PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
PIRMADIENIS, sausio 23, 2012
Svarstoma galimybė per Seimo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių.
Lietuva 8p.
Miškų savininkus į neviltį varo baltarusiškų drožlių importas.
Ekonomika 14p.
Privatiems kreditoriams atstovaujantis Ch.Dallara iš Atėnų išvyko nesusitaręs dėl skolų.
Pasaulis 15p.
Į privatų sklypą – invazija Žemės sklypą Klai pėdos rajone už iš banko paimtą di džiulę paskolą įsi giję žmonės pateko į spąstus. Jų planus sklypą išskaidyti ir įrengti sodybų kvar talą sužlugdė Nacio nalinė energetikos strategija – per priva čią žemę, nepaisant, kad jos savininkai nesutiko, bus tiesia ma aukštosios įtam pos elektros linija.
„Mikriukai“ ieško būdų išgyventi Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiestyje mažėja maršrutinių taksi. Nyksta ir jų maršrutai, ku riuose maži keleivių srautai. Vežė jų teigimu, nuo žlugimo juos gelbs ti tik neišaugusi bilieto kaina.
Pirko už 500 tūkst. litų
Įsitikinimas: aukštosios įtampos elektros linijos žmonės baiminasi, nes esą po laidais gyventi nesaugu.
„Shutterstock“ nuotr.
KLAIPĖDA — UOSTAMIESČIO TRADICIJA! 84 79
80 70 60 50
45
„Neringa turi didžiuotis visa Lietuva, ne tik pirštu nurodyti, ką daryti.“
5p.
v.spuryte@kl.lt
4
Kaina 1,30 Lt
Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus pritarė miesto gyventojams, kurie pavargo nuo politinių spekuliacijų ir nurodinėjimų, kaip turi gyventi.
Virginija Spurytė
„Jaučiamės taip, lyg į vieną mūsų trijų kambarių buto kambarį vals tybė būtų įkėlusi gyventi valkatą, sumokėjusi už tai vienkartinę 100 litų kompensaciją ir mus palikusi likimo valiai. O mes ir privalėtume kęsti tokią kaimynystę, nes buto su valkata niekas nepirktų“, – guodė si Albinas ir Birutė Čer nauskai.
18 (19 319)
45
SI JAU I U A N IMA R Y T
40 30 20 10 0
„Vakarų ekspresas“ Bendra ir vidutinė skaitytojų auditorija Klaipėdos mieste lietuvių ir rusų kalba (tūkst.)
Pagal TNS LT tyrimų duomenis 2011 m. ruduo
Vadinamieji mikriukai dabar Klai pėdoje aptarnauja devynis maršru tus: 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15. Anks čiau pastarųjų buvo daugiau. Pernai išnyko 3 ir 4 maršrutai, prieš šeše rius metus atsisakyta 1-ojo. „Šių maršrutų nebeorganizuo ti nuspręsta abipusiu susitarimu su vežėjais. Juose buvo maži kelei vių srautai. Vežėjams neapsimokė jo jų aptarnauti. Neatsirado ir įmo nių, kurios jais važiuotų“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Ri mantas Mockus.
3
JAU PRASIDĖJO PIRMASIS BALSAVIMO TURAS
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE Kandidačių į Metų klaipėdietės titulą sąrašo ir balsavimo lapelio ieškokite 13 p.
2
PIRMADIENIS, sausio 23, 2012
miestas
Vežėjai prabilo apie nuostolius Dėl kelto „Liverpool Seaways“ su laikymo Švedijos uoste Karlsham ne laiku neatgabenę į Lietuvą kro vinių vežėjai tikina patyrę nuosto lių ir ketina derėtis su danų keltų bendrove.
Kaina: neįgaliųjų interesams atstovaujanti viešoji įstaiga už įvertinimą,
ar naujas pastatas pasiekiamas neįgaliesiems, išrašė 150 litų sąskaitą.
Vytauto Petriko nuotr.
Po patikrinimo sulaukė sąskaitos Pastatą tinkamu pripažinti turėjusios vals tybinės komisijos vieni iš narių už atvyki mą paprašė pinigų. Pastato šeimininkus nustebino tai, kad sąskaitą jiems pateikė pelno nesiekianti viešoji įstaiga. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Už 15 min. darbo – 150 litų
„Atvažiavo, pabuvo penkiolika mi nučių, apžiūrėjo ir už tai išrašė 150 litų sąskaitą“, – piktinosi regioni nio parko direkcijos ekologas Er landas Paplauskis. Pajūrio regioninio parko direk cija, ką tik baigusi statyti lankyto jų centrą, sukvietė valstybinę ko misiją įvertinti pastato tinkamumą naudoti. Be statybos inspekcijos bei kitų institucijų atstovų, pastatą apžiū rėjo ir žmonių su negalia viešosios įstaigos „Aplinka visiems“ atsto vas, o po apžiūros Pajūrio regioni nio parko direkcijai išrašė 150 litų sąskaitą už pastato apžiūrėjimą. „Ar viešoji įstaiga už ką nors atsa ko? Na, ras, kad nėra neįgaliųjų veži mėliams galimybės patekti į pastatą, o ką jie darys? Statybos inspekcija gali bausti, nepasirašyti akto, o ką jie ga li?“ – stebėjosi E.Paplauskis, garan tavęs, kad naujajame pastate į neįga liųjų poreikius tikrai atsižvelgta. Inspekcija sąskaitų neišrašo
Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja Lilija Misiulienė aiškino, kad jos skyriaus darbuo tojai už dalyvavimą komisijoje są skaitų neišrašinėja. „Kodėl įstaiga „Aplinka visiems“ paprašė pinigų, nežinau. Yra numa tyta, kad statytojas, organizuoda
mas statinių apžiūrėjimą, komisi jos narius turi aprūpinti transportu ir kanceliarinėmis priemonėmis, – aiškino L.Misiulienė . – Švelniai ta riant, mane ištiktų šokas, sužinojus, kad mano darbuotojai ima pinigus. Tačiau ši įstaiga nėra valstybinė, jie turi savo nuostatus.“ Už atvykimą – mokestis
Viešosios įstaigos „Aplinka vi siems“ vadovė Nijolė Milkevičienė patvirtino, kad jie iš tiesų yra nu statę įkainius už savo paslaugas. „Mes turime teisę imti mokestį. Už objekto apžiūrėjimą vietoje nu matyta paslaugos kaina siekia 121 litą, įskaičiuojant pridėtinės ver tės mokestį. Sąskaita siekia 150 li tų? Man reikės išsiaiškinti, kam ir už ką“, – tikino N.Milkevičienė. Vadovė pabrėžė, kad viešojoje įstaigoje dirbantys žmonės negau na finansavimo iš biudžeto. „Mūsų algos 600 litų nesiekia. Benzinui taip ir susirenkame. Mūsų vienas žmogus yra skirtas visai ap skričiai. O ką, regioninis parkas bi lietų neima iš žmonių?“ – iškelta problema stebėjosi N.Milkevičienė. Viešosios įstaigos specialistai esą turi statybinį, architektūrinį išsi lavinimą ir net pasiruošę už atlygį teikti konsultacijas statytojams. „Gal parko direkcija nežinojo, kad nemokamai komisijose dalyvauja Lietuvos žmonių su negalia aplin kos pritaikymo asociacija. Jie jokio mokesčio neima. Kodėl? Todėl, kad neima“, – aiškino N.Milkevičienė.
Praėjus dienai po laivo sulaiky mo, kai kurie vairuotojai su vilki kais grįžo į Lietuvą kitu keltu. Ta čiau Švedijoje sulaikytame laive liko dalis krovinių, kurie buvo ga benami be vairuotojų. Asociacijos „Linava“ atstovas spaudai Gytis Vincevičius teigė, kad vežėjai patyrė nepatogumų, nes nespėjo laiku pristatyti krovi nių, o už kiekvieną uždelstą dieną gresia baudos. Jie ketina kreiptis į kelto operatorių, prašydami pa dengti išlaidas. G.Vincevičius pranešė susisie kęs su keliomis vežėjų bendrovė mis, kurios gabeno krovinius keltu „Liverpool Seaways“, ir iš jų išgir dęs apie pretenzijas. Pasak „DFDS Seaways“ Rin kodaros skyriaus vadovo Vaido Klumbio, Švedijoje liko tik nedi
Problema: dėl sulaikyto kelto vežėjai patyrė nepatogumų, nes nespėjo
laiku pristatyti krovinių, o už kiekvieną uždelstą dieną gresia baudos.
delė dalis krovinių. Pagal tvarka raštį keltas iš Karlshamno turėjo išplaukti trečiadienį 18 val., tačiau buvo sulaikytas aptikus pažeidimų, dėl ko laivui neleista palikti Švedi jos krantų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Du pažeidimai pašalinti iškart, o trečiasis – po dienos. Visi keleiviai buvo parplukdyti kitu bendrovės keltu „Lisco Opti ma“. Juo sugrįžo ir dalis vežėjų. „Klaipėdos“ inf.
3
PIRMADIENIS, sausio 23, 2012
miestas Meldėsi drauge
Sukčiai pelnėsi
Smurtas nesiliauja
Šeštadienį vakare įvairių konfe sijų krikščionys susirinko į Ma rijos Taikos Karalienės katali kų bažnyčią bendrai maldai. Ka talikų kunigai, Klaipėdos evan gelikų liuteronų parapijos kuni gas Reinholdas Moras, Išgany mo armijos kapitonė Siuzana Ketler-Riutkenen paeiliui skaitė šventraščio ištraukas.
Nidos gatvėje gyvenanti 89 metų klaipėdietė patikėjo, kad jos sū nus nuskriaudė mergaitę, ir ati davė sukčiui 6 tūkst. litų. Toje pa čioje gatvėje gyvenanti mergaitė taip pat buvo apgauta ir, „gelbė dama“ mamą, nepažįstamam vy rui atidavė kompiuterį, fotoapa ratą bei telefoną. Nusikaltėlis yra aukštas, be priekinių dantų.
Šeštadienį policininkai sku bėjo į Kretingos gatvę gelbė ti nuo įsismarkavusio sugy ventinio devyniolikmetės mer ginos. Jos metais jaunesnis draugas buvo girtas ir švais tėsi kumščiais. Tą patį vaka rą teko tramdyti 24-erių vyrą, kuris skriaudė pora metų vy resnę sugyventinę.
Šilta žiema leidžia sutaupyti Šiltą gruodį mies to tvarkymui uos tamiesčio savival dybė sutaupė mili joną litų, tačiau tai neguodžia. Miesto ūkio priežiūrai šie met reikės suktis daugiau nei be 7 mln. litų. Tiek suma žintas finansavimas.
Premija. Šiandien 17 val. I.Simonaity tės bibliotekos Gerlacho palėpėje vyks I.Simonait ytės literat ūr inės prem ijos įteik imo poetei Elenai Karnauskaitei vakaras. Paskaitos. Klaipėdos miesto visuome nės sveikatos biuro specialistai būsimus tėvelius kviečia registruotis į nemoka mas paskaitas. Jos vyks šiomis temomis: „Nėščiosios mityba nėštumo laikotar piu“ (sausio 24 d. 17.15 val.); „Gimdymas“ (sausio 30 d. 17.15 val.); „Kūdikio priežiūra pirmaisiais mėnesiais“ (vasario 2 d. 17.15 val.); „Natūralus maitinimas“ (vasario 7 d. 17.30 val.); „Psichologinis pasiruošimas gimdymui“ (vasario 15 d. 17.30 val.) Re gistracijos į paskaitas ir mankštas vyks ta tel. 23 40 67, 8 612 30179, el. paštu: ro berta@sveikatosbiuras.lt.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Gruodį miesto tvarkymui Klaipė dos savivaldybė išleido 638 tūkst. litų. Užpernai tą patį mėnesį ši suma buvo didesnė milijonu li tų. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direkto rius Liudvikas Dūda tvirtino, jog sąskaitas gerokai buvo išauginęs sniegas. Daugiausia lėšų praėjusių metų gruodį buvo skirta miesto aikščių, šaligatvių ir viešųjų erdvių priežiū rai – 235 tūkst. litų. Užpernai ši su ma siekė 370 tūkst. litų. Gausiai prisnigus, miesto savi valdybės kišenę labiausiai tuštino gatvių valymas. Už jų priežiūrą praėjusių metų gruodį reikės sumokėti 153 tūkst. litų – buvo apledėjimų – reikė jo barstyti gatves. Taip pat reikėjo barstyti įkalnes, nuokalnes, tiltus ir
Dienos telegrafas
Skirtumas: už gatvių valymą gruodį savivaldybė sumokėjo šešis kartus mažiau nei užpernai tą patį mėnesį.
Nelaimė. Sekmadienį 12.18 val. I.Simo naitytės gatvėje automobilis „Mercedes Benz“ traumavo septynerių metų vai ką. Sužeistasis greitosios pagalbos me dikų nuvežtas į Vaikų ligoninę.
Vytauto Petriko nuotr.
viadukus. Į šią sumą įskaičiuotas ir kelininkų budėjimas. Jis prasideda nuo lapkričio 1 d. Užpernai gruodį, kuris buvo la bai sniegingas, už gatvių priežiūrą savivaldybė sumokėjo šešis kartus didesnę sumą – 917 tūkst. litų. Paskutinį 2010 m. mėnesį reikėjo iš miesto vežti sniegą, nes šis bu vo paralyžiavęs senamiestį ir truk dė eismui. Ši paslauga kainavo 60 tūkst. litų. Mažiau praėjusių metų gruodį savivaldybei reikėjo mokėti ir už daugiabučių namų kiemų priežiū rą. Dešimčiai namų valdų perves ta 250 tūkst. litų. Užpernai tą pa tį mėnesį ši suma siekė 284 tūkst. litų.
„Didelio skirtumo tarp miesto viešųjų erdvių ir kiemų nėra, nes vasarą renkamos šiukšlės. Tada yra didesnė teritorija, bet mažes nis atlygio už darbą įkainis. Žiemą sniegą reikia valyti nuo mažesnės teritorijos – šaligatvių, kelių, takų, tačiau įkainis yra didesnis“, – tvir tino L.Dūda. „Iš miesto priežiūros sutaupė me 1 mln. litų, bet tai lašas jūro je. Šiemet finansavimas Miesto ūkio departamento programoms sumažintas 7,5 mln. litų. Žinoma, sutaupytos lėšos šiek tiek padengs sumažėjusį finansavimą. Geriau plius milijonas nei minus. Sniegas gerai patuština piniginę“, – sakė L.Dūda.
Sprogmuo. Penktadienį po pietų Giru liuose moksleivių poilsio stovyklos „Pa saka“ teritorijoje aptiktas sprogmuo. Iš minuotojai pranešė, kad tai Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių 76 mm skersmens sviedinys. Ištvinęs upel is, tekantis per stovyklos teritoriją, išplo vė iš dirvožemio nuo karo čia gulėju sį sviedinį. Sprogmuo sunaikintas Kai rių poligone.
Liudvikas Dūda:
Geriau plius milijo nas nei minus. Snie gas gerai patuština piniginę.
Mirtys. Šeštadienį Metrikacijos skyriu je užregistruotos trijų klaipėdiečių mir tys. Mirė Stanislava Zėringienė (g. 1918 m.), Stasė Šidlauskienė (g. 1918 m.), Vero nika Bartkienė (g. 1944 m.) Naujagimiai. Per savaitgal į pag imdė 13 moter ų. Gimė 6 mergaitės ir 7 ber niukai.
„Mikriukai“ ieško būdų išgyventi Uostam iestyj e pagal 1 sutartis su savivaldybe dirba 13 maršrutinių taksi įmonių.
Po miestą kursuoja 158 trans porto priemonės. Per aštuonerius metus jų skaičius gerokai sumažė jo. 2004 m. Klaipėdoje dirbo 384 maršrutiniai taksi. Vežėjų uosta miestyje mažėja ir toliau. Smulkiųjų verslininkų asociaci jos pirmininko pavaduotojos Mari nos Gumbakienės teigimu, marš rutiniams taksi šiuo metu yra nelengva. „Dirbantys pagrindinėse magist ralėse dar šiaip taip laikosi. Popu liariausi maršrutai – 6, 8, 9. Tačiau tiems, kurie kursuoja nuošaliau, miesto pakraščiuose, – labai sun ku“, – teigė pavaduotoja. Anot M.Gumbakienės, vieninte lis dalykas, kuris gelbsti maršruti
158
– tiek maršrutinių taksi dabar kursuoja po Klaipėdą. nius taksi, – neišaugusios bilietų kainos. Padidinus jas, būtų išnykę dar daugiau maršrutų. „Dabartinės kainos ir taip nė ra pačios mažiausios. Lyginant su šiuolaikiniu pragyvenimo lygiu, ke lionė maršrutiniu taksi – brangus malonumas. Ne kiekvienas gali sau tai leisti“, – pabrėžė pavaduotoja. M.Gumbakienė pasakojo, kad rugsėjį baigiasi maršrutinių tak
si įmonių ir savivaldybės sutartys. Pirmininko pavaduotoja vylėsi, kad bus surastas kompromisas. „Dalį – pačius silpniausius maršrutus – planuojama integ ruoti į viešojo transporto sistemą. Jie priveš keleivius prie centrinių magistralių. Tuomet gal miesto pakraščiuose dirbantys maršruti niai taksi išsivers“, – tvirtino pa vaduotoja. R.Mockaus manymu, maršru tiniams taksi išnykimas negresia. Visada bus žmonių, kurie važiuo ja šia susisiekimo priemone. Jos pranašumas – tikslas pasiekiamas greičiau. Šiemet savivaldybė nori atlik ti keleivių, važiuojančių maršru tiniais taksi, tyrimą. Po jo paaiš kės, kurie „mrikriukų“ maršrutai yra populiariausi.
Ateitis: prognozuojama, kad maršrutiniai taksi uostamiestyje neišnyks
– visada atsiras žmonių, kurie naudosis jų paslaugomis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
PIRMADIENIS, sausio 23, 2012
miestas
Į privatų sklypą – invazija Jie jau savo kailiu patyrė, 1 kad Lietuvoje nesilaiko ma pagrindinio šalies įstatymo –
Kęstutis Žilėnas
Konstitucijos nuostatos, jog pri vati nuosavybė yra neliečiama. A. ir B.Černauskai bei dar vienas žmogus 2006-ųjų vasarį Doviluo se, Klaipėdos rajone, įsigijo 22 hek tarų žemės ūkio paskirties sklypą. Už jį sumokėjo 500 tūkst. litų. Kadangi tokių santaupų žmonės neturėjo, jie paėmė 400 tūkst. li tų paskolą. „Mūsų svajonė buvo sklypą iš skaidyti į mažesnius ir suformuo ti autentiškų sodybų gyvenamąjį kvartalą. Dar 2006 m. parengėme reikiamą projektą ir jį pabaigėme. Tada pasikeitė Klaipėdos rajono bendrasis planas ir procedūras teko pradėti iš naujo. Galiausiai gavome sąlygas rengti detalųjį planą, tačiau viską sustabdėme, kai sužinojome, jog už pusę milijono litų nusipirk tas mūsų sklypas taps bevertis, nes per jį bus tiesiama aukštosios įtampos elektros linija“, – pašne kovai dievagojosi, jog prieš perkant sklypą niekur nebuvo jokios infor macijos, kad į jį planuojamas ener getikų įsiveržimas. Sužinojo po trejų metų
Černauskai tvirtino, jog apie tai, kad per jų sklypą bus tiesiama 330 kV elektros perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai, kuri yra sudeda moji „NordBalt“ jungties dalis, su žinojo tik 2009 m., kai buvo pradė ta rengti projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. „Apie tai sužinojome, kai gavome regist ruotą laišką, kuriame buvo praneš ta, jog per mūsų sklypą eis ta elekt ros linija. Nuvykome į visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita ir supratome, kad niekas nieko nebe ketina keisti“, – keblios situacijos ištakas prisiminė žmonės. Elektros perdavimo linija Klai pėda–Telšiai yra numatyta Nacio nalinėje energetikos strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2007-ųjų sausį. Linija drieksis per Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajono savi valdybes. Pastarosios teritorijoje linija bus apie 30 km ilgio, iš ku rių daugiau nei pusė – Dovilų se niūnijoje. Černauskai, supratę, kad pateko į keblią padėtį, ėmė ieškoti išeičių. „Ta elektros linija eis tiesiai per mūsų sklypo vidurį, jį atskirdama į dvi dalis. Suprantama, jog vienin go kvartalo įkurti jau nebegalėsi me. Be to, koks protingas žmogus pirks sklypą ar namą, kai matys greta jo esančius didžiulius stul pus, apkabinėtus storais laidais, kurie dar ir dūzgia? Todėl projek to vykdytojai „Lietuvos energijai“ (dabar akcinė bendrovė „LitGrid“ – V.S.) ėmėme siūlyti paimti mū sų sklypą visuomenės poreikiams už tokią kainą, kokią mes sumo kėjome. Deja, sulaukėme atsaky mo, kad žemė jiems nereikalinga“, – apie nueitus kančių kelius kal bėjo pašnekovai. Galiausiai nemažai žmonių, per kurių sklypus taip pat numatyta tiesti aukštosios įtampos elektros liniją, susibūrė į asociaciją ir krei pėsi į teismą, kad dėl procedūrinių pažeidimų būtų panaikinta PAV ataskaita.
Komentarai
Energet ikos vicem in istras
K
albant apie šią situacija, pasa kysiu ūkiškai – žmonėms ne pasisekė verslas, tai bando išlošti. Mano žiniomis, jie pra dėjo kažką daryti su savo sklypu tik kai jau žinojo, kad bus tiesiama elektros lini ja, tad dabar ir bando naudos išpešti. Ser vitutas jokiu būdu nėra pasikėsinimas į privačią nuosavybę. Jei tie verslininkai svajoja gauti milžinišką kompensaciją, reikia aiškiai pasakyti, kad pinigai iš nie kur neatsiranda – ją turės padengti visi elektros vartotojai. Vyriausybė yra pa tvirtinusi kompensavimo tvarką, o tai syklės visiems galioja vienodai. Kodėl tiesiama oro linija? Tiesiog buvo priim tas toks technologinis sprendimas, kuris pigesnis, kad nereikėtų pinigų į laukus po žeme kišti. Jei visi sklypų savininkai prieštarautų, kad per jų žemę ar virš jos eitų kabeliai, tai Lietuvoje neturėtume nei dujų, nei elektros.
Planai: Klaipėdos rajone aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos ilgis bus apie 30 km. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Laukia nutarties
Žmonės bylą pralaimėjo visų ins tancijų teismuose, o pasirengimo tiesti elektros liniją procesas judėjo į priekį – 2010 m. birželį tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys sa vo parašu patvirtino elektros per davimo oro linijos Klaipėda–Telšiai specialųjį planą. Bendrovei „LitGrid“ Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajonų savi valdybėse tik liko gauti leidimus statyboms. „Mes ir dar keli asmenys vėl kreipėmės į teismą, kad specia lus is plan as būt ų pan aik intas. Pirmosios instancijos teisme su lauk ėm e neig iam o ats ak ym o. Apeliacinį mūsų skundą nagri nėjo Liet uvos vyr iaus ias is ad ministracinis teismas, kuris savo nutartį skelbs sausio 31 d. Tiki mės, kad teism as įvert ins, jog reng iant spec ial ųj į plan ą buvo praleistos Strateginio vertinimo ataskaitos procedūros“, – vylėsi Černauskai. Bendrovė „LitGrid“ per jų skly pą ne tik ties aukštosios įtampos elektros liniją, bet dar siekia ir servituto jos statybai ir aptarna vimui. Paprasčiau tariant, „LitGrid“ žmonių sklype aplink elektros li niją nori beveik 4 hektarų, kad ga lėtų liniją statyti, ją prižiūrėti. Šia me plote sklypo savininkai nieko negalėtų daryti, nors jis ir yra jų nuosavybė. Už tuos beveik 4 hektarus ener getikai Černauskams pasiūlė maž daug 34 tūkst. litų vienkartinę kompensaciją. Užsiims kaimo turizmu
Žmonės nesutinka suteikti servi tuto, nes esą jis galimas tik tada, kai nėra kitų būdų be jo apsieiti, o šiuo atveju buvo galima tiesti po žeminį kabelį, tik elektrikai nesu tiko.
„LitGrid“ A. ir B.Černauskus pa davė į teismą, kad jų sklypo daliai būtų nustatytas servitutas. Skly po savininkai pateikė priešieškinį – sumokėti 700 tūkst. litų kom pensaciją. „Apskaičiavome, kad mes tiek patyrėme nuostolių dėl per sklypą planuojamos tiesti elektros linijos. Jis taps bevertis, negalėsime vysty ti verslo, be to, jau nemažai pinigų išleidome įvairioms procedūroms,
Visa kompensaci jų pagal servituto nustatymo sutartis Klaipėdos – Telšių li nijai suma yra apie 5 mln. litų, o servitu to sutarčių – beveik 600.
kad pakeistume jo paskirtį. Be to, nuo 2006 m. bankui vien palūka nų sumokėjome 80 tūkst. litų“, – įspūdingą kompensacijos dydį grindė pašnekovai. „Tikimybė, kad laimėsime teis mą dėl specialiojo plano panaiki nimo yra minimali, todėl mums „uždės“ tą servitutą, ties elektros liniją. Mūsų siekis – gauti norma lią kompensaciją, kad padengtu me visus patirtus nuostolius, pra rastas pajamas. Paskui galėsime tame sklype įrengti kaimo turiz mo sodybą, kuriame poilsis aukš tosios įtampos elektros linijos pro jektą stumiantiems žmonėms bus nemokamas“, – ir atviri, ir ironiš ki buvo Černauskai. Juos piktina ir tai, kad, užuot su mokėjusi žmonėms padorias kom pensacijas, bendrovė „LitGrid“ samdo vienus brangiausių Lietu
voje teisininkų, kurie pateikia šim tatūkstantines sąskaitas. Priešinasi mažuma
Bendrovės „LitGrid“ Komunika cijos skyriaus vadovės Vilijos Rai laitės teigimu, elektros perdavimo linijos Klaipėda–Telšiai statybos finansuojamos iš elektros perda vimo tarifo, kuris šiais metais yra 2,32 ct/kWh. „Per 2008–2011 m. elektros perdavimo tarifas Lietu voje mažėjo 30 proc., o per tą patį laiką Europos šalių vidutinis per davimo tarifas padidėjo 27 proc. Jei sutiktume su reikalavimais išmo kėti nepagrįstai dideles kompen sacijų sumas, visi turėtume mo kėti už elektrą brangiau“, – teigė V.Railaitė. Visa kompensacijų pagal servi tuto nustatymo sutartis Klaipė dos–Telšių linijai suma yra apie 5 mln. litų, o servituto sutarčių – beveik 600. „99 proc. savininkų, per kurių sklypus planuojama tiesti elekt ros perdavimo liniją, sutiko su pa siūlytomis sąlygomis, vadinasi, kad jos yra protingos ir priimti nos. Klaipėdos rajono gyventojai, su kuriais vyksta teisminiai ginčai, reikalauja 20 kartų didesnės kom pensacijos“, – tvirtino Komunika cijos skyriaus vadovė. Veiklą galės tęsti
Ji aiškino, kad, tiesiant elekt ros perdavimo oro linijas, žemės paimti visuomenės reikmėms ne reikia, užtenka nustatyti servi tutus. Pagal Elektros energetikos įstatymą visiems privačių sklypų savininkams, per kurių sklypus bus tiesiamos elektros perdavi mo linijos, išmokama kompensa cija pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. V.Railaitė pabrėžė, jog elektros perdavimo linija bus statoma atsi žvelgiant į visas Lietuvoje patvir
Nijolė Ilginienė
Dov ilų sen iūn ijos sen iūnė
N
uotaikos bendruomenėje dėl numatytos tiesti aukštosios įtampos elektros linijos įvai rios. Vieni žmonės džiaugia si, kad gavo pinigų, kiti pyksta, nes ta linija esą sužlugdys jų verslą – bus nebepaklau sūs įsigyti sklypai. Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, ta linija tikrai netrukdys, nes ir toliau bus galima sodinti daržus, ga nyti karves. Tačiau, aišku, namo šalia jau nestatysi. Teko girdėti, jog Baičių kaime, kai per jį buvo nutiesta analogiška elekt ros linija, labai pablogėjo vienos šeimos sveikata. Žmonės už savo pinigus kvie tėsi specialistus, kad šie išmatuotų elekt romagnetinį lauką, tai tie esą pasakė, kad reikia kuo greičiau bėgti ir negyventi ša lia tos linijos. Tačiau juk neįrodysi, kad ji kenkia sveikatai. Tenka apgailestauti tik dėl to, jog naujos elektros linijos tiesėjai neatsižvelgė į bendruomenės pageida vimus. Žmonės prašė, kad elektros linija būtų tiesiama po žeme. Tačiau išgirdome tik tai, kad toks projektas būtų per bran gus. Gaila, kad kažkas taupo pinigus, bet skriaudžia žmones.
tintas higienos ir sveikatos normas ir saugumo reikalavimus, o elekt rinis laukas neviršys leistinų sau gių lygių. „Sklypuose, per kuriuos eis elektros linija, ir toliau bus galima dirbti visus įprastus darbus, už siimti žemės ūkio veikla. Keli ap ribojimai yra taikomi tik tai sklypo daliai, kuri patenka į elektros per davimo oro linijos 30 m apsaugos zoną. Joje negalima įrengti žaidi mo aikštelės, turgavietės, stadio no, degalinės, automobilių stovė jimo aikštelės, organizuoti didelių renginių, sandėliuoti pašarų“, – tvirtino V.Railaitė. 89 km ilgio elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai staty bos darbus planuojama baigti iki 2015 m., visa šio projekto vertė yra 68 mln. litų.
