rasputinas. 1901 m. mirė Anglijos karalienė Viktorija. 1951 m. gimė poetas Kornelijus Platelis. 1953 m. gimė amerikiečių režisierius Jimas Jarmuschas. 1955 m. gimė aktorius, dainininkas Saulius Bareikis. 1960 m. gimė Australijos dainininkas, grupės INXS lyderis Michaelas Hutchence’as. 1965 m. gimė JAV aktorė Diane Lane. 1993 m. mirė Kobo Abė, japonų rašytojas 2008 m. rastas negyvas JAV aktorius Heath’as Ledgeris.

Ar ma­ma ži­no vis­ką? Vai­kų klau­si­mai ga­li bū­ti leng­vi, pa­ vyz­džiui: „Ar įkąs­tų ryk­lys di­no­zau­ rui per grum­ty­nes?“, int­ri­guo­jan­tys: „Ko­dėl dan­gus žyd­ras?“ ar­ba la­bai su­dė­tin­gi: „Kiek sve­ria Že­mė?“

Ma­žy­liai ata­kuo­ja klau­si­mais sa­ vo tė­vus kas­dien, ir per nau­ją ty­ ri­mą bu­vo išaiš­kin­ta 10 la­biau­siai bau­gi­nan­čių klau­si­mų, ku­rių dau­ gu­ma su­si­ję su moks­lu, bū­tent ma­ te­ma­ti­ka. Ty­rė­jai at­krei­pė dė­me­sį, jog 26 pro­c. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos tė­vų ma­no, kad jų vai­kai la­biau iš­pru­sę ma­te­ma­ti­kos ir moks­lo sri­ty­je nei jie pa­tys. Re­mian­tis ty­ri­mu, treč­da­lis tė­vų ak­ty­viai ieš­ko at­sa­ky­mų į už­duo­tus klau­si­mus, bet dau­ge­lis ap­klaus­tų­

jų pri­pa­žįs­ta, kad tie­siog su­gal­vo­ja at­sa­ky­mą ar­ba siun­čia vai­ką pas jo ma­mą (ar tė­tį). Ty­ri­me da­ly­va­vo 2 tūkst. tė­vų, tu­rin­čių 5–16 me­tų vai­kų. Apk­lau­ sa bu­vo su­reng­ta jau­nų­jų moks­li­ nin­kų or­ga­ni­za­ci­jos „Big Bang UK Young Scien­tists and En­gi­neers Fair“ už­sa­ky­mu. Or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas pro­fe­so­ rius Bria­nas Co­xas sakė: „Vis dau­ giau vai­kų su­si­do­mi moks­lu ir ma­ te­ma­ti­ka tiek mo­kyk­lo­je, tiek už jos ri­bų. Ge­riau­sia, ką ga­li pa­da­ ry­ti tė­vai, – kar­tu su vai­kais ieš­ ko­ti at­sa­ky­mo. Tai ga­li bū­ti ne tik links­ma, bet ir nau­din­ga. Tė­vai pa­tys su­ži­nos daug sma­gių ir įdo­ mių da­ly­kų.“ BNS, BBC inf.

La­biau­siai bau­gi­nantys klau­si­mai 1. Ko­dėl Mė­nu­lis kar­tais pasiro-

do die­ną? 2. Ko­dėl dan­gus žyd­ras? 3. Ar ka­da nors su­si­tik­si­me su

atei­viais iš ki­tų pla­ne­tų? 4. Kiek sve­ria Že­mė? 5. Kaip lėk­tu­vai lai­ko­si ore? 6. Ko­dėl van­duo šla­pias? 7. Kaip da­ly­ti stul­pe­liu? 8. Kur paukš­čiai ir bi­tės iš­skren­

da žie­mą? 9. Iš ko su­si­da­ro vai­vo­rykš­tė? 10. Ko­dėl yra skir­tin­gos lai­ko zo­

nos?

Mįs­lė: ne­ma­žai tė­vų ir pa­tys ne­ga­li paaiš­kin­ti, ko­dėl dan­gus žyd­ras, o Mė­nu­lį kar­tais ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir die­ną.

Šiandien: Agnietė, Augerijus, Augis, Galgintas, Garsė, Ginas, Ina, Ineza Rytoj: Anastazas, Aušrius, Gaudentas, Skaistė, Vincentas

horoskopai

LHMT inf., „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

DATOS (sausio 21 D.)

Vardai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Puikus laikas: seksis viskas, ko imsitės, tik pradėtus darbus užbaikite iki galo. Patyrinėkite savo emocijas, apmąstykite gyvenimą. Jautis (04 21–05 20). Visai netikėtai jaunesnis ir mažiau už jus patyręs žmogus gali padėti išspręsti svarbų klausimą. Sėkmingai įveiksite problemas, rasite atsakymus, susijusius su ateitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos atliekant būtinus darbus. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruošęs emocijų protrūkiui. Vėžys (06 22–07 22). Laukia svarbus susitikimas su seniai matytu žmogumi. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus – taip pasieksite daugiau nei kategoriškumu ar pykčiu. Liūtas (07 23–08 23). Galite pakenkti sau arba aplinkiniams, jei nesugebėsite aiškiai išdėstyti savo ketinimų. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis, dėl to didės jūsų nepasitenkinimas ir kils ginčų. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų fantazija ir gebėjimas reikšti savo mintis žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo ir dėmesio. Galite susipykti su vaikais, todėl patirsite įtampą. Skorpionas (10 24–11 22). Sėkminga diena. Puikiai leisite laiką su šeima ir gerais bičiuliais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Išeikite kartu papramogauti, pasivaikščiokite gamtoje, pažaiskite žaidimų. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, duokite valią savo fantazijai, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, nuo varginančių kasdienių rūpesčių. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug bendrausite su įtakingais asmenimis, galbūt aptarsite bendro verslo planus. Laukia trumpa, bet įkvepianti kelionė. Vandenis (01 21–02 19). Mėgausitės gyvenimu, būsite patenkintas savo karjera ir asmeniniu gyvenimu. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą, gerai išlavintą skonį. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Kantrybė padės išvengti nesutarimų, beįsiplieskiančių ginčų dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.