5
pirmadienis, sausio 23, 2012
aktualijos
Neringiškiai nenori gyventi rezervate Neringiškių bendruomenė telkiasi kovai už savo teises ir savo gyvenimą. Jie nebe nori gyventi rezervate, kur sąlygas dik tuotų valdininkai. Suvieniję jėgas gra žiausio mūsų šalies kampelio gyventojai tikisi apginti savo interesus. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pančioja draudimai
Nidoje vietos gyventojų iniciatyva įsteigta nevyriausybinė organizaci ja, kuri sieks Neringos savivaldybės kaip nacionalinio parko ir pasaulio paveldo vietovės harmoningo vys tymo. Kaip sakė Neringos bendruo
„Gyvename saugomose teritori jose, tad turime daug įvairių drau dimų. Ne visada jie būna pagrįsti, tad sujungę jėgas galime pasidar buoti taip, kad liktų kas nors nau dingo ateities kartoms“, – sakė ini ciatyvinės grupės atstovė. Neringiškiai piktinosi, kad drau dimų gausa apsunkina įprastą gyve nimą. Dėl ypatingo kurorto statuso jiems keliami ypač dideli reikalavi mai, tačiau kontroliuojančių įstaigų atstovai užmerkia akis prieš daug didesnius gamtos niokotojus. „Sostinės klerkai norėtų mus iškeldinti, kad vasarą čia galė tų ramiai ilsėtis“, – piktinosi gy ventojai. Jie ironizavo, kad šiems norams įgyvendinti pradžia padaryta – pa statytas užkardas. Sieks objektyvumo
Irma Baltrušaitienė:
Gyvename saugomo se teritorijose, tad turime daug įvairių draudimų. Ne visada jie būna pagrįsti. menės forumo iniciatyvinės grupės atstovė, Neringos turizmo ir vers lo asociacijos prezidentė Irma Balt rušaitienė, neringiškiai nusprendė susiburti, kad galėtų apginti savo interesus ir pasinaudoti ES struk tūrinių fondų teikiama parama.
Neringiškiai taip pat sieks apsiginti nuo kai kurių politikų spekuliacijų viešojoje erdvėje. Vietos gyventojai nori skleisti objektyvią informaci ją ir teisingą požiūrį apie Neringos situaciją. Neringos savivaldybės meras An tanas Vinkus pastebėjo, kad atėjo laikas patiems atstovauti Neringos bendruomenės interesams ir paro dyti objektyvią tiesą, kuri kartais prasilenkia su realiu gyvenimu. „Neringa turi didžiuotis visa Lie tuva, ne tik pirštu nurodyti, ką da ryti“, – įsitikinęs meras. Neringiškiai išsakė savo neigiamą poziciją ir dėl garsiai nuskambėju sių nelegalių statybų skandalo.
Išskirtiniai: Kuršių nerijos gyvenvietėse įsikūrę žmonės nori būti ne tik paveldo dalimi, o gyventi XXI amžiuje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pasak Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko pavaduotojo Alvydo Mituzo, ne visos Kuršių nerijos teritorijos yra vertingos. Tačiau keliose vietose išdygę statiniai sukėlė tiek triukš mo, kad tampa sunku gyventi. „Norisi būti ne tik paveldo dalimi, o gyventi XXI amžiuje“, – tokią po ziciją išsakė ne vienas neringiškis. Išsirinko vadovą
Neringos bendruomenės forumo nariais panoro tapti apie 200 žmo nių. Neringoje nuolat gyvena apie 2 tūkst. gyventojų, ir tiek pat jų čia yra įsigiję būstus, kur praleidžia di džiąją metų dalį arba vasaroja. Tad forumas suvienijo ne tik visų Neringos gyvenviečių gyventojus, visuomenines organizacijas, bet ir gerai šios vietovės specifiką išma nančius žinomus Lietuvos specialis tus, mokslo, meno ir kitų specialybių atstovus. Neringos bendruomenės forumo vadove išrinkta Klaipėdos universiteto docentė Nijolė Stra kauskaitė iš Juodkrantės.
Pritaria: neringiškių iniciatyvą burtis į bendruomenės forumą palaikė
Neringos meras A.Vinkus (centre).
Napoleonmetis gyvas entuziastų širdyse Klaipėdiečiai karybos istorijos en tuziastai su bendraminčiais Rum šiškėse atkūrė 1812 m. Napoleono žygio į Rusiją momentus.
džiais dalijosi istorijos mokytoja, karybos istorijos klubo narė Lore ta Elertienė. Spalvingomis uniformomis vil kėję istorijos entuziastai porą va landų buvo muštruojami rikiuotė je, mokomi paklusti prancūziškoms
Uostamiesčio karybos istorijos klubo nariai, imituojantys Prūsi jos princo Albrechto lietuviškų jų dragūnų pulką Nr. 1, Lietuvos liaudies muziejuje praktikavo si rikiuotėje bei buvo mokomi fechtuotis. „Skirtingai nuo apniukusios Klaipėdos, šeštadienį Rumšiš kėse buvo pasnigę, spaudė kelių laipsnių šaltukas, todėl nuotai ka buvo pakili. Čia karybos isto rijos klubų nariai, besidomintys napoleonmečiu, renkasi penktus metus. Paprastai būdavo organi zuojama Napoleono armijos at sitraukimo ir susidūrimo su rusų kariuomene mūšio rekonstrukcija. Šį kartą mūšis nerengtas“, – įspū
Spektaklis: senąja karyba besidomintys istorijos entuziastai Rumšiškėse atgaivino XIX a. pradžios įvykius.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
komandoms. Artileristams fech tavimo mokytojas aiškino ir rodė, kaip būdavo ginamasi kardais ir ki tais ginklais. „Mankštinome raumenis ir rie šus. Nors mano kardelis lengvas, bet jį reikėjo ilgą laiką sukinėti virš
galvos. Ranka po to ilgai drebėjo“, – pasakojo L.Elertienė. Kad žiūro vai neliktų nusivylę, karybos isto rijos klubų nariai improvizavo kovą miestelio centre. Bažnyčioje įsi tvirtinę keli besitraukiančių pran cūzų dalinių kariai buvo puolami
ir lengvai nugalėti priešų. Šiemet sukanka 200 metų nuo Napoleono persikėlimo per Nemuną, minint šią datą įvairiose Lietuvos vieto vėse planuojama surengti nema žai spalvingų renginių bei istori nių įvykių rekonstrukcijų.
Audroniaus Klimo nuotr.
6
pirmadienis, sausio 23, 2012
nuomonės
Atšvaitus privalo nešioti visi?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
P
raėjusiais metais Klaipėdoje žuvo 7 pėstieji. Šiemet jau yra viena auka. Įvertinusi šiurpią statistiką, policija pradėjo svarstyti, kad net ir didmiesčiuose pėstieji tamsiuoju paros metu turėtų nešioti šviesą atspindinčias priemones: atšvaitus ar specialias liemenes. Manoma, jog taip būtų kur kas saugiau. Tačiau ne visi klaipėdie čiai mano, jog tokios saugumo priemonės būtinos, nes jie gyvena ne kaime, o mieste. Ar reikia pakoreguoti Kelių eismo taisykles ir įpareigoti visus pėsčiuosius tamsiuoju paros metu mieste nešioti atšvaitus?
Lingvistinių protezų įkaitai Saulius Pocius
P
orą galv ijišk ų keiksmų į tiesiog in į eter į drėbte lėjusio Egidijaus Drag ū no žvaigždė jau porą sa vaičių žybsi ryšk iau. Vieni žven gia pakampėse, kiti rėž ia pykčiu pas ūdytas ištarmes, tret i posė džiauja ir kalba apie bausmes. Ne E.Dragūnui, o tiems, kurie niekuo dėt i, bet yra atsak ing i pagal biu rokratin į suvok imą. Kaltųjų dėl šito išpuolio puolė ieš koti ir Radijo ir televizijos komisi ja. Neapsirikite, lietuviai. Nereikia jos pain iot i su LRT tar yba, kur ią
Didesnį nerimą tu rėtų kelti ne į praei tį palengva žengiantis E.Dragūnas, o pati jau niausioji karta, dažnai nebeatskirianti, kur keiksmažodžiai, o kur įprasti žodžiai. scenar istas Jonas Banys išvad i no nekompetentinga ir kišenine. Yra dar ir kita išlaikytinių šutvė – minėta Radijo ir televizijos komi sija, vadovaujama klerikalų staty tinio. Ši komisija griebėsi ir „Klai pėdos maisto“ reklamoje išplėto tos misijos – įtvirtinti „gero skonio trad iciją“. Sak ysite, kuo čia dėtos LRT kom isija ir mėsa? Cha, paci tuosime: „Lietuvos radijo ir televi zijos komisija, pagal kompetenci ją atl ikdama Nepilnameč ių ap saugos nuo neig iamo viešosios informacijos poveik io įstat ymo nuostat ų įgyvend in imo priež iū rą bei siekdama puoselėt i gero skon io trad icijas ir stengdamasi apg inti viešąjį interesą, š. m. sau sio 18 d. svarstė problemą dėl pa sitaikanč ių necenz ūr in ių pos a kių televizijos programose tiesio ginio eterio metu.“ Išties. Svarbu rimtai suformuluoti problemą, kad būtų galima patei sinti institucinę pačios komisijos reikšmę. Tok ių pastang ų įkaršty je, mat yt, kažkas ir įrašė TV plo tuose girdėtą frazę apie „gero sko nio tradiciją“.
Suprantama, pastangos nagrinėti pat į keik imosi fenomeną yra pa girtinos, nes Lietuva taip keik iasi, jog atrodo, kad visi esame lagerio zonoje. Keik iasi vaikai, moter ys, keik iasi pedagogai ir aukščiausio sios valdžios atstovai. Šis reiškinys taip giliai įsišaknijo, kad tapo neat siejama mūsų visų gyvenimo da lis. Totor išk i keiksmai net įgijo ir tam tikrą teig iamą vaidmen į, nes padeda išsikrauti, dažnais gyveni mo atvejais pareikšti savo vertini mą ir poz iciją. Nesunk u pastebė ti ir tai, kad keiksmažod žiai mūsų kasdienėje kalboje ėmė atlikti tam tikrą pagalbinę funkciją, padeda tiksl iau išreikšt i mint is ir suteik ia papildomų reikšmės atspalvių. Tač iau fenomenolog išk ai „su skliaudus“ tok ią pat irt į ir gryną ja sąmone paž velgus į mūsų kal bėseną, turėtų apimti tikras siau bas. Kalėjimams būd inga pat ir tis taip ryšk iai sklinda iš mūsų ta riamų žod žių jung inių, paryšk in tų totoriškais ištiktukais ir jaustu kais, jog gali pasirodyti, kad Lietu vos teritoriją išties riboja spygliuo tos vielos raizg iniai. Tok ios patirties grynuoliai tiesiog verž iasi į paviršių kad ir visų laik ų ryšk iausiame liet uv iškame filme „Zero II“, kur į irg i neseniai parodė viena komercinė televizija. Socio logai turėtų naudoti tą kūrin į kaip tiriamąjį objektą pokomunistinės būties reišk inių paaišk inimui. Ge resnės sociologinės medžiagos tik riems atrad imams nesurast umei net ir nuosekl iausiai išnagr inėjęs patikimas statistines respondentų imt is. Kriokl iu tyškant ys triaukš čiai keiksmažod žiai, suder int i su personaž ų veiksmais taip tiksliai, kad nė akimirkos negali suabejoti atskleidžiamos klaikios socialinės gyvasties tikrumu. Tačiau žiaur iausia ne tai. Dides nį nerimą turėtų kelti ne besikei kiant is ir į praeit į palengva žen giant is E.Drag ūnas, o pat i jau niaus ioji kart a, dažn ai jau ne beatsk ir iant i, kur čia keiksmai, o kur įprasti žodžiai. Jie niekada ne simokė rusų kalbos, bet tarpusa vyje kalba išk rypėl iškais slav iz mais: „Zanūdos, karoče, tūsui – kancovkė“. Tok iais lingv ist in iais protez ais bendraujant i jaunuo menė tarsi byloja, jog praeit ies šmėklų neatsikrat ysime dar la bai ilgai. Praeitis jų sąmonėje įgy ja naujų grimasų, nuo kurių, kaip ir nuo keiksmažod žių, neišsiva duosime dar tikrai ne vieną de šimtmet į. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Prieš
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento di rektorius Liudvikas Dūda:
Klaipėdos miesto tarybos narys Rimantas Cibauskas:
– Pėsčiųjų perėjos Klaipėdoje yra nepakankamai apšvies tos. Tam įtakos turi besniegė žiema. Kadangi nėra snie go, matomumas pėsčiųjų perėjose sumažėjo gal keturis kartus. Reikėtų papildomai apšviesti perėjas, bet nėra lė šų. Norint labiau apšviesti pagrindines sankryžas, reikė tų 600 tūkst. litų. Tektų statyti papildomus stulpus, tiesti kabelius. Tuos darbus galėtume padaryti tik kitai žiemai. Bet reikėtų imtis kitų saugumo priemonių. Būtų galima įvesti eismo taisyklę, kad visi pėstieji tamsiuoju paros me tu mieste turėtų šviesą atspindinčią priemonę: atšvaitą ar liemenę. Pastaroji gal ir nepuošia, bet dešimt kartų labiau apsaugo nei atšvaitas. Atšvaitus pėstieji turėtų segėti ant rankų. Nebent eitų per laukus ar pas kaimyną kiemu. Pa galvokime logiškai: kodėl buvo patvirtinta tvarka, kad au tomobiliai net vasarą turi važinėti įjungtomis šviesomis? Todėl, kad mašinos tapo nebematomos. Tad laikytis sau gumo priemonių reikėtų įpareigoti ir pėsčiuosius.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Žvejybos uosto rajone – tamsu
Gyvenu Žvejybos uosto rajone ir kiek vieną vakarą tenka grįžti jau sutemus. Naikupės gatvėje esanti parduotu vė tiesiog skendi tamsoje. Kai mėgi nu eiti tuneliuku tarp namų, šiurpas krečia. Antrus metus niekas neįrengia apšvietimo. Kažkas išsuko ar sudaužė elektros lemputę, tai dabar nėra kam tuo pasirūpinti. Ten nesaugu, ne vieną moterį šioje vietoje buvo apiplėšę, su mušę, atėmę pinigus. Manau, kad čia įsikūręs prekybos centras tikrai galėtų pasirūpinti apšvietimu savo prieigose. Prie pat parduotuvės plieskia lempos, o ten, kur eina žmonės, – tamsu. Virginija
Partijų nereikia finansuoti
Valstybei trūksta pinigų, o iš biudžeto finansuojamos dar ir partijos. Ar dėl šio klausimo neturėtų būti rengiamas re ferendumas? Juk tai visų mūsų pinigai.
– Manyčiau, jog mieste nevyksta tiek daug avarijų, kad tamsiuoju paros metu visiems reikėtų vaikščioti su at švaitais. Pastebiu, kad vairavimo kultūra pas mus kei čiasi į gerąją pusę. Vairuotojai gana kultūringi, tarp jų ir pėsčiųjų juntama didelė pagarba. Aš pats vairuoju au tomobilį. Visada sustoju prie pėsčiųjų perėjų. Matau, kaip tai daro ir kiti vairuotojai. Galbūt dauguma nelai mių kyla dėl neprotingų vairuotojų, kurie laksto dideliu greičiu. Tačiau tokie žmogaus ir su atšvaitu nepastebės. Žinoma, atšvaitai yra gerai, bet jie labiau tinka jauni mui, moksleiviams. Kiekvienam žmogui mieste jų tikrai nereikėtų nešioti. Gal tai būtų naudinga, bet nepatogu. Užmiestyje, kaimo vietovėse, kur nėra gatvių apšvie timo, esant blogoms oro sąlygoms, atšvaitai – būtini. Tačiau mūsų miesto centras yra gana gerai apšviestas. Nelaimių, kurių metu nukenčia pėstieji, čia daug ne vyksta. Tai tikrai nėra Klaipėdos silpniausia pusė, kad reikėtų imtis tokių priemonių.
Reikėtų atsiklausti, ar žmonės sutinka, kad partijos būtų finansuojamos iš biu džeto. Mano manymu, partijos turėtų išsilaikyti iš savo narių mokesčio. Kuo daugiau narių bus, tuo jos bus turtin gesnės ir galbūt ims dirbti valstybės, o ne savo ir šeimų klano labui. Kam rei kia tokių brangių rinkimų kampanijų, tų plakatų, kurių niekas neskaito? Tie politikų veideliai 20 metų plevėsuoja, o naudos nėra. Šalis morališkai jau su smukdyta, žmonės bėga į užsienį. Antanas
Klaipėdos politikai nori cenzūros?
Sausio 18 d. stebėjau savivaldybės Miesto ūkio komiteto posėdį. Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila pasipik tino dėl pernelyg dažnų kai kurių pilie čių pasisakymų iš miestiečių tribūnos tuo pačiu svarbiu klausimu. Nustebi no posėdžio pirmininko ir tarybos na rio Vidmanto Plečkaičio noras, prita riant vicemerui Artūrui Šulcui, neleisti žmogui pasisakyti viešai daugiau nei du kartus per metus. Ypač nugąsdino ko miteto pirmininko pasiūlymas neabe jingus piliečius, kurie aktyviai ir viešai
reikalaus iš miesto vadovų spręsti svar bias problemas, pasiųsti į Psichiatrijos ligoninę, esančią Bangų gatvėje. Lietu voje būta atvejų, kai į tokias ligonines buvo uždaryti asmenys, norint užval dyti jų turtą, perimti verslą, atkeršy ti. Mano nuomone, Klaipėda ir Pagė giai yra labiausiai korumpuoti miestai Lietuvoje. Mūsų politikai, verslininkai ir teisėsaugininkai dirba išvien. Mies to ūkio komiteto nariams veiklūs ir ašt rūs klaipėdiečių priekaištai iš tribūnos, spėju, dirgina sąžinės likučius ir nelei džia ramiai užmigti. Miesto biudžetas mažinamas 18 mln. litų. Patys miesto vadovai pripažino, kad visų gatvių duo bių nebus už ką lopyti. Taigi, klaipėdie čiai, jei prie jūsų namo liks duobių, tre čią kartą eidami į tribūną prašyti, kad jas užlygintų, gausite politiko siunti mą apsilankyti Psichiatrijos ligoninė je. Kad to būtų išvengta, siūlau mies tiečiams nedelsiant nueiti pas medikus ir išsiimti pažymas, kad esate sveiki, jums nesivaidena balti arkliai ir auto mobilius laužančios duobės. Virgis Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Už
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 9 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
8
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
lietuva Gina partijos kolegą
Nesuvaldė automobilio
Pakėlė ranką prieš save?
Darbo partija, reaguodama į praėjusio penktadienio įvy kius, išplatino pareiškimą, ku riame neigia savo atstovą Švenčionių merą Vytautą Vi gelį buvus neblaivų darbe. Pats V.Vigelis susidariusios padėties kol kas nekomentuo ja. Detaliau situaciją žadama paaiškinti šią savaitę.
Policijos departamentas pra neša, kad Šilutės rajone šešta dienį nuo kelio nulėkė Kretin gos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo S.Š. (g. 1970 m.) ne tarnybos metu vairuojamas automobi lis. Vairuotojui nustatytas 2,9 promilės girtumas. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo.
Namuose rastas negyvas Šiau lių apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas. Nuosavame name negyvą 43 metų pareigūną ra do jo aplankyti atėję draugai. Negalėdami patekti į vidų, jie iškvietė policiją, nes kai kurie ženklai jiems sukėlė nerimą.
Nuo Kauno nurėžti, Vilniui prisiūti? sostinės rinkimų apygardos yra vie nos iš gausiausių. „Vilniaus miesto dešimtyje rinkimų apygardų vidu tiniškai yra po 41,5 tūkst. rinkė jų, ir šis vidurkis dar padidės suda rius balsuojančių užsienyje sąrašus. Numatoma, kad Vilniaus apygardų vidurkis padidės beveik dviem tūkstančiais. Kaune yra aštuonios rinkimų apygardos, vidutinis apy gardos rinkėjų skaičius čia 33,8 tūkst.“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių svarstoma galimybė per ateinančius Sei mo rinkimus vieną apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių. Tuomet Kaune liktų septynios vienmandatės apygardos, Vilniuje jų padaugėtų iki vienuolikos.
Spręs nauja komisija
Pokyčiai: rinkėjų skaičiaus pokyčiai verčia svarstyti gana radikalius sprendimus, tarp jų – dėl vienmanda
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Rinkimai – jau po aštuonių mėnesių
Seimas bus renkamas po kiek dau giau nei aštuonių mėnesių – šių metų spalio 14 d. Tačiau jau da bar pradedami kai kurie organiza ciniai darbai, susiję su būsimu bal savimu. Vienas svarbiausių darbų, kaip tvirtina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Ze nonas Vaigauskas, bus vienman dačių apygardų ribų ir rinkėjų skai čiaus jose nustatymas. Iš viso Lietuva suskirstyta į 71 tokią apygardą. Vilnius iki šiol bu vo padalytas į dešimt apygardų, Kaunas – į aštuonias. Tačiau kintantis rinkėjų skaičius verčia VRK svarstyti gana radika lius apygardų ribų keitimo varian tus. Vienas jų – sumažinti vie na apygarda Kaune ir padidinti jų skaičių sostinėje.
VRK tikina, kad jeigu viena rinkimų apygarda būtų perkelta iš Kauno į Vilnių, rinkimų apygardų dydžiai su vienodėtų. Jei Kaune liktų septynios vienmandatės rinkimų apygardos, kiekvienoje jų vidutiniškai būtų po 38,6 tūkst. rinkėjų, Vilniaus vienuo likoje apygardų – po 37,7 tūkst. Su darius užsienyje balsuojančių sąra šus – apie 39,6 tūkst. kiekvienoje. Tačiau ar tikrai perkelti vieną apygardą iš Kauno į Vilnių, anot Z.Vaigausko, dar bus diskutuoja ma, išklausyta visuomenės ir par tijų nuomonė. Partijos ir atskiri politikai jau pra dėjo gana aktyviai rengtis būsimiems rinkimams, skirstosi apygardomis, dirba su rinkėjais. Todėl spėjama, kad bet kokie radikalūs apygardų ri bų pokyčiai gali sukelti būsimų po tencialių kandidatų pasipiktinimą. VRK priminė, kad detalus rinkimų apygardų sąrašas turi būti patvir tintas iki šių metų liepos 7 d. O iki tos datos, vėliausiai iki birželio vidu rio, turėtų būti sudaryta nauja VRK.
čių rinkimų apygardų ribų perbraižymo.
BFL / PB nuotr.
0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygar dose skaičiaus. Skaičiavimai pagal Gyventojų registro šių metų sau sio 1-osios duomenis rodo, kad vi dutinis rinkėjų skaičius apygardo je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiškia, kad vienoje sudarytoje apygardoje rinkėjų pagal įstatymą gali būti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst. Beje, palyginti su pastaraisiais Seimo rinkimais 2008 m., vidutinis rinkėjų skaičius vienoje apygardoje sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu. Tuomet jų buvo beveik 38 tūkst.
Be to, yra dvi apygardos, kuriose rinkėjų skaičius nesiekia minimalaus leidžiamo skaičiaus – 29,4 tūkst. Tai Centro apygarda Kaune ir Kelmės apygarda. „Taigi, tų apygardų ribas būtinai teks pakeisti. Yra dar kelios vienmandatės rinkimų apygardos, kurių rinkėjų skaičius labai priar tėjęs prie leidžiamos mažiausios ri bos“, – teigė VRK vadovas. Pasak jo, sunkiausia bus keisti Vilniaus miesto apygardų ribas, nes
Sunkiausia keisti ribas Vilniuje
VRK duomenimis, keturiose vienmandatėse apygardose rinkėjų skaičius yra didesnis, nei leidž iama, dviejose – mažesnis. Apygarda Numatomas Procentais nuo Perteklius rinkėjų skaičius vidutinio dydžio ar trūkumas 5. Fabijonišk ių 45 063 122,44 +899 7. Justinišk ių 44 641 121,3 +477 13. Centro 29 317 79,66 –126 41. Kelmės 29 353 79,76 –90 55. Širvintų-Vilniaus 44 885 121,96 +721 57. Vilniaus-Trakų 44 998 122,27 +834
Bet Z.Vaigauskas dar nežino, ar bus pasirinktas būtent šis pertvar kos variantas. Dėl to dar bus dis kutuojama. Demografiniai netolygumai
„Vienmandačių rinkimų apygardų sudarymas yra vienas iš komisijai sunkių, dažnai kandidatų kritiškai vertinamų darbų“, – aiškino VRK vadovas. „Dėl demografinių pro cesų netolygumo rinkėjų skaičius mūsų miestuose ir rajonuose kei čiasi nevienodai ir rinkimų apy gardų ribas artėjant eiliniams rin kimams tenka peržiūrėti taip, kad rinkėjų skaičius atitiktų įstatymo reikalavimus“, – pridūrė jis. Įstatymas numato, kad keičiant rinkimų apygardų ribas turi bū ti atsižvelgiama į vienmandates rinkimų apygardas per ankstes nius Seimo rinkimus ir į administ racinį teritorinį padalijimą. Rinkė jų skaičius apygardoje turi būti nuo
VRK turimais duomenimis, anot jos pirmininko Z.Vaigausko, yra ketu rios apygardos, kuriose rinkėjų yra daugiau, nei leidžiama pagal įsta tymą, tai yra viršija 44 tūkst. Visos šios apygardos yra Vilniuje arba ša lia jo: Fabijoniškių, Justiniškių, Šir vintų-Vilniaus ir Vilniaus-Trakų.
Šešios probleminės apygardos
Lankėsi rudenį, verdiktą skelbs pavasarį Europos saugumo ir bendradarbia vimo organizacijos (ESBO) aukšto jo komisaro tautinių mažumų klau simais Knuto Vollebaeko praneši mas apie padėtį Lietuvoje ir Lenki joje bus pristatytas gegužę.
„Aukštasis komisaras informuos ESBO Nuolatinę tarybą apie sa Tyrimas: pernai lapkritį K.Volle vo darbą Lietuvoje ir Lenkijoje ki baekas lankėsi Lietuvoje ir Len tame savo pranešime gegužę. Po kijoje bei vertino su tautinėmis to, kai bus pristatytas, pranešimas mažumomis susijusią Lietuvos bus paskelbtas ESBO Tautinių ma teisinę bazę. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr. žumų aukštojo komisaro tinklala
pyje“, – rašoma K.Vollebaeko biu ro atsakyme. K.Vollebaekas Lietuvoje ir Lenki joje lankėsi pernai lapkritį. Lietu voje jis vertino su tautinėmis ma žumomis susijusią teisinę bazę, jų padėtį, tautinių mažumų kalbų var tojimą viešajame gyvenime. Lenki joje ESBO atstovas vertino lietuvių tautinės mažumos padėtį kalbos vartojimo ir švietimo srityse. Šiuo metu vyksta konfid encia lus K.Vollebaeko darbas su vyriau sybėmis, jis nekomentuojamas.
„Aukštasis komisaras pagal sa vo mandatą dirba saugodamas pa sitikėjimą, tai leidžia dalyvaujan čioms šalims būti atviresnėms ir labiau linkusioms bendradarbiau ti. Todėl vyriausybei pateikiamos aukštojo komisaro rekomendaci jos nėra viešinamos visuomenei ar žiniasklaidai“, – teigiama aukštojo komisaro biuro atsakyme. ESBO aukštojo komisaro tau tinėms mažumoms užduotis yra reaguoti į ESBO regione kylančias etnines įtampas ir užkirsti joms
kelią naudojant preventyvias dip lomatines priemones. Lietuvoje dėl tautinių mažumų teisių dažniausiai skundžiasi vietos lenkai. Jie pabrėžia nesprendžia mus pavardžių ir vietovardžių rašy bos klausimus, o pastaruoju metu ypač aktyviai kritikuoja pernai pri imtą Švietimo įstatymą, kuriuo tau tinių mažumų mokyklose šiek tiek išplėstas mokymas lietuvių kalba ir suvienodintas valstybinės kalbos egzaminas. BNS, „Klaipėdos“ inf.
9
pirmADIENIS, SAUSIO 23, 2012
rubrika
10p. Jūrų keltų kompanijai – pasaulinis pripažinimas
JŪRA
v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt
Klaipėdai – pinigų iš uosto! Klaipėdiečiams ne priimtina tai, kad jiems tenka kentė ti uosto triukšmą, dulkes, sklindan čius nemalonius kvapus ir jausti di delę riziką dėl ga limų avarijų, kurių metu išsilietų pavo jingos medžiagos.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Paradoksas: iš vienos pusės uostas užblokuotas naujais moderniais statiniais, tačiau tuo pat metu klaipėdiečiai ir bėga iš uostamiesčio dėl uos
to triukšmo, dulkių, pavojų.
Miestas jaučiasi apgautas
Šie teiginiai įrašyti Jūrinės kultū ros koordinacinės tarybos krei pimesi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininkę, premjerą ir susisieki mo ministrą. Kreipimuisi pritarė ir uostamiesčio savivaldybės, Klaipė dos valstybinio jūrų uosto direkci jos atstovai. Jis atsirado iš dalies todėl, kad iš Valstybinio jūrų uosto direkci jos valstybės poreikiams planuo jama paimti nuo 32 iki 52 mln. litų. Uosto direkcijos vadovas Euge nijus Gentvilas pareiškė, kad di rekcija investuos tik į labiausiai atsiperkančius objektus. Mažo at siperkamumo miestui reikalingi socialiniai jūriniai projektai nebus įgyvendinami. Naujiems projektams Uosto di rekcija 2012 metais skirs vos 20 mln. litų. Pagal uosto kompanijų poreikius turėtų būti pusės milijar do litų suma. Visi šie poreikiai yra greitai atsiperkantys. Tai reiškia, kad eilė miesto socialiniams jūri niams projektams greitai neateis. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dėl mažųjų laivelių prieplaukos statybos stabdymo, Klaipėda jau čiasi apgauta. „Mes uostui atidavėme žemę užteršto grunto aikštelei įreng ti. Mokesčių ir naudos už tą že mę nebegauname. Mažųjų laive
lių prieplaukos Uosto direkcija jau daug metų nestato. Apgavo mus kaip mergą su penktu vaiku“, – pa stebėjo Klaipėdos vicemeras Artū ras Šulcas. Savivaldybė rengiasi įvertinti vi sus iki tol buvusius ir neįvykdytus Uosto direkcijos pažadus. Vienas
Žmonės dirba Klai pėdoje, o gyven ti traukiasi toliau nuo uostamiesčio – triukšmo, taršos, ga limo pavojaus. tokių – pėsčiųjų tilto per geležin kelį į Melnragę statyba. Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kreipimesi į šalies vado vybę prašoma išlaikyti pusiaus vyrą tarp Klaipėdos uoste statomų pelningų ir Klaipėdai, kaip mies tui, reikalingų jūrinių socialinių objektų. Klaipėdai tai būtų tarsi kom pensacija už bloginamas gyveni mo sąlygas dėl sparčiai besivys tančio uosto, kuriame statomi ar planuojami statyti vis nauji pavo jingi objektai. Tokie, kaip suskys tintų gamtinių dujų terminalas.
Vidmanto Matučio nuotr.
Žmonės bėga iš uostamiesčio
„Santykiai tarp miesto ir uosto yra atsitiktiniai. Kartais vieni, kartais kiti jais pasinaudoja. Sistema nė ra sukurta. Santykius tarp Klaipė dos uosto ir miesto sunkina ir tai, kad visi finansiniai dalykai yra pro gramuojami Vilniuje“, – pastebė jo A.Šulcas. Kodėl miestas „urzgia“ ant uos to, taip pat ir ant valdžios? Todėl, kad uostas iš miesto yra paėmęs nemažą dalį teritorijos. Už ją nuo mos mokestį įmonės moka Uosto direkcijai. Kituose miestuose pramonės įmonės žemės nuomos mokesčius moka savivaldybėms. Uosto direkcija pateikė skaičius, kad nuo 1998 metų miesto teri torijoje esančiai infrastruktūrai tvarkyti yra skyrusi 98 mln. litų. Tai pinigai, skirti tvarkyti keliams, kuriais į uostą rieda sunkvežimiai. Teigiama, kad krovinius į uostą ga benantis sunkusis transportas la biausiai ir gadina miesto gatves. Klaipėdos savivaldybė turi ir ki tus skaičius. Jei ji gautų uosto įmo nių žemės nuomos mokesčius, per metus būtų iki 17 mln. litų. Uosto direkcija iš žemės nuomos 2011 m. gavo 20,8 mln. litų. Skaičiuojama, kad tuo atveju, jei uosto žemės nuoma būtų atiteku
si Klaipėdos savivaldybei, ji nuo 1998 metų būtų gavusi beveik 240 mln. litų. „Valstybė turėtų dėl uosto veik los Klaipėdos prarandamas sumas kompensuoti. Dabar aiškinama pa prastai – uostas dirba, žmonės už dirba, ir miestas turi klestėti. Taip nėra. Uostas klesti, o miestas gy vena vis blogiau. Uostas kelia vis didesnius nepatogumus dėl kvapų, triukšmo, nesaugumo jausmo. Tuo pat metu situacija mieste blogėja dėl mažėjančio biudžeto. Prastėja gatvės, kiemų aikštelės, blogėja so cialinė infrastruktūra“, – blogybes vardijo A.Šulcas. Statistika atskleidė įdomias vie nintelio Lietuvos uostamiesčio tendencijas. Nuo 2006 metų ja me sumažėjo 7,3 tūkst. gyventojų. Tuo metu keturiuose aplinkiniuo se rajonuose žmonių maždaug 7 tūkst. padaugėjo. Daroma išva da, kad žmonės dirba Klaipėdoje, o gyventi traukiasi toliau nuo uos tamiesčio – triukšmo, taršos, gali mo pavojaus. Savivaldybių biudžetas formuo jamas iš gyventojų pajamų mo kesčių. Negana to, kad dėl taršos, triukšmo Klaipėda praranda gy ventojų pajamų mokesčių mokė tojus, Seimas ir Vyriausybė dar kasmet mažina savivaldybėms ten
kančią gyventojų pajamų mokesčio dalį. „Kai miesto bendruomenė pla čiau suvoks, kaip formuojamas biudžetas, nepasitenkinimas šalies valdžios politika augs. Dabar mies tiečių nepasitenkinimas yra vieti ne valdžia, kad miestas skursta, o ji neva nieko nedaro“, – pastebė jo A.Šulcas. Iškas karo kirvį?
Prieš kelias dienas pasiekė lyg ir gera žinia apie tai, kad susisiekimo ministras, Uosto direkcijos vadovas ir Klaipėdos miesto meras susita rė, jog Uosto direkcijos numaty tas finansavimas Klaipėdos mies tui nebus mažinamas, bus išlaikyti tie patys finansavimo principai. Preliminariai yra sutarta, kad kasmet į uostą vedančioms mies to gatvėms tvarkyti uostas skirs 3 mln. litų. Pernai ta suma sudarė apie 7 mln. litų. „Šiandien uostą, miestą ir trans porto sistemą valdo vienos parti jos atstovai, todėl jie tarpusavyje gali susitarti. Praeitoje kadenci joje nebuvo galima susitarti arba būdavo sutariama taip, kaip netu ri būti. Viską būtina sustatyti į sa vo vietas. Miestas dėl uosto veiklos patiria didelius nuo stolius.
10
10
pirmADIENIS, SAUSIO 23, 2012
rubrika JŪRA
Keltininkams – pasaulinis pripažinimas Jūrų keltų kompanija „DFDS Seaways“, kuri aptarnauja ir tris linijas iš Klaipė dos uosto, gavo prestižiškiausią pasauly je apdovanojimą – „World Travel Awards“ (WTA) prizą už veiklą jūrų keltų srityje. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
WTA apdovanojimai buvo išdaly ti Kataro sostinėje Dohoje. Kas met skiriama 150 apdovanojimų įvairiuose su turizmu, žmonių ga benimu ir aptarnavimu susijusiose srityse viešbučių, oro linijų, turiz mo priemonių nuomos, jūrų vers lo ir kitose srityse. Šie prizai vadinami žmonių ke lionių „verslo Oskarais“.
Net šešios nominacijos skirtos jūrų kruizų verslui. Geriausia krui zų linija pripažinta „Royal Carib bean Cruise Line“. Jai skirtas pri zas ir už geriausią kruizų verslo ženklą. Kruizams patraukliausia šalimi pripažinta Jamaika, uostu – Dubajus. Geriausią kruizų kelio nių agento vardą pelnė – „Cruise. co.uk“. Nominacijos „World’s Lea ding Green Cruise Line“ kompani ja pripažinta kruizinio verslo ope ratorė „Star Clippers“.
Veikla: Klaipėdos uosto linijas aptarnaujanti „DFDS Seaways“ pripažinta geriausia pasaulyje jūrų keltų vers
lo srities kompanija.
Prizą už veiklą jūrų keltų sri tyje laimėjusi jūrų keltų kompa nija „DFDS Seaways“ varžėsi su šio verslo pasauliniais lyderiais iš Naujosios Zelandijos ir kitų Euro pos šalių. Tai „Acciona Trasmedi terranea“, „ANEK Lines“, „Attica Group“, „Bluebridge Cook Straight Ferry Service“ , „Brittany Ferries“,
Klaipėdai – pinigų iš uosto!
Vidmanto Matučio nuotr.
„Interislander“, „Irish Ferries“, „Minoan Lines“, „P&O Ferries“, „SeaFrance“, „Stena Line“, „Tal link Silja Line“. WTA prizai jūrų keltų vers lo srityje teikiami nuo 1994 metų. Per tą laiką apdovanotos tik ketu rios kompanijos – „P&O Ferries“ (1994, 1997, 2008, 2009 ir 2010
metais), „Tallink Silja Line“ (1995 metais), „Stena Line“ (1996, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais), „Brittany Ferries“ (2008 metais). Pirmą kar tą apdovanota WTA prizu „DFDS Seaways“ yra penktoji jūrų kel tų verslo srities „Oskarą“ gavusi kompanija.
Uosto direkcijos miestui skirti pinigai (mln. litų) Metai Pavadinimas 1998
Pinigų suma
Jūrininkų prospektas
2000 Žalgirio, Agluonos g.
Artūras Drungilas:
Uostas neturėtų bū ti suprantamas kaip vien Uosto direkcija, nes jai iš visos krovi nių gabenimo gran dinės tenka tik de šimtoji dalis.
9
Todėl uosto ir miesto santykiai turėtų būti apibrėžti įstatymiškai“, – pastebė jo Klaipėdos savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Uosto direkcija ga li skirti pinigų tik įvažų į uostą ke liams tvarkyti. Ar tai galima laiky ti parama Klaipėdos miestui? Jei tai laikoma parama, tuomet tai atrodo juokingai. Manoma, kad turi būti valsty binis susitarimas dėl didesnių ga rantijų ir kompensacijų Klaipėdos miestui. Jei to nebūtų, dabar tai kiai problemas nusiteikusi spręsti miesto bendruomenė, anot A.Šul co, gali iškasti ir karo kirvį. Teritorijų planavimo dokumen tus derinanti miesto savivaldybė laikosi kietos pozicijos dėl suskys tintų gamtinių dujų terminalo sta tybos prie Kiaulės Nugaros. „Miestas mąsto, gal net pasi trauks iš suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai verti nimo procedūrų, pasakydamas, kad tas objektas yra pavojingas. Tokiu atveju valstybei norint pastatyti šį
Artūras Šulcas:
Mažųjų laivelių prie plaukos Uosto direk cija jau daug metų nestato, todėl, gavu si teritoriją, ji mus apgavo kaip mergą su penktu vaiku.
terminalą reikės keisti įstatymus, kad apeitų savivaldybę. Nors mes mąstome, kad suskystintų gamti nių dujų terminalas reikalingas, bet geriau būtų jį iš karto statyti Būtin gėje“, – pastebėjo A.Šulcas. Lietuvos laivų savininkų aso ciacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka mano, kad tiek suskystintų gamtinių dujų ter minalas, tiek Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas miesto po žiūriu yra didelis galvos skausmas. Greitais sprendimais galima tiek priskaldyti malkų, kad po to Klai pėda turės labai daug problemų. Jūrų kapitonas Ričardas Lučka prisiminė, kiek buvo ginčų ir gra sinimų, kai 1986 metais planuota pastatyti tarptautinę jūrų perkėlą. Tuomet mokslininkai aiškino, kad į jūrų perkėlą plaukiantys didžiuliai laivai sukels bangas, bus plaunami Kuršių marių krantai, nyks gyvūni ja. Nieko panašaus neatsitiko. Per kėla tapo veiksniu, kuris sustiprino jūrų verslą po Lietuvos nepriklau somybės atkūrimo, padėjo išsau goti Lietuvos laivyną. „Dujovežis nėra toks baisus. Gal vojame, kai dujų balioną vežame bagažinėje, ir jis gali sprogti. Du
Petras Bekėža:
Lietuvoje uostas per mažai skiria pinigų Klaipėdai vystyti, jos jūriniam veidui gražinti. Tai galima pasakyti įvertinus Ventspilio miestą.
jovežiai daug mažiau patiria avarijų nei tanklaiviai, kurie gabena naftos produktus. Šiuolaikinės technolo gijos užtikrina saugumą. Pavo jingi yra ir konteineriai. Per uos tą jų važiuoja tūkstančiai. Dažnai net nežinome, kokio pavojingumo medžiagos yra konteineriuose“, – pastebėjo A.Lučka. Ventspilio pavyzdys
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administ ravimo direktorius Artūras Drun gilas mano, kad pradėjus vadovauti Eugenijui Gentvilui uosto ir miesto bendradarbiavimas pagerėjo. Nuo 1998 metų Uosto direkcija įvairiems miesto projektams sky rusi per 89 mln. litų, artimiausioje ateityje, anot A.Drungilo, yra nu mačiusi skirti dar 77,5 mln. litų. Daliniu miesto projektu laikomas Klaipėdos keleivių ir krovinių ter minalas. Jo infrastruktūros statyba kainuos apie 120 mln. litų. Šis statinys bent kurį laiką taps galvos skausmu Klaipėdos miestui. Planuojama, kad pastačius termi nalą, nebus sutvarkytos Baltijos prospekto sankryžos. Miestas bus apkrautas jį paralyžiuojančiu pa
19,3 2,7
2001 Šiaurinė išvaža, Marių g.
3,8
2002 Važiavimas prie Kruizinių laivų terminalo
2,4
2003 -
0
2004 Žiedinių gatvių tinklo kūrimas
3,4
2005 Įvaža į uostą iš Minijos g.
0,7
2006 -
0
2007 Nemuno g. dalies rekonstrukcija
2,3
2008 Perkėlos ir Kairių g. dalies rekonstrukcija
2,9
2009 Mokyklos g. ir viaduko rekonstrukcija
2,9
0,8
Įvaž iavimo kelias į Vakar ų laiv ų gamyklą
2010 Minijos g. dalies rekonstrukcija
1,2
Išlaidos burlaivių regatai
0,2
2011
Minijos g. rekonstrukcija
7,9 6,3
Danės upės krant inių tvirtinimas
Perkėlos g. rekonstrukcija
7,9
Kairių g. tvarkymas
1,9
Baltijos prospekto rekonstrukcijos projektai
4,9
Smiltynės perkėlos pirso statyba ir privaž iavimo kelias 3,7
Planai
2012 Privažiavimo keliams į uostą tvarkyti
7,0
Kairių g. rekonstrukcija
46,1
Užteršto grunto aikštelės statyba
24,4
Pagal KVJUD duomenis
pildomu transporto srautu. Jau dabar prašoma savivaldybės leisti Klaipėdos keleivių ir krovinių ter minalui laikinai naudotis išvaža per Varnėnų gatvę, nes neplanuo jama baigti įrengti ir Minijos gatvės bei Baltijos prospekto sankryžų. Savivaldybė baiminasi leisti va žiuoti Varnėnų gatve, nes mano, kad laikinas prašymas gali virsti ilgalaikiu judėjimu. Ir šioje vietoje, jei reikės, anot A.Šulco, tomahaukai bus iškasti. Lietuvos jūrininkų sąjungos pir mininko Petro Bekėžos nuomo ne, uostas per mažai skiria pini gų Klaipėdai vystyti, jos jūriniam veidui gražinti. Tai galima pasa kyti įvertinus Latvijos Ventspilio uostamiestį, kuris atrodo klestin tis miestas su daugybe jūrinių ak centų. „Uostas neturėtų būti supranta mas kaip vien Uosto direkcija. Jai iš visos krovinių gabenimo gran dinės tenka tik dešimtoji dalis.
Maždaug po 40 proc. pajamų ten ka uosto kompanijoms ir Lietuvos geležinkeliams. Dar apie 10 proc. – smulkiajam verslui: vilkikų, lai vų agentų, krovinių ekspeditorių ir kitoms kompanijoms“, – pastebėjo A.Drungilas. A.Šulco teigimu, Ventspilyje tiesiogiai iš uosto miestas negau na nė lato. Tačiau ten prie savival dybės yra įkurtas fondas, kurį ku ruoja meras. Ventspilio bendrovės į šį fondą savanoriškai perveda daug lėšų, kurios skiriamos miestui gražinti. A.Drungilo nuomone, toks fi nansavimo modelis labai tiktų ir Klaipėdai. Jis teigė kalbėjęs su uosto bend rovių atstovais ir šie sutiktų prisi dėti prie miesto gražinimo. Tačiau reikėtų, kad į bendrą sam būrį būtų įtrauktos ne vien uosto, bet ir kitos miesto bendrovės, ypač tos, kurios teršia uostamiestį įvai riais išmetalais.
11
pirmADIENIS, SAUSIO 23, 2012
JŪRA Neaiškumas dėl teritorijos
didėja tarifai
Venesuelos nafta
Uosto direkcija aiškinsis, kas vyksta „Klaipėdos hidrotechni kos“ teritorijoje. Su šia bendro ve Uosto direkcija vieną žemės nuomos sutartį nutraukė, dėl kitos vyksta teismai. Ginčytino je teritorijoje vykdoma krova. Dirba kažkoks „Kabotažas“, ku ris yra išnuomojęs 344 kv. met rus po pastatais.
Rusijos jūrinėje žiniasklaido je pasirodė verkšlenimų dėl to, kad Lietuva nuo šių metų va sario planuoja 6 proc. padidin ti geležinkelių tarifus į Kalining rado sritį gabenamiems krovi niams. Neužsimenama, kad ir pati Rusija nuo 2012 metų pra džios tais pačiais 6 proc. padi dino savo tarifus.
Nors ir pagerėjo Baltarusijos santykiai su Rusija, ji 2012 me tais neketina atsisakyti naf tos eksporto iš Venesuelos. Bu vo planų naftą iš šios šalies im portuoti per Klaipėdos uostą. Pasirinkta Estijos Muga. Per šį uostą jau importuota apie 900 tūkst. t Venesuelos naftos – 11 tanklaivių po 80 tūkst. tonų.
Misija laikysis ir be finansavimo Lietuvoje apsilankę jūrininkai gali būti ra ginami rašyti skun dus tarptautinėms organizacijoms, kad pas mus niekas jais nesirūpina.
Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Pati imsis misijos
Įvardijusi tai, kad „ne viskas ge rai Grybo karalystėje“, Klaipė dos valstybinio jūrų uosto direkci ja atsisakė skirti pinigų Jūrininkų centre vykdomai jūrininkų aptar navimo misijai. Priežastis – vie šoji įstaiga „Tarptautinė jūrininkų konsultavimo misija“ dirba kartu su bendrove „Jūrininkų centras“. Abiem joms vadovauja tas pats Al girdas Grybas. „Parašėme Susisiekimo minis terijai raštą, kad tą funkciją sutin kame vykdyti patys. Galima visaip išvartyti. Gali Seimo nariai rašy ti piktus laiškus. Bet kaip būtų, jei aš sugalvočiau su bendrais įkur ti locmanų „uabą“ ir pasakyčiau uosto kapitonui: pasislink, dabar aš čia noriu daryti verslą“, – klau sė Uosto direkcijos vadovas Euge nijus Gentvilas. Uosto direkcijai nusprendus im tis jūrininkų aptarnavimo misijos, šią veiklą tikriausiai teks organi zuoti rinkodaros ir administravi mo direktoriui Artūrui Drungilui. Apie tai, kaip bus vykdoma ši veikla, direkcija planuoja detaliai paskelbti vėliau. „Negalvoju, kad jūrininkams priimti reikalingas pastatas. Įgu lose nebėra po 30–50 žmonių. Daugiausia – 15. Įgulos mažos, to dėl kapitonai išleidžia į miestą vos vieną antrą jūrininką. Didžiausia būtinybė jiems nueiti į parduotu vę nusipirkti lauktuvių. Suteiksime jūrininkams ir ryšio paslaugas“, – tikino A.Drungilas. Į klausimą, ar bus įrengta jūri ninkams koplytėlė, E.Gentvilas atsakė, kad dėl koplytėlės dar nie ko nežinąs. „Į Klaipėdą atplaukia įvairių konfesijų jūrininkai. Negi turėsime įrengti ir budistų maldos patalpas ar stačiatikių cerkvę?“ – klausė E.Gentvilas. Steigs jūrininkų tarybą
Pranešimą apie tai, kad pati Uosto direkcija teiks jūrininkų buitinio ir
Išvada: tai, kas vyksta dėl jūrininkų misijos finansavimo iš Uosto direkcijos lėšų, jūrinėje bendruomenėje dažnai suvokiama kaip E.Gentvilo ir
A.Grybo asmenybių nesuderinamumas.
socialinio aptarnavimo paslaugas, Tarptautinės jūrininkų konsultavi mo misijos vadovas Algirdas Gry bas sužinojo sausio viduryje. Pranešime jam nurodyta, kad įsta tymu priskirtą jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo funkciją Uos to direkcija vykdys siekdama efek tyviau ir skaidriau naudoti lėšas. „Palankiai priimu žinią, kad Uosto direkcija organizuos jūrinin kų socialinio ir buitinio aptarnavi mo veiklą. Džiaugiuosi, jog Uosto
Statant suskystintų gamtinių dujų ter minalą prie Kiau lės Nugaros, antrojo terminalo, apie kurį buvo prabilta, nebe reikėtų. direkcija suprato, kad jūrininkų aptarnavimas yra viena neatsieja mų uosto veiklų. Kaip ji tai darys – darbą atliks pati ar ką nors sam dys, yra jos reikalas“, – komentavo A.Grybas. Lietuvos jūrininkų sąjungos pir mininkas Petras Bekėža aiškino, kad jūrininkų socialinis ir buitinis aptarnavimas, kuris numatytas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, yra tokia pati Uosto di rekcijos funkcija, kaip uosto gili nimas ar krantinių rekonstrukcija. Tik šių veiklų kažkodėl pati Uosto direkcija nevykdo. Ji skelbia kon kursus, ir tai daro privačios kom panijos. „Tegul Uosto direkcija skelbia konkursą ir perka paslaugas jūri
ninkų socialiniam aptarnavimui. Tegul atlieka tą funkciją taip, kaip priklauso“, – tikino P.Bekėža. Nors Lietuva nėra ratifikavusi jū rininkų socialinį aptarnavimą reg lamentuojančių Tarptautinės dar bo organizacijos konvencijų, tačiau Lietuva yra šios organizacijos na rė ir, kaip P.Bekėžai aiškino juristai Seime, privalo tų konvencijų lai kytis. Lietuva rengiasi ratifik uoti 2006 metais pasirašytą konvenci ją, arba vadinamąjį jūrininkų teisių bilį, kuris numato ir jūrininkų so cialinį bei buitinį aptarnavimą. „Yra numatyta, kad turi būti įsteigta nacionalinė jūrininkų ta ryba. Į ją įeitų Jūrininkų sąjungos, Uosto direkcijos, kitų jūrinių orga nizacijų atstovai. Jie turėtų kont roliuoti, kaip Lietuvoje laikoma si jūrininkų teisę užtikrinančių tarptautinių dokumentų“, – teigė P.Bekėža. Lietuvos saugios laivybos admi nistracijos vadovas Evaldas Zacha revičius mano, kad nacionalinė jū rininkų taryba turėtų būti sukurta kaip įmanoma greičiau. Dabar susi daro situacija, kad nėra kam kont roliuoti, kaip vykdomos jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo funkcijos. Joms vykdyti per metus galima skirti 1000 ar 6 tūkst. litų ir teigti, kad viskas yra gerai. Reikalaus atsiprašymo
Tarptautinės jūrininkų konsultavi mo misijos vadovas A.Grybas tei gė, kad realiausiai jūrininkų aptar navimo lėšos atsispindi nuo 1999 iki 2005 metų, kai Jūrininkų klubas buvo Uosto direkcijos padalinys. Tuomet kasmet sąmatoje būdavo numatyta apie 400 tūkst. litų ren giniams. Atskirai pinigai buvo ski
Vidmanto Matučio nuotr.
riami Jūrininkų klubo darbuotojų atlyginimams, pastatui Sankryžos g. 7 išlaikyti ir remontams. Kai 2006 metais už Tarptautinės jūrininkų organizacijos lėšas buvo pastatytas pastatas Agluonos gat vėje, prasidėjo uosto institucijų kratymasis nuo šios funkcijos. Iki 2009 metų dar buvo skiriamos lė šos prisidengus įvairiausiais ren giniais. Uosto direkcijai pradėjus vadovauti E.Gentvilui, pinigų dar labiau sumažėjo. 2012 metais Uosto direkcija lėšų visai neskirs. Įvardyta, kad veikla yra neskaidri. „Dėl skaidrumo galiu pasakyti, kad viskas yra teisiškai įformin ta ir vykdoma skaidriai. Buvo ITF auditas iš Londono ir jokių pažei dimų neužfiksavo, abejonių neiš kėlė. Visi dokumentai, ataskaitos buvo teikiamos ir Uosto direkci jai. Nežinau, kodėl net nesusitikus su Lietuvos jūrininkų sąjunga, ku ri yra sudariusi panaudos sutartį su Jūrininkų centru, tas klausimas iš pūstas ir pradėtos viešųjų ryšių ak cijos?“ – klausė P.Bekėža. A.Grybo nuomone, Uosto direk cijos pareiškimuose dėl Jūrininkų centro veiklos yra nekorektiškų ir netgi melagingų teiginių. „Vienintelė priežastis, kodėl ne skiriamos lėšos Jūrininkų buitinio ir socialinio aptarnavimo veiklai vykdyti per Jūrininkų centrą, yra nurodyta – dėl galimo neskaid raus jų panaudojimo. Toks pa reiškimas sukėlė sumaištį jūrinė je visuomenėje. Jokio neskaidraus lėšų panaudojimo nėra. Kreipsi mės į Uosto direkciją ir reikalau sime, kad būtų paneigtos tikrovės neatitinkančios žinios ir atsipra šyta dėl viešai paskleisto šmeiž
to“, – tolesnius planus atskleidė A.Grybas. Jis tikino, kad ir be finansavimo jūrininkų misija nenutrūks. Kai jū rininkai ateis į Jūrininkų centrą, jie bus siunčiami į Uosto direkciją. Taip pat bus prašoma, kad jū rininkai apie Lietuvoje atsiradu sią neaiškią jūrininkų aptarnavimo sistemą rašytų savo šalių sąjun goms, o šios – tarptautinėms or ganizacijoms. Kol kas jūrininkų aptarnavimo misiją vykdantis Jūrininkų cent ras neplanuoja užsidaryti ir atleis ti darbuotojų.
Jūrininko centro išlaidos ir pajamos 2011 metais (Lt) Šešių darbuotojų atlyginimai per
metus su mokesčiais – 161760 Kom un al in iai pat arn av im ai –
43200 Transporto sąnaudos – 24000 Ūkinės, raštinės prekės – 6600 Remontai – 4800 Iš viso – 240360
Lėšų gauta iš: Uosto direkcijos – 6000 Lietuvos jūrininkų sąjungos –
20000 UAB Jūrininkų centro – 75000
12
pirmADIENIS, SAUSIO 23, 2012
JŪRA Greičio rekordai
Paslaptinga veikla
Mažieji merdi
Anglijos burlentininkas Styvas Torfas užfiksavo greičio su bur lente rekordą. Siaučiant aud rai, jis burlente skriejo 50,4 maz go (apie 90 km/h) greičiu. Dar neaišku, ar bus oficialiai pripa žintas rekordas pagal darytą vaizdo įrašą. Iki tol didžiausias greitis skriejant burlente buvo daugiau nei 45 mazgai.
Daugiau kaip trečdalis pasaulio laivybos kompanijų slepia savo finansinius rodiklius. Nuo 2008 metų finansinių ataskaitų ne pateikė apie 44 proc. pasauli nės laivybos kompanijų. Dau gelio jų veikla sunkėja, kredita vimas brangsta. Ataskaitos ne teikiamos dėl finansinio skaid rumo stokos.
Pernai Latvijos uostai krovė 68,82 mln. tonų krovinių. Tai 12,5 proc. daugiau nei 2009 ir 2010 m., kai krova sudarė apie 61 mln. tonų. Didieji Latvijos uostai krovą didina, o mažie ji merdi. Jie 2011 m. krovė 1,46 mln. tonų. Tai 1,7 proc. mažiau nei 2010 m. Didžiausia dalis – 689 tūkst. t – tenka Skultei.
Uostas – gandų skleidimo zona Uosto direkcijai vadovaujant nestan dartinei asmenybei, kokia yra Eugenijus Gentvilas, išvengti kaltinimų ir gandų neį manoma. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Oponentų gausėja
E.Gentvilas teigė, kad po reformų, kurios buvo susijusios su statybomis uoste, pinigų pervedimais, darbų už duočių teikimais ir kita, jo oponentų būrys gausėjo. „Yra visokių man už nugaros veikiančiųjų, kurie bando grįžti prie senosios netvarkos. Patys gaišta laiką ir kitus gaišina, manyda mi, kad pavyks riedėti ant senų bė gių“, – įspėjo E.Gentvilas. Jis minėjo, jog daugybę kartų iš įvairių pašalių yra nuskambėję teigi niai, kad E.Gentvilo įsakymai truk do sparčiai vykdyti statybas uos te. „Mano įsakymai reglamentuoja Uosto direkcijos specialistų darbą. Aš juos priverčiu užtikrinti įstatymų laikymąsi. Daug kam tai nepatinka“, – tvirtino Uosto direkcijos vadovas.
Kaip pavyzdį jis pateikė Valsty bės saugumo departamento raštą šalies vadovams. „Buvau kaltinamas, kad 2011 me tų Uosto direkcijos sąmatoje nenu mačiau pinigų suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai prie Kiaulės Nugaros. Kaip galėjau numatyti lė šas, jei tik 2011 metų viduryje Vy riausybė apsisprendė, kad statys terminalą?“ – klausė E.Gentvilas. Tarp savo oponentų jis mato ne tik statybininkus, buvusius Uosto direkcijos darbuotojus, bet ir opo zicinių partijų Seimo narius, vals tybės struktūrų darbuotojus. Laužia iš piršto
Anot E.Gentvilo, prigalvojant iš pirštų laužtų kaltinimų, Lietuvoje veikia gandų skleidimo sistema. „Buvau kaltinamas paranojomis, kitais nebūtais dalykais. Žaviausias
politiniai motyvai pradeda trukdyti darbui“, - aiškino E.Gentvilas. Tikslas – uostas be E.Gentvilo
Nuostata: dėl daugybės kaltinimų, gandų Klaipėdos uostas tapo tarsi
nusižengėlis, sėdintis už grotų.
gandas yra tai, neva išgėręs degti nės butelį paleidau vienam Uosto direkcijos darbuotojui į galvą“, – dėstė vadovas. Jis prisiminė, kaip pasitarime sė dėjo prie stalo, o išgėręs minerali nį vandenį buteliuką paleido į šalia buvusią šiukšlių dėžę. Šio įvykio atgarsiai plačiai pa sklido Lietuvoje. Sutiktas vienas
Vidmanto Matučio nuotr.
žymus Lietuvos verslininkas pa klausęs, kodėl jis, Gentvilas, mė tantis butelius žmonėms į galvas. Uosto vadovas mano, kad 2012 metai gandų skleidimo požiūriu bus dar sudėtingesni. „Bus Seimo rin kimai, atsiras papildomų aistrų. Iš Uosto direkcijos vadovybės aš vie nintelis priklausau partijai. Būsiu ir toliau taikinys. Tebūnie. Nors kartais
„Įvairių gandų nešėjų, skleidėjų tikslas yra mane pakeisti, nes įve džiau naują tvarką, priverčiau jos laikytis“, - mano E.Gentvilas. Dėl to, kad gandai nukreipti į asme nį, uosto vadovas teigė nematan tis didelės problemos. „Blogiausia yra tai, kad oponavimas esamai tvar kai pradeda kenkti uosto konkuren cingumui ir net nacionaliniams vals tybės interesams. Todėl aš netylėsiu, nesitaikstysiu, kai kenkiama uostui“, – teigė jis. Direktorius nusitaikė į kenkėjus, kurie žlugdo uosto vystymą. Kaip pavyzdį jis minėjo rangovus, kurie sužlugdė „Klaipėdos Smeltės“ kran tinių statybos darbus du kartus at sisakę dalyvauti derybose, o trečią kartą apskundę atvirą konkursą. „Sąmoningai kišama koja direkci jai, kenkiama viso uosto interesams. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Galima pridėti ir tą patį deviaci nį ženklą. Su tokiais reiškiniais ko vosiu, ginsiu uosto interesus ir teis muose“, – nukirto E.Gentvilas.
„Titaniko“ 100-metis prasidėjo avarijų virtine Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Šiemet balandžio 14-ąją bus mini ma 100 metų sukaktis, kai nusken do garsiausias visų laikų laivas „Ti tanikas“.
Tai, kad 2012 metai prasidėjo dide liu avarijų skaičiumi, jau bandoma ieškoti sąsajų ir analogijų su gar siojo „Titaniko“ jubiliejumi. Šių metų pradžioje labiausiai pasaulį sujaudino kruizinio laivo „Costa Concordia“ avarija. Jo aukų skaičius – kelios dešimtys žmonių. Buvusieji kruiziniame laive „Cos ta Concordia“ pirmieji iškėlė ver siją apie analogijas su „Titaniku“. Šiam laivui susidūrus su ledkalniu žuvo 1513 žmonių. Nors per šimtmetį nuo „Tita niko“ žūties buvo laivų avarijų su skaudesnėmis pasekmėmis, žmo nių aukomis, tačiau „Titanikas“ išlieka visų laikų nelaimės jūroje simbolis. Neatsitiktinai 2012-ai siais Tarptautinės jūrininkų dienos birželio 25-ąją minėjimo tema bus saugumas keleiviniuose laivuose. Be šio oficialaus renginio 2012 metų balandį bus rengiamas ir „Ti tanikas-2“ vadinama kelionė krui ziniu laivu „Balmoral“. Iš Anglijos Sauthemptono uosto, kur prasidė
Rekordai: 2012 metai prasidėjo daugybe laivų avarijų, tarp kurių išsi
skyrė kruizinio laivo „Costa Concordia“ nelaimė.
jo ir „Titaniko“ kelionė, jis išplauks balandžio 8-ąją. Balandžio 14-ąją kruizinis laivas „Balmoral“ bus tiksliai toje vietoje, kur 1912 me tais nuskendo „Titanikas“. Kalbama, kad nuo šių metų pra džios pasaulyje aktyviau nei anks čiau klaidžioja „Titaniko“ šmėk la. Šių metų pradžia laivyboje yra viena avaringiausių per visą šimt metį. Šiemet pirmosiomis sausio die nomis, be „Costa Concordia“, dar nuskendo keli dideli prekybiniai laivai, degė žvejybinis laivas, ku riame trys jūrininkai žuvo, septy ni stipriai apdegė.
„Journal.lu“ nuotr.
Skaudžių įvykių laivyboje šiais metais kronika: Sausio 1 dieną prie Kenijos kran tų nuskendo jūrų keltas ir žuvo 7 keleiviai. Sausio 2 dieną vokiečių kontei nervežio „Main Trader“ įgula, ku rią sudarė ukrainiečiai, perdavė išgelbėtus 15 žvejų iš nuskendu sio vietnamiečių žvejų laivo BTH 98379 TS. Vėliau žvejai apkaltino įgulą, kad konteinervežis taranavo žvejų laivą ir nuskandino. Sausio 7 dieną kruizinis laivas „MSC Poesia“ užplaukė ant sek lumos prie Bahamų. Niekas nenu kentėjo.
Sausio 8 dieną Indijos vandeny ne į salos uolas sudaužytas Taivano sausakrūvis laivas „Tycoon“. Sausio 11 dieną Roso jūroje prie Antarktidos užsidegė Pietų Korė jos žvejų laivas „Jung Woo 2“, ku riame trys žmonės sudegė ir dar septyni smarkiai apdegė. Sausio 13 dieną prie Italijos krantų užplaukęs ant uolos apvir to kruizinis laivas „Costa Concor dia“. Žuvo 11 žmonių, dar apie 20 dingo be žinios. Sausio 13 dieną Viduržemio jū roje netoli Maltos nuskendo Vokie tijos konteinervežis „FAS Proven ce“. Jo įgula buvo išgelbėta. Tą pačią sausio 13-ąją šalia Is panijos krantų susidūrė greitaeigis jūrų keltas-katamaranas „Mille nium 2 Acconia“ ir graikų prekybi nis laivas „New Glory“. Nors keltu plaukė 184 keleiviai, aukų pavyko išvengti Juodžiausia šių metų diena – sausio 15-oji. Tą dieną Geltono joje jūroje po sprogimo nusken do Pietų Korėjos tanklaivis „Doola No. 3“, kuriame iš 16 įgulos narių 5 žuvo ir dar 6 dingo be žinios. Tą pačią dieną Adrijos jūroje nusken do Turkijos tanklaivis „Edirne“. Žuvo trys įgulos nariai – gruzinai ir azerbaidžanietis. Tą pačią sau sio 15-ąją Pietų Kinijos jūroje kinų
laivui „Cheng Lu 28“ susidūrus su žvejų laivu nuskendo trys žmonės. Sausio 15-ąją Šiaurės jūroje nu skendo ir Airijos žvejų laivas „Tit Bonhomme“. Penki jo įgulos nariai dingo be žinios. Nelaimės tęsėsi ir sausio 16-ąją. Nigerijos šelfe užsidegė su JAV vė liava plaukiojantis daugiafunkcinio naudojimo laivas „Mako“ ir naftos platforma „KS Endeavour“. Pavy ko išgelbėti 152 žmones, tačiau du dingo be žinios.
„Titanikas“ išlieka visų laikų nelaimės jūroje simbolis.
Jau 2011 metai buvo laikomi vie ni avaringiausių per pastarąjį šimt metį. Tačiau 2012-ųjų pradžia pa gal laivų avaringumą – labiausiai rekordinė. Be skaudžių avarijų lai vuose, dar buvo smulkių gais rų, kuriuose žmonės nenukentė jo. Šeši laivai dėl variklių gedimų buvo priversti dreifuoti net kelias paras. Į avariją pateko ir estų lai vas „Kaie“, kuris prie Antverpeno susidūrė su vokiečių laivu. Niekas nenukentėjo.
JUBILIEJINIAI METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMAI PIRMASIS BALSAVIMO TURAS JAU PRASIDĖJO! KVIEČIAME BALSUOTI IR IŠRINKTI SEPTYNIAS PRETENDENTES Į METŲ KLAIPĖDIETĖS TITULĄ. 1 Ramunė Adomaitienė, neįgaliesiems atstovau2
3
4
5
6
7 8
9
janti sportininkė, – už pasaulio rekordą šuolio į tolį rungtyje. Irena Armonienė, etnologė, Klaipėdos etnokultūros centro specialistė, – už atsidavimą ir meilę Klaipėdos miesto ir krašto tautinei kultūrai, jos gaivinimą ir puoselėjimą, už asmeninį pavyzdį ir talentą skleisti tradicijos šviesą. Dalia Bielskytė, onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė, pirmoji lietuvė, apdovanota Šventojo Martyno skydu, – už kilnias iniciatyvas, nuoširdų rūpestį vėžiu sergančiais tautiečiais, pagalbą ir pasiaukojimą jų labui, sugebėjimą suburti visuomenę didžiam tikslui – padėti žmogui. Agnė Bilotaitė, Seimo narė, drąsiai ir ryžtingai kovojanti su korupcija, aktyviai dirbanti su jaunimu, padedanti ugdyti jaunus patriotiškus žmones, organizuojanti pilietiškumą ir patriotizmą skatinančius renginius. Jolanta Budrienė, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė, – už tyrumo puoselėjimą vaikų širdyse, galimybę jiems atsiskleisti. Jos dėka Klaipėdos laisvalaikio centrai suvienijo vaikus ir suteikė galimybę garsinti Klaipėdą ne tik Lietuvoje. Kristina Buslajeva, pensininkė, – už aktyvią veiklą miesto visuomeniniame gyvenime. Ji yra visuomeninės tarybos prie Klaipėdos apskrities VPK pirmininkė, ištisą dešimtmetį teikianti gyventojų bendruomenių pasiūlymus policijos komisarui, atskiriems pareigūnams. Ji – ir Pagyvenusių žmonių asociacijos valdybos pirmininkė, atsakingai koordinuoja Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių klubų veiklą, ieško būdų sudaryti sąlygas senjorų kultūrinei saviraiškai. Moteris nuoširdžiai dalyvauja „Carito“ rengiamose akcijose, padeda vienišiems žmonėms . Aleta Chomičenkienė, Klaipėdos universiteto doc. dr., – už švietėjišką veiklą, visiems norintiems sveikai gyventi. Romualda Česnienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Priėmimo skyriaus slaugytojos padėjėja. Daug metų su gimdyvėmis dirbanti moteris ne tik sugeba profesionaliai atlikti savo darbą, bet ir padeda būsimoms mamoms psichologiškai, nuramina, tinkamai paruošia vaikelio atėjimui į šį pasaulį. Kristina Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė, – už atsidavimą savo pro-
fesijai bei darbui, už milžiniškas pastangas, padėtas rekonstruojant P.Domšaičio galeriją. 10 Violeta Jokubynaitė, pedagogė, Klaipėdos atviros erdvės jaunimo centro komandos narė, – už itin aktyvią kovą už jaunimo teises mieste. 11 Rasa Juškėnienė, vyrų rankinio komandos „Žemaitijos dragūnas“ trenerė, – už pergalėmis vainikuotą triūsą ir uostamiesčio garsinimą. „Žemaitijos dragūnas“ du kartus iš eilės iškovojo Lietuvos čempiono titulą. 12 Vaiva Galvosienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Pogimdyvinio skyriaus vedėja, – už profesionalumą ir atsidavimą darbui. 13 Irena Genytė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vyriausioji gydytoja, – už ilgametį rūpestį mažaisiais, nenuilstančią energiją ir rūpestį, kad jie augtų šeimose. 14 Goda Giedraitytė, menotyrininkė, Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvistė, tarptautinio šiuolaikinių menų festivalio „Plartforma“ Klaipėdoje iniciatorė ir organizatorė, – už kūrybines iniciatyvas bei edukacinius projektus, populiarinant šiuolaikinį meną ir garsinant Klaipėdos miestą. 15 Jovita Gracholski, Šeimos gerovės centro įkūrėja. Turbūt jau visą dešimtmetį rengia kursus nėščiosioms Klaipėdoje: ugdo net tik mamas, kūdikius, bet ir tėvelius. Tai moteris, kuri daugeliui klaipėdiečių šeimų kūdikio laukimą pavertė tikru stebuklu. 16 Lina Grinčikaitė, – labiausiai Klaipėdą garsinanti sportininkė moteris. 17 Dalia Grikšaitė, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, – už miesto garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu, kur ji vadovavo spaudos centrui. 18 Natalja Istomina, slaugos mokslų daktarė, atstovaujanti pacientų ir slaugytojų interesams visuomenėje, puoselėjanti slaugos mokslą. 19 Gražina Juodytė, žurnalistė, pernai išleista jos antroji „Klaipėdos akvarelių“ knyga. Ji apdovanota Vinco Kudirkos premija. Ji tikra Klaipėdos gyvenimo metraštininkė. 20 Renata Karaliūnaitė, „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja, – už tai, kad suge-
ba rasti tinkamus žodžius ir prisibelsti į visuomenės niekinamųjų sielas. 21 Jurga Karčiauskaitė-Lago, menininkė, savo kūryba ir subtiliais darbais garsinanti Klaipėdą Lietuvoje ir Lietuvą užsienyje. 22 Dalia Kanclerytė, dokumentinių filmų kūrėja, – už humanistinių idėjų skleidimą, socialinės dokumentikos puoselėjimą. 23 Teresė Karpavičiūtė, gydytoja, į šį pasaulį savo darbštumu ir atsidavimu atnešanti didelį stebuklą. 24 Virginija Kochanskytė, aktorė UNICEF Geros valios ambasadorė, - už rūpinimąsi Kambodžos vaikais, aukų rinkimą badaujantiems ir ligotiems. 25 Bronislava Lauciuvienė, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė – už ilgametį darbą puoselėjant miesto biblioteką ir jos jau šešti metai iš eilės rengiamus Klaipėdos knygos rinkimus. 26 Tamara Lochankina, „Sviatliačiok“ mokyklos direktorė, – už indėlį sprendžiant jaunuolių su negalia problemas. Mokykla „Sviatliačiok“ daugeliui tapo pažinimo, gėrio, kūrybos oaze. 27 Regina Milašienė, Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ direktorė. Ji savo atsidavimu, širdies šiluma ir nuoširdžiu darbu siekia pakeisti tuose namuose gyvenančių mažųjų klaipėdiečių kasdienybę, skatina juos pakilti ir vėl pamilti gyvenimą. 28 Jolanta Norkienė, visuomeninio judėjimo „Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką!“(asociacijos „Aš Klaipėdai“) lyderė,– už Jūros parko gaivinimą. 29 Rasa Norkutė, penkių knygų autorė, – už tai, kad net sunkiausiais laikais nenustojo kurti bei padėti kitiems. 30 Irina Novikova, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ prezidentė, – už neatlygintiną visuomeninę veiklą, atsidavimą vaikams, jų užimtumo ir laisvalaikio organizavimą, už teniso sporto šakos plėtrą uostamiestyje, Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje. 31 Lilija Petraitienė, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės narė, Vakarų Lietuvos moterų asociacijos koordinatorė, „Suvalkijos“ bendrijos Klaipėdos filialo globėja, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė, – už nesavanaudišką pagalbą ir rūpestį klaipėdiečiais, už drąsą ginant viešąjį interesą, kovą prieš narkomanijos plitimą mūsų mieste. 32 Janina Priluckienė, Jūrininkų ligonines Nefrologijos ir hemodializių skyriaus vedėja ir gydytoja, daugelį metų savo profesionalumu garsinanti mūsų miestą.
33 Dalia Puidokienė, socialinės psichologinės paramos centro direktorė, – už humanišką veiklą.
34 Genovaitė Ramanauskienė, gydytoja, – už moterų grožio, sveikatos ir jaunystės puoselėjimą.
35 Galina Renge, „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, – už daugybę kartų laimėtus tarptautinius projektus, taip garsinant ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. 36 Audronė Renkauskienė, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Profilaktinio skyriaus vedėja, – už rūpestingumą ir nuoširdumą pacientams bei dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje. 37 Nelė Savičenko, teatro ir kino aktorė, – už vaidmenis Klaipėdos dramos teatre bei Klaipėdos vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje. 38 Aušra Smičiūtė, S.Šimkaus konservatorijos dėstytoja, grupės „Capella A“ vadovė, – už grupės pergales tarptautiniuose konkursuose, už aukštų muzikos standartų populiarinimą ir gero muzikinio skonio formavimą. 39 Stela Stanslovaitienė, šeimos gydytoja, daugiau nei 40 metų dirbanti šį darbą Klaipėdoje, džiuginanti pacientus nuoširdumu, dėmesiu bei jautrumu. 40 Vidmanta Timinskienė, pediatrė, – už tai, kad padėjo sveikais užaugti jau ne vienai klaipėdiečių kartai. 41 Irena Šemežienė, pediatrė, – už profesionalumą, atidumą, atjautą ir dešimtmečius neblėstantį pacientų dėkingumą. 42 Bronė Švitrienė, Klaipėdos universiteto „Leader dance“ šokėjų kolektyvo vadovė, – už uostamiesčio garsinimą Europos vyrų krepšinio čempionato metu. 43 Svetlana Vasičkina, rusų bendrijos „Lada“ pirmininkė, „Žaliakalnio“ gimnazijos mokytoja, – už ilgametį darbą mūsų miesto bendruomenės labui organizuojant masinius renginius mieste, labdaringą veiklą. 44 Virginija Vazbienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių skyriaus vedėja, kuklus žmogus, labai gerbiama daktarė. 45 Danutė Žičkuvienė, Klaipėdos koncertų salės direktorė, – už profesionalią vadybą, už aukštos muzikinės kultūros populiarinimą Klaipėdoje. 46 Dalia Žukienė, visuomenininkė, moteris, kuri savo nuveiktais darbais gali pasididžiuoti ir be kurios Klaipėdos miestas neįsivaizduojamas. Tai moteris, pasižyminti geležine kantrybe, stipria valia ir visada žvelgianti tiesia kryptimi į tikslą.
BALSUOTI GALITE: Iš dienraščio iškirptą ir užpildytą lapelį siųsdami adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, 92118 Klaipėda; arba atnešdami ir įmesdami į specialiąsias urnas redakcijoje, „Akropolyje“ esančiame skyriuje bei aštuoniuose didžiųjų „Iki“ prekybos centrų. Portale www.KL.lt. Čia daugiausia balsų surinkusi moteris taps viena iš septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą. Likusios šešios pretendentės bus išrinktos suskaičiavus balsavimo lapelius. Iki vasario 9 d. balsuodami išrinksite septynias šio titulo verčiausias pretendentes. Vasario 13 d. paskelbsime septynetuką. Nuo vasario 14 iki vasario 24 d. dienraštyje bus pristatytos visos septynios pretendentės. Nuo vasario 25 iki kovo 7 d. balsuodami iš septynių finalininkių išrinksite Metų klaipėdietę.
METŲ KLAIPĖDIETĖS RINKIMUOSE BALSUOJU UŽ:
14
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1855 DB svaras sterlingų 1 4,1250 JAV doleris 1 2,7019 Kanados doleris 1 2,6285 Latvijos latas 1 4,9325 Lenkijos zlotas 10 8,0159 Norvegijos krona 10 4,5042 Rusijos rublis 100 8,5117 Šveicarijos frankas 1 2,8572
pokytis
–0,7478 % –0,4585 % +1,2554 % –1,0987 % +0,0690 % +0,9203 % +0,2247 % –0,1209 % +0,0245 %
Benzinas toliau brango
Augo keleivių skaičius
Didžiausių degalinių tinklų valdytojai pra ėjusią savaitę benziną pabrangino 3–4 centais, o dyzelino kaina nekito. Bendrovės „Lukoil“ ir „Orlen“ litrą 95 markės benzino pardavė po 4,71 lito už litrą, arba 3 centais brangiau nei praėjusią savaitę. „Statoil“ degalinėse visoje Lietuvoje vidutinė benzi no kaina per savaitę padidėjo 4 centais, iki 4,7 lito. Suskystintų dujų kaina visose de galinėse nepakito ir buvo 2,39 lito.
Pernai į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 17,9 proc. daugiau keleivių nei už pernai ir jų skaičius siekė 2,6 mln. Per nai vien gruodį, palyginti su atitinkamu mėnesiu 2010 m., keleivių skaičius išau go 34 proc., iki 215,8 tūkst. Šalys, į kurias daugiausia keleivių pernai atvyko ir iš ku rių išvyko: Didžioji Britanija (20,7 proc. vi sų keleivių), Vokietija (10,6 proc.), Latvi ja (8,8 proc.).
Baltarusių skiedros varo į neviltį
Baldininkai buvo pradėję baimintis, kad Lietuvoje kylančios biokuro kainos pabrangins baldus. Tačiau medžio plaušo ir pluošto plokščių gamintojai rado išeitį – skiedras importuoja iš Baltarusijos, todėl miškų savininkams prasidėjo nerimo dienos. Jolita Žvirblytė j.zvirblyte@diena.lt
Skambina pavojaus varpais
„Lietuvoje nuolat kalbama apie au gantį biokuro poreikį, vis atidaroma ir planuojama statyti naujų biokuro katilinių, tačiau, priešingai, nei tikė tasi, biokuro kaina ne kyla, o krenta. Dėl padidėjusio pigios biokurui tin kamos žaliavos importo iš Baltaru sijos jau nuo rudens privačių miškų savininkai negali normaliomis kai nomis parduoti medienos“, – teigė Algis Gaižutis, Lietuvos miškų savi ninkų asociacijos pirmininkas. Vienas stambiausių privačių miškų savininkų Kazimieras Šiau lys iškart įvardijo priežastį, kodėl lietuviškas biokuras vidaus rinko je tampa nepaklausus. „Į Lietuvą iš Baltarusijos plūsta pigios techno loginės medžio skiedros. Jos nau dojamos kaip kuras apšildyti mies tams ir privatiems namams, taip pat gali būti naudojama medžio drožlių ar plaušo plokštėms ga minti“, – teigė K.Šiaulys. Pasak jo, baltarusiai medieną susmulki na, pakrauna į vagonus ir siunčia į Lietuvą maždaug už 20 proc. ma žesnę kainą, nei gali pasiūlyti Lie tuvos miškų savininkai ir urėdijos. Generalinio miškų urėdo pava duotojas Gintaras Visalga sakė, kad su importuojamos medienos kon kurencija Lietuvoje susiduriama jau kelerius metus. „Pasaulinė rinka bus jaučiama visada, ir tai neišven giama. O nuo to bus geriau visuo menei, nes pigs šiluma“, – per daug reikšmės pokyčiams neteikė Gene ralinės miškų urėdijos atstovas. Kainą muša importas
„Mūsų ankstesni pirkėjai, kurie anksčiau pirkdavo tiek technolo
gines medžio skiedras plokštėms gaminti, tiek medieną biokurui ruošti, dabar atsisuko į Baltarusiją ir mūsų pardavimas visiškai susto jo. Parduoti medienos už baltaru sišką kainą nekyla ranka“, – pa brėžė vienas iš miškų savininkų K.Šiaulys. Jo duomenimis, spyg liuočių malkų, naudojamų tech nologinių medžio skiedrų gamybai, kubinis metras prieš Naujuosius metus kainavo 80 litų, o šiuo me tu pirkėjai nenori mokėti daugiau kaip 60 litų už kubinį metrą.
Remigijus Lapinskas:
Biokuro importas į Lietuvą nesudaro daugiau kaip 10 proc. viso šalyje sunaudo jamo biokuro kiekio.
Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto atsakingas pareigūnas Aleksandras Valijevas dienraščiui patikino, kad nuo 2010 m. spalio medienos eksporto mokesčiai ne sikeitė. K.Šiaulio teigimu, Baltarusijo je technologinės medžio skied ros pigesnės dėl to, kad šioje šalyje
Skiedrų ir drožlių importas į Lietuvą iš Baltarusijos Metai Kiek is (tonomis) Vertė (tūkst. litų) Muitu apmokestinami spygliuočiai 2011* 74 320 7460 2010 65 001 6505 2009 27 608 2856 2008 58 070 6468 Muitu neapmokestinami nespygliuočiai 2011* 74 111 8322 2010 29 050 2124 2009 12 972 863 2008 21 023 1623 Šaltinis: Statistikos departamentas *1–11 mėn.
mažai galimybių panaudoti bio kurą. „Neturėdami kur dėti kirti mo atliekų ir prispausti ekonomi nių priežasčių baltarusiai skiedras parduoda už bet kokią kainą. O jas pirkdami lietuviai spaudžia vie tos gamintojus, nors mes parduo ti taip pigiai neturim galimybių“, – pabrėžė pašnekovas. Ieško, kur pigiau
Vienos stambiausių technologinių medžio skiedrų pirkėjų Lietuvoje bendrovės „Grigiškės“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis pa tvirtino, kad ir šiemet iš Baltaru sijos atsigabeno kelis vagonus šios žaliavos. „Jau trečius metus iš Baltaru sijos atsigabename technologinių medžio skiedrų, vidutiniškai 10– 20 proc. mums reikiamo metinio kiekio, t. y. apie 2–4 tūkst. kubinių metrų. Iš Baltarusijos skiedras per kame tuomet, kai jos būna pigesnės nei lietuviškos. Taip yra ir šiuo me tu, perkame iki 10 proc. pigiau nei vidaus rinkoje“, – sakė G.Pangonis. Jis pasidžiaugė, kad skiedrų kainos nukritusios, ir tai siejo su neįpras tai šilta žiema ir dėl to kritusiu bio kuro poreikiu. „Su nerimu laukia me didesnio biokuro poreikio, nes pirmiausia tai neigiamai atsilieps medžio plaušo plokščių gamybai. Todėl esame priversti ieškoti tie kėjų, galinčių skiedras parduoti pi giau. Kažin, ar didinsime importo kiekį iš Baltarusijos, nes reiktų at sivežti iš vis toliau ir brangiau. Vis tiek didžiausią kiekį reiks pirkti vi daus rinkoje“, – pasvarstė bend rovės „Grigiškės“ vadovas. Normali konkurencija
Biomasės energetikos asociaci jos LITBIOMA prezidento Remi gijaus Lapinsko teigimu, į Lietuvą daugiausia biokuro importuojama iš Latvijos ir Baltarusijos, ir tai yra normalus rinkos reiškinys. „Biokuras yra tarptautinėje rin koje parduodama prekė, transpor tuojama palyginamai nedideliais atstumais, t. y. tarp gretimų vals tybių. Iš Lietuvos taip pat ekspor tuojamas biokuras. Nematau nie ko blogo, nes taip formuojasi rinka ir jos kainos“, – sakė R.Lapinskas. Jo skaičiavimais, biokuro impor tas į Lietuvą nesudaro daugiau kaip 10 proc. viso šalyje sunaudojamo biokuro kiekio. Kai bus pastaty tos planuojamos biokuro katilinės,
Nerimas: privatūs miškų savininkai nenori pigiai parduoti biokurui tin
kamos medienos, todėl pasiryžę ją palikti miškuose pūti.
pašnekovo teigimu, tuomet gali mi esminiai biokuro rinkos poky čiai. Esą tikėtina, kad vietos bioku ro gamintojai mažiau eksportuos, išnaudos šiuo metu nenaudojamus Lietuvos bioenergetikos išteklius, tikėtina, kad didės importas ir iš gretimų šalių. „Dabar, kai dėl sulėtėjusios pa saulinės ekonomikos baldų pra monė nedidina savo apsukų ir ne tik Lietuvoje yra neįprastai šilta žiema, biokuro gamintojai užsi vertę skiedromis. Todėl natūralu, kad kaina krenta. Tai pagrindinės biokuro kainų sumažėjimo prie žastys“, – pabrėžė jis. Gali stabdyti kirtimus
K.Šiaulio nuomone, šiuo metu susiklosčiusi situacija žlugdo vie tos gamintojus, esą į tai nereiktų žiūrėti pro pirštus ir pateisinti rin kos konkurencija ar šilta žiema. Jis
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
įsitikinęs, kad priežastys susijusios su Baltarusijos miškais. „Reikia labai gerai apsvarstyti, kas geriau – pigiai pirkti žaliavą ir žlugdyti Lietuvos miško sektorių ar uždėti muitus ir gaivinti vietos verslą. Svarbu, kad pinigai, kurie galėtų pasilikti Lietuvoje, nebūtų išleidžiami kitose šalyse“, – teigė K.Šaulys. Jis neatmetė galimybės, kad nesikeičiant situacijai priva čių miškų savininkai gali stabdy ti kirtimus. R.Lapinsko teigimu, uždrausti ar kaip nors riboti biokuro importą iš Baltarusijos neįmanoma, nes Lie tuva pamintų esminį ES principą – laisvą žmonių ir prekių judė jimą: „Tiesiog reikia didinti bio kuro panaudojimo mastą ir visiems bus gerai. Sudaryti sąlygas staty ti biokuro katilines turi valstybė, o suinteresuoti asmenys spausti po litikus.“
15
pirmADIENIS, sausio 23, 2012
pasaulis Rinko prezidentą
Kroatų valia
Kerštas ar išpuolis?
Suomiai balsavo prezidento rinkimų pirmajame rate, kuria me, kaip rodė apklausos, favo ritas buvo proeuropietiškų pa žiūrų politikas 63 metų Sauli Niinistoe. Premjero Jyrki Katai neno konservatorių Naciona linės koalicijos partijos narys S.Niinistoe nuolat didele per svara pirmavo prieš varžovus.
Kroatai vakar balsavo referen dume dėl narystės ES, kurį politiniai lyderiai laiko nepap rastai svarbiu šalies ateičiai. Apklausos rodė, kad maždaug 60 proc. kroatų pritaria narys tei ES. Kroatija į Bendriją sie kia įstoti jau 2013 m. Iš buvu sių Jugoslavijos respublikų tik Slovėnija yra ES narė.
Afganų kareivis, kuris nušo vė 4 prancūzų karius, prisipa žino taip padaręs dėl neseniai paskelbtos vaizdo medžiagos, kurioje matyti, kaip JAV jūrų pėstininkai šlapinasi ant ne gyvų Talibano sukilėlių. Tie sa, Prancūzijos atstovai tvirti no, kad kareivis buvo infiltra vęsis talibas.
Mūšis dėl skolų nurašymo Graikai ir privatūs jų kreditoriai savaitga lį nepasiekė susitarimo dėl Atėnų skolos nurašymo. Vis dėlto mažai kas abejoja, kad derybos nutrūks – ant kortos pasta tyta labai daug.
Būtina nurėžti
Nurašyti milijardines skolas Grai kijai – būtina. Atėnai nei kada nors grąžins skolas, siekiančias net 160 proc. šalies bendrojo vidaus pro dukto, nei gali tiek sutaupyti, kad ir kaip veržtųsi diržus. Jei skolos iki 2020 m. nebus su mažintos bent iki 120 proc. BVP, ko siekia ne tik Graikijos vyriau sybė, bet ir ES, Atėnų, nepaisant visų priemonių, kurių buvo imta si, veikiausiai lauks bankrotas. ES vadovai dar praėjusiais me tais sutarė, kad graikams turėtų būti nurašyta apie 50 proc. sko lų. Bendrijos vadovai pasiūlė pri vatiems kreditoriams savanoriškai atleisti Atėnus nuo dalies skolų. Privatūs kreditoriai, nerimauda mi dėl euro zonos finansų krizės, pritarė planui, tačiau dabar graikai ir tarptautiniai kreditoriai siekia iš privačių kreditorių išsiderėti kuo palankesnes sąlygas, kuriomis va dovaujantis būtų nurašytos skolos, todėl plano įgyvendinimas stringa. Europa laukia rezultatų
Spausdami derybininkus, eu ro zonos lyderiai, Europos centri nis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas įspėjo, kad Graikija negaus gyvybiškai svarbaus 130 mlrd. eurų paramos paketo, jeigu susitarimas
dėl dalies skolų nurašymo su pri vačiuoju sektoriumi žlugs. Maža to, graikus spaudžia ir lai kas. Atėnai kovo mėnesį turi grą žinti apie 14,4 mlrd. eurų. Tad, jei tarptautiniai kreditoriai nesuteiks paramos, įsipareigojimų Atėnai neįvykdys. Galiausiai ir Graikijos ekonomikos prognozės nuteikia nemaloniai. Būtent dėl šių priežasčių dery bos dėl skolų nurašymo – gyvy biškai svarbios Atėnams ir ES.
Manau, kad derybo se svarbiausias klau simas – kokios turėtų būti naujų obligacijų palūkanos. Kiekvienas nori savo dalies
Daugiausia diskusijų tarp Graikijos vyriausybės ir Tarptautinio finansų instituto (TFI), kuris atstovauja pri vatiems kreditoriams, kelia klausi mas, kiek skolų teks nurašyti. Graikai siekia, kad skolų, sie kiančių apie 360 mlrd. eurų, nura šymas būtų reikšmingas, tad galbūt siektų nuo 65 iki 70 proc. Kredito riai norėtų, kad skolų būtų nurašy ta kuo mažiau.
Išvyko: TFI, atstovaujančio privatiems kreditoriams, vadovas Charlesas Dallara vakar iš Atėnų išvyko be su
sitarimo.
Kitas klausimas – 260 mlrd. eu rų graikų skolos dalis, kuri nebus nurašyta, o bus paversta naujomis obligacijomis, nustatyta palūkanų norma. Atėnai ir tarptautiniai graikų kre ditoriai siekia, kad palūkanų norma būtų kuo mažesnė, o privatūs kre ditoriai norėtų, jog palūkanos pa dengtų bent jau dalį jų nuostolių – siektų bent jau 4 proc. „Manau, kad derybose svarbiau sias klausimas – kokios turėtų būti naujų oblikacijų palūkanos. Čia yra esminis skirtumas tarp to, ką Graiki ja norėtų sumokėti, ir to, ką kredito riai tikisi gauti“, – komentavo eko nomistas Takis Georgakopoulas. Nors kai kurie privatūs kredito riai, tokie kaip Prancūzijos ban kas „BNP Paribas SA“, tvirtino, jog susitarimas – jau netoli, pasak neoficialių šaltinių, kai kurie ma ži privatūs obligacijų fondai, nepa tenkinti sąlygomis, blokavo savait galio derybas. Tiesa, kai kurie analitikai abejo ja, kad susitarimas nebus pasiektas,
„Reuters“ nuotr.
nes trauktis jau nėra kur, o Graikijos bankroto atveju kentėtų ne tik euro zona, bet ir privatūs kreditoriai. „Manau, kad susitarimas labai ar ti“, – pabrėžė Paulas Mylonasas, ana litikas iš Graikijos nacionalinio banko. Tiesa, jis įspėjo, kad ne visi kreditoriai gali pasirašyti susitarimą. Derybos tęsiamos
Savaitgalį derybininkai sutarė, kad derybos toliau vyks telefonu. „Diskusijos bus tęsiamos, tiesa, savaitgalį susitarimas nebuvo pa siektas, – sakė vienas apie dery bas žinantis asmuo, neskelbęs savo pavardės. – Daug kas komplikuota, tačiau judame į priekį, nors darbo liko nemažai.“ Evangelas Venizelas, Graikijos fi nansų ministras, skubėjo sudaryti su sitarimą savaitgalį, kad šis būtų prista tytas šiandien per euro zonos finansų ministrų susitikimą Briuselyje. Nespėjus to padaryti ES turės tenkintis žodžiais. Tačiau tarptautiniams kredito riams tai nėra gera žinia. Atsižvel
Kokie scenarijai įmanomi? Parankiausias šiuo atveju būtų
vyriausybės ir TFI susitarimas, kurį pasiekus Atėnai galėtų tikėtis gauti tarptautinių kreditorių pagalbą. Jei nebus pasiektas susitarimas,
Graikijos valdžia gali vienašališ kai nutarti, kurias skolas ketina pa dengti, kurių ne. Tiesa, tokiu atve ju finansų rinkose Graikija būtų pa skelbta techniškai bankrutavusia. Jei nebus pasiektas susitarimas,
Graikija gali ir bankrutuoti, o kredi toriai tokiu atveju netektų visų sa vo pinigų. Šiuo atveju Graikijai tek tų ne tik pasitraukti iš euro zonos, bet ir kiltų rizika, kad krizė išplis į ki tas euro zonos šalis.
gę į susitarimą dėl skolų nurašymo, jie turi skaičiuoti, kiek dar milijar dų reikės perpumpuoti į Graikijos ekonomiką. BBC, „Sydney Morning Herald“, „Reuters“ inf.
Palaikė savo vyriausybę Daugiau nei 100 tūkst. vengrų sos tinės Budapešto gatvėse išreiškė pasitikėjimą šalies vyriausybe.
Protestas: vengrai nesutinka, kad jų šalis būtų iš Briuselio valdoma ko
lonija.
„Reuters“ nuotr.
„Mūsų tikslas – parodyti, kad vyriausybė ne vieniša, ir pade monstruoti ES mūsų nepasiten kinimą tuo, kaip jie elgiasi su mu mis“, – per protestą sakė žinomas vengr ų apž valg in inkas Zsoltas Bayeris. Premjerą Viktorą Orbáną palai kantys vengrai iš pradžių mitin gavo Didvyrių aikštėje, kuri šalyje laikoma šventa vieta, o paskui vie nu pagrindinių miesto bulvarų atė jo prie parlamento pastato.
Jie nešė plakatus, kuriuose už sienio kalbomis raginama gerb ti Vengrijos suverenitetą. Viename jų buvo užrašyta: „Mes nebūsime kolonija.“ Išvakarėse organizatoriai pareiš kė, kad jiems buvo svarbu į savo renginį sukviesti daugiau žmonių nei opozicija, į kurios mitingą sau sio pradžioje susirinko maždaug 70 tūkst. žmonių. Abi manifestacijos atrodė įspū dingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad Budapešte gyvena maždaug 2 mln. žmonių. Vengrijos ir ES konfliktą sukė lė tai, kad V.Orbáno vadovaujama
„Fidesz“ partija parlamente turi dviejų trečdalių balsų daugumą ir gali keisti konstituciją. Sausio 1 d. įsigaliojo kelios kons titucijos pataisos ir keli įstatymai, kurie, Vengrijos opozicijos ir Briu selio nuomone, suvaržo žmogaus teises. Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso net pareiškė, kad nauji Vengrijos įstatymai ga li būti apskųsti Europos Teisingu mo Teisme, be to, Europos Komi sija ir Tarptautinis valiutos fondas sustabdė derybas dėl 20 mlrd. eurų paskolos skyrimo Vengrijai. BNS, BBC inf.
16
pirmadienis, sausio 23, 2012
sportas Klaipėdietis – taikliausias
Prezidentas – irkluotojas
Naftininkų laimėjimas
Liudvisburgo „EnBW“ ekipos žaidėjas Donatas Zavackas tapo Vokietijos krepšinio lygos „Žvaigždžių dienos“ tritaškių konkurso nugalėtoju. Klaipėdietis finale surinko 17 taškų. Antrą vietą užėmęs Rickey Pauldingas pelnė 15. Šį sezoną lietuvis Vokietijoje metė 69 tritaškius, pataikė 32.
Šiandien žiniasklaidai prisistatys naujasis Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubo prezidentas. Juo šį mėnesį tapo garsus irkluotojas baidarininkas Alvydas Donėla. Daugelį metų šiame poste buvęs Vacys Lekevičius šių pareigų atsisakė ir eis kuklesnes – sporto direktoriaus.
Nacionalinės krepšinio lygos čempionate vėl pergale nudžiugino Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ krepšininkai, namie 91:85 įveikę Marijampolės „Sūduvos“ penketuką. Tai buvo 18-oji uostamiesčio ekipos sėkmė čempionate po 28 susitikimų. Po šio turo naftininkai užima trečiąją vietą.
Lengvos „dragūnų“ pergalės
Sporto telegrafas Nesėkmė. Dvejos rungtynės per tris dienas ir kelionė į Rusiją Kauno „Žalgirio“ krepšininkams džiaugsmo neatnešė. Vieningosios lygos turnyre Nižnij Novgorode Lietuvos krepšininkai nusileido šio miesto ekipai 79:85. Reakcija. Vienas geriausių istorijoje pasaulio futbolininkų Diego Maradona, išgirdęs legendinio brazilo Pele žodžius apie Lionelį Messi, viešai pasvarstė, jog galbūt Pele taip šneka, nes senatvė jau daro savo darbą. Pele pareiškė, kad antro tokio kaip jis pasaulyje nebuvo ir niekad nebus. Taip pat brazilas akcentavo, kad Messi bus toks geras kaip jis tik tada, kai bent jau pakartos Pele rekordą – 1283 įvarčiai ir trys laimėti pasaulio čempionatai. „Galbūt jis taip šneka, nes senatvė jau veikia jo minčių procesus. Negali kaltinti vyruko, juk jis jau 20 metų nieko neveikia. Nesu matęs jo net parduotuvėje. Neįsivaizduoju, kuo jis užsiima“, – kalbėjo
D.Maradona, treniruojantis Jungtinių Arabų Emyratų „Al Wasl“ klubą. Trauma. „Dallas Mawericks“ komandos puolėjas Dirkas Nowitzkis gaus šiek tiek poilsio. Komandos treneris pranešė, kad žaidėjas nerungtyniaus artimiausiose ketveriose varžybose dėl to, kad pagerintų sportinę formą ir leistų pailsėti skausmų kamuojamam dešiniajam keliui.“Tai yra mano ir komandos fizinio parengimo trenerio Casey Smitho sprendimas, – kalbėjo vyriausiasis treneris Rickas Carlisle’as. – Dirkas nenori poilsio, tačiau manome, kad taip bus geriau.“ Kontrolinės. Garžduose jėgas išbandė futbolo sezonui besiruošiančios Gargždų „Bangos“ ir Liepojos „Liepajas metalurgs“ komandos. Svečiai buvo pajėgesni 4:0. Visus įvarčius latviai pasiekė po pertraukos. 28 dieną su Liepojos ekipa žais Klaipėdos „Atlantas“.
Sėkmė – utopija Spąstai: po pertraukos svečių puolėjai (balti marškinėliai) pateko į klaipėdiečių gynybos gniaužtus ir pelnė
vos 7 įvarčius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Po pertraukos Lietuvos rankinio lygos čempionate vėl kovojusiems Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkams savaitgalis nebuvo sunkus. Žaista su silpniausiomis pirmenybių komandomis, ir abi Aukštaitijos ekipos lengvai įveiktos.
Rungtynių statistika „Utena“ – „Žemaitijos dragūnas“
17:33 (8:15). K.Vilutis 5, M.Agurkis 4, M.Paukštė 3/T.Stankevičius 6, G.Juška 5, M.Dumčius 4, K.Stropus, A.Bučius ir B.Petreikis po 3, T.Diržinauskas, A.Šrederis,
Dėmesys: kaunietės (žalia apranga) uoliai dengė „Lemminkainen“
puolėją S.Vaitkutę.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Ar išauš diena, kai Klaipėdos „Lemminkainen“ krepšininkės įveiks stipriausią šalyje Kauno „Viči-Aisčių“ komandą? Pesimistai tvirtina, kad – ne, optimistai viliasi, jog sulauks tokio laiko.
O kaunietės, šeštadienį uostamiestyje sutriuškinusios klaipėdietės 99:59, „Lemminkainen“ penketuką nugalėjo dešimtą kartą per pastaruosius dvejus metus, kai pradėjo rungtyniauti vietoje Vilniaus „Teo“ klubo. Du kėlinius Daliaus Ubarto auklėtinės garbingai priešinosi varžovėms. Žaidėjos išėjo ilsėtis viešnioms pirmaujant vos 39:38. Tačiau po pertraukos aikštėje vyko košmariški žiūrovams įvykiai. Per 8 minutes klaipėdietės sugebė-
Vytauto Petriko nuotr.
jo pelnyti tik 4 taškus, o kiekviena kauniečių ataka baigdavosi taikliu metimu. Laimėjusios ketvirtį 34:8, „Viči-Aistės“ ir per paskutiniąsias dešimt minučių neatleido vadelių. Tai buvo aštuntasis uostamiesčio ekipos pralaimėjimas pirmenybėse po 16 rungtynių. Trečioje vietoje esančias klaipėdietes pavijo Utenos krepšininkės, turinčios tiek pat pergalių ir pralaimėjimų.
Rungtynių statistika „Lemminkainen“ – „Viči-Aistės“ 59:99 (25:17, 13:22, 8:34, 13:26). G.Gutkauskaitė 16, R.Milieškienė 12, M.Grigalauskytė 8, S.Vaitkutė, L.Aglinskaitė ir I.Visgaudaitė po 7/C.Pilypaitis 27, A.Putnina 17, V.Sipavičiūtė 13.
J.Truchanovičius
ir
G.Vaitkus po 2, R.Dulinskas 1.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šeštadienį Artūro Juškėno auklėtiniai surengė „treniruotę“ Utenoje, nugalėję šeimininkus 33:17, o vakar Klaipėdoje paguldė ant menčių absoliučius čempionato autsaiderius – Panevėžio „GrifoKKSC“ žaidėjus 41:23. Utenoje uostamiesčio vyrai nė nežadėjo žvalgytis – griebė jautį už ragų nuo pirmųjų minučių. Žiūrovams liko tik svarstyti, ar dideliu skirtumu svečiai sutriuškins šeimininkus. Nors A.Juškėnas leido žaisti visiems rankininkams, skirtumas nė nežadėjo tirpti. Anaiptol – net didėjo. Dėl kitą savaitgalį vyksiančių Baltijos rankinio lygos varžybų, klaipėdiečiai sutarė su panevėžiečiais žaisti vakar. Gal dėl to, kad tai buvo antrosios rungtynės per dvi dienas, „dragū-
nai“ ir „grifai“ susitikimą pradėjo vangiai. 8-ąją min. rezultatas buvo lygus – 6:6. Įšilę klaipėdiečiai perėmė iniciatyvą ir jos neišleido iki susitikimo pabaigos. Laimėję kėlinį kukliu 5 įvarčių skirtumu, čempionai varžovus į nokdauną pasiuntė per pirmąsias antrojo kėlinio minutes.
Turnyrinė rikiuotė Vieta, komanda
„Žemaitijos dragūnas“ – „Gri-
fas-KKSC“ 41:23 (21:16). G.Juška 7, J. Truchanovičius, K.Stropus, T.Diržinauskas ir T. Stankevičius po 5, B.Petreikis 4, R.Dulinskas, A.Bučius ir G.Vaitkus po 2, M.Dumčius, A.Šrederis, K.Kremeris ir D.Žutautas po 1/I.Asakavičius ir M.Barzdeivis po 6, M.Rutkauskas ir E.Vėta po 4. „Granitas-Gaja-Karys“ – „Vilnius“
26:25 (10:16).
rungtynės
taškai
1. „Žemaitijos dragūnas“ 2. „Granitas-Gaja-Karys“ 3. „Lūšis“ 4. „Šviesa“ 5. „Almeida-Stronglasas“ 6. „Vilnius“ 7. „UniversitetasGubernija-Diringa“ 8. „Ūla“ 9. „Utena“
12 10 11 10 11 11
24 18 17 15 14 10
Šiaulių „Universitetas-Gubernija-
11
4
21:46 (10:25).
11 11
3 3
Vilniaus „Šviesa“ – Varėnos „Ūla“
10. „Grifas-KKSC“
12
2
Diringa“ – Alytaus „Almeida-Stronglasas“ 22:28 (15:14). „Grifas-KKSC“ – Kauno „Lūšis“
31:24 (18:14).
17
pirmadienis, sausio 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI
Nuomoja patalpas Taikos pr. 42 (36 kv. m, du kabinetai, su atskiru san. mazgu), ĹĄalia JĹŤrininkĹł sveikatos centro. Tel. 8 611 14 232.
Sveikata, groĹžis
902985
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 765802
SKYDLIAUKÄ–S FUNKCIJOS SUTRIKIMAI – BLOGOS SAVIJAUTOS PRIEĹ˝ASTIS. Ilgalaikis stresas, ÄŻtemptas darbas, jodo stygius, paveldÄ—ti genai – tokios daĹžniausios skydliaukÄ—s ligĹł prieĹžastys. Jos nustatomos dviem iĹĄ deĹĄimties Lietuvos gyventojĹł. SkydliaukÄ—s hormonus tirtis patariama esant: daĹžnam nuovargiui, odos ir plaukĹł sausumui, plaukĹł slinkimui, sutrikus cholesterolio lygiui, viduriĹł uĹžkietÄ—jimui, padidÄ—jusiam kraujospĹŤdĹžiui, mÄ—nesiniĹł ciklo sutrikimui. Iki 2012 m. sausio 31 d. SKYDLIAUKÄ–S HORMONAMS taikoma 30 % nuolaida. UAB „Baltic Medics“ diagnostinÄ— laboratorija. Registruotis tel. 8 607 94 033, (8 46) 213 470, 8 699 03 033, Ĺ auliĹł g. 21 ir JĹŤreiviĹł g. 19, KlaipÄ—da. 868955
Nemokama vaikĹł ir suaugusiĹłjĹł sveikatos prieĹžiĹŤra. GinekologĹł, urologĹł, kardiologĹł, dermatovenerologo, endokrinologo, neurologo konsultacijos. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. Odos vÄ—Ĺžio diagnostika naujausiu vokieÄ?iĹł FotoFinder firmos dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. Echoskopijos, gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. MasaĹžai, fizioterapinÄ—s procedĹŤros. Naujiena – smegenĹł kraujagysliĹł tyrimas. Turintiesiems siuntimÄ… echoskopijÄ…, gastrofibroskopijÄ…, rektoskopijÄ…, neurologo konsultacijÄ… dÄ—l galvos svaigimo, reabilitacines procedĹŤras apmoka ligoniĹł kasa (dermatologui siuntimo nereikia). Profilaktiniai darbuotojĹł tikrinimai ÄŻmonÄ—ms. Taikos pr. 28 (3 a.), tel. (8 46) 410 570, (8 698) 87 197, www.kaklinika.lt.
GydytojĹł specialistĹł konsultacijos, echoskopijos, priklausomybiĹł (alkoholio, rĹŤkymo) gydymas lazeriu, masaĹžai, aparatinÄ—s kosmetologinÄ—s procedĹŤros, mezoterapija, plaukĹł bei kapiliarĹł ĹĄalinimas IPL aparatu. SAUSIO mÄ—nesÄŻ kvieÄ?iame naudotis metĹł pradĹžios nuolaidomis: visoms veido ir kĹŤno procedĹŤroms – net 30% nuolaida; ypatingi pasiĹŤlymai: jauninanti veido procedĹŤra „Lymphobiony“ – 105 Lt; lipokavitacija+presoterapija – 99 Lt; lipokavitacija+vakuuminis masaĹžas – 129 Lt. Sveikatos ir groĹžio klinika, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 15, KlaipÄ—da; www.sgklinika.lt, tel. 8 615 45 644, el. p. klaipeda@sgklinika.lt.
Nekilnojamasis turtas Nuoma „Vyturio“ PC iĹĄnuomojamas baras (picerija, kebabinÄ—, pilstomas alus ir kt.). Tel. 8 699 78 639. 902011
SveÄ?iĹł namuose paromis iĹĄnuomojami kambariai su visais patogumais (uĹždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. 886760
898591
AMBULATORIJA AnglĹł, vokieÄ?iĹł, prancĹŤzĹł, italĹł, lietuviĹł k. mokymas grupÄ—se ir individualiai. Rengiame IELTS egzaminams. www.kalbucentras.lt. Tel. 8 614 94 524, 442 711.
Unikali technologija Lietuvoje
902218
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. „KalnĹł oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trĹŤkinÄ—janti normobarinÄ— hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Organizmo adaptacija prie deguonies trĹŤkumo ir galimybÄ— iĹĄnaudoti aklimatizacijos prie kalnĹł sÄ…lygĹł fenomenÄ… gydymo tikslais. Metodas skiriamas sergant ĹĄirdies ir kraujagysliĹł sistemos lÄ—tinÄ—mis ligomis, bronchine astma, alerginiais susirgimais, reprodukcinÄ—s sistemos susirgimais, sutrikus angliavandeniĹł, riebalĹł ir baltymĹł apykaitai. SumaĹžina psichinÄ—s ir emocinÄ—s ÄŻtampos ir nerimo lygÄŻ. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682
KirpÄ—ja-modeliuotoja J.Goliak kvieÄ?ia mokytis kirpÄ—jos specialybÄ—s. Mokymas orientuotas ÄŻ praktinÄŻ darbÄ… su klientais, kuris uĹžtikrina pasitikÄ—jimÄ… savimi darbe. Tel. 8 670 26 853, Minijos g. 128. 900808
KvieÄ?iame ÄŻgyti manikiĹŤrininko, pedikiĹŤrininko, kirpÄ—jo kvalifikacijas. Tel. 8 670 17 753. 902332
Mokau anglĹł kalbos. Tel. 8 688 55 844. 901908
899104
KompiuteriĹł kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 902391
894528
Joga! Ĺ varĹŤs energetiniai kanalai - Ĺžmogaus sveikatos ir jaunystÄ—s garantas! DanÄ—s g. 29. Kaina 12 Lt. www.jogananda.lt. Tel. 8 602 70 016.
903149
16 kv. m ir 26 kv. m biuro patalpų nuoma, yra laisvų ōkinių patalpų (galima įvairi veikla), garaŞų. Tel. 8 698 49 321, 8 606 12 856. 898082
Dirbanti pora iĹĄsinuomotĹł butÄ… ilgesniam laikui (firmoms neskambinti). Tel. 8 658 71 178. 894926
IeĹĄkau iĹĄsinuomoti ilgam laikui naujos statybos gerai ÄŻrengtÄ… butÄ… su baldais (gyvens 1 Ĺžmogus). Tel. 8 681 61 191. 899581
Ilgalaikei nuomai ieĹĄkome buto KlaipÄ—doje. MokÄ—sime iĹĄ anksto ir uĹžstatÄ…. TvarkÄ… garantuojame. Tel. 8 612 17 177.
VairuotojĹł kursai
IĹĄnuomojamos komercinÄ—s patalpos iki 850 kv. m Herkaus Manto g., tinkamos bet kokiai veiklai. Tel. 8 687 39 200. 899875
IĹĄnuomojamos komercinÄ—s 410 kv. m patalpos Vingio g., prie „Rimi“ parduotuvÄ—s. Tel. 8 687 39 200. 899879
IĹĄnuomojamos komercinÄ—s paskirties patalpos prekybos centre „Vyturys“, LaukininkĹł g. 19, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 324 204, 8 687 31 373. 896739
AlksnynÄ—s vairavimo mokykla. B, B(automatas) kategorijos kursai. Nauja grupÄ— sausio 25 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
IĹĄnuomoju apartamentus dviem asmenims su baldais ir buitine technika, vieta automobiliui (500 Lt per mÄ—nesÄŻ plius nebrangios komunalinÄ—s paslaugos). Tel. 8 618 08 267, www.skelbiu.lt/10178393.html.
892081
899487
ddd V`Z\XcNV_b\aV Ya
Ĺ eima iĹĄsinuomotĹł 2 kambariĹł butÄ… su baldais (iki 400 Lt, Sausio 15-osios, RumpiĹĄkÄ—s, Kauno g., Taikos pr., ParyĹžiaus Komunos g.). Tel. 8 670 48 024. 902052
Parduoda „Purijona“ padeda pirkti, parduoti, nuomuoti nekilnojamajÄŻ turtÄ…, tvarko dokumentus, konsultuoja. Taikos pr. 111, 8 656 83 636, 8 606 10 036, 343 636, www.purijona.lt. 893933
10 a sklypÄ… statybai KlaipÄ—doje, Technikumo rajone (asfaltuotas kelias, miesto komunikacijos). Nuotraukos skelbiu.lt (Nr. 8511898). Tel. 8 603 27 333. 902597
.: . . / / Nba\ZNa 0 02 1
=_V]N V[aN TR_VNb`VN Z cNV_NcVZ\ Z\XfXYN 8YNV]ÛQ\` N]`X_VafWR
ANVX\` ]_ ! XNO 1N_O\ YNVXN` 6“C "“ % cNY ARY % #
Visos nekilnojamojo turto paslaugos
WWW.OH.LT
@ 1NbXN[a\ T aRY % !# ! # Butus: 1 kambario su balkonu (61 000 Lt), 2 kambariĹł 5/4 a., 3 kambariĹł 5/3 a. (suremontuotas, baldai), sodÄ… „SmiltelÄ—je“ (namas, pirtis, 10 a). Tel. 8 612 48 946. 901633
Butus naujos statybos name, centre. Daugiau informacijos www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668.
GaraŞą Dubysos g. (yra elektra, metalinės durys). Tel. 8 670 39 903. Namą Mazōriťkiuose (240 kv. m, erdvus iťplanavimas, įrengtas, didelis sklypas). Kaina 460000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 688 34 606.
Nebrangiai iĹĄnuomoju tvarkingÄ… 1 kambario butÄ… su kai kuriais baldais. Tel. 8 600 36 850. 903280
NTA „Laimita“ greitai iĹĄnuomoja JĹŤsĹł nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. BirutÄ—s g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529. 893797
NTA „Memelhaus“ padeda iĹĄnuomoti ir iĹĄsinuomoti butus, kotedĹžus, namus. Reikalingi nuomai JĹŤsĹł NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78. Tvarkinga, dirbanti ĹĄeima iĹĄsinuomotĹł 2 kambariĹł butÄ…. Tel. 8 610 21 134. 899590
6 @ B . =646 . / 0 02 1 kat. cNV_NcVZ\ Xb_`NV _\ X\ TR
899476
901834
IĹĄnuomosiu 30 kv. m ir 15 kv. m patalpas biurui pirmajame aukĹĄte, Ĺ ermukĹĄniĹł g. 7. Tel. 8 699 11 047.
UAB „Kerulis ir partneriai“ 0 02 ]_NXaV[V` cNV_NcVZN` NaYVRXNZN` `b :.; A4. !
Kiti kursai
884049
Savininkas iĹĄnuomoja 78 kv. m gamybines-sandÄ—liavimo patalpas (1 a., atskiras ÄŻÄ—jimas, pakeliami garaĹžo vartai), 60 kv. m biurÄ… (du kabinetai, WC, vanduo, kondicionierius, 2 a., atskiras ÄŻÄ—jimas) Ĺ ilutÄ—s pl. 51, KlaipÄ—da, „Rasa“. Tel. 8 618 78 828, e. paĹĄtas lijastadar@gmail.com.
901922
894909
„Gundos“ floristĹł kursai ir seminarai pradedantiesiems ir profesionalams. PaĹžymÄ—jimas. Nuolaidos. Ĺ ilutÄ—s pl. 79, 1 kab. Tel. 8 672 38 431.
896300
901895
901386
Mokymas
NAUJIENA! DiagnostinÄ— histeroskopija ambulatoriĹĄkai (dÄ—l kraujavimĹł, gimdos gleivinÄ—s ligĹł). Visos ambulatorinÄ—s ginekologinÄ—s paslaugos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, KuncĹł g. 12-54, KlaipÄ—da, tel. (8 46) 220 455, (8 698) 87 498, www.kaklinika.lt.
Nuomojamos prekybos ir biuro patalpos biurĹł centre, Ĺ ilutÄ—s pl. 2. Informacija tel. 8 612 35 174.
894405
IĹĄnuomoju 15 kv. m kioskÄ… su vieta. Tinka prekiauti darĹžovÄ—mis, maisto prekÄ—mis ir t.t. Tel. 8 611 27 794.
896637
884048
896296
903152
Kursai - ligos ir problemos ÄŻraĹĄytos prote. PaĹžintinÄ— nemokama paskaita vasario 8 d. 19 val. ParyĹžiaus Komunos g. 18A, „Aitvaro“ gimnazija. Tel. 8 699 61 455.
899333
NAUJIENA! Šaltasis lazeris: atjauninimui, skausmų malťinimui, endokrininės sistemos reguliavimui. GROŽIUI: mezoterapija savo krauju – PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krōtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukťlių uŞpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Profesionali kosmetika kasdienei odos prieŞiōrai. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedōros. SVEIKATAI: vakuuminiai, limfodrenaŞiniai masaŞai. Magneto, ozono, LED ťviesos terapijos. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų ťalinimas.S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
1 kambario butÄ… Taikos pr., prie „VÄ—trungÄ—s“ (su baldais, buitine technika); 2 kambariĹł butÄ… StatybininkĹł pr. (maĹži mokesÄ?iai). Tel. 8 603 78 994, 8 603 78 977.
Nuomojami prekybos plotai antrajame aukĹĄte baldĹł ir interjero centre „Deco“, Dubysos g. 19. Informacija tel. 8 612 35 174.
;NbWN T_b]Ă› XVRXcVR[Ă– ]V_ZNQVR[Ă&#x; % #&" ""&"! % #&" ""&"! ;Ra a_f` XYN`Ă›` 8YNV]Ă›Q\WR ddd _R`]bOYVX\`cZ Ya
902383
Patalpas miesto centre. Tel. 8 687 39 200. 899883
PoilsiavietÄ™ Ĺ ilininkuose, prie Nemuno (kaimo turizmo sodyba). Savininkas. Tel. 8 689 93 984. 898485
1 kambario butÄ… (5/1 a., plastikiniai langai, tvarkingas). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 903244
1 kambario butÄ… Kretingos g. (5 bl./2 a., 34 kv. m, plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys, laminatas, WC kartu, kaina 87 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 617 84 026. 902354
1 kambario butus su balkonu: 9/8 a. Ĺ˝ardininkĹł g. (83 000 Lt, tuĹĄÄ?ias), 4/4 a. JaunystÄ—s g. Tel. 8 615 77 407. 901532
1 kambario butÄ… Ĺ iauliĹł g. 5/2 (naujas, geras remontas). Kaina 115000 Lt. Tel. 8 644 74 463. 902405
Nukelta ÄŻ 18 p.
18
pirmadienis, sausio 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda
BUTAI IR KOMERCINĖS PATALPOS GANDRALIŠKIŲ MIKRORAJONE
atkelta iš 17 p. 1 kambario butą su holu Ryšininkų g. (9/7 a., suremontuotas, renovuota šildymo sistema, už šildymą mokėjimo tik 54 Lt, derybos). Tel. 8 670 82 365, 8 672 49 292. 901535
1 kambario butą Šiaulių g. (9/5 a., tvarkingas, įstiklintas balkonas). Kaina 76 000 Lt. Tel. 8 686 61 368. 903243
1 kambario mažagabaritį butą 15 km nuo Klaipėdos (krosnis, WC, atskiras įėjimas, malkinė, 40 000 Lt, negalutinė). Tel. 8 607 93 054. 901995
1,5 kambario butą Taikos pr. (4/4 a., 38 kv. m, suremontuotas, saulėta pusė, renovuotas stogas, kai kurie baldai, 110 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 653 85 743. 902341
10 a sklypą namo statybai labai gražioje vietoje šiaurinėje miesto dalyje, prie upės (miesto komunikacijos, kaina derinama). Tel. 8 685 41 398. 902532
10 a žemės sklypą Slengiuose. Paskirtis - namų valda. 1 a kaina 5 000 Lt. Tel. 8 662 18 108. 895209
10 a sklypą Naujojoje Kalotėje su visomis komunikacijomis. Graži aplinka, geras susisiekimas. Tel. 8 698 14 664. 895813
100 kv. m naujos statybos butą Dragūnų g. (garažas, 2 lodžijos, pirtis, virtuvės baldai su buitine technika, kaina 510 000 Lt). Tel. 8 614 47 380, +353851131686. 898243
11 a sklypą gyvenamojo namo statybai Klaipėdoje, Rimkuose, Ramunių g. Graži vieta, prie miškelio. Privestos miesto komunikacijos, elektra. Tel. 8 611 07 153. 900634
125 kv. m kotedžą Giruliuose (2007 m., visiškai įrengtas, autonominis šildymas dujomis, vieta dviem automobiliams, uždara teritorija). Tel. 8 618 44 877. 901707
14,73 ha žemės ūkio paskirties sklypą Birbinčių kaime, 11 km nuo Klaipėdos (sklypas įeina į pramonės, verslo, statybos plėtros teritoriją, ribojasi su geležinkeliu, vieno aro kaina 300 Lt). Tel. 8 672 49 591. 902521
15 a žemės sklypą Kunkių k., Klaipėdos r. (namų valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jūros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146. 901960
1 kambario butai: Gedminų g., Šilutės pl. 75000 Lt. 2 kambarių: Pušyno g. - 98000 Lt, Debreceno g., Varpų g. 5/2. 3 kambarių: Reikjaviko g., atskiri kambariai - 152000 Lt, savininkas. Tel. 8 672 90 075. 902331
Pardavimų biuras Birutės g 22, Klaipėda tel. 8 46 412 344 8 620 72264, 8 652 54922 pardavimuskyrius@plienas.com www.gandraliskes.lt
2 kambarių butą su didžiuoju holu visiškai renovuotame name Laukininkų g. (5/4 a., butas be remonto, 145000 Lt). Savininkas. Tel. 8 699 82 177. 900685
2 kambarių butą Taikos pr. (prie Baltijos žiedo), suremontuotas, kaina 145 000 Lt. Tel. 8 615 33 921. 899833
2 kambarių 37 kv. m butą su balkonu bendrabučio bloke Debreceno g. (5/4 a., dušas, WC, suremontuotas, kaina 51 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 643 27 660. 903311
2 kambarių 53,63 kv. m butą S.Šimkaus g. (1 aukštas, butas yra gyvenamosios paskirties, bet vieta tinkama vykdyti komercinę veiklą). Tel. 8 646 36 175, e. paštas e_ivanauskiene@hotmail.com. 895390
3 kambarių butą Baltijos pr. 91 (5/2 a., 62 kv. m, suremontuotas, 2 balkonai). Pianiną. Savininkas. Tel. 8 612 37 577, 230 123.
901994
893056
Bloke 12 kv. m mažąjį kambarį Baltijos pr. 4 (5 pl./2 a., visiškai suremontuotas, tuščias, vonia ir WC, skaitikliai, savininkas, 25 000 Lt). Tel. 8 698 77 203.
3 kambarių butą su holu Laukininkų g. (5/3 a., 77 kv. m, patogioje vietoje, visiškai suremontuotas, integruoti baldai). Kaina 235 000 Lt. Tel. 8 688 15 106, 8 688 74 041. 903135
3 kambarių 68 kv. m butą Dragūnų g. 1 (visiškai įrengtas, baldai, buitinė technika, 7 aukštas, įstiklinta lodžija, 330 000 Lt). Tel. 8 615 17 947. 902254
3 kambarių butą Nidos g. 1A (5/5 a., 87 kv. m, visiškai įrengtas, su baldais arba be jų). www.nidos1.tk. Tel. 8 699 42 517. 903156
3 kambarių butą Palangoje (90 kv. m, su krosniniu šildymu, kaina 85000 Lt); 9,5 a sklypą Tauralaukyje (visos komunikacijos). Tel. 8 699 81 597. 901753
4 kambarių butą Vyturio g. (geras remontas, perplanuotas, su projektu); du sklypus po 65 a Gružeikių soduose. Tel. 8 611 42 300. 888917
4 kambarių butą, turintį komercinį statusą (5/1 a., bendrija, du įėjimai, du balkonai, kaina sutartinė, derinama). Savininkė. Tel. (8 46) 347 220, 8 673 55 872. 897974
59 a žemės sklypą šalia Priekulės (15000 Lt, patogus privažiavimas); 2 kambarių butą Priekulėje (su kai kuriais patogumais, 32000 Lt). Tel. 8 690 90 097. 6 a sodą Šernuose. Savininkas. Tel. 8 617 31 737.
Gerai suremontuotus butus: 2 kambarių Vingio g. - 5/3 a., 47 kv. m; 3 kambarių Debreceno g. - 9/8 a., 65 kv. m; 3 kambarių su holu Laukininkų g. - 5/4 a., 76 kv. m. Tel. 8 618 11 306. 901320
Įregistruotą statybos inspekcijoje gyvenamąjį namą SB „Dituva“ (160 kv. m, iš dalies atlikta apdaila, vietinės komunikacijos). Tel. 8 612 08 307, 8 611 42 300. 891122
Monolitinį garažą. Tel. 8 614 03 346. 901829
902245
Naują 3 kambarių 60 kv. m butą (1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902239
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 902233
Naujos statybos 118 kv. m namą Dituvoje (visa išorės apdaila, viduje šildomos grindys, elektros įvadas, išvedžiota santechnika). Tel. 8 698 38 864. 902335
Naujos statybos 80 kv. m namą sodų bendrijoje „Gružeikiai“, 4 km nuo Klaipėdos (10 a sklypas, iš dalies atlikta apdaila, 149000 Lt). Tel. 8 611 89 918. 902449
Nestandartinį butą senamiestyje, Jono g. (mansardinis, per 2 aukštus, 32 kv. m + 11 kv. m, suremontuotas, laiptinėje 4 butai). Kaina 159000 Lt. Tel. 8 698 50 051. 902057
Palangoje 2 kambarių 67 kv. m butą (baldai, buitinė technika, nauja statyba, pigus šildymas). Tel. 8 606 05 103. 886684
903206
2 kambarių butą iki 3 aukšto Žardininkų, Alksnynės, Pietinės g. r. Tel. 8 656 31 400. 900948
902377
Skubiai namų valdos sklypus per 8-9 a Trušeliuose, prie ribos pastatyti namai, yra komunikacijos. Sklypo kaina apie 30 000 Lt. Tel. 8 606 65 080. 903327
Skubiai prabangiai įrengtą kotedžą pietinėje miesto dalyje (yra nuosavas kiemas, 2 a žemės). Tel. 8 679 67 724. 903291
Strategiškai patogioje vietoje raudonų plytų mūriniame name 3 kambarių butą (5/4 a., nekampinis, suremontuotas). Tel. 8 699 96 103 (savininkas). 902306
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas (apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.
Tuščią gerai suremontuotą bloką Baltijos pr. 4 (įrengtas, 5 pl./2 a., dušas, WC, virtuvė, skaitikliai, saulėtas, ne kampinis, 73 000 Lt, galima derėtis). Savininkas. Tel. 8 619 44 235. 902368
Tvarkingą 18 kv. m kambarį bendrabučio bloke Baltijos pr. (kaina 25 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 600 09 861.
3 kambarių ir didesnį butą iki 100 000 Lt. Moku grynais iš karto. Tel. 8 634 21 945. 901023
Perkame degalinę arba sklypą degalinei Klaipėdoje. Tel. 8 655 22 108. 900347
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 894890
UAB „Naminta“ perka, parduoda 1, 2, 3, 4 kambarių butus, namus, žemės sklypus, sodus. www.naminta.lt. Tel. 361 773, 8 618 62 577, Statybininkų pr. 7A. 895522
Paslaugos Akcija! Pigiai perkraustome, pervežame baldus, įvairius krovinius. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774, e. paštas aidas911@gmail.com. 903138
903310
Žemės ūkio paskirties sklypus: 1,1 ha - Kalotėje; 55 a - Bruzdeilyno k., prie kelio Palanga-Klaipėda; 30 a - netoli Karklės; 18 a - Klaipėdos m. Tel. 8 699 01 993.
Keleivių pervežimas (grupėmis): oro uostai, Lietuva, Latvija, Kaliningradas, Europa. Mažagabaritiniai kroviniai. Kambarių nuoma. Tel. 8 620 87 926. 893747
901802
Perka Perkame arba išsinuomojame žemės ūkio paskirties žemę (gali būti apleista ar išnuomota), fermas. Perkame mišką. Domina visoje Lietuvoje. Tel. 8 650 55 564. 889679
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 893558
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992. 892984
1 kambario butą (iki 65 000 Lt). Bendrabučio tipo nesiūlyti, pageidautina 2-4 aukštas. Tel. 8 604 41 014 (skambinti vakare, jeigu neatsakau - rašykite SMS).
Paskolos
www.soscredit.lt Paskolos be užstato iki 3 000 Lt Paskolos su užstatu Paskolų refinansavimas Komunalinių ir kitų skolų dengimas Konsultacijos paskolų klausimais H.Manto g. 7 / M.Mažvydo al. 2 Klaipėda , tel. 8 650 33 238 El. p. klaipėda@soscredit.lt
901508
901206
2 kambarių butą Klaipėdos centre, J.Janonio g. (butas suremontuotas, aukštos lubos, nepereinami kambariai, visi baldai ir buitinė technika). Tel. 8 614 55 660.
Pigiai! 1 kambario 21 kv. m butą Kauno g. 39A (9/2 a., nėra balkono, reikia remonto, 53 000 Lt). Tel. 8 610 09 557.
902364
891568
902310
2 kambarių butą 5/2 a. Debreceno g. Tel. 8 673 34 856.
6-25 arų sklypai su visomis komunikacijomis (elektra, vanduo, dujos, lietaus nuotekos, asfaltas, apšvietimas). Prie vandens telkinio, puikus susisiekimas 5 min. kelio iki miesto centro, kursuoja mikroautobusas nr. 7. Tel. 8 698 33 779, www.svajoniukrantogyvenviete.lt.
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., su balkonu, 66 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 657 37 677.
Pigiai 3 kambarių butus: Gargžduose, J.Janonio g. (nepereinami kambariai, tvarkinga laiptinė); Klaipėdoje, Naujakiemio g. (tvarkingas). Tel. 8 699 40 539.
NTA „Laimita“ perka butus, sodus, namus. Gali būti su skolomis. Tel. 494 017, (8 673) 38 529.
901544
901016
893846
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 900813
Teikiame paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 888578
Nukelta į 19 p.
19
pirmadienis, sausio 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Paskolos
UAB „Memelhaus“ siĹŤlo darbÄ… nekilnojamojo turto vadybininkui (-ei). CV siĹłsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937.
UAB „Litana ir Ko“ nuolatiniam darbui reikalingi:
atkelta iĹĄ 18 p. „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sÄ…lygos, uĹž uĹžstatÄ… ir pagal vekselÄŻ. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 891397
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sÄ…lygomis. UĹž uĹžstatÄ… (yra papildomĹł sÄ…lygĹł). Vykdome perÄŻkeitimÄ…. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
,1ä,1,(5,86 .216758.725,86
VXUHQNDPÇ? LU PRQROLWLQLÇ? JHOĂĽEHWRQLQLÇ? NRQVWUXNFLMÇ? SURMHNWDYLPDV
Reikalavimai GDUER SDWLUWLV QH PDĂĽLDX PHWÇ? *\YHQLPR DSUDĂŁ\PÄ… VLÇ?VWL SHUVRQDODV#OLWDQD JURXS FRP WHO SDVLWHLUDXWL
894865
Atestuotai ÄŻmonei reikalingi atsakingi statybininkai. Tel. (8 46) 410 569, 8 659 91 000.
Darbas IeĹĄko darbo
898584
BuhalterÄ— ieĹĄko darbo (programa „Pragma“). Gali dirbti namuose. Tel. 8 617 78 194. 900883
AutomobiliĹł servisas KlaipÄ—doje ieĹĄko kÄ—bulininko ir paruoĹĄÄ—jo-daĹžytojo. Patirtis bĹŤtina. Tel. 8 676 55 146, 8 616 03 525. 898446
BuhalterÄ—, turinti patirties prekybos, paslaugĹł, gamybos srityse, ieĹĄko pagrindinio arba papildomo darbo. Tel. 8 610 35 455. 903216
Vairuotojas (turintis B, C, D, E kategorijas, dirbÄ™s su „Fiskar“, krautuvais ir kita technika, tiekÄ—ju) ieĹĄko pagrindinio ar papildomo darbo. Tel. 8 674 91 541. 902002
Pagyvenusi moteris ieĹĄko bet kokio darbo. Intymaus nesiĹŤlyti. Tel. 8 683 23 789. 903275
Autoplovyklai reikalingi darbuotojai (cheminis salonĹł valymas, plovimas). Patirtis bĹŤtina. Atlyginimas nuo 1000 Lt. Tel. 8 682 69 268. 902398
Autoservisui reikalingi patyrÄ™ automobiliĹł ĹĄaltkalviai. Tel. 8 606 10 600, (8 46) 313 395. 901528
BesipleÄ?ianÄ?iai ÄŻmonei reikalinga energinga parduotuvÄ—s vedÄ—ja, turinti patirties prekyboje. CV siĹłskite e. paĹĄtu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 901594
SiĹŤlo darbÄ… SparÄ?iai besipleÄ?iantis interneto portalas kl.lt skubiai ieĹĄko turinio administratoriaus. CV siĹłsti s.pocius@kl.lt Susisieksime tik su atrinktais kandidatais. 899632
„OSM Klaipeda“ is looking for experienced manager. The candidate must have a university degree, be fluent in English, Russian and Lithuanian (both spoken and written), have computer skills and a driver licence. CV should be sent to e-mail: all.employees.klaipeda@osm.biz, tel. 348 999. 901361
901069
'$5%Ç? 6$8*26 ,5 69(,.$726 6$8*26 63(&,$/,67$6 Reikalavimai GDUEÇ? VDXJRV SDĂĽ\PĆĄMLPDV GDUER SDWLUWLV QH PDĂĽLDX PHWÇ? NRRUGLQDWRULDXV SDĂĽ\PĆĄMLPDV SULYDOXPDV
BesipleÄ?ianÄ?iai ÄŻmonei reikalingos ÄŻkainotojos (nustatyti dÄ—vÄ—tĹł rĹŤbĹł kainÄ…) ir pardavÄ—jos-konsultantÄ—s. CV siĹłskite e. paĹĄtu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 902561
Dirbti privaÄ?ioje jachtoje uĹžsienyje reikalingos stiuardesÄ—s ir vyr. virÄ—jas. www.bakena.com, tel. (8 46) 410 735. 902382
UAB „VitÄ—s valdos“ siĹŤlo darbÄ… suvirintojuisantechnikui. Tel. 8 670 22 774. BLRT MARKETEX plÄ—sdama veiklÄ… kvieÄ?ia ÄŻ savo kolektyvÄ… laivĹł statybos specialistus:
â–ş laivĹł surinkÄ—jus â–ş suvirintojus (metalo
konstrukcijoms, iĹĄ aliuminio ir nerĹŤdijanÄ?io plieno, virinti)
Reikalavimai: analogiĹĄko darbo patirtis; gebÄ—jimas skaityti techninius brÄ—Ĺžinius; gebÄ—jimas naudoti matavimo ÄŻrangÄ…; sÄ…Ĺžiningumas, tikslumas ir korektiĹĄkumas. ÄŽmonÄ— siĹŤlo: motyvuojantÄŻ atlyginimÄ… bei
paskatinimus, priklausanÄ?ius nuo darbo rezultatĹł, visas sÄ…lygas sÄ—kmingai dirbti ir siekti rezultatĹł, mokymus, kvaliďŹ kacijos kÄ—limo galimybes, stabilumÄ…, geras darbo sÄ…lygas, visas socialines garantijas.
Gyvenimo apraĹĄymus (CV) siĹłskite el. p. j.tonkonozenko@bsr.ee tel. pasiteiravimui 8 698 598 86 www.marketex.ee
Naujas vieĹĄbutis KlaipÄ—dos senamiestyje ieĹĄko virÄ—jo (-os), turinÄ?io (-ios) darbo patirties. Tel. 8 673 09 380, e. p. sales@memelhotel.lt. 899197
Nekilnojamojo turto agentĹŤrai reikalingi agentai. Tel. 8 612 48 946. Nuolat dirbti prekyboje (prekiauti mobiliaisiais telefonais ir buitine technika), reikalingi darbuotojai iki 30 metĹł. Apmokome. Tel. 8 672 26 524.
903174
Reikalinga pardavÄ—ja dirbti kioske. Tel. 8 670 19 852.
901144
Firmai, uĹžsiimanÄ?iai vartĹł, tvorĹł gamyba, reikalingas pardavimo vadybininkas. BĹŤtinas vairuotojo paĹžymÄ—jimas. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 689 80 114.
Reikalinga plataus profilio vyrĹł-moterĹł kirpÄ—ja BroĹžynĹł g. 8 (ĹĄalia buvusios „BanduĹžiĹłâ€œ parduotuvÄ—s). Tel. 8 657 90 977.
900766
Kompanijai reikalingi darbuotojai: muitinÄ—s tarpininkas ir vadybininkÄ—. Vadybininko darbo pobĹŤdis: naujĹł klientĹł, kroviniĹł paieĹĄka, kroviniĹł perveĹžimo marĹĄruto organizavimas ir kontrolÄ—; dokumentĹł tvarkymas; tarptautinÄ— prekyba. Reikalavimai: puikĹŤs darbo kompiuterio ÄŻgĹŤdĹžiai, lietuviĹł, anglĹł, rusĹł kalbĹł mokejimas (raĹĄtu ir ĹžodĹžiu), kruopĹĄtumas ir atsakingumas. CV siĹłsti e. paĹĄtu info@jurvista.lt iki 2012 01 31.
902491
Akcija! Pigiai ĹĄarvuotas ir vidaus duris minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garaĹžo vartus, plastikinius langus. ÄŽstato. Tel. 8 603 10 867.
902528
902275
Baldai Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Interjero dizaino paslaugos. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490. 902384
901954
Reikalingas B kategorijos vairuotojasekspeditorius iĹĄveĹžioti maisto produktus KlaipÄ—dos mieste (darbas nuo 6 val.). Tel. 8 699 88 684.
899122
895400
902160
BaltarusiĹĄkus durpiĹł briketus, kokybiĹĄkas akmens anglis (palaidas arba didmaiĹĄiuose). Tel. 8 657 95 758. Naudotas sunkveĹžimio padangos (315/80/22.5, 295/80/22.5, taip pat 19,5 ir 17,5). Tel. +370 686 52 937, +370 617 02 585. 895766
MinkĹĄtuosius baldus aptraukiame nauju audiniu. SusidÄ—vÄ—jusias, sulĹŤĹžusias dalis pakeiÄ?iame. Restauruojame medines dalis. Tel. 8 682 47 632.
PjuvenĹł briketus, granules, skaldytas malkas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.
899956
898069
NestandartiniĹł baldĹł gamyba. Gaminame virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, miegamojo, vonios baldus, sienines spintas su stumdomosiomis durimis. Tel. 8 699 67 817.
PjuvenĹł briketus; malkas: berĹžo, kietmedĹžio ir kt. lapuoÄ?iĹł (skaldytos arba trinkelÄ—mis). AtraiĹžas, pjuvenas. Pristatymas nemokamas. Tel. 8 612 18 464.
893475
900674
Buitis ir technika
Sausas juodalksnio, berĹžo, Ä…Ĺžuolo, skroblo malkas, lentĹł galus, dailylentes, statybinÄ™ medienÄ…. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.
Kompiuteriai
887961
897307
KompiuteriĹł supirkimas, remontas (veikiantys, sudauĹžyti, neveikiantys, sudegÄ™). Tel. 8 602 77 212. 903179
Parduoda Nauja patikimĹł firmĹł buitinÄ— technika, televizoriai. LiepĹł g. 20, tel. 8 684 54 432. www technikossala.lt. Visada geriausia kaina! 893700
Paslaugos
901821
Transporto ÄŻmonÄ— ieĹĄko vairuotojĹł, turinÄ?iĹł C-E kategorijas, dirbti Lietuvoje, Europos ĹĄalyse ir Rusijoje. ADR sertifikato turÄ—jimas bĹŤtĹł privalumas. Tel. 8 645 89 777, e. paĹĄtas operations@transkela.lt. 892827
Transporto kompanija siĹŤlo darbÄ… ĹĄaltkalviams-remontininkams ir pagalbiniams darbininkams. Tel. 8 698 20 892. 902016
UAB „Iremas“ filialas „Kelmerta“ nuolat dirbti reikalingi: vyr. energetikas ir portaliniĹł kranĹł elektrikai. Geros darbo sÄ…lygos, visos socialinÄ—s garantijos. Tel. 399 430.
Paslaugos Tvarkome ÄŻmoniĹł buhalterinÄ™ apskaitÄ… nuo pirminiĹł dokumentĹł iki visiĹĄkos metinÄ—s atskaitomybÄ—s sudarymo. Konsultuojame mokesÄ?iĹł klausimais. Pildome deklaracijas. Tel. 8 650 64 425. 896196
Apskaitos ÄŻmonÄ— profesionaliai, kvalifikuotai ir nebrangiai teikia apskaitos ir mokesÄ?iĹł paslaugas ÄŻvairiĹł rĹŤĹĄiĹł ÄŻmonÄ—ms. Tel. 8 692 00 447. 901477
Reikalingas patyręs tolimųjų reisų vairuotojas dirbti Europoje refriŞeratoriais. Tel. 8 698 74 876.
895634
902303
902009
PigĹŤs darbo rĹŤbai ir batai parduotuvÄ—je Minijos g. 169A. Darbo laikas I-V 9-17 val.
Paslaugos
902292
901627
LaivĹł statybos ir remonto ÄŻmonei nuolat dirbti reikalingi korpuso surinkÄ—jai ir suvirintojai. Garantuotas nuolatinis krĹŤvis. Tel. 8 693 09 151, info@nortiva.eu.
Legalus darbas uĹžsienyje, ÄŻvairiose darbo srityse. MokesÄ?iĹł grÄ…Ĺžinimas dirbusiesiems uĹžsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.
Reikalingas laivo mechanikas dirbti KlaipÄ—dos uoste. Tel. 8 650 27 455.
Reikalingi laivĹł ĹĄlifuotojai, suvirintojai, korpusininkai, vamzdininkai dirbti KlaipÄ—doje, komandiruotÄ—s ÄŻ uĹžsienÄŻ . Tel. 8 651 00 477.
Naujai atidaromai maisto prekiĹł parduotuvei Kretingos g. 9, KlaipÄ—da, reikalingos darbuotojos: parduotuvÄ—s vedÄ—ja, vyr. kasininkÄ—-pardavÄ—ja, kasininkÄ—s-pardavÄ—jos. CV siĹłsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958.
5 t 16 m kranus; pokranines tÄ—jines sijas (tinkamos pamatams-tiltams) 6,00x0,90x0,20 (0,60x0,12); medienos skersavimo optimizatoriĹł „Grecon“; eglines lentas; juodalksnio lentas; taĹĄus (sausi). Tel. 8 699 52 468.
895090
KokybiĹĄkai ir nebrangiai projektuoja ir gamina ÄŻvairius baldus (virtuvÄ—s, stumdomĹłjĹł sistemĹł spintas). AtveĹžimas ir montavimas nemokamai. Tel. 8 658 13 464, Ilja, LiepĹł g. 40, www.trysgijos.lt.
901846
ÄŽmonei reikalingas vilkiko vairuotojasekspeditorius dirbti Europoje. Pasiteirauti tel. 8 657 94 363 (8-17 val. darbo dienomis). Kompanija, dirbanti jĹŤriniame versle, priims ÄŻ darbÄ… pardavimo agentÄ…, dirbantÄŻ su atplaukianÄ?iais ÄŻ uostÄ… laivais. Reikalavimai: geros rusĹł/anglĹł kalbĹł Ĺžinios, komunikabilumas, sÄ…Ĺžiningumas, atsakingas poĹžiĹŤris ÄŻ darbÄ… ir ÄŻ klientÄ…, vairuotojo paĹžymÄ—jimas. Darbo patirtis jĹŤroje bĹŤtĹł privalumas. CV siĹłsti e. paĹĄtu harbour@harbour.lt.
Parduoda
VĹĄÄŽ KlaipÄ—dos jĹŤrininkĹł ligoninei reikalingas gydytojas radiologas dirbti ambulatoriniame skyriuje. Tel. (8 46) 491 007.
902215
ÄŽmonÄ— siĹŤlo darbÄ…: laivĹł korpusĹł surinkÄ—jams, suvirintojams, metalo ĹĄlifuotojams. Visos socialinÄ—s garantijos, galimybÄ— dirbti uĹžsienyje, naujos specialybÄ—s ÄŻsigijimas. Tel. 8 699 33 876, 8 699 64 910.
Kita
893067
899138
901661
Vairavimo mokyklai reikalingas dÄ—stytojas, administratorÄ— pusei darbo dienos (nuo 14 iki 18 val.). Tel. 8 698 17 355.
901641
Reikalinga siuvÄ—ja minkĹĄtĹłjĹł baldĹł gamyboje. Tel. 8 650 61 124, e. paĹĄtas info@antoris.lt.
IeĹĄkome komunikabiliĹł, verĹžliĹł, norinÄ?iĹł dirbti ir gerai uĹžsidirbti ĹžmoniĹł prekybos srityje. Patirtis nebĹŤtina. Tel. 8 656 82 121.
903190
897179
Dirbti VakarĹł Europoje reikalingi vairuotojai, turintys E kat. BĹŤtina patirtis. ÄŽmonÄ— siĹŤlo gerÄ… ir laiku mokamÄ… atlyginimÄ…. Tel. 8 689 89 766.
900941
Ĺ aldytuvai
BuitinÄ—s technikos remontas. Pigiai ir kokybiĹĄkai remontuoja skalbykles, ĹĄaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
Atestuota ÄŻmonÄ— UAB „KESVA“ IR KO atlieka namĹł ĹĄildymo ir karĹĄto vandens sistemĹł prieĹžiĹŤrÄ…, vandentiekio bei nuotekĹł sistemĹł remontÄ…, uĹžtikrina avarijĹł lokalizavimÄ… visÄ… parÄ…. Kainos pagal susitarimÄ…. Tel. (8 46) 366 544, 8 656 01 901; info@kesva.lt. 896202
Perka
902344
Giluminis kilimĹł, minkĹĄtĹłjĹł baldĹł, Ä?iuĹžiniĹł valymas, plovimas. Kitos patalpĹł valymo paslaugos. Tel. 8 657 94 363, 8 657 94 361; www.svarosartele.lt. 893776
Namuose remontuojame, instaliuojame kompiuterius, televizorius, vaizdo ir garso aparatĹŤrÄ…, LCD, „Plasma“. Garantija. Tel. 350 473, 8 688 93 972. 902375
Perka
900242
Naujai atsidaranÄ?iam groĹžio salonui GandraliĹĄkÄ—se reikalingos plataus profilio kirpÄ—jos ir manikiĹŤrininkÄ—s (gali bĹŤti kolektyvas). Geros sÄ…lygos darbo vietĹł nuomai. Tel. 8 618 26 508, birute.anvita@takas.lt.
UAB „Memelhaus“ siĹŤlo darbÄ… patalpĹł kadastriniĹł matavimĹł specialistui (-ei). CV siĹłsti info@memelhaus.lt. Tel. 8 608 54 937. 902003
AB „TosmarÄ—s laivĹł statykla“ (Liepoja, Latvija) reikalingi laivĹł korpusĹł surinkÄ—jai ir suvirintojai (laivĹł statyba). DÄ—l informacijos kreiptis tel. +371 6 34 01932.
UAB „Infigo“ taksi ÄŻmonei reikalingi taksi automobiliĹł vairuotojai. Tel. 8 699 65 020.
UAB „Sabelija“ ÄŻ savo kolektyvÄ… ieĹĄko projekto vadovo. Darbo pobĹŤdis: darbĹł saugos projektĹł ÄŻgyvendinimas. Vadovavimo patirtis - privalumas. Gyvenimo apraĹĄymus siĹłskite e. paĹĄtu personalas@darbusauga.lt.
901609
895299
900503
899463
Skubiai ir nemokamai iĹĄveĹža nenaudojamÄ… buitinÄ™ technikÄ…: ĹĄaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinÄ™ technikÄ… ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Nuolat naudotus euro- ir kitus (1200x1000, 1200x800) medinius padÄ—klus. Tel. (8 46) 311 151, 8 698 49 634. 893130
UAB „Metalo lauĹžas“ superka juodĹłjĹł, spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, KlaipÄ—da. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 895871
20
pirmadienis, sausio 23, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Automobiliai Autoserviso paslaugos ) ! ! )
! .
Gaminame, montuojame geros kokybÄ—s puĹĄies, uosio, Ä…Ĺžuolo duris, laiptus. Betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 900643
AutomobiliĹł remontas. Diagnostika, variklio, vaĹžiuoklÄ—s remontas, automobiliĹł elektriko paslaugos. ParuoĹĄiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
Gerai, greitai glaistau, daĹžau, tapetuoju ir t.t. Galiu patarti. Tel. 8 600 36 823. Greitai ir kokybiĹĄkai atliekame vidaus apdailos darbus, darome ir laiptiniĹł remontus. Tel. 8 683 23 789.
AutomobiliĹł dujĹł ÄŻrangos servisas, montavimas (iĹĄsimokÄ—tinai), remontas. AutomobiliĹł signalizacijĹł montavimas. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G.
903277
ÄŽstatau, remontuoju duris, surenku, remontuoju baldus, laminato klojimas, elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 603 97 481.
891430
901622
Kloju laminatÄ…, linoleumÄ…, parketlentes, kalu dailylentes, gipskartonÄŻ. ÄŽrengiu pirtis, balkonus ir kt. Tel. 8 613 93 810. 903293
Parduoda
901799
Kloju laminatÄ…, parketlentes, sandarinu langus; plytelÄ—s, tapetuoju, elektros ir kt. darbai. Nuolaidos medĹžiagoms. Tel. 8 684 75 740.
Autobusiuką „VW Caravelle 2,5“ (1994 m., benzinas, dujos, 6 300 Lt); „VW Passat“ (1993 m., benzinas, dujos, 2 600 Lt). Armoniką ir akordeoną. Tel. 8 603 10 867.
Metalinės durys – laiptinių, ťarvuotos, rōsių. GaraŞo vartai. Laiptų karkasai. Šiltnamiai. Kalvystės darbai. Tvorelės, grotelės, turėklai, suvenyrai. Tel. 415 477, 8 606 11 399, Artojo g. 7G.
Perka AutomobilÄŻ ar mikroautobusÄ… (brangiai) su variklio, vaĹžiuoklÄ—s defektu, gali bĹŤti nevaĹžiuojantis, siĹŤlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364.
891440
Nebrangiai meistras keiÄ?ia vamzdynus, kloja plyteles; elektros darbai, vidaus apdaila. PavyzdĹžiai, transportas. WC kambariai nuo A iki Z. Tel. 8 639 11 641.
902188
ÄŽvairiĹł markiĹł automobilius ir mikroautobusus, gali bĹŤti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.
903249
895266
896604
Transporto paslaugos
Statybos paslaugos Aliuminio ir plastiko langai, durys. BalkonĹł stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas. Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu. Apdaila, pamatai, mĹŤrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelÄ—s, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 892007
893142
Be poilsio dienĹł profesionaliai perkraustome iĹĄ butĹł, biurĹł, veĹžame krovinius iki 5 t. KrovÄ—jĹł paslaugos. SÄ…skaitos. Tel. 8 687 48 272. 892642
Nebrangiai, greitai perkraustome (KlaipÄ—dos mieste 1 val. - 30 Lt), iĹĄveĹžame senus baldus, buitinÄ™ technikÄ…. KrovÄ—jai. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 688 77 722. 901009
Statyba ir statybinÄ—s medĹžiagos
Klijuoju tapetus. Atlieku kitus remonto darbus. Tel. 8 646 18 914. 901538
Atliekame pirÄ?iĹł ir saunĹł ÄŻrengimÄ…; remontÄ…. Karkasiniai namukai, terasos, malkinÄ—s, pavÄ—sinÄ—s. Garantijos. Tel. 8 677 96 000. 871316
Atliekame santechnikos darbus: keiÄ?iame stovus, vamzdynÄ…, kanalizacijÄ…, radiatorius, perstatome skaitiklius. SÄ…skaita faktĹŤra. Tel. 210 047, 8 698 07 929. 900021
Atliekame vidaus apdailos, remonto darbus: tapetavimas, glaistymas, daĹžymas. KokybiĹĄkai, nebrangiai. Tel. 8 605 28 142. 901698
Atliekame visÄ… ir dalinÄ™ apdailÄ… butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba uĹžsakovo medĹžiagas. Greitai ir kokybiĹĄkai. Tel. 8 687 80 439.
Parduoda
901972
Kiemo-garaĹžo vartai. Automatika, kelio uĹžtvarai. Montavimas, gamyba, aptarnavimas. Tel. 8 683 85950. 896862
! - 0
' ). %. * + 0 ! ),0 0 $ " # 1 2 2
Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Ĺ ildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia ÄŻranga. Tel. 8 648 74 040. 900279
Brigada ÄŻrengia ÄŻvairiĹł paskirÄ?iĹł patalpas. Visi apdailos, santechnikos, elektros ir kiti darbai. Tel. 8 611 40 335. 902264
Parketas iĹĄ Ä…Ĺžuolo ir uosio. Visos klojimo, ĹĄlifavimo ir restauravimo paslaugos. Naudojame savo arba uĹžsakovo medĹžiagas. Tel. 8 688 27 195. 903266
Profesionaliai - vidaus ir iĹĄorÄ—s apdaila, santechnika, elektros instaliacija. Darbai atliekami kompleksiĹĄkai. Tel. 8 678 14 055. 886692
900668
902091
Du meistrai atlieka vidaus apdailos darbus: ĹĄiltiname, pakalimai, betonavimas (laiptai, tvoros); mĹŤro darbai. Tel. 8 614 83 933.
Santechnikas keiÄ?ia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynÄ…, prijungia maiĹĄytuvus, klozetus, vonias, duĹĄo kabinas, skalbykles. Tel. 8 600 81 705. SpalvotĹłjĹł metalĹł ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas uĹžsakovÄ…. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.
895073
900251
Gaminame puĹĄies ir uosio duris, laiptus. Montuojame, lakuojame. Tel. 8 600 52 629.
VisapusiĹĄka balkono apdaila, apĹĄiltinimas, skardinimas, dailylentÄ—s, ÄŻvairios grindys ir kt. Visi buto remonto darbai. Superku medĹžiagas. Tel. 8 675 16 775.
Gerai, nebrangiai atliekame santechnikos darbus. Perstatome dujines virykles. Tel. 8 614 31 459. 892143
Restauruojame vonias kliento namuose ir ÄŻstaigose. Dirbame nuo 1996 metĹł. Labai tvirta, blizgi danga armuota sintetiniu akmeniu. Garantija 5 metai, vonios tarnavimo laikas 10-15 metĹł. MinÄ—tÄ… dangÄ… naudojame tik mes. IĹĄsamiau www.restauruok.lt. Tel. (8 46) 320 488, 8 699 25 011.
Greitai ir gerai. Laminatas, dailylentÄ—s, gipskartonis. Glaistome, tapetuojame, daĹžome ir kt. Tel. 8 675 60 887.
Santechnikos darbai. KeiÄ?iame senus nuotekĹł ir vandentiekio vamzdĹžius, gyvatukus, vonias, duĹĄo kabinas, klozetus ir kt. Tel. 8 636 78 565. 903124
902586
Nebrangiai daĹžome, glaistome, tapetuojame, klojame laminatÄ…. Padedame nusipirkti medĹžiagas su nuolaida. Gera kokybÄ—. Tel. 8 616 58 749. 902269
PatyrÄ™ meistrai nebrangiai ir kokybiĹĄkai daĹžo, glaisto, tapetuoja lubas ir sienas. Tel. 8 671 60 351. 897624
Tinkuojame gipsiniais ir kalkiniais skiediniais (nuo 17 Lt uĹž 1 kv. m su medĹžiagomis). Pjauname sienas, arkas. Tel. 8 652 22 942. 868558
AKCIJA! Ĺ arvuotos durys, plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas. Taikos pr. 24 (2 aukĹĄtas), Vingio g. 8 (Vingio centras - 1 aukĹĄtas). Tel. 8 687 45 242. 895366
Medines dailylentes, pastogiĹł pakalimus, terasines, grindĹł lentas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.
Gaminame ir statome rÄ…stinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918.
Apdailos rekonstrukcijos darbai, gipskartonis, glaistymas, daĹžymas, plytelÄ—s, laminatas, elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 605 36 173.
898071
902466
901419
902529
Gaminame ÄŻvairiĹł matmenĹł medines, faneruotas ir laminuotas duris, ÄŻstatome per 20 dienĹł. LangĹł, laiptĹł ir baldĹł gamyba. Minijos g. 42, KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 259 891, 8 656 72 996.
901965
899321
901656
Pigiai ÄŻrengiame, remontuojame butus, balkonus, laiptines, klojame grindis, dailylentes, tapetuojame, daĹžome. Tel. 321 923, 8 676 19 176.
895225
Reikia remonto - skambinkite! Patarsiu, padÄ—siu supirkti, atveĹžti medĹžiagas. Santechniko ir elektriko paslaugos, apdaila, plytelÄ—s. Tel. 8 684 15 280.
Patyręs meistras atlieka vidaus remonto, apdailos ir santechnikos darbus. Tel. 8 673 18 255.
Brigada atlieka remonto darbus: tapetuoja, kloja laminatÄ…, klijuoja plyteles; santechnikos darbai. Tel. 8 655 17 056.
902041
893720
Kasdien padedame persikraustyti, veĹžame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovÄ—jai. Tel. 8 676 32 559.
' . ( . . 2 . ( . & / & .
903274
902273
Perkame ÄŻvairiĹł markiĹł automobilius su defektais ir be jĹł. Atvykstame ÄŻ vietÄ…. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 607 93 120.
0 0
$ " # 1
„Volga“ GAZ 3102 (1989 m., benzinas-dujos, TA iki 2012 m. rugpjĹŤÄ?io mÄ—n., vaĹžiuojantis) ir nevaĹžiuojantÄŻ „MoskviÄ?“ 403. Tel. 8 699 01 993.
893104
2 2 2 (0
* *
+ " $/#$ "-
$% -
902401
902185
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali bĹŤti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033.
( 0 , $/##&
902042
Visi remonto darbai. MedĹžiagĹł pristatymas. Tel. 8 607 59 051, 382 605. 902594
Vonios restauravimas kliento namuose, uĹžliejant ypatingo atsparumo ir blizgesio emaliu. Speciali turbina, be dulkiĹł. Tel. 8 635 55 303. 897372
Žaliuzės, roletai. Pigiai, kokybiťkai, greitai. Pirma konsultacija - nemokama. Ypatingos Şiemos nuolaidos - iki 50 proc. Tel. 8 645 00 245; www.zaliuzestau.lt. 903185
DÄ—mesio
Patyręs meistras atlieka butų remontą ir apdailos darbus: tinkuoja, glaisto, tapetuoja, daŞo, deda laminatą, tvirtina gipskartonį ir kt. Kokybę garantuoja. Tel. 8 606 34 811.
Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, ĹĄaldytuvas parai - 36 Lt, perveĹžimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 602 23 279.
903232
885003
21
pirmadienis, sausio 23, 2012
pramogos restoranai
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „JUODASIS VILKAS“
sportas, sveikata
karščiausi kelionių pasiūlymai
Teniso arena
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt JURIJUS VEKLENKO tribute to JAMES BLANT & BRUNO MARS Sausio 27 d. 19 val. Jurijus Veklenko – restorane „Vienaragio malūnas“ gyvai su pianistu Mantu Liutiku atliks šių jausmingų atlikėjų dainas ir savo išskirtinėmis improvizacijomis virpins klausytojų širdis.
kursai Mokymo centras „Gimnazita“
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
„Krantas Travel“ Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt Meilės šventės kelionė – 2 už 1 kainą!
Išsirinkite savo meilės šventės datą ir
Meilės šventės dienomis vasario 10–14
nustebinkite savo mylimą žmogų.
dienomis kruizinė kelionė Ryga–Stokholmas
Visos kelionės metu – pramoginė ir poilsinė
dviem už ypatingą kainą:
programa visą naktį.
Kajutė be lango (apatinis denis) – 280 Lt
Pasiūlymas galioja iki 2012 01 31. Vietų
Kajutė be lango – 330 Lt
skaičius ribotas
Kajutė su langu – 440 Lt.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Tel. (8 46) 310 311, klaipeda@westexpress.lt, S. Daukanto g. 20, Klaipėda. Tel. (8 46) 340 980, akropolis@westexpress.lt, PPC „Akropolis“, Taikos pr. 61 www.westexpress.lt
Kviečiame pasinaudoti didžiausiomis nuolaidomis iki vasario 15 d.: • Kelionėms autobusu – 15% nuolaida visoms kelionėms; • Pažintinėms kelionėms lėktuvu – 10% nuolaida visoms kelionėms.
JOGOS CENTRAS
Statybininkų pr. 18, 8 46 246 284; 8 620 38 235. Restoranas „JUODASIS VILKAS“ kviečia skaniai ir sočiai papietauti bei pavakarieniauti, o savaitgalio vakarus linksmai praleisti su gyvos muzikos grupe. Šėlti galime iki 3 val. ryto. Darbo dienomis kompleksiniai pietūs nuo 9 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Priimami užsakymai įvairiems pobūviams, banketams bei gedulingiems pietums. Sekmadienis Cepelinų diena, perkant dvi porcijas trečia už ačiū! Apsilankykite, nenusivilsite!
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
gėlės Tik gėlės
Restoranas „Neringa”
Šilutės pl. 40, Klaipėda; 8 618 38 340; 8 46 341 372. Mes nesigiriame, kad pas mus skanu, pas mus tiesiog skanu! Dienos pietų platus pasirinkimas nuo 8 Lt. Pietaujantiems kava, arbata, sultys tik 1,50 Lt. Ruošiame sočius gedulingus pietus nuo 20 Lt. Priimami užsakymai banketams bei furšetams. Savaitgaliais perkant dvi cepelinų porcijas, trečia už ačiū! Geras privažiavimas, didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Laukiame atvykstant!
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcijinėms prekėms).
www.jogos-centras.lt Šaulių g. 19, Klaipeda, tel. 8 614 06 033 JOGOS CENTRAS
Naujas pažintinių kelionių sezonas! Jau kviečiame rinktis pavasario/vasaros/ rudens pažintines keliones autobusu ir
Jogos centre galite susipažinti su jogos meistro Šivanandos susisteminta (integralia) joga. Mieli klaipėdiečiai, kviečiame jus į nemokamus klasikinės jogos užsiėmimus nuo sausio 23 d. iki vasario 12 d. Užsiėmimai vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 19.15 val. o antradieniais ir ketvirtadieniais 6.20 val.
lėktuvu.
Minimali pradinė įmoka kelionėms autobusu tik 50 Lt asmeniui; Visą kelionės sumą reikia sumokėti ne vėliau kaip 3 savaitės iki išvykimo į kelionę.
Litamicus Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 170 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
22
pirmadienis, sausio 23, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. ir www.tiketa.lt. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Sausio 28 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Vasario 4 d. 12 val. – S.Maršak. „Katės namai“. 2 dalių spektaklis. Rež. D.Rabašauskas. Vasario 10 d. 18 val. – G.Grajauskas. „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“. 2 dalių tragikomedija. Rež. J.Vaitkus.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Jubiliejinis XXV sezonas Sausio 27 d. 18.30 val. – G.Puccini. „Sesuo Andželika, Džanis Skikis“. Vienaveiksmių operų diptikas. Sausio 28 d. 18.30 val. – P.Abraham. „Balius Savojoje“. Atliekama pagal „Octava Music Australia“ Pty.Ltd. aranžuotę. Sausio 29 d. 15 val. Kolonų salėje skelbtas spektaklis „Drambliuko Babaro istorija“ atšaukiamas. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 3 d. 18.30 val. – Z.Liepinš. „Paryžiaus katedra“. 3 v. opera-melodrama. Vasario 4 d. 18.30 val. skelbta operetė „Šikšnosparnis“ atšaukiama. Bilietai keičiami arba grąžinami teatro kasoje. Vasario 10 d. 18.30 val. – G.Kuprevičius. „Veronika“. 2 v. miuziklas.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Sausio 25 d. 18 val. – „Nuramink mano sielą“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir vyriausias dirigentas Gintaras Rinkevičius. Solistas Edgaras Montvidas (tenoras, Lietuva–Didžioji Britanija). Sausio 29 d. 12 val. – teatralizuotas koncertas mažiesiems „Kaip Šarka ir Pelėdžiukas dūdų klausė“. Dalyvauja L.Zubė (aktorius), Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Šeimos bilietas: perkant 3 ir daugiau bilietų – 30 proc. Vasario 2 d. 8 val. – „Jūra miške“. Liudas Mockūnas (saksofonas), Petras Geniušas (fortepijonas). Vasario 10 d. 18 val. – „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VI“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas Mindaugas Bačkus. Dirigentas ir solistas Alexander Paley (fortepijonas, JAV). Kiti renginiai Sausio 23 d. 19 val. – intymi vyrų trupė „Erelis“. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Sausio 27 d. 18 val. – humoristinis trio „Čilinam“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Sausio 25 d. 18 val. didžiojoje salėje – Juozas Erlickas (...ir tuo viskas pasakyta!). Bilieto kaina 23–53 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Sausio 29 d. 15 val. Teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Premjera „Žvangutis“. 2 dalių spektaklis jaunimui pagal K.Sajos apysaką. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 12 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Sausio 29 d. 17 val. didžiojoje salėje – Andrius Kaniava ir sunkiosios muzikos orkestras „Musė“. Bilieto kaina 25 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams – 20 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos aklųjų centras (Šviesos g. 3) Sausio 27 d. 16 val. aklųjų centras ir folkloro klubas „Šeimyna“ kviečia į vakaronę-susitikimą su Kretingos kultūros centro folkloro ansambliu „Gervelė“. Nemokamai.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Sausio 27 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 28 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Sausio 29 d. 12 val. – spektaklis visai šeimai „Suraskim pasaką“. Rež. L.Beržinienė.
Klaipėdos etnokultūros centras Nuo sausio 27 d. penktadieniais 16.30 val., šeštadieniais 10 val. Meno kiemo dirbtuvės (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ edukaciniai užsiėmimai „Užgavėnių kaukių gamyba“. Registruotis tel. 310 022. Etnokultūros centro salė (Daržų g. 10) Sausio 29 d. 14 val. – pašnekesys su etnologe G.Kadžyte „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje“. Nemokamai. Vasario 3 d. 16 val. – prof. B.Kerbelytės knygos „Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“ pristatymas. Renginį ves prof. dr. R.Balsys. Vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. – užsakomieji edukaciniai renginiai „Einam užgavėniauti!“. Registruotis tel. 310 022. Konsultacijos Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki vasario 26 d. tarptautinė paroda „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. Edukacinės ekskursijos po parodas. Registracija virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Sausio 28 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Mozaikos raštai“. Vasario 4 d. 12 val. šeimų savaitgalis: „Autoportretas“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691. Užsiėmimo kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Vasario 2–5 d. prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai 2012“. Bilieto kaina 8 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki vasario 10 d. vieno objekto instaliacija „Vitrina“. Projekte dalyvaus A.Stasionytė, L.Kulbytė, J.Skučaitė. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Tapybos kursai suaugusiesiems. Dėstytoja tapytoja I.Leščinskaitė. Trukmė – 1 mėn. Vyks 6 užsiėmimai, vienas užsiėmimas 3 val. Mokama. Registracija tel. 8 603 76 557, e. paštu ilescinskaite@gmail.com.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia Prano Domšaičio tapybos ekspozicija, ilgalaikės parodos: „Australijos ir Okeanijos tautų menas“, dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki kovo 1 d. tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, skirta Klaipėdos m. 760 metų sukakčiai. Sausio 22 d. 14 val. kaligrafijos edukacinis užsiėmimas suaugusiesiems. Ves M.Petrulis ir L.SkačkauskaitėKuklienė. Registruotis tel. 410 421. Antradieniais 16.30 val. dailės studija suaugusiesiems.
„Universa Via“ pagrindinė mokykla (Kretingos g. 44, tel. 351 286) Iki sausio 25 d. I a. holas – J.Vosyliaus tapybos darbų paroda. III a. holas – R.Martinėno tapybos darbų paroda.
bibliotekos Klaipėdos Klaipėdos miestomiesto savivaldybės viešoji bisavivaldybės blioteka viešoji biblioteka
Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki sausio 27 d. J.Vosyliaus freskų fotonuotraukų paroda. Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki vasario 18 d. Gabrielės Jurevičiūtės personalinė paroda „Požiūris“. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki sausio 25 d. Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos 4B klasės mokinių kūrybiniai darbai. Debreceno filialo „Pempininkų“ vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki vasario 4 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio klubo „Draugystė“ dailės studijos darbų paroda „Žiemos vitražai“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki sausio 27 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės V.Kopylovos autorinių darbų paroda „Žiemiškas kankorėžių šokis“.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 Stilius (k). 11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 12.15 Klausimėlis.lt. 12.30 Sveikinimų koncertas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 „Snaiperio taikinyje“ (N-7). 19.45 Vieša paslaptis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Viso gero, draugai partiniai!“ (1) (Prancūzija, Vokietija, 2011 m.). 23.00 Klausimėlis.lt. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 BBC dokumentika. „Senovės pasauliai“ (2). „Geležies amžius“ (D.Britanija, 2010 m.) (k).
6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Mažieji Tomas ir Džeris III“ (k). Pričiupom! (N-7). „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 24 valandos (N-7). Komedija „Briliantinė ranka“ (Rusija, 1968 m.) (k). 11.50 Komedija „Išprotėjęs profesorius“ (JAV, 1996 m.) (N-7) (k). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Mažieji Tomas ir Džeris III“. 14.10 „Ogis ir tarakonai“. 14.40 Romantinė komedija „Netikėti susitikimai“ (JAV, Kanada, 2003 m.) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.08, 22.19 Sportas. Orai. 19.13 Nuo... Iki... 20.00 „Pavogta laimė 2“ (N-7). 20.30 Kažkas atsitiko (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-14). 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „V. Vizitas“ (5) (N-7). 0.30 „Ties riba“ (N-14). 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.55 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Viešbutis „Babilonas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Kelias namo“. 11.00 Romantinė komedija „Jaunosios verslininkės dienoraštis“ (JAV, 2010 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Hantikas. Sekliai ir paslaptys“. 14.10 „Transformeriai. Praimas“ (2). 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. Tiesioginė transliacija. 18.45 TV3 žinios, kriminalai. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Kodėl? 20.30 Gyvenimas yra gražus. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 23.00 „CSI Majamis“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Kaltės kaina“ (2) (JAV, 2010 m.).
7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 7.55 Savaitės kriminalai (N-7) (k). 8.25 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 9.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 10.00 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7) (k).
11.00 Šeštadienio rytas (k). 12.00 „Galileo: norintiems žinoti“. 12.30 Alibi. „Byla iš praeities“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“. Kulinarinis realybės šou (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. Pramoginis šou. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Smagiausios akimirkos“. Humoro laida. 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Užkalnio 5“. Pokalbių šou. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Auksarankiai“. Realybės drama (N-7) (k). 21.05 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.40 „Tauro ragas“. Laida medžiotojams (N-7) (k). 1.10–6.00 „Bamba“.
8.00 „Tara Dankan“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 „Kelias“. Laida evangelikams. 9.00 Labas rytas. 11.30 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 13.10 Sporto panorama. 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Teatro popietė. Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ (1, 2) (k). 16.55 Žinios. 17.10 Miesto kodas. 17.25 Tikros istorijos. 17.55 „Tara Dankan“. 18.20 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė (4) (1998 m.). 19.40 Kai mūzos prabyla. Antano Maceinos eiles skaito aktorė Jūratė Onaitytė. 20.10 Literatų gatvė (2). 20.45 Pasaulio panorama. 21.10 Istorinė drama „Paskutinis imperatorius“ (Italija, D.Britanija, Kinija, Prancūzija, 1987 m.) (N-7). 23.50 Prisiminkime. 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. 0.30 Sportas. Orai. 0.40 Pinigų karta.
10.10, 14.30 Teleparduotuvė. 10.25 „Išlikimas“. 11.20 „Gražuolės ir moksliukai“. 12.15 „Kaulai“. 13.10 „Mano vardas Erlas“. 14.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Gražuolės ir moksliukai“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Mano vardas Erlas“. 21.00 „Naša Raša“. 21.30 Siaubo f. „Pjūklas 4“ (JAV, 2007 m.). 23.15 „Futurama“. 23.45 „CSI Niujorkas“. 0.35 „Sinbado nuotykiai“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Betmeno nuotykiai“. 9.35 „Džekio Čano nuotykiai“. 10.05 „Laiko policija“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 „Gilmoro merginos“. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 18.57 Žodis – ne žvirblis. 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Detektyvė Džonson“ (N-7). 21.00 Romantinė drama „Alpių klinika. Širdies reikalai“ (Vokietija, Austrija) (N-7). 22.50 „Draugai IX“ (N-7). 23.50 Sveikatos ABC (k).
6.59, 13.00 TV parduotuvė. 7.15 Teletabiai. 7.45, 10.25 Griūk negyvas! (N-7). 8.15 Namų daktaras. 8.50 Šiandien kimba. 9.20, 18.20, 22.30 Super L.T. 9.55 „Pora kaip tvora“ (N-7). 11.00 Skonio reikalas. 12.00 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai. 13.30 „Sodo detektyvės“ (N-7). 14.50 Ilgai ir laimingai.
15.45, 16.10 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“. 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Paskutinė Geringo paslaptis“. 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „M.Gorbačiovas. Žmogus, pakeitęs pasaulį“.
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 9.30 Realybės dokumentika „Išlikimo vadovas“. 10.30 Humoro laida „Maski šou“. 11.00 „Verbų sekmadienis“ (N-7). 12.00 Muz. dok. f. „Gali būti triukšmo!“ (JAV, 2008 m.). 13.50 Ieškokime geriausio! 14.05 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 14.35 „Broliai detektyvai“ (N-7). 15.35 Komiška drama „Atviras kelias“ (JAV, 2009 m.) (N-7). 17.15 Žemaitijos labirintais. Kultūrinis istorinis detektyvas. 17.45 Humoro laida „Maski šou“. 18.15 „Marselio kriminalistai“ (N-7). 19.15 Pramoginė laida „Geriausios pasaulio reklamos“. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00, 23.10 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Ką mes valgome?“ 20.45 Kinomano užrašai. 21.00 Kino akademija. „Šviesk!“ (JAV, 2008 m.) (N-7). 23.25 „Kenedžiai“ (N-7). 0.25 „Daktarės dienoraštis“ (N-7). 1.25 Humoro laida „Maski šou“.
7.00 Mistinis trileris „Nematomas“. 9.00 Istorinė nuotykių drama „Arnas: riteris tamplierius“. 11.20 Fantastinė nuotykių drama „Juodosios raganos metai“. 13.00 Romantinė drama „Paryžius“. 15.10 Kriminalinė komedija „Henrio nusikaltimas“ (JAV, 2010 m.). 17.00 Romantinė drama „Apie meilę ir kitus demonus“ (Kosta Rika, Kolumbija, 2009 m.). 19.00 Fantastinis nuotykių f. „Mitas“ (Kinija, Honkongas, 2005 m.). 21.05 Siaubo trileris „P2“ (JAV, 2007 m.). 23.00 Fantastinis vesternas „Kario kelias“ (Naujoji Zelandija, 2010 m.). 1.00 Kriminalinė drama „Amerikietis“ (JAV, 2010 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Kitos naujienos. 12.40 Mados nuosprendis. 13.50 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 Vakaro naujienos. 16.55 „Gynybos teisė“. 17.55 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Žukovas“. 22.20 „Žvaigždė“ valandai. 23.30 Vakaro naujienos. 23.45, 6.50 Lietuvos laikas (liet. k.). 0.00 Pozneris. 0.50 Žvelgiant į naktį. 1.35 Suprasti. Atleisti. 2.30 Komedija „Sportinė garbė“. 4.10 „Žukovas“.
9.00 Televitrina. 10.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Malaga“–„Barcelona“. 11.45 Ispanijos „Primera“ lyga. Madrido „Real“–„Athletic“. 13.30 Krepšinio pasaulyje. 14.00 Automoto. 14.30 Sportas LT. Europos kulkinio ir stendinio šaudymo čempionatas. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Talino „Kalev“–„Astana“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Šiauliai“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“. 19.00, 20.45 Žinios +. 19.15 Adrenalinas. 19.45, 21.00 Ispanijos „Primera“ lyga. „Betis“–„Sevilla“. 21.55 Ispanijos „Primera“ lyga. „Villarreal“–„Sporting“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+).
23
pirmadienis, sausio 23, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Šarkos knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Avinas (03 21–04 20). Jums gali susidaryti įspūdis, kad viskas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų erzinti. Dėl to bus sunku valdytis. Nedarykite skubotų išvadų ir karštakošiškų sprendimų. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis patarti bičiuliams asmeniniais klausimais, dėl to jūsų populiarumas vis augs. Sėkmingai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mąstymas, idėjos, vertybės šiuo metu keičiasi, galbūt esate šiek tiek nusivylęs savo gyvenimu ir pasauliu. Bus lengva susikaupti, todėl tinkamas laikas užsiimti svarbiais reikalais. Vėžys (06 22–07 22). Būsite susikaupęs ir miklus, o žodžiai bus vienintelis jūsų ginklas. Esate jautrus žmogus, todėl galbūt pernelyg daug reikšmės teiksite neatsargiai draugo frazei, emocijoms ar veiksmams. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės pasiruošęs spręsti rimtas problemas. Tačiau tikėtina, kad šiandien priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo. Mergelė (08 24–09 23). Nepatiks kitų žmonių idėjos, jeigu jos bent kiek prieštaraus jūsų įsitikinimams. Kritiškai vertinsite aplinkinių sumanymus, kurie jums atrodys kvaili. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius gebėjimus. Kilusiomis idėjomis drąsiai pasidalykite su aplinkiniais, galbūt jie padės jums jas įgyvendinti. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinę įtampą. Jūsų norai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Dėl to kils vidinis konfliktas. Atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Bet nenusiminkite – jau rytoj viskas atrodys daug optimistiškiau. Šaulys (11 23–12 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais ir spręsti rimtas problemas. Apmąstykite praeities įvykius ir pradėkite planuoti ateitį. Ožiaragis (12 22–01 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite, kas jums brangu, o ko tiesiog negalite pakęsti. Susidėliokite prioritetus ir nebesukite galvos dėl to, ko negalite pakeisti. Tinkamas laikas pabaigti seniai pradėtus, bet užmestus darbus. Vandenis (01 21–02 19). Diena bus šviesi, nuo ryto būsite pakilios nuotaikos, tad net iškilusių problemų sprendimas jums teiks malonumą. Neatsisakykite padėti bičiuliui, kuriam gali staiga prireikti jūsų pagalbos. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks nerealus kolegų požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Pasistenkite suvaldyti emocijas ir išsaugoti blaivų protą – tvirti argumentai padės rasti tinkamą sprendimą.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Markus Zusak knygą „Knygų vagilė“.
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ – „New York Times“. „Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ – „Sunday Telegraph“. MENKUTIS FAKTAS JŪS MIRSITE 1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo. Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms. ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOS ŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTIS Tai trumpas pasakojimas apie: Mergaitę *Akordeonininką *Keletą fanatiškų vokiečių *Žydų kilmės kovotoją *Ir nemažai vagysčių DAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTI MIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUS Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.
1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, sausio 31 d.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje išsilaikys žiemiški orai, snigs. Šiandien snigs, vietomis pustys, temperatūra bus nuo 0 iki 3 laipsnių šalčio. Antradienį taip pat numatomas sniegas, naktį bus nuo 1 iki 7 laipsnių šalčio, dieną nuo 0 iki 4 laipsnių šalčio.
Šiandien, sausio 23 d.
–1
+1
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
–1
Šiauliai
Klaipėda
–2
Panevėžys
–2
Utena
0
8.45 16.49 8.04
23-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 343 dienos. Saulė Vandenio ženkle.
Tauragė
–1
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +3 Brazilija +26 Briuselis +7 Dublinas +7 Kairas +17 Keiptaunas +23 Kopenhaga +1
kokteilis Nepatiko tvoros spalvos Algirdą papiktino prie autostrados sta tomų garsą slopinančių ir briedžiams migruoti per kelią neleisiančių tvorų spalvos – balta, raudona, mėlyna. Klaipėdiečiui maga sužinoti, kokiam di zaineriui šovė į galvą tokia spalvų ga ma, ar daug jam buvo už tai sumokėta.
Londonas +9 Madridas +14 Maskva –14 Minskas –4 Niujorkas +8 Oslas –3 Paryžius +9 Pekinas –2
Praha +5 Ryga –2 Roma +15 Sidnėjus +23 Talinas –5 Tel Avivas +14 Tokijas +5 Varšuva +2
Vėjas
4–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
–2
0
Marijampolė
Vilnius
0
Alytus
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+1
0
-2
2
-3
-2
-3
-4
3
rytoj
trečiadienį
Darbai: tvora, erzinanti Algirdą,
baigiama tverti.
„Kokteilio“ svaičiojimai Jeigu ką, Algirdai, Rusijos vėliavos spalvos išdėstytos kitaip: balta, mėly na, raudona. O tvora pamalonins sve čius iš Zimbabvės, kurios vėliavos spalvos, ko gero, atitinka mūsų tvo ros spalvas. O gal neatitinka? Gal Zim babvės vėliava kitokia?
Naujausia informacija Drabužius gadina tik kandžių vikšrai. Suaugusios kandys audiniams abe jingos.
Pasidarykime pyragą Šią savaitę pamaloninkime save vani liniu pyragu. Jam paruošti reikia tik: 3 kiaušinių, po 300 g cukraus ir kvieti nių miltų, po 2 šaukštelius vanilinio cu kraus ir kepimo miltelių, 100 ml verdan čio vandens. Kremui: 125 g sviesto arba margarino, 100 ml pieno, 3 šaukštelių vanilinio cukraus. Puošimui: 100 ml stambiai smulkintų mėgstamų riešutų, 50 ml tarkuoto pieniško šokolado. Kiaušinius ištrinkite su cukrumi. Su berkite miltus, sumaišytus su vani liniu cukrumi bei kepimo milteliais. Įpilkite vandens ir viską gerai išmai šykite. Masę supilkite į kepimo popie riumi išklotą apskritą kepimo formą. Apibarstykite smulkintais riešutais. Kepkite apie 40 min. 200 laipsnių or kaitėje. Šiltą pyragą pabarstykite šoko ladu. Leiskite ataušti. Į puodą supilkite pieną, sudėkite sviestą. Maišydami pavirinkite apie 3 min., tada įmaišykite vanilinį cukrų. Perpjaukite pyragą išilgai. Ant abie jų pusių užpilkite kremo ir vėl suvož kite. Jei pyragas bus skanus, siųskite „Kokteiliui“.
Linksmieji tirščiai Teisėjas atviravo draugui. – Tu net neįsivaizduoji, kokio pas mus lygio korupcija. Užvakar, prieš pat teis mo procesą, atsakovo advokatas davė man 1000 dolerių. Įsivaizduoji? O pas kui ieškovo advokatas įkišo man 1200 dolerių. Bet aš dar turiu sąžinės, todėl grąžinau ieškovui 200 dolerių, kad iš likčiau visiškai nešališkas. Česka (397 719; pirmadienis – nėra geriausias variantas praleisti septintadalį gyvenimo)
-2
-4
-5
3
1897 m. gimė Ieva Simo naitytė, Klaipėdos kraš to lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.
1931 m. mirė Rusijos bale to žvaigždė Ana Pavlova. 1937 m. septyniolika ko mun ist ų lyder ių Mask voje buvo priversti „pri sipaž int i“, esą su Leo nidu Trock iu ruošė są mokslą prieš Josifo Sta lino režimą. 1973 m. JAV prez iden tas Richardas Nixonas paskelbė, jog sutarta dėl taikos Vietnamo kare. 1989 m. mirė vienas žym iaus ių siurreal iz mo atstovų, ispanų dai
Prasideda Drakono metai
lininkas Salvadoras Da li. Gimė 1904 m. 1999 m. lank ydamasis Meksikoje, popiežius Jo nas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos so cialines blogybes – pre kybą narkotikais, rasinę diskr im inaciją bei mir ties bausmės taikymą. 2011 m. Dubajuje pradė jo veikt i „aukšč iausiai pas aulyje“ esant is res toranas – 422 m aukš čio pastato „Burj Khal i fa“ 122-ajame aukšte.
teleloto Nr. 824 2012 01 22 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 98 200 (4 x 24 550) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 4 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt
Šiandien – proga dar kartą atšvęsti Naujuosius metus. Prasideda Juo dojo Vandens Drakono metai. Ki nijoje žmonės, gimę Drakono me tais, laikomi laimingais, kinų Nau jieji metai yra didžiausia šventė vi soje Rytų Azijoje.
„Kinijoje Naujieji metai yra pa ti svarbiausia šventė, prilygstanti mūsų Kalėdoms. Tai yra šeimos su sivienijimo šventė“, – sakė Vilniuje veikiančio Konfucijaus instituto ad ministratorė Vilma Šniukštaitė. Kinai, ruošdamiesi Naujiesiems metams, tvarkosi namus, kuopiasi, prie stalo sėda švariai, gražiai ap sirengę. Namus jie puošia raudona spalva. „Kabina raudonus žibintus, raudonus karpinius ant stiklų. Ir patys rengiasi, ypač Drakono me tais gimę žmonės, ir vaikus puošia raudonai“, – pasakojo Konfucijaus instituto administratorė. Raudoni apdarai ir namų puoš menos yra būtini šios šventės ak centai, nes raudona spalva atbaido piktąsias dvasias. Nuo seno Kini joje tikima, kad pavasaris ateis nu baidžius piktąją pabaisą Nian. Kinų Naujieji metai kupini sim bolikos. Net patiekalai turi savo
Algimantas, Gailigedas, Gunda, Ildefonsas, Ramojus
sausio 23-iąją
Rytas
-4
Vardai
§§ §§ 53 38 56 04 02 18 51 40 65 24 37 63 61 74 47 33 35 62 07 23 54 50 73 69 26 71 13 49 10 31 17 67 75 57 42 §§§ 59 15 43 58 60 §§ §§§ 32 46 28 52 01 §§§ §§§ §§§ 12 21 44 27 05
Tradicija: Kinijoje Naujieji metai yra pati svarbiausia šventė, prilygs
tanti mūsų Kalėdoms. Tai yra šeimos susivienijimo šventė.
simbolinę reikšmę. Kiniški virti nukai yra pagrindinis Naujųjų me tų patiekalas. Jų būna visokių: su mėsa, įvairiomis daržovėmis. „Įdomu tai, kad į virtinukus – keletą jų – anksčiau buvo dedami pinigėliai, o dabar dedami riešu tai. Jei žmogus Naujųjų metų naktį paragauja virtinuko su riešutu, va dinasi, kitais metais jam labai sek sis, metai bus turtingi, laimingi ir pan.“, – pasakojo pašnekovė. Kod ėl būtent virt in uk ai? V.Šniukštaitės teigimu, Naujųjų
metų naktį laikas nuo 23 iki 1 val. vadinamas žodžiu, kuris skam ba labai panašiai kaip žodis „vir tinukai“. Taigi virtinukų valgymas simbolizuoja senųjų metų palydė jimą ir naujųjų pasitikimą. Be virtinukų, per Naujuosius me tus ant kinų stalo būtinai turi bū ti žuvies, tačiau ji paprastai neval goma. „Žodis „žuvis“ kinų kalboje skamba labai panašiai kaip ir „per teklius“. Jei ant stalo bus žuvies, va dinasi, kiti metai bus turtingi, kupi ni pertekliaus“.
Užgriuvo pūgos Austrijos vakaruose smarkiai pasni gus, slidinėjimo kurortai savaitgalį li ko atkirsti nuo pasaulio. Buvo paskelb tas didesnis lavinų pavojus. Pasak eks pertų, situacija kritinė, todėl slidinin kams patarta vengti greitojo nusileidi mo trasų. Vakarinėje Foralbergo pro vincijoje esantys Lecho, Ciurso ir Štu beno miesteliai, taip pat populiarus Iš glio slidinėjimo kurortas Tirolyje tapo nepasiekiami, kai sniegas užvertė ke lius. Praėjusią naktį Tirolyje daugiau nei 7000 namų ūkių liko be elektros. Austrijoje nuo penktadienio prisnigo daugiau nei pusmetrį. BNS inf., „Reuters“ nuotr.
Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0713809 30 000 Lt – 0232091 30 000 Lt – 0163559 25 000 Lt – 0757129 20 000 Lt – 0299340 20 000 Lt – 0350111 20 000 Lt – 0674660 20 000 Lt – 0444019 20 000 Lt – 0653030 20 000 Lt – 0172991 20 000 Lt – 0238591 20 000 Lt – 0729190 15 00 0 Lt – 0101860 10 000 Lt – 0434660 10 000 Lt – 0762327 10 000 Lt – 0693681 10 000 Lt – 0717660 10 000 Lt – 0819768 10 000 Lt – 0086381 10 000 Lt – 0398934 10 000 Lt – 0110238 10 000 Lt – 0533600 10 000 Lt – 0171837 10 000 Lt – 0686477 10 000 Lt – 0460051 10 000 Lt – 0725026 10 000 Lt – 0079649 10 000 Lt – 0647883 10 000 Lt – 0762619 10 000 Lt – 0774885 10 000 Lt – 0123384 10 000 Lt – 0489357 10 000 Lt – 0036722 10 000 Lt – 0676436 „Chevrolet Spark“ (TV) – Agnė Arbačiauskaitė „Renault Thalia“ – 0259785 „Škoda Fabia“ – 0257546 „Nissan Micra“ – 0817575 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Ramutis Čižauskas iš Vilkaviškio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Birutė Krušinskienė iš Prienų 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Irena Krasauskienė iš Radviliškio 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Aldona Kušinienė iš Kėdainių 10 000 Lt (tel. 1634, sausio 16 d.) – Laima Šatienė iš Kauno Kvietimai į TV: 073 *548, 010*976, 033*935. Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